Jonas D U M I U S

Kazimieras K U Z A V I N I S
Riardas M I R O N A S

Ketvirtasis
pataisytas ir papildytas leidimas

M O K S L O IR E N C I K L O P E D I J

LEIDYBOS CENTRAS

V i l n i u s 2010
UDK 807.1(075.8) Turinys
Du237
vadas ( 1-5) 15
Lotyn kalba ir jos istorija. Lotyn-lietuvi kalb odynai (1) 15
Vadovlis apsvarstytas Vilniaus universiteto Lotyn kalbos vieta indoeuropiei kalb eimoje (2) 19
Filologijos fakulteto tarybos 2009 m. rugsjo 27 d. Lotyn kalba ir Vakar Europos kalbos (3) 22
posdyje (prot. Nr. 48) ir rekomenduotas humanitarini Lotyn kalbos poveikis lietuvi kalbai (4) 24
specialybi studentams Latinum vivum (5) 26

Spaudai pareng Vilniaus universiteto Klasikins

I dalis
filologijos katedros dstytoja Irena tikonait
GRAMATIKA

FONETIKA IR RATAS ( 6-18) 27

Raidynas (6) 27
Balsiai (7) 28
Dvibalsiai ir balsiniai dviraidiai (8) 29
Priebalsiai (9) 29
i ir j ; u ir v santykis (10) 30
odio skirstymas skiemenimis (11) 31
Skiemens kiekyb (12) 31
Kiriavimo taisykls (13) 32

Kai kurie lotyn kalbos fonetikos raidos momentai 33

Kokybinis balsyno kitimas (14) 33
Kiekybinis balsyno kitimas (15) 34
Priebalsi asimiliacija (16) 35
Priebalsi disimiliacija (17) 35
Rotacizmas (18) 35

R O M N EILDAROS PRINCIPAI (19) 36

M O R F O L O G I J A ( 20-122) 39

DAIKTAVARDIS ( 21-37) 39
Skaiiai (22) 40
fonas Dumius, 2010 Gimins (23) 40
Kazimieras Kuzavinis, 2010 Linksniuots (24) 41
Riardas Mironas, 2010 Pirmoji linksniuot (25) 41
Mokslo ir enciklopedij leidybos centras, 2010 Antroji linksniuot ( 26) 42
ISBN 978-5-420-01669-5 Treioji linksniuot ( 27-33) 43
 ELEMENT LAT] NA

Priebalsinis linksniavimo tipas (28) 44 Klausiamj bei santykini vardi vartojimas (62) 67
Balsinis linksniavimo tipas ( 29) 45 Neapibriamieji vardiai (63) 68
Mirusis linksniavimo tipas (30) 46 vardiniai bdvardiai (64) 70
Treiosios linksniuots daiktavardi linksniavimo ypatybs ( 31) vardi koreliacija (65) 71
Treiosios linksniuots vienaskaitos vardininkas (32) 47
Treiosios linksniuots daiktavardi gimin (33) 48 VEIKSMAODIS ( 66-109) 71
Ketvirtoji linksniuot (34) 50 Veiksmaodi laikai (67) 72
Penktoji linksniuot (35) 51 Veiksmaodi asmenys (68) 72
Vis linksniuoi linksni galns (36) 51
Pagrindins veiksmaodio formos (69) 73
Graikikos linksni formos lotyn linksniavimo sistemoje ( 3 7 ) . . .
Infekto kamienas (70) 74
BDVARDIS ( 38-46) 53 Perfekto kamienas (71) 74
Pirmosios-antrosios linksniuots bdvardiai (38) 53 Supyno kamienas (72) 76
Treiosios linksniuots bdvardiai (39) 53
Verbum infinitum ( 73-75) 76
Bdvardi laipsniavimas (40) 55 Dalyvis (73) 76
Supletyvini bdvardi laipsniavimas (41) 56
Bendratis (74) 77
Kai kuri bdvardi laipsniavimo ypatybs (42) 56
Gerundijus (75) 78
Bdvardiai su dviem aukiausiojo laipsnio formomis ( 4 3 ) . . .
Bdvardiai, neturintys nelyginamojo laipsnio ( 44) 57 Verbum finitum ( 76-95) 79
Bdvardiai, neturintys aukiausiojo laipsnio ( 45) 58 Asmenuojamj veiksmaodio form daryba (76) 79

Bdvardi laipsniai, reikiami odi samplaika ( 46) 5 Asmenuojamj veiksmaodio form daryba i infekto kamieno (77)
Praesns indicativi activi et passivi (77) 80
SKAITVARDIS ( 47-51) 58
Praesns coninctivi activi et passivi (78) 80
Skaitvardi skyriai (47) 58
Imperfectum indicativi activi et passivi (79) 81
Kiekiniai, kelintiniai, dalybiniai skaitvardiai ( 48) 59
Imperfectum coninctivi activi et passivi (80) 81
Daugybiniai skaitvardiai ( 49) 60
Futrum I activi et passivi (81) 81
Skaitvardi linksniavimas (50) 61
Skaitvardi vartojimas (51) 62 Imperatyvas ( 82-85) 82
Esamojo laiko veikiamosios ries ( 82) 82
VARDIS ( 52-65) 62
Esamojo laiko neveikiamosios ries (83) 82
Asmeniniai vardiai. Sangrinis vardis (53)
Bsimojo laiko veikiamosios ries (84) 83
Savybiniai vardiai ( 54) 64
Bsimojo laiko neveikiamosios ries (85) 83
Parodomieji vardiai. Paymimasis vardis ( 5 5 ) . . . .
vardi hic, Ule, iste, ipse linksniavimas (56) 65 Asmenuojam veiksmaodio form daryba i perfekto kamieno ( 86-90)

vardi is, ea, id linksniavimas ( 57) 65 Perfectum indicativi activi (86) 83

vardi idem, eadem, idem linksniavimas ( 58) 66 Perfectum coninctivi activi (87) 83
Plsuamperfectum indicativi activi (88) 83
Klausiamieji vardiai. Santykiniai vardiai ( 5 9 ) . . . .
Plsuamperfectum conintivi activi (89) 84
vardi qui, uae, uod ir uis, uid linksniavimas ( 60)
Uter, utra, utrum linksniavimas ( 61) 67 Futrum II activi (90) 84
6 ELEMENT L AT I N A

Priebalsinis linksniavimo tipas ( 28) 44 Klausiamj bei santykini vardi vartojimas ( 6 2 ) 67

Balsinis linksniavimo tipas ( 29) 45 Neapibriamieji vardiai ( 6 3 ) 68
Mirusis linksniavimo tipas ( 30) 46 vardiniai bdvardiai ( 6 4 ) 70
Treiosios linksniuots daiktavardi linksniavimo ypatybs ( 3 1 ) . . . vardi koreliacija ( 6 5 ) 71
Treiosios linksniuots vienaskaitos vardininkas (32) 47

Treiosios linksniuots daiktavardi gimin (33) 48 V E I K S M A O D I S ( 6 6 - 1 0 9 ) 71

K e t v i r t o j i linksniuot ( 3 4 ) 50 Veiksmaodi laikai ( 6 7 ) 72

P e n k t o j i linksniuot ( 3 5 ) 51 Veiksmaodi asmenys ( 6 8 ) 72
Vis linksniuoi linksni galns ( 3 6 ) 51
Pagrindins veiksmaodio formos ( 6 9 ) 73
Graikikos linksni formos lotyn linksniavimo sistemoje ( 3 7 )
I n f e k t o kamienas ( 70) 74

B D V A R D I S ( 3 8 - 4 6 ) 53 Perfekto kamienas ( 7 1 ) 74
P i r m o s i o s - a n t r o s i o s linksniuots bdvardiai ( 3 8 ) 53 Supyno kamienas ( 7 2 ) 76
Treiosios linksniuots bdvardiai ( 3 9 ) 53
Verbum i n f i n l t u m ( 7 3 - 7 5 ) 76
Bdvardi laipsniavimas ( 4 0 ) 55 Dalyvis ( 7 3 ) 76
Supletyvini bdvardi laipsniavimas ( 4 1 ) 56
Bendratis ( 7 4 ) 77
K a i kuri bdvardi l a i p s n i a v i m o ypatybs ( 42) 56
Gerundijus ( 7 5 ) 78
Bdvardiai su d v i e m aukiausiojo laipsnio f o r m o m i s ( 4 3 )

Bdvardiai, n e t u r i n t y s n e l y g i n a m o j o l a i p s n i o ( 4 4 ) 57 Verbum f l n i t u m ( 76-95) 79

Bdvardiai, n e t u r i n t y s aukiausiojo laipsnio ( 45) 58 A s m e n u o j a m j veiksmaodio f o r m daryba ( 7 6 ) 79

Bdvardi laipsniai, reikiami odi samplaika ( 4 6 ) 58 A s m e n u o j a m j veiksmaodio f o r m d a r y b a i i n f e k t o k a m i e n o ( 7 7 ) . . . .

Praesens indicativi activi et passivi ( 7 7 ) 80

S K A I T V A R D I S ( 4 7 - 5 1 ) 58
Praesens coninctivi activi et passivi ( 7 8 ) 80
Skaitvardi skyriai ( 4 7 ) 58
Imperfectum indicativi activi et passivi ( 7 9 ) 81
K i e k i n i a i , k e l i n t i n i a i , d a l y b i n i a i skaitvardiai ( 48) 59
Imperfectum coninctivi activi et passivi ( 80) 81
D a u g y b i n i a i skaitvardiai ( 49) 60
Futrum I activi et passivi ( 8 1 ) 81
Skaitvardi linksniavimas ( 5 0 ) 61
Skaitvardi vartojimas ( 5 1 ) 62 Imperatyvas ( 8 2 - 8 5 ) 82
Esamojo laiko veikiamosios ries ( 82) 82
V A R D I S ( 5 2 - 6 5 ) 62
Esamojo laiko neveikiamosios ries ( 83) 82
Asmeniniai vardiai. Sangrinis vardis ( 5 3 ) 63
Bsimojo laiko veikiamosios ries ( 8 4 ) 83
Savybiniai vardiai ( 5 4 ) 64
Bsimojo laiko neveikiamosios ries ( 85) 83
Parodomieji vardiai. Paymimasis vardis ( 5 5 )
fvardi hic, Ule, iste, ipse l i n k s n i a v i m a s ( 5 6 ) 65 A s m e n u o j a m veiksmaodio form d a r y b a i p e r f e k t o k a m i e n o ( 8 6 - 9 0 )

vardi ;s, ea, id l i n k s n i a v i m a s ( 5 7 ) 65 Perfectum indicativi activi ( 8 6 ) 83

vardi idem, eadetn, idem l i n k s n i a v i m a s ( 5 8 ) 66 Perfectum coninctivi activi ( 8 7 ) 83

Plsuamperfectum indicativi activi ( 8 8 ) 83

Klausiamieji vardiai. Santykiniai vardiai ( 5 9 )
Plsuamperfectum conintivi activi ( 8 9 ) 84
vardi qui, quae, uod i r uis, uid l i n k s n i a v i m a s ( 6 0 ) 67

Uter, utra, utrum l i n k s n i a v i m a s ( 6 1 ) 67 Futrum II activi ( 9 0 ) 84

8 ELEMENT LAT I N A Turinys 9

Sudtins samplaikins darybos veiksmaodi ODI D A R Y B A ( 1 2 3 - 1 3 2 ) 113

formos ( 91-95) 84
Priedliniai vediniai ( 124) 113
Perfectum indicativi passivi ( 91) 84
Priedli apvalga 114
Perfectum coninctivi passivi ( 92) 84

Plsuamperfectum indicativi passivi ( 93) 84 Priesaginiai vediniai ( 1 2 5 - 1 3 2 ) 118

Plsuamperfectum coninctivi passivi ( 9 4 ) 84 P i r m o s i o s linksniuots daiktavardiai ( 125) 118

Futrum U passivi ( 9 5 ) 85 A n t r o s i o s linksniuots daiktavardiai ( 126) 119

Veiksmaodis sum,fui, -, esse ( 96) 85 Treiosios linksniuots daiktavardiai ( 127) 120

Keturi a s m e n u o i lentels ( 9 7 ) 86 K e t v i r t o s i o s linksniuots daiktavardiai ( 128) 120

Mirioji a s m e n u o t ( 9 8 ) 90 Penktosios linksniuots daiktavardiai ( 129) 121

Apraomasis asmenavimas ( 99) 91 P i r m o s i o s i r antrosios linksniuots bdvardiai ( 1 3 0 ) 121

D e p o n e n t i n i a i veiksmaodiai ( 100) 91 Treiosios linksniuots bdvardiai ( 1 3 1 ) 122

Pusiau d e p o n e n t i n i a i veiksmaodiai ( 1 0 1 ) 93 Veiksmaodiai ( 132) 122

Veiksmaodis possum, potui, -,posse ( 102) 94

Veiksmaodis fero, tuli, latum,ferre ( 103) 95 S I N T A KS (133-219) 124

Veiksmaodis eo, ii, itum, ire ( 104) 96

S A K I N I O D A L Y S ( 1 3 3 - 1 3 8 ) 124
Veiksmaodis fio,factus sum,fieri ( 105) 97
Veiksnys ( 133) 124
Veiksmaodiai volo, nolo, malo ( 106) 97
Tarinys ( 134) 124
Veiksmaodis edo, di, sum, esse ( 107) 99
Payminys ( 135) 125
Veiksmaodis do, dedi, datum, dare ( 108) 99
Priedlis ( 136) 125
Trkstamieji veiksmaodiai ( 109) 100
Papildinys ( 137) 125

P R I E V E I K S M I S ( 110-115) 101 Aplinkybs ( 138) 126

Bdvardiniai prieveiksmiai ( u i ) 101

O D I T V A R K A ( 139) 126
Prieveiksmiai i sustabarjusi linksni ( 112) 102
Skaitvardiniai prieveiksmiai ( 113) 103 S V A R B E S N S L I N K S N I R E I K M S I R V A R T O J I M A S ( 140-180) 126

vardiniai prieveiksmiai ( 114) 103

Vardininkas 126
Prieveiksmi laipsniavimas ( 115) 104
Subjekto vardininkas (140) 126

Predikatinis vardininkas ( 141) 126

PRIELINKSNIS (116-119) 105
Dvejybinis vardininkas ( 142) 127
Prielinksniai su galininku ( 116) 105
Prielinksniai su abliatyvu ( 117) 107 Galininkas 127
Prielinksniai su dviem linksniais ( 118) 108 Objekto galininkas ( 143) 127
Polinksniai su k i l m i n i n k u (119) 108 Predikatinis galininkas ( 144) 129

Dvejybinis galininkas ( 145) 129

J U N G T U K A S ( 120) 108

Antrins akuzatyvo reikms 129

D A L E L Y T (121) 109
Galininkas krypiai reikti ( 146) 129

J A U S T U K A S ( 122) 111 Galininkas suukimui reikti ( 147) 129

ELEMENT LAT I N A

Kilmininkas ( 148) 130 N o m i n a t i v u s c u m i n f i n i t i v o ( 184) 142

Subjekto kilmininkas ( 149) 130 Siekinys ( 185) 143

Objekto kilmininkas ( 150) 130 D a l y v i a i ( 186) 143

Kilmininkas, nusakantis priklausym ( 151) 130 A b l a t i v u s absoltus ( 187) 144

Kilmininkas, reikiantis kokyb ( 152) 131 G e r u n d i v u m ( 188) 144

Kilmininkas, reikiantis kiekyb ( 1 5 3 ) 131 G e r u n d i u m ( 189) 144

Predikatinis kilmininkas ( 154) 132

Verbum f i m t u m ( 190-199) 145
Veiksmaodi valdomo kilmininko reikms ( 1 5 5 ) . . . .
Veiksmaodio rys ( 190) 145
Kilmininkas su interest ( 156) 133
Tiesiogin nuosaka ( 195) 146

Naudininkas 133 L i e p i a m o j i nuosaka ( 197) 147

Objekto naudininkas ( 157) 133

Konjunktyvas ( 198) 147
Saudos (nenaudos) naudininkas ( 158) 134
K o n j u n k t y v o v a r t o j i m a s p a g r i n d i n i u o s e sakiniuose ( 199) 148
Tikslo naudininkas ( 159) 134

Dvejybinis naudininkas ( 160) 134 S U D T I N I A I S A K I N I A I ( 200-217) 149

Savybinis naudininkas ( 161) 134 Konjunktyvo vartojimas alutiniuose sakiniuose ( 201)...

Veikjo naudininkas ( 162) 135

alutiniai sakiniai, kuriuose bna visikas
Valios naudininkas ( 163) 135
cdnsectio temporum ( 2 0 2 - 2 0 6 ) 151

Abliatyvas ( 164-180) 135 N e t i e s i o g i n i o k l a u s i m o alutiniai s a k i n i a i ( 203) 151

Atskirties abliatyvas ( 165) 135 P a p i l d i n i o alutiniai s a k i n i a i su j u n g t u k u uin ( 204) 152

Kilms abliatyvas ( 1 6 6 ) 136 Prieasties aplinkybs alutiniai s a k i n i a i ( 205) 152

N u o l a i d o s alutiniai s a k i n i a i ( 206) 153

Veikjo abliatyvas ( 167) 136

Palyginimo abliatyvas ( 168) 136 alutiniai sakiniai, kuriuose bna dalinis

nagio abliatyvas ( 170) 136 cdnsectio temporum ( 2 0 7 - 2 1 0 ) 154

Prieasties abliatyvas ( 171) 137 T i k s l o aplinkybs alutiniai s a k i n i a i ( 208) 154

Bdo abliatyvas ( 1 7 2 ) 137 P a p i l d i n i o alutiniai s a k i n i a i su j u n g t u k u ut ( 209) 154

Atvilgio abliatyvas ( 173) 137 L a i k o aplinkybs alutiniai s a k i n i a i su j u n g t u k u cum ( 2 1 0 ) . . . . 155

Kainos abliatyvas ( 174) 137_

alutiniai sakiniai, kuriuose nebna
Matmens, mato abliatyvas ( 175) 137 cdnsectio temporum ( 2 1 1 - 2 1 5 ) 156
Kokybs abliatyvas ( 176) 138 Ieities alutiniai s a k i n i a i ( 2 1 1 ) 156
Vietos abliatyvas ( 1 7 8 ) 138 Slygos alutiniai s a k i n i a i ( 212) 157

Kelio abliatyvas ( 1 7 9 ) 138 Slygos alutiniai s a k i n i a i , reikiantys pageidavim ( 2 1 3 ) 157

Laiko abliatyvas ( 180) 139 Slygos s a k i n i a i , reikiantys palyginim ( 214) 158

N u o l a i d o s alutiniai s a k i n i a i , a r t i m i slygos sakiniams ( 2 1 5 ) . . ... 158

Verbum i n f i n i t u m ( 181-189) 139
K o n j u n k t y v a s kit n u o m o n e i reikti ( 216) 158
Bendratis ( 181) 139
A t t r a c t i o m o d i ( 217) 158
Istorin b e n d r a t i s ( 182) 139

Accsativus c u m i n f i n i t i v o ( 183) 140 Tiesiogin i r netiesiogin kalba ( 218-219) 159

ELEMENT LA T I N A Turinys 13

S V A R B I A U S I O S K A L B O S F I G R O S I R T R O P A I ( 2 2 0 - 2 2 1 ) Lctio tricsima ( X X X ) 200

Figros ( 220) 161

Lctio tricsima p r i m a (XXXI) 202

T r o p a i ( 221) 164
Lctio tricsima altera (XXXII) 203

Lctio tricsima tertia ( X X X I I I ) 204

Romn kalendorius 165
Lctio tricsima uarta (XXXIV) 206

Lctio tricsima uinta (XXXV) 207

I I dalis

CHRESTOMATIJA SKAITINIAI 208

D religione prisca R o m a n o r u m a n t i u o r u m 208

LCTIONES (I-XXXV) 168
In Circo M a x i m 6 209
Lctio p r i m a (I) 168
D ldis O l y m p i c i s 209
Lctio secunda (II) 169
Gaudeamus 210
Lctio tertia ( I I I ) 170
Lctio uarta ( I V ) 171
LOTYN AUTORIAI 211
Lctio uinta ( V ) 172
Lctio sexta ( V I ) 173 Gaius Ilius Caesar
C o m m e n t a r i i d bello G a l l i c o 211
Lctio septima (vii) 174
Lctio octava (viii) 175 Marcus Tullius Cicero
Lctio nona (IX) 177 Oratio in Catilinam prima 221

Lctio decima (x) 178

Pblius Ovidius Naso
Lctio undecima (XI) 179
Metamorphoss 225
Lctio duodecima ( X I I ) 180
Lctio tertia decima ( X I I I ) 182 Pblius Vergilius Maro
Aenis 231
Lctio uarta decima ( X I V ) 183
Lctio uinta decima ( X V ) 184 Gaius Valerius Catullus
Lctio sexta decima ( X V I ) 185 Carmina 235

Lctio septima decima ( X V I I ) 186

Quintus Horatius Flaccus
Lctio duodvicsima (XVIII) 187 Carmina 237
Lctio ndvicsima ( X I X ) 189
Marcus Valerius Martialis
Lctio vicsima ( X X ) 190
Epigrammata 241
Lctio vicsima p r i m a (xxi) 191
Lctio vicsima altera (XXII) 192 Phaedrus
Lctio vicsima tertia (XXIII) 193 Fabulae 242

Lctio vicsima uarta (XXIV) 194

Lctio vicsima uinta ( X X V ) 195 ADDENDA LITUANICA 244

Lctio vicsima sexta (XXVI) 196

Pblius Cornlius Tacitus. Germania"
Lctio vicsima septima (XXVII) 197 D A e s t i o r u m gentibus 244
Lctio duodtricsima ( X X V I I I ) 198
Iordans. D Getarum sive G o t h o r u m origine et rbus gestis"
Lctio ndtricsima (xxix) 199
AestI 245
ELEMENT LAT I N A vadas 17

ir iaurs Afrikoje (dab. Alyras, Marokas, Tunisas). Beveik per 500 met, i k i dar gerokai prie lyginamojo istorinio kalbotyros metodo atsiradim pradta
Romos imperijos lugimo (476 m . ) , i r germanai patiria nema lotyn kalbos lyginti lietuvi kalba. X V - X V I a. Lietuvos poetas Mikalojus Husovianas (Nico-
tak. I I I V I amiai lotyn kalbos istorijoje vadinami vlyvosios lotyn kalbos laus Hussovianus), ilg laik gyvens Vilniuje, lotynikais dvieiliais para poe
laikais. I V a. Elijus Donatas parao garsij lotyn kalbos gramatik Grama m Giesm apie stumbro ivaizd, iaurum ir mediokl (D statra, feritate
tikos menas (Ars grammatica), turjusi didiul poveik vlesnei gramatins ac vnatidne bisontis carmeri), pirm groins literatros krin, apdainuojant
minties raidai Europoje. Lietuv. X V I a. Vilniaus poetas Jonas Radvanas (Ioannes Radvanus) sukr
Romn imperijai ukariavus kitas tautas, lotyn liaudies kalboje atsira lotyn kalba poem Radviliada (Radivilias), kurioje poetine forma pateik
do i kalb element. Vakariniuose Romos imperijos pakraiuose susida Lietuvos istorijos apvalg nuo Gedimino i k i Radvilos Rudojo. Jis pirmasis i
r vadinamoji romanikoji kalba (lingua Roman). lugus Romos imperijai, poet su dideliu kvpimu apdainavo Vilniaus miesto krimo legend. Popu
romanikoji kalba kiekviename krate pradeda savaime pltotis. N u o V I I a. liarus visoje ano meto Europoje poetas Motiejus Kazimieras Sarbievijus (Ma-
ima susidaryti naujos kalbos, vadinamos roman kalbomis (ital, ispan, por theus Casimirus Sarbievus, 1595-1640), gyveno Lietuvoje i r j garsino savo lo
tugal, prancz, rumun, moldav i r k t . ) . Paplitus lotyn kilms kalboms tynikomis eilmis - apdainavo emaii krato gro, Lietuvos sostin Vilni
(ispan, portugal, prancz) Amerikos emyne, Piet i r V i d u r i o A m e r i k a ir j o apylinkes. Sarbievijus Romoje buvo vainikuotas laur vainiku, j o lyrini
imama vadinti Lotyn Amerika. eilrai knyga (Lyricorum libri) pasirod net 60 leidim. Lotyn i r graik
O literatrin lotyn kalba gyvuoja i r toliau. Ja tebekalba ne t i k Italijoje, kalbas puikiai mokjo lietuvi ratijos pradininkai Abraomas Kulvietis, Sta
bet ir kai kuriuose kituose Europos kratuose. Lotyn literatrin kalba tampa nislovas Rapolionis i r Martynas Mavydas. Kulvietis ir Rapolionis i pradi
valstybs i r mokyklos kalba Frank karalystje, k u r i susikr V a. pabaigoje i r jas dst savo steigtoje Vilniaus auktesniojoje mokykloje, vliau - Karaliau
prisijung nema buvusios Vakar Romos imperijos dal. 843 m . Frank i m iaus universitete. Mavydas yra ne t i k pirmosios lietuvikos knygos autorius,
perija skyla tris savarankikas valstybes - Italij, Pranczij i r Vokietij, k u bet i r ymus lotynikosios epistoliarins lietuvi literatros atstovas. Danielius
riose lotyn kalba vaidina tarptautin vaidmen. T krat literatra kuriama Kleinas lotynikai para pirmj spausdint lietuvi kalbos gramatik (1653),
taip pat daugiausia lotyn kalba. N u o X I I I a. lotyn kalba pradta plaiai var kurioje lietuvi kalbos reikiniai jau lyginami su prs i r latvi kalb faktais.
t o t i ir Lietuvos valdov diplomatiniams susirainjimams su Vakar Europa. Lotyn i r graik kalbas bei literatr buvo gerai istudijavs groins lietuvi
Renesanso laikais ( X I V - X V I a.) kilo didiulis susidomjimas antikine literatros pradininkas Kristijonas Donelaitis.
kultra bei literatra. Raytojai humanistai, m rayti graia literatrine loty Senajame Vilniaus universitete antikini kalb studijos buvo labai aukto
n kalba, apval j nuo vidurami stilistikos ir sintakss ikraipym, grino lygio. Lotyn kalba buvo dstomoji kalba, ja raomos disertacijos, leidiami
ciceronik stili, toliau t u r t i n o gaus jos odyn. Lotyn kalba humanistai vairi srii mokslo veikalai. Vilniaus universiteto rektorius Albertas Koja-
pasisakydavo prie katalik banyios sigaljim, feodal savival, kritikavo laviius lotyn kalba para plai Lietuvos istorij, i emaitijos kils lietuvis
kitas bdingas ano meto ydas. ymiausi i toki raytoj buvo: anglas Tomas ygimantas Liauksminas (Sigismundus Lauxmin) garsjo savo retorikos veika
Moras (Thomas More, 1478-1535), olandas Erazmas Roterdamietis (Erasmus l u Ikalbos praktika, arba retorikos meno taisykls (Praxis dratoria sive praecep-
Roterodamus, 1469-1536), italas Tomazas Kampanela (Tommaso Campanel- ta artis rhtoricae), kuris net 14 kart ileistas usienyje. Lotyn kalba Liauks
la, 1568-1639). X V I a. Lietuvos humanistai, kaip savotik filosofin atram minas para pirmj Lietuvoje muzikos vadovl Muzikos menas ir praktika
Lietuvos savarankikumui stiprinti, sukr teorij apie lietuvi romnik (Ars et prdxis msicae), trump graik kalbos gramatik Graik kalbos taisyk
kilm. Jie sil lotyn kalb padaryti oficialia Lietuvos Didiosios Kunigaik li svadas (Epitom instittionum linguae Graecae) i r k t . Lietuvis Kazimieras
tysts kalba. Lietuvos humanistas Mykolas Lietuvis (Michalo Lituanus) X V I a. Simonaviius lotynikai ileido veikal apie raketas i r j technologij. is dar
para veikal Apie totori, lietuvi ir maskvn paproius (D moribus Tar- bas buvo iverstas daugel Europos kalb. Pilypas Ruigys (Philippus Ruhigius)
tardrum, Lituanorum et Moschorum...), k u r i o santrauka buvo ispausdinta 1708 m . lotynikai para studij Lietuvi kalbos meletema (Meletma sistns
1615 m . Bazelyje. iame krinyje pateikiami p i r m i e j i lietuvi i r lotyn kalb linguam Litudnicam) apie lietuvi kalb i r liaudies dainas. Jos rankratis, igu
odi lyginimai (74 pavyzdiai). Taigi lotyn kalba buvo p i r m o j i , su kuria ljs per 250 met vairiose angl bibliotekose, 1975 m . Londone parduotas
ELEMENT L A T I N A vadas 19

i varytyni. J nupirko JAV gyvenantis dailininkas Kazys Varnelis i r kopijas Verting mokomj Lotynikai lietuvik odyn para Kazimieras Jo
1976 m . atsiunt kelioms Lietuvos bibliotekoms. kantas (1880-1942). is odynas pasirod toks tinkamas lotyn kalbai stu
X I X a. pradioje, profesoriaus Gotfrido Grodeko dka, lotyn i r graik dijuoti, kad vliau buvo ileistas antrasis fotografuotinis j o leidimas (Vilnius:
kalb t y r i m u i r dstymu Vilniaus universitetas nenusileido ymiausiems ano Aidai, 1995).
meto Vakar Europos universitetams. Grodeko seminare dalyvavo Adomas Didiausi i k i iol turim Lotyn-lietuvi kalb odyn (Dictionarium
Mickeviius, Simonas Daukantas, Silvestras Valinas i r k i t i kultros veikjai. Latino-Lituanicum) para Kazimieras Kuzavinis (1927-2006) (Vilnius:
Paymtina, k a d Grodeko mokinys Daukantas para pirmj lietuvik l o Mokslo i r enciklopedij leidykla, 1996; antrasis leidimas: Mokslo i r enciklo
tyn kalbos gramatik (Prasma lotyn kalbos), ileist Peterburge 1837 m . , i r pedij leidybos institutas, 2007). K. Kuzavinio Lotyn-lietuvi kalb odynas
ja pradjo gretinamj lietuvi gramatik istorij. Jis vert lotyn autorius io vadovlio leidimo metu yra isamiausias lotyn kalbos odynas, paraytas
lietuvi kalb - ileido 95 Fedro pasakias i r Kornelijaus Nepoto Gyvat di lietuvi kalba. 2009 m . pasirod elektroninis io odyno variantas, kur galima
dij karvedi senovs. rasti internete adresu www.flf.vu.lt/zodynai.
iame vadovlyje pateikiami odynliai, kuri pakaks vadovlio kursui,
taiau r i m t a m kalbos studijavimui reikalingi isamesni odynai. 2
Lotyn kalbos odynai Lietuvoje leidiami nuo seno. Seniausias inomas Lotyni kalbos vieta indoeuropiei
yra Konstantino Sirvydo (1579?-1631) lenk-lotyn-lietuvi kalb odynas. kalb eimoje
io odyno p i r m o j o leidimo iliko vienintelis egzempliorius be pradios i r pa Lotyn kalba yra indoeuropiei (ide.) kalb eimos nar. i didiul
baigos, todl tiksli j o antrat i r leidimo metai neinomi. Mokslininkai spja, kalb eima susideda i 12 pagrindini ak: graik, italik, kelt, german,
kad jis galjo vadintis Promptudrium dictionum Polonicarum, Latinarum et tochar, hetit, ind, irann.balt, slav, armn, alban. Visos jos kilo i
Litudnicdrum {Lenkik, lotynik ir lietuvik odi aruodas) i r ileistas apie vienos kalbos, vadinamos indoeuropiei prokalbe. ios kalbos buvo sinte
1620 m . tins, vadinasi, gramatinius odi santykius sakinyje reikdavo galnmis,
Gerai iliko K. Sirvydo odyno treiasis pataisytas i r papildytas leidimas, priesagomis i r pan. Dauguma j ilgainiui v i r t o analitinmis kalbomis, k u
ijs jau po autoriaus mirties - 1642 m . : Dictionarium trium lingudrum, In riose odi gramatiniai santykiai reikiami pagalbiniais odiais (artikeliais,
sum studiosae Iuventtis, Auctore Constantino Szyrwid Societate Is [...] prielinksniais i r kt.) i r grietai nustatyta odi tvarka sakinyje. Tokios yra
(Trij kalb odynas, Studijuojanio jaunimo labui paraytas Konstantino Sir i dien german, roman i r kitos kalbos. Lotyn kalba, kaip i r lietuvi, yra
vydo i Jzaus draugijos [...]). sintetin. J abiej gramatin sandara yra panai. Lotyn i r lietuvi kalbose
Sirvydo odynas buvo leidiamas i r X V I I I amiuje. randama nemaa ne t i k giminik, t. y. paveldt i ide. prokalbs, bet i r visai
Lotyn-emaii odynl odrodys 1838 metais para Simonas Dau panaiai skambani odi, pvz.: rota - ratas, senex - senis, v i r - vyras, an-
kantas (1793-1864). Jis buvo ispausdintas kartu su lotyn kalbos skaitini guis - angis, l i n u m - linas, aro - a r i u , iungo - j u n g i u , d u o - d u , trs - trys,
knyga Epitom Historiae Sacrae (ventosios istorijos santrauka, t. y. lotyniki septem - septyni, gentes - gentys, mnsis - mnuo, dents - dantys, nocts -
skaitiniai apie Senojo Testamento istorij). odynlis buvo nedidelis, skirtas t i k naktys, sdi - sdau i r 1.1. K a i kurie giminiki lotyn kalbos odiai skamba
iai knygai skaityti, taiau jis yra domus emaii tarms paminklas. panaiai kaip lietuviki, bet j reikm pasikeitusi, pvz.: lotyn smen reikia
Apie 1852 metus S. Daukantas ra i r lietuvi-lotyn kalb odyn, ta skl apskritai, o lietuvi smenys - t i k 'lin sklas', lotyn rte reikia tinkl,
iau jis liko nebaigtas ( t i k i k i G raids) i r nebuvo ileistas. o lietuvi - rt, lotyn mater reikia motin, o lietuvi - moter i r 1.1.
Apie 1825-1830 metus Dionyzas Poka (1757-1830) ra lietuvi-len- Kadangi i r lotyn, i r lietuvi kalbos rutuliojosi savarankikai, kiekviena
k-lotyn kalb odyn Slownik jzyka Litewskiego, Polskiego i Lacinskiego, pagal savo dsnius, tai per kelis tkstanius met iedvi viena nuo kitos n u
taiau jis nebuvo ileistas. tolo, pvz.: palatalinis k lietuvi kalboje v i r t o , o lotyn kalboje iliko nepa
1932 metais Vladas Kulieis (1882-1947) para Praktik lotynikai-lie- kits. Todl ide. *porkos lotyn kalboje skamba porcus, o lietuvi - paras;
tuvik odyn, kuris i r dabar puikiai tikt lotyn kalbai mokytis. ide. * k m t o m lietuvi kalboje virto imtu, o lotyn - c e n t u m . . .
 vadas 21
ELEMENT L AT I N A

5. Smivocals (pusbalsiai)
Lyginamoji fonetika nurodo lotyn i r lietuvi kalb k i t i m o dsnius. Jais
remdamiesi, galime susekti giminikus i dviej kalb odius. Tie dsniai ide. lot. liet. pavyzdiai

rodo, kuo v i r t o vienoje i r kitoje kalboje ide. prokalbs garsai. i i [j] j iungo - jungiu, iubeo - judinu, iecur - jeknos
u v v ovis - avis, verto - veriu, verbum - vardas
1. Vocals (balsiai)
6. Consonantes (priebalsiai)
ide. lot. liet. pavyzdiai
a) velars (veliariniai)
a a a axis - ais, acies - atruma, aro - ariu
ide. lot. liet. pavyzdiai
septem - septyni, senex - senis, decem - deimt
k c [k] k carpo - karpau, cruor - kraujas, pecus - pekus
i i i is - jis, relictus - paliktas, ignis - ugnis
g g g augeo - auginu, grs - gerv, gns - gentis
musca - mus, iubeo - judinu
6 6 a ovis - avis, octo - atuoni, rota - ratas (ratai) b) labiovlares (labioveliariniai)
a a 6 mater - moteris, naus - nosis, stare - stoti ide. lot. liet. pavyzdiai
e sdi - sdau, edit - d, smen - smenys k* qu k quod - kad, uattuor - keturi, seui - sekti
i i y vivus - gyvas, linum - lynas, vldi - ivydau g gu (po n) g anguis - angis, ninguit - sninga
o 6 uo donum - duoti, potum - puota, octo - atuoni g B
v g vivus - gyvas, venio - gimti
fmus - dmai, is - j, ps - pti gh w
f v facs - vak, ferus - vris

2. DiphthongI (dvibalsiai) c) palatales (palataliniai)

ide. lot. liet. pavyzdiai
ide. lot. liet. pavyzdiai
k' c decem - deimt, centum - imtas, cans - unes
ai ae ai (ie) saeta - saitas (sietas), aestus - aistra, vae - vai, prae - prie
g g gener - entas, granum - irnis, cognosco - inoti
ei i ei (ie) divus - dievas (deiv), ite - eikite, vicit - veik
g'h h hiems - iema, hiare - ioti, veho - veu, (h)anser - sis
oi ai commnis - mainyti
au au au augeo - auginu, taurus - tauras, auris - ausis d) dentales (dantiniai)
ou au clnis - launis, lcus - laukas ide. lot. liet. pavyzdiai
t t t tres - trys, est - esti, t - tu
3. Skiemeniniai sonantai d d d duo - du, edo - du, sedre - sdti
ide. lot. liet. pavyzdiai dh f, d, b d fmus - dmai, medius - medis, verbum - vardas
r or ir mors (mortis) - mirtis, cor (cordis)- irdis
e) labiales (lpiniai)
la il lana - vilna, glans - gil
ide. lot. liet. pavyzdiai
n en in mens (mentis) - mintis, septem - septyni
p p p per - per, septem - septyni, potum - puota
(< *septin-, plg. septintas)
b b b trabs - troba, barba - barzda
m em im decem - deimt, centum - imtas
bh f, b b fui -buvau, fugit-pabgo, fero -briu, frater-brolis (broterlis)
4. Nasals (nosiniai), liuidae (sklandieji)
f) spirantes (puiamieji)
ide. lot. liet. pavyzdiai ide. lot. liet. pavyzdiai
n n n novus - naujas, n - ne, senex - senis s s s septem - septyni, senex - senis, sedre - sdti,
m m m mater - moteris, mors - mirtis suus - savas, lupus - vilkas

1 1 1 liuit - liko, volo - valia, collis - kalnas Lotyn s, dl rotacizmo dsnio virts r, atitinka lietuvi s, pvz.: auris - ausis,
r r r rota - ratas, trs - trys, vir - vyras aurum - auksas.
ELEMENT LAT IN A vadas 23

3 balsi b v i r t o v, tarp balsi c, p, t suskardjo, nekiriuot skiemen balsiai

Lotyn kalba ir Vakar Europos kalbos susilpnjo arba visai inyko i r pan.

I liaudies lotyn kalbos kilo r o m a n k a l b o s . iandien roman kalbos Susikrus roman kalboms, lotyn kalba nustojo bti gyva liaudies ben

labai paplitusios; jomis kalba visuose emynuose apie 500 milijon moni dravimo priemone, bet j i liko raomoji, nes jos literatrin forma buvo i r to

(i j 35,5% - Europoje, apie 50% - Amerikoje). inoma 14 roman kalb liau vartojama kaip administracijos, tarptautini santyki, oficiali dokumen

(8 priklauso vakarini i r 6 rytini roman grupei). Vakarini roman grup t, mokykl ir katalik banyios kalba. Jos vartojimo plotai viduramiais dar

sudaro 3 pogrupiai: iberikasis ( i s p a n , p o r t u g a l , k a t a l o n ) , galikasis labiau isiplt, apimdami vis Vakar i r V i d u r i o Europ. Tuomet j i m plisti

( p r a n c z , p r o v a n s a l ) , italikasis ( i t a l , r e t o r o m a n (ladin), s a r d i - ir Pabaltijo kratuose.

n ) , o rytini roman grup - 2 pogrupiai: iaurs Dunojaus ( r u m u n , m o l Britanij pirm kart romnai isikl Julijaus Cezario vadovaujami

d a v ) , piet Dunojaus ( a r u m u n , m e g l e n , i s t r , d a l m a t (mirusi). 55 m . pr. Kr., o imperatori Klaudijaus i r Domiciano laikais ( I a. po Kr.) B r i

Skirtingos roman kalbos susidar vietini lotyn nekamosios kalbos tanija tapo Romos provincija. Beveik 400 met valdydami Britanij, romnai

tarmi, vadinamosios romanikosios kalbos (lingua Roman), pagrindu. nuties nemaai keli, pristat karini stovykl, kuri vietoje vliau sikr ne

Lotyniki bruoai labai gerai matyti roman kalb leksikoje i r gramatikoje. vienas angl miestas. Tad suprantama, kodl seniausius lotyn kalbos takos

Leksikos santyk galime nustatyti lygindami: lotyn mater, frater, filia, causa, pdsakus Britanijoje rodo miest pavadinimai, turintys elementus: caster, ces-

natra, terra, patria, memoria, labor, amor, nomen, tempus, libertas, ani- ter, chester (i lotyn castrum) - Lancaster, Gloucester, Manchester; col, coln

mal, aurum, longus, hmanus, grandis, brevis, tilis, mobilis, tantus, talis, (i lotyn colonia) - Colchester, Lincoln; foss (i lotyn fossa) - Fossway,

centum, mille, vincere, sentire su tos paios aknies atitinkamais prancz Fossbrock; port (i lotyn portus) - Portsmouth, Bridgeport; strat (i lotyn

mere, frre, fille, cause, nature, terre, patrie, mmoire, labeur, amour, nom, strata) - Stratford; wich (i lotyn vicus) - Greemvich, Hanvich i r kt. Seniau

temps, libert, animal, or, long, humain, grand, bref, utile, mobile, tant, tel, si skolini sluoksn sudaro materialins kultros daikt i r romn preki pa

cent, mille, vaincre, sentir. Aikus ryys matyti gramatikoje. I pagrindini lo vadinimai: pepper (i lotyn piper), cheese (caseus), butter (btyrum), wine

tyn veiksmaodio form isirutuliojo pagrindins prancz veiksmaodio (vinum), copper (cuprum), pound (pondo), inch (uncia), pear (pirum) i r

formos, plg. lotyn mittere, dicere su prancz mettre, dire, lotyn misi, dixi kt. kulinarij ir gydymo praktik jo beet (beta), eole (caulis), lily (lilium),

su prancz je mis, je dis, lotyn missum, dictum su prancz mis, dit. Ds mint (mentha), mallow (malva), parsley (petrosellnum), plant (planta) ir

ningai atitinka bendraties galns: lotyn I I asmenuots -ere virto prancz pan. Kultros i r vietimo srityje prigijo lotynikos kilms school (schola), ver-

-oir (valre - valoir, debre - devoir, habere - avoir), I asmenuots -are virto se (versus), circle (circulus) i r k t . Prancz kilms odiai angl kalboje labai

prancz -er (parar - parer, portare - porter, crare - curer), I I I asmenuots stiprino lotynik element plitim. Angl veiksmaodio formantas -ate sie

-ere virto prancz -re (fundere - fondre, rumpere - rompre), I V asmenuo jasi su lotyn perfekto dalyvio formantu -atus (narrate - narratus, separa-

ts -ire v i r t o prancz -ir (dormire - dormir, finire - finir, sentire - sentir). te - separatus), o formantas -ute su lotyn -tum (constitute - constittum,

Roman kalb (plg. prancz kalbos) laik derinimo i r sekos dsniai, dalyvi attribute - attribtum). Nemaai angl veiksmaodi kil i lotyn I I I asme

ir bendrai konstrukcijos i r daug kit sintaksini reikini krsi lotyn sin nuots bendraties kamieno (permit - permittere, compel - compellere, dedu-

takss pagrindu. Taiau esama i r esmini skirtum, i kuri svarbiausias: l o ce - ddcere, conclude - concldere, ineur - ineurrere). Bendros aknys i r

tyn kalba buvo sintetinio, o roman kalbos jau analitinio tipo (r. 2). Antra formantai -ant, -ent rodo, kad nemaai angl bdvardi yra susij su lotyn

vertus, roman kalbose pastebimos tolimesns gramatins raidos tendencijos, kalbos esamojo laiko dalyviais (arrogant, evident, obedient, patient). Yra i r

pradjusios reiktis jau liaudies lotyn kalboje. M a t klasikins lotyn kalbos lotynikos kilms bdvardi (superior, inferior, interior, senior, junior, mi-

sintetinis tipas liaudies lotyn kalboje pradjo pereiti analitin. Vietoj penki nor), kai kuri daiktavardi formant: -tion i r kt. Didel poveik angl kalbai

linksniuoi liko t i k trys, vietoj ei linksni - t i k d u , bdvardi laipsniai lotyn kalba turjo Renesanso laikais.

ir veiksmaodi asmenys pradti reikti apraomosiomis konstrukcijomis, N u o seno glauds romn ekonominiai ryiai su germanais vyko per
analitinmis formomis. K i t o fonetin sistema: inyko h, odio galo -m, tarp romn legionus prie Reino i r Dunojaus. Apie tai byloja vokiei miest
ELEMENT LATINA vadas 25

pavadinimai: K d l n (Colonia), Koblenz (Confluents), Regensburg (Regina nas (terminus), formacija ( f o r m a t i o ) , radikalus (radicalis), liberalas (libe-
castra), Viena (Vindobona) i r 1.1. Buitins leksikos skoliniai i r preki pavadini ralis), depresija (depressio), kapitalizmas (capitalis), ministras (minister),
m a i rodo didel romn poveik germanams: vokiei kaufen i lotyn caupo, konstitucija (constittio), reakcija (reactio), progresas (progressus), regre
P f u n d - pondus, M i i n z e - moneta, Sack - saccus, K o r b - corbis, W e i n - v i - sas (regressus), kultra (cultra) i r kit.
n u m , Pfeffer - piper, K o h l - caulis, M i n z e - mentha, Pflaume - prnum, Finansininkai taip pat vartoja nemaai lotynik odi: dividendas
Trichter - tractarius, Becher - b i c a r i u m , Fenster - fenestra, Ziegel - tegula, ( d i v i d e n d u m ) , devalvacija (d i r valre), valiuta (valre), debetas (dbet),
Mauer - mrus, Kiste - cista, Tisch - discus, Strasse - strata i r daug kit. kreditas (crdit), depresija (depressio), kapitalas (capitalis) i r 1.1.
Vokikas Kaiser kilo i lotyn Caesar. German slyt su romnais rodo daug Lotyn kalba dav daugyb odi i r gamtos mokslams: elementas
gyvuli, pauki pavadinim, mnesi, savaits dien vardai i r pan. (i lotynik raidi e l - e m - e n pavadinim), eksperimentas ( e x p e r l m e n t u m ) ,
difuzija (diftasio), emulsija (mulsio), generacija (generatio), fauna (i r o
4 mn deivs Faunos, kaimeni globjos, vardo), flora (i gli i r pavasario
Lotyn kalbos poveikis lietuvi kalbai deivs Floros vardo). Planet pavadinimai yra kil i senovs romn diev

Kaip i r bet kuriai kitai Europos kalbai, lotyn kalba nuo seno dar d i vard: M e r c u r i u s , Venus, M a r s , Iuppiter, Saturnus, Neptnus, Plto.

diul tiesiogin ar netiesiogin tak i r lietuvi kalbai. I lotyn pirmiausia Technikos i r pramonins gamybos srityje turime tokius skolinius: i n s t r u

turime daugyb tarptautini odi, vartojam vairiose mokslo, politikos, mentas ( i n s t r u m e n t a m ) , motoras ( m o t o r ) , aparatas (apparatus), k o n s t r u k

kio i r kultros srityse. torius (constrctor), transmisija (transmissio), fabrikas (fabrica), i n d u s t r i j a

M o k y m o i r vietimo srityse lotynikos kilms yra: egzaminas (examen), (industria), traktorius (tractor) i r daug kit.

studentas (studns), a u d i t o r i j a ( a u d i t o r i u m ) , semestras (smstris), kons
pektas (conspectus), konsultacija (consultatio), institutas (instittum), u n i
versitetas (niversitas), klas (classis), daktaras (doctor), kandidatas (can-
didatus), profesorius (professor), docentas (docns), asistentas (assistns),
klasifikacija (classificatio), diferenciacija (differentiatio), integracija (inte-
gratio), l i n g v i s t i k a (linguistica) i r daugyb kit.
vairiose meno srityse randame odi: spektaklis (spectaculum), de
koracijos (decorations), aktorius (actor), skulptra (sculptra), figra
(figra), statula (statua), monumentalus (monumentalis), ornamentas (or
n a m e n t a m ) , stilius (stilus), sonata (sonata), iliustracija (illstratio), koloritas
(color), k o m p o z i c i j a (compositio), dirigentas (dirigns) i r kit. Lotyniki yra
ir gaid pavadinimai, kil i lotynikos giesms strof pirmj skiemen i r t i , sukelti) i r nemaai kit.
sudar vadinamj solmizacij (do, re, m i , fa, sol, la, si).
M e d i k a i paveldjo odius: receptas (receptam), m e d i k a m e n t a i (me-
dicamenta), infekcija (infectio), pacientas (patins), inhaliacija ( i n h a l a t i o ) ,
operacija (operatio), apendicitas (appendix), sterilizacija (sterilisatio), stru
m a (struma) i r daugyb kit.
Visuomens bei politini moksl i r filosofijos terminijoje taip pat gau
su lotynik skolini: revoliucija (revoltio), klas (classis), p a r t i j a (pars),
proletarai (proltarii), socializmas (socialis), k o m u n i z m a s (commnis),
materija (materis), konkretus (concrtus), abstraktus (abstractus), t e r m i -
Visi mintieji odiai lietuvi kalb atjo naujaisiais laikais. Taiau lie
tuvi kalba, bdama ide. kilms, t u r i labai sen odi, rodani bendras ak
nis (r. 2). Tai yra ne skoliniai, o bendras ide. odyno turtas. J yra pasteb
js dar Mykolas Lietuvis ir nurods per 74 lietuvi i r lotyn kalbose panaiai
skambanius i r danai t pat reikianius odius.
Lietuvi kalboje esama vadinamj kalki, arba vertini, kurie i l o
tyn kalbos iversti atskiromis odi dalimis ar morfemomis; plg. lotyn
conscientia i r lietuvi sin, i n f l u e n t i a - taka, Inferre - neti, appro-
pinuare - p r i ( s i ) a r t i n t i , p a t r i a - tvyn, agricultra - emdirbyst, deli-
berare - svarstyti, dfinire - a p r i b o t i , i n v i d i a - pavydas, nire - v i e n y t i ,
louentia - ikalba, louns - ikalbingas, provocare - iaukti (sukursty
Visais laikais Europos kalbos danai kartojo tuos paius tropus (meta
foras ir metonimijas), kuriuos kadaise vartojo romnai, kalbdami lotynikai.
Palyginkime: flagrat cupidine - dega trokimu, altus somnus - gilus miegas,
a l t a m s i l e n t i u m - g i l i tyla, flos aetatis - amiaus iedas, flos iuventtis -
j a u n i m o iedas, virs cadunt - jgos k r i n t a , i r a cadit - pyktis k r i n t a , fabula
cadit - vaidinimas k r i n t a (t. y. neturi pasisekimo), plg. dar studentas k r i t o
per egzamin, d i a l o g u m habre - turti pokalb, affert m o r t e m - nea mirt,
affert spem - nea vilt, haec rs etiam t leviter tangit - itas dalykas truput
i r t a u svarbus. Tok Antikos laik palikim brangina visos Europos tautos.
ELEMENT L A T I N A

Su lotyn kalbos pagalba Europos kalbose susidar daug odi hibrid, i DALI:
kuri atskiros dalys yra skirting kalb kilms. Daniausiai jie t u r i lotyni
kus priedlius: ex- (eksempionas, ekskunigas), pro- (provokikas), super-
(supermandagus), extra- (ekstra svarbus), kartais i r priesagas, pvz.: -Akacija
(dujofikacija, elektrifikacija, mistifikacija).
Pagaliau raydami i r nekdami vartojame vairius sparnuotus loty
nikus posakius ar sustabarjusius pasakymus, terpdami juos lietuvi kalb:
mns sana in corpore sano; modus vivendi; mtatis mtandis; 6 tempora, 6 6
mors!; alma mater; ad rem; carpe diem; loco citato; moritri t saltant; per Raidynas
fas et nefas; v n vidi, vici; rara avis; nosce t ipsum; medice, cra t ipsum; Lotyn abcl yra gimininga su graik alfabetu. Tai rodo panai daugelio rai
magister dixit; cogito, ergo sum; in corpore; deus ex machina; ex officio; in di (ypa didij) ivaizda. I lotyn abcls kilo lietuvi abcl.
vino vritas; festina lent; vae victis; in medias rs; honoris causa; (magna)
Lotyn abcl Graik alfabetas
cum laude; n i l admirari; status quo (ante); in extnso; ab ovo; ad libitum;
Raid Pavadinimas Tarimas Raid Pavadinimas Tarimas
de facto; d ire; dixl (et animam levavi); pro domo sua i r daugyb kit.
Aa a a Aa aXcpa (alpha) a
Geras lotyn kalbos mokjimas daug padt studijuoti i r lietuvi kalb.
Bb b b Bp Pnra (beta) b
Juk i r Jonas Jablonskis, literatrins lietuvi kalbos tvas, gramatikas, buvo ge
Cc c c; k r? yaiiia (gamma) g;
ras lotyn kalbos mokovas i r mokytojas. Lotyn kalbos sintakss studijavimas Dd d d AS 8Xxa (delta) d
pratina logikai galvoti, tiksliai reikti mintis. Be to, lotyn kalbos gramatika Ee e EE v|/iX6v (epsilon) e
yra Europos gramatik prototipas. Ff ef f z< (nta (zta) dz
Gg g g Hr, rpa (eta)
5 Hh ha h 09 9nra (thta) th
Latinum vivum Ii i i; j Ii irra (iota) i
Kk ka k KK Kccnria (kappa) k
Lotyn kalba tarptautiniam bendradarbiavimui svarbi i r iandien. Ji teb
Ll el 1 AX X&nP6a (lambda) 1
ra Europos mokslinink, ypa filolog, biolog i r medik, tarptautin kalba.
M m em m Mu H (my) m
Ir iomis dienomis lotyn kalba (kaip ir senovs graik), yra tarsi altinis, i
Nn en n Nv v (ny) n
k u r i o tebesemiama vis nauja mokslin i r technin terminija, o vairiais posa
Oo o 0 S (xi) ks
kiais, sparnuotais odiais j i ataidi i literatros, spaudos, radijo i r televizijos, Pp p Oo 6 |iiHpov (omikron) o
P
interneto, i vairiausi moni lp. Qq k k m (pi) P
iuo metu daugelyje pasaulio ali skatinamas gyvosios lotyn kalbos Rr er r Pp p) (rho) r
(Latinum vivum) vartojimas vairiose mokslo srityse. Leidiamas specialus Ss es s; z S a, c; olyna (sigma) s
mokslo populiarinimo leidinys Vdx Latina. 1966 m . Romoje steigta tarptau Tt t t; c TT t a (tau) t
tin Lotyn kalbos akademija (Acadmia Latinitati Fovendae) vairiose alyse Uu u; v Yu v \|nX6v (ypsilon) iu
Vv v v O <p cpi (phi) f
i k i iol yra surengusi net 12 tarptautini kongres: I - Romoje (1966), I I -
Xx iks ks xx X ( ) ch
Bukarete (1970), I I I - Maltoje (1973), I V - Dakare (1977), V - Tryre (Trier,
[ cni

Yy igrek i; y \\iX (psl) ps

1981), V I - Darame ( D u r h a m , 1985), V I I - Erfurte i r Berlyne (1989), V I I I -
Zz z z n co d) ieya (omega) 0
Antverpene i r Luvene (Louvain, 1993), I X - Juveskiulje (Jyvaskyla, 1997),
X - Madride (2000), X I - Alkanjise (Alcaniz) i r Ampostoje (2006), X I I - R- Graik alfabetas t u r i 24 raides; e, o ymi trumpuosius balsius, , u) -
gensburge (2009). Keliuose i j dalyvavo ir Lietuvos mokslininkai. ilguosius, dviraidis ou tariamas kaip ; sigma c raoma odio gale, a - ne
ELEMENT L AT 1 N A
5. z tariama kaip z: zona [zona], gaza [gaza].
Raid z skirta graikik odi Z (() transkripcijai ir r o m n buvo taria
ma kaip afrikata dz; kaip z imta tarti nuo v i d u r a m i .
6. t i prie bals tariamas kaip ci: natio [nacijo], plg. nacija.
N B ! Taiau t i tariamas kaip t i iais atvejais:
a) k i r i u o t a m e skiemenyje: totius [totijus],
b) po s, t, x: bestia [bestija], A t t i u s [attijus], m i x t i o [mikstijo],
c) svetimuose odiuose: Boeotia [beotija].
7. Priebalsi junginiai su h.
o d i u o s e , skolintuose daniausiai i graik kalbos, pasitaiko j u n g i n i
ch, p h , t h , r h :
ch tariamas kaip ch: chorus [chorus], plg. choras, schola [scholia], plg.
scholastika;
p h tariamas kaip f: philologus [filioliogus], plg. filologas;
t h tariamas kaip t: t h e a t r u m [teatrum], plg. teatras;
r h tariamas kaip r: rhetorica [retorika], plg. retorika.
Pastaba. Ilgainiui dl graikik skolini takos atsirado priebalsi jungini su h ir viena
me kitame lotynikame odyje: pulcher vietoj pulcer, Gracchus vietoj Graccus ir pan.
8. Mta cum liuidd.
Sprogstamojo priebalsio (b, p, d, t, g, c) junginys su sklandiuoju (1, r )
vadinamas mta cum liuida. Skirstant od skiemenimis, tas junginys neskai
domas ( p a - t r i s , t e m - p l u m ) .
9. Geminatos.
Geminatos yra ilgieji (dvigubi) priebalsiai, y m i m i dviem r a i d m : annus,
agger, passus, errare, addere. D a n a i geminatos yra atsiradusios po asimi
liacijos (r. 16).
10
i ir j ; u ir v santykis
Klasikinje l o t y n kalboje raide i buvo y m i m a ir balsis i , ir priebalsis j .
i o d i o pradioje prie bals ir skiemens pradioje prie bals tariama
kaip j : i a m [jam], iungo [jungo], ad-iungo [adjungo], m a - i o r [major]. Visais
kitais atvejais i tariama kaip i : ignis [ignis], I t a l i [itali].
Kai i eina skiemens pabaigoje, po j o prie kito skiemens bals sprau
d i a m a s fakultatyvinis j : i m p e r i - u m [imperijum], plg. imperija, pi-us [pijus],
plg. Pijus.
I dalis G R A M A T I K A Fonetika ir ratas
N B ! L o t y n kalboje n r a m i n k t u m o enklo i . Taigi l o t y n i skiemens pa
baigoje po priebalsio reikia tarti kaip bals i : f i l i - a [filija], o skiemens pradioje
po priebalsio - kaip priebals j : ad-iungo [adjungo].
Balsis u tariamas dvejopai: junginiuose qu, ngu, sua, sue tariamas kaip v,
visur kitur - kaip u:
1) q b n a t i k junginyje su u ir tariama kaip kv: aqua [akva], qualis [kvalis],
2) ngu prie bals tariamas kaip ngv: lingua [lingva], anguis [angvis], bet
angulus [angulius],
3) sua, sue tame p a i a m e skiemenyje tariami kaip sva, sve: sua-vis [svavis],
Sue-bi [svebi], bet su-a [sua], su-ere [suere].
11
odio skirstymas skiemenimis
S k i e m u o (syllaba) gali b t i atviras ar u d a r a s . Skiemuo, kuris baigia
si balsiu, yra atviras (ca-do, le-ge, fa-cite), o priebalsiu - u d a r a s (fes-tus,
vic-tor, p e n - d u n - t u r ) .
U d a r o skiemens riba o d i o viduryje gali eiti:
1) per geminatos v i d u r (ter-ra, vac-ca, sum-mus, quip-pe),
1
2) tarp dviej priebalsi (sil-va, for-ma, i s - t u s , lc-tus); taiau ch, p h ,
2
t h , q u i r sprogstamasis su sklandiuoju (mta cum liuida) neskaidomi , dl to
prie juos einantis skiemuo lieka atviras (A-the-nae, a-qua, a-grum, pa-tri-a,
de-cli-no),
3) tarp antro i r treio priebalsio, jei b n a trij priebalsi telkinys
( p n c - t u m , sanc-tus, temp-to, dex-ter); taiau j e i po priebalsio eina mta
cum liuida junginys, skiemens riba b r i a m a po to priebalsio prie mta cum
liuida neskaidomj j u n g i n (cas-tra, t e m - p l u m , ma-gis-tra).
Priedliniai odiai skirstomi skiemenimis atsivelgiant j etimolo
gines dalis: ne-scire, per-agrare, inter-esse.
12
Skiemens kiekyb
L o t y n kalbos skiemuo gali b t i i l g a s {syllaba longa) ar t r u m p a s (syllaba
brevis).
Atviras skiemuo su t r u m p u balsiu visada trumpas.
1
x = ks, dl to dixit (dik-sit), senovje z = dz, dl to gaza (gad-za).
2
Romn poetai kartais skiemens rib nubrdavo per mta cum liuida jungin: ag-rum,
pat-rem, te-neb-rae.
ELEMENT L AT 1 NA I dalis G R A M A T I K A Fonetika ir r a t a s

Atviras skiemuo laikomas ilgu, kai j sudaro ilgas balsis, balsinis dviraidis
(ae, oe) ar dvibalsis ( c - r o , v i - n u m , coe-pi, prae-da, cau-sae). Toks skiemuo
Kai kurie lotyn kalbos fonetikos
vadinamas i l g u i p r i g i m t i e s (syllaba longa natra). raidos momentai
U d a r a s skiemuo (ne o d i o gale) laikomas i l g u s k i e m e n i u i p a 14
d t i e s (syllaba longa positidne). Tuo atveju po balsio b n a d u ar daugiau Kokybinis balsyno kitimas
priebalsi, x ar z: vic-tus, mis-sus, per-fer, po-tes-tas, ma-gis-tra, intexit I . o d i o vidurio skiemenyse svarbesni k i t i m a i tokie:
(*in-tek-sit), gaza (*gad-za). 1. A t v i r o skiemens trumpieji balsiai v i r t o i , dvibalsis au pakito , digra-
Priepaskutinio skiemens ilgum suseksime dviem bdais. fas ae v i r t o i :
1. I prigimties Ugi balsiai paymti (iame vadovlyje) ilgumo enklu: na-t-ra, a-ml-cus, ago - exigo, facio - perficio [a > i]
6-ra-tor.
2. Jei vir balss nra ilgumo enklo, reikia dar irti padties, t. y , kas eina po tos balss: lego > colligo, teneo -> abstineo
a) jei po balss eina du ar daugiau priebalsi, x ar z, tai toks skiemuo ilgas (ma-gis-tra, nomen -> nominis, miles - militis [e > i]
Mi-ner-va);
homo - hominis (*homonis) [o > i]
b) jei po balss eina tik vienas priebalsis, tai toks skiemuo trumpas (nes jis atviras): fa-bu-la,
le-ge-re; caput -> capitis (*caputis) [u > i]
c) jei po balss eina kita bals, tai toks skiemuo trumpas {vocalis ante vocakm brevis):
iaudo > concldo, causa -> accso [au > ]
ha-be-6, au-di-6.
caedo -> concido, aestimo > existimo [ae > i]

13
2. A t v i r o skiemens trumpieji balsiai a, i prie r virto e:
Kiriavimo taisykls
dare - tradere, paro impero [ar > er]
L o t y n kalbos odiai kiriuojami laikantis p r i e p a s k u t i n i o s k i e m e n s
pulvis -> pulveris (*pulviris) [ir > er]
t a i s y k l s . Kirio viet lemia to skiemens ilgumas (trumpumas).

3. U d a r o skiemens trumpasis a v i r t o e:
1. Daugiaskiemeniuose o d i u o s e kiriuojamas:
iactus > subiectus, factum -perfectum
a) priepaskutinis skiemuo (paenultima), jei jis ilgas: na-tu-ra, p o - t s - t a s ,
ma-gis-tra; princeps (*prlm-cap-s) [a > e]
b) treias skiemuo nuo o d i o galo (antepaenultima), j e i priepaskutinis
skiemuo trumpas: fa-bu-la, ha-be-6, i-ta-que, r - l i - q u u s , phi-16-so-phus, I I . o d i o galo skiemenyse svarbesni k i t i m a i tokie:
1. A t v i r o skiemens trumpasis i v i r t o e:
in-te-gris, t - n e - b r a e .
2. Dviskiemeniuose odiuose visada kiriuojamas pirmasis odio skie mare (*mari), breve (*brevi)
muo: ma-ter, l-ge, pr-fer. cape (*capi) [i > e]
Pastaba. Kai kuriais atvejais, nutrupjus odio galo balsiui, kirtis, anksiau buvs prie
paskutiniame skiemenyje, gali atsidurti paskutiniame odio skiemenyje: adhuc < *adhuce, adduc 2. U d a r o skiemens trumpasis o v i r t o u (t. y : -us, - u m , -unt):
< *addce, tanton < *tant6ne, Arpinas < *Arpinatis.
lupus ("lupos), lupum (*lupom)
Pridjus odio gale enklitines dalelytes -que, -ne, -ve, kirtis perkeliamas donum (Monom), corpus (*corpos)
s k i e m e n prie t dalelyt (skiemens ilgumas iuo atveju nesvarbu); populus,
legunt (*legont) [o > u]
bet p o p u l s q u e , vides, bet videsne, altera, bet alterave.
ELEMENT L AT 1 N A I dalis G R A M A T I K A Fonetika ir r a t a s

15 16
Kiekybinis balsyno kitimas Priebalsi asimiliacija
I. Ilgj balsi trumpjimas 1. Skardieji b, g prie dusliuosius s, t suduslja: seripsi (*scrib-sl, plg. seri
1. Ilgasis balsis s u t r u m p j a , atsidrs prie bals: habeo (*habo, plg. ha- b o ) , seriptum (*scrib-tum), r x i (*reg-sl, plg. rego), r e c t u m (*reg-tum).
bere), f i n i o , (*finio, plg. f i n i r e ) . 2. Dantiniai d, t prie s virsta s: cessl ( * c e d - s plg. cedo), possum
I i m t y s . Nesutrumpja penktosios linksniuots gen. ir dat. sg. (diel), (vardinio linksnia (*pot-sum, plg. potest).
vimo gen. sg. (illhis), tam tikrose veiksmaodio neri formose (fio) ir graikikuose skoliniuose
Pastaba. Jei geminata ss susidaro odio gale, j i naikinama (degeminacija): ps (*pss <
(aer, Meda).
*ped-s, plg. ped-is), dns (*denss < *dent-s, plg. dent-is).

2. Ilgasis balsis s u t r u m p j a o d i o galo u d a r a m e skiemenyje prie m , 1,

r, t: f a m i l i a m (*familiam), legam (*legam), a n i m a l (*animali), orator (*6ra-
t o r ) , leget (*leget).
I i m t i s . Prie 1, r ilgasis balsis nesutrumpja vienskiemeniuose odiuose: sol, ver.
3. Ilgasis balsis s u t r u m p j a , atsidrs prie junginius n t , n d : laudant
("laudant), laudabant ("laudabant), habendus ( * h a b n d u s ) .
4. Ilgasis balsis a s u t r u m p j a vienaskaitos vardininko galnje: familia
(*familia), sana (*sana), n a (*na).
5. Ilgasis balsis s u t r u m p j a dalies d v i s k i e m e n i o d i galnje veikiant
vadinamajam j a m b i n i o d i t r u m p j i m o d s n i u i . Pagal dsn ~
virsta ~ ~ :
bene (*bene), male (*mal), bet lat, vr ir 1.1,
eito (*cito), bet sero, raro ir 1.1,
ego (*ego), duo (*duo), bet ambo.
3. Dantinis d visikai asimiliuojamas prie c, g, p, f, t, r, 1: accedo (*ad-ce-
do), aggredior (*ad-gredior), appono (*ad-pono), affui (*ad-fui), attraho
(*ad-traho), arrideo (*ad-rideo), a l l d o ( * a d - l d o ) , sella (*sedla).
4. P u i a m a s i s s prie f virsta f: differo (*dis-fero).
5. Lpinis b visikai asimiliuojamas prie f, c, m : s u c e d o ( * s u b - c d o ) ,
offero (*ob-fero), summoveo (*sub-moveo).
6. Nosinis n visikai asimiliuojamas prie 1, r: c o l l o u i u m (*con-loquium),
correxi (*con-rexI), i r r i g o (*in-rigo).
7. Nosinis n prie p, b, m virsta m : i m p o n o (*in-pono), imbellis (*in-bel-
lis), i m m o r t a l i s (*in-mortalis).
8. Lpinis m prie d virsta n: septendecim (*septem i r decem), eundem
(*eum-dem).
9. Sonantas r prie 1 virsta 1: puella (*puer-la, plg. puer).
10. Po progresyvins asimiliacijos ls virsta 11, o rs tampa rr: velle (*vel-se),
ferre (*fer-se).

Labai plaiai vartojamos naujesns m i h i , t i b i , sibi formos vietoj senj 17

m i h i , t i b i , sibi. Priebalsi disimiliacija
1. Po regresyvins tolimosios disimiliacijos 1 - 1 virsta r - 1: caeruleus
II. Trumpj balsi ilgjimas
(*cael-uleus, plg. caelum).
1. Trumpasis balsis pailgja inykus s prie skardiuosius priebalsius.
2. Po progresyvins tolimosios disimiliacijos 1 - 1 virsta 1 - r: m i l i t a r i s
Toks pailgjimas vadinamas kompensaciniu balsio pailgjimu; i d e m (*isdem),
(*milit-alis), exemplar (*exempl-al).
d i m i t t o (*dismitto).
2. Trumpasis balsis pailgja prie priebalsi junginius nf, ns, nx, net:
18
infero (*in+fer6), inseribo (*in + seribo), i n x i , i n e t u m (bet iungo, iunge-
Rotacizmas
re), sanetus (bet sancio).
Dalyje o d i p i r m y k t i s s, suskardjs tarp balsi, v i r t o r dl rotacizmo
3. Trumpasis balsis pailgja tose v e i k s m a o d i o formose, k u r po j o ei
d s n i o veikimo (dsnio pavadinimas nuo graikiko raids r pavadinimo r h o ) :
nantis g, atsidrs prie t, suduslja: actum (*ag-tum, plg. ago), bet factum
mos, m o r i s (*mos-is, plg. mos), ornare (*6rna-se, plg. es-se), eram (*es-am,
(*fac-tum, plg. facio).
plg. es-se), ero (*es-o, plg. es-se).
ELEMENT L AT 1 N A

C e z r a (caesra 'perkirtimas') yra r i t m i n p a u z eiluts viduje. C e z r a

y m i m a dviem vertikaliais b r k n i a i s ||. Daktiliniame hegzametre cezra da
niausiai b n a treioje pdoje, pasibaigus odiui. M g s t a m i a u s i a cezra b n a
MORFOLOGIJA
20
po k i r i u o t o skiemens - j i vadinama v y r i k j a cezra: L o t y n kalba priklauso prie sintetini kalb, nes svarbiausios jos gra
I n nova fert animus m t a t a s dicere formas m a t i n s kategorijos (casus 'linksnis', numerus 'skaiius', tempus 'laikas', modus
ovidius 'nuosaka', genus 'ris', gradus 'laipsnis', genus g r a m a t i n gimin') - ireikia
Jei cezra pasitaiko po n e k i r i u o t o skiemens, j i vadinama m o t e r i k j a mos afiksais.
c e z r a . Moterikoji c e z r a nebuvo m g s t a m a ir jos vietoje darydavo dvi vy L o t y n kalbos gramatikoje skiriama d e i m t kalbos dali:
riksias cezras (antroje ir ketvirtoje pdoje):
nomen substantivum - daiktavardis
Quidve d o l n s regina d e u m tot volvere c a s s
nomen adiectivum - bdvardis
7 I - - Vergilius
nomen numerale - skaitvardis
iame pavyzdyje moterikj cezra reikt daryti po o d i o regina.
pronomen - vardis
E l e g i n i s d v i e i l i s (distichas) susideda i dviej eilui: p i r m o j i eilut -
verbum - veiksmaodis
hegzametras, antroji - pentametras.
adverbium - prieveiksmis
P e n t a m e t r a s - eilut i ei daktili, t i k treiasis ir etasis nepilni, te
t u r i po v i e n kiriuot skiemen, juose t r k s t a n e k i r i u o t o s dalies. Pentametro praepositid - prielinksnis

pavadinimas (pentameter 'penkiamatis') yra slygikas, formalus: 2,5 + 2,5 = 5. coninctid - jungtukas
Pirmosios pentametro p u s s daktilius galima keisti spondjais. C e z r a visada particula - dalelyt
b n a eiluts viduryje ir dalija j dvi simetrikas dalis. interiectid - jaustukas
Eleginio dvieilio pavyzdys:
C u m subit illius tristissima noctis imago I j eios pirmosios yra kaitomos arba linksniais (decllnatio), arba as
menimis (coniugatid), arba laipsniais (comparatio), arba g i m i n m i s (motio).
Likusios keturios kalbos dalys nekaitomos.
Qua m i h i s u p r e m u m tempus i n Urbe fuit
-|^_|-||.^|-^|-i 0 v i d i u s

21
Eleginiu dvieiliu ra elegijas Ovidijus, Tibulas, Propercijus ir k i t i . iuo
dvieiliu p a r a y t a daug Marcialio e p i g r a m .

N O M E N SUBSTANTIVUM
Lotyn kalbos daiktavardis t u r i eis linksnius:

nominativus (nom.) - vardininkas

genitivus {gen.) - kilmininkas
datlvus {dat.) - naudininkas
accsativus (acc.) - galininkas
ablativus (abi.) - abliatyvas (atskirties linksnis)
vocativus (voc.) - auksmininkas

Nominativus romn gramatik buvo vadinamas t i e s i o g i n i u l i n k s n i u (casus rectus),

kiti linksniai - n e t i e s i o g i n i a i s (cass obliui). abliatyv susiliejo trys senieji linksniai: atskir
ties linksnis (ablativus), nagininkas (instrmentalis) ir vietininkas (locativus).
ELEMENT L AT 1 N A I dalis M O R F O L O G I J A Daiktavardis

M i e s t pavadinimuose l o t y n kalba ilaik sustabarjusi senovinio vie
t i n i n k o (locativus) form: Romae 'Romoje', C o r i n t h i 'Korinte'.
Yra daiktavardi, n e t u r i n i vis linksni: vis 'jga (nom.), v i m (acc),
v i (abi), sua sponte (abi.) 'savu n o r u , savaime'.
22
Skaiiai
L o t y n kalbos daiktavardis t u r i d u skaiius:
vardai ( A u i l o 'iaurys'), m n e s i pavadinimai ( A p r i l i s 'balandis') i r u p i var
dai ( S u a n a 'Sekvanos up'). Moterikosios g i m i n s pagal p r a s m b n a m o
t e r asmens pavadinimai (mater 'motina'), m e d i pavadinimai (pinus 'puis',
u e r c u s 'uolas'), m i e s t vardai (Corinthus 'Korintas'), sal vardai (Rhodus
'Rodo sala') i r kratovardiai (Aegyptus 'Egiptas').
N B ! Niekatrosios g i m i n s galininkas visada sutampa su vardininku; dau
giskaitoje abu baigiasi -a: v e r b u m 'odis', v e r b u m 'od', verba 'odiai', verba
'odius'.

numerus singularis (sg.) - vienaskaita 24

numerus plralis (pl.) - daugiskaita

Seniausiais laikais lotyn kalboje turjo bti ir d v i s k a i t a (dualis); jos liekana aptinkama
Linksniuots
L o t y n kalboje yra penkios daiktavardi linksniuots, nustatomos i viena
odiuose: duo 'du, ambo 'abu.
skaitos k i l m i n i n k o (gen. sg.) galns.
Daiktavardiai, turintys t i k vienaskait, vadinami vienaskaitiniais
Linksniuot Nom. sg. Gen. sg. odyninis modelis
(singularia tantum): i s t i t i a 'teisingumas', panis 'duona', f e r r u m 'geleis', spes
'viltis'. I -ae lingua lingu-ae lingua, a e / kalba

Daiktavardiai, turintys t i k daugiskait, vadinami daugiskaitiniais II -i hortus hort-i hortus, i m sodas

(plralia tantum): arma ginklai', castra 'stovykla'. III -is nbs nb-is nbs, is/debesis
Kartais o d i o daugiskaita t u r i kitoki r e i k m : littera 'raid', litterae IV -s frctus frct-s frctus, s m vaisius
'mokslas', copia 'iteklius', copiae 'karo pajgos'. V -ei||-i rs, dis rei, di-i rs, rei/, dis, dii m,/diena

23 Atmetus vienaskaitos k i l m i n i n k o galn, gaunamas odio kamienas;

Gimins sakykim, o d i o hortus kamienas yra h o r t - (gautas atmetus galn - i ) . Viena

skaitos vardininke daug treiosios l i n k s n i u o t s odi t u r i pakitus k a m i e n ,
L o t y n daiktavardis yra vienos i trij g r a m a t i n i gimini:
dl to o d y n a i gen. sg. pateikia ne t i k galn, bet i r prie j einani priesag:
masculinum (m.) - vyrikoji gimin
h o m o , inis m ' m o g u s ' kamienas yra h o m i n - (gautas atmetus -is).
fmininum (f.) - moterikoji gimin
Kamienas, gaunamas atmetus kilmininko (gen. sg.) galn, danai nesutampa su pirminiu
neutrum (n.) - niekatroji gimin odio kamienu, nes kamiengalio garsas bna siliejs galns sudt ar kitaip pasikeits. Pagal
kilm I linksniuot buvo a - k a m i e n i (silva-), I I linksniuot - 6 - k a m i e n i (lupo-), I I I links
Yra vadinamosios b e n d r o s i o s gimins (substantlvum commne - niuot - dvilyp: i - k a m i e n i (turri-) ir priebalsini kamien (soror-), I V linksniuot - u-ka-
s. com.) daiktavardi: civis, is m, f 'pilietis, piliet'. m i e n i (fructu-) ir V linksniuot - - k a m i e n i (r-).

Esama b e s i k e i i a n i o s gimins (substantlvum mobile - s. mob.)

daiktavardi: amicus 'biiulis', amica 'biiul'; v i c t o r 'nugaltojas', v i c t r l x
'nugaltoja'.
G i m i n nustatoma paprastai p a g a l g a l n : su-a daniausiai b n a m o
terikosios g i m i n s (lingua 'kalba'), su galne -us - vyrikosios (focus 'idi
nys'), o su galne - u m - niekatrosios g i m i n s ( f o r u m 'aikt'). Neretai g i m i n
suvokiama p a g a l p r a s m . Vyrikosios g i m i n s pagal p r a s m (nepriklauso
mai nuo galns) b n a : v y r asmens pavadinimai (nauta 'jrininkas'), vj
25
Pirmoji linksniuot (Declinatio prima)
Pirmja linksniuote linksniuojami daiktavardiai, kurie vienaskaitos vardi
ninke (nom. sg.) t u r i galn -a, o kilmininke (gen. sg.) -ae. Dauguma j yra mo
terikosios gimins: lingua, a e / 'kalba'; patria, a e / 'tvyn'; planta, a e / 'augalas'.
Tie pirmosios linksniuots daiktavardiai, kurie pagal prasm ymi vyr asmens pava
dinimus, yra vyrikosios gimins: poet, ae m 'poetas'; nauta, ae m 'jrininkas'; agricola, ae m
'emdirbys'.
ELEMENT L AT 1N A I dalis M O R F O L O G I J A Daiktavardis

Linksniavimas 1. Jei prie g a l n -us ar - u m yra balsis i , tai jis ilieka ir kituose links
kamienas istorikai niuose: fili-us - fili-i, f i l i - o . . . ; consili-um - consili-i, consili-o...

lingua, a e / lingu- lingua- 2. Vardai su -ius (Livius, Horatius, Tullius...) ir filius vienaskaitos auks

Singuldris Plralis m i n i n k e baigiasi - i , t. y.: L i v i , H o r a t i , T u l l i , fili.

Linksnis
Nom., Voc. lingu-a lingu-ae
kamienas istorikai
Gen. lingu-ae lingu-arum
ager, agri m agr- agro- (*agro -s)
Dat. lingu-ae lingu-is
Acc. lingu-am lingu-as puer, pueri m puer- puero- (*puero-s)

Abi. lingu-a lingu-is vir, viri m vir- viro- (*viro- s)

1. Daiktavardiai dea, a e / ' d e i v e ir filia, a e / ' d u k t dat. ir abi. pl. t u r i Linksnis Singularis Plralis
galn -abus: deabus, filiabus. Nom., Voc. ager puer vir agr-i puer-i vir-I
2. Teisiniuose terminuose pater familias 'eimynos tvas', mater familias Gen. agr-I puer-I vir-i agr-orum puer-orum vir-orum
e i m y n o s motina' vartojama s e n o v i n gen. sg. galn -as, atitinkanti lietuvi
Dat. agr-o puer-6 vir-o agr-is puer-is vir-is
-os (< -as).
3. Prielinksnis i n su abliatyvu atitinka lietuvi vietinink: i n lingua 'kal Acc. agr-um puer-um vir-um agr-6s puer-6s vir-os
boje', i n linguis 'kalbose'. Abi. agr-6 puer-o vir-o agr-is puer-Is vir-is
4. L o t y n I l i n k s n i u o t isirutuliojo i ide. a kamieno ir atitinka lietuvi
I I linksniuot. 1. Dauguma daiktavardi su -er linksniuojami praranda -e-; is reikinys
o d y n u o s e p a y m i m a s taip: ager, agri m laukas, liber, b r i m knyga, magister,
26
t r i m mokytojas. Tie, kurie ilaiko -e-, o d y n u o s e p a y m t i taip: puer, eri m
Antroji linksniuot (Declinatio secunda)
berniukas, vesper, eri m vakaras.
Antrja linksniuote linksniuojami daiktavardiai, kurie vienaskaitos k i l
2. o d i s deus, dei m 'dievas' daugiskaitoje t u r i g r e t i m i n i form:
m i n i n k e {gen. sg.) t u r i galn - i . Dauguma j yra vyrikosios ir niekatrosios
g i m i n s . Vyrikosios g i m i n s odiai vienaskaitos vardininke baigiasi -us nom. dei || d i i || d i , gen. d e o r u m || deum, dat. ir abi. deis || diis || dis.

(amlcus, I m 'biiulis') arba -er (puer, p u e r i m 'berniukas'), o vienas odis 3. o d i s locus, I m 'vieta' daugiskaitoje t u r i vyrikosios ir niekatrosios
- i r (vir, v i r i m 'vyras'). Niekatrosios g i m i n s odiai vienaskaitos vardininke g i m i n s formas: loci, o r u m m 'vietos (knygoje)' ir loca, o r u m n 'vietos (gam
baigiasi - u m (verbum, i n 'odis'). toje), vietov'.
Linksniavimas 4. N e d i d e l dalis daiktavardi su g a l n m i s -us yra m o t e r i k o s i o s (hu-

kamienas istorikai mus, i f 'em', alvus, i f 'pilvas') ar niekatrosios (vulgus, i n 'minia', virus, i n

amlcus, I m amic- amico- (*amico-s) 'nuodai') g i m i n s .

verbum, i n verb- verbo- (*verbc -m) 5. Istorikai l o t y n I I l i n k s n i u o t yra kilusi i ide. 6 k a m i e n o ir atitinka
Linksnis Singularis Plralis lietuvi I linksniuot, plg. lotyn lupus < *lupos ir lietuvi v i l k a s (-as < *-os).

Nom. amic-us verb-um amlc-I verb-a

amic-orum verb-orum 27
Gen. amic-i verb-i
Dat. amic-6 verb-6 amic-is verb-is Treioji linksniuot (Declinatio tertia)
Acc. amic-um verbum amic-os verb-a Treija linksniuote linksniuojami vyrikosios, m o t e r i k o s i o s ir niekatro
Abi. amic-6 verb-o amic-is verb-is sios g i m i n s daiktavardiai, kurie vienaskaitos k i l m i n i n k e {gen. sg.) t u r i galn
Voc. amic-e verb-um amic-i verb-a -is; vienaskaitos vardininko (nom. sg.) galns vairios.
ELEMENT L AT I N A I dalis M O R F O L O G I J A Daiktavardis

Treiosios l i n k s n i u o t s daiktavardiai b n a l y g i a s k i e m e n i a i (parisyl- 29

laba) ir n e l y g i a s k i e m e n i a i (imparisyllaba).
Lygiaskiemeniai daiktavardiai yra tokie, kurie nom. ii gen. sg. t u r i vieno
d s k i e m e n skaii: o-vis, o - v i s / avis', s - d e s , s e - d i s / 'buvein'.
Nelygiaskiemeniai daiktavardiai yra tokie, k u r i nom. sg. t u r i m a i a u
s k i e m e n negu gen. sg.: vic-tor, vic-to-ris m 'nugaltojas', pars, p a r - t i s / 'dalis',
i-ter, i-ti-ne-ris n 'kelias'. Nelygiaskiemeniai o d y n u o s e u r a o m i nurodant
ne t i k gen. sg. galn -is, bet ir prie j esani priesag: victor, oris m; h o m o ,
inis m; corpus, oris n.
Treioji l i n k s n i u o t t u r i 3 linksniavimo tipus: p r i e b a l s i n , b a l s i n ir
mirj.
Balsinis linksniavimo tipas
Bdingi p o y m i a i : - i m (acc. sg. m, f), -i (abi. sg.),
- i u m (gen. pl), -ia (nom. ir acc. pl. n).
Pagal balsin linksniavimo tip linksniuojami kai kurie vyrikosios ir
m o t e r i k o s i o s g i m i n s daiktavardiai su galne -is. I j d a n i a u s i ie:
turris, i s / 'boktas', russis, i s / 'kosulys',
sitis, i s / 'trokulys', febris, i s / 'drugys, kartlig',
secris, i s / 'kirvis', puppis, i s / 'laivo vairagalis, vairas',
vis, - / 'jga, Albis, is m 'Elbe,
Tiberis, is m 'Tiberis', Neapolis, i s / 'Neapolis'.

28
Linksniavimas
Priebalsinis linksniavimo tipas
B d i n g i p o y m i a i : -em (acc. sg.), -e (abi. sg.), Linksnis Singularis Plralis
- u m (gen. pi), -a (nom. ir acc. pl. n). Nom., Voc. secris vis secr-s vir-s

Pagal priebalsin linksniavimo t i p linksniuojami vis trij g i m i n i Gen. secr-is - secr-ium vir-ium
nelygiaskiemeniai daiktavardiai, k u r i kamienas baigiasi vienu priebalsiu: Dat. secr-I - secr-ibus vir-ibus
orator, orator-is m 'kalbtojas', lectio, l c t i o n - i s / 'paskaita', nomen, no- Acc. secr-im v-im secr-s vir-s
m i n - i s n 'vardas'. Abi. secr-I v-I secr-ibus vir-ibus

Linksniavimas Trkstamus vis linksnius atstodavo lygiareikmiai violentia ar robur: gen. violentiae (robo-
ris), dat. violentiae (robori).
kamienas istorikai

orator, oris m orator- orator- Pagal balsin linksniavimo tip linksniuojami niekatrosios g i m i n s daik
lectio, onis/ lection- lction- tavardiai, kurie nom. sg. baigiasi -e, -al, -ar: mare, is n 'jra', animal, alis n
nomen, inis n nomin- nomen- g y v n a s , gyvulys', exemplar, aris n 'pavyzdys'.

Linksnis Singularis Plralis Linksniavimas

Nom., Voc. orator lectio nomen 6rat6r-s lction-s nomin a Linksnis Singularis Plralis
Gen. 6rator-is lection-is nomin-is orator-um lction-um nomin um Nom., Voc. mare animal exemplar mar-ia animal-ia exemplar-ia
Gen. mar-is animal-is exemplar-is mar-ium animal-ium exemplar-ium
Dat. orator-I lction-I nomin-i orator-ibus lection-ibus nomin ibus
Dat. mar-I animal-i exemplar-I mar-ibus animal-ibus exemplar-ibus
Acc. 6rator-em lection-em nomen orator-s lction-s nomin a
Acc. mare animal exemplar mar-ia animal-ia exemplar-ia
Abi. orator-e lection-e nomin-e orator-ibus lection-ibus nomin ibus Abi. mar-i animal-i exemplar-i mar-ibus animal-ibus exemplar-ibus

Priebalsinis linksniavimo tipas atitinka lietuvi V linksniuot, plg. seser- ( r - k a m i e n i s ) , Balsinis linksniavimo tipas istorikai yra i - k a m i e n i s ir atitinka lietuvi kalbos I I I links
akmen- ( n - k a m i e n i s ) . niuot.
Niekatrosios gimins nom. sg. animal < *animale, exemplar < *exemplare, vadinasi, seno
vje visi io tipo odiai buvo lygiaskiemeniai (-e kils i -i).
ELEMENT L AT I N A I dalis M O R F O L O G I J A Daiktavardis

30 4. Daiktavardis iecur n 'jeknos, kepenys' t u r i skirtingus kamienus: gen. ie-

Mirusis linksniavimo tipas coris (kamienas: iecor-), iecinis (kamienas: iecin-) ir iecinoris (iecinor- kon
B d i n g i p o y m i a i : -em (acc. sg.), -e (abi. sg.), taminuotas kamienas i iecin- ir iecor-); nom. sg. senex m 'senis' (kamienas:
- i u m (gen. pl.), -a (nom. ir acc. pl. n). senec-),gen. sg. senis m (kamienas: sen-).

Mirusis linksniavimo tipas skiriasi nuo priebalsinio tiktai tuo, kad 5. Ypatingiau linksniuojami bos, bovis m, f 'jautis, karv' ir Iuppiter, I o -

gen. pl. t u r i galn - i u m ( i - k a m i e n galn). vis m 'Jupiteris'.

Miriajam t i p u i priklauso: Linksniavimas

a) daiktavardiai, kurie prie vienaskaitos k i l m i n i n k o g a l n t u r i d u Linksnis Singularis Plralis
priebalsius: pars, p a r t - i s / 'dalis' nox, n o c t - i s / 'naktis' cor, cord-is n 'irdis', Nom., Voc. bos Iuppiter bovs
mons, mont-is m 'kalnas'; Gen. bovis Iovis boum
b) lygiaskiemeniai daiktavardiai su g a l n m i s -is, -es: clvis, civis m, f Dat. bovt lov bbus || bobus
'pilietis, -', avis, a v i s / 'pauktis', n b e s , n b i s / 'debesis'. Acc. bovem Iovem bovs
AU. bove Iove bbus || bobus
Linksniavimas
Linksnis Singularis Plralis 32
Nom., Voc. pars avis nbs part-s av-s nb-s Treiosios linksniuots vienaskaitos vardininkas
Gen. part-is av-is nb-is part-ium av-ium nb-ium Vienaskaitos vardininkas, turintis -s, vadinamas s i g m a t i n i u vardinin
Dat. part-i av-i nb-I part-ibus av-ibus nb-ibus k u (graikikai sigma vadinama raid s). Sigmatins darybos v a r d i n i n k gali
Acc. part-em av-em nb-em part-s av-s nb-s turti vyrikosios ir m o t e r i k o s i o s g i m i n s daiktavardiai.
Abi. part-e av-e nb-e part-ibus av-ibus nb-ibus Jei daiktavardio kamienas baigiasi gomuriniais c ar g, tai, p r i d j u s gal
n -s, gaunami junginiai cs, gs, kurie r a o m i x:
Pastaba. Abi. sg. vietoj -e kartais pasitaiko - i : nave ir navi, igne ir igni. Tokios gretimins
formos atsirado dl priebalsinio ir i kamieno miimo. vox (voc-s), voc-is/ 'balsas';
lx (lg-s), lg-is / 'statymas'.
I i m t i s . Pagal priebalsin linksniavimo tip (gen. pl. -um) linksniuojami:

senex, senis m, f 'senis, -'; parns, entis m, f gimdytojas> -a'; Jei daiktavardio kamienas baigiasi dantiniais t ar d, tai prie galn -s jie
pater, patris m 'tvas'; mater, m a t r i s / 'motina; inyksta (po fonetini p a k i t i m , r. 16):

canis, is m, f 'uo, kale; iuvenis is m,f 'jaunuolis, -e; civitas ("civitat-s), civitat-is/ 'valstyb';
frater, fratris m 'brolis! ps (*ped-s), ped-is m 'koja!

31 Vienaskaitos vardininkas, neturintis -s, vadinamas a s i g m a t i n i u var

Treiosios linksniuots daiktavardi
linksniavimo ypatybs
1. Daiktavardis vas, vasis n 'indas' daugiskaitoje t u r i I I linksniuots ga
lnes: vasa, vasorum, vasis, vasa, vasis.
2. Daiktavardiai su galne -ma (gr.) pl. dat. i r abi. t u r i galn -Is (vietoj
-ibus): poema, atis n 'poema': pl. poemata, p o e m a t u m , poematis, poemata,
poematis.
3. Daiktavardis ss, suis m, f ' k i a u l ' g e n . sg. greta suis t u r i sueris, dat. ir
abi. pl. greta subus kartais pavartojama suibus.
d i n i n k u (asigmatinis - be sigmos, be s). Tok v a r d i n i n k t u r i r ir 1 k a m i e n
daiktavardiai:
orator, 6rat6r-is m 'kalbtojas';
consul, consul-is m 'konsulas';
sol, sol-is m 'saul'.
n - k a m i e n i a i daiktavardiai skyla dvi grupes: 1) niekatrosios g i m i n s
daiktavardiai nom. sg. t u r i g r y n k a m i e n : nomen, n o m i n - i s n 'vardas'; fl-
men, f l m i n - i s n 'upe; 2) vyrikosios ir m o t e r i k o s i o s g i m i n s daiktavardiuose
ELEMENT LATINA I dalis M O R F O L O G I J A Daiktavardis

nom. sg. kamiengalio n nukrinta: h o m o (*homon), h o m i n - i s m 'mogus'; lectio M o t e r i k a j a i g i m i n e i daniausiai priklauso tie daiktavardiai, k u r i
(*lection), l e c t i o n - i s / 'paskaita'; plg. lietuvi akmuo (*akmuon), a k m e n - . nom. sg. baigiasi:
s - k a m i e n i a i daiktavardiai ilaiko kamiengalio s t i k vienaskaitos vardi -as, -s, -aus, -s (po priebalsio);
ninke (s ia n r a g a l n ) , o kituose linksniuose keiia j r (rotacizmo dsnis, -x, -is, -s (lygiaskiemeniai);
r. 18): mos, mor-is (*mos-is) m 'paprotys'; tempus (*tempos), tempor-is
-do, -go, -io.
(*tempos-is) n 'laikas'; genus (*genos), gener-is (*genes-is) n 'gimin, kilm'.
t-, d - k a m i e n i a i daiktavardiai netenka nom. sg. t, d: lac (*lact), lact-is n
Nom. sg. Gen. sg. Pavyzdiai
'pienas'; cor (*cord), cord-is n 'irdis'. Po balsio t ilieka: caput, capit-is n 'galva'.
-as -at-is civitas, civitat-is/ 'valstyb'
33 -s -t-is virtus, virtt-is/ 'aunumas'
Treiosios linksniuots daiktavardi gimin -d-is palus, p a l d - i s / pelk'
Treiosios l i n k s n i u o t s v y r i k o s i o s gimins daniausiai b n a tie -aus -aud-is laus, laud-is/ 'garb'
daiktavardai, kurie nom. sg. baigiasi:
-s (po priebalsio) -is pars, part-is/ 'dalis'
-o, -or, -6s; -x -is lx, l c - i s / 'viesa'
-er, -ex, -s (nelygiaskiemeniai); -is -is ovis, ov-is/ 'avis'
-eis, -nis, -guis. -s -is nbs, n b - i s / 'debesis'
-do -in-is magnitdo, magnitdin-is/ 'didumas'
Nom. sg Gen. sg. Pavyzdiai -go -in-is ongo, origin-is/ kilm'
-6 -in-is homo, homin-is m 'mogus' -io -on-is ratio, ration-is/ 'protas'
-6n-is leo, leon-is m litas
-or I i m t y s : mons, m o n t i s m 'kalnas', fons, fontis m 'altinis', pons, p o n -
-6r-is vietor, vietor-is m 'nugaltojas'
tis m 'tiltas', dens, dentis m 'dantis', m n s i s , is m 'mnuo', collis, is m 'kalva',
-os -or-is flos, flor-is m 'iedas'
orbis, is m 'apskritimas', axis, is m 'ais' i r kt.
-er -er-is ar, aer-is, m oras'
-r-is pater, patr-is m 'tvas' Niekatrosios g i m i n s b n a tie daiktavardiai, kurie nom. sg. t u r i
-ex -ic-is vertex, vertic-is m 'verpetas' galnes:

-g-is rx, rg-is m 'karalius' -men, -ur, -us, -ma (graik kilms);
-s -it-is miles, milit-is m 'kareivis' -e, -al, -ar.
-et-is paries, pariet-is m 'siena'
-d-is ps, ped-is m 'koja' Nom. sg. Gen. sg. Pavyzdiai
-eis -c-is piscis, pisc-is m 'uvis' -men -min-is nomen, nomin-is n Vardas'
-nis -n-is finis, fm-is, m galas' -ur -ur-is guttur, guttur-is n gerld'
-guis -gu-is unguis, ungu-is m 'nagas' -us -or-is corpus, corpor-is n 'knas'
-guin-is sanguis, sanguin-is m 'kraujas' -er-is opus, oper-is n 'krinys'
-ma -mat-is gramma, grammat-is n 'raid'
Svarbesns i i m t y s : m o t e r i k o s i o s g i m i n s - arbor, oris / ' m e d i s ' ,
-e -is mare, mar-is n 'jra
quies, t i s / ' p o i l s i s ' , lex, l e g i s / ' s t a t y m a s ' ; niekatrosios g i m i n s - cor, cordis n
'irdis', 6s, oris n 'burna', os, ossis n 'kaulas', vr, veris n 'pavasaris', iter, itine- -al -al-is animal, animal-is n 'gyvnas'

ris n 'kelias'. -ar -ar-is exemplar, exemplar-is n 'pavyzdys'

E L E M E N TA L AT I N A I dalis M O R F O L O G I J A Daiktavardis 51

Be mintj, niekatrosios g i m i n s yra: i s , i r i s n 'teis', lac, lactis n 35

'pienas', mel, mellis n 'medus', caput, capitis n galva ir kt. Penktoji linksniuot (Declinatio uinta)
I i m t y s : vyrikosios g i m i n s - sal, alis m 'druska, lepus, leporis m, f Penktja linksniuote linksniuojami daiktavardiai, kurie vienaskaitos
'kikis' ir kt.; m o t e r i k o s i o s g i m i n s - tells, t e l l r i s / 'em' ir kt. vardininke (nom. sg.) t u r i g a l n -es, o k i l m i n i n k e (gen. sg.) - -ei (po priebal
sio) ar -ei (po balsio): rs, r e i / 'dalykas, daiktas'; rids, f i d e i / 'itikimyb', bet
34
seris, seriei / eil'. Beveik visi yra m o t e r i k o s i o s g i m i n s , t i k d u daiktavar
Ketvirtoji linksniuot (Declinatio uarta)
diai b n a vyrikosios g i m i n s , tai d i s , diei m 'diena' ir m e r i d i s , m e r i d i i m
Ketvirtja linksniuote linksniuojami daiktavardiai, kurie vienaskaitos
'vidurdienis'. Taiau dis gali b t i ir m o t e r i k o s i o s g i m i n s , jei reikia tam tikr
vardininke (nom. sg.) t u r i galn -us (vyrikosios gimins) arba - (niekatro
k o n k r e i d i e n arba t e r m i n : ad certam d i e m 'nustatytu laiku', dies annua
sios g i m i n s ) , o vienaskaitos k i l m i n i n k e (gen. sg.) - galn - s : f r c t u s , s m
'metinis m o k j i m o terminas'.
'vaisius', c o r n , s n 'ragas'.
Pasitaiko ir m o t e r i k o s i o s g i m i n s daiktavardi: manus, s / ranka', do Linksniavimas
mus, s / 'namas', u e r c u s , s / 'uolas'. kamienas istorikai
Linksniavimas res, e i / r- r-
dies, i m, f di- di-
kamienas istorikai
Linksnis Singularis Plralis
frctus, s m frct- frctu-
Nom., Voc. r-s di-s r-s di-s
corn, s n corn- cornu-
Plralis Gen. r-ei di-i r-rum di-rum
Linksnis Singularis
frct-s corn ua Dat. r-ei di-i r-bus di-bus
Nom., Voc. frct-us corn
frct-uum corn uum Acc. r-em di-em r-s di-s
Gen. frct-s corn -s
corn ibus Abi. r- di- r-bus di-bus
Dat. frct-ui corn - frct-ibus
Acc. frct-um corn - frct-s corn ua Dauguma V l i n k s n i u o t s daiktavardi yra v i e n a s k a i t i n i a i (singuldria
Abi. frct- corn - frct-ibus corn ibus tantum).
Vykstant k a m i e n m i i m u i , V l i n k s n i u o t s daiktavardiai pereina
Moterikosios g i m i n s daiktavardiai linksniuojami taip pat, kaip vyri I i n k s n i u o t : m a t e r i s , e i / v i r t o materia, a e / 'mediaga, daiktyb'.
kosios g i m i n s . Istorikai l o t y n V l i n k s n i u o t yra ide. e k a m i e n o ir atitinka lietuvi
1. Daiktavardiai, kurie nom. sg. baigiasi -cus, yra ilaik s e n e s n ( u - k a - I I linksniuots - k a m i e n i u s (em, gl), t i k lietuvi vienaskaitos vardinin
m i e n ) galn -ubus dat. i r abi. pl: lacus, s m eeras' - lacubus; arcus, s m kas yra asigmatins darybos (istorikai grynas kamienas: e m - ) , o l o t y n -
'lankas' - arcubus; u e r c u s , s / ' u o l a s ' - u e r c u b u s ; p e c , s n 'gyvulys' - sigmatins darybos (istorikai: kamienas plius -s, plg. r - s ) .
pecubus. G a l n -ibus I V l i n k s n i u o t atjo i I I I l i n k s n i u o t s (veikiant ana
logijos d s n i u i ) . 36
2. Vienas kitas I V l i n k s n i u o t s daiktavardis gali turti ir I I l i n k s n i u o t s Vis linksniuoi linksni galns
g a l n i (veikiant analogijos dsniui): domus 'namas' - gen. d o m s (ir d o m i ) ,
Singularis I II III IV V
dat. d o m u i (ir d o m o ) , abi. domo, gen. pl. d o m u u m (ir d o m o r u m ) , acc. d o m s
Nom. -a -us, -er, -um vairios -us, - -s
(ir domos). Kai kurie sustabarj io daiktavardio linksniai v i r t o prieveiks
Gen. -ae -I -is -s -ei, -i
miais: d o m i 'namie', d o m u m 'namo', d o m o 'i nam'.
Dat. -ae -o -i -ui, - -ei, -i
3. Istorikai l o t y n kalbos I V linksniuots daiktavardiai yra ide. u k a
m i e n o ir atitinka lietuvi I V linksniuot; dalyje l i n k s n i pasirodo ilgasis Acc. -am -um -em, -im -um, - -em
(pailgintas kamiengalio balsis). Abi. -a -o -e, i - -
ELEMENT LATINA
odio gale; y prie y, x, X> tariama kaip gomurinis n. G r a i k 9 lotynikai
transkribuojama t h (9cnrpov - theatrum), cp - p h ((piArjaocpoc - philosophus),
X- ch (xopoc - chorus). G r a i k u lotynikai transkribuojama y (yupvdatov -
gymnasium). G r a i k rate vartojami 2 kvpteljimo enklai ir 3 kiriai.
L o t y n abcl t u r i 24 raides, taiau seniausiais laikais j s u d a r t i k 21
raid: ABC DEF G H I K L M NOP QRS T V X . Jau Cicerono laikais abcl buvo pa
pildyta r a i d m i s y ir z, kurios vartotos i graik kalbos p a s k o l i n t o d i trans
kripcijai, pvz., lyra, zona. Dar vliau vietoj vienos senovins v, pvz., OVIDIVS,
imta vartoti dvi raides - u ir v - Ovidius. X V I a. greta i p a s i r o d dar j , taiau
i k i iol lotynikuose tekstuose ir o d y n u o s e j i n r a visuotinai priimta.
Seniausiais laikais r o m n a i ra t i k didiosiomis r a i d m i s (majuskulais),
m a o s i o s raids (minuskulai) atsirado i didij respublikos gyvavimo pa
baigoje.
Lotynikuose tekstuose d i d i o s i o m i s r a i d m i s r a o m i ne t i k t i k r i n i a i
daiktavardiai (Roma, Italia), bet ir tautovardiai bei gentivardiai (Romani,
L a t i n i ) , m n e s i pavadinimai ( A p r i l i s , Maius), i didiosiomis r a i d m i s r a o
m daiktavardi padaryti b d v a r d i a i (Romanus, R o m a n , R o m a n u m ; L a t i -
nus, Latina, L a t i n u m ) ir atitinkami b d v a r d i n i a i prieveiksmiai (Latin).
7 tingiems skiemenims. Tada ant e r a o m a d u takai (vadinami trema, atis n
Balsiai (Vocales)
Balsiai b n a ilgieji ir trumpieji. J ilgumas (trumpumas) padeda skirti v i e n
od nuo kito ar to paties o d i o v i e n f o r m nuo kitos:
i - i: pila 'sviedinys' - pila 'stulpas',
videt 'mato' - vidit 'ivydo'
e - : levis 'lengvas' - lvis 'lygus',
venit 'atvyksta' - venit 'atvyko'
a-a: latus 'onas' - latus 'platus',
stella 'vaigde (nom.) - stlla 'vaigde' (abi.)
o-o: os, ossis 'kaulas' - os, oris 'burna',
fodit 'kasa' (praes.) - fodit 'ikas' (perf.)
u - : lutum 'dumblas' - ltum geltlig',
frctus 'vaisius' (nom. sg.) - frctus 'vaisiai' (nom. pl.)
Ilgj ir t r u m p j balsi skyrimas t u r i iek tiek p r a k t i n s reikms for
minant lotynikos kilms odius lietuvi kalboje, plg. figra, s t r c t r a , acti-
vus, N e p t n u s ir lietuvi figra, s t r u k t r a , aktyvus, N e p t n a s .
L o t y n kalbos balsiai tariami taip, kaip atitinkami lietuvi kalbos balsiai.
Bals y esti graikikos k i l m s o d i u o s e ir tariama kaip lietuvi i (Pyramus
'Piramas').
I dalis G R A M A T I K A Fonetika ir r a t a s
8
Dvibalsiai (diphthongi) ir balsiniai
dviraidiai (digraphi)
1. Dvibalsiai au, eu.
D a n i a u s i a i sutinkamas dvibalsis au tariamas kaip lietuvi au: a u r u m
[au-rum], nauta [nau-ta]. Retai pasitaikantis dvibalsis eu tariamas k a i p l i e t u -
vi eu tarptautiniuose odiuose: Europa [euro-pa], n e u t r u m [neutrum] (plg.
neutralus).
N B ! D a n a i samplaika eu nesudaro dvibalsio, nes abu balsiai priklauso
skirtingiems skiemenims: meus [me-us], deus [de-us].
Labai reti dvibalsiai ei, ui: ei!, dein, huic.
2. Balsiniai dviraidiai ae, oe.
Dabar abu dviraidiai ae, oe t a r t i n i kaip : caedo [ce-do], coeptum
[cep-tum].
Taiau senovje patys romnai ae tardavo kaip dvibals ai, pvz.: vae sakydavo vai (plg. lietu
vi vai!), oe tardavo kaip dvibals oi: Oedips sakydavo Oidips (plg. graik Oidips).
N B ! Samplaikos ae, oe nesudaro dviraidio, jei j balsiai priklauso skir
'perskyrimas'): aer [a-r], p o e t [ p o - - t a ] , arba ilgumo ( t r u m p u m o ) enklas:
a r [a-er], aeris [a-e-ris].
9
Priebalsiai (Consonantes)
1. c tariamas dvejopai:
1) prie i , y, e, ae, oe tariamas kaip c: civis [civis], Cyprus [ciprus], cen-
t u m [centum], caedo [cedo], coeptum [ceptum],
2) visais kitais atvejais c tariamas kaip k: dic [ d i k ] , c r a [kra], carus [ka
rus], cor [kor], vacca [vakka], bet vaccae [vakce].
Patys romnai iki imperijos lugimo visais atvejais tardavo k: centum [kentum].
2. s tariamas dvejopai:
1) tarp balsi tariamas kaip z: m s a [ m z a ] , causa [kauza],
2) visais kitais atvejais s tariamas kaip s: sanus [sanus], singuli [singuli],
esse [esse].
3. x tariamas kaip ks: r x [reks], axis [aksis]. Kartais x tarp balsi tariamas
kaip gz: examen [egzamen], plg. t a r p t a u t i n egzaminas.
4.1 tariamas m i n k t a i : lac [liak], lupus [liupus], locus [liokus].
ELEMENT LA T 1 NA I dalis M O R F O L O G I J A Bdvardis

Plralis I II III IV V
Nom. -ae -I, -a -s, -a, -ia -s, -ua -s
NOMEN ADIECTIVUM
Gen. -arum -oram -um, -ium -uum -rum
Lotyn kalbos bdvardiai yra trij linksniuoi.
Dat. -Is -Is -ibus -ibus (-ubus) -bus
Acc. -as -os, -a -s, -a, -ia -s, -ua -s 38
Abi. -is -ibus -ibus (-ubus) -bus
-is
Pirmosios-antrosios linksniuots bdvardiai
Dalis lotyn kalbos bdvardi linksniuojami pirmja (f) i r antrja
37
(m i r n) linksniuote:
Graikikos linksni formos lotyn linksniavimo sistemoje
kamienas
I graik kalbos p a i m t i odiai paprastai linksniuojami lotynikai, taiau
bonus (II), bona (I), bonum (II) bon-
kartais vienam k i t a m linksniui paliekamos graikikos galns.
pulcher (II), pulchra (I), pulchrum (II) pulchr-
P i r m o j i linksniuot:
moterikoji gimin A n t i g o n e , s f greta A n t i g o n a , ae/, acc. A n t i g o n e n , liber (II), libera (I), liberum (II) liber-
Creten greta A n t i g o n a m , Cretam; P a s t a b a . Pagal kilm kamienai yra tokie: bonus, b o n u m (kamienas: *bono-), b o n a (ka
vyrikoji gimin sophists, ae m greta sophista, ae m , Atrides, ae m greta mienas: *bona-), pulcher, p u l c h r u m (kamienas: *pulchro-), p u l c h r a (kamienas: * p u l c h r a ) , liber,
A t r i d a , ae m . l i b e r u m (kamienas: "llbero-), libera (kamienas: *libera-).

Aenas, ae m 'Enjas' linksniuojamas taip:

J linksniavimas nesiskiria nuo atitinkam daiktavardi linksniavimo:
Nom. Aenas bonus kaip amicus; pulcher kaip ager; liber kaip puer; b o n u m kaip v e r b u m , o
Gen. Aenae bona kaip lingua (r. 25-26).
Dat. Aenae Pirmosios i r antrosios linksniuots bdvardiai odynuose raomi taip:
Acc. Aenan (greta Aenam)
bonus, a, um geras';
Abi. Aena
Voc. Aena pulcher, chra, chrum 'graus';
liber, era, erum 'laisvas'.
A n t r o j i linksniuot:
Delos, i / 'Delo sala', Orpheus , ei m , Plion, Pelii n. 39
Nom. Dlos (greta Dlus) Orpheus Plion Treiosios linksniuots bdvardiai
Gen. Deli Orpheos (greta Orphei) Plii Jie yra trejopi:
Dat. Dlo Orphei (greta Orpheo) Pelio 1) trij galni, turintys nom. sg. atskiras galnes vyrikajai, moterikajai
Acc. Dlon (greta Dlum) Orpheon (greta Orphea Pelion ir niekatrajai giminei:
ir Orpheum)
acer, acris, acre 'atrus';
Abi. Dlo Orpheo Pelio
celer, celeris, celere 'greitas'.
Voc. Dle Orpheu Plion

Treiosios linksniuots graik kilms daiktavardiai greta lotynikos acc.
sg. galns -em gali turti i r graikik galn -a: aerem i r aera (nuo aer, aeris m
oras'), aetherem i r aethera (nuo aether, aetheris m eteris, dangus'), heroem i r
hroa (nuo heros, herois m 'herojus').
2) dviej galni, turintys nom. sg. vien bendr galn (-is) vyrikajai i r
moterikajai giminei, o kit (galn -e) niekatrajai giminei:
fortis m, fortis/, forte n 'narsus'; odynuose: fortis, e;
gravis m, gravis/, grave n 'sunkus'; odynuose: gravis, e.
ELEMENT LA T 1N A I dalis M O R F O L O G I |A B d v a r d i s

3) vienos galns, turintys vien bendr nom. sg. galn visoms trims 40
giminms:
Bdvardi laipsniavimas (Gradatio)
flixm, flix/,flixn 'laimingas;
Bdvardi yra trys laipsniai: n e l y g i n a m a s i s (graduspositlvus), a u k
ingns m, ingns/, ingns n 'didiulis';
t e s n y s i s (gradus comparativus) i r a u k i a u s i a s i s (gradus superlatlvus).
par m, par/, par n 'lygus'.
Auktesnysis laipsnis yra padaromas i nelyginamojo laipsnio atmetus
gen. sg. galn - I ( I I linksniuotei), -is ( I I I linksniuotei) i r pridjus - i o r ( m , / ) ,
Vienos galns bdvardiai yra nelygiaskiemeniai, dl to odynuose p r i
-ius (n):
dedamas j vienaskaitos kilmininkas, k a d bt aikus bdvardio kamienas:
altus, gen. sg. alt-I - alt-ior, alt-ius;
kamienas
acer,gen. sg. acr-is - acr-ior, acr-ius;
flix, icis flic-
flix, gen. sg. fllc-is - flic-ior, flic-ius.
ingns, entis ingent-
par, paris par- Auktesniojo laipsnio bdvardiai linksniuojami pagal treiosios links

P a s t a b a . Istorikai i bdvardi kamienai buvo tokie: *felici-, *ingenti-, * p a r i - , *acri-, niuots priebalsin linksniavimo tip:
*celeri-, *forti-, "gravi-; visi i - k a m i e n i a i .
Linksnis Singuldris Plralis
Treiosios linksniuots bdvardiai linksniuojami pagal balsin linksnia Nom. altior altms altior-s altior-a

v i m o tip: Gen. altior-is altior-um

Dat. altior-I altior-ibus

abi. sg. i-
Acc. altior-em altius altior-s altior-a
gen. pl. ium, nom. i r acc. pl. n -ia
Abi. altior-e altior-ibus
NB! acc sg. m i r / t u r i -em.

Aukiausiasis laipsnis padaromas taip pat i nelyginamojo laipsnio, p r i

Linksniavimas
dedant afiks -isimu m , -issima/, - i s s i m u m n su I - I I linksniuots galnmis:
Singuldris
gen. sg. alt-I - alt-issimus, alt-issima, alt-issimum;
Nom. acer acris acre fortis forte flix
flic-is - flic-issimus, flic-issima, flic-issimum.
Gen. acr-is fort-is fllc-is

Dat. acr-I fort-i flic-i

Jei bdvardis nelyginamajame laipsnyje t u r i galn -er, tai j o auk
Acc. acr-em acr-e fort-em fort-e flic-em fellx iausiasis laipsnis padaromas su afiksu - e r r i m u s m, - e r r i m a / , - e r r i m u m n:
Abi. acr-I fort-I felic-I
acer - acerrimus, acerrima, acerrimum;
Plralis pulcher - pulcherrimus, pulcherrima, pulcherrimum.
Nom. acr-s acri-a fort-s for-tia felic-es felic-ia
P a s t a b a . Praktikai aukiausiasis laipsnis gaunamas prie vyrikosios gimins nom. sg.
Gen. acr-ium fort-ium fllc i u m
formos su -er pridjus - r i m u s : a c e r r i m u s , p u l c h e r r i m u s .
Dat. acr-ibus fort-ibus felic-ibus
ei bdvardiai su -ilis aukiausiajame laipsnyje t u r i afiks - i l l i m u s m ,
Acc. acr-es acr-ia fort-s fort-ia flic-s flic-ia
- i l l i m a / , - i l l i m u m n:
Abi. acr-ibus fort-ibus felic-ibus

facilis, e lengvas' - facillimus, facillima, facillimum;

I i m t y s . Treiosios linksniuots bdvardiai dives, itis 'turtingas', pauper, eris 'skurdius'
princeps, cipis 'pirmasis', vetus, veteris 'senas' linksniuojami pagal priebalsin linksniavimo tip
difficilis, e s u n k u s ' - difficillimus, difficillima, dimcillimum;
(abi. sg. -e, gen.pl. -um). similis, e ' p a n a u s ' - simillimus, simillima, simillimum;
ELEMENT LA T I N A I dalis M O R F O L O G I J A Bdvardis

dissimilis, e nepanaus' - dissimillimus, dissimillima, dissimillimum; 4. Kokybiniai bdvardiai su priedliais per-, prae- reikia labai didel
gracilis, e 'graktus' - gracillimus, gracillima, gracillimum; ypatybs kiek: magnus 'didelis', permagnus 'labai didelis', potns, entis galin

humilis, e 'emas' - humillimus, humillima, humillimum. gas', praepotns, entis 'labai galingas'.

P a s t a b a . Visi kiti bdvardiai su -ilis laipsniuojami taip: tilis, e 'naudingas' - tilissi- 43

mus, a, u m ; nobilis, e 'kilmingas' - nobilissimus, a, u m ir pan.
Bdvardiai su dviem aukiausiojo
Sudurtini bdvardi su -dicus, -ficus, -volus (plg. dico, facio, volo) laipsnio formomis
auktesnysis i r aukiausiasis laipsniai gaunami, darybos pamatu pamus supremus ir s u m m u s
s u p e r u s , a, u m superior, superius
-dicns, -ficns, -volns: 'virutinis, auktas' 'auktesnis' 'aukiausias'

maledicus, a, um 'piktakalbis' - maledic-ent-ior, -ent-ius; i n f e r u s , a, u m inferior, inferius I n f i m u s ir i m u s

- maledlc-ent-issimus, a, um; 'emutinis' 'emesnis' 'emiausias'

magnificus, a, um 'didingas' - magnific-ent-ior, -ent-ius; p o s t e r u s , a, u m posterior, posterius p o s t r m u s ir p o s t u m u s

- magnific-ent-issimus, a, um; 'sekantis, ateinantis' 'paskesnis, vlesnis' 'paskutinis'

benevolus, a, um 'palankus' - benevol-ent-ior, -ent-ius; exterus, a,um exterior, exterius e x t r m u s ir extimus

- benevol-ent-issimus, a, um. 'iorinis' 'iorinis' 'kratutinis, paskiausias'

P a s t a b a . Sufiksas -ent- y r a veikiamosios ries esamojo laiko dalyvio poymis: dicns, P a s t a b a . Nelyginamasis laipsnis bdvardi superus, inferus, posterus, exterus labai re
gen. sg. dic-ent-is (plg. dico). tas. Greta exterus yra externus, a, u m 'iorinis'. T pai akn yra prielinksniai super, supra 'vir',
i n f r a 'apaioj', post 'po, vliau', extra 'u'.
41
Supletyvini bdvardi laipsniavimas 44
Penki bdvardiai laipsniuojami keiiant akn (supletyvizmas): Bdvardiai, neturintys nelyginamojo laipsnio
Positivus Comparativus Superlativus Toki bdvardi darybos pamat sudaro atitinkami prieveiksmiai ar

b o n u s , a, u m geras' melior, mlius optimus, a u m prielinksniai.

m a l u s , a, u m 'blogas' pior, pius p e s s i m u s , a, u m Positivus Comparativus Superlativus

m a g n u s , a, u m ' d i d e l i s ' maior, maius m a x i m u s , a, u m citra citerior, citerius c i t i m u s , a, u m
p a r v u s , a, u m ' m a a s ' minor, minus m i n i m u s , a, u m 'iapus' siapusinis' 'artimiausias'

m u i t u s , a, u m 'daug' -, pls p l r i m u s , a, u m ultra ulterior, ulterius u l t i m u s , a, u m

pl. m u l t ae, a piurs, plra p l r i m i , ae, a 'anapus' 'tolimesnis, anapusinis' 'paskiausias, galiausias'

intra interior, interius i n t i m u s , a, u m

42 'viduj' 'vidinis, vidujis' 'giliausias, s l a p i a u s i a s '

Kai kuri bdvardi laipsniavimo ypatybs prope propior, propius p r o x i m u s , a, u m

'arti' 'artimesnis' 'artimiausias'
1. Nelinksniuojamas bdvardis nuam 'netiks' laipsniuojamas taip;
d dterior, dterius d t e r r i m u s , a, u m
nuior (comparatlvus), nuissimus (superlativus); nelinksniuojamas bd
'nuo' 'blogesnis' 'blogiausias'
vardis frgi 'taupus' laipsniuojamas kaip frgalis, e 'taupus': frgalior (com
prae prior, prius p r i m u , a, u m
paratlvus), frgalissimus (superlativus). 'pirmasis, pirmiausias'
'pirma' 'pirmesnis'
2. Bdvardio vetus, veteris 'senas' auktesnysis laipsnis bna vetustior,
- ocior, ocius o c i s s i m u s , a, u m
vetustius, o aukiausiasis - veterrimus, a, u m . greitesnis' greiiausias'
3. Bdvardis dives, divitis 'turtingas' t u r i po d v i gretimines formas: auk-
P a s t a b a . Ocior, ocius etimologikai gretinamas su graik nelyginamojo laipsnio bd
tesniajame laipsnyje - d i v i t i o r i r d i t i o r ; aukiausiajame - divitissimus, a, u m
vardiu okys 'greitas'.
ir dltissimus, a, u m .
ELEMENT L AT 1N A I dalis M O R F O L O G I J A Skaitvardis

45 48

Bdvardiai, neturintys aukiausiojo laipsnio Kiekiniai, kelintiniai, dalybiniai skaitvardiai

Cardinalia Ordinalia Distribtiva
Aukiausiojo laipsnio neturi:
1 I n u s , a, u m p r i m u , a, u m singull, ae, a
senex, senis senas', senior 'senesnis', 2 II duo, duae, d u o s e c u n d u s , a, u m b i n i ae, a
alter, era, e r u m
[sinonimas: nat maior 'vyresnis', nat maximus 'vyriausias'];
3 III tres, tria tertius, a, u m terni, ae, a
iuvenis, e 'jaunas', inior 'jaunesnis', t r i n i , ae, a
[sinonimas: nat minor 'jaunesnis', nat minimus 'jauniausias']; 4 IV uattuor quartus, a, u m q u a t e r n ae, a
adolscns, entis 'jaunas, paauglys', adolescentior 'jaunesnis'. 5 V qumque qulntus, a, u m q u l n i , ae, a

46 6 VI sex sextus, a, u m seni, ae, a

Bdvardi laipsniai, reikiami odi samplaika 7 VII septem septinius, a, u m septni, ae, a
8 VIII octo octavus, a, u m octoni, ae, a
Bdvardi su galne -eus, -ius, -uus auktesnysis laipsnis padaromas su
9 IX novem n o n u s , a, u m n o v e m , ae, a
prieveiksmiu magis 'labiau', o aukiausiasis - m a x i m e 'labiausiai': decem d e c i m u s , a, u m
10 X deni, ae, a
Positivus Comparativus ir Superlativus
11 XI ndecim n d e c i m u s , a, u m n d m , ae, a
idoneus, a, um 'patogus' magis idoneus, a, u m 'patogesnis', 12 XII duodecim d u o d e c i m u s , a, u m d u o d e n i , ae, a
maxim idoneus, a, um 'patogiausias';
13 XIII tredecim tertius d e c i m u s terni deni
varius, a, um 'vairus' magis varius, a, um 'vairesnis', 14 XIV uattuordecim quartus d e c i m u s quaterni d e n i
maxime varius, a, um 'vairiausias'; 15 XV quindecim quintus d e c i m u s quini deni
arduus, a, um 'status' magis arduus, a, um statesnis', 16 XVI sedecim sextus d e c i m u s seni d n l
maxime arduus, a, um 'staiausias'. 17 XVII septendecim septimus d e c i m u s septem d e n i

18 XVIII duodviginti d u o d e v i c e s i m u s , a, u m d u o d e v i c n i , ae, a

P a s t a b a . Bdvardiai su galne -quus laipsniuojami reguliariai: aequus 'lygus' - aeuior,
19 XIX ndeviginti n d v i c e s i m u s , a, u m n d v i c n i , ae, a
aequissimus; antiuus 'senovinis' - antiuior, antiquissimus.
20 XX vigintl v i c e s i m u s , a, u m v i c e n i , ae, a

30 XXX trlginta trlcesimus, a, u m tricni, ae, a

40 XL uadraginta quadragesimus, a, u m q u a d r a g n i , ae, a

50 L quinquaginta q u i n q u a g s i m u s , a, u m quinquageni, ae, a

NOMEN NUMERALE 60 LX sexaginta sexagesimus, a, u m sexagni, ae, a

70 LXX septuaginta septuagesimus, a, u m s e p t u a g m , ae, a

47
80 LXXX octoginta octogesimus, a, u m octogeni, ae, a

Skaitvardi skyriai 90 XC nonaginta nonagesimus, a, u m n o n a g m , ae, a

100 C centum centesimus, a, u m centeni, ae, a

1) k i e k i n i a i s k a i t v a r d i a i (cardinalia) - d u o 'du', decem 'deimt', cen-
200 CC ducenti, ae, a ducentesimus, a, u m d u m , ae, a
t u m 'imtas';
300 CCC trecenti, ae, a trecentesimus, a, u m treceni, ae, a
2) k e l i n t i n i a i s k a i t v a r d i a i (ordinalia) - primu 'pirmas', sextus 'e 400 CD q u a d r i n g e n t ae, a quadringentesimus, a, u m q u a d r i n g e n i , ae, a
tas', octavus 'atuntas'; 500 D quingenti, ae, a q u i n g e n t s i m u s , a, u m quingni, ae, a
3) d a l y b i n i a i s k a i t v a r d i a i (distribtiva) - singuli 'po vien, b i n i 'po 600 DC sescenti, ae, a sescentesimus, a, u m sescenl, ae, a

du', deni 'po deimt'; 700 DCC septingenti, ae, a septingentesimus, a, u m septingem, ae, a

4) d a u g y b i n i a i s k a i t v a r d i a i (multiplicativa) - duplex 'dvigubas', t r i - 800 DCCC octingenti, ae, a o c t i n g e n t s i m u s , a, u m o c t i n g n i , ae, a

plex 'trigubas'. 900 CM nongenti, ae, a nongentesimus, a, u m nongeni, ae, a

1000 M mflle m i l l e s i m u s , a, u m m i l l e n i , ae, a

ELEMENT LATINA I dalis M O R F O L O G I J A Skaitvardis

1. Kiekiniai skaitvardiai 11-17 baigiasi -decim ( n d e c i m . . . ) , deimtys 50

(30-90) - -ginta ( t r l g i n t a . . . ) , imtai (200-900) - -centi, ae, a (ducenti, ae,
a...) ar -genti, ae, a (uadringenti, ae, a...).
Skaitvardi linksniavimas
1. Kiekiniai skaitvardiai nuo uattuor 'keturi' i k i centum 'imtas' yra
2. Jei skaiius baigiasi 8 ar 9, tai toks skaitvardis padaromas, atimant i
nelinksniuoj ami.
po j o einanios deimties 2 ar 1: 28 = 2 nuo 30 - duodtriginta; 69 = 1 nuo
2. Skaitvardis m i l l e 'tkstantis' nelinksniuojamas vienaskaitoje.
70 - ndeseptuaginta.
3. Kiekiniai skaitvardiai nuo nus (1) i k i trs (3), reikiantys imtus nuo
Bet 98 i r 99 - nonaginta octo, nonaginta novem.
ducenti (200) i k i n o n g e n t i (900) i r tkstanius nuo d u o m i l i a (2000) bna
3. Kelintini skaitvardi deimtys baigiasi -csimus, a, u m (vicesimus, a,
linksniuojami:
u m . . . ) ar -gesimus, a, u m (uadragesimus, a, u m . . . ) , o imtai - -centesimus,
a, u m (ducentesimus, a, u m . . . ) ar -gentesimus, a, u m (uadringentesimus, n u s , n a, n u m ' v i e n a s , v i e n a '

a, u m . . . ) . Linksnis Singularis Plralis

4. Dauguma dalybini skaitvardi baigiasi - e n ae, a (seni, ae, a; sept- Nom. nus na num ni nae una

n i , ae, a; v l c e m , ae, a; uadringni, ae, a; m i l l e n i , ae, a...), bet - singuli, ae, a; Gen. nius norum narum norum

b i n i , ae, a; t e r n i , ae, a; uaterni, ae, a; q u i n i , ae, a; octoni, ae, a. Dat. ni nis

5. Sudtini samplaikini skaitvardi (21-99) dmenys reikiami dvejo Acc. num nam num nos nas na
pai: i pradi deimtys, o po to vienetai (kaip lietuvi kalboje): v i g i n t i nus Abi. uno una uno nis
'dvideimt vienas', vicesimus primu 'dvideimt pirmas', vicesimus alter 'dvi
Plralis: u n i ex omnibus SuanI (Caesar) 'sekvanai i vis vieni'; ex nis geminas m i h i
deimt antras', vicni singuli 'po dvideimt vien', arba atvirkiai - i pradi conficis nptias (Terentius) 'i vien dvejas m a n padarysi vestuves'.
vienetai, o po to j u n g t u k u et prijungiamos deimtys: nus et v i g i n t i 'dvideimt
vienas', nus et vicesimus 'dvideimt pirmas', alter et vicesimus 'dvideimt an d u o , d u a e , d u o ' d u , d v i ' ; t r s , t r i a 'trys'; m i l i a ' t k s t a n i a i '
tras', singuli et vicni 'po dvideimt vien'... Linksnis Dualis Plralis
Nom. duo, duae, d u o trs,tria milia
49
Gen. duorum, duarum, duorum trium milium
Daugybiniai skaitvardiai Dat. duobus, duabus, duobus tribus milibus
Daugybiniai skaitvardiai yra bdvardiki, sudaryti i skaitvardio i r dmens Acc. duos (duo), duas, duo trs, tria milia
-plex, -plicis, atitinkanio lietuvi '-gubas, -linkas': Abi duobus, duabus, duobus tribus milibus

s i m p l e x , s i m p l i c i s 'vientisas, paprastas';
P a s t a b a . Kaip duo linksniuojamas ambo, ambae, ambo 'abu, abi'. Kartais vietoj d u o r u m ,
d u p l e x , d u p l i c i s 'dvigubas, dvilinkas'; d u a r u m vartojama d u u m .

triplex, t r i p l i c i s 'trigubas, trilinkas';

D u c e n t i m, ducentae/, ducenta n ... linksniuojami I - I I linksniuote ( t u r i
q u a d r u p l e x , u a d r u p l i c i s 'keturgubas, keturlinkas'; t i k daugiskait). Visai taip pat linksniuojami dalybiniai skaitvardiai, turintys
quintuplex, uintuplicis 'penkiagubas'; t i k daugiskaitos formas singuli m , singulae/, singula . . .

septemplex, septemplicis 'septyngubas, septynlinkas';

4. Visi kelintiniai skaitvardiai linksniuojami I - I I linksniuote ( t u r i vie
naskait i r daugiskait); samplaikini linksniuojami visi samplaikos nariai:
decemplex, decemplicis 'deimteriopas';
trlcesimus primu, tricsimi p r i m i . . .
c n t u p l e x , c e n t u p l i c i s 'imteriopas'.
5. Daugybiniai skaitvardiai (simplex, icis...) linksniuojami pagal I I I
linksniuots bdvardi linksniavimo tip (r. 39,3): abi. sg. sirrvAicl, gen. pl.
s i m p l i c i u m , nom. i r acc.pl. n simplicia.
ELEMENT LATINA I dalis M O R F O L O G I J A vardis

54 56

Savybiniai vardiai vardi hic, Ule, iste, ipse linksniavimas

(Pronomina possessiva) Singularis
Nom. hic haec hoc ille illa illud
I asmenini i r sangrinio vardio yra ivesti savybiniai vardiai, t u r i n
Gen. hius illius
tys I - I I linksniuots galnes:
Dat. huic illi
m e u s , m e a , m e u m ' m a n o , m a n a s ' ; n o s t e r , n o s t r a , n o s t r u m 'ms',
Acc. hune hanc hoc illum illam illud
t u u s , t u a , t u u m 'tavo, tavas'; v e s t e r , v e s t r a , v e s t r u m 'js',
Abi. hoc hac hoc illo illa illo
s u u s , s u a , s u u m 'savo, savas'.
Plralis

1. Savybinis vardis suus, a, u m nurodo t i k treiuosius asmenis (kaip san Nom. hi hae haec illi illae illa

grinis sui): dfendit p a t r i a m suam 'jis gina savo tvyn', dfendunt p a t r i a m Gen. horum harum horum illorum illarum illorum

suam 'jie gina savo tvyn'. Bet sakoma: Dat. his illis

Acc. hos has haec illos illas illa

d f e n d o p a t r i a m m e a m ' g i n u s a v o ( p a o d i u i : m a n o ) tvyn',
Abi. his illis
dfendis p a t r i a m t u a m gini savo (paodiui: tavo) tvyn

d f e n d i m u s p a t r i a m n o s t r a m ' g i n a m e s a v o ( p a o d i u i : m s ) tvyn',
Kaip ille, illa, i l l u d linksniuojami iste, ista, istud ir ipse, ipsa, ipsum.
d f e n d i t i s p a t r i a m v e s t r a m 'ginate s a v o ( p a o d i u i : j s ) tvyn'.
1. vardio hic, haec, hoc vienskiemens vienaskaitos lytys i r niekatrosios
Taip savybiniai vardiai vartojami prancz, vokiei, angl kalbose. gimins nom. i r acc. pl. yra iplstos dalels -c < -ce (plg. dar eece 'tai'), k u r i
P a s t a b a . Nordami pasakyti jo, jos", vartojame parodomojo vardio is, ea, i d 'jis' genity-
klausiant pasirodo - c i - pavidalu: hieine? 'ar itas?'.
v: 'skaitau jo laik lego epistolam eius.
P a s t a b a . Kartais dalel -ce pridedama ir prie kit linksni: hiusce, hosce; su -c pasitaiko
istic (kaip h i c ) , istaec (kaip haec), istuc (*istud-ce), illic, illaec (kaip istaec, haec), ilhic (*illud-ce,
2. Savybinis vardis meus t u r i auksminink m i : m i f i l i 'mano snau'.
plg. istuc).

55 Forma haec (nom. sg. f) sutampa su nom. ir acc. pl. n haec, kilusia i

Parodomieji vardiai (Pronomina *ha-i-ce (pridtos d v i rodomosios dalels: - i - i r -ce).

Forma hoc (nom. i r acc. sg. n) kilusi i hocc, o toji i *hod-ce ( * h o d - plg.
demonstrativa). Paymimasis vardis su i s t u d , i l l u d , i d ) .
(Pronomen determinativum) 2. Acc. sg. hune (< * h u m - c ) , hanc (< *ham-c) dl asimiliacijos.
Parodomieji vardiai:
57
h i c , h a e c , h o c 'itas, is ( a r t i m a n s ) ' ,

iste, i s t a , i s t u d 'tas (arti tavs)',

vardi is, ea, id linksniavimas
U l e , i l l a , i l l u d 'anas ( a r t i jo)', Singuldris Plralis
i s , e a , i d 'jis, tas', Nom. is ea id ei ( i i ) eae ea

i d e m , a d e m , i d e m 'tas pats'. Gen. eius eorum earum eorum

Pastaba. Daikt ypatybes nurodo parodomieji vardiai: talis, e 'toks' ( I I I linksniuot), Dat. ei eis ( s )

tantus, a, u m 'toks didelis, tiek' ( I - I I linksniuots), tot 'tiek' (nelinksniuojamas): tot sententiae Acc. eum eam id eos eas ea
'tiek nuomoni'.
Abi. eo ea - eo eis ( i l s )
Paymimasis vardis:
vardis is, ea, i d turi du aknies balsi kaitos laipsnius: e- (i ei-) / i - . Lotyn is atitinka
i p s e , i p s a , i p s u m 'pats'. lietuvi j i s (*is), o id slypi lietuvi kalbos odyje idant.
ELEMENT LATINA I dalis M O R F O L O G I J A vardis

58 60

vardi idem, eadem, idem linksniavimas vardi ui, uae, uod ir quis, uid linksniavimas
vardis i d e m , eadem, i d e m yra sudarytas i parodomojo vardio is, ea, i d Singularis Pronomen Plralis
ir dalels -dem: i d e m (*is-dem), ea-dem, i d e m (*id-dem). interrogat.
Nom. qul quae quod quis quid qui quae quae
Singularis Plralis
Gen. cius cius quorum quarum quorum
Nom. idem eadem idem eidem eaedem adem
Dat. cui cui quibus
Gen. eiusdem eorundem earundem eorundem
Acc. quem quam quod quem quid quos quas quae

Dat. eidem eisdem Abi. quo qua quo quo quo quibus

Acc. eundem eandem idem eosdem easdem adem Pastaba. Be pagrindini form vartojamos ir senesns formos: greta cius (gen. sg.) -
quoius, o greta c u i (dat. sg.) - quoi.
AM. eodem eadem eodem eisdem

1. Klausiamasis vardis quis? quid? daugiskaitos form neturi.

P a s t a b a . Greta eidem {nom. pl) vartojama iidem ir i d e m , greta eisdem (dat. ir abi. pl.) -
iisdem ir isdem.
2. Forma q u i (nom. sg. m) sutampa su ndm.pl. m q u i (plg. h i 'ie, 56), o
forma quae (nom. sg.f) sutampa su nom. pl.faae (plg. hae 'ios', 56).
Vienaskaitos galininko ir daugiskaitos k i l m i n i n k o galni - m dl asi 3. Niekatrosios gimins nom. i r acc. pl. quae yra atsiradusi i * q u a - i ( p r i
miliacijos (prie d) v i r t o - n : eundem (*eum-dem), eandem (*eam-dem), dta dalel - i , plg. hae-c, 56).
e o r u n d e m ( * e o r u m - d e m ) , earundem (*earum-dem), plg. dar hune, hanc 4. Treiosios linksniuots galnes t u r i vyrikosios gimins acc. sg. - q u e m ,
(r. 56). vis gimini dat. i r abi. pl. - quibus, taiau greta quibus vartojama ir senesn
t linksni f o r m a quis.
59
P a s t a b a . Prielinksnis e u m su klausiamaisiais bei santykiniais vardiais vartojamas post-

Klausiamieji vardiai (Pronomina pozicikai; q u o c u m 'su kuo', q u i b u s c u m 'su kuriais' . . . , plg. m e c u m , r. 53 pastab.

interrogativa). Santykiniai vardiai 61

(Pronomina relativa) Uter, utra, utrum linksniavimas

Singularis Plralis
Klausiamieji vardiai:
Nom. uter utra utrum utri utrae utra

quis? quid? 'kas?', Gen. utrius utrorum utrarum utrorum

qui? quae? quod? 'kuris?', Dat. utri utris

Acc. utrum utram utrum utros utras utra

uter? utra? utrum? 'katras?'.
Abi. utro utra utro utris

Santykiniai vardiai:
62
qui, quae, quod 'kuris, koks',
Klausiamj bei santykini
uter, utra, utrum 'katras'.

P a s t a b a . Daikt ypatybes nurodo klausiamieji bei santykiniai vardiai: qualis, e 'koks'

vardi vartojimas
1. Klausiamasis vardis quis? quid? daniausiai vartojamas daiktavar-
(III linksn.), u o t u s , a, u m 'kelintas' ( I - I I linksn.), quantus, a, u m 'koks didelis, kiek' ( I - I I linksn.),
quot 'kiek' (nelinksniuojamas): quot sententiae 'kiek nuomoni'. dikai: quis venit? 'kas ateina?'; q u i d nautas dleetat? 'kas diugina jri
ninkus?'; quis q u i d legit? 'kas k skaito?'
ELEMENT L ATI NA I dalis M O R F O L O G I J A vardis

Taiau quis? gali bti pavartotas i r bdvardikai, kai klausiama vardo: uidam, uaedam, uoddam 'kakoks, vienas' (adiect.);
quis magister venit? 'kuris mokytojas ateina?' - Fabius v e n i t 'Fabijus ateina; uispiam, uaepiam; uidpiam (uippiam) 'kas nors' (subst.);
quis civis loctus est? 'kuris pilietis kalbjo?' - Marcus Tullius Cicero loctus uispiam, uaepiam, uodpiam 'koks nors' (adiect);
est 'kalbjo Markas Tulijus Ciceronas'. uisuam, - , uiduam (uicuam) ' k a s nors'.
2. vardiai q u i , quae, q u o d i r uter, utra, u t r u m gali bti vartojami i r
daiktavardikai, i r bdvardikai: uter n o s t r u m : tne an ego? 'katras i ms: Jei niekatrosios gimins f o r m a sudaryta su q u i d , tai toks vardis varto
ar t u , ar a?'; q u l is d i c i t , idex d i c i t u r 'kas teisia, vadinasi teisjas'; q u i v i r jamas daiktavardikai, o jei su q u o d - bdvardikai.
venit? 'kuris vyras ateina?'; quae m u l i e r venit? ' k u r i moteris ateina?'; q u o d 6. Neapibriamj vardi linksniuojama t i k pamatin forma (dalels
a n i m a l currit? 'kuris gyvnas bga?'; u t r u m m a l u m placet, smite 'katras nekinta):
obuolys patinka, imkite'. Singularis
3. Jei santykinis q u i , quae, q u o d eina savarankiko sakinio pradioje, Nom. Gen. Dat. Acc. Abi.
lietuvi kalb j veriame parodomuoju vardiu: qua d causa reliuos v i r t u t e aliuis alicius alicui aliuem aliuo
praecdunt 'dl tos prieasties kitus pralenkia narsumu'; q u o d erat dmon- aliuid (aliuod) aliuid (aliuod)
s t r a n d u m 'tai i r reikjo rodyti'. uidam ciusdam cuidam uendam uodam
63 uaedam " uandam uadam
uoddam uoddam
Neapibriamieji vardiai uodam

P a s t a b a . Po si, n i s i , n, n u m , quo, quanto, quando, ubi, c u m vietoj aliquis (aliqui) var

(Pronomina indefinita) tojamas neapibriamasis quis (qui).

1. Neapibriamuoju vardiu (kaip i r lietuvi kalboje) eina klausiamasis 7. Neigiamieji neapibriamieji vardiai nmo 'niekas' (kalbant apie as
bei santykinis nekiriuotas quis, q u i d 'kas': si quis q u i d d f i n l t i m i s rmore men, nes nmo kils i *ne-hemo, k u r *hemo yra senovika odio h o m o
ac fama accperit Caesar 'jei kas k suinos i kaimyn per gandus ir kalbas'; 'mogus' forma), n i h i l 'niekas' (kalbant apie daikt, kils i * n e - h i l u m 'n
taip pat q u i , quae, q u o d 'bet kas, bet kuris'. plauelio').
2. Neapibriamasis vardis quisquis, q u i d q u i d 'bet kas', sudarytas pa Nemo i r nihil linksniavimas
kartojant quis, q u i d ( r e d u p l i k a c i j a ) , vartojamas t i k nom. sg., retkariais -
Singularis Plralis
abi. sg.: quoquo.
Nom. nmo nihil (nil)
3. Neapibriamieji vardiai aliquis, aliuid 'kas nors' ir a l i q u i , aliqua,
Gen. nlllus ( n m i n i s ) nlllus rel ( n i h i l i )
aliuod 'koks nors' sudaryti i dalels a l i - (vardio alius kilms) ir quis, q u i d
ar q u i , quae, quod. Dat. n e m i n i (nlli) nlli r e i

4. Neapibriamasis vardis quisque, quaeque, q u i d q u e (quodque) 'kiek Acc. nminem nihil (nil, nihilum)

vienas' po vardinio pamato t u r i dalel -que. Abi. nllo (nemin) nlla r (nihilo)

5. Pridjus neapibriamsias postpozicines daleles: -libet (i veiksma

Nmo vartojimas: nemo Romanus 'n vienas romnas', nmo venit 'nie
odio libet 'patinka'), -vis (i veiksmaodio vis 'nori'), - d a m , - p i a m , - q u a m ,
kas neatjo'.
padaromi ie neapibriamieji vardiai:
N i h i l gali bti ir nelinksniuojamas, taiau sakoma: argmentum n i h i l i
uilibet, uaelibet, uidlibet 'bet kuris, bet kas' (subst.); (gen.) 'niekam tiks argumentas', ad n i h i l u m venire (acc.) 'nueiti niekais', ex
uilibet, uaelibet, uodlibet 'bet koks' (adiect.); n i h i l o n i h i l fit (abi.) 'i nieko niekas neatsiranda'.
uivis, uaevis, uidvis 'kas nors' (subst.); N i l yra kontrahuota lytis i n i h i l : n i l dsprandum Horatius 'niekuomet
ulvis, uaevis, uodvis 'koks nors' (adiect.); nenusimink', n i l a d m i r a r i Horatius 'niekuo nesistebti', d m o r t u i s n i l nisi
uidam, uaedam, uiddam 'kakas' (subst.); bene Diogens Laertius 'apie mirusius nieko, nebent gerai'.
ELEMENT LATINA I dalis M O R F O L O G I J A Veiksmaodis

64 65

{vardiniai bdvardiai vardi koreliacija

(Adiectiva pronominalia) Sakinyje vienais vardiais klausiame, kitais atsakome t klausim.
klausim:
Atskir neapibriamj vardi grup sudaro vadinamieji vardiniai
Q u e m l i b r u m legs? 'Koki knyg skaitysi?' galima atsakyti:
bdvardiai:
Hune librum 'it knyg (parodomasis);
nus, a, um 'vienas', alter, era, erum 'kitas, antras',
solus, a, um 'tiktai vienas', uter, utra, utrum 'katras', Librum, quem mihi dedisti 'Knyg, kuri man davei' (santykinis);

totus, a, u m 'visas', neuter, tra, trum 'niekatras', Quemvis librum 'Koki nors knyg (neapibriamasis).

llus, a, um 'kakoks', nulius, a, um 'joks', Sudtiniame sakinyje iuo pagrindu susidaro santykini atliepiamj
alius, alia, aliud 'kitas'. vardi poros:

Kilm: neuter < *ne-uter, nllus< *ne-llus. I uter yra utrque, t r a q u e , u t r m q u e

qualis, e - talis, e uotus, a, um - totus, a, um
'ir vienas, ir kitas, abudu'. 'koks' 'toks' 'kelintas' 'tas i eils'
uantus, a, u m - tantus, a, u m quot - tot
nus linksniavim r. 50. Taip pat linksniuojami solus, totus, llus,
'koks' 'toks' 'kiek' 'tiek'
nulius. 'kokio dydio' 'tokio dydio'
Alter linksniavimas
Pavyzdiai: Qualis v i r , talis oratio 'Koks vyras, tokia ir kalba ar 'Kokia
Singularis Plralis galva, tokia i r kalba; Q u o t capita, t o t sententiae Terentius 'Kiek galv, tiek
Nom. alter, altera, alterum alteri, alterae, altera nuomoni'.
Gen. alterius alterorum, alterarum, alterorum
66
Dat. alteri alteris v

Acc. alterum, alteram, alterum alteros, alteras, altera

Abi. altero, altera, altero alteris
VERBUM
P a s t a b a . Gen. sg. kartais kiriuojama alterius. Lotyn kalbos veiksmaodis t u r i ias gramatines kategorijas: a s m e n
Uter linksniavim r. 61. Taip pat linksniuojamas neuter. {persona), s k a i i (numerus), l a i k (tempus), r (genus) i r n u o s a k
(modus).
Alius linksniavimas Nuosakos yra trys:
Singularis Plralis
indicativusI t i e s i o g i n : laudo 'giriu',
Nom alius, alia, aliud al, aliae, alia
eoninetivus I t a r i a m o j i : laudem 'giriau',
Gen. alius aliorum, aliarum, aliorum
imperdtivus Iliepiamoji: lauda 'girk'.
Dat. al als
Acc. alium, aliam, aliud alios, alias, alia Lotyn kalboje yra dvi veiksmaodi rys:
Abi. alio, alia, alio aliis
activum I v e i k i a m o j i : laudo 'giriu',
P a s t a b a . A l i u s gen. sg. turi dvi formas a l i u s (retai vartojama nuo alius) ir alterius (nuo
passivum Ineveikiamoji: laudor 'esu giriamas'.
alter), kuri pakeiia alius.
P a s t a b a . Lietuvi kalbos sangrinius veiksmaodius atitinka arba veikiamoji ris su
vardiu (defendo m 'ginuosi', dfendis t 'giniesi', dfendit se '(jis) g i n a s i ' . . . ) , arba (reiau) ne
veikiamoji ris (lavor 'prausiuosi').
ELEMENT LAT 1N A I dalis M O R F O L O G I J A Veiksmaodis

67 n e a s m e n u o j a m o s f o r m o s , neturinios asmens kategorijos, - verbum

Veiksmaodi laikai infinitum:

a) infinitivus 'bendratis',
Lotyn kalbos veiksmaodis gali turti eis laikus: b) supinum siekinys',
c) participium 'dalyvis',
praesens/esamasis: laudo giriu,
d) gerundium gerundijus' (veiksmaodinis daiktavardis).
imperfectum/btasis n e a t l i k t i n i s (imperfektas): laudabam 'gyriau, girdavau',
futrum I (primum) I b s i m a s i s : laudabo 'girsiu', 69

perfectum/btasis a t l i k t i n i s (perfektas): laudavi pagyriau', Pagrindins veiksmaodio formos

plsuamperfectum I p l i u s k v a m p e r f e k t a s (reikia btj veiksm, vykus
anksiau u kit veiksm): laudaveram 'buvau pagyrs',
futrum II (secundum) I bsimasis a t l i k t i n i s (exactum): laudavero 'bsiu
pagyrs'.
Lotyn kalbos veiksmaodis paprastai t u r i keturias pagrindines formas,
i kuri padaromos visos kitos (asmenuojamos i r neasmenuojamos) veiksma
odins formos:

P a s t a b a . Plsuamperfectum reikia tok btj atliktin veiksm, kuris yra vyks anks laudo, laudavi, laudatum, laudare 'girti',

iau u kit btj veiksm. Daniausiai vartojamas alutiniuose sakiniuose. scribo, scripsi, scriptum, scribere 'rayti',
Vnit amicus, q u e m heri v i d e r a m Atvyko draugas, kur vakar buvau mats'.
ago, gi, actum, agere ' v a r y t i ; veikti'.
Futrum II (exdctum) yra toks bsimasis laikas, kuris reikia veiksm, vyksiant anksiau
u kit bsimj veiksm. Vartojamas alutiniuose sakiniuose.
Venient a m i c i , quos invitavero 'Atvyks biiuliai, kuriuos bsiu pakviets'. I pagrindin forma - praesens indicdtivi activi (sg. I ) : laudo 'giriu', scribo
'raau', ago 'varau; veikiu';
Visi laikai grupuojami dvi klases:
I I pagrindin f o r m a - perfectum indicdtivi activi (sg. I ) : laudavi 'pagyriau',
1) i n f e k t o laik klas - eigos neatliktiniai laikai (infectus 'neatliktas, ne
scripsi 'paraiau', gi 'nuvariau; padariau';
ubaigtas'): praesens, imperfectum, futrum I;
I I I pagrindin forma - supinum 'siekinys': l a u d a t u m 'girt', s c r i p t u m 'ra
2) p e r f e k t o laik klas - vykio, atliktiniai laikai (perfectus atliktas, u
yt', actum 'varyt; veikt';
baigtas'): perfectum, plsuamperfectum, futrum II.
I V pagrindin forma - infinitivus 'bendratis': laudare 'girti', scribere 'ra
68 yti', agere 'varyti; veikti'.
I pagrindini form gaunami trys veiksmaodio kamienai: 1) i n f e k t o
Veiksmaodi asmenys (praesens) kamienas, 2) p e r f e k t o kamienas, 3) s u p y n o kamienas.
Veiksmaodiai t u r i tris asmenis: prima persona 'pirmasis asmuo', secun- P i r m o j i i r ketvirtoji forma t u r i t pat (infekto) kamien.
da persona 'antrasis asmuo', tertia persona 'treiasis asmuo'. Pagrindins veiksmaodio formos pateikiamos odynuose. Jos raomos
P a s t a b a . Vadinamieji b e a s m e n i a i v e i k s m a o d i a i (verba impersonalia) turi tik vie sutrumpintai:
naskaitos I I I asmens form: decet 'tinka', decuit 'tiko', tonat 'griaudia' pluit lyja', ningit 'sninga',
lcet 'vinta', fulget 'aibuoja. laudo, avi, atum, are girti',
Yra veiksmaodi, kurie gali turti asmenin ir beasmen vartosen; bdami beasmeniai,
finio, Ivi, itum, ire 'baigti',
jie turi kitoki reikm: beasmenis constat 'inoma, suprantama', asmeninis constat (nuo consto,
constiti, - , constare) 'susideda (i dali), kainuoja. dleo, v tum, re 'naikinti'.

Pagal asmens kategorij visos veiksmaodio formos skirstomos d v i P a s t a b a . Kartais raoma dar trumpiau: laudo, 1; finio, 4; dleo, 2. Skaitmuo reikia
asmenuot.
grupes:
a s m e n u o j a m o s f o r m o s , turinios asmens kategorij, - verbum fini- odynuose priedlini veiksmaodi ilgoji forma pateikiama t i k esa
tum (laikai); majame laike; kitos pagrindins formos trumpinamos atmetant priedl:
ELEMENT LATI NA I dalis M O R F O L O G I J A Veiksmaodis

describo, scripsi, scriptum, scribere aprayti'; laudo, lauda-v-i, laudatum, laudare 'girti',

skaitome: describo, dscripsi, dscriptum, dscribere. finio, fini-v- finltum, finire 'baigti',

P a s t a b a . Kartais gali trkti kurios nors pagrindins formos: s u m , fui, - , esse 'bti' (neturi dleo, dl-v-i, dltum, dlre 'naikinti'.
supyno); sileo, u i , - , ere 'tylti'; silsco, - , - , silscere 'nutilti'.

2. Perfekto kamien su priesaga - u - daniausiai t u r i I I asmenuots veiks

Beasmeni veiksmaodi pagrindins formos pateikiamos taip: decet,
maodiai:
uit, - , ere 'tinka' (skaityk: decet, decuit, decre).
habeo, hab-u-i, habitum, habre 'turti',
70
doceo, doc-u-i, doctum, docre 'mokyti'.
Infekto kamienas
Infekto, arba esamojo laiko, kamienas gaunamas i esamojo laiko ben 3. Perfekto kamien su priesaga -s- daniausiai t u r i I I I asmenuots veiks
draties (ketvirtoji pagrindin veiksmaodio forma) atmetus jos galn -re maodiai:
(arba -se), I I I asmenuots - -e-re. I to kamieno nustatomos 4 asmenuots:
scribo, scrip-s-1, scriptum, scribere 'rayti',
E s a m o j o laiko bendratis Kamienas Asmenuot
dico, dbd, dictum, dicere 'sakyti',
laudare lauda- I
traho, traxi, tractum, trahere 'traukti'.
vidre vid- II
Priesaga -s- sen. graik i r sen. ind kalbose buvo vartojama aoristo (aki
legere leg- III
mirkos) btajam laikui sudaryti.
audire audi- IV

esse es- netaisyklingas veiksmaodis I I . Perfekto kamienas be priesagos.

1. N u o infekto kamieno skiriasi a k n i e s b a l s i k a i t a ( I I , I I I , IV, reiau
Infekto kamienas gali gauti intarp n (prie lpinius priebalsius virs I asmenuots veiksmaodiuose):
tant m ) . Tokie veiksmaodiai vadinami intarpiniais veiksmao
lego, lgi, lctum, legere ' r i n k t i ; skaityti',
d i a i s : vinc-ere 'nugalti', r u m p - e r e 'sulauyti', plg. lietuvi k.: tenka - teko,
video, vidi, visum, vidre 'matyti',
l i m p a - lipo.
venio, vni, ventum, venire 'atvykti',
71 ago, gi, actum, agere ' v a r y t i ; veikti',

Perfekto kamienas iuvo, ivi, itum, iuvare 'padti, palaikyti'.

Perfekto kamienas gaunamas i antros pagrindins veiksmaodio for Panai balsi kaita yra lietuvi kalbos btajame kartiniame laike: keliu-kliau,
mos atmetus jos galn - I : kuriu-kriau.

laudavi 'pagyriau', k a m i e n a s laudav-, 2. Perfekto kamienas, turintis r e d u p l i k a c i j (daniau pasitaiko I I I asme

habui 'turjau', k a m i e n a s habu-,
scripsi 'paraiau', k a m i e n a s
fui 'buvau', k a m i e n a s fu-.
nuots veiksmaodiuose, kit asmenuoi viename kitame veiksmaodyje):
scrips-,
disco, didici, - , discere 'mokytis',
tango, tetigi, tactum, tangere 'liesti',

Perfekto kamienai yra vairs. curro, cucurri, cursum, currere 'bgti',

I . Perfekto kamienas su priesaga. do, dedi, datum, dare 'duoti'.

1. Perfekto kamien su priesaga - v - t u r i beveik visi I bei I V asmenuots Reduplikacija sen. graik, sanskrito, got kalbose buvo vartojama kaip nuolatin priemon
veiksmaodiai ir dalis I I asmenuots veiksmaodi: perfektui sudaryti.
ELEMENT LAT I N A 1 dalis M O R F O L O G I J A Veiksmaodis

3. Perfekto kamienas, nesiskiriantis nuo infekto kamieno: Esamojo laiko veikiamosios ries dalyvis linksniuojamas kaip I I I links

verto, verti, versum, vertere 'versti', niuots vienos galns bdvardis, taiau abi. sg. daniausiai baigiasi -e. V i r

defendo, dfendi, dfnsum, dfendere 'ginti', ts bdvardiu, gali bti laipsniuojamas: g. positiv. sapins, entis 'protingas,
imintingas'; g. compar. sapientior, sapientius 'protingesnis, imintingesnis';
statuo, tatui, stattum, statuere 'nustatyti'.
g. superlat. sapientissimus, a, u m 'protingiausias, imintingiausias'.
4. Perfekto forma t u r i visai kit akn ( s u p l e t y v i z m a s ) : 2. Participium perfectipassivi (btojo l a i k o neveikiamosios ries
d a l y v i s ) daromas prie supyno kamieno pridedant galnes -us, -a, - u m :
sum, fui, - , esse 'bti',

fero, tul latum, ferre 'neti'. laudat-: laudat-us, laudat-a, laudat-um 'pagirtas',
script-: script-us, script-a, script-um 'paraytas'.
72
Supyno kamienas Btojo laiko neveikiamosios ries dalyvis linksniuojamas kaip I - I I links

Supyno kamienas gaunamas i treiosios pagrindins veiksmaodio for niuots bdvardis. Suvokiamas kaip bdvardis, jis gali bti laipsniuojamas:

mos atmetus jos galn - u m : g. positiv. doctus, a, u m 'mokytas'; g. compar. doctior, doctius 'mokytesnis';
g. superlat. doctissimus, a, u m 'mokyiausias'.
laudatum, kamienas: laudat-,
3. Participium jutri activi ( b s i m o j o l a i k o v e i k i a m o s i o s ries
auditum, kamienas: audit-, d a l y v i s ) daromas prie supyno kamieno pridedant priesag -r- i r I - I I links
missum, kamienas: miss-. niuots galnes -us, -a, - u m :
Pastabos.
laudat-: laudat-r-us, laudat-r-a, laudat-r-um 'girsis',
1. Jei perfekto forma baigiasi -avi, -evi, - i v i , tai supynas - -atum, - t u m , -itum:
laud -avi - laud-atum, del-evi - del-etum, aud-ivi - aud-itum. script-: script-r-us, script-r-a, script-r-um 'raysis'.
2. Jei perfekto forma baigiasi - u i , supynas turi - i t u m ar - t u m :
h a b - u i - hab-itum, d o c - u i - doc-tum. 4. Participium futri passivi arba gerundivum ( r e i k i a m y b s d a l y v i s )
3. Jei perfekto kamienas baigiasi dantiniu priebalsiu, supynas turi - s u m :
daromas prie infekto kamieno pridedant priesag - n d - ( I - I I asmenuotei),
v i - d - i - v i - s u m , ver-t-i - v e r s u m .
-end- ( I I I - I V asmenuotei) i r I - I I linksniuots galnes -us, -a, - u m :

lauda-: lauda-nd-us, lauda-nd-a, lauda-nd-um girtinas',

Verbum Infinitum leg-: leg-end-us, leg-end-a, leg-end-um 'skaitytinas',
73
Dalyvis (Participium) fini-: fini-end-us, fini-end-a, flni-end-um 'baigtinas'.

Lotyn kalboje yra 4 dalyviai.

1. Participiumpraesentis activi ( e s a m o j o l a i k o v e i k i a m o s i o s r i e s 74
d a l y v i s ) daromas prie infekto kamieno pridedant -ns, gen. sg. -ntis ( I - I I as Bendratis (Infinitivus)
menuotei) arba -ns, gen. sg. -entis ( I I I - I V asmenuotei):
Lotyn kalboje yra eios bendratys.
lauda-: lauda-ns, lauda-ntis girias', 1. Infinitivus praesentis activi ( e s a m o j o l a i k o v e i k i a m o s i o s r i e s
hab-: hab-ns, habe-ntis 'turs', b e n d r a t i s ) yra ketvirtoji pagrindin veiksmaodio forma: lauda-re 'girti',
leg-: leg-ns, leg-entis 'renks, skaits', vid-re 'matyti', leg-e-re ' r i n k t i , skaityti', audi-re 'klausyti', es-se 'bti', fer-re
fini-: fini-ns, fini-entis 'baigis'. 'neti', vel-le 'norti'.
P a s t a b a . Seniausia galn -se (plg. es-se), i Jos kilo -re dl rotacizmo, r. 18, taip pat
P a s t a b a . Istorikai is dalyvis sudarytas su ide. formantu -nt-, nom. sg. - n s , kuris yra kils -le po visikos asimiliacijos, r. 16, 10. Treiosios asmenuots bendratis prie galn turi j u n
i *-nt-s, r. 16, 2. giamj bals -e-.
ELEMENT L AT I N A I dalis M O R F O L O G I J A Veiksmaodis

98 Mirija asmenuote asmenuojami:

Mirioji asmenuot capio 'imu', cupio geidiu', facio 'darau', fodio 'kasu',
Miriajam asmenavimo t i p u i priklauso tie I I I a s m e n u o t s v e i k s m a o
fugio 'bgu', iacio 'metu', pario gimdau', rapio griebiu',
diai, k u r i esamojo laiko vienaskaitos I asmuo baigiasi -io (kaip I V asmenuo
sapio 'suprantu', uatio 'kratau,
ts), o bentratis -ere.
F o r m daryba i infekto kamieno cap-i- 'imti'. Specifiniai sutapimai su d e p o n e n t i n i a i : patior'keniu', progredior'engiu priek',

I V asmenuote iskirti riftu. morior 'mirtu' ..., r. 100.

Activum Passivum
Indicatlvus Coniunctivus Indicatlvus Coniunctivus 99
Praesens Apraomasis asmenavimas
capio capiam capior capiar (Coniugatio periphrastica)
capis capias caperis capiaris
A p r a o m a s i s asmenavimas yra veikiamosios ries b s i m o j o laiko daly
capit capiat capitur capiatur
vio {partic. fut. act.) ar gerundyvo ir v e i k s m a o d i o esse a s m e n u o j a m f o r m
capimus capiamus capimur capiamur
capiminl samplaika. Pagal dalyvio r skiriama:
capitis capiatis capiaminl
capiunt capiant capiuntur capiantur 1. V e i k i a m o s i o s r i e s a p r a o m a s i s a s m e n a v i m a s {coniugdtiope
Futrum I riphrastica dctiva), reikiantis r u o i m s i , k e t i n i m :
capiam capiar
scriptrus sum 'ketinu rayti',
capies capiris
scriptrus eram 'ketinau rayti',
capiet capitur
capimus capiemur scriptrus ero 'ketinsiu rayti' ir 1.1.
capietis capiemini
capient capientur 2. N e v e i k i a m o s i o s r i e s a p r a o m a s i s a s m e n a v i m a s {coniugdtio
Imperfectum periphrastica passiva), reikiantis reikiamyb:
capibam caperem capiebar caperer
liber scribendus est 'reikia rayti knyg',
capibas caperes capiebaris capereris
epistola scribenda erat 'reikjo rayti laik',
capiebat caperet capiebatur caperetur
capiebamur caperemur scribendum erit 'reiks rayti' ir t.t.
capibamus caperemus
capibatis capertis capiebamini caperminl
capiebant caperent capiebantur caperentur 100
Imperattvus Deponentiniai veiksmaodiai
Singularis 2. cape, capito 2. capere, capitor
3. capitor
(Verba dponentia)
3. capito
Verba dponentia yra tokie veiksmaodiai, kurie t u r i neveikiamosios r
Plralis 2. capite, capitote 2. capimini
3. capiuntor ies formas, bet yra veikiamosios ries reikms.
3. capiunto
Inf. praes. capere Inf. praes. capi Deponentiniai v e i k s m a o d i a i t u r i t i k tris pagrindines formas: praesens

Gerundium capiendi Gerundivum capiendus, a, um indicativi passivi, perfectum indicdtivi passivi ir infinitivus praesentis passivi:
Partic. praes. capins, entis hortor, hortatus sum, h o r t a r i 'raginti'. Supyno kamienas gaunamas i antro
sios p a g r i n d i n s formos atmetus dalyvio galn -us: hortat-us (kamienas:
Pastaba. Form daryba i perfekto ir supyno kamien prastin, pagal bendrsias tai
sykles: cpi, ceperam, cpero, captus, a, um sum... hortat-).
ELEMENT L AT 1 N A I dalis M O R F O L O G I J A Veiksmaodis

Deponentiniai v e i k s m a o d i a i gali b t i vis a s m e n u o i : 3) infinitivus futri activi: h o r t a t r u s , a, u m esse. Gerundyvas t u r i pasy

I a s m e n u o t s (bendratis -ari): v i n r e i k m : hortandus 'ragintinas'.
hortor, hortatus sum, hortarl 'raginti', D e p o n e n t i n i v e i k s m a o d i liepiamoji nuosaka padaroma prie infek
arbitror, arbitratus sum, arbitrari 'manyti', to (praesens) kamieno pridedant galn -re (vns. I I asmeniui), - m i n i (dgs.
imitor, imitatus sum, imitari 'pamgdioti', I I asmeniui): horta-re 'ragink', h o r t a - m i n i 'raginkite'. I I I a s m e n u o t s liep. n.
formos t u r i jungiamuosius balsius: -e- (loqu-e-re 'kalbk'), - i - ( l o q u - i - m i n i
I I a s m e n u o t s (bendratis -eri): 'kalbkite').
vereor, veritus sum, verri 'bijoti, gerbti', Verbum finitum f o r m darybos pavyzdys:
fateor, fassus sum, fatri 'prisipainti', l o u o r , l o c t u s sum, l o u i 'kalbti'.

Infekto kamienas loqu- Supyno kamienas loct-

I I I a s m e n u o t s (bendratis - i ) :
Praes. ind. louor Perf. ind. loctus, a, um sum
louor, loctus sum, loui 'kalbti',
Imperf. ind. loubar Plsuamperf. ind. eram
seuor, sectus sum, seui 'sekti',
Fut. I ind. louar Fut. II ind. ero
tor, sus sum, ti 'naudotis',
Praes. coni. louar Perf. coni. sim
I V a s m e n u o t s (bendratis - i r i ) : Imperf. coni. louerer Plsuamperf. coni. essem

orior, ortus sum, oriri 'kilti', Imperativus praesentis louere! louimini!

partior, partitus sum, partiri 'dalyti'.

Verbum infinitum formos:
Miriajai asmenuotei priklauso tie I I I a s m e n u o t s veiksmaodiai, k u r i inf. praes. loui, inf. perf. loctus, a, um esse,
esamojo laiko vienaskaitos I asmuo baigiasi -ior:
inf. fut. loctrus, a, um esse,
patior, passus sum, pati 'ksti', part. praes. louns, entis, part. perf. loctus, a, um,
morior, mortuus sum, mori 'mirti', part.fut. loctrus, a, um,
progredior, gressus sum, gredi 'engti priek'.
gerundivum louendus, a, um,
gerundium louendi.
Jie asmenuojami kaip capior, r. 98.
o d y n u o s e d e p o n e n t i n i v e i k s m a o d i p a g r i n d i n s formos r a o m o s
taip: I a s m e n u o t s - hortor, atus sum, ari (arba h o r t o r , 1), I I a s m e n u o t s - 101

fateor, fassus sum, eri (arba fateor, fassus sum, 2), I I I a s m e n u o t s - l o u o r , Pusiau deponentiniai veiksmaodiai
l o c t u s sum, l o q u i (arba l o u o r , l o c t u s sum, 3), I V a s m e n u o t s - orior, or (Verba smideponentia)
tus sum, i r i (arba orior, ortus sum, 4); priedlini v e i k s m a o d i priedlis Kai kurie v e i k s m a o d i a i yra p u s i a u d e p o n e n t i n i a i (semi 'pusiau'),
r a o m a s t i k pirmojoje formoje: regredior, gressus sum, gredi (skaityti: regre- t. y. infekto kamieno formos b n a veikiamosios ries, o perfekto kamieno -
dior, regressus sum, regredi) 'engti atgal'. neveikiamosios ries (reikm - veikiamosios ries):
Deponentiniai v e i k s m a o d i a i t u r i kelias veikiamsias formas:
audeo, ausus sum, audere '(i)drsti',
1) participium praesentis activi: hortans, antis 'ragins',
gaudeo, gavisus sum, gaudre 'diaugtis',
2) participium futri activi: h o r t a t r u s , a, u m 'raginsis'; pasitaiko ne
taisyklingos darybos form: m o r i t r u s , a, u m 'mirsis', n a s c i t r u s , a, u m soleo, solitus sum, solre 'turti papratim, bti papratusiam',
'gimsis', fldo, fisus sum, fidere 'pasitikti'.
ELEMENT L AT 1 N A I dalis M O R F O L O G I J A Veiksmaodis

Esama ir t o k i v e i k s m a o d i , kurie, b d a m i d e p o n e n t i n i a i , t u r i ne 103

veikiamosios ries infekto kamieno formas ir veikiamosios ries perfekto Veiksmaodis fero, t u l i , l a t u m , ferre 'neti'
kamieno formas: Veiksmaodis fero t u r i dvejopos darybos formas:
1) a t e m a t i n s darybos (be jungiamojo balsio): fer-s, fer-t, fer-tis {praes. ind.
revertor, revert reverti 'grti',
act.), fer, fer-te (imperat. praes.), fer-to, fer-tote (imperat. fut.), fer-ris, fer-tur
dvertor, deverti, dverti usukti, uvaiuoti',
{praes. ind. pass.), fer-rem, fer-res... (imperf. coni. act.), fer-rer, fer-reris...
praevertor, praeverti, praeverti 'perspti',
(imperf. coni. pass.), fer-re (infinit. praes. act.), fer-ri (infinit. praes. pass.);
assentior, assnsi (ir assnsus sum), assentiri 'sutikti, pritarti!
Infekto sistemos formos (kamienas: fer-)
Veriame: revertor 'grtu', reverteris 'grti', revertitur, 'jis grta, reverti- Activum Passivum
m u r 'grtame', r e v e r t i m i n i 'grtate', r e v e r t u n t u r 'jie grta, Praes. ind. Imperf. ind. Praes. ind. Imperf. ind.
imperf. ind. revertbar 'grau, grdavau', fer-6 fer-ba-m, fer-ba-s... fer-or fer-ba-r...
fut. I ind. revertar 'griu', reverteris gri', fer-s Fut.I fer-ris Fut.I
perf. ind. reverti 'sugrau', revertisti 'sugrai', fer-t fer-a-m, fer--s... fer-tur fer-a-r, fer--ris...
plsuamperf. ind. reverteram 'buvau sugrs', Praes. coni. Praes. coni.
fut. II ind. revertero 'bsiu sugrs'. fer-i-mus fer-a-m, fer-a-s... fer-i-mur fer-a-r, fer-a-ris...
fer-tis Imperf. coni. fer-i-mini Imperf. coni.
102 fer-u-nt fer-re-m, fer-r-s... fer-u-ntur fer-re-r, fer-r-ris...
Veiksmaodis possum, p o t u i , posse 'galti' Imperativus
is v e i k s m a o d i s yra padarytas i b d v a r d i o potis, pote 'galingas' ir Singularis 2. fer, fer-to 2. fer-re, fer-tor
v e i k s m a o d i o esse 'bti'. 3. fer-to 3. fer-tor
Praes. ind. Imperf. ind. Praes. coni. Plralis 2. fer-te, fer-tote 2. feri-i-mini
pos-sum pot-eram pos-sim 3. fer-u-nto 3. fer-u-ntor
pot-es pot-eras... pos-sis... Infinit. praes. fer-re Infinit. praes. fer-n
pot-est Gerundium ferendi Gerundivum ferendus, a, um
Futrum I Imperf. coni. Particip. praes. ferns, entis
pos-sumus pot-ero pos-sem
pot-estis pot-eris... pos-ss... 2) t e m a t i n s darybos (su jungiamuoju balsiu, kaip I I I a s m e n u o t s
pos-sunt v e i k s m a o d i ) : fer-i-mus, fer-u-nt (praes. ind. act.), fer-i-mur, fer-i-mini,
fer-u-ntur (praes. ind. pass.) ir t.t.
1. Pot- ilieka tose formose, kurios prasideda balsiu -e-: pot-es, pot-est...;
Perfekto sistemos formos (kamienas t u l - ) : perf. ind. act. t u l i , t u l i s t i , . . . ;
pot-eram...; pot-ero...
perf. coni. act. t u l e r i m , t u l e r i s . . . ; plsuamperf. ind. act. t u l e r a m , tuleras...;
2. Pot- prie s virsta pos- (asimiliacija, r. 16, 2): pos-sum, pos-sumus,
plsuamperf. coni. act. tulissem, t u l i s s s . . . ; fut. I I act. tulero, t u l e r i s . . . ;
pos-sunt; pos-sim...
infinit. perf. act. tulisse; supyno kamienas lat-: particip. perf. pass. latus, a,
3. Bendratyje vietoj pot-esse susidar s u t r a u k t i n forma posse. Palygink
um,particip. fut. act. l a t r u s , a, u m ; perf. ind.pass. latus, a, u m , sum...;perf.
imperfectum coni. possem, posses, posset...
coni. pass. latus, a, u m , sim...;plsuamperf. ind. pass. latus, a, u m , eram...;
4. Perfekto formoje po pot- garsas/pranyksta: p o t - f u i > p o t u i ; i jo da
plsuamperf. coni. pass. latus, a, u m essem;/w(. IIpass. latus, a, u m , ero...;
roma: plsuamperfectum ind. p o t u e r a m , potueras...; futrum II: potuero,
infinit. perf. pass. latus, a, u m esse; infinit. fut. act. l a t r u s , a, u m esse; infinit.
potueris...;perfectum coni. p o t u e r i m , potueris,plsuamperfectum coni. po-
tuissem, p o t u i s s s . . . ; infinitivus perf. potuisse. fut. pass. l a t u m i r i .
ELEMENT L AT I NA I dalis M O R F O L O G I J A Veiksmaodis

104 105

Veiksmaodis eo, ii, itum, Ire eiti' Veiksmaodis fio, factus sum, neri 'tapti, darytis'
E 6 - atematinis v e i k s m a o d i s (ide. aknis ei- / i-). Veiksmaodis fio, factus sum, neri atstoja v e i k s m a o d i o facio, feci,
factum, facere 'daryti' n e v e i k i a m j r.
Infekto sistemos formos Perfekto sistemos formos
(kamienas e- ar i-) (kamienas i-) Infekto sistemos formos Perfekto sistemos formos
Indicatlvus Coniunctivus Indicatlvus Coniunctivus (infekto kamienas fi-) (supyno kamienas fact-)

Praesens Perfectum Indicatlvus Coniunctivus Indicatlvus Coniunctivus

e-6 e-a-m i-I i-eri-m Praesens Perfectum
i-s e-a-s I-sti, iisti i-eri-s fi-o fi-a-m factus, a, u m factus, a, u m
i-t e-a-t i-it i-eri-t fi-s fi-a-s sum... sim...
i-mus e-a-mus i-imus i-eri-mus fi-t fi-a-t
i-tis e-a-tis I-stis, iistis i-eri-tis
fi-mus fi-a-mus
e-unt e-a-nt i-erunt i-eri-nt fi-tis fi-a-tis
Imperfectum Plsuamperfectum fl-unt fi-a-nt
i-ba-m i-re-m i-era-m I-ssem, iissem
Imperfectum Plsuamperfectum
i-ba-s I-r-s i-era-s I-sses, iisses
fi-eba-m fi-ere-m factus, a, u m factus, a, u m
i-ba-t i-re-t i-era-t I-sse-t
fi-eba-s fi-er-s eram... essem...
I-ba-mus i-r-mus i-era-mus I-ss-mus
fi-ba-t fi-ere-t
i-ba-tis i-r-tis i-era-tis I-sse-tis
fi-eba-mus fi-ere-mus
i-ba-nt i-re-nt i-era-nt I-sse-nt
fi-eba-tis fi-ere-tis
Futrum I Futrum II
i-er-o fi-eba-nt fi-ere-nt
I-b-o
I-b-i-s i-eri-s Futrum I Futrum II

i-b-i-t i-eri-t fi-a-m factus, a, u m

i-b-i-mus i-eri-mus fi-e-s ero...

i-b-i-tis i-eri-tis fi-e-t
i-b-u-nt i-eri-nt fi-e-mus
Imperat. praes. i, ite fi--tis
fut. ito, Ito fi-e-nt
Itote, eunto
Imperat. praes.fi,fi-te;Infinit. praes. fi-er-i;
infinit. perf. factus, a, um esse; infinit. fut. fut-
Infinit. praes. Ire Infinit. perf. Isse, iisse
rus, a, um esse arba fore; Infinit. fut. pass. factum
iri; partic. perf. pass. factus, a, um.
fut. itrus, a, u m esse
Particip. praes. iens, euntis Particip. fut. itrus, a, u m 106

Gerundivum eundus, a, u m Veiksmaodiai volo, nolo, malo

Gerundium eundi volo, volui, velle 'norti',
nolo, nolui, nolle 'nenorti',
1. Perfekto forma Isti < iisti, istis < iistis.
2. B e a s m e n i k a i vartojama: itur einama; itum est 'eita, nueita; eundum malo, m a l u malle 'labiau norti'.

est 'eitina, reikia eiti'. Nolo kils i ne-volo, malo - i magis volo.
ELEMENT LATINA I dalis M O R F O L O G I J A Veiksmaodis

Infekto sistemos formos 107

Indicatlvus Imperativus Veiksmaodis edo, edi, esum, esse (edere) Valgyti, sti'
Praesens Sis v e i k s m a o d i s kadaise buvo atematinis (aknis -ed, plg. liet. da), v
vol-o nol-o mal-6 noli, nolito liau v i r t o tematiniu, taiau a t e m a t i n s infekto sistemos formos i r vliau buvo
vi-s non vis ma-vis nolito vartojamos greta t e m a t i n i .

vul-t non vult ma-vult nolite, nolitote Indicatlvus Praes. ed-o, s, st, ed-i-mus, stis, ed-u-nt
vol-u-mus nol-u-mus mal-u-mus nolunto Imperf. ed-ba-m, ed-ba-s...
vul-tis non vultis ma-vultis Volo ir malo imperatyvo neturi Fut. I. ed-a-m, ed- -s...
vol-u-nt nol-u-nt mal-u-nt Coniunctivus Praes. ed-a-m, ed- a-s...
Imperfectum Imperf. ssem, sses, sset, essmus, sstis, ssent
vol-ba-m nol-ba-m mal-ba-m Imperat. s, sto pl. II este, stote
sg-II
vol-ba-s nol-ba-s mal-ba-s sg. III sto pl. III edunto
ir t.t. ir t.t. ir t.t. Infinit. praes. esse
Futrum I
vol-a-m nol-a-m mal-a-m Pasitaiko atematins darybos praesens ind. pass. estur 'yra d a m a , imper
vol--s nol--s mal--s Verbum infinitum fectum coni. pass. esstur ' b t d a m a ' i r pan.

ir t.t. ir t.t. ir t.t. f velle Pastaba. Vlesniuose tekstuose vietoj aukiau pateiktj (tamsesniu riftu) atematini
form randame tematins darybos pakait:
Coniunctivus infinit. praes. \ nolle
[ malle praes. ind. edo, edis, edit, dimus, editis, edunt;
Praesens
mal-i-m imperf. coni. ederem, eders, ederet;
vel-i-m nol-i-m
infinit. praes. edere.
vel-I-s nol-I-s mal-i-s partic. praes. r volns, entis

vel-i-t nol-i-t mal-i-t 1 nolens, entis Perfekto sistemos formos daromos reguliariai.
vel-i-mus nol-I-mus mal-I-mus

vel-i-tis nol-I-tis mal-I-tis gerundium f volendi 108

vel-i-nt nol-i-nt mal-i-nt nolendi Veiksmaodis do, dedi, datum, dare 'duoti'
Imperfectum [ malendi
Sis v e i k s m a o d i s isiskiria i vis I a s m e n u o t s v e i k s m a o d i savo ka
vel-le-m nol-le-m mal-le-m
miengalio t r u m p u o j u balsiu -a-. Lytyse das 'duodi', da 'duok', dans ' d u o d s '
vel-l-s nol-l-s mal-le-s ilgasis balsis yra a n t r i n s kilms, atsirads dl to, kad l o t y n kalba veng t r u m
vel-le-t nol-le-t mal-le-t pj balsi vienskiemeniuose k i r i u o t u o s e odiuose.
vel-l-mus nol-l-mus mal-l-mus
Praes. ind. act.
vel-l-tis nol-l-tis mal-le-tis
Sg. do Pl. da-mus
vel-le-nt nol-le-nt mal-le-nt
da-s da-tis
da-t da-nt
Perfekto sistemos formos daromos reguliariai:
Infinit. da-re
volu-i, -eram, -ero, -erim, -issem, r volu-isse, Partic. praes. dans, antis
nolu i , -eram, -ero, -erim, -issem, Infinitivus nolu-isse, Praes. coni.: dem, des, det, dmus, dtis, dent, greta j vartojamos archajins formos duim,
malu-i, -eram, -ero, -erim, -issem. l malu-isse. duis, duit, duint ir duam, duas, duat, duant.
100 ELEMENT L AT I N A I dalis M O R F O L O G I J A Prieveiksmis

109
Trkstamieji veiksmaodiai (Verba dfectiva) ADVERBIUM
iai grupei priklauso tie veiksmaodiai, kurie neturi visos asmenavimo
110
sistemos. B d i n g e s n i i j yra:
Prieveiksmiai skirstomi s e n y b i n i u s (pirminius) ir n a u j y b i n i u s (ve
1) perfektiniai v e i k s m a o d i a i coepi, m e m i n i , o d i , turintys t i k perfekto
dinius i daiktavardi, b d v a r d i ar dalyvi, skaitvardi, vardi).
sistemos laikus (j perfektas gali b t i vartojamas esamojo laiko reikme):
S e n y b i n i a i prieveiksmiai: i a m 'jau', semper 'visada', s i m u l 'kartu', fere
coepi, coepisse 'pradedu, pradjau, 'beveik', eras 'rytoj', c r 'kodl', n i m i s 'per daug' ir kt.
memini, meminisse 'atsimenu, atsiminiau', Naujybiniai prieveiksmiai, susidar vykstant prieveiksmjimo (ad-
odi, odisse 'ne(ap)keniu'. verbializacijos) procesui, pagal k i l m skirstomi :
1) d a i k t a v a r d i n i u s : m e r i t o 'pelnytai', i r e 'teistai', c a s 'atsitiktinai,
Indicatlvus 2) b d v a r d i n i u s : multum 'daug', facile 'lengvai', bene 'gerai', eito
Perfectum coepi... memini... odi... 'greitai',
Plsuamperfectum coeperam... memineram... oderam... 3) s k a i t v a r d i n i u s : bis 'dukart', p r i m u m 'pirma, p r i m o 'pirmiausia,
Futrum II coepero... meminero... odero... i m p r i m i s 'pirmiausia',
Coniunctivus 4 ) v a r d i n t u s : hie 'ia, i b i 'ten, tot 'tiek'.
Perfectum coeperim... meminerim... oderim... S u d u r t i n i a i prieveiksmiai yra atsirad i odi samplaik: hodie 'ian
Plsuamperfectum coepissem... meminissem... odissem... dien' (i hoc die), p r i d i 'dien anksiau, ivakarse' (i priore die), antea 'prie
Infinitivus perfecti tai' (i ante ea), postea 'po to' (i post ea), interea 'tuo tarpu' (i inter ea),
coepisse meminisse odisse a d h c 'dar vis' (i ad h c ) , magnopere 'labai' (i magno opere).

Pastaba. Be to, nuo veiksmaodio coepi aptinkamas participium perfecti passivi coeptus,
111
a, um; nuo odi - participium futri: osrus, a, um; nuo memini - imperativus futri: memento,
mementote.
Bdvardiniai prieveiksmiai
2) v e i k s m a o d i a i aio, i n u a m , turintys t i k kai kurias formas. Dariausia g r u p - b d v a r d i n i a i prieveiksmiai. Jie daromi prie b d v a r d i o
I n u a m 'sakau, tariu' vartojamas spraustas tiesiogin kalb. D a n i a u kamieno pridedant tokias galnes:
pasitaikanios formos: 1) galn - darant i I - I I l i n k s n i u o i b d v a r d i :
praes. ind. act. inuam, inuis, inuit,
longus long-i: long- 'ilgai, toli',
perf. ind. act. inuit.
latus -> lat-I: lat- 'plaiai',
T r k s t a m a s i s v e i k s m a o d i s aio 'sakau, t v i r t i n u ' t u r i : liber liber-i: liber- 'laisvai',
praes. ind. act. aio, ais, ait, - , aiunt, pulcher - pulchr-i: pulchr- 'graiai';
imperf. ind. act. aibam, aibas ir t.t.,
perf. ind. act. ait, 2) galn -iter darant i I I I linksniuots b d v a r d i :
praes. coni. - , aias, aiat, - , - , aiant,
fortis -> fort-is: fort-iter 'narsiai',
partic. praes. ains, entis.
brevis > brev-is: brev-iter 'trumpai',
Pastaba. Prie trkstamj veiksmaodi priklauso: av, avte (imperat.) 'sveikas, svei
acer aer-is: aer-iter 'atriai',
ki'; fari 'kalbti' - fatur, fantur (praes. ind. pass.), fabor, fabitur (fut. I ind. pass.), fatus (partic.
perf. pass.), fare (imperat), fandus (gerundivum), fandi (gerundium); quaeso 'praau', quaesumus felix flic-is: flic-iter 'laimingai';
'praome'.
102 ELEMENT LAT1NA I dalis M O R F O L O G I J A Prieveiksmis 103

3) galn -er darant i t I I I linksniuots b d v a r d i (ar dalyvi), k u r i 113

kamienas baigiasi nt-:
Skaitvardiniai prieveiksmiai
sapins, sapient-is: sapient-er 'imintingai',
diligns, diligent-is: diligent-er stropiai'. (Adverbia numeralia)
Semel Vien kart, viensyk'; bis 'dukart, dusyk'; ter 'triskart'; uater 'ke
Pastaba. Istorikai prie III linksniuots bdvardi (ar dalyvi) buvo pridtas formantas
turis kartus'; quinquies 'penkis kartus'; sexies 'eis kartus'; septies 'septynis
-ter, plg. audax, audac-is 'drsus' - audac-ter 'drsiai': 1) prie i - k a m i e n i : acri-ter, gravi-ter,
forti-ter, flici-ter; 2) prie n t - k a m i e n i : sapient-ter > sapienter, diligent-ter > diligenter. kartus'; octis 'atuonis kartus'; novies 'devynis kartus'; decies 'deimt kart';
vicis 'dvideimt kart'; tricies 'trisdeimt kart'; uadragis ' k e t u r i a s d e i m t
112
kart'; quinquagies ' p e n k i a s d e i m t kart'; sexagis 'eiasdeimt kart'; sep-
Prieveiksmiai i sustabarjusi tuagies 'septyniasdeimt kart'; o c t o g i s 'atuoniasdeimt kart'; n o n a g i s

linksni 'devyniasdeimt kart'; centies 'imt kart'; ducenties 'du imtus kart'; tre-
centis 'tris imtus kart'; uadringenties 'keturis imtus kart'; quingentis
Prieveiksmiai gali b t i vairi linksni kilms:
'penkis i m t u s kart'; sescentis 'eis imtus kart'; septingenties 'septynis
1) i sustabarjusiu niekatrosios g i m i n s vienaskaitos galininko:
imtus kart'; octingenties atuonis imtus kart'; nongentis 'devynis imtus
multum 'daug', parum 'maai', primum 'pirma', kart'; milies 'tkstant kart'.
paulum 'maai', nimium 'per daug', iterum 'vl', Skaitvardiniai prieveiksmiai (pradedant quinquies) padaromi pridedant
facile 'lengvai', impn 'nebaudiamai', saepe 'danai'. prie skaitvardio aknies afiks -ies, kartais -iens.

2) su galne -6 (i vienaskaitos abliatyvo): 114

sero 'vlai',
crbro 'danai', subito 'staiga',
{vardiniai prieveiksmiai
raro 'retai', primo 'pirmiausia. (Adverbia pronominalia)
Pastaba. Dalis prieveiksmi turi dvejopas formas: cert ir certo 'tikrai', vr ir vro 'i {vardiniai prieveiksmiai yra sustabarjusios vardi formos.
tikrj'. 1. I p a r o d o m j vardi hic, iste, ille, is, idem yra kil vardiniai
3) su galne - i m (i i - k a m i e n i vienaskaitos galininko): prieveiksmiai:

partim 'i dalies', passim 'visur', hic 'ia'; hc ' ia, en'; hinc 'i ia'; hac 'ioj pusj, iuo keliu',
sparatim 'atskirai', praesertim 'ypa, statini 'tuojau'. istic 'ten'; istc ' ten'; istinc 'i ten'; istac 'ten, tuo keliu'.

ios ries prieveiksmiai d a n a i t u r i skirstomj reikm: illic 'ana kur, ten; illc 'ten link'; illinc 'i ten; illac 'ten, anoj pusj, anuo keliu',

nominatim 'vardais, pavardiui', generatim giminmis, pagiminiui', ibi 'ten'; eo '() ten; inde 'i ten; eadem 'tuo paiu keliu, toj paioj pusj, ten pat';

tribtim 'tribomis', viritim 'po vyr'. ibidem 'ten pat'; eodem 'ten pat, () ten'; indidem 'i ten pat'.

4) su galne -tus (i senovinio abliatyvo):
intus 'viduj', penitus 'viduj', funditus 'i pat pamat',
radicitus 'i akn, i paakns', antiuitus 'i seno, nuo sen laik'.
Su parodomaisiais vardiais susij prieveiksmiai: nunc 'dabar, nnai', tum, tune 'tada, tuo
met', tam 'taip', tot 'tiek', ita 'taip, tuo bdu', item 'taip pat', itidem 'ir taip pat', sic 'taip, tuo bdu'.
2. I klausiamj bei s a n t y k i n i vardi yra kil prieveiksmiai:

quo '() kur', qua 'kur, kuriuo keliu', uando 'kada,

5) i senovinio liokatyvo:
u o m o d o 'kokiu bdu, kaip, quot 'kiek', uotins 'kiek kart',
domi 'namie', humi 'emai', vesperi 'vakare',
di 'ilgai', interdi 'dien, dienos metu', noct 'nakia, nakties metu'. quam 'kaip', ubi 'kur', unde 'i kur'.
 ELEMENT L AT I N A I dalis M O R F O L O G 1 I A P r i e l i n k s n i s 105

3. I neapibriamj vardi susidar neapibriamieji prieveiksmiai: Positivus Comparativus Superldtivus

1) quo 'kur nors', quoquo ' bet kur', quaqua 'bet kur, bet kuriuo keliu,
long 'ilgai' longius 'ilgiau' longissim 'ilgiausiai,
nusquam ' niekur'; labai ilgai'
2) quando 'kada nors', quandoque 'kakada', quondam 'kitados', unquam pulchrius 'graiau' pulcherrime graiausiai,
pulchre graiai'
'bet kada', nunquam 'niekada'; labai graiai'
3) uspiam, u s u a m 'kur nors', ubique, ubivis, ubilibet 'bet kur', sque fortiter 'narsiai' fortius 'narsiau' fortissime 'narsiausiai,
'visur kur', nusquam 'niekur'; labai narsiai'
4) quamvis, quamlibet 'kaip nors, k o k i u nors bdu', utcunque 'kaip nors', acriter 'atriai' acrius 'atriau' acerrim 'atriausiai,
utique 'visaip'; labai atriai'
5) alicubi 'kur nors', alicunde 'i kur nors', aliquo '() kur nors', aliqua facile 'lengvai' facilius lengviau' facillime 'lengviausiai,
'kuriuo nors b d u , kaip nors', aliquando 'kada nors', aliquotiens 'kelet syki', labai lengvai'
aliter 'kitaip'; sapienter 'imintingai' sapientius 'imintingiau' sapientissime 'imintin
6) ubicunque 'bet kur', quacunque 'kuriuo nors keliu', quocunque ' bet giausiai, labai imintingai'
kur', undecunque 'i bet kur', quandocunque 'kada nors', quotienscunque
I supletyvini b d v a r d i gaunamos supletyvins p r i e v e i k s m i laipsni
'kada ir kiek k a r t b t , kiekvien k a r t kai', quomodocunque 'kad ir k a i n
formos:
kaip bt'.
Positivus Comparativus Superldtivus
Sudtiniuose sakiniuose vardiniai prieveiksmiai gali sudaryti santykini
bene 'gerai' mlius 'geriau' optime geriausiai, labai gerai'
bei atliepiamj poras:
male 'blogai' peius 'blogiau' pessim 'blogiausiai, labai blogai'
ubi 'kur' - ibi 'ten',
magnopere 'labai' magis 'labiau' maxime 'labiausiai, labai daug'
unde 'i kur' - inde 'i ten,
parum 'maai' minus 'maiau' minime 'maiausiai, labai maai'
quo ' kur' - eo ' ten,
multum 'daug' pls 'daugiau' plurimum 'daugiausia, labai daug'
quantum 'kiek' - tantum 'tiek',
quam 'kaip' - tam 'taip',
uotiens 'kiek kart' - totiens 'tiek kart'.

Pavyzdiai: Ibi semper est victoria, ubi concordia est 'Ten visada b n a
PRIELINKSNIS
PRAEPOSITIO
pergal, kur yra santarv'. Quot servi, tot hosts 'Kiek verg, tiek prie'. 116

115 Prielinksniai su galininku

Prieveiksmi laipsniavimas Dauguma l o t y n kalbos p r i e l i n k s n i valdo galinink (acc):

Prieveiksmiai, kaip ir bdvardiai, gali b t i laipsniuojami. Prieveiksmi ante 'prie' (laiko ir vietos reikme):
a u k t e s n y s i s l a i p s n i s (g. comparativus) yra toks pat, kaip niekatrosios g i ante Christum 'prie Krist',
m i n s b d v a r d i auktesnysis laipsnis (prieveiksmiu eina auktesniojo laips ante ianuam stare 'stovti prie duris';
nio niekatrosios g i m i n s acc. sg.).
apud 'pas, prie':
Prieveiksmi a u k i a u s i a s i s l a i p s n i s (g. superldtivus) daromas b d
vardio aukiausiojo laipsnio formos galn -us pakeiiant prieveiksmio ga apud Romanos 'pas romnus',
l n e -e. pugna apud Cannas 'mis prie Kan';
106 ELEMENT L ATI NA I dalis M O R F O L O G I J A Prielinksnis 107

ad prie, pas, i k i , f: 117

urbs sita ad mare 'miestas prie jros',
Prielinksniai su abliatyvu
ad parentes redire 'grti pas tvus',
Abliatyvo reikalauja ie prielinksniai:
ad Kalendas Graecas 'iki graikik Kalend' (niekada),
ad astr ' vaigdes', a (ab, abs) 'nuo, i':

ad omnia pararus 'viskam pasirengs'; a principio 'nuo pradios',

ab urbe condita 'nuo miesto krimo',
per 'per': abs t 'nuo tavs';
per provinciam iter facere 'keliauti per provincij',
per totam vitam 'per vis gyvenim', eum 'su':

per multos annos 'daug met', eum patre ambulare vaikioti su tvu',
per litteras certiorem facere 'ratu praneti'; eum hostibus pugnare 'kovoti su prieais',
mcum 'su manim';
post 'po, u' (laiko ir vietos reikme):
e (ex) 'i':
post negotium icundum otium 'po darbo malonu pailsti',
post longum tempus po ilgo laiko', ex libris 'i knyg',
post m erat Aegina, ante m Megara 'u mans buvo Aigina, prie mane - haec rs r publica vidtur esse sis dalykas atrodo naudingas valstybei';
Megara';
de 'nuo, i, apie':
c i r c u m , circa 'aplink, apie':
d tcto dscendere 'nulipti nuo stogo',
terra circum axem s convertit 'em sukasi apie a',
d finibus exire 'ieiti i krato',
circa eandem horam 'apie (madaug) t pai valand;
d lupo narrare 'apie vilk pasakoti';
contra 'prie': p r o 'dl, u':

contra tyrannum 'prie tiron'; pro forma 'dl formos, formaliai',

pro memoria 'dl atminimo, atminimui',
inter 'tarp': pro patria pugnare 'kovoti dl tvyns';
inter lnam et terram 'tarp mnulio ir ems',
sine 'be, iskyrus':
inter homins 'tarp moni';
sine cra 'be rpesio',
trans 'per, kit pus, u, kitoje pusje':
sine causa 'be prieasties',
misit eum trans Rhodanum 'pasiunt j u Rodano (= Ronos)',
sine ira et studio 'be pykio ir alikumo';
Germani trans Rhnum incolunt germanai gyvena anapus Reino'.
prae 'prieais, dl':
Su galininku eina: adversus 'prie, prieais', citra, eis 'iapus', erga 'prie',
prae s agere 'prieais save varyti',
extra 'u', infra 'po, emiau, apaioj', intra 'viduje, vid', i x t a salia, arti, pa
prae lacrimis seribere non potest 'dl aar nebegali rayti'.
gal', ob 'dl'; p e n s 'pas, prie', praeter 'be, iskyrus', prope 'arti, beveik', propter
'dl', secundum 'pagal, palei, tuoj po', supra 'vir, ant', ultra 'u, anapus, vir', Su abliatyvu eina: coram 'akivaizdoje, prie', clam 'slapta nuo', tenus 'iki',
versus 'link, linkui'. palam 'prie'.
ELEMENT L AT I N A I dalis M O R F O L O G I J A Veiksmaodis

2. Infinitivus praesentis passivi ( e s a m o j o l a i k o n e v e i k i a m o s i o s r arandus, aranda, a r a n d u m artinas' - gerundivum; arandi, arando, a r a n d u m ,

i e s b e n d r a t i s ) daroma prie infekto kamieno pridedant g a l n - r i ( I I I asme arando - gerundium.
nuotei - i ) : Gerundijus daromas prie infekto kamieno pridedant priesag - n d - ( I - I I
asmenuotei), -end- ( I I I - I V asmenuotei):
lauda-: lauda-ri 'bti giriamam,
doce-: doce-ri 'bti mokomam', lauda-re: lauda-nd-i gyrimo',
mitt-: mitt-i 'bti siuniamam. haber-re: habe-nd-i 'turjimo',
leg-ere: leg-end-i 'rinlcimo, skaitymo',
Pastaba. I, II, IV asmenuots esamojo laiko abi bendratys skiriasi viena nuo kitos tik ga
lns balsiu: laudare - laudari, docre - docri, audire - audiri. Treiosios asmenuots skirtumas audi-re: audi-end-i 'klausymo'.
didesnis: mitt-ere 'sisti', mitt-i 'bti siuniamam'.
Gerundijus yra niekatrosios g i m i n s I I l i n k s n i u o t s v e i k s m a o d i n i s daik
3. Infinitivusperfecti activi ( b t o j o l a i k o v e i k i a m o s i o s r i e s b e n
tavardis, turintis t i k keturis netiesioginius vienaskaitos linksnius; v a r d i n i n k
d r a t i s ) daroma prie perfekto kamieno pridedant -isse:
atstoja bendratis (inf. praes. act.): legere t i l e est 'skaityti naudinga'.
laudav-i: laudav-isse,
Nom. -
habu-I: habu-isse,
Gen. legendi 'skaitymo',
fu-i: fu-isse.
Dat. legendo 'skaitymui',

4. Infinitivus perfecti passivi (btojo laiko neveikiamosios ries Acc. legendum 'skaityti', ad legendum 'skaitymui, skaityti',

b e n d r a t i s ) daroma i participium perfecti passiviir esse: Abi. legendo 'skaitymu, skaitydami',

docendo discimus 'mokydami mokoms'.
laudatus, a, um esse,
Pastaba. Istorikai gerundijus atsirado i gerundyvo, jo reikiamybs reikmei susilpnjus.
lctus, a, um esse.

5. Infinitivus futri activi (bsimojo laiko veikiamosios ries Verbum finitum

b e n d r a t i s ) daroma i participium futri activi i r esse: 76
laudatrus, a, um esse, Asmenuojamj veiksmaodio form daryba
lctrus, a, u m esse. Asmenuojamosios v e i k s m a o d i o formos padaromos dviem bdais:
1) prie infekto ar perfekto kamieno pridedamos a s m e n galns i r prie
6. Infinitivus futri passivi ( b s i m o j o l a i k o n e v e i k i a m o s i o s ries sagos;
b e n d r a t i s ) daroma i supyno i r i r i : 2) sudaromos s u d t i n s s a m p l a i k i n s formos: laudatus sum 'esu pagirtas',
laudatum i r i , laudatus eram 'buvau pagirtas', laudatus ero ' b s i u pagirtas'.
lctum i r i . A s m e n galns
Pastaba. Sudtini samplaikini bendrai esse yra pagalbinio veiksmaodio bti" esa Sg. I asmuo II III Pl. I asmuo II III
mojo laiko bendratis, iri - veiksmaodio ire 'eiti' infinitivus praesentis passivi.
Activum -6, -m -s -t -mus -tis -nt
75 Passivum -or, -r -ris -tur -mur -mini -ntur
Gerundijus (Gerundium) Perfectum indicativi activi yra vienintelis laikas visoje verbum finitum for
Gerundijus - v e i k s m a o d i n i s d a i k t a v a r d i s , reikiantis veiksmo eig:
m sistemoje, turintis ypatingas galnes:
tempus a r a n d i arimo laikas', ars d i c e n d i 'kalbjimo menas', modus v i v e n d i
'gyvenimo bdas'. Savo forma gerundijus niekuo nesiskiria nuo niekatro Sg. I asmuo II III Pl. I asmuo II III
sios g i m i n s vienaskaitos gerundyvo - r e i k i a m y b s d a l y v i o (r. 73, 4): -i -isti -it -imus -istis -runt
ELEMENT L AT I N A I dalis M O R F O L O G I J A Veiksmaodis

77. 2) antrosios, treiosios ir ketvirtosios a s m e n u o i v e i k s m a o d i a m s prie

Asmenuojamj veiksmaodi form kamieno dedama priesaga -a- ir galns:

daryba i infekto kamieno vide-re: vide-a-m 'matyiau', vide-a-nt 'jie matyt',

Praesens indicativi activi et passivi daroma prie infekto kamieno pride vide-a-r 'biau matomas', vide-a-ntur 'jie bt matomi'.
dant veikiamosios ar neveikiamosios ries galnes.
Pastaba. Veikiamosios ries vienaskaitos I asmens galn -o, neveikiamosios ries -or. 79
Vienaskaitos I asmenyje I a s m e n u o t s v e i k s m a o d i kamiengalio balsis Imperfectum'indicativi activi et passivi daroma prie infekto kamieno p r i
-a- susilieja su galne: dedant priesagas:
*lauda-o > laudo 'giriu' 1) -ba- - I - I I asmenuotei,
*lauda-or > laudor 'esu giriamas'. 2) -eba- - I I I - I V asmenuotei ir galnes:

lauda-re: lauda-ba-m 'gyriau, girdavau',

I I I a s m e n u o t j e tarp kamieno ir galns s p r a u d i a m i jungiamieji balsiai.
Daugumoje a s m e n b n a jungiamasis balsis - i - : landa-ba-mus 'gyrme, girdavome',
lauda-ba-r 'buvau (bdavau) giriamas',
leg-ere: leg-6 'skaitau', leg-i-mus 'skaitome',
lauda-ba-mur 'buvome (bdavome) giriami',
leg-i-s 'skaitai', leg-i-tis 'skaitote',
audi-re: audi-ba-m 'klausiau, klausydavau',
leg-i-t 'skaito',
audi-ba-mus 'klausme, klausydavome',
Prie r jungiamasis balsis b n a -e-: audi-ba-r 'buvau (bdavau) girdimas',
audi-ba-mur 'buvome (bdavome) girdimi'.
leg-or 'esu renkamas',
leg-e-ris esi renkamas'. 80
Imperfectum coninctivi activi et passivi daroma prie infekto kamieno
Prie n t jungiamasis balsis b n a -u-:
pridedant priesag -re- ir galnes ( I I I a s m e n u o t s visuose asmenyse b n a j u n
leg-u-nt 'jie skaito', giamasis balsis -e-):
leg-un-tur 'jie yra renkami'.
lauda-re: lauda-re-m giriau', lege-re: leg-e-re- m 'skaityiau',
Jungiamasis balsis - u - yra s p r a u d i a m a s ir I V a s m e n u o t s daugiskaitos lauda-re-r 'biau giriamas', leg-e-re r 'biau renkamas'.
I I I asmenyje:
81
audi-u-nt 'jie klauso',
Futrum I activi et passivi daroma prie infekto kamieno pridedant
audi-u-ntur 'jie yra klausomi'.
priesagas:

78 1) -b- I - I I asmenuotei:

Praesens coninctivi activi et passivi daroma i infekto kamieno: lauda-re: lauda-b-o 'girsiu',
1) pirmosios a s m e n u o t s kamiengalio bals a- pakeiiant priesaga --ir lauda-b-i-s girsi',
pridedant galnes: lauda-b-u-nt 'jie girs',
lauda-re: laude-m 'giriau', lauda-b-or 'bsiu giriamas',
laude-r 'biau giriamas'. lauda-b-e-ris 'bsi giriamas'.

Pastaba. Po balsini priesag sg. I visada turi galn -m (neveik, r. - -r), po priebalsini Pastaba. Prie asmen galnes atsiranda tie patys jungiamieji balsiai -i-, -e-, -u-, vartoja
priesag bna galn -o (neveik, r. - -or). mi pagal tas paias taisykles kaip esamajame laike (praesens indicativi), r. 77.
ELEMENT LATINA I dalis M O R F O L O G I J A Veiksmaodis

2) I I I - I V asmenuotei vienaskaitos I asmenyje dedama priesaga -a-, visuo

lauda-re 'bk giriamas',
se kituose - priesaga -e- i r galns:
lauda-mini 'bkite giriami',
leg-ere: leg-a-m skaitysiu', leg-e-re 'bk renkamas' (prie r - -e-),
leg-e-s 'skaitysi', leg-i-mini 'bkite renkami' (-i-).
leg-e-nt 'jie skaitys',
leg-a-r 'bsiu renkamas', 84
Imperativus futri activi (bsimojo laiko veikiamosios ries liepiamoji
leg-e-ris 'bsi renkamas',
nuosaka) daroma prie infekto kamieno pridedant galnes:
leg-e-ntur 'jie bus renkami'.
sg. I I -to: lauda-td, leg-i-to (-i-),
sg. I I I -to: lauda-to, leg-i-to (-i),
Imperativus pl. I I -tote: lauda-tote, leg-i-tote (-i-),
82
pl. I I I -nto: lauda-nto, leg-u-nto, audi-u-nto (-u-).
Imperativus praesentis activi (esamojo laiko veikiamosios ries liepia
m o j i nuosaka) sg. I I asmuo yra grynas infekto kamienas, gaunamas i esamojo
85
laiko bendraties atmetus jos g a l n ( I I I a s m e n u o t j e pridedama -e):
Imperativus futri passivi (bsimojo laiko neveikiamosios ries liepia
lauda-re: lauda girk', m o j i nuosaka) daroma prie infekto kamieno pridedant galnes: -tor (sg. II):
vide-re: vide 'irk', lauda-tor, leg-i-tor ( - i - ) ; -ntor (pl. II): lauda-ntor, leg-u-ntor, audi-u-ntor
leg-e-re: leg-e 'rink, skaityk', (-u-).
audi-re: audi 'klausyk'.
Asmenuojam veiksmaodio form
Daugiskaitos I I asmuo daromas prie infekto kamieno pridedant g a l n daryba i perfekto kamieno
-te (plg. lietuvi k.). I I I a s m e n u o t j e dar s p r a u d i a m a s jungiamasis balsis - i - : 86

lauda-te 'girkite', Perfectum indicativi activi daromas prie perfekto kamieno pridedant per
fekto galnes:
vid-te 'irkite',
leg-i-te 'rinkite, skaitykite', laudav-i 'pagyriau', laudav-imus,
audi-te 'klausykite'. laudav-isti, laudav-istis,
laudav-it, laudav-runt.
Pastaba. Penki veiksmaodi (dico, dco, facio, fero, sum) liepiamosios nuosakos
sg. II turi gryn akn: dic, dc, fac, fer, es; pl. II - be jungiamojo balsio, tik fer-te, es-te, bet:
87
dic-i-te, dc-i-te, fac-i-te.
Perfectum coninctivi activi daromas prie perfekto kamieno pridedant
Kategoriko draudimo formos daromos i nori 'nenork', nolite 'ne
priesag - e r i - ir galnes:
norkite' i r pamatinio v e i k s m a o d i o bendraties:
laudav-eri-m 'biau pagyrs',
noli laudare 'negirk', laudav-eri-s ir t.t.
nolite laudare 'negirkite'.
88
83 Plsuamperfectum indicativi activi daromas prie perfekto kamieno p r i
Imperativus praesentis passivi (esamojo laiko neveikiamosios ries lie dedant priesag -era- i r galnes:
piamoji nuosaka) daroma prie infekto kamieno pridedant: sg. II - g a l n -re, laudav-era-m 'buvau pagyrs',
pl. II - g a l n - m i n i : laudav-era-s ir t.t.
 I dalis M O R F O L O G I J A v eiksmaodis
ELEMENT LATINA

89 95
Plsuamperfectum coninctivi activi daromas prie perfekto kamieno Futrum I I passivi daromas i participium perfecti passivi ir esse futurm I:
pridedant priesag -iss- i r galnes: laudatus, a, um ero 'bsiu pagirtas',

laudav-isse-m 'biau pagyrs', laudatus, a, um eris ir t.t.

laudav-iss-s ir t.t. Veiksmaodi asmenavimo s c h e m r. 96-97.

96
90
Veiksmaodis sum, fui, - , esse 'bti'
Futrum I I activi daromas prie perfekto kamieno pridedant priesag
-er- (sg. I), -eri- (visiems kitiems asmenims) i r galnes: Infekto sistemos formos (kamienas es- / s-) Perfekto sistemos formos (kamienas fu-)
Indicdtivus Coniunctivus Indicdtivus Coniunctivus
laudav-er-o 'bsiu pagyrs', Praesens Perfectum
laudav-eri-s ir t.t. sum s-i-m fu-i fu-eri-m
es s-i-s fu-isti fu-eri-s
Sudtins samplaikins darybos es-t s-i-t fu-it fu-eri-t

veiksmaodi formos s-u-mus

es-tis
s-I-mus
s-I-tis
fu-imus
fu-istis
fu-eri-mus
fu-eri-tis
91 s-u-nt s-i-nt fu-erunt 1
fu-eri-nt
Perfectum indicativi passivi daroma i participium perfecti passivi ir pagal Imperfectum Plsuamperfectum
binio v e i k s m a o d i o esse esamojo laiko: er-a-m es-se-m fu-era-m fu-isse-m
er-a-s es-se-s fu-era-s fu-isse-s
laudatus, a, um sum esu pagirtas',
er-a-t es-se-t fu-era-t fu-isse-t
laudatus, a, um es ir t.t. er-a-mus es-s-mus fu-era-mus fu-isse-mus
er-a-tis es-se-tis fu-era-tis fu-iss-tis
92 er-a-nt es-se-nt fu-era-nt fu-isse-nt
Perfectum coninctivi passivi daromas i participium perfecti passivi i r Futrum I Futrum II
esse praesens coninctivi: er-6 fu-er-o
er-i-s fu-eri-s
laudatus, a, um sim 'biau pagirtas', er-i-t fu-eri-t
laudatus, a, um sis ir t.t. er-i-mus fu-eri-mus
er-i-tis fu-eri-tis
93 er-u-nt fu-eri-nt

Plsuamperfectum indicativi passivi daromas i participium perfecti Imperat. praes. es, este
Imperat. fut. esto, esto
passivi ir esse imperfectum indicativi:
estote, sunto
laudatus, a, um eram 'buvau pagirtas', Infinit. praes. es-se Infinit. perfecti fu-isse
laudatus, a, um eras ir t.t. Infinit. futri futrus, a, um esse
arba fore
94 ' Greta furunt vartojama fuere ir fuerunt.

Plsuamperfectum coninctivi passivi daromas i participium perfecti Dalyviai (participia): esamojo laiko veikiamasis dalyvis (partic. praesen
passivi ir esse imperfectum coninctivi: tis act.) vartojamas t i k priedliniu vediniu: praesens, praesentis 'dalyvaujs';
laudatus, a, um essem 'biau buvs pagirtas', absens, absentis 'nedalyvaujs'.
Participium futri - futrus, a, u m 'bsimas'.
laudatus, a, um esss ir t.t.
Kamienas er- yra kils i es- dl rotacizmo dsnio, r. 18.
ELEMENT LAT 1N A I dalis M O R F O L O G I J A Veiksmaodis

Coninctivi activi Coninctivi passivi

I asmenuot II asmenuot III asmenuot I V asmenuot I asmenuot II asmenuot III asmenuot I V asmenuot
Praesens Praesens
laude-m vide-a-m leg-a-m audi-a-m laude-r vide-a- r leg-a-r audi-a-r
laude-s vide-a-s leg-a-s audi-a-s laude-ris 1
vide-a- ris 1
leg-a-ris 1
audi-a-ris
laude-t vide-a-t leg-a-t audi-a-t laud-tur vide-a-tur leg-a-tur audi-a-tur
laud-mus vide-a-mus leg-a-mus audi-a-mus laud-mur vide-a- mur leg-a-mur audi-a-mur
laud-tis vide-a-tis leg-a-tis audi-a-tis laud-mini vide-a- mini leg-a-mini audi-a-mini
laude-nt vide-a-nt leg-a-nt audi-a-nt laude-ntur vide-a-ntur leg-a-ntur audi-a-ntur
Imperfectum Imperfectum
lauda-re-m vid-re-m leg-e-re-m audi-re-m lauda-re-r vid-re -r leg-e-re-r audi-re-r
lauda-r-s vid-r-s leg-e-r-s audi-re-s 1
lauda-re-ris vid-r -ris 1
leg-e-r-ris 1
audi-r-ris 1

lauda-re-t vid-re-t leg-e-re-t audi-re-t

lauda-r-tur vid-re-tur leg-e-r-tur audi-r-tur
lauda-r-mus vid-r-mus leg-e-r-mus audi-re-mus
lauda-re-mur vide-r -mur leg-e-r-mur audi-re-mur
lauda-r-tis vid-r-tis leg-e-r-tis audi-r-tis
lauda-r-mini vid-r -mini leg-e-r-mini audi-r-mini
lauda-re-nt vid-re-nt leg-e-re-nt audi-re-nt
lauda-re-ntur vid-re-ntur leg-e-re-ntur audi-re-ntur
Perfectum
Perfectum
laudav-eri-m vld-eri-m lg-eri-m audiv-eri-m
laudat-us sim vis-us sim lect-us sim audit-us sim
laudav-eri-s vid-eri-s lg-eri-s audiv-eri-s
a, um sis a, um sis a, um sis a, um sis
laudav-eri-t vid-eri-t lg-eri-t audiv-eri-t
sit sit sit sit
laudav-eri-mus vid-eri-mus leg-eri-mus audiv-eri-mus
laudat-I simus vis-i simus lct-I simus audit-i simus
laudav-eri-tis vid-eri-tis lg-eri-tis audiv-eri-tis
ae,a sitis ae, a sitis ae, a sitis ae, a sitis
laudav-eri-nt vid-eri-nt lg-eri-nt audiv-eri-nt
sint sint sint sint
Plsuamperfectum
Plsuamperfectum
laudav-isse-m vid-isse-m leg-isse-m audiv-isse-m
laudat-us essem vis-us essem lect-us essem audit-us essem
laudav-iss-s vid-iss-s lg-iss-s audiv-isse-s
a, um esss a, um esss a, um esss a, um esss
laudav-isse-t vid-isse-t lg-isse-t audiv-isse-t
esset esset esset esset
laudav-isse-mus vid-iss-mus lg-iss-mus audiv-isse-mus
laudat-I essmus vis-i essmus lct-I essmus audit-i essmus
laudav-iss-tis vid-iss-tis lg-iss-tis audiv-iss-tis
ae, a esstis ae, a esstis ae, a esstis ae, a esstis
laudav-isse-nt vid-isse-nt lg-isse-nt audiv-isse-nt
essent essent essent essent
1
Greta galns -ris kartais vartojama galn -re.
Imperativus activi
I asmenuot II asmenuot III asmenuot I V asmenuot Imperativus passivi
Praesens
I asmenuot II asmenuot III asmenuot I V asmenuot
lauda vide leg-e audi
lauda-te vid-te leg-i-te audi-te Praesens
Futrum lauda-re vide-re leg-e-re audi-re
lauda-to vid-to leg-i-to audi-to lauda-mini vide-mini leg-i-mini audi-mini
lauda-to vid-to leg-i-to audi-to Futrum
lauda-tote vid-tote leg-i-tote audi-tote lauda-tor vid-tor leg-i-tor audi-tor
lauda-nto vide-nto leg-u-nto audi-u-nto lauda-ntor vide-ntor leg-u-ntor audi-u-ntor
114 ELEMENT LATINA I dalis ODI DARYBA Priedliniai vediniai 115

Priedlio balsis kartais gali susilieti su aknies balsiu: *co-agitare > co- com- / con- (plg. cum) (col-, cor-, co-) reikia telkim vien viet, vienoj
gitare 'mstyti'. vietoj, buvim kartu:
Priebalsis s, atsidrs tarp balsi, gali virsti r (rotacizmas, r. 18):
com-ponere 'sudti',
*dis-emere > dirimere 'nutraukti'.
con-dcere 'suvesti',
Pridjus priedl, gali pakisti pamatinio odio aknies pradios bal
con-fero, con-tuli, col-latum, con-ferre 'suneti',
siai, atsidr odio vidurio atvirame (r. 14, 1, 2) ar udarame skiemenyje
cor-rigere: *con-regere 'pataisyti',
(r. 14, 3).
co-ercre 'sulaikyti',
cogitare: *co-agitare galvoti';
Priedli apvalga
Dl mintj kitim gali atsirasti priedli variant, kurie toliau patei
contra- reikia buvim prie, prieikum:
kiami skliausteliuose.
contra-dicere 'prietarauti';
ab-, a-, abs- (as-, au-) reikia nutolim, atskyrim:
ab-sum, a-fu ab-esse 'bti atstu, nedalyvauti', de- reikia atidalijirh, atitolinim, jim emyn nuo ko nors:
au-fero, abs-tuli, ab-latum, au-ferre 'nugabenti'; de-dcere 'nuvesti',
de-trahere nutraukti',
ad- (a-, ac-, af-, ag-, al-, an-, ap-, ar-, as-, at-) reikia priartjim, buvim
de-sum, de-fui, -, d-esse 'trkti, stokoti';
prie ko:
ad-sum, ad-fui, ad-esse 'bti prie ko, pagelbti', dis- (di-, dif-, dir-) reikia atskyrim, perskyrim, neigim, suteikia prie
af-fero, at-tuli, al-latum, af-ferre 'atneti', ing reikm:
a-scribere 'prirayti' ac-cedere 'prieiti',
dis-cedere 'isivaikioti',
an-nuere 'pritarti', ag-gregare 'prijungti',
dif-fero, dis-tuli, di-latum, dif-ferre 'atidti, nukelti',
ap-propinquare 'priartti, prisiartinti',
dir-imere 'nutraukti',
ar-ridre 'juoktis pritariamai, drauge',
dis-similis 'nepanaus',
as-suescere 'priprasti',
dif-ficilis: *dis-facilis 'sunkus'; \
at-tingere: *ad-tangere 'paliesti';

ex-, - (ec-, ef-) 'i':

amb- (am-) 'aplink, apie':
ex-trahere 'itraukti',
amb-ire 'apeiti',
-dcere 'ivesti',
amb-rere 'apdeginti'
ex-ire 'ieiti'
am-plector, am-plexus sum, am-plecti 'apimti, apglbti';
ef-fero, ex-tuli, e-latum, ef-ferre 'ineti';
ante- 'prie, priekyje:
in- (im-, il-, ir-) reikia judjim k ar buvim kame:
ante-cdere eiti priekyje, pralenkti',
ante-ponere 'dti prie, labiau vertinti'; in-dcere 'vesti',
im-portare' gabenti',
circum- 'aplink': ir-rumpere 'silauti',
circum-ire 'apeiti, eiti aplink', in-fero, in-tuli, il-latum, In-ferre 'neti',
circum-dcere 'apvesti aplink'; Tn-sum, Tn-fui, - , in-esse 'bti kame, tnoti';
116 ELEMENT LATINA I dalis ODI DARYBA Priedliniai vediniai 117

in- (im-, il-, ir-, i-) kils i neigiamos dalelyts ir reikia pamatinio odio post- (pos-, po-) 'po':
reikms neigim:
post-meridianus (pos-meridianus, po-meridianus) 'popietinis',
in-numerabilis 'nesuskaiiuojamas',
post-scribere 'prirayti po ko',
im-mortalis 'nemirtingas',
post-ponere 'maiau vertinti';
il-legalis 'neleistinas, nelegalus',
ir-reparabilis 'nesugrinamas', prae- 'prieaky, priekyje, priek':
i-gnotus: *in-gnotus (notus) 'neinomas';
prae-sum, prae-fui, - , prae-esse 'bti priekyje, vadovauti,
prae-fero, prae-tuli, prae-latum, prae-ferre 'ikelti priek, laikyti vertesniu',
inter- (intel-) 'tarp':
prae-sidre: *prae-sedere 'sdti priekyje, vadovauti';
inter-sum, inter-fu - , inter-esse 'bti tarp, dalyvauti',
inter-Ire 'patekti tarp, ti', praeter- 'pro al, be':
inter-vallum 'tarpas, protarpis', praeter-Ire 'praeiti pro al',
inter-regnum 'tarpuvaldis',
praeter-itus 'prajs, btasis';
intel-legere 'suprasti';
pro- (prod-) reikia judjim priek, atstojim ko, buvim vietoj ko, u k:
intra- (intro-) reikia viduj, vid:
pro-sum, pro-fui, - , prod-esse 'bti u, padti, paremti',
intra-mranus gyvenantis tarp miesto sien',
prod-Ire 'ieiti priek, pasirodyti',
intro-ductio 'vedimas';
pro-nomen 'vardis';

ne- (nec-, neg-) reikia neigim, ko nebuvim:

re- (red-) kils i dalelyts ir reikia judjim atgal, veiksmo atnaujinim
ne-scire 'neinoti', ar pasikartojim:
nec-opinatus nelauktas, netiktas',
re-dcere 'vesti atgal',
neg-legere - 'nekreipti dmesio';
re-vocare 'ataukti'

ob- (oc-, of-, op-, os-, obs-, o-) reikia prie, prieais: re-gredior, re-gressus sum, re-gredi 'engti atgal',
re-fero, re-tuli, re-latum, re-ferre 'neti atgal, praneti',
ob-sum, ob-fui, - , ob-esse 'bti prie, kliudyti, kenkti',
red-ire 'grti, eiti atgal';
of-fero, ob-tuli, ob-latum, of-ferre 'neti prie akis, silyti',
oc-currere 'ibgti prieais',
se- (sed-) kils i dalelyts ir reikia nutolim, buvim atstu:
op-pdnere 'dti prieais, prieintis',
se-parare 'atskirti',
os-tendere 'suteikti, parodyti',
sd-itio 'maitas';
o-mittere 'paleisti, mesti';
sub- (suc-, suf-, sug-, sum-, sup-, sur-, sus- i subs-, su-) reikia buvim
per- (pel-) 'per, kiaurai, iki galo': po ko, priklausym kam:
per-dcere 'pervesti', sub-ire 'paeiti po kuo, eiti',
per-ficere: *per-facere 'padaryti, ubaigti', suc-cedere 'eiti po ko, bti pdiniu',
per-fero, per-tuli, per-latum, per-ferre 'atneti, praneti, iksti', suf-fugium 'priebga, prieglobstis',
per-legere 'perskaityti'; sug-gredior, sug-gressus sum, sug-gredi 'prieiti',
ELEMENT LATINA I dalis O D I DARYBA Priesaginiai vediniai 119

sup-ponere 'padti po kuo', 126

sus-cipere: *sub-capere 'paimti', Antrosios linksniuots daiktavardiai
su-spicere 'tarti'; a) mascuhna

Priesaga Darybos Priesagos Pavyzdiai

super- reikia buvim viruje, ant ko:
pamatas reikm
super-stare 'stovti ant ko', -arius daiktavardis veikiantis montarius 'pinig kaljas'
super-sum, super-fu - , super-esse 'bti atliekamam, ilikti'; asmuo (: moneta 'pinigas')
-ulus daiktavardis maybin, adolscentulus 'jaunuollis'
trans- (tran-, tra-) reikia judjim per k, buvim kitoj pusj: malonin (: adolscens, entis 'jaunuolis')
trans-portare 'pergabenti', -culus tlosculus 'iedelis' (: flos 'iedas')

tran-scribere 'perrayti', -olus filiolus snelis' (: filius 'snus')

-ellus Hbellus 'knygel' (: liber 'knyga')
tra-dcere 'pervesti',
-illus lapillus 'akmenlis' (: lapis 'akmuo')
trans-fero, trans-tuli, trans-latum, trans-ferre 'perneti, perkelti',
trans-alpinus: trans Alps 'ualpinis, esantis anapus Alpi'. b) neutra

Priesaga Darybos Priesagos Pavyzdiai

pamatas reikm
Priesaginiai vediniai -ium veiksmaodis bsenos ar studium 'mokymasis' (: studere 'stengtis,
125 veiksmo pa mokytis')
vadinimas,
Pirmosios linksniuots daiktavardiai veiksmo re
gaudium 'diaugsmas' (: gaudre
'diaugtis')
zultatas
Priesaga Darybos Priesagos Pavyzdiai aedificium 'pastatas' (: aedificare 'statyti')
pamatas reikm
-mentum veiksmaodis veiksmo re ornamentam puomena' (: omare 'puoti')
-ia bdvardis kokybs ar b superbia 'ididumas' zultatas
(kartais atramentum 'raalas' (: ater 'juodas')
senos pavadi (: superbus 'ididus')
bdvardis)
-entia partic. praes. nimas scientia 'inojimas, mokslas' -t-6rium supinum veiksmo laboratorium 'darbo vieta, laboratorija'
(: sciens, entis 'inantis') -s-6rium vieta (: laboratum, laborare 'dirbti')
-antia constantia 'pastovumas' -arium daiktavardis saugykla granarium 'kltis, grd sandlis'
(: constans, antis 'pastovus') (: granum grdas')
-itia bdvardis ypatybs pava laetitia 'linksmumas' -etum daiktavardis vieta, kurioje querctum 'uolynas'
dinimas (: laetus 'linksmas') gausu pama (: uercus 'uolas')
-Ina daiktavardis usimimas ir medicina gydymas' tiniu odiu
darbo vieta officijia 'dirbtuv' pasakom
daikt
-t-ra supinum veiksmo pa strctra sustatymas, sudtis'
vadinimas ar (: strctum, struere sustatyti') -ulum veiksmaodis priemon iaculum 'ietis' (: iacere 'sviesti')
-culum ar veiksmo gubernaculum 'vairas' (: gubernare
-s-ra rezultatas mnsra 'matavimas' vieta 'vairuoti')
(: mensus, metiri 'matuoti')
-bulum vocabulum 'odis' (: vocare 'itarti, osti')
-ula daiktavardis maybin, virgula 'akel' (: virga saka')
-crum simulacrum 'atvaizdas' (: simulare 'daryti
-cula malonin particula 'dalelyt' (: pars, partis 'dalis') pana')
-ola filiola 'dukrel' (: ftlia 'dukt') -brum cribrum 'sietas' (: cernere 'atskirti, sijoti')
-ella capella 'okel' (: capra 'oka') -trum aratrum 'arklas' (: arare 'arti')
120 ELEMENT LATINA I dalis ODI DARYBA Priesaginiai vediniai 121

127 129
Treiosios linksniuots daiktavardiai Penktosios linksniuots daiktavardiai
a) mascuhna Priesaga Darybos Priesagos Pavyzdiai
pamatas reikm
Priesaga Darybos Priesagos Pavyzdiai
pamatas reikm -is bdvardis k o k y b s pava p a u p e r i s 'nuskurdimas' (: p a u p e r
dinimas 'nuskurds')
-or veiksmaodis bsena a m o r ' m e i l ' (: a m a r e ' m y l t i ' )
-itis a m a r i t i e s 'kartumas' (: a m a r u s 'kartus')
-t-or supinum veikiantis i m p e r a t o r 'valdytojas' (: i m p e r a t u m ,
asmuo i m p e r a r e 'sakyti, valdyti')

-s-or d f e n s o r g y n j a s ' (: d f n s u m , 130

d - f e n d e r e ginti') Pirmosios ir antrosios linksniuots bdvardiai
b)feminina Priesaga Darybos Priesagos Pavyzdiai
pamatas reikm
Priesaga Darybos Priesagos Pavyzdiai l i g n e u s , a, u m 'medinis' (: l i g n u m
-eus daiktavardis mediaga
pamatas reikm 'medis')

-io veiksmaodis veiksmo legio 'dalinys, legionas' (: legere 'rinkti') -osus daiktavardis gausumas p e r i c u l o s u s , a, u m 'pavojingas'
rezultatas (: p e r i c u l u m 'pavojus')

-t-io supinum veiksmo pa actio 'veikimas' (: a c t u m , agere 'veikti') -lentus o p u l e n t u s , a, u m 'turtingas' (: o p s

vadinimas 'turtas')
-s-io p o s s e s s i o ' n u o s a v y b ' (: p o s s e s s u m ,
-s-ivus supinum veiksmao a c t i v u s , a, u m 'veiklus' (: a c t u m , agere
p o s s i d r e 'turti n u o s a v , valdyti')
diu ymima 'veikti')
-t-rix supinum veikiantis v i c t r i x ' n u g a l t o j a ' (: v i c t u m , v i n c e r e ypatyb
-s-ivus p a s s i v u s , a, u m 'patiriantis, pasyvus'
asmuo 'nugalti')
(: p a s s u s , p a t i 'patirti, ksti')
-tas bdvardis k o k y b s ar sanitas 'sveikata' (: s a n u s 'sveikas')
-atus daiktavardis pridtin b a r b a t u s , a, u m 'barzdotas' (: b a r b a
-ts daiktavardis b s e n o s pa v i r t u s ' v y r i k u m a s ' (: v i r 'vyras') p a v i r i a u s ar 'barzda')
vadinimas
-tdo bdvardis m a g n i t d o 'didumas' (: m a g n u s 'didelis') vidaus y p a a u r i t u s , a, u m 'ausylas' (: a u r i s 'ausis')
-itus
tyb
-tus c o r n t u s , a, u m 'raguotas' (: c o r n
c) neutra 'ragas')

-idus veiksmaodis veiksmao v a l i d u s , a, u m 'sveikas' (: v a l r e 'bti

Priesaga D a r y b o s pamatas Priesagos r e i k m Pavyzdys
diu ymima sveikam)
-men veiksmaodis v e i k s m o rezultatas v o l m e n 'ritinys, tomas' ypatyb
-cundus i c u n d u s , a, u m 'malonus' (: i u v a r e
(: volvere 'ritinti, sukti') 'daryti m a l o n ' )

-ius daiktavardis priklausy p a t r i u s , a, u m ' t v o , t v i k a s ' (: pater

128 mas k a m 'tvas')

r s t i c u s , a, u m 'kaimo, k a i m i k a s ' (: r s
Ketvirtosios linksniuots daiktavardiai -icus
'kaimas')

-icius t r i b n i c i u s , a, u m ' t r i b n o ' (: t r i b n u s

Priesaga Darybos Priesagos Pavyzdiai
'tribnas')
pamatas reikm
-arius a g r a r i u s , a, u m ' l a u k , e m s ' (: ager
-t-us supinum veiksmo pa a u d i t u s ' g i r d j i m a s , klausa' (: a u d i t u m , 'dirva, e m ' )
vadinimas a u d i r e 'klausyti')
-Inus L a t i n u s , a, u m ' l o t y n , l o t y n i k a s '
-s-us v i s u s ' r e g j i m a s ' (: v i s u m , v i d r e 'matyti') (: L a t i u m 'Lacijus')

-atus daiktavardis pareigos c o n s u l a t u s 'konsulo pareigos' (: c o n s u l -anus R o m a n u s , a, u m ' r o m n , r o m n i k a s '

'konsulas') (: R o m a )
122 ELEMENT LATINA I dalis ODI DARYBA Priesaginiai vediniai 123

Lentels tsinys coronare 'vainikuoti' (: corona 'vainikas'), sanare 'igydyti (: sanus 'sveikas'),
Priesaga Darybos Priesagos Pavyzdiai finire 'baigti' (: finis 'baigm').
pamatas reikm 2. Deverbatyviniai veiksmaodiai yra padaryti i kit veiksmaodi
-ellus vardaodis m a y b su m i s e l l u s , a, u m ' v a r g e l i s ' (: m i s e r pridedant priesagas. Pagal j suteikiam reikm bna:
maloniniu 'vargas')
atspalviu
a) inchoativa I veiksmo p r a d i o s ; daromi su priesagomis -asco, -esco,
-ulus p a r v u l u s , a, u m ' m a y t i s , m a u l l i s '
(: p a r v u s ' m a a s ' ) -isco: inveterasco, inveterascere 'senti'; silesco, silscere 'nutilti'; revivisco,
-bundus veiksmaodis sustiprinta v a g a b u n d u s , a, u m 'klajojantis reviviscere 'atsigauti';
partic. praes. (: v a g a r i 'klajoti') b) iterativa I k a r t o t i n i a i ; daromi su priesagomis: -tare, -sare, -itare:
reikm
captare 'gaudyti' (: capere 'imti'); cursare 'bgioti' (: currere 'bgti'); agitare
'judinti' (: agere 'veikti');
131 c) deslderatlva / r e i k i a n t y s n o r , t r o k i m v e i k t i ; daromi su prie
Treiosios linksniuots bdvardiai sagomis: -trio, -srio, -esso: empturio, empturire 'norti pirkti' (: emptum,
emere 'pirkti'); cenaturio, cnaturire 'norti pietauti' (: cenatum, cenare 'pie
Priesaga Darybos Priesagos Pavyzdiai
pamatas reikm tauti'); capesso, capessere 'mginti suimti' (: capio, capere 'imti').
-ilis veiksmaodis polinkis fragilis, e 'trapus' (: frangere 'lauyti')

-bilis a m a b i l i s , e 'meilus' (: a m a r e ' m y l t i ' )

-ilis vardaodis priklausy c i v i l i s , e ' p i l i e i , pilietinis' (: c i v i s

mas k a m 'pilietis')

-alis natalis, e 'gimimo, gimtas' (: n a t u s ' g i m s ' )

-aris p o p u l a r i s , e ' l i a u d i k a s ' (: p o p u l u s 'liaudis,

tauta')

-nsis daiktavardis apibdina C a n n n s i s , e ' K a n ' (: C a n n a e 'Kanai')

pagal v i e t
-iensis A t h n i n s i s , e 'Atn' (: A t h e n a e 'Atnai')

-stis caelestis, e 'dangaus, d a n g i k a s ' (: c a e l u m

'dangus')

-ester daiktavardis priklausy pedester, t r i s , tre ' p s t i n i n k , p s t i n i n k i -

mas k a m kas' (: pedes, itis ' p s t i n i n k a s ' )

e u e s t e r , t r i s , tre 'raiteli, r a i t e l i k a s '

(: eques, itis 'raitelis')

-ax veiksmaodis polinkis a u d a x , acis 'drsus' (: a u d r e 'drsti')

132
Veiksmaodiai
Pagal darybos pamat ivestiniai veiksmaodiai skirstomi vardaodi-
nius, arba d e n o m i n a t y v i n i u s (denominativa), ir veiksmaodinius, arba
deverbatyvinius (deverbativa).
1. Denominatyviniai veiksmaodiai yra padaryti i atitinkam bendra-
akni vardaodi ir turi pamatinio odio suteikt reikm. Daug toki
veiksmaodi priklauso I ir IV asmenuotei: crare 'rpintis' (: cra 'rpestis'),
128 ELEMENT LATINA
fugio aliuem 'vengiu ko',
seuor aliuem seku kuo',
adlor aliuem 'pataikauju kam',
ulciscor aliuem 'keriju kam'.
Kartais tranzityviniai bna caveo 'saugausi' (cav canem saugokis uns'),
disco 'mokausi' (disce linguam Latinam 'mokykis lotyn kalbos') ir pan.
Tranzityviniai esti treiuoju asmeniu vartojami veiksmaodiai:
me decet 'man tinka,
m ddecet 'man netinka',
m iuvat, m dlectat 'man malonu',
me fugit, me fallit, m praeterit 'man neinoma'.
Te toga pieta decet 'Tau tinka puoni toga'. Decet modestum esse 'Pride
ra bti kukliam'.
Su beasmeniais veiksmaodiais piget, pudet, paenitet, taedet, miseret
asmuo, patiriantis t jausm, reikiamas akuzatyvu: me piget 'man apmaudu',
me pudet 'man gda', m paenitet 'a gailiuosi', m taedet 'man bjauru (kyru)',
me miseret 'man gaila'.
Akuzatyv valdo verba affectuum (stiprius jausmus reikiantys veiksma
odiai): spro pacem 'tikiuosi taikos', dspro saltem 'nustoju vilties isigel
bti', horreo crdelitatem 'bjauriuosi iaurumu'.
Daug intranzityvini veiksmaodi, gav priedlius circum-, praeter-,
trans-, virsta tranzityviniais, valdaniais akuzatyv: transire flmen 'pereiti
up', praeterire rem 'apeiti dalyk', cireumsedre urbem 'apsupti miest'.
Danai valdo akuzatyv veiksmaodiai su kitais priedliais (ad-, per-,
in-, sub-, ob-). Tuo atveju veiksmaodiai paprastai vartojami perkeltine reik
me (tiesiogine reikme jie bna intranzityviniai, ir priedlis pakartojamas dar
kaip prielinksnis): adire amicum 'kreiptis draug', bet adire ad amicum 'pri
eiti prie draugo'; subir laborem 'nuveikti darb, bet subir sub tcta 'ateiti
pastog'; inire consilium 'nusprsti k, bet inire in urbem 'eiti miest'.
Pastaba. Kartais tokie priedliniai v e i k s m a o d i a i , valdantys akuzatyv, turi t i e s i o g i n
reikm: ascendo Capitolium 'kopiu j Kapitolij', obeo a l i n a s t e r r s 'lankau svetimus kratus'.
Jei priedliai pridedami prie tranzityvini veiksmaodi, tai ie gali
valdyti net du tiesioginius papildinius (vienas galininkas priklauso nuo veiks
maodio, kitas - nuo priedlio): copias flmen tradxit 'karines pajgas
perkl per up'.
P a s t a b a . Pasyviniame posakyje toks galininkas n e v e r i a m a s vardininku: copiae
traduetae sunt 'karins pajgos buvo perkeltos per up'.
I dalis SINTAKSE Svarbesns linksni reikms ir v a r t o j i m a s 129
Yra ir nepriedlini veiksmaodi, kurie gali turti du tiesioginio pa
pildinio galininkus (asmens ir daikto): doceo 'mokau', clo 'slepiu', posco,
postulo, flagito 'reikalauju', oro, rogo 'praau': Cato senex ipse filium l i t t e -
ras docuit 'Katonas, bdamas senas, pats mok sn rato'. Pacem te pos-
cimus 'Praome tave taikos'. Aedui Caesarem a u x i l i u m rogabant 'Edujai
pra Cezar pagalbos'. ;
P a s t a b a . Vietoj daikto galininko gali bti bendratis: D o c e o t legere 'Mokau tave skaityti'.
Su veiksmaodiais veto 'draudiu', iubeo 'liepiu, sino 'leidiu' asmuo, ku
riam draudia, liepia ar leidia, reikiamas akuzatyvu: Magister discipulos eur-
rere vetat (iubet, sinit) 'Mokytojas draudia (liepia, leidia) mokiniams bgioti'.
144
Accsativus praedicatl I predikatinis galininkas. Juo reikiamas antra
sis papildinys, valdomas veiksmaodi: appellare, dicere, vocare, nominare
'vadinti', creare, eligere 'irinkti', facere, reddere 'daryti', habre, putare, dce-
re, exlstimare, idicare, censre 'vertinti'. Predikatinis galininkas veriamas
lietuvi kalb nagininku: Romulus urbem Romam (acc. praedicatl) vocavit
'Romulas miest Roma pavadino'.
145
Accsativus duplex I dvejybinis galininkas. Susideda i objekto gali
ninko ir predikatinio galininko: Ciceronem (acc. obiecti) populus Romanus
consulem {acc. praedicatl) creavit 'Romn tauta irinko Ciceron konsulu'.
P a s t a b a . Veriant pasyvu, abu galininkai tampa vardininkais, - gaunamas dvejybinis var
dininkas, r. 142. Cicero a populo R o m a n o consul c r e t u s est 'Ciceronas r o m n tautos buvo
irinktas konsulu'.
Dvejybinio galininko sintaksinis variantas yra accsativus eum inflnltlvo
konstrukcija, r. 183.
Antrins akuzatyvo reikms
146
Galininkas k r y p i a i reikti (eina vietos aplinkybe): domum, rus ve-
nire 'parvykti namo, kaim'. Toks galininkas vartojamas miest ir ma sal
pavadinimuose: Romam, Athnas venire 'Atvykti Rom, Atnus'. Dlum
proficisci 'Vykti Delo sal.
P a s t a b a . D i d e l i sal pavadinimuose ir kitais atvejais kryptis reikiama galininku su prie
linksniu in: I n S k i l i a m , i n C r t a m proficiscuntur 'Jie vyksta Sicilij, Kret'.
147
flmen Galininkas s u u k i m u i reikti (accsativus exclamatidnis): O te feli-
cem! 'O tu laimingasis!' O cras hominum! 'O moni rpesiai'!
130 ELEMENT LATINA
Kilmininkas (Genitivus)
148
Kilmininkas gali sudaryti odi junginius su v a r d a o d i a i s (genitivus
adnominalis) ir su v e i k s m a o d i a i s (genitivus adverbalis).
Genityvo funkcij nulemia veiksmaodins sintagmos transpozicija var-
daodin sintagm. Dl to kilmininkas su vardaodiais bna dviej pagrin
dini tip: genitivus subiecti 'subjekto kilmininkas' ir genitivus obiecti 'objekto
kilmininkas'.
149
Subjekto k i l m i n i n k a s gaunamas transponavus vardaodin jungin
intranzityvin veiksmaod su vardininku (nbm. subiecti):
consul advenit 'konsulas atvyksta' -* adventus consulis 'konsulo atvykimas';
puella ridet 'mergait juokiasi' -+ risus puellae 'mergaits juokas';
sol oritur 'saul teka -> ortus solis sauls tekjimas.
P a s t a b a . Taip transponuoti galima ir tranzityvin v e i k s m a o d su vardininku: pater amat
'tvas myli' - amor patris 'tvo meil',- patris - gen. subiecti.
150
Objekto k i l m i n i n k a s gaunamas transponavus vardaodin jungin
tranzityvin veiksmaod su galininku (acc. obiecti):
tolerare frigus 'pakelti alt' tolerans frigoris (gen. obi.) 'pakeliantis alt' ->
tolerantia frigoris (gen. obi.) 'alio paklimas';
pati dolorem 'kentti skausm' - patins doloris (gen. obi.) 'keniantis skaus
m' - patientia doloris (gen. obi) 'skausmo kentjimas'.
P a s t a b a . Kartais tokie junginiai gali turti abejop reikm: a m o r patris 'tvo meil':
a) gen. subi. 'tvas myli' (pater amat); b) gen. obi. - 'tv myli' (patrem amat); timor hostium
'prie baime: a) gen. subi. 'prieai bijo'; b) gen. obi. 'prie bijo'. D v i p r a s m y b gaunama dl to,
kad v a r d a o d i n j u n g i n su k i l m i n i n k u galima transponuoti dvejopus junginius: tranzityvin
v e i k s m a o d su vardininku (pater amat > amor patris) ir tranzityvin v e i k s m a o d su galininku
(patrem amat - a m o r patris). Tokiais atvejais p r a s m suvokti padeda kontekstas. Su intranzity-
viniais v e i k s m a o d i a i s taip n e b n a .
Su vardaodiais susijusio kilmininko (gen. adnominalis) skiriama kelios
reikms, kurios i esms yra pagrindini genityvo tip poklasiai (151-154).
151
Kilmininkas, nusakantis priklausym, vadinamasis genitivus possessivus I
savybinis, arba nusakomasis, k i l m i n i n k a s : domus patris 'tvo namas',
nomen Ciceronis 'Cicerono vardas', louentia hominis 'mogaus ikalba.
I dalis SINTAKSE Svarbesns linksni reikms ir vartojimas
152
Kilmininkas, reikiantis kokyb, vadinamasis genitivus udlitdtis I koky
bs k i l m i n i n k a s . Kokybs kilmininkas pasiymi tuo, kad odi jungin
eina su savo payminiu: homo magnae louentiae 'didels ikalbos mogus',
vir acris ingenii 'skvarbaus proto vyras'.
I pradi kokybs kilmininko vartojimas buvo ribotas, nes vartotas tik
t odi, kurie reik:
1) k i l m : homo generis Graeci graik kilms mogus';
2) m a t , a m i : corona magni ponderis 'didelio svorio karna', puer
novem annorum 'devyneri met berniukas'.
Kitais atvejais kokybei reikti buvo vartojamas abldtivus udlitdtis,
r. 176.
Ilgainiui kokybs kilmininkas m stumti kokybs abliatyv: vir acri in-
genio (abi. udlitdtis) buvo pakeistas vir acris ingenii (gen. udlitdtis), iskyrus
tuos specialius atvejus, kur liko vartojamas tik kokybs abliatyvas, r. 176.
153
Kilmininkas, reikiantis kiekyb, vadinamasis genitivus uantitdtis / kie -
kybs, arba k i e k i o , k i l m i n i n k a s . Gali bti:
1) kiekybs kilmininkas vartojamas: a) su kiek ar mat reikianiais
daiktavardiais: modius alis 'saikas druskos', grex ovium 'banda avi'; b) su
kiekybins reikms prieveiksmiais: satis louentiae 'utenka ikalbingumo',
parum sapientiae 'maa supratimo', multum pecniae 'daug pinigo'; c) su kil
minink valdaniais skaitvardiais: duo milia hominum 'du tkstaniai mo
ni', mille passuum 'tkstantis ingsni';
2) neapibrto kiekio kilmininkas, vadinamas genitivus partitivus /dalies
k i l m i n i n k a s , paymi visum, i kurios iskiriama dalis. Toks kilmininkas
vartojamas: a) su daiktavardiais, reikianiais dal: pars exercits 'dalis ka
riuomens'; b) su aukiausiojo (kartais su auktesniojo) laipsnio bdvardi
formomis: optimus amlcorum 'geriausias i draug', pessimus omnium pota
'blogiausias i vis poetas', maior fratrum 'vyresnysis i broli'; c) su bdvar-
dikais skaitvardiais: nus nostrum 'vienas i ms', primu euitum 'pirmas
i raiteli', septimus rgum 'septintas i karali'; d) su vardiais: quis nostrum
'kas i ms', nemo vestrum 'niekas i js', aliuid temporis siek tiek laiko';
e) su prieveiksmiais: ubinam gentium sumu? 'kurioje alyje esame?'
P a s t a b a . N e a p i b r t a s kiekis kartais gali bti r e i k i a m a s linksniais su prielinksniais (ex),
d , i n , inter: acerrimus ex omnibus nostris s n s i b u s est s n s u s videndi 'stipriausias i v i s m s
p o j i yra regjimas'.
132 ELEMENT LAT I NA
154
Predikatinis k i l m i n i n k a s (genitivus praedicatl) gali bti vardaodi-
ns sintagmos kilminink sintaksinis vedinys su veiksmaodiu esse: domus
patris haec domus patris est sis namas yra tvo'; homo generis Graeci ->
iste homo generis Graeci est 'tas mogus yra graik kilms'.
Predikatinis kilmininkas turi vairi semantini reikmi:
1) kilmininkas, reikiantis bding savyb, pareig, vartojamas su veiks
maodiu esse: idicis est 'teisjo pareiga, teisjas privalo; hominis est errare
'mogui bdinga klysti';
2) kilmininkas, reikiantis vert, vadinamasis genitivus pretii. Jis var
tojamas su veiksmaodiais esse, neri, habre, aestimare, dcere, facere, pu-
tare. Pati vert ireikiama kiekybini bdvardi kilmininku: magni 'didiai,
labai'; plris 'daugiau, labiau'; plrimi 'daugiausia, labiausiai'; parvi 'maai,
menkai'; minoris 'maiau, prasiau'; minimi 'maiausiai, prasiausiai'; nihili
'niekam vertu, niekam tikusiu'; tanti 'tiek'; uanti 'kiek': Ciceronem magni
facio 'Ciceron labai vertinu'. Mea mihi conscientia plris est quam omnium
sermo Cicero 'Mano sin man daugiau reikia negu vis kalbos'. Te tanti
facio, uanti es dignus 'Tave vertinu tiek, kiek esi vertas'. Magni erunt mihi
litterae tuae 'Man bus brangus tavo laikas'.
3) kilmininkas, reikiantis ketinim, siekim, tiksl: Aegyptum profi-
ciscitur cognoscendae antiuitatis 'Jis vyksta Egipt painti senovs'.
155
Veiksmaodi valdomas kilmininkas danai pasako veiksmo objek
t , atlieka papildinio funkcijas. Toks kilmininkas turi vairi semantini
reikmi, kaip antai:
1) kilmininkas, reikiantis atminim, vadinamasis genitivus memoriae; jis
nurodo netiesiogin papildin, kai veiksmaodio veiksmas tik i dalies susijs
su objektu. Vartojamas su veiksmaodiais memini 'atsimenu, obliviscor 'u
mirtu, pamirtu', admoneo, commoneo 'primenu' ir kt. Toks kilmininkas lie
ka ir su bdvardiais memor 'atsimenantis', immemor 'neatsimenantis', peritus
'patyrs', particeps 'dalyvaujantis' ir pan.: Vivorum memini, nec tamen Epi-
cri licet oblivisci 'Atsimenu gyvuosius, taiau negalima umirti ir Epikro'.
Non oblitus sum tui 'A nesu tavs pamirs'. Vrus amicus amici n u n u a m
obliviscitur 'Tikras draugas draugo niekada nepamirta'. Vnit mihi Platonis
in mentm 'Staiga prisiminiau apie Platon. Memor pristinarum virttum
Atmenantis ankstesni met aunum'. Immemor uitis 'Neinantis poilsio'.
2) kilmininkas, reikiantis kalt, vadinamasis genitivus criminis varto
jamas su veiksmaodiais accso 'kaltinu', damno 'smerkiu', absolvo 'iteisinu'
ir pan.: Sceleris damnatus est 'Buvo pasmerktas u nusikaltim'. Themistocls
proditionis accsatus est 'Temistoklis buvo apkaltintas idavyste'.
I dalis SINTAKSE Svarbesns linksni reikms ir v a r t o j i m a s 133
3) kilmininkas, vartojamas su beasmeniais veiksmaodiais, reikianiais
stipr jausm (verba affectuum): piget, pudet, paenitet, taedet, miseret. Kil
mininku reikiamas objektas, sukeliantis t jausm; asmuo, t jausm patirian
tis, pasakomas akuzatyvu, r. 143, 2: M pudet erroris 'Man gda klaidos'.
Nos miseret pauperum 'Mums gaila varg'.
156
Kilmininkas kartais gali reikti subjekt su veiksmaodiu interest 'svar
bu, rpi': Interest omnium rct facere 'Visiems svarbu dorai elgtis'.
Naudininkas (Dativus)
157
Naudininkas gali bti valdomas veiksmaodi ar vardaodi (ypa
bdvardi).
Dativus obiectiI objekto naudininkas danai eina su veiksmaodiais,
kurie (kaip ir lietuvi kalboje) reikalauja naudininko: dare 'duoti', tradere 'per
duoti', donare 'dovanoti', cdere 'nusileisti', servire 'tarnauti', parre 'paklusti',
placere patikti', nocere 'kenkti', gratias agere 'dkoti' ir t.t. alicui 'kam': Mer-
cs mihi gloria dtur Ovidius 'lov tebnie man duodama kaip atpildas'. C-
dant arma togae 'Tenusileidia ginklai togai (karas taikai)'. Imperat aut servit
collcta pecnia cuiue Hordtius 'Surinkti pinigai kiekvienam arba sakinja,
arba tarnauja'.
Naudinink valdo daugelis veiksmaodi, turini priedlius ad-, ante-,
com- / con-, in-, inter-, ob-, post-, prae-, pro-, sub-, super- ir pan.: aspirare
'pritarti', promittere 'paadti', prodesse 'padti' ir t.t.: Aspirate meis coeptis
Ovidius 'Pritarkite maniems umojams'.
Naudininkas gali bti vartojamas su tokiais intranzityviniais veiksma
odiais, kurie lietuvi kalboje reikalauja kito linksnio:
persuadre amico ' t i k i n t i draug',
studre agricultrae 'verstis e m d i r b y s t e ' ,
parcere valetdini 'tausoti s v e i k a t ,
nbere viro ' i t e k t i u vyro',
mederi morbo 'gydyti lig',
appropinuare urbi ' p r i s i a r t i n t i p r i e miesto',
inesse capiti ' b t i ant galvos' i r t.t.
Kartais toks naudininkas, y p a poezijoje, gali reikti krypt (dativus dirctivus): tendere m a
nus alicui 'tiesti rankas k'; it clamor caelo Vergilius 'auksmas kyla padanges'.
P a s t a b a . V e i k s m a o d i s timere 'bijoti' su dat. reikia bijoti dl" (comiti timet 'jis n u o g s
tauja dl palydovo'), o su acc. reikia bijoti ko" (olim t i m b a n t l u p u m 'seniau bijodavo vilko').
ELEMENT LAT I NA I dalis SINTAKS Svarbesns linksni reikms ir v a r t o j i m a s 135

Objekto naudininkas gali bti valdomas bdvardi, kuri reikm be 162.

naudininko bt neisami: propinuus, proximus 'artimas', vicinus 'kaimy
ninis', similis 'panaus', aptus 'patogus', benignus 'palankus', tilis 'naudingas',
gratus 'malonus', noxius 'kenksmingas', idoneus 'tinkamas' ir k t : Canis lupo
similis 'uo panaus j vilk'. Belgae proximi Germanis 'Belgai labai artimi ger
manams'. Locus castris aptus 'Vieta patogi stovyklai'.
Artimas savo reikme yra dativus auctoris Iveikjo naudininkas. Da
niausiai jis vartojamas su gerundyvu: M i h i liber legendus est 'Man reikia
skaityti knyg'. Ut tibi ambulandum, sic m i h i dormiendum est Cicero 'Kaip
tau reikia pasivaikioti, taip man pamiegoti'. Caesari multa facienda erant
'Cezariui reikjo daug k padaryti'.

158 163
Naudininkas, reikiantis asmen ar daikt, kurio naudai (ar nenaudai) kas Familiarios nekamosios kalbos stiliui bdingas dativus ethicus I valios
daroma, vadinamas dativus commodi(incommodi) I naudos (ar nenaudos) naudininkas, reikiantis kalbaniojo emocin suinteresuotum pokalbio tu
n a u d i n i n k a s : Tibi aras, tibi occas 'Tu sau ari, sau akji'. Non scholae, sed riniu. Jis reikiamas asmenini vardi naudininku: Quid m i h i Celsus agit?
vitae discimus 'Ne mokyklai, bet gyvenimui mokoms'. 'K mano Celsas veikia? K tas mano Celsas daro?' Ecce t i b i orat Lepidus,
159 ut veniam 'tai tau prao Lepidas, kad ateiiau'. Quid hoc s i b i vult? 'K visa
Svarbiausia predikatinio naudininko reikm yra dativus finalis I tiks tai reikia?'
lo naudininkas; jis vartojamas su veiksmaodiais ir rodo, kuriam tikslui
kas daroma, atsitinka. Sakinyje tikslo naudininkas atlieka tikslo aplinkybs Abliatyvas (Ablativus)
funkcijas: Caesar signum dabat receptui 'Cezaris dav enkl atsitrauki 164
mui (atsitraukti)'. Professor diem dicit collouio 'Profesorius paskiria dien Lotyn kalbos abliatyvas atstoja tris linksnius: tikrj a b l i a t y v (at-
pokalbiui'. skirties linksn), n a g i n i n k (instrmentalis) ir v i e t i n i n k (locativus).
160 I senojo abliatyvo kilo tokios reikms:
Dativus duplex I dvejybinis naudininkas susideda i objektinio nau 1) ablativus separdtidnis / a t s k i r t i e s abliatyvas,
dos naudininko ir predikatinio tikslo naudininko: Caesar qulnque cohorts 2) ablativus originis/kilms abliatyvas,
castris (dat. commodi) praesidio (dat. finalis) reliquit 'Cezaris paliko penkias 3) ablativus auctoris/veikjo abliatyvas,
kohortas stovyklos apsaugai'. Hoc matri (dat. commodi) crae (dat. finalis) est 4) ablativus comparatidnis Ipalyginimo abliatyvas.
'Tai suteikia motinai rpesi'.
165
P a s t a b a . Su beasmeniu v e i k s m a o d i u licet vartojama dativus cum infinitivo (naudininko
su bendratimi) konstrukcija: E i s ingratls esse n o n licet 'Jiems n e l e i d i a m a bti n e d k i n g i e m s , jie
Ablativus separdtidnis I atskirties abliatyvas vartojamas su veiksma
negali bti nedkingi'. odiais ir bdvardiais, reikianiais atitolim, atskyrim, netekim:

161 liberare cra 'ivaduoti nuo rpesi', liber cra 'laisvas n u o r p e s i ' ,

Loginio subjekto n a u d i n i n k u i atstovauja dativuspossessivus ir dati dcere castris ' i v e s t i i stovyklos', vacare cra 'neturti rpesi',
vus auctoris. vacuus cra 'neturintis rpesi', egere pecnia 'stokoti p i n i g ' ,
Dativus possessivus I savybinis naudininkas, arba esanio kam da
domo, rre proficisci ' v y k t i i n a m , i kaimo'.
lyko naudininkas, reikia asmen ar daikt, kuriam kas yra, reikia ko nors tu
rjim. Tokios reikms naudininkas daniausiai vartojamas su veiksmaodiu Toks abliatyvas vartojamas miest ir ma sal pavadinimuose: Dlo,
esse: Suus cuique mos est 'Kiekvienam yra savas protis; kiekvienas turi savo Athnis proficlscuntur 'jie vyksta i Delo, i Atn'.
prot'. M i h i sunt multi libri 'A turiu daug knyg'. M i h i tempus dest'Nra Pastaba. Kartais vartojama s i n o n i m i n p r i e l i n k s n i n konstrukcija: a b s t i n r e i n i r i a ir
man laiko; man trksta laiko'. A g r i c o l a e multi liberi sunt 'emdirbys turi abstinere ab i n i r i a 'sulaikyti nuo skriaudos'; arcre p e r l c u l u m urbe ir arcre p e r i c u h i m ab urbe
daug vaik'. 'sulaikyti pavoj nuo miesto'.
136 ELEMENT LATINA I dalis SINTAKS Svarbesns linksni reikms ir v a r t o j i m a s 137

166
Ablativus originis I k i l m s abliatyvas daniausiai vartojamas su o
diais natus, genitus gims', ortus 'kils': humili loco natus 'emos kilms',
nobili genere natus 'kilmingos gimins', Cicero euestri genere ortus 'Cicero
nas kils i raiteli luomo'.
171
Ablativus causae I p r i e a s t i e s abliatyvas vartojamas prieasiai reik
ti: Multa fcit gloriae c u p i d i t a t e 'Daug jis nuveik trokdamas garbs'.
Achills ira commotus proelio abstinuit 'Achilas, pykio apimtas, nedalyva
vo myje'.

167
Ablativus auctoris I veikjo abliatyvas vartojamas pasyvo sakinyje
veikjui reikti; atitinka lietuvi kalbos veikjo kilminink. is abliatyvas var ts m a g n o c l a m o r e concurrunt 'Prieai subga su dideliu triukmu'. Stel-
tojamas su prielinksniu a (ab): Roma a R o m u l o condita est 'Roma buvo
Romulo kurta'. Troia a Graecis capta est 'Troja buvo graik paimta'.
168
Ablativus comparatidnis I palyginimo abliatyvas vartojamas su auk
tesniuoju bdvardi ar prieveiksmi laipsniu ir reikia palyginim. Palygini
mo abliatyvas vartojamas tada, kai nra dalelyts quam 'kaip, negu': Pax me-
lior bello 'Taika geresn u kar'. Corvo rarior albo 'Retesnis u balt varn. m kuria nors sritimi: natione Gailus 'gal tautybs'; genere Romanus 'ro
Fama nihil est celerius 'Nieko nra greitesnio u gand'.
Su a u k t e s n i u o j u laipsniu palyginimas reikiamas sinonimine q u a m su nominatyvu kons
trukcija: Pax melior est q u a m b e l l u m 'Taika yra g e r e s n negu karas'.
169
I senojo n a g i n i n k o (jnstrmentalis) kilo tokios reikms:
1) ablativus instrumentu n a g i o abliatyvas,
2) ablativus causae /prieasties abliatyvas,
3) ablativus modi/bdo abliatyvas,
4) ablativus limitatidnis/ atvilgio abliatyvas,
5) ablativuspretii/kainos abliatyvas,
6) ablativus mensrae I matmens abliatyvas,
7) ablativus udlitdtis Ikokybs abliatyvas.
170
Ablativus instrmenti I n a g i o abliatyvas reikia priemon, kuria kas
daroma; is abliatyvas atitinka lietuvi kalbos naginink: Romanus s t i l o
scribit 'Romnas rao stiliumi (raikliu)'. O c u l i s vidmus, a u r i b u s audi
mus 'Akimis matome, ausimis girdime'.
Kartais lotyn abi. instrmenti neatitinka lietuvi nagininko: Villa
lacte, caseo, m e i l e abundat'Namai lta nuo pieno, srio, medaus'. M e -
m o r i a tente! 'Atsiminkite!'
172
Ablativus modil'bdo abliatyvas reikia veiksmo atlikimo bd: Hos-
lae circos suos orbsue conficiunt c e l e r i t a t e m i r a b i l l 'vaigds savo
apskritimus ir apsisukimus atlieka nuostabiu greiiu'.
D a n a i is abliatyvas eina su prielinksniu c u m 'su': m a g n a c u m c r a 'su dideliu rpesiu',
c u m voluptate 'su noru'.
173
Ablativus limitatidnis I atvilgio abliatyvas reikia pasakymo apriboji
mn kilms': Gaili l i n g u a , i n s t i t t i s , l g i b u s inter s differunt'Galai
vieni nuo kit skiriasi kalba, paproiais, statymais'.
Vietoj atvilgio abliatyvo poetai pavartoja graikikj g a l i n i n k (acc. Graecus): 6s hu-
m e r o s u e deo similis 'i veido ir p e i p a n a u s diev.
Atvilgio abliatyvui savo reikme yra artimas supinum II, r. 185.
174
Ablativus pretii I kainos abliatyvas vartojamas su veiksmaodiais
emere 'pirkti', vndere 'parduoti', stare 'kainuoti', vnire 'bti parduodamam',
solvere 'atlyginti' ir prieveiksmiais magno, permagno, plrimo, parvo, mini
mo ir pan.: magno pretio vndidit 'brangiai pardav (u didel kain)', muito
sanguine victoria stetit 'pergal kainavo daug kraujo', viginti talentis mit 'nu
pirko u dvideimt talent'.
Ablativus pretii plg. su genitivus pretii, r. 154, 2.
175
Ablativus mensrae I matmens, mato abliatyvas yra vartojamas pa
lyginimui, kiek vienas daiktas skiriasi nuo kito: muito maior 'daug didesnis',
muito minor 'daug maesnis', uattuor annis inior 'ketveriais metais jaunes
nis', quo maior..., eo melior 'kuo didesnis..., tuo geresnis': Hibernia d i m i -
d i o m i n o r est quam Britannia 'Hibernija (= Airija) perpus maesn negu
Britanija'.
138 ELEMENT LA T I N A I dalis SINTAKS Svarbesns linksni reikms ir v a r t o j i m a s 139

176 180
Ablativus udlitdtis Ikokybs abliatyvas reikia daikto ypatyb ar ko Ablativus temporis I laiko abliatyvas reikia laiko aplinkyb, atsako j
kyb; susideda i daiktavardio ir bdvardio: vir magna prdentia 'didels klausim uando? 'kada?', taip pat paymi, kiek laiko tssi veiksmas.
iminties vyras', homo summo ingenio 'labai dideli gabum mogus'. Laiko abliatyvas vartojamas be prielinksnio:
Kokybei reikti vietoj abliatyvo galjo bti vartojamas kokybs kilmi 1) odi, reikiani laiko svok: di 'dien', nocte 'nakt', anno
ninkas (gen. ualitatis), r. 152. 'metais';
Vien kokybs abliatyvas vartojamas iais atvejais: 2) odi, turini savo paymin: bello Pnico 'pn kare', tertia vigi-
1) nusakant iors detales: Britanni capillo sunt p r o m i s s o 'Britai ne lia 'treios sargybos metu', multis annis 'daug met', temporibus imperatoris
ioja ilgus plaukus (yra ilgais plaukais)'; Augusti 'imperatoriaus Augusto laikais'.
2) nusakant dvasin nuotaik: bono animo esse 'bti geros nuotaikos'. Kitais atvejais laiko abliatyvas vartojamas su prielinksniu in: in bello
177 'karo metu', in pace 'taikos metu', in pueritia 'vaikystje'.
I senojo v i e t i n i n k o (locativus) isirutuliojo tokios reikms: P a s t a b a . Laiko a p l i n k y b reikia vietininko (locativus) k i l m s sustabarjusios formos:
d i ilgai', i n t e r d i 'dienos metu', n o c t 'nakia.
1) ablativus loci/vietos abliatyvas,
2) ablativus temporis/laiko abliatyvas.

178 Verbum Infinitum

Ablativus loci I vietos abliatyvas reikia vietos aplinkyb ir atsako
klausim kame? kur? Danai vieta nusakoma abliatyvu su prielinksniu in: in
urbe 'mieste' i n campo 'lauke', in Italia 'Italijoje'.
Tam tikrais atvejais vietai reikti vartojamas vietos abliatyvas be prie
linksnio (archajikesnis atvejis):
1) odio locus 'vieta' su jo derinamuoju payminiu: loco idoneo 'pato
gioje vietoje', loco citato 'mintoje vietoje', hoc loco 'itoje vietoje';
2) vietos aplinkybs odi su j payminiu totus 'visas': tota urbe 'visa
me mieste', tota Italia 'visoje Italijoje', totis castris 'visoje stovykloje';
3) odi junginyje terra marlue 'sausumoje ir jroje';
4) daugiskaitini I ir I I linksniuots vietovardi: Athenis 'Atnuose'.
Pastaba. Be prielinksnio vietai reikti vartojamos ir s e n o j o v i e t i n i n k o
s u s t a b a r j u s i o s formos: 1) I ir I I l i n k s n i u o t s m i e s t ir n e d i d e l i sal vardai: R o m a e 'Romo
je, C o r c y r a e 'Korkyros saloje', C o r i n t h i 'Korinte'; 2) keli bendriniai daiktavardiai, virt vietos
prieveiksmiais: d o m i 'namie', r r i 'kaime', h u m i 'emje' vesperi 'vakare', belli 'kare', militiae
'karo lauke'.
179
Artimas vietos abliatyvui yra kelio abliatyvas, nusakantis veiksmo
ruo; jis atsako klausim qua via? 'kuriuo keliu?' Vartojamas be prielinks
nio: Appia via proficisci 'Vykti Apijaus keliu'. Erant omnino itinera duo, q u i -
bus i t i n e r i b u s Helvtii domo exire possent T viso buvo du keliai, kuriais
helvetai galjo ieiti i gimtj viet'.
Kelio abliatyvas yra kils ne i vietininko, o i senojo n a g i n i n k o (instrmentalis),
v i kalbos kelio n a g i n i n k .
Bendratis (Infinitivus)
181
Infinitivus / bendratis sakinyje gali eiti veiksniu, papildiniu ir tariniu:
Legere m dlectat 'Skaityti man patinka (= skaitymas mane diugina)'. Lege
re amat 'Jis mgsta skaityti (= jis mgsta skaitym)'. Vincere scis, Hannibal,
victoria ti nescis 'Moki nugalti, Hanibalai, bet nesugebi pasinaudoti pergale'.
Qu6s omns eadem cupere, eadem odisse, eadem metuere i n n u m cogit
Sallustius 'Juos visus sujung vien tas pats noras, ta pati neapykanta, ta pati
baim'. Docto homini et erudito vivere est cogitare Cicero 'Mokytam ir isi
lavinusiam mogui gyventi yra mstyti'. Nihil est aliud bene et beat vivere
(locativus) nisi honest et rct vivere 'Gerai ir laimingai gyventi yra ne kas kita, kaip
garbingai ir dorai gyventi'.
Papildiniui reikti vartojama bendratis gali turti tikslo atspalv: Est pa-
ratus audire 'Yra pasirengs klausyti'. Proteus pecus git altos visere montes
Horatius 'Protjas nuvar band pamatyti aukt kaln'.
182
Vadinamoji i s t o r i n bendratis / infinitivus historicus yra esamojo lai
ko bendratis, vartojama btojo laiko (imperfectum ar perfectum ind.) prasme:
Catilina i n prima acie v e r s a r i , omnia providere, multum ipse pugnare,
saepe hostem f e r i r e Cicero 'Katilina veik pirmose mio gretose: jis visk
plg. lietu stebjo, daug pats kovojo, danai prieui smogdavo'. Repente omnis tristi-
tia invasit: festinare, t r e p i d a r e , neque loco neque homini cuique satis
140 ELEMENT LAT 1 N A
c r d e r e , neque bellum gerere, neque pacem h a b r e , suo quisque metu
pericula m e t i r i Sallustius 'Staiga visus apm lidesys: skubjo, drebjo, ne
pasitikjo nei vieta, nei mogumi, nekariavo, bet ir taikos neturjo, savo baime
kiekvienas matavo pavojus!
P a s t a b a . Toks bendraties vartojimas yra tam tikras stilistinis atvejis vietoj coepi m i a u ,
pradjau su bendratimi, plg.: C a t i l i n a coepit versari 'Katilina m veikti' i r C a t i l i n a versari ' K a -
tilina (tuoj) veikti'.
Kartu su tiesioginio papildinio galininku bendratis gali sudaryti dve
jybin papildin: Doceo t legere 'Mokau tave skaityti'. Bendratis legere ia yra
antras, netiesioginis papildinys. I tokio vartojimo atsirado accsativus
cum infinitivo I galininkas su b e n d r a t i m i konstrukcija.
183
Galininkas su bendratimi
(Accsativus cum infinitivo)
Lietuvi kalbos sakinyje 'A matau mokin raant' veiksmaodis 'matau'
turi iplstin papildin 'mokin raant'. Taiau tame iplstiniame papildinyje
slypi itisas sakinys, susidedantis i veiksnio, reikiamo galininku, ir tarinio,
reikiamo padalyviu. Tai paaikja pakeitus A matau mokin raant' sakiniu
'A matau, kad mokinys rao'. Vietoj iplstinio papildinio jau turime alutin
sakin. Tokie iplstiniai papildiniai labai dani lotyn kalboje, tik vietoj pada
lyvio vartojama bendratis: Video discipulum scribere. Tai ir yra accsativus
cum infinitivo (galininko su b e n d r a t i m i ) konstrukcija. Joje gali bti varto
jamos visos eios bendratys: Video discipulum scripsisse 'Matau mokin ra
ius (= kad mokinys ra)'. Video discipulum scriptrum esse 'Matau mokin
raysiant (= kad mokinys rays)'.
Gali bti vartojamos ir neveikiamosios ries bendratys: Vidmus libros
scribi 'Matome knygas esant raomas (= kad knygos yra raomos)'. Vidmus
libros scriptos esse 'Matome knygas esant paraytas (= kad knygos yra para
ytos)'. Vidmus libros scriptum i r i 'Matome knygas bsiant paraytas (= kad
knygos bus paraytos)'.
Sudtini bendrai dalyviai derinami su tais veiksn reikianiais akuza-
tyvais: Audio amicum ventrum esse. Audio amicam ventram esse. Audio
tempora ventra esse. Video discipulos scriptros esse.
P a s t a b a . Infinitivus futripassivi vietoj dalyvio turi supinum, kuris nra derinamas: V i
d m u s libros scriptum i r i .
Sudtini bendrai esse gali bti praleidiamas: Scio discipulam scrip-
tram 'inau mokin raysiant'.
I dalis SINTAKS Svarbesns linksni reikms ir vartojimas 141
Veiksmaodis, nuo kurio priklauso acc. cum inf, vadinamas verbum r
mens / valdantysis v e i k s m a o d i s ; juo gali bti:
1) veiksmaodis, reikis:
a) k a l b j i m (v. dicendi): dico, narro, respondeo, nntio, affirmo,
nego...;
b) j u t i m , s u v o k i m , m a n y m (v. sentiendi): sentio, video, audio,
intellego, scio, puto...;
c) vali, l i e p i m , s t e n g i m s i ir pan. (v. voluntatis): volo, nolo, malo,
cupio, studeo, iubeo, veto... - Cupio m esse bonum 'Noriu bti geras'.
Po ios grups veiksmaodi vartojamas tik infinitivus praesentis. Ver
iant lietuvi kalb alutiniu sakiniu, vartojama tariamoji nuosaka: Caesar
iussit lgatos mitti 'Cezaris liep, kad pasiuntiniai bt siuniami';
d) s t i p r j a u s m (v. affectuum): gaudeo, doleo, miror... - Gaudeo
hosts vietos esse 'Diaugiuosi, kad prieai buvo nugalti'.
2) beasmeniai v e i k s m a o d i a i : oportet, decet, constat, placet... -
Oportet lgem brevem esse 'Reikia, kad statymas bt trumpas'.
3) d a i k t a v a r d i a i i r niekatrosios g i m i n s b d v a r d i a i su est:
tempus est, fama est, notum est... - Notum est Romanos forts fuisse 'Yra
inoma, kad romnai buvo narss'.
Acc. cum inf. konstrukcijos bendratis gali turti savo tiesiogin papildin:
Audio poetam librum scripsisse 'Girdiu, kad poetas para knyg'. Tuo atve
ju turime du akuzatyvus, bet acc. cum inf. konstrukcij eina tik vienas i j,
btent tas, kuriame slypi veiksnys: audio p o e t a m scripsisse.
Kartais gali bti neaiku, kuris i dviej akuzatyvu eina acc. cum inf.
konstrukcij (gali bti suvokiamas kaip veiksnys): Scio Germanus Romanos
vicisse gali reikti Scio Germanus vicisse arba Scio Romanos vicisse. Tuo
atveju aikumo dlei reikia vartoti pasyv: Scio Germanos a Romams vietos
esse 'inau, kad germanai romn buvo nugalti'.
Kai akuzatyvu reikiamas veiksnys bna tas pats, kaip ir valdaniojo
veiksmaodio veiksnys, jis reikiamas sangriniu s: Pater dicit s ventrum
esse 'Tvas sako, kad jis (t. y. tvas) ateis'. Bet Pater dicit eum ventrum esse
'Tvas sako, kad jis (t. y. kas nors kitas) ateis'.
Panaiai vartojamas ir savybinis vardis suus, a, um: Pater filio dixit sibi
eius donum gratum fore 'Tvas pasak snui, kad jam (t. y. tvui) jo (t. y. s
naus) dovana bus maloni'. Filius sentit patri suum donum gratum fore 'Snus
jauia, kad tvui jo (t. y. snaus) dovana bus maloni'.
144 ELEMENT LATINA
gyvenama e m ' terra, q u a m G a i l i incolunt; n e s a m veikiamosios ries perfekto dalyv pava
duoja taip pat santykinis sakinys: 'puos' qui ornavit.
Santykinis sakinys pavaduoja t r k s t a m v e i k s m a o d i o esse participium
'Visi ia esantieji dainuoja' O m n s , qui adsunt, cantant.
187
Ablativus absoltus
Tai i s k i r t i n sakinio dalis, susidedanti i daiktavardio ar vardio
abliatyvo ir su juo suderinto esamojo ar btojo laiko dalyvio: Caesare proficis-
cente 'Cezariui vykstant', urbe capta 'miest pamus'.
lietuvi kalb ablativus absoltus gali bti veriamas:
1) alutiniu sakiniu, kurio veiksn sudaro daiktavardio (ar vardio)
abliatyvas, o tarin - atitinkamo laiko ir ries dalyvis: hostibus victis 'kai prie
ai buvo nugalti', hostibus fugientibus 'kai prieai bga';
2) padalyviniu posakiu (dalyvis veriamas to laiko padalyviu, o daik
tavardio abliatyvas veriamas naudininku, jei dalyvis esamojo laiko, ir gali
ninku, jei dalyvis btojo laiko): hostibus fugientibus 'prieams bgant', hosti
bus victis 'prieus nugaljus'.
Kartais vietoj dalyvio bna kitas daiktavardis ar bdvardis: Cicerone con-
sule 'Ciceronui esant konsulu (konsulaujant)', bona salte 'esant gerai sveika
tai', natra due gamtai esant vadovu (vadovaujant)'.
Ablativus absoltus yra gramatinis alutinio sakinio pakaitas: D u e
i u b e n t e , milites pontem faciunt 'Kadangi vadas liepia, kareiviai stato tilt.
Ponte facto, dux copias suas tradxit 'Kai tiltas buvo pastatytas, vadas perkl
savo pajgas'.
188
Reikiamybs dalyvis (Gerundivum)
Gerundivumym r e i k i a m y b s dalyvis, vartojamas:
1) payminiui reikti: mos laudandus 'girtinas paprotys (= paprotys, kur
reikia girti)'; liber legendus 'skaitytina knyga (= knyga, kuri reikia skaityti)';
2) sudurtinio tarinio vardinei daliai reikti: pacta sunt servanda 'sutar
i reikia laikytis'; tibi crandum est 'tu privalai pasirpinti'; Caesari multa
facienda erant 'Cezaris daug k turjo daryti'.
P a s t a b a . Veikjas su gerundyvu reikiamas naudininku ( 162).
189
Veiksmaodinis daiktavardis (Gerundium)
Gerundium yra v e i k s m a o d i n i s d a i k t a v a r d i s , reikiantis veiksmo
eig: tempus arandi 'arimo laikas'.
I dalis SINTAKS Svarbesns linksni reikms ir v a r t o j i m a s 145
Nuo gerundijaus danai priklauso bdo aplinkyb, ireikta prieveiks
miu: studium honest vivendi 'siekimas garbingai gyventi'; bene merendo d
praesentis dctivi:
r pblica gerai pasitarnaujant valstybei'.
Prielinksnis ad su gerundijaus galininku ymi tiksl: aptus ad legendum
'pritaikytas skaityti' (kuriam tikslui?)
Gerundijus gali turti savo papildin, ireikt galininku: ars legendi poe
tas 'menas skaityti poetus'; cupiditas legendi libros 'noras skaityti knygas'.
P a s t a b a . G e r u n d i j su papildinio galininku paprastai atstoja gerundyvas: Caesar pontem
faciendum crat 'Cezaris rpinasi pastatyti tilt'. Gerundyvas m g s t a m a s vartoti y p a po veiks
m a o d i c r o , do, trado.
Kaip supyno gramatinis sinonimas taip pat danai b n a vartojamas gerundyvas: A d pacem
petendam v e n r u n t Livius 'Jie atvyko prayti taikos'.
Verbum finitum
190
Veiksmaodio rys. Lotyn kalbos veiksmaodis turi dvi ris: dctivum
(veikiamj r) irpassivum ( n e v e i k i a m j r).
191
Kai kurie lotyn veiksmaodiai aktyve turi dvejop reikm: aktyvo ir
s a n g r i n , pvz.: verto 'veriu ir veriuosi' (terram vertere 'em iversti,
irausti'; quod bene vertat 'teieina tai gera'); augeo 'stiprinu ir stiprju' (rs
auxit 'dalykas sustiprjo'; rem auxit 'dalyk sustiprino'); praecipitare 'numes
ti ir nukristi' (praecipitavit eum 'numet j'; nox praecipitat 'naktis baigiasi')
ir kt. Danai sangrin reikm nurodoma vardiu: s praecipitat 'metasi';
s vertit 'sukasi' ir pan.
192
Kartais intranzityviniai veiksmaodiai atstoja pasyv: pereo ab aliuo
'stu nuo kieno nors (rankos), esu udomas'; ab hoste cadere 'ti nuo prieo'.
193
Kai aktyvo posakis veriamas pasyviniu, tiesioginis papildinys tampa no-
minatyvu, o buvs veiksnys - abliatyvu (jei veiksnys bna mogus, tai prie
abliatyvo pridedama a, ab): Filius patrem amat 'Snus myli tv' virsta Pater a
filio amatur 'Tvas yra mylimas snaus'; Scientiae animum firmant 'Mokslai
stiprina siel' virsta Animus scientiis firmatur 'Siela yra stiprinama mokslais'.
194
Lotyn pasyvas kilo i vadinamojo medijumo (medium), reikianio san
grin veiksm. Senojo medijumo liekan pasitaiko ir klasikinje lotyn kal
boje, nes kai kuri veiksmaodi pasyvo formos kartais vartojamos pasyvo,
146 ELEMENT LA T I NA
o kartais sangrine prasme: Milites a due congregantur 'Kareiviai yra vado
surenkami' (passivum) ir Pares cum paribus facillim congregantur 'Lygs su
lygiais labai lengvai susibiiuliauja (medium); Praeda occultatur 'Grobis yra
slepiamas' ir Stellae occultantur 'vaigds pasislepia.
Vietoj sangrinio pasyvo danai vartojamas aktyvas su vardiu: Stellae
s occultant 'vaigds pasislepia'.
Senovin medijumo reikm iliko deponentiniuose veiksmaodiuose,
r. 100.
195
Tiesiogin nuosaka (Indicativus)
Indikatyvas atitinka lietuvi kalbos tiesiogin nuosak: librum lego, leg-
bam, legam 'knyg skaitau, skaiiau, skaitysiu'.
Taiau yra atvej, kai lotyn kalbos indikatyv atitinka lietuvi tariamoji
nuosaka. Taip paprastai bna:
1) po odi possum 'galti', dbeo 'privalti', oportet 'reikti', licet 'leisti',
decet 'tikti', po bdvardi su est (aeuum est 'yra teisinga; longum est 'ilgai
trunka ir kt); pareikiant nusistebjim vykiu (puto, audio): Multos possum
viros numerare 'Galiau ivardyti daug vyr (bet neivardiju)'; Longum est
omnia numerare 'Per ilgai utrukt visk iskaiiuoti'; Ad mortem t, Catili
na, dci iam pridem oportbat 'Jau seniai, Katilina, bt reikj tave vesti
mirt'; Volumnia dbuit in t officiosior esse 'Volumnija bt turjusi bti tau
palankesne; Licet mihi praefari 'Drsiau pasisakyti i pat pradi'; Nunuam
putavi 'Niekad nebiau patikjs'; Quis putavit? 'Kas bt pagalvojs'?
2) po odi paene ir prope su perfektu: Paene in foveam dcidi, ni hic
adesss Terentius 'Biau beveik duob krits, jei tavs ia nebt buv'; Est
prope circumventus Llvius 'Beveik bt buvs apsuptas';
3) po apibendrinamj santykini vardi: Quidquid id est, timeo
Danaos et dona ferents Vergilius 'Kad ir kas bt, bijau danaj ir dovanas
neanij';
4) slygos sakiniuose, kur indikatyvas kartais vartojamas vietoj kon-
junktyvo: Si mens non laeva fuisset, impulerat ferro Argolicas foedare lateb-
ras 'Jei bt protas veiks, jis bt priverts ginklu sugadinti argiei slpyn'.
196
Panaiai kaip lietuvi kalboje, kartais gali bti pakeistas veiksm laiko
planas. Tada bna praesens historicum ir perfectum praesens.
Praesens historicum reikia tok esamj laik, kurio veiksmas vyksta
praeityje: Caesar Labino mandat 'Cezaris galioja Labien (vietoj: galiojo).
Caesar militibus imperat 'Cezaris sako kareiviams' (vietoj: sak).
I dalis SINTAKSE Svarbesns linksni reikms ir v a r t o j i m a s 147
Derinant laikus pagal consectio temporum, praesens historicum gali bti
laikomas tiek pagrindiniu, tiek istoriniu laiku.
Perfectum praesens yra btasis laikas, reikiantis pabaigt veiksm, kurio
padariniai tebra ir esamuoju (dabartiniu) momentu: novi 'inau (= esu sui
nojs)', oblitus sum esu pamirs'. Pagal consectio temporum taisykl laiko
mas pagrindiniu laiku.
197
Liepiamoji nuosaka (Imperativus)
Lotyn kalbos imperatyvas i esms atitinka lietuvi liepiamj nuosak:
lege! 'skaityk!', dicite! 'sakykite!'
Taiau lotyn imperatyvas turi laikus. Esamojo laiko imperatyvas rodo
konkret liepim tuoj pat atlikti veiksm: affer! 'atnek!' (tuojau, dabar). Bsi
mojo laiko imperatyvas rodo liepim atlikti veiksm ateityje arba apibendrin
t liepim: Virgins Vestals custodiunto ignem 'Vestals tegu saugoja (vis
laik) ugn'. Quod in buccam vnerit, scribito Cicero 'Kas ateis ant lieuvio,
parayk (ateityje)'.
Bsimojo laiko imperatyvas vartojamas statymuose, sutartyse, po
tvarkiuose: Regio imperio duo sunto, iique consuls appellantor Cicero 'Te
bnie du valstybs valdytojai, tebnie vadinami jie konsulais'. Hominem
mortuum, inquit lx, i n urbe n sepelito nve rito! 'Mirusio mogaus (sako
statymas) niekas negali laidoti ar deginti mieste'.
Imperatyvu reikiamas liepimas bna grietas, kategorikas; manda
gesniam, velnesniam liepimui reikti vartojamas konjunktyvas (r. coni. ius-
sivus, 199, 4).
Neigiamoji liepiamosios nuosakos dalelyt bna n (aptinkama poezi
joje): N cde! 'Nesitrauk!' Equ6 ne crdite, Teucri! Vergilius 'Arkliu netikkite,
teukrai! (= trojnai)'.
Prozoje jos vietoje vartojama apraomoji konstrukcija n o l i (nolite) su
bendratimi: Noli tangere circulos meos! 'Neliesk mano apskritim!' Nolite id
velle quod neri non potest Cicero 'Nenorkite to, ko negali bti'.
Abi neigiamosios formos reikia kategorik draudim, tuo jos skiriasi
nuo konjunktyvu reikiamo draudimo (r. coni. prohibitivus, 199, 5).
198
Konjunktyvas (Coninctivus)
Konjunktyvas yra nuosaka, yminti veiksm, kuris suvokiamas kaip ta
riamas, galimas arba pageidaujamas. I dalies jis atitinka lietuvi tariamj
nuosak. Lotyn konjunktyve susiliejo senovinis konjunktyvas (tariamoji
nuosaka) su senoviniu optatyvu (geidiamja nuosaka).
110 ELEMENT LATINA I dalis M O R F O L O G I J A Jaustukas

num 'nejaugi, negi'; vartojama, kai klausiantysis tikisi neigiamo at Stiprinamosios d a l e l y t s didina kalbos ekspresyvum:
sakymo:
etiam, quoque 'ir':
num barbarorum Romulus rx fuit? 'negi Romulas buvo barbar karalius?' etiam vobls rosae placent 'ir jums ros patinka';
nonne 'argi ne'; vartojama, kai klausiantysis tikisi teigiamo atsakymo: qua d causa Helvtii quoque reliuos Gailos virtute praecdunt 'dl tos prieas
ties ir helvetai likusius galus narsumu pralenkia';
nonne digitos numerare potes? 'argi negali suskaiiuoti pirt?';
Croesus ex Solone uaesivit, nonne s beatissimum putaret 'Kroisas paklaus quidem, equidem 'juk, btent; kaip tik; i tikrj':
Solon, argi tas nelaiko jo laimingiausiu'; absurdum id quidem est 'juk tai nesmon';
necne 'ar ne': trs epistolae et quidem no die 'trys laikai ir btent vien dien';
equidem natus non eram Phaedrus 'juk nebuvau gims';
sunt haec tua verba, necne? Cicero 'tai tavo odiai, ar ne?';
sintne di, necne? Cicero ar yra dievai, ar ne?'
vro, profecto 'ities, o, dargi';
si 'ar'; vartojama netiesioginiuose klausimuose: immo 'net, netgi, ne, prieingai':
immo si scias Terentius 'net jei inotum;
hostes expectabant, si Caesar flmen transiret 'prieai lauk, ar Cezaris neban
dys pereiti per up'; vivit? immo vro etiam in senatum venit Cicero 'gyvena? netgi ir senat ateina;
immo contra Seneca 'ne, prieingai';
utrum..., an ar..., ar', vartojama dvigubuose klausimuose:
utrum hoc vrum, an falsum? 'ar tai tiesa, ar melas?' scilicet, vidlicet 'inoma, suprantama, btent':
ridet scilicet nostram amentiam Cicero 'jis ijuokia, inoma, ms beprotyb';
Neigiamosios dalelyts: tuus vidlicet saltaris consulatus, perniciosus meus Cicero 'tavo, suprantama,
non 'ne'; prastinis neiginys, neigiantis od ar vis sakin: konsulavimas buvo iganingas, o mano - pragaitingas'.

non omnis moriar Hordtius 'ne visas mirsiu'; Dalelyts gali bti: g e i d i a m o s i o s : utinam'o kad': utinam vivas mul-
aibat num versum inveniri non posse meliorem Seneca 'sakydavo, kad negali tos annos 'o kad tu gyventum daug met'; parodomosios: ecce 'tai': ecce
ma rasti n vienos geresns eiluts';
homo 'tai mogus'; t v i r t i n a m o s i o s : ita 'taip': non ita vald 'ne taip labai'
haud 'ne'; neigia tik atskir od: irkt.

haud mirabile Terentius 'nenuostabu';

haud pauci Livius 'nemaai';
haud dubito Cicero 'neabejoju';
JAUSTUKAS
INTERIECTIO
n 'ne'; vartojama draudimuose: 122

equo n credite, Teucri! 'arkliu netikkite, teukrai' (= trojnai); Jaustukai, arba jausmaodiai, yra emocin ekspresin kalbos dalis, tie
t n uaesieris Horatius 'tu nesiteirauk'; siogiai susijusi su mimika ir gestais; jos reikm danai padeda suprasti into
nacija. Lotyn kalbos jaustukai reikia:
neretai po n eina dalelyt uidem 'net': 1) diaugsm - at! attat! euan! euax! euhan! euhoe! van! voe! io! vah!
n patrem uidem venerabatur 'net n tvo negerb'. 2) pasigrjim, pasitenkinim - a! ah! aha! euax! eu! euge! eugae! euge-
pae! edepol! hahahae! hahae! ha! hercle!
P a s t a b a . Jei viename sakinyje vartojami du neiginiai, tai gaunamas sustiprintas teigimas:
n i h i l n o n fecit 'jis visk padar'; n o n n i h i l fecit jis daug padar'.
3) patvirtinim, sutikim - ecce! eccer! cer! ehem! hem! nae!
150 ELEMENT L AT I N A I dalis S I N T A K S Sudtiniai sakiniai

4) netiesioginio klausimo alutiniuose sakiniuose; Laik derinimo lentel

5) papildinio alutiniuose sakiniuose su jungtuku quin 'kad' ir kt. Lietu Pagrindiniame alutinio sakinio veiksmas vyksta
vi kalba visais iais atvejais vartoja tiesiogin nuosak. sakinyje
Pastaba. Ir lotyn kalba ne visuomet mgo konjunktyv: senuosiuose lotyn kalbos pa tuo paiu metu kaip anksiau negu vliau negu
minkluose (III a. pr. Kr.) konjunktyvo vartojimas alutiniuose sakiniuose yra gana ribotas, bet v pagrindiniame pagrindiniame pagrindiniame
liau jis tolydio didja, ir Antikos pabaigoje beveik kiekviename alutiniame sakinyje buvo galima
Pagrindiniai
pavartoti konjunktyv.
laikai

praesens praesens coni. perfectum coni. -rus sim

201
futrum I
Konjunktyvo vartojimas futrum II

Istoriniai
alutiniuose sakiniuose laikai
alutini sakini su konjunktyvu laikas priklauso: imperfectum imperfectum coni. plsuamperfectum -rus essem
1) nuo to, koks yra pagrindinio ir alutinio sakinio veiksm santykis, t. y , perfectum coni.
ar alutinio sakinio veiksmas vyksta tuo paiu metu kaip pagrindiniame saki plsuamperfectum

nyje, ar vyko anksiau, ar vyks vliau negu pagrindiniame sakinyje;
2) nuo pagrindinio sakinio tarinio laiko; iuo atvilgiu visi pagrindinio
sakinio tarinio laikai skirstomi dvi grupes: p a g r i n d i n i a i laikai (prae
sens, futrum I, futrum II) ir i s t o r i n i a i laikai {imperfectum, perfectum,
plsuamperfectum).
Po p a g r i n d i n i laik alutiniame sakinyje gali bti vartojama: prae
sens coni. (jei veiksmas vyksta tuo paiu metu su pagrindinio sakinio veiksmu);
perfectum coni. (jei veiksmas vyko anksiau negu pagrindinio sakinio veiks
mas); apraomojo asmenavimo (coniugdtidnis periphrasticae) praesens coni.
(susidedantis i participium futri activi ir veiksmaodio esse praesens coni.,
trumpiau: -rus sim), jei veiksmas vyks vliau negu pagrindiniame sakinyje.
Po i s t o r i n i l a i k alutiniame sakinyje bna kiti konjunktyvo laikai:
imperfectum coni. (veiksmams vykstant tuo paiu metu), plsuamperfectum
coni. (alutinio sakinio veiksmui vykus anksiau negu pagrindinio sakinio
veiksmas), apraomojo asmenavimo imperfectum coni. -rus essem (veiksmui
vyksiant vliau negu pagrindinio sakinio veiksmas).
itoks alutinio sakinio laik priklausymas nuo pagrindinio sakinio laik
vadinamas consectio temporum I laik derinimas.
Cdnsectid temporum atvilgiu visi alutiniai sakiniai gali bti skirstomi
tris grupes:
1) alutiniai sakiniai, kuriuose bna v i s i k a s consectio temporum;
2) alutiniai sakiniai, kuriuose bna d a l i n i s consectio temporum;
3) alutiniai sakiniai, kuriuose n e b n a consectio temporum.
Pastaba, -rus {participium futuri activi) gali turti bet kurios gimins form (-rus, -ura,
-rum), tai priklauso nuo derinimo.
202
alutiniai sakiniai, kuriuose bna
visikas consectio temporum
1) netiesioginio klausimo alutiniai sakiniai (uaestiones indirectae);
2) papildinio alutiniai sakiniai su jungtuku quin 'kad' (uin dubitativum);
3) prieasties aplinkybs alutiniai sakiniai su jungtuku cum 'kadangi, nes'
(cum causale) ir i dalies su jungtuku quod 'kadangi, nes' (uod causale);
4) nuolaidos alutiniai sakiniai su jungtukais cum 'nors', ut 'kad ir' {cum, ut
concessivum).
203
Netiesioginio klausimo alutiniai sakiniai
uaestio indlrecta
Tiesioginis ir netiesioginis klausimas. Tiesioginiai klausimai (uaes
tiones dirctae) yra vientisiniai klausiamieji sakiniai, prasidedantys klausia
maisiais vardiais (Quid agis? 'K veiki?'), prieveiksmiais (Ubi fuisti? 'Kur bu
vai?'), dalelytmis (Videsne lnam? 'Ar matai mnul?') ar turintys klausiamj
intonacij (Hoc dicis? 'Tu tai sakai?'). J tarinys gali bti reikiamas ir konjunk
tyvu: Quid faciam? 'K turiau daryti?' Qu6 me vertam? 'Kur man pasidti?'
Kokios gali bti vartojamos klausiamosios dalelyts, r. 121.
152 ELEMENT L AT I N A I dalis S I N T A K S Sudtiniai sakiniai 153

Kai tiesioginis klausimas virsta alutiniu sakiniu (papildinio), turime ne 1. Cum causale vartojamas su konj u n k t y v u pagal consectio temporum
tiesioginio klausimo alutin sakin (vadinamj uaestio indirecta, arba uaes (r. 201): H a e d u cum s ab hostibus defendere non possint, lgatos ad
tio obliua). Caesarem mittunt 'Hedujai siunia pasiuntinius pas Cezar, kadangi (nes) ne
Netiesioginio klausimo alutinio sakinio tarinys reikiamas konjunktyvu gali apsiginti nuo prie. Haedu, cum se ab hostibus defendere non possent,
pagal consectio temporum (r. 201): lgatos ad Caesarem miserunt 'Hedujai pasiunt pasiuntinius pas Cezar, ka
dangi (nes) nebegaljo apsiginti nuo prie'.
1. Seimus
2. Quod causale vartojamas su i n d i k a t y v u ir k o n j u n k t y v u .
'inome'
Indikatyvas vartojamas tada, kai prieast nurodo pats pasakotojas (auto
S c i m u s , sciverimus quid agas geris actrus sis
rius): Helvtii reliquos Galios virtute praecdunt, quod fere cotidianis pro-
'inosime, b s i m e suinoj' 'k darai' 'darei' 'darysi'
eliis cum Germanis contendunt 'Helvetai pralenkia kitus galus narsumu, nes
2. S c i b a m u s
beveik kasdien kaunasi su germanais'.
'inojome, inodavome'
Konjunktyvas vartojamas (pagal consectio temporum) tada, kai pasa
S d v i m u s , sciveramus quid agers gisss actrus esses
kotojas (autorius) pasako kit nurodom prieast (lietuvi kalboje tai irei
'suinojome, buvome suinoj' 'k darai' 'darei' 'darysi'
kiama dalyviais): Haeduorum legati veniebant questum, quod Harfids fins
Pastaba. Treiojo asmens vardiai, nurodantys veiksnio asmen, yra keiiami sangri ipsoram popularentur 'Heduj pasiuntiniai atvyko pasisksti, kad harudai j
niais vardiais: Amicus uaesivit, cr sibi (= amico) suum librum (= librum amici) non redde-
krat niokoja'. Socrats acesatus est, quod corrumperet iuventtem 'Sokra
rem 'Draugas paklaus, kodl jam (= draugui) negrinu jo knygos'.
Bet: Amicus uaesivit, cr ei librum eius non redderem 'Draugas paklaus, kodl jam tas buvo apkaltintas, kad tvirkins jaunim'.
(= kam kitam) negrinu jo (= kieno kito) knygos'. Kitokiais jungtukais prasidedantys prieasties alutiniai sakiniai bna su
indikatyvu: Adsunt propterea, quod officium sequuntur; tacent, quia pericu-
204 lum metuunt Cicero 'Jie dalyvauja dl to, kad laikosi pareigos; jie tyli, kadangi
Papildinio alutiniai sakiniai uln dubitdtivum bijo pavojaus'.
Jungtuku quin 'kad' prasideda tokie papildinio alutiniai sakiniai, kurie
eina po veiksmaodi, reikiani abejojim (dubitare 'abejoti'). Pagrindi 206
niame sakinyje visuomet yra paneigiamas abejojimas (non dubito 'neabejoju', Nuolaidos alutiniai sakiniai
dubium non est 'nra abejons', quis dubitet 'kas galt abejoti'). alutinio cum, ut concessivum
sakinio tarinys reikiamas konjunktyvu pagal consectio temporum, r. 201. Nuolaidos alutiniai sakiniai pradedami tokiais prijungiamaisiais jung
Non dubito, quln verss scrlbas, seripseris, seriptrus sis 'Neabejoju, tukais:
kad eiles raai, raei, raysi'. Non dubitabam quin verss seribers, seripsisses, cum (su coni.) 'nors', ut (su coni.) 'kad ir', etsi (su ind., coni.), tametsi (su
seriptrus esses 'Neabejojau, kad eiles raai, raei, raysi'. ind., coni.), etiamsi (su ind., coni), quamquam (su ind., retai coni), quamvis
Quin pagrindiniuose sakiniuose bna vartojamas su indikatyvu ir reikia (su coni), licet (su coni.) 'nors'.
'kodl ne': Quin loqueris? 'Kodl nekalbi?' Vartojant konjunktyv su cum ir ut, laikai derinami pagal consectio tem
205 porum, r. 201.
Cum concessivum: Litterae, cum sint paucae, tamen innumerabilia ver
Prieasties aplinkybs alutiniai sakiniai
ba efficiunt 'Nors raidi nedaug, taiau jos sudaro be galo daug odi'. Ut
cum causale, uod causale concessivum: Ut dsint virs, tamen est laudanda voluntas 'Kad ir trksta
Prieasties aplinkybs alutiniai sakiniai pradedami tokiais prijungiamai jg, bet yra pagirtinas noras'.
siais jungtukais:
cum (su coni.), quod (su coni., ind.), quia (su ind.), quoniam (su ind.)
'kadangi, nes'.
154 ELEMENT LATINA
207
alutiniai sakiniai, kuriuose bna
dalinis consectio temporum
1) tikslo aplinkybs alutiniai sakiniai ut (ne) finale; 2) papildinio aluti
niai sakiniai ut (ne) obiecttvum; 3) laiko aplinkybs alutiniai sakiniai cum
historicum.
208
Tikslo aplinkybs alutiniai sakiniai ut (n) finale
alutiniai tikslo aplinkybs sakiniai prasideda prijungiamaisiais jung
tukais:
ut (uti) 'kad'; n 'kad ne'; nve 'ir kad ne'.
alutini tikslo aplinkybs sakini tarinys reikiamas konjunktyvu, ta
iau bna vartojami tik du laikai:
1. Praesens coni., kada pagrindiniame sakinyje yra pagrindinis laikas:
dimus, ut vivamus 'Valgome, kad gyventume'.
2. Imperfectum coni., kada pagrindiniame sakinyje yra istorinis laikas:
Lgati missi sunt, ut pacem peterent 'Pasiuntiniai buvo pasisti prayti taikos
(kad prayt taikos)'.
Pasitaiko, kad didesniam aikumui vietoj n vartojama ut n 'kad ne', ta
iau ir vien n reikia versti 'kad ne'. Nolo esse laudator, ne videar adlator
'Nenoriu bti gyrjas, kad nepasirodyiau pataiknas'.
Pastaba. Vietoj ut (liet. kad su neigiamos reikms odiu) vartojamas ne su atitinkamu
vardiu ar prieveiksmiu: ne quis 'kad niekas', n llus 'kad joks', n usuam 'kad niekur', n un-
quam 'kad niekada, n aut..., aut 'kad nei..., nei'.
Tikslo sakiniuose vietoj ut is, ut ea, ut id bna vartojami santykiniai var
diai qui, quae, quod: Hostes lgatos ad Caesarem miserunt, qui (= ut ei)
pacem peterent 'Prieai pasiunt pas Cezar pasiuntinius prayti taikos (kad
jie prayt taikos)'.
Vietoj ut eo vartojamas quo: Lgem brevem esse oportet, quo facilius
teneatur 'statymas turi bti trumpas, kad tuo lengviau bt simenamas'.
209
Papildinio alutiniai sakiniai ut (ne) obiecttvum
Dalis papildinio alutini sakini prasideda prijungiamaisiais jungtukais
ut 'kad', n 'kad ne': ut (ne) obiecttvum; j tarinys reikiamas arba praesens
coni., arba imperfectum coni. pagal t pai taisykl, kaip tikslo alutiniuose
sakiniuose, r. 208.
I dalis S I N T A K S Sudtiniai sakiniai 155
itokie papildinio alutiniai sakiniai priklauso nuo veiksmaodi, rei
kiani praym (orare, rogare, petere), pageidavim (optare), reikalavim
(postulare, imperare), raginim (hortari, persuadere), draudim (inter-
dlcere), rpinimsi, stengimsi (crare, studre, cavre), bijojim (timre),
trukdym, kliudym (impedire, prohibere, recsare) ir pan.: Cra, ut valeas
'Rpinkis, kad btum sveikas'. Pater crabat, ut sanus esses 'Tvas rpinosi,
kad btum sveikas'. Caesar postulavit, ut lgati venlrent 'Cezaris pareikalavo,
kad pasiuntiniai atvykt'.
Papildinio alutiniuose sakiniuose, priklausaniuose nuo veiksmaodi,
reikiani bijojim (verba timendi), vartojamas jungtukas n, kai nenorima,
kad kas vykt (Timeo, n quis veniat 'Bijau, kad kas neateit'), o jungtukas ut
(arba n non), kai norima, kad vykt (Timeo, ut (n non) venias 'Bijau, kad
imsi ir neatvyksi').
alutiniuose sakiniuose, priklausaniuose nuo veiksmaodi, reikiani
trukdym, kliudym (verba impediendt), vartojami jungtukai n ir quominus
(= ut eo minus): Recso, n eam 'Atsisakau eiti'. Plra n scribam, dolore
impedior Cicero 'Daugiau rayti man kliudo sielvartas'.
Qu6minus daniausiai vartojamas tada, kai valdantysis veiksmaodis
turi neigin: Non recsabo, quominus ad t veniam 'Neatsisakysiu pas tave
atvykti'.
Kartais papildinio alutiniai sakiniai gali bti bejungtukiai: Moneo t
venias 'Perspju tave, kad ateitum'. Cav venias 'irk, kad neateitum'.
Pastaba. Po veiksmaodio cavre 'saugotis' danai vartojamas jungtukas n 'kad ne'.
210
Laiko aplinkybs alutiniai sakiniai
cum historicum
Laiko aplinkybs alutiniai sakiniai gali prasidti vairiais jungtukais
(r. laiko jungtukus 120, 4). alutini sakini tarinys vienais atvejais reikia
mas indikatyvu, kitais - konjunktyvu.
Danai laiko aplinkybs alutiniai sakiniai prijungiami jungtukais cum
'kai, kada':
1. Cum tempordle vartojamas su i n d i k a t y v u , kai alutinis sakinys pa
sako tik veiksmo laik, tiksliai apibrdamas pagrindinio sakinio veiksmo
moment: Cum Caesar i n Gailiam vnit, alterius factionis princips erant
Aedui, alterius Squanl 'Kai Cezaris atvyko Galij, vienos grupuots vadai
buvo edujai, kitos - sekvanai'.
2. Cum historicum vartojamas su k o n j u n k t y v u , kai kalbama apie praei
ties vykius, pasakant tarp j esant vidin ry.
156 ELEMENT L AT I N A
Pagrindiniame sakinyje tuo atveju visada bna istoriniai laikai. alutinio
sakinio tarinys reikiamas arba imperfectum coni., arba plsuamperfectum
coni. pagal toki dalinio consectio temporum taisykl:
a) imperfectum coni., kada alutinio sakinio veiksmas vyksta kartu su pa
grindinio sakinio veiksmu: Cum Priamus regnaret, Troia cecidit 'Kai Priamas
karaliavo, Troja lugo'.
b) plsuamperfectum coni., kada alutinio sakinio veiksmas vyko anks
iau u pagrindinio sakinio veiksm: Cum Troia deleta esset, Graeci disces-
serunt 'Kai Troja buvo sunaikinta, graikai atsitrauk'.
Pastaba. Cum historicum alutiniai sakiniai gali virsti ablativus absoltus konstrukcija:
Priamo regnante, Troia cecidit 'Priamui karaliaujant, Troja lugo'. Troia deleta, Graeci disces-
srunt 'Troj sunaikin, graikai atsitrauk'.
alutiniai sakiniai, kuriuose nebna
consectio temporum
1) ieities alutiniai sakiniai ut cdnsectivum; 2) slygos alutiniai saki
niai (si, nisi).
211
Ieities alutiniai sakiniai ut (ut non) cdnsectivum
Jungtuku ut 'kad', ut non 'kad ne' prasideda ieities (padarinio) alutiniai
sakiniai, kuriuose nurodomas pagrindinio sakinio veiksmo rezultatas.
alutiniame sakinyje bna konjunktyvo laikai. Paprastai vartojamas toks
laikas, koks bt, jei tas alutinis sakinys virst pagrindiniu, nepriklausomu
sakiniu.
Danai ut cdnsectivum vartojamas po parodomj vardi (is, talis, tan nebt uvs Patroklas'.
ius 'tas, toks'), prieveiksmi (ita, sic, tam, adeo, tot 'taip, tiek') ar beasmeni
veiksmaodi (accidit, venit 'atsitinka' ir t . t ) .
Verrs Siciliam per triennium ita vexavit, ut in antiuum statum restitui
non possit Cicero 'Per trejus metus Veris taip nusiaub Sicilij, kad nebegalima
jos senosios bkls atstatyti'. Non is es, Catilina, ut t pudor a turpitdine
revocaverit Cicero 'Tu ne toks esi, Katilina, kad gda nuo bjauri darb tave
atitraukt'. Illa nocte accidit, ut esset lna plna Caesar 'Pasitaik t nakt, kad
buvo pilnatis'.
Pastaba. Ut cdnsectivum kartais gali slypti alutiniame sakinyje, prasidedaniame san
tykiniu vardiu qui, quae, quod, jei pagrindiniame sakinyje bna atitinkamas parodomasis var
dis ar prieveiksmis: Nihil est tam dimcile, quod non vincat mns hmana 'Nieko nra tokio
sunkaus, kad jo negalt veikti mogaus protas'. Non is sum, qui mortis periculo terrear 'Ne toks
esu, kad bijoiau mirties pavojaus'.
I dalis S I N T A K S Sudtiniai sakiniai 157
212
Slygos alutiniai sakiniai si reale, potentiale, irreale
Slygos sakiniai susideda i dviej dali: i s l y g o s , reikiamos aluti
niu sakiniu (protasis), ir i v a d o s , reikiamos pagrindiniu sakiniu (apodosis).
alutinis sakinys daniausiai prasideda jungtukais si 'jei, jeigu', nisi 'jei ne, jei
gu ne'. Jie bna trij tip:
1. Si reale (casus realis). Slyga ir ivada vaizduojama kaip tikri faktai, j
santykio tikrumu neabejojama. Tariniai reikiami indikatyvo laikais: Si vals,
bene est 'Jei esi sveikas, gerai'. Si id crdis (crdbas, crdidistl, crds), erras
(errabas, erravistl, errabis) 'Jei tuo tiki (tikjai, patikjai, tiksi), klysti (klydai,
suklydai, klysi)'.
2. Si potentiale (casus potentialis). Slyga ir ivada vaizduojamos netikro
mis, kalbantysis pareikia, ko tikrovje nra, bet galt bti. Galimumui reikti
pagrindiniame ir alutiniame sakinyje vartojama praesens coni. arba perfectum
coni.: Si id crdas, errs 'Jei tuo tiktum, klystum'. SI id crdideris, erraveris
'Jei tuo patiktum, suklystum'.
3. Si irreale (casus irrealis). Slyga ir ivada vaizduojamos netikromis, kal
bantysis pareikia, ko tikrovje nra ar nebuvo.
Jei kalbama apie tai, ko tikrovje nra, vartojamas imperfectum coni.: SI id
crders, errars 'Jei tuo tiktum, klystum' (bet tu dabar tuo netiki, vadinasi,
neklysti).
Jei kalbama apie tai, ko tikrovje nebuvo, vartojamas plsuamperfectum
coni.: SI id crdidisss, erravisss 'Jei tuo btum patikjs, btum suklyds'
(bet tu nepatikjai, vadinasi, nesuklydai). Achills non pugnavisset contra
Hectorem, nisi Patroclus occidisset 'Achilas nebt kovojs prie Hektor, jei
Pastaba. Neigiant vien od, vartojama si non 'jei ne': Si fceris id, magnam habbo
gratiam; si non fceris, ignoscam Cicero 'Jei tai padarysi, bsiu labai dkingas; jei nepadarysi,
atleisiu'.
Pasitaiko ir b e j u n g t u k i slygos alutini sakini: Vincis - gauds;
perdis - ploras 'Iloi - diaugies (diaugsies); praloi - verki (verksi)'.
213
Slygos alutiniai sakiniai, reikiantys pageidavim
Jie prasideda jungtukais dum, modo, dummodo 'jei tik', dum n, modo
n, dummodo n 'jei tik ne', vartojamais su konjunktyvu (danai bna imper
fectum coni. ir plsuamperfectum coni.): Summas lauds merentur Ath-
ninss, dummodo n tam levs fuissent Cicero 'Atnieiai nusipelno di
diausio pagyrimo, jei tik nebt buv tokie lengvabdiai'.
162 ELEMENT L AT 1 N A
7. Pakartojimas (lot. iteratid) - kai tas pats odis kartojamas kelis kar
tus. Pakartojimas bna keli ri:
a) anafora (gr. anaphora) - kai tas pats odis kartojamas keli sakini
ar keli sakinio dali pradioje: T ut n u m u a m t corrigs, t ut llam fu-
gam meditre, t ut llum exsilium cogits? 'Ar tu kada pasitaisytum, ar tu
pagalvotum apie pabgim, ar tu pamstytum apie itrmim?'
b) epifora (gr. epiphora) - kai kelios sakinio dalys baigiasi tuo pa
iu odiu: Poenos populus Romanus istitia vicit, armis vicit, liberalitate
vicit 'Romn tauta nugaljo pnus teistumu, nugaljo ginklais, nugaljo
kilnumu.'
c) s i m p l o k (gr. symploke 'supynimas') - kai pasitaiko kartu ir anafora,
ir epifora: Quem senatus damnarit, quem populus Romanus damnarit, quem
omnium existimatio damnarit, eum vos absolvtis? 'Kur pasmerk senatas,
kur pasmerk romn tauta, kur pasmerk vis ger moni nusistatymas,
ar js t iteisinsite?'
d) geminacija (lot. gemindtio 'dvigubinimas') - kai ia pat kartojamas
tas pats odis: Excitate, excitate ipsum ab inferis! 'Prikelkite, prikelkite j i
numirusi!'
8. Aliteracij a (lot. alliteratid) - kai i eils keli odiai prasideda tuo pa
iu garsu: O Tite, tte, Tati, tibi tanta, tyranne, tulisti! 'O tirone Titai Tacijau,
kokius baisius dalykus tu pats padarei!' Ennius (odiai prasideda priebalsiu t).
9. Oksimoronas (gr. oxymdron 'smojingai kvaila) - kai sugretinami
prieingos prasms odiai, prietaraujantys vienas kitam: Concordia discors
'Neharmoninga harmonija. Cum tacent, clamant 'Kai (jie) tyli, aukia.'
10. Chiazmas (gr. chiasmos 'idstymas graikikos raids X pavidalu') -
kai i dviej odi por antroje poroje sukeiiama odi vieta: Superavi regere imperio populos, Romane, memento! 'Tu, romne, atsimink, kad tau
dignitate Catilinam, Galbam gratia (be chiazmo bt: dignitate Catilinam,
gratia Galbam) 'Virijau Katilin orumu, o taka - Galb.'
11. Paralelizmas (gr. parallelismos) - kai kartojasi ta pati odi eil
(prieingas reikinys chiazmui): Ausi sunt latissimum flmen transire, ascen-
dere latissimas ripas, subir iniuissimum locum 'Jie idrso pereiti plaiau
si up, ukopti plaiausius krantus, ulipti nepatogiausi viet.' odi ryio gramatins normos sakinyje: Graeci dicunt, omns aut G r a i o s
12. A n t i t e z (gr. antithesis 'priepriea') - kai sugretinami prieingos
reikms odiai spdiui sustiprinti: Ex hac parte pudor pugnat, illinc pe-
tulantia; hinc pudicitia, illinc stuprum; hinc pietas, illinc scelus Cicero 'ioje
pusje kovoja drovumas, anoje - lumas; ioje - padorumas, anoje - paleis
tuvyst; ioje - pamaldumas, anoje - nusikaltimas.'
I dalis S I N T A K S S v a r b i a u s i o s kalbos f i g r o s ir t r o p a i 163
13. Gradacija (lot.gradatid 'laipsnikas kilimas', gr. climax) - kai sugre
tinami vis stiprjanios reikms odiai: Vincula, carcerem, verbera, sec-
rim, crucem 'Grandines, kaljim, plakim, kapojim kirviu, nukryiavim.'
14. Dzeugma (gr. dzeugma 'jungas') - kai keli daiktavardiai jungiami
su vienu veiksmaodiu, tinkaniu tik vienam i t daiktavardi: Nec vro su-
pra terram, sed etiam in intimis eius tenebris plrimarum rrum latet tili-
tas (latet netinka supra terram) 'Ne tik ant ems, bet ir giliausiose jos gelmi
tamsybse slypi daugumos daikt naudingumas.'
15. Histerologija, arba hysteron proteron (gr.) - kai vlesnis faktas pa
sakomas anksiau: Nocts et dis 'Naktys ir dienos' (= dienos ir naktys).
16. Hendiadis (gr. hen dia dyoin 'vienas dviem') - kai payminys pa
veriamas paymimuoju odiu ir sujungiamas su jo buvusiu paymimuoju
odiu: Poena metusue aberant Ovidius 'Nebuvo bausms ir baims' (uuot
sakius: nebuvo bausms baims). Iuvents ac virs 'Jaunyst ir jgos' (jaunys
ts stipryb).
17. E n a l a g (gr. enallage 'perstatymas') - kai payminys priskiriamas
ne tam odiui, kuriam jis priklauso: Non tuba dirctl, non aeris cornua fle-
xi erant 'Nebuvo tiesi trimit, nei lenkt rag' (uuot: tuba dircta, cornua
flexa).
18. P r o l e p s (gr. prolpsis 'ubgimas u aki, paankstinimas') - kai
payminys jau i anksto nusako paymimojo odio bsen, dar veiksmui ne
vykus: Submersas obruere pupps 'Paskandintus laivus apversk' (uuot: ap-
versk, kad jie nuskst).
19. Apostrofa (gr. apostrophe,lot. vert. - alloctid 'retorinis kreipinys') -
kai kreipiamasi ia nesant asmen kaip esant arba negyv daikt - kaip
gyv: O, patria, 6 divum domus Ilion! 'O tvyne, o diev buveine Ilionai!' T
skirta valdyti tautas!'
20. Pleonazmas (gr. pleonasmos 'nesaikingumas, daugiaodikumas') -
kai pridedamas tarsi nereikalingas beveik tokios pat reikms odis: Sic ore
locta est 'Taip burna kalbjo' (uuot: 'taip kalbjo').
21. Anakolutas (gr. anakolthon 'nenuosekliai') - kai paeidiamos
esse a u t b a r b a r o s , vereor, n Romulus barbarorum rx fuerit 'Graikai
sako visus esant arba graikus, arba barbarus, bijau, kad Romulas nebt buvs
barbar karalius' (uuot: Si, ut G r a e c i d i c u n t , omns aut Graeci sunt aut
barbari, vereor, n etc. 'Jei, anot graik, visi yra arba graikai, arba barbarai,
bijau, kad ir t.t.').
166 ELEMENT LAT1NA I dalis ROMN KALENDORIUS 167

Dienos, kurios jo tuoj po Kalend, Non ar Id, kartais bdavo pay Met dienos pagal ms ir romn skaiiavim
mimos odiu postridi su akuzatyvu, pvz.: Mus Kovas, gegu, Sausis, rugpjtis, Balandis, birelis, Vasaris
Postridi Kalendas Ianuarias - sausio 2 dien; mn. liepa ir spa is gruodis (31 d.) rugsjis, lapkritis (28 d.)
diena (31 d.) (30 d.)
Postridi Ids Novembres - lapkriio 14 dien.
1. Kai. Mart. etc. Kai. Ian. etc. Kai. April. etc. Kai. Februarils
Visos kitos dienos bdavo skaiiuojamos pasakant, kiek dien liko iki to 2. d. a. d. IV a. d. I V J a. d. IV

Non. Ian.
a. VI ^

s Martia

April.
Nona

Nona
Febr
paties mnesio Non ar Id ir kito mnesio Kalend. Skaiiuojant dienas, rei

etc.
d. d. d. d.

ias etc.
3. a. V a. III a. III a. III
kdavo skaityti ir t dien, iki kurios skaiiuojama, ir t, kuri norima pasaky
4. a. d. I V pridie pridie pridie
ti. Atsakant klausim 'kada?', senesniais laikais bdavo vartojamas abldtivus oi s
5. a. d. III Nonis Ian. etc. Nonis April. etc. Nonis Febr.
temporis (di uarto 'ketvirt dien, die octdvo 'atunt dien'), po kurio jo: 'O ^

6. pridie j z; a. d. V I I I a. d. V I I I ^ a. d. V I I I '
ante Nonas (Martias, Aprils...) 'prie (kovo, balandio...) Nonas', ante Ids
Nonis Mart. etc. a. d. VII a. d. VII a. d. VII

rias etc.
7.
(Maias...) 'prie (gegus...) Idas', ante Kalendas (Aprils...) 'prie (balan

Idus Ap:rilS;

is Febr.
d. V I

lnias etc.
dio. ..) Kalendas'. Taiau vliau tokie odi junginiai buvo pakeisti junginiu 8. a. d. V I I I ^ a. d. V I a. d. V I a.
V rt
ante su galininku: ante diem uartum Nonas Martias 'ketvirtj dien prie 9. a. d. VII a. d. V a. d. V a. d. V
S

Ids Ia
0>
kovo Nonas', t. y. kovo 4 dien, ante diem septimum Kalendas Septembrs 10. a. d. V I w5
irt
a. d. IV a. d. IV a. d. I V

s Marti
'septintj dien prie rugsjo Kalendas', t. y. rugpjio 26 dien. 11. a. d. V a. d. III a. d. III a. d. III
Keliamaisiais metais vasario mnes po etosios dienos prie kovo Ka 12. a. d. IV pridie J pridie J pridie J
lendas (ante diem sextum Kalendas Martias) bdavo terpiama dar viena die 13. a. d. III Idibus Ian. etc. Idibus April. etc. Idibus Febr.
na (dis bis sextus 'antr kart etoji diena) ir sakoma: ante diem bis sextum
14. pridie a. d. X I X ^ a. d. X V I I I ^ a. d. X V I \
Kalendas Martias. Dl to keliamieji metai bdavo vadinami annus bis sextus
15. Idibus Mart. etc. a. d. X V I I I a. d. X V I I a. d. X V
arba annus bissextilis.
16. a. d. X V I I ^ a. d. X V I I a. d. X V I a. d. X I V
Romn savait turjo 8 dienas. Atuntj dien mons rinkdavosi mies
17. a. d. XVI a. d. X V I a. d. XV a. d. X I I I
to prekyvietje. Laikas tarp dviej prekymei ( t skaii jo ir abi prekyme
i dienos) vadinosi internndinum tempus, o prekymei diena - nndinae. 18. a. d. XV a. d. XV a. d. X I V . ^ a. d. XII
rti-,

rias~
Kai.
U. -
Prekymei dienos nebuvo ventadieniai ir sausio pirmoji. 19. a. d. X I V a. d. X I V a. d. X I I I a. d. X I

Aprils (lnias, Augustas, N ovembres)

irt
. 'rt

"s, Dece
Kale ndas (kilto mnesio), t. y. Kai.

lesio), t.
20. a. d. X I I I a. d. X I I I >- 3 a. d. XII a. d.X 1-1
irt

21. a. d. XII a. d. XII "o* a. d. X I a. d. I X

22. a. d. X I a. d. X I a. d.X l -S -e a. d. V I I I
\1E s %
23. a. d.X a. d.X / e s a. d. I X a o a. d. VII
s

las (]
LS (S(

lia;
i(ki1
24. a. d. I X a. d. I X a. d. VIII a. d. VI
. :s c ^-
25. a. d. V I I I a. d. V I I I e
a
,!a
'S
a. d. V I I r.
a. d. V
ju g rt irt--j
K/
26. a. d. VII a. d. VII a. d. VI a. d. IV
^ r?

27. a. d. V I a. d. V I a. d. V a. d. III

28. a. d. V a. d. V a. d. IV pridie J

29. a. d. I V a. d. IV a. d. III

30. a. d. III a. d. III pridie /

31. pridie ) pridie /

148 ELEMENT LATINA I dalis S I N T A K S Sudtiniai sakiniai 149

199 blogyb, vis dlto tai yra blogyb'. Kartais vartojamas nuolaidai pabrti licet:
Konjunktyvo vartojimas Fremant omns l i c e t , dicam, quod sentio 'Nors visi murmt, vis tiek pa
sakysiu, k manau'.
pagrindiniuose sakiniuose
8. Coninctivus dubitdtivus reikia abejojim (vartojama praesens coni.
Pagrindiniuose sakiniuose konjunktyvas vartojamas tam tikromis reik
dabariai, imperfectum coni. - praeiiai reikti; neiginys - non): Quid faciam?
mmis, kurios lotyn gramatikoje turi specialius pavadinimus:
'Kas man daryti? K turiau daryti?' Rogm te? Non rogm? 'Ar turiau pra
1. Coninctivus potentialis reikia galimum dabartyje (vartojamas prae
yti tave, ar neprayti?' Quid facermus? 'K turjome daryti?'
sens coni. eigos veikslui: hoc non dlcam 'ito nesakyiau'; perfectum coni. vy
kio veikslui: dixerit aliuis? gal kas pasakyt?') ar galimum praeityje (varto Konjunktyvo laik ir reikmi svadas
jamas imperfectum coni.: quis putaret 'kas bt galjs pamanyti').
Praesens coni. Perfectum coni. Imperfectum Plsuamperfectum
2. Coninctivus irrealis reikia nereal veiksm; vartojamas slygos saki coni. coni.
niuose, r. 212. Hortativus,
3. Coninctivus hortativus reikia raginim (vartojamas praesens coni. Iussivus

pi. I): Vivamus, mea Lesbia, atque ammus Catullus 'Gyvenkim, mano Lesbi- Prohibitivus,
ja, ir mylkim'. Gaudeamus igitur! 'Taigi diaukims!' Concessivus

4. Coninctivus iussivus reikia liepim (vartojamaspraesens coni.): Quid- Potentialis

quid agis, prdenter agas 'K darai, daryk protingai'. Suum quisque noscat
Dubitativus Dubitativus
ingenium 'Kiekvienas tegu pasta savo gabumus'. Audiatur et altera pars 'Te
bnie iklausoma ir antroji pus'. Optativus Optativus

Coninctivus iussivus yra mandagesn liepimo forma negu modus im-
perativus, plg. scribas gal raytum, gal malontum rayti' ir scribe! 'rayk!'
5. Coninctivus prohibitivus reikia draudim (vartojamapraesens coni. ir
perfectum coni. su neiginiu n): Hoc n dicas 'ito galtum nesakyti'. Hoc n
dixeris 'ito nepasakyk'. Senatus hoc n concdat 'Tegu senatas ito neleidia'.
Coninctivus prohibitivus nra tokia grieta draudimo forma, kaip noli
(norite) su b e n d r a t i m i , r. 197.
6. Coninctivus optdtivus reikia pageidavim:
a) vykdom (vartojama praesens coni., retkariais perfectum coni.):
Utinam dicat! 'O kad jis pasakyt!' Utinam n sero venias! 'O kad tik ne
pavluotum!'
b) nevykdom dabar (vartojama imperfectum coni.: Utinam hoc mihi di-
cers! 'O kad tai man pasakytum!'); nevykus praeityje, vartojama plsuam
perfectum coni: Utinam hoc mihi dixisss! 'O kad tai man btum pasaks!'
Su coninctivus optdtivus danai vartojama dalelyt utinam 'o kad'; nei
giamuose pageidavimuose utinam n 'o kad ne'.
7. Coninctivus concessivus reikia nuolaid (vartojama praesens coni.
ir perfectum coni.). Sit hoc vrum 'Sakykim, kad tai tiesa'. Fuerit hoc vrum
'Sakykim, kad tai buvo tiesa'. Neigiamais atvejais vartojama dalelyt n: N
sit summum malum dolor, malum cert est 'Nors skausmas nra didiausia
Irrealis
200
Sakini jungimas bna dviej pagrindini form: sujungimas [parata-
xis) ir prijungimas (hypotaxis).
Lotyn kalbos alutiniuose sakiniuose gali bti vartojama indikatyvas ir
konjunktyvas. Tiesiogins nuosakos (indicativus) laik vartojimas i esms ati
tinka lietuvi kalbos laik vartojim.
Konjunktyvas vartojamas iuose alutiniuose sakiniuose:
1) laiko aplinkybs alutiniuose sakiniuose, kurie prasideda jungtuku
cum 'kai';
2) kai kuriuose prieasties aplinkybs sakiniuose, prasidedaniuose jung
tukais cum, quod 'kadangi, nes';
3) nuolaidos aplinkybs sakiniuose su jungtukais cum 'nors', ut 'kad ir';