8 KNYGA

4 Santvarkos:

I. Kretikoji arba lakedaimonikoji santvarka

II. Oligarchija
III. Demokratija
IV. Tironija

moni bd yra keturios rys, kaip ir valstybi santvark.

ms laikais santvarka apibriama konstitucikai, Graikijoje reik vyraujant gyvenimo bdas.

Kiekviena visuomen labiausiai vertina vienus ar kitus dalykus, pvz., imint(filosof), drs (kari), turt
(oligarchin), ... .
Elitas nustato tam tikr vertybi hierarchij.

I. KRETIKOJI ARBA LAKEDAIMONIKOJI SANTVARKA (TIMOKRATIJA) aistringasis pradas

vyrauja aistringasis tipas; gelein su varin, auksin su geleine, siela draskoma i vidaus;
pvz., Sparta, Kryiuoi ordinas; vyrauja kari luomas

mogus:

Trokta pergals ir garbs;

Smarkesnis, taiau maiau ipruss;
Mielai klausosi kit kalb, bet pats nemoka kalbti;
velnus laisviesiems ir labai paklusnus valdovams;
Mgsta valdi ir garb;
Mgsta gimnastik ir mediokl;

(panaus timokratin valstyb)

II. OLIGARCHIJA geidiantysis pradas

Tai santvarka, paremta turto cenzu, - valdo turtingieji, o skurdiai nedalyvauja valdyme. Jei valstybje
garbinamas turtas ir turtingieji, tada joje negerbiami gerieji ir pati doryb. Ambicingieji ir garbtrokos
tampa gods pinig ir trokta turt, jie giria turtingj, juo avisi, sodina valdios vietas, o varg niekina.
Tokia valstyb nebus vieninga, joje bus dvi valstybs turtingj ir varg, gyvenani toje paioje vietoje ir
nuolat rezgani vieni kitiems pinkles. Oligarchijos principo negalima suprasti tiesmukikai; formaliai tai
turtingj valdi, bet esm oligarchas gali pretenduoti valdi ne todl, kad jis yra turtingas, bet
manoma, kad jo sugebjimas bti turtingu, reikia, kad jis turi savybes, tinkamas valdiai (pozityvias sielos
savybes). Oligarchin visuomen yra ne turting moni visuomen, o visuomen, kuri gerbia turt. Jokia
santvarka nenukrenta i dangaus; jei visuomen garbsto turt, ji galiausiai prisiaukia ir oligarchin
valdym.

Oligarchijoje leidiama pardavinti em. Kiti poliai tai neleido, kad mogus galt visada prasimaitinti,
netapt elgeta, su kuriuo valstybe neinot k daryti.
mogus:

Turtus laiko garbingiausiu dalyku;

Yra taupus ir darbtus;
Tenkina tik btiniausius savo norus, o vis kit ilaid atsisako ir visus kitus trokimus tramdo kaip
tuius;
Kovoja ne visomis jgomis ir daniausiai pralaimi;

III. DEMOKRATIJA demokrato siela neturi centro, tai yra chaosas

Demokratija sigali tada, kai vargai, nugalj savo prieus, vienus i j iudo, kitus itremia, o su visais
kitais dalijasi valstybs reikalus ir valdios vietas valdios vietos demokratijoje daniausiai skirstomos
burtais. Taigi itaip vedama demokratija arba ginklu, arba i baims pabgus turtingiesiems. Dl
laisvs joje gldi visos santvark rys.

Pagrindinis principas laisv

Malonum besivaikanios visuomens
ilgainiui atsiranda anarchija, ji sukelia baim.

mogus:

Laisvi mons (valstybje sigali visikai laisv ir kiekvienam pilieiui leidiama daryti, k tik jis
nori);
Tokioje santvarkoje mons labai vairs;
Diena i dienos gyvena pataikaudamas bet kokiam pasitaikusiam trokimui;
Jo gyvenime nra jokios tvarkos, jo nevaldo jokia btinyb, bet jis tok gyvenim vadina
maloniu, laisvu ir laimingu, todl taip ir gyvena vis laik;
Mgsta lygyb;
Yra labai vairus, margas ir turi daugelio moni bruo;

Demokrat paaboja laikas; tokie mons neturi dorybi, netobulja; jei nespja lugti, sulauks tam tikro
amiau jis apsiramina ir iorikai gyja kone normalaus mogaus pavidal, nors i tikrj neturi joki
dorybi.

Gyvn teiss trinama riba tarp gyvn ir mogaus. Kai sunyksta moral, ugdymas, tenka imtis statym.
Gyvn teisi atsiradimas iurpius moni morals degradavimo bruoas.
 IV. TIRONIJA sofisto siela; ji neturi stabilios formos (jis apsimetinja, simuliuoja)

Tironija atsiranda ne i kurios nors kitos santvarkos, o tik i demokratijos i per didels laisvs turi
atsirasti didiausia ir iauriausia vergija.

Kai tironas susidoroja su ioriniais prieais su vienais susitaiko, kitus nugali ir kai ji nurimsta, jis
pirmiausia sukelia kitus karus, kad liaudiai bt reikalingas vadas. Tironas visada turi kurstyti kar.

2 Tirono valdios principai:

Prievarta (lazda)
Papirkinjimas (meduolis)

9 KNYGA

- Kiekviename i ms slypi baisi, laukini, nesuvaldom trokim ris net ir tuose monse,
kurie atrodo labai padors. Tai rodo sapnai.

- apimtas lo ir iprotjs mogus tariasi ir viliasi gals valdyti ne tik mones, bet ir dievus.

mogus virsta tikru tironu tada, kai jis arba dl savo prigimties, arba dl proi, arba ir dl vieno, ir dl kito
pasidaro girtuoklis arba simyljlis, arba beprotis ( IV. TIRONIJA ).

Tironas [veda] valstyb visokias lias nedorybes, kad isimaitint pats ir ilaikyt triukming trokim
palyd ( IV. TIRONIJA ).

Tikrosios draugysts ir laisvs tironika prigimtis niekada neparagauja; ne be reikalo tokius mones
vadiname nepatikimais ( IV. TIRONIJA ).

- Nedoriausias mogus yra tas, kuris dienos metu elgiasi taip, kaip sakme kai k elgiantis sapnuose

Nra nelaimingesns valstybs u tirono valdom ir laimingesns - u karaliaus valdom. ( IV. TIRONIJA ).

Tirono valdoma siela bus pilna nerimo ir nusiminimo; ji bus skurdi ir alkana; toks mogus bus pilnas baims (
IV. TIRONIJA ).

Taigi tikras tironas, nors kai kuriems monms taip ir neatrodo, i tikrj yra vergas, emiausias tarnas,
pataikaujantis nedoriausiems monms ; jis negali patenkinti savo trokim, jam labai trksta daugelio
dalyk tai tikras skurdius, jei kas sugeba pavelgti vis jo siel ( IV. TIRONIJA ). Tironas negali niekuo
pasitikti

I baims paklstantys mons niekada nebna atviri, tampa sunku atpainti, kodl mons paklsta.

Dl vis t dalyk jis tampa nelaimingiausiu mogumi, o paskui padaro nelaimingus ir savo artimuosius ( IV.
TIRONIJA ).
 - Geriausias ir teisingiausias mogus yra laimingiausias tai yra karalikiausias mogus, valdantis pats
save, o blogiausias ir neteisingiausias mogus yra nelaimingiausias toks yra tironikiausias pats sau
ir valstybei, kuri valdo.

- Kadangi sieloje yra trys pradai, tai juos atitinka trys malonum rys kiekvien prad atskira ris.
I trij malonum ri didiausias malonumas yra tas, kuris bdingas pastaniajai sielos daliai;
mogus, kuriame i sielos dalis viepatauja, gyvena maloniausi gyvenim. Antroje vietoje kario ir
garbtrokos gyvenimas, nes jis yra artimesnis jam [filosofui] negu pelno mgjo gyvenimas.

- rodymas yra filosofo rankis.

- Daug tikresn yra nekintanti btis.

- Knui palaikyti dalyk ris maiau susijusi su tiesa ir btimi negu sielai palaikyti reikaling dalyk
ris.

- Kuo labiau kas nutolsta nuo proto, tuo labiau nutolsta ir nuo statymo ir tvarkos.

- Tironas bus labiausiai nutols nuo tikrj malonum, o karalius maiausiai ( IV. TIRONIJA ).

- Visiems yra geriau bti valdomiems dieviko ir imintingo prado, arba gldinio ms pai viduje
tai bt geriausia, - arba valdanio i iors, idant mes visi, kiek tai manoma, taptume panas
vieni kitus ir draugai, valdomi to paties prado.

10 KNYGA

o Pamgdiojimo menas, kaip atrodo, yra toli nuo tikrovs, ir jeigu jis ir gali visk padaryti, tai tik dl
to, kad jis atkuria tik ma daikto dalel, ir ta dalel yra tik atvaizdas.
o Visi poetai, pradedant Homeru, nesvarbu, ar j kryba vaizduoja doryb, ar kitus dalykus, yra tik
atvaizd pamgdiotojai, bet nepasiekia tiesos.
o Kiekvien daikt atitinka trys menai menas juo naudotis, menas j gaminti ir menas j pamgdioti.
o Pamgdiotojas neturs nei reikaling ini, nei teisingos nuomons apie pamgdiojamus daiktus.
o Jis pamgdios tai, kas atrodo grau miniai, kuri nieko neimano.

Menas ikraipo emocin gyvenim, ugdo tokius dalykus kaip pvz., verksmingumas. Filosofijos ir meno
konfliktas; nekontroliuojamas menas gali ugdyti klaiding teologij (teologija (politin) simboli ir
vaizdini sistema, kuri sutelkia ir mobilizuoja pilieius).

Platonas sako, kad menas gali taip sugadinti siel, kad mogus meluos paia savo btimi. Platonas
apskritai meno neneigia, tik nori pasakyti, kad tik tam tikras menas atitinka ugdymo kriterijus. Menas
yra dviamenis kardas gali mog pakelti, bet ir sulugdyti.

o Tas sielos pradas, kuris pasitiki matavimu ir skaiiavimu, yra geriausias.

o Pamgdiojamasis menas dirba savo darb bdamas toli nuo tikrovs; jis bendrauja ir yra susijs
su tuo ms sielos pradu, kuris yra toli nuo iminties ir siekia ne to, kas yra sveika ir tikra.
o Pamgdiojamasis menas, bdamas emas, bendraudamas su tuo, kas ema, gimdo tai, kas ema.
o irstantysis ms sielos pradas tinka visokiausiems pamgdiojimams, o ms protingj ir romj
prad, kuris visuomet ilieka toks pat, nelengva pamgdioti.
 o Tarp filosofijos ir poezijos nuo seno buvo nesantaika.
o Nei garb, nei turtai, nei valdia, nei poezija neverti to, kad dl j reikt nepaisyti teisingumo ir
kit dorybi.
o Siela yra nemirtinga ir niekad nesta.
o Visa, kas udo ir naikina, yra bloga, o kas saugo ir stiprina gera.
o Kiekvien daikt praudo i prigimties jam skirta blogyb, ir jeigu ji nepraudyt, niekas kitas
nestengtu jo praudyti. Juk gris negalt ko nors praudyti, nepraudyt ir tai, kas nra nei gera,
nei bloga.
o O siela ar turi blogyb, kuri j padaro blog? Tai [...] neteisingumas, nesusivaldymas, bailumas,
nemokikumas.
o Jeigu kno blogyb nesukels paiai sielai bdingos blogybs, mes niekuomet nemanysime, kad siela
sta nuo jai svetimos blogybs, o ne nuo savos, - nuo svetimos blogybs ji negali ti.
o Dievai niekuomet neapleis to mogaus, kuris stengiasi bti teisingas ir puoseldamas dorybes
tampa panaus diev, kiek tai mogui yra manoma.
o Blogesniu vadinsime t gyvenim, kuris siel veda ten, kur ji tampa nedoresn, o geresniu t, kuris
j padaro teisingesn.

o Ms nemirtinga siela gali padaryti visa, kas gera ir kas bloga, mes visuomet eisime keliu, vedaniu
auktybes, ir visokiais bdais laikysims teisingumo ir iminties, kad btume mieli ir patys sau, ir
dievams ir ia gyvendami, ir tada, kai gausime atpild u teisingum, - ir tarsi varyb nugaltojai,
gaunantys dovan i draug, mes bsime laimingi ir ia, ir toje tkstantmetje kelionje, kuri
apsakme.

Platonas skiria tris santvarkas:

Ideali santvarka, kuri aprao Valstybje (teistas timokratij, oligarchij, demokratij, neteist
tironij)
Nors demokratija Platonui yra blogiausia santvarka, ji yra teista. Tironija yra neteista santvarka.
Pagal Platon, santvark kait lemia sielos degradacija. Santvarkos keiia viena kit blogjimo
linkme, sitvirtinant vis blogesniam sielos tipui.

Kas skiria utopin ir teorin mstym?

Utopinio mstymo antika ir viduramiai i viso neino. Skirtum iduoda Platono odiai: Tokia valstyb, -
sako jis, - egzistuoja nebent danguje. Teorin refleksija reikia, kad Platonas supranta, kad tai yra teorinis
modelis, prie kurio galima artti.

Utopistai remiasi savavalikomis priemonmis, nesigilina mogaus prigimt.