Buen Camino

1
Proof Copy: Not optimized for high quality printing or digital distribution
2
Erika Daugintyt
Camino de Santiago
arba
775 kilometr svajon
4
Visada inai, ko nori.
Tik galbt ne visada nori pripainti sau.
Mat idsius savo norus turi
arba imtis juos gyvendinti,
arba kurpti pasiteisinimus,
kodl to nedarai.
Kartais tiesiog paprasiau apsimesti,
kad neinai, ko nori.
Taiau tai melas.
Tu puikiai tai inai.
Tad pripaink.
Niekas nemato.
Niekas nesiklauso.
Taigi, ko tu nori?
(Joe Vitale "Gyvenimo pamokos")
6
PRADIA

Buvo dar viena eilin nuobodi diena. Greitai permeiau akimis naujausius filmus
populiarioje internetinje svetainje ir sijungiau labiausiai sudominus. Film "Kelias"
("The way") pristatanioje nuotraukoje buvo pavaizduotas vyras su didele kuprine ant
pei, o apraymas skelb apie tai kaip jis isiruo pabaigti snaus pradto piligriminio
kelio Ispanijoje. Nesitikjau, kad tas filmas paliks man tok gil spd. Nesitikjau. Ir kai
filmui pasibaigus rankove nusiluosiau isprdusias aaras, galvoje igirdau labai tyl
nedrs balsel: "A irgi noriau tai padaryti".
Jei neklystu, tai buvo 2012 metai. Nuo to laiko mano gyvenime daug visko vyko.
Meiau studijas, atradau pai geriausi draug, nukulniavau daugyb pasimatym,
pradjau dirbti parduotuvje, buvau paauktinta pareigose, spjau trumpam aplankyti
Paryi, London ir Rom. Bet vis tiek visada jauiau tos tikros vidins laims trkum.
Dusau nuo gyvenimo pagal kakieno sugalvotas taisykles. Norjau laisvs. Trokau
gauti i gyvenimo kak daugiau.
Dienos bgo, keitsi met laikai, o a tiesiog stengiausi per daug negalvoti apie
kelion, kuri atrod nemanoma eilinei mergiotei i Lietuvos. traukiau "Nueiti v. Jokbo
Keli" daugybs kit svajoni sra, bet niekada nesvarsiau, kada tai gyvendinsiu.
Taiau netrukus Kelias pats m mane persekioti. Vis pirma pamaiau straipsn
moter urnale apie nutrktgalv i Lietuvos, kuris nujo btent v. Jokbo keli. Surijau
straipsn, o irdis nedrsiai suspurdjo. Taiau protas ikart m rkti, kad tai per
brangu, ne mano jgoms ir apskritai kvaila.
Trumpam nutildiau Kelio auksm, bet jis neketino taip lengvai pasiduoti. Po
kurio laiko vl pamaiau straipsn urnale apie dar vien piligrim nujus Keli. Ir nuo
tada vis daniau save pagaudavau mintyse klaidiojani keliais, kuriais dar niekada
nevaikiojau. Bet inojau - vien dien Eisiu.
Paskutin 2014 met dien, nebekriau naujametini pasiadjim, o vietoj to
isikliau kit met tiksl - nueiti Camino de Santiago. Tad 2015 metus pradjau
svajon paversdama tiksl.
Nuo tada Kelias mane tarytum apsdo. Perskaiiau visus internete rastus
lietuvikus straipsnius apie v. Jokbo keli ir juo ygiavusi lietuvi nuotykius bei
patarimus. Inariau daugyb tinklalapi angl kalba, irjau kit pillgrim nuotraukas
ir vaizdo raus. Smiausi i j kvpimo ir drsos.
Netrukus susidariau pusmeio pinigin plan bei miau stebti lktuv biliet
kainas. O kai sausio pabaigoje nusipirkau miegmai - pirmj savo Camino pirkin,
pagaliau ir pati patikjau, kad tai nebra tik odiai - tikslo siekimas pradtas.
Ir nors bdavo sunki dien, kai atrodydavo, kad nepasiseks, kad turiu daugyb
prieasi nukelti i svajon vlesniam laikui, kai prisigalvodavau milijon baims
ri... A tiesiog tvirtu balsu sau pasakydavau: "kad ir kas nutiks, a vis tiek Eisiu". Nes
galbt didiausia baim i vis buvo... baim, kad man taip stipriai patiks jimas, jog
nebegalsiu be to gyventi.
Gal gale, kartais pasitaikydavo dien, kad net pamanydavau, jog pats likimas
bando mane pastmti link Camino. tai vasario pradioje susipainau su trimis
nuostabiais ispanais. Du i j jo iuo Keliu, tad labai nuoirdiai rekomendavo ir man
tai padaryti. Eduardo kartu su tiu Camino veik penkis kartus! O vaikinukas, vardu
Paco, Santiag ygiavs tik kart, net pasil atiduoti man savo apyrank su vienu i
Kelio simboli - geltona rodykle. Drebania irdimi atsisakiau ir paadjau, labiau sau
nei jiems, kad pati toki greitai nusipirksiu. Susiavjusi spoksojau dar vien v.
Jokbo kelio simbol - kriaukl, kuri ididiai kabjo ant Paco kuprins ir vis labiau
trokau leistis i piligrimin kelion.
95 dienos iki...
Sako, kad Camino de Santiago pakeiia piligrim amiams.

Taip pat kalba, kad Kelias prasideda dar prie tau padedant koj ant Pranczijos
ems.
Ir a JAU esu Kelyje. Net jei liko 95 dienos, kol pasieksiu pirmin tak maame
Pranczijos miestelyje, pavadinimu Saint Jean Pied de Port.
Kiekvien dien susiduriu su vidinmis dvejonmis. O kas jei nestengsiu kasdien
nueiti 25 kilometr ar net daugiau? Kas jei beprotikai skauds? Kas jei nestengsiu
susitaupyti tiek eur, kiek gali prireikti? Kas jei pamiriu kak svarbaus padaryti ar
nusipirkti prie kelion? Kas jei...?
Ir kiekvienas mogus igirds mano plan ipuia skeptikas akis, bando
atkalbti, bando tikinti, kad tai kvaila ir beprasmika. Ko gero, n vienas i j net netiki,
kad a i ties ketinu nueiti vis Camino de Santiago. Juk 775 kilometrai psiomis
skamba beprotikai. Kartais net man paiai. Tik geriausia draug nuoirdiai klausosi,
kai garsiai svajoju apie Keli, ir tiki, jog tikrai Eisiu ir nueisiu.
O mano reikaling daikt ir dalyk srae jau sudtos varnels ne tik ties lengvu
miegmaiiu, bet ir ties mlyna 42L talpos LoweAlpine firmos kuprine (kuri yra tokia
nuostabi, kad net norisi miegoti j apkabinus!), trejomis poromis sportini kojini bei
bilietu priek (laukia ilga kelion: Klaipda - Rygos oro uostas - naktis Briuselio oro
uoste - Biarritz oro uostas Pranczijoje - Bayonne miestelis - ir galiausiai Saint Jean
Pied de Port.
Liko tik nusipirkti atgalin biliet Lietuv (o gal nereikia?) ir inoma batus! Net
kojas nieti kaip labai norisi ileisti sunkiai udirbtus eurus batams. Batams. Batams?.
A niekada nebuvau i t mergin, kurios pamiusios dl bat. Bet dabar. Man reikia
bat. Sakau... BAT.
Tuomet liks tik smulkmenos: visokie pleistriukai, vaistukai, kremukai, apsiaustas
nuo lietaus, kepurik nuo sauls ir galbt dar kas nors.
A apssta.
Ir man patinka tokiai bti.
1 diena iki...
Pilve siauia audra. Galbt kakokia nauja meils drugeli ris? Tik ie labiau
iprotj, trankosi vienas kit, suka ratais stebdami vienas kit isprogusiomis akimis.
Ko gero, tai bus baims drugiai.
Bet po velni... A tai padariau! Vien alt iemos ryt pabudau ir isikliau sau
i met tiksl - nueiti Camino de Santiago.
Ir tai dabar sdiu, turdama puiki mlyn kuprin, graius moterikus vienu
dydiu didesnius trekingo batus su Vibram padais, biilietus pirmyn Pranczij ir atgal i
Santiago de Compostelos Vilni su persdimu Madride. Sdiu ir netikiu. Vis dar
netikiu, kad jau rytoj mano tikslas bus pasiekiamas koja. Kad viena didiausi svajoni
bus pradta gyvendinti. Kad mans laukia geriausia gyvenime vasara. Kad is mnuo
bus beprotikai sunkus tiek fizikai, tiek emocikai.
Draugai vadina mane beprotikai drsia. Bet jie nejauia kaip smarkiai i ties
virpa mano irdis. Jie sako, kad esu stipri. Bet neino, kad bijau susmukti neveikus n
deimties kilometr. Nes a nesiruoiau iam ygiui i anksto. Nes mano fizinis
pasirengimas turbt blogesnis nei pirmoko. Jie sako, kad a iprotjusi. Bet vis tiek
palaiko ir linki skms. O a grdu kuprin j dovanotas smulkmenas, net jei tai gali
bti tik nereikalingas papildomas svoris.
Ar jauti kaip nugar jau alsuoja ir kitos svajons?
Palaukit! Ateis ir js eil!
O dabar...
Dabar prasideda knygos vertas nuotykis...
10
11
2015.06.03
Rygos oro uostas
Kakas kakada pasak: "Jeigu turi svajon, laikyk j tvirtai savo rankose. Taip
stipriai, kad ji tapt tavo likimu".
2015 met birelio trei dien drebaniom kojom ilipau i automobilio,
sustojusio prieais Rygos oro uost, o rankose spaudiau ne tik atsispausdint lktuvo
biliet, bet ir savo svajon, Buvau pasiruousi skristi link savojo Kelio bei akis ak
susitikti su likimu.
Stipriai apkabinau seser ir jau ruoiausi lkti pastato vidun, kai ji padav man
paios rayt laik ir sak perskaityti, kai pradsiu Eiti. Kelis kartus greitai
sumirkiojau (nes juk bt kvaila apsiverkti, kai viena i daugybs prieasi leistis
Camino yra noras pailsti nuo vis mane supani moni), padkojau ir atsisveikinau.
Mintyse suskambo ispanikas "Buen Camino, peregrino!" ir kai engiau pro oro
uosto duris likau visikai viena tarp daugybs nepastam veid. Gal gale atsisdus
ant suoliuko laukimo salje veid papuo plati plati ir be proto nuoirdi ypsena. Ir net
jei irdis virpjo i baims, jau t akimirk laukdama lktuvo Briusel inojau, kad
susitvaryksiu. inojau, kad veiksiu visas baimes. veiksiu 775 kilometrus. veiksiu save.
Giliai irdyje inojau, kad man pavyko pagriebti svajon u pakarpos ir dabar jau jokiu
bdu jos nebepaleisiu!
Gero kelio, brangioji!
12
2015.06.04
Saint Jean Pied de Port
Praleidau ilg nakt Briuselio oro uoste. iek tiek nusnaudiau padjusi galv ant
savo mlynosios kuprins, su kuria dabar jau nesiskirsiu ilgiau nei mnes. Ir pagaliau
iauus belgikam rytui nuskridau Biarritz Pranczijoje. Vos tik ikius koj pro lktuvo
duris, vienu metu uliejo beprotikas kartis ir bandymas suvokti, kad a tuoj tuoj
pradsiu savo Keli.
I oro uosto ijau dairydamasi isigandusiu vilgsniu. Kas dabar? Kur man
reikalingas autobusas? Kas jei nerasiu? Tai buvo mano pirmoji kelion svetur vienui
vienai. Nebuvo su kuo pasitarti, nebuvo kam padrsinti. Nuo tos akimirkos, kai engiau
Rygos oro uost galjau kliautis tik savimi. Bet neketinau lengvai pasiduoti, tad dmiai
apsidairiau ir kreivai ypteljusi nusekiau paskui kelet moni, kurie nesi panaias
mano kuprines. Juk jie privalo bti piligrimai. Ir buvo. Tad visikai skmingai atsisdau
autobus veant link Bayonne miestelio - sekanios mano stotels. O vaiuodama
smalsiai stebjau mones, kuri dauguma su savimi turjo sunkias kelionines kuprines.
Ant kai kuri i j jau kabjo kriaukls. Sdjau, spoksojau ir niekaip negaljau liautis
ypsotis.
Ilipusi Bayonne miestelyje nulkiau nusipirkti kito autobuso bilieto - Saint Jean
Pied de Port. Vis dar puikiai veik planas - sekti kitus. jau ten, kur jo visi ir atsidriau
ten, kur man ir reikjo atsidurti. Nusipirkus biliet ger pusvaland teko laukti autobuso
svilinant vidurdienio saulei ir viskas, k tomis minutmis pavyko girdti savo galvoje
buvo odiai: "kaip karta". Dingo net noras stebti kitus, nes j pakeit vandens
trokimas. Gal gale autobusas pasirod ir bsimieji piligrimai sugujo vidun. Deja,
keletui moni nebeliko viet, tad jiems teko laukti sekanio reiso ir toliau kariauti su
saule. O a plaiai ypsodamasi sitaisiau prie lango ir stebdama pro al lekianius
vaizdus bandiau patikti, kad tikrai esu ia. Vos keli ingsniai nuo Camino de Santiago
pradios.
Autobusui sustojus, vl nusekiau paskui br kuprines neani mogeli ir
skmingai pasiekiau piligrim ofis. ia kelet minui prastovjusi nedidelje eilje
pasimiau savo piligrimo pas, kuris skirtas rinkti antspaudus alberguose (piligrim
nakvyns namuose), aplankytuose baruose ar banyiose.
13
Galiausiai aukojimo principu palikusi pora eur pasimiau didiul kriaukl, kad
galiau pritvirtinti j ant savo kuprins ir parodyt pasauliui, kas esu. Piligrim.
Kad rasiau laisv lov teko apeiti kelis albergue, bet visgi pagaliau sikriau
pirmuose savo piligrim nakvyns namuose ir gavau pirmj antspaud ant savo naujojo
paso. Tuomet pasileidau apvalgin kelion garsijame Saint Jean Pied de Porte.
Ukopiau didiul (mano akimis) kaln ir beprotikai pavargau. tai t akimirk
vyko pirmasis lis. miau svarstyti kaip kvaila buvo leistis tok yg visikai
nesitreniravus. Kaip neprotinga vienui vienai kakur ikeliauti mnesio laikotarpiui.
Isigandau, kad galiu nesugebti veikti viso Kelio.
Prislgta netikjimo savimi perskaiiau sesers laik ir paliumbiau Pranczijos
pakratyje kvailo kalno virnje. Sesuo ra tikinti manimi. Tad privaljau patikti ir a.
Juk inojau, kur veliuosi. inojau, kad bus sunku. Bet kaip visada buvau naivi ir tikjausi
lengvo grobio. Lengvo nuvitimo. Lengvo savs atradimo. Tikinau save, kad taip
nebna. Kad privalau labiau pasistengti. Juk liko visai nebe daug. Tik 774 kilometrai.
Taigi dar net nepradjusi eiti susidriau su pirmuoju tonu bandaniu pakiti
man koj ir noriniu, kad pasiduoiau. Bet a negaljau... Tiesiog negaljau pasiduoti.
Turjau rodyti pasauliui ir labiausiai pati sau, kad galiu.
Tad nusibraukiau aaras, vl plaiai isiiepiau ir tyliai itariau irdama kakur
ten, kur prasideda Kelias... A GALIU.
14
2015.06.05
Saint Jean Pied de Port - Roncesvalles
Pirma diena. 27 kilometrai
Pradjau savo kelion anksti ryte. Susikroviau daiktus, usimeiau kuprin ant
pei ir palikau saug albergue prieglobst. Ijau i Saint Jean Pied de Port miestelio ir
patraukiau Pirn kaln link. Skaiiau, kad pradedantiems ygiuotojams ir
nepatyrusiems piligrimams rekomenduojama pradti Keli Roncesvalles miestelyje,
kuris ppso tiesiai u Pranczij ir Ispanij skirianios kaln grandins. Bet a nebiau
a, jei nepasiryiau veikti marruto nuo pradios iki galo. Tad ankst birelio
penktosios ryt pasmerkiau save psiomis veikti Pirn kalnus.
Kelias i kart m poktauti ir privert ygiuoti auktyn. Vis auktyn ir auktyn.
Vienas kalniukas didesnis u kit. Netrukus jau sunkiai gaudiau kvap. Pasidariau
miuts pertraukl. Tada dar vien. Ir dar vien. Kopiau akmenuotu kalnu, kai mane
pasivijo jauna ital. Pasisveikino, paklaus i kur esu ir ar pirm kart einu. Tuomet
man, visikai nepatyrusiai ygeivei, dav labai paprast ir labai nauding patarim -
usisegti kuprins dirus ant juosmens ir krtins. Usisegiau ir opa - kuprin tapo
stabilesn ir jimas pasidar iek tiek lengvesnis. Itariau jai kelet gracias ir judjau
tolyn.
Netrukus miau svajoti apie atskrendant medikopter ir grinant mane atgal.
miau klausinti savs, kok velni a ia darau? Vadinau save visais manomais odio
"kvail" variantais. Keikiau save u svajoni turjim. Bet kartu bandiau nepasiduoti ir
vis kartoti sau, kad galiu tai padaryti ir padarysiu.
Kakurios pertraukls metu prisdau ant akmens tikdamasi, kad dar
neivaisiau vis jg ir iek tiek pasdjus galsiu tsti yg. alia mans ant pievos
nutp porel piligrim - piet korjiet Marie ir amerikietis Nicholas. Susipainom,
vienas kit padrsinom ir jom toliau. Jie nulk pirmi, a i paskos. Taiau t dien dar
daugyb kart vieni kitus pralenkm.
Kaln grois svaigino. valgiausi ir kryktavau kaip maas vaikas. Vien dl t
vaizd buvo verta leistis it beprotik nuotyk. Visur aplink kalnai, kalnai, kalnai...
Tokie didingi, nepriklausomi, laisvi... Akimirk priguliau tiesiog ant pievos ir leidau sau
pasimgauti prieais atsiverianiais vaizdais, laukine ramybe, laisvs pojiu ir buvimu
ioje akimirkoje.
15
Nepaisydama didiulio kario, gal gale pasiekiau Roncesvalles miestel -
galutin ios dienos tiksl. veikiau apie 27 kilometrus. Ir tai tikrai nebuvo maas
pasiekimas merginai, kuri pirm kart isiruo yg.
Gavau lov didiuliame albergue ir tuoj pat nulkiau du nusiprausti taip
sunkiai ispausto prakaito. Laukdama i anksto apmoktos vakariens sitaisiau
antrame lovos aukte ir per kelias minutes veikta nuovargio usndau.
Vliau kartu su korjiete Marie nujome kavinuk pradiuginti ialkusi pilv.
Mgavoms piligrimo meniu - pirmu, tada antru patiekalu, vynu ir galiausiai desertu.
Mgavoms ir visikai nepastam moni, sdini prie to paio stalo, kompanija.
Ir t dien a veikiau ne tik Pirn kalnus. A veikiau pati save. Nepasidaviau ir
ingsnis po ingsnio artjau link Santiago miesto.
16
17
2015.06.06
Roncesvalles - Larrasoaa
Antra diena. 27 kilometrai
Ryt pradjau su didiuliu rku ir smulkiais lietaus laeliais, bet neperlampamo

apsiausto i kuprins netraukiau ir optimistikai tikjausi, kad dangus neprakiurs.
Neprakiuro. Atvirkiai - netrukus m beprotikai svilinti saul.
Didij kelio dal jau viena. Automatikai ingsnis po ingsnio judjau priek. O
neiklysti i kelio padjo visur pasirodanios geltonos rodykls - ant pastat, tvor,
medi, akmen, ir specialiai Keliui sukurti mlyni kelio enklai vaizduojantys einant
mogeliuk ir balt rodykl. Kur ne kur galjai ivysti vis "Camino de Santiago" ura
ir jo krypt nurodani rodykl.
Bandiau kovoti su saule ir nuolat ant galvos riau vandeniu sudrkint skarel.
Neprajus n penkioms minutms ji jau bdavo visikai sausa.
Po keli valand vienatvs mane pasivijo vakar sutikti amerikietis ir piet
korjiet. Ir nors susipaino tik vakar autobuse Saint Jean Pied de Port dabar jie tapo
neiskiriamais Kelio biiuliais. Likusi atkarp ygiavau kartu su jais. Ir tada pirm kart
pagalvojau, kaip paprasta Kelyje susirasti draug.
Sustojom nedideliame miestelyje ir susiradom albergue. Vl veikm apie 27
kilometrus. Ir nors skaudjo visk nuo koj iki pei, digavau ir negaljau atsistebti
albergue paprastumu ir jaukumu.
Rankomis isiskalbus rbus, nusimaudius ir sikrus savo lovoje buvo galima
atsipalaiduoti. Susipainau su Vladu i Rusijos. Kartu patraukme netoliese esani
parduotuv, nusipirkome io to uksti ir butel vyno. Apspit stal prie tos paios
parduotuvs su nedideliu breliu piligrim ventme ios dienos veikt Keli ir
mgavoms naujomis paintimis.
Regis, Larrasoaa buvo puikis mintis. Nuostabus albergue, nuostabs mons. Ir
nors ryte dar dvejojau dl savo galimybi, vakarui einant pabaig atsigavau dvasikai
ir vl patikjau, kad veiksiu save. veiksiu Camino!
18
19
2015.06.07
Larrasoaa - Cizur Minor
Treia diena. 19 kilometr
Ne daiktai, ne pastatai, ne gamtos peizaai ilieka rykiausi kelioni

prisiminimuose. Bet mons, kuriuos teko sutikti toje kelionje...
Palikusi Larrasoaa u nugaros ingsniavau Keliu, vedama geltonj rodykli.
Kakuriame kilometre pasivijau Marie ir Nick'. Prisijungiau prie j ir linksmai
iaukdami kulniavom toliau. Kartais nutildavom, gurkteldavome vandens ir
pasitaisydavome kuprins petne. Kartais prissdavom ant akmens ar suoliuko ir
atgaudavome kvap. Suinojau, kad Nicholas - istorijos mokytojas, kils i Santa
Barbaros, o Marie dirba ligoninje Seule. O a? A visk meiau.
Taip pamau vienas kit paindami pasiekme Pamplon. Draugai i anksto
buvo nusprend pasilikti iame nuostabiame mieste, o a norjau pasprukti nuo minios,
tad kulniavau toliau. Jei kakada antr kart atsidursiu Kelyje, darysiu visk atvirkiai ir
liksiu miestuose. Bet dabar... broviausi link miesto krato pro gausius brius vietini
mogeli ir dar gausesnius turist bei piligrim.
Pasiekiau aving park. Ivydau tui suoliuk ir leidau sau pusvalandukui ant
jo prigulti, pasimgauti akimirka ir geru oru - tai yra, puikiu medi pavsiu. Pailsinusi
kojas, vl djausi ant nugaros kuprin, prie tai giliai atsidususi. Galt bti ir
lengvesn... Vl jau. ingsnis po ingsnio.
I tolo pamaiau prieky mans einant piligrim - su tikrai sunkia kuprine ant
kurios kabjo balta kriaukl. Mus sustabd raudonas viesoforo signalas. O a plaiai
isiiepiau ir pasisveikinau: "Hola!". Pora sekundi ir a jau minu Keli kartu su
bendraygiu. Mano bendraamis izraelietis Poli (kad ir kaip raosi jo vardas) atliko
privalom tarnyb kariuomenje, o tada isiruo Camino nuotyk.
Netrukus vaikinukas persmeig mane piktu vilgnsiu ir dav pai nuostabiausi
pamok. Kai jam paklausus, k a veikiu gyvenime, atsakiau, kad iuo metu esu niekas,
jis tuoj pat mane patais: "Tu nesi niekas, tu esi laisvas mogus!". Ir koks teisus jis
buvo! Juk a buvau laisva! A visk meiau ir bgau pasitikti savo svajons!
Argi ne taip a sivaizdavau laisv? Kakur vidury pasaulio su kuprine ant pei?
Taip, btent taip. A buvau laisva.
20
Ir nors kartu jome gal tik pora kilometr, tas vyrukas tikrai ustrigo mano irdyje.
Nestengiau lkti jo spariu tempu, tad palinkjau "buen camino" ir atsisveikinau. Galbt
visam.
Saul m varyti i proto, tad pasiekusi artimiausi miestel, puoliau pirm
pasitaikius albergue. Buvau viena pirmj tos dienos piligrim tuose namuose.
Usiregistravau, gavau antspaud ant savo paso ir patraukiau link lovos. Ir koks
nustebimas aplank kai beveik kaktomua susidriau su vakar sutiktu rusu Vladu.
Netrukus susipainome su pora amerikiei mergin. Vakarieniavom nedidelj vietini
pamgtoj kavinukj.. A, Vladas ir Liz i Kalifornijos valstijos. Grm vyn. Juokavom
apie juodaod gj yd i Rusijos ir kaip jam turt bti sunku gyventi... Tada grm
likus vyn, kur parsinem albergue. Kas i lkts, kas i puoduko, kas i butelio.
Nes piligrimai vyno tauri nesineioja. Prie ms prisijung piet korjiet Marie, o tada
visi pynm apyrankes, nes Liz prisigrdo savo kuprin margaspalvi sil, nors visi
patarinjo, kad gal nereikt... Mes tiesiog diaugms ia akimirka ir naujomis
draugystmis. Galbt vienadienmis, bet visada iliksianiomis atmintyje.
Ir taip beprotikai gera ir kartu keista kaip lengvai Kelyje mezgasi draugysts... Ir
kokios nuoirdios ir paprastos jos bna...
Isiskirstm lovas tik saulei nusileidus. iandien veikiau 19 kilometr. Gal nors
kojos padkos.
21
22
2015.06.08
Cizur Minor - Maeru
Ketvirta diena. 25 kilometrai
Anksti ryte prasidjo dar viena jimo diena. iek tiek praygiavusi pajutau
neym skausm ties iurna. Kelios psls ant pd nebeatrod tokios nemalonios,
kaip is naujas "diaugsmelis". Bet visgi ingsniavau tolyn ir mgavausi pasakiku oru ir
dar geresniais vaizdais aplink.
Tolumoje ivydau eil vjo maln, bet teko gerokai papluti, kol atsidriau alia
j - kalno virnje. O ia, deja, tvyrojo didiulis rkas, tad negaljau pasigroti
vaizdais i viraus. Visgi plaiai isiiepiau supratusi, kad pasiekiau vien i viet
pavaizduot filme "Kelias". O ivydusi mans link artjanias vakar sutiktas amerikietes,
dar ir gavau prog bti nufotografuota alia io piligrim paminklo. Pasdjau ia dar
minutl, o tada teko leistis nuo kalno, kur k tik taip sunkiai ukopiau.
Apaioje mano akys ukliuvo u vienio suoliuko po mediu. Prisdau ir, kaip
visada, leidau sau pasigroti ia akimirka. Kakur toli nuo miest, tiesiog vidury lauk
ppso is medis ir piligrimams pastatytas suolas ir kvieia atitrkti nuo rpesi. Sdi,
kramsnoji obuol, kvpuoji grynu oru, lengvas vjelis kedena plaukus, akys raibsta nuo
nuostabi peiza. Ir kogi dar tu galtum trokti i akimirk?
Kad ir kaip nenorjau palikti ios vietos, gal gale vl usidjau kuprin ir judjau
pirmyn. Mano pirmosiomis dienomis sutikti biiuliai atsiliko arba nurko priek. Ir tada
pirm kart pasidar lidna, kad esu viena. Be to, svilino beprotikas kartis. Pasiekiau
vien miestel, perskrodiau j kiaurai ir atsidriau sankryoje. Akimis iekojau geltonos
rodykls yminios Camino krypt, kai i kakur idygs besiypsantis mielas senukas
ranka pamojo kair. Tada itariau "Gracias" ir nulkiau jo parodyta kryptimi.
Kelias vl ved kaln. Tik kart pakelj nebuvo jokio medio, jokio krmo,
kurio elyje galtum minutei pasislpti. I lto kilau virn bandydama neprarasti
optimizmo. Kakuriuo momentu mane pasivijo porel dviratinink i Brazilijos. Tryse
iaip ne taip veikme t milin, vienas kitam kartodami "We can do it".
23
Tuomet sek "Buen Camino" ir
daugiau niekada j neivydau, bet buvo
gera susipainti.
U kalno plytjo be proto mielas
ispanikas miestelis. simyljau. Vis
vakar vaiktinjau jo gatvelmis
stebdama namus, roi krmus,
vietini ypsenas, gyvenimo gro.
Grusi savo albergue prisdau lauke
prie staliuko, raiau savo Kelio
dienorat ir mgavausi vidine sielos
ramybe. Albergue eimininkas atne
taur rausvo vyno suteikdamas mano
vakarui romantikos vienatvs spd.
Kaip t akimirk a myljau t akimirk.
Buvim joje. Myljau tos dienos
paprastum. Myljau ramyb. I naujo
simyljau gyvenim.
24
25
2015.06.09
Maeru - Villlamayor de Monjardin
Penkta diena. 27 kilometrai
Vl Kelyje buvau viena, tik kartas nuo karto aplenkdavo pavienis piligrimas. Ir,
ties sakant, dl to kankino smulkus lideslis. Negi man m nebepatikti vienatv?
ygiavau su savo mintimis, su savo praeities nuotrupomis, su savo giliais apmstymais.
Ir su savo beprasidedaniu kojos skausmu.
ingsniavau neskubdama. Sustodama kiekviename miestelyje ir bandydama
sugerti save jo gro. Kakur pamaiusi supynes, apsidairiau ar niekas nemato, ir
prisiminiau vaikyst. Geeeera. Prisdusi ant suoliuko miestelio centre, persimeiau pora
odi su kelis kartus jau sutiktu italu, kuris labai tem ms abiej ltam tempui
pasak "nesvarbu, kiek nujom, svarbu, k jauiam eidami". Ir a jutau kiekviena savo
sielos kruopele gyvenimo ioje akimirkoje diaugsm. Jutau laisv. Ir tai buvo viskas, ko
man tuo metu labiausiai reikjo.
Madaug vidurdien pasiekiau piligrim labai mylim fontan - i vieno jo iaupo
gali pasipildyti vandens atsargas, i antrojo teka tikr tikriausias vynas. Nors saul
pliesk lyg iprotjusi, negaljau tiesiog praeiti pro fontan, tad gurkteljau iek tiek
raudono vyno, o tada dar linksmesn patraukiau tolyn.
Atkulniavusi Villamayor de Monjardin miestel, miau dairytis albergue. Tuoj pat
j ir ivydau. Deja, durys buvo urakintos, o belstis ir brautis per prievart nesinorjo.
Tad pasukau galv deinn ir ivydau greta ppsant antr albergue. Ten ir nulkiau,
tuoj pat gavau tamp ant savo piligrimo paso ir usimiau vien i laisv lov.
iuose nakvyns namuose visi piligrimai sdom prie bendro stalo, veitm
eiminink paruotas vaies, dkojom u jas Dievui, o tada dar kiekvienas gavom
dovan - po ma knygut su itraukom i Biblijos - kiekvienas sava kalba! Po soios
vakariens nepaisydama nuovargio ir savo kaprizingos kojos nulkiau apirti paio
miestelio.
Vaiktinjant aplink banyi susipainau su amerikiete Brenna. mm kalbtis
apie savo gyvenimus ir tai, kodl atsidrme ia, Kelyje.
26
Gal gale, prisipainau jai, kad
viena i mano jimo prieasi yra
norjimas sau rodyti, kad galiu kak
padaryti iki galo. Nes moksl metimas, vis
meili metimas, darbo metimas...
Nesuteikia pasitikjimo savo jgomis.
Vliau abi dalyvavome meditacijos
seanse, kur susd ratu brys piligrim
klausms raminanios muzikos ir
mgavoms puodeliu arbatos.
Ir Kelyje imoksti priimti mones
tokius, kokie jie yra. Imoksti nesijuokti i j
pasirinkim. Imoksti priimti visk k silo
gyvenimas ir atsirinkti tai, kas tau tinka ir
kas ne. Tiesiog.
27
28
29
2015.06.10
Villamayor de Monjardin - Logroo
eta diena. 40,5 kilometro
iandien 40 kilometr. Ar tu juokauji?

Ryte pabudau ir ivydusi vaizd pro lang labai neapsidiaugiau. Lijo kaip i
kibiro. Pirmasis lietus mano Kelyje! Usitempiau ant savs mlyn apsiaust nuo lietaus
ir engiau pro albergue duris. Po geros valandos jimo kakas mane pasivijo. Atsisukau
nordama pasisveikinti ir ivydau savo draugo Vlado i Maskvos veid. Pasirodo,
vaikinukas apsistojo tame albergue, kur man nepavyko patekti. Nakvojom kaimynystj
ito n nenutuokdami! Taigi, pabandm atsigriebti u prarast laik ir kartu nuygiavom
gal 20 kilometr be perstojo taukdami apie visk ir apie niek. Tuomet numojau ranka
ir pasakiau, kad trumpam pasidarysiu pertraukl. Vladas nuskubjo priek, nors prie
tai susitarm susitikti Logroo mieste. Ir k js sau galvojat? Mano mylimas ruselis
nujo 10 kilometr maiau nei a... Ir, deja, daugiau n karto nebesusitikome. Kaip
vliau suinojau i kit piligrim - vyrukas kakuriame mieste sdo traukin ar
autobus, pravaiavo didij dal Kelio, nujo paskutinius imt kilometr ir go
tvyn.
Taigi isiskyrus su Vladu vl likau viena. liauiau priek per liet, griaustin ir
aib vytjim. jau ir netgi ypsojausi. Pasisveikinau su nuo lietaus maame
akmeniniame pastatlyje besislepianiu dviratininku. Vliau jis visgi mane pasivijo ir
netgi pasil paveti pora kilometr iki artimiausio miesto. Bet a... A privaljau VIS
keli nueiti pati, todl ypsodamasi atsisakiau jo pagalbos.
Savo kojomis pasiekusi miestel, usukau nedidel bariuk apilti, lengvai
uksti ir atsigerti kavuts su pienu. Tuomet galv tekenant lietaus laams, ygiavau
toliau. Ir likus gal kilometrui iki galutinio tos dienos tako mane vl kakas pasivijo.
Atsisukau ir ivydau Poli i Izraelio!!! Kalbdamiesi apie savo keli dien spdius
pasiekme Logroo. veikusi 40 kilometr daugiau eiti nestengiau, tad atsisveikinau su
draugu izraelieiu ir patraukiau albergue. lov. Pailsinti savo vargi koj...
Kasdien eiti darosi vis domiau!!
30
31
2015.06.11
Logroo - Ventosa
Septinta diena. 20 kilometr
Kelyje sklando kalbos, kad Camino danai vyksta stebuklai ir ia gali gauti
verting gyvenimo pamok. Ir nors ygiuoju jau vis savait, tik septintj dien igirdau
irdimi ir suvokiau protu savo pirmj Kelio pamokl - eik savo tempu. ingsniuok sau
tinkamu greiiu, savo prastais ingsniais, nelk paskui greitesnius piligrimus ir
nesistenk veikti tiek kilometr, kiek veikia kiti. Vakar nuskuodiau 40 kilometr,
tikdamasi pasivyti draug Vlad. Nepaisiau savo kno ir u tai Kelias mane labai
stipriai nubaud. Kojos skausmas dar labiau sustiprjo, o ant kulno isipt dramblio
dydio psl. Argi dar galiu abejoti, kad Camino de Santiago yra gyvenimo mokykla?
Antra pamoka, kuri imokau t dien - niekada nepasiduoti. Net jei atrodo, kad
iandien blogiausia diena tavo gyvenime... viskas susitvarkys. Anksiau ar vliau.
Vienintelis raas, kur palikau ssiuvinyje i dien, atrodo taip: "iandien
blogiausia diena. Koja... Skauda iki aar. Ir lyja.".
jau tuos 20 kilometr vlio greiiu, nes kiekvienas ingsnis kl nepakeliam
skausm. jau sukandusi dantis, o kiekvienas mane pralenkdavs piligrimas
susirpins paklausdavo, ar viskas gerai. Ir a tik ispausdavau kreiv ypsen,
palinkiodavau ir palinkdavau jam gero kelio. O akyse kaupsi aaros. Ne tiek dl
skaudanios iurnos, kiek dl moni Kelyje gerumo. Vienas vaikinukas net pasil
atiduoti savo kojines, tikdamas, kad tai man pagelbt. Ir galbt bt padj, bet
skausmas neleido blaiviai mstyti, tad atsisakiau. T dien priek liauiau. Bet mintyse
pasidaviau gal tik akimirkai. Bandiau save palaikyti kartodama, kad jei reiks nueisiu
Keli ir su viena koja.
Nepasidaviau. Nors gal bt buv protinga t dien veikti penkis kilometrus ir
skirti dien poilsiui. Bet spaud laikas, bijojau, kad sustojusi nespsiu veikti viso Kelio
laiku. Tad kankinau save iki galo.
Ir nors tai tikrai buvo blogiausia diena Kelyje, vliau skausmas atlgo, liet
pakeit svilinanti saul, o skausmo aaras - laims.
Viskas bus gerai. Galbt ne iandien, ne rytoj... Bet bus.
32
33
34
2015.06.12
Ventosa - Ciruea
Atunta diena. 25 kilometrai
Lietus liko kakur u nugaros. O vl prasidjs ispanikas kartis maloniai glost

ne tik kn bet ir giliausias sielos gelmes. Dar vakar iki aar skaudjusi koja
stebuklingai pamiro kaip kankinti mones. Savijauta kad ir netobula, bet eiti buvo
galima ir netgi su ypsena veide. Neinia, kur inyko visi anksiau sutikti piligrimai.
Prasilenkdavau tik su dar nematytais veidais. Taiau ryys tarp ms neusimegzdavo,
tad teko ir toliau kulniuoti vienai.
Tiesiai nuo pakels medio nusirakiau sauj be proto skani ispanik treni.
Maoje kavinukje pasimgavau puodeliu cafe con leche (kava su pienu), vieiai
spaustomis apelsin sultimis ir didiuliu sumutiniu. Ir supratau, kad iki aus simyljau
Ispanij.
Maesni albergue turi kak stebuklingo, ko negaliu vardyti. Galbt tai j
autentikumas, gal nuoirdumas, paprastumas ir atvirumas. Jie turi sav dvasi ir man
tai labai patinka! Turbt todl daniau apsistodavau mauose miesteliuose. Ir niekada
nesigaildavau.
ios dienos albergue galjau patogiai sitaisyti svetainje ant sofos su puodeliu
arbatos rankose ir apsikloti pledu. Lyg namuose. Tas jaukumas i kart mane papirko.
Vliau prie bendro vakariens stalo susirinkome maas brelis piligrim - a, pusamis
pranczas, miela jo tautiet senuiuk ir brandaus amiaus air. eimininkas ispanas
prikrov pilnas lktes be proto skanaus trokinio, pripyl pilnas taures vyno, o tada dar
privert desertui veikti indel jogurto su fig uogiene! Ir mgavoms ia karalika
vakariene visi penki keturi tautybi mons susikalbdami trij kalb - angl, prancz
ir ispan - miiniu. Mes supratome vienas kit, dalinoms gyvenimo istorijomis, Kelio
nuotykiais ir plaiai ypsojoms.
Turbt teisus buvo Paulo Coelho sakydamas, kad pasaulyje yra kalba viresn
u odius. Tai irdies kalba. Ir eidamas Keliu norom nenorom imoksti ios kalbos.
35
36
37
2015.06.13
Ciruea - Viloria de Rioja
9 diena. 21 kilometras
Keliu ir vl ingsniavau be kompanijos. O ir kit piligrim ivysdavau ne per

daugiausiai. Vienas kitas aplenkdavo, palinkdavo gero kelio ir lkdavo toliau. jau,
niniavau ir dl nieko nesukau galvos.
Viename miestelyje usukau nedidel sen banyi. Tyliai pravriau duris,
slikinau vidun, apsidairiau ir prisdau ant suoliuko paskutinj eilj. Mane apgaub
banyios vsa ir stebuklinga ramyb. Prakitojau ia ne ilgiau trij minui ir lkiau
toliau.
jau tarp spalvot lauk ir vl mgavausi ramybe. Vidine. Kakur kakada
sutikau prieing pus ygiuojant piligrim. Vaikinukas jo net pasivilpaudamas.
Pasisveikinom, palinkjom vienas kitam buen camino. Tada jis ities rank priek ir
teik man raudon lauk glyt. Tik tiek tereikia, kad merginos veid nuviest
ypsena. Padkojau ir mintyse pati miau vilpauti.
Dangus m ruotis lietui. O a neturjau noro sulyti, tad sustojau artimiausiame
miestelyje, veikusi t dien gal 20 kilometr. sikriau "savo" kambaryje pati pirmoji.
Penki minui duas, rb skalbimas rankomis, dienoraio raymas, valgymas.. Toks
buvo grafikas po kiekvienos dienos ygio. Ir daugiau nieko mums - piligrimams -
nereikjo. Gal tik pokalbi vienas su kitu prie vyno taurs. Ir t vakar susdome prie
bendro vakariens stalo. Dvi pensinink poros - vokiei ir prancz, ispanas i Kanar
sal, bsimas daktaras i Amerikos (beprotikai graios ypsenos vaikinukas) ir a.
Pavalgm, o tada suragavom tris butelius vyno. Nes esam Ispanijoj ir ia vynas puikus.
Nes vanduo gerai tik uvims (vokieio senuko imintis.. o senas mogus juk ino
geriau...).
Ir Kelyje imoksti mgautis ia akimirka. Imoksti velgti saullyd ir matyti
pasaulio gro. Imoksti susikalbti su monmis keli kalb miiniu ir rank gestais.
Imoksti priimti tai, k tau silo i diena. Imoksti mgautis kasdienybe. Imoksti gyventi
tik su kurpine daikt. Ir galbt nieko daugiau nereikia?
38
39
2015.06.14
Viloria de Rioja - Villafranca Montes de Oca
10 diena. 20 kilometr
Vl m skaudti koj. O gal niekada ir nebuvo praj.. Bet t laaaabai gra

ryt, ijusi i albergue ir vir galvos pamaiusi tris didiulius praskreijanius paukius
(tarkim ereliai.. kodl ne?) pasakiau sau, kad veiksiu visas klitis. Nes jau pasirinkdama
i svajon, inojau, kad bus sunku, kad skauds, kad tai nebus lengvas
pasivaikiojimas. Ir tiesa ta, kad i svajon... is gyvenimas svajonje... Vertas vis
kani. Nes visus tuos blogus dalykus atperka dvigubai tiek diaugsmo ir laims,
kuriuos gauni Eidamas.
Ir a tikrai nesigailiu, kad pasiryau Eiti. T ryt pasakiau sau, kad iandien bus
geriausia diena. Ir rytoj bus. Ir poryt. Ir visada... Kasdien bus mano geriausia diena.
Po saldi albergs pusryi (gavom nuteeeeellos!) jau neskubdama ir
mgaudamasi diena. Galbt pagaliau pripratau prie vis skausm ir pradjau mgautis
jimu. Galbt deimtoji diena buvo tas lio takas, kai pagaliau i ties pradjau
mgautis savo Camino. Ir kai prasidjo stebuklai.
Kelyje sklando legendos, kad Camino visada duoda tau tai, ko nori. Ir deimtj
dien valgydama vakarien pati tuo sitikinau. galv atjus miniai, kad labai noriau
to nesveikai skanaus ispaniko batonikio, anksiau sutiktas pranczas m ir
pasil man gaball btent to batono. Stebuklas? Galbt ne. Bet irdy be proto gera...
Po vakariens valandl ant suoliuko kieme tiesiog mgaujantis gyvenimu,
stebint vietinius ir aplink zujanius kitus piligrimus. O tada saldus miegelis...
40
41
2015.06.15
Villafranca Montes de Oca - Cardauela
11 diena. 25,5 kilometro
veikiau jau apie 275 km. O birelio 15-oji buvo pasiutusiai alta diena. Atrod,
kad pirmieji 12 kilometr niekada nesibaigs. Rke paskend miko takai ir kyri gegut.
Ku k.. ku k....
Bandydama nepasiduoti blogo oro primetamai nuotaikai ygiavau miko takais ir
takeliais, vliau plento pakraiu, engiau kakok miestel ir pasidariau pertrauk ant
spuokli. kopiau akmenimis nust kaln, kurio viruje puikavosi kryius ir gal gale
prijau tos dienos albergue.
Nujau bar sukapoti poros patiekal i piligrimo meniu.. Ir nepatikjau pati
savimi, kai prisdau prie vienios merginos. Turbt vienatv jau tikrai griso iki gyvo
kaulo. Ispan Rebeca lauyta angl kalba band su manim susipainti, o tuomet prie
ms prisdo juodaplaukis ilgom garbanom. Tikrai ilgom. Ilgesnm u mano. Javier'as
taip pat buvo ispanas. Abu naujieji draugai gyveno Madride, bet susipaino tik Kelyje. O
a ugniauiau savo barcelonik siel ir labai smagiai su jais pabendravau.
Prasdjome tame bare iki usidarymo.
Atsisveikinus su Rebeca jos daugiau Kelyje nebesutikau. O tai su Javi kartu
grome t pat albergue, palinkjom vienas kitam labos nakties ir sulind savus
miegmaiius pasidavm miegui.
42
43
2015.06.16
Cardauela - Rabe de las Calzadas
iandien imokau, kad einant su kakuo drauge Kelias tampa graesnis. Taip,
kartais privaloma pabti vienam. Bet jokiu bdu ne visada. Argi gyvenime nra taip pat?
Be to man jau tikrai norjosi pasikalbti su kakuo kitu nei paia savimi. Ir kelias
atsiliep nebyl mano praym. m ir atsiunt biiul.
Ryte keli pradjau viena, bet po valandls mane pasivijo vakar bare sutiktas
ispanas Javi ir likusi dienos dal ygiavom kartu daug kalbdami bei juokdamiesi.
Suinojau, kad Javier turi grup, kurioje groja gitara, bet taip ir neigirdau jo dainuojant.
Gal taip tik geriau, nes jo atliekama muzika man per "kieta" - rokas, metalas ar kakas
panaaus. Vis dl to net skirtingi muzikiniai skoniai nesutrukd mums kartu ingsniuoti
Camino de Santiago takais.
Kai pasiekm Burgos miest, sustingau prieais katedr. Pirm kart gyvenime
mane taip pakerjo pastatas. Meno edevras. Kakas magiko. Akys neinojo kaip
aprpti vis t gro. irjau, ypsojausi ir tik paraginta Javier'o sugebjau tsti yg.
Burgos mieste dauguma piligrim lieka nakvynei. Kartais net dviem. Gal
nordami ilgiau pamaloninti akis katedros vaizdu, gal nordami palti mieste, o gal dl
kit prieasi. Bet a.. jau minjau, kad nemgstu dideli albergue, todl nusprendiau
paeiti dar kelet kilometr. Ir vl nesigailjau.
Kartu su Javier atjom ma miestuk pavadinimu Rabe de las Calzadas
kalbdami apie emi ir nam kainas Ispanijoje. Nes a eidama vis avjausi kiekvienu
namuku ir garsiai svajojau kaip noriau gyventi ioje alyje.
Radom pirmj albergue ir j ujom. Javi spruko net neatsigrdamas i ten, kai
eiminink pasak, kad ia neleidia krautis telefon ar kompiuteri ir nra wifi. O a
primiau dom ik su malonumu. Sugrdau savo kuprin ir visus daiktus iukli
mai ir pakabinau prie lovos. Albergue eiminink saugosi nuo "lovos vabaliuk". Su
netrukus atjusia dar viena piligrime Barbara i Kubos susivalgme sulaikydamos
ypsenas, kai pamatme uklijuotus elektros lizdus.
44
Toks buvo Michels albergue. avus savo keistumu. Juokingas. Bet kad ir kokia
bt buvusi keistuol, Michele t dien man velnikai padjo. Pradr mano milinik
psl ant kulno, kol "gyd" dav paskaityti knyg apie Santiago keli angl kalba, vliau
vakare ant kojos utep kakokio gydanio purvo. Ir stebuklingai, o gal ne, mano koja
po keli dien visikai atsigavo. Ai Michelei!
Taigi sikrusi ios dienos "namuose" ir atlikusi "medicinines" procedras,
patraukiau pasivaikioti po miestel. Usukau miel kavinuk. Jaunas barmenas
paoko nuo kds vos tik man jus ir plaiai ypsodamasis nulk mans aptarnauti.
Skaniausia cafe con leche visoje Ispanijoje vien dl tokio dmesingumo! Paklaus i kur
esu ir teik smulki dovanl - pakabuk su Marijos atvaizdu. Ieinant maloniai
atsisveikino ir palinkjo Buen Camino.
T vakar dienoratyje atsirado raas, kad "nenoriu grti namo. Nenoriu, kad
Kelias pasibaigt. Nenoriu, kad pasibaigt i svajon. Noriu ustrigti ioje akimirkoje.
Noriu jausti t vidin palaim vis likus gyvenim. Noriu amiai gyventi svajonje.
Kelias - mano ramybs oaz. Ir a nenoriu, kad tai baigtsi. Nenoriu grti ten, kur nra
i miel miesteli su glmis ipuotomis gatvmis, kur nra plaiai besiypsanio
barmeno puolanio taisyti man kavos, nra tos vidins taikos su savimi ir pasauliu... A
nelaukiu Kelio pabaigos". Ko Camino imok kart? Kad ne tikslo gyvendinimas yra
maloniausias, o to tikslo siekimas...
45
46
2015.06.17
Rabe de las Calzadas - Castrojeriz
Trylikos dien pasivaikiojimas. O a laiminga iki giliausi irdies gelmi.

Atrodo, kad pagaliau esu ten, kur ir turiau bti. Kad radau savo viet po saule, o
sprendimas eiti Keli buvo geriausias mano gyvenime.
Birelio septyniolikt dien pradjau lygiai et valand ryto. inau, nes t ryt
prabudau kartu su banyios varpais. Ir tai buvo toks dievikas momentas. Kakas
nuostabaus slypjo tame. Igriau puodel kavos su pienu, suvalgiau pora keksiuk ir
palikau Michels albergue.
jau ir grjausi nuostabiais vaizdais. Dangus, beribiai laukai.. Tobulyb.
Pusiaukelje mane pasivijo Javier ir toliau ygiavom kartu. Papasakojau jam apie
avij Michele ir visas jos keistenybes, skaitant uklijuotas rozetes. Javi papasakojo,
kad nenakvojo tame miestelyje, bet isikviets taxi gro atgal Burgos miest susitikti
su ten gyvenaniu draugu. Ryte vl gro t pat miestel ir ts Keli lyg niekur nieko.
Tik patraukiau peiais ir jau toliau. Visi mons su savom keistenybm...
kart su draugu ispanu apsistojome tame paiame albergue. O ten jau
jauiausi kaip keturi vaigdui viebutyje. Moderns piligrim namai. Jokio
autentikumo. Bet. Juk kartais galima ir taip pagyventi. Ypa kai kiemelyje stovi
nedidelis baseinlis su lediniu vandeniu. Atsisdi ant krato, merki kojas... Ir trksta tik
kokteliuko rankose. Mgaujiesi saule. Juokiesi. Bandai susikalbti su italu nekalbaniu
anglikai.
Ir net kai jau esi t dien veikusi 30 kilometr randi dar papildom jg ir eini
pasivaikioti po miestel. Ir mgaujiesi Ispanijos groiu ypsodamasi iki aus. Vliau
prikemi pilv keliais patiekalais i piligrim meniu, kol juokiesi i dar vieno Javier
juokelio. Ir tokiais momentais atrodo, kad sustoja laikas, sustoja visas pasaulis. Esi tik tu
ir i akimirka. Ir tu mgaujiesi ja nuo pirt galiuk iki plauk akn.
47
48
49
2015.06.18
Castrojeriz - Fromista
14 diena. 26 kilometrai
Prajusi dien pabudau su nuostabiais banyios varpais. O dabar et

valand ryto mano "keturi vaigdui viebutis" uleido ausis udani staugiani
"Ave Maria". Ne, ai. Man nepatinka. Sprukau i to albergue velniku greiiu.
Netrukus prie akis idygo kalnas. O mintyse igirdau save sakant "Ooo
Marijaaa". Giliai kvpiau ir... veikiau t galin n karto nesustojus. Jei prisiminiau
pirmj dien ir kalnus kalnelius, turiau prisipainti, kad sustodavau maiausiai tris
kartus pakeliui kiekvien virn. Tad.. maloni paanga. Ir beprotikas malonumas
akims. Nuo to kalno atsivr ad atimantis vaizdas. Sustojau ten keletui minui ir
mgavausi. Rijau t Ispanijos dal akimis bandydama amiams ustriginti t peiza
savo atmintyje. Vl nusileidau pakaln. Ir jau tarp pasakik lauk nematydama j
pabaigos.
Po kurio laiko igirdau kak prisiartinus ir sakant "Buenos dias, Erika". Atsisukau
ir plaiai nusiypsojau. "Hola, Nick!". Tai buvo mano pirmj dien draugas amerikietis!
Toliau keli tsm kartu. Kakuriuo metu mus aplenk ispanas Javier. Pasisveikino ir
nulk pirmyn. O mes su jaunuoju istorijos mokytoju Nicholu netrukus susiradome
albergue ir sikrm.
Vliau vakare vaikiodama po miest ivydau bgani korjiet Marie! Ir taip
aunusis trejetukas vl buvo kartu. Pavakarieniavus (atuonkojo su juodaisiais ryiais)
Nick nujo ilstis. O mes su Marie patraukm bar, kuriame ji mane supaindino su
auniu airiu Anthony. Ir lyg seni draugai grm al, nekuiavoms, juokms ir
mgavoms draugija. Gyvenimas Kelyje verda!!
Grau albergue likus penkiom minutm iki jo urakinimo.
50
51
52
2015.06.19
Fromista - Carrion de los Condes
Pagaliau pradjau mstyti ne apie tai, kiek dar liko kilometr iandien veikti, ne
apie skaudanias kojas, nugar, rankas, ne apie ispanik kart... Pagaliau visa tai
tapo tokia prasta kasdienika rutina, apie kuri net nebegalvoji. Pagaliau mano protas
m klajoti praeities prisiminimuose. Pagaliau pirmin Kelio prasm - pabti su savimi ir
apmstyti savo gyvenim, ilindo paviri ir tapo apiuopiama. jau daug galvodama
apie tai, kaip gyvenau ir kaip noriau gyventi.
Ir beprotikai pasiilgau trij dalyk... Lietuviko maisto, vakaro su filmu ir savo
nuostabaus kriktasnio. Rimtai pasiilgau. Bet gyventi galima, nes ia tuos dalykus
puikiai atstoja nuostabs gamtos ir miest bei miesteli vaizdai, pokalbiai su domiais
monmis ir tikrai neblogas ispanikas maistas.
iandien vl apsistojau dideliame albergue. Tik is priklauso baltai vilkinioms
vienuolms. Ir mes, to vakaro piligrimai, susdome ratu, dainavome ispanikas dainas,
kalbjome apie tai, kodl kiekvienas i ms eina Keli. Braukme aaras klausydami
vienos moters lidnos gyvenimo istorijos. Ir tas pasisdjimas mus labai suartino.. Tarp
ms vis usimezg kakoks nepaaikinamas ryys.
Vakarop nujau vienuoli rekomenduotas miias. Norjau pabgti i ten po
penki minui. Ne man... ne man... ne man toks kelias Diev. Netikiu Banyi.
iaip ne taip isdjau iki mii galo ir gavau vienuoli palaiminim, nors jauiausi
nesanti jo verta.
Vliau vaiktindama mieste sutikau air Anthony. Pasisveikinom, trumpai
pakalbjom ir jis nudm sekant miest nors jau buvo vlus vakaras.
Taip prabgo dar viena Camino diena. Ir jausmas toks lyg biau ne kakokia
praalait, bet lyg gyveniau ia. Lyg biau kakokios keistos tautos dalis. Kelio
tautos. Toks prastas tapo mano dienos ritmas. Pabudimas su saule, pusryiai, jimas,
piets, jimas, duas, vakarien, miegas. Ir daug bendravimo su "eima" - su kitais
kelieiais. Galbt tas gyvenimo paprastumas Kelyje ir avi. Kai neturi dl nieko sukti
galvos, bet tiesiog priimti visk, k t dien tau pasilo gyvenimas.
53
2015.06.20
Carrion de los Condes - Moratinos
Pasiekiau pusiaukel. Tiek dien praleist Kelyje, tiek veikt kilometr skaiiumi.
Ir man pasiutusiai gera gyventi. Tai neabejotinai geriausios atostogos.
T dien nujau beveik 30 kilometr. Vis keli jau viena. O pirmieji septyniolika
kilometr buvo beprotikai ilgi. Kartaaaa. Ir vos keli mediai, kuri eliuose galtum
trumpam pailsti ar pasislpti nuo sauls.
Kakuriuo momentu pastebjau ant kelio enklo kakieno palikt ra: "Don't
quit before the miracle". Filosofikai ypteljau ir toliau jau savo Keliu, tikdamasi jo
pabaigoje gauti ir sau skirt stebukl. Kad ir koks jis bt.
Apsistojau italikame alergue, kuris (sunku tuo patikti) turjo italikos dvasios. Ir
diena buvo tikrai nuobodi. Tiesiog isitiesiau kieme ant gulto ir mgavausi saule.
Vakarien taip pat turjom italik - spageiai. Susdom aplink stal viena didel
"eima". Ir diaugms ne tik maistu, bet ir draugija.
Tame albergue taip pat apsistojo mergina, kuri sutikau pai pirmj savo dien
kopdama kakur kaln i imto kit. Ir ji buvo pirmoji, kuri mane ukalbino Kelyje ir
ragino "eiti toliau, nepasiduoti, nes vliau bus lengviau". Paplepjom su ia itale kelet
minutli, o gal valandl. Jai tai buvo jau antrasis Camino. Ir kai pradjau abejoti ar
antr kart eiti tuo paiu keliu gali bti domu, ji patikino, kad tikrai gali. Nors kelias ir tas
pats, bet piligrimai juk kiti. Be to, antr kart daug labiau mgaujiesi kiekviena akimirka.
Neskubi ir neleki, kad tik kuo greiiau pasiektum sekant albergue. Tiesiog diaugiesi
buvimu Kelyje ir esi daug labiau atsipalaidavs. Nes inai, kad Camino vis tiek
sutvarkys visk taip, kaip reikia.
54
2015.06.21
Moratinos - El Burgo Ranero
Kur buvau birelio 21 dien? Rojuje.

iaip ne taip nukrypavau 29 kilometrus spiginant super kartai saulei. Kelet
kart prasilenkiau su dviem Kelyje susipainusiais vyrais. Jau buvau apie juos girdjusi.
Nuo pat pirmos dienos pranczas ir italas eina kartu. Ir n vienas nemoka anglikai. Ir
tuo labiau nemoka vienas kito kalbos. Bet nepaisant ios "smulkmenos" jie sugebjo
susibendrauti ir tai jau pus Kelio veik eidami drauge. Ir a bandiau gestais ir visom
inomom ital, prancz, ispan kalb frazm su jais persimesti pora odi. Atrodo,
supratom vienas kit. O nutarusi apsistoti iandienos miestelyje palinkjau jiems "gero
kelio" ir sugavau italo siuniam oro buin. Linksmuoliai.
Susiradau albergue. Ir Dios Mio! Pripuiamas baseinas, papldimio gultai,
iaudiniai(?) skiai nuo sauls... Nors pasilik itam kurorte aminai... Nes kai eini jau
ketvirt imt kilometr toks vaizdelis tikrai glosto ird.
sikrusi "namuose" patraukiau bar, kurio savininkas vos tik man engus
miestel teik lankstinuk su kvietimu ateiti paragauti skaniausios paella Ispanijoje.
Susigundiau, tad nujau. Ir tai buvo... Perfecto! Mua! Skaniausia paella pasaulyje!
Vakariens kompanionai buvo ispanai tvas ir snus ir amerikiets motina su
dukra. Ties sakant, ispanai man patiko labiau. Tvas kiekvienais metais vedasi vien i
trij savo vaik Camino ir nueina su juo dalel Kelio. Ir tai jiems ne tik atostog ygis,
bet kartu ir brangus laikas su eima. Koks nuostabus dalykas. O tai amerikiets
pasirod nelabai mielos. Neinojo, kur ta mano Lietuva ir net drso teigti, kad pas mus
bna poliarins naktys. Princes dukra pakramsnojo salotos lap ir ikulniavo savo
albergue. O mes likome pasiklausyti baro savininko istorijos.
Taigi... Jis, ispanas, savanoriavo viename i Camino albergue. Ir vien dien ten
pasirod Ji, avi bulgar. Po vienos vienintels dienos bendravimo tarp j kakas
siieb. Tad kit ryt ji atsisveikindama paadjo grti. Ir po poros savaii paad
itesjo. veikdama didesnius atstumus nei i pradi planavo mergina nujo savo
Camino iki galo, tada sutaupiusi pora dien gro t laiming albergue ir praleido likus
laik su savo aviuoju ispanu.
55
Tuomet ji gro Bulgarij, ijo i darbo, sutvark visus reikalus, susikrov
daiktus ir isiadjusi savo senojo gyvenimo dl staiga siiebusios meils iskrido atgal
Ispanij. Ir kartu jie dar tik ketverius metus. O gal jau ketverius. Bet abu be galo
laimingi ir vis dar iki aus simylj vienas kit.
Iklausiau j istorij ir taip naiviai pasvajojau ir a sutikti savo savanor.. Juk bt
nuostabu patirti toki meil, apie kuri rodo filmuose ir rao knygose. sivaizduok.. Ateini
albergue, pamatai graiai besiypsant savanor ir ybt meil. O palaukit, juk tokia ir
buvo ispano ir bulgars istorija. Nuostabu. Camino yra nuostabus.
56
57
2015.06.22
El Burgo Ranero - Arcahueja
Paskutines dienas miau ingsniuoti lyg robotukas. Vienas du, vienas du, vienas
du... ingsnis po ingsnio artju prie usibrto tikslo. Einu alia kelio, kur nuolat
pralekia automobiliai ir vienas kitas net papypsina ivyds sunki kuprin neani
piligrim. Mano paios mintys nutilusios, galva tuia ir viskas atrodo taip paprasta.
Saul vis dar spigina kariausiais savo spinduliais, bet, rodos, net ir prie to jau
pripratau. Einu, gurkteliu vandens, ukandu banano, dairausi aplink, pasitaisau kuprin
ir einu, einu einu...
Kakurio momentu perjau tilt einant per up, nusiaviau batus ir bridau ledin
vanden. Usinorjau taip padaryti, tai ir padariau. Bet vanduo buvo toks altas, kad
netrukus sprukau kuo toliau nuo jo.
i nuobodok dien vl veikiau 29 kilometrus. Tikra aunuol. Apsistojau
nedideliame miestelyje, vos penki kilometrai nuo Leon (didiausio miesto Kelyje). Visi
piligrimai iskubjo ten, tad nenustebau, kad turjau tik vien kambariok - gydytoj i
Brazilijos. Kartu pavakarieniavom, pakalbjom apie gyvenimus ir Keli. Nustebau, kad
jis inojo, kur Lietuva, ir tuo labiau, kad jo snus ten neseniai dalyvavo krepinio
stovykloje. Kieti tie brazilai.
Vakarienei gavom paellos, bet vakarykt tikrai buvo geresn. Ties sakant,
tokios gardios kaip vakar daugiau ir neteko paragauti. Bet piligrimui bet koks maistas
yra maistas. Kiekvienas ksnis reikalingas norint turti jg ir veikti dar vien kilometr.
Pavalgius dar pasivaikiojau po miestel. Jei vaikiojimu galima vadinti mano
nulepsjim iki miestelio centro ir atsisdim ant suoliuko. Netrukus visai alia mans
keli vaikai m spardyti kamuol. Grjausi j mokjimu valdyti kamuol. Myliu Ispanij ir
futbol.
Ir jei iandien ko nors imokau, tai mgautis ia akimirka. Nooors. To ia
imokstu kasdien.
58
59
60
2015.06.23
Arcahueja - Villadangos del Paramo
Daniausiai 7 valand jau bdavau kelyje. Bet kart albergue palikau kiek
vliau nei prastai - 7:30h. Saul jau buvo besibgjanti ir erzino savo kaitra. Bet vis tiek
ygiavau plaiai ypsodamasi ir mgaudamasi kiekvienu ingsniu.
U geros valandls pasiekiau Leon miest. Beprotikai gra miest su dar
graesniais monmis. Nutipenau iki katedros, isiiojusi j fotografavau, kai igirdau
draugik "Hola". Nustebusi pavelgiau ant suoliuko sdini kompanij - airis
Anthony, ital Franceska ir tik kelis kartus matyta austr Danielle. Prisdau prie j,
trumpai pasinekuiavom. Anthony pasipiktins mokesiu u jim katedr retorikai
klaus, ar Dievas tikrai norjo, kad mes u jim banyi moktume 5 eur?
Nusijuokme, bet banyi njome. U toki sum galime beveik prabangiai pavalgyti.
Svarsiau ar nepasilikus vienai dienai iame mieste, bet visgi nusprendiau judti
toliau. Nors prasdjau prieais katedr tris valandas... Ir saul buvo paiame kartyje,
tad eiti darsi vis sunkiau. Bet jau.
U penkiolikos kilometr pasiekiau nedidel miestel, kuriame buvau pasiruousi
sustoti, nes jg atsargos iandien labai smarkiai seko. Taiau niekur nemaiau
albergue ar bent enklo apie tokio buvim kakur u poskio. Pamaiau iukles
ineani moterik ir pribgau prie jos. Ispan kalbos pradmenimis, gestais ir angl
kalbos priedais bandiau isiaikinti ar ia yra piligrim nakvyns namai. Suinojau, kad
nra. Teks kulniuoti dar 7 kilometrus.
Ta pati moteris pamaiusi mano menkas vandens atsargas, grieb mane u
rankos ir nusived savo namus pripildyti butelio. Tariau tkstant "gracias" ir
stebuklingai gavau papildom jg nueiti iki kito miestelio.
Gal gale pasiekiau albergue ir engiau pro jo duris kartu su griaustiniu. Spjau
nuygiuoti iki prasidedant lietui. Nors tiek pasisek iandien. Vakarieniavau kartu su ten
sutikta dane Joana. Atrod miela mergina, tad gaila, kad vliau Kelyje nebesusitikome.
Taip ir mokaisi paleisti mones, kurie tra tik praeiviai tavo gyvenime.
Ir jauiuosi truput sulauyta. Bet.. Viskas gerai. Pamiegosiu ir nauj dien vl
pradsiu su ypsena. Nes esu stipri moteris. Ir a nepasiduodu!
61
62
63
2015.06.24
Villadangos del Paramo - San Justo de la Vega
Ryte pradjusi ygiuoti vienu metu gan ilgokai nebemaiau rodykli, bet jau
pirmyn tikdamasi, kad vis dar einu reikiama kryptimi. Ir kaip nudiugo irdis, kai
ivydau gelton rodykl ant medio! Su mano nuotaika kartu pakilo ir saul.
Pasikeit ir aplinka. Regis k tik ygiavau pramintu siauru takeliu visikai alia
automobili kelio, o dabar jau einu apsupta isausjusi dykyni. Amerikoj nebuvau, bet
dabar jauiausi taip lyg netiktai atsidrusi Teksase. Apsupta beprotiko kario be
galimybs pasislpti kieno nors elyje.
Ir a nuoirdiai prisipastu - pavargau. Pavargau nuo skausmo. Pavargau pati
nuo savs. Nuo milijono mini galvoje. ingsniavau priek be joki emocij ir su vis
senkania motyvacija. Koks velnias mane ia ne?
A netgi patingjau eiti du kilometrus iki graaus Astorgos miesto. Tad likau
kakokiame keistame miestelyje ir buvau vienui vienas piligrimas visame albergue. Nors
toks pliusas. Privatus kambarys su keturiom lovom. Pamiegojau ilgo piet miego ir
pailsinau kojas.
Bet... Net ir toki dien, kai viskas atrodo blogai... Sugebu sau pasakyti, kad rytoj
viskas bus geriau. Laikykis ir nepasiduok. Myliu savo stipryb. Ir optimistik poir net
lidniausi dien. Kas su manim negerai?
64
65
66
2015.06.25
San Justo de la Vega - Foncebadon
gyvendinau du tredalius svajons, o gera nuotaika sugro savo ves. Ryt

pradjau pasiekdama Astorg, apirjau nuostabius jos pastatus, ypsojausi ir
sveikinausi su k tik prabudusiais ir albergue's paliekaniais piligrimais. Visgi mieste
neusibuvau ir lkiau tolyn. Paliekant Astorg pralenkiau air Anthon kartu su
bendrayge grtanius takeliu, kuriuo klaidingai buvo nusuk. Pasijuokiau i j ir toliau
ygiavau lyg niekur nieko. Savu tempu.. greitesniu nei j!
Piet sustojau mao miestuko kavinukje. Tikjausi skaniai uksti ir apsieiti be
nuotyki. Bet kur tau! Gavau gard sumutin ir... imeiau j ant grind. eimininkas tik
nusijuok ir djo kit tok pat gards. Itariau penkiolika "gracias" ir dkinga
nukulniavau prie staliuko lauke.
O tada kelias vl m kilti auktyn. Saul pasiek beprotysts virn ir eiti tikrai
pasidar sunkoka. Bet visgi jau ir nesiskundiau.
liauiau ios dienos paskutinius kilometrus, braukiau prakait ir griau jau
spjus suilti vanden. Apsivyniojusi galv roine skara netgi nedrsiai pasvajojau apie
skrybl - gal bt geriau nei itas plonas mediagos gabalas?
Pagaliau radusi ma lopinl pavsio, sviediau kuprin po mediu, pati kritau
alia ir jau norjau garsiai internacionaline kalba irkti AAAaaa... Bet pamaiau, kad
ypsosi alia kojos gulintis akmuo, tad nusiypsojau ir a. Pailsjau dar kelet
sekundi, atsistojau ir jau toliau.
iaip ne taip pasiekiau albergue. Usiropiau antr lovos aukt, nes
paskutiniai atj visada gauna blogesnes vietas. Juk n vienas pavargs piligrimas
nenori savo skaudaniom kojom kabarotis virutin lovos gult... Bet kam nors vis tiek
tenka. Tad iandien teko man.
Vakarien buvo pasakikai skani, o prie jos labai smagi kompanija piligrim, su
kuriais anksiau Kelyje neteko susidurti. Ukandom, o tada albergue eimininkai
idalino visiems po dovan. Skrybl. Rimtai.
Jau minjau, kad Kelias tau duoda tai, ko nori?
67
68
69
2015.06.26
Foncebadon - Cacabelos
43 nueiti kilometrai, kai termometras 19h rodo 37 laipsnius ilumos. Tai kiek buvo
dien??
O dien, tiksliau ryt, pradjau dar su tamsa. Nieko nemaiau, tad sekiau paskui
priekyje su ibintuvliu einant piligrim. Kilau kaln ir maiau kaip kartu kyla saul.
Pasaka. Tiesiog nuostabus vaizdas. Ir aplink vien kalnai. Reabilitacija mano pavargusiai
sielai. Netrukus jau ygiavau tyliai kak dainuodama ir plaiai ypsodamasi.
Pasiekiau Cruz de Ferro - kalno viruj pastatyta kryi, prie kurio piligrimai deda
i savo nam atnet akmenuk, kuris simbolizuoja j Kelion, o gal visk, k jie nori
palikti ia ir toliau gyvenime nebesineti. Gaila, bet a tik vliau suinojau apie it
piligrim ritual, tad savojo akmenuko neatneiau ir nepalikau. Gal kit kart?
ygiavau kaln virnse ir velgiau diding ir nuostab rytin pasaul.
Tikriausiai net iklydau i piligriminio takelio, nes ygiavau plentu ir nemaiau rodykli.
Bet vis tikinjau save kad ia Kelias tik vienas ir nereikia dl to sukti galvos. Po ilgoko
jimo ivydau, kad mano didysis automobili ir dvirai kelias silieja maesn takel,
tad patraukiau peiais, nusiypsojau visgi nepaklydusi ir meiau keli dl takelio.
Netrukus ivydau iuose milinikuose kalnuose sitaisius ma miesteliuk.
Nusileidau j, jaukioje kavinukje ukandau ir pdinau toliau. Prajau dar vien miestel
ir dar vien.
Vienu metu kelias isiakojo dvi puses ir neturjau alio supratimo, kur
pasirinkti, nes Keli ymintis enklas stovjo taip, kad galjo rodyti ir vien ir kit
atak. Mane pasivijo prancz, kuri nekalbjo anglikai, tad irjom viena kit ir
giojom peiais.
Bet visgi, kuo ilgiau eini Camino, tuo geriau supranti gestus ir vis kalb miin. O
gal tiesiog imoksti klausytis irdimi, ne ausimis. Tad gal gale kartu su prancze
moterike pasirinkom vien i keli ir patraukm juo.
70
Paskui mus dar ir amerkietis vyrukas nuskuod. Bet netrukus ms isirinkt
keli pastojo didiuls grandins ir tvoros. Supratom suklyd ir bandm grti tikrj
keli brisdami kiaurai piev. Grom, pasijuokm ir visi pagav savo jimo tempus
atsiskyrm.
Gal gale engiau Ponferrad. Buvau maiusi io miesto nuotraukas ir inojau,
kad jis man patiks. Ir patiko. Labai. Akys sustojo ties tamplieri pilimi ir t pai sekund
apsisprendiau likti Ponferradoje nakiai.
Patraukiau iekoti albergue. Perskrodiau miestelio aikt, leidausi laiptais
emyn ir susidriau su dar vienu neipasakytu io miesto graumu. Akimirkai
stabteljau, sumirkiojau akimis ir pagalvojau, kad perkaitau saulje. Turbt tikrai
perkaitau. Arba perkaito tas vaikinas be markinli ant savs susipyls kibir vandens.
Nusiypsojau iam tamplieri riteriui ir apsisukusi nriau atgal.
Vl patraukiau miestelio centr ir staiga igirdau kak aukiant mano vard.
Apsidairiau ir ivydau nirtingai mojani korjiet Marie! Bgte atbgau prie kavinukj
laik leidianios draugs ir stipriai j apkabinau. Nelaukdama kvietimo atsisdau alia.
Juk tiek dien nesimatme!
Prie ms prijo padavjas, pasisveikino ir lyg niekur nieko ov man skirt
kompliment: "You are very beautiful!". iek tiek pasimeiau, bet padkojau ir plaiai
isiiepiau. Nors iandien ypsena jau ir taip pasiek platumo maksimum. Kartu su
Marie vaikinukui nujus kikenom lyg maos mergaits.
Vliau papraiau, kad padavjas su manim nusifotografuot. Kada a esu
praiusi ko nors su manim nusifotografuoti? Niekada. Gal gale, Jose (suinojau vard
ir gavau kvietim facebook'o draugus) dar pareik, kad neturim susimokti, nes jis
vaiina. Oj tie ispanai...
Ir nors ketinau likti iame nuostabiame mieste, visgi patraukiau kartu su Marie
toliau. Nusipirkom vyno butel ir nem papildom svor penkiolika kilometr. Galiausiai
apsistojom skirtinguose albergue, bet vis tiek vl susitikom ir patraukm tiesiai
kebabin. Pasiilgom nesveiko maisto. Valgm, juokms. Grm vyn. Kebabins
darbuotoja paskolino ne tik kamiatruk bet ir vyno taures. Tad galjom labai prabangiai
pavakaroti.
Ir nors nusivariau nuo koj.. Buvo verta. Tiesiog nenustok Eiti... ir ypsotis.
71
72
73
74
75
2015.06.27
Cacabelos - Ambamestas
Turbt pirm kart Kelyje taip blogai miegojau. Buvo be proto karta ir
nemonikai skaudjo koj. Atrodo, vl persistengiau nueidama 43 kilometrus.
Dien pradjau gan vlai - septint ryto - visikai nepailsjusi ir neisimiegojusi.
Ir vos tik ijau i albergue sutikau Marie. Abi buvom adjusios pradti anksti, tad
nesitikjom susitikti tokiu metu. Bet visgi susitikom ir patraukm keliu tolyn. jom pro
dar neprisirpusius vynuogynus. jom per miel kaimuk. O a vis stebjau senus
apgriuvusius parduodamus namukus ir svajojau kaip vien dien tok nusipirksiu.
Susiremotuosiu, pasisodinsiu roi krm ir gyvensiu svajoni Ispanijoje. Arba
atidarysiu savo albergue ir kasdien klausysiuos piligrim gyvenimo istorij. Kas ino...
Galbt vien dien...
Galiausiai perjus vien miest galjom rinktis eiti palei vaiuojamj dal kaln
papdje arba kopti kaln ir eiti ilgesniu bei sudtingesiu keliu. Pasirinkau kalnus.
Marie taip pat, bet ji nuskuod priek, o a atsilikau ir neskubdama ingsnis po igsnio
lipau vir. Ir buvo verta. Kvap ugniau nuo kalno atsiveriantys vaizdai. ypsojausi
ir neinojau, kur dti pro kratus besiveriant gyvenimo diaugsm.
Vl buvau tik a ir kalnai. Vl jauiausi taip lyg biau laimingiausias mogus
pasaulyje. Turjau tik mlyn kuprin ant pei ir priek vedant siaur takel. Bet
jauiausi taip lyg turiau visk. Galbt ir turjau? T nerpesting sault dien
pasaulio vidury.
Kakur vidury kalno ppsaniame mikelyje ivydau ant ems pabirusius
milinikus kankorius. Galvon ov mintis, kad tai bus puikios lauktuvs geriausiai
draugei. Juk liep parvet nors ispanik akmenl. O ia tooooks galingas kankoris!
Didelis kaip ir ms draugyst. Tad nieko nelaukusi nutvriau vien kankoriuk ir
pasiryau pargabenti j Lietuvon. Taip ir ygiavau toliau. Isiiepusi iki aus, nes Kelias
vl dav tai, ko man reikjo.
Kak garsiai lietuvikai dainavau, kai staiga i u krm igirdau aukiant mano
vard. Pasukau link to garso ir ivydau pavsyje besiilsini Marie.
76
Abi apsiudiaugme vl ivydusios pastam veid. Prisdau alia draugs ir
kartu dar iek tiek pailsjom bei lengvai ukandom sausaini. Tada kartu nusileidome
nuo kalno ir dar kart isiskyrme. Marie nusprend likti miestelyje kalno papdje, o a
nupdinau dar penkis kilometrus.
Apsistojau nedideliame albergue alia tokio pat nedidelio upelio. Svajojau merkti
kojas alt ups vanden. Ir netrukus t svajon gyvendinau. Susiradau ma lieptuk
ir prisdau ant jo, o kojas nuleidau vanden. Ir Kelyje tu imoksti dievinti net tok ma
malonum. Imoksti vertinti akimirk. Ir tai yra nuostabu.
77
78
2015.06.28
Ambamestas - Alto de Poyo
Dien pradjau puikiai nusiteikusi. Atsisveikinau su mau mielu albergue

vildamasi kada nors ia vl sugrti. Kitame miestelyje, igirdusi i kavins sklindani
muzik usukau ten ir papusryiavau. Ir kaip gera mgautis tokiais rytais.. Ir kone
kasdien mano maisto racione atsiranda vieios apelsin sultys ir cafe con leche (kava
su pienu) - du dieviki dalykai.
Vliau kelias apsunko nes vl teko kopti auktyn. Bet atsiveriantys vaizdai buvo
verti viso ilieto prakaito. Prasilenkiau su piligrime, kuri nesi keli mnesi kdik.
Netiktina. mons eina Keli su kdikiais ant rank, su ramentais po paastimis... ir
nesiskundia. Tad koki teis skstis turiu a?
Nujusi vos 14 kilometr t dien norjau sustoti miestelyje kalno virnje.
Atsistojau didiul piligrim eil prie albergue ir laukiau kol jis atsidarys. Ir neinau, kas
man susiviet, bet supratau kad iandien nenoriu likti su tokiu dideliu briu moni. J
ten buvo per daug. O jei nenoriu, tai kam kankintis? Vl usimeiau kuprin ant pei ir
patraukiau priek rodykli kryptimi.
Kitame miestelyje usukau parduotuv. Nusipirkau led ir ooooj kaip vliau ito
gailjausi. Maas malonumas kainavo man nuobodi paskait apie gyvenim ir blogus
pasirinkimus.
O buvo taip, kad prisdau alia parduotuvs nordama pasimgauti ledais kart
vasaros dien. Tada prie mans pribgo piligrimas, keliaujantis kartu su unimi. Kelis
kartus juodu jau teko matyti Kelyje ir slapta tuo ilgakasiu vyruku avjausi
sivaizduodama, kad jis tikr tikriausias piligrim piligrimas. Deja, nusivyliau juo vos tik
mus man pamokslauti, kad vietoj led turiau krimsti bananus ar bet k kit, kas yra
sveika. Vyrukas nepatingjo isitraukti popieriaus skiauts bei parkerio ir surayti man
piln sra video pavadinim, kuriuos privalau pairti, kad pakeisiau savo "blog"
mstym! Dabar jau tik linkiojau galva ir meldiausi, kad jis kuo greiiau nuo mans
atstot ir nebekalbt apie "cowspiracy, meat the truth, zeitgeist" ir kitas tik jam domias
teorijas. Po ger penkiolikos minui padkojau jam u rpest, usimeiau kuprin ant
pei ir nuskuodiau priek.
79
Visada laikiau save tolerantika ir
vis dar manau, kad tokia esu. Bet
priverstinis savo nuomons kiimas
mane tikrai veria neti kudai. Daugiau
to vyruko neivydau, bet bent jau
supratau, kad mons ne visada yra
tokie, kokius mes juos sivaizduojam
esant.
Dienos nusivylim sraas
pasipild, kai pasiekusi kit miestel
suinojau, kad vieninteliame jo albergue
nebra laisv lov. Patyriau lengv ok
- tai buvo vienintelis albergue per vis
mano Keli, kuriame nebebuvo viet. Tad
teko ygiuoti tolyn dar kelet kilometr.
Galiausiai radau du vienas
prieais kit stovinius albergue ir
patraukiau esant tolliau - kitoje gatvs
pusje. Turjau tik tris kambariokus
pranczus ir man to pakako.
Pasiklausiau j nesuprantamo
iaukjimo ir po iandienos keistuolio
paskaitos tai buvo tikra atgaiva.
Tie patys pranczai vliau pamat,
kad vakarieniauju viena, pakviet mane
prie savo stalo. ypsojausi, kramiau ir
bandiau iaikinti, i kur esu. Visi
pasijuokme, pasisotinom ir tikrai labai
greitai krit lovas usndome.
80
2015.06.29
Alto de Poyo - Samos
i dien praminiau likimo smgi diena. m netiktai ir pradjo lyti. Stebuklais!

Rytas prasidjo prastai - anksti pabudau, susikroviau mant ir patraukiau Keli.
Albergue eimininkas senukas subuiavo abu skruostus ir palinkjo "Buen Camino".
Vos tik ijus pro duris susidriau su krykele. Prie mane ppsjo du keliai ir a
nemaiau rodykls. Tad pasiklioviau nuojauta ir pasukau kair. jau pakaln kakur
tolumoj matydama miestel. jau plaiai ypsodamasi, bet galiausiai sunerimau, kad
niekur nesimato joki gelton rodykli. Svarsiau, kad gal reikt apsisukti ir grti
albergue paklaust to mielo senuko, kuria kryptimi man eiti. Ir tada i priekio atidundjo
senas baltas mainiukas. U vairo sdintis senukas sustojo prie mans ir m
ispanikai aikinti, kad ia ne Camino ir nirtingai mosuodamas ranka liep eiti atgal.
Padkojau, palinkiojau visk supratusi, apsisukau ir kulniavau atgal.
Grau prie savo albergue. Perjau gatv ir ujau kito albergue bariuk. Nes
iek tiek viriau i pykio sau, kad bereikalo sugaiau laik ir naudojau jgas. Tad laikas
kalti skaniosios kavuts ir papusryiauti. Ties sakant, jei nebiau paklydusi, nebiau
ir jus t bar. Bet ujau. O ujus igirdau beprotikai grai kalb. smeigiau akis
televizori - galbt tai jis kalba lietuvikai. Bet ne. Prie stalo sdjo dvi merginos ir
iaukjo lietuvikai. Nusimeiau kuprin, isiiepiau ir prijau prie j. "Hola! Where are
you from?" paklausiau, i kur jos yra ir sulaukiau angliko patvirtinimo, kad i Lietuvos.
Tada dar labiau isiiepiau ir suukau... "Aaaa... A irgi". Jos nustebo taip pat kaip ir a.
Nusijuok ir pakviet prisijungti prie j. Likus (tai yra vis) tos dienos keli ygiavom
kartu. Ir turbt pirm kart gyvenime buvo taip malonu igirsti sav kalb.
Camino.. K dar man esi paruos?
81
82
2015.06.30
Samos - Ferreiros
Liko vos 98 kilometrai iki Santiago de Compostelos. Negaliu patikti. Nenoriu.

Nenoriu, kad i Svajon pasibaigt.
Keli iandien pradjau viena. Atsisveikinau su vakar sutiktom lietuvaitm Vitalija
ir Virginija, turdama vilties dar nors kart su jomis prasilenkti, ir patraukiau rodykli
kryptimi.
ingsniavau grdamasi gamta ir gyvenimu. Ir nors nuotaika buvo gera, galvon
versi kyri mintis perspjanti apie artjani pabaig. Neketinau pasiduoti iam
lidesliui ir pasiadjau sau i likusi dien pasiimti maksimal kiek grio.
Nuotykiai prasidjo prijus vien miestel ir radus jame vandens fontan, kuriame
nebuvo vandens. Man reikjo pasipildyti atsargas, o tas bjauryb sugalvojo neveikti!
Ilgai nedvejojusi usukau artimiausi suvenyr parduotuvl ir patraukiau prie
aldytuvo su vandens buteliukais. Pardavjas ispanas tuoj pat m mane kalbinti.
Klaus i kur esu, kodl Einu, k veikiu gyvenime. Pasakiau, kad nieko. Paklaus, ar
patinka Ispanija. Atsakiau, kad dievinu. Tada vyrikis n nemirkteljs pasil darb
bare. Ispanijoje. Ura savo kontaktus. Prie viso to dar padovanojo apyrank.
Ijau i tos parduotuvls su galvoje kirbaniu klausimu "Queeee??" Kas ia k
tik vyko? jau ir juokiausi. Tada u tvoros kakieno kieme pamaiau kak panaaus
strut. Ir vl klausiau savs "Queee??".
Pasiekiau Sarria - miest, nuo kurio iki Santiago de Compostela katedros lieka
vos imtas kilometr. Kad gautum "Compostelos sertifikat" - paymjim, liudijant, jog
nujai Camino ir esi tikras piligrimas, utenka nueiti btent iuos paskutinius imt
kilometr. Dl to ioje atkarpoje einanij skaiius iauga labai smarkiai.
Ir tikrai nenoriu pykti ant t, kurie ygiuoti pradeda Sarrijoje, nes juk a neinau,
kodl jie eina tik t imt kilometr, kai pati jau nujau beveik septynis imtus.. Nenoriu
pykti, bet pykstu. Kreivai nuvelgiu j pustutes kuprines ir sportinius batelius...
83
Pakeliu nos auktyn ir ididiai aplenkiu juos ygiuodama apdulkjusiais batais ir
nedama galbt per sunki kuprin. Bet vis tiek.. Nuoirdiai nusiypsau ir linkiu "Buen
Camino", nors ir nesitikiu umegzti su jais artimesns draugysts.
engusi miestel, kuriame planavau apsistoti miau dairytis albergue. Ir ia man
pagalb atskubjo amerikietis, su kuriuo kartu braidm per pievas, kai iek tiek
iklydom i kelio prie Ponferrad. Vyras lengvai paaikino, kur rasiu pig albergue ir
pats patrauk kit pus - bar. O a nusileidau pakaln ir radau jo parodytus
nakvyns namus. Usiregistravau ir gavau lov. velniai sakant, kambarys kuriame
teko miegoti buvo sujauktas. O jei atvirai, tai buvo baisiausias miegamasis per vis
Camino. Atrod, kad kambarys netvarkytas maiausiai savait. Pagalvs ir pledai
imtyti kas kaip paliko, paios lovos sugrstos kambariuk beveik be galimybs pro
jas praeiti.
Nepaisant nemalonios miegamojo aplinkos, pats albergue buvo visai neblogas.
Nedidelis brelis piligrim gavom tikrai karalik keli patiekal vakarien, bendravom
tarpusavyje, gurknojom vyn ir galiausiai eiminink dar dav po taurel kakokio
geltono ispaniko alkoholinio grimo (gaila, bet pavadinimo nepamenu).
Vliau visi sdjom kieme ir laukm, kol nusileis saul. Tas pats amerikietis, kurio
dka apsistojau iame albergue, juokdamasis visiem pasakojo, kaip prie kelias dienas
j paklaidinau. Galiausiai est Merike sugalvojo paaisti aidim. Ji paleisdavo dain, o
mes turjom atspti, kurios alies gyventojas j atlieka. Gavau vien tak atspjusi i
met Estijos eurovizinink dain ir tuo baigsi mano muzikins inios. Bet bent jau
Merike buvo jomis patenkinta.
Sutemo ir visi tyliai isiskirstm lovas. Gal tik amerikietis liko tamsoje gurknoti
ispaniko vyno.
O man liko eiti vos penkios dienels. Ir a jau inau, kad labai pasiilgsiu buvimo
ia. Pasiilgsiu piligrim ir Ispanijos.
84
85
86
87
88
2015.07.01
Ferreiros - Ligonde
Tai neabejotinai buvo viena mgstamiausi mano dien.

Ryte albergue palikau viena i paskutini. Pasaulis skendjo rke, o a vis tiek
ygiavau kak niniuodama ir nedrsiai ypsodamasi. Netrukus mane pasivijo brazilas
gydytojas John, tad kur laik jom kartu, paskui dar ir papusryiavom kartu. O tada jis
nurko savo tempu ir a vl likau viena.
jau neskubdama, nes turjau dar daug laiko ir ne tiek jau daug likusi
kilometr. Buvau nusprendusi likti viename miestelyje, bet prajau j taip ir neumaiusi
albergue. Teko ingsniuoti toliau. Ir tai buvo labai gera likimo dovana. Nes sekaniame
kaime Kelias buvo paruos miel staigmenl.
Taigi einu einu ir girdiu, kaip prie staliuko po mediu sdintis vaikinas
diaugsmingai itaria mano vard. A jo i kart nepainau, bet prijusi ariau supratau,
kad tai po didele barzda besislepiantis Kelio draugas Poli i Izraelio. Ir kiekviena diena,
kai j sutinku bna nuostabi. Tokia buvo ir i. Apkabinau j ir prisdau pusvalandukui
pasidalinti spdiais. Pakalbjom apie Kelio nuotykius ir pokyius Savyje. Pasidarm
bendr nuotrauk ir vl apsikabin atsisveikinom.
ygiavau tolyn trykdama diaugsmu. Pakelj besiilsintis brys piligrim
draugikai su manim pasisveikino ir palinkjo gero kelio. Kakuris pasak, kad mano
maikut su didele irdimi labai grai. Atsakiau, kad ji reikia, jog einu Keli atvira irdimi.
Nuskubjau tolyn.
Sustojau prie mao mielo albergue. Vos tik engusi pro plaiai atvertas duris
pasisveikinau su dviem besiypsaniais savanoriais, io albergue priirtojais. Jie
mane be proto nudiugino pranedami, kad gaunu paskutin i deimties lov.
Kol vienas i vyruk djo antspaud ant mano piligriminio paso, kitas menkomis
angl kalbos iniomis m megzti pokalb. Viskas vyko daug ma taip:
- A Jonathan.
- A Erika.
- A i Ispanijos.
- A i Lietuvos. inai, kur Lietuva?
- Ne. Parodyk, - papra jis ir atsisuko ant sienos pakabint emlap.
- ia, - baksteljau pirtu savo al.
89
- Tai tu atjai nuo Lietuvos iki ia? - ypsodamasis iki aus paklaus Jonathan.
- Aaaa... Ne, - ilemenau. - Tik nuo Saint Jean.. Gal kit kart nuo Lietuvos.
Dabar jau abu plaiai ypsojoms. Dar jis prisipaino, kad nelabai gerai kalba
anglikai. O a tuo tarpu pasiguodiau nemokanti ispan.
Galiausiai atgavau savo pas ir patraukiau link miegamojo. ia mans lauk net
dvi staigmenos. Vis pirma, ant lov puikavosi ANTKLODS. Tikr tikriausios, minktos,
velnios, varios antklods. Toooookia prabanga Kelyje, kai visada miegi susisups
miegmai. Ir antras diugus dalykas - iame albergue apsistojo ir mano anksiau
sutiktos lietuvaits - Vitalija ir Virginija. Vl galjau pabendrauti gimtja kalba ir
pasidalinti Kelio spdiais nelauydama lieuvio.
Ir t dien dar kart pasitvirtino taisykl, kad Kelias duoda tai, ko nori. A buvau
beprotikai pasiilgusi vakaro su filmu. Ir is nuostabus albergue man tok suteik. Ir a
su dideliu malonumu irjau anglikai garsint sen film apie Jz. irjom kartu su
viena i lietuvi ir j Kelio drauge australe. irjom, juokms ir diskutavom. Ir buvo
gera.
Atjus vakariens metui, visas deimties piligrim brys nusileidome valgomj
ir susdome aplink didiul stal kartu su ne k maesniu briu albergue savanori.
Jonathan'as atsisdo alia mans ir mes labai daug kalbjom. Turbt daugiau nei
valgm. Senukas amerikietis buvo darbintas ms vertju, taip panaikinant angl ir
ispan kalb spragas.
Suinojau, kad Jonathan kils i Jaen miesto, Andalzijoje. Vyrukas sak, kad
privalau aplankyti region. Taip pat isiaikinau, kad jo eima jau i kartos kart
palaiko Real Madrid, todl ir jis renkasi juos vietoj mano mylimos Barcelonos.
Gal gale ispanas Jonathan'as papra pasakyti, k nors lietuvikai.. O
gudruolis senukas amerikietis patar sakyti "Tu esi labai graus". Pasakiau, bet mano
naujasis draugas taip ir liko nesuinojs, kad gavo kompliment.
Ir a prisiminiau tame skaniausios paellos bare sutikto ispano ir jo draugs
bulgars meils istorij. Prisiminiau, kaip igirdusi j istorij, nedrsiai pasvajojau sutikti
savo svajoni savanor. Ir tai.. iandien iame nuostabiame albergue vien tok
sutikau..
Ir atrodo, biau galjusi kalbti su iuo grauoliu vis nakt, bet.. buvo jo eil
plauti indus.. Tad mano svajoni ispanas nusimins ne maiau nei a patrauk virtuv.
O mes, piligrimai, dar iek tiek pasdjom ir patraukm miegoti... Taip svajoni
ispanas ir liko tik svajoni.
90
91
92
2015.07.02
Ligonde - Melide
Rytas. Nuostabus rytas! Jauiuosi tokia pilna laims. Tekanti saul apviet
pasaul nuostabiomis spalvomis paversdama ryt avingu. Ir a tiesiog apsiverkiau.
jau ir verkiau.
Pirm kart taip nuoirdiai verkiau i laims, kuri tiesiog versi pro kratus.
Buvau tokia neapsakomai laiminga. Nes jauiau, kad pasikeiiau. Kad nebesu ta, kuri
buvau pirmj dien Kelyje. Ir ta geltona rodykl man visada primins, kad esu stipri ir
drsi. Kad turiu sekti savo irdimi, nes ji ino Keli, kurio man Reikia.
O mano kuprin! Pamenu, pirmosiomis dienomis taip nenoriai kas kart j
ddavausi ant pei nenordama vl pajusti jos svorio. Bet iandien.. Su malonumu
usimeiau j ant kupros ir ygiavau. Myliu t kuprin. Kaip reiks be jos gyventi?
Galiausiai nusiluosiau diaugsmo aaras ir lidnai ypteljau. Esu mergina,
kuri turjo drsos visk mesti ir su kuprine ant pei pradti atuoni imt kilometr
yg psiomis vienui viena. Bet neturiu drsos grti t nuostab albergue ir paprayti
savo svajoni ispano kontakt. kart man pritrko drsos. Ir netgi po poros met
mane vis dar kankina klausimas "O kas jei.. Jei biau idrsusi?". Gaila, kad kartais
baim jog nepasiseks, neleidia mums skristi...
Taigi gerai isiverkusi traukiau Camino de Santiago takais su kiekvienu ingsniu
vis artdama link galutinio tako. Pasiekiau Melide miest, kuriame apsistojau
didiuliame albergue ir nesutikau n vieno pastamo piligrimo. Bet visgi stovdama
antrame aukte ir pro lang ivydusi apaioje ygiuojant amerikiet Nick, sugebjau j
prisiaukt, pamojuoti ir pasisveikinti.
Kelias eina pabaig ir kasdien darosi vis sunkiau laukti jo pabaigos. Nes sugrti
realyb i io svajoni pasaulio bus labai sunku.
93
94
95
96
2015.07.03
Melide - Salceda
Rimtai? Jau tiek einu? Dvideimt devynias dienas.. Kilometras po kilometro..

Diena po dienos.. Ir buvo visko. Laims aar, juoko, nuoirdi pokalbi, domi
moni, stipraus vyno, ispaniko maisto, kavos su pienu, skaudani koj, silpnumo
akimirk, kvap gniauiani vaizd.. Buvo pokyi. Buvo ibandym, praeities ir
ateities apmstym. Buvo stebukl.
Ir tiesa ta, kad per laik pasikeiiau ne tik iorikai - degiau, sudivau ir
gavau t diaugsmo kupin vilgsn, bet ir vidumi. Jauiu tuos pokyius visa siela ir
viliuosi, kad jie nebus trumpalaikiai. Nra nieko geriau nei visa irdimi pajusti savo
stipryb ir drs. Suprasti, kad turi visk, ko reikia gyvendinti svajonms - save. O visa
kita tik aplinkybs.
Taigi ryte vl jau grdamasi saultekiu. jau ir myljau Ispanij. jau ir linkjau
Kelio "naujokams" (tiems, kurie eina tik imt kilometr) gero kelio. Pasivijau lietuvaites,
trumpai nekteljau ir nulepsjau kavinuk cafe con leche dozs.
Tikjausi trumpos poilsio pertraukls, bet Camino tyliai nusijuok ir ved t
pai kavin Barbar i Kubos. Moter i keistojo Michele albergue, to su uklijuotom
rozetm. Pasisveikinom lyg senai nesimaiusios draugs, prie kavos pasimm po
pyragl ir ilgai nesvarsiusios susdom prie vieno stalo. Ilgai kalbjom. Apie gyvenim,
apie Keli.
Pokalbio pabaigoje Barbara patvirtino mano paios ankstesnes mintis. Ji pasak:
"Prisimenu, kokia buvai Michels albergue, ir matau, kokia esi dabar. Jautiesi kitas
mogus?". Itariau ispanik "Si" ir stipriai j apkabinau. Tada atsisveikinom
palinkjusios viena kitai Buen Camino. Galbt ne tiek gero likusio Kelio, kiek gero
Gyvenimo Kelio.
ingsniavau tolyn, kakur utikau didiul akmen ir visu giu ant jo isitiesiau
pagulti. Pailsjusi vl lkiau pirmyn. Galiausiai pasiekiau miestuk, kuriame
nusprendiau apsistoti. Nusekiau rodykles rodanias, kur galiu rasti albergue ir engiau
pro didelio namo duris.
ia mane pasitiko albergue savininkas. Nuvelg nuo galvos iki koj ir tiesiai
viesiai paklaus, ar esu tikra piligrim. Atsakiau, kad esu ir dar utvirtinimui
palinkiojau galva.
97
Vyrikis pams mano piligrimo pas atidiai j ityrinjo ir tik sitikins, kad Keli
pradjau nuo pat jo pradios, leido apsistoti jo albergue.
Nusviediau kuprin alia lovos ir nulkiau du nuplauti dienos prakaito. Tik
jusi kabin supratau, kad iandien atsidriau rojuje. Tai buvo tikr tikriausias
masainis duas. Stovjau po juo ger pusvaland.
Atsipraususi dar nulkiau pasidairyti po miestuk. Usukau kavinuk ir dar kart
iandien plaiai ipiau akis. Stalai, suolai ir net sienos buvo imarginti vairiausiais
piligrim paliktais uraais, vir galvos kabjo daugyb vairiaspalvi markinli. Ir i
vieta atrod tikrai chaotikai, bet turjo ir avesio. Tad ir ia igriau puodel kavos.
Grusi albergue savo kambaryje radau du naujus piligrimus. Nieko nelaukusi
susipainau su Kelyje dar nematytais vaikinukais - australu Marku ir vietnamieiu i
Amerikos Tu. odiai liejosi laisvai, tad netrukus vienas apie kit labai daug
isiaikinom. Pasirodo, vaikinai susipaino pirmj savo dien Kelyje laukdami
autobuso Saint Jean'. O dar domiau buvo tai, kad tai buvo ta pati diena ir tas pats
autobusas, kuriuo A ivaiavau Saint Jean Pied de Port'.
Ir kuo ilgiau kalbjom, tuo labiau visi stebjoms. Markas m pasakoti, kodl
eina Keli, k gyvenime veik prie ivykdamas Europ ir pasirydamas iam imt
kilometr ygiui. O a sdjau ant lovos, klapsjau ausimis ir girdjau savo paios
gyvenimo istorij. Arba jos australik kopij. Jam vardinant prieastis, kodl eina
Camino tik linksjau pritardama.. taip taip.. ir ios kaip mano.
Gaila, kad pradj Keli t pai dien, susitikome tik jam besibaigiant. Tokie
mons kaip Markas pakelse nesimto, toks ryys kok mes abu pajutome nesieja su
kiekvienu i eils. Bandme atsigriebti u prarast laik ir taukm be sustojimo vis
vakar, kol galiausiai umigom veikti nuovargio, bet vis dar turdami tiek daug vienas
kitam pasakyti.
98
99
2015.07.04
Salceda - Monte del Gozo
Kalbj iki vlumos, visi trys - a ir mano naujieji draugai Marko bei Tu - ryte labai
sunkiai klms. O iaip ne taip isibudin, dar ilgai sdjom ant savo lov ir laukm
jg antpldio, kad galtume tsti kelion. O ir oras u lango neatrod viliojantis.
Dangus buvo apniuks ir ruosi bet kuri minut prakiurti. Gal gale pus devyni
ms kambar atlk albergue eimininkas ir galima sakyti ivijo mus lauk. mogelis
norjo susitvarkyti ir pasiruoti naujos dienos piligrim atvykimui, o mes taip smarkiai
vlinoms ieiti.
Susikroviau visus daiktus kuprin ir nelaukusi, kol tai padarys vyrukai, ilkiau
netioliese esni kavinuk papusryiauti. Kramiau paskutinius ksnius, kai pro lang
ivydau kita gatvs puse nukulniuojanius Marko ir Tu. Mintyse patikinau save, kad
tikrai juos pasivysiu.
Kai palikau kavinuk i dangaus krito mai lietaus laai ir a jau ketinau dienos
vies ileisti apsiaust nuo lietaus. Bet nepaisant pesimistinio oro ingsniavau tyliai
dainuodama lietuvikas dainas. Pralenkiau piligrim plaiai ypsodamsi ir linkdama
gero kelio.
gero kelio. O tuomet mane pasivijo
piligrimas, tad plaiai isiiepiau ir tariau:
- Buenos dias!
- Buenos dias, - atsak jis.
Palinkjom Buen Camino vienas
kitam. O tada jis galjo tiesiog nueiti ir
leisti man tsti solo koncert mikuose.
Bet ne. Jam ukliuvo mano kuprin.
- inai kad turim labai pana
skon kuprinms? - anglikai paklaus
vaikinukas.
Tuomet sek mano nuostaba,
juokas ir que? Pavelgiau jo kuprin ir
tikrai... turjom tos paios firmos, tos
paios spalvos kuprines. Tik modelis
truput skyrsi.
100
Matyt suprats, kad vienodas skonis kuprinms yra gan domus dalykas, vaikinas
ts pokalb angl kalba.
- I kur esi? - paklaus jis.
- I Lietuvos, - prisipainau.
- O labas!
Visikai netiktai igirdau lietuvik pasisveikinim. Ir man tikrai prireik keli sekundi
atsigauti po tokios staigmenos. tai taip netiktai Kelyje sutinki bendrtauius. tai taip
lengvai susirandi nauj draug.
Likusi dienos dal ingsniavom drauge ir tikrai turjom vienas kitam k pasakyti.
Ir buvo taip gera vl kalbti lietuvikai ir nesukti galvos dl svetimos kalbos odyno.
Apsistojom didiuliame albergue, vos penki kilometrai nuo galutinio Santiago de
Compostela miesto. Susitikom ir Virginij su Vitalija, bei su jomis kartu einani austral
por. Tad vakarieniavau tautiei bryje ir neslpiau ypsenos. Gal gale prie mieg
visi pasidalijom buteliu vyno ir atventm i lietuvik paint. Kelias dalina nuostabias
dovanas!
Ir galbt anksiau klaidingai supratau Kelio stebuklus. Maniau, kad Kelias duoda
tau tai, ko nori. Bet galbt i ties Kelias duoda ne tai, ko tu nori, o tai, ko tau reikia?..
101
102
2015.07.05
Monte del Gozo - Santiago de Compostela
A padariau tai!!!! Que? Nujau 775 km psiomis! Kas yra stipri ir drsi? A!
Kas gyvendino negyvendinam svajon? A!
Taigi per ger valand kartu su lietuvaiiu Gedu veikm paskutinius Camino
kilometrus ir engm Santiago de Compostela miest. Pasiekm katedr ir mane
uliejo tiek daug emocij, kad net baisu. Begalinis diaugsmas pasiekus tiksl. Ir
lidesys, nes Kelias baigsi.
Vien akimirk dar grjausi katedra, kit jau bgau glb Markui ir Tu. Vyrukai
k tik pasim paymjimus, parvirtinanius j nueit keli. Buvo taip gera vl juos
sutikti! Pasveikinom vieni kitus veikus Camino, o tada mudu su Gedu nulkm
piligrim ofis pasiimti savo sertifikat. Gaila, bet Marko ir Tu daugiau nebesutikau. Ir
net neapsikeitme kontaktais. O biau mielai kada nors nuvykusi Australij aplankyti
savo sielos brolio.
Gavom paymjimus ir deimt valand ryte dviese su Gedu grm vyn i
piligrimik tauri. Pradjom vsti. Kelio pabaig. Tikslo pasiekim. Svajons
isipildym. Gyvenim!
Igr butel vyno ir apvaikioj park, patraukm atgal prie katedros. 12
valand prasideda piligrimams skirtos miios. Pametm savo kuprines prie katedros
sienos lauke, kaip ir visi kiti piligrimai, ir smukom vidun. Stebjom spdingas miias ir
dar spdingesn milinik per vis katedr sibuojant smilkytuv.
Vliau vl ant kupr usimet kuprines patraukm iekoti albergue. sikrm ne
taip ir toli nuo paios katedros. Atsiprausm, persirengm ir trumpam isiskyrm,
susitar po keli valand susitikti prie katedros.
Susiraiau su korjiete Marie, kuri taip pat iandien buvo Santiago de
Composteloje ir patraukiau pasimatym su ja. Kartu papietavom, pasivaikiojom po
miest, pasidalinom paskutini dien spdiais ir mergaitikai paplepjom. Nuoirdiai
prisipastu, kad Marie tapo mano Camino geriausia drauge ir labai diaugiausi j
sutikusi ir paskutin ms dien Kelyje.
Atsisveikinusi su Marie, skuodiau prie katedros, nes jau labai moterikai vlavau
susitikti su Gedu. Vyrukas labai nesupyko arba dentelmenikai to neparod.
103
Ir mudu toliau ventm. Aplankm gal penkis barus. Grm daug vyno ir
sangrijos. Dar daugiau kalbjom ir juokms. Viename i bar prie ms prijo gles
pardavinjanti mergina ir Gedas man padovanojo balt tulp. Gracias!
Atventm i irdies.
104
105
106
107
2015.07.06
Santiago de Compostela - Finisterre
Pabudau po trumpo miego ir ilgo vakarykio ventimo. Pasaulis vis dar iek tiek
sukosi, bet buvu suplanavusi i Santiago autobusu pasiekti Finisterre - miestel prie
Atlanto vandenyno, kur senovje ispanai laik pasaulio kratu.
Tad isiridenau i lovos ir vis pirma atsisveikinau su Gedu. Jis Finisterre ketino
pasiekti psiomis - papildomas trij dien ygis. Deja, a nebeturjau tiek laiko, nes
nugar jau alsavo lktuvo bilietai tvyn.
Pasiadjom vienas kitam palaikyti ry grus Lietuv, apsikabinom ir Gedas vl
patrauk gelton rodykli kryptimi. O a pasigriebusi popierin miesto emelap kartu su
itikimiausia bendrayge kuprine ijau iekoti autobus stoties. Pirmiausia radau
turist informacijos centr ir nieko nelaukus usukau pasiteirauti kiap man iki ten
nusigauti.
Suinojusi, kad artimiausias autobusas Finisterre ivaiuoja u pusvalandio,
pasileidau senamiesio gatvelmis autobus stoties link. Supratau, kad man popierinio
emlapio analizavimas utruks per ilgai, pripuoliau prie gatvje stoviniuojanio
jaunuolio ir pasiklausio jo, kuria kryptimi man eiti. Vaikinukas pasiov pagelbti i visos
irdies ir usidirbti ma maiausiai tkstant karmos tak. Jis m mane lydti link
stoties!
Spariu ingsniu lkm pirmyn ir a vis dirsiojau laikrod. O laikas seko ir kai
prilkiau prie autobus stoties kasos visgi igirdau lidn ini - autobus nespjau.
Teko kelias valandas laukti kito. O tada dar valand ar dvi bildti juo iki Finisterre.
Neinau, kiek truko kelion, nes saldiai vis jos laik prasnaudiau.
Atvykusi pasaulio krato miestel susiradau albergue. O jo kieme stovjo gyv
gyviausias asiliukas (o gal muliukas?). Po kurio laiko sikrusi ioje nakvyns vietoje, jau
maitinau i delno ryi trapuiais it miel padarl ir kryktavau i diaugsmo lyg
maas vaikas.
Albergue eimininkas rekomendavo aplankyti netoliese esant hipi papldim ir
nupasakojo keli kaip j rasti. Nieko nelaukusi patraukiau jo iekoti.
Ir venta karve!! Vos ivydusi t vaizd susimiau u galvos ir nebeinojau kaip
sulaikyti laukan besiveriani laim! Nes akys nepratusios prie tokio groio, o irdis
nejautusi tiek diaugsmo!
108
Ir nra geresnio jausmo pasauly nei gyvendint svajon ir atvsti tai isimaudant
Altanto vandenyne! Nieko nelaukusi puoliau tiesiai bangas. O mintyse girdjau save
rkiant: "A nenoriu palikti io rojaus kampelio! Tursit atvaiuoti mans parsiveti namo
per prievart!".
Isimaudiusi dar ger valand guljau ant smlio ir stebjau vanden. Aplink
vaiktinjo gal tik pora mogeli ir buvo taip gera turti vis papldim tik sau.
Tik po kurio laiko nedrsiai galvon pasibeld mintis, kad labai noriau iuo
nuostabiu vaizdu su kuo nors pasidalinti. Pradjusi Camino de Santiago su tikslu pabti
viena, jo pabaigoje visikai nebenorjau tokia bti.
Grau albergue ir plaiai isiiepiau jame ivydusi lietuves Virginij ir Vitalij.
Dabar jau turjau su kuo pasidalinti diaugsmais. Tad pasigaminusios bendr vakarien
ir ukandusios vl patraukm t pat hipi papldim. Merginos ivydusios vandenyn
taip pat liko apavtos.
Susdusios ant uolos krato laukm, kol nusileis saul. Ir tai buvo vienas
graiausi mano matyt saullydi. Taip pat kaip tai buvo geriausia i vis mano turt
vasar.
Bet ar tai buvo Kelio pabaiga? Ne, nemanau. Tai bus nauja pradia.
109
110
111
112
2015.07.07
Finisterre - Madrido oro uostas
Nors eiti nebebuvo kur, pabudau kartu su saule. Papusryiavau, susikroviau

daiktus kuprin ir nors oras lauke pretendavo patekti blogiausi mano Camino or
trejetuk, isiruoiau nuingsniuoti dar kelet kilometr iki vyturio esanio ant "pasaulio
krato". Palikusi savo mlynj bendrayg albergueje apsiaviau batus ir nriau tiesiai
rk.
Lynojo, buvo alta ir vos vos galjau irti kas dedasi u penki metr. Bet
jau. Nes juk antros progos nueiti pasaulio krat gali ir nebepasitaikyti. Ltai
ingsniavau pirmyn ir gal gale pramuusi rko sien pasiekiau io ryto tiksl - nulio
kilometr enkl ir tuoj u jo esant Fisterros vytur.
Su baime ant uolos engiau kiekvien ingsn - matomumas vis dar buvo
siaubingas. Po keli minui labai nusiminusi patraukiau atgal. veikiau pus kelio kai
pastebjau, kad rkas ima sklaidytis. Apsisukau ir vl grau prie vyturio.
Dabar jau galjau velgti t toliau savo nosies. Tad prisdau ant lapio
akmens ir dmiai sispoksojau vandenyn. Ir jis tikrai man ypsojosi. Tikrai maiau
jame bang iraiyt besiypsant veid. Nusiypsojau ir a. Ir dabar jau tikrai
patraukiau atgal.
Grusi albergue, pasimiau kuprin ir atsisveikinau su lietuvmis Vitalija bei
Virginija. O tada patraukiau link auobus sotels. Turjau nusipirkusi atgalin biliet
Santiago de Compostela.
Ir tada Camino dar kart mane diugiai nustebino. Pamaiau mergin, su kuria
prie pora savaii bendravau vos keleta valand ir puoliau jai glb. Apkabinau lyg
geriausi draug ir tuo paiu metu igirdau nuoird sveikinim pagaliau kak
ubaigus. Nes juk btent Brennai pasakojau, kad meiau mokslus, darb ir apskritai
nepabaigiu nieko, k pradedu. Bet tai i dien susitikome pasiekusios savo tikslus ir
visikai ubaigusios Keli!
Vliau jau laukdama autobuso sdjau ant akmenins tvorels smeigusi vilgsn
vanden ir netiktai susimsiau, kad man labai pasisek per vis Keli nieko
nepamesti. Ir t pai akimirk Camino dar kart pateik staigmen. Neberadau
autobuso bilieto... Tad pirkau nauj. Ir dabar jau drsiai galjau sakyti, kad Kelyje
patyriau visk.
Parbildjau Santiag, persdau kit autobus ir gal gale pasiekiau Santiago
de Compostela oro uost i kurio mans lauk skrydis Madrid.
113
O ia ir vl pabiro staigmenos. Jau sddama netoli vart ir laukdama, kol
prasids laipinimas, ivydau est Merike. Moter, kuri sutikau 26 jimo dien Ferreiros
albergueje. Abi plaiai isiiepme ivydusios pastam veid.
Merike pasipasakojo paskutinmis Kelio dienomis sutikusi av vyrik i
Naujosios Zelandijos. Vos jiems susipainus, abu nusprend atsiduoti likimui ir pirmj
painties vakar isiskyr neapsikeit kontaktais ir nesusitar kitos susitikimo vietos. Ir
tai kit dien, galbt likimo dka, o galbt todl, kad Kelias tik vienas, jie vl susitiko.
Merike ivydusi savo naujj draug taip sutriko, kad net atsirm ali esanio namo
sien, jog nenugrit.
Ir man rodsi, kad ji pasakoja beprotikai romantiko filmo scenarij.
Plaukiojimas valtelmis leidiantis saulei, atviri pokalbiai ir stebuklingas tarpusavio
ryys... Merike pasakojant maiau jos akyse tikr tikriausi laim. Maiau, kokia
laiminga ji yra. Ir negaljau nesidiaugti kartu su ja. Turbt pirm kart gyvenime taip
nuoirdiai diaugiausi girddama ir matydama, koks laimingas yra kitas mogus...
Taigi vyrukas i Naujosios Zelandijos priadjo aplankyti Merike Estijoje dar iais
metais. Ir a labai tikiuosi, kad aplank. Labai noriu tikti, kad j istorija nesibaig kartu
su Keliu.
Galiausiai Merike baig kryktauti it jauna mergiot ir surimtjusi prasitar, kad
eidama paskutinius kilometrus susipaino su dar viena lietuve - mokytoja, kuri jo
Camino Primitivo (seniausia ir ne tokia populiaria Camino de Santiago ataka). Po keli
akimirk mes j ivydome eilje lktuv ir sekunds bgyje a vl klausiausi lietuvi
kalbos, susipainusi su dar viena piligrime i tvyns.
Madrido oro uoste lauk ilga laukimo naktis. Skrydis Lietuv - tik ryte. Bet ir ia
nebuvo lidna. Bendravau su naujja pastama lyg su sena drauge. Tokie mes,
piligrimai, buvome... sileisdavome vienas kit savo irdis vos tik susipain.
Sdjome ant grind atsirmusios savo kuprines kai igirdome dar pora
mergin iaukani lietuvikai. Jos gro i atostog kakuriame Europos kurorte ir
persdo Madride, o netrukus jau klaussi ms - dviej piligrimi - Camino spdi.
iek tiek nusnaudusios ant vsi oro uosto grind gal gale lipome lktuv. Ir
a tikrai palikau gaball irdies Ispanijoje. Mintyse atsisveikinau su ia alimi ir su Keliu.
Galbt kada nors dar griu... Labai noriau.
Lktuvas nusileido Vilniuje ir a patraukiau ijimo link. vilgsniu susidriau su
vis dar sdinia mokytoja.
- Buen Camino, - itar ji ir a pajutau smarkiau suvirpani ird. Kelias
nesibaigia. Jis vis dar tsiasi...
114
115
116
117
118
Epilogas
2017.06.27
Kai dabar prisimenu, kaip kasdien keldavausi kartu su saule visikai be jokio
adintuvo, kaip usimesdavau ant pei sunki kuprin ir nueidavau maiausiai 20
kilometr.. Ir velniai trindavau vakarais krem pslmis nubuiuotas kojas... Kai
prisimenu t nuovarg, kuris veikdavo mane vos tik atsigulus lov.. Dabar negaliu
patikti, kad a sugebjau. Visgi sugebjau veikti visus 775 km... A esu stipri. Tikrai
esu. Pamiusi, bet stipri ir drsi.
Manau, inojau, kad Kelyje rasiu laim, jau prie penkis metus. Kai pirm kart
pairjau film "The way" ir jam pasibaigus nedrsiai itariau, kad ir a labai noriau
nueiti Keli. Leistis itok nuotyk su kuprine ant pei ir ygio batais. Vienui viena.
Pagalvojau, kad labai noriau, bet nedrsau n sivaizduoti, kad vien dien tikrai
ieisiu. Nes tai atrod beprotika svajon. Nepasiekiama. Negyvendinama. Bet... A tai
padariau. Todl dabar drsiai galiu pareikti, kad viskas manoma, jei tikrai nori.
Kelio pradioje klausiau savs drebaniu i baims ir nepasitikjimo balseliu:
"Dabar seku rodyklmis, o kuo seksiu, kai Kelias pasibaigs?". Ir jau Kelio pabaigoje
apglbusi pirtais gelton rodykl, lyg kryel, inojau... Dabar seksiu savo irdimi.
Utrukau pora met, kol suguldiau visas mintis vien viet. Kai kurie
atsiminimai laikui bgant isitryn, kai kurie vis dar inyra netikiausiais kasdienybs
momentais..
Ir tiesa tokia, kad Camino de Santiago buvo geriausias dalykas per visus mano
nugyventus dvideimt penkerius metus. A vis dar semiuosi drsos ir stiprybs i Kelio.
Kai galvoje gimsta beprotika svajon ir abejoni kirminai ima j drskyti, igirstu save
sakant: "Juk kakada manei, kad ir Camino yra negyvendinama svajon".
O rytoj... Rytoj skrendu Paryi. Sdu autobus ir riedu link Saint Jean Pied de
Port. Po dviej met a grtu Camino.
Kelias kvieia. Ir a privalau Eiti.
Piligrim Erika
119
120
Ai, ai, ai...
Ne tik u ilg kelion -
u visk, k pagaliau pajutau
susikaupus manyje,
u visk, ko mane imok kelias,
ir u visk, ko dar pati nesupratau,
bet inojau tnant manyje.
(Cheryl Strayed "Laukin")
121
122

Buen Camino

Uploaded by

Document Information

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Buen Camino

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

1

(Joe Vitale "Gyvenimo pamokos")

Sako, kad Camino de Santiago pakeiia piligrim amiams.

Ryt pradjau su didiuliu rku ir smulkiais lietaus laeliais, bet neperlampamo

Ne daiktai, ne pastatai, ne gamtos peizaai ilieka rykiausi kelioni

iandien 40 kilometr. Ar tu juokauji?

Lietus liko kakur u nugaros. O vl prasidjs ispanikas kartis maloniai glost

Keliu ir vl ingsniavau be kompanijos. O ir kit piligrim ivysdavau ne per

Vl m skaudti koj. O gal niekada ir nebuvo praj.. Bet t laaaabai gra

Trylikos dien pasivaikiojimas. O a laiminga iki giliausi irdies gelmi.

Prajusi dien pabudau su nuostabiais banyios varpais. O dabar et

Kur buvau birelio 21 dien? Rojuje.

gyvendinau du tredalius svajons, o gera nuotaika sugro savo ves. Ryt

Dien pradjau puikiai nusiteikusi. Atsisveikinau su mau mielu albergue

i dien praminiau likimo smgi diena. m netiktai ir pradjo lyti. Stebuklais!

Liko vos 98 kilometrai iki Santiago de Compostelos. Negaliu patikti. Nenoriu.

Tai neabejotinai buvo viena mgstamiausi mano dien.

Rimtai? Jau tiek einu? Dvideimt devynias dienas.. Kilometras po kilometro..

Nors eiti nebebuvo kur, pabudau kartu su saule. Papusryiavau, susikroviau

(Cheryl Strayed "Laukin")

You might also like