Lietuvos Istorija 2013 LT PDF

LIETUVOS
ISTO R I J A
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas,
Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamoaitis
Vilniaus
universiteto
leidykla
2013
Redakcin kolegija:
Prof. dr. Raimundas Lopata pirmininkas
Prof. dr. Alvydas Jokubaitis
Prof. dr. Vytautas Radvilas
Dr. Inga Vinogradnait
Ileista Lietuvos Respublikos

usienio reikal ministerijos usakymu
Antras leidimas
Alfonsas Eidintas, 2013

Alfredas Bumblauskas, 2013
Antanas Kulakauskas, 2013
Mindaugas Tamoaitis, 2013
Lietuvos Respublikos usienio reikal ministerija, 2013
TURINYS
Santrumpos 8
Redaktoriaus odis 9
v a d a s
LIETUVA VIDURIO EUROPOS DALIS 12
Geografinis Europos centras? 12; Lietuvos vardo kilm ir sampratos likimas 13;
Pagrindiniai Lietuvos istorijos metmenys 16; Svarbiausios Lietuvos
istorijos datos 21
I s k y r i u s
SENOJI LIETUVA 22
SENOVS BALTAI IR LIETUVOS VALSTYBS ATSIRADIMAS 22

Pagonyb ir Lietuvos vardo paminjimas 1009 metais 23;
Mindaugas sukuria Lietuvos valstyb. Mindaugo karnacija 1253 metais 27;
Gediminaii dinastijos ikilimas 31
PAGONI VALSTYB. LIETUVOS KRIKTAS 35

Algirdo didvalstyb 36; Lietuva staiatikikos Rusios erdvse 39;
Lietuvos kriktas Europos formavimosi pabaiga? 40
VYTAUTO IMPERIJA 43
Vytauto laik permainos 44; algirio mis 46; ventasis valdovas 49
LIETUVOS DIDIOJI KUNIGAIKTIJA KELYJE VAKAR LINK 52

Christianizacija ir v. Kazimieras. Gotika 53; Ratija 56;
Renesansas ir reformacija 60
II s k y r i u s
LENKIJOS IR LIETUVOS VALST YBI JUNGTUVS 63
ABIEJ TAUT RESPUBLIKA 64

Liublino unija 64; LDK Baroko epochos Europoje. Bajorikoji demokratija 67;
Valstybin religija ar deimt konfesij? 70; Tautos, kalbos, ratijos 72;
Vilniaus universitetas 78; Ryiausia ir iauriausia Europoje baroko
architektra 82; Gaonas ir iaurs Jeruzal 83
6 L I E T U V O S I S T O R I J A
ANKSIAUSIA KONSTITUCIJA EUROPOJE IR JOS PANAIKINIMAS 85

Apvieta ateina LDK 85; Gegus treiosios konstitucija ir Abiej Taut
tarpusavio adas 91; Lietuvos Didiosios Kunigaiktijos sunaikinimas 94
III s k y r i u s
RUSIJOS IMPERIJOS VALDOMA LIETUVA (17951915) 98
BUVUSIO VALSTYBINGUMO TRAUKOJE 99

Kultrin autonomija Napoleono elyje 99; 18301831 met sukilimas 104;
Caro valdia: ia nebus Lenkijos 106; 18631864 met sukilimas 108;
Vyskupo M. Valaniaus kunigaiktyst 110
LIAUDIS VIRSTA TAUTA 114

Rusinimo politika 18641904 metais 114; Lietuviais esame mes gim 118;
Kitokia Lietuva siekia autonomijos 121; Lietuva po 1905-j
kultrin kova 123
IV s k y r i u s
LIETUVOS VALST YBS ATKRIMAS 128
KOVA DL NEPRIKLAUSOMYBS 130

Lietuvos planai: nuo autonomijos iki nepriklausomybs 130;
1918met Vasario 16 Aktas 135; Versalio sistemoje 138;
1920m. liepos 12 d. taika su Soviet Rusija 141; Paskutin federacijos
su Lenkija galimyb 143; Steigiamasis Seimas ir jo nutarimai 147
TAUTOS TAPSMAS 151

Lietuva gyja jr uost Klaipdos prisijungimas 151; Kairs demokratija
ir 1926 met gruodio perversmas 154; Prezidentas A. Smetona ir ministras
pirmininkas A. Voldemaras 158; A. Smetonos ir J. Tbelio tandemas 163;
Lietuvos pilieiai ydai ir lenkai 167; Nepriklausomybs karta 171
TRIJ KAIMYNI ULTIMATUM ERA 177

Lietuva ir Lenkija: santykiai be santyki 177; Pirmasis Europoje procesas
prie nacius ir Klaipdos praradimas 179; Neutralumo politika ir Molotovo
Ribentropo paktas 183; SSRS 1940 met ultimatumas ir soviet okupacija 186
TURINYS 7
V s k y r i u s
LIETUVA: SOVIET IR NACI OKUPACIJOS 189
STALINO IR HITLERIO GNIAUTUOSE 189

Lietuvos sovietizacija 190; Represijos ir 1941 met Birelio
sukilimas 193; Lietuvos yd sunaikinimas Holokaustas 198;
Naci savivalda lietuvi savismauga 201
ATGAL SSRS 205

Naci okupacij keiia sovietin 206; Karas po karo ginkluota
rezistencija 209; Ekonomikos susovietinimas 214; Kultros suvienodinimas 220;
vietimas ir bandymai rusinti 222; Lietuvos diplomatin tarnyba ir
ieivija 224; Nesitaikstanti visuomen 227
VI s k y r i u s
DAINUOJANTI REVOLIUCIJA 234
SU SJDIU U LIETUV 234

Lietuvos Persitvarkymo Sjdis 19881990 metais 234;
Lietuvos nepriklausomybs atkrimas 239; Belaukiant tarptautinio
Lietuvos pripainimo 243; Vejantis Vakar Europ 249;
Santykiai su kaimynmis ir transatlantin integracija 255
Pabaiga arba ibarstyti Lietuvos veidai 264

Literatra tolesniam skaitymui 267
Iliustracij altiniai 269
Asmenvardi rodykl 270
Santrumpos
AT-AS Aukiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas

ATR Abiej Taut Respublika
ES Europos Sjunga
KGB Valstybs saugumo komitetas (SSRS)
LCVA Lietuvos centrinis valstybs archyvas
LDDP Lietuvos demokratin darbo partija
LDK Lietuvos Didioji Kunigaiktija
Ldk Lietuvos didysis kunigaiktis
LDT Lietuvos diplomatin tarnyba
LGGRTC Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centras
LKDP Lietuvi krikioni demokrat partija
LKP Lietuvos komunist partija
LAF Lietuvi aktyvist frontas
LLA Lietuvos laisvs armija
LLKS Lietuvos laisvs kov sjdis
LLL Lietuvos laisvs lyga
LLV Lenkijos ir Lietuvos Valstyb
LPS Lietuvos Persitvarkymo Sjdis
LSDP Lietuvos socialdemokrat partija
LSSR Lietuvos Soviet Socialistin Respublika
LV Laikinoji vyriausyb
MGB Valstybs saugumo ministerija (SSRS)
NKGB Valstybs saugumo liaudies komisariatas (SSRS)
NKVD Vidaus reikal liaudies komisariatas (SSRS)
SSKP Soviet Sjungos komunist partija
SSRS Soviet Socialistini Respublik Sjunga
TSLK Tvyns sjungaLietuvos konservatoriai
VLIK Vyriausiasis Lietuvos ilaisvinimo komitetas
Redaktoriaus ODIS
S veikiname Skaitytoj, veriant neeilins (kitoki ne-

bna) tautos istorijos puslapius. i nedidel knygel
pateikia aik atsakym klausim, kuris Lietuvos monms yra vienas
svarbiausi, brangiausi ir labiausiai kvepiani: kaip gim Lietuva ir
kodl ms valstyb yra ne atsitiktinum ar alutini aplinkybi iraika,
bet imtmeius brandintas vaisius, teistu tautos apsisprendimu grstas
savarankikumo kelias ir dsningas, utarnautas atpildas u kiekvieno
lietuvio gyvenim vardan tos?
Akimis vydamiesi knygos tekst, Js tiesiogiai igyvensite spdingas,
nesuvaidintas, danai pamokanias ms tautos istorines patirtis. Jas si-
mindami, savaime tapsite gyvais Lietuvos istorijos liudininkais ir sergto-
jais. Suvokimas, kad be tautos atminties nebus ir tautos ateities, atsispindi
1859m. lietuvi vietjo Mikalojaus Akelaiio odiuose lenk literatui
Juzefui Ignacui Kraevskiui (Jzef Ignacy Kraszewski): Tautos istorija
turi bti kiekvieno pilieio lpose, ir tuomet tauta bus nemirtinga.
Btent is inojimas kvp Lietuvos viesuolius (Simon Daukant, Jon
Maiul-Mairon ir kt.) aminti savo alies praeit ratu.
Apibendrinamojo pobdio istorijos darbai paprastai gimsta li-
niais valstybs raidos etapais ir iskirtinmis progomis. Kartais juos
inicijuoja valstybs institucijos, kuri pareiga utikrinti, kad valsty-
bs nueitas kelias bt amintas ir vertintas i platesns perspekty-
vos patriotiniu, bet teisingu, skvarbiu, visum apimaniu vilgsniu.
1936m. Lietuvos Respublikos vietimo ministerijos (viceministro Ka-
zimiero Masilino) iniciatyva ir rpesiu grup lietuvi istorik para-
ir ileido plaios apimties Lietuvos istorij, kuri redagavo Adolfas
apoka. Tai bene inomiausia tautin Lietuvos valstybs ir lietuvi
tautos istorija, padariusi ir tebedaranti tak ir dabartinms kartoms.
Neramiu laikotarpiu parayto veikalo tikslas buvo iekoti kvpimo lie-
tuvi tautai tkstantmetje senovs Lietuvos istorijoje, plaiose senovs
karygi ukariautose erdvse, autentikoje balt kultroje, Europos
archajikiausioje ir savo groiu iskirtinje lietuvi kalboje bei po pa-

saul pasklidusi ieivi veikloje.
Ruoiantis 1939m. pasaulinei parodai Niujorke, Lietuvos Respubli-
kos usienio reikal ministerija (ministras Stasys Lozoraitis) inicijavo
ir, Magdalenai Avietnaitei vadovaujant, pareng special Lietuvos sky-
ri, atskleidus meno, tautodails, ekonomikos pasiekimus ir parodius
svarbiausius Lietuvos istorijos vykius monumentaliose ymiausi ms
dailinink drobse. iuo ir kitais atvejais ms intelektualai, akademikai,
menininkai buvo skatinami telktis ir vieningai pristatyti Lietuv ir jos is-
torij visam pasauliui.
iandien yra bene geriausia proga i grai diplomatin tradici-
j pratsti ir sustiprinti. 1990m. kovo 11 d. atkrusi nepriklausomyb,
2004m. tapusi visateise demokratini NATO ir ES valstybi eimos nare,
2013-aisiais Lietuva imsis istorins pareigos pirmininkauti Europos S-
jungai laisv ir demokratini Europos valstybi susivienijimui. Tai i-
skirtin galimyb ne tik aktyviai prisidti kuriant bendr Europos ateit,
bet ir sustiprinti ali solidarum ir dmesingum emyno taut praeiiai
ir, inoma, dar kart patiems i iandieninio poirio tako pavelgti
ir visam pasauliui priminti, kas buvo, yra (ir bus) Lietuva.
Rengiantis Lietuvos pirmininkavimui Europos Sjungai, Usienio
reikal ministerija (ministras Audronius Aubalis) kreipsi Vilniaus
universiteto Tarptautini santyki ir politikos moksl instituto moks-
lininkus, ne pirmus metus tirianius istorijos politikos problemas (pro-
fesorius Raimund Lopat, Alvyd Jokubait, Vytaut Radvil ir kitus),
praydama parengti glaust, lengvai skaitom, tiesos ir atvirumo kriteri-
jais grst Lietuvos istorijos veikal. Jo paskirtis kiekvienam Skaitytojui,
vis pirma Europos Sjungos pilieiams, aikiai ir suprantamai atskleisti
ilg, pergaling, kartais sunk ar net tragik ms valstybs istorin ke-
li, kur Lietuvos valstybs krjai veik vesdami io krato mones per
skirtingus laikotarpius, valstybs sanklodas, okupacij duobes ir atkurtos
nepriklausomybs kalnes bei nuokalnes nuo pat pirmo valstybs vardo
paminjimo vienoje i Europos kronik 1009m. iki Lietuvos virsmo vi-
sateise Europos Sjungos nare 2004m.
Knygos parengimo koordinacinis ir redagavimo darbas pavestas i ei-
lui autoriui, autoriais pakviesti inomi istorikai, para ne vien studij:
senovs lietuvi valstybs, Lietuvos Didiosios Kunigaiktijos raid anali-
zavo Vilniaus universiteto prof. Alfredas Bumblauskas (para I ir
NUO REDAKTORIAUS 11
II skyrius, jo plunksnai priklauso vadas ir baigiamasis skyrius Pabaiga

arba ibarstyti Lietuvos veidai), apie lietuvi gyvenim Rusijos imperi-
joje 17951915m. para Vytauto Didiojo universiteto prof. Antanas
Kulakauskas (III skyrius), modernios Lietuvos valstybs atkrimo
proces, 19181940m. trukus nepriklausomybs dvideimtmet apvel-
g prof. Alfonsas Eidintas (IV io darbo skyrius), o vykius nuo
1940m. okupacij iki 2004m. apibendrino Lietuvos edukologijos univer-
siteto lektorius dr. Mindaugas Tamoaitis (V ir VI skyriai). Knyg
skait ir recenzavo garbs filosofai, aktyvs visuomens veikjai. Redak-
toriui teko nelengvas udavinys vienodinti keturis pasakojimo bdus,
stilius, planuoti skyri apimtis, paragrafus, suregzti ssajas, intarpus, kad
pasakojimas bt vienodai sklandus, balansuotas kiekybe, neperkrautas
nebtinais faktais ir kuo malonesnis skaitytojo akiai. Dl ribotos ios is-
torijos apimties atsisakyta detalesns ekonomins, socialins ir kultrins
raidos skirsni. Skaitytojui jie bt neabejotinai doms ir pravarts, bet
tebnie tai ta auka ir kaina, kuri ios knygos autoriai pasiryo sumokti,
kad pasakojime kuo geriau irykint esminius Lietuvos istorijos verpe-
tus, Lietuvos valstybs raid, jos indl regiono ir visos Europos istorij
bei ilgamet, tvirt nemirting Lietuvos moni ryt kurti, saugoti ir
puoselti savo valstyb.
Redaktorius tikisi supratimo ir atlaidos, jei ne visiems Skaitytojams
istorinis pasakojimas pasirodys vienodai priimtinas bei darnus, primin-
damas, kad tai pirmas bandymas nuo 1990m. valstybs atkrimo aprpti
vis Lietuvos istorijos distancij i ndienos perspektyvos bendru, atsa-
kingu ir taupiu vilgsniu.
Nuoirdiai dkojame leidinio iniciatoriams, redakcins kolegijos
nariams, skaiiusiems pradinius tekstus, ypa Jauniui Petraiiui, taip
pat dr. Vytautui aliui, Romanui Judinui, labai ai recenzavusiems i
knyg prof. dr. Zenonui Butkui ir doc. dr. Sauliui Kaubriui ir daugeliui
kit, prisidjusi prie jos parengimo, iliustravimo, reikaling emlapi
atrinkimo.
Alfonsas Eidintas,
redaktorius
v a d a s
LIETUVA
VIDURIO EUROPOS DALIS
Be abejons, sanskrito giminingumas su lietuvi kalba yra

didesnis, negu su bet kuria kita kalba ioje emje
I brit mokslininko Robert Gordon Latham
Descriptive Ethnology (Apraomoji etnologija)
Geografinis Europos centras?
Europos emlapyje nubrus linijas, jungianias Gibral-

tar su iaurine Uralo kaln dalimi, kotij su Kaukazo kalnais, pietines
Graikijos salas su Norvegijos iaure, beveik visos ios linijos susikerta
Lietuvoje, kurioje ir yra geografinis Europos centras. Visai neseniai Pran-
czijos nacionalinis geografijos institutas atliko naujus skaiiavimus, pa-
gal kuriuos i 180 km aukio geografikai ivestas centro statmuo yra
25km iaur nuo Lietuvos sostins Vilniaus. Europos centro koordina-
ts 54o55 iaurs platumos, 25o19 ryt ilgumos. Lietuva yra toje paioje
geografinje platumoje kaip vakarus nuo Lietuvos esanios Piet vedi-
ja, Danija, kotija; toje paioje geografinje ilgumoje kaip iaur Suo-
mija, pietus Rumunija, Bulgarija, Graikija.
Lietuva yra krykelje tarp Vakar ir Ryt Europos: per Lietuv eina
tiesiausias kelias i Vokietijos Rusij, per Lietuv vokieiai versi ry-
tus, o rusai vakarus. Todl kai kas yra saks: Jei veicarijai bdinga
aukti kalnai, Italijai meno kriniai, Suomijai eerai, o Lietuv reik-
t pavadinti kratu, kuriame labai pavojinga gyventi maai tautai. Nors
Lietuva yra geografinis Europos centras (o Kaunas buvo Hanzos miestas),
ji danai laikoma Ryt Europos dalimi. Tokiais atvejais turima galvoje ne
tiek geografin, kiek geopolitin krato padtis: XIXXXa. Lietuva juk ne
kart buvo okupuota ir prisijungta Ryt kaimyns.
Taiau civilizacijos poiriu Lietuva priklauso Vakar civilizacijos pa-
kraiams Vidurio Europai. Lietuvoje, kaip ir Vidurio Europos alyse
(Lenkijoje, ekijoje, Vengrijoje), skirtingai nei Ryt Europoje, nuo Vidu-
rami krsi individualus valstiei kis, o ne bendruomen, formavo-
si bajor pilietin visuomen, o ne rytietikas centralizmas ar despotija,
vadas L I E T U V A V I D U R I O E U R O P O S D A L I S 13
vyravo vakarietika kultrin orientacija ir katalikyb, o ne staiatikyb,

nors buvo surastas integracijos modelis, pagimds lokalins banytins
unijos idj, o tai leidia kalbti apie Lietuv kaip jungt tarp lotyniko-
sios Vidurio ir bizantins Ryt Europos.
Lietuvos vardo kilm ir

sampratos likimas
Lietuvos vardas pirmkart pamintas 1009 m., taiau atsi-
rado jis anksiau: lietuvi gentis i ryt balt turjo isiskirti prie kelioli-
ka ami. Kalbininkai yra nustat, kad lietuvi kalba atsiskyr nuo latvi
apie VIIa. Taiau lietuvikai kalbantys mons nebtinai save vadino
lietuviais, o savo em Lietuva. Iki iol labiausiai paplitusi versija buvo
Lietuvos vard kildinti i nedidelio upelio Lietaukos, tekanio Ner ne-
toli Kernavs, vardo. Tradicikai manoma, kad Lietuvos valstybs bran-
duolys Lietuvos em siaurja prasme ankstyvaisiais istoriniais laikais
buvo tarp Nemuno ir Neries upi. Taigi Lietaukos upelis, deinysis Neries
intakas, tekjo Lietuvos ems link, ir nebtinai paioje Lietuvoje. Tokiu
atveju upelis pavadinim turjo gauti nuo ems vardo, o ne atvirkiai.
ie argumentai nuginija paplitusi versij, bet nepaaikina, i kur kils
Lietuvos vardas. iandien mokslininkai, remdamiesi prielaida, kad Lie-
tuvos vardas turi bti ivestas i etnonimo lietuvis, atkreip dmes
vietovardius su aknimis leit- ir liet- u Lietuvos rib. Grindiama
mintis, kad Lietuvos valdov (Vytauto, Gedimino, o gal ir Mindaugo)
valstybs pakraiuose, ne lietuvi, o senj rus (arba rusn), taip pat
emaii gyvenamose teritorijose turjo bti kurdinti itikimi mons i
Lietuvos. ie mons aplinkini buvo vadinami leiiais (latviai iki iol
vadina lietuvius leiiais), o gal ir lieiais. Taigi, Lietuvos vardas turjo
atsirasti nuo etnonimo (susijusio su specifinmis karinmis funkcijomis)
lieiai ar leiiai.
Lietuvos ribos 1009-aisiais turjo eiti kur kas toliau rytus ir pietus
nei iandienin Lietuvos pietryi siena. Teritorija, kurioje lietuviai gy-
veno kurdami valstyb (i esms tai iandienin Lietuva), ir vadinama
etninmis lietuvi emmis. Taiau dalis etnins Lietuvos yra u ian-
dienins Lietuvos rib, antra vertus, Lietuvos vardu vadinamos vakarus
nuo etnini emi esanios senj emaii, dalies jotvingi, sli, iem-
gali ir prs teritorijos. Ir tai dsninga: Lietuvos valstybs formavimo-
si branduolys buvo Lietuvos em (teritorija tarp Nemuno ir Neries),
Vytis i I Lietuvos Statuto Lauryno nuorao (1531m.)

antratinio lapo
taiau jau Mindaugas jung prie Lietuvos ems kitas lietuvi emes,
taip pat plt savo tak gimining geni teritorijas. Manoma, kad jei
ne vokiei puolimas, slav ekspansija, Lietuvos valstyb ir Lietuvos var-
das bt aprps gerokai platesnes (gal net visas) balt geni emes.
Taiau lietuvi kalbos, o vliau ir lietuvikos savimons moni gyve-
nama teritorija rytuose ir pietuose siaurjo, o Lietuvos vardas priein-
gai: kartu su Lietuvos Didiosios Kunigaiktijos ribomis iplito labai toli
rytus ir apm plaias ryt slav emes. Btent visa ios valstybs terito-
rija (ne tik dabartin Lietuva, bet ir Baltarusija) ilgainiui pradta vadinti
Lietuva, o iandien j vadiname istorine Lietuva. XVIXVIIIa. LDK ba-
jorai, nesvarbu, kokios etnins kilms, laik save lietuviais. Net oficialioji
valstybs rat kalba (ja parayti Lietuvos Statutai ir kt.), savo itakomis
siekianti dabartini ukrainiei ir baltarusi protvi kalb, vadinta lie-
tuvi kalba. Istorins Lietuvos dainiumi tapo ymusis XIXa. lenk poe-
tas Adomas Mickeviius (Adam Mickiewicz), o paskutiniu LDK pilieiu
save laik Nobelio premijos laureatas eslovas Miloas (Czesaw Miosz).
Btent i tradicij iandien priskiriame vadinamiesiems senalietu-
viams, kuriems XIXXXa. sandroje pradjo oponuoti jaunalietuviai,
po poros deimtmei sukr Lietuvos Respublik.
Lietuvos vardas tapo ir yd savastimi. Vis istorins Lietuvos laiko-
tarp joje gyven ydai vadino i al Lite, o save litvakais. Taigi
Lietuvos vard iplatino senoji Lietuvos valstyb Lietuvos Didioji Ku-
nigaiktija. J panaikinus ir prijungus prie Rusijos, iki 1831 m. sukilimo
dar egzistavo Lietuvos, vliau Lietuvos Vilniaus ir Lietuvos Gardino
gubernijos.
Bta ir kito Lietuvos vardo plitimo kelio. dykra paverstas jotvingi,
skalvi, nadruvi emes i Lietuvos XVa. pradjo grti i geni pali-
kuonys, o dar gausiau lietuviai. Jie apsigyveno ne tik Lietuvos pusje
esanioje dykroje, bet ir anapus sienos (1422 m. tarp Lietuvos ir Vokiei
ordino nustaius sien, Lietuvai atiteko tik dalis senj jotvingi terito-
rijos Unemun). Ilgainiui lietuvius Vokiei ordino valstybje (vliau
pasivadinusioje Prsijos hercogija, o dar vliau Prsijos karalija) prad-
ta vadinti lietuvininkais, o j emes Prs Lietuva arba Maja Lietu-
va (visa kita Lietuva vliau atrodo, XIXa. pradta vadinti Didiosios
Lietuvos vardu). Paradoksas svetima valstyb, o lietuvikos ratijos kur
kas daugiau nei paioje Lietuvoje. Maojoje Lietuvoje ikilo ir pirmasis
reikmingas lietuvi lietuviakalbs literatros krinys Kristijono Done-
laiio poema Metai (apie 1750). Nors XVIIIa. Prsijoje buvo net oficia-
liai vartojamas Lietuvos vardas steigtas Lietuvos departamentas, kurio
centras Gumbin, ilgainiui dl germanizacijos ir savaiminio lietuvi
vokietjimo lietuvi kalbos vartojimas Prsijoje siaurjo, o po Antrojo
pasaulinio karo, i Prsijos pasitraukus seniesiems gyventojams, lietuvi-
kai kalbanij nebeliko. Neliko ten ir Lietuvos vardo.
Kitaip klostsi Didiosios Lietuvos istorija. Rusijai sunaikinus senj
Lietuvos valstyb, Lietuvos vardas po 1831 m. sukilimo numalinimo ofi-
cialiai nebebuvo vartojamas j pakeit iaurs Vakar kratas. Lietu-
vos vardas gijo nauj prasmi. alia istorins Lietuvos (buvusios LDK)
sampratos vis stiprjo modernioji, Lietuvos vard siejanti su lietuvi kal-
bos vartojimu. ia samprata rmsi naujosios Lietuvos valstybs Lie-
tuvos Respublikos krjai, siek prie Lietuvos prijungti Maj Lietuv,
bet atsisak pretenzij nelietuvikai kalbanias istorins Lietuvos emes.
Modernioji Lietuvos samprata susidr su didiule problema etnins

Lietuvos pietrytinje dalyje XXa. pradioje lietuvi kalba buvo uleidusi
viet lenk ir baltarusi (moni vadinamoms tuteii) kalboms. Tiesa,
nutautjusioje Lietuvos dalyje kai kurie bajorai tebesivadino litvinais
arba senalietuviais, taiau dauguma j vis labiau integravosi lenk
taut, o Lietuv laik Lenkijos dalimi. Btent i samprata ikilo 1920 m.
Lenkijos ir Lietuvos konflikto dl Vilniaus metu, kai Vilniaus krate buvo
suformuota Vidurin Lietuva. Remiantis tokia lenkika Lietuvos sam-
prata, Lietuvos Respublika buvo vadinama Kauno Lietuva, o emaii
tarm lietuvi kalba. Vidurins Lietuvos prasm galima suvokti tik
turint omenyje, jog rytus nuo jos senosios rusnikosios LDK ems va-
dinamos Minsko, arba rusn, Lietuva. i trij dali Lietuvos sampra-
ta, pasitelkiama neva siekiant atkurti LDK tradicij, buvo tik deklaracija,
nebeatitinkanti istorins tikrovs. I tikrj tai buvo lenkika Lietuvos
samprata: 1922 m. Lenkijos valia vykusiuose rinkimuose gen. Liucijano
eligovskio (Lucjan eligowski) uimtoje teritorijoje, vadinamoje Vi-
durin Lietuva su Vilniumi, balsuota taip, kad ji tapt Lenkijos dalimi.
Savo ruotu lietuviai buvo apsisprend kurti Lietuvos valstyb etniniais
pagrindais, nebepretendavo Minsko Lietuv, taiau nesivaizdavo savo
valstybs be istorins sostins Vilniaus. Be to, moderniosios Lietuvos
valstybs krjai pretendavo Maosios Lietuvos emes. Tiesa, Versalio
taikos konferencija (1919) nuo Vokietijos atskyr tik dal Maosios Lietu-
vos Klaipdos krat, taiau jo neatidav Lietuvai. Beje, ne visi klaip-
dikiai lietuvininkai norjo jungtis prie Lietuvos ir siek laisvojo miesto
statuso (panaaus Dancigo (dabar Gdanskas)).
Pagrindiniai Lietuvos
istorijos metmenys
Taigi, bendriausias Lietuvos istorijos modelis bt toks:
tarp mikingosios Ryt Europos prieistorini archeologini kultr
32 tkstaniai met prie Krist atsirado balt kultra. Nuo Ia. po
Kristaus ji jau patenka Romos ir kit civilizacij akirat. Paprastai ma-
noma, kad i i proistorini gelmi ateina tokios kultrins vertybs
kaip lietuvi kalba, tautosaka ir folkloras, taip pat lietuvi pagonikoji
religija, nors ios isikristalizavimas iandien daniausiai priskiriamas
jau valstybs krimosi laikams. Valstyb Lietuvos Didioji Kunigaik-
tija buvo sukurta XIIIa. viduryje, jos pirmasis valdovas Mindaugas net
suspjo kriktytis, o 1253 m. karnuotis

karaliumi. Vis dlto tai liko istorinis epi-
zodas, nors pagonika valstyb pamau
tapo regionine didvalstybe arba imperija,
uvaldiusia didiules staiatikik emi
(buvusios Kijevo Rusios) erdves. 1387 m.
Lietuva kriktijosi katalikiku kriktu, o jos
dalis emaitija tapo paskutiniu Europoje
apsikriktijimo regionu iais vykiais bai-
g formuotis krikionikoji Europa.
Lietuvos Didioji Kunigaiktija dl Vo-
kiei ordino pavojaus pamau stiprino LDK herbas Vytis i herbyno
Stemmata Polonica (saugomo
ryius su Lenkija, o XVXVIa. perm Paryiuje), XVI a. vid.
krikionik Vakar kultr. XVIa. vidu-
ryje buvo sudaryta unija su Lenkijos Karalyste ir susiformavo jungtin
valstyb Abiej Taut Respublika. Paprastai moksle laikoma, kad i
valstyb Europos ir pasaulio civilizacijai XVIIXVIIIa. dav labai reik-
mingus fenomenus, kuri trumpa formul bt tokia duona, toleran-
cija, demokratija, konstitucija, barokas. Taigi Abiej Taut Respublika:
aprpino Vakarus (per Gdansk Amsterdam) javais,
sukr Vakarams tuomet beveik neinom religins tolerancijos ir
bajorikosios demokratijos tradicij,
Vilnius XVIXVIIIa. tapo vienintele stovinia ant dviej pasauli
ribos Europos sostine, kurioje sugyveno deimt konfesij, o yd pa-
sauliui tai buvo Vilniaus Gaono miestas ir iaurs Jeruzal,
ikl plaiausios poveikio erdvs ir vien seniausi Vidurio Euro-
poje Vilniaus universitet, turint savitas misionieri, kankini ir
ventj, poet, retorik ir logik tradicijas,
ipuoseljo europiniu mastu reikming Vilniaus baroko architek-
tros mokykl,
sukr teisin tradicij, kuri XVIa. dav sistemingiausius Europoje
teiss kodeksus Lietuvos Statutus, o 1791 m. kartu su Lenkija
konstitucij, tapusi ankstyviausia raytine konstitucija Europoje.
Abiej Taut Respublika buvo sunaikinta trimis XVIIIa. pabaigos pa-
dalijimais, kuriuose dalyvavo Rusija, Austrija ir Prsija. Taiau ir tomis su-
dtingomis slygomis ikilo Vilniaus romantizmo mokykla, kurios didieji
atstovai buvo Adomas Mickeviius ir Julius Slovackis (Juliusz Slowacki),
o Vilniaus universitetas tuo metu ilaik pozicijas Europos universitet
Gedimino stulpai ir Jogailos kryius i herbyno

Stemmata Polonica (saugomo Paryiuje), XVI a. vid.
pirmajame imtuke. Tai itisas Abiej Taut Respublikos tradicij pa-

saulis, kuris taip ir netapo Rusijos imperijos kultros dalimi, prieingai
lenk kultrinje tradicijoje jo atstovai sitvirtino kaip didieji pranaai,
o tai savo ruotu leido j laik Vilni vliau pavadinti lenk kultros
sostine u etnins Lenkijos rib. Vis dlto Vilniaus, Lietuvos ir Abiej
Taut Respublikos tradicij naikinimas lm, kad Rusija sugebjo pasisa-
vinti tokius i LDK erdvi kilusius fenomenus kaip pirt ir horilk arba
vodk. Aiku, is klausimas dar per maai tirtas, bet pasauliui inomas
Rusijos yd fenomenas paaikinamas paprastai Rusijos imperijoje
ydai galjo gyventi tik vakarus nuo sslumo ribos, o i visikai sutapo
su buvusios LDK arba Abiej Taut Respublikos rytine riba. J nubr
Rusijos imperator Jekaterina II 1791 m., po ATR padalijim ivardijusi
net konkreias gubernijas, kuriose gali gyventi ydai. Visa tai buvo ne kas
Ryiausias (500 km nuo Vilniaus) Vilniaus baroko mokyklos

ir garsiausio jos architekto J. K. Glaubitzo krinys
Basj karmelit banyia Mstislavlyje. A. Bumblausko nuotr.
kita, kaip ATR ir LDK erdv, vadinasi, Rusijos ydai tai LDK Lietu-
vos, Baltarusijos, Ukrainos ir Lenkijos ydai.
Kad ir kaip ten bt, bet kaip tik ioje erdvje gim keturios moder-
niosios Naujj laik valstybs: Lenkija, Lietuva, Baltarusija, Ukraina. O
kai kas priduria ir Izraelis, nes, kuriant i valstyb, reikmingiausius
vaidmenis suvaidino i ios erdvs kil ydai, vadinsi litvakais.
Lietuva po 1795 m. prijungimo prie Rusijos nepriklausomyb atkr
19181919 m. ir sukr valstyb, besirmusi naujais demokratiniais ir
nacionaliniais pagrindais Lietuvos Respublik. Jos itakose ir didiau-
sias Lietuvos menininkas, dailininkas ir kompozitorius M. K. iurlionis, ir
tautos Atgimimo dainius poetas Maironis, tautos patriarchas J. Basanavi-
ius. O toliau itisa plejada modernaus meno, literatros, architektros
krj, suspjusi per du deimtmeius pakeisti Lietuvos veid ir krato-
Vienas ymiausi M. K. iurlionio krini

Karali pasaka, 1909m.
vaizd. iandien istorik jaunimas Lietuvos Respublikos civilizacinius pa-

siekimus vardija labai trumpai sviestas, ANBO ir krepinis. O turima
galvoje: ems kio paanga, lktuv projektavimas ir gamyba Kaune ir
krepinink vyr dukart 1937 ir 1939 m. ikovoti Europos empion
titulai. Btent ias vertybes ar prisiminimus nubrauk Soviet Sjunga,
1940 m. Lietuv okupavusi, o 1944 m. reokupavusi. Taiau pergyvenusi
didiules netektis Lietuvos yd Holokaust, masines Soviet Sjungos
vykdytas deportacijas Sibir, emigracij 1944 m. Vakarus, Lietuva su-
gebjo pakilti ilgiausi kar po karo Lietuvos partizan pasipriei-
nim SSRS itis deimtmet po Antrojo pasaulinio karo (19451953),
o tai kartais laikoma didiausiu Lietuvos nau Europos istorij XXa.
Vis dlto iandien tok vaidmen pretenduoja ir 19881990 m. Lietu-
vos Sjdio, Baltijos kelio ir Lietuvos Nepriklausomybs krjai, taip pat
Sausio 13-osios (1991) herojai, kurie sugebjo veikti pusam trukusi
Soviet Sjungos aneksij ir perestroikos bei naujo Atgimimo slygomis

atkurti Nepriklausomyb.
Ir dar labai svarbu inoti 2004 m. Lietuva tapo ES ir NATO nare.
Svarbiausios Lietuvos
istorijos datos
97 m. po Kr. pirmas aisi (balt) apraymas.

1009 v. Brunonas atranda Lietuv, Lietuvos karaliaus Netimero kriktas.
1253 VII 6 susikrusios Lietuvos valstybs valdovas Mindaugas vainikuojasi
karaliumi.
13161341 Gediminaii dinastijai vard davusio Gedimino valdymas.
1323 Gediminas perkelia Lietuvos sostin i Trak Vilni.
1385 Krvos sutartis. Lietuvos didysis kunigaiktis Jogaila tampa Lenkijos
karaliumi. Prasideda Lietuvos ir Lenkijos suartjimas.
1387 Lietuvos kriktas.
13921430 ymiausio Lietuvos valdovo Vytauto valdymo metai.
1410 algirio (Griunvaldo) mis. Lenkijos ir Lietuvos jungtin kariuomen
sutriukina Vokiei ordin, klus grsm abiej valstybi egzis-
tencijai.
1569 Liublino unija. Susikuria jungtin Lenkijos ir Lietuvos Valstyb
Abiej Taut Respublika.
1795 Rusija, Austrija ir Prsija galutinai pasidalija Lenkijos ir Lietuvos valsty-
b. Didioji Lietuvos dalis atitenka Rusijai.
1918 II 16 Vokietijos okupacijos slygomis J. Basanaviiaus vadovaujama Lietu-
vos Taryba paskelbia Nepriklausomos Lietuvos valstybs atkrim.
1940 VI 15 realizuodama MolotovoRibentropo pakt, Soviet Sjunga okupuo-
ja ir aneksuoja Lietuvos Respublik. Sudarius marionetin vyriausyb
netrukus paskelbiama, kad sukuriama Lietuvos Taryb Socialistin Res-
publika. Sovietinio teroro ir trmim pradia.
19411944 naci Vokietijos okupacija ir yd Holokaustas Lietuvoje.
19441953 Soviet Sjungos organizuot represij, deportacij, masins kolekty-
vizacijos ir Lietuvos ginkluotos rezistencijos laikotarpis.
1976 susikuria Helsinkio grup.
1988 VI 3 kuriamas Lietuvos Persitvarkymo Sjdis.
1990 III 11 Lietuvos Respublikos Aukiausioji Taryba paskelbia Lietuvos nepri-
klausomybs atkrim.
2004 Lietuva tampa ES ir NATO nare.
I s k y r i u s
SENOJI LIETUVA
SENOVS BALTAI IR
LIETUVOS VALSTYBS ATSIRADIMAS
M oksle baltais paprastai vadinama grup indoeuro-

piei geni ir taut, gyvenusi arba gyvenani
Baltijos jros ryt pakratyje ir kalbjusi arba kalbani giminikomis
kalbomis, kurios sudaro atskir indoeuropiei kalb eimos ak. ian-
dien iai akai atstovauja likusios gyvuoti tik lietuvi ir latvi kalbos. Bal-
tai ir j ainiai, lietuviai ir latviai, ssliai prie Baltijos jros gyvena maiau-
siai 4 tkstanius met. Dl to kartais sakoma, kad tai vienos ssliausi ir
seniausi Europos taut. Balt gentys pradjo formuotis III tkstantme-
io pr. Kr. pabaigoje, kai ia atvyk indoeuropieiai pajung ir asimiliavo
vietinius gyventojus. I tkstantmetyje po Kr. balt geni apgyvendintas
arealas drieksi nuo Vyslos iki Dniepro ir Okos basein rytuose. Vliau,
I tkstantmeio antroje pusje, prasidjo slav ekspansija, nulmusi ryti-
ni balt asimiliacij. II tkstantmeio pradioje pradjo formuotis pr-
s, jotvingi, lietuvi ir latvi tautos. Taiau susidar tik lietuvi ir latvi
tautos; prsus ir jotvingius nukariavo bei asimiliavo Vokiei ordinas ir
vliau kr Prsijos valstyb.
Sslus balt gyvenimas, matyt, nulm, kad balt mitologijoje (jos ele-
ment iliko tautosakoje) yra daug senj indoeuropiei mitologijos bruo-
. Susidomjimas balt mitologija vis didja. Lietuvi kalba geriausiai i
vis gyvj indoeuropiei kalb ilaik senj garsyn ir daugel morfolo-
gini ypatybi, kurias turjo seniai inykusios arba dabar nebevartojamos
kalbos hetit, senovs graik, sanskrito. ymus prancz kalbininkas
Antuanas Mej (Antoine Meillet, 18661936) yra saks: Tas, kuris nori i-
noti, kaip kalbjo ms proseneliai, turi atvaiuoti pasiklausyti, kaip kalba
lietuvis valstietis. Kadangi lietuviai krikionyb prim palyginti vlai,
ms liaudies kultroje ir tradicijose yra gausu archajik, i pagonybs
laik ilikusi element. J yra ir krikionik veni, pavyzdiui, Kal-
d, Velyk ir kt., paproiuose. Galtume sakyti, kad pagonikos vents yra
tik usiklojusios krikionikuoju veni sluoksniu. Ilik ilos senovs
elementai lemia lietuvi tautosakos, folkloro ir tautodails savitum.
1 skyrius S E N O J I L I E T U V A 23
Pagonyb ir Lietuvos vardo paminjimas

1009 metais
Daugiausia ginytin teigini ir vertinim yra pasaky-
ta Lietuvos pagonybs tema. Taip atsitiko dl prietaros tarp pirmojoje
XIXa. pusje sukurto pagonikos epochos kaip lietuvi aukso amiaus
mito ir istorijos altini teikiamos informacijos skurdumo. Romantikai
iekojo antropomorfini diev vaizdi, stab, rato, yni, ventykl,
taigi siek rasti tai, kas bdinga ikikrikionikai Romai ar graik ir ro-
mn religinms sistemoms. Juos kritikuojantieji man, kad lietuviai
religins sistemos neturjo, o tik buvo sudievin gamt. Senieji lietuviai
visur dangaus skliaute su Saule, Mnuliu ir vaigdmis, emje, ugnyje
ir vandenyje mat ventybs raik. Toks gamtos reikini, ypa ems,
sudievinimas trukd plstis ems dirbimui, todl ventumas pamau
koncentravosi ventvietse. Tai galjo bti konkretus medis ar akmuo,
taiau, regis, ypatingomis laikytos uol giraits, aliai ir alkakalniai.
Atsikirsdami kritikams romantikai pasitelkdavo XVIXVII a. Pr-
sijos altinius, kuriuose kronikininkai kalbjo apie prs dievus. Pasak
Simono Grunau kronikos, prs diev kulto centras Rikojoto vietov,
kur auga iem vasar aliuojantis uolas, o po juo sikrusi prs die-
v ventykla, papuota trimis stabais, vaizduojaniais tris prs dievus.
Svarbiausias i j Pakulas poemio dievas, antrasis Perknas aib
ir griausm dievas, o treiasis jav dievas Patrimpas. Apraomas i
diev kultas ir kulto tarn hierarchija, vaidiluts. Ilgainiui pasakojimas
apie prs diev trejyb papildytas naujomis smulkmenomis ar intar-
pais, iliustruotas pieiniais. Halio-Voluins (Ipatijaus) metratyje prie
1252m. minimi keturi dievai. i lietuvi pagonybs, kaip pirminio gry-
nuolio, idj ir auktj panteon, kuriame keturi dievai, patvirtina lietu-
vi mitologin geografija. Antai Lietuvoje daug objekt: vietovi, kaln,
mik, medi, akmen, kurie turi Perkno vard. Pasitaiko objekt su
Dievo vardu, pavyzdiui, Dievo Stalo akmuo ar Dievo Krslo kalnas. Ir
pilna Laums ar Laims vard. ias pirmines ventvietes turjo sergti
yniai (manoma, pavadinimas kils nuo odio inoti), vaidilos ar ra-
ganos (regti).
Manoma, kad Lietuvoje pagonyb nesuspjo suformuoti tikjimo rei-
kalams skirt centr kit visuomens sluoksni ilaikom ventykl,
turini rato ir vietimo institucijas, ir dvasinink socialinio sluoks-
nio. Taiau neatsivelgiama vien aplinkyb lietuviai XIIIa. viduryje
Lietuvos giria i A. Grottgerio pieini ciklo

Litwa, 18641866m.
pagaliau sukr valstyb. O valstybje dsningai atsiranda slygos susi-

daryti dvasinink sluoksniui ir kulto reikalus tvarkaniai institucijai, nes
veikia mechanizmas, leidiantis visa tai ilaikyti. Antra vertus, paiai vals-
tybei reikjo visuomen vienijanios ideologijos. Kit valstybi valdovai
iam reikalui pasitelk krikionyb. I ms pagoni valdov laikysenos
galima suprasti, kad pagonyb jiems buvo lygiavert krikionybei. Tai-
gi valstyb i viraus lyg ir turjo bandyti paspartinti pagonybs virtimo
institucine religija proces. io proceso ankstyvja apraika reikt laikyti
altiniuose minim ventykl Nadruvoje esani Romuv ir jos kriv.
Tai jau turt bti savarankika institucija, matyt, ilaikoma i dovan.
Kad bt ilaikyta politin pusiausvyra, ynys sikr silpniausios genties
(Nadruvos) teritorijoje; tai primena senovs graik amfiktionij poli
sjung, sudaryt tarpgentinje teritorijoje esaniai ventovei ginti. Ro-
muvoje pagrindinis kulto objektas buvo ugnis. Jos garbinimas susijs su
Lietuvoje iplitusiais Aukuro kalnais ir akmenimis. XIII a. susiformavo
Merkins piliakalnis vienas graiausi Lietuvos piliakalni,

ant kuri stovjusios medins pilys buvo svarbiausi gynybiniai
statiniai XIIIXIV a. M. Bumblausko nuotr.
mirusij kn deginimo mitologija. Valdovai buvo deginami iki pat

krikto: altiniuose iliko Lietuvos didij kunigaiki Algirdo ir Ks-
tuio palaik deginimo apraymai.
Daugelis taut sukr ep, t. y. pasakojimus apie dievus, pusdievius
ir didvyrius. Pasakojimai urayti vliau, atsiradus ratui. Galtume ma-
nyti, kad ir lietuvi epas buvo pradjs formuotis. Vis pirma atsirado
herojini dain, bet j inoma labai nedaug. iandien pripastama, kad
epinius pasakojimus atitinka keletas siuet, urayt Lietuvos metra-
iuose: Gedimino sapnas apie Vilniaus krim, Ldk Algirdo ygiai
Maskv bei Biruts ir Ldk Kstuio meils istorija (Biruts istorija domi
dar ir kitkuo kunigaiktien taip ir negijo krikioniko vardo, palai-
dota kaip pagon, bet jos legenda nenutrko ir sigalint krikionybei,
o Biruts kalnas Palangoje buvo gerbiamas kaip ventosios). Visi minti
pasakojimai urayti XVXVIa., taiau jie turjo istorin pagrind tai
patvirtina vienalaikiai raytiniai altiniai. Besiformuojanio lietuvi epo
dalimi reikt laikyti ir ventaragio legend. Tik i istorija atskirtina nuo
legend, sugalvot XVXVIa., apie romnik lietuvi kilm, apie Pale-
mon ir jo snus Kun, Sper ir Bark.
I ms eros tkstantmetis balt diferenciacijos laikas. Jau Ptolema-

jas IIa. inojo prs gent galindus ir jotvingius arba sduvius. Anks-
tyvaisiais Viduramiais Vakar metratininkai pradeda minti prsus,
kurius, iemgalius. Lietuviai, gyven rytus nuo i geni, natralu,
metraius nepateko, o ir ryt balt diferenciacijos procesas vyko vliau.
Atrodo, kad lietuvi gentis I tkstantmeio pabaigoje bene spariausiai
vystsi i vis balt geni, todl 1009 m. Vakar misionierius, bsima-
sis ventasis Brunonas Bonifacijus i prs specialiai vyko Lietuv. ia
apkriktijo lietuvi vad Netimer, taiau iek tiek vliau uvo nuo io
brolio rankos. Netimero valdios paveldimumo principo buvimas rody-
t, kad Lietuva buvo pasiekusi bent jau chiefdomo (vadysts) stadij. is
faktas rodyt, kad tuo metu nebuvo ypa didelio atotrkio tarp Lietuvos
ir kit Vidurio Europos ir iaurs Europos ali ( kurias tuo paiu metu
taip pat buvo organizuojamos krikionikos misijos). Deja, 1009 m.
v. Brunono Bonifacijaus misija ir Lietuvos atradimas liko istorijos fra-
gmentas, nes po to beveik 200 met Lietuva neminima. Didiausia tiki-
myb, kad tai nulm Kijevo Rusios valdovo Jaroslavo ygiai XIa. vidu-
ryje (XIIa. pradioje lietuviai minimi tarp geni, kurios moka Kijevo
Rusiai duokl).
1009-ieji Lietuvai pranea ne tik apie kriminal, bet ir kur kas dau-
giau v. Brunonas Bonifacijus atrado Lietuv ir jos karali Netimer,
kuris tikjo ir kriktijosi. is pirmasis kriktas Lietuvoje tiesiogiai susijs
su krikionikosios Europos Millenniumo tkstantmeio idja, kuri
kildintina i ventojo Rato Apreikimo Jonui arba Apokalipss. I ia
motyv pasitelk misionieriai. Millenniumas tai slenkstis, ant kurio
laukiama Paskutinio teismo. Taip baigiantis pirmajam Kristaus epochos
tkstantmeiui ir gim milenaristinis sjdis krikionikosios misi-
jos ir nauj ali bei j dali kriktai apm bsimosios Vidurio, Ryt ir
iaurs Europos regionus. Paminkime toki grandin: Lenkijos valdovo
Mieko kriktas (966), Kijevo Rusios valdovo Vladimiro kriktas (988),
kankinyste pasibaigusi v. Adalberto misija Prsijoje (997), Norvegijos
valdovo Olafo pradta alies christianizacija (997), Islandijos Altingo pri-
imtas sprendimas apsikriktyti (1000), pirmojo tikro krikionio Vengri-
jos soste v. Stepono karnacija (1000), piet vedijos kunigaikio Olafo
kriktas (1008) ir tai Lietuvos karaliaus Netimero kriktas (1009).
Taigi nuo Tacito aisi paminjimo beveik tkstant met reiks
laukti Lietuvos vardo. Taiau imtmet iekojs pagonikos balt Atlan-
tidos mokslas taip ir nerado. Lietuviams reikjo susiformuoti savaran-
kik etnos, o Netimero vadovaujamiems pajudti toliau nuo gentins

santvarkos valstyb, kuri bt verta traukti misionieriams. Lietuva
liko su lietuvi kalba, mistikai skambaniomis sutartinmis, sakmmis
ir pasakomis, su savo pagonikais dievais. Su pagoniku veidu Lietuva dar
gyvens 400 met ir po Netimero mintus dievus matome ir Mindaugo
laikais (Mindaugo kriktas ir karalyst taip pat liks epizodas), jie atjo ir
iki Ldk Gedimino, kuris bylos gal ne tiek apie pagonik monoteizm,
kiek apie vyriausij Diev ir mes turime vien Diev Aikindamas
Gedimino sapn apie staugiant gelein vilk pagoni ynys Lizdeika ir
ipranaaus Vilniaus krim ir lov. Nors nebus n vieno kunigaikio,
kuris nevest deryb dl krikto, kryiaus kar epochos Europa, nebe-
leisdama valstybms savarankikai kriktytis, pati tarsi atstums Lietuv
nuo krikionybs. Lietuva liks savarankika civilizacin monada, todl
tiek Gediminas, tiek Algirdas, nelaukdami pripainimo ir karnos i sve-
tur, nemandagiai (Vakar vilgsniu) vadinsis karaliais. Tik Vytautas taps
mandagesnis ir sieks gyti karn ir pripainim i Vakar.
Mindaugas sukuria Lietuvos valstyb.

Mindaugo karnacija 1253 metais
Aktyviausi ir karingiausi i balt geni XIXIIa. atrod
kuriai, o XIIa. pabaigoje prasidjo lietuvi karo ygiai. inoma, kad
1183 m. lietuviai sureng pirmj savarankik yg Rusios emes, per
kur nusiaub Pskov, o pakeliui turbt ir Polock. Vliau lietuvi ygiai
padanjo kasmet vyko po viendu ygius ir ne tik rus pus, bet ir
Lenkij bei Livonij.
Pliamieji ygiai rod didjant lietuvi jg, jie toki ygi skaiiumi
pralenk turtingus prsus ar karingus kurius. Matyt, lm genties vyr
gausumas, ypa svarbus karo ygiuose. Lietuvi genties ikilimas ir padjo
pagrindus santvarkos permainoms ir greitai atsirasianiai Lietuvos valsty-
bei. 1219 m. Voluins ir Lietuvos kunigaiki sutartyje (sudarytoje taip
pat ir dl pliamj ygi Lenkij) bsimasis Lietuvos valstybs krjas
Mindaugas pamintas ketvirtuoju tarp penki vyresnij kunigaiki.
Taigi matyti, kad 1219 m. Lietuva buvo dar ne valstyb, o tik emi konfe-
deracija, neturjusi vieno valdovo. em buvo to meto politins organiza-
cijos vienetas, emi konfederacija tai santvarka, kai atskir emi kuni-
gaikiai derina savo veiksmus, o i i kunigaiki jau yra ikil vyresnieji
kunigaikiai.
Vokiei ordino riteris pagrobia vaik.

Dail. J. Kossak, XIX a.
1219m. Lietuvoje vyriausiojo kunigaikio dar nra, bet 12451246m.

vokiei kronikininkas Mindaug pavadina aukiausiuoju karaliumi.
Vadinasi, Lietuva jau suvienyta. Kada tai vyko? 1235m. rus metraiai
mini Mindaugo Lietuv. Gal tai rodyt, kad Mindaugas jau yra pajun-
gs savo valdiai kitus kunigaikius? Taiau jei yra Mindaugo Lietuva, tai
gal bta ir, tarkim, ivinbudo ar Dausprungo Lietuvos? Todl linksta-
ma prie apytikrs datos Lietuvos valstyb susikr apie 1240m.
Vienydamas Lietuv, Mindaugas negaljo nekreipti dmesio toki
fakt grandin: 1202m. Dauguvos iotyse susikrs Kalavijuoi ordi-
nas pamau pradeda ukariauti lybius, latvius, estus, kurius. Kovodamas
prie gimining lietuviams pagoni prs gentis Mozrijos kunigaiktis
Konradas 1230 m. pakviet kurtis Kulmo emje prie Vyslos Vokiei
ordino riterius (kryiuoius). i fatalika klaida daug kainuos lenkams
ir lietuviams Ordinas pajung prsus, o 1236m. popieius jau skelbia
kryiaus yg prie lietuvius. Nors emaiiai Sauls myje 1236 m. yg
Mindaugo karnacija.
Dail. A. Varnas, 19521953m.
atlaik, repls Lietuv jau spaud 1237 m. Kalavijuoi ordinas tapo

Kryiuoi ordino vasalu.
Lietuvos valstybs atsiradim pagreitino vokiei riteri agresija ir j
kolonijini valstybi krimasis prie Baltijos. Lietuvos valstyb atsirado
pirmiausia kaip apsigynimo priemon, taiau ji turjo remtis kokiu nors
visuomens sluoksniu tas sluoksnis buvo Mindaugo kariauna, o vieno
valdovo sitvirtinimas yra rykiausias iorinis valstybs atsiradimo poy-
mis. I i dien perspektyvos galima sakyti tauta galjo apsisaugoti tik
sukrusi valstyb.
Taiau Mindaugui dar reikjo tvirtinti valdi. 1248m. padtis jam
tapo labai grsminga. Opozicij pirmiausia sudar artimiausi giminai-
iai brolvaikiai, pagalbon pasitelk ir svetimuosius Livonijos ordin
ir Voluin. Mindaugas veik i klit ne tik karo ygiais, bet ir diploma-
tija pasinaudojs Livonijos vidaus prietaravimais, patrauk savo pus
Livonijos ordino magistr Andri tirland. Per j 1251m. pavasar (ar
vasaros pradioje) Mindaugas isirpino sau ir monai Mortai krikt, o
sau karaliaus karn.
1251m. Mindaugas kriktijosi, mainais perleids didel dal emaiti-
jos Livonijos ordinui. Svarbiausias tikslas, kurio siekta kriktijantis, ka-
rna. Tikslas buvo pasiektas 1253m. liepos 6-j. Mindaugo vainikavimo
dienai priklauso garbinga vieta ms kalendoriuje: juk Mindaugas pir-
mas ir vienintelis vainikuotas Lietuvos karalius. Mindaugo vainikavimas
tarsi ubaigia valstybs susikrim, nes Lietuv pripaino to meto pasau-

lis. Vien to pakakt Mindaug laikyti viena i svarbiausi ir Lietuvai dau-
giausia nusipelniusi asmenybi. Mindaugas sukr didiausi ankstyvo-
sios Lietuvos istorijos krin valstyb, suteikusi galimyb ilikti lietuvi
tautai ir vliau perimti Vakar civilizacij. Lietuva eng istorijos aren,
kai Europa jau buvo pergyvenusi kryiaus kar epoch (septintasis kry-
iaus ygis vyko valdant Mindaugui, o paskutinis atuntasis neilgai
trukus po jo mirties). Taiau Mindaugas turjo nuveikti daugiau negu
kit Vidurio Europos ali valdovai prie kelet ami. ekija karalyste
tapo XIIa., o savarankika arkivyskupija buvo steigta tik XIVa., Lenki-
ja karalyste tapo ir steig savarankik arkivyskupij XXIa. sandroje,
taiau (kaip ir ekija) tapo ne popieiaus, o ventosiosRomos imperi-
jos valdovo vasale. O Mindaugas, karnavsis per Vokietijos vasal
Livonijos ordin, tapo ne imperatoriaus, o popieiaus vasalu ir i karto
gavo teis savarankik, tiesiai popieiui pavaldi vyskupij. Maa to,
po keleto met Mindaugas gavo karaliaus vainik visai dinastijai po-
pieius leido vainikuotis ir snui. Visa tai Mindaugo politikos rezulta-
tas. Mindaugas valgiai pasirinko pagalbinink Livonijos ordino bro-
l kunig Kristijon, i kurio gavo informacij apie Katalik banyios
organizacij ir popieiaus santykius su Europos valdovais, ypa impera-
toriumi. Papirks magistr Andri tirland, per savo pasiuntin popie-
iui idst slygas, kurios buvo naudingesns Lietuvai, o ne Livonijai.
Livonijos delegat nuostabai popieius patenkino Mindaugo praym.
Mindaugas pasiek pirm tarptautin Lietuvos diplomatijos pergal
apsisaugojo nuo politini sait su ventjaRomos imperija. ie svars
diplomatiniai laimjimai rodo, kad Mindaugas talentingai sugebjo pa-
kreipti vykius sau naudinga linkme. Net savo prie Mindaugas buvo
vadinamas imintinguoju.
Paprastai Vidurami Europa tapatinama su Vakar Europa. Tai nra
visai teisinga. Vakar Europa tai tik Vidurami Europos dalis, iandien
kartais pavadinama senja Vidurami Europa (VIXa.). Turima galvo-
je Karolio Didiojo imperija, arba ant Romos imperijos griuvsi sukurta
Europa, siekusi Elb. Kartais iskiriama ir naujoji Vidurami Europa
ekija, Vengrija, Kroatija ir Skandinavija, susiformavusi XXIIa. Logika
bt pratsti i grandin ir XIIIXIVa. Vidurami Europ, kur gyveno
suomiai, estai, latviai, prsai ir lietuviai, laikyti naujausija Vidurami
Europa. Ankstyvaisiais Viduramiais popieiai maloningai priimdavo
valstybi kriktus, ir ios tapdavo popieiaus arimperatoriaus vasalmis.
Naujosios Europos tautoms buvo leidiama kriktytis ir tapti imperatoriaus

vasalmis. O naujausiajai Vidurami Europai, taip pat ir Lietuvai teis sa-
varankikai kriktytis nepripastama: Europoje jau vyko kryiaus karai.
Todl suomiai, estai ir latviai buvo nukariauti, prsai inaikinti, o Min-
daugas ne tik sugebjo sukurti valstyb, bet ir eiti, nors laikinai, Europos
ali sistem. Jis buvo vienintelis naujausiosios Vidurami Europos valdo-
vas, sugebjs paversti savo taut ir valstyb istoriniu subjektu.
Nalios kunigaiktis Daumantas (i kurio Mindaugas paver mon),
veiks ivien su stipriausiu Mindaugo varovu Treniota, 1263m. nuud
Mindaug. Paprastai istorikai tai laiko pagoni reakcija prie krikio-
n valdov. emaiiai, sutriukin jungtin Vokiei ir Livonijos ordin
kariuomen prie Durbs 1260m. liepos 13 d., tarpininkaujant Treniotai,
i tikrj sil Mindaugui atsimesti nuo krikionybs ir pradti kar su
Livonija. Mindaugas ryosi kariauti su Vokiei ordinu. Kartais teigia-
ma, kad Mindaugas atsimet ir nuo krikionybs. Taiau prajus keletui
met po Mindaugo mirties, 1268-aisiais, popieius Klemensas IV bulje
Mindaug vadina viesaus atminimo valdovu. Mindaugo kriktas nepa-
alino ordin pavojaus, be to, buvo prarasta etnins Lietuvos dalis e-
maitija. Vadinasi, Mindaugui reikjo kovoti dl pagonikos emaitijos su
krikionikja Livonija, o kartu Vakar jg ir popieiaus akyse ilaikyti
krikionio valdovo status.
Po Mindaugo nuudymo bta didiuls sumaities: per kelerius metus
Lietuvoje nuudyti dar trys dl valdios kovoj kunigaikiai, vienas ivytas.
1264m. Mindaugo alininkams nuudius Treniot, Lietuvos valdovu tapo
Mindaugo snus Vaielga, kuris yra pirmas inomas Lietuvos istorijoje sta-
iatikyb prims kunigaiktis. Taip pradtas lietuvi kunigaiki krima-
sis Rusios emse: lietuvi kunigaiktis priima staiatiki tikjim, o ems
(iuo atveju Naugardukas, kuriame Vaielg kurdino tvas) jungiamos prie
Lietuvos valstybs. Antra vertus, Vaielga vienintelis kunigaiktis, atsisaks
kunigaiktijos ir taps vienuoliu. 1264m. jis sitrauk politin gyvenim ir,
susidorojs su Mindaugo prieais, sdo Lietuvos sost.
Gediminaii dinastijos ikilimas

XIIIa. pabaigoje minimi dar ie Lietuvos didieji kunigaik-
iai: Butigeidis, po jo io brolis Butvydas, dar vliau Butvydo snus
Vytenis. Tai buvo naujas reikinys Lietuvos istorijoje sost paveldi tos
paios gimins mons broliai arba sns. Taigi susiformavo sosto
paveldjimo principas, o Viduramiais tai buvo vienas i svarbiausi

valstybs stabilumo poymi. Mat besigvieiantys sosto jau turs pagrsti
savo teises, giminyst arba priklausomyb valdov dinastijai. XIIIa. pa-
baigoje Lietuvos istorij eng garsiausia lietuvi kilms valdov Ge-
diminaii dinastija.
Dinastijai vard dav garsiausias jos atstovas Vytenio brolis Gedimi-
nas (valds 13161341m.). Gediminas nebuvo pirmas ios dinastijos atsto-
vas, taiau btent jis istoriniu vaidmeniu ugo savo pirmtakus. Valdant
Ldk Gediminui susiformavo ankstyvoji, arba karin, monarchija, turinti
visus jai bdingus poymius, kaip antai: diarchija, ankstyvasis feodaliz-
mas ankstyvieji dvarai, Lietuvoje vadinti kiemais. Lietuva tuo metu jau
turjo sostin, nuo Gedimino prasidjo sosto paveldjimo tradicija, mro
civilizacijos itakos. Valdant Gediminui ar jo snui Algirdui buvo sukurta
visa mro pili sistema aplink valstybs branduol sostin: Medininkai,
Krva, Lyda, Trakai, atokiau esanios Gardino ir Kauno pilys. Lietuva tapo
politins sistemos centru, apie kur telksi ne tik Mindaugo laikais prijung-
tos Juodosios Rusios ir Polocko ems, bet ir Lietuvos politinje takoje
buv Voluin ir Halias, Kijevas, Pskovas. Tai leido Lietuvai tapti dideli
politini kombinacij dalyve ir vyraujania regiono jga didvalstybe. Jos
politika darsi plataus regiono ar net Europos masto politika.
Reikmingiausiu Gedimino politikos atspindiu yra laikomi jo laikai.
Nors jie daniausiai siejami tik su pirmu Vilniaus paminjimu rato al-
tiniuose, kartu rodo, kad Gediminas kr nuosekli Lietuvos europjimo
program. I j matyti labai platus (turint galvoje tarptautin Lietuvos
izoliacij) Gedimino politinis akiratis. Gediminas kr staiatiki metro-
polij, ryosi kriktytis pats ir kurti katalik arkivyskupij. ia banytine
politika jis sugebjo sudominti popiei Jon XXII, kuris jau tais laikais
kl banytins unijos idj. Jam Gediminas ir siunt laikus, kuriuose
pareik pageidavim kriktytis: Lietuvos valdovai nor priimti katalik
tikjim, bet priversti gintis nuo kryiuoi, kuriems rps ne kriktas,
o valstybs ukariavimas. Gediminas taip pat isiunt laikus Vokietijos
miestams bei vienuolijoms, pranedamas, kad laukia popieiaus pasiun-
tini tartis dl krikto. Jis kviet Lietuv atvykti ir ia sikurti vokiei
riterius, pirklius, amatininkus, valstieius, adjo jiems tokias paias vei-
klos slygas kaip Europoje. Taiau 13231324m. Gedimino krikto akcija
nepavyko dl emaii ir staiatiki dvariki pasiprieinimo.
Krikto atsisakymas nereik, kad Gediminas atsisak ir kito tikslo
priartinti Lietuv prie Vakar Europos, kviesdamas atvykti vokiei ko-
Gediminas stato Vilniaus pil.

Dail. M. E. Andriolli, 1882m.
lonistus. Apie atvyklius vienuolius jau Gedimino laikais byloja mslingo-

ji prancikon kankini istorija, davusi pradi vienai ilgaamikiausi
Vilniaus legend. Nuo XIV a. inoma istorija apie dviej prancikon
nuudym Vilniuje Gedimino valdymo pabaigoje, o XVIa. pradioje j
palaidojimo vietoje statoma koplyia (prie kurios vliau sikurs Bonifra-
tr vienuolynas).
Taigi pagonika Lietuvos visuomen ir jos kin, socialin, politin
ir dvasin struktra gijo brandiausi pavidal valdant Gediminui. Tad
XIIIa. pabaigoje Lietuvos istorij eng garsiausia ir tai svarbu
lietuvi kilms valdov Gediminaii dinastija, valdiusi Lietuv iki
1572m. ygimanto Augusto mirties (po jo Lietuv vald svetimkilmiai
valdovai). Dinastijai vard dav garsiausias jos atstovas Gediminas, is-
toriniu vaidmeniu ugos savo pirmtakus. Gediminaii dinastijai pri-
klaus ymiausi, labai svarb istorin vaidmen suvaidin Lietuvos didieji
Italo Aleksandro Gvanjini (Alessandro Guagnini) XVI a. pieti
sivaizduojami Lietuvos valdov portretai
Mindaugas Gediminas
Algirdas Vytautas
Kstutis. Dail A. Penkowskis, 1838m. Birut. Dail A. Penkowskis, 1838m.

kunigaikiai Gedimino sns Algirdas ir Kstutis, Algirdo snus Jo-

gaila ir ikiliausias dinastijos atstovas Kstuio snus Vytautas Didysis
(vald 13921430). Tiesa, Europoje inomumu j aplenk Jogaila: jam
tapus Lenkijos karaliumi (1386), atsirado Gediminaii akos Jogailai-
i dinastija. i Gediminaii aka vliau (XVa. pab.XVIa. pr.) pasiek
takos virn. Jos atstovai vienu metu sdjo Lietuvos, Lenkijos, ekijos
(14711526) ir Vengrijos (14901506) sostuose.
Gediminaii dinastijos valdymas susijs su Lietuvos istorijos laiko-
tarpiu, istorinje tautos smonje laikomu lovingiausiu. Ms kultroje
ypa garbing viet uima ymiausi jos atstov Gedimino, Algirdo,
Kstuio, Vytauto vardai, o dinastijos enklas Gediminaii stulpai
yra vienas i svarbiausi lietuvi tautos ir Lietuvos valstybs simboli.
PAGONI VALSTYB.
LIETUVOS KRIKTAS
P o Mindaugo nebuvo n vieno Lietuvos valdovo, kuris

nebt veds deryb dl krikto, o kartu dl karnaci-
jos tai lm karas su Vokiei ordinais (XIIIa. pabaigoje jau ir Vokiei
ordinas, nukariavs prsus, pradjo agresij prie Lietuv). Suvok, kad
bti pakriktytiems Ordino kainuos pernelyg brangiai, lietuvi valdovai
iekojo nauj krikto variant per ekij, Vengrij, Lenkij (staiatikikas
kriktas nebt isprends ordin agresijos problemos). Antra vertus, visi
Lietuvos valdovai vadinosi karaliais (pvz., Gediminas laikuose Vakarams
rex; Algirdas laikuose Bizantijos imperijai bazileus). Taip juos vadino
Vokiei ordin altiniai, skirtingai nei kit geni, neturini valstybi,
vadus ar net rus emi kunigaikius. Taigi, drstume teigti, kad bent jau
iki Jogailos tapsmo Lenkijos karaliumi 1386 m. Lietuva nusipelno bti
vadinama karalyste, tegu ir neturinti vis Vakar pripainimo atribut
savotika arba nesistemin karalyst. Juolab kad Lietuva i tikrj tapo
unikali valstyb Europoje, kartais net laikoma savarankika civilizacija,
nepriskirtina nei lotynikajai Vakar Europai, nei bizantikajai Ryt Eu-
ropai. Tiesa, Lietuvoje formavosi individualus kis, o tai Vakar civi-
lizacijos pagrindas, to nebuvo Ryt Europoje. Be to, ten, kur nereikjo
pripainimo, kur uteko savo paios gali, pagonika Lietuva pamau
virto visam regionui reikminga jga arba didvalstybe (lenk. mocartstwo,
rus. derava, vok. Grossmacht), o nuo jos iki imperijos jau tik ingsnis.
Lietuvos valdovas Gediminas, titulavsis Rex Lethowye ir veds inten-

syvias derybas dl krikto, savo laikais Vakar alims ir miestams alia
krikto kviet Lietuv Vakar pirklius ir amatininkus. Lietuvos antiizo-
liacins pastangos ilgai nedav rezultat, o ordin karin agresija ver-
t Lietuv vis energij skirti karybai. Todl kartais Lietuvos santvarka
XIVa. apibdinama kaip karin monarchija.
Btent karybos srityje Lietuva padar pirmj poveik kaimynams
nuo Maskvos iki ekijos inomas ir naudojamas savitas lietuvikas
(arba prsikas) skydas. Kryiaus karai prie Lietuv i dalies paaiki-
na Lietuvos ekspansij mongol nuteriotas Kijevo Rusios emes ir j
pajungim taip buvo kaupiami itekliai kovai Vakaruose. Valdant Ldk
Algirdui (13451377) Lietuva ne tik tampa didvalstybe, bet ir ipleia
savo teritorij nuo Baltijos iki Juodosios jros. Tai nulm, kad Lietuva
pasidar dvilyp apm etnines pagonikas lietuvi emes ir platesnes
teritorikai, gausesnes gyventoj staiatikikas senrusi emes. Jose pa-
mau formavosi atskira nuo Maskvos rus LDK slav rusn tauta, i
kurios vliau ir atsiras iuolaikins baltarusi ir ukrainiei tautos. iose
emse lietuviai atrado tai, ko neturjo: banytin sistem ir ratij. Abi
ios aplinkybs lm svarb staiatikikos kultros vaidmen ankstyvojo-
je Lietuvos istorijoje: tap vietininkais senrusi emse sritiniai lietuvi
kunigaikiai priimdavo staiatikyb, o besiformuojanti rusn ratija
virto oficialia LDK rat kalba. Tai iek tiek primena frankus Galijoje,
t. y. german gent, sukrusi valstyb ir valdios struktras Galijoje ir
permusi vietini moni kalb bei kultr.
Algirdo didvalstyb
Mongol imperija XIIIa. sudau Kijevo Rusi, o Lietuva
pasinaudojo pergale ir pajung kai kurias rus emes. Mindaugo laikais
prie Lietuvos buvo prijungta Juodoji Rusia, Vytenio ir Gedimino lai-
kais Baltoji Rusia (Polockas 1307m., Vitebskas 1320m.) ir Volui-
n (1340m.) taigi visa dabartin Baltarusija ir dalis Vakar Ukrainos.
Kijevas galjo bti prijungtas 1322m., valdant Gediminui, taiau labiau
linkstama manyti, kad Kijev prijung Algirdas po pergals prie Aukso
ord prie Mlynj Vanden 1362m. ar 1363m. Valdant Gediminui ir
Algirdui isiplt ne tik valstybs teritorija Lietuva pasidar reikminga
Vidurio ir Ryt Europos jga. Akivaizdu, kad LDK niekada nebt ga-
ljusi uvaldyti Kijevo Rusios erdvi, jei ne mongol invazija Lietuva
emlapis: Lietuvos Didiosios Kunigaiktijos

pltimasis XIIIXV a.
XIVa. labiausiai primena elines imperijas. Tokios imperijos susikuria

lungani imperij pasienyje arba periferijoje, kai lugusios imperijos
pavaldiniai, klientai arba sjungininkai palydovai pajungia sau dal jos
teritorijos (kartu ir buvusi metropolin srit). Paprastai perimama ir lu-
gusios imperijos administracin struktra bei kultros paveldas.
Rus kunigaiktijos buvo patekusios Aukso ordos (suskilusios Mon-
gol imperijos dalies) valdion ir turjo jai nuolat mokti duokl. Nors
Lietuva prisijung nema dal rus emi, bet ir Gediminas, ir Algir-
das u teis jas valdyti turjo nuolat mokti duokl Aukso ordai (Ldk
Vytautas nustojo mokti mongolams duokl). Panau, kad LDK rusi-
kosios ems buvo Lietuvos ir Aukso ordos kondominiumas bendra
valda. Vis dlto mongol nuteriot erdv pretendavo ir neprijungtos

prie LDK senj rus ems. I j viena stipriausi buvo Vladimiro-Su-
zdals em.
XIVa. pradioje pagrindinmis varovmis dl jarlyko (chan duoda-
ma privilegija rinkti duokl Aukso ordai i kit rus kunigaiki) tapo
Tver ir Maskva, kov laimjo pastaroji, sitvirtinusi ir Vladimire. Rem-
damas paskutin Tvers bandym atsiimti i Maskvos prarast pirmeny-
b, Algirdas net triskart 1368, 1370 ir 1372m. sureng yg Maskv,
taiau Kremliaus uimti nepajg. Taip liko negyvendintos Algirdo isa-
kytos pretenzijos, kad savaime visa Rusia turi priklausyti lietuviams, o
Vilnius nevirto antruoju Kijevu. Taiau btent i ygi Maskv metu
1371m. laike Konstantinopolio patriarchui Algirdas pasivadina lietu-
vi imperatoriumi (vasilea Letvon), taip ikeldamas save vir Maskvos,
Tvers ir kit kunigaiki ir prisilygindamas Bizantijos imperatoriui
Lietuvos valdovai puikiai orientavosi ne tik Vakar, bet ir Ryt Europos
politinje sistemoje.
Senosios Rusios ems savaime prie LDK kaip velnesnio okupanto
nelinko, lietuvi ekspansijoje bta visko: ir tiesioginio nukariavimo, ir
takos skleidimo kitais bdais, nes istorija neino savanorik pasijun-
gim prie didvalstybi. Bizantijos altiniai apie jok lietuvi taikum ne-
usimena atvirkiai, kalba apie narsi ir karing taut. Net dinastins
vedybos vykdavo tiesioginiu kariniu spaudimu.
Lietuviai veikiausiai buvo tokie pat imperialistai kaip ir kiti, tik, ugro-
b svetim krat, nespausdavo, t. y. i pradi nekeisdavo susiklosiu-
sios tvarkos. Tiksliausiai taktik apibdina lietuvi kunigaiki posakis:
senovs negriauname, naujovi nevedame jie palikdavo sensias
kunigaiktij struktras (tai vliau ivirs sritines privilegijas, iuolaiki-
niais terminais autonomijas). Ukrainieiai juokauja, kad lietuviai buvo
geriausi grobikai j istorijoje. Vargu ar toki santyki prieastis galjo
bti lietuvi gerairdikumas ir taikingas charakteris. Lietuva negaljo
primesti kitiems nei kalbos, nei kultros, nei religijos dl to, kad pago-
nyb nesteng konkuruoti su institucijas ir rat turinia staiatikybe.
Todl kartais Lietuvos didvalstyb vadinama aksomine imperija. LDK
pakrai priklausomyb svyravo tarp vairaus laipsnio siuzereniteto ir
hegemonijos. Kuo toliau nuo centro Vilniaus, tuo ten (o i kategorij
ir patenka visa Ukraina) vald Gediminaiiai maiau klaus Vilniaus bro-
li, pusbroli ar ddi didij kunigaiki.
Lietuva staiatikikos Rusios erdvse

Lietuvos valstybei umus senrusi emes, t emi vieti-
ninkais tap lietuvi kunigaikiai neretai priimdavo staiatikyb. Vliau
i i periferini sritini emi kunigaiki kilo garsios vlesni laik
LDK gimins Sangukos, artoriskiai, Vynioveckiai, Sluckiai. Be to,
staiatikyb prim net ir valstybs branduolyje tvonijas turintys kuni-
gaikiai, kil ne i valdaniosios Gediminaii dinastijos, pavyzdiui,
Aln kunigaikiai. Antra vertus, Lietuvai umus Rusios emes, ne visi
senrusi Riurikaii dinastijos kunigaikiai buvo istumti i politinio
gyvenimo. Vlesniais amiais LDK gyvenime rasis i toki kunigaiki
kilusi veikli Lietuvos gimini.
Lietuviai Rusioje aptiko mrines cerkves ir vienuolynus, juose tapy-
b, banytins dails ir rato rinkinius, o svarbiausia rayti mokanius
vienuolius. Savaip rayti Lietuva nemokjo, lotynikas ratas pasiek v-
liau ir buvo daug brangesnis, o valdiniai turjo jau XIa. suraytas Ostro-
miro ir Turovo evangelijas. Todl su krikionybe susijusios svokos, kaip
antai kreenije (kriktas) ar bonica (banyia), atjo lietuvi kalb
ne i Vakar, o i Rusios.
Rykiausiai dviej visuomeni pagonikos ir staiatikikos suartji-
mas turjo bti matomas valstybs sostinje Vilniuje. Tai atsispindi senojo
Vilniaus istorijoje. Jame XIV a. turjo bti susiformavusi rusn pus,
t.y. staiatiki gyvenama miesto dalis. Gyvendami Lietuvos valstybje i
senrusi jie pradjo virsti nauja tauta rusnais, gerokai besiskirianiais
nuo Maskvos valstybs rus. Vilniaus rusn pusje jau Gedimino laikais
stovjo cerkvs: staiatiks vis pirma buvo kai kurios didij Lietuvos
kunigaiki monos, taiau staiatiki bta ir valdovo dvare Algirdas
toleravo staiatikyb, jei tai neprietaravo jo, kaip valdovo, interesams.
Valdovo dvarikiai staiatikiai, rato imok staiatiki vienuolynuo-
se, kr valdovo ratin. Vienuolynuose raoma bulgar kilms slav
banytine kalba, o LDK ratinje pradjo formuotis rusn kalba. ia
kalba, LDK ratinje susiformavusia alternatyva bulgarikai ratijos
tradicijai, ir surayti reikmingiausi to meto ratijos paminklai Lie-
tuvos Metrika, Lietuvos metraiai ir Lietuvos Statutai. Taigi politinis
lietuvi elitas staiatikikos kultros usakovai. Vakarin LDK dalis
tarp Vilniaus ir Lucko tai ne tik LDK vizitin kortel, kurioje dl re-
prezentacijos bei artumo Krokuvai kurs rezidencijas didikai. Btent ia,
prie Bugo ir Narevo, susiformuos pagrindinis LDK jav kis, aprpins
grdais pagrindin Europos duonos uost Gdansk. Intriguojantis

klausimas kur Ryt Europoje atsirado jav degtin? Mat dominuoja
istorikai nepagrsta tez, kad jav kio epicentras Ryt Europoje XVa.
buvo Maskva.
Kit lietuvi vaidmens rusn visuomenje aspekt slepia socialin
ekonomin sritis. Atj i ryki individuali alodin nuosavybs struk-
tr turinios visuomens lietuvi bajorai ir individualiai kininkaujan-
tys valstieiai skyrsi nuo rytini slav. Pastarj erdvje toliau rytus
(Maskvos valstybje, vliau Rusijoje) rykjo bendruomenin emvalda,
taiau rusn emse, priklausiusiose Lenkijai ir Lietuvai, iplito vakarie-
tika kininkavimo ir nuosavybs forma alodas (individualus valstiei
kis). Dl io paangesnio kininkavimo ir nuosavybs santyki bdo
neatsitiktinai XVXVIa. Lietuvos Metrikos rusn kalb pateko ir buvo
vartojamos net Ukrainoje lietuvikos tokios to meto kio svokos: dal-
gio tipas litovka, dailid (doilida) ar jauja (jevje), svirnas (sviren),
kluonas (klunia), aruodas (orud), priemen (primen). Pateko net
lietuvikos gerovs odiai: kumpis (kompa) ar skilandis (skilond).
Senieji lietuviai neturjo rato ir sunku pasakyti, kokia yra tautin be-
rats visuomens savimon. Didieji kunigaikiai, reikdami teritorines
pretenzijas, suvok balt erdvs giminingum, o Vytautas kalbos bendru-
mu grind emaii priklausomyb Lietuvai. Antra vertus, kunigaik-
iams visi buvo valdiniai netgi labiau pasitikta karaimais ir totoriais,
kurie tapo artimosios sargybos tautomis. Nepasitikta ir savj gdiais,
todl valdovai kviet pirklius ir amatininkus i svetur. LDK sikr vokie-
i, yd ir armn. Beveik visos ios bendruomens (iskyrus vokieius)
tapo kunigaiki kolektyviniais vasalais, turiniais savo konfesij ir rat.
Lietuvos kriktas Europos

formavimosi pabaiga?
XIVa. antroje pusje Vokiei ordino agresija prie Lietuv
pasiek neregt mast po trisketuris ygius per metus. Lietuvos jgos
iseko ir vert iekoti sjungininko. Ieitis buvo 1385 m. sudaryta Krvos
sutartis su Lenkija, pagal kuri Lietuvos didysis kunigaiktis Jogaila tapo
Lenkijos karaliumi. Viena i sutarties slyg buvo Lietuvos kriktas, kur
Jogaila 1387 m., grs i Lenkijos, ir gyvendino. vesdamas naujj tik-
jim, Jogaila naikino senojo tikjimo apraikas: ventsias girias, alius,
ventj ugn. Taiau svarbiausios buvo politins aplinkybs krikto nau-
da irykjo netrukus, kai popieiai udraud Vokiei ordinui kariauti su

Lietuva. Nuo tada io ordino agresija nebegaljo tiktis efektyvesns Va-
kar paramos. Krvos sutarties nulemta sjunga su Lenkija leido pasiekti
pergal prie Tanenbergo ir algirio. Lietuva, apsikriktijusi ir nugaljusi
Ordin, paalino 200 met grsm savo egzistencijai ir perjo nauj savo
istorijos stadij europjimo arba kelio Europ epoch.
1385 m. rugpjio 14 d. Krvos pil atvyko lenk delegacija. Lenkai,
regis, jau turjo parengt sutarties dokument. Jogaila su io dokumento
turiniu sutiko, jis buvo priimtas ir istorij jo Krvos sutarties vardu. Su-
tarties slygos: Jogaila ima mona Lenkijos karalait Jadvyg, paada vesti
Lietuvoje katalik tikjim, atgauti prarastas Lenkijos emes, paleisti lenk
belaisvius ir prilieti Lietuv prie Lenkijos. Prilieti btina rayti su ka-
butmis: mat iki iol ginijamasi, kaip iversti lotynik od applicare.
Sudarydamas Krvos sutart, Jogaila, kaip ankstyvasis monarchas, vis
valstyb laik savo nuosavybe ir man gals elgtis su Lietuva kaip patinka.
Tai epochos bruoas, o ne arogantika Jogailos laikysena: juk galima teig-
ti, kad sutart sudar Lenkijos Karalyst ir Lietuvos didysis kunigaiktis.
Kitaip nei Lenkijoje (jos valstybingum greta monarcho knijo valstybs
taryba ir jau buvo pradjs veikti bajor seimas), Lietuvoje, be didiojo
kunigaikio, kitos institucijos, kuri galt ireikti Lietuvos valstybs va-
li, nebta. Taiau Jogaila neatsisak savo teisi Lietuv kaip tvonij ir
Lietuva valstybingumo neprarado, tik tapo Lenkijos vasale. O tiksliau
Jogaila, Lietuvos didysis kunigaiktis, tapo Jogailos, Lenkijos karaliaus,
vasalu. Taiau didiausias Krvos sutarties minusas, kad visk palikta lem-
ti ne teisiniams, o realiems valstybi santykiams ia Lietuvai ir gldjo
didiausias pavojus. I pirmo vilgsnio lyg ir egzistavo atsivrusi naujos
veiklos erdvi paritetas: Gediminaiiams buvo dalijamos kunigaiktijos
Lenkijoje, o lenk pareignai, gav valdovo galiojimus, siuniami Lietu-
von, lietuvi kariuomen talkino lenkams, o lenk lietuviams, bet pirmu
atveju talkininkus kontroliavo Lenkijos valstybs institucijos, o antruoju
tai galjo atlikti tik bendrasis valdovas, taiau jis rezidavo Krokuvoje (kur,
kitaip nei Vilniuje, buvo pripaintos Europos valstybs monarchas) ir j
supo Lenkijos valstybs taryba. Lietuvi pareignus traukus Lenkijos
valstybs institucijas, Lietuva darsi provincija, personalins unijos nu-
lemta valstybi sveika naikino Lietuvos valstybingum.
Toki Lietuvai nepalanki sutart vert sudaryti ypa nirtingi vokie-
i puolimai. Krvos sutarties sudarymo ivakarse Lietuvos jgos seko,
todl lenkai tapo jos sjungininkais. Nuo Krvos sutarties Lietuvos
savarankikumas majo. Ar buvo galima eiti kitu keliu, ne per Lenkij?

Dviej imt met istorija parod: per Vokiei ordinus to padaryti nebu-
vo manoma. Artimiausia Lietuvos kaimyn buvo Lenkija ir Krvos sutartis
atskleid nauj Lietuvos istorijos puslap: Lietuva atsigr Lenkij.
1387 m. Jogaila atvyko Vilni kriktyti lietuvi. Kilmingieji bajorai
kriktytis kviesti Vilni su eimomis ir kiekvienas atskirai palakstytas
vandeniu. Nekilmingiems monms karalius, kaip kriktatvis, dalijo
markinius ir vilnonius drabuius, todl atsirado norini kriktytis ne
kart. Panaiai kriktytos ir kelt bei german gentys. Dl norini tapti
krikionimis gausumo teko juos kriktyti briais bridusius ups van-
den. vesdamas naujj tikjim, Jogaila naikino pagonybs apraikas:
ventsias girias, alius, ventj ugn. Pastatyta katedra, ikilmingai pa-
vsta Krokuvos vyskupo v. Stanislovo garbei (kad abi lygiateiss tautos
turt vien globj ir utarj), o didysis jos altorius buvo toje vietoje,
kur anksiau deg pagoni aminoji ugnis.
1387 m. vasario 17 d. Jogaila ileido privilegij Vilniaus vyskupui, ku-
ria buvo steigiama ir aprpinama vyskupo institucija. i privilegija yra
svarbiausias krikionybs vedimo Lietuvoje aktas. Vasario 22-j Jogai-
la ileido rat, kuriuo visus lietuvius prisiek patraukti savo pus ar net
jga priversti priimti katalikyb. Jogaila, paverts Lietuv krikionika
alimi, panaikino pagrindin politins izoliacijos prieast. Politin nau-
da atjo netrukus: 1403 m. popieius udraud Vokiei ordinui kariauti
su Lietuva. Kriktas tapo svarbiu Jogailos ir Vytauto diplomatins kovos
ideologiniu pamatu karinio konflikto su Ordinu ivakarse.
Rykiausios permainos po krikto buvo iorins. Su kriktu Lietuvo-
je iplito pagoni visuomenei neinomos institucijos banyios. Tai ne
tik naujos architektros paminklai, paveiksl, kit banytins dails kri-
ni ir banytini knyg saugyklos, bet ir rato bei vietimo staigos. Per
ias institucijas Lietuv sklido naujos idjos. Pasikeit mirties samprata
ir laidojimo apeigos. XIVa. pabaigoje labai sumajo pagonybei bding
degintini palaidojim. Banyios skleidiamos vieno Dievo, prigimtins
nuodms ir Kristaus atpirkimo idjos, be abejons, veik mogaus smo-
n. Pagonybs iugdytam mogui nauja turjo bti ne tik atjautos ir labda-
ros, bet ir nuodms samprata, ypa tai, kad nusidti galima ne tik veiks-
mais, bet ir mintimis. Savaip transformuota artimo meils idja atsispindi
senjoro ir pavaldinio santykiuose, ypa tai pasakytina apie senjoro atsa-
komyb u pavaldinio iganym. Vadinasi, pavaldiniui nurodoma, kok
tikjim jis turi ipainti. Taigi feodaliniai santykiai gijo idjin pagrind,
Lietuva paskutin ir psia valstyb alegoriniame Europos ali

ygyje prie kryiaus. Strasbro v.Petro Naujosios banyios
freska, XV a. pr.
o aukiausiam senjorui valdovui buvo suteikta valdios tstinumo ir

paveldimumo sankcija. Su tripartitio christiana (visuomens skirstymas
karius, dvasininkus ir dirbanius mones) samprata galima tiesiogiai sieti
ir Vidurami luom idj. O juk Lietuvos krikto metu Jogaila suteik
privilegijas ne tik Vilniaus vyskupui, bet ir bajorams, patvirtindamas j
nuosavyb, ir Vilniaus miestieiams, suteikdamas jiems savivald. Lietu-
vos kriktas dav pradi luominei visuomenei.
VYTAUTO IMPERIJA
G edimino vaikaiio Vytauto valdymas 13921430m.

epochini permain metas. Lietuvos Didioji Kuni-
gaiktija 1392m. buvo alis be rato ir mokykl, be dideli miest ir cech
amat industrijos, be sunkiosios raitijos smogiamosios jgos mio lau-
ke. Jos valdovas Jogaila tapo Lenkijos karaliumi ir buvo pripaintas tarp-
tautiniu mastu, bet u tai LDK prarado suverenios valstybs status. Kry-
iuoi kumtis grsmingai tebekybojo ties Nemunu. O jau 1430m. LDK
buvo galinga kaip niekuomet Vytauto gali jaut visas regionas, valdomas
imperikai. Lucko suvaiavime 1429m. Lietuva buvo paskelbta suverenia

valstybe, ir tik atsitiktinumassutrukd jai pasidaryti karalyste. Kryiuoi
pavojus paalintas. alyje spariai kilo amatai ir prekyba, susikr turtin-
g emvaldi, galini gerai apsiginkluoti, sluoksnis. Funkcionavo itisas
ratini tinklas, atsirado pirmosios mokyklos, pradti rayti metraiai. Ne
vienas Vytautas, o visa Lietuvos visuomen, ypa jos elitas, kr istorin
proces, bet btent Vytautas geriausiai sugebjo pasinaudoti istorijos tei-
kiamomis galimybmis ir nuties kelius Europos kultrai.
Vytauto laik permainos

Vytauto permain reikm suvok jau amininkai, j kom-
plimentai ar sureikminimai nulm, kad Vytautas pradtas vadinti Di-
diuoju. Vis pirma Vytautas nustojo mokti duokl mongolams, panai-
kino senovin dalini kunigaiktij sistem, tas kunigaiktijas paskyr
vietininkus ir sum reali valdi LDK savo rankas. 1393 m. Luckas
perjo tiesiogiai Vytauto inion, 1394m. jis panaikino Kijevo kunigaik-
tij (Kijev gavo Skirgaila), 1395m. paskyr savo vietinink Podolje. I-
liko tik maesns kunigaiktijos. Taiau svarbiausios Vytauto politikoje
buvo socialins permainos kuriamas emvaldi riteri sluoksnis. Ma-
sinis valstiei dalijimas bajorams reik, kad emvaldiais tampa ir patys
Gediminaiiai uvaldytose erdvse, eme aprpinami atvykliai lietuviai
pilnai, o svarbiausia sukuriamas lojalus vietos moni sluoksnis ir pri-
pastami lojals vietos kunigaikiai.
Po 1387 m. Lietuvos krikto politiniam elitui perjus i pagonybs
katalikyb, kultros svarstykls tarp katalikiko valstybs branduolio ir
staiatikikos periferijos (staiatikiams udrausta uimti aukiausius
postus valstybje, o valstybs branduolyje udrausta statyti staiatiki-
kas cerkves)apsilygino. Politins lietuvi takos ir staiatiki kultrinio
pranaumo pusiausvyra neteko savo svert politinis elitas pradjo gyti
ir kultrinio elito status, nes staiatikiai neteko savo civilizacinio pra-
naumo. Taiau tai sukl nauj konfesinio dualizmo (pagonyb tai
negaljo pretenduoti) problem. Etninis katalikikas valstybs bran-
duolys tesudar 10 proc. teritorijos ir tik 20 proc. gyventoj. Aiku, bran-
duolys buvo kur kas tankiau gyvenamas, i jo LDK kariuomen jo vos
ne pus (kitomis interpretacijomis daugiau nei pus) raitijos, taiau
su tokiu didiuliu kitos konfesijos valdini svoriu nesusidr n viena
kita Europos valstyb. Todl vytautins permainos kultroje taip pat
Vytauto majestotinis antspaudas.

Dail. K. W. Kielisiskio rekonstrukcija, 1841m.
radikalios intensyviai kurdamas katalikik institucij tinkl, valdovas

atsigr ir staiatikyb. 1415m. Naugarduke suauks LDK staiatiki
vyskup suvaiavim, Vytautas kr LDK staiatiki metropolij ir j
paskyr vien ymiausi to meto staiatikybs teolog Grigorij Cam-
blak. Be to, Kijevo ir visos Rusios metropolitas buvo tvirtai kurdintas
Vilniuje: jam pastatyta katedra ir rezidencija, Vilniaus rusn pusje
suformuota metropolito jurisdikcija, gyvavusi iki pat XVIIIa. pabaigos, o
G. Camblako vadovaujama LDK staiatiki delegacija nuvyko Katalik
banyios susirinkim Konstance, kur ikl visuotins banyi unijos
idj (ji gyvendinta vliau 1439m. Florencijoje). LDK btent Vytauto
laikais pradjo artti prie imperijos, Vytauto reformos buvo radikalios,
matuojant net t laik mastu. Senovs nekeitimo tez tra istoriografi-
nis mitas Lietuvos ekspansija Kijevo Rusios erdv reikmingai perskl
dvi dalis: Kijevo ir Maskvos, kuri istorija keliems amiams nujo sava-
rankikais keliais.
Vytauto centralizacijos politika sutelk plaios erdvs Ryt Europoje
iteklius. Labiausiai integruota Lietuvos Didiosios Kunigaiktijos gy-
venim tapo Voluin, kuri Lietuvos didysis kunigaiktis Vytautas m
laikyti tvonijos dalimi. Vliau Voluin apskritai tapo alutini Gedimi-

naii ak sitvirtinimo erdve ia tvonijas sukr i i ak kil San-
gukos (Kovelis, vliau Slavuta), artoriskiai (Klevan), Vynioveckiai
(Vynivecis) ir kiti, t pat dar ia valdas gij didikai Radvilos (Olyka)
ir Chodkeviiai (Mlynivas), pagaliau i Voluins, i Ostroho buvo nepa-
prastai reikming vaidmen suvaidin riurikaitikos, taigi ukrainieti-
kos kilms kunigaikiai Ostrogikiai.
Daugyb senovs imperij lugo palikdamos apie save taut kaljim
atminim, o tos, kurios nelugo, virto taut lydymosi katilais. Tokie lydy-
mosi procesai vyko ir LDK, ypa svarbus ia buvo lenk kalbos veiksnys.
Taiau ie procesai baigsi ne visuotine polonizacija, o keli moderni
taut (lietuvi, baltarusi, ukrainiei) susikrimu. Todl LDK istorij
jo ne kaip taut kaljimas ar lydymosi katilas, o kaip taut lopys tai
svarbiausias LDK imperijos savitumas.
algirio mis
Nors popieius udraud Vokiei ordinui kariauti su ap-
sikriktijusia Lietuva, emaitija vis dar priklaus jam. Ordinas tebebuvo
galinga jga, klusi egzistencin pavoj Lietuvos valstybei. Grsmingas jis
buvo ir Lenkijai, nes tebevald Pamar vienintel Lenkijos ijim prie
jros. Taiau Lenkijai nebuvo taip sunku, kaip Lietuvai. Todl Vytautas
per savo agentus Lenkijoje piro nuostat, kad kariauti su Vokiei or-
dinu btina. Jogaila kar su Ordinu nesiver, nes pralaimjs galjo
prarasti Lenkijos sost. Vytauto pastangos dav rezultat.
1410 m. liepos pradioje LDK kariuomen prie Vyslos susijung su
Lenkijos kariuomene. Taiau ivedus vis kariuomen i Lietuvos, liko
neapsaugotos pilys ir staigus Ordino puolimas prie Nemuno galjo baig-
tis katastrofa. Vytautas apgavo Ordino vadus dav emaiiams saky-
m nuolat puldinti jo pilis, taip dangstant jungtins Lenkijos ir Lietu-
vos kariuomens puolimo krypt. Apskritai Vytauto planas buvo lus
ir netiktas paprastai karuose su Lenkija ar su LietuvaOrdinas bdavo
puolanioji pus. O dabar siveriama Vokiei ordino teritorij ir y-
giuojama tiesiai link sostins, siekiant strateginio tikslo susidurti su vi-
somis Ordino pajgomis.
1410 m. liepos 15 d. jungtin Lenkijos (50 vliav) bei Lietuvos (40
vliav) ir Vokiei ordino kariuomens (51 vliava) sustojo viena prie-
ais kit laukuose alia algirio (Griunfeldo, dar Griunvaldas) kaimo.
algirio mis. Centre Vytautas Didysis.

Dail. J. Matejko, 1878 m.
Bendras Vokiei ordino kariuomens algirio myje skaiius apie

15000kari. Sjunginink kariuomeni dydiai neinomi, bet j turjo
bti gerokai daugiau 2025 tkst., skaitant ir rusn emi pulkus.
Tos dienos ryt Jogailos ir Vytauto pozicijos skyrsi. Vytautas troko
lemiamo mio, o Jogaila lauk pasilymo dertis jis ts laik, klau-
sydamas mii ir ventindamas riterius. Jogaila sjunginink kariuo-
mens dydiu, ygio kryptimi, grsmingu jgos demonstravimu man
priversti Ordin pradti derybas ir jam padiktuoti savo slygas. Vytautas
to, regis, labiausiai ir bijojo, nes suprato, kad yra proga ne iaip sau pa-
demonstruoti jg, o pasiekti kur kas daugiau sutriukinti Ordino j-
gas. Lietuvai tai buvo gyvybinis reikalas, nes be Lenkijos ji ito padaryti
negaljo. Taigi Vytautas lauk Jogailos odio pradti m, o to odio
nesigirdjo. Jogailos atliekamos apeigos nervino Vytaut, murmjo net
lenk riteriai. Todl Vytautas surizikavo pirmasis met m Lietuvos
kariuomen.
Laikinu lietuvi vieniumu Vokiei ordino vadovyb netruko pasinau-
doti. Ordino kariuomen, irikiuota trimis pleitais, i kuri du vienas
nukreiptas prie lenkus, kitas prie lietuvius sudar front. Prasidjus
miui, lietuvius ugriuvo stipresniojo, Ordino svei ir samdini, pleito,
vedamo didiojo komtro Kuno Lichtenteino, sunkiosios raitijos lavina.
Lietuvos kariuomen ios lavinos spaudim atlaik valand, bet patyr di-
diuli nuostoli. Susidarius kritinei padiai, Vytauto kariai m trauktis.
Vidurami miuose, susidrus su galingu kontrsmgiu, paprastai b-
davo traukiamasi ir, naudojantis savo judrumu, prieas puolamas i on.
Dabar lietuviams taip elgtis nebuvo galima, nes lenkai dar nestojo m,
j sparno apnuoginimas galjo bti palaikytas idavyste. Todl Vytautui

reikjo sulaukti momento, kai sitrauks lenk kariuomen ir prikaustys
deinj kryiuoi sparn t valand reikjo pirkti moni gyvybmis,
Vytautas buvo priverstas stabdyti greiiau besitraukianias vliavas.
Laimei, kairiajame sjunginink sparne kautyns pagaliau uvir visu
frontu. Paskutin akimirk lietuviai sulauk galimybs griebtis manevro
ir Lietuvos kariuomens dalis apsimet bganti. ok persekioti prieo,
kryiuoiai isklaid savo gretas ir netrukus patys turjo bgti nuo apsi-
sukusi ir vl stojusi m lietuvi. Taiau bgantiems kryiuoiams
keli atgal atkirto lenkai. Taip kairysis Ordino kariuomens sparnas buvo
visikai sunaikintas. Tuo metu sitraukusi m sunkioji lenk raitija,
pasinaudodama skaiiaus persvara, m spausti deinj Ordino sparn.
Ordino didiajam magistrui Ulrichui von Jungingenui neliko nieko kito
kaip su rezervu sitraukti m, bet rezerv turjo ir lenkai, ir lietuviai
j rezerv smgiai abiem Ordino flangams ir nulm mio baigt. Kry-
iuoi kariuomen buvo apsupta ir sunaikinta. uvo pats didysis magis-
tras Ulrichas von Jungingenas, didioji dalis vadovybs, per 200 Ordino
ir daug kit riteri, o tai reikia, kad nuostoliai skaiiuojami tkstaniais,
nes krito ir su jais buv tarnai.
algirio pergal pakeit Lietuvos ir Lenkijos geopolitin padt. Nors
reikjo dar dviej kar, kad emaitija bt iki galo pripainta Lietuvai,
btent algirio myje buvo pakirsta Ordino hegemonija, jis nebekl
egzistencins grsms nei Lenkijai, nei Lietuvai. algirio mis jo isto-
rij kaip vienas didiausi mi Viduramiais, lenkai ir lietuviai pasida-
lijo grob belaisvius, Ordino komtr barzdas, vliavas, taip pat Ordino
teritorij taigi Lietuva lygiavert su Lenkija algirio mio laimtoja.
Tokios pergals niekas nesitikjo nei kryiuoiai, nei sjungininkai.
Didiuli nuostoli patyr ir jungtin Lietuvos ir Lenkijos kariuomen.
Lietuv gro tik kas antras mogus. Vytautas, 1410m. liepos 15-osios
ryt neturjs karvedio lovs, vakare tapo epochos masto kautyni nu-
galtoju ir kartais statomas vien gret su ymiausiais Europos karve-
diais prancz maralu Turenu, austr karvediu Eugenijumi Savo-
jieiu, prs karaliumi Frydrichu II, rus maralu Aleksandru Suvorovu.
Vytauto kaip karygio lyginimas su Aleksandru Makedonieiu ir Julijumi
Cezariu jau aminink laikais buvo viena i dviej svarbiausi Vytauto
vaizdio dali. Antroji jo kaip ventojo valdovo tradicija.
Taigi algiris ir Vytautas yra viena i svarbiausi LDK tradicijos ir id-
jinio paveldo dali. Atlaikiusi 200 met trukusi Vakar agresij LDK
sugebjo veikti tragik egzistencin kolizij, kai Vakarai jai bebuvo pali-
k barjero ar ribos tarp Ryt ir Vakar vaidmen. Taiau Vytautas puikiai
inojo ko siekia jis kovojo ne su Vakarais, o dl vietos Vakaruose, ir taip
padjo pagrindus Lietuvos tapsmui Europos dalimi.
ventasis valdovas
Vytautas tikjo, kad viename pralaimtame myje buvs
igelbtas v. Mergels Marijos ikart po io mio funduota Vytauto
banyia Kaune buvo pavsta v. Mergelei. Ir dauguma Vytauto funduo-
t banyi pavadintos v. Mergels Marijos vardu. Galima sakyti, kad
v. Mergels garbinimo tradicij Lietuvoje pradjo Vytautas, nors jo ba-
nytin politik Lietuvos krikto akcijoje ugo Jogaila, o pagrindinis Vy-
tauto tikslas buvo pastatyti Lietuv Europos katalikikj ali greton. Tai
padaryti trukd Vokiei ordinas. Taip po algirio mio atsirado Vytau-
to funduotos banyios ir vienuolynai, buvo apkriktyta emaitija (1413),
steigta emaii vyskupija (1417), o Vakaruose vykdyta plati ini apie tai
sklaidos kampanija, siekiant parodyti Lietuv kaip katalikik krat.
Be to, dar bandyta steigti atskir Lietuvos katalik banyios provinci-
j, sukurti Lietuvos staiatiki metropolij ar vyskupij ir i sujungti su
Katalik banyia. Taiau popieiai labai atsargiai steig arkivyskupijas
ir banytines provincijas, o Ryt ir Vakar banyi nesteng sujungti
netrukus po Vytauto mirties vykusi Florencijos banytin unija (1439).
Taiau Vytauto banytin politika padjo pagrindus tolesniam Lietuvos
krikionjimui.
Pagrindinis konfliktas su Vokiei ordinu vyko dl emaitijos. io
konflikto esm paaikina domi detal: 1413m. sausio 28 d. derybose Sa-
lyne (prie Kauno) su Vokiei ordino pasiuntinybs vadovu maralu My-
kolu Kiuchmeisteriu fon tenbergu vyko domus panekesys. Kuchmeis-
teriui pareikus, kad Lietuva nesilaikanti Toruns sutarties slyg, kad
turt sugriauti Veliuonos pil ir i em grinti Ordinui, Vytautas at-
kirts: Js norite man iplti tv palikim ir Veliuonos pil atimti; bet
kol a jums atiduosiu, ne vienas turs paguldyti galv. Kuchmeisteriui
tai atsakius, kad Ordinas iems savo reikalavimams turs ger laik ir
rodym, Vytautas supyks ir pasaks: Ir Prsai yra mano paveldjimas,
ir a reikalausiu j iki Osos, nes visa tai yra mano tv palikimas. Vytau-
tas dar ironikai paklauss maralo: O kurgi yra Ordino tv palikimas?
Vytautas, atremdamas Ordino pretenzijas emaitij, pasitelk istori-
nius ir etninius argumentus jo manymu, ankstesni emaii uraym

dokumentai, Lietuvai tapus krikionika alimi, prarado juridin gali.
Savo tvonija jis vadina beveik visas prs emes iki deiniojo Vyslos
intako Osos, u kurios pieiau jau buvo tik Kulmo em, mozr ku-
nigaiki dovanota vokieiams. ia Vytautas pakartoja ankstesni Lie-
tuvos valdov nuostat plsti valstyb visoje balt erdvje. Taiau vliau
jis pretendavo tik vis emaitij iki Nemuno (vadinasi, ir Klaipd) bei
Unemun.
Taigi, net po algirio mio pagrindin Vytauto konflikto su Ordinu
prieastis emaitija. algirio pergal dar nepasiekta ideologikai Va-
karuose sklido paskviliai apie netikr Jogailos ir Vytauto pergal, nes
jie nugaljo pasitelk pagonis, totorius musulmonus. Todl 1413m. Vy-
tautas su Jogaila pradeda kriktyti emaiius. 1418m. Vytautas siunia
Konstanc jau mint G.Camblako staiatiki delegacij, turjusi pa-
grsti siek gyventi unijoje su Katalik banyia. G. Camblako ekume-
nins miios Konstanco katedroje amininkams paliko tok spd, kad
imtos isamiai vaizduoti to meto kronikose, o Lietuva drauge su kitomis
prie kryiaus ygiuojaniomis Europos alimis pateko krikionik a-
li bendrij vaizduojani Strasbro fresk.
Taigi, visa Vytauto politika buvo orientuota banytin politik ir Lie-
tuvos konversij, kuri kartais perdm formaliai ubaigiama vadinamuoju
emaii kriktu. Atrodo, kad visa Vytauto politika orientuota vento
valdovo vaizd kaip prie kelis imtmeius Vengrijos valdovas Steponas
gijo auktesn status nei Didysis tapo ventuoju Steponu. Kadangi Vy-
tautui i tikrj teko didiul uduotis vykdyti konversij ne tik atvesti
krikionyb pagonikas Lietuvos erdves, bet ir iekoti sugyvenimo for-
muli su staiatikikja arba graikikja tradicija, jo karnacijos projekt
reikt matyti Lietuvos christianizacijos ir europeizacijos kontekste.
Siekti karnacijos Vytautas pradjo isprends savo politikos priori-
tet 1422m. Vokiei ordinas galutinai atsisak pretenzij emaitij
ir grsms Lietuvai nebekl. Atjo metas Lietuvos ir Lenkijos santyki
problemai. XVa. treiojo deimtmeio pabaigoje Vytautas pradjo elgtis
kaip savarankikas valdovas. 1427m. ygiavo Maskv padti vaikaiiui
Baziliui (Vasiliui) II, tam uteko vien pademonstruoti jg. Grimas
namo buvo ne karo ygis, o tik rytini valstybs pakrai patikrinimas
pajungiami Pskovas (1426m.) ir Didysis Naugardas (1428m.). Atrod,
jog trksta tik karnos, kad ir antrasis Vytauto politikos prioritetas
Lietuvos karalyst bt pasiektas. Kadangi rykjo Lenkijos, o ne Lie-
Lucko suvaiavimas.
Dail. J. Mackeviius, 1934 m.
tuvos hegemonija regione ir santykiai su Lenkija po Melno taikos tapo

svarbiausia politin problema, pradtas gyvendinti Vytauto vainikavimo
projektas buvo aktualus ir tarptautiniu mastu, nes be Lietuvos nebuvo
galima isprsti svarbesni regiono klausim.
Lietuvos ir Lenkijos valdov Vytauto ir Jogailos susitikimui su
ventosios Romos imperijos imperatoriumi ir Vengrijos karaliumi Zi-
gmantu I Vidurio ir Ryt Europos politikos problemoms aptarti ir buvo
skirtas Lucko suvaiavimas, vyks 1429 m. sausio 929 d. Suvaiavime
taip pat dalyvavo Maskvos didiojo kunigaikio ir Tvers kunigaikio
pasiuntiniai, Riazans, Odojevo, Didiojo Naugardo, Pskovo kunigaik-
iai, popieiaus legatas, Vokiei ordino, Aukso ordos, Moldavijos, Da-
nijos karaliaus ir Bizantijos imperatoriaus pasiuntiniai. Lucko suvaiavi-
mas rod LDK ir Vytauto vaidmens svarb regione, o Lietuvos istorij
jo pirmiausia dl Vytauto vainikavimo plano, kur rm Zigmantas I
ir Vokiei ordinas, siekdamas sukurti regione atsvar Lenkijai. Vytau-
to apsisprendimas priimti imperatoriaus silom vainik ir pareikimas,
kad tai daro niekieno neatsiklausdamas, reik, kad jis tampa suvereniu
valdovu.
Lucko suvaiavimas logikai ubaig sudting Vytauto politin keli,
numatyt XIVa. pabaigoje ir atvedus galutin tiksl: Lietuvos monar-
chija turjo sitvirtinti Europos politinje sistemoje. Nors Niurnbergo
auksakaliai jau buvo pagamin karnas Vytautui ir jo monai Julijonai,
ceremonija nevyko Lenkijos pon taryba privert Jogail ataukti duo-

t sutikim. 1430m. Vytautas Jogailos sutikim vl gavo, reikjo sulaukti
tik lenk didik pritarimo, deja, Vytautas jo nesulauk 1430m. spalio
27 d. mir. Nors maksimalus planas nebuvo gyvendintas, svarbiausi
tiksl Vytauto politika pasiek: atsilikusi ir izoliuota Lietuvos valstyb
paalino didiuosius pavojus, teisino savo egzistencij, eng Europ,
pritapo prie jos ir joje isilaik.
Vytauto laik Lietuva labiausiai priartjo prie valstybs, kuri iandien
kartais pavadinama imperija. Vliau Lietuva silpnjo, todl, itikus ne-
gandoms ir prireikus visuomenei susitelkti, Vytautas tapo mitu, teikian-
iu stipryb, adinaniu orum, ugdaniu patriotizm. Vytauto kulto
pradia siekia jo laikus. Enjas Silvijus Pikolominis (Enea Silvio Picco-
lomini) Knygoje apie vyrus, garsius savo gyvenimu Vytautui skyr to-
kius odius: Koks didelis Tu ir kokia didel Tavo tvyn. Ypa Vytauto
kultas pradtas puoselti XVIa., kai Lietuvos visuomen suskato iekoti
ideologins atspirties prie Lenkijos (Jogailaii) plan sukurti valstybi
sjung, kurios hegemon bt Lenkija.
LIETUVOS DIDIOJI KUNIGAIKTIJA

KELYJE VAKAR LINK
V ytautui valdant buvo padtas pagrindas Lietuvos vi-

suomens artjimui prie Vidurio Europos, Lietuvos
civilizaciniam uoliui. Lietuva turjo staigiai perimti i Vakar Europos
ateinanias Vidurami idjas: trilauk ems kyje, feodalin sistem,
luomins visuomens ir monarchijos principus, cechus, banytin siste-
m ir mokyklas, rat ir jo industrij.
Tokio uolio nereikjo atlikti n vienai Europos valstybei. Lietuvai tai
pavyko padaryti per imtmet. Svarb vaidmen iame procese suvaidino
Lietuvos jaunimo studijos Krokuvos, o vliau ir Vokietijos bei Italijos uni-
versitetuose. ios studijos, o ir apskritai europins kultros sisavinimas
dav konkrei rezultat XVa. pabaigojeXVIa. pirmoje pusje. 1499m.
svetur ispausdinama pirmoji Lietuvoje paruota knyga, apie 1500 m. pa-
statomas gotikos edevras v. Onos banyia Vilniuje, 1522 m. knygos
pradedamos spausdinti paioje Lietuvoje (Prancikus Skorina), 1529 m.
paruoiamas teiss kodeksas Lietuvos Statutas, savo sistemingumu ir
renesansiniu forminimu pralenks to meto Europos teiss kodifika-
cijos lyg ir dars poveik gretim ali Livonijos, Maskvos ir Lenki-

jos teisei. 1547 m. ispausdinama pirmoji lietuvika knyga. Epochos pa-
baigoje Lietuva jau operatyviai reagavo reformacijos ikius (sjdio
pradia 1539 m.) tai rodo Lietuv tapus europins struktros alimi.
Epochos pobd lm Lietuvos suartjimas su Lenkija. Su nedidelmis
iimtimis Lietuva, valdyta t pai valdov (personalin unija) kaip ir
Lenkija, nors valstybs buvo atskiros. Lenkijos ir Lietuvos sostuose s-
djo lietuvikos kilms Jogailaii dinastija (iki 1572 m.), XVa. pabaigo-
jeXVIa. pradioje umusi taip pat ekijos ir Vengrijos sostus. Taigi,
ios epochos rytin Vidurio Europa buvo tapusi jogailaii Europa, o
jogailaii dinastija pagrindine Habsburg dinastijos konkurente. Jo-
gailaii Europa pradjo vaidinti krikionybs forposto vaidmen, tie-
sa, nevienodai skmingai. Lietuva, Lenkijos padedama, atsilaik prie sta-
iatikik Maskv mio prie Oros pergale 1514 m., o Vengrija 1526m.
patyr katastrof Mohao myje su turkais ir dingo i Europos em-
lapio. ekijai atkritus nuo Jogailaii dinastins sistemos, joje, kaip ir
anksiau, liko tik Lenkija ir Lietuva.
Nepaisant kultrini praradim (nesuspta suformuoti lietuviakalbio
ratijos modelio), XVIa. LDK visuomen tampa europin ir silieja Va-
kar civilizacij. Nuosavybs santykiuose susiformuoja leno teis, socia-
linje kinje struktroje riterio dvaras (feodas) ir baudiava, politinje
ir socialinje struktroje bajor luomas ir luomin monarchija, miest
kyje cechai, edukacijoje europin vietimo sistema (katedrins mo-
kyklos ir j triviumas, kolegijos ir universitetas). Krikionikasis men-
talitetas sigali bent jau tarp visuomens elito (antemurale christianita-
tis krikionybs forposto idja nukreipta prie staiatikik Maskv),
susiformuoja bajor tauta, turinti istorin savimon ir kilms kronik.
Christianizacija ir v.Kazimieras. Gotika

Lietuvos (1387) ir emaitijos (14131417) kriktu pra-
dioje engtas tik nedidelis ingsnelis krikionikj visuomen, nes
sunaikintos tik svarbiausios pagonikos ventviets. Lokalini kult vie-
tos turjo gyvuoti toliau. Nors pagonikosios ventviets egzistuoja kaip
alternatyva katalik banyioms, ir jos jau yra bendros su krikionybe
pltots rezultatas. Banyia siek integruoti pagonikuosius tikjimus,
nors katalik ventieji labai i lto stm pagoni dievus, kurie moni
smonje dar ilgai gyvavo kartu. Vis dlto XVIa. pradioje krikionyb
jau apm vis bajorijos sluoksn, o valstietij pasiek tik XVIIa.

Lietuvos krikionjimo simboliu tapo v. Kazimiero (14581484),
Lietuvos didiojo kunigaikio Kazimiero snaus, garbinimo tradicijos
klostymasis. Jau XVIa. pradioje karalaitis Kazimieras garbintas Vilniaus
apylinkse, o v.Kazimiero kultas m istumti Lenkijos globjo v.Sta-
nislovo kult. Karalaitis Kazimieras paskelbtas ventuoju, kai po mirties
pradjo garsti kaip stebukladaris, nes tikta, kad jis igelbjs Lietuv
karuose su Maskva 1518m. padjs Lietuvos kariuomenei veikti prie-
prie Polocko, o 1519 m. laimti m prie Dauguvos. v. Kazimiero
kultas rod, jog Lietuvoje susiformavo stipri, Vakar Europ orientuota
religin savimon. Po kanonizacijos (1604) v.Kazimierastapo svarbiau-
siu Lietuvos bei Vilniaus globju ir pagrindiniu ventuoju, o Kaziuko mu-
gs tai iki i dien i LDK laik ateinanti tradicija.
Lietuvos europjimas nesivaizduojamas be banytins organizacijos
sukrimo. Tuoj pat po krikto LDK alia jau veikusi staiatiki vysku-
pij buvo suformuotos keturios katalik vyskupijos (Vilniaus, emaii,
Lucko ir Kijevo), steigsi vienuolijos. Iki XVI a. vidurio susikr sep-
tynios vienuolijos (ymiausios prancikon ir bernardin), turinios
18vienuolyn keturi sikr Vilniuje, po du Kaune ir Gardine. Stato-
mos puonios vienuolyn banyios su prabangiais altoriais, jose dau-
gyb paveiksl, skulptr bei fresk, o nuo XVa. pabaigos ir vargonai.
Visur, net ir toliausiai nuo vyskupij centr, kurtos parapijos ir statytos
banyios. XVIa. viduryje parapij tinklas jau aprp beveik vis Lietuv.
G o t i k a Europos architektros ir dails stilius, atsirads XII a. ir
suklestjs apie XIIIa. vidur. Vertikalios gotikini banyi linijos ir ky-
lantys dang boktai simbolizavo mogaus verimsi Dievo link. XIVa.
pabaigoje, kai gotika tik pradjo rastis Lietuvoje, Europoje is meno sti-
lius turjo jau pusantro imto met tradicij, perjo brandj etap ir pa-
veik visas mogaus krybins veiklos sritis. Susiklost atskir Europos
region gotikinio meno ypatumai, bene rykiausiai matomi sakralini
pastat architektroje. Vakar ir iaurs Europoje pastatai buvo mrija-
mi i akmens, o kratuose, kurie neturjo tinkamo statybai akmens, pa-
grindine statybine mediaga tapo plytos. Taigi isiskyr du ryks akme-
n ir plyt (raudonosios) gotikos regionai ir tipai. Lietuv atjo plyt
gotikos stilius.
Gotikins architektros plitim pirmiausia paskatino valstybs kriktas
ir po jo pradta gyvendinti Vytauto mrini banyi statybos programa
(Vilniuje katedra, v. Jon, prancikon v. Mergels Marijos mimo
Ryiausias Europoje gotikos edevras

Vilniaus v. Onos banyia. A. Baltno nuotr.
dang banyios, Kaune v. apatal Petro ir Povilo, v.Jurgio, v.Gertr-

dos, v.Mikalojaus banyios). Bene geriausiai ilikusi yra Vytauto bany-
ia Kaune. Lietuvos gotikins architektros ypatumas gynybinis pobdis:
net ir sakraliniai pastatai turjo gynybinius boktus ar aunamsias an-
gas Vytauto laikais daugiausia statyta btent gynybini statini. Vytautas
perstatydino ar pastat mrines pilis Vilniuje, Trakuose, Kaune, Gardine,
Naugarduke ir Lucke. Trak salos pilies men su gotikiniais kryminiais
skliautais rodo, kad gotika buvo atjusi ir gynybin architektr.
Tikra gotikos revoliucija vyko, atrodo, XV a. pabaigojeXVI a. pir-
mame tredalyje, kai buvo pastatyti reikmingiausi paminklai Kaune ir
ypa Vilniuje, gotika pradjo plisti gyvenamj nam statyboje, pasie-
k provincij (Kdainiai, Zapykis), sivyravo net staiatiki sakralini
pastat architektroje. Lietuvos gotikin architektra perm pagrindi-
nius io stiliaus bruous auktas erdves (Vilniaus Bernardin bany-
ios centrin nava) ir graktum (Vilniaus v.Onos banyia). Tiesa, ias
banyias stat aukiausios klass meistrai i usienio. Taigi architekt-
roje reiksi bendriausios europjimo epochos tendencijos pagrindiniai

dalykai buvo importuojami. Vietos meistrai taip pat sitrauk krybos
proces, taiau j pastatai dar toli grau neprilygo tuo paiu metu statytai
v.Onos banyiai. XVIa. viduryje naujas madas atne Vilniaus emuti-
ns pilies renesansas, taiau gotikos tradicija, perimta vietos meistr, dar
reikis iki pat XVIIa. pradios.
Jau Vytauto laikais irykjo Lietuvos gotikos epicentras tai Vilnius,
Trakai ir Kaunas, pilis imta statyti ir toli nuo etnins Lietuvos, rusniko-
se LDK emse: Juodojoje Rusioje (Gardinas, Naugardukas), Palenkje
(Melnikas, gal Brasta) ir net Voluinje (Luckas). Konfesij paribio ar net
staiatiki erdvje atsirado ir gotikini katalik banyi. ia gotika tapo
net ir staiatiki ar bsimj graik katalik cerkvi stiliumi.
Gotikos stiliumi perstatydins Vilniaus ir Naugarduko cerkves, Kons-
tantinas Ostrogikis gotik nune iki savo tvonijos Ukrainos Voluin-
je. Gotikini LDK cerkvi stilius turi analog ir rezidencij architektroje
(Myro pilis prie Nesvyiaus), o kartu, atrodo, yra fenomenalus visos Euro-
pos kultroje tad labiausiai rytus nutolusi gotika yra istorinje Lietuvo-
je, tai yra europins reikms riba. Maskva XVXVIa. gyveno bizantine
tradicija, o jei Vakarai ir dar poveik tai tik fragmentik, ir tai jau buvo
ne gotikos poveikis (ital renesanso meistrai Kremliuje XVa. pabaigoje).
Ratija
Formuojantis luominei LDK visuomenei ir susidarius su-
dtingam valstybs valdymo aparatui, XIVXVa. sandroje skubiai pri-
reik rato. io visuomens raidos etapo rato poreikius Vakar Europoje
tenkino vienuolijos, taiau Lietuvoje j trko, o rato poreikis spariai
didjo. Ratins tapo kultrins produkcijos gamintojomis, kaupjomis
ir ratinink mokyklomis. J veikla gerokai prisidjo prie to, kad ratas
siskverb LDK bajor ir miestiei buit. XVXVIa. pradios Lietuvos
kultra kartais apibdinama kaip ratini kultra.
XIVa. pabaigoje atsirado ir geriausius rato mokovus sutelk nuolati-
n institucija didiojo kunigaikio ratin. Iki tol raytiniai dokumen-
tai naudoti tik tvarkant reikalus su kitomis valstybmis. Diplomatinius
ratus suraydavo vienuoliai, mokantys lotyn kalb. Vidaus gyvenime
didij kunigaiki nurodymai skelbti odiu. XVXVIa., intensyv-
jant valstybs vidaus gyvenimui, didjant administraciniam alies apara-
tui, pltsi ir didiojo kunigaikio ratin bei jos personalas. Ratininkai
lydjo didj kunigaikt ir kelionse, j metu didiojo kunigaikio iduo-

damus dokumentus gr traukdavo ratins knygas. ios knygos jo
istorij Lietuvos Metrikos vardu. Ratinje sukurti ir kiti LDK ratijos pa-
minklai Statutai ir metraiai, o pirmieji literatai, pavyzdiui, Mykolas
Lietuvis, buvo ratininkai.
Pleiantis centrins valdios funkcijoms, pirmojoje XV a. pusje
steigtos LDK kanclerio (kanceliarijos virininko) pareigos, jam pavesta
priirti Lietuvos Metrik. is pareignas saugojo valstybs antspaudus,
priirjo, kad didiojo kunigaikio kanceliarijoje nebt parengtas joks
ratas, prietaraujs valstybs statymams. Atskira LDK ratin, priiri-
ma Lietuvos kanclerio, iliko ir po Liublino unijos 1569m.
Lietuvos Metrika tai Lietuvos didiojo kunigaikio ratinje nuo
XIV a. pabaigos iki 1794 m. susidars archyvas, apimantis visus LDK
vardu siuniamus ir gaunamus dokumentus. Didiojo kunigaikio ra-
tinje buvo saugomi ir Lietuvos Metrik pateko ir valstybinio pobdio,
ir atskiroms LDK sritims bei miestams skirtos privilegijos, bajorysts pa-
tvirtinimo, vairi emvaldos sandori aktai, inventoriai, testamentai,
teism sprendimai, vietos ir tarptautin korespondencija rusn, lotyn,
vokiei (Prsijos ir Livonijos), arab ir ek kalbomis. Taigi Lietuvos
Metrikos dokumentai tai LDK politikos, visuomens, kio, teiss, kul-
tros istorija, svarbiausias LDK istorijos altinis. Atsidrusi Maskvoje ir
iki iol ten saugoma, ji tapo Lietuvos paveldo ibarstymo ar igrobstymo
simboliu, senosios Lietuvos valstybs likimo enklu.
Pagrindin Lietuvos metrikos, o ir apskritai LDK rato kalba buvo ru-
sn LDK staiatiki (baltarusi ir ukrainiei protvi) kalba. Tai lm
spartus ratijos poreiki didjimas Vytauto laikais. Lietuvi kalba ratijos
tradicij nebuvo sukrusi, o staiatikiai valdiniai jau turjo keli imtmei
banytin rato tradicij nuo Kijevo Rusios laik. LDK staiatiki vienuo-
lynuose rayta bulgar kilms slav banytine kalba, o LDK ratinje pra-
djo formuotis rato tradicija, kuri skyrsi nuo mintos banytins kalbos.
Aikiai j skyr amininkai. Rusn / baltarusi spaustuvininkas Bazilijus
Ciapinskis antrojoje XVIa. pusje netgi spausdino ratus dviem stulpeliais:
viename viena kalba, kitame kita. Ji kartais vadinama vakar rus, kar-
tais senja ukrainiei, kartais senja baltarusi, o Lietuvoje LDK
slav kanceliarine kalba (nors ji ijo ir u kanceliarijos, ir u LDK rib
Lenkij bei Vengrij, ir, svarbiausia, skyrsi nuo kit LDK slav lenk
kalbos). Joje i pradi XVa. pradioje bta daugiau ukrainizm, vliau
baltarusizm. Amininkai Maskvos rusai j aikiai skyr ir vadino lietu-
vi kalba, nes Maskvos valstybje iki pat XVIIXVIIIa. slav banytin

kalba buvo vienintel. iandien i Lietuvos Metrikos kalba pavadinama
net senalietuvi. Tai istorinis poiris. Filolog manymu,LDK ratinse
vyravusi ratijos kalb reikt vadinti rusn kalba, o rusnais LDK ir
Lenkijos valstybse gyvenusius ryt slavus. Juk pus senosios Kijevo Ru-
sios valstybs pateko Lietuvos ir Lenkijos sudt, ir nuo XIVa. senrusi
bajorijos, kunigaiki savimon buvo veikiama iose valstybse vykstan-
i proces. XVI a. rusnai pasijuto visai atskira tauta, kitokia nei Mas-
kvos valstybs rusai. LDK ryt slavai Rusijos mones vadino maskvnais, o
maskvnai savo ruotu LDK ryt slavus lietuviais. Patys LDK slavai save
vadino rusais, save suvok kaip vien etnin grup, o Lietuvos valdov laik
savu valdovu. Taigi rusnai atsiskyr nuo Rusijos rus. Tik XVIIa. rusnai
skilo dvi tautas: ukrainieius pietuose ir baltarusius iaurje.
I rusn kultrins aplinkos buvo kils ir pirmasis Lietuvos spaustu-
vininkas Polocko pirkli eimoje gims Prancikus Skorina (Franciscus
Skorina, 14901541), Paduvos universiteto absolventas, gijs ten me-
dicinos daktaro laipsn, 15171519m. Prahoje parengs ir ispausdins
psalmyn ir 22 Senojo Testamento knygas bendru pavadinimu Rusn
Biblija. 1522 m. jis kr spaustuv Vilniuje.
Dar po ketvirio amiaus, 1547-aisiais Lietuva pribrendo pirmai kny-
gai lietuvi kalba tai garsusis Martyno Mavydo Katekizmas: ispaus-
dintas emigracijoje Karaliauiuje, bet skirtas lietuviams ir Lietuvai. LDK
visuomen tuo metu nebuvo pribrendusi lietuviakalbei knygai.
Lietuvoje (Brastoje) dar vien spaustuv 1553m. kr Mikalojus Ra-
dvila Juodasis. Tai reformacijos nulemtas vykis. Po deimtmeio ia pa-
sirod spdingas leidybos krinys Brastos Biblija. Vliau Radvila Juo-
dasis kr spaustuv ir Nesvyiuje (1562), o 1569m. su Radvilomis m
konkuruoti ir Chodkeviiai: jie steig spaustuv Zabluduve ir priglob
pirmj Maskvos spaustuvinink Ivan Fiodorov, nulmus staiatikik
jos pobd. Prasidjus kontrreformacijai knyg spausdinim sitrauk
katalikai Mikalojaus Radvilos Juodojo snus Mikalojus Kristupas Ra-
dvila-Nalaitlis, grs katalikyb, Brastos spaustuv 1575m. perkl
Vilni ir atidav besikurianiam jzuit universitetui. Knyg spausdini-
mas Lietuvoje virto nenutrkstamu procesu.
Perimant Vakar kultros idjas, visuomenje susipainta su kroni-
k raymo tradicija, atsirado poreikis painti savo istorij, perimtas ir
Renesanso laikais Europoje paplits mitas apie valdov kildinim i kito
krato. Slygos susidar labai palankios: senesns istorijos neinota, lie-
Pirmoji lietuvika knyga Martyno Mavydo Katekizmas.

Karaliauius, 1547 m.
tuvi ir lotyn kalbos panaios, taigi sukurta lietuvi kilms i romn

teorija, patekusi ir Lietuvos metraius (Bychovco kronik). Legendoje
kalbama apie kilming romn atvykim Lietuvos em, usimenama,
kad krate gyvena ir mons, nemokantys lotyn kalbos tai yra vis-
kas, k suinome apie nekilmingus vietos gyventojus. Kronikos autoriui
tauta tik kilmingieji krato gyventojai. Legendoje nekeliama ir kal-
bos problema: tuo metu kalba nebuvo svarbiausias tautos bruoas, nes
tada egzistavo ne etnin, bet politin lietuvi tauta, kurios pagrindinis
poymis priklausymas kilmingiesiems LDK gyventojams. Btent i
moni kilm ir istorija pasakojama Lietuvos metraiuose. Kilms i
romn teorija, susipynusi su lotyn romn kalbos vartojimu per
vis XVIIXVIIIa., buvo tam tikras atsvaros savaiminiam lenkjimui
enklas, o bdvardis palemonikas proginje literatroje funkcionavo

kaip odio lietuvikas atitikmuo, Vilniaus universitetas vadintas Pa-
lemono universitetu, Vilnius Lietuvos palemonikj miest sostine.
Kitas Lietuvos bajorikosios visuomens istorins smons siuetas for-
mavosi ikeliant Vytaut ir jo laikus. Jau pirmoji Lietuvos poema, tikras
renesansinis krinys, 1523m. ileista Mikalojaus Husoviano poema Gies-
m apie stumbro ivaizd, iaurum ir mediokl btent ir siek Vytauto
laikus parodyti kaip ideal savo laik visuomenei. ias idjas randame ir
Mykolo Lietuvio svarstymuose apie valstybs tvark (Apie totori, lietuvi
ir maskvn paproius, apie 1550), kurioje Vytauto laik paproi rigoriz-
mas ir asketizmas yra prieprieinamas savo meto visuomens iglebimui,
girtuoklystei ir netvarkai. Mykolas Lietuvis silo ir kalbos permainas at-
sisakyti rusn kalbos ir pereiti prie romn, t. y. lotyn. Taiau visk nul-
m dar viena aplinkyb didiausi tak Lietuvos kultrai dar lenkikoji
civilizacija. Jos poveikis reiksi vairiais pavidalais: banytins sistemos
organizavimu, studijomis Krokuvos universitete, administracins sistemos
permimu, kio reforma. Lenkija buvo LDK mokytoja. Lietuvos bda, kad
ji danu atveju nesuspjo ar neturjo galimybi pasiekti gilesn Europ
ir europeizacija baigdavosi lenkjimu. i aplinkyb irykjo reformacijos
metu, kai buvo pradta kelti gyvj kalb reikm.
Renesansas ir reformacija
Humanistinio isilavinimo moni bta jau XVXVIa.
sandroje didiojo kunigaikio Aleksandro dvare, taiau lis vyko
ygimantui Senajam 1519 m. vedus Milano kunigaiktyt Bon Sforc
(Bona Sforza). Tai ji atsive Lenkij ir Lietuv ital architekt, dailinin-
k ir muzik, iugd Renesanso dvasia ygimant August, kartu su juo
pastatydino Vilniaus emutin pil, dieg daug nauj dalyk: nuo ita-
lik pasivaikiojim pokyli oki iki... akuts, tuo metu neino-
tos ne tik Lietuvoje, bet ir Skandinavijos alyse. Pamau italik mad
perm ir Lietuvos diduomen. Renesanso knyg jau galima rasti ne tik
ygimanto Augusto, bet net ir bajor ir miestiei bibliotekose. Ankstes-
ns lietuvi kilms i romn idjos pagrindu formuojasi samprata, kad
lotyn kalba tai tikroji, arba gimtoji, lietuvi kalba.
1517m. Martyno Liuterio (Martin Luther) pradta reformacija laikoma
viena i reikmingiausi Naujj ami apraik. XVIa. ji apm vis Eu-
rop, suskald Katalik banyi ir subrandino nauj krikionybs kryp-
t protestantizm. Lietuva katalikyb prim 1000 met vliau nei Vakar

Europos alys, o reformacija vlavo tik 22 metais: 1539m. Vilniuje j prad-
jo liuteronas Abraomas Kulvietis. Tokia vyki seka rod ne tik tai, kad Lie-
tuva tapo europins struktros alimi, bet ir A.Kulvieio asmenybs mast.
Vilniuje A.Kulvietis kr mokykl kilmingai jaunuomenei, kurioje moksi
60 mokini, sak pamokslus, kritikuojanius Katalik banyi, ir patrauk
savo pus daug moni, o 1542m. turjo emigruoti protestantikj (nuo
1525m.) Prsij, kur j priglob kunigaiktis Albrechtas. A.Kulvietis, pa-
sinaudodamas reformacija, iklusia gimtosios kalbos svarb bendraujant
su Dievu, suformulavo toki kultrin program, kuri lietuvi kalb turjo
padaryti visos vietimo sistemos pagrindu, pakelti i kalb valstybs in-
teres lyg ir taip iugdyti lietuvi inteligentij. i program A.Kulvietis
band vykdyti emigracijoje, kur kartu su Stanislovu Rapolioniu tapo pir-
maisiais k tik (1544) kurto Karaliauiaus universiteto profesoriais, o j
programos dalimi ir reikia laikyti 1547m. ileist Martyno Mavydo Ka-
tekizm. A.Kulvietis gerai suvok problemin kultros situacij: Lietuvos
diduomen, neipltojusi lietuvik ratijos tradicij, o kartu atsisakydama
rusn rato kalbos, rinkosi lenk kalb ne tik ratijai, bet ir bendrauti:
lietuviakalbs ratijos sureikminimui ir oficialaus statuso suteikimo pro-
jektui Lietuvos visuomen nebuvo pasirengusi.
Antruoju etapu reformacij sitrauk didikai, kurie pasirinko kit
protestantizmo krypt kalvinizm: jis geriau atitiko j planus susilpninti
Banyios autoritetu besiremianio didiojo kunigaikio valdi ir pa-
ios Katalik banyios tak. Lietuvos reformacijos rykiausia ir takin-
giausia protestant figra LDK kancleris, Vilniaus vaivada Mikalojus
Radvila Juodasis (15151565), 1563m. ileids lenkikai Brastos Bibli-
j. XVIa. etajameseptintajame deimtmetyje beveik visi didikai buvo
perj reformacij ir sekuliarizav savo pai funduotas banyias tai
sudar pus vis banyi. Kalvinizmas vliau pradjo nykti, taiau iliko
iki i dien. Apie Birus gyvenantys evangelikai reformatai yra tiesiogi-
niai kalvinistins reformacijos, kuriai po Radvilos Juodojo mirties vado-
vavo jo pusbrolis Mikalojus Radvila Rudasis, palikuonys.
Reformacija tapo nauju lenkjimo postmiu. Radvila Juodasis
1563 m. teig, kad Biblij reikia versti lenk (o ne koki kit) kal-
b dl to, kad bt liaudiai suprantama. Nors radosi ir lietuviakalb
ratijos tradicija, LDK visuomens politinis elitas lietuviakalbs kultri-
ns programos nesulauk ir rinkosi lenkakalb. Lietuvi kalb ilaik tik
smulkioji bajorija, o tviriausiai valstieiai. Nepaisant nuostoli lietu-
Mikalojus Radvila Juodasis i Jacobo Schrencko

Armamentarium Heroicum. Insbrukas, 1603m.
vybei, XVIa. LDK visuomen tampa europin ir silieja Vakar civiliza-

cij. Nuosavybs santykiuose susiformuoja leno teis, socialinje kinje
struktroje riterio dvaras (feodas) ir baudiava, politinje ir socialinje
struktroje bajor luomas ir luomin monarchija, miest kyje ce-
chai, edukacijoje europin vietimo sistema (katedrins mokyklos ir j
triviumas, kolegijos ir universitetas).
II s k y r i u s
LENKIJOS IR LIETUVOS
VALSTYBI JUNGTUVS
E uropjanti Lietuva XVIIXVIIa. tapo Vidurio Euro-

pos dalimi. Tiesa, iaurin Vakar Europa iais am-
iais spriai judjo link moderniosios visuomens, kapitalizmo ir Ap-
vietos, o Vidurio ir pietin Vakar Europa liko agrarin, feodalin, rykiai
katalikika ir barokika. Todl ir Lietuvos XVIIXVIIIa. istorij apibdi-
name Baroko epochos svoka, suteikdami jai tok pat turin, kok Vakar
Europoje teikiame Renesanso ir Apvietos epochoms. Epochos simboline
pradia galtume laikyti 1569 m. jzuit ordino pasirodym Lietuvoje.
Jzuitai, atne Lietuv atsinaujinani katalikyb, valstybs palaikomi
pakl Lietuvos vietimo lyg nauj pakop sukr auktesnij moky-
kl kolegij tinkl, o ios sistemos virnje Vilniaus universitet (kur-
tas 1579m.). Lietuvos siekis bti integralia Vidurio Europos dalimi lm
solidi ir originali karins ininerijos mokykl, kurios reikmingiausiu
darbu tapo Kazimiero Semenaviiaus veikalas Artis magnae artilleriae
(Didysis artilerijos menas) (1650). Jame randame iuolaikins artilerijos
ir net kosmonautikos itakas veikale idstyta daugiapakopi raket te-
orija.
XVIIXVIIIa. barokin kratovaizd architektroje ir dailje taip pat
nulm jzuitai. Tik XVIIa. vyravo importinis, ypa italikas, barokas,
o XVIIIa. buvo sukurta originali, vadinamoji Vilniaus baroko mokykla,
kurios pagrindinis architektas Jonas Kristupas Glaubicas (Johann Chris-
toph Glaubitz) turt bti drsiai vesdintas Europos baroko istorij.
Visuomens agrarinis pobdis ir miest silpnumas lm, kad Lenki-
joje ir Lietuvoje susiformavo originali luomins monarchins santvar-
kos atmaina Bajor respublika arba net anarchija. Pagal liberum veto
teis bajorikojo parlamento Seimo sprendimai turjo bti priimami
vienu balsu, o tai ypa kontrastavo su Vakar Europos absoliutistinmis
santvarkomis ir trukd stiprinti bei centralizuoti valstyb. Antra vertus,
tokia, moderniuoju vilgsniu atrodanti anachronistika, santvarka leido
visuomenje alia katalik egzistuoti vairioms etnokonfesinms bendri-
joms: kalvinistams, liuteronams, staiatikiams ir unitams, dar vliau i
Rusijos atsikeliantiems sentikiams, be to, nuo Vytauto laik gyvuojan-
tiems karaimams, totoriams ir ydams.

Civilizaciniam Lietuvos judjimui barokine Europos alikele truk-
d miliniki kaimyn smgiai: valdant ved kilms Vaz dinastijai
(15871668), Lietuv ir Lenkij itiko tvanas Rusijos ir vedijos in-
vazija (16541667), o valdant Saks dinastijai (16971763) Lietuva tapo
iaurs karo (17001721) tarp Rusijos ir vedijos kov arena. io karo
pasekm tiesioginis Rusijos kiimasis Lenkijos ir Lietuvos vidaus rei-
kalus, gal gale priveds prie Lenkijos ir Lietuvos Valstybs padalijim ir
panaikinimo.
ABIEJ TAUT RESPUBLIKA

Liublino unija
1386m. Jogailos ir Jadvygos vedybomis prasidjo Lietuvos
ir Lenkijos suartjimas. ventos santuokos metafora danai taikoma
visam unij procesui, kurio padarinys 1569m. sudaryta Liublino uni-
ja, sukrusi jungtin valstyb Abiej Taut Respublik. Tai buvo ori-
ginalus valstybi junginys, kuris iandien kartais laikomas net Europos
Sjungos pirmtaku. Be Lenkijos ir Lietuvos suartjimo ir kariuomeni
sjungos nebt buvo algirio pergals, o skmingos Livonijos karo baig-
ties XVIa. btent be Liublino unijos.
Lenkijoje gyvuoja tradicija Lietuv net iki Liublino unijos laikyti Len-
kijos dalimi, o Liublino unijos sukurt valstyb vadinti ne Abiej Taut,
o Lenkijos Respublika. Galima su ypsena irti tradicins lenk istori-
ns minties nelogikum: jei unija venta santuoka, tai kur santuokos
partneris? O gal tai visai ne unija, o tik Lenkijos civilizacins misijos id-
ja, gal Lenkijai rpjo tik inkorporuoti Lietuv? tai kodl tradicinje lie-
tuvi istorinje atmintyje neigiamas lenk civilizacins misijos vaizdis
ugodavo unijos pozityv. Ten, kur tradicikai lietuviai mat Lietuvos
valstybs ir kultros erozij, lenkaiirjo Lenkijos civilizacin pergal.
Lietuvos Didiajai Kunigaiktijai sunkiai seksi atlaikyti ryt front Li-
vonijos kare. Tai matyti ir i to, kad 1562m. Vitebsko karo lauko seimas
siunt emaii senin Jon Jeronimait Chodkevii Lenkij prayti
karins pagalbos, kartu unijos. Tai parod ir 1563 m. Polocko praradi-
mas Lenkijos paramos reikjo. 1569m. lietuvi ir lenk delegacijos nuo
vasario derjosi Liubline susirinkusio Lenkijos seimo akivaizdoje. Lietuviai
pateik savo dviej lygiateisi valstybi sjungos projekt, o lenkai siek
2 skyrius L E N K I J O S I R L I E T U V O S V A L S T Y B I J U N G T U V S 65
prijungti Lietuv. Nesusitarus Lietuvos delegacija kovo 1 dien ivyko i

Liublino. Tada Lietuvai buvo suduotas skaudus smgis karalius ygi-
mantas Augustas, palaikydamas Lenkij, savo aktais prie jos prijung be-
veik pus Lietuvos Didiosios Kunigaiktijos teritorijos (Palenk ir Volui-
ns, Kijevo ir Podols (Braclavo) vaivadijas). Prijungt srii bajorai turjo
prisiekti Lenkijai, o j atstovai dalyvauti Lenkijos Seime. I neprisiekusij
buvo atimtos ems Lietuvai grs suvereniteto praradimas.
J. J.Chodkeviius suprato tragik dilem: arba Lietuva susisaisto su Len-
kija, arba Lietuv ukariauja Rusija. Jis pasirinko pirmj keli, taiau sten-
gsi isiderti kuo palankesnes slygas. J. J. Chodkeviius Liublino seime
1569m. birelio 28 d. prim unijos ir net vieno antspaudo, taigi Lietuvos
prijungimo prie Lenkijos idj. Tai buvo iaurus kompromisas. Kreipda-
masis ygimant August jis teig: Js Didybs sakyti mes ia su didiu
skausmu ir irdgla buvome priversti nusileisti. Bet kaip mums skaudu, to
negalime ireikti odiu. Nes mes, kaip itikimi savo tvyns sns, esame
pareigoti rpintis jos labu, kiek pajgdami. Jei dabar mes negalime jos ap-
ginti, tai todl, kad esame priversti nusileisti prie klitis, likim ir laik.
Po i odi lietuviai su aaromis puol ant keli prie karali, tai
pravirkd netgi lenkus. Atrodo, kad J. J. Chodkeviiaus aaros taip pat
buvo diplomatijos iraika. Deryb procese aisdamas dviprasmybmis,
emaii seninas sugebjo susiaurinti unijos klausim iki antspaud
klausimo: valdovo ratai antspauduojami vien Lenkijos (o tai reikia, kad
Lietuva prijungiama ir geriausiu atveju tampa Lenkijos autonomine pro-
vincija), ar ir Lietuvos antspaudais. Lyg ir sutikdamas su lenk nuomone,
pritardamas vienam bendram antspaudui, jis ia pat pra nepanaikinti
ir Lietuvos antspaud. Tai akivaizdus prietaravimas. Apgindamas LDK
antspaudus, J.J.Chodkeviius pasiek, kad konkrets Lenkijos ir Lietu-
vos ryi nustatymo ar net unijos sudarymo klausimai bt sprendiami
ne Liublino seime, bet vliau, todl liko galimyb isaugoti Lietuvos vals-
tybingum. Taip ir padaryta, pareikalavus i vlesni Respublikos valdo-
v pripainti Lietuvos antspaudus. Taigi J.J.Chodkeviius surado ieities
kelius ten, kur, atrod, j nra.
inoma, lenkai ir ygimantas Augustas dar spaudim Liublino uni-
jos metu siek panaikinti valstybingum, atplti teritorij, taiau net
ir toks Liublino unijos rezultatas buvo kompromisas, kur, nors ir per
aaras, LDK atstovai prim, taiau io kompromiso pagrstumu rimiau
nesuabejota dar du imtmeius. Liublino unijos nauda pasireik jau ne-
trukus. Lenkijos ir Lietuvos valdovu tapus Transilvanijos kunigaikiui
XVIII a. vidurio Lenkijos ir Lietuvos Valstybs emlapis, kuriame

matyti ir LDK sienos (Varuvos karali pilis)
Steponui Batorui (vald 15761586 m.) pasiektos lemiamos pergals

Livonijos kare prie Maskv ir ios pavojus atitolintas daugiau nei pusam-
iui (16091611m. Lenkija ir Lietuva net buvo umusi Maskv). Taiau
svarbiausias Liublino unijos kompromiso rezultatas Abiej Taut Res-
publika, kuri egzistavo dar du amius. Ir ne tik egzistavo, o dav Europai
duon, tolerancij, bajorikj demokratij, baroko men ir konstitucij.
LDK Baroko Europoje.

Bajorikoji demokratija
Kur XVIIXVIIIa. dingo Renesanso civilizacijos lyders
Italijos didyb? Po didij geografini atradim ir turk ekspansijos
Viduremio jra prarado ekonomin svarb. O kas nutiko didij ge-
ografini atradim pionierms Portugalijai ir Ispanijai? Juk pastarajai ir
XVIa. geopolitiniu poiriu Europoje neprilygo n viena valstyb Is-
panijos valdose nenusileisdavo saul. Viena prieasi, dl kuri Ispanija
ir Portugalija neteko lyderipozicij, per geras gyvenimas: i Lotyn
Amerikos plukdomas auksas neskatino pltoti sav miest ir j ekono-
mikos. Ispanijos galybs saullyd enklino Nenugalimosios armados ne-
skm 1588m. Nors jai isilaipinti Anglijoje sutrukd atsitiktin audra,
ygio Ispanija nekartojo.
XVIIXVIIIa. senoji Vakar Europa skilo dvi dalis pietin katali-
kikj ir iaurin protestantikj. Katalikyb buvo prielaida Italijos ir Is-
panijos baroko kultrai plisti Vakar Europos katalikikose alyse Pran-
czijoje, Bavarijoje, Flandrijoje, ypa i ali monarch ir aristokrat
dvaruose (Flandrijoje subrendo bene ymiausias baroko dailininkas Pe-
teris Paulius Rubensas).
Protestantizmas lm, kad viena Vidurami periferija iaurs Eu-
ropa (Skandinavija) pritapo prie iaurins dinamikosios Vakar Euro-
pos dalies (Olandija, Anglija) ir per XVIIXVIIIa. pralenk katalikikj
Vidurio Europ. i, silpnesni miest ir silpnesnio ratingumo poreikio
(palyginti su protestantizmu) katalikikoji Vidurio Europa liejosi prie
katalikyb ipainusios pietins Vakar Europos (Italija, Ispanija, Portu-
galija). XVIXVIIa. tai neatrod bloga ieitis Roma, Madridas ar Li-
sabona tebespinduliavo katalikyb ir barokins architektros bei dails
vies iki pat Meksikos, Paragvajaus. Kitas io pasaulio pakratys, labiau-
siai nutols iaur, buvo Lietuva.
Epochos pradi galima sieti ne tik su Liublino unija, bet ir su jzui-
tais, kurie atvyk Lietuv 1579m. kr Vilniaus universitet. Barokin
Nesvyiaus jzuit kolegijos banyia pradta statyti 1586m., o barokins
architektros manifestu paprastai laikoma Vilniaus v.Kazimiero bany-
ia. Baroko menas, jzuitai ir Vilniaus universitetas svarbiausi epochos
kultros dmenys. vairs saitai juos siejo su 1566m. sigaljusia luomine
bajor santvarka ir Valak reformos suformuotu lainiu palivarkiniu kiu,
o tai ir leidia vartoti barokins santvarkos ir barokinio kio svokas.
Barok pamau keit klasicizmas, taiau is stilius suklests tik paioje

XVIIIa. pabaigoje. Antano Tyzenhauzo reformos (1767m.), Povilo Ksa-
vero Bostovskio kurta Paulavos respublika (1769 m.), jzuit ordino
panaikinimas ir Edukacins komisijos sukrimas (1773m.) ie vykiai
kartais laikomi Apvietos epochos pradia.
Baroko epocha valstybs istorijos poiriu tai Lenkijos ir Lietuvos
sjunga, sukurta Liublino unijos. Oficialus jungtins valstybs pava-
dinimas Abiej Taut Respublika (net ir lietuviai kartais j pavadina
epospolita: plg. lenk. rzeczpospolita respublika; mes Lenkijos ir Lietu-
vos Valstyb sutrumpintai vadinsime LLV). Pavadinimas tarsi reik, kad
tai lygiateis dviej valstybi sjunga. I tikrj ioje sjungoje vyravo
Lenkija. Aukiausia (alia valdovo) valdios institucija bendras Sei-
mas, susidjs i Senato ir Atstov rm ir rinks karali. Seime Lietuva
turjo tik 1/3 viet, mat buvo prilyginta vienai Lenkijos provincijai (jos
buvo dvi Didioji Lenkija su Poznane ir Maoji Lenkija su Krokuva).
Iliko ne tik atskiras LDK valstybs titulas ir teritorija, bet ir atskira
vykdomoji valdia kancleris, idininkas, etmonas ir kt. (tik antrojoje
XVIIIa. pusje m rastis ir bendr vykdomosios valdios institucij),
atskiras idas, kariuomen, teismai ir teisin sistema, kuri formino Tre-
iasis Lietuvos Statutas 1588m. Taigi Abiej Taut Respublika ne uni-
tarin valstyb, o federacija, kurioje bendros yra tik aukiausios valdios
institucijos valdovas ir Seimas. Antra vertus, sudarant Liublino unij
Lietuvos diplomatai pasiek, kad bt ilaikytas didysis Lietuvos antspau-
das, be kurio Lenkijos karaliaus sprendimai neturjo galios Lietuvoje. Be
to, prie vykdami bendrus seimus, Lietuvos atstovai surengdavo savo
seimavimus bendrai pozicijai aptarti. LLV seimuose ilgainiui sigal-
jo liberum veto teis (sprendimai turjo bti priimami vienbalsiai), todl
bendras Seimas niekaip negaljo primesti Lietuvai savo valios. Taigi len-
kai norjo unitarins valstybs, taiau teorikai buvo sukurta federacin,
o realiai konfederacin valstyb, abi sjungos nars vykd bendr u-
sienio politik.
i teisin ir politin situacij keit LDK elito lenkjimas. Nors egzis-
tavo rusnikasis, lotynikasis ir lietuvikasis kalbiniai kultros modeliai,
vis labiau plito lenkikasis, kur skatino integraciniai procesai vieajame
gyvenime. Bene svarbiausias lenkikojo modelio pradios takas buvo
1582m. lenk kalba ispausdinta Motiejaus Strijkovskio Lenkijos, Lie-
tuvos, emaii ir visos Rusios kronika, tapusi parankine Lietuvos bajo-
rijos knyga. Lietuvos lenkjimo procesas yra vienas svarbiausi Baroko
Vienas didingiausi ir puoniausi LDK baroko

interjer Vilniaus v. apatal Petro ir Povilo banyios
interjeras (XVII a. antra p.). A. Baltno nuotr.
epochos reikini. Perimama ne tik kalba, bet ir kultra bei gyvensena.

Dl io proceso ir Lietuvos to meto kultra vadinama antrja lenk kul-
tros laida. Tokio reikinio analogijos anglikosios kultros laida Ai-
rijoje (k jau kalbti apie JAV ir Australij), danikosios Norvegijoje,
pranczikosios Kanados Kvebeke, ispanikosios kultros laidos Mek-
sikoje ar Argentinoje.
Lietuvos Statutai apibr ir teisino bajorikj santvark. Vieninte-
lis privilegijuotas visuomens luomas bajorai, turj politines teises ir
siunt savo atstovus Seim. Kadangi ie atstovai rinkdavo net valdov,
gali susidaryti spdis, jog ir santvarka jau nebe monarchija, o respu-
blika (juo labiau kad oficialiai valstyb taip ir vadinosi). Tai reikt, kad
LLV santvarka artima Naujiesiems laikams, prilygsta Olandijai (prad-

jusiai kurti respublikin santvark antrojoje XVIa. pusje) ir pralenkia
Anglijos konstitucin monarchij, sigaljusi 1689 m. Taiau tai, kad
LLV santvarka remiasi tik 7 proc. visuomens (tiek buvo bajor), rodo
luomin jos pobd valdovas, nors ir renkamas bajor tautos, suve-
reni valdi gauna i Dievo. Taigi 15661795m. Lietuvos bajorikoji
demokratija tai luomin monarchija, j dera gretinti su XIIIXV a.
Anglijos ir Pranczijos santvarkomis. Deja, ioje santvarkoje bta dau-
giau anarchijos nei tvarkos amininkai net sakydavo: Valstyb netvar-
ka remiasi. Mat LLV seimuose susiformavo liberum veto teis ir kie-
kvienas Seimo narys galjo vetuoti jo sprendimus, paralyiuoti veikl.
Nuo 1573 m. iki 1763 m. posdiavo 137 seimai ir 53 i j isiskirst,
neprim joki sprendim, nes kai kuriuos toki seim nutrauk pavie-
niai atstovai.
Vakar alyse luomini monarchij atsvara bajorijai buvo miestie-
iai, o Lenkijoje ir Lietuvoje dl miest silpnumo ji virto anarchija, dar
tiksliau feodaline decentralizacija, arba susiskaldymu. Dl miestiei
luomo negausumo Lenkijos ir Lietuvos valstybs santvarka negijo abso-
liutizmo, panaikinanio luomin atstovavim, bruo.
Nuo seno didiuojamasi Lietuvos Statutais, i tikrj sistemingumo
lygiu pralenkusiais Vidurio Europos ali teisines sistemas, bei j kri-
mo iniciatoriais Albertu Gotautu ar Leonu Sapiega. Taiau politinmis
teismis naudojosi tik bajor luomas (bet net XIXa. konstitucingoje ir
modernioje Didiojoje Britanijoje tokiomis teismis besinaudojani
piliei procentas nebuvo didesnis). Aiku, bajor luomo egoizmo bta
daug, taiau dl to negalima nematyti j konsensusins politins kult-
ros, kuri kartais leisdavo lsti net savo kien kilus pavojui apsimo-
kestinti. Aiku, ios kultros XVIIIa. kuo toliau, tuo buvo maiau, taiau
be tokios politins kultros tradicijos nemanoma paaikinti bajor re-
form.
Valstybin religija ar deimt konfesij?

Istorikai XVIXVIIa. Lenkijos religin tolerancij yra api-
bdin kaip neturini analogo Europoje, o Lenkij kaip didiausi Eu-
ropoje tolerancijos uost. Daugiakultrikumas ir daugiakonfesikumas
kartais laikomi didiausiu Lenkijos nau Europos kultr. Nuo 1387m.
LDK yra katalikika, kaip ir Lenkija, taiau Lenkijoje apie 1500m. buvo tik
trys staiatiki vyskupijos, o LDK eios, ir visos jos buvo pavaldios tai
paiai metropolijai Kijeve, o metropolitas reziduodavo ne tik Kijeve, bet ir
Naugarduke bei Vilniuje. Taigi Lenkijos staiatikiai buvo valdomi i LDK,
kurios staiatiki svoris nulm, kad bent jau banytins unijos gyvendini-
mo klausimu LDK, o ne Lenkija buvo aktualiausia erdv. Todl XVXVIa.
btent LDK koncentravosi gauss banytins unijos bandymai, galutinai
nulm Brastos banytin unij 1596 m. Nuo Brastos banytins unijos
graikais katalikais tapo dauguma Lenkijos ir Lietuvos valstybs staiatiki.
Taiau Graik katalik banyios metropolitai vlgi buvo Kijevo metropo-
litai, tik jau nuolat reziduojantys Vilniuje. Taigi tiek staiatikiai, tiek graikai
katalikai LDK vaidino svarbesn vaidmen nei Lenkijoje.
Liuteronyb, prasidjusi 1539 m., ankstyviausia reformacijos kryptis
Lietuvoje, vliau ji vis labiau sutapo su vokieiais, todl liuteron ben-
druomens buvo pradtos vadinti vokiei bendruomenmis. Tiesa, i
kryptis Lietuvoje buvo silpnesn nei Lenkijoje, kur gyveno daugiau vo-
kiei kolonist. Taiau Lietuvoje formavosi labai gausi Evangelik re-
format banyia, gerokai stipresn nei Lenkijoje. Tai nulm, kad LDK
didikai (aukiausias visuomens sluoksnis) parm btent evangelik
reformat tikjim. Beveik visi didikai katalikai, taip pat dalis ortodoks
perjo kalvinist tikjim ir sekuliarizavo beveik 50 proc. katalik ba-
nyi. Tiesa, kalvinizmas pamau pradjo menkti.
LDK taip pat isiskyr kitomis krikionikomis ir nekrikioniko-
mis konfesijomis, kuri ia buvo jau nuo XIVa. Vis pirma tai tar-
pininkaujanios maumos katalikai armnai ir judjai ydai. Aiku,
ios maumos LDK persikl i Lenkijos ir galbt i Vengrijos, todl
natralu, kad ia j bta maiau. Taiau XVIIXVIIIa. bent jau Vilnius
prilygo, o gal net pradjo lenkti (Vilniaus kaip Lietuvos Jeruzals idja)
tokius yd kultros centrus kaip Krokuva, Liublinas ar Lvovas. Taigi net
jei yd, o ypa armn, vaidmuo LDK buvo menkesnis nei Lenkijoje,
pastarojoje nebuvo toki ryki musulmon totori ir karaim bendruo-
meni, kurias Lietuvos didysis kunigaiktis Vytautas apgyvendino LDK.
Btent i LDK karaim bendruomens ikilo ymiausias, tolerancijos
tyrj danai minimas Isaakas ben Abrahamas i Trak (15251586).
Lenkijoje nebuvo ir sentiki, atsiskyrusi nuo staiatiki dl liturgijos ir
persekiojam Rusijoje antrojoje XVIIa. pusje jie klsi LDK. LDK
kultrin vairov didino etninis aspektas: nors kai kurios konfesins ir
etnins ribos sutapo (yd, totori, karaim, i dalies ir sentiki), danai
konfesijos apm vairias etnins kilms bendruomenes.
LDK iki unijos su Lenkija savo kultrine ir konfesine vairove len-

k Lenkij ir jungtinje valstybje i vairov padidino (pavyzdiui,
turdama totori musulmon, kuri iki tol Lenkijoje nebuvo). LDK, tu-
rinti deimt skirting konfesij, XVIa. iuo poiriu yra lyder, palyginti
su margiausiomis Europos alimis Lenkija ir Transilvanija. LDK isi-
skiria i Vidurio Ryt Europos regiono daugiakonfesikumo legitimavi-
mo ar juridinio forminimo sparta. Lenkijoje tai vyko tik po Liublino
unijos btent 1573m. vadinamojoje Varuvos konfederacijoje. Lietu-
voje tai padar 1563 m. ygimanto Augusto privilegija, sulyginusi vis
krikionik konfesij teises, tai tapo ir Antrojo bei Treiojo Lietuvos
Statut teisine norma. Jau Pirmasis Lietuvos Statutas (1529), dar nei-
nant reformacijos, skiriamas ne tiktai katalik, bet ir ortodoks bajorijai.
Nors is statym garantuotas lygiateisikumas tiesiogiai neliet nekrik-
ionik konfesij (judj, karaim ir musulmon totori), j etnins
bendruomens ir religija toleruojamos nuo XIVa. pabaigos. Vliau tiek
Lenkijoje, tiek Lietuvoje tolerancijos ribos vis siaurjo, bet pokyiai vyko
ltai ir be prievartos, o daugiakonfesikumas isilaik iki pat XXa. Vakar
Europos situacij XVIa. apibdina Baltramiejaus naktis Paryiuje (1572),
tapusi religinio nepakantumo simboliu Europos istorijoje. Ar viso to, kas
pasakyta, nepakanka padaryti ivad, kad Lietuva XVIa. viduryje buvo
Europos tolerancijos lopys?
Tautos, kalbos, ratijos

Pradkime nuo lietuviakalbs ratijos. Vis pirma tai
Abraomo Kulvieio ir Martyno Mavydo kultrin programa, pateikusi
pirm lietuvik knyg, o ir pradjusi lietuviakalbs ratijos tradicij, taiau
ji buvo kuriama emigracijoje Prsijoje, ir jos neprireik LDK elitui.
1595m. Mikalojus Dauka, parengs pirmj lietuvik knyg LDK
Katekizm, o 1599m. kit lietuvik leidin Postil, kurios pratarm-
je kreipsi Lietuvos visuomen, ragindamas kurti ratij lietuvi kalba:
Kurgi, sakau, pasaulyje yra tauta, tokia prasta ir niekinga, kad neturt
i trij sav ir tarsi gimt dalyk: tv ems, paproi ir kalbos? Juk
tja kalba paprastai visi rao statymus, jja leidia savosios ir svetim
taut istorijas, senas ir naujas, ja aptaria visus valstybs reikalus, j gra-
iai ir padoriai vartoja visokiais atvejais Banyioje, tarnyboje, namie.
M.Daukai rpi ne kasdiens lietuvi kalbos vartojimas, o btinyb ia
kalba sukurti oficialj kultros model. Unikali M.Daukos veikla pa-
emlapio fragmentas su pirmosiomis Tve ms eilutmis visomis

Europos kalbomis ir lietuvi kalba (paymta raudona linija).
Niurnbergas, 1741m.
vadinta auksmu tyruose, nes vlesni jo darbo tsjai nebekl toki

tiksl. Nors sporadikai lietuvik knyg leidimas nenutrko per vis Ba-
roko epoch, j bta gerokai maiau nei lenkik ar lotynik. Ikalbin-
gas yra Konstantino Sirvydo veikalo pavadinimas Trij kalb odynas
(1620). Jame, skirtame studijuojaniam jaunimui, lenk kalbos odiai
Chotyno myje Lenkijos ir Lietuvos kariuomen

sumua turkus 1673 m. (I Vilniuje spausdinto
J. Benneto veikalo Viepaties deins galyb, 1674)
aikinami lotynikai, o tik paskui lietuvikai. K. Sirvydo lietuviki pa-

mokslai, vlesni giesmynai (Saliamono Slavoinskio Giesms 1646m.)
ar gramatikos (1737m. lietuvi kalbos gramatika) rpinosi tik lietuvi
kalbos funkcionavimu kasdieniu Banyios ir mokyklos lygmeniu.
Todl M.Daukos lietuviakalb programa nebuvo gyvendinta. Gyveni-
mas reikalavo vis daugiau lietuvik odi, bet, uuot juos krus, buvo
pasisavinami lenkiki. Taigi lietuvi kalb, nesuspjant kurti naujadar
pagal gyvenimo poreikius, pradioje lenk rusn kalba, o vliau lenk,
tapusi LDK bajorijos integracine kalba ir Vakar kultros sklaidos rusn
emse priemone.
Nors Lietuva ir toliau band rayti ir lotynikai, ir net lietuvikai,
lenkjimo procesas pamau apm vis jos politin ir kultrin elit. Len-
k kalbos vaidmen Lietuvos kultroje apibendrino vienas i Radvil savo

laike, raytame 1615m.: Nors lietuviu esu gims ir lietuviu teks man
mirti, taiau turime vartoti ms tvynje lenk kalb. Lenk kalba pa-
mau sigaljo 1697m. Seime jai suteikiamas oficialios ratini kalbos
statusas vietoje anksiau vartotos rusn rat kalbos. Taigi lenk kalba
buvo teisinta pai Lietuvos bajor reikalavimu, tai buvo Lietuvos visuo-
mens pasirinkimas, o ne polonizacija. Lietuviakalbs ratijos formavi-
masis natraliai sustingo.
XVIIXVIII a. formavosi ir bendra Abiej Taut Respublikos kaip
Lenkijos savimon, taiau ioje Lenkijoje aikiai skiriant ir kit Lenki-
j. Ir vis dlto net ir iais vlyvais amiais gyvavo lietuvi nacija, LDK
politin tauta. Tai patvirtina sudtingos dvilyps savimons formuls.
Pavyzdiui, gente polonus, natione lituanus, ir ii
i arba ii . Bendras vidaus politinis
gyvenimas, bendri seimai ir seimeliai, susiformavusi LDK teis Lietuvos
Statutuose (tai trys teisynai 1529, 1566, 1588) ugd samprat, kad lie-
tuvis yra ne tas, kuris kalba lietuvikai, o tas, kuris gina laisv ir vadovau-
jasi Lietuvos Statutais. LDK politins tautos prielaidas kr LDK karins
pergals algiryje, Klecke, Oroje, Kirchholme (dab. Salaspilis), Chotyne,
kuriose lietuviai kovojo petys pet su rusnais.
I takingiausi XVIa. gimini lietuvikos kilms yra tik Gotautai ir
Radvilos, o visos kitos Chodkeviiai, Sapiegos, Valaviiai, Tikeviiai,
Oginskiai ir kt. rusnai, taiau laikantys save LDK pilieiais. Taiau
rusn kilms gimins (Chodkeviiai ar Sapiegos) net kurdavo legendas
apie savo lietuvik kilm. Taigi politins tautos genezs jau galima ieko-
ti XVIa. ar net XVa., kai Lietuvos bajorija bendrai pradjo save kildinti
i romn. Lietuvos metraiuose sukurta atvykusio i Romos Palemono
ir jo aini legenda tapo pagrindu ne tik lietuvi, bet ir rusn bajorijai
vesti savo kilm Palemono tradicija arba sieti save su realia Gediminaii
dinastija. Taip vairiakilm ponija formavo bendros savimons lietuvi
nacijos pon sluoksn. Tokie mons pagal kilm buvo rusnai, pagal
tikjim graikai katalikai, pagal politin savimon lietuviai, o kalbjo
lenkikai.
Lietuvos ir Lenkijos kariuomen, vadovaujama Konstantino
Ostrogikio, 1514 m. rugsjo 8 d. sutriukina Maskvos kariuomen
prie Oros
Vilniaus universitetas
Sakoma: aidint patrankoms, mzos tyli. Taiau Steponas
Batoras Livonijos karo metu rpinosi mz prieglobsio Vilniaus uni-
versiteto krimu. Aiku, auktosios mokyklos poreikis brendo visuo-
menje, tokios mokyklos krimsi labai paskatino reformacijos ir kontr-
reformacijos konkurencija. Lietuvos katalikai ir pats Vilniaus vyskupas
Valerijonas Protaseviius stengsi ubgti u aki protestant ketini-
mui kurti kolegij. Todl 1569 m. Vilniuje vyskupo kvietimu pasiro-
d jzuitai gavo l savo kolegijai, ateityje buvo numat j pertvarky-
ti universitet. Oficialiai kolegija buvo atidaryta 1570m. liepos 17 d.
Kuriamam Vilniaus universitetui jzuitai kl didelius tikslus skleisti
moksl ir katalikyb ne tik Lietuvos Didiojoje Kunigaiktijoje bei gre-
timuose kratuose, bet ir Skandinavijoje, tolimuosiuose Ryt kratuose
(net Kinijoje!).
Steponas Batoras steigia Vilniaus universitet.

Dail. V. Smakauskas, 1828 m.
Vilniaus universiteto Didysis kiemas ir v. Jon banyia

i J. K. Vilinskio Vilniaus albumo. Dail. Ph. Benoist, A. Bayot, 1850m.
Paversti kolegij auktja mokykla reikjo nema l ir pakanka-

mai kvalifikuot dstytoj, btinai popieiaus pritarimo (1577m. Gri-
galiaus XIII pritarimas buvo gautas). Taiau svarbiausia buvo valdovo
parama. 1579 m. balandio 1 d. karalius Steponas Batoras, paremda-
mas vyskupo Valerijono Protaseviiaus sumanym ir pastangas, idav
ymiausio LDK karo ininieriaus, daugiapakopi raket

teorijos krjo K. Semenaviiaus veikalo
Artis magnae artilleriae frontispisas, 1650 m.
Vilniaus akademijos atidarymo privilegin rat. 1579 m. spalio 29 d.

popieius Grigalius XIII ileido bul, patvirtinusi Vilniaus kolegij uni-
versitetu. Naujoji mokykla vadinosi Academia et Universitas Vilnensis
Societatis Iesu Vilniaus Jzaus draugijos akademija ir universitetas.
Vilniaus universitetas iki pat udarymo 1832m. buvo ne tik pagrin-
din Lietuvos mokykla, bet ir svarbiausias kultros centras. Baroko
epochos kultros turin nulm jzuitai skleid savo idjas per Vilniaus
universitet. Manoma, kad studij lygis senajame universitete nebuvo
menkesnis nei Prahos, Krokuvos, Vienos ar Romos universitetuose. I i
ir kit Vakar bei Vidurio Europos katalikikj universitet atvyk pro-
K. Semenaviiaus raket briniai. Amsterdamas, 1650 m.
fesoriai atne susiformavusius, katalikikosios reformos paveiktus mo-

kymo principus ir didelius reikalavimus, intensyvaus mokymo sistem, o
vilnieiai skleid tak ne tik Lietuvoje (vis pirma lituanistiniai K.Sirvy-
do ir AlbertoVijko-Kojalaviiaus darbai), bet ir toli u etnins Lietuvos
ir daugiatauts bei daugiakonfess LDK. Jzuitikojo Vilniaus universi-
teto reikiniai dar poveik visai Europai tai pasakytina apie teologijos,
filosofijos, logikos, retorikos ir poetikos mokyklas. Vilniaus universite-
to profesori veikalai pasiek net protestantikj Anglij pavyzdiui,
Martyno Smigleckio Logika (1618m.) rmsi ne tik Sorbonos, bet ir
Oksfordo daktarai, o Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus poezija 1646m.
buvo iversta i lotyn angl kalb ir skaitoma Europos universitetuose
vietoje prasto Horacijaus.
Vilniaus universitetas vienas i seniausi universitet Vidurio Eu-
ropoje u j senesni tik Prahos, Krokuvos, Peo, Budos ir Karaliauiaus
universitetai. Taiau Vilniuje universitetas kurtas prajus vos dviem
imtams met po valstybs krikto, o labiausiai paengusioje ekijoje
prajus 400 met po krikto. Yra ir kitas senojo Vilniaus universiteto
istorins reikms aspektas. Nuo XIVa. ryiausias Europoje du amius
buvo Krokuvos universitetas, o XVIa. dviem amiams (iki Maskvos ir

Sankt Peterburgo universitet krimo) vaidmen perm Vilniaus
universitetas. Kad toks universiteto vaidmuo nra vien formalus, buvo
aiku jau akademij steigusiems jzuitams. Vienas j tada ra: Reikia
taip pat neumirti, kad ia mums plaiai atsiveria durys Maskovij,
o i jos per totorius galsime pasiekti ir Kinij. Be to, reikia neumir-
ti vedijos ir Livonijos. ios ambicijos nebeatrodo geografikai tokios
naivios, kai prisimename Vilniaus universiteto aukltin Andri Ruda-
min, nuneus Jzaus draugijos idjas iki Kinijos, kur misionieriavo
16261634m. ir ra asketikos veikalus kin kalba. iauriausias katali-
kikas ir ryiausias Europos universitetas tai svarbiausia senojo jzuit
universiteto reikm.
Ryiausia ir iauriausia Europoje

baroko architektra
Baroko svoka, kaip minjome, atjusi i meno, ypa i ar-
chitektros, istorijos, o pats odis barokas siejamas su isp. barrueco,
port. barroco, reikianiu netaisyklingos formos perl. Lietuvoje barokas
geriausiai matomas architektroje, ypa banyi. Jis perjo kelet raidos
tarpsni nuo kuklaus, dar Renesanso veikiamo baroko prie vlyvojo, ra-
finuotai puonaus baroko ir rokoko, nuo importo etapo prie labai savitos
Vilniaus baroko mokyklos ir provincijos medinio baroko, nuo visuomens
elitui kurto meno prie paios liaudies barokins krybos. Baroko interje-
rai siver ankstesni stili mro banyias, barokas tapo reikmingu
skulptros ir tapybos stiliumi, atsirado nauja meno aka teatras, iplito
iki kasdienybs dalyk bald, ind, drabui, knyg. Su baroku susij
didieji liaudies meno reikiniai stogastulpiai su rpintojliais, pietomis ir
ventj skulptrlmis. Susiformavo barokinis kratovaizdis, kuriam b-
dinga banyios, vienuolynai, kalvarijos, koplyios, koplytstulpiai, kryiai
ventasis peizaas, organikai pritaps prie natralios aplinkos, o krydir-
byst iliko vienas svarbiausi lietuvi liaudies meno atpainimo enkl.
Nuo 1586m. Nesvyiaus jzuit banyios iki Vilniaus katedros fasado
skulptr, sukurt 17841787m. du imtus met Lietuva gyveno baroko
dvasia. Sukurti europins reikms kriniai: Vilniaus katedros v.Kazimie-
ro koplyia, Vilniaus v.Petro ir Povilo banyia ar Paaislio vienuolyno
ansamblis prie Kauno. Pirmojoje XVIII a. pusje susiformavo savita Vil-
niaus mokykla, kurios stilistikos formuotojas, produktyviausias XVIIIa. ar-
chitektas ne tik Vilniuje, bet ir visoje LDK buvo i vokik emi atvyks liu-
teronas Jonas Kristupas Glaubicas (apie 17001767m.). Jis puikiai pritapo
daugiakonfesiame Vilniuje, kr ne tik savo bendruomenei liuteronams,
bet ir katalikams, graikams katalikams, staiatikiams, ydams. J.K.Glaubi-
cas suformavo baroko architektrinio stiliaus atmain, neturini analogo
Vilniaus baroko mokykl. Mokykla isiskiria dekoratyvi, kompozicini ir
architektrini element deriniu. Rykiausias ypatumas ypa aukti ir
liekni pagrindinio fasado boktai. Banyios su dviem grakiais, skirtingai
dekoruot tarpsni boktais tapo neatskiriamu katalikikojo peizao bruo-
u, ymjo rytin katalikybs, kartu ir Vidurio Europos rib. J.K.Glaubi-
co krybos trisdeimtmetis (17371767m.) yra vienas rykiausi senosios
Lietuvos civilizacijos reikini, priklausomybs Vakar civilizacijai enklas.
Tai leidia pakelti J.K.Glaubic pai reikmingiausi Lietuvos istorijos
asmen rang, nes prie jo nuopelnus nublanksta epochos valdov darbai.
Gaonas ir iaurs Jeruzal

Vilni igarsino Vilniaus Gaonas ben Saliamonas Zalmanas
Elijas (ben lomo Zalman Elijahu, 17201797) viena ikiliausi asmeny-
bi pasaulio yd istorijoje. Jo istorinis vaidmuo neatsiejamas nuo didiul
poveik visiems ydams turjusios akcijos reformistinio sjdio cha-
sidizmo sustabdymo. Aplinkinse valstybse ir LDK pietrytinje dalyje iki
Vilniaus iplitusio chasidizmo alininkai sil reformuoti ortodoksin rabi-
nizm sureikminti individ ir nuoird jo tikjim, suvelninti grietus
buit normuojanius statymus. Nors chasidizmas buvo liberalesn ir de-
mokratikesn judaizmo ataka, atsisakydamas griet religijos, dorovs ir
apskritai gyvensenos norm, kl pavoj paiam ydikumui ilaikyti. Vil-
niaus Gaonas ne tik inicijavo akcijas prie chasidizm ir paskelb chasidus
esant eretikus, bet ir savo autoritetu ir pastangomis sustabd chasidizmo
plitim Lietuvoje. Taigi riba tarp itikimo tradicijai rabinizmo ir liberalesn
jo reformavim skelbianio chasidizmo jo btent per LDK teritorij. Nors
chasidai iandien sudaro apie pus pasaulio yd, ir ortodoksinio rabiniz-
mo gyvybingumas gerai iliustruoja, kokia reikminga ydams yra tradicija.
Tai kartu paaikina ir Vilniaus Gaono autoritet.
Vilniaus Gaono silymu buvo pertvarkytas yd teologijos dstymas
jeivose (religinse mokslo staigose) ir jose patobulintos Talmudo studi-
jos jidi kalba. Jis sukr beveik vis to meto yd mokslo srii veikal:
nuo ventojo Rato komentar iki hebraj kalbos gramatikos ir biblins
Vilniaus Didiosios sinagogos interjeras.

Dail. P. Smugleviius, 1786 m.
geografijos. Didiausias Gaono nuopelnas Babilono Talmudo redagavi-

mas ir komentavimas.
Vilniaus Gaono autoritetas, atrodo, lm, kad Lietuvos ydai litva-
kai pradti laikyti ypa ikiliais ydais, besiskirianiais nuo kit grietu
religins tradicijos laikymusi, intelektualiu racionalumu ir pagarba isi-
mokslinimui. Ne veltui sklido gandai, kad visi Vilniaus iminiai atminti-
nai mokjo visus 64 Talmudo tomus. Be to, Talmudas buvo studijuojamas
jidi kalbos tarme, susiformavusia Lietuvoje ir vadinama litvi. Maa to,
ilgainiui btent litvi tarm tapo normins jidi kalbos pagrindu. Ir ian-
dien vartojama svoka litvakas susijusi su gyvenamosios vietos pava-
dinimu tai ydas i Lietuvos (turima omenyje istorin Lietuva LDK
po Liublino unijos). Taiau kartu litvakais imta vadinti ydus, kuriems
bdinga savita gyvensena, ilikusi ir po LDK sunaikinimo.
Taip Vilnius XVIIIa. tapo yd gyvenimo pastovumo ir kultros kles-
tjimo simboliu ir buvo pavadintas Lietuvos Jeruzale (Jerualaim de
Lite). iandien mokslas XVIIIXIXa. sandros Vilni priskiria pirmam
yd pasaulini kultros centr deimtukui (alia Amsterdamo, Londo-
no, Varuvos, Lvovo, Salonik, Stambulo, Tuniso ir Bagdado).
ANKSIAUSIA KONSTITUCIJA EUROPOJE

IR JOS PANAIKINIMAS
R usijos takos stiprjimas lm 1772 m. pirmj Res-

publikos padalijim, kuriame dalyvavo ir Austrija bei
Prsija. i aplinkyb, taip pat Apvietos idj pltra ved prie reform,
kuriomis bandyta stiprinti valstyb atsisakant akivaizdiai politines rea-
lijas nesugebanios atsakyti bajorikosios demokratijos santvarkos. i
bandym virne tapo 1791 m. gegus 3 d. Lenkijos ir Lietuvos Seimo
priimta konstitucija, kurioje naikinamas valdov elekcijos principas ir
skelbiamas sosto paveldimumas, taiau monarchas yra tiktai tautos valios
reikjas.
Gegus treiosios konstitucijos projekto apmatai parayti pagal Pran-
czijos revoliucijos metu (1789) priimt mogaus ir pilieio teisi de-
klaracij. Taigi Lenkijos ir Lietuvos reformatoriai akivaizdiai orientavosi
Pranczijos didij revoliucij. Ne veltui 1791 m. vasar Lenkijos ir
Lietuvos valdovas Stanislovas Augustas Poniatovskis ra Pranczijos
steigiamajam susirinkimui, kad, be Pranczijos, yra dar viena tauta Eu-
ropoje. Ikalbingi odiai absoliutizm apsuptyje. Lenkijos ir Lietuvos
konstitucijos konstruojama santvarka turjo lygiuotis Anglijoje prie
100 met vest santvark, tiesa, taip ir nesulaukusi raytins konstitu-
cijos. Tokia pirmoji pasaulyje buvo priimta JAV 1783 m. konstitucija.
Taigi, LLV Konstitucija buvo antroji pasaulyje ir pirmoji Europoje, keliais
mnesiais aplenkusi Pranczijos konstitucij.
Pasauliui, net kai kuriems lietuviams ligi iol i konstitucija yra tik
Lenkijos konstitucija, nors Lietuvos atstovai 1791 m. ruden padar es-
min Spalio 20-osios patais, Lietuvai utikrinani pus vis pareigybi
valstybs institucijose.
Apvieta ateina LDK

Nuolatiniai karai su turkais, ypa Maskvos didija kuni-
gaiktyste (vliau Rusija) dl rytini teritorij, bandymai ieiti Baltijos
jr ir sitvirtinti Livonijoje kl konfliktus tarp ATR ir Rusijos bei XVIIa.
karikai sustiprjusios vedijos. Livonijos karuose 15581583 m. Lietuva
ir Lenkija gavo didij Livonijos dal, kartu ir Ryg. Taiau vedija m
siekti viepatauti Baltijos jroje (dominium maris Baltici). Dl to silieps-
nojo vedijos ir Lietuvos ir Lenkijos bei vedijos ir Rusijos karo veiksmai.
1605 m. myje prie Kirchholmo netoli Rygos J. K. Chodkeviiaus

vadovaujama Lietuvos Didiosios Kunigaiktijos kariuomen (kairje),
turinti 3 tkst. raiteli, nugali 12 tkst. ved.
Dail. P. Snayrs, apie 1620 m.
XVIIa. ATR kariavo su vedija du karus: 16001629 ir 16551660 m.

Kar komplikavo tai, kad ved kilms Vaz dinastijos ATR karaliai rei-
k pretenzijas vedijos sost. Kova dl Livonijos daugiausia buvo suin-
teresuota didesnio uosto neturjusi Lietuva, nes Lenkija turjo Gdansko
uost. 1605 m. Lietuvos kariuomen pasiek didel pergal prie vedus
Salaspilio (Kirchholmo) myje, bet ilgainiui bekariaujant vedija atm
Ryg ir uvald Baltijos pakrantes.
16551660 m. vedai kariavo jau Lietuvos ir Lenkijos teritorijose, o

Lietuvos magnatai 1655 m. netgi sudar Kdaini sutart su vedija, ta-
iau vedams sitvirtinti Lietuvoje nepavyko. Ikylanti Rusija iaurs karo
metu (17001721) sutriukino vedijos karaliaus Karolio XII kariuome-
n, um vis Livonij ir m valdyti Baltijos pakrant nuo Vyborgo iki
Rygos. Lietuva ir Lenkija iame kare ekonomikai ir politikai nusilpo, j
teritorij nuniokojo svetimos ir savos kariuomens, atsirado anarchijos
apraik ir magnat tarpusavio kov, be to, vedai sugriov nedidelius

Lietuvos uostus Palangoje ir ventojoje. Kovos su vedais paliko gil pd-
sak lietuvi liaudies atmintyje, tai rodo vairs padavimai ir pasakojimai
apie vedus, vedkapius ir ved buvim Lietuvoje.
Lenkijai ir Lietuvai grasino ne tik stiprjanti Petro I Rusija, bet ir
1701m. karalyste tapusi Prsija ios centralizuotos valstybs ilgainiui
nulems tolesn ATR likim.
lugus Saks dinastijai, 1764m. LLV valdovu buvo irinktas Stanislo-
vas Augustas Poniatovskis. Nors jis ne i t valdov, kurie lemia istorijos
vyksm, btent jo valdymo laikas (17641795) tapo istorine epocha tai
ir permain ir reform bandym, ir baroko saullydio bei valstybs ago-
nijos ir sunaikinimo epocha.
Beveik vienu metu ikilo du nauji Lietuvos kultros reikiniai 1759m.
ileistas pirmasis lietuvi kalbos elementorius, o 1760m. pradjo eiti pir-
mieji Lietuvos laikraiai Kurier Litewski ir Wiadomoci literackie.
Reikmingiausias vykis Edukacins komisijos (pirmininku tapo Vilniaus
vyskupas Ignotas Masalskis) krimas 1773m. Tai pirmoji Europoje vie-
timo ministerijos tipo staiga, turjusi perimti panaikinto jzuit ordino
vietimo sistem. Edukacin komisija msi permain ir stengsi sukur-
ti vientis vietimo sistem. Valstyb buvo padalyta Lenkijos ir Lietuvos
vietimo provincijas, o ios apygardas. Lietuvos provincijos vietim
tvark reformuotas Vilniaus universitetas. Edukacin komisija sumoder-
nino ir supasaulietino mokymo program (ved privalom raym ir skai-
iavim, bendrojo lavinimo elementus m jungti su praktini ems kio,
amat gdi ugdymu), ved gamtos ir tikslij moksl disciplinas. Es-
mini permain vyko Vilniaus universiteto mokslo ir studij srityse. For-
mavosi nauji fizikos, biologijos ir medicinos mokslai, astronomija tapo ats-
kira specialyb. Nors lietuvi kalba buvo mokoma tik pradinje mokykloje,
o vidurin mokykla ir universitetas perjo nuo lotyn kalbos prie lenk, vis
dlto naujoji vietimo sistema griov luom barjerus.
Su politinmis permainomis ir pirmaisiais Apvietos ingsniais suta-
po Antano Tyzenhauzo veiklos, atneusios dideli permain Lietuvos
k, pradia. Karalikosiose ekonomijose jis msi radikali reform:
steig palivarkus, vietoje ino reikalavo dviej dien lao per savait,
buvo pradta naujai riuoti em, vertinant jos kokyb, pradti me-
lioruoti laukai, tiesiami keliai, auginamos naujos (oland) gyvuli veis-
ls. A.Tyzenhauzas siunt jaunim mokytis agronomijos Anglij, kr
matinink, buhalteri, statybinink, veterinar mokyklas Gardine. Jis
Lietuvos valstieiai.
Dail. P. Smugleviius, 1800m.
steig tekstils, popieriaus, galanterijos, ginkl, veim manufaktras

Gardino ekonomijoje. A.Tyzenhauzo reformos buvo vienas i svarbiau-
si XVIIIa. pabaigos Lietuvos gyvenimo reikini.
Apvietos ingsniais Lietuvos kyje reikia laikyti valstiei paleidimo
i baudiavos, suteikiant jiems asmenin laisv, atvejus. Rykiausiu i j
laikytina P. K. Bostovskio kurta Paulavos respublika. Jos status 1791m.
patvirtino Ketveri met seimas, parodydamas savo prielankum tokiam
eksperimentui, kuriuo buvo bandoma diegti respublikonik gyvense-
n. Tuo metu buvo sakoma, kad valstybje yra trys respublikos: Lenkijos,
Lietuvos ir Paulavos. is posakis rodo, koki ypating reikm visuomen
teik Paulavai. Reikinys neturjo precedento Vidurio Europoje, tai buvo
viena i radikaliausi antrosios XVIIIa. puss valstiei reform Lenkijos
ir Lietuvos Valstybje.
Klasicizmas Europoje buvo laikomas madas diktuojanios Pranczi-
jos stiliumi. Lietuvoje Apvietos ir klasicizmo ingsniai i esms buvo to
paties istorinio proceso dalys. 1769m. vienas i klasicizmo architektros
Vilniaus katedra i J. K. Vilinskio Vilniaus albumo.

Dail. I. Deroy, 1847 m.
pradinink Lietuvoje Martynas Knakfusas (Marcin Knackfus, apie 1740

1821) tapo bsimojo pirmojo Edukacins komisijos pirmininko Vilniaus
vyskupo Ignoto Masalskio architektu ir pradjo statyti vyskupo rmus
Verkiuose, vien i rykiausi klasicizmo paminkl. 1769 m. nugriuvo
Vilniaus katedros boktas, tuo paiu metu pasviro ir Vilniaus rotus
boktas. Pats gyvenimas padjo klasicizmui tapti svarbiausiu Vilniaus
pastat stiliumi. ymiausias Lietuvos klasicizmo krjas lietuvis Lau-
rynas Guceviius (17531798) 1782 m. pradjo Vilniaus katedros, o
1786 m. Vilniaus rotus rekonstrukcij. Ir nors priekiniam katedros
fasadui dar buvo kuriami paskutiniai baroko kriniai skulptros ir tim-
panas, 1786m. jau stovjo portalo kolonada Lietuvos klasicizmo sim-
bolis. O 1792m. buvo baigtos Lietuvos globjo v.Kazimiero, Lenkijos
globjo v.Stanislovo ir v.Elenos skulptros ant katedros frontono.
Vilniaus katedros ir rotus statyba sutapo su didiosiomis Ketveri
meto seimo nulemtomis permainomis. Ginti Gegus treiosios kons-
titucijos stos ir pats L. Guceviius, T. Kosciukos sukilimo metu taps
Vilniaus gvardijos vadu. L. Guceviius savo gyvenimu suvienijo ne tik
Apvietos ir klasicizmo idjas Lietuvos istorijoje jis vienas rykiausi
meninink, savo likim susaisiusi su krato likimu.
Gegus treiosios konstitucija ir

Abiej Taut tarpusavio adas
Nuo 1788 m. pradjs posdiauti didysis Ketveri met
seimas prim Gegus treiosios konstitucij. Prie tai Seimas msi la-
bai svarbi socialini reform pirm kart bandyta miestiei luomui
suteikti beveik lygias teises su bajorais ar bent pradti proces. Mies-
tiei teises ir formino Gegus treiosios konstitucija. Joje pirmkart
usiminta ir apie tai, kad valstyb teikia glob valstieiams j santykiuose
su dvarininkais. Taigi konstitucijoje vartojamas terminas tauta jau ne-
reik tik bajor tautos, o apm lygiai bajorus, miestieius ir valstie-
ius. Konstitucija, aptardama valstybs politin santvark, rmsi arlio
Monteskj (Charles de Montesquieu) valdi padalijimo principu. staty-
mus turi leisti Seimas. Panaikinama liberum veto bajor teis protestuo-
ti prie Seimo nutarimus ir lugdyti jo darb. Nors Seimui pirmininkauti
turi karalius, jo statym leidybos galios yra ribotos, o karaliaus vaidmuo
didja vykdomojoje valdioje. Ataukiama karali renkamumo tvarka,
dl kurios Lenkija ir Lietuva nusirito anarchijos lin, valstyb skelbia-
ma paveldima monarchija. Tvarkyti valstybs reikalus valdovui turi pa-
dti vyriausyb, vadinama Teisi sargyba, kuri, be karaliaus, jo naujai
kuriam bendr Lenkijai ir Lietuvai centrini valdios institucij ido,
karo, policijos komisij pirmininkai (ministrai). Konstitucija baigiama
tautos kaip valstybs vientisumo ir suverenumo idja. Ne monarchas su
kariuomene, bet kiekvienas valstybs pilietis privalo ginti savo tautos lais-
v. Taigi LLV gavo naujj laik dvasi ir pilietins visuomens principus
atitinkant pagrindin statym, formuojant konstitucins monarchijos
santvark.
Kartais abejojama, ar Gegus treioji yra ir Lietuvos valdymo staty-
mas. Keista, nes ja vykdoma ne tik ,,Lenkijos pertvarka. Konstitucijoje
yra raoma daugiskaita apie Respublikos valstybes, t. y. turima omenyje
ir Lietuva. Nepaisant vis unitarini tendencij, konstitucijos teksto III ir
IV skyriuose juodu ant balto parayta ,,Respublikos valstybs Lenkija
ir Lietuva. Minimi ne tik bendri valdovai, bet ir Lietuvos didysis kuni-
gaiktis Vytautas ir jo privilegijos Lietuvos bajorams.
Primus Gegus treiosios konstitucij prasidjusiose diskusijose
Lietuvos atstovai konstitucij man esant savo nuolaida valstybs stipri-
nimo vardan (u konstitucij balsavo 30 i 50 LDK seimn). Gegus
16 dien buvo priimtas statymas dl kiekvieno treio seimo Gardine
1791 m. Gegus treiosios konstitucijos primimas.

Dail. K. Wojniakowski (pagal J. P. Norblino piein), 1806 m.
ir atskir Lietuvos atstov sesij, o birelio 24-j grta prie istorini

Karnos ir LDK termin, Abiej Taut Respublikos svoka atsiranda
komisij vardijimuose, atskirai vyksta kodifikacijos darbai. Lietuvos
atstov pozicija LDK turi likti atskira politin bendruomen, turinti
savo atskir teis, btina isaugoti Lietuvos Statut kaip LDK tapatybs
pagrind.
1791m. spalio 20 d. Lietuvos delegacija Ketveri met seime isirei-
kalavo konstitucijos patais, kuri buvo pavadinta Abiej Taut tarpusavio
adu. Patais seimui pristat Kazimieras Nestoras Sapiega, o jos autorius
veikiausiai buvo Vilniaus ems teisjas Tadas Korsakas. Remiantis iuo
adu, Gegus treiosios konstitucijos tvirtintose pagrindinse bendro-
se vykdomosios valdios institucijose Kariuomens ir Ido komisijo-
se Lenkija ir LDK turjo turti po lygiai nari, o komisij pirmininkai
turjo bti paeiliui lenkai ir lietuviai. Nors ir ade kalbama apie bendr
Tvyn Lenkijos Respublik, visur minima ir abi tautos bei LDK.
Taigi konstitucij sugrintas valstybs dualizmo principas federacija.
Vis dlto konstitucijos pataisos autoriai ir amininkai pripaino, kad tai
buvo Liublino unijos idjos tsa, tik pritaikyta naujos visuomens porei-
kiams. Komisij sudties lygiavertikumas netgi pranoko Liublino unijos
principus, nes Lietuva nei gyventojais, nei turtais nesudaro n treiosios
Karnos dalies (Hugas Kolontajus). Lenkijos ir Lietuvos valstybs teisi
sistemos poiriu adas tapo pacta conventa dalimi: taip nuo 1573 m.
buvo vadinami elekcini valdov sipareigojimai LLV bajorijai. O tai rei-
k, kad adui privals prisiekti bsimi valdovai ir j pdiniai. Taip a-
do statymas teiss norm hierarchijoje ikilo net vir Gegus treiosios
konstitucijos. Jo negaljo pakeisti net ekstraordinariniai seimai, kurie kas
25 metai turjo teis taisyti konstitucij.
Dl to Gegus treiosios konstitucija buvo suvokiama kaip Lietuvos
atgaivinimo aktas. lovinga Lenkijos ir Lietuvos Konstitucija vl sutei-
k Lietuvai prarast bsimos didybs vilt. Reformos ne tik paangia
linkme kreip socialin ir politin Lietuvos visuomens raid, bet ir teik
nauj galimybi lietuviakalbei kultrai. Neatsitiktinai tuo metu konsti-
tucija iveriama ir lietuvi kalb, o tai yra per maai vertinta Lietuvos
kultros istorijoje, nes iki tol lietuvikai teturjome religins ir groins
literatros tekst. Taigi Gegus treiosios konstitucijos vertimas pir-
masis politinis ir teisinis dokumentas lietuvi kalba. Net 27 LDK bajor
paviet seimeliai i 33 susirinkusi 1792m. vasar prisiek Konstitucijai,
o kiti ei jai pritar. iuo poiriu Konstitucija turjo daugiau alinink
Lietuvoje nei Lenkijoje, kurioje i 45 seimeli tik 10 prisiek Konstituci-
jai, o dar 27 seimeliai jai tik pritar.
Gegus treiosios konstitucijos pagrindu buvo steigtas antspaudo
ministro usienio reikalams postas. Ta funkcija 1791 m. birelio 8 d.
patikta ATR vicekancleriui nuo LDK Joachimui Liutaurui Chreptavi-
iui (Joachim Litawor Chreptowicz). Jis sukomplektavo pirmj Usie-
nio reikal ministerij. Formaliai URM pradjo veikti 1791-j birelio
19-j. Pirmasis URM darbas buvo aikintis, kokia Europos ali reak-
cija vykius valstybje po konstitucijos paskelbimo. Ypatingas dmesys
skirtas pasiuntinybms Berlyne ir Peterburge. Pirmosios URM kadencija
buvo trumpa 1792-j lapkrit j itiko valstybs likimas...
Nors Gegus treiosios konstitucija radikalumu toli grau neprilygo
Pranczijos revoliucijos dokumentams, btent j reikt laikyti riba tarp
senosios bajorikosios santvarkos ir modernij laik, taigi riba tarp Ba-
roko ir Apvietos epoch. Visi XIXa. Lenkijos ir Lietuvos sukilimai prie
Rusij vyko su Gegus treiosios konstitucijos idj vliava.
Lietuvos Didiosios Kunigaiktijos

sunaikinimas
Gegus treiosios konstitucijos reformoms nirtingai
prieinosi aristokratija ir visa konservatyvioji visuomens dalis. Taiau
opozicijos lizdas buvo Peterburge: Jekaterina II susikviet visus ariausius
reform prieininkus. Peterburge subrendo ir buvo suraytas Targovicos
(miestelis Ukrainoje, kuriame telksi reform prieininkai) konfederaci-
jos aktas, paskelbtas 1792 m. gegus 14 d. Netrukus pagalb konfe-
deratams atjo Rusijos kariuomen: gegus 22-j ji eng LDK prie
Polocko, prasidjo 1792m. karas tarp LLV ir Rusijos. Vadinamojoje Ru-
sijos Lietuvos kariuomenje buvo 33,7 tkst. kari, prie kuriuos LDK,
Lenkijos padedama, galjo pasisti 18 tkst. (Rusijos Ukrainos kariuo-
menje buvo 64 tkst., prie juos Lenkija pasiunt 26 tkst.). Jgos buvo
nelygios, todl numatyta, kad besiprieinanti kariuomen turi trauktis
Varuvos link. Rimtesns kautyns vyko birelio 11 dien prie Myro,
taiau birelio 14-j Vilnius buvo atiduotas be kovos. Liepos pabaigoje
gynyba jau telksi prie Brastos, bet kaip tik tuo metu liepos 24 dien at-
jo inia i Varuvos apie Stanislovo Augusto kapituliacij ir prisijungim
prie Targovicos konfederacijos.
1792m. liepos 23 d. Varuvoje Lenkijos ir Lietuvos Valstybs valdovas
Stanislovas Augustas Poniatovskis posdiavo su 12 (po eis nuo Len-
kijos ir Lietuvos) dignitori ministr. Karalius laiksi pozicijos, kad
Rusijos armijai, stoviniai prie Varuvos, nebesiprieinti, priimti liepos
21 dien i Jekaterinos II gaut not. Septyni ministrai palaik karali,
penki buvo prie sil prieintis ir toliau dertis, siekiant kuo palan-
kesni slyg valstybei. Kiekybikai tai nepaprastai maa persvara, ir
tokios nebt buv, jei netiktai vadinamosios Patriot partijos vienas i
vad H. Kolontajus nebt parms valdovo pozicijos. Lietuvos atstovai
pasirod net garbingiau nei Lenkijos i penki bals, pasisakiusi u
prieinimsi, trys buvo i Lietuvos: LDK didysis maralas Ignotas Potoc-
kis, LDK rm maralas Stanislovas Soltanas ir LLV Seimo lietuvikosios
puss maralas K. N. Sapiega. Istorija pasmerk susitaiklik Stanislovo
Augusto pozicij LLV prieinimosi galimybs 1792m. gegusliepos
kare su Rusija toli grau nebuvo isemtos. Tiesa, akivaizdi persvara buvo
Rusijos pusje Lietuvos ir Ukrainos frontuose ji turjo 98 tkst. kari,
o Lenkijos ir Lietuvos kariuomenje buvo 5556 tkst., taiau traukda-
masi link Varuvos ji nepatyr didesni nuostoli ir ia buvo sutelkusi
Lenkijos ir Lietuvos Valstybs padalijimo alegorija.

Dail. J. E. Nilson, 1773 m.
dar per 40 tkst. kari. LDK kariuomen turjo daug sunkum su karo
vadais (kitaip nei Lenkijos kariuomen Ukrainoje, kuriai vadovavo Juze-
fas Poniatovskis), nebuvo iki galo pasirengusi karui, taiau pasiprieino
prie Myro, Brastoje ir be didesni nuostoli atsitrauk prie Varuvos. I
72pabkl ji prarado tik septynis.
O prie Varuvos viskas atsirm Stanislovo Augusto pozicij, kuris
taip ir nepasirod fronte ir neinaudojo visuotins mobilizacijos, nesufor-
mavo miestiei milicijos. Neabejotina, kad 1792m. LLV bt pralaim-
jusi kar, taiau pralaimtas karas nereikia pralaimtos valstybs. O jei-
gu bt nusprsta prieintis? Pralaimjusi kar valstyb bt apkarpyta,
ir gal ne kart, bet bt ilikusi. Rytingai besiprieinanti valstyb parodo,

kad ji yra istorinis subjektas. Taigi 1795-ieji yra vis pirma Stanislovo Au-
gusto fiasko, o tai nuosekliai ved jo visa ankstesn biografija ir asmens
savybs. Nordamas sitvirtinti valdioje, jis aid su Rusija, bet ne per
LLV ambasad Peterburge, o su Rusijos ambasada Varuvoje. Dl savo
ambicij usim smulkiomis intriglmis, susipyko su visa savo aplin-
ka, todl lemtingais momentais stksojo vienias, o visuomen, tiek daug
sudjusi vili valdov ir Gegus treiosios konstitucija atsisakiusi
valdov elekcijos, buvo nuvilta ir iduota.
Taigi lemtis nedav Lenkijai ir Lietuvai XVIII a. pabaigoje garbin-
gesnio valdovo, istorija dviem balsais atmet kitokios raidos galimyb.
Targovicos konfederacijai 1792 m. birelio 25 d. pritar Vilniaus (t. y.
Lietuvos) konfederacija, kuriai vadovavo Lietuvos didysis etmonas
Simonas Kosakovskis, jo brolis Livonijos vyskupas Juozapas Kosakovskis
ir Vilniaus vyskupas I. Masalskis. Rugsjo 11 dien Targovicos ir Vilniaus
konfederacijos Brastoje susijung vien Abiej Taut konfederacij ir
savo centru paskelb Gardin. LLV sjunginink Prsij igsdino gali-
mas valstybs sustiprjimas dl reform, o Rusijos imperator Jekateri-
na II nerimavo, kad Pranczijos jakobinizmo mkla jau pasiek Rusijos
sienas.
1793 m. sausio 21 d. Pranczijoje nukirsdinus Liudvik XVI, sausio
23-ij Rusija kartu su Prsija vykd antrj LLV padalijim. Lietuvos
Didiajai Kunigaiktijai liko tik etnins lietuvi ir vakarins baltarusi
ems. Tuo metu Rusija privert Stanislov August targovitn valdo-
mame Gardine 1793m. birelio 17 d. suaukti Seim, kuris turjo pritarti
naujai LLV ir Rusijos taikos sutariai ir taip patvirtinti antrj padalijim.
Nors Seimas band prieintis, kelet deputat sumus, Seim apsupus
rus kariuomenei ir sal vedus rus karininkus, rugpjio 19 dien pa-
dalijimo rezultatai buvo patvirtinti Gardino seimas ir Stanislovas Au-
gustas buvo priversti ataukti Gegus treiosios konstitucij ir atkurti
ikikonstitucin auksini laisvi santvark.
1794m. kov Lenkijoje prasidjo sukilimas, kuriam vadovavo i LDK
kils ir kovose dl JAV nepriklausomybs pasiymjs generolas Tadas
Kosciuka. Lietuvoje sukilimas prasidjo 1794m. balandio 16 d. iau-
liuose, sukilli vadu tapo Jokbas Jasinskis. Sukilliai baland ivadavo
i rus Vilni ir Rotus aiktje paskelb Lietuvos sukilimo akt, kuriuo
sudaryta sukilli vyriausyb Lietuvos tautin aukiausioji taryba. Su-

killiai veik rytingai pakor LDK didj etmon S. Kosakovsk, sum
ymesnius targovitnus. Kreiptasi valstieius (tai pirmas atsiaukimas
lietuvi kalba) raginta pradti partizanin kar prie Rusijos kariuome-
n, adta suteikti jiems asmens laisv.
Sukilimo kulminacija Lenkijai ir Lietuvai tapo kai kuri Targovicos
konfederat, tarp kuri buvo Vilniaus vyskupas I. Masalskis ir Livonijos
vyskupas J. Kosakovskis, egzekucija jie buvo pakarti Varuvoje bire-
lio 28 dien. Sukilliai tarsi kartojo Pranczijos didiosios revoliucijos
eig sumanymas rengti egzekucij kilo oficialiai sukilimo valdiai opo-
navusiame jakobin klube. is klubas reng manifestacijas, privertusias
teism paskelbti mintus mirties nuosprendius. Visa tai atald dal LLV
bajorijos nuo sukilimo ir tapo pretekstu A. Suvorovo vadovaujamai Ru-
sijos kariuomenei imtis veiksm. Vasar rus ir prs kariuomens per-
m iniciatyv: birel Prsijos kariuomen um Krokuv, o rugpjt
Rusijos kariuomen Vilni. Lapkriio 5 dien pasidav Varuva, kuri
gyn ir pasitrauk Lietuvos sukilliai. Ginant Varuv uvo Lietuvos suki-
lli vadas J. Jasinskis ir Gegus treiosios konstitucijos pataisos autorius
T.Korsakas.
Sukilimo pralaimjimas pagreitino final 1795m. spalio 24 d. Peter-
burge Rusija, Austrija ir Prsija pasira konvencij dl treiojo Lenkijos
ir Lietuvos valstybs padalijimo. LDK teritorijos dalis, t. y. etnins lietu-
vi ems, atiteko Rusijai (ir priklaus jai iki Pirmojo pasaulinio karo).
Prsija prisijung Unemun ir pavadino j Naujja Prsija (Prsijai
ji priklaus iki 1806 m., kai Napoleonas kr Varuvos kunigaiktij;
1815m. Unemun atiteko Rusijai). Lenkijos ir LDK dalybose dalyvavo ir
Austrija: pietvakarinis LDK kampas buvo prijungtas prie Austrijos, kuris
1815m., kaip ir Unemun, atiteko Rusijai.
1797m. sausio 26 d. Rusija, Prsija ir Austrija pasira nauj Peter-
burgo konvencij, kuri patvirtino treij LLV padalijim, panaikino jos
valstybingumo likuius ir nubr tikslias sienas. Prie konvencijos buvo
pridtas Stanislovo Augusto Poniatovskio abdikacijos (sosto atsisaky-
mo) aktas. Nors LLV padalijim aktus 1918m. rugpjio 29 d. panai-
kino Rusijos imperijos teisi permja Soviet Rusija, buvusi valstyb
nebeatsikr. Susikurs dvi naujos savarankikos valstybs Lietuva ir
Lenkija.
III s k y r i u s
Rusijos imperijos
valdoma Lietuva
(17951915)
I tikrj jokia kita pasaulio kalba nra gavusi tiek aukiausi

pagyrim kaip lietuvi kalba. Lietuvi tautai priskirta didel garb
u tai, kad ji sukr, idailino detales ir vartojim aukiausiai
ivystytos moni kalbos su savita graia ir aikia fonologija.
Be to, pagal lyginamj kalbotyr, lietuvi kalba yra labiausiai
gebanti atstovauti pirmyktei arij civilizacijai ir kultrai
Immanuel Kant (17241804)
I Kristijono Gotlibo Milkaus Lietuvivokiei ir
vokieilietuvi kalb odyno pratarms
iuo laikotarpiu Lietuva (darant ilyg dl Unemuns)

priklaus autokratinei Rusijos imperijai (iskyrus pus-
meiui 1812m. antrojoje pusje siterpus Napoleono Bonaparto inter-
liud). Tai padalyto, okupuoto, suskaldyto, aneksuoto, prisitaikiusio ir
kovojanio krato istorija, buvusio valstybingumo atkrimo dilemos ir
etnini lietuvi tapsmo savarankika politine kultrine bendruomene
laikotarpis.
Pirmj io laikotarpio tredal veik didiausias Rusijos imperijoje
europin mokslo ir studij lyg pasieks Vilniaus universitetas. Taiau
nuo 1864m., valdiai bandant keisti krato kultrin ir tautin tapatyb,
neva itaisant per 500 met ligtolins istorijos vyksmo padarytas klaidas
ir skriaudas, netgi jokio prie valdi nukreipto politinio turinio netu-
rinti knyga, laikratis ar maldaknyg tapo kontrabandos preke. Moky-
tis skaityti ir rayti teko slepiantis nuo andar, policijos ir valdinink,
rizikuojant atsidurti Rusijos platybse. Drauge tai epochins reikms
li, tautins tapatybs virsm, politini konflikt istorija. Valstieiai
(jie sudar bema 80 proc. krato gyventoj) gyveno baudiavinje dva-
rinink priklausomybje. Nualinta nuo politins valdios bajorija vie-
patavo socialiniame visuomens gyvenime, o bajor luomas Lenkijoje ir
Lietuvoje buvo santykinai kur kas gausesnis nei bet kur kitur Europoje
ir sudar apie 6,5 proc. krato gyventoj (Europos ir Rusijos vidurkis
3 skyrius R U S I J O S I M P E R I J O S V A L D O M A L I E T U V A ( 1 7 9 5 1 9 1 5 ) 99
apie 1proc.). Taiau bajorai dvarininkai sudar tik dal vietos bajor
luomo, dauguma j maaemiai ir beemiai bajorai, kalbj daugiausia
lenk kalba ir puoselj buvusio valstybingumo atminim ir tradicijas.
Jie turjo dvilyp tautin mentalitet vadino save sykiu ir lietuviais, ir
lenkais (LDK bajorija nesutiko visikai integruotis senj Lenkijos Kara-
lyst, nors ir nelinko nuo jos atsiskirti). U Lietuvos rib Lietuvos bajorai
laikyti tiesiog lenkais. Taip juos traktavo ir Rusijos imperijos valdia.
1864m. slygin skiriamoji riba, kai Rusijos caro valdia nuslopi-
no paskutin bajorijos vadovaut sukilim, kuriuo siekta atkurti buvusi
Lenkijos ir Lietuvos valstyb. Tuo metu carizmas pradjo jau anksiau
paskelbt valstiei paleidimo i baudiavins priklausomybs proces.
Valstieiai pavirto slyginai laisvais monmis, nuosavybs teis dirba-
m em gijusiu emiausiu, bet savarankiku valstiei emdirbi luo-
mu. Brutaliu, diskriminaciniu rusinimu valdia siek aneksuotas Lenki-
jos ir Lietuvos emes paversti tiesiog Vakar Rusija.
Radikaliau nusiteik bajorai nesusitaik su buvusios savo valstybs
praradimu, todl band j atkurti per Napoleono karus ir du sukili-
mus 18301831m. ir 18631864m. iuo laikotarpiu prasidjo ir etni-
ni lietuvi tautinis kultrinis sjdis. Po keli deimtmei jis atsinau-
jino ir virto politikai reikminga jga, o etniniai lietuviai, arba lietuvi
liaudis savarankika kultrine ir politine bendruomene, 1905m. parei-
kalavusia autonomijos.
BUVUSIO VALSTYBINGUMO TRAUKOJE

Kultrin autonomija Napoleono elyje
L DK teritorij prijungimas prie Rusijos reik pateki-

m autokratins monarchins imperijos valdi, kuri
realizuota pasitelkus monarchui pavald centralizuot biurokratin apa-
rat. Vietinio valdymo grandyje buvo gubernija, kurios galva caro ski-
riamas, bet vidaus reikal inybai pavaldus gubernatorius, atsiuniamas
i centro arba kit gubernij. Gubernijos skirstytos apskritis (ujezd) su
gubernatoriaus skiriamu apskrities virininku prieakyje. Imperijos sos-
tini ir pakrai regionuose tarp centro valdios ir gubernij dar veik
tarpin grandis generalgubernatoriaus institucija. Caro skiriamas gene-
ralgubernatorius kontroliavo keli gubernij administracij. Jam pavaldi
buvo ir iose gubernijose dislokuota kariuomen.
Nuo Jekaterinos II laik vietinio valdymo grand inkorporuotos ir

savivaldos atskir luom lygmens institucijos bajor dvarinink susirin-
kimai gubernijose ir apskrityse, atskir miest miestiei luom, arba su-
bluom, savivalda. Tai nesavarankikos vietins valdios akos, priirimos
vietos administracijos, atlikusios i esms pagalbines funkcijas. Apskrities
bajor susirinkimas rinko kai kuriuos u viej tvark atsakingus parei-
gnus, emutins teism grandies teisjus. Tokia vietinio valdymo siste-
ma buvo vesta ir 1795m. Rusijos aneksuotoje LDK dalyje, kurioje gyveno
per 1,8 mln. moni, i j 1,1 mln. etnografinje Lietuvoje. Apie 250 tkst.
moni gyveno Lietuvos Unemunje. Vilnius tuomet turjo apie 25 tkst.
gyventoj, ir tai buvo treias pagal dyd Rusijos imperijos miestas, nors be-
ma 10 kart maesnis u Sankt Peterburg ir Maskv. Prie baudiavos
panaikinim Vilniaus gyventoj skaiius priartjo prie 60 tkst.
I pradi aneksuotoje teritorijoje pradtos kurti dvi gubernijos, taiau
teprajus tik metams sujungtos vien Lietuvos vardu (Litovskaja guber-
nija). 1801m. i gubernija vl padalyta dvi: Lietuvos Vilniaus ir Lietuvos
Gardino gubernijas, kurios tapo pavaldios tais pat metais Vilniuje pra-
djusiai veikti generalgubernatoriaus institucijai. 1819m. nuo Vilniaus
gubernijos atskirtas ir Kuro (Kurliandijos) gubernijai perduotas siauras
Lietuvos pajrio ruoas Palangos ir ventosios apylinks.
Bema visa Vilniaus gubernijos teritorija, suskirstyta 11 apskrii,
istoriniu etnografiniu poiriu buvo lietuvika, taip pat ir Gardino gu-
bernijos iaurinis pakratys. Bet rytiniai ir pietrytiniai io ploto pakra-
iai jau buvo apimti dvikalbysts ir kalbins slavizacijos (baltarusjimo)
proces, prarandant lietuvio, bet negyjant baltarusio etnins savimons,
laikant save tiesiog iabuviais (tuteiiais). Mat baltarusi nekta pragma-
tiniu poiriu buvo patogesn, nes leido suprasti ir lenkikai kalbanius
ponus bei kunigus, ir rus valdios atstovus. Didesn pagreit is procesas
gis XIXa. antrojoje pusje, j sustabdys atsirad autoritetingi etnini lie-
tuvi tautinio sjdio veikjai, daugiausia kunigai.
1843m. i septyni vakarins ir iaurins Vilniaus gubernijos dalies
apskrii buvo sudaryta Kauno gubernija, o prie Vilniaus gubernijos pri-
skirtos trys apskritys, iki tol priklausiusios Minsko ir Gardino guberni-
joms, todl caro valdia etnografikai lietuvika m laikyti tik Kauno gu-
bernij, o Vilniaus gubernij priskyr prie baltarusik, nors vakarinje
Vilniaus gubernijos dalyje tebevyravo lietuvikai kalbantieji.
Nuo ketvirtojo deimtmeio rusika administracinio teritorinio val-
dymo sistema vesta ir Kongresinje Lenkijoje. Lietuvos Unemun pri-
klaus gubernijai, kuri i pradi vadinta Augustavo, o nuo 1867m. Su-

valk gubernija tai madaug etadalis dabartins Lietuvos teritorijos.
Iki 1807m. Unemun priklaus Prsijai, 18071814m. Napoleono
Bonaparto kurtai Varuvos kunigaiktystei. Pastaroji oficialiai vadinta
Lenkijos karalyste ir formaliu politiniu administraciniu poiriu nebu-
vo laikoma organine Rusijos imperijos dalimi. Nors didiosios etnins
Lietuvos dalies raidos ir Unemuns politins slygos skyrsi, modernios
tautos formavimasis vyko ta paia kryptimi.
LDK branduol sudariusi emi prijungimas prie Rusijos valstiei
padties i esms nepakeit. Didiausia blogyb jiems buvo rekrut prie-
vol 25 met tarnyba Rusijos kariuomenje (kasmet rekrutus imami
57 tinkamo amiaus vyrai i 1 000, karo atveju i norma bdavo pa-
dvigubinama). Mai miesteliai prarado savivald, o j gyventojai tapo
daniausiai baudiauninkais. Gubernij centrai savivaldos neprarado, o
apskrii centrai j atgavo. yd bendruomens (kahalai) taip pat buvo
savivalds iki 1840m., kai ydai buvo traukti bendrj miest valdym.
ydams udrausta verstis ems kiu, vesta sslumo riba, neleidiama
keltis abi Rusijos sostines, bet i riba netaikyta kvalifikuotas profesijas
turintiems ir isilavinusiems ios tautos atstovams.
inoma, bajorai savo valsty-
b prarado, bet gavo rus bajor
teises ir tapo privilegijuotais im-
perijos valdiniais. Dvarus prara-
do nedaugelis, juos atgauti galjo
net gr i usienio ir prisiek
itikimyb Rusijos valdovui buv
T. Kosciukos rmjai. Vienas
i toki grusij bus stambus
dvarininkas ir kompozitorius,
garsiojo polonezo Atsisveikini-
mas su Tvyne autorius Mykolas
Kleopas Oginskis. Bajorai turjo
savivald gubernijos ir apskrities
lygmeniu, vadinamuosius seime-
lius, kurie vykd pagalbines val-
dios aparato funkcijas. Liko ga- 1794 m. sukillis, paskutinio
LDK atkrimo projekto autorius
lioti Lietuvos Statutas, lenk kalba Mykolas Kleopas Oginskis.
leista savivaldos institucijose, aps- Dail. F. X. Fabre, 18051806m.
Napoleono kariuomens klimasis per Nemun ygyje Rusij

1812m. Dail. Jean-Baptiste Madou, 1827m.
krities administracijoje, emutinje teism grandyje, vietimo sistemoje, o

Vilniaus universitete tik tuo metu pereita nuo dstymo lotyn kalba prie
dstymo lenk kalba. odiu, kratas gijo kultrin autonomij.
XIXa. pradioje Vilniaus intelektualams gelbjant parengta visos Ru-
sijos vietimo reforma, orientuojantis veikus LLV Edukacins komisijos
model. Vykdant i reform, kurta didiul Vilniaus vietimo apygarda,
kurios valdioje atsidr visos prie Rusijos prijungtos buvusios LLV e-
ms ir 9 mln. j gyventoj. ios apygardos centras Vilniaus universitetas,
1803m. reorganizuotas pagal populiariausi Europos universitet mode-
l ir gavs Imperatorikojo universiteto status. Universiteto globju iki
1824m. buvo Lenkijos didik atala Adomas Jurgis artoriskis (Adam
Jerzy Czartoryski, 17701861) asmeninis caro Aleksandro I draugas,
kur laik js Rusijos usienio reikal ministro pareigas. A.J.artoris-
kiui jo globojama apygarda buvo plano atkurti Lenkijos (ar Lenkijos ir
Lietuvos) valstyb Rusijos imperijos globoje parengiamoji grandis. is
planas konfrontavo su viltimis t, kurie nuo XVIIIa. pabaigos orientavosi
porevoliucinje Pranczijoje kylani Napoleono vaigd.
Prancz kariuomens traukimasis per Vilniaus rotus aikt.

I J. K. Vilinskio Vilniaus albumo. Dail. J. Damehl, 1846 m.
1807m. Europos emlapyje atsirado Varuvos kunigaiktyst pu-

siau nepriklausoma, Napoleono globojama valstyb, sudaryta i Prsijos
anksiau prisijungt Lenkijos emi ir Lietuvos Unemuns. Iki 1809m.
i valstyb pati atsikariaus i Austrijos didium lenk emi. Joje vestas
civilinis Napoleono kodeksas, valstieiams suteikta asmens laisv, tik be
ems nuosavybs teiss ir be teiss palikti savo gyvenamj viet ir k
be emvaldio inios.
1812m. birel Napoleonas pradjo kar su Rusija ir greitai didioji
dalis buvusi LDK emi atsidr jo valdioje. Napoleonas leido Vilniuje
kurti savo pareign priirim Laikinj LDK vyriausyb, kuri palaik
viej tvark krate ir sipareigojo organizuoti karinius dalinius, prisid-
sianius prie Napoleono kariuomens (tredal jos sudar Varuvos kuni-
gaiktysts pulkai). Liepos mn. Vilniaus katedroje, dalyvaujant Varuvos
kunigaiktysts delegacijai, deklaruotas noras i naujo susivienyti su Len-
kija, susigrinant LDK prarastas emes. Taiau Napoleonui teko trauktis
i Maskvos, o besitraukiant neliko ir jo kariuomens. 1812m. pabaigoje
Lietuvoje vl buvo rusai.
18301831 met sukilimas

Aleksandras I nutar nekeryti itikimybs priesaik jam
sulauiusiai Lietuvos bajorijai ir viskas liko kaip buv iskyrus tai, kad
milinik kariuomeni ygiavimas per krat du kartus per pus met
turjo skaudi pasekmi ekonomikai. Kai 1815m. Vienos kongreso nu-
tarimu i didesns dalies Varuvos kunigaiktysts emi, skaitant Lietu-
vos Unemun, buvo sudaryta Lenkijos karalyst, vadinamoji Kongresin
Lenkija, jos sostas paveldjimo teise perduotas Rusijos valdaniajai di-
nastijai. Lietuvos bajorija reik pageidavimus prisijungti prie io darinio,
taiau Aleksandras I nesutiko.
Visos istorins Lietuvos ems visuomeninio ir kultrinio gyvenimo
centru tapo Vilniaus universitetas, taps ikiliausiu lenk kultros centru
u etnografins Lenkijos rib. is laikotarpis bene didiausio universiteto
klestjimo metai student skaiius nuo 200 padidjo iki 1300. Universi-
tete dirbo garss mokslininkai: istorikas Joachimas Lelevelis (Joachim Le-
lewel, 17861861), filosofas Jonas Sniadeckis (Jan niadecki, 17561830),
chemikas ir biologas Andrius Sniadeckis (Andrzej niadecki), biologai Liu-
dvigas Heinrichas Bojanus (Lu-
dwig Heinrich Bojanus) ir Edu-
ardas Karolis Eichvaldas (Edward
Karol Eichwald), i Austrijos at-
vyk Johanas Pteris Frankas (Jo-
hann Peter Frank) ir jo snus Jo-
zefas Frankas (Joseph Frank) j
darbai buvo inomi tarptautiniu
mastu. Su universitetu susijusi ir
tuometin itin gausi periodika. Po
1812m. Lietuvoje labai ipopulia-
rjo mason judjimas. Mason
loms priklaus diduma bent
kiek intelektualesns publikos.
Garsiausioji lo vadinosi Uolusis
Adomas Mickeviius.
lietuvis (Gorliwy Litwin). Uni-
Dail. S. Heymann, 1897m. versitete veik nemaai student
organizacij, besirpinusi kul-
triniu ir doroviniu tobuljimu, itikimybe tiesai, laisvei ir Tvynei. Tarp
i organizacij nari buvo ir A. Mickeviius, ras ir apie Tvyn Lietu-
v. 1822m. Vilniuje ijo pirmasis jo poezijos tomelis, vliau savo poezija

A.Mickeviius pagarsjo visoje Europoje.
Nors joki smoksl ios organizacijos nerezg, jos kr atmosfer,
neskatinani paklusnumo valdiai. Caro administracija msi tyrimo,
kuris isirutuliojo to meto didiausi Europoje teismo proces prie stu-
dent ir moksleivi jaunim. Apkaltinus per 100 asmen, dvideimt, tarp
j ir A. Mickeviius, itremti, kiti atiduoti rekrutus. Ivaryti ir politi-
kai nepatikimi profesoriai, tarp j J. Lelevelis, priverstinai atsistatydino
i globjo posto A. J. artoriskis, susiaurintos Vilniaus vietimo apygar-
dos ribos, caro Nikolajaus I prieira tapo dar akylesn krus slaptj
policij.
1830m. lapkriio pabaigoje Varuvoje pasiksinus prie caro brol, ku-
ris buvo ir Lenkijos kariuomens vadas, Varuv apm miestiei sukili-
mas. Karalysts Seimas paskelb paalins Nikolaj I i Lenkijos karaliaus
sosto ir perduods suverenitet tautai. Tai reik Lenkijos karalysts ne-
priklausomybs paskelbim ir karo su Rusija pradi. Lietuvoje sukilimas
prasidjo spontanikai 1831m. pavasariop emaitijoje dl valdios pa-
skelbto rekrut mimo. Todl sukilli briuose, kuriems vadovavo vieti-
niai smulkiosios bajorijos atstovai, buvo daug valstiei, kai kuriuose net
dauguma, tad atsiaukimuose lenk ir lietuvi (emaii) kalbomis keltas
ir reikalavimas paleisti valstieius i baudiavos. Bendros sukilimo vado-
vybs Lietuvoje nebuvo, daug vyriausybi veik konkreios apskrities
teritorijoje, o viena toki vyriausybi pasiskelb emaitijos vyriausybe.
Iki gegus sukilliai perm valdi bema visoje teritorijoje vakarus ir
iaur nuo Vilniaus.
1831m. birel Lietuv strateginiais sumetimais buvo pasista re-
guliarioji Lenkijos karalysts kariuomen, apie 12,6 tkst. kari, kuriai
vadovavo generolas Antanas Gelgaudas. Ji lengvai um Kaun, bet Vil-
niaus pulti neskubjo, nes kr Laikinj Lenkijos vyriausyb Lietuvoje.
Lenkai vis dlto ryosi pulti Vilni, tikdamiesi, kad mieste kils sukili-
mas, bet nieko panaaus nevyko. Vilniaus prieigose lenk kariuomen ir
sukilli daliniai patyr pralaimjim. Kai kuriems lenk daliniams pavy-
ko prasiverti atgal Karalysts teritorij, kit dalini likuiai perjo sien
su Prsija. Ruden Rusija susigrino ir Lenkijos karalyst.
Be lenk kariuomens, Lietuvoje sukilli daliniuose buvo apie
30 tkst. kovotoj. Sukilimo legenda tapo jauna dvarininkait Emilija
Pliateryt (Emilia Plater-Broel), kovojusi su vyrika apranga ir ant irgo.
Ruden, traukdamasi Lenkijos gilum, ji susirgo ir mir.
Caro valdia: ia nebus Lenkijos

Po sukilimo Lenkijos karalyst neteko politins autonomi-
jos, o buvusiose LDK emse caro valdia griebsi politikos, kuri pavadi-
no lenk prad naikinimo politika. ios politikos ideologiniu pagrindu
tapo nuo Ivano Rsiojo laik inoma nuostata pretenduoti LDK emes,
kaip Rusijai neva istorinio pirmumo principu turint priklausyti pavel-
d. Atseit LDK iki jos pagonikosios dalies katalikiko krikto ir Krvos
unijos su Lenkija buvo viena i stipriausi rus valstybi, konkuravusi su
Maskva dl rus emi suvienijimo. Tad ilgainiui rusais bt tap ir patys
ios valstybs krjai etniniai lietuviai. Neva po Liublino unijos LDK
tebuvo Lenkijos valda. Taigi, susigrinusi tai, kas jai priklauso pagal
istorinio pirmumo teis, Rusija turi teis, kad ir prievarta, atkurti is-
torin teisingum. Todl naikintos institucijos, kurios skyr krat nuo
likusios Rusijos, vietos administracijoje neleidiama vartoti lenk kalbos.
Rus kalba turjo tapti ir mokykl kalba. Nustatyta, kad vietos bajorai
gali dirbti vietos administracijos staigose tik tada, kai 10 met atidirbs
kitose Rusijos gubernijose.
1832m. nutarta udaryti Vilniaus universitet, anot udarymo ini-
ciatori, Lietuvos laisvamanybs lizd. Tiesa, tuomet dviej io univer-
siteto fakultet bazje buvo steigtos dvi atskiros, Rusijos vidaus reikal
ministerijai pavaldios auktosios mokyklos: Vilniaus medicinos-chirur-
gijos akademija ir Vilniaus Romos katalik dvasin akademija. Po deimt
met j Vilniuje neliks Dvasin akademija bus perkelta Sankt Peter-
burg, o Medicinos-chirurgijos akademija udaryta. 1840m. panaikintas
Lietuvos Statutas, o teism sistema surusinta. Lietuvos vardas paalintas
i Vilniaus ir Gardino gubernij pavadinim, buvusios LLV ems imtos
traktuoti kaip Vakar Rusija, o buvusios LDK teritorija pavadinta iaurs
Vakar kratu.
Pasikeit valdios kursas ir banyios atvilgiu. Apkaltinus parama suki-
lliams, udaryta nemaai katalik vienuolyn. 1839m. likviduojama Uni-
t banyia, unitai prievarta grinami Rus staiatiki banyios gretas.
Dar nesiekta visikai udrausti spausdinti knygas ir kitokius leidinius lenk
kalba 18351841m. Vilniuje lenk kalba ieina devyni tomai karo in-
inieriaus ir istoriko Teodoro Narbuto Lietuvi tautos istorijos, skirtos
Lietuvos istorijai iki Liublino unijos. ia ra produktyvusis lenk rayto-
jas, Lietuvos (LDK) patriotas J. I. Kraevskis, 18411851m. Vilniuje leids
kultrinio pobdio urnal Atheneum.
Senj laik reminiscencija Vilniaus Verki rm interjeras

i J. K. Vilinskio Vilniaus albumo. Dail. P. Benoist, 1848 m.
Formaliai nedrausta ir lietuvi kalba. 1841m. valdia dav leidim

steigti mokyklas prie Teli (emaii) vyskupijos banyi, jose leista
mokyti skaityti ir rayti lietuvikai, tikybos ties, nurodyta supaindin-
ti mokinius su rus abcle. Taigi, valdia linko traktuoti ias mokyklas
kaip parengiamj pakop valdikai rusikai pradios mokyklai.
Rusijos pralaimjimas Krymo kare (18531856) paskatino naujj car
Aleksandr II rengtis baudiavos panaikinimui, suvelninta tautin poli-
tika. Naujasis imperatorius 1861m. pavasar pasira manifest, paleidu-
s privai dvar valstieius i baudiavins priklausomybs, pasirayti
teiss aktai, reglamentav valstiei tapsmo ems savininkais tvark, nu-
matyta privaloma valstieiams skiriamo ems sklypo ipirka. Valstiei
reform numatyta pradti po dvej met. Netrukus Varuvoje ir Vilniuje
kilo patriotini manifestacij banga, nuslgusi tik po to, kai vasaros pa-
baigoje caro valdia ved karo padt.
1862m. Kongresinje Lenkijoje ir Lietuvoje susikr raudonj or-
ganizacijos sukilimui rengti. Raudonieji prodemokratikai nusiteiks
bajor jaunimas, tikjs, kad pavyks traukti sukilim valstieius, ku-
riuos, anot j, turjo nuvilti caro paskelbta baudiavos naikinimo tvarka.
Nors Lietuvos raudonieji buvo u lygiateis federacin ry su Lenkija,
kai kurie j bsim valstyb mat kaip trij ar net keturi taut fede-
racij (Lenkija, Lietuva, Rusia; arba lenkai, lietuviai, baltarusiai ir ukrai-
nieiai). Raudonieji savo propagandoje ne tik lenk, bet ir lietuvi bei
baltarusi kalbomis adjo valstieiams laisv ir nuosavybs teis vis
j dirbam em be joki ipirk. Jie tikjosi, kad, prasidjus valstiei
reformai, kils neramumai ir Rusijos kaime, ir valdia neturs galimybi
mesti prie sukillius dideli karini pajg. Baltj organizacijai pri-
klaus daugiausia stambesniosios dvarininkijos atstovai, jie nelinko es-
kaluoti valstiei klausimo ir rengiam sukilim irjo kaip galimyb
paspausti caro valdi, kad toji pagaliau grint Lenkijos karalystei
autonomij. Baltieji vylsi, kad, kilus sukilimui, Rusij paspaus didio-
sios Vakar valstybs Krymo karo nugaltojos.
18631864 met sukilimas

1863m. sausio pabaigoje paskelbtas naujas rekrut mi-
mas. Raudoniesiems neliko nieko kita, kaip pradti sukilim, nors jam
dar nebuvo pasiruota. Pogrindyje susikrusi Lenkijos laikinoji tauti-
n vyriausyb sausio 22 dien paskelb sukilimo pradi. Vasario 1-j
atsiaukimais lenk ir lietuvi kalbomis sukilimo pradia paskelbta ir
buvusios LDK teritorijoje. Baimindamasi Lietuvos raudonj radika-
lumo Lenkijos sukilli vadovyb sukilimui Lietuvoje vadovauti paved
baltiesiems.
Kaip ir per pirmj sukilim daugiausia sukilli bri susikr ir vei-
k istorins etnografins Lietuvos teritorijoje. kart valdia sukilimo
slopinimui pasireng Vilniaus karinje apygardoje buvo sutelkta imta-
tkstantin Rusijos armija, kuri per 1863m. padidinta dar 1,5 karto po
Krymo karo caro valdia nebuvo tikra, kad buv jos prieininkai nesiims
karo veiksm Baltijos pakrantse. Sukilli briai neturjo joki galimy-
bi kontroliuoti didesni teritorij. Pavasar paskirtas vyriausiuoju Lietu-
vos sukilli karo vadu buvs Rusijos armijos generalinio tabo kapitonas
Zigmantas Sierakauskas (Zygmunt Sierakowski) pamgino Kauno guber-
nijoje telkti sukilli brius armij, todl sukilimo slopintojai gavo gali-
myb vienu smgiu nuleisti sukilliams daug kraujo. Gegus pradioje
prie Bir Z. Sierakausko sukilli kariuomen buvo sumuta, pats jos
vadas sueistas pateko nelaisv ir netrukus buvo vieai pakartas Vilniuje.
Po Z. Sierakausko mirties Kauno gubernijos (sukilliai vadino vaivadija)
sukilli karo vadu paskirtas jaunas kunigas, apsisprends lietuvis Anta-
ymusis dailininkas M. E. Andriolli taip nutap

1863 m. sukilim jis pats inea uvus kov draug
i mio lauko prie Dubii (gegus 5 d.)
nas Mackeviius. didesnius dalinius sukilliai jau nesitelk, vadovavosi

partizaninio karo nedideli antpuoli taktika.
Anglijai ir Pranczijai apsiribojus tik diplomatinmis notomis, ragi-
naniomis Rusij vengti didesnio kraujo praliejimo, jos vyriausyb veik
rytingai. Vilniaus generalgubernatoriumi paskirtas Michailas Muravjo-
vas, turjs ankstesnio sukilimo slopinimo patirties, gavs caro galioji-
mus, msi demonstratyvaus iaurumo ir teroro priemoni. Jis gudriai
imu i sukilimo vadovybs valstietik kort pasiek, kad valstiei
reforma Lietuvoje bt pakoreguota jiems palankesne kryptimi ir imta
vykdyti be jokio derinimo su dvarininkais, kaip buvo numatyta 1861m.
statym aktuose. Nors liepos mn. Lenkijos sukilli vyriausyb Lietu-
vos sukilimo vadovyb grino raudonuosius (vadovu paskirtas kartas
Lietuvos patriotas ir baltarusi tautinio atgimimo alininkas Konstan-
tinas Kalinauskas), sukilimas m blsti. 1863m. pabaigoje sukilimo
slopintoj rankas pakliuvo A. Mackeviius, vliau K. Kalinauskas, abu
netrukus buvo vieai pakarti.
Kariniu poiriu 60 tkst. sukilli neturjo joki galimybi laim-

ti, viltys, dtos valstiei sukilim Rusijoje, tebuvo iliuzija, Vakarai irgi
nesiruo lieti kraujo dl Lenkijos reikal. Miuose buvusios LDK te-
ritorijoje uvo per 6 tkst. sukilli ir tik apie 320 Rusijos armijos kari.
katorg ir tremt isista apie 25 tkst. moni, daugiausia jaun vyr.
Valdia konfiskavo daug dvar, udar katalik vienuolynus ir banyias
ir nutar, kad atsirado proga galutinai isprsti lenk klausim.
Vyskupo M. Valaniaus
kunigaiktyst
XVIIIa. pabaigoje Pranczijos didioji revoliucija pagim-
d nauj iuolaikin tautos (nacijos) samprat. Pagal j taut kaip politin
kultrin bendruomen sudaro ne tik auktuomen ir isilavin, vadi-
namosios auktosios kultros lyg pasiek mons, bet ir visi valstybs
pilieiai ar valdiniai; liaudis yra tautos pagrindas ir turi per vietim pri-
eiti prie auktosios kultros. Ikilo klausimas, kokia kalba viesti liaud,
siekiant, kad ji tapt tautos dalimi tos tautos gimtja ar auktuomens
kalba. Diduma auktuomens neabejojo, kad tokia kalba turi bti krate
vyraujanios auktosios kultros kalba; liaudies kalba gali bti vartoja-
ma liaudiai skirtoje pradios mokykloje, bet ir iuo atveju mokykla turi
imokyti visus ir tos kalbos, kuri laikoma to krato auktosios kultros
kalba. Tokia nuostata nugaljo daugumoje Vakar Europos valstybi, jos
laiksi ir lenkikai kalbantis buvusios LLV elitas iki pat 1831m.
Taiau Vidurio ir Ryt Europoje ipopuliarjo Johano Gotfrydo Her-
derio (Johann Gottfried Herder) ir kit vokiei romantizmo atstov
mintys, kad tautos dvasia gldi liaudies kalboje ir kultroje, kad kie-
kviena kalba ir kultra yra vertingas visos monijos turtas. Atskira tauta
yra visi tie, kurie kalba viena kalba, turi bendr istorij ir kultr, todl
liaudies kalba turi bti ugdoma ir kaip atskiros auktosios kultros kal-
ba. Jei tai pasisekt, tai i kalba tapt dominuojanios krate auktosios
kultros kalba, o elito atstovams reikt pasirinkti arba likti su savo
kalba kultrine mauma, arba silieti naujai kuriamos auktosios kul-
tros proces.
Toki mini alinink atsirado ir Lietuvoje. Juolab kad kai kurie Eu-
ropos mokslininkai lingvistai jau buvo nustat, jog kalba, kuria kalba Lie-
tuvos valstieiai, yra bene archajikiausia i vis, kaip dabar sakytume,
gyvj indoeuropiei kalb. 1808m. Varuvoje Mokslo biiuli drau-
gija ileido i Lietuvos kilusio kunigo ir teologo Ksavero Boguo knygel

Apie lietuvi tautos ir kalbos kilm, kurioje pirm kart nuskambjo
mintis, kad lietuvi kalba yra visikai tinkama bti atskiros auktosios
kultros kalba. i mintis paskatino kai kuriuos inteligentus, gyvenusius
emaitijoje, imti rayti poezij emaitikai, arba lietuvikai (Dionizas
Poka, Silvestras Valinas). spd padar 1818m. Karaliauiuje ymaus
mokslininko Liudviko Rzos ileista prie kelis deimtmeius mirusio
Maosios Lietuvos pastoriaus lietuvio Kristijono Donelaiio parayta
poema Metai (su vertimu vokiei kalb). Jau tuomet pripainta, kad
tai yra auktos menins prabos, visuotin vert turintis krinys.
Vilniaus universiteto aplinkoje susibr grupel daugiausia i emai-
tijos kilusi inteligent (Simonas Daukantas, Simonas Staneviius ir dar
vienas kitas), kurie susitar kryp-
tingai pltoti auktosios kultros
krimo lietuvi (emaii) kalba
darb, o sykiu rpintis lietuvi
ir emaii liaudies vietimu j
gimtja kalba (nors emaiius
kai kas tuomet laik atskiru,
etniniams lietuviams giminingu
etnosu, bet jie patys save laik
vieno dvilypio lietuvi-emaii
etnoso dalimi). i grupel ir lai-
koma etnini lietuvi tautinio
kultrinio sjdio pradininkais.
Paraytas ir ileistas tiems lai-
Simonas Daukantas. Dail. J. Zenkeviius,
kams novatorikas elementorius
1850m.
lietuvi kalba (emaii tarme),
poetas Simonas Staneviius (17991848) ileido poezijos knyg, kurioje
buvo ir eilratis lov emaii kone io sjdio himnas ar poetinis
manifestas, teigs, kad emaii (lietuvi), kaip tautos, palaidoti nepa-
vyks. Istorikas ir teisininkas Simonas Daukantas (17931864) 1822m.
para pirmj didel Lietuvos istorij lietuvi kalba, ji tarp entuziast
plito nuoraais. Vliau S. Daukantas persikl Sankt Peterburg, sidar-
bino Rusijos valstybs Senato archyve, kad galt prieiti prie ten saugom
Lietuvos istorijos dokument, para lietuvi kalba dar dvi dideles Lietu-
vos istorijos knygas, ileido plai beletrizuot etnini lietuvi kultros
studij Bdas senovs lietuvi, emaii ir kalnn, serij vietjik,
ratingiems valstieiams kininkams skirt knygeli. Reng odynus,

netgi para lietuvi kalba vadovl vidurinms mokykloms.
Btent S. Daukantas kalbino savo kratiet Motiej Valani (1801
1875), tuomet dstytojavus Sankt Peterburge, ten perkeltoje i Vilniaus
Katalik dvasinje akademijoje, rayti ir ileisti emaii vyskupijos isto-
rij lietuvikai. 1848m. Vilniuje i knyga, kurios autorius tais pat metais
buvo paskirtas Teli (emaii) vyskupijos vyskupu (Vatikano patvir-
tintas po met), ijo lietuvikai-emaitikai nustebindama visus, kad
parayta ne lenkikai, kaip buvo prasta. Romantikas S. Daukantas savo
veikaluose avjosi ikikrikionikos Lietuvos praeitimi, o M. Valanius
praktiko mstymo ir politikai imintingas mogus, neabejotinai buvo
europietikos katalikikos civilizacijos alininkas. Savo pirmj inaugura-
cin pamoksl vyskupas M. Valanius sak ir lietuvikai, ir lenkikai. Lie-
tuvi (emaii) kalba po katedros skliautais i vyskupo lp skambjo
bene pirm kart.
M. Valanius pasirpino, kad
kunigai turt pagarb poir
lietuvikai kalbani liaud, gerai
imokt lietuvikai ir sakyt pa-
mokslus lietuvikai, dav nurody-
m kunigams prie banyi steigti
lietuvikas mokyklas. O vyskupija
tuomet apm didij dal etni-
ns Lietuvos, ne tik emaitij. Tos
mokyklos visikai nukonkuravo
valdikas mokyklas rus kalba.
Kai kuriose vietovse mokani
skaityti procentas padidjo iki
60 baudiavinio kaimo slygo-
mis tai fantastikas skaiius. Ne-
gana to, 1858m. M. Valanius,
Motiejus Valanius i J. K. Vilinskio
Vilniaus albumo. Dail. A. Lafosse, 1857m. remdamasis kituose katalikikuo-
se kratuose platinamomis blai-
vybs idjomis, inicijavo blaivybs sjd. Po poros met i blaivybs
brolij nariais buvo per 80 proc. vyskupijos gyventoj katalik taigi
lietuviai met gerti degtin, kaipmat pakilo ki gerov, sustiprjo ei-
mos, mons m viestis. Tokio masto blaivybs judjimas nepasiek n

viename i Europos krat.
Gyventoj bendrumo mobilizacijos skm m gsdinti caro admi-
nistracij, vyskupas jau buvo pravardiuojamas emaitijos kunigaik-
iu. M. Valanius niekur nepasisak prie caro valdi, pagarbiai ben-
dravo su jos atstovais, taiau kietai ir atkakliai gyn Katalik banyios
interesus. Jis mat, kad caro valdia ne tik atvirai proteguoja Rus sta-
iatiki banyi, bet ir siekia sustiprinti jos pozicijas katalik erdv-
je, o paprasta liaudis ioje kovoje tampa svarbiausia jga. Tai iryks
po 1863m., kai vyskupo slapta paraginta liaudis nepasiduos caro val-
dios vilionms ir i esms sulugdys rusinimo politikos umaias. O
vyskupo raginim laikytasi, nes jis savo ankstesne veikla tapo liaudiai
visomis prasmmis artimu ir neginijamu autoritetu. Tad nebdamas
politiku vyskupas M.Valanius XIXa. politiniams procesams Lietuvoje
padar bene didesn tak, nei kas nors kitas. Ugdydamas liaudies iti-
kimyb savo kalbai ir kultrai, jis niekur nepasisak ir prie lenkikai
kalbaniuosius, savo dienorat ra lenkikai, o pasiraydavo lenkika
maniera Wolonczewski.
Baudiavos slygomis lietuvi liaud orientuotas tautinis kultri-
nis sjdis negaljo ieiti krato visuomeninio kultrinio ir politinio
gyvenimo avanscen. Taiau antros io sjdio kartos atstovas, auk-
taitis, kunigas ir poetas, ateityje tapsiantis vyskupu, lietuvi literat-
ros edevro, poemos Anyki ilelis autorius, Antanas Baranauskas
(18351902) 1859m. para: Viso svieto mokslus lietuviam paduosiu;
/ Viso svieto ratus, knygas lietuvikan versiu. / Lietuvnykai mons bus
visi galvoiais, / Visam svietui visuos moksluos eis kelio vediot. Tai
civilizuotos, savo auktj kultr turinios tautos vizija. Bet idealisti-
n. Deja, Europos istorijoje bema nra pavyzdi, kad dominuojanios
politins jgos bt nuoirdiai parmusios tokias vizijas. Caro valdia,
nors prie 1863m. sukilim ir buvo deklaravusi, kad vienas i jos tiksl
yra apsaugoti lietuvi valstieius nuo sulenkjimo, nedav leidimo leis-
ti lietuvik laikrat, atmet M. Valaniaus teikt lietuvikos vidurins
mokyklos steigimo projekt. Beje, vienas i io projekto ekspert pay-
mjo, kad Rusijai nebus lengviau nuo to, kad jos nauji atkakls prieai
neneks lenkikai, o suokalbius, proklamacijas ir pogrindines instruk-
cijas leis emaii kalba.
LIAUDIS VIRSTA TAUTA
N ors Rusijos imperijos vidaus politika nerusik im-

perijos region ir pakrai atvilgiu tuomet dar
nebuvo beatodairikai persmelkta rus nacionalizmo (pastarasis princi-
pas taps vyraujaniu imperijos vidaus politikos principu Aleksandro III
(18811894) laikais), abu sukilimai Rusijos auktuosiuose sluoksniuose
sukl rusiko nacionalizmo ir polonofobijos bang. Imperijos politiko-
je lenk klausimu vir gavo tie, kurie man, kad regione reikia veikti
jga, neiekant konsensuso su vietos visuomene. Jie tikjosi pakeisti pa-
i kultros dirv, leidiani separatizmui nuolat atsigauti, ir man, kad
po baudiavos panaikinimo, valstieius pavertus savarankiku luomu, tai
manoma pasiekti. Juk separatizmas tarpo pirmiausia vietos bajorikoje
visuomenje, laikiusioje save atskira politine tauta, o valstieiai, j mas,
nebuvo tos tautos nariai, tad rusintojai man laimti lenk prad naiki-
nimo politik papild rus prad atkrimo politika.
Rusinimo politika 18641904 metais

ios politikos msi sukilimo slopintojas ir vienas jos su-
manytoj Vilniaus generalgubernatorius M. Muravjovas, pasikviets
pagalb sen savo pastam Ivan Kornilov, kuris buvo paskirtas Vil-
niaus vietimo apygardos globju. Program sudar kompleksas speciali
ekonomins ir kultrins politikos priemoni, turjusi susilpninti vietos
dvarininkijos ekonomines pozicijas ir utikrinti, kad Rusijos aneksuotose
LLV emse, dabar oficialiai traktuojamose nuo seno rusikomis em-
mis, vieajame gyvenime vietoje lenk sivyraut rus kalba, dominuo-
janias pozicijas gyt Rus staiatiki banyia, o valstiei vaikai silie-
t rus auktj kultr.
Lenk prad kategorijai priskirta ir Katalik banyia, taiau caro
valdia vien tarptautins politikos sumetimais negaljo imtis tiesiogins
Katalik banyios likvidavimo akcijos. Tad Banyios veikla varyta, ka-
talikai diskriminuojami ir viliojami staiatikyb. Rus prad atkrimo
politikos alininkai ginijosi dl taktikos etnini lietuvi atvilgiu. Nuga-
ljo tie, kurie prad diegimo praktikos nepatikjo vietos gyventojams,
tad lietuvi kalba vietimo staigas neleista. Diegti rus pradus turjo
rusai mokytojai, paprastai atvyk i Rusijos gilumos, pradioje daugum
j sudar rus staiatiki dvasini seminarij aukltiniai. Be to, ios tak-
Rusijos imperijos priespaudos laik vietim

lietuvi kalba vaizduojanti alegorin skulptra
Lietuvos mokykla 18641904. Dail. P. Rima, 1906 m.
tikos alininkai vadovavosi nuostata, kad vykstant paangai lietuvi kal-

bai vis tiek lemta inykti. Es ia kalba tekalba tik pora milijon, nra bent
kiek gausesns ratijos, tad valdiai nra ko su ja terliotis.
Vis dlto ir valdiai buvo aiku, kad etnins Lietuvos kaimo mokyklose
pradti mokyti rus kalbos mokytojui nemokant lietuvikai yra sunkiai
manomas dalykas, kad vis pirma tokiam mokytojui reikia ileisti dvi-
kalbius elementorius, kuriuose bt ir rusik odi vertimai lietuvi
kalb, urayti ne tradiciniu iai kalbai lotynikuoju raidynu, o rus rai-
dynu kirilika. I to gim sumanymas pakeisti lietuvi ratijoje tradicin
lotynikj raidyn rusiku raidynu, arba kirilika. 1864m. M.Muravjovo
nurodymu pradta drausti lietuvi ratija tradiciniu raidynu, is drau-
dimas iplstas vis Rusijos imperijos teritorij ir galiojo ligi 1904m.
pavasario.
Lenkijos karalysts teritorijoje apie visik lenk kalbos ir kultros i-
stmim i vieojo gyvenimo ir vietimo staig nekalbta. Rus kalba
ia privalomai diegta kaip lenk suartinimo su rusais priemon. Atseit,

lenkai gal gale turt nustoti svajoj apie buvusios valstybs atkrim ir
suprasti, kad gyventi jiems, kaip slavams, Rusijos imperijos globoje yra
geriau, nei tiems j tautieiams, kurie pakliuvo vokik valstybi val-
di. Lenk suartinimo su rusais strategine nuostata caro valdia tuo
pat metu siek apsaugoti nuo sulenkjimo karalysts ne etninius lenkus.
Lietuvos Unemunje nurodyta kurti mokyklas rus dstomja kalba, lie-
tuvi kalbai paliekant disciplinos status (inoma, mokyti lietuvikai rei-
kjo i vadovli, parayt kirilika). Kaip neprivaloma disciplina lietuvi
kalba sileista ir kelias Unemuns vidurines mokyklas, Maskvos uni-
versitete paskirta deimt valstybs stipendij i mokykl aukltiniams,
turintiems atestate lietuvi kalbos paym. Taip tiktasi i pai lietuvi
paruoti rus auktosios kultros proceso dalyvi, manant, kad jie taps ir
lietuvi suartinimo su rus kultra gija.
Tokios politikos Lenkijos karalystje ir aneksuotose buvusios LLV
emse Rusijos imperijos valdia laiksi 40 met ir pasiek ne toki
rezultat, koki tikjosi. Nors visuose apskrities centruose, didesniuo-
se miesteliuose buvo pastatytos cerkvs, bet... pristigo parapijiei. Vil-
niuje pastatyta ir atstatyta (tose vietose, kur jos buvo iki XVIIa.) apie
deimt cerkvi. Tuo norta pademonstruoti, kad iaurs Vakar krato
centras yra ne k maiau staiatikikas nei katalikikas. Rus staiatiki
banyios katedra paversta v. Kazimiero banyia, drausta statyti nau-
jas ir remontuoti senas katalik banyias. Tik XIXa. pabaigoje is ypa
piktinantis katalikus nurodymas caro saku buvo atauktas, o pervilioti
staiatikyb didesnio skaiiaus katalik nepavyko.
Etnins Lietuvos miestuose atsirado ir rus kultros idini, bet jie te-
buvo politikai viepataujanios rus maumos kultrinio gyvenimo da-
lis. Valdiai nepavyko savo pus patraukti valstiei mat didels dalies
etnins Lietuvos kaimo gyventojams vyskupo M. Valaniaus pastangomis
buvo diegta nuostata mokytis skaityti ir rayti gimtja kalba. Po 1863
1864m. sukilimo leidus steigti tik rusikas mokyklas, kuriose mokyt
rusai, vyskupas per patikimus kunigus paragino kaimieius vaik tokias
mokyklas neleisti. O kad nelikt beraiai, patiems kaimuose organizuoti
slaptas mokyklles, kur rato pamokyt koks nors jo mokantis kaimietis.
Tokios daraktorinmis vadintos mokyklls masikai iplito ir miestuose.
Nors tas mokyklles persekiojo policija, kliuvusius j mokytojus valdia
kartais itremdavo keleriems metams Rusijos gilum, tai nieko neatbai-
d buvo poreikis, susiformavo tradicija.
Etnins Lietuvos teritorija vi-

soje europinje Rusijos imperijos
dalyje isiskyr bene maiausiu
mokyklinio amiaus vaik, lan-
kani oficialias pradios mo-
kyklas, procentu europinje
Rusijos imperijos dalyje XIXa.
pabaigoje pradios mokyklas lan-
k vidutinikai 66 proc. berniuk
ir 18 proc. mergaii, o Kauno
gubernijoje tie skaiiai buvo ati-
tinkamai 21 proc. ir 4 proc. Ta-
iau pirmasis visuotinis Rusijos
imperijos gyventoj suraymas
1897m. parod, kad tarp etnini
lietuvi mokani skaityti yra be-
ma pus 48 proc., o rusikai i
j tepaskait tik kas penktas. Pa-
gal ratingum etniniai lietuviai Knygneys. J. Zikaro skulptra (1939 m.)
bema du kartus lenk Rusijos
vidurk ir nusileido, neskaitant yd, tik latviams ir estams, kurie legaliai
moksi gimtja kalba. Beje, ekspertus apstulbino tai, kad Kauno guber-
nijoje (skaiiuojant visus gyventojus) moter ratingumas buvo didesnis
nei vyr: atitinkamai 55 proc. ir 52 proc.
Sulugdyta ir valdios umaia pakeisti lietuvi ratijoje tradicin
lotynikj raidyn kirilika. Jei valdia bt leidusi lietuvikas pradios
mokyklas ir nedraudusi jose dirbti mokytojais lietuviams, nesimusi dis-
kriminacini priemoni prie Katalik banyi ir katalik viliojimo
staiatikyb, abcl boikoto galjo nesusilaukti. M. Valanius, perprats
valdios kslus, per kunigus paskleid mint, kad skaityti tokias valdios
brukamas knygas katalikui yra nuodm. Todl j bema niekas ir ne-
skait. O neturdama skaitytoj valdia j ileido vos 60.
Paragins nepriimti valdios peram knyg, vyskupas slapta suorga-
nizavo lietuvikos spaudos tradiciniu raidynu spausdinim Rytprsiuose
ir nelegal jos platinim Lietuvoje. Susiformavo tvirta kontrabandins
knygneysts tradicija, ir XIXa. pabaig lietuvi kalba Rytprsiuo-
se ileidiam ir Lietuv knygnei atneam ir nelegaliai platinam
knyg gausjo. Nors valdia ir andarai knygneius gaud ir baud dar
grieiau, nei slapt mokykl mokytojus, lietuvikos spaudos srauto

Lietuv nesustabd. Lietuvi spaudos draudimo laikotarpiu Rytprsiuose
ileista daugiau kaip 1 800 pavadinim lietuvik knyg, skirt platin-
ti Didiojoje Lietuvoje bendru 6 mln. egzempliori tirau. Didij dal
lietuvikos spaudos sudar religin literatra ir elementoriai, o amiaus
pabaig m gausti mokslo populiarinimo, politinio turinio ir groini
krini.
Lenk kalbos ir lenkakalbs kultros pozicij buvusios LDK emse
valdios vykdoma politika irgi nesusilpnino, Rusijos valdia norim tiks-
l nepasiek. Imperijos socialin baz regione, bent didiojoje jo dalyje,
nesustiprjo, bet, galimas daiktas, i politika turjo tam tikr poveik tam,
kad buvusio LLV valstybingumo tradicija tapt tarsi nesuderinama su
ios buvusios valstybs erdvje atsirandaniomis naujomis tautomis.
Lietuviais esame mes gim!

Prajus 20 met nuo 1863m. sukilimo etnini lietuvi
tautinis sjdis prasidjo i naujo. J atnaujino pobaudiavin inteligent
karta, Rusijos auktj mokykl aukltiniai, kil daugiausia i Unemu-
ns krato. Nors i pradi ir jie tebesilaik vadinamj unijini, t.y. ben-
dro Lietuvos valstybingumo su Lenkija, pair, matydami, kaip skmin-
gai pltojasi, tiesa, veikdami bema legaliai, latvi ir est, ek ar bulgar
tautiniai sjdiai, negaljo nesusimstyti, kodl j gimtinje etnini
lietuvi atvilgiu valdia elgiasi ypa neteisingai. O kovoti u teisyb
inteligento garbs reikalas.
Grup inteligent 1883m. Rytprsiuose pradjo leisti pirmj Didiajai
Lietuvai skirt periodin leidin lietuvi kalba ir tradiciniu raidynu mn-
rat Aura (Auszra). Pirmuoju redaktoriumi buvo tuomet Prahoje
gyvens, i Unemuns kils ir Maskvoje medicinos studijas baigs, indo-
europiei ir balt senove bei lietuvi kultra domjsis Jonas Basanavi-
ius (18511927). Slaptai leistas ir nelegaliai platintas mnratis tapo nauj
tautinio sjdio jg telkimo priemone, caro valdi irjo i opozicijos
pozicij, kl reikalavimus, kad etniniams lietuviams bt pripaintos bent
jau tokios paios kultrins galimybs ir vietimo slygos, kokias Rusijos
imperijoje turi latviai ir estai. Nors laikratis daug dmesio skyr Lietuvos
istorijai, bet nuo Liublino unijos tradicij atsiribojo. Kaip miglose sken-
dinti svajon jo puslapiuose isakyta ir idja apie nepriklausom Lietuv,
pirmiausia kaip lietuvikai kalbani moni valstyb.
i idja pliesk lietuvybs

branduolinio utaiso grumjim.
Nors po trej met Aura dl
vidini idjini nesutarim ir fi-
nansini sunkum sustojo jusi,
lietuvi kaip savarankikos tautos
ugdymo darbo tsj gretas i-
plt, jie m rengti ir leisti nau-
jus periodinius leidinius lietuvi
kalba. 18891890m. lietuvikasis
sjdis ir spauda diferencijavosi
dvi kryptis: pasaulietin libera-
lij ir katalikikj konservaty-
vij. Auros idjas toliau plto-
jo 1889m. pradtas leisti urnalas
Varpas, steigtas Varuvos lie- Tautos patriarchas dr. Jonas Basanaviius
tuvi student draugijos Lietu-
va. Jo redaktoriumi iki pat savo mirties buvo gydytojas Vincas Kudirka
(18581899), kuris vos netapo lenku, ir tik Auros numeris, pateks jam
rankas, veikiai itais galvosen ir paskatino pasijusti lietuviu. V. Kudirka
ra poezij, sukr eilrat Tautika giesm ir jam melodij is kri-
nys taps Lietuvos himnu. Varpas laiksi liberalios demokratijos pozicij,
kartais krypo socialdemokratij, svarst politins santvarkos klausimus,
kritikavo caro reim ir kultros politik, rpinosi bendrins literatrins
lietuvi kalbos formavimu. Jame spausdinta gero lygio groin literatra,
poezija, originali ir verstin, populiars mokslo straipsniai. Ta pati redakci-
ja leido ir kaimieiams skirt laikrat kininkas.
Katalikikos pakraipos spauda daugiausia dmesio skyr prieinimui-
si rusinimo politikai, bet, laikydamasi bendrosios Banyios doktrinos,
um lojalias pozicijas caro valdios atvilgiu. Populiariausiu tapo nuo
1896m. leistas Tvyns sargas, kurio spiritus movens buvo tuomet jau-
nas kunigas Juozas Tumas (Vaigantas), vliau garsus raytojas, toleranci-
jos ir geranorikumo siknijimas.
Savo spaud lietuvi ir lenk kalbomis leido ir pirmoji su lietuvi
tautiniu sjdiu susijusi politin partija Lietuvikoji socialdemokrat
partija, susikrusi 1896m. Savo programoje ji buvo raiusi suverenios
Lietuvos, valstybs, sujungtos laisvos federacijos (t. y. konfederacijos) ry-
iais su gretimomis valstybmis, siekius.
Didiuls reikms lietuvi tautins savimons pltotei, plaij lietu-

vikai kalbanio kaimo masi tautiniam kriktui, t. y. pasijutimui ne tik
liaudies, bet ir tautos nariais, turjo lenk romantik (A. Mickeviiaus,
J. Kraevskio) kryba, o romantikiausia, dainingiausia, lyrikiausia,
savotikai kovinga buvo kunigo Jono Maiulio-Maironio lietuvi kal-
ba rayta poezija. 1895m. ileistos Maironio knygos Pavasario balsai
ir Jaunoji Lietuva, jo eilraiai virto liaudies dainomis. Tautin savi-
mon adino V. Kudirkos poezija ir satyriniai, caro valdininkus taikliai
paiepiantys apsakymai, i smulkij bajor kilusios raytojos Julijos
ymantiens-emaits sodri realistin sociali proza. Nelegalioje lietuvi
spaudoje spausdinta kit taut, pirmiausia kaimyn groin kryba, ypa
XIXa. pirmosios puss lenkikai raiusi Lietuvos patriot kriniai.
1897m. suraymo duomenimis, gyventoj skaiius madaug da-
bartins Lietuvos ribose (be Klaipdos krato) siek apie 2,7 mln. Apie
1,6mln. (58 proc.) j buvo etniniai lietuviai (prie lietuvi save priskyr
ir apie 28proc. bajor tuomet bajorai sudar 5,3 proc. vis krato gy-
ventoj), 13proc. ydai, 10 proc. lenkai, 15 proc. baltarusiai, rusai ir
ukrainieiai kartu sudjus. Miestuose gyveno apie 13 proc. krato gyven-
toj. Tarp miest gyventoj didiausia tautin grup buvo ydai apie
42 proc., toliau jo lenkai apie 24 proc., lietuviai apie 8 proc. Nors
pastebimas lietuvi verimasis prekyb, versl, gamyb, atskirose srityse
pasiekimai dar nedideli lietuvi pirkli bta tik 14, o yd 3 853...
Vilnius tuo metu turjo 155 tkst. gyventoj (prie Pirmj pasaulin kar
jau 200 tkst.), Kaunas daugiau kaip 70 tkst. gyventoj.
Absoliui tautos daugum sudar valstieiai, apie 26 000 lietuvi
dirbo pramons monse ir vertsi amatais, inteligentijai santykinai
priklaus apie 5 000 lietuvi: kunigai, mokytojai, gydytojai, tarnautojai,
bajorai tai lietuvi viesuomens dalis, kuri ties keli lietuvi virti-
mui modernia tauta. Ekonominio augimo raid skatino XIXa. viduryje
pradjusios veikti pirmosios telegrafo linijos, Nemune pradta garlaivi
navigacija. Septintjatuntj deimtmeti Lietuv perkerta geleinkelis
PeterburgasVaruva (vliau nutiesiama ataka per Kaun Karaliaui
(Kenigsberg), linija LiepojaRomnai. Devintajame deimtmetyje nu-
tiesiamos pirmosios telefono linijos, XXa. pradioje pasirodo ir pirmieji
automobiliai. Tkstaniai lietuvi vaiavo udarbiauti Ryg, Peterburg,
Odes, bet masikiausia ekonomin emigracija nuo 1868m. vyko JAV.
1910m. JAV (Pensilvanijoje, ikagoje, Niujorke) gyveno 207 tkst. lietu-
vi, kurie laisvi ir nevaromi kr savo spaud, draugijas ir organizaci-
jas, atspindjusias socialistines ir krikioni demokrat idjas (pirmasis

vietos lietuvikas laikratis JAV ijo 1879m.), pltojosi meno saviveikla,
buvo kuriami chorai, JAV lietuviai finansikai rm Lietuvos kultrin
gyvenim, reng politines akcijas, atkreipdami dmes tautinius suvar-
ymus Rusijos imperijoje.
Amiaus pabaigoje sorb kilms vokiei politikas, mokslininkas, po-
liglotas Georgas (liet. Jurgis) Zauerveinas (Georg Sauerwein), kovojs u
lietuvi kalb Ryt Prsijoje, para Maosios Lietuvos himn, kuriame
buvo eiluts: Lietuviais esame mes gim / Lietuviais norime ir bt/ T
garb gavome ugim/ Jai ir neturim leist prat jis bemat ipopulia-
rjo ir Didiojoje Lietuvoje, tad lietuviai abipus Nemuno giedojo j jau
tvirtai tikdami, kad tikrai nebepraus.
Kitokia Lietuva siekia autonomijos

XXa. pradioje etnini lietuvi tautinis sjdis, nelega-
liai pltodamas kultrin veikl, pasiek reikming laimjim. Lietuvi
kalba pltojama kultra ne pavieniais kriniais, o visuma beveik pasiek
auktosios kultros slenkst. Ji jau tenkino minimalius civilizuotos tau-
tos kultrinius poreikius. Susiformavo palyginti gausi daugelyje mokslo,
meno, vietimo srii dirbanti inteligentija. Susibr visuomeniniais pa-
grindais veikianti lietuvi politik grup, krsi europietiko tipo poli-
tins partijos. Ratijoje sitvirtino bendrin literatrin kalba. Net rus
spaudoje konstatuota, kad lietuvi judjimas pagal jg yra treias impe-
rijoje (po lenk ir yd).
Du vykiai turjo nema tak lietuvi tautinio smoningumo for-
mavimuisi. 1893m. po vis Europ nuskambjo Krai vykiai raiti
kazokai turmavo Krai banyi, kuri nuo udarymo gyn susirin-
k miestelio gyventojai. Buvo sueist ir umut, iprievartaut mote-
r liaudis tuos vykius pavadino Krai skerdynmis. Brutalus rus
valdios elgesys sukl ir blaiviau mstani rus visuomens sluoksni
pasipiktinim, protestavo Vatikanas. Teisiam u pasiprieinim valdios
nurodymams kraiei stojo ginti garss advokatai, todl bausms nebu-
vo grietos. Pirm kart lietuviai prisistat 1900m. Paryiaus pasaulinje
parodoje. Jos etnografiniame skyriuje Lietuvos lietuviai, kartu su tautie-
iais i Maosios Lietuvos ir ypa padedami JAV lietuvi, paruo ekspo-
zicij, kurioje idliojo lietuvi tautini drabui, ems kio padarg,
kit daikt, o svarbiausia slapta Prsijoje leidiamos lietuvi spaudos
pavyzdi. Taip pasauliui buvo pasista inia, kad caro valdia draudia
spaud lietuvi lotyn abcle ir kad yra tokia alis Lietuva.
Lietuvi tautinis atgimimas, laiks savo prieu caro reim, netrukus
atrado dar vien lenk polonizatorius. Jau ne vienos eimos kalbjimas
lietuvikai vieai, pamald lietuvi kalba reikalavimai banyiose kl len-
kikai kalbanij opozicij. Dvarininkai, gindamiesi nuo litvomanijos,
vis labiau tolo nuo lietuvikai kalbani kaimo gyventoj, o tautikai ne-
susiprat kunigai jau rimtai kirtosi su lietuvi aspiracijomis. 1902m. kun.
Adomas Jaktas-Dambrauskas ileido lenkikai knygel, kurioje idst
jaunosios lietuvi kartos siekius ir program, pageidaudamas, kad ir jau-
noji Lietuvos bajor karta aikiai pasisakyt, kas ji lietuviai ar lenkai.
Lietuvos bajor prayta, kad bt susiprat ir neveidmainiki lietuviai, kad
lietuvikai kalbt, melstsi, mylt savo krat, jam dirbt, bt jo vadai,
rpintsi liaudies vietimu ir gerove, kad jaunieji bajorai bt Lietuvos e-
ms druska. Pasilymo bendradarbiauti su bajorais Vilniaus lenkai atsisak
dr.T.arkovskio (T. Czarkowski) broira Przenigdy (Niekados), kuri
lenk ir lietuvi santykius pablogino. Daugelis bajor apskritai nesuprato
lietuvi sieki, o bendradarbiavim su jais laik negarbe.
Brstant revoliucijai visoje Rusijoje caro valdiai teko daryti nuolaid.
Didiausia lietuvi sjdio pergale ligi iol laikomas 1904m. pavasar
atauktas lietuvi spaudos lotynikuoju raidynu draudimas, j panaikinus
greitai atsirado ir legaliai paiame krate leidiama lietuvi spauda.
1905m. pradioje Rusijos sostinje prasidjusi pirmoji socialin de-
mokratin revoliucija netruko pasiekti ir Lietuvos miestus. Vyko streikai,
demonstracijos, mitingai. J organizatoriai daugiausia buvo Rusijos, taip
pat lenk socialistini partij vietos skyriai. Lietuvos socialdemokrat
partija msi agitacijos maesniuose miesteliuose ir kaime. Pavasar ir
vasar masikai krsi vairios profesins organizacijos, daniausiai tau-
tiniu principu. Ruden prasidjo sjdis Lietuvos kaime, i valsi buvo
ivaryti valdios paskirti ratininkai, pradios mokyklose mokytojai rusai
keiiami lietuviais.
Po to, kai 1905m. spalio pabaigoje caras Nikolajus II, isigands vis
kylanios revoliucijos bangos visoje Rusijoje, ileido manifest, kuriame
paadjo pripainti pagrindines demokratines laisves ir organizuoti Vals-
tybs Dmos parlamento rinkimus, lietuvi veikjai suman Vilniuje
legaliai suaukti didel lietuvi i vis Lietuvos vietovi suvaiavim. Su-
manymo iniciatorius buvo i emigracijos Bulgarijoje sugrs J.Basanavi-
ius. Gavus valdios sutikim, suvaiavimas, vliau pavadintas Didiuoju
Vilniaus Seimu, vyko Vilniuje, Miesto salje, gruodio 45dienomis. j

susirinko apie 2 000 delegat i bema vis etnografins Lietuvos vieto-
vi, atstovaujani visiems visuomens sluoksniams, visoms politinms
srovms ir tendencijoms, atvyko net i tolimesni Baltarusijos valsi,
dalyvavo ir lenkakalbs dvarininkijos atstovai, Lenk socialist partijos
Lietuvoje delegatai. Kulminacinis suvaiavimo vykis buvo rezoliucijos
dl politins autonomijos Lietuvai suteikimo primimas. Joje reikalauta
suteikti Lietuvai autonomij, leisti turti visuotinio balsavimo bdu ren-
kam Seim Vilniuje. Teritorija, kurioje i autonomija veikt, apibrta
kaip etnografins lietuvi ems, skaitant Lenkijos karalystei priklausiu-
si Unemun, arba Suvalkij, ir tos ems, kurios prie Vilniaus linksta.
Kitose rezoliucijose mons raginti nemokti valdiai mokesi, neiti
kariuomen, imtis organizuoti lokalin savivald tai paskatino Lietuvos
kaimus ir miestelius visikai perimti savo rankas valsi savivaldybes.
iem Lietuvos kaimas daug kur buvo perjs vietos moni rankas.
Taiau, slgstant revoliucijos bangai, caro valdia 1906m. pavasar ka-
zok ir kariuomens pastangomis savo kiek pakoreguot tvark atkr.
inoma, Peterburge niekas rimtai nesvarst rezoliucijos dl politins au-
tonomijos Lietuvai suteikimo.
Lietuva po 1905-j kultrin kova

Nors po revoliucijos Rusijoje atsirado atstovaujamosios, tie-
sa, ne demokratikai renkamos, valdios institucija dvej rm Vals-
tybs Tarybos ir Valstybs Dmos parlamentas, su kuriuo caras dalijosi
statym leidyba, visa vykdomoji valdia ir konstitucini statym leidimas
liko caro rankose. Rinkimuose Dm lietuviai, susiblokav su ydais prie
dvarininkus ir lenkakalbius, irinko pirmuosius savo parlamentarus, dau-
giausia socialdemokratus. Nepasikeit ir vietinio valdymo modelis. Lietu-
voje taip ir nebuvo steigtos model papildanios vietos savivaldos insti-
tucijos, vadinamosios zemstvos, veikusios Rusijoje nuo 1864m. Svarstant
Valstybs Dmoje Lenkijos politins autonomijos klausim lietuvi veik-
jai isak mint, kad tokiu atveju nuo karalysts reikt atskirti jos lietuvi-
kj dal, t. y. Lietuvos Unemun, kuri dabar daniausiai buvo vadinama
Suvalkija (mat didioji jos dalis priklaus Suvalk gubernijai). Taiau Len-
kijos karalysts autonomijai Dma nepritar.
Caro valdia buvusias LDK teritorijas tebevadino iaurs Vakar kra-
tu, taigi traktavo kaip organik tikrosios Rusijos dal. O tai reik, kad
lenkai, lietuviai, ydai buvo laikomi tik io krato tautinmis maumo-

mis, kurioms leista pltoti savo kultrin veikl, jei ji caro administracijos
poiriu nra pavojinga imperijos interesams. Valdin vietimo sistema
tebebuvo rusika, nors valdios mokyklas, taip pat vidurines, kaip daly-
kas (vidurinse kaip neprivalomas) sileistos ir lietuvi bei lenk kalbos.
Lietuviams ir lenkams jau nedrausta dirbti mokytojais iose mokyklose.
Be to, mokyklas leista steigti ir privatiems asmenims bei visuomeninms
organizacijoms, jose galjo bti mokoma ir lietuvi, taip pat lenk kalba.
Daugiausia apie 70 toki pradios mokykl, kuriose dstoma lietuvi
kalba, steig katalikikos draugijos. Unemunje veik ir privati moter
gimnazija dstomja lietuvi kalba. Kaime ir toliau vaikus mokyta skaityti,
rayti ir skaiiuoti grupelmis namuose to valdia nebedraud.
Po revoliucijos, nelikus galimybi siekti Lietuvos politins autonomi-
jos, lietuvi, beje, kaip ir lenk veikjai daugiausia dmesio skyr kult-
rinei veiklai platesniuose visuomens sluoksniuose, politikai orientuo-
tuose savj valstybingumo vizij. Tiktasi, kad anksiau ar vliau gali
susidaryti slygos konkreiai politinei kovai dl tos vizijos realizavimo, o
tai sieta arba su nauja revoliucija Rusijoje, arba su karu Europoje.
Propagandos lygmeniu vyko konkurencin kova tarp skirtingos ideo-
logins pakraipos politini grupuoi (neretai pasivadinusi partijomis),
veikusi atskirai lietuvi ir lenk bendruomeni vardu, kurios daugiau ar
maiau laiksi atitinkamai arba lietuvi, arba lenk etnolingvistinio naci-
onalizmo pozicij ir a priori kitos puss siekius laik prieikais ir i esms
neteistais. Tokia pozicija nesivadovavo tik krate netakingos radikali kai-
rij, komunistin revoliucij ir vadinamj proletarin internacionalizm
besiorientavusios, nelegaliai veikusios organizacijos, vienas kitas intelektua-
las, taip pat negausi LDK valstybingumo idjos myltoj, vadinamoji kra-
tiei (lenkikai krajovc) demokrat srov. Ji propagavo autonomins
Lietuvos, buvusios LDK ribose, idj, kaip daugiakultr lietuvi, lenk,
baltarusi, tam tikra prasme ir yd valstybin darin, kuriame pirmj trij
taut kalbos turt valstybin status. Jei is darinys tapt nepriklausoma
valstyb, ji galt konfederacijos arba lygiateiss federacijos ryiais susisie-
ti su Lenkija. Lietuviams krajovcai atrod lenkai, o lenk nacionalistams
netikri arba visikai neteisingai mstantys lenkai. To meto aplinkybmis
krajovc nuostata buvo sunkiai gyvendinama dl abipusi fobij.
I lietuvi grupuoi stipriausias pozicijas gijo krikionys demokratai,
daugiausia katalik dvasininkai, apsisprend pritarti etnini lietuvi tauti-
niam sjdiui, galj veikti per Banyi, jos globojamas kultros ir vie-
timo organizacijas, gausi spaud. Daugiausia dmesio jie skyr katalikik

doktrin atitinkaniai lietuvi kultrinei ir visuomeninei veiklai. Kartu su
bsim tautinink, susispietusi apie Vilties urnal, redaguojam Anta-
no Smetonos, grupuote kovojo u lietuvi kalbos teises Vilniaus vyskupijos
banyiose, neretai ta kova virsdavo lenk ir lietuvi mutynmis. Vyskupi-
joje dominavo lenk krikionys demokratai, veik vadovaudamiesi lenk
nacionalizmo doktrina, mat Lenkijos valstyb kuo platesnje buvusios LLV
teritorijoje, rpinsi lenkikojo patriotizmo ir lenk kalbos pozicij stipri-
nimu. Krikionims demokratams padjo tai, kad jie demonstravo lojalum
caro valdiai, ir j veiklai caro administracija didesni klii nestat.
Bene rimiausias krikioni demokrat konkurentas etnini lietuvi
tautiniame sjdyje buvo liberali Lietuvos demokrat partija, susikrusi
1902m. Varp leidusios organizacijos pagrindu. ie intelektualai pro-
pagavo Banyios atskyrimo nuo valstybs princip. Lietuvos demokrat
programinis idealas nepriklausoma demokratin Lietuvos Respublika
lietuvi istorini etnografini emi ribose, su teisingu turto paskirsty-
mu ir federacijos ryiais susijusi su gretimomis demokratinmis valsty-
bmis. Demokratai leido ir nelegali spaud, bendradarbiavo su Lietuvos
socialdemokratais, per mason loes mgino kalbtis dl bsimo valsty-
bingumo perspektyv ir su toms loms priklausiusiais lenk visuome-
ns veikjais, taiau bendros kalbos nerado.
LSDP, bdama seniausia su bendriausiais lietuvi tautinio sjdio
idealais susisiejusi partija, po revoliucijos gyt populiarum visuomenje
prarado, patyr ir didiausias caro valdios represijas. Socialdemokratai
rm Lietuvos nepriklausomybs idj, pasisak u socialines reformas,
lietuvi ir lenk kalb lygyb Lietuvoje.
Lietuvos teritorijoje taip pat veik daug visuomenini ir kultrini or-
ganizacij, beveik vis lenk (Lenkijos) politini partij padaliniai. La-
biausiai savo veikl ia buvo ipltoj lenk tautiniai demokratai, kuri
lyderis vis lenk emi mastu Romanas Dmovskis (Roman Dmowski)
vadovavosi lenk organinio nacionalizmo doktrina. Etniniams lietu-
viams j sivaizduojamoje Lenkijos valstybje (arba autonominje Len-
kijoje Rusijos sudtyje) buvo numatytas etnins kultrins maumos
statusas. Nedaug nuo j skyrsi lenk krikioni demokrat pozicija.
Kitokio poirio Lietuvos perspektyvas laiksi i etnins Lietuvos kilu-
sio Juzefo Pilsudskio (Jzef Pisudski) vadovaujama Lenk socialist par-
tija. J. Pilsudskio alininkai buvo rytingos kovos pirmiausia prie Rusij
alininkai, neveng ir teroristini veiksm. Pats J. Pilsudskis buvusios
Lietuvi mokslo draugijos suvaiavimo dalyviai Vilniuje 1912 m.

Pirmoje eilje i kairs sdi: kalbininkas Jonas Jablonskis, raytoja
Julija ymantien-emait, Petras Kriauinas, dr. Jonas Basanaviius,
Liudvika Didiulien-mona ir kt. (A. Juraaiio nuotrauka)
dvilyps Lenkijos ir Lietuvos valstybs atkrimo alininkas, t dvilypum

dabar sivaizdavs lyg ir kaip federacij, o pai Lietuv tarsi padalyt
tris dalis vakarin etnikai lietuvik, vidurin su Vilniumi ir Gardinu,
kaip lenkakalb, ir rytin su Minsku, kur bt vietos ir baltarusi kalbai.
inoma, visoje toje trilypje Lietuvoje lenk kalba turt oficial status.
J. Pilsudskis nebuvo kalbinio lenkinimo alininkas, bet nerimtai ir-
jo ir lietuvi pretenzijas kurti nepriklausom Lietuv lietuvi istorinje
erdvje, juolab kad daugelyje tos erdvs pakrai (kur ir buvo jo gim-
tin) lietuvi kalba buvo beprarandanti savo pozicijas. Be to, etnografi-
ns Lietuvos miestuose didiausia tautin grup buvo ydai, o gatvse po
1905m. lenk kalba nustm rus kalb antrj viet.
Lygia greta Lietuvoje veik ir lenk bei lietuvi kultrins organizaci-
jos. Kadangi universiteto Vilniuje atkurti nepavyko (nors tokios pastangos
1905m. dtos, beje, solidariai lietuvi ir lenk intelektual, susitarus, kad
jame bt dstoma bent trimis kalbomis), kurtos Lietuvi mokslo draugija,
pltojusi etnini lietuvi tautin sjd, ir Vilniaus mokslo biiuli draugija,
telkusi lenkikai kalbaniuosius. Lietuvi mokslo draugijos iniciatorius ir
pirmininkas buvo J.Basanaviius,

jau iuo laikotarpiu lietuvi visuo-
mens laikytas tautos patriarchu.
Abi draugijos daug dmesio skyr
praeiiai, LDK paveldui, bet Lie-
tuvi draugija ypa orientavosi
lietuvi kalbos ir etnins kultros
tyrimus, mokyklini vadovli
lietuvi mokykloms rengim. Abi
draugijos leido mokslinius tsti-
nius leidinius. Beje, abi jos buvo
viena kitos kolektyviniai nariai.
Dails ir vaizduojamojo me-
no bei architektros srityje taip
pat pastebtas draugij paraleliz-
mas. Lietuviai pirmieji Vilniuje Mikalojus Konstantinas iurlionis.
kr Lietuvi dails draugij, pra- F. Fleury nuotrauka, 1908 m.
djo rengti vieas dails parodas,
bet netrukus tie vietiniai dailininkai, kurie nenorjo tapatintis su etnini
lietuvi tautinio sjdio tikslais, kr atskir Vilniaus dails draugij. Kai
kas nelengvai apsisprsdavo, kuriai draugijai priklausyti, nors nebuvo drau-
diama priklausyti ir abiem tuo pat metu. Kur laik taip elgsi Mikalojus
Konstantinas iurlionis (18751911), beje, plaiausiai iuo metu pasaulyje
inomas lietuvi dailininkas ir kompozitorius, muzik ir dail studijavs
Varuvoje ir Leipcige. I etnikai lietuvikos aplinkos kils, bet iki to lai-
kotarpio lietuvikai gerai nemokjs, M. K. iurlionis pasirinko lietuvius.
Lietuvi literatra per laikotarp pakilo naujas auktumas, lietuvi
kalba parayti kriniai tenkino ir intelektualiai ilavint prot, ger meni-
n skon. Etnins lietuvybs pagrindu gimstaniai nacijai vyskupo Antano
Baranausko formuluoti tikslai atrod pasiekiami, ypa jei atsirast valsty-
b, kuri juos laikyt ir savo kultros politikos dalimi. Savo valstybingumo
planuose lenkai numat lietuviams tik tautins maumos status. Tarsi at-
sidkodami u tai lietuviai savo vizij Lietuvos valstybje lenkikai kal-
bantiesiems taip pat numat tik tautins maumos status. Dialogas kom-
plikavosi. 1914m. pradioje dar niekas nemst, kad po keleri met teks
imtis praktins veiklos svajonms gyvendinti, kad netrukus reiks rinktis
ne draugijas pagal kalb, o Lenkijos arba Lietuvos pilieio pas.
IV s k y r i u s
LIETUVOS VALSTYBS
ATKRIMAS
I vis Europos kalb lietuvi kalba turi didiausi skaii
malonini ir maybini odi, daugiau, negu ispan ar ital
kalbos, netgi rus, ir jie gali bti dauginami be galo, pridedant
juos prie veiksmaodi ir prieveiksmi, lygiai kaip prie
bdvardi ir daiktavardi. Jeigu tautos vert, imant vis
monij, bt matuojama kalbos groiu, tai lietuvi tauta turt
uimti pirm viet tarp Europos taut
Benjamin W. Dwight
I jo Modern Philology (Modernioji filologija)
X Xa. pradioje apie lietuvi tautos egzistencij gerai

inojo tik yms to meto lingvistai, keldami lietuvi
kalbos savitum, jos isaugotas archajines indoeuropiei kalbos formas
ir vertingum lyginamajai kalbotyrai. Lietuvi tautinio judjimo ikilim
dalis lenk laik Rusijos carizmo politikos projektu, gimusiu tik tam, kad
skaldyt ir silpnint lenk jg, o vliau Lietuvos valstybs atkrim lai-
kys tik Vokietijos intriga. Pasauliniame kare prasibrus nepriklausomy-
bs galimybms, savarankikumo siekiantiems lietuviams greitai ikilo
dilema kokios Lietuvos artimos LDK, daugiakalbs ar maesns,
lietuvikai kalbanios valstybs, kaip aukiausios dvasins palaimos, jie
turi siekti, kaip elgtis su LDK ir Abiej Taut Respublikos planais ir kaip
sukonstruoti modus vivendi su lenkais, kurie lietuvi suverenumo sieki
nesuprato ir nepripaino.
XXa. Lietuva bandys keltis kaip naujai sukurta valstyb, turinti istori-
ni ssaj su LDK, kurios jai nedav joki kredit, tad apsisprsta atkur-
ti valstyb etnografiniu principu lietuvikai kalbani Lietuv. Kaip ir
kaimyn Lenkija, daugelis kit Europos ali tais laikais, Lietuva susidar
kaip moderni vienos tautos tautin valstyb ir visikai neaiku, kaip ji bt
atrodiusi, jei bt atsikrusi pagal istorins valstybs tradicij, istorinse
sienose, kad ir 1795m. valstybs modelis brsi nepaprastai sunkiai dl
vienos prieasties istorins, nes Lithuania Propria (tikrosios Lietuvos)
sienos nebesutapo su etnografinmis, o absorbuoti Rytuose jau tik baltaru-
sikai ir lenkikai kalbanius gyventojus neatrod manoma misija.
4 skyrius L I E T U V O S V A L S T Y B S A T K R I M A S 129
Teritorija, apie kuri lietuvi svajota: Lituania Propria

(emlapis i Jono iliaus knygos The Boundaries of Lithuania
(Paryius, 1920))
KOVA DL NEPRIKLAUSOMYBS
Lietuvos planai: nuo autonomijos

iki nepriklausomybs
N auj impuls savo veiklai Europos ali tautiniai s-

jdiai gavo 1914m. birelio 28 d. Sarajeve nugriau-
djus viams Austrijos-Vengrijos erchercog Prancik Ferdinand
(Franz Ferdinand), kai dvi didels koalicijos perjo karo padt Vo-
kietijos ir AustrijosVengrijos imperijos pradjo kar prie trilyp Pran-
czijos, Didiosios Britanijos ir Rusijos imperijos Antant. Vos tik Rusijai
iklus trij imperij pasidalyt lenk klausimo sprendim, lietuviai krp-
teljo negi lenkams priklausys Suvalk gubernijos lietuviai? Kai 1914m.
liep Vilniuje J. Basanaviius, Stasys ilingas ir Donatas Malinauskas sura-
vadinamj Gintarin deklaracij, kuri rugpjio 4 dien buvo paskelb-
ta Rusijos Dmoje (kar laimjus lietuviai trokta sujungti abi Lietuvas,
esanias apie Nemun Didij ir Maj (Ryt Prsij), kad tokia Lie-
tuva nort gauti autonomij Rusijos taut eimoje),rusai nutyljo. Vo-
kieiai atsiliep rugpjio 1-j Prsijos Landtage parlamentaras lietuvis
Vilius (Vilhelmas) Gaigalaitis lietuvi vardu pareik, kad tikimasi Didio-
sios Lietuvos prijungimo prie Vokietijos... Idja skynsi keli ne tik Europo-
je rugsj Lietuvos autonomijai pritar lietuvi katalik seimas ikagoje
(JAV). Dabar jau koordinuotoje akcijoje dalis lietuvi veikj deklaravo
etnopolitin lietuvi atskirum ir kl Lietuvos statuso klausim, Maosios
Lietuvos koziriu bandydami j internacionalizuoti.
Kitas valstybs modeliavimo etapas prasidjo, kai, karo veiksmams
nusiaubus Lietuvos emes, ji pateko Vokietijos okupacij 1915m. pa-
vasar vokieiai be mio pam strategikai svarbi Kauno tvirtov, o
rugsjo 15-j eng Vilni taip senoji Lenkijos ir Lietuvos valstybs
teritorija, per padalijimus tekusi Rusijai, atsidr Vokietijos ir Austrijos
kariuomeni kontroliuojamoje zonoje. Toje teritorijoje gyveno lenkai,
lietuviai, latviai ir baltarusiai. Dar nesusigaud kur pateko, vokieiai Vil-
niuje iplatino atsiaukim, kuriame Vilnius buvo pavadintas graiausiu
Lenkijos karalysts perlu, taiau, lietuviams uprotestavus, tuos atsiau-
kimus nudrask. Vos u pusmeio vokieiai jau gerai inojo kur es.
Vokietijos kancleris Teobaldas fon Betmanas Holvegas (Theobald von
Bethmann Hollweg) 1916m. baland Vokietijos reichstage pareik, kad
Vokietija negrins Rusijai moni, gyvenani nuo Baltijos jros iki Vo-
luins pelki nesvarbu, ar jie bt lenkai, lietuviai, vokieiai ar latviai.

Besibriantys naujos konsteliacijos kontrai kl lietuvi susidomji-
m, o kariaujani pusi rezoliucijos lenk klausimu suteik galimyb
pradti per Vokietij kelti ir Lietuvos klausim. Vokieiai Lietuv laik
Rusijos okupuota teritorija, tad, 1915m. frontui stabilizavusis, sudar
karin administracij ir pavadino j Oberostu (nuo Oberbefehlshaber
Ost Vyriausioji Ryt kariuomens vadovyb). Jai formaliai vadovavo
generolai Paulius fon Hindenburgas (Paul von Hindenburg) ir richas
Liudendorfas (Erich Ludendorff) ir naudojo visus krato iteklius Vokie-
tijos kariuomens reikalams. Padalijus krat apskritis, kuri ribos buvo
danai kaitaliojamos, 1916m. birel Lietuvos apskritis (su centru Kau-
ne) suvienyta su Vilniaus apskritimi, o 1918m. steigta Lietuvos karin
valdyba (Militaerverwaltung Litauen). Nuostabiausia tai, kad emlapyje
pietus nutsusi Oberosto teritorija forma kone sutapo su 17931795m.
LDK ribomis, kai, anot A. Smetonos, ji liovsi bti valstybe.
Daliai lietuvi inteligent pasitraukus Peterburg, lik Vilniuje ir
Kaune suvok, kad Vokietija planuoja aneksuoti okupuotas teritorijas, jas
kolonizuoti ir germanizuoti. Vlesnje karo stadijoje tie planai gravitavo
gudresnius bandymus sudaryti formaliai nepriklausomos valstybs, kuri
i tikrj bt priklausoma nuo Vokietijos, vietos administracij, taiau
tada Oberostui prireiks ir lietuvi balso. Pliuralistin lietuvi politin vi-
suma, pasiskirsiusi partijas ir socialinius judjimus, slyginai apibdin-
tina dvikrypte: radikalij sudar socialdemokratai ir demokrat partija,
o konservatyvij tautininkai ir krikionys demokratai. Tai nebuvo
monolitins stovyklos, nes rasdavosi vairi tranzitini grupeli ir i kit
politini element.
Abi tos grupuots pritar taut apsisprendimo principui ir Lietuvos
valstybingumo istorinei tradicijai, o j teritorins aspiracijos panjo
kaip broliai dvyniai istorikai etnins lietuvi ems Vilniaus, Kauno,
Suvalk ir Gardino gubernijose, dalis Kuro. Kadangi Lenkijos ir Lietu-
vos bendros valstybs pasekms iliko, lenkikai kalbantiems lietuviams
vis labiau linkstant lenk kultrin orbit ir Lenkijos valstybingumo
idj, nesiruoiant konvertuotis lietuvyb, kristalizavosi Lietuvos ne-
priklausomybs siekis etnografiniu pagrindu. Lietuviakalbs Lietuvos
krjai lenkikai kalbantiesiems nesil joki papildom privilegij, o tik
teis likti tautine mauma, nes dauguma lietuvi vargiai bt pritar dva-
rinink privilegijoms. Nors kai kurie dvarininkai senlietuviai parm
lietuvi aspiracijas, dauguma djo viltis Lenkij J. Pilsudskis, pokario
Lenkijos vadovas, buvo kils i Lietuvos dvarinink ir vadino save lietu-

viu, dvarininkas Gabrielis Narutoviius (Gabriel Narutowicz) tapo Len-
kijos prezidentu, o jo brolis Stanislovas Narutaviius vienu i Lietuvos
nepriklausomybs krj, Lietuvos Tarybos nariu.
Ilga diskusija dl Lietuvos ateities, politini kompromis su lenkais
paieka buvo bevais. O Oberosto karinis kolonijinis reimas pl vals-
tieius, nusavindavo maist, apkrov dideliais mokesiais ir prievol-
mis, pramons mones ive Vokietij, o mokyklose pradjo germani-
zacij (lietuviai steig apie tkstant mokykl ir mokytoj kurs, taiau
karikiai ved privalom vokiei kalbos mokym, j paskirti mokyto-
jais vokieiai liuteronai soldafonikai ir primityvokai mok lovinti kaize-
r). Judjimas tarp apskrii buvo suvarytas, pato korespondencija lie-
tuvikai udrausta, lietuvikai leistas vienintelis cenzruojamas laikratis
Dabartis. Toki politik kritikuojanius atsiaukim autorius vokieiai
aretuodavo, mokytojus deportuodavo, dl to lietuviai skundsi Berlynui.
Per kar daugeliui gyventoj likus be nam ir l, atsiradus minioms
padegli ir benami, susikr draugija nuo karo nukentjusiesiems elp-
ti. Jos vadovas A. Smetona, siekdamas kompromiso, jos veikl trauk
kairs ir liberal lyderius. Visuomenin veikla, domjimasis karo eiga ir
pokario sutvarkymo reikalais Vilniuje subr lietuvius politikos centr,
nusivylus tuo, jog nei Rusija, nei Vokietija neada Lietuvai net autono-
mijos. Lietuviai kr ateities planus nuo Lietuvos autonomijos iki LDK
atkrimo, netgi iki senosios Lenkijos ir Lietuvos Valstybs Abiej Tau-
t Respublikos restauracijos, taiau tokia turjo esmin trkum nega-
rantavo Lietuvos nepriklausomybs. Kadangi lietuvi lyderiai privaljo
konformistikai sietis su Vokietijos interesais, tai provokavo konflikt
ne tik su lenkais, bet ir tarp pai lietuvi. Kai 1916m. birel Lozanos
pavergtj taut kongrese lietuviai pirmkart isak tiksl paskelbti savo
alies nepriklausomyb, karin vokiei valdia neleido daug spekuliuoti
ia tema. Apie Lietuvos nepriklausomyb ji prabilo tik karo pabaigoje, ta-
iau nepalaik Lietuvos ir Lenkijos unijos schem, kaitaliojo emi ribas,
maino lenk skaii ir tak Oberosto teritorijoje lietuvi ir baltarusi
naudai. Bandydami gyti joje kuo daugiau takos, lietuviai blogino santy-
kius su lenkais.
Vokietijai ir Austrijai paskelbus siek atkurti Lenkijos valstyb, lietuvi
atstovai m kelti Lietuvos klausim. Vokieiams modernizuojant anek-
sijos ir prisijungimo planus, prireikus tam ir okupuot lietuvi balso,
1917m. vasar lietuviams leista surengti konferencij Vilniuje. Jos orga-
Lietuvi konferencijos Vilniuje prezidiumas (1917 m. rugsjis)
nizacinis komitetas (Mykolas Birika, Petras Klimas, A. Smetona, kun.

Juozas Stankeviius ir Jurgis aulys) konferencijos dalyvi sra atrinko
i kiekvienos apskrities po 58 aktyviausius vairi socialini ir politini
grupi atstovus. Konferencija, kuri lenk dvarininkai nebuvo pakviesti,
nes ji vadinta lietuvi, vyko rugsjo 1822 dienomis Vilniaus miesto tea-
tre, atvyko 213 dalyvi, dar 9 buvo kooptuoti. Konferencijoje dominavo
kunigai 66, valstieiai 65 ir inteligentai 59.
Konferencijos pagrindinje rezoliucijoje lietuviai nubr bsimos
valstybs modelio kontrus nepriklausoma demokratikai sutvarkyta
valstyb etnografinmis ribomis su btinai reikalingomis ekonominiam
gyvenimui korektyvomis, kurios galutin struktr turs nustatyti su-
auktas Steigiamasis Lietuvos Seimas Vilniuje, demokratikai vis jos
gyventoj irinktas, utikrintos kultrins teiss tautinms maumoms.
Jeigu Vokietija sutikt pripainti Lietuvos valstyb prie Taikos konfe-
rencij, nustatyti tam tikrus, dar tikslintinus santykius su Vokietija, jeigu
tai nekenkt Lietuvos interesams, nes Lietuvos interesai yra pasvir ne
tiek rytus /Rusij/ ir ne tiek pietus /Lenkij/, kiek vakarus /Vokieti-
j/. Konferencijoje irinkta 20 asmen Lietuvos Taryba (ji pradjo veikti
rugsjo 24 dien) kaip vykdomasis Lietuvos moni organas, o jos pirmi-
ninku teisininkas, lietuvik laikrai redaktorius A. Smetona, tikintis,
kad jis veiks prietaravimus tarp Tarybos radikaliosios ir konservatyvio-

sios dalies. Reali valdia Tarybai nebuvo suteikta, tad ji msi sunkaus
vaidmens tarpininks tarp lietuvi tautos ir Oberosto, stengdamasi pa-
sinaudoti Vokietijoje prasibrianiais skirtumais tarp kaizerio, Usienio
reikal ministerijos ir Reichstago centro (katalik) deputat ir trukdyti
Lietuvos aneksijos planus.
Viena i svarbiausi diskusijos tem bsimos Lietuvos teritorija.
Europos ir JAV lietuvi atstov Berno konferencijoje 1917m. lapkriio
210 d., kurioje dalyvavo ir visas Lietuvos Tarybos prezidiumas (A. Sme-
tona, Steponas Kairys, J. aulys) bei usienio lietuvi atstovai, pasisakyta
u etnografin teritorijos formavimo princip Lithuania Propria ribose:
Kauno ir Suvalk gubernijos, Balstogs, Gardino, Slanimo ir Valkavisko
apskritys, kone visa Vilniaus gubernija (iskyrus staiatikikas apskritis),
be to, Alktos apskritis Kure iki Dauguvos ups, numatyta reikalauti
ir Liepojos uosto (vokikoji Klaipda neminta taktiniais sumetimais).
Apskritai teritoriniai Lietuvos projektai keitsi keiiantis tarptautinei si-
tuacijai niekas negaljo pasakyti, kokio dydio valstybe ji galt tapti.
Ateities klausim svarstymas apm svarbiausius lietuvi telkinius.
Madaug 300 000 karo pabgli ir darbo migrant lietuvi buvo isi-
sklaid didelje Rusijos teritorijoje, taiau Peterburge ir Voronee susi-
formavo lietuvi centrai, kuriuose buvo lietuvik laikrai redakcijos,
gimnazijos, jaunimas ruotas sugrimui Lietuv. Rusijos revoliucija,
caro nuvertimas sudar geresnes galimybes lietuvi veiklai, taiau poli-
tikai jie skilo: kai 1917m. kov Petrograde susirinko Lietuvi seimas,
revoliucijos euforijos apimtai kairei pasisakius u Lietuvos ateit Rusijos
laisv taut federacijoje, aikiai nepriklausomybs siekianti koservaty-
vioji dauguma apleido seim.
Daugiau kaip 300 000 JAV (daugiausia ikagoje, Niujorke ir Pensilva-
nijoje) gyvenusi lietuvi imigrant, gerai organizuot draugijas, suk-
rusi gausi spaud ir kultrines organizacijas, suaktyvino JAV stojimas
kar prie Vokietij 1917m. baland, o ypa prezidento Vudrau Vilsono
(Woodrow Wilson) paskelbti 14 punkt, dav prog kelti ir Lietuvos
klausim. Amerikos lietuviai siunt param karo aukoms, papra prezi-
dent V. Vilson 1916m. lapkriio 1-j paskelbti specialia diena Lietuvos
karo aukoms, jos metu surinkta 200 tkst. doleri. JAV lietuviai finansi-
kai rm Lietuvi informacijos biuro Lozanoje veikl (vedjas Juozas Ga-
brys-Paraitis ir kt.), publikacijas usienio kalbomis apie Lietuv, kuriose
kl Lietuvos nepriklausomybs reikal. 1918m. kov takingiausios JAV
lietuvi katalik ir tautinink organizacijos savo suvaiavimuose parei-

kalavo nepriklausomybs Lietuvai, j atstovai dalyvavo keliose lietuvi
konferencijose veicarijoje, sustiprjo usienio lietuvi centr ir Lietuvos
organizacij veiklos koordinacija.
1918 met Vasario 16 Aktas

1917m. pabaigoje Vokietija, ruodamasi separatinms tai-
kos deryboms su Soviet Rusija, paspaud Lietuvos Taryb deklaruoti
Lietuvos valstyb ir jos prisijungim prie Vokietijos. Oberostas, rezidavs
Kaune, norimos rezoliucijos projekt teik Tarybos prezidiumui, kuris,
kiek pataiss, grino j karinei administracijai gruodio 11 dien kaip
priimt. Pirmoje rezoliucijos dalyje taut apsisprendimo teiss pagrin-
du ir remiantis Vilniaus konferencijos nutarimais skelbiama, kad Lietu-
va yra nepriklausoma valstyb su sostine Vilniumi ir kad anuliuojami
visi buv valstybiniai ryiai su kitomis valstybmis. Taiau kitoje dalyje
Taryba, vykdydama Vokietijos reikalavim, pasisak u amin, tvirt
Lietuvos valstybs sjung su Vokietijos valstybe, kuri bt gyvendinta
keturiomis konvencijomis (karin, transporto, finans, muit). Nebeliko
n odio apie Steigiamj Seim. inoma, Vokietijai i rezoliucija praver-
t Bresto taikos (Brastos taikos, Brest Litovsko taikos) derybose, kurias
Lietuvos Tarybos delegacija net nebuvo pakviesta.
Taiau vienas teigiamas dalykas buvo kilo skandalas, gruodio
11-osios rezoliucija sukl negatyvias JAV ir Rusijos lietuvi reakcijas,
skilo ir pati Taryba. 1918m. sausio pabaigoje, protestuodami prie su-
sitaiklik Tarybos politik, radikalesni S. Kairys, Stanislovas Narutavi-
ius, Jonas Vileiis ir M. Birika i jos pasitrauk. Vokietijai nepripainus
Lietuvos net gruodio 11-osios rezoliucijos pagrindu, nusivyl Tarybos
lyderiai pradjo tartis su kairiaisiais dl kompromiso. Parengus abiem pu-
sms priimtin tekst, Vilniuje 1918m. vasario 16 d. Taryba prim nau-
j rezoliucij, kurioje, remdamasi pripaintja taut apsisprendimo teise,
paskelb atkurianti nepriklausom, demokratiniais pamatais sutvarkyt
Lietuvos valstyb su sostine Vilniumi ir t valstyb atskirianti nuo vis
valstybini ryi, kurie yra buv su kitomis tautomis, kad Lietuvos vals-
tybs pamatus ir jos santykius su kitomis valstybmis galutinai nustatys
Steigiamasis Seimas, demokratikai vis jos gyventoj irinktas.
Akte pavartotas pasakymas, kad Lietuva atkuria nepriklausomy-
b aiki ssaja su LDK, lietuviai valstybs atkrimu, atstatymu
Lietuvos Taryba 1918 m., penktas i kairs pirmoje eilje

dr. J. Basanaviius, etas A. Smetona
pabr Lietuvos valstybingumo be Lenkijos savitum, be to, atkurti buvo

galima ne tik LDK laik, bet ir Mindaugo Lietuvos karalysts laik valsty-
b tai priklaus nuo tarptautini slyg. Nauja Lietuvos valstyb turjo
bti demokratin, parlamentin.
Vasario 16 Aktas, ireiks lietuvi tautos viltis ir aspiracijas, tapo na-
cijos laisvs ir suverenumo simboliu, Lietuvos Nepriklausomybs diena,
dav pradi tikrai Lietuvos nepriklausomybei, pagaliau aikiai pasakant,
kur Taryba veda Lietuv. Kovo 23 dien Berlyne A. Smetonos vadovau-
jama Tarybos delegacija pristat deklaracijos turin Vokietijos kancleriui
Georgui fon Hertlingui (Georg von Hertling), ir t pai dien Vokietijos
kaizeris Wilhelmas II paskelb pripastantis Lietuvos nepriklausomy-
b, bet paymjo, kad nustatomi glauds Lietuvos ir Vokietijos ryiai
gruodio 11-osios rezoliucijos pagrindu.
Konstitucin monarchija taip pat liko darbotvarkje, nes Taryba ner-
vingai tssi su karine administracija ir Berlynu, kur dlioti planai su-
jungti Lietuv personaline unija su Saksonija arba Prsija. Lietuvos Ta-
rybos konservatoriai ir monarchistai 1918m. liepos 13 d., blokuodami
tokias idjas, remiami katalik centro Reichstage vadovo Matijo Ercber-
gerio (Matthias Erzberger), pakviet Viurtembergo kunigaikt Vilhelm
fon Urach (Wilhelm von Urach) uimti Lietuvos sost ir paskelb j ka-
raliumi Mindaugu II. Taiau ir tai Lietuvos suverenitetui nieko nedav, o

Taryboje kairieji protestavo, kad dein uzurpavo tautos teises. Tik situa-
cijai kare pasikeitus, 1918m. lapkriio 2 d. Uracho irinkimas karaliumi
buvo atauktas.
Naujas galimybes atvr dviej imperij Rusijos ir Vokietijos pra-
laimjimai kare, revoliucijos abiejose alyse. Valstybs Taryba vis atkak
liau siek gauti konkreias valdymo sritis savo rankas, ruosi perimti
valdi, siunt protestus dl vokiei vykdom rekvizicij, rpinosi gr-
inti lietuvius karo belaisvius i Vokietijos ir Austrijos, lietuvi repatriaci-
ja i Rusijos (iki 1922m. sausio Lietuv sugro 195 000 moni).
1918m. lapkriio 2 d. Taryba prim Laikinj konstitucij, pati pagal
j tapdama statym leidimo organu, o Tarybos prezidiumas (pirminin-
kas A. Smetona ir du vicepirmininkai Justinas Staugaitis ir S. ilingas)
drauge su ministr kabinetu sudar vykdomj valdi. Gavusi naujo Vo-
kietijos kanclerio Makso fon Badeno (Max von Baden) leidim, Taryba
pakviet Augustin Voldemar suformuoti ministr kabinet. Kabinetas
pradjo veikti 1918m. lapkriio 11 d. Ekstravagantikasis istorijos pro-
fesorius A. Voldemaras, taps dar ir usienio reikal ministru, gerokai
nustebino pareiks, kad neplanuoja kurti Lietuvos kariuomens, nes es
Lietuva nesiruoianti kariauti uteksi milicijos
Taiau jau lapkriio 23-ij A. Voldemarui teko skelbti mobilizacij.
Rusijos bolevikai, apimti pasaulins revoliucijos sieki, pradjo revoliu-
cijos eksport, planuodami bolevizuoti Lenkij, o per j ir Vokietij, ir
met Raudonosios armijos divizijas paskui traukiani namo vokiei
kariuomen. 1918m. lapkriio 13 d. jie anuliavo Bresto taikos slygas su
Vokietija ir pradjo atvir karin ir politin kov dl Estijos, Latvijos, Lie-
tuvos, Baltarusijos, Ukrainos ilaisvinimo i vokiei okupacijos. Rem-
damiesi tik Raudonosios armijos daliniais lietuvi bolevikai gruodio
16 dienos manifestu deklaravo Soviet Lietuv. Po savaits j Vladimiro
Lenino pasiraytu dekretu pripaino Soviet Rusija. Taiau lietuviams
sovietai nesiasocijavo su tautine valstybe, todl bolevik jie neparm.
Lietuvi problema buvo ta, kad 1918m. gruodio pabaigoje artjant prie
Vilniaus Raudonajai armijai, A. Voldemaro vyriausyb neturjo ginkluo-
tj pajg. 1918m. gruodio 21 d. A. Smetona skubiai ivyko Berlyn,
kur pasira 100 mln. marki paskol ginklams sigyti. Vokietija pateik
ginkl kuriamiems Lietuvos kariuomens daliniams ir, Antants ali
reikalavimu, leido panaudoti savo dalinius stabdant bolevizm. Nau-
joji Mykolo Sleeviiaus vyriausyb, pasitraukusi i Vilniaus Kaun,
greitosiomis kr Lietuvos karines pajgas, pirmieji Lietuvos daliniai, pa-

dedami saks savanori dalini, stojo ginkluot kov prie Raudonj
armij ir pagaliau j sustabd fronto linijoje KaunasAlytus.
Palaipsniui pasikeit ir Lietuvos Tarybos vertinimas: provokika
orientacija j kaltinusi lietuvi kair, lenkai ir net Antant turjo pripa-
inti, kad sunkiomis slygomis, svetimj varoma Lietuvos Taryba suge-
bjo ilaviruoti ir ikelti Lietuvos nepriklausomybs klausim, isivaduoti
i Vokietijos politikos diktato ir paskubomis kr valdios ir savivaldybi
staigas.
Versalio sistemoje
Lietuva, kitaip negu Lenkija, nebuvo 1919m. pradioje
prasidjusios Paryiaus taikos konferencijos juridin dalyv, tad oficialiai
delegacija vadinosi Lietuvos delegacija prie Paryiaus taikos konferenci-
jos ir veik kuluaruose. Lietuvos delegacijai vadovavo A. Voldemaras, joje
dirbo Lietuvos yd atstovas Simonas Rozenbaumas, baltarusis Domi-
nykas Semako, daug JAV lietuvi, ratus dailino prancz poetas, kils
i senos Lietuvos gimins, Oskaras Milaius (Oscar Milosz). Memoran-
dumais, straipsniais, pasisakymais komisijose delegacija kreip dmes
Lietuvos valstybs pripainimo problem pirm kart Lietuvos dele-
gacija tarsi ne su kitais lietuviais, o Lietuvos vardu veik svarbiausiame
tarptautiniame forume, kurdama slygas nepriklausomybei. Delegacija
buvo instruktuota diskusijose dl sien remtis etnografiniu principu da-
rant btiniausias ekonomines korektyvas, gauti ijim jr per Klaip-
d arba Liepoj, pabrti, kad Lietuvos sostin yra Vilnius ir pasiekti, kad
Lietuva bt priimta Taut Sjungos bendrij.
Delegacija rodinjo, kad Lietuva nenori priklausyti nei Lenkijai, nei
Rusijai, kad yra istorin valstyb, iekojo draug ir sjunginink, tarsi su
estais ir latviais, lenkais, band brti savo sienas traukdama ir Suvalk
trikamp, dirbo informacin propagandin darb. Gauss R. Dmovskio ir
J. Pilsudskio alininkai lenkai siek ilaikyti Lietuv savo sudtyje, todl
1919m. kovo 24 d. Lietuvos delegacijos notoje tvirtinta, kad Lenkija vis
laik inaudojo Lietuv, politin unija XVIa. su ja prived Lietuv prie
vidinio chaoso. Rus baltagvardiei atstovai nieko neadjo. Taiau kiti
vykiai padjo save atkreipti konferencijos dalyvi dmes.
Paryiuje su palengvjimu atsikvpta gavus ini, kad Raudonoji ar-
mija Lietuvoje sustabdyta, padtis stabilizavosi 1919m. balandio 4d.
Vilnius 1916 m. lietuvi ir lenk disputo epicentras.

J. Bulhako nuotrauka
Valstybs Tarybos posdyje A. Smetona irinktas Lietuvos valstybs pre-

zidentu, nes jis galjo suvienyti tarpusavyje gerokai nebesutarianius kai-
riuosius, liberalus ir krikionis demokratus, garantuoti politin stabilu-
m. Lietuvos kariuomen balandio pabaigoje jau turjo apie 6000vyr
ir nuosekliai didjo, trkstant karinink, jie pradti rengti Kaune. Sa-
vanoriai pakiliai, su entuziazmu jo Lietuvos kariuomen, toki buvo
apie 12 000, jiems adti ems sklypai. Kovos veiksmai su raudonaisiais
baigsi j istmimu i Lietuvos 1919m. vasar, ruden sumuta ir keista
PaveloBermonto-Avalovo (Pavel Bermondt-Avalov) vadovaujama rus
ir vokiei kariuomen (bermontininkai), formaliai pavaldi rus baltj
generolui Aleksandrui Koliakui. I j paimtas karo grobis svariai papild
Lietuvos kariuomens ginkluot.
Lietuvos pripainimo reikalai nejudjo priek, daugyb dur jai buvo
utrenktos, nes Pranczija palaik didels Lenkijos nuo jros iki jros
(nuo Baltijos iki Juodosios) plan, ypa Rusijos iirimo atveju. Pagei-
daujama Lenkijos ir Lietuvos federacija niekaip nesilipd, paaikjo, kad
lietuviai i lenk galjo tiktis nepriklausomos Lietuvos tik siauresnse
etnografinse ribose. Lenkams nepaisant Lietuvos interes lietuviai sto-
davo nelanksi opozicij bet kokiam susitarimui su jais, net jei jis bt
galimas ar naudingas. Pasitarimai vyko, teikta ir pasilym, taiau visus
juos lenk delegacija atmet nesutarta dl Vilniaus ir kam turi priklau-

syti visa Ryt Lietuva. Lietuviai motyvavo, kad tai yra j istorin terito-
rija, lenkai aikino, kad Vilnijos gyventojai daugiausia kalba lenkikai,
o Vilnius lenkikas miestas. Kadangi iki XXa. n viena pus neneig,
kad Vilnius yra istorin LDK sostin, lietuviai atkakliai kartojo istorinius
argumentus.
Lenkikam ereliui sparnais kone apgobus emyno Rytus, J. Pilsudskis
motyvavo Vilniaus umim vietos lenk tautiniu apsisprendimu ir ko-
vos su bolevikais btinybe. Lietuvai papraius Antants demarkuoti lini-
j tarp Lenkijos ir Lietuvos kariuomeni, lenkai ignoravo 1919m. birelio
18 d. Maralo Foo linij, o Antant veng pripainti naujas valstybes,
laikydamasi Rusijos nedalomumo principo. Bta ir sav klaid su nie-
kuo nesitardamas A. Voldemaras birelio mnes, atsakydamas Didio-
sios Britanijos atstovo J. Simpsono klausim dl poirio federacij su
Rusija atsak, kad Lietuva galt sijungti Rusijos federacij madaug
tokiais pagrindais, kaip Bavarija Vokietijos sjung Kaune apstulbusi
Lietuvos vyriausyb skubiai paskelb, kad tai tik asmenin A.Voldemaro
nuomon...
Vis lietuvi emi sujungimas vien vienet dar praeito imtme-
io tautinio lietuvi judjimo plan dalis, nors LDK niekuomet Ryt Pr-
sijos, lietuvi vadinamos Maja Lietuva, nevald. Taiau Versalyje Lietu-
vos delegacija ikl Ryt Prsijos (kurioje tarp puss milijono vokiei
gyveno iki 100 000 lietuvi) teritorijos perdavimo Lietuvai ir ijimo
Baltijos jr per Klaipd klausim. Pralaimjusi kar Vokietija tam ener-
gingai nesiprieino, manydama sumainti sjunginink intrigas. Versalio
sutarties 28 straipsnis i ties atribojo Klaipdos krat nuo Vokietijos ir
perdav laikinai sjunginink kontrolei. Pranczija oro B. Klemanso
(Georges B. Clemenceau) rate vokieiams paaikino, kad sjungininkai
nepaeid taut apsisprendimo principo, nes Klaipdos regionas visada
buvo lietuvikas, o Klaipdos uostas tra vienintelis Lietuvos ijimas
jr. Administruoti Klaipdos krat pavesta pranczams. ie momentai
leis Lietuvai reikalauti tos teritorijos, kai tik Lietuva bus pripainta kaip
valstyb. Dl to megzti artimi ryiai su Prsijos lietuviais.
Lietuva Paryiuje turjo aikintis ir dl vidaus politikos klausim, at-
rm kaltinimus Lietuvos Tarybai dl provokikos politikos, paadjo
plai kultrin autonomij ydams, tautinms maumoms, aikino-
si dl numatomos ems reformos. Namie pavyko veikti destrukcijos
planus 1919m. rugpjt lietuvi valgyba aretavo 200 Lenk karins
organizacijos (Polska Organizacja Wojskowa, POW) nari, kurie planavo

perversm ir prolenkikos vyriausybs sudarym po io vykio lietuvi
pas federuotis su Lenkija krito. Skmingai likviduotas ir bermontinink
rengtas perversmas Kaune. Kovose gim Lietuvos kariuomens savanori
pulkai, partizanai miuose dl nepriklausomybs prarado 1 444 mones,
taiau apgyn krat ir istm i jo svetimas kariuomenes.
Paryiuje Lietuva gavo politin brit, materialin JAV, karin Pran-
czijos param. Pasamdyta usienio karinink tarnybai Lietuvoje, pra-
dta formuoti JAV lietuvi karin brigada nors daug toki sumanym
nepavyko dl finans stokos, jie turjo ger atgars tarp sjunginink.
Lietuvos delegacijos reikalavimu sudarytos prancz, brit, JAV ir An-
tants Aukiausiosios Tarybos karins misijos sustiprino viltis pasiekti
nepriklausomyb, be to, misijos suteik objektyvi informacij Antantei
apie padt Lietuvoje.
Britams rodant iniciatyv palaikyti Lietuv, j dka vyko pirmos ma-
sins diaugsmo manifestacijos 1919m. rugsjo 26 d. gavus ini, kad
Didioji Britanija oficialiai pripaino de facto Lietuv, tkstaniai moni
susirinko prie laikinosios sostins Kauno rotus. Laikraiai ra, kad to-
ki mini Kaunas neregjo penkis imtmeius, danguje skraid lktuvai,
tempdami Lietuvos trispalv, mons digavo, prezidentas A. Smetona
i balkono sveikino minias. Tais metais de facto Lietuv pripaino Nor-
vegija, Latvija, Suomija, 1920m. Pranczija (gegus 11 d.) ir Lenkija
(liepos 4 d.).
1920m. liepos 12 d. taika su Soviet Rusija

Lietuva atsidr dviej kar pralaimjusi valstybi Ru-
sijos ir Vokietijos interes sankirtoje. to dvejeto sfer eng atsikrusi
Lenkijos valstyb. Ji tikjosi upildyti atsiradus vakuum Ryt Europoje.
Vakar alys, manydamos sukurti cordon sanitaire tarp Rusijos ir Vokie-
tijos, Lenkijos planus irjo palankiai, taiau Lietuva man juos keliant
grsm savo sienoms ir atskiram valstybiniam gyvenimui.
Kovoti teko keliais frontais, nes dar viena alis, Rusija, visuomet pre-
tendavo LDK palikim ir Lietuv, kaip jos sudedamj dal. Taiau pi-
lietinio karo metais, spaudiama baltj kariuomeni, Soviet Rusija
1919m. rugsj msi iniciatyvos, pasil Lietuvai, Latvijai ir Estijai
pradti taikos derybas, taip de facto pripaindama tas valstybes ir susti-
prindama j pozicijas. 1920m. pradioje Lietuva sutiko pradti derybas.
Jos delegacija, vadovaujama Tomo Narueviiaus, atvykusi Maskv pir-

miausia pareikalavo pripainti atkurt Lietuvos valstyb, jos valstybingu-
mo tstinum nuo LDK. Taiau sovietai, vadovaujami Adolfo Jofs (Adolf
Joffe), traktavo Lietuv kaip nauj politin vienet ir sutiko pripainti Lie-
tuv remdamiesi nacij apsisprendimo teise taigi silpnesniu pripaini-
mo dokumentu.
Lietuviai atsigrieb 1 sutarties straipsnyje juo Rusija visiems laikams
atsisak teisi Lietuv ir pripaino jos nepriklausomyb ir suverenum.
Teritoriniai klausimai taip pat buvo sprendiami palankiai. Lietuviai pre-
tendavo buvusias Rusijos imperijos Vilniaus, Kauno, Suvalk ir Gardi-
no gubernij emes, kurias ir Rusijos vyriausybs tradicikai vadindavo
lietuvikomis. Nors dal t emi deryb met jau kontroliavo Lenkija,
A.Jof sutiko Vilni ir tas emes, net Gardin ir Lyd, kur lietuvi gyven-
ta ities maai, priskirti Lietuvai. Lietuvai pripainta teritorija buvo gana
artima 1795m. teritorijai. Taiau u tai A. Jof papra karins sjungos
su Soviet Rusija (lietuviai apie tai prane britams, manydami su j pa-
rama sumainti lenk apetitus Vilniui, taiau pranczai tokius ketinimus
neutralizavo). Toliau kaudamiesi dl didesns teritorijos Rytuose, moty-
vuodami jos dyd katalik tikjimo paplitimu, etnografiniais ir istoriniais
duomenimis, pasitelk savo delegacijos nari yd (S. Rozenbaumo) ir
baltarusi (D. Semako) argumentus, lietuviai patenkino dar vien A.
Jofs praym rayti, kad Lietuva ir Soviet Rusija niekuomet nebuvo
karo padtyje (tai skambjo paradoksaliai, nes sutartis vadinosi Taikos
sutartimi). Lietuva gavo 3 mln. aukso rubli kompensacij ir paadus,
kad gals isikirsti miko, atsiimti ivetus Maskv archyvus. Lietuva ri-
zikavo pasiraydama sutart, nes man, jog, baltiesiems nugaljus bole-
vikus, bt atiduota Rusijai arba Lenkijai. Apskritai 1920m. liepos 12d.
pasirayta Taikos sutartis su Soviet Rusija buvo didelis Lietuvos diplo-
matijos laimjimas mezgant ne tik savo alies santykius su Rusija, bet ir su
Lenkija. Negaljo ios sutarties ignoruoti ir Vakar valstybs.
Taiau sutartis turjo silpn viet prie jos 2 straipsnio sovietai bruko
slapt papildym, kad Rusijos dalini jimas Lietuvos teritorij karo su
Lenkija metu nebus traktuojamas kaip sutarties paeidimas ar nedrau-
gikas aktas prie Lietuv. Tai leido raudoniesiems 1920m. liepos 14 d.
okupuoti Vilni ir permesti per miest kariuomen lenk front Len-
kijos ir Soviet Rusijos kare Lietuva jau nebeatrod neutrali, kaip skelb-
si, o lenkams ji tapo bendro fronto prie bolevikus idavik toki teko
sumokti kain u Vilniaus pripainim.
Maskvos sutartis turjo ir alternatyv. Kai lenk daliniai, spaudiami

bolevik, m trauktis, konferencijoje Spa 1920m. liepos 516 d. didio-
sios valstybs nurod Lenkijai grinti Vilni Lietuvai ir Varuva sutiko.
Atsirado unikali galimyb atgauti sostin Antants padedamiems ir dar
pritariant Lenkijai. Taiau lenk karikiai neskubjo perduoti Vilniaus
lietuviams ir pirmi j eng Raudonosios armijos kavalerijos korpusai, o
Lietuvos kariuomen tik liepos 15-j jau padjus paraus po sutartimi
Maskvoje... Tad Vilni Lietuvai perdav ne lenkai, o bolevikai.
inoma, Taikos sutartis, pasirayta Maskvoje, bt nieko verta, jei Len-
kija nebt sumuusi Rusijos bolevik, nes ie intensyviai ruo sukilim
Lietuvoje 1920m. rugpjt. Jie atsiunt i RSSFR apie 2 000diversant su
padirbtais lietuvikais dokumentais, nelegaliai gabeno ginklus ir steig j
sandlius Kaune ir kituose miestuose, verbavo vietinius gyventojus. Tik
Raudonajai armijai pralaimjus prie Varuvos, bolevikai sukilim at-
auk. Taigi atsitiko stebuklas Lietuva iliko, suformavo 30 000 vyr ka-
riuomen, apsigyn ir pradjo tvarkyti vidaus ekonominius reikalus.
1921m. rugsjo 22 d. Lietuva buvo priimta Taut Sjung, nors di-
diosios Vakar valstybs dar negarantavo Lietuvos pripainimo de jure.
Neilgai trukus Vatikanas, JAV, Ispanija, Olandija, Skandinavijos alys, o
1922m. gruodio 20 d. keturios Antants valstybs (Pranczija, Anglija,
Italija, Japonija) pripaino Lietuv de jure. Lietuva nelengvai, taiau tapo
visateise Europos valstybe. Taigi istorins LDK dalybos baigsi tuo, kad
tautin valstybingum gyvendino tik lietuviai, o likusias LDK emes pa-
sidalijo Lenkija ir Soviet Rusija. Pirmsias sutartis Lietuva pasira kaip
tautin valstyb ir buvo tokia pripainta nepriklausomybs stebuklas
vyko. Atsilaik prie bolevikus ir kaimyns Lenkija, Suomija, Latvija
ir Estija, jos taip pat apgyn savo nepriklausomyb.
Paskutin federacijos su Lenkija galimyb

Neturdama pakankamai karini jg Lietuva nesugebjo
apjungti netgi vis etnini lietuvi emi, kur lietuviai sudar daugum
gyventoj karini susidrim su Lenkija metu buvo prarasti lietuvi-
ki Seinai ir Punskas. Kovos su lenkais gavo ne tik teritorin, bet ir so-
cialin atspalv 1920m. rugsj ministras pirmininkas M. Sleeviius
paskelb Seime, jog lenkai atakuoja, nes ms dvarininkai pakviet j
legionus Lietuv padti toliau inaudoti ms mones ir apginti savo
dvarus, visi, kas sveiki, turi griebtis ginklo. M. Sleeviiaus vaidmuo
Lietuvi artilerija prie lenk dalinius

1920 m. kovose prie Giedraii
nepriklausomybs kovose iskirtinis, nes jis pasiek politin susitarim,

konsolidavo centrin administracij ir pajung vietos savivaldybes, pa-
kviet prieintis siverliams ir tautines maumas, dl to Lietuvos ka-
riuomenje kovsi ir yd bei baltarusi savanoriai. Lietuviai atmet
bolevik klasins diferenciacijos schem M. Sleeviius pabr, kad
lietuviai yra arba valstieiai, arba j vaikai, kad bus dalijama lenk dva-
rinink, kuri vaikai nujo Lenkijos kariuomen, em, kad jos gaus
beemiai ir maaemiai dl to dauguma gyventoj parm vyriausyb.
Pabuvs Lietuvos rankose vos por mnesi Vilnius, Lenkijai sumuus
Raudonj armij, nuo 1920m. rudens atiteko Lenkijai. Nors 1920m.
spalio 7 d. Lenkijos ir Lietuvos delegacijos Suvalkuose pasira karin
susitarim dl kariuomeni demarkacijos linijos, paliekant Vilni Lietu-
vos pusje, spalio 9-j, dar prie sigalint susitarimui, lenk gen. L. e-
ligovskis su savo daliniais eng Vilni ir paskelb Vidurins Lietuvos
(Litwa rodkowa) sudarym. Pagal klasting J. Pilsudskio sumanym
miest um ne Lenkijos kariuomen, o neva nepaklususio Lenkijos val-
diai maitininko L. eligovskio vietini Vilnijos lietuvi ir baltaru-
si daliniai. L. eligovskio akcij sveikino minios Vilniaus lenk, Taut
Sjunga pasirod bejg, o Lietuvai dabar jau reikjo sustabdyti tolesn
eligovskinink judjim Lietuvos teritorij. Persigrupavusi Lietuvos
kariuomen tik lapkriio viduryje sustabd lenk dalinius miuose prie
irvint ir Giedraii.
Sjunginink architektai, konstrav pokario tvark, sivaizdavo Lie-

tuv buferine valstybe, kuri drauge su Latvija, Estija, Suomija, Lenkijos
vadovaujama, sudaryt patikim saugumo kordon nuo bolevizmo. Ta-
iau Lietuva tik i dalies tapo buferine valstybe, nes jos siekiai atgauti
Vilni ved j revizionistini valstybi draugij, nors revizijos siekis
netgi grs nepriklausomybs praradimu. inoma, kad lietuviai tapo
revizionistais per prievart. Pradioje (ypa usienio reikal ministras
A.Voldemaras) prie Varuv band atsilaikyti Vokietijos ar Soviet Ru-
sijos padedami, taiau pastarj tai neviliojo. O juk Lietuvai dar reikjo
iekoti paramos ir Vakaruose, o inaudoti kaimyn konfliktus savo nau-
dai neuteko jg. Todl Lietuvos santykiai su sovietais ir grsti priei-
kumu Lenkijai dl Vilniaus. Sovietams tai tiko, nes jie siek skaldyti ir
valdyti, o per tai daryti tak regione. Vengianiai Lenkijos globos Lie-
tuvai Soviet Rusija, iaip ar taip, buvo vienintel alis, kuri pripaino
Lietuvos interesus Vilniuje. Suprasdama tikruosius soviet ketinimus,
netgi pavoj tapti soviet satelite, Lietuva tikjosi Vokietijos paramos,
kurios kartais ir susilaukdavo.
Lietuvos usienio politik nulm dvi svarbiausios teritorins proble-
mos Vilniaus ir Klaipdos klausimai. Btent dl teritorini problem
Lietuva vaidino kur kas svarbesn vaidmen Europos politikoje, negu tai
leido jos dydis. Taiau 1921m. Vilniaus klausimo ir Lietuvos ir Lenki-
jos prieprieos sureguliavim Sjungininkai suman isprsti federa-
cijos bdu. Varuva tam nesiprieino, taiau lietuviams federacija neti-
ko kam tada apskritai kovoti dl nepriklausomybs? Vakar sostinse
federacijos idjai ipopuliarjus Lietuva lyg tyia nieko geresnio neturjo
pasilyti. Deryb su Lenkija mediatoriumi tapo buvs Belgijos usienio
reikal ministras Polis Himansas (Paul Hymans). Jis man sudaryti fede-
racij, tarnaujani Lietuvos ir Lenkijos interesams, kuri prisidt prie
taikos Europoje.
Deryboms Lietuvos delegacijos vadovas Ernestas Galvanauskas gavo
didelius galiojimus patenkinti Lenkijos ekonominius interesus, garan-
tuoti lenkams prijim prie Baltijos jros, sudaryti konvencijas, skaitant
gynybin, kad tik pavykt susigrinti Vilni. O vyriausiasis Lenkijos
derybininkas ymonas Askenazis (Szymon Askenazy) man susitelkti
federacijos koncept, bet... apeiti Vilniaus tem. Lietuviai federacijos
principo veng logikai manydami, kaip ia 2 milijonams lietuvi nepa-
skendus 28 milijon lenk jroje, taiau dertis sutiko, jeigu tik Varuva
pripains Lietuv su sostine Vilniumi.
Per tris savaites P. Himansas veicarijos pavyzdiu paruo Lietuvos

federacins valstybs, sudarytos i Kauno ir Vilniaus kanton, projekt.
Lietuva ir Lenkija turjo koordinuoti usienio politik ir sudaryti karin
ir ekonomin konvencijas. Abi alys sutar priimti t plan kaip baz
diskusijom. 1921m. vasar Taut Sjungos Taryba prim rezoliucij,
pritariani Himanso planui. Rugsj Himansas dar patais plan lietuvi
naudai Vilniaus regionas jau nebesudar kantono, o atitiko autonomi-
nio rajono status. Dabar abi deryb alys stengsi, kad susitarimas ne-
vykt, tik kad ne jos likt dl to kaltos.
Lietuvos viduje deryboms dl Himanso plano pritar Lietuvos diplo-
matai, taiau prieinosi visos politins partijos, karin vadovyb, Lietu-
vos auli sjunga, grasinta net perversmu planas vertintas kaip lenk
Trojos arklys. J atmesti ragino Vokietijos ir Rusijos diplomatai. Lapkriio
15 dien Kaune ant derybininko E. Galvanausko miegamojo palangs
sprogo padta bomba daugelyje viet sueistas E. Galvanauskas liko
gyvas, taiau atentatas niekuomet nebuvo tirtas, o kaltininkai nesurasti.
Lenkijos ir Lietuvos federacijos planas suiro, o triumfavo... Maskva, tai
vertinusi kaip pat didiausi savo diplomatijos laimjim.
Lenkai, matydami Lietuvos vykdom lenk dvarinink ekonomins
jgos silpninim (nepriklausomybs kare daugiausia lenk dvaruose
vykdytos arkli, paar, maisto rekvizicijos) ir ems vald apkarpym,
nebelauk. 1922m. saus jie sureng rinkimus Vilniaus krate Viduri-
nje Lietuvoje, kuri formaliai prisijung prie Lenkijos, o Lietuva liko nei
karo, nei taikos situacijoje. Ar Lietuva nepralaimjo neinaudojusi vis
federacijos idjos su Lenkija galimybi, kad Ryt Europoje nebuvo dieg-
tas veicarijoje pasiteisins kanton principas? Tiktiniau, kad kantonin
Lietuva bt tapusi dviej kalbini nacionalizm iaurs Airija, konflikto
tarp dviej tautini grupi idiniu, tik ne religijos, o kalbos pagrindu.
Neabejotina, kad lenk ir lietuvi liberalai bt sutar, taiau kaip bt
sugyven Vilniaus regione lenk ir lietuvi nacionalizmai? Ar Varuva
nebt diktavusi Vilnijos kantono (ar autonomijos) lenkams savo politi-
kos? Ar lietuvi kalba bt dominavusi, ar galt plstis jos vartojimas,
ar galjo ji tapti bent lygiateise su lenk kalba Vilnijoje? tai svarbiausi
klausimai, kankin tautos lyderius. Liko ir teisini kolizij Lenkijos ir
Soviet Rusijos siena pagal 1921m. Rygos sutart jo rytus nuo Lietu-
vosSoviet Rusijos sienos, nubrtos pagal 1920m. Maskvos taikos su-
tart tarp Lietuvos ir Soviet Rusijos. Pagal abiej t sutari punktus dl
Vilniaus turjo susitarti Lietuva ir Lenkija. Maskva patvirtino, kad sutar-
tis su Lietuva tebelieka galioti, kad Lietuva turi suverenias teises Vilni,
kol neatsisakys savo suverenumo Lenkijos naudai.
Ambasadori konferencijos 1923m. kovo 15 d. sprendim, paliekant is-
torin Lietuvos sostin Vilni Lenkijai, savotikai lm, praleids prog pa-
tylti E. Galvanauskas, nota pakviets nustatyti Lenkijos rytines sienas.
Ambasadori konferencija tai suprato kaip norjo suprasti neva Lietuva
pati pageidauja Vilniaus priskyrimo Lenkijai, tad patvirtino Lenkijos sien
su Rusija pagal 1921m. Rygos taikos sutart ir nauj demarkacijos linij
tarp Lietuvos ir Lenkijos (Vilnius liko pastarosios pusje). Lenkijos nuosta-
bai Lietuva kategorikai atsisak pripainti io sprendimo teistum, o Len-
kija ir Vakar alys suprato, kad Vilniaus klausimas isprstas. Tai sukr
nenusakom tamp pagal Lietuvos ir Lenkijos demarkacin linij, udar
per j bet kok traukini ar net pato judjim keliolikai met, o automobi-
li kelyje iaugo storoki bereliai... Tikriausiai Europoje tuo metu nebuvo
prieikesni dviej ali kaip Lenkija ir Lietuva.
Lenkijos vykdytas Vilniaus umimas galutinai nulm Lietuvos pasi-
rinkim tarp nacionalinio-etninio ir tradicinio, istorinio savo valstybin-
gumo. Tebetvyranti jungimo Lenkij grsm Lietuvos valstybei sukr
apsupties mentalitet, sustiprino lietuvi nacionalizm, o j politinje
smonje antilenkikumas i politikos pamau virto kone religija. Savi-
gynos pozicija takos turjo ir Lietuvos usienio politikai. Tuo aspektu
Lietuva i esms nesiskyr nuo tuometini Europos valstybi, nors lie-
tuvikasis nacionalizmas nebuvo ekspansionistinis, o tik band atsispirti
kit ekspansijoms.
Steigiamasis Seimas ir jo nutarimai

Pasaulinio karo metais tautos fizins, materialins jgos i-
seko lietuviai kovsi Vokietijos, JAV armijose, apie 11 000 lietuvi uvo
kovodami Rusijos kariuomens gretose. al nualino rus ir vokiei karo
veiksmai, rusai evakuodamiesi ive 160 pramons moni, ne geriau
elgsi ir Oberostas. Lietuvos pirmj met pajamas biudet teik dau-
giausia miko ir lin eksportas. sitvirtinus didumoje savo teritorijos atjo
eil valstybs struktros klausimams. Dl nepriklausomybs kov rinki-
mai Stegiamj Seim surengti tik 1920m. balandio viduryje, rinkim
teis gavo 21 met sulauk Lietuvos pilieiai, neatsivelgiant j tikjim,
tautyb ar lyt. Rinkim teis Lietuvoje, kitaip nei Pranczijoje ar dauge-
lyje Europos valstybi, turjo ir moterys, leista balsuoti ir kariams.
Visuomen aktyviai dalyvavo 1920m. balandio 1415 d. rinkimuo-

se, kuriuos laimjo krikioni demokrat blokas (j sudar trys partijos:
Lietuvi krikioni demokrat partija (LKDP), Lietuvos kinink s-
junga (LS) ir Lietuvos darbo federacija (LDF), joms atiteko 59 vietos).
Katalikikame krate tai nebuvo sensacija, nes tikinios moterys balsa-
vo u kunig partij, be to, Katalik banyia, dvasininkai jo su aikiais
antilenkikais kiais ir, kas dar svarbiau, adjo nacionalizuoti arba ap-
karpyti dvarus ir idalyti em valstieiams. Kairysis valstiei liaudinin-
k blokas (vliau Lietuvos valstiei liaudinink sjunga LVLS) gavo
29 vietas, treia liko Lietuvos socialdemokrat partija (LSDP). Deimt
viet Steigiamajame Seime gavo tautins maumos (6 ydai, 3 lenkai ir
1 vokietis). Steigiamj Seim buvo irinktos ir penkios moterys. Tad
i viso irinkta 112 atstov, kurie gegus 15 dien laikinojoje sostinje
Kaune susirinko pirmj Seimo posd. O juk planuota irinkti ir apie
100 Seimo atstov Vilnijoje, 9 vietos skirtos Maajai Lietuvai, taiau rin-
kimai ten nevyko, nes Lietuva t teritorij nekontroliavo. Tai rodo, kad
turimos teritorijos Lietuva dar nelaik galutine.
Steigiamojo Seimo nariai stengsi pateisinti rinkj lkesius. Vien-
balsiai priimtas Lietuvos valstybs nepriklausomybs proklamavimo
dokumentas, kuris dar kart, kaip ir 1918m. Vasario 16 Aktas, skelb,
kad Lietuva yra nepriklausoma valstyb, su etnologinmis sienomis, tai
tikriausiai turjo reikti, kad kiek atsitraukta vien nuo etnografini sien
plan, turint vilt, kad teritorija padids. Steigiamojo Seimo pirmininku
irinktas LS lyderis agronomas Aleksandras Stulginskis (19221926m.
irinktas Lietuvos prezidentu), o birelio 19-j sudaryta liaudininko
Kazio Griniaus vadovaujama vyriausyb. Pademonstruota vienyb su
Maja Lietuva Steigiamasis Seimas 1921m. lapkriio 11 d. vienbalsiai
pareikalavo jungti Klaipdos teritorij Lietuvos sudt.
Seimas 1922m. rugpjio 1 d. priimtoje Lietuvos Valstybs Konsti-
tucijoje tvirtino Pranczijos III respublikos pavyzdio demokratijos
principus. Lietuvos valstyb nepriklausoma demokratin respublika,
aukiausioji valdia priklauso tautai (LDK laikais tik bajorai turjo auk-
iausij valdi ir um iskirtin padt alyje). Lietuvi kalba pirm
kart teisinta kaip valstybin. Neirint lyties, kilms, tikjimo ir tau-
tybs, visiems Lietuvos pilieiams garantuota lygyb prie statymus ir
kitos demokratins teiss. Valstybs vliavos spalvomis (geltona, alia,
raudona) atsisakyta bendrumo su LDK valdov naudota vliava, taiau
herbas baltas Vytis raudoname fone liko tas pats. Valstybs sostin
nevardyta. Konstitucija ypa dideli gali suteik Seimui, kur sudar

vadinamieji tautos atstovai. Seimas ir prezidentas (renkamas Seimo) ren-
kami trejiems metams. Konstitucija suteik plai autonomij Lietuvoje
gyvenusioms tautinms maumoms, teisino privalom pradios moksl.
Vilniaus problema, tempti santykiai su Lenkija i dalies lm ir Lietu-
vos demokratijos lyg alyje buvo karo padtis, dl to vykdyta spaudos
cenzra, piliei susirinkimai apriboti, valdantieji baud opozicijos pu-
blicistus; pasdjo kaljime ir ariausi kritikai tautininkai A. Voldemaras,
A. Smetona.
Nebelikus vilties atkurti didel istorin Lietuv, reikjo sukurti pa-
tikim ekonomin baz tautinei valstybei, todl valstietikame krate
svarbiausiu tapo klausimas, kam priklausys pagrindinis valstybs tur-
tas em. Lyginant su Latvija ir Estija, dvarinink emvalda Lietuvoje
buvo perpus maesn, o dvarai maesni 56 kartus, valstiei kio ploto
vidurkis Lietuvoje 15,2 ha (Latvijoje 21,0, Estijoje 29,4 ha). ems
geiste geid beemiai (21 proc. ems kyje dirbusi gyventoj) ir smul-
kieji valstieiai (apie 25 proc.). Savo prast gyvenim jie aikino dvar bu-
vimu, kaltino ems paskirstymo netolygum, o socialin neteisingum
atrino ir tautinis aspektas daugiau kaip pus stambi emvaldi buvo
Varuv besiorientuojantys lenkakalbiai senlietuviai, kuriems priklau-
s 26proc. valstybs teritorijos. Tik idalijusi dvar em valdia galjo
tiktis plai valstietijos sluoksni paramos.
1922m. vasario 15 d. Steigiamasis Seimas krikioni demokrat
balsais prim pagrindin ems reformos statym. Valstybin ems
fond paimta valstybin em ir kiti privilegij teismis i caro valdios
gauti dvarai, visa prie Lietuvos nepriklausomyb bermontinink ar len-
k armijose kovojusi asmen em, taip pat privai asmen, banyi,
vienuolyn ir kit banytini institucij em, jei jos bta daugiau nei
80ha. Tokia ems riba pasirinkta neatsitiktinai tai skiriamoji riba tarp
sulenkjusi dvarinink ki ir t stambi ki, kuriuos XIXa. pabaigo-
jeXXa. pradioje sigijo prakut lietuvi valstieiai ar negauss to meto
lietuvi inteligentai, pramonininkai ir prekybininkai (dar radikaliau elg-
tasi Estijoje ir Latvijoje, ten em paimta i vokiei baron ir neliesti iki
50 ha dydio dvarai). Pirmiausia ems gavo kariai savanoriai, beemiai
ir maaemiai (turj maiau kaip 10 ha) valstieiai, kaimo amatininkai,
kai kurios valstybins ir visuomenins staigos.
Vykdant ems reform nyko senieji kaimai, mons kl savo sody-
bas vienkiemius, prasidjo ems kio modernizacija, dingo trilauk
sjomaina. Valstyb lengvatinmis slygomis aprpindavo kininkus

geresnmis jav sklomis, veisliniais gyvuliais, padjo rengti ems kio
specialistus. ems kyje pradtos naudoti organins ir mineralins tr-
os, pagerjo jav derlingumas (nuo 9 cnt prie kar iki 12 cnt ketvirta-
jame deimtmetyje). kininkai pradjo kooperuotis, krsi pieno per-
dirbimo bendrovs, sigijus moderni rang, aldytuvus, didjo pieno ir
msos produkt eksportas usien.
alyje tebekursavo ostmarks, kurias Lietuvos valdia pavadino auksi-
nais. Sunkmeiu labai nukrits vokik pinig kursas neigiamai veik Lie-
tuvos ekonomik, katastrofiki infliacijos padariniai vert Lietuvos valdi
iekoti sprendimo. Steigiamasis Seimas 1922m. rugpjio 9 d. prim Pi-
niginio vieneto statym, kuris skelb, kad piniginis Lietuvos vienetas yra
auksu paremtas litas, kur sudaro 100 cent. 1922m. spalio 1 d. Lietuvoje
vestas litas. Jo aukso turinys buvo lygus 0,150462 g gryno aukso, t. y. litas
buvo prilygintas JAV doleriui santykiu 10:1. Per vis nepriklausomos Lie-
tuvos laikotarp litas ilaik stabil kurs, valiuta buvo pagrsta vertybiniais
popieriais ir sukauptomis 12 ton aukso, todl ji gerai vertinta ir kitose u-
sienio valstybse. 1923m. savo valiut sived latviai ir lenkai.
Laisvs slygomis spariai kilo vietimas, atsidar nauj mokykl,
1919m. Lietuvoje jau veik 1 036 mokyklos, jose buvo 45 540 mokini,
Auktieji kursai Kaune netrukus peraugo Lietuvos universitet (atida-
rytas 1922m. vasario 16 d.). Per nepilnus du deimtmeius jis pareng
3700 specialist, mokslinink, pedagog. Lietuvi kalba tapo ne tik vals-
tybine staigose, bet ir karine (steigta Kauno karo mokykla), mokslo ir
mokslini tyrim kalba. Gim naujos tradicijos 1924m. Kaune sureng-
ta pirmoji alies dain vent.
Reformos vyko nedidelje, monoetninje alyje 1923m. rugs-
jo 17 d. pirmojo Lietuvos gyventoj suraymo duomenimis, j buvo
2 028 971 (be Vilniaus ir Klaipdos krat). Lietuviai sudar 82 proc.,
ydai 7, vokieiai 4, lenkai 3, rusai 2,3 proc. gyventoj. Lietuva ems
kio alis kaime gyveno 84 proc. gyventoj, o lietuviai sudar 91 proc.
j. Nors buvo emdirbi tauta, lietuviai sudar 50 proc. miesto gyventoj,
ydai tredal miest ir miesteli ir tik 0,5 proc. kaimo gyventoj. Dau-
gum visose profesijose alyje sudar lietuviai, taiau yd verslininkai
dominavo eksporte ir importe, be to, ydai sudar 83 proc. vis prekybos
moni savinink, lietuviai vos 13 proc.
Apie 350 000 lietuvi tuo metu gyveno JAV (i j 180 000 gim Lie-
tuvoje), apie 100 000 Vilniaus krate, 6 000 Anglijoje. Pirmais neprik
lausomybs metais tkstaniai emigrant gro Lietuv, pirko em,

pradjo verslus, atidar pramons mones, bankus. T. Narueviius,
Bronius Balutis, Jonas ilius, Jonas lipas, Steponas Darius ir kiti tapo
inomais visuomens veikjais, diplomatais, karikiais. JAV lietuvi siun-
iami pinigai sudar 1/10 Lietuvos valstybs biudeto, ieivijos politins
srovs finansavo Lietuvos politines partijas, rinko aukas valstybs krimo
darbams.
TAUTOS TAPSMAS
Lietuva gyja jr uost

Klaipdos prisijungimas
T autins valstybs prioritetas lietuvi tauta, todl

nemaai dmesio skirta Ryprsiams, kur daug vietos
gyventoj vartojo lietuvi kalb, jo lietuviki laikraiai, t srit ka-
kada pretendavo Vytautas Didysis. Netekusi Vilniaus, Lietuva atsisuko
Maj Lietuv. Britai tuo tarpu ikl idj, kad Lietuva u prarast Vil-
ni turi gauti Klaipd, nors vliau pasisak u laisvojo miesto status.
Lietuviams main principas netiko, nes Vilnius senoji sostin, taiau
uostas labai rpjo. Pagal Versalio sutart Klaipd vald prancz admi-
nistracija, remiama bataliono prancz pstinink. Pranczai skelb, kad
Klaipda gali tapti Lietuvos, bet tik susivienijusios su Lenkija, dalimi. Mat
ir Lenkija neslp savo plan sitvirtinti Klaipdoje. Ministras pirminin-
kas E. Galvanauskas, sitikins, kad per Taut Sjung ar Ambasadori
konferencij Lietuva Klaipdos negaus, nusistat uimti krat jga (anot
A. Smetonos, be faktins kontrols nebus juridins), J. Pilsudskio pavyz-
diu pastatyti visus fait accompli padt ir tada dertis. 1922m. pradioje
Lietuvos atstovas Klaipdoje Jonas ilius prane vyriausybei, kad tra
viena galimyb pasiimti miest uimti j karine jga. Karikiai laik tai
24 valand reikalu.
Tik keli mons i vyriausybs inojo apie E. Galvanausko plan pa-
ruoti akcijos Klaipdoje politin apsaug ir diplomatin gynyb. Siekda-
ma vietos gyventoj palaikymo, prolietuvik nuotaik paioje Klaipdo-
je, Lietuva pinigais parm prolietuvikas organizacijas, nupirko palanki
sau straipsni, laikrai, sigijo nuosavybs. Lietuvos vadovai usitikri-
no ir palanki Vokietijos pozicij Vokietijos valdia, manydama, kad
ateityje bus geriausia, jei Klaipda atiteks Lietuvai (radus prog lengviau
bus atsiimti negu i prancz?), neprietaravo Lietuvos akcijai Klaip-

doje, jei pranczai bus i ten ispirti ir Lietuva garantuos vietos vokiei
ekonomines ir kultrines teises. Kadangi Maskva visur stengsi pakenkti
Lenkijai, sovietai akcijai irgi neprietaravo, o jei Lenkija pajudt prie
Lietuv sovietai sak neliksi stebtojai.
Klaipdos krato lietuviai, ilgus amius gyven veikiami vokiei kul-
tros, liuteronai, o ne katalikai, politikai liko itikimi Vokietijai, todl pa-
tys sukilti nesiruo. Tik Rytprsi lietuvi aktyvistai pasisak u susijun-
gim su Lietuva tautins kultros ir kalbos isaugojimo labui, tikdamiesi
gauti gerus postus administracijoje. Lietuvai liko sukilimo inscenizacijos
scenarijus. Abipusis psichologinis atotrkis akivaizdus E. Galvanauskas
ir ruoiamo ygio vadas, valgybos karininkas Jonas Budrys (Polovins-
kas) nustebo, jog kadriniai Lietuvos kariuomens karininkai, kovoj prie
lenkus, bermontininkus ir bolevikus, nenoriai rasi Klaipdos yg,
nes... nelaik to kova u tvyn.
1923m. sausio 6 d. ilutje sudarytas Vyriausias Maosios Lietuvos
gelbjimo komitetas (VMLGK) po trij dien papra Lietuvos ateiti
pagalb. Sausio 9-j civiliai aprengti 1 050 Lietuvos savanori, kuri
kiense nebtum galjs rasti n vieno lietuviko dokumento, degtuk
ar cigarei pakelio, pereng sien. Tarp j Klaipd ygiavo 40 regu-
liariosios kariuomens karinink ir 584 kariai, kiti auliai, studentai ir
apie 300 vietini gyventoj, tarp j keli vokieiai, kaip rodymas sjun-
gininkams, kad sukilo vietiniai. ygio dalyviai spti susidrim metu
stengtis nukauti kuo maiau prancz. Akcija pradta laiku: Vakaruose
vyko karti disputai dl nesumokt vokiei reparacij ir prancz da-
lini vedimo Ruro krat. ygis Klaipd vyko sklandiai, Kaunas j
pristat kaip vietini sukilim, juoba kad ir vietos vokieiai neprieta-
ravo. Pranczams lietuviai aikins, kad sukilimas vyko prie vokieius,
o ne prie Gabrielio ano Petisn (Gabriel Jean Petisne) administracij.
Susiaudymuose nuo prancz kulk uvo 16 lietuvi, nuo lietuvi du
pranczai, taiau garsiai protestavo visi ariausiai pranczai, formaliai
vokieiai ir net britai. Lenkija laiksi ramiai, privengdama karins Vokie-
tijos reakcijos J. Pilsudskis pareik, kad jo politika yra i esms taiki ir
kad jis nepuls Lietuvos, kuri yra tvynin alis.
Kaunas triumfavo, euforija apm vis al. Sukilli skm atro-
d kaip moralin satisfakcija u prarast Vilni. 1923m. sausio 17 d.
VMLGK paskelb sprendim prisijungti prie Lietuvos autonominmis
teismis ir papra Lietuvos vyriausybs karins ir finansins pagalbos.
Ministras pirmininkas Ernestas Galvanauskas

Klaipdoje 1923 m. priima lietuvi parad
Kilniairdikai nusiteiks Lietuvos Seimas sausio 24-j mielai patenkino

praym, o vasario 17-j Ambasadori konferencija perleido suvere-
nias Klaipdos teises Lietuvai. Lietuviai tai laik didiausia savo diploma-
tine ir karine pergale, kokia ji i ties ir buvo.
1924m. gegus 8 d. Memelio (Klaipdos) Konvencija ir Statutas pa-
naikino Klaipdos problemos teritorin aspekt, paskelbdamas region
autonomine Lietuvos dalimi. 1925m. Klaipdos krato gyventoj suray-
mo duomenys parod, kad krate gyvena 141 000 gyventoj, i j 64 000
vokiei, 37 000 lietuvi ir 34 000 klaipdiei, kurie namuose kalbjo
lietuvikai. Kadangi Lietuva be vidini skrupul laik klaipdieius lie-
tuviais, skaiiavo krate esant 50,8 proc. lietuvi. Lietuva gijo neualant
uost.
Sureguliavus santykius su sjungininkais, stengiantis ivengti dvejoni
dl naujo teritorijos statuso, su Vokietija pasiraytas kompleksas sutari,
svarbi prekybos ir laivininkysts sutartis, o 1928m. sausio 29 d. po ilg
ir sunki deryb pasirayta Lietuvos ir Vokietijos sienos sutartis. Abi a-
lys Berlyne nustat sienos linij, kuri Klaipdos teritorij paliko Lietuvos
pusje. Paskui Lietuva tikjosi, kad Klaipdos klausimas bra tik vidaus
problema, taiau vokieiai neman, kad technins sutartys reikia galuti-
n Klaipdos atsisakym...
Kairs demokratija ir
1926 met gruodio perversmas
Nepaisant geografinio artumo, istorijos bendrumo, etnins
giminysts (tarp latvi ir lietuvi) ryiai su Latvija ir Estija nesipltojo.
Nors nepriklausomybs kov metu bta ir bendradarbiavimo, ir ryting
raginim kurti sjung, trys alys keliavo skirtingais keliais. Latvija ir Es-
tija veng kitis Lenkijos ir Lietuvos konflikt dl Vilniaus, abi gravitavo
Varuv, o Lietuva dl Vilniaus problemos ikrisdavo i perspektyvaus
regioninio darinio su Lenkija prieakyje. Inaudodama lietuvi ir lenk
konflikt savo tikslams Maskva aid savo naudai, o tai kenk ir Baltijos
ali, ir Lenkijos interesams. Tiesa, Latvija 1921m. vasario 16 d. pripai-
no Lietuv de jure Lietuvos tarptautins izoliacijos metu tai buvo didel
parama. Kovo mnes, pasitelkus tarptautin arbitra, nustatyta siena
tarp abiej ali.
Puoselta nemaai grai Baltoskandijos idj ir plan, taiau ben-
dradarbiavimas su Skandinavijos alimis neisiplt. Lik vienii lietuviai
1926m. rugsjo 28 d. Maskvoje pasira nepuolimo ir neutralumo sutart
su SSRS. Sutartyje SSRS patvirtino, kad ilieka visos 1920m. sutarties s-
lygos. Georgijaus ierino nota prie io pakto patvirtino Lietuvos intere-
sus Vilniuje; sovietai utikrino lietuviams, kad de facto esantys Lietuvos
sienos paeidimai nepakeit Maskvos pozicij dl Lietuvos teritorinio
suverenumo. Taigi Maskva, nepaisydama Lenkijos nepasitenkinimo, pri-
paino Lietuvos suverenitet Vilniuje.
Lietuvos politines jgas veik bendrieji Europos procesai parla-
mentarizmo krizs, diktatr vedimai, perversmai. Bolevik diktatra
SSRS, Benito Musolinio (Benito Mussolini) atjimas valdi Italijoje,
perversmai Bulgarijoje, Portugalijoje, o ypa karinis perversmas 1926m.
gegu Lenkijoje, kurio metu valdi gro J. Pilsudskis, skatino veikti
visus, nepatenkintus Seimo valdymu (seimokratija). O ia dar po kie-
toko trej met krikioni demokrat bloko valdymo 1926m. gegus
89d. rinkimai 85 viet III Seim atne sensacij LKDP blokas pra-
laimjo. Nauj valdanij koalicij birel pirm kart suformavo kair
valstieiai liaudininkai ir socialdemokratai, prie j prisidjo septyni tau-
tini maum atstovai Seime. Prezidentu irinktas valstiei liaudinink
lyderis Kazys Grinius. Socialdemokratai j parm tik su slyga, kad jis
derins visus ingsnius su jais. Vyriausybje dominavo valstieiai liaudi-
ninkai su ministru pirmininku M. Sleeviiumi prieakyje.
III Seimo naujoji valdanioji dauguma skubjo diegti alyje visateis

demokratin santvark. Birelio 17 d. panaikinta karo padtis, amnestuo-
ti politiniai kaliniai, tarp kuri bta nemaai pogrindins LKP nari, pa-
naikinti visi spaudos apribojimai, pirm kart alies istorijoje leista laisvai
rengti susirinkimus. Naujoji valdia, taupydama las, maino atlygini-
mus, planavo vesti civilin metrikacij (didelis finansinis smgis kata-
lik kunigams, nes nuo 1927m. pradios dar ketinta nebemokti alg
dvasininkams), m mainti karinink skaii. siut karininkai vienam
Seimo nariui populiariai iaikino, kas atsitiks: Ponai, ne js kariuomen
sumainsite, o kariuomen jus sumains. Staigios reformos ir kilns val-
dios siekiai atsisuko prie j pai. Nuo 1926m. rudens opozicija Seime
ir savo spaudoje vis daniau pradjo kalbti apie komunizmo grsm Lie-
tuvos nepriklausomybei, kaltino valdi netvarkant komunist sumai-
nus politin policij nebeliko kam tramdyti prievalstybinius isiokimus,
chuliganai po komunist miting su raudonomis vliavomis rankose
gatvse ukabinjo uniformuotus karikius, nuo bolevizacijos iurpo
opozicijoje esantis krikioni demokrat blokas, tautininkai, karininkai
ir juos palaikantieji (lapkrit raitoji policija brutaliai ivaik patriotin
student demonstracij). Bolevizacij papild kaltinimai polonizaci-
ja, mat vykdydama rinkiminius paadus vyriausyb lenkams leido steigti
70 lenkik mokykl, o tai, esant temptiems Lietuvos ir Lenkijos santy-
kiams, vertinta kaip pavojus visai tautai.
Demokratija Lietuvoje, pasak A. Smetonos, tai nupirkti per dideli batai
vaikams parlamentarizmo tradicija vos per eerius metus nesubren-
do, nesitvirtino, ypa sunkiai seksi sudaryti koalicijas. Seimas atrod
smulkmenikai besikiantis vykdomosios valdios reikalus ir nekompe-
tentingas. Demokratinis valstybs modelis konservatyviajai pusei pasiro-
d neatitinks tautos interes, apleidiantis lietuvybs sklaid, sudarantis
grsm bolevizmui tarpti. Tuo metu politin aren ijo kariuomen:
karikiai ne tik apgyn Lietuvos laisv, prijung Klaipd, karininkai
jaut savo jg prie politikus, jie skyr laiko kari vietimui, lavino juos
fizikai, dieg sport, higienos inias. Pabg staigaus alies politinio vek-
toriaus krypteljimo kair, aktyviausi karininkai 1926m. gruodio 17d.
ankst ryt ived kareivius miest, pastat sargybas prie svarbiausi
valstybini staig. 3 val. 43 min. Seimo sal siver ginkluoti karikiai
nutrauk posd dl kit met biudeto, ivaik Seim, sum preziden-
t, visus ministrus ir kelet Seimo nari. Nesutikus pasiprieinimo mjr.
Povilas Plechaviius pasiskelb vyriausiuoju perversmo vadu ir laikinu
1926 m. gruodio 17 d. perversmas

arvuoiai prie Vyriausiojo tabo
diktatoriumi, taiau netrukus pasil savo post pirmajam Lietuvos

valstybs prezidentui A. Smetonai. is sutiko, nes karininkai vykd jo
kelt slyg perversmas pavyko be vio.
Spaudiant perversmininkams prezidentas K. Grinius, gavs valstiei
liaudinink vadovybs pritarim, atstatydino M. Sleeviiaus vyriausyb
ir nauj Ministr kabinet paved sudaryti tautininkui A. Voldemarui.
Gsdinamas pilietinio karo galimybe, kuria galjo pasinaudoti Lenkija,
sutiko atsistatydinti ir pats K. Grinius, tikintas, kad naujoji valdia lai-
kysis konstitucijos. Tautininkai, susitar su krikioni demokrat bloku,
vengdami naujos vyriausybs tarptautinio pripainimo problemos, gruo-
dio 19 dien suauk III Seimo nepaprastj posd. Jame LKDP bloko
balsais nauju alies prezidentu irinktas tautinink lyderis A. Smetona,
kuris prisiek laikytis alies konstitucijos. LKDP blokui atiteko Seimo pir-
mininko (juo irinktas A. Stulginskis) ir jo pavaduotoj postai.
Siekdami pateisinti gruodio vykius tautininkai ir krikionys demo-
kratai skelb Lietuv igelbj nuo komunist perversmo (1924m. gruo-
dio 1 d. komunist puas Estijoje rod esant toki galimyb). Keturi
Lietuvos komunist partijos (LKP) vadovai nuteisti mirties bausme ir po
deimt dien nuo perversmo pradios suaudyti tai turjo reikti, kad
tikrieji kaltininkai nubausti, nors opozicins partijos komunizmo pavo-
jaus nemat.
A. Smetona ir A. Voldemaras
atvirai pabrdavo stipri prezi-
dento gali btinyb, nevertino
politini partij vaidmens, es
atstovavusi tik dalies, o ne vi-
sos tautos valiai, ir neketino su-
grti vadinamuosius seim
laikus, prilygintus netvarkai ir
anarchijai. III Seimo pradti dar-
bai vardyti kaip nevykdomi ir Antanas Smetona Lietuvos prezidentas
prieingi pagrindiniams tautos 19191920 ir 19261940 m.
psichikos dsniams. Atsitokjusi
kairioji opozicija dar paband perversminink stiliumi grinti Seim,
taiau 1927m. pavasar apie Seimo nar valstiet liaudinink Juoz Pajauj
susibrusios grups perversmo planas, sumus J. Pajauj, lugo. Opozi-
cijai protestuojant prie J. Pajaujo sumim, nepritarus vyriausybs de-
klaracijai, 1927m. balandio 12 d. prezidento aktu III Seimas paleistas,
o nauji rinkimai neskelbiami, teisinantis rengiamu plebiscitu. Taip pre-
zidentas A. Smetona vienu ypu nuo valdios vairo nustm ir stipriausi
alies politin jg krikionis demokratus.
1927m. rugsjo 89 d. ginkluotos socialdemokrat grups sureng
puus keliose apskrityse. Sukilimas kuriam laikui pavyko tik Tauragje,
buvo perimtas vadovavimas miestui, taiau valdia j nuslopino, daugu-
m jo dalyvi sum ir nuteis. Sukilusieji su savo lyderiu Jeronimu Ple-
kaiiu prieakyje pasitrauk usien ir kur laik, veikdami i Rygos, o
paskui i Lenkijos, vykd teroro veiksmus, puoseldami planus... autori-
tarins Lenkijos padedami nuversti nedemokratin A. Smetonos valdi.
Tai diskreditavo socialdemokratus visuomens akyse.
Prezidentas A. Smetona vis 1927m. vasar ir ruden, lydimas kari-
nink, ministr, urnalist ir kino kronikos kamer, keliavo i mieste-
lio miestel, kuriuose j ikilmingai sutikdavo prie lietuvi organizacij,
moksleivi glmis ir vainikais idabint sutikimo vart, po j prie ati-
tinkamai ipuot vietos yd vart. Prezidentas lank banyias, sina-
gogas ir rus staiatiki cerkves. Ramindamas gyventojus A. Smetona
aikino naujos vadovybs planus vesti tvark alyje, nebeleisti politikuoti
neatsakingiems paad dalytojams, labiau rpintis moni reikalais, u-
baigti valdinink korupcij, padaryti gyvenim geresn ir ramesn. Pats
A. Smetona teig, kad i jo beprecedent kelion leido monms suinoti
VII Lietuvos ems kio ir pramons parodos lankytojai

(Kaunas, 1928 m.)
apie bsimus naujos valdios darbus, o vyriausybei suteik pasitikjimo.

Tad konservatyvi, religing katalik valstiei sns kariuomens lei-
tenantai ir auliai demokratin tautins valstybs model trumpam pa-
keit diktatr, atsisak io modelio tarptautins politikos sumetimais
prezidento A. Smetonos autoritarinio reimo naudai.
Prezidentas A. Smetona ir
ministras pirmininkas A. Voldemaras
Taip per Lietuvos miest ir miesteli akmenin grindin
idunda geleiniais ratlankiais kaustytas tautinink lyderi vadelioja-
mas autoritarinis veimas. Kol kas vieojoje erdvje dominuoja ekstrava-
gantikas, dl savo oratorini sugebjim geriausiai Vakaruose inomas
lietuvis A. Voldemaras, ums ne tik premjero, bet ir usienio reikal
ministro postus. Pasirod, kad jis neturjo nauj usienio politikos id-
j, o A. Smetona stengsi laikytis vidurains [A.Smetonos terminas
Red.] linijos nesusisieti su kokia nors konkreia valstybe ar j grupe.
A. Voldemaras buvo sitikins, kad ms prie prieai yra ms drau-
gai ir laiksi tautinink pozicijos, jog Vilniaus klausimo sprendimas eina
per Maskv ir Berlyn, todl pragmatikai iekojo SSRS paramos prie
Lietuvos delegacija Taut Sjungoje enevoje 1926 m., i kairs:

Dovas Zaunius, ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras ir
pasiuntinys Petras Klimas (H. Roger Viollet nuotrauka)
Lenkij. Tapusi Taut Sjungos nare Vokietija nebegaljo remti Lietuvos

ambicij Vilniuje, taiau btent su Vokietija 1928m. pasiraytos net a-
tuonios sutartys ir pasiekta daugiausia. A. Voldemaras usienio politik
stumteljo radikalesne kryptimi, pabrs, kad politika su Lenkija nesi-
keiia, taiau be Vilniaus Lietuva nra vienas knas. Neatsisaks deryb
su Lenkija, manydamas j metu parodyti, kad Vilniaus klausimas nra
isprstas, A. Voldemaras praov 1927m. baland derybose Lenkija
atsisak kalbtis dl Vilniaus. Po susitikimo Paryiuje su Lenkijos usie-
nio reikal ministru Augustu Zaleskiu (August Zaleski) birelio 22 dien
A. Voldemar Kauno stotyje pasitiko grup karinink, kurie dav jam
suprasti, kad tokiomis slygomis derybos su lenkais sulauks kietos opo-
zicijos. A.Smetona su A. Voldemaru tapo atsargesni derybos sustojo, o
1928m. Lietuvos konstitucijoje Lietuvos sostine raytas Vilnius.
Lenkija suprato i taktik ir, siekdama padaryti Lietuv sukalbames-
n, msi ekonomini ir kultrini sankcij prie Vilniaus krato lietuvi
organizacijas. Dl to 1927m. spalio 15 d. Lietuva apskund Lenkij Taut
Sjungos Tarybai ir situacija tapo ypa tempta, nes Lietuva nebuvo at-
aukusi karo padties su Lenkija. Lietuva ir Lenkija kaktomua susidr
enevoje, kur Sjungos Taryboje gruodio 10 dien J. Pilsudskis udav
A. Voldemarui klausim Karas ar taika? A. Voldemaras, neturdamas
Prezidentas A. Smetona apvaiuoja kavalerijos rikiuot 1938 m.
ieities, paprasiausiai pasak, jog karo padties tarp Lietuvos ir Lenkijos

nra. Apsidiaugusi Sjungos Taryba patvirtino tai rezoliucija ir rib tarp
abiej valstybi pavadino jau ne demarkacijos linija, o administraci-
ne linija, bet ne siena, kaip norjo lietuviai. Abi alys tokius rezultatus
enevoje laik pergale, o grs Kaun Karinink ramovje ir per radij
A.Voldemaras pareik: <> mes ijome pasaulin politik. Taiau
i tikrj Vilnius dar labiau nutolo nuo Lietuvos.
Vilniaus problema komplikavo ir Lietuvos banytins provincijos su-
darymo ir konkordato su Vatikanu klausimus. Vyriausybei derantis su
Vatikanu dl diplomatini santyki opozicija apkaltino krikionis de-
mokratus isiadant Sein ir Vilniaus vyskupij. Tik A. Voldemarui pa-
vyko sutvarkyti t reikal vizito Romoje metu 1927m. rugsjo 27 d. jis
pasira konkordat su Vatikanu, nustaius Lietuvos katalik banyios
padt valstybje. Taiau santykiai tarp Banyios vadovybs, rmusios
LKDP blok, ir valstybs vadov liko komplikuoti.
Santykiai su britais ir pranczais pablogjo A. Voldemarui 1928m.
gegu lankantis Londone, kaip tik tuo metu paskelbus nauj Lietuvos
konstitucij, kuri deklaravo Vilni Lietuvos sostine. Taip tarsi pademons-
truota, kad ir Londonas yra sitrauks disput dl Vilniaus. Londonas
palo dl tokio sveio elgesio ir Lietuvos tarptautin izoliacija tssi.
A. Smetona 1928m. gegus 15 d., pritariamas viso Ministeri kabi-

neto, nauja konstitucija sustiprino savo pozicijas, nes teisino savo vire-
nyb prie Seim, galjo j paleisti ar surengti rinkimus, leisti statymus
(steigta Valstybs Taryba turjo teis tik ruoti bei svarstyti statymus),
Seimui nesant, vykdyti jo teises. Prezident renka septyneriems metams
ypatingi tautos atstovai, jis daro visus paskyrimus ir atleidimus. Konstitu-
cija i esms ura esam situacij, teisindama autoritarin A. Smetonos
valdym.
Stiprjant Europos tendencijai saugoti sien nelieiamum, A. Vol-
demaras nieko negaljo pakeisti. Bdamas ir premjeru, ir usienio rei-
kal ministru jau ne visur spjo, konfliktavo su keliais savo ministrais
ir pradjo pretenduoti vienvaldyst alyje. Po gegu vykdyto studen-
t eser pasiksinimo A. Voldemaro gyvyb, 1929m. rugsj visiems
ministrams in corpore atsistatydinus, turjo atsistatydinti ir premjeras.
Rugsjo 23dien ministru pirmininku prezidentas A. Smetona paskyr
ekonomist Juoz Tbel, o A. Voldemaras liko be nieko, nes neapdai-
riai atsisak tapti usienio reikal ministru. Tylusis kombinacij meistras
A.Smetona savo skalpeliu toliau rai plinius atsikrat karinink per-
versminink apsupties, A. Voldemaro, o vliau udar ir pusiau slapt,
ginkluot radikaliausi tautinink organizacij Geleinis vilkas, kuri
laik A. Voldemar savo vadu. ie, vadinami voldemarininkais, veiks po-
grindyje ir surengs dar ne vien neskming bandym sugrinti valdi
savo patron.
Naujam tautos vadui reikjo lygiuotis istorijos didvyr, istorija pagrsti
btinyb kietai valdyti. Didvyriai surasti tai visi Lietuvos didieji kuni-
gaikiai kaip prakilni jungtis su modernija, XXa. Lietuva, kuri atsirado
i anos Lietuvos ir atkr savo valstyb. LDK tradicija, lietuvi ir j kuni-
gaiki bei bajorijos, karvedi Gedimino, Kstuio, Vytauto Didiojo
vardai visuomet kl atgimstanios lietuvi tautos smon. Valstybs ir
tautos didvyriu pasirinktas senovs Lietuvos valdovas Vytautas, Lietu-
vos didysis kunigaiktis, didis karo vadas, tautos genijus. 1930m. ikil-
mingai paymtas Vytauto mirties 500 met jubiliejus. Gerbti ir garbinti
Vytaut Didj, suaktualinus jo istorin vaidmen, tiko visiems: karvedys,
laimjs algirio m, iplts Lietuv nuo jr iki jr, sieks Lietuvai
karaliaus karnos, kuri nugvelb klastingi lenkai... Patiko Vytautas ir
Katalik banyiai, nes jis Lietuvos kriktytojas, pastats 33banyias;
tvirta ranka valds valstyb jis patiko tautininkams; sportininkai lovi-
no Vytauto fizin stipryb, blaivininkai aikino, kad Vytautas niekuomet
Vytauto Didiojo kulto krimo momentas: 1930 m. Pasvalyje

ypatinga ceremonija pagerbiamas keliaujantis po Lietuv
kunigaikio paveikslas
Vytauto Didiojo karo muziejus, atidarytas 1935 m.

Architektas Vladimiras Dubeneckis (V. Augustino nuotrauka)
negr vyno ir alaus. Vytauto tolerancija patiko tautinms maumoms

juk jis pasikviet totorius Lietuv, o ydams suteik toki privilegij, ko-
kias Europoje jie gavo gerokai vliau. Be to, Vytautas knijo kiekvienam
lietuviui priimtin tautin ir politin ideal vadavo Lietuv i priklau-
somybs nuo lenk, jis ir palaidotas Vilniuje. Vytauto Didiojo mirties
500-j metini komitetas nutar pastatyti Kaune Vytauto Didiojo karo
muziej, kaip atminimo panteon, po vis Lietuv neiotas Vytauto pa-
veikslas ias apeigas lydjo daugyb vairiausi rengini visuose Lietu-
vos miestuose ir miesteliuose, jam pastatyti paminklai.
Taip formuotas Vytauto Didiojo kultas, primins lietuviams loving
j senovs laik didvyrio praeit ir su juo susiejs stipraus tautos vado
A.Smetonos, tarsi ir antrojo Vytauto valdom Lietuvos valstyb. Svar-
biausia Vytauto jubiliejini rengini mintis tautos vienyb per sukelt
plat patriotin sjd, esama atrama lovingoje pagonikosios LDK pra-
eityje, ir pasista inia, kad Lietuva yra sena istorin valstyb.
A. Smetonos ir J. Tbelio tandemas

kini ir kooperatini organizacij krjas ir vadovas
J.Tbelis pasirod visika prieingyb ekscentrikam A. Voldemarui, jis
ramiai pirmininkavo ir vyriausybei, ir Lietuvi tautinink sjungai 1931
1938m. J. Tbelis puikiai iman Lietuvos ekonomik ir finansus, kietai
prieinosi lito nuvertinimui, o atsargi ekonomin politika leido atlaikyti
kriz, valstybs finansai nepakriko, valstyb nebrido ir nebrido nepa-
keliamas skolas. Jo teorija kikai konservatyvi vengti ileisti daugiau
negu udirbi, finansin padt gerinti pltojant gamyb. Nesiskolino u-
sienyje, sprendimus dar atsargiai, pritar ekonomins veiklos autarki-
jai isiversti su kuo maiau importo.
Naujieji 160 000 kinink vykd melioracij, pavert dirbama eme
tkstanius hektar ganykl, krm ir mik, pasli plotai padidjo
tredaliu, Lietuva pati apsirpindavo maistiniais ir paariniais grdais,
o pertekli eksportuodavo (1938m. 132 000 ton). Kooperatyvams ir
pavieniams kininkams siveus i Danijos, vedijos ir Vokietijos tks-
tanius alj bei juodmargi karvi, pieno imiliai pakilo nuo 700 iki
2000 litr ir lenk daugel ali. Kai privati ekonomin iniciatyva dau-
geliu atvilgi nepajg veikti tautos kiui reikiamu mastu, J. Tbelis
kr ir stiprino kooperacini ar masini akcini bendrovi kin vei-
kl, samdomojo darbo, vietimo, kultros srityse nuosaik valstybin
reguliavim laik naudingu ir rei-

kalingu, taigi jo politik kartais
vadinama santria valstybinio so-
cializmo atmaina. J. Tbelio veikla
stiprino kapitalistinius santykius
Lietuvoje, o kooperacijos, draugi-
j palaikymas sustambino lietuvi
kooperacines bendroves Lietkis,
Pienocentras, Maistas.
Jav eksportas majo, o ems
kio produkcija (bekonas, sviestas,
sris, msos gaminiai) 1935m. jau
sudar 65 proc. eksporto, 1939m.
78 proc. 1924m. Lietuva ekspor-
Juozas Tbelis ministras pirmininkas tavo 542 tonas sviesto, 1939m.
(1929 rugsjis1938 kovas)
17 413 ton, o bekono eksportas
padidjo iki 41 tkst. ton. Pltojosi konserv, cukraus, tekstils pramo-
n (1939m. veik 80 linini, vilnoni, medvilnini, ilkini audini ir
trikotao moni), pltsi avalyns, popieriaus, stiklo gamyba, t. y. pra-
mon, daugiausia apdirbantis vietines aliavas, iaugo keturis kartus.
Augo ir modernjo miestai, Kaunas, 1939m. turjs 154 000 gyventoj, i
kuri 60 proc. sudar lietuviai, jau buvo naujovikas, tvarkingas miestas.
Jame pastatyta mokykl, bibliotek, nauj muziej ir universiteto fakul-
tet korpus. Pagerjo sveikatos apsauga, steigtos ir pastatytos ligonins,
parengta 1500medik, sumajo mirtingumas, priartjs prie ivystyt
Europos ali (13 moni 1 000 gyventoj) rodikli, o naujagimi gausa
Lietuva toli paliko Latvij ir Estij Apie 19411942m. numatyta prad-
ti industrializuoti Lietuv.
Autoritarinis ramaus publicisto ir kalbtojo A. Smetonos reimas ne-
tenkino deiniojo sparno tautinink, kuriems imponavo Italijos faizmas
ir energingesnis lyderis. Kariuomenje takingi nacionalistai voldemari-
ninkai vis band pu keliu grinti valdi A. Voldemar, o 1934m. gen.
Petro Kubilino vadovaujamas dalini ivedimas Kauno gatves buvo pa-
vojingiausias. Taiau puai nebuvo tiesiogiai nukreipti prie A.Smeton
ir laiku sustabdomi. Tik A. Voldemaras kart nubaustas ypa rimtai i
Lietuvos provincijos miestelio Zaras itremtas Paryi... Kariuomens
lojalumui utikrinti ieitis rasta paprasta 1 750 karinink 25 000 dydio
kariuomenje mokti nepaprastai dideli atlyginimai, suteikta nemokama
sveikatos prieira, butai ir kiti priedai. Reimo ramstis buvo policija ir

gerai veikiantis Valstybs saugumo departamentas.
Gausjant priekait dl prezidento neperrenkamumo, teko imtis
statym, kad bent bt tokia regimyb. 1931m. gegus 2 d. savival-
dybs tapo apskrii virinink organais virininkai pirmininkaudavo
apskrii tarybose, kurios rinkdavo ypatingus tautos atstovus, o ie
prezident. Taip renkant ypatinguosius tautos atstovus buvo labai sun-
ku irinkti A. Smetonai prieing asmen. Taigi A. Smetona sudar sau
slygas vl bti perrenkamas ypatingieji tautos atstovai 1931m. gruo-
dio 11 d. vienbalsiai irinko j Lietuvos prezidentu. Panaiai A. Smetona
irinktas prezidentu ir 1938m. lapkriio 14 d. Kai Vokietijoje 1933m.
valdi atjo A. Hitleris, o 1934m. po perversm sitvirtino autorita-
riniai reimai Estijoje ir Latvijoje, regione A. Smetonos reimas atrod
visai liberalus.
Savo dalies kariuomens modernizacijai reikalavo karikiai 1935m.
Valstybs gynimo taryba prim kariuomens perorganizavimo plan
apie 20 proc. biudeto teko skirti krato gynybos reikalams. J. Tbelis,
vadovavs Ministr Tarybai 7,5 met (ilgiausiai isilaik toje pozicijoje),
garantavo vyriausybi stabilum ir viening vis ministr politik, su-
darydamas Lietuvai ans pltoti vairi krypi paang visose sfero-
se be jokios paramos i usienio. Taiau bta ir neskmi. ems kio
ir pramons augimas buvo nepakankamas greitam pragyvenimo lygio
pakilimui, daugyb smulki ki ivaryti. 1935m. Pienocentras, su-
pirkinjs i valstiei pieno produktus, triskart sumaino supirkimo
kainas. Suvalkijos valstieiai paskelb streik, draud pristatyti pien
Kaun ir keliuose pastat postus, o juos ardant kilo riaus, policija
Veiveriuose nuov tris valstieius, imtus aretavo. 19341935m. pa-
atrjus Lietuvos ir Vokietijos santykiams dl Klaipdos naci proceso,
Vokietija faktikai udar savo sien Lietuvos ems kio produktams,
sustabd tradicin s import. Bandant padti kininkams visi valsty-
bs tarnautojai privaljo reguliariai pirkti sis. Vyriausyb palaik kri-
tusias ems kio produkt kainas i biudeto, taiau, J. Tbeliui radus
rink Didiojoje Britanijoje, Lietuvos importas i al i jos ir ekspor-
tas um pirm viet.
vykiai Unemunje stiprus smgis ir ministrui pirmininkui J.T-
beliui, ir A. Smetonai. Partijos, ypa LKDP bloko mons, kritikavo re-
im. 1936m. pradioje, suaktyvjus krikionims demokratams, Lietu-
voje oficialiai udraustos politins partijos, iskyrus Lietuvi tautinink
sjung (LTS), kuriai A. Smetona neleido persitvarkyti partij, o tik

remti jo reim i pirmo vilgsnio opozicini partij veiklos lyg ir ne-
liko. Taiau opozicijai reikalaujant neatidliojant sudaryti tautos pasi-
tikjim turini vyriausyb, atkurti Seim, kairei laikantis liaudininko
M. Sleeviiaus kio Kova eina, ji eis iki Seimas bus suauktas, ar-
timieji kalbjo A. Smeton dal nepasitenkinimo perleisti pavaldiam
Seimui, ikirsti politin orlaid. Dl to atgaivinta Seimo institucija.
Kandidatus Seim sil apskrii tarybos (Kaune miesto taryba), bet
kandidat Seim negaljo kelti visuomenins organizacijos ir piliei
grups, o tik tautinink kontroliuojamos savivaldybs. Taip opozicijos
atstovams neleista dalyvauti Seimo rinkimuose. Todl 1936m. vasar
vyk rinkimai nebuvo demokratiniai, o irinktas IV Seimas vadintas
smetoniniu Seimu. Jo 49nari daugum sudar tautininkai ar valdiai
lojals asmenys.
Autoritarin prezidento reim 1938m. gegus 12 d. sustiprino pa-
skelbta nauja alies konstitucija, kuri pasira prezidentas A. Smetona
ir ministras pirmininkas V. Mironas. Ji skelb Lietuv respublika, bet
odio demokratin jau nebeliko. Nors suverenumas priklauso tautai,
septyneriems metams renkamas prezidentas vadovauja valstybei, jis net
neatsako u savo galios veiksmus, taiau prezidento aktui reikalingas mi-
nistro pirmininko paraas, kartu ir valstybs gynimo klausimais. Prezi-
dentas gali leisti statymus, sudaryti ir ratifikuoti sutartis, atleisti ir skirti
aukiausius pareignus, kaip vyriausiasis ginkluotj pajg vadas jis
skiria ir atleidia kariuomens vad. Lietuvos sostin Vilnius. ia kons-
titucija absoliuiai garantuotas A. Smetonos autoritarinis reimas.
A. Smetonai atrod nepavojinga nusilpusi kairij partij veikla, jo
j laikraiai, nekl grsms pogrindyje esanti negausi (apie 1200nari)
Lietuvos komunist partija, nors Maskva ir pumpavo valiut jos subliu-
kusius raumenis. Taiau krikioni demokrat blokas, Katalik veikimo
centras (KVC) nuolat kvpavo pakau tautininkai taip ir nesugebjo
monopolizuoti ideologins ir organizacins erdvs. Katalik organizaci-
jos, jaunimo grups buvo gausesns nei tautinink, j spauda takinges-
n. Krikioni demokrat pakraipos opozicija atvirai pretendavo daly-
vauti valstybs valdyme, j remiamas ambicingas kariuomens vadas gen.
Stasys Ratikis, nors ir buvo veds prezidento brolio dukter, visuomenje
gavo tok didel populiarum, jog prezidentas po ilgoko ambicij konf-
likto 1940m. baland atleido j i pareig.
Lietuvos pilieiai ydai ir lenkai

imtmeius Lietuvoje nebuvo araus antisemitizmo, nes
lietuvi valstietis buvo visikai priklausomas nuo absoliuiai dominavu-
si yd pirkli ir derliaus supirkj ir atvirkiai. Malonybikai ir kartu
paaipiai lietuvi vadinami ms ydeliai (dl to, kad nebuvo aukto
gio ir usim valstiei neigiamai vertinama prekyba, o ne rimtu
darbu) garsjo visuotiniu ratingumu, pomgiu knygai ir tuo atvilgiu
buvo geras pavyzdys lietuvi tautiniam judjimui, nors lietuviams atrod
kitokie. ydai lietuvi valstieius mat kaip maai civilizuotus kaimie-
ius, i kuri jie tik pirko produkcij, o vos prasibrianti lietuvi kultra
jiems, kaip ir lenkams, visikai neimponavo. Su lietuviais ydai kalbjo
rusikai ar lenkikai. XXa. situacija m keistis: su ydais lietuviai prad-
jo bendradarbiauti renkant atstovus Rusijos Dm, taip veikdami lenk
dvarinink deputatus. Taiau tai ir vieni, ir kiti dar savanaudikai, nenu-
matydami bendros strategins partnerysts.
Galima sakyti, kad dvi svarbiausios usienio politikos problemos
Vilniaus ir Klaipdos, lm ir Lietuvos yd bei lenk padt. Netu-
rini savo stiprios vadovaujanios vidurins klass, nedidel lietuvi
inteligentijos grup domino yd parama, ypa jeigu Lietuva atsikurt
su sostine Vilniumi. yd miesto bendruomens ir j prekybos, finan-
s pajg parama dar nelietuvikuose miestuose buvo svarbi ir vidaus,
ir usienio politikos sumetimais. 1918m. gruod yd sionistai Jokbas
Vygodskis ir S. Rozenbaumas tapo Lietuvos vyriausybs nariais atitin-
kamai kaip ministras be portfelio yd reikalams ir usienio reikal vi-
ceministras. Lietuviai nepuoseljo antisemitizmo ir yd asimiliacijos
plan, o ydams Paryiaus taikos konferencijoje priadjo visk, ko tie
tiktai pra, vis pirma plaiausi kultrin autonomij. Apskritai Lietu-
vos nepriklausomyb ydai parm, dalyvavo Lietuvos Tarybos veikloje,
ydai savanoriai dalyvavo nepriklausomybs kovose. 1920m. nacionali-
nje demokratikai irinkt yd kahal (bendruomeni) atstov kon-
ferencijoje sudaryta Lietuvos yd taryba (Vaad) i 34 nari, kuri turjo
sprsti visus socialinius ir kultrinius yd reikalus. Gerai nemokdami
lietuvikai yd atstovai Lietuvos Seime galjo kalbti jidi to Europoje
dar nebuvo...
Taiau Vilniaus praradimas susilpnino lietuvi paadus, o svarstant
1922m. konstitucij partijos pritar tautini maum kultrinei auto-
nomijai, suteik maumoms lygias teises, taiau privilegij neteik, kad
nesusidaryt valstyb valstybje. Konstitucija sergjo valstybin lietuvi

kalbos status, pasisak prie maum menkinim ir persekiojim, ragi-
no gerbti j kultr, taiau yd atskirai nepaminjo. Nors manyta, kad
yd Lietuvoje yra apie 250 000, gyventoj suraymas j tesuskaiiavo
150 000 (7 proc. gyventoj), o dl gausios emigracijos ir nedidelio gims-
tamumo yd skaiius nedidjo. 1923m. panaikintas yd ministro be
portfelio postas, vliau laikytasi prezidento A. Smetonos nuostatos ka-
dangi leidiame tautinms maumoms gimtosios kalbos teis, kultros
reikalais bendrauti su savaisiais, tai maumos u tai privalo bti ms
ems teritoriniai patriotai, mylti Lietuv ir gerbti lietuvi taut.
Nepaisant lietuvi kultros, i kurios neseniai aipytasi, dominavimo,
ydai galjo ir toliau visikai tenkinti savo nacionalinius kultrinius po-
reikius, taiau ydai ir lietuviai gyveno atskirus, tik darbo reikalais susi-
jusius gyvenimus. Nacionalinje lietuvi valstybje ydams liko udara
valstybs tarnybos sritis, tad jie tradicikai vyravo prekyboje ir komerci-
joje, daug prisidjo prie Lietuvos rekonstrukcijos, sukr yd ekonomi-
ni ir finansini organizacij, taip pat unikali savo vietimo ir mokykl
sistem (pamokos mokyklose vyko hebraj arba jidi kalba, jos tapo svar-
biais yd kultros centrais). Jauna ir dar niekuo neimponuojanti lietuvi
kultra (literatros klasikai Maironis, Vaigantas, V. Krv-Mickeviius
dar vaikiojo Kauno gatvmis) nebuvo labai patraukli ydams, i kitos
puss, carizmo priespaud kentusi lietuvi tautinius jausmus eid, kad
ydai tarpusavyje danai vartojo rus kalb.
ydai daugiapol, pliuralistin, politikai susiskaidiusi bendruome-
n, turinti daugel partij ir organizacij. Vykstant sekuliarizacijai, jauni-
mo modernizacijai, yrant udaram yd geto gyvenimui valdia nairavo
gausjanius yd kairiuosius, aktyvius LKP, komunistinio pogrindio
atstovus, kur ydai dominavo: jie sudar daugiau kaip 70 proc. nari svar-
biausioje Kauno LKP organizacijoje, daugum komjaunime ir MOPRe
(tarptautin organizacija revoliucionieriams remti, diriguojama i Mas-
kvos). Lietuviams plsteljus miestus ir veriantis pramon bei pre-
kyb, prasidjus ekonomikos krizei, sustiprjo konkurencija. ydai tebe-
kontroliavo apie 40 proc. alies pramons, 54 proc. jos vidaus prekybos,
20 proc. eksporto ir 40 proc. importo. Daug yd buvo laisvj profesij
darbuotoj 42 proc. gydytoj, kiek maiau advokat, meno moni,
urnalist, 32 dirbo prekyboje, 23 proc. pramonje ir amatuose. Ketvir-
tajame deimtmetyje gana agresyviai yd prekybininkus m puldinti
verslininkai laikratyje Verslas atvirai kl k Lietuva lietuviams.
yd Hapoelio klubo jaunieji sportininkai ygiuoja Kauno centrine

gatve 1935 m. (Lietuvos yd asociacijos Izraelyje archyvas)
Taiau valdia efektyviai stabd raginimus apriboti ydus, o filosemitas

A. Smetona agresyvesniems jaunalietuviams pareik, kad vietos visiems
uteks.
Tautininkams patiko ir yd parama sprendiant Klaipdos ir Vil-
niaus problemas, o yd dalyvavimas savivaldos rinkimuose laikytas
nepagrstu yd noru toliau plsti savo tak. Taiau lietuvjant mies-
tams, lietuvi ir j kini kooperatyv veikla neivengiamai silpnino
yd verslo pozicijas. Lietuvi kapitalo dalis Lietuvos eksporte 1934m.
jau sudar 45proc., 1938m. 70 proc. Kai kuriose srityse ydai tvirtai
dominavo eksportavo daugiau arkli, kaili ir od, miko mediagos,
o importe sudar didij dal. Apskritai ydai gyveno atskir bendruo-
menin gyvenim ir menkai integravosi lietuvi visuomen, o sionistinis
judjimas kl Lietuvos ydus gyventi Palestin.
Lenkai, sudar apie 3,2 proc. gyventoj, nors, j nuomone, lenk tu-
rjo bti 10 proc., savo kultrin gyvenim suko taip pat apie lenkikas
mokyklas. Taiau situacij blogino Lenkijos vykdomi lietuvi kultrinio
gyvenimo ribojimai Vilniaus krate, nes tuo paiu atsakydavo ir Lietuvos
valdia. Pradinse mokyklose lenk vaik skaiius vis majo1923m.
30-yje lenkik pradini mokykl moksi 2 852 pradinukai, o 1932m.
tik 603. Nuo 1927m. susiklost praktika, kad reikdavo nurodyti moki-
Keliai tarp Lietuvos ir Lenkijos keliolika met buvo udaryti. Gimins

i abiej pusi susitinka prie administracins linijos (apie 1937 m.)
ni tautyb. Vaikas galjo lankyti lenk mokykl, jeigu jo abu tvai buvo
lenkai, o jei vienas tv buvo lietuvis, tai vaikas turjo lankyti lietuvik
mokykl. Lenk taka ribota, nes valdia siek juos lituanizuoti, laiky-
dama esant nutautjusiais lietuviais. Prezidentas A. Smetona man, kad
jeigu lietuvis kakada virto lenku, tai kodl jis negali vl atvirsti lietuviu?
Gyven nekompaktikai lenkai neturjo galimybi rasti vaikams mo-
kykl visose Lietuvos dalyse, tad leido vaikus nelegalias mokyklas, kuri
1935m. priskaiiuota apie 40. vietimui padjo lenk kultros organiza-
cijos Pochodnia (Deglas), Oswiata (Apvieta), Jutrzenka (Aurin),
gaudavusios pinig i Lenkijos. Jos rm lenk pradines mokyklas ir Lie-
tuvos vyriausybs finansikai remiamas lenk gimnazijas Kaune, Pane-
vyje ir Ukmergje. 19351936 mokslo metais veik apie 30 lenkik
mokykl.
Negaldami dl prast tarpvalstybini santyki vykdyti platesns poli-
tins veiklos, Lietuvos lenkai daug jg skyr kultrinei veiklai. Apskritai
tautins maumos, tarp j rusai ir vokieiai, galjusios laisvai puoselti
savo kalb ir kultr, nesijaut lygiateiss su lietuviais, gaudamos tik lie-
tuvi padjj vaidmen, atsitrenkdamos nematomus barjerus, kai siek
valstybins tarnybos. Vokiei ir lenk maumos dar ygi gauti tautin
autonomij yd pavyzdiu, tik rus mauma toki reikalavim nekl.
Tarptautini vyki poveikis ir lietuviams, ir tautinms maumoms

po 1939m. rudens buvo akivaizdus Raudonosios armijos gulos dar
savo lietuvi jaunimo deinje stiprjo radikalus, nacionalistinis spar-
nas, kairje yd ir lietuvi jaunimo dalis reik aikias simpatijas SSRS,
bolevizmui. N vien netenkino nuosaikus A. Smetonos autoritarinis re-
imas, nors ir dl visai skirting prieasi.
Nepriklausomybs karta
Per nepilnus du deimtmeius Lietuva galutinai tapo lietu-

vika, jos nebegaljai supainioti nei su Lenkija, nei su Rusija. A. Smetonos
valstybs modelio, jo reimo prioritetai tautins kultros krimas ir lie-
tuvikai kalbanti Lietuva i esms gyvendintas. Nacionalin kultra,
nereguliuojama ir nevaroma, atsiskleid visa savo pilnatve, uaugo nauja
isilavinusi gabi moni karta, gebjusi atsiverti pasaulio sukurtoms
vertybms, interpretuoti jas lietuvikoje dirvoje. Nuo lietuvikos spaudos
draudimo laik branginama knyga iliko vertyb, kaip ir spauda, i esms
likviduotas neratingumas. 1937m. Lietuvoje jo 150 periodini leidini
lietuvi, rus kalbomis bendru 930 000 egz. tirau. 1938m. alyje vei-
k 2 312 mokykl, jose buvo 5 110 mokytoj, vien pradinse mokyklose
moksi 283 000 vaik, lietuvi kalba sivyravo visose valstybs gyvenimo
srityse. Kauno Vytauto Didiojo universiteto veikl papild ems kio
akademija Dotnuvoje, Veterinarijos akademija Kaune, rengusios speci-
alistus ems kiui, Pedagoginis institutas reng mokytojus, Dails mo-
kykla ir konservatorija ugd menininkus, gav valstybs stipendijas apie
1 500 jaun lietuvi baig usienyje ininerijos, jreivysts, medicinos,
kalb ir istorijos, karo mokslus.
Jaunos poros laik garbs reikalu susituokti Paryiuje, susipainti su
pasauline literatra, menu. Gim profesionali lietuvi dail, architektra,
sava filosofijos mokykla. Poezija ir literatra, pasiekusi gana aukt lyg,
eksperimentavo su anksiau negirdtais stiliais, atsirado psichologini
ir satyrini roman, istorins ir realistins dramos krini. Profesionali
kritika atspindjo ir analizavo besirungiani tarpusavyje katalik, tauti-
nink ir kairs idj ir prioritet kryptis ne tik Lietuvos, bet ir europinia-
me kultrins raidos kontekste. Traukiantis nuo rus kultros takos, nu-
tylint lenk, orientuotasi tai vokiei, tai prancz kultros reikinius,
nors vis kultros milin takos prisibijota vienodai.
Architektros raida: Pramons ir prekybos rmai Kaune.

Architektas V. Landsbergis-emkalnis, 1938
A. Smetonos reimas nereguliavo kultros reikini raidos, turinio ir

dvasios, nors ir nemaai kalbta apie lietuvi tautins kultros krim.
Valstybs biudeto los leido sukurti profesionali oper ir balet, teatr,
formuotis tautiniam kultros elitui. 1938m. lapkriio 1 d. kurtas Antano
Smetonos lituanistikos institutas mokslo staiga, kuri turjo tirti lietuvi
kalb, tautosak ir Lietuvos praeit, tvarkyti t srii mokslin mediag ir
altinius, atstovauti lituanistikos mokslams Lietuvoje ir usienyje, nustatyti
techninius terminus, rinkti tautosakos, dain lobius. Tstas 1902m. Kazi-
miero Bgos pradtas lietuvi kalbos odyno sudarymas (pirmieji tomai
atspausdinti naci okupacijos metais, tolesni rengti soviet laikais, nors ir
trukdant politrukams. Pasaulyje unikaliausias leksikografinis darbas u-
baigtas tik 2001m.). Ileista 20 odyno tom, bendras puslapi skaiius
22 000, juose pateikta pus milijono lietuvi kalbos odi ir j vartojimo
pavyzdi.
Kai kurie ekonominiai ir socialiniai Lietuvos rodikliai arba artjo, arba
net susilygino su gretim ali, sakysime, Lietuva vijosi Lenkij (naciona-
lins pajamos gyventojui 1930m. Lietuvoje sudar 450 sv. st., Lenkijoje
550, Latvijoje 900, Suomijoje 950 sv. st.) ir lenk Rumunij, Bulgarij.
Taiau tai dar ne viskas rpintasi tautini ir valstybini tradicij krimu,
tautos atminimo viet steigimu, tradicij puoseljimu nacija turjo gy-
ti atmintin viet ir savo didvyri. Sumanyta pastatyti Kaune Prisiklimo
Pienocentro pastatas Kaune (apie 1938).

Architektas V. Landsbergis-emkalnis
banyi tautos ventykl, lietuviku stiliumi ir lietuvikai ornamentuo-

t, atspindini lietuvi tautos religin ir tautin dvasi. banyi irta
kaip tautos vieningumo akt. Aukiausias Kauno pastatas i gelbetonio
ploki pagal architekto Karolio Reisono (Krlis Reisons) projekt iaugo
greitai (sovietmeiu jame rengus radijo gamykl, kaip ventov ubaigtas
tik XXIa.). Minint pirmj nepriklausomybs deimtmet pastatyta atmi-
nimo kryi, patriotini paminkl, primenani nepriklausomybs kovas,
imta rpintis uvusi u Lietuvos laisv kari kapais. 1934m. lapkriio 23 d.
Kaune, Karo muziejaus sodelyje, alia paminklo uvusiems u Lietuvos lais-
v palaidotas Neinomas kareivis, sukurtos pagarbos ceremonijos, rpintasi
kari kap tvarkymu, intensyviai kuriamas uvusi kari kultas, kasmet i-
kilmingai paminima kariuomens krimo diena lapkriio 23-ioji.
Nuo 1930m. rugsjo 8 dien vsta ypatinga Tautos vent (nevykusio
Vytauto karnavimo ir veniausiosios Mergels Marijos gimimo diena):
valstybines staigas papuodavo dideli Vytauto Didiojo ir A. Smetonos
portretai, vykdavo kariuomens paradai, inscenizuotos eityns miest ga-
tvmis, vaidinami spektakliai, usienio sveiams rengiami pokyliai. vents
pabr praeities ir dabarties ry, sujung tautinius laimjimus, aukljo lo-
vingos senovs pavyzdiais, siek parodyti kariuomens ir tautos vienyb.
Netrukus atsirado ir moderni jaunos nacijos didvyri. 1933m.
liepos 1517 d. du lietuviai, Steponas Darius ir Stasys Girnas, mau
Transatlantiniai laknai
Steponas Darius ir Stasys Girnas
lktuvliu Lituanica atliko tiesiogin skryd i Niujorko Lietuv. Nu-

skrid be nusileidimo 37 val. 11 minui ir veik 6 411 km, antr tuo
metu ilgiausi atstum be nusileidimo pasaulyje, aviatoriai patyr katas-
trof tuometinje Ryt Prsijoje. Kaune laukiani ore pasirodant lktu-
vo kone imtatkstantin mini moni gauta inia pravirkd. Savo laike
prie skryd laknai ragino Lietuvos jaunim paskirti save Tvyns garbei
ir is priesakas tapo tkstani jaunuoli ir mergin siekiu. Didvyriams
Kaune pastatytas mauzoliejus (naikintas per naci okupacij ir baigtas
naikinti sovietmeiu). 1935m. gegus 2122 d. kitas JAV lietuvis, Fe-
liksas Vaitkus, skmingai atliko S. Dariaus ir S. Girno sumanyt skryd.
ie vykiai sudomino jaunim aviacija, aviacijos ir sklandymo spor-
tu. Talentingas lktuv konstruktorius ir dizaineris Antanas Gustaitis,
buvs Lietuvos karo aviacijos vadu nuo 1934m., sukonstravo serij lk-
tuv ir pavadino juos ANBO (i sakinio Antanas nori bti ore odi
pirmj raidi). 66 tokie lktuvai buvo pastatyti Kauno karo aviaci-
jos dirbtuvse. Trij ANBO IV lktuv grup, vadovaujama A. Gus-
Gen. Antano Gustaiio sukonstruotas ir Kauno aviacijos dirbtuvse

pagamintas lengvasis bomboneis ANBO VIII (1939 m.)
taiio, 1934m. aplank faktikai visas Europos sostines, nuskrido per

10 000 km. Krybingai panaudodami vokiei motorus ir prancz
fiuzelaus, lietuviai Kaune konstravo ir stat savo karo ir sporto lktu-
vus, tarp j ir lengvuosius bomboneius, gamino sklandytuvus sporto
reikalams.
Sportui ijus tarptautin aren atjo ir pirmosios pergals JAV lie-
tuvi treneri ir keli aidj padedami Lietuvos krepininkai 1937m.
Rygoje tapo Europos empionais. Sportininkus parveant traukin kie-
kvienoje Lietuvos stotelje sutiko tkstantins minios su glmis, tautos
himnu, sveikinimais ir diaugsmo aaromis. 1939m. Kaune Lietuva antr
kart laimjo Europos empionat, o netrukus mergin krepinio rinktin
Italijoje ikovojo Europos empionato sidabro medalius. Krepinis visam
laikui tapo sportu Nr. 1, kaip tautins pergals simbolis, dvasios ir kno
lavinimo pergal, puikus pavyzdys kit sporto ak atstovams. Sportas tapo
integralia gyvenimo dalimi, tai pademonstruota per pirmj tautin olim-
piad Kaune 1938m., kurioje gausiai dalyvavo ir usienio ali lietuviai.
Lietuvi kolonij usienyje gausjo, pltsi j geografija. Neprasigy-
ven smulks maaemiai valstieiai susiviliojo emigracija, daugiausia
Piet Amerikos alis, nes JAV ved imigracijos kvotas. Per 20 met i
alies emigravo apie 100 000 gyventoj, i j apie 30 proc. sudar ydai,
vyk Palestin, Piet Afrikos Sjung ir JAV. Lietuviai vyko daugiausia
Piet Amerikos alis (Argentin, Brazilij, Venesuel ir Urugvaj). Jiems
padti ir palaikyti ryius su tvyne sukurta Draugija usienio lietuviams
Kauno sporto halje 1939 m. Lietuvos vyr

krepinio rinktin antr kart tapo Europos empionais
remti. Ji rpinosi, kad kolonijos gaut spaudos, siunt kunigus ir mo-

kytojus, steig kelias pradines mokyklas. Su stipriausiais finansikai ir
organizacij atvilgiu JAV lietuviais daugiausia bendrauta per giminin-
gas politines organizacijas, profesikai ar tiesiog asmenikai. Pasaulio
lietuvi kongresas Kaune 1935m., kur atvyko 3 000 delegat ir svei
i 19 valstybi, parod, kad dauguma usienio lietuvi artimi Lietuvai,
rpinasi jos ateitimi, nors ir nepritaria autoritarinio reimo vestiems
politiniams suvarymams.
Nepriklausomybs metais aikiai nubrti Lietuvos valstybs kontrai
ir nusakytas tautini vertybi turinys. Lietuvos jaunoji karta, augusi ir
gimusi laisvoje Lietuvoje, alies suverenum laik didiausiu prioritetu,
jai buvo savaime suprantama, kad pati nacija tvarko savo ekonomin, kul-
trin ir politin gyvenim, nors jis ir nebuvo be trkum (anot vieno to
meto gimnazisto jo svajon buvo ivaduoti i lenk Vilni ir nuversti
A.Smeton). Lietuvos gimnazistai, studentai, karikiai ir jaunieji kinin-
kai gyvai reagavo grsmes i usienio, reikdami aik ryt ginti tvy-
n, jeigu to prireikt. To, gal gale, jie ir buvo mokomi. O sava valstyb,
atjusi i Mindaugo, Kstuio, Algirdo ir Vytauto laik, buvo j svajoni,
ateities plan garantas, pati didiausia vertyb.
Lietuvika Lietuva, nors tarpais be Vilniaus ar Klaipdos didiausias

tautos krj pasiekimas, be kurio iandienin Lietuva vargiai bt tokia,
kokia yra. Gana tipikas to meto Europai A. Smetonos valstybs modelis,
diegtas tautikumas, patriotizmas savotikai tarsi paruo nepriklauso-
mybs vaikus viena po kitos jusioms trims okupacijoms, net 50 met u-
truksianiam soviet valdymui, o Lietuvos nepriklausomybs idja, viltis
vl gyventi laisvje duos jg isaugoti gimtj kalb, kultr, kai greitai
besisukdamos juodos svastikos ir raudonas pjautuvas ims kapoti galvas
geriausioms tautos dukterims ir snums.
TRIJ KAIMYNi ULTIMATUM ERA
Lietuva ir Lenkija: santykiai be santyki
N elengvai klostsi santykiai su kaimynais. Latvijos, Es-

tijos ir Lietuvos suartjim diplomatinmis priemo-
nmis nuolat trikd Lenkija, SSRS ir Vokietija. Todl tik 1934m. rugsjo
12 d. enevoje sudaryta Baltijos valstybi politin ir diplomatin sjun-
ga Baltijos antant arba Baltijos santarv, siekusi stiprinti ekonomin,
socialin, teisin ir administracin bendradarbiavim. Taiau ji negaran-
tavo Lietuvai Estijos ir Latvijos paramos konflikte su Lenkija dl Vilniaus
krato, nors sustiprino regiono ali bendradarbiavim.
Po neskming tiesiogini deryb su Lenkija apsiribota proginiais di-
plomatiniais ryiais, o visus kitus tarptautins politikos vykius Lietuva
irjo tik per Vilniaus prizm. Lietuvi diplomatijos sunkumai buvo u-
programuoti, nes du pagrindiniai Lietuvos tikslai akivaizdiai pjovsi tar-
pusavyje: Vilniaus klausimu Lietuva reikalavo sien revizij, o Klaipdos
klausimu kovsi u esam padt status quo. Kaip lietuvi diplomatai
galjo laimti du svarbiausius mius, jei du Lietuvos tikslai vienas kitam
prietaravo?
Keiiantis Europos politikai, sovietams suartjus su Lenkija ir 1932m.
liep pasiraius SSRS ir Lenkijos nepuolimo pakt i esms subliuko so-
viet sipareigojimai Lietuvai dl Vilniaus. Be to, Kaunas sunerimo, kad
Vokietija darosi vis agresyvesn. Todl 1934m. pradti megzti neoficials
Kauno ryiai su Varuva. Keturiasdeimtmeiai usienio reikal ministras
Stasys Lozoraitis ir kariuomens vadas gen. Stasys Ratikis msi moder-
nizuoti diplomatij ir kariuomen ir paruo nauj nacionalinio saugumo
strategij. S. Lozoraiio dja nepriklausomyb svarbiausia, todl modus
Lietuvos kariuomens paradin rikiuot 1937 m.
vivendi su Lenkija yra btina nepriklausomybs slyga. 1935m. baland

S.Lozoraitis teik prezidentui A. Smetonai slapt memorandum, kuria-
me idst savo schem: mes turime Klaipd, taiau dl to gresia pavojus,
mes neturime Vilniaus ir nra vilties j atgauti artimiausioje ateityje. Nega-
lime kautis dviejuose diplomatijos frontuose, todl Lietuvai reikia susigr-
inti Lenkijos faktori ir inaudoti j kovojant su Vokietija. Karinje srityje
S.Ratikis zondavo karinio bendradarbiavimo su Latvija ir Estija galimy-
bes, pasisak u trij ali karin sjung, taiau A. Smetona ir premjeras
J.Tbelis pareik, kad toks aljansas nebus naudingas Lietuvai.
Umegzti ryiai su Lenkijos usienio reikal ministru Juzefu Beku (Jzef
Beck) nieko gero nedav: 1936m. saus J. Bekas savo kalboje ipldo Lie-
tuv, o kovo mn. Kaune atsakomja kalba A. Smetona uvr duris kom-
promisui. Deryboms atsidrus aklavietje 1938m. kovo 11 d. vyko inici-
dentas prie administracins linijos Lietuvos pasienio policininkas nuov
perjus linij lenk kareiv. Nors per panaius incidentus lenkai buvo nu-
ov 7 lietuvi pasienio policininkus, Varuva, Vokietijai absorbuojant Aus-
trij, sukl antilietuvik isterij ir kovo 17-j teik Lietuvai ultimatum,
reikalaudama umegzti diplomatinius santykius, be ilyg duoti teigiam
atsakym, nes kitaip bus blogai suprask kils karas.
Politikai Kaune ultimatumo tikjosi, patys iekojo bd, kaip umegzti
santykius. Pranczai ir britai patar lenk reikalavimus priimti, t pat
Kaunui sak Maskva ir Berlynas. Lietuvos vyriausybs posdyje gen.
S.Ratikis pareik, kad kariuomen, gavusi tok sakym, kovos, taiau
dl tos kovos baigties jis neturi iliuzij, tad pasisako u taik sprendim.
Kadangi Vilniaus pripainimo Lenkijai ultimatumas neliet, kovo 19die-
n Lietuva ultimatum prim. Nors tkstaniai kartakoi Lenkijos
miest gatvse ugningai skandavo Marsz na Kowno (Mar Kaun),
oficialij Varuv rezultatai tenkino.
Tautinms lietuvi ambicijoms buvo suduotas stiprus smgis teko
liautis minti spalio 9-j Vilniaus praradimo dien, apsikeisti pasiun-
tinybmis, steigti Vilniuje Lietuvos konsulat, paleisti 700 000 nari
turjusi patriotin Vilniui vaduoti sjung, nutraukti urnalo Ms
Vilnius leidim. Nors diplomatiniai santykiai buvo atkurti, Lenkijos ir
Lietuvos bendradarbiavimas nesusiklost. Lietuva tai laik taktiniu atsi-
traukimu ir 1938m. gegu priimtoje naujoje konstitucijoje vl ra, kad
Vilnius yra Lietuvos sostin.
Primus Lenkijos ultimatum atsistatydino J. Tbelio ministr kabi-
netas, premjer pakeit kitas A. Smetonai artimas asmuo kun. Vladas
Mironas. Jis atleido S. Lozorait, kurio linija pralaimjo, nors Lietuvos
valdia stengsi parodyti, kad i esms nieko nevyko. Beslyginis ulti-
matumo primimas realiai konsolidavo A. Smetonos valdymo opozicines
jgas prasidjo krikioni demokrat ir valstiei liaudinink aies
lyderi pasitarimai dl bendros programos parengimo, prie j djosi ir
ultraradikalieji voldemarininkai. Nuo 1938m. pabaigos ais Klaipdoje
(kurios autonomija neleido Lietuvos valdiai cenzruoti spaud) savo lei-
diniuose atriai kritikavo A. Smetonos, kurio autoritetas krito, valdym.
Aies susidarymas kilus politinei krizei dl usienio intervencijos rod
pasikeitus opozicini partij veiklos taktik.
Pirmasis Europoje procesas prie nacius

ir Klaipdos praradimas
Viena i svarbi problem darsi neskmingas Klaipdos
integravimas, nes Klaipda niekaip neprilipo prie Lietuvos, o vokikoji
Klaipdos krato direktorija labiau klaus Vokietijos nurodym. Susik-
rusios dvi vokiei naci organizacijos var antivalstybin propagand,
ruosi sukilimui ir krato prijungimui prie Vokietijos, terorizavo lietuvi
susirinkimus, puldinjo ydus. Klaipda slydo i Lietuvos kontrols.
Siekiant sutramdyti antivalstybin veikl, 1934m. vasario 8 d. priim-
tas Tautai ir valstybei saugoti statymas, kuriame numatyta bausti tuos,
kurie niekins ir eidins lietuvi taut, Lietuvos vyriausyb, valstybinius
Klaipdos naci teismas Kaune (1934 m. gruodis)
enklus, vliav, dirbs usienio naudai prie Lietuv. Lietuvos valdia

kruopiai rinko kaltinamj mediag, atliko kratas, per kurias iaik-
jo, kad 805 naci organizacij nariai turjo 1104 aunamuosius ginklus,
kurstomosios literatros. 126 asmenys patraukti teisminn atsakomybn,
o liepos 13 dien naci organizacijos udraustos.
Nuo 1934m. liepos iki 1935m. kovo Kaune vyks teismas pirma-
sis, analog Europoje neturjs vokiei nacionalsocialist partijos na-
ri teismas u antivalstybin veikl. Proces stebjo daugyb urnalist
i Vakar Europos. Jie galjo plaiai susipainti su naci teroristiniais ir
propagandiniais veiksmais ir informuoti apie t pavoj savo skaitytojus.
Surinkta 34 tomai kaltinamosios mediagos, teismo sals pasienyje iri-
kiuota 300 di su rodymais: svastikomis, vliavomis, smogik unifor-
momis, instrukcijomis, lapeliais, ginklais. Dauguma kaltinamj sak,
kad avisi nacizmu, Klaipd laiko Vokietijos dalimi, nurodymus gauda-
vo i Vokietijos naci, o patys buvo tik j skyrius, kad nurodymus jiems
dav naci vadai Valteris R. Hesas (Walter R. Hess), Ryt Prsijos ober-
prezidentas richas Kochas (Erich Koch) ir Vokietijos konsulatas Klaip-
doje. Procesas baigsi 1935m. kovo 26 d. nuteisti 76 hitlerininkai.
Naci Vokietija dl proceso dar didiul politin ir ekonomin spaudi-
m maai kaimynei, todl prezidentas A. Smetona mirties bausm netru-
kus pakeit kaljimu iki gyvos galvos, o 1937m. amnestavo kaltinamuo-

sius. Plebiscitas Saro krate ir jo prijungimas prie Vokietijos igsdino
Lietuvos vadovus. A. Smetona privaiai 1935m. A. Hitler apibdino
kaip pavojing politin pamil, kuris dl savo pseudoidj gyvendini-
mo gali inaikinti pus Europos.
1938m. pabaigoje, po Miuncheno susitarimo, karo padtis Klaipdos
krate buvo ataukta ir Lietuva jau nebevald situacijos. Nors Lietuvos
vyriausyb skyr Klaipdos kratui nemaai l vien uost investuo-
ta 42 mln. lit, o pajam tegauta 11 mln., itekliai pasirod es riboti,
Lietuvos vyriausybs taka krate majo: Statute uraytas dviej kalb
lygiateisikumas tebuvo fikcija lietuvi kalba galjai susikalbti tik lie-
tuvikose staigose ir bendrovse. Vokikose staigose dominavo naci a-
lininkai, beveik visose mokyklose dstyta vokiei kalba, nors dauguma
mokini buvo lietuviai. vesti mokym lietuvikai pagal mokini kilm
nepavyko, o nurodymai tarnautojams darbe kalbti lietuvikai, dalyvauti
lietuvikose ventse dav atvirki rezultat oponentai efektyviai kliu-
d integruoti Klaipdos krat.
Lietuvos vyriausyb nerado atramos Klaipdos krato viduje: krato
vokieiams nepatiko bti tautine mauma, jie apskritai Lietuvos valdy-
m laike sezoniniu dalyku. Kaunas band remtis atvykliais i Didio-
sios Lietuvos, taiau dauguma j buvo paprasti, neisilavin darbininkai.
Svarbiausia, kad Lietuva dl sudting socialini, politini tradicij ir
psichologini prieasi prarado lietuvikai kalbjusius klaipdikius,
kurie rinkimuose vietos seimel balsavo u susitelkusias vokikas parti-
jas (panaiai kaip elzasieiai ar Silezijos lenkai). Klaipdos kratas dauge-
liu isivystymo parametr buvo panaesnis Latvij ir Estij, negu Di-
dij Lietuv. Bendr gerovs ir kultros indeks (ratingumo, masini
bibliotek, sveikatos apsaugos, vartojimo reikmen ir kit rodikli, skai-
iuojant proporcingai gyventoj skaiiui, geometrinis vidurkis) ir Baltijos
ali vidurk prilyginus 100, Estijos rodiklis sudar 132, Latvijos 138,
atskirai Klaipdos krato 137, o Lietuvos 59... Taigi Klaipda nelipo
prie Lietuvos ir dl emesnio Lietuvos isivystymo lygio.
Norint ilaikyti Klaipd, Lietuvai reikjo imt milijon lit investici-
joms arba turti tiek kariuomens divizij, kiek Vokietija, deja... 1939m.
pradioje Vokietijai jau ruoiantis ygiuoti Klaipd, britai ir pranczai
(Klaipdos konvencijos signatarai) prane, jog jie negarantuoja Klaip-
dai status quo, o be pagalbos ilaikyti Klaipd Lietuva nebegaljo. Kovo
20 dien Vokietijai ultimatyviai pareikalavus perduoti jai Klaipdos
Adolfas Hitleris Klaipdoje 1939 m. kovo 23 d.

j sveikina vietos vokiei naci simpatikai ir SA smogikai
krat, pagrasinus, kad vokiei kariuomen prieingu atveju ygiuos

t teritorij ir neinia kur sustos, 5 valandas trukusiame Ministr kabi-
neto posdyje A. Smetona pasiteiravo kariki, kiek laiko Lietuva galt
prieintis. Gen. K. Musteikiui ir S. Ratikiui atsakius, kad n trij dien,
Lietuva ultimatum prim.
Kovo 23-ij d. Lietuva ir Vokietija pasira Klaipdos teritorijos
perdavimo sutart, karo laivu Klaipd atplauk A. Hitleris ir i teatro
balkono pasak kalb digaujantiems vietos vokieiams. O visa lietuvi
nacija buvo sukrsta, nes vyravo nuotaikos prieintis. Lietuvai suduotas ir
didiulis ekonominis smgis nors Klaipda sudar tik 6 proc. Lietuvos
teritorijos ir 5 proc. gyventoj, prarasta tredalis ekonomikos, o 70 proc.
alies eksporto jo per Klaipd.
Krikionys demokratai ir liaudininkai po Klaipdos atplimo sly-
ginai sugro valdi. V. Miron premjero poste pakeitusio gen. Jono
erniaus vyriausybje, kuri vadinta vieningo darbo, abi opozicijos par-
tijos gavo po dvi ministr vietas. Taiau pokyius vyriausybje valdia
ir opozicija suvok skirtingai. Autoritarins valdios supratimu, bendras
darbas turjo vykti ne partiniu principu, o kompetenting personalij ly-
giu. Taiau prezidentas galjo diktuoti vyriausybs darbus, tad opozicijos
deleguotas ministras turjo vykdyti jo uduotis. LVLS ir LKDP neparei-

kalavo leisti atkurti savo partini organizacij ir sutiko deleguoti po du
savo atstovus nauj, 1939m. lapkrit sudaryt taip pat tautininko Anta-
no Merkio vyriausyb. Toki taktik galima vardyti kaip buvim tarp
valdios ir opozicijos, kaip kompromis politik. O tikros politini
jg vienybs reikjo, nes artjo sunks laikai.
Neutralumo politika ir
MolotovoRibentropo paktas
Grivant Versalio sistemos postulatams, Taut Sjungai
nebegarantuojant jos nari saugumo, trij Baltijos ali usienio reikal
ministrai 1938m. vasar nutar neleisti usienio kariuomenms kirsti
j teritorij, net jeigu to bt pareikalauta pagal Taut Sjungos Statuto
16- straipsn. Neturdamos jokio pasirinkimo, trys Baltijos valstybs
paruo neutralumo statym Lietuva j ratifikavo 1939m. sausio 10d.
Taiau usienio politikoje pakitim nevyko ir Lietuva ts manevrus
tarp Varuvos, Maskvos ir Berlyno, stengdamasi nesivelti karin konf-
likt. Kariuomens vadas gen. S. Ratikis baland dalyvavo A. Hitlerio
50-meio ventime, gegu maralo Edvardo Rydzo-Smiglo (Edward
Rydz-migy) kvietimu oficialiai lanksi Lenkijoje. Atrjant santykiams
tarp didij valstybi, gegu Lietuvos diplomatams nurodyta, kad
Lietuva laikysis grieto neutraliteto kiekvienoje situacijoje ir kiekvienu
klausimu.
Neutralumo statymu besiginant Kaun sukrt naujiena apie naci ir
soviet nepuolimo sutart 1939m. rugpjio 23 d., kad Vokietija ir SSRS
pasira papildom slaptj protokol, pasidalijo region takos sfero-
mis: Suomija, Estija ir Latvija atiteko sovietams, o Lietuva Vokietijai.
Abi puss pripaino Lietuvos interesus Vilniaus regione, taiau jo sien
nedetalizavo. O voldemarininkai, auli sjunga ir jaunieji tautininkai
kaltino valdi impotencija ir Vokietijos ir Lenkijos karo metu ragino vy-
riausyb jga atsiimti Vilni. Upuolusi Lenkij Vokietija spaud Lietuv
ygiuoti Vilni, addama param aviacija, tankais ir artilerija. Taiau
Lietuvos vyriausyb, lenkams pralaimint mius ir be vokiei galda-
ma uimti Vilni, suvok yg Vilni ne kaip karin, o kaip politin
problem ir tikino lenkus, kad n vienas Lietuvos kareivis neperengs
administracins linijos. Kitaip Lietuva bt tapusi agresore ir sugadin-
t santykius su anglais ir pranczais. Nepatar imti Vilniaus ir sovietai.
1938 m. manevruose kariuomens vadas S. Ratikis (centre)

ir gen. J. ernius (deinje)
Rugsjo 17dien, SSRS siverus Lenkij, demonstruojant pasiryim

ginti nepriklausomyb, Lietuvos prezidentas paskelb dalin mobilizaci-
j. Lietuvos kariuomen padidjo nuo 24 000 iki 89 470 vyr (formaliai
kariuomen padidinta, jei kariaujanios alys perengt Lietuvos sien).
Taiau rugsjo 28-j Viaeslavui Molotovui ir Joachimui fon Ribentro-
pui (Joachim von Ribbentrop) pasiraius sien ir draugysts sutart tarp
Reicho ir SSRS, pagal jos slapt protokol Lietuvos teritorijai patekus
SSRS takos sfer (u tai Vokietija gavo Liublino vaivadij), Vokietijos
spaudim Lietuvai kaip ranka num.
Utat sukruto sujudo Maskva V. Molotovas pakviet atvykti Mas-
kv ministr Juoz Urb. is ivyko spalio 2 dien. Jo kelions ivakarse
pradta dalin Lietuvos kariuomens demobilizacija rizikingas ings-
nis, nes kritinje situacijoje slyg kariuomenei padidinti galjo nebebti.
Maskvoje spalio 3-ij Josifas Stalinas spaud J. Urb pasirayti savitarpio
pagalbos sutart, sutart dl Vilniaus ir Vilniaus krato perdavimo ir sutart
dl dalies pietvakari Lietuvos teritorijos perdavimo Vokietijai. Pastaroji
sutartis staiai apstulbino Lietuvos delegacij, nes buvo kalbama apie gry-
nai etnines lietuvi emes ir 150 000 gyventoj. Derybos vyko sunkiai,
J.Urbiui prireik skristi Kaun konsultuotis, nes sovietai reikalavo si-
leisti Lietuv savo karines bazes. Vietoje bazi Lietuva sil padidinti savo
kariuomen, apginkluoti j sunkiaisiais ginklais ir koordinuoti bendrus
Lietuvos kariuomen engia Vilni

(1939 m. spalio pabaiga)
veiksmus sudarius bendr karin komisij, motyvavo ir savo neutralumu,

bet J. Stalinas pareik, kad Lietuva neutrali bus, kol jis to nors...
Derybas apsunkino tai, jog spalio pradioje karines bazes pagal pa-
naias sutartis sovietai jau buvo primet Estijai ir Latvijai. Lietuviai at-
kakliai siek ivengti karini bazi, isaugoti savo etnines emes, atgauti
kelis lietuvikus Vilniaus krato rajonus (venionis ir Druskininkus).
Sovietai, pradioje reikalav sileisti 50 000 kari, t skaii sumaino
iki 20000. sitikinus, kad i niekur jokios pagalbos negaus, kad Vokietija
jau atidav Lietuv SSRS takos sferai, agresyviai spaudiant J. Stalinui ir
V. Molotovui, spalio 10 dien pasirayta Vilniaus perdavimo sutartis ir
SSRS ir Lietuvos savitarpio pagalbos sutartis. Nors paktas minjo Lietu-
vos ir Soviet Rusijos 1920m. ir 1926m. sutartis kaip bazinius dviali
santyki dokumentus, kiti sutarties straipsniai potencialiai grs Lietuvos
nepriklausomybei. Lietuva gavo 6,7 tkst. kv. km teritorij su Vilniumi
ir apie 0,5mln. gyventoj tik penktadal ufiksuotos 1920m. sutartyje
teritorijos, o u tai turjo sileisti karines soviet bazes. Berlynas ir Mas-
kva susitar kol kas pietvakarini lietuvi emi klausimo neliesti (beje,
1941m. sausio 10 d. SSRS pagal dar vien slapt protokol jas nusipirks i
Vokietijos u 7,5 mln. aukso doleri).
Sutartis fundamentaliai pakeit Lietuvos tarptautin padt Lietu-
va prarado neutralios politikos status ir dal suvereniteto. Tik Vilniaus,
istorins sostins, atgavimas buvo viesos spindullis nirioje situacijoje,

o Lietuva tapo priklausoma nuo SSRS (liaudyje tuojau paplito taiklus po-
sakis Vilnius ms, o mes rus). Vokietija kartojo nebeturinti regione
interes, Anglija ir Pranczija kariavo, o sutriukinus Lenkij j taka re-
gione apskritai sumajo.
SSRS 1940 met ultimatumas ir

soviet okupacija
sileidusi soviet bazes Lietuva palaidojo viltis bti irink-
ta Taut Sjungos Taryb. Sovietams kariaujant su Suomija Baltijos vals-
tybs veng smerkti SSRS, nors pastaroji buvo imesta i Taut Sjungos
kaip agresor. Vokietija suvar prekyb su Didija Britanija ir band mo-
nopolizuoti Lietuvos usienio prekyb. Sukurti Baltijos valstybi sjung
pavluota. Lietuvai reikjo rpintis atgautos sostins Vilniaus ir Vilniaus
krato integracijos reikalais, tai reikalavo nemaai l karo metu kratas
nualintas, modernios pramons mons ivetos SSRS. Tuo metu Lietu-
va geranorikai rpinosi keliolikos tkstani internuot lenk kareivi ir
karinink apgyvendinimu ir maitinimu, 12 000 tkstani Lenkijos yd
pabgli ilaikymu, Vilniaus krate reikjo vesti lit vietoje beveri zlot,
pamaitinti bedarbius ir rasti darb, aprpinti mones dokumentais. Vilnius
pagal to meto demografin padt pasirod ess lenkikas miestas, kurio
tredal gyventoj sudar ydai. Lenk patriotai lietuvi administracij
sutiko prieikai, ypa pradjus miest iorikai lietuvinti, keisti uraus,
rengti lietuvi kalbos kursus, piktinosi lenkiko Stepono Batoro universite-
to udarymu, tad sostins, ministerij ir staig perkelti i Kauno Vilni
neskubta. Daug laiko atm ir Raudonosios armijos, dislokuotos Lietuvo-
je, 20 000 kariki reikms trko kareivini, patalp, but karininkams.
Taiau 1940m. gegus pabaigoje soviet adtas nesikiimas vi-
daus reikalus baigsi Maskva vieai apkaltino Lietuv grobiant i so-
viet bazi kareivius. jokius Lietuvos pasilymus sovietai neatsiliep,
neleido netgi apklausti neva pagrobt, bet atsiradusi auk. Tai rod,
jog Maskva kaltinimais siekia toli einani tiksl, be to, pakviet atvykti
Lietuvos ministr pirminink A. Merk. Grsms akivaizdoje prezidentas
A.Smetona leido jam pasirayti bet kokias sutartis, kad tik jos nepaeist
1939m. spalio 10 d. sutarties.
Nuo pat pirmo susitikimo Maskvoje 1940m. birelio 7 d. V. Molotovas
sukrt A. Merk brutaliu elgesiu, absurdikai kaltino Lietuv antisovieti-
ne politika, nebtais kareivi grobimais, neva j tardymais ir kankinimais,

nesama karine antisovietine sjunga su Latvija ir Estija, ukliuvo antiso-
vietin karikatra Lietuvos laikratyje, netgi paties A. Merkio straipsnis.
Jokiais paaikinimais netikta, be to, reikalauta atleisti provokacij kalti-
ninkus vidaus reikal ministr gen. Kaz Sku ir Saugumo departamen-
to direktori Augustin Povilait. Nuo V. Molotovo rksming kaltinim
absurdikumo A. Merkys palo psichologikai. Birelio 10 dien Kaune
suinojus, kad A. Merkiui nesiseka normalizuoti situacij, nutarta pasisti
Maskv ministr J. Urb. Taiau nei J. Urbys, nei taikingas A. Smetonos
laikas soviet prezidentui Michailui Kalininui, nei dviej aukt Lietuvos
pareign atleidimas nepadjo birelio 14-osios ryt vermachtui engus
Paryi, tos pat dienos vakare 11:45 J.Urbys gavo i V. Molotovo rank
ultimatum pareikalauta, kad Lietuva sileist papildomus, jokia sutar-
timi neribotus soviet karinius dalinius, pakeist vyriausyb prosovieti-
n, nubaust kaltus pareignus ir duot atsakym iki birelio 15 dienos
10val. ryto. odiu V. Molotovas J. Urbiui pridjo, kad nesvarbu, koks bus
atsakymas, SSRS kariuomen vis tiek ygiuos Lietuv.
SSRS i anksto pasiruo invazijai: pasienyje steigtos ligonins sueis-
tiesiems, lageriai bsimiems karo belaisviams. Sovietai dar pavasar slapta
permet Lietuvos miestus lietuvikai kalbti apmokytas specialias di-
versines karo valgybos grupes valdiai paimti, prie pat invazij pradjo
Baltijos ali oro ir jr blokad, o birelio 15-osios paryiais atakavo
kelis Lietuvos pasienio postus, nukov pasienio policinink, kit pagrob,
kelis postus nuginklavo.
Vis birelio 15-osios nakt vykusiame vyriausybs posdyje svarstyta,
ar prieintis okupacijai, ar priimti ultimatum. Ginkluoto pasiprieinimo
idj stabd tai, kad tokiu atveju bt stota ateities Anglijos ir Pran-
czijos (ir JAV, gal ir SSRS) prie blok, o tokia Lietuva po karo bt
skaudiai nubausta. Krikionys demokratai ir liaudininkai, prie tai su-
sitar, pareikalavo ministru pirmininku vietoje A. Merkio paskirti artim
krikionims demokratams gen. S. Ratik. Tai buvo dar vienas smgis
A.Smetonai ultimatumo akivaizdoje opozicija veria jo paskirt prem-
jer, nors S. Ratikio kandidatrai jis pritar. Taiau ministro pirmininko
Lietuvos prezidentas jau nebegaljo pats paskirti sovietai tuoj pat S. Ra-
tikio kandidatr atmet. A. Smetonos silym prieintis ginklu palaik
vos du ministrai. Karikiai (kariuomens vadas gen. V. Vitkauskas, gen.
S. Ratikis) motyvavo, kad viena Lietuva rimiau pasiprieinti soviet
karinei mainai negali, bt daug auk. Vyriausyb prim ultimatum.
Okupacija: soviet tankai Kaune 1940 m. birelio 15 d.

Georgo Birmano nuotrauka
Birelio 15 dien apie 15 val., iurkiai sulauiusi visas dviales sutartis

su Lietuva, SSRS ved Lietuv jokiomis sutartimis neribot karin kon-
tingent 3 ir 11 armijas, kurios um svarbiausius strateginius Lietuvos
takus, oro uostus leidosi kariniai lktuvai su desantu. Tik tada Lietu-
vos visuomenei per radij praneta apie ultimatum, jo primim ir SSRS
kariuomens invazij. Atjus iniai, kad Kauno centr jau rieda soviet
tankai ir suka prie svarbiausi ministerij, prezidentas A. Smetona, pa-
reiks, kad jis savo rankomis nesovietizuos Lietuvos, sunegalavimo prie-
astimi kaip ma protest paliko eiti prezidento pareigas A.Merkiui
ir drauge su krato apsaugos ministru gen. Kaziu Musteikiu ir eimomis
skubiai ivyko i Kauno Vokietij. Prezidentas tikjosi bti politikai
naudingesnis usienyje.
Dalis opozicijos diaugsi, kad reimas keisis, bus naujovi, taiau ne-
suvok, jog tai ne tik A. Smetonos valdymo, bet ir Lietuvos nepriklauso-
mybs pabaiga, kad nuo pai lietuvi j ateitis (nesvarbu, ar su A.Sme-
tona, ar be jo) nebepriklauso. Optimistai dar tikjo, kad, ivengus kraujo
praliejimo, sovietai paliks Lietuvai (blogiausiu atveju) bent jau visikai
nuo Maskvos priklausomos Mongolijos status.
Optimistai ir naivuoliai klydo.
V s k y r i u s
LIETUVA: SOVIET IR
NACI OKUPACIJOS
Galima splioti, kad, jeigu turtume lietuvi literatros i to

laikotarpio, kaip seniausia ind literatra, galtume su didesniu
tikrumu teigti, jog arij kalbos lopys turjo bti lietuvi
apgyventoje teritorijoje
Isaac Taylor (17871865)
I The Origins of the Aryans (Arij kilm)
STALINO IR HITLERIO GNIAUTUOSE
K omunistins SSRS ir naci Vokietijos draugysts lai-

kotarpis 1940m. pradioje artjo j lemiam susi-
drim, abi totalitarins valstybs ruosi karui dl Europos ugrobimo.
Lietuva stovjo i karini milini kelyje Antrojo pasaulinio karo fone
ir svarst ne tik savo, valstybs, bet ir tautos galimybes ilikti. Mintis Po
kuo bti geriau rusais ar vokieiais nereik iankstinio pasidavimo
nuotaik, o tik maos valstybs reali galimybi vertinim problema
kartai kedenta ne tik kavinse, bet ir prezidentroje daugelis Europos
valstybi jau buvo naci okupuotos, Lenkija grobuoni pasidalyta, tad
ir Baltijos valstybse suvokta, jog artja j eil. Galimyb atsidurti po
rusais, taip pergyventi karo negandas, suprasta kaip laikinas grimas
Nikolajaus II Rusij, visikai nesuvokiant totalitarinio SSRS bolevik re-
imo esms, jis vald teroru, jga izoliavo ir fizikai naikino oponentus,
ideologikai prieikas politines ir socialines grupes.
Soviet Sjunga, pasinaudodama tarptautine padtimi ir tuo, kad viso
pasaulio dmesys buvo skirtas vokiei siverimui Paryi, 1940m.
vasar ne tik okupavo Lietuv, Latvij ir Estij, bet ir, prievarta vedusi
tariamai demokratin valdym (oficialiai vadinam liaudies demokrati-
ja), per kelet savaii ias valstybes jung SSRS sudt. Atjo sunks
dviej viena po kitos jusi totalitarini reim okupacij laikai, kurie
naikins tuos, kurie prieinsis ar nepatiks dl politins, socialins ar rasins
priklausomybs. Praus karo frontams, grusioms soviet karinms pa-
jgoms ginklu nuslopinus deimtmet trukus lietuvi tautos partizanin
kar, neturint galimybs patiems apginti nepriklausomyb, pasirinkti

kiti bdai ilikti, prieintis, bandyti isaugoti taut, jos kalb ir kultr
ir laukta palankaus momento Lietuvos valstybei atkurti. Lietuvi tautos
lkesiai gyventi savo valstybje isipildys tik baigiantis altajam karui,
kai antr kart XXa. pavyks atkurti alies nepriklausomyb, atgauti jos
tarptautin pripainim ir tapti visateise Vakar pasaulio ir demokratins
Europos dalimi.
Lietuvos sovietizacija
1940m. birelio 16 d., soviet divizijoms ygiu per Lietu-
vos teritorij strategikai atkirtus Latvij ir Estij nuo Vokietijos, aibu
okupuotos ir dvi gretimos Baltijos valstybs. Nuo iol trijuls likimas
taps nepaprastai panaus. Reali aukiausioji valdia atiteko ne alyje li-
kusiems ministrams, o birelio 15 dienos pavakare Lietuv i Maskvos
atvykusiam soviet vyriausybs emisarui Vladimirui Dekanozovui (kar-
tu su juo atvyko ir vidaus reikal komisaro Lavrentijaus Berijos pirmasis
pavaduotojas Vsevolodas Merkulovas, vadinsis drg. Petrovu, bet jis,
kaip specialij tarnyb atstovas, veik slaptai), kuris dieg sprendimus
i Maskvos. V. Dekanozovui talkino ir soviet pasiuntinyb su galiotuoju
atstovu (polpredu) Nikolajumi Pozdniakovu prieakyje, ir iki tol pogrin-
dyje veikusi maa Lietuvos komunist partija (LKP). alyje dislokuota
daugiatkstantin SSRS kariuomen nulm prasidjusius vykius.
Masias Europos valstybes okupavus Vokietijai sunku buvo tiktis,
kad Lietuva liks nepaliesta naci ir soviet suokalbio. Atkritus viliai, kad
sovietai gal neokupuos, liko dar viena o gal nesovietizuos? Kur tau...
V. Dekanozovo paliepimu A. Smetonos ivykimas paaikintas kaip prezi-
dento atsistatydinimas ir sudarytas spdis, kad A. Merkys teistai tapo
prezidentu, nes, kaip laikinai einantis pareigas, pagal Lietuvos konstituci-
j neturjo teiss skirti naujo vyriausybs vadovo. Taip birelio 17-j at-
sirado gudriai sumanyta savotika pereinamojo laikotarpio marionetin
Liaudies vyriausyb, kuri jo inomi, kritikav A. Smetonos valdym
inteligentai: ministru pirmininku paskirtas komunistuojantis liaudinin-
kas urnalistas Justas Paleckis, o jo pavaduotoju ir usienio reikal minis-
tru raytojas Vincas Krv-Mickeviius, finans ministru liko Ernestas
Galvanauskas, krato apsaugos gen. Vincas Vitkauskas. Skelbta, kad
soviet kariuomens engimas siekia tik sustiprinti Lietuvos saugum
ir esmini permain nevyko. Toks ir buvo soviet tikslas. Tik nerams
5 skyrius L I E T U V A : S O V I E T I R N A C I O K U P A C I J O S 191
gandai privert tikinti gyventojus, kad ems nuosavyb nebus lieiama

ir kad Lietuvos kariuomen pasilieka ir toliau. Prireikus ji gins Lietuvos
Nepriklausomyb ir laisv.
I ties Liaudies vyriausyb vykd soviet vali, nuo pirm dien griov
Lietuvos valstybingum, keit administracij: svarbius vyriausybs pos-
tus buvo paskirti amnestuoti politiniai kaliniai komunistai LKP vadovas
Antanas Sniekus tapo Valstybs saugumo departamento direktoriumi, o
Meislovas Gedvilas vidaus reikal ministru; birelio 25 dien teisinta
LKP (nors kitos politins partijos neteisintos), paleistas vadinamasis sme-
toninis Seimas, udarytos visos nekomunistins organizacijos, laikraiai ir
urnalai. Birelio 27-j Liaudies vyriausyb panaikino Lietuvos ir Vatika-
no konkordat, o liepos 12-j, spaudiant V. Dekanozovui, nutarta Soviet
Sjungos valstybiniam bankui perduoti usienyje laikom Lietuvos auks.
Taiau pasisavintas tik vedijos ir veicarijos bankuose saugomas auksas.
Maskva dieg SSRS valdymo model administracijoje, policijoje, teis-
muose, pradta kurti liaudies milicija. Liepos 3 dien priimtas Lietuvos
kariuomens pertvarkymo statymas, ji tapo Liaudies kariuomene (v-
liau Raudonosios armijos 29-uoju auli korpusu). Liepos 11 dien su-
stabdyta Lietuvos auli sjungos veikla, ji nuginkluota. I pareig atleisti
apskrii virininkai, valsi viraiiai, policijos virininkai j vietas
um sovietams prijauiantieji, o vyriausybs daugum sudarius komu-
nistams imta ruotis visikam Lietuvos prijungimui prie SSRS.
Aneksija gyvendinta surengus vadinamojo Liaudies seimo rinkimus
toks pat scenarijus taikytas Latvijoje ir Estijoje. vien viet leista ikelti
vien kandidat, o kandidatus galjo kelti tik komunist partija, kom-
jaunimas, MOPRas ir komunist vadovaujamos profesins sjungos. Visi
iki vieno ikelti 79 kandidatai (per skubjim neapsiirta, kad vienas
mirs) atstovavo mitologinei Lietuvos darbo liaudies sjungai (LDLS).
Pus j atrinkti komunist partijos nariai, kiti komunist simpatikai
(nepartiniai komunistai). Per rinkim agitacij valdia daug dmesio
skyr A. Smetonos reimo kritikai ir niekinimui, propagandai, meluo-
ta, kad rinkimai vyks demokratikai, Lietuva iliks nepriklausoma, bus
isaugotas litas, neigtos kalbos apie kolki steigim. Vieai grasinama,
kad asmenys, kurie nebalsuos, yra liaudies prieai jais vadinami tau-
tininkai ir auktus postus turj valdininkai. Prie pat rinkimus, liepos
1112dien, valdia sum kelis imtus inom alies veikj.
Oficialiais duomenimis, liepos 1415 dienos rinkimuose Liaudies
seim dalyvavo 95 proc. (per rinkimus pasus buvo dedami antspaudai),
Rinkim Liaudies seim agitacinis plakatas.

1940 m. liepos mn.
i j 99,19 proc. balsavo u Lietuvos darbo liaudies sjungos kandidatus.

Pagal rinkim statym irinktais atstovais laikomi tie kandidatai, kurie
gavo bals daugum. Taiau pus kandidat surinko maiau nei pus bal-
s. O reimas paskelb, jog irinkti visi kandidatai tad rinkim rezulta-
tai suklastoti. Analogikas farsas vyko ir Latvijoje bei Estijoje.
Liepos 21 dien pirmj posd susirink trij Baltijos ali parlamen-
tai stulbinamai sinchronikai paskelb savo alis soviet socialistinmis
respublikomis. Liepos 22 dien vadinamasis Lietuvos liaudies seimas pri-
m ems nacionalizavimo deklaracij, pagal kuri visa Lietuvos em tapo
valstybs nuosavybe, o kininkai ems naudotojais. Buvo nacionalizuoti
bankai, stambiosios pramons mons. Seime irinkta 20 asmen delegaci-
ja, vadovaujama J. Paleckio, kuri, nuvykusi Maskv, rugpjio 3-ij pasi-
pra neva savanorikai eiti SSRS sudt. Taip forminta Lietuvos aneksija,
patenkinti ir imperialistiniai soviet siekiai. Kadangi okupant paskirtas

Liaudies seimas neturjo lietuvi tautos ir vis alies gyventoj galiojim
panaikinti Lietuvos valstybingum ir praytis SSRS, jo nutarimai buvo ne-
teisti. Visiems Lietuvos pasiuntiniams usienio alyse paskelbus protestus
prie Lietuvos okupacij ir aneksij, i j atimta pilietyb ir nacionalizuotas
j turtas. Dabar jau sujudo ir lietuviai JAV.
Pavertus Lietuv SSRS sudedamja dalimi, savanorikumo kamuflia-
o atsisakyta valdymo sistema tvarkyta pagal Soviet Sjungos model:
rugpjio 25 dien Liaudies seimas buvo pervadintas Lietuvos SSR Auk-
iausija Taryba, kit dien formaliai aukiausija respublikos vykdom-
ja valdia patvirtinta Lietuvos SSR liaudies komisar taryba, kuri pakeit
Liaudies vyriausyb, patvirtinta sovietin konstitucija, kuri niekuo ne-
siskyr nuo 1936m. Soviet Sjungoje priimtos vadinamosios J. Stalino
konstitucijos. Visos Lietuvos staigos, ypa NKVD, prisipild atvykusi
i SSRS specialist, kurie ved sovietin tvark, nors vidin siena tarp
Lietuvos ir likusios SSRS dalies dar buvo.
Sovietams gyvendinant ems kio pertvarkymus, atimta em i ki-
nink, kurie turjo daugiau nei 30 ha, tokie laikomi buomis ir liaudies
prieais. Juos stengtasi sunaikinti tris kartus padidinant mokesius. Bee-
miai ir maaemiai galjo gauti iki 10 ha ems. Valstybs fonde likusi em
turjo bti panaudota kolkiams kurti. Pramons mons, kuriose dirbo
daugiau nei 20 moni, nacionalizuotos. Netrukus pramonei pritrko a-
liav, atsirado nuolatiniai socializmo palydovai preki deficitas ir eils.
1940m. ruden greta lito vedus rubl, staiga pakilo kainos, nuvertjo mo-
ni santaupos, o nacionalizavus bankus mons prarado visus indlius. So-
vietizavim teroru grind slaptoji tarnyba NKVD: pylsi naktiniai aretai,
mones imta kalinti ir tremti SSRS gilum. Net didiausi SSRS simpatikai
prikando lieuvius bolevizm galima painti tik jame pagyvenus.
Represijos ir 1941 met

Birelio sukilimas
Represijos, aretai, deportacijos, j baim sudedamoji
bolevik vykdytos politikos dalis. 1940m. liepos 6 d. Valstybs saugumo
departamento direktorius A. Sniekus ileido sakym, leidiant suimti
agituojaniuosius prie Liaudies vyriausyb, patvirtintas Lietuvos politi-
ni partij, auli vadovybs operatyvins likvidacijos planas, parengti
numatyt suimti asmen sraai, o soviet NKVD kariuomens daliniai
turjo neleisti tokiems pabgti Vokietij. Liepos 1017 dien pirmj

masini aret metu kalinti inomi nepriklausomos Lietuvos politikos
ir visuomens veikjai paskutinis ministras pirmininkas A. Merkys,
usienio reikal ministras J. Urbys (abu su eimomis itremti SSRS gi-
lum) ir kiti. Suimtieji paskelbti u statymo rib, j turtas konfiskuotas.
Per vienerius soviet okupacijos metus suimti 6 606 apkaltinti politiniais
nusikaltimais asmenys. Pus j 1941m. balandbirel iveti SSRS gi-
lum, daugiausia Sibir.
1941m. birelio 1418 d. okupacin valdia vykd pirmj masin
Lietuvos gyventoj trmim deportuota 17,5 tkst. moni. Sovietams
talkino vietiniai partiniai darbuotojai, ypa komjaunuoliai. Itremtas
politinis, karinis ir kinis Lietuvos elitas buvs Lietuvos prezidentas
A.Stulginskis, buvs ministras pirmininkas Pranas Dovydaitis, nemaai
ministr, imtai mokytoj, 79 kunigai, tautini maum lyderiai: 2045
ydai (13 proc. tremtini), 1 576 lenkai (10 proc.), tarp j 5 060 vaik
iki 16 met. Nematyta masin deportacija sukrt Lietuv, nes trmimas
buvo nukreiptas fizin eim naikinim. is trmimas naci okupacijos
slygomis panaudotas skatinant tautinio nepakantumo nuotaikas, atsa-
komyb u trmimus primetant ydams, kurie pirmomis sovietmeio
dienomis smarkiai nukentjo nacionalizuoti yd komerciniai bankai,
gamybos ir prekybos mons, privatus turtas. Tremtini iveimas at-
iauraus klimato prie Ledynuotojo vandenyno, Altajaus krato vietoves,
kur dalis j mir arba uvo, vertintinas kaip nusikaltimas monikumui.
1941m. birelio 22 d. prasidjus Vokietijos ir Soviet Sjungos karui,
Lietuv vokieiai um per tris dienas, todl sovietai tik kai kuriuos po-
litinius kalinius paskubomis igabeno i Lietuvos. Kuri nespjo, elemen-
tariai nuud. Masins kalini udyns surengtos Pravieniki kalinimo
kolonijoje (iudyta apie 230 asmen) ir prie Raini (76 asmenys, prie
tai ypa iauriai nukankinus), maesnio masto keliose kitose apskrityse,
o i viso nuudyta apie 700 asmen. Daug suimtj ivaduoti i kaljim
prasidjus lietuvi 1941m. Birelio sukilimui, paioje Vokietijos ir SSRS
karo pradioje. ios soviet udyns atvr Lietuvoje masini udyni
laikotarp. Vokietijai upuolus SSRS, Lietuvoje isiliejo antisovietin ne-
apykanta dl aneksijos, soviet valdios teroro, turto nacionalizavimo,
aret, deportacij ir udyni. Dl to ygiuojant vermacht daug lietu-
vi sutiko palankiai, kai kas net su glmis rankose.
Lietuvos teritorij veriantis vokiei kariuomenei, birelio 22 die-
n prasidjo sukilimas, per kelet dien iplits po vis Lietuv. Dau-
1941 m. birelio 26 d. soviet nuudyti Pravieniki lagerio

kaliniai ir priirtojai
Kauno gyventojai sveikina engus vermacht 1941 m.

(R. Miino reprodukcija)
giausia tai spontanikas atsakas soviet politik Lietuvoje, i dalies jis

ruotas antisovietinio sukilimo idj Vokietijos ir SSRS karo pradioje
brandino buvusio Lietuvos pasiuntinio Berlyne Kazio kirpos vadovauja-
mas 1940m. lapkrit Berlyne grups lietuvi emigrant kurtas Lietuvi
aktyvist frontas (LAF), save laiks pagrindiniu sukilimo organizatoriumi.
Aktyvistai rinko inias i soviet valdomos Lietuvos, per ryininkus i

Vokietijos siunt vairias instrukcijas, nurodymus, kuriuose iskirtinis
dmesys buvo kreipiamas galimybes atkurti Lietuvos valstybingum,
bsimo sukilimo detales. Kadangi karin LAF dalis bendradarbiavo su
Abveru, nurodyta pirmiausia uimti tiltus, svarbiausius geleinkelio maz-
gus, oro uostus, fabrikus ir kt. LAF vadovyb pernelyg pasitikjo naci
Vokietija manyta, jog Vokietijos vadovaujamoje Naujoje Europoje bus
suteikta visoms tautoms teis tvarkytis pas save, kaip nori.
K. kirpa man, kad nauja organizacija turi palaikyti ypa glaudius
ryius su naci Vokietija. LAF programoje ir kituose dokumentuose ne-
ivengta nacionalistins retorikos, antisemitizmo (16-asis LAF progra-
mos punktas atauk teis ydams gyventi Lietuvoje). Taiau Vokietijos
vyriausyb udraud lietuviams kilus karui sudaryti bet koki Lietuvos
vyriausyb ir skelbti bet kok atsiaukim taut, negavus tam kompe-
tenting Vokietijos staig sutikimo. Sukilliai uimtame Kaune pastat
vokieius prie vykus fakt umus radij 1941m. birelio 23 d. LAF
atstovas Leonas Prapuolenis prane: Susidariusi laikinoji vl naujai at-
gimstanios Lietuvos Vyriausyb iuo skelbia atstatanti laisv ir nepri-
klausom Lietuvos valstyb, kad jaunoji Lietuvos valstyb entuzias-
tingai pasiada prisidti prie Europos organizavimo naujais pagrindais,
negailta ilt odi naci Vokietijai, kuri igelbjo Europos kultr ir
civilizacij nuo raudonojo teroro, lietuviai pakviesti imtis ginklo ir pad-
ti vokiei kariuomenei. Svarbiausias sukilli tikslas atkurti nepriklau-
som Lietuvos valstyb.
Lietuvos provincijoje dominavo stichiki sukilimo veiksmai dar
prie vermachto daliniams engiant Lietuv susidar sukilli briai
pradjo audyti besitraukianius soviet karius, uimdavo vietos val-
dios staigas, suimdavo soviet valdios aktyvistus, daugelyje vietovi
atkurta lietuvika administracija, ilaisvintas ne tik Kaunas, bet ir daug
kit miest (tarp j Vilnius) ir miesteli, ikeltos tautins vliavos. Atkur-
t savivald vokieiai paliko veikti, nes neturjo jai alternatyvos. Sukilli
buvo iki 1015 tkst., kovose su bolevikais j uvo apie 600. Daugum
partizan sudar jauni ir vidutinio amiaus lietuviai: inteligentai, kinin-
kai, darbininkai, studentai, moksleiviai, karikiai.
Naciams i Berlyno neileidus LAF vado K. kirpos, kalinus j nam
arete, birelio 23 dien sudarytos Laikinosios vyriausybs (LV) vadovu
tapo literatros dstytojas Juozas Ambrazeviius. LV vyravo krikioni
demokrat pakraipos asmenys. Savo nutarimais ji sugrino statymus,
veikusius prie bolevik okupacij, Lietuvos teism tvark. Valstybinis

gyvenimas vl grindiamas privaia nuosavybe grinta em, nam,
kapitalo, moni nuosavyb, taiau visi denacionalizacijos statymai ne-
turjo bti taikomi ydams, ne Lietuvos pilieiams ir asmenims, aktingai
prisidjusiems prie lietuvi tautos interesus. Laikinoji vyriausyb man
tursianti reikal su inomu 1918m. Vokietijos okupaciniu reimu ir
galsianti manevruoti, kaip tai dar Lietuvos Taryba, nesuvokdama, jog
dabar Lietuva pateko naci totalitarinio reimo, jau planavusio ne tik
ideologin, bet ir rasin moni naikinimo politik, veikos lauk. Pati
LV neplanavo udyni, taiau deklaruojamu antisemitizmu (yd pad-
ties nuostat sudarymas, konclagerio steigimas VIIforte) siek nuolaid
i naci Vokietijos ir plauk jos politikos farvateryje. Taiau naciai vis
tiek tos vyriausybs nepripaino, dl to dauguma i jos priimt per 100
statym ir nutarim neveik. Realiai LV situacijos nevald, nes negal-
jo palaikyti ryi su visu kratu patas, telegrafas, telefonas naudoti tik
vokiei kariniams reikalams. Sugrinus iki 1940m. birelio 15 d. bu-
vusi tvark, atkrus apskritis, miest savivaldybes, organizavus policij,
vokiei okupacin valdia neleido i partizan ir Lietuvos kariuomens
dali, pasitraukusi i Raudonosios armijos, sudaryti reguliarij Lietu-
vos kariuomen.
Nepatenkinti LV egzistavimu naciai liepos 23-iosios nakt voldemari-
nink nacionalist, paklususi gestapui, rankomis vykd pu, paalin
LAF paskirtus asmenis, pam batalion ir policijos vadovyb savo ran-
kas. Dabar naciai jau be klii tiesiai dav sakymus savivaldybms ir
policijai bei pagalbins policijos daliniams, mielai perm soviet nacio-
nalizuot turt, o rugpjio 5 dien udraud LV veikl. Vyriausybs pir-
mininkui J. Ambrazeviiui teko konstatuoti, kad vyriausyb laiko savo
veikim sustabdytu prie savo vali. Daugumai ministr atsisakius tapti
tarjais rugsjo 26-j naciai udar LAF (gruod ir i voldemarinink su-
sidariusi Lietuvi nacionalist partij). Taip naci okupuotoje Lietuvoje
baigsi legali lietuvi organizacij veikla.
Laikinosios vyriausybs udraudimas rodo, kad ji pirmiausia irjo
lietuvi tautos interes, buvo paskelbta prie vokiei vadovybs vali ir
nebuvo naci politini intrig darinys.
Svarbiausias vykis Birelio sukilimas, sugriovs soviet mit apie
savanorik Lietuvos sijungim Soviet Sjung, neva atitikus lietuvi
tautos lkesius. Ne veltui sukilim per Maskvos radij ikeik V. Molo-
tovas. Antra vertus, birelio 2228 dienos vykiai dar vienas tragikas
lietuvi tautos puslapis: soviet valdym pakeitusi naci okupacija ne tik

sulugd Lietuvos nepriklausomybs gyvendinim, bet ir pradjo masin
Lietuvos yd naikinim.
Lietuvos yd sunaikinimas Holokaustas

Vokietijai greitai umus Lietuv labai maai gyventoj pa-
sitrauk Rytus, sovietai vos spjo igabenti Maskv LSSR vyriausyb.
Tai pratingai atsiliep ydams daugyb j, besitraukiani Rytus,
grinti atgal lietuvi sukilli arba sugro patys, nes kelyje Maskv
juos aplenk vermachtas, o i kitos puss, soviet kariai ir NKVD prie
vidins sienos stabd moni traukimsi Rusij, laikydami juos dezerty-
rais, panikos skleidjais, vos tik pamat dokumentus lietuvi kalba tari-
njo nipinjimu. Nuo pirm naci okupacijos dien ydai pajuto dalies
gyventoj neapykant. Mat 1940m. birel komunistuojantis yd jau-
nimas su glmis ir rusikomis dainomis sveikino Raudonosios armijos
ygiavim jiems tai buvo isigelbjimas, nes galjo engti ir vermach-
tas. Sovietams kuriant nauj administracij ydai, ypa jaunimas, noriai
pradjs kalbti rusikai, gavo postus valdioje, monse ir staigose, pro-
fesinse sjungose ydai tapo matomi prosovietinse demonstracijose,
administracijoje, tarp politini vadov, ir tai buvo neprasta. Negavs
didelio lietuvi pritarimo soviet reimas skatino sitraukti ydus, ne-
maai yd pasirod valstybs aparate, NKVD, milicijoje. Tai ypa su-
stiprino antisemitines nuotaikas, daugeliui lietuvi atrod, kad visi ydai
idav nepriklausom Lietuv ir jos idealus. Staigus antiydik nuotai-
k sustiprjimas vert rpintis ir Maskvos statytinius: 1940m. birelio
27d. Maskvos sudarytos Liaudies vyriausybs premjero pareigas einantis
V. Krv-Mickeviius skundsi L. Berijos pavaduotojui V. Merkulovui,
kad gyventojai pasipiktin yd, ignoruojani Lietuvos valstybingum,
elgesiu.
Nors ydai nenulm nei okupacijos, nei sovietizacijos, j matomumas
leido juos sutapatinti su sovietine valdia, o naci propagandos maina
mestas kovos su judobolevizmu kis susipyn su stipriomis lietuvi
antisovietinmis nuotaikomis. Pirm naci okupacijos savait daug gy-
ventoj, tarp j ir ydai persekioti kaip komunistai, soviet aktyvistai, ir
keli tkstaniai j sunaikinti per vadinamsias valymo operacijas, ku-
rias pradjo atvykusios SD Einzatsgruppen operatyviniai briai. Taiau
naciai, kitaip negu Vakar Europoje, masines yd udynes pradjo be
yd udyns Lietkio garae 1941 m. birelio 27 d.

(R. Miino reprodukcija)
pereinamojo laikotarpio. Specialiosios SD grups (Tils gestapo brys)

1941m. birelio 24 d. suaud tik ydus (vyrus) 25 km ruoe Lietuvos ir
Vokietijos pasienyje, Gargduose 201 yd, kit dien Kretingoje 214,
birelio 27-j Palangoje 111 yd, ud juos ir kitose vietose.
Einzatsgrups teror organizavo taip, kad atrodyt, jog pirmuosius
pogromus ir apsivalymo akcijas vykdo vietiniai gyventojai. Talkinin-
k rasta tarp nukentjusi nuo soviet teroro, kertaujani arba ban-
dani nusiplauti sovietmeio nuodmes lietuvi tokie dalyvavo SD
inspiruotuose iauriuose pogromuose birelio 26 dien Vilijampolje,
27 Kauno Lietkio garae, nors SD einzatsgrupi vad raportuose
sakoma, kad surengti pogromus buvo nelengva. Ginkluoti partizanai
nekl pasitikjimo vokieiams, todl birelio 28-j sukilli briai
paleisti, o i savanori suformuotas Tautins darbo apsaugos (TDA)
batalionas prie Kauno karo komendantros. Viena jo kuopa padaryta
zonderkomanda ir liepos 4 ir 6 dien naci komanduojama dalyvavo
masinse 3 000 yd (dabar jau tik dl tautybs iskirt i vis suimt-
j, tariam buvus soviet aktyvistais) udynse Kauno VII forte. Su-
dtingoje 19391941m. situacijoje, kai Lietuvos visuomen itiko gili
moralin psichologin kriz (trys ultimatumai ir okupacijos, nepriklau-
somybs netekimas nepasiprieinant kai kam itryn ne tik valstybines,
bet ir moniksias vertybes), susiformavo dalies visuomens vaizdis,
kad ydai nesutaikomas prieas, ir klaidingas patriotizmo supratimas.

Anot vieno budelio buvo baisu audyti, bet maniau, kad tai reikalinga
Lietuvos nepriklausomybei, juoba kad okupantai sakinjo ir skatino tai
daryti.
Po pirmj SD einzatskomand akcij 1941m. rugpjio pradioje
95proc. Lietuvos yd dar buvo gyvi. Taiau 1941m. liep reichskomi-
saras Heinrichas Himleris (Heinrich Himmler) pats asmenikai apke-
liavo vis uimt vakarin SSRS dal, perteikdamas einzatsgrupms (A,
veikusiai Kaune, ir B, veikusiai Vilniuje), kad udyti reikia ne tik yd
vyrus, bet ir moteris, vaikus. Masinms udynms vykdyti sukonstruotas
mechanizmas rugpjio 16-j lietuvi policijos departamento direkto-
rius Vytautas Reivytis slaptu ratu Nr. 3 sak sulaikyti visus ydus ir juos
sutelkti tam numatytose vietose. Visi provincijos ydai buvo suvaryti
laikinus getus ir izoliavimo stovyklas. Per kelis kitus mnesius naciai u-
suko bais yd bendruomeni audym Lietuvos provincijoje. Paprastai
u keli kilometr nuo get ir stovykl esaniuose mikuose, laukuose ar
vyrduobse suaudytos ir suverstos ikastas duobes itisos yd ben-
druomens. udyni parengim, auk konvojavim ir audym trauk-
tos lietuvi savisaugos policijos grups (policijos batalionai (vadinami
TDA) Zaras, Kupikio, Jonavos ir kt.), pagalbins policijos ir policijos
nuovad policininkai, jau dav priesaik A. Hitleriui. Daugiausia aud
i lietuvi sudarytos dvi specialios zonderkomandos Ypatingasis SD
brys Vilniuje (Paneriuose) ir Heinricho Hamano (Heinrich Hamann)
skrajojantis brys, kelis kartus per savait vykdavs provincijos vieto-
ves ir ten auds (jo pagrind ir sudar 3-ioji TDA Kauno bataliono kuo-
pa). Kiekvienoje zonderkomandoje buvo ne maiau kaip 50100 nari.
Kai kuriose udynse dalyvavo tik lietuvi pagalbin policija ir policijos
savanoriai, tarp j bta ir kriminalinio elemento, siekusio pasigrobti yd
turto nam, inventoriaus, brangenybi, patalyns, drabui. Akcijose
prie ydus Lietuvoje naciai panaudojo ir rus Andrejaus Vlasovo armi-
jos dalinius, ukrainiei, latvi policijos batalionus.
Taip diena po dienos 1941m. vasar ir ruden tikrose skerdynse su-
naikinta dauguma apie 150 000 Lietuvos yd. Apie 50 tkst. yd
laikinai palikti Vilniaus, Kauno, iauli ir maesniuose getuose, jie inau-
doti kaip pigi darbo jga. Taiau ir didij get ydai udyti vadinamj
akcij metu. Karui baigiantis, 1943m., naciai naikino miest getus, ikas
ir degino nuudytj knus, 11 000 Lietuvos yd buvo iveti Estijoje
ir Latvijoje buvusius konclagerius, apie 3,5 tkst. stovyklas Lenkijoje,
apie 8 tkst. tuthof, Dachau, Osvencim. Per Holokaust uvo apie

90 proc. i madaug 208 tkst. Lietuvos yd (su Vilniaus kratu). Buvo
igelbti ar igyveno apie 8 000, dar apie 89000 liko gyvi, nes spjo pa-
sitraukti SSRS gilum. Be to, Kauno IX forte suaudyti apie 68 tkst.
yd, atvet i Austrijos, Vokietijos, ekoslovakijos ir Pranczijos. Dalis
lietuvi policijos savisaugos batalion panaudoti akcijose prie civilius
Baltarusijoje, Lenkijoje, Ukrainoje.
Getuose atsirado pasiprieinimo grupi, kai kurie ydai bgo mi-
kus, sijung antinacin rezistencij soviet partizan brius, kur, ne-
paisant susidrimo su antisemitinmis nuotaikomis, msi ginklo, daug
Lietuvos yd kovojo SSRS gilumoje suformuotoje 16-ojoje lietuvikojoje
auli divizijoje.
1941m. ruden Lietuvos miest ir miesteli centrai itutjo, o yd
namuose sikr staigos arba apsigyveno nauji eimininkai, naciai i-
grobst visas vertingiausias yd kultros vertybes. yd naikinimas kl
didel visuomens pasipiktinim, naci kolaborantai visuomenje nete-
ko gero vardo, pasmerkimai ir priekaitai jiems buvo sakomi banyio-
se, liaudyje jie paniekinamai vadinti ydaudiais. Kita lietuvi visuo-
mens dalis, rizikuodama gyvybe (buvo ir suaudyt u yd slpim),
band padti ydams, gelbti, nemaai yd igelbjo katalik kunigai,
vienuols, paprasti valstieiai. U yd gelbjim Pasaulio teisuoliais yra
pripainti 830 lietuvi, nors i tikrj j buvo kur kas daugiau, j sraas
vis papildomas.
Dl naci rasins genocidins politikos Lietuva liko be imtmeiais gy-
venusios spalvingiausios savo etnins dalies yd. Niekuo nekalt yd
sunaikinimas tik dl to, kad jie buvo ydai kruviniausias Lietuvos is-
torijos XXa. puslapis, daugybs talenting moni praradimas, didiul
yd tautos ir visos Lietuvos netektis ir tragedija.
Naci savivalda lietuvi savismauga

Naciai SSRS ir jos okupuot krat gyventojus laik atsi-
likusiomis tautomis, kurios turjo paklusti vokiei viepatavimui, dl
savo rasinio ir kultrinio pranaumo vokiei tauta turinti bti viepa-
taujanti arba pon tauta, o rass atvilgiu svetimus elementus b-
tina paalinti. Naci Vokietijos planuose Baltijos alys laikytos vokiei
gynybine erdve, kuri palaipsniui turjo susilieti su Treiuoju Reichu.
Dar prie SSRS upuolim vokiei vadovyb nusprend ukariautuose
kratuose likviduoti ydus, romus, nepagydomus ir psichinius ligonius,

soviet valdios ir komunist partijos darbuotojus. Dalis likusi gyven-
toj turjo bti suvokietinta, kiti turjo tapti pigia darbo jga. Itremtj
vietas turjo uimti atkelti milijonai vokiei.
Vokietija Lietuv laik sudedamja SSRS dalimi ir i pradi j ad-
ministravo karin valdia, o 1941m. liepos pabaigoje vestas civilinis
okupacinis valdymas. Liepos 17-osios nutarimu i buvusi laisv
Lietuvos, Latvijos, Estijos valstybi ir Gudijos sudarytas Ryt krato
(Ostlando) reicho komisariatas. Jis padalytas Lietuvos, Latvijos, Es-
tijos ir Gudijos generalines sritis. Kiekvienai j vadovavo generalinis
komisaras, kurie su svarbiausiomis civilins valdios staigomis rpi-
nosi policine prieira, racionaliu darbo jgos naudojimu aprpinant
Vokietijos kariuomen ir vokiei karo k. Vokiei valdia Lietuvoje
pajung jos iteklius ir k Vokietijos reikmms, nepaisydama vietos gy-
ventoj poreiki. Lietuvos kininkai turjo mokti dideles prievoles (u
j nevykdym buvo skiriamos didels nuobaudos), Lietuv siuniami
vokiei kolonistai (apie 30 tkst. moni, daugiausia iki karo ia gy-
ven vokieiai). Okupacin valdia organizuotai naikino ir grob kra-
to kultros vertybes, dar klitis veikti vietimo ir kultros staigoms,
siek jas panaudoti kratui vokietinti, propagandai ir naci ideologijai
skleisti. Pajungus Lietuvos iteklius karui su SSRS gyventojai prievarta
veti darbams Vokietij, ypa po Stalingrado mio pralaimjimo, kai
pritrko moni karo pramonei. Vokietijoje iveti dirbo apie 60 000
Lietuvos gyventoj.
Savo valdym Lietuvoje naciai tvirtino represijomis, teroru, ud po-
litikai nepatikimus, nepaklusnius valdiai gyventojus, kininkus, ne-
sugebjusius pristatyti reikiamo kiekio ems kio produkt. tariami
pasiksinimu vokiei kareivius udyti be teismo, kartais sudeginami
itisi kaimai (Piriupiai). 19411944m. vokieiai iud ne tik ydus,
bet ir apie 15 tkst. lietuvi, iki 20 tkst. kit tautybi gyventoj, apie
170 tkst. Raudonosios armijos karo belaisvi juos naikino specialiai
sukurtos jau mintos vokiei saugumo policijos ir SD operatyvins
grups. Teroro politik Lietuvoje taip pat vykd SS kariuomens ir po-
licijos daliniai ir tvark turjusi utikrinti policija. Stokodama moni
okupacinei administracijai steigti, naci valdia leido veikti vietos sa-
vivaldai vidurines ir emesnes pareigas ir toliau jo lietuviai, paskirti
Laikinosios vyriausybs. Vietoje LV ministr vokiei valdia lietuvi
administracijos vadovais paskyr generalinius tarjus, o ministerijas
JAV lietuviai, surink aukas ir nupirk JAV kariuomenei

lktuv Lituanica, kur ventina kunigas P. Lubys, 1943 m.
(to meto atvirukas)
pervadino vadybomis. Taigi lietuvi administracija priirta per lie-

tuvi generalinius tarjus, pavaldius generaliniam tarjui juo tapo
voldemarininkas gen. Petras Kubilinas. Keturi tarjai, atsisak vykdyti
vokiei nurodymus, 1943m. suimti ir iveti tuthofo koncentracijos
stovykl.
Lietuvi savivaldos aparate dirbo apie 300 apskrii virinink ir
valsi viraii, apie 900 lietuvi saugumo ir kriminalins policijos
valdinink, apie 8 tkst. lietuvi tarnavo policijos savisaugos batalio-
nuose ir apie 6 tkst. vieojoje (tvarkos) policijoje. Be j, dirbo imtai
senin, garbs policinink, mokesi rinkj, inspektori ir kitoki
pareign, kurie nori nenori tarnavo vokieiams ir padjo jiems inau-
doti krat. Dl ios ir kit prieasi lietuvi pogrindio spauda naci
leist savivald vadino savismauga. Danai lietuvi pareignai nevyk-
d vokiei sakym, juos lugd, padjo gelbti ydus. Vokietija nelei-
do steigtis lietuvi partijoms ir organizacijoms, persekiojo okupacinei
valdiai nepalankius asmenis, veik grieta spaudos cenzra. Antina-
cin lietuvi rezistencija ginkluoto pasiprieinimo nepradjo, nes toks
grs masinmis Lietuvos gyventoj udynmis (tuo naciai atvirai gra-
sino lietuviams), be to, nusistatyta neeikvoti jg prie kar pralaimin-
i pus. Pogrindis laiksi neginkluotos rezistencijos taktikos: vykdyta
antinacin agitacija, raginta nestoti vokiei organizuojamus karinius

dalinius, nevykti darbams Vokietij, nevykdyti ems kio prievoli,
isaugoti lietuvi kultros ir vietimo staigas, demaskuoti kolaborantus.
Krikioni demokrat sparno politikai ir ateitinink jaunimas susibr
Lietuvi front (LF) ir Lietuvi vienybs sjd, o liberaliai nusistat
tautininkai Lietuvos laisvs kovotoj sjung (LLKS), abi kryptys lei-
do pogrindinius leidinius. 19431944m. pogrindyje veik Vyriausiasis
Lietuvos ilaisvinimo komitetas (VLIKas), suvienijs skirtingas lietuvi
politines jgas. i organizacija iki Lietuvos nepriklausomybs atkrimo
turjo atlikti nelegalios Lietuvos vyriausybs funkcijas, vadovauti pasi-
prieinimo judjimui ir ginti Lietuvos suvereniteto teises alies viduje
ir usienyje. emesnio rango jaunesnieji karininkai atsargos leitenanto
Kazio Veverskio iniciatyva telksi slaptoje karinje organizacijoje Lie-
tuvos laisvs armija (LLA), kurtoje 1941m. Vilniuje. Tai masikiausia
antinacin organizacija, ji numat bent dalyje teritorijos paskelbus ne-
priklausomyb ilaikyti j ginklu.
1943m., kai okupacin vokiei valdia, vermachtui pralaimint Ryt
fronte, pareikalavo i okupuot taut, tarp j ir lietuvi, sisti vyrus
Vokietijos karines pajgas, pradjo agituoti lietuvius stoti SS batalio-
n, lietuvi pogrindis boikotavo akcij (i vis naci okupuot ali tik
Lenkijoje ir Lietuvoje naciams nepavyko suformuoti Waffen SS divizij).
Kerydamas u boikot gestapas 1943m. kovo viduryje Lietuvoje sum
46 ymius visuomens veikjus ir ive tuthofo koncentracijos stovy-
kl, udar Kauno ir Vilniaus universitetus, mokytoj seminarijas ir kt.,
sum daug pogrindins spaudos leidj ir bendradarbi, LLKS ir LLA
grupes, o gegubirel eis i devyni VLIKo vadovybs nari. Dau-
guma suimtj iveti naci koncentracijos stovyklas.
Patirdama pralaimjim Ryt fronte okupacin valdia velnino savo
pozicij ir leido lietuviams 1943m. balandio 5 d. Kaune suaukti vadi-
namj Lietuvi konferencij. Ja naciai siek usitikrinti lietuvi visuo-
mens param savo mobilizaciniams siekiams, suteikti jiems teistumo
regimyb, o lietuvi veikjai isaugoti taut, ivengti represij, igauti
i Vokietijos didesni politini nuolaid ir Lietuvos suverenumo. Nors
konferencijos dalyviai negailjo atrios kritikos okupacinei valdiai, pri-
imti sprendimai atspindjo jos dalyvi ir dalies Lietuvos visuomens
orientacij Vokietij: juos vykdant reikjo kolaboruoti su Vokietija jos
darbo ir karo tarnyb struktrose. Taiau ir kart Lietuvos jaunimo
mobilizacija patyr neskm.
1943m. lapkriio 2324 d. posdiav generaliniai tarjai ir vadina-

moji Tautos taryba, irinkta Lietuvi konferencijoje, atmet SS dalinio
organizavimo plan, pasisak u tautin Lietuvos kariuomen. Vokiei
valdia, veriama neskmi Ryt fronte, kit met pradioje pritar lie-
tuvi silymui sukurti lietuvikus karinius dalinius Vietin rinktin,
kuriai vadovaut lietuviai karininkai ir kuri veikt tik Lietuvos teritori-
joje. Vietinei rinktinei msi vadovauti generolas Povilas Plechaviius. jo
kvietim atsiliep 20 tkst. savanori, dalinius priimta 10tkst. vyr. Vo-
kieiai pareikalavo, kad rinktin tapt jiems pavaldi. Lietuvi kariai neke-
tino kariauti Vokietijos pusje ir su ginklais bei amunicija m skirstytis.
Naciai sum Vietins rinktins vadus, atuoniasdeimt kari suaud,
dal ive darbams Vokietij.
Komplikuotai susiklost lietuvi ir lenk santykiai Vilniaus krate,
kur naciai padar Lietuvos generalins srities dalimi ir priskyr lietuvi
administracijai. Vykdiusi naci diktuojam politik lietuvi admini-
stracija nepais lenk daugumos interes ir susilauk j neapykantos.
Kovai su vietos lenk pasiprieinimu civilin administracija pasiunt
Vilnij lietuvi Vietins rinktins dalinius, kurie susidr su ginkluotais
lenk Armija Krajova daliniais. Lietuviai laik, kad Vilnija yra Lietuvos
dalis, lenkai kad Lenkijos, tad ir vieni, ir kiti keliais atvejais iliejo savo
t ant vietini lietuvi ar lenk kaim gyventoj. Lenk ir lietuvi
pogrindio ryiai nutrko, lietuviai tebesilaik pasyvios prieinimosi na-
ciams taktikos ir pagrindiniu prieu vardijo SSRS, o lenkai Vokietij.
Pasyvi lietuvi antinacin rezistencija padjo ivengti dar didesni
masini represij ir gyventoj nuostoli. Ideologikai ir organizaciniu
poiriu rengtasi pasiprieinti tvarkai, kuri diegti per Maskvos radij
skelbsi pasiruousi ten esanti Lietuvos SSR vadovyb.
ATGAL SSRS
1 944m. vasar1945m. pradioje vokieiams pri-

verstinai traukiantis i okupuot teritorij, jas m
vertis Raudonoji armija (RA) ir iki 1945m. gegus ivadavo i na-
cizmo beveik vis Ryt ir Vidurio Europ. Taiau Raudonosios armijos
okupuotose teritorijose valdi savo rankas pam vietins komunist
partijos, visikai priklausiusios nuo Soviet Sjungos. Per kelet met
Ryt ir Vidurio Europoje vesti komunistiniai reimai, isilaik beveik
pus imtmeio.
Naci okupacij keiia sovietin

1944m. vasar soviet karins pajgos ivadavo Lietuv
i naci Vokietijos. Taiau bda ta, kad lygia greta, kone tuo pat metu
Lietuva buvo reokupuota, t. y. soviet kariuomen antr kart okupavo
Lietuv, Latvij ir Estij grintas stalininis reimas, imtos vykdyti re-
kvizicijos, vyrai gaudyti darbams. Totalitariniam reimui vl m diri-
guoti komunist partija, valstybs saugumo (NKGB ir NKVD) strukt-
ros, soviet valdininkai ir okupacin kariuomen. Iki 1945m. pavasario
Lietuv buvo atsista 6 tkst. rusakalbi svarbiausius kuriamos admi-
nistracijos postus.
Sugrindamas Lietuvoje soviet valdi J. Stalinas tesjo paad,
Jaltoje duot jau serganiam Franklinui D. Ruzveltui (Franklin D. Roose-
velt)atsiklausti Baltijos valstybi gyventoj, todl ir Lietuvoje rengti (taiau
visai nedemokratiniai) rinkimai aukiausias okupacins valdios insti-
tucijas SSRS Aukiausij Taryb, Lietuvos SSR Aukiausij Taryb
(pirm kart po karo ias institucijas rinkimai vyko 1946m. ir 1947m.),
vietines tarybas juk formaliai SSRS buvo taryb, arba soviet, valdia. Vi-
suose rinkimuose kandidatus tegaljo silyti vienintel komunist partija,
rinkim rezultatai klastojami, oficialiai praneant, jog rinkimuose dalyvavo
per 90 proc. rinkj, kuri absoliuti dauguma balsavo u ikeltus kandida-
tus. LSSR institucijos neturjo jokios realios valdios net LKP (bolevik)
centro komitetas turjo tik eilins Rusijos srities partijos komiteto teises.
Net tris deimtmeius LKP (b) vadovavo CK pirmasis sekretorius A. Snie-
kus. Jo veikl priirjo i Maskvos atsistas antrasis CK sekretorius, ne-
lietuvis. 1945m. LKP (b) turjo 3,5 tkst., 1948m. 22,2 tkst., 1953m.
36,2 tkst. nari, taiau lietuviai joje tesudar 18 proc.
J. Stalinas pamtjo lietuviams ir saldaini pirm kart lietuvi tau-
tos istorijoje tuo paiu metu Klaipda ir Vilnius jungti nors ir nelaisvos,
o okupuotos Lietuvos sudt taip soviet valdia tikjosi pirkti tauti-
n lietuvi palankum reimui. Soviet valdomos Lietuvos SSR teritorija
padidjo iki 65 tkst. kv. km, Vilnius tapo respublikos sostine. Miesto
gyventoj tautin sudtis dl kare patirt nuostoli smarkiai pasikei-
t naciai ir j talkininkai nuud apie 70 tkst. vilniei, daugiausia
yd, 12 tkst. miesto gyventoj iveti darbams Vokietij, dauguma
j negro. Apie 30 tkst. vilniei dl vairi prieasi isikl i mies-
to. 19451948m. SSRS i Vilniaus Lenkij repatrijavo 107,6 tkst. len-
k, o i visos Lietuvos apie 197,2 tkst., todl madaug pus Vilniaus
Antrojo pasaulinio karo epizodas Vilniuje,

1944 m. liep
gyventoj mechaninio prieaugio sudar migruojantys i kit sovietini

respublik, daugiausia Rusijos ir Baltarusijos gyventojai. Vlesniais me-
tais tarp naujj vilniei didjo lietuvi skaiius: 1951m. pabaigoje
sostin turjo 179 tkst. gyventoj, lietuviai sudar 55 tkst. (30 proc.),
1989m. saus Vilniuje gyveno beveik 0,6 mln. gyventoj, i j lietuviai su-
dar 291 tkst. (50 proc.), o 2011m. 58 proc. gyventoj. Dl masins ir
priverstins vietos vokiei emigracijos panaiu bdu lietuvjo ir Klaip-
da. Apskritai soviet valdymo laikotarpiu Lietuvos miestai iaugo, gyven-
toj pagausjo kelis kartus: Antrojo pasaulinio karo ivakarse miestuose
gyveno 23,7 proc., o 1989m. 68 proc. alies gyventoj. Atsirado nauj
miest Naujoji Akmen (13 tkst. gyventoj), Elektrnai (16 tkst.),
Visaginas (32 tkst.) gyventoj.
Pradjs mobilizacij SSRS kariuomen, soviet reimas nustebo,
kad lietuviai vengia tarnybos Raudonojoje armijoje, mat Lietuvos gyven-
tojai laik savo al okupuota, kurioje SSRS negaljo vykdyti vyr mobi-
lizacijos Raudonj armij ir paeisti tarptautin teis (1907m. priimt
Hagos konvencij). Daugiausia gaudynmis, teroru SSRS NKVD vidaus
kariuomen ir pasienio kariuomen 1944m. ruden1945m. kovai su
Vokietija (vliau Japonija) soviet kariuomen mobilizavo 108 000
Lietuvos gyventojai gyvuliniuose vagonuose tremiami Sibir
Lietuvos vyr. Tkstaniai

lietuvi slapstsi arba bgo i
soviet kariuomens, todl
jie traukti oficialiai iekom
dezertyr kategorij, tks-
taniai j sijung lietuvi
partizan, kovojusi prie so-
vietus, gretas. Mobilizuoti lie-
tuviai papild Raudonosios ar-
Irkutskas, 1952 m. Lietuviai tremtiniai mijos 16-j lietuvikj auli
kerta medius
divizij, skubiai, dl to menkai
apmokyti lietuvi kariai mesti mius Rytprsiuose, Berlyno turm,
Kuro katil, kur tkstaniai j uvo. Dislokuotos Lietuvoje NKVD
divizijos vykd baudiamsias operacijas: vien 1944m. liepgruod
okupant teroro aktais nuudyti 2 489 mons, apie 100 tkst. Lietu-
vos gyventoj patyr vienoki ar kitoki okupant prievart. Slopinant
ginkluot pasiprieinim griebtasi masini deportacij Sibir: 1948m.
gegu itremta 40002, 1949m. 33 500, o 1951m. 20357gyvento-
jai. Po i didij trmim kaimo moni opozicija soviet politikai
ir pasiprieinimas buvo palauti, visi masikai pradjo stoti steigiamus
kolkius. Sovietinio genocido ir teroro aukomis tapo 456 tkst. gyven-
toj (kas treias suaugs lietuvis arba kas antras vyras), 332 tkst. mo-
ni kalinti, iveti tremt ar GULAGo lagerius, dar 26,5tkst. nuu-
dyti Lietuvoje i viso Lietuva neteko apie 1,058 mln. arba daugiau kaip
tredalio gyventoj.
Padtis m keistis 1953m. mirus J. Stalinui, o ypa po trej met Ni-

kitai Chruiovui pasmerkus J. Stalino kult susilpnjo rusinimas, val-
dia pradjo labiau pasitikti vietiniais lietuviais. Visoje SSRS kalinius ir
tremtinius pradta leisti laisv. Nors Lietuvos komunist administracija
nenorjo, kad itremtieji grt tvyn, nes es jie stiprina Lietuvos gy-
ventoj nacionalistines nuotaikas ir apsunkina j aukljim taut drau-
gysts dvasia, etjseptintj deimtmet Lietuv gro apie 60tkst.
tremtini ir apie 20 tkst. politini kalini. Kai kuriems j neleista apsi-
gyventi Lietuvoje, dirbti vadovaujamo darbo, mokyti auktosiose moky-
klose, jie ignoruojami, sekami, jiems prikaiiojama antisovietin veikla
ir buruazinis nacionalizmas.
Postalininiu metu atsisakius masinio fizinio teroro, ne taip atvirai ir
masikai paeidinjamos mogaus teiss ir laisvs, taiau toliau vykdytas
gyventoj priverstinis ideologinis apdorojimas, taikomi administraciniai
metodai. Pamau tampanti lietuvikesn komunist partija (1953m. LKP
lietuvi buvo 13 tkst. (37 proc.), 1965m. 55 tkst. (63 proc.)) uoliai laik
valdios monopol, totalitarinis valdymo pobdis iliko: visi privalomai tu-
rjo ipainti oficiali ideologij, gyventojai visuotinai sekami, slopinamas
pasiprieinimas, respublikos valdios institucijos tik vykd administravimo
funkcijas pagal Maskvos nurodymus. O valdios olimpe sitvirtinus Leo-
nidui Brenevui, sustiprjus revanistinms stalininms jgoms Maskvoje,
valdymas vl sugrietintas imta persekioti kitaminius (19671975m.
Lietuvoje u antisovietin agitacij ir propagand nuteisti 1 583 asmenys),
ekonomika ir visuomens gyvenimas militarizuojami, aktyviau diegiama
komunistin ideologija, nors atnaujinti teroro nesiryta.
Soviet valdymas pokario Lietuvoje padar dideli nuostoli alies
gyventojams: stalininiu laikotarpiu okupacin valdia sunaikino ne tik
tkstanius moni, bet ir itisus socialinius sluoksnius, j kultr ir tur-
t. Likusius Lietuvoje gyventojus kaust nuolatin baim dl savo ir arti-
mj saugumo. Gyventojai turjo prisitaikyti, kolaboruoti arba prieintis.
Lietuvos visuomenje konformizmas ypa iplito destalinizacijos metu.
Taiau prie tai vyko kruvina kova.
Karas po karo ginkluota rezistencija

Nuo 1944m. vasaros soviet represijos ir teroras kurst
lietuvi tautos pasiprieinim, kilo deimtmet truks partizaninis karas
dl Lietuvos nepriklausomybs atkrimo. I vis trij Baltijos valstybi
Grup Lietuvos partizan 1947 m.
pasiprieinimas Lietuvoje buvo stipriausias ia dar naiviai tikta Vakarais,

kad komunist valdymas ilgai netruks, o JAV ir Didioji Britanija ilgainiui
vykdys Atlanto chartijos paadus sugrinti nepriklausomyb dl karo jos
netekusioms alims, kad Vakarai pakils yg prie J. Stalino SSRS. Tam
ruotasi kovojant, kad atjus metui bt galima paimti valdi savo ran-
kas. Partizan briai, pradj kurtis 1944m. vasaros pabaigoje, greitai di-
djo, susidar j rinktins, apygardos, sritys. Partizanai vilkjo Lietuvos ka-
rines uniformas, nors dauguma buvo jauni vyrai, kinink, maaemi ar
beemi vaikai, netarnav ginkluotosiose pajgose. stoj partizan gretas
jie turjo imokti kariavimo gudrybi ir prisitaikyti prie sudting gyveni-
mo slyg mike ir bunkeriuose, todl briuose rengti kariniai mokymai.
Antinacin rezistencija koncentravosi miestuose, o antisovietin buvo
ginkluota ir vyko kaime, kur partizanai galjo gauti valstiei param
maistu, medikamentais, drabuiais. Pagalbos i usienio tiktis nebuvo
manoma, jie kovsi vien vieni. 19441946m. susidar dideli, net iki
100kovotoj partizan briai i viso apie 30 tkst. vyr, kurie kontro-
liavo vis Lietuv, iskyrus miestus, apsistodavo kaimuose, pastatydavo
sargybos postus, o pasirodius NKVD dalims eidavo m. Uimant
miestelius naikintos vietos gulos, valsiaus dokumentai, mobilizacijos

sraai, pyliav iniaraiai, ilaisvinami suimtieji, nuaunami uols oku-
pacins valdios statytiniai, kiti spjami netarnauti prieui. Partizanai
trukd okupacins valdios rinkimus, apaudydavo balsavimo bstines,
stabd miko kirtimo ir iveimo darbus, kovojo su prievartiniu kolki
krimu, partizan karo lauko teismai teis ir baud mirties bausme tr-
mim vykdytojus, sovietinius pareignus ir nipus.
Sovietams ublokavus Lietuv nuo laisvojo pasaulio informacijos, at-
mus i moni radijo imtuvus, visose apygardose kurti spaudos ir infor-
macijos skyriai. Per vis partizaninio karo laikotarp ilgiau ar trumpiau
buvo leidiama 80 pavadinim periodini leidini. I j gyventojai sui-
nodavo apie partizan pozicij kolaborant atvilgiu, pasaulio politikos
naujienas, partizanai pareng poezijos rinkini, satyr, prozos krinli,
partizan maldyn. Spaud daugiausia platino jaunimas, vien 1947m. u
tai suimta 640 asmen.
Antrame etape (1946m. birel1948m. lapkrit), kovose netek apie
10 tkst. vyr, partizanai sudar maus, mobilius brius, sodybose ir
prie j kas poeminius bunkerius, kuriuose slpdavosi nuo prie per
ukavimus. Briuose nebeliko romantik ir atsitiktini kovotoj, o tik
apsisprend kautis iki galo mons. Daugyb auk, persekiojimai suar-
d bri ir apygard ryius, silpnjo bri kontrol. Pereita prie prasto
partizaninio karo taktikos: pasal organizavimo, sovietini pareign ir
nip naikinimo. Tuo laikotarpiu okupacin valdia kovai su partizanais
vis daniau naudojo agent smogik (mirius i uverbuot buvusi par-
tizan ir MGB kadrini karinink) brius.
1947m. pabaigoje partizanai Juozas Luka-Skirmantas ir Kazimieras
Pyplys-Maytis per gelein udang laisvj pasaul nugabeno par-
tizan raytus dokumentus: apygard sudarytus okupacins valdios
itremtj, nuudytj ir suimtj sraus, partizan vadovybs laik
popieiui Pijui XII ir kit svarbi mediag, viliantis, jog pasaulis atkreips
dmes Lietuvos okupacij ir tarptautins organizacijos pareikalaus, kad
SSRS nutraukt teror. Pirm kart umegzti ryiai tarp partizan ir
Vakarus pasitraukusi lietuvi ir j organizacij, Vakarai gavo tikr ini
apie soviet okupuotoje Lietuvoje susiklosiusi situacij ir partizanines
kovas, taiau lietuvi ginkluotos kovos neparm, grup rezistent pa-
naudojo tik nipinti SSRS.
1948m. lapkrit1953m. gegu pagaliau sukurtos centralizuo-
tos struktros, taiau jos greitai sunaikintos. Po daugelio neskming
bandym 1949m. vasario 222 d.

vyko pirmasis ir paskutinis visos
Lietuvos partizan vad suvaiavi-
mas bunkeryje tarp Radvilikio ir
Baisogalos. Suvaiavime patvirtin-
tas naujas organizacijos pavadini-
mas: Lietuvos laisvs kovos sjdis
(LLKS), o patys partizanai pradti
vadinti laisvs kovotojais (oku-
pacin soviet valdia paprastai
Lietuvos partizanus vadino ban-
ditais). Sjdis msi vadovauti ir
politinei, ir karinei pasiprieinimo
organizacij veiklai. Suvaiavime
aptarti svarbiausi partizan veik-
Jonas emaitis-Vytautas
l reglamentuojantys dokumentai,
numatyta bendra kovos strategija ir taktikos kryptys, suformuota auk-
iausioji partizan vadovyb. LLKS Tarybos prezidiumo pirmininku i-
rinktas kadrinis karikis Jonas emaitis-Vytautas (1929m. baig Kauno
karo mokykl, gavo leitenanto laipsn, kur laik tarnavo 2-ajame artile-
rijos pulke, 19361938m. studijavo Pranczijos artilerijos mokykloje),
jam suteiktas aukiausias partizan generolo laipsnis. Bunkeryje pri-
imtoje LLKS Vasario 16-osios deklaracijoje numatytas Lietuvos valstybs
atkrimas ir jos valdymo principai: santvarka demokratin respublika,
suvereni Lietuvos valdia priklauso tautai, Lietuva valdoma per laisvais,
demokratiniais, visuotiniais, lygiais, slaptais rinkimais irinkt Seim ir jo
sudaryt vyriausyb. LLKS Tarybos prezidiumas tapo aukiausiu valdios
organu iki laisv demokratini Seimo rinkim.
Kovai su partizanais Lietuvoje dislokuota gausi NKVD kariuomen:
1945m. vasar joje buvo iki 20 tkst., 1946m. apie 14 tkst. kari. NKVD
ir NKGB skyriai, sikr visose apskrityse, koordinavo baudiamsias ope-
racijas, vadovavo joms ir moni gaudynms, tard suimtuosius, verbavo
agentus. Kovai su lietuvi partizanais okupacin valdia prie NKVD kr
naikintoj batalionus, lietuvi vadintus stribais (santrumpa nuo rus. pa-
vadinimo istrebitelnyje bataliony), kuriuos agitavo stoti vietinius gyvento-
jus. 19441954m. toki bri nariais tapo daugiau kaip 20 tkst. asmen
(tarp j 16 tkst. lietuvi), nes jie atleisti nuo tarnybos Raudonojoje armi-
joje, gaudavo alg, aprang. Kai kurie j su ginklais pasitrauk pas parti-
zanus. Nemaai strib

buvo abejotinos morals
asmenys, autoriteto jie
neturjo, greitai sumota
bri pavadinim pa-
keisti i naikintoj
liaudies gynj. Dislo-
kuoti visuose valsiuo-
se jie saugojo sovietin
aktyv.
Soviet iniekinti Dainavos apygardos
Represins instituci- partizan knai
jos, slopindamos parti-
zaninio judjimo atram, trm Sibir ginkluoto pasiprieinimo dalyvi
eimas, rmjus, kankino pasiprieinimo dalyvius, naudojo psichologin
prievart, pusnuogius uvusi partizan lavonus imesdavo centrinse
miesteli aiktse, vieai iniekindavo, neleisdavo palaidoti ir patys slap-
ia ukasdavo pelkse ar iuklynuose. MGB-KGB agentai smogikai nau-
dojo rezistencijos atributik ir uniformas terorui, rezistentams naikinti,
kankindavo ginkluoto pasiprieinimo dalyvius, tarp j moteris, senelius,
vaikus, suaudydavo partizan ryininkus, rmjus.
1953m. pavasar uverbuoti
agentai idav J. emait-Vytaut
(1951m. gruod patyrs insult
gydsi poeminiame bunkeryje)
ir po pusantr met tardym su-
aud Maskvos Butyrk kaljime.
Kodl kameroje J. emait lank
SSRS saugumo maralas L. Be-
rija ir apie k jie kalbjo, iki iol
neinoma. Taiau vien tas faktas
rodo, kad L. Berija pripaino Lie-
tuvoje vykstant partizanin kar
rimta grsme soviet valdymui.
1956m. suimtas ir vienas i pa-
skutini partizan vad, buvs
mokytojas Adolfas Ramanaus-
Adolfas Ramanauskas-Vanagas
kas-Vanagas, nepaprastai iau- su itikimais draugais vanagliais,
riai kankintas ir kitais metais sitaisiusiais ant jo pei
suaudytas. Nors organizuota ginkluota kova pasibaig 1953-j pavasa-

r, keletas pavieni partizan isislapst dar deimt ir daugiau met.
Nors partizaninis karas, kovojant vien vieniems, ir pralaimtas, jo
reikm didel. Visuotin io karo mast rodo okupant baudiamj ak-
cij duomenys: 19441953m. MGB organai sunaikino 2 353 partizan
grupes, nukov 20 000 partizan, sum 19 000 (i viso nukov, sum
ar legalizavo 120 000 moni), pam 9 patrankas, 30 prietankini au-
tuv, 31 minosvaid, 3 002 kulkosvaidius, 40 000 automat, autuv ir
pistolet, 557 raomsias mainles ir dauginimo aparatus. Laisvs ko-
votojai savo drsa, pasiaukojimu ir gyvybmis rod, kad 1940m. vasar
Lietuva SSRS jungta prie tautos vali ir atpirko Lietuvos vyriausybs
ir kariuomens neveiklum. Partizanai nukov apie 2 830 SSRS valsty-
bs saugumo ir vidaus reikal tarnybos darbuotoj, tkstant valstybs
saugumo kariuomens kariki, 1,3 tkst. strib, partini bei sovietini
aktyvist. iame kare, kaip ir kiekviename, neivengta ir dideli civili
gyventoj auk; daug toki auk bta vietovse, kur veik soviet smogi-
kai, partizan briai piktnaudiavo alkoholiu arba tarp j pasitaik yd
udynse dalyvavusi asmen nors ir nedaug, bta ir toki, nes bri ir
apygard vadai neturjo galimybi patikrinti savo kovotoj dosj, be to,
neigiam tak dar ir ilgas gyvenimas po eme, bunkeriuose.
Herojinis ginkluotas pasiprieinimas atne ir dideli praradim, ir,
kaip ir kiekviename kare, nereikaling auk. Galbt tai turjo lemia-
mos takos, kad prisiklusi lietuvi tauta XXa. pabaigoje pasirinko ne
ginkluot kov u laisv ir nepriklausomyb, bet disidentinio sjdio ir
dainuojanios revoliucijos keli.
Ekonomikos susovietinimas
Unifikuodami vis sovietini respublik gyvenim, sovie-
tai atkakliai naikino privatin nuosavyb visose ekonomikos akose, tad
ems kyje turjo bti steigiami kolektyviniai kiai. Taiau kolektyviza-
cija Lietuvoje strigo dl partizaninio karo. Pagal nauj tvark valstybin
ems fond buvo paimta likusi be eiminink, taip pat pasitraukusij
Vakarus ar repatrijavusij Lenkij em, ems fond taip pat per-
duota konfiskuota partizan ir tremtini em. 1948m. pavasar kolek-
tyvini ki organizavimas Lietuvos kaime sukl didel pasiprieinim,
todl pirmiausia imtasi priemoni prie pasiturinius valstieius jiems
palikta iki 30ha ems, jie vadinami buomis, taip pat tuos, kurie nau-
Raudonosios gurguols. Prievartinis kolektyvinis

ems kio produkt atidavimas valstybei. Vilnius, 1947 m.
L. Meinerto nuotrauka
dojo samdomj darb, turjo ems kio main (kuliamj, traktori,

varikli), maln, lentpjvi, nuomojo kitiems valstieiams gyvulius ar
skolino grdus, darbo rankius. Buoms padidinti mokesiai ir pylia-
vos, jos buvo 50100 proc. didesns negu vadinamiesiems darbo valstie-
iams. Daug buoi eim itremtos per 1949m. ir 1951m. veimus,
kiti persikl gyventi miestus ar kitas SSRS respublikas. Reimui smo-
ningai keliant ems mokesius valstieiams, didinant pyliav normas,
1949m. daugiau kaip pus vis Lietuvos valstiei siskolino valstybei u
pien ir ms, tokie kiai aprayti, o j savininkai nuteisti. Beje, i buo-
i buvo galima atimti visk, iskyrus gyvenamj nam.
Teroro politika dar savo 1949m. pradioje kolkius buvo sto-
j 4proc., o met pabaigoje jau 62 proc. vis valstiei, 1952m. su-
kolektyvinta 94 proc. visos alies ems. Be kolki vadovybs leidimo
kolkietis negaljo isikelti kit gyvenamj teritorij. Kadangi em
nusavino valstyb, kolkietis, gaudamas menk atlyg u darbadienius,
pragyveno i 0,6 ha sodybinio ems sklypo, gaudamas i jo net apie
3/4savo pajam. Vlesniu laikotarpiu kolki padtis palaipsniui keitsi
geresn pus.
Taiau kolektyvizacija staigiai nusmukd Lietuvos ems k ne-
priklausomos Lietuvos ems kio priekarin gamybos lyg pagal jav
Stalino prospektas Vilniuje 1954 m.

Judelio Kacenbergo nuotrauka
derlingum, gyvuli skaii ir j produktyvum LSSR pasiek tik po

20 met. Varu varomi kolkius valstieiai nesisteng siningai dirbti,
maai udirbdami, nepaisydami dideli bausmi, pradjo vogti i kol-
ki (manyta, kad tai nra nusikaltimas), neliko pagarbos darbui. Smuko
aukta tikiniojo Diev valstieio moral, kai kurie savo sunki dali
m laistyti degtine. Kolektyvizacija reik ir vienkiemi mirt. Per likus
sovietmet masikai naikintos valstiei vienkiemi sodybos, o j savi-
ninkai versti persikraustyti kaimo vietovje kuriamas kolektyvines gy-
venvietes (jose aplinkiniai vieni apie kitus visk inojo ir buvo valdios
kontroliuojami) arba keltis miestelius ir miestus.
Pramon turjo tapti sudedamja SSSR pramons dalimi. Pokariu sovie-
t valdios planus palengvino naci okupacijos metais neataukta prie tai
vykusi soviet nacionalizacija. Privaios mons dl padidint mokesi tu-
rjo nutraukti veikl. Atkuriamam alies kiui mainos, renginiai, media-
gos ir aliavos veamos i SSRS gilumos ar okupuotos Ryt Vokietijos (savo
ruotu i Lietuvos iveta daug maisto gamini, miko mediagos). Per ke-
let met sugriauta Lietuvos pramon atkurta ir pasiek priekarin lyg.
etame deimtmetyje Soviet Sjungoje pradtos naujos reformos, pa-
ymint, jog reikia demokratizuoti visuomens gyvenim, daugiau teisi
suteikti vietos darbuotojams ir didinti sovietini respublik suverenitet.
1953m. ministerijos buvo stambinamos kelios jungiamos vien, vai-

rs komitetai ir valdybos naikinami, o j funkcijos perduodamos minis-
terijoms. Naujoji tvarka daugiau teisi suteik sjunginms respublikoms:
jos tvirtino respublikinio pavaldumo moni gamybos planus, skirst j
gaminam produkcij, o 1957m. vietoje pramons ir statybos ministerij
steigus regionines Liaudies kio tarybas (LT), pramons valdymas turjo
persitvarkyti i akinio teritorin. Lietuvos LT m kontroliuoti alies
mones, kuriose i viso dirbo 76 proc. alies darbinink. Pramon labiau
specializuota, imta kurti chemijos, elektronikos pramon, vietos valdia
ypa didino ems kio produkcijos gamyb ir apdirbim, taip pltodama
agropramonin kompleks, lengvj pramon. Gavusi Maskvos palaimi-
nim Lietuvos valdia, matydama, kad sjunginio pavaldumo pramons
mones sunku kontroliuoti, pltojo sau pavaldias pramons akas. Tokia
politika pasiteisino ir pagal to meto slygas dav palyginti ger rezultat.
Neatsitiktinai Lietuva vadinta Soviet Sjungos ferma, nes daug investicij
nukreipta ems kio ir maisto pramons sektorius. Taiau tai nereik
gerovs Lietuvoje kaip ir visoje SSRS parduotuvs buvo apytuts, tr-
ko msos, darovi, sviesto, danai netgi duonos ir kit maisto produkt,
ilgose eilse mons laukdavo talon (leidimo) sigyti baldus, indus, tele-
vizorius, be to, katastrofikai trko but, medicinos reikmen, vaist fak-
tikai viskas buvo deficitas. aipantis i komandins, planins ekonomikos
neefektyvumo niriai juokauta, kad jeigu Sacharos dykumoje bt vestas
socializmas, netrukus ten atsirast smlio deficitas...
XXa. septintajame deimtmetyje LSSR administracija pareng alies
regionin ekonomikos pltros plan, kurio esm stabdyti senj pra-
mons centr Vilniaus, Kauno, Klaipdos, iauli ir Panevio augi-
m, o naujas mones statyti maesniuose miestuose. Absoliui daugum
i miest pramons moni darbuotoj sudar i kaimo atvyk lietuviai,
nes lietuvikuose provincijos miestuose nenorjo kurtis i SSRS atvyks-
tantys rusakalbiai migrantai. Decentralizuotai pltojant pramon, geriau
panaudoti vietiniai darbo itekliai, Alytaus, Plungs, Utenos gamyklose
nuo 50 iki 70 proc. darbinink buvo to paties miesto ar rajono gyventojai
ir tik 35 proc. atvykliai i SSRS. Rus tautybs gyventojams keltis
naujuosius LSSR pramons miestus kliud psichologinis barjeras: vienas
dalykas keltis gyventi Ryg, Talin, Vilni, kur vyravo sava, rusakalb
aplinka (svoji), visai kas kita vaiuoti niekada negirdtus miestelius,
kur vyresnieji net nekalba rusikai. Nors sovietmeiu daug rusakalbi apsi-
gyveno Vilniuje, Klaipdoje ir Sniekuje (dabar Visaginas), suindustrintoje
Kauno hidroelektrins statyboje mitingas pirmosios turbinos

paleidimo proga. Kaunas, 1959 m. liepos 16 d.
Mariaus Baranausko nuotrauka
Lietuvoje, kur buvo ypa ipltotas pramoninis ems kis, 1990m. lietu-
viai sudar apie 80 proc. vis gyventoj.
Atilimo laikotarpiu Lietuvoje pagal sovietin model vykstant spariai
industrializacijai ir urbanizacijai, septintjatuntj deimtmet pasta-
tyta daug dideli nauj pramons moni (Kauno HES, Maeiki naftos
perdirbimo mon, Jonavos azotini tr gamykla, Ignalinos atomin
elektrin (AE)). Dl industrializacijos alyje smarkiai padaugjo darbi-
nink (1960m. j buvo 490 tkst., 1970m. 850 tkst., 1980m. per
1 mln.). Augant miestams (1960m. juose gyveno apie 40 proc. gyven-
toj, o 1980m. jau apie 60 proc.) darbininkams trko but, todl imta
statyti daugiabuius gyvenamuosius namus. Gyvenamj nam statyba
standartizuota pagal tipinius projektus, daugiausia naudotos surenka-
mosios stambiaplokts konstrukcijos. 19621969m. pastatytas pirmasis
toki nam mikrorajonas Vilniuje irmnai. Tokie vienodi, beveidiai,
sunaudojantys daug energijos ildymui daugiabui gyvenamj nam
rajonai tapo vienu rykiausi sovietins urbanizacijos enkl.
Dl aminai blog SSRS santyki su kapitalistinmis valstybmis Lie-
tuvos ir kit sovietini respublik pramon buvo izoliuota, o dl glaudi
ryi su aliav tiekjais tapo visikai priklausoma nuo kit SSRS region.
Pastatytos didiuls gamyklos integruotos Soviet Sjungos kio siste-
irmn gyvenamasis mikrorajonas Vilniuje. 1972 m.

J. Botyriaus nuotrauka
m jos gamino technins paskirties, gana siauro profilio produkcij, ku-

ria daniausiai aprpindavo vis didiul al. Nors pagal msos ir pieno
pramons gamyb vienam gyventojui Lietuva um pirm viet visoje
SSRS, didioji dalis Lietuvoje pagamintos produkcijos buvo igabenama
kitus SSRS regionus (pagrindiniai iveam maisto produkt vartotojai
Maskva ir Leningradas (dabar Sankt Peterburgas), o moni gaunamos
pajamos patekdavo bendr SSRS biudet.
Soviet valdia noriai stat ir investavo Lietuvoje ir dl to, kad Mas-
kv keliaudavo kyiai (lagaminai rkyt der ir kumpi), ir dl to, jog
ia nebdavo dolgostroj (ilgus metus usitsusi statyb, kurios rei-
kalaudavo nesibaigianio finansavimo), statybins mediagos nebdavo
visikai ivagiamos ir naujos mons paleidiamos daugiau ar maiau
laiku. Tai patikdavo Maskvos nomenklatrai, turjusiai dideli korupci-
jos ir vagysi problem kitose SSRS vietose. Dl dideli moni, ypa
chemijos, nesant l gamtos apsaugai, statybos ir gyventoj gausjimo
didiuosiuose miestuose m rastis ekologini problem. Nerengus
valymo rengini, smarkiai padidjo Lietuvos upi, gruntini vanden,
atmosferos utertumas. Palyginti geri kiekybiniai okupuotos Lietuvos
pramons rodikliai negaljo nusverti ar atstoti paios alies nepriklauso-
mybs praradimo kainos.
Kultros suvienodinimas
J. Stalino valdymo metais vyko tiesmukas lietuvi kultros

griovimas, siekiant su aknimis irauti bet kok tautikum, nes visas kul-
tros sritis kontroliavo ir grietai administravo, kiekvien eilut cenzravo
komunist partija: primesta marksistin-leninin filosofija, skiepijama ko-
munistin ideologija, kuri turjo skleisti visos kultros staigos. lovinant
komunistins ideologijos autoritetus, susidorojama su nepriklausomos
Lietuvos kultros palikimu. I bibliotek paalintos ymi lietuvi raytoj
Vinco Kudirkos, Maironio, Vinco Krvs-Mickeviiaus ir kit autori kny-
gos, tautinio pobdio literatra. 19441951m. sunaikinta apie 600tkst.
leidini. Stalinizmo laikotarpiu udrausta net minti pasitraukusi Va-
karus kultrinink pavardes. Bet kuris kultros veikjas, atsisaks vyk-
dyti reimo reikalavimus, galjo sulaukti griet bausmi: 19441953m.
suimtas 1 651 krybins ir mokslins inteligentijos atstovas, dauguma j
itremti arba kalinti, kai kurie nuudyti. Todl nemaa dalis kultrinink
stengsi elgtis kaip reikalauta ir gyveno dvigub vie ir asmenin gy-
venim. Mokyklose vestas privalomas J.Stalino konstitucijos, rus kalbos
dstymas, udrausta tikyba, sumaintas lietuvi kalbos pamok skaiius.
Universitete ir auktosiose mokyklose i kit respublik atsisti specialistai
dst tik rusikai. Mokiniai buvo veriami stoti pionieri ir komjaunimo
organizacijas, ideologikai nepatikimi mokytojai atleidiami i darbo.
Sovietai sunaikino nepriklausomos Lietuvos laik paminklus, inieki-
no savanori kapus, udraud tautines ir religines ventes. 1950m. u-
draustas ir Lietuvos himnas Vinco Kudirkos Tautika giesm. Lietu-
vos valstybingum liudijusi paminkl vietose miestuose ir miesteliuose
pristatyta sovietinio kario nugaltojo, V. Lenino, J. Stalino statul, pri-
kabinta komunistini ki. Padtis kultroje m velnti tik etojo
deimtmeio antroje pusje, prasidjus destalinizacijai.
Po J. Stalino mirties, atilimo laikotarpiu, kultriniame gyvenime
pradta oficialiai nuolaidiau vertinti tautin kultrin palikim: reabili-
tuotas karo pabaigoje Vakarus pasitrauks lietuvi literatros klasikas
V. Krv-Mickeviius, ispausdinta jo, Jurgio Baltruaiio, Balio Sruogos,
Maironio, Vinco Mykolaiio-Putino ir kt. krini, M. K. iurlionio k-
rybos, tautodails album (toki leidini vaduose krjo biografijos ir
krybos apvalga bdavo pristatoma laikantis marksistini nuostat).
Politinis atilimas ir liberalizacijos enklai kultriniame gyvenime ne-
reik esmini pokyi, kultrines organizacijas kibiai priirjo soviet
saugumas, iliko grieta cenzra, dauguma usienio ar ikikarini leidini

guljo vadinamuosiuose specfonduose. Po 1956m. Vengrijos revoliuci-
jos ir tais paiais metais Lenkijoje vykusio Poznans darbinink sukilimo
Lietuvos valdia leido suprasti, kad kultros politika i esms nepasikeis.
Todl nuo etojo deimtmeio pabaigos prasidjo Vilniaus universiteto
Lietuvi literatros katedros darbuotoj, kai kuri kultros veikj ide-
ologinis puolimas. Nusiengusieji buvo kaltinami buruaziniu naciona-
lizmu, neigiama Vakar kultros taka.
Atilimo laikotarpiu ideologizuot Lietuvos kultr bandyta susieti su
kultros tradicija ir Lietuvos kultros pagrindu. Tam steigtas Liaudies
buities muziejus Rumikse (netoli Kauno), kurtos meno ir kratotyros
draugijos, legalizuoti etnografiniai tyrimai, leista kurti folkloro ansam-
blius. Nors imta rpintis sakraliniais pastatais ir juose esaniomis meno
vertybmis, pabriant j menin vert trinta ankstesn j funkcija. U-
darytoje Vilniaus arkikatedroje atidaryta Paveiksl galerija, panaiai pri-
taikytos udarytos banyios: v. Kazimiero banyioje atidarytas Ateiz-
mo muziejus, v. Jon Mokslo, Vis ventj Liaudies meno, Kauno
gulos banyioje Skulptros ir vitrao muziejai, Paaislio vienuolyne
M. K. iurlionio muziejaus senojo meno ekspozicija. Pradti naudoti he-
rojins istorijos puslapiai LDK kova su kryiuoiais, netgi idealizuoti
pagonik Lietuv, leista minti algirio m, rayti apie S. Dariaus ir
S.Girno ygdarb ir t. t., taiau apskritai istorija paversta valdios tarnai-
te ir naudota antivakarietikumui ir antikatalikybei skleisti. Baiminantis,
kad nesustiprt nacionalizmas, po 1968m. SSRS ir kit soclagerio a-
li vykdytos karins invazijos ekoslovakij kultrinis gyvenimas vl
pradtas varyti. Valdia m priekaitauti menininkams dl kultroje
vyraujanio pesimizmo, pakeisti leidykl ir periodini kultros leidini
redaktoriai, kai kurie ios srities valdininkai. Kultra pltota pagal soviet
princip tautin pagal form, socialistin pagal turin tautiniais dra-
buiais vilkintys choristai dainavo apie V. Lenin, taiau ilgainiui, ypa
Dain ventse, tai liko apvalkalas privalomai (socialistinei) programai,
o kita dalis buvo skirta tik lietuvikai dainai ar okiui. Ir kitose kultros
srityse imokta atiduoti duokl komunizmui, o toliau kuriamas kad ir ri-
botas, bet tautins kultros reikinys.
Nors iki atgimimo galiojo vairs draudimai (neusiminti apie nepri-
klausom Lietuvos valstyb, j peikti ir niekinti, nekalbti apie pokario
masines gyventoj deportacijas, partizan kovas) nuo septintojo deimt
meio kultros padtis pagerjo: raytojai, menininkai, mokslininkai
galjo drsiau tarti savo od, vieai sakyta ir rayta kaip reikia, o viduje,
savo rateliuose, diskutuota apie svarbiausius dalykus. Kultrininkai pa-
laipsniui tapo savo tautos sins balsu. Krybai pasitarnavo vadinamo-
ji brenevin epocha: kuo mogus buvo inomesnis, tuo sunkiau jam
buvo ikelti baudiamj byl (stalinizmo epochoje buvo visi lygs
saugumo pareignai vienodai galjo suimti ir profesori, ir ministr, ir
eilin mog). Naujomis slygomis menininkai vis daniau atsiribodavo
nuo socialistinio realizmo, pagal galimyb stengsi nederinti politikos ir
propagandos su menu. Pasirod istorini roman, dram, film, augo
nauja meninink karta, nepaliesta stalinizmo represij, atjusi i nauj
visuomens sluoksni visikai parklupdyti Lietuvos kultr, sugrsti j
Prokrusto komunistin lov sovietmeiu nepavyko.
vietimas ir bandymai rusinti

Sparti urbanizacija, SSRS militarizacija (Lietuvoje sovietme-
iu buvo pastatyta per 400 karini objekt; soviet kariuomen naudojo
daugiau kaip 6 proc. Lietuvos teritorijos), gynybinis karinis kompleksas
reikalavo kvalifikuotos darbo jgos. J ruo totaliai kontroliuojama vieti-
mo sistema, o nepaklusnieji buvo baudiami. Mokytojai veriami studijuoti
V. Lenino, J. Stalino, Karlo Markso veikalus, Soviet Sjungos komunist
partijos istorij, SSRS konstitucij, SSKP suvaiavim ir nutarim media-
g. Siekiant sustiprinti idjin komunistin mokini aukljim, mokyklose
steigiamos komjaunimo ir pionieri organizacijos, rengiami Lenino kam-
peliai, leisti sienlaikraiai.
Pokariu (19451948m. itremta dar apie 1,2 tkst. pedagog) oku-
puota Lietuva tapo bendros SSRS vietimo sistemos dalimi, nors Lietuvo-
je, motyvuojant reikalu mokytis lietuvi kalbos, iliko 11 klasi vidurinis
mokymas, o visoje SSRS vesta unifikuota 10 met vidurinio mokymo sis-
tema. 1988m. ruden lietuvi mokyklose buvo pereita prie 12 met moky-
mo (mokyklose, kuriose dstomoji kalba rus, nuo 10 klasi pereita prie
11). Augant miestams pltojamas ikimokyklini lopeli-dareli, vaik
nam, internatini mokykl negaliems vaikams tinklas, taip pat veik
darbinink, turini vidurin isilavinim, mokyklos 1985m. 97-iose
profesins technikos mokyklose moksi beveik 97 tkst. moksleivi.
Technikumuose ir politechnikumuose rengti specialistai pramonei, e-
ms kiui, statybai. 1987m. 66 technikumuose moksi beveik 59 tkst.
moksleivi.
Ugdymo turinys taip pat pertvarkytas pritaikytas sovietinei ideologijai

ir sovietins pedagogikos reikalavimams. Svarbiausia diegti mokiniams
materialistin pasaulir, rengti visapusikai isilavinusius, aktyvius ir
smoningus komunistins visuomens krjus, ugdyti SSRS taut drau-
gyst. Vadovliai, iskyrus lietuvi kalbos ir literatros bei Lietuvos istorijos
(jai buvo skirta maai dmesio, praeities vykiai klastojami ir interpretuoja-
mi pagal klasi kovos princip pirm viet ikeliant visada pozityv SSRS
ir ypa SSKP vaidmen), versti i rus kalbos, o rus kalbai skirtas ypa-
tingas dmesys. 1975 ir 1979m. Takento konferencij dalyviai sutar dl
rus kalbos stiprinimo SSRS vairaus lygio mokymo staigose papildomai
dstyti rus kalb, didinti rus kalbos fakultatyv valand skaii, susti-
printi auktj mokykl rus kalbos katedr kadr kvalifikacij, organi-
zuoti rus kalbos kvalifikacijos tobulinimo kursus mokytojams, rajonuose
rengti rus kalbos metodinius kabinetus, perirti ir pagerinti rus kal-
bos mokymui btin knyg leidyb ir t. t. i programa siek ne tik pagerinti
komunikacij tarp alies gyventoj, bet ir turjo slapt kultrins ekspansi-
jos aspekt. Nepaisant LSSR vadovybs ir atsaking pareign sugebjim
apginti lietuvi kalbos mokymo status tuometinje vietimo sistemoje,
apie 19871989m. Lietuvoje ipltota rus kalbos mokymo baz.
Sumajo lietuvi kalbos vaidmuo vieajame gyvenime lietuvi kal-
ba istumta i milicijos, geleinkelio, oro uosto, daugumos valdios stai-
g, moni partija ir bet kokia administracija internacionalizmu laik
kalbas, sakomas rusikai. Populiarus to meto posakis, kad mylintis savo
tvyn, kalb, kultr rusas yra internacionalistas, mylintis savo kultr
ir kalb lietuvis nacionalistas, o mylintis savo kultr ir kalb ydas
sionistas,puikiai atspindjo kompartijos ideologij.
Lietuvos auktosiose mokyklose mokslas politizuotas (dstytas priva-
lomas marksizmo-leninizmo kursas), auktosios mokyklos pertvarky-
tos pagal SSRS auktj mokykl sistem. Valdia atvirai kiosi auk-
tj mokykl reikalus, savo nuoira pakeit Alma Mater pavadinimus
(1950m. Vytauto Didiojo universitetas, tuomet jau pavadintas Kauno
universitetu, reorganizuotas Kauno politechnikos institut ir Kauno
medicinos institut). Auktj mokykl personalas sekamas, tikrina-
mas, dl ideologini motyv dstytojai paalinami, j vietas siuniami
dstytojai i kit SSRS viet. Universitetai ir dar kelios steigtos naujos
auktosios mokyklos iplstos, padaugjo fakultet, specialybi, studen-
t: 19401941m. buvo 7 auktosios mokyklos, jose 6 tkst. student,
o 1987m. 12 auktj mokykl ir jose 65 tkst. student. Svarbiausia,
kad Lietuvoje ne tik mokyklose, bet ir auktosiose mokyklose dstyta lie-

tuvikai, nors dauguma literatros buvo tik rus kalba. Nemaai jaunimo
moksi Maskvos, Leningrado ir kitose SSRS auktosiose mokyklose.
Lietuvoje visi laikraiai imti dubliuoti ir rus kalba, leista daug rus
literatros krini, vaidinta pjesi, visur pradta taikyti dvikalbyst. Pra-
sidjo oficialios kalbos apie tarybins liaudies formavimas, vien tary-
bin kultr, tautybi susiliejim per rus kalb kaip internacionalin
bendravimo priemon, tarybini taut suartjim ir susiliejim leido
suprasti, kad einama unifikuotos ideologikai ir rusikai kalbanios so-
vietins nacijos formavimo intensyvinimo keliu, kad ateityje lietuvi ir
kitos kalbos inyks. Galutiniu produktu turjo tapti homo sovieticus as-
muo be tautini poymi, kuris partijai sakius dirbs bet kur pagal ino-
mos dainos odius Mano adresas ne namas ir ne gatv, mano adresas
Taryb Sjunga. Pakvipo planingu, ltiniu etnocidu.
Leidus parayti Lietuvos istorijos sovietin interpretacij nustota d-
koti Raudonajai armijai u ivadavim i lietuvi buruazijos jungo
1940m., nes sukonstruota socialistins revoliucijos teorija, neva buvs
savarankikas lietuvi tautos sprendimas stoti SSRS, nors LDK istorija,
Lietuvos nepriklausomybs 20-metis strigo visoje sovietinje istoriogra-
fijoje kaip kaulas gerklje. Dl mokslo politizavimo, nuolatins valdios
kontrols, izoliacijos nuo Vakar pasaulio, dstytoj kadr politikos, ne-
paisant didelio kiekybinio uolio, mokymo lygis soviet laikais vietimo
staigose buvo emesnis nei priekario Lietuvoje.
Lietuvos diplomatin tarnyba ir ieivija

Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, bijodami artjan-
ios Raudonosios armijos sugrimo ir deportacij, tkstaniai Lietuvos
gyventoj pasitrauk Vakarus. vairiais duomenimis, 1945m. Vakar
Europoje lietuvi pabgli ir tremtini buvo daugiau kaip 72 tkst. (la-
tvi daugiau kaip 111 tkst., est apie 31 tkst.). Pabgli gretas pa-
pild naci okupacijos metais prievarta iveti Vokietij dirbti lietuviai.
Vokietijai pralaimjus kar, kai kurie j pateko vadinamsias dipuk
(angl. displaced persons (DP) perkeltieji asmenys) karo pabgli, dl
vairi prieasi atsidrusi u tvyns rib, stovyklas. Tarp lietuvi di-
puk buvo 400 Kauno ir Vilniaus universiteto dstytoj, pus raytoj
sjungos nari, tkstaniai mokytoj, ininieri. Tad lietuvi inteligentija
ikeliavo dviem kryptimis Vakarus ar Sibir...
Lietuvos pabgliai stovykloje Vokietijoje (einfelde)

renkasi dalijamus drabuius, 1948 m.
Prasidjus altajam karui tarp JAV ir SSRS, amerikieiai m keisti

savo poir dipukus. 1948m. viduryje JAV Kongresas prim vadi-
namj Perkeltj asmen statym, kuriame buvo numatoma sileisti
205 tkst. dipuk (tarp j 40 proc. Baltijos valstybi ir Lenkijos pa-
bgli bei tremtini). Per trejusketverius metus JAV pasisek atvykti
visiems norintiems lietuvi tremtiniams ir pabgliams (toki buvo apie
30tkst.), kiti pasuko Didij Britanij, Kanad, Australij.
1940m. birel ivyks i Lietuvos prezidentas A. Smetona nebuvo pa-
geidaujamas n vienoje Europos alyje, tad per Vokietij, veicarij, Por-
tugalij ivyko JAV. Taiau nordamas gauti JAV viz turjo sipareigoti
nevykdyti politins veiklos, tad apsiribojo ryiais su JAV lietuviais ir Lietu-
vos diplomatais. 1944m. saus A. Smetona uvo Klivlande per gaisr. Tad
lietuvi pabgli ir Lietuvos laisvs klausimais Vakar pasaulyje rpinosi
Lietuvos diplomatin tarnyba (LDT), Lietuvos valstybingumo simbolis, gy-
vavusi per vis soviet okupacijos laikotarp. Ji siek ilaikyti Lietuvos vals-
tybs tarptautin pripainim tose alyse, kurios nepripaino Lietuvos prie-
vartinio jungimo SSRS sudt: JAV, Kanadoje, Brazilijoje (iki 1967m.),
Kolumbijoje, Urugvajuje (iki 1977m.), Didiojoje Britanijoje, Pranczijoje,
veicarijoje, Vatikane. Dl vairi prieasi toki valstybi skaiius ma-
jo. LDT gyvavimui didel tak turjo 1940m. liepos 15 d. JAV prezidento
F. Ruzvelto ileistas sakymas, kuriuo aldy-

tos JAV bankuose laikytos Baltijos valstybi
los. ie pinigai suteik galimyb LDT ilai-
kyti savo pasiuntinybes ir personal iki pat
diplomatinio darbo pabaigos.
LDT aukiausia valdia priklaus di-
plomatijos efui, tas pareigas jo diplomatai
Stasys Lozoraitis (19401983m.) ir Stasys
Antanas Bakis (19831991m.). S. Lozoraitis
diplomatijos efo pareigas interpretavo kaip
primus inter pares (pirmas tarp lygij) tarp
vis pasiuntini. Tad ibraukta i pasaulio
Lietuvos diplomatijos efas politinio emlapio Lietuva diplomat dka
Stasys Lozoraitis
nebuvo ibraukta i politins smons. I
pradi penktame deimtmetyje LDT stengsi sudaryti Lietuvos tremties
(egzilin) vyriausyb, taiau, retjant diplomat gretoms, gijo simbolins
raikos form, nes valstybs laiksi nuostatos pripainti tik tuos Lietuvos
diplomatus, kurie diplomatinje tarnyboje dirbo iki 1940m. Lietuvos oku-
pacijos. Blstant viltims Vakar padedamiems greitai atkurti nepriklauso-
m Lietuvos valstyb, visas LDT dmesys buvo sutelktas diplomatini at-
stovybi ir personalo ilaikym. Diplomatai savo atstovaujamose valstybse
simbolikai atstovavo Lietuvai, palaik ryius su kit Baltijos ali atstovais,
dalyvavo vairi ali ambasad, oficiali staig primimuose. Tai padjo
umegzti nauj ryi ir palaikyti senus, ilaikyti pasiuntinybi pastatus, Va-
kar pasauliui neleisti pamirti Lietuvos laisvinimo bylos. Atkrus Lietuvos
nepriklausomyb, 1991m. rugsjo 6 d. LDT savo darb baig.
JAV veik didiausia lietuvi ieivijos dalis, svarbiausios ir stipriausios
organizacijos Amerikos lietuvi taryba (ALT, steigta 1940m.), Pasau-
lio lietuvi bendruomen (PLB) (1951m.) ir i Europos persikls Vy-
riausiasis Lietuvos ilaisvinimo komitetas (VLIK). Jos siek veikti ivien
ir pasitarnauti Lietuvos laisvs bylai tarptautiniu mastu. Tam takos turjo
1974m. spalio 2627 d. Niujorke (White Plains) vykusios lietuvi lais-
vinimo darbo konferencijos patvirtinta nuostata siekti nepriklausomos
Lietuvos atstatymo, remiantis nekintama lietuvi tautos valia. Konferen-
cijos dalyviai planavo teikti ekonomin, kultrin ir politin pagalb oku-
puotos Lietuvos gyventojams, perduoti informacij i soviet valdomos
Lietuvos Vakar pasauliui (turta omenyje periodins spaudos straips-
niai, radijo ir televizijos laidos, kasmeiai leidiniai apie mogaus teisi pa-
eidimus), informuoti apie Lietuvos byl Vakar pasaul, bendradarbiauti

su organizacijomis ir forumais, kurie padt paveikti Vakar valstybi,
pirmiausia JAV vyriausybes ir parlamentus.
Lietuvos laisvs bylai pasitarnavo 1975m. rugpjio 1 d. Helsinkyje
JAV, Kanados ir 33 Europos valstybi (tarp j ir Soviet Sjungos) pasi-
raytas Baigiamasis aktas j pasiraiusios valstybs sipareigojo gerbti
mogaus teises savo viduje. Daug vili teik 1 dalies IV skyrius: Jokia
okupacija arba toks gijimas (teritorijos) nebus pripastamas teistu, be
to, ir SSRS, pasiraydama Baigiamj akt, kit valstybi akivaizdoje pa-
tvirtino laisvo apsisprendimo princip visoms tautoms.
Lietuvi ieivijos organizacijos nuolat pabrdavo, kad SSRS neteistai
okupavo Lietuv, po Helsinkio akto pasiraymo kl vieum sovietinje
Lietuvoje gyvenani tvynaini teisi paeidimus, disident persekioji-
mus. Prieingai SSRS norams Vakar valstybs, vis pirma JAV palankiai
vertino lietuvi ieivijos pastangas ir, reikalaujant ieivijos organizaci-
joms, pabrdavo neteist Baltijos valstybi jungim Soviet Sjungos
sudt, taiau jos ne visuomet sutardavo su VLIKu ir LTD. VLIKas laik
save pagrindine pasiprieinimo organizacija, siek politinio monopolio
ir sukl pasiuntini, ypa S. Lozoraiio, nepasitenkinim, ne vienerius
metus trukusi tarpusavio trint. Palaipsniui LDT ir VLIKo veiklos ben-
dradarbiavimas gijo vieningumo. Tai turjo teigiam tak keliant nepri-
klausomos Lietuvos klausim tarptautinje plotmje.
LDT ir lietuvi ieivija atliko didel darb Vakar pasaulyje keldamos
Lietuvos laisvinimo byl. Svarbiausia, kad jos altojo karo metais in-
formavo pasaul apie neteist Lietuvos jungim Soviet Sjung, jos
veiksmus okupuotoje Lietuvoje. O lietuvi diplomatijos ir ieivijos turimi
ryiai, j veikla leido takingoms pasaulio valstybms geriau orientuotis
Baltijos valstybi laisvs byloje. Savo ruotu pagrindinis tikslas Lietu-
vos nepriklausomybs atkrimas skatino vienytis lietuvi diplomatus ir
ieivij, siekti tvyns laisvinimo pajg vienybs.
Nesitaikstanti visuomen
Lietuva buvo vienintel prie Soviet Sjungos prijungta ka-
talikika alis. Nors soviet valdia netoleravo ir kit konfesij tikinij,
juos persekiojo, katalikai buvo ypa neparanks dl to, kad katalikyb
siejosi su komunistinei vadovybei nepageidautinu vakarietikumu
katalikybs centru Vatikane, nepavaldiu Maskvai, todl su katalikybe
elgtasi brutaliau nei su kitomis religijomis. Paradoksalu, taiau stalinizmo

metais kunig Lietuvoje nukentjo du kartus daugiau nei M. Muravjovo
Koriko laikais XIXa. Visi kunigai sekami, registruojama, kas pas kunig
ueina, pamokslai apraomi. Soviet valdia siek pakirsti katalik dva-
sininkijos autoritet, trukd jaunuoliams mokytis kunig seminarijoje.
1946m. udarytos kunig seminarijos Vilniuje, Teliuose ir Vilkavi-
kyje. Leista veikti tik vienai kunig seminarijai Kaune, klierik skaii
mainant. 1962m. beliko vos 55 klierikai, nors banyiose kunig trko.
J.Stalino laikais okupacin valdia dvasininkij stengsi sunaikinti fizi-
kai, itremti, banyias paversti sandliais, o N. Chruiovo laikais bany-
i imta diskredituoti, spausti moralikai, nors i trmim viet sugro
130 kunig. 1958m. atilimas baigsi, pradta kovoti su religija moky-
mo ir mokslo staigose, monse steigti ateist breliai, drausta skambinti
varpais, varomi kriktijimai, katekizavimas, ribotas atlaid lankymas
emaii Kalvarijoje ir iluvoje (miestelis netoli Raseini, kur valdia
blokuodavo atlaid metu, paskelbdama neva kiauli mar), tikintieji
pajuokiami, eidinjami, udrausta statyti kryius, iurkiais metodais
sustabdyta naujos banyios statyba Klaipdoje.
Priklausomybs deimtmeiais ypa atsiskleid kryiaus, kaip stipry-
bs ir vilties altinio, prasm. Todl Kryi kalnas, esantis 12 km iaur
nuo iauli miesto, dl kryi gausos tapo plaiai inomas ne tik Lietu-
voje, bet ir usienyje, o kartu kovos u tikjimo laisv simboliu. Val-
diai draudiant statyti kryius, nuverstus pjaustant, deginant, dauant
(vien 1961m. sunaikinti net 2 179 kalne stovj vairs kryiai), naktimis
Kryi kalne mons stat j vis daugiau. Taip Kryi kalnas (j 1993m.
aplank popieius Jonas Paulius II) tapo simboliu ir pramintas lietuvika
Golgota. Nepaisydami valdios draudim religines manifestacijas suva-
iuodavo deimtys tkstani maldinink. Jie ne tik meldsi, bendrau-
davo, bet ir sigydavo draust religini relikvij, nelegaliai ispausdintos
literatros: maldaknygi, katekizm ar ventojo Rato.
Atuntajame deimtmetyje kai kurie kunigai m prieintis brutaliai
valdios politikai, reikalauti tikintiesiems ir banyiai konstitucini teisi.
Grup dvasinink 1972m. kovo 19 d. pradjo leisti katalikik leidin Lie-
tuvos katalik banyios kronika. Pirmasis jos redaktorius buvo tuomet
Simne dirbs kun. Sigitas Tamkeviius. Leidinys apra soviet antireligin
veikl ir propagand. Vakar radijo stotims Kronika tapo pagrindiniu
mediagos apie Lietuv altiniu. Jau pirmame jos numeryje ispausdintas
lietuvi katalik protesto prie tikinij persekiojim memorandumas,
kur pasira per 17 tkst. asmen. Panai dokument spausdinta ir ki-

tuose leidinio puslapiuose. Lietuvos katalik banyios kronikos atskiros
knygos (kasmet parengiama po 58 numerius) Maskvos disident dka pa-
siekdavo Vakarus. Tai buvo kone vienintelis leidinys, be pertraukos net 17
met (nors ir nereguliariai) leistas Soviet Sjungoje. Nors Kronika skirta
tikiniajai visuomenei ir kl tik tikjimo reikalus, ji virto Katalik bany-
ios pasiprieinimo soviet valdiai simboliu, mok tvirtybs.
1978m. lapkriio 22 d. trys kunigai Alfonsas Svarinskas, Sigitas Tam-
keviius ir Juozas Zdebskis spaudos konferencijoje Maskvoje usienio
urnalistams prane, kad lap-
kriio 13 dien Lietuvoje kurtas
Tikinij teisi gynimo komi-
tetas (TTGK) (jam dar priklau-
s kunigai Jonas Kauneckas ir
Vincentas Vlaviius), kuris kl
religins diskriminacijos proble-
m tikintieji neturi t teisi,
kuriomis valstybje naudojasi
ateistai, o kulto laisv praktikoje Tikinij teisi gynimo komitetas.
varoma. Komitetas siek kata- I kairs kunigai: Vincentas Vlaviius,
likams lygi teisi su ateistais, Alfonsas Svarinskas, Sigitas Tamkeviius,
Juozas Zdebskis, Jonas Kauneckas
atkreip dmes tikinij dis-
kriminavimo faktus, pra padti apginti tikinij teises. Politini tiksl
nesieks Komitetas veik penkerius metus, pareng 53 dokumentus ir kai
kuriuos j iplatino.
Madaug nuo XXa. etojo deimtmeio pabaigos su soviet reimu
m kovoti ir pavieniai lietuvi inteligentai, vadinamieji disidentai so-
vietinio reimo reformatoriai idealistai. Disidentinis judjimas sten-
gsi priversti okupacin valdi bent neignoruoti visuotinai pripaint
mogaus teisi ir laisvi, laikytis JT Generalins Asambljos 1948m.
patvirtintos Visuotins mogaus teisi deklaracijos, nes SSRS faktikai
jos nepais. Lietuvos disident siekis buvo tautos savasties isaugojimas,
prieik jg veiklos dalinis neutralizavimas, mogaus teisi gynimas.
Disidentinio judjimo pradia Lietuvoje laikomi 1960m., kai pirmieji
lietuviai disidentai Aleksandras tromas, Tomas Venclova, Pranas Morkus
umezg santykius su Maskvos disidentais, pagelbjo jiems Maskvoje leisti
urnal Sintaksis, teik informacij i Lietuvos. Tam padjo 1975m. Hel-
sinkio Baigiamasis aktas, kuriuo dalyvs sipareigojo gerbti mogaus teises.
Akademiko Andrejaus Sacharovo iniciatyva SSRS steigsi grups, stebju-

sios Helsinkio Baigiamojo akto nuostat gyvendinim, informavusios ki-
tas valstybes apie mogaus teisi paeidimus. 1976m. gegus 12 d. kurta
pirmoji Maskvos Helsinkio grup (vadovas Jurijus Orlovas), o ruden pa-
nai grup sikr Vilniuje. Grupei priklaus kun. Karolis Garuckas, fizi-
kas Eitanas Finkelteinas, poet, buvusi kalin Ona Lukauskait-Pokien,
poetas Tomas Venclova ir buvs politinis kalinys Viktoras Petkus, palaik
ryius su Maskvos, kit SSRS region ir mogaus teisi gynimo tarptau-
tinmis grupmis. Iki atgimimo laikotarpio 1988m. Lietuvos Helsinkio
grup pareng, nelegalioje spaudoje paskelb ir Vakar valstybms isiunt
per 50dokument, irykinani soviet valdios politik Lietuvoje. Taip
demokratiniai Vakarai suinojo apie tikrj padt, mogaus teisi paei-
dimus SSRS. Sovietin valdia represijas prie disidentus derino su dalini
nuolaid kitaminiams taktika, vengdama imtis drastik priemoni, i-
nomus disidentus isisdavo i Soviet Sjungos, o kitus suimdavo ir nu-
teisdavo (pavyzdiui, teisti Balys Gajauskas, Viktoras Petkus). Skirtingai nei
katalik opozicija, disidentai kl Lietuvos laisvs klausimus.
Savo aktyvumu isiskyr 1978m. kurta Lietuvos laisvs lyga ( LLL),
kurios tikslas nepriklausomos Lietuvos atkrimas, religins, tautins ir
politins smons ugdymas, Lietuvos laisvs klausimo klimas tarptauti-
niuose forumuose. LLL krjas ir vadovas Antanas Terleckas save vadino
rezistentu, jo supratimu, LLL siek ne reformuoti SSRS, o atkurti Lietuvos
nepriklausomyb taikiomis priemonmis. Organizacijai priklaus brys
prie soviet santvark kovojusi asmen, kai kurie j Romaldas Juozas
Ragaiis ir A. Terleckas teisti po tris kartus, kalinti Nijol Sadnait,
Petras Cidzikas. LLL pogrindyje nuo 1976m. leido laikrat Laisvs au-
klys, nuo 1978m. urnal Vytis, kitus pogrindinius leidinius.
LLL nariai ypa daug dmesio skyr 1939m. rugpjio 23 d. Vokietijos
ir Soviet Sjungos pasiraytam ir MolotovoRibentropo paktui. 1979m.
rugpjio 23 d. LLL kreipsi JT Generalin Asamblj, reikalaudama
dekolonizuoti tris Baltijos valstybes. Dar didesnio atgarsio susilauk va-
dinamasis 45 pabaltijiei memorandumas, adresuotas JT Generaliniam
sekretoriui Kurtui Valdheimui (Kurt Waldheim), Atlanto chartijos vals-
tybms signatarms, Vokietijos Federacins Respublikos ir Vokietijos De-
mokratins Respublikos vyriausybms. Memorandum pasira 4 estai,
6latviai, 35lietuviai, A. Sacharovas ir 10 ymi rus disident. is memo-
randumas svarbiausias LLL paskelbtas dokumentas, turjs tarptautin
rezonans, praant SSRS vyriausyb paskelbti visus MolotovoRibentropo
Lietuvos laisvs lygos surengtas pirmasis sovietmeiu

vieas nesankcionuotas mitingas Vilniuje, skirtas Molotovo
Ribentropo paktui paminti. 1987 m. rugpjio 23 d.
Romualdo Lanko nuotrauka
pakto slaptuosius protokolus, pripainti j negaliojaniu nuo pasiraymo

datos ir likviduoti jo padarinius ivesti svetim kariuomen i Pabaltijo.
Nors nuolat persekiojama, LLL vienintel pogrindio organizacija,
sulaukusi atgimimo laik. Kaip tik tuo metu i kalinimo viet buvo pa-
leisti jos aktyvieji nariai, organizacija tapo legali. LLL apie save ypa dr-
siai pareik 1987m. rugpjio 23 d., minint 50-sias MolotovoRiben-
tropo pakto pasiraymo metines, jos iniciatyva prie Adomo Mickeviiaus
paminklo Vilniuje surengtas protesto mitingas. Nepal dvasininkai ir
disidentai skatino Lietuvos visuomen kovoti u tikjimo ir mogaus lais-
ves, nepaklusti soviet primestai santvarkai, o atjus metui kovoti ir dl
savo nepriklausomybs.
XXa. septintame deimtmetyje ir visoje Europoje, ir Lietuvoje plito
vakarietikos muzikos ir jaunimo laisvs bei naujo gyvenimo stiliaus id-
jos. Jaunimo bendruomeni veikla pasidar prieika sovietins sistemos
nustatytiems kultros standartams. Susiformavo dvi kultrins kryptys
etnokultrinis sjdis ir dl Vakar kultros takos susidariusios jaunimo
roko muzikos grupi, hipi, pank, rokeri ir kit bendrijos. Po 1968m.
Prahos vyki Lietuvoje pradjo kurtis organizacijos be organizacijos,
kurias mones telk bendros idjos, tikslai, krsi etnokultrinio pob-
dio kratotyros draugijos, j nariai ne tik rinko senosios lietuvi kultros
palikim, bet ir skatino domtis tautos praeitimi, ugd gyventoj tautin

savimon, sisteig ygeivi klub. Pusiau legals inteligent klubai popu-
liarjo: iki 1965m. ygiuose, folklorinse ventse ir kituose renginiuose
dalyvavo apie 20 tkst., o po dvej met jau 200 tkst. moni. Valdiai
svarbius klubus udraudus, dalis jaunuoli suartjo su disidentais.
Apie 1968m. atsirado pirmosios hipi judjimo grupels, o Prahos
pavasaris suaktyvino kitaminius. Sovietinje sistemoje egzistav hipi ar
pank judjimai protestavo prie pai t sistem, o ne prie vartotojik
visuomen kaip hipiai Vakaruose. Soviet santvarkai hipi veikla (dme-
sys savo vidiniam pasauliui, absoliuios laisvs ipainimas, karins tar-
nybos soviet kariuomenje vengimas, isiokantis apsirengimo stilius,
ilgi plaukai) niekaip nesiderino su homo sovieticus nustatyto gyvenimo
taisyklmis. Dl to jie persekioti, sumus jiems nukerpami plaukai, su-
raomas teiss paeidim protokolas, ne vienas j imestas i auktosios
mokyklos ar kitos mokymo staigos.
Hipi judjimo pakilimo laikotarpis siejamas su atuntojo deimt
meio pradios vykiais Vilniuje ir Kaune. 1971m. viename i Vilniaus
restoran vyko nelegalus roko festivalis, dar vadinamas Baltijos ali ar
net 300 SSRS hipi suvaiavimu. 1972m. gegus 14 d. devyniolikme-
tis Romas Kalanta, apsiskaits, ras eilraius, grojs gitara jaunuolis,
pats atrods kaip hipis, Kauno miesto sode prie Muzikinio teatro apsipy-
l benzinu ir, suuks Laisv Lietuvai!, pasideg. R. Kalanta ligoninje
mir. Lietuvoje tai pirmas susideginimo, protestuojant prie okupacin
valdi, atvejis. 1968m. susidegino ekas Janas Palachas, protestuodamas
prie soviet kariuomens siverim Prah.
R. Kalantos susideginimas sukl LKP ir soviet saugumo pareignams
panik. Sovietiniai saugumieiai paskubjo R. Kalant slapta palaidoti
anksiau paskelbto laiko. Susirink laidotuves mons pasipiktino valdios
savivale. Prasidjo masins eityns, kuriose skanduoti politiniai kiai. Ma-
sins demonstracijos, smurtas ir aretai truko kelias dienas. Neramumai
nuslopinti gegus 19 dien. I daugiau kaip 3 000 aktyvi protest dalyvi
buvo suimta per 400 moni (i j 50 asmen patraukti baudiamojon at-
sakomybn, atuoni nuteisti kalti nuo vieneri iki trej met). Siekdama
sumenkinti vyk, soviet valdia paskelb, kad R. Kalantos susideginimo
prieastis sunki psichikos liga izofrenija. i informacija neatitiko tikro-
vs jaunuolis buvo smoningas ir suvok savo veiksmus.
R. Kalantos auka sulauk didiulio atgarsio, kl Lietuvos nelaisvs
klausim. Kiekvienais metais kaunieiai pamindavo gegus 14-j.
Protesto eisena Kauno Laisvs aljoje Kaune 1972 m.

gegus 18 d. KGB numeriais paymjo eisenos lyderius
Usienyje gyvenantys lietuviai reng minjimus, leido knygas, stat pa-

minklus ir kitus atminimo simbolius bendruomeni susibrimo vietose.
R.Kalanta tapo pasiprieinimo simboliu, o Kauno vykiai suaktyvino ne-
formali jaunimo grupi judjim. Nuo septintojo deimtmeio iki oku-
pacijos pabaigos veik apie 70 toki grupi, j nariai platino prie soviet
santvark nukreiptus atsiaukimus, keldavo tautines vliavas, mindavo
tautines ventes, vieose vietose piedavo tautinio valstybingumo simbo-
lius soviet valdia visikai nebekontroliavo Lietuvos visuomens.
Daugybje neformali grupi didjo nepasitenkinimas esama santvar-
ka ir suvarymais. Tik drsiausi ir nebebijantys teism, aret, kaljimo
jo atvir konfrontacij su soviet reimu. Kol kas j buvo mauma.
Nepaisant LLL nuolatins kovos u Lietuvos laisv, atgimimo laikotarpiu
susikrs Lietuvos Persitvarkymo Sjdis, o ne LLL tapo pagrindine jga,
atkrusia Lietuvos nepriklausomyb. Atrodo, kad abiej judjim takos-
kyra galima laikyti ne vien j taktikos nuostatas, bet ir skirtingas veiklos
tradicijas. LLL buvo paskutin rezistencijos organizacija, kuri brenevi-
ns stagnacijos laikotarpiu gaivino pasiprieinimo tradicij ir dvasi. So-
vietinio reimo lugimo ivakarse veikdama nelegaliai ir pusiau legaliai,
ji sulauk Atgimimo epochos ir tapo pirmja nacionalinio isivadavimo
organizacija. O Sjdis tautos frontas, suvienijs plaiausius jos sluoks-
nius, labai vairi pair, taiau dar sinkretik nediferencijuot Lietu-
vos visuomen, kurios priekyje stovjo mokslo ir kultros inteligentija,
klusi taut visuotiniais, universaliais, pavergtai tautai ypa brangiais lais-
vs, demokratijos, nepriklausomybs idealais.
VI s k y r i u s
DAINUOJANTI
REVOLIUCIJA
SU SJDIU U LIETUV
S SRS pradjus vykdyti Michailo Gorbaiovo pertvarkos

politik, Lietuvoje, kitaip nei Maskvoje, Ukrainoje ar
Gruzijoje, speng tyla pilki LKP CK pirmieji sekretoriai Petras Gri-
keviius ir j pakeits Rimgaudas Songaila laiksi pasyviai, valdios va-
dias perdav maskvieiui, lietuvikai nekalbaniam antrajam sekretoriui
Nikolajui Mitkinui, kuris siek Lietuv padaryti internacionalin. LKP
miest ir rajon komitet sekretoriai toliau vykd CK nurodymus, pro-
vincijoje niekas nesikeit, visuomens nepasitenkinimas didjo, kol ga-
liausiai ji pati msi iniciatyvos.
Lietuvos Persitvarkymo Sjdis

19881990 metais
Valdios nedraudiam klub veikla kultros, gamtos apsau-
gos, ekologijos ir kitais klausimais ijudino raytojus, jie reikalavo, kad stu-
miama i visuomens apyvartos lietuvi kalba tapt oficiali kalba, kad Lietu-
vos istorija mokyklose bt dstoma kaip pagrindin istorijos pamok tema,
prabilta apie vadinamsias Lietuvos istorijos baltsias dmes. Nuo raytoj
neatsiliko Dailinink sjunga, ekonomistai ir filosofai. Kritikai mstantys
ir prie valdi nusiteik Lietuvos inteligentai atidiai sek M. Gorbaiovo
vykdom pertvark, pokyius sovietinse respublikose. 1988m. balandio
13 d. Estijoje steigus Estijos liaudies front, neformal judjim reformoms
vykdyti, pasirod, kad soviet valdia vengia imtis represij prie veikliau-
sius pertvarkos alininkus. Lietuvi inteligent brys 1988m. birelio 3 d.
Vilniuje Lietuvos moksl akademijos salje steig Lietuvos Persitvarkymo
Sjdio (LPS) iniciatyvin grup. J sudar 35 visoje Lietuvoje inomi inte-
ligentai. Tarp j nebuvo nei disident, nei valdios atstov, nei darbinink,
student savo sudtimi LPS uuomazgos skiriasi nuo 1968m. ekoslo-
vakijoje vykusio Prahos pavasario, kur iniciatyv rod valdanioji partija,
ir Lenkijos Solidarumo judjimo, kur iniciatyva priklaus darbininkams.
6 skyrius D A I N U O J A N T I R E V O L I U C I J A 235
Laisvjant spaudai, klub diskusijose didjo susidomjimas istorija, ypa

19391940m. vykiais Lietuvoje, pagyvjo gamtos ir paminkl apsaugos s-
jdiai, didiul tak dar Rusijos spauda. Pradiniame etape Sjdis i es-
ms buvo gorbaiovins perestroikos kdikis, kur su ankstesniais kov eta-
pais siejo tik laisvos Lietuvos siekis. M. Gorbaiovas, rungdamasis su senja
SSKP vadovybe, buvo priverstas remtis reformas palaikaniomis jgomis,
o LPS stengsi remti Maskvoje pradtas reformas ir siek jas gyvendinti
Lietuvoje. Pagrindinis kis buvo Vieumas, demokratija, suverenumas.
Svarbiausias dmesys skiriamas kultros ir ekologijos problemoms, alies
ekonomikai. inomi lietuvi ekonomistai Kazimieras Antanaviius, Kazi-
miera Prunskien, Antanas Buraas, Eduardas Vilkas vieai m svarstyti
Lietuvos kovos dl ekonominio savarankikumo klausimus, pasisak u
moni savarankikum ir rinkos laisv, kad respublika neturi bti mecha-
nin moni suma, kaip SSRS neturt bti mechanin respublik suma.
Suverenumo svoka pamau keitsi, kol kas nekalbta apie politins sis-
temos keitim, o tautiniu klausimu
pasisakyta atsargiai. Pamau monse
tirpo baims jausmas, kad kitaip kal-
bantis ar raantis bus itremtas, suim-
tas, udarytas psichiatrijos ligonin.
Steigiant LPS apdairiai sutarta ne-
rinkti iniciatyvins grups vadovo
posdiams pirmininkavo kiekvienas Sjdio enklas su Gedimino stulpais
narys i eils. Kadangi iniciatyvin (dail. Giedrius Reimeris, Algimantas
Nasvytis)
grup sudar visoje alyje inomi in-
teligentai ir j skelbiamas tautinio atgimimo idjas parm daugelis garsi
visuomens veikj (Vytautas Petkeviius, Justinas Marcinkeviius), inia
apie LPS iniciatyvin grup aibikai pasklido po vis Lietuv. Birelio 10
dien LPS iniciatyvin grup steigta Kaune, liepos 6 Klaipdoje. Pirmieji
tkstantiniai mitingai pasisek: birelio 24 dien Gedimino (dab. Katedros)
aiktje dalyvavo apie 30 tkst., liepos 9 Vingio parke (LPS vadovyb per
miting paskelb reikalavimus legalizuoti tautinius simbolius: trispalv
ir Tautik giesm) apie 100 tkst. moni. Ypa populiars tapo vadi-
namieji Roko marai. Tokie jaunimo muzikos koncert ygiai per Lietuv
vyko 1987, 1988 ir 1989m. vasar jie buvo skirti LPS idjoms skleisti ir
ilaisvinti reimo baugintus mones. Roko marams vadovavo LPS inici-
atyvins grups narys, populiarios muzikos grups Antis lyderis Algir-
das Kaupdas, koncertuose-mitinguose patriotines kalbas sak Arvydas
Juozaitis, Vytautas Radvilas ir kiti sjdininkai. Stiprjo Lietuvos alij

judjimas.
LPS veiklai pravert SSKP CK sekretoriaus Aleksandro Jakovlevo apsi-
lankymas Lietuvoje rugpjio 1112 dienomis. LKP vadovybei Aleksan-
drasJakovlevas pabr, kad inteligentija liaudies savimons iraika,
partija nebedraud komunistams dalyvauti LPS rmimo grupse, ofici-
aliai pripaino trispalv ir Tautik giesm, pirm kart vieai Vingio
parke leido paminti MolotovoRibentropo pakt, paadjo LPS teis
leisti laikrat ir nuolatin televizijos laid. LPS tapo dar populiaresnis,
kai nuo rugsjo 16 dienos, be biuletenio Sjdio inios, pradtas leisti
laikratis Atgimimas (red. Romualdas Ozolas).
LPS taka visuomenje didjo, lieprugsj visoje Lietuvoje steigsi
iniciatyvins grups, vyko didiuliai mitingai, kuriuose dalyvavo LPS ini-
ciatyvins grups nariai. Sjdio grups pripaino Sjdio iniciatyvi-
ns grups lyderyst, nors j rinko tik vilnieiai. 1988m. spalio pabaigoje
1200 Lietuvoje registruot LPS grupi vienijo 300 000 nari, nes Sjdis
buvo atviras visiems Lietuvos monms, o jo akcijose galjo dalyvauti visi
Lietuvos gyventojai. Kiekvienas mogus, dalyvaujantis tokioje akcijoje,
jaut, kad nuo jo priklauso Lietuvos ateitis. Per kelet mnesi LPS pa-
siek akivaizdi laimjim. Spalio 21 dien LKP CK pirmuoju sekre-
toriumi tapo Algirdas Brazauskas, gijs didel visuomens pasitikjim,
ypa kai po LPS steigiamojo suvaiavimo tikintiesiems grino Vilniaus
arkikatedr. Spalio 6-j Aukiausiosios Tarybos Prezidiumas suteik
lietuvi kalbai valstybins kalbos status ir legalizavo Lietuvos trispalv,
V. Kudirkos Tautik giesm ir lietuvi nacionalinius simbolius Vyt
ir Gediminaii stulpus, panaikino ribojanius mitingus, gatvs eitynes ir
demonstracijas sakus.
Svarbiausiu vykiu tapo 1988m. spalio 2223 d. LPS steigiamasis suva-
iavimas, kuriame dalyvavo 1 021 delegatas. Delegat pagal tautin sudt
buvo: 980 lietuvi, 9 lenkai, 8 rusai, 6 ydai, 18 kit tautybi atstov. Di-
diausi grup pagal profesijas sudar mokslininkai ir menininkai. Suvaia-
vim stebjo daugiau nei 400 korespondent, i j daugiau nei 100 atvyk
i usienio ali. Lietuva atsidr visuotinio dmesio centre. Suvaiavimas
prim bendrj program, status, 30 rezoliucij politikos, kultros, eko-
nomikos, visuomeninio gyvenimo, demokratijos ir kitais klausimais. LPS
Bendrojoje programoje vardytas pagrindinis siekis remti socialistins
visuomens persitvarkym demokratijos ir humanizmo pagrindais, o tiks-
las vieumas, demokratija, respublikos valstybinis, ekonominis, kultri-
Lietuvos Persitvarkymo Sjdio Steigiamasis suvaiavimas

Vilniaus sporto rmuose 1988 m. spalio 2223 d.
Vladimiro Guleviiaus nuotrauka
nis suverenitetas, teisin socialistin valstyb, taiau siekta sudaryti spd,

kad LPS remia SSRS vadovybs pradtas reformas.
Per suvaiavim irinktas 220 nari seimas, jo tarybos pirmininkulap-
kriio 25d. irinktas muzikologas Vytautas Landsbergis. Nuo iol organi-
zuotas liaudies judjimas atrod pasirengs mesti ik komunist par-
tijai. LPS tapo visuomenine jga, galinia pateisinti visuomens viltis ir
lkesius, veik kaip tarpininkas tarp vadovybs ir tautos, pradtos kurti
politins partijos. T met lapkrit visoje Lietuvoje vykusiuose susirin-
kimuose, mitinguose reikalauta nepritarti SSRS konstitucijos pataisoms,
kurios numat ne plsti respublik suverenum, o stiprinti centralizaci-
j, prie tai surinkta 1,8mln. para. Nuo 1988m. rudens visi svarbiausi
Aukiausiosios Tarybos svarstom statym projektai buvo aptariami
LPS seime ir jo taryboje, teiktos kritins pastabos ir silymai. LPS reika-
laujant, 1989m. gegus 18 d. priimtos konstitucins pataisos, skelbian-
ios Lietuvos statym virenyb SSRS statym atvilgiu, ir deklaracija
dl Lietuvos SSR valstybinio suvereniteto.
Ypatingas dmesys skirtas 1939m. rugpjio 23 d. Vokietijos ir Sovie-
t Sjungos pasiraytam MolotovoRibentropo paktui. Kadangi Baltijos
valstybi jungimas Soviet Sjung prietaravo SSRS deklaruojamiems
Gyvasis Baltijos kelias rankomis susikibusi moni

grandin VilniusRygaTalinas.1989 m. rugpjio 23 d.
A. Petrovo nuotrauka
taut apsisprendimo principams, Lietuvos SSR Aukiausiosios Tary-

bos sudaryta valstybin komisija inagrinjo ir vieai pasmerk Moloto-
voRibentropo pakto ir slaptj protokol padarinius 1940m. vasar
soviet valstybs vykdyt Lietuvos okupacij ir neteist prijungim.
1989m. rugpjio 23 d. 19 val. trij Baltijos valstybi gyventojai pami-
njo 50-sias MolotovoRibentropo pakto pasiraymo sukaktuves per
protesto akcij, pavadint Baltijos keliu, apie du milijonai lietuvi, latvi
ir est susikibo rankomis sudarydami gyv, daugiau kaip 650 km ilgio
moni grandin nuo Gedimino bokto Vilniuje iki Hermano bokto
Taline. Visame kelyje plevsavo juodi gedulo kaspinai, deg vakuts, ku-
rios primin aukas ir dideli neteki skausm. Pagaliau 1989m. gruod,
veikiant vis Baltijos taut atstovams, slaptj protokol padarinius pa-
smerk SSRS liaudies deputat II suvaiavimas, nors tiesiogiai t padari-
ni su Baltijos valstybi okupacija nesusiejo.
1989m. lietuvi tautinis isivadavimas gijo politin pobd. Jau t
met kov vykusius rinkimus SSRS Aukiausij Taryb triukinamai
laimjo LPS kandidatai, o gruodio 7 dienos konstitucijos pataisomis pa-
naikintas LKP valdios monopolis valstybje ir visuomenje ir sudarytos
slygos kurti vairias politines partijas LPS atvr keli legaliai dalyvauti
alies politiniame gyvenime. LPS staigus populiarumas ir masikumas
(Lietuvoje nebuvo kampelio, kuriame nebt sikrs Sjdio skyrius ar
iniciatyvin grup), jo pasiekti rezultatai pirmiausia priveriant LSSR AT

priimti Lietuvai palankius sprendimus, parod didel Lietuvos gyventoj
smoningum ir apsisprendim reikalauti dar didesni nuolaid i Mas-
kvos. Per pusantr met Sjdio atliktais darbais lietuvi tauta eng
plat ingsn Lietuvos nepriklausomybs atkrimo link.
Lietuvos nepriklausomybs atkrimas

1989m. pabaigoje LPS virtus politiniu judjimu, jo gretose
buvo daug LKP (SSKP sudtyje) nari, kurie atsisak toliau vykdyti Mas-
kvos nurodymus. Komunist partijos veiklai didel tak turjo 1989m.
gruod Vilniuje vyks LKP (turjusios 200 tkst. nari, i kuri 70 proc.
lietuviai) XX suvaiavimas. Suvaiavimo metu u savarankik LKP, tu-
rini savo program ir statut, i 1 033 delegat balsavo 855 ir LKP atsi-
skyr nuo SSKP. Taip atsirado nacionalin eurokomunistinio tipo partija,
turinti reformuot program ir nauj statut. Savarankika LKP, vliau
pasivadinusi Lietuvos demokratine darbo partija (LDDP), pasirinko so-
cialdemokratin orientacij. Mauma komunist drauge su prosovietine
organizacija Jedinstvo, veikusia kaip soviet penktoji kolona Lietuvoje,
Maskvos nurodymu besiprieinanti Lietuvos nepriklausomybs atkri-
mui, rimtesns takos neturjo. Nebeliko n vienos politins gijos, kuri
galt laikyti Lietuv pririt prie SSRS.
1990m. sausvasar per rinkim Lietuvos SSR Aukiausij Taryb
kampanij susidr dvi pagrindins jgos: Lietuvos Persitvarkymo Sj-
dis tautinis judjimas, rytingai ir atvirai skleidiantis nepriklausomos
Lietuvos valstybs atkrimo idj, ir savarankika LKP, paskelbusi popu-
liar, taiau miglot ir neapibrt k: Lietuva be suvereniteto Lietu-
va be ateities. I pirmo vilgsnio konfrontacijos tarp abiej politini jg
nebuvo LPS rengsi Lietuvos nepriklausomyb atkurti parlamentiniu
bdu, o savarankika LKP iam planui nesiprieino. Taiau LKP pertvar-
kos taktika (ingsnis po ingsnio) neparuo valstybs tstinum tvir-
tinani teisini ir politini dokument ir neturjo valstybs atkrimo
programos.
Nujausdama kurlink judjimas suka, Maskva dar visk, kad sustab-
dyt eventual nepriklausomybs atkrim. Griebtasi antao grasinta
prijungti jau lietuvik Klaipdos krat prie RSSFR Kaliningrado srities,
o i lenkikai ir rusikai kalbanio Vilniaus regiono sukurti autonomi-
j ar net mini Lietuvos SSR (Transdnistrijos pavyzdiu), jeigu Lietuva
Michailo Gorbaiovo neskmingas vizitas Vilniuje (1990 m. sausio 11

13 d.). Lietuvos gyventojai susitikimuose reikalavo nepriklausomybs.
Vladimiro Guleviiaus, Kstuio Jankausko nuotrauka
Prie Aukiausios Tarybos rm Vilniuje 1990 m. kovo 11 d.

Mergait su plakatu reikalauja ne LSSR, o LR Lietuvos Respublikos.
Algirdo Sabaliausko nuotrauka
Paskelbus Lietuvos nepriklausomyb 1990 m. kovo 11 d.

Lietuvos Respublikos AT-AS vadovai: centre Tarybos pirmininkas
Vytautas Landsbergis, kairje jo pavaduotojai Kazimieras Motieka
ir Bronislovas Kuzmickas, deinje pirmininko pavaduotojas
eslovas Stankeviius, Lietuvos Respublikos AT Prezidiumo narys
Aloyzas Sakalas. Pauliaus Lileikio nuotrauka
nesilaikys SSRS konstitucijos. Ir tai nepadjo imperinms jgoms. S-

jdininkai buvo pasiry skelbti Lietuvos valstyb. Net 1990m. sausio
1113d. M.Gorbaiovo vizitas Lietuv neatbaid LPS nuo i plan.
Nors M. Gorbaiovas aikino, kad vienintel Lietuva i socializmo isun-
k visk, kas geriausia, Lietuvai stigo esminio tikslo nepriklausomybs.
Sjdis jaut savo jg per 1990m. vasariokovo rinkimus LSSR
Aukiausij Taryb i irinkt 133 deputat LPS ikelti ir paremti at-
stovai gavo net 96 vietas. Tapo aiku, kad Lietuva pasuko nauju keliu,
komunist partija neteko vienvaldysts, o dauguma moni yra aikiai
apsisprend dl Lietuvos nepriklausomybs. Istorinje LSSR Aukiau-
siosios Tarybos sesijoje 1990m. kovo 11 d., LPS deputat klubui paruo-
us dokumentus ir nusprendus, kad nepriklausomyb reikia paskelbti i
karto, veikta rytingai. Sjdio kandidatai, laikydamiesi savo rinkimini
paad, 1990m. kovo 11 d. LSSR Aukiausiosios Tarybos pirmininku
irink Sjdio Seimo lyder Vytaut Landsberg, LSSR Aukiausij
Taryb pervadino Lietuvos Respublikos Aukiausija Taryba, Lietuvai
sugrino senj jos valstybs pavadinim Lietuvos Respublika, o Vyt
paskelb oficialiu valstybs herbu ir

enklu. 22 val. 44 min. absoliuia
bals dauguma (124 deputatams
balsavus u, n vienam nebalsavus
prie ir eiems susilaikius) priim-
tas Lietuvos nepriklausomybs at-
krimo Aktas, kuriame paskelbta,
kad yra atstatomas 1940 metais
svetimos jgos panaikintas Lietu-
vos Valstybs suvereni gali vyk-
dymas, ir nuo iol Lietuva vl yra
nepriklausoma valstyb.
Kovo 11 Aktas savo dvasia arti-
mas Lietuvos Tarybos 1918m. pa-
Sovietin Lietuvos SSR herb keiia Vytis skelbtam Vasario 16 Aktui, taiau
nebesirm visuotinai pripainta
taut apsisprendimo teise (politiniu poiriu taut apsisprendimo tei-
ss deklaravimas buvo pavojingas dl Maskvos umai pritaikyti Lie-
tuvai istojimo i SSRS mechanizmus, visaliaudinius apsisprendimo
referendumus, primesti dal SSRS valstybs skol bei tarptautini sipa-
reigojim). Kovo 11 Aktu Lietuvos valstyb atkurta savo teritorijoje, su
savo gyventojais ir realizavo suverenitet, o ne administravo okupuot
teritorij. Lietuvos Respublikos Aukiausioji Taryba (vliau pavadinta
Atkuriamuoju Seimu, toliau AT-AS) m gyvendinti nuostat, kad
alies teritorijoje neveikia jokios kitos valstybs konstitucija. Tam reik-
jo nutraukti svetimos valstybs konstitucini akt galiojim Lietuvoje
ir, vadovaujantis valstybs tstinumu bei tapatumu, atkurti paskutins
nepriklausomos Lietuvos (19181940m.) konstitucijos galiojim. Todl
priimtas statymas Dl 1938 met gegus 12 dienos Lietuvos Konstitu-
cijos galiojimo atstatymo. Taiau ios konstitucijos veikimas visa apim-
timi nebuvo atnaujintas, o u pusvalandio sustabdytas ir patvirtinta lai-
kinoji valstybs konstitucija Laikinasis Pagrindinis statymas, atitiks
susiklosiusius visuomeninius santykius ir valstybs valdymo struktr,
bet panaikins visas buvusias Lietuvos ir jos piliei prievoles, kurias ne-
teistai nustat Lietuvoje galiojusi soviet konstitucija ir statymai. Taip
vykdyta Sjdio rinkimins programos dalis, susijusi su Lietuvos vals-
tybs nepriklausomybs atkrimu ir jos piliei atskyrimu nuo soviet
jurisdikcijos.
Sjd rm visa lietuvi tauta, jis buvo jos jgos ir stiprybs alti-
nis. Pasinaudojs palankiomis aplinkybmis ir pasirinks neginkluotos
kovos bd, suvienijs po savo vliava vairiausius visuomens sluoks-
nius, Sjdis atved Lietuv laisv, svariai prisidjo prie SSRS, visos
komunistins sistemos lugimo. iaip jau romiems rusams irgi trko
kantryb, tiek met klausantis komunist melo apie bsim komunizmo
roj ir n vienam j paadui netapus realybe, j nebetenkino SSRS kaip
branduolins ir kosmos sisavinusios supervalstybs aureol, kurioje
senimas ypsosi bedantmis burnomis, parduotuvse tuia, butai ankti
arba tik statomi, viskam gauti eils, talonai. Tad ir Rusija prisijung prie
suverenitet parado, ir kitos sovietins respublikos skelb suverenitet,
dl to kovo 11diena yra didiausias lietuvi tautos naas XXa. Euro-
pos istorij.
Belaukiant tarptautinio
Lietuvos pripainimo
Apie Lietuvos nepriklausomyb nieko nenorjo girdti
SSRS vadovyb su M. Gorbaiovu prieakyje ir primygtinai reikalavo
ataukti Kovo 11 Akt. V. Landsbergis atkakliai ir tvirtai pais tik mora-
lios politikos princip kas buvo pavogta, turi bti grinta. Lietuvai
laikantis tik sav statym, 1990m. balandio 18 d. SSRS pradjo Lie-
tuvos ekonomin blokad, kuri truko iki birelio 29-osios. Nepaisant
didiulio smgio ekonomikai (trko kuro, kur laik nedirbo Maeiki
naftos perdirbimo mon, dl aliav trkumo usidar kai kurios ga-
myklos, atsirado pirmieji bedarbiai), Lietuva atsilaik ir diplomatinmis
priemonmis pasiek ekonomins blokados ataukimo. Taiau 1991m.
sausio 10 d. M. Gorbaiovas ultimatyviai kreipsi Lietuvos AT-AS ir
pareikalavo, kad jis tutuojau visikai atkurt SSRS konstitucijos galioji-
m. Nakt i sausio 10 11 dien Vilniaus gatvmis vainjo kariniai ar-
vuoiai. Sausio 11-j soviet kariuomen jga um Spaudos rmus
ir Krato apsaugos tarnybos pastatus Vilniuje, iauliuose, Alytuje, v-
liau Vilniaus geleinkelio mazg. Promaskviniai briai turjo siverti
AT-AS, ivaikyti parlament, o soviet kariuomen ir specialios paskir-
ties briai (Alfa) sikiti pilietin konflikt (pasinaudota premjers
Kazimieros Prunskiens sprendimu padidinti maisto produkt kainas)
ir nuversti teist Lietuvos valdi. gyvendinti scenarij sovietams
nepavyko.
V. Landsbergis kreipiasi protestuotojus, bandiusius siverti

parlament, SSRS alininkus, 1991 m. sausio 8 d.
Gynybins barikados prie parlamento 1991 m. sausio 14 d.

E. Maseviiaus nuotrauka
Vilniaus televizijos bokto turmas soviet tank

vikrai traiko taikius gynjus
Atkuriamojo Seimo vadovybei pakvietus, sausio 12 dienos vakare mi-

nios vilniei ir i kit Lietuvos viet atvykusi moni rinkosi budti prie
parlamento rm, Lietuvos radijo ir televizijos, televizijos bokto. Aplink
AT-AS pastat statomos betonins sienos ir spygliuot viel utvaros. Apie
12 val. nakties soviet tankai ir arvuoiai apsiaut televizijos bokt bei
Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pastat, kur tik savo knais gyn
daugiatkstantin taiki Lietuvos gyventoj minia. 1991m. sausio 13-j,
soviet kariuomenei turmuojant televizijos bokt, uvo 13 Lietuvos lais-
vs gynj, tarp j viena mergina, Loreta Asanaviit, gimusi 1967m., ji
pateko po tanko vikrais ir mir ligoninje. medicinos staigas kreipsi
580 nukentjusij, tarp j 152 moterys, 312 gynj nuo tank vi tu-
iais oviniais paeista klausa, 122 asmenims nustatytos kombinuotos aiz-
dos (traikytos, pltos, kirstos, pjautos), 46 mons buvo sueisti kulk.
Sausio 13-j Lietuvos AT-AS kreipsi visus SSRS mones primin-
damas, kad Lietuvos vykiai yra ir j tragedija, raginta daryti visk, kad
i soviet kariuomens agresija bt sustabdyta. Kitaip nei 1940m.,
kai tauta nieko neinojo apie kylani grsm nepriklausomybei, mo-
ns buvo informuojami, kvieiami ginti savo valstyb. 1991m. sausio
13d. valstybs vadovas V. Landsbergis, kreipdamasis susirinkusius prie
parlamento, ragino uslopinti pykt, nepasiduoti provokacijoms ir...
dainuoti. Daina mums padjo, padjo imtmeiais. Ir dabar dainuokime,

giedokime ventas giesmes, tik nesiplskime, nesikeikime ir nesileiskime
mutynes. <...>. Bkime tokie, kokie turime bti, ir ms Lietuva bus
viesi ir laiminga! Nekreipkime dmesio tuos audymus, dainuokime!
vykiai prie televizijos bokto sukrt vis Lietuv ir nuskambjo po
vis pasaul. Laidojant sausio 13-osios aukas, solidarumo su Lietuva
varpai skambjo Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, vedijoje, Norvegijoje ir
kitose Europos alyse. v. Miios u Lietuv buvo aukojamos Paryiaus
Dievo Motinos katedroje ir daugelyje pasaulio banyi. Po 1991 m. sau-
sio 13-osios vyki Vilni atvykusi akademiko A. Sacharovo mona ir
bendrayg Jelena Boner (Jelena Bonner) mitinge kalbjo, jog i lietuvi
mokosi Rusijos ir kit respublik demokratai. 1991m. kov daugiau nei
200 tkst. demonstracijoje dalyvavusi maskviei skandavo kius a-
lin rankas nuo Lietuvos, Gorbaiovai, atsistatydink!
Lietuvos gyventojai, tragikomis dienomis itisas paras budj prie
tautos irdies Lietuvos parlamento, sugebjo atsilaikyti prie ginkluo-
t jg, taikiomis priemonmis sustabd besibgjani soviet agresij.
Tokia neginkluoto pasiprieinimo patirtis netrukus pritaikyta kitose Bal-
tijos valstybse ir 1991m. rugpjio 1921 d. Rusijos sostinje Maskvoje,
kur taip pat pavyko apginti teist valdi ir demokratij. velgiant re-
trospektyviai 1991m. sausio 13 d. vykiai Lietuvoje galt bti gretina-
mi su tokiais istoriniais vykiais kaip Solidarumo krimas Lenkijoje ar
Berlyno sienos griuvimas. Solidarumas pradjo, o Vokietijos susivie-
nijimas baig griauti SSRS dominuojam socialistini ali blok (vadi-
namj soclager), o Sausio 13-oji galt ymti paios Soviet imperijos
subyrjim, nes tada ir Rusijai tapo akivaizdu, kad SSRS pasmerkta lugti.
Sovietams nepavyko ugniauti i Lietuvos pasauliui sklindanios in-
formacijos. Sausio 13 dien nutrkus radijo transliacijai, pradjo dirbti
Sitkn (netoli Kauno) radijo stotis. Apie tos dienos vykius ir lietuvi
tautos kov dl laisvs Lietuvos valdia informavo Jungtines Tautas. Va-
kar valstybs reagavo vykius, ujaut Lietuv ir reikalavo, kad SSRS
vadovai nutraukt karo veiksmus. Kartu smuko M. Gorbaiovo vaizdis,
subliuko gorbimanija. Taiau, nors karo veiksmai prie Lietuv ir buvo
pristabdyti, soviet kariuomen ir Lietuvai prieikos jgos kontroliavo
Lietuvos radij ir televizij, vald kitus strateginius alies objektus.
Sausio 13-osios auk laidotuvs tapo nepriklausomybs siekio bei
tautos ir valdios vienybs virne. Po Sausio 13-osios vyki Lietuvoje
5dienas nebuvo registruota n vieno kriminalinio nusikaltimo, o vasario
Sausio agresijos auk laidotuvs visos Lietuvos

protestas prie SSRS politik
visuotinje apklausoje dl Lietuvos nepriklausomybs dalyvavo 84 proc.

turinij teis balsuoti, i kuri net 90 proc. balsavo Taip. Po ios ap-
klausos Lietuvos AS prim konstitucin statym, kuris skelb, kad Lie-
tuva yra Nepriklausoma Demokratin Respublika.
Taiau tarptautinio pripainimo dar kelet mnesi teko palaukti
Vakarai baiminosi, kad Baltijos valstybi pripainimas pakenks M. Gor-
baiovo reformoms, o j pat nuvers vanagai. Pasirinkimas Gorbis ar
Lietuva Vakarams buvo nelengvas. Pagalba atjo i Islandijos 1991m.
vasario 11 d. Islandijos Altingas pirmasis pripaino Lietuvos nepriklau-
somyb. Rugpjt, lugus Maskvos puui, kurio metu komunistai mgino
susigrinti valdi Soviet Sjungoje, kelias nepriklausomybs pripa-
inim tapo laisvas. Per kelet dien Lietuv pripaino visos didiausios
Vilniuje paalinamas Lenino paminklas.

1991 m. rugpjio 23 d. J. Jukneviiaus nuotrauka
pasaulio valstybs, tarp j Pranczija (rugpjio 25 d.), Didioji Britanija

(rugpjio 27 d.), JAV (rugsjo 3 d.) ir pagaliau rugsjo 6 d. SSRS. Lietu-
va sugro pasaulio emlap, i kurio prievarta buvo ibraukta 1940m.
vasar. Lietuvos tarptautinis pripainimas dar vienas didiulis lietuvi
tautos pasiekimas XXa. istorijoje.
Lietuva skubiai formavo savo ginkluotsias pajgas, kr diplomatin
tarnyb, pradjo steigti ambasadas tose alyse, kur j nebuvo. Jauni vai-
ri srii specialistai papldo atkurt Lietuvos Respublikos usienio rei-
kal ministerij, daugelis ali kviet juos mokytis diplomatijos. Pakviesti
tarnyb savo krato interesams ginti vaikinai ir merginos turjo daug
ambicij, ger sumanym ir energijos, o dl savo jaunumo ir tryktanio
entuziazmo, netradicini ingsni greitai usitarnavo vyresnio amiaus
Vakar diplomat epitet Baltic Kindergarten
Vejantis Vakar Europ

Klaidintume skaitytoj, jeigu nepasakytume, kad, be ne-
priklausomybs sunaikinimo, teroro, trmim ir udyni, persekiojim
bei rusinimo Lietuvoje SSRS valdymo metais nevyko nieko gero. Vis
pirma lietuviai neprastai imoko rus kalb ir galjo tiesiogiai naudotis
didios rus kultros pasiekimais. Keliais, autostrada, geleinkeliais, gal
gale monmis Lietuv integruoti Klaipdos kratas ir Vilnius. Unitari-
n, unifikacin SSRS politika gerokai nusmukd Latvijos ir Estijos lyg,
bet leido pakilti Lietuvos lygiui, tad pagaliau visais parametrais pasivijo-
me kaimynus ir gaminome tiek, kiek latviai ir estai kartu sudjus. Taiau
Baltijos sesms dabar jau reikjo ne kovoti u nepriklausomyb, o kurti
nauj ekonomik, sprsti energetins nepriklausomybs klausimus, ie-
koti nauj rink ir savo vietos Europoje, pasaulyje.
Tapusi visateise Europos valstybe, Lietuva siek pertvarkyti savo vi-
daus valdym pagal demokratin Vakar pasaulio model. 1992m. spa-
lio 25 d. piliei referendume priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija.
Konstitucijos preambulje glaustai tvirtinti pagrindiniai principai atvi-
ra, teisinga, darni pilietin visuomen ir teisin valstyb, puoseljanti
tautin santarv ir teis laisvai gyventi ir kurti savo tv bei protvi e-
mje. Preambulje nustatytas tam tikr teisi tradicij, valstybingumo ir
jo tvirtinimo teisje tstinumas lietuvi tauta Lietuvos valstybs teiss
pamatus grind LDK laikotarpiu priimtais Lietuvos Statutais ir Lietuvos
Respublikos konstitucijomis. Pagrindins Konstitucijos nuostatos skelb,
kad Lietuva yra demokratin respublika, Lietuvos valstyb kuria tauta,
suverenitetas priklauso tautai, aukiausi suvereni gali tauta vykdo
tiesiogiai ar per demokratikai irinktus savo atstovus, valstybs valdi
Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos prezidentas ir vyriausyb, teismas,
valdios galias riboja konstitucija. Pagrindinis alies statymas garantuo-
ja prigimtines mogaus ir pilieio teises ir laisves, pilieiai, priklausantys
tautinms bendrijoms, turi teis puoselti savo kalb, kultr ir papro-
ius; tautinms bendrijoms valstyb teikia param.
Lietuvoje pasirinkta visos tautos renkamo prezidento institucija, tad
Lietuva yra pusiau prezidentins ir parlamentins valdymo sistemos
kompromisas, labiau parlamentin valdym orientuota sistema, nes pre-
zidentinei valdymo formai nepritarta. Visuomen darsi pliuralistin, re-
gistruota net 40 partij, taiau Lietuvos politiniame gyvenime dominavo
du pagrindiniai aidjai: susidariusi i savarankikos LKP, pasivadinusi
Pirmasis Pranczijos prezidento Fransua Miterano

vizitas Lietuv. Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis
su sveiu Vilniaus senamiestyje prie Auros vart.
Vilnius, 1992 m.
socialdemokratine, LDDP (vliau susivienys su Lietuvos socialdemokra-

tais ir taps LSDP) ir i Sjdio daugumos 1993m. susidariusi Tvyns
SjungaLietuvos konservatoriai (TSLK). Per 1992m. rinkimus Sei-
m A. Brazausko vadovaujama LDDP gavo daugum, o po ketveri met
skm lydjo V. Landsbergio vadovaujamus konservatorius. Net buvo
sakoma, kad Lietuvos visuomen suskilo brazauskininkus ir lands-
bergininkus. Padtis m keistis 1998m., kai prezident A. Brazausk
vadovo poste pakeit i JAV grs gyventi Lietuv Valdas Adamkus, ir
po 2000m. Seimo rinkim, kuriuose n vienai partijai nepavyko pasiekti
tikinamos pergals, todl atjo nauja koalicini vyriausybi era.
Vyriausybs keit viena kit, taiau btinos reformos vyko. Planins
ekonomikos metais Lietuvos visuomenje vyravo nuostata, kad, pamus
savo rankas gamyb, bus galima j pasiskirstyti pagal savo poreikius
ir valstyb suklests. Norta sovietins ekonomikos pagrindais pasiekti

Vakar Europos ekonomikos lyg, bet realyb pasirod kitokia. Griuvus
sovietinei sistemai ir atsivrus sienoms kapitalistin Vakar pasaul, pa-
aikjo reali Lietuvos kio galia dauguma pramons moni dl aprpi-
nimo aliavomis (pagrindin j tiekja buvo SSRS) ir rinkos tapo niekam
nereikalingos, ipltota stakli pramon ir kit ak mons paprasiau-
siai neteko usakym, panai situacija susiklost Latvijoje, Estijoje ir ki-
tose buvusiose komunistinio bloko valstybse. Netgi Suomijos, laisvosios
rinkos alies, ekonomika patyr didesn negu deimties procent nuos-
muk, nes 22 proc. savo produkcijos Suomija eksportavo SSRS. Nutr-
kus seniems ekonominiams ryiams, Lietuvos didij moni gamina-
m preki nebebuvo kur dti.
Padt sunkino staiga padidjusios strategini aliav ir energijos i-
tekli kainos. Praradusi senas rinkas, Lietuvos ekonomika 19921994m.
patyr sukrtim (1993m. realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) su-
dar 40 proc. 1988m. BVP) tik nuo 1995m. BVP didjo. Nuo 1993m.
vidurio infliacijos lygis pradjo mati, i esms dl nacionalins valiu-
tos lito vedimo laikotarpiu Lietuvos banko vykdytos sugrietintos pi-
nig politikos ir 1994m. kovo 1 d. pradto taikyti valiut valdybos mo-
delio (pagal j litas susietas su JAV doleriu santykiu 4 litai 1 doleris).
Ekonomist teigimu, lito susiejimas su JAV doleriu buvo vienas imintin-
giausi ekonomins politikos sprendim per vis atsikrusios Lietuvos
laikotarp.
Nauji ibandymai alies ekonomikos lauk 19981999m., kilus Rusi-
jos finans krizei. Kadangi iki krizs dauguma lietuvik preki keliavo
Nepriklausom Valstybi Sandraug (NVS), pirmiausia Rusij, krizs
metais Lietuva susidr su biudeto sunkumais: 1998m. Lietuvos eks-
portas NVS valstybes, sudars 36 proc. viso preki eksporto, kitais
metais sumajo net 59 proc. ir tesudar 18 proc. viso preki eksporto.
Rusijai teko vos 7 proc. Lietuvos eksporto, o rusik preki importas su-
dar 20 proc. Taiau kriz privert Lietuvos eksport persiorientuoti i
nestabili Ryt rink reiklesnes Vakar rinkas. Lietuvos pagrindinmis
usienio prekybos partnermis tapo Vokietija (pirmoje vietoje) ir Lenkija
(antroje vietoje). Greitai persiorientavusi Vakarus Lietuvos ekonomika
iveng nuosmukio.
Ekonominiai sunkumai ugul prie sovietins tvarkos pripratusios
visuomens, kurios narius (tarnautojus, darbininkus, kolkieius) so-
vietai per pus imtmeio buvo pavert valstybs samdiniais, valdios
nutarim vykdytojais, peius. Daugelis moni nebuvo pasireng sava-

rankikai gyventi. Planins ekonomikos laivas plduriavo kapitalizmo
jroje, ltai steigiant privaias ems kio ir pramons mones, kuri
dauguma orientuotos kapitalistin Vakar pasaulio rink. Tam reikjo
pradinio kapitalo, kuriam sigyti buvo panaudotas privatus turtas, pirk-
tas u investicinius ekius, banko paskolos ar i usienio pritrauktos l-
os. Vadinamuoju privatizacijos laikotarpiu dauguma valstybini moni
tapo privaios, susidar naujas verslinink sluoksnis, veiks pagal Vakar
pasaulio ekonomikos standartus.
Nors visiems alies pilieiams sudarytos tarsi vienodos galimybs si-
gyti privatizuojamo valstybs turto u investicinius ekius, tinkamai tuo
pasinaudojo ne visi. Nemaai eki supirkj, nusipirk anksiau buvu-
sias valstybines mones, stengsi jas kuo pelningiau perparduoti. Daugelis
gyventoj ekius pardav ir net nesugebjo privatizuoti savo gyvenamojo
bsto. sivyravo poiris, kad privatizacija buvusi neteisinga i esms.
Tad iki iol lieka daug abejoni, ar tai buvo pats efektyviausias ekonomi-
kos ivalstybinimo bdas; iaip ar taip, jis lm pirmojo deimtmeio
alies kio raid.
alies valdiai sunkiai seksi kapitalistiniais pagrindais pertvarkyti Lie-
tuvos ems k, spariai kintant geopolitinei situacijai neparengta ekono-
mini reform programa, nelengva buvo netgi sivaizduoti j apimt, gyl ir
padarinius pasaulyje tiesiog nebta tokios patirties. Pati ems reformos
strategija kuriama ir diegiama vadovaujantis i viraus apai nukreiptu
administravimu, nepaisant ems kyje dirbusij nuomons. Pirmuo-
siuose statym aktuose numatyta grinti em ir ilikus turt buvusiems
savininkams ar j pdiniams, privatizuoti kolektyvini ir valstybini ki
turt. Formaliai reikalauta neapleisti sugrint savininkams ems kio
naudmen, kurti kininko k. Taiau praktikoje tai daryta ne visur, kai
kurie savininkai em atsim ne kaip gamybos priemon, o kaip turt, ku-
ris gali palaukti geresni laik. Buv kiai galjo bti padalijami keliems
pretendentams ir taip susmulkinami. Dl vykdytos ems reformos didioji
Lietuvos ki dalis buvo per smulks, kad galt garantuoti eimai paja-
mas, prilygstanias minimaliam gyvenimo lygiui. Atkurto kinink kio
vidutinis dydis jo mayn, iki 6 ha. Kaimynystje vyravo kiai iki 5 ha (Len-
kijoje tokie sudaro 72 proc., Latvijoje 41 proc., Lietuvoje ir Estijoje io
dydio ki procentas panaus: 62 ir 64 proc.).
ems reformos metu sunaikinta sovietmeiu veikusi ems kio
sistema, kolkiai ir tarybiniai kiai. J darbuotojams tapus akcininkais,
dauguma sovietmeiu kurt ki gyventoj tiesiog isidalijo j turt ir

pradjo savarankikai kininkauti. Paaikjus, kad dauguma buvusi ko-
lkiei nesugeba ar neturi galimybi vieni kininkauti, pradtos steigti
ems kio bendrovs, taiau dauguma j irgi nemokjo tvarkytis nau-
jais laisvosios rinkos pagrindais ir per kelet met bankrutavo. Kadangi
esminiai pertvarkymai ems kyje vyko valdioje esant Sjdiui, dau-
guma Lietuvos gyventoj dl ems reformos neskmi kaltino tuometi-
n Lietuvos AS pirminink V. Landsberg, nors sunkumai buvo senosios
ekonomikos pasekms.
Lietuvos privatizavimo statymuose liko galyb sprag, kurios leido
privatizavim vykdyti nesilaikant vieojo konkurso procedr, pusveliui
privaias rankas perleisti valstybs turt. Privatizuojamam turtui sigyti
krsi ems kio akcins ir investicins bendrovs, taiau nenumatyta
savinink teisini sipareigojim dl toki moni veiklos pelningumo,
nepalikta garantij investicinius ekius patikjusiems asmenims. Tuo pa-
sinaudojo buv kolki pirmininkai ar tarybini ki direktoriai, suge-
bj per trump laik savo rankose sukaupti didiulius turtus.
Kaime susiklost sudtinga gyventoj socialin struktra: emdirbiai,
kr savo k pagal valstieio kio statym, pasinaudoj kolektyvinio
ar valstybinio kio parama; atgav turt em, kininkavimui papildo-
mai nuomojantys / perkantys kit paveldtoj atgautas emes, siekdami
pltoti stambj prekin k; buv ems kio moni darbininkai ir tar-
nautojai, sikr naujose buvusi ki gyvenvietse ir neturintys toje vie-
tovje teiss ems nuosavyb. Tai 23 ha sklyp savininkai, kuriems
kininkavimas yra bdas igyventi netekus darbo, neturint galimybi si-
gyti ems arba isikelti kitur. Padtis ems kyje taissi ltai.
Pirmj privatizacijos deimtmet daugelis stambi moni subankru-
tavo, tkstaniai moni neteko darbo. Masinis nedarbas paskatino ma-
sin Lietuvos gyventoj emigracij. vairiais duomenimis, nuo 1990m. i
Lietuvos ivyko daugiau kaip pus milijono gyventoj, daugiausia JAV,
Airij, Jungtin Karalyst (London), Ispanij ir Norvegij. Dauguma
emigrant jauni, darbingo amiaus mons. Ne maiau skaudus emigra-
cijos padarinys prot nutekjimas. Lietuvos policijai pasiekus perga-
li prie didjant organizuot nusikalstamum, nusikaltli grups taip
pat emigravo paskui tautieius ir m juos terorizuoti, o vliau kibo plti
vietinius gyventojus ir vaiinti juos Made in Lithuania narkotinmis
mediagomis... Dl to dalis nusikaltli greitai gana nuodugniai susipa-
ino su Vakar Europos kalinimo staigomis. Vakar Europos pilieiai,
pamat, kad Lietuvoje ramu, nes lietuvi kriminalinio pasaulio atstovai

jau veikia pas juos, upldo saugi Lietuv kaip turistai...
al sukrt stambij Lietuvos bank gritis, kulminacij pasiekusi
1995m. pabaigoje, kai paskelbtas moratoriumas dviem dideliems komer-
ciniams bankams, alies biudetas patyr nema nuostoli, nes bank
gritis tiesiogiai paveik apie 30 proc., netiesiogiai iki 70 proc. alies
kio subjekt, pakenk Lietuvos ekonomikos ir finans raidai, pakirto
pasitikjim bankais alyje ir usienyje. Nors bank veiklos sukrtimai
Lietuvoje, kaip ir kitose Vidurio ir Ryt Europos alyse, turjo ir teigiam
pasekmi: bank sektorius sustiprjo, ilik bankai veik apdairiau, su-
majo blog paskol portfelis, sustiprjo bank prieira.
Viskas keitsi bauginaniai ir kartu diugiai. Atkrus Lietuv, beveik
visi jos sportininkai atsisak dalyvauti SSRS rinktinse ir empionatuo-
se. Daug geriausi aidj (krepinink, futbolinink, rankinink) nuo
1988m. ivaiavo sportuoti usienio klubus. Taiau 1991m. vasar
Lietuvoje surengtose IV Pasaulio lietuvi sporto aidynse dalyvavo apie
2tkst. lietuvi sportinink i viso pasaulio. Tarptautinis olimpinis ko-
mitetas 1991m. rugpjt atkr Lietuvos tautinio olimpinio komiteto
tarptautines teises ir Lietuvos sportininkai dalyvavo tarptautinse vairi
ak sporto varybose u savo al. Paguod pirmieji laimjimai disko
metikas Romas Ubartas 1992m. Barselonos olimpinse aidynse iko-
vojo pirm aukso medal nepriklausomai Lietuvai. ygdarb padar krep-
ininkai vyrai Lietuvos rinktin 1992, 1996, 2000m. olimpinse aidy-
nse ikovojo bronzos medalius. Dar geresni rezultatai pasiekti Europos
krepinio pirmenybse 1995m. ikovota antroji vieta, o 2003m. Lietu-
vos krepininkai trei kart tapo Europos empionais. Moter krepinio
rinktin 1997 m. tapo Europos empione.
Per kelet met i esms pertvarkyta vietimo sistema: pakeista vie-
timo valdymo struktra, bendrojo lavinimo, profesini, auktesnij ir
auktj mokykl sistema. Pradtos steigti privaios mokyklos (1991m.),
gimnazijos (1992m.). Pagal nustatyt tvark mokslas valstybinse ir sa-
vivaldybi bendrojo lavinimo, profesinse ir auktesniosiose mokyklose
yra nemokamas. Valstyb auktosioms mokykloms utikrino autonomi-
j, apimani akademin, administracin, kio ir finansin veikl, grin-
diam savivaldos principais, akademine laisve. Auktasis mokslas i da-
lies tapo mokamas. Siekdama savo vietimo sistem integruoti Europ,
Lietuva 1999m. prisidjo prie Bolonijos deklaracijos, kuria siekiama su-
kurti bendr Europos auktojo mokslo erdv. Lietuvos auktosios moky-
klos m dalyvauti Europos Sjungos finansuojamose mokslo ir studij

programose.
Nepriklausomybs laikotarpiu mokymo staigose i pagrind pakito
mokymo turinys ir kokyb, jaunimui atsivr galimybs siekti auktojo
isilavinimo ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio valstybse. Spariai
isiplt knyg, periodins spaudos leidyba, alies bibliotek tinklas.
Tai leidia kalbti apie iprususi, imli ir mobili Lietuvos visuomen,
galini kaip lygi su lygia konkuruoti su vakarietika visuomene, kurios
laimjimai nepriklausomybs pradioje daugumai lietuvi atrod kaip
nepasiekiamas idealas.
Po igyvent dramatik 19401990m. soviet, naci, vl soviet
okupacij lietuvi visuomen aptar savo istorij, jausdamasi gavusi sun-
ki, bet esmin moralin pamok atjus okupantui nepulk jam padti,
netarnauk, nekolaboruok tave gali panaudoti nekilniam ar gdingam
darbui, tada usitrauksi bd ne tik sau, bet ir tautai, bus gda, kai Lietuva
vl isikovos laisv. Visuomenje vir diskusijos dl t, kurie uoliai talki-
no naciams ir sovietams, dl lietuvi vaidmens Holokauste, trmimuose
Sibir ir represijose, ltai buvo sprendiami desovietizacijos ir liustracijos
klausimai. aizdos gijo, taiau daug kam viduje ir usienyje magjo jas
padraskyti, atnaujinti... Kitiems tebemaga iki iol.
Atsikrusiai Lietuvai pirmuosius keturiolika gyvenimo met reikjo
vytis Vakarus sisavinti daugyb naujovi, imokti jas pritaikyti. Su pa-
naiomis problemomis susidr ir kitos pokomunistins valstybs. Nors
vykdant pertvarkymus neivengta skaudi sukrtim, klitys nugaltos
ir Lietuva per trump laikotarp persitvark pagal demokratin Vakar
pasaulio valdymo model.
Santykiai su kaimynmis ir
transatlantin integracija
Lyginant XXa. pirmosios puss nepriklausomos Lietuvos
ir po 1990m. atsikrusios Lietuvos usienio politik, matyti esmini skir-
tum. Tarpukariu Lietuva su Vokietija konfliktavo dl Klaipdos krato, o
su Lenkija dl Vilniaus krato. XXa. pabaigoje padtis pasikeit. Vokie-
tija, po Antrojo pasaulinio karo prievarta istumta i Rytprsi (dabar-
tins Kaliningrado srities), neturdama sienos su Lietuva, nepretendavo
Klaipdos krat, kurio daugum gyventoj sudar lietuviai. Geryn
klostsi santykiai su kaimyne Lenkija, mat Vilniuje per pus imtme-
io demografin padtis pasikeit lietuvi naudai, lenk Vilniuje liko

20 proc. Nepaisant nepriklausomybs pradioje susovietint Vilniaus
krato lenk komunistini funkcionieri plan (Maskvos inspiruota
akcija) turti savo, j supratimu, teritorin autonomij ( j turjo eiti
Vilniaus apskritis, apimanti lenkikus Vilniaus ir alinink rajonus),
Lietuvos valdiai terminuotai vedus juose tiesiogin valdym, santykiai
su Lenkija nepablogjo Varuva suprato, kas ten suka reikalus. 1994m.
balandio 26 d. santykius vaisingai vainikavo po ilg deryb Lietuvos ir
Lenkijos pasirayta draugik santyki ir gero kaimyninio bendradarbia-
vimo sutartis. Dokumento preambulje, be kit nuostat, buvo primin-
ti ankstesni Lenkijos ir Lietuvos nesutarimai dl teritorij, pasmerktas
smurto naudojimas abiej taut tarpusavio santykiuose ir abiej ali
ikilmingai patvirtintas dabartini teritorij su sostinmis Vilniumi ir
Varuva vientisum[as] dabar ir ateityje. Abi valstybs sipareigojo grs-
ti savo santykius tarpusavio pagarba, pasitikjimu, lygiateisikumu, gera
kaimynyste ir remti viena kitos integracij Vakar valstybi eim. Ra-
tifikavus sutart ir sigaliojus jos nuostatoms, Lenkija oficialiai atsisak
bet koki pretenzij Vilniaus krat. Savo ruotu Lietuva nustojo teiss
reikti savo teritorines pretenzijas Seinus, Punsk, nors sena istorija, tau-
tini maum klausimas kartais dar kelia kartas diskusijas.
Atkrusios nepriklausomyb Lietuvos valstybs teritorija Vakaruo-
se gijo sien su Rusija, Kaliningrado sritimi, Potsdamo konferencijoje
atiduota 50-iai met administruoti SSRS. Demokratin Rusija, kaip ir
Lietuva siekusi atsiskirti nuo SSRS, atvirai rm lietuvi tautos kov dl
nepriklausomybs. Kit dien po 1991m. sausio 13 d. kruvinj vyki
Vilniuje Rusijos vadovas Borisas Jelcinas kreipsi Lietuvos, Latvijos ir
Estijos teritorijoje tarnaujanius karius kviesdamas nepasiduoti reakcijos
jgoms ir, prie turmuojant civilinius pastatus Baltijos alyse, susimstyti
apie Rusijos ir jos taut ateit. Draugiki valstybi vadov santykiai leido
parengti Lietuvos ir Rusijos Federacijos tarpvalstybini santyki sutart.
Abiej ali parlament pirmininkai V. Landsbergis ir B. Jelcinas j
pasira 1991m. liepos 29 d. (sigaliojo po met). ia sutartimi Rusija
pripaino Lietuvos nepriklausomyb, pasisak u 1940m. Soviet Sjun-
gos vykdytos Lietuvos aneksijos pasekmi paalinim, o Lietuva pripai-
no Rusij nepriklausoma valstybe. Spalio pradioje tarp abiej valstybi
buvo umegzti diplomatiniai santykiai.
1997m. spal pasirayta Lietuvos ir Rusijos sutartis dl valstybins
sienos ir dl iskirtins ekonomins zonos ir emyninio elfo Baltijos j-
Sutarties pasiraymas su Rusija

centre stovi Vytautas Landsbergis ir Borisas Jelcinas
roje atskyrimo. Nors Rusija Lietuvai iliko svarbi ekonomin partner,

artimesni santykiai tarp i valstybi nesusiklost. Pagrindin klitis
skirtingos abiej valstybi usienio politikos geopolitins orientacijos ir
skirtingas poiris netolim istorin praeit bei demokratin santvark.
Prezidento Vladimiro Putino valdomos demokratijos reimas siekia
susigrinti tak vadinamojoje pokomunistinje erdvje, pirmiausia su-
griuvusios SSRS teritorijoje. Lietuva pasirinko euroatlantins integracijos
keli, todl 1992m. birelio 8 d. prim konstitucin akt Dl Lietuvos
Respublikos nesijungimo postsovietines Ryt sjungas (panaiai pasi-
elg Latvija ir Estija). Lietuva principingai laikosi nuostatos, kad Rusija,
kaip SSRS teisi ir pareig permja, turi atlyginti Lietuvai nuostolius,
kuriuos lietuvi tauta patyr per beveik penkiasdeimt met trukusi so-
viet okupacij. Rusijos valdia SSRS grit vadina geopolitine katastrofa,
nors yra pasmerkusi Soviet Sjungos vykdyt agresij prie tris Baltijos
valstybes, ir laikosi pozicijos, kad Lietuva, Estija ir Latvija neva savo noru
stojo SSRS ir kad SSRS dl savo ano meto veiksm nekalta kalta bu-
vusi tarptautin aplinka...
Atsikrusi Lietuva siek nustatyti gerus santykius su nauja valstybe
Baltarusija, su ja 1991m. spal pasira Deklaracij dl geros kaimynys-
ts santyki princip, o po ketveri met sutart dl geros kaimynysts,
Popiei Jon Pauli II pirmojo vizito Lietuv metu lydi Lietuvos

Respublikos prezidentas Algirdas Brazauskas ir Vilniaus arkivyskupas
metropolitas Audrys Juozas Bakis. Vilnius, 1993 m. rugsjo 4 d.
bendradarbiavimo ir dl valstybs sienos. Gerai klostsi ekonominiai san-

tykiai, o politinius komplikavo Baltarusijos prezidento Aleksandro Lu-
kaenkos diktatrinis valdymas. 1990m. gegus 12 d. Lietuva, Latvija ir
Estija atnaujino 1934m. Baltijos valstybi santarvs ir bendradarbiavimo
sutart ir kr Baltijos Valstybi Taryb, jos posdiuose rengiama bendra
usienio politikos pozicija. Glaudus trij Baltijos valstybi bendradarbia-
vimas padjo visoms skmingai integruotis transatlantines organizacijas.
Isivadavusi Lietuva, kaip ir kitos kaimyns, siek kuo greiiau inte-
gruotis svarbiausias tarptautines demokratinio Vakar pasaulio orga-
nizacijas ir tapti visateise valstybe. 1991m. rugsjo 17 d. Lietuva priimta
Jungtini Taut (JT) organizacij, 1991m. pabaigoje JT specializuo-
tas staigas (UNESCO (vietimo, mokslo ir kultros organizacija), TDO
(Tarptautin darbo organizacija) ir kt.), 1993m. priimta Europos Taryb
(ET), o 2004m. ir svarbiausias organizacijas karin iaurs Atlanto
sutarties organizacij ir ekonomin organizacij Europos Sjung. Pir-
min prielaida Lietuvai silieti vakarietikas saugumo struktras buvo
skmingas Rusijos kariuomens ivedimas 1993m. rugpjio 31 d.
Tarptautins konferencijos Vilniuje NATO vaidmuo besikeiianioje

Europos saugumo aplinkoje metu Lietuvos Respublikos prezidentas
Valdas Adamkus ir NATO Generalinis sekretorius Dordas
Robertsonas 2000 m. gegus 19 d.
Savo keli NATO Lietuva pradjo 1991m. gruod prisijung prie

iaurs Atlanto bendradarbiavimo tarybos. 1994m. saus Lietuvos Res-
publikos prezidentas A. Brazauskas nusiunt NATO generaliniam sekre-
toriui Manfredui Verneriui (Manfred Wrner) laik, kad Lietuva pagei-
dauja tapti ios organizacijos nare. T pai met saus Lietuva prisijung
prie Partnerysts taikos labui iniciatyvos. 1999m. baland NATO ali
vadov susitikime Vaingtone pripainus Lietuvos pastangas ir paang
siekiant narysts, patvirtintas Narysts veiksm planas pasirengti stoji-
mui NATO. 2002m. lapkrit Prahoje septynios NATO kandidats Bul-
garija, Estija, Latvija, Lietuva, Rumunija, Slovakija ir Slovnija pakvies-
tos pradti derybas su iaurs Atlanto sutarties organizacija dl narysts.
Postm stoti NATO ypa sustiprino lapkriio 23 dien JAV prezidento
Dordo Buo (George Bush) Vilniuje pasakyti istoriniai odiai: Ms
sjunga pasiryusi ginti savo nares. Tie, kurie pasirinkt Lietuv savo
prieu, tapt ir Jungtini Amerikos Valstij prieu. D. Buas taip pat
primin, kad JAV niekada nepripaino Lietuvos okupacijos ir visada
tikjo, jog ms emynas nebus padalytas per amius. 2003m. kov
pasiraius pakviestj kandidai prisijungimo prie Vaingtono sutarties
protokolus, Lietuvos Respublikos Seimui ratifikavus Vaingtono sutart,
2004m. kovo 29 d. Lietuva tapo visateise NATO nare.
Pagrindinis narysts NATO pranaumas pabriamas Vaingtono su-

tarties 5-ajame straipsnyje. Juo garantuojama individualios ar kolektyvi-
ns savigynos teis, vykus ginkluotam vienos i Aljanso nari upuo-
limui. Tai reikia, kad alys nars ginkluoto puolimo prie bet kuri i
j atveju ateis viena kitai pagalb ir kiekviena atskirai, ir visos kartu.
Vaingtono sutarties 5-asis straipsnis utikrina, kad n vienai aliai nerei-
ks kliautis savo paios pastangomis ir ekonominiais itekliais, jei ikils
pavojus jos saugumui.
Kadangi Lietuva neturi tinkam priemoni apsaugoti savo oro erdv,
nuo stojimo Aljans pradios tuo usiima NATO senbuvs. Naryst
NATO ne tik didesns saugumo garantijos, bet ir sipareigojimai prisidti
prie stabilumo ir taikos palaikymo ne tik Europoje, bet ir u jos rib. Apskri-
tai tarptautinse misijose Irake, Afganistane, Kosove, Bosnijoje ir Hercego-
vinoje, Gruzijoje dalyvavo per du imtus Lietuvos kari. 2004m. pabaigoje
Lietuvai pasilyta vadovauti vienos i Afganistano provincij Goro at-
krimo grupei, sudaryti ioje provincijoje slygas utikrinti stabilum ir
saugum, padti Afganistano centrinei valdiai plsti savo tak regione.
Narysts ir demokratijos tvirtinimui Lietuva m rytingai siekti de-
mokratini vertybi utikrinti galimybes puoselti savo kalb ir kultr
tautinms maumoms, vykdyti religinio turto restitucij, vertinti Holo-
kausto pamokas, grinti ydams iblakytas kultros vertybes (isaugo-
tas 300 Tor, YIVO instituto dokumentus), sakralinius pastatus, kovoti
prie antisemitizm ir rasin bei religin nepakantum, garantuoti odio,
spaudos, rinkim laisv.
Integracija Europos Sjung antras svarbiausias strateginis atsik-
rusios Lietuvos usienio politikos tikslas. 1990m. gruodio 14 d. Baltijos
ali vyriausybi vadovai pirm kart kreipsi tuometin Europos eko-
nomin bendrij (EEB), praydami Baltijos alims politin, ekonomin
ir kultrin param teikti ne per Soviet Sjung, o tiesiogiai. 1991m.,
po Lietuvos sausio 13 d. vyki, EEB (nuo 1993m. ES) grietai pasmerk
jgos naudojim Baltijos alyse. 1992m. Lietuva ir ES pasira Prekybos
ir komercinio bei ekonominio bendradarbiavimo sutart ir prim dekla-
racij dl politinio dialogo tarp ES ir Lietuvos. Nuo oficiali diplomatini
santyki su Lietuva usimezgimo ES per PHARE program pradjo teikti
pagalb Lietuvai. Po trej met Lietuva, Latvija ir Estija pasira Europos
(asociacijos) sutartis su ES, kuriose i pripaino Baltijos valstybi tiksl
tapti ES narmis. 2004m. gegus 1 d. Lietuva stojo ES ir gijo teis
kurti savo ir emyno ateit kartu su kitomis demokratinmis valstybmis.
Atnai: 2003 m. Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas ir

usienio reikal ministras Antanas Valionis pasirao stojimo
Europos Sjung sutart
Po stojimo ES padidjo Lietuvos prekybos ir eksportuojam preki

gamybos apimtys. Tai padidino Lietuvos eksport kitas alis, skatino u-
sienio kapitalo investicijas Lietuvos ekonomik, paatrino konkurencij,
leido racionaliau naudoti ir paskirstyti ekonominius veiksnius (darbo ir
kapitalo). Naryst ES apribojo Lietuvos vyriausybs galimybes tiesiogiai
ir netiesiogiai kitis kio funkcionavim ir suteik daugiau laisvi ir ga-
limybi Lietuvos monms bei vartotojams. Kita vertus, privalomas ES
sprendim vykdymas kartais sukelia diskusij dl tautos suvereniteto su-
varymo. Taiau Lietuvai tapus visateise valstybe atsivr naujos rinkos,
prasidjo demonopolizacija, padidjo efektyvumas, preki ir paslaug
pasila, atsirado nauj galimybi pltoti vietim, kultr, sprsti sociali-
nes problemas. iuo atveju didiausi naud gauna vartotojai.
Lietuvai tapus ES nare, joje sigaljo Sjungos nuostatos ali nari gy-
ventoj atvilgiu. Vis ali nari pilieiai kartu yra ir ES pilieiai. Kiek
vienas ES pilietis turi: nevaromo judjimo ir apsigyvenimo ES ali na-
ri teritorijoje teis; teis balsuoti ir kandidatuoti vietiniuose ir Europos
rinkimuose toje alyje, kurioje gyvena; teis bti ginamas diplomatini ir
konsulini kiekvienos alies nars staig; peticijos (kolektyvinio pray-
mo) Europos parlamentui teis. Naryst ES siejama su stabilumu t insti-
tucij, kurios garantuoja demokratij, statym virenyb, mogaus teises
ir pagarb maum apsaugai.
Trak pilis.
Kstuio Fedirkos nuotrauka
Lietuva, stojusi ES, gali Briuselyje reikti savo pozicij vairiais klau-
simais ir net paveikti ES sprendimus ji turi savo komisar, Europarla-
mente 12 europarlamentar. Taigi, nors paviens alies taka ES spren-
dimams nedidel, Vidurio ir Ryt Europos ali pozicijoms tam tikrais
atvejais sutapus, j kolektyvin galia gali gerokai padidti. Visi tie veiks-
niai turjo savo kain, rykiausias jos pavyzdys neraytas reikalavimas
stojant ES udaryti Ignalinos atomin elektrin, kuri europieiai man
esant nesaugi. ES ir toliau grietai laikantis savo nustatyt kriterij, Lie-
tuva pamau nusileido strateginiai alies tikslai buvo pernelyg svarbs.
Skmingai dalyvaudama vairiose NATO ir ES veiklos srityse, Lietu-
va akivaizdiai sustiprino savo saugum ir tarptautin status, sutvirt-
jo ekonomikai. Dabartin Lietuva yra visavert demokratin Europos
valstyb, o nuo vis ES nari ir j priimt sprendim priklauso ir paios
Europos valstybi likimas.
***
Po Pirmojo pasaulinio karo Lietuvos valstyb atsikr, An-
trojo pasaulinio karo metu ji buvo itrinta i Europos emlapio ir vl at-
gim, lungant sovietinio modelio komunizmui. Soclager itikus politi-
nei, ekonominei, tautinei krizei, lietuviai surado jg prisikelti kaip tauta,
sukurti tautinio judjimo model, isprogdinti komunist valdym res-
publikoje ir padti sunaikinti vienpartin reim visoje SSRS, pagaliau ir
pai SSRS. Tai sugebjo padaryti jau soviet santvarkoje, o ne priekario
Lietuvoje augusios kartos, j vedliu tapusi isaugojusi laisvs ir nepriklau-
somybs idealus lietuvi inteligentija. Daugeliu atvej bdama pirmoji
kovojant su sovietiniu reimu Lietuva ir nukentjo labiausiai, taiau atsi-
laik, atkr valstyb ir rytingai pasuko demokratiniu keliu. Kaip vals-
tybin tauta XXa. Lietuva nepriklausomyb atkr net du kartus ir tok
rekord vargu kam ateityje pavyks pakartoti. Sukrusi laisv demokratin
visuomen ir rinkos ekonomik Lietuva tapo priklausoma nuo pasaulini
ir regionini ekonomikos krizi, globalizacijos poveiki, naujos galimy-
bs gyventojams keisti gyvenamj viet ikl nematyto masto emigra-
cijos grsmi, tad ir tauta, ir Lietuvos vyriausybs moderniame pasaulyje
XXIa. ieko ir iekos atsakym visus svarbiausius savo, visos Europos
ir pasaulio reikini metamus ikius jau kaip demokratins Europos ir
transatlantinio saugumo sistemos sudedamoji dalis.
Pabaiga arba ibarstyti
Lietuvos veidai
D aug ko Lietuva negaljo sureikminti pasauliui XIX

XXa. Okupacijos ir aneksijos, tremtys, genocidai ir
Holokaustas, kurio metu buvo sunaikinta pasaulin lov Lietuvai sutei-
kusi yd litvak bendruomen, nors ji ilaik gyvsias aknis Lietuvoje,
JAV ir Palestinoje (vliau Izraelio valstybje). Gediminaii ir Jogailaii
dinastij palikuonys perdav savo genus visoms inomiausioms Europos
monarchijoms ir nuo to mes jauiams smagiau. Davme ir daug garsi
eim, aristokrat, o Amerikai ir Europai darbi angliakasi, statybi-
nink, audj, aukli, ininieri. Lenkijos prezidento Bronislovo Komo-
rovskio (Bronislaw Komorowski) tvo aknys Lietuvoje, jo dvare Roki-
kio apskrityje. Galtume vardyti tuos Lietuvos mones, kuriuos emigra-
cijos bangos nune toli pasaul, taiau ten daugelio j pai vardai tapo
geriau atpastami nei Lietuvos.
sivaizduokime idealij Lietuv, kurioje spektaklius ir filmus kuria
ne tik Jonas Mekas ar teatro reisierius Eimuntas Nekroius, bet ir Rober-
tas Zemeckis (Robert Zemecki, gims ikagoje 1952m. lietuvio eimoje),
o juose vaidina seras John Gielgud (Donas Gilgudas) ir Charles Bronson
(Karolis Buinskis). Visos ios pasaulins teatro ir kino vaigds yra Lie-
tuvos emigrantai arba kilusios i j eim. O kai pamatai po provincijos
miestel Trykius vaiktant Erkiul Puaro aktori David Suchet ir
iekant savo protvi Suchedowitz, emigravusi per Turkij PAR, pa-
galvoji, kiek dar toki vard slepia Lietuva?
Fantazuokime toliau: su dirigent Sauliaus Sondeckio, Gintaro Rinke-
viiaus ir Donato Katkaus orkestrais koncertuoja ne tik visose Europos
scenose iandien inoma Violeta Urmana, bet ir Vilniuje 1901m. gims ir
moksis smuiko virtuozas Jascha Heifetz (Jaa Heifecas), parodas atidaro
ne tik dailininkai Stasys Kuzma ar Petras Repys, bet ir Vakaruose garss
Chaim Soutin (Chaimas Sutinas), Jacques Lipchitz (akas Lipicas) ar
PA B A I G A A R B A I B A R S T Y T I L I E T U V O S V E I D A I 265
Fluxus krjas Jurgis Mainas, o gal ir JAV vieno cento autorius skulp-
torius i iauli Victor David Brenner (Viktoras Barnauskas, 18711924)
ar Pranczijoje labai igarsjs dailininkas Vytautas Kasiulis. O beveik
kiekvienam pranczui tapo inomas poetas Oskaras Milaius (Oskar
Vladislas de Lubicz-Milosz), taip pat semiotikas Algirdas Julius Greimas,
Vilniuje uaugs dukartinis Gonkr premijos laureatas Romain Garry
(Romanas Gari) ar Kaune gims ir gimnazij baigs filosofas Emmanuel
Levinas (Emanuelis Levinas).
Toliau sivaizduokime: Lietuvai atstovauja ne tik Lietuvos ir NBA
vaigd krepininkas Arvydas Sabonis, bet ir Amerikos krepinio mo-
tina Senda Berenson-Abbot (Senda Berenson-Abot, g. Vilniuje 1868m.),
olimpinis empionas Berlyne su JAV rinktine ir 1939m. Europos em-
pionas su Lietuvos rinktine krepininkas Frank Lubin (Pranas Lubinas),
boksininkas Jack Sharkey (Juozas ukauskas), amerikietikojo futbolo
garsenyb Johnny Unitas (Jonas Jonaitis) ar tenisininkas Vitas Gerulaitis.
iandien didiuojams chirurg Algimanto Marcinkeviiaus ar Vy-
tauto Sirvydio kardiochirurgijos mokykla. O juk reikt prisiminti, kad
pirmj pasaulyje mogaus irdies persodinimo operacij 1967m. atliko
litvak palikuonis Christiaan Barnard (Kristianas Barnardas) Piet Afri-
kos Respublikoje (net jei tai bt klaida, jo garsiosios operacijos pacientas
buvo tikrai i litvak kils Louis Washkansky (Luisas Vakanskis)). O juk
reikt kalbti ir apie medicinos ir fiziologijos srities nobelistus, tiesiogiai
susijusius su Lietuva David Baltimore (Deivid Boltimor, 1975m. lau-
reat), kurio net pavard iek tiek primena gimins itakas i Butrimoni,
nuo kuri kils ir ymus ital renesanso tapybos inovas Bernardas Be-
rensonas (Bernhard Valvrojenski, g. 1865m.), Gertrude Ellion (Geltrda
Elion, 19181999; 1988m. premija; tvas emigravo i Lietuvos JAV b-
damas 12-os) ar Sydney Brenner (Sidnjus Brneris, gims 1927m. bat-
siuvio, 1910m. emigravusio Piet Afrik i Lietuvos, eimoje; 2002m.
premija). O juk yra ir kit srii nobelist. Nobelio premijos laureatu bio-
chemijos srityje 1982m. tapo elvoje gims Aaron Klug (Aronas Kliugas,
g. 1926, bdamas dvej met su tvais emigravs PAR, vliau Didi-
j Britanij), o Nobelio taikos premijos laureatu u kov dl branduolinio
ginklo neplatinimo 1985m. tapo kardiologas Bernard Lown (Bernardas
Lounas), gims Utenoje (kaip Boruchas Lacas 1921m.), 1935m. su eima
emigravs JAV.
alia Czesawo Mioszo 1980m. Nobelio literatros premijos laurea-
to, lovinusio Vilni u ia ieit moksl, ir 1991m. laureat u didelius
nuopelnus humanikumui Piet Afrikos Respublikos romanist Nadine

Gordimer (Nadina Gordimer) (g. 1923), kurios tvas kils i Lietuvos.
O dabar atspkime, kas bendra tokiems pasaulinio garso muzikan-
tams kaip Jimi Hendrix, Eric Clapton ir Bob Dylan, George Harrison
ir Paul McCartney, Keith Richards ir Ronnie Wood, David Gilmour ir
Bruce Springsteen? Ogi visi jie grojo i Lietuvos emigrant kilusio Tonyo
Zemaicio (Antanas Kazimeras emaitis, g. Londone 1935) sukurta gita-
ra Zemaitis, kuri roko pasaulyje tapo bendrine svoka. O juk i toki
emigrant yra kils tas pats Bob Dylan (jo senel buvo gimusi Lietuvo-
je, 1902m. su eima emigravusi JAV), o alia jo ir Leonard Cohen (jo
mama i Lietuvos emigrant) ar Anthony Kiedis i Red Hot Chilli Pep-
pers Vis neivardysi.
Belieka viltis, kad Lietuva ateityje vard nebebarstys, o antrasis tks-
tantmetis bus laimingesnis negu pirmasis.
ios istorijos autoriai dkingi Europos Sjungos pareignams u sie-
kius konstruoti bendr Europos glotni, nekonfliktin, nuaistrinani ir
nebekeliani joki problem XXIa. pilieiui istorij. Patys trokte tro-
kome parayti btent toki Lietuvos istorij. Tlas gal pasakys, kad ms
naratyvas, papasakota istorija, jam pasirod atverianti per daug atri
prietaravim, gal net per daug kritika kaimynams. Taiau toks spdis
gali darytis tik dl to, kad bta valstybi, kurios (kartais) labai norjo
priglobti Lietuv kuo ilgesniam laikui arba tiesiog joje dominuoti. Au-
toriai dl toki trokim Lietuv matyti kaip savo nuosavyb, taip pat dl
atkakli lietuvi kov u savarankikum, savo nepriklausom valstyb,
kurie jos tikrai nusipeln, j sukr ir kelis kartus atkr, jokios kalts
nejauia, o ta kova didiuojasi, juolab kad sen istorijos reikini nei-
kraipo, nekuria, j nepolitizuoja, o tik paband idstyti ir paaikinti, kaip
tik sugebdami aikiau, naudodami visus naujausius ms istoriografijos
pasiekimus.
Nes dl Lietuvos istorijos komplikuotumo tikrai kalti ne Lietuvos
istorikai.
Kalta istorija.
Literatra
tolesniam skaitymui
Aleksandraviius E., Kulakauskas A. Car valdioje. Lietuva XIX am-

iuje. Vilnius, 1996.
Anuauskas A. Teroras. 19401958m. Vilnius, 2012.
Anuauskas A. ir kt. Lietuva, 19401990: okupuotos Lietuvos istorija. Vil-
nius, 2005.
Blayt-Bauien D., Tamoaitis M., Truska L. Lietuvos Seimo istorija:
XXXXIa. pradia. Vilnius, 2009.
Brandiauskas V. Siekiai atkurti Lietuvos valstybingum (1940 061941
09). Vilnius, 1996.
Bubnys A. Vokiei okupuota Lietuva (19411944). Vilnius, 1998.
Bumblauskas A. Lietuvos Didioji Kunigaiktija ir jos tradicija. Vilnius,
2010.
Bumblauskas A. Senosios Lietuvos istorija: 10091795. Vilnius, 2005.
Davies N. Gods playground: a history of Poland. T. 1: The origins to 1795.
New York, 1982.
Gakait N. Pasiprieinimo istorija. 19441953 metai. Vilnius, 2006.
Grunskis E. Lietuvos gyventoj trmimai 1941, 19441953 metais. Vilnius,
1995.
Gudaviius E. Lietuvos istorija. Nuo seniausi laik iki 1569 met. 1 t., Vil-
nius, 1999.
Eidintas A. Antanas Smetona ir jo aplinka. Vilnius, 2012.
Eidintas A. ydai, lietuviai ir Holokaustas. Vilnius, 2002.
Eidintas A., Senn A. E., alys V., edit. E. Tuskenis. Lithuania in European
politics. The Years of the First Republic, 19181940. New York, 1997.
Dieckmann Ch., Suiedlis S. Lietuvos yd persekiojimas ir masins u-
dyns 1941m. vasar ir ruden / The Persecution and Mass Murder of Lithuanian
Jews during Summer and Fall of 1941/. Vilnius, 2006.
Juas M. The Battle of Grnwald: in commemoration of the 600th anniversary
of the Battle of Grnwald in 1410 / translated by Albina Strunga; edited by Joseph
Everatt, Mindaugas apoka. Vilnius, 2009.
Kasparaviius A. Didysis X Lietuvos usienio politikoje. Vilnius, 1996.
Kasparaviius A. Lietuva 19381939m. Neutraliteto iliuzijos. Vilnius, 2010.

Kaubrys S. Lietuvos mokykla 19181939m.: galios gimtis. Vilnius, 2000.
Laurinaviius . LietuvosSoviet Rusijos Taikos sutartis. Vilnius, 1992.
Kiaupa Z., Kiaupien J., Kunceviius A. The history of Lithuania before
1795 / [translated by Irena Zujien ... [et al.]. Vilnius, 2000.
Laurinaviius ., Sirutaviius V. Sjdis: nuo persitvarkymo iki Kovo
11-osios, Lietuvos istorija. Vilnius, 2008, t. 12, d. 1.
Liekis . A State within a State? Jewish autonomy in Lithuania 19181925.
Vilnius, 2003.
Liekis . 1939. The Year that changed everything in Lithuaniass History. Ams-
terdamNew York, 2010.
Lopata R. Lietuvos valstybingumo raida 19141918 metais. Vilnius, 1996.
Maiulis D. Valstybs kultros politika Lietuvoje 19271940 metais. Vilnius,
2005.
Niendorf M. Das Grofrstentum Litauen: Studien zur Nationsbildung in
der Frhen Neuzeit (15691795). Wiesbaden, 2006. 329 p.
Rowell S. C. Lithuania ascending: a pagan empire within east-central Europe,
12951345. Cambridge University Press, 1994.
Senn A. E. Lietuvos valstybs atkrimas 19181920. Vilnius, 1992.
Senn A. E. Bundanti Lietuva. Vilnius, 1992.
Senn A. E. Gorbaiovo neskm Lietuvoje, 1997.
Snyder T. Taut rekonstrukcija. Lietuva, Lenkija, Ukraina, Baltarusija 1569
1999. Vilnius, 2003.
Snyder T. Kruvinos ems. Vilnius, 2011.
Truska L. Antanas Smetona ir jo laikai. Vilnius, 1996.
Vaskela G. ems reforma Lietuvoje 19191940m. Vilnius, 1998.
alys V. Lietuvos diplomatijos istorija (19251940). I tomas. Vilnius, 2007.
alys V. Kova dl identiteto. Kodl Lietuvai nesisek Klaipdoje tarp 1923
1939m. / Ringen um Identitat. Warum Litauen zwischen 1923 und 1939 im Me-
melgebiet keinen Erfolg hatte/. Lueneburg, 1993.
Iliustracij altiniai
A. Bumblauskas. Lietuvos Didioji Kunigaiktija ir jos tradicija. Vilnius, 2010;

A. Bumblauskas. Senosios Lietuvos istorija: 10091795. Vilnius, 2005; Alma Mater
Vilnensis: Vilniaus universiteto istorijos bruoai: kolektyvin monografija. Vilnius,
2009; iurlionis Vilniuje. Sud. S. Urbonas. Vilnius, 2010; J. Galkus. Lietuvos Vytis = The
Vytis of Lithuania. Vilnius, 2009; Grunwald: 550 lat chway. Oprac. J. S. Kopczewski,
M. Siuchniski. Warszawa, 1960; M. Juas. Vytautas Didysis. Chicago, 2010; Lietuva
10092009. Sud. A. Butrimas ir kiti. Vilnius, 2009; Lietuva emlapiuose. Sud.
A.Bielinien ir kiti. Antrasis papildytas leidimas. Vilnius, 2011; Lietuva emlapiuose:
= Lithuania on the map: paroda, Vilnius, 1999 09 261999 12 11: katalogas. Pareng
Aldona Bielinien ir kiti. Vilnius, 1999; Lietuvos banyi menas = The Art of
Lithuanian Churches. Vilnius, 1993; Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts Knyga: bendr
Europos tradicij link: bendras baltarusi, lietuvi ir lenk mokslinink ir raytoj
darbas. Sejny, 2008; Lietuvos fotografija: vakar ir iandien 09: Lietuvos Tkstantmeio
veidas. Sud. A. Aleksandraviius. Vilnius, 2009; Lietuvos istorija. Red. A. apoka. Kaunas,
1936 (fotografuotinis leidimas: Vilnius, 1989); Lietuvos sienos: Tkstantmeio istorija.
Vilnius, 2009; Lietuvos tapyba. Sud. P. Gudynas. Vilnius, 1976; Millennium of Lithuania:
Millennium Lithuaniae. Ed. M. apoka, Vilnius, 2009; H. Olszewski. O skutecznym rad
sposobie. Krakw, 1989; Pirmasis Lietuvos Statutas: Dzialinskio, Lauryno ir Aliavos
nuora faksimils. Pareng S. Lazutka, E.Gudaviius. T. 1, d. 2. Vilnius, 1985; E. Rima.
Heraldika: I praeities dabart. Vilnius, 2004; Senoji Lietuvos grafika XVIXIX a. Sud.
V. Gasinas. Vilnius, 1995; Ukraina: Lietuvos epocha, 13201569. Vilnius, 2010; Vilniaus
fotografija, 18581915. Sud. M. Matulyt. Vilnius, 2001; Vilniaus klasicizmas: parodos
katalogas. Varuvos nacionalinis muziejus 1999 gruodis 2000 m. sausis, Lietuvos dails
muziejus 2000 m. kovas rugsjis. Vilnius, 2000; Vilnius Jono Kazimiero Vilinskio
leidiniuose: paroda 1999 01 011999 04 19. Vilnius, 2000; emaii muziejus Alka. Sud.
E. Spudyt. Vilnius, 2007.
Nuotraukos i LCVA, LGGRTC Genocido auk muziejaus ir Vilniaus Gaono
valstybinio yd muziejaus, Mokslo ir enciklopedij leidybos centro fond (1918
1940m. Lietuvos emlapis), Eugenijaus Peiktenio, Vytauto Jasino kolekcij, leidinio
Lietuvos diplomatija nuo 1990 m. kovo 11 (Vilnius: Lietuvos usienio reikal
ministerija), 2001; Lietuva, 1991 sausio 13. Dokumentin mediaga. Vilnius: Spaudos
departamentas, 1991; A. Eidinto knygos Antanas Smetona ir jo aplinka (Vilnius, 2012)
ir A. Eidinto, A. Bumblausko asmenini archyv.
ASMENVARDI RODYKL
A Baranauskas Marius 218

Adamkus Valdas 250 Barnard Christiaan (Kristianas
Akelaitis Mikalojus 9 Barnardas) 265
Albrechtas, kunigaiktis 61 Basanaviius Jonas 19, 21, 118, 119,
Aleksandras I, imperatorius 102 122, 126, 127, 130, 136
Aleksandras II, imperatorius 107 Batoras Steponas 78, 79
Aleksandras III, imperatorius 114 Bayot A. 79
Aleksandraviius Egidijus 267 Bazilis (Vasilis) II, Vytauto
Algirdas, kunigaiktis 25, 27, 32, 34, vaikaitis 50
35, 36, 37, 38, 176 Bekas Juzefas (Jzef Beck) 178
Ambrazeviius Juozas 196, 197 ben Abrahamas Isaakas 71
Andriolis (Andriolli) Mykolas ben Saliamonas Zalmanas Elijas
Elvyras 33, 109 (ben lomo Zalman Elijahu) 83
Antanaviius Kazimieras 235 Bennetas J. 74
Benoist Ph. 79, 107
Anuauskas Arvydas 267
Berenson-Abbot Senda (Senda
Asanaviit Loreta 245
Berenson-Abot) 265
Askenazis ymonas (Szymon
Berensonas Bernardas (Bernhard
Askenazy) 145
Valvrojenski) 265
Augustinas Vytautas 162
Berija Lavrentijus 198, 213
Avietnait Magdalena 10
Bermontas-Avalovas Pavelas
Aubalis Audronius 10 (Bermondt-Avalov Pavel) 139
Betmanas Holvegas Teobaldas
B fon (Theobald von Bethmann
Bakis Audrys Juozas 258 Hollweg) 130
Bakis Stasys Antanas 226 Birmanas Georgas 188
Badenas Maksas fon (Max von Birut, kunigaiktien, 25, 34
Baden) 137 Birika Mykolas 133, 135
Baltnas Arnas 55, 69 Blayt-Bauien Danut 267
Baltimore David (Deividas Boguas Ksaveras 111
Baltimoras) 265 Bojanus Liudvigas Heinrichas
Baltruaitis Jurgis 220 (Ludwig Heinrich Bojanus) 104
Balutis Bronius 151 Bonapartas Napoleonas 98, 99,
Baranauskas Antanas 113 101103
Boner Jelena (Jelena Bonner) 246

Botyrius Jonas 219 arkovskis T. (T. Czarkowski) 122
Brandiauskas Valentinas 267 artoriskiai 39, 46
Brazauskas Algirdas 236, 250, 258, artoriskis Adomas Jurgis (Adam
259, 261 Jerzy Czartoryski) 102, 105
Brenner Sydney (Sidnjus Brneris) ernius Jonas 182, 184
265 ierinas Georgijus 154
Brenner Victor David (Viktoras iurlionis Mikalojus Konstantinas
Barnauskas) 265 19, 20, 127, 220
Brenevas Leonidas 209
Bronson Charles (Karolis Buinskis) D
264 Damehl Jahn (Jonas Damelis) 103
Brunonas Bonifacijus, ventasis 21, Darius Steponas 151, 173, 174, 221
26 Daukantas Simonas 111, 112
Bubnys Arnas 267 Dauka Mikalojus 72, 74
Bga Kazimieras 172 Daumantas, Nalios kunigaiktis 31
Bulhakas Janas 139 Davies Norman 267
Bumblauskas Alfredas 10, 267 Dekanozovas Vladimiras 190, 191
Bumblauskas Mangirdas 25 Deroy I. 90
Buraas Antanas 235 Didiulien-mona Liudvika 126
Buas Dordas (George Bush) 259 Dieckmann Christoph 267
Butigeidis, kunigaiktis 31 Dmovskis Romanas (Roman
Butkus Zenonas 11 Dmowski) 125, 138
Butvydas, kunigaiktis 31 Donelaitis Kristijonas 15, 111
Bostovskis Povilas Ksaveras 89 Dovydaitis Pranas 194
Dubeneckis Vladimiras 162
C Dwight Benjamin W. 128
Camblakas Grigorijus 45, 50 Dylan Bob 266
Chodkeviiai 46, 58, 75
Chodkeviius Jonas Karolis 86 E
Chodkeviius Jonas Jeronimaitis Eichvaldas Eduardas Karolis
64, 65 (Edward Karol Eichwald) 104
Chreptaviius Joachimas Liutauras Eidintas Alfonsas 11, 267
(Joachim Litawor Chreptowicz) Ellion Gertrude (Geltrda Elion)
93 265
Chruiovas Nikita 209, 228 Ercbergeris Matijas (Matthias
Ciapinskis Bazilijus 57 Erzberger) 136
Cidzikas Petras 230
Clapton Eric 266 F
Cohen Leonard 266 Fabre F. X. 101
A S M E N VA R D I R O DY K L 273
Ferdinandas Prancikus (Franz Grunau Simonas 23

Ferdinand), Austrijos Grunskis Eugenijus 267
erchercogas 130 Guceviius Laurynas 90
Finkelteinas Eitanas 230 Gudaviius Edvardas 267
Fiodorovas Ivanas 58 Guleviius Vladimiras 237, 240
Fleury F. 127 Gustaitis Antanas 174
Frankas Johanas Pteris (Johann Gvanjini Aleksandras (Alessandro
Peter Frank) 104 Guagnini) 34
Frankas Jozefas (Joseph Frank) 104
Frydrichas II, prs karalius 48 H
Hamanas Heinrichas (Heinrich
G Hamann) 200
Gabrys-Paraitis Juozas 134 Harrison George 266
Gaigalaitis Vilius, Vilhelmas 130 Heifetz Jascha (Jaa Heifecas) 264
Gajauskas Balys 230 Hendrix Jimi 266
Galvanauskas Ernestas 145147, Herderis Johanas Gotfrydas (Johann
151153, 190 Gottfried Herder) 110
Garry Romain (Romanas Gari) 265 Hertlingas Georgas fon (Georg von
Garuckas Karolis 230 Hertling) 136
Gakait Nijol 267 Hesas Valteris R. (Walter R. Hess) 180
Gediminas, kunigaiktis 13, 21, 25, Heymann S. 104
27, 3237, 39, 43, 161 Himansas Polis (Paul Hymans) 145,
Gedvilas Meislovas 191 146
Gelgaudas Antanas 105 Himleris Heinrichas (Heinrich
Gerulaitis Vitas 265 Himmler) 200
Gielgud John (Donas Gilgudas) Hindenburgas Paulius fon (Paul von
264 Hindenburg) 131
Gilmour David 266 Hitleris Adolfas 165, 181183, 200
Girnas Stasys 173, 174, 221 Horacijus 81
Glaubicas Jonas Kristupas (Johann Husovianas Mikalojus 60
Christoph Glaubitz) 63, 83
Gorbaiovas Michailas 234, 235, J
240, 241, 243, 246, 247 Jablonskis Jonas 126
Gordimer Nadine (Nadina Jadvyga, Lenkijos karalait 41, 64
Gordimer) 266 Jakovlevas Aleksandras 236
Gotautai 75 Jaktas-Dambrauskas Adomas 122
Gotautas Albertas 70 Jankauskas Kstutis 240
Greimas Algirdas Julius 265 Jaroslavas, Kijevo Rusios valdovas 26
Grigalius XIII, popieius, 79 Jasinskis Jokbas 96, 97
Grinius Kazys 148, 154, 156 Jekaterina II, Rusijos imperator 96,
Grikeviius Petras 234 100
Jelcinas Borisas 256, 257 Knakfusas Martynas (Marcin

Jof Adolfas (Adolf Joffe) 142 Knackfus) 90
Jogaila, kunigaiktis 21, 35, 40, 41, Kochas richas (Erich Koch) 180
42, 43, 47, 4951, 64 Koliakas Aleksandras 139
Jokubaitis Alvydas 4 Kolontajus Hugas 93, 94
Jonas Paulius II, popieius 228, 258 Komorovskis Bronislovas
Juas Meislovas 267 (Bronislaw Komorowski) 264
Judinas Romanas 11 Konradas, Mozrijos kunigaiktis 28
Jukneviius Jonas 248 Kornilovas Ivanas 114
Julijona, Vytauto mona 52 Korsakas Tadas 92, 97
Juozaitis Arvydas 235 Kosakovskis Jonas 97
Juraaitis A. 126 Kosakovskis Juozapas 96
Kosakovskis Simonas 96, 97
K Kossak J. 28
Kacenbergas Judelis 216 Kosiuka Tadas 90
Kairys Steponas 134, 135 Kraevskis Juzefas Ignacas (Jzef
Kalanta Romas 232, 233 Ignacy Kraszewski) 9, 106, 120
Kalinauskas Konstantinas 109 Krv-Mickeviius Vincas 168, 190,
Kalininas Michailas 187 198, 220
Kant Immanuel 98 Kriauinas Petras 126
Karolis Didysis, imperatorius 30 Kubilinas Petras 203
Karolis XII, vedijos karalius 87 Kudirka Vincas 119, 220, 236
Kasiulis Vytautas 265 Kulakauskas Antanas 11, 267
Kasparaviius Algimantas 267, Kulvietis Abraomas 61, 72
268 Kunceviius Albinas 268
Katkus Donatas 264 Kuzma Stasys 264
Kaubrys Saulius 11, 268 Kuzmickas Bronislovas 241
Kauneckas Jonas 229
Kaupdas Algirdas 235 L
Kazimieras, ventasis 53, 54 Lafosse A. 112
Kstutis, kunigaiktis 25, 34, 35, Landsbergis Vytautas 237, 241, 243,
161, 176 245, 250, 253, 256, 257
Kiaupa Zigmas 268 Landsbergis-emkalnis V. 172, 173
Kiaupien Jrat 268 Latham Robert Gordon 12
Kiedis Anthony 266 Laurinaviius eslovas 268
Kielisiski Wincenty Kajetan 45 Lelevelis Joachimas (Joachim
Klemansas oras B. (Georges B. Lelewel) 104, 105
Clemenceau) 140 Leninas Vladimiras 137, 220, 222,
Klemensas IV, popieius 31 248
Klimas Petras 133, 159 Levinas Emmanuel (Emanuelis
Klug Aaron (Aronas Kliugas) 265 Levinas) 265
Lichtenteinas Kunas 47 Merkulovas Vsevolodas 190, 198

Liekis arnas 268 Merkys Antanas 183, 186188,
Lietuvis Mykolas 57, 60 190, 194
Lileikis Paulius 241 Miinas Romas 195, 199
Lipchitz Jacques (akas Mickeviius Adomas (Adam
Lipicas) 264 Mickiewicz) 15, 105, 120, 170,
Liudendorfas richas (Erich 104, 231
Ludendorff) 131 Mieko, Lenkijos valdovas 26
Liudvikas Rza 111 Milaius Oskaras (Oscar Milosz,
Liudvikas XVI, karalius 96 Oskar Vladislas de Lubicz-
Liuteris Martynas (Martin Milosz) 138, 265
Luther) 60 Milkus Kristijonas Gotlibas 98
Lizdeika 27 Miloas eslovas (Czesaw Miosz)
Lopata Raimundas 4, 268 15, 265
Lown Bernard (Bernardas Mindaugas II 137
Lounas) 265 Mindaugas, kunigaiktis 13, 14, 21,
Lozoraitis Stasys 10, 177179, 2732, 34, 176
226, 227 Mironas Vladas 166, 179, 182
Lubinas Pranas (Frank Lubin) 265 Miteranas Fransua (Mitterrand
Lubys P. 203 Franois) 250
Lukauskait-Pokien Ona 230 Mitkinas Nikolajus 234
Molotovas Viaeslavas 21,
Luka-Skirmantas Juozas 211
184187, 197, 230, 231, 236,
237, 238
M
Monteskj arlis (Charles de
Maiulis Dangiras 268
Montesquieu) 91
Maiulis-Maironis Jonas 19, 120,
Morkus Pranas 229
168, 220
Morta, kunigaiktien 29
Mainas Jurgis 265 Motieka Kazimieras 241
Mackeviius Antanas 108, 109 Muravjovas Michailas 109, 114,
Mackeviius Jonas 51 115, 228
Madou Jean-Baptiste 102 Musolinis Benitas (Benito
Malinauskas Donatas 130 Mussolini) 154
Marcinkeviius Justinas 235 Musteikis Kazys 182, 188
Marksas Karlas 222 Mykolaitis-Putinas Vincas 220
Masalskis Ignotas 90, 96, 97
Maseviius Eugenijus 244 N
Matejko Jan 47 Narbutas Teodoras 106
Mavydas Martynas 59, 61, 72 Narueviius Tomas 142, 151
Meinertas L. 215 Narutaviius Stanislovas 135
Mej Antuanas (Antoine Meillet) 22 Narutoviius Gabrielis (Gabriel
Mekas Jonas 264 Narutowicz) 132
Nasvytis Algimantas 235 Poniatovskis Juzefas 95

Nekroius Eimuntas 264 Poniatovskis Stanislovas Augustas
Netimeras 26, 27 85, 88, 94, 97
Niendorf M. 268 Poka Dionizas 111
Nikolajus I, imperatorius 105 Potockis Ignotas 94
Nikolajus II, imperatorius 122, 189 Povilaitis Augustinas 187
Nilson J. E. 95 Pozdniakovas Nikolajus 190
Norblin Jean Pierre 92 Prancikus Skorina (Franciscus
Skorina) 52, 58
O Prapuolenis Leonas 196
Oginskiai 75 Protaseviius Valerijonas 78, 79
Oginskis Mykolas Kleopas 101 Prunskien Kazimiera 235, 243
Olafas, Norvegijos valdovas 26 Ptolemajas 26
Olafas, vedijos kunigaiktis 26 Putinas Vladimiras 257
Orlovas Jurijus 230 Pyplys-Maytis Kazimieras 211
Ostrogikiai, kunigaikiai 46
Ostrogikis Konstantinas 76 R
Ozolas Romualdas 236 Radvila Juodasis Mikalojus 58, 61,
62
P Radvila Rudasis Mikalojus 61
Pajaujis Juozas 157 Radvila-Nalaitlis Mikalojus
Palachas Janas 232 Kristupas 58
Paleckis Justas 190 Radvilos 46, 75
Penkowskis A. 34 Radvilas Vytautas 4, 236
Petisn Gabrielis anas (Gabriel Ragaiis Romaldas Juozas 230
Jean Petisne) 152 Ramanauskas-Vanagas Adolfas 213
Petkeviius Vytautas 235 Rapolionis Stanislovas 61
Petkus Viktoras 230 Ratikis Stasys 177, 178, 182,
Petraitis Jaunius 11 184, 187
Petras I, imperatorius 88 Reisonas Karolis (Krlis
Petrovas A. 238 Reisons) 173
Pijus XII, popieius 211 Reivytis Vytautas 200
Pikolominis Enjas Silvijus (Enea Repys Petras 264
Silvio Piccolomini) 52 Ribentropas Joachimas fon
Pilsudskis Juzefas (Jzef Pisudski) (Joachim von Ribbentrop) 21,
125, 126, 131, 138, 140, 151, 184, 230, 231, 236, 237, 238
154, 159 Richards Paul McCartney Keith 266
Plechaviius Povilas 155, 205 Rima Petras 115
Pliateryt Emilija (Emilia Plater- Rinkeviius Gintaras 264
Broel) 105 Robertsonas Dordas 259
Rowwell Stephen C. 268 Sluckiai 39

Rozenbaumas Simonas 138, 142, 167 Smakauskas Vincentas 78
Rubensas Peteris Paulius 67 Smetona Antanas 125, 131134,
Rudamina Andrius 82 136, 137, 139, 141, 149, 151, 155,
Ruzveltas Franklinas D. (Franklin 156158, 160, 161, 163166,
D. Roosevelt) 206, 226 168173, 176182, 187191, 225
Rydzas-Smiglas Edvardas (Edward Smigleckis Martynas 81
Rydz-migy) 183 Smugleviius Pranas 84, 89
Snayrs P. 86
S Sniadeckis Andrius (Andrzej
Sabaliauskas Algirdas 240 niadecki) 104
Sabonis Arvydas 265 Sniadeckis Jonas (Jan niadecki)
Sacharovas Andrejus 230, 246 104
Sadnait Nijol 230 Sniekus Antanas 191, 193, 206
Sakalas Aloyzas 241 Snyder Timothy 268
Sangukos 39, 46 Sondeckis Saulius 264
Sapiega Kazimieras Nestoras 92 Songaila Rimgaudas 234
Sapiega Leonas 70 Soutin Chaim (Chaimas
Sapiegos 75 Sutinas) 264
Sarbievijus Motiejus Kazimieras 81 Springsteen Bruce 266
Savojietis Eugenijus 48 Sruoga Balys 220
Schrenckas Jacobas 62 Stalinas Josifas 184, 185, 193, 206,
Semako Dominykas 138, 142 209, 216, 220, 222
Semenaviius Kazimieras 63, 80, 81 Staneviius Simonas 111
Senn Alfred Erich 267, 268 Stanislovas Augustas 9496
Sforca Bona (Bona Sforza), Milano Stanislovas, ventasis Krokuvos
kunigaiktyt 60 vyskupas 42
Sharkey Jack (Juozas ukauskas) Stankeviius eslovas 241
265 Stankeviius Juozas 133
Sierakauskas Zigmantas (Zygmunt Staugaitis Justinas 137
Sierakowski) 108 Steponas Batoras, Transilvanijos
Simpsonas J. 140 kunigaiktis 65
Sirutaviius Vladas 268 Steponas, Vengrijos valdovas 50
Sirvydas Konstantinas 73, 74, 81 Strijkovskis Motiejus 68
Skirgaila, kunigaiktis 44 Stulginskis Aleksandras 148, 156,
Skuas Kazys 187 194
Slavoinskis Saliamonas 74 Suchetas Davidas 264
Sleeviius Mykolas 137, 143, 144, Suvorovas Aleksandras 48, 97
154, 156, 166 Suiedlis Saulius 267
Slovackis Julius (Juliusz Slowacki) 17 Svarinskas Alfonsas 229
Valinas Silvestras 111

apoka Adolfas 9 Varnas Adomas 29
aulys Jurgis 133, 134 Vaskela Gediminas 268
ilingas Stasys 130, 137 Vlaviius Vincentas 229
kirpa Kazys 195, 196 Venclova Tomas 229, 230
lipas Jonas 151 Verneris Manfredas (Manfred
tenbergas Mykolas Kiuchmeisteris Wrner) 259
fon 49 Veverskis Kazys 204
tirlandas Andrius 29, 30 Vijkas-Kojalaviius Albertas 81
tromas Aleksandras 229 Vilinskis Jonas Kazimieras 79, 90,
103, 107, 112
T Vileiis Jonas 135
Tamkeviius Sigitas 228, 229 Vilkas Eduardas 235
Tamoaitis Mindaugas 11, 267 Vilsonas Vudrau (Woodrow
Taylor Isaac 189 Wilson) 134
Terleckas Antanas 230 Vinogradnait Inga 4
Tikeviiai 75 Viollet H. Roger 159
Treniota, kunigaiktis 31 Vitkauskas Vincas 190
Truska Liudas 267, 268 Vladimiras, Kijevo Rusios
Tbelis Juozas 161, 163165, 178, valdovas 26
179 Vlasovas Andrejus 200
Tumas (Vaigantas) Juozas 119, 168 Voldemaras Augustinas 137, 138,
Turenas, prancz maralas 48 140, 145, 149, 156161, 164
Tyzenhauzas Antanas 68, 88 Vygodskis Jokbas 167
Vynioveckiai 39, 46
U Vytautas Didysis, kunigaiktis 13,
Ubartas Romas 254 27, 34, 35, 40, 4252, 55, 60, 63,
Ulrichas von Jungingenas 48 151, 161, 162, 163, 173, 176
Unitas Johnny (Jonas Jonaitis) 265 Vytenis, kunigaiktis 31, 36
Urachas Vilhelmas fon (Wilhelm
von Urach) 136 W
Urbys Juozas 184, 187, 194 Washkansky Louis (Luisas
Vakanskis) 265
V Wojniakowski K. 92
Vaielga, Mindaugo snus 31 Wood Ronnie 266
Valanius Motiejus 110, 112, 113,
116, 117 Z
Valaviiai 75 Zaleskis Augustas (August Zaleski)
Valdheimas Kurtas (Kurt 159
Waldheim) 230 Zauerveinas Georgas (Georg
Valionis Antanas 261 Sauerwein) 121
Zaunius Dovas 159

Zdebskis Juozas 229 alys Vytautas 11, 267, 268
Zemaitis Tony (Antanas Kazimeras eligovskis Liucijanas (Lucjan
emaitis) 266 eligowski) 16, 144
Zemeckis Robertas (Robert emaitis-Vytautas Jonas 212, 213
Zemecki) 264 ilius Jonas 129, 151
Zenkeviius J. 111 ygimantas Augustas 33, 60, 65
Zigmantas I, Vengrijos karalius 51 ygimantas Senasis 60
Zikaras Juozas 117 ymantien-emait Julija 120, 126
Lietuvos istorija. Vilnius: Vilniaus universitetas, Vilniaus universiteto
leidykla, 2012. 280 p.
i knyga siekia pateikti atsakym klausim, kuris Lietuvos monms yra vienas
svarbiausi: kaip gim Lietuva ir kodl ms valstyb yra ne atsitiktinum ar
alutini aplinkybi iraika, bet imtmeius brandintas vaisius, teistu tautos
apsisprendimu grstas savarankikumo kelias ir dsningas, utarnautas atpildas
u kiekvieno lietuvio gyvenim ar net gyvyb?
2013-aisiais Lietuva imsis pirmininkauti Europos Sjungai laisv ir de-
mokratini Europos valstybi susivienijimui. Tai iskirtin galimyb ne tik
prisidti kuriant bendr Europos ateit, bet ir sustiprinti ali dmesingu-
m emyno taut praeiiai ir, inoma, patiems pavelgti ir visam pasauliui
priminti, kas buvo, yra Lietuva glausta, lengvai skaitoma, tiesos ir atvirumo
kriterijais grsta Lietuvos istorijos apvalga. Atskleidiamas ilgas, pergalingas,
kartais sunkus ar net tragikas ms valstybs istorinis kelias per skirtingas
politines sanklodas, okupacij duobes ir atkurtos nepriklausomybs kalnes
bei nuokalnes.
Tai pirmas bandymas nuo 1990m. aprpti vis Lietuvos valstybs istorij
nuo senovs iki 2004 m. atsakingu ir taupiu vilgsniu.
LI ETU V OS
ISTO R I J A
Kalbos redaktor Graina Indriinien

Virelio dailinink Audron Uzielait
Maketuotoja Vida Vaidakaviien
Ileido Vilniaus universitetas, Vilniaus universiteto leidykla

Universiteto g. 3, LT-01122 Vilnius

Lietuvos Istorija 2013 LT PDF

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Lietuvos Istorija 2013 LT PDF

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

LIETUVOS

Ileista Lietuvos Respublikos

Alfonsas Eidintas, 2013

SENOVS BALTAI IR LIETUVOS VALSTYBS ATSIRADIMAS 22

PAGONI VALSTYB. LIETUVOS KRIKTAS 35

LIETUVOS DIDIOJI KUNIGAIKTIJA KELYJE VAKAR LINK 52

ABIEJ TAUT RESPUBLIKA 64

ANKSIAUSIA KONSTITUCIJA EUROPOJE IR JOS PANAIKINIMAS 85

BUVUSIO VALSTYBINGUMO TRAUKOJE 99

LIAUDIS VIRSTA TAUTA 114

KOVA DL NEPRIKLAUSOMYBS 130

TAUTOS TAPSMAS 151

TRIJ KAIMYNI ULTIMATUM ERA 177

STALINO IR HITLERIO GNIAUTUOSE 189

ATGAL SSRS 205

SU SJDIU U LIETUV 234

Pabaiga arba ibarstyti Lietuvos veidai 264

AT-AS Aukiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas

S veikiname Skaitytoj, veriant neeilins (kitoki ne-

archajikiausioje ir savo groiu iskirtinje lietuvi kalboje bei po pa-

II skyrius, jo plunksnai priklauso vadas ir baigiamasis skyrius Pabaiga

Be abejons, sanskrito giminingumas su lietuvi kalba yra

Geografinis Europos centras?

Europos emlapyje nubrus linijas, jungianias Gibral-

vyravo vakarietika kultrin orientacija ir katalikyb, o ne staiatikyb,

Lietuvos vardo kilm ir

Vytis i I Lietuvos Statuto Lauryno nuorao (1531m.)

Modernioji Lietuvos samprata susidr su didiule problema etnins

suspjo kriktytis, o 1253 m. karnuotis

Gedimino stulpai ir Jogailos kryius i herbyno

pirmajame imtuke. Tai itisas Abiej Taut Respublikos tradicij pa-

Ryiausias (500 km nuo Vilniaus) Vilniaus baroko mokyklos

Vienas ymiausi M. K. iurlionio krini

vaizd. iandien istorik jaunimas Lietuvos Respublikos civilizacinius pa-

Soviet Sjungos aneksij ir perestroikos bei naujo Atgimimo slygomis

97 m. po Kr. pirmas aisi (balt) apraymas.

M oksle baltais paprastai vadinama grup indoeuro-

Pagonyb ir Lietuvos vardo paminjimas

Lietuvos giria i A. Grottgerio pieini ciklo

pagaliau sukr valstyb. O valstybje dsningai atsiranda slygos susi-

Merkins piliakalnis vienas graiausi Lietuvos piliakalni,

mirusij kn deginimo mitologija. Valdovai buvo deginami iki pat

I ms eros tkstantmetis balt diferenciacijos laikas. Jau Ptolema-

kik etnos, o Netimero vadovaujamiems pajudti toliau nuo gentins

Mindaugas sukuria Lietuvos valstyb.

Vokiei ordino riteris pagrobia vaik.

1219m. Lietuvoje vyriausiojo kunigaikio dar nra, bet 12451246m.

atlaik, repls Lietuv jau spaud 1237 m. Kalavijuoi ordinas tapo

tarsi ubaigia valstybs susikrim, nes Lietuv pripaino to meto pasau-

Naujosios Europos tautoms buvo leidiama kriktytis ir tapti imperatoriaus

Gediminaii dinastijos ikilimas

paveldjimo principas, o Viduramiais tai buvo vienas i svarbiausi

Gediminas stato Vilniaus pil.

lonistus. Apie atvyklius vienuolius jau Gedimino laikais byloja mslingo-

Kstutis. Dail A. Penkowskis, 1838m. Birut. Dail A. Penkowskis, 1838m.

kunigaikiai Gedimino sns Algirdas ir Kstutis, Algirdo snus Jo-

P o Mindaugo nebuvo n vieno Lietuvos valdovo, kuris

Lietuvos valdovas Gediminas, titulavsis Rex Lethowye ir veds inten-

emlapis: Lietuvos Didiosios Kunigaiktijos

XIVa. labiausiai primena elines imperijas. Tokios imperijos susikuria

valda. Vis dlto mongol nuteriot erdv pretendavo ir neprijungtos

Lietuva staiatikikos Rusios erdvse

grdais pagrindin Europos duonos uost Gdansk. Intriguojantis