I Redakcija

VILNIAUS DAILS AKADEMIJA

Auktj studij fakultetas
UNESCO kultros vadybos ir kultros politikos katedra

BAIGIAMJ MAGISTRO DARB RENGIMO METODINIAI NURODYMAI

I. Bendrosios nuostatos

VDA UNESCO kultros vadybos ir kultros politikos katedros baigiamasis darbas turi bti
orientuotas praktinius sprendimus ir aktualias kultros vadybos ir kultros politikos problemas. Darbo
tikslas naudojantis studij metu gytomis iniomis ir gdiais pristatyti gebjimus identifikuoti svarbi
kultros vadybos ar kultros politikos problem, pagrsti jos aktualum, t.y. naujum vietinje ir
tarptautinje aplinkoje.
Baigiamojo darbo dstymo struktra turi atitikti LR auktojo mokslo magistratros
baigiamiesiems darbams keliamus akademinius reikalavimus (Dl studij pakop aprao patvirtinimo
2011-11-21. Nr. V-2212).

Tipologiniu poiriu baigiamieji magistro darbai gali bti teoriniai arba projektiniai.
- teorinis baigiamasis magistro darbas yra skiriamas aktualios kultros vadybos ar kultros
politikos problemos iklimui/vardinimui, teoriniam jos pagrindimui, analitiniam tyrimui pagal
studento savarankikai pasirinktas tyrim metodikas ir problemai, ikeltai savarankikai studento
suformuotais silymais, sprsti.

- projektinis baigiamasis magistro darbas eksperimentins (kultrins, sociokultrins, kultros

ekonomikos, kultros politikos) pltros darbas sistemingos veiklos, paremtos moksliniais
tyrimais ir per praktin patirt sukauptu inojimu, rezultatas: sukurtas naujas projektas, naujas
produktas, diegtos naujos paslaugos bei j dokumentacija.

II. Teorinio darbo metodiniai nurodymai

Teorinio baigiamojo magistro darbo struktra ir struktrini dali turinys

Darbo struktr sudaro:
 - titulinis lapas (virelis),

- autentikumo deklaracija, patvirtinanti studento darbo autentikum,

- vadas,

- teorin dalis,

- tyrim (metodin) dalis,

- rekomendacij ir pasilym dalis,

- ivados,

- santrauka usienio kalba,

- santrumpos,

- literatros ir altini sraas,

- priedai.

Titulinio lapo pavyzdys pateiktas priede Nr.1.

Autentikumo deklaracijos pavyzdys pateiktas priede Nr. 2.

Turinys. Jame nurodoma planin darbo struktra ir apimtys (puslapiais). Turinys gali bti
skirstomas skyrius, poskyrius ir skyrelius. Negalima darbo dali skaidyti skyrius (skyri poskyrius),
jeigu atitinkam dal sudarys tik vienas skyrius (tik vienas poskyris).
Darbo skyri ar poskyri pavadinimai neturt sutapti su viso darbo pavadinimu, o poskyri
pavadinimai neturi kartoti skyri pavadinim.

Reikia vengti darbo skaidymo smulkius skyrius ar poskyrius, kuri tekstas sudaro tik dal
puslapio. Toki skyri ar poskyri mediag reikt dti atitinkamoje dalyje ar skyriuje.

Turinio formos pavyzdys pateiktas priede Nr.3.

vadas. vade pristatoma darbe nagrinjama problema, jos svarba, aktualumas ir naujumas.
Motyvuojama, kodl studentas pasirinko tyrim aspekt, suformuojamas tyrim objektas. vade turi bti
glaustai ir konkreiai suformuluoti darbo tikslas ir udaviniai. Darbo tikslas turi sietis su BMD temos
pavadinimu ir atspindti tyrimo objekt.
vade turi bti nurodyta, kokie tyrimo metodai buvo naudojami rengiant darb (nurodoma
pagrindin tyrimo literatra (autoriai) ir kiti altiniai, mokslins literatros analiz ir apibendrinimas,
anketin apklausa, stebjimas, strategins analizs metodai, faktorin analiz, kiti statistins analizs
metodai ir t.t.), laukiami rezultatai.
vade turt bti trumpai apibdinta atlikto darbo praktin ir mokslin reikm. Jame taip pat
glaustai idstoma darbo struktra, patikslinamos apimtys bei jame naudot lenteli, iliustracij, literatros
altini skaiius.

2
 vado apimtis 3-5 psl.
Teorinje darbo dalyje turt bti aptarta/apvelgta ir inagrinta magistriniame darbe
pasirinkta problema. Teorinje dalyje pasirinkta problema turt bti nagrinjama jungiant konkrei
problem platesn vietos bei tarptautin kultros politikos ir kultros vadybos aktuali problem kontekst.
Analiz baigiama vertinimu, t.y. irykinamos autori nuomons, tyrim rezultatai ir pan., pateikiamas
studento asmeninis poiris nagrinjamus klausimus. Analizje reikia irykinti tuos su analizuojama
problema susijusius klausimus, kurie yra svarbs, bet juos nra pakankamai aikaus atsakymo. Btent tokie
klausimai slygoja magistranto darbo reikalingum, aktualum.
Teorinje darbo dalyje parengiamos prielaidos, ieities pozicijos bsimam problemos
tyrinjimui.
Tyrim (metodinje) darbo dalyje nagrinjami pasirinktai temai analizuoti taikytini tyrimo
metodai ir priemons, j veiksmingumas, argumentuojama, kodl autorius savo bsimiems autoriniams
tyrimams vienus metodus ar metodikas atmeta, o kitas laiko priimtinomis. ioje dalyje apibriamas ir
pagrindiamas tyrim objektas, organizacija, metodologija. Ipltojamas vis tyrim planas. Pateikiamas
gaut rezultat statistinis matematinis apdorojimas ir vertinimas. Surinkti duomenys turi bti suvesti
analitines lenteles, schemas, diagramas. Lentelse pateikiami duomenys turi bti statistikai apdoroti
(apskaiiuoti santykiniai, dinamikos rodikliai). Tekst turi iliustruoti ir papildyti (bet ne dubliuoti)
paveikslai. Duomenys, kuriais remiantis sudaryti paveikslai, turt bti pateikti prieduose. Svarbiausia
iame skyriuje remiantis iuolaikiniais tyrim metodais vertinti esam situacij, iaikinti jos susidarymo
prieastis (lmusius veiksnius) ir atskleisti galimybes jai gerinti. Remiantis tuo kitame skyriuje turi bti
konstruojamos rekomendacijos, grindiami ir detalizuojami silymai, kaip sprsti ikilusias problemas ar
konkreius su j sprendimu susijusius klausimus.

Daniausiai naudojami tyrim metodai aprayti priede Nr. 4.

Rekomendacij ir pasilym darbo dalyje apibendrinami autorinio tyrimo rezultatai,

pateikiama j interpretacija, atliekama teorini prielaid ir tyrimo rezultat apibendrinamoji analiz, ikelt
hipotezi patvirtinimas arba paneigimas, prieasi ir rezultat pagrindimas. Atskleidiamas tolesni,
gilesni tyrim reikalingumas ir galimybs.
Ivados. is viso darbo struktros elementas apibendrina svarbiausius teorinio darbo, magistro
laipsniui gyti rezultatus ir turi sietis su visu tyrimu ir jame pateikta mediaga. Ivados turi atspindti
teorinje, tyrim (metodinje) bei rekomendacij ir pasilym dalyse suformuotus teiginius ir ivadas.
Ivados turi parodyti pasiekt tiksl ir isprsti vade ikeltus udavinius.
Ivadose nebenagrinjami jokie klausimai, nepateikiamos citatos, nepolemizuojama. Ivadoms
netinkami nekonkrets, bendro pobdio pasilymai - gerinti, tobulinti, stiprinti, plsti, didinti ir
pan., nenurodant, kaip tai daryti. Ivados turi bti konkreios, dalykikos ir glaustai suformuluotos.

3
 Ivad eilikumas nebtinai turi sutapti su teksto eilikumu. Jos grupuojamos ir idstomos
taip, kad bt irykinti svarbiausi atlikto darbo rezultatai. Negali bti pateikiamos ivados tais klausimais,
kurie nebuvo nagrinjami pagrindinse dalyje. Ivadoms paprastai skiriami 2-4 lapai.

Santrauka (Rezium). Santrauka yra trumpas baigiamojo darbo esms idstymas lietuvi bei
viena i pagrindini usienio kalb (angl, vokiei, prancz). Joje turi atsispindti tokie elementai (raomi
vienas po kito):
- autoriaus vardas ir pavard;
- temos pavadinimas (didiosiomis raidmis);
- odiai: Baigiamasis magistro darbas;
- darbo vadovas (mokslinis laipsnis ir mokslinis pedagoginis vardas, vardas ir pavard);
- auktosios mokyklos, fakulteto ir katedros pavadinimas;
- darbo parengimo vieta, data;
- darbo apimtis (psl.), atskirai nurodant lenteli ir paveiksl skaii;
- po to pateikiamas trumpas darbo apibdinimas, kuriame nurodoma:
darbo tikslas ir udaviniai,
tyrimo metodika,
konkrets darbo rezultatai,
pagrindins ivados.
Santrauka neturi viryti 2-j spausdint puslapi.
Santrumpos. Svarbiausi darbe vartojam pavadinim, odi, odi grupi ar net itis
posaki santrumpos. Tekste pirm kart pavartotas odis (kuris bus trumpinamas) paraomas pilnas,
skliausteliuose raomas trumpinys, kuris vliau tekste bus vartojamas nuolat, pavyzdiui, Baigiamasis
magistro darbas (toliau BMD), toliau tekste raoma tik BMD. Po darbo struktrins dalies: santrauka
lietuvi ir usienio kalbomis, santrump sraas pakartojamas.

Literatros ir altini sraas. Raant baigiamj darb naudojama (cituojama, nagrinjama,

paminima) vairi literatra ir dokumentai. Todl darbe turi bti pateiktas naudotos literatros (monografij,
knyg, vadovli, straipsni ) ir kit informacijos altini (nepublikuot mokslini darb, vertim, knyg
bei straipsni rankrai, verslo monse bei internete gautos informacijos ir kt.) sraas.
Literatros ir altini aprao sudarymo pagrindins taisykls ir pavyzdiai pateikti priede Nr. 5.
Priedai. Juose pateikiamos didels apimties lentels, vairs skaiiavimai, anket, pagal kurias
buvo atliekama apklausa, pavyzdiai, didesns apimties paaikinimai, kita pagalbin reikm turinti, bet
pagrindinje dalyje nagrinjama mediaga. Kiekvienas priedas turi turti pavadinim ir numer (pvz., 1
priedas, 2 priedas ir t.t.). kiekvien pried tekste turi bti nuoroda. Pried neturt bti daug, nors pried
apimtis neribojama. Jie gali bti riami atskirai.

4
 Baigiamojo teorinio magistrinio darbo vertinimas
Vertinant baigiamuosius magistrinius darbus atsivelgiama pasirinktos problematikos
aktualum, sisavint ini kokyb bei gebjim tyrim eigoje pasinaudoti skirting disciplin teikiamomis
galimybmis. Turint omenyje tarpdalykin kultros vadybos disciplinos pobd is aspektas yra itin svarbus.
Ypatingas dmesys skiriamas studento gebjimui savarankikai formuluoti, nagrinti bei apibendrinti
pasirinktos temos problematik, parinkti tinkamus analizs ir tyrim metodus, logikai ir nuosekliai juos
idstyti ratu. Svarbu, kad tyrime aikiai atsispindt studento asmenin pozicija, o ivados bt paremtos
reikiamais tyrimais bei juos patvirtinaniais altiniais (anketini apklaus anketomis, giluminiais interviu ir
kt.).

III. Projektinio darbo metodiniai nurodymai

Projektinio baigiamojo magistro darbo struktra ir struktrini dali turinys

Darbo struktr sudaro:

- titulinis lapas (virelis);

- autentikumo deklaracija, patvirtinanti studento darbo autentikum;

- vadas;

- teorin dalis;

- projektin dalis;

- rekomendacij ir pasilym dalis;

- ivados;

- santrauka usienio kalba;

- santrumpos;

- literatros ir altini sraas;

- priedai.

Titulinio lapo pavyzdys pateiktas priede Nr. 1.

Autentikumo deklaracijos pavyzdys pateiktas priede Nr. 2.

Turinys. Jame nurodoma planin darbo struktra ir apimtys (puslapiais). Turinys gali bti
skirstomas skyrius, poskyrius ir skyrelius. Negalima darbo dali skaidyti skyrius (skyri poskyrius),
jeigu atitinkam dal sudarys tik vienas skyrius (tik vienas poskyris).
Darbo skyri ar poskyri pavadinimai neturt sutapti su viso darbo pavadinimu, o poskyri
pavadinimai neturi kartoti skyri pavadinim.

5
 Reikia vengti darbo skaidymo smulkius skyrius ar poskyrius, kuri tekstas sudaro tik dal
puslapio. Toki skyri ar poskyri mediag reikt dti atitinkamoje dalyje ar skyriuje.

Turinio formos pavyzdys pateiktas priede Nr.3A.

vadas. vade pristatoma projekto koncepcija, jos svarba, aktualumas ir naujumas kultriniu ir
vienu ar keliais papildomais aspektais: organizacijos strategijos, socialiniu, ekonominiu, politiniu.
vade turi bti nurodyta, kokie tyrimo metodai buvo naudojami pagrindiant projekto
aktualum/poreik.
vade turt bti trumpai apibdinta atlikto darbo kultrins ir praktin reikm. Jame taip pat
glaustai idstoma darbo struktra, patikslinamos apimtys bei jame naudot lenteli, iliustracij, literatros
altini skaiius.
Teorin dalis. ioje dalyje turt bti teorini poiriu aptarta/apvelgta ir inagrinta
projekto koncepcija sprendiama problema, pagrindiamas jos aktualumas, remiantis vietos bei tarptautini
kultros, kultros politikos ir kultros vadybos aktuali analize, remiantis profesine ir kontekstualia
literatra, mokslinmis studijomis, savarankikai atliktais tyrimais.
Projektin dalis. Projektinje dalyje pateikiamas gyvendinamo projekto apraas.
Nurodomi projekto tikslai ir udaviniai, projekto tikslin/s grups (remiantis atliktais tyrimais
motyvuojamos j pasirinkimo prieastys), projekto gyvendinimo planas, projekto resurs analiz, projekto
finans paiekos ir marketingo strategijos. Projekto gyvendinimo veikl atskleidiantys duomenys
(paraikos fondams, laikai rmjams, marketingini veikl derinimas ir etc.) pateikiami prieduose.

Dl svari prieasi negyvendinto projekto atveju, arba jeigu projektas gyvendinamas po

darbo gynimo datos, remiantis pateikta informacija bus sprendiama, ar magistrantas vykd skmingam
projekto gyvendinimui reikiamas veiklas.

Rekomendacij ir pasilym darbo dalyje vertinami projekto rezultatai, j atitikimas

projekto tikslams, konstruojamos rekomendacijos, grindiami ir detalizuojami silymai, kaip sprsti
projekto gyvendinime ikilusias problemas.

Ivados. is viso darbo struktros elementas apibendrina svarbiausius projektinio darbo,

reikalingo magistro laipsniui gyti, rezultatus ir turi sietis su visu darbu ir jame pateikta mediaga. Ivados
turi atspindti teorinje, projektinje bei rekomendacij ir pasilym dalyse suformuotus teiginius ir ivadas.
Ivados turi parodyti pasiekt tiksl ir isprsti vade ikeltus udavinius.
Ivadose nebenagrinjami jokie klausimai, nepateikiamos citatos, nepolemizuojama. Ivadoms
netinkami nekonkrets, bendro pobdio pasilymai - gerinti, tobulinti, stiprinti, plsti, didinti ir
pan., nenurodant, kaip tai daryti. Ivados turi bti konkreios, dalykikos ir glaustai suformuluotos.
Ivad eilikumas nebtinai turi sutapti su teksto eilikumu. Jos grupuojamos ir idstomos
taip, kad bt irykinti svarbiausi atlikto darbo rezultatai. Negali bti pateikiamos ivados tais klausimais,
kurie nebuvo nagrinjami pagrindinse dalyje. Ivadoms paprastai skiriami 24 lapai.

6
 Santrauka (Rezium). Santrauka yra trumpas baigiamojo darbo esms idstymas lietuvi bei
viena i pagrindini usienio kalb (angl, vokiei, prancz). Joje turi atsispindti tokie elementai (raomi
vienas po kito):
- autoriaus vardas ir pavard,
- temos pavadinimas (didiosiomis raidmis),
- odiai: Baigiamasis magistro darbas,
- darbo vadovas (mokslinis laipsnis ir mokslinis pedagoginis vardas, vardas ir pavard),
- auktosios mokyklos, fakulteto ir katedros pavadinimas,
- projekto ir darbo parengimo vieta, data,
- darbo apimtis (psl.), atskirai nurodant pried ir paveiksl skaii,
- po to pateikiamas trumpas darbo/projekto apibdinimas, kuriame nurodoma:
projekto tikslas ir udaviniai,
konkrets darbo/projekto rezultatai,
pagrindins ivados.
Santrauka neturi viryti 2 spausdint puslapi.
Santrumpos. Svarbiausi darbe vartojam pavadinim, odi, odi grupi ar net itis posaki
santrumpos. Tekste pirm kart pavartotas odis (kuris bus trumpinamas) paraomas pilnas, skliausteliuose
raomas trumpinys, kuris vliau tekste bus vartojamas nuolat, pvz., Baigiamasis magistrinis darbas (toliau
BMD), toliau tekste raoma tik BMD. Po darbo struktrins dalies: santrauka lietuvi ir usienio kalbomis,
santrump sraas pakartojamas.
Literatros ir altini sraas. Raant BMD naudojama (cituojama, nagrinjama, paminima) vairi
literatra ir dokumentai. Todl darbe turi bti pateiktas naudotos literatros (monografij, knyg, vadovli,
straipsni ) ir kit informacijos altini (nepublikuot mokslini darb, vertim, knyg bei straipsni
rankrai, verslo monse bei internete gautos informacijos ir kt.) sraas. (Literatros ir altini aprao
sudarymo pagrindins taisykls ir pavyzdiai pateikti 5 priede.)
Priedai. Juose pateikiama projekto eigos dokumentantacija bei projekto gyvendinimo eig iliustruojanti
mediaga. Taip pat, vairs skaiiavimai, anket pagal kurias buvo atliekama apklausa, pavyzdiai, didesns
apimties paaikinimai, kita pagalbin reikm turinti, bet pagrindinje dalyje nagrinjama mediaga.
Kiekvienas priedas turi turti pavadinim ir numer (pvz., 1 priedas, 2 priedas ir t.t.). kiekvien pried
tekste turi bti nuoroda.

Baigiamojo projektinio magistrinio darbo vertinimas

Vertinant atsivelgiama pasirinktos projekto problematikos aktualum kultriniu bei vienu ar keliais
papildom aspekt organizacijos strategijos, socialiniu, ekonominiu ar kultros politikos. Vertinamas
gebjimas gytas inias pritaikyti savarankikame praktinio projekto planavime ir gyvendinime, gebjimas
pagrsti jo aktualum teoriniame lygmenyje, remiantis specialybine ir kontektualia literatra, gebjimas
pasirinkti tinkamus analizs ir tyrim metodus, pasirinktiems vadybiniams sprendimamas pagrsti.
7
Vertinim sudaro: 50 proc. praktinis baigiamasis darbas, 40 proc. jo teorinis pagrindimas, 10 proc.
gynimas.

IV. Teksto ir baigiamojo magistrinio darbo forminimas

- Baigiamieji magistriniai darbai pateikiami katedrai parayti taisyklinga lietuvi kalba ir atspausdinti ant A4
formato lap. Tekstas spausdinamas tik vienoje lapo pusje.
- Tekstas turi bti spausdinamas Times New Roman 12 riftu.
- Orientacin magistro darbo apimtis yra 45 autoriniai lankai (160 000 200 000 spaudos enkl). Tai
sudaro apie 6070 A4 formato mainraio puslapi. Projektinio darbo atveju 3-4 autoriniai lankai, apie 50
60 psl.. I viraus, apaios ir deins paliekamos 2 cm, o i kairs 3 cm parats. Darbo priedai mint
apimt neskaiiuojami.
- Teksto rifto dydis 12 pt, ina teksto dydis 10 pt.
- Tarpai tarp teksto eilui 1,5, iskyrus inaas, kuriose tarpai tarp eilui turi bti 1,0.
- Viso darbo teksto lygiuot abipus.
- Tarpai tarp odi tekste turi bti viengubi. Tarpai tarp teksto simboli turi bti prastinio dydio (0 pt).
- Puslapi numeravimas puslapi apaioje, centre, puslapio numeri rifto dydis 10 pt (titulinis puslapis
nenumeruojamas).
- Pirmoji kiekvienos struktrins baigiamojo magistrinio darbo dalies pastraipa pradedama rayti nuo
puslapio kairiojo krato, visos kitos tos struktrins dalies pastraipos atitraukiant jas nuo puslapio kairiojo
krato per 0,5-1 cm.
- Struktrini dali pavadinimai raomi pradedant didija raide.
- Stambiausias struktrines baigiamojo magistrinio darbo dalis rekomenduojama pradti naujame puslapyje.
Tarp teksto pastraipos ir emiau esanios naujos struktrins dalies pavadinimo, taip pat tarp struktrins
dalies pavadinimo ir emiau esanios tos dalies teksto pastraipos turi bti paliekamas vienos eiluts tarpas.
Gauss priedai turi bti pateikti atskiroje papkje arba riti.
Darbas turi bti pateiktas ritas, popieriniame (2 egz.) ir CD formate.
Projektinio darbo gynimo atveju pateikiama ir elektronin ginamos prezentacijos versija (CD).
Visi baigiamieji darbai ne maiau kaip 3 dienoms iki gynimo privalo bti kelti VDA ETD sistem.
(klimo ETD instrukcija pateikiama atskirame dokumente katedros internetiniame puslapyje prie
informacijos apie baigiamuosius darbus.

V. Baigiamojo magistrinio darbo gynimas

Paraytas darbas atspausdinamas, riamas ir pateikiamas vadovui. Vadovas, susipains su darbu, priima
sprendim dl jo atitikimo keliamiems reikalavimams. Jeigu darbo kokyb yra pakankama, vadovas pasirao
jo tituliniame lape. Ne vliau kaip 10 dien iki nustatytos baigiamojo magistrinio darbo gynimo dienos,
darbas turi bti pristatytas katedr. Katedroje darbas registruojamas, nurodant gavimo dat. Po to darbas
8
nukreipiamas recenzentui. Recenzentas, kritikai inagrinja darb ir parao recenzij, kurioje nurodo darbo
teigiamas puses ir trkumus, pateikia ivad dl jo atitikimo magistro darbo reikalavimams. Recenzija turi
bti pateikta katedrai ne vliau kaip trys dienos iki darbo gynimo. Magistrantas turi teis iki gynimo dienos
susipainti su recenzija, kad galt pasiruoti atsakyti joje nurodytas pastabas. Galutinai darb vertina
komisija. Komisijos sudt ir pirminink, katedros silymu, pritarus dekanui, tvirtina rektorius.
Darbas ginamas vieai, t.y. jo gynime gali dalyvauti visi pageidaujantys.
Darbo gynimo tvarka:
1. Komisijos pirmininkas pakvieia baigiamojo magistrinio darbo autori, pranea apie jo darbo
tem ir darbo vadov ir suteikia od magistrantui.
2. Autorius pristato savo darb.
3. Suteikiamas odis darbo vadovui.
4. Pranejui pateikiami klausimai ir iklausomi atsakymai.
5. Suteikiamas odis recenzentui. Jei recenzentas gynime nedalyvauja, su recenzija supaindina
komisijos pirmininkas ar vienas i komisijos nari.
6. Magistrantas atsako recenzento pastabas ir klausimus (jei j yra).
7. Pasisako komisijos nariai ir kiti asmenys dalyvaujantys gynime, perskaitomi ratu gauti
atsiliepimai (jei j yra).
8. Suteikiamas baigiamasis odis darbo autoriui.

Labai svarbi baigiamojo magistrinio darbo gynimo dalis yra pretendento kvalifikacin magistro laipsn
pristatymas, jo turin turt sudaryti tokie elementai:
- darbo/projekto aktualumas ir svarba,
- darbo/projekto tikslas, udaviniai,
- darbo/projekto gyvendinimo eiga,
- darbo/projekto rezultatai (ivados ir pasilymai),
- baigiamieji odiai ("Ai u dmes" ir pan.).

9
 Priedas Nr. 1 (titulinio baigiamojo magistrinio lapo pavyzdys)

VILNIAUS DAILS AKADEMIJA

Auktj studij fakultetas
UNESCO kultros vadybos ir kultros politikos katedra

Vardas pavard

PAVADINIMAS

MAGISTRO DARBAS
Kultros vadybos ir kultros politikos magistro studij programa

Darbo vadovas doc.dr. Vardas Pavard ______________

(paraas)

Recenzentas doc.dr. Vardas Pavard

10
Vilnius, 2013

11
 Priedas Nr. 2

AUTENTIKUMO DEKLARACIJA

A, Vardenis Pavardenis, kandidatas VDA UNESCO kultros vadybos ir kultros politikos

katedros magistro laipsniui gauti, patvirtinu, kad is baigiamasis darbas paremtas mano paties tyrimais ir
jame naudotasi tik tokia papildoma informacija, kuri nurodyta nuorodose, paaikinimuose, altini,
literatros bei lenteli ir paveiksl srauose.
Patvirtinu, kad baigiamajame darbe nra naudojamasi kit darbais to nenurodant ir n viena
baigiamojo darbo dalis nepaeidia joki asmens ar institucijos autorini teisi. Taip pat n viena
baigiamojo darbo dalis nebuvo pateikta jokiai kitai auktojo mokslo institucijai, kaip akademinis
atsiskaitymas ar siekiant gauti mokslo laipsn.

Vardas, pavard, paraas

12
 Priedas Nr. 3
Teorinio baigiamojo magistrinio darbo
TURINYS
VADAS
1. ...SKYRIUS (teorin dalis)
2. ...SKYRIUS (tyrim (metodin) darbo dalis) (gali bti skaidomas poskyrius, r. apaioje)
2.1. ... Poskyris
2.2. ... Poskyris (j skaiius skiriamas pagal poreik; poskyris gali bti skaidomas skyrelius, r.
apaioje)
2.2.1. ...Skyrelis (j skaiius skiriamas pagal poreik)
2.2.2. ....Skyrelis
2.3. ... Poskyris
2.4. ... Poskyris
3. ...SKYRIUS (rekomendacij ir pasilym darbo dalis)
3.1. ... Poskyris
3.2. ... Poskyris
IVADOS
SANTRAUKA / SUMMARY
SANTRUMPOS
ALTINI IR LITERATROS SRAAS
PRIEDAI
1 priedas.
2 priedas etc.

13
 Priedas Nr. 3A
Projektinio baigiamojo magistrinio darbo
TURINYS
VADAS
1. ...SKYRIUS (teorin dalis)
2. ...SKYRIUS (projektin dalis) (gali bti skaidomas poskyrius, r. apaioje)
2.1. ... Poskyris
2.2. ... Poskyris (j skaiius skiriamas pagal poreik; poskyris gali bti skaidomas skyrelius, r.
apaioje)
2.2.1. ...Skyrelis (j skaiius skiriamas pagal poreik)
2.2.2. ....Skyrelis
2.3. ... Poskyris
2.4. ... Poskyris
3. ...SKYRIUS (rekomendacij ir pasilym darbo dalis)
3.1. ... Poskyris
3.2. ... Poskyris
IVADOS
SANTRAUKA / SUMMARY
SANTRUMPOS
LITERATROS IR ALTINI SRAAS
PRIEDAI
1 priedas.
2 priedas etc.

14
 Priedas Nr. 4
Daniausiai BMD naudojami tyrimo metodai
Empirinis tyrimas tai reikalingos informacijos gavimas, esant kontaktui tarp tyrjo ir tiriamo objekto.
Yra du pagrindiniai empirinio tyrimo metodai stebjimas ir eksperimentas.
Stebjimas toks pirmins informacijos rinkimo metodas, kuris pasireikia i anksto suplanuotu ir
sistemingu fakt, kuriuos galima kontroliuoti ir tikrinti, suvokimu ir registracija. Atlikdamas stebjim
tyrjas neino atsakymo keliam klausim. Tuo tarpu eksperimente galimas atsakymas keliam klausim
danai suformuluojamas hipotezje. Eksperimentas grindiamas tiriam grupi palyginimu, kai vienai i j
daromas skirtingas poveikis arba kai tiriamosios grups nevienodai veikiamos nepriklausomo kintamojo. Po
to matuojami pasekmi (pokyi) skirtumai tarp grups, kuriai darytas kryptingas poveikis, ir kontrolins
grups.
Duomenys tampa prasmingi tik tada, kai lyginami su kitais duomenimis arba su tam tikra teorija.
Dauguma duomen statistikai sugrupuojami pagal kuri nors teorij. Taip apibendrinti duomenys vadinami
antriniais (pvz., vidurkiai, daniniai rodikliai, koreliacijos ryiai ir kt.).
Tyrimuose plaiai naudojamas metaanalizs metodas. Tai toks tyrimo bdas, kai i daugelio kit tyrj
duomen nagrinjimo daromos naujo lygmens ivados, kuri nepadar ar negaljo padaryti minti autoriai
todl, kad jiems dar nebuvo inomi kit tyrj gauti rezultatai.
Hipotez tai i literatros ir faktins mediagos preliminari apibendrinim formuluojama (sukuriama)
mokslin prielaida arba mokslinis spjimas, kuriuo bandoma nusakyti numatytus tirti neinomus reikinius,
j prieastinius ryius ir kt. Remiantis hipoteze, apibriama tyrimo koncepcija (pagrindin idja),
konkretizuojamos tyrim kryptys bei pasirenkami reikalingi tyrimo metodai. Taigi hipotez yra mokslinio
painimo forma, ireikianti mokslikai pagrstus, taiau dar nepatikrintus ir nepatvirtintus naujus
dsningumus, prieastinius ryius, objektus ir j struktras bei savybes. Hipotez visada reikia patvirtinti
tyrimais. Hipotez gali bti patvirtinta ar paneigta. Hipotezs paneigimas tyrim bdu taip pat yra mokslinis
rezultatas.
Pastebtina, kad hipotezs nra tiesiogiai ivedamos i fakt, o sukuriamos remiantis faktais.
Hipotezs gali bti apraomosios ir aikinamosios. Apraomosios hipotezs nagrinja galimus reikini
ryius. Jomis siekiama atsakyti klausim kaip?. Aikinamosios hipotezs nagrinja mintus ryius
slygojanias prieastis jomis bandoma atsakyti klausim kodl?. Hipotezs taip pat skirstomos
indukcines ir dedukcines. Antai indukcini hipotezi pagalba i atskir fakt logikai samprotaujant
mginama padaryti apibendrintas ivadas, kurios vliau bus patvirtintos ar paneigtos tyrimo bdu.
Neretai MTD bei magistr darbuose daroma klaida formuluojamos hipotezs, kurias atsakymai yra
aiks net be mokslini tyrim.

15
 Priedas Nr. 5
Literatros sraas ir altiniai

- Literatros srae nurodomi visi raytiniai altiniai, kuriais buvo vadovaujamasi raant baigiamj
magistrin darb.
- Literatros sraas idstomas naujame lape, po ivadomis ir tekste pateikt lenteli ir paveiksl bei
naudot santrump (pateikiam abcls tvarka) srao.
- Literatros srae turi bti nurodyti visi raytiniai altiniai, kurie yra nurodyti baigiamajame magistro
darbe (tekste ir inaose); ir literatros srae negali bti nurodomi raytiniai altiniai, kurie nra nurodyti
rato darbe (tekste ir inaose).
- Literatros srae abcls tvarka (pagal autoriaus pavards pirmj raid, o jeigu autorius nenurodomas
pagal altinio pavadinimo pirmojo odio pirmj raid) pateikiama darbo eigoje naudota specialioji
literatra (monografijos, komentarai, vadovliai, kitos knygos ir pan.) ir spausdintiniai tstiniai leidiniai
(urnalai, laikraiai, daugiatomiai leidiniai ir kiti tstiniai leidiniai).
- Elektronini leidini bei altini sraas pateikiamas po spausdint leidini srao.
- Kit darbe naudot nepublikuot dokument ir altini sraas pateikiamas literatros srao pabaigoje,
po elektronini leidini srao atskiriant pavadinimu altiniai.

Spausdintins monografijos
- Nurodoma autoriaus pavard raoma didiosiomis raidmis, po pavards prie vard ar inicial dedamas
kablelis, o po vardo takas. Po kablelio nurodomas autoriaus vardas (maosiomis raidmis, iskyrus
pirmj vardo raid) arba tik pirmoji vardo raid. Jeigu krinio autorius yra ne vienas, bet ne daugiau kaip
trys asmenys ar kolektyvai, reikia nurodyti visus; po kiekvieno asmenvardio dedamas kabliatakis. Keturi
autori krinio atveju nurodomas pirmasis autorius, po kablelio kursyvu priraant et al.
- Nurodoma krinio antrat (pavadinimas) raoma maosiomis raidmis kursyvu. Po antrats dedamas
takas.
- Nurodoma krinio paantrat (tai duomenys, paaikinantys antrat, informacija apie leidinio tip, anr,
paskirt, rengjus ir kt.). Paantrat nurodoma tik tokiais atvejais, kai siekiama aikumo ar identifikavimo
(pvz., vadovlio atveju). Prie paantrat dedamas dvitakis.
- Nurodoma krinio laida (leidimas), kuri pateikiama nurodant leidimo skaii ir sutrumpinim ta kalba,
kuria paraytas naudojamas krinys (pvz., 2-asis leid., 3rd ed.). Po i duomen dedamas takas.
- Nurodomi leidinio ileidimo duomenys:
(a) ileidimo (publikavimo) vieta. Raoma originalo kalba kaip krinyje. Po ileidimo vietos
nurodymo dedamas dvitakis.
(b) leidjas. Leidjo vardijimas gali bti raomas ne visas arba sutrumpinimas. Tai neprivalomas
nuorodos elementas. Jeigu krinyje yra keli leidjai, raomas irykintas, o jeigu leidjai
pateikiami vienodai, raomas pirmasis. Po leidjo dedamas kablelis;
(c) ileidimo data. Raoma kaip nurodyta krinyje. Jeigu ileidimo data nenurodyta krinyje,
raoma frazs sine anno santrumpa (s.a.). Po ileidimo datos dedamas takas;
- Nurodoma dalies, tomo konkretus skaiius. Po jo dedamas takas.

Spausdintiniai tstiniai leidiniai (urnalai, laikraiai, daugiatomiai leidiniai ir kiti tstiniai leidiniai):
- Jeigu straipsnis naudojamas i spausdintini monografij (knyg ir daugiatomi leidini, skaitant
rinkinius) Prie altinio, kuriame ispausdintas naudojamas straipsnis, autoriaus pavard raomas odelis
In.
- Nurodoma altinio, i kurio naudojamas straipsnis, antrat. Raoma maosiomis raidmis, iskyrus
pirmojo odio pirmj raid, ir kursyvu. Po antrats dedamas takas, o periodini leidini atveju
kablelis.
- Nurodomi ileidimo metai, numeracija (periodinio leidinio atveju), straipsnio puslapiai.

Leidini raymo literatros srae pavyzdiai:

Monografij, vadovli ir pan. leidini:
1) Drucker, Peter F. Valdymo ikiai XXI amiuje. Vilnius: Goldratt Baltic Network, 2004.
2) Hill, L., et al. Creative Arts Marketing. European Community Trade Mark. 3rd ed. Amsterdam:
Elsevier Buttersworth Heinemann, 2003.
16
 3) Neverauskas, B; Stenkeviius, V; ernit, I. Projekt valdymas: mokomoji knyga. Kaunas:
Technologija, 2004.

Straipsni i spausdintini monografij (knyg ir daugiatomi leidini, rinkini):

Alperyt, Irena. I kultros rinkodaros pradiamokslio. In Meno aritmetika. Kultros vadyba
Lietuvoje: sudarytojas Edmundas alpys. Vilnius: Tyto Alba, 2004, p. 79-97.
Straipsni periodiniuose leidiniuose (urnaluose ir pan.):
Skudutis, Mindaugas. Apie men ir moksl dar kart. In Kultros barai, 2007, Nr. 1, p. 30-31.

Elektroniniai leidiniai ir dokumentai:

- Naudojant elektroninius dokumentus, nurodomi tokie patys duomenys, priklausomai nuo altinio ries,
kaip nurodyta ankstesniuose i nurodym punktuose, iskyrus toliau numatytus papildomus duomenis ir
iimtis.
- Po naudojamo altinio antrats nurodoma nuorodos sudarymo data. Nuorodos sudarymo data raoma
maja raide lautiniuose skliaustuose: pvz., [irta 2009 m. kovo 5 d.]. Po nurodytos sudarymo datos
dedamas takas.
- Po nuorodos sudarymo datos nurodoma altinio prieiga. is duomuo pateikiamas su nuoroda (Prieiga
per) o pateikta informacija turt bti tik apie konkret altin. Prie adres dedamas dvitakis, o adresas
suskliaudiamas <...>.

Elektronini leidini ir altini raymo pavyzdiai:

1) Mclntyre, M. H. Taste Buds - How to Cultivate the Art Market. UK: Arts Council England, 2004,
p.12-13. [irta 2007 m. kovo 9 d.]. Prieiga per internet:
<http://www.newaudiences.org.uk/documents/na_publication/php537AUc.pdf>
2) Lietuvos dails muziejaus struktra. [irta 2007 m. kovo 9 d.]. Prieiga per internet:
<http://ldmuziejus.mch.mii.lt/LDM/Struktura.htm>

Kita naudinga informacija

Dat raymas

- Datas rekomenduojama rayti taip: 2010 m. sausio 1 d. arba 2010-01-01.

odi ne lietuvi kalba raymas

- odiai rus kalba raomi kirilica kursyvu.

- Terminai lotyn ir usienio kalbomis raomi kursyvu.

Skyrybos enkl raymas

- Tarp odio ir po jo dedamo skyrybos enklo (tako, kablelio, kabliatakio, dvitakio) neturi bti paliktas
tarpas. Po skyrybos enklo, iskyrus skliaustelio atidarym, ir po jo raomo odio turi bti paliekamas
tarpas.
- Punktai, pateikiami po dvitakio, ymimi skaiiais arba raidmis. Kiekvieno punkto, pateikiamo po
dvitakio, tekstas baigiamas kabliatakiu, iskyrus paskutiniojo punkto tekst, kuris baigiamas taku.

Nuorodos

- Nuorodos gali bti daromos arba ina, arba lautini skliaust bdu, taiau darbe negalima naudoti
abiej i bd vienu metu.
- Puslapyje turt bti pateikiamos tik inaos, susijusios su to puslapio tekstu inaos neturt bti
perkeliamos kitus puslapius.

17
- Jeigu darbe nuorodoms naudojamos inaos, inaose atitinkamos literatros (altinio) pavadinimas,
nurodomas taip pat, kaip ir literatros srae, o po kablelio nurodomas atitinkamas to altinio puslapio
numeris.
- Kai inaoje minimas altinis buvo mintas ankstesnse rato darbo inaose, altin galima nurodyti
inaoje naudojant Cit. op. ir nurodant ankstesns inaos numer.
- Kai inaoje minimas altinis buvo mintas prie tai nurodytoje inaoje, altin galima nurodyti inaoje
naudojant Ibid.

Nuorod raymo pavyzdys:

12
Lietuvos Respublikos meno krj ir j organizacij statymas. Valstybs inios, 1996, Nr. 84 - 2002.
13
Drucker, Peter F. Valdymo ikiai XXI amiuje. Vilnius: Goldratt Baltic Network, 2004, p. 45.
14
Ibid., p. 14.
15
Cit. op. 12, 14 str.
16
Cit. op. 12.

Autorinis lankas (aut. l.) 40 000 spaudos enkl (skaiiuojant tarpelius) teksto arba 3 000 cm2
spausdinto ploto iliustracij; jei apimties spaudos enklais nustatyti negalima, autorinio lanko atitikmeniu
laikomi 14 p.; jei mokslo darbas yra elektroninje laikmenoje, tai autorinis lankas apskaiiuojamas tik
spaudos enklais (skaiiuojant tarpelius).

18