1 SEMINARAS.

EUROPOS BENDRIJ SUKRIMAS. ES SUKRIMAS. ES TRIJ RAMSI SISTEMA PAGAL

MASTRICHTO SUTART.

ANGLIES IR PLIENO BRUOAI?? SUTARTIS YRA TERMINUOTA, BENDRA, RINKA SEKTORIN

SUTARTIS ISKIRIA ANGL IR PLIEN, TVARK VIRNACIONALINS INSTITUCIJOS TVARK.

D.BRITANIJA NENORJO APRIBOTI SAVO SUVERINITETA.

LAISVOSIOS PREKYBOS ASOCIACIJA, NEREIKEJO ATSISAKYTI SUVERINITETO, VALSTYBES

KORDINUOJA SAVO VEIKSMUS IR VIENINGAI YRA PRIIMAMI SPRENDIMAI, JEI VIENA
VALSTYBE NESUTINKA, SPRENDIMAS NEISIGALIOJA

1985 BUVO IKURTA BALTOJI KNYGA, KALBAMA APIE FORMALUMUS, KALBAMA APIE
KIEKIBINIUS APRIBOJIMUS IR PRIEMONES, PREKIU PASLAUGU KAPITALO..

1. Europos Bendrij susikrimas.

monija norjo ukirsti keli bet kokiems karams, kadangi dviej pasaulini kar pasekms buvo per
skaudios, mons norjo bti tikri, kad tokia tragedija nebepasikartos. Ne tik pralaimjusios alys, vis pirma
Vokietija, bet ir laimjusios, tame tarpe Pranczija, po karo buvo visikai nusilpusios. Buvo aiku, kad norint ibristi
i ios krizs, norint atstatyti ali ekonomik, bei ukirsti keli tolimesniems karams, valstybms reikia glaudiai
bendradarbiauti. Impulsas Europos vienijimuisi buvo Vinstono erilio kalba 1946 m. Ciriche. Jis ragino sukurti
Jungtines Europos valstijas. Pirmas ingsnis turt bti Vokietijos ir Pranczijos Sjunga.
etojo deimtmeio pradioje du aktyviausi integracijos alininkai buvo Jeanas Monnet, prancz verslininkas,
vliau taps politiku ir Robert uman tuometinis Pranczijos usienio reikal ministras. J bendradarbiavimas buvo
pirmoji pakopa kuriant Europos Sjunga. Kertinis akmuo pirmos Bendrijos sukrimui padtas 1950 m. gegus 9
dien paskelbus umano deklaracij (i diena laikoma Europos Sjungos gimimo diena). umano deklaracijoje buvo
pateiktas pasilymas, kad Vokietijos ir Pranczijos anglies ir plieno itekliai bendrai bt tvarkomi virnacionalins
institucijos. Deklaracijoje buvo pabriama, kad tai bus pirmas etapas, kuriant Europos Sjunga. Prie R. uman
iniciatyvos prisijung dar keturios alys: Italija, Liuksemburgas, Belgija, Olandija. Derybos vyko nelengvai, j ieities
takas buvo bendra rinka. Antra buvo apsiribota dviem tuo metu svarbiausiais pramons sektoriais (anglies ir plieno).
1951 metais balandio 18 d. Paryiaus konferencijoje 6 Europos valstybs Vokietija, Pranczija, Italija, Olandija,
Belgija, Liuksemburgas pasira Paryiaus sutart, pagal kuri buvo steigta Europos Anglies ir Plieno Bendrija
(EAPB). Jos pirmuoju Prezidentu tapo Jean Monne. EAPB steigimo sutartis sigaliojo 1952 m. liepos 23 d. Didioji
Britanija atsisak tapti EAPB nare. Tokio atsisakymo pagrindin prieastis buvo nenoras atsisakyti dalies savo
suvereniteto bei noras ilaikyti savarankikus santykius su JAV.
1957 m. kovo 25 d. 6 EAPB valstybs nars pasira Romos sutartis, steigianias Europos Ekonomin Bendrij
(EEB) ir Europos Atomins Energijos (Euratomo) Bendrij. Sutarys sigaliojo 1958 m. sausio 1 d.Euratomo
kompetencija taikus atomins energijos panaudojimas. Svarbiausias jos tikslas utikrinti visiems Bendrijos
vartotojams reguliar ir lygiateisik pagrindins rangos, reikalingos atominei energijai pltoti, ir atomini mediag
tiekim. Be to Bendrijai buvo pavesta kontroliuoti civilin atomin ekonomik, remti atominius tyrimus bei technik,
rpintis darbuotoj ir gyventoj sveikatos apsauga, numatyti saugumo normatyvus. Ilg laik Euratomas daugiausia
dmesio skyr atomins energijos pltrai, taiau paskutiniu metu vis didesnis dmesys skiriamas aplinkosaugai,
moni saugumui ir Europos atominio saugumo politikos krimui. EEB sutartis rmin sutartis. Sutarties
nuostat gyvendinimas Bendrijos institucij kompetencija. EEB ieities takas bendros rinkos sukrimas
(viena i ekonomins integracijos form), paremtas klii laisvam preki, asmen, paslaug, kapitalo judjimui
panaikinimu. krus tris Bendrijas ikilo klausimas dl bendr institucij visoms trims bendrijoms sukrimo. Romos
sutartimis buvo sukurtos institucijos kiekvienai Bendrijai i esms analogikos EAPB institucijoms. Esminis skirtumas
buvo tik tas, kad EAEB ir EEB institucij kompetencija ir galiojimai buvo iek tiek silpnesni nei numatyta EAPB
sutartyje, ypatingai tai liet Komisij. 1957 m. buvo priimta sutartis dl kai kuri Europos Bendrijoms bendr
institucij sukrimo. ia sutartimi numatyta, kad Asamblja (EP) ir Teismas bus bendros visoms trims Bendrijoms.
Kitos institucijos, kurtos Romos sutartimis tapo taip pat bendros, taiau tik dviems Bendrijoms Euratomui ir EEB.
Kas lieia EAPB tai tam tikr laik ji turjo atskiras Komisij ir Taryb. 1965 m. buvo pasirayta Susijungimo
sutartis (oficialiai inoma kaip sutartis, steigianti Europos Bendrij viening Taryb ir viening
Komisij).Taigi, visos trys bendrijos turi bendras institucijas, taiau tai nereikia, kad jos susijung vien
Bendrij. Europos Bendrijos tarptautiniai dariniai, sukurti tarptautini sutari pagrindu. Vis trij
Europos Bendrij ieities takas ekonomin integracija (bendros rinkos sukrimas).
 2. Tuometin Europos integracijos istorija ir integracijos etapai: laisvosios prekybos zona ir muit
sjunga, bendroji rinka, ekonomin, pinig ir politin sjunga.( D.Budreikait. Lietuvos ekonomin
integracija Europos Sjungos bendrj rink)

II pasaulinio karo pamokos, kurios parod, prie koki baisi pasekmi gali privesti susiskaldymas. Vyravo
pacifistiniai, federalistiniai judjimai. alininkai palaik idj, kad taika gali bti utikrinta per visuomenin
bendradarbiavim. Grsm i komunistins taryb sjungos; santyki atrjimas tarp ryt ir vakar. 1948 m.
Briuselio paktas tarp Pranczijos, Beneliukso ali, kuris numat priemones bendros gynybos sistemos formavimui.
io pakto pagrindu buvo steigiama NATO, Vakar Europos sjunga.
Integracijos proceso prielaidos: 1947 m. JAV prezidentas pareik, kad rems Europos demokratines valstybes. Tai
atsispindjo maralo plane, kuris rmsi daugiaaliais mechanizmais alys, nordamos gauti pagalb, turjo
glaudiai bendradarbiauti. 1948 m. 16 valstybi steig Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacija (EEBO).
Buvo siloma ir ryt valstybms, bet jos ios pagalbos atsisak. Vliau i organizacija neivyst savo veiklos, bet jos
pagrindu buvo steigta OECD ekonominio bendradarbiavimo, vystymosi organizacija. i organizacija funkcionuoja ir
dabar, yra pasaulinio pobdio organizacija.
Ekonomins prielaidos ir materialios bazs krimas didjanti prekybos apyvarta, korporacij steigimas, btinyb
harmonizuoti ekonominius standartus, derinti politik srityse. Valstybs tik bendradarbiaudamos galjo nugalti
kontraband.
Impulsas ES sukrimui buvo 1946 m. Ciuriche pasakyta erilio kalba. Jis buvo aktyvus E vienijimosi alininkas,
sil sukurti kak panaaus JAV. Kertinis pirmosios bendrijos akmuo 1950 m. Pranczijos usienio reikal
ministro umano deklaracijoje (umano planas): Pranczija yra pasirengusi vykdyti bendr politik su Vokietija
plieno ir angli pramons srityje. i deklaracija dav postm dl bendrijos ioje srityje steigimo. 1951 m. (sigaliojo
1952 m.) pasirayta sutartis dl angli ir plieno. J pasira Pranczija, Vokietija, Italija, Belgija, Olandija,
Liuksemburgas. Tikslas sukurti bendr rink angli ir plieno srityje.Buvo pasilyta sukurti viening Europos armij
(Pleveno planas) dl gynybos. Buvo pasirayta Europos bendrijos steigimo gynybos sutartis, taiau nepasiraius
Pranczijai, nesigaliojo. 1955 m. konferencijoje, vykusioje Italijoje, buvo nusprsta toliau eiti ekonomins
integracijos keliu. Buvo nusprsta steigti bendro pobdio bendrij ir speciali atomo energijos srityje. 1957 m.
pasirayta sutartis dl Europos Ekonomins Bendrijos steigimo (dabar EB) ir t pat dien pasirayta sutartis dl
Europos atomins energijos bendrijos steigimo. EEB (Romos) sutartis sigaliojo 1958 m. ias abi bendrijas steig tos
paios valstybs. Bendrij struktra panai. 1965 m. (sigaliojo 1967 m.) valstybs pasira susiliejimo sutart, kuri
nustat viening valstybms institucin sistem, bet nesujung bendrij vien.
Nari skaiiaus didjimas Europos Bendrijose.
Pirmas pltimasis vyko 1973 m., kai bendrijas stojo D.Britanija, Airija, Danija. Sekantis 1981 m. stojus
Graikijai; 1986 m. stojus Ispanijai, Portugalijai. Nuo 1986 m. iki 1995 m. Europos Bendrijas sudar 12 nari. 1995
m. narmis tapo Austrija, Suomija, vedija. iuo metu ES yra 15 nari. ES bendrijoje nra numatyta istojimo tvarka,
taiau yra pavyzdi apie istojim (Grenlandija 1985m.).
EFTA bei Europos Ekonomin erdv. 1960 m. Stokholme D. Britanijos silymu kurta Europos Prekybos organizacija
EFTA. Tikslas - panaikinti prekybos techninius apribojimus tarp valstybi nari.
1991 m. tarp EFTA ir Europos bendrijos valstybi susitarimas dl prekybini santyki.
Bet nepritar ETT , nes is susitarimas prietarauja EB pagrindinei sutariai.
Vieningas Europos aktas. Tai EB j valstybi nari sutartis, pasirayta 1986 02 17 Liuksemburge (devyni
tuometins EB nari) ir 1986 m. 02 28 Hagoje Airijos, Danijos ir Graikijos). sigaliojo 1987 m. 07 01.
pasiraytas vieningas (bendras) aktas, kur sudar dvi sutartys:
Papild ir pakeit buvusias sutartis; (Paryiaus ir Romos sutarties pataisos);
Sutartis dl bendros politikos usienio politikos srityje.
Europos Komisijos silymu buvo nusprsta abu dokumentus sujungti vientis tekst, pai sutart pavadinti
suvestini aktu.
Tam impuls dav treiasis pltimasis. Buvo pakeistos balsavimo procedros (vienbalsikumo laikytis buvo
sudtinga). Tai sudar galimyb galvoti apie tolesn bendradarbiavim.
Vieningas Europos aktas tai pirm kart atliktos nuoseklios EB j steigimo sutari periros rezultatas.
Jis nustat tokias pagrindines pataisas, papildymus ir naujoves. Preambulje pripastamas tikslas sukurti ES;
apibriama europos virni tarybos institucija, jos sudtis, numatomi reguliars jos susitikimai. Ipleiamos
E parlamento teiss priimant teiss aktus ir numatoma, kad EP pritarimas yra btinas sudarant nauj nari
stojimo, taip pat asociacijos sutartis. Prie E teisingumo Teismo kuriamos pirmosios instancijos teismas;
numatoma bendrosios rinkos sukrimo data 1993 01 01 ir nustatomos teiss derinimo priemons; sukuriama
speciali Europos politinio bendradarbiavimo sistema.
Ekonomins integracijos etapai.
Ekonomin integracija apibdina ne bsen, o proces. Perjimas i emesnio integracijos lygio auktesn vyksta
isipltus integracins veiklos sritims, kartu kintant jau egzistuojanioms senosioms institucijoms.
1.Laisvosios prekybos zona emiausia integracijos pakopa, kuri pasiymi ema, silpna ekonomine integracija. Ja
apibudinama grup ali, kurios prekiauja tarpusavyje be joki apribojim(muit, kvot ar kt.). Kiekviena tos grups
alis turi savarankik muit sistem alims, kurios nepriklauso iai zonai. Kad preks i trei ali nebt
importuojamos per maiausi muit zonoje turini valstyb, sudaromos vadinamosios preki kilms taisykls.
2. Muit sjunga (unija) auktesn ekonomins integracijos pakopa. alys, pasiraiusios muit unijos sutart, ne tik
panaikina tarpusavio muitus, bet ir sukuria bendr muit sistem iors alims. Europos bendrijoje muit sjunga buvo
sukurta 1968 m.
3. Bendroji rinka ES bendroji rinka yra vienas i svarbiausi pokario Europos integracijos laimjim, utikrinusi
kontinento politin stabilum ir ekonomin augim. Sukurta 1992m., iki dabartinio integracijos etapo Ekonomines ir
pinigu sjungos perejo kelet raidos etap.eios Europos valstybes Pranczija, VFR, Italija, Belgija,
Liuksenburgas ir Olandija 1957m. pasira Romos sutart, kuria buvo kurta Europos Ekonomin Bendrija(EEB).
EEB nuo pat pradi siek gilesni ekonomins integracijos tiksl, t.y. ne tik sukurti laisvosios prekybos zon ar
muit sjung, panaikinti muitus ir kiekybinius prekybos apribojimus, o treij ali prekms nustatyti bendrus
muit tarifus. EEB tikslas buvo bendrosios rinkos sukrimas.
Bendroji(Common)rinka. EEB buvo padtas pamatas sukurti bendrajai rinkai, apimaniai laisvosios prekybos zon,
muit sjung bei laisv preki, kapitalo, paslaug ir asmen judjim, sudarytos prielaidos bendriems standartams
sukurti ir bendros ekonomins politikos pradiai. Bendrojoje rinkoje panaikinta diskriminacija tarp valstybms narms
priklausani rinkos dalyvi ir nustatytas bendras prekybos reimas treij ali atvilgiu.
Bendrosios rinkos krimas tstinis procesas. 1986m. vasario 28d. Pasiraytame Suvestiniame Europos akte
numatytas naujo ekonomins integracijos etapo bendrosios rinkos (Single)sukrimo data(1993m. sausio 1d.) ir
numatytos iam tikslui gyvendinti btinos teiss derinimo priemons. Daugelyje srii pereita nuo techninio pobdio
direktyv, smulkmenikai reglamentuojani privalomuosius reikalavimus, prie esmini reikalavim(pirmiausia
pramons) nustatymo.
Bendroji (Single) rinka.1992m. sukurta bendroji rinka (single) ekonomins integracijos etapas, apimantis
bendrj(common) rink ir valstybi nari ekonomins rinkos koordinavim, ypa svarb, siekiant valiutos keitimo
kurs stabilumo bei mainant valiutin preki main rizik. Papildom pagreit vidaus rinkoje teiss aktams priimti
suteik Romos sutarties 100 str. pataisos, numatanios, kad vidaus rinkos teiss aktai priimami kvalifikuotra bals
dauguma. Tai leido lengviau suderinti ali nari interesus ir spariau priimti sprendimus.
Ekonomin ir pinig sjunga. Aukiausias ekonomins integracijos laipsnis Ekonomin ir pinig sjunga. Jos
pirmasis etapas (1990-1993) turjo panaikinti laisvo kapitalo judjimo barjerus, stiprinti integracijos procesus
atsivelgiant egzistuojanius konstitucinius rmus, siekti ekonomins konvergencijos ir geresnio politikos
koordinavimo tarp ES ali. Antrasis etapas(1994-1998) pasirengimas EPS, kuriant institucij, kurios pagrindu
vliau bt kuriamas Europos centrinis bankas, suderinant ir kontroliuojant konvergencijos kriterijus. Treiasis etapas
(1999-2002m. liepos 1d.) apima bendros valiutos (euro)vedim ir nacionalini valiut panaikinim. Europos centrini
bank sistemos veiklos pradi, ESP pltr ir stabilumo palaikym.
gyvendinus ESP, visoje euro zonoje, sigalios bendra valiuta ir bendra pinig politika. Tai reik maesnes sandori
snaudas euro zonoje, stabilesn valiut ir pinig politik, didesn ido drausm, nebus valiutos rizikos, padids
kapitalo ir pinig rink likvidumas bei efektyvumas.
( D.Budreikait. Lietuvos ekonomin integracija Europos Sjungos bendrj rink)

3. Europos Sjungos sukrimas ir Mastrichto sutartis. ES trij ramsi sistemos

ypatumai.(www.europa.eu)
1989 m gruodio mn. ir 1990 gruodio mn. Europos Vadov Tarybos susitikimuose buvo nusprsta pradti
derybas dl Ekonomikos ir valiut sjungos steigimo. Taip pat buvo nusprsta papildyti EB kompetencij naujais
klausimais, toliau vystyti ir plsti valstybi nari politin bendradarbiavim usienio politikos ir saugumo srityje.
Derybos dl Sutarties sudarymo buvo gana sunkios. Skyrsi valstybi nari nuomons dl bendros usienio ir
saugumo politikos apimties, taip pat dl kompetencijos Bendrijai suteikimo teisingumo ir vidaus reikaluose ir kt. 1991
m. gruodio mn. Mastrichto mieste vykusioje konferencijoje ES sutarties projektas buvo pristatytas 12 valstybi
nari vadovams. Projektui i esms buvo pritarta ir 1992 m. vasario 7 d. Sutartis (Mastrichto) buvo pasirayta, o
sigaliojo 1993 m. lapkriio 11 d.
Europos Sjungos sutartis (arba Mastrichto sutartis) detalus dokumentas, apimantis vairius klausimus. ES
sutartis padar pakeitimus ir papildymus EB steigimo sutartyse, taiau sutartyje tvirtintos ir savarankikos nuostatos
dl bendros usienio ir saugumo politikos (toliau BUSP) ir dl valstybi nari bendradarbiavimo teisingumo ir vidaus
reikal srityse.
Prie Sutarties priimta deimt protokol, atuonios deklaracijos ir vienas susitarimas. Pvz.: protokolas dl Europos
Centrinio Banko (ECB) sistemos ir ECB statuto.
Mastrichto sutartimi sukuriama ES. Svarbu suvokti, kad sukrus ES, Europos Bendrijos nebuvo panaikintos, jos
sudaro ES pagrind alia BUSP ir teisingumo erdvs. ES neturi teisinio subjektikumo. Teisiniu subjektikumu ir
toliau naudojasi Europos Bendrijos t.y. jos sudaro tarptautines sutartis, atstovauja ES tarptautinse organizacijose,
atlieka kitus teisinius veiksmus.
Mastrichto sutartimi, kuri paremta taip vadinama trij kolon arba ramsi sistema. Jos pagrindins uduotys: sukurti
Europos Bendrijos, apimanios bendrosios rinkos ir pinig sjungos, bendros ems kio politikos ir kitus
ekonomins integracijos reikalus, sjung; rpintis bendra usienio ir saugumo politika, taip pat bendradarbiauti
teisingumo ir vidaus reikal srityse. Europos Parlamentas turjo reali statym leidybos ir kontrols teis. Taip
Europos Ekonomin Bendrija tapo Europos Sjunga.
Pirmasis ramstis Europos Bendrij ramstis. J sudaro trys bendrijos:
EB Europos Bendrija (iki sutarties sudarymo vadinta Europos ekonomine bendrija)
EAPB Europos angli ir plieno bendrija,
EAEB Europos atomins energetikos bendrija.
is ramstis ypatingas tuo, kad jis pasiymi virnacionalikumu. Srityse priskirtose io ramsio taikymo sriiai,
valstybs nars apriboja savo suverenias teises ir paklsta EB institucij priimamiems sprendimams. iame ramstyje
sprendimus inicijuoja ir priima Bendrijos institucijos taikydamos prast, vadinamj Bendrijos, metod. io metodo
svarbiausios ypatybs: sprendimo iniciatyvos teis priklauso Komisijai; sprendim priima Taryba ir Europos
Parlamentas. Taryba paprastai balsuoja kvalifikuotos daugumos balsu; priimto teiss akto gyvendinim priiri
Teisingumo Teismas.
Antrasis ramstis Europos Sjungos bendra usienio ir saugumo politika (BUSP). is ramstis paremtas
tarpvyriausybiniu bendradarbiavimu. Esminis io bendradarbiavimo principas valstybes nares atstovaujani
institucij sprendim primimas konsensusu. Skirtingai nei pirmame ramstyje sprendimai ia negali bti priimami
bals dauguma. Sprendimas priimamas Taryboje vienbalsiai. ia vyrauja koordinavimo, bendradarbiavimo ir
konsultacijos principai.
Treiasis ramstis i pradi vadinosi Bendradarbiavimo teisingumo ir vidaus reikal srityse ramsiu, taiau po
Amsterdamo sutarties keiiasi treiojo ramsio pavadinimas teism ir policijos bendradarbiavim
baudiamosiose bylose. ia veikia tokie patys veikimo principai kaip ir antrajame ramstyje.
Komisija II ir III ramsiuose iniciatyvos teis ilaiko, taiau j dalinasi su valstybmis narmis;
Europos Parlamentas (EP) reali gali neturi. Tik Taryba privalo jam teikti informacij apie vykdomas priemones. EP
gali pateikti nuomon.
Europos Teisingumo Teismas (ETT) neturi kompetencijos II ramstyje. Amsterdamo sutartimi jam suteikiama
fakultatyvin kompetencija III ramstyje.
Pagrindins II ir III ramsio institucijos yra Europos Vadov Taryba ir Ministr Taryba t.y. tos institucijos, kurios
atstovauja valstybes nares. EVT nustato gaires, priima bendrsias strategijas, o MT vadovaudamasi jomis priima
bendrsias pozicijas ir bendrus veiksmus.
sidmkite: antrojo ir treiojo ramsio nuostatos tvirtintos Mastrichto sutartyje (tai savarankikos sutarties
nuostatos). Todl Mastrichto sutartis yra i vienos puss steigimo sutartis (steigia ES), i kitos sutartis reforma,
kadangi padaro pakeitimus Europos Bendrij steigimo sutartyse.

4. Europos Sjungos virnacionalinis pobdis. (Walter Cairns Europos Sjungos teiss vadas, Z.
Namaviius Suverenitetas ir ES teis, V.Vadapalas ES Konstitucin sutartis ir nacionalins ES valstybi
nari konstitucijos, Case 26/62 Van Gend & Loos (1963) ECR 1 (nature of Community law; rights and
obligations of individuals), Case 6/64 Costa/ENEL (1964) ECR 1251 (nature of Community law; direct
applicability; primacy of Community law), L. Dromantien, V. esnuityt Europos Sjungos socialin
politika)

Kad bendrijos teiss norma bt visikai gyvendinta, ji turi atitikti du reikalavimus. Pirma, joje nustatytos teiss
privalo bti tokios, kad jomis bt galima remtis nacionaliniame teisme, turiniame jas ginti. Taiau teismas taip pat
turt suteikti Bendrijos teiss normai pirmenyb tuo atveju, jei bt jos ir nacionalons normos kolizija. Tai yra
inoma, kaip Bendrijos teiss virenybs, arba pirmenybs, principas. is principas tvirtintas ETT praktikoje.
ETT Van Gend & Loos bylos sprendime paymjo, jog Bendrija sukr nauj teisin tvark, kurios naudai valstybs
nars apribojo savo suverenias teises. Taiau primus mint sprendim, dar nebuvo aiku, kas bt, jei atsirast
prietaravimas tarp EB normos ir vidaus teiss akto. Atsakymas buvo duotas Costa v ENEL byloje, kurios sprendime
teigiama, jog nuostat, kurios yra kilusios i Bendrijos, o tuo labiau i sutarties slyg ir prasms, integravimas
kiekvienos valstybs nars teis neleidia valstybms teikti pirmenybs vienaalikai ir vlesnei priemonei.
Teismo sprendimas Simmenthal byloje buvo dar aikesnis, nes jis nusrend, kad Bendrijos teiss pobdis neleidia
teistai imtis toki nauj nacionalini priemoni, kurios prietaraut Bendrijos nuostatoms. Todl, teismo nuomone,
kiekvieno vidaus teismo pareiga netaikyti jokios nacionalins normos, galinios sutrukdyti iam teismui gyvendinti
teises, Bendrijos teiss suteiktas asmenims. Factortame byloje bylos sprendime teismas nutar, kad tuo atveju, kai
esama prietaravimo tarp Bendrijos teiss ir nacionalins normos, pastaroji turi bti ne tik netaikoma - teismai privalo
net anuliuoti j.
Pripaindamos, jog Bendrijos teiss pirmenyb nacionalins teiss atvilgiu yra principas, valstybs nars taip pat
privalo utikrinti, kad joks nacionalins teiss aktas netrkds pasiekti visiko jos veiksmingumo.
alys, apsisprendusios bti ES narmis, turi, kaip inoma, iai Sjungai tam tikra apimtimi
perduoti savj valdios institucij kompetencija. i Europos sutartyse nustatyta apimtis turi
atitikti ES teisyn (acquis communautaire), be to, ji gali keistis pagal integracini proces dinamik. Taigi valstybs
valdios institucij dalies kompetencijos atidavimas kartu reikia, kad valstyb nar atsisako savo iimtini
(suvereni) teisi tam tikros dalies savosios kompetencijos gyvendinim. Kartu tam tikra apimtimi valstybs
vidaus teiss taikymo srit yra sileidiama svetima virvalstybins organizacijos ES teis. ES valstybs nars savo
noru ir laisva valia sutinka apriboti savo suverenias teises leisti teiss normas, pripainti ES/EB teiss virenyb. is
ES valstybi nari suvereni teisi apribojimas, suprantama, vienokia ar kitokia forma privalo bti nustatytas j
konstitucijose. Bnant ES dalimi, yra privaloma kreiptis ETT (Europos Teisingumo Teism), jeigu kyla sunkum
aikinant ir taikant Europos pirmin ar antrin teis.
velgiant i ETT jurisprudencija galima pastebti, kad ES/EB teiss virenybs prie nacionalin teis principas joje
grindiamas konstituciniu, o ne tarptautine teise paremtu ES/EB sutari prigimties supratimu. is supratimas
grindiamas nuostata, kad kiekvienas pilietis Bendrijos sutart iri kaip savo Konstitucij, kuri visiems taikoma
vidaus teisje, o tokiu atveju esant teiss norm konfliktui gali bti taikoma tik viena i j. Kiekviena tarptautin
sutartis, taigi ir ES/EB pirmins teiss aktai, gali bti konstitucikai kontroliuojami.
Taigi, gyvendindamos ES teiss virenybs prie nacionalin teis reikalavim, valstybs nars paklsta privalomoms
sutartims bei teiss aktams, priimtiems Europos Sjungos lygiu. iuo tikslu vykdomas nacionalins teiss derinimas su
ES teise.

5. Europos Sjungos pltros etapai, reikalavimai narystei. Dabartins Europos Sjungos valstybs nars.
(www.europa.eu)
Prajus dvejiems metams nuo Romos sutarties pasiraymo septynios Europos ekonominio bendradarbiavimo
organizacijos (EEBO), steigtos po karo paramai pagal Maralo plan administruoti, nars Airija, Danija, Didioji
Britanija, Norvegija, Portugalija, vedija ir veicarija sutar sukurti alternatyv eetuko integracijos iniciatyvai, t.y.
Europos laisvosios prekybos asociacij.i Didiosios Britanijos iniciatyva nepasiteisino ir ji tapo pirmja valstybe,
pasipraiusia priimama Europos Bendrijas. Paskui j pasuko ir jos prekybos partners Airija, Danija ir Norvegija, tad
per 1961-1962 m. trys eetuko steigtos Europos Bendrijos gavo keturi ali narysts paraikas. Todl, nors 1967 m.
visos keturios alys paraikas pateik dar kart, derybas su jomis nutarta pradti tik 1969 m. pabaigoje, kai de Golis
jau buvo pasitrauks i valdios. Valstybs stojimo Europos Bendrij sutart pasira 1972 m. sausio 22 d. Danijoje ir
Airijoje narystei pritarta referendumu, Didiojoje Britanijoje stojimo sutart ratifikavo Parlamentas, o Norvegijos
pilieiai referendume narystei EB nepritar. Tad po met 1973 m. sausio 1 d. pilnateismis narmis tapo Airija,
Danija ir Didioji Britanija. Nestojusi Norvegija 1973 m. su EB pasira laisvosios prekybos sutart.
Pltra piet krytimi
Antrasis ir treiasis Bendrij pltros etapai apm Viduremio jros regiono alis. 1975 m. EB pasipra Graikija.
Derybos su Graikija utruko, nes Taryba, vadovaudamasi politiniais ir saugumo sumetimais (siekta Graikij NATO
nar kuo glaudiau integruoti Vakar saugumo bendruomen), nepais Komisijos pasilymo u EB alis
skurdesnei ir ilgalaiki demokratijos tradicij neturiniai Graikijai taikyti speciali rengimo narystei program. Dl
Graikijos narysts (1979 m. gegus 28 d. pasirayta stojimo sutartis, o deimtja Europos Bendrijos nare ji tapo 1981
m. sausio 1 d.) Bendrijos vidaus klausimu tapo sudtingi Graikijos bei Turkijos tarpusavio santykiai (skaitant
padalyto Kipro problem), nari politinis stabilumas ir ekonominio isivystymo skirtumai, kuriuos paatrino irgi
neseniai demokratinmis valstybmis tapusi Ispanijos ir Portugalijos primimas. Jos paraikas Tarybai pateik 1977
m., bet stojimo derybos usits (stojimo sutartis sudaryta 1985 m. liepos 12 d.). Be to, j narystei, nepageidaudama
konkurencijos savo kitas EB alis eksportuojamai produkcijai, prieinosi Graikija. U tai, kad neblokuos naujj
nari primimo, Graikija isireikalavo kompensacij per Viduremio jros programas. Narmis Ispanija ir Portugalija
tapo 1986 m. sausio 1 d. Apskritai pietin EB pltra i esms reik ir struktrins politikos susiformavim.
Pirmoji Europos Sjungos pltra
1995 m. pr. prie Europos Bendrij, po Mastrichto sutarties sigaliojimo (1993 m. lapkriio 1 d.) tapusi ES, prisijung
Austrija, Suomija ir vedija. 1989 m. stojimo paraik pateik Austrija. Deimtojo deimtmeio pradioje jos
pavyzdiu pasek vedija, Suomija, veicarija ir Norvegija. Su jomis, iskyrus veicarij, derybos baigtos 1994 m.
Norvegijos pilieiai referendume vl balsavo prie naryst. Neigiam nuomon referendume dl stojimo deryb
pradios isak ir veicarai (2001 m.), nors veicarijos parlamentas 2004 m. nusprend narysts paraikos neatsiimti.
Artimiausiu metu veicarijos ir Norvegijos narysts klausimas neturt ikilti (nors paymtina, kad pastaraisiais
metais Norvegijos vieosios nuomons apklausose narysts ES rmj procentas pirmkart pereng 50% rib).
Stebtojos pozicijos laikosi ir Islandija.
Pastaroji pltra
Dauguma dalyvi yra Vidurio ir Ryt Europos alys, ES pasipra atsivrus jas nuo Vakar Europos skyrusiai
geleinei udangai. Tik Kipras ir Malta jau seniau buvo umezg santykius su EB - Asociacijos susitarimus sudar dar
atuntojo deimtmeio pradioje. Kalbant apie Baltijos ali integracij, prie jos labai prisidjo anksiau stoj
Skandinavijos valstybs Danija, Suomija ir vedija, kurios dar iki stojimo su Baltijos alimis buvo pasiraiusios
laisvos prekybos sutartis. Stojant ES sutari reikjo atsisakyti, bet Skandinavijos valstybs pasiek, kad su Baltijos
alimis bt pradtos derybos ir sudarytos laisvos prekybos sutartys, kurios vliau ipltotos Asociacijos sutartis, su
Estija, Latvija ir Lietuva pasiraytas 1995 m. birelio 12 d.Bendras stojimo procesas prasidjo 1998 m. kovo 30 d.
Nors i pradi derybas nusprsta pradti tik su geriau pasirengusiomis ekija, Estija, Kipru, Lenkija, Slovnija ir
Vengrija, 1999 m. gruodio 10-11 d. Europos Vadov Tarybos Helsinkyje priimtu sprendimu Lietuva, Bulgarija,
Latvija, Slovakija, Rumunija ir Malta po keli met taip pat pakviestos deryboms. 2003 m. balandio 16 d. Atnuose
pasirayta deimties ali stojimo sutartis ir jau kit met gegus 1 d. ES nari gretas papild rekordinis skaiius
valstybi stojo ekija, Estija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Slovakija, Slovnija ir Vengrija. Baigusios
derybas Bulgarija ir Rumunija 2005 m. balandio 25 d. pasira stojimo sutartis, o Sjung stojo 2007 m. sausio 1 d.
Dar Paryiaus sutartyje, kuria eetas steig Anglies ir plieno bendrij, numatyta, jog bet kuri Europos alis gali
prayti bti priimama organizacij. Ji turi tenkinti ir tam tikras slygas. Jos suformuluotos 1993 m. Kopenhagos
Europos Vadov tarybos ivadose dl Vidurio ir Ryt Europos valstybi stojimo. vadinamuosius Kopenhagos
kriterijus eina:
stabilios demokratins teisins valstybs institucijos, gerbianios mogaus ir maum teises;
funkcionuojanti rinkos ekonomika, pajgi atlaikyti konkurencin spaudim ir rinkos jgas ES viduje;
gebjimas prisiimti narysts sipareigojimus, siekti politins, ekonomins ir pinig sjungos. Tai vis
pirma administraciniai institucij persitvarkymo ir prisitaikymo prie ES reikalavim gebjimai.
Stodamos Europos Sjung valstybs turi perimti ali nari sukurt acquis communautaire ir negali
atsisakyti kurios nors jos dalies, motyvuodamos tuo, kad nedalyvavo kuriant tam tikras normas.
iuo metu ES yra 27 valstybs nars, kurios dal suvereniteto teiskros galiojim perdav ES. Narysts ES
paraikas yra perdavusios dar kelios valstybs.
alys nars: Austrija, Belgija, Bulgarija, Kipras, ekija, Danija, Estija, Suomija, Pranczija, Vokietija, Graikija,
Vengrija, Airija, Italija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Lenkija, Portugalija, Rumunija,
Slovakija, Slovnija, Ispanija, vedija, Jungtin Karalyst.
alys kandidats: Kroatija, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Turkija, Islandija.