Professional Documents
Culture Documents
KH0414408LTC 002
KH0414408LTC 002
IEDIN EKONOMIKA
Jungianti, kurianti ir isauganti vert
iedins ekonomikos svoka buvo sukurta siekiant iedin ekonomika geriausiai suprantama velgiant
tvaraus augimo, dl gamybos ir vartojimo didjanio natralias, gyvsias sistemas, kurios optimaliai veikia,
spaudimo pasaulio itekliams ir aplinkai kontekste. Iki iol nes kiekviena j sudedamoji dalis sudaro visum.
ekonomika daugiausiai veik pagal model paimk Produktai specialiai kuriami, kad atitikt mediagos
pagamink imesk linijin model, kur kiekvienas ciklus, todl mediagos skyla taip, kad j pridtin vert
produktas neivengiamai pasiekia galiojimo pabaig. ilikt kiek manoma ilgiau, o atliek beveik nebt.
Vertingos mediagos yra naudojamos maisto gamybai, Perjimas prie iedins ekonomikos reikalauja vairi
infrastruktros ir nam statybai, vartojimo preki moni grupi dalyvavimo ir sipareigojimo. statym
gamybai ir energijos tiekimui. Kai ie produktai leidj vaidmuo yra suteikti monms pagrindines slygas,
panaudojami arba tampa nereikalingais, jie imetami utikrinti nuspjamum bei pasitikjim, sustiprinti
kaip atliekos. Taiau augant gyventoj skaiiui ir turtui, vartotoj vaidmen ir paaikinti, kaip pilieiai gali gauti
labiau nei bet kada didja menk itekli paklausa, ir dl naudos i prasidjusi pokyi. mons gali pertvarkyti
to blogja aplinkos bkl. Brangsta metalai ir mineralai, visas tiekimo grandines, kad itekli naudojimas ir
ikastinis kuras, paarai ir maistas, taip pat varus judjimas bt efektyvus. Tokiam sisteminiam perjimui
vanduo ir derlinga em. padeda informacini ir ryi technologij pltra bei
socialiniai pokyiai. Taigi, iedin ekonomika gali sukurti
Europos S jungoje vienas asmuo per metus sunaudoja
naujas rinkas, reaguojanias vartojimo modeli perjim
beveik 15 ton mediag bei imeta vidutinikai
nuo tradicins nuosavybs prie produkt naudojimo,
daugiau kaip 4,5 tonos atliek i j beveik pus
pakartotinio naudojimo ir dalijimosi, bei prisidti prie
patenka svartynus. Linijin ekonomika, kuri remiasi tik
daugiau ir geresni darbo viet krimo.
itekli gavyba, jau nra perspektyvus pasirinkimas1.
Europa jau padjo pagrindus iam perjimui: Tausiai
Perjus prie iedins ekonomikos sutelkiamas dmesys
iteklius naudojanti Europa yra viena i Europa
esam mediag ir produkt pakartotin naudojim,
2020 pavyzdini iniciatyv, koordinuojanti veiksmus
remont, atnaujinim ir perdirbim. Kas anksiau
daugelyje politikos srii, kad utikrint tvar augim ir
buvo laikoma atliekomis, dabar gali tapti itekliais.
uimtum pasitelkiant geresn itekli naudojim 2.
Aplinka
iedins ekonomikos projektas
Pereinant prie iedins ekonomikos pagrindinis
vaidmuo tenka verslui. Trumpas produkto
naudojimo laikas praeityje daugeliui moni
aliavos
buvo pagrindinis kriterijus, nes skatino danus
atnaujinimus ir mading naujausi technologij
sigijim. Dabar mons gali pasinaudoti galimybe
as
pratsti produkto naudojimo laik ir sukurti
im
konkurencingus ilgo naudojimo produktus.
irb
iedinis projektas yra bet kurio naujo
Perd
produkto arba paslaugos krimo pradinis
takas iedinje ekonomikoje. Automobiliai,
Atliek liku
kompiuteriai, buitiniai prietaisai, pakuots ia
i
ir daugelis kit produkt gali bti sukurti
galvojant apie patvarum, pakartotin
panaudojim, remont, atnaujinim ir perdirbim.
Didesnis bendradarbiavimas tiekimo grandinse ir tarp j gali
iedin ek
S urin k
sumainti ilaidas, atliekas ir al aplinkai. Ekologini inovacij
paanga aprpina naujais produktais, procesais, technologijomis
ir organizacine struktra. Kai kurios mons suras naujas rinkas
pereidamos nuo produkt pardavimo prie paslaug pardavimo, o verslo
ima
modelius kurs pasinaudodamos atskir sudedamj dali nuomojimu,
dalijimusi, remontu, modernizavimu arba perdirbimu. is naujas poiris
s
MV suteiks daug verslo galimybi.
Va
r
p a t o ji m a
Europos efektyvaus itekli naudojimo platformoje nurodyta keletas
perspektyvi srii, kuriomis galt pasinaudoti mons3, kaip antai daugiau
ka s, n a ud
informacijos apie produkto sudt, remont arba perdirbim, taip pat nauji verslo rto
modeliai ir principai tvaraus itekli naudojimo standartams. Be to, reikalingos ti n i s
naujos finans ir apskaitos sistemos, kurios paskatint efektyv itekli naudojim naud
re m
ir judjim, o ne eikvojant vartojim. Siekiant padti instituciniams investuotojams, ontas
taip pat maiems projektams ir MV investuoti daugiau iedin ekonomik, turi bti
itirtas obligacij rinkos potencialas.
V
Visiems vartotojams turt tapti lengviau prieinamiau, patraukliau ir perkamiau daryti tvarius
pasirinkimus. J sprendimams takos turi daugelis veiksni, kaip antai kit moni elgesys,
informacijos ar patarimo gavimo bdai arba pasirinkim kaina ir nauda. moni elgesiui takos
taip pat gali turti pokyiai j darbovietje arba alia j esanioje infrastruktroje, pavyzdiui,
geresns slygos naudoti dviraius nei automobilius, taip pat tvarios gyvensenos skatinimas.
Tokie veiksniai gali padti i esms pakeisti mstym i vartotojo naudotoj arba i
savininko dalinink ir sukurti didesn paklaus paslaugoms, susijusioms su produkt nuoma,
dalijimusi, apsikeitimu, remontu ir atnaujinimu.
Linijin ek
aliavos Gamyba Paskirstym
Perjimo paramos politika
iedins ekonomikos skatinimas reikalauja didels politins paramos Europos,
ir
paskatas, keitimsi informacija, ir savanorik metod svarbiausiose
st
s
Gausus dalyvavimas nuo niinio iki prastinio
iedins ekonomikos spartus naudojimasis galimybmis ir kova su ikiais priklauso nuo
visuomens paramos. Visuose valdymo lygmenyse btinas NVO, verslo ir vartotoj organizacij,
profesini s jung, auktojo mokslo atstov, mokslo tiriamj institucij ir kit suinteresuotoj
Vs
asmen traukimas. Pereinant prie iedins ekonomikos jie gali veikti kaip skatintojai, vadovai
ir skleidjai. Taip pat reikia siekti, kad mons suinot apie iedins ekonomikos idjas ir
jos naud kasdieniame gyvenime darbe, mokyklose, vietos bendruomense. Socialiniai tinklai
ir skaitmenin iniasklaida gali daugel vartotoj sudominti naujaisiais iediniais produktais
ir paslaugomis.
konomika
mas Vartojimas Atliekos
KH-04-14-408-LT-C
Ikiai
iuo metu perjim prie iedins ekonomikos remia vis kainos danai neatspindi tikrj visuomens ilaid
didjantis politik ir iniciatyv skaiius. Taiau platesniam itekli ir energijos naudojimui;
jos gyvendinimui ir primimui vis dar yra tam tikr
politikos enklai dl perjimo prie iedins ekonomikos
politini, socialini, ekonomini ir technologini klii:
nra pakankamai stiprs ir nuosekls.
monms danai trksta informuotumo, ini arba
gebjim siekti iedins ekonomikos sprendim;
1
http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/environment/introduction
2
http://ec.europa.eu/resource-efficient-europe/
3
http://ec.europa.eu/environment/resource_efficiency/re_platform/index_en.htm
4
http://ec.europa.eu/environment/newprg/index.htm
5
moni galimybs pagerinti itekli naudojimo efektyvum, AMEC ir kt., 2013.:
http://ec.europa.eu/environment/enveco/resource_efficiency/pdf/report_opportunities.pdf
6
aliav naudojimo pokyi poveikio ekonomikai ir aplinkai modeliavimas, Cambridge Econometrics ir kt., 2014.:
http://ec.europa.eu/environment/enveco/resource_efficiency/pdf/RMC.pdf
7
Eurobarometro tyrimas (Nr. 388) Europiei poiris atliek tvarkym ir efektyv itekli naudojim.
ISBN 978-92-79-37818-8
doi:10.2779/83268