You are on page 1of 16

genderi da politika samxreT

kavkasiaSi

proeqti genderi da politika


samxreT kavkasiaSi xorcieldeba
gaeros ganviTarebis programis (UNDP)
mier saqarTvelos parlamentTan
mWidro TanamSromlobiT. proeqts
finansur mxardaWeras uwevs SvedeTis
saerTaSoriso ganviTarebis saagento
(SIDA) da saqarTvelos mTavroba.

proeqtis strategiaa demokratiuli


ganviTarebis xelSewyoba politikaSi
genderuli Tanasworobis miRweviT.

proeqti miznad isaxavs genderuli


politikis ganviTarebis xelSewyobasa
da gadawyvetilebis miRebis doneze
qalTa warmomadgenlobis zrdis
mxardaWeras.

broSura momzadebulia proeqtis genderi


da politika samxreT kavkasiaSi farglebSi da
masze muSaobdnen:

nino lagvilava _ proeqtis koordinatori

medea badaSvili _ proeqtis konsultanti

irina Jvania _ proeqtis konsultanti

Tea vaSakiZe _ proeqtis staJiori



S e s a v a l i

me - XX saukunis 80-iani wlebidan


iwyeba genderis Teoriis, rogorc axali
mecnieruli dargis ganviTareba.

mecnierebaTa qseli, romelic


CarTulia genderul kvlevebSi metad
farToa: filosofia, sociologia,
fsiqologia, anTropologia, geografia,
istoria, ekonomika, demografia,
politologia, filologia, socialuri
lingvistika, semiotika, eTnografia,
kulturologia da sxva.

Tanamedrove sazogadoebis wina-


Se aqtualurad dgas genderuli
Tanasworobis sakiTxi. sqesis, ra-
sis, religiur da kulturul
TaviseburebaTa TanasworobasTan erTad,
genderuli Tanasworoba demokratiis
ganviTarebis erT-erTi aucilebeli
pirobaa. saqarTvelo, romelic ad-
gas demokratiis ganviTarebis gzas,
Sesabamisad, asrulebs mis moTxovnebs
da axorcielebs genderuli
Tanasworobis politikas.



1. ra aris genderi

Tanamedrove socialuri mecnierebebi


gendersa da sqess erTmaneTisagan
ganasxvaveben. tradiciulad sqesi
gulisxmobs adamianis anatomiur-
fiziologiur Taviseburebebs, romlis
safuZvelzec adamianebi iyofian
qalebad da kacebad. sqesi, anu adamianis
biologiuri Tavisebureba, aris qalisa
da kacis, rogorc fsiqologiuri, aseve
socialuri gansxvavebebis safuZveli.

genderi inglisuri enidan


gavrcelebuli terminia. am sityvas
ormagi datvirTva aqvs: gulisxmobs
biologiur sqess da, aseve, sqesis
socialur mniSvnelobas, romelic
ganixileba, rogorc sazogadoebis
socialuri struqturis erT-erTi
ganzomileba da romlisTvisac, Sesaba-
misad, damaxasiaTebelia cvlilebebi
drosa da sivrceSi.

unda aRiniSnos, rom biologiur


gansxvavebasTan erTad, gansxvavebulia
qalisa da kacis socialuri rolebic,
maTi emociuri maxasiaTeblebi da
qcevis formebi. anTropologebma,
fsiqologebma, eTnografebma da
istorikosebma ukve didi xania
gansazRvres qalisa da kacisaTvis
damaxasiaTebeli rolebi da qcevis
normebi. aqedan gamomdinare, naTeli



xdeba genderuli rolebis saxecvlileba
drosa da sivrceSi. magaliTad,
rac erT sazogadoebaSi iTvleba
qalisTvis "tipiur saqmianobad,
meoreSi is SeiZleba gansxvavebuli da
mamakacisTvis damaxasiaTebeli iyos.

genderi aris cneba, romelic


gulisxmobs kulturiT ganpirobebul
Sexedulebebs qalisa da kacis
inteleqtualuri SesaZleblobebis,
maTi pirovnuli Tvisebebisa da qcevis
Sesaxeb. genderi, rogorc sazogadoebis
mier Seqmnili konstruqti, gansazRvravs
qalisa da mamakacis socialur
models, rac ganapirobebs maT rolsa
da mdgomareobas sazogadoebrivi
cxovrebis yvela sferoSi.

genderuli rolebi warmoadgens


konkretuli sazogadoebis mier
gansazRvruli qalisa da mamakacis
qcevis formebs, normebsa da
Rirebulebebs.

genderuli stereotipebi gabatone-


buli Sexeduleba qalisa da mamakacis
maxasiaTeblebisa da rolebis Sesaxeb,
anu rogori unda iyos da rogor unda
iqceodes qali an kaci ama Tu im
sazogadoebaSi.



2. genderuli Tanasworoba

Tanasworoba adamianis ulebaTa


dacvis mTavari principia, romelsac
efuZneba uflebaTa dacvis nebismieri
instrumenti.

genderuli Tanasworoba qveynisa


da sazogadoebis ganviTarebis erT-
erTi aucilebeli pirobaa, romelic
gulisxmobs qalisa da mamakacis Tanabar
monawileobas, rogorc sazogadoebriv,
aseve politikur cxovrebaSi; yvela
formis diskriminaciis aRmofxvras;
orive sqesis warmomadgenelTaTvis
socialuri pirobebis gaumjobesebasa
da dasaqmebisaTvis Tanabari pirobebis
Seqmnas.

genderuli Tanasworoba gulisxmobs


qalis da mamakacis Tanabar warmoCenas,
uflebamosilebas, pasuxismgeblobasa
da Tanaswor monawiloebas piradi
da sazogadoebrivi cxovrebis yvela
sferoSi.



3. qalTa uflebebis dacvis
saerTaSoriso instrumentebi da
dokumentebi

me-20 saukunis ormocdaaTiani


wlebidan saerTaSoriso sazogadoebi-
saTvis adamianis uflebaTa dacva
gansakuTrebiT mniSvnelovani da
aqtualuri gaxda. es iyo meore
msoflio omis Semdgomi periodi,
rodesac msoflios civilizebulma
sazogadoebam miiRo gadawyvetileba
erToblivad ezruna adamianze, mis
Rirsebasa da Tanaswori uflebebis
uzrunvelyofaze. 1945 wels Seiqmna
gaerTianebuli erebis organizacia,
xolo 1948 wels daiwera adamianis
uflebaTa sayovelTao deklaracia
(Universal Declaration of Human Rights),
romelic gaxda sawyisi qalisa da
mamakacis Tanasworuflebianobis,
sazogadoebrivi cxovrebis yvela
sferoSi maTi Tanabari monawileobis
saerTaSoriso aRiarebisa. amis Semdeg
saerTaSoriso, regionul da erovnul
doneebze iqmneba mravali mniSvnelovani
xelSekruleba, deklaracia, konvencia
Tu paqti, romelTa mizania adamianis
uflebebis dacva.

gaeros konvencia qalis politikuri


uflebebis Sesaxeb (UN Convention on the
Political Rights of Women, 1952) konvenciis
mTavari mizania uzrunvelyos



qalisa da mamakacis politikaSi
Tanabari monawileobis ufleba. am
konvenciis Tanaxmad, qals yovelgvari
diskriminaciis gareSe ufleba aqvs
monawileoba miiRos arCevnebSi.

"Sromis saerTaSoriso organizaciis


konvencia (International Labor Organization
(ILO) Convention, 1958) moicavs socialuri
da Sromis sakiTxebis farTo speqtrs:
adamianis uflebebs, minimalur xelfass,
dasaqmebis politikas da am politikaSi
genderuli Tanasworobis principis
aucilebel gaTvaliswinebas.
yvela qveyana, romelic SeuerTdeba
am konvencias, xeli unda Seuwyos
dasaqmebis diskriminaciis aRmofxvras
politikaSi.

konvencia ganaTlebaSi diskrimi-


naciis winaaRmdeg (Convention
against Discrimination in Education, 1960)
miRebulia UNESCO s mier. igi
xels uwyobs qalebisa da gogonebis
ganaTlebis Tanabar SesaZleblobebs
yovelgvari dabrkolebis gareSe.

konvencia qalTa mimarT diskri-


minaciis yvela formis aRmofxvris
Sesaxeb (Convention on the Elimination of
all Forms of Discrimination against Women
- CEDAW). konvencias xeli moewera
1979 wels, xolo ZalaSi Sevida
1981 wels. konvencia iTvaliswinebs



qalTa Tanabar uflebebs cxovrebis
yvela sferoSi, iqneba es ganaTleba,
dasaqmeba, jandacva, politikur
procesebSi monawileoba Tu qorwineba.
is exeba, rogorc winaswar ganzraxul
diskriminacias, aseve im qmedebebs,
romelTac diskriminaciuli Sedegi
aqvT. misi ZiriTadi mizania genderuli
Tanasworobis miRweva da qalTa mimarT
diskriminaciis aRmofxvra, romelic
konvenciis mixedviT Semdegnairadaa
ganmartebuli:

qalis diskriminacia niS-


navs sqesis niSniT nebismier
gansxvavebas, gamijvnas an
SezRudvas, romlis mizania qalis
mier, misi ojaxuri mdgomareobis
miuxedavad, mamakacisa da qalis
Tanasworuflebianobis safuZvelze
adamianis uflebebisa da ZiriTadi
Tavisuflebebis aRiarebis, ga-
moyenebis an ganxorcielebis
Sesusteba, an mTlianad uaryofa
politikur, ekonomikur, socia-
lur, kulturul, samoqalaqo Tu
nebismier sxva sferoSi.

venis deklaracia (The Vienna


Declaration - 1993) - am deklaraciis
mixedviT qalisa da gogonebis uflebebi
adamianis uflebebis ganuyofeli
nawilia da moiTxovs genderze
dafuZnebuli Zaladobis aRmofxvras,



rac gulisxmobs aucilebeli
RonisZiebebis Catarebas qalis piradi
Tu sazogadoebrivi cxovrebidan
Zaladobis aRmosafxvrelad. dekla-
raciaSi aRniSnulia, rom SeiaraRebul
konfliqtebSi qalis uflebebis
darRveva adamianTa uflebebis ZiriTadi
principebis darRvevis tolfasia.

pekinis deklaracia da samoqmedo


platforma. (Beijing Declaration and Platform
for Action, Fourth World Conference on Women
- 1995)
1995 wels pekinSi Catarda gaeros
me-4 msoflio konferencia qalTa
problemebze - moZraoba Tanasworobis,
ganviTarebisa da mSvidobisaTvis. am
konferenciaze 189 qveynis mTavrobis
warmomadgenlebi SeTanxmdnen
moqmedebis xuT-wlian gegmaze,
romlis mizanic gaxldaT qalis
mdgomareobis gaumjobeseba; maTi
socialuri, ekonomikuri da politikuri
ZalauflebiT uzrunvelyofa. samoqmedo
gegmaSi asaxuli iyo 12 ZiriTadi
prioriteti:
1. qali da siRaribe;
2. qali da ganaTleba;
3. qali da janmrTeloba;
4. qali da Zaladoba;
5. qali da SeiaraRebuli
konfliqtebi;
6. qali da ekonomika;
7. qali gadawyvetilebis miRebis doneze;



8. instituciuri meqanizmebis Seqmna;
9. qalis uflebebi;
10. qali da mas-media;
11. qali da garemo;
12. mozardi gogonebi.

uSiSroebis sabWos rezolucia 1325


(Security Council 1325 Resolution (October
2000)) 2000 wels gaeros uSiSroebis
sabWom miiRo mniSvnelovani rezolucia:
"qali, mSvidoba da usafrTxoeba".
rezolucia 1325 xazs usvams qalTa
monawileobis zrdas mSvidobis
mSeneblobasa da konfliqtebis
mogvarebaSi; qalTa uflebebis dacvas,
rogorc konfliqtis periodSi, aseve
mis Semdeg.

qalis diskriminaciis yvela


formis aRmofxvris Sesaxeb konvenciis
fakultatiuri protokoli (Optional
Protocol to CEDAW) 2000 wlis 22
dekembers ZalaSi Sevida, romelic
SesaZleblobas aZlevs individebs
Seitanon saCivari gaeros CEDAWis
komitetSi. protokoli aseve uflebas
aniWebs komitets awarmoos gamoZieba
konvenciis seriozul an sistematur
darRvevebze.

gaeros aTaswleulis ganviTarebis


miznebSi (UN Millennium Development
Goals - UN MDGs 2000). aTaswleulis

10
10
ganviTarebis miznebSi gaerTianebulia
8 mizani:
1. ukiduresi siRaribis aRmofxvra;
2. ganaTlebis xarisxisa da
instituciuri mowyobis
gaumjobeseba;
3. sqesTa Tanasworobisa da qalTa
uflebamosilebis gazrda;
4. bavSvTa sikvdilianobis Semcireba;
5. dedaTa janmrTelobis
gaumjobeseba;
6. aiv/SidsTan, malariasa da sxva
daavadebebTan brZola;
7. ekologiuri mdgradobis
uzrunvelyofa;
8. ganviTarebisaTvis msoflio
TanamSromlobis Camoyalibeba.

11
11
4. genderuli Tanasworobis
uzrunvelyofis procesi
saqarTveloSi

qalis uflebebis dacvis sferoSi


saqarTvelos kanonmdeblobisa da
realurad moqmedi meqanizmebis
SemuSavebaSi saerTaSoriso sakanonm-
deblo aqtebma mniSvnelovani roli
iTamaSa.

1994 wlis 22 seqtembers


saqarTvelo SeuerTda konvencias
"qalis diskriminaciis yvela formis
aRmofxvris Sesaxeb, riTac man
valdebuleba aiRo, rom miiRebs yvela
saWiro zomas qveynis politikur Tu
sazogadoebriv cxovrebaSi qalTa
mimarT diskriminaciis aRmosafxvrelad.
miuxedavad amisa, saqarTveloSi
pekinis konferenciamde genderuli
sakiTxebi aqtualurad ar iTvleboda
arc qveynis mTavrobisa da arc farTo
sazogadoebisaTvis.

1997 wels muSaoba daiwyo gae-


rosa da saqarTvelos mTavrobis
erToblivma proeqtma - "genderi da
ganviTareba" - romelic ZiriTadad,
pekinis konferenciis safuZvelze
Seiqmna. 1997 wlis bolos saqarTvelom
SeimuSava erovnuli samoqmedo gegma,
romelmac, Tavis mxriv, moicva pekinis
konferenciis ZiriTadi mimarTulebebi.

12
12
pekinis platformaSi asaxuli 12
prioritetidan saqarTvelom samoqmedo
gegmaSi gaiTvaliswina qveynisaTvis
yvelaze mniSvnelovani sakiTxebi da is
mxolod 7 prioritets moicavda.

1998 wlis 20 Tebervals prezidentis


brZanebulebiT Seiqmna - "qalTa
mdgomareobis gaumjobesebis politikis
SemmuSavebeli saxelmwifo komisia",
romlis SemadgenlobaSi Sediodnen
rogorc mTavrobis warmomadgenlebi,
aseve arasamTavrobo organizaciebis
wevrebi. komisia miznad isaxavda
qveyanaSi genderuli balansis
miRwevasa da gardamaval etapze qalTa
mdgomareobis gaumjobesebas.

TbilisSi 1998 wels Catarda


konferencia "qali da sazogadoeba"
da miRebuli iqna erovnuli samoqmedo
gegma - "saqarTveloSi 1998-2000 wlebSi
qalTa mdgomareobis gaumjobesebis
Sesaxeb", romelic mogvianebiT 1998
wlis 18 ivniss iqna damtkicebuli
prezidentis mier (brZanebuleba #308).
amis Semdeg ganaxlda samoqmedo
gegma da saqarTvelos prezidentis
brZanebulebiT (#64) damtkicebuli
iqna 2001-2004 ww. samoqmedo gegma
qveyanaSi qalTa mdgomareobis
gasaumjobeseblad.
am periodSi aseve SemuSavebuli
da damtkicebuli iqna qalTa mimarT

13
13
Zaladobis winaaRmdeg brZolis 2000-
2004 ww. da 2003-2005 ww. trefikingTan
brZolis samoqmedo gegmebi.

vardebis revoluciis Semdeg,


rodesac saqarTveloSi mTavroba
Seicvala, bunebrivia, moxda
cvlilebebi am mimarTulebiTac.
qveynis axalma mTavrobam daafiqsira
sakuTari pozicia genderul
TanasworobasTan dakavSirebiT
da daiwyo am sakiTxze aqtiuri
muSaoba. saqarTveloSi, genderuli
Tanasworobis uzrunvelsayofad,
Seiqmna axali erovnuli instituciuri
meqanizmebi rogorc aRmasrulebel,
aseve sakanonmdeblo doneze.

2004 wlis 27 oqtombers (parlamentis


Tavmjdomaris brZanebuleba #105/3)
gaeros ganviTarebis programis
proeqtis - genderi da politika
samxreT kavkasiaSi - mxardaWeriT
Seiqmna parlamentis TavmjdomaresTan
arsebuli genderuli Tanasworobis
sakonsultacio sabWo. sabWos
wevrebi arian parlamentarebi,
mTavrobisa da arasamTavrobo
organizaciebis warmomadgenlebi.
sabWos mizania qveyanaSi genderuli
Tanasworobis uzrunvelyofaze zrun-
va, am TvalsazrisiT saxelmwifo
strategiis Seqmna da momavalSi misi
ganxorcielebis xelSewyoba.

14
14
2005 wels saqarTvelos mTavrobis
dadgenilebis (dadgenileba 109,
28.06.2005, q. Tbilisi) safuZvelze,
arasamTavrobo organizaciebis
warmomadgenlebisa da samoqalaqo
sazogadoebis aqtiuri monawileobiT,
Seiqmna genderuli Tanasworobis
sakiTxTa droebiTi samTavrobo
komisia, romelSic Sedian mTavrobisa
da arasamTavrobo organizaciebis
warmomadgenlebi, aseve, parlamentis
erTi wevri, romelic aris parlamentis
TavmjdomaresTan arsebuli genderuli
Tanasworobis sakonsultacio sabWos
koordinatori. komisiis mizania
genderuli Tanasworobis saxelmwifo
strategiis ganxorcieleba da
qveyanaSi genderuli Tanasworobis
uzrunvelyofa.

2006 wlis TebervalSi Seiqmna


samuSao jgufi, romlis SemadgenlobaSic
Sediodnen rogorc parlamentis
TavmjdomaresTan arsebuli "genderuli
Tanasworobis sakonsultacio sabWos",
aseve "genderuli Tanasworobis sakiTx-
Ta samTavrobo komisiis" wevrebi.
aRniSnulma samuSao jgufma, gaeros
ganviTarebis programis (UNDP), gae-
ros qalTa fondisa (UNIFEM) da
gaeros mosaxleobis fondis (UNFPA)
mxardaWeriT, SeimuSava saxelmwifo
genderuli koncefcia da samoqmedo

15
15
gegma.
"koncefciis mizania qalsa da
mamakacs Soris Tanabari uflebebis
da SesaZleblobebis da maTi efeqturi
ganxorcielebis uzrunvelyofa. igi
aRiarebs genderuli Tanasworobis
principebs saxelmwifo da
sazogadoebrivi cxovrebis yvela
sferoSi da gansazRvravs sqesis
niSniT diskriminaciis yvela formis
prevenciisa da aRmofxvris da
genderuli Tanasworobis misaRwevad
RonisZiebebis gatarebas".

2006 wlis 24 ivliss saqarTvelos


parlamentma miiRo saxelmwifo
genderuli koncefcia. parlamentis mier
gadadgmuli es nabiji miuTiTebs imaze,
rom qveyanaSi genderuli Tanasworoba
realur prioritets warmoadgens.

16
16

You might also like