Professional Documents
Culture Documents
2014 Mokykliniu Biologijos Eksperimentu Praktika Mokinio Knyga Ok PDF
2014 Mokykliniu Biologijos Eksperimentu Praktika Mokinio Knyga Ok PDF
2
3
20072013 m. mogikj itekli pltros veiksm programos 2 prioriteto Mokymasis vis gyvenim VP1-2.2-
MM-03-V priemon Mokymo personalo, dirbanio su lietuvi vaikais, gyvenaniais usienyje, usienio ali piliei
vaikais, gyvenaniais Lietuvoje, ir kit mokymosi poreiki turiniais mokiniais, kompetencij tobulinimas projektas
Gamtos moksl mokytoj eksperimentins veiklos kompetencijos tobulinimas atnaujint mokymo priemoni ir
912 klasi bendrj program pagrindu (VP1-2.2-MM-03-V-01-002). Projekto vykdytojas Lietuvos
edukologijos universitetas. Partneriai Vytauto Didiojo universitetas ir iauli universitetas.
Metodin priemon sudaro trys skyriai. Pirmajame skyriuje apraytos kompiuterizuotos mokymo sistemos,
pritaikytos gamtamoksliam ugdymui. Antrasis knygos skyrius yra praktinio pobdio, susijs su dalyko laboratoriniais
darbais. Tyrimai laboratorijoje, konkreios situacijos analiz, problem sprendimas padeda nuo mokymo pereiti prie
mokymosi, gamtos mokslus daro patrauklius, o pat mokymosi proces domesn ir prasmingesn. Apraomos tyrim
metodikos skiriasi tyrimo objektais, veikl apimtimi ir sudtingumu, todl kiekvienas mokytojas, priklausomai nuo
moksleivi pasirengimo lygio, gali pasirinkti tinkamus tyrimus. Treiasis knygos skyrius yra praktinio tarpdalykinio
pobdio. ioje metodinje priemonje apraytos metodikos yra ibandytos pedagog kvalifikacijos tobulinimo
kursuose su gamtos dalyk (biologijos, chemijos, fizikos) mokytojais. Mokymuose gamtamokslin kompetencij
tobulino per 330 gamtos dalyk mokytoj, mokym trukm 60 val.
1
Vytauto Didiojo universitetas
2
Lietuvos edukologijos universitetas
3
iauli universitetas
4
TURINYS
Pratarm... ............................................................................................................................................ 8
I. KOMPIUTERINIS EKSPERIMENTAS .............................................................................. 9
1.1. Kompiuterizuotos mokymo sistemos gamtamoksliniam ugdymui ....................................... 9
1.2. Nova .................................................................................................................................... 10
1.2.1. Nova 5000 paskirtis ir sandara ............................................................................................ 10
1.2.2. Nova 5000 iorins jungtys ir valdymas ............................................................................. 12
1.2.3. Nova 5000 eksperiment atlikimas su MultiLab ................................................................ 13
1.2.4. Kiti Nova 5000 program rankiai ...................................................................................... 15
1.2.5. Bdingos jutikli charakteristikos ....................................................................................... 16
1.3. Xplorer GLX vadas ............................................................................................................ 20
1.3.1. Xplorer GLX paskirtis ir savybs ........................................................................................ 20
1.3.2. Xplorer GLX iorins jungtys ir valdymas ......................................................................... 20
1.3.3. Matavimo atlikimas su Xplorer GLX .................................................................................. 21
1.3.4. Pagrindinio ekrano funkcijos............................................................................................... 22
II. DALYKINIO TURINIO EKSPERIMENTAI .................................................................... 25
2.1. Gamtos tyrimai .................................................................................................................... 25
2.1.1. viesinio mikroskopo sranga: Mechanins ir optins dalys, mikroskopavimas ............... 25
2.2. Mediag apykaita ir pernaa. mogaus sveikata ............................................................... 29
2.2.1. mogaus kraujas ir kraujotakos sistema ............................................................................. 29
2.2.1.1. Kraujo sandaros mikroskopinis tyrimas................................................................... 29
2.2.1.2. Limfmazgio mikroskopin sandara ......................................................................... 36
2.2.1.3. Aterosklerozs paeistos arterijos stebjimas pro mikroskop ................................ 40
2.2.1.4. Skirtingo fizinio krvio takos irdies darbui ir kraujospdiui tyrimas bei
analiz..... .......................................................................................................................... 44
2.2.1.5. Skirtingo fizinio krvio takos irdies darbui ir kraujospdiui tyrimas bei
analiz..... .......................................................................................................................... 50
2.2.2. mogaus virkinimo sistema ............................................................................................... 54
2.2.2.1. mogaus virkinimo sistemos sandara ir virkinimo procesai ................................ 54
2.2.2.2. Kepen katalazs ferment veiklos ir savybi tyrimas (priklausomyb nuo
temperatros) .................................................................................................................... 57
2.2.3. Mediag pernaa augaluose ............................................................................................... 60
2.2.3.1. Plazmolizs tyrimas: koncentracij lstelje ir jos aplinkoje skirtumo takos
membranos laidumui tyrimas, svogno lukto epidermio plazmolizs tyrimas ............... 60
2.2.3.2. Fotosintezs metu isiskyrusi duj tyrimas ........................................................... 64
5
2.2.3.3. Fotosintezs reakcijos greiio priklausomybs nuo viesos intensyvumo
tyrimas....... ........................................................................................................................ 66
2.2.4. alingi proiai lemia moni sergamum .......................................................................... 70
2.2.4.1. Rkymo ir alkoholio vartojimo taka mogaus fizinei sveikatai ............................. 70
2.3. Lstel gyvybs pagrindas. Homeostaz ir organizmo valdymas .................................... 75
2.3.1. Lsteli sandaros, chemins sudties ir funkcij ypatumai ................................................ 75
2.3.1.1. Lstels sandaros tyrimas mikroskopu. Lsteli (augalins ir gyvnins) stebjimas,
atpainimas ....................................................................................................................... 75
2.3.1.2. Lsteli ir audini stebjimas mikroskopu, lsteli struktros atpainimas,
schemikas pavaizdavimas pieiniu. viesinio mikroskopo naudojimo lstels tirti
galimybi isiaikinimas ................................................................................................... 79
2.3.1.3. Augalins kilms maisto produkt chemins sudties tyrimas ............................... 84
2.3.1.4. Griaui ir irdies skersaruoi raumen mikroskopinis tyrimas............................ 87
2.3.2. Lsteli gyvybin veikla, paveldimumas ir kintamumas .................................................... 90
2.3.2.1. Mikroorganizm biovairov vandens mginyje ..................................................... 90
2.3.2.2. Planktono viagyvi kno sandara, judjimas ir prisitaikymas prie aplinkos ....... 96
2.3.2.3. Penki karalysi organizm klasifikavimo sistema ............................................. 101
2.3.2.4. Transkribuojam viet paieka politeninse chromosomose ................................ 110
2.3.3. Lsteli sandaros ir dauginimosi ypatumai ....................................................................... 116
2.3.3.1. Lytinis ir nelytinis dauginimasis lsteliniu lygiu ................................................... 116
2.3.3.2. Mitozs stadijos ir biologin prasm ..................................................................... 120
2.3.3.3. Parazitins kirmls ir j adaptacijos prie parazitinio gyvenimo bdo ................. 126
2.3.4. Organizmo sistem homeostaz ........................................................................................ 133
2.3.4.1. Osmoso tyrimas (naudojant bulv) ........................................................................ 133
2.3.4.2. Rgimo proceso, kaip energijos susidarymo bdo be deguonies, tyrimas ............ 136
2.3.4.3. lapimo tyrimo modeliavimas ............................................................................... 140
III. TARPDALYKINIO TURINIO LABORATORINIAI DARBAI ..................................... 143
3.1. Bakterij buvimo nustatymas pagal j gaminam porfirin sugerties spektrus ............... 143
3.2. Duj difuzija ...................................................................................................................... 152
3.3. Dirvoemio elektrinio laidio tyrimas ............................................................................... 161
3.4. Energija i vaisi ir darovi ............................................................................................. 165
3.5. Fotosintez (O2 slgio matavimo metodu) ........................................................................ 175
3.6. Gliukozs ir fruktozs optinio aktyvumo tyrimas ............................................................. 180
3.7. Smlio ir vandens savitj ilum palyginimas ................................................................ 198
3.8. Spektroskopinis chlorofilo nustatymas augal ekstraktuose ............................................. 207
6
3.9. Transpiracija ...................................................................................................................... 221
3.10. Vaisi suli biologini, chemini ir fizini savybi tyrimas .......................................... 227
3.11. Vandens, esanio moliniame sotyje, ilumos kitimo tyrimas .......................................... 250
3.12. mogaus kno ir aplinkos ilumos apykaitos tyrimas mogui prakaituojant ................... 257
7
PRATARM
Mieli mokiniai,
ios knygos paskirtis padti pasirengti praktiniam darbui ir j atlikti, naudojant prastas bei
skaitmenines laboratorini darb priemones.
Mokinio knyg sudaro trys skyriai. Pirmajame skyriuje apraytos kompiuterizuotos
mokymo sistemos, pritaikytos gamtamoksliam ugdymui. Antrasis skyrius yra susijs su dalyko
praktiniais darbais. Darbai pateikiami tam tikra tvarka: tema, laboratorinio darbo teorinis
pagrindimas, eksperimento metodika, eksperimento eiga, kontroliniai klausimai ir uduotys.
Treiasis skyrius yra praktinio tarpdalykinio pobdio. Jame apraomos tarpdalykinio turinio darb
atlikimo metodikos. Tarpdalykinio turinio laboratoriniai darbai pateikiami tokiu pat nuoseklumu
kaip ir dalykiniai laboratoriniai darbai.
Rinkinyje pateikti praktini darb apraai gali bti pritaikyti skirtingoms biologijos kurso
temoms nagrinti. Darbams atlikti naudojama multilaboratorija NOVA5000 ir su ja susieti vairs
jutikliai, padedantys nustatyti skirtingus parametrus ir j pagrindu modeliuoti bei analizuoti
biologinius procesus. Kadangi ne visos mokyklos yra apsirpinusios NOVA5000 kompiuterine
ranga, todl iame rinkinyje pateiktus darbus galima atlikti tam tikrus jutiklius keiiant mokyklose
jau turimais prietaisais. Pavyzdiui, kompiuterizuot kraujospdio ir pulso matuokl mechaniniu
arba elektroniniu kraujospdio matuokliu, temperatros termometru ir pan.
Kiekvien darb galima atlikti keturiais lygmenimis. Atsivelgdamas mokini pasirengimo
lyg, mokymosi stili ir lygmen parenka mokytojas. Pirmieji trys lygmenys i esms skirti
mokini gdiams lavinti: jie turi konkret ir aik laboratorinio darbo apra, kuriuo
vadovaudamiesi mokiniai dirba praktikai. Ketvirtas lygmuo tai savarankikas darbas, projektas,
kai mokinys pats gali pasirinkti tem, tinkamus analizs metodus ir atlikti tyrimus. Tyrimo
rezultatai gali bti aptariami grupelse, o apibendrinami diskutuojant darb atlikusiose atskirose
grupelse. inoma, ketvirtajam lygmeniui jau reikia bti pasiruous, t. y. atlikus emesnij
lygmen uduotis.
Kai kurie iame leidinyje pateikti darbai virija bendrj program reikalavimus, kadangi jie
yra skirti gabiesiems, dalyvaujantiems olimpiadose, jaunj mokslinink veikloje ir visapusikai
biologija besidomintiems mokiniams.
Autoriai
8
I. KOMPIUTERINIS EKSPERIMENTAS
1
Are the New Millennium Learners Making the Grade? Technology Use and Educational Performance in PISA.
OECD, 1. 2010.
2
http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pr_analize/sv_problema_7.pdf.
3
Denisovas V., ir kt. Kit ali patirtis kuriant integruot gamtos moksl turin IKT pagrindu
analiz, Tyrimo ataskaita, Klaipda, 2007.
4
www.pasco.com
9
education6, PHYWE7 ) silo kompiuterizuotas laboratorines sistemas vairi fizikini, chemini,
biologini eksperiment atlikimui, duomen analizei bei vizualizavimui.
i sistem pagrindas yra ssaja su kompiuteriu bei programin ranga. Prie ios ssajos
jungiami vairs renginiai jutikliai, kurie yra matavimo prietais analogai, tik j rodmenys
atvaizduojami ne prietaiso ekrane, o kompiuterio monitoriuje. Tuo bdu matavimo duomenys
patenka tiesiogiai kompiuter, kur gali bti vairiai analizuojami, atvaizduojami grafikai ir pan.
Danai kompiuterin ssaja yra atskiras renginys, jungiamas prie kompiuterio (PASCO,
Leybold Didactic, PHYWE), taiau tokios sistemos mokymo procese turi eil trkum: tenka
priirti prast ir operacin sistem, ir prie jos priderinti prijungiam ssaj; toki sistem
sudtinga transportuoti ir naudoti mobiliems eksperimentams; tenka papildomai iekoti sprendim
organizuojant vien ar kit eksperiment.
Toki trkum neturi mobilios kompiuterizuotos sistemos, kurios pritaikytos aktyviam
eksperimentavimui (pavyzdiui, NOVA5000-data-logger). Jutikli prijungim gamintojas pilnai
suderina, o programin ranga atlieka visas funkcijas, kuri gali prireikti mokytojui ar mokiniui
darbo eigoje: diegta eksperiment valdymo, duomen gavimo ir duomenis uraani rang,
prijungiamos skaitmenins video kameros ir kita ranga duomen fiksavimui; skaiiuokls (arba
kita dialogin duomen apdorojimo sistema) ir diagram vaizdavimo priemons, grafiniai paketai;
duomen apdorojimo (tvarkymo, valdymo) ir analizs ranga, neretai ir GIS; imitavimo ir
modeliavimo priemons ir animacija; multimedia priemons; numatyta prieiga prie mokymosi
objekt, j saugykl, elektronini informacinius altini, interneto svetaini, duomen bazi ir kt.
Tokia sistema kompiuterin sistema sudaro slygas organizuoti tyrimais grindiam gamtos moksl
mokym (Inquiry Based Science Education).
Tuo bdu, siekiant pritaikyti IT gamtamokslinio ugdymo gerinimui, galima apibrti tris
slygas, kurios tiesiogiai parodo gyvendinimo kelius: 1) skaitmeninio turinio sistema (pavyzdiui,
NOVA); 2) mokymo(-si) itekliai (parengta eksperimentavimo metodika); 3) mokytoj
kvalifikacijos IKT srityje klimas.
1.2. NOVA
Mini kompiuteris: architektra ARM, RAM atmintis 128 MB. Mini kompiuteris
komplektuojamas su 2 GB SD kortele. Mini kompiuteris atsparus drgmei, mechaniniams
poveikiams, aptakios formos, lengvai paruoiamas darbui. Mini kompiuteris valdomas jo ekran
lieiant lazdele, taip pat galima naudoti iorin klaviatr ir pel. Mini kompiuteris pritaikytas
5
http://www.ld-didactic.de/index.php?id=2&L=2
6
http://fourieredu.com/store/products/nova5000-data-logger/
7
http://www.phywe.com/313
10
naudojimui horizontalioje ir vertikalioje padtyje (korpuse montuota atrama). Mini kompiuteris turi
17,50 cm. striains TFT LCD prisilietimams jautr ekran, kurio raika 800x600 tak.
Kompiuteryje yra 3 USB jungtys, 1 vidin RJ45 tinklo jungtis 10/100 Mbps; VGA (D-sub 15 pin)
ivestis projektoriaus /monitoriaus pajungimui, atminties kortels jungtis. Yra integruotas WiFi
802.11b/g. Mini kompiuteryje integruotos 4-ios jutikli jungtys, jutikliai atpastami automatikai.
Mini kompiuteryje integruotas vienas garsiakalbis, jungtis ausini ar iorini garsiakalbi
prijungimui (stereo), jungtis mikrofonui. renginys sukomplektuotas su prijungiama sulietuvinta
klaviatra ir kompiuterine pele. Kompiuteris turi integruot maitinimo altin. Sukomplektuotas su
kompiuterio baterija galinania nepertraukiamai dirbti (neprijungus prie kito maitinimo altinio) 6
valandas. Komplekte yra baterijos pakrovjas. Maitinimo tampa 220-240 15% V, 50/60 Hz 3
Hz. Mini kompiuterio svoris (su baterijomis) 1,2 kg. Yra mini kompiuterio ir jutikli neiojimo
krepys, pritaikytas darbui lauke t.y. galima, neimus mini kompiuterio i krepio, atlikti
eksperimentus lauke.
Windows CE.NET 5.0 Programa skirta video fail perirai (Windows Media Player 9),
programa PDF formato fail, paveikslli perirai, programa pristatym krimui bei redagavimui,
teksto redaktorius, darbo su lentelmis (Plan Maker ) (alternatyvus Exel), elektroniniam patui
Inbox, internetin narykl. Yra programin ranga MultiLab laboratorini darb atlikimui (lietuvi
kalba), kuri turi ias funkcijas: leidia vienu metu valdyti ne maiau kaip 8 sensorius, rayti i j
gaunamus duomenis; nustatyti matavim dan ir matavim kiek kiekvienam atliekamam
bandymui; pateikia grafikai ir skaitmenimis ireikt matuojam duomen informacij; programa
leidia analizuoti grafinius duomenis; leidia pasirinkti bet kuri kombinacij i keturi lang, toki
kaip matuojam duomen grafiko, duomen lentels, video vaizdo ir program Meniu; programa
turi duomen analizs funkcijas (ivestin ir integralas); leidia perirti pilnai sinchronizuotus
(vaizdu bei garsu) nufilmuotus bandymus su bandymo metu gautais matavimo duomenimis;
eksportuoja duomenis Plan Maker (alternatyva Exel).
11
14. Temperatros jutiklis DT029 Matavimo ribos nuo 25 iki + 110 C. Komplektas
pilnai paruotas darbui jame yra visi reikalingi laidai, papildomi rengimai ir priedai.
Nova 5000 iorje idstyta daug valdymo element, kuriuos trumpai aptarsime. Priekinje
pusje (1 pav.) yra jungimo mygtukas, kur reikia paspaudus palaikyti 4 sekundes, norint jungti
sustabdymo bsen; norint baigti operacij reikia vl paspauskite mygtuk. Valdyti Nova 5000 per
jutimin ekran (2) galima ir naudojant valdymo lazdel (3), kuri yra laikiklyje prietaiso korpuse.
Naudodamiesi valdymo lazdele galima vesti informacij ekrane. Galio bsen rodo galios lemputs
(5).
1 pav. Priekin Nova 5000 pus: 1 jungimo 2 pav. Upakalin Nova 5000 pus: 1 iorinis
mygtukas, 2 LCD jutiminis ekranas, 3 valdymo perkrovimo mygtukas, 2 vidinis perkrovimo
lazdel, 4 garsiakalbis, 5 bsenos lemputs. mygtukas, 3 OS atnaujinimo mygtukas, 4
maitinimo elemento jungtis, 5 liio baterija, 6
kair ir dein kojels.
Upakalinje pusje (2 pav.) idstyti tokie kompiuterio elementai: iorinis (1) ir vidinis (2)
perkrovimo mygtukas skirti perkrauti Windows CE operacinei sistemai, taip pat operacij sistemos
atnaujinimo mygtukas (3). Upakalinje pusje taip pat montuojama liio baterija (5), kuri
jungiama jungt (4). Dvi kojels (5, 6) leidia patogiai pastatyti Nova 5000 ant lygaus paviriaus.
Virutinje Nova 5000 pusje (3 pav.) idstyti keturi jutikli lizdai (2), atminties kortels
(3), garsiakalbio jungtis (4) ir mikrofonas (5) bei maitinimo pakrovimo lizdas (1). 4 paveiksle
parodyti Nova 5000 onai, kur matyti onins dalys, kuriose matyt pagrindin USB jungtis (1), kuri
naudojama Nova 5000 prijungimui prie kompiuterio ir fail perklimui. Prie jungi (2) gali bti
prijungti klaviatra, pel ar spausdintuvas. Per CRT jungt (3) Nova 5000 gali bti prijungta prie
iorinio ekrano ar projektoriaus. renginys taip pat turi Interneto jungt (4).
12
3 pav. Virutinje Nova 5000 pusje idstyti jurikli lizdai 4 pav. Nova 5000 onuose yra USB jungtys (1,2),
(2), atminties kortels (3), garsiakalbio jungtis (4) ir CRT juntis (3) bei interneto jungtis (4).
mikrofonas (5) bei maitinimo pakrovimo lizdas (1).
Nova 5000 eksperimentavimo aplinkos trump vad angl kalba galima rasti gamintojo
tinklapyje8. iame dokumente trumpai, bet i esms supaindinama su svarbiausia programine
ranga, naudojama iame mini kompiuteryje: MultiLab CE, Softmaker, textMaker, Presentations,
Internet Explorer, Inbox, Image Viewer, PocketXpdf, Windows media Player, Nova Paint, NZip,
Sound Recorder, CalcCE bei keletas eksperimento atlikimo pavyzdi. i program pavadinimai
atitinka prastus kompiuteriuose naudojamus programinius rankius, todl j paskirtis skaitytojui
turt bti numanoma pagal anglik programins rangos pavadinim.
Atsivelgiant Nova 5000 galimybes, sukurta speciali Windows CE versija su MultiLab
programine ranga, kuri palaiko Nova 5000. Naudojant 4 davikli jungtis galima prijungti vienu
metu iki 8 i 50 galim jutikli. Tiek paios OS, tiek Multilab atnaujinimus galima rasti emiau
nurodytuose tinklapiuose9.
MultiLab sukurta taip, kad galt atlikti vairias su eksperimentu susijusias uduotis: rinkti
ir rodyti duomenis realiuoju laiku; pateikti duomenis grafikuose, lentelse; analizuoti duomenis
naudojant specialias programas; importuoti ir eksportuoti duomenis kaip failus; stebti vaizdo failus
perirti eksperimentus.
Trumpai aptarsime eksperimentavimo eig naudojant Nova 5000.
8
Nova 5000 eksperimentavimo aplinkos trumpas vadas (angl k.), http://fourieredu.com/fwp/wp-
content/uploads/support-downloads/nova5000support/introduction_to_nova5000_learning_environment.pdf.
9
Nova 5000 operacij sistemos binariniai atvaizdai, http://fourieredu.com/support/nova5000-support/nova5000-os-
images arba Windows CE perinstaliavimo failai http://www.mokslotechnologijos.lt/nova-5000-mobili-laboratorija.
13
5 pav. MultiLab pagrindinis langas.
2. jungiame matavimui pasirinkt jutikl jam skirt Nova 5000 lizd. Visada
pradedame nuo 1 lizdo. Jei pirmas jutiklis jungtas ne 1 lizd, tuomet Nova 5000 jo
nepains. Antrasis jutiklis turt bti jungiamas antr lizd ir t.t.
3. Pagrindiniame MultiLab meniu pasirinkite: Logger Setup arba paspauskite ikon
Setup , kuri atvers Setup dialogo lang. Jame galite matyti, kad temperatros
daviklis yra atpaintas Auto-identified. Galite naudoti numatytuosius parametrus
arba galite juos pakeisti. Spauskite OK, jei naudosite numatytuosius.
4. Spauskite ikon Run nordami pradti matavim. Kaupiami duomenys bus
atvaizduojami grafike realiuoju laiku. Temperatros jutikl kikite alt, o paskui
kart vanden. Grafikas rodys, kaip keiiasi temperatra.
5. Eksperimentas baigiamas, kaip apspaudiamas Stop enklelis arba kai upildomas
duomen kaupimui skirtas atminties segmentas. Jo tipinis dydis bna nustatytas prie
eksperiment (predifined), norint j galima pakeisti.
14
6 pav. MultiLab eksperimento duomen analiz.
Tiek duomenis, tiek grafikus galima rayti ar eksportuoti fail saugykl arba perkelti
iorin rengin USB rakt. rayt duomen formatas suderinamas su prastais darbui
naudojamais formatais, pavyzdiui, MS Excel.
10
NOVA 5000 support, http://fourieredu.com/support/nova5000-support/
15
8 pav. Mini klaviatra ir mini pel patogesns priemons dirbti su didesns apimties tekstais.
Viena i domesni ir nauding diegt programini ranki yra skaiiuotuvas (9 pav.), kuris
paleidiamas tokia seka: Start Program
Science & Math CalcCE. Skaiiuotuvas ga;li bti
jungiamas tris pozicijas: pagrindin (basic mode),
mokslin (scientific) ir statistin (statistics mode).
Atstumo matuoklis skirtas matuoti atstum tarp jutiklio ir objekto 0,2 iki 10 m intervale. io
jutiklio pagalba matavimo duomenys gali bti ufiksuojami 50 kart per sekund, todl j galima
naudoti objekto judjimo eksperimentams atlikti. Jutiklis tiekiamas su tvirtinimo strypu (10 pav.).
16
Atstumo jutiklio veikimas pagrstas
sonarini sistem veikimo principu. Jame yra
montuoti ultragarso sistuvas ir imtuvas. Prie
garsiakalbio yra prijungtas kondensatorius, kuris
pastoviai sikrauna ir isikrauna. sikrovimo ir
isikrovimo dan pasirenka naudotojas.
Kondensatoriaus isikrovimo metu garsiakalbis
ispinduliuoja ultragarso impuls, kuris pasieks
artimiausi objekt atsispindi nuo jo ir grta
jutikl. Procesorius esantis jutiklio viduje,
priklausomai nuo ultragarso impulso trukms
kelyje, apskaiiuoja atstum iki objekto.
Kadangi jutiklis pasiymi dideliu srovs
suvartojimu, rekomenduojama atlikti matavimus
10 pav. Atstumo jutiklis DT020-1 su tvirtinimo
su jungt ioriniu maitinimo altiniu.
strypu.
Matuojamas objektas bt ne ariau nei 20 cm
iki atstumo jutiklio ir turti kuo didesn ploki atspindint paviri. Jeigu pavirius pasiymi
nesimetriku atspindiu, tai ultragarso bangos gali atsispindti kit pus, nei yra imtuvas. Atstumo
jutiklis imatuos atstum iki ariausiai esanio objekto, kuris patenka jutiklio veikimo zon
(matymo kamp).
1 lentel
Atstumo jutiklio specifikacijos
Diapazonas: 0,2 m 10 m
Tikslumas: 2 % nuo viso diapazono
Skiriamoji geba (12 bit): 2,44 mm
Duomen nuskaitymo danis: Iki 50 matavim per sekund.
Imtuvo matymo (veikimo) kampas: Nuo 15 iki 20
Matavimo charakteristikos: Parodo pozicij, greit ir pagreit.
Duomen registravimo renginio jimas: Skaitmeninis
Jutiklio naudojimo rekomendacijos: Galima naudoti kai prie duomen registravimo
renginio prijungtas AC/DC tampos altinis.
Yra montuotas Geigerio Miulerio vamzdis, kuris gali registruoti alfa, beta ir gama
spinduliuot. Skaitiklis yra sukurtas automatikai registruoti jonizuojani spinduliuot.
Pagrindin Geigerio Miulerio skaitiklio sudedamoji dalis daviklis, vadinamas Geigerio-
Miulerio vamzdiu, kuris yra pripildytas inertinmis dujomis. Kai didels energijos dalel patenka
vamzd, jonizuoja dujas, kurios tampa laidios ir trumpam sukuriama elektros srov. Vamzdis
sustiprina duj laidum ir nusiunia srovs impuls skaiiuotuv, fiksuojant impuls skaii.
Geigerio Miulerio skaitiklis tiekiamas su tvirtinimo strypu ir apsauginiu dangteliu (11 pav.).
Geigerio Miulerio skaitiklio jonizuojanios spinduliuots matavimo diapazonas yra 04096 Bq
(Bekereli). Jame rengtas maitinimo indikatorius ir garsinis signalas, kuris informuoja apie
kiekvien uregistruot impuls.
Geigerio Miulerio skaitiklis tiekiamas su
jame esaniu Geigerio Miulerio vamzdiu ir
integruotu maitinimo altiniu. Dl to j galima
tiesiogiai jungti prie duomen registravimo
renginio, kuris iduoda 5 V tamp reikaling
skaitiklio veikimui. Skaitiklyje yra montuotas
maitinimo indikatorius, kuris vieia geltonai,
kai pajungtas maitinimas. Taip pat skaitiklyje
yra montuotas garsinis signalas, kuris skleidia
gars po kiekvieno rayto impulso.
Geigerio Miulerio vamzdio langas yra
padarytas i labai plonos ir jautrios mediagos
(ruio), kuri netinkamai naudojama gali bti
greitai sugadinta. Dl ios prieasties yra
pridtas apsauginis dangtelis, kuris daugeliu 11 pav. Geigerio Miulerio skaitiklis DT116 su
atveju turi bti udtas ant skaitiklio, iskyrus tvirtinimo strypu ir dangteliu.
atvej kai registruojama alfa jonizuojanioji
spinduliuot. Dangtelyje yra skylut, kad numimo ir udjimo metu nesusidaryt vakuumas.
Dangtelio numimo ir udjimo metu ta skylut bt neudengta.
2 lentel
Geigerio Miulerio skaitiklio specifikacijos
Diapazonas: 04096 Bq
Skiriamoji geba (12-bit): 1 Bq
Jautrumas: Alfa, beta, gama
Langelio storis: 1.5 to 2.0 mg/cm2
Langelio mediaga: rutis
Dujos: Neonas, argonas ir halogenai
Maiausia matavimo trukm: 90 s
sisotinimo slenkstin tampa (Vb1): 450 V
sisotinimo ilgis (Vb2-Vb1): 150 V
Rekomenduojama maitinimo tampa: 500 V
Duomen kaupiklio jimo tipas: Skaitmeninis
18
jonizuojaniosios spinduliuots energij. sisotinimu vadinama grafiko sritis, kurioje daleli kiekis
beveik nepriklauso nuo tampos, todl neprasminga ios srities naudoti daleli skaitiklyje.
19
1.3. XPLORER GLX VADAS
13 paveiksle parodytas iorini rengini prijungimo prie Xplorer GLX jungtys. Maitinimo
tiekimas sijungia automatikai, kai adapteris jungiamas maitinimo tinkl. Jeigu GLX veikia su
baterijomis arba jeigu adapteris jau yra prijungtas, paspaudus apie 1 sek. laikykite nuspaust
maitinimo mygtuk ( ) prietaisas sijungia. Rekomenduojama GLX naudoti jungt maitinimo
tinkl, kai tik tai manoma.
13 pav. Iorini rengini prijungimas prie Xplorer 14 pav. Xplorer jutikli ir zond lizdai
GLX.
Jeigu GLX bus naudojamas su kompiuteriu, pridedamu USB kabeliu GLX prijungiamas prie
kompiuterio USB jungties. Norint naudoti papildom pel, ji prijungiama prie USB jungties
deiniojoje GLX pusje. Pel nra btina darbui visk, k galima atlikti naudojant pel, galima
20
atlikti ir per GLX klaviatr. Jeigu tenka vesti daug duomen, per USB jungt deinje GLX pusje
prijungiama klaviatra.
14 paveiksle parodyti lizdai, prie kuri jungiami jutikliai. Prie pagrindini jungi, esani
GLX viruje, galima prijungti iki keturi PASPORT jutikli. Paprastai GLX automatikai atpasta
jutikl ir jungia grafiko rodym arba atidaro kit ekran, kai prijungiamas jutiklis. Komplekte
esatys greito atsako zondai ar kiti PASCO temperatros zondai jungiami prie atitinkam jungi
kairiojoje GLX pusje. Greito atsako temperatros zond matuojamas diapazonas apima nuo -10 iki
+70C, o nerdijanio plieno zond nuo -10 iki +135C. tampos zondas prie jungties kairiojoje
GLX pusje, kai norima atlikti tampos nuo -10 iki +10V matavimus. tampos zond galima
prijungti prie tampos altini tik prie tai prijungus j prie GLX. Nejunkite tampos altinio tol, kol
zondas nra prijungtas prie GLX. Prie atjungiant zond paalinkite visus tampos altinius.
Ausins arba garsiakalbiai, kurie reikalingi garsui generuoti, prijungiami juos prie signalo
ivesties jungties. Taip pat galima naudoti integruot GLX garsiakalb. USB duomen saugojimo
renginys (atmintin), prijungiama prie GLX duomen kaupiklio USB jungties ir taip padidinti talp
duomen saugojimui ir papildomam saugojimui.
Xplorer GLX galimybs labai plaios, todl pirmiausia atlikime paprast eksperiment, kad
tas galimybes galtume analizuoti.
1. jungiame prietais: paspaudiame mygtuk, esant apatiniame deiniajame klaviatros
kampe ( ) ir laikome j nuspaust madaug vien sekund.
2. Temperatros jutikl prijungiame prie vienos i jungi kairiojoje GLX pusje.
Daniausiai grafikas su temperatros (C) ir laiko (s) aimis pradedamas rodyti
automatikai (15 pav.).
15 pav. Prijungus temperatros jutikl, pradedamas 16 pav. Laikant rankoje, jutiklio registruojama
rodyti grafikas su temperatros (C) ir laiko (s) aimis. temperatra atvaizduojama ekrane.
21
1.3.4. PAGRINDINIO EKRANO FUNKCIJOS
Visos silomos GLX funkcijos idstytos pagrindiniame ekrane. Pagrindin ekran (17 pav.)
sudaro nuorodos, apatin eilut ir virutin eilut. Funkcij valdymas vykdomas naudojant apatin
eilut (18 pav.).
Nuorodas apatinje pagrindinio ekrano eilutje galima pasirinkti bet kuriuo funkciniu
mygtuku: , , ir . Grafiko, lentels, skaiiuotuvo ir jutikli ekranai yra
naudojami daniausiai, todl jie yra greiiausiai pasiekiami. Jeigu norite, kad apatin nam ekrano
eilut laikinai bt matoma bet kur GLX aplinkoje, paspauskite ir palaikykite nuspaust mygtuk
. Tuo paiu metu paspauskite funkcin atitinkamo ekrano mygtuk.
Kituose ekranuose paprastai ekrano apaioje matomos keturios pasirinktys, kurios
pasiekiamos funkciniais mygtukais.
22
1.3.4.2. PAGRINDINS NUORODOS
Pagrindins nuorodos veda kitus GLX aplinkos ekranus. Nordami atidaryti ekran per
nuorod, rodykli auktyn, emyn, kair ir dein mygtukais paymkite reikiam nuorod, ir
paspauskite .
Duomen failai (Data Files). Kai baigtas duomen rinkimas arba GLX konfigravimas
bandymui, duomen fail (Data Files) ekrane galima isaugoti darb. ia taip pat galima atidaryti
ar itrinti isaugotus failus bei tvarkyti rodmenis, jutiklius, skaiiavimus ir rankiniu bdu vest
duomen srautus, kurie yra duomen fail dalys.
Skaiiai (Digits). iame ekrane rodomi duomenys realiu laiku, kai jie yra gaunami i
jutikli ir skaiiavim. Vienu metu galima matyti iki ei duomen altini.
Matuoklis (Meter). is ekranas imituoja analogin matuokl su rodykle, kuris proporcingai
atspindi jutiklio atliekam matavim.
Laikmatis (Stopwatch). iame ekrane GLX galima naudoti, kaip laikmat atliekam
veiksm laikui matuoti. Laikmatis jungiamas ir sustabdomas per GLX klaviatr. Taigi tam
nereikalingi jokie jutikliai.
Laiko skaiiavimas (Timing). Laiko skaiiavimo ekranas naudojamas foto utvar,
skriemuli ir kit perjungimo ar skaiiavimo jutikli konfigravimui.
Nustatymai (Settings). Nustatym ekranas naudojamas pakeisti GLX pavadinim, laik,
dat ir ekrano parametrus, laik iki automatinio isijungimo, GLX reakcij jungim ar jutiklio
prijungim.
Galingumas (Output). Galingumo ekrane yra kontroliuojamas signalas, kur GLX sukuria ir
skleidia per integruot garsiakalb arba ausines ar sustiprintus garsiakalbius.
Pastabos (Notes). Pastab ekrane galima kurti, skaityti ir redaguoti puslapius ar tekstines
pastabas, kurios bus isaugotos su bandymo parametrais arba surinktais duomenimis.
Grafikas (Graph). Grafiko ekranas naudojamas duomenims ymti ir analizuoti. Daugeliu
atvej grafikas yra geriausias bdas matyti duomenis tokius, kokie jie surenkami.
Lentel (Table). Lentelje duomenys rodomi skaiiais stulpeliuose. Juos galima naudoti
redaguojant ir vedant duomenis bei statistinei analizei.
Skaiiuotuvas (Calculator). ekran galima naudoti, kaip prast skaiiuotuv norint
apskaiiuoti paprast reikini rezultat, ir kaip grafin skaiiuotuv lygi sudarymui.
Skaiiuotuvu taip pat galima atlikti surinkt duomen sraut ir rankiniu bdu vest duomen
rinkini matematinius veiksmus.
Jutikliai (Sensors). Nordami pasirinkti, kai jutikliai rinks duomenis, naudokite jutikli
ekran. Ekrane rodoma, kurie jutikliai yra prijungti prie GLX, ir kiekvieno sensoriaus valdymo
elementai.
Isamios darbo su kiekviena funkcija instrukcijos pateikiamos detaliame GLX Explorer
aprayme lietuvi kalba.
23
1.3.4.3. VIRUTIN EKRANO EILUT
Virutin eilut yra pagrindinio ekrano dalis, kuris visada matoma bet kur GLX aplinkoje. Ji
rodo laik, dat ir GLX pavadinim arba atidaryto failo pavadinim. Ji taip pat rodo duomen
raymo bkl, baterijos energijos lyg ir naudojamos atminties kiek.
Virutinje eilutje rodomas laikas ir data nustatomi automatikai, kai GLX yra
prijungiamas prie kompiuterio, kuriame instaliuota DataStudio programin ranga. Laik ir dat
bei j rodymo format galima pakeisti rankiniu bdu nustatym ekrane.
Pagal gamyklinius nustatymus virutinje eilutje rodomas pavadinimas yra
XplorerGLX. Jeigu klasje arba laboratorijoje naudojate daugiau negu vien GLX, kiekvienam
galite sutiekti unikal pavadinim. Kai atidaromas anksiau isaugotas failas, vietoje GLX
pavadinimo rodomas failo pavadinimas.
Jeigu naudojate pel, uuot paspaud mygtuk duomen kaupiklio klaviatroje, galite
paspausti pagrindinio ekrano nuorod ( ). Taip i bet kurios GLX aplinkos sugrite
pagrindin ekran.
Duomen raymo simbolio pasikeitimas rodo, kad GLX surenka duomenis ir kokiame
mgini atrinkimo reime jis veikia. Jis taip pat praneama, kai raoma arba praneama garsin
pastaba. Jeigu naudojate pel, uuot spaudus mygtuk duomen kaupiklio klaviatroje, galite
paspausti duomen raymo simbol ir taip pradti arba sustabdyti duomen kaupim.
21 pav. Virutin GLX ekrano eilut. 22 pav. Duomen raymo bkl simboliai.
Atminties daviklis rodo, kiek laisvos atminties yra duomen kaupiklyje. Kadangi
duomenys saugomi RAM atmintyje, simbolis tamsja nuo apaios vir. Visikai upildytas
simbolis reikia, kad duomen raymui yra maai atminties arba jos visai nebra. Jeigu naudojate
pel, spustelkite atminties davikl ir taip atidarykite duomen fail ekran, pradkite nauj fail arba
isaugokite fail, su kuriuo dirbate.
Kai GLX naudoja baterijos tiekiam energij, baterijos daviklis rodo baterijos krovimo
lyg. Kai baterija yra visikai krauta, visas daviklis yra pilkos spalvos. Baterijos daviklis taip pat
rodo, kada GLX yra prijungtas prie elektros tinklo ir baterija yra kraunama.
24
II. DALYKINIO TURINIO EKSPERIMENTAI
Tikslas. Pagilinti inias apie viesinio mikroskopo sandar, isiaikinti didinimo galimybes
juo tiriant lsteles ir audinius bei tobulinti mikroskopavimo gdius.
25
Priemons:
viesinis (monokuliarinis) mikroskopas.
Ilgalaikis arba laikinasis mikropreparatas.
Darbo eiga
1. Susipainti su teorine mediaga.
2. Inagrinti viesinio mikroskopo mechanines ir optines dalis bei jas suymti 1 pav.
3. Isiaikinti darbo su mikroskopu principus.
4. Susipainti su mikroskopo prieira ir apsauga.
26
Laboratorinio darbo
VIESINIO MIKROSKOPO SRANGA:
MECHANINS IR OPTINS DALYS, MIKROSKOPAVIMAS
Ataskaitos lapas
Data ..
Pavard, vardas ..........................................................................
Partneriai ................................................................................................
27
Vandens lae ruoiant laikinuosius mikropreparatus, ant dengiamojo stiklelio iorins
puss negali likti vandens, o dengiamasis stiklelis neturi plaukioti per dideliame
skysio lae.
Objektyv, okuliar liai valomi j valymui skirtu specialiu popieriumi arba specialia
tam skirta mediaga. Jeigu nevarumai yra pridiv prie objektyvo, tuomet jam valyti
naudojamas tam tikslui skirtas skystis. Objektyvas valomas, j pasukus revolveriu
padt, kurioje jis yra isikis priek u stalelio rib (atkreipkite dmes tai, kad 40x
didinani objektyv liai yra mai bei giliau montuoti).
Negalima li valyti pirtais, popieriumi, ligninu, vata. Jie valomi mikroskopo
liams valyti skirtu audeklo gaballiu. Objektiniai ir dengiamieji stikleliai valomi
prie laboratorin darb ir po jo, naudojant filtrin popieri. Stikleli negalima valyti
tuo paiu audeklo gaballiu, kuriuo valomi mikroskopo liai.
Baigus tirti mikroskopu, pakeliamas mikroskopo tubusas, nuo objektinio stalelio
nuimamas ir dut dedamas ilgalaikis mikropreparatas, ijungiamas apvietimas (O
padtis), nuleidiamas kondensorius bei sukant revolver nustatomas 8x arba 10x kart
didinimo objektyvas. Nuo objektinio stalelio nuvalomi skysiai, dulks, patikrinama
objektyv vara (jeigu buvo naudojamas imersinis objektyvas, minktu audeklu nuo jo
didinimo lio nuvalomas imersinis aliejus). itaip paruotas mikroskopas pastatomas
viet.
Ivados (pateikite ivad apie viesinio mikroskopo galimybes tirti lsteles ir audinius):
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
28
2.2. MEDIAG APYKAITA IR PERNAA. MOGAUS SVEIKATA
Kadangi kraujo lstels trumpaams, jos turi nuolat atsinaujinti. Prieingai nei kno, ios
lstels paios dalintis negeba, todl gaminamos raudonuosiuose kaul iulpuose, blunyje bei
limfins sistemos mazguose, kurie trumpiau vadinami limfmazgiais. Kraujo lsteli gamyba
vadinama kraujodara.
1 lentel
Kraujo lsteli ir plokteli ypatybs ir funkcijos
Lstels ir ploktels Eritrocitai Leukocitai Trombocitai
Ypatybs
Kur gaminamos
Ypatumai
Baltymai
Funkcija
30
2 lentel
Leukocit rys
Ris Forma Vaizdas pro mikroskop Atliekama funkcija
(atpainimo ypatumai)
Neutrofiliniai
granulocitai
(neutrofilai)
grdtieji
leukocitai (arba
granulocitai), j
branduoliai
segmentuoti, o
citoplazma turi
vairaus dydio
grdeli.
Kraujyje jie
sudaro iki 70
proc. vis (R. epulien, 2007)
leukocit, todl
kraujo tepinlyje
juos lengva
pastebti. Daosi
tiek rgiais, tiek
baziniais daais
Acidofiliniai
granulocitai
(eozinofilai)
grdtieji
leukocitai (arba
granulocitai), j
branduoliai
segmentuoti, o
citoplazma turi
vairaus dydio (R. epulien, 2007)
grdeli.
Sveiko suaugusio
mogaus kraujyje
eozinofil yra 1
5 proc. vis
leukocit. Kraujo
tepinlyje taip pat
galima pastebti,
nes lstels
stambios,
citoplazma
rausvos spalvos,
daosi rgiais
daais .
31
Bazofiliniai
granulocitai,
(bazofilai)
grdtieji
leukocitai (arba
granulocitai), j
branduoliai
segmentuoti, o
citoplazma turi
vairaus dydio
grdeli. (R. epulien, 2007)
Maiausi
leukocit dal
sudaranios
kraujo lstels iki
1 proc., vis
leukocit. Kraujo
tepinlyje
pamatyti sunkiau,
daosi arminiais
daais.
Limfocitai -
negrdtieji
leukocitai (arba
agranulocitai), j
branduoliai
nesegmentuoti, o
citoplazma neturi
specifini
granuli.
Sveiko suaugusio
mogaus kraujyje (R. epulien, 2007)
sudaro 2045
proc. vis
leukocit, kraujo
tepinlyje galima
lenvai juos surasti
ir pamatyti.
Monocitai -
negrdtieji
leukocitai (arba
agranulocitai), j
branduoliai
nesegmentuoti, o
citoplazma neturi
specifini
granuli.
Sveiko suaugusio (R. epulien, 2007)
mogaus kraujyje
monocit 38
proc. vis
leukocit. Kraujo
32
tepinlyje taip pat
galima pastebti,
nes lstels
stambios.
EKSPERIMENTAS
Aktualumas. Neteks daug kraujo mogus gali mirti. Kokia kraujo sandara ir kokias
funkcijas kraujas atlieka organizme?
Tikslas pro mikroskop apirint mogaus kraujo tepinl ianalizuoti kraujo sandar bei
aptarti funkcijas.
Priemons:
viesinis mikroskopas;
mogaus kraujo tepinlis (1 pav.). Ilgalaikis mikropreparatas Nr. 12 i mokytojams ir
mokiniams skirt rinkini.
Darbo eiga:
1. Susipainti su teorine mediaga.
2. Pasiruoti darbui su mikroskopu.
3. Pro mikroskop apirti mogaus kraujo tepinl, savarankikai atpainti kraujo
lsteles ir jas nusipieti. Pieinyje paymti: a) eritrocitus, b) leukocitus.
4. Remiantis teorine mediaga apibdinti kraujo lsteles ir plokteles, j ypatybes ir
atliekamas funkcijas surayti 1 lentel.
5. Vadovaujantis pro mikroskop stebimu mogaus kraujo tepinlio vaizdu (Nr. 12),
atpainti ir apibdinti leukocit ris ir upildyti 2 lentel.
6. Suformuluoti apibendrint ivad apie kraujo sandar ir atliekamas funkcijas.
33
Laboratorinio darbo
KRAUJO SANDAROS MIKROSKOPINIS TYRIMAS
Ataskaitos lapas
Data ..
Pavard, vardas ..........................................................................
Partneriai ................................................................................................
Prielaida / hipotez:
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
34
5. Remdamiesi pateiktais
duomenimis apie kraujo
plazmos sudt, nubraiykite
procentin mediag
pasiskirstymo joje ir
pavaizduokite kaip skritulin
diagram. Diagram
ianalizuokite, aptarkite.
Pateikite ivad nurodydami,
koki jungini joje daugiausia,
o koki maiausia, taip pat
svarbesnius jos baltymus bei j
funkcijas.
35
2.2.1.2. LIMFMAZGIO MIKROSKOPIN SANDARA
(Demonstracinis praktikos darbas)
36
rys. Vieni j tiesiogiai puola mikrobus, kiti iskiria juos ardanias chemines mediagas, treti
atlieka pagalbinink funkcij.
Taip pat inote, kad kai kurie leukocitai patys juddami gali prasiskverbti audinius pro
kapiliar sieneles. Tokie yra fagocitai. Dl savybs migruoti po organizm jie dar vadinami
klajojaniomis lstelmis. Nukeliav infekuotus audinius, mikrobus fagocitai traukia citoplazm
ir suvirkina taip pat, kaip ameba savo grob. is skaidymo procesas vadinamas fagocitoze.
Visi esame mat plin. Jis gali susidaryti aplink svetimkn, pvz., rakt. Pliai susidaro i
uvusi fagocit, ligos suklj, paties organizmo negyv lsteli. Taigi imunitetas saugo
organizm nuo infekcij, naikina negyvas, struktrikai pakitusias, pvz., vines, lsteles. Dl
organizme aktyviai veikianio imuniteto danai vyksta i donor paimt ir pacientui persodint
organ, pvz., irdies, inkst, atmetimas. Paaikinkite, kodl.
Imuniteto formos. Tam tikroms infekcinms ligoms mons jau nuo gimimo yra atspars,
nes atsparum paveldi su genais i tv. Toks imunitetas vadinamas natraliu, arba gimtu.
Bakterij sukeliamai infekcijai organizmas atsparus netampa, todl bakterinmis ligomis susirgti
gresia daug kart. Pavyzdiui, igijus nuo tuberkuliozs, j sukelianiomis bakterijomis galima
usikrsti dar kart ir vl susirgti ia liga. Taiau organizmas atsparus tampa daugeliui virusini
infekcij. Pavyzdiui, kart persirgus viruso sukeltais vjaraupiais, atsparumas gyjamas visam
gyvenimui. Tai gytas imunitetas. is imunitetas taip pat priskiriamas prie natralaus, arba
savaiminio. Imunitet galima sudaryti skiepijant. Skiepijimas tai susilpnint tam tikros ligos
suklj suleidimas organizm, galintis sukelti neymi ligos, nuo kurios skiepijama, apraik.
Tokiu bdu susidars imunitetas vadinamas dirbtiniu. Pavyzdiui, artjant sezoniniam gripo
proveriui, nuo jo paskiepyti rizikos grups mons (vaikai, senyvo amiaus, sergantys irdies ir
ltinmis ligomis) gyja imunitet ir nesuserga arba gali sirgti lengva gripo forma, todl ivengia
sunki jo komplikacij plaui ar irdies raumens udegimo. Taiau skiepytis nuo gripo reikia
kasmet, nes ie virusai (A tipo) nuolat genetikai kinta ir atsiranda vis nauj atmain, vadinam
padermmis, todl prajusio sezono skiepai tampa neveiksmingi. Persirgus gripu ar nuo jo
paskiepijus, imunitetas susidaro tiktai tam (konkreiam) virusui. Todl ia liga galima vl susirgti,
jeigu usikreiama kitos atmainos virusu. Pasaulins sveikatos organizacijos (PSO) specialistai
kartu su skiep gamintojais nuolat stebi gripo viruso sezoninius pokyius, kad pagamint skiepus,
atitinkanius tuo metu plintani gripo atmain. Kiekvienais metais pasitaikantys gripo atvejai
vadinami sezoniniais. Lietuvoje sezoniniu gripu prastai sergama altuoju metu nuo lapkriio iki
balandio. Gripas turi tendencij iplisti iki dideli mast, vadinam epidemija. Epidemija
skelbiama, kai sergamumas gripu tam tikrame regione siekia ne maiau kaip 100 atvej 10 000
gyventoj per savait. Taiau kas kelis deimtmeius visame pasaulyje registruojama milijonai
gripo protrki pandemij. Gripo pandemijos nusinea milijonus moni gyvybi. Daniausiai
mirtama nuo gripo sukelt komplikacij. Pandemijos kyla madaug kas 2030 met. Jas lemia tai,
kad apytiksliai per tiek laiko A tipo virus genomas pasikeiia i esms, tad susidaro visikai nauji
virus potipiai, kurie ir sukelia pandemijas, nes nauja moni karta iems virus potipiams neturi
atsparumo.
EKSPERIMENTAS
Aktualumas. mogaus gyvenamojoje aplinkoje gausu mikrob, kurie vairiais bdais gali
patekti kn. Nors jais ir usikreiama, bet ne visada susergama, nes organizme yra j saugani
speciali lsteli. Audini ir organ sistema, kurioje ios lstels veikia, vadinama limfos, arba
imunine, sistema. Kas i sistem sudaro ir kaip ji veikia?
Tikslas pagilinti inias apie limfos sistem bei atlikti limfinio mazgo mikroskopin
analiz.
Priemons:
viesinis mikroskopas su kamera.
37
Ilgalaikis mikropreparatas Nr. 29 mogaus limfinio mazgo skersinis pjvis (1 pav.)
i mokytojams skirto mikropreparat rinkinio.
Darbo eiga:
1. Susipainti su teorine mediaga.
2. Remiantis mokytojo aikinimu apie limfinio mazgo mikroskopin sandar bei ekrane
demonstruojant skersin jo pjv (Nr. 29), schemikai nusipieti pjvio vaizd.
3. Pieinyje paymti limfin (limfoidin) audin bei limfocitus.
38
Laboratorinio darbo
LIMFMAZGIO MIKROSKOPIN SANDARA
Ataskaitos lapas
Data ..
Pavard, vardas ..........................................................................
Partneriai ................................................................................................
Prielaida / hipotez:
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
KLAUSIMAI IR UDUOTYS
Klausimai ir uduotys Atsakymai
1. Paaikinkite, k vadiname limfos
(imunine) sistema, kuo ji svarbi
organizmui?
39
2.2.1.3. ATEROSKLEROZS PAEISTOS ARTERIJOS STEBJIMAS PRO
MIKROSKOP
(Demonstracinis praktikos darbas)
2 lentel
Lipid kiekio kraujuje normos
Rizikos Bendras MTL DTL cholesterolis Trigliceridai
faktoriai cholesterolis cholesterolis
Sergantys irdies Iki 4,5 mmol/l Iki 2,5 mmol/l Daugiau nei 1,0 Iki 1,7 mmol/l
ir kraujagysli mmol/l (vyrams) ir
ligomis arba iki 1,2 mmol/l
cukriniu diabetu (moterims)
Nesergantys Iki 5,2 mmol/l Iki 3 mmol/l Daugiau nei 1,0 Iki 1,7 mmol/l
mmol/l (vyrams) ir
iki 1,2 mmol/l
(moterims)
EKSPERIMENTAS
Aktualumas.
Ateroskleroz pradeda vystytis
labai anksti, dar paauglystje.
I pradi kraujagyslse
susiformuoja riebalin dm,
kuri su mogaus amiumi
didja ir virsta aterosklerozine
ploktele. Danai is procesas
dar vadinamas kraujagysli
kalkjimu.
inant aterosklerozs
atsiradimo prieastis, jos
vystymsi galima sultinti.
Kartais polinkio sirgti kai
kuriomis ligomis negalime
ivengti, nes tai nulemia
paveldimumas. Nustatyta, kad
polinkis sirgti ateroskleroze 1 pav. Pro mikroskop matoma aterosklerozins ploktels paeista
gali bti paveldimas. arterijos sienel
Tikslas ianalizuoti, kas lemia aterosklerozs vystymsi, koki tak ji turi mogaus
sveikatai bei pro mikroskop apirti aterosklerozins ploktels paeist arterij.
Priemons:
viesinis mikroskopas su kamera.
Ilgalaikis preparatas Nr. 62 ateroskleroz mogaus arterijose matomi pakitimai
kraujagysli sienelje (1 pav.) i mokytojui skirto mikrorpreparat rinkinio.
Darbo eiga
Remdamiesi anksiau gytomis iniomis mokiniai prisimins: kaip teka kraujas
mogaus organizme? Kodl induoli, taip pat ir mogaus kraujas teka dviem
apytakos ratais?
Vadovaujantis pateikta informacija, kaip kraujas teka arterijomis, kapiliarais ir
venomis, upildyti 1 lentel.
Ekrane demonstruojant mikropreparat (Nr.62) su aterosklerozs paeista arterija (1
pav.), schemikai nusipieti jos vaizd. Pieinyje paymti: a) arterijos sienel; b)
aterozklerozin ploktel.
Suformuluoti ivad apie aterosklerozs vystymosi prieastis bei darom al mogaus
sveikatai.
42
Laboratorinio darbo
ATEROSKLEROZS PAEISTOS ARTERIJOS STEBJIMAS PRO
MIKROSKOP
Ataskaitos lapas
Data ..
Pavard, vardas ..........................................................................
Partneriai ................................................................................................
Prielaida / hipotez:
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Pateikite ivad apie aterosklerozs vystymosi prieastis bei darom al mogaus sveikatai.
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
4. Nurodykite aterosklerozs al
mogaus sveikatai.
43
2.2.1.4. SKIRTINGO FIZINIO KRVIO TAKOS IRDIES DARBUI IR
KRAUJOSPDIUI TYRIMAS BEI ANALIZ
(Pagal I-j patvirtinamj tyrinjimu grindiamo mokymosi lygmen)
1 lentel
Arterinio kraujo spaudimo kategorij klasifikacija
(altinis: Pasaulin sveikatos organizacija / Tarptautin hipertenzijos draugija, 1999)
Kategorija Sistolinis AKS (mm Hg) Diastolinis AKS (mm Hg)
Optimalus <120 <80
Normalus 120-129 80-84
Auktas normalus 130-139 85-89
1 laipsnio arterin hipertenzija 140-159 90-99
2 laipsnio arterin hipertenzija 160-179 100-109
3 laipsnio arterin hipertenzija >= 180 >=110
Izuoliuota sistolin hipertenzija >=140 <90
emas normalus 90-100 60-65
Hipotenzija <90 <60
Pastaba. Nesant laboratorijos Nova 5000 ir irdies ritmo bei EKG jutikli, kraujospd
matuoti rekomenduojama su elektroniniais arba mechaniniais kraujospdio matuokliais.
EKSPERIMENTAS
Tyrimo aktualumas. Skirting moni irdis plaka nevienodu ritmu. Ramybs bsenos
sveiko suaugusio mogaus irdies ritmo danis yra apie 60-70 kart per minut. Vaik irdis plaka
danesniu ritmu: nuo 3 iki 7 met apie 95 diai, nuo 8 iki 14 met 80 di per minut. Senyvo
amiaus moni irdis plaka liausiai apie 65 diai per minut. Taip pat irdies ritmas priklauso
nuo kno mass, mediag apykaitos bei mogaus sportinio pasirengimo. Pavyzdiui, ramybs
bsenos sportuojanio mogaus irdis plaka liau, o nejudraus greiiau. Be to, irdies plakimo
dan slopina arba skatina vegetacin nerv sistema, kai kurie hormonai, pvz., adrenalinas.
Pagreitjs suaugusio mogaus irdies plakimo danis (100 ir daugiau k/min.) vadinamas
tachikardija, o sultjs (maiau negu 60 k/min.) bradikardija. Patyrus fizin krv, pvz.,
manktinantis, irdis ima plakti daniau, laipsnikai pakyla kraujospdis, padanja kvpavimas. Be
45
to, skirtingi fiziniai krviai irdies darbui daro nevienod tak. Po fizinio krvio fizikai stipraus
mogaus irdies ritmas bei kraujospdis sunormalja per 1-2 minutes.
Kodl dirbant fizin darb padidja irdies ir kvpavimo danis bei pakyla kraujospdis,
su kuo tai siejama? Koki tak irdies darbui turi mogaus fizin bkl?
Tikslas atliekant tiriamj darb pagrsti, kodl ir kaip tam tikri fiziniai krviai keiia
irdies plakimo dan ir kraujospd bei kaip visa tai siejama su mogaus fiziniu pasirengimu.
Priemons:
laikmaiai,
skaiiuotuvai,
ssiuviniai ir lentels duomenims ymtis,
elektroniniai kraujospdio matuokliai (nesant Nova 5000 jutikli),
laboratorijos Nova 5000EX irdies ritmo (atliekant uduotis) bei
elektrokardiogramos jutikliai:
Laboratorijos Nova 5000 EX irdies ritmo Jutiklis turi tikti vartotojo turimai kompiuterinei Nova
(atliekant uduotis) jutiklis 5000 EX laboratorijai. Kiekvienas jutiklis turi atitikti
Jutiklis sudarytas i direlio (belaidio sistuvo) ir nurodytus reikalavimus:
imtuvo kuris jungiasi prie kompiuterins laboratorijos. - Jutikliu turi bti galima fiksuoti irdies ritmo
Sistuvas fiksuoja irdies sugeneruotus elektrinius pakitimus, kai atliekami fiziniai pratimai.
signalus. Skirtas irdies ritmui matuoti prie atliekant - Jutikl turi sudaryti prie tiriamojo kno tvirtinamas
fizinius pratimus, pratim atlikimo metu ir atlikus belaidis sistuvas ir siuniam duomen imtuvas.
pratimus. Matavimo diapazonas 0 - 200 di per minut. - Jutiklis turi matuoti 0 - 200 di per minut matavimo
Pagrindiniai eksperimentai ribose.
1. Skirting moni irdies ritmo vertinimas ir Vartotojams turi bti pateikta naudojimo instrukcija (su
palyginimas. silomo jutiklio galim atlikti bandym metodiniais
2. Veikli (sportuojani) moni ir moni apraymais) lietuvi kalba.
46
nepatirianiu fizinio krvio irdies ritmo Metodiniuose apraymuose turi bti pateikta teorin
palyginimas. dalis; laboratoriniam darbui reikalingos rangos
3. irdies ritmo stebjimas moni esani ramybs apraymas; nustatym nurodymai; eksperimento eigos
bsenos, atliekani fizinius pratimus (pvz., apraymas; nurodymai duomen analizei;
darant atsispaudimus) ir po j. klausim/uduoi sraas, kuriuos reikia
Laiko, per kur mogaus irdies ritmas grta normali atsakyti/vykdyti laboratorini darb metu.
bsen (buvusia prie atliekant pratim), nustatymas. Silomas jutiklis turi bti pilnai paruotas darbui, turi
bti visi reikalingi laidai, papildomi rengimai ar priedai,
reikiama programin ranga, kad silom jutikl bt
galima prijungti prie turimos kompiuterins Nova 5000
EX laboratorijos ir
ir jos ekrane eksperiment duomenys bt pateikiami
skaitmenine reikme bei grafikai.
Prijungus jutikl prie Nova 5000 EX laboratorijos, ji
turi automatikai atpainti prijungt jutikl.
Darbo eiga
Susiskirstykite grupes (jeigu grup/klas maa, geriausia po keturis, jeigu didel po
eis); aptarkite ikeltam tikslui pasiekti btinus darbus, pasiskirstykite pareigomis ir
tikslingai veikite.
Suplanuokite, kiek laiko truks tyrimas ir kaip j atliksite: nusprskite, kok fizin krv
pasirinksite kilnosite svarmen, darysite uoliukus, pritpimus ar kt. (kad
pastebtumte irdies danio ir kraujospdio skirtumus patyrus vair fizin krv
reikia, jog kiekviena grup atlikt skirtingus fizinius pratimus);
Prisiminkite, kuriose kno vietose geriausiai apiuopiamas pulsas? Koks pulso danis
ir arterinis kraujo spaudimas laikomas normaliu?
Susitarkite, kurie i js bus tiriamieji, o kurie tyrjai, t.y. yms duomenis ir
skaiiuos rezultatus (paskui pasikeiskite tegu tiriamieji tampa tyrjais).
Kiekvieno tyrimo rezultatus suraykite duomenims ymti skirt lentel.
Sddami (ramybs bsena) suskaiiuokite pulso tvinksni skaii per minut (puls
matuokite pus minuts ir gaut skaii padauginkite i dviej) ir imatuokite
kraujospd.
23 minutes atlikite pasirinktus fizinius pratimus.
Tuojau pat po fizinio krvio suskaiiuokite pulso tvinksni skaii per minut ir
imatuokite kraujospd.
Po to skaiiuokite puls ir matuokite kraujospd tol, kol pulsas bus toks, koks buvo
jums esant ramybs bsenos, iki pradedant manktintis.
47
Laboratorinio darbo
SKIRTINGO FIZINIO KRVIO TAKOS IRDIES DARBUI IR
KRAUJOSPDIUI TYRIMAS BEI ANALIZ
Ataskaitos lapas
Data ..
Pavard, vardas ..........................................................................
Partneriai ................................................................................................
Prielaida / hipotez:
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Ivados:
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
48
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
49
2.2.1.5. SKIRTINGO FIZINIO KRVIO TAKOS IRDIES DARBUI IR
KRAUJOSPDIUI TYRIMAS BEI ANALIZ
(Pagal II-j ir III-aj tyrinjimu grindiamo mokymosi lygmen)
Eksperimentas
Koks io tiriamojo darbo aktualumas?
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
Priemons:
Jutikliai Technin specifikacija
Laboratorijos Nova 5000 EX elektrokardiogramos Jutiklis turi tikti vartotojo turimai kompiuterinei
jutiklis NOVA 5000 EX laboratorijai. Kiekvienas jutiklis turi
Elektrokardiogramos jutiklis fiksuoja irdies elektros atitikti nurodytus reikalavimus:
impulsus sukeltus irdies darbo metu. Jis leidia - Jutiklis turi fiksuoti irdies sukeliamus elektros
analizuoti irdies sukeltus elektros signalus. signalus.
Pagrindiniai eksperimentai - Turi bti galima analizuoti irdies impulsus.
Individualios elektrokardiogramos EKG - Turi matuoti 0 -5 V matavimo ribose.
stebjimas. Vartotojams turi bti pateikta naudojimo instrukcija (su
Elektrokardiogram EKG palyginimas esant silomo jutiklio galim atlikti bandym metodiniais
ramybs bsenos ir po aktyvios veiklos. apraymais) lietuvi kalba.
Elektrokardiogram EKG tyrimai esant Metodiniuose apraymuose turi bti pateikta teorin
skirtingoms kno padtims. dalis; laboratoriniam darbui reikalingos rangos
apraymas; nustatym nurodymai; eksperimento eigos
apraymas; nurodymai duomen analizei;
klausim/uduoi sraas, kuriuos reikia
atsakyti/vykdyti laboratorini darb metu.
Silomas jutiklis turi bti pilnai paruotas darbui, turi
bti visi reikalingi laidai, papildomi rengimai ar priedai,
reikiama programin ranga, kad silom jutikl bt
galima prijungti prie turimos kompiuterins Nova 5000
EX laboratorijos ir
50
ir jos ekrane eksperiment duomenys bt pateikiami
skaitmenine reikme bei grafikai.
Prijungus jutikl prie Nova 5000 EX laboratorijos, ji
turi automatikai atpainti prijungt jutikl.
Garantija ne maiau kaip 24 mnesiai nuo preki
perdavimo-primimo akto pasiraymo dienos.
Laboratorijos Nova 5000 EX irdies ritmo Jutiklis turi tikti vartotojo turimai kompiuterinei Nova
(atliekant uduotis) jutiklis 5000 EX laboratorijai. Kiekvienas jutiklis turi atitikti
Jutiklis sudarytas i direlio (belaidio sistuvo) ir nurodytus reikalavimus:
imtuvo kuris jungiasi prie kompiuterins laboratorijos. - Jutikliu turi bti galima fiksuoti irdies ritmo
Sistuvas fiksuoja irdies sugeneruotus elektrinius pakitimus, kai atliekami fiziniai pratimai.
signalus. Skirtas irdies ritmui matuoti prie atliekant - Jutikl turi sudaryti prie tiriamojo kno tvirtinamas
fizinius pratimus, pratim atlikimo metu ir atlikus belaidis sistuvas ir siuniam duomen imtuvas.
pratimus. Matavimo diapazonas 0 - 200 di per minut. - Jutiklis turi matuoti 0 - 200 di per minut matavimo
Pagrindiniai eksperimentai ribose.
4. Skirting moni irdies ritmo vertinimas ir Vartotojams turi bti pateikta naudojimo instrukcija (su
palyginimas. silomo jutiklio galim atlikti bandym metodiniais
5. Veikli (sportuojani) moni ir moni apraymais) lietuvi kalba.
nepatirianiu fizinio krvio irdies ritmo Metodiniuose apraymuose turi bti pateikta teorin
palyginimas. dalis; laboratoriniam darbui reikalingos rangos
6. irdies ritmo stebjimas moni esani ramybs apraymas; nustatym nurodymai; eksperimento eigos
bsenos, atliekani fizinius pratimus (pvz., apraymas; nurodymai duomen analizei;
darant atsispaudimus) ir po j. klausim/uduoi sraas, kuriuos reikia
Laiko, per kur mogaus irdies ritmas grta normali atsakyti/vykdyti laboratorini darb metu.
bsen (buvusia prie atliekant pratim), nustatymas. Silomas jutiklis turi bti pilnai paruotas darbui, turi
bti visi reikalingi laidai, papildomi rengimai ar priedai,
reikiama programin ranga, kad silom jutikl bt
galima prijungti prie turimos kompiuterins Nova 5000
EX laboratorijos ir
ir jos ekrane eksperiment duomenys bt pateikiami
skaitmenine reikme bei grafikai.
Prijungus jutikl prie Nova 5000 EX laboratorijos, ji
turi automatikai atpainti prijungt jutikl.
51
kaip skaiiuosite rezultatus. Pagalvokite, kaip bt galima ivengti didels tyrimo rezultat
paklaidos ir kodl ji yra svarbi atliekant tyrimus?
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
Darbo ivados
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
52
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
53
2.2.2. MOGAUS VIRKINIMO SISTEMA
54
riebal rgi molekuli, o baltymus iki aminorgi. Fermentas kasos amilaz skaido
krakmol ir glikogen. Toliau nuo dvylikapirts esanti plonosios arnos dalis yra vadinama
tuij. ioje arnoje riebalai, baltymai ir angliavandeniai suskaidomi visikai. Baigiamoji ir
ilgiausia plonosios arnos dalis yra vadinama klubine. i arna yra siauresnio skersmens, taiau turi
storesn, nei dvylikapirt, sienel. Pro jos gleivinje esanius mikrogaurelius maisto mediagos
siurbiamos (rezorbuojamos) krauj bei limf. Gliukoz, aminorgtys patenka pro gaurelio
kapiliar, o glicerolio ir riebal rgtys limfagysl. Klubin arna jungiasi su storuoju arnynu.
Storj arn sudaro akloji, gaubtin ir tiesioji arna. Storosios arnos gleivinje nra
mikrogaureli, todl joje maisto mediagos nesiurbiamos. Taiau ioje virkinamojo trakto dalyje
siurbiamas vanduo bei mineralins mediagos: natris, magnis, geleis, kalcis, kalis. Storojoje
arnoje gyvena vairios bakterij rys, kurios sudaro didij dal mogaus organizmo
mikrobiotos. Organizmui ios bakterijos svarbios, nes padeda sintetinti vitaminus H, K, B
(pastarosios grups vitamin sintetina daugiausia) bei iame arnyne palaikyti puvimo ir rgimo
pusiausvyr. Storojo arnyno gleivinje yra daug limfmazgi, kurie yra imunins sistemos dalis.
ios arnos gleivin iskiria daug gleivi. Jos nesuvirkintoms maisto mediagoms padeda lengviau
nuslinkti storosios arnos baigiamj dal tiesij arn, per kuri imat pavidalu paalinamos
i organizmo.
EKSPERIMENTAS
Tyrimo problema. Virkinamojo trakto organ liaukos iskiria tam tikrus virkinimo
fermentus, kurie nevienodai skaido maisto mediagas, todl kiekvienoje virkinamojo trakto dalyje
vyksta skirtingi i mediag skaidymo procesai.
Tikslas. Isiaikinti, kaip virkinimo sistemos sandara pritaikyta maisto mediag skaidymo
ir j siurbimo funkcijai atlikti.
Priemons:
viesiniai mikroskopai.
Ilgalaikiai preparatai i mokytojams skirto rinkinio:
30. induolio stempls skersinis pjvis su daugiasluoksniu epiteliu ir raumen
sluoksniu.
31. induolio skrandis su liaukomis, iilginis pjvis.
32. Gaubtins arnos skersinis pjvis su nudaytomis gleivins lstelmis.
Darbo eiga:
1. Susipainti su teorine mediaga.
2. Pasiruoti darbui su mikroskopu.
3. Stebti mikropreparatus Nr. 3032, matyt vaizd nusipieti.
55
Laboratorinio darbo
MOGAUS VIRKINIMO SISTEMOS SANDARA IR VIRKINIMO
PROCESAI
Ataskaitos lapas
Data ..
Pavard, vardas ..........................................................................
Partneriai ................................................................................................
Prielaida / hipotez:
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Ivados (pateikite ivad apie mogaus virkinimo sistemos sandar ir virkinimo procesus):
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
56
2.2.2.2. KEPEN KATALAZS FERMENT VEIKLOS IR SAVYBI TYRIMAS
(PRIKLAUSOMYB NUO TEMPERATROS)
EKSPERIMENTAS
Tyrimo problema. Kaip temperatra gali turti takos kepen katalazei.
Eksperimento tikslas. Pagrsti ferment dka vykdom mediag skaidym bei io proceso
priklausomyb nuo temperatros.
Eksperimento priemons:
Mgintuvliai ( patartina pasinaudoti graduotais) 3 vnt.
Stiklins 3 vnt.
Kaitviet.
Termometrai 3 vnt.
Stiklins lazdels- 3 vnt.
Liniuot ( ji reikalinga, kai nra galimybs pasinaudoti graduotais mgintuvliais).
Kepen mginiai (gaballiai).
3 proc. vandenilio peroksidas.
Darbo eiga:
Sukarpyti vienodo dydio (5x5x5 mm) kepen gaballius. 3 mgintuvlius pilti po
10 ml 3 proc. vandenilio peroksido.
Mgintuvlius po vien statyti stiklines su vandeniu. Pirmoje stiklinje turi bti
kambario temperatros (apie 18-20 0C), antroje - 30 0C ir treioje - 40 0C temperatros
vanduo (temperatra reguliuojama kaitviets pagalba). mgintuvlius dti
termometrus, sulaukti kol temperatra mgintuvliuose pasieks reikiam lyg.
paruotus skirtingos temperatros mgintuvlius stiklins lazdels pagalba, greitu
judesiu dti po kepen gaball.
Su liniuote imatuoti pakilusi put aukt.
Rezultatus surayti lentel.
Duomenis pateikite grafikai.
57
Laboratorinio darbo
KEPEN KATALAZS, FERMENT VEIKLOS IR SAVYBI TYRIMAS
(PRIKLAUSOMYB NUO TEMPERATROS)
Ataskaitos lapas
Data ..
Pavard, vardas.......................................................................
Partneriai ................................................................................................
Prielaida / hipotez:
Manau, kad upylus ant kepen mginio peroksido isiskirs .............................................
Didjant terps temperatrai, fermento aktyvumas ..............................................................................
....................................................................................................................................
Ivados
Padarykite ivad apie isiskyrus deguonies kiek, priklausom nuo temperatros:
................................................................................................................................................................
58
KONTROLINS UDUOTYS IR ATSAKYMAI:
Klausimai Atsakymai
1. Apibdinkite fermentus ir j
reikm lstelms?
2. Apibdinkite temperatros
tak ferment aktyvumui?
59
2.2.3. MEDIAG PERNAA AUGALUOSE
EKSPERIMENTAS
Tyrimo problema. Kaip cukraus tirpalas paveiks svogno lsteles.
Eksperimento priemons:
Mikroskopas.
Objektiniai stikleliai.
Dengiamieji stikleliai.
Stiklins.
Pincetas.
irkls.
Distiliuotas vanduo.
Cukrus.
Laikrodis.
Darbo eiga:
skirtingus mgintuvlius supilstyti pagamintus 0,1; 0,5 ir 1 mol/l koncentracijos
cukraus tirpalus ir distiliuot vanden. Cukraus tirpal paruoimo metodika: 0,1 mol
tirpalui beriama 3,42 g cukraus 100 ml kolb ir atskiediama upilant vandeniu iki
100 ml padalos (brknio); 0,5 mol beriama 17,12 g cukraus 100 ml kolb ir
atskiediama upilant vandeniu iki 100 ml padalos; 1 mol beriama 34,23 g cukraus
100 ml kolb ir atskiediama upilant vandeniu iki 100 ml padalos.
60
Svogno audin 5 min. pamirkyti distiliuotame vandenyje.
Sukarpyti paruot (pamirkyt) svogno audin ir pincetu mginius dti mgintuvl
su distiliuotu vandeniu bei mgintuvlius su skirtinga cukraus tirpalo koncentracija.
Po 30 min. i tirpal iimtus mginius stebti mikroskopu ir suskaiiuoti
plazmolizavusi lsteli skaii matymo lauke.
Rezultatus surayti lentel ir duomenis pavaizduoti grafikai.
61
Laboratorinio darbo
PLAZMOLIZS TYRIMAS: KONCENTRACIJ LSTELJE IR JOS
APLINKOJE SKIRTUMO TAKOS MEMBRANOS LAIDUMUI TYRIMAS,
SVOGNO LUKTO EPIDERMIO PLAZMOLIZS TYRIMAS
Ataskaitos lapas
Data ..
Pavard, vardas.......................................................................
Partneriai ................................................................................................
Prielaida / hipotez:
Manau, kad didjant tirpalo koncentracijai, plazmolizavusi lsteli
skaiius...................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Darbo rezultatai
Tirpalo koncentracija (mol/l) Matymo lauke plazmolizavusi lsteli
skaiius procentas
0 (distiliuotas vanduo)
0,1
0,5
1
Ivada
Padarykite ivad apie plazmolizavusi lsteli skaii mginiuose, didjant cukraus
tirpalo koncentracijai:
................................................................................................................................................................
62
KONTROLINS UDUOTYS IR ATSAKYMAI
Klausimai Atsakymai
1. Apibdinkite lstels
plazmolizs proces.
2. Paaikinkite tirpalo
koncentracijos tak lsteli
plazmolizei.
4. Palyginkite pokyius,
vykstanius augalinje ir
gyvninje lstelje, veikiant
jas hipertoniniu tirpalu.
63
2.2.3.2. FOTOSINTEZS METU ISISKYRUSI DUJ TYRIMAS
EKSPERIMENTAS
Tyrimo problema. Augalini lsteli chloroplastuose esant apvietimui susidaro organins
mediagos ir isiskiria deguonis. Isiskyrus deguon galima surinkti ir nustatyti rusenania
balanle, kuri usiliepsnoja sveikaujant su deguonimi.
Eksperimento priemons:
Ragalapio arba elodjos akel.
Stiklin.
Stiklin lazdel.
Piltuvlis.
Mgintuvlis.
Termometras.
viesos altinis.
Sodos tirpalas.
Balanl.
iebtuvlis (degtukai).
Darbo eiga:
Stiklinje paruoti sodos tirpal: pilti 200 ml vandens ir dti 10 g sodos.
stiklin merkti ragalapio arba elodjos akel. J apgaubti piltuvliu, ant kurio
staigiu judesiu umaunamas vandens pripildytas mgintuvlis.
Stiklin pastatyti alia viesos altinio, palaikyti 30 oC temperatr.
Surinkti mgintuvl isiskyrusias dujas.
kius pirt sodos tirpal, mgintuvl ltai numaunant nuo piltuvlio, j uspausti.
Tada itraukti i sodos tirpalo, apversti ir atitraukiant pirt atsargiai kiti rusenani
balanl.
Stebti balanls degim.
64
Laboratorinio darbo
FOTOSINTEZS METU ISISKYRUSI DUJ TYRIMAS
Ataskaitos lapas
Data ..
Pavard, vardas.......................................................................
Partneriai ................................................................................................
Prielaida / hipotez:
Manau, kad i nulauto ragalapio (arba elodjos) akels galo isiskiria.....................................
....................................................................................................................................
Ivados
Padarykite ivad, kas vyksta apvietus intensyvia viesa ragalapio arba elodjos
akel:
................................................................................................................................................................
Padarykite ivad apie fotosintezs metu isiskyrusio deguonies atpainimo bd.
................................................................................................................................................................
4. Nurodykite, kokie
organizmai, be augal, vykdo
fotosintez.
65
2.2.3.3. FOTOSINTEZS REAKCIJOS GREIIO PRIKLAUSOMYBS NUO
VIESOS INTENSYVUMO TYRIMAS
EKSPERIMENTAS
Tyrimo problema. Augalini lsteli chloroplastuose esant apvietimui susidaro organins
mediagos ir isiskiria deguonis.
Eksperimento priemons:
Ragalapio arba elodjos akel.
Stiklin kolbel.
Stiklin lazdel.
Piltuvlis.
Mgintuvliai.
Termometras.
viesos altinis.
Sodos tirpalas.
Darbo eiga:
Stiklinje paruoti sodos tirpal ( 200 ml vandens dti aukt sodos). mgintuvl
pilti paruot tirpal, j merkti stiklin lazdel su pririta prie jos ragalapio arba
elodjos akele. Mgintuvl statyti stiklin su vandeniu ir palaikyti pastovi 30 oC
temperatr.
Sugraduoti stalo paviri kas 10 cm nuo viesos altinio. Pastatyti stiklin 10 cm
atstumu ir laukti, kol burbuliukai ims isiskirti vienodais tarpais. Suskaiiuoti, kiek
isiskiria burbuliuk per laiko vienet. Skaiiavimus atlikti ne maiau kaip 3 kartus.
Tokiu pat bdu surinkti duomenis 20, 30, 40, 50 ir 60 cm atstumu nuo viesos altinio.
Duomenis surayti lentel, o j vidurkius pavaizduoti grafikai.
66
Laboratorinio darbo
FOTOSINTEZS REAKCIJOS GREIIO PRIKLAUSOMYBS NUO
VIESOS INTENSYVUMO TYRIMAS
Ataskaitos lapas
Data ..
Pavard, vardas.......................................................................
Partneriai ................................................................................................
Prielaida / hipotez:
Manau, kad didjant viesos intensyvumui. isiskyrusi deguonies burbuliuk
skaiius..............................................................., nes................................................... fotosintezs
greitis.
Rezultat apraas
Pakartojimai, Atstumas nuo lempos, cm
burbul
skaiius per 10 20 30 40 50 60
min.
1
2
3
Vidurkis
Ivada
Padarykite ivad apie fotosintezs greiio priklausomyb nuo viesos intensyvumo
(atstumo nuo lempos):
...........................................................................................................................................................
2. Nurodykite fotosintezs
intensyvum lemianius
veiksnius.
68
3. Apibdinkite fotosintezs
intensyvum lemanius
veiksnius.
4. Apibdinkite fotosintezs
reikm augalams ir kitiems
organizmams.
69
2.2.4. ALINGI PROIAI LEMIA MONI SERGAMUM
70
Aplinkini (bendraami) taka. Kovos su rkymu organizacij teigimu, rkyti
pradedama dl aplinkini ir socialins aplinkos takos. Paaugliams pradti rkyti didels
takos turi bendraamiai.
Kultriniai ir tautiniai skirtumai. Skirtingose kultrose rkymas yra nevienodai
toleruojamas. Pvz., JAV rkoma maiau nei Europoje, o Europoje maiau nei Rusijoje ar
Kinijoje. Vyrai rko daniau nei moterys.
eimos taka. Rkani tv vaikai patys daniau pradeda rkyti.
Televizija. Didioji dalis film ir televizijos laid heroj rko, todl rkymas siejamas su
skmingu, normaliu ir priimtinu elgesiu.
Neskms. Susidrus su neskmmis, rkymas padeda trumpam usimirti, bet prieasties
neisprendia ir dar labiau didina priklausomyb.
EKSPERIMENTAS
Tyrimo aktualumas. Rkymas viena daniausi mirties prieasi pasaulyje. Jis
pagreitina aterosklerozini plokteli susidarym, todl siaurja kraujagysli skersmuo. Rkymas
skatina kraujo krejim, nes greitina trombocit sulipim. Visa tai labai padidina miokardo
infarkto rizik. Be to rkymas padidina ir kit rizikos veiksni kraujo riebal, cukrinio diabeto,
padidjusio kraujospdio poveik irdiai ir kraujagyslms. Pavyzdiui, dl nikotino poveikio
kraujagysls susitraukia ir irdis pradeda plakti smarkiau, todl pakyla kraujospdis. Atsisakius
rkyti, enkliai sumaja irdies lig rizika, taip pat sunormalja kraujospdis.
Prie alkoholio lengvai priprantama. mogus, pradjs vartoti alkohol, i pradi labai
greitai pajunta jo poveik, bet laikui bgant tam paiam pojiui sukelti reikia vis didesnio kiekio.
Kadangi alkohol skaido kepenys, todl vis pirma paeidiamos io organo lstels (2 pav.). Be to,
alkoholis neigiamai veikia smegen lsteles, todl galiausiai sutrinka mogaus mstysena bei
elgsena. Rkydamos ir vartodamos alkohol nios moterys rizikuoja pakenkti vaisiui.
Kokios prieastys lemia rkym ir alkoholio vartojim bei koki tak ie rizikos
veiksniai daro mogaus organizmui?
71
Tikslas. Ianalizuoti,
koki taka mogaus fizinei
sveikatai daro rkymas ir
alkoholio vartojimas.
Priemons:
viesinis
mikroskopas.
Mikroskopas su
kamera.
Ilgalaikis
mikropreparatas i
rinkinio Nr. 60
rkymo paeist
plaui skersinis
pjvis (1 pav.) 2 pav. Kepen cirozs paeistos kepenys
Ilgalaikis
mikropreparatas i rinkinio Nr. 61 kepen ciroz, skersinis pjvis, rodantis kepen
lsteli degeneracij (2 pav.)
Darbo eiga
Pro mikroskop apirti rkymo paeist plaui skersin pjv, stebim objekt
nusipieti. Pieinyje paymti paeidimo idinius.
Pro mikroskop apirti kepen cirozs paeist kepen skersin pjv, stebim
objekt nusipieti. Pieinyje paymti paeidimo idinius.
Suformuluoti ivad apie rkymo ir alkoholio poveik mogaus fizinei sveikatai.
72
Laboratorinio darbo
RKYMO IR ALKOHOLIO VARTOJIMO TAKA MOGAUS FIZINEI
SVEIKATAI
Ataskaitos lapas
Data ..
Pavard, vardas ..........................................................................
Partneriai ................................................................................................
Prielaida / hipotez:
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Darbo ivados (pateikite ivad apie rkymo ir alkoholio poveik mogaus fizinei sveikatai):
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
74
2.3. LSTEL GYVYBS PAGRINDAS. HOMEOSTAZ IR
ORGANIZMO VALDYMAS
2.3.1. LSTELI SANDAROS, CHEMINS SUDTIES IR FUNKCIJ YPATUMAI
EKSPERIMENTAS
Tyrimo problema. Neirint lsteli bendrum, gyvnins ir augalins lstels skiriasi.
Eksperimento priemons:
Mikroskopas.
Mikroskopini preparat rinkinys (mogaus burnos gleivins lstels (Nr.8), mogaus
kraujo tepinlis (Nr.12), alyvmedio lapo pjvis (Nr.21), valgomojo svogno lukto
epidermis (Nr.24), chloroplastai elodjos lape (Nr.47) ir kt.).
75
mogaus burnos gleivins lstels (Nr.8) mogaus kraujo tepinlis (Nr.12)
Darbo eiga:
Pasiruoti darbui mikroskopus, atsirinkti reikiamus preparatus.
Mikroskopuoti pasirinktus augalini ir gyvnini lsteli preparatus.
Po stebjimo rezultatus surayti lentel.
Nupieti stebimas lsteles, paymti svarbiausias atpaintas lsteli organeles.
76
Laboratorinio darbo
LSTELS SANDAROS TYRIMAS MIKROSKOPU. LSTELI
(AUGALINS IR GYVNINS) STEBJIMAS, ATPAINIMAS
Ataskaitos lapas
Data ..
Pavard, vardas.......................................................................
Partneriai ................................................................................................
Prielaida / hipotez:
Manau, kad augalins ir gyvnins lstels panaios tuo, kad ....................................................
......................................................................, o skiriasi tuo, kad augalins lstels turi........................
................................................................................................................................................................
Ivados
Padarykite ivad apie augalins ir gyvnins lstels sandaros panaumus:
................................................................................................................................................................
Padarykite ivad apie augalins ir gyvnins lstels sandaros skirtumus:
................................................................................................................................................................
Padarykite ivad apie augalins ir gyvnins lstels dydius:
................................................................................................................................................................
Padarykite ivad, kurios svarbiausios lstels organels yra matomos mikroskopu:
................................................................................................................................................................
77
KONTROLINS UDUOTYS IR ATSAKYMAI:
Klausimai Atsakymai
1. Kokios organels bdingos
augalinei ir gyvninei
lstelei?
78
2.3.1.2. LSTELI IR AUDINI STEBJIMAS MIKROSKOPU, LSTELI
STRUKTROS ATPAINIMAS, SCHEMIKAS PAVAIZDAVIMAS
PIEINIU. VIESINIO MIKROSKOPO NAUDOJIMO LSTELS TIRTI
GALIMYBI ISIAIKINIMAS
EKSPERIMENTAS
Tyrimo problema. Vis gyv organizm maiausias struktrinis ir funkcinis vienetas, j
formavimosi ir gyvybins veiklos pagrindas yra lstel. Skirtingos lstels ir j pagaminta
tarplstelin mediaga formuoja skirtingus audinius, keletas audini organus, o skirtingi organai
organ sistemas, pastarosios - organizm. Audiniai yra augalins ir gyvnins kilms, pasiymi
jiems bdingomis funkcijomis.
Eksperimento priemons:
viesinis mikroskopas.
79
Mikroskopini preparat rinkinys (rekomenduojami mikropreparatai: mogaus burnos
ertms daugiasluoksnis neragjantis epitelis (Nr.8), iilginis ruouotj raumen
pjvis (Nr.9), tankusis kaulas su ertmmis ir kanalliais (Nr.10), mogaus kraujo
tepinlis (Nr.12), valgomojo svogno lukto epidermis (Nr.24), alyvmedio lapo
pjvis (Nr.21)).
Darbo eiga:
Paruotus mikropreparatus stebti mikroskopo pagalba.
Atpaintus audinius pavaizduoti schematikai ir darbo apra pateikti mokytojui.
80
Laboratorinio darbo
LSTELI IR AUDINI STEBJIMAS MIKROSKOPU, LSTELI
STRUKTROS ATPAINIMAS, SCHEMIKAS PAVAIZDAVIMAS
PIEINIUS. VIESINIO MIKROSKOPO NAUDOJIMO LSTELMS TIRTI
GALIMYBI ISIAIKINIMAS
Ataskaitos lapas
Data ..
Pavard, vardas.......................................................................
Partneriai ................................................................................................
Prielaida / hipotez:
Manau, kad augalins ir gyvnins kilms audiniai skiriasi savo ................ Mikroskopu yra
matomos organels:................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Darbo apraas
Eil. Mikropreparato Audinio Scheminis pavaizdavimas (pateikite
Nr. pavadinimas pavadinimas inomas audinio dalis)
1. mogaus burnos ertms Epitelinis (pavirinis
daugiasluoksnis epitelis)
neragjantis epitelis (Nr.
8)
81
4. mogaus kraujo Jungiamasis
tepinlis (Nr. 12) (kraujas)
Ivados
Padarykite ivad, kuo augalins ir gyvnins kilms audiniai tarpusavyje panas:
................................................................................................................................................................
Padarykite ivad, kuo augalins ir gyvnins kilms audiniai tarpusavyje skiriasi:
................................................................................................................................................................
Padarykite ivad apie audini lsteli dydius, formas ir isidstym, priklausomai
nuo j atliekam funkcij:
................................................................................................................................................................
82
4. Nurodykite, kokias
mikroskopu matomas
organeles pastebjote tyrimo
metu.
83
2.3.1.3. AUGALINS KILMS MAISTO PRODUKT CHEMINS SUDTIES
TYRIMAS
EKSPERIMENTAS
Tyrimo problema. Fotosintezs produktai (gliukoz) augalinse lstelse yra veriami
krakmolu, kur galima atpainti jodo tirpalo bdu.
Eksperimento priemons:
Augalins kilms produktai (bulv, duona, miltai ir pan).
Petri lktels.
Jodo tirpalas.
Darbo eiga:
Perpjauti pusiau augalins kilms produkt (bulv, duon), ar petri lktel pilti 1
aukt milt. Ant paruot mgini ulainti 10 proc. jodo tirpalo.
Stebti mgini pokyius ir juos paaikinti. Mginiai veikiami jodo tirpalo pamlsta.
84
Laboratorinio darbo
AUGALINS KILMS MAISTO PRODUKT CHEMINS SUDTIES
TYRIMAS
Ataskaitos lapas
Data ..
Pavard, vardas.......................................................................
Partneriai ................................................................................................
Prielaida / hipotez:
Manau, kad augalins kilms produkt (bulvi, duonos, vairi grdini kultr milt ir
pan.) mginiai, paveikus juos jodo tirpalu, ...........................................................................................
................................................................................................................................................................
Ivados
Padarykite ivad apie lstelje vykstant sintezs proces, kurio dka gliukoz
veriama stambiamolekuliniu junginiu - krakmolu.
................................................................................................................................................................
Padarykite ivad apie krakmolo atpainim augalins kilms produktuose jodo tirpalo
pagalba.
................................................................................................................................................................
2. Susiekite krakmolo
susidarymo proces su
lstels kaupimo funkcija.
85
3. Apibdinkite krakmolo
kaupimosi reikm skl
dygimui ir organizm
atsparumui nepalankiomis
slygomis.
86
2.3.1.4. GRIAUI IR IRDIES SKERSARUOI RAUMEN MIKROSKOPINIS
TYRIMAS
EKSPERIMENTAS
Aktualumas. Griaui ir
1 pav. Griaui skersaruoio raumens sandara stebint pro
irdies ruouotieji raumenys skiriasi
mikroskop. (Matyti skaidula, branduoliai).
savo sandara, kadangi organizme
atlieka skirtingas funkcijas.
Priemons:
viesinis mikroskopas.
Mikroskopas su kamera.
Ilgalaikis mikropreparatas Nr. 9 iilginis skersaruoi raumen pjvis, rodantis
branduolius ir ruouotum (1 pav.) i mokytojams ir mokinimas skirto mikropreparat
rinkinio.
Ilgalaikis mikropreparatas Nr. 28 mogaus irdies raumens iilginis pjvis, kuriame
matomos akotos skaidulos su branduoliais ir terptiniais diskais (2 pav.) i
mokytojams skirto mikropreparat rinkinio.
Darbo eiga
Pro mikroskop apirti griaui skersaruoio raumens iilgin pjv (Nr. 9), stebim
vaizd apibdinti ir nusipieti. Pieinyje paymti sandar: a) cilindrik skaidul; b)
branduolius.
Remiantis mokytojo aikinimu apie irdies skersaruoio raumens sandar bei ekrane
demonstruojant iilgin jo pjv (Nr. 28) (kadangi io mikropreparato nra mokiniams
skirtame mikropreparat rinkinyje) schemikai nusipieti pjvio vaizd. Pieinyje
paymti sandar: a) akot skaidul; b) branduol; c) terptin disk.
87
Remiantis gytomis iniomis tarpusavyje palyginti griaui ir irdies skersaruoio
raumens sandar, viet organizme, funkcij, itverm bei iuos ypatumus surayti 1
lentel.
Suformuluoti ivad apie griaui ir irdies skersaruoio raumens sandar ir
atliekamas funkcijas organizme.
88
Laboratorinio darbo
GRIAUI IR IRDIES SKERSARUOI RAUMEN MIKROSKOPINIS
TYRIMAS
Ataskaitos lapas
Data ..
Pavard, vardas ..........................................................................
Partneriai ................................................................................................
Prielaida / hipotez:
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Ivada (padarykite ivad apie griaui ir irdies skersaruoio raumens sandar ir atliekamas
funkcijas organizme):
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
89
2.3.2. LSTELI GYVYBIN VEIKLA, PAVELDIMUMAS IR KINTAMUMAS
Gamintojai
Saul Vartotojai
Skaidytojai
90
EKSPERIMENTAS
Tyrimo problema. pamatyti plika akimi nematom gyvyb vandens telkinyje ir vertinti jos
biovairov.
Eksperimento priemons:
viesinis mikroskopas.
Pipets.
Objektyviniai stikleliai.
Dengiamieji stikleliai.
Vatos gumullis.
2 vandens mginiai i gamtinio vandens altinio.
Rekomenduojami preparatai:
Moner karalyst
Gram daymo bdu nudaytos burnos ertms bakterijos (mikropreparatas Nr. 13)
Melsvadumblis (melsvabakter) Nostoc (mikropreparatas Nr. 71)
E. coli (Nr. 57),
E. typhi (Nr. 58),
Nuotek bakterijos (Nr. 70).
Protist karalyst
Pirmuonys:
Ameba (Nr. 1)
Dumbliai:
Spirogyra (Nr. 15)
Titnagdumbliai (Nr. 14),
Desmidiaceae dumbliai (Nr. 72).
Gryb karalyst
Pelsiniai grybai (Nr. 16)
Gyvn karalyst
Hidra (Nr. 2)
Dafnijos ir ciklopai (Nr.4)
91
Darbo eiga:
1. Paruotus mikropreparatus stebti mikroskopo pagalba ir lyginant juos su vandens
mginio mikroorganizmais stengtis atpainti mikroorganizm ris
92
Laboratorinio darbo
MIKROORGANIZM BIOVAIROV VANDENS MGINYJE
Ataskaitos lapas
Data ..
Pavard, vardas.......................................................................
Partneriai ................................................................................................
Prielaida / hipotez:
............................................................................................................................................
....................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
1 lentel
Skirting gyv organizm charakteristikos.
Vandens Organizmas Diagrama Nurodykite: Individ skaiius
altinis (schematikai Gamintojas (paraykite kiek
(mginio atvaizduokite aptikt Vartotojas ios ries individ
pamimo vieta) organizm) Skaidytojas buvo aptikta
mginyje)
1. 1.
2.
2. 1.
2.
93
2. Naudodamiesi duomenimis gautais eksperimento metu upildykite 2 lentel.
2 lentel
Skirting gyv organizm charakteristikos
Vandens Biovairov Gamintoj Vartotoj Skaidytoj
altinis (aptikt skaiius skaiius skaiius
skirting ri
skaiius)
1.
2.
Viso
3 lentel
Skirting gyv organizm charakteristikos
Vandens Biovairov Gamintoj Vartotoj Skaidytoj
altinis (aptikt skaiius skaiius skaiius
skirting ri
skaiius)
1.
2.
.....................
Viso
2.2. Nurodykite kokiose vietovse (tvenkiniuose, upse ar pan.) buvo aptikta didiausia
organizm vairov.
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Ivados
94
Padarykite ivad kuriai energijos gavybos grupei/grupms priklausantys
mikroorganizmai gyvena vandens telkiniuose.
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Padarykite ivad kodl vienuose telkiniuose didesn gyvybs vairov negu kituose.
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
95
2.3.2.2. PLANKTONO VIAGYVI KNO SANDARA, JUDJIMAS IR
PRISITAIKYMAS PRIE APLINKOS
1 lentel
Dafnij ir ciklop palyginimas
Dafnijos Ciklopai
Dydis 0.25 mm 0.6 5 mm
96
Plaukiojimas Antenos ir plaukiojamosios Antenuls ir 4 poros koj
kojos
Isilaikymas vandenyje akotos antenos Riebal maieliai
97
2 pav. Ciklopo (mikropreparatas Nr. 4) kno sandara (40X padidinimas).
EKSPERIMENTAS
Tyrimo problema. Planktono viagyvi kno sandara ir prisitaikymas gyventi vandenyje.
Eksperimento priemons:
viesinis mikroskopas.
Mikroskopinis preparatas (Nr. 4)
Darbo eiga:
1. Paruotus mikropreparatus stebti mikroskopo pagalba.
2. Atpainti ir nusipieti dafnij ir ciklop kno sandar.
98
Laboratorinio darbo
PLANKTONO VIAGYVI KNO SANDARA, JUDJIMAS IR
PRISITAIKYMAS PRIE APLINKOS
Ataskaitos lapas
Data ..
Pavard, vardas.......................................................................
Partneriai ................................................................................................
Prielaida / hipotez:
............................................................................................................................................................
....................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
99
Ciklopas
Ivados
Padarykite ivad, kuo panas dafnijos su ciklopais ir kodl.
..............................................................................................................................................................
..............................................................................................................................................................
..............................................................................................................................................................
..............................................................................................................................................................
..............................................................................................................................................................
..............................................................................................................................................................
Padarykite ivad apie dafnij ir ciklop prisitaikym prie supanios aplinkos
..............................................................................................................................................................
..............................................................................................................................................................
..............................................................................................................................................................
..............................................................................................................................................................
..............................................................................................................................................................
..............................................................................................................................................................
Padarykite ivad apie dafnij ir ciklop vaidmen vandens ekosistemoje.
.............................................................................................................................................................
..............................................................................................................................................................
..............................................................................................................................................................
..............................................................................................................................................................
..............................................................................................................................................................
..............................................................................................................................................................
100
2.3.2.3. PENKI KARALYSI ORGANIZM KLASIFIKAVIMO SISTEMA
EKSPERIMENTAS
Tyrimo problema. Gyvo organizmo priskyrimas tinkamai karalystei.
Eksperimento priemons:
viesinis mikroskopas.
Rekomenduojami preparatai:
Moner karalyst
Gram daymo bdu nudaytos burnos ertms bakterijos (mikropreparatas Nr. 13) (1
pav.).
102
1 pav. Gram daymo bdu nudaytos burnos ertms bakterijos
(mikropreparatas Nr. 13). Nuotrauka daryta naudojant 400X
padidinim. Rodyklmis paymtos kelios bakterijos.
Melsvabakter Nostoc
(mikropreparatas Nr. 71; pagal
penki karalysi sistem
melsvabakters Nostoc, kitaip dar
vadinami melsvadumbliais arba
ciano bakterijomis, yra
priskiriamos Moner karalystei) (2
pav.). Kaip ir kitos bakterijos,
melsvabakters neturi
diferencijuoto branduolio,
mitochondrij ir chloroplast.
Kiti galimi mikropreparatai i
mikroskopini preparat rinkinio:
Escherichia coli (Nr. 57), E. typhi 2 pav. Melsvabakters Nostoc (mikropreparatas Nr.
(Nr. 58), nuotek bakterijos (Nr. 71). Nuotrauka daryta naudojant 400X padidinim.
70).
Protist karalyst
Pirmuonys: Ameba (Amoeba) (Nr. 1) (3 pav.).
Kiti galimi mikropreparatai i mikroskopini preparat rinkinio: euglena (Euglena)
(Nr. 44)
103
3 pav. Ameba (mikropreparatas Nr. 1). Nuotrauka 4 pav. Spirogyra (mikropreparatas Nr. 15).
daryta naudojant 400X padidinim. Nuotrauka daryta naudojant 400X padidinim.
Gryb karalyst
Pelsiniai grybai (Nr. 16) ) (5 pav.)
5 pav. Pelsinis grybas (mikropreparatas Nr. 16). 6 pav. Saulgros stiebo sandara (mikropreparatas
Nuotrauka daryta naudojant 100X padidinim. Nr. 20). Nuotrauka daryta naudojant 40X
padidinim.
Augal karalyst
Saulgra (Helianthus) (6 pav.).
Kiti galimi mikropreparatai i mikroskopini preparat rinkinio: Samana (Nr. 17),
alyvmedio lapo pjvis (Nr. 21), puies spyglys (Nr. 68), buko lapas (Nr. 69).
Gyvn karalyst
Hidra (Hydra) (Nr. 2) (7 pav.).
Dafnijos ir ciklopai (Nr.4) (pav. 8).
Veidrodis, reprezentuojantis mones (Homo sapiens). Veidrodyje atsispinds mokinio
veidas.
Kiti galimi mikropreparatai i mikroskopini preparat rinkinio: muss galva (Nr. 5),
muss koja (Nr. 6), uodo galva (Nr. 42; Nr. 43), plokioji kirml (Nr.73).
104
7 pav. Hidra (mikropreparatas Nr. 2). Nuotrauka daryta
naudojant 40X padidinim.
8 pav. Dafnija (kairje) ir ciklopas (deinje) (mikropreparatas Nr. 4). Dafnija (100X padidinimas),
ciklopas (40X padidinimas).
Darbo eiga:
1. Paruotus mikropreparatus stebti mikroskopo pagalba.
105
2. Nurodytus orgnizmus pavaizduoti pieinyje.
Darbo apraas
1. Fotosintetinani organizm stebjimas. Stebkite spirogyros (Nr. 15) ir Nostoc
bakterijos (Nr. 71) mikropreparatus.
2. Judjimo organ stebjimas. Stebkite amebos (Nr. 1), hidros (Nr. 2) ir dafnij (Nr. 4)
mikropreparatus.
3. Stebkite mokytojo duot neinomo mikroorganizmo mikropreparat.
106
Laboratorinio darbo
PENKI KARALYSI ORGANIZM KLASIFIKAVIMO SISTEMA
Ataskaitos lapas
Data ..
Pavard, vardas.......................................................................
Partneriai ................................................................................................
Prielaida / hipotez:
............................................................................................................................................................
....................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
107
_____x _____x _____x
1 lentel
Skirting gyv organizm charakteristikos
Organizmas Mikroskopinis Vienalstis Gamintojas Judjimas Karalyst
ar Kolonijinis Vartotojas (pvz.,
Makroskopinis* Daugialstis Skaidytojas nejudrus,
pseudopodijos)
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
108
8.
9.
10.
11.
organizmas X
* Mikroskopinis nematomas plika akimi. Makroskopinis matomas plika akimi.
Ivados
Padarykite ivad pagal kokius kriterijus organizmai skirstomi karalystes.
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Padarykite ivad apie evoliucijos eig, t.y. kiekvienos karalysts emje atsiradimo
eilikum.
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Padarykite ivad apie prokariotini ir eukariotini organizm skirtumus.
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Padarykite ivad apie prokariotini ir eukariotini organizm panaumus.
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Padarykite ivad apie augal, gyvn ir gryb skirtumus.
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
109
2.3.2.4. TRANSKRIBUOJAM VIET PAIEKA POLITENINSE
CHROMOSOMOSE
DNR
1 pav. Politenini chromosom struktros schema. Kairiame paveiksle matoma DNR replikacija
neatsiskiriant naujai pagamintoms DNR grandinms. Deiniame paveiksle matoma DNR atkarpa su daug to
paties DNR regiono kopij. Paveikslas sudarytas remiantis informacija pateikiama tarptautiniame student
mokslo portale adresu http://studentreader.com/.
EKSPERIMENTAS
Tyrimo problema. Kaip manoma pamatyti gen aktyvum ir transkripcij lstelse.
Eksperimento priemons:
viesinis mikroskopas.
Mikroskopinis preparatas Nr. 52 (Chironomus seili liauk politenins chromosomos).
Darbo eiga:
1. Paruot mikropreparat stebti mikroskopo pagalba.
2. Politenini chromosom struktr su ppsniais pavaizduoti pieinyje.
112
Laboratorinio darbo
TRANSKRIBUOJAM VIET PAIEKA POLITENINSE
CHROMOSOMOSE
Ataskaitos lapas
Data ..
Pavard, vardas.......................................................................
Partneriai ................................................................................................
Prielaida / hipotez:
............................................................................................................................................................
....................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
113
1 lentel
Skirting lsteli politenini chromosom ppsni charakteristikos
Chromosom rinkinys Nr. Ppsni skaiius Ppsni dydis
1
2
.......
n
Ivados
Padarykite ivad apie tai k galima nustatyti tiriant politenini chromosom ppsnius
ir kuo naudingas toks tyrimas.
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Padarykite ivad apie sry tarp gen aktyvumo ir transkripcijos intensyvumo.
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Padarykite ivad apie gen aktyvum kondensuotuose ir maiau kondensuotuose
regionuose.
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Padarykite ivad apie gen aktyvum skirtingose lstelse tuo paiu laiko momentu.
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
114
2. Nuo ko priklauso ppsnio dydis?
115
2.3.3. LSTELI SANDAROS IR DAUGINIMOSI YPATUMAI
EKSPERIMENTAS
Tyrimo problema. Susieti lytinio ir nelytinio dauginimosi bdus su lsteli dalinimosi
bdais.
Eksperimento priemons:
Mokinio mikroskopas,
preparatas su svogno aknies pjviu (Nr. 25),
preparatas su jauio spermatozoid tepinliu (Nr. 36),
mejoze ir mitoze vio sklidse (Nr. 54),
preparatas su pelsini gryb grybiena su sporomis (Nr. 16),
preparatas su lelijos piestele su sklapradiu (Nr. 23),
preparatas su lelijos iedo dulkine su iedadulkm (Nr. 22).
Darbo eiga:
1. Prisimindami pamok metu gautas inias ir laboratorinio darbo teoriniu
pagrindimu, palyginkite lytin ir nelytin dauginimosi bdus, upildydami 1
lentel atsakym lape.
2. Gryb nelytinio dauginimosi apibdinimas.
2.1. Naudodami mikroskop apirkite 16 preparat kuriame yra pavaizduota
pelsini gryb grybiena su sporangmis. Suraskite aikiai matomas sporanges ir
grybien.
117
3. Prisimindami pamok metu gautas inias ir laboratorinio darbo teoriniu
pagrindimu, trumpai apibdinkite, kas yra mitoz ir kas yra mejoz, bei
upildykite atsakymo lapo 2 lentel, kurioje bt palyginama mitoz ir mejoz.
4. Pro mikroskop apirkite svogno akneli preparat ir suraskite besidalijanias
lsteles.
2 pav. Vaizdas per mikroskop. Svogno lstels (preparatas Nr. 25) su skirtingomis lstels mitotinio
dalijimosi fazmis.
3 pav. Vaizdas per mikroskop: lelijos iedo dulkin su iedadulkmis (preparatas Nr. 22). Nuotrauka daryta
naudojant 40X padidinim.
118
4 pav. Vaizdas per mikroskop: lelijos piestel su sklapradiu (preparatas Nr. 23). Nuotrauka daryta
naudojant 40X padidinim.
6. Gyvn lytinis dauginimasis. Kaip ir augalai, gyvnai turi turti spermius kuri
branduolio mediaga susijungia su kiauinliu taip suformuojant zigot. Skirtingos
gyvn rys pasiekia rezultat skirtingai.
5 pav. Vaizdas per mikroskop: jauio spermatozoid tepinlio vaizdas (preparatas Nr. 36). Nuotrauka daryta
naudojant 400X padidinim.
119
2.3.3.2. MITOZS STADIJOS IR BIOLOGIN PRASM
120
Metafazje chromosomos isidsto taip, kad j centromeros bna vienoje ploktumoje
sudaro metafazin ploktel. Centromeros jungiasi su achromatins verpsts silais. Chromosomos
rykiai dvigubos i dviej chromatidi.
Anafazje dalijasi centromeros, ir dukterins chromosomos (chromatids) juda skirtingus
polius.
Telofazje chromosomos pamau pereina pirmin struktr (,,inyksta"), atsiranda
branduolio apvalkallis, branduollis (-iai).
Po to prasideda citokinez (citotomija): citoplazma dalijasi dvi dalis.
EKSPERIMENTAS
Tyrimo problema. Kaip identifikuoti atskiras mitozs fazes ir paskaiiuoti j danius.
Eksperimento priemons:
Mokinio mikroskopas.
Preparatas Nr. 25 su svogno aknies pjvio lstelmis.
Preparatas Nr. 54 su mitozs stadijomis tiesiasparni brio sklidse.
121
Baigus tirti mikroskopu, pakeliamas mikroskopo tubusas, nuimamas
mikropreparatas, ijungiamas apvietimas, nuleidiamas kondensorius, ir darbin
padt pastatomas objektyvas x4, minktu audiniu nuo imersins sistemos objektyvo
nuvalomas imersinis aliejus (jeigu buvo dirbta su imersiniu objektyvu) ir mikroskopas
pastatomas viet.
Darbo eiga:
1. Paruotus mikropreparatus stebti mikroskopo pagalba.
1. Mitozs stadijos.
1.1. Patalpinkite mokytojo duot mikropreparat po mikroskopo objektyvu.
1.2. Susiraskite mikropeparate viet, kurioje per didiausi (400X) padidinim galite
matyti daugiausiai skirtingai atrodani lsteli.
1.2.1. Paveiksluose 2 ir 3 pateikti fragmentai i naudojam mikropreparat, kuriuose
nurodytos atskiros mitozs fazs.
2 pav. Vaizdo fragmentas per mikroskop naudojant preparat Nr. 25: svogno lstels su skirtingomis
mitozs fazmis.
122
3 pav. Vaizdo fragmentas per mikroskop naudojant preparat Nr. 54
1.3. Naudodamiesi 40x objektyvu pasirinkite viet mikropreparate , kur matomos visos
mitozs fazs. Jums reiks suskaiiuoti lsteli, esani tam tikroje mitozs fazje
skaii.
1.3.1. Mitozs stadijoje esani lsteli skaiius gali padti nustatyti mitozs greit,
mitozs dan, padti nustatyti kurioje kur vyksta/nevyksta ir kokiu greiiu
vyksta mitoz. Tai gali bti svarbu daugeliu atvej, pavyzdiui:
vertinant paeisto organo regeneracij;
nustatant kurioje audinio vietoje vyksta intensyvus lsteli dalijimasis
o kad ir js tiriamo svogno aknelse intensyvesn mitoz vyksta
ne paiame aknies gale, o truput aukiau. Nes paiame aknies
gale isidsto apsaugins lstels, leidianios lengviau auganiai
akniai prasibrauti pro dirv.
vertinti lsteli dalijimosi dan organizmui senstant
ir daug daug kit pritaikymo bd.
123
Laboratorinio darbo
MITOZS STADIJOS IR BIOLOGIN PRASM
Ataskaitos lapas
Data ..
Pavard, vardas.......................................................................
Partneriai ................................................................................................
Prielaida / hipotez:
............................................................................................................................................................
....................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
124
Metafaz
Anafaz
Telofaz
Ivados
Padarykite ivad pagal kokius poymius lengviausia atpainti skirtingas mitozs
fazes.
................................................................................................................................................................
Padarykite ivad kokia dalis lsteli buvo besidalijanioje, kokia nesidalijanioje
fazje.
................................................................................................................................................................
Padarykite ivad apie mitozs biologin prasm.
................................................................................................................................................................
125
2.3.3.3. PARAZITINS KIRMLS IR J ADAPTACIJOS PRIE PARAZITINIO
GYVENIMO BDO
Parazitas yra organizmas, kuris gyvena kito organizmo (eimininko) viduje (endoparazitas)
arba ant jo (ektoparazitas). Parazitas, daniausiai neteikdamas jokios naudos eimininkui, i jo
gauna maisto mediagas, gyvenamj aplink ir apsaug. eimininko organizmas veikiamas
parazito yra nualinamas, suserga vairiomis ligomis.
EIMININK TIPAI
eimininkai, pagal j atliekam funkcij parazito gyvenime, yra skirstomi :
Galutin eiminink, kuriame parazituoja suaug ar lytikai subrend parazitai arba
kuriame vyksta lytinis parazito dauginimasis.
Tarpin eiminink, kuriame vystosi parazito lervos, lytikai nesubrendusios stadijos
arba parazitas dauginasi nelytiniu bdu.
Rezervuarin eiminink kuriame laikosi tos paios ries, tos paios stadijos
parazitas kaip ir moguje. Rezervuariniai eimininkai padeda ilaikyti parazito
populiacijas gamtoje ir yra kaip infekcijos altinis mogui. Pavyzdiui, avys yra
rezervuariniai kepenins siurbiks eimininkai.
Vektoriai daniausiai yra vairs nariuotakojai, kurie perduoda parazit i vieno
eimininko kitam. Pvz. mus cc (vektorius) pernea tripanosomas, miegligs
sukljas.
EKSPERIMENTAS
Tyrimo problema. Kaip parazitins kirmls prisitaikiusios parazitiniam gyvenimo bdui.
Eksperimento priemons:
viesinis mikroskopas.
Mikropreparatai: kepenins siurbiks skersinis pjvis (Nr. 40); kaspinuoio nareli
preparatas (Nr. 41); askarids skersinis pjvis (Nr. 55); askarids kiauinliai (Nr. 56).
Darbo eiga:
1. Paruotus mikropreparatus
stebti mikroskopo pagalba.
2. Surasti nurodytus organus ar
organ sistemas.
Darbo apraas
1. Apibdinkite plokiosios
kirmls sandar stebdami
kepenins siurbiks ir
kaspinuoio preparatus.
SIURBIKS. Naudodamiesi Nr. 40
preparatu, apirkite siurbiks skersin
pjv.
Knas suplotas dorsoventralikai,
kaip ir vis plokij kirmli. Burnos
angos ir rykls pjvio preparate nesimato,
1 pav. Kepenins siurbiks skersinis pjvis: 1
taiau matosi isiakojusios arnos atakos
parenchima; 2 spyglikos iaugos; 37 susiliejusios
parenchimoje. Siurbiks hermafroditai, j
tegumento lstels; 4 itsusios tegumento lsteli
lytin sistema ivystyta labai gerai ir uima
dalys; 5 gimdos atakos; 6 arnos atakos. Nuotrauka
didij kno dal, taiau lytins sistemos
daryta naudojant 40X padidinim.
127
dali duotame preparate nesimato.
Siurbiki adaptacija parazitiniam gyvenimo bdui atspari eimininko virkinamj
ferment poveikiui kno danga tegumentas. Tegument sudaranios lstels yra susiliejusios
viena su kita ir suformuoja lstelines iaugas besitsianias gilyn kno vid. Iaugose saugomi
lsteli gyvybikai svarbs organoidai: branduoliai, mitochondrijos ir pan. (2 pav.).
Raumenys
128
4 pav. Kaspinuoio nareliai: 1 narelis; 2 lytin anga (kloaka); 3 kopuliacijos maielis; 4 sklatakis; 5
gimda; 6 sklids.
mogus kaspinuoiais gali usikrsti valgydamas blogai termikai apdorot ms, kurioje
yra kaspinuoi lerv (cisticerk, fin) arba kiauinliais, patekusiais ant maisto, nuo neplaut
rank (5 pav.).
MOGUS MOGUS
Apvaliosios kirmls. Nagrindami askarids skersinio pjvio preparat (Nr. 55) (6 pav.)
atkreipkite dmes poymius bdingus visoms apvaliosioms kirmlms: apvalus kno skersinis
pjvis, kno ertm, skirtalytikumas (stebimame preparate matomi patels ir patinlio skersiniai
pjviai).
Paruot mikroskopin preparat stebkite mauoju (10X) mikroskopo objektyvu. Pjvyje
matyti, kad askarids knas apvalus. Skirtingai nuo plokij kirmli, kuri kno vidus
upildytas parenchima, apvaliosios kirmls turi kno ertm pseudocelom. Kno ertm
upildyta skysiu, kuriame plduriuoja organai. Skystis spausdamas kutikul, atlieka hidrostatinio
skeleto funkcij. I iors askarids knas padengtas kutikule, atliekania apsaugin ir atramin
funkcijas. Po ja yra plonas hipodermos sluoksnis. Hipoderma suformuoja keturis voleli formos
sustorjimus, kurie eina iilgai askarids kno. Dviem oniniais hipodermos voleliais eina alinimo
sistemos latakai, nugariniu ir pilviniu nerviniai kamienai. Po hipoderma yra iilgini raumen
sluoksnis. Kadangi nra iedini raumen, askaridms yra bdingas gyvatikas judjimo bdas.
Centre isidst arnos ir lytini organ skersiniai pjviai. Atkreipkite dmes, kad arna yra
129
sudaryta i vieno lsteli sluoksnio, todl yra labai plona ir mediagos per j lengvai cirkuliuoja
kno ertmje esant skyst, kuris ineioja jas po vis kn. Skirtingai nuo plokij kirmli,
apvalij kirmli virkinimo sistema yra pilna, t.y. turi burnos ang ir analin ang.
Tiek moterikos lytins sistemos organai (gimdos, kiauintakiai, kiauids), tiek vyrikos
(sklids, sklatakiai, sklos imetimo kanalas) askaridse yra nevienodo storio ilg sil pavidalo.
Todl skersiniame pjvyje atrodo kaip nevienodo diametro apskritimai. Kiauintakiai skersiniame
pjvyje yra iek tiek didesni nei kiauids. Gimdos spindyje yra daug, storais apvalkalais kiauini.
Sil pavidalo lytin sistema gali produkuoti ir iskirti aplink labai daug kiauini. Tai viena
svarbiausi parazitini kirmli adaptacij. Laisvai gyvenanios apvaliosios kirmls, gali turti
daug trumpesn lytin sistem, kadangi joms nereikia produkuoti tiek daug kiauinli.
mogus askaridmis gali usikrsti nuo neplaut darovi vaisi, ant kuri gali bti patek
askaridi kiauinli. Askaridi kiauinliai (preparatas Nr. 56) nesunkiai atskiriami pagal
iaugles ir linkimus paviriuje.
Stebdami askarids skersin pjv (Nr. 55) suraskite: kutikul; hipoderm; iilginius raumenis; kno
ertm; arn; nerv kamienus, alinimo latakus, patels skersiniame pjvyje: gimd, kiauides,
kiauintakius; patino skersiniame pjvyje: sklides, sklatak.
6 pav. Askarids kno skersinis pjvis: 1 kutikula; 2 hipoderma; 34 iilginiai raumenys; 5 nugarinis
ir pilvinis nerviniai kamienai; 6 arna; 7 kiauintakiai; 8 kiauids; 9 gimda su kiauiniais; 10
kno ertm (nuotraukoje nesimato onini hipodermos voleli, kuriais tsiasi alinimo latakai, taiau
preparate jie aikiai matyti).
130
Laboratorinio darbo
PARAZITINS KIRMLS IR J ADAPTACIJOS PARAZITINIAM
GYVENIMO BDUI
Ataskaitos lapas
Data ..
Pavard, vardas.......................................................................
Partneriai ................................................................................................
Prielaida / hipotez:
............................................................................................................................................................
....................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Ivados
Padarykite ivad apie plokij kirmli adaptacijas parazitiniam gyvenimo bdui:
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Padarykite ivad apie apvalij kirmli adaptacijas parazitavimui:
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Padarykite ivad apie usikrtimo galimybes parazitinmis kirmlmis:
131
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
132
2.3.4. ORGANIZMO SISTEM HOMEOSTAZ
EKSPERIMENTAS
Tyrimo problema. Kaip cukraus tirpalas gali turti takos bulvi juosteli pokyiams.
Eksperimento priemons:
Bulvs.
Skalpelis.
Kolba.
Stiklins- 3 vnt.
Stiklins lazdels.
Liniuot.
Cukrus.
Darbo eiga:
Bulv supjaustoma vienodais grieinliais (vienodo ilgio ir ploio juostelmis, viso 30
vnt.). Padaromas cukraus tirpalas i 2 valgomj aukt cukraus ir 50 ml vandens.
Paimamos 3 vienodo trio stiklins. pirm stiklin pilamas distiliuotas vanduo,
antr paruotas cukraus tirpalas, trei paprastas, truputl pasaldintas vanduo
(keli cukraus kristalliai).
Bulvs grieinliai padalinami tris vienodas dalis, po 10 vienet: viena dalis juosteli
30 min. panardinama cukraus tirpale (hipertoniniame tirpale), kita - distiliuotame
vandenyje (hipotoniniame tirpale), treia paprastame vandenyje (izotoniniame
tirpale). Tirpaluose mginiai turi bti pilnai apsemti.
Po 30 min. iimti bulvs grieinlius i skirting tirpal ir juos imatuoti. Ivesti
grieinli pokyi vidurk. Nustatyti cukraus tirpalo ir distiliuoto vandens tak
osmosui . Palyginti gautus duomenis su bulvs grieinli pokyiais paprastame
vandenyje.
Rezultatus surayti lentel.
133
Laboratorinio darbo
OSMOSO TYRIMAS (PANAUDOJANT BULV)
Ataskaitos lapas
Data ..
Pavard, vardas.......................................................................
Partneriai ................................................................................................
Prielaida / hipotez:
Manau, kad panardintos cukraus tirpal bulvi
juostels....................................................................,nes........................................................................
................................................................................................................................................................
Ivados
Padarykite ivad apie bulvs grieinliuose vykstant osmoso proces distiliuotame
vandenyje:
................................................................................................................................................................
Padarykite ivad apie bulvs grieinliuose vykstant osmoso proces cukraus tirpale:
................................................................................................................................................................
Padarykite ivad apie skirting tirpal tak bulvs grieinliams:
................................................................................................................................................................
134
3. Apibdinkite difuzij ir
osmos.
135
2.3.4.2. RGIMO PROCESO, KAIP ENERGIJOS SUSIDARYMO BDO BE
DEGUONIES, TYRIMAS
EKSPERIMENTAS
Tyrimo problema. Energijos apsirpinimui, anaerobinse slygose mieliagrybiai vykdo
rgim, tirpalo suspensijoje susidaro anglies dioksido dujos, kurios kaupiasi burbulo pavidalu ir
tampa matomos.
Eksperimento priemons:
Tikslios svarstykls.
Kolba su vatos kamiu.
Mgintuvliai (1 didelis ir 1 maas vienai grupei mokini).
Stiklins.
Termometras.
Liniuot.
Sacharoz (cukrus).
Miels.
Pietukas.
Laikrodis.
Kaitviet.
Darbo eiga:
kolb pilama 100 ml vandens, jame itirpinama 5 g sacharozs bei 3 g kepimo
mieli.
Kolba ukemama vatos kamiu ir 1 val. palaikoma 3540 0C temperatroje.
1 2 3 4
137
Laboratorinio darbo
RGIMO PROCESO, KAIP ENERGIJOS SUSIDARYMO BDO BE
DEGUONIES, TYRIMAS
Ataskaitos lapas
Data ..
Pavard, vardas.......................................................................
Partneriai ................................................................................................
Prielaida / hipotez:
Manau, kad anaerobinse slygose mieli suspensijoje susidarys ............................................
................................................................................................................................................................
Rezultat lentel
Grups Nr. Duj burbulo dydis (mm) po:
5 min. 10 min. 15 min. 20 min.
1.
2.
3.
Vidurkis
Ivados
Padarykite ivad, kas parodo mieliagrybi anaerobin kvpavim (rgim):
................................................................................................................................................................
Padarykite ivad apie susidariusio anglies dioksido kiekio pagal duj burbulo dyd
priklausomyb nuo laiko:
................................................................................................................................................................
138
3. Paaikinkite, kaip temperatra
gali daryti tak rgimo
procesui.
139
2.3.4.3. LAPIMO TYRIMO MODELIAVIMAS
EKSPERIMENTAS
Tyrimo problema. Kaip lapimo tyrimo duomenys gali atspindti mogaus sveikatos bkl.
Eksperimento tikslas. Pagal sveiko mogaus pavyzd sugrupuoti daug vartojanio sraus
maisto, diabetiko ir serganio inkst filtracijos sutrikimu lapimo modelius.
Eksperimento priemons:
Paruoti 4 lapimo modeliai: tris i keturi vienodo trio stiklines pilti 200 ml
vandens ir lainti po 3 laus gelton da ( guaas, tuas, galima pasinaudoti gelton
vaisi sultimis). Ant pirmos stiklins urayti gliukoz, ant antros baltymai, ant
treios - nieko nerayti.
ketvirt pilti 100 ml vandens ir lainti 6 laus gelton da.
Darbo eiga:
Sugrupuoti pateiktus modelius pagal lapimo kiek, koncentracij ir esamas mediagas
(gliukoz, baltymai).
Susieti su tam tikromis moni grupmis (vartojaniomis daug sraus maisto,
serganiomis diabetu, pasiyminiomis inkst nefron filtracijos funkcijos sutrikimu).
Duomenis surayti lentel.
140
Laboratorinio darbo
LAPIMO TYRIMO MODELIAVIMAS
Ataskaitos lapas
Data ..
Pavard, vardas.......................................................................
Partneriai ................................................................................................
Prielaida / hipotez:
Manau, kad daug vartojanio sraus maisto mogaus lapimo kiekis bus ..................................
......................................................Diabetiko lapime bus aptinkamas..............................................., o
serganio inkst nefron filtracijos funkcijos sutrikimu -......................................................................
Duomen lentel
Eil. Nr. moni grup (diagnoz) lapimo tyrim duomenys
1. Daug sraus maisto vartojantis
mogus
2. Sergantis diabetu mogus
3. Sergantis inkst nefron filtracijos
funkcijos sutrikimu mogus
4. Sveikas mogus
Ivada
Padarykite ivad apie galimyb susieti moni grupes pagal sumodeliuot lapimo
pavyzdi tyrimo duomenis:
................................................................................................................................................................
141
4. Apibdinkite kraujo pH
palaikymo proces.
5. Apibdinkite inkst
vaidmen osmoreguliacijoje.
6. Paaikinkite, kodl
intensyviai sportuojant reikia
daug gerti vandens?
142
III. TARPDALYKINIO TURINIO LABORATORINIAI DARBAI
x cm -1
d
-1
0.6
cm
mintas aukiau bakterinis ukrtimas, genetins, 0.5
vnt.
hormonins (paauglysts spuogai), psichologins (dl /5
-1
opt.opt.t. t.vnt.
mol
0.4
didelio streso) ir galbt priklauso nuo nepilnaverts
L x-1
33
(x104),M
0.3
mitybos.
A,Sugertis,
4
Gyvno, pavyzdiui kiauls, od galima dirbtinai
10
0.2
ia I yra prajusios per mediag viesos intensyvumas, kai kritusios viesos intensyvumas buvo I0,
e yra natrinio logaritmo pagrindas, c yra tirpalo koncentracija, k - molekulinis sugerties
koeficientas, viesos bangos ilgis.
Atvirkio dydio pralaidumo faktoriui deimtainis logaritmas yra vadinamas mediagos
sluoksnio optiniu tankiu: Atlik matematinius pertvarkymus ir koncentracijos matavimo vienetais
pasirink mol/l (M), gausime lygt optiniam tankiui A skaiiuoti:
I
lg lg T c l A (2)
I0
A=ecl (3)
EKSPERIMENTAS
Tyrimo problema. Kaip nustatyti, ar yra bakterij ant odos paviriaus ir kiek.
Darbo eiga
Darbo uduotys:
1. Paruoti odos mginius.
2. Odos mginius paveikti i) priemonmis, stabdaniomis bakterij augim; ir ii)
distiliuotu vandeniu.
3. Paruoti darbui spektrometr.
4. Imokti dirbti su spektrometru, uregistruoti sugerties spektrus.
5. Imatuoti vis odos mgini inkubacijos terps sugert prajus 2448 val po
inkubacijos.
6. Imokti grafikai pateikti / atvaizduoti tirt mgini sugerties spektrus.
7. Grafike atpainti biologini chromofor tarp j ir endogenini porfirin sugerties
juostas.
8. Imokti nustatyti endogenini porfirin sugerties maksimumo bangos ilg.
9. Palyginti skirting odos mgini inkubacijos terps sugert: i) endogenini porfirin
sugerties intensyvum; ii) kit endogenini chromofor sugerties juost intensyvum.
145
mtirpinio mtirpinio
w(%) 100% 100% (5)
mtirpalo mtirpinio mtirpiklio
146
is a license available for 'Ocean Optics Spectrometer. Would you like to add a license
to this GLX?). Sutikdami spauskite
. Ekrane atsiras inut:
Skmingai diegta licenzija
(Successfully added license for
Ocean Optics Spectrometer). Dar
kart paspauskite .
Prijungus spektrometr, siiebia
viesos altinis ir atsiranda
instaliavimo langas (Ocean Optics
Initializing...) (5 pav.). GLX
spektrometr atpasta
automatikai. Po keli sekundi
5 pav. Spektrometro Analysis Configuration
spektrometras paruotas darbui. reimas.
2.3. GLX ekrane atsiranda
spektrometro Nustatymai (Analysis Configuration) reimas (6 pav.).
2.4. Paspauskite varnel ( ) kai
paymta Integravimo laikas
(Integaration time) ir nustatykite
15 ms. Paspaudus varnele dar
kart, reikm ufiksuojama.
2.5. Paspauskite varnel kai paymta
Vidurkis (Average) ir nustatykite
5.
Pagal spektro form imatuot odos mgini terps sugerties spektrai yra panas 330400
nm (UV) ir 600800 nm (raudonojoje) spektrinje srityje. Plaias sugerties juostas UV spektrinje
srityje galima priskirti odos lipopigment ar baltym sugeriai. Raudonojoje spektrinje srityje odos
mgini terps sugerties juost intensyvumas maja ir ties 800 nm tampa lygus nuliui. Taiau
palyginus odos mgini inkubuot etanolyje (spirite) ir vandenyje sugert regimojoje spektrinje
srityje matyti, kad vandenyje yra itirps chromoforas, pasiymintis intensyvia sugerties juosta ties
415 nm ir silpniau ireiktomis sugerties juostomis ties 535 ir 571 nm (9 pav.), kurios priskiriamos
kraujo gamybos metu susidarantiems tarpiniams produktams. Galime daryti ivad, kad 415 nm
bangos ilgio smail rodo porfirin buvim tirpale.
148
2 lentel
Odos apdorojimo terps mgini spektrini matavim rezultatai.
Inkubacijos 1 val. 24 val.
trukm
149
Laboratorinio darbo
BAKTERIJ BUVIMO NUSTATYMAS PAGAL J GAMINAM
PORFIRIN SUGERTIES SPEKTRUS
Ataskaitos lapas
Data .....................................................................
Pavard, vardas.......................................................................................................................................
Partneriai.................................................................................................................................................
Hipotez:
Manau, kad ................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Ivados:
Kurie odos valikliai / kosmetins priemons yra tinkami apsaugai nuo bakterinio udegimo?
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Per kiek laiko uauga bakterijos, gaminanios porfirinus?
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Ar greitai sta bakterijos, od valant dezinfekcinmis priemonmis?
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Koks bangos ilgis rodo porfirin buvim?
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
150
2. Kokios yra spuog atsiradimo
prieastys?
151
3.2. DUJ DIFUZIJA
152
1 pav. Vandenilio difuzija per kortj pertvar: Paveiksll pakeisti
a) termodinamin pusiausvyra
b) leidus po stikliniu gaubtu vandenil, pusiausvyra sutrinka
c) po kiek laiko pusiausvyra vl nusistovi
d) numus nuo kortojo indo stiklin gaubt, pusiausvyra vl sutrinka
Atvirkias slgio kitimo procesas stebimas akytj ind kius stiklin su anglies dioksido
(CO2) dujomis. iuo atveju slgis indo viduje staiga nukrinta, po kiek laiko,difunduojantiems
srautams susilyginus, pakyla (beveik iki pradins verts). Itraukus akytj ind i stiklins su CO 2
dujomis, slgis staiga padidja ir po kiek laiko, susilyginus difunduojantiems srautams, gauna
pradin vert (6 pav.).
EKSPERIMENTAS
Tyrimo problema. I ko galima sprsti, kad vyksta duj difuzija? Kaip priklauso difuzijos
greitis nuo duj molekuli dydio?
! Saugaus darbo taisykls: Laikykits bendrj saugaus darbo taisykli chemijos, fizikos ir
biologijos kabinetuose.
2 pav. Eksperimento priemons ir mediagos. 3 pav. Laboratorinis Kipo aparatas. Cinkas reaguja su
druskos rgtimi.
Darbo eiga:
I- oji eksperimento dalis: Vandenilio (H2) difuzija per akytj pertvar.
Kl.1. Ar jauiate, kaip keiiasi tirpalo temperatra? Rgties su vandeniu reakcija endotermin ar
egzotermin?
154
Kl.2. Uspaud Kipo aparato arnels spaustuk, matote, kad druskos rgties tirpalas kyla vir.
Paaikinkite, kodl?
Kl.3. Kaip surinksite (a) ir kaip patikrinsite (b) reakcijos metu susidarius vandenil?
II oji tyrimo dalis. Anglies dioksido (CO2) difuzija per akytj pertvar.
5 a pav. Akytasis indas kabo ore. stiklin primesta 5 b pav. Ant kreidos gaballi upilus druskos
kreidos gaballi. rgties, vyksta reakcija, kurios metu gaminasi
anglies dioksidas (CO2). Akytj ind stiklin
leiskite taip, kad jo dugnas neliest put.
156
Kl. 4. Kur gamtoje randamas kalcio karbonatas? Kas vyksta, kai rgts liets veikia
klintis?
Kl. 5. Uraykite kalcio karbonato (CaCO3) reakcijos su druskos rgtimi (HCl) lygt:
2. Matavim procedros:
Pastaba. Slgio jutiklis lieka prijungtas
prie GLX ir sujungtas su akytuoju indu.
2.1. Spustelkite GLXo Start mygtuk
ir pradkite matavim.
2.2. Po keli sekundi akytj ind
leiskite stiklin su CO2 taip, kad
jo dugnas neliest put. Stebkite
besibriant grafik.
2.3. Kai slgis daugiau nebekis,
itraukite akytj ind i stiklins ir
toliau tskite matavim. Stebkite
besibriant grafik.
2.4. Kai slgis vl nustos kits,
spustelkite Stop ir baikite 6 pav. Itraukus kortj ind i stiklins su CO2,
GLX ekrane stebimas toks slgio kitimo akytojo
matavim. GLXo ekrane matysite
indo viduje grafikas.
grafik, kaip (6 pav.)
157
Laboratorinio darbo
DUJ DIFUZIJA
Ataskaitos lapas
Data . .
Pavard, vardas.......................................................................................................................................
Partneriai.................................................................................................................................................
Hipotez:
Manau, kad.................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
1. ioje vietoje terpkite slgio kitimo akytojo indo viduje grafik (1 a pav.). (Vandenilio (H2)
difuzija).
1 a pav. Slgio kitimo akytojo indo viduje grafikas (Vandenilio (H2) difuzija).
II oji eksperimento dalis: Anglies dioksido (CO2) difuzija per akytj pertvar.
158
2. ioje vietoje terpkite slgio kitimo akytojo/kortojo indo viduje grafik (2 a pav.). (Anglies
dioksido (CO2) difuzija).
2 a pav. Slgio kitimo akytojo indo viduje grafikas (Anglies dioksido (CO2)difuzija).
IVADOS
Padarykite ivad apie tai, ar js atliktas tyrimas patvirtino ar atmet js padaryt
prielaid / hipotez............................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
159
6. Kuris grafikas kuri daleli difuzij aprao?
160
3.3. DIRVOEMIO ELEKTRINIO LAIDIO TYRIMAS
Laidis yra mediagos savyb praleisti elektros srov. Tirpalo elektrin laid nulemia
vandenyje itirpusios neorganins druskos, suskilusios teigiamus jonus (natrio, magnio, kalcio,
geleies ir aliuminio ar kt. katijonus) ir neigiamus jonus (chlorido, nitrato, sulfato ir fosfato ir kt.
anijonus).
Organini jungini, kaip antai: naftos, fenolio, alkoholio, cukraus, vandeniniai tirpalai
silpnai praleidia elektros srov, todl j elektros laidis yra maas. Kadangi laidis priklauso nuo
tirpalo koncentracijos, laidio matavimai yra geras itirpusi kietj mediag kiekio vandeniniame
tirpale koncentracijos rodiklis. Laidis taip pat priklauso nuo temperatros: iltesnio tirpalo laidis yra
didesnis.
Natralioje aplinkoje druskos kiekis gali bti didelis tiek dirvoemyje, tiek vandenyje.
Pavyzdiui, upi vandenys yra labai skirtingo druskingumo dl skirting dirvoemio tip,
geologini struktr bei drusking poemini vanden plauk. Problem atsiranda, kai natralus
aplinkos druskingumo balansas pakinta.
Druskingumas yra didel grsm paviriaus ir poemini vanden itekliams. Priklausomai
nuo druskos kiekio dirvoemyje, pakinta augal augimas. Didelis upi druskingumas gali riboti
vandens naudojim drkinimo sistemose, ems kyje, tiekiant geriam vanden.
Druskingumas taip pat gali paveikti glo vandens flor, faun ir pakrani augmenij.
Miestuose vandens druskingumas sumaina buitini ir gamybini rengini eksploatavimo laik,
slygoja platesn valymo produkt naudojim bei didesnes prieiros ilaidas.
Vandeniniuose tirpaluose daniausiai naudojami savitojo laidio matavimo vienetai yra
mikrosimensas / centimetrui (S/cm) ir milisimensas / centimetrui (mS/cm).
EKSPERIMENTAS
Tyrimo problema. Kaip, matuojant mgini laid, nustatyti, ar skirtingo dirvoemio vanduo
yra skirtingai laidus elektrai.
Eksperimento tikslas nustatyti, kaip skirtingo dirvoemio vanduo yra laidus elektrai.
Darbo eiga
Xplorer GLX parengimas naujam eksperimentui:
Paspauskite mygtuk (Home Screen).
Paspauskite mygtuk ir atidaryti duomen byl (Data Files) ekran.
Paspauskite mygtuk , atsidaro Files menu, spauskite 1pgy
atsidaro New
Files.
Norint ankstesnius duomenis isaugoti spauskite , nenordami isaugoti
, jei norite itrinti .
2. Matavim procedros:
2.1. stiklin su pirmuoju dirvoemio mginiu dkite laidio jutikl.
2.2. Imatuokite bandinio elektrin laid: nordami pradti matavim, paspauskite mygtuk
; nordami baigti matavim, dar kart paspauskite mygtuk .
2.3. Baig matavim, iimkite jutikl i stiklins.
2.4. Jutikl kruopiai nuskalaukite distiliuotu vandeniu ir nusausinkite filtriniu popieriumi.
2.5. Matavimus pakartokite su antru ir treiu dirvoemio bandiniu.
2.6. Nustatykite kiekvieno bandinio elektrin laid.
2.7. Rezultatams palyginti dkite laidio jutikl stiklin su distiliuotu vandeniu ir
imatuokite distiliuoto vandens elektrin laid.
162
Laboratorinio darbo
DIRVOEMIO ELEKTRINIO LAIDIO TYRIMAS
Ataskaitos lapas
Data..........................................................................................
Pavard, vardas.......................................................................................................................................
Partneriai ................................................................................................................................................
Hipotez:
Manau, kad skirtingo dirvoemio vanduo yra............................................................................
Ivados
padarykite ivad apie tai, kurio i trij mgini laidis yra didiausias, kurio
maiausias.........................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
padarykite ivad apie tai, kokios prieastys gali lemti skirting dirvoemio elektrin
laid....................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
padarykite ivad apie tai, kaip pakist tirpalo elektrinis laidis, t pat kiek vandens
djus daugiau tiriamo dirvoemio, kodl?.......................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
164
3.4. ENERGIJA I VAISI IR DAROVI
1 pav. Luidio Galvanio (17371798) ymus 2 pav. Aleksandras Volta (17451827) ymus
ital anatomas ir fiziologas. Jo vardu pavadinti ital fizikas. Jis sukr praktiniam naudojimui
elektrocheminiai elementai galvaniniai elementai tinkamus elektros srovs altinius. A. Voltos
(it. Cella galvanica). Preparuodamas varles, irastas elektros srovs altinis galino pradti tirti
Luidio Galvanis pastebjo, kad varls launel elektros srov bei jos sukeliamus reikinius, tai
trukteldavo, kai prie jos priglausdavo du buvo susij su visa grandine svarbi atradim.
skirtingus metalus. elektrint raumen judjim
Galvanis pavadino gyvn elektra.
Chemin srovs altin sukr ital mokslininkas Aleksandas Volta (2 pav.) ivysts
Luidio Galvanio (1 pav.) idjas. Pastarasis pastebjo, kad tarp poros skirting metal, smeigt
varls raumenin audin, vyksta ikrova.
Skirtingai negu L. Galvanio, A. Volta, pakartojs kai kuriuos L. Galvanio eksperimentus,
pastebjo raumens susitraukim, nesant iorinio elektros altinio. Taigi, anot A.Voltos, metalai yra
ne tik geri elektros laidininkai, bet ir jos judintojai. Btent jie lemia L. Galvanio stebt reikin.
Aleksandras Volta pirmasis parod, kad tarp skirting metal, leist elektrolit, atsiranda
elektrovara. ymima E arba e. A. Volta atliko didel serij bandym, iekodamas metal por,
kurios duot didiausi efekt. Jis irikiavo metalus eil: cinkas, alavas, vinas, geleis, alvaris,
bronza, varis, platina, auksas ir t. t.; kuo labiau nutol vienas nuo kito metalai toje eilje, tuo
stipresn elektros altin jie sudaro.
io eksperimento metu mokiniai sudarys ir tirs voltos tipo galvaninius elementus. Voltos
tipo galvaniniuose elementuose abu elektrodai yra merkiami vien elektrolito tirpal, i pradi
neturint elektrod metal jon. Tarkime, cinko (Zn) ir vario (Cu) elektrodus merkus druskos
rgties tirpal, spontanikai vyksta oksidacijos-redukcijos reakcija, kurios metu elektronai yra
istumiami i katodo elemento oksidacijos procesas, ir elektronai yra sugriebiami / pagaunami
anodo elemento redukcijos procesas:
Zn(k) Cu(k)+
165
0
()A: Zn(k) 2e Zn2+(aq)
0
(+)K: 2H+(aq)+ 2eH2(d)
EKSPERIMENTAS
Tyrimo problemos. Kaip sukurti galvanin element? Nuo ko priklauso GE kuriama
elektrovara E? Kaip sukurti geriaus vartotojo poreikus tenkinant GE (baterij)?
167
1.3. E matuosite GLXu su prijungtu prie jo
tampos jutikliu / zondu/.tampos jutikl /
zond junkite onin GLX tamp lizd.
(Galite naudotis ir srovs-tampos jutikliu,
kuris jungiamas virutin GLX lizd.).
1.4. Pasirinkite duomen vaizdavimo bd:
skaitmenimis, grafikais ar lentele (iame
aprayme tyrimo rezultat pavyzdiai
pateikti trimis bdais).
1.5. plastiko dangtel montuokite du vario
elektrodus.
2. Matavim procedros
2.1. Raudonj tampos zondo gnybt prijunkite
prie vienos vario (Cu) ploktels / strypelio.
Spustelkite Start ir tuomet juodj gnybt
prijunkite prie kitos vario (Cu) ploktels /
strypelio. GLX ekrane pamatysite
besibriat grafik. Matavim tskite. 3 pav. Voltos tipo elektrocheminis
2.2. Atjunkite juodj gnybt ir vietoje vario elementas: vario (Cu) ir cinko (Zn)
ploktels montuokite cinko (Zn) ploktel elektrodai montuoti plastiko dangtelyje ir
ir prijunkite prie jos tampos zondo juodj merkti druskos rgties (HCl) tirpal.
Elemento E matuojama tampos jutikliu /
gnybt. Stebkite besibriant grafik.
zondu, prijungtu prie GLX. tampos
2.3. Cink pakeiskite kitu metalu, kuris raytas jutiklio / zondo raudonasis gnybtas
kitoje tavo lentels eilutje. prijungtas prie vario elektrodo, juodasis
2.4. Kartokite veiksmus, apraytus 3 punkte, kol prie cinko elektrodo. GLX
tampos visoms metal poroms su variu bus skaitmeniniame ekrane matome io
rekoduotos. elemento sukurt E=0,92V
2.5. Spustelkite Stop ir baikite rinkti duomenis.
GLX ekrane pamatysite grafik,pana kaip 5 a, b, c pav.
2.6. duomen rinkin, kuris bus pirmajame E matavim rinkinyje Run#1, pervadinkite
HCl.
2.7. Itraukite abi metalines plokteles / strypus i chemini stiklini / ind su HCl.
Nuplaukite juos vandeniu ir nusausinkite ir idiovinkite.
2.8. Eksperiment galite papildyti atlikdami tyrim su tais paiais elektrodais ir 0,1 M
valgomosios druskos (NaCl) vandeniniu tirpalu.
Analogikai tyrimui su HCl , atlik tyrim su vaisiais ir darovmis. Matavim duomenis gali
vaizduoti skaitmeniniame ekrane. Matavim rezultatus surayk antrj lentel laboratorinio darbo
ataskaitos lape.
Tyrimas su citrina:
1. Priemoni parengimas darbui:
168
1.1. Padk citrin stabiliai ant stalo
paviriaus. Peiliu padaryk joje dvi
piovas 2-3 cm atstumu vien nuo
kitos.
1.2. vien pjov smeik vario
ploktel / strypel, kit - cinko
ploktel/strypel.
1.3. Atverk GLX grafin ar skaitmenin
ekran (pasirink, kuris tau
patogesnis).
2. Matavim procedros
2.1. Imatuok E ir vert rayk antrj
lentel ataskaitos lape.
2.2. Cinko elektrod pakeisk kito
metalo elektrodu, imatuok E ir
vert rayk antrj lentel
ataskaitos lape ir t.t.
2.3. Citrin pakeisk kitais vaisiais ar
darovmis ir baik pildyti antrj 4 pav. Vario (Cu) ir cinko (Zn) elektrodai smeigti
lentel ataskaitos lape. Padaryk citrin. is elektrocheminis elementas (galvaninis
elementas) sukr 0,97 V elektrovar. Duomenys
ivadas ir atsakyk klausimus
iuo atveju buvo atvaizduoti skaitmeniniame
pateiktus ataskaitos lape ekrane.
III -oji eksperimento dalis. Sukurti geriausi, vartotojui tinkam, galvanin element.
Imatuoti jo elektrovar ir vidin var bei patikrinti jo veikim.
Problemos:
Kaip pasinaudoti metal aktyvumo eile, norint sukonstruoti reikiamos E galvanin
element? Kaip jungti galvaninius elementus baterij, kad bt gautas altinis su
didesne E?
Kaip priklauso baterijos vidaus vara nuo nuosekliai sujungt GE skaiiaus?
Kaip praktikai palyginti vairi galvanini element vidaus varas? I ko galima
sprsti, kad srovs altini su ta paia E vidaus varos skiriasi?
Kokio dydio E reikia, kad varls raumuo truktelt? Ar su turimomis priemonmis
galtumte tai patikrinti?
1. Pasirengimas darbui:
Sudarykite veiksm plan.
1.1. Pasirinkite elektros srovs imtuv: juo gali bti emos tampos kaitinimo lemput,
viesos diodas, varikliukas ir kt.
1.2. Apirkite uraus ant pasirinkto elektros srovs imtuvo. Pavyzdiui, kaitinimo
lemput: 1,5V, 0,22A. Arba viesos diodai i elektronikos rinkinio paymti: 57857
(aliai vytintis) arba 57848 (raudonai vytintis). Ant j urayta 20 mA, tai reikia,
kad
1.3. Numatykite, kokio srovs altinio reikt, kad usidegt lemput ar diodas.
1.4. Numatykite, kaip pasigaminti reikiam srovs altin i turim vaisi ir darovi bei
metalini elektrod por.
1.5. Pagaminkite ir imatuokite js pagaminto srovs altinio E ir vidaus var.
1.6. Patikrinkite, kaip veikia js pasirinktasis srovs imtuvas.
1.7. Laboratorinio darbo ataskaitos lape apraykite,kok js pasirinkote vartotoj, kaip i
vaisi ir darovi krte galvanini element baterij ir kaip tikrinote jos veikim.
169
Laboratorinio darbo
ENERGIJA I VAISI IR DAROVI
Ataskaitos lapas
Data .
Pavard, vardas.......................................................................................................................................
Partneriai.................................................................................................................................................
Hipotez:
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
1.1. Sumaniuoju rankiu (Smart Tool) i ranki (Tools) meniu, atskaitykite E vertes ir
suraykite jas duomen lentel.(1 lentel).
1 lentel
Duomen lentel
1M HCl vandeninis tirpalas
Elektrodai
E,V
Cu su Cu
Cu su Zn
Cu su Fe
Cu su Sn
1.2. Suraykite metalus eils tvarka, pradedant nuo didiausios kuriamos tampos iki
maiausios, baterijoje su HCl elektrolitu Js galite kurti GLX arba Excel lentel ir joje
atlikti riavim.
1.3. Padarykite ivadas apie tai:
Ar du to paties metalo elektrodai merkti elektrolit sukr E?............................
170
................................................................................................................................................................
Ar du skirting metal elektrodai merkti elektrolit sukr E?...........................
................................................................................................................................................................
Kuri metal elektrod pora js tyrime su HCl sukr didiausi E?..................
................................................................................................................................................................
Kaip tai dera su metal aktyvumo eile?...................................................................
................................................................................................................................................................
Pagal metal aktyvumo eil nustatykite, kokia metal pora galt sukurti
didiausi E. Jei turi toki metal, atsakym patikrink eksperimentudamas..........
................................................................................................................................................................
2. Papildoma uduotis
Tyrim atlikote su druskos rgties (HCl) vandeniniu tirpalu.rodte, kad jis yra elektolitas.
Tyrim pakartokite su valgomosios druskos (NaCl) vandeniniu tirpalu. Ar drusk vandeniniai
tirpalai irgi yra elektrolitai?
Palyginkite metal aktyvumo eilikum tyrime su HCl ir tyrime su NaCl. Ar skiriasi?..
................................................................................................................................................................
Nuo ko priklauso galvaninio elemento E?........................................................................
................................................................................................................................................................
Hipotez:
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
2 lentel
Matavim duomenys
Elektrovara,V Elektrovara,V Elektrovara,V Elektrovara,V Elektrovara,V
HCl 1M Citrina Bulv Pomidoras Kiti
tirpalas (pH=3,40-4,00) (pH=3,40-4,00) (pH=4,10-4,60)
Cu su Zn
Cu su Sn
Cu su Fe
1.3. Surayk metalus eils tvarka, pradedant nuo didiausios kuriamos E iki maiausios,
citrinos baterijoje ..............................................................................................................
................................................................................................................................................................
1.4. Surayk metalus eils tvarka, pradedant nuo didiausios kuriamos E iki maiausios,
bulvs baterijoje ...............................................................................................................
................................................................................................................................................................
1.5. Surayk metalus eils tvarka, pradedant nuo didiausios kuriamos E iki maiausios,
pomidoro baterijoje ..........................................................................................................
................................................................................................................................................................
171
Ivados (II eksperimento dalies):
Ar elektrochemins baterijos, pagamintos i HCl, citrinos, bulvs, pomidoro
elektrolito tipas, takoja metal aktyvumo eilikumui?....................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Kokie komponentai reikalingi galvaniniam elementui pagaminti?...................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Kas buvo elektron altinis tavo sukurtuose galvaniniuose elementuose?.......................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Padaryk ivad apie tai, ar priklauso galvaninio elemento (GE) kuriama EVJ, nuo
elektrod prigimties: ........................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Kuri tavo tirta elektrod pora 1M HCl elektrolite sukr didiausi E?..........................
................................................................................................................................................................
Kuri maiausi? .............................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Ar priklauso galvaninio elemento E nuo elektrolito prigimties? .....................................
................................................................................................................................................................
Padarykite ivad, kas galvaniniame elemente labiau takoja kuriamos E dyd:
skirting metal pora ar elektrolito prigimtis?..................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
III -oji eksperimento dalis. Sukurti geriausi, vartotojui tinkam, galvanin element.
Imatuoti jo elektrovar ir vidin var bei patikrinti jo veikim.
Apraykite:
Kok pasirinkote vartotoj.................................................................................................
Kaip i vaisi ir darovi krte galvanini element baterij.........................................
................................................................................................................................................................
Kaip tikrinote jos veikm..................................................................................................
................................................................................................................................................................
Ar tenkino vartotojo poreikius js sukurtas srovs altinis?...........................................
................................................................................................................................................................
Su kokiais sunkumais susidrte?.....................................................................................
................................................................................................................................................................
Kaip pavyko juos veikti?..................................................................................................
................................................................................................................................................................
172
3. Cinkas (Zn) ar varis (Cu) lengviau praranda
elektronus? Kodl?
4. Uraykite lygt, pagal kuri metalinis
cinkas atiduoda du elektronus ir keliauja
skyst.
5. Uraykite lygt, pagal kuri metalinis varis
nusda ant vario katodo.
173
18. Kas yra oksidacijos reakcija?
19. Kas yra redukcijos reakcija?
20. Prie kurio metalo:
Zn(k) Cu(k)+ galvaniniame
elemente vyksta oksidacijos ir prie kurio
redukcijos reakcija? Uraykite jas.
21. Atliekant tyrimus su vaisiais ir darovmis,
ar visais atvejais cinko elektrodas buvo
neigiamas, o vario teigiamas?
22. Ar js tyrimai parod, kad galvaninio
elemento kuriama E priklauso nuo
elektrolito prigimties? Atsakym pagrskite
eksperimento duomenimis.
23. Kaip mes suprantame, kas tai yra pH?
174
3.5. FOTOSINTEZ O2 SLGIO MATAVIMO METODU
kurios metu, augalo sugertas anglies dioksidas reaguoja su vandeniu ir ios reakcijos metu susidaro
gliukoz bei iskiria deguonis. Gliukoz yra kaupiama augaluose.
Tyrimo hipotez. Vandenyje panardint augal apvietus balta viesa, augalas sugeria
anglies dioksid ir iskiria deguon, o jame, viesos poveikyje, kaupiasi angliavandeniai.
Eksperimento priemons:
GLX, NOVA5000, SPAKas ar grafinis duomen kaupiklis;
Slgio, apvietos, temperatros jutikliai (gali bti daugiafunkciniai);
Vandens augalas (akvariumin ol geriausia elodja);
Kaitinimo lempa (220V, 120W) su reflektoriumi (gali bti stalin lempa);
alias viesos filtras;
Didelis mgintuvlis su sandariu kamiu (gali bti ir kitas indas);
Stiklin (apie 10 cm skersmens) su vandeniu;
Matavimo rulet arba ilga liniuot;
Kompiuteris (nebtinas);
Juodo polietileno skiaut indui apsupti;
Popierinis rankluostis;
Lipni juostel.
175
Darbo eiga
1. Priemoni parengimas darbui:
1.1. Atplkite augalo akel tokio ilgio, kad, merkus vanden, jo virnl bt apsemta.
1.2. Prie augalo pririkite sunk krovinl (gali bti kelios metalins svarls).
1.3. mgintuvl pripilkite vandens ir panardinkite j augal.
1.4. Mgintuvl sandariai ukimkite kamiui su skyle. Tarp vandens paviriaus ir
kamio palikite nedidel oro tarp.
1.5. Prie GLX prijunkite slgio, apvietos ir temperatros jutikl.
1.6. Slgio jutikl vamzdeliu su greito prijungimo-atjungimo jungtimis sujunkite su indu,
kuriame panardintas augalas (1 pav.).
1.7. Prieais ind su augalu pastatykite kaitinimo lemp su gaubtu, o tarp j chemin
(apie 10 cm skersmens) stiklin, ilumai absorbuoti.
1.8. U indo su augalu padkite GLX taip, kad apviestumo jutiklis bt ties viesos
srauto kritimo augal vieta (2 pav.).
1.9. Ind su augalu apgaubkite juoda plvele.
1 pav. GLXas su apvietos ir slgio-temperatros 2 pav. U indo su augalu padtas GLXas taip, kad
jutikliu. pastarojo temperatros lizd jungtas didels apvietos jutiklis bt ties viesos srauto kritimo
spartos temperatros jutiklis / zondas. Slgio lizdas augal vieta.
vamzdeliu su greito prijungimo-atjungimo gnybtu
sujungtas su indu, kuriame vandenyje panardintas
augalas. GLXo skaitmeniniame displjuje vienu metu
matome pradin slg, apvietim ir temperatr.
2. Matavim procedros
2.1. Matavim pradkite tamsoje:
spustelkite Start, kai augalas
yra neapviestas.
2.2. Po 35 minui ind su
augalu apvieskite: nuimkite
plvel ir junkite lemp.
Stebkite apviest augal
vandenyje ir besibriant
grafik GLXo ar NOVOS
ekrane.
2.3. Matavim viesoje tskite 6
8 minutes.
2.4. Ijunkite lemp ir ind vl 3 pav. Baig matuoti, GLX ekrane matysite slgio ir
apgaubkite juoda plvele. Dar apvietos kitimo grafikus, panaius, kaip iame paveiksle.
kelias minutes tskite Atkreipkite dmes tai, kad visikos tamsos io
matavim ir po to eksperimento metu nebuvo.
176
spustelkite Stop. GLX ekrane gausite grafik, pana kaip 3 pav.
177
Laboratorinio darbo
FOTOSINTEZ (O2 SLGIO MATAVIMO METODU)
Ataskaitos lapas
Data . .
Pavard, vardas.......................................................................................................................................
Partneriai.................................................................................................................................................
Hipotez:
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
1. ioje vietoje terpkite oro slgio vir vandens su augalu paviriaus ir apvietos kitimo
grafikus (1 a pav.).
1 a pav. Oro slgio vir vandens su augalu paviriaus ir apvietos kitimo grafikai
Pasinaudodami imaniuoju rankiu (Smart Tool) ir skirtumo rankiu (Delta Tool) atlikite
eksperimentini duomen analiz. Eksperimento rezultatus analizuokite gretindami slgio ir
apvietos grafikus. Slgio grafike paymkite charakteringus proceso etapus, juos vardinkite ir
paaikinkite slgio kitim galimas prieastis:
Kaip kito slgis, kai lempa buvo ijungta ir augalas apgaubtas juoda plvele?................
Kaip manote, kodl?..........................................................................................................
Kaip kito slgis lemp jungus ir nuo augalo numus juod plvel................................
Kokia tuomet buvo augalo apvieta?................................................................................
K matte stebdami apviest augal?............................................................................
Kaip manote, kas galt bti kylaniuose burbuliukuose?...............................................
Kaip patikrinti?..................................................................................................................
Kaip vadinasi i fotosintezs faz?....................................................................................
Kiek pakito augalo apvieta jungus lemp, lyginant su pradine?....................................
Ar galite teigti, kad js tyrimo pradioje buvo visikai tamsu?......................................
Kiek laiko js tyrime truko viesos periodas / faz?.......................................................
Koks procesas vyksta viesos fazs metu?..................................................... ir kas
gaminasi io proceso metu?...............................................................................................
Stebint kylanius burbuliukus, ar gali teigti, kad j skaiius bgant laikui kinta?...........
................................................................................................................................................................
178
Kaip tai dera su slgio priklausomybs nuo laiko grafiku?..............................................
Kaip kito slgis vl ijungus lemp ir augal apgaubus juoda plvele?............................
Kaip manote, ar iuo atveju galtumte stebti kylanius burbuliukus?...........................
................................................................................................................................................................
IVADOS
Padarykite ivad, ar js atliktas tyrimas patvirtino ar atmet js padaryt prielaid /
hipotez ............................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
179
3.6. GLIUKOZS IR FRUKTOZS OPTINIO AKTYVUMO TYRIMAS
d ; (1)
0 cw / V d , (2)
EKSPERIMENTAS
Tyrimo problema. Kaip eksperimentikai pagal poliarizacijos ploktumos poskio kamp
nustatyti gliukozs ir fruktozs koncentracij.
Darbo eiga:
Darbo uduotys:
1. Surinkti viesos poliarizacijos ploktumos poskio kampo matavimo schem.
2. Imatuoti 10, 20, 30 ir 40 % fruktozs tirpal optin aktyvum:
182
nustatyti poliarizacijos ploktumos poskio kamp;
grafikai atvaizduoti poliarizacijos ploktumos poskio kampo priklausomyb
nuo mginio koncentracijos.
3. Imatuoti 10, 20, 30 ir 40 % gliukozs tirpal optin aktyvum:
nustatyti poliarizacijos ploktumos poskio kamp;
grafikai atvaizduoti poliarizacijos ploktumos poskio kampo priklausomyb
nuo mginio koncentracijos.
4. Imatuoti neinomos koncentracijos gliukozs ir fruktozs tirpal optin aktyvum:
atpainti mgin, nustatyti mginio koncentracij;
sumaiyti gliukozs ir fruktozs mginius tokiu koncentracij santykiu, kuriam
esant poliarizacijos ploktuma nebt pasukama.
5. Teorikai apskaiiuoti skirting koncentracij gliukozs ir fruktozs tirpal
poliarizacijos ploktumos poskio kampus. Teorinius rezultatus palyginti su
eksperimentiniais.
6. Imatuoti medaus mgini optin aktyvum:
nustatyti poliarizacijos ploktumos poskio kamp;
vertinti gliukozs ir fruktozs koncentracij santyk medaus mginyje;
vertinti, interpretuoti medaus kokyb (natralus medus; medus su cukraus
priedu), taip pat medaus kilm (ied; lipiaus).
mtirpinio mtirpinio
w(%) 100% 100% (3)
mtirpalo mtirpinio mtirpiklio
mtirpinio mtirpinio
cw / V (4)
Vtirpalo Vtirpinio Vtirpiklio
183
V (tirpalo) naujas tirpalo (tirpinio + tirpiklio) tris. Procentin aktyviosios mediagos
koncentracij c perskaiiuokite masin trin aktyviosios mediagos koncentracij cw/v [g/ml]
pagal formul:
mtirpinio
cw / V (5)
mtirpinio mtirpiklio
tirpinio tirpiklio
ia grynos gliukozs ir fruktozs tankis = 1,54 g/ml ir 1,6 g/ml atitinkamai. Apskaiiuotas mass
koncentracijos cw/v vertes raykite 2 lentel. Gryn chemini mediag tirpal mass
koncentracija atitinka j tank. 5 lygt galima taikyti tik idealij tirpal atveju.
2. Mgini matavimas
2.1. Aparatros surinkimas ir testavimas (1 darbo uduotis).
E
2
1
s
o s
ti o
F s ti
C s
m
a
i
4 pav. Tirpal optinio aktyvumo matavimo schema. A viesos altinis; B poliarizatorius Nr.1; C -
5000 kompiuterin
kiuvet; D poliarizatorius Nr.2; E apvietos jutiklis; F optinis suolas; G NOVA
laboratorija. e
l
2.1.1. Ant optinio suolo vienodame auktyje tvirtinkite 2 ypoliarizatorius, viesos
altin ir apvietos detektori (Light Multi Range DT009-4) j taip, kaip parodyta
4 paveiksle (jei neturite galimybs panaudoti optin e suol, laboratorines
priemones tvirtinkite cheminiuose stovuose). B
2.1.2. viesos altin orientuokite
taip, kad jo spindulys,
prajs pro 1 ir 2
poliarizatori tiksliai
pataikyt apvietos
detektoriaus fotodiodin 5 pav. Rekomenduojamas viesos altinis.
element. Kaip viesos
altin patartume naudoti raudonos spalvos lazerin rodykl (prezentacij
pagalbinink, 5 pav.). Tai ma gabarit lazerinis diodas su maitinimo altiniu,
skleidiantis siaur viesos pluot, kur bus patogu sufokusuoti apvietos
detektori.
2.1.3. Apvietos jutikl prijunkite prie kompiuterins multilaboratorijos NOVA.
Multilaboratorijos ranga automatikai atpains jutikl.
184
2.1.4. Multilaboratorijos aplinkoje spauskite (rodyti
metrin eksperimento vaizdavim). Kiuvet upildykite
vandeniu, junkite viesos altin ir sukdami poliarizatori
Nr. 1 raskite didiausio apvietos intensyvumo padt.
Usiraykite fonins apvietos vert, ijung viesos
altin ir poliarizatori Nr. 2 udeng nepervieiama
ploktele.
2.1.5. junkite viesos altin. Spauskite (pradti 6 pav.
Poliarizatoriaus
eksperiment) ir usiraykite apvietos rezultatus skals nustatymas
pateiktus duomen atvaizdavimo lange. pradin padt
2.1.6. Priklausomai nuo gaunam apvietos rezultat, apvietos
jutiklyje pasirinkite tinkant apvietos
matavimo diapazon, i) nuo 0 iki 600 lx; ii)
nuo 0 iki 6000 lx; arba iii) nuo 0150 000
lx.
2.1.7. Trumpam ijunkite viesos altin ir
uregistruokite fonin kambario apviet.
2.1.8. Sureguliuokite poliarizatorius: nustatykite
kiekvieno poliarizatoriaus skal pradin
padt (6 pav.) Pradinje padtyje
poliarizatoriai Nr. 1 ir Nr. 2 gali bti 10 cm
orientuoti taip, kad j pagrindins
ploktumos tarp savs sudarys nedidel (iki 7 pav. Poliarizacijos ploktumos
10o) kamp. poskio kampo matavimo kiuvet
2.1.9. junkite viesos altin. Sukite poliarizatori Nr. 1 tol, kol apvietos
detektoriaus rodmenys pasieks maksimali vert. Tokiu bdu poliarizatoriaus
pagrindin ploktuma bus orientuota lygiagreiai viesos altinio poliarizacijos
ploktumos atvilgiu.
2.1.10. Tarp poliarizatori tvirtinkite kiuvet su mginiu. Kiuvet parenkama
savarankikai. Tai turt bti stiklinis laboratorinis indas lygiagreiomis
sienelmis, atstumas tarp sieneli (optinio kelio ilgis) ne maesnis kaip 10
cm (7 pav.).
2.2. kiuvet pripilkite vandens. Spauskite (pradti eksperiment). Pasiymkite
apvietos vert, kai poliarizatoriaus Nr. 2 pasukimo kampas = 0. Pasukimo kampas
matuojamas pagal apskrit skal ant poliarizatoriaus korpuso (6 pav). Poliarizatori
Nr. 2 pasukite 5o kampu ir usiraykite nauj apvietos vert. Toliau sukite
poliarizatori kas 5o ir 3 lentel suraykite visas apvietos vertes bei jas atitinkanias
kamp vertes iki 360 o pasukimo kampo.
2.3. kiuvet supilkite tiriam mgin. Spauskite . Pasiymkite apvietos vert, kai
poliarizatoriaus Nr. 2 pasukimo kampas = 0. Poliarizatori Nr. 2 sukite 5o intervalu
tol, kol pasieksite 360o pasukimo kamp. Matavim rezultatus pasiymkite 3
lentelje. Matavimai kartojami tol, kol imatuojami visi gliukozs, fruktozs ir medaus
mginiai.
2.4. Atlik visus reikiamus matavimus, tirpalus i kiuvets ipilkite ir sutvarkykite darbo
viet.
2.5. Gaut duomen analiz galite atlikti MS Exel aplinkoje, taip pat galite pabandyti
panaudoti mokyklines mokomsias kompiuterines programas (pvz., Dinamin
geometrija, MathematiX, Autograph ir kt.).
185
3. Rezultat analiz
3.1. Fruktozs optinio aktyvumo tyrimas (2 darbo uduotis);
3.2. Pagal turimus duomenis darbo ataskaitoje pateikiamas apvietos priklausomybs nuo
poliarizatoriaus pasukimo kampo grafikas. Viename grafike atidkite vis fruktozs
mgini duomenis.
3.3. Atlikite duomen normavim upildant nurodyta darbo atskaitoje 4 ir 5 lenteles.
3.4. Gliukozs optinio aktyvumo tyrimas (3 darbo uduotis);
3.4.1. Pagal turimus duomenis darbo ataskaitoje pateikiamas apvietos
priklausomybs nuo poliarizatoriaus pasukimo kampo grafikas. Viename
grafike atidkite vis gliukozs mgini duomenis.
3.5. Poliarizacijos ploktumos sukimo kampo nustatymas
3.5.1. I darbo ataskaitoje 6 lentelje pateikt normuot eksperimentini duomen
apskaiiuokite viesos poliarizacijos ploktumos sukimo kamp , kur
slygoja atitinkama gliukozs arba fruktozs koncentracija tirpale:
w 0 ; (6)
ia 0 kampas ties maksimalia normuota apvietos verte vandeniui (225, r.
6 lentel), w kampas ties maksimalia normuota apvietos verte gliukozei
arba fruktozei (r. 6 lentel); w ymi procentin js tirto gliukozs arba
fruktozs tirpalo koncentracij, w = 10, 20, 30, 40 %;
3.5.2. Grafikai pavaizduokite poliarizacijos ploktumos sukimo kampo
priklausomyb nuo mginio koncentracijos. Gautus rezultatus aproksimuokite
tiess lygtimi = kw . Raskite tiess polinkio koeficient k.
3.6. Neinomos koncentracijos gliukozs ir fruktozs tirpal optinio aktyvumo tyrimai
Darbo eiga
Atlikite mginio matavimus apraytus 2.3 darbo dalyje;
3.6.1.
Atlikite rezultat normavim, aprayt ankstesnje darbo dalyje.
3.6.2.
Nustatykite poliarizacijos ploktumos sukimo kamp, x;
3.6.3.
Pagal gaut poliarizacijos ploktumos sukim (kairinis arba deininis sukimas)
3.6.4.
atpainkite tiriamj mgin: gliukoz ar fruktoz?
3.6.5. Naudodamiesi turimu grafiku (9 pav.) bei jame pateikt rezultat tiesine
aproksimacija, nustatykite neinomojo tirpalo procentin koncentracij wx.
3.6.6. Naudodamiesi (2) formule, apskaiiuokite duoto neinomo tirpalo mass
koncentracij, kai gliukozs 583,9 nm20 = +52.6 [ ml g-1 cm-1], fruktozs 583,9
20 -1 -1
nm = -93[ ml g cm ]. iame eksperimente naudotas optinio kelio ilgis d = 2
dm.
3.6.7. Apskaiiuokite duoto neinomo tirpalo procentin koncentracij.
3.7. Gliukozs fruktozs miinio tyrimai.
Duota. inomos koncentracijos gliukozs ir fruktozs tirpalai (10%, 20%, 30%, 40%)
Nustatykite. Gliukozs ir fruktozs koncentracij santyk mginyje kuriam esant
poliarizacijos ploktuma nebus pasukama.
Duota:
keli skirting ri medaus mginiai: pvz. miko, natrali piev, kultrini augal
(raps, griki), lipiaus; po 10 g kiekvienam mginiui;
distiliuotas vanduo.
Nustatykite:
viesos poliarizacijos ploktumos sukimo kamp medaus mginyje;
vertinkite gliukozs ir fruktozs koncentracij santyk medaus mginyje;
vertinkite, interpretuokite medaus kokyb (natralus medus; medus su cukraus
priedu), taip pat medaus kilm (ied; lipiaus).
Darbo eiga:
viesai sklindant pro medaus mgin, atlikite apvietos priklausomybs nuo
poliarizatoriaus pasukimo kampo matavimus (r. 2.3 darbo dalies apra).
Eksperimento rezultatus atvaizduokite grafikai. Esant dideliems apvietos
skirtumams tarp mgini, y ayje naudokite logaritmin skal.
Atlikite rezultat normavim.
Eksperimento rezultatus atvaizduokite grafikai.
Nustatykite poliarizacijos ploktumos sukimo kamp, x;
Pagal viesos poliarizacijos ploktumos sukimo kamp vertinkite gliukozs ir
fruktozs koncentracij santyk medaus mginyje bei medaus kokyb.
188
Laboratorinio darbo
GLIUKOZS IR FRUKTOZS OPTINIO AKTYVUMO TYRIMAS
Ataskaitos lapas
Data .........................................................................
Pavard, vardas.......................................................................................................................................
Partneriai.................................................................................................................................................
Prielaida / hipotez:
Manau, kad poliarizacijos ploktumos sukimo kampas priklauso nuo fruktozs ir gliukozs
........................................ tirpale. Gliukozs ir fruktozs ....................... skirtingo medaus
bandiniuose skiriasi priklausomai nuo medaus kilms ir kit veiksni.
1 lentel
Gliukozs/ fruktozs mas ir distiliuoto vandens tris, reikalingas gliukozs/fruktozs
tirpalams pagaminti
w, % Tirpinio (sausos mediagos) mas g Tirpiklio (distiliuoto vandens) tris, ml
10
20
30
40
2 lentel
Gliukozs ir fruktozs tirpal mass koncentracijos verts esant skirtingoms procentinms
koncentracijoms
w, % cw/v (fruktozs), g/ml cw/v (gliukozs), g/ml
10
20
30
40
189
3 lentel
Apvietos priklausomyb nuo poliarizatoriaus pasukimo kampo.
o
Apvieta, lx
w 0% 10% 20% 30% 40%
(vanduo)
Gliukoz Fruktoz Glu. Fru. Glu. Fru. Glu. Fru.
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
50
55
60
65
70
75
80
85
90
.......
.......
355
360
2. Rezultat analiz
2.1. Fruktozs optinio aktyvumo tyrimas (2 darbo uduotis);
2.1.1. Pagal turimus skirting koncentracij fruktozs tirpal poliarizatoriaus pasukimo
kampo duomenis braiomas grafikas (1 pav).
1 pav. Apvietos priklausomyb nuo poliarizatoriaus pasukimo kampo, viesai sklindant pro vairi
koncentracij fruktozs tirpalus.
190
2.1.2. 3 lentelje, kiekviename stulpelyje pasiymkite maksimali apvietos vert.
Paaikinkite kodl yra registruojamas apvietos sumajimas didinant fruktozs
koncentracij mginyje?
4 lentel
Fonins apvietos eliminavimas. I 3 lentelje pateikt rezultat buvo atimta 100 lx fonin
(kambario) apvieta, uregistruota ijungus viesos altin.
o
Apvieta, lx
w 0% 10% 20% 30% 40%
(vanduo)
Gliukoz Fruktoz Glu. Fru. Glu. Fru. Glu. Fru.
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
50
55
60
....
360
2.1.4. Visus duomenis sunormuokite vienet ties maksimalia apvietos verte (2 pav.).
Tuo tikslu, 4 lentelje kiekviename atskirame duomen stulpelyje esanias visas
191
fruktozs apvietos vertes padalinkite i to stulpelio maksimalios apvietos
verts. Gautus rezultatus suraykite nauj lentel (5 lentel).
5 lentel
Normuoti gliukozs ir fruktozs apvietos rezultatai: apvietos priklausomyb nuo
poliarizatoriaus pasukimo kampo.
o
Apvieta, lx
w 0% 10% 20% 30% 40%
(vanduo)
Gliukoz Fruktoz Glu. Fru. Glu. Fru. Glu. Fru.
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
50
55
60
....
360
3 pav. Apvietos priklausomyb nuo poliarizatoriaus pasukimo kampo, viesai sklindant pro vairi
koncentracij gliukozs tirpalus.
192
4 pav. Normuoti gliukozs mgini apvietos rezultatai.
2.2.4. Visus duomenis sunormuokite vienet ties maksimalia apvietos verte (4 pav.).
Tuo tikslu, 4 lentelje kiekviename atskirame duomen stulpelyje esanias visas
gliukozs apvietos vertes padalinkite i to stulpelio maksimalios apvietos
verts. Papildykite 5 lentel naujais duomenimis.
2.3. Poliarizacijos ploktumos sukimo kampo nustatymas
2.3.1. 6 lentel suraykite kamp n vertes atitinkanias maksimalias normuotos
apvietos vertes.
6 lentel
Poliarizacijos ploktumos sukimo kamp rodmenys.
w, % w o w o o (fruktozei) o (gliukozei)
(fruktozei) (gliukozei)
Eksperimentin Teorin Eksperimen- Teorin
vert vert tin. vert vert
0 (vanduo)
10
20
30
40
193
5 pav. Poliarizacijos ploktumos sukimo kampo priklausomyb nuo tirpalo koncentracijos.
194
7 pav. Teorini ir eksperimentini veri palyginimas.
8 pav. Apvietos priklausomyb nuo poliarizatoriaus pasukimo kampo, viesai sklindant pro skirting ri
medaus mginius.
195
9 pav. Normuoti skirting ri medaus mgini apvietos rezultatai.
Ivados:
Padarykite ivad, kokia yra apvietos priklausomyb nuo poliarizacijos pasukimo
kampo.
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Padarykite ivad apie apvietos priklausomyb nuo fruktozs ir gliukozs
koncentracijos mginyje.
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Padarykite ivad apie poliarizacijos ploktumos sukimo kampo priklausomyb nuo
mginio koncentracijos.
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Padarykite ivad, kaip galima apskaiiuoti neinomo tirpalo procentin koncentracij
naudojantis poliarimetro parodymais.
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Padarykite ivad, kodl tiriamj mgini eksperimentins poliarizacijos ploktumos
sukimo kamp verts skyrsi/nesiskyr nuo teorini.
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Padarykite ivad apie tirt medaus mgini kilm ir gliukozs bei fruktozs
koncentracij santyk juose.
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
197
3.7. SMLIO IR VANDENS SAVITJ ILUM PALYGINIMAS
EKSPERIMENTAS
! Eksperimentuodami laikykits saugaus darbo taisykli:
Plikomis rankomis nelieskite kart objekt
Saugokite elektros kabelius, kad jie nesusiliest su elektros plytele ar kitais kartais
objektais.
198
Eksperimento priemons:
I-ajai eksperimento daliai II-ajai eksperimento daliai
Elektronins svarstykls (vienos visai Vanduo, 500 ml;
klasei) arba jgos jutikliai; Chemin stiklin, 500 ml.(gali bti ir
Duomen surinkimo ir kaupimo sistema kitas analogikas indas);
(GLX); Stovas su reikmenimis ir gnybtais.
Temperatros jutikliai arba greito Kaitinamas padklas (elektrin plytel);
reagavimo temperatros zondai 2 vnt.; Stiklinis mgintuvlis, 18*250 mm,
Chemins stiklins (2), 250 ml.; didelis;
Kaitinimo lempa (150 W); Kalorimetras arba suneriami izoliuoti
Vanduo 200 ml (arba daugiau); puodeliai (2 vnt.) ir dangtelis;
Smlis 200 g(arba daugiau). nypls;
Lazdel maiymui;
Apsauginiai akiniai arba saugos stiklai.
Darbo eiga:
I oji eksperimento dalis. Smlio ir vandens ilimovsinimo spartos / greiio radimas.
2 pav. Jutiklis, kur jungsite pirm, grafike atsiras 2 a pav.. Temperatr ays Temperature1 ir
kaip Temperature (C), antrasis kaip Temperature2pervadintos, atitinkamai:
Temperature2 (C) . Temp.Smlio ir Temp.Vandens.
1.5. Jgos jutikl junkite pirmj GLX jutikli lizd.Juo rasite smlio svor (jeigu neturite
svarstykli).
199
1.6. Surinkite rengin, kaip 3 pav.
Lemp stove pritvirtinkite 2535
cm atstumu nuo ind paviriaus.
1.7. junkite lemp ir po ja suraskite
padtis, kuriose abu jutikliai
fiksuos vienod temperatr.
1.8. Svarstyklmis (*galima ir jgos
jutikliu) atsverkite vienod
smlio ir vandens mas ir
supilkite indus. (Jeigu turite
matavimo cilindr, vandens mas
galite nustatyti pagal vandens
tr.)
1.9. Vienodu atstumu nuo smlio ir
vandens paviriaus panerkite
temperatros zond galiukus. Jie
turi bti ne giliau kaip 5 cm nuo
paviriaus.
1.10. Kaitinimo lemp pastatykite taip,
kad vienodai kaitint abu indus. 3 pav. Du temperatros jutikliai / zondai jungti
*Jgos jutikliu rasite svor niutonais. oninius GLXo temperatros lizdus (T1 ir T2). Vieno
Pagal formul: m=P/g apskaiiuokite galiukas dedamas ind su smliu, antrojo ind su
vandeniu. Jgos jutiklis jungtas virutin GLXo
mas.
lizd.
Prielaida (I): Kaip manai, kuri mediaga ils greiiau vanduo ar smlis? Savo
numatym/prielaid su paaikinimu,kodl urayk laboratorinio darbo ataskaitos lape, nurodytoje
vietoje.
2. Matavim procedros:
2.1. Spustelkite Start ir pradkite rinkti
duomenis. Po 30 sekundi junkite
kaitinimo lemp. Tskite matavim.
Stebkite besibrianius grafikus.
Jei vaizdas ekrane maas,
spustelkite F1 / Auto Scale.
2.2. Po 15 minui ijunkite lemp ir
nusukite al. Tskite duomen
rinkim, kai smlis ir vanduo vsta.
2.3. Duomenis rinkite dar apie 15
minui ir tuomet baikite rinkti
duomenis, paspausdami Stop.
2.4. GLX grafiniame displjuje matysite
grafikus, panaius kaip 4 pav. 4 pav. Dviej mediag: smlio (virutinis) ir
vandens (apatinis), ilimo ir vsimo grafikai GLX
Virutinis grafikas rodo I-ojo grafiniame displjuje
temperatros jutiklio matuojam
temperatr Temperature (C) ms atveju smlio. Apatinis grafikas rodo II-ojo
temperatros jutiklio matuojam temperatr Temperature2 (C) vandens.
2.5. Gaut grafik nukopijuokite ir terpkite laboratorinio darbo ataskaitos lape, nurodytoje
vietoje (1 a pav.)
2.6. io matavimo duomen analiz atlikite pagal nuorodas ataskaitos lape.
200
II oji eksperimento dalis. Smlio savitoji iluma
1.9. Panardinkite mgintuvl su smliu ind su kartu vandeniu taip, kad smlis
mgintuvlyje bt emiau vandens lygio. Leiskite smliui kaisti. Tai truks madaug
56 minutes.
Prielaida (II): Kaip manai, smlio ar vandens savitoji iluma bus didesn? Savo
numatym/prielaid su paaikinimu,kodl urayk laboratorinio darbo ataskaitos lape, nurodytoje
vietoje.
2. Matavim procedros
201
2.1. Spustelkite Start ir pradkite rinkti duomenis. Leiskite smliui kaisti. Tai truks
madaug 56 minutes. nyplmis sugriebkite mgintuvl su kaitusiu smliu ir
suberkite j kalorimetr su kambario temperatros vandeniu. Kartu turi kristi ir
temperatros zondas. Kalorimetr lengvai pasukiokite.
2.2. Po 56 minui spustelkite Stop ir baikite matuoti.
2.3. Kad parodytumte vis matavim, padidinkite grafik spusteldami F1 / Auto Scale.
GLX ekrane matysite grafikus, kaip 6 a pav., (6 b pav.).
6 a pav. Smliui kaitus (ms atveju iki 76,5C po 6 b pav. Matavimas tsiamas tol, kol kalorimetre su
152 s nuo tyrimo pradios), kaitintas smlis smlio ir vandens miiniu nusistovi temperatra.
suberiamas kalorimetre esant vanden. Sumaniuoju Temperatrai nusistovjus, baigiamas matavimas.
rankiu (Smart Tool) smlio temperatros grafike Tamsesnis grafikas smlio temperatros kitimo
(tamsesnysis grafikas) paymta aukiausia kaitusio grafikas, viesesnis vandens.
smlio temperatra. viesesnysis grafikas rodo
kalorimetre esanio vandens temperatros kitimo
eig.
2.4. Gaut grafik nukopijuokite ir terpkite laboratorinio darbo ataskaitos lape, nurodytoje
vietoje (2 a pav.).
2.5. io matavimo duomen analiz atlikite pagal nuorodas ataskaitos lape. Duomenis
suraykite lentel. Raskite smlio savitj ilum. Padarykite ivadas ir atsakykite
klausimus.
202
Laboratorinio darbo
SMLIO IR VANDENS SAVITJ ILUM PALYGINIMAS
Ataskaitos lapas
Data .
Pavard, vardas.......................................................................................................................................
Partneriai.................................................................................................................................................
Hipotez:
Tikrinama prielaida, kad ...........................................ils greiiau negu ................................ir
atvs greiiau negu ....................................................................................................................
1.1. I ranki (Tools) meniu pasirinkite skirtumo rank (Delta Tool) ir smlio grafike
pasirinkite srit, kurioje jis ilo.
1.2. Eksperimentinius smlio ilimo takus aproksimuokite tiese: i ranki (Tools) meniu
pasirinkite aproksimavimo tiese rank (Linear Fit) ir patvirtinkite pasirinkim. Urae
po grafikais matysite smlio ilimo spart. Uraykite j:
Smlio ilimo sparta: v()smlio=.............................................................................................
1.3. Pasirinkite smlio vsimo srit ir analogikai raskite smlio vsimo spart. Uraykite
j:
Smlio vsimo sparta: v(v)smlio =..........................................................................................
1.4. Aukiau aprayt duomen analizs procedr pakartokite iekodami vandens ilimo
ir vsimo spartos.
Vandens ilimo sparta: v()vandens =........................................................................................
Vandens vsimo sparta: v(v)vandens =......................................................................................
1.5. Apskaiiuokite smlio ir vandens ilimo spart/greii santyk, N:
N = ...................................................................................................................................
1.6. Apskaiiuokite smlio ir vandens vsimo spart/greii santyk, Nv:
Nv = ..................................................................................................................................
Remdamiesi tyrimo duomenimis padarykite ivadas ir atsakykite klausimus.
203
Ivados:
Lygindami smlio ir vandens ilimo ir vsimo spartas / greiius, padarykite ivad:
kurios mediagos ilimo sparta yra didesn, kurios maesn?..........................................
................................................................................................................................................................
kurios mediagos vsimo sparta yra didesn, kurios maesn? .......................................
................................................................................................................................................................
Palygin ilimo ir vsimo spart (greii) santykius smliui ir vandeniui, padarykite
prielaid, k ie santykiai galt byloti / sakyti apie smlio savitj ilum lyginant su
vandens savitja iluma?...................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Hipotez:
Tikrinama prielaida, kad, lyginant smlio ir vandens savitsias ilumas, didesn turt bti
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
1. I ranki (Tools) meniu pasirinkite skirtumo rank (Delta Tool). iuo rankiu raskite:
1.1. kaitinto smlio pradin, aukiausi temperatr,
1.2. Pradin vandens temperatr ir
204
1.3. Nusistovjusi smlio ir vandens miinio temperatr.
2. Rastas temperatr vertes suraykite lentel.
3. I ranki (Tools) meniu pasirinkite skirtumo rank (Delta Tool). iuo rankiu raskite:
3.1. Keliais laipsniais atvso vanden supiltas kartas smlis.
3.2. Keliais laipsniais pakilo vandens temperatra, supylus j kart sml.
1 lentel
Duomen lentel
ilumin kiekis Savitoji iluma
Tpradin, Tgalutin, T ,
m, g Q gautas arba
C C C c,
atiduotas, J
Vanduo
Smlis
3.3. Pagal formul: raskite vandens energijos pokyt (Qv). Parodykite, kaip
skaiiavote.
Qv ...............................................................................................................................................
3.4. Raskite smlio savitj ilum:
csmlio = Qsmlio/(msmlio Tsmlio).
Kadangi Qsmlio = Qvandens, tai
IVADOS
Padarykite ivad, ar js atliktas tyrimas patvirtino ar atmet js padaryt prielaid
/hipotez/ ..........................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Remdamiesi savo tyrimo duomenimis, padarykite ivad, smlio ar vandens mass
vieneto temperatrai pakelti vienu laipsniu reiks daugiau ilumins energijos? Kiek
kart? ................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
205
4. Teigdamas, kad duomenys, gauti tiriant
sml, apskritai tinka ir visai sausumai, atsakyk,
kaip smlio savitoji iluma, palyginti su vandens
savitja iluma, takoja skirting sausumos ir
vandens ilim?
206
3.8. SPEKTROSKOPINIS CHLOROFILO NUSTATYMAS AUGAL
EKSTRAKTUOSE
-1
427
(x10 ), cm M
120
-1
mlyn ( = 400-470 nm) bei raudon ( = 620- 100
660
700 nm) vies (2 pav.). alios viesos 3
80 406
chlorofilas nesugeria, todl augalai mums 60
642
atrodo ali. 40
I sugerties spektr galima kokybikai
20
nustatyti, kurio tipo chlorofilas vyrauja augale.
Raudonuosius spindulius iek tiek intensyviau 0
400 500 600 700
sugeria chlorofilas a, mlynuosius chlorofilas , nm
b. Mlynojoje spektro srityje chlorofil
sugerties spektrai persikloja su kit augalini
pigment, pvz., karotenoid, sugerties spektru, 2 pav. Chlorofilo a ir chlorofilo b tirpal
todl chlorofil a ir b atskyrimui patogiau dietileteryje sugerties spektrai. molinis sugerties
naudoti raudonj spektro srit. Kaip matyti i 2 koeficientas, parodantis chlorofilo molekuls
paveiksle pateikt spektr, dietileteryje gebjim sugerti skirting bangos ilgi () vies.
itirpinto chlorofilo a sugerties maksimumas Paveikslo apaioje patektas elektromagnetini
raudonojoje spektro srityje yra ties 660 nm, o bang spalv spektras.
chlorofilo b ties 642 nm.
Chlorofilas vandenyje netirpsta, o veikiamas armais ar rgtimis greitai suyra, todl
chlorofilo iskyrimui i augal geriausia naudoti organinius tirpiklius, pvz., aceton, metanol,
etanol, dietileter, chloroform (trichlormetan). Priklausomai nuo naudojamo tirpiklio, keiiasi
chlorofilo a ir b sugerties juost maksimum padtys (max) bei moliniai sugerties koeficientai, kai
max (1 lentel).
1 lentel
Tirpiklio taka chlorofilo a ir b sugeriai ilgabangje spektrinje srityje
Chlorofilas a, Chlorofilas b
Tirpiklis max1 nm 10-3, M-1 cm-1 max2 nm 10-3, M-1 cm-1
Metanolis 665 665 = 71,4 652 = 31,7 652 652 = 38,6 665 = 20,2
Dietileteris 660 660 = 85,3 642 = 14,8 642 642 = 57,0 660 = 5,1
Acetonas 663 663 = 73,3 645 = 15,0 645 645 = 41,4 663 = 8,4
207
Chlorofilui augal lap ekstraktuose nustatyti naudojamas fizikinis metodas sugerties
spektroskopija. viesai sklindant nevisikai skaidria mediaga, maja jos intensyvumas ir keiiasi
spektrin sudtis. Jei vis bangos ilgi viesa sugeriama vienodai, tai tokia sugertis vadinama
paprastja. Paprastoji sugertis nekeiia viesos spektrins sudties, taiau keiia jos intensyvum,
kuris, sklindant mediaga, palaispsniui maja. Jei skirtingo bangos ilgio viesa sugeriama
skirtingai, tada sugertis vadinama atrankija. Atrankioji sugertis keiia viesos spektrin sudt.
Taip yra todl, kad mediagos atomai ir molekuls nevienodai sugeria skirtingo bangos ilgio vies.
Dl atrankiosios sugerties balta viesa, prajusi per mediagos sluoksn, tampa spalvota. Ityr per
mediag prajusios viesos spektrin sudt, galime nustatyti, kokie atomai ir molekuls sudaro
mediag, kokie procesai vyksta mediagoje. Toks tyrimo metodas vadinamas optine
spektroskopija.
Pagrindin viesos sugert apraant dsn 1729 m. eksperimentikai nustat prancz
mokslininkas P. Bugeras, o teorikai 1760 m. pagrind vokiei mokslininkas J. Lambertas. Pagal
dsn viesos intensyvumo sumajimas, perjus jai per be galo plon mediagos sluoksn, yra
tiesiog proporcingas to sluoksnio storiui ir kritusios sluoksn viesos intensyvumui. Kai
mediagos sluoksnio storis l nra be galo plonas, tada pagal Bugero ir Lamberto dsn prajusios
per mediagos sluoksn viesos intensyvumas yra:
(1)
ia I yra prajusios per mediag viesos intensyvumas, kai kritusios viesos intensyvumas buvo I0,
e yra natrinio logaritmo pagrindas, viesos bangos ilgis. Proporcingumo koeficientas yra
vadinamas monochromatiniu sugerties koeficientu. Jo matavimo vienetas arba .
priklauso nuo viesos bangos ilgio, mediagos sudties ir sugeriani vies atom ir molekuli
koncentracijos. Kadangi is koeficientas priklauso nuo viesos bangos ilgio, skirting bangos ilgi
viesa sugeriama nevienodai. Grafikai pateikiama i priklausomyb vadinama sugerties spektru,
kuris suteikia informacij apie mediagos sandar ir bsen.
Mokslininkas A. Beras 1852 m. tyrindamas viesos sugert tirpaluose pastebjo, kad
silpnj elektrolit tirpal monochromatins viesos sugerties koeficientas yra tiesiog proporcingas
tirpalo koncentracijai:
(2)
ia c yra tirpalo koncentracija, molekulinis sugerties koeficientas. Sujung formules (1) ir (2),
gauname jungtin Bugero, Lamberto ir Bero dsn:
(3)
. (5)
208
5 lygt yra nepatogu naudoti kokybiniams koncentracijos skaiiavimams, todl, atlik
matematinius pertvarkymus ir koncentracijos matavimo vienetais pasirink mol/l (M), gausime lygt
optiniam tankiui A skaiiuoti:
; (6)
Kadangi chlorofil sugerties spektrai skiriasi savo forma ir sugerties maksimum padtimis,
naudojant (6) ir (7) formules galima kiekybikai nustatyti chlorofilo a ir chlorofilo b koncentracijas
augal lap ekstraktuose. vertin chlorofil miinio optin tank A ties dviem skirtingais bang
ilgiais ir , galime urayti lygi sistem:
, (8)
Isprend lygi sistem (8), sudarome lygtis (9 ir 10) tirpalo sudtyje esani komponeni
koncentracij ir skaiiavimui.
(9)
. (10)
2 lentel
Formuls, naudojamos chlorofilo a ir chlorofilo b koncentracijoms skaiiuoti
Tirpiklis Chlorofilas a Chlorofilas b
Metanolis ca = 15,65 A666 7,340 A653 (11) cb = 27,05 A653 11,21 A666 (12)
Dietileteris ca = 10,05 A662 0,766 A644 (13) cb = 16,37 A644 3,140 A662 (14)
Acetonas ca = 11,75 A662 2,350 A645 (15) cb = 18,61 A645 3,960 A662 (16)
EKSPERIMENTAS
Tyrimo problema. Naudojant sugerties spektroskopijos metodik atlikti augal ekstrakt
kiekybin ir kokybin spektrometrin analiz.
Darbo eiga
Darbo uduotys
1. Paruoti augal ekstraktus.
2. sisavinti darbo su Xplorer GLX metodik.
3. Savarankikai surinkti sugerties spektro matavimo aparatros schem.
4. sisavinti darbo su Ocean Optics Red Tide USB 650 sugerties spektrometru metodik.
5. Imatuoti augal ekstrakt sugerties spektrus.
6. Augal ekstrakt sugerties spektruose identifikuoti chlorofilo sugerties juostas UV-
regimojoje ir raudonokoje spektrinje srityje.
7. Atpainti chlorofilo a ir chlorofilo b sugerties spektrus.
8. Gebti grafikai atvaizduoti duomenis (mginio optinio tankio priklausomyb nuo
viesos bangos ilgio) bei i grafiko vertinti tiriamojo dydio skaitines vertes;
9. Teorikai apskaiiuoti chlorofilo a ir chlorofilo b koncentracij mginyje (gebti
sudaryti ir isprsti dviej lygi sistem su dviem neinomaisiais).
10. vertinti, interpretuoti kurie tirti augalai turi daugiausiai chlorofilo o kurie maiausiai.
Matavim procedros:
1. Chlorofilo mgini paruoimas.
1.1. sigyti ali augal / surinkti alius augalus, kuriuos tirsime. Tai gali bti medi lapai
ar spygliai, kambarini gli lapai, diovinti lapai, arbatols ir pan.
1.2. Augal mas susmulkinti smulkintuvu ar smulkiai supjaustyti peiliu.
1.3. Pasverti 2 g smulkintos augal mass (5 pav.).
210
5 pav. Susmulkinti diovinti augalai. 6 pav. Tirpalo filtravimas.
1.4. Mgin perkelti grstuv ir dar kart sutrinti, kol pasidarys vienalyt alia mas. Kad
lengviau susitrint, galima naudoti var sml (510 % mginio trio).
1.5. Mgin supilti 25 ml stiklin, kurioje bandin ekstrahuosime 70 % etanoliu. Galima
naudoti ir kitus tirpiklius. Naudojant aceton, reikia imti stiklin ind, nes acetonas
tirpdo kai kuriuos plastikus.
1.6. Matavimo cilindru pamatuoti 20 ml etanolio ir j pilti stiklin ant susmulkintos
augalins aliavos.
1.7. Supurtyti ir palaikyti vien par (kartais papurtant), kad etanolis ekstrahuot
(itraukt) chlorofil i augalins aliavos.
1.8. Po paros atliekamas filtravimas, t.
y. augalin aliava atskiriama nuo
tirpalo. Filtravimui paruoiama E
kita stiklin, kuri statomas
piltuvlis su filtriniu popieriumi (6 D
A C
pav.), sudrkintu ekstrahavimui
naudotu tirpikliu. paruot
filtravimui stiklin su piltuvliu
pilamas tirpalas su augaline B
aliava. Norint darb pagreitinti,
stiklin su ekstrahuojama augaline
aliava galima laikyti 3 val. inde 7 pav. Sugerties spektro matavimo aparatros
su vandeniu, kurio temperatra yra schema. A) Xplorer GLX; B) spektrometras Ocean
40 0C. Optics Red Tide USB 650; C) integruotas viesos
1.9. Gaut skaidr tirpal praskiesti 5 altinis; D) plastikin kiuvet; E) USB laidas
kartus etanoliu: kit ind pilti 1 spektrometro prijungimui prie GLX.
ml tirpalo ir 4 ml acetono. Skiesti
reikia tiek, kad spektrometru pamatuoto optinio tankio A verts bt tarp 0,1 ir 1,2.
Kuo alesn tirpalo spalva, tuo daugiau reikia skiesti. Tirpal skiediant 10 kart,
pilama 1 ml tirpalo ir 9 ml tirpiklio (etanolio): 10 ml / 1ml 10 kart. Skiediant 20
kart, sumaiomas 1 ml tirpalo ir 19 ml tirpiklio: 20 ml / 1 ml 20 kart. Skiediant 7
211
kartus, maioma 1 ml tirpalo ir 6 ml tirpiklio: 7 ml / 1 ml 7 kartai. Taupant
reagentus, tirpalo ir tirpiklio tr galima sumainti 2 kartus, skiedimas ilieka toks pat,
pvz., skiediant 20 kart, maioma 0,5 ml tirpalo ir 9,5 ml tirpiklio: 10 ml / 0,5 ml
20 kart.
212
2.9. pilkite matavimo kiuvet 1 ml tirpiklio (70 % etanolio). Reikia pilti tokio tirpiklio,
kuriuo buvo upilta augalin
aliava. b a
2.10. Iimkite juod kiuvet ir dkite
kiuvet su etanoliu. Kiuvet reikia Kiuvet
dti taip, kad skaidri sienel bt
atkreipta lemp (Pav. 10). iuo
atveju viesos kelio ilgis l yra
lygus 1 cm. Jei kiuvet dtumte
ploktuma a atgrta lemp, l bus
lygus 0.5 cm. Atitinkamai gaut
optinio tankio vert reiks
padauginti i 2.
2.11. Paspauskite F2 (Save ref) (Pav. 9).
2.12. Paspauskite F4 (Close) ir
udarysite lang. 10 pav. Kiuvets padtis spektrometre.
2.13. Paspaudus F4, atsidaro Time aquisition langas.
2.14. Mygtukais F1 ir F2 sukalibravote spektroskop. Jei matavim metu signalo nra ar
ikilo kita problema, spauskite (Clear Scan) kad visk ivalytumte. Kalibruokite
i naujo.
2.15. Darbo metu nordami dar kart patekti spektrometro Analysis Configuration reim:
Spauskite , atsiras Grafinio atvaizdavimo langas. Spauskite atidaryti
rankiai (Tools) meniu. Naudodami rodyklinius klavius eikite emyn ir pasirinkite
Spectrum Analysis Config ir spauskite varnel .
213
3.10. Rodyklmis nueikite ant kitos smails (tarkime, 550 nm) ir taip pat matysite
absorbcijos vert (iuo atveju chlorofilo B absorbcija).
3.10. Vertes suraykite lentel (3 lentel).
3.10. Imatuota sugertis A (matuojama optinio tankio vienetais) turi neviryti 1.2. Jei yra
daugiau, mgin reikia skiesti. Tarkime, gavome kad A yra 3. Mgin reiks skiesti 3
kartus: paimti 1 dal turimo mginio ir j pilti 2 dalis tirpiklio (etanolio).
4. Rezultat analiz
4.1. Darbo ataskaitos Grafike Nr. 2 pateikite vis js imatuot augal ekstrakt optinio
tankio (D) priklausomybs nuo viesos bangos ilgo () grafikus 380 720 nm
spektrinje srityje (r. 12 pav. pavyzd).
429
Klevas Juka
0.6
406 Beras Pipirmt
Egl Ugniaol
D, optinio tankio vienetai
Liepa Melisa
452
0.4
0.2
0.0
400 500 600 700
,nm
4.2. Darbo ataskaitoje apraykite Grafik Nr.2. pagal emiau pateikt pavyzd:
Augal ekstrakt spektrai pasiymjo plaiomis sugerties juostomis mlynojoje ir
raudonojoje spektrinje srityje. Vis itirt augal ekstrakt spektruose galima iskirti
sugerties juostas, bdingas chlorofilui a ir chlorofilui b. Chlorofilas ...... ir chlorofilas
..... intensyviausiai sugr viesos spindulius mlynojoje spektrinje srityje, j
sugerties smails lokalizuotos ties 429 nm ir 452 nm atitinkamai. UV ir mlynojoje
spektrinje srityje, ................. ..................... nm esanti chorofil sugertis persikloja
su kit augaluose esani pigment, pvz., .......................................................................
sugertimi. Tai apsunkina spektrini duomen interpretavim. Todl toliau darbe
nagrinjome augal ekstrakt sugert tik raudonojoje spektrinje srityje (600 .......
nm). (Vietoj daugtaki raykite trkstamus dydius ir terminus).
4.3. Darbo ataskaitos Grafike Nr. 3 pateikite vis js imatuot augal ekstrakt optinio
tankio (D) priklausomybs nuo viesos bangos ilgo () grafikus 600 700 nm
spektrinje srityje.
4.4. Darbo ataskaitoje apraykite Grafik Nr.3. pagal emiau pateikt pavyzd, o taip pat
naudodami informacij pateikt darbo aprao 2 pav:
214
I sugerties spektr nustatme, kad daugumos tirt mgini sugerties spektro smail
yra ties ................. ................ nm. Tai reikia, kad mintuose augaluose yra ymiai
daugiau chlorofilo ................. nei chlorofilo ................ kurio sugerties smail yra ties
................ nm.
4.5. Darbo ataskaitos 2 lentelje raykite
Kiekvieno itirto augalo tiksl pavadinim;
Kiek kart praskiedte pradin augalo ekstrakt iki jo sugerties matavimo;
4.5.1. I Grafiko Nr.2 ir Grafiko Nr.3 darbo ataskaitos 2 lentel raykite:
*Kiekvieno itirto augalo ekstrakto sugerties spektro maksimum vertes UV-
regimojoje bei raudonojoje spektrinje srityje;
**Optinio tankio vert ties kiekvienu sugerties maksimumu.
4.6. Naudodamiesi darbo aprao 2 lentelje pateiktomis formulmis bei darbo ataskaitos 2
lentelje esaniais eksperimentiniais duomenimis raskite chlorofilo a ir b
koncentracijas. Jei naudojote etanol, skaiiavimams naudokite darbo aprao 2
lentelje pateiktas formules (11) ir (12).
4.6.1. Gautas chlorofilo koncentracijos vertes dauginkite i skiedim skaiiaus.
Gavote chlorofilo a ir b koncentracijas.
4.6.2. Darbo ataskaitoje pateikite visus chlorofilo a ir chlorofilo b koncentracij
skaiiavimus.
215
Laboratorinio darbo
SPEKTROSKOPINIS CHLOROFILO NUSTATYMAS AUGAL
EKSTRAKTUOSE
Ataskaitos lapas
Data ..............................................................
Partneriai ................................................................................................................................................
Prielaida / hipotez:
Manau, kad ............................... koncentracija skirting augal ekstraktuose yra
.......................................... Tos paios ries augalo ekstraktuose ..................................
koncentracija yra .................................................. kai augalas yra alias ir kai sudivs (pagelts /
nuvyts). Chlorofilo ........................................................ tos paios ries augalo ekstraktuose
priklauso nuo augalo auginimo slyg (...............................................................................................
.................................................ir kt.). Kuo lapas alesnis, tuo jame .................................... chlorofilo.
1 lentel
Sausos mediagos mas ir tirpiklio tris reikalingas augal ekstraktams pagaminti.
Nr. Sausos mediagos mas, g Tirpiklio.(..................). tris, ml
1
2
3
...
2. Aparatros testavimas
2.1. Trumpai apraykite pagrindinius ingsnius kaip imatavote augal ekstrakt sugerties
spektrus.
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
2.2. Prie matuodami augal ekstrakt sugerties spektrus uregistravote tamsin spektr ir
tirpiklio atramin spektr. Grafike Nr.1 nubraiykite viesos altinio emisijos spektr,
kur panaudojote sugerties spektro registravimui bei atraminio spektro isaugojimui.
216
Grafikas Nr.1 viesos altinio emisijos spektras.
3. Rezultat analiz
3.1. Augalini ekstrakt sugerties spektr atvaizdavimas;
Visi skirting augalini ekstrakt sugerties spektrai atvaizduoti Grafike Nr.2.
3.2. Grafike Nr.2 pateikti spektrai aprayti pagal darbo aprao 3.2 skyriuje pateikt
pavyzd:
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
3.3. Chlorofilo a ir chlorofilo b koncentracijos apskaiiuotos i augal ekstrakt sugerties
pokyi ilgabangje spektrinje srityje.
217
Grafikas Nr.3. Chlorofilo a ir b koncentracijos nustatymas i augal ekstrakt sugerties spektr.
3.4. Grafike Nr.3 pateikti spektrai aprayti pagal darbo aprao 3.4 skyriuje pateikt
pavyzd:
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
3.5. Pagal Grafike Nr.2 ir Grafike Nr.3 pateiktus duomenis upildyta 2 lentel:
2 lentel
Matavim duomenys
Augalo Skiedimas Sugerties spektro D, Chlorofilo
pavadinimas [kartais] maksimumai, [nm] [opt.t.vnt.] koncentracija,
* ** g/ml
400500 600700 660666 642653 a b
nm srityje nm srityje nm srityje nm srityje
Duomenys Duomenys
kokybinei kiekybinei
miinio miinio
analizei. analizei
3.6. Naudodamiesi darbo aprao 2 lentelje pateiktomis formulmis bei darbo ataskaitos 2
lentelje esaniais eksperimentiniais duomenimis apskaiiavome chlorofilo a ir b
koncentracijas tirtuose mginiuose. Gautus rezultatus surame 2 lentel.
3.7. Chlorofilo koncentracijos skaiiavimas:
3.7.1. Pagrindin formul (raykite laukel apaioje):
218
Chlorofilo a ir chlorofilo b koncentracij skaiiavimo juodratis:
Ivados:
Padarykite ivad, kurie tirti augalai turi daugiausiai chlorofilo a, o kurie maiausiai.
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Padarykite ivad kurie tirti augalai turi daugiausiai chlorofilo b, o kurie maiausiai.
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Padarykite ivad apie chlorofilo kiekio priklausomyb nuo mginio ekstrahavimo
slyg.
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Padarykite ivad apie chlorofilo kiekio priklausomyb nuo augalo augimo slyg
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Padarykite ivad, kaip galima apskaiiuoti inom tirpalo komponent koncentracij
naudojantis sugerties spektrometro parodymais.
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Padarykite ivad apie chlorofilo naud gamtoje.
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
219
2. Kodl ruden lapai keiia spalv?
220
3.9. TRANSPIRACIJA
EKSPERIMENTAS
Tyrimo problema. Kaip aptikti ir itirti transpiracijos reikin? Kaip priklauso transpiracijos
greitis nuo augalo lap paviriaus ploto, nuo aplinkos srovi judjimo (vjo), temperatros,
apviestumo ir kt.
Tyrimo hipotez. Kai kitos slygos vienodos, augalo transpiracijos greitis priklauso nuo
augalo lap paviriaus ploto, j paviriaus savybi (blizgio, plaukuotumo,), aplinkos srovi
judjimo (vjo), temperatros, apvietos.
Uduotis. Sumontavus rengin, surinkti oro slgio mgintuvlyje su merktu augalu kitimo
duomenis keliais atvejais: esant maai augalo apvietai ir esant didelei augalo apvietai; arba be
vjo ir puiant vjui; isiaikinti lapo paviriaus ploto ir kit aplinkos slyg tak augal vandens
pernaai. Duomenis pateikti grafikai ir, analizuojant grafikus, vertinti transpiracijos greit bent
dviem atvejams. Padaryti ivadas ir sugalvoti galim praktin pritaikym. Atsakyti klausimus,
pateiktus laboratorinio darbo apraymo gale.
Eksperimento priemons:
GLXas ar kitas interfeisas;
Slgio-temperatros jutiklis;
Apviestumo jutiklis;
1215 cm aukio augalas arba jo dalis;
Peilis arba skutimosi peiliukas, platus indas su altu vandeniu, aliejus, tirtas, els
pavidalo tepalas;
221
Stovas su dviem gnybtais, glicerolis, elektrinis ptiklis;
Kompiuteris (nebtinas).
Darbo eiga
1. Priemoni parengimas darbui:
1.1. 23 cm atstumu nuo dirvoemio
paviriaus nupjaukite augal arba
nukirpkite augalo dal su stiebu ir
tuoj pat pamerkite plat ind su
kambario temperatros vandeniu.
Laikydami augal vandenyje,
atriu peiliuku, 45 kampu
nupjaukite stiebo gal.
1.2. mgintuvl su ataka pripilkite
vandens.
1.3. Nedelsdami prakikite augalo
stieb pro skyl kamtyje, ant
vandens paviriaus upilkite
nedidel kiel aliejaus ar glicerino
ir ukimkite mgintuvl. Augalo
stiebas turi bti merktas vanden,
o vanduo iek tiek nusileids
emiau mgintuvlio atakos.
! Dmesio: saugokite slgio
jutikl, kad vanduo (aliejus)
vamzdeliu pro atak nepribgt
j! 1 pav. Augalo akel prakita pro gumin kamt ir
1.4. Hermetizuokite kamt ir atak, merkta mgintuvl su ataka. Ant vandens
utepdami juos stangriu els paviriaus upiltas plonas aliejaus sluoksnis.
pavidalo tepalu. Kamtis sandariai ukimtas ir hermetizuotas.
1.5. Prijunkite prie GLXo slgio, Ataka skaidraus plastiko vamzdeliu greito
apviestumo bei temperatros prijungimo-atjungimo jungtimi sujungta su slgio
jutiklius. Nuspauskite Saulute jutikliu. Pastarasis prijungtas prie GLXo.
paenklint apviestumo jutiklio mygtuk: maksimali registruojama vert bus 150 000
liuks (150 k lx).
1.6. junkite GLX skaitmenin displj ir perirkite pradinius slgio, apviestumo ir
temperatros parametrus (2 pav.). Juos pasiymkite.
1.7. Mgintuvlio atak vamzdeliu su greito prijungimo atjungimo jungtimi sujunkite
slgio jutikliu.
1.8. Atsidarykite GLX Home, Sensors ir pasirinkite matavim registravim sekundmis,
kas 10 arba kas 15 sekundi.
1.9. Grkite grafin displj. Jei prijungte du jutiklius, duomenis galite vaizdinti dviem
grafikais: (F4, Twoo Graphs).
222
2 pav. Skaitmeniniame GLX displjuje galite tuo pat 3 pav. GLXas pakeltas toki padt, kad
metu matyti slgio, apviestumo ir temperatt apviestumo jutiklis registruot apviestum viesos
vertes. kritimo augalo lapus vietoje.
2. Matavim procedros:
2.1. Dar kart patikrinkite, ar renginys sandariai sumontuotas, ar tinkamoje vietoje yra
apviestumo jutiklis (3 pav.) ir spustelkite Start.
2.2. Tyrimo slyg nekeiskite. Duomenis rinkite 10 minui. Spustelkite Stop ir baikite
matavim. Ekrane gausite grafikus, kaip 4 pav. (a, b). Gautus grafikus terpkite
laboratorinio darbo ataskaitos lapo nurodytoje vietoje (1 a pav.).
4 a pav. Tyrim atlikdami su trimis jutikliais: slgio, 4 b pav. Tyrim atlikdami su trimis jutikliais: slgio,
apvietos ir temperatros, GLX ekrane galime stebti apvietos ir temperatros, GLX ekrane galime stebti
po du grafikus: virutinis apvietos, apatinis po du grafikus: virutinis temperatros, apatinis
slgio. slgio.
Pastaba: Jeigu slgis nekinta arba pradeda didti, tai rodo, kad, greiiausiai, sistema nesandari ir
kakur praleidia. Pabandykite i naujo prispausti augal vamzdelyje ir, priddami daugiau tepalo
els aplink vamzdelio gal, geriau izoliuokite.
223
3. Eksperimento rezultatai ir j analiz:
3.1. Pasinaudodami statistikos rankiu (Statistics) i ranki (Tools) meniu raskite augalo
lap vidutin apviest per vis tyrimo laik (5 a pav.). Matavim duomenis suraykite
lentel.
3.2. Pasinaudodami statistikos rankiu (Statistics) i ranki (Tools) meniu raskite
vidutin aplinkos temperatr (T,C) per vis tyrimo laik (5 b pav.).
3.3. Raskite oro, esanio mgintuvlyje su ataka, slgio pokyt (p, kPa) per vis tyrimo
laik (5 c pav.).
3.4. Raskite oro, esanio mgintuvlyje su ataka, slgio kitimo greit (p / t, kPa/s)
(5 d pav.). Visus matavim duomenis suraykite lentel.
3.5. Pakeiskite tyrimo slygas: sumainkite apviestum (utemdykite laboratorij),
pakeiskite oro drgm (augal apgaubkite polietileno maieliu), sukelkite veln
vjel, paimkite augal su didesniais ar daugiau lap ir t. t. ir matavim, remdamiesi
aukiau aprayta eiga, pakartokite naujomis slygomis.
5 a pav. Vidutin augalo lap apvieta per vis 5 b pav. Vidutin aplinkos temperatra per
tyrimo laik: . vis tyrimo laik: .
5 c pav. Oro, esanio mgintuvlyje su ataka, slgio 5 d pav. Oro, esanio mgintuvlyje su ataka, slgio
pokytis, ( ), kitimo greitis, ,
3.6. Atlikite duomen analiz, kaip aprayta aukiau. Sukurkite GLX arba Excel lentel ir
j upildykite.
3.7. Padarykite ivadas ir atsakykite klausimus.
224
Laboratorinio darbo
TRANSPIRACIJA
Ataskaitos lapas
Data .
Pavard, vardas.......................................................................................................................................
Partneriai.................................................................................................................................................
Hipotez:
Tikrinama prielaida, kad.............................................................................................................
................................................................................................................................................................
1 lentel
Transpiracijos
Apvieta (E), Temperatra Oro slgio
Tyrimo slygos greitis (p/t),
lx (T), C pokytis (p),kPa
kPa/s
Esant didelei apvietai
Esant maai apvietai
Be vjo
Esant vjui
Kitos slygos (drgm)
Ivados ir klausimai:
1. Kokia buvo oro slgio kitimo tendencija mgintuvlyje su pamerktu augalu?................
Kodl?....................................................................................................................................................
Ar kito oro slgio kitimo tendencija mgituvlyje su pamerktu augalu, kintant tyrimo slygoms?
. Kaip? ........................................................................................................
226
3.10. VAISI SULI BIOLOGINI, CHEMINI IR FIZINI SAVYBI TYRIMAS
RT
E E0 log C.
nF
ia C jon koncentracija.
227
Kad tirpalo jonin jga bt pakoreguota iki auktos ir pastovios verts, visus tirpalus
pilama jonin jg reguliuojanio tirpalo. Tirpalo jonin jga yra vis tirpale esani jon
elektrostatins sveikos matas. Ji priklauso ne tik nuo jon koncentracijos, bet ir nuo jon krvio:
n
I 0,5 c j z 2j ,
j 1
ia I tirpalo jonin jga; cj atskir tirpale esani jon koncentracija mol l1; zj jon
krviai.
Vaisi suli krvininkai yra ne elektronai, o jonai. Jon koncentracija ir judrumas slygoja
suli elektrin laid. Jon judris priklauso nuo terps, kurioje juda, klampumo ir tankio. Kadangi
kylant temperatrai maja suli klampumas ir tankis, jon judrumas didja, taigi didja ir
elektrinis laidis. Vaisi suli laidis priklauso ne tik nuo vaisi ries, bet ir nuo j inokimo
laipsnio. Nokstant vaisiui, didja jon pratekjimas i membran ir atitinkamai didja elektrinis
laidis. Elektrinio laidio matavimai praktikoje taikomi vaisi nokimui ir senjimui tirti.
Vitamino C koncentracija sultyse nustatoma jodometrinio titravimo metodu, plaiai taikomu
cheminje analizje.
EKSPERIMENTAS
Tyrimo problema. Kaip mogaus organizmui svarbi kai kuri mediag ir nepageidautin
nitrat kiekiai priklauso nuo vaisi ries ir suli gamintoj.
I. K+ KONCENTRACIJOS NUSTATYMAS
Tyrimo problema. Kaip kalio jon kiekiai vaisi sultyse priklauso nuo vaisi ries ir
suli gamintoj.
Eksperimento priemons:
NOVA5000;
K+ jutiklis;
temperatros jutiklis;
svarstykls;
150 ml stiklins;
1000 ml matavimo kolba;
100 ml matavimo kolbos;
plovimo indas su distiliuotu vandeniu;
pipets.
Reagentai:
1000 ppm (0,0256 M K+) standartinis K+ tirpalas: (1,910 g KCl itirpinti distiliuotame
vandenyje ir praskiesti iki 1000 ml).
1. 1 M NaCl jonin jg reguliuojantis tirpalas (58,443 g NaCl itirpinti
distiliuotame vandenyje ir praskiesti iki 1000 ml);
2. Tiriam suli mginiai.
228
Darbo eiga:
1. Kalibravimui skirt K+ standarini tirpal paruoimas
Kalibravimui paruoiami keturi standartiniai tirpalai: keturias 100 ml matavimo kolbas
pilama po 50, 10, 1 ir 0,1 ml 1000 ppm koncentracijos standartinio KCl tirpalo, kiekvien kolb
po 2 ml jonin jg reguliuojanio 1M NaCl tirpalo ir praskiediama distiliuotu vandeniu iki ymos.
Gaunami standartiniai tirpalai, kuri koncentracijos atitinkamai 500, 100, 10 ir 1 ppm.
3. Elektrodo kalibravimas
Elektrodo kalibravimui imatuojamas jo potencialas skirtingos koncentracijos
standartiniuose tirpaluose. Tada, nustaius elektrodo potencialo priklausomyb nuo tirpalo
koncentracijos, pakanka imatuoti potencial mginyje ir remiantis kalibravimo duomenimis
apskaiiuoti kalio jon koncentracij.
Kalibruojama kiekvien kart prie matavimus.
3.1. 150 ml stiklin pilama 100 ml maiausios koncentracijos (1 ppm K+ ) kalibravimui
paruoto standartinio tirpalo. merkiami temperatros jutiklis ir selektyvusis
elektrodas. jungiama magnetin maiykl (arba maioma rankomis).
3.2. Paspaudus (Run) pradedama matuoti. Nusistovjus potencialui paspaudiama
(Stop).
3.3. Elektrodas nuplaunamas distiliuotu vandeniu, nusausinamas ir merkiamas kit
didesns koncentracijos (10 ppm K+ tirpal). Tokiu pat bdu imatuojamas io ir kit
kalibravimui paruot tirpal potencialas.
3.4. Patikrinamas gautos tiess polinkis. Tai potencial skirtumas standartiniuose
tirpaluose, kuri koncentracijos skiriasi 10 kart, pavyzdiui, 10 ppm ir 100 ppm.
Esant 25 oC temperatrai jis turi bti lygus 564 mV. Jei elektrodo polinkis ieina i
229
nustatyt rib, j galima atstatyti dviem valandoms merkus standartin tirpal. Po to
kalibravimas pakartojamas.
4. Mgini matavimas
4.1. Matuojamas K+ elektrodo potencialas vairi vaisi sultyse (2 lentel). Tuo tikslu 100
ml matavimo kolb pilama 50 ml tiriamj suli, 2 ml 1 M NaCl tirpalo (jonin jg
reguliuojanio tirpalo) ir praskiediama distiliuotu vandeniu iki 100 ml.
4.2. Pabaigus matavimus, elektrodas (ir temperatros jutiklis) kruopiai nuskalaujamas
vandeniu, nusausinamas ir merkiamas praskiest standartin tirpal (pvz., 10 ppm K+
tirpal) iki kito matavimo.
4.3. Jeigu artimiausiu metu matavimai nenumatomi, elektrodo membrana udengiama
apsauginiu buteliuku ir laikoma sausa.
4.4. gaut kalibravimo tiess lygt raius elektrodo potencialo vert, apskaiiuojama
kalio jon koncentracija paruotame tirpale ppm vienetais (nepamirkite, kad visos
sultys buvo praskiestos du kartus). 1 ppm koncentracija atitinka 1 mg/l koncentracij.
Kadangi priimta koncentracij maistinse mediagose ireikti mg/ 100 ml, 1 ppm
atitinka 0,1 mg K+/ 100 ml suli.
230
Laboratorinio darbo
VAISI SULI BIOLOGINI, CHEMINI IR FIZINI SAVYBI
TYRIMAS
+
I. K koncentracijos nustatymas
Ataskaitos lapas
Data .............................................................
Partneriai ................................................................................................................................................
Hipotez:
vieiai spaustose ir skirting gamintoj sultyse kalio jon yra ...............................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
1 lentel
Standartini tirpal koncentracija ir
kalibravimo duomenys
Eil. Nr. Koncentracija, E, mV
ppm
1 1
2 10
3 100
4 500
2 pav.
1.3. Kalio jon koncentracij sultyse apskaiiuokite pasinaudoj gauta kalibravimo tiess
lygtimi. Bendruoju atveju kalibravimo ties apraoma lygtimi E = k log C + b. I ia
( E b)
C 10 k
. gaut lygt ra imatuotas elektrodo potencialo vertes sultyse,
231
apskaiiuokite kalio jon koncentracijas paruotuose tirpaluose ppm vienetais
(nepamirkite, kad visos sultys buvo praskiestos du kartus). 1 ppm koncentracija
atitinka 1 mg/l koncentracij. Kadangi priimta koncentracij maistinse mediagose
ireikti mg/ 100 ml, 1 ppm atitinka 0,1 mg K+/ 100 ml suli.
1.4. Apskaiiuotas kalio jon koncentracijas itirtose sultyse pateikite 2 lentelje.
2 lentel
+
K koncentracija itirtose vaisi sultyse
K+ koncentracija
K+ koncentracija K+ koncentracija
Suli pavadinimas praskiestose sultyse,
sultyse, ppm sultyse, mg/100 ml
ppm
Ivados
Palyginkite kalio jon koncentracij vienos ries vieiai ispaustose ir
parduodamose sultyse.......................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
vertinkite, kiek reikt igerti vien ar kit suli, kad jose bt K+ dienos norma.......
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
232
II. CA2+ KONCENTRACIJOS NUSTATYMAS
Tyrimo problema. Kaip kalcio jon kiekiai vaisi sultyse priklauso nuo vaisi ries ir
suli gamintoj.
Eksperimento priemons:
NOVA5000;
Ca2+ jutiklis;
temperatros jutiklis;
svarstykls;
150 ml stiklin;
1000 ml matavimo kolba;
100 ml matavimo kolbos;
plovimo indas su distiliuotu vandeniu;
pipets.
Reagentai:
1. 1000 ppm (0,0249 M Ca2+) standartinis Ca2+ tirpalas: (3,668 g CaCl22H2O itirpinti
distiliuotame vandenyje ir praskiesti iki 1000 ml).
2. 4 M KCl jonin jg reguliuojantis tirpalas (300 g KCl itirpinti distiliuotame
vandenyje ir praskiesti iki 1000 ml).
3. Tiriam suli mginiai.
Darbo eiga:
1. Kalibravimui skirt Ca2+ standarini tirpal paruoimas
Paruoiami trys standartiniai tirpalai: tris 100 ml matavimo kolbas pilama po 10, 5 ir 1 ml
1000 ppm koncentracijos standartinio CaCl2 tirpalo, kiekvien kolb po 2 ml jonin jg
reguliuojanio 4M KCl tirpalo ir praskiediama distiliuotu vandeniu iki ymos. Gaunami
standartiniai tirpalai, kuri koncentracijos atitinkamai 100, 50 ir 10 ppm.
233
2.11. Prie kalibravim elektrodas vl kruopiai nuskalaujamas distiliuotu vandeniu,
nusausinamas.
3. Elektrodo kalibravimas
Elektrodo kalibravimui imatuojamas elektrodo potencialas visuose paruotuose
standartiniuose tirpaluose. Tada, nustaius elektrodo potencialo priklausomyb nuo tirpalo
koncentracijos, pakanka imatuoti mginio potencial ir remiantis kalibravimo duomenimis
apskaiiuoti kalcio jon koncentracij.
Kalibruojama kiekvien kart prie matavimus
3.1. 150 ml stiklin pilama 100 ml maiausios koncentracijos (10 ppm Ca2+)
kalibravimui paruoto standartinio tirpalo. merkiami temperatros jutiklis ir
selektyvusis elektrodas. jungiama magnetin maiykl (arba maioma rankomis).
3.2. Paspaudus (Run) pradedama matuoti. Nusistovjus potencialui paspaudiama
(Stop).
3.3. Elektrodas ir temperatros jutiklis nuplaunamas distiliuotu vandeniu, nusausinamas ir
merkiamas kit didesns koncentracijos (50 ppm) tirpal) Tokiu pat bdu
imatuojamas io ir treiojo 100 ppm kalibravimui paruoto tirpalo potencialas.
3.4. Patikrinamas elektrodo jautrumas. Tai standartini tirpal, kuri koncentracijos
skiriasi 10 kart, potencial skirtumas, pavyzdiui, 10 ppm ir 100 ppm. Esant 25 oC
temperatrai jis turi bti lygus 282 mV. Jei elektrodo polinkis ieina i nustatyt rib,
j galima atstatyti dviem valandoms merkus standartin tirpal. Po to kalibravimas
pakartojamas.
4. Mgini matavimai
4.1. Matuojamas Ca2+ elektrodo potencialas vairiose vaisi sultyse. Tuo tikslu 100 ml
matavimo kolb pilama 50 ml tiriamj suli, 2 ml 1 M NaCl tirpalo (jonin jg
reguliuojantis tirpalas) ir praskiediama distiliuotu vandeniu iki 100 ml.
4.2. Temperatros jutiklis ir selektyvus elektrodas nuplaunami distiliuotu vandeniu,
nusausinami ir merkiami mgin.
4.3. Paspaudus mygtuk (Run) pradedama matuoti. Nusistovjus potencialui
paspaudiamas mygtukas (Stop).
4.4. Taip imatuojami paruot tirpal potencialai. Prie kiekvien matavim elektrodas
kruopiai nuplaunamas ir nusausinamas. Matavimo metu mginys maiomas.
4.5. Matavimo duomenys isaugomi paspaudus mygtuk (Save).
4.6. Pabaigus matavimus, elektrodas (ir temperatros jutiklis) kruopiai nuskalaujamas
vandeniu ir merkiamas praskiest standartin tirpal (10 ppm). Jeigu artimiausiu
metu matavimai nenumatomi, elektrodo membrana udengiama apsauginiu buteliuku
ir laikoma sausa.
234
Laboratorinio darbo
VAISI SULI BIOLOGINI, CHEMINI IR FIZINI SAVYBI
TYRIMAS
2+
II. Ca koncentracijos nustatymas
Ataskaitos lapas
Data ........................................................................
Partneriai ....................................................................................................................................
Hipotez:
vieiai spaustose ir skirting gamintoj sultyse kalcio jon yra .............................................
................................................................................................................................................................
1 lentel
Standartini tirpal koncentracija ir
kalibravimo duomenys
Eil. Nr. Koncentracija, E, mV
ppm
1 10
2 50
3 100
1 pav.
1.3. Kalcio jon koncentracij sultyse apskaiiuokite pasinaudoj gauta kalibravimo tiess
lygtimi. Bendruoju atveju kalibravimo ties apraoma lygtimi E = k log C + b. I ia
( E b)
C 10 k
. gaut lygt ra imatuotas elektrodo potencialo vertes sultyse,
apskaiiuokite kalcio jon koncentracijas paruotuose tirpaluose ppm vienetais
(nepamirkite, kad visos sultys buvo praskiestos du kartus). 1 ppm koncentracija
235
atitinka 1 mg/l koncentracij. Kadangi priimta koncentracij maistinse mediagose
ireikti mg/ 100 ml, 1 ppm atitinka 0,1 mg K+/ 100 ml suli.
1.4. Apskaiiuotas kalcio jon koncentracijas itirtose sultyse pateikite 2 lentelje.
2 lentel
2+
Ca koncentracija itirtose vaisi sultyse
Ca2+ koncentracija
Ca2+ koncentracija Ca2+ koncentracija
Suli pavadinimas praskiestose sultyse,
sultyse, ppm sultyse, mg/100 ml
ppm
Ivados
Palyginkite kalcio jon koncentracij vienos ries vieiai ispaustose ir
parduodamose sultyse.......................................................................................................
................................................................................................................................................................
vertinkite, kiek reikt igerti vien ar kit suli, kad jose bt Ca2+ dienos norma....
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
236
III. NO3- JON KONCENTRACIJOS NUSTATYMAS
Tyrimo problema. Kaip nitrato jon kiekiai vaisi sultyse priklauso nuo vaisi ries ir
suli gamintoj.
Eksperimento priemons:
NOVA5000;
NO3 jutiklis;
temperatros jutiklis;
svarstykls;
150 ml stiklins;
1000 ml matavimo kolba;
100 ml matavimo kolbos;
plovimo indas su distiliuotu vandeniu;
pipets.
Reagentai:
1000 ppm (0,0161 M NO3-) standartinis NO3- tirpalas: (1,631 g KNO3 itirpinti
distiliuotame vandenyje ir praskiesti iki 1000 ml).
2 M (NH4)2SO4 jonin jg reguliuojantis tirpalas (264,3 g (NH4)2SO4 itirpinti
distiliuotame vandenyje ir praskiesti iki 1000 ml).
Tiriam suli mginiai.
Darbo eiga:
1. Elektrodo paruoimas matavimams
1.1. Nitrat elektrodo gale sumontuota membrana yra apgaubta apsauginiu buteliuku. J
reikia nuimti atsukant. Jokiu bdu pirtais neliesti PVC membranos.
1.2. Elektrodas nuplaunamas distiliuotu
vandeniu, nusausinamas. Jokiu
bdu netrinti.
1.3. 10 min elektrodas palaikomas
merktas vanden. Tada prie
kalibravim elektrodas dvi
valandas laikomas merktas
praskiest standartin nitrato tirpal
(pvz., 0,1 mg NO3--N/l).
1.4. Elektrodas vl kruopiai
nuskalaujamas distiliuotu
vandeniu, nusausinamas.
1.5. jungiama NOVA5000.
1.6. Prie pirmojo duomen kaupiklio
vado prijungiamas temperatros
jutiklis.
1.7. Elektrodas sujungiamas su
stiprintuvu ir per j prijungiamas
prie antrojo duomen kaupiklio
vado.
1.8. NOVA5000 programin ranga 1 pav. Srankos langas
automatikai atpasta jutiklius.
237
1.9. Pagrindinje ranki juostoje paspaudiamas mygtukas (Sranka) ir paspaudus
Norma nustatomas duomen rinkimo danis (1 matavimas per sekund), paspaudus
Matavimai nustatomas matavim skaiius (pavyzdiui, 5000 matavim) (1 pav.). Tada
paspaudiama OK.
1.10. Prie kalibravim elektrodas vl kruopiai nuskalaujamas distiliuotu vandeniu,
nusausinamas.
2. Elektrodo kalibravimas
Elektrodo kalibravimui paruoiami trys standartiniai tirpalai: tris 100 ml matavimo kolbas
pilama po 10, 5 ir 1 ml 1000 ppm koncentracijos standartinio KNO3 tirpalo, kiekvien kolb po 2
ml jonin jg reguliuojanio 2 M (NH4)2SO4 tirpalo ir praskiediama distiliuotu vandeniu iki
ymos. Gaunami standartiniai tirpalai, kuri koncentracijos atitinkamai 100, 50 ir 10 ppm.
Imatuojamas kiekvieno skirtingos koncentracijos standartinio tirpalo potencialas ir nustatoma
elektrodo potencialo priklausomyb nuo tirpalo koncentracijos. Tuomet pakanka imatuoti mginio
potencial ir remiantis kalibravimo duomenimis apskaiiuoti nitrato jon koncentracij.
Kalibruojama kiekvien kart prie matavimus.
2.1. 150 ml stiklin pilamas maiausios koncentracijos (10 ppm) kalibravimui paruotas
standartinis tirpalas. merkiami temperatros jutiklis ir selektyvusis elektrodas.
jungiama magnetin maiykl (arba maioma rankomis).
2.2. Paspaudus (Run) pradedama matuoti. Nusistovjus potencialui paspaudiama
(Stop).
2.3. Elektrodas nuplaunamas distiliuotu vandeniu, nusausinamas ir merkiamas kit
didesns koncentracijos (50 ppm) tirpal. Imatuojamas io ir treiojo kalibravimui
paruoto tirpalo potencialas.
2.4. Patikrinamas gautos tiess polinkis. Tai standartini tirpal, kuri koncentracijos
skiriasi 10 kart, pavyzdiui, 4 mg NO3--N/l ir 40 mg NO3--N/l, potencial skirtumas.
Esant 25 oC temperatrai jis turi bti lygus 564 mV.
2.5. Jei elektrodo polinkis ieina i nustatyt rib, j galima atstatyti dviem valandoms
merkus praskiest standartin tirpal. Po to kalibravimas pakartojamas.
3. Mgini matavimas
3.1. 150 ml stiklin pilama 50 ml tiriamj suli, 2 ml 2 M (NH4)2SO4 tirpalo (jonin
jg reguliuojantis tirpalas) ir praskiediama distiliuotu vandeniu iki 100 ml.
3.2. Temperatros jutiklis ir selektyvusis elektrodas nuplaunami distiliuotu vandeniu,
nusausinami ir merkiamai mgin.
3.3. Paspaudus (Run) pradedama matuoti. Nusistovjus potencialui paspaudiama
(Stop).
3.4. Taip imatuojami paruot mgini potencialai. Prie kiekvien matavim elektrodas
kruopiai nuplaunamas ir nusausinamas. Matavimo metu mginys maiomas
magnetine maiykle arba rankomis.
3.5. Matavimo duomenys isaugomi paspaudus (Save).
3.6. Pabaigus matavimus, elektrodas (ir temperatros jutiklis) kruopiai nuskalaujamas
vandeniu, nusausinamas ir merkiamas praskiest standartin tirpal (pvz., 0,1 mg
NO3--N/l ) iki kito matavimo. Jeigu artimiausiu metu matavimai nenumatomi,
elektrodo membrana udengiama apsauginiu buteliuku ir laikoma sausa.
238
Laboratorinio darbo
VAISI SULI BIOLOGINI, CHEMINI IR FIZINI SAVYBI
TYRIMAS
-
III. NO3 jon koncentracijos nustatymas
Ataskaitos lapas
Data ..................................................................
Partneriai ....................................................................................................................................
Hipotez:
vieiai spaustose ir skirting gamintoj sultyse nitrato jon yra ............................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
1 lentel
Standartini tirpal koncentracija ir
kalibravimo duomenys
Eil. Nr. Koncentracija,
E, mV
ppm
1 1
2 10
3 50
4 100
1 pav.
1.3. Nitrato jon koncentracij sultyse apskaiiuokite pasinaudoj gauta kalibravimo tiess
lygtimi. Bendruoju atveju kalibravimo ties apraoma lygtimi E = k log C + b. I ia
( E b)
C 10 k
. gaut lygt ra k ir b koeficient vertes ir imatuotas elektrodo
239
potencialo vertes sultyse, apskaiiuokite nitrato jon koncentracijas paruotuose
tirpaluose ppm vienetais (nepamirkite, kad visos sultys buvo praskiestos du kartus). 1
ppm koncentracija atitinka 1 mg/l koncentracij. Kadangi priimta koncentracij
maistinse mediagose ireikti mg/ 100 ml, 1 ppm atitinka 0,1 mg NO3-/ 100 ml.
1.4. Apskaiiuotas nitrato jon koncentracijas itirtose sultyse pateikite 2 lentelje.
2 lentel
-
NO3 koncentracija itirtose vaisi sultyse
NO3- koncentracija
NO3- koncentracija NO3- koncentracija
Suli pavadinimas praskiestose sultyse,
sultyse, ppm sultyse, mg/100 ml
ppm
Ivados
Palyginkite nitrato jon koncentracij vienos ries vieiai ispaustose ir
parduodamose sultyse ......................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Padarykite ivad apie tai, ar nitrat koncentracija itirtose sultyse virija nustatytas
normas ..............................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
240
IV. VITAMINO C KONCENTRACIJOS NUSTATYMAS
Molekulinis jodas labai silpnai tirpsta vandenyje (tik 1,3 103 M 20oC temperatroje),
taiau susijungs su jodido jonu kompleksin jungin tirpsta ymiai geriau.
I2 (aq) + I I3
K = 7 102
0,05 M I3 tirpalas daniausiai ruoiamas tirpinant 0,12 mol KI ir 0,05 mol I2 viename litre vandens.
Titruojant jodo tirpalu kaip indikatorius naudojamas krakmolo kleisteris. Jei jodo tirpale
nra kit spalvot jungini, jodo spalv dar galima matyti esant maiausiai ~ 5 M koncentracijai.
Su krakmolo kleisteriu nustatymo riba prasipleia madaug deimt kart.
Titruojant su I3 krakmolo kleisterio lainama titravimo pradioje. Pasiekus ekvivalentin
tak pirmas perteklinis I3 laas nudao tirpal tamsiai mlyna spalva. Jodo ir krakmolo komplekso
susidarymo grtamoji reakcija priklauso nuo temperatros. Paklus tirpalo temperatr nuo 25 oC
iki 50 oC , spalvos intensyvumas sumaja deimt kart. Jei norima pasiekti didiausi jautrum,
rekomenduojama titruojamj tirpal ataldyti lediniame vandenyje.
Tyrimo problema. Kaip vitamino C koncentracija vaisi sultyse priklauso nuo vaisi ries
ir suli gamintoj.
Eksperimento priemons:
svarstykls;
biuret su laikikliu;
250 ml matavimo kolba;
kgins kolbos titravimui;
chemins stiklins;
pipets;
plovimo indas su distiliuotu vandeniu.
Reagentai:
0,01 M I3 tirpalas (0,63 g J2 ir 1,00 g KJ itirpinama madaug 200 ml distiliuoto
vandens, supilama 250 ml matavimo kolb ir praskiediama iki yms);
241
1 % krakmolo kleisteris;
vaisi sultys, ispaustos rankiniu bdu arba i prekybos.
Darbo eiga
1. Biuret du kartus praplaunama
jodo tirpalu ir vl upildoma iki 25
ml trio. 20 ml paruot suli
pipete supilama kgin kolbut,
pipete pilama 20 ml distiliuoto
vandens, 5 laai 3 M HCl ir
lainama 10 la krakmolo tirpalo.
I biurets lainamas jodo tirpalas
tol, kol atsiranda mlyna spalva,
neinykstanti maiausiai per 20
sekundi. Titravimo metu tirpalas
maiomas magnetine maiykle
arba ranka (1 pav.).
2. Imatuojamas nutitruoto jodo
tirpalo tris. Titravimas kartojamas 1 pav. Vitamino C nustatymas titravimo metodu
tris kartus. Tokiu bdu nutitruojami visi suli mginiai.
242
Laboratorinio darbo
VAISI SULI BIOLOGINI, CHEMINI IR FIZINI SAVYBI
TYRIMAS
IV. Vitamino C koncentracijos nustatymas
Ataskaitos lapas
Data ..................................................................
Partneriai ....................................................................................................................................
Hipotez:
vieiai spaustose ir skirting gamintoj sultyse vitamino C yra .............................................
................................................................................................................................................................
1 lentel
Vaisi suli titravimo duomenys (nutitruoto jodo tirpalo tris)
Suli I titravimas, II titravimas, III Vidutin Gauta
pavadinimas ml ml titravimas, kvadratin vert,
ml paklaida, ml ml
(V V ) i
2
S (V1 ) i 1
.
n 1
V1 ( S 2 (V1 ) P 2 ( sist ) .
V1 =............ ml.
243
ia: V1 nutitruoto jodo tirpalo tris, V2 titravimui paimt suli tris, C1 jodo tirpalo
molin koncentracija, C2 vitamino C molin koncentracija sultyse.
I ia
V1 C1
C2 .
V2
C1
C 2 (V1 ).
V2
2 lentel
Vitamino C koncentracija vaisi sultyse
Vitamino C koncentracija,
Vaisi sultys
mg/100 ml
Ivados
Palyginkite vitamino C koncentracij vieiai ispaustose sultyse ir i prekybos tinklo
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Palyginkite vitamino C koncentracij skirting vaisi sultyse ........................................
................................................................................................................................................................
vertinkite, kokiame vien ar kit suli tryje yra vitamino C dienos norma.................
................................................................................................................................................................
244
V. VAISI SULI PH IR ELEKTRINIO LAIDIO NUSTATYMAS
Tyrimo problema. Kaip vaisi suli elektrinis laidis ir pH priklauso nuo vaisi ries ir
suli gamintoj.
Eksperimento priemons:
NOVA5000;
temperatros jutiklis;
elektrinio laidumo jutiklis;
pH jutiklis;
matavimo kolba;
200 ml stiklins;
plovimo indas su distiliuotu vandeniu;
pipets.
Reagentai:
0,01 M KCl standartinis tirpalas
vaisi sultys, ispaustos rankiniu bdu arba i prekybos.
Darbo eiga
1. Elektrinio laidumo jutiklio kalibravimas
1.1. Patikrinkite, ar laidio jutiklis varus.
1.2. Prie pirmojo kaupiklio vado prijunkite temperatros jutikl, prie antrojo elektrinio
laidio jutikl.
1.3. merkite jutiklius 0,01 M KCl tirpal, ar kit tirpal, kurio elektrinio laidio
priklausomyb nuo temperatros inoma.
1.4. Gerai imaiykite, kad nesusidaryt oro burbuliuk ant laidio jutiklio elektrodo, ir
pradkite matuoti, paspaud (Run).
1.5. Atsuktuvu atsargiai sukite kalibravimo vart, kol rodmenys atitiks 1 lentelje
nurodytas vertes (atitinkanias tirpalo temperatr).
245
1 lentel
0,01 M KCl tirpalo standartinis elektrinis laidis
Temperatra, oC Savitasis laidis, S/cm
0 776
5 896
10 1020
15 1147
16 1173
17 1199
18 1225
19 1351
20 1278
21 1305
22 1332
23 1359
24 1386
25 1413
2. Mgini matavimas
2.1. Laboratoriniame stove tvirtinami pH ir elektrinio laidio jutikliai.
2.2. jungiama NOVA5000.
2.3. Prie duomen kaupiklio pirmojo vado prijungiamas temperatros jutiklis.
2.4. pH elektrodas sujungiamas su stiprintuvu ir per j prijungiamas prie antrojo vado.
2.5. Elektrinio laidio elektrodas per stiprintuv prijungiamas prie treiojo kaupiklio vado.
2.6. Visi jutikliai nuplaunami distiliuotu vandeniu, atsargiai nusausinam ir merkiami
pastatyt ant magnetins maiykls stiklin su paruotomis sultimis (100 ml) (1 pav.).
1 pav. Suli pH ir elektrinio laidumo matavimo 2 pav. Natrali apelsin (1) ir obuoli (2) suli
stendas elektrinio laidumo matavimas.
247
Laboratorinio darbo
VAISI SULI BIOLOGINI, CHEMINI IR FIZINI SAVYBI
TYRIMAS
V. Vaisi suli pH ir elektrinio laidio nustatymas
Ataskaitos lapas
Data ..................................................................
Partneriai ....................................................................................................................................
Hipotez:
vieiai spaustose ir skirting gamintoj suli pH ir elektrinis laidis yra ...............................
................................................................................................................................................................
1. Matavim duomenys
1.1. Itirt suli pH ir savitojo laidio matavim duomenis pateikite 1 lentelje.
1 lentel
o
Itirt suli pH ir savitojo laidio matavim duomenys. Tirpal temperatra ... C.
Suli pavadinimas pH Savitasis laidis, mS/cm
Ivados
Palyginkite vienos ries vieiai ispaust ir parduodam suli pH vertes. Kas
slygoja pH vert sultyse? ................................................................................................
................................................................................................................................................................
Palyginkite vienos ries vieiai ispaust ir parduodam suli savitojo laidio
vertes.................................................................................................................................
Kokie junginiai slygoja suli laid? ..............................................................................
................................................................................................................................................................
Palyginkite itirt apelsin ir obuoli suli pH ir savitojo laidio vertes.......................
................................................................................................................................................................
Ar priklauso suli pH ir laidis nuo j ries? Auginimo ir klimatini slyg? Vaisiaus
veisls? Vaisiaus inokimo laipsnio? Suprojektuokite eksperiment gauti atsakym
vien i klausim ..............................................................................................................
................................................................................................................................................................
248
2. K vadiname tirpalo jonine jga?
249
3.11. VANDENS, ESANIO MOLINIAME SOTYJE, ILUMOS KITIMO TYRIMAS
a
= 100%.
s
Gerai savijautai reikalinga santykin drgm nuo 40% iki 60%. iem ildomose
gyvenamosiose patalpose santykin drgm nesiekia 20%. Greitai idista nosies, gerkls
gleivins, plauiai, lauke galima peralti ir susirgti. iem gyvenamsias patalpas reikia drkinti.
Antikos laikotarpiu klajojanios gentys, gyvenusios kartose ir sausose vietovse, vanden
laikydavo moliniuose soiuose. Nepaisant aplinkos kario vanduo ilikdavo altas. Molis yra
250
poringa mediaga, todl vanduo gali prasiskverbti per j. Kaip i savyb susijusi su vandens
aldymu? Koks io fenomeno mechanizmas?
EKSPERIMENTAS
Tyrimo problema. Kaip vyksta vandens, esanio moliniame sotyje, ilumos kitimas.
Eksperimento priemons:
NOVA5000;
2 temperatros jutikliai (nuo -25 oC iki 110 oC);
2 drgms jutikliai;
2 moliniai soiai;
2 dangteliai soiams udengti. Dangteliai su skylmis temperatros jutikliams dti;
Plastikinis maielis;
Kartas vanduo (apie 70 oC);
Raitelis plastikiniam maieliui uriti.
Darbo eiga:
1. Priemoni parengimas darbui:
1.1. Prijunkite 2 drgms jutiklius prie Nova5000 (vestis1 (Input1), vestis2 (Input2)).
1.2. Prijunkite 2 temperatros jutiklius prie Nova5000 (vestis3 (Input3), vestis4 (Input4)).
1.3. Prie praddami eksperiment dar kart patikrinkite, kuris temperatros jutiklis
prijungtas prie 3, kuris prie 4 vesties.
1.4. junkite Nova5000 ir atidarykite program MultiLab.
1.5. Paspauskite mygtuk (Setup) ir nustatykite duomen kaupiklio parametrus, kaip
parodyta 1 lentelje ir paspauskite OK.
1 lentel
Duomen kaupiklio nustatymas
JUTIKLIAI
Drgms vestis 1/Input 1
Drgms vestis 2/Input 2
Temperatros vestis 3/Input 3 nuo -25 oC iki 110 oC
Temperatros vestis 4/Input 4 nuo -25 oC iki 110 oC
NORMA
Kas sekund
MATAVIMAI
2000 matavim
251
2. Matavim procedros:
2.1. Parenkite priemones taip, kaip
parodyta 1 paveiksle:
soius pilkite vienod
kiek vienodos temperatros
vandens (madaug 2/3 soio
trio).
dkite 1 molin sot
plastikin maiel.
Temperatros jutiklius
kikite kiekvieno dangtelio
skyles. Vien drgms jutikl
dkite plastikin maiel, 1 pav. Eksperimento parengimas
antrj palikite prie 2 soio.
Plastmasin maiel, kuriame yra sotis, urikite.
2.2. Paspauskite mygtuk (Run) ir pradkite matavimus.
2.3. Fiksuokite drgms pokyius aplinkoje ir plastikiniame maielyje apie 10 minui.
2.4. Fiksuokite temperatros pokyius abiejuose soiuose.
2.5. Po 10 min. iimkite sot i maielio.
2.6. Stebkite drgms ir temperatros pokyius dar 1015 minui.
2.7. Pokyius galite stebti ir ilgiau, palik NOVA5000 veikti dar kelet valand.
Nepamirkite nustatyti duomen skaii atitinkamam laikui.
2.8. Paspauskite mygtuk (Save) ir isaugokite duomenis.
252
Laboratorinio darbo
VANDENS, ESANIO MOLINIAME SOTYJE, ILUMOS KITIMO
TYRIMAS
Ataskaitos lapas
Data ..................................................................
Partneriai ....................................................................................................................................
Hipotez:
Manau, kad isiskiriant ilumai i molinio soio aplink vandens temperatra ..................
o aplinkos drgm ......................................................................................................................
253
1.3. terpkite gautus drgms grafikus (2 a pav.).
254
1.6. vien paveiksl sudkite 2 soio temperatros ir drgms grafikus (4 a pav.).
Ivados
padarykite ivad apie ilumos kitim soiuose
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
padarykite ivad apie molinio soio ir mogaus kno prakaitavimo analog
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
255
2. Kas yra temperatra?
256
3.12. MOGAUS KNO IR APLINKOS ILUMOS APYKAITOS TYRIMAS
MOGUI PRAKAITUOJANT
pa
= 100%.
ps
a
= 100%.
s
Gerai savijautai reikalinga santykin drgm nuo 40% iki 60%. iem ildomose
gyvenamosiose patalpose santykin drgm nesiekia 20%. Greitai idista nosies, gerkls
gleivins, plauiai, lauke galima peralti ir susirgti. iem gyvenamsias patalpas reikia drkinti.
Aukta aplinkos temperatra gali pakelti mogaus kno temperatr. Nors oda jauia ir
iors temperatros pokyt, taiau temperatros valdymo centras, esantis tarpinse smegenyse,
jautrus tik kraujo temperatros pokyiams. Kai kno temperatra yra auktesn u normali,
valdymo centras siunia signalus, kurie priveria odos paviriuje esanias arterioles isiplsti, jas
priteka daugiau ilto kraujo, oda rausta. Taip pat suaktyvinamos prakaito liaukos, kurios padidina
gaminamo prakaito kiek. Prakaitui isiliejus odos paviri vyksta garavimo procesas. Garai
sumaina ilumos kiek odos paviriuje, nes vanduo virsdamas garais ilum naudoja
257
vandeniliniams ryiams nutraukti. Odos pavirius vsta atvsindamas tekant krauj. Majant
aplinkos temperatrai valdymo centras jungia ilumos taupymo mechanizm. Tuomet odos
pavirins arteriols susitraukia, o gilumins isipleia. Taip isaugoma normali kno temperatra.
EKSPERIMENTAS
Tyrimo problema. Kokia yra kno temperatra ir aplinkos temperatra bei drgm mogui
prakaituojant.
Eksperimento priemons:
NOVA5000;
2 temperatros jutikliai ( nuo -25 oC iki 110 oC);
Drgms jutiklis;
Plastikinis maielis;
Silai.
Darbo eiga:
1. Priemoni parengimas darbui:
1.1. Prijunkite temperatros (vestis1 (Input1), vestis2 (Input2)) ir drgms (vestis3
(Input3)) jutiklius prie Nova5000.
1.2. junkite Nova5000 ir atidarykite program MultiLab.
1 lentel
Duomen kaupiklio nustatymas
JUTIKLIAI
Temperatros vestis 1 / Input 1 nuo -25 oC iki 110 oC
Temperatros vestis 2 / Input 2 nuo -25 oC iki 110 oC
Drgms vestis3 / Input3
NORMA
Kas sekund
MATAVIMAI
2000 matavim
2. Matavim procedros:
2.1. rank pirtais paimkite temperatros jutikl, kaip parodyta 1 paveiksle.
2.2. Paspauskite mygtuk (Run) ir pradkite matavimus.
2.3. Stebkite (apie 23 minutes) pirt galiuk temperatros pokyius, kol temperatra
nusistovs.
2.4. Rank su temperatros jutikliu kikite plastikin maiel. maiel dkite drgms
jutikl ir antr temperatros jutikl (2 pav.).
2.5. Maiel urikite taip, kad oras i aplinkos nepatekt maiel ir atvirkiai.
2.6. Fiksuokite drgms ir temperatros pokyius apie 10 minui.
2.7. Itraukite rank i maielio.
2.8. Fiksuokite pirt galiuk temperatr ir drgms bei temperatros pokyius dar 10
minui.
258
2.9. Paspauskite mygtuk (Save) ir
isaugokite duomenis.
259
Laboratorinio darbo
MOGAUS KNO IR APLINKOS ILUMOS APYKAITOS TYRIMAS
MOGUI PRAKAITUOJANT
Ataskaitos lapas
Data ..................................................................
Partneriai ....................................................................................................................................
Hipotez:
Manau, kad mogaus knui prakaituojant jo aplinkoje temperatra yra ...................................
ir drgm ....................................................................................................................................
1.3. terpkite gautus rankos pirt galiuk ir aplinkos temperatr grafikus (2 a pav.).
260
2 a pav. Pirt galiuk ir aplinkos temperatr grafikai
Ivados
padarykite ivad apie rankos ir aplinkos temperatras bei drgm, kai ranka yra
plastikiniame maielyje
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
padarykite ivad apie rankos ir aplinkos temperatras bei drgm itraukus rank i
maielio
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
262
2. Kas yra temperatra?
263
Irina Barabanova, Vykintas Baublys, Regina ekianien, Valdas Girdauskas, Kstutis Grinkeviius,
Arvydas Kanapickas, Asta Klimien, Ramutis Klimas, Nerijus Lamanauskas, Palmira Peiuliauskien,
Lina Ragelien, Loreta Ragulien, Jrat Sitonyt, Violeta lekien, Mindaugas Tamoinas, Raimundas altauskas,
Judita ukauskien. Mokyklini biologijos eksperiment praktika. Mokinio knyga. Vilnius : 2014. 264 p.
Metodin priemon parengta gyvendinant ESF projekt Gamtos moksl mokytoj eksperimentins veiklos
kompetencijos tobulinimas atnaujint mokymo priemoni ir 912 klasi bendrj program pagrindu (VP1-2.2
MM-03-V-01-002). Jis atitinka projekto tiksl ir udavinius bei Gamtamokslins kompetencijos ugdymo
koncepcijos nuostatas.
Metodinje priemonje Mokyklini biologijos eksperiment praktika. Mokinio knyga apraomi laboratoriniai
darbai, kuriuos galima atlikti pasinaudojus iuolaikikomis mokymo priemonmis, tokiomis kaip GLX Explorer,
Nova 5000 ir pan. Metodin priemon skirta 9-12 klasi moksleiviams, taip pat studentams, besiruoiantiems tapti
gamtos moksl mokytojais. Kadangi apraomos metodikos skiriasi turiniu ir sudtingumu, todl kiekvienas
mokytojas, inodamas savo mokini lyg, gals parinkti tinkamiausias metodikas, sudominti mokinius gamtos
mokslais, skatins juos tapti aktyviais tyrjais, pastaniais mus supant pasaul.
264
265
266