GEOMETRIJA

Gediminas STEPANAUSKAS

TIESES IR PLOKTUMOS

1.1 Ploktumos ir tieses

ploktumo je normalines

lygtys

1.1.1 Vektorin
e forma
Ploktumos pad
etis koordinaiu sistemos Oxyz atvilgiu yra visikai apibr
eta,
jei inomas

ortas (vienetinio ilgio vektorius)

n 0 , einantis i koordinaiu centro link
plotumos ir statmenas jai;

atstumas p nuo ploktumos iki koordinaiu pradios tako O.

Tarkime, M yra bet kuris ploktumos takas, N  ploktumos ir ties
es,
lygiagreios vektoriui

n 0 ir einanios per koordinaiu pradios tak O, susikir-

timo takas. Aiku, kad vektoriaus OM projekcija i vektoriu
n 0 yra lygi ON ,


o ON = p. Paym
ekime r = OM . Tuomet

(1.1) Pr

n 0 r = p.

Pasinaudoj vektoriu skaliarin

es sandaugos savyb
emis, (1.1) slyg galime urayti
taip:

(1.2) (

r ,

n 0 ) p = 0.

(1.2) lygtis vadinama normaline ploktumos lygtimi (vektorine forma).

Ortas
n 0 vadinamas ploktumos normale arba normaliniu vektori-
umi.
Vis aprayt proced ur galime paodiui pakartoti tiesei ploktumoje. Ties
es
pad
etis koordinaiu sistemos Oxy atvilgiu yra visikai apibr
eta, jei inomas
ortas (vienetinio ilgio vektorius)

n 0 , statmenas tiesei ;
atstumas p nuo ties
es iki koordinaiu pradios tako O.

Tarkime, M yra bet kuris ties

es takas, N  ties
es ir ties
es, lygiagreios
vektoriui

n 0 ir einanios per koordinaiu pradios tak O, susikirtimo takas.

Aiku, kad vektoriaus OM projekcija i vektoriu
n 0 yra lygi ON , o ON = p.


Paym
ekime r = OM . Tuomet

(1.3) Pr

n 0 r = p.

1
Pasinaudoj vektoriu skaliarin
es sandaugos savyb
emis, (1.3) slyg galime urayti
taip:

(1.4) (

r ,

n 0 ) p = 0.

(1.4) lygtis vadinama normaline ties

es ploktumoje lygtimi (vek-
torine forma).

1.1.2 Koordinatin
e forma
Tarkime, kad vektorius
n 0 su koordinaiu aimis sudaro kampus , , . Tuomet
jo projekcijos i koordinatines ais yra lygios iu kampu kosinusams ir, ura
vektoriu

n 0 koordinatine forma, tur
esime:
n 0 = (cos , cos , cos ). Tegul


tako M koordinat
es yra x, y, z , t.y. r = (x, y, z). Tuomet (1.2) lygti galime
urayti taip:

(1.5) x cos + y cos + z cos p = 0.

(1.5) lygtis vadinama ploktumos normaline lygtimi (koordinatine

forma).
Visikai analogikai gautume ties
es ploktumoje normalin lygti (koor-
dinatine forma):

(1.6) x cos + y sin p = 0.

iuo atveju cos = sin .

Gavome svarbu dalyk.
Teorema 1. Kiekviena ploktuma apraoma pirmojo laipsnio lygtimi. Taip pat
kiekviena ties
e ploktumoje apraoma pirmojo laipsnio lygtimi.
Kitame skyrelyje parodysime, kad kiekviena pirmojo laipsnio lygtis apibr
eia
ploktum (ties ploktumoje).

1.2 Bendroji ploktumos ir bendroji tieses

ploktumoje
lygtys

Teorema 2. Kiekviena pirmojo laipsnio lygtis

(1.7) Ax + By + Cz + D = 0

aprao ploktum.
Irodymas. Paym
ekime

n = (A, B, C),

r = (x, y, z). Tuomet (1.7) lygyb
galime urayti taip:

(1.8) (

r ,

n ) + D = 0.

(1.8) lygyb padalinkime i vektoriaus

n ilgio |

n |. Gausime

n

D
(1.9)

r, + = 0.
|n| |n|

2


1. Tegul D 0. Paym
ekime n
|

n|
=

n 0 ir D
|

n|
= p. Dabar (1.9) galime
urayti taip:

(1.10) (

r ,

n 0 ) p = 0.

Gautoji lygtis aprao ploktum, kuri yra statmena ortui

n 0 , o jos atstumas
nuo koordinaiu pradios tako yra lygus p.
2. Tegul D > 0. Padauginkime (1.9) i 1. Tur
esime


n

D
(1.11)
r , = 0.
|
n| |n|

Kad p b utu teigiamas, iuo atveju paym

ekime D
|

n|
= +p. Dabar (1.11) galime
urayti taip:

(1.12) (

r ,

n 0 ) p = 0.

Ir iuo atveju gautoji lygtis aprao ploktum, kuri yra statmena ortui
n0


(taip pat ir ortui n 0 ) , o jos atstumas nuo koordinaiu pradios tako yra lygus
p. 
I 2 teremos irodymo iplaukia, kad (1.7) ploktumos normal
es
n 0 koordi-
natiniai kosinusai ir atstumas nuo koordinaiu pradios tako p yra lyg us:
A
cos = ,
A2
+ B2 + C 2
B
cos = ,
A2 + B 2 + C 2
(1.13)
C
cos = ,
A + B2 + C 2
2

D
p = .
A + B2 + C 2
2

ia virutinis enklas "+" imamas, kai D 0 ir "", kai D > 0.

Visikai analogikai galima parodyti, kad lygtis

(1.14) Ax + By + C = 0

apibr
eia ties ploktumoje.
(1.7) lygtis vadinama bendrja ploktumos lygtimi, o (1.14) lygtis 
bendrja ties
es ploktumoje lygtimi.

Uduotis. Kokia ploktumos, apraomos lygtimi Ax+By+Cz+D = 0, pad

etis,
kai
1. D = 0;
2. vienas i koecientu A, B arba C lygus nuliui;
3. du i koecientu A, B, C lyg
us nuliui;
4. trys koecientai A, B ir D lyg
us nuliui.

3
Uduotis. Kokia ties
es, apraomos lygtimi Ax + By + C = 0, pad
etis, kai
1. C = 0;
2. vienas i koecientu A arba B lygus nuliui;
3. du koecientai A ir C lyg
us nuliui.

1.3 Ploktumos ir tieses

ploktumo je aines

lygtys

Kai bendrojoje ploktumos lygtyje Ax + By + Cz + D = 0 n

e vienas koe-
cientas nelygus nuliui, perk
el D i dein pus ir padalij lygti i D, gausime
ploktumos ain lygti:
x y z
(1.15) + + = 1.
a b c

Ain lygti tenkina takai M (a, 0, 0), N (0, b, 0), P (0, 0, c). Taigi ji parodo kuri-
uose takuose ploktuma kerta koordinatines ais.
Ties
es ploktumoje ain
e lygtis:
x y
(1.16) + = 1.
a b

1.4 Ploktumos ir tieses

ploktumoje, einaniu per duot
tak lygtys

Ploktumos, einanios per tak M0 (x0 , y0 , z0 ), lygtis:

(1.17) A(x x0 ) + B(y y0 ) + C(z z0 ) = 0.

() aprao ploktum, ne tik einani per tak M0 (x0 , y0 , z0 ), bet ir statmen

vektoriui

n = (A, B, C). Keisdami koecientus tokiu lygiu gausime daug.
Ploktumos ties
es, einanios per tak M0 (x0 , y0 ), lygtis:

(1.18) A(x x0 ) + B(y y0 ) = 0.

1.5 Ploktumos, einanios per tris duotus takus lygtis

Ploktumos, einanios per tris duotus takus M0 (x0 , y0 , z0 ), M1 (x1 , y1 , z1 )

ir M2 (x2 , y2 , z2 )lygtis:
 
 x x0 y y0 z z0 
(1.19) z1 z0  = 0.

x1 x0 y1 y0

x2 x0 y2 y0 z2 z0 

Uduotis. Apraykite ploktumu aib, einani per du duotus takus M0 (x0 , y0 , z0 )

ir M1 (x1 , y1 , z1 ).

4
1.6 Ploktumos tieses,

einanios per du duotus takus lygtis

Ploktomos ties
es, einanios per du duotus takus M0 (x0 , y0 ) ir M1 (x1 , y1 )
lygtis:

x x0 y y0
(1.20) = .
x1 x0 y1 y0

1.7 Kryptines

ploktumos tiesiu lygtys

Jei ploktumos ties

es Ax + By + C = 0 koecientas B 6= 0, tai i ties galima
urayti kryptine ties
es lygtimi:

(1.21) y = kx + b.

ia koecientas k = tg , o  kampas, kuri ties

e sudaro su x aimi. O jei
koecientas A 6= 0, tai ties galima urayti kryptine ties
es lygtimi:

(1.22) x = lx + c.

ia koecientas l = tg , o  kampas, kuri ties

e sudaro su y aimi.

1.8 Kampai tarp ploktumu ir ploktumos tiesiu



Tarkime, turime dvi ploktumas A1 x+B1 y +C1 z +D1 = 0 ir A2 x+B2 y +C2 z +

D2 = 0. Tegul yra kampas tarp iu ploktumu. Vektoriai
n 1 = (A1 , B1 , C1 ) ir

n 2 = (A2 , B2 , C2 ) yra statmeni ioms ploktumoms ir kampas tarp iu vektoriu

yra lygus kampui tarp plotumu. I vektoriu skaliarin
es sandaugos savybiu
iplaukia, kad kampo tarp ploktumu kosinusas

A1 A2 + B1 B2 + C1 C2
(1.23) cos = p p .
A21 + B12 + C12 A22 + B22 + C22

Sakykime, turime dvi tieses A1 x + B1 y + C1 = 0 ir A2 x + B2 y + C2 = 0.

Tegul yra kampas tarp iu tiesiu. Visikai analogikai gautume, kad kampo
tarp ploktumos tiesiu kosinusas
A1 A2 + B1 B2
(1.24) cos = p p .
A21 + B12 A22 + B22

1.8.1 Ploktumu ir ploktumos tiesiu statmenumas

I kampo tarp ploktumu (1.23) formul
es gausime, kad ploktumu A1 x+B1 y +
C1 z + D1 = 0 ir A2 x + B2 y + C2 z + D2 = 0 statmenumo slyga yra tokia:

(1.25) A1 A2 + B1 B2 + C1 C2 = 0.

I (1.24) formul
es gausime ploktumos tiesiu A1 x + B1 y + C1 z + D1 = 0
ir A2 x + B2 y + C2 z + D2 = 0 statmenumo slyg:
(1.26) A1 A2 + B1 B2 = 0.

5
1.8.2 Ploktumu ir ploktumos tiesiu lygiagretumas
Kad ploktumos A1 x + B1 y + C1 z + D1 = 0 ir A2 x + B2 y + C2 z + D2 = 0 b utu
lygiagreios reikia, kad ir vektoriai n 1 = (A1 , B1 , C1 ) ir

n 2 = (A2 , B2 , C2 )
b utu lygiagret utu proporcingos. Taigi, ploktumu
us, t.y., kad ju koordinat
es b
A1 x + B1 y + C1 z + D1 = 0 ir A2 x + B2 y + C2 z + D2 = 0 lygiagretumo slyga:

A1 B1 C1
(1.27) = = .
A2 B2 C2

Ploktumos tiesiu A1 x + B1 y + C1 = 0 ir A2 x + B2 y + C2 = 0 lygiagre-

tumo slyga:
A1 B1
(1.28) = .
A2 B2

1.9 Tieses

parametrine

lygtis

1.9.1 Vektorin
e forma
Prad
ekime nuo ties
es erdv
eje. Erdvin
es ties
es pad
etis koordinaiu sistemos
Oxyz atvilgiu yra visikai apibr
eta, jei inomas
vienas jos takas, tarkime, M0 (x0 , y0 , z0 );
lygiagretus tiesei vektorius, tarkime,

s = (m, n, p).

Tegul M (x, y.z) yra bet kuris ties
es takas. Tuomet vektorius M0 M yra
lygiagretus (ir proporcingas) vektoriui
s . Taigi

M0 M = t

s.

Tegul O yra koordinaiu pradios takas. I vektoriu sumos savybiu i-

plaukia, kad

(1.29) OM = OM0 + M0 M .

Paym
ekime

r = OM ,
r0 = OM0 . Tuomet (1.47) lygyb gal
esime perrayti
taip:

(1.30)

r =

r0 + t

s.

Tai ir yra ties

es parametrin
e lygtis vektorine forma.
(1.48) lygtis teisinga ir ploktumos tiesei. Utenka pakartoti tuos paius
samprotavimus, tik vektoriai r ,

r0 ir

s tur
es po dvi koordinates.

1.9.2 Koordinatin
e forma
Sulygin vektorin
es (1.48) lygties abieju pusiu koordinates gausime

x = x0 + mt,

(1.31) y = y0 + nt,

z = z0 + pt.

6
Tai yra ties
es erdv
eje parametrin
e lygtis koordinatine forma.
Ties
es ploktumoje parametrin
e lygtis koordinatine forma tokia:
(
x = x0 + mt,
(1.32)
y = y0 + nt.

1.10 Tieses

kanonines

lygtys

I (1.31) lygiu ireik parametr t ir sulygin gautas iraikas, tur

esime

x x0 y y0 z z0
(1.33) = = .
m n p

Tai ties
es erdv
eje kanonin
es lygtys.
Ploktumos ties
es kanonin
e lygtis:
x x0 y y0
(1.34) = .
m n

1.11 Bendroji tieses

lygtis erdveje

uti gaunama susikertant dviem ploktumoms. Tod

el ben-
Ties
e erdv
eje gali b
droji ties
es lygtis erdv
eje:
(
A1 x + B1 y + C1 z + D1 = 0,
(1.35)
A2 x + B2 y + C2 z + D2 = 0.

1.12 Kampai tarp tiesiu

, kai tieses

duotos kanoninemis

lygtimis

Prad
ekime nuo erdviniu tiesiu:
x x1 y y1 z z1
(1.36) = =
m n p
ir
x x2 y y2 z z2
(1.37) = = .
m n p
Kampu tarp dvieju tiesiu erdv
eje vadinamas kampas tarp susikertaniu joms
lygiagreiu vektoriu. Taigi, kampas tarp erdviniu tiesiu, kai ties
es duotos
kanonin
emis lygtimis gali b uti surastas naudojantis formule:

m1 m2 + n1 n2 + p1 p2
(1.38) cos = p p .
m21 + n21 + p21 m22 + n22 + p22

Jei turime tieses ploktumoje:

x x1 y y1
(1.39) =
m n

7
ir
x x2 y y2
(1.40) = ,
m n
tai, kampas tarp ploktumos tiesiu, kai ties
es duotos kanonin
emis lygtimis
gali b
uti surastas naudojantis formule:

m1 m2 + n1 n2
(1.41) cos = p 2 p .
m1 + n21 m22 + n22

1.12.1 Tiesiu lygiagretumas

Erdv
es tiesiu, apibr
etu (1.36) ir (1.37) lygtimis, lygiagretumo slyga:
m1 n1 p1
(1.42) = = .
m2 n2 p2

Ploktumos tiesiu, apibr

etu (1.39) ir (1.40) lygtimis, lygiagretumo s-
lyga:
m1 n1
(1.43) = .
m2 n2

1.12.2 Tiesiu statmenumas

Erdv
es tiesiu, apibr
etu (1.36) ir (1.37) lygtimis, statmenumo slyga:
(1.44) m1 m2 + n1 n2 + p1 p2 = 0.

Ploktumos tiesiu, apibr

etu (1.39) ir (1.40) lygtimis, statmenumo s-
lyga:
(1.45) m1 m2 + n1 n2 = 0.

1.13 Kampas tarp tieses

ir ploktumos

Pirma suraskime kamp ( [0, )), tarp tiesei

x x0 y y0 z z0
= =
m n p
lygiagretaus vektoriaus

s = (m, n, p) ir ploktumai
Ax + By + Cz + D = 0
statmeno vaktoriaus

n = (A, B, C). To kampo kosinusas
Am + Bn + Cp
cos = p .
A2 + B 2 + C 2 m 2 + n2 + p 2
Tarkime, yra kampas tarp ties
es ir ploktumos. Aiku, kad [0, /2].
Beto
, jei 0, ,
h i

= 2  2 
, jei , .
2 2

8
 h i    
Jeigu 0, , tai sin = cos = cos . Jeigu , , tai
 2  2 2
sin = cos = cos( ) = cos . Taigi kampo tarp ties
es ir
2
ploktumos sinusas

|Am + Bn + Cp|
(1.46) sin = p .
A2 + B 2 + C 2 m2 + n2 + p2

1.13.1 Ties
es ir ploktumos lygiagretumas
I (1.46) formul
es gauname Ties
es ir ploktumos lygiagretumo slyg:

(1.47) Am + Bn + Cp = 0.

1.13.2 Ties
es ir ploktumos statmenumas
Ties
e statmena ploktumai, kai vektoriai

n ir

s lygiagret
us, t.y. ju koordinat
es
proporcingos. Ties
es ir ploktumos statmenumo slyg:

A B C
(1.48) = = .
m n p

1.14 Tako atstumas nuo ploktumos ir nuo tieses

plok-
tumo je

Tako M0 (x0 , y0 , z0 ) atstumas nuo ploktumos Ax + By + Cz + D = 0 yra

lygus

|Ax0 + By0 + Cz0 + D|

(1.49) d= .
A2 + B 2 + C 2

Tako M0 (x0 , y0 ) atstum nuo ploktumos ties

es Ax + By + C = 0
galima surasti naudojantis formule:

|Ax0 + By0 + C|
(1.50) d= .
A2 + B 2

ANTROSIOS EILES

KREIVES

2.1 Elipse

Apibr
eimas. Elipse vadinama geometrin
e vieta ploktumos taku, tokiu, kad
atstumu nuo kiekvieno i ju iki dvieju pastoviu ploktumos taku suma yra pas-
tovi.
Du pastov us takai, minimi elips
es apibr
eime, vadinami elips
es idiniais.
Ivesime elips
es koordinatin lygti, kai elips
es idiniai guli x ayje ir yra vien-
odai nutol nuo koordinaiu centro O(0, 0) per atstum c. idinius paym
ekime
F1 (c, 0) ir F2 (c, 0). Atstumas tarp idiniu bus lygus 2c. Elips
es takus ym
ekime

9
M (x, y). Tarkime, kad atstumu nuo elips
es tako iki idiniu suma (ji pastovi)
lygi 2a. Aiku i suma turi b uti nemaesn
e u atstum tarp idiniu, t.y. 2c 2a.
I elips
es apibr
eimo turime

F1 M + F2 M = 2a.

Atkarpu ilgius ura per koordinates gausime

p p
(x + c)2 + y 2 + (x c)2 + y 2 = 2a.

Pak
el abi lygties puses kvadratu tur
esime
p p
x2 + 2cx + c2 + y 2 + 2 (x + c)2 + y 2 (x c)2 + y 2 + x2 2cx + c2 + y 2 = 4a2 .

Arba suprastinus
p p
x2 + c2 + y 2 2a2 = (x + c)2 + y 2 (x c)2 + y 2 .

Dar kart pakeliame kvadratu:

x4 + c4 + y 4 + 4a4 + 2x2 c2 + 2x2 y 2 4x2 a2 + 2c2 y 2 4c2 a2 4y 2 a2

= (x2 + 2cx + c2 + y 2 )(x2 2cx + c2 + y 2 )
= x4 2cx3 + x2 c2 + x2 y 2 + 2cx3 4c2 x2 + 2c3 x + 2cxy 2
+ c2 x2 2c3 x + c4 + c2 y 2 + x2 y 2 2cxy 2 + c2 y 2 + y 4 .

Suprastiname:
(a2 c2 )x2 + a2 y 2 = a2 (a2 c2 ).
Kai a > c galime abi lygties puses dalinti i a2 (a2 c2 ). Ived paym
ejim
b2 = a2 c2 galutinai gausime elips
es kanonin lygti:

x2 y2
(2.1) + = 1.
a2 b2

Kai a = c, turime ne elips, o tik atkarp: c x c, y = 0.

Takas O(0, 0) yra elips
es (2.1) centras. Past um elips taip, kad jos centras
atsidurtu take C(x0 , y0 ), gausime toki elips
es kanonin lygti:

(x x0 )2 (y y0 )2
(2.2) + = 1.
a2 b2

Taigi takas C(x0 , y0 ) vadinamas elips

es centru. Takai Vx1 (x0 +a, y0 ), Vx2 (x0
a, y0 ), Vy1 (x0 , y0 + b), Vy2 (x0 , y0 b) elips
es vir
un
emis. Atkarpa Vx1 Vx2
didija aimi, o atkarpa Vy1 Vy2 maja aimi. a ir b yra didiojo ir maojo
pusaiu ilgiai. Takai F1 (x0 c, y0 ) ir F2 (x0 + c, y0 ) vadinami elips
es i-
diniais. Kai a = b elips
e virsta apskritimu. Jeigu b > a elips
e yra itsta
y aies kryptimi ir idiniai bus isid
est vertikaliai. Ties
es x = x0 ir y = y0
c
vadinamos elips
es simetrijos aimis. Skaiius = vadinamas elips
es eks-
a
centricitetu. Elips
es ekscentricitetas visuomet yra maesnis u 1 ir parodo
kiek elips
e skiriasi nuo apskritimo. Kai = 0 elips
es idiniai sutampa, pati
elips
e tampa apskritimu.

10
2.1.1 Elips
es parametrin
e lygtis
Ived parametr t elips
es (2.1) kanonin lygti galime urayti taip:
(
x = a cos t,
(2.3) (t [0, 2)),
y = b sin t,

o (2.2) kanonin lygti taip:

(
x = x0 + a cos t,
(2.4) (t [0, 2)),
y = y0 + b sin t,

(2.3) ir (2.4) lygtys vadinamos elips

es parametrin
emis lygtimis.

2.2 Hiperbole

Apibr
eimas. Hiperbole vadinama geometrin
e vieta ploktumos taku, tokiu,
kad atstumu nuo kiekvieno i ju iki dvieju pastoviu ploktumos taku skirtumo
modulis yra pastovus.
us takai, minimi hiperbol
es apibr
eime, vadinami hiperbol
es
Du pastov
idiniais.
Ivesime hiperbol
es koordinatin lygti, kai hiperbol
es idiniai guli x ayje
ir yra vienodai nutol nuo koordinaiu centro O(0, 0) per atstum c. idinius
paym
ekime F1 (c, 0) ir F2 (c, 0). Atstumas tarp idiniu bus lygus 2c. Hiper-
bol
es takus ym
ekime M (x, y). Tarkime, kad atstumu nuo hiperbol
es tako iki
idiniu skirtumas (jo modulis pastovus) lygus 2a. io skirtumo modulis turi
b uti nedidesnis u atstum tarp idiniu, t.y. 2c 2a.
I hiperbol
es apibr
eimo turime

F1 M F2 M = 2a.

Atkarpu ilgius ura per koordinates gausime

p p
(x + c)2 + y 2 (x c)2 + y 2 = 2a.

Pak
el abi lygties puses kvadratu tur
esime
p p
x2 + 2cx + c2 + y 2 2 (x + c)2 + y 2 (x c)2 + y 2 + x2 2cx + c2 + y 2 = 4a2 .

Arba suprastinus
p p
x2 + c2 + y 2 2a2 = (x + c)2 + y 2 (x c)2 + y 2 .

Dar kart pakeliame kvadratu:

x4 + c4 + y 4 + 4a4 + 2x2 c2 + 2x2 y 2 4x2 a2 + 2c2 y 2 4c2 a2 4y 2 a2

= (x2 + 2cx + c2 + y 2 )(x2 2cx + c2 + y 2 )
= x4 2cx3 + x2 c2 + x2 y 2 + 2cx3 4c2 x2 + 2c3 x + 2cxy 2
+ c2 x2 2c3 x + c4 + c2 y 2 + x2 y 2 2cxy 2 + c2 y 2 + y 4 .

11
Suprastiname:
(c2 a2 )x2 a2 y 2 = a2 (c2 a2 ).
Kai a < c galime abi lygties puses dalinti i a2 (c2 a2 ). Ived paym
ejim
b2 = c2 a2 galutinai gausime hiperbol
es kanonin lygti:

x2 y2
(2.5) = 1.
a2 b2
Kai a = c, turime ne hiperbol, o tik dvi pustieses: x c, y = 0 ir
x c, y = 0.
Takas O(0, 0) yra hiperbol
es (2.1) simetrijos centras. Past um hiperbol
taip, kad jos simetrijos centras atsidurtu take C(x0 , y0 ), gausime toki hiper-
bol
es kanonin lygti:
(x x0 )2 (y y0 )2
(2.6) = 1.
a2 b2

Taigi takas C(x0 , y0 ) vadinamas hiperbol

es simetrijos centru. Takai
Vx1 (x0 + a, y0 ), Vx2 (x0 a, y0 ) hiperbol
es vir
un
emis. Takai F1 (x0 c, y0 )
ir F2 (x0 + c, y0 ) vadinami hiperbol
es idiniais. Ties
es x = x0 ir y = y0 vadi-
c
namos hiperbol
es simetrijos aimis. Skaiius = vadinamas hiperbol
es
a
ekscentricitetu. Hiperbol
es ekscentricitetas visuomet yra didesnis u 1. Ties
es
b
y = y0 (x x0 )
a
vadinamos hiperbol
es asimptot
emis. Hiperbol
es grakas, kai x art
eja
prie iu tiesiu.
Lygtis

(x x0 )2 (y y0 )2
(2.7) 2
+ = 1.
a b2
taip pat yra hiperbol
es kanonin
e lygtis. Tik ios hiperbol
es idiniai ir
vir
un
es isid
esiusios vertikaliai, o akos nukreiptos y aies teigiama ir neigiama
kryptimis.

2.3 Parabole

Apibr
eimas. Prabole vadinama geometrin
e vieta ploktumos taku, kuriu
atstumai nuo pastovaus tako ir pastovios ties
es yra lyg
us.
Pastovus takas, minimas parabol
es apibr
eime, vadinamas parabol
es i-
diniu, o pastovi ties
e  parabol
es direktrise.
Ivesime parabol
es koordinatin lygti, kai parabol
es idinys guli x ayje
(teigiamoje dalyje), direktris
e statmena x aiai ir abu vienodai nutol nuo
koordinaiu centro O(0, 0) per atstum p/2. idini paym
ekime F (p/2, 0).
Atstumas tarp idinio ir direktris
es bus lygus p. Parabol
es takus ym
ekime
M (x, y). Direktris
es takai gali b
uti ymimi D(p/2, y).
I parabol
es apibr
eimo turime

F M = M D.

12
Atkarpu ilgius ura per koordinates gausime
r
p 2 p
x + y2 = x + .
2 2
Pak
el abi lygties puses kvadratu tur
esime

p2 p2
x2 px + + y 2 = x2 + px + .
4 4
Suprastin gauname parabol
es kanonin lygti:

(2.8) y 2 = 2px.

Kai a = c, turime ne hiperbol, o tik dvi pustieses: x c, y = 0 ir

x c, y = 0.
Take O(0, 0) yra parabol
es (2.8) vir un
e. Past um parabol taip, kad jos
un
e atsidurtu take V (x0 , y0 ), gausime toki parabol
es kanonin lygti:
vir

(2.9) (y y0 )2 = 2p(x x0 ).

Taigi takas V (x0 , y0 ) vadinamas parabol

es vir
une. Takas F (x0 +p/2, y0 )
vadinamas parabol
es idiniu. Ties
e x = x0 p/2 vadinama parabol
es direk-
trise. Ties
e y = y0 yra parabol
es simetrijos ais. Skaiius = 1 vadinamas
parabol
es ekscentricitetu.
Lygtys

(2.10) (y y0 )2 = 2p(x x0 ),

(2.11) (x x0 )2 = 2p(y y0 ),

(2.12) (x x0 )2 = 2p(y y0 )

taip pat yra paraboliu kanonin

es lygtys. Tik iu paraboliu akos nukreiptos
neigiama x aies kryptimi, teigiama y aies kryptimi, neigiama y aies kryptimi,
o simetrijos ays yra ties
es y = y0 , x = x0 , x = x0 , atitinkamai.

2.4 Antrosios eiles

kreiviu lygties tyrimas

Algebrin
es kreiv
es klasikuojamos pagal ju lygiu laipsnius. Bendriausia antrojo
laipsnio lygties forma:

(2.13) a11 x2 + a12 xy + a22 y 2 + a10 x + a20 y + a00 = 0.

Bent vienas i koecientu a11 , a12 , a22 neturi b uti lygus nuliui, nes prieingu
atveju tur
esime pirmos eil
es lygti (apibr
eiani ploktum). Bet kuri antros
eil
es lygtis apibr
eia elips, hiperbol, parabol. Iimtiniais atvejais tai gali b
uti
ties
e, dvi lygiagreios ties
es, dvi susikertanios ties
es, takas ir net tuia aib
e.
Panagrin
esime visus atvejus.

13
 Pasukant koordinaiu sistem (d
el laiko ir iniu tr
ukumo mes to nedarysime)
galima panaikinti antrji lygties nari a12 xy . Po to, iskiriant piln kvadrat ir
atitinkamai pastumiant koordinaiu sistem, galima panaikinti pirmojo laip-
snio nari a10 x, jei a11 6= 0, ir pirmojo laipsnio nari a20 y , jei a22 6= 0. Tokia
proced ura visikai nesunki. Po tokiu operaciju tur
esime paprastesn lygti, kuri
ir patyrin
esime. Tai b utu viena i lygiu:

(2.14) Ax2 + By 2 + C = 0, A 6= 0 arba B 6= 0,

(2.15) Ax2 + Dy + C = 0, A 6= 0,

(2.16) By 2 + Ex + C = 0, B 6= 0.

Tarkime, kad (2.14) lygtyje A > 0. Tuomet (2.14) lygtis apibr

eia:
elips, jei B > 0, C < 0;
, jei B > 0, C > 0;
tak, jei B > 0, C = 0;
hiperbol, jei B < 0, C 6= 0;
dvi susikertanias tieses, jei B < 0, C = 0;
dvi lygiagreias tieses, jei B = 0, C < 0;
ties, jei B = 0, C = 0;
, jei B = 0, C > 0.
Kai koecientas B > 0, galime nagrin
eti analogikai.
Nemaindami bendrumo galime laikyti, kad (2.15) lygties koecientas A > 0.
Prieingu atveju lygti galima padauginti i 1. (2.15) lygtis apibr
eia:
parabol, jei D 6= 0;
dvi lygiagreias tieses, jei D = 0, C < 0;
ties, jei D = 0, C = 0;
, jei D = 0, C > 0.
(2.16) lygti galime nagrin
eti analogikai kaip ir (2.15).

ANTROSIOS EILES PAVIRIAI

iame skyrelyje pateiksime tik kai kuriu paprastesniu antros eil

es paviriu anal-
izines iraikas.
Apibr
eimas. Pavirius, kuri sudaro plokija kreive jud
edama ties
e, kai jos
vienas takas lieka pastovus, vadinamas k
uginiu paviriumi.
Apibr
eimas. Pavirius, kuri sudaro plokija kreive lygiagreiai jud
edama
ties
e, vadinamas cilindriniu paviriumi.

14
Apibr
eimas. Pavirius, gaunamas sukant kreiv apie ties (taip, kad kreiv
es
takai br
etu apskritimus, statmenus tai tiesei, ir apskritimu centrai gul
etu
toje ties
eje), vadinamas sukimosi paviriumi. Minima ties
e vadinama sukimosi
aimi.

x2 y2 z2
(3.1) + =0
a2 b2 c2
 tai antrosios eil
es k
ugio lygtis. Koordinaiu pradios takas O yra io k
ugio
simetrijos centras, o koordinaiu ploktumos xy, xz, yz  paviriaus simetrijos
ploktumos.

x2 y2 z2
(3.2) + + =1
a2 a2 c2
 tai sukimosi elipsoidas. Sukimosi ais yra z ais.
Triais elipsoidas:
x2 y2 z2
(3.3) 2
+ 2 + 2 = 1.
a b c
Vienaakis sukimosi hiperboloidas:
x2 y2 z2
(3.4) + = 1.
a2 a2 c2
Sukimosi ais yra z ais.
Vienaakis hiperboloidas:
x2 y2 z2
(3.5) 2
+ 2 2 = 1.
a b c
Dviakis sukimosi hiperboloidas:
x2 y2 z2
(3.6) 2
2 2 = 1.
a c c
Sukimosi ais yra x ais.
Dviakis hiperboloidas:
x2 y2 z2
(3.7) = 1.
a2 b2 c2
Sukimosi paraboloidas:
(3.8) x2 + y 2 = 2pz.
Sukimosi ais yra z ais.
Elipsinis paraboloidas:
x2 y2
(3.9) + = 2z, pq > 0.
p q
Hiperbolinis paraboloidas:
x2 y2
(3.10) = 2z, pq > 0.
p q

15