Maoji Lietuva Prsijos valdioje 1525 1871 m.

Maosios Lietuvos samprata ir regiono teritorijos ribos. Lietuvininko svoka

Maoji Lietuva ( dar vadinama Prs Lietuva) tai istorinis etnografinis Prsijos regionas, apms
iaurrytin Prsijos dal. Siaurja prasme taip vadinamas ir Klaipdos kratas, esantis vienu i penki
dabartins Lietuvos etnografini region. Pirm kart Maosios Lietuvos terminas pavartotas 1526 m.
Simono Grunau paraytoje Prsijos istorijoje. Krato gyventojai vadinami lietuvininkais, o jie patys save
vadino brais. Maosios Lietuvos branduol sudar Klaipdos, Tils, Ragains, sruties ir Labguvos
apskritys.

Maosios Lietuvos politins raidos ypatybs

XIII a. prad. vakarins balt gentys (lietuviai, skalviai, nadruviai, sembai, kuriai) gyveno iose
Prsijos emse: Kulmas ir Liubavas, Pamed, Pagund, Varm, Notanga, Semba, Barta, Galinda,
Sduva, Norduva, Skaluva. Lietuviams priklaus Norduva ir Skaluva.
XIII a. lietuvinink kratas buvo pavergtas Kryiuoi ordino. Ordinas, 1236 m. ums Pamed, 1237
m. Pagund, 1240 m. Varm, dal Bartos ir Notangos, 1253 m. Semb, netrukus eng ir
Norduv. Vliausiai, 1283 m., kryiuoiai palau skalvius ir sduvius.
Kai po Durps mio (1260 liepos 13 d.) lietuviai sutriukino Livonijos ordin, prsai ir pavergti
vakariniai lietuviai pradjo rengtis Didiajam prs sukilimui. Jis vyko 1260 1274 m., jam vadovavo
notangas Herkus Mantas. Sukilimas buvo numalintas, H. Mantas uvo.
Lietuvos kunigaikiai nuolat band susigrinti Skaluv ir Narduv. Ten nuolat kariauta, todl negaljo
kurtis nauji gyventojai.
Kovos su Kryiuoiais pasibaig tik po algirio mio, 1422 m. pasiraius Melno taikos sutart. Ryt
Prsij atvyko nauj lietuvi imigrant, kurie laikui bgant susiliejo su vietinmis balt gentimis.
Maojoje Lietuvoje susiformavo savita architektra, kultra, tradicijos, paproiai, kurie iek tiek skyrsi
nuo LDK.

Prsijos kunigaiktyst (1525 1618 m.)

Paskutinis Ordino magistras Albrechtas 1525 m. panaikino Ordino valstyb ir, prisieks Lenkijos
karaliui bei LDK kunigaikiui ygimantui Senajam vasalo itikimyb, kr Prsijos kunigaiktyst,
kuriai priklaus ir Maoji Lietuva. Sostine tapo Karaliauius. Visoje kunigaiktystje vesta
liuteronyb.
Albrechtas globojo i LDK atvykusius inteligentus liuteronus. Kunigaikiui skleidiant reformacij,
Maojoje Lietuvoje susidar slygos lietuvybei stiprti. ia veik lietuvikos mokyklos, lietuvi kalba
dar ilgai iliko teismuose, pamaldose, valdia statymus leido tiek vokiei tiek lietuvi kalbomis.

Brandenburgo Prsijos kunigaiktyst (1618 1701 m.)

Nutrkus hercogo Albrechto Brandenburgieio (mir 1568 m.) palikuoni vyrikajai linijai, 1618 m.
Prsijos kunigaiktyst susijung su Brandenburgo kurfiurstija.
Nuo 1618 m. teisiniuose dokumentuose Maoji Lietuva dar vadinta Lietuvos provincija arba
Lietuvikja apygarda.

Prsijos karalyst (1701 1711 m.)

1660 m. panaikinti vasaliniai ryiai su Lenkija, o 1701 m. Prsija paskelbta karalyste. Karaliumi tapo
Frydrichas Vilhelmas I. Sostine i Karaliauiaus perkelta Berlyn.
XVIII a. prad. Prsijoje lietuviai sudar 25 % gyventoj.
1709 - 1710 m. Maojoje Lietuvoje siaut maras. Mir apie 160 tkst. lietuvi, tai sudar puse krato
gyventoj.
1710-1736 m., po maro, Prsijos valdia pradjo Maosios Lietuvos vokietinim germanizacij.
itutjusias emes atkelta apie 23 000 vokiei kolonist. Jiems teiktos privilegijos, duota emi.
 Lietuvos Unemun
1795 m. Prsijos valstyb inicijavo ir aktyviai dalyvavo trijuose Abiej Taut respublikos
padalinimuose.

Gyventoj skaiiaus kaita ir tautinis pasiskirstymas

Iki 1709 m. vokiei valstieiai Lietuvos provincij klsi nenoriai, todl j ten beveik nebuvo.

1709 1711m. maras ir jo padariniai

Siautjs badas ir maras skaudiai paveik Maj Lietuv. Mir apie 160 tkst. lietuvi, tai sudar
puse krato gyventoj. Labiausiai nukentjo sruties, Ragains, Tils apskritys.

Didioji kolonizacija
Kolonistais vadinti usienieiai, atvyk su kolonizacijos patentais, kurie suteikdavo ypating
privilegij.
Pirmj vokiei kolonizacij sustabd algirio mis, vliau kryiuoi Trylikametis karas su Lenkija,
todl vokieiai sikr tik pietinje Prsijos dalyje.
Dar kart kolonizuoti Maj Lietuv band kunigaiktis Georgas Vilhelmas (vald 1619 1640 m.)
1638 m., taiau to padaryti nepavyko.
Lemiamas kolonizacijos etapas prasidjo XVIII a. J galima suskirstyti 3 laikotarpius:
1. 1710 1721 m. kolonist atklimo pradia ir slyg parengimas masinei kolonizacijai.
2. 1722 1736 m. masin kolonizacija.
3. 1736 1756 m. didiosios kolonizacijos programos ubaigimas.

Socialins ekonomins ir teisins lietuvi padties ypatybs

Kolonizacijos metais lietuvinink padtis blogjo, mainti j sklypai, didintos prievols.
Kaip ir Ordino laikais, buvo pabriamas skirtumas tarp vokiei ir lietuvi valstiei. Lietuviai galjo
bti tik emdirbiais ir gyvuli augintojais. Jiems statymai draud naudotis miestiei teismis, verstis
prekyba, mokytis amat, moktos maesns algos.
statymai vokiet valstiet nuo dvarininko savivals saugojo labiau nei lietuv. Lietuvos provincijos
gyventojai buvo teisiami sruties teismo kolegijoje, dar vadinamoje Lietuvos rm teismu.
Mokyklose, pamaldose plito vokiei kalba, taiau nepaisant socialinio ir tautinio engimo lietuviai
germanizacijai nepasidav.

Lietuvi kalba, mokykla ir banyia

XIII a. Maojoje Lietuvoje prie banyi pradtos steigti pirmosios mokyklos. J tikslas buvo imokyti
vaikus katekizmo, banytini apeig, diegti itikimyb Vokiei ordino, vliau Prsijos valstybs
vadovams. Mokiniai kartais pramokdavo iek tiek skaityti ir rayti.
Nuo 1712 m. Prsijos karalius Frydrichas Vilhelmas I pradjo vykdyti vietimo reform, pagal kuri
band gyvendinti visuotin pradios mokym.
vietimo klitis buvo baudiava, nes vaikai daugiau dmesio skyr darbui, o ne mokslui.
1736 m. parengtas svarbiausias mokykl statymas - Reguliuojamieji principai, pagal kur mokslas
buvo privalomas 7 14 met vaikams, mokiniai pradjo mokytis ne tik tikybos, bet ir skaityti, rayti,
skaiiuoti.
XVIII a. vid. Visoje Ryt Prsijoje veik 1700 parapini mokykl (i j tik 400 grynai vokikos)
1800 m. Gumbins apskrityje veik 58, sruties 127, Tils 82, Ragains 89 lietuvikos mokyklos.
Nuo XVIII a. Prsijos valdia vietim ir banyi naudojo kaip vokietinimo priemon. Lietuvi
parapijose trko literatros lietuvi kalba, retas kunigas mokjo lietuvikai. Maojoje Lietuvoje lietuvi
vaikai buvo mokomi lietuvi kalbos iki 1873 m.

Maosios ir Didiosios Lietuvos lietuvi kultriniai ir prekybiniai ryiai

 Jas siejo bendra kalba, taiau iki XVIII a. Maojoje Lietuvoje kultra ir lietuvika ratija pltota
labiau nei LDK. Karaliauiaus universitete studijavo daug lietuvi i Didiosios Lietuvos, o kai kurie
Maosios Lietuvos gyventojai vyko mokytis Vilniaus universitet.
Pagrindin prek, veama per Klaipd LDK, buvo druska, antraeils preks buvo vairs
metalai, silks, medus, erps ir plytos. Pagrindin iveam preki sraut sudar lin pluotas, kanaps,
smenys, odos ir medienos ruoiniai.

Karaliauiaus universitetas. Lietuvik knyg leidybos pradia

Karaliauiaus universitetas (1544-1945m.) lietuvi inteligentijos ugdymo ir kultros centras. 1542
m. kunigaiktis Albrechtas kr partikuliar (auktesnij mokykl) dvasininkams rengti. Jos vedju
tapo kunigaikio patarjas Abraomas Kulvietis. 1544 m. partikuliaras iaugo Karaliauiaus
universitet, o A. Kulvietis tapo universiteto hebraj ir graik kalb profesoriumi. Buvo steigtos
keturios katedros: Teologijos, Teiss, Medicinos, Laisvj men. Teologijos fakultetas tapo Maosios
Lietuvos liuteronybs idiniu. Universiteto spaustuvse spausdintos lietuvikos knygos.
Maojoje Lietuvoje pasirod pirmoji spausdinta lietuvika knyga M. Mavydo Katekizmas (1547
m.), lietuvi kalb buvo iversta Biblija (J. Bretkno 15791590 m.), parayta pirmoji lietuvi
kalbos gramatika (D. Kleino 1653 m.). XVII a. intensyviai ia buvo aprainjama lietuvi buitis,
paproiai, tikjimai, o XVIII a. buvo sukurtas pirmasis lietuvi groins literatros veikalas K.
Donelaiio poema "Metai".

Maosios Lietuvos kultros veikjai

Martynas Mavydas (apie 1510 1563 m.) lietuvi raytojas, pirmosios lietuvikos knygos autorius,
kils i ilals apylinki. 1546 m. Albrechto kvietimu i Vilniaus atvyko mokytis Karaliauiaus
universitet. Studijuodamas pareng Katekizm pirmj ispausdint lietuvik knyg, ileist 1547
m. sausio 8 d. Knyg sudaro 79 psl., ji ileista 200 300 egzempliori tirau, dabar ilik du
egzemplioriai (saugomi Vilniaus ir Lenkijos Toruns universitetuose). Po 3 semestr, 1548 m., jis baig
universitet ir gijo bakalauro laipsn. 1549 m. jis nusistas kunigauti Ragain, netrukus tapo klebonu.
Jis skleid liuteronyb, rpinosi parapijiei vietimu.
Abraomas Kulvietis (apie 1510 1545 m.) lietuvi ratijos pradininkas, kultros veikjas, kils i
Kulvos (Jonavos r.). Studijavo Krokuvos, Italijos, Vokietijos universitetuose, gavo teisi daktaro
diplom. 1541 m. Vilniuje steig auktesnij mokykl, rengti mokinius studijoms usenyje. 1542 m.
Prsijoje buvo paskirtas Karaliauiaus partikuliaro vadovu, vliau tapo universiteto hebraj ir graik
kalb profesoriumi. Reikmingiausias veikalas - Tikjimo ipainimas, ispausdintas Karaliauiuje
1543 m. ir skirtas karalienei Bonai. Jame Kulvietis rao, jog jam skaudu, kad isimokslin lietuviai dl
savo pair persekiojami ir turi dirbti svetimose alyse, prao karalien sudaryti slygas darbuotis
savame krate.
Stanislovas Rapolionis (apie 1510 1545 m.) lietuvi ratijos, reformacijos pradininkas Vilniuje,
prancikon vienuolyno vienuolis, pirmasis Karaliauiaus universiteto teologijos profesorius, kils i
Eiiki. Moksi Krokuvos universitete. 1544 m. tapo Karaliauiaus universiteto Teologijos katedros
vedju. Svarbiausi darbai: Dl atgailos ir 53 tezs apie liuteronyb, pavadintos Disputas dl
Banyios ir jos poymi.
Jurgis Zablockis (apie 1510 1563 m.) kils i Zabolots ( netoli Eiiki). Kartu su Kulvieiu ir
Rapolioniu studijavo Krokuvos universitete, vliau Vitenbergo universitete, dirbo Kulvieio Vilniaus
mokykloje, mok didik vaikus. Ivert giesmi, Litanij, kuri ispausdinta Mavydo katekizme ir
giesmyne.
Jonas Bretknas (1536 1062 m.) lietuvi ratijos pradininkas, religini rat rengjas, Biblijos
vertjas, istorikas, kils i Maosios Lietuvos. Moksi teologijos Karaliauiaus ir Vitenbergo
universitetuose. Nuo 1562 m. tapo liuteron kunigu Labguvoje. 1589 m. ileido vien knyg sujungtus
darbus: giesmyn Giesms duchaunos, giesmi rinkinl Kancionalas nekuri giesmi ir pirmj
lietuvik maldaknyg Kolektos, arba Paspalitos maldos .Maldos imtos i M. Mavydo giesmyno,
paredaguotos ir papildytos. Reikmingiausias spausdintas veikalas beveik 1000 puslapi apimties, 2
dali pamoksl rinkinys Postil, ileistas 1591 m. Jis turjo didel reikm bendrins lietuvi kalbos
raidai. Svarbiausias Bretkno darbas visos Biblijos vertimas lietuvi kalb, taiau jos ispausdinti
nepavyko, ji liko rankraiu.
 Baltramiejus Vilentas (apie 1525 m. 1587 m.) vienas i XVI a. lietuvi ratijos pradinink. Jis
buvo M. Mavydo pusbrolis, studijavo Karaliauiaus universitete. Nuo 1550 m. buvo Karaliauiaus
lietuvi evangelik liuteron parapijos klebonas. Paveldjo M. Mavydo rankraius, ileido jo
parengt giesmyn Gesmes Krikonikas. Vilento svarbiausias darbas - verstin knyga Evangelijos
bei epistolos.
Danielius Kleinas (1609 1666 m.) i Tils kils, Maosios Lietuvos evangelik liuteron kunigas,
lietuvi ratijos krjas. Studijavo Karaliauiaus universitete. 1653 m. lotyn kalba ileido pirmj
lietuvi kalbos gramatik Grammatica Litvanica. 1654 m. ileido ios gramatikos santrauk vokiei
kalba Compendium Litvanico-Germanicum.
Matas Pretorijus(apie 1635 1704 m.) ymus Vakar Lietuvos ir Prsijos istorikas, etnografas,
mitologas, lietuvi ratijos darbuotojas. Studijavo Karaliauiaus ir Rostoko universitetuose. 1698 m.
para enciklopedinio pobdio krin Prsijos domybs. Jame apra senovs prs gyvenimo bd,
paproius, tikjim ir kalb.
Kristijonas Gotlybas Milkus (1733 1807 m.) Maosios Lietuvos vietjas, lietuvi ratijos
darbuotojas. Studijavo teologij Karaliauiaus universitete. Svarbiausi darbai: 1800 m. pareng
Lietuvi-vokiei ir vokiei-lietuvi kalb odyn, lietuvi kalbos gramatik Lietuvi kalbos
mokslo pradmenys, 1806 m. giesmyn Senos ir naujos krikionikos giesms.
Pilypas Ruigys (1675 1749 m.) Maosios Lietuvos filosofas, filologas, tautosakininkas, giesmi
eiliuotojas, vertjas, evangelik liuteron kunigas. Studijavo Karaliauiaus universitete. 1708 m. para
lotynik studij apie lietuvi kalb ir liaudies dainas. 1745 m. paskelb studij Lietuvi kalbos
tyrinjimas. 1747 m. ileido lietuvi-vokiei ir vokiei-lietuvi kalb odyn, kuriame pateik
planet, vaigdyn ir dangaus reikini lietuvik pavadinim. 1727 m. ivert dal Naujojo
Testamento. Ruigys kr ir vert giesmes.
Kristijonas Donelaitis (1714 1780 m.) evangelik liuteron kunigas, lietuvi groins literatros
pradininkas, kils i Maosios Lietuvos. 17361740 m. Karaliauiaus universitete studijavo teologij.
Nuo 1743 m. dirbo Tolminkiemio klebonu. Pastat mokykl, klebon nali nam, perstat klebonij,
banyi. Kr pasakias, pagrindin savo krin, poem Metai, K. Donelaitis ra 17651775 m.,
jis dav pavadinimus tik atskiroms poemos dalims: Pavasario linksmybs, Vasaros darbai,
Rudenio grybs ir iemos rpesiai. Pavadinimas Metai pirm kart pavartotas Liudviko Rzos
parengtame pirmajame K. Donelaiio poemos leidime
Liudvikas Rza (1776 m. 1840 m.) visuomens veikjas, lituanistas, teologas, tautosakininkas,
Karaliauiaus universiteto profesorius, kils i Kuri Nerijos. Lank Lbenichto lotynikj mokykl,
peroko kelias klases ir buvo nusistas Karaliauiaus universitet 1795 m. tapo studentu. Be teologijos
jis moksi antikini kalb, literatros, retorikos, klaus istorijos paskait. Padirbjs nam mokytoju
Ylavos apskrityje, 1800 m. m tarnauti Karaliauiaus gulos pamokslininku, tais paiais metais
Karaliauiaus universitete m dstyti Ryt kalbas ir teologij . Kai 1809 m. buvo nusprsta udaryti
Lietuvi kalbos seminar, L. Rzos pastangomis valdia leido j palikti. 1810 m. jis tapo seminaro
inspektoriumi, o 1816 m. direktoriumi. Kadangi pirmieji Biblijos vertimai neatitiko originalo, 1810
m. jo iniciatyva steigta Lietuvikos Biblijos draugija, kuri br naujam vertimui. L. Rza i Londono
gavs 200 svar param, 1816 m. ileido Biblij. 1818 m. L. Rza K. Donelaiio poemos Metai dalis
kiek patrumpino, paredagavo, sujung vien krin ir ileido kartu su vertimu vokiei kalb. 1824
m. ijo Aisopas arba Pasakos Rzos iverstos 102 Ezopo, 6 K. Donelaiio ir 7 kit autori
pasakios.1825 m. jis ileido liaudies dain rinkin Dainos oder Litauische Volkslieder. L. Rza
priklaus Karaliauiaus mokslinei draugijai, dar praneimus apie lietuvi istorij, literatr, skait
paskaitas apie K. Donelait.