N IC O L A I LILINI

SIBIRIETISKAS
AUKLJIMAS

Rom anas

I ital kalbos vert

LINA G A U Y T

Ii
OBUOLYS
UDK 821.131.1-31 Versta i: Nicolai Lilin
Li411 Educazione siberiana
Einaudi, 2009

Visi tekste pavaizduoti pieiniai yra originali

autoriaus daryt tatuiruoi motyvai.

ISBN 978-609-403-520-3

2009 Giulio Einaudi editore S.p.A., Torino

Vertimas lietuvi kalb, Lina Gauyt, 2013
Virelio dizainas, Andrius Morkelinas, 2013
UAB MEDIA INCOGNITO, 2013
SIBlRlETIKAS AU K L JIM A S
Yra moni, kurie gyvenimu diaugiasi, yra toki,
kurie dl jo kankinasi, o mes u jj kovojame.
S e n o v in is S ibiro ur k t a u t o s po sakis
 inau, kad taip daryti nedert, taiau noriu pradti nuo
pabaigos.
Pavyzdiui, nuo tos dienos, kai lakstme po apgriuvusio
pastato kambarius ir audme prie i taip arti, jog beveik
ranka galjome paliesti.
Buvome pervarg. Paraiutininkai keisdavosi pamainomis,
o mes, sabotuotojai, nemiegojome jau tris paras. Ms atakos
ritosi viena po kitos kaip jros bangos, kad prieas neturt
laiko atsipsti, manevruoti, pasirengti atremti puolim. Ko
vojome be perstojo, be atvangos.
T dien drauge su Batu atsidriau virutiniame pastato
aukte. Turjome sunaikinti paskutin sunkj kulkosvaid.
Numetme dvi rankines granatas.
Nuo stogo besileidianiame dulki debesyje visikai nie
ko nebuvo matyti. Taip susidrme su keturiais prieininkais,
kurie kaip ir mes lyg akli kaiukai blaksi pilkame, murzi
name debesyje, atsiduodaniame iuklmis ir deganiais
sprogmenimis.
 N I C O L A I LI LI N

Ten, enijoje, dar niekada nebuvau j niek ovs i taip

arti.
Pirmame aukte ms kapitonas pats vienas nuov atuo
nis prieus, o vien pam j nelaisv.
Drauge su Batu ijs i pastato jauiausi visikai apkurts
ir apsvaigs. Kapitonas Nosovas papra Muss priirti be
laisv arab, o pats drauge su Samiu ir Zenitu nujo patikrin
ti rsio.
Prisdau ant laipt greta Muss prieais isigandus belais
v, kuris vis stengsi kak pasakyti. Mus jo nesiklaus, buvo
pavargs ir norjo miego kaip ir mes visi. Vos tik kapitonas
nusigr, Mus isitrauk i apsaugins liemens austrik
Glock pistolet, vien savo trofj, ir nutaiss li min ov
belaisviui galv ir krtin.
Kapitonas atsigr, bet nieko nepasak, tik nuvelg j su
gailesiu akyse.
Mus atsisdo greta negyvlio ir, nepajgdamas atsispirti
nuovargiui, umerk akis.
velgdamas mus taip, tartum tik dabar su mumis visais
bt susipains, kapitonas tar:
- To jau per daug, vaikinai. Visi main. unugar, ils
tis.
Vienas paskui kit patraukme prie main. Mano galva
buvo tokia sunki, kad jeigu biau sustojs, ji neabejotinai
bt sprogusi.

10
 SI BI RI ET IK AS A U K L J I M A S

Grome unugar, ms pstinink saugom ir kontro

liuojam teritorij. Umigome i karto. A net nespjau nu
sivilkti liemens ir nusiimti onini krepi. Smigau tams
kaip negyvas.
Neilgai trukus Mus paadino mane, dauydamas kalani-
kovo buoe per liemen krtin.
Ltai ir nenoromis atpliau akis, apsidairiau. Neprisimi
niau, kur esu. Nesugebjau sutelkti dmesio.
Mus atrod pavargs. Jis kramsnojo gabal duonos. Lauke
buvo tamsu, nemanoma suprasti, kuri dabar valanda. Pavel
giau savo laikrod, taiau net negaljau irti skaii, viskas
tarsi skendjo rke.
- Kas nutiko, kiek laiko miegojome? - paklausiau Muss
silpnu balsu.
- N velnio nemiegojome, brolau... Ir man atrodo, kad dar
gana ilgai teks nemiegoti.
Rankomis usidengiau veid, stengdamasis rasti jg atsi
kelti ir pradti mstyti. Man trko miego, jauiausi siaubingai
pavargs. Mano kombinezonas buvo purvinas ir drgnas, lie
men dvok prakaitu ir vieia eme. Buvau nusikals.
Mus nujo adinti ir kit:
- Nagi, vaikinai, tuoj pat vaiuojame... Ms reikia.
Visi buvo beviltikai nusimin, nenorjo keltis. Taiau nors
ir skundsi, keiksi, sukilo ant koj.
. Kapitonas Nosovas vaikiojo telefono ragel prisispau
ds prie ausies, o vienas pstininkas, kuprinje neinas lauko
 N I C O L A I LI LI N

radijo aparatu, sekiojo jam i paskos kaip koks naminis gyv

nlis. Kapitonas siuto, per radij kain kam vis kartojo, kad
pirm kart per tris dienas sustojome poilsio, kad esame per
varg. Viskas veltui, nes galiausiai Nosovas ygiavimo ritm
primenaniu tonu pasak:
- Taip, drauge pulkininke! Patvirtinu, sakymas priimtas!
Vadinasi, mus ir vl siunia pirm linij.
Nenorjau net pagalvoti.
Nujau prie vandens pripildytos metalins statins. Panar
dinau rankas: vanduo buvo gaivus, mane nukrt lengvas dre
bulys. Tuomet vandens statin panirau visa galva ir kur laik
taip buvau, sulaiks kvpavim.
Panardins galv statinje atmerkiau akis ir pamaiau visi
k tams. Isigandau ir tuoj pat itrauks galv giliai kvpiau.
Statinje regta tamsa mane igsdino. Pagalvojau, kad
mirtis galt bti kaip tik tokia - tamsi ir be oro.
Stovjau palinks vir statins ir irjau vandens pavir
iuje raibuliuojant savo bei savo gyvenimo iki ios akimirkos
atvaizd.
 Atuoni trikampi kepur ir
automatinis peilis

Vasaris yra aliausias met mnuo Padniestrje. Puia sti

prus vjas, altis tampa geliantis ir naibo skruostus. Prie iei
dami gatv mons apsimuturiuoja kaip mumijos, o imtus
drabui sluoksni susupti vaikai iki pat aki utrauktais ali
kais atrodo panas j skudurines lles.
Paprastai daug sninga, dienos bna trumpos ir tamsa em
apgaubia labai anksti.
Gimiau kaip tik t mnes. Atrodiau taip prastai, kad se
novs Spartoje dl fizins bkls, be jokios abejons, biau
buvs sunaikintas. O ia mane djo inkubatori.
Gimiau atunt ntumo mnes, ilindau kojomis priek
ir turjau daugyb kit nukrypim. Viena maloni medicinos
sesuo sak mano mamai, kad i privalanti susitaikyti su min
timi, jog ilgai negyvensiu. Verkdama mama specialiu aparatu
nusitraukinjo pien, kuris paskui man bdavo sumaitinamas
inkubatoriuje. Tuo metu turbt jai buvo labai nelengva.

I3
 N I C O L A I L I LI N

A nuo pat gimimo galbt i pratimo ne kart skaudinau

savo tvus ir atmiau i j nemaai galimybi pasidiaugti
gyvenimu (tiksliau, i savo mamos, nes tvui i ties visikai
nerpjau. Jis gyveno nusikaltlio gyvenim, pldavo bankus
ir daug laiko praleisdavo kaljimuose.). Ko tik nepridirbau
maas bdamas, visko net nebeprisimenu. Tai normalu, juk
uaugau lidnai pagarsjusiame kvartale, kaip tik toje vietoje,
kur ketvirtame deimtmetyje sikr i Sibiro itremti nusi
kaltliai. Gyvenau ten, Benderuose, tarp nusikaltli, o visas
ms kvartalas, kuriame nusikalstamumas klestte klestjo,
buvo kaip viena didel eima.
Kai buvau maas, mans nedomino aislai. Bdamas ke
tveri penkeri met pramogos iekodavau sukindamasis
namie ir stengdamasis nutaikyti moment, kai senelis arba
dd imsis ardyti ir valyti ginklus. Atsargiai ir su meile jie tai
darydavo danai, nes ginkl turjo tikrai daug. Mano dd sa
kydavo, kad ginklai - kaip moterys, jei j neglamonji tiek,
kiek reikia, pernelyg sustabarja ir iduoda.
Ms, kaip ir vis sibiriei, namuose ginklai buvo laiko
mi grietai jiems skirtose vietose. Savais vadinami pistoletai
yra tie, kuriuos sibiriei nusikaltliai visuomet neiojasi su
savimi ir naudoja kasdien. Jie laikomi raudonojoje kertel
je, kurioje kabo eimos ikonos, mirusi eimos nari ir vis
t, kurie atlieka bausm kaljime, nuotraukos. Po ikonomis
ir nuotraukomis yra savotika lentynl, udengta raudonos

14
 SI B I R I E T I K A S A U K L J I M A S

mediagos skepetaite, ant jos paprastai stovi kokia deimtis

sibirietik kryi. js namus nusikaltlis ikart patraukia
raudonj kertel, isitraukia pistolet ir padeda j ant lentyn
ls, paskui persiegnoja ir ant jo udeda kryi. Tai senovin
tradicija, utikrinanti, kad ginklai sibiriei namuose nebt
naudojami: jeigu taip nutikt, tokiuose namuose nebebt
galima gyventi. Kryius yra tarsi savotikas antspaudas, nui
mamas tik tuomet, kai nusikaltlis ieina i nam.
Savi pistoletai, kitaip dar vadinami meilumis", teto
mis", lazdomis", virvmis", paprastai neturi gilios ir svarbios
prasms. Jie laikomi paprasiausiais ginklais ir tiek. Nra kul
tinis objektas, kokiu gali bti laikomas pikas" - tradicinis
peilis. Pistoletas yra tik darbo rankis.
Be savojo pistoleto namie taip pat laikomi ir kiti ginklai.
Sibiriei nusikaltli ginklai skirstomi dvi dideles grupes:
garbinguosius" ir nuodminguosius". Garbingaisiais" va
dinami tik medioklei mike naudojami ginklai. Mediokl,
pagal sibirietik etik, yra apvalantis procesas, padedantis
sugrti lygmen, kuriame mogus buvo tuomet, kai j su
kr Dievas. Sibirieiai niekada nemedioja savo malonu
mui. Medioja tik tam, kad prasimaitint, ir tik tuomet, kai
traukia taigos gilum savo tvynje. Jie niekada nemedioja
vietose, kur maisto galima prasimanyti neudant laukini gy
vn. Paprastai mike praleid savait sibirieiai nuauna tik
vien ern, vis kit laik vaikto. Mediojant negalvojama

15
 N IC O L A I LILIN

apie niek kita, tik apie igyvenim. iuo poiriu remiantis

sukurtas morals pagrindas, numatantis, kad kiekvienas nusi
kaltlis privalo vadovautis kuklumo, paprastumo principu ir
gerbti vis gyv sutvrim laisv. Jis turi takos visiems sibi
riei nusikaltli pasaulio statymams.
Garbingieji ginklai, naudojami medioklei, namie laiko
mi specialioje vietoje, vadinamoje altoriumi". ia taip pat
laikomi istorinius epizodus vaizduojaniais pieiniais puoti
nam eiminink ir j protvi dirai. Prie dir visuomet
kabo mediokliniai peiliai ir kapai su vairiais talismanais
bei kitais pagonikuose sibirietikuose burtuose naudojamais
daiktais.
Nuodmingieji ginklai yra tie, kurie naudojami nusikals
tamais tikslais. Paprastai tokie ginklai laikomi sandliuke ir
vairiose slptuvse, rengtose kieme. Kurioje nors kiekvieno
nuodmingojo ginklo vietoje bna iraiytas kryiaus enklas
arba kurio nors ventojo globjo atvaizdas. Be to, kiekvienas
toks ginklas bna paventintas" sibirietikoje banyioje.
Sibirieiai labiausiai mgsta puolamuosius Kalanikovo
automatus. Kriminaliniame argone kiekvienas ginklo mode
lis turi vard. Niekas nevartoja sutrumpinim ar inicial, kai
nori nurodyti model, kalibr arba audmen r. Pavyzdiui,
senasis 7,62 kalibro AK 47 vadinamas pjklu", o jo oviniai
galvutmis". Naujovikesnis 5,45 kalibro AKS sulenkiama
buoe vadinamas teleskopu", o jo amunicija skeveldromis".

16
 SI Bl Rl ET IKAS A U K L JI M A S

Kulkos gali bti vairios: icentruotos juoda galvute, argonu

vadinamos msyte"; balta galvute, pramuanios arvus, va
dinamos vinimis"; sprogstanios kulkos raudonai balta gal
vute - ieirbomis".
Taip pat ir kiti ginklai: snaiperi autuvai vadinami me
kermis" arba pjautuvais". Tie, prie kuri buos pritvirtintas
duslintuvas, - botagais". Duslintuvas vadinamas auliniu",
terminalu" arba kurtiniu".
Tradicikai tame paiame kambaryje negali bti laikomas
garbingasis ir nuodmingasis ginklas, kitaip garbingasis gin
klas bus sutertas amiams ir daugiau nebus galima jo naudo
ti, nes visai eimai utrauksis nelaim. Tuomet reiks jj su
naikinti, laikantis ypatingo ritualo. Susukus ginkl paklod,
ant kurios pagimd moteris, jis ukasamas j em. Sibirietiku
sitikinimu, viskas, kas susij su gimdymu, turi teigiamos ener
gijos, nes kiekvienas gimstantis vaikas yra tyras, nesusiteps
nuodme. Todl tyrumo galia tarsi uplombuoja neskm.
Ten, kur ukasamas sutertas ginklas, paprastai pasodinamas
medis. Jeigu prakeikimas" imt veikti, sunaikint med ir ne
iplist kitur.
Mano tv namuose buvo daug ginkl. Senelis turjo
kambar, piln garbingj ginkl: vairaus kalibro ir gamin
toj autuv, daugyb peili ir vairi ri ovini. t kam
bar eiti galdavau tik kartu su kuriuo nors suaugusiuoju, o
kai taip nutikdavo, stengdavausi ten usibti kiek galdamas

17
 N I C O L A I LI LI N

ilgiau. Laikydavau ginklus rankose, apirindavau j detales,

uduodavau imtus klausim, kol mane nutildydavo:
- Uteks klausinti! Luktelk truputl, uaugsi, o tada ga
lsi pats visus ibandyti...
inoma, laukiau nesulaukiau, kada pagaliau uaugsiu.
Susiavjs irdavau, kaip senelis ir dd elgiasi su gin
klais, o kai pats juos paliesdavau, jie man atrodydavo esantys
gyvi padarai.
Danai senelis mane pasikviesdavo ir pasisodindavo prie
ais save, paskui ant stalo paddavo sen tokarev, gra ir
galing pistolet, kuris man atrod pats nuostabiausias i vis
ginkl.
- Matai it? - klausdavo. - Tai nepaprastas pistoletas, jis
stebuklingas. Atsidrs netoli mento iauna pats, nereikia
net gaiduko spausti...
A i tikrj tikjau to pistoleto galia, o kart, kai vykdyda
mi reid ms namus siver policininkai, priviriau kos.

T dien mano tvas gro i ilgai trukusios kelions po Vi

durio Rusij, kur apvarino ne vien inkasatori automobil.
Po vis eim suvienijusios vakariens, kurioje dalyvavo ir ke
letas artim draug, vyrai sdjo prie stalo, kalbjosi ir apta
rinjo vairius reikalus bei nusikalstamus dalykus, o moterys
virtuvje plov indus, dainavo sibirietikas dainas ir, prisimi
nusios kokias nors praeities istorijas, juoksi. Sdjau greta
savo senelio ant suolo, rankoje laikiau kartos arbatos puodel
 SI BI RI ET IK AS A U K L J I M A S

ir klausiausi suaugusij pokalbio. Sibirieiai, kitaip negu ki

tos bendruomens, gerbia vaikus ir j akivaizdoje kalba apie
visk nieko neslpdami ir nedrausdami.
Staiga igirdau moter klyksmus, po j suklegjo daug ner
ving bals. Per kelet sekundi j namus prigujo ginkluo
t vyr. Veidus jie slp po kaukmis, o j mus laik nukreip
kalanikovus. Vienas prisiartino prie mano senelio, smeig
ginkl jam veid ir kaip iprotjs, akivaizdiai emocins pu
siausvyros netekusiojo balsu, suuko:
- Kur iri, senas kals vaike? Liepiau tau irti grin
dis!
A visikai neisigandau. Mans nebaugino n vienas t
vyr. Buvau drauge su visa savo eima ir dl to jauiausi ess
stipresnis u bet kok gyv padar. Taiau to vyro elgesys su
seneliu mane supykd. Stal, aplink kur sdjome, apsupo
policininkai ir laik mus nutaik ginklus. Po neilgai truku
sios pauzs senelis, neirdamas policininkui veid, taiau
auktai ikelta galva, paauk senel:
- Svetlana! Svetlana! Ateik, mieloji, turi perduoti kelis
mano odius itam iuklei!
Nusikaltli elgesio taisykls numato, kad sibirieiai nega
li tiesiogiai bendrauti su policininkais. Draudiama juos u
kalbinti, atsakyti j klausimus ir apskritai turti koki nors
santyki su jais. Nusikaltlis turi elgtis taip, tarsi policinink
nebt, o tarpininkauti pasitelkti eimos arba artim eimai
moter, taiau svarbu, kad ji bt sibiriet. Nusikaltlis nu

19
 N I C O L A I LILI N

sikaltli kalba pasako moteriai tai, k nori perduoti polici

ninkui, o ji pakartoja jo odius rusikai, nors policininkas ir
girdi visk kuo puikiausiai, nes stovi ten pat prieais. Polici
ninkui atsakius, moteris atsigria nusikaltl ir visk iveria
j nusikaltli kalb. Nusikaltlis negali irti policininkui j
veid, o jeigu kalbdamas jj mini, privalo vadinti paniekina
mais odiais, tokiais kaip iukl", uva", bailys", niekas",
unsnukis", aborto liekana" ir taip toliau.
T vakar seniausias mogus kambaryje buvo mano senelis.
Taigi, pagal nusikaltli elgesio taisykles, jis ir turjo teis kal
bti. Visi kiti privaljo tylti, o jeigu norjo k nors pasakyti,
turjo paprayti jo leidimo. Mano senelis buvo gerai inomas
dl sugebjimo isprsti sudtingas situacijas.
Rankoje laikydama rykiaspalv luost, i virtuvs atjo
senel. Jai i u nugaros labai susijaudinusi mama nenuleido
lidn aki nuo tvo, tarytum is ruotsi mirti.
- Brangioji mona, telaimina tave Dievas, pasakyk tam
iukls gabalui, kad mano namuose, kol a gyvas, niekas nei
man, nei mano draugams veid autuvo neatki... Paklausk,
ko jie nori, ir, dl Dievo meils, tenuleidia audykles, kitaip
kas nors paliks skyltas.
Senel pradjo kartoti policininkui senelio odius ir, nors
is lingavo galv, rodydamas, kad jau visk girdjo, ji nesustojo
ir laiksi tradicijos iki galo. Visa tai atrod labai nenatraliai,
kaip spektaklis, taiau tai buvo spektaklis, kur reikia vaidinti.
Tai nusikaltli garbs reikalas.

20
 S I BI R IET IK AS A U K L J I M A S

- Visi gulkite veidu j em. Turime areto ordin, skirt... -

policininkas nespjo pabaigti sakinio, nes senelis pertrauk j
ir, plaiai, iek tiek piktai nusiypsojs, kreipsi senel:
- Vardan ms Viepaties Dievo Jzaus Kristaus, kuris
mir ir prisikl dl ms, nusidjli! Svedana, meile mano,
paklausk to buko mento, ar ji ir jos draugus tik nebus atke
liavusios i Japonijos.
Senelis panaudojo labiausiai paplitus bd, kuriuo nusi
kaltliai emina policininkus: kalba apie juos moterikja gi
mine. Visi nusikaltliai nusijuok. Senelis ts:
- Man neatrodo, kad bt japons, vadinasi, nra drbtos
i to paties molio kaip kamikadzs... Kodl jos galvoja, kad
gali sau leisti siverti vidury emupio esanius doro nusikal
tlio namus tuo metu, kai is drauge su kitais gerais monmis
dalijasi diaugsmu?
Senelio kalba palengva virto nusikaltli vadinamja dai
na", kitaip tariant, ta ekstremalia bendravimo forma, kai nu
sikaltlis pradeda kalbti taip, tarsi kalbtsi pats su savimi.
Trumpiau tariant, senelis isak tai, k laik savyje, ir nesivar
gino nei atsakyti galimai uduotus klausimus, nei umegzti
kokio nors kontakto. Taip nutinka tuomet, kai norima tikin
ti policininkus, jog tai, kas sakoma, yra vienintel tiesa ir nra
joki bd nuo jos isisukti.
- Kodl matau negarbingus mones paslptais veidais?
Kodl ie neaiks padarai atjo terti gero mano nam ir
doro mano eimynyki bei svei vardo? ia, ms, papras

21
 N I C O L A I LILI N

t ir kukli moni, tarnaujani Viepaiui Dievui ir Sibiro

staiatiki Motinai Banyiai, namuose. Kodl atjo tie to
no skrepliai ir nori sueisti ms mylim moter ir brangi
vaik irdis?
Tuo metu kambar bgo kitas policininkas ir kreipsi
savo virinink:
- Drauge kapitone, leiskite raportuoti!
- Raportuok, - atsak emas ir kresnas vyras balsu, kuris,
rods, atsklido i anapus. Jis laik ginkl rms mano tvui
sprand, o tvas sarkastikai ypsojosi toliau gerdamas arbat
ir gana garsiai kramtydamas rieutinius mamos pagamintus
ledinukus.
- Lauke pilna ginkluot vyr, ublokuoti visi main va
iavimai, o patruliai, saugoj automobilius, paimti kaitais!
Kambaryje stojo tyla. Ilga ir sunki tyla. Buvo girdti tik du
dusls garsai: tvo kramtom saldaini trakjimas ir silpnas
supuvusi dds Vitalijaus plaui voktimas.
Pavelgiau vienam greta mans stoviniam policininkui
akis. Pro kauks plyius maiau, kaip jis m prakaituoti ir i
blyko. Primin lavono, kur prie kok mnes mano draugai
itrauk i ups, veid: oda balta, matyti pajuodusios krauja
gysls, o akys panaios dvi gilias ir purvinas duobes. Kaktoje
iojjo skyl. Kakas j buvo nuovs galv. Na, policininko
kaktoje skyls nebuvo, taiau manau, kad t akimirk abu, ir
a, ir jis, galvojome lygiai t pat: kaip jo kaktoje atrodyt sky
l. Nors turiu pripainti, kad mans asmenikai ta mintis vi

22
 SI BI RI ET IK AS A U K L J I M A S

sikai nejaudino, greta stovintis kauktas vyras buvo smarkiai

susirpins.
Staiga laukujs durys atsidar, ir, nustm k tik pratin
g raport ipykinus policinink, vienas paskui kit eng
ei ginkluoti vyrai - tvo ir senelio draugai. Pirmasis buvo
dd Rstas, kuris taip pat buvo ir ms teritorijos Sargas.
Kiti buvo patikimiausi jo pagalbininkai. Senelis, dabar jau
visikai nebekreipdamas dmesio policininkus, atsistojo ir
nujo pasitikti Rsto.
- ventasis Kristau ir visi palaimintieji gimins! - tar
Rstas, apkabino senel ir brolikai paspaud rank.
- Seneli Borisai, dkui Dievui, niekas nesusieid!
- Tik pamanyk, Rstai, kas per laikai! Negalime jaustis ra
ms net savo namuose!
Rstas m kalbtis su seneliu taip, tarytum pasakot, kas
vyko, taiau jo odiai buvo skirti policinink ausims:
- Na, nra ko nerimauti, seneli Borisai! Mes visi su tavimi
kaip visuomet ir diaugsme, ir varge... Juk inai, mano mielas,
be ms leidimo namus niekas neeina ir neieina. Ypa tie,
kurie turi negarbing ketinim...
Rstas prijo prie stalo ir vien po kito apkabino visus nu
sikaltlius. Apkabino, buiavo juos and ir labinosi prastu
sibirietiku pasisveikinimu:
- Telydi visus brolius ir garbingus vyrus taika ir sveikata!
ie, kaip numato paprotys, jam atsak:
- Mirtis ir prakeikimas mentams ir niekams!

23
 N I C O L A I LILI N

Policininkai nieko negaljo padaryti, tik stovjo ir stebjo

t jaudinani pasisveikinimo ceremonij. Dabar j ginklai,
kaip ir galvos, buvo emai nuleisti.
Rsto padjjai, naudodamiesi namuose esani moter
pagalba, liep policininkams ieiti.
- Dabar tikiuosi, kad ia esantys mentai paliks iuos na
mus ir niekada daugiau negr. Savo rankose laikome j drau
gus, kuriuos suiupome pirmuosius. itiems isinedinus i
ms kvartalo, paleisime juos ramiai eiti... - Rstas kalbjo
labai ramiai ir taikiai. Jeigu njo odi turinys, bt buv ga
lima pagalvoti, kad pasakoja veln ir raminant dalyk, kaip
pasak vaikams prie mieg.
Policininkai buvo persigand. Pro kambario lang mat,
jog kieme pilna iki dant apsiginklavusi vyr.
Ms draugai savo knais suformavo koridori, kuriuo,
nuleid galvas, vienas paskui kit pradjo ingsniuoti polici
ninkai.
A jauiausi kupinas teigiam emocij, norjau okti, rkti,
dainuoti ir ireikti k nors didingo, nors pats dar nesuvokiau
k. Jauiausi priklausantis stipriam pasauliui, ess jo dalis.
Man atrod, kad visa to pasaulio jga gldi manyje.
Neinau, kaip ir kodl, taiau vienu momentu nuokau
nuo suolo ir lyg padks nulkiau didj kambar, kuriame
buvo raudonoji kertel. Ant lentynls, vir raudonos ske
petaits, siuvintos auksiniais ratais, guljo senelio ir ms
svei pistoletai. Daug negalvojs iupau legendin senelio

24
 SI BI RI ET IK AS A U K L J I M A S

tokarev ir, nubgs atgal pas policininkus, nusitaikiau j juos.

Neinau, kas konkreiai msteljo man galvoje t akimirk.
Jauiau tam tikr euforij, diaugsm dl to, kad esu. Polici
ninkai ltai trauk ijimo link. Sustojau prieais vien j ir
sistebeilijau: jo akys buvo pavargusios ir atrod paraudusios
nuo udegimo, vilgsnis lidnas, susisielojs. Prisimenu, kad
akimirk pajutau save nukreipt vis jo neapykant. Nusi
taikiau j veid ir i vis jg pabandiau nuspausti gaiduk,
taiau nepajgiau jo spustelti n per milimetr. Ranka darsi
vis sunkesn, a nepajgiau ilaikyti pistoleto, ikelto pakan
kamai auktai. Ttis pradjo juoktis ir pakviet mane:
- Eik tutuojau ia, basakoji! Ar neinai, jog namuose
audyti negalima?
Policininkai ijo, o keletas nusikaltli sek jiems i pas
kos iki pat kvartalo rib. Paskui, kai palyda gro, link miesto
pajudjo ir maina su policininkais, kurie buvo laikomi kai
tais. Prieakyje vaiavo Rsto draug automobilis. Vaiavo
ltai, kad policininkai neturt progos padidinti greiio ir
mons galt neskubdami juos eidinti, ilydti i kvarta
lo, laikydamiesi tam tikros ceremonijos, kuria veniama per
gal. Prie automobiliui pajudant i vietos, kakas gale pririo
virv su vairiais apatiniais skalbiniais: kelnaitmis, liemenl
mis, maais rankluosiais, skudurais ir netgi mano apatiniais
markinliais. Tai mano tvo indlis diskreditavimo kampa
nij. Daugyb moni ijo lauk pasiirti vingiuojani

25
 N I C O L A I L I LI N

apatini skalbini. Vaikai bgo automobiliui i paskos ir sten

gsi pataikyti j jj akmenimis.
- irkite, kokie lykts mentai! Ateina j emup vogti
ms apatini kelni! - auk kakas i minios, o savo o
dius palydjo vilpimu ir keiksmais.
- Ir ko gi jiems reikia? Matyti, kad valdios galvos nebe
duoda ko sti savo unims! Liko net be trumpiki!
- Kas gi ia bloga, brolau, bti neturtingam ir nestengti
net glaudi nusipirkti? Juk galt ateiti pas mus garbingai
kaip tikri vyrai, neslpdami veid, padovanotume kiekvienam
po puiki sibirietik apatini por!
- inoma, kad padovanotume. Tik turt praneti i anks
to, kad sptume pridti jiems tas glaudes!
itaip kavo mons, o susirinkusij minia juoksi. Se
nelis Katonas i nam netgi atsine armonik ir eidamas au
tomobiliui i paskos pradjo groti bei dainuoti. Keletas mo
ter m okti. Katonas, uverts galv, ant kurios ppsojo
atuoni trikampi kepur, ir umerks akis i vis jg pl
sen sibirietik dain:

Kalbk man, sese Lena, kalbk, brolau Amrai*!

Apkeliavau a krat savo skersai ir iilgai,

* Lena ir Amras yra dviej dideli Sibiro upi pavadinimai. Tradicikai su

iomis upmis siejama nusikaltli skm: jos garbinamos kaip dievybs,
joms aukojama ir praoma padti vykdyti nusikaltlik veikl. Ups m inim os
daugybje posaki, pasak, dain ir eilrai. Apie nusikaltl, kuriam gerai
sekasi, sakoma, kad jo likim plukdo Lenos srov". (Aut. past.)

26
 SI BI RI ET IK AS A U K L J I M A S

Stabdiau a traukinius ir autuvui giedoti leidau,

Tiktai Taiga senoji ino, kiek ment a nudaigojau!
O dabar, kai man sunku, padek man Jzau Kristau,
Padk man ilaikyti rankojpistolet!
O dabar, kai ment pilna kaip un, padk man,
Sibiro emele,
emele Sibiro, isaugok man gyvyb!

Bgau ir a. Traukiau dain, be perstojo taisydamasis a

tuoni trikampi kepurs, kuri man buvo per didel ir vis
smuko ant aki, snapel.
Utat kit dien, kai tvas sunkia savo ranka man gerai ip
r kail, noras dainuoti visai prapuol. Paeidiau tris ventas
taisykles: pamiau rankas ginkl, neatsiklauss suaugusiojo;
pamiau j i raudonosios kertels, nums kryi, kur buvo
udjs senelis (kryi nuimti gali tik tas, kuris j udjo); ir
galiausiai, bandiau iauti namie.
Kai tvas man ivanojo kail, upakalis ir nugara tiesiog
liepsnojo, todl, kaip paprastai, nujau pasiguosti seneliui.
Senelis buvo rimtas, taiau kartkartmis mstelintis ypsenos
elis reik, kad galbt mano problemos ne tokios sunkios,
kaip galjo atrodyti. Atskait ilg moral, kurio esm buvo
tokia, jog pasielgiau labai kvailai. Kai paklausiau, kodl stebu
klingas pistoletas pats neiov policininkus, jis man atsak,
kad burtai veikia tik naudojami protingam dalykui ir tik su
augusiajam leidus. T kart pradjau tarti, kad senelis man

27
 N I C O L A I LILI N

pasakoja nevisikai realyb atitinkanius dalykus, nes mintis,

jog burtai veikia tik tuomet, kai leidia suaugusieji, man ne
patiko...
Nuo tada daugiau nebegalvojau apie burtus ir miau ati
diau stebti savo dds ir senelio judesius, jiems iupinjant
pistoletus. Greitai supratau, kaip veikia labai svarbi kiekvieno
ginklo mechanizmo dalis, vadinama saugikliu1.

Sibiriei bendruomenje udyti imokstama nuo maens.

Ms gyvenimo filosofija yra glaudiai susijusi su mirtimi. Vai
kai mokomi, kad rizika ir mirtis yra egzistencijos dalis. Todl
atimti kam nors gyvyb arba mirti yra normalu, jeigu tam yra
pakankamai svarbi prieastis. Negalima imokyti mirti, nes
vien kart pabandius, atgal sugrti nemanoma, o i anapus
kol kas dar niekas nepaskambino ir nepapasakojo, kaip viskas
ten atrodo. Taiau nesunku imokyti susigyventi su mirties
grsme, priprasti tampyti likim u s". Daugelis sibirietik
pasak yra apie mirtin nusikaltli ir valdios atstov susid
rim, apie tai, kaip jie kasdien garbingai ir ikeltomis galvomis
rizikuoja, apie tai, kaip nusikaltliams pagaliau pavyksta pasi
iupti grob ir ilikti gyviems, taip pat apie ger atminim" t,
kurie uvo, bet nepaliko draug nelaimje. iomis pasakomis
vaikams perteikiamos vertybs, suteikianios sibiriei nusi
kaltliams gyvenimo prasm: pagarba, drsa, draugyst, atsi
davimas. Bdami penkeri eeri met sibiriei vaikai yra
tokie rytingi ir rimti, kad jiems gali pavydti netgi kit ben

28
 SI BI RI ET IK AS A U K L J I M A S

druomeni suaugusieji. tai nuo toki tvirt pamat pradeda

ma mokyti udyti, imtis fizini veiksm prie gyv padar.
Paprastai jau nuo maens tvas vediojasi su savimi sn,
kad is matyt, kaip skerdiami gyvuliai: vitos, sys, kiauls.
Taip vaikas pripranta prie kraujo, prie udymo specifikos. V
liau, kai bna eeri septyneri, vaikui suteikiama galimyb
paiam nudobti nedidel gyvn. iame edukaciniame pro
cese nra vietos netinkamiems jausmams, tokiems kaip sadiz
mas ar bailumas. Vaikas turi bti mokomas ir su juo turi bti
elgiamasi taip, kad iki galo suvokt savo veiksmus, o ypa - u
j slypinius motyvus ir gili prasm.
Skerdiant didesn gyvul, tok kaip kiaul, jautis ar karv,
paprastai vaikui leidiama pasitreniruoti su maita, kad imok
t tinkamai smgiuoti peiliu. Tvas danai vesdavosi mane ir
brol didel msin, kurioje, pasitelkdamas ant kabli suka
bintas paskerstas kiaules, mokydavo mus elgtis su peiliu. Po
ilg pratyb ranka tampa tvirta ir gudusi.
Madaug deimties met berniukai jau bna visikai si
trauk nepilnamei klan, kuris aktyviai bendradarbiauja
su sibiriei bendruomens nusikaltliais. ia pirm kart
gauna prog susidurti su daugybe vairi nusikalstamo gyve
nimo situacij. Vyresnieji moko mauosius, kaip elgtis mu
tyni ar konflikt metu, kaip elgtis su kit bendruomeni
vaikais. Visi vaikai gyja patirties.
Danai bdami trylikos keturiolikos met sibiriei paau
gliai jau bna teisti, vadinasi, pabuvoj nepilnamei kaljime.

29
 N I C O L A I LILIN

i patirtis atlieka labai svarb, tiksliau, esmin vaidmen for

muojantis charakteriui ir individualaus pasaulio supratimui.
Bdami tokio amiaus daugelis sibiriei jau yra turj reikal
su nelegalia prekyba, bna vykd mogudyst arba bent jau
ksinsi k nors nuudyti. Be to, visi geba perduoti informa
cij bendruomenje, laikytis, perteikti ir saugoti sibirietiko
nusikalstamo pasaulio statym pagrindus ir principus.

Kart tvas pasikviet mane sod:

- Eik, basakoji! Ir atsinek peil!
I virtuvs pasimiau peil, kuris paprastai naudojamas
sims ir vitoms kirsti, ir nubgau sod. Po dideliu senu rieu
tmediu sdjo tvas, jo draugas Aleksandras, kur visi vadino
Kaulu, ir dd Vitalijus. Kalbjosi apie balandius, kurie yra
vis sibiriei nusikaltli aistra. Dd Vitalijus rankose laik
baland. Iskleid jo sparn, rod j tvui su Kaulu ir kak
pasakojo.
- Nikolajau, sneli, nukirsk vien vit ir nunek j mo
tinai. Pasakyk, kad nupet ir vakarienei ivirt sriubos, nes
dd Kaulas liks pas mus iek tiek pasikalbti.
iek tiek pasikalbti" reik, kad eimos vyrai kiaur nak
t sds, gers ir valgys, kiek pajgs, kol isek vienas po kito
nul. Kai vyrai iek tiek kalbasi, niekas jiems netrukdo. Visi
usiima prastais reikalais, apsimesdami, kad vieta, kurioje
vyksta pasitarimas, neegzistuoja.

30
 S I B I RI ET I S KAS A U K L J I M A S

Nubgau j vitid, esani kiemo gale, ir iupau pirm pa

sitaikius broiler. Viiukas buvo eilinis, rusvomis plunksno
mis, gana msingas ir labai ramus. Suspaudiau j rankose ir
patraukiau prie netoliese esanios medins trinkos, kuri nau
dojome vit galvoms kirsti. Broileris nesisteng itrkti ir
neatrod isigands. Prieingai, dairsi aplink, tarsi bt ijs
turistin yg. Pamiau j u sprando ir paguldiau ant trin
kos, taiau, kai or pakliau peil, nordamas atlikti mirtin
judes, viiukas pradjo stipriai spurdti, kol galiausiai itr
ko i rank ir dar stipriai kirto snapu man galv. Praradau
pusiausvyr ir parkritau ant upakalio: mane nugaljo viiu
kas. Netrukus pamaiau, kad tvas ir kiti du vyrai stebi regin.
Dd Vitalijus juoksi, Kaulo veide buvo matyti iokia tokia
ypsena, taiau tvas buvo rimtesnis negu bet kada. Atsistojs
prijo prie mans.
- Kelkis, galvaudy! Duok man t peil, parodysiu, kaip
tai daroma! - tars nujo prie broilerio, kuris tuo metu u ke
li metr nuo vietos, kur vyko komedija, kapst em. Tvas
prisigretino prie viiuko ir visas isiriet kaip tigras, pasiruo
s okti ant grobio. Viiukas ir toliau sau ramiai kapst em
tik jam vienam inomais tikslais. Staiga tvas oko link jo, no
rdamas sugauti, taiau viiukas pakartojo ankstesn judes,
vikriai isprdo jam i rank ir kirto veid visai alia akies.
- veniausioji Mergele! Pataik ak! - suriko tvas. Dd
ir Kaulas paoko nuo suoliuko, stovjusio po rieutmediu, ir
 N I C O L A I LI LI N

pribgo prie jo. Dd Vitalijus prie tai djo baland narve

l ir pakabino j keli metrai nuo ems, kad nepasiekt ms
kat Murka, kuri labai mgo pjauti balandius. Dl tos paios
prieasties ji visuomet glaustydavosi apie dd Vitalij, nes jis
kiaur dien sukindavosi apie balandius.
Suaugusieji pradjo pulti broiler, kuris vis laik iliko ra
mus ir kaskart labai efektyviai sugebdavo pasprukti. Po ke
tvirt valandos trukusi bevaisi bandym trims vyrams m
stigti oro. Jie irjo viiuk, kuris lygiai taip pat usispyrs
kaip ir pirma kapst em ir ramiai usim savo viiukikais
reikalais. Tvas nusiypsojo ir pasak:
- Tegul is viiukas gyvena. Niekada jo nepjaukime. Te
bna ia, kieme, ir daro sau k nori.
Vakare papasakojau seneliui, kas vyko. Jis ilgai juoksi, o
paskui paklaus mans, ar tvo sprendimas man atrodo teisin
gas. Atsakiau jam klausimu:
- Kodl turime palikti laisvje btent t viiuk, o ne kur
nors kit?
Senelis pavelg mane ypsodamasis, o tada tar:
- Tik tas, kuris tikrai vertina gyvenim, laisv ir kovoja iki
pat galo, nusipelno gyventi laisvje... net jeigu jis tik pats pa
prasiausias broileris.
A iek tiek pasvarsiau ir paklausiau:
- O jeigu vien dien visi viiukai taps tokie kaip is?
Senelis ilgai tyljo, paskui atsak:

32
 S I BI R I E T I K A S AU KL JI MA S,

- Tuomet teks apsieiti be vitienos sriubos vakarienei...

Sibirieiams laisvs samprata venta.

Kai buvau eeri, dd Vitalijus nusived mane pas savo

draug, kurio a niekada nebuvau mats, nes kai gimiau, jis jau
buvo u grot, nuteistas daugeliui met kaljimo. Jo vardas
buvo Aleksandras, taiau dd jj vadino Eiu".
Eys, kaljime praleids penkiolika met, kaip tik t dien
ijo laisv. Sibirieiai laiksi paproio, kad pirmieji, ateinan
tys aplankyti k tik j laisv ileisto katorgininko, turi kartu
atsivesti vaik. Tai buvo savotikas gera lemiantis enklas,
skms tolesniame laisvame ir nusikalstamame gyvenime pa
linkjimas. Vaik buvimas reikalingas tam, kad ilg laik nuo
visuomens buv atskirti mons pajaust, jog j pasaulis vis
dlto turi ateit ir tai, k jie daro, j idealai, nusikalstamas au
kljimas nra ir niekada nebus pamirti. A, inoma, nieko
apie tai nesupratau. Man tiesiog buvo smalsu susipainti su
tuo veikju.
Ms kvartale kasdien kas nors patekdavo j kaljim arba
i jo ieidavo, tad mums, vaikams, nebuvo keista matyti ka
ljime sdjus mog. Augome taip, kad btume pasiruo
ir patys ten atsidurti. Buvome prat kalbti apie kaljim lyg
apie visikai normal dalyk, kaip kiti vaikai kalba apie tarny-
' b kariuomenje arba kas bus uaug. Vis dlto kai kuri ka
torginink asmenybs ms pasakojimuose tapdavo herojais

33
 N I C O L A I LILIN

ir pavyzdiais, kuriuos bet kokia kaina nordavome bti

panas. Trokome gyventi tok kaip j nuotyki kupin gy
venim, spindint nusikalstamu avesiu. Tok gyvenim, apie
kok girddavome pasakojant suaugusiuosius, o paskui visa
tai perpasakodavome vieni kitiems, danai pagraindami de
tales, paversdami tas istorijas panaias pasakas ir fantastinius
pasakojimus. Eys toks ir buvo: legenda, viena t asmenybi,
maitinusi jaunas ms vaizduotes. Apie j buvo pasakojama,
jog dar bdamas paauglys buvo priimtas kaip plikas vien
inomiausi ms bendruomens gauj, kuri sudar seni ir
takingi sibiriei nusikaltliai, o vadovavo jai kitas legendinis
veikjas, vis vadinamas Taiga".
Taiga buvo idealus tikro sibiriei nusikaltlio pavyzdys.
Jo tvai buvo nusikaltliai, o jis pats nuo maens dalyvavo
puldinjant arvuotus traukinius ir buvo nuuds daug poli
cinink. Apie j pasakota daugyb nuostabi istorij, kuriose
jis vaizduotas kaip imintingas ir galingas nusikaltlis, idealiai
mokantis vykdyti neteist veikl ir kartu esantis labai papras
tas, mogikas, padedantis silpnesniesiems ir baudiantis u
bet koki neteisyb.
Kai sutiko E, kuris anuomet buvo paauglys nalaitis, Tai
ga jau buvo senas. Padjo jam taip, kaip Taigai atrod teisin
ga, - imok j nusikaltli statym ir morals norm. Labai
greitai Eys jam tapo kaip ankas. Be to, Eys mokjo usitar
nauti Taigos pagarb.

34
 SI BI RI ET IK AS A U K L JI M A S

Kart Ej drauge su kitais penkiais nusikaltliais apsupo

policija. Nebuvo kaip itrkti. Visi gaujos nariai laiksi sen
j sibiriei sitikinim, taigi, nebt leidsi sugaunami gyvi.
Bt kovoj iki pergals arba iki mirties. Seniesiems Eio ben
drams pagailo jo, tokio jauno. Pasil jam sprukti ir sudar
galimybes saugiai pabgti, taiau Eys i pagarbos jiems atsi
sak. Niekas neabejojo, kad visiems galas. Policininkai nesi
liov spaud. Staiga Eys padar vien gudr dalyk: sau u
nugaros paslp automat ir igstingai aukdamas nujo link
policinink. Pra pagalbos, tartum bt buvs paprasiausia
atsitiktin auka, nesusijusi su nusikaltli ir policinink susi
rmimu. Mentai leido Eiui pasislpti u j nugar, o jis, vos
tik ten atsidr, isitrauk automat ir visus juos iguld. Eio
poelgis igelbjo senius, ir jis tapo nuolatiniu j gaujos nariu,
gijs visas suaugusio nusikaltlio teises. Mums, vaikams, jis
buvo pavyzdys: retai nutinka, kad paauglio odis bt toks
pat svarus kaip suaugusiojo.
Vliau, bdamas madaug trisdeimties, u pasiksinim
nuudyti policinink Eys pakliuvo kaljim. Nebuvo nei
rodym, nei liudinink, taiau j prigrieb pagal straipsn u
dalyvavim nusikalstamoje grupuotje". Tam rodyti pakako
poros gyvenamojoje vietoje rast pistolet ir keleto ankstesni
teistum. Susitars su mentais teisjas galjo itempti nuos
prend iki dvideimt penkeri met ir pritaikyti vairi baus
ms reim. SSRS teissauga toli grau nebuvo akla. Priein
gai, kartais atrodydavo, kad mus visus stebi pro mikroskop.

35
 N I C O L A I L I LI M

Mano dd buvo Eio draugas. Kaljime juodu priklaus

tai paiai eimai". Kadangi dd i kaljimo ijo anksiau
u j, vien dien nujo aplankyti senojo Taigos, kuris jau gu
ljo mirties patale. Dd perdav jam linkjimus nuo netikro
anko. Prie mirt Taiga palaimino mano dd ir pasak, kad
pirmas berniukas, gims ms eimoje, turs bti pavadintas
mano prosenelio Nikolajaus, kuris jaunystje buvo Taigos
draugas ir kur dvideimt septyneri nuov policininkai, var
du. Pirmasis po penkeri met gimiau a.

Su dde Vitalijumi jome psiomis. Buvo netoli - pus

valandis kelio. Eys neturjo nam, sveiavosi pas vien sen
nusikaltl vardu Virtas", gyvenant ms kvartalo pakraty
je, netoli lauk, kur up dar didel ving ir slpsi tarp miko
medi.
Varteliai buvo atidaryti. Buvo gana karta vasaros diena.
Kieme, vynuogmis apaugusios pavsins elyje, sdjo Vir
tas su Eiu. Gr gir - gaivinant grim, darom i juodos
duonos ir mieli. Giros kvapas buvo labai stiprus, j i karto
buvo galima uuosti tvyrant kartame ir nejudriame ore.
Vos jome, Eys pakilo nuo kds ir atskubjo pasitikti
mano dds: juodu apsikabino ir, kaip mums prasta, tris kar
tus pabuiavo vienas kit andus.
- Nagi, senas vilke, ar dar gali kandiotis ? Ar mentai nei
dau tau vis dant? - paklaus Eys, tarsi i kaljimo k tik
bt ijs mano dd, o ne jis pats.

36
 SI BI RI ET IKAS A U K L J I M A S

A inojau, kodl jis taip pasak. Ddei paskutiniais kal

jime praleistais metais buvo nutiks bjaurus dalykas. Dl ne
garbingo elgesio, dl to, kad vienas mentas sumu sen nusi
kaltl, dd Vitalijus upuol priirtoj, o io kolegos jam
atkerijo nemoniku kankinimu. Ilgai ir smarkiai j dau,
o paskui apliejo vandeniu ir vidury iemos paliko lauke per
nakt. Dd susirgo. Laimei, igyveno, taiau tai atsiliep jo
sveikatai. sisuko ltin astma ir m pti vienas plautis. Sene
lis juokavo, kad i kaljimo atsim tik pus savo snaus, kita
jo pus es likusi ten pti per amius.
- O tu nebejaunas, pavirtai bjauriu seniu! Kurgi padjai
graiausius savo metus? - atsak dd, draugikai nuvelgs
E. Buvo akivaizdu, kad juodu puiks draugai.
- Kas gi tas basakojis, ar tik ne Jurijaus snus? - Eys pa
velg mane ir kreivai nusiypsojo.
- Taip, tai mano snnas. Pavadinome j Nikolajumi, kaip
buvo pras senasis Taiga. Tebna jam minkta kaip pkas
em...
Eys pasilenk prie mans. Jo veidas prieais manj. Ati
diai velg man akis, o a irjau j. Jo akys buvo labai
viesios, beveik baltos su velnuiu melsvu atspalviu. Jos ne
buvo panaios mogaus akis, todl taip mane sudomino, kad
negaljau atitraukti vilgsnio. Atrod, kad jos tuoj tuoj pakeis
spalv.
Paskui Eys padjo rank man ant galvos ir sutar plau
kus, o a jam nusiypsojau, lyg jis bt eimos narys.

37
 N I C O L A I LILIN

- itas bus galvaudys, jis ms paderms. Tepadeda jam

Viepats.
- Neioplas... - pasak dd, kurio balse buvo girdti stipri
pasididiavimo gaidel, - ...Kolima, vaikeli, padeklamuok d
dei Eiui ir ddei Virtam eilrat apie skenduol!
Tai buvo mgstamiausias dds Vitalijaus eilratis. Kas
kart, kai jis prisigerdavo ir nordavo traukti nudobti kokio
mento, stengdamiesi j sulaikyti, mano seneliai sisdavo mane
kaip savotik vaist. Turdavau deklamuoti t eilrat. A
deklamuodavau, ir jis akimirksniu nurimdavo, praddavo kal
bti su manimi ir pistolet paddavo al: Na, gerai, tiek jau
to, nudsiu juos rytoj, tuos lykius niekus. Nagi, padekla
muok dar kartel..!' A vis deklamuodavau nuo pradi, kol
dd umigdavo. Tik tuomet kambar eidavo seneliai ir pa
imdavo jo pistolet.
Tai buvo garsiojo Pukino eilratis. Jame pasakojama apie
neturting vej, kurio tinklus pateko skenduolio knas. ve
jys isigsta galim pasekmi ir kn meta atgal vanden,
taiau skenduolio mkla pradeda j kasnakt lankyti. Kol kas
nors nepalaidos skenduolio kno emje ir ant kapo nepasta
tys kryiaus, jo siela negals ilstis ramybje.
Istorija labai grai ir kartu kraupi. Nesivaizduoju, kodl ji
taip patiko mano ddei.
Vis dlto a nesigdydavau deklamuoti eilrai kitiems,
prieingai, man patikdavo. Jausdavausi ess svarbus ir dmesio
centre.

38
 SI BI RI ET IK AS A U K L J I M A S

Taigi, giliai kvpiau ir pradjau deklamuoti. Stengiausi tai

daryti kaip galdamas iraikingiau, keiiau balso ton ir ges
tikuliavau rankomis.

Pirkion klvarta puol,

Tv aukiasi vaikai:
Tti! Tti! Paskenduol
Suvejojo ms tinklai." -
Et, meluokite, velnikiai, -
Tvas murma, barajuos, -
Suinos kas, pasisuks ia,
Bus i to tiktai bdos!

Teismas, k gali inoti, -

Kaltjis primes tau greit;
Nr ko laukt, girdi tu, motin,
Duok sermg, reikia eit...
Kur skenduolis?" - Ten, ttui!"
Ir prie ups i ties,
Kur tinklai lapi, aptriu,
Guli knas, net baisu.

Toks ipurts ir baisingas,

Visas mlynas, tamsus... *

* A. Pukinas Skenduolis", vert V. Reimeris. (Vert. past.)

39
 N IC O L A I LILIN

Pabaigs deklamuoti sulaukiau plojim. Mano dd buvo

patenkintas labiau negu kiti, paglost mane ir tar:
- Na, k sakiau? Jis tikras genijus.
Senis Virtas pakviet mus sstis pavsinje prie stalo ir nu
jo atneti mums dviej stiklini.
Eys mans paklaus:
- Nagi, sakyk, Kolima, ar turi pik?
Vos igirdau od pikas", mano akys suibo. Suklusau kaip
tigras, tykantis aukos medioklje: a dar neturjau piko, nie
kas i mano draug neturjo. Paprastai berniukai jj gauna v
liau, sulauk madaug deimties vienuolikos met.
Pikas yra istorinis sibiriei nusikaltli ginklas. Tai auto
matinis peilis ilgais ir plonais amenimis. Jis susijs su dau
geliu paproi ir tradicini ms nusikaltli bendruomens
ceremonij.
Piko negalima nusipirkti arba sigyti savo noru, j reikia
usitarnauti.
Kiekvienas jaunas nusikaltlis gali gauti pik dovan i su
augusio nusikaltlio, taiau is neturi bti susijs giminysts
ryiais.
Kai nusikaltlis gauna pik dovan, is tampa savotiku
asmeniniu simboliu, panaiai kaip kryius krikioni ben
druomenje.
Pikas taip pat turi daugyb magik gali.
Kai kas nors suserga, ypa jeigu stipriai kenia, po jo iu
iniu padedamas pikas itrauktais amenimis. Tikima, kad

40
 S I Bl R l E T I K A S A U K L J I M A S

amenys perskrodia skausm ir sugeria j kaip kempin. Be

to, kai tais amenimis smogiama prieui, susigrs skausmas
iteka aizd, ir todl prieui skauda dar stipriau.
Naujagimi virktel nupjaunama piku, kuris prie tai vis
nakt bna paliktas atlenktais amenimis kai guolyje.
Svarbs susitarimai tarp dviej nusikaltli, tokie kaip pa
liaubos, draugyst ar brolikumas, utvirtinami sipjaunant
deln tuo paiu piku, kur paskui saugo treias asmuo - savo
tikas pakto liudininkas. Jeigu kuris nors paliaub nesilaikys,
bus nuudytas tuo piku.
Nusikaltliui mirus, jo pik sulauo kuris nors draugas:
viena jo dalis - amenys - dedama kap, paprastai po mi
rusiojo galva, o briaunas saugo artimi gimins. Prireikus su
sisiekti su mirusiuoju, kai norima paprayti patarimo arba
padaryti stebukl, giminaiiai itraukia briaunas ir padeda jas
raudonojoje kertelje po ikonomis. Tuomet mirusysis tampa
savotiku tiltu, tiesiogiai sujungianiu mog su Dievu.
Pikas turi magik gali tik tuomet, kai sibirietis nusikal
tlis, kuriam jis priklauso, naudoja j laikydamasis nusikaltli
bendruomens taisykli. Jeigu pik pasisavina jo nevertas as
muo, jis atnea neskmi. I ia kilo ir ms posakis: Sulug
dyti kaip pikas sulugdo prast eiminink."
Jeigu nusikaltlis patenka pavoj, jo pikas gali perspti
apie tai vairiais bdais: staiga amenys patys atsilenkia, kais
ta arba ima vibruoti. Kai kas pasakoja, kad i piko net gali pa
sigirsti vilpimas.

4 I
 NICOLAI LI LI N

Jeigu pikas sulta, vadinasi, kakur klaidioja ramybs

nerandanti mirusiojo vl. Tuomet mons aukoja ikonoms,
pasimeldia u mirusius gimines ir draugus, apsilanko kapi
nse, galvoja apie mirusiuosius, mini juos eimoje, pasakoja
apie juos, ypa vaikams.
Dl vis i prieasi, igirdus odj pikas", mano akys
suspindo. Turti pik reik bti suaugusij apdovanotam,
turti t, kas tave visiems laikams susieja su j pasauliu.
Klausimas, kur udav Eys, buvo akivaizdus enklas, kad
netrukus man nutiks beprotikas dalykas. Man, eeri met
berniukui. Legendinis nusikaltlis nori man padovanoti pik,
mano pirmj pik. Tokio dalyko a nesitikjau, negaljau net
sivaizduoti, bet tai staiga man prie akis atsiveria galimyb
turti t vent simbol, kuris sibirietikai aukltam mogui
yra sielos dalis.
Stengiausi nuslpti susijaudinim ir nutaisyti abejing vei
do iraik, bet nemanau, kad man tai pavyko, nes visi trys
irjo mane ir ypsojosi. Be jokios abejons, jie galvojo apie
savo pirmj kart, apie savo pirmj pik.
- Neturiu, - labai rsiai atsakiau.
- Tuomet palauk truputl, tuoj griu... - itars iuos o
dius Eys nujo namo vid. Jauiausi taip, tarsi tuoj turiau
sprogti i laims. Manyje grie orkestras, aud fejerverkai ir
skambjo milijardai euforik bals. Buvau tarsi apgirts, at
rod, tuoj pratrksiu.

42
 S I Bl R l E T I K A S A U K L J I M A S

Eys netrukus gro ir prijo prie mans. Pam mano ran

k ir j djo pik. Mano pirmj pik.
Jis tavo. Tepadeda tau Viepats, kad tavo ranka tapt sti
pri ir rytinga...
I vilgsnio buvo matyti, kad Eys taip pat patenkintas.
A irjau savo pik ir negaljau patikti, jog jis tikras.
Buvo didesnis ir sunkesnis, nei tikjausi.
Atlenkiau saugikl, toki mayt svirt, ir paspaudiau
mygtuk. Mechanizmo sukeltas garsas nuskambjo man kaip
muzika, tarsi metalas bt gavs bals. Amenys ioko stai
ga, i karto, su nenusakoma jga. Buvo tiess, tvirti, stabils
ir neklibjo. Akimirka, kai tas keistas daiktas, kuris udarytas
panaus amiaus pradios kanceliarijos reikmen, o atidary
tas gauna aiki, paprast ir apibrt labai graaus, grak
taus, plono, gan tauraus ir avaus ginklo form, buvo priblo
kiama.
Rankena i juodo kaulo - taip pas mus vadinami tamsiai
rudos, beveik juodos spalvos karalikojo elnio ragai. Vidu
ryje - staiatiki kryiaus formos balto kaulo inkrustacija.
Rankena buvo tokia ilga, kad turjau laikyti j abiem ranko
mis, kaip vidurami riteriai kalavij. vytintys kaip veidrodis
amenys taip pat buvo labai ilgi, vienas j kratas igalstas.
Tai buvo fantastikas ginklas. Jauiausi taip, tarytum biau
pateks roj.

43
 N I C O L A I L I LI N

Nuo tos dienos mano autoritetas tarp draug iaugo iki

begalybs. Itis savait pas mane j sveius briais plauk vai
kai i viso kvartalo, kad pamatyt mano pik. Mano namai
tapo savotika ventove, o jie - piligrimais. Senelis leisdavo
juos kiem ir visus pavaiindavo gaiviu grimu. Senel ne
spdavo padaryti giros, o ji jau bdavo pasibaigusi. Tuomet a
paskleidiau ini, kad mielai priimu dovanas skysta forma,
dar geriau, jeigu jos ataldytos. Taigi, visi, kas norjo ateiti
pamatyti pirmj eeri met berniuk, laiming tikro piko
savinink, turjo atsineti gerti.
Tikrai labai didiavausi savimi, taiau po kurio laiko
mane apm keistas lidesys. Atsibodo po imt kart per
dien pasakoti t pai istorij ir visiems rodyti pik. Tuo
met kaip ir kiekvien syk, kai ikildavo kokia nors problema
arba dl ko nors skauddavo ird, nujau aplankyti senelio
Kuzios.
Senelis Kuzia buvo senas nusikaltlis ir gyveno nedide
liame name ms rajone prieais up. Jis buvo labai stiprus
senis, vis dar visikai juodais plaukais. Visas jo knas buvo
nustas daugybe tatuiruoi. Turjo j visur, netgi ant veido.
Paprastai jis nusivesdavo mane sod, i kurio matyti up, ir
pasakodavo pasakas bei vairiausias istorijas i nusikaltli gy
venimo. Senelio Kuzios balsas buvo sodrus, taiau jis kalbda
vo tyliai, ramiai, tad atrodydavo, kad balsas sklinda i kakur

44
 SI BI RI ET IK AS A U K L J I M A S

toli, ne i jo paties. Didiausi iurp keldavo jo akys. Buvo

jos mlynos, taiau nevaraus, drumsto mlynumo su alsvais
atspalviais. Rodsi, jos nepriklauso knui, nra jo dalis. Kai
senelis Kuzia tomis giliomis akimis ramiai, nesinervindamas
sistebeilydavo, pasijusdavai taip, tartum tave viest rentgeno
spinduliais. Jo vilgsnyje buvo kakas tikrai hipnotizuojanio.
Kairje raukli ivagoto veido pusje buvo matyti ilgas ran
das, primenantis nusikalstamos jaunysts laikus.
Taigi, nujau pas senel Kuzi ir visk jam papasakojau. Pa
aikinau, kad man patinka turti pik, taiau dabar draugai su
manimi elgiasi kitaip nei anksiau. Net geras mano draugas
Melas, su kuriuo mudu, kaip pas mus sakoma, buvome drb
ti i to paties molio", elgsi taip, tarytum biau ikona, kurios
akivaizdoje reikia bti geriems ir laikytis pagarbiai.
Senelis Kuzia pradjo juoktis, bet nepiktai. Pasak man,
kad nesu vaigdei tinkamo stoto.
Paskui m skaityti man vien savo ilgj moral. Patar
elgtis taip, kaip man norisi. Pasak, kad dl to, jog gavau pik,
netapau kitoks negu kiti, man tiesiog pasisek tinkamu laiku
atsidurti tinkamoje vietoje. Jeigu ms Viepats taip norjo,
vadinasi, turiu bti pasirengs prisiimti man suteikt atsako
myb. J iklauss, kaip visuomet pasijutau geriau.
Senelis Kuzia imok mane senj nusikaltli elgesio tai
sykli, kurios dabartiniais laikais keitsi tiesiog jo akyse. Jis
sielojosi dl to. Sakydavo, kad viskas visuomet prasideda nuo

45
 N I C O L A I L I LI N

smulkmen, kurios atrodo nereikmingos, taiau galiausiai le

mia visik savo tapatumo praradim.
Nordamas kalti tai man galv, danai pasakodavo vien
sibirietik pasak, knijani metafor, kuri kaip tik ir rei
k, kad netinkamai gyvenantys mons, susigund apgaulinga
nauda, praranda tapatum.
Pasaka buvo apie vilk gauj, atsidrusi gana sunkioje pa
dtyje, nes jau seniai neturjo ko sti. Trumpiau tariant, jiems
buvo sunkus laikas. Senasis gaujos vadas visus ramino, pra
gaujos nari turti kantrybs ir palaukti, nes vis vien anks
iau ar vliau bgsis ern ar elni pulkas, jie sumediosi
daug msos ir pagaliau prikimi pilvus. Vienas jaunas vilkas
nenorjo laukti ir m iekoti greito problemos sprendimo.
Jis nusprend ieiti i miko ir traukti prayti maisto moni.
Senasis vilkas band j sulaikyti. Sak, kad jeigu jis eis prayti
moni duoti maisto, pasikeis ir daugiau nebebus vilkas. Jau
niklis juo nepatikjo, iurkiai atr, jog tam, kad prisikim
t pilv, nra reikalo laikytis griet taisykli, svarbu prikim
ti j ir tiek. itaip pasaks patrauk kaimo link.
mons r j maisto atliekomis. Kiekvien kart prisi
kims pilv jaunasis vilkas nordavo grti mik pas kitus
gaujos vilkus, taiau apsnsdavo ir vis atiddavo, kol galiau
siai visikai umiro gyvenim gaujoje, mediojant patiriam
malonum, jausmus, kurie apimdavo tuomet, kai dalydavosi
grobiu su kitais gaujos vilkais.

46
 SI BI Rl ET IKAS A U K L J I M A S

Jaunasis vilkas pradjo traukti mediokl drauge su mo

nmis. Paddavo jiems, ne vilkams, su kuriais gim ir augo.
Kart mediodamas mogus ov vien sen vilk, is par
krito sueistas. Jaunasis vilkas nulapatavo prie jo, kad atnet
savo eimininkui. Tuo metu, kai band sugriebti dantimis,
pamat, jog tai senasis gaujos vadas. Jauniklis susigdo, nei
nojo, k jam pasakyti. sivyravusi tyl upild senasis vilkas,
itars paskutinius savo odius: Nugyvenau gyvenim kaip
tikras vilkas. Daug mediojau ir su savo broliais pasidalijau
daugybe grobi, todl dabar mirtu laimingas. Tu gyvensi
aminoje gdoje, vienas pasaulyje, kuriam nepriklausai, nes
vilko savigarb ikeitei prikimt pilv. Esi nevertas vilko
vardo. Visur, kur eisi, bsi eminamas. Nepriklausai nei vilk,
nei moni pasauliui... Suprasi, kad alkis ueina ir praeina,
taiau kart prarads savigarb, daugiau niekada jos nebesu-
sigrinsi."
Pasakos pabaiga buvo mano mgstamiausia dalis, nes se
nojo vilko odiai ireik pai tikriausi igrynint nusikal
tli filosofij. Seneliui Kuziai pasakojant, tuose odiuose
atsispinddavo jo paties nugyventas gyvenimas, jo poiris j
pasaul ir supratimas.
Prisiminiau tuos odius, kai po keleri met traukiniu
buvau veamas nepilnamei kaljim. Vienas sargybinis
savo valia nusprend idalyti nuteistiesiems rkytos deros
grieinli. Buvome alkani, ir daugelis puol godiai ryti t

47
 N I C O L A I L I LI N

der. A jos nemiau. Vienas vaikinukas paklaus kodl. Pa

pasakojau jam pasak apie vilko vardo nevert jaunikl. Jis
mans nesuprato, taiau, kai atvaiavome, rkyt der ida
lijs sargybinis pagrindinje aiktje atsistojo prieais visus
ir paskelb, kad prie duodamas der mums buvo padjs j
ivietje.
Pagal nusikaltli taisykles, visi, valg tos deros, buvo ap-
krsti, todl nusirito emiausi nusikaltli bendruomens
kast ir tapo vis niekinami dar prie patekdami kaljim.
Tai buvo vienas aidimli, kuriuos mentai danai aisdavo:
pasinaudodavo nusikaltli taisyklmis ir itaip atgrdavo
nusikaltli ginkl juos paius. Nepilnameiai ukibdavo
daniau, nes daugelis neinodavo, kad garbingas nusikaltlis
i mento rank nieko negali imti. Kaip sakydavo aminatils
mano dd: Geras nusikaltlis i ment gauna tik lazd ir tas
paias, pasitaikius progai, jam sugrina."

Taigi, mano autoritetas tarp draug staiga padidjo, ir a

pradjau skleisti savotik senelio Kuzios man perteikiamo
aukljimo propagand. Jis tuo labai diaugsi, nes taip ap
rpdavo mus visus. Per mane vien sugebjo visiems diegti
tinkamus aukljimo pagrindus, vystyti sibirietik poir
gyvenim, perteikti pairas ir idealus. Ne be reikalo mus, i
emupio rajono kilusius paauglius, visi kiti vadindavo sibi-
rietiku aukljimu". itaip buvo vadinami itremti sibirieiai,

48
 S I Bl R l E T I K A S A U K L J I M A S

nes jie, kitaip negu kitos bendruomens, liko itikimi nusikal

tli tradicijoms ir buvo labai konservatyvs.
Ms mieste kiekviena nusikaltli bendruomen isiskir
davo i kit kokia nors specialia aprangos detale arba ypatin
gu jos dvjimo bdu. Ypa akivaizdiai tai bdavo matyti
tarp nusikaltli bendruomeni jaunimo. Nusikaltliai taip
pat naudodavo simbolius, pagal kuriuos i karto buvai priski
riamas kuriai nors gaujai, rajonui ar tautiei grupei. Daugelis
bendruomeni ymdavo savo teritorij pieiniais ar uraais,
taiau senos ir galingos bendruomens j i raikos form
irjo gana nepalankiai. Pavyzdiui, ms seniai visuomet
drausdavo rayti ar pieti ant sien. Sakydavo, kad taip elgtis
gdinga ir nemandagu. Kart senelis Kuzia man paaikino,
kad ms nusikaltli bendruomenei nra reikalo savo buvi
mo patvirtinti kokiu nors bdu. Esame ir viskas. mons tai
ino ne todl, kad kasdien mato uraus ant nam sien, o to
dl, kad jauia ms buvim ir ino, jog visuomet gali sulaukti
ms, nusikaltli, pagalbos ir supratimo. Tas pats pasakytina
apie kiekvien nusikaltl: net jeigu jis yra garsus ir inomas,
elgiasi kukliausiai i vis.
Kituose rajonuose viskas bdavo kitaip. Centro gauj na
riai neiodavo j simboliu tapusios formos auksinius pakabu
kus. Pavyzdiui, gaujos, kuriai vadovavo jaunas nusikaltlis
pravarde Piratas, aplink save sukrs savotik asmens kult,
nariai isiskirdavo i kit neiodami pakabukus su kaukole ir

49
 N I C O L A I LILIN

dviem kaulais kaip pirat vliavoje. Kitos Geleinkelio sto

ties rajono gaujos nariai bdavo veriami rengtis juodai. Taip
jie akcentavo savo siek priklausyti Juodosios sklos kastai.
Ukrainieiai i Balkos rajono rengdavosi amerikietiku stiliu
mi. Tiksliau, daniau kopijuodavo afroamerikieius. Dainuo
davo dainas, kurios atrod visikai neturinios prasms, nes
odiai tariami taip greitai, kad nieko nemanoma suprasti.
Be to, visur purkiamaisiais daais terliodavo keistus dalykus.
Kart vienas j Pakrants rajone kak nupie ant vieno pa
gyvenusio mogaus, seno katorgininko, namo sienos. U tai
jaunas nusikaltlis, senojo katorgininko kaimynas, j nuov.
Prisimenu, kaip apie tai kalbjausi su seneliu Kuzia: pasakiau
jam, jog, mano galva, udyti dl tokio nusiengimo yra ne
teisinga. Galima paprayti adyginti nuostolius u eidim ir
pasityiojim. Be to, visuomet galima sumuti. Paprastai ga
vs kail mogus t supranta. Senelis Kuzia buvo kitokios
nuomons. Pasak man, kad esu pernelyg mogikas. Pernelyg
mogikas ir per jaunas. Paaikino, kad klaidingu keliu pasuk
jaunuoliai, nenorintys klausyti vyresni, daniausiai pakenkia
sau ir greta esantiems monms. Ukrainiei paaugliai buvo
beutrauki pavoj daugeliui vaik i kit rajon. Jie bt
pradj juos mgdioti, nes elgtis nemandagiai visuomet pa
prasiau ir labiau norisi negu laikytis gero aukljimo taisykli.
Taigi, tokiu savo elgesiu ukrainieiai dav pretekst suabejoti
nusikaltli galia ir tvarka ms mieste. Buvo btina su jais

50
 m SI Bl Rl ET IKAS A U K L J I M A S

pasielgti iauriai ir labai grietai, kad visi suprast, kur gali

nuvesti tradicij nesilaikymas. Paskui senelis pridr:
- Be to, kodl apsimeta esantys juodaodiai amerikieiai,
o ne, tarkim, iaurs korjieiai ar palestinieiai? A tau pasa
kysiu kodl: tai mlas, per televizij, kin, laikraius ir visas
kitas bjaurastis ateinantis i velnio. Garbingas ir savo vardo
vertas mogus j niekada nelieia... Amerika yra prakeikta,
Dievo umirta alis, todl reikia ignoruoti visk, kas i ten
ateina. Tie kvaileliai linksminasi aisdami amerikieius. Neil
gai trukus prads ir kalbti klykaudami kaip bedions...
Senelis Kuzia, kaip ir kiti sibiriei nusikaltliai, nekent
visko, kas amerikietika, nepritar aliai, kuri knijo pasau
lin gali. Devintame deimtmetyje daugyb yd pabgo i
SSRS Amerik. Igirds kalbant apie juos senelis Kuzia nu
stebs sakydavo:
- Kokio velnio visi lekia Amerik ir sako, kad ieko lais
vs? Ms protviai Sibire slpdavosi mikuose. Jie juk ne
bgo Amerik. Be to, kam sprukti i sovietinio reimo, kad
patektum amerikietikj ?Tai tas pats, kaip i narvo itrks
pauktis savo noru apsigyvent kitame narve...
Dl i prieasi emupyje buvo draudiama naudotis
bet kokiu amerikietiku daiktu. Amerikietiki automobiliai,
be joki klii vainjantys visame mieste, ms rajon pa
tekti negaljo. Taip pat buvo draudiami drabuiai, buitins
technikos prietaisai ir visi kiti daiktai made in USA". Man is
 N I C O L A I LILIN

dalykas buvo gana skaudus, nes labai mgau dinsus. Jie man
patiko, bet negaljau j mvti. Paslapiomis klausydavausi
amerikietikos muzikos. Mgau bliuz, rok ir metal, taiau
laikydamas namie diskus ir kasetes labai rizikavau. Jeigu tvas,
surengs inspekcij mano slptuvse, juos rasdavo, pakeldavo
audr. Mudavo ir savo bei senelio akivaizdoje priversdavo
mane savo rankomis sulauyti visus raus. Paskui vis savait
kiekvien vakar turdavau jam ir kitiems eimos nariams po
valand groti akordeonu rusikas melodijas ir dainuoti rus
liaudies arba nusikaltli dainas.
Mans neavjo amerikietika politika, tik muzika ir kai
kuri raytoj knygos. Kart nutaiks prog pabandiau tai
paaikinti seneliui Kuziai. Tikjausi, kad jis, naudodamasis
savo galiomis, galt padti man gauti leidim nesislapstant
nuo eimos nari klausytis amerikietikos muzikos ir skaityti
amerikietikas knygas. Senelis Kuzia pavelg mane taip, tar
si biau j idavs, ir tar:
- Vaikeli, ar inai, kodl siauiant marui mons degina
visk, kas priklaus ligoniams ?
Papuriau galv, nors jau sivaizdavau, kur link jis suka.
Senelis Kuzia lidnai atsiduso ir baig:
- Ukratas, Nikolajau, ukratas.

Kadangi buvo draudiama viskas, kas amerikietika, be

to, uginta materialiais dalykais demonstruoti turtus ir gali,

52
 SI BI RI ET IK AS A U K L JI M A S

ms rajono mons rengdavosi labai paprastai. Mes, paau

gliai, vilkjome tikrai varganus drabuius, taiau tuo ir didia-
voms. Kaip trofjus neiodavome senus savo tv arba vy
resni broli iaugtus batus, nemadingus j drabuius, kurie
turjo akcentuoti sibirietik kuklum ir paprastum.
Ms seniai su pinigais elgdavosi labai savotikai. Buvome
labai sena ir turtinga bendruomen, namai ms rajone buvo
miliniki, mons bt galj sau leisti gyventi, kaip pas mus
ir pas jus sakoma, tarsi inkstai taukuose". Bt galj mgau
tis visais gyvenimo malonumais, taiau pinigai buvo naudo
jami keistai. Sibirieiai nepirko drabui, papuoal, brangi
main, nelo. Jie noriai leido pinigus tik dviem dalykams:
ginklams ir staiatiki ikonoms. Visi turjome daugyb gin
kl. Ir ikon, kurios kainavo labai brangiai.
Visais kitais atvilgiais buvome kukls. Kukls ir unifor
muoti. iem visi vilkjome vatines juodas arba tamsiai m
lynas kelnes, kurios buvo labai iltos ir patogios. Virutiniai
drabuiai buvo dviej ri: prastin vatin fufaika, im
tasil, kuri SSRS laikais vilkjo pus jos gyventoj, nes j
duodavo darbininkams, ir tulupas, verstos odos puskailiniai
didiule kailine apykakle, kuri, jeigu spausdavo smarkus al
tis, buvo galima pasikelti iki pat aki. A neiojau imtasil,
nes ji buvo lengvesn, todl galjau pakankamai laisvai judti.
Avjome sunkius batus su kailiu viduje. Be to, kad nenual
tume koj, dvjome ilgas vilnones kojines. prastinis galvos

53
 N I C O L A I LILI N

apdangalas bdavo kailin kepur. Manoji buvo labai grai,

pasita i baltojo ermuonlio kailio. Nuostabiai ilta, lengva
ir patogi.
Vasar vilkdavome prastines mediagines kelnes ir, kaip
numato sibiriei taisykls, visuomet segdavome dir. Dir
as sietas su mediotoj tradicijomis. Sibirieiams jis buvo
kur kas daugiau nei vien tik skm lemiantis daiktas, diras
simbolizavo pagalbos praym. Jeigu mediotojas pasiklysda-
vo mike arba jam kas nors nutikdavo, priridavo dir savo
uniui po kaklu ir pasisdavo namo. Kiti bendruomens
nariai, pamat un grtant, suprasdavo, kad jo eimininkas
pateko bd.
Prie kelni paprastai vilkdavome baltus arba pilkus mar
kinius staiu kaklu ir sagomis deinje pusje, vadinamus
kosovorotka, kreiva apykakl". Ant j - labai paprast lengv
pilk arba juod vark, kokius vilki kareiviai. Galiausiai ne
iodavome legendin sibiriei nusikaltli kepur, savoti
k ms vliav, vadinam atuoniais trikampiais". Kepur
sudaro atuonios mediagos skiauts, tarpusavyje susitos
taip, kad sudaryt savotik kupol, kurio viruje prisiuvama
saga. Yra ir nedidelis snapelis. Kepurs gali bti tik viesios
arba baltos spalvos. Rusijoje tokia kepur vadinama kepka, yra
j vairiausi ri. Atuoni trikampiai yra tik sibirietikasis
variantas. Tikro drsaus ir apsukraus nusikaltlio atuoni
trikampi kepurs snapelis turi bti smarkiai lenktas, uap

54
 SI B I R I E T I K A S A U K L J I M A S

valintas ir jokiu bdu nelautas taip, kad ties viduriu suda

ryt atr kamp. Kai kas nors nori ireikti paniek, savo
prieo atuoni trikampi kepurs snapel lenkia tol, kol is
deformuojasi ir sulta.
Man atuoni trikampi kepur padovanojo dd. Ji buvo
sena, kaip tik todl labai j mgau. Deja, mano galva buvo
maa, todl, kad nesmukt ant aki, turjau usikiti j u
aus. Labai dl to jaudinausi, nes maniau, kad taip neiojant
ausys atlps visam laikui. Taiau neturjau kito pasirinkimo:
jeigu neusikidavau u aus, ji udengdavo pus veido. Kart
mama j susiaurino pagal mano galvos dyd. Tai buvo tikrai
nuostabi diena.
Atuoni trikampi kepur buvo tokia svarbi, kad apie j
buvo pasakojamos istorijos ir kuriami posakiai. Nusikaltli
argonu usidti atuonis trikampius" reikia vykdyti nu
sikaltim arba dalyvauti nusikalstamoje veikoje. Laikyti a
tuonis trikampius tiesiai" reikia bti budriam, saugotis kokio
nors pavojaus. Nusismaukti atuonis trikampius ant pakau
io" reikia elgtis agresyviai, ruotis pulti. Atuoni trikam
piai kreivai" apibdina ram atsipalaidavusio mogaus elges.
Usismaukti atuonis trikampius ant aki" reikia praneti
apie btinyb dingti, slptis. Prikrauti atuonis trikampius"
reikia gauti ko nors su kaupu.
Kartais a prikraudavau savo kepur su kaupu tikrja to o
dio prasme. Pavyzdiui, kai mes, vaikai, eidavome aplankyti

55
 N I C O L A I LILI N

tetos Martos, vienios moters, gyvenusios ant ups kranto. Ji

garsjo savo uogienmis. Atnedavome jai i kitoje ups pus
je esani kolektyvini sod vogt obuoli, paddavome juos
nulupti ir supjaustyti uogienei. Ji ikepdavo piroki, ma
sausainiuk, daryt uogiene. Kieme prieais jos namus visi
sussdavome ratu ant ma taburei, virtuvs durys bdavo
plaiai atlapotos, ant virykls nuolat kas nors kunkuliuodavo.
Traukdavome obuolius i mai, savo peiliais juos nulupdavo
me ir mesdavome didiul puod su vandeniu. Kai is prisi
pildydavo, uki ilgas medines lazdas, kurias naudodavome
kaip rankenas, visi drauge nedavome puod vid. Teta
Marta mus myljo ir soiai maitindavo. Visuomet grdavo
me namo prikimtais pilvais, rankose neini pyragaiiais. A
savuosius susiddavau kepur ir pakeliui kramsnodavau.
Nemaai nusikaltli tradicijas apdainuojani krini yra
skirti atuoni trikampi kepurei. Tai patarls, eilraiai, dai
nos. Kadangi daug laiko praleisdavau su senais nusikaltliais
ir girddavau, kaip jie dainuoja arba deklamuoja eilraius,
daugel j mokjau atmintinai. Mano mgstamiausia daina
buvo tokia:

Pamenu, ant galvos atuonis trikampius neiojau,

Degtin griau ir rkiau tabak stipr,
Pamilau savo kaimyn Nin
Ir jau suja restoran.

56
 SI Bl Rl E T I K A S A U K L J I M A S

U chromaij *visad usikis saber**

Po markiniais vilkjau a telnjaka***,
Kuri Odesos vagys buvo dovanoj...

Atuoni trikampiai buvo vis vyki centre. Kepur buvo

minima visuomet ir visur, i jos buvo lainamasi vairiausiose
situacijose. Daname ir nepilnamei, ir suaugusi nusikal
tli pokalbyje buvo galima igirsti frazi: Tegul mano a
tuoni trikampi kepur usiliepsnoja ant galvos, jeigu sakau
neties" arba Te mano kepur nuplasnoja man nuo galvos",
arba dar klaikesnis variantas: Te mano kepur mane mirtinai
udusina".
Ms visuomenje buvo draudiama prisiekti. Tai buvo
laikoma savotiku silpnumu, eidimu sau paiam, nes tas,
kuris prisiekia, sukelia tarim, jog sako neties. Vis dlto pa
augliams besikalbant tarpusavyje ne kart isprsdavo prie
saika, ir prisiekiama bdavo kepure. Niekada nebuvo galima
prisiekti motina arba tvais, kitomis giminmis, Dievu ir
ventaisiais. Taip pat nebuvo galima prisiekti savo sveikata ar,
dar blogiau, savo siela, nes tai buvo laikoma Dievo nuosa
vybs gadinimu". Nelikdavo nieko kita, kaip isilieti ant savo
kepurs.

* Blizgantys": taip vadinami auliniai batai. (Aut. past.)

** Durklas, naudojamas laivams upse puldinti. (Aut. past.)
*** Jreiviki dryuoti markinliai ilgomis rankovmis. (Aut. past.)

57
 N I C O L A I LILIN

Kart mano draugas Melas prisiek kepure prie tris ms

gaujos paauglius, tarp kuri buvau ir a, kad, jeigu nesibgjs
neperoks mokyklos tvoros vienu uoliu, sugrs savo atuo
ni trikampi kepur Amrui (toks buvo dds Maro, vieno
ms kaimyno, uns vardas) upakal".
Net ir dabar, kai tai prisimenu, neturiu alio supratimo,
kaip Melas galjo sivaizduoti, kad gali vienu uoliu veikti
keturi metr aukio klit. Taiau tuo metu kur kas labiau
mane jaudino kitas dalykas: kaip Melas atliks veiksm su ke
pure, jeigu pralaims laybas, nes Amras buvo didiausias ir
pikiausias ms rajono uo. Apie j skland siaubing istori
j. Amras buvo vokiei aviganio ir uns, kurio veisl Sibire
vadinama Alabaj - vilk triukintojas", - mirnas. Paprastai
jis ramiai vaiktindavo savo eimininko kieme, taiau kartais
tapdavo nevaldomas. Ypa tuomet, kai igirsdavo vilpuko
gars. Kai jis kak upuol, du kartus buvo bandyta un nu
auti, bet jis igyveno, nes, kaip sakydavo mano tvas, kuo
daugiau kart t gyvul auni, tuo jis darosi stipresnis". A be
proto bijojau to vriko uns. Kart maiau, kaip jis perplau
k up, nugalabijo ok ir sudrask j gabalus, tarytum ioji
bt buvusi skudurin.
Taigi, dl ivardyt prieasi Melo mintis man atrod
daugiau nei kvaila. Vis dlto itarto odio nesugrinsi, tad
neliko nieko kita kaip tik stebti t beprotik spektakl, kurio

58
 SI BI RI E T I K A S A U K L J I M A S

ir reisierius, ir autorius, dl visiko savo idiotikumo, buvo

Melas.
Nujome prie mokyklos tvoros.
Melas paband. okteljo pusmetr ir nosimi atsitrenk
tvor. Paskui atsisdo ant ems ir padar ivad: Po imts, i
tikrj aukta. Man niekaip nepavyks..?
irjau j ir negaljau patikti, kad gyvas mogus, kaip
ir mes visi, gali bti toks naivus. Pabandiau igelbti padt
ir tariau, kad buvo labai juokinga, bet jau galime grti namo.
Melas pritrenk mane savo bukumu. Pasak, kad dabar garbs
reikalas laikytis priesaikos.
Norjau ir juoktis, ir verkti. Kiti du draugai, Bes ir Di-
ditas, nenustygo vietoje ir jau sivaizdavo vairiausius bdus,
kaip Melas galt pabandyti prisiartinti prie uns ir efekty
viausiai vykdyti savo prakeikt plan. Trijul ingsniavo prie
ais mane, tuodu pasakojo Melui visas operacijos smulkme
nas, o a kaip mkla vilkausi i paskos.
Prijome Maro namus. Melas perlipo tvor ir nuoko
kiem. Paties Maro namie nebuvo, nebuvo ir tinkl, kuriuos
paprastai laikydavo itemps ant tvoros. Vadinasi, buvo ijs
vejoti.
Amras guljo susiriets prie dur. Siaubingai baisiame
jo snukyje atsispindjo velni ironija. Jis dmiai velg mus
ir band suprasti, kaip atliksime atuoni trikampi kepurs
kiimo jam pasturgal operacij.

59
 N I C O L A I LILIN

Melas atsine virv uniui pririti, turjo ir vazelino t

bel, kuri draugai buvo gav i tetos Natalijos, medicinos
sesers, kad kepur lengviau slystu j uns kno ang. Melas ar
tinosi prie Amro, o is net nejudjo. irjo j abejingomis,
nuobodulio irma aptrauktomis akimis, tarytum permatyt
vaikz kiaurai. Su kiekvienu ingsniu Melas darsi vis drses
nis. I pradi atrod, kad bijo adikti staigesn judes, ir slinko
ltai kaip vlys, o paskutinius ingsnius beveik nuuoliavo
visas patenkintas, kad uo nereaguoja.
Kai Mel ir Amr skyr ne daugiau kaip pora metr, Di-
ditas sikio du pirtus burn ir suvilp taip aiiai, kad man
net plaukai pasiiau. Pamaiau, kaip per kelias akimirkas
Melas stebuklingai perskriejo tvor, pravilp man vir galvos
ir kakta atsitrenk nuo kaitrios vasaros sauls ilus asfalt.
Varteliai, kuriuos smarkiai tranksi Amras, m linkti nuo
sunkaus jo kno. Savo sit uo palydjo keistu balsu, kokio
niekada nebuvau girdjs sklindant i jokio gyvno. Tai buvo
panau mogaus kriokim, sumius su palusi ir siutusi
gyvn bals choru. Tarsi dramblys, litas, vilkas, lokys ir ar
klys varytsi, kas garsesnis. Jeigu kas nors t akimirk mans
bt paklauss, koks galt bti velnio balsas, biau pasa
ks - toks, kaip Amro.
Melo kelns buvo prapltos ties upakaliu, o pro skyl
buvo matyti raudoni kraujo dryiai - Amro letenos palikti
pdsakai. Melas buvo persigands ir vis dar negaljo supras

60
 SI BI RI ET IK AS A U K L J I M A S

ti, kas jam atsitiko, o Diditas su Bes i juoko raitsi ant

ems ir nesiliov vilp, nordami dar labiau paerzinti un,
kuris i kitapus varteli taksi purslais ir liejo savo gyvulik
sit.
Laimei, vartai buvo udaryti, nes jeigu jie bt buv atviri,
Amras bt visus mus sudrasks gabalus.
Melas pralaimjo laybas, taiau mes, ivyd tok juoking
spektakl, jam atleidome.

Bdamas dvylikos prisiviriau kos. Buvau teisiamas u

grasinimus vieoje vietoje", pasiksinim nuudyti su sun
kiomis pasekmmis" ir, inoma, u pasiprieinim valdios
pareignui, vykdaniam pareig saugoti viej tvark". Tai
buvo pirmoji mano baudiamoji byla ir, atsivelgs aplinky
bes (a buvau paauglys, o auka - u mane pora met vyresnis
anksiau teistas asmuo), teisjas nusprend paskirti bausm,
kuri ms argonu vadinama paglostymu". Nepasodino ka
ljim ir .nereikjo lankyti jokios peraukljamosios programos
ar panai nesmoni, po kuri mons paprastai tampa dar
bjauresni ir piktesni. Reikjo tik laikytis savotikos asmenins
komendanto valandos: bti namie nuo atuntos valandos va
karo iki atuntos valandos ryto, kart per savait nueiti ne
pilnamei skyri ir lankyti mokykl.
Taip gyventi turjau pusantr met, paskui galjau grti
prastin ritm. Taiau jeigu per t laik biau padars nu

61
 N I C O L A I LI L I N

sikaltim, tiesiu taikymu biau atsidrs ant nepilnamei

kaljimo gulto arba geriausiu atveju kokioje nors perauklja-
mojoje kolonijoje.
Metus viskas klojosi puikiai, kaip manydamas stengiausi
nesivelti nemalonumus. inoma, danai naktimis ieidavau
i nam, nes bdavau sitikins, kad niekas nesuinos. Svar
biausia, pats sau sakydavau, nebti nutvertam toli nuo nam
netinkamu laiku ir jokiu bdu nesipainioti kok nors rimt
reikal.
Vien popiet pas mane atjo Melas ir kiti trys draugai. Su
sirinkome kieme ir susdome ant suoliuko po mediu aptarti
nemalon nutikim, vykus prie savait su grupele paaugli
i Tiraspolio. Turjome vien draug, kuris ms rajon buvo
atsikls neseniai. Jo eima buvo priversta isikelti i Sankt Pe
terburgo, nes tvas turjo nemalonum su policija. Jie buvo
ydai, taiau dl ypating aplinkybi ir ioki toki bendro
verslo reikal sibirieiai rpinosi j saugumu.
Ms draugas buvo trylikametis vardu Lioza. Lioza yra
senovinis ydikas vardas. Berniukas buvo labai udaras ir
silpnas. Turjo sveikatos problem: buvo beveik kurias ir
neiojo didiulius akinius, todl sibiriei bendruomen i
karto velg j su uuojauta ir supratimu, kaip visus ne
galiuosius. Pavyzdiui, mano tvas vis primindavo man juo
pasirpinti. Sakydavo, kad, jeigu kas nors j upult ar eist,
nedelsdamas griebiausi peilio. Lioza buvo labai mokytas, jo

62
 SI Bl Rl ET IKAS A U K L J I M A S

judesiai rafinuoti, o kalbjo visuomet rimtai. Viskas, k saky

davo, skambdavo tikinamai. Ne veltui i karto pakriktijo
me j atitinkama pravarde: Bankininkas.
Lioza visur eidavo su mumis. Niekada nesinedavo peilio
ar kitoki ginkl ir net nemokjo mutis, utat visk inojo.
Buvo kaip vaikiojanti enciklopedija. Nuolat pasakodavo is
torijas i knyg: kaip gyvena ir dauginasi vabzdiai, kaip gy
vnai susiburia bandas, kodl paukiai migruoja ir panaiai.
Pamenu, kart jam pavyko nemanomas dalykas: iaikinti
Melui, kaip dauginasi sliekai hermafroditai. Utruko gan il
gai, taiau galiausiai jam pavyko. Melas vaikiojo kaip aibo
trenktas, tarsi vienu metu jam bt pasirod Jzus, Dievas T
vas ir Mergel Marija. Vis kartojo: Tai bent istorija! Sliekai
neturi eimos!Neturi nei mamos, nei tio, visk daro patys!
Gebjimas k nors, net ir pat menkiausi dalyk, iaikinti
mano draugui Melui neabejotinai reik nepaprastas mogi
ksias ir intelektualines savybes. Melas ir kiti trys biiuliai -
Bes, Diditas ir Kapas - papasakojo man, kad Lioza vienas
buvo nuvaiavs Tiraspol, kassavaitin sendaiki turg.
Lioza buvo aistringas kolekcionierius ir norjo apsimainyti
pato enklais. Grtant autobuse j upuol kvaili gauja.
Jie j sumu (laimei, nelabai stipriai, tik vo kelis antausius)
ir atm pato enkl album. siutau. Susitarme susitikti t
pat vakar su kitais ms rajono paaugliais ir surengti bau
diamj ekspedicij Tiraspol.

63
 N I C O L A I L I LI N

Tiraspolis, Padniestrs sostin, nuo ms nutols per ko

kius dvideimt kilometr, buvo kitoje ups pusje. Miestas
buvo didesnis u msik ir visikai kitoks. Tiraspolio gyven
tojai neturjo nieko bendra su nusikalstamu pasauliu. Ten
buvo daug ginkl fabrik, karini dalini ir vairiausi konto
r. Taigi, visi gyventojai buvo arba darbininkai, arba karinin
kai. Ms santykiai su to miesto vaikais buvo labai prasti. Va
dindavome juos mamyts sneliais", oiais", bekiauiais".
Tiraspolyje negaliojo nusikaltli statymai, ginantys garb
ir pagarb, o paaugliai elgdavosi kaip tikr tikriausi gyvuliai.
Ne be reikalo niekas i ms nenustebo, igirds, kas nutiko
Liozai, - buvo visikai normalu, kad Tiraspolyje koki nors
unsnuki gauja k nors upuola.
Nujome Liozos namus nordami pairti, kaip jis lai
kosi, ir paklausti, ar nort vaiuoti drauge su mumis, kad pa
dt atpainti upuolikus. Jo tvui papasakojome, kad rengia
ms vaiuoti Tiraspol vykdyti teisingumo: nubausti tuos,
kurie upuol jo sn. Liozos tvas leido jam vaiuoti drauge
ir visiems palinkjo skms. Jis labai diaugsi, kad Lioza turi
toki draug kaip mes, nes nuoirdiai tikjo sibirietika iti
kimybs grupei filosofija.
Lioza nieko nepasak. Pasim striuk ir ijo drauge su
mumis. Visi kartu sugrome mano namus ir visk suplana
vome. Madaug atunt valand vakaro prieais mano namus
susirinko kokios trys deimtys draug. Mama i karto supra
to, kad bus bdos:

64
 SI BI RI ET IK AS A U K L J I M A S

- Gal bt geriau, jeigu nesikitum. Gal geriau lik namie?

K gi galjau atsakyti ?
- Nagi, mama, nesijaudink. Greit apsisuksim ir grim...
Varg mama, niekada nedrso pasiprieinti mano sprendi
mams, dar ir dl to ji tiek prisikentjo.
Turjome tiksl: Tiraposlio priemiesio parke buvo tokia
vieta, kur vakarais rinkdavosi miesto kvailiai. Ta vieta vadi
nosi Poligonas". Paaugliai ten paprastai vaindavosi moto
roleriais, ant lauo kepdavo ms ir niekieno netrukdomi iki
vlumos vartodavo alkohol bei narkotikus.
Reikia pasakyti, kad nors ten visuomet bdavo daug mo
ni, mes vaiavome sitikin, jog vykdysime teisingum, pa-
ssime chaos ir visus sumalsime, nes puikiai inojome, kad to
miesto gyventojai nelaimje nesivienija. Jie rinkdavosi gru
pes tik nordami pasiausti ir pasilinksminti, taiau kai ateida
vo laikas suvesti sskaitas, kiekvienas isilakstydavo kas sau.
Nenordami kristi ak miest pasiekme marrutiniu au
tobusu. Paskui, pasidalij po penkis, patraukme park. Me
las parod man bgnin pistolet su penkiais oviniais. Tai
buvo senas, nedidelio kalibro ginklas, kur meiliai vadindavau
prieistoriniu".
- Parodysiu a jiems vakar! - tar ir plaiai nusiypsojo.
Buvo akivaizdu, kad jis nekantravo ikrsti k nors bjauraus.
- ventasis Kristau. Melai, juk ne kar einam! Slpk t
d, kad daugiau nematyiau... - mintis apie tai, kad gali bti

65
 N I C O L A I LILIN

panaudoti pistoletai, man visai nepatiko. iek tiek dl to, kad

ms aukljimas sako, jog aunamieji ginklai gali bti naudo
jami tik ekstremaliose situacijose, taiau ypa todl, kad pa
aikjus, jog pirma pasitaikiusia proga iumpi pistolet, mo
ns apie tave kalbs negraiai. Dar bdamas maas imokau
i savo dds, kad pistoletas, kaip ir pinigin, itraukiamas tik
tuomet, kai btina panaudoti, o kitaip elgiasi tik idiotai.
- Juk pavojinga eiti nepasimus, gal jie apsiginklav iki
dant, bus pasiruo... - Melas band mane tikinti, kad jo
elgesys protingas.
- sivaizduoju, kaip pasiruo: visi jau prisisiurb, apsirk
ir subadytomis venomis... Dl Dievo meils, Melai, jie alko
holikai ir narkomanai, deda kelnes pamat savo pai el,
nejaugi tau ne gda prie tokius isitraukti pistoleto?
- Na, gerai, jo nenaudosiu, bet laikysiu paruot, ir jeigu
padtis taps kritika...
irjau j kaip psichin ligon. Jam buvo nemanoma k
nors iaikinti.
- Melai, patikk manimi, vienintelis mogus, galintis pa
dt pakreipti kritika linkme, esi tu su savo sumautu pisto
letu! Jeigu pamatysiu tave j naudojant, daugiau niekada su
manimi nebesisveikink, - trumpai nukirtau.
- Gerai, Kolima, nepyk, nenaudosiu, jeigu nenori. Vis dl
to inok, kad kiekvienas gali daryti tai, k nori, - biiulis ban
d pamokyti mane ms statym.

66
 SI BI RI ET IK AS A U K L J I M A S

- inoma, kaipgi kitaip. Kiekvienas gali daryti k nori, jei

yra vienas. Kai bna drauge su kitais, privalo grietai laikytis
taisykli. Tad nebesiginyk... - bendraudamas su Melu visuo
met stengdavausi, kad mano odis bt paskutinis. Tik itaip
galjau tiktis, jog mintis tarsi aidas nuskambs jo galvoje.
Prij park vl susibrme j vien grup. Pagrindiniai",
kitaip tariant, tie, kurie tarp paaugli buvo atsakingi, buvo
me tik a ir Jurijus, kitaip vadinamas Gagarinu", jis buvo
trejais metais u mane vyresnis. Turjome nusprsti, kaip
tiksliai nustatyti Liozos upuolikus ir kaip juos paskatinti
pasirodyti.
- Sugaukime por (bet kuriuos du) ir pagrasinkime, kad
jeigu upuolikai nepasirodys, juos nuudysime! - pasil
Bes, kurio strategij bt galima lyginti su tanku: jam judant
pirmyn net mediai linksta.
- inai, kaip bt? Per tris sekundes visi isilakstyt, o
mes liktume su dviem niekuo dtais nusitaiusiais idiotais
rankose...
Norjau pasilyti kit plan, taiau turjau tai padaryti
atsargiai. Mano galva, jo skm priklaus iskirtinai nuo Lio
zos.
- ...Paklausykite, basakojai, sugalvojau vien dalyk, ku
ris garantuotai suveiks, taiau tam reikia, kad vienas mo
gus bt labai drsus. Tu, Lioza. Reikia, kad parodytum, k
gali, - tars pavelgiau j jj. Atrod lygiai toks, koks buvo:

67
 N I C O L A I LILIN

berniukas, neturintis visikai nieko bendra su ms gauja. Iki

pat viraus usagstyta striuke, storais akini stiklais, su kuriais
atrod klaikiai, ir eto deimtmeio aktori stiliumi kirptais
plaukais. Jis buvo visikai kitoks. Prijo ariau, kad geriau gir
dt, k sakau.
- Turi nueiti ten vienas. Tie unsnukiai tave pamatys ir ga
rantuotai k nors darys, o mes juos atpainsime. Apsupsime
teritorij ir pasislpsime u medi, bsime pasiruo veikti...
Vos tik juos pamatysi, auk, vilpk, ir mes akimirksniu upul-
sime. Visa kita jau Viepaties rankose...
- Neblogai, Kolima. Puikus planas, jeigu Lioza sutinka, -
tar Gagarinas, laukdamas, k is pasakys.
Lioza pasitais akinius ant nosies ir apsisprends tvirtu
balsu tar:
- inoma, sutinku. Tik paskui, kai uvirs jovalas, neinau,
k daryti. Nemanau, kad mokiau k nors primuti, niekada
nesu to dars...
Negaljau atsistebti to berniuko savigarba. Jis sak apie
save gryn ties ir visikai nesibaimino. Idst faktus ir tiek.
Mano pagarba jam vis labiau augo.
- Kai ioksime i u medi, pasislpk. Bes bus greta ta
vs, jeigu kam nors kilt noras tave vytis.
Gagarinas dav Besai enkl, pirtais rodydamas j akis, o
paskui j Lioz.
- Nuo jo galvos net plaukas neturi nukristi!

68
 SI BI RI ET IK AS A U K L J I M A S

Patraukme parko vidurio link. jome tamsoje, vengme

pagrindini alj. Prijome medius, u kuri plytjo asfal
tuota aikt. Jos pakraiuose ratu sustatyti suoliukai skend
jo murzinoje geltonoje lemp viesoje. Poligonas.
Buvo girdti muzika, ant suoliuk, ems ir motoroleri
sdjo paaugliai. Gal kokios penkios deimtys. Tarp j buvo
ir mergin. Visi labai atsipalaidav. Pasidalijome eias gru
pes ir apsupome teritorij. Nutaiks tinkam moment peiu
velniai stumteljau Lioz.
- Nagi, broliuk, parodykime jiems, kad su mumis, i e
mupio, nejuokaujama...
Jis linkteljo ir nujo j prie lauko pus.
Vos tik Lioza ijo j atvir viet, aiktje susirink paau
gliai subruzdo. Kakuris pakilo nuo suoliuko ir m smalsiai
nuirinti, kiti rod j Lioz ir juoksi. Viena mergina kaip
iprotjusi m klykti, juoktis ir agsti tuo paiu metu. Buvo
akivaizdiai girta. Man jos balsas i karto sukl leiktul,
primin prarkyt suaugusios alkoholiks bals, buvo labai
iurktus, visikai nemoterikas.
- irk, Kaili! Atjo tas piderastas i autobuso! Gro at
siimti savo markui!
Mergina blogai tar r, dl to jos kalbjimo maniera atro
d dar ir iek tiek komika.
Mes visi buvome sutelk dmes, pasiruo pulti, kai tik su
prasime, kas tas tipas, kur ji kreipsi. Ilgai laukti nereikjo.

69
 N I C O L A I LILIN

Nuo netoliese esanio sausakimo suoliuko atsistojo gitara

barkins vaikinas. Padjo instrument al ir iplstomis
rankomis, tarsi sutiks sen draug, lengvu teatraliku ings
niu patrauk prie Liozos.
- Tik pairkit, kas atjo! Maasis kals vaikas! Nuspren
dei vakar nusiudyti?.. - daugiau ivemti nebespjo, nes i
tamsos iniro Didito siluetas ir kaip tigras puol ant jo. Par
trenk j emn ir paleido serij greit spyri veid. A taip
pat iokau i u medi. Akimirksniu visi atsidrme aiktje
ir apsupome prieus.
Juos apm panika. Kai kurie, bandydami sprukti, puol
i pradi vien pus, paskui kit, bet vos tik atsidurdavo
prie kur nors i ms, tuoj pat atsitraukdavo. Staiga tarp t
i Poligono atsirado grupel ryting" vaikin, uvir tikros
mutyns.
Maiau muojant daug peili, isitraukiau savo pik ir a.
Diditas prisigretino prie mans ir petys pet skverbms
pirmyn, smgiavome visas puses ir stengms ivengti ret
kariais pasitaikani mums skirt smgi.
Daugelis prie, pasinaudoj tinkamu momentu, pradjo
neti kudai. Prie tai rkusi mergina buvo tokia girta, kad
bgdama pargriuvo, o kakuris i jos draug umyn jai ant
galvos. Girdjau, kaip ji sukliko, o paskui ant jos plauk pa
maiau krauj.
Galiausiai prie liko koks dvideimt, ir, kaip pas mus sa
koma, gerai juos paukavome". Ant koj neliko n vieno, visi

70
 SI BI RI ET IKAS A U K L J I M A S

tsojo ant ems. Daugelis buvo peiliu sueisti veid ar kojas,

kai kuriems perpjauti keli raiiai.
Paprastai mutyni pabaigoje, suprats, jog nebra ko
muti ir laikas sustoti, Melas kaip nors pademonstruodavo
savo fizin jg (jis buvo tikras gyvulys. Trylikos met svr
beveik atuoniasdeimt kilogram, visas buvo vieni raumenys,
iskyrus smegenis.). Jam tai buvo graus bdas ubaigti m:
parodyti pasauliui, kad jis pals, agresyvus ir pats blogiau
sias. Trumpiau tariant, nordavo pasirodyti.
Riaumodamas kaip ts siaubnas ir bjauriuoju savo vei
du darydamas keistas grimasas, Melas iupo rami ramiausiai
stovint motoroler, pakl iki krtins, paskui, pabgjs ko
kius penkis eis metrus, nusvied j ant grupels prie, su
sispietusi gulomis, kaip juos buvome palik. Na, jie tsojo
ant asfalto ir masaavosi aizdas.
Motoroleris nukrito su didiausiu trenksmu. Vienam vai
kinui pataik galv, o kitiems vairias kno vietas. Tie, ku
riuos kliud, visi choru pradjo rkti i skausmo. Melas ka
kodl dl t riksm dar labiau supyko ir pradjo juos dauyti
su nepaaikinamu niriu. Galiausiai ulipo ant motorolerio
ir m iauriai okinti ant jo (taip pat ir ant vaikin). Anie
vargeliai beviltikai klyk ir maldavo nustoti kankinti.
- Ei, diai! Mes esame i emupio. Js nuskriaudte
ms brol ir u tai niekada neisimoksite! - visiems tsan
tiems ant ems pradjo skelbti savo ikilming praneim

71
 N I C O L A I LILIN

Gagarinas. - Mudami ir pjaustydami jus pajutome asmenin

pasitenkinim, taiau js dar privalote adyginti skriaud pa
gal nusikaltli statymus, kuriuos, savo nelaimei, paeidte!
Kit savait penki i js, lykts piderastai, ateis ms ra
jon neini penkiais tkstaniais doleri, kuriuos sumoksite
ms bendruomenei u sukeltus nepatogumus. Jei to nepada
rysite, kiekvien savait sistemingai kartosime ias skerdynes,
kol igalabysime po vien visus kaip nieuotus unis! Iki pasi
matymo ir labos nakties!
Jautms esantys nenugalimi empionai. Buvome tokie pa
tenkinti veiksmo eiga, kad namo patraukme visa gerkle dai
nuodami sibirietikas dainas.
jome per park ir kvpavome nakties oru. Mums atrod,
kad gyvenime nebus laimingesns akimirkos.
Vos ij i parko, prieais save ivydome madaug deimt
policijos main. Policininkai buvo isirikiav u main ir
laik mus nutaikytus ginklus. Kakas udeg labai stipr
ibint, kuris visus mus apakino. Nepastamas balsas suu
ko:
- Traukite ginklus i kieni, jeigu kas nors apsimes kvai
liu, suvarpysime kaip rt! Nesielkite kaip ikniai, ia ne js
kiemas!
Paklusome ir visi numtme savo ginklus ant ems. Per
kelias sekundes susidar nemaa peili, kastet ir pistolet
krvel.

72
 SI BI RI ET IK AS A U K L J I M A S

Stumdydami autuv buomis policininkai mus sugrdo

main. Visi buvome nuveti nuovad. Galvojau apie savo
pik. Peil, kur taip mgau ir kuris man buvo toks svarbus.
Daugiau tikrai jo nematysiu. i mintis mane vis kamavo. Net
nesusimsiau apie tai, jog dl savo padties galiu patekti ka
ljim.
Nuovadoje mus pralaik dvi dienas. Mu, udar ankta
me kambaryje be maisto ir vandens. Nuolat ateidavo ko nors
isivesti i kambario, o paskui j parvesdavo atgal sudauytu
veidu.
Niekas i ms nepasak tikro savo vardo, adresus taip pat
nurodme klaidingus. Nemelavome tik, kad esame i sibirie
i bendruomens. Ms statymai leidia nepilnameiams
kalbti su policininkais. Pasinaudojome ia galimybe ir juos
apmulkinome, itaip apsunkindami j darb.
Melas nenorjo nurimti ir band pulti policininkus, ie j
labai smarkiai sumu, dau pistolet buomis per galv ir
j praskl.
Galiausiai mus visus paleido, pasakf, kad kit kart nuga
labysi. Ialk, pavarg, isek nuo smgi ir tampos, grome
namo.
Tik tuomet, kai merddamas vilkausi savo rajono gatv
mis, staiga suvokiau, kad man labai pasisek. Jeigu policija
bt nustaiusi mano tapatyb, biau turjs maiausiai
penkerius metus praleisti ant medini kurio nors nepilname
i kaljimo gult.

73
 N I C O L A I L I LI N

Jauiausi apgirts i laims. Stebuklas - pats sau kartojau, -

tikr tikriausias stebuklas, kad po toki vyki esu laisvje.
Vis dlto nenustojau galvoti apie savo pik, tarytum many
je bt atsivrusi juoda duob, tarsi bt mirs man artimas
mogus.
Pdinau namo vilgsn nudelbs koj pirtus. velgiau
em, jeigu bt manoma, biau irjs po eme. Man
buvo gda, atrod, kad visas pasaulis mane smerkia u tai, jog
nesugebjau isaugoti savo piko.
Grs namo atrodiau kaip vaiduoklis - permatomas ir
be gyvybs diaugsmo. Mano dd Vitalijus ijo verand ir
nusiypsojs pasak:
- Negaliu patikti! Nejaugi vl atidar Auvico koncentra
cijos stovykl? Kaip ia atsitiko, kad a nieko apie tai neinau?
- Atstok, dde, man vis kn skauda, kad net verkti nori
si... Troktu tik miegoti...
- Na, na, mielas mano snne. Deja, jei duodi lazd, gali j
ir gauti... Tokios gyvenimo taisykls...
Dvi dienas i eils nieko neveikiau, tik miegojau ir val
giau. Buvau visas sudauytas. Kiekvien kart versdamasis
ant kito ono, tvirtai suksdavau dantis. Kartkartmis mano
tvas ir dd {kidavo galv kambar ir traukdavo mane per
dant:
- Va dabar, kai puikiai ikartas kailis, tikrai gerai jauiasi...
Ar tau dar neatsibodo?

74
 SI BI RI ET IKAS A U K L J I M A S

Nieko neatsakydavau. Tik giliai atsidusdavau, o jie su kiek

vienu mano atodsiu kikendavo.
Trei dien trokimas grti normal gyvenim anksti
itrauk mane i lovos. Buvo beveik eta valanda ryto. Visi,
iskyrus senel Boris, kuris jau ruosi usiimti gimnastika,
tebemiegojo. Man maud vis kn. Jausmas jau visai kitoks
nei skausmas, taiau vis tiek buvau visas sukaustytas, buvo
sunku atlikti bet kok judes. Judjau ltai, kaip senolis, bijan
tis prarasti pusiausvyr.
Nusiprausiau ir vonios kambario veidrodyje atidiai api
rjau savo veid. Mlyn nebuvo tokia didel, kaip galvojau,
beveik nebuvo matyti. Ant deins rankos juodavo kitos dvi
mlyns. Viena j buvo aikiai aulinio bato pado formos. Ma
tyt, kai mane mu, vienas i ment primyn rank: jie taip
danai darydavo. Prevencijai. Siekdavo sukelti skeveldrin
l. Paprastai tokie liai blogai sugyja, tuomet nebesugebi
tvirtai sugniauti kumio ir laikyti ginklo. Laimei, man teko
tik mlyns, nebuvo nei l kaulai, nei patempti raiiai. Tu
rjau dar vien didiul mlyn tarpukojyje, tiesiai po savo
vyrikuoju pasididiavimu. Atrod, kad prie mano kno pri
lips kakas juodas. Vaizdelis buvo nekoks ir ypa skaudjo
lapinantis.
Na, galjo baigtis ir blogiau..? - padariau ivad ir nujau
pusryiauti. iltas pienas su medumi ir vieias kiauinis su
grino mane gyvenim.

75
 N I C O L A I L I LI N

Nusprendiau nueiti prie ups pairti savo valties ir iek

tiek pasiterlioti su tinklais. Galbt eidamas per rajon dar pa-
klausinsiu, kaip laikosi mano draugai.
Eidamas i nam maiau, kad senelis kieme daro gimnas
tikos pratimus. Senelis Borisas buvo tvirtas kaip uola, nerk
ir neturjo kit aling proi, buvo visapusikas sveikuolis.
Usiiminjo prastomis ir savigynos imtynmis, taip pat dziu
do. Perteik iuos pomgius ir visiems kitiems eimos nariams.
Manktindamasis paprastai nesustodavo net akimirk, todl
pasisveikinome tik vilgsniu. Gestais parodiau, kad ieinu, o
jis man tik nusiypsojo.
Pasukau gatvel, vedani prie ups. Eidamas pamaiau
prie kampo, greta Melo nam dur, stovint masyv jo silue
t. Buvo nuogas, tik su glaudmis. Kalbjosi su vienu paaugliu
i ms rajono, draugu, pravardiuojamu Lenku. Rod jam
visas savo mlynes ir, smarkiai gestikuliuodamas, ore muda
mas sivaizduojamus prieus, pasakojo, kas nutiko.
Prijau. Melo galva buvo susita kokia deimia sili.
Bjaurus veidas ypsojosi, o atuoniasdeimt procent kno
buvo mlynos, vietomis alsvos, o kai kur tamsiai juodos spal
vos. Vis dlto, nepaisydamas fizins bkls, jis buvo puikai
nusiteiks. Pirmieji odiai, kuriuos man itar, buvo:
- ventasis Kristau, varg tavo motina! Tik pairk, kaip
atrodai!
Mane sum juokas. Lenk taip pat: raitsi kvatodamas, o
i aki jam tryko aaros.

76
 SI BI RI ET IK AS A U K L J I M A S

- Eik tu, kloune. Ar nematei savs veidrodyje ?Ir dar sakai,

kad tai a blogai atrodau! Apsirenk, eime prie ups... - tars
lengvai stumteljau petimi, o jis suriko.
- Gal galtum elgtis kiek velniau su manimi? An vakar
gavau u jus visus! - tar pasididiuodamas.
Nuskubjo rengtis, o paskui nujome prie ups. Beeinant
papasakojo ir apie kitus: visi laiksi gerai, buvo iek tiek ap
lamdyti, bet jautsi normaliai. Gagarinas jau kit dien po
mutyni nuvaiavo j Kaukaz, vien ms miesto rajon, su
kakuo i ten suvesti sskait. Geriausiai i vis laiksi Lio
za ir Bes, kuriems stebuklingai pavyko pasislpti, ir policija
j nebuvo sulaikiusi. Juodu neturjo n menkiausio drski
mo.
Atjome prie mano valties. merkiau varikl vanden ir pa
siliau Melui paplaukioti upe. Pt gaivus vjelis, rytas buvo
puikus, saul kilo vir ems ir viskas aplink skendjo taikioje
viesoje.
Melas oko valt ir isities jos priekyje, uverts pilv
vir velg giedr dang: vadinasi, sutinka.
Pamiau irkl ir juo atstmiau valt nuo kranto, paskui sto
vdamas miau ltai irkluoti. Vjas pt man veid, buvo ma
lonus ir atpalaiduojantis. U deimties metr nuo kranto pa
jutau, kad ups srov stiprja, tad jungiau varikl ir palengva
didindamas greit pasukau prie srov senojo tilto link. U-
sivilkau striuk, kuri visuomet laikydavau valtyje. Melas vis

77
 N I C O L A I L I LI N

dar guljo nejuddamas valties priekyje, akys buvo umerktos,

tik iek tiek judino pd.
Priplauk tilt apsukome didel rat ir, ijung varikl, leis
damiesi neami srovs plaukme atgal. Irklavau tik kartkart
mis, kad pareguliuoiau krypt. Laiveliui ltai plaukiant e
myn upe retkariais okdavome vanden paplaukioti. Van
denyje jauiausi saugus, sikibs valt arba plduriuodamas
kiek tolliau leidausi neamas srovs. Ups vanduo man buvo
patys geriausi vaistai pasaulyje, biau galjs itaip plaukioti
itis dien.
Kai parplaukme krant, Melas ioko i valties ir pasak
nors eiti aplankyti savo senos tetos, gyvenanios netoliese,
kuri nuolatos skundiasi, kad niekas pas j neusuka. A nu
sprendiau eiti pas senel Kuzi papasakoti visko, kas mums
atsitiko. Trumpiau tariant, abiem parpo savi senoliai.

Sibiro urk bendruomenje santykiai tarp vaik ir sen

moni yra labai svarbs. Kaip tik todl yra daug paproi
ir tradicij, suteikiani galimyb didiul patirt turintiems
seniesiems nusikaltliams dalyvauti aukljant vaikus net ir
tuomet, kai tarp j nra kraujo ryio. Kiekvienas suaugs
nusikaltlis paprao kurio nors seno nusikaltlio, paprastai
tokio, kuris neturi eimos ir gyvena vienas, padti auklti
vaikus. Danai siunia iuos pas j, kad nunet maisto arba
padt tvarkytis namuose. Senasis nusikaltlis u tai pasa

78
 SI BI RI ET IK AS A U K L J I M A S

koja istorijas i savo gyvenimo ir moko vaikus nusikaltli

tradicij, elgesio pagrind, taisykli, tatuiruoi ifravimo
ir visko, kas susij su nusikaltlika veikla. Sibiriei kalba
tokie santykiai vadinami skaptavimu", nes jaunuolio aukl
jimo procesas labai primena darb su medio pliauska, kuri
skaptuojama tol, kol tampa meno kriniu ar naudingu daik
tu.
odis senelis" sibiriei nusikaltli bendruomenje turi
daug reikmi: savaime suprantama, seneliai yra gimins -
tv tvai. Taip pat is odis vardija aukiausius nusikals
tamo pasaulio rangus. Tuomet prie odio senelis" prideda
mas ventasis" arba Palaimintasis" ir i karto tampa aiku,
kad kalbama apie taking nusikaltl. Seneliu vadinamas ir
garbaus amiaus ugdytojas, bet jis niekada nevadinamas tie
siog seneliu, visada pridedamas jo vardas arba pravard.
Kaip jau supratote, mano asmeninis ir mylimiausias ugdy
tojas buvo senelis Kuzia. Kiek save atsimenu, tvas visuomet
mane vesdavosi pas j. Senelis Kuzia buvo labai gerbiamas
nusikaltli bendruomenje. Usitarnauti i pagarb jam
padjo pats likimas, nepagailjs skausmo ir pasiaukojimo,
kuriuos jam teko patirti bendruomens labui.
Niekas neinojo, kiek seneliui Kuziai met. Jo mama
mir, kai jis dar buvo labai maas, o tvas netrukus buvo su
audytas. J vaikin mons tiksliai neinojo, kiek jam tuo
met buvo met.

79
 N I C O L A I L I LI N

Bdamas jaunas senelis Kuzia priklaus vienai urk gaujai,

kuriai vadovavo inomas nusikaltlis vardu Kryius. Kryius
buvo senojo sibiriei tikjimo, i pradi prieinosi caro
valdiai, o paskui komunistams. Senelis Kuzia man pasako
jo, kad Sibire n vienas nusikaltlis niekada nepalaik jokios
politins jgos. Visi gyveno laikydamiesi tik savo pai sta
tym ir kovodami su bet kokia valdia. Visais laikais Sibiras
labai masino rusus savo itekli turtingomis emmis. Sibire,
be gyvn, naudojam kaili pramonei, buvo daug aukso,
deimant, angli. Vliau buvo atrasta naftos ir duj. Visos
vyriausybs siek kaip galdamos geriau inaudoti region ir,
inoma, nesiskait su jo gyventojais. Rusai atvaiuodavo, pa
sakojo senelis Kuzia, pasistatydavo savo miestus vidury mi
k, irausdavo em ir traukiniais bei laivais isigabendavo
lobius.
Patyrusiems Sibiro nusikaltliams, kuri protviai itisus
imtmeius apiplindavo i Kinijos ir Indijos traukianius
krovini karavanus, buvo visikai nesunku apiplti ir rusus.
To laikotarpio urk filosofija, j realybs suvokimas buvo
vadinamas Didiuoju susitarimu". Tai buvo savotikas ge
neralinis planas, kuriuo remdamiesi visi nusikaltliai galjo
aktyviai prieintis valdiai nuolat piedami traukinius ir kito
kias transportavimo priemones. Pagal senuosius nusikaltli
statymus, viena gauja negaljo vykdyti apiplimo daugiau
negu kart per eis mnesius. itaip buvo palaikomas auktas

80
 SI BI FUETI KAS A U K L J I M A S

nusikaltli veiklos naumas, nes, savaime suprantama, jeigu

nusikaltli grup turi tik vien galimyb apiplti karava
n, privalo tam gerai pasiruoti ir nerizikuoti, vengti klaid.
mons labai stengdavosi gerai pasiruoti puolimui, kitaip
bt buv pasmerkti pusmet badauti. Didysis susitarimas i
taisykl paalino ir suteik gaujoms galimyb plimus rengti
nuolat, nes tikslas buvo ne praturtti, o istumti i Sibiro ru
sus okupantus. Senieji nusikaltliai prisijung prie jaunj, ir
gaujos tapo labai didels. Garsiausios buvo Angelo, Tigro ir
Taigos grupuots.
Kryius turjo maesn gauj, sudaryt i koki penki de
imi vyr. Jie puldindavo tolimj reis traukinius ir tuos,
kurie i deimant kasykl, buvusi ant Lenos ups kranto,
kursuodavo Piet Sibiro region, vadinam Altajaus kratu.
Vien dien jie padar klaid ir ijo i miko. Tuomet susi
dr su komunistinio reimo kariuomene. Band atsilaikyti,
bet komunist buvo daugiau: juos apsupo. Beveik visi uvo
myje.
Urkos niekada nepasiduodavo. Pasidavim jie laik g
dingu, niekingu dalyku. Jeigu matydavo, kad padtis darosi
kritika, vienas su kitu atsisveikindavo, palinkdavo skms ir
puldavo m, kol prieas juos nuudydavo. Galimyb igy
venti atsirasdavo tik tuomet, jeigu tave sugaudavo dl to, jog
buvai sueistas. Jeigu buvai sueistas ir tave pagavo, tai nelai
koma niekingu dalyku.

81
 N I C O L A I LILI N

Tame myje komunistai sugavo tris jaunus urkas. Vie

nas j buvo Kuzia. Jis buvo kontzytas ir nualpo. Nordami
visiems sibirieiams parodyti, kaip elgiamasi su besipriei
naniais valdiai, Tagilo mieste, kurio gyventojai pasidav
rusams, o ie visur pristat karini padalini ir policijos nuo
vad, komunistai sureng pavyzdin liaudies" teism kali
niams.
Daug moni nujo pasiirti teismo proceso, nes dauge
lis sibiriei myljo urkas ir palaik j kov su komunistais.
Teisjas ir jo taryba", kuri sudar liaudies atstovai", i
noma, buvo komunistai. Visiems trims skyr mirties bausm.
Bausm - buvo sakoma nuosprendyje - turs bti vykdyta
kit dien suaudant prie senosios geleinkelio stoties sie
nos.
Rytojaus dien ten susirinko daugyb moni. Akcen
tuodami savo prieikum komunistiniam reimui daugelis
atsine ikon, o kryius, kuriuos neiodavo pasikabin ant
kaklo, isitrauk ant markini viraus. Moterys raudojo ir
pra suteikti malon, vyrai meld Viepat priimti tuos tris
vergus, kurie netrukus bus neteisingai nuudyti. Atmosfera
buvo labai kaitusi. Policijos nuovada net atsiunt pastipri
nim, tursiant imtis veiksm, jeigu minia pasidaryt pavo
jinga.
Gal gale atve nusikaltlius. Ilaipino juos i mainos ir
sustat surakino grandinmis. Nuved pas teisj ir prokuro

82
 SI BI RI ET IK AS A U K L J I M A S

r, is jiems perskait visk, kuo juos kaltino soviet valdia.

Paskui teisjas perskait baudiamj nuosprend ir galiojo
policininkus nedelsiant j vykdyti.
Visi trys buvo nugrti veidu sien, taiau n vienas j
nenorjo itaip stovti, todl atsigr egzekucij vykdani
komand. Minia m mtyti kryius nusikaltliams po kojo
mis ir melsti Viepaties malons.
audytoj komandos vadas suuko kelis sakymus savo
vyrams. ie paruo ginklus, nusitaik taikinius ir ov. Du
nuteistieji krito ant ems negyvi, taiau treiasis, stovjs vi
duryje, ir toliau stovjo ir irjo mones. Visi jo markiniai
buvo kruvini, kne iojjo atuonios aizdos, bet jis nekrito.
Stovjo ir nejudjo, giliai kvpavo altu ryto oru. Tai buvo
Kuzia, jaunas sibirietis i urk genties.
Soviet Sjungos statymai numat, kad mirties nuospren
dis gali bti taikomas ir vykdomas tik vien kart. Jeigu nu
teistasis igyvendavo, jis turdavo bti paleidiamas laisv.
Dl ios prieasties po daugelio met komunistai pradjo au
dyti nuteistuosius i puss metro atstumo ir tiesiai galv:
kad bt ivengta keblios padties.
mons beprotikai diaugsi. Jiems Kuzia tapo simboliu,
gyvu rodymu, kad Dievas yra, kad iklaus j maldas ir paro
d savo gali. Nuo tos dienos kiekvienas sibirietis buvo gird
js Kuzios istorij, visi m j vadinti Paenklintuoju".

83
 N I C O L A I LILIN

Taip pat ir dl ios istorijos senelis Kuzia buvo laikomas

autoritetingu nusikaltliu. Jo patarim klausydavo daug gar
bing ir ger nusikaltli, priklausiusi vairioms kastoms.
Kadangi jis buvo imintingas ir protingas, be to, neturjo as
menini interes, nes savo gyvenim - kaip mgdavo karto
ti - buvo visikai paskyrs bendruomenei, visi noriai bendra
darbiaudavo ir elgdavosi draugikai.
Seneliui Kuziai teko sdti daugelyje Rusijos kaljim, jis
sudar ne vien sjung tarp vairi nusikaltli bendruome
ni, tarpininkavo sprendiant nesutarimus tarp gauj. Su jo
pagalba daugelis nusikaltli sudar paliaubas, gyveno taikiai,
visi udirbdavo ir itaip prisiddavo prie visos bendruomens
klestjimo.
Jeigu kurioje nors Rusijos vietoje dviej nusikalstam
grupuoi lyderiai dl ko nors susikirsdavo, senelis Kuzia ke
liaudavo ten, panaudojs savo tak, priversdavo mones pa
sikalbti ir rasti taik problemos sprendimo bd. Kai klau-
sindavau j apie taikdario vaidmen, senelis Kuzia man
atsakydavo, kad kariauja tie, kurie nesilaiko tikrj princip,
neturi savigarbos. Pasak jo, iame pasaulyje nra nieko, ko
nebt galima tarpusavyje pasidalyti taip, kad visi likt pa
tenkinti.
Tas, kuris nori per daug, yra beprotis, nes mogus negali
turti daugiau, negu jo irdis sugeba mylti. Visi nori turti

84
 SI BI RI ET IK AS A U K L J I M A S

versl, matyti savo eimas laimingas ir savo vaikus auginti su

pami taikos ir grio. Taip ir turi bti, tik itaip galima kartu
gyventi pasaulyje, kur ms Viepats mums sukr."
Vis gyvenim senelis Kuzia rpinosi taika nusikaltli
bendruomenje, todl jis buvo vis mylimas ir neturjo prie
. Mano tvas pasakojo, kad kart, kai senelis Kuzia kaljo
sustiprinto reimo kaljime, jaun nusikaltli i Sankt Pe
terburgo grupel - naujoviki mons", nesilaik senj tai
sykli, - sulau paliaubas, kurias seneliui Kuziai padedant
kelios bendruomens jau senokai buvo sudariusios. Jie nuu
d daug moni, p kontroliuoti nema verslo dal. Paskui
nusprend parodyti kitiems monms, kurie laiksi senj
nusikaltli taisykli, kad ios daugiau nebegalioja ir jokia re
ali jga j negina. Tam jiems reikjo smogti kuriam nors didel
autoritet turiniam asmeniui. Pasirinko senel Kuzi, nes jis
knijo aukiausi gali sibiriei nusikaltli bendruome
nje. Sukurp paprast ir labai eidiant plan. Nusiunt
Kuziai kaljim, kur jis jau bdamas senas baig atlikti baus
m, laik. Kviet dalyvauti susirinkime, vyksianiame Sankt
Peterburge. Perspjo, kad jeigu senelis Kuzia neatvyksis, jie
jo nebelaikysi aktyviu nusikaltliu.
Tokiu antau nusikaltlis nepaprastai smarkiai ir iurkiai
paeidia nusikaltli taisykles. Tai kur kas iurktesnis paei
dimas negu giminaiio nuudymas ar mogaus eidimas, nes
ia ant kortos pastatoma asmens taka, kuri pripasta visa

85
 N I C O L A I L I LI N

bendruomen. Todl tai taip pat yra ir visos bendruomens

bei jos atstov eidimas.
Senelis Kuzia privert kaljimo administracij savaitei i
kaljimo paleisti j ir kitus penkis takingus sibirieius nusi
kaltlius, laikomus skirtinguose Rusijos kaljimuose. Prigra
sino, kad jeigu itaip nepadarysi, sibirieiai masikai nusiu
dys. Prireikus, visi jie neabejotinai bt eng ingsn.
Vidury susirinkimo, kai jaunieji Sankt Peterburgo nusi
kaltliai net neabejodami, jog niekas neatvyks, kr plan su
visomis smulkmenomis, kaip perimti teritorijos kontrol i
senj valdi palaikani nusikaltli savo rankas, eng
senelis Kuzia ir kiti penki kaliniai.
Po susitikimo jaunieji nusikaltliai dingo tikrja to odio
prasme, skradiai em prasmego. Daugelis pagalvojo apie
senj sibiriei ritual, pagal kur prie knai sutrinami
ko, visikai suardomi ir sumaiomi su miko emmis.

Sibiriei nusikaltli statymai numato, kad kiekvienas

aktyvus nusikaltlis gali atsisakyti savo pareig ir pasitraukti,
tapti savotiku pensininku. Tuomet jis nebetenka galimybs
vadintis savo vardu arba isakyti nuomon su nusikaltli
reikalais susijusiais klausimais ir sprendiant konfliktus. Nu
sikaltli visuomen j remia, pasirpina jo pragyvenimu, o jis
u tai prisiima jaunimo aukltojo vaidmen. Tampa, kaip jau
minjau, seneliu. Sis kreipinys suteikiamas siekiant ireikti

86
 SI BI RI ET IK AS A U K L J I M A S

didel pagarb. Likusi visuomens dalis taip vadinamus mo

nes laiko imintingais ir galiniais duoti labai svarbi patari
m jaunesniems nusikaltliams. Paprastai netgi nusikaltli
susirinkimai rengiami j namuose.
Senelis Kuzia pasitrauk i nusikaltli veiklos - arba, kaip
sakoma pas mus, urio mazg" - devinto deimtmeio pra
dioje, kai gimiau a. Jo ijimas pensij sukl nema tam
p nusikaltli visuomenje. Didel dalis prisibijojo, kad be jo
nebus laikomasi daugelio seniai sudaryt paliaub ir prasids
karas.
Senelis Kuzia sak, kad nesvarbu, jis bus ar ne, daug kas
vis tiek pasikeis, nes ir laikai, ir mons kitokie. Kalbdamas
su manimi jis taip aikindavo: Jauni mons nori lengv pi
nig. Jie nori imti ir nieko u tai neduoti, nori skraidyti, dar
neimok vaikioti. Baigsis tuo, kad ims udyti vieni kitus.
Paskui prads sudarinti sjungas su mentais. Kai itaip atsi
tiks, tavo paties, mano mielasis, labui tikiuosi, kad bsi toli
nuo ia, nes i vieta virs gerj ir garbingj kapinynu!'
inoma, visk, k sakydavo senelis Kuzia, laikiau paia
aukiausia mogikojo proto ir nusikaltlikos patirties i
raika.
Mudu kalbdavoms apie ateit, apie tai, koks bus ms
gyvenimas, kaip bus tvarkomi reikalai. Jis buvo nusiteiks la
bai pesimistikai, bet niekada nesibaimino, kad galiu j nuvilti.
Laik mane kitokiu negu kiti ms bendruomens jaunuoliai.

87
 N I C O L A I LI LI N

Po 1992 met, kai karins Moldavijos pajgos band uim

ti Padniestrs teritorij, visi paliko ms miest. Likome vieni
patys, kaip, ties sakant, visuomet ir buvome. Visi nusikalt
liai apsiginklavo ir pasiprieino Moldavijos kariuomenei. Po
tris mnesius trukusi mi juos ivijo.
Kai jau nebebuvo tiesioginio susirmimo pavojaus, Mo
tinl Rusija atsiunt mums vadinamj pagalb": keturio
liktj divizij, vadovaujam charizmatikojo generolo Lebe
do. Atvyk j ms miest, kuris prie kelias dienas jau buvo
ilaisvintas, jie ved karin valdym: paskelb komendanto
valand, darydavo kratas namuose, aretuodavo ir alindavo
nepalankius mones. Tuo laikotarpiu up labai danai ipluk
dydavo suaudyt moni kn, u nugaros viela suritomis
rankomis ir nust kankinim ymmis. A pats itraukiau
keturis suaudyt moni lavonus, todl, kiek mano jaunas
amius leidia, galiu patvirtinti, kad Padniestrje rus karei
viai danai audydavo mones.
Rusai norjo inaudoti tinkam moment ir pas mus, nusi
kaltli emje, tvirtinti savo valdios atstovus, kurie valdyt
tai, kas iki iol buvo tik ms pai rankose. Tuo laikotarpiu
daugelis sibiriei nusikaltli rimtai rizikavo gyvybe. Pavyz
diui, mano tv buvo pasiksinta tris kartus. Jis isigelbjo
tik per stebukl, todl nelauks, kol bus pasiksinta dar kart,
ivaiavo i Padniestrs ir sikr Graikijoje, kur turjo drau
g, su kuriais seniau bendradarbiaudavo.

88
 SI BI RI ET IK AS A U K L JI M A S

Miesto nusikaltliai band suvienyti jgas ir kovoti su rus

karikiais, taiau daugelis nusikaltli bendruomens nari
bijojo ir i esms buvo pasireng bendradarbiauti su naujuoju
reimu. Sibirieiai nepalaik joki ryi su likusia visuomens
dalimi ir apie 1998 metus visikai izoliavosi. Jie su niekuo ne
kolaboravo ir nestojo niekieno pusn. Kitos bendruomens
nusileido reimui, kuris pasil savo mog: jis tapo alies
prezidentu ir politiniu visos veiklos stogu. Netrukus naujos
valdios pajgos paalino t susitarim sudariusius mones ir
valdym perm savo rankas.
Senelis Kuzia mokydavo mane visko, k inojo:
Ms statymai sako, kad negalima kalbtis su mentais.
inai, kodl? Tikrai ne dl to, kad taip smagiau. Nes men-
tai yra valdios unys, jie yra rankiai, kuriuos valdia naudoja
prie mus. Vaikeli mano, mane suaud, kai man buvo dvide
imt treji. Paskui vis laik gyvenau kukliai, nieko neturda
mas : nei eimos, nei vaik, nei nam. Vis gyvenim praleidau
kentdamas ir dalydamasis kania su kitais kaljimuose. Esu
takingas, nes daugelis moni mane pasta ir ino, kad kai
ant stalo suneriu rankas, kalbu ne tai, kas bt naudinga man
paiam, o tai, kas visiems bt geriau. Todl, vaikeli mario,
ms pasaulyje visi manimi pasitiki. Dabar pasakyk man, ko
dl turtume pasitikti tais, kurie vis gyvenim ud ms
brolius, kio mus kaljimus, kankino ir elgsi su mumis taip,
tarsi btume ne moni paderms ? Sakyk man, kaipgi galima

89
 N I C O L A I LILIN

pasitikti tuo, kuris gyvena ms mirtimi ?Mentai yra kitokie

negu visa kita monija, nes trokta tarnauti, bti eimininko
valioje. Jie nieko nesupranta apie laisv ir bijo laisv moni.
Ms skausmas yra j duona, vaikeli mano. Kaipgi galima tar
tis su tais monmis?
Tai, k man papasakojo senelis Kuzia, padjo suprasti re
alyb, netapti klaidingo poirio arba niekada neisipildiu
sios svajons vergu. Tikrai inojau, kad igyvenu ms visuo
mens mirt, todl, sukdamasis tame milinikame siel ir
mogik istorij verpete, nuo kurio kasdien vis labiau tolau,
stengiausi ilikti.

Kaskart, kai eidavau pas senel Kuzi, mama man duodavo

krep su k tik paruotu maistu. Mano mama buvo puiki vir
ja. Ms rajone skland legendos apie jos verdamus barius,
ryiais, darovmis ir obuoliais daryt am, patet i ikr
ir sviesto, elget uvien, o ypa apie jos kepamus saldumy
nus. Senelis Kuzia vadindavo j mamyte". Taip nusikaltliai
ireikdavo didiausi savo pagarb ir susiavjim moterimis.
Kiekvien kart, kai atnedavau k nors, k bdavo pagami
nusi mama, jis sakydavo:
- Lija, Lija, mieloji mano mamyte! Mums nelieka nieko
kita, kaip be perstojo buiuoti tau rankas!
Prieais senelio Kuzios namus stovjo senas medinis suolas.
Senelis danai ant jo sddavo ir velgdavo up. A atsiss

90
 S I Bl R l E T I K A S A U K L J I M A S

davau greta. Taip ir prasddavome vis dien, kartais iki pat

vakaro. Jis pasakodavo man apie savo gyvenim arba Sibiro
urk istorijas, kurias labai mgau. Dainuodavome dainas. Jis
buvo puikus dainininkas ir daug nusikaltli dain mokjo
atmintinai. Mano atmintis gera, pakakdavo igirsti dain por
kart, ir ikart j prisimindavau. Seneliui Kuziai tai labai pati
ko. Prie udainuodamas visuomet paklausdavo:
- Pameni it?
- inoma, atsimenu! Ji mano mgstamiausia!
- aunuolis, basakoji! Tuomet dainuok kartu su mani
mi! - tardavo ir traukdavome drauge, danai net pavluoda
vome vakariens.
I vis labiausiai man patiko, kai senelis Kuzia pasakodavo
apie Sibir: urk istorijas, kaip jie prieinosi caro ir komunis
tiniam reimui. Bdavo nuostabu, nes tose istorijose jauiau
mano eim jungiani gij. Ji jung mones i praeities su
tais, kurie gyveno dabar. Dl tos gijos viskas atrod tikina
miau, realiau.
Pasakodamas senelis Kuzia beveik visuomet akcentuoda
vo, kaip jo pasakojim personaai yra susij su monmis,
kuriuos kasdien sutikdavome gatvse. Darydavo tai tam, kad
suprasiau, jog nors laikai ir pasikeit, vertybs iliko tos pa
ios.
Senelis Kuzia buvo vienas pirmj sibiriei, atvykusi
Padniestr. Apie savo atvaiavim pasakodavo su skausmu.

91
 N I C O L A I L I LI N

Bdavo matyti, kad jame slypi daug tamsi jausm, susijusi

su tuo metu.

Kareiviai siver kaim nakt. J buvo daug, visi apsi

ginklav autuvais su durtuvais, tarsi bt susiruo kar...
Buvau dar maas, gal deimties met. Mano tvai buvo seniai
mir, gyvenau su gerais monmis, kurie augino mane kaip
savo pai sn. Visi vyrai buvo ij taig, kaime buvo lik
tik seniai ir moterys su vaikais. Atsimenu, kad kareiviai jo
namus nepasibeld ir nenusiav aulini bat. Vienas vyras
vilkjo juodos odos striuke ir tokios pat odos kelnmis. Pri
simenu tos odos kvap, jis buvo nepakeliamai leiktus. Vyras
mus nuvelg ir paklaus Pelagjos, nam eimininks:
- Ar inai k nors apie savo vyr? inai, kur jis yra?
- Ijo taig medioti, neinau, kada gr...
- Taip ir galvojau. Gerai, iltai apsirenkite, pasiimkite tik
btiniausius daiktus, ieikite i nam ir stokite eil drauge su
kitais.
Tas vyras buvo komendantas. Atrod, kad ino, kaip savo
rankose laikyti vadias.
- Kas atsitiko, kodl turime apsirengti ir ieiti i nam? Juk
naktis, vaikai miega... - Pelagja buvo susijaudinusi ir jai kal
bant virpjo lpos.
Vyras akimirk sustojo, atidiai nuvelg kambar ir pri
jo prie raudonosios kertels, kur buvo ikonos. Pam vien

92
 SI BI RI ET IK AS A U K L J I M A S

ir svied j j sien. Ikona perskilo pusiau. iupo kitas ikonas,

sumet jas j krosn ir pasak:
- Po deimties minui sudeginsime vis kaim. Jeigu no
rite pasilikti ir gyvi sudegti, praom...
Pelagja turjo penkis vaikus. Maiausiam buvo ketveri,
vyriausiam trylika met. Dar ji augino mane ir keturiolikos
met mergait Varj, kuri taip pat buvo likusi nalaite. Pela
gja buvo gera ir labai drsi moteris. Ramiai mums, vaikams,
paaikino, kad nereikia bijoti, kad viskas Viepaties valioje.
iltai mus apreng, pasim slptuvje laikyt auks ir pasl
p j ms drabuiuose. I krosnies pasm iupsnel pelen
ir jais itep Varjai veid. Specialiai taip padar, kad atrodyt
bjauresn, nes bijojo, jog kareiviai gali j iprievartauti.
- Jeigu js ko nors klaust, nekalbkite ir neirkite
jiems akis. Leiskite kalbti man. Viskas bus gerai.
Pasimme didel mai duonos bei diovintos msos ir
ijome.
Lauke buvo daug moni. Kareiviai varino namus, lau
duris, dau langus. Grob vairius daiktus, ypa auksinius
ikon rmus. Vidury gatvs ukr lau, j met ikonas ir
kryius.
Visi stovjo prieais savo namus ir nieko negaldami pada
ryti irjo t siaub.
Vienas karininkas su kareiviu tikrino eilje stovinius mo
nes. Pamats senol, karininkas sakydavo kareiviui:

93
 N I C O L A I LI L I N

- it lauk!
Karininkas tuoj pat smogdavo mogui durtuvu. alino vi
sus, kurie bt galj sultinti ygiavimo temp.
Grupel kareivi nusitemp vien jaun moter, trij vai
k motin, j nam ir ten j iprievartavo. Staiga ji ipuol
lauk nuoga, klykdama i nevilties, o pro namo lang kareivis
ov jai nugar. Ji krito snieg negyva. Vienas jos vaikas, vy
riausias, rkdamas pribgo prie motinos. Kitas greta stovintis
kareivis autuvo buoe smog jam j galv. Vaikas parkrito ant
ems be smons.
Tuomet vienas karininkas piktai suriko:
- Kas ov? Kas?
v paleids kareivis ijo i namo nunarins galv:
- oviau a, drauge!
- Gal tau galvoj negerai? Buvo sakyta audyti tik kritiniu
atveju! Geriau naudok durkl: nenoriu girdti vi gars!
Jeigu anie mike mus igirs, traukinio nepasieksime!
Karininkas buvo susirpins. Ikart sak vienam puskari
ninkiui:
- Judintis. Padegti namus ir surikiuoti mones eil, pra
dti ygiuoti!
Kareiviai visus nustm gatvs vidur. Sustojome kolon,
tuomet mums sak eiti. Ijome. Buvome kupini neapykantos
ir baims. Kartkartmis atsigrdavome ir matydavome, kaip
tamsoje tarsi medins duts liepsnoja ms namai.

94
 SI BI RI ET IK AS A U K L J I M A S

jome vis nakt, kol pasiekme vidury miko esant gele

inkel. Ten ms lauk traukinys. Vagonai buvo mediniai,
be lang. Mums sak lipti, o kai sulipome, pastebjome, jog
traukinys jau pilnas moni i kit kaim. Jie papasakojo savo
istorij, kuri kaip du vandens laai buvo panai msik. Ka
kas pasak girdjs, kad traukinys vaiuos tolim region,
esant Rusijos pietuose. Vis savait vaiuosis per Sibir ir i
vairi padegt kaim rinksis mones.
Mums idalijo malk, kurias turjome deginti mayt
se vagonuose esaniose krosnelse, iek tiek led sualusios
duonos ir vandens. Traukinys pajudjo, ir po beveik mnes
trukusios siaubingos kelions pasiekme tiksl. Atvykome
ia, Padniestrs region, kur kai kas dar vadino Besarabija.
Traukiniui sustojus pamatme, jog kareivi nebra. Buvo
tik mainistai ir keli geleinkelininkai.
ia nieko nepainojome, turjome tik truput aukso, dau
geliui pavyko pasiimti ir ginkl.
Apsigyvenome prie ups. Buvome uaug ant Sibiro upi
krant, todl mokjome uvauti ir gerai plaukioti laivais. Taip
ir atsirado ms emupio rajonas!1

iandieninje Rusijoje apie sibiriei itrmim Padnies-

tr beveik nieko neinoma. Kai kas pamena kolektyvizacijos
laikus, kai per al vaiuodavo traukiniai, prigrsti varg
moni, tik dl valdiai inom prieasi perkeldavo juos i
vienos vietos kit.

95
 N I C O L A I LILIN

Senelis Kuzia sakydavo, kad komunistai sugalvojo atskirti

urkas nuo eim itaip nordami inaikinti ms bendruo
men. Taiau, likimo ironija, iuo savo poelgiu galbt kaip tik
j igelbjo.
Daug jaunuoli i Padniestrs patrauk Sibir ir savaip da
lyvavo kovoje su komunistais: jie pldavo traukinius, laivus,
karinius sandlius ir keldavo daug rpesi komunistams. Pe
riodikai grdavo Padniestr isilaiyti aizd arba iek tiek
pabti su eima ir draugais. Nepaisant to, kas vyko, i em
tapo antrja ms tvyne, kurioje sibirieiai nusikaltliai lei
do savo gyvenimo aknis.

Senelis Kuzia mok mane ne dstydamas pamokas, o kal

bdamas, pasakodamas istorijas ir klausydamasis mano ar
gument. Mane imok daug dalyk, kurie padjo igyventi.
Jis mat ir suprato pasaul labai paprastai. Nekalbdavo apie
gyvenim taip, tarytum stebt j i aukto. Kalbdavo lyg
stovintis kojomis sirms em ir besistengiantis ilikti kaip
galdamas ilgiau mogus.
- Daugelis moni beviltikai ieko to, ko negali nei ilai
kyti, nei suprasti. Todl tie mons yra kupini neapykantos ir
vis gyvenim gyvena blogai.
Man patiko, kaip senelis Kuzia mst, nes j buvo labai len
gva suprasti. Neturdavau apsimesti kuo nors kitu, utekdavo
tik klausytis ir bti paiu savimi, kad suprasiau, jog viskas, k

96
 SI BI RI ET IK AS A U K L JI M A S

itaria jo lpos, yra tiesa. Senelis Kuzia buvo apdovanotas i

gilumos sklindania imintimi. Ji net atrod nemogika, tarsi
sklist i kako didesnio ir stipresnio u mog.
- Tik pairk, kaip mes gyvename, vaikeli... mons
gimsta laimingi, taiau paskui patys save tikina, kad laim
yra kakas, k jie turi gyvenime rasti... Ir kas esame? Instinkt
neturinti gyvuli banda, kuri vaikosi neteising mini, ie
kodama to, k jau turi...
Kart vejodami kalbjoms kaip tik apie laim. Staiga jis
mans paklaus:
- Pavelk gyvnus. Kaip manai, ar jie k nors imano apie
laim?
- Na, manau, kad ir gyvnai kartais jauiasi lidni arba
laimingi, tik jie nemoka ireikti savo jausm... - atsakiau.
Jis irjo mane ir tyljo, paskui tar:
- O ar inai, kodl Dievas mogui suteik ilgesn gyveni
m negu gyvuliui ?
- Ne, niekada apie tai nepagalvojau...
- Nes gyvnai gyvena klausydami savo instinkt ir neklys
ta. mogus gyvenime remiasi protu, todl jam dalis gyvenimo
reikalinga klaidoms daryti, kita dalis tam, kad jas suprast, o
treia - kad pasistengt gyventi neklysdamas.
A visuomet eidavau aplankyti senelio Kuzios, ypa kai
bdavau susirpins arba dl ko nors nerimaudavau, nes jis
mane suprasdavo i puss odio ir mokdavo isklaidyti visas
nirias mintis.

97
 N I C O L A I LILIN

An ryt, kai policininkai mane sumu, taip slg ird,

kad beveik skaudjo kvpuoti. Vos pagalvojus apie tai, kas nu
tiko, man norjosi verkti. Garbs odis. I nevilties ir dl pa
tirto eidimo, kur jauiau. Pasiplaukiojimas valtimi su Melu
man padjo, taiau dabar labai reikjo senelio Kuzios ir ilt
jo odi. Pdinau jo namus tarsi per miegus, nematydamas,
kur einu: mane ved kakoks vidinis instinktas.
Senelis Kuzia visuomet keldavosi labai anksti. Tad prijs
jo sesers namo, kuriame gyveno, vartelius, jau radau j ant sto
go beleidiant pasiskraidyti pirmuosius balandius. Senelis
mane pamat ir pamojo, kad ir a ulipiau. Pasimiau senas
suklypusias kopias, kurioms trko dviej skersini, atr
miau jas stog ir pradjau kopti vir. Senelis Kuzia irjo,
kaip danguje tolsta viena balandio patel, pakilusi jau gan
auktai. Paskui pavelg emyn mane ir tar:
- Gal it nori paleisti tu? - parod man gra baland,
kur laik deinje rankoje.
- Gerai, pabandysiu... - atsakiau. Puikiai inojau, kaip
leidiami balandiai. eimoje turjome j daug. Mano sene
lis Borisas garsjo savo balandiais. Iekodamas nauj veisli
apvaiuodavo pus Rusijos, paskui jas krymindavo ir atrink
davo stipriausius.
Senelis Kuzia turjo nedaug balandi. Kokias penkias de
imtis, ne daugiau. Utat visi buvo iskirtiniai egzemplioriai,

98
 SI BI RI ET IKAS A U K L j I M A S

nes daugyb i vairi alies viet jo aplankyti atvaiuojani

moni dovan atvedavo geriausius savo turimus balan
dius.
Balandis, kur senelis Kuzia laik rankoje, buvo azijietikos
veisls, atvetas i Tadikistano. Tai buvo labai stiprus ir graus
balandis, vienas pai brangiausi rinkoje. Pamiau j rankas
ir jau buvau beleidis, taiau senelis Kuzia mane sulaik:
- Palauk, tegul ji pakyla dar iek tiek aukiau...
Laukti reik rizikuoti j prarasti: jeigu pakyla pernelyg
auktai, daugelis balandio pateli krinta emyn negyvos. Jos
pratusios bti poroje su patinu: jeigu alia nra patino, pa
dedanio nusileisti emyn, jos vienos nemoka sugrti em,
reikia, kad kas nors joms parodyt keli. Todl reikia paleisti
baland tinkamu momentu: patinas kyla, o patel, girddama
jo sparn plazdjim ir matydama j besivartant ore, pradeda
leistis link jo. Dabar ms patel jau buvo labai toli.
- Nagi, Kolima, dabar! - itar senelis Kuzia, ir a i karto
atlikau gerai imokt veiksm - stipriai stumteljau baland
auktyn.
- Puiku, aunuolis, vaikeli, telaimina tave Jzus Kristus! -
senelis Kuzia buvo patenkintas. irjo, kaip balandiai ore
artja vienas prie kito. Abu pasidiaugme ta nuostabia suei
timi: balandis daugiau kaip dvideimt kart apsivert ore, o
patel suko vis glaudesnius ratus aplink j, beveik liesdama
sparnais. Buvo labai grai pora.

99
 N I C O L A I LILIN

Galiausiai juodu susijung ore ir vienas greta kito, sukdami

plaius ratus, pradjo leistis. Senelis Kuzia pavelg man vei
d ir parods mlyn pasak:
- Nagi, isivirkime efyro...
Nulipome nuo stogo ir nujome j virtuv. Senelis Kuzia
ukait vanden efyrui.

efyras yra labai stipri arbata. Jis verdamas ir geriamas lai

kantis senovinio ritualo. Turi stipr stimuliuojant poveik:
igerti puodel efyro yra tas pats kaip vienu mauku itutinti
pus litro kavos. Jis verdamas nedideliame puode, ejyrbake,
kuris nenaudojamas niekam kitam ir niekada neplaunamas
su plovikliu, tik iskalaujamas altu vandeniu. Nevarus, nuo
arbatos apna pajuods efyrbakas yra labiau vertinamas, nes
efyras ieina skanesnis. Kai vanduo uverda, ugnis ugesina
ma ir j suberiama juodoji nesmulkint lap arbata. Arbata
btinai turi bti i Irkutsko, esanio Sibire. Ten auginama ypa
tinga arbata, stipriausia ir skaniausia i vis. J mgsta visos a
lies nusikaltliai. Ji gerokai skiriasi nuo garsiosios Krasnodaro
arbatos, kuri labai mgsta nam eimininks. Tai pusryiams
tinkama silpna arbata, geriama Maskvoje ir Piet Rusijoje. No
rint paruoti gero efyro, reikia net iki puss kilogramo arba
tos lap. Lapai paliekami kartame vandenyje, kad pritraukt,
ir laikomi ne ilgiau kaip deimt minui, kitaip efyras tampa
rgtus ir neskanus. Puodas udengiamas dangiu, kad nega

100
 SI BIRI E T I KAS A U K L J I M A S

ruot. Patartina visk apsukti rankluosiu, itaip palaikoma

temperatra. Kai arbatos lapai nusda ir nebeplaukioja pavir
iuje, efyras paruotas. Ne be reikalo norint pasakyti, kad jau
galima gerti, sakoma, jog efyras nusdo". Viskas perpilama
per sietel: arbatos lapai neimetami. Jie sudedami lkt ir
paliekami iditi. Paskui i j bus galima virti paprast arba
t, geriam su citrina ir cukrumi kartu su saldumynais.
efyras geriamas i didelio metalinio arba sidabrinio puo
delio, kuriame telpa daugiau kaip litras arbatos. Geriama ke
liese. Puodelis vadinamas bodjaga. Senja sibiriei nusikalt
li kalba tai reikia gertuv". Jis leidiamas i rank rankas.
Puodel reikia perduoti greta sdiniam draugui laikrodio
rodykls ir jokiu bdu ne prieinga kryptimi. Kaskart reikia
gurktelti nei daugiau, nei maiau, o lygiai tris kartus. Gri
mo ritualo metu negalima kalbti, rkyti, valgyti ar daryti ko
nors kito. Negalima psti puodel: tai laikoma prakeikim
reikianiu enklu. Pirmasis gerti pradeda efyr ivirs mo
gus, paskui puodelis perduodamas kitiems. Tas, kuris j baigia,
turi atsistoti, iplauti puodel ir padti j viet. Tuomet jau
galima kalbti, surkyti cigaret ar suvalgyti ko nors saldaus.
ios taisykls nra visikai vienodos visose bendruomense.
Pavyzdiui, centrinje Rusijoje gurkteljama ne tris, o tik du
gurknius, o ptimas puodel laikomas maloniu poelgiu kit
atvilgiu, jiems vsini kart grim. Vienaip ar kitaip, vaiini
mas efyru yra laikomas pagarbos ir draugysts enklu.

101
 N I C O L A I LILI N

Skaniausias efyras bna tuomet, kai jis verdamas ant atvi

ros malkomis krenamos liepsnos. Dl ios prieasties dauge
lio nusikaltli nam idinyje rengta speciali konstrukcija,
skirta efyrui virti. Dar galima naudoti krosnis, bet niekada
efyro negalima virti ant dujins virykls.
Sibire priimta efyr gerti ikart paruous: atals jis ne-
beildomas, ipilamas laukan. Kitose vietose, ypa kaljime,
efyr galima paildyti, bet ne daugiau kaip vien kart. Pa
ildytas efyras nebevadinamas efyru, tuomet jis vadinamas
efyriuku: tampa maybinis visomis prasmmis.

Cefyr grme tyldami, kaip reikalauja tradicija. Tik tuo

met, kai baigme, senelis Kuzia prabilo:
- Na, tai kaip laikaisi, basakoji ?
- Gerai, seneli Kuzia, tik prie kelias dienas Tiraspolyje
prisivirme kos ir mentai iek tiek mums pakrov... - no
rjau bti nuoirdus, taiau taip pat nenorjau persistengti.
Prie tok mog kaip senelis Kuzia nereikia girtis ar verkti
dl to, kas vyksta tavo gyvenime, nes, be jokios abejons, jam
yra buv dar blogiau.
- Visk inau, Kolima... Bet tu gyvas, juk tavs nenuud.
Tai kodl gi esi taip prastai nusiteiks?
- I mans atm pik. T, kur dd Eys padovanojo... -
itars iuos odius pasijutau taip, tarsi dalyvauiau savo pa
ties laidotuvse. Kalbant apie tai, kas nutiko, viskas m atro
dyti dar baisiau, ir pasakojant man suspaud ird.

102
 SI B I R I E T I K A S A U K L J I M A S

Kai pabandau sivaizduoti, kaip atrodiau tuo momentu,

mane ima juokas. Senelis Kuzia kaip tik to ir msi.
- Na, pats pagalvok, argi verta itaip kankintis dl to, kad
mentai pam tavo pik! Juk inai, kad viskas, kas vyksta, yra
Viepaties valioje, tai yra didio Jo plano dalis. Pamstyk:
ms pikai yra galingi, nes juose slypi jga, kuri jiems sutei
kia Ms Viepats. Kai kas nors paima ms pik ir j naudoja
negarbingai, jis sugadina tam mogui gyvenim, nes Viepa
ties galia sunaikina prie. Taigi, ko ia lidti? Nutiko geras
dalykas, tavo pikas ne daug nelaimi kuriam nors mentui,
kol tasai numirs. Paskui j paims kitas, dar kitas, ir taip tavo
pikas visus juos igalabys...
Iklausius senelio Kuzios aikinim man iek tiek palen
gvjo: gerai, mano pikas pritrauks nelaimi policininkams,
bet man jo vis tiek trko.
Nenorjau nuvilti senelio ir verklenti jam matant, todl -
nutaisiau kiek galdamas linksmesn bals:
- Tuomet diaugiuosi...
Senelis Kuzia nusiypsojo.
- aunuolis, taip ir reikia. Visuomet ipsk krtin ir auk
tai ikelk uodeg...

Po savaits vl nujau pas senel Kuzi neinas stiklainiu

ikr ir sviesto patetu. Jis pasikviet mane svetain ir pastat
prieais raudonj ikon kertel. Ten, ant lentynls, guljo

103
 N I C O L A I LILIN

labai graus pikas itrauktais amenimis, labai plona gelete ir

kauline rankena. irjau j kaip uhipnotizuotas.
- Papraiau, kad atvet tiesiai i Sibiro. Ms broliai at
gabeno j jaunajam mano biiuliui... - pam pik ir padav
man rankas. - Imk, Kolima, ir prisimink, kad svarbs yra tik
/
tie dalykai, kurie slypi tavyje.
A ir vl buvau laimingas piko eimininkas ir jauiausi taip,
tarytum dovan biau gavs antr gyvenim.
Vakare ant popieriaus lapo didelmis raidmis uraiau
senelio Kuzios itartus odius. Pasikabinau popieriaus lap
savo kambaryje, greta ikon. J pamats dd klausiamai pa
velg mane. Sksteljau rankomis, nordamas pasakyti:
Taip yra.Jis man nusiypsojo ir tar:
- Dabar eimoje tursime ir filosof!
 Kai prabyla oda

Bdamas maas mgau pieti. Piedavau visada. Neioda-

vausi ssiuvin ir piedavau visk, k regdavau. Man patikda
vo stebti, kaip daikt formos atgula popieriuje. Ak avjo
pats pieimo procesas, o ranka mikliai darbavausi pietuku.
Jausdavausi taip, tarsi biau burbule, usidars savo paties
pasaulyje, ir tik Dievas ino, kas tuo metu darydavosi mano
galvoje.
Visi mes, vaikai, nordavome bti panas suaugusiuo
sius, todl mgdiodavome visk: j kalbjimo manier, j
aprang, taip pat ir tatuiruotes. Suaug nusikaltliai, tarp ku
ri augome - ms tvai, seneliai, dds ir kaimynai, - turjo
daugyb tatuiruoi.
Rusijos nusikaltli visuomense tatuiruoi kultra yra
labai stipri, o kiekviena tatuiruot turi savo reikm. Tatui
ruots - tai savotika asmens tapatybs kortel, kuria prane
ama apie savo padt nusikaltli visuomenje. Tatuiruo

105
 N I C O L A I LILIN

tse atsispindi, kokiu nusikaltliku amatu" vertiesi, vairi

informacija i asmeninio gyvenimo ir kaljime patirtos kan
ios.
Kiekvienos bendruomens tatuiravimo tradicijos yra skir-
tingos.Naudojami skirtingi simboliai ir schemos, pagal ku
rias enklai ipieiami ant kno, o vliau skaitomi ir supran
tami. Sibiriei tatuiravimo kultra yra pati seniausia, nes
kaip tik sibiriei protviai i kartos kart perdav tradicij
simbolius tatuiruoti ifruotai, uslepiant j reikm. Paskui
tai nukopijavo kitos bendruomens. Tradicija pasklido po vi
sos alies kaljimus, pakito pagrindins tatuiruoi reikms,
j darymo ir skaitymo, supratimo technika. Galingiausios
Rusijos nusikaltli kastos, vadinamos Juodja skla, tatui
ruots yra visikai nukopijuotos nuo urk tautos tradicini
tatuiruoi, taiau jos turi kitokias reikmes. Pieiniai gali
bti identiki, taiau tik mogus, mokantis juos perskaityti
ant kno, gali tiksliai papasakoti, k slepia tatuiruots ir ko
dl jos skiriasi.
Sibirieiai, kitaip negu kitos bendruomens, tatuiruotes
daro tik rankomis, naudodami vairi ri lazdeles. Maini
niu ar kitokiu bdu padarytos tatuiruots laikomos nedera
momis.
Tradicinis Sibiro urk tautos kno tatuiravimo procesas
yra ilgas kaip pats nusikaltlio gyvenimas. Pirmieji enklai
pradedami tatuiruoti, kai vaikui sukanka dvylika met, ir

106
 SI BI RI ET IK AS A U K L J I M A S

tik paskui, kai augdamas mogus patiria vairi igyvenim,

pereina i vieno gyvenimo etapo kit, iuos dalykus galima
papasakoti ifruotomis ir uslpt reikm turiniomis tatui
ruotmis, dliojant piein, kuris, metams bgant, tampa vis
sudtingesnis. tai kodl sibiriei nusikaltli bendruome
nje, prieingai negu kitose bendruomense, nra jaun mo
ni, turini dideles ir pabaigtas tatuiruotes. Sibire nugara
ir krtin tatuiruojamos paskiausiai, kai nusikaltliui bna
keturiasdeimt penkiasdeimt met, o pagrindin schema yra
panai spiral, kuri prasideda nuo galni, kitaip tariant, nuo
rank ir koj, ir vyniojasi kno vidurio link.
Norint perskaityti tokiomis sudtingomis tatuiruotmis
imargintus knus, btina turti daug patirties ir puikiai ino
ti tatuiravimo tradicijas. Kaip tik todl tatuiruotojas sibirie
i nusikaltli bendruomenje uima svarbi viet: jis tarsi
kunigas, kur nusikaltliai galioja veikti savo vardu.
Man patiko i tradicija, taiau nedaug apie j inojau, tik
tiek, kiek buvo papasakojs senelis, ttis ir dd. Norjau su
inoti daugiau, norjau imokti perskaityti visk, kas urayta
I
ant kn.
Daug laiko praleisdavau kopijuodamas matytas tatuiruo
tes. Kuo daugiau j nusikopijavau, tuo labiau puoliau nevilt,
nes neradau n vienos pasikartojanios tatuiruots. Kartoda
vosi pagrindins temos, taiau detals bdavo skirtingos. Po
kurio laiko supratau, kad paslaptis gldi kaip tik detalse.

107
 N I C O L A I LILIN

Tuomet pradjau jas analizuoti, taiau tai buvo tas pats kaip
savarankikai be mokytojo bandyti imokti usienio kalb.
Pastebjau, kad kai kuriose kno vietose vaizduojami tam ti
kri pieiniai, kurie nebdavo vaizduojami ant kit kno dali.
Pabandiau atrasti ryj tarp pieini, mgindamas nuspti j
reikmes, taiau nesugebjau apiuopti nieko konkretaus, vis
kas slydo i rank tarsi pro pirtus byrantis smlis.
Bdamas madaug deimties pradjau daryti netikras ta
tuiruotes savo draugams. ratinuku piedavau savo sugalvotus
pieinius, kuriems kvpimo iekodavau ant suaugusi nusi
kaltli kn matytose tatuiruotse.
Vliau vienas kitas kaimynas pradjo prayti mans nu
pieti kok nors konkret piein, kurio paskui eidavo isita
tuiruoti. Daugelis man u tai sumokdavo. Nedaug - deimt
rubli, - taiau vien pats faktas, kad umokdavo, man atrod
labai svarbus.
tai taip, pats to nenordamas, tapau iek tiek inomas ra
jone, o senasis tatuiravimo meistras, kuris darydavo tatuiruo
tes pagal mano pietus pieinius, senelis Lioa, por kart per
mones perdav man linkjimus ir pagyr. Buvau patenkintas,
jauiausi esantis svarbus.
Kai man sukako dvylika, tvas su manimi rimtai pasikalb
jo: pasak, jog jau esu pakankamai didelis ir turiu pagalvoti,
k norsiu daryti uaugs, kad galiau atsiskirti nuo tv ir
tapiau savarankikas. Daugelis mano draug, priirimi su

108
 SI Bl Rl ET IKAS A U K L JI M A S

augusij, jau buvo dalyvav kokiame nors reikale. A taip pat

su dde Sergejumi ne syk apsisukau: keliskart kirtau sien ku
prinje nedamas aukso.
Atsakiau tiui, kad noriu imokti tatuiravimo amato.
Po keli dien ttis nusiunt mane pas senel Lio paklaus
ti, ar jis paimsis mane mokinius. Senelis Lioa maloniai pri
m, pavaiino arbata, pavart ssiuvin su mano pieiniais ir
apirjo tatuiruotes, kurias pats buvau nusipies.
- aunuolis, turi alt rank", - pasak. - Kodl nori tapti
tatuiruotoju?
- Mgstu pieti ir noriu susipainti su ms tradicija, no
riu suprasti, kaip skaitomos tatuiruots...
Jis nusijuok, paskui atsistojo ir ijo i kambario. Gro
rankoje laikydamas tatuiravimo lazdel.
- Gerai j siirk. Su ja a tatuiruoju garbingus mones.
Tai ji man padjo gyti daugelio moni pagarb ir usidirbti
kukli duon. Tai dl jos pus savo gyvenimo praleidau kalji
me, kur mane kankino mentai. Gyvenime nesugebjau sigyti
nieko kito, tik j. Eik namo ir gerai pagalvok. Jeigu tikrai nori
itaip gyventi, sugrk pas mane. Imokysiu tave visko, k i
nau apie amat.
Galvojau vis nakt. Mans nediugino mintis, kad pus gy
venimo gali tekti praleisti kaljime, kur mane kankins mentai,
taiau kit alternatyv ateities perspektyvos buvo daugma
tokios paios, todl nusprendiau pabandyti.

109
 N I C O L A I LILIN

Kit dien vl stovjau prieais senojo tatuiruotojo namo

duris. Vis pirma senelis Lioa man paaikino, k reikia mo
kytis" bti tatuiravimo meistru. Turjau padti nam ruoo
je - valyti namus, nueiti j parduotuv, prineti malk, - kad
jam likt laisvo laiko, kur galt skirti man.
Taip ir buvo. ingsnis po ingsnio senelis Lioa mane visko
imok. Kaip paruoti tatuiravimo darbo viet, kaip nupieti
piein, kaip geriausiai j perkelti ant odos.
Uduodavo nam darb: pavyzdiui, turdavau sugalvo
ti bd, kaip paveikslliai galt vienas su kitu persipinti ir
kartu ilikt tokie, kaip reikalauja nusikaltli tradicija. Ai
kindavo man pieini reikmes, kno vietas, ant kuri jie pie
iami. Pasakodavo apie kiekvieno j kilm ir raid sibiriei
tradicijoje.
Po pusantr met leido man parykinti iblukusi tatui
ruot vienam klientui - k tik i kaljimo ijusiam nusikal
tliui. Reikjo tik atkartoti linijas. Tatuiruotje buvo pavaiz
duotas labai prastai nupietas vilkas. Pamenu, kad buvo labai
nevykusiai ilaikytos proporcijos. Pasiliau iek tiek patvarky
ti tatuiruot ir i menins" puss. Nupieiau nauj paveiks
ll, kuriuo nesunkiai biau umaskavs senj, ir parodiau
j savo mokytojui bei klientui. Jie sutiko. Tuomet padariau
tatuiruot. Ji pavyko puikiai: nusikaltlis liko patenkintas ir
nesiliov dkojs.
Nuo to karto mokytojas leisdavo man atnaujinti visas se
nas ir nublukusias tatuiruotes, o kai mano ranka gudo, gavs
 SI BI RI ET IK AS A U K L JI M A S

jo leidim, pradjau daryti ir naujas tatuiruotes ant jomis dar

neimargintos odos.
Kurdavau pieinius tatuiruotms, tapo vis lengviau naudoti
tradicinius sibiriei nusikaltli simbolius. Kai senelis Lioa
man patikdavo naujas uduotis, jau nebesakydavo, kaip turi
atrodyti pieiniai, tik paaikindavo galutin koduot prasm.
Trumpiau tariant, kurdamas pieinius naudodavau simbolius
taip, kaip raant istorijas naudojamos abcls raids.
Tekdavo susipainti su monmis, turiniais ypating ta
tuiruoi, u kuri slypdavo domi istorij. Daugelis j at
vaiuodavo aplankyti mano mokytojo. Jis rodydavo man j
tatuiruotes ir aikindavo reikmes. Tos tatuiruots turdavo
baigtin prasm. Jose slypdavo simbolis arba tiesiog kurio
nors seno ir galingo nusikaltli lyderio vardas. Nusikalt
liai jas vadina paraais". Paraai atstoja leidimus. Jie padeda
ivengti blogo sutikimo kokioje nors vietoje toli nuo savo
nam, kur mogumi nepasitikima, nes jis turi maai pain
i nusikaltli visuomenje. Paprastai tokios tatuiruots da
romos labai savotikai. Yra specifinis bdas, kaip jas padaryti
unikaliai, reikms nesusiejant tiesiogiai su mogaus, kurio
kn jos puoia, vardu ar pravarde. Reikia remtis kno savy
bmis bei ypatybmis ir susieti jas su kit tatuiruoi reik
mmis. Teko matyti ne vien mog su ant kno itatuiruotu
parau ir kaskart atrasdavau nauj bd, kaip, siekiant sukurti
unikali tatuiruot, tarpusavyje galima supinti pieinius.

111
 N I C O L A I LILIN

Kart man bnant namie, atjo vienas berniukas ir pasak,

kad senelis Lioa nori mane matyti, nes turi kak parodyti.
Nujau drauge su juo.
Pas mano mokytoj buvo svei, koks deimt moni. Kai
kurie buvo i ms rajono, kitus maiau pirm kart: jie buvo
i toli, i Sibiro, atkeliav nusikaltliai. Sdjo prie stalo ir ty
liai kalbjosi tarpusavyje. Mokytojas mane pristat:
- itas basakojis mokosi bti koliku*. Mokau jj gerai ir
tikiuosi, kad vien dien, su Viepaties pagalba, juo taps i ti-
krj.
I u stalo pakilo stambus vyras su barzda ir daugybe tatui
ruoi ant veido, kurias i karto perskaiiau: jis buvo nuteistas
mirties bausme, taiau paskutin akimirk jam buvo suteikta
malon.
- Vadinasi, esi Jurijaus snus?
- Taip, esu Nikolajus Kolima, Jurijaus Beaknio snus, -
tvirtai atsakiau.
Nusikaltlis nusiypsojo ir milinik savo rank udjo
man ant galvos.
- Vliau usuksiu aplankyti tavo tvo. Esame seni draugai.
Bdami jauni, priklausme tai paiai eimai viename nepilna
mei kaljime...

* Nusikaltli kalba reikia tas, kuris duria", kitaip tariant, tatuiruotojas.

I 12
 SI BI RI ET IKAS A U K L JI M A S

Mokytojas patapnojo man per nugar.

- Dabar tau parodysiu vien dalyk, kur tu, jeigu nori tap
ti geru tatuiruotoju, privalai mokti atpainti...
Perjome kambar ir ijome j vidin kiem. Nedideliame
sode augo keli vaismediai. jome i medio ir aprdijusi
metalo ploki pastatyt trobes, kuriame buvo laikomi ran
kiai. Mokytojas ieb palubje pakabint lemp, ir dabar i
sibavo mano veido auktyje.
Ant grind kakas guljo, udengtas didiuliu iurktaus
audeklo gabalu: kakas didelis. Mokytojas pakl utiesal: po
juo tsojo negyvas mogus. Jis buvo nuogas, nebuvo matyti nei
dri, nei kraujo ymi. Tik didel juoda mlyn ant kaklo.
Pasmaugtas", - pagalvojau.
Oda buvo labai balta, beveik kaip popierius. Turbt jau ke
lios valandos kaip mirs. Veidas atrod atsipalaidavs, burna
iek tiek pravira, lpos pamlusios.
- Pairk, Kolima, gerai siirk, - senelis Lioa pasilen
k ir, pasuks mane, parod ant deins lavono rankos esan
i tatuiruot.
- Nagi, k pasakysi ? K reikia i tatuiruot ?
Balse skambjo paslapties gaidel, tarsi tai reikt, jog at
jo laikas parodyti, k i jo imokau.
Nesmoningai pradjau balsu analizuoti tatuiruot ir da
ryti savo ivadas. Mokytojas labai kantriai klaussi vis dar lai
kydamas lavon pasuks mane.

I 13
 N I C O L A I LILIN

- Tai sibiriei lyderio pravarde Tungus paraas. Tatui

ruot padaryta specialiajame kaljime Nr. 36, Ilimo mieste,
Sibire, 1989 metais. Yra ir palaiminimas, skirtas mogui, kuris
skaito i tatuiruot. Tai akivaizdus enklas, kad j padars ta-
tuiruotojas yra Sibiro urka...
- Ir viskas ? Daugiau nieko nepastebjai ? - tariai paklaus
mans mokytojas.
- Na, pati tatuiruot lyg ir atlikta gerai, puikiai supranta
ma, pieinio idstymas klasikinis ir labai aikus... bet...
Taip, buvo vienas bet".
- Tai vienintel ant kno esanti tatuiruot, kalbjau to
liau, - o juk pieinys aikiai pasakoja apie kitas tatuiruotes,
kuri ia nra... Padaryta 1989 metais, taiau atrodo, kad ji
ugijusi vos prie kelis mnesius, dar tebra pernelyg juoda,
neprajo pakankamai laiko, kad pigmentas paviest... Be
to, vieta keista. Paprastai ant rank daromos sklos" arba
sparnai"*, o paraai pridedami prie kokios nors didels tatui
ruots, jie bna tarsi dvi tatuiruotes jungiantis tiltas. Gali bti
ant dilbio, vidinje pusje arba reiau pasitaiko iek tiek vir
pdos, ant kulknies...
- Ir kodl gi jos daromos tose vietose? - pertrauk mane
mokytojas.

* itaip vadinamose tatuiruotse ne vaizduojamos sklos ar sparnai, tai vairs

pieiniai, simbolizuojantys asmenin informacij apie nusikaltl, paadus,
meils ryius.

I 14
 S I BI R I E T I K A S A U K L J I M A S

- Nes reikia, kad tatuiruot bt vietoje, kuri nesunku

parodyti bet kokioje situacijoje. O itas j pasidar nepatogio
je vietoje...
Akimirk nutilau. Savo vargje galvelje miau dlioti
skaiius, mintis... Galiausiai iplts akis pavelgiau j moky-
toj.
- Negaliu patikti, tik nesakyk, seneli Lioa, kad... Ar tik
nebus tai... - vl nuiuvau, nes nepajgiau itarti to odio.
- Taip, vaikeli. itas yra mentas. Gerai siirk, nes negali
inoti, galbt gyvenime tau dar teks sutikti j, apsimetusi
vienu i ms. Tuomet netursi laiko galvoti, tursi bti imtu
procent sitikins ir atpainti j akimirksniu. itas kakaip
suinojo, kad vienas i msiki turi para, ir nusikopijavo
lygiai tok pat, neinodamas, kas i ties yra paraas, kaip jis
daromas, kaip skaitomas ir veriamas... Mir, nes buvo perne
lyg kvailas.
Mans negsdino nei policininko knas, nei istorija apie
nukopijuot nusikaltlio para. Vienintelis keistai, nenat
raliai ir nesuprantamai atrodantis dalykas tuo metu buvo tas
tuias, netatuiruotas knas. Man tai atrod nemanomas da
lykas, suvokiau tai beveik kaip lig. Nuo maens mane supo
tatuiruoti mons, ir tai atrod visikai normalu. Keistai jau
iausi matydamas kn be joki tatuiruoi: jauiau fizin
kani, kakok keist gailest.
Net mano paties knas mane gsdino, nes atrod pernelyg
tuias.

I 15
 N I C O L A I LILIN

Tatuiruoi skaitym lavinau stengdamasis suprasti tatui

ruotes, kurias matydavau aplink. itaip suinodavau daug da
lyk apie seniai pastamus mones.
- Sakyk, dde Ignotai, kart, kai buvai jaunas, buvai nu
teistas iki gyvos galvos, bet paskui tave paleido, ar ne?
- Nagi, duok jam ramyb, Kolima. Baik su tais savo;ekspe
rimentais, neudavink klausim ms sveiams... Jeigu nesi
iki galo sitikins tuo, k velgi moguje, imok velgti ge
riau! - nuvydavo mane tvas kaskart, kai apipildavau mones
klausimais.
Sibiriei bendruomenje klausinti apie ankstesnius teis
tumus, vadinamus pdsakais ant vandens", buvo laikoma
nemandagiu dalyku. Taiau mane taip uvald i manija, kad
nepajgdavau susilaikyti.

Taisykls numato, jog tatuiruots turi bti daromos tam

tikrais gyvenimo periodais. Negalima pasidaryti i karto vis,
kurios tau patinka. Egzistuoja tiksli schema.
Jeigu nusikaltlis pasidaro tatuiruot, kuri neatspindi re
alios informacijos apie j, arba pasidaro tatuiruot anksiau
laiko, jis grietai nubaudiamas, o tatuiruot nuo odos paa
linama.
Sibire sakoma, kad tatuiruotes reikia itverti". Igyvenus
k nors ypatinga, tai papasakojama tatuiruotmis lyg savoti

I 16
 SI Bl Rl ET IKAS A U K L J I M A S

kame dienoratyje. Kadangi nusikaltli gyvenimas nelen

gvas, sakoma, kad tatuiruots ne daromos", o itveriamos".
Danai galima igirsti k nors, k tik pasidarius nauj ta
tuiruot, sakant: tai, itvriau dar vien tatuiruot", ir ia
kalbama ne apie fizin skausm, jauiam tatuiruojant, bet
apie konkreios tatuiruots prasm ir apie sunk gyvenim,
kur ji simbolizuoja.
Kart susipainau su vaikinu vardu Igoris. Jis danai ko
nors prisidirbdavo. Daugelis j laik kartakoiu ir nepritar
jo mstymui bei gyvenimo bdui. Jis buvo vienos moldav
tautybs moters, dirbusios fabrike ir visikai nesusijusios su
nusikaltli gyvenimu, snus. Moteris itekjo u ukrainieio
nusikaltlio, kuris aid azartinius aidimus ir buvo siskoli
ns pusei miesto. Vien dien tas vyras buvo nuudytas. Ka
kas nupjov jam abi rankas, met up ir is paskendo. Po
savs tas vyras paliko tik vien dalyk: sn Igor.
Snus kai kuriais aspektais buvo tikrai j panaus: vogdavo
pinigus i savo motinos ir ia pat pralodavo kortomis. Kai ku
ri Centro rajono nusikaltli usakymu atlikdavo smulkius
nevarius darbelius, ie juo naudodavosi smulkioms aferoms.
Kart Igoris buvo nutvertas turguje, nes band pavogti mano
draugo Melo mamos rankin. Atsilygindama ji sumaitojo jam
veid ir pavert raiiu.
Galiausiai viename Ukrainos mieste t vaikin sugavo po
licininkai. Tkart jis ksinosi apvogti senut ir jai grasino. Ka-

I 17
 N I C O L A I LILIN

dangi Igoris bijojo patekti j kaljim u nusikaltim, dl kurio

nusikaltli visuomen j pasmerkt, sukr netiktin isto
rij: m pasakoti, kad priklauso takingai sibiriei bendruo
menei, kad policininkai bet kokia kaina stengsi j prigriebti,
o senut buvusi j bendrinink. Kad istorija skambt tiki
namiau, tas bukagalvis, kol buvo laikomas policijos nuovados
aretinje, pasidar kelias tatuiruotes. Su vielos gabalu ir ra
tinuko raalu ant pirt ir rank nusipie kelet sibirietik
simboli, neinodamas j reikmi. Tiesiog nusikopijavo tai,
k buvo mats ant ms kn.
Pateks kaljim i karto pradjo traukti savo giesm,
vildamasis, jog kameros draugai juo patiks. Taiau paprastai
kaljimuose esantys mons bna patyr ir moka suprasti kie
kvieno mogaus psichologij, todl jis jiems i karto pasirod
tartinas. Kaliniai susisiek su sibiriei bendruomene ir pa
klaus, ar kas nors j pasta ir k nors ino apie jo tatuiruotes.
Atsakymas buvo neigiamas. Todl j nuud - miegant pa
smaug rankluosiu.
Pagal sibiriei tradicij, kieno nors kito tatuiruots pasi
savinimas yra viena pai didiausi klaid, u kuri baudia
ma mirtimi. Taiau i taisykl galioja tik padarytoms tatui
ruotms, kurios jau puoia kieno nors kn ir simbolizuoja
asmenin koduot informacij. Naudoti tradicijas kuriant
tatuiruotes svetimiems yra laikoma skm neaniu dalyku.
Tradicines tatuiruotes gali turti daug moni: tie, kurie u-

I 18
 SI Bl Rl E T I K A S A U K L J I M A S

siima verslu drauge su sibiriei nusikaltli bendruomenei

priklausaniais monmis, sibiriei draugai ir juos palaikan
tys asmenys. Svarbu, kad tatuiruoi pieinius piet ir jas da
ryt savo amat imanantis sibirietis tatuiruotojas.
Tatuiruotojo ir kliento santykiai ypatingi, apie juos reikia
papasakoti atskirai.
Tatuiruotojas ne tik kuria pieinius, juos perkelia ant
kno ir gerai moka skaityti kn marginanias tatuiruotes.
Jis taip pat privalo mokti elgtis, laikytis tam tikr taisykli.
Tatuiruots usakymo procesas yra labai ilgas. Prie itve
riant" tatuiruot, nusikaltl turi pristatyti u j laiduojantis
draugas. Tik tuomet tatuiravimo meistras gals priimti u
sakym.
Tatuiruotojas gali atsisakyti aptarnauti klient tik tada, kai
kyla pagrst tarim. Tokiu atveju jis turi teis pasinaudoti
asmeninmis paintimis ir paprayti nusikaltl kreiptis kur
nors gars sibiriei nusikaltli lyder, kuris duot oficial
leidim daryti tatuiruot. Tatuiruotojas privalo elgtis man
dagiai ir nieko neeisti. Negali kalbti apie tarimus, turi tik
paprayti padaryti jam paslaug: nuneti ini" senam au
toritetui. Taip pat ir nusikaltlis, atjs pas mint taking
autoritet, negali tiesiai pasakyti: Noriu gauti leidim tatui-
ruotis." Turi sakyti: Toks ir toks tatuiruotojas klausia, ar gali
te per mane jam perduoti linkjimus." Tuomet senasis parao
laik arba pasiunia drauge su juo k nors i saviki.

I 19
 N I C O L A I LI LI N

Nusikaltli taisykls numato, kad tatuiruotojas gali at

sisakyti adikti darb tik dl gedulo arba sunkios ligos. Kita
vertus, nusikaltlis negali priversti tatuiruotojo padaryti ta
tuiruots per tiek laiko, per kiek pageidauja. Danai nutinka,
kad didel tatuiruot padaryti utrunka ir kelerius metus.
Taip pat ir atsiskaitoma laikantis savito ritualo. Garbingi
nusikaltliai orumo sumetimais niekada nekalba apie pinigus.
Sibiriei bendruomenje materialiniai dalykai, ypa pinigai,
nevertinami, todl j niekas nemini. Jeigu sibirieiai kalba
apie pinigus, vadina juos tais", iuklmis", kalafiorais", li-
monais" arba mini tik sumas, vardydami skaiius. Sibirieiai
nelaiko pinig namie, nes sakoma, kad jie nea neskmes ei
mai, sugriauna laim ir igsdina" fortn. Laiko juos neto
liese - sode, kokioje nors specialioje slptuvje ar naminiams
gyvuliams skirtame pastate.
Prie darant tatuiruot niekada nekalbama apie nustatyt
kain. Nekalbama visikai apie niek, kas susij su pinigais.
Tik paskui, baigus darb, klientas paklausia tatuiruotojo:
Kiek a tau skolingas?", o tatuiruotojas atsako: Tiek, kiek
priklauso." Toks atsakymas laikomas siningiausiu, todl si
birieiai tatuiruotojai daniausiai taip ir atsako.
iaip ar taip, laisvje esantys nusikaltliai u tatuiruotojo
darb atsilygina dosniai: pinigais, ginklais, ikonomis, maino
mis ar netgi nekilnojamuoju turtu. Kitaip yra kaljime: ten
tatuiruotojas pasitenkina keliomis cigaretmis, pakeliu arba

120
 SI B I R I E T I K A S A U K L J I M A S

tos ar stiklainiu uogiens, iebtuvliu ar degtuk dute, kar

tais gauna ir iek tiek pinig.
Tatuiruotojai visapusikai bendradarbiauja tarpusavyje ir
palaiko brolikus santykius. Bdami laisvje sveiuojasi vieni
pas kitus, dalijasi iniomis apie naudojamas technikas, nau
jienomis.
Tatuiruotojai nevykdo nusikaltim ir nedalyvauja nusi
kalstamose veikose. Tai galima paaikinti dvejopai: taip yra
todl, kad jie vis savo laik skiria darbui, ir dar dl to, jog
SSRS laikais tatuiravimas jau pats savaime buvo laikomas
nusikaltimu, u tatuiruoi darym buvo baudiama kalji
mu.
Kaldami tatuiruotojai danai tarpusavyje apsikeiia kli
entais, nes vienas labiau mgsta daryti vienokius pieinius,
kitas - kitokius. Taisykls numato, kad vyresnis tatuiruotojas
turi priirti jaunesn, iek tiek jam padti ir pamokyti per
gyvenim imokt dalyk. Daugel tatuiruoi daro ne vie
nas meistras, nes danai nusikaltliai bna perkeliami i vie
nos kameros kit. Todl gali atsitikti taip, kad darb pradeda
vienas tatuiruotojas, j tsia kitas, o baigia treias. Tradicikai
btina paprayti tatuiruot pradjusio meistro leidimo. Lei
dimo praymas ne toks jau paprastas reikalas: sibiriei nu
sikaltli kultroje niekada nepraoma tiesiogiai. Vietoj ties
muk praym naudojama monms priimtina bendravimo
forma. Pavyzdiui, jeigu kaljim, kuriame dirba tatuiruoto-

121
 N I C O L A I LI LI N

jas, patenka naujas nusikaltlis su nebaigta tatuiruote, tatui-

ruotojui pasakomas darb pradjusio meistro vardas. Tuomet
tatuiruotojas nusikaltli kalba parao laik ir jis slaptu kali
ni patu, vadinamuoju keliu, pasiekia adresat. I pairos
laikas labai mandagus, persunktas daugybe pagyrim, taiau
i ties yra formalus, paraytas laikantis sibirietiko auklji
mo princip. Jeigu laik perskaityt su nusikaltli pasau
liu nesusijs mogus, tai jam pasirodyt tiesiog kvail odi
kratinys.
Ne kart ir kaljime, ir laisvje raiau tokius laikus. Prisi
menu vien ypating atvej: kai jau bdamas suaugs atlikau
trei bausm, ms kamer pateko sibirietis nusikaltlis,
ant nugaros turintis labai grai nebaigt tatuiruot. J buvo
pradjs inomas senas meistras Afanazijus Rkas. Buvau
daug apie j girdjs, jo gyvenimas tikra legenda. Buvo pasa
kojama, kad jis pradjo tatuiruoti labai vlai, bdamas ma
daug keturiasdeimties. Prie tai buvs paprastas nusikaltlis,
piedavs traukinius. Per vien susiaudym buvs sueistas
galv ir paliks kurnebylis. Nei i io, nei i to pradjs pie
ti nuostabius, tobulus pieinius, o paskui imoks tatuiruoti.
Viename savo dienoratyje jis tai paaikino sakydamas, kad
galvoje nuolat girdi Dievo ir angel balsus, kurie jam sufleruo
jantys su sibiriei staiatiki religija susijusi tem su ikono
mis. Tas dienoratis buvo labai ymus ms bendruomenje.
mons leisdavo j i rank rankas ir nusiraindavo, kaip

122
 SI BI RI ET I KAS A U K L J I M A S

nusikaltli visuomenje daroma su visais dokumentais arba

kieno nors, laikomo Dievo paenklintu, raytiniais tekstais.
Bdamas paauglys ir a skaiiau t dienorat. Man j dav mo
kytojas. Persiraiau ssiuvin, tai darydamas jauiau, kaip
galv ateina daug dalyk.
Tik du kartus maiau Rko darbus. Mane suavjo tai,
kad jo pieiniai atrod tikrai itverti. Technika buvo savoti
ka: tatuiruots nebdavo labai nudailintos, prieingai, saky
iau, gana nerafinuotos. Taiau jam pavykdavo sukurti tokius
siuetus ir juos taip perteikti ant odos, kad ie tiesiu taikymu
smigdavo vaizduot. Jie buvo kitokie negu visi kiti. velgiant
juos neatrodydavo, kad matai ant kno padaryt tatuiruot.
Gyva bdavo pati tatuiruot kartu su knu. Tai buvo kakas
nuostabaus, simintiniau u visus kitus dalykus, kuriuos man
teko matyti ant mogaus odos.
Visuomet trokau susipainti su Rku, svajojau rasti bd, '
kaip jam praneti apie save, savo darbus.
ms kamer pateks nusikaltlis ant nugaros turjo ta
tuiruot, kuri vadinosi Motina. Tatuiruot buvo labai su
dtinga, su daugybe uslpt reikmi. Kaip ir visos didels
tatuiruots, Motina buvo galaktikos centras: pieinyje susi
jung ir kartais persipyn maesni pieini reikms. Maes
nieji pieiniai vyniojosi spirale ir siliejo pagrindin piein,
o t akimirk, kai skaitant detales dmesys nukrypdavo vie
nintel pagrindin dalyk, jie tarsi inykdavo.

123
 N I C O L A I LILIN

Kai nusikaltlis mans papra j ubaigti, negaljau tuo

patikti: man buvo didel garb tsti paties Rko ivediotas
linijas. Nedelsdamas miausi rayti jam laik. Labai jaudi
nausi, buvo beisipildanti mano svajon: raiau legendai, gy
vai legendai.
Per vakar sukurpiau j laik. j sudjau visk, k inojau
apie nusikaltli tatuiruotoj santykius reguliuojanias taisy
kles.

Brangus brolau Afanazijau Rke,

Dievui ir visiems ventiesiems padedant, tau rao
Nikolajus Kolima, kuklus kolikas.
Meldiu ikonas ir tikiuosi, kad visus mus ir toliau
laimins Viepats.
namus, kuriuose ms Viepaties dka gyvenu
drauge su garbingais monmis, atjo ir Dievui pade
dant apsigyveno garbingas valkata, nalaitis brolis Z...
Viepaties valia jis turi Motin, apdainuojani tavo
stebukling, paties Dievo valdom rank.
Motina vyti ms Gelbtojo Jzaus Kristaus meile
ir nedaug trksta, kad jos vytjimas ubaigtas bt.
Su brolika meile ir iluma, Visagalio ms Viepa
ties malonje, linkiu tau sveikatos ir daug meils bei ti
kjimo nuostabiuoju sibirietiku kryiumi met.
Nikolajus Kolima

I 24
 SI BI RI ET IK AS A U K L J I M A S

Tiesiog praiau leisti ubaigti jo pradt darb, taiau pasi

naudojau koduotais posakiais, kurie susiliejo j savotik slap
t reikmi eilrat. Visk kantriai paaikinsiu.
Jeigu nusikaltlis kit mog vadina broliu", tai daro ne i
mandagumo, o tam, kad pasakyt, jog jis yra ne tik nusikalt
lis, kaip ir mogus, kur kreipiasi, bet dar ir jo kolega.
Pagal nusikaltli bendravimo taisykles, labai svarbu i
karto prisistatyti vardu, pravarde ir amatu, kitaip tiek prie tai
esantys, tiek vlesni odiai bus bereikmiai.
Kuklus kolikas", kitaip tariant, kuklus badytojas, yra ki
tas tatuiruotojo amato pavadinimas. odis kolikas priklau
so argonui ir yra labai senas. Greta jo btinai turi bti pa
yminys, pavyzdiui, kuklus" arba vargas", kuris pabrt
paprastum ir mogaus, usiimanio iuo amatu, netemdyt
tutybs elis.
Po oficialaus pristatymo bna jungiamasis sakinys, ku- -
riame niekas konkreiai nesisieja su laiko esme. Jis raomas
laikantis senovins tradicijos: visomis bendravimo formomis
pagrindin informacija niekada nepateikiama i karto. Vi
suomet prie tai turi eiti trumpa skaidri" prakalba, kurioje
neminimi nusikaltli reikalai, o kalbama apie prastinius, ba
nalius, akivaizdius ir paprastus dalykus. Sis intarpas naudo
jamas norint apsakyti praym pateikianio mogaus dvasin
bkl, nes tarp nusikaltli nervingumas netoleruojamas: net
paiose sudtingiausiose situacijose btina ilaikyti savitvar-

125
 N I C O L A I L I LI N

d, kaip sakoma, ilikti altakraujikam. j kart a terpiau

religine viltimi, kuri niekada nemaio laikuose ir apskritai
bendraujant su nusikaltliais, alsuojant sakin.
Toliau kalbama apie reikal.
Sakau, kad kamer, kuri argonu vadinama namais", pa
teko - atjo" - nusikaltlis ir apsigyveno", kitaip tariant, j
prim kiti nusikaltliai, garbingi mons". Tai reikia, kad
naujai atvyks kalinys turjo laik, leidim ar tatuiruot su
nusikaltli autoriteto parau.
Naujai atvykusj vadinu garbingu valkata". Tai reikia,
kad mogus yra neambicingas, paprastas ir moka elgtis.
odis nalaitis" gali turti daug reikmi, taip pat ir tiesio
gin, taiau kart norjau pasakyti, kad ne jis pats pasipra
perkeliamas, o buvo priverstas persikelti i kaljimo, kuriame
anksiau kaljo. Laike tai paminti btina, nes nusikaltliai
negerbia t, kurie pasiprao perkeliami. Juos vadina pasiutu
siais arkliais". Sako, kad vos tik kas nutinka, jie puola dauyti
duris kaip pasiut arkliai".
Paskui paraiau, kad naujokas Viepaties valia turi". Tai
paprasiausiai reikia, kad jis turi tatuiruot. Nusikaltliai
nesako turiu tatuiruot". Sakoma Viepaties valia turiu",
o paskui patikslinama, koki tatuiruot. Kalbant apie visas
tatuiruotes bendrai, jos vadinamos garbingomis sklomis",
Viepaties aaromis", Jo antspaudais". iuo atveju sakau
Motina", nes tai tatuiruot nusikaltliui ant nugaros.

126
 SI BI RI ET IK AS A U K L J I M A S

Motina apdainuoja" Rko rank" yra komplimentas. Jei

gu tatuiruot padaryta gerai, sakoma, kad ji apdainuoja tatui
ruotojo rank.
Paskui yra dar vienas pagyrimas, svarbesnis u pirmj:
Rko rank valdo pats Dievas". ia nereikt suprasti pao
diui: iuo atveju Dievas reikia nusikaltli statym. Trum
piau tariant, tai reikia, kad tatuiruot yra padaryta labai pro
fesionaliai, laikantis nusikaltli tradicij taisykli.
Laikas pasiekia kulminacij, kai sakoma Motina vyti":
tai reikia, kad nors tatuiruot ir nebaigta, ji yra puikiausiai
suprantama. vytti" reikia perteikti tatuiruotje uslpt
informacij. Taigi, paraiau, kad nereikia nieko keisti ar prid
ti, pakanka tik ubaigti, pastorinti kai kurias linijas, padaryti
perjimus ir taip toliau.
Sakinio dalis nedaug trksta, kad jos vytjimas ubaigtas
bt", yra netiesioginis praymas leisti tsti darb.
Toliau eina tradiciniai palinkjimai ir galiausiai paraas.
Pagal sibiriei tradicijas, niekada nevardijama pavard, tik
vardas ir pravard, daugiau nieko, nes eima laikoma privaiu
dalyku.
Baigs laik jauiausi labai patenkintas. Man tai atrod di
dysis mano likimo poskis. Atidaviau laik monms, kurie
ms kameroje buvo atsakingi u pat. Jie turdavo vis laik
budti prie lango ir laukti enklo. Laikai i vienos kameros
kit bdavo perduodami virvmis. Tos kameros kaliniams

127
 N I C O L A I L I LI N

adresuoti laikai jiems bdavo teikiami, o kiti ir toliau keliau

davo i vienos kameros kit arba, kaip mano atveju, i vieno
kaljimo kit. Kaljimo patas buvo kur kas saugesnis ir grei
tesnis u prast, kuriuo, beje, niekas nesinaudodavo. Per dvi
savaites laikai pasiekdavo bet kur regiono kaljim, o kit
alies krat pasiekdavo greiiau nei per mnes. Kaljimas,
kur siuniau savo laik, buvo toli. Prireik nemaai laiko.
Nekantriai laukiau atsakymo. Po dviej mnesi ir keli
dien atbgo jaunas vaikinukas i patinink komandos,
neinas ant liniuoto ssiuvinio popieriaus lapo paraytu ne
dideliu laiku.
- Kolima, ia tau. Nuo Afanazijaus Rko.
Vos nesprogau. Pamiau laik i jo rank ir paskubomis
ilanksiau. Negrabiu suspaustu ratu buvo parayta:

Sveikas, brangus brolau Nikolajau Kolima. Te ms

Viepats bna pagerbtas per amius!
A, Afanazijus Rkas, Jzaus Kristaus valia bdamas
kuklus kolikas, savo maldose prisiminsiu tave ir visus
garbingus valkatas, gyvenanius ioje palaimintoje e
mje.
Viepaties malonje gera kvpuoti, diaugtis taika ir
Jo meile.
Mane labai pradiugino naujiena apie brol Z..., te
laimina j Viepats ir suteikia jam ilg gyvenim, jg
ir sveikatos.

128
 SI BI RI E T I K A S A U K L J I M A S

Motina, vytinti Gelbtojo Jzaus Kristaus dka, tau

paiam padedant bus tsiama.
Brolikai ir iltai tave apkabinu, tebnie Kristus su
tavimi ir tavo eima. Tesaugo Jis ir visi ventieji tavo pa
laimintj rank.
Afanazijus Rkas

Atsiversdavau laik vairiu paros metu. Skaitydavau j vis

i naujo, tarsi iekoiau kako, kas galt inirti tarp eilui.
Labai didiavausi tuo, kad jis man atsak su tokia pagarba ir
meile, tarsi btume seni pastami, tarytum btume draugai.
Daugelis ms kameroje puikiai inojo, kas yra Rkas, ir
mano autoritetas pakilo, nes pasklido garsas, kad gavau nuo
jo laik.
Utrukau keturis mnesius, kol baigiau Rko pradt ta
tuiruot. Kart medicinos punkte mano darb pamat vienas
senas tatuiruotojas i Juodosios sklos kastos. Jis buvo vadina
mas dde Kesja ir kartais ieidavo i ypatingojo reimo bloko,
kad jam suleist gyvyb palaikani vaist.
Pasinaudojs savo galia dd Kesja atsiunt man kamer
paket, kuriame buvo dut arbatos, iek tiek cigarei, cu
kraus ir stiklainis medaus. Pridtame laike dd Kesja mane
labai gyr ir sak, kad jam malonu matyti darb, atlikt jau
nuolio, neikeitusio lazdeli ir tradicins technikos elektri
nes mainles, kurias jis vadino velnio skrepliais".

129
 N I C O L A I L I LI N

Tuomet, susidomj ir senojo nusikaltlio man rodomos

pagarbos paakinti, daugelis nusikaltli m prayti mans
padaryti jiems tatuiruotes senja sibirietika technika. Taip
pat ir tie, kurie neturjo nieko bendra su ms tradicijomis,
mons, priklausantys skirtingoms kastoms. Buvo malonu
matyti, kaip prisigretina asmenys, kuriuos iki tol laikiau vi
sikai kitokiais ir maniau, kad su jais galima palaikyti tik da
lykinius ryius. Jiems buvo domu. Praydavo papasakoti apie
sibiriei istorij ir tatuiravimo tvark. Tarp ms atsirado
savotikas tiltas, ryys, grstas noru painti kitoki kultr. Jo
ki banali nusikalstam reikal.
Tomis dienomis papasakojau ne vien t istorij, kurias
man maam pasakodavo senelis ir kiti senieji nusikaltliai.
Daugelis mano kameros draug buvo paprasti mons, pate
k kaljim u prastus nusikaltimus, mons, kurie nesilaik
jokios nusikaltli filosofijos. Vienas j, auktas ir stambus
jaunuolis vardu Sura, gavo penkerius metus kaljimo u tai,
jog neaikiomis aplinkybmis umu mog. Jis nemgo
apie tai kalbti, taiau buvo akivaizdu, kad viskas vyko dl
pavydo. Trumpiau tariant, nusikaltimas buvo susijs su meils
istorija ir idavyste. Kadangi jis buvo stiprus, dvi nusikaltli
grupuots norjo patraukti j savo pusn. Kaljimuose kas
t arba eim galvos visuomet stengiasi sudaryti sjung su
stipriais ir protingais monmis, kad tapt viresni u kitus.
Sura buvo vienas, prie nieko nesiliejo ir lidnas savo dienas

I 30
 SI BI RI ET IK AS A U K L J I M A S

leido vienias kaip atsiskyrlis. Kartkartmis sibiriei eima

pakviesdavo j gerti arbatos ar efyro. Jis mielai ateidavo. Sa
kydavo, kad mes vieninteliai nesilome jam loti kortomis,
siekdami vliau apgauti ir panaudoti kaip mogud. Jis kal
bdavo labai maai, paprastai klausydavosi, kaip kiti skaito
laikus i nam, o kartais, kai kas nors dainuodavo, taip pat
prisijungdavo.
Po istorijos su Rko tatuiruote, kai netiktai igarsjau,
Sura m daniau lankytis pas sibirieius. Ateidavo prie ms
gult beveik kas vakar ir klausdavo, ar gali kur laik su mu
mis pabti. Kart atjo neinas nuotrauka. Visiems j parod:
tai buvo sena fotografija, kurioje garbaus amiaus vyras ilga
barzda rankose laik autuv. Segjo sibirietik mediotoj
dir, ant kurio kabjo peilis ir kapas su amuletais bei stebu
klingais talismanais. Kitoje nuotraukos pusje buvo uraas:
Geros ir dosnios sielos, aminas svajoklis ir didiai tikintis
brolis Fiodotas, dings Sibire", ir data: 1922.
- Tai mano senelis. Buvo sibirietis... Ar galiu priklausyti
sibiriei eimai, jeigu mano senelis buvo jsikis? - kalbjo
labai rimtai, o jo prayme nebuvo n lao puikybs ar kitokio
neigiamo jausmo. Tai buvo tikras pagalbos praymas: turbt
Sura pavargo bti vienas.
Pasakme jam, kad patikrinsime nuotrauk ir paklausin-
sime namie, pairsime, ar kuris nors i ms seni j prisi
mena.

I3 I
 N I C O L A I LILIN

Nuotraukos niekur nesiuntme, nieko neklausinjome.

Tais laikais moni gyvybs Sibire prapuldavo milinikame
mogik istorij verpete. Nusprendme kur laik palaukti, o
paskui priimti milin savo eim. Jis buvo ramaus bdo, jau
atliks dvejus metus savo bausms ir nekl joki rpesi, to
dl nebuvo prieasi neleisti mogui pasidiaugti gera kom
panija ir brolika meile, jeigu to nusipeln (nors sibirietikas
jo aknis patvirtino tik sena nuotrauka).
Po savaits paskelbme jam, kad, jeigu paada laikytis
ms taisykli ir statym, gali tapti ms eimos nariu, ir
grinome jam nuotrauk. Pasakme, kad, deja, niekas jo se
nelio neatpaino. Jis iek tiek pagalvojo, o paskui virpaniu
balsu prisipaino, jog nuotrauka ne jo. J jam davusi sesuo,
viename universitete dirbanti kakokiame istoriniame archy
ve. Atsipra ms u apgavyst. Pasak, kad jam labai patin
kame kaip mons ir todl labai nori priklausyti ms eimai.
Man jo pagailo. Supratau, kad jis ne tik labai paprastas, ne
itin gudrus, bet ir ypa geros sielos mogus. Tikrai nebuvo
blogas. Paprastai tokie kaip jis kaljime mirdavo pirmaisiais
mnesiais. Tuos, kuriems pasisekdavo labiau, kuriai nors kas
tai priklausantys labiau patyr nusikaltliai inaudodavo kaip
marionetes.
Pasigailjome Suros. Leidome jam gyventi kartu su mu
mis, nors jis ir nebuvo tikras sibirietis. Atleidome, nes prisi
paino klyds. Sura tapo ms eimos nariu1, - praneme

132
 S I BI R I E T I K A S A U K L J I M A S

t pat vakar. Visus kameros kalinius ta naujiena labai nu

stebino.
Sura greitai imoko ms taisykles. Aikinau jam visk
kaip vaikui, o jis moksi ir neslp susiavjimo naujai atras
tais dalykais.
Kai man atjo laikas ieiti j laisv, jis su manimi draugikai
atsisveikino ir pasak, kad jeigu ne istorija su tatuiruote, nieka
da nebt nusprends prisijungti prie sibiriei ir nebt sui
nojs ms taisykli, kurios jam atrodo garbingos ir teisingos.
Galbt kuklus mano amatas igelbjo jam gyvyb, - pa
galvojau, - nepriklausydamas jokiai eimai kaljime bt u
vs mutynse."

Tatuiruots man buvo labai rimtas reikalas. Daugeliui

mano draug tai buvo tik aidimas, jiems pakakdavo ivysti
kelis paraitymus ant odos ir bdavo patenkinti. Kai kurie kiti '
tai irdavo rimiau, bet nepernelyg rimtai.
Vaikai itaip kalbdavosi:
- Mano tvas turi didiul apuok, naguose laikant kau
kol...
- Apuokas reikia plik, inau, k sakau...
- O kaukol?
- vairiai, priklauso nuo aplinkybi.
- Vaikai, a inau, apuokas su kaukole reikia plik ir u
dik, garbs odis!

133
 N I C O L A I LILIN

- Nepasakok nesmoni! Plikas ir mogudys yra tigro

galva su uolo lapais. Mano dd toki turi!
odiu, vaikai spliodavo ir kalbdavo beveik bet k.
A mstydavau visikai kitaip, man tai buvo rimtas daly
kas. Grdavausi darbais, kuriuose bdavo matyti juos adi-
kusio mogaus pdsak. Todl praydavau tvo, ddi ir j
draug papasakoti apie tatuiruotojus, kuriuos jiems buvo tek
painti. Nagrindavau j tatuiruotes ir stengdavausi suprasti,
kokias technikas tatuiruotojai naudojo nordami igauti vai
ri rezultat. Paskui kalbdavausi apie tai su savo mokytoju
seneliu Lioa, kuris man paddavo geriau suprasti kit tatui-
ruotoj technikas ir pamokydavo, kaip galiau jas pritaiky
ti, kad ireikiau daiktus taip, kaip juos matau a, patardavo,
kaip juos pieti ir tatuiruoti ant odos.
Jis diaugsi, nes mat, jog pieiami vaizdiniai mane domi
na ne tik todl, kad yra nusikaltli tradicijos dalis, bet ir dl
savo menins verts.
Dar pieini nagrinjimo etape pradjau savs ir jo klausi
nti, kodl visos, didels ar maos, tatuiruots negalt bti
laikomos tiesiog meno kriniais. Mano mokytojas atsakyda
vo, kad tikrasis menas yra protesto forma, todl kiekvienas
meno krinys turi inicijuoti prietaravim, versti diskutuoti.
Nusikaltli tatuiruots, remiantis j filosofija, yra pati gry
niausia meno iraika, kokia tik egzistuoja pasaulyje. mo

I 34
 SI BI RI E T I K A S A U K L J I M A S

nes, - kalbdavo senelis Lioa, - nekenia nusikaltli, bet

avisi j tatuiruotmis!*
Sakydavau, kad galbt manoma atrasti ry tarp kokybi
ko meno ir gilios prasms, tradicins sibiriei filosofijos. Jis
pasitikjimu alsuojaniu balsu atsakydavo:
- Kai paprasti mons nors isitatuiruoti ms tradici
nius simbolius, tuomet bus tavo tiesa... Bet netikiu, kad kada
nors taip nutiks, nes mons nekenia ms ir visko, kas susij
su ms gyvenimu.
 Borisas mainistas

eto deimtmeio viduryje soviet valdia udraud na

mie laikyti psichinius ligonius. eimos buvo priverstos per
kelti juos specialias staigas. i lidna realyb pastmjo
daugel tv, nenorini skirtis su savo vaikais, iekoti viet,
kuri valdios iuptuvai nepasiekia. Per deimtmet Padnies-
tr atsikl daug eim i visos SSRS, nes jos inojo, kad, pagal
sibiriei nusikaltli tradicij, kno ar proto negali turintys
mons laikomi ventais. Jie apibdinami kaip Dievo pasiun
tiniai ir vadinami Dievo atsistaisiais".
A uaugau tarp j, Dievo atsistj. Daugelis tapo mano
draugais. Jie man neatrod normals, jie buvo normals kaip
ir visi kiti.
Proto negali turintys mons nemoka neksti, gali tik my
lti ir bti savimi, o jeigu kada ir panaudoja smurt, j sitis
niekada nekyla i neapykantos. Tai labai svarbu, nes itaip el
giasi tik jie ir mai vaikai. Taiau vaikai uauga ir labai danai
tampa suaugusiais idiotais, o ligoniams itaip nenutinka.

I 37
 N I C O L A I LILIN

Borisas gim Sibire ir gyveno ms rajone su savo mama,

teta Tatjana. Jis gim normalus vaikas, taiau vien nakt j
namus siver mentai. Boriso tvas buvo nusikaltlis, apipl
arvuot traukin ir ine daug deimant. Mentai norjo su
inoti, kur jis paslp deimantus ir kas dar dalyvavo traukinio
apiplime. Vyras nekalbjo. Tuomet mentai pam maj
Boris, kuriam buvo eeri, ir autuvo buoe trenk per galv,
itaip nordami priversti tv prabilti. Tvas nieko nepasak ir
galiausiai buvo suaudytas.
Borisas dl patirtos didels traumos protikai nebesivyst,
taip ir liko eeri met.
Mama su juo persikl Padniestr. Gyveno netoli, todl
jis nuolat lankydavosi ms namuose. Mano senelis j labai
myljo. A taip pat. Kartu skraidindavome balandius, vog
davome obuolius i moldav sod, vasaros naktimis vejoda
vome su tinklais...
Borisas buvo sikals sau galv, kad yra traukinio mainis
tas. Prie miesto geleinkelio stoties, toli nuo ms rajono, ant
nupjaut bgi kaip paminklas stovjo senas garinis trauki
nys. Borisas j siropdavo ir vaizduodavosi ess vyriausiasis
mainistas. odiu, aisdavo. Mes eidavome drauge su juo.
Visi sulipdavome lokomotyvo valdymo kabin, o jis labai
supykdavo, jeigu eidavome su batais, nes savo traukinyje Bo
risas vaikiodavo basas. Turjo ir luot, kuria apsiluodavo.
Tvarkydavosi toje vietoje kaip namie.

I 38
 SI BI RI ET IK AS A U K L J I M A S

Stoties mainistai j myljo. Netgi padovanojo tikr mai

nisto kepur. Ji buvo panai jreivi - baltu virumi su aliu
apvadu ir plastmasiniu snapeliu. Buvo prisitas ir auksinis
geleinkelinink enklas, kuris taip vytjo saulje, kad buvo
matyti i tolo. Borisas labai didiavosi ia dovana. Usidjs
kepur ikart surimtdavo ir imdavo kalbti su mumis taip,
kaip geleinkelio darbuotojai kalba su keleiviais. Sakydavo:
Gerbiami keleiviai" arba Pilieiai, bkite malons, atkreip
kite dmes". Bdavo nepaprastai grau stebti t jo virsm.
Kart mano tvas padovanojo, jam markinlius, kuriuos
kakas jam buvo davs kaljime, kai metus kaljo Vokietijoje.
Ant t kakokios humanitarins asociacijos markinli buvo
nupieti du balandiai: u vieno buvo Vokietijos vliava, u
kito - Rusijos. Abiem kalbomis urayta: Taika, draugyst,
bendradarbiavimas". Borisas pam juos rankas, pusvalan
d stovjo nejuddamas ir irjo. J apstulbino spalvos, nes
anuomet pas mus spalvot drabui nebuvo. Viskas buvo
gana pilka, pagal sovietin mad. Tas drabuis viet rykio
mis spalvomis ir tuoj pat tapo mgstamiausiu Boriso apdaru.
Jis visur vaikiodavo su tais markinliais. Kartkartmis stai
ga sustodavo, pasikeldavo juos ir irdavo piein, nusiyp
sodavo, o tada kak sumurmdavo.
Borisas labai mgo bendrauti, niekada nebdavo drovus.
Galdavo itisas valandas kalbtis net ir su visikai nepas
tamais monmis. Buvo tiesmukas, sakydavo tai, k galvoja.

139
 N I C O L A I LILIN

Kalbdamas irdavo panekovui tiesiai j akis tvirtu, taiau

kartu ir atsipalaidavusiu, netemptu vilgsniu. Mokjo skaity
ti. J imok nal Nina - viena gyvenanti moteris, kurios mes,
vaikai, danai nueidavome aplankyti. Paddavome jai nudirb
ti sunkesnius darbus dare, o ji mus pavaiindavo kokiu nors
skanstu. Anksiau ji dirbo rus kalbos ir literatros mokyto
ja, buvo isilavinusi moteris. Tad, gavusi tetos Tatjanos leidi
m, su malonumu imok Boris skaityti ir rayti. Dabar kas
vakar Borisas galdavo paskaityti kokios nors knygos pas
traip savo mamai.
Borisas turjo itikim draug - katin Barsii, kuris se
kiojo j kaip uo. Juodu buvo tikrai nepaprasta pora! Atrod
lyg du personaai i komikos istorijos.

1992 metais Padniestrje kilo karas. Po SSRS lugimo

Padniestr nebebuvo Rusijos Federacijos dalis ir niekam ne
bepriklaus. j taiksi artimiausios kaimyns Moldavija ir
Ukraina. Tiesa, ukrainieiai turjo sav bd dl didels ko
rupcijos valdioje ir valstybinse staigose. Moldavai nepais
siaubingos padties alyje (j mons - daugiausia emdir
biai - gyveno visikai skurdiai, jei ne emiau skurdo ribos),
susitar su rumunais ir padedami kariuomens band uimti
Padniestrs teritorij. Pagal susitarim, jie turjo pasidalyti
Padniestr ypatingu bdu: Moldavijos valdia bt kontro
liavusi teritorij, o rumun pramoninkai bt galj valdyti

140
 SI BI RI ET IK AS A U K L J I M A S

daugyb gamykl, kurias SSRS laikais buvo pastat rusai. Ga

myklose buvo gaminami ginklai, ilgainiui j valdym visikai
perm nusikaltliai ir Padniestrs teritorij pavert paiu ti
kriausiu ginkl prekybos centru.
Moldavai be jokio perspjimo msi veiksm: j tankai
vaiavo deiniajame Dniestro ups krante sikrusius Ben-
der ir Dubesario miestus, esanius prie sienos su Moldavija.
Birelio 22 d. Benderus, ms miest, siver moldav
tank padalinys ir deimt karini brigad, i kuri buvo vie
nas specialij pstinink ir du rumun kareivi briai. Ben-
der gyventojai stojo gynybinius brius, juk ginkl turjo
pakankamai. Kilo trumpas ir daug kraujo praliejs karas. Tru
ko jis vien vasar, kurios pabaigoje Padniestrs nusikaltliai
igujo kareivius i savo emi. Tuomet Ukraina, isigandusi,
kad kar laimj nusikaltliai ims kelti neramumus taip pat
ir jos teritorijoje, papra Rusijos sikiti. Rusija Padniestrs
gyventojus laik savo pilieiais ir atsiunt kariuomen daly
vauti taikos procese". ved karin reim, sustiprino policijos
nuovadas ir Padniestr paskelb ypatingo pavojaus zona".
Rus kareiviai gatvse patruliuodavo arvuotomis maino
mis, nuo atuntos valandos vakaro iki septintos ryto buvo
vesta komendanto valanda. mons pradjo dingti kaip
vanden. Up iplukdydavo nukankint negyvli knus.
Mano senelis t laikotarp vadino sugrimu ketvirt de
imtmet". Deja, jis truko ilgai. Mano dd Sergej kaljime

141
 N I C O L A I LILI N

nuud priirtojai. Daugelis moni, nordami isigelbti,

buvo priversti palikti savo namus ir iekoti prieglobsio vai
riose pasaulio vietose.

Borisas nieko apie tai neinojo, nes vaikika jo galvel ne

suvok realybs, o k jau kalbti apie realyb, persunkt bru
taliu smurtu, politiniais ir kariniais sprendimais.
Jis norjo vairuoti savo traukin ir darydavo tai net nakti
mis, nes, kaip ir kiti traukiniai visame pasaulyje, jo traukinys
kartais vaiuodavo ir nakt... Vien vakar Borisas jo link
geleinkelio stoties, ir kareiviai j nuov nugar. Kaip bai
liai. Net neilip i savo arvuotos mainos. Paliko j negyv
gatvje.
Kai suinojau, ikart pasijutau suaugs. Kakas manyje
mir visiems laikams: suvokiau tai labai aikiai, beveik fizikai.
Kaip bna, kai savo knu pajunti, jog dl peius ugriuvusios
sunkios natos tam tikros mintys ir fantazijos daugiau tavs
neaplankys, kad tavo elgesys nebebus toks, kaip anksiau.
Mano senelis iblyko ir m drebti i pykio. Taip nesu
reagavo net tuomet, kai nuud mano dd, jo sn. Nesi
liov kartojs, kad tie mons yra prakeikti, kad Rusija virsta
pragaru, nes mentai udo angelus.
Mano tvas drauge su kitais ms rajono vyrais nujo
ment teritorij ir nakt, kai visos viesos ugeso, kaip reikiant
visk suvarp vinu. Tai buvo aklo ir absoliutaus pykio de

142
 SI BI RI E T I K A S A U K L J I M A S

monstravimas, beviltikas skausmo klyksmas. Nuov kelet

ment, daugyb j sueid, taiau tai, deja, tik parod visai
Rusijai, kad policijos pas mus tikrai reikia.
Niekas neinojo, kas i tikrj vyksta Padniestrje. Per te
levizij rodomose iniose viskas bdavo pateikiama taip, kad
pairjus t d man paiam kildavo abejoni, jog galbt
viskas, k inau, yra netikra.

Boriso kn mons pam i gatvs ir parne namo -

prisimenu t vaizd. Tai buvo pats lidniausias dalykas, kok
man kada nors teko regti.
Jo veide buvo likusi baims ir skausmo iraika, kurios nie
kada anksiau nebuvau mats. Markinliai su balandiais
buvo visi kruvini, juose iojjo ovini paliktos skyls. Ranko
se Borisas vis dar spaud savo mainisto kepur. Mane sukrt
jo kno padtis: mir susiriets kaip kdikis, kelius pritrauks
prie krtins, visas susispauds. Buvo akivaizdu, kad paskuti
nmis akimirkomis turbt jam labai skaudjo. Plaiai atmerk
tos akys buvo ledins, jose vis dar atsispindjo beviltika bai
m, tarsi virtusi klausimu: Kodl jauiuosi taip blogai ?
Palaidojome Boris savo rajono kapinse.
Laidotuvs buvo didiuls, mons suvaiavo i visos Pa-
dniestrs. Nuo jo nam j kapines nusidriek ilgiausia eisena.
Laikantis senos sibirietikos tradicijos karstas buvo neamas
iki pat kapo, perduodant jj i rank j rankas... Visi buiavo

143
 N I C O L A I L I LI N

kryi, daugelis verk, piktai reikalavo, kad bt vykdytas

teisingumas. Varg Boriso motina visk ir visus velg pa
klaikusiomis akimis.

Po met reikalai pablogjo. Mentai pradjo naikinti nusi

kaltlius vidury baltos dienos, m audyti tiesiog gatvje. A
buvau antr kart nuteistas nepilnamei teisme, ijs nebe-
atpainau vietos, kurioje gimiau. Paskui man nutiko daug da
lyk, taiau, patirdamas visus igyvenimus, nenustojau galvo
ti, kad sibirietikasis statymas buvo teisus*, n viena politin
jga, jokia primesta valdia ir jos vliava nra verta tiek, kiek
prigimtin kiekvieno mogaus laisv. Kiek prigimtin Boriso
laisv.
 Mano gimtadienis

Mes, emupio rajono vaikai, tikrai gyvenome laikydamiesi

sibiriei nusikaltli taisykli. Mums buvo skiepytas tvirtas
staiatiki tikjimas su labai stipria pagonika taka. Dl ms
elgesio visi kiti miesto gyventojai mus vadindavo sibirietiku
aukljimu". Mes nesikeikdavome, niekada nepiktodiauda
vome prie Diev ar prie motin, nekalbdavome nepagarbiai
apie senus mones, nias moteris, maus vaikus, nalaiius ar
negaliuosius. Buvome gana drausmingi ir, ties sakant, mums
nereikjo keiksmaodi tam, kad pasijustume suaug, kaip
ms bendraamiams i kit rajon, nes su mumis buvo elgia
masi taip, tarsi i ties btume nusikaltli bendruomens da
lis. Mes buvome tikra nepilnamei gauja, kurios hierarchija
atitiko nusikaltli model, ir buvome atsakingi u suaugusi
nusikaltli patiktas uduotis.
Ms udavinys buvo eiti sargyb. Vaiktindavome po
savo rajon, daug laiko praleisdavome ten, kur jis ribojosi su

145
 NICOLAI L I LI N

kitais miesto kvartalais, ir pranedavome suaugusiesiems apie

kiekvien tartin judes. Jeigu rajone pasirodydavo tartinas
tipas - mentas, niekas ar nusikaltlis i kito rajono, - suaug
ms lyderiai apie tai suinodavo per kelias minutes.
Kai atvaiuodavo policininkai, paprastai utverdavome
keli. Sussdavome arba suguldavome ant gatvs prieais j
mainas ir priversdavome sustoti. Jie ilipdavo ir traukdavo
mus nuo kelio: spardydavo upakalius arba tsdavo u aus.
Mes jiems prieindavoms. Paprastai pasirinkdavome pat
jauniausi ment ir visi briu j upuldavome. Vienas j mu
davo, kitas ksdavo rank, treias uokdavo ant nugaros ir
nutraukdavo kepur, ketvirtas ilupdavo uniformos sagas arba
i dklo itraukdavo pistolet. Taip erzindavome tol, kol iam
trkdavo kantryb arba kol jo kolegos praddavo rimtai mus
lupti.
Tie, kuriems labiausiai nepasisekdavo, gaudavo bananu per
galv, imdavo truput kraujuoti ir tiek.
Kart vienas mano draugas paband i vieno policininko
dklo pavogti pistolet. Tas laiku nutvr j u rankos, bet taip
stipriai suspaud, kad mano draugas nuspaud gaiduk ir ne
tyia perov jam koj. Vos igirdome vio gars, pasileido
me tekini visas puses, o tie debilai, mums bgant, m audy
ti pavymui. Laimei, n vien ms nepataik, bet bgdamas
girdjau, kaip pro al vilpia kulkos. Viena pataik aligatv,
nuo jo atskilo cemento gabalas ir pataik man veid. aizda

146
 SI BI RI ET IK AS A U K L J I M A S

buvo maa ir visai negili, paskui jos net nesiuvo, taiau dl ka

in kokios prieasties i tos skyls gausiai tekjo kraujas. Kai
atbgome j mano draugo Melo nam kiem, jo mama, teta
Irina, pam mane j rankas ir pasileido tekina tv namus,
visa gerkle aukdama, kad policininkai man ov galv. A
bandiau j raminti, bet veltui. Teta Irina taip skubjo, kad
nieko negirdjo. Galiausiai, likus keletui metr iki nam, pro
krauj, tekant ant aki, pamaiau savo mam, kuri buvo iba
lusi kaip pati mirtis ir atrod jau pasiruousi laidotuvms. Kai
teta Irina prie jos sustojo, isirieiau kaip gyvat ir, itrks i
rank, atsistojau ant ems.
Mama apirjo aizd ir liep eiti vid. Paskui dav ra
minamj tetai Irinai, kad i nurimt.
Abi kartu susdo kieme ant suoliuko, gr valerijon ir
raudojo. Tada man buvo devyneri.

Kit kart visi policininkai ilipo i main, nes norjo su

mumis susidoroti greiiau. iupo visus u koj ar u rank ir
met kelio pakrat. Mes atsikeldavome ir vl grdavome
gatv, o jie praddavo i naujo. Mums tai buvo nesibaigiantis
aidimas.
Vienas mano draug pasinaudojo tuo, kad ment dmesys
buvo nukreiptas mus, ir nuleido j mainos rankin stabd.
Buvome ant kalniuko, o gatv ved ups link. Maina pasi
leido kaip raketa. Policininkai irjo, kaip ji rieda vis keli,

147
 N I C O L A I LILIN

lyg stabo itikti, pykio perkreiptais veidais,. Maina riedjo

vanden ir - pliumpt - dingo kaip povandeninis laivas. Tuo
met ir mes isiskirstme greiiau nei prastai, kad pernelyg
smarkiai negautume kail.

Mes ne tik eidavome sargyb, bet ir bdavome pasiunti

niai.
Sibiriei bendruomenje nepriimta bendrauti telefonu,
nes jis ne tik laikomas nesaugia bendravimo priemone, bet yra
ir ypa niekinamas simbolis, todl labai gerai ivystytas vadi
namasis kelias". Kitaip tariant, bendravimas odiniais, ray
tiniais praneimais arba inutmis, kuri prasm ukoduota
tam tikrais daiktais.
odinis praneimas vadinamas psteljimu". Suaugs
nusikaltlis, nordamas pasisti psteljim, pasikvieia kur
nors vaik, gali ir savo sn, ir pasako jam inuts turin nusi
kaltli kalbafenja, kuri yra kilusi i senovins sibiriei nu
sikaltli protvi, efj genties, kalbos. odiniai praneimai
visuomet bna trumpi ir turi konkrei reikm. Jie naudo
jami kasdieniuose santykiuose, sprendiant nesudtingus rei
kalus.
Kai mano tvas kviesdavo mane, kad kam nors nuneiau
odin praneim, sakydavo: Eik, turiu nusisti pstelji
m." Paskui man pasakydavo turin, pavyzdiui: Nueik pas
dd Venj ir pasakyk jam, kad ia dulks stulpu kyla." Tai

148
 SI BI RI ET IK AS A U K L J I M A S

reik kvietim nedelsiant ateiti aptarti svarbaus reikalo. A

turdavau okti ant dviraio ir tuoj pat vaiuoti, deramai pa
sisveikinti su dde Venja, pagal sibirietik tradicij, pasaky
ti por mandagi odi, nesusijusi su inute, pavyzdiui,
pasiteirauti, kaip sveikata, ir tik tuomet galdavau sakyti tai,
dl ko atvykau: Neu jums psteljim nuo savo tvo. Tada
turdavau palaukti, kad dd leist man pasakyti praneimo
turin. Jis leisdavo, bet nepasakydavo to tiesiogiai. Kukliai,
kad neatrodyt lus, tardavo: Tuomet telaimina tave Die
vas, vaikeli" arba Tepadeda tau Jzaus Kristaus siela" ir itaip
leisdavo suprasti, jog yra pasirengs mane iklausyti. A pa
sakydavau praneim ir laukdavau atsakymo. Negaldavau
ieiti nesulauks atsakymo. Net jeigu dd Venja ar kas nors
kitas jo vietoje neturdavo k pasakyti, vis tiek privaldavo
k nors sugalvoti. Pasakyk savo tvui, kad pasigalsiu kul
nus. Eik su Dievu", - tardavo, leisdamas suprasti, kad priima
kvietim ir kaip galdamas greiiau usuks. Jeigu nenordavo
atsakyti, sakydavo: Geras psteljimas man mielas, kaip ir
diai miela bna muzika. Grk namo su Dievu, tesiunia Jis
visai js eimai sveikatos ir ilg gyvenim? Tuomet a taip
pat atsisveikindavau, laikydamasis ritualo, ir kaip galdamas
greiiau grdavau namo. Kuo bdavai greitesnis, tuo labiau
suaugusieji tave kaip pasiuntin vertindavo ir dosniau atsily
gindavo. Kartais gaudavau dvideimt penki rubli bankno
t (tais laikais dviratis kainavo penkiasdeimt), kitais kartais

149
 N I C O L A I L I LI N

pavaiindavo saldumynais ar duodavo butel gazuoto vandens

su sirupu.
Taip pat ir ineiodami laikus atlikdavome nedidel savo
vaidmen.
Laikai galjo bti trij ri: ksiva (nusikaltli kalba tai
reik dokument"), maliava (maylis") ir raspika (para-
v <<\
sas j.

Ksiva buvo ilgas ir svarbus nusikaltli kalba paraytas

laikas. Tokie rayti labai retai. Raydavo juos takingi ir seni
nusikaltliai daniausiai tam, kad sakymai pasiekt kalji
mus. Tokiais laikais bdavo norima paveikti kaljim val
dymo politik, kurstoma sukilti arba siekiama tikinti kokiu
nors bdu isprsti sudting situacij. Toks laikas bdavo
perduodamas i rank rankas ir keliaudavo i kaljimo kal
jim. Dl turinio svarbos jo niekada nebdavo galima patikti
pirmam pasitaikiusiam pasiuntiniui, tik nusikaltli autori
tetui artimiems monms. Mes, vaikai, toki laik niekada
nesame ne.
Maliava buvo prastas laikas. Tokius mes beveik visuo
met nedavome vien ir kit pus. Paprastai juos nusikal
tliai sisdavo i kaljimo, nordami susisiekti su nusikalt
li pasauliu laisvje ir nepageidaudami, kad laikus tikrint
kaljimo sistemos darbuotojai. Tai bdavo trumpi, glausti
laikai, visuomet parayti nusikaltli kalba. Nustatyt die
n, kiekvieno mnesio antr antradien, eidavome prie Ti-

150
 SI BI RI ET IK AS A U K L J I M A S

raspolio kaljimo. T dien kaliniai leisdavo fejerverkus",

apatini kelnaii gum naudodami kaip laidyn, svaidyda
vo laikus per kaljimo tvor, o mes juos surinkdavome. Ant
kiekvieno laiko bdavo koduotas adresas - vienas odis
arba skaiius.
Tokius laikus raydavo beveik visi nusikaltliai ir paskui
naudodavosi kaljimo keliu" - i kameros kamer besidrie
kiania susisiekimo sistema, apie kuri jau pasakojau: nak
t nuo vieno iki kito lango nutiestomis virvmis sisdavo
arklius", kitaip tariant, vairius paketus, ratelius, laikus ir
taip toliau. Paskui visus laikus surinkdavo kalini, gyve
nani ariausiai tvoros esaniuose blokuose, kuri langai
nebdavo ukalti storomis skardomis, o tik su prastinmis
metalinmis grotomis, komandos. I ten kaliniai, vadinami
raketininkais", vien po kito audydavo laikus kitapus sie
nos. Nusikaltli bendruomen jiems u tai mokdavo, o jie
kaljime neturdavo joki kit pareig. Kiauras dienas tre
niruodavosi per sien audydami skudur, su kuriais plauna
mos grindys, skiautes.
Maliava buvo aunama itaip: padaromas ovinys" - ma
as popierinis vamzdelis su ilga minkta uodega. Paprastai
uodega daroma i popierini servetli, kuri kaljime gau
ti nepaprastai sunku. Viename gale vamzdelis sulenkiamas,
kad susidaryt savotikas kablys, juo vamzdelis tvirtinamas
prie vieno gumos galo. Paskui, suspaudus gal pirtais, guma

151
 N I C O L A I L I LI N

tempiama. Tuo metu kitas mogus padega i minkto po

pieriaus padaryt uodeg, ir, iai usidegus, vamzdelis iau
namas.
Deganti uodega buvo reikalinga tam, kad pastebtume
ant ems nukritus laik. Reikdavo kuo skubiau pribgti ir
ugesinti ugn, kad nesudegt vamzdelis ir jame esantis svar
bus laikas. Beveik visuomet ms bdavo apie deimt, o per
pusvaland surinkdavome daugiau nei imt laik. Grdami
namo ineiodavome juos kalini eim nariams ir draugams.
Mums u darb mokdavo.
Kiekviena nusikaltli grupuot laikus mtydavo nusta
tyt dien, vien kart per mnes. Buvo prasta, kad net skir
tingoms bendruomenms priklausantys nusikaltliai vienas
kitam padeda. Todl kartais, jeigu kuris nors nusikaltlis tu
rdavo labai skub laik, kartu su ms nusikaltli laikais
atskriedavo ir kit bendruomeni nusikaltli laik. Mes
juos taip pat nunedavome adresatui. Tiksliau, taisykl buvo
tokia: laik nuneti turdavo tas, kuris j pakl nuo ems.
Si taisykl buvo reikalinga tam, kad nesibartume tarpusavyje.
Tokiais atvejais mums u tai nemokdavo, taiau paprastai k
nors gaudavome. Laikus nunedavome to rajono Sargo na
mus. Kuris nors jo pagalbininkas paimdavo juos ir paddavo
seif. Paskui ateidavo mons, pasakydavo ifruot od arba
skaii, o Sargas, jeigu rasdavo laik su tokiu kodu, atiduoda
vo j adresatui. U i paslaug niekas nemokdavo, tai eidavo

152
 SI BI RI ET I S KAS A U K L J I M A S

Sargo pareigas. Jeigu kas nors atsitikdavo, kuris nors laikas

dingdavo arba prie kaljimo sienos n vienas i ms jo nepa-
imdavo nuo ems, Sargas galdavo bti grietai nubaustas,
netgi nuudytas.
Raspika, arba paraas", buvo ir kaljime, ir laisvje papli
ts laikas. Tai galjo bti savotikas takingo nusikaltlio su
teiktas leidimas, utikrinantis nusikaltliui brolik primim
ir ger elges su juo tose vietose, kuriose is neturi pastam,
pavyzdiui, toli nuo jo regiono esaniame kaljime arba mies
te, kur keliauja su reikalais. Kaip jau pasakojau, paraas taip
pat bdavo tatuiruojamas tiesiai ant odos.
Kitais kartais raspika buvo naudojama svarbiai informaci
jai platinti, pavyzdiui, norint suaukti didel vis iokios to
kios takos turini nusikaltli susitikim arba siekiant atvi
rai ir be rizikos praneti sakym, skirt ne vienam mogui.
Kadangi kalba bdavo ifruota, net jeigu paraas ir patekdavo
policininkams rankas, nieko neatsitikdavo.
Man teko neti tokius laikus por kart: jie buvo papras
ti, visuomet neuklijuoti. takingi nusikaltliai laik niekada
neuklijuoja. Ne tik todl, kad jie ifruoti, bet ir ypa dl to,
kad laiko turinys niekada neturi kelti tarim. Paprastai lai
kai bna demonstratyvaus pobdio, jais siekiama parodyti
statym gali ir paskleisti savotik nusikaltli charizm.
Kart man teko neti para su sakymu i Sibiro kaljim,
kuris buvo skirtas Ukrainos kaljimams. Buvo reikalaujama,

153
 N I C O L A I LILIN

kad ukrainiei nusikaltliai kaljime laikytsi tam tikr tai

sykli. Pavyzdiui, buvo draudiama turti homoseksuali
santyki ir pavienius nusikaltlius bausti fizinio paeminimo
arba seksualinmis bausmmis. To laiko apaioje pasira
trisdeimt ei takingi sibiriei nusikaltliai. mano rankas
pateks paraas buvo viena i daugelio to laiko, kuris turjo
bti padaugintas ir iplatintas visiems SSRS teritorijoje ka
lintiems ir laisvje esantiems kaliniams, kopij.
Kita bendravimo forma buvo vadinama metimu". Toks
bendravimas vykdavo teikiant tam tikrus daiktus.
Kuriam nors pasiuntiniui, net ir nepilnameiui, bdavo
duodamas daiktas, nusikaltli visuomenje turintis kon
krei reikm. Pasiuntinys turdavo nuneti t daikt ad
resatui ir pasakyti, kas j siunia. Atsakymo laukti nereik
davo.
Sulauytas peilis reikdavo kurios nors gaujos nario ar
artimo mogaus mirt ir bdavo labai blogas enklas. Per
pus perpjautas obuolys reik silym pasidalyti grob. Su
divusios duonos kriaukl, suvyniota mediagos skiaut,
reikdavo konkret perspjim: Saugokis, policija tau mina
ant kuln. Byloje, su kuria tu susijs, yra rimt poslinki."
skepet suvyniotas peilis buvo samdomam udikui skirtas
kvietimas veikti. Virvs gabalas su viduryje sumegztu mazgu
reik: Esu nekaltas dl dalyko, apie kur inai." iupsnelis
emi skepetaitje simbolizavo: Paadu ilaikyti paslapt."

154
 SI BI RI ET IK AS A U K L J I M A S

Reikms buvo skirstomos j paprastesnes ir sudtinges

nes, geras, pavyzdiui, siekiant apsaugoti, ir blogas" - ei
dimus ar grasinimus mirtimi.
Jeigu kas nors tardavo kur nors mog sivlus ryius,
kenkianius jo, kaip nusikaltlio, garbei, pavyzdiui, su poli
cija arba su kitomis nusikaltli bendruomenmis (negavus
savo bendruomens leidimo), tam mogui nusisdavo ma
kryel ir vin. Kratutiniais atvejais negyv pel, kartais su
praiot snukut sprausta moneta arba banknotu. Be jo
kios abejons, tai reikdavo grieiausi bausm. Tai bda
vo blogas metimas", pats blogiausias, reikiantis utikrint
mirt.
Norint pakviesti draug vsti, pasilinksminti ir praleisti
laik smagioje draugijoje, jam bdavo siuniama tuia stikli
n. Tai bdavo geras metimas".
Man danai tekdavo neti tokias inutes, niekada nieko
blogo. Daniausiai tai bdavo praneimai organizaciniais
klausimais, kvietimai, paadai.

Taip pat viena ms uduoi buvo stengtis susiburti

padori gauj, kad nedarytume gdos garbingam savo rajo
no vardui: paprastai tariant, turjome sugebti kelti sumait
tarp kit rajon nepilnamei.
Tai reikdavo daryti tinkamai, nes ms tradicijos numa
t, kad smurtas visada turi bti motyvuotas. Tiesa, galutinis

155
 N I C O L A I LILIN

rezultatas dl to nesikeiia, nes praskelta galva vis tiek yra ne

kas kita kaip praskelta galva.
Su mumis dirbdavo seniai - i aktyvios veiklos pasitrauk
garbaus amiaus nusikaltliai, kuri pragyvenimu rpindavo
si jaunesnieji. Tie keisti pensininkai aukldavo mus, vaikus, ir
ugdydavo ms nusikaltlikj identitet.
Ms rajone toki buvo daug, ir visi jie buvo kil i Sibiro
urk tautos. Jie laiksi senj statym, kuri nemgo kitos
nusikaltli bendruomens, nes tie statymai skatino gyventi
kukliai ir garbingai, visuomet aukotis, pirm viet ikeliant
tokius idealus kaip moral ir tikjimas, pagarba gamtai, pa
prastiems monms, darbininkams ir visiems kitiems, kuriuos
inaudoja valdia ir turtingosios klass.
Turtuolius mes vadindavome senoviniu sibirietiku o
diu upiri, kuris reik pagoni mitologijos btybes, gyve
nanias pelkse bei neengiamuose mikuose ir mintanias
moni krauju. Kitaip tariant, paius tikriausius Sibiro vam
pyrus.
Ms tradicija draud vykdyti nusikaltimus prie tai susi
tarus su auka, nes bendrauti su turtuoliais ir valdios atstovais
buvo laikoma negarbingu dalyku. Juos buvo galima tik upul
ti ir nuudyti, bet niekada nebuvo galima jiems grasinti ar pri
versti susitarti. Dl to tokie nusikaltimai kaip turto prievarta
vimas, reketas ar nelegali veikla, susitarus su policija ir KGB,
buvo neabejotinai niekinami. Mes tikpldavome ir vogdavo-

156
 SI B I R I E T I K A S A U K L J I M A S

me. Usiimdami nelegalia prekyba su niekuo nesitardavome.

Trumpiau tariant, visk vykdydavome savarankikai.
Kitos bendruomens taip negalvojo. "Ypa jaunoji karta
elgsi kaip europieiai ir amerikieiai. Jie neturjo jokios mo
rals, svarbs buvo tik pinigai. Tokie i paskutinij steng
si sukurti nusikaltli sistem piramids principu, savotik
nusikaltli monarchij. Ms sistem, prieingai, bt gali
ma palyginti su tinklu, kur visi yra susij tarpusavyje ir niekas
neturi asmenins valdios, kiekvienas adieka savo vaidmen
bendr interes labui.
Kai buvau nepilnametis, daugelyje nusikaltli bendruo
meni pavieniai j nariai turdavo nusipelnyti teis kalbti
arba su jais bdavo elgiamasi taip, tarsi j net nebt. Ms
bendruomenje teis kalbti turjo visi: ir moterys, ir vaikai,
ir negalieji, ir seni mons.
Dl ms ir kit bendruomeni nari aukljimo (arba '
aukljimo nebuvimo) skirtumo susidar tutuma, tarp ms
atsirado milinikas atstumas. Todl, nors patys to ir nesuvo
kme, jautms privalantys apginti savo principus, statymus
ir priversti kitus juos gerbti, kartais tam naudodami ir jg.
Nuolat keldavome neramumus mieste. Jeigu eidavome
kit rajon, danai galiausiai kildavo mutyns, ant ems
tikdavo kraujas, visas puses bdavo mojuojama kumiais ir
peiliais. Apie mus sklido kalbos, kad esame vrys, visi ms
bijojo ir danai kaip tik dl to upuldavo, nes visuomet atsi-

157
 N I C O L A I LILIN

randa kas nors, norintis pasiprieinti natraliems instinktams,

patampyti lit u s. Tokie bando nugalti savo baim ir dl
to puola tos baims suklj.
Mutyns kildavo ne visuomet. Kartais j pagalb pasi
telk diplomatij sugebdavome tikinti savo prieininkus
persigalvoti. Tuomet i abiej pusi tik nuskambdavo koks
antausis, o paskui praddavome kalbtis. Bdavo smagu, kai
viskas itaip baigdavosi, taiau daniau bdavo praliejamas
kraujas, o paskui grandininiu principu palydavo santykiai
su visu rajonu. Vliau bdavo labai sunku tuos santykius at
gaivinti.
Ms seniai gerai mus imok.
Vis pirma privaljome gerbti visus gyvus padarus. i
kategorij nejo policininkai, valdiai atsidav asmenys, ban
kininkai, lupikautojai, skolinantys pinigus u palkanas, taip
pat visi kiti savo rankose laikantys valdi, pinigus ir inaudo
jantys eilinius mones.
Paskui reikjo tikti Diev ir jo sn Jz Krist, mylti ir
gerbti kitokius nei ms bdus tikti Diev. Taiau banyia
ir religija niekada neturjo bti laikoma staiga. Mano sene
lis sakydavo, kad Dievas nesukr kunig, jis kr tik laisvus
mones. Vis dlto bna ir ger kunig, tuomet ne nuodm
lankytis tose vietose, kur jie usiima ganytojika veikla, taiau,
be jokios abejons, nuodm manyti, kad kunigai turi dau
giau galios prie Diev nei kiti mons.

158
 SI BI RI ET IK AS A U K L J I M A S

Galiausiai neturjome elgtis su kitais taip, kaip nenortu

me, kad kas nors pasielgt su mumis. Taiau jeigu kuri dien
btume priversti taip pasielgti, tam turi bti rimtas pagrin
das.

Vienas senis, su kuriuo nemaai kalbdavausi apie tai -

apie ms gyvenimo filosofij, apie primityv nemokiku
m, - sakydavo, kad, jo manymu, ms pasaulyje knibdte
knibda klaidingu keliu einani moni, kurie su kiekvienu
neteisingu ingsniu vis labiau tolsta nuo teisingojo kelio. Jam
atrod, kad daugeliu atvej nra prasms bandyti sugrinti
tuos mones teising keli, nes jie per daug nutol. Vienin
telis dalykas, k galima padaryti, yra nutraukti j egzistencij,
paalinti juos i kelio".
- Turtingas ir galingas mogus, - sakydavo senis, - eida
mas klaidingu keliu sugriauna daug gyvenim, klampina j
bd daug moni, kurie tam tikra prasme yra nuo jo priklau
somi. Vienintelis bdas visk grinti j vietas yra jj nugalabyti
ir itaip sunaikinti gali, kuri is susikr per pinigus.
Atsakydavau:
- O jeigu ir to mogaus nuudymas yra klaidingas ings
nis? Ar nebt geriau paprasiausiai vengti turti reikal su
juo ir tiek?
Senis pairdavo mane nustebs ir atsakydavo taip uti
krintai, kad man imdavo svaigti galva:

159
 N I C O L A I L I LI N

- Vaikeli, kas tu manaisi ess, Jzus Kristus ? Tik jis gali

daryti stebuklus. Mes turime tarnauti savo Viepaiui... Ar
galima tarnauti geriau negu paalinant i ems Velnio ipe
ras?
Tas senis buvo pernelyg geras.

Trumpiau tariant, seni dka mes buvome sitikin, kad el

giams teisingai. Terauda blogo mums linkintieji, - manyda
vome, - nes Dievas su mumis." Rasdavome tkstanius pai
vairiausi bd pateisinti savo smurt ir poelgius.
Per mano tryliktj gimtadien nutiko vienas dalykas, kuris
mane privert iek tiek suabejoti.
Viskas prasidjo itaip: ledin tos altos dienos ryt mano
draugas Melas pasirod mano namuose ir papra palydti j
kit miesto gal, Geleinkelio stoties rajon. Ms rajono
Sargo liepimu, jis turjo nuneti praneim vienam nusikalt
liui.
Sargas leido Melui drauge pasiimti tik vien asmen, ne
daugiau, nes neti praneimus briu buvo nemandagu. Tai
buvo laikoma jgos demonstravimu, beveik grasinimu. Deja,
Melas pasirinko mane.
Visikai nenorjau ten vilktis spaudiant aliui, juo labiau
per savo gimtadien. Jau buvau susitars vakare susitikti su
visu briu draug atvsti dds namuose, kurie buvo tuti,
nes jis sdjo kaljime. Paliko namus man priirti, galjau

160
 SI BI RI ET IK AS A U K L JI M A S

siausti kiek panorjs. Reikjo tik palaikyti tvark, paerti jo

katinus ir palaistyti gles.
T ryt norjau ruotis ventei ir, kai Melas papra j paly
dti, man net rankos nusviro. Bet negaljau atsisakyti. ino
jau, kad jis pernelyg trenktas ir vienas prisivirt kos. Todl
apsirengiau, abu papusryiavome ir patraukme j Geleinke
lio stoties rajon. Buvo labai daug sniego, negaljome vaiuoti
dviraiais, todl ijome psiomis. Mes su draugais niekada
nevaiuodavome autobusais, nes reikdavo labai ilgai laukti.
Psiomis bdavo greiiau. Paprastai eidami kalbdavoms
apie daugel dalyk, apie tai, kas vyksta mieste ar rajone. Su
Melu kalbtis buvo labai sunku, nes Motina Gamta neapdo
vanojo jo gebjimu suregzti suprantam sakin. Jis kalbdavo
dalykus, kuri nedrstu versti i rus kalbos, nes nesivaizduo
ju, kaip ilaikyti pokalbio sek, tiksliau sekos nebuvim.
Per ms pokalbius kalbdavau tik a, o Melas kartkar- -
temis trumpai siterpdavo tokiais odiais kaip Da, Aha,
Mmmm ir kai kuriais kitais minimalaus ilgio gars jungi
niais, kuriuos ileisti jam tebdavo vieni juokai.
Kartkartmis Melas staiga sustodavo, tiesiog suakmenda-
vo, o jo veidas tapdavo panaus vienoje pusje itsusi va
kin kauk. Tai reikdavo, kad jis nesupranta, apie k kalbu.
Tuomet turdavau ir a nedelsdamas sustoti ir pradti aikin
ti: tik tada Melo veidas gaudavo prast iraik ir jis vl paju
djs ingsniuodavo toliau.

161
 N I C O L A I L I LI N

Tai nereikia, kad prasta jo veido iraika buvo tobula. Vei

d vagojo dar vieias randas, o kairs akies vietoje iojjo sky
l. Nelaimingo atsitikimo pasekm. Susialojo pats, negrabiai
elgdamasis su prielktuvinio sviedinio aunamuoju utaisu,
kuris sprogo keli centimetr atstumu nuo veido. Dar nebuvo
adiktos visos i daugybs mikrochirurgini veido rekonstruk
cijos operacij ir tuo laiku trkstamos Melo akies vietoje vis
dar iojjo ta didiul siaubinga skyl. Dirbtin stiklin akis
jam buvo dta tik po trej met.
Melas visas toks buvo - tarp jo kno ir mini nebuvo jo
kio ryio. Kai galvodavo, turdavo nejudti, nes kitaip nesuge
bdavo nieko padoraus sugalvoti, o atlikdamas kok nors jude
s, negaldavo galvoti. Dl to a pusiau juokais, pusiau rimtai
vadindavau j asilu: pripastu, toks mano elgesys buvo labai
blogas ir negarbingas, taiau leisdavau sau itaip elgtis tik to
dl, kad man reikdavo j paksti nuo labo ryto iki pat vakaro
ir visuomet visk aikinti kaip maam vaikui. Jis nesieisdavo,
bet staiga surimtdavo, tarsi svarstydamas, kokia galt bti
ta paslaptinga prieastis, dl kurios pavadinau j asilu. Kart
apstulbau, kai nei i io, nei i to, kalbantis apie kak visikai
nesusijus su tuo, kad paprastai vadinu j asilu, staiga Melas
man pasak: Supratau, kodl mane taip vadini! Todl, kad
manai, jog mano ausys labai ilgos!"
Tuomet susinervino ir m ginti savo aus matmenis.
irjau j ir nieko nesakiau.

162
 SI BI RI ET IK AS A U K L JI M A S

Buvo nepataisomas, o padt dar labiau blogino tai, jog

rk ir gr kaip senas alkoholikas.

odiu, t ryt mudu su Melu ingsniavome apsnigtomis

gatvmis. Kai oras nedrgnas ir sniegas labai sausas, einant
girdti juokingas garsas, tarsi vaikiotum ant trapui.
Saultas rytas ir giedras dangus pranaavo ger or, tik
pt nestiprus, bet pastovus vjelis, kuris galjo visas or pro
gnozes apversti auktyn kojomis.
Nusprendme eiti per Centro rajon ir sustoti uksti to
kioje vietoje, kuri buvo tarpinis variantas tarp baro ir restora
no. Priklaus jis tetai Katiai, vieno gero ms draugo, praju
si vasar nuskendusio upje, mamai.
Danai usukdavome jos aplankyti. Kad nesijaust vieni
a, pasakodavome jai apie savo gyvenim. Ji mus myljo dar
ir todl, kad t dien, kai nuskendo jos snus, mes buvome
kartu su juo. Nors moter kankino nepakeliamas skausmas, ji
norjo, kad mes visi laikytumms drauge.
Vitaliiaus (toks buvo ms draugo vardas) kn radome
ne i karto. Sunku buvo jo iekoti, nes prie dvi dienas buvo su
griuvusi didel utvanka u imto kilometr prie ups srov.
Tai kita istorija, bet j reikia papasakoti.

Buvo labai karta vasara. Nakt sugriuvo utvanka. Prisi

menu, kad pabudau nuo siaubingo triukmo. Rods, artinasi
audra.

163
 N I C O L A I LILIN

Ijome i nam ir supratome, kad triukmas sklinda nuo

ups. Nuj pasiirti pamatme, jog vyko katastrofa: ritosi
vis didesns baltos, tarsi vien i put, bangos, kurios, atsitren
kusios krant, plukd tolyn valtis ir katerius.
Kai kas buvo atsines ibintuvlius ir jais apviet up.
Vandenyje buvo pilna daikt, kurie sukosi tarsi skalbimo ma
inoje: karvi, vali, medi rst, metalini statini, sku
dur ir paklodes panai mediag gabal. Sen bei ten toje
vandens maialynje inirdavo bald. Buvo girdti riksmai.
Laimei, krantas, ant kurio buvo sikrs ms rajonas,
buvo auktas, todl potvynis siaubingai didels alos nepada
r. Taiau iek tiek utvind ir mus, vandens pribgo namus
bei sandliukus.
Kit dien up buvo labai nevari, ir mes nusprendme
imtis j ivalyti, itraukti tai, k savo jgomis pajgsime. Tu
rjome kelias potvynio nenunetas motorines valtis, nes tuo
metu, kai utvanka sugriuvo, jos buvo itrauktos krant.
Srov nenune ir mano vali. Turjau dvi. Vien dide
l ir sunki, kuri naudodavau dideliems kroviniams gabenti
(kiaur vasar siaubdavau moldav teritorijoje esanius obuo-
lynus ir maisto sandlius...), o kit mayt ir siaurut, kuri
naudodavau vejybai nakt. Ji buvo lengva ir manevringa. Su
ta valtimi vairuodavau tinkl", kitaip tariant, nuolat judda-
vau prie srov ir vejybai skirtu tinklu stengdavausi apsiausti
vidurin ups dal, kuria plaukdavo daugiausia uv.

164
 SI BI RI ET IKAS A U K L JI M A S

Maosios valties srov nenune, nes ji buvo mano na

muose, turjau j iek tiek aptvarkyti. O kita isigelbjo to
dl, kad buvo itraukta ir nugabenta remontuoti j krant. Jau
seniai buvau pras priirtojo perlakuoti j specialiu laku.
Priirtojo vardas buvo Ignatas, jis buvo geras ir neturtingas
mogelis. Turjo perdayti valt jau prie mnes, taiau vis
pritrkdavo laiko: rasdavo skubesni reikal arba prisigerda
vo iki smons netekimo.
I viso turjome atuonias valtis, todl pasidalijome ketu
rias komandas. Kiekvienai komandai teko dvi valtys, o kiek
vienoje valtyje - po keturis vaikinus.
Darb organizavome taip, kad dvi valtys nuolat bt u-
tvrusios up. Jos vejojo iukles. Komanda, apsiginklavu
si ilgomis lazdomis su dideliais metaliniais kabliais galuose,
trauk akas, rstus, negyvus gyvulius ir kitokius didelius
daiktus. Visk virvmis ridavo prie valties korpuso ir, kai jau
nebebdavo vietos, ekipaas grdavo krant, ten laukdavo
kiti vaikinai, jie brisdavo vanden ir visk ikraudavo. Ant
kranto i pat ankstyvo ryto sukrme didiul lau. Visk, k
itraukme i ups, metme ant arij. Po pusvalandio net ir
lapiausi mediai pradivo ir, iek tiek aplaksius juos ben
zinu, usiliepsnojo.
Apie vidurdien ugnis krenosi taip stipriai, kad dl kar
io buvo beveik nemanoma prisiartinti. Sukib keliese var
gais negalais liepsnas, kur jau deg nuskendusios avys, unys,
vitos bei sys, metme ir nudvsusi karv.

165
 N I C O L A I LILI N

Paskui, apie ketvirt valand po piet, itraukme pirm

mogaus kn.
Tai buvo vidutinio amiaus vyras. Su drabuiais, praskelta
galva. Turbt krisdamas vanden atsitrenk kak kiet, gal
akmen ar rst.
Kita komanda nedideliais tinkleliais gaud maus daiktus,
plduriuojanius paviriuje: stiklainius su konservuotomis
grybmis, butelius, vairiausius vieius vaisius ir daroves -
obuolius ir persikus, arbzus ir bulves. Taip pat vaik aislus,
plastikinius kibirlius bei kastuvlius, nuotraukas, krvas po
pieriaus, laikrai ir dokument. Visk, kas plaukiojo toje
siaubingoje koje.
Dar buvo labai daug buteli mineralinio ir natralaus van
dens su sirupu, nes u keli kilometr auktyn upe veik van
dens su sirupu gamykla, kurioje buvo pilstymo aparatra bei
sandliai. Potvynis nusiaub ir j, nune vis sandlio turt.
Nusprendme iuos butelius surinkti, atidti al, o paskui
idalyti visiems, dalyvavusiems valant up. Bet jau per kelias
pirmsias darbo valandas j itraukme tiek daug, kad nebei
nojome, kur dti. Tuomet du ms biiuliai ive juos dide
liais karuiais, kad atlaisvint vietos kitiems. Paliko butelius
netoliese gyvenani moni kiemuose. Privertme buteli
piln artimiausi rajono gatv, madaug penkiasdeimt nam.
Vaikinams vaiuojant karuiu pro al mons aukdavo: Ne,
vaikai, ia jau nebetelpa. Vaiuokite kit nam!"

166
 SI B I R I E T I K A S A U K L J I M A S

Ten, kur gyvenome, up buvo labai siaura ir gili, todl la

bai pavojinga. Dl stiprios srovs susidarydavo daug verpet,
kurie galjo bti labai dideli, net didesni nei trij metr skers
mens.
Pro mus praus potvyniui dauguma atplukdyt iukli
sankaup liko plduriuoti ups pakraiuose, tarsi laukda
mos, kol jas igriebsime. Dirbome nesustodami vis dien ir
liovms tik vakare, kai sutemus nebebuvo galima nieko i
rti.
Ant kranto privertme tiek daikt, kad beveik nebuvo kur
kojos padti. Kur pavelgsi, visur ko nors prikrauta.
Susibrme aplink lau ir rengms miegoti.
Prie sumigdami pavalgme. Kai kas atsine io to i nam,
o grim turjome per akis: manau, kad t vakar vandens su
sirupu igriau daugiau nei per vis savo gyvenim.
Gal gale susdome visi ant ems lauo viesoje. Sureng
me raugjimo varybas, juk buvome prisisiurb itiek gazuoto
vandens.
U koki deimties metr nuo ms guljo mogaus la
vonas, kur buvome itrauk tos dienos popiet, {spraudme
jam rankas kryi ir vak, kad nepykt. Kakas, laikyda
masis sibirietikos tradicijos visuomet k nors paaukoti miru
siesiems, net atne jam stiklin mineralinio vandens ir riek
duonos.

167
 N I C O L A I LILIN

Nusprendme, kad rytojaus dien bt geriau paprayti ir

kit rajon paaugli pagalbos, nes upje vis dar buvo daugyb
iukli ir lavon. Dl kario knai prads irti ir tuomet dar
bas taps panaus j pragar. Tikjoms, kad kit bendraami
padedami greitai up ivalysime.

Kit dien, apie deimt valand ryto, atvyko pastiprini

mas. Dauguma buvo i Centro, kai kas i Kaukazo ir Gele
inkelio stoties rajon. Mes diaugms, kad vaikinai atjo
mums padti.
Nenordami rizikuoti, kad kuris nors krist vande
n (daugelis j nemokjo plaukti, juk neaugo prie ups kaip
mes), paskyrme juos dirbti krante. Naujieji pagalbininkai
nuvedavo daiktus karuiais arba nunedavo maiuose.
Daug gazuoto vandens buteli pardavme monms. Jie at
vaiuodavo ir prisikraudavo mainas, o vliau ketino parduoti
vanden parduotuvse. Parduodavome nebrangiai, skaiiuo
davome ne buteliais, o mainomis. Viena maina - penkias
deimt rubli. Kraukite, kiek telpa. Tie, kurie greitai sukosi,
udirbo trigubai. Visiems buvo gerai: mes greitai atlaisvino
me krant ir dar iek tiek udirbome, o jie beveik veltui gavo
preki, kurias paskui galjo parduoti.
Vitaliius taip pat darbavosi drauge su mumis.
Nors jis gyveno Centro rajone, mes buvome geri draugai.
Jis danai ateidavo ir drauge maudydavoms upje. Vitaliius

168
 SI BI RI ET IKAS A U K L JI M A S

puikiai plauk, drauge rengdavome kanoj irklavimo var

ybas. Vaikino knas buvo itreniruotas ir labai itvermin
gas. Kai plaukiodavome, jis niekada nepavargdavo, galdavo
plaukti prie srovf itisas valandas.
Kadangi buvo tvirtas ir protingas, pavedme jam vadovauti
vaikin, kurie netoli kranto atriinjo daiktus nuo valties, ko
mandai. Tam reikjo mokti gerai plaukti, nes valtys negaljo
priplaukti pernelyg arti kranto. Nuo valties atrit daikt pen
ki ar ei plaukikai nutempdavo krant. Tai padaryti buvo
nelengva, nes po vandeniu visikai nieko nebuvo matyti. Van
duo buvo drumzlinas, o dl jame besimaiani emi, lap ir
kit bjaurasi net nebuvo manoma suprasti, kokios formos
yra velkamas daiktas. Prajusi dien vienas vaikinas susieid:
bevelkant rst jam blauzd smigo aka. Vargelis vandenyje
neteko daug kraujo ir, net nespjs suvokti, kas jam atsitiko,
nualpo. Laimei, kiti i karto pastebjo, kad kakas negerai, ir
nedelsdami itrauk j krant. Viskas baigsi laimingai.

Apie vidurdien m rinktis upje prapuolusi moni gi

mins. Jie vienas po kito jo prie skenduolio kno, kol viena
moteris atpaino. Tai mano vyras*, - tar.
J buvo atlydjs vyro brolis ir dar du vyrai, eimos draugai.
Buvo ir koki deimties met mergait, labai smulkut, juo
dais plaukais ir tokiomis pat juodomis akimis, bdingomis
daugeliui moldavi.

169
 N I C O L A I LILIN

Moteris pradjo raudoti, aukti ir parkrito ant vyro kno.

Laik j apkabinusi, buiavo. Jos dukrel taip pat pradjo verk
ti, bet tyliai, tarsi gdytsi ms.
Galiausiai moldavai prisistat, kas esantys. Pasak ir nu
skendusio vyro vard, kurio dabar nebeprisimenu.
Skenduolio brolis band raminti moter, nuved j mai
n, taiau ji ten taip pat vis raudojo ir auk.
Visi trys vyrai nune kn ir paguld ant galins savo ma
inos sdyns. Padkojo ir pasil mums pinig, bet mes atsi
sakme. Kakuris ms prikrov jiems bagain buteli, o jie
irjo mus nusteb.
Sutaupysite pinig grimams laidotuvi dien", - pasak
me. Tuomet jie puol dkoti. Moteris puol buiuoti mums
rankas, o mes, nordami kaip nors itrkti i t buini, gr
ome prie darbo.
Buvo ir daugiau moni, iekani mirusi artimj. Kai
kas j pasisil mums padti, mes sutikome. Vargeliai, jie ti
kjosi, jog dirbdami kartu ras savo artimj knus. Ne taip
paprasta rasti skenduol. Paprastai maiausiai tris dienas k
nas bna po vandeniu ir tik paskui, kai ima irti ir prisipildo
duj, ikyla paviri. To vargo moldavo kn radome vi
sikai atsitiktinai. Turbt paviri j ikl stipri srov, ir, jei
nebtume jo ikart sugrieb, be jokios abejons, jis bt vl
nugarmjs dugnan.

I70
 SI B I R I E T I K A S A U K L J I M A S

Vitaliius drauge su kitais trimis vaikinais vilko krant la

bai akot med. Sakos kyojo i vandens, buvo aiku, kad po
vandeniu esanti dalis greiiausiai yra milinika.
Vaikinai nusprend j apsukti akomis krant, kad tie, ku
rie turjo itraukti j stovdami krante, turt daugiau viet
nusitverti.
Sukant med Vitaliius sipainiojo tarp t ak. Spjo su
ukti, perspti kitus, kad strigo, taiau staiga medis suveik
kaip sraigtas: apsivert visu savo svoriu ir nutemp Vitalii
po vandeniu.
Negaljome patikti savo akimis.
Visi suoko vanden nordami j itraukti, bet jo jau nebe
buvo. Nebuvo nei sipainiojusio med, nei niekur kitur dau
gelio metr spinduliu.
Tuomet nedelsdami tinklais utverme vis teritorij ,
aplink, kad kno nenunet srov, ir pradjome naryti du
gn-
Nrme purvin vanden, kuriame nieko nebuvo matyti,
ir rizikavome k nors atsitrenkti. Vienam ms taip ir nuti
ko - atsitrenk rst. Laimei, nieko labai blogo nenutiko.
Vitaliiaus nebuvo n pdsako.
Po deimties minui bevaisi paiek velgme vienas
kit su pykiu akyse.

171
 N I C O L A I LILIN

Prisimenu, kad ir toliau vis nriau po vandeniu: leidausi iki

pat dugno, penkis ar septynis metrus, ir rankomis bandiau
k nors uiuopti.
Vienu metu kak radau. Koj! Stipriai j sugniauiau, pri
spaudiau prie savo kno ir palinks kojomis palieiau dugn.
Stipriai atsispyriau kaip staiga paleista spyruokl ir po akimir
kos jau buvau paviriuje.
Tik tada supratau, kad laikau suiups Melo koj. Jo galva
kyojo i vandens, o jis pats velg j mane nustebs.
siutau ir smogiau kumiu jam j galv. Jis atsak tuo paiu,
ir man gerokai suskaudo.

Per pirm paiek valand Vitaliiaus kno rasti nepavyko.

Visi buvome pavarg ir nervingi. Daugelis susipyko tarpu
savyje ir vienas kit eidinjo. Kiekvienas ms norjo nusi
purtyti kalt ir suversti j kitiems. Tokiais visiko nelojalumo
momentais pamatai tikruosius moni veidus. Imi lykttis
tuo, koks esi ir kokioje aplinkoje gyveni.
Nebejauiau nei rank, nei koj, nebepajgiau plaukti.
Tuomet grau j krant ir atsiguliau.
Neprisimenu kaip, bet umigau.
Kai pabudau, buvo jau vakaras. Kakas mans paklaus, ar
gerai jauiuosi. Tai buvo mano draugas Diditas. Rankoje
laik butel vyno.

172
 SI BI RI ET IK AS A U K L JI M A S

Kiti sdjo prie lauo ir gr.

Vl pasijutau kupinas jg. Paklausiau Didito, ar kas
nors rado Vitaliiaus kn. Jis papurt galv.
Tuomet prijau prie kit ir paklausiau, kodl jie geria, jei
gu ms draugo knas vis dar upje.
Jie pavelg mane nieko nereikianiais vilgsniais. Kai
kurie buvo girtutliai, dauguma pavarg ir nusimin.
Klausykite, - pasakiau, - dabar einu prie Pjautuvo ir u
mesiu tinklus!'
Pjautuvas buvo vieta u madaug dvideimties kilometr
palei ups srov. Ji buvo taip vadinama todl, kad ten esantis
platus ups vingis primin pjautuvo form. Toje kilpoje srov
sultdavo ir vanduo isiliedavo j krantus, atrod, kad beveik
visikai nebeteka.
Viskas, k nunedavo srov, anksiau ar vliau atsidurdavo
ten. Tinklu utvrus t viet ties dugnu buvo galima rasti Vi
taliiaus kn.
Vienintel bda buvo ta, kad dl potvynio up buvo pilna
vis t iukli. Todl reikjo nuolat keisti tinkl, kitaip jis
persipildydavo ir traukiant paviri galjo suplyti.
Kartu su manimi jo Melas, Diditas, Bes ir Nebylys. Nu
plaukme dviem mano valtimis, nusigabenome vien mano ir
vien Melo tinkl.
Tinklus, kurie naudojami skenduoliams itraukti, paskui
tenka imesti. Dar kart juos naudoti galima tik tokiam pat
lidnam tikslui.

173
 N I C O L A I LI LI N

A turjau apie deimt tinkl, skirt vairiai naudoti. Ge

riausi buvo dugniniai tinklai, kurie galdavo ilaikyti didel
svor ir ilg laik mirkti vandenyje. Tai trisluoksniai tinklai
labai storomis virvmis.
Pasimiau geriausi kok tik turjau dugnin tinkl ir pa
traukme prie Pjautuvo.
Metme tinklus kiaur nakt ir be paliovos valme i j
iukles. Ups dugne buvo visko, vairiausi gyvn gaie
n. Taiau labiausiai erzino akos, nes sipainiojusias tin
kl bdavo labai sunku itraukti, be to, jos draskydavo tin
klo akis.
Iki pat ryto ibuvome lapiomis rankomis. Nespdavome
j nusiluostyti, kai ir vl tekdavo merkti vanden, nes vos i
valydavome tinkl viename gale, kitame jis jau bdavo pilnas,
o vos spdavome irankioti daiktus i ten, jau vl reikdavo
grti prie tai ivalytj pus.
Po kurio laiko ms pakeisti atjo Gagarinas ir kiti. Buvo
me ivarg, lome nuo miego. Tuoj pat sukritome ol ir
akimirksniu umigome.

Apie ketvirt valand popiet Gagarinas drauge su kitais

rado Vitaliiaus kn.
Jis buvo nustas drskim ir pjovim, dein pda buvo
lusi, o i jos kyojo dalis kaulo. Vitaliius buvo pamls
kaip ir visi skenduoliai.

174
 SI BI RI ET IKAS A U K L JI M A S

Sukvietme savo rajono mones. Jie nune jj namo, pas

mam. Drauge nujome ir mes, norjome papasakoti, kaip
viskas atsitiko. Vitaliiaus mama nepaguodiamai verk, be
perstojo raudojo ir visus mus apkabino - taip stipriai suspau
d, kad net suskaudo. Manau, ji pati suprato, o galbt kas nors
i Centro kvartalo papasakojo, kiek mes vargome, kol surado
me jos snaus kn.
Dkojo ir dkojo. Mane apm keistas jausmas, kai gird
jau j sakant: Ai, ai, kad parnete jj j namus."
Nepajgiau pavelgti jai akis. inojau, jog padariau ne
visk, kas manoma, kad rasiau jos snaus kn.
Visi buvome sukrsti, priblokti. Nepajgme net galvoti
apie tai, jog likimas atm i ms tok mog kaip Vitali
ius.

Taigi bdami netoli Centro visuomet usukdavome pas ,

tet Kati, Vitaliiaus mam.
Ji nebuvo itekjusi: pirmasis jos draugas, Vitaliiaus tvas,
nespjo jos vesti, nes buvo paimtas kariuomen, isistas Af
ganistan ir ten dingo be inios. Tuomet ji dar buvo nia.
Teta Katia turjo nedidel restoran panai ueig, apie
kuri pasakojau, ir gyveno su nauju draugu. Jis buvo geras
mogus, nusikaltlis, usim vairia nelegalia prekyba.
Kaskart, kai eidavome jos aplankyti, nunedavome dovan
gli, nes inojome, kad ji labai jas mgsta.

175
 N I C O L A I L I LI N

Kart teta Katia mums pasak, kad labiau u visk pasau

lyje nort turti citrinmed. Nusprendme jai j parpinti.
Vienintel bda buvo ta, kad neinojome, kur j gauti. Niekas
i ms niekada nebuvo mats citrinmedio.
Tuomet kakas mums pasil pasidairyti botanikos sode,
kur buvo eksponuojami visi iltuosiuose kratuose augantys
augalai. Sugai iek tiek laiko paiekoms susiradome ariau
siai esant botanikos sod. Jis buvo Belgorode, Ukrainoje, prie
Juodosios jros. Trys valandos kelio nuo ms.
Ivaiavome puikiai organizuota grupe. Ms buvo gal
penkiolika. Visi norjo dalyvauti citrin reikale, nes visi my
ljo tet Kati, kaip galdami stengdavosi jai padti ir j pra
diuginti.
Atvaiav Belgorod, nusipirkome vien biliet botani
kos sod: vienas ms eidavo, patraukdavo tualet, pro lan
g perduodavo biliet kitam, ir taip toliau, kol sujome visi.
Prisiliejome prie mokyklins ekskursijos ir prisigretinome
prie savo objekto. Medis nebuvo labai didelis, iek tiek auk
tesnis u krm. Vjas iureno alius lapus ir spavo tris ant
ak pakibusias citrinas.
Melas i karto pareik, kad citrinos netikros. Es jas prikli
javo klijais, kad graiau atrodyt, o medis ess paprastas kr
mas. Turjome sustoti ir paskubomis apirti, kad sitikintu
me, ar tos prakeiktos citrinos tikros, ar ne. A pats asmenikai
visas tris pauosiau: kvepjo kaip tikros citrinos.

176
 S I BI R I E T I K A S A U K L J I M A S

Gagarinas skl Melui antaus, ir udraudme jam nekti

iki pat operacijos pabaigos.
Pasiiupome vazon ir ulipome j antr sodo pakratyje
stovinio pastato aukt. Atidarme lang ir atsargiai num
tme medj ant garao stogo. Paskui patys nuokome ir bgte
pasileidome j stot, neini tuo sunkiu vazonu su mediu. Trau
kinyje apirjome med ir pamatme, jog nepaisant smgi
ir kratymosi citrinos nenukrito. Labai apsidiaugme, kad j
nepametme...
Kai teikme dovan, teta Katia i laims pravirko. O gal
bt verk dl to, kad pastebjo botanikos sodo antspaud ant
vazono, kurio mes per skubjim nenutrynme. Vis dlto jai
taip patiko citrinmedis, kad kai nuskyn pirmj prinokusi
citrin, pakviet mus visus arbatos su citrina.

T dien, per mano tryliktj gimtadien, su Melu ings- -

niuodami per miest Geleinkelio stoties rajon nuspren
dme nuneti dovan gli, todl usukome senojo Bosjos
parduotuv.
Gles tetai Kariai visuomet pirkdavome pas j. Praydavo
me urayti t mums neinom augal pavadinimus ant lape
lio, kad netyia du kartus nenupirktume tokios paios.
Kas etai ms perkamai glei Bosja pritaikydavo nedi
del nuolaid arba padovanodavo maieli su senomis sklo
mis, kurios jau bdavo sudivusios ir niekam tikusios. Mes

177
 N I C O L A I LILIN

vis tiek jas paimdavome ir pakeliui prasukdavome pro poli

cijos nuovad. Jeigu u vart rasdavome stovinias policijos
mainas, suberdavome sklas j j degal bakus. Tos sklos
buvo lengvos ir ikart nenussdavo ant dugno, be to, buvo
tokios maos, kad pralsdavo pro benzino siurblio filtro sky
lutes. Joms patekus karbiuratori, variklis sustodavo. o
diu, efektyviai panaudodavome tai, kas kitaip bt imesta
laukan.
Senelis Bosja buvo geras ydas, kurj gerb visi nusikalt
liai, taiau jis taip slp savo reikalus, kad niekas neinojo,
kuo tiksliai (be to, kad turjo gli, kuri beveik niekas ne
pirkdavo, krautuvl) jis usim. mons nekjo, kad Bosja
es turi ryi su Amsterdamo yd bendruomene ir prekiau
ja deimantais. Na, niekas niekada ito mums nepatvirtino, o
mes, eidami jo krautuvl, vis bandydavome i jo pasiaipyti
ir ipeti, k jis i ties veikia. Tai buvo tap tradicija. Steng
davoms jj prakalbinti, o jam kaskart pavykdavo isisukti.
Sakydavome: Tai kaip, pone Bosja, koks Amsterdame
oras?
Jis abejingai atsiliepdavo: O i kurgi man, vargui ydui,
neturiniam net radijo, inoti? Bet jeigu ir turiau radij, jo
nesiklausyiau. Esu jau toks senas, kad nieko nebegirdiu, bai
giu visai apkursti... Ech, kaip noriau grti j tuos laikus, kai
buvau jaunas, kaip js. aisti, triukmauti... Beje, k gi per tas
dienas ikrtte?

178
 SI BI RI ET IK AS A U K L J I M A S

Galiausiai visuomet baigdavosi tuo, kad mes, kaip kokie

liurbiai, uuot k nors i jo ipe, ipasakodavome savo reika
lus ir ieidavome i krautuvls jausdamiesi taip, tarsi jis bt
i ms pasiaips.
Jis turjo tikr talent suktybms, o mes visuomet ukib
davome.
Senasis Bosja labai grai gli savo parduotuvje netur
jo. Man atrodo, kai kurios ten stovjo met metus. Parduotu
v buvo tamsi ir ankta skyl. Joje ant medini lentyn buvo
prikrauta sen augal, kuri jau niekas nebepirko. jus atro
dydavo, kad patekai j diungles. Daugelis augal buvo taip i
sikeroj, jog j lapai pynsi su greta stovini augal lapais, ir
visi drauge vejo kaip koks vienas didiulis krmas.
Bosja buvo liesas ir kumpas senukas, neiojo akinius storais
kaip tanko arvai stiklais, per kuriuos akys atrod nemoni
kai didels. Visuomet vilkjo juod vark, baltus markinius
ir po kaklu segjo juod varlyt, dvjo kantu sulygintas juo
das kelnes, avjo gerai nublizgintus juodus batus.
Nors buvo toks senas, kad net mano senelis jj vadino dde,
jo plaukai buvo juodi kaip varno sparnas. Bosja gerai juos pri
irdavo, kirpdavo pagal ketvirto deimtmeio mad ir len
gvai sutepdavo briliantinu.
Visuomet sakydavo, kad tikrasis kiekvieno dentelmeno
ginklas yra elegancija: ja apsiginklavs gali plti, udyti, vog
ti, meluoti... niekas nieko net netars.

179
 N I C O L A I LILIN

Suskambus dur varpeliui, Bosja pakildavo nuo kds,

pasigirsdavo seno mechanizmo girgdjim panaus garsas.
Paskui ieidavo i u prekystalio ir savo elegantiku ingsniu,
kurio aves gerokai nublukino laikas ir dabar jis labiau pan
jo mirtinai sueisto mogaus vilkimsi, patraukdavo klien
to pusn.
Pasitikdavo interesant plaiai iskstomis rankomis kaip
kai kuriuose ventuose paveiksluose vaizduojamas priimantis
ir ujauiantis Jzus. Jo eisena atrod komikai, nes besiyp
santis veidas lidnomis, eimininko neturint unyt prime
naniomis akimis kl juok.
Su kiekvienu ingsniu ileisdavo gars, pana negalavi
m kamuojam sen moni, kuriems kiekvienas judesys ke
lia skausm, dejon.
Bendras vaizdas mane graudindavo: jausdavau kak pa
naaus lides, nostalgij ir gailest kartu.
Kai usukdavome parduotuv, senasis Bosja ilsdavo
i savo diungli ir dar nematydamas, kas jo, patraukdavo
prie jimo, nutaiss prast ventojo iraik. Taiau prie
akis ivyds ms, unsnuki, veidus, ikart persimainydavo.
Vis pirma prapuldavo ypsena, o vietoj jos veid perkreipda
vo nuovargio grimasa. Atrodydavo, kad jam ima trkti oro.
Paskui visas knas sukrypdavo, kojos iek tiek sulinkdavo ir
mosteljs rankomis taip, tarsi atsisakyt to, k mes jam b
tume pasil, Bosja atsukdavo mums nugar ir grdavo prie

180
 SI B I R I E T I K A S A U K L J I M A S

prekystalio. Tuomet virpaniu balsu ir su trupuiu ironijos

pusiau rusikai, pusiau Odesos yd dialektu tardavo: tob
ja tak il, opjatprili moroitjajca...
Tai reikdavo: Kas per gyvenimas, - toks ydikas posa
kis, kur jie visur kaiioja, - ir vl atsibastte sukti paut..."
tai itaip jis su mumis sveikindavosi, taiau i ties visus
mus labai myljo.
Jam taip pat bdavo smagu nesileisti traukiamam per
dant. Mes nuolat bandydavome, taiau Bosja, pasinaudojs
savo imintimi ir ydiku gudrumu, kuris jam buvo kakas
kuklaus ir ugyvento, vis paspsdavo mums spstus, o mes
juos nuolat klidavome ir kartais tai suprasdavome tik v
liau, jau ij i parduotuvs. Jis buvo bendravimo virtuozas,
tikras genijus.
Kadangi nuolat sksdavosi ess aklas ir kurias, vis provo
kuodavome: klausdavome, kiek valand. Tikjoms, kad pa
siirs laikrod, kur neiojo ant rankos. Bet jis net nemirk-
teljs atsakydavo: k i kurgi man inoti, kiek dabar valand,
juk a laimingas mogus! Argi neinote, kad laimingi mons
laiko neskaiiuoja, nes maloniai leidia kiekvien gyvenimo
akimirk?
Tuomet paklausdavome, kam jis neioja laikrod, jei nieka
da j neiri, nes jam nerpi laikas.
Jis nutaisydavo nustebus veid ir pasiirdavo savo laik
rod taip, tarsi j matyt pirmkart gyvenime. Tuomet kukliai

181
 N I C O L A I LILIN

atsakydavo: ...Juk tai visai ne laikrodis... Jis net u mane se

nesnis, n neinau, ar eina...
Prisiddavo prie ausies, kur laik taip palaikydavo, o pas
kui pridurdavo: ...Na, kakas girdti, bet neinau, ar tai ro
dykls vis dar tiksi, ar senoji mano irdis baigia plakti..!*

Bosjos mona buvo sena ir simpatika yd kilms ponia,

vardu Elina. Ji buvo labai protinga moteris, daugel met
dirbo mokytoja. Mok mano tv ir jo brolius. Visi apie j
kalbjo su meile ir net po daugelio met vis dar pripaino
jos autoritet. Kai mano tvas pirm kart nuud du polici
ninkus, ji aptal j antausiais ir is atsiklaup prie j prayti
atleidimo.
Bosja turjo labai grai dukr, graesns merginos man
nebuvo tek matyti. Ji buvo vardu Faja. Kaip ir mama, dirbo
mokytoja. Mok usienio kalb - angl ir prancz. Faja u
augo manydama, kad serga, nes Bosja ir Elina neleisdavo jai
daryti nieko, k darydavo visi kiti vaikai, o kiekvien draudi
m motyvuodavo odiais: Negali, nes prastai jautiesi." Faja
buvo netekjusi ir vis dar gyveno kartu su tvais. Buvo taiki
ir labai linksma. Turjo dievik figr: kno ikilumai buvo
tokie ideals, kad atrod tarytum nupieti. Nuostabi nedidu
k burna iek tiek praviromis lpomis, rykiais kontrais, di
dels juodos akys, banguoti plaukai iki pat juosmens. Taiau
pats spdingiausias dalykas buvo jos judesiai. Ji kaip kat

182
 SI B1 RI ETI KAS A U K L J I M A S

kiekvien judes atlikdavo su tik jai vienai bdingu graktu

mu.
Mintys apie Faj man neduodavo ramybs, kiekvien kar
t, kai pamatydavau j parduotuvje, iekodavau preteksto
pabti alia. Prisigretindavau pasikalbti apie augalus arba k
nors kitk, kad tik oda pajausiau jos artum.
Ji ypsodavosi ir noriai su manimi kalbdavosi. Maiau,
kad jai patinku. Tik vliau, bdamas eiolikos, idrsau i tie
s prie jos prisiartinti ir ukalbinti apie literatr. Pradjome
susitikinti, keisdavoms knygomis ir neilgai trukus ms
santykiai virto tokiais, kuriuos iauklti mons vadina in
tymiais", taiau mano rajone tai buvo vadinama visikai kito
kiais odiais: drauge terliojome paklodes".
Tai jau kita istorija, kuri nusipelno bti papasakota atskirai
ir ne iia.
ia vertt papasakoti Bosjos praeities istorij.

Senasis Bosja savo jaunysts laikais buvo banderis: amiaus

pradioje itaip vadinti yd organizuotam nusikalstamumui
priklausantys nariai. Pavadinimas kilo nuo odio bandz,
kuris rus kalboje reikia gauj arba grupuot.
Treiame ketvirtame deimtmetyje Odesoje yd gaujos
buvo vienos stipriausi ir geriausiai organizuot nusikalsta
m grupuoi. Savo rankose jos laik vis nelegali prekyb ir
uosto veikl. Grupuots narius siejo stiprus tikjimo jausmas

183
 N I C O L A I LILIN

ir garbs kodeksas, savotikas vidinis reglamentas, vadina

mas koska. Sis terminas senuoju Odesos yd dialektu reikia
od", statym", taisykl". Trumpiau tariant, nesilaikyti
koskos buvo tas pats, kas nusiudyti.
Ketvirto deimtmeio viduryje soviet valdia pradjo sis
teming kov su nusikalstamumu visoje teritorijoje. Odes,
laikom vienu i miest, kur organizuotas nusikalstamumas
klesti labiausiai, buvo pasisti specials briai, kurie kovai su
organizuotomis nusikaltli grupuotmis naudojo taktik,
vadinam podstava, ivertus i rus kalbos tai reik paki
ti". Veikdami per infiltruotus mones, jie sukeldavo vidinius
konfliktus gaujose.
Donis Braskas, ymusis kino gangsteris, kur suvaidino
Donis Depas, net nesivaizdavo, jog sovietiniai jo pirmtakai
slaptus agentus bt naudoj ne informacijai igauti, o tam,
kad dirbtinai sukelt tokias situacijas, dl kuri nusikaltliai
imdavo kariauti tarpusavyje ir taip isiudydavo milinikais
kiekiais. Ne, Donis Braskas to net sapne neregjo.
itaip nuo ems paviriaus buvo nuluota ne viena Ode
sos gauja ir nusikaltli bendruomen. Tik ydai atsilaik, nes
tarp policinink nebuvo yd ir niekas nebuvo susipains su
j kultra, nemokjo yd kalbos ir neinojo tradicij taip ge
rai, kad galt apsimesti vien i j.
Paskui, kai policijos taka Odesoje iaugo ir m kelti pa
voj net ydams, jie suvienijo jgas ir susijung dvi didiules

I 84
 SI BI RI E T I K A S A U K L J I M A S

gaujas, sudarytas i tkstani nari. Vienai, paiai garsiausiai,

vadovavo legendinis nusikaltlis Benja Krikas, vadinamas Ka
raliumi. Jos nariai daugiausia pldavo ir vogdavo. Kitai gaujai
vadovavo senas nusikaltlis vardu Buba Baziius, vadinamas
vairiu. Ji usim iskirtinai tik neteistomis finansinmis
operacijomis.
ios dvi grupuots veik taip puikiai, kad policija joms nie
ko negaljo padaryti. Labai greitai jos uvald Odes, o yd
bendruomen tapo viena galingiausi visoje piet SSRS, ypa
Ukrainoje.
1941 m. spal, kai j Odes eng okupacins vokiei ir
rumun pajgos, dauguma yd buvo deportuoti koncentra
cijos stovyklas ir iudyti.
Nusikaltliai susibr partizan brius ir pasislp poe
miniuose tuneliuose, kurie vingiavo po visu miestu ir tssi
iki pat jros. Puldindavo prieus nakt, vykdydavo sabota:
sprogdindavo geleinkelio bgius, nuo bgi versdavo trau
kinius, gabenanius ginklus ir maisto atsargas, degindavo ir
skandindavo laivus, apiplindavo ir udydavo auktus vo
kiei pareignus, danai priiup juos iltame Odesos pros
titui, kurios ta proga buvo tapusios gabiomis nipmis, gl
byje. Bosja buvo ten, tuose poemiuose.

Kartais, kai pas j usukdavome, pasakodavo mums apie

Odesos rezistencij. Sakydavo, kad kelerius metus visi gyve

185
 N I C O L A I L I LI N

no miesto poemiuose ir visikai nemat dienos viesos. Pa

sakojo, kad vokieiai nuolat sprogdindavo tuos poemius,
itaip stengdamiesi ukirsti keli partizan sabotaams, bet
jie kiekvien syk nusipurtydav dulkes ir kasdav naujus tu
nelius.
Savo mon Bosja sutiko tuose poemiuose. J drauge su
visa yd eima ilaisvino partizanai. Ten, po eme, juodu si
myljo ir susituok. Gal juokaudamas, o gal ir ne, Bosja saky
davo, kad kai pagaliau ijo i poemi, nebeprisimin, kaip
atrodo sauls viesa, o jaunoji jo mona atidiai, pasiirjusi
jam veid ir pasakiusi: Niekada nepastebjau, kad tavo to
kia ilga nosis!"
Juodu troko susilaukti vaikelio, taiau po karo prajo daug
met, o jiems taip ir nepavyko gyvendinti savo trokimo. La
bai dl to igyveno. Iband vairius gydymo bdus, bet viskas
buvo veltui. Vien dien nusprend nueiti pas toki sen igo
n, gyvenusi su akla anke. mons kalbjo, kad toji igon
gali burtais ir liaudikais metodais igydyti ligas, kad ji savo
tika, bet labai gera ragana. igon jiems pasak, kad nei jis,
nei jo mona neserga jokia liga, juos paprasiausiai kankina
baiss prisiminimai. Patar jiems ivaiuoti i Odesos ir si
kurti kitur. Ten, kur niekas neprimint praeities.
Ilg laik juodu rimtai nesvarst igons patarimo, nes
jiems buvo labai sunku atsiskirti nuo bendruomens. Tik sep
tinto deimtmeio pabaigoje nusprend ivaiuoti i Odesos

186
 SI B I R I E T I K A S A U K L J I M A S

ir persikelti j Benderus, ms miest, kur Bosja atidar savo

nediduk parduotuvl ir usim paslaptinga veikla, apie ku
ri niekas nieko tiksliai neinojo ir dl kurios jis greitai pra
turtjo.
Kai Bosja ir jo mona buvo tokio amiaus, kai paprastai
tampama seneliais, jiems gim Faja.
J trijul buvo grai eima. Kaip sakydavo senelis Kuzia, jie
buvo mons, mokantys gyventi laimingai".

Na, o dabar grkime prie ms. T alt vasario ryt su

Melu usukome pas Bosj nupirkti gls, ir jis kaip visuomet
graiai mus sutiko:
- Vaje, nejaugi daugiau neturite k veikti per tok alt?
Vertjo kalbti man, nes dialogas tarp Melo ir senojo Bos-
jos gana painus.
- Atjome dl tetos Katios. odiu, su reikalais.
Bosja pavelg mane per akini vir ir tar:
- Viena laim, kad kas nors dar eina su reikalais, a vis gy
venim blakausi tarp i sien ir man dar nepavyko prasukti
n vieno reikalo!
Pasidaviau ikart, net nepradjau laidyti juokeli, dar ir dl
to, kad laimti prie j buvo tas pats, kaip bgimo rungtyje
nugalti gepard.
Kaip visuomet iek tiek abejingu judesiu stumteljo link
ms lktut su siaubingais suakmenjusiais savo ledinukais.

187
 N I C O L A I LI LI N

Jis puikiai inojo, kad jie bjaurs. Taip elgdavosi laikydamasis

savotiko savo pasiaipymo ritualo. Mes kaskart j paimdavo-
me, prisigrsdavome kienes, o jis ypsodavosi irdamas j
mus ir sakydavo: Valgykite, valgykite, vaikai, kad tik dantys
neibyrt..!'
Kai mona j nutverdavo itaip iauriai besiaipant, su
pykdavo ant jo, o mums liepdavo visus ledinukus i kieni
imesti iukliad. Paskui Elina nusivesdavo mus namo ir
pavaiindavo arbata su sausainiais, darytais sviestiniu kremu.
Tai patys skaniausi sausainiai pasaulyje.
Prie kelet mnesi atskleidiau Bosjai ledinuk paslapt.
Jis nustebo, nes man, kad visus tuos metus mes juos valgyda
vome. Panaudodavome juos kaip akmenukus, - pasakojau, -
audyti su laidyne!* Konkreiai - policijos nuovados langus.
Ledinukai kirsdavo nepaprastai skaudiai, ypa suakmenj
aviei skonio saldainiai. Vien vakar juokais paleidau vien
Melui kel: visas sutino, vargeliui paskui eis mnesius rei
kjo i kelio virktu nusiurbinti skysius.
Mudu su Melu tylomis susirme saldainius ir tetai Katiai
dovan irinkome nedidel gl.
Vis dlto negaliu kalbti apie laidynes iaip sau, dorai ne
paaikins, kokios bdavo msiks.

Kiekvienas laidyn pasidarydavo pats nuo pradios iki galo.

Todl jos bdavo skirtingos ir tam tikra prasme atspinddavo

188
 SI BI RI ET IKAS A U K L JI M A S

savininko individualum. Laidyns rmas bdavo daromas

tik i medio. Plonas, i minkto medio padarytas, bet tvirtas
rmas buvo laikomas prabangiu. Kiekvienas turjo savo gami
nimo paslaptis ir niekam j neatskleisdavo, o jeigu kam nors
patikdavo kieno nors kito laidyn, galdavo j nusipirkti arba
paprayti padovanoti kaip draugui.
Laidyn, kaip ir peil, visuomet neiodavoms kienje.
Tik sulaukus trylikos keturiolikos met, j pakeisdavo pisto
letas. A savo laidyn neiojausi ir bdamas vyresnis, iki pat
atuoniolikos met.
Mano senelis Sibire i tenyki medi akn ar vairi
krm darydavo pypkes tabakui rkyti. Jo padedamas atra
dau idealiai laidynms tinkam medio r: tai buvo didioji
strategin mano paslaptis. Draugai daug kart band mane
prakalbinti, bet a atsilaikiau kaip koks sovietinis partizanas
naci kaljime.
Mano laidyns buvo ploniausios i vis, o vieta, ties kuria
pritaisytos gumels, labai trumpa ir siaura. Tai leisdavo audy
ti toliau ir tiksliau, nes gumos veikdavo kaip viena.
Gumoms paprastai naudodavome sen dvirai padang
kameras, taiau danai su jomis audyti pakankamai taikliai
neieidavo. Kur kas geriau tiko gumins arnels, kurias rasda
vome kareivikose pirmosios medicinos pagalbos vaistinl
se, - jos naudojamos arterijoms uverti, siekiant pristabdyti
kraujavim. Jeigu arnels bdavo gerai pritvirtintos, pasiek-

189
 N I C O L A I LILIN

davome nepaprast vio jg. I imto metr atstumo vis,

utaisytas apvaliu akmenuku, keturiolikto numerio metaliniu
vartu arba senelio Bosjos saldainiu, pramudavo lange skyl
ir dar galdavo k nors sudauyti kambaryje. Taiau pavojin
giausi gum iradau a: ji buvo paimta i soviet karinio mo
delio dujokauks.
Gumeli tvirtinimas taip pat buvo kiekvieno ms menas.
A labiau mgau sudtingesn, bet utikrint tvirtinimo bd.
Mano gumel niekada nenutrkdaVo (todl niekada nesu ga
vs tempta gumele nos ar ak, o tai beprotikai skaudus da
lykas). Naudodavau plon sil, kur daug kart apsukdavau
apie gumel ir utvirtindavau paprastu vejo mazgu. Tvirtu
mo dlei ant viraus dar utepdavau gerai sukramtytos duo
nos tyrels, kuri tapdavo panai klijus, taiau silas nuo jos
nesudidavo.
Ties gumels viduriu, kur paskui dedamas aunamas daik
tas, bdavo pritvirtinamas odos gaballis. A naudodavau ne
labai stor, bet tvirt od, nes pernelyg stora ji neretai suskili-
ndavo ir suplydavo.
Buvo daug ma gudrybi, galini pagerinti balistines
laidyns savybes, taiau, inoma, privaljai rankose laikyti
ger daikt. Pavyzdiui, kai bdavo manoma, prie audamas
a visuomet iek tiek sudrkindavau laidyns rm. Taip jis
suminktdavo, todl inodavau, kad galiu maksimaliai pa
naudoti laidyn ir jos nesulauysiu. Paskui pradjau tepti visas

190
 SI B I RI E T I K A S A U K L J I M A S

laidyns jungtis. Tai pagerindavo taiklum, nes panaikindavo

mayius paalinius saus mediag judesius, galinius pa
veikti trajektorij.
Tai a iradau bd, kaip, naudojant laidynes, padegti po
licijos nuovados kieme stovinias mainas. Nuovados kiem
juos labai aukta tvora. Tam, kad bt galima k nors mesti
vid, reikjo prieiti pernelyg arti, o tada nutverdavo i karto,
kai tik kas pamatydavo mus besiartinanius. Molotov bute
liai buvo pernelyg sunks, kad bt galima juos mtyti. Kiek
bandydavome, visi atsitrenkdavo sien ir net nepasiekdavo
tikslo. Likdavome it mus kand, nes matydavome, kad visos
pastangos juos darant akimirksniu sududavo t pilk sie
n. Kai buvome beprarand pasitikjim savimi, vien dien
prikiau nagus prie savo dds bariuko, kuriame jis laik stip
riuosius alkoholinius grimus. Radau daug vairiausi ma
buteliuk. Na, t, skirt nyktukiniams alkoholikams. Siek
tiek vis nupyliau. Juk mano dd vis tiek sdjo kaljime.
Bet ir iaip nebt bars, nes naudojau juos kilniam tikslui.
Pagaminau ma molotov. Paskui specialiai iam reikalui pa
dariau kiek tvirtesn nei paprastai laidyn ir, puikiai pavykus
pirmiesiems bandymams, paruoiau vis d ma molotov
(pavadinome juos ,,mignon).' Padariau ir apie deimt laidy
ni, skirt jiems audyti.
Nujome vien viet - netoli policijos nuovados esani
sen apleist spaustuv. I ten atsivr puikus vaizdas ms

19 1
 N I C O L A I LI L I N

taikinius. Gerai pasiruome ir kaip karini pabkl pada

linys paleidome pirmj salv. audme po deimt. Vienas
tempdavo laidyn su buteliuku, o kitas i u nugaros tuo pat
metu kaip ir kiti draugai dviem iebtuvliais udegdavo prie
ais j esanio ir greta sitaisiusio draugo buteliukus. Vaizdas
buvo nepakartojamas. velgiau buteliukus, lekianius per
nuovados sien, ir man atrod, jog girdiu, kaip jie vilpia
lyg kulkos. Girdjau nedidelius sprogimus, po kuri pasigir
do ment riksmai ir kaip nuostabs or kylantys drakonai
pasirod pirmieji juodi dmai. Taip diaugiausi ir buvau toks
laimingas, kad norjosi verkti.
Vieta buvo ideali: kol ms aukos susigaud, kas vyksta,
mes jau buvome iaud vis arsenal ir dviraiais ramiai va
iavome namo.
mons mieste apie niek kita nekalbjo. Kakas upuo
l policijos nuovad", - sakydavo vienas. Kas?" - klausdavo
kitas. Atrodo, kad kakokia neinoma gauja", - atsakydavo
treias. Mes jautms esantys protagonistai. Kaskart, kai gir
ddavau k nors kalbant apie t vyk, nordavau surikti akis:
Tai padarme mes, mes!!!"
Didiavausi savimi, k ir sakyti. Jauiausi esantis tikras ge
nijus ir kur laik su draugais elgiausi kaip generolas su savo
kariuomene.
Vliau dar kelet kart padegme policijos nuovados kie
m, taiau pakui policininkai udeng j metaliniu tinklu, ir

192
 SI BI RI ET IK AS A U K L J I M A S

ms Molotovo kokteiliukai nebepratilpdavo. Dauguma j

atokdavo nuo tinklo ir nukrisdavo ant ems iapus sienos,
plof\ Kartais net nesprogdavo. Jau nebebuvo taip domu.
Kur laik bandme sugalvoti k nors naujo, taiau paskui
staiga uaugome ir kakas pasil paprasiausiai audyti po
licininkus pistoletais. Tai irgi buvo domu, bet vis tiek ne taip,
kaip deginti juos maaisiais molotovais - kakuo viduramius
primenaniais ginklais, kurie mums leido pasijusti riteriais,
garbingai kovojaniais su drakonais.

Eidami tetos Katios ueig su nuostabija gle rankose,

perjome per Mirusij tilt. Tuo metu tai buvo asfaltuoto
kelio, i kurio kyojo seni akmenys, atkarpa, taiau kadaise
ioje vietoje buvo pats tikriausias tiltas. Kai j sugriov, i pra
di uvert emmis, o paskui iasfaltavo. Taiau dl neai
kios prieasties akmenys vis prasimudavo pro asfalt ir ils
davo paviri. Buvo kraupu matyti i suskilinjusio asfalto
kyant tas didiules senas ir deformuotas juodas dmes. Vie
nas ms rajone gyvenantis senis sak, kad t reikin galima
paaikinti paprasiausia ininerine klaida". Taiau bdamas
maas kur kas labiau tikjau kita istorija, kuri aikino t keist
Mirusij tilto akmen judjim esant antgamtiniu reiki
niu.
mons pasakojo, kad devynioliktame amiuje ms mies
te vyko darbinink sukilimas. Darbininkai es pavargo bti

193
 N I C O L A I LILIN

inaudojami turtingo ir kilmingo pono, apie kur visi kalbjo

panaiai kaip apie graf Drakul. Sukilimo pretekstu tapo to
kilmingo vyro iprievartauta jauna valstiet. Si mergina, prie
ingai negu daugelis kit anksiau tai patyrusi mergin, ne
tyljo ir visiems papasakojo ties. Nepabijojo bti paeminta
ir prarasti garbs. Vis dlto mons jos nepaniekino, o palai
k. Valstieiai ir darbininkai nedelsdami sukl mait. Nu
galabijo sargybinius, eng pono rmus, itrauk j i lovos,
ivilko gatv, ten mirtinai j suspard ir sudau kumiais.
Paskui pririo jo kn prie rm vart ir neleido namikiams
nuimti. Pasak, kad jis ten turs supti.
Kit dien maitas buvo numalintas. Nepaisant to, mons
kalbjo, kad, jeigu kas nors nuims pono kn nuo vart, pra
keikimas kris ant visos jo eimos. inoma, niekas nepaklaus
moni kalb, ir ponas buvo palaidotas su visomis apeigomis.
Po keli mnesi jo mona susirgo ir mir. Netrukus nukrito
nuo arklio ir mir vyriausias jau suaugs snus. Galiausiai po
kurio laiko gimdydama savo pirmagim mir pono dukt, ne
igyveno ir naujagimis.
Rmai liko apleisti ir neilgai trukus m griti. Niekas ne
norjo eiti ten gyventi. Kilmingo didiko emes um valstie
iai. Vir tos vietos, kur buvo eimos kapai, buvo pastatytas
tiltas ir dl to vadinosi Mirusij tiltu.
Pasak legendos, eimynyki vaiduokliai susirenka ir ban
do itraukti to iauraus vyro kn i po emi, kad ir vl pa-

I 94
 SI BI RI ET IK AS A U K L J I M A S

smeigt j ant vart, nes nori nutraukti prakeikim ir ilstis

ramybje. Taiau jiems niekaip nepavyksta to padaryti, nes
vir kapo pastatytas tiltas. Per nakt mklos spja tik ikelti
kelis akmenis, bet juos kit dien vaiuodami per tilt mons
ir vl stumia viet.
Kai buvome mai, kartais nakt eidavome iekoti t vai
duokli. Kad bt drsiau, nedavoms peil. Taip pat vai
riausi stebukling" sibirietik daikt, pavyzdiui, dio
vint anties koj arba pilnaties nakt palei up nuraut ols
kuokt.
Pasislpdavome nedidelje dauboje ir laukdavome mkl.
Belaukdami pasakodavome vienas kitam baisias istorijas ir
vairiausius paslaptingus nutikimus, kurie mus turdavo gs
dinti ir neleisti umigti. Taiau greitai vienas po kito sumig
davome.
Pirmasis sakydavo: Vaikai, paadinkite mane, jeigu k -
nors pamatysite", o paskui visi sukrisdavo kaip negyvi tos
daubos dugne.
Ryte tas, kuris bdavo ilgiausiai neumigs, pasakodavo
kitiems k tik nordavo.
Kiti, savaime suprantama, pykdavo: Ot kvailys, kodl gi
ms nepaadinai?" Negaljau nei pajudti, nei praverti bur
nos, - atsakydavo is. - Buvau lyg paralyiuotas."
Kart Melas mums papasakojo, kad mklos buvo j pagro
busios ir skraidydamos neiojo po miest. Melo, skraidanio

195
 N I C O L A I L I LI N

pereito imtmeio kilming pon draugijoje, vaizdinys mane

sujaudino iki pat irdies gelmi.
odiu, kiekvien kart eidamas pro t viet primindavau
Melui istorij apie jo skryd. Jis irdavo mane isiiojs:
Tyiojiesi i mans ? O a leipdavau juokais ir judindavau
rankas kaip sparnus. Tuomet Melas nebetverdavo ir taip pat
imdavo juoktis.

Abu mojuodami rankomis perjome Mirusij tilt ir pa

galiau prijome gatv, kurioje buvo tetos Katios ueiga.
Radome j besisukinjani tarp stal ir aptarnaujani
nuolatinius klientus. Jie buvo seni nusikaltliai, gyvenantys
vieni, todl kasdien ateidavo pas j pavalgyti. Visi tiek daug
laiko praleido kaljimuose, kad prato prie kolektyvinio nusi
kaltli gyvenimo, todl stengdavosi visuomet laikytis drau
ge. Tiesa, vaidindavo, kad yra prieingai. Atrodydavo, kad
jiems sunku vienam kit paksti. J veiduose atsispindjo ne
pasitenkinimo enklai, taiau i ties tai buvo tikra, prastin
j veido iraika. Man atrodo, jie savotikai ilgjosi kaljimo
ir netgi tos kanios, kuri tiek laiko buvo prat tverti. Jie ir
toliau gyveno kaip kaliniai, nors jau daugel met buvo laisvi
mons. Daugelis nebesugebdavo prisitaikyti prie civilizuo
to pasaulio, prie laisvs. Beveik visi nusprsdavo apsigyventi
vieno kambario bute, jame igriaudavo virtuvs ir tualeto sie
nas, kad ieit vienas didelis kambarys, primenantis kamer.
Painojau toki seni, kurie net usiddavo spygliuot viel ir

196
 S I BI R I E T I K A S A U K L J I M A S

grotas ant lang, nes kitaip nesmagiai jausdavosi ir negalda

vo umigti. Kiti miegodavo ant medini gult kaip kaljime
ir nuolat leisdavo vanden i iaupo, kaip buvo daroma kame
roje. Visas j gyvenimas tapdavo idealia kaljimo gyvenimo
imitacija. Keista: vyrauja nuomon, jog daug met u grot
praleids mogus nekantrauja kuo greiiau itrkti i to pra
gaitingo kaljimo gyvenimo, kad galt diaugtis laisvos ir
graios bties patogumais, taiau tie mons jauiasi taip, tar
si i j bt atimta tikroji tapatyb ir kakas juos bt imets
svetim pasaul.
Teta Katia leisdavo visiems tiems nusikaltliams savo u
eigoje atkurti savotik dirbtin kaljim, nes jie buvo jos kli
entai nuo neatmenam laik, be to, ji visus juos myljo. Kaip
pati sakydavo: Nedrstu perauklti pagyvenusi moni?
Todl js tetos Katios restoran pasijusdavai taip, tarsi b
tum engs kamer.
Tai buvo galima suprasti jau i to, kaip visi sdi. Galvos nu
leistos, tarsi kas nors kliudyt jas pakelti. Tai neblogas bdas
atpainti senus kaljim vilkus. Jie visuomet sdi palenk gal
vas, nes kaljime didij laiko dal praleidia sddami ant
gult ir turi stengtis galva neatsitrenkti virutin gult. Net
ir tie, kurie kaljime praleidia vos kelet met, ij laisv ne
taip lengvai atsikrato io proio.
Paprastai pas tet Kati senukai lodavo kortomis, bet ne
prastinmis, o kolotukmis - kaljime pasidarytomis ranka
pietomis kortomis.

197
 N I C O L A I L I LI N

Visi bdavo apsireng vienodai pilkai: vilkdavo fufaik-

mis - prastinmis sunkiomis, storomis ir iltomis striuk
mis.
Kaip ir kameroje rkydami leisdavo cigaret i rank ran
kas, nors ir galjo sau leisti kiekvienas surkyti po savo. Pro
patalp upildius rk buvo matyti j sugniudyti veidai,
kuri iraika atspindjo amin klausim. Tarsi jiems bt
nutiks keistas vykis, kurio jie niekaip nepajgt suvokti. Pla
iai atmerktos akys velgdavo tave ir per tris sekundes kiau
rai, tarsi rentgeno spinduliais, perviesdavo. Tada jau geriau
u tave pat inodavo, kas esi.
Seniai kalbdavo tarpusavyje tik argonu ir tikfenja, senja
sibiriei nusikaltli kalba. Kalbdavo ltai ir maai. Dau
giau bendraudavo gestais, ypa slaptais.
Tet Kati jie vadindavo mama, itaip akcentuodami jos
vaidmens svarb ir autoritet.
ia besilankantys senieji nusikaltliai laikydavosi daugelio
kaljimo elgesio taisykli. Pavyzdiui, neidavo tualet tuo
met, kai kas nors valgo ar geria, nors tualetas ne tame paiame
kambaryje, o kitame kiemo gale. Nekalbdavo apie politik,
religij ar taut skirtumus.
Egzistavo grieta j hierarchija: didiausi autoritet tu
rintys nusikaltliai ssdavosi geriausiose vietose, esaniose
ariausiai lang, kiti sussdavo ariau dur. iukli" ir pa
emintj" neleisdavo: laisvje buvo nebtina dalytis tapaia

198
 SI BI RI ET IK AS A U K L J I M A S

erdve kaip kaljime. Buvo tik du ar trys eks"*, kurie buvo

savotiki vergai - mons, atliekantys nusikaltliams nedera
mais laikomus veiksmus. Jie galdavo rankomis liesti pinigus,
todl, pam j i bendros kasos, sumokdavo u vis maist
ir grimus. Kai kam nors pasibaigdavo cigarets, ek" tu
rdavo nubgti nupirkti. U i paslaug bdavo mokama,
taiau jos atlikjas buvo ir iek tiek niekinamas. Tai nebuvo
{eidiama panieka, daugiau parodomoji, reikalinga priminti
jo uimamai vietai hierarchijoje. Buvo nejauku matyti, kad su
tais senukais elgiamasi kaip su vaikais. Jie visuomet bdavo
pasireng, nuolat irdavo, ar kam nors j nereikia. Atne
cigaretes nusiemin nusilenkdavo ir laukdavo, kol auktes
nio rango nusikaltlis atidarys pakel ir u padaryt paslaug
duos kelias cigaretes. Paskui padkodavo ir grdavo savo vie
t engdami atbuli kaip viai, kad neatsukt nugaros mo
nms, su kuriais k tik bendravo.
odiu, engiant tetos Katios ueig buvo privalu laiky
tis kaljimo taisykli ir elgtis taip, kaip elgiamasi einant ti
kr kamer. Galjo atrodyti, kad tai smulkmena, taiau tiems
monms, seniems buvusiems kaliniams, tai buvo pagarbos
enklas, bdas parodyti, kad ateini su gerais ketinimais ir esi
ne i kelmo spirtas.
eidamas kamer turi mokti deramai pasisveikinti. Ne
gali paprasiausiai sakyti Sveiki" ar Laba diena". Jeigu taip

* Taip vadinami kai kuri nusikaltli kast emiausio lygio nariai; skaiius
kyla i maiausi vert turinios kortos malkoje. (Aut. past}

199
 N IC O L A I LILIN

pasielgsi, nusikaltliai i karto supras, kad nieko neimanai

apie j kultr ir, jeigu tau pasiseks, pavadins praalaiiu",
tokiu, kuris su jais neturi nieko bendra, ir dl to su tavimi ne
bendraus, elgsis taip, tarsi tavs net nebt. Reikia sveikintis
itaip: atidarai duris, engi tik vien ingsn ir sustoji. Jokiu
bdu negalima engti daugiau ingsni. Tuomet reikia sakyti:
Taika js (arba ms) namams" arba Te taika ir sveikata
lydi garbingus pakeleivius" (i formuluot yra utikrinta, tai
tikro nusikaltlio odiai), arba Geros sveikatos garbingai
kompanijai", Tebnie tai js diaugsmo valanda". odiu,
yra daug nusikaltli pasaulyje pripaint ir naudojam svei-
kinimosi bd. Itarus tinkam formuluot jokiu bdu ne
galima judti, reikia laukti atsakymo. Paprastai nusikaltliai
atsako ne i karto, palaukia kelias akimirkas, nordami ver
tinti tavo reakcij. Jeigu esi ne i kelmo spirtas, stovsi ramiai,
irsi prieais save ir nevelgsi niekam akis. Lauksi stovda
mas ir nejuddamas. Tau atsakys didiausi autoritet turintis
asmuo arba kuris nors jo padjj. Atsakymas taip pat turi nu
statyt formuluot: Bk garbingai pasveikintas" arba Telydi
tave Viepats", arba eik visa siela".
Taisykls numato, kad prie atliekant bet kok kit veiks
m, btina asmenikai pasisveikinti su didiausi autoritet
turiniu nusikaltliu. iuo atveju a j painojau: sdjo alia
vieno i lang kitoje tetos Katios ueigos pusje. Jis su savi
kiais visuomet ten sddavo.

200
 SI BI RI ET IK AS A U K L J I M A S

Visi ia esantys mons priklaus Vyr kastai, kuri nusi

kaltli hierarchijoje dar vadinama Pilkja skla. Tai ukietj
nusikaltliai, alkoholikai, paprasti mons, vagys ir mogu
diai, kurie dl asmenini prieasi nenori lietis prie Juo
dosios sklos kastos. Juodosios sklos nariai tarp nusikaltli
buvo laikomi savotika auktuomene.
Nusikaltli bendruomens nuolat varydavosi dl takos.
J interesai bdavo skirtingi, taiau galutinis tikslas visuomet
buvo tas pats: taka.
Juodoji skla buvo jauna ir galinga nusikaltli pasaulio
kasta, sugebjusi pasinaudoti asmeninio pasiaukojimo filo
sofija. Jie atrod esantys tyri ir ideals vyrai, savo gyvenim
paskyr kaljime sdini nusikaltli gerovei. Jie garbino
kaljim: familiariai j vadindavo namais", banyia" arba
motina" ir diaugdavosi ten patek. Kitos kastos, taip pat ir
Sibiro urk tauta, niekino kaljim, o kalinim paksdavo
taip pat, kaip kitas ugriuvusias nelaimes.
Kadangi Juodoji skla savo gretas priimdavo vairaus
plauko nusikaltlius, jie tapo didiausia kasta Rusijos nusikal
tli pasaulyje. Taiau nordamas tarp j sutikti iminting ir
proting mog, turdavai pabendrauti su dviem deimtimis
ididi tamsuoli ir sadist, kurie visose situacijose elgdavosi
liai. Todl daug kas nenordavo pritarti j pairoms.
Buvo dar viena labai ypatinga kasta: Raudonoji skla. Tai
buvo mons, kolaboruojantys su mentais ir tikintys kaljim

201
 N I C O L A I L I LI N

administracijos sekamomis pasakomis, tokiomis kaip asme

nybs reabilitacija". Jie buvo vadinami raguotaisiais", raudo
naisiais", draugais", sukomis" ir padlomis" - didel paniek
nusikaltli pasaulyje reikianiais kreipiniais.
Visi kiti, nepriklausantys n vienai i i dviej kast, buvo
vadinami Pilkja skla, kitaip tariant, nepriklausomais. Jie
buvo nusistat prie mentus ir pritar nusikalstamo gyvenimo
taisyklms, taiau nepriklaus Juodajai sklai, o svarbiausia,
nepritar jos filosofijai. Jie tikrai nenorjo viso gyvenimo pra
leisti kaljime.
Juodajai sklai priklausantys nusikaltliai buvo privers
ti atsisakyti gimini, negaljo turti nei nam, nei eimos.
Kaip ir kiti nusikaltliai, garbino motin, taiau dauguma j
negerb savo motin, prieingai, su jomis elgdavosi bjauriai.
Painojau daug vargi moter, kuri sns, bdami kalji
me, vienas kitam teatralikai pasakodavo, kad vienintelis da
lykas, kurio jiems tikrai trksta, esanti mama. Vis mindavo
motin, berdavo graius odius, o paskui, ij i kaljimo,
namie pasirodydavo tik tam, kad mam inaudot. Kartais jie
savo motinas apvogdavo, nes taip liepia taisykls: Kiekvienas
Blatnoi, kitaip tariant, Juodosios sklos narys, i savo nam
turi ineti visk. Tik taip parodo, kad yra iki galo garbingas..."
Visika kvailyst - apvagia tvus ir motinas, jiems grasina, o
kartais net nuudo. J gyvenimas trumpas ir kupinas smurto.
Kaip patys sakydavo: Vynas, kortos, moterys, o paskui nors

202
 SI B I R I E T I K A S A U K L J I M A S

ir tvanas..!1,joki moralini ar socialini sipareigojim. Visa

j egzistencija virsdavo nesibaigianiu vaidinimu, kuriame jie
nuolat turdavo demonstruoti tik neigiamas ir primityvias
savo prigimties puses.
Pusiausvyra tarp Juodosios ir Pilkosios skl laikosi tik dl
nuolatini paliaub. Vyr yra daugiau, taiau Blatnoi yra ge
riau organizuoti kaljimuose.
Vyr kastoje nra hierarchijos kaip Juodojoje skloje, ten
gerbiamas amius ir profesionalumas. Ant auktesnio laipte
lio stovi tie, kurie labiau rizikuoja, - plikai ir policinink
udikai. Po j eina vagys, aferistai, sukiai ir visi kiti.
Vyrai sutartinai priima visus sprendimus ir laikosi j sibi-
rietikas panai gyvenimo taisykli, taiau visose situacijose
ilieka neutrals. J kis: Ms namas stovi u kaimo rib!*
J nusikaltli daliniai vadinami ne gaujomis, o eimomis.
Taip pat ir kaljime jie susijungia j eimas, kuriose visi lygs
ir visu kuo dalijasi. Prireikus eimos susijungia ir tampa be
protikai galingos. Vyrai organizuoja beveik visus kaljim
maitus.

Didiausi autoritet turintis senis toje ueigoje - kur as

menikai turjau pasveikinti prie darydamas bet k kitk -
buvo dd Kostiius, pravarde Saberis.
Jis buvo senas ir patyrs nusikaltlis, gerai inomas viso
je alyje. Ms bendruomenje ir mano eimoje apie j buvo

203
 N I C O L A I LILIN

atsiliepiama gerai, visi labai j myljo. Jis buvo ramus ir taikus

tipas. Kalbdavo labai maloniai, kantriai ir kukliai, visuomet
aikiai, tiesmukai reikdavo savo mintis: jeigu k nors tur
davo pasakyti, nevyniodavo odi vat. Gyveno su savo
motina. Ta moteris buvo tokia sena, kad atrod panai v-
l. Juddavo ltai, bet buvo labai auni. Juodu turjo nam ir
iek tiek ems. Dd Kostiius laik daug balandi, todl
a kartkartmis nueidavau jo aplankyti ir jais apsimainyti. Jis
buvo siningas ir visuomet man dovanodavo kokiu balan
diu daugiau. Pavaiindavo efyru, o paskui papasakodavo
domi istorij i savo gyvenimo. Kakurioje Rusijos vietoje
turjo dukr, taiau jau seniai nebuvo jos mats ir, man atro
do, labai dl to krimtosi.
Pasakojo, kad bdamas jaunas nebuvo nusikaltlis. Dir
bo didelje lentpjvje, pjaudavo medi rstus. Kart jam
teko matyti, kaip vien vaikin prispaud rstas, is nukrito
ant didiulio pjklo amen ir buvo perpjautas pusiau. Bri
gados virininkas n akimirk niekam neleido sustoti dirbti.
Jie buvo priversti toliau pjauti med ir susitepti savo draugo
krauju. Nuo tada dd Kostiius pradjo neksti komunizmo,
kolektyvinio darbo ir visos sovietins sistemos.
Pirm kart jis buvo nuteistas u tai, kad paeid bau
diamojo kodekso straipsn, kuris SSRS buvo vadinamas
Pravaiktininku". Tas straipsnis numat, kad darbo netu
rintis mogus, bedarbis, gali bti nubaustas kaip nusikal

204
 SI B I R I E T I K A S A U K L J I M A S

tlis. Todl dd Kostii trejiems metams nusiunt j ben

drojo reimo kaljim Tvers mieste. Tuo laiku vyko karas
tarp kast. Juodoji skla buvo beusitikrinanti kaljim
kontrol. I pradi nedaug kas sutiko su tuo pasikeitimu,
ir kraujas liejosi kaip per pavasarin potvyn patvinusiomis
upmis. Kostiius band su niekuo nepalaikyti ryi ir nuo
vis atsiskirti, taiau laikui bgant pastebjo, kad kalji
me nemanoma gyventi atsiskyrus. Jam labiau patiko Vyrai
negu Blatnoi, nes, kaip pats sak, jie paprasti ir nesistengia
ko nors pasiekti smurtu bei lumu. Vadovaujasi odiais
ir sveiku protu." Kaljime Kostiius prisijung prie vienos
eimos, kuri stengsi ilikti neutrali ir tame kare nepalaik
nieko. Vien dien jaunas Blatnoi nutrktgalvis, norjs su
silpninti Pilkosios sklos kast tam, kad paskui Juodoji skla
inaudot jos vyrus savo interesams, nuud vien sen Vyr
nusikaltl.
Tuomet Vyrai i pradi sureng savotik taiki rezis
tencij. Paskui, suprat, kad tokiu elgesiu nepasieks norimo
rezultato, nusprend sitraukti kar. Tame kare kovojo pei
liais. Daugelis Vyr dirbo kaljim valgyklose arba kirpy
klose (Blatnoi nedirbdavo, nes tai prietaravo j taisyklms).
Taigi, be didelio vargo apsiginklavo peiliais bei irklmis ir
Juodosios sklos kastoje pasjo mirt.
Kostiius puikiai mokjo naudotis peiliu: jis buvo augs
kaime ir bdamas vaikas imoko skersti kiaules. J imok

205
 N I C O L A I L I LI N

vienas Pirmojo pasaulinio karo veteranas, dirbs msinin

ku ir skerds gyvulius vienu durtuvo smgiu. Todl, vykds
pirmsias mogudystes, Kostiius usitarnavo pravard:
draugai jam dav vieno peilio pavadinim reikiant vard.
Ijs i kaljimo dd Kostiius jau inojo, kuo usiims.
Tuomet prasidjo ilgai trukusi jo, laiv pliko, karjera. Kos
tiius pl laivus, plaukiojanius Volgos, Dono ir Dunojaus
upmis.

Su dde Kostiiumi galjau kalbti laisvai, nesilaikydamas

daugybs elgesio taisykli. inoma, elgiausi pagarbiai kaip su
visais pagyvenusiais ir takingais monmis, taiau leisdavau
sau ir iek tiek paatvirauti. Papasakodavau jam savo nuotykius
ir daug ko klausindavau, o nusikaltli pasaulyje paprastai
itaip nesielgiama.
Danai jis papraydavo mans padeklamuoti Jesenino,
Lermontovo, Pukino eiles, kurias mokjau atmintinai. Man
baigus, sakydavo savo biiuliams: Girdjote? Vien dien jis
taps protingu, mokytu mogumi! Telaimina tave Dievas, vai
keli! Nagi, padeklamuok man dar kartel t eilrat apie erel
u grot..."
Pukino eilrat jis labiausiai mgo. Jame metaforomis
nupasakojama vieno kalinio sielos bsena. Jis lyginamas su
jaunu nelaisvje uaugintu ereliu, gyvenaniu anktame nar
velyje. Deklamuodavau sodriu balsu, o dd Kostiius velg-

206
 SI Bl Rl E T I K A S A U K L J I M A S

davo man tiesiai akis, tarsi iekodamas kako, kas turt pa

sirodyti ir vis nepasirodydavo. Jo lpos juddavo labai palen
gva ir kartodavo k tik mano itartus odius. Ubaigdavau
eilutmis:

Mespaukiai laisvieji, tad lkim tenai,

Kur debesys iba, kur spindi kalnai,
Kur niekas i emsgars neatne,
Tenai, kurskrajojam tik vjas... ir a. *

Tuomet jis panardindavo rankas j plaukus ir labai teatra

likai itardavo: Taip ir yra. Tikrai, taip ir yra! Bet net jeigu
galiau gyventi dar kart, pasielgiau lygiai taip pat!"
Tomis akimirkomis mane sukrsdavo supratimas: koks jis
paprastas mogus ir koks tas jo paprastumas graus bei tam
tikra prasme tyras.

Kart Kostiius mirtinai sumu vien Centro rajone gy

venani jaun narkoman por. Juodu paliko be maisto ir
numarino savo keturi mnesi kdik, numet j mirti buto
kampe tarp purvin skudur ir nevari skalbini.
Ta pora buvo gerai inoma mieste dl arogancijos. Mergi
na buvo gana grai, rengdavosi ir elgdavosi liai. Vyras buvo

* A . Pukinas Kalinys", vert K. Binkis. (Vert. past.)

207
 N I C O L A I LILIN

vienos automobili gamyklos, esanios dideliame mieste Vi

durio Rusijoje, direktoriaus snus. Jis met mokslus, buvo
narkomanas ir narkotik platintojas. To vaikino nemgo dau
gyb moni, nes jis skleid savo nuodus tarp jaunimo.
Kaimynai jau kur laik mat, kad vaikas pernelyg liesas ir
be perstojo verkia. Vien ryt pastebjo, kaip juodu ijo be
maylio. Nujo j bar ir jame praleido vis dien. tar kak
negero, kaimynai ilau nam duris ir rado knel be gyvybs
enkl. Tuomet uvir pragaras.
Kdiklio tv ir motin m liniuoti minia, kuri, be jo
kios abejons, juos bt umuusi, jeigu nebt sikis Cen
tro rajono Sargas. Jis juos nuve savo namus pasaks, kad
pora turi bti teisiama pagal nusikaltli taisykles. I ties
Sargas norjo tik pasinaudoti situacija ir antauoti gamyklos
direktori, priversti j sumokti u tai, kad is igelbjo jo sn
i mirties nag. Visi, nors kak ir tar, nusprend geriau pa
tylti. Visi, iskyrus Kostii.
Kostiius pasielg spdingai: vienas, apnuoginta krtine,
rankoje neinas lazda nujo Sargo namus. Sargo pakalikai
paband j sulaikyti, grasindami jga, o jis tepasak: Norite
muti j? ir parod ant krtins itatuiruot ventj Mer
gel su Kdikiu. Pakalikai atsitrauk ir j praleido. Kostiius
lazda mirtinai udau tuos du degradavusius tvus, o paskui
imet pro lang gatv ir mons juos toliau tal tol, kol i
j liko tik msos gabalai.

208
 SI BI RI ET IK AS A U K L J I M A S

Sargas pasiuto, taiau jau po pusvalandio takingiausi

miesto mons, tarp j ir senelis Kuzia, pasak, kad teisyb
Kostiiaus pusje, o Sargui dav paprast ir drastik patari
m: nusiudyti.
Po savaits miest atvaiavo gamyklos direktorius ir nor
jo atkeryti u sn. Buvo akivaizdu, kad jis beveik nieko nei
no apie ms miest, nes atvyko su ginkluot liurbi gauja, i
kuri pus buvo mentai, o kita pus - kareiviai. Pasamd juos,
kad vykdyt baudiamj ekspedicij jo sn nuudiusiems
nusikaltliams. Visi drauge su savo trimis visureigiais dingo
kaip vanden viename aldigatvyje. Niekas nieko nemat ir
negirdjo. Jie vaiavo miest ir daugiau niekada i jo nei
vaiavo.
Dar kur laik j buvo iekoma: ra laikraiai, per televi
zij netgi parod direktoriaus mon, kuri maldavo prabilti
visus, k nors inanius apie jos vyr. Nieko nesuinojo. Kaip
pas mus sakoma: Nuskendo ir net ratil ant vandens nepa
liko."
Kai senelio Kuzios paklausdavau - inoma, netiesiogiai,
praddamas labai i tolo, - ar, jo manymu, direktoriaus mir
tis buvo teisingas dalykas, jis man atsakydavo vienu sakiniu,
kuris jam turbt labai patiko, nes kartodavo j kiekvienkart
pasitaikius progai:
Kas pas mus ateina su kalaviju, mirs nuo kalavijo." Tai sa
kydamas ypsodavo kaip visada, taiau vilgsnis bdavo sun

209
 N I C O L A I L I LI N

kus, kaip mogaus, sauganio daugyb istorij, kurioms ten ir

lemta aminai likti.

Grkime prie ms: patraukme prie dds Kostiiaus

staliuko. A jau spariu ingsniu, o Melas vilkosi man i pas
kos. Dd Kostiius ikart pasil mums sstis greta. Tai buvo
dosnus gestas ir mes tuoj pat juo pasinaudojome.
Tuomet prijo teta Katia ir ilgai mus buiavo.
- Kaip laikots, vaikeliai mano ? - paklaus prastiniu an
geliku balsu.
- Ai, teta, viskas gerai... jome pro al, nusprendme
usukti, pairti, kaip laikaisi, pasiteirauti, ar tau nieko ne
reikia...
- A ia, kaip visuomet, dkui Dievui, vis toje paioje drau
gijoje... - ir mesteljo meil vilgsn dds Kostiiaus pusn.
Jis pam jos rank ir pabuiavo deln, kaip buvo daroma
senais laikais, norint ireikti prisiriim moteriai, danai ma
mai arba seseriai. Paskui tar:
- Telydi tave Jzus Kristus, motin. Mes kvpuojame dl
tavo sunkaus darbo. Adeisk mums u visk, Katiua, esame
seni nusidjliai. Dovanok u visk.
Buvo tikrai spdinga stebti iuos paprastus ir kartu de
monstratyvius mogikos pagarbos ir draugysts enklus,
kuriuos vienas kitam rod du toki skirting likim mons,
visuotiniame chaose siejami vienatvs.

210
 S I BI R I E T I K A S A U K L J I M A S

Teta Katia prisdo prie ms. Senis tebelaik jos rank ir,
velgdamas j tol vir ms galv, tar:
- Zinai, Katia, mano dukra turt bti tavo amiaus. Ti
kiuosi, jai viskas gerai. Tikiuosi, kad ji rado savo keli, kad tas
kelias geras ir teisingas, ne toks kaip mano...
- Ir ne kaip manikis... - atsak teta Katia iek tiek virpan
iu balsu.
- Teatleidia man, apgailtinam vargui, Dievas. K gi to
kio pasakiau, Katiua, tepadeda tau Viepats...
Ji nieko neatsak ir beveik apsiverk.
Mes galjome tik tylti ir klausytis, oras buvo pritvinks
tikr ir stipri jausm.
Toji aplinka, nors ir buvo persunkta smurto bei brutalumo,
man patiko todl, kad joje nebuvo vietos nei melui ar apgau
lei, nei vaidybai ar apsimetinjimui. Viskas buvo visikai tikra
ir nesmoningai gilu. Turiu omenyje, tiesa buvo labai natrali
ir spontanika, o ne apdirbta ir specialiai sugalvota: mons
buvo tikrai mogiki.
Po trumpos akimirkos tariau:
- Teta Katia, kai k tau atneme...
Melas padjo ant stalo maiel su gle, kuri senasis Bosja
buvo susups atraias, kad nenualt.
Teta Katia ivyniojo augal ir jos veide nuvito ypsena.
- Na, kaip? Patinka?
- Ai, vaikai. Labai grai. Tuoj pat neu j iltnam, nes
spaudiant tokiam aliui... - iskubjo neina gle.

21 I
 N I C O L A I LI L I N

Jautms patenkinti, tarsi btume atlik ygdarb.

- aunuoliai, vaikai, - pagyr mus dd Kostiius. - Nie
kada nepamirkite ios ventos moters. Tik vienas Dievas
ino, kaip skaudu netekti savo vaiko...
Tetai Katiai grus, i aki buvo matyti, kad bdama iltna
myje ji verk. Mus apkabino.
- Nagi, kuo iandien jus pamaitinti?
Klausimas buvo retorinis. Visas jos ruoiamas maistas buvo
nuostabiai skanus. Nedvejodami usisakme skanij bari
su grietine ir kietj kviei duona. Duona buvo skani ir juo
da kaip pati naktis.
Teta Katia atne didiul puod, piln bari, ir padjo
vidury stalo. Sriuba buvo tokia karta, kad tirti garai stulpu
kilo. Didiuliu samiu visi sipylme sriubos lktes, o pas
kui sidjome po aukt grietins. Grietin buvo labai riebi ir
tirta, iek tiek gelsvos spalvos. Ant juodos duonos rieks usi
tepme sviesto su esnakais ir pirmyn - sribteljome aukt
sriubos ir atsikandome duonos.
Kai teta Katia mus vaiindavo bariais, Melas sugebdavo
vienas pats itutinti vis puod. Valgydavo greitai, o a ltai
kramtydavau, atsiduodavau visa savo esybe tam malonumui ir
danai, panorjs sipilti dar ir pamais samiu, igirsdavau,
kaip jis lidnai barka tuiame puode. Tomis akimirkomis
labai nordavau skelti samiu savo nepasotinamam draugui
per galv.

212
 SI BI RI ET IK AS A U K L J I M A S

Pavalgius sriubos knas tarsi gaudavo antr kvpavim,

mane uplsdavo teigiam emocij banga ir apimdavo noras
isitiesus iltoje patogioje lovoje imiegoti deimt valand.
Vos po penki minui, per kurias bdavo pakeiiamos
lkts, ant stalo atkeliaudavo antrasis patiekalas: virtos bul
vs ir orkaitje keptas kepsnys, gausiai aplietas riebiu padau
ir skleidiantis iki pat irdies gelmi prasismelkiant aromat.
Paprastai kartu su iuo patiekalu bdavo atneamos ir trys
lkts tradicini garnyr. Ilgais plonais iaudeliais pjaustyti
labai skans rauginti kopstai: mano senelis visuomet saky
davo, kad jie yra natralus vaistas nuo vis lig ir kad tai jie
padjo rusams laimti visus karus. A neturjau joki duome
n apie tai, kaip kopstai gali gydyti ligas ir kokios j karins
strategijos padjo laimti kar, taiau jie buvo tikrai skans
ir, kaip pas mus sakoma, gerai lindo". Kitas garnyras buvo
agurkai, taip pat rauginti. Beprotikai gards. Tokie traks,
tarsi bt k tik nuskinti, kvepiantys daugybe prieskoni
ir kvapij oleli. Tikra pasaka. Treiasis buvo tarkuotos
baltosios rops su alyvuogi aliejumi ir vieiais esnakais.
Visa tai atkeliavo i kaimikos virtuvs, kurioje buvo tik labai
skurdios aliavos, taiau vietiniai mons mokjo visas jas
puikiai panaudoti ir sukurti daugyb patiekal. Taip pat ant
stalo visuomet bdavo lktui su vieiais esnakais, svog
n grieinliais, maais aliais pomidorais, sviestu, grietine ir
daug juodj pipir. Mano manymu, jei rojus yra, jame, be
 N I C O L A I L I LI N

jokios abejons, stalas turt bti nukrautas taip, kaip pas

tet Kati.
Jai matant negerdavome alkoholio, kad neskaudintume.
Todl gerdavome kompot, tok grim i vaisi: dideliame
puode ilgai verdami gaballiais pjaustyti obuoliai, persikai,
slyvos, abrikosai, brukns ir mlyns. Jis buvo verdamas vasa
r, o paskui supilstomas trij litr talpos stiklainius, herme
tikai udaromas ir laikomas iemai. Bdavo laikomas altai
rsyje, o prie geriant paildomas.
Kaskart tetai Kariai nujus, dd Kostiius ms stiklines
pildavo iek tiek degtins ir mirkteldavo:
- Gerai darote, kad jai nerodote...
Mes paklusniai itutindavome degtins ir kompoto kok
teil, o jis juokdavosi i to, kaip ikart igr susiraukdavo
me.
Piets truko valand, gal kiek ilgiau. Pabaigoje buvo pa
tiekta karta juoda ir stipri arbata su citrina bei cukrumi. Taip
pat obuoli pyragas, tikras stebuklas. Melas puol prie pyra
go, kaip vokiei okupantai puldavo prie Rusijos valstiei
vit, taiau tuoj pat usidirbo draugik antaus nuo mans.
Jo rankos atsitrauk ir pasislp po stalu.
Pyrag pjaustyti turjau a, juk buvo mano gimtadienis.
Pirm gabal i pagarbos djau ddei Kostiiui, antr - dds
Kostiiaus draugui, senam nusikaltliui pravarde Beba, kuris
buvo lyg tylus ir nematomas jo elis. Paskui ltai, neskub

214
 SI Bl Rl ET IKAS A U K L JI M A S

damas djau Melui, kuris jau buvo besprogsts: sutelks vis

dmes irjo savo gabal, kaip uo kad ryja akimis mais
to gabaliuk eimininko rankoje ir sekioja kiekvien judes.
Mane m juokas, todl be jokios sins grauaties tsiau jo
kantryb, kiekvien judes adikdamas ypa ltai. Galiausiai
Melas susinervino, jo keliai m nevaldomai drebti po stalu.
Tuomet visikai ramiai jam pasakiau:
- Atsargiai, dar numesi pyrag.
Visi prapliupo juoktis, o Melas kvatojo garsiau u visus.
Suvalgius desert paprastai ketvirt valandos pasdima ne
judant i vietos. Kaip sakydavo mano senelis, tam, kad susi
kaupt iek tiek riebal". Kalbama apie vairius dalykus. Me
las negaljo kalbti visikai apie niek, nes, sprendiant i to,
kaip atsipl nuo stalo ir prisiplojo prie kds atkalts, buvo
galima manyti, kad pasiek toki pat fizin ir psichin bkl,
lyg apsvaigs nuo narkotini mediag. Dl to mano dd
nuo maens Mel vadindavo kiaule", nes jis kaip paras - pri
sivalgs apgirsdavo.
Plepjome tik a ir dd Kostiius, kartkartmis kok ode
l tarsteldavo Beba.
- Tai kaip, namie viskas gerai? Kaip laikosi senelis? Tepa
deda jam Dievas.
- Dkui, kruta ir meldiasi. Laimei, Viepats mus visada
iklauso.
- O kas nutiko tam vargui vaikui Kabliui?
 N I C O L A I LILIN

Kostiius turjo galvoje kokios savaits senumo jvykj: vie

nas k tik pilnametysts sulauks msikis susimu su trimis
gruzinais ir vien j sunkiai sualojo peiliu. Nuo sen laik
ms rajonas turjo ioki toki bd su Kaukazo kvartalu.
Rimtai nekariavome, tik pykoms su grupele gruzin reakci
onieri. Per mutynes Kablys nebuvo neteisus, taiau suklydo
vliau: nenorjo pasirodyti savotikame teisme, kur, vieno
sueisto gruzino giminaiio praymu, sureng miesto nusikal
tli lyderiai. Kablys buvo piktas ir nesavas, todl, visai ne
pagalvojs, eid nusikaltli teisingumo sistem. Jeigu bt
stojs prie didiausi autoritet turini nusikaltli teism
ir papasakojs visk, kaip buvo, be jokios abejons, viskas
bt pasibaig jo naudai. Dabar sueistojo gruzino giminaitis
tikino, kad jo giminait be jokios prieasties upuol iaurus
ir negailestingas sibirietis.
Kostiius buvo vienas i nusikaltli lyderi, dalyvavusi
teisme. Jis norjo suprasti tokio Kablio poelgio prieast.
- Koks yra tas vaikis, juk tu j gerai pasti, ar ne?
- Taip, dde. Jis geras mano draugas, drauge esame ikr
t nemaai dalyk. Su manimi ir su kitais jis visuomet elg
si gerai, kaip brolis, - stengiausi igelbti jo reputacij bent
jau prie vien autoriteting nusikaltl ir tikjausi, kad dd
Kostiius paveiks kitus. Taiau drauge negaljau persistengti
ir u j laiduoti, nes mano nepilnameio balsas nelabai daug
reik.

216
 S I BI R I E T I K A S A U K L J I M A S

- Ar inai, kodl jis pasielg negarbingai su gerais mon

mis?
Kostiius udav klausim, kuris pas mus vadinamas ku
tenaniu", kitaip tariant, gana tiesus klausimas, j kur negali
neatsakyti, nors ir nesi niekaip su tuo susijs. Tuomet nu
sprendiau ikloti visk, k galvojau, nekreipdamas dmesio
tai, kas vyko.
- Kablys yra garbingas mogus. Prie trejus metus per mu
tyns su Parkano gauja buvo sueistas eiais peilio driais,
nes savo knu ustojo Mel ir Gagarin. Tuomet Melas dar
buvo vaikas, galjo bti patiestas. Kartais su Kabliu nelengva
kalbti, nes yra iek tiek atsiskyrlis, bet turi labai ger ird ir
niekada su niekuo nepasielg nepagarbiai. Neinau, kaip vis
kas buvo su gruzinais: Kablys buvo vienas, n vienas msiki
nebuvo drauge su juo. Galbt ir dl to jis pasijaut iduotas:
trys nepastami tipai, tiksliau, kaukazieiai, uklumpa tave
beveik prie pat nam, paiame tavo rajono viduryje... Ir nra
n vieno draugo, pasiruousio tau padti su jais susiremti.
Apie Kablio pasiaukojim ginant Mel papasakojau speci
aliai, nes inojau, kad tokie dalykai reikia kur kas daugiau nei
daugelis kit. Tikjausi, jog ir Kostiius taip mano. Juk gal
gale jis iliko paprastas ir labai tikslus mogus.
- Ar tau atrodo, kad jis pasielg teisingai? Ar ne geriau
bt buv visk isprsti odiais ?
Tas klausimas buvo specialiai man paspsti spstai.

217
 N I C O L A I L I LI N

- Man atrodo, kad vyko tai, kas vyko. Geriau u mane

inai, dde, kad niekada negali numatyti, kas bus. Kol tau pa
iam taip nenutinka, negali inoti, kaip reaguosi.
- Jeigu jis pasielg teisingai, kodl nenorjo stoti prie ki
tus ir papasakoti savo ties? Vadinasi, mano, kad suklydo, nra
tikras, jog pasielg garbingai...
- Man atrodo, jis paprasiausiai bijojo bti dar kart u
pultas, ir viskas. Pirm kart prie savo nam su peiliais, an
tr - pasinaudojus taking moni teisingumu. Jis nebepasi-
tikjo nusikaltli lyderiais, pasijaut iduotas: juk jie sutiko
su gruzin praymu, nors ir inojo, kaip Kablys buvo upul
tas - su peiliais, trys prie vien ir jo paties rajone.
Pagaliau man pavyko pasakyti tai, k galvojau.
Kur laik Kostiius irjo mane be jokios iraikos vei
de, paskui nusiypsojo.
- Viena laim, kad senajame ms mieste dar yra jaun
nusikaltli... Visuomet atsimink, Kolima, nereikia norti
tapti takingam. Tapsi, jei to nusipelnysi, jeigu esi tam gims.

Po trij dien Kablio klausimas buvo isprstas. Autori

tetingi nusikaltliai nusprend, kad gruzinai savo praymu
eid teisingumo garb ir paskelb juos smirdaniais oiais".
Tai ypating paniek nusikaltli visuomenje reikiantis po
sakis. Trys Kablio upuolikai dingo i Padniestrs, bet prie
ivykdami dar met rankin granat Kablio namus, iam va
 SI BI RI ET IK AS A U K L J I M A S

karieniaujant su savo sena motina. Laimei, granata buvo i ka

rinms pratyboms skirt rankini granat serijos. Raudonas
iedas buvo nupietas daais, sprogstamosios mediagos ne
buvo. odiu, ji buvo tokia pat pavojinga kaip paprasiausia
plyta. Gruzinai to neinojo, jie nusipirko j manydami, kad
veikia.
Nors niekas nemir, ms rajono mons tai palaik di
deliu bendruomens eidimu. Vien vakar senelis Kuzia
man pasak: Pasiirk inias, galbt pamatysi kai k do
maus."
ini pabaigoje buvo parodytas reportaas i Maskvos:
septyni anksiau teisti gruzin tautybs vyrai brutaliai su
audyti per vakarien vieno j namuose. Ekrane buvo matyti
apverstas stalas, kulk suvarpyti baldai, sualoti knai. Ant
viestuvo kabjo rank darbo istorinmis scenomis puotas
sibirietikas medioklinis diras, o prie jo buvo prikabinta
netikra rankin granata. urnalistas komentavo: ...Brutalios
udyns. Be jokios abejons, tai sibiriei nusikaltli vykdy
tas sskait suvedimas."
Prisimenu, kad prie nueidamas miegoti t vakar i spin
tos isitraukiau savo medioklin dir. Ilgai j irjau ir gal
vojau: Kaip gera bti sibirieiu."

Baigs kalbti su dde Kostiiumi, dviem niuksais paadi

nau Mel. Padkojome tetai Katiai ir nujome savais keliais.

219
 N I C O L A I LI L I N

Ji kaip visuomet ijo ant ueigos laipt ir mojavo mums, kol

pasukome u kampo.
Melas pradjo kabintis. Bet kokia kaina norjo suinoti,
apie k kalbjausi su dde Kostiiumi. Vien pagalvojus apie
tai, kad tursiu jam perteikti vis pokalbio prasm, mane kr
t iurpas, taiau tyras jo veidas itirpd ledus.
Pradjau visk pasakoti. Kai pasakiau, kad dd Kostiius
mans uklaus apie Kabl, Melas sustojo vietoje kaip stulp
prarijs.
- Bet juk tu jam nieko nepasakei, ar ne ?
to, o tai buvo blogas enklas, nes, kai Melas supyksta,
viskas baigiasi tuo, jog mudu susimuame. Kadangi jis buvo
keturiskart u mane stambesnis, a visuomet gaudavau nuo jo
kaulus. Tik vien kart per vis savo gyvenim j partrenkiau,
bet tuomet mums buvo vos kiek daugiau nei eeri: pasinau
dojs tuo, kad jis buvo sipainiojs vejybin tinkl, tvojau
lazda per galv ir j praskliau.
Dabar Melas pykio perkreiptu veidu ir sugniautais kum
iais stovjo prieais mane gatvje ir nejudjo. Ilgai j irjau
ir niekaip negaljau suprasti, kas sukasi jo galvoje.
- Kaip nieko" ?Pasakiau tai, k galvoju... - nespjau baigti
sakinio, o jis jau parvert mane snieg ir prapliupo smgiuo
ti, aukdamas, kad esu idavikas.
Kol jis mane dau, kiau dein rank striuks kien,
kurioje laikiau kastet. Gerai j usimoviau, o paskui staigiu

220
 SI BI RI ET IK AS A U K L J I M A S

judesiu itraukiau rank ir skliau stipr smg Melui galv.

Jauiausi iek tiek nesmagiai suduodamas kaip tik ten, kur ir
taip jau buvo itiek kart mutas ir kent skausmus, taiau tai
buvo vienintelis bdas j sustabdyti. I tikrj: paleido mane
ir atsisdo greta ant sniego.
A guljau, nopavau ir nepajgiau atsikelti. Tik stebjau
Melo judesius. Jis pasiiupinjo viet, kuri trenkiau, ir pa
sibjaurjimo perkreiptu veidu vis dar nestipriai mane spard
koja: daugiau i paniekos negu nordamas sukelti skausm.
Atgavs kvap pasikliau ant alkni.
- Koks velnias tave apsdo ? Gal norjai mane umuti ?K
tokio pasakiau?
- Papasakojai apie Kabl ir dabar jam kils problem. Jis
man igelbjo gyvyb, jis ms brolis. Kodl paskundei j d
dei Kostiiui?
Po it odi man raumenis sutrauk mlungis. Nega- '
jau patikti savo ausimis. Atsistojau, nuo striuks ir kelni
nusipuriau snieg ir prie keliaudamas toliau Melui atgriau
nugar. Norjau, kad jis gerai pasimokyt.
- A apie Kabl kalbjau gerai, kvaily. J apgyniau, - pa
sakiau. - Ir jeigu Dievas duos, dd Kostiius pads mums j
itraukti i bdos.
Paskui nuingsniavau ir jau inojau, kaip viskas klostysis
toliau. Ger valand eisime kaip i teatro pabg artistai: a
priekyje kaip Jzus, k tik nulips nuo kryiaus, auktai ikls

221
 N I C O L A I LILIN

galv, velgdamas paad, besidriekiani kiek umato kino

juostos horizontas, kupinu vilgsniu. Melas man i paskos,
nuleids peius, nusiemins, Tc tik gdingai prasikaltusiojo
veidu okios kaip Paryiaus katedros kuprius ir graudiu, pa
sigailjim kelianiu balsu kaip monotonik litanij kartos
tuos paius odius:
- Nagi, Kolima, nepyk. Nesusikalbjome, juk pasitaiko...
Bet po imts velni, - galvojau, - po imts velni!"

itaip ingsniuodami ijome i Centro rajono, ir pasku

tin sen triauki nam eil liko mums u nugar. Tur
jome pereiti vis park iki pat bjauraus ir lidnai atrodanio
pastato. Tai buvo prie du amius pastatyti rmai, skirti Rusi
jos carienei apsistoti, kai ji keliaudavo pasienio teritorijomis.
Nieko nenusimanau apie architektr, bet net ir man buvo
aiku, kad tie rmai - prastai suderint stili maialyn: iek
tiek vidurami, iek tiek prastai rus nukopijuoto italikojo
renesanso. Pastatas buvo nerafinuotas, ornamentai nederjo,
be to, visas buvo apipelijs. Toje lykioje vietoje, kuri, mano
manymu, buvo tinkama tik ton garbinantiems ritualams ir
moni aukojimams rengti, buvo laikomi mirtinai tuberku
lioze sergantys ligoniai. Na, tam tikra prasme moni gyvybs
ten buvo aukojamos kasdien...
Benderuose ta ligonin buvo vadinama morilka. is odis
senja kalba reikia tai, kas udusina. Ten dirbantys gydytojai
daugiausia buvo kaljim sistemai priklausantys karo medici

222
 SI BI RI ET IK AS A U K L J I M A S

nos gydytojai, odiu, kaljim gydytojai. Jie buvo suvaiav

i visos SSRS. Kuriam laikui atsikraustydavo Benderus su
eimomis, o paskui ivaiuodavo. Juos tuoj pat pakeisdavo
kiti, kurie vl prie ivaiuodami silydavo naujus pokyius,
maus ir niekam nereikalingus perversmus. Vargai ligoniai
jau buvo prat prie nuolatini kraustymusi i vieno aukto
kit, i vieno fligelio kit. Jie buvo priversti laukti savo dien
pabaigos toje marmalynje, apsupti nepastam, kaip turg
atvaiuojani ir ivaiuojani, moni.
Ligonin buvo udara, kitaip tariant, saugoma kaip visi ka
ljimai, nes daugelis ligoni buvo bausm atlik kaliniai. Teri
torij juos spygliuota viela, o langai buvo su grotomis.
Visame pastate buvo draudiama rkyti, taiau medicinos
personalas paslapia atsinedavo cigarei ir u trigub kain
jas pardavindavo ukietjusiems rkoriams. Spekuliavo kaip
reikiant.
Tarp pacient buvo nemaai tik apsimetani ligoniais: tai
nusikaltli lyderiai, kurie, pasinaudoj savo paintimis, su
gebdavo gauti melagingas gydytoj paymas, kuriose buvo
teigiama, kad jie yra mirtini ligoniai. itaip jie laik leisdavo
tvarkingoje ligoninje, o ne altame, drgname ir smirdinia-
me kaljime. Panorj papraydavo atsisti prostitui, reng
davo puotas su draugais ir net visos alies nusikaltli lyderi
susitikimus. Viskas buvo leidiama ir slepiama, tereikdavo
sumokti.

223
 N I C O L A I L I LI N

Patogia nusikaltli autoritet vienage ligoninje rpi

nosi viena moteris: visuomet linksma apkni rus tautybs

medicinos sesuo, teta Marusia. Ji atrod sveikesn u pat
Viepat. Visuomet raudusiais skruostais ir skardiu balsu
bei i vidaus tryktania netiktina energija. Nusikaltliai
j labai mgo, nes nebuvo nieko, ko ji jiems negalt par
pinti.
Ligonin buvo padalyta tris atskirus blokus. Pirmasis,
pats graiausias, stovjo saulje. ia langai buvo dideli, be to,
buvo ir ilto vandens baseinas. Tai buvo mirtiniems ligoniams
skirtas blokas, kuriame kiekvienas turjo atskir var bei ilt
kambar ir kuris buvo gerai priirimas ligonins personalo.
Kaip tik ten ir tnojo mirtaniais apsimet nusikaltli au
toritetai, kurie i ties buvo sveiki ir kupini jg. Dienas jie
leisdavo aisdami kortomis, irdami amerikietik film
vaizdajuostes, dulkindami jaunas medicinos seseles ir lanko
mi draug, kurie jiems parpindavo visko, ko reikia, graiam
ir smagiam gyvenimui.
Senelis Kuzia apie tuos mones atsiliepdavo blogai. Va
dindavo juos urody, tai reikia luoiai". Sakydavo, kad jie yra
dabartinio nusikaltli pasaulio gda ir kad toki moni
atsiradimo prieastis yra amerikietika bei europietika kul
tra.
Antrasis blokas buvo skirtas chronikiems ligoniams. ia
palatoje guljo po eis. Nebuvo nei televizoriaus, nei aldy

224
 SI BI RI ET IK AS A U K L J I M A S

tuvo. Tik stalas, prie kurio valgoma, ir lova. Devint valand

vakaro visi eidavo miegoti, atunt ryto keldavosi. I palatos,
negavus galioto personalo leidimo, buvo negalima ieiti net
j tualet. Prispyrus reikalui ne tam skirtu metu, reikdavo
naudotis senu naktipuodiu, kur paskui kasvakar ipildavo.
Maitindavo neblogai, tris kartus per dien. Siame bloke gul
jo tikri ligoniai. ia buvo ir nusikaltli, ir paprast moni.
Buvo ir benami, valkat. Gydydavo visus vienodai: piliul
mis, leidiamais vaistais, du kartus per savait kvpavimu ga
rais. Slaugs plaudavo palatas labai stipriomis dezinfekcinmis
priemonmis, naudodavo kreolin - t pat, kuriuo dezinfe
kuojamos arklids. Taip smirddavo, kad jeigu tuo dvoku pa
kvpuodavai ilgiau negu pusvaland, imdavo baisiai skaudti
galv. Ten net ir maistas atsidav kreolinu.
Treiasis blokas buvo skirtas ligoniams, sergantiems u
kreiama mia tuberkulioze. Visas blokas skendjo elyje.
Langai buvo parko medi pusje, mayiai ir visuomet apra
soj. Ten buvo taip drgna, kad nuo lub lajo vanduo. Trys
auktai, kiekviename po penkiasdeimt palat, o kiekvienoje
j madaug po trisdeimt ligoni. Miegodavo jie ant medini
gult kaip kaljime. Plonyiai iuiniai ir patalyn buvo kei
iami kart per mnes. Usiklodavo iurkiomis sintetins
vilnos antklodmis. Ne visiems utekdavo pagalvi. Tose per
pildytose palatose mons mirdavo vienas po kito. Ten buvo
tikrai baisu. Daugelis nepajgdavo net patys tualet nueiti, o

225
 NICOLAI LILIN

kadangi niekas jiems nepaddavo, visk darydavo po savimi.

Be to, daugelis j kosdavo krauju. Spjaudydavo j be palio-
vos, tiesiai ant grind. Nebuvo nei televizoriaus, nei radijo,
nei kitoki pramog. Jokio gydymo, i jo vis tiek nebebt
buv jokios naudos. Valgyti duodavo maai ir neskaniai. Juk
vis tiek ligoniai tuoj mirs, tad kam gadinti maist?
inoma, treiojo bloko ligoni nepasiekdavo medicinos
personalo vykdoma prekyba, todl jie sugalvojo irading
bd, kaip gauti cigarei. Pasinaudodavo gatvs vaik, toki
kaip mes, pagalba. Ligoniai imesdavo pro lang sunk vart,
prie jo priri dvigub val. Vartui nusileidus kitapus tvoros,
vaikai priridavo prie valo maiel su cigaretmis, o ligoniai -
su pinigais. Traukiant val tie du maieliai praddavo keliauti
prieingas puses: pinigai - vaik pusn, o cigarets - ligoni
link.
Vaikai pardavindavo cigaretes madaug u rinkos kain,
bet vis tiek udirbdavo, nes jos bdavo vogtos ir jiems nieko
nekainuodavo.
Ligoniai visuomet troko cigarei, visuomet. Nordama
udrausti i prekyb ligonins administracija baugino gatvs
vaikus sakydama, kad paliet ligoni pinigus jie gali susirgti ir
mirti. Taiau vaikai kaip visada rado ieit: iebtuvlio ugni
mi greitai perbraukdavo banknot paviriumi, kad inaikint
mirtinas bakterijas. Mintis, jog daro draudiam ir pavojing
dalyk, juos trauk dar labiau.

226
 SI B I R I E T I K A S A U K L J I M A S

Ligonins sargybai buvo sakyta sikiti. Daugelis irjo

pro pirtus, taiau kai kurie niekai smagindavosi apsikeitimo
proces paleisdami vjais paskutin akimirk: palaukdavo, kol
ligonis itiesdavo rank, kad paimt paket, ir iakt! - nu
pjaudavo val. Cigarets nukrisdavo ant ems, o tai lyddavo
nevilties kupinas ligonio auksmas. Apsaugininkai ilgai juok
davosi: mano galva, tokiems mentams tik gerkl perpjauti.

Su Melu jau buvome perj vis park. Melas ir toliau ma

ns atsiprainjo, o a ir toliau nekreipiau j dmesio, jau
taip, lyg biau vienas.
Staiga, einant palei treiojo bloko sien, man po kojomis
nukrito vartas. Sustojau ir pakliau j: prie jo buvo priritas
valas. Pavelgiau vir: pro treiojo aukto lang irjo
vidutinio amiaus vyras ilga barzda ir susivlusiais plaukais.
irjo mane plaiai isprogusiomis akimis ir, laikydamas
pirtus taip, tarsi tarp j spaust cigaret, gestais rod, kad
nori rkyti.
Pamojau jam, kad tuoj k nors sugalvosiu. Atsigriau
Mel, kuris net nesuprato, kodl a sustojau, ir papraiau duo
ti visas, kiek tik turi, cigaretes.
Melas tariai pavelg mane, taiau a pasibjaurjimu per
sunktu balsu tariau:
- Nagi, tie mons neturi ko rkyti, o tu netrukus galsi
nusipirkti kit pakel.

227
 N I C O L A I LILIN

- Bet nepasimiau pinig!

Manyje sukilo baisingas pyktis, taiau pykiu i Melo nie
ko neipei. Todl nusiraminau ir tariau:
- Jeigu man duosi cigaretes, a tau atleisiu ir niekam nepa
sakosiu, kas nutiko.
Netars n odio Melas i kiens isitrauk du pakelius
Temp cigarei, kurios buvo sovietinis Marlboro atiti
kmuo.
Baksteljau jam j striuks viet, kur laik iebtuvl.
- Bet juk tu pats man jj padovanojai, neprisimeni ? - burb
teljo, bandydamas nors tiek isaugoti, bet tuo pat metu jau
kio rank j kien ir trauk iebtuvl.
- Pavogiau jj viename Tiraspolio kioske. Pavogsiu tau kit,
dar graesn, su pavaizduota nuoga moterimi...
- Gerai jau, gerai... - triukas su nuoga moterimi suveik, ir
Melui atrod, kad jis sudar puik sandr. - Tik prisimink,
Kolima, su nuoga moterimi. Paadjai!
- A visuomet tesiu paadus, - atsakiau, imdamas iebtu
vl i jo sunkios, bet naivios rankos.
Vienas pakelis buvo praimtas, trko keli cigarei, pa
au ten iebtuvl, paskui apvyniojau val aplink pakelius ir
perriau kaip dovan kaspinu. Galiausiai tarp dviej pakeli
spraudiau vienintel turt dalyk - vari mediagin no
sin. Tuomet pradjau traukti val. Ryulliui pasiekus lang,
vyro ranka ilindo pro grotas, o diaugsmo ksnius girdjo
me net mes.

228
 SI BI RI E T I K A S A U K L J I M A S

A likau stovti, rankose laikydamas ligoni ryull. Ivy

niojau j: viduje buvo apdrisks, nevarus ir drgnas bankno
tas. Vienas rublis. Radau pridt lapel su urau: Atleiskite,
negalime sumokti daugiau?
To rublio net nepalieiau. Uriau maiel ir pajudinau
val, duodamas enkl ligoniams. Prie lango stovjs mogus
trauk val, pasim savo rubl ir man suuko:
- Ai u visk!
- Telaimina jus Dievas, mons! - rikteljau i vis jg.
Deinje tuoj pat idygo sargybinis ir, mojuodamas kala-
nikovu, mums suriko:
- Pasialinkite nuo tvoros. Pasialinkite arba ausiu!
- Uiaupk savo dvokiani srbtuv, suiktas mente! -
vienu balsu atsakme abu su Melu. Tiesa, ne visai tais paiais
odiais, bet prasm buvo tokia.
Neskubdami patraukme savais keliais. Paskui atsigr-
me. Mentas tyljo, irjo mums pavymui tokiu piktu vilgs
niu, kad, rodsi, tuoj sprogs. Pro lang mus velg ligonis:
ypsojosi ir rk.
- T rubl galjai ir paimti, - po kurio laiko pasak Melas.
Negaljau jo umuti, nes myljau j kaip draug, todl pa
sielgiau taip, kaip senelis Kuzia man visuomet liepdavo elgtis
su visais tais, kurie nepajgia suvokti esmini dalyk: palink
jau jam skms. Mano biiulis Melas buvo tikras idiotas, toks
ir tebra: per itiek met nepasikeit. Tiksliau, turbt tik dar
labiau pagedo.

229
 N I C O L A I LILIN

Jau buvome netoli Geleinkelio stoties rajono, kur Melas

vienam nusikaltliui turjo nuneti inut. Praj ligonin
atsidrme prie maisto preki sandli. Gerai inojome i
viet, nes danai naktimis ateidavome vogti.
Pastatai buvo seni, sursti amiaus pradioje. Daug belan
gi plytini statini auktomis sienomis. Prieais drieksi ge
leinkelis. Traukiniai sustodavo tiesiai prie sandlius ir bda
vo greitai pakraunami arba ikraunami.
Norint ten vogti reikjo bti apdovanotam ne vagies mi
klumu, o trupuiu diplomatijos. Mes niekada nelaudavome
dur. Viduje turjome savo mog, savotik informatori,
kuris mus spdavo ir pranedavo apie tinkam moment.
Paprastai, kai traukinius pakraudavo, jie likdavo dar kelet
valand stovti. Mainistai ilsdavosi, o paskui autant iva
iuodavo. Tad mes nakt atidarydavome vagonus ir juos itu
tindavome: buvo kur kas paprasiau dirbti traukiniuose negu
lauti sandlio duris. Visk susikraudavome mainas ir nuva
iuodavome.
Traukiniai vaiuodavo Soviet Sjungos blokui priklau
sanias alis - Rumunij, Bulgarij ir Jugoslavij. Vedavo cu
kraus, konserv, ilgai negendani maisto produkt. Kartais
atvaiuodavo jau pusiau pakrauti. Tuomet rasdavome drabu
i, ilt palt, darbini kombinezon, pirtini ir karini
uniform. Kai kuriuose vagonuose bdavo ir elektros prie

230
 S I BI R IET IK AS A U K L JI M A S

tais, grt, lanksi vamzdi, geleies dirbini, elektrini

ildytuv, ventiliatori. Pasitaikius tokiai progai, surengdavo
me po tris ar net keturis reisus, kad isivetume kaip galdami
daugiau. Taiau niekaip nepajgdavome sutalpinti visko ma
in. Laimei, ms mogus leisdavo mums laikinai pasidti
prekes keliose sandlyje rengtose slptuvse.
Ms informatorius buvo pats senasis sandlio sargas. Ja
ponas, kuris, daug laiko pragyvens tarp rus, buvo vadina
mas Borika.
Borika buvo labai senas. Ms mieste atsidr drauge su
sibirieiais, su antrja deportuotj banga penkto deimtme
io pabaigoje, rusams laimjus Antrj pasaulin kar.
Japonas buvo paimtas nelaisv per karin rus konflikt su
Japonija, Chalchin Golo myje. Tuomet jis susitrenk galv
ir nualpo. Vliau per ant ems tsanius lavonus pervaiavo
rus tankai, Borika liko gyvas tik dl laimingo atsitiktinumo.
Nuvaiavus tankams, atjojo raiteliai. Jie j ir rado: sutrikus,
klaidiojant kaip mkla tarp mirusij. Pasigailjo ir pam
drauge, kitaip j bt nugalabij pstininkai, kurie iekojo
gyv japon, nordami atkeryti u prajusi nakt nuudy
tus savo draugus, kai japon pajgos upuol pirmsias rus
divizijas.
Kazokai jo neperdav ginkluotosioms pajgoms ir kur lai
k darbino kaip arklidi priirtoj. Japonas turjo valyti
ir priirti i Altajaus, Piet Sibiro, kilusi kazok arklius.

231
 N I C O L A I L I LI N

Kazokai su juo elgsi gerai ir tarp j usimezg draugiki san

tykiai.
Borika buvo kils i Igos, nindzi ir udik ems. Nuo
mans buvo mokomas kovoti ginklais ir rankomis. Kazokai
taip pat mgo kovas su altaisiais ginklais ir imtynes, todl
Borika juos mokydavo savo alies, o jie j kazokik tech
nik.
Borika pyko ant japon ir ypa ant samuraj bei impe
ratoriaus. Sakydavo, kad jie gyvena liaudies sskaita ir kad
mons patiria daug neteisybs. Jis pasakojo, kad kariuome
n stojo tik i nevilties, dl nelaimingai pasibaigusios meils.
Mergina, kuri simyljo, buvo itekinta u kito, turtingo ir
takingo japono.
Ypa gerai su juo elgsi kazok atamanas, j vadas (stam
bus ir stiprus, tipiko piet sibiriei sudjimo, vyras). Vien
dien - pasakojo Borika - pasikviet j i arklidi. Japonas
atjo aikt, kurioje jo lauk ratu isirikiav kazokai.
Visi japonai mir, - pasak atamanas, - Japonija pralai
mjo kar, o tu gali grti namo. Taiau noriu, kad pirma pa
darytum vien dalyk..!* Atamanas pamojo vienam jaunam
kazokui, ir is atne du kalavijus. Vienas buvo Borikos, kur
jis segjo prie diro tuomet, kai kazokai j igelbjo, o kitas -
aka, tipikas Sibiro kazok kalavijas, gerokai sunkesnis u
kit Rusijos viet kazok kalavijus, nes sibirieiai j naudo
davo taip pat ir malkoms kapoti. Toks kalavijas galjo sverti

232
 SI BI RI ET IKAS A U K L JI M A S

net septynis kilogramus, o kariai, mokantys juo naudotis, per

kar galdavo mog perrti pusiau nuo galvos iki pat juos
mens.
Atamanas pam tuos du kalavijus ir visiems girdint tar:
Elgms su tavimi gerai, negali skstis. Dabar noriu inoti,
ar bandymas okupuoti SSRS tau buvo gera pamoka. tai du
kalavijai. Jeigu supratai, kad kariauti su mumis buvo neteisin
ga, ms kazokiku kalaviju sudauyk savo japonik kalavij.
Tuomet mes tau leisime pasilikti su mumis ir tu taip pat tapsi
kazoku. O jeigu manai, kad js karas buvo teisingas dalykas,
savuoju kalaviju sudauyk msik. Paleisime tave j laisv ir
galsi eiti, kur nori. Tepadeda tau Dievas, nedarysime tau nie
ko blogo!*
Borika neinojo, kaip pasielgti. Nenorjo tapti kazoku,
taiau taip pat neman, kad karas su rusais buvo geras ir tei
singas dalykas. Be to, labai nekent japon.
Pam j rankas savo kalavij, j pabuiavo, kaip kazokai bu
iuoja savuosius, ir pasikabino prie diro. Ten, kur jo vieta.
Atamanas susidomjs velg j jj ir stengsi suprasti, k is
daro. Daugelis kazok buvo sitikin, kad Borika sulauys j
kalavij.
Jis pam ak, pabuiavo, o paskui grino atamanui.
Visi neteko ado, o atamanas prapliupo juoktis: tai jums
ir Borika... Esi ne i kelmo spirtas, japone!" - A ne japonas,
esu kils i Igos, mano kalavijas igietikas!" - atsak is. Ge

23 3
 N I C O L A I LILIN

rai. Tu tikrai puikus mogus, Borika. Niekada nepamirk,

kas esi, ir niekada neiduok savo tradicij... Turi didiuotis
savimi, tik itaip galima isaugoti savigarb!
Borika liko pas kazokus dar ilgai, taiau nuo tos dienos
jam buvo leista visuomet neiotis savo kalavij.
Kai kazokai gro Sibir, Altajaus krat, Borika ke
liavo drauge. Atamanas apgyvendino j savo namuose. Ten
Borika sutiko savo bsim mon, vyriausi atamano dukr
Svedan. Juodu susituok. I pagarbos jai Borika prim sta
iatiki tikjim ir buvo pakriktytas Boriso vardu, kad pora
galt susituokti banyioje. Juodu pasistat savo namus ir
ten, nedidelje gyvenvietje ant Amro ups kranto, gyve
no.
Staiga vien dien ataman sum slaptosios Stalino tarny
bos ir po kurio laiko suaud kaip idavik. Borik tai labai
sukrt. m galvoti, kad visa tai jo kalt, nors i ties jis nie
kaip su tuo nebuvo susijs. Tuo laikotarpiu daugelis kazok
tapo soviet valdios taikiniu, nes kazokai nepritar komu
nistinms idjoms, nuo sen laik buvo link anarchij ir
autonomij.
Po mirties atamanas buvo paskelbtas liaudies prieu", o jo
eimos nariai drauge su daugybe kit sibiriei deportuoti
Padniestr.
Borika vis dar prisimin t ilg kelion. Pasakojo, kad
traukiniai ilgai stovdavo ant bgi, taiau nebuvo galima i

234
 SrBIRIETIKAS AUKLJIMAS

lipti i vagon, nes juos saugojo ginkluoti kareiviai. Kartais

greta sustodavo du prieingas puses vaiuojantys traukiniai.
Viename bdavo mons i europins SSRS dalies, veami
Sibir, o kitame - prieingai. Borikai buvo tek girdti i vie
no traukinio aukiant: O Dieve, mus vea Sibir. Ten taip
alta, visi mirsime!"
I kito traukinio pasigirsdavo atsakymas: ventas Kristau,
mus vea Europ. Nebematysime mik, tik plikas kalvas.
Mirsime badu!
Toje kelionje Borika susipaino su i Sibiro kilusiais
urkomis. Prisijung prie j, nes jie vieninteliai jam neatrod
puol nevilt. Tam tikra prasme jie inojo, kas j laukia, nes
Padniestrje jau buvo sikrusi gana gausi sibiriei bendruo
men.
Vienam senam, vis gerbiamam urkai Borika papasako
jo savo istorij, ir buvo nuramintas: Nesibaimink, laikykis
drauge su mumis. Padniestrje gyvena ms broliai. Jeigu esi
teisingas mogus, greitai rasi namus ir galsi auginti savo vai
kus kartu su msikiais. Telaimina mus visus Dievas..."
Urkos nuo seno gerai sutar su kazokais: abi tautos laiksi
senj tradicij, myljo tvik ir savo em, tikjo nepriklau
symu jokiai valdios formai. Abi tautas u tai, kad jos siek
bti laisvos, vairiomis epochomis persekiojo vairios Rusijos
valdios. Tik urkos buvo didesni ekstremistai ir turjo savit
hierarchij. Kazokai save vadino laisva kariuomene ir j vi-

235
 N I C O L A I LILIN

daus struktra labiau primin armij, o taikos metu usim

daugiausia gyvulininkyste.
Borikai su mona atvykus j Padniestr, kaip senolis ir a
djo, juos priglaud viena urk eima.
Borika ikart pasijaut kaip namie. Jam atrod, kad urkos
turi daug panaum su jo gimtosios Igos gyventojais. Jie buvo
vieningi, labai anarchiki ir turjo stiprias nusikalstamo gyve
nimo tradicijas.
Greitai Borika sitrauk sibiriei nusikaltli veikl. Si
birieiai j gerb u tai, kad jis iman visus j statymus, laik
si odio ir buvo teisingas mogus.
Ilgainiui Borika tapo vienu i ms, su eima gyveno m
s rajone. Jo mona, kuri mes visi jau vadinome senele Svet
lana, dovanojo jam du vaikus, ir jie abu jo urk pramintu
keliu.

Kai paseno, Borika pasinaudojo paintimi su maisto pro

dukt sandlio direktoriumi, ir is j darbino sargu. Juodu su
tar: direktorius nekels triukmo dingus prekms, o Borika
su juo pasidalys savja dalimi. Kiekviena vagyst bdavo ide
aliai suplanuojama. Kai buvo kalbama apie reikalus, Borika
bdavo labai kruoptus ir rimtas. Ypa gerai vald savo emoci
jas. Man niekada neteko matyti jo kariuojantis.
Kart ruden, kai pas mus visuose namuose mons kon
servuoja grybes iemai, ukuria didel ugn ir ant jos u

236
 SI BI RI ET IK AS A U K L JI M A S

kaiia didiul puod vandens, ms namuose konservuoti

darovi susirinko penkios artimos eimos. Kaip paprastai
moterys pjaust daroves ir lukteno irnius bei pupeles, o vy
rai priirjo ugn ir ruo stiklainius. Mes, vaikai, sukiojoms
aplink ir aidme tarp suaugusij. Buvo atjs ir Borika su
savo snumi bei ankliais.
Staiga laikiklis, ant kurio stovjo didiulis puodas, lo
pusiau, ir puodas apvirto. Akimirksniu isiliejo du imtai li
tr verdanio vandens. U keli metr nuo tos vietos ant e
ms sdjo vaikas, vieno ms kaimyno, dds Sanjos, snus.
A buvau ijs kiem paiekoti daugiau stiklaini. Igirds
virstanio puodo gars, bgau vidun ir ivydau, kaip senasis
Borika iupo sen metalin duben, numet j ant ems ir,
oks vidun, slydo juo kaip banglente. Baltuose ir tirtuose
kaip rkas, rytais skendintis vir ups, garuose palengva iry
kjo vyro, sdinio dubenyje ir rankose laikanio vaik, kon
trai, o aplink telkojo verdantis vanduo. Vaiko motina buvo
nualpus. Tvas - dd Sanja - rk. Rams buvo tik tuodu:
Borika ir maylis.
Borika sureagavo instinktyviai, daug negalvojs. O paskui
ir vl gro prastin rami veido iraika, tarsi tokius dalykus
daryt po keliskart per dien.
Japonas buvo domus mogus. Man patikdavo su juo kal
btis, klausytis, kaip jis pasakoja istorijas i savo gyvenimo.
Danai eidavo vejoti paties pasidaryta mekere, o vejodamas

237
 N I C O L A I LILIN

stovdavo brids vanden ir dainuodavo japonikas dainas.

Kai buvau maas, mane imok vien labai grai dain apie
kalnus ir jaunuol, keliavus per juos tam, kad surast savo su
adtin.

Mes su Borika buvome susitar: eidami pro sandlius

turime apsimesti, kad jo nepastame. Matydami j stovint
prie vart turdavome praeiti net nepasisveikin. Jis danai
ten stovdavo ir eidavo sargyb drauge su senu aviganiu, kuris
sunkiai vaikiojo, nes jam skaudjo upakalines letenas. Pa
prastai abu sddavo ant suoliuko. uo miegodavo, o Borika
skaitydavo laikrat. Skaitydavo Borika tik vien laikrat -
Pravda", ivertus tai reikia tiesa". Tai buvo komunistins
propagandos laikratis, kur skaitydavo visi, norintys tikti,
jog gyvena graiausioje pasaulio alyje. Pravdoje" visos inios
buvo ikreiptos ir pateiktos kaip tyras nenutrkstamos propa
gandos altinis. Net tuomet, kai buvo raoma apie stichines
nelaimes ir karus, galiausiai pasijusdavai laimingas. Galvoda
vai, jog tau pasisek, kad gyveni SSRS. Neinau, kodl Bo-
rikai taip patiko tas laikratis. Kart bandiau jo paklausti,
o jis man atsak itaip: Kai esi priverstas klausytis karvi
bliovimo, reikia bent jau inaudoti prog ir pasirinkti t, kuri
bliauna geriausiai."
Eidamas pro vartus a visuomet irdavau kur nors kitur,
kad net nematyiau, ar Borika yra. Juk vis tiek negaljau su

238
 SI BI RI ET IKAS A U K L JI M A S

juo sveikintis. O mano draugas Melas niekaip nesugebdavo

siminti ios paprastos, bet svarbios taisykls. Kiekvien kar
t sistebeilydavo vartus ir, jeigu pamatydavo Borik, pasi
sveikindavo su juo modamas ranka, o sudarkyt jo veid nu
viesdavo ypsena. Piktai dbteldavau Melo pusn, jis ikart
prisimindavo susitarim su Borika ir imdavo pats save muti
pleknodamas delnu kakt. Melas buvo idiotikumo virn.
Ne be reikalo senelis Kuzia sakydavo, kad tokie kaip jis net
beprot gali ivesti i proto.
Borika baisiausiai supykdavo, kai Melas su juo pasisvei
kindavo. I darbo eidamas namo usukdavo pas mane arba
Gagarin ir pykiu persunktu, taiau tyliu balsu, tsdamas
odius, sakydavo: Vadinasi, gyvenate puikiai, pagaliau pra-
turtjote!** - K ia kalbi? Nesame turtingi..!* - Ir dar kokie
turtingi esate, nes leidiate sau atsisakyti dirbti su manimi,
usidirbti pinig..!*
Igirdus tuos odius man plaukai ant galvos pasiiau
davo. Atsisakyti dirbti su Borika reik atsisveikinti su puse
savo udarbio.
Mes nieko nepadarme, dde Borika!* - Kaip nieko.
Imokykite t pusprot savo draug elgtis. O jeigu jis nesu
pranta, niekada daugiau nesiveskite prie sandli, geriau jau
apsukite lank..!*
Mes kalbdavoms su Melu. Visk dar kart jam iaikin
davome, bet veltui. Kit kart, vos tik atsidurdavome netoli

239
 N I C O L A I L I LI N

sandli, jis akimis iekodavo senojo, nordamas su juo pasi

sveikinti. Melo buvimas drauge mums buvo kaip bausm.

Vien dien, eidami pro ms rajone esanius Borikos na

mus, sustojome persimesti su juo keliais odiais. Kalbdami
pastebjome, kad Melas stovi atokiau, kitoje gatvs pusje,
ir yra atsigrs nugara. Borika visus mus nuvelg, paskui
parod j ir staiga jo veidas tapo labai rimtas. Savo pai
labui atsikratykite draugo, - pasak. - Daugiau nesiveskite jo
drauge, nes jis tik pridarys rpesi. Esu net pasirengs jam
mokti, kad tik sdt namie ir nesivalkiot.
Apsimeiau, kad nesuprantu, k jis nori pasakyti: Bet
dde Borika... Teisyb, Melas yra iek tiek trenktas, bet jis
geras vaikinas." Borika pavelg mane taip, tarsi biau
prabils jam nesuprantama kalba. Sakai, iek tiek trenktas?
Tik pairk j: juk jis tikra katastrofa! Net pats neino, kas
dedasi jo galvoje! Klausykite, a jums linkiu tik gera, todl
ir sakau tiesiai viesiai. Dar esate jauni, dabar i js draugo
jums ima juokas, taiau greitai jis privirs tiek kos, kad verk-
site.
Tai buvo venti odiai. Gaila, kad supratau tai gerokai v
liau, po daugelio met.
Kai baigme kalbtis ir nujome, paklausiau Melo, kodl
stovjo nuoalyje. Jis nutais skausmo perkreipt kankinio
veid ir beveik verkdamas tar: I pradi liepiate su juo ne-

240
 SI BI RI ET IK AS A U K L JI M A S

sisveikinti, a pasisveikinu, o js mane aprkiate. Paskui nesi-

sveikinu, o js vis tiek mane aprkiate! Nieko nebesuprantu,
man to Borikos galt apskritai nebti!"
Juokiausi, taiau Borika buvo teisus: buvo visai nejuokin
ga. Jau seniai turjome tai suprasti.

Kai buvome madaug deimties, nujome j kin irti

filmo pavadinimu Skydas ir kalavijas". Pagrindinis veikjas,
slaptasis soviet valdios agentas, dalyvavo veiksmo scenose,
tyliu pistoletu aud j prieus kapitalistus ir dar daugyb
akrobatini triuk. Kovodamas su neteisybe NATO alyse jis
rizikavo gyvybe, lyg tai bt pats normaliausias kasdienis da
lykas. Sis filmas buvo savotikas msiki atsakas j amerikie
tikus ir anglikus filmus apie altj kar, kuriuose paprastai
Soviet Sjungos atstovai bdavo vaizduojami kaip kvailos ir
nieko nesugebanios bedions, aidianios su atomine lle
ir norinios sunaikinti pasaul. Nors ms seniai ir draud,
slapia nujome vienintel miesto kino teatr jo pasiir
ti (tuomet dar nebuvo antro kino teatro, kuriam buvo lemta
gyvuoti labai trumpai ir kuris buvo sugriautas per 1992 met
kar: kaip tik ten sitais rumun karininkai, o ms tvai,
nordami juos nugalabyti, nakt susprogdino vis komplek
s drauge su restoranu ir ledaine). Vienu metu tame filme
pagrindinis veikjas nuoka nuo labai aukto pastato stogo,
vietoj paraiuto panaudojs didel skt, ir ramiai nusileidia

241
 N I C O L A I L I LI N

visikai nesusialojs. odiu, nusileidia taip, kaip paprastai

nusileisdavo Mer Popins.
Kit dien, niekam nieko nesaks, Melas su sauls skiu
nuoko nuo centrins bibliotekos stogo. Centrin bibliote
ka buvo sikrusi trij aukt pastate, o aplink plytjo alioji
zona, augo daug katon ir ber. Melas nukrito ant medio -
vieno bero - ir susilau rank bei koj, susitrenk smegenis,
o skio kotas jam smigo pilv. Tekjo kraujo ups, mama i
nevilties neinojo ko griebtis, eis mnesius vainjo i vienos
ligonins kit.
Man atrod, kad pasiaipymas yra tinkamas bdas paai
kinti jam, kuo gali baigtis jo naivumas. Kit kart, kai buvome
jau keturiolikos ar penkiolikos, Melas buvo' mano namuose.
Virme arbat, kuri turjome gerti saunoje. Staiga jis m
kalbti apie atogr alis, sak, kad bt gerai ten gyventi.
Jam atrod, kad jaustumms puikiai, nes ten niekada neal
ta.
Ten labai drgna, - pasakiau a, - pliaupia ilgai trunkan
tys liets. Maytis ems lopinlis, k ten veiktume?" Kai
lyt, pasislptume pairje. Tik pagalvok, salose nereikia
mainos, visur galima nuvaiuoti dviraiu, be to, visuomet po
ranka turtume valt. O indnai...
Jam visi atrod indnai. Amerikos indnai. Man, kad bet
kurios alies vietiniai gyventojai jodinja ant arkli, galvas
puoia plunksnomis ir daosi veidus.

242
 SI BI RI ET IK AS A U K L JI M A S

...indnai, - kalbjo toliau, - ne i kelmo spirti. Bt

smagu tapti tokiais kaip jie? Tai nemanoma, - miau pro
vokuoti, - jie neioja ilgus plaukus kaip homoseksualai." K
ia kalbi ?Jie nra homoseksualai. Tik neturi irkli plaukams
nusikirpti. irk, - tar ir i kiens isitrauk plastikin nu
blukusi spalv kareivl, kur visuomet neiodavosi. Tai buvo
indn karys kovos pozoje, rankoje jis laik peil. - Matai?
Rankoje laiko peil, vadinasi, negali bti homoseksualas, ki
taip jam nebt leista tyiotis i ginklo!"
Buvo smagu irti, kaip jis pritaiko ms, sibiriei, tai
sykles indnams. Teisyb, msuose gaidys", kitaip tariant,
homoseksualas, yra atstumtasis: jei nenuudomas, tai jam
atimama bet kokia galimyb bendrauti su monmis, taiau
svarbiausia - jam draudiama liesti kultinius daiktus, tokius
kaip kryius, peilis, ikonos.
Neketinau sugriauti Melo fantazij apie nuostab hetero-
seksualin indn gyvenim. Norjau tik pasilinksminti. To
dl miau smgiuoti odiais pilv, perjs prie jam ventos
temos - maisto.
Jie neverda bari", - ipykinau vienu atsikvpimu. Me
las sutelk vis dmes. Kaklas itso. Kaip neverda sriubos...
K tuomet valgo?" - Na, ties sakant, nelabai k. Juk ten
karta, jiems nereikia riebal, kad galt igyventi altyje. Pa
sitenkina ant medi auganiais vaisiais, kokia sugauta uvi
mi..." - Kept uvis visai nieko", - paband apginti atogr

243
 N I C O L A I LILIN

virtuv Melas. Net nesvajok apie kept uv. Jie ten nieko ne
kepa ir neverda, visk valgo ali!* - O vaisiai?" - nusimins
paklaus. Kokoso rieutai." - Ar jie skans?" - Skans." -
I kur inai?" - Mano dd Odesoje turi draug, kuris yra
jreivis. Praeit savait man atve kokos su pienu viduje." -
Pienu?" - Taip, pienu. Tik tas pienas ne karvs, o medio.
Bna rieuto viduje!* - Negali bti. Nagi, parodyk!" - ikart
pagyvjo ir i visko buvo matyti, kad ukibo ant mano masa
lo. Reikjo tik traukti. Deja, vaisi jau suvalgme. Bet man
dar liko lakelis pieno, jeigu nori, duosiu paragauti." - Taip,
duok paragauti!" - taip norjo to pieno, kad net okinjo ant
kds. Gerai jau gerai, duosiu. Padjau jj altai rsyje. Palauk
truputl, tuoj atneiu!"
Juokdamasis kaip kiaul ijau i nam ir nupdinau na
mel, kuriame laikomi rankiai. Mano senelis ten laik visus
reikalingus ir nereikalingus namie bei dare naudojamus
daiktus. Pamiau metalin puodel, djau iupsnel balto tin
ko ir iek tiek gipso. pyliau vandens ir, kad skystis bt tinka
mo tirtumo, pridjau iek tiek plytelms klijuoti skirt klij.
Imaiiau mediniu pagaliuku, kur mano senelis naudodavo
balandi imatoms i lizd valyti. Paskui draugikai atneiau
stebuklingj miin Melui. Se, tik viso neigerk, palik ir ki
tiems."
Kur tau: vos pams puodel rankas, Melas keliais gurk
niais j itutino. Paskui isiviep, o sveikojoje akyje ybteljo

244
 SI BI RI ET IK AS A U K L JI M A S

abejons kibirktl. Neinau, gal stovdamas rsyje kiek pa

gedo, bet i pradi buvo labai skanus", - pasakiau, stengda
mas isisukti i padties. Taip, matyt, pagedo..?
Nuo tos dienos miau jj vadinti Ciunga Cianga", o jis taip
ir nesuprato, kodl.
Ciunga Cianga" buvo vaik labai mgstamas sovietinis fil
mukas. Pietas jis buvo gana prastai, naudojant t pai tech
nik, kaip ir propagandiniams komunist plakatams: nirios
spalvos, vienu tonu be joki spalvini perjim ar atspalvi
nuspalvinti labai stilizuoti pieiniai, kuriais siekiama sukurti
lli teatro atmosfer.
Tame animaciniame filmuke buvo skatinama pasaulio
vaik draugyst. Pasakojama vieno berniuko, keliaujanio
sal aplankyti juodaodio berniuko, istorija. Sala kaip tik
ir vadinosi iunga Cianga. Sovietinio berniuko vilgsnis
buvo labai rytingas (kaip ir vis komunist bei j eimos
nari), turjo jis garlaiv, mayt uniuk, kuris taip pat buvo
komunistini pair, vilkjo jreivik aprang. Juodaodis
berniukas buvo tamsus kaip naktis be mnulio ir vilkjo tik
trumput i lap padaryt sijonl. Jo draugai buvo bedio
nl ir papga. Paskui pasirodydavo krokodilas, begemotas,
zebras, irafa ir litas. Visi susikibdavo u leten ir drauge
okdavo rateliu.
I viso filmukas trukdavo apie ketvirt valandos, daugiau
nei deimt minui uimdavo trys dainos. Tarp vienos ir kitos

245
 N I C O L A I L I LI N

bdavo terptas koks nors trumputis dialogas. istorij ju

si ir vis SSRS vaik pamgta daina bdavo dainuojama pa
skutin. Joje pagal linksm ir jaudinam melodij moterikas
balsas dainavo apie tai, koks laimingas ir nerpestingas yra
gyvenimas iunga Ciangos saloje:

iunga ianga - mlynas dangus,

iunga ianga - vasarapas mus,
iunga ianga - linksma ir smagu,
iunga ianga - kiek ger draug.

i sala - ji stebuklinga,
Gyvenujoje laiminga,
Gyvenujoje laiminga,
iunga ianga.

Supas saulje bananai,

Ir kokosai, ir bananai,
Ir kokosai, ir bananai,
iunga ianga.

U maisto preki sandli pagaliau prasidjo pirmieji Ge

leinkelio stoties rajono namai. Sis rajonas priklaus Juodajai
sklai, ia galiojo kitokios negu ms taisykls. Turjome elg
tis tinkamai, kitaip galjome gyvi ir neieiti.

246
 S I BI R I E T I K A S A U K L J I M A S

To rajono paaugliai buvo labai iaurs, siekdavo usitar

nauti kit pagarb paiomis brutaliausiomis priemonmis.
taka tarp nepilnamei buvo simbolin. Kai kurie j galjo
vadovauti kitiems nepilnameiams, taiau suaug nusikalt
liai su jais nesiskait. Todl, savaime suprantama, paaugliai
skubjo suaugti. Nordami, kad tai nutikt kuo greiiau,
daugelis tapdavo tikrais sadistais ir neteisingais idiotais. J
rankose nusikaltli taisykls buvo taip ikraipomos, kad
tapdavo absurdikos, beprasms, ribotos ir virsdavo vien pre
tekstu. Pavyzdiui, jie neneiodavo raudonos spalvos drabu
i ir kit daikt. Sakydavo, kad tai komunist spalva. Jeigu
kas nors usivilkdavo k nors raudono, ie galdavo net imti j
kankinti. Savaime suprantama, n vienas, gims tose vietose,
niekada nesivilkdavo nieko raudono, taiau, jeigu ant ko nors
supykdavai, pakakdavo slapia brukti jam kien raudon
nosin ir garsiai suukti, kad jis komunistas. Vargelis bdavo
tuoj pat apiekomas, ir jeigu kas nors rasdavo nosin, niekas
nebesiklausydavo pasiaikinim, visiems jis tapdavo nebe j
mogumi.
Geleinkelio stoties rajono oras buvo persismelks ios
nuolat vykstanios kovos dl takos arba, kaip tai vadindavo
senelis Kuzia, unsnuki lenktyni" dvasia. Tam, kad tur
tum autoritet tarp rajono paaugli, privaljai mokti visuo
met iduoti savikius, su niekuo nebti susietas draugysts
saitais ir saugotis, kad tavs paties neiduot. Taip pat reikjo

247
 N I C O L A I L I LI N

mokti bti suaugusi nusikaltli subinlaiiu ir nebti au

kltam kokia nors teigiamo mogikojo kontakto forma.
Tie vaikai uaugo sitikin, kad juos supa tik prieai. To
dl vienintel jiems suprantama kalba buvo vienas kito erzi
nimas.
Kilus mutynms, jie elgdavosi skirtingai. Kai kurios gru
puots mudavosi garbingai, todl su daugeliu j draugavome.
Kiti vis stengdavosi, kaip pas mus sakoma, smgiuoti i u
kampo", kitaip tariant, pulti i u nugaros. Jie nesilaikydavo
joki susitarim. Galdavo ramiausiai tave auti net tuomet,
kai prie tai buvo sutarta nenaudoti aunamj ginkl.
Geleinkelio stoties rajono vaikai buvo susiskirst gru
pes, kurios, skirtingai negu msiks, vadinosi ne gaujomis"
( od laik iek tiek eidiamu), o kontoromis", tai reik
tvarkos palaikymo pajgas". Kiekviena kontora turjo savo
vad, arba, kaip jie vadino, bugor, kitaip tariant, kalv".
Tarp mans ir to kvartalo bugorio kiek anksiau ikilo
nesutarim. Jis buvo metais u mane vyresnis, pravarde Gri
fas. Buvo juokingas melagis. ms miest buvo atsikrausts
prie ketverius metus ir apsimet ess inomo nusikaltlio
pravarde Baltas snus. Mano dd puikiai painojo Balt,
juodu drauge sdjo kaljime. Senelis man papasakojo jo is
torij.
Tai buvo Juodosios sklos kastai priklausantis nusikalt
lis, taiau senosios jos kartos atstovas. Mano dd pasakojo,

248
 S I BI R I E T I K A S A U K L J I M A S

kad Baltas visus gerb, niekada nesielgdavo liai, visuomet

bdavo kuklus. Devintame deimtmetyje, kai grupel jaun
Juodosios sklos nari usimojo istumti senuosius autorite
tus (vienintelis j tikslas buvo praturtti ir visuomenje si
tvirtinti kaip verslininkai), daugelis seni visomis jgomis
band ukirsti tam keli. Tuomet jaunieji pradjo udyti savo
senius: tais laikais taip buvo beveik visur.
| Balt buvo pasiksinta. Jam su savo vyrais lipant i mai
nos pro al pravaiavo kita maina, i kurios kakas m j
audyti. Tuo metu gatve jo daug moni, keli buvo sueisti.
Baltas galjo pasislpti u arvuotos mainos, taiau pama
t vio trajektorijoje esani moter ir metsi link jos, kad
udengt savo knu. Buvo sunkiai sueistas ir po keli die
n ligoninje mir. Prie mirdamas papra saviki surasti
t moter, jo vardu atsiprayti u tai, kas vyko, ir nusisti
jai pinig. is jo gestas plaiai nuskambjo nusikaltli pa
saulyje. Net Balto udikai m atgailauti ir atsipra seni,
taiau netrukus toliau vieni kitus ud, ir, kaip mano senelis
sakydavo, tuomet jau vienas Kristus inojo, kas verda tame
puode".
odiu, ms bendruomenje apie Balt buvo atsiliepiama
tik gerai. Todl, kai suinojau, kad miest atvyko jo snus,
kuriam po tvo mirties teko ivykti i savo krato, nes daug
moni norjo jam atkeryti, panorau kuo greiiau su juo
susitikti. I karto apie tai pasakiau savo ddei, taiau jis man

249
 N I C O L A I LILIN

atsak, kad Baltas neturjo nei vaik, nei eimos, nes gyveno
laikydamasis senj taisykli, pagal kurias Juodosios sklos
nariai negaljo nei tuoktis, nei auginti vaik. Buvo vienias
kaip stulpas stepje", - patikino dd.
Po kurio laiko sutikau Grif. Nevyniodamas odi j vat
prabilau apie reikal ir j demaskavau. Susimume. T kart
daviau jam kaulus, todl nuo tos dienos Grifas pradjo ma
ns neapksti ir visaip stengsi atkeryti.
Vien 1991 met iemos vakar girtas jau namo i va
karlio. Buvau su Melu, kuris buvo dar girtesnis nei a. Apie
vidurnakt toje vietoje, kur ms rajonas ribojasi su Centro
rajonu, idygo Grifas su trimis savo draugeliais. Aplenk mus
dviraiais ir sustojo prieais, ustodami keli. Grifas isitrau
k i striuks kiens 16 kalibro dvivamzd nupjautavamzd
ir dukart mane iov. Pataik krtin. oviniai buvo su
smulkintomis vinimis, taiau, mano laimei, jie buvo prastai
padaryti: vien buvo dta per daug parako ir maai vini bei
per daug giliai stumtas kamtis, todl jis sprogo dvivamzdio
viduje, o atgalin ugnis iek tiek apdegino tam vargui idio
tui rank ir veid. Kitame ovinyje buvo padaryta prieinga
klaida: dta per daug vini, bet per maai parako ir turbt
nepakankamai tvirtai ukitas kamtis. Todl vinys iov ne
dideliu greiiu ir tik iek tiek apdrask man striuk. Tiesa, vie
na smigo pat od, bet nieko nepadar. Netgi pastebjau j
ne i karto, o tik po poros dien, kai pamaiau rausv pslel.

250
 SI BI RI E T I K A S A U K L J I M A S

Melas puol juos plikomis rankomis. Vien paties ir sulau

jo dvirat. Tuomet visi trys pasitrauk.
Po io vykio visos gaujos padedamas prigriebiau Grif
ir triskart driau peiliu laun, kaip pas mus buvo daroma
norint ireikti paniek. Jis nenusileido ir nenustojo visiems
kalbjs, kad nori atkeryti. Tuomet dar buvo niekas, vienas i
daugelio prastos reputacijos Geleinkelio stoties rajono vai
kigali. Vliau Grifui pavyko padaryti stulbinam karjer. Jis
vadovavo idiot bandai ir su ja idarindavo tokius dalykus,
u kuriuos ms bendruomenje ma maiausiai nuraut
kiauius.

T vasario dien, engs Geleinkelio stoties rajon,

kaip visuomet norjau kuo greiiau apsisukti ir nesusidur
ti su tuo debilu sigytu prieu. Nenorjau, kad Melas imt
jaudintis dl ios istorijos, nes matyti j nerimaujant buvo
siaubinga, todl stengiausi su juo kalbtis apie gimtadienio
vent, kuri ketinau surengti t vakar. Pasakojau apie ma
mos mums paruotus valgius. Jis dmiai klaussi ir visa esybe
akivaizdiai bylojo, kad jau yra ten, prie stalo, ir visk vienas
pats kema.
Geleinkelio stoties rajone, kaip ir pas mus, paaugliai
eina sargyb: stebi visus mones, einanius kvartal ar
i jo ieinanius, ir pranea apie tai suaugusiesiems. Todl
mus i karto pastebjo grupel nuo septyneri iki deimties

251
 N IC O L A I LILIN

met vaik. Mudu jome per pirmj rajono kiem, o jie

sdjo ten ant kampo, gerai strategikai parinktoje vietoje,
i kurios puikiai buvo matyti abi gatvs, .vedanios i parko
j rajon. Vienam j, paiam maiausiam, vyresnis paau
glys kak paliep. Tuomet maasis atsistojo ir kaip kulka
pasileido link ms. Ms rajone buvo kitaip: jeigu reik
davo nueiti prie kokio nors rajon einanio asmens, mes
eidavome keliese, niekada nesisdavome kurio nors vieno,
k ir kalbti apie pat maiausi. Paprastai mes apskritai
neidavome pasitikti einaniojo. Elgdavoms taip, kad kiti
prie ms prieit, ir taip i pat pradi parodydavome, jog
turime pranaum.
Berniktis buvo panaus ma narkoman. Liesas, o
aplink akis plytjo mlyni ratilai. Tai akivaizdus enklas, kad
uosto klijus. Daugyb Geleinkelio stoties rajono vaik itaip
svaigindavosi. Mes i j tyiodavoms vadindami maieli
suadtiniais", nes visuomet neiodavosi plastikin maiel.
j pildavo iek tiek klij, o paskui ten kidavo galv. Ne vienas
itaip mir uduss, nes net nebeturdavo jg nusitraukti
maielio nuo galvos. vairiose miesto skylse, sandliukuo
se arba ildymo trasose, kuriose jie glausdavosi, toki vaik
buvo randama siaubingai daug.
odiu, tas berniktis sustojo prie mus, striuks ranko
v nusival varvani nos ir klij sustu balsu pasak:
- Ei js, stokite. Kur einate?

252
 SI BI RI ET IK AS A U K L J I M A S

Kad suprast, kas mes tokie, idsiau jam sutrumpint au

kljimo kurs.
- O kur padjai mandagum, palikai kienje drauge su
savo kavalieriumi plastiku? Nejaugi tavs niekas nemok, kad
yra viet, kuriose u tai, jog nepasisveikini su monmis, gali
baigti savo dienas kaip baklanas*i Grk pas savikius ir pasa
kyk jiems, kad, jeigu nori kalbtis, turi visi ateiti ir prisistatyti
kaip priklauso. Jei ne, mes apsimesime, kad j nematme, ir
eisime toliau!
Man tariant paskutinius odius i po jo pad jau dulkjo
sniegas.
Netrukus atpdino visa delegacija su vadu prieaky. Buvo
jam gal trylika met. Nordamas atrodyti panaesnis nusi
kaltl, rankose sukinjo iotki - i duonos padaryt vrin,
kur kienvagiai naudodavo pirtams miklinti, kad pagerint
j lankstum ir jautrum.
Vadas kur laik mus irjo, o paskui tar:
- A esu Barzda, laba diena. Kur einate? - jo balsas buvo
priblss, matyt, ir jis uost daug klij.
- A esu Nikolajus Kolima, - atsakiau. - Jis Andrejus Me
las, esame i emupio. Turime nuneti laik vienam js se
ni.
Barzda ikart tarsi atgijo.

* Paniekinamas kreipinys, kuriuo vadinami nesilaikantieji nusikaltli tarpus

avio elgesio taisykli. (Aut. past.)

253
 N I C O L A I LILIN

- Ar asmenikai pastate t, kuriam jj turite nuneti? -

staiga labai maloniai paklaus. - Ar inote keli, o gal reikia,
kad kas jus palydt?
Keista, pagalvojau. Taip nebna, kad kuris nors i Gele
inkelio stoties rajono pasisilyt palydti, juk j neman
dagumas visiems gerai inomas. Galbt, galvojau sau, jiems
duotas sakymas neleisti atvykusiesiems kvartal vaiktinti
vieniems. Taiau juk iprott sekiodami paskui visus: dien
nakt turt vaikioti pirmyn atgal.
Mes nepainojome adresato ir neinojome kelio.
- Laikas skirtas tokiam Fiodorui Pirtui. Jeigu nupasako
site keli, rasime patys, ai, - stengiausi isisukti nuo jo pa
silymo palydti. Neinau kodl, taiau jauiau, kad tai slepia
kak negero.
- Tuomet nupasakosiu, - tar Barzda ir pradjo aikinti,
kad turime eiti en, pasukti ten, o paskui dar ten, tuomet ir
vl ten. odiu, kadangi gerai painojau t rajon, per kelias
sekundes supratau, jog jis nori mus nukreipti tolimu aplink
keliu. Taiau niekaip negaljau suprasti, kodl. Apsimeiau,
kad nieko nepastebjau, ir klausiausi iki pat galo. Paskui ty
ia, tarsi nordamas pasakyti, kad jis buvo teisus, tariau:
- Na taip, atrodo tikrai nelengva. Patys niekaip nerasi
me.
Jis nuvito kaip k tik nukalta moneta.
- O k sakiau, be palydovo...

254
 SI BI RI ET IK AS A U K L JI M A S

- Gerai, sutarta, - ubaigiau ypsodamasis. - Eime, rodyk

keli!
Papraiau jo paties, kad vertiniau padties pavojingum.
N vienas rajon stebinios grups vadas niekada nepalieka
savo posto. Prireikus siunia vien i saviki. Tai buvo savo
tikas mano mestas ibandymas: jeigu atsisakys mus palydti,
vadinasi, gerai, galiu bti ramus. O jeigu sutiks, vadinasi, jis
yra gavs sakym kakur mus nuvesti, ir ms laukia dideli
nemalonumai.
- Puiku, eime! - atsak is beveik dainuodamas. - Tik pa
sakau por odi savo kontorai ir ateinu.
Kol Barzda kampe kalbjo su savikiais, papasakojau Me
lui apie savo susirpinim.
- A juos prilupsiu, - trumpai nukirto jis.
Pasakiau, kad man tai neatrodo gera mintis. Jeigu juos pri
lupsime, nedelsdami tursime nedintis i kvartalo ir negalsi
me teikti laiko. Kaipgi pasirodysime savo Sargui?
- Kaip kokie liurbiai, Melai, kaip tikri liurbiai. K gi jam
pasakysime? Neteikme laiko, nes mums kilo tarim, to
dl primume devynmeius vaikus, kurie buvo tokie apsvaig
nuo klij, kad ir taip vos laiksi ant koj"?
Pasiliau jam kitok, rizikingesn plan: tegul Barzda
mums rodo keli, o pirmoje pasitaikiusioje tam tinkamoje
vietoje imuime" (tai ms argonu reikia igauti jga")
ties.

255
 N I C O L A I L I LI N

Turime isiaikinti, kas prie mus rezgama, - tikinau

Mel, - ir gauti tikrj Pirto adres. Jeigu suinosime, kad
rizika labai didel, galsime grti ir visk papasakoti savo Sar
gui; jeigu rizika nedidel, nuneime laik, o gr namo vis
tiek visk papasakosime ir tapsime rajono herojais."
Paskutin mano tikinjimo dalis Melui patiko labiausiai.
Galimyb grti emup ir papasakoti loving istorij, be
abejons, j labai viliojo. Jau plojo rankomis, pritardamas ge
nialiai mano strategijai. A ypsojausi ir sakiau, kad viskas
bus gerai, taiau viduje toli grau nesijauiau toks utikrin
tas.
Tuo metu Barzdos vaikigaliai buvo apsup j ratu, kakuris
vilgteljo mus ir neilaik nesusijuoks. Jie jau buvo sitiki
n, kad labai lengvai pakliuvome paspstus spstus...
Liepiau Melui elgtis taip, tarsi nieko nebt nutik, ir, kai
Barzda vl prijo prie ms, jis taip plaiai ir nenatraliai isi
iep, kad man em m slysti i po koj.
Nuingsniavome. Barzda jo vidury, kalbjoms apie bei
t. Perjome kok deimt tui kiem: spaud toks altis,
kad visi mons tnojo namie.
Turjome eiti pro vien sen udaryt ir apgriuvusi mo
kykl, kurioje vasar rinkdavosi ir ldavo Geleinkelio stoties
rajono vaikai. Prie dvejus metus toje vietoje buvo iauriai nu
udyta nepilnamet mergina. Vargel neturjo eimos. Kad
igyvent, turjo verstis prostitucija. Jos paios draugai, irgi

256
 SI B I R I E T I K A S A U K L J I M A S

nepilnameiai, vert j tuo usiimti, o paskui atimdavo ir tuos

kelis udirbtus graius. Nuud j todl, kad norjo nustoti
parsidavinti ir isikraustyti gyventi j kit rajon, kur buvo ra
dusi siuvjos padjjos darb.
Istorija buvo siaubinga. Jie pririo j prie seno lovos rmo
be tinklo ir prievartavo, kankino beveik tris dienas i eils. Ji
taip ir guljo, pakibusi ore. Rieai ir iurnos neatlaik trko.
Mergina buvo rasta visa supjaustyta, ant veido buvo matyti
ugesint cigarei ymi, j ieinamj ang buvo kitas di
delis santechninis raktas, o vagin - elektrin spiral, kuria
jie mergin po truput svilino, kad ilgiau kankintsi.
I pradi Geleinkelio stoties rajono mons band nu
slpti t siaubing mogudyst, taiau greitai apie j suino
jo visas miestas ir sikio autoritetingi nusikaltliai. Jie liep
Geleinkelio stoties rajono Sargui per kelias dienas surasti
visus, dalyvavusius mogudystje, mirtinai juos sumuti,
udauyti lazdomis, o paskui pakabinti j knus nusikalti
mo vietoje ir laikyti savait. Tuomet palaidoti lavonus, o ant
kapo nestatyti nei kryiaus, nei kokio kito atpainimo en
klo.
Taip ir buvo. Mes taip pat buvome nuj pairti u koj
mokyklos verandoje pakabint unsnuki kn. Buvo ipur
t kaip kamuoliai, pajuod nuo smgi. Nukreipiau vilgs
n, jis tada nuslydo sienas. Jos buvo labai storos. Pamaniau,
kad tuomet, kai jie kankino mergin, niekas negirdjo jos

257
 N I C O L A I LILIN

riksm. Turbt mirti inant, kad u poros ingsni nuo pra

garo, j kur pakliuvai, mons rami ramiausiai namie daro
prastus dalykus ir nesivaizduoja net menkiausios dalels
tavo jauiamo skausmo, yra sunku ir labai baisu. Apie tai pa
galvojus man norjosi verkti: Visas keliamas triukmas ia
ir lieka, ir tai tik laas jroje, palyginti su tuo, k patyr ta
varg mergina.

Kai prijome mokykl, velniai kumteljau Melui, duoda

mas enkl, kad gali pradti.
- Vaikinai, nebeikeniu, - ikart tar jis, - turiu btinai
nusilengvinti. Usukime vietel, kur niekieno netrukdomas
galiau palaukti traukinio".
Barzda pavelg Mel, paskui mane, jo veide msteljo
susirpinimas. Galbt norjo paprietarauti, bet to nepadar,
kad nieko netartume. Tepasak:
- Gerai, einam, parodysiu tau vietel. ia, mokykloje.
Vos tik jome, Melas stumteljo Barzd i u nugaros ir
is parkrito pilvu emyn ant apledijusi grind. Atsigr ir
pavelg mus persigands.
- K darote, ar iprotjote? - paklaus drebaniu balsu.
- Tai tu iprotjai, jei manai, kad gali mus vynioti apie pir
t kaip kokius nuopisas... - pasakiau, o Melas tuo metu spe
cialiai vaizdingai atlenkinjo ir ulenkinjo savo automatin
peil. Sukinjo j rankoje beveik apgailestaudamas, atrod iek

258
 SI BI RI ET IK AS A U K L J I M A S

tiek lidnas, o nuo peilio amen atsispindjo ir ant nevari,

vulgariais posakiais apraint sien krito tkstaniai sauls
zuikui.
Ltai jau Barzdos link, o jis tokiu paiu greiiu atbulas
liau grindimis, kol atsirm sien. Toliau kalbjau taip,
tarsi visk inoiau. Norjau, kad jis pasijust atsidrs pavo
juje ir niekam nereikalingas.
- Specialiai tam ir atjome, kad uritume t reikal... Pa
matysi, kad negrau apgaudinti mus, i emupio.
- Neskriauskite mans, a niekuo dtas! - Barzda pragydo
greiiau, nei tikjoms. - Nieko neinau apie js reikal, tik
vykdau Grifo nurodym...
- Kok nurodym? - paklausiau, aulinio galu spausdamas
on.
- Kad jeigu ateis kas nors i emupio, mes turime juos
tutuojau nuvesti pas j! - lemeno karkianiu balseliu Barzda,
beveik apimtas isterijos.
Melas pasilenk ir pradjo liesti j peiliu, palengva lsda
mas po drabuiais, o jis su kiekvienu Melo judesiu vis smar
kiau verk usimerks ir maldavo neudyti. Tiksliau, malda
vo mane, nes galvojo, kad Melas bet kokia kaina nori j nu
udyti.
iek tiek palaukiau, kad kaip reikiant ikept, o kai supra
tau, jog pasiek rib ir visikai nebepajg man pasiprieinti,
pasiliau:

259
 N I C O L A I L I LI N

- Sakyk, kur galime rasti t Pirt. Mes atiduosime jam

laik, ir tu isigelbsi. Bet nebandyk man nepaklusti. Puikiai
pastame js suikt skyl ir, jeigu nusiusi mus ne ten, supra
sime. O jeigu kartais Pirto nerasime, tave nudsime, bet ne
peiliu: negyvai primuime, prie tai sulau kaulus...
Per kelet sekundi Barzdos odiai man prie akis nupie
tikrj keli Pirto namus.
Nusprendme udaryti Barzd mokykloje, kad neikrst
netikusio pokto. Radome pusrsyje duris, kurias, medin pa
gal perkius per metalin ranken, buvo galima uremti i i
ors. Patalpa buvo alta ir tamsi, tikra skyl. Kaip tik tinkama
Barzdai, kukliai laukianiam savo lemties.
- Udarysime tave ia, ir iki vasaros niekas net nepaste
bs. Jeigu melavai, ir mums ikils problem, jeigu kartais mus
nudobs arba sumu, liksi pti ia. Mirsi vienut vienas. Jeigu
viskas baigsis gerai, kam nors praneime, kur esi, ir bsi ilais
vintas. Aiku? Gyvensi. Ir sidmk i asmenin pamok, ku
ri tau suteikme nemokamai.
Melas stm Barzd tams ir strypu urm duris. Ana
pus pasigirdo beviltikas verksmas:
- Nepalikite mans ia, labai praau, nepalikite mans!
- Tylk, bk vyras. Ir melsk Diev, kad mums nieko nenu
tikt, kitaip tu mirs!

Pirto namai buvo tolokai, ketvirtis valandos kelio psio

mis. Turjome stengtis neatkreipti save dmesio, taiau kuo

260
 SI BI RI ET IK AS A U K L JI M A S

toliau skverbms j rajon, tuo labiau majo galimyb i jo

ieiti sveikiems ir gyviems.
Vis pirma bandme nuspti, k mums galjo bti paruos
tas pusprotis Grifas. Keista, taiau smalsumas vis didjo. Bet
kokia kaina norjau suinoti, kokia mirtimi jis trokta mane
numarinti Geleinkelio stoties rajone. Nebuvau isigands,
tik siaudrins, tarsi aisiau azartin aidim. Melas ingsnia
vo ramiai ir nerod koki nors vidinio dialogo enkl. Veide
ta pati bereikm iraika. Kartkartmis vilgteldavo mano
pusn ir kreivai nusiypsodavo.
- Kokio velnio juokiesi, ar nesupranti, kad klimpome
ml? - sakiau, stengdamasis iek tiek j bauginti. Ne blogo
norjau, tiesiog iaip iek tiek sudrumsti vandenis.
N velnio. Beprasmika. Tik dar labiau ypsojosi.
- Visuos juos sutvarkysim, Kolima, - lingavo. - Bus sker
dyns, teks kraujo ups!
Ties sakant, kaip tik skerdyni ir norjau ivengti.
- Svarbu, kad tas kraujas bt ne ms... - atsakiau, bet jis
net nesiklaus. ygiavo kaip pus pasaulio iguldyti pasirys
karygys.
Prijome Pirto nam, ulipome antr aukt ir sustojo
me prieais jo buto duris. Melas pakl rank ir jau norjo
skambinti, bet a j sulaikiau. Vis pirma pavelgiau pro rak
to skylut, kuri buvo tikrai nemaa. Buvo matyti apnerktas
koridorius, emai nuleista sibavo deganti lempa, tarsi ka

261
 N I C O L A I L I LI N

kas j bt tyia trkteljs emyn. Koridoriaus gale atsis

ds prieais jungt televizori liesas vyras trumpais plaukais
skutimosi peiliuku, kaip daro kaliniai kaljime, kirposi koj
nagus.
Atsitraukiau nuo rakto skyluts ir paliepiau Melui:
- Patikrink, ar laikas vietoje, tuomet skambink. Kai Pir
tas atidarys, pasisveikink su juo ir prisistatyk, paskui pristatyk
mane. I karto nieko nesakyk apie laik...
Nespjau baigti sakinio, o Melas mane jau pertrauk:
- Gal dar pamokytum mane ir nusiikti? Ne pirm kart
neu laik. inau, kaip reikia elgtis!
Melas paspaud dur skambuio mygtuk. Pasigirdo keis
tas, trkiojantis garsas, tarytum bt prastai sujungti laidai.
Igirdome, kaip Pirtui einant sugirgdjo grindys. Nepasigir
do jokio rakinamos spynos garso, o durys atsidar. Buvo neu
rakintos. Prie save ivydome keturiasdeimtmet vyr gausiai
tatuiruotu knu ir metaliniais dantimis, kurie spindjo bur
noje kaip brangenybs. Pirtas vilkjo apatinius markinlius
ir lengvas kelnes, basnirias stovjo ant alt grind.
Bute buvo taip alta, kad buvo matyti, kaip Pirto kvpavi
mas virsta baltais garais. Ramiai mus irjo, atrod norma
lus tipas. Lauk.
Melas nenuleido nuo jo aki ir nieko nesak. Vyras pakl
rank ir pasikas kakl, tarsi nordamas parodyti, kad ms
tyla j veria jaustis nejaukiai.

262
 SI B I R I E T I K A S A U K L j I M A S

Lengvai spyriau Melui, jis tutuojau atsigavo ir kaip auto

mato ovinius m berti odius. Visk padar pagal taisykles.
Prisistats ir pristats mane pasak, kad atne laik.
Pirto veidas ikart pasikeit. Jis nusiypsojo ir pakviet u
eiti. Nusived mus prie stalo, ant kurio garavo pilnas puodas
k tik ivirto efyro.
- Nagi, vaikinai, vaiinkits. Dovanokite, bet nieko dau
giau neturiu, tik it. K tik ijau, uvakar... Niekaip negaliu
priprasti prie laisvs, tiek vietos, man vis dar svaigsta galva...
Man patiko jo ironija, supratau, kad galiu nesijaudinti.
Prisdome ir pasakme, kad dl ms nesirpint. Kol visi
trys ratu sukome efyro puodel, Pirtas atvert ms Sargo
laik. Po kokios akimirkos tar:
- Turiu grti su jumis js rajon. ia raoma, kad mane
kvieia pasikalbti...
Mudu su Melu susivalgme. Neturjome kitos ieities,
privaljome jam papasakoti savo nuotykius. Bt buv ne
garbinga vestis kartu mog, nepapasakojus jam, kad esame
klimp bd.
Nusprendiau kalbti a, nes leisti kalbti Melui bt rei
ki apsunkinti padt. Giliai kvpiau ir visk ibriau: papa
sakojau apie savo kar su Grifu, apie Barzdos ir jo jaunj nar
koman gaujos paspstus spstus, apie mokykl...
Pirtas atidiai klaussi, kreipdamas dmes menkiausias
smulkmenas kaip ir visi kaliniai. Kaljime istorijos yra vienin-

263
 N I C O L A I L I LI N

telis kalini prasiblakymo altinis: vieni kitiems po gaball

ipasakoja vis savo gyvenim, o kai baigia vienas, kuris nors
kitas pradeda pasakoti apie savj.
Galiausiai pasakiau Pirtui, kad jeigu nenori rizikuoti pa
kliti pavoj eidamas su mumis, gali atidti savo apsilanky
m kitai dienai. Jis pasiprieino:
- Nesijaudinkite. Jei kas nutiks, a su jumis.
Neapsidiaugiau, nes inojau, jog Geleinkelio stoties ra
jone jaunimas negerbia seni. Danai, iems grtant girtiems
.namo, surengdavo pasalas. Sumudavo juos ir atimdavo visk,
k tik ie turdavo, kad paskui parodyt kitiems kaip trofjus.
Be to, Pirtas nebuvo autoritetingas nusikaltlis. Sprendiant
i tatuiruoi, tai buvo mogus, dl neaiki prieasi pri
siliejs prie sibiriei kaljime: ant kaklo turjo sibirietik
para. Tai reik, kad bendruomen j saugo. Galbt todl,
kad jis mums padar kak svarbaus.
Man apie visa tai begalvojant Pirtas apsireng. Vilkjo lo
pais nust striuk, avjo nuklypusius batus, o per kakl buvo
persimets beveik iki grind siekiant ali alik.

Ij gatv mme kalbtis. Pirtas papasakojo, kad kal

jo nuo eiolikos met. belang pateko per kvail atsitikti
num: buvo girtas ir pats to nepajuts per stipriai trinkteljo
lazda vienam mentui, is mir vietoje. Nepilnamei kaljime
prisiliejo prie sibiriei eimos, nes - kaip pats sak - tik jie

264
 SI B I R I E T I K A S A U K L J I M A S

buvo vieningi ir nemudavo moni, visk darydavo drauge ir

niekam nepaklusdavo, f suaugusij kaljim Pirtas pakliu
vo jau kaip sibiriei eimos narys, ir kiti j prim. Atsdjo
dvideimt met, o kai atjo laikas ieiti laisv, vienas senis
pasil eiti gyventi t but, kur ir matme.
Dabar Pirtas norjo umegzti glaudesnius ryius su ms
rajono monmis. Kaip pats sak, sibirieiai yra jo eima. To
dl papra sen autoriteting sibiriei nusikaltli, sdin
i kaljime, susisiekti su emupio Sargu.
Pirtas jautsi priklauss ms bendruomenei, buvo malo
nu tai girdti.
ingsniuojant man kilo mintis. Kadangi mums reikjo pa
stiprinimo, nusprendiau usukti pas netoli gyvenant biiul.
Vaikinukas buvo vardu Geka, tai maybinis Eugenijaus trum
pinys. Buvome pastami nuo vaikysts. Jis buvo vienos labai
aunios vaik gydytojos, vardu teta Lora, snus.
Geka buvo isilavins, sumanus ir iaukltas vaikas. Nepri
klaus jokiai gaujai, jam labiau prie irdies buvo ramus gyveni
mas. Jis daug kuo domjosi ir kaip tik todl man patiko. Daug
kart buvau jo namuose, mane suavjo karini lktuvli
modeli, kuriuos jis pats konstruodavo ir daydavo, kolekcija.
Jo mama leisdavo man pasiskolinti knyg i savo bibliotekos.
Taip susipainau su Dikensu ir Konanu Doiliu, o svarbiausia,
atradau vienintel kada nors man patikus ment ir niek -
literatros heroj Serlok Holms.

265
 N I C O L A I LILIN

Geka vis vasar praleisdavo su mumis prie ups. Imok

me j plaukti, grumtis, mutynse naudoti peil. Taiau Geka
neiojo akinius ir todl mano seneliui kl begalin gailest:
sibirieiui neioti akinius yra tas pats, kas savo noru atsissti
invalido veiml. Tai silpnumo enklas, asmeninis pralaim
jimas. Net jeigu matai prastai, nordamas isaugoti savigarb
ir atrodyti sveikas, turi neneioti akini. Todl kart, kai Geka
atjo pas mus namus, senelis nusived j raudonj kertel,
abu kartu atsiklaup prie veniausiosios Mergels ir sibirie
i Iganytojo ikonas, o paskui, tkstant kart persiegnojs,
senelis sukalbjo mald, kuri Geka turjo odis od atkar
toti: O Dievo Motina, ventoji Mergele, viso Sibiro globja
ir vis ms nusidjli gelbtoja! Padk Ms Viepaiui pa
daryti stebukl! O Viepatie Ms, Iganytojau, lydintis mus
gyvenime ir mirtyje, Tu, kurs laimini ms ginklus ir varganas
ms pastangas, skleidiant Tavo statymus nuodmingame
pasaulyje, Tu, kurs suteiki mums jg nugalti pragaro ugn
ir nepalti silpnumo akimirk! Ne todl, kad netikiu tave,
bet i meils ir dl pagarbos Savo kriniams, meldiu Tave,
padaryk stebukl! Padk skurdiam Savo vergui Eugenijui su
rasti Tavo keli, suteik jam galimyb gyventi taikiai bei sveikai
ir lovinti Tave! Motin, Tv, Vaik ir ms prisiklusij
Tavo rankose vardu, iklausyk mus, apviesk Savo viesa ir
Savo iluma suildyk ms irdis! Amen!
Pabaigs kalbti mald senelis Borisas atsities ir vis dar
klpdamas atsigr Gek. Tuomet ikilmingais teatrali-

266
 SI BI RI ET IK AS A U K L JI M A S

kais judesiais pirtais paliet akinius ir ltai juos num. Kaip

daugel kart Savo jga apdovanojai mano rankas, kad su-
spausiau peil, kovodamas su mentais, ir nukreipei mano pis
tolet, kad Tavo palaimintomis kulkomis juos pataikyiau,
suteik man Savo gali ir padk kukliam Savo vergui Eugenijui
veikti lig!
Nums akinius ikart paklaus Gek: Nagi, sakyk, ange
le mano, ar dabar gerai matai?" Geka taip gerb senel, kad
irdis neleido atsakyti neigiamai.
Senelis Borisas atsigr veidu ikonas ir savo prasta for
muluote padkojo Viepaiui: Teesie Tavo valia, Ms Vie
patie! Tol, kol gyvename ir Tu mus sergsti, ment, nieking
velni ir blogio tarn kraujas bus gausiai liejamas! Dkojame
np
Tau uzv *Tavo
t* *1 w
meil.
Paskui sukviet vis eim ir prane, kad k tik vyko ste
buklas. Galiausiai vis akivaizdoje grino Gekai akinius tar- -
damas: O dabar, mano angele, dabar, kadangi gerai matai, su
dauyk tuos nereikalingus akinius!" Geka sidjo juos kien
ir pajuokavo: Nepyk, seneli Borisai, sudauysiu juos vliau."
Mano senelis paglost jam galv ir velniu, diaugsmo kupinu
balsu pasak: Dauyk kada nori, vaikeli, tik daugiau niekada
j nesidk."
Po to karto, kad senelis nesupykt, Geka ateidavo ms
namus be akini. Nusiimdavo juos prie eidamas, u dur. J
pamats senelis Borisas netverdavo diaugsmu.

267
 N I C O L A I L I LI N

Nagi, grkime prie ms: Geka gyveno su mama ir dde,

kurio praeitis buvo netiktina. Jis buvo tarsi dieviko pykio
siknijimas, gyvas tos malonios eimos prakeiksmas. Dds
vardas buvo Ivanas, taiau mons j vadindavo Rsiuoju.
Prilyginimas didiajam tironui buvo ironikas, nes Ivanas
buvo geras kaip angelas. Vyrui buvo madaug trisdeimt pen
keri, jis buvo emas ir liesas, juodais plaukais ir tokiomis pat
juodomis akimis bei nemogikai ilgais pirtais. Pagal profe
sij jis buvo muzikas, kol vyko nelaim. Bdamas atuonioli
kos jis grojo smuiku inomame Sankt Peterburgo orkestre, o
jo karjera, rods, kilo kaip tarpkontinentin sovietin raketa.
Taiau vien dien Ivanas atsidr vienos simpatikos kek
s i to paties orkestro (smuikininks) lovoje. Ji buvo vieno
takingo komunist partijos nario mona. Ivanas pamet dl
jos galv, pavieino savo santykius su ja ir netgi papra jos
isiskirti su vyru. Vargas naivus muzikantas. Neinojo, kad
partijos nariai neturi teiss skirtis, nes jie ir j eimos privalo
bti pavyzdingi sovietins visuomens elementai. O kokie gi
js elementai, jeigu skiriats, kada sugalvoj? Ms elementai
turi bti tvirti kaip plienas arba dar geriau - i tokios pat me
diagos, i kurios gaminami ms tankai ir populiarieji Kala
nikovo automatai. Ar kam yra tek matyti blogai pagamint
sovietin tank? Arba usikertant kalanikov? eimos turi
bti tokios pat idealios kaip ginklai."

268
 SI BI RI E T I K A S A U K L J I M A S

Taigi, vos ms Ivanas paband elgtis taip, kaip liepia ir

dis, buvo sutryptas meilus vyro galios, kuri pasireik bruta
liu keli sovietini slaptj tarnyb agent sikiimu. Jie taip
j prir vaist, kad liko tik griauiai.
Oficialiai jis dingo be inios. Niekas neinojo, kur. Visi
man, kad per Suomij pabgo i SSRS. Po keli mnesi at
sirado psichiatrinje ligoninje, kur buvo atvetas, kai kakas
j rado gatvje. Ivanas buvo labai prastos psichins bkls, net
savo vardo neprisimin. Turjo tik smuik: pagal j gydytojai
surado orkestr, o vliau ir seser.
Deja, Ivano sveikata buvo sugadinta visam laikui. Veidas
atrod taip, tarsi j kamuot ilga ir nepaprastai didel abejon.
Bendravo be problem, taiau utrukdavo, kol apgalvodavo
klausimus ir sugalvodavo atsakymus. Sugaidavo kur kas il
giau nei sveikas mogus.
Ivanas ir toliau grie smuiku. Tai buvo vienintelis dalykas,-
siejantis j su realiu pasauliu. Savotikas inkaras, kur siki
bs laiksi vis gyvenim. Dukart per savait grodavo vienoje
Centro kavini, o paskui prisigerdavo iki ems graibymo.
Sakydavo, kad bdamas girtas kartais patirdavo visiko proto
aikumo akimirk, deja, jos greitai pasibaigdavo.
Ivanas turjo itikim savo gyvenimo draug, kuris jau se
niai kartu su juo dalyvaudavo visose alkoholio fiestose. Tai
buvo kitas toks pat vargas vardu Fima. Bdamas devyneri
susirgo meningitu ir nuo tada prarado blaiv prot. Fima

269
 N I C O L A I L I LI N

buvo labai arus ir visur regdavo prieus: pirm kart js

koki nors viet ukidavo dein rank u palto, tarsi nort
isitraukti sivaizduojam pistolet. Fima buvo piktas ir nuolat
iekodavo nemalonum, bet niekas nieko nesakydavo, nes jis
buvo nesveikas. Visur vaikiodavo apsivilks jrininko palt
ir kaliodavo jrininkams bdingus ksnius, tokius kaip:
Ms nedaug, bet ms markinliai dryuoti!" arba Visu
greiiu pirmyn! Inkarus subinn, paskandinkite t suikt fa
ist rendel! Fima skirst pasaul dvi grupes: savikius",
mones, kuriais jis pasitikjo, laik savo draugais, ir faistus",
tuos, kuriuos laik prieais ir todl juos mudavo bei eidin
davo. Niekas neinojo, kaip jis nusprendia, kas yra savikis",
o kas faistas". Jam tai padiktuodavo kakokia giliai viduje
slypinti nuojauta.
Ivanas su Fima kartu privirdavo nemaai kos. Fima buvo
arus, utat Ivanas mudavo su gimtu iaurumu, puldavo
mones kaip gyvulys laimik.
odiu, kaip tik dl i jdviej savybi labai tikjausi ras
ti juos namie.

Mums atjus, Geka, Ivanas ir Fima svetainje aid laiv

m.
Geka atsipalaidavs juoksi ir aipsi i savo aidimo drau
g. Bul bul bul, - juokaudamas kartojo ir mgdiojo sks
tanio laivo gars.

270
 SI BI RI ET IK AS AU K L J IM AS

Fima drebaniomis rankomis nusimins spaud savo lape

l: turbt jo flotils padtis buvo beviltika.
Ivanas stovjo kampe nukabins nos, o jo lapelis buvo nu
mestas ant ems. Vadinasi, jis k tik buvo pralaimjs m.
Ivanas laik rankose smuik ir po truput grie kakoki keis
t labai lt ir lidn melodij, primenani i tolumos sklin
dant auksm.
Trumpai nupasakojau Gekai, koki padt patekome, ir
paklausiau, ar galt mums padti pereiti rajon.
Jis i karto sutiko, o Fima su Ivanu nusek jam i paskos
kaip avinliai, pasireng virsti litais.
Ijome gatv. velgiau ms gauj ir negaljau patikti,
kad per savo gimtadien turjau klimpti itoki istorij, kuri
darsi vis netiktinesn: du nepilnameius sibirieius ir vien
k tik i kaljimo ijus suaugusj, kurie tikisi gyvi pasprukti
i rajono, kur paskelbta j mediokl, lydi gydytojos snus ir
du pasiut silpnaproiai.

Mudu su Geka jome priekyje, kiti sek mums i paskos.

Plepdamas su Geka nugirdau, kaip Melas pasakoja Pirtui
savo stebuklingas istorijas. Porino apie didiul uv, kuri iki
pat ms kvartalo atplauk upe prie srov, nes j atviliojo te
tos Martos obuoliens aromatas. Kiekvien kart, kai Melas
pasakodavo i istorij, juokingiausia bdavo, kai rodydavo,
kokio dydio ta uvis buvo. Isksdavo rankas kaip nukry

271
 N I C O L A I L I LI N

iuotas Kristus ir sunkiai tardamas odius surikdavo: To-o-

o-okio didumo! Viena ausimi klausiausi jo pasakojimo, lauk-
damas, kada pasigirs i fraz, o kita klausiausi Gekos. Jauiausi
tiesiog puikiai. Atrod, kad paprasiausiai einu pasivaikioti
su draugais.
Melas pabaig savo istorij, o Fima pakomentavo:
- Sds, kad inotum, kiek toki padar man teko ma
tyti i savo laivo! Banginiai mane ukniso, jroje pilna tokio
lamto!
Atsigriau, nordamas pamatyti jo veido iraik, kai tar
tuos odius, ir pastebjau, kaip kakas praskriejo visai pro pat
mano veid. Daiktas skriejo taip arti, kad beveik liet skruos
t. Tai buvo plytos gabalas. T pat akimirk Geka suriko:
- Sds, pasala!
I dviej prieprieini kiem iniro apie deimt vaikiga
li, apsiginklavusi lazdomis ir peiliais. Jie bgo link ms ir
auk:
- Umukime juos, visus umukime!
kiau rank j kien ir isitraukiau savo pik. Paspaudiau
mygtuk, spyruokl spragteljo, amenys klankteljo ir ioko.
Jutau, kaip Melo nugara atsiremia j manik, o balsas sako:
- Dabar k nors nudsiu!
- Idiote, durk tik j launis, po striukmis jie prisikio laik
rai. Ar nematai, kad yra pasiruo? Lauk ms... - sa
kinio baigti nespjau, nes prie mane idygo medine lazda

272
 SI BI RI ET IK AS A U K L JI M A S

apsiginklavs vaikiias. Stengsi pataikyti galv. Pajutau,

kaip jo lazda pravilp pro pat mano aus vien, antr kart...
vikrus unsnukis. Stengiausi prie jo prieiti ariau, kad gal
iau durti peiliu, bet niekaip nespdavau. Jo smgiai lazda
darsi vis greitesni ir taiklesni, bt pataiks. Staiga kitas vai
kigalis puol mane i u nugaros, stipriai pastm, ir nul
kiau tiesiai milinui su lazda glb. Instinktyvii driau jam
triskart peiliu laun taip greitai, kad suvirpjo ranka, tarsi
virijus tamp ja bt perbgusi elektros srov. Po mumis
boluojantis sniegas nusida krauju. Milinas alkne smog
man veid, bet a ir toliau badiau, kol jis raukydamasis i
skausmo ir rankomis spausdamas koj pargriuvo ant kruvino
sniego.
Tas, kuris pirma mane pastm, dabar i u nugaros sten
gsi peiliu durti on, bet a buvau liesas, o mano striuk
stora, tad smgis kno nepasiek. Striuk suplyo, o jo ranka
kartu su peiliu sipainiojo skylje. Pasisukau ir sueidiau j
piku, i pradi nos, paskui vir akies: jo veidas ikart papl
do krauju. Jis stengsi itraukti rank i mano striuks skyls,
bet peilis buvo strigs mediagoje, tad ten j ir paliko. Ran
komis usideng veid ir rkdamas krito snieg atokiau nuo
mans.
kiau du pirtus striuks ply ir atsargiai itraukiau a
menis: tai buvo platus ir labai atrus medioklinis peilis. Kad
tave.altys, - pamaniau, - jei bt pataiks, biau pakrats

273
 N I C O L A I L I LI N

kojas. Grs namo udegsiu vak prie veniausiosios Mer

gels ikonos?
Perlipau prieo kn ir kairje rankoje spausdamas jo peil
patraukiau link Gekos, kuris, parkrits ant ems, stengsi i
vengti tvirto vaikigalio rankose esanios lazdos smgi. Geka
deine ranka rmsi em, o kaire stengsi kiek manydamas
apsisaugoti. okau jo upuolikui i u nugaros ir suleidau piko
amenis laun.
Mano peilio amenys buvo ilgi ir gerai lindo ms. Puikiai
tiko monms ijungti, nes lengvai slydo per raumenis iki pat
kaulo.
Tuo pat metu mediokliniu peiliu i u nugaros perpjoviau
jam kitos kojos kelio raiius. Sukliks i skausmo tvirtasis vy
rukas krito emn.
Geka atsistojo, pasim lazd ir abu drauge nuskubjome
pas Mel. Melas buvo paiups vien vaikii ir rkdamas
kaip iprotjs bad peiliu pilv, o kiti trys stengsi j sustab
dyti ir be perstojo dau jam per galv ir nugar lazdomis. Jei
gu itaip bt dau mane, a tikrai biau mirs. Tik dl savo
kno sudjimo Melas vis dar laiksi ant koj.
Isitrauks peil puoliau vien, kuris jau ruosi galingai
trenkti lazda Melui per galv. Pribgau i u nugaros ir per
pjoviau jam rait.
Geka trinkteljo per galv kitam, ir is ikart nualpo, o i
ausies m tekti kraujas. Treias paspruko vien kiem, i
kur prie kelias akimirkas visi jie buvo ilind.

274
 SI BI RI ET IK AS A U K L JI M A S

Tuo metu Fima ir Ivanas, pasiiup lazdas, prie aligatvio

vanojo du ant ems parkritusius tipus. Vienas atrod labai
prastai. Fima, be jokios abejons, buvo sulaus jam nos, jo
veidas buvo visas kruvinas. Jis instinktyviai kl drebanias
rankas, kad usidengt veid nuo smgi, bet Fima vis tiek j
dau su tokiu tiu, kad lazda atokdavo nuo rank, tarytum
jos bt medins kaip Buratino. Buvo aiku, kad Fima jam jas
sulau. Perpyks, siio pagautas Fima j mu ir auk:
- Kas ia nori nugalabyti soviet jreiv? K? Nagi? Kas
tas dinas faistas?
Ivanas stengsi lazda pataikyti kitam upuolikui veid. Sis
buvo vikrus ir sugebdavo ivengti smgi, sukiodamasis vie
n ir kit pus. Venu metu Ivanas jau buvo bepataiks, taiau
paskutin akimirk lazda nepataik veid ir atsitrenk aple
dijus asfalt, padengt nuo kraujo, kuris vos paliets em su
aldavo led, raudonu sniegu. Lazda perskilo dvi dalis. Ivanas
supyko ir numet alin rankose likusi dal. Tuomet suglauds
kojas uoko vaikinui ant galvos ir keistai aukdamas pradjo
kojomis mindyti veid. Jo auksmas panjo indn, puolan
i kaubojus amerikietikuose vesternuose, karo ksn.
Tuodu buvo tikri beproiai.
Mutyns baigsi akimirksniu.
Kitoje gatvs pusje stovjo Pirtas. Rankose laik peil ir
lazd, o po jo kojomis guljo vaikinas, kurio veid nuo burnos
iki kaktos vidurio enklino pjvis, labai gilus. Bjaurus dalykas.

275
 N I C O L A I L I LI N

Vaikinas tsojo, buvo smoningas, bet nejudjo. Manau, kad

kraujas ir skausmas jam sukl ok.
Melas u apykakls laik tip, kur prie tai bad peiliu
pilv. Nustebs irjo perpus perlusi savo peilio gelet.
Prijau prie jo ir staigiu mostu nutraukiau skylmis ivarpyt
striuk. Ant sniego ikrito kokios dvi deimtys stor, vienas
su kitu suklijuot laikrai. Toje popieriaus krvoje kyojo
nulusi Melo gelets dalis.
Melas irjo visa tai nustebs. Atrodo, negaljo patikti
savo akimis, tarsi tai bt mago numeris.
Pakliau nuo ems popieri krv, kur laik palaikiau,
pasvriau. Paskui, i vis jg atsivedjs tais suklijuotais laik
raiais, voiau Melui per galv. Pasigirdo stiprus garsas tarsi
kirviu kapojant malkas.
Melo skruostas ikart paraudo. Jis paleido vaikinuko kakl
ir ranka paliet viet, kuri trenkiau. Sunerimusiu balsu pa
klaus:
- Ar velnias tave apsdo? K a tau padariau?
Voiau jam dar kart. Jis engteljo por ingsni atgal ir
pakl rank, nordamas mane sustabdyti.
Atsakiau:
- K a tau, asile, sakiau? Smgiuoti launis, ne krtin!
Kol tu aidei su tuo narkomanu, trys jo draugeliai tau krov
malkas. Man dr ne juokais. Po velni, per plauk mans ne
papjov! O kur tu buvai, kodl mans nepridengei?

276
 SI BI RI ET IK AS A U K L J I M A S

Jis tutuojau nutais nusiminus veid - nudelb vilgsn

em, nuleido galv, iek tiek pravr burn - ir imaldos
praaniojo balsu m murmti nesuprantamus dalykus kaip
ir kiekvien syk, kai bdavo neteisus:
- Hm-m-m-m... Kolima... Nie-e-nuo-no-rjau ti-i-k...
ghm-hm-hm... atsipra-au-u-u-u...
- Djau skers ant tavo atsipraau, - pertraukiau j. - Noriu
grti namo ir atvsti savo gimtadien, o ne laidotuves. Klau
sykis, kai su tavimi kalbu. Dabar ne laikas elgtis kaip debilams,
kitaip tame diname reikale pakratysime kojas. Neumirk,
kad esame ne vieni, su mumis eina mons, besistengiantys
padti. Negalime utraukti jiems pernelyg didelio pavojaus. Ir
viena laim, kad jie su mumis, kitaip su tokiu draugu kaip tu
jau biau mirs.
Melas dar labiau susitrauk ir kaip visuomet tokiais atve
jais virto mano asmeniniu eliu. Nors ir kiek pavluotai, bet
tapo mano unugariu.
Gatv buvo panai skerdyni viet: sniegas buvo visur
aplaistytas krauju, apgailtinos bkls upuolikai liau a
ligatvio pakraius. Prijau prie to, kur Melas prie tai band
subadyti peiliu: buvo isigands, nors neturjo n drskimo.
Turjau elgtis kaip blogietis. Sugriebiau j u kaklo ir paban
diau pakelti, bet nepakako jg atplti nuo ems. Tuomet
pasilenkiau ir spaudiau peil prie launies, kol pradjo bgti
iek tiek kraujo. Jis sukliko, m verkti ir maldauti, kad neu
dyiau. Tkiau stipr antaus, kad liautsi.

277
 N I C O L A I LILIN

- Uiaupk srbtuv, gaidy! Ar inai ant ko usirovei, liur

bi ?Ar inai, kad mus i emupio net kriktija peiliu? Nejaugi
tikrai manei, kad gali mus nudti? Muuosi nuo septyneri.
Imsinjau tiek toki kaip tu, kad juos suskaiiuoti neutek
t viso gyvenimo.
inoma, su auk skaiiumi iek tiek persistengiau, bet tu
rjau j igsdinti, pasti baim, nes {baugintas prieas - pu
siau nugaltas. Kiti (net neabejojau, kad greitai susidursime
su kitais) turjo mus pasitikti paspraud uodegas.
- kart tavs nenudsiu, nes iandien mano gimtadie
nis, be to, muams pirm syk. Bet jei dar kart perbgsi man
keli, nepasigailsiu. Kai sutiksi Grif, pasakyk, kad Kolima
perduoda linkjimus ir kad jeigu vakar j sutiksiu, pasker
siu kaip kiaul...
Tas vargas debilas irjo mane taip, tarsi biau beati-
ms jo siel. I launies jam bgo kraujas, o veidas buvo paklai
ks i baims.
Patraukme toliau: Fima nesi didel lazd, Ivanas - ant
ems rast sulus banan, Geka buvo ginkluotas geleiniu
strypu, Pirtas - peiliu ir lazda, a kienje neiausi du peilius,
o antrasis mano elis nusieminusia iraika veide rankose
nesi lazd ir perpus perlus peil.
Mums nueinant i kiemo pradjo lsti igyvenusieji". Kai
buvome u koki dvideimties metr, vienas j mums pavy
mui suriko:

278
 SI BI RI ET IK AS A U K L JI M A S

- unsnukiai sibirieiai! Grkite savo dinus mikus!

Visus jus nudsime!
Melas atsigr ir svied j savo perlus peil. Viskas
vyko akimirksniu. Melo peilis nuskrido keista trajektorija ir
pataik tiesiai veid vienam alia rkusio bernikio stovin
iam vaikiiui. Vl kraujas. Vl visi isilakst, sniege palik
dar vien sueist draug.
- ventas Kristau, na ir skerdyns... - tar Geka.

jome spariu ingsniu. Prij dideles atviras erdves beveik

bgome. Stengms ivengti kiem ir siaur jim.
Paskutin nam eil, isirikiavusi prie maisto sandlius,
liko mums u nugar. Pasislpme tarp gara ir nelegaliai pa
statyt pairi automobiliams laikyti. Pasiliau prie drauge
pereinant kit gatvs pus gerai apirti teritorij. Jauiau,
kad ms laukia staigmena.
- Paklausykite, - tariau. - A nusivilksiu striuk, nes taip
greiiau bgsiu. Pereisiu gatv tolliau, ties poskiu, kur j
pridengia mediai. Tuomet nueisiu iki sandli ir vertinsiu
padt. Jeigu ms laukia didelis brys, eisime per kitur. Jeigu
j nedaug, upulsime i u nugaros ir sumalsime juos mil
tus... Utruksiu ne daugiau kaip ketvirt valandos. Per t laik
js pasivalgykite garauose, gal rasite k nors naudingo, k
galtume panaudoti kaip ginklus. Tik bkite atsargs, neat
kreipkite save dmesio...

279
 N I C O L A I LILIN

Visi sutiko, tik Melas nenorjo leisti man eiti vienam, jau
dinosi.
- Kolima, einu su tavimi, gali nutikti bet kas...
Negaljau jam pasakyti, kad bus nata, turjau rasti vel
nesn paaikinim.
- Tu man reikalingas ia. Jei jie suinos, kur js, tavo pa
reiga bus apginti grup. A vienas sugebsiu pasprukti i pa
ios diniausios situacijos, o kas bus su jais?
Igirds iuos odius Melas surimtjo, o jo veide pasirod
tokia iraika, kokia galt spindti japon kamikadzs veide
prie lipant lktuv.
Nusivilkau striuk ir jau buvau beeins, bet Melas mane
sustabd ir rankas spraud gelein stryp. Virpaniu balsu
tar:
- Gali prireikti...
irjau j ir stebjausi: koks vis dlto tas mogaus pavi
dalo padaras yra idiotas ir kaip jis manimi rpinasi!
Turjau netis kuo maiau daikt, taiau nordamas i
vengti nereikaling aikinimusi pamiau stryp ir nubgau.
Numeiau j vos ubgs u garao kampo. Lkiau greitai.
Oras buvo altas, buvo lengva kvpuoti.
Pribgs posk kirtau gatv ir patraukiau sandli link. I
tolo pamaiau kok tuzin paaugli, susdusi aplink metali
n statin, kurioje jie buvo susikr lau ir ildsi. Suskaiia
vau sien atremtas lazdas bei strypus. Nordamas sitikinti,

280
 S I BI R I E T I K A S A U K L J I M A S

kad daugiau nieko nra, iek tiek palaukiau, o paskui grau

atgal.
Kai parbgau, mano draugai jau buvo atidar penkis ga
raus. Melas itutino sodo ir daro ranki sandliuk ir i
nedidelio kauptuko, kurio viename gale buvo emei purenti
skirta metalin gelet, o kitame turbt kam nors pasmeigti
skirtos nedidels aks (nieko neimanau apie sodininkyst,
ms rajone sodas buvo reikalingas tik ginklams slpti), pa
sidar ginkl.
kienes Melas prisigrdo apvali atsargini rankinio dis
kinio pjklo disk su dideliais atriais dantimis.
- K su tais daiktais adi veikti? Bene raikysi mones?
- Ne, panaudosiu juos kaip sviediamuosius ginklus, - i
didiai atsak Melas. Pamaiau, kaip jo akyse ybteljo ugne
l, kuri pasirodydavo kaskart prie k nors pridirbant.
- Melai, tai ne aidimas. Pasistenk nepataikyti n vien i
ms, kitaip bsiu priverstas visus tuos sviediamuosius gin
klus sugrsti tau iknon.
Jis sieids nutais min ir nukabins nos ijo i gar-
V
zo.
Fima vaiktinjo neinas didiuliu kirviu, ir tas dalykas
man kl didel susirpinim, todl tikinau j imainyti kirv
puik nerdijanio plieno vamzdio gabal.
- irk, kaip jis tviska, - pasakiau. - Argi nepanaus
kalavij?

281
 N I C O L A I L I LI N

Nieko netars jis iupo vamzd, o akyse suibo trokimas

kautis.
Ivanas rado ilg kirvuk, skirt akoms kapoti. Itraukiau j
vaikinui i rank ir daviau metalin stryp. Juodu buvo per
nelyg ars, reikjo palengvinti j ginkluot.
Pirtas susirado ilg ir tvirt kirvio kot, Geka - didel r
ikl ir sunki medin lazd.
Puiku.
Paniuktinjs viename garae radau tui buteli d.
Kai k sugalvojau: norjau padaryti vien bais, taiau ms
padtyje labai nauding dalyk. vilgteljau kitus garaus.
Viename buvo smlio, kuriame iem laikomi obuoliai. Pasi
kvieiau Gek. Apsiginklavome vamzdeliu ir i main bak
isiurbme benzino.
visus butelius pripylme su smliu sumaiyto benzino, o
i rast sen skudur pagaminome kamius.
Molotovo kokteiliai buvo paruoti.
Susirinkome trump pasitarim ir per j pasiliau elemen
tar plan:
- Pereikime gatv ikart ioje vietoje ir nueikime iki san
dlio sienos. Paskui liauime link j, priartsime kaip gal
dami labiau. Jie tikisi, kad mes pasirodysime i kitos puss.
Uklupsime juos netiktai ir apmtysime molotovais. O pas
kui jau muims. Tik taip galsime i rajono ieiti savomis
kojomis.

282
 SI BI RI ET IK AS A U K L JI M A S

Visi sutiko.
Kartu bgte kirtome gatv. Pribg sien sultinome ings
n. Mudu su Geka neme molotov prikraut d.
Staiga igirdome balsus: buvo susirink ia pat u kampo.
Sustojome. Siek tiek pasilenkiau priek ir vogiomis dirste
ljau i u kampo: jie buvo idealus taikinys. Visi stovjo prie
sienos aplink statinje krenam ugn.
Vien j painojau. Tai buvo ketveriais metais u mane vy
resnis kvailys, apsigims idiotas, vadinamas Trupiniu. Kart
jis nuud tris vienos senuts, savo kaimyns, katinus, o pas
kui ilgai visiems gyrsi iuo didvyriku savo poelgiu. Buvo ti
kras sadistas.
Syk visi drauge maudms viename ups papldimyje.
Vienas vaikinas i ms kvartalo - Stasas, pravarde vris, -
igirdo j pasakojant apie t nesmon su katinais. vris buvo
tikrai piktas, siuts ant viso pasaulio vaikis. Jis ilgai negalvojo.'
Prijo prie Trupinio ir, sums jo rankas, suspaud taip sti
priai, kad pasigirdo ltani kaul garsas. Trupinys ibalo ir
nualpo, rankos pamlynavo, sutino taip, kad tapo panaios
du balionus. Draugai j ine. Vliau igirdau, kad ligoninje
jam sutvark rankas ir kad jis toliau elgiasi taip pat kvailai,
kaip iki tol. Visiems pasakojo atkerysis. Nespjo. Neilgai
trukus vris mir. Buvo nuautas per susiaudym su men-
tais. Tuomet Trupinys m pykti ant viso ms rajono, sudar
sjung su Grifu ir paadjo mus sunaikinti. Sklido kalbos,

283
 N I C O L A I LILIN

kad miesto kapinse jie net laik juodsias miias, kuriose pra
keik visus mus, emupio vaikus.

Pamiau du Molotovo kokteilius, kitus du daviau Gekai ir

Pirtui. Melui nedaviau, nes kart, bdamas maas, vien tok
jis per auktai imet, is sprogo ore, o krisdamos uks brk
teljo mums patiems. Nuo tada jam buvo pavedama uduotis
laikyti paruot degtuk arba iebtuvl.
Butelius gerai supuriau, smlis nuo dugno pakilo, pade
giau i skudur padarytus kamius, o tada ikart ijau i u
sienos ir vienu metu sviediau du molotovus br. Po aki
mirkos kitus du jau laikiau rankose, juos udegiau ir taip be
perstojo...
Prieus apm panika. Vaikinai svylaniais veidais krito
snieg, visur plazdjo liepsnos, kakas pasileido bgti tokiu
greiiu, kad akimirksniu dingo mums i aki.
Trise itutinome d greiiau nei per minut. Melas ne
spjo net upsti degtuko, o mes jau buvome baig.
Isitraukiau peilius ir puoliau vien vaikin, kuris pakils
nuo ems jau taiksi nusitverti lazd. Jis nebuvo apdegs,
buvo usidegusi tik striuk, spjo nusiristi snieg. Buvo labai
pyks ir karingai rk. Por kart band man suduoti perne
lyg neprisiartins. Tuomet a kritau jam po kojomis, ivengiau
lazdos smgio ir suvariau peil koj. Kita koja jis spyr man
veid ir praskl lp. Burnoje pajutau kraujo skon, taiau

284
 SI BI RI ET IK AS A U K L JI M A S

sugebjau kelis kartus durti jam laun ir perpjauti kelio rai

ius.
Man u nugaros Melas jau buvo igulds tris. Vienam bu
vo apdegusi pus veido, kito galvoje iojjo trys skyls, o i
j rimtai tekjo kraujas: beveik juodas, koks bga tuomet,
kai bna paeistos kepenys, tik tirtesnis. Treiam buvo su
lauyta ranka. Melas buvo siuts, jo kojoje styrojo smeigtas
peilis.
Pirtas laiksi prie sienos. Jam po kojomis guljo dar trys.
Vienam i kojos emiau kelio kyojo ls kaulas.
Geka taip pat rmsi sien. Buvo gavs smg kakt: nie
ko rimto, taiau buvo akivaizdu, kad jis isigando.
Anie du beproiai, Fima ir Ivanas, drauge tal vien mil
in. Gigantas tsojo ant ems ir dl neaikios prieasties
nenorjo i rank paleisti medins lazdos, kuri stipriai
spaud kumtyje. Jo veidas panjo maltos msos gniu
ul. Turbt jau kur laik buvo apalps, bet vis nepaleido
lazdos. Pasilenkiau prie jo ir pamaiau, kad lazda elastiniu
bintu pririta prie rieo. Perduodamas linkjimus i Sibiro
perpjoviau jam kelio raiius. Jis net neaikteljo, buvo visi
kai isijungs.
Itraukiau peil i Melo kojos, paskui nuriau t elastin
bint ir perpliau j pusiau. Vien pus udjau ant aizdos
kaip tampon, o kita stipriai sutvarsiau. Melas nebenorjo
usimauti kelni, kurias buvo nusimovs, kad bt papras

285
 N I C O L A I L I LI N

iau subintuoti. Sak, kad nori leisti odai pakvpuoti. Kvai

lys.
Pirtas irjo j Fim ir Ivan, o jo veide neblso ypsena.
Juodu jautsi esantys protagonistai ir ididiai mojavo savo
geleinmis lazdomis.
Padjau Gekai atsikelti. Jam viskas buvo gerai, tik nuo
smgio iek tiek galva ir jautsi sunerims. I kiens isi
traukiau ledinuk.
- Imk, brolau, ltai j suiulpk. Pasijusi geriau.
inoma, tai buvo nesmon, bet jeigu mogus tiki, ledinu
kas suveikia taip pat, kaip raminamieji. Mano dd tai vadino
psichologiniu faktoriumi". Jis padjo mesti rkyti vienam
savo kameros draugui, pripts miglos, kad jeigu is kasdien
po pusvaland trins sau ausis, per mnes jam praeis noras r
kyti.
Geka suiulp saldain ir pasijuto geriau. Jo kakt puo
ilga mlyn iki pat kairiosios ausies. Pasakiau jam, kad turime
kaip galima greiiau ieiti i Geleinkelio stoties rajono. Geka
jaudinosi, nes tie vaikigaliai inojo, kur jis gyvena. Bijojo gr
ti namo.
- Nesibaimink, broliuk, - nuraminau. - Kai pareisime
savo rajon, visk papasakosiu Sargui. Dd Rstas visk su
tvarkys.
Stengiausi j tikinti, kad su mumis yra saugus, mes j ap
ginsime.

286
 SI B I R I E T I K A S A U K L J I M A S

- I kur inai, kad mes esame teiss, o ne prieingai ? - pa

klaus.
T akimirk jo klausimas man pasirod kvailas. Tik vliau,
po kurio laiko, supratau, koks jis i ties imintingas. Esm
gldjo visai kitur: Geka neklaus, ar mes teiss toje arba ki
tose panaiose situacijose. Kalbjo apie objektyvi ms pozi
cijos realyb mus supanio pasaulio atvilgiu.
Mano draugas Geka buvo filosofas, bet a nebuvau taip
meistrikai valds odio meno, todl atsakiau jam pirm
galv ovus dalyk:
- Nes mes nuoirds, nieko neslepiame.
Igirds atsakym jis man keistai nusiypsojo, tarsi bt
norjs kak pasakyti, bet nusprends pasilaikyti tai kitam
kartui.
Melas inar ms prieinink kienes ir rado tris peilius,
eis pakelius cigarei, keturis iebtuvlius (vienas buvo auk
sinis, ir jis ikart sibruko j kien), daugiau nei penkiasde
imt rubli ir maiel, piln auksini ied bei grandinli,
kuriuos tie liurbiai garantuotai buvo k tik i kur nors pa
vog.
Greta statins ms lauk kita grobio dalis. Mediaginis
krepys, kuriame buvo termosas prastai ivirtos, bet vis dar
gana iltos arbatos, apie deimt nedideli sumutini su s
riu ir staigmena: trumpas dvivamzdis be buos ir krva visur
isimiusi ovini. Buvo j net tarp sumutini. Patikrinau

287
 N I C O L A I L I LI N

ovinius: originalius pasilikau, o darytus namie imeiau, nes

nepastam moni, ypa i Geleinkelio stoties rajono, da
ryti oviniai pasitikjimo man nekl.
Melas buvo nustebs ir kaip usikirtusi ploktel be palio
vos klausinjo:
- Kodl jie mus neov? Kodl jie mus neov? Kodl
jie mus neov?
- Nes jie bekiauiai... - atsakiau, bet tik tam, kad jis nu
stot kartoti t klausim, nes i ties a ir pats negaljau to
suprasti. Galbt tas, kuris atsine dvivamzd, buvo upultas
i netyi ir nespjo jo isitraukti... Galbt. Bet gal ir ne. Vie
nintelis neabejotinas dalykas buvo tai, kad, jeigu jis bt juo
pasinaudojs, visa ms istorija bt pasisukusi kita vaga, ir
galbt dabar a jos nepasakoiau.
Melas norjo pasiimti dvivamzd, taiau, pagal vyresni
kumo teis, jis turjo atitekti Pirtui. Padaviau jam dvivamz
d. Pirtas gerai j paslp po drabuiais. Laimei, Melas ne-
sieid, sutiko. Tik m mokyti Pirt, kaip su tuo daiktu
audyti.

Spariu ingsniu patraukme link parko. Buvau tikras,

kad dar ne viskas baigta, mane slg keista nuojauta. Eida
mas kramiau nuo alio sustingus sumutin ir svarsiau,
kad kaip tik per mano gimtadien uvirs visas itas jovalas
yra visai negeras enklas. Vadinasi, mans laukia sunkus gy-

288
 SI BI RI ET IK AS A U K L JI M A S

venimas, - sakiau pats sau. - Tik tikiuosi, kad jis nebus labai
trumpas?
Mums {engus park m temti. iem sutemsta greitai,
dienos viesa pasitraukia daug nekovojusi. Per pusvaland pa
sidaro taip tamsu, kad nieko nebematyti. ibint parke ne
buvo, pro medius tik silpnai spindjo miesto viesos. jome
pagrindine alja.
Einant pro sanatorij Gekai isakiau savo mintis apie tai,
kad ta ko dar nesibaig. irdimi jauiau, jog ms laukia dar
viena pasala, o tamsus ir nuoalus parkas buvo tinkamiausia
tam vieta, todl jaudinausi dl ms vis.
Geka buvo tokios pat nuomons:
-Juk neatsitiktinai Grifas dar nepasirod, ar ne?
Geka pasil laikytis arti vienas kito, kad btume pasiruo
vienas kit pridengti, jeigu staiga mus upult.
Akimirksniu susimetme br. jome vienodu ingsniu '
kaip kareiviai ir tikjoms prieo puolimo bet kuri akimirk.
Perjome vis park, taiau nieko nevyko. Pamat Centro
viesas taip apsidiaugme, kad beveik okinjome i diaugs
mo. Melas net pradjo kalioti iradingus eidimus Gele
inkelio stoties rajono pusn.
engme Centro rajon. Eidami apviestomis gatvmis
atsipalaidavome ir netgi pradjome juokauti. Viskas atrod
taip natralu ir paprasta... Jauiausi toks lengvas, kad pats sau
sakiau: Jei panoriau, galiau skristi."

289
 N I C O L A I L I LI N

Melas m lipdyti sniego gnites ir mtyti j mus. Visi juo

kms ir ingsniavome nam link.
Prie bibliotekos kirtome kamp, pasukome rami gatvl,
vingiuojani tarp sen senamiesio nam. Nekantravau kuo
greiiau grti ir su ms laukianiais sveiais atvsti savo
gimtadien.
- Bus prisigr iki ems graibymo, - juokavo Melas, - bus
jau visk sulamt, ir parj gausime plauti indus.
-Jeigu taip, drauguiai, kit savo gimtadien vsiu vienas,
eikite visi... - nespjau baigti sakinio. Kakas stipriai smog
man dein on. Kritau ant altos ems ir susitrenkiau gal
v. Nors igirsti ir nespjau, utat sureagavau aibikai. Kai
paokau ant koj, rankoje jau laikiau peil.
Gatvel buvo siaura ir tamsi, taiau kakur toli viename
lange deg lempa, ir dl i ten sklindanios viesos kai k
buvo galima irti. Buvo matyti link ms slenkantys e
liai.
- Velnias, kas atsitiko? Tau viskas gerai? - paklaus mans
Melas.
- Rodos, taip. Kakas mane pastm. Tai jie, nra abejo
ni...
- ventas Kristau, jau numeiau savo lazd, - irjo
mane apimtas nevilties.
- Imk vien mano peil. Kur tie tavo pjklo diskai ?
Melas kio rank kien ir padav juos man.

29.0
 SI BIRI ET I KAS A U K L J I M A S

- Sviesk jiems snuk, grauoli.

Kaip tar, taip ir padariau. Paleidau vien disk artimiau
si el ir netrukus pasigirdo klaikus riksmas.
Pamaiau, kaip Fima paoko priek, rankose spausdamas
gelein lazd, ir suuko:
- Suikti faistai, sudraskysiu jus gabalus!
Puol vien vaikinuk, kuris jau buvo netoli ir buvo galima
irti jo veid. Band ivengti smgio, bet lazda pataik tie
siai sprand ir jis krito net neaikteljs.
I tamsos iniro trise ir puol Fim. Ivanas kaip galdamas
stengsi juos apkulti lazda.
Geka buvo parkrits ant ems, viena ranka lusi. Vienas
milinas (jau kitas) j dau lazda. Akimirksniu Pirtas prio
ko prie to milino ir, nusitaiks dvivamzdiu, i arti ov jam
tiesiai krtin. Milinas, tarsi nematomos jgos pastumtas,
nenatraliai parkrito.
A puoliau padti Fimai. Vien po kito svaidiau diskus ir
dviem upuolikams pataikiau tiesiai veid. Kitam peiliu d-
riau on. Jutau, kaip amenys per mediag giliai smigo
ms, ir supratau, kad jie buvo taip sitikin, jog mus uklups
netiktai, kad net neprisikio laikrai. Dar du kartus d-
riau jam t pai viet, kepenis. Tikjausi pribaigti. Ikart
pajutau silpnum rankoje, kurioje laikiau peil. Atrod, kad
imu nebejausti rankos, tarsi ji bt paralyiuota.
To dar betrko..." - pagalvojau.

291
 N I C O L A I LILIN

Pabandiau susiimti, stipriau suspausti peil, bet dein

ranka mans neklaus, jos nebevaldiau. Tuomet pamiau
peil kair. T pat akimirk i u nugaros Melas stvr mane
u sprando ir nutemp. Tamsoje girdjau daugyb ingsni,
sprunkani ingsni.
Man m trkti oro, buvo sunku kvpuoti. Skaudjo on,
kur buvau gavs smg, bet nemaniau, jog tai rimta. Maniau,
kad daugi daugiausia man bus l pora onkauli. I tikr
j, kvpuojant skausmas stiprjo.
Milinas tsojo ant ems ir kriok. Nebuvo matyti n lao
kraujo. Turbt oviniai, kuriais Pirtas j ov, buvo guminiai
su metaliniu kamuoliuku viduje. Tokiais neumui, taiau,
jeigu aunama i arti, jie gali sunkiai sualoti.

jome toliau. Tiksliau, net nepajutome, kaip pradjome

bgti. Bgome visi: priekyje Pirtas su Geka, kuris sveika ran
ka sau prie krtins spaud sulauytj. Fima bgdamas laid
prakeiksmus Dievui, o u jo tylus ir susikaups bgo Ivanas.
Nors man skaudjo, a taip pat bgau kaip iprotjs, net pats
neinojau, kodl. Galbt dl to netikto upuolimo, kai jau
jautms saugs, mus apm nauja kartin.
Melas ltai bgo man u nugaros. Galjo lapnoti greiiau,
bet buvo susirpins dl mans, nes nepajgiau bgti taip grei
tai, kaip paprastai. Man labai skaudjo sumut on.
Pagaliau pasiekme savo rajono rib. Palengva, palengva
sustojome vidury gatvs, vedanios link ups. Atskubjo trys

292
 SI BI RI ET IK AS A U K L JI M A S

draugai, tuo metu j sargyb. Trumpai papasakojome jiems,

kas atsitiko, ir vienas ikart nubgo spti Sargo.
Atjome mano namus. Mama buvo virtuvje su teta Irina,
Melo mama. Abi nerimavo, o kai pamat mus einanius, liko
sdti lyg prikaltos prie kdi.
- Kas jums nutiko? - ilemeno mama.
- Nieko, pakliuvome ioki toki bd, nieko rimto... -
nuskubjau voni, nordamas nuslpti sudraskyt striuk
ir nusiplauti kruvinas rankas. - Mama, pakviesk dd Vitali
j, - tariau, vl js virtuv. - Reikia nuveti Gek ligoni
n. Susilau rank...
- Ar i proto isikraustte? Kaip susilau rank"? Su kuo
nors susimute? - m drebti mano mama.
- Ne, ponia, pargriuvau. Nelaimingas atsitikimas... Tur
jau bti atsargesnis, - vargelis Geka, silpnuiu balseliu, kuris,
atrod, sklinda i anapus, band igelbti padt.
- Jeigu tu pargriuvai, kodl mlyn puoia Melo veid? -
mano mamos maniera pasakyti, kad sekame pasakas, visada
buvo savotika.
- Teta Lilja, - mano mam kreipsi didysis genijus Me
las, - reikalas tas, kad griuvome visi drauge...
Tada teta Irina m skaldyti jam antausius.
Vl nujau voni ir usirakinau. jungiau vies. Pavelgiau
save, ir irdis man kulnus nusirito: visa dein koja buvo kru
vina. Nusirengiau ir veidrod atgriau skaudam on. tai

293
 N I C O L A I LILIN

jis, plonytis, vos trij centimetr ilgio pjovimas, o i jo kyojo

nulusi amen galiukas. Pamiau mamos antakiams peio
ti skirt pincet, ir t pat akimirk ji pabeld duris.
- Nikolajau, leisk man eiti.
- Minutl, tuoj ieisiu, mama. Tik nusiprausiu veid!
Suspaudiau kyant amen galiuk ir miau ltai traukti.
irjau vis ilgjani gelet, kuri traukiau lauk, ir man ap
sunko galva. Vidury veiksmo sustojau, atsukau vandens iau
p ir susidrkinau kakt. Paskui vl pamiau u amen ir vi
sus juos itraukiau. Gelet buvo beveik deimties centimetr
ilgio. Negaljau patikti savo akimis. Tai buvo pjklo, skirto
metalui pjauti, amen gabalas plonu ir trapiu galu, rankomis
igalstas i abiej pusi kaip skustuvas. Jie specialiai pasirin
ko tok ginkl, kad galt smogti ir paskui nulauti, o ame
nys likt aizdoje ir suteikt daugiau kani.
aizda kraujavo. Atidariau spintel ir kaip galdamas su-
sitvarsiau: ant pjvio utepiau iek tiek aizd utraukian
io tepalo ir tvirtai aptvarsiau, kad sustabdyiau kraujavim.
Drabuius ir batus imeiau pro vonios kambario lang ir
apsirengiau nevariais drabuiais, kuriuos isitraukiau i greta
skalbimo mainos stovinio nevari skalbini krepio. Nu
ploviau, nuluosiau peil ir grau kambar.
Melas ir teta Irina jau buvo ij, atjo dd Vitalijus. Ran
koje jis laik mainos raktelius, buvo pasiruos nuveti Gek
ligonin.

294
 S I BI RI ET I K A S A U K L J I M A S

Fima su Ivanu sdjo prie virtuvs stalo. Mano mama dav

jiems sriubos su grietine ir trokintos msos su bulvmis.
- Nagi, triukmadary, k kart ikrtte? - paklaus kaip
visada geros nuotaikos dd Vitalijus.
Jauiausi visikai neteks jg, neturjau didelio noro juo
kauti.
- Paskui tau papasakosiu, dde. Bjauri istorija.
- Ir btinai per savo gimtadien turjai prisidirbti? Visi
tavo draugai jau girti, laukia tavs...
- Nevsiu, dde, vos laikausi ant koj. Noriu tik isimie
goti.

Dvi dienas praguljau lovoje. Kliausi tik pavalgyti ir nu

eiti tualet. Antr dien Melas atjo mans aplankyti drau
ge su Sargu, dde Rstu. Jis norjo, kad a pats papasakoiau,
kaip viskas buvo.
Visk jam papasakojau, ir jis paadjo per kelet valand
sutvarkyti reikal dar ir todl, kad nebt imtasi atsakomj
veiksm prie Gek, Fim ir Ivan. Pirtas liko gyventi ms
rajone.

Po kokios savaits Rstas pasikviet mane savo namus

pasikalbti su vienu mogumi i Geleinkelio stoties rajono.
Jis buvo suaugs nusikaltlis, autoritetingas Juodosios sklos
kastos atstovas vardu Virv. Tai buvo vienas i nedaugelio

295
 N I C O L A I LILIN

Geleinkelio stoties rajono nusikaltli, gerbiam ms ra

jone.
Ivydau juos sdinius prie stalo. Virv atsistojo ir prijo
mans pasitikti, velgdamas tiesiai akis.
- Vadinasi, tai tu tas ymusis raytojas?
Raytojas nusikaltli argonu reikia mikliai su peiliu elg
tis mokant mog. Ratas yra dris peiliu.
Neinojau, nei k atsakyti, nei ar galiu kalbti. Todl pa
velgiau Rst. Jis pritariamai linkteljo.
- Raau, kai reikia, kai mane kvepia mza, - atsakiau.
Virv plaiai nusiypsojo.
- Esi guvus basakojis.
Pavadino mane basakoju. Tai geras enklas. Reikalas galjo
isisprsti mano naudai.
Virv atsisdo ir pakviet mane sstis greta jdviej.
- Tik vien syk klausiu tavs, k manai apie reikal, ir
daugiau apie tai nekalbsime, - Virv kalbjo labai ramiai ir
utikrintu balsu. Buvo matyti, kad jis turi autoritet ir moka
tvarkytis. - Jeigu i tavo puss istorija baigta ir nenori niekam
keryti, duodu tau garbs od, kad mes, Geleinkelio stoties
rajono mons, grietai nubausime visus, suklusius tau ir tavo
draugams nepatogum. Jeigu nori keryti kam nors konkreiai,
gali tai daryti, taiau tuomet visu tuo usiimti teks paiam.
Nesvarsiau n akimirkos, atsakymas ikart isiver man
i lp:

296
 SI BI RI ET IK AS A U K L JI M A S

- Neturiu nieko asmeniko n prie vien Geleinkelio sto

ties rajono nusikaltl. Kas buvo, prauvo, teisingiausia bt
visk pamirti. Tikiuosi, kad nenuudiau n vieno jsikio,
bet juk inote, kaip bna per mutynes - kiekvienas stengiasi
ilikti kaip galdamas.
Norjau, kad jis suprast, jog man nerpi kertas, jog vis
svarbiausia taika ir ramyb bendruomenje.
Virv irjo mane rimta, taiau gera adania, draugika
iraika veide.
- Gerai, tuomet paadu tau, kad tas, kuris sureng g
ding prie jus nukreipt ipuol, jums besisveiuojant ms
rajone, bus nubaustas ir ivarytas. Tavo draugai gali gyven
ti garbingai ir vaikioti Geleinkelio stoties rajone auktai
ikelta galva... - padar pauz, velgdamas kitoje kambario
pusje esanias duris. - Noriu tave supaindinti su savo s
nnais. Deja, tau jau teko su jais susitikti, taiau noriu, kad
dabar priimtum j atsipraym... - nuskambjus iems o
diams, pro duris eng du vaikinai niriais veidais, emai
nuleid galvas. Vien ikart atpainau. Barzda - tas iknius,
kur primume ir udarme mokykloje. Kito veidas man at
rod pastamas, taiau niekaip neprisiminiau, kur esu j ma
ts. Paskui pastebjau, kad raiuoja, o po kelnmis ant kairs
kojos buvo matyti isiptimas nuo tvarsi. Tai buvo tipas,
kuriam po pirmojo susirmimo driau peiliu, perduodamas
inut Grifui.

297
 N I C O L A I LILIN

Juodu prijo ir sustojo prieais mane taip pat noriai, kaip

mirtininkai prie juos suaudyti pasirengusi komand. Vien
balsiai su manimi pasisveikino. Vaizdas buvo labai lidnas ir
eminantis, man j pagailo.
Virv grietu balsu jiems paliep:
- Nagi, pradkite!
Ikart nuskambjus sakymui, Barzda, maasis narkoma
nas, kaip irnius pradjo berti akivaizdiai mintinai imoktus
odius:
- Praau tavs, kaip brolio, atleidimo, nes suklydau. Jei nori
mane nubausti, gali tai daryti, bet pirma atleisk man! - tai ne
buvo taip jaudinama, kaip gali atrodyti. Puikiai supratau, kad
tai grynas formalumas.
A taip pat turjau suvaidinti savo vaidmen:
- Priimk mano nuolank, brolika meile ir uuojauta dvel
kiant pasveikinim. Te mums visiems adeidia Viepats Die
vas.
Tai senelio Kuzios mokyklos vaisiai. Jeigu jis bt girdjs,
tikrai bt manimi didiavsis. Poetikas tonas, religingas tu
rinys... Kaip tikras sibirietis.
Nuskambjus mano odiams Rsto veide nuvito pasi
tenkinim iduodanti ypsena. Virv vos neisiiojo.
Dabar buvo antrojo nelaimlio eil:
- Praau, atleisk man, kaip broliui, nes pasielgiau neteisin
gai ir...

298
 S I BI R I E T I K A S A U K L J I M A S

Jo balsas buvo ne toks tvirtas kaip Barzdos. Buvo aikiai

matyti, kad gerai neprisimin savo odi ir juos sutrumpino.
vilgteljo Virv suglumusiu vilgsniu, taiau tas net ne-
mirkteljo ir pats nepajuto, kaip sugniau kumius.
Tuomet nusprendiau visus juos pribaigti savo mandagu
mu. Giliai kvpiau ir kaip dain utraukiau toki fraz:
- Kaip garbingasis Ms Viepats Jzus Kristus savo meile
apgaubia visus mus, nusidjlius, ir su meile veda aminojo
isigelbjimo link, su tokiu paiu nuolankumu ir diaugsmu
apgaubiu jus broliku atleidimu.
ventojo odiai. Mano kojos vos nepakilo nuo ems, at
rod, kad tuoj tuoj lubos atsivers mano auktybei.
Rstas ir toliau ypsojosi. Virv tar:
- Adeisk mums u visk, Kolima. Ramiai grk namo, a
pats asmenikai visk sutvarkysiu.

Po mnesio suinojau, kad Grifas buvo sumutas iki krau

jo, paenklintas pjviu nuo burnos, per vis and iki pat au
sies ir priverstas nedintis i Geleinkelio stoties rajono.
Kakas vien dien man pasak, kad jis isikl Odes ir
ten prisijung prie nepilnamei gaujos, tramvajuose vagian
ios pinigines. Tokie mons nesilaik joki - nei moni, nei
nusikaltli - statym.
Po kurio laiko igirdau, kad Grifas mir. J nuud jo paties
draugai, istm i vaiuojanio tramvajaus.

299
 N I C O L A I LILIN

Geka greitai pasveiko, lis nepaliko jokios yjns. Vliau

jis stojo universiteto medicinos fakultet.
Fim, jo nelaimei, eima isive Izrael. Man pasakojo,
kad kai jie stengsi laipinti j lktuv, Fima m prietarau
ti, rkdamas, kad jrininkui gda skraidyti. Primu piloto
padjj ir du muitins darbuotojus. Galiausiai jiems teko j
umigdyti raminamaisiais vaistais.
Ivanas ir toliau grie smuiku restorane ir po kurio laiko rado
bd susitaikyti su savo draugo ivaiavimu: pradjo gyventi su
mergina. Beje, tarp miesto mergin skland kalbos, kad Ivan
gamta dosniai apdovanojo ne tik muzikiniu talentu,
Pirtas kur laik gyveno ms rajone, paskui pl bankus
su viena sibiriei gauja, o galiausiai sikr Belgijoje ir susi
tuok su vietine moterimi.

Po vyki Geleinkelio stoties rajone dar kur laik kart

kartmis sutikdavau nepastam vaikin, kurie su manimi
sveikindavosi ir sakydavo: T dien ir a ten buvau."
Kai kurie beveik puikuodamiesi ir su pasididiavimu ro
dydavo man pjvius u kelio, randus ant laun ir sakydavo:
Atpasti? Tai tavo darbas!"
Su daugeliu j gerai sutariau. Laimei, t dien niekas nemi
r, nors vien ir sueidiau gana sunkiai, peiliu pataiks alia
kepen.

300
 SI BI RI E T I K A S A U K L J I M A S

Kai Rstas papasakojo seneliui Kuziai, kaip elgiausi su Vir

vs snnais, jis mane savotikai pagyr. Kreivai nusiypsojo
ir tepasak: aunuolis, Kolima. Mandagus lieuvis pjauna ir
duria geriau u bet kok peil."

Tais metais per gimtadien dovan negavau. Mano tvas

ant mans supyko ir vis kartojo: Net per savo gimtadien ne
sugebi ramiai pabti." Mama sieid, kad nuo jos nuslpiau,
kas man t dien nutiko, ir per vis t sumait niekas nieko
man nepadovanojo. Tik dd Vitalijus teik odin futbolo
kamuol. Kamuolys buvo labai graus, taiau mano uo t pat
vakar j sudrask gabalus.
N vienos dovanos, o svarbiausia - sunki aizda, kuri mane
privert susimstyti, geriau suprasti ir vertinti savo gyveni
m.
Daug galvojs ir pats su savimi pasitars padariau ivad,
kad peiliais ir mutynmis nieko neisprsi. Todl perjau prie
pistolet.
 Nepilnamei kaljimas

Kart jau namo su Melu. Buvo karta rugpjio pabaigos

diena. Kai jome i Centro rajono ir buvome jau beveik e
mupyje, i vieno parkelio iniro trys madaug eiolikos met
paaugliai. Buvo girti kaip pdai, rankose laik tuius bute
lius.
I gausi keiksmaodi, besiliejani jiems i burn, su
pratome, kad kils mutyns.
Melas lidnai ir labai ramiai tar:
- ventas Kristau, tik t mulki trko... Kolima, jei jie nors
usimos ms pusn, prisiekiu tau, kad juos nudsiu... - kio
rank kien ir ltai isitrauk peil. Priglaud j prie ono,
paspaud mygtuk, ir gelet ioko. Tuomet paslp peil u
nugaros. A padariau t pat, tik rank su peiliu pasikiau prie
kyje po markinliais, apsimesdamas, kad laikausi diro.
- J pai labui tikiuosi, kad jie protingi. Kam gi tokiu
metu reikia nemalonum... - tariau ingsniuodamas toliau.

303
 N I C O L A I LILIN

Mums juos prajus, vienas i trijuls met tui bute

l Melui nugar. Igirdau nenatral gars, tarsi sniego
gnitei atsitrenkus sien. Paskui ikart pasigirdo kitas, na
tralus, garsas, kokio ir tikjausi: suduo em atsitrenks
butelis.
Akimirksniu, man dar nespjus sureaguoti, Melas vien j
jau lupo. Kiti du j apsupo ir taiksi suduoti buteliais. Puoliau
pirm ariau pasitaikiusj ir driau peiliu on. Kitas, trink
teljs em, sudau butel ir rankoje likusia dalimi perr
man veid. Siaubingai siutau ir kelissyk driau jam peiliu
laun. T akimirk u nugaros igirdau kalanikovo apkabos
gars ir visai netrukus vi serij. Instinktyviai parkritau ant
ems. Pasigirdo balsas:
- Meskite ginklus tolyn nuo savs! Rankas auktyn, kojas
pei plotyje, galvas emyn! Esate suimti!
Pasijutau taip, tarsi biau krits dugno neturint ulin.
Ne, negali bti. Tenutinka bet kas, tik ne itai?

Laukiant, kol bus baigtas tyrimas, lygiai dvi savaites mane

laik Tiraspolio policijos nuovados aretinje. Trys ms u
puolikai atsim pareikimus, kai mano tvas j namus pa
siunt reikiamus mones.
Mel ileido po savaits, nes jis nepanaudojo peilio.
A j panaudojau. Mano peilis buvo rastas toje vietoje, ir,
nors nukentjusieji nieko nereikalavo i teissaugos, pakako

304
 S I BI R I E T I K A S A U K L J I M A S

mus sumusi policinink ataskait ir mano pirt atspaud

ant ginklo.
Procesas buvo aibikas: prokuroras pra kalinti mane
trejus metus grietojo reimo nepilnamei kaljime. Advo
katas - valstybs apmokamas teisininkas, taiau, nepaisant
to, puikiai dirbantis savo darb dar ir todl, kad, kaip vliau
suinojau, i mano eimos buvo gavs tam tikr sum pini
g, - akcentavo bylos savitum: tai, kad nra nukentjusij
pareikim, primin ger mano elges per pirm teistum,
kur praleidau namie, ir ypa tai, jog buvo nemanoma ro
dyti, kad ginklas priklauso man. Galbt j radau ten, o gal
net atmiau i pai nukentjusij, kurie, beje, antrame
pareikime pasivadino upuolikais". Galiausiai teisja, pa
gyvenusi ir apknoka moteris, laidotuvms tinkamu balsu,
paskelb:
- Metai kalinimo grietojo reimo nepilnamei kolo
nijoje su galimybe, gerai elgiantis ir prajus penkiems m
nesiams nuo kalinimo pradios, prayti ileisti anksiau
laiko.
Visikai neisigandau ir nenustebau. Prisimenu, kad jau
iausi taip, tarsi eiiau kur nors ekskursij, turistin yg.
Ruoiausi kur laik pailsti, o paskui sugrti namo. Tiks
liau, jauiausi taip, tarsi ruoiausi nuveikti k nors tokio, ko
laukiau vis gyvenim, k nors reikmingo ir svarbaus.

305
 N I C O L A I LILIN

Taigi, mane nuve kaljim, j viet pavadinimu Akme

nyn". Tai buvo didelis kaljimas, turintis daugyb blok ir
skyri. Senovinis, dar caro laik, triauktis statinys. Kiekvie
name aukte buvo po penkiasdeimt patalp. Visos jos vieno
do dydio - po septyniasdeimt kvadratini metr. Kiekvie
noje patalpoje buvo po du langus, tiksliau, po dvi skyles be
lang rm ir be stikl, ant j tik i lauko privirinta metalin
plokt su maomis skylutmis orui.
Mane nuved j patalp treiame aukte. Geleins durys
prieais atsivr, ir kaljimo priirtojas tar:
- Nagi, nebijok eiti, neverk ieidamas...
engiau ingsn, ir durys triukmingai usidar man u
nugaros. velgiau vid ir negaljau patikti savo akimis.
Kambarys buvo pilnutlis triauki medini lov, su
statyt viena prieais kit. Tarp j taip maai vietos, kad vos
buvo galima praeiti. Nuogi ir suprakaitav paaugliai sdjo
ant lov, vaiktinjo aplink. Oras buvo persunktas iviets
smarvs, cigarei dm ir dar kakokio leiktaus dvoko. At
sidav nevaraus lapio skuduro, kuris po kiek laiko pradeda
pti, tvaiku.
Buvo matyti tik pus kambario. Madaug pusantro metro
nuo grind auktyje oras darsi tirtesnis, ir iki pat lub kabo
jo kakas panaaus didiul gar debes.
Stovjau ir stengiausi suvokti, k daryti. Puikiai mokjau
kaljimo taisykles. inojau, kad negaliu engti n ingsnio to

306
 SI BI RI ET IK AS A U K L JI M A S

lyn kambar, kol man to neleido kameros lyderis. Dairiausi

aplink ir nemaiau, kad kas nors kreipt dmes mano pa
sirodym. Be to, man m atrodyti, kad drabuiai dl viduje
tvyranios drgms darosi vis sunkesni. Tuomet pajutau, kaip
kakas nukrito man ant galvos. Pakliau rank, nordamas
nusibraukti tai, kas ant mans nukrito, taiau netrukus man
ant pei m birti ir daugiau j. Tuomet nusipuriau, nor
damas juos nusikratyti.
- Nesijaudink, tai ne tarakonai... Prie dur j daug, bet
kambar neina, nes po gultais dedame nuod...
Pavelgiau su manimi kalbanio balso pusn ir ivydau
labai lies vaikinuk lapiomis ir nevariomis trumpikmis,
nuplikusia galva, be priekini dant ir su akiniais. Nieko ne
pajgiau jam pasakyti. Jauiausi taip, tarsi tnoiau burbulo
viduje.
- A Nyktukas, ia esu nyras. Ko iekai? Sakyk, a tau j
surasiu, - tars prijo iek tiek ariau ir m irti mano
tatuiruot ant deins rankos. nyras nusikaltli argonu
reikia tas, kuris vaikto pirmyn atgal. J yra visuose Rusi
jos kaljimuose. Tai individas, kurio niekas negerbia, nelaiko
garbingu nusikaltliu. Jis yra visos kameros vergas, neioja i
nutes nuo vien nusikaltli kitiems.
- Ar ia yra sibiriei? - paklausiau abejingu tonu, kad i
karto suprast, jog nuo mans turi laikytis atokiau.
- inoma, kad yra, kaipgi nebus: Filatas Baltas i Magada
no, Kerja Jakutas i Urengojaus...

307
 N I C O L A I L I LI N

- Gerai, - be ceremonij jj pertraukiau. - Skubiai eik pas

juos ir pasakyk, kad atvyko brolis. Nikolajus Kolima i Ben-
der...
Jis ikart prapuol lov labirinte. Girdjau, kaip eidamas
nuo vieno gulto prie kito kalbjo:
- Atvyko naujokas, sibirietis... Atvyko sibirietis, dar vie
nas... Sibirietis, i Bender, k tik atvyko...
Akimirksniu inojo visa kamera.
Po keli minui Nyktukas iniro i u lov. Atsirm j
sien ir m irti ton pusn, i kurios k tik buvo ilinds. I
ten ir pasirod atuoni vaikinai. Sustojo prieais mane. Kalb
jo stovintysis viduryje. Ant rank turjo dvi tatuiruotes: j jas
pavelgs supratau, kad jis i plik gaujos ir kad priklauso
vienai senai Sibiro urk eimai.
- Tai tu sibirietis? - paklaus mans atsipalaidavusiu to
nu.
- Nikolajus Kolima i Bender, - atsakiau.
- Rimtai, net i Padniestrs... - jo tonas pasikeit, ikart
pagyvjo.
- I Bender, i emupio.
- A esu Filatas Baltas i Magadano. Eik, supaindinsiu
tave su visa ms eima...

Nepilnamei kaljimas, kuriame atsidriau, prieingai

negu tikjausi, visikai nebuvo panaus j tikr kaljim, apie

308
 SI BI RI ET IK AS A U K L J I M A S

kokius girddavau kalbant ir kokiam ruoiausi nuo pat mau

ms. Tame kaljime negaliojo jokie nusikaltli statymai, vy
ravo visikas chaosas, nepanaus j jok egzistuojant kaljim
nusikaltli bendruomens model...
Tokiu kiekvienam mogui delikaiu augimo metu visk
dar labiau komplikavo sunkios gyvenimo slygos ir laisvs
nebuvimas. Paaugliai buvo labai pikti ir virsdavo tikrais gyvu
liais: buvo blogi, sadistai, dviveidiai, tryko noru visk nio
koti ir sunaikinti bet k, kas primena gyvenim laisvje. Toje
vietoje niekas nebuvo saugus. Smurtas ir beprotyb buvo tarsi
dvi gaisro, niokojanio mintis ir sielas, liepsnos.
Kiekvienoje kameroje kaljo po imt penkiasdeimt pa
augli. Slygos buvo klaikios. Lov visiems nepakako, todl
kaliniai miegodavo pakaitomis. Buvo tik vienas tualetas ka
meros gale ir taip dvok, kad vos prisiartinus nordavosi vem
ti. Nebuvo jokios ventiliacijos. Vienintel vieta, pro kuri pa
tekdavo oras, buvo skyls metaliniuose laktuose, kuriais buvo
udengti abu langai.
Viduje buvo sunku kvpuoti, todl daugelis silpn paau
gli, sergani irdies ar kvpavimo ligomis, ilgai netverda
vo: blogai pasijusdavo, danai nualpdavo ir kartais daugiau
nepabusdavo. Prajus madaug savaitei nuo mano atvykimo,
vienas vaikinukas, turintis rimt plaui problem, pradjo
spjaudytis kraujais. Vargelis pra duoti gerti, taiau kiti nu
met j kamp ir nenorjo net prisiartinti, bijodami usikrs-

309
 N I C O L A I LILIN

ti tuberkulioze. Jam praleidus nakt ant grind kraujo klane,

kuris susidar be paliovos kosint krauju, paprame adminis
tracijos perkelti j ligonin.
viesa buvo nuolat jungta: ir dien, ir nakt. Trys silpnos
lemputs viet prie sienos prikaltame i stiklo ir metalo paga
mintame gaubte, panaiame sarkofag.
iaupas buvo visada atsuktas. Ir iem, ir vasar i jo bgo
baltas kaip pienas vanduo. Kartas, beveik verdantis.
Lovas atstojo labai ankti triaukiai gultai. I iuini
buvo likusi tik mediaga, kamalas isidvjs, tad miegoda
vome ant kieto medinio pagrindo. Kadangi visada buvo be
protikai karta, niekas nenaudojo antklodi. Jas ddavome
po galva, nes pagalvs buvo tokio pat storio, kaip ir iuiniai:
viduje buvo tuia. A pasirinkau miegoti be pagalvs ir ant
klod tiesdavau po iuiniu, kad nereikt lauyti kaul
med.
Nebuvo jokios dienotvarks, kurios turtume laikytis. Bu
vome palikti savo pai valiai itisas dvideimt keturias valan
das per par. Tris kartus per dien mums atnedavo maisto.
Ryte - stiklin arbatos, panaios nevar vanden, kuriame
buvo matyti pdsak kako tokio, kas ankstesniame savo
gyvenime galjo bti arbata. Ant stiklins uddavo duonos
riek su balto sviesto rutulliu. Sviest virtuvs virjai atmie-
davo. Vogdavo maist taip, tarsi nusikaltliai bt jie, o ne
mes.

31 0
 S I BI R I E T I K A S A U K L J I M A S

Kadangi treiame aukte, kur a kaljau, buvo ypatingos

paskirties" blokas pavojingiausiems paaugliams, mes nenu
sipelnme garbs per pusryius gauti aukteli ar kitoki
metalini ranki. Sviest ant duonos tepdavome pirtu.
Tada mirkydavome sviestu aptept duon arbatos stiklinje
ir valgydavome j kaip sausainius. Paskui igerdavome arbat
su paviriuje plaukiojaniais riebalais. Labai skanu ir mais
tinga.
Trys vaikinai atsistodavo prie duryse esanio langelio,
paimdavo maist i priirtoj rank ir perduodavo j ki
tiems. Imti k nors i ment buvo laikoma negarbingu daly
ku. mons, kurie tai darydavo, aukodavosi vis labui. Dl to
niekas j neliesdavo, leisdavo jiems ramiai gyventi.
Per pietus valgydavome labai lengv sriub. Lktse kaip
erdvlaiviai kosmose plaukiodavo menkai apvirtos darovs.
Tie, kuriems pasisekdavo, rasdavo bulvs gaball, uvies aa
k ar kokio gyvulio kaul. Tai bdavo pirmasis patiekalas.
Kaip antrj patiekal gaudavome po lkt kasos: itaip Rusi
joje vadinama vandenyje virta smulkint kviei ko, sumai
yta su trupuiu sviesto. Paprastai joje bdavo ms panai
gaballi, taiau jie atsiduodavo bato puspadiu. Gerti ir vl
duodavo arbatos, tokios pat kaip per pusryius, tik kur kas
vsesns. Duonos riekel ir sviesto rutullis. Be to, visiems
tiems gardumynams valgyti mums netgi duodavo po aukt.
auktai bdavo suskaiiuoti. Jeigu po valgio - prajus pie-

3II
 N I C O L A I L I LI N

turns skirtam ketviriui valandos - nors vieno trkdavo, j ka

mer engdavo aukljimo komanda ir, daug neklausinj, jos
nariai visus prilupdavo. Tuomet aukt kas nors grindavo,
tiksliau, numesdavo dur pusn. Tas, kuris bdavo pasiliks
aukt, nenordavo, kad kas pamatyt ir suinot, nes ki
taip kameros draugai j ukankint ir, kaip pas mus tokiais
atvejais sakoma, net jo elis imt spjaudyti kraujais".
Per vakarien ir vl kasa, stiklin arbatos su rieke duonos
ir sviestu. Vl gaudavome auktus, taiau kart pavalgyti
turdavome per deimt minui.
Maistas visus kirindavo. unsnuki grupels, kurias vie
nydavo tokia pati meil smurtui ir kankinimams, terorizuo
davo visus, kurie buvo vieni, nepriklaus jokiai eimai. Perio
dikai juos mudavo, kankindavo ir priversdavo mokti savo
tik duokl - atiduoti didij savo davinio dal.
I ties, norint kaljime igyventi ir bti ramiam, reik
jo priklausyti eimai. eim sudar moni, turini pana
i savybi, grup. Danai vienijanti savyb buvo tautyb.
Kiekviena eima turjo savo vidaus taisykles ir paaugliai j
laiksi, itaip stengdamiesi pasilengvinti gyvenim. prastose
eimose buvo priimta viskuo dalytis: jeigu kuris nors i nam
gaudavo siuntin, duodavo iek tiek jo turinio kitiems. Taip
visi nuolat turdavo ko nors, atsisto i u kaljimo sien.
Psichologikai tai buvo labai svarbu, paddavo nenukabinti
nosies.

312
 S I BI R I E T I K A S A U K L J I M A S

Tos paios eimos nariai vieni kitus gindavo, drauge valgy

davo ir tvarkydavo visus savo kasdienius reikalus.
Be to, kiekviena eima nustatydavo tik jai bdingas taisykles
ir apribojimus, kuri buvo btina paisyti. Pavyzdiui, ms, si
biriei, eimoje buvo draudiama aisti azartinius aidimus,
laintis ar dalyvauti bet kokioje veikloje drauge su kitoms ei
moms priklausaniais asmenimis. O jeigu kas nors padarydavo
k nors kuriam sibirieiui, visa eima jj usipuldavo, net jeigu
tas bdavo vienas. Primudavo jj ir priversdavo tepti slides",
kitaip tariant, prayti priirtojo nedelsiant perkelti j kit ka
mer, motyvuojant savo praym pavojumi gyvybei. Visi kiti
gest laikydavo negarbingu, nes kai t vargel perklus kit
kamer, ten su juo elgiamasi labai blogai, visi j niekina.

Kart vienas ms eimos narys, dvylikametis Aleksejus

pravarde Iltis, apsiodiavo su vienu i prijauianij Juo
dajai sklai, kurie vadinosi Voriki, Vagiukai, nes vor, vagis",
Juodosios sklos kastoje reikia didiausi autoritet. Kalji
me Vagiukai visk darydavo kaip Juodosios sklos nariai: suk
iaudavo lodami kortomis, dl visko laindavosi, turdavo
homoseksualini lytini santyki, danai iprievartaudavo
silpnesniuosius ir paskui juos terorizuodavo, inaudodavo
kaip savo vergus.
T kart Iltis drauge su kitu sibirieiu nujo iviet (ka
ljime visur vaiktoma drauge, kad, jeigu kuriam broliui kas

31 3
 N I C O L A I L I LI N

nutikt, jis niekada nebt vienas) ir, pagal nusistovjusi

tvark, visus esanius kameroje spjo, kad eina atlikti gam
tini reikal. Apie tai praneama, nes daugelis mano, jog tuo
metu, kai kas nors eina iviet, negalima valgyti ar gerti, ki
taip maistas ir vanduo tampa nevars, o t maist lieiantis
mogus tampa zakontaenyj, tai nusikaltli argonu reikia
sutertas, apkrstas". iai kategorijai priklausantys mons
yra niekinami ir skriaudiami, jie uima emiausi nusikalt
li hierarchijos sluoksn ir i jo jau niekada gyvenime nebegali
isivaduoti.
Kai. Iltis prane *apie savo ketinim, vienas i Vagiuk,
toks debilas ir sadistas vardu Piotras, ilindo ir pareik, kad
bt geriau, jeigu Iltis pakartot, k pasaks, nes jis blogai
igirdo.
Tai buvo akivaizdus provokavimas, kur Iltis atsak lygiai
taip pat iurkiai, pasil Piotrui, jeigu neprigirdi, geriau
plauti ausis.
Paskui Iltis nujo tualet, atliko gamtinius reikalus ir gr
o sibiriei eimos teritorij.
Po vakariens pas mus atjo penkiolika Vagiuk ir parei
k, jog mes turime jiems atiduoti Ilt, nes io laukianti baus
m u tai, kad jis eid garbing nusikaltl. Kadangi ms
supratimas apie garb gerokai skyrsi nuo jj, n vienas i
ms neketino n sekund palikti savo brolio j rankose. Mes
jiems nieko neatsakme, tik puolme ir sumalme miltus.

314
 S I BI R I E T I K A S A U K L J I M A S

Didiausias i ms, Kerja, pravarde Jakutas, indnik bruo

grynakraujis sibirietis, dantimis nupl vienam j gabal
ausies, paskui vis akivaizdoje j sukramt ir prarijo.
Privertme atuoniolika asmen vienu metu praytis per
keliamiems kit kamer. Tuomet i vienos kameros kit i
istorija pasklido po vis kaljim. Imta kalbti, kad esame ka
nibalai. Po mnesio vienas vaikinukas, perkeltas ms kame
r i pirmo aukto, su siaubu mums papasakojo, kad apaioje
sklando kalbos, jog treiame aukte sibirieiai suvalg gyv
vien paaugl, es i jo visikai nieko nelik.

Mes, sibirieiai, susidraugavome su armn eima. Arm

nus painojome nuo sen laik, ms bendruomens palaik
gerus santykius ir buvo daug kuo panaios. Su jais sudarme
pakt: jeigu kilt didels riaus, vieni kitus palaikytume. To
dl ms bendruomeni taka padidjo.
Drauge vsdavome gimtadienius ir kitas ventes, kartais
netgi dalydavoms i nam gautais siuntiniais. Jeigu kam
nors staiga ko nors prireikdavo, pavyzdiui, vaist ar raalo
tatuiruotms, ilgai neauin burnos vieni kitiems paddavo
me.
Buvome geri draugai ne tik su armnais, bet ir su baltaru
siais - jie puiks mons. Taip pat su vaikinais nuo Dono i
kazach bendruomens. Jie iek tiek panjo kareivius, bet
buvo geros irdies ir visi labai drss.

315
 N I C O L A I L I LI N

Bd turjome su ukrainieiais: kai kurie j buvo nacio

nalistai ir nekent rus. Dl nesuprantamos prieasties net
ir tie, kurie nebuvo tokios pat nuomons iuo klausimu, ga
liausiai juos palaikydavo. Su ukrainieiais reikalai galutinai
palijo, kai vienas sibirietis i kitos kameros nuud ukrainie
t. odiu, ms bendruomens viena kitai m jausti pai
tikriausi neapykant.
Laikydavoms atokiau ir nuo gruzin, visi jie palaik Juo
dj skl. Kiekvienas j bet kokia kaina siek tapti takingas,
prisigalvodavo tkstanius bd, kaip priversti aplinkinius j
gerbti, rengdavo savotik rinkimin kampanij, nordami
gauti kuo daugiau bals. Gruzinai, su kuriais teko ten susi
painti, nieko neiman apie tikr draugyst ar brolikum.
Gyveno drauge, bet vienas kito nekent, pasinaudoj nusi
kaltli statymais ir juos ikreip savo patogumui, stengsi
vieni kitus apmauti, paversti kitus savo vergais. Tik itaip tu
rjo ioki toki vilt tapti vadais ir bti gerbiami suaugusi
Juodosios sklos nusikaltli.
Dauguma palaik Juodosios sklos kast, o kadangi jie sjo
baim, vald visus likusius nusikaltlius, kuriuos vadindavo
kulnais". io pavadinimo, kaip ir vis kit, niekaip konkre
iai negalima paaikinti, jis tik akcentuoja mass paprastum
ir neiprusim. Kulnai buvo eiliniai kaliniai, jokiai nusikalt
li bendruomenei nepriklausantys vaikinai, patek kaljim
dl nelaimingai susiklosiusi aplinkybi. Daugelis j buvo

316
 S I BI R I E T I K A S A U K L J I M A S

alkoholik vaikai ir buvo nuteisti u valkatavim - straipsn,

kuris nebuvo labai gerbiamas. Tos vargs dels buvo tokios
isekusios ir neiprususios, kad visiems j buvo gaila. Juodajai
sklai prijauiantys Vagiukai juos inaudodavo kaip vergus ir
skriausdavo, kankindavo, nordami pajusti sadistin malonu
m, taip pat seksualiai prievartaudavo.
Pagal sibirietikas tradicijas, homoseksualumas yra u
kreiama ir labai pavojinga liga, nes sugriauna mogaus sie
l. Tad mes uaugome neapksdami homoseksual. Ta liga,
kuri msuose neturi tikslaus pavadinimo ir vadinama tiesiog
knika liga, perduodama vilgsniu. Todl sibirietis nusi
kaltlis niekada neiri homoseksualui akis. Suaugusij
kaljimuose, tose vietose, kur dauguma kalini yra Sibiro
ortodoks tikjimo, homoseksualai priveriami nusiudyti,
nes negali gyventi toje paioje erdvje su kitais. Kaip sako si-
birietika patarl, knikja liga sergantys po ikonomis ne
miega".
Niekada iki galo nesupratau, kodl homoseksualai neken
iami, taiau kadangi buvau itaip aukljamas, elgiausi kaip ir
likusi bandos dalis. Bgant metams tarp mano draug buvo
daug homoseksual. Kartu su iais monmis dirbau, turjau
verslo reikal ir su daugeliu j puikiai sutariau. Jie man simpa
tiki, patinka kaip mons. Vis dlto iki pat ios dienos man
nepavyko atsikratyti bjauraus proio, norint k nors eisti,
pavadinti j pideru ar homiku, nors netrukus pasigailiu, tiks
 N I C O L A I LILIN

liau, gdijuosi taip pasaks. Tai sibirietikas aukljimas kalba

mano lpomis.
Vagiukai su panieka irjo pasyvius homoseksualus,
taiau beveik visi jie buvo aktyvs homoseksualai. Tose ka
merose, kuriose nebuvo stipri eim ir dauguma paaugli
buvo palikti savo pai valiai, Vagiukai juos prievartaudavo
keliese ir versdavo dalyvauti paiose tikriausiose orgijose. Su
jais blogai elgdavosi, nuolat eidindavo ir provokuodavo,
Vadindavo daugybe eidiam kreipini ir versdavo gyventi
nemonikomis slygomis.
Labai danai pasitaikydavo, kad nepilnameius prievartau
davo ir kaljimo priirtojai. Paprastai tai vykdavo duuose.
Po duu nusiprausti buvo galima kart per savait, jeigu kal
jai bendro reimo kameroje, o grietojo reimo slygomis, ko
kiomis kaljau a, galimyb nusiprausti buvo suteikiama kart
per mnes. iaip ne taip versdavoms apsiliedami i plastiki
ni buteli ir prausdamiesi vir klozeto, nes karto vandens
visuomet turjome pakankamai. jimas duini blok buvo
panaus karin operacij: engdavome arti vienas kito, jeigu
tarp ms bdavo silpn arba sergani, stengdavoms, kad
jie eit brio viduryje, ir vis juos priirdavome. ygiuoda
vome kaip kareivi brys.
Duuose danai kildavo arios mutyns net ir be prieas
ties, vien todl, kad kurio nors nervai buvo pernelyg tempti.
Utekdavo, kad kas nors uima tavo viet po vandeniu, ir jau

318
 S I BI R I E T I K A S A U K L J I M A S

pasaulio pabaiga. Sargyba niekada nesikidavo, leisdavo jau

nuoliams ilieti savo pykt. Stovdavo ir irdavo, kartais la-
indavosi, statydami u paauglius kaip u kovinius unis.
Kart po grumtyni due, vykusi tarp ms ir gruzin,
vijausi vien vaikigal, k tik nuplus nuo mans motinos
siuvint rankluost. Staiga mano prieininkas nei i io, nei
i to sustojo ir enklais parod man netriukmauti. Mane la
bai sudomino toks jo elgesys, pagalvojau, kad tai galt bti
spstai. Sustojau, suspaudiau kumius ir, pasiruos mutis,
ltai prie jo prijau. Taiau jis m rodyti kabin, i kurios
sklido keistas garsas, tarsi kakas ltai braukt geleiniu daik
tu per plytelmis iklijuot sien. Supratome, kad vyksta ka
kas bjauraus, mane apm negera nuojauta, nenorjau matyti,
kas dedasi u tos sienos.
Drauge su vaikinuku, kur vos prie akimirk norjau prikul
ti, slapia slinkome i vienos kabinos kit ir vis labiau artjome
prie vietos, i kurios sklido tas garsas. Nuo prie akis atsivrusio
vaizdo pasijutau blogai: stambus vidutinio amiaus priirto
jas nuleistomis kelnmis, pakls galv ir usimerks tikrja to
odio prasme gaidino ma ir lies berniuk. Berniukas tyliai
verk ir net neband isisukti i prievartautojo nag, kuris j
prilaik viena ranka suiups u kaklo, o kita u ono.
Ms girdtas garsas sklido nuo rakt ryulio, prikabinto
prie nuleist mento pedofilo kelni. Su kiekvienu jo judesiu
raktai brkteldavo grindimis.

31 9
 Manau, kad ten utrukome gal tik akimirk, nes vos su
prat, kas vyksta, tyliai pasprukome. Grdamas j atidarytus
duus, kur praussi ms draugai, parodiau gruzinui enkl
tylti, ir jis man linkteljo.

Ne visi priirtojai buvo vienodi. Kai kurie turjo iek tiek

mogikumo ir ms neskriaud. Tiksliau, niekada nepadar
nieko humaniko, bet vien tuo, kad ms nemu, neemino
ir neskriaud, labai daug padjo. Taiau kiti versdavo kai ku
riuos nepilnameius parsidavinti.
Buvo toks senas lyktus mentas: vis gyvenim dirbo pri
irtoju suaugusij kaljimuose, o pabaigs vaik psichia
trijos studijas pasipra perkeliamas j nepilnamei kaljim.
Ms kaljime jis buvo labai takingas. Nepaisant to, kad buvo
eilinis priirtojas, konkuravo su paiu direktoriumi, nes
palaik ryius su monmis, usiimaniais nauja veikla, kaip
viena laisvo gyvenimo form atkeliavusia i usienio drauge
su demokratija. Tie mons buvo pedofilini pornografini
film prodiuseriai ir versdavo nepilnameius parsidaviifeti,
lytikai santykiauti su usienieiais - pinigingais atvykliais
i Europos ir JAV. Tie mons turjo daug pinig, vadinasi,
naujoje, demokratinje, sistemoje buvo labai takingi. Daug
paaugli bdavo paimami tam tikr valand ir grdavo kit
dien, neini krepiais maisto ir vairiausi nesmoni, toki
kaip urnalai, spalvoti pietukai ir kitokie dalykai, apie ku

320
 SI BI RI ET IK AS A U K L J I M A S

riuos kaljime visi kiti galjo tik pasvajoti. Kameros draugams

buvo draudiama juos liesti ir skriausti. Jie turjo nelieia
myb, niekas nedrso j net pirtu kreptelti, nes visi inojo:
tie paaugliai yra senojo priirtojo keks. J vadindavome
Krokodilu Qpna, kaip sovietinio animacinio filmuko hero
j. O kekes vadindavome moterikais vardais. J gultai pa
prastai bdavo kameros gale, prie dur. Jie ten vis laik ir
tnodavo.
Niekas su jais nekalbjo, jie gyveno visikai atsiskyr. Ap
simetme, kad j nra. Be to, mes, sibirieiai, laikme juos
ukreianiais, todl labiau u kitus vengdavome bet kokios
formos kontakto su j daiktais arba monmis, kontaktavu
siais su jais ar j daiktais.
Kart vienas Vagiuk eimos tipelis, vadinamas uvimi",
nusprend, kad nori iprievartauti vien kek - tok keturio
likmet vaikinuk, kur visi vadino Marina". Marina buvo re
guliariai paimamas i kameros, taiau vien ryt gro su pla
kimo ymmis ant rank ir paraudusiu kaklu, tarsi kas bt
j smaugs. Neatrod, kad jaustsi prastai. Buvo patenkintas,
valg vaisius, skait komiksus. Trumpiau tariant, uvis nujo
pas j ir papra duoti gaball vaisiaus. Marina dav. uvis at
sisdo greta jo ant gulto, juodu m kalbtis, ir galiausiai u
vis tikino Marin jam paiulpti visos kameros akivaizdoje.
Ms, sibiriei, padtis tomis dienomis buvo ypatinga -
visai neseniai buvome sukl mutynes ir kur laik turjome

321
 N I C O L A I LILIN

elgtis ramiai, kitaip, pasak su mumis kalbjusi drausms sky

riaus darbuotoj, mus iskirsi ir isiuntinsi j skirtingas kame
ras, kur turjome nemenkas galimybes iki aus klimpti ml.
Taigi, tuo metu, kai uvis grdo savo lytinius organus Marinai
burn visos savo palydos ir kit idiot, susirinkusi pasiirti
ou, akivaizdoje, mes sdjome ant savo gult ir buvome pam
l i pasiutimo, nes negaljome net snukio jam sumalti.
Skambjo skatinantys Vagiuk ksniai:
- Nagi, homike, suvalgyk j vis!
- aunuolis, uvie, duok jam nuryti uvel!
- Praiok t burn, dabar ir a tau kiiu!
Po keli akimirk supratome, jog atsirado nemaai norin
ij, kad Marina ir juos pamalonint tokiu paiu bdu, kaip
uv.
Buvo girdti silpnas Marinos balselis, nabdantis aikiai
moterikomis gaidomis, kuri buvo lyktu klausytis:
- Ne, vaikinai, jam paiulpiau, nes jis man patinka, bet da
bar gana...
Dabar jau niekas negaljo sustabdyti minios.
- K ia neki, iok burnel, brangioji. aunuol, itaip.
Kitaip sulauysiu tavo gaidik nos!
- Taip, gerai, gerai paiulpk! Paskui bus ms eil!
Buvo girdti dejons, kartkartmis pasigirsdavo ekstaz
pasiekusij riksmai. Marina kosjo ir spjaudsi. Kiti pikt
diugikai jam rk:

32 2
 SI BI RI ET IK AS A U K L JI M A S

- Ko ia spjaudaisi, pidere! Turi nuryti, kitaip sumalsiu tau

veid!
Vargelis Marina. Buvo gaila jj irti. Plonu, kaip sun
kaus ligonio, nepajgianio kvpuoti, balseliu maldavo:
- Bkite geri, nebegaliu. Duokite man ramyb! Paskui vi
siems paiulpsiu, bet leiskite man pailsti, labai praau...
- Pidere, paskui netinka. Jei pavargai, gulkis ant gulto, tik
pilvu emyn! - uvis nenorjo liautis.
Vienas msiki buvo beeins jo muti, bet sustabdme.
Negaljome sau leisti ir vl prisidirbti. Buvome priversti ste
bti t lyktyn. Niekas i msiki neirjo, taiau visk
puikiai girdjome, buvome u keli metr nuo prievartos
vietos. Girdjome, kaip Marin numet ant gulto, ir kakas
aikiai su pasididiavimu pareik:
- Praleiskite mane, a pirmas jam kiiu subinn!
Netrukus Marina tarsi sukliko, bet paskui pradjo giliai
alsuoti kaip besimylinti mergina. Gultai judjo. Judesys per
sidav nuo vieno gulto kit, ir msikius pasiek nestiprus
dunksjimas. Tas dunksjimas mus siutino iki iprotjimo. Jei
btume galj, visus juos btume sudrask gabalus.
Kakoks balsas tar:
- Nagi, vaikai, kikime jam ir j burn paeiliui, kitaip tas
pideras per daug atsipalaiduos!
Visi prapliupo juoktis, laidyti smojus, o Marina vl pra
djo maldauti, adti vliau visiems paiulpti ir padaryti bet

323
 N I C O L A I LILIN

k, jeigu tik jie nebeljsi. Niekas nesiklaus. Vl dejons, vl

j jo burn isiliejusij riksmai, vl Marina kosti ir spjaudosi,
kosti ir spjaudosi.
Paskui kakas skl Marinai pirmuosius antausius ir jis pra
djo aukti. Kakas uver jam kakl ir toliau prievartavo.
Kartkartmis atleisdavo ir jis vl kosdavo, spjaudydavo, ban
dydavo kak pasakyti, bet nepajgdavo, nes usikosdavo. Visi
rk i diaugsmo, buvo patenkinti. uvis kitiems kalbjo:
- Na, kaip ? Gera ms mergul ?Ji mano! Dabar visi ga
lite ja naudotis nemokamai, bet nuo rytojaus man u j mok
site! Arba smaukysits!
itos nesmons prasidjo apie devint valand vakaro ir
tssi vis nakt. Priirtojai n karto neatjo pairti, kas
darosi. Prievartautojai keitsi pamainomis. Eidavo pailsti, o
paskui ir vl praddavo i pradi. Juokavo tarpusavyje:
- Ei, biai, ar esate sitikin, kad jis dar gyvas?
- Na, svarbu, kad dar iltas...
- Gyvas, irk, kaip iulpia!
Apie et valand ryto vent baigsi.
Visi juoksi ir laid smojus, Marina guljo nejuddamas
savo lovoje. Kartkartmis buvo girdti, kaip jis mergaitiku
balsu verkia ir kak kuda.
Po trij dien j ir vl isived priirtojai. Prie tai uvis
praved jam instrukta, nordamas utikrinti, kad jis nepa
rays pareikimo drausms skyriui.

324
 SI BI RI ET IK AS A U K L J I M A S

- Marina, jei prasitarsi, nuudysiu tave savo rankomis...

Tylk, elkis gerai, ir niekas daugiau ia tavs nelies. Tik a at
eisiu aplankyti. A arba tie, kurie man sumoks. Supratai? Be
mans jie tau idraskyt visas skyles kaip an nakt!
uvis mansi kalbjs tikinamai ir, vos tik Marina ijo i
kameros, pradjo tartis su draugeliais, kuris pirmas j dulkin
sis, kai is gr.
Po keli valand atjo ei asmenys i drausms skyriaus.
Drauge su jais atingsniavo ir pats Krokodilas Gena. Pavard
mis suauk visus, dalyvavusius prievartavime. Vagiukus ap
m panika. Kai kas lemeno:
- A juk nieko nepadariau. Buvau ten, bet nieko neda
riau.
Mes susidomj stebjome, kas vyksta.
Priirtojui baigus skaityti pavardi sra, pasigirdo
lyktus Krokodilo Genos balsas:
- Nagi, visi susirinkome? Pirmyn, po vien eil!
irjome, kaip jie ieina i kameros. Dvi dienas nieko ne
buvo girdti. Ore tvyrojo laukimas. Niekas apie tai nekalbjo,
bet daugelis su siaubu galvojo, kas galjo nutikti.
Treios dienos nakt, kai visi miegojome, atsidar durys ir
sujo Vagiukai. Priirtojai mums neleido keltis, tad mes,
persisvr per gultus, bandme irti, kaip jie atrodo. Du
rims usidarius prapliupo aimanos. Kai kurie verk, kiti gar
siai kalbjo prasms neturinius dalykus.

325
 N I C O L A I LILIN

Pastebjau, kad daugelis vis pirma pasim po rankluost

ir nujo sulapinti jo po iaupu. Paskui maiau du j praei
nant tarp gult: lapi rankluost laik po trumpikmis ties
upakaliu. Keletas j pradjo bartis dl tualeto:
- Praleiskite mane, praleiskite, daugiau nebegaliu, man
bga kraujas...
Ms vaikinai juoksi:
- irkite, kaip bga tie suikti piderastai.
- Juk norjo grsti savo daikt subinn, ar ne? Bet jeigu
kii, turi ir pats gauti...
- Na taip, kitaip koks gi i tavs piderastas? Pusiau pide-
rastas?
- Ei, irkite an! J tikrai idulkino iki kraujo!
- Taip jam ir reikia, do gabalui, lykiam homikui...
Ms Filatas Baltas atsikl i lovos ir suuko:
- Visi js apkrsti! Eikite miegoti kamp prie dur, nes
mums js buvimas greta kelia leiktul!
Niekas i Vagiuk nedrso atsikirsti, buvo bauginti. Tur
bt tikrai man, kad jiems galas. Susirinko savo daiktus ir pa
klusniai persikl kamp prie dur.
- Tik pairkite, gaidi migracija! - pasak kitas msi
kis. Visi prapliupome juoktis.
Kit dien, drauge sudj sklandanius gandus ir Vagiuk
pokalbi nuotrupas, isiaikinome, kas atsitiko. Krokodilas
Gena nuved juos pirmame aukte esant susitikim su gi

326
 S I BI R I E T I K A S A U K L J I M A S

minmis kambar. Kambarys didelis, jame daug lov. Atvyk

tvai su savo vaikais ia galdavo praleisti vien dien ir vie
n nakt. Ten pustreios paros Krokodilo Genos draugai juos
prievartavo ir visk filmavo vaizdo kameromis. Buvo kalbama,
kad uviai (kaip ir dar kakuriam) kio butel ir taip sudras
k upakal, jog m kraujuoti.
Nuo to laiko uvis pavirto tarsi eliu. Vaikiodavo po
kamer patyliukais, vis laik velgdavo tik grindis. Eidavo
atlikti gamtini reikal nakt, o dien stengdavosi nenulipti
nuo savo gulto.

Vagiukai naudodavosi vis pirma bejgiais ir baugintais

berniukais. Paprastai prigrasindavo arba jga nusitempdavo
juos savo juodj kamp - gult blok, kuriame gyveno, - ir
ten vieni kitiems demonstruodavo paius baisiausius ir man
triausius kankinimo bdus.
Beveik kasdien k nors iprievartaudavo, o netrukus pa
mudavo ir versdavo okti visikai nuog ant grind, upa
kal grd popieriaus ritinl. Pirma padegdavo popieri, o
paskui vargeliui liepdavo okti. Tas ritualas netgi turjo pava
dinim: Kviesti velniuk i pragaro". Kiekvienas kankinimo
bdas turjo pavadinim, ir beveik visada jie bdavo paie
piantys.
Pavyzdiui, Mis su kikiu" buvo toks: vargelis, kuriam
tekdavo nelaim patekti j nagus, bdavo pastatomas prieais

32 7
 N I C O L A I LILIN

sien, ant kurios nupietas kikis su bokso pirtinmis, ir tur

davo muti j i vis jg. Visi iki ukimimo rkdavo: Nagi,
stipriau!" Auka dauydavo sien ir po keli minui jo rankos
bdavo visos kruvinos. Tuomet jie liepdavo jam dauyti sien
galva ir kojomis grasindami: Nagi, gaidy, ko bijai? Juk tai tik
sumautas kikutis! Spirk jam stipriau, dauk su galva! Muk j
arba sudraskysime tau ikyn kaip kok skudur!"
Vargelis visas susidauydavo. Galiausiai j priversdavo
kristi ant kikio visu knu, taiau daniausiai neprireikda-
vo - nelaimlis nualpdavo i skausmo dar prie tai. Tuomet j
palikdavo gulti ant grind. Sakydavo: Esi nuopisa, merg!
Visikai nieko vertas, tik pagalvok, tave sumu kikis! Kai at
sigausi, padarysime i tavs grai mergait!"
Taip Vagiukai skleisdavo baim ir panik tarp nuteistj.
Kitas kankinimas vadinosi Gagarino skrydis": priversda
vo auk okti nuo paties aukiausio gulto, rankomis laikantis
u pd. Taip knas gaudavo savotik baliono form. Kar
tais, nordami apsaugoti" auk, kad krisdama nesusitrenkt,
galv apvyniodavo rankluosiu, taiau ios kankyns pabai
goje vis tiek ldavo kaulai, ir vargelis ikeliaudavo tiesiai
ligonin.
Dar buvo Vaiduoklis": priversdavo k nors vaikioti su
antklode ant galvos net ir por dien i eils. Bet kas galdavo
prieiti prie jo ir bet kada suduoti. Jis kiekvien kart turdavo
atsakyti: Nieko nejauiu, nes esu vaiduoklis."

328
 SI BI RI ET IK AS A U K L JI M A S

Paprastai vaiduoklis" bdavo muamas kokiu nors kietu

daiktu, geriausiai arbatos prikaistuviu, j kur dar jdtas mai
elis cukraus, kad bt sunkesnis. Kart gretimoje kameroje,
per stipriai trinkteljus per galv, vienas vaikinukas buvo u
mutas. Kit dien per pasivaikioti gryname ore skirt va
land Vagiukai gyrsi kieme. Savo ausimis girdjau, kaip juok
damiesi kalbjo: Vaiduoklis buvo pernelyg silpnas."
Administracija visus smurto tarp nepilnamei atvejus
priskirdavo nelaimingiems atsitikimams. Buvo labai daug
nukritusij nuo gulto miegant". Daugelis j mirdavo, kai
kurie visam gyvenimui liko invalidai.
Niekas nedrsdavo papasakoti teisybs.
Mes, sibirieiai, buvome prie bet kokias seksualinio ikry
pimo, lumo ir nemotyvuoto smurto apraikas. Todl, kai
kas i msiki matydavo, jog Vagiukai ruoiasi k nors kan
kinti, sukeldavome rimtas mutynes, kurios kartais baigdavosi
blogai.
Ms kameroje visus vargus nelaimlius vald toks uns
nukis, tikras sadistas, pravarde Bulgaras. Jis buvo Vagiukas,
vieno Juodosios sklos nusikaltlio snus ir jaunesnysis vieno
Blatnoi brolis. Bulgaras buvo gana liesas vaikinas, daugma
kaip a. Skirtumas tik tas, kad a manktinausi ir gana daug
judjau, todl buvau ivysts iok tok atsparum fiziniam
nuovargiui. O jis rk ir niekada nejudjo, todl buvo pana
us nediduk mumij. Net jo odos spalva buvo labai keista,

329
 N I C O L A I LILIN

kaip serganiojo hepatitu. Mes, sibirieiai, j net vadinome

Geltonu, o ne Bulgaru.
Bulgarui patekus j ms kamer, Vagiukai pradjo pasa
koti legendas apie jj, kad dar labiau sustiprint mit. Itis
savait visur buvo minimas jo vardas: Bulgaras en, Bulga
ras ten. Pasaulyje jis buvo viskas arba viskas kokiu nors bdu
buvo susij su legendine jo asmenybe. Mes, sibirieiai, tarpu
savyje kalbjome: Garantuotai tai dar vienas unsnukis. Tik
tikkims, kad nekels rpesi..."
Po dviej savaii nuo atvykimo Bulgaras sugebjo susi
barti su armnais, pavadins juos juodaikniais" (taip rus
nacionalistai danai vadindavo visus, kilusius i Kaukazo, ir
tuos, kuri odos spalva buvo iek tiek tamsesn). Bulgaras
rk, kad pasinaudosis savo paintimis nusikaltli pasau
lyje ir jie visi bsi iudyti. Buvo tikras klounas, ileps ber
niukas, aikiai neregjs nieko, iskyrus vaizdel, atsiveriant
jam nuo tvo keli, nuo kuri taip ir nebuvo nulips, kol ne
pateko j kaljim.
Armnai papasakojo mums apie vykus incident, ir
mes paadjome, kilus susirmimui, jiems padti. Taip pat
utikrinome, kad sibiriei bendruomen jiems pads ir u
kaljimo rib. inojome, kad anksiau ar vliau tarp ms
ir Vagiuk kils karas. Tik laukme tinkamo momento, o
svarbiausia - tinkamos progos: jie turjo suklysti, nes jeigu
norjome eiti iki galo ir sulaukti savo seni palaikymo, pri

330
 SI BI RI E T I K A S A U K L J I M A S

valjome tam turti rimt pagrind, kuris bt numatytas

sibiriei nusikaltli statymais. Dar ir tuo mes skyrms
nuo j. Vagiukai galdavo usipulti visus, nepriklausanius
j bendruomenei, nesilaikyti elgesio taisykli ar padaryti dar
baisesni dalyk, taiau juos vis tiek palaik Juodosios sklos
nariai. Jausdami j teikiam apsaug, Vagiukai nesustodavo
prie niek. Ms statymai buvo labai grieti: buvo bau
diama u kiekvien padaryt klaid, u kiekvien mogaus,
ms bendruomenje vadinamo garbingu, eidim. N vie
nas draugas ar giminaitis negaljo net svajoti ginti kur nors,
paeidus statymus.
Taigi, laukme, kol Bulgaras su savo piderast gauja (kaip
juos vadinome dl polinkio homoseksualin prievart) pa
rodys mums savo bjaurius snukius ir ko nors prisidirbs, kad
paskui galtume tai panaudoti kaip pretekst ir sumalti juos
lyg ali ms. Tie unsnukiai virijo visus ms lkesius.

Vien dien ms eima susirinko aplink uol (taip

vadinamas kiekvienoje kameroje esantis grindis mrytas
stalas). Pagal susitarim, eimos arba brigados (taip vadinosi
vaikin, kurie stengsi bti iek tiek panas Juodj skl,
grupuots) galdavo sussti aplink uol nustatyt valand
ir bti nustatyt laiko tarp. Kiekvienoje kameroje tvarka
buvo kitokia, taiau paprastai aplink uol buvo sdama
valgiui skirtu laiku. Stipriausieji aplink uol ssdavo pir-

331
 N I C O L A I LI LI N

mieji. Pavalgydavo, iek tiek pasikalbdavo, o paskui stal

uleisdavo kitiems, u juos silpnesniems, bet stipresniems u
tuos, kurie rinkdavosi po j. Dauguma kalini net nessdavo
prie stalo, valgydavo sddami ant gult, nes kitaip nespt
pavalgyti per nustatyt laik. Valgyti aplink uol reik sa
votik privilegij, akcentavo grups, kuriai priklausai, jg.
Savo kameroje pirmieji valgydavome mes drauge su armnais
ir baltarusiais. Aplink stal galdavo sussti ne daugiau kaip
keturiasdeimt moni, bet susispaudus ms tilpdavo ir
eiasdeimt. Taip elgdavoms, nes nordavome parodyti ki
tiems, kad ms sjunga yra vis stipriausia. Ms kameroje
kalj Vagiukai niekaip negaljo su tuo susitaikyti, nes jaut
si esantys antri ir nieko negaljo padaryti. Be to, Vagiukai i
kit kamer juos dl to nuolat paiepdavo. Taiau mus u
pulti buvo tas pats kaip nusiudyti. Todl vien dien jie rado
dingst, dl ko negalima valgyti prie uolo: paleido kalbas,
kad stalas apkrstas, es kakas j nuval grind skuduru. Tai
sykls numat, kad dabar negalima jo net pirtu paliesti. Tai
buvo melas. Jie igalvojo t istorij nenordami visikai pra
rasti savigarbos.
T dien valgme pietus. Armnai prie uolo atsine
gabal srio, kur kakas i j buvo k tik gavs i nam. Su-
pjaustme j kubeliais ir visi su pasigardiavimu valgme: tai
buvo i laisvs atkeliavs skonis, gardumas, atsiduodantis na
mais, gyvenimu, kur visi nekantravome grti.

332
 SI BI RI ET IKAS A U K L J I M A S

Staiga igirdome ksn. A buvau veidu atsigrs duris,

tad gerai nesupratau, kas vyksta, taiau keletas mano broli
sibiriei, sdjusi netoli gult, atsistojo ir piktai prane:
- Garbingieji mons! Mums valgant tai, k Viepats
mums siunia, kad igyventume, tie nenaudliai kakam
bando imuti kamt!
Imuti kamt reik iprievartauti. Tai, kas vyko, buvo
labai rimtas dalykas. inoma, buvo bjaurus jau pats savaime,
taiau ne vien tik tai: daug kart buvome priversti nekreipti
dmesio Vagiuk homoseksualines beprotybes, nors jas ir
niekinome, taiau kart tai buvo tiesiog nemanoma. Ho
moseksualiai santykiauti tuo metu, kai toje paioje erdvje -
kameroje, kuri nusikaltli argonu vadinama namais", -
mons valgo, skaito Biblij arba meldiasi, yra tiesioginis
nusikaltli statym paeminimas.
Atsistojome ir nubgome juodj Vagiuk kamp. Ant
gulto jie laik paties tok pat vargel, kaip daugelis kit.
Ver kakl rankluosiu taip, kad visas veidas buvo raudo
nas. Nelaimlis desperatikai stengsi kvpti, o jie rk, kad
jeigu is negulsis ramiai ir neeisis kiti bdamas gyvas,
jam bus kita, kai mirs.
Filatas Baltas iupo vien j u kaklo (Filatas buvo labai
stiprus, taiau, kaip pas mus sakoma, beirdis vaikinas. Arba,
kaip sakoma Sibire, vaikinas bloga irdimi - o tai nevisikai
tas pats. odiu, prieams jis bdavo negailestingas.) ir pra

333
 N I C O L A I L I LI N

djo talyti kumiais. Jo kumiai buvo kaip plieno rutuliai.

Per kelias akimirkas anas nualpo, o jo veidas tapo panaus j
raudon kepsn. Abi Filato rankos buvo kruvinos.
Nuo Vagiuk gult pasigirdo eidinjimai ir grasinimai
atkeryti. Paprastai i dalyk jie bdavo labai dosns. Filatas
prijo prie to, kuris buvo beiprievartaujs vaikinuk ir stovjo
vis dar nuleistomis trumpikmis. Tame pragarikame karty
je pilami prakaito, visi buvome vienomis glaudmis, mes taip
pat vilkjome tik apatiniais, taiau buvome pasiruo tuos
unsnukius sudraskyti gabalus.
Filatas suspaud prievartautojui rank aukiau alkns ir
m j dauyti gulto kamp. Tas pradjo rkti:
- A esu Bulgaras, tu paklei rank prie Bulgar, visi esate
to liudininkai! itas jau mirs, mirs! Pranekite mano bro
liui, iudys vis jo eim!
Klyk kaip surdijs girto kaimo mento vilpukas. Jo o
diais niekas nepatikjo.
Filatas nustojo daus j gult ir paleido. Tas svirduliuo
damas griuvo emn. Paskui atsigavo, pakilo ant koj ir tar:
- Tavo vardas, kuily. Pasakyk savo vard ir jau vakar
mano brolis perpl pilv tavo motinai... - nuskambjus o
diui motina" atskriejo labai galingas kumio smgis. I
girdau keist gars, tarsi kakur toli kas nors bt perskls
medin lent. Bet tai buvo ne lenta, o Bulgaro nosis. Dabar jis
be smons guljo sudribs ant ems.

334
 S I BI R I E T I K A S A U K L J I M A S

Filatas akimirksn j irjo, o paskui spyr veid vien,

kit ir dar kart. Kaskart jo galva skriedavo taip toli nuo pe
i, kad atrod, jog ji nra sujungta su stuburu, tarsi kaukol
ir liks skeletas bt atskirti vienas nuo kito. Kaklas panjo
plon gumin sil.
Filatas visiems pasak:
- Jums jau nebeutenka smaukytis ?Nenorite palaukti, kol
ieisite laisv, kad galtumte myltis su merginomis? Patin
ka subins, visi virtote piderastais?
Po pastarojo odio tarp gult nuvilnijo nuostab rei
kiantis garsas: eisti moni grup yra labai negerai. Pagal
nusikaltli statymus, tai laikoma klaida. Taiau Filatas buvo
gudrus: savo eidim itar klausimo forma, o pagal ms
statymus, tokiais atvejais, ypa jeigu prie tai buvo eistas
mamos vardas, ioks toks eidimas grupei netgi labai tinka.
Daugiau nieko nepasaks Filatas udjo koj ant Bulgaro
lyties organ, kurie lidnai susitrauk stirksojo ant nejudan
io kno, ir i vis jg primyn. Paskui kaip iprotjs uoko
ant Bulgaro ir siaubingai suriks m okinti ant pilvo, kol
igirdome baising trakt. Nieko neimaniau apie anatomij,
bet supratau kuo puikiausiai: lo dubens kaulas.
Vagiukai tyljo, buvo bauginti. Filatas visiems jiems palie
p:
- Dabar turite per minut tepti slides. Paskui, jeigu kuris i
js bus liks iuose namuose, jo lauks toks pat galas kaip...

335
 N I C O L A I LILIN

Filatas nespjo baigti sakinio, nes Vagiukai paoko nuo

savo gult ir, nulk prie metalini dur, m klykdami jas
dauyti:
- Priirtojai! Gelbkite! Mus udo! Perkelkite! Prao
me nedelsiant perkelti kit kamer!
Po kurio laiko durys atsidar, ir eng drausms brio pa
reignai, ginkluoti guminmis lazdomis. Kaip iukli maius
ivilko du sueistuosius, kurie paliko ilgas kraujo lies. Tada
pradjo mesti lauk Vagiukus.

Po savaits atjo laikas i laisvs. Jame buvo raoma, kad

Bulgaras ligoninje mir ir kad jo brolis paband prayti sibi
riei vykdyti teisingum, taiau buvo tuoj pat nutildytas. Jis
m gsdinti atkerysis ir tuomet buvo nuudytas, partrenk
tas maina. Band bgti nuo savo udik, bet jam nepavyko.
Kad niekam nekilt abejoni, greta lavono buvo paliktas sibi-
rietikas diras.

itaip karas ir baigsi. Daugiau niekas nebenorjo kery

ti, visi nutilo ir nusiramino. Po keli mnesi ms kamer
buvo atkelti kiti Vagiukai, taiau ms atvilgiu jie daugiau
nebedar klaid.
Toje vietoje, toje kameroje, toje sibiriei eimoje, pralei
dau devynis mnesius. Po devyni mnesi, trimis mnesiais
anksiau laiko, mane ileido laisv u ger elges. Prie iva

336
 SI BI RI ET IK AS A U K L J I M A S

iuodamas atsisveikinau su vaikinais. Laikydamiesi tradicijos,

vieni kitiems palinkjome skms.
Ijs dar ilgai sapnuodavau kaljim, vaikinus, t gyveni
m. Danai nubusdavau, kamuojamas keisto jausmo, jog vis
dar esu ten. inoma, apsidiaugdavau suprats, kad esu namie,
taiau jauiau kakoki paslapting nostalgij, kartais gailes
t. Tas jausmas ilgai neblso irdyje. Mintis, kad greta mans
nebra n vieno sibirieio draugo, buvo nemaloni. Palengva
palengva grau prast savo gyvenim, o t vaikinuk veidai
vis labiau tolo.
Apie daugel j daugiau nieko negirdjau. Prajo daug
met, ir vien dien Maskvoje sutikau Kerja Jakut. Jis man
iek tiek papasakojo apie kai kuriuos j, taiau pats buvo pasi
trauks i nusikaltli visuomens. Dabar dirbo vieno turtin
go verslininko apsaugininku ir nebeketino grti nusikalsta
mo gyvenimo ves.
Jis man paliko ger spd. Siek tiek pasikalbjome, prisi
minme savo, sibiriei, eimos laikus ir isiskyrme. N vie
nas nepasilme apsikeisti adresais. Abu buvome tos praeities,
kuri nelengva prisiminti, dalis.
 Ksiua

Ksiua buvo labai grai, prast, rusms bding, bruo

mergina. Aukta, viesiaplauk, puikaus sudjimo, strazdan
nustu veidu ir tamsiai mlynomis giliomis akimis.
Ji buvo mano amiaus ir gyveno su teta, gera moterimi, ku
ri mes visi vadinome teta Anfisa.

Nuo pat maens mane supo suaug negals mons ir ne

gals vaikai. Tokie kaip mano brangus draugas Borisas mai
nistas, apie kurio tragik gyvenimo baigt jau papasakojau.
Ms rajone gyveno daug psichini ligoni. Iki pat deimto
deimtmeio, kai buvo panaikintas statymas, draudiantis
namie laikyti psichinius ligonius, jie atsikraustydavo gyventi
Padniestr.
Dabar pastebiu, kad sibirietika kultra manyje ivyst
stipr moni, kurie u gimtosios mano bendruomens rib

33 9
 N I C O L A I LI L I N

buvo vadinami nenormaliais, primimo jausm. Man i ties

tai niekada neatrod anomalija.
Uaugau su psichiniais ligoniais ir i j daug ko imokau.
Padariau ivad, kad jie turi natralaus tyrumo. Kako tokio,
ko nemanoma iki galo pajausti, jeigu nepajgi visikai atsikra
tyti emik sunkum.

Ksiua buvo mano ypatinga draug.

Pamenu t dien, kai pamaiau j pirm kart. Ji jo ms
nam link iek tiek droviu, taiau kartu ir rytingu, tvirtu
ingsniu. Buvo panai laukin vr, bidzenant mike. Sd
jau drauge su savo seneliu ant suoliuko. Jai prijus senelis kur
laik velg j, o paskui prabilo taip, tarsi kalbt su kakuo
man nematomu: Dkui, kad mums, nusidjliams, atsiuntei
dar vien angel.
Supratau, kad tai buvo, kaip pas mus sakoma, Dievo sis
ta" mergait. Tokia, kuri kitose vietose bt vadinama tiesiog
beprote.
Ji sirgo viena i autizmo form, buvo tokia nuo pat gimi
mo.
Ji kenia u mus visus kaip ms Viepats Jzus Kris
tus", - pasak man senelis. A buvau tokios pat nuomons. '
Ne dl to, kad nesuvokiau Ms Viepaties kanios prieas
i, bet paprasiausiai todl, kad inojau, jog norint igyventi
ir turti galimyb tarpti mano eimoje, visuomet reikia sutikti

340
 S I BI R I E T I K A S A U K L J I M A S

su seneliu. Net ir tada, kai perengiama protini sugebjim

riba. Kitaip nieko nebus.

Kaip ir daugelis kit Dievo sist vaik ir suaugusij,

Ksiua labai danai bdavo ms namuose: ateidavo ir iei
davo, kada panorjusi. Kartais usibdavo iki vlyvos nakties,
kol teta Anfisa ateidavo jos pasiimti.
Ksiua buvo ekspansyvi, kartais netgi labai plepi. Mgdavo
pasakoti visiems naujausias kur nors igirstas inias.
J aukljo nusikaltliai, tad Ksiua puikiai inojo, kad men
tai - blogi, o ms rajone gyvenantys mons - geri, ir mes
visi esame eima.
Visa tai sukr saugumo atmosfer aplink j. Ji jautsi ga
linti laisvai gyventi.
Net ir paaugusi Ksiua ms namus ateidavo taip pat lais
vai, kaip ir anksiau: nesiklaususi niekieno leidimo praddavo
gaminti virtuvje k panorjusi arba nueidavo j sod padti
mano tetai, kartais sddavo ir irdavo, kaip mano mama
mezga kojines.
Danai mudu su ja lipdavome ant stogo, kur senelis laik
balandius. Jai labai patiko balandiai. Juokdavosi matydama,
kaip jie tipinja ir lesa. Juokdavosi ir tiesdavo juos rankas,
tarsi nort visus juos paliesti.
Leisdavome balandius drauge su seneliu. I pradi sene
lis paimdavo nediduk ir nespalving, kuklesni plunksn ba

341
 N I C O L A I LILIN

landio patel ir paleisdavo or. Ji praddavo kilti. Skrisdavo

vis auktyn, o kai tapdavo mayt kaip takelis danguje, mums
abiem senelis paduodavo po didel patin pramatniomis ir
vilganiomis plunksnomis - tikrai spdingus balandius.
Seneliui davus signal, mesteldavome juos auktyn. Tuomet
patinas kildavo patels link ir nordamas atkreipti jos dmes
vartydavosi ore. Stipriai plazddavo sparnais taip garsiai, tarsi
rankomis plot katui. Verta pamatyti, kaip tuo metu Ksiu
a juokdavosi. Tai ji buvo tikrasis reginys.
Jai patikdavo mgdioti senelio judesius ir kalbjimo ma
nier. Pamaiusi kok nors gra naujai pirkt baland, susi
ddavo rankas ant krtins lygiai kaip senelis Borisas ir lygiai
taip pat kaip jis dainingai tardavo: Koks nuostabus is balan
dis, j ia atsiunt pats Dievas!
Visi prapliupdavome juoktis i to, kaip puikiai jai pavyks
ta atkartoti senelio gestus ir sibirietikos jo tarties subtilybes.
Ji juokdavosi drauge su mumis, supratusi, kad padar kak
smagaus.

Ksiua neturjo nei tv, nei kit gimini. Jos teta nebuvo
tikra teta. Leidosi taip vadinama, kad bt paprasiau. Pra
eityje teta Anfisa buvo klava, arba zentriaka, ar dar kitaip
sackarnaja: taip nusikaltli argonu vadinamos anksiau
kaljime sdjusios moterys, kurios, ileistos laisv, sikuria,
nusikaltliams padedant susiranda normal darb, apsime
ta gyvenanios dor gyvenim ir stengiasi neatkreipti save

342
 SI BI RI E T I K A S A U K L J I M A S

policijos dmesio. bd patekusiems nusikaltliams (pa

vyzdiui, iekomiems ar pabgusiems i kaljimo) jos tampa
savotiku atramos taku civiliniame pasaulyje. Per jas jiems
pavyksta susisiekti su draugais ir gauti vairios pagalbos ten,
kur reikia varaus ir tarim nesukelianio mogaus tarpinin
kavimo. Nusikaltli pasaulyje tokios moterys labai gerbia
mos. Danai jos usiima antraeile nusikalstama veikla, tokia
kaip smulki neteista prekyba arba vogt preki pardavimas.
Pagal nusikaltli taisykles, jos negali itekti, nes yra ir turi
likti nusikalstamo pasaulio nuotakos. Buvusioje SSRS pilna
toki moter. mons kalba, kad jos neitekjo, nes praeity
je susidr su bjauriais vyrais, taiau tiesa kitokia. Gyvena jos
atokiose vietose, u miesto, ramiuose rajonuose. J butuose
nepamatysi n menkiausios uuominos apie t pasaul, su ku
riuo jos taip glaudiai susijusios ir kuriam yra visikai atsida
vusios. Vienintelis regimas poymis gali bti ant kurios nors
kno vietos esanti nublukusi tatuiruot.
T moter adres nra n vienoje telefon knygoje, taiau
niekam ir nereikia j inoti. Tave turi kas nors pasisti, koks
nors autoritetingas nusikaltlis. Jos niekada neatvers dur,
jeigu joms nebus laiku praneta apie apsilankym arba jeigu
neatpains ant tavo rankos itatuiruoto parao.

Prie persikeldama Padniestr teta Anfisa gyveno ma

ame Vidurio Rusijos miestelyje ir kartkartmis savo bute
priglausdavo nusikaltlius. Jie traukdavo pas j vos tik ij i

343
 N I C O L A I L I LI N

kaljimo. Eidavo pabti maiausiai por dien: praleisti laiko

su moterimi, gebania mylti taip, kaip nusikaltlis prats, ir
paprayti pagalbos naujam gyvenimui, padti susirasti drau
gus ir daugiau suinoti apie nusikaltli pasaulj.
Vien vakar pas j atvyko besislapstantis vyras, kurio jau
ilg laik iekojo policija. Drauge su savo gauja jis buvo api
pls nemaai taupomj kas, bet vien dien kakas nu
tiko ir policininkams pavyko juos susekti. Prasidjo bepro
tikas slapstymasis: bgdami ir stengdamiesi sumtyti pdas,
nusikaltliai pasidalijo grob ir isiskyr. Kiekvienas pasuko
savo keliu, taiau, Anfisos iniomis, tik dviem i j pavyko
pasprukti. Kiti ei uvo per susirmimus su policija. Grups
sin slg daugiau kaip trys deimtys nuudyt policinink
ir apsaugos darbuotoj, taigi, policijai tai buvo beveik garbs
klausimas. Jie nenorjo leisti pasprukti n vienam nusikalt
liui ir troko visus nubausti pavyzdine bausme, kad monms
praeit noras udyti mentus.
Tas iekomas nusikaltlis atjo Anfisos namus neinas ke
li mnesi mergyte. Papasakojo, kad jo planai pabgti per
Kaukaz, Turkij ir Graikij lugo dar prie pradedant juos
gyvendinti. Policija siver jo but ir vienas agentas nuov
mon (mergaits motin), taiau jam pavyko pasprukti. Da
bar atskubjo pas j, Anfis, siuniamas draugo.
Drauge su krepiu, pilnu pinig, keliais deimantais ir tri
mis aukso luitais paliko Anfisai savo dukryt ir papra ja pa

344
 S I BI R I E T I K A S A U K L J I M A S

sirpinti. Anfisa sutiko. Ir ne vien dl pinig. Ji negaljo turti

vaik, todl kaip ir kiekviena j troktanti moteris nesugebjo
atsispirti.
Vyras jai pasak, kad jei ji norinti gyventi ramiai, turinti
dingti. Patar jai keliauti j Padniestr, Bender miest, nusi
kaltli em, kur jis turs reikiam ryi ir kur niekas negal
sis jos rasti ir nuskriausti.
T pai nakt Anfisa, neina pinig ir maisto pilnu krep
iu bei mayle glbyje, ikeliavo Padniestr. Vliau suinojo,
kad mergaits tvas, bandydamas pasiekti Kaukaz, buvo nu
udytas per susiaudym su policija.
Anfisa net neinojo mergyts vardo. Per vis sumait vy
ras pamiro jai pasakyti, kuo vardu jo dukra. Nusprend pava
dinti j ventosios tv globjos ventosios Ksenjos vardu -
Ksiua, kaip mes j meiliai vadindavome.

I pat pradi Anfisa suprato, kad Ksiua yra kitokia nei

kiti vaikai, taiau tai niekada netrukd jai didiuotis mergai
te. Jdviej santykiai buvo nuostabs, jos buvo pati tikriausia
eima.
Ksiua visuomet vaiktindavo, kur nordavo. Tik ji viena
inodavo, kur eina. Visos durys jai bdavo atidarytos, o mo
ns j myljo.
Kartais j kamuojantis autizmas pasireikdavo labiau nei
prastai: bdavo akimirk, kai ji sustingdavo ir, velgdama

345
 N I C O L A I L I LI N

tol, ilg laik nejuddavo, tarsi bt susitelkusi ties kakuo,

esaniu labai toli. Tais momentais niekas nesugebdavo jos
paadinti, grinti j normali bsen. Paskui staiga ji gr
davo i tos bkls ir vl praddavo daryti tai, k dar prie
tai.
Ms rajone gyveno toks senas gydytojas. Apie Ksiu ir
akimirkas, kai atrodydavo, jog ji kakur kitur, jis turjo savo
teorij.
Tai buvo ypatingas gydytojas. mogus, mylintis literatr
ir gyvenim. Paskolino man daugyb knyg, ypa Soviet S
jungoje draudiam amerikiei autori arba cenzros neu
draust Europos klasik, toki kaip Dant, vertim
Stalino laikais jis buvo nuteistas grieta politine bausme
ir isistas gulag drauge su eiliniais kaliniais (jie neapken
t politini kalini), nes savo bute slp yd eim, kuri,
kaip ir daugelis yd tuo laikotarpiu, buvo paskelbta liaudies
prieais. Dar traukinyje pasirod ess naudingas nusikalt
li pasauliui, nes sutvark lusius kaulus vienam takingam
nusikaltliui, kur apsaugos kareiviai buvo iauriai sumu.
Lageryje jis buvo oficialiai paskelbtas liepila, nusikaltli gy-

Per nemaai gulage praleist met tarp jo ir nusikaltli

isivyst toks glaudus ryys, kad nors jis ir nebuvo nusikalt
lis, ileistas laisv nebenorjo gyventi pilietinje visuome
nje. Nusprend ir toliau gyventi nusikaltli bendruome-

346
 SI BI RI ET IK AS A U K L JI M A S

nj, todl atsikl Padniestr, j ms rajon, nes ia turjo

draug.
Gydytojas buvo labai domus individas - sudtingas, dau
giasluoksnis: gydytojas, intelektualas, isaugojs universite
tin isilavinim gijusio mogaus subtilum ir rafinuotum,
bet kartu buvo ir vyras su katorgininko praeitimi, nusikaltli
draugas, puikiai kalbantis j kalba ir beveik visu kuo juos
panaus.
Kalbdamas apie Ksiu jis sakydavo, kad labai svarbu jos
netrukdyti, kai ji bna sustingusi, bet svarbiausia, jai grus
realyb viskas turi bti taip pat, kaip t akimirk, kai ji su
stingo.
Mes, vaikai, inojome, kad kai ji pasksta t bsen, jos
nereikia liesti. Sitai inodami i vis jg stengdavoms ap
saugoti savo Ksiu nuo bet kokios galimos traumos. Taiau,
kaip danai pasitaiko tarp jaunimo, laikydamiesi gydytojo pa
tarim, kartais persistengdavome.
Pavyzdiui, kart plaukiojome valtimi: buvome mes trys
ir Ksiua. Plaukme prie srov, staiga isijung variklis. Van
denin nuleidome irklus, taiau po keli minui pastebjau,
kad Ksiua pasikeit. Sdjo tiesia nugara, nejudindama gal
vos tarsi statula, ir irjo niekur... Tuomet mes, vargai kvai
liai, kaip iprotj puolme irkluoti, nes bijojome, kad, jeigu
Ksiuai nubudus peizaas bus pasikeits, tai smarkiai pakenks
jos sveikatai.

347
 N I C O L A I LILIN

Beveik valand irklavome kaip pal. Keitms pamaino

mis, bet vis tiek nusikamavome. mons irjo j mus nuo
kranto ir niekaip negaljo suprasti, k tie pusproiai daro
valtyje vidury ups, kaip tik toje vietoje, kur srov stipriausia.
Kodl jie irkluoja prie srov ir vis tiek stovi vietoje ?
Ksiuai nubudus visi lengviau atsikvpme ir ikart gr
ome namo, nors ji ir pra paplaukti dar kiek tolliau prie
srov...
Be galo myljome Ksiu, ji buvo vis ms sesut.

Kai atliks antr bausm ijau i nepilnamei kaljimo,

veniau vis savait. Paskui itis dien praleidau pirtyje. U
migau kartuose, pu ekstraktu kvepianiuose garuose, kurie
neleido man pakilti nuo karto gulto. Vliau su draugais nu
jau vejoti.
Iplaukme keturiomis valtimis, pasim ilgus tinklus.
Nuplaukme toli: auktyn upe iki pat kalv lait, kur pra
sideda kalnai. Ten up daug platesn, kartais net nematyti
kito kranto, o srov ne tokia stipri: itisa lyguma, kurioje
tarp laukini mik ir lauk tyvuliavo mai eerliai. Kvp
damas vjo atnet gli ir oleli aromat pasijusdavai kaip
rojuje.
Nakt vejojome, o dien ilsjoms, kurdavome lau ir
virdavome uvien arba uv kepdavome molyje. Tai mgs
tamiausi ms patiekalai. Daug kalbjoms, a pasakojau, k

348
 SI BI RI ET IK AS A U K L J I M A S

maiau u grot, kasdienes kaljimo istorijas, porinau apie su

tiktus mones ir domius dalykus, kuriuos buvau girdjs pasa
kojant kitus. Mano draugai man papasakojo, kas nauja nutiko
ms rajone per t laik, kol sdjau kaljime: kas isikraust,
kas buvo pasodintas, kas mir, kas susirgo ar dingo be inios;
kalbjo apie rajone atsiradusias bdas ar nemalonumus su kit
rajon nusikaltliais, apie per t laik kilusias mutynes. Ka
kas nekjo apie ankstesn savo teistum, kakas apie tai, k
girdjo postringaujant i kaljimo grusius giminaiius. Taip
ir leidome dienas.
Po koki deimties dien grome namo.
Pririau savo valt prieplaukoje. Buvo grai, karta diena,
nors ir pt vjelis. Visk palikau valtyje: krep su muilu,
dant epetuku ir dant pasta. Palikau ir lepetes, norjau eiti
tuiomis rankomis. Jauiausi gerai, kaip mogus, kuris suvo
kia ess tikrai laisvas.
Atuoni trikampi kepur usidjs pakreipiau ant dei
nio ono, rankas susikiau kienes. Deine ranka liesdamas
savo automatin peil, kaire nusiskyniau kvapnios ols stieb
ir sikandau.
itaip basomis kojomis drauge su savo biiuliais atsipalai
davusiu ingsniu patraukme nam link.
Vos pasiek pirmj savo rajono gatv supratome, kad ka
kas atsitiko: mons jo i nam, moterys, neinos maais
vaikais, sek paskui vyrus. Susidar beprotikai ilga moni

34 9
 N I C O L A I L I LI N

eisena. Paspartin ingsn patraukme minios link. Prij ei

senos gal i karto paklausme, kas nutiko. Teta Marfa, vidu
tinio amiaus moteris, vieno mano tvo draugo mona, labai
persigandusiu, veik siaubo apimtu veidu mums atsak:
- Vaikeliai, kokia nelaim atsitiko, kokia nelaim... Vie
pats mus visus baudia...
- Kas gi atsitiko, teta Marfa? Ar kas mir? - paklaus Me
las.
Ji pavelg j skausmo persmelktu vilgsniu ir itar o
dius, kuri niekada nepamiriu:
- Prisiekiu tau Jzumi Kristumi, kad itaip neigyvenau
net tuomet, kai kaljime mir mano snus...
Paskui pradjo raudoti ir kak lementi, bet nieko nebuvo
galima suprasti. Nugirdome tik du odius: aborto liekanos".
Mums tai labai iurktus eidimas, nes eidiamas ne tik i
taip pavadintas mogus, bet ir mamos vardas, kuris sibiriei
tradicijoje laikomas ventu.
Jeigu moteris, motina, eidia kitos motinos vard, vadi
nasi, mogus, kuriam is eidimas skirtas, padar kak tikrai
siaubingo.
Kas vyksta? Nieko nesupratome.
Netrukus visos eisenoje dalyvaujanios moterys drauge su
teta Marfa pradjo aukti, raudoti ir spjaudytis prakeiksmais.
Vyrai, laikydamiesi sibirietik statym, leido joms aukti, o
patys iliko rams. J dvasin bkl idav tik siio persunk

350
 SI BI RI ET IK AS A U K L JI M A S

ti vilgsniai, prasiskverbiantys pro i pykio stipriai primerk

tas, beveik umerktas, akis.
Prie tetos Marfos prijo dd Anatolijus, senas nusikalt
lis, kuris jaunas bdamas per mutynes neteko kairs akies ir
todl buvo vadinamas Kiklopu". Jis buvo auktas ir tvirtas,
niekada tos skyls, kur kadaise buvo akis, nepridengdavo juo
du raiiu: jam labiau patiko visiems rodyti juod ir siaub
keliani kiaurym.
Kiklopo uduotis buvo rpintis teta Marfa ir saugoti jos
eim, kol tetos Marfos vyras - geriausias Kiklopo draugas -
sdi kaljime. Taip prasta tarp sibiriei nusikaltli: jeigu
kuris nors nuteisiamas ilg laik kalti, jis paprao draugo,
mogaus, kuriuo pasitiki, padti eimai, priirti, kad mona
nebt jam neitikima su kuo nors kitu (tai ms bendruo
menje yra beveik nemanomas dalykas), pasirpinti, kad vai
kai bt tinkamai aukljami.
Kiklopas tikjosi, kad apkabins tet Marf ir ji kiek nusira
mins, bet ji rk vis stipriau. Taip pat ir kitos moterys. Tuomet
pradjo verkti mai vaikai, o paskui ir didesnieji.
Buvo panau pragar: ir man norjosi verkti, nors net ne
inojau visos tos raudos prieasties.
Kiklopas vilgteljo ms pusn ir i veid suprato, kad
niekas mums dar nieko nepapasakojo. Lidnu ir pykiu per
smelktu balsu sumurmjo:
- Kakas iprievartavo Ksiu... Vaikinai, tai unsnuki pa
saulis!

351
 N I C O L A I L I LI N

- Tylk, Anatolijau, nepykdyk dar labiau Ms Viepa

ties! - pertrauk jj Filatas, labai senas nusikaltlis, vis vadi
namas iema", nors taip ir neinau, kodl.
Buvo kalbama, kad bdamas paauglys Filatas apvog pat
Lenin. Es jis su savo gauja Sankt Peterburgo priemiestyje
sustabd Lenino ir kit partijos nari automobil. mons
pasakojo, kad Leninas nenorjs plikams atiduoti mainos
ir pinig. Tuomet iema trenks jam galv: po tos traumos
Lenin imdavs kamuoti ymusis traukulys, kai jis nenoromis
vis kteldavo galv kairn pusn. Niekada pernelyg netikjau
ia istorija. Kain, kiek joje buvo tiesos. Utat bdavo smagu
matyti suaugusius mones pasakojant iuos dalykus ir tikint,
jog tai teisyb.
odiu, iema buvo senas autoritetas, galjs pareikti
savo nuomon, visi jo klausydavo. Tai jo pareiga buvo sudraus
ti Kiklop dl to, kad is pernelyg piktai burnoja prie Diev.
Iaukltas sibirietis niekada neturt itaip elgtis.
- Kas tu toks, vaikine, kad gali sau leisti vadinti pasau
l unsnuki pasauliu"? J sukr Ms Viepats, jame taip
pat gyvena daugyb teising moni. Nejaugi nori visus juos
eisti? irk, k kalbi, nes odis - kaip virblis. Ilkusiojo
nebesusigrinsi.
Kiklopas stovjo nunarins galv.
- Tiesa, - toliau kalbjo senelis Filatas, - mus aplank bai
si nelaim ir neteisyb, nesugebjome apginti Savo Viepa

352
 S I BI R IET IK AS A U K L J I M A S

ties angelo, todl dabar Jis mus u tai nubaus. Galbt tu pats
rytoj bsi nuteistas ilgus metus kalti, gal kas nors mirs nuo
ment rankos, kas nors kitas nustos tikjs Motin Banyi...
Bausm laukia ms vis, nes nuodm padarme visi. Net ir
a, bdamas toks senas, sulauksiu kokio nors atpildo. Taiau
dabar ne laikas pamesti galv, privalome rodyti Viepaiui,
kad esame dmesingi jo enklams, turime padti jam vykdyti
teisingum... - nebegirdjau iemos kalbos pabaigos, nes pa
sileidau tekinas Ksiuos nam link.

Buvo atlapoti visi langai ir durys.

Teta Anfisa vaikiojo po namus lyg vaiduoklis: veidas i
blyks, akys utinusios nuo aar, o rankos taip drebjo, kad
nuo j virpjo visas knas. Ji nerk ir nieko nekalbjo, tik
leido ilg laib gars kaip uo, jauiantis fizin skausm.
Ivyds j toki prieais save, isigandau. Akimirk stovjau
lyg paralyiuotas. Tuomet ji prijo prie mans ir drebanio
mis rankomis sum man veid, paliet skruostus, verkdama
ir kak nesuprantamo kuddama pavelg mane. Buvau
lyg rko apgaubtas. Nieko negirdjau, ausyse vis stiprjo
vilpim panaus garsas, kaip bna panrus po vandeniu ir
leidiantis vis gilyn. m smarkiai skaudti galv. Kaip gal
damas stipriau suspaudiau smilkinius ir usimerkiau. T aki
mirk grau realyb ir supratau to klausimo, kur teta Anfisa
man vis kartojo, prasm:

353
 N I C O L A I LILIN

- Kodl?
Paprasiausias trumpas ir atrus Kodl?"
Jauiausi blogai, nebejauiau pd. Netekau jg. Tur
bt buvo matyti, jog man negera, nes pabands engti Ksiu-
os kambario pusn pajutau, kad du biiuliai laiko mane u
on, prilaiko u alkni. ingsnis po ingsnio suvokiau, kad
svirduliuoju kaip girtas. Krtin apm iki iol nepatirtas
skausmas, jauiau sunkum irdyje ir plauiuose, nepajgiau
kvpuoti. Viskas aplink m suktis. Stengiausi irti j vie
n tak, taiau mano galvoje besisukanti karusel judjo vis
greiiau, vis greiiau, greiiau... Vienu momentu spjau pa
gauti Ksiuos atvaizd. Jis buvo nerykus, taiau okiravo net
ir neraikus: Ksiua guljo lovoje kaip naujagim, rankomis
apsikabinusi veid lieianius kelius. Usidariusi, visikai nuo
vis atsiribojusi. Norjau pavelgti jai j veid, norjau, kad
nustot svaigti galva, bet nepajgiau savs suvaldyti. Ivydau
ryki vies ir neteks smons sukniubau savo biiuli ran
kose.
Atsigavau kieme. Buvau apsuptas draug. Kakuris dav
man atsigerti truputl vandens, atsistojau ir ikart pasijutau
gerai. Jauiausi stiprus, tarsi biau ilgai ilsjsis.
Per t laik kiemas prisipild moni. Prie vart ir gatvje
drieksi moni virtin. Visi jie be paliovos meld tetos An-
fisos atleidimo. Moterys vis verk ir laid prakeiksmus prie
vartautojams.

354
 SI BI RI ET IK AS A U K L J I M A S

T akimirk mane buvo apms vienintelis trokimas: su

inoti, kas galjo itaip pasielgti.
Vienas ms draugas vairys - itaip vadinamas, nes ma
as bdamas buvo vairas, taiau vliau akys pasveiko, na,
tapo normalios, tik pravard liko tokia pat - prijo prie ms
ir pasak, kad senelis Kuzia laukia vis savo namuose. Saukia
mas chodnjak, kitaip tariant, didelis vis rang nusikaltli
susirinkimas, kuriame privalo dalyvauti ir nepilnameiai.
Paklausme jo, ar ino, kas iprievartavo Ksiu ir kaip tai
nutiko.
- inau tik tiek, - pasak, - kad dvi ms rajono moterys
rado j Centre. Netoli turgaus. Palikt nualpusi tarp iuk-
liadi.

Ireikiant pagarb susirinkimai visuomet rengiami sen

nusikaltli, uriusi mazg, namuose. Pasinaudoj didiule
savo patirtimi jie gali duoti labai nauding patarim, taiau
yra pasitrauk i veiklos ir nebeturi atsakomybs, todl lyg ir
nedalyvauja. Susirink ne savo namuose visi nusikaltliai gali
sakyti, k galvoja, j neriboja svetingumo statymas, pagal
kur nam eimininkas turi vengti prietarauti sveiui. itaip
visi gali laisvai diskutuoti, neperengdami blaivaus proto
rib.
Atj senelio Kuzios namus duris radome atidarytas,
kaip visada plaiai atlapotas, {jome nepra leidimo. Tai taip

35 5
 N I C O L A I LILIN

pat gero elgesio taisykl: niekada seno ir takingo nusikaltlio

nereikia prayti leidimo eiti jo namus, nes pagal seno nusi
kaltlio filosofij, jis neturi nieko savo, niekas iame gyveni
me jam nepriklauso, tik odio galia. Net ir namai, kuriuose
gyvena, ne jo: visuomet jums atsakys, kad jis tik sveias. Be
to, senelis Kuzia i ties buvo tik sveias, nes gyveno jaunls
savo sesers, simpatikos senels Liusios, namuose.
Buvo susirink daug emupio nusikaltli. Buvo ir dd
Sergejus, jaunesnysis tvo brolis. Pasisveikinome su susirin
kusiaisiais rankos paspaudimu ir trimis buiniais and, kaip
daroma Sibire. Senel Liusia pasodino mus ir atne didel
krein giros. Palaukme, kol visi atvyks, tada ms Sargas
Rstas dav enkl, kad galime pradti.

Toki susirinkim tikslas - drauge isprsti ypating ra

jone susidariusi padt taip, kad sprendimas bt visiems
priimtinas, ir kiekvienas pagal savo galimybes prisidt prie
jo vykdymo.
Kaip jau minjau, kiekvienas rajonas turi Sarg. Tai jis
turi atsiskaityti aukiausiems vadams, niekada nedalyvau
jantiems tokiuose susirinkimuose, u nusikaltli statym
taikym. Sargo pareigos labai sudtingos. Jis visuomet turi i
noti, kas dedasi rajone, o jeigu nutinka kas nors rimto, vadai
prao" - kaip sakoma nusikaltli argonu - kitaip tariant,
nubaudia. Niekada nesakoma bausti", sakoma paprayti".

356
 SI BI RI ET IKAS A U K L J I M A S

Paprayti galima trimis bdais: velniai, tuomet sakoma pa

prayti kaip brolio"; grieiau, sakoma rminti"; arba galu
tinai ir labai grietai. Tuomet, jeigu nusikaltlio gyvenimas
neiraunamas su aknimis, jis pasikeiia, be jokios abejons,
blogj pus. Sakoma paprayti kaip i Bjaurybs".
Paprastai senieji autoritetai asmenikai nesprendia pavie
ni problem: tam yra Sargas, kur jie irenka ir kuris jiems
atstovauja. Bent jau tol, kol elgiasi tinkamai. Jeigu padtis
sudtinga ir virija Sargo galimybes, is gali kreiptis auto
riteting nusikaltl. Dalyvaujant i eilini nusikaltli pa
sirinktiems liudininkams, Sargas gali papasakoti apie vyk,
nemindamas jame dalyvavusi asmen vard. Taip daroma
tam, kad bt utikrintas sprendimo nealikumas. Jeigu Sar
gas nurodo kieno nors vard arba kokiu nors bdu leidia
suprasti, apie kur asmen kalbama, senis gali j nubausti ir
pats atsisakyti sprsti klausim, perduoti j kitam, paprastai
tolimam mogui, su kuriuo palaiko menkus ryius. Visa tai
daroma tam, kad nusikaltli teismo procesui bt garantuo
jamas maksimalus nealikumas, nes itaip dmesys sutelkia
mas nusikaltli statymus ir niek kita.
Savaime aiku, jog kai kas nors atsitinka, Sargas yra pir
masis suinteresuotas, kad viskas bt isprsta greitai ir gerai,
kad byla netapt pernelyg sudtinga ir nereikt traukti au
toriteting nusikaltli.

357
 N I C O L A I LILIN

Rstas buvo senovikai aukltas senas plikas. Pradjo

susirinkim mums prastu sibirietiku pasveikinimu: dko
damas Dievui u tai, jog visiems mums suteik galimyb ia
susirinkti.
Kalbjo ltai, sodriai. Atrod, kad kalba lokys, ne mogus.
Klausms, kartkartmis kas nors lidnai atsidusdavo, itaip
akcentuodamas slegiani padt.
Rsto kalbos esm buvo paprasta: nutiko siaubingas daly
kas. Pati moters prievarta sibiriei nusikaltli visuomenje
yra nepriimtinas dalykas, taiau Dievo sistos moters prievar
ta yra visos sibiriei tradicijos prievarta.
- Turite savait, - ubaig, velgdamas ms, paaugli,
pusn. - Privalote surasti kaltinink arba kaltininkus, jeigu
buvo keliese, ir juos nudti.
Uduotis buvo skirta mums. Kadangi Ksiua buvo nepil
namet, ms rajono taisykls numat, jog tyrim atlikti ir
galutin bausm vykdyti turi nepilnameiai.
Suaug nusikaltliai nepaliko ms vien. Prieingai, pa
adjo svari param, taiau su kitomis bendruomenmis tu
rjome bendrauti tik mes, kad jos suprast, kaip veikia ms
statymai.
Tokios sibiriei taisykls: suaugusieji niekada nekia no
sies nepilnamei reikalus. Gali jiems padti, patarti, parem
ti, bet veikti turi jie patys. Taip pat ir ms mutynse suau

35 8
 SI BI RI ET IKAS A U K L J I M A S

gusieji niekada nedalyvauja. Kit rajon paaugliai gali juos

pasikviesti j pagalb. Sibire suaugs vyras niekada nepakels
rankos prie nepilnamet, kitaip netekt savo, kaip nusikalt
lio, savigarbos. Kita vertus, nepilnameiai taip pat turi inoti
savo viet ir negadinti suaugusiesiems nerv.
odiu, kad kiti suprast, jog ms statymai tvirti, mes,
paaugliai sibirieiai, turjome parodyti, jog sugebame pasir
pinti savimi.
- I pradi eisite i vieno kvartalo kit ir pasistengsite
gauti informacijos, - pasak mums Rstas. - itie jums pra
vers, - ubaig ir padav ryul pinig. Deimt tkstani do
leri. Nemenka sumel.
Susirinkimas baigsi. Dabar, gav savo gaujos palaiminim,
galjome traukti miest.
Prie ieinant i nam senelis Kuzia man pamojo. Visada
taip darydavo, kai nordavo k nors man pasakyti akis ak"
kaip pas mus sakoma.
- Ei, Kolima, ateik trumpam.
Nusekiau paskui j ant stogo, link namelio, kuriame laik
balandius. Jam i paskos engiau namel. Staiga senelis atsi
gr ir nuvelg mane lyg matuodamas.
- Vaiuok miest ir irk, kad viskas vykt sklandiai.
Tegul kalba kiti, tu tik klausykis. Ir bk atsargus, ypa su y
dais ir ukrainieiais... - tars nubrauk ant grind buvus ien
ir parod nedidel ply tarp medio lent. - Pakelk judani

35 9
 N I C O L A I LI L I N

lent ir paimk tai, k rasi. Niekada su juo nesiskirk, o jeigu kas

nors stos skersai kelio, panaudok. Utaisiau a.
Tuomet ijo, paliks mane vien prieais maytes dureles
grindyse. Pakliau lent ir radau ma nagan, legendin re
volver, kur taip mgo ir danai naudojo senieji ms nusi
kaltliai.
Senelio Kuzios odiai nusikaltli kalboje turjo konkrei
reikm: gauti autoritetingo nusikaltlio utaisyt ginkl buvo
tas pats, kaip gauti leidim j panaudoti bet kokioje situacijo
je. Esi saugus, gali nesijaudinti dl pasekmi. Daugeliu atvej,
jeigu padtis kaista, utenka pasakyti: Turiu revolver, kur
utais..." ir viskas isisprendia tavo naudai, nes tuomet tave
pulti bt tas pats, kaip pulti mog, utaisius tau ginkl.
Prie senelio Kuzios nam ms lauk du suaug vairuoto
jai - du jauni ms rajono nusikaltliai, kuriems buvo liepta
nuveti mus, kur panorsime, bet nesikiti. Nebent tai bt
gyvybs ar mirties klausimas.
Prie ssdami mainas iek tiek pasikalbjome, sukurpme
minimal strategin plan. Nusprendme, kad pinigus laikys
Gagarinas, vyriausias i ms. Jam taip pat teko atsakomyb
kalbti su monmis. Kiti nusprendme pasidalyti dvi gru
pes: pirmoji saugos Gagarin, o antroji - kol is kalbs - eis
paslampinti aplink ir paiekoti pdsak.
- Tai pirmas kartas, kai mums tenka imtis ment amato, -
tar Gagarinas.

360
 SI BI RI E T I K A S A U K L J I M A S

Pasijuokme ir ivaiavome apsukti rato Benderuose. I

ties nebuvo nieko juokingo: jausmas toks pat, kaip leistis
pragaran.

Mainoje Melas man pasak, kad iek tiek nerimauja, ir pa

davs pistolet, tar:
- Imk. inau, kad tu kaip visuomet ijai tik peiliu nei
nas. Reikalas rimtas, imk, nors tau ir nepatinka. Padaryk tai
dl mans.
Atsakiau, kad jau esu apsirpins, ir jis iek tiek aprimo.
Net mirkteljo:
- Vadinasi, buvai usuks pas savo dd...
Jauiausi pernelyg svarbus, kad ikart (ir taip paprastai) i
plepiau revolverio, kur turjau, paslapt. Todl tik nusiyp
sojau ir tyliai utraukiau dain:
- Sibire, motule, igelbk man gyvyb...

Atvaiavome Centr, senam nusikaltliui, rajono Sargui

Pavelui, priklausant bar. Pavelas nebuvo sibirietis ir negyve
no pagal ms taisykles, todl su juo turjome bti diploma
tiki, bet nepersistengti: juk vis dlto mes i seniausio ir svar
biausio nusikaltli pasaulio rajono, emupio. Mus reikia
gerbti jau vien todl, kad mes sibirieiai.
Pavelas sdjo bare su grupele savo draug. Tie mons
buvo kil i Piet Rusijos ir nesilaik joki taisykli, iskyrus

361
 N I C O L A I LILIN

tas, kurias diktuoja pinigai. Jie demonstravo turtus, rengsi

madingais drabuiais ir neiojo daug aukso - grandini, apy
ranki, ied. Mums toks elgesys nepatiko: pagal sibiriei
tradicijas, garbingas nusikaltlis puoiasi tik tatuiruotmis,
visa kita kuklu, kaip moko Ms Viepats.
jome ir pasisveikinome. Nuo stalo, prie kurio eiminin
kas su draugais lo kortomis, pakilo liesas auksu apsikarsts
madaug trisdeimtmetis vyras, vilkintis raudonu varku, i
kvpintu lyg pavasarin ro arba, kaip pasakyt mano dd
Sergejus, lyg keks tarpkojis. Jis prabilo labai agresyviai:
pagal ms taisykles, jau pirmaisiais savo odiais bt laisvai
nusipelns peilio amen.
Jis buvo provokatorius: tokie vyrai - kaip unys, lojimu
gsdina praeivius. Tai vienintel j funkcija. Iaukltas ir pa
tyrs nusikaltlis tai ino ir j juos nekreipia dmesio, net ne
iri. Tuomet i karto matyti, kad jis nefraeris, ne profanas.
Prajome pro j ir patraukme prie stalo, palik t liurb
rkti ir piktodiauti vien.
Senasis Pavelas atidiai mus nuvelg ir labai iurkiai pa
klaus, ko norime.
Gagarinas praeityje jau buvo tris kartus nuteistas nepilna
mei teisme, prie metus nuuds du mentus ir per septynio
lika savo gyvenimo met sukaups pakankamai patirties, tad
inojo, kaip su tokiais monmis kalbti. Nedelsdamas patei
k susidariusios padties santrauk.

36 2
 S I BI R I E T I K A S A U K L J I M A S

Papasakojo apie pinigus ir tai, kad btina surasti kaltinin

kus.
Akimirksniu viskas pasikeit. Pavelas atsistojo ir staigiu
judesiu atsilapojs markinius parod tatuiruotmis ir aukso
grandinmis puot krtin. Tuo pat metu m rkti:
- Negalima dovanoti tam, kas itaip pasielg. Prisiekiu
Dievu, kad jeigu j rasiu, savo rankomis nuudysiu!
Saitai ir ramiai, kaip numirlis savo paties laidotuvi die
n, Gagarinas jam atsak, kad nereikia udyti, tai padarysime
mes, bet bt gerai, jeigu jis pranet apie tai kitiems ir pad
t mums surasti kaltinink. Tuomet pakartojo, kad dosniai
atsilyginsime tam, kuris mums pads.
Pavelas patikino mus padarysis visk, kad surast t uns
nuk. Paskui pasil mums igerti, taiau turjome nuvaiuoti
dar ne vien viet, todl atsiprame ir ijome.
Pastebjome, jog prie klubo jau renkasi mainos ir motoci
klai: matyt, senasis Pavelas sukviet savikius nordamas nu
pasakoti padt.

Antra stotel buvo Geleinkelio stoties rajonas. io rajono

nusikaltliai daugiausia usim vagystmis i but. J ben
druomen sudar vairi tautybi mons, o taisykls taip pat
galiojo daugumoje Soviet Sjungos kaljim. Viskas buvo
paremta kolektyvikumu: aukiausi vadai, Teisti vagys, val
d vis pinigus.

36 3
 N I C O L A I L I LI N

odiu, Geleinkelio stoties rajonas buvo, kaip jau pasa

kojau, Juodosios sklos - kastos, kuri dl gausaus savo nari ir
ypa j remiani nusikaltli skaiiaus oficialiai vald nusi
kalstam Rusijos pasaul - teritorija.
Tarp ms ir Juodosios sklos kastos nuo neatmenam lai
k buvo jauiama tampa. Jie save vadino pasaulio valdovais,
labai aktyviai reiksi ir kaljime, ir laisvje. Taiau didel da
lis j taisykli ir netgi tatuiruoi buvo nusiirtos i ms,
urk.
J kasta isiplt amiaus pradioje. Buvo pasinaudota to
meto valstybje vyravusiais socialiniais sunkumais, vilt pra
radusi moni, valkat ir emo rango nusikaltli, kurie
diaugdavosi pakliuv kaljim vien dl to, kad ten gaudavo
nemokam maitinim ir stog vir galvos, gausa. ingsnis po
ingsnio Juodoji skla tapo galinga, taiau daug trkum tu
rinia bendruomene. Tai pripaino net daugelis autoriteting
Juodosios sklos kastai priklausani nusikaltli.
Geleinkelio stoties rajone tvarka buvo panai kaip ir pas
mus. Buvo Sargas, atsakingas u tai, kas vyksta rajone, ir atsi-
skaitantis Teistiems vagims. Taip pat buvo kontroliuojama,
kas rajon eina ir i jo ieina.
I tikrj, ties Geleinkelio stoties rajono riba ms mai
n sustabd jaun nusikaltli komanda.
Nordami parodyti, kad esame ramiai nusiteik, laukme
mainoje, kol vienas j prieis ir pasikalbs su Gagarinu. Kiti

364
 SI BI RI ET IK AS A U K L J I M A S

stovjo atsirm j mainas ir rk, kartkartmis lyg tarp kitko

umesdavo ak ms pusn.
Vien j painojau - buvau sueids j peiliu per muty
nes Centre. Bet paskui reikalas buvo sutvarkytas ir, pagal tai
sykles, isprendus klausim apie j daugiau nebeturi bti net
usimenama. Jis pavelg mane, a i mainos su juo pasi
sveikinau. Tuomet jis parod konkret gest: tarsi jam vis dar
skaudt on, kur buvau sueids peiliu. Paskui nusijuok ir
rodomuoju pirtu man pagrmojo, tai turjo reikti madaug
pasisaugok". Pagrmojo juokais, taip norjo man parodyti,
kad nepyksta. Drauge tai buvo geras gestas. Toks, kuriuo pa
prastai norima ireikti, kad nesi nusiteiks asmenikai prie
mog, su kuriuo praeityje turjai nemalonum. Bdas pri
painti, jog tai, kas vyko, buvo neivengiama dl tuomet susi
dariusios padties.
Atsakiau jam ypsniu ir parodiau rankas: tuias, delnais
vir. Tai teigiamas gestas, kuriuo akcentuojamas kuklumas,
paprastumas ir abejingumas tam, kas vyksta.
Kol keiiausi mandagumo ir geranorikumo gestais su tuo
tipu, Gagarinas vienam j aikino ms apsilankymo prieas
tis. Jie paskambino kakam mobiliuoju telefonu, ir po keli
minui motociklu atvaiavo jaunuolis. Jis buvo ms gidas.
Turjo palydti mus pas rajono Sarg Barbos, itaip vadina
m todl, kad yra neauga. odiu barbos juokais vadinami
mai ir silpni unyiai.

365
 N I C O L A I L I LI N

Barbosas buvo iskirtin asmenyb. Labai isilavins, pro

tingas, gudrus ir turintis ret humoro jausm, dl kurio su
gebdavo juokauti bet kokia tema, net ir apie savo sudjim.
Taiau kitas jo charakterio bruoas buvo ne toks teigiamas:
labai lengvai supykdavo ir per keturiasdeimt eerius gyveni
mo metus net keturis kartus buvo nuteistas u mogudyst.
Apie j buvo pasakojama galyb nesmoni. Pavyzdiui,
kad jo motina esanti ragana. Davusi jam suvalgyti deimant
pelen ir itaip padariusi j nemirting. Arba, kad jis, dar b
damas motinos pilve, prarijs savo brol dvyn ir u tai ji sn
prakeikusi, neleidusi uaugti.
Mano dd painojo j jau labai seniai. Pasakojo, kad bda
mas jaunas Barbosas eidavo pas msinink ir treniruodavosi,
kaip trenkti mogui per galv geleiniu strypu. Mudavo ant
kabli sukabintus gyvulius, kuriems jau bdavo nudirtas kai
lis. itaip tobulino savo technik, kol tapo gudusiu mogu
diu.
Buvo labai keista, kad Juodosios sklos bendruomenje,
kur toks nusikaltimas kaip mogudyst buvo beveik niekina
mas (bent jau aukiausi vad), is mogus sugebjo pasiekti
ir uimti toki svarbi padt hierarchijoje. Man atrodo, jog
Sargo pareigos jam buvo suteiktos tam, kad bt ilaikyta ra
myb Juodajai sklai sunkiu laiku. Pastaruoju metu Juodosios
sklos kasta buvo iek tiek palikta likimo valioje ir atrod, kad
jai reikia tvirtos rankos.

366
 SI BI RI ET IKAS A U K L JI M A S

Paskui motociklu vaiuojant jaunuol sukome u sto

ties esani alutini gatveli raizgalyn. Netiktai vaikinas
sustojo ir parod atviras duris. Ilipome i main. T pat
akimirk, lydimas trij jaun nusikaltli, pro duris ijo Bar
bosas.
Prijo prie ms, pasisveikinome. Laikydamasis sibiriei
taisykli ir atlikdamas nam eimininko vaidmen Barbosas
vis pirma pasiteiravo apie kai kuri emupio seni sveikat.
Kiekvien kart igirds atsakym persiegnodavo ir padko
davo Viepaiui u geranorikum ms seniams. Ubaigs
formalumus, Sargas paklaus, kodl atvykome.
Gagarinas trumpai jam visk papasakojo, o kai pasak apie
pinigus, silomus kaip atlyg u teising informacij apie prie
vartautoj, nyktuko veidas pasikeit - sitemp kaip igalsti
amenys, persikreip i pykio.
Pasikviet vien saviki ir kak panibdjo jam aus.
Netrukus atsipra ms ir patikino, kad tuojau visk pa
aikins. Po keli minui jo mogus gro neinas nedideliu
sportiniu krepiu ir padav j Barbosui. Barbosas j padav
Gagarinui, is atidar ir visiems mums parod: viduje buvo
doleri pakuots ir du pistoletai.
- ia deimt tkstani. Drstu pridti juos prie jsiki
u to unsnukio galv... O pistoletai, - piktdiugikai nusi
ypsojo nyktukas, - jie taip pat jums. Kai j rasite, suvarykite

367
 N I C O L A I LILIN

jam vis vin nuo vis garbing ms rajono vagi. Nerizi

kuojame to padaryti patys, nes is teisingumo aktas priklauso
jums.
Negaljome atsisakyti, tai bt nemandagu. Todl pad
kojome.
Ivaiavome i rajono patenkinti primimu ir Barboso ges
tu, taiau a jauiausi prastai. Man buvo vis blogiau: mintys
apie Ksiu nedav ramybs. Kakas man sak, kad tai perne-
lyg gili aizda. Suvokiau, jog galvoju apie j beveik kaip apie
mirusi.

Dabar turjome apsilankyti rajone, vadinamame Bamu.

Sis trumpinys reikia Baikalo-Amro magistral - greitkel,
jungiant garsj Baikalo eer su didija Sibiro upe.
Greta geleinkelio bgi buvo nutiesta automagistral
ir per atunt deimtmet pastatyti nauji pramons miestai,
juos atsikraust daugyb moni, dirbani tam, kad bt
utikrintas socialistins alies progresas. Visi tie miestai buvo
visikai vienodi, sudaryti i penki ar ei rajon, vadinam
mikrorajonais. Bendras vaizdas labai lidnas: visi namai vie
nodi - trimis eilmis irikiuoti devynaukiai pastatai su ne
dideliais kiemais, kuriuose neauga ol, o mediai dl sauls
trkumo neigyvena ilgiau nei sezon. Tuose ems lopin
liuose buvo rengtos ir aidim aiktels vaikams. Baisiai atro
dantys aislai su daugybe atri kamp sursti i metalo lauo

368
 SI BI RI ET IK AS A U K L J I M A S

ir cemento, nudayti komunistiniu stiliumi, kitaip tariant,

visi viena spalva, nepriklausomai nuo to, kas vaizduojama. Jie
atitiko komunistins visuomens samprat: visi privalo bti
vienodi. Nors Motina Gamta krokodil sutvr ali, o li
t gelton, abu jie buvo nudayti raudonai, todl panjo j
paklaikusio menininko krinius. Visi ie aisliniai gyvnai,
kurie turjo linksminti vaikus, buvo mryti asfalt ir jau po
pirmojo lietaus pasidengdavo rdimis. Rizika sipjovus su
sirgti stablige buvo didiul.
i grai naujj miest projektuotoj iniciatyv mons
ikart pakriktijo atsisveikinkime su vaikais", nes vaikai kas
dien daugyb kart susieisdavo. Po keleri met ten atsikl
gyventi mons vis pirma iardydavo aidim aikteles, kad
galt utikrinti savo vaikams sveik ir laiming vaikyst.
Tokios vietos, kur gamta buvo pakeiiama kvailais ir gro
teskikais mogikos egzaltacijos projektais, man ir mane
panaiems monms keldavo lides ir skausm.
odiu, ms mieste Bamas buvo vieta, kurioje buvo pasta
tyti devynaukiai namai ir juose gyveno bdiai, nevykliai:
daugiausia chuliganai ir tokie, kuriuos Sibire vadina esaniais
u ribos", kitaip tariant, nusikaltliai, kurie dl neiprusimo
nesugeba laikytis garbingo ir deramo nusikaltli gyvenimo
taisykli.
Bame narkomanija tapo beveik socialiniu reikiniu. Nar
kotikai buvo pardavinjami ir dien, ir nakt. Paaugliai pra

369
 N I C O L A I LILIN

ddavo svaigintis bdami dvylikos ir vargiai kuris sulaukdavo

pilnametysts. O tie nedaugelis, kuriems tai pavykdavo, vos
atuoniolikos jau bdavo panas j senius - be dant, mar
murines statulas primenania oda. Jie darydavo emo lygio
nusikaltimus: vogdavo i nam ir gatvse, bet taip pat danai
udydavo.
Apie Bamo rajon buvo pasakojamos krauj stingdani
istorij, baugios neiprusimo mastu ir beviltikumu, kur
gali nusiristi mogus. Buvo pasakojama apie mamas, ime
tusias savo kdikius pro lang, vaikus, iauriai nuudiusius
savo tvus, savo brolius nugalabijusius brolius, nepilnametes
merginas, kurias prostitucija usiimti versdavo j broliai, tvai
ar dds.
Rajone gyveno gana vairi tautybi moni: buvo daug
moldav, igon, ukrainiei, i Piet Rusijos kilusi moni
ir keletas eim i Kaukazo. Visus juos siejo vienintelis daly
kas: visikas nesugebjimas gyventi mogikai.
Bame negaliojo jokie statymai, nebuvo ir mogaus, galin
io prisiimti atsakomyb u garbingus nusikaltlius dl vis
ten vykstani nesmoni.
Ten gyvenantys mons buvo vadinami zakontaenyje,
kitaip tariant, apkrstaisiais. Pagal nusikaltli taisykles, su
jais nebuvo galima turti reikal kaip su normaliais mon
mis. Draudiamas bet koks fizinis kontaktas, su jais negalima
sveikintis nei balsu, nei paduodant rank. Negalima naudo

370
 SI BI RI ET IK AS A U K L J I M A S

tis jokiu daiktu, kuriuo prie tai naudojosi jie. Drauge su jais
negalima valgyti, gerti, ssti prie vieno stalo ar gyventi tuo
se paiuose namuose. Jau pasakojau, kad kaljime apkrstieji
gyvena atskirame kampe, daugeliu atvej jie veriami miegoti
po gultais, o valgyti i skyle viduryje paenklint lki ir su
taip pat paenklintais auktais. Jie veriami dvti nevarius
drabuius. Be to, jiems draudiama turti kienes, jos nuker
pamos arba nuardomos. Kaskart, pasinaudoj iviete, apkrs
tieji turi sudeginti joje iek tiek popieriaus, nes, nusikaltli
sitikinimu, tik ugnis gali nuvalyti daikt, prie kurio buvo pri
siliets apkrstasis.
Kart apkrstu pavadintas mogus daugiau neturi galimy
bi atsikratyti ios yms, neioja j vis likus gyvenim. To
dl laisvje privalo gyventi su tokiais pat. Niekas kitas nenori
gyventi netoli j.
Apkrstieji danai praktikuoja homoseksualinius santy
kius, ypa jie paplit tarp jaun narkoman. Neretai tokie
parsidavinja didiuosiuose Rusijos miestuose, homoseksu
al aplinkoje dl jauno amiaus ir kukli poreiki jie labai
vertinami. Sankt Peterburge daug pasiturini piliei jais
pasinaudoja, o paskui atsilygina vakariene kokioje aludje
arba leisdami imiegoti viebuio kambaryje, kur gali isitiesti
minktoje lovoje ir nusiprausti po duu. Toki jaunuoli am
ius svyruoja tarp dvylikos ir eiolikos met. Sulauk ma
daug septyniolikos ir ketverius metus praleid sistemoje" -

371
 N I C O L A I LILIN

taip nusikaltli argonu vadinamas svaiginimasis narkoti

kais - jie bna visikai lug.
Pagal nusikaltli taisykles, apkrstojo niekada negalima
muti rankomis: prireikus galima spardyti kojomis arba ge
riau dauyti lazda, strypu. Taiau negalima nudurti peiliu,
nes mirtis nuo peilio smgio laikoma beveik pagarbos prie
ui enklu. Auka to turi nusipelnyti. Apkrstj peiliu nud
rs nusikaltlis pats visam laikui usikreia ir jo gyvenimas
bna sugadintas.
odiu, kalbantis su monmis i Bamo reikjo bti atsar
giems ir inoti, kaip elgtis, kitaip galima prarasti savo padt
bendruomenje.

Bame buvo vieta, vadinama Stulpu". Ten neinia kada

buvo pastatytas tikr tikriausias cemento stulpas, skirtas
elektros linijai, kuri niekada taip ir nebuvo baigta. Aplink
t stulp rinkdavosi nusikaltliai, kurie tuo metu bdavo ra
jono valdioje. odiu, tai buvo savotikas karaliaus krslas.
Valdia keisdavosi taip danai, kad garbingi emupio nusi
kaltliai karus tarp apkrstj juokais vadindavo pasivaik
iojimu ratu aplink stulp".
Kadangi Bame nebuvo jokios tvarkos, joki nusikaltli
morals nuostat, karai tarp nusikaltli bdavo labai nuo
ms. Vaizdas bdavo panaus siaubo film scenas. Klanas
susirinkdavo aplink sen nusikaltl, o is padedamas savo

372
 SI BI RI ET IKAS A U K L JI M A S

kari, kurie visi bdavo nepilnameiai narkomanai, stengda

vosi savo inion perimti prekyb narkotikais rajone ir paa
linti klano, kuris tuo metu prekiaudavo narkotikais ir todl
bdavo galingiausias, narius. Naudodavo altuosius ginklus,
nes aunamj turdavo maai ir bet kuriuo atveju nemok
davo gerai jais naudotis, nes niekas j nemok, kaip reikia
elgtis su pistoletais ir autuvais. Per kar udydavo ir moteris
bei vaikus, priklausanius prieinink klanui. J iaurumui
nebuvo rib.

Pasiek rajon ikart nuvaiavome prie Stulpo. Mai

nomis vaiavome keliomis gatvmis, kurias vien nuvelgus
apima lidesys ir sielvartas. Kita vertus, kai pagalvoji, kaip
pasisek, kad neteko gimti toje vietoje, labai palengvja.
Stulpas stovjo nedidels aikts viduryje. Aplink buvo
suoliuk ir net mokyklinis suolas su plastikine kde. Ant
suoliuk sdjo jaunuoliai, i viso gal penkiolika. O ant plas
tikins kds sdjo baisus nenusakomo amiaus senis.
Ilipome i main. Pagal taisykles, turjome elgtis
liai, todl i bagaini pasimme lazdas ir patraukme
prie vaikin. Ore tvyrojo tampa, kuri mums sustojus keli
metr atstumu nuo j virto paiu gryniausiu siaubu. Buvo
svarbu pernelyg nepriartti, ilaikyti atstum, akcentuojant
savo padt nusikaltli visuomenje. Jie tyljo nudelb
akis, inojo, kaip reikia elgtis su garbingais monmis. Pa

37 3
 N I C O L A I L I LI N

gal taisykles, jie negaljo prabilti pirmieji, galjo tik atsakyti

ms klausimus. Gagarinas kreipsi j sen ir pasak, kad
iekome, kas prie turgaus iprievartavo mergin, ir kad tam,
kuris pads mums j j surasti, duosime dvideimt tkstani
doleri.
Senis paoko nuo kds, akimirksniu pripuol prie suoliu
ko ir u kaklo pakl vaikinuk, smarkiai nudegimo sualotu
veidu. Tas pradjo beviltikai rkti. Klyk, kad jis niekuo d
tas. Bet senis iki kraujo dau jam per galv ir auk:
- Kals vaike, unsnuki! Taip ir inojau, kad galiausiai j
iprievartausi, do gabale!
Kiti vaikigaliai taip pat paoko nuo suoliuk ir visi kartu
pradjo lupti savo draug.
Paliks j j valiai, senis atsigr mus. Atrod, kad nori
kak pasakyti. Gagarinas liep jam kalbti, ir is tutuojau
prapliupo odiais (sumiusiais su vairiausiais keiksmao
diais ir eidimais, u kuriuos ms rajone nusipelnytum
mirties bausms), reikianiais tai, k mes jau ir taip buvome
suprat: mergin iprievartavo kaip tik tas jaunuolis apdegu
siu veidu.
- Buvome kartu prie turgaus, - kalbjo senis, - maiau,
kaip sek tai mergai i paskos. Saukiau, kad to nedaryt, bet
jis dingo, daugiau jo nemaiau, neinau, kas paskui atsitiko.
Jo istorija buvo tokia kvaila ir naivi, kad n vienas i ms
net trumpai nepatikjo.

374
 SI BI RI ET IK AS A U K L JI M A S

Gagarinas papra jo apibdinti mergin. Senis band sp

ti, gestikuliavo rankomis, tarsi bandydamas pavaizduoti mo
ters figr, pradjo veblenti kak nesuprantamo.
Po akimirkos tik spjau pamatyti, kaip Gagarino lazda,
adkusi baisiu greiiu, atsitrenk seniui j galv. Sis nualpo, o
jam i nosies m tekti kraujas.
Kiti akimirksniu nustojo lup netikr prievartautoj, kuris
net pasismaukyti nebt pajgs, taip apgailtinai atrod nu
silps ir nukamuotas jo knas. Visi isilakst.
Prie stulpo liko tik kraujo klane tsantis senis praskelta gal
va ir vaikinas, kurj norjo panaudoti kaip atpirkimo o, kad
gaut pinig. Nuo to vaizdo ir minties apie toki idavyst
man dar labiau suskaudo jau ir taip lidesio bei nevilties kan
kinam ird.
Nieko nepe ivaiavome i kvartalo. Tikjoms, kad tie,
kurie isilakst, prads iekoti tikrojo prievartautojo, nes pas
kui nors j mums parduoti.

Nusprendme vaiuoti viet, vadinam Senels Maos

vilpuku". Tai buvo namas, kuriame viena senut ruo mais
t ir laik nusikaltliams skirt ueig. Maistas ten buvo labai
skanus, o aplinka eimika ir ilta.
Bdama jauna, senel Maa dirbo geleinkelio stotyje. Vis
dar neiojo ant kaklo pasikabinusi vilpuk, kuriuo praneda
vo apie traukinio ivykim. I ia ir ueigos pavadinimas.

375
 N I C O L A I LILIN

Senel Maa turjo tris snus. Visi jie sdjo skirtinguose

Rusijos kaljimuose.
mons eidavo j vilpuk" uksti, taip pat ramiai pra
leisti vakaro, pasikalbti apie reikalus, paloti kortomis arba
nordami k nors paslpti rsyje, kuris buvo pilnas nusikalt
li palikt daikt. Rsys buvo panaus savotik banko sau
gykl: kartais senel net iraydavo kvit - popierl graiai
ipldavo i savo ssiuvinio ir jame beveik idealia raysena
uraydavo madaug tokius duomenis:
Garbinga ranka (tai reikia nusikaltlis") apvert (tai
reikia k nors atsargiai padti") mielame dantelyje (reikia
saugi viet) botag su grybais aliejuje ir tris galvas alij
kopst (tai reikia automatin autuv su duslintuvu bei o
viniais ir tris tkstanius doleri). Telaimina mus Dievas ir
tesaugo ms sielas nuo blogio ir pavoj (itaip linkima skms
nusikaltliams, ireikiama viltis, kad drauge prasuktas reika
las gerai pasibaigs). Varg Motina (itaip vadinama moteris,
kurios vaikai arba vyras sdi kaljime: nusikaltli bendruo
menje tai lyg socialin padtis, taip pat kaip nal arba sen
bernis) Maa.
Senel Maa virdavo labai skanius pelmeni - tai tokie di
deli virtiniai su gausiu msos daru. is sibirietikas patiekalas
paplito visoje Soviet Sjungos teritorijoje. Kai ji sugalvo
davo juos virti, prie por dien paskleisdavo apie tai ini:
pasisdavo benamius vaikus, kad apie tai pranet. Ji tuos

376
 s i b i r i e t i Sk a s a u k l jim a s

bsto neturinius vaikus glausdavo savo namuose, o ie u

tai jai paddavo virtuvje ar atlikdavo koki pavest uduot.
Vaikai ssdavo ant dvirai ir ivaiuodavo. Usukdavo visur,
kur rinkdavosi tinkami mons, ir pranedavo, k verda senel
Maa.
Vaikai usiimdavo ne vien tik tuo. Jie taip pat pranedavo
naujausias inias: jeigu nordavai, kad apie k nors visi sui
not, utekdavo duoti jiems iek tiek pinig ar por cigarei
pakeli ir per dvi ar tris valandas miestas jau visk inodavo.
Senels Maos vaikai taip pat labai praversdavo kovojant su
policija. Kilus triukmui kuriame nors Bender rajone ir at
vaiavus policijai ko nors suimti, vaikai paskleisdavo ini, su
interesuoti asmenys mobilizuodavosi ir ilaisvindavo suimtj
arba surengdavo nedidel susiaudym su policininkais. iaip
sau, savo malonumui.
Dabar mums reikjo senels Maos vaik pagalbos, nes
norjome, kad visi suinot apie ms paiekas ir garbing
silom adyg, taiau taip pat buvome iek tiek pavarg ir i
alk.
Kai atvaiavome vilpuk, jau temo. Senel Maa mus
sutiko kaip visuomet su ypsena ir geru odiu, vadino mus
vaikeliais" ir buiavo skruostus. Jai mes visi buvome vaikai,
net ir jau gerokai gtelj. Susdome prie stalo, ir ji prisdo
drauge su mumis. Ji visuomet su visais itaip elgdavosi - prie
atnedama valgyti iek tiek pasikalbdavo. Papasakojome apie

37 7
 N I C O L A I LILIN

mus itikusi nelaim. Ji iki galo mus iklaus, paskui pasak,

kad i istorij jai jau buvo papasakoj jos vaikai. Kur laik ty
ljome, o ji rankluosiu, kur visuomet neiodavosi rankose,
nusibrauk aaras nuo rauklmis ivagoto veido. irint j,
j t veid, apimdavo jausmas, kad ji - Motinos ems sik
nijimas.
Senel Maa pradjo neti mums rankius ir io bei to at
sigerti. Mes per t laik pasikvietme vien jos vaik, tok
lies neaukt berniuk be vienos akies ir baltais kaip sniegas
plaukais. Jis buvo labiausiai ne i kelmo spirtas, vardu Begu-
nokas. Tai reikia greitai bgantis". Buvo labai rimtas vai
kis. Kiekviena uduotis, kuri apsiimdavo atlikti, jam reik
paad. Paprame jo tarp savo pastam mieste paskleisti
gars apie ms paiekas, o svarbiausia, usukti visas vietas,
kur mons renkasi igerti, ir drauge praleisti laik. Melas
bruko jam rank pakel cigarei ir penki doleri ban
knot. Po akimirkos igirdome, kad jo dviratis nuvilp visu
greiiu.
Vakarieniavome tyldami, neklme prasto erzelio. Bu
vau beprotikai alkanas, bet negaljau valgyti. Kramtyda
mas maist jauiau sunkum plauiuose. Nordamas nuryti
ksn turjau btinai gerti. Todl neilgai trukus apgirtau,
o sunkios mintys, kuriose skendau, man nedav ramybs.
Kiti atrod daugma taip pat, kaip ir a. Ltai, be didelio
entuziazmo vakarieniavome toliau. Mano biiuli akys vis

378
 SI BI RI ET IK AS A U K L JI M A S

labiau blaussi nuo igerto alkoholio. Tvyrojo tikra laidotu

vi atmosfera.
Buvo girdti sunks atodsiai, tylios dejons, o staiga
vienas ms pradjo verkti. Labai tyliai, gdydamasis rody
ti savo silpnum. Tai buvo ms brio jaunlis, trylikametis
Liocha, pravarde Kapas, kurios nusipeln dl numirlikos i
vaizdos (buvo liesas ir vis sirgdavo, be to, nuolat buvo prastai
nusiteiks). Jau apie deimt kart band pasikarti, bet kuris
nors ms vis jj igelbdavo. Kart dds pistoletu netgi pa
leido v sau ird, bet kulka tik perskrod plaut ir stipriai
pakenk jau ir taip prastai sveikatai. Kit kart prisigrs iki
ems graibymo oko up bandydamas nusiskandinti. Ne
pavyko, nes labai gerai mokjo plaukti ir ilikimo instinktas
buvo stipresnis. Niekada neband persipjauti ven, bet tik
todl, kad bijojo kraujo. Net ir per mutynes niekada nenau
dodavo peilio, tik kastet ir gelein stryp.
Kapas buvo daug problem turintis paauglys, taiau vis
tiek puikiai pritapo ms kompanijoje ir visiems mums buvo
kaip brolis. Polinkis saviudybei lyg vaiduoklis slypjo jo
mintyse, n vienas ms negaljo tiksliai numatyti, kada tai
pasireik, todl j nuolat priirdavo vyresnis paauglys Vy-
tia, pravarde Katinas. Jis itaip vadintas todl, kad jo mama
pasakojo, jog vos jam gimus j kat Liza atsived keturis ka
iukus ir naktimis slinkdavusi berniuko lovel j maitin
davo. Todl, pasak mamos, jis tapo pusiau katinu. Kapas su

379
 N I C O L A I LILIN

Katinu visur eidavo drauge. Pagrindinis j usimimas buvo

vejyba ir motorini vali vagysts. Juodu buvo ups eks
pertai, inojo kiekvien ypating viet - kur srov silpna ar
labai stipri, kurioje vietoje tyko priein srov, kur dugnas gi
lesnis. Ir visada absoliuiai utikrintai inojo, kurioje vietoje
konkreiu met laiku yra uv. Jie niekada nebuvo gr i
vejybos tuia valtimi. Niekada.
Per vakarlius ir kaskart, kai kartu gerdavome, netiktas
Kapo verksmas bdavo neabejotinas enklas, jog netrukus
jis bandys suvesti sskaitas su savo egzistencija. Todl, pagal
ms nustatyt tvark, su kuria sutiko pats Kapas (kuris b
damas blaivus, nepaisant sunki psichologini problem,
labai norjo gyventi), nebeduodavome jam alkoholio, o eks
tremaliais atvejais net priridavome j virve prie kds.

T kart vilpuke", kol Kapas stengsi nustoti verkti ir

nosine luostsi veid, Gagarinas mosteljo Katinui ir is aki
mirksniu pakeit prie Kap stovint degtins butel saldiu
gazuotu grimu pavadinimu Buratinas" - tai tokia savotika
sovietin kokakola. Kapas liovsi verks ir imauk Burati
no" butel, o paskui ilgai ir lidnai nusiraugjo.
Gagarinas kalbjosi su ms vairuotojais - Makaru, va
dinamu Limi, ir Ivanu, pravarde Ratas. Jiems buvo kiek
daugiau nei dvideimt. Abu buvo k tik atlik penkeri met
bausm kaljime. Buvo draugai visam gyvenimui, kaip sako

380
 SI BI RI ET IK AS A U K L J I M A S

ma Italijoje. Juodu drauge dalyvavo daugelyje apiplim, o

per paskutin vyko susiaudymas su policija ir Ratas buvo
sueistas. Lis nenorjo jo palikti vieno, tad leidosi suima
mas drauge, kad tik j neiskirt. Taisykls numat, kad vyk
dant misij jie negali mums padti bendrauti su vairi rajo
n nusikaltliais. Labai gaila, tai bt gerokai pravert. Mes
visi buvome nepilnameiai, o nusikaltliai, nesiremiantys
sibiriei tikjimu, pat fakt, jog kalbasi su nepilnameiais,
laik asmeniniu eidimu. Utat Lis ir Ratas galjo mums
patarti, kaip elgtis, kaip kalbti su monmis, kurie laikosi ki
toki negu ms taisykli, kaip inaudoti kiekvieno asmens
ir skirting bendruomeni savybes. Tai buvo labai svarbu.
Nuolatinis ryys tarp jaunuoli ir suaugusij, aikinani
kiekvien situacij pagal statymus, kuri laikosi ms seniai,
buvo ms aukljimo dalis.
Kol Gagarinas klaussi Lies ir Rato patarim, kiti pra
djo kalbtis tarpusavyje. Galbt Kapo verksmas mus visus
ijudino, padjo vl susivienyti ir atgauti blaiv prot.
Staiga Melas pradjo man pasakoti istorij, kuri nuo
deimties met pliauk kaskart, kai prisigerdavo. Istorij
i savo vaikysts fantazij. Porino, kad prie ups susipaino
su mergina ir paadjo nusivesti j kin. Tuomet es juodu
pasimyljo. ioj vietoje kiekvien kart terpdavo odius:
Atrod, kad dulkinu princes." Paskui eidavo labai smulkus
j seksualins sueities apibdinimas, Melas vaizduodavo save

381
 N I C O L A I LILI N

kaip energing ir patyrus meilu. Istorijos pabaigoje ji ver

k jam ant peties ir pra dar kur laik pabti, o jis, deja,
turjs j palikti, nes vlavs vejyb.
Tai buvo pati netikiausia ir kvailiausia nesmon pa
saulyje, taiau Melas buvo mano draugas, todl klausydavau
si jo su apsimestiniu susidomjimu ir paia tikriausia kan
trybe.
Melas kalbdavo su tokiu usidegimu, kad vienintel jo
akis taip susiaurdavo, jog tapdavo panai rand. Pasakoda
mas plaiai gestikuliuodavo milinikomis rankomis ir kas
kart, kai ranka mosteldavo vir degtins butelio, skubdavau
jo prilaikyti, kad neapvirst.
Stebdamas vakarien jauiausi taip, kaip galjo jaustis
Judas, sddamas prie to paties stalo su Jzumi Kristumi.
Tiksliau, jauiausi nereikalingas, niekam tiks idiotas. Buvau
gana girtas.
Vakarien, kaip nutikdavo visada, virto savotiku girtuo
kli susirinkimu. Nesiliovme gr. Senel Maa nenor
dama, kad pernelyg nusigertume, vis ne mums lktutes,
prikrautas maisto, kuris msuose yra puiki ukanda prie deg
tins.
Apie vidurnakt gro Begunokas ir prane naujien:
grupel Kaukazo jaunuoli kaip tik tuo metu, kai buvo i
prievartauta Ksiua, mat Centro rajone sukinjantis nepa
stamus vyrukus.

382
 SI BI RI E T I K A S A U K L J I M A S

- Vyrukus, kurie prie telefon bdeli, - pasakojo Begu-

nokas, - kabinjosi prie vienos merginos.
Nieko nelauk nuskubjome j mainas.

Kaukazo rajonas buvo beveik toks pat senas kaip msi

kis. itaip buvo vadinamas todl, kad daugelis jo gyventoj
buvo kil i Kaukazo, bet pavadinim lm ir rajono padtis:
jis buvo isidsts ant keli kalv. Kaukazo nusikaltliai pri
klaus vairioms bendruomenms, taiau visoms joms vado
vavo vadinamoji gruzin eima. Paskui jo armnai, susibr
Kamaatoj, armn nusikalstam grupuot, ir mons i
vairi region: Azerbaidano, enijos, Dagestano, Ka
zachstano ir Uzbekistano.
Gruzinai sutar su armnais. Juos siejo ir tai, kad abi i
Kaukazo kilusios tautos priklaus krikioni staiatiki ti
kjimui, o kiti rajono gyventojai buvo musulmonai arba ne
tikintys, bet laiksi islamo tradicij. Gruzin ir armn nusi
kaltli bendruomeni struktra buvo eimin: kad taptum
takingas, nereikjo usitarnauti kit pagarbos, kaip pas mus,
sibirieius. Pakako gimti tinkamoje eimoje. Klanus sudar
eim nariai. Jie usim vairia nusikalstama veikla: nelega
lia prekyba, reketu, smulkiomis vagystmis ir mogudyst
mis.
Ms bendruomenei nepatiko gruzin taikomi principai
tvarkant reikalus: danai ms nusikaltliai atsisakydavo

383
 N I C O L A I LILIN

bendrauti su jais vien todl, kad jie prisistatydavo esantys

kokio nors takingo asmens snumis ar giminaiiais. Sibirie
iams toks elgesys nepriimtinas, nes pas mus kiekvienas ver
tinamas u tai, ko jis, kaip mogus, vertas. Kilm lieka antro
je vietoje. Sibire kreipiamasi j eim paramos, kai nra kitos
ieities, tik jei tai bna gyvybs ar mirties klausimas.
odiu, dl i ir kit prieasi turjome nemaai ne
malonum su kaukazieiais. Jeigu susidurdavome kurioje
nors miesto vietoje, viskas baigdavosi mutynmis, per kurias
kartkartmis kas nors davo.
Prie por met vienas ms draugas Mitia, vadinamas
uliku" (argonu tai reikia smulk nusikaltl"), subad
peiliu vien gruzin, nes is jeid kalbdamas gruzinikai jo
akivaizdoje. ulikas j spjo, pasak, kad elgiasi ugauliai, o
jis leido suprasti, jog ir toliau kalbs gruzinikai, nes niekina
rusus, kuriuos vadino okupantais". Tai buvo politinio po
bdio provokacija, kuri<ulikas atsak peilio driais. Ne
trukus gruzinas mir ligoninje. Po ios mirties jo tautieiai
kreipsi senuosius Juodosios sklos nusikaltlius, praydami
teisingumo, taiau sprendimas buvo j nenaudai, nes, pagal
nusikaltli statymus, gruzinas padar dvi dideles klaidas:
vis pirma, elgsi nemandagiai su kitu nusikaltliu be jokios
prieasties; antra, leido sau politinio pobdio kalbas, kurias
draudia nusikaltli taisykls. Politikavimas buvo laikomas
dideliu visos nusikaltli bendruomens eidimu, nes poli-'

384
 SI BI RI ET IK AS A U K L J I M A S

tika - ment reikalas, nusikaltliai su tuo du neturi turti

nieko bendra.
Po to nuosprendio gruzinai n kiek nenurimo, por kar
t band keryti. I pradi ov j vien ms draug vardu
Vaia, jis, laimei, liko gyvas. Paskui vienoje miesto diskoteko
je norjo nuudyti Zulik. Siekdami priversti jj ieiti laukan,
iprovokavo mutynes. Tada lauke upuol briu. Laimei, t
kart mes buvome drauge. Puolme uvirusi ko ir sten
gms jj pridengti.
Mudamasis pastebjau, kad jie uliko pusn vis siunia
torpedas. Taip vadinama sistema, kuria pasinaudojus per
mutynes nuudomas konkretus mogus ir apsimetama, jog
vyko nelaimingas atsitikimas. Keliese - dviese ar trise - tarsi
netyia puola t mog (auk, vadinam klientu") ir per su
mait sudaro galimyb kitam (torpedai) smogti taikl mir
tin smg. Paskui vl visi simaio vykstanias mutynes,
ir galiausiai, jeigu torpeda patyrusi, niekas nieko nepastebi,
viskas bna atlikta greitai ir profesionaliai. Kliento mirtis
laikoma prastine mutyni pasekme ir todl ikart pamir
tama, nes mutyns prilyginamos ekstremaliam pasitenkini
mo bdui ir kiekvienas j dalyvis i pat pradi ino, kuo
rizikuoja. Taiau, jeigu per sumait kas nors, kas pasiunt
torped, demaskuojamas, pagal taisykles, jis turi bti nu
udytas, nes paeid mutyni taisykles. odiu, is gestas
laikomas tikra mogudyste. I anksto apgalvota kolegos nu

385
 N I C O L A I L I LI N

sikaltlio mogudyst prilyginama niekybei. T akimirk

mirta mogudio nusikaltlio garb, o remiantis nusikal
tli statymais, kai mirta nusikaltlio garb, mirta ir pats
nusikaltlis".
T vakar ms buvo daug maiau nei j. Jie norjo mus
sumuti ir pasisti torped nuudyti Zuliko, taiau, j nelai
mei, prajus porai minui nuo to rpestingai mums pareng
to cirko pradios, sikio vaikinai i Centro rajono, kuriame
ir buvome. Pasinaudoj teritorijos eiminink teise, jie sak
nutraukti mutynes.
Kaip tik tuo metu gruzin torpeda vis akivaizdoje puol
ulik ir band j nudurti, taiau ulikui pavyko atremti sm
g. Torpeda parkrito ant ems ir m kak rkti savo kalba,
nekreipdamas dmesio eiminink reikalavim nutraukti
mutynes ir paslpti peilius. Galiausiai jis net pjov vienam
Centro vaikinui rank, kai is paprasiausiai papra duoti
peil.
Tuomet, madaug po trij sekundi, Centro vaikinai b
riu puol gruzinus. J buvo apie tris deimtis. Sumu gruzi
nus be jokio gailesio.
Mes atsiprame, paaikinome padt ir tvarkingai pasia
linome. Namo parsineme vis krv malk ir nemaai pjo
vim.
Sugr emup visk papasakojome Sargui. Kad gruzi
nai bt nubausti, reikjo iorinio liudininko, kuris nebt

38 6
 . SI BI RI ETI KA S A U K L J I M A S

vienas i ms. Laimei, trys Centro vaikinai senj autori

teting nusikaltli akivaizdoje paliudijo, kad mat torped
savo akimis.
Po savaits sibirieiai pasiunt Kaukazo rajon baudia
mj ekspedicij ir ji baigsi atuoni gruzin, dalyvavusi
smoksle prie Zulik, mirtimi.
Savaime suprantama, ta bjauri istorija gerokai pablogino
ms santykius su gruzinais, kurie jau ir taip nebuvo sklan
dus.
Gruzinai pradjo skleisti gandus, kad mes, sibirieiai, esa
me mogudiai ir neteisingi mons.
Mes inojome, kad esame teiss ir kad situacija isisprend
ms naudai; kita vertus, nelabai mums ir rpjo.

Prieingai nei gruzinai, armnai buvo geri ms draugai. Jie

buvo kur kas kuklesni u gruzinus. Kas ino, galbt tai lm
ir istorins prieastys, nes juos nuolat kas nors buvo okupa
vs. Net j didikai, kil i garsi eim, nebuvo arogantiki ar
apakinti didybs. Su daugeliu j mus siejo verslo reikalai. Ar
mnai vykd stambi prekyb, drauge su nusikalstama yd
bendruomene vald dal brangakmeni rinkos.
A asmenikai palaikiau ryius su vienu armn vaikinuku
vardu Spartakas. Jis buvo vieno seno nusikaltlio, vardu Ar
mnas, ankas. Armnas buvo geras mano senelio draugas,
juodu kartu praleido daug laiko Sibiro gulage.

387
 N I C O L A I LI LI N

Nuvaiavome vien Kaukazo kvartalo viet pavadinimu

Labirintas". Tai buvo kakas tarp baro ir ueigos, viduje
buvo sal, kurioje galima aisti biliard ir loti kortomis.
Begunokas visk labai tiksliai nupasakojo: sak, kad mo
ns, papasakoj jam istorij apie telefono bdeles, buvo tos
ueigos eimininko sns. Gruzinai.
Atvaiavome Labirint" apie antr valand nakties.
Prie jimo stovjo daugyb main ir net gatvje buvo
girdti azartinius aidimus aidianij riksmai. Rkavo
gruzinikai, kartais prapliupdavo rusik keiksmaodi su
gruzinikomis galnmis lavina.
Ilipome i main. Ms vairuotojai pasak, kad saugu
mo sumetimais variklius laikys jungtus. jome.
Kai dabar apie tai pagalvoju, man knas pagaugais nuei
na: saujel nepilnamei snargli, ne tik niek nekreipda
mi dmesio sukinjasi po rajon, kuriame knibdte knib
da moni, norini j mirties, bet ir atvaiuoja viet, sau
sakim tikr, u juos daug pavojingesni nusikaltli. Vis
dlto tada nejautme jokios baims: turjome labai svarbi
uduot.
Vos klme koj Labirint", prie ms ikart prijo
savininko snus - jaunuolis vardu Mino. Painojome j i
matymo. inojau, kad jis ramus, savo reikal irintis tipas.
Jis su mumis pasisveikino, kiekvienam paspaud rank, pas

38 8
 SI BI RI ET IK AS A U K L J I M A S

kui pasil sstis prie stalo. Susdome. Mino papra vienos

merginos atneti vyno ir gruzinikos duonos, vaiino jis. Net
nepraytas pradjo pasakoti, k mat Centre.
Buvo su draugais, tarp kuri buvo ir trys armn jaunuo
liai. Vienas j netoli tos vietos turguje prekiavo glmis. Kai
stoviniavo netoli telefono bdeli (kur paprastai mons
susitaria susitikti), pamat apie deimt nuo alkoholio arba
narkotik apsvaigusi jaunuoli, kimbani prie merginos.
Jaunuoliai labai nemandagiai ir grsmingai prie jos kabin-
josi. Vienas armnas papra j liautis ir duoti jai ramyb,
taiau jie jj eid, o vienas net parod pistolet ir paliep
nesipainioti po kojomis.
- Tuomet, - pasak Mino, - nusprendme atsitraukti.
Teisyb, palikome mergin t nenaudli rankose, bet tik
todl, kad neinojome, kas jie tokie. Bijojome, kad gali pa
aikti, jog jie yra susij su Centro rajono monmis, ir kas
ino, gal paskui mano draugui nebeleist prekiauti gl
mis...
I Mino pateikto apibdinimo neatrod, kad mergina
bt buvusi ms Ksiua.
Padavja atne stal gruziniko vyno ir tradicins duo
nos, kuri kepama ypatingu bdu, prilipinant prie krosnies
sien. Skanu. Su dideliu malonumu valgme ir grme drau
ge su Mino, kalbjoms apie vairiausius dalykus. Taip pat ir
apie savo santykius su gruzinais.

38 9
 N I C O L A I L I LI N

Mino nuomone, teiss buvome mes, o jo tautieiai pasiel

g gdingai, kaip tikri idavikai.
- Be to, juk mes visi krikionys, ar ne? - kalbjo. - Tiki
me Jz Krist. Taip pat visi esame nusikaltliai, ir nusikalt
li statymai galioja visiems mums - gruzinams, sibirieiams,
armnams...
Jis mums papasakojo, kad jau kur laik gruzin bendruo
men yra suskilusi dvi dalis. Viena remia turting ir jaun
gruzin, priklausant kilmingai eimai. Jis vadinamas Gra
fu". Grafas skleidia neapykant rusams, neleidia gruzinams
tuoktis su rusais ir armnais, kad bt ilaikytas grynas rass
kraujas. Mino j vadino Hitleriu" ir labai ant jo pyko. Sak,
kad per j nusilpo visa bendruomen. Lik gruzinai palaik
vien sen nusikaltl, kur ir mes painojome, nes jis danai
usukdavo emup. Tai senelis Vanas. Jis buvo imintingas
mogus. Ilgai sdjo kaljime Sibire ir buvo labai gerbiamas
nusikaltli bendruomenje. Ypa j mgo seniai. Tarp jau
nj nebuvo toks populiarus, nes neleisdavo diaugtis geru
gyvenimu ir sakydavo prie nacionalizm nukreiptas kalbas,
kurios jaunuoliams visikai nepatiko.
I Mino pasakojimo supratome, kad padtis kur kas sun
kesn, negu galjo pasirodyti i pirmo vilgsnio, nes ato
trkis veik eimas ir daugelis vaik, broli bei tv stojo
prieingas barikados puses. Tokiomis slygomis karas buvo
nemanomas, todl viskas lyg kybojo ore, o tai, pasak Mino,
buvo dar pavojingiau u atvir kar.

390
 S I BI R I E T I K A S A U K L J I M A S

Staiga vid jo penki asmenys. Jaunuoliai, kuriems buvo

ne daugiau kaip dvideimt penkeri. Jie kreipsi Mino gruzi
nikai. Sis ikart atsistojo ir nujo prie j.
Jaunuoliai atrod gana siut. Por kart pastebjau, jog
rodo mus. I pradi kalbjo visi drauge, paskui prabilo j
vadas - liesas vaikinas, kurio akys ivirsdavo kaskart, kai pa
keldavo bals.
Vis dlto Mino buvo ramus. Stovjo atsirms bar ir
rankoje laik vyno taur. Klaussi j abejingu veidu velgda
mas grindis.
Staiga vadas baig kalbti ir visi penki ijo. Tuomet Mino
atskubjo prie ms stalo ir isigandusiu balsu mums paaiki
no, kad tai jaunuoliai, priklausantys Grafo gaujai.
- Pasak, kad jeigu nedelsdami neisinedinsite i rajono,
jie sugr briu ir jus iudys.
Kai Mino mus taip iltai prim, is grasinimas atrod ne
realus.
Nebylys, vienas msiki, prie atsistodamas tar:
- Galiu laintis i deins rankos, kad lauke mums paren
g pasal.
Nebylys turjo toki pravard todl, kad niekada nekal
bdavo, taiau kai prabildavo, beveik visada isipildydavo
tai, k pasakydavo. Kart tris dienas praleidau su juo ve
jyboje. Per t laik jis neileido n garso. Garbs odis, n

391
 N I C O L A I LILIN

Gagarinas dav enkl pasiruoti ieiti i klubo. Visi pakio

rankas po stalu ir vienas po kito pasigirdo utaisom pistole
t garsai. Melas kumteljo man, praydamas paimti pistolet.
Atsisakiau abejingu veidu.
- Kai tave nuds, - atsak jis mano gest, - sukiiu tau
subin t tavo niekam tikus peil.
Paslaptingai nusiypsojau.
Atsisveikinome su Mino, kuris maldavo mus ieiti pro at
sargin ijim. Ijome pro pagrindines duris, pro kurias ir
buvome j.
Prieais esanioje aiktelje ms lauk madaug penkioli
kos vaikin, susirinkusi po apvietimo stulpu, grupel.
Melas ir Gagarinas nujo priek. Po j sekiau a su Ne
byliu, paskui mus kiti. Pamaiau, kaip Melas isitrauk savo
tokarev, o Gagarinas tuo pat metu u nugaros paslp rank
su savuoju makarovu. A kienje spaudiau senelio Kuzios
nagan.
Susirink vaikinai pastojo mums keli prie main. Ms
vairuotojai ilipo ir susd ant variklio dangi ramiausiai
rk.
Sustojome per kelis metrus nuo gruzin.
Liesasis vaikinas, j vadas, ijo priek. Met mums ik:
-Jums galas, neturite ieities.
Kalbjo labai utikrintai. Rankoje maiau pistolet, o u jo
stovintis vyrukas laik dvivamzd.

392
 SI BI RI ET IK AS A U K L J I M A S

- Jeigu nenorite bd, turite vienintel galimyb: atiduoti

ginklus ir pasiduoti.
Paskui dar ir pajuokavo:
- Ar ne per mai esate aisti su pistoletais ?
Visikai ramiai Gagarinas paaikino jam ms apsilanky
mo prieast. Akcentavo, kad tai neturi nieko bendra su sibi
riei ir gruzin santykiais.
- Kad ir kaip ten bt, - primin Gagarinas, - pagal nu
sikaltli statymus, tokiais atvejais kaip is sustabdomi net ir
karai.
Jis pateik Sankt Peterburgo pavyzd, kai gaudant pedofi-
l, kuris prievartaudavo ir udydavo vaikus, buvo sustabdytas
kruvinas karas tarp dviej gauj. Tuomet kariavo Ligovkos ir
Vasiljevo rajonai, o gaudydami maniak jie susivienijo.
Tuomet gruzinai kiek sutriko.
Pastebjau, kad Gagarinui kalbant su j vadu, daugelis nu
leido ginklus, o veid iraikos liudijo, jog jie susimst. Tai
buvo tikras pralaimjimo, pasiekto vien tik odiais, nenau
dojant ginkl, enklas.
Vis dlto gruzinas nenorjo pasiduoti.
- Tuomet kodl, - staiga paklaus, - nesikreipte ms
Sarg? Kodl atvaiavote ia paslapia kaip gyvats?
I dalies jis buvo teisus. Turjome vaiuoti pas j Sarg, nes
paiekos jam u aki buvo nusikaltli taisykli paeidimas.
Tik jis pamiro du dalykus.

393
 N I C O L A I LILIN

Vis pirma, mes buvome nepilnameiai, todl pagal sta

tymus, i ms nieko nebuvo galima reikalauti". Tik kiti
nepilnameiai bt galj pareikalauti, suaug nusikaltliai
neturjo jokios teiss. I pagarbos ir patys asmenikai to no
rdami galjome laikytis taisykli bei suaugusi nusikaltli
statym, taiau, kol nesulaukme pilnametysts, mes nebu
vome nusikaltli bendruomens dalis. Tarkim, jeigu kuris
nors Sargas bt kreipsis dl ms sen autoriteting nu
sikaltl, is bt nusijuoks jam akis. Panaiais atvejais sibi
rieiai sako, kad vaikai kaip katinai vaikto ten, kur nori".
Antra gruzino padaryta klaida buvo kur kas didesn ir
reik, kad tas vaikinas derybose buvo menkai patyrs, vi
sikai nemokjo pritaikyti nusikaltli diplomatijos. Jis mus
eid.
eidim visos bendruomens laiko klaida, bdinga sil
pniems ir nelabai protingiems, nusikaltli savigarbos netu
rintiems monms. Mums, sibirieiams, kiekvienas eidimas
yra nusikaltimas. Kitose bendruomense jie skirstomi, taiau
apskritai eidimas yra trumpiausias kelias peilio amenis.
Vieno asmens eidimas gali bti pateisinamas. Kitaip ta
riant, jeigu a k nors eidiau ir dl to buvau atvesdintas pas
sen autoriteting nusikaltl, privalsiu jam paaikinti, ko
dl tai padariau. Jis nusprs, kaip bsiu nubaustas. Bet kuriuo
atveju bausms neivengsiu, taiau, jeigu nusikaltimas patei
sinamas, mans nenuudys ir nepaemins, kitaip tariant, lik

394
 SI BI RI ET IK AS A U K L JI M A S

siu savimi ir isisuksiu gavs perspjim. eidimas pateisina

mas, jeigu jis tau isprdo dl asmenini prieasi ir nebuvo
labai eminamas: pavyzdiui, jeigu pavadinai diumi k
nors, kas padar nuostoli tavo nuosavybei. O jeigu eidei
jo mamos vard, labai galimas dalykas, kad bsi persmeigtas
peiliu.
Adeidiama u eidimus, itartus tus ar nevilties aki
mirk, kai prot temdo smarkus skausmas. Pavyzdiui, mi
rus motinai, tvui ar labai artimam draugui. Tokiais atvejais
net nekalbama apie teisybs iekojim. Pasakoma, kad buvo
kaip nesavas. Viskas tuo ir baigiasi.
eidimas nepateisinamas, kai baramasi dl azartini ai
dim ar nusikalstamos veiklos, meils ar draugysts ryi.
Tokiais atvejais keiksmaodi arba eidiam posaki var
tojimas gali baigtis utikrinta mirtimi.
Paiu blogiausiu eidimu vadinama baklanka, kai ei
diama moni grup arba visa bendruomen. To nepatei
sina jokios prieastys: u grups eidim nusipelnai mirties
arba paeminimo, kitaip tariant, visam laikui bti perkeltas
paemintj, apkrstj, toki, kurie gyvena Bamo rajone,
bendruomen.
Nuo pat maens mes imokome rinkti odius: visuo
met kontroliuoti, k kalbame, kad net nenoromis nepadary
tume klaidos. Nes remiantis sibiriei taisyklmis, iskrids
odis atgal nesugrta.

395
 N I C O L A I LILIN

Gruzino mums pasakytas eidimas buvo gana stiprus. Jis

pasak atliaute kaip gyvats", vadinasi, eid mus visus.
Suvaidinome tradicin scen, argonu vadinam pirki
mu". Tai vienas i daugelio triuk, kuriuos naudoja nusikalt
liai, nordami ubaigti derybas savo naudai. Mes, sibirieiai,
iais triukais naudojams kaip tikri virtuozai. Pirkimo esm
yra tikinti prieinink, kad jis neteisus, ir labai palengva j
palauti, o paskui galutinai bauginti ir padties valdym vi
sikai perimti savo rankas. argonu tai ir vadinama pirk
ti".
Visa ms gauja, sekdama Gagarino pavyzdiu, atsuko
gruzinams nugar. Sis gestas var juos nevilt, nes reik,
kad atmme i j visas nusikaltli bendravimo teises, net ir
teis sukelti mutynes.
Nugara atsukama asmenims, vadinamiems atliekomis",
policininkams arba niekams. odiu, tiems, kuriuos taip
niekini, kad manai, jog jie net kulkos nenusipelno. Taiau jei
gu nugar atgri kitam nusikaltliui, tuomet visai kita kalba:
duodi konkret enkl. Sakai, kad jo elgesys paalino j i gar
bing nusikaltli gret.
Kita vertus, nusigrti visada rizikinga, nes senas nusikal
tlis niekada neupuls mogaus, stovinio j nugara, taiau
jeigu tas mogus menkai imano nusikaltli taisykles arba
yra niekas, gali gauti kulk nugar.

396
 SI BI RI ET IK AS A U K L JI M A S

Visi stovjome nusigr. Gagarinas paaikino gruzinams,

kad jie smarkiai nusieng savo elgesiu: eid kito kvartalo
nepilnameius, kurie, savo bendruomens pavedimu, vykd
vent uduot. Uduot, kuri privalo gerbti visos nusikalt
li bendruomens.
- Atsisakau pareigos su jumis dertis, - pridr. - Jeigu
norite auti mums nugaras, aukite. Kitaip atsitraukite. At
einaniomis dienomis praneime apie tai, kas vyko, emu
pio vadams ir praysime vykdyti teisingum.
Gagarinas ubaig meistriku mostu: paklaus j vard.
Taip akcentavo kit gruzin padaryt klaid, nelabai didel,
taiau pakankamai reikming. Garbingi nusikaltliai pri
sistato, pasisveikina ir, prie vieni kitus nudobdami, palinki
geros kloties.
Gruzinas ikart neatsak: buvo akivaizdu, kad pirkimas
veikia. Paskui prisistat ess kito jauno nusikaltlio, labai ar
timo Grafui, broliu ir tar:
- S kart paleidiu jus, bet tik todl, kad nenoriu dar la
biau komplikuoti ir taip sudting santyki tarp ms ben
druomeni.
- Na, - ironikai atov Gagarinas, - man atrodo, jog tu
jau pakankamai padarei, kad pablogintum padt. Ir savo, ir
aukiau esanij.
Neatsisveikin patraukme prie savo main. Kai ivaia
vome, jie vis dar stovjo toje paioje vietoje po apvietimo

397
 N I C O L A I L I LI N

stulpu ir kalbjosi tarpusavyje. Buvo aiku, kad vis dar negali

suvokti, kas atsitiko.
Greitai viskas jiems bus paaikinta.
Tiksliau tariant, po trij dien, kai Gagarinas, a, Melas ir
Nebylys pateikme oficial praym seneliui Kuziai dl gru
ps eidimo ir grasinim.
Po diplomatini deryb su vairi miesto kvartal nusikal
tliais, neapsikent grieto kit rajon bendruomeni boiko
to, tuos kvailius nubaud patys gruzinai. Tikrai inau, kad kai
kurie Centro rajono, mons pagrasino udarysi visas gruzi
n parduotuves savo rajone.
Liesasis jaunuolis, kalbjs su mumis, dingo kaip vande
n. Kai kas pasakojo, jog j palaidojo dvigubame kape: itaip
bdavo slepiami keblum keliantys lavonai. Juos palaidodavo
kape, kuriame jau bdavo palaidotas kas nors kitas. Tai buvo
utikrintas bdas pradanginti mones taip, kad j niekas ne
rast. Eilinio senuko kape galjo bti palaidoti keli mons,
kuriuos j pai bendruomen skelb dingusiais be inios.

Ivaiav i Kaukazo patraukme Centro rajon. Nor

jome daugiau suinoti apie keistus upuolikus, kuriuos mat
Mino su savo draugais. Turjome suinoti, ar jie kaip nors su
sij su nelaiminga ms istorija.
Kelias i Kaukazo Bender miesto centr jo per kvarta
l, vadinam Balka". Ivertus i rus kalbos is odis reikia

39 8
 S I BI R I E T I K A S A U K L J I M A S

paprasiausi medio rst", taiau nusikaltli argonu taip

vadinamos kapins. Rajonas taip buvo vadinamas paprasiau
siai dl to, kad anksiau ten buvo senosios Lenkijos yd ka
pins. Mano senelis pasakojo, kad kaip tik kapini apylinkse
nuo ketvirto deimtmeio sikr, o vliau isiplt yd kvar
talas.
Eidamas per Balk visuomet prisimindavau nuostabi ir
siaubing istorij, kuri man pasakodavo senelis ir kuri dabar
papasakosiu jums.

Balkos rajono yd bendruomens dvasinis vadovas buvo

senolis vardu Moia. Pasak legendos, jis pirmasis atvyko Pa-
dniestr ir dl savo charakterio bei stiprios asmenybs usi
tarnavo vis pagarb. Moia turjo tris snus ir vien dukter,
kaip pas mus sakoma, itekinimui". Taip vadinama moteris,
kuri neturi jokio socialinio vaidmens, tik rpinasi namais ir
mokosi paklusti bsimam vyrui, auginti jo vaikus ir, kaip vlgi
pas mus sakoma, kosioti kumt", kitaip tariant, rodyti vi
sik nuolankum.
Rabino dukra buvo vardu Zilja. Labai grai mergina dide
lmis ydromis akimis. Ji paddavo mamai tvarkytis Centre
sikrusioje audini parduotuvje. Daugyb klient usukda
vo tik tam, kad pasidiaugt galimybe trumpai pabti greta
jos. Daug yd eim pra Ziljos rankos savo snums, taiau
Moia nepatenkino n vieno t praym, nes prie daugel

399
 N I C O L A I L I LI N

met, vos Ziljai gimus, jau buvo paadjs jos rank vieno
draugo snui, tokiam jaunuoliui i Odesos.
yd bendruomenje vedybos pagal susitarim buvo pras
tas dalykas. Dl j susitardavo eim, suinteresuot sujungti
savo gimines, tvai. Tokiais lidnais atvejais sutuoktiniai nie
ko neinodavo vienas apie kit ir retai kada tv pasirinki
mas jiems bdavo priimtinas, taiau nedrsdavo prietarauti,
o ypa pasielgti ne pagal tradicijas. Nedrsdavo dar ir todl,
kad tie, kurie taip pasielgdavo, bdavo visam laikui ivaromi i
bendruomens. Todl su dideliu skausmu jie priimdavo savo
lemt, o visas gyvenimas virsdavo amina tragedija. Sis papro
tys buvo taip gerai inomas, kad net ir tarp ms, sibiriei,
juokauta apie tai, kokios yd moterys nelaimingos - lidn
ir beviltik padt vadindavome ydo mona.
Zilja, rods, jau buvo su tuo susitaikiusi. Kaip pavyzdinga
yd ji, neprietaraudama tvui, sutiko tekti u vyro, kuris
buvo dvideimia met u j vyresnis, ir, kalbta, turjo ne
maai yd.
Vien dien parduotuv eng Sviatoslavas, jaunas sibi
rietis nusikaltlis, k tik atvyks Padniestr. Jis priklaus vie
no inomo nusikaltlio, vadinamo Angelu", gaujai, daugiau
nei deimtmet Sibire plusiai traukinius ir terorizavusiai ko
munistus. Per vien susiaudym Sviatoslavas buvo sueistas
ir jo biiuliai isiunt j Padniestr, kad atsistot ant koj.
Dav jam pinig, skirt sibiriei bendruomenei, ir i j be

400
 SI BI RI ET IKAS A U K L J I M A S

problem prim. Sviatoslavas neturjo eimos, jo tvai buvo

mir. Trumpiau tariant, Sviatoslavas simyljo Zilj, o ji si
myljo j.
Nenordamas paeisti mogikj taisykli, Sviatoslavas
nujo rabino Moios namus ir papra jo dukters rankos.
Taiau rabinas su vaikinu elgsi negraiai, nes, pagal kukli
Sviatoslavo, kuris laiksi sibirietik statym ir nedemonstra
vo savo turt, ivaizd, nusprend, kad jis vargas.
Patyrs tok paeminim Sviatoslavas kreipsi emupio
Sarg. Tuo metu Sargo pareigas jo nusikaltlis vardu Sidoras,
pravarde Lies Letena. Jis buvo senas Sibiro urka. Iklauss
Sviatoslavo pasakojim Lies Letena pagalvojo, kad ydas
galjo itaip pasielgti, nes suabejojo finansinmis vaikino ga
limybmis, tad patar jam nepulti nevilt, grti pas rabin, o
jo dukrai dovan nuneti papuoal.
Pagal sibiriei paproius, merginos rankos prayti turi pats
jaunikis, taiau j lydi kuris nors eimos narys arba iskirtiniais
atvejais senas draugas. Todl, laikydamasis statym, Lies
Letena pasisil pats palydti Sviatoslav per antr bandym.
Nujo rabino namus neini daugybe brangi papuoal ir i
naujo visk paaikino. Taiau ir antr kart rabinas su jais el
gsi negraiai, netgi leido sau juos eisti. Pams papuoalus
rankas apsimet, kad nusidegino, ir numet ant grind. O
sveiams paklausus, kas j nudegino, atsak: moni kraujas,
kuriuo jie sulaistyti."

401
 N I C O L A I LILIN

Abu sibirieiai ijo ir jau inojo, k daryti. Lies Letena

leido Sviatoslavui parsivesti, rabino dukter gyventi sibirie
i kvartal, jeigu ji to norinti.
Grauol Zilja t pai nakt pabgo i nam. Pagal sibi
riei statymus, i tv nam ji negaljo nieko pasiimti, tik
savo kn. Todl Sviatoslavas pabgimui parpino net apda
rus.
Kit dien rabinas pasiunt yd nusikaltlius dertis su
sibirieiais. Lies Letena tiems vyrams paaikino, kad, pa
gal ms statymus, kiekvienas atuoniolikos met sulauks
mogus gali daryti, k tinkamas, ir didel nuodm tam prie
tarauti. Ypa kai kalbama apie naujos eimos krim ir meil,
nes tai du dalykai, kuriuos laimina Dievas. ydai norjo pa
demonstruoti lum ir pagrasino Lies Letenai mirtimi.
Tuomet jis nebesusivald - medine kde tris nudjo vietoje;
paskutiniam likusiam sulau rank ir nusiunt j atgal pas
rabin Moi su tokiais odiais: Tas, kurs mini mirt, nei
no, kad ji kur kas ariau jo paties."
Tada prasidjo tikras pragaras. Moia susidr su sibirie
iais, apie kuriuos inojo tik tiek, kad jie yra labai vieningi
udikai ir plikai. Susirms su jais j pai teritorijoje ne
bt turjs joki galimybi laimti. Todl papra Odesos
yd pagalbos.
Odesos yd bendruomen buvo labai turtinga ir takin
ga. Jos vadai suauk susirinkim, kad suprast, kas teisus ir

402
 SI BI RI ET IK AS A U K L JI M A S

kaip bt galima vykdyti teisingum. Tame susirinkime da

lyvavo visi, skaitant Sviatoslav, Zilj ir Moi.
Abi puses iklaus ydai paband apkaltinti Sviatosla
v Moios dukters pagrobimu, taiau sibirieiai atsak, kad,
pagal sibirietikus statymus, ji nebuvo pagrobta, nes pabgo
savo noru. Tai rodo faktas, kad tv namuose Zilja paliko vis
k, kas j su jais siejo.
Moia atsak, kad vien dalyk dukra vis dlto isine: spal
vot juostel, kuria ridavosi plaukus. Tai buvo teisyb. Zilja
buvo pamirusi j nusiriti, o Moios mona tai pastebjo.
Tokia mayt smulkmena visk apvert sibiriei nenau
dai. Pagal ms taisykles, dabar nedelsiant reikjo grinti
mergin tvui. Tik buvo vienas bet.
Sibirieiai pasak, kad Zilja jau susituok su Sviatoslavu,
o kad galt tai padaryti, prie tai prim staiatiki tikjim
ir buvo pakriktyta Sibirietiku Kryiumi. Taigi, pagal ms
taisykles, tvai nebegaljo jai reikti savo valios, nes priklau
s kitokiam negu jos tikjimui. Bet jeigu Moia nors taip pat
priimti staiatiki tikjim, tuomet jo odis bt kur kas sva
resnis...
siuts Moia paband smogti Sviatoslavui peiliu ir j su
eid.
Tada padar labai didel klaid: vykstant nusikaltli susi
rinkimui sulau taik. U tok nusiengim baudiama tuoj
pat pakariant.

403
 N I C O L A I LILIN

Moia nusprend pasitraukimui i gyvenimo panaudoti t

mediagin juostel, kuria jo dukra buvo susiriusi plaukus.
Mir prakeik Zilj ir jos vyr, palinkjs viso ko blogiausio
j vaikams, j vaik vaikams ir visiems juos mylintiems mo
nms.
Neilgai trukus Zilja susirgo. Jos sveikata vis prastjo, ne
padjo jokie vaistai. Tuomet Sviatoslavas nuve j j Sibir.
Norjo parodyti senam amanui i nenc genties (sibiriei
aborigen tautos, kurie su sibirieiais nusikaltliais urkomis
palaik labai glaudius ryius).
Samanas pasak, kad mergina kenia todl, jog bloga dvasia
j laiko lediniuose mirties gniautuose ir siurbia i jos gyvybs
ilum. Tam, kad dvasia bt nugalta, reikjo sudeginti viet,
vis dar siejani dvasi su iuo pasauliu. Tuomet Sviatoslavas
gro Padniestr, kit sibiriei padedamas padeg rabino
Moios namus, o paskui ir sinagog.
Zilja pasveiko, ir juodu dar ilgai gyveno ms rajone. Su
silauk ei vaik: du tapo policinink udikais ir mir jauni
kaljime, vienas vaikinas isikl gyventi Odes ir laikui b
gant suko stamb klastot drabui versl (jam i vis broli
seksi labiausiai). Kiti trys gyveno ms rajone, buvo plikai,
o pats jauniausias Zora priklaus mano tvo vadovaujamai
gaujai.
Sulauk senatvs, Sviatoslavas ir Zilja ivaiavo baigti savo
gyvenimo taig. Visuomet ito troko.

404
 SI BI RI ET IK AS A U K L J I M A S

Sibirieiams padegus sinagog daugelis yd isikraust i

rajono. Kitus nacistai deportavo per Antrj pasaulin kar,
ir i tos bendruomens liko tik senosios kapins.
Ilgus metus paliktos likimo valiai, jos virto apleista vieta.
ia buvo veriamos iukls, o paaugliai eidavo petis. Kai
kurie moldav bendruomens nariai pl kapus. Jie itaip
niekindavo mirusiuosius vien tam, kad parsinet dekora
tyvini akmen, kuriuos paskui panaudodavo savo tvoroms
pagrainti. I ia kilo labai eidiamas posakis: Moldavo
siela tokia pat grai, kaip jo nam tvora."
Atuntame deimtmetyje senajame yd kvartale namus
pradjo statytis ukrainieiai. Ten gyveno daug laisvo elge
sio mergin, su kuriomis danai linksmindavoms. Norint
pasimylti su mergina i Balkos rajono, utekdavo j pavai
inti grimu, nes jos nebuvo aukljamos taip grietai, kaip
emupio merginos. seksualinius santykius velg kaip
pasilinksminim, taiau, kaip danai tokiais atvejais nutin
ka, pernelyg laisvas j elgesys kl savotik nerim ir dau
gelis j likdavo kalintos savo pai seksualinje laisvje.
Paprastai jos praddavo santykiauti keturiolikos met arba
dar anksiau. Kai sulaukdavo atuoniolikos, daugel j jau
painodavo visas miestas. Vyrams patogu turti moter, ku
rios visuomet pasiruousios gultis su jais lov ir nieko u tai
neprao. Tai buvo aidimas, trukdavs tol, kol mergina vyrui

405
 N I C O L A I LILIN

atsibosdavo. O kai taip nutikdavo, nuo vienos jis pereidavo

prie kitos.
Brsdamos daugelis Balkos mergin imdavo suvokti savo
padt ir jausdavo didiul tutum. Jos taip pat troko su
kurti eim, susirasti vyr ir tapti tokiomis pat moterimis,
kaip ir kitos. Deja, tai jau nebebuvo manoma: bendruome
n jau bdavo amiams jas paenklinusi, n vienas garbingas
vyras niekada nebt galjs j vesti.
Tos vargs sielos, suvokusios, kad nebegali jausti teigia
m paprasto gyvenimo teikiam emocij, udsi baisingais
kiekiais. Ms mieste is mergin saviudybi reikinys buvo
gana okiruojamas. Daugelis vyr pastebj, i kur kyla i ne
viltis, ir nenordami bti j gyvenimo griovjais, atsisak su
jomis palaikyti santykius.
Painojau vien sen nusikaltl i Centro rajono vardu
Vitia. Vitia buvo vadinamas Kengra", nes jaunystje per
vien susiaudym buvo sueistas kojas ir nuo to laiko keis
tai vaikiojo, tarsi okiojo nedideliais uoliukais. Jis turjo
nemaai naktini klub vairiuose Rusijos miestuose ir seniai
jaut silpnyb Balkos merginoms. Taiau prasidjus saviu
dybms, Kengra buvo pirmasis, nujauts problemos mast,
ir daugelio moni akivaizdoje pasiadjo daugiau neiekoti
i mergin draugijos, net patikino pasikalbsis su j ei
mos nariais. Taiau ukrainiei garbs supratimas buvo sa
votikas: jie neprietaraudavo, kad j dukterys sivelt kom

406
 SI BI RI ET IKAS A U K L J I M A S

promituojanias situacijas, taiau vliau apsimesdavo nieko

neinantys ir siusdavo, jeigu kas nors jiems pasakydavo tei
syb. Dl ios prieasties daugeliui j Kengros ir kit, galvo
jani taip pat, kaip jis, iniciatyva nepatiko. Jie sak, kad tai
ess smokslas, kuriuo siekiama j rajonui utraukti negar
b. Vliau situacija m vis blogti: kai kurie tvai savo pai
rankomis nuud dukteris tik tam, kad parodyt kitiems, jog
nepaks paalini sikiimo.
Padtis tik blogjo. Tai taip pat lm ir siaubingas rajono
gyventoj girtavimas. Ukrainieiai gr daug. inoma* daug
gr ir kiti soviet alies pilieiai, taiau jie alkohol vartojo
visikai be saiko, girtavimo neribojo jokios tradicijos ar mo
rals normos. Sibire alkoholis vartojamas laikantis proting
taisykli, siekiant nepadaryti nepataisomos alos sveikatai.
Kaip tik todl sibirietika degtin daroma tik i kviei ir va
loma pienu, kuris sulaiko visas produkt perdirbimo atliekas.
Galutinis produktas bna visikai tyras. Be to, degtin gerti
reikia tik drauge ir valgant (Sibire valgoma daug, o patiekalai
patiekiami gausiai aplieti padau ir pagardinti prieskoniais,
nes, siekdamas apsiginti nuo alio ir per iem ilaikyti vita
minus, organizmas sudegina daug riebal). Valgydamas tin
kam maist vienas mogus be problem gali igerti iki litro
degtins. Ukrainoje geriama vairi ri degtins, alkoholis
igaunamas i bulvi ar runkeli, o nuo juose esanio cukraus
ikart pasigeriama. Sibirieiai niekada pernelyg neprisigeria,

407
 N I C O L A I L I LI N

nealpsta ir nevemia. Ukrainieiai geria iki smons neteki

mo, o kol isiblaivo, atsigauna po pagiri, praeina ir dvi die
nos,
Balkos, kadaise buvusio yd, o dabar ukrainiei kvarta
lo, gyvenimo bdas primin nesiliaujani puot. Tik ta puo
ta buvo lidna, j slg paprast ir mogik dalyk, kuri tie
mons nebeturjo, nostalgija.
Mano senelis visada sakydavo, jog taip nutinka tuomet,
kai Dievas pamirta mones: jie gyvi, bet jau nebegyvena. A
maniau, kad tai ekstremali socialins degradacijos forma, ap
musi vis bendruomen. Galbt todl, kad j ms miest
atsikl gyventi jaunuoliai pernelyg staiga atitrko nuo tv
ir buvo palikti savo pai valiai: niekas j nekontroliavo, o jie,
pasidav visoms pagundoms, sunaikino patys save. Neturda
mi sen moni paramos blogai aukljo savo vaikus.
I tikrj, ukrainiei berniukai bjauriai garsjo esantys
mamyi sneliai ir nesugebantys padaryti nieko naudingo
nei savo, nei kit labui. Benderuose niekas jais nepasitikjo,
nes nordami pasirodyti jie siaubingai meluodavo. Negana
to, meluodavo taip negudriai, kad niekas nepatikdavo. Visi
elgdavosi su jais kaip su vargais kvaileliais. Kai kurie net
prisigalvodavo nebt statym ir itaip bandydavo prasigy
venti: pavyzdiui, es brolis gali priversti seser parsidavinti.
Vertimas usiimti prostitucija visada buvo laikomas nusikal
tliui nederamu paeidimu: u tokius nusikaltimus nuteistus

408
 SI BI RI ET IK AS A U K L J I M A S

mones kaljime nuudydavo. Ties sakant, danai tokius

nuudydavo ir laisvje, taiau tikrai retai pasitaikydavo, kad
jie gyvi ieit i kaljimo. Ukrainieiai net ir to nesuprato,
vaindavo i vieno rajono kit ir veltui bandydavo eiti
klubus: visos durys visuomet jiems bdavo udarytos, nes pi
nigai, kuriuos nordavo ileisti, bdavo udirbti negarbingu
bdu. Jie ir toliau taip gyveno apie niek nesusimstydami
ir vis didindami atotrk tarp savo bendruomens ir likusios
miesto dalies.

Per Balk jo vienintel gatv. Joje stovjo vieno seno

ukrainieio nusikaltlio vardu Stepanas kioskas. Stepanas
prekiavo cigaretmis, grimais ir kartkartmis narkotikais -
paprastai turdavo ols. Pas j taip pat bdavo galima nu
sipirkti ginkl ir audmen i ukrainiei karini bazi, j
gauti jam paddavo vyresnysis brolis, aukt post uimantis
karininkas.
Stepanas buvo pusiau paralyiuotas, nes kart igr tech
ninio spirito. Visada pasakodavo apie t siaubing dien juo
kaudamas: sakydavo, kad kai pajuto, jog kair jo kno pus
praranda jautrum, spjo pasukti savo garbs nar . dein
pus ir itaip j igelbjo.
A danai sustodavau su juo persimesti pora odi, nes
man patikdavo matyti, kaip jis sugeba reikti nor gyventi ir
ger nuotaik netgi bdamas gana beviltikoje padtyje. Kiau

409
 N I C O L A I L I LI N

r dien sddavo negaliojo veimlyje po didiuliu skiu

prieais kiosk ir kalbdavosi su pro al einaniais mon
mis. Turjo dukr - ji buvo gal vienintel padori tame rajone
gyvenanti mergina, - kuri juo rpinosi ir studijavo architek
tr. mona Stepan paliko kiek anksiau negu jis buvo su
paralyiuotas. Pabgo su meiluiu, jaunu sanitaru. Gerbiau
Stepan paprasiausiai dl to, kad jis sugebjo iauklti savo
dukr ir ilikti pats savimi - paprastu ir neiprususiu, taiau,
sprendiant i rezultat, geru mogumi, gebaniu perteikti
gimt savo gerum kitiems.
Jo kioskas visuomet bdavo atidarytas. Dien prekiaudavo
jis, kartais jam paddavo dukra. Nakt - itikimas jo pagalbi
ninkas, vyrukas vardu Kirilas, kur visi vadino Niksonu", nes
jis buvo pamets galv dl Amerikos prezident. Daug kas sa
kydavo, kad jis protikai atsiliks, taiau man atrodo, k nors
darydamas jis paprasiausiai neskubdavo. Stepanas mokda
vo jam maistu ir cigaretmis. Niksonas rk labai spdingai:
atrod kaip tikras aktorius. Turjo ir negra, mirios veisls,
ma, bet labai nesimpatik unyt, kuris, nutaiss kukl ir
gerairdik snukut, kai maiausiai to tikdavaisi, ksdavo
blauzdas. Niksonas j vadino savo sekretoriumi" arba kartais
mielu ponu". Kitokio vardo tas uo ir neturjo.
Jeigu ukalbindavai Nikson, jis imdavo, apkalbinti ko
munistus. Sakydavo, kad jie nori sunaikinti jo al. Vadinda
vo purvinais teroristais". Niksonas sakydavo, kad nepasitiki

410
 SI BI RI ET IK AS A U K L JI M A S

niekuo, iskyrus savo sekretori", kuris tomis akimirkomis

imdavo demonstruoti itikimyb, plakdamas savo lykiai
nuplikusi uodeg eimininkui palei blauzdas.
Ukniso tie arabai, - sakydavo, - o Fidel Kastro reikt
nuudyti, tik tai nemanoma. Ir inai kodl? Jis pasislp Sibi
re ir yra saugomas komunist. Kuboje laiko antrinink, kuris
j visai nepanaus. Jo barzda akivaizdiai dirbtin, be to, jis
rko cigarus nekvpdamas dmo.
Niksonas toks buvo. O ar inai, k reikia Amerikos v
liava? - klausdavo. - A tau pasakysiu: negyv komunist.
vaigds - tai smegenys, isitakiusios, kai jam ov galv, o
baltos ir raudonos juostos reikia kruvin od.
Niksonas nemgo ir juodaodi. Sakydavo, kad jie sustab
d demokratijos progres. Painiodamas Martin Liuter Kin
g su Maiklu Deksonu, sakydavo, kad jis buvo geras negras,
mgo okti ir dainuoti", taiau kiti juodaodiai j nuud tik
dl to, jog tasai vien dien panoro tapti baltaodiu.

Privaiav prie kiosko pamatme Nikson, kaip visada

sdint savo prezidento krsle ir aidiant Tetris. Ilipau i
mainos pats pirmas, o jis, mane ivyds, pribgo nordamas
pasisveikinti. Jis taip darydavo su visais, kuriuos mgo. Apka
binau j ir papraiau paadinti Stepan, nes reikalas skubus. Jis
tutuojau pasileido tekinas u keli deimi metr esant
nam.

41 I
 N I C O L A I LILIN

Reikia paminti, kad Niksonas negaljo paksti mano

draugo Melo. Dl nepaaikinam prieasi sakydavo, jog jis
nipas. Syk por kart voteljo Melui metaliniu strypu, nes
mirtinai jo isigando. Todl paliepiau Melui likti mainoje
ir nesirodyti, kad nekeltume sumaities vidury nakties. Nik-
sonui nubgus pakviesti Stepano, Melas ilipo i mainos ir
nujo j netoliese elianius krmus atlikti gamtini reikal.
Melui lapinantis ir skleidiant j rimt kriokl pana gars,
Niksonas gro. Stm negaliojo veiml, kuriame sdjo vis
dar usimiegojs Stepanas.
Kadangi Stepan painojau geriau u kitus, pasikalbti su
juo likau a ir Nebylys. Kiti lauk mainose arba prie kiosko
gr al.
Stepanas turbt suprato, jog reikalas rimtas, nes nejuokavo
kaip prastai. Atsipraiau, kad paadinau j vidury nakties, ir
papasakojau lidn ms istorij. Kalbdamas maiau, kaip
gyvoji jo veido pus virsta tarytum kauke, panaia t, kurias
japonai naudoja, nordami pavaizduoti savo demonus.
Stepanas pyko. Kai usiminiau apie atlyg, jis paniekina
mai mosteljo ranka ir pasak, kad turi kai k mums duoti.
Pasikviet Nikson ir kak jam paliep. Sis dingo ir po keli
minui vl pasirod neinas kartonine de. Stepanas padav
d man ir pasak, kad jis yra vargas ir kuklus mogus, todl
negali mums duoti daugiau, taiau tai graiausias ir naudin
giausias jo turimas dalykas.

412
 SI BI RI ET IK AS A U K L J I M A S

Atvoiau d: viduje buvo Stekino pistoletas su duslin

tuvu ir stabilizatoriumi bei eios pilnos apkabos. Nuostabus
ir gana brangus ginklas. Tai buvo vienintelis Soviet Sjungo
je pagamintas pistoletas, galintis vien po kito iauti dvide
imt apkabos vi.
Padkojau ir pasakiau, kad jeigu jis neprietarauja, mie
lai sumoksiu u ginkl, bet Stepanas atsisak patikins, jog
viskas gerai. Tik papra, kad apie jo gest papasakoiau savo
bendruomens seniams. Paadjo man, kad klausysis ausis i
temps ir, jeigu suinos k nors domaus, ikart man prane.
Prie nueidamas norjau sumokti nors u tai, k i kiosko pa
m mano draugai - kelis butelius alaus, cigaretes ir maisto
produktus. Taiau ir vl neijo. Tuomet Niksonui kien
grdau iek tiek pinig, o jis, kol lipome mainas, patenkin
tas atsisveikindamas mojavo mums kaip vaikas.
U dviej imt metr ms lauk Melas, kuris, norda
mas ivengti susidrimo su Niksonu, brovsi per krmus ir
dabar buvo siuts, nes tamsoje susibrai veid.
Stepano pistoleto niekas nepanoro imti, nes, kaip paaik
jo, visi jau turjo bent po por. Todl j pamiau a.

Artjome prie Centro, o nakties tamsa darsi vis labiau

permatoma: auo rytas. Antrasis ms paiek rytas.
Mainoje iek tiek numigau. Nieko konkretaus nesapnavau,
tarsi biau nugarmjs tutum. Kai nubudau, jau buvome

413
 N IC O L A I LILIN

Centre. Mainos stovjo vieno namo kieme. Iskyrus mane

ir Mel, kuris vis dar miegojo, visi buvo ilip ir kalbjosi su
dviem greta dur stoviniais asmenimis.
Ilipau ir prijau prie kit. Paklausiau Kapo, kas vyksta.
Sis atsak, kad tuodu, su kuriais kalbasi Gagarinas, yra Cen
tro rajono Sargo padjjai.
- O k pasak?
- Kad nieko neino apie tai, kas nutiko prie telefono b
deli. Kad niekada nieko negirdjo apie nepastamuosius,
kurie j rajone kabinjosi prie merginos.
Netrukus anie pasialino.
- Na? - paklausiau Gagarino.
- Dabar jiems tai ikis. Prisipainti, kad nieko neinai,
yra tas pats, kas pripainti, jog esi u borto. Jeigu taip i ties
yra, jiems tai gali brangiai kainuoti. odiu, papra duoti
laiko, kad galt visk isiaikinti. Ir pra kol kas nieko ne
sakyti Sargui. Patikino, kad visapusikai bendradarbiaus. Su
sitarme vidurdien susitikti po senuoju tiltu.
Vl sulipome mainas ir nusprendme vaiuoti pusry
iauti Pakrants kvartale esani viet, vadinam Blyni-
na .

Pakrants rajonas buvo paioje graiausioje miesto vieto

je. Prie ups buvo didiulis parkas, pliaai ir vietos, kuriose
galjai atsipalaiduoti ir maloniai praleisti laik. Visi bran

414
 S I BI R I E T I K A S A U K L J I M A S

giausi miesto restoranai, barai ir naktiniai klubai buvo ten.

Taip pat ir nelegals loimo namai, j kuriuos patekti mano
ma tik turint kvietim.
Rajon vald vairs Bender nusikaltliai. Jis buvo savo
tikas turist traukos centras. Atvaiuodavo daug moni
i Odesos, turting yd ir vairi prekybinink, nes buvo
labai madinga pakvpuoti iek tiek egzotiku nusikalstamo
pasaulio oru. Taiau tikriems nusikaltliams buvo draudia
ma pakrants rajone sprsti asmeninius klausimus. Jeigu kas
pridarydavo koki bd ar patriukmaudavo, tai bdavo tik
specialiai sveiams suvaidinta parodija, kad jie pasijaust pa
tek lidnai pagarsjusi viet. itaip jie iek tiek pajusdavo
pavoj. Tik tiek, kiek reikia adrenalinui pakelti. I ties tame
rajone niekas nra ikrts nieko rimto.
Blyninje buvo kepami skaniausi blyneliai visame mies
te. Rusijoje blyneliai vadinami bliny, visi juos kepa savaip:
skaniausius kepa nuo Dono kil kazachai. Jie tel deda
mieli, o paskui blyn greitai padegina ant kaitintos ir svies
tu iteptos keptuvs. Blynai ikepa stori, labai riebs, traks
ir nepamirtamo skonio.
Ten, Blyninje", blynai buvo patiekiami sibirietikai: su
grietine, sumaiyta su medumi, o ugeriami juoda arbata su
citrina.
Buvome gana pavarg. Viduje buvo iek tiek moni. I
pradi usisakme penkias deimtis blyn (vidutinikai ru-

4 I5
 N I C O L A I LILIN

sas suvalgo maiausiai po penkiolika blyn, o tokie kaip Me

las bei Gagarinas ir trigubai daugiau). Per tris minutes lkt
itutjo. Kelis kartus usisakme dar. Arbatos pylms tie
siai i ant stalo stovinio samovaro. Kartkartmis ateidavo
padavjas ir j papildydavo vandens. Pas mus taip yra: dauge
lyje kavini arbatos gali gerti tiek, kiek nori. Visi, nesvarbu
k usisako, gali gerti, kiek tik telpa. Nemokamai.
Valgydami ir gerdami aptarme padt. Grups nuotaika
buvo gana pakili, taiau taip pat ir nervai gana tempti. Visus
vienijo didelis trokimas vykdyti teisingum.
- Nekantrauju j iprievartavusiam unsnukiui sulauyti
stubur, - pasak Nebylys.
Pagalvojau, kad ms padtis tikrai neeilin, jeigu per dvi
dienas jau antr kart prabilo Nebylys.
Netrukus nusistebjau, kokia ms kompanija vis dlto
keista. Prisiminiau istorij i kiekvieno ms praeities. Ypa
Didito ir Besos.

Diditas buvo vieno sibirieio nusikaltlio ir armns

moters snus. Jo mama mir, kai jam buvo vos kiek daugiau
nei eeri. Nuud j vienas jos broli, nes susituokusi su sibi
rieiu nusikaltliu ji suter eimos vard.
Diditas buvo aunus vaikinas, turjo stipr teisingumo
jausm. Mutis puldavo visada vienas pirmj, todl ant kno
turjo daugyb rand. Por kart buvo sueistas gana sunkiai.

416
 SI B I R I E T I K A S A U K L J I M A S

Vien i t kart buvau jam kraujo donoras, nes mano kraujas

tinka visoms kraujo grupms. Nuo to laiko Diditas sikal
galv, kad tapome kraujo broliais, ir prireikus visada steng
davosi mane apginti. Kaskart, kai prireikdavo, lyg i po emi
idygdavo. Buvome draugai, vienas kit supratome i puss
odio. Diditas buvo ramus vaikinas, mgo skaityti, su juo
buvo galima pasikalbti ir apie literatr. Tiesa, ramus buvo
tik iki tam tikros ribos. Vien vaikinuk i Centro rajono u-
dau plaktuku todl, kad is paband j paeminti merginos,
kuriai norjo patikti, akyse. Tarp Didito ir tos merginos i
pradi buvo usimezgs meils ryys, o paskui jie tapo gerais
draugais.
Bes buvo tikras kietuolis. Metais u mane jaunesnis, ta
iau atrod kur kas vyresnis, nes buvo jau gerokai ilsteljs.
Bes gim ne ms rajone, jis kils i Sibiro. Jo motina, teta
Svetlana, vadovavo nedidelei plik gaujai, su kuria vaiuo
davo turn, kitaip tariant, vaiuodavo plikauti i vieno
miesto kit. Apvogdavo turtingus mones, vietinius politi
kus, o ypa vadinamuosius slaptuosius pramoninkus": su di
dij gamykl direktoriais susijusius mones, kurie usim
nelegalia gamyba ir prekyba. Tai, kad gaujai vadovauja mo
teris, Sibire buvo gana prastas dalykas. Moterys nusikaltls
meiliai buvo vadinamos mamomis", motinomis katmis",
vagi motinomis", j visada klausoma. J nuomon laikyta
idealiu sprendimu, tyra nusikaltli imintimi.
 N I C O L A I LILIN

Besos motina daug kart sdjo kaljime. Bes ir gim

ypatingojo reimo Magadano moter kaljime Sibire. Gims
u grot, Bes laisv pirm kart ivydo bdamas atuoneri.
Kaljimo aukljimas buvo akivaizdus ir paliko neidildom
poymi: ypa gausias pykio atsargas.
Bes niekada nebuvo mats savo tvo. Motina pasakojo,
kad, kai traukiniu j perve Kurgano kaljim, ji i gailesio
praleido vien nakt su mirties bausme nuteistu kaliniu. Buvo
kalinta specialiajame bloke ir, vos tik atsidr kameroje, gavo
laik i gretimos kameros: jaunuolis pravarde Bes (ivertus
reikia velniukas") pra praleisti su juo nakt. I gailesio ir
savotiko solidarumo nusikaltliams moteris prim mirties
bausme nuteisto vyro pasilym ir, sumokjusi priirtojams,
buvo nuvesta jo kamer. Pastojo. Po keli mnesi slaptuoju
patu gavo praneim, kad biologiniam snaus, kur neioja
siose, tvui mirties bausm buvo vykdyta prajus savaitei
po j susitikimo. Nusprend sn pavadinti jo vardu. Apie t
vyr inojo tik tiek, kad jis buvo policinink udikas, graus
ir turjo daug il plauk. Turbt Bes juos i jo ir paveldjo,
nes, kaip sakydavo jo motina, buvo panaus tv kaip Ado
mas Diev Krj".
Kiek Bes painojau, jis visuomet buvo sikals galv vien
dalyk. Kaljime, kuriame uaugo, i vieno vaiko igirdo pa
sakojim apie Kremliaus vaigd. T, kuri puoia pagrindin
bokt, kur taip pat yra ir milinikas laikrodis. Tas vaikas pa

418
 SI BI RI ET IKAS A U K L J I M A S

pasakojo, kad vaigd sveria penkis imtus kilogram ir yra i

gryno aukso, taiau atsargumo dlei nudayta raudonai. Tarp
nusikaltli vaik, ypa nepilnamei kaljimuose, sklando
aibs panai pasakojim. Visi jie apie labai didel lob, pa
slpt kokioje nors inomoje vietoje, moni panosje. Visus
juos labai sunku pavogti, bet jeigu sugebtum, apsirpintum
visam gyvenimui. Tai istorija apie cariens Katerinos II dei
mantus, kuriuos ji es paslp Maskvoje esaniame Vilties til
te kartu su savo guvernants knu. Guvernant nuudiusi ji
pati, nes i norjusi pavogti deimantus. Istorija apie auksinius
galino Iljos Muromieio arvus, palaidotus po paminklu
carui Aleksandrui III, stksaniu netoli Maskvos esaniame
vienuolyne.
Vaikai isigalvodavo tas pasakas nordami praleisti laik
ir sukurti paslapt. Jos visada bdavo susijusios su nusikals
tama veikla, kad paskui niekas nesakyt, jog klausantis buvo
veltui sugaitas laikas. Po dviej valand intrig tarp buru
azijos atstov, gyvenimo caro rmuose, kar, heroj, riteri,
vaiduokli, paslapting vagysi ir mogudysi, vykdyt
sudtingiausiais bdais, pasakojimo visada bdavo lobis, kur
reikia pavogti. Lobis, kuris tik ir laukia, kad kas nors ateit ir
j pasiimt.
Po tokio pasakojimo devynis kartus i deimties klausytojai
pasiteiraudavo: Klausyk, o kodl tu, inodamas i paslapt,
jos neinaudoji? Kodl nepaimi to lobio?"

419
 N I C O L A I LILIN

Paprastai efektingiausias atsakymas bdavo: A esu gar

bingas nusikaltlis. Man uteks, jeigu u pasakojim pavai
insite cigaretmis?
Visi kuo nors pavaiindavo, o paskui praddavo planuoti,
kaip sugriauti nacionalins architektros paminklus ir paim
ti lob. Bes nebuvo iimtis: jis taip pat sukurp plan, kaip
nukelti vaigd nuo Kremliaus bokto. Kartkartmis vis
grdavo prie to plano ir j iek tiek patobulindavo. Pavyz
diui, i pradi net neinojo, kad Kremli iaip sau pa
prastai neeisi. Suinojs (tai a jam papasakojau) nusprend
suklastoti sargybini dokumentus, pagrobti penkis sargy
b einanius kareivius prie jiems atvykstant darbo viet,
paskui persirengti j uniformomis ir patekti Kremli. I
pradi man vaigd nukelti kranu, kur norjo pavogti i
kurios nors statyb aiktels. Paskui nusprend surizikuoti:
pririti j virvmis, nupjauti rankomis, o paskui numesti e
myn (juk mums estetika neturjo jokios reikms, paskui vis
tiek j btume supjaust gabalais, kad pasiimtume auks).
Tuomet pasiimt j nuo ems, kelt main ir ja ivaiuo
t i Kremliaus. Kad krisdama vaigd nesukelt pernelyg
didelio garso, reikjo, pasak Besos, apvynioti j storu skar
mal sluoksniu.
Bes niekaip nesiliov planavs ios amiaus vagysts, o
mums buvo suteikta garb bti trauktiems jo plan kaip
padjjams. Bes kalbjo rimtai. O kadangi jis buvo greitai

420
 S I BI R I E T I K A S A U K L J I M A S

usiplieskianti asmenyb, niekas i ms nedrso prieta

rauti.
Per t laik mes ir toliau usimme savo kuklia nusikals
tama veikla, kuri nejo amiaus vagysts. Kol kas mums
pakakdavo dalyvauti kokiame nors smulkiame neteistame
reikale. Stengms, kad Bes vis laik bt krybinje savo
plano fazje, bet nepasiekt galutins ir, gink Dieve, jokiu
bdu vykdomosios stadijos. Taiau pastaruoju metu jis buvo
gana nervingas, nes, man atrodo, pradjo tarti, kad mes ne
degame trokimu pavogti Kremliaus vaigd.

Ij i Blynins" pilnais pilvais nusprendme pasidalyti

dvi grupes. Gagarinas vaiuos maina drauge su Kapu, Ka
tinu ir Diditu. Jie pavains po barus ir pasikalbs su rajo
no nusikaltliais, o a, Melas, Nebylys ir Bes aplankysime
vien sen mano tvo draug, dd Fedi, kuris buvo vienos
didiuls diskotekos, esanios kitame miesto gale, savininkas
ir visk apie visus inodavo, o kartais, remdamasis savo nusi
kaltlika aikiaregyste ir mogikosios prigimties painimu,
net galdavo papasakoti dar tik vyksiani dalyk.
Dd Fedia buvo i t, kurie nusikaltli visuomenje va
dinami ventaisiais". Toks kreipinys reikia aukiausi pa
garb. ventasis yra asmuo, kuris gyvena pagal labai grietas
savikontrols taisykles ir visais atvejais stengiasi bti idealus
nusikaltli ideologijos pavyzdys. ventasis gyvena nuo vis

421
 N I C O L A I LILIN

atsiskyrs kaip koks asketas. Jis, lygiai taip pat kaip ir senieji
autoritetai, neturi nieko savo, negali gyti jokios nuosavybs:
net ir drabuiai, kuriais vilki, bna ne jo, o kit nusikalt
li dovana. Taiau, kitaip negu autoritetai, ventasis neturi
jokios realios galios kitiems nusikaltliams. Jiems jis tik de
monstruoja savo gyvenim, nugyvent vadovaujantis nusikal
tli taisyklmis.
Visas savo pajamas ventasis siunia kaljim: tik jis gali
skirstyti aukas tiesiogiai kiekvienam nusikaltliui aplenkda
mas obak, bendr nusikaltli kas. itaip dar labiau uti
krinama parama nusikaltliams, nes danai obako valdytojui
sunku visus patenkinti, ypa dideliuose kaljimuose, kur kali
daugiau kaip trisdeimt tkstani moni, o kaljim sudaro
imtai blok. Tiesa, tokiais atvejais valdytojas idalija kas ke
liems savo pagalbininkams, sdintiems skirtingose kamerose,
taiau tiesa ir tai, jog danai pagalbininkai nesutaria tarpusa
vyje ir kyla gin, dl kuri daug moni gali nesulaukti mate
rialins pagalbos. Tuomet jiems visada padeda ventasis, nes
pareigos suteikia jam galimyb nekreipti dmesio vidinius
konfliktus.
ventasis neturi teiss teisti kit nusikaltli, per visus
konfliktus privalo ilikti neutralus, taiau bendraudamas su
visomis alimis, pats nesikidamas, gali padti konfliktus i
sprsti. Skirtingai negu senieji autoritetai, ventasis gali liesti
pinigus ir asmenikai vykdyti nusikaltimus.

422
 SI BI RI ET IK AS A U K L JI M A S

ventuoju negalima tapti paiam panorjus: tai vaidmuo,

kuris, kaip ir visi kiti vaidmenys nusikaltli bendruomenje,
tau patikimas vertinus mogikas galimybes ir konkreius ta
lentus.
ventojo pareigos yra paios reiausios nusikaltli ben
druomenje: tai jie i esms valdo didiausius pinigus. Tai jie
surenka las i vis bendruomeni ir siunia j kaljimus gry
naisiais pinigais arba kaip materialin pagalb. Dl ios prie
asties ventieji labai saugomi.
Visame Bender mieste buvo tik trys ventieji. Pirmasis,
senelis Dimjanas, vadinamas Kailine Kepure", mir nuo se
natvs devinto deimtmeio pabaigoje. Jis buvo sibirietis ir
gyveno ms rajone. Antrasis, dd Kostia, vadinamas Mi
ku". Jis taip pat buvo i ms rajono, uvo Sankt Peterburge
deimto deimtmeio pradioje per didiul susiaudym tarp
nusikaltli ir policijos. Treiasis kaip tik ir buvo dd Fedia,
paskutinis Bender ventasis.
Jis buvo linksmas ir labai teigiamas mogus, labiau pan
jo vienuol negu j nusikaltl. Jaunas bdamas nudjo tris
policininkus ir buvo nuteistas mirties bausme, taiau vliau
bausm pakeista kalinim iki gyvos galvos. Po trisdeimties
met, praleist specialaus reimo kaljime, j paleido nuspren
d, kad subjektas tinkamas reintegruoti visuomen". Tada
jam buvo daugiau kaip penkios deimtys met. Netrukus tapo
ventuoju. Usim vairia nelegalia veikla ir turjo itikim

423
 N I C O L A I L I LI N

nusikaltli grup. Beveik visi jie buvo sibirieiai. Visi gyveno

tame paiame name. Vieni, be eim. Buvo visikai atsidav
nusikalstamam pasauliui, paddavo kaljime sdintiems ar k
tik i jo ijusiems monms, remdavo mirusi ir senyv nusi
kaltli eimas. Usidirbdavo i keli turim bar.
Jeigu mieste kas nors atsitikdavo, galjai neabejoti - dds
Fedios vyrai apie tai ino. Jie palaik ryius ir su nusikaltliais,
kaliniais tolimiausiuose, netgi Sibiro, kaljimuose, o reikia
m informacij galjo gauti labai greitai.
Turdamas omenyje j padtj ms visuomenje, pama
niau, kad labai svarbu papasakoti jiems, kas nutiko. Nors tai
ir neturt lemiamos reikms paiekoms, vis dlto tai bt
pagarbos i ms puss enklas, kuris galt padti gauti ki
tokios pagalbos, pavyzdiui, i logistins puss ar apdorojant
informacij.

Taigi, atvaiavome j ventojo namus. Jie primin daugiabu

t: ia buvo kiemas ir didelis sodas, kuriame stovjo daug stal
ir suoliuk. Laikantis senj paproi laukujs durys buvo
iverstos ir numestos ant ems, prieais jim. Tai buvo en
klas, kad tie namai atviri visiems. I ties, juose visada bdavo
svei. Aplankyti ventojo ir jo draug mons atvaiuodavo
i visos SSRS.
A taip pat danai lankydavausi tuose namuose, nes mano
tvas buvo geras dds Fedios draugas. Drauge juodu prasu

424
 S I BI R I E T I K A S A U K L J I M A S

ko ne vien reikal ir abu avjosi balandiais. Mano tvas

dovanodavo jam balandi, nes jis nieko sau negaljo pirk
ti. ventasis juos laik, taiau sakydavo, kad jie mano tvo, o
jeigu kalbant man isprsdavo koks pagiriamasis odelis jo
balandiams, dd Fedia visuomet mane pataisydavo. Saky
davo, kad tie balandiai ne jo, kad juos laiko tik todl, jog
ms namuose trksta vietos.
Kaip paprastai dd Fedia buvo ant stogo, kur specialiai
surstame aptvare laik mano tvo balandius. Pamat mane
ir pamojo, kad ulipiau. Parodiau savo palydovus, ir jis
vl pamojo, kviesdamas visus mus ant stogo. jome j namus
ir, pasisveikin su visais sutiktais monmis, ulipome laip
tais trei aukt. Prijome duris, vedanias ant stogo. Prie
jas atidarydami isitraukme turimus ginklus ir sudjome
juos ant lentynls, kur stovjo kibiras su balandi lesalu.
Taisykls draudia stoti prie ventj ginkluotiems. Btina
akcentuoti, jog negalima turti net ir peilio, nors paprastai
peilis laikomas kultiniu daiktu kaip, pavyzdiui, kryius,
kur reikia visuomet neiotis. Taiau susitinkant su ven
tuoju reikia padti al ir peil, itaip akcentuojant kiekvie
no nusikaltlio tak, kuri yra stipresn u jgos ir pinig
tak.
Mums dedant peilius ant lentynos, Melas pamat, kaip
padjau senelio Kuzios nagan. Jo veidas itso i nuostabos,
nes paprastai Melas visada inodavo, jei sigydavau nauj

425
 N I C O L A I L I LI N

ginkl. Kai suprato, jog revolverio jam neparodiau, j su

trauk mlungis, o klausdamas, i kur jj gavau, atrod beveik
sieids.
- Paskui tau papasakosiu, - atsakiau. - Ilga istorija.
Pastebjau, kad vienintel jo akis velgia mane su didiau
sia panieka.
Atidariau dureles ir pagaliau siauromis kopiomis ulipo
me ant stogo. Dd Fedia stovjo balandi, lesiojani kvie
i grdus, apsupty ir rankose laik vien j por. Atpainau,
kad jie Baku miesto balandinink ivestos veisls, taigi, gerai
skrido ir ypa kapojosi". Taip vadiname kai kuri veisli pa
tin elges, kuriuo jie demonstruoja savo vikrum, nordami
patraukti pateli dmes.
Pasisveikinome su dde Fedia, mano draugai prisistat.
Kaip reikalauja paprotys, i pradi turjau iek tiek pakalb
ti apie su ms apsilankymu nesusijusius dalykus. Tai ne tik
formali taisykl. Taip elgiamasi dar ir todl, kad bt galima
suprasti panekovo nuotaik, vertinti, ar tinkamas momentas
aptarti tau rpim klausim. Todl pasiteiravau apie jo sveika
t, iek tiek pakalbjau apie balandius, o paskui jis paklaus,
kas mane atved.
- Usukau persimesti keliais odeliais", - atsakiau.
Kalbant, ypa su nusikaltli bendruomenje takingais
monmis, apie problemas, kurias reikia isprsti jiems pade
dant, paprastai kalbama su ironija. Autoritetai apie savo gyve

426
 SI BI RI ET IKAS A U K L JI M A S

nim ar kok asmenin klausim taip pat niekada nekalba taip,

tarsi tai bt svarbiausias dalykas pasaulyje: kalba apie save
lengvai ir paprastai. Pavyzdiui, jeigu nusikaltlio paklausi,
kaip klostosi jo reikalai, jis tau ironikai atsakys, kad visus
jo reikalus tiria prokuratra, o jis usiims tik mamoiais,
menkniekiais, nieko vertais dalykais.
Privaljau apie ms rpest prabilti iek tiek abejingu
tonu, sakyti, kad atjau persimesti keliais odeliais", pakalb
ti apie menkai reikming, nelabai svarb reikal.
Dd Fedia nusiypsojo ir pasak, kad jau visk ino. Pa
pra papasakoti, kaip sekasi iekoti. Trumpai, pernelyg nesi-
leisdamas smulkmenas, nupasakojau padt. Jis ramiai, kan
triai klaussi, taiau kartkartmis sunkiai atsidusdavo.
Man baigus, kur laik stovjo nejuddamas ir galvojo, pas
kui staiga pasak, kad bus geriau, jei leisims emyn ir susd
prie stalo igersime efyro. Nes stovint vargu ar galima rasti
teising atsakym".
Drauge su juo nulipome emyn. Prie stalo jau sdjo du
seni nusikaltliai, juos dd Fedia ikart mums pristat. Tai
buvo jo sveiai, atkeliav i nedidelio Sibiro kaimelio, esanio
ant Amro ups kranto.
Prasidjo arbatos grimo ceremonija.
Dd Fedia pats asmenikai msi virti efyr. Visi jo
dantys buvo patamsj, beveik juodi - su niekuo nesupai
niojamas aistring efyro grj poymis. Ukaitins van

427
 N I C O L A I LILIN

den ant malkomis krenamos krosnels, nukl efirbak

nuo ugnies, padjo ant stalo ir jj subr vis pakel Irkutsko
arbatos.
Laukdamas, kol efyr bus galima gerti, dd Fedia papa
sakojo ms istorij savo sveiams. Jie j iklaus su lidesiu
akyse. Vienas jdviej, auktas ir stambus vyras tatuiruotu
veidu, kaskart, igirds Ksiuos vard, persiegnodavo.
Dd Fedia supyl efyr j puodel, sribteljo tris gurk
nius ir perdav man. Cefyras buvo stiprus ir kartas, gerai
ve: taip sakoma, kai efyras ima ikart veikti ir galvoje
pajunti iok tok lengvum. Apsukome tris ratus. Melas ig
r paskutin gurkn, paskui, kaip reikalauja tradicija, iplov
puoduk.
Galiausiai dd Fedia ant stalo padjo lkt ledinuk. Jie
puikiai tiko suvelninti stipriam efyro burnoje paliktam sko
niui. Mano mgstamiausi ledinukai buvo kljuva, spanguoli
skonio. Tos rgios uogos auga ant ma krmeli iaurinje
Rusijos dalyje ir tik pelktose vietose. Skanaudami ledinukus
vl pradjome kalbtis.
Dd Fedia papasakojo, kad mons, vadovaujantys jo
barams ir naktiniams klubams, jau visk ino ir kad jeigu
Narve" (didiausioje ir spdingiausioje diskotekoje mieste,
kurioje lankydavosi labai daug moni) kas nors igirst k
nors domaus, be jokios abejons, ikart mums apie tai pra
net.

428
 S I BI R I E T I K A S A U K L J I M A S

Paskui padjo ant stalo savo asmenin indl reikal.

Vienas i svei ikart pasek jo pavyzdiu ir ant stalo padjo
doleri pakuot. Deimt tkstani. Netars n odio, sibi
rietis milinas tatuiruotu veidu, kurio pravard buvo Raias,
pridjo dar penkis tkstanius.
Dd Fedia taip pat pasufleravo mums por dalyk: patar
dar kart apsilankyti Bamo rajone.
- Sunku garbingai kalbtis su tais monmis, baims poli
tika suveikia geriau, - pasak ir pamerk ak.
- Kaip ia pasakius, jeigu kam nors mauktelsi ir kartais
kuris nors neigyvens, nieko tokio. Anksiau ar vliau jie vis
tiek tarpusavyje isiudyt. Bet jeigu bauginsi, jie prads rim
tai judti ir, k gali inoti, gal tarp ten gyvenani iukli ras
js iekom mog.
Dar patar stipriau paspausti tuos i Centro, nes gal gale,
jeigu mergin iprievartavo j rajone, dalis kalts buvo ir ten
gyvenanij. Pasak jo (o tokie mons kaip jis klysta retai),
visi atsakingi Centro rajono nusikaltliai gali neabejodami
rayti laikus namo, kitaip tariant, ruotis brutaliam susid
rimui su neinomybe.
Dd Fedia nepritar Gagarino dosnumui duoti Centro
rajono vaikinams pus dienos, kad ie galt gauti informaci
jos be Sargo inios.
- Dl Jzaus Kristaus meils, - m reikti savo nuomo
n, - kas mums rpi, jeigu jie gaus nuo Sargo ?Taip dar geriau,

429
 N I C O L A I L I LI N

nes jie tikri neimanliai. Tie Centro vaikinai galvoja tik apie
tai, kaip pasiguldyti moter ir paloti kortomis, rengiasi lyg
bedions, i j neiojamo aukso kiekio galima pamanyti,
kad jie igonai, o paskui, kai j teritorijoje kas nors atsitinka,
stovi prisiik kelnes ir smirdi viso miesto akivaizdoje... Ne,
dabar js eikite tiesiai pas Sarg ir pasakykite jam, kad jeigu
jis iki io vakaro neatve jums t silpnaproi, kurie, jam ir jo
vyrams miegant, j teritorijoje privir kos, praneite apie
tai, kas vyko, visoms virnms... Pamatysite, patieks jums
juos ant lktuts melsvais apvadais, pamatysite...
Jam kalbant, jau sivaizdavau, kaip visa tai atrodys. Cen
tro Sargas net nenorjo ms priimti, kur jau ten mums j
kritikuoti ar jam grasinti. Taiau, kaip visuomet sakydavo
aminatils mano dd, kas nerizikuoja, tas negeria ampa-
u
no .
Padkojome ddei Fediai u primim, labai vertingus
patarimus bei pinigus, skirtus padidinti atlygiui, ir nuvaia
vome prisijungti prie likusios grups dalies, kad suplanuotu
me susitikim su Centro vaikinais.

Susitikti buvome sutar senojo Slyvos bare. Slyva jau se

niai nedalyvavo jokioje veikloje ir tik rpinosi savo baru. Ki
taip tariant, visuomet sddavo prie staliuko ir k nors ger
davo arba valgydavo, o dvi jaunos merginos, jo dukterios,
dirbdavo.

430
 SI BI RI ET IK AS A U K L J I M A S

Slyva dl savo sunkaus ir skausmu persunkto gyvenimo

buvo gerai inomas mieste. Jis nebuvo kils i nusikaltli
eimos: tvai buvo mokyti mons, intelektualai. Tvas -
mokslininkas, usim moksliniais tyrimais chemijos srityje,
o mama dst literatr Maskvos universitete. Ketvirto de
imtmeio pabaigoje, Stalino reimui atginus siaubo bang,
jo tvai buvo suimti ir paskelbti liaudies prieais. Tvas buvo
apkaltintas ryi su Amerikos ir Anglijos nipais palaiky
mu, o motina - antisovietine propaganda. Visa eima kartu
su dviem vaikais - Slyva, kuriam tuomet buvo dvylika, ir jo
sesute Lesia, kuriai buvo vos kiek daugiau nei treji, - buvo
deportuota j Vorkutos gulag. Ten draugai komunistai, pa
triotai ir taikos visoje emje tvirtintojai politinius kalinius
kankindavo paiais nemogikiausiais kankinimo bdais. Sly
vos tvas buvo labai silpnas fizikai. Nuo sumuim ir maus
plaui udegimo jis mir dar traukinyje. Atveti Vorkut
vaikai nuo motinos nebuvo atskirti, bet tik todl, kad tuomet
vaik blokas dar nebuvo pastatytas. Toje vietoje jie gyveno il
gai. Mat aplink mirtant daugyb moni - nuo alio, lig,
sumuim ir bado, kankinam parazit...
Slyva pasakojo, kad kartj, sesut ir mam nuved viet,
kurioje dirbo vadinamasis ypatingasis vidaus tyrj brys" -
skerdik gauja, kankindavusi jau nuteistus mones. Taiau
kankindavo ne tam, kad igaut informacijos, o perauklja-
maisiais" tikslais. Priirtoj akivaizdoje jie privert mam

431
 N I C O L A I L I LI N

isirengti ir liep irengti vaikus. Tuomet pastat vaikus j kam

p ir pradjo muti mam, o vaikus vert irti, kaip ji kan
kinama. Paskui tie gyvuliai pam Slyv ir sugalvojo aidim:
pasak, kad jeigu motina savo rankomis nesulauys dukrelei
maojo pirtelio, jie po vien sulauysi jam visus pirtus.
Mamai prie akis, ilgai ir siaubingai kankindami, sulau jam
eis pirtus. Slyva pasakojo, kad buvo paklaiks i baims ir
nesiliov klyks, jog daugiau nebegali. Paskui staiga motina,
panikos ir beprotysts apimta, iupo maj Lesi, kuri laik
apsikabinusi, ir trenk jos galv j sien. Tada paband umu
ti ir Slyv, taiau mentams pavyko j sustabdyti. Tuomet jie
iauriai j sumu. I to bloko gyva Slyvos mama jau neijo.
Slyv imet laukan, ant sniego. Leisgyv, sulauytais pir
tais paliko sualti. Vaikinas pasakojo, jog norjo tik kuo grei
iau mirti, todl pradjo valgyti snieg, kad greiiau sualt.
Tuo metu netoli tos vietos dirbo paprast kalini, nusikal
tli, brys. Jie pjov medien barak statyboms, nes gulag
reikjo plsti. Pamat vaik ant sniego, jie pam j ir pradjo
juo rpintis. Priirtojai tai velg pro pirtus, nes su pa
prastais kaliniais gulage (bent jau i pradi, kol sovietin
kaljim sistema dar nebuvo tapusi idealiai sustyguotu me
chanizmu - pramons grandine) buvo elgiamasi kitaip nei su
politiniais. Administracija j prisibijojo, nes jie buvo vieningi
ir labai organizuoti. Panorj bt galj surengti paius ti
kriausius maitus.

432
 SI BI RI ET IK AS AU K L J IM AS

Taip berniukas apsigyveno nusikaltli barake. Vienas ka

linys sugyd jo pirtus, prie j kruopiai pritvarsts minkto
medio lazdeles. Nuo tos dienos nusikaltliai j globojo, i
aukljo. Pavadino Slyva pagal veido spalv. Jo veidas visada
bdavo pamls, nes jam aminai buvo alta.
Bdamas penkiolikos Slyva tapo gaujos, kuri j rado ir pri
glob, vykdytoju. Koncentracijos stovykloje kilo karas tarp
senuosius autoritetus remiani nusikaltli - tarp j buvo
ir Slyvos draugai - ir t, kurie patys save paskelb naujaisiais
autoritetais ir sil vesti naujas taisykles. Pastarj buvo dau
guma, jie buvo kil i emiausi socialini sluoksni ir pri
klaus karo nalaii kartai. odiu, tokie nusikaltliai, koki
anksiau nebdavo. Jie, kaip ir visa Rusija, gerb tokias savy
bes kaip neiprusimas, iaurumas, moralini princip netur
jimas. Naktimis Slyva drauge su savikiais slinkdavo zijan
(jaun ir li nusikaltli) barakus ir juos iudydavo - pei
liu subadydavo mieganius. Kol jie suvokdavo, kas vyksta, pir
mieji jau bdavo iskerd pus barako.
Slyva nuud daug moni. Gal ir kvailyst, taiau, manau,
kad tik todl jam pavyko isigelbti. Galbt tokiu bdu ilie
jus t, nepaisant didiuls vaikystje patirtos traumos, jam
pavyko ilikti sveiko proto.
Slyva sdjo ne viename kaljime, taip pat ilg laik gyve
no laisvje ir vis laik buvo vykdytojas. Ved ger moter, su
silauk dviej sn ir trij dukter. Ant deins rankos, kurios

433
 N I C O L A I L I LI N

pirtus jam buvo sulau, buvo isitatuiravs kaukol su poli

cininko kepure. Ant kaktos isitatuiravo ura A z vozdam.
Ivertus i senovins rus kalbos tai reikia atkerysiu".
Neinau, ar jis atkerijo, taiau vis gyvenim tik ir ud
policininkus. Turjo be galo didel per savo karjer nuudyt
policinink ir kit tvarkos palaikymo pajg enkleli ko
lekcij. Laik juos ant didiuls komodos, raudonojoje savo
nam kertelje, po ikonomis. Ten pat stovjo ir jo eimos
nuotrauka, prieais j visuomet deg vak.
T kolekcij maiau savo akimis. Paiurpau. Daugyb vai
ri epoch enkliuk, nuo eto deimtmeio iki devinto de
imtmeio vidurio. Kai kurie kruvini, kiti suvarpyti kulk.
Buvo absoliuiai vis kategorij enkleli: vairi Rusijos
miest apygardos policinink, ypatingj su organizuotu
nusikalstamumu kovojani bri, KGB agent, kalinimo
staig pareign, prokuratros agent.
Slyva sak, kad j daugiau kaip dvylika tkstani ir kad
es ne visuomet jam pavykdav juos nuimti. Absoliuiai tiks
liai prisimin visk apie kiekvien auk: kaip ir kada nuud.
Kol apirinjau enkliukus, jis nenustojo kartoti: Gerai si
irk juos, vaikeli, tuos mogudi veidus... moni aa
ros niekada nekrinta ant ems, pirma jas surenka Viepats?
Slyva kalbjo, kad yra lieps savo dukterims, jam mirus,
nusisti tuos enkliukus Vidaus reikal ministerij Maskvo
je drauge su laiku, kur ra ir tais vis savo gyvenim.

434
 SI BI RI ET IK AS A U K L J I M A S

Parod man t laik. Tai buvo veikiau ne laikas, o visas

ssiuvinis, kuriame buvo pasakojama madaug viskas: Slyvos
istorija, jo pykio prieastys, poiris j pasaul. Pabaigoje at
skleid, kur paslp kai kuri policinink lavonus. Ra, kad
elgiasi dosniai, nes dabar mirusieji galsi bti palaidoti ir,
nors po daugelio met, j eimos nariai tursi, kur juos ap
raudoti. Deja, Slyvai galimyb apraudoti savo tvo, motinos ir
sesuts kap nebuvo suteikta.
Viename ssiuvinio skyriuje buvo jo eilraiai. Jei never
tintum u j slypinios istorijos, pasakytum, kad jie labai pa
prasti, naivs, nenulifuoti. Prisimenu vien, skirt sesutei Le
siai. Bene ilgiausi i vis. Vadino sesut nekaltu mielo Ms
Viepaties angelu", ra, kad ji ypsojosi, kaip ypsosi dangus
po lietaus", kad jos kviei lauk, kurie tik ir laukia, kol bus
nuienauti", spalvos plaukuiai vilgjo kaip saul". Paprastais
ir meiliais odiais, nesilaikydamas rimo taisykli, pasakojo,
kaip j myljo, ir pra adeisti, kad nesugebjo iksti skausmo,
kai policininkai lau jam pirtus, nes buvo maas berniukas,
bijantis skausmo kaip ir visi vaikai". Kalbjo sesutei, kad moti
nos gestas, kai trenk jos galv sien, buvo kilnus mylinios
motinos, netekusios vilties, ingsnis. inau, kad tu j supranti
ir kad dabar drauge esate rojuje kartu su Ms Viepaiu!*
I to eilraio buvo galima suprasti, kokia paprasta ir dau
geliu atvej primityvi Slyvos siela, kokia ji savaip grai bei kil
ni.

435
 N I C O L A I LILIN

Dabar, kai paseno, o mona mir, Slyv kankino vienatv.

Bare jis nuolat iekodavo draugijos, pasakodavo apie savo
gyvenim ir rodydavo ten laikom natralaus dydio eimos
portret.
Man patikdavo su juo pasinekuiuoti. Jis visuomet mielai
pasidalydavo savo imintimi ir ko nors imokydavo.
Tai jis mane imok gerai audyti pistoletu. inoma, prie
tai mane mok tvas, dd ir senelis, taiau a buvau pernelyg
liesas, mano rankos maos ir glenos, tad audamas nesuge
bdavau gerai valdyti ginklo, jj spausdavau per stipriai. Slyva
nusived mane prie ups, kur buvo galima nesibaiminant au
dyti j vanden, tikrai inant, kad nieko nesueisi, ir pasak:
Atpalaiduok rank, vaikine?
audme tokarevu 7,62 - gana dideliu ir galingu, taiau
gerai subalansuotu pistoletu, kurio atatrankos jga nelabai
didel. Vliau imok mane audyti ir makedonietikai. Sis
bdas labai praveria audant dviem pistoletais, taip pat kai
audoma judant.
odiu, usukdavau pas Slyv mielu noru ir gana danai.
Dar ir todl, kad jo dukteria buvo gera mano draug ir kep
davo skaniausius mieste obuoli pyragus.

Kai atvaiavome Slyvos bar, ms draug dar nebuvo.

Slyva kaip visada sdjo prie savo staliuko. Gr arbat, val
g pyrag ir skait eilrai knyg. Vos mane ivyds, padjo
knyg al ir atjo pasitikti. Apkabino ir tar:

436
 SI BI RI ET IK AS A U K L J I M A S

- Vaikeli, kaip laikaisi ? Nutverte j ?

Jau visk inojo. Pagalvojau, kad taip dar geriau: bent jau
nebereiks dar kart pasakoti tos istorijos, kuri, virsdama o
diais, man kl begalin skausm.
Pasakiau jam, kad vis dar iekome kaltininko, ir jis tutuo
jau pasil savo pagalb: pinig ir kelias audykles.
. Atsakiau, kad surinkome jau net per daug pinig, o galbt
ir ginkl. Taiau, kaip sakoma Sibire, jei nenori eisti seno
kurio tigro, vaikiodamas turi kelti iok tok triukm, to
dl ubaigiau itaip:
- Bt gerai, jeigu iplatintum informacij savo klientams
ir klausytumeisi pastats ausis. O tavo dukterios obuoli
pyragas su arbata labai pakelt nuotaik.
Netrukus visi sdjome prie stalo, valgme pyrag ir gr
me arbat su citrina. Po dds Fedios efyro buvo pats tas. O
tas pyragas... tirpo burnoje.
Tarpusavyje aptarme dds Fedios mums duotus pata
rimus. Visi buvome tos paios nuomons ir supratome, kad
jeigu btume pas j nuvaiav anksiau, btume sutaup ne
maai laiko.
Tuo metu atvaiavo likusieji: atrod pavarg, tiksliau, ise
k. Kapas buvo dar panaesnis numirl nei paprastai. vilg
teljs j pastebjau, kad kairysis paakys iek tiek pamls.
Visi buvo akivaizdiai siaudrin.
- Kas atsitiko? - paklausiau.

437
 N I C O L A I LILIN

Gagarinas papasakojo, kad vaindami po barus akis ak

susidr su tais debilais, apie kuriuos pasakojo Mino. Jie buvo
septyniese, vainjo juodu visureigiu ukrainietikais nume
riais.
- Norjome su jais pasikalbti, - sak Gagarinas, - o vietoj
atsakymo jie mus paleido vius. Vienas kakokiu japoniku
daiktu net pataik Kapui veid.
- Kuo tokiu? - susidomjo Bes.
- Na, kakokiu kovos rankiu. Kaip i kovini film. To
kiu, kur reikia labai greitai sukti rankose... Na, tiek to, odiu,
ivaiuojanius juos bandme sustabdyti, audme main,
bet nieko nepeme...
- Galiu prisiekti, kad a vienam pataikiau galv, - pridr
Diditas.
- Ratas privaiavo maina, bet jau buvo per vlu, dipas
buvo dings, - tar Gagarinas. - Tuomet sustojau prie vienos
telefono bdels ir paskambinau namo. Papraiau, kad ms
seniai visuose rajonuose utvert kelius ir sustabdyt main,
kol ji dar neivaiavo i miesto.
velgiau lidnai atrodant Kapo veid, sumut rankiu
i japon ir amerikiei film, klausiausi pasakojimo apie su
siaudym bei persekiojim ir akimirk pagalvojau, kad mes
visi kraustoms i proto. Staiga man kilo noras k nors daryti,
judintis, veikti. Taiau, kaip visuomet sakydavo mano ami
natils dd, kat apsikaiuoja ne tuomet, kai panori, o kai
ateina laikas".

438
 SI BI RI ET IK AS A U K L JI M A S

Papasakojau Gagarinui, k sak dd Fedia.

- Kalbant su tais dviem ir man kilo ioks toks tarimas, -
tar jis. - Neinau, man atrodo, jie kak slepia. Norjo kuo
greiiau mumis atsikratyti, kakam jiems reikjo laiko... Ta
iau kam?
Nusprendme vis tiek nueiti sutart susitikimo viet po
senuoju tiltu.
- Bet, Gagarinai, - tariau, - atsargumo dlei gal bt
protingiau neiti visiems. Griau eikime trise, kaip manai?
Psiomis, kad, jeigu uvirs jovalas, galtume sprukti visas
puses...
Gagarinas sutiko:
- Teisingai, bet vienas i trij bsiu a.
- Geriau ne, - pasak Melas, - seniai tau paved vykdyti
uduot, esi atsakingas u misij. Jeigu tau kas nors nutiks,
padtis tik dar labiau pablogs.
Siek tiek pasitar nusprendme, kad eisime a, Melas ir
Bes. Kiti turjo laukti netoliese ir prireikus bti pasiruo
veikti.
Mainoje sukurpme plan: a stovsiu viduryje ir steb
siu prieakyje bei kairje pusje esani teritorij, Melas bus
man i deins ir stebs dein (dar ir todl, kad jis turjo
tik dein ak), Bes seks iek tiek i paskos ir kartkartmis
pasilenks usiriti bat raiteli. itaip stebs padt u nu
garos.

439
 N I C O L A ! L I LI N

Sustojome netoli tilto esanioje gatvelje. Kiti liko laukti

mainose. Isidstme, kaip buvome sutar, ir apsimesdami,
kad iaip vaiktinjame, ltai patraukme link tilto.
Tyia, nordami paerzinti ms laukianius vaikinus, de
imt minui vlavome.
Kai nusileidome po tiltu, ten nieko nebuvo. Apsukome
rat, paskui grome prie main.
Dabar tikrai turjome prieast vaiuoti pas Centro rajo
no Sarg pasikalbti taip, kaip mums patar dd Fedia. Buvo
aiku, kad du jo padjjai ikrt koki nors riebi nesmon
ir apvyniojo mus apie pirt.

Centr skriete skriejome, jautms taip, lyg btume kari

ni lktuv eskadril. Paaliav i pykio, paniurusiais veidais
jau sivaizdavome, kokia velniava uvirs mieste, kai baigsime
vykdyti misij.
Mudu su Melu netgi aptarinjome, kas laukia Sargo, tarsi
jis bt ms pai rankose.
- Garantuotai j nuds, - sak Melas. - Niekaip neine
sveiko kailio, kai taip akivaizdiai parod ess silpnas. Kai
tave idulkina tavo paties padjjai, tai dar blogiau negu i
duoti.
O man atrodo, kad j tik paemins, - tariau. - Bus pri
verstas isikelti Bam ir pus ten tol, kol koks debilas j nuds
dl pavogtos auksins grandinls.

440
 SI BI RI ET IK AS A U K L JI M A S

Du nepilnameiai, aptarinj antys takingo ir patyrusio nu

sikaltlio ateit, nra labai normalus dalykas.
Nusikaltli pasaulyje patartina vengti atsidurti tam tikro
se situacijose: nors aplink tave visi klysta ir esi sitikins savo
teisumu, prie sprendimus paversdamas realybe geriau tris
deimt kart persiegnok", sakydavo mano senelis.
Kai atsiduri paios aukiausios visoje jroje bangos viru
je, apima labai smagus jausmas. Bet kiek laiko tokia banga i
silaikys ? Ir kas nutiks, kai tas milinas, ant kurio uokai, tave
kaip miniatirin parazit nutrenks emyn?
Jausdamas artjant moment, kai galiu pakilti ant tokios
bangos, visada uduodu.sau panaius klausimus.
Kai kurie nusikaltliai, pajut em slystant i po koj, pa
mirta visas graia, teisingas taisykles ir statymus. Tuomet
pradeda lyti vinu ir niekas nieko nebegali utikrinti.
Msiau apie tai, jog vaiuojame teritorij, kuri kon-'
traliuojantis vyras ms net negerbia, nes, pagal jo taisykles,
nepilnameiai yra niekas. O kas bus, jeigu kaip tik per tuos
paius nepilnameius jis praras savo gali? Tikrai neleis mums
ramiai grti namo, kai idulkinsime juos per subin. Galbt
prads kar, o mes i mediotoj virsime mediojamaisiais.
Galime atrodyti pikti kiek tik norime, galime net ir bti tokie,
bet jeigu atsidursime deimt prie vis rajon, kurio dar ir Sar
gas iprotjs siunta ant ms... Na, iskers mus kaip kiaules
Naujj met ventei ir tiek.

441
 N I C O L A I LILIN

Atvaiav j centr prie baro, kuriame jau buvome lanksi

paiek pradioje, pamatme stovint labai daug main. Va
dinasi, visi suvaiavo. Galbt lauk ms, o gal tarpusavyje
aptarinjo padt. Pagal or, pagal tai, kaip vjas pt j veid,
supratau, kad jau uokome ant bangos.
Lipdamas i mainos pavelgiau j Gagarin. Nerimavau dl
jo bkls, nes jis turjo kalbti u mus visus. Nuo jo, nuo to,
k ir kaip pasakys, priklaus ms ateitis.
Gagarinas atrod atsipalaidavs, i gudraus jo vilgsnio su
pratau, kad turi plan.
Vienas kitam nieko nepasakme. Nenorjome kit, stebin
i mus einant vidun, akyse atrodyti neapsisprend.
Visa Centro rajono kompanija buvo susdusi aplink vien
stal, valg ir gr. Sargas Pavelas sdjo vidury. Nutaiss pikt
veido iraik nirtingai kirto kept kiauls koj, aplink taky
damas taukus. Greta jo sdjo praeit kart mus eids pro
vokatorius: mus pastebjs jis ikart atsistojo ir kaip iprotjs
m rkti: Kokio velnio jums reikia?", klausim pindamas
vairiausi eidim.
Mes stovjome nejuddami, o tas juokdarys jo link ms.
Kartkartmis atsigrdavo ir vilgteldavo savo eiminink.
Norjo inoti, ar is patenkintas jo elgesiu. Atrod, kad Pave
lui tai visai nerpi. J niek nekreipdamas dmesio toliau sau
lamt, tarsi ms nebt.

442
 SI BI RI ET IK AS A U K L J I M A S

Tam pajacui prijus prie Gagarino ir mus kak rkti tie

siai jam veid, Gagarinas staiga kaire ranka iupo j u kaklo
(ilgo ir laibo kaip kalakuto), o deine i kiens ltai isitrauk
savj tokarev.
Nenuleisdamas aki nuo Pavelo Gagarinas viena ranka
gniau to tipo (kuris vis band suduoti kumiais, bet nie
kaip nepasiek, todl panjo vabzd, pasmeigt ant ada
tos) kakl, o kita laik pistolet. Paskui pakl dein rank
ir itaip akimirk sustingo: tuomet juokdarys pradjo spiegti
kaip sueistas vris. Band pasukti veid kuo toliau nuo nu
manomos deins Gagarino rankos trajektorijos. Veltui. Stai
ga ta ranka m dauyti jam veid pistoletu nemonika jga
ir greiiu. Pasipyl smgi krua.
Tipelio veidas virto vientisa aizda. Jis nualpo. Vis dar
laikydamas suglebus mogn u kaklo, Gagarinas ir toliau
stipriai ten pat dau. Paskui, taip pat staiga kaip ir buvo pra
djs, Gagarinas liovsi j mus ir paleido. Sis susmuko ant
ems kaip bulvi maias. Po deimties sekundi Gagarinas
m j spardyti. Buvo tikrai siaubinga.
Kai Gagarinas baig ir prijo prie stalo, prie kurio sdjo
Pavelas (atrod kaip em pardavs, gerklje jam buvo strigs
kiaulienos ksnis, kurio niekaip nesteng nuryti), pastebjau,
kad visi rankose laikome ginklus. A taip pat.
Gagarinas koja prisitrauk kd ir atsisdo. Nelauks, kol
anie i Centro atsigaus po sumaities, kilusios dl juokdario

443
 N I C O L A I L I LI N

sumalimo, pradjo eidinti Pavel. Kalbjo su juo taip, kaip

kalbama su mogumi, kurio lemtis jau aiki.
Labai rizikavo, taiau jeigu bauginimo metodas bt su
veiks, jei mums bt pavyk sukelti chaos tarp Pavelo vyr,
viskas bt galj baigtis gerai. Nevienas save gerbiantis nusi
kaltlis nepalaikys Sargo, kurio ateitis dl jo paties klaid gali
bti sulugdyta: itaip atitolintume j nuo savo vyr.
Gagarinas prim ekstremal sprendim. Viena laim, kad '
tai padar nepasitars su mumis, nes, be jokios abejons, be
veik visi btume buv prie. A taip pat. Taiau muzika jau
grojo, todl privaljome okti. Ir okti kaip reikiant, kitaip ga
ljome bti nuluoti nuo parketo.
Gagarino kalbos Pavelui prasm buvo paprasta: kaltino j
nekompetentingumu ir nepaprastai eidinjo, siekdamas pa
eminti vyr akyse.
Tai veik puikiai. Pavelo veidas pasikeit, labai iblyko.
Pasikeit net jo sdjimo poza: prie tai sdjo ipts krti
n, pakeltais peiais. Dabar peiai nusileido, krtin subli
ko... Visa savo esybe buvo panaus sudivus d. Tik akys
vis dar velg su tokiu pat pykiu, spindjo tokia pat panieka
kaip anksiau.
Gagarinas pasak jam, jog i pat pradi jis su mumis elgsi
negraiai vien tik dl to, kad mes nepilnameiai, nekreipda
mas dmesio tai, jog tuo metu vis pirma atstovavome savo
rajonui ir visai sibiriei bendruomenei. Vykdydami savo mi-

444
 S I BI R I E T I K A S A U K L J I M A S

sij turjome isprsti padt, kuri visos bendruomens, ver

tos nusikaltli vardo, laiko labai rimta.
Pasak, jog apie tai, kas nutiko t ryt, prane ms se
niams. Papasakojo, kad jis su mumis nenorjo kalbtis ir pa
siunt du savo padjjus, bet jie pasirod esantys nepatikimi,
nes paskyr susitikim ir j patys neatjo, taip priversdami
suabejoti jo valdia. Variantai galjo bti du: arba jis buvo
visikai savo rajono nesugebantis valdyti Sargas, arba (o itai
bt buv dar blogiau) band nuslpti kak svarbaus.
- Mes tik norime iki galo vykdyti savo uduot, - parei
k Gagarinas visiems susirinkusiesiems, - o visa kita ne mums
sprsti. Praneme lyderiams, jie ir nusprs: tai yra svarbiau
sia.
Gagarinui kalbant Pavelas irjo j su pasilyktjimu.
Staiga nebesutvard pykio ir sprogo. Svied j nevari ser
vetl ir pataik tiesiai veid. Tuomet atsistojo ir pakartojo
ankstesnj vaidinim: nusipl markinius, atidengdamas
senomis tatuiruotmis imargint krtin, nukabint iki
pat bambos tsaniomis auksinmis grandinmis, ir m rkti
nusikaltli argonu. Atmetus keiksmaodius ir eidimus,
prasm buvo madaug tokia: Ir nuo kada gi vaikigaliai gali
apie k nors kalbtis su suaugusiais nusikaltliais?"
Galiausiai pradjo kartoti vis t pai fraz:
- Nori auti autoritet? Tuomet, auk!
Gagarinas nejudjo. Niekaip negaljau suprasti, kas sukasi
jo galvoje.

445
 N I C O L A I L I LI N

Pastebjau, kad Pavelo vyrai rengiasi kak daryti. Vienas

pasitrauk nuo stalo ir nujo virtuv. Tuo metu Pavelas ka
vo toliau. Prijo prie ms ir i eils kiekvienam j veid rk, ar
mes vis dar norintys j nuudyti.
Melas ir kiti stovjo nejuddami. Buvo aikiai matyti, kad
nenorjo engti klaidingo ingsnio ir lauk Gagarino sakymo
arba enklo. Gagarinas sdjo prie stalo, mus atsigrs nu
gara, ir nejudjo.
Kai Pavelas prijo prie mans ir drauge su anksiau gird
tais odiais i lykios burnos dvokteljo vyno ir svogn
smarve, akimirksniu i kiens isitraukiau senelio Kuzios
nagan. rmiau j rieb to gyvulio snuk taip stipriai, kad
vamzdis giliai paniro jo i nuostabos form pakeitusio veido
od. Pasakiau:
- it man utais senelis Kuzia, supratai? Pasak, kad
galiu nudti visus, kurie trukdys man rasti, kas iprievartavo
ms seser. Jei reikia, ir autoritet.
Pavelas sustingo, sistebeilijo mane kartu ir piktai, ir li
dnai.
Gagarinas pakilo nuo stalo ir visiems susirinkusiesiems
prane, jog netrukus ivaiuosime i rajono. Nordami apsi
drausti ir ivengti susiaudymo, Pavel isiveime drauge.
Tuomet atsistojo vyras bjauraus ilgo rando nuo kaktos iki
kaklo per nos ir dein ak subjaurotu veidu ir labai ramiai
tar:

446
 SI BIRI E T I KAS A U K L J I M A S

- Niekas nieko jums nedarys, mes jau prie jums atvaiuo

jant buvome sutar. Norjome perduoti Pavel lyderi teis
mui.
Jam kalbant odis po odio m aikti, kad Pavelas, kai
kuri kit (kurie jau tnojo saugiai udaryti) padedamas, su
planavo daugyb mogudysi ir neramum, itaip norda
mas sukelti kar tarp bendruomeni. Jo tikslas buvo perimti
alkoholio prekybos kontrol, kuri iki iol savo rankose laik
keletas sen vairi kvartal nusikaltli.
Vyrui sudarkytu veidu kalbant Pavelas iblyko, o a laiky
damas rms revolver jauiau, kaip jis dreba. Dabar jau sis
monino, kad jam galas.
Vyras sudarkytu veidu prisistat ess Pilvas. Niekada nebu
vau apie j girdjs. I kalbos ir laikysenos - stovjo perkreips
nugar ir iek tiek priek palenks galv - supratau, kad ne
seniai ijo i kaljimo. Netrukus jis pats tai patvirtino: pasa
k, jog ijo maiau nei prie mnes. Pridr, kad jam bnant
kaljime daugelis skundsi dl to, kaip Pavelas remia kalinius.
Sisdavo pagalb tik tiems, kuriems norjo, niekada n vieno
neaplank ir skatino vidinius karus, kurie padar daug alos.
Dl ios prieasties, keli sen nusikaltli pavedimu, Pilvas
infiltravosi Pavelo gauj, kad j stebt, pasekt ir pranet
visk, kas vyksta.
Trumpiau tariant, prie mus stovjo Vojdotas, nusikalt
li vykdytojas ir tyrjas, klausantis tik senj autoritet. Jo

447
 N I C O L A I LILIN

uduotis buvo atskleisti jaun nusikaltli ir Sarg daromas

neteisybes.
Pirm kart gyvenime maiau tokias pareigas uimant
mog. Paprastai jie slepia savo tapatyb. Kita vertus, niekas
mums negarantavo, kad Pilvas yra tikrasis jo vardas.
Pilvas kalbjo toliau: pasak, jog Pavelas nusamd jaun
ukrainiei grupel, kad ie kelt sumait. Per pastarj m
nes jie nuud du mones ir niekas nesuprato, kad tai j dar
bas, nes visk padar taip, jog buvo panau kito rajono vyk
dyt upuolim, kitaip tariant, primin karo pradi. Tokius
pat metodus prie daugel met naudojo mentai.
Negaljau patikti savo ausimis. Jauiausi taip, tarsi biau
atitrks nuo realybs.
- O Ksiua, kodl j iprievartavo? - paklausiau.
- Pasismaginti. Nes buvo pamet galvas. Kit prieasi
nra, - atsak Pilvas. - Tai paadino js bendruomen, todl
* Pavelas pasisteng juos paslpti. Bet jie vis tiek valkiojosi ir
krt nesmones.
Visi juos mat, jie paliko daugyb pdsak. Gagarinas ir
kiti su jais susidr. Po susiaudymo band pabgti i miesto
per Balk. Stepanas prane, kad pasirod tame rajone. I jo
kiosko nesumokj pasim cigarei ir alaus, sumu Nik-
son, taiau iam pavyko vien sueisti savo metaliniu strypu
(puikus siurprizas puldinjamiems negaliuosius). Grupel
armn j lauk prie vaiavimo Kaukazo rajon. Jie paban

448
 SI BI RI ET IK AS A U K L J I M A S

d vaiuoti dipu per sod, partrenk vien armn, taiau

paskui klimpo upeliktyje, tekaniame tarp Kaukazo ir
Balkos.
Visa tai nutiko per dvi valandas. Dabar nusmurglius kai
tais laik armnai, kurie, pasak Pilvo, lauk ms.
Pilvas pasak, kad turime vaiuoti drauge, nes jam reikia,
jog tie unsnukiai trij liudinink akivaizdoje patvirtint, kad
Pavelas jiems sumokjo. Tik itaip paskui bus galima atiduoti
j senj autoritet teismui.
- Laikykite Pavel tol, kol sitikinsite, jog tai, k papasako
jau, yra teisyb, - ubaig.

Taigi, vienam ms teko uleisti viet Pavelui ir vaiuoti

Pilvo maina. Nedavs progos nusprsti kitiems, pasisiliau
a.
sdome vieno vaikinuko i Centro rajono vairuojam
main.
- Ar tu tikrai taip nori nudti tuos mones? - paklaus
mans Pilvas, kai pajudjome.
Prie atsakydamas kur laik pagalvojau.
- I mans nekoks udikas. Nejauiu didelio pasitenkini
mo udydamas. Noriu tik, kad bt vykdytas teisingumas.
Pilvas nieko man neatsak, tik linkteljo ir nusigr
lang. itaip sdjo tyldamas ir nejuddamas, kol atvaia
vome Kaukaz. Man pasirod, kad jam padar spd mano

449
 N I C O L A I LILIN

atsakymas, bet nesugebjau suprasti, ar jis tokios pat, ar prie

ingos nuomons.
Pasiek Kaukaz nuvaiavome tokio seno armno vardu
Frunziius namus. Painojau jj, buvo geras mano senelio drau
gas. 1953 metais buvo vienas i ginkluoto kalini sukilimo
Sibiro gulage organizatori. Jo gyvenimas buvo nelinksmas,
taiau jam pavyko isaugoti linksm bd: net ir po trumpu
io pokalbio su juo uplsdavo energijos banga.
Frunziius drauge su kitais trimis armnais lauk ms
mainoje prieais savo nam duris. Tie trys vaikinukai buvo
jauni, vienas net nepilnametis. Pamats mus atvaiuojant u
ved varikl ir, rodydamas keli, vaiavo priekyje.
Atlydjo mus rajono pakratyje stovint sen karin san
dl. U jo plytjo laukai ir augo mikelis. Sandl pastat
vokieiai per Antrj pasaulin kar, jame buvo ne vienas tu
nelis. Kai prireikdavo nuleisti iek tiek kraujo, nusikaltliai
neretai pasinaudodavo tais tuneliais nevariems darbeliams
adikti.
Viduje buvo gal dvideimt armn - suaugusij ir paau
gli. Visi ginkluoti kalanikovais. Stovjo aplink juod gero
kai aplamdyt dip. Priekinis jo stiklas buvo idautas, ne
buvo ir deinij dureli. Dipe sdjo penki vyrai itsusiais
veidais ir, neinau dl kokios prieasties, visikai nuogi.
J drabuiai buvo sumesti krv prieais main, greta
dviej kn. Vienas buvo sueistas kakl, i jo vis dar bgo

450
 SI BI RI ET IK AS A U K L JI M A S

kraujas. Kito galvoje iojjo skyl, i kurios kraujas jau nebe

bgo.
Ilipau i mainos ikart paskui Pilv ir prijau prie vai
kin, kurie susidomj apirinjo penki dar gyv gyvuli
veidus.
-Jie ms, taiau pirma Pilvo eil, - pasak Gagarinas.
Nespjau mintyse apsvarstyti, kaip Pilvas privers juos kal
bti, kai pamaiau, kaip nuo nepaprastai stipraus spyrio ant
ems parkrito Pavelas.
Susmuks ant ems Pavelas atrod apgailtinai. Prisimi
niau tok| stor berniuk, kadaise gyvenus ms rajone: jis
taip nerangiai juddavo ne tiek dl savo svorio, kiek dl silpno
charakterio. Buvo sitikins ess beveik negalus ir vos rads
prog gridavo emn. Kartais tai darydavo specialiai, nor
damas save atkreipti kit dmes, paverkti ir pasisksti savo
fizine bkle. Po keleri met tas prakeiktas storulis suinojo,
kad Motina Gamta j apdovanojo ilgu ir galingu kaip snaipe
rinis dragnoko autuvas artilerijos pabklu". Nuo tada din
go visas vaikikas jo silpnumas. Ypa bendraujant su mergino
mis, kurias keit taip pat danai, kaip griet asmens higienos
taisykli besilaikantis dentelmenas keiia kojines.
Prisiminus t tipel mane visuomet suimdavo juokas, ta
iau i akimirk toji asociacija paadino keist pykio jausm.
Taip, buvau siuts. Staiga suvokiau, kad nors trksta tik vieno
ingsnio iki misijos vykdymo, nejauiu nieko ypatinga, jokio

45 I
 N I C O L A I LILIN

iskirtinio jausmo, visikai nieko. Jauiau tik pykt ir nuovarg.

Du veik primityvius, labai panaius gyvulikus, pojius, bet
nieko, visikai nieko mogikai pakilaus.
tai Pavelas, tso ant ems. Jo padt mano dd bt api
bdins taip: Savo galv painioja su subine." irjau j ir
galvojau, kad gyvenime nra nieko garantuoto ir tikro. Juk ta
mogikoji iukl, kuri i akimirk buvo tarsi msos gabalas,
besiruoiantis tapti mutu kepsniu, visai neseniai buvo pasi
pts ir i ties galingas.
Nustoj muti vaikinai j vert vienos mainos bagain.
Taip reikia pagal taisykles: dabar jis apkrstasis, tad negali bti
toje paioje erdvje su garbingais nusikaltliais.
Nemanau, kad tie penki pusgalviai, sdintys nuogi dipe,
suprato, kas jiems tuoj nutiks. Nesivaizduoju, kas sukosi j
galvose, taiau velgiau juos ir man atrod, kad jie nesuvokia
aplinkos, tarsi bt apkvai nuo narkotik.
Man buvo gaila. Tiek daug galvojau apie t akimirk, si
vaizdavau baim j akyse, odius, kuriais maldaus pasigailti
ir neudyti: Nenorime mirti, pasigailkite.." odius, kuriais
jiems atsakysiu: maniausi sujungsis juos sudting kalb,
kad kaliau galvas, kok didel skausm iprovokavo j pada
rytas siaubas. Galvojau, jog kalbsiu taip, kad paskutines aki
mirkas jie praleis visikoje klaikybje, kad juos aplankys krau
pus jausmas, panaus t, kur jaut Ksiua. Deja, regjau tik
abejingus veidus, vilgsnius, kurie tarsi skubino padaryti tai,

452
 SI BI RI ET IK AS A U K L JI M A S

dl ko atvaiavome. Galbt tik man taip pasirod, nes mano

draugai atrod patenkinti. Jie jo link dipo ir neslpdami pa
sitenkinimo ypsojo, demonstratyviai isitrauk pistoletus ir
juos utais taip ltai, jog buvo girdti, kaip i dkl kulkos
istumiamos lizdus ir atsitrenkia sklendes.
Pavelgiau j Mel: jis ingsniavo Gagarinui u nugaros,
piktai iieps klaik savo veid. Rankose laik du pistoletus.
Pamiau senelio Kuzios nagan ir nykiu atlauiau gaidu
k. Revolverio bgnas apsisuko ir aikiai tarkteljs sustojo.
Jutau, kaip po rodomuoju pirtu pakilo gaiduko svirtel: re
volveris paruotas.
Kitoje rankoje laikiau stekin. Utaisiau j kaire ranka,
kaip imok senelis Slyva: laikydamas rankoje rodomuoju
pirtu ijungiau saugikl, drtgal rmiau dir ir pajutau,
kaip mechanizmas pajudjs priek stumia kulk lizd.
Sutelkiau dmes dip, nordamas apsisprsti, kur i-
kni auti pirmiausia. Tuomet Gagarinas, netars baigiamo
sios kalbos ir net neperspjs, pradjo audyti abiem pistole
tais. Netrukus, tiksliau, beveik tuo pat metu, m audyti visi
kiti. Susivokiau, kad ir a audau.
Kapas aud umerks akis ir labai greitai. Jam pirmajam
pasibaig makarov oviniai. Taip ir liko stovti, vis dar pakel
tose rankose laikydamas dip nukreiptus pistoletus, siste
beilijs tuos penkis, kuriuos liejosi ms pyktis, smingantis
knus kulk pavidalu.

453
 N I C O L A I L I LI N

Gagarinas aud atsipalaidavs, ramiai, pernelyg nesitai-

kydamas ir leisdamas kulkoms paioms nubrti trajekto
rij.
Melas kaip visuomet aud klaikiai. Stengsi pistoletu pa
siekti automato vi danum ir kulkas leido visomis mano
momis kryptimis. Kaip tik dl to niekas niekada nedrsdavo
per susiaudym bti jo priekyje. Iskyrus Gagarin, bet tik
todl, kad jis jaut gimt pasitikjim Melu, kur galima bt
palyginti su etuoju pojiu.
Katinas aud su tokiu atsidavimu ir taip susitelks, kad
net pats nejaut, jog laiko ikis lieuv. Sukosi kaip reikiant,
stengsi i vis jg.
Diditas aud gerai, visikai taikliai, neskubdamas. Ge
rai nusitaikydavo ir paleisdavo du tris vius, paskui vl ra
miai nusitaikydavo.
Bes aud kaip laukini vakar kaubojus. Pistoletus laik
juosmens lygyje ir aud vienodais, tarsi laikrodiu pamatuo
tais, tarpais. Beveik niekada nepataik, utat visai neblogai
atrod.
A audiau per daug negalvodamas. Taip, kaip buvau
prats, makedonietika technika. Ji itaip vadinama todl,
kad makedonieiai puikiai kovodavo dviem kalavijais vienu
metu. Nesitaikiau, tiesiog audiau main, ten, kur sdjo
mons. Maiau, kad jie mirta, kad knus purto paskutiniai
traukuliai, kad juos apleidia gyvyb.

454
 SI BI RI ET IKAS A U K L J I M A S

Staiga vienas atidar dureles ir i vis jg pasileido bgti

angaro pusn. smuko skardos tunel - siaur dienos viesos
apviest jim, tarsi tamsoje nuviest keli. Jis taip smarkiai
bgo, kad mes stovjome nustr.
Melas kelet kart ov jam pavymui, bet nepataik. Tuo
met Gagarinas prijo prie vieno paauglio armno, rankose
laikanio kalanikov. Papra sekund' paskolinti ginkl.
Vaikinas, akivaizdiai sukrstas to, k mat, padav savo ka
lanikov. Maiau, kaip t akimirk drebjo jo ranka.
Gagarinas atrm ginkl pet ir paleido ilg salv bglio
pusn. Kai kulkos j pasivijo, tas buvo nubgs jau koki tris
deimt metr. Tuomet Gagarinas nujo prie jo. ingsniavo
taip, tarsi pasivaikiodamas parke. Prijs paleido dar vien
paplip ant ems gulint kn, is paskutin syk suspurd
jo ir nurimo.
Gagarinas pam j u kojos ir, atvilks prie mainos, pali
ko greta kit dviej negyvli, gulini ten nuo pat udyni
pradios.
Mainoje buvo keturi aizd sudarkyti lavonai. Dipas
buvo skyltas, i vienos padangos ltai nypt oras, nes j
buvo pradrusi kulkos nuskelta kbulo nuolaua. Visur krau
jas: penki metr atstumu itiks purslais, isiliejs balomis,
laantis i mainos ant grindinio kraujas maisi su benzinu ir
upeliais tekjo link ms, tiesiai po kojomis.
Tvyrojo visika tyla, niekas nepratar n odio, visi stov
jo nejuddami ir irjo tai, kas liko i t vyr.

455
 N I C O L A I L I LI N

Dip ir lavonus palikome ten, kur vykdme teisingum.

Paskui nuvaiavome senojo Frunziiaus namus. Pilvas tu
rjo ikeliauti. Prie ivykdamas jis iltai ir pagarbiai su mumis
atsisveikino. Pasak, kad padarme tai, k reikjo.
Frunziius mus patikino, kad lavonais pasirpins armno,
kuris buvo sueistas bandydamas sustabdyti main, eima.
Jiems tai savotikas asmeninis pasitenkinimas. Frunziius taip
pat utikrino, kad ant t un kapo nebus n kryiaus".
Nejuokavo ir nebuvo linksmas kaip paprastai. Frunziius
kalbjo rimtai, taiau teigiamai, tarsi nordamas parodyti, jog
mus palaiko. Kalbjo maai, pavaiino keliais buteliais labai
gero armniko konjako.
Tyldami igrme. A pradjau jausti stipr ir gniudant
nuovarg.
Gagarinas itrauk krep su pinigais ir pasak Frunziiui,
jog adygis priklauso jam. Frunziius atsistojo nuo stalo, ijo
kit kambar, o paskui gro rankose laikydamas pinig pa
ket - penkis tkstanius doleri. djo juos krep prie kit
ir tar:
- Negaliu duoti daugiau, nes esu vargas senis. Gagarinai,
praau nuveti visk tetai Anfisai ir paprayti jos atleidimo
vis ms, nusidjli ir blog moni, vardu.
Tyldami igrme trei butel. Kai ivaiavome i Kauka
zo, jau buvo tamsu, a vos neumigau mainoje. Galvoje sukosi

456
 SI BI RI ET IK AS A U K L JI M A S

daugyb mini, prisiminim ir neaiki poji maialyn,

tarsi biau paliks kak neubaigt arba blogai atlikt. Man
tai buvo lidna akimirka, nejauiau jokio pasitenkinimo. Ne
galjau nustoti galvojs apie tai, kas nutiko Ksiuai. Nemano
ma jausti sielos ramybs.
Po kurio laiko pasikalbjau su seneliu Kuzia.
- Reikjo juos nubausti u tai, k padar, - tariau, - taiau
juos nubaud, Ksiuai nepadjome. Mane vis dar kankina jos
skausmas, kuriam tas ms teisingumas neturjo jokios reik
ms.
Jis atidiai mans klaussi, paskui nusiypsojo ir pasak,
kad ir man reikjo eiti savo senelio vyresniojo brolio keliu,
kitaip tariant, gyventi vienam mikuose, gamtoje, nes gyveni
mui tarp moni esu pernelyg humanikas.
Atidaviau jam nagan, taiau jis nenorjo jo imti atgal, pa
dovanojo man.

Prajus beveik mnesiui suinojome, kad Pavelas ir trys

jo bendrai, dalyvav smoksle prie nusikaltli bendruome
n, buvo nuudyti. Juos pririo prie medi parke, esania
me prieais Tiraspolio policijos nuovad, ir galvas kal po
vin.
Buvo kalbama, kad u visos ios istorijos kyojo polici
nink, siekiani susilpninti ms miesto nusikaltli ben
druomen, ausys. Jiems tai pavyks vliau, po penkeri met,

457
 N I C O L A I LILIN

suprieinus jaunus nusikaltlius su seniais ir pradjus kruvin

kar, kuris paenklino ms bendruomens lugimo pradi.
I ties, iandien ji nebra tokia, kokia buvo mano pasakoja
mos istorijos laikais.

Po trej met senelis Kuzia mir nuo senatvs. Jo mirtis

drauge su kitais vykiais sudrebino vis sibiriei bendruo
men. Daugelis senojo tikjimo nusikaltli, nepatenkinti
alyje vedamu kariniu ir policijos reimu, gro Sibir arba
emigravo tolimus kratus.
Mano tvas isikl gyventi Graikij, ten penkerius me
tus sdjo kaljime, o iandien ir toliau gyvena Atnuose.
Senasis Slyva vis dar gyvas ir tebesdi savo bare. Pastaruo
ju metu apkurto, todl kalbdamas rkia. Jo dukteria, ta,
kuri kepdavo visame mieste skaniausius obuoli pyragus ir
buvo gera mano draug, itekjo u gero vaikino, pardavin
janio kompiuteri reikmenis. Juodu drauge isikl gyventi
Volgograd.
Dd Fedi labai sukrt valdios, reimo vedimas Pa-
dniestrje. I paskutinij laiksi ir visomis igalmis stengsi
tikinti nusikaltlius kovoti, taiau paskui pasidav ir ivyko
gyventi Sibir, ma kaimel ant Lenos ups kranto, kur ir
toliau jo savo, ventojo, pareigas.
Barbosas tapo labai svarbiu asmeniu nusikaltli visuo
menje: sudar pakt su policija ir dabar ms mieste turi

458
 SI BI RI ET IK AS A U K L JI M A S

milinik valdi, ten Juodoji skla i esms yra vienintel

policijos ginama kasta. Jos nekenia visos kitos bendruome
ns, bet niekas negali nieko padaryti, nes dabar jau jie vado
vauja, jie kontroliuoja visus kaljimus ir nusikaltli veikl.
Gruzin bendruomenje buvo kils kruvinas karas, po
kurio valdi gavo jaunieji nusikaltliai. Gruzinai susikivir
ijo su armnais, ypa dl savo nacionalistini pair, su
jais kariauja dar ir iandien. Per t kar Mino buvo nuudy
tas. Nuautas pakeliui ligonin, kai jo aplankyti monos,
k tik pagimdiusios sn, kurio jis taip ir nespjo pama
tyti.
Senelis Frunziius dl tarp gruzin ir armn kilusio karo
nusprend ivaiuoti i Bender. itaip pasielg ne vienas
abiej konfliktavusi bendruomeni senis. Senelis Frunzi
ius pareik pasitraukis i veiklos ir isikl gyventi savo
gimtin, joje dabar usiima smulkia nelegalia prekyba alko
holiu.
Stepanas vis dar turi kiosk prie gatvs, bet jau nebepar-
davinja ginkl. Juodosios sklos nusikaltliai udraud jam
tai daryti. Tad dabar, kad pragyvent, pardavinja cigaretes.
Prastumia ir vien kit suklastotos degtins siunt. Jo dukra
baig mokslus ir sidarbino vienoje architekt studijoje Mas
kvoje. Niksonas kaip visada itikimai padeda Stepanui. Jis vis
dar pyksta ant komunist ir juodaodi, bet pagaliau susi
draugavo su Melu, nors dl to Melui ir teko paaukoti savo

459
 N I C O L A I LILIN

Game Boy aidim rengin. is aidimas sugebjo Niksono

irdyje pakeisti jo taip mgt senj Tetris.
Melas sak, kad pastaruoju metu Niksonas prailo ir m
pernelyg spariai senti.
Gagarinas po ios istorijos igyveno tik trejus metus:
buvo nuudytas Sankt Peterburge, nes sivl reikalus su
monmis, turiniais policijos ir KGB stog. Apie jo mirt
suinojome tik po kurio laiko, kai viena Gagarino meilu
susisiek su jo tvais ir pasak, jog jis palaidotas Ligovo ka
pinse.
Katinas isikl Rusijos pietus ir kur laik priklaus sibi
riei nusikaltli gaujai, kuri pl i Azijos ali atvykstan
ius traukinius. Vliau susipaino su viena mergina i Rosto
vo prie Dono, kazach ems, ir drauge su ja isikl gyventi
kaim ant Dono ups kranto. Oficialiai jis jau nebeusiima
nusikaltli veikla, augina tris vaikus - du berniukus ir mer
gait. Medioja ir drauge su monos tvu bei broliais dirba
staliaus darbus. Melas ne kart buvo nuvaiavs jo aplankyti.
Kaskart jam sveiuojantis, Katinas veltui bandydavo kalb
ti Mel vesti jaunesnij savo monos seser.
Kapas buvo sulaikytas Maskvoje per arvuoto automobi
lio apiplim ir nuteistas eiolika met kalti. Kaljime jis
nuud du mones, todl buvo nuteistas kalti iki gyvos gal
vos ir perkeltas specialj Ust Ilimsko kaljim, jame kali
iki iol. Dl grieto reimo su juo nemanoma susisiekti.

460
 SI BI RI ET IKAS A U K L JI M A S

Diditas drauge su Bes apipl ne vien bank, vliau

su apiplimais kovojantis brys juos susek ir kur laik ste
bjo. Tuomet jie pateko j gudriai paspstus spstus. Vienam
informatoriui, kuriuo manipuliavo policininkai, davus en
kl, Diditas ir Bes apipl bank, taiau t pat vakar
policininkai juos nuud Tvero mieste esaniame viebutyje
Inturist ir pagrob pavogtus pinigus. Melas vienas pats vaia
vo pargabenti j kn namo. Palaidojo juos senosiose Bende
r kapinse. Laidotuvse nedalyvavo beveik niekas i ms,
draug. Tik Melas ir keli giminaiiai.
Melas ir toliau gyvena Padniestrje savo tv namuose,
kartais susiskambiname. Jis nebeusiima jokia nusikalstama
veikla, nes vienas nesugeba, o prie ko prisilieti neturi. Kur
laik dirbo vieno takingo jaunosios kartos nusikaltlio ap
saugininku, bet vliau jam pabodo. Baigs kursus paband
mokyti vaikus aikido, bet ir tai nepavyko, nes usimimus
visuomet ateidavo girtas. Dabar Melas neveikia nieko, vis lai
k aidia su Play Station, kartais susitinka su kokia mergina,
kartkartmis padeda kam nors susigrinti skol.
Ksiua taip ir neatsigavo. Nuo tos dienos, kai buvo iprie
vartauta, su niekuo daugiau nebendravo: vis laik tyldavo,
nudelbusi akis, ir beveik niekada neieidavo i nam. Kartais
man pavykdavo j tikinti. Tuomet eidavome paplaukioti val
timi upje, taiau tai bdavo tas pats, kaip drauge vestis mai.
Anksiau ji taip mgdavo plaukioti valtimi: nuolat juddavo,

461
 N I C O L A I L I LI N

perssdavo i vienos vietos j kit, isitiesdavo valties priekyje

ir merkdavo rankas vanden, triukmaudavo, sipainiodavo
klei naudojamus tinklus, aisdavo su k tik pagautomis
uvimis, su jomis kalbdavo, vadindavo jas vardais. Po pa
tirtos prievartos ji sddavo nejuddama, priblsusi: daugi
daugiausia itiesdavo pirt ir paliesdavo vanden. Paskui taip
ir sddavo vis laik, sistebeilijusi savo vandenin paniru
s pirt, kol paimdavau j u rankos, kad padiau ilipti
krant.
Kur laik tikjau, kad palengva, ingsnelis po ingsnelio,
ji atsigaus, taiau padtis tik blogjo. Galiausiai Ksiua nusto
jo net valgyti. Teta Anfisa be paliovos verk. Bandiau nuve
ti j kelet ligonini, pas vairius specialistus, taiau visi sak
t pat: tok elges lm jos ankstesnis psichikos sutrikimas.
Nieko nebuvo galima padaryti. Sunkiausiomis akimirkomis,
kad palaikyt Ksiuos gyvyb, teta Anfisa leisdavo jai vitami
nus ir maitindavo per vamzdel.
T dien, kai a ivykau, Ksiua sdjo ant suoliuko prie
ais namus. Rankose laik savo aisl - megzt gl, kokiomis
Sibire puoiami megztiniai.

Prajus eeriems metams nuo ios lidnos istorijos, vien

nakt man paskambino Melas: Ksiua mir. Jau seniai neju
djo, - pasakojo, - ir palengva atsidav mirties glbiui." Ksiu-
ai mirus teta Anfisa isikl gyventi vieno kaimyno, kuriam

462
 S I BI R I E T I K A S A U K L J I M A S

reikjo, kad kas nors padt jo monai priirti vaikus, na

mus.

A ivaiavau i savo krato, patyriau daug igyvenim ir

vairi istorij, stengiausi gyvenime elgtis taip, kaip man atro
d teisinga, taiau vis dar nesu iki galo sitikins dl daugelio
dalyk, valdani pasaul. Ypa dl teisingumo. Kuo toliau,
tuo labiau man atrodo, kad pati svoka yra neteisinga. Bent
jau kalbant apie mogikj teisingum.

Prajus dviem savaitms nuo to, kai vykdme savo teisin

gum, mano namus usuko nepastamas vyras. Jis pasisak
ess Pilvo draugas. Papasakojo, kad Pilvas ikeliavo neinia
kur ir daugiau ia negr, taiau prie ikeliaudamas papra
perduoti man vien daikt. Padav paket. Pamiau j, bet ne
atidariau. I mandagumo pakvieiau t vyr ueiti ir supain
dinau j su savo seneliu.
Vyras liko ms namuose iki kitos dienos. Drauge su sene
liu valg, gr ir kalbjosi apie vairius nusikaltli reikalus:
apie etik, jaunimo aukljimo trkum, apie tai, kaip laikui
bgant pasikeit nusikaltli bendruomens, ir ypa apie Eu
ropos bei Amerikos ali tak, kuri lugdo jaunj Rusijos
nusikaltli kartas.
A vis laik buvau greta j. Kai itutindavo butel, skub
davau rs ir pripildydavau j i statins.

463
 N I C O L A I LILIN

Sveiui ivykus atidariau Pilvo siuntin. Viduje radau suo

mik peil, vadinamy?^, - prast Sankt Peterburgo ir Ru
sijos iaurs ryt nusikaltli ginkl. Ginklas buvo naudotas,
kaip pas mus ir Italijoje sakoma - pagyvens" - graia balto
kaulo rankena. Buvo pridtas ir popieriaus lapelis, kuriame
Pilvas pietuku buvo uras:
mogikasis teisingumas siaubingas ir neteisingas, dl
ios prieasties teisti gali tik Dievas. Deja, kartais esame pri
versti aplenkti jo sprendimus."
 Laisvas kritimas

Kai man sukako atuoniolika, buvau ivyks. Vienoje spor

to mokykloje mokiausi fizinio lavinimo. Norjau susikurti ki
toki ateit, u nusikaltli pasaulio rib.
Man tai buvo labai keistas laikas. Daug skaiiau, susipain-
davau su vis naujais monmis ir pradjau suvokti, kad nu
sikaltlio gyvenimas, kur anksiau maniau esant ger ir gar
bing, yra ekstremalus, kad visuomen tok gyvenim laiko
nenormaliu. Taiau ir apie pai visuomen susidariau neko
ki nuomon. Man atrod, kad mons yra akli ir kurti kit,
netgi savo pai, problemoms. Niekaip nesuvokiau norma
l" pasaul valdanij veiksni. Jame mons galiausiai at
skiriami vieni nuo kit, neturi nieko, kas juos siet. Jie neturi
galimybs pajusti palaim dalytis jausmais ir dalykais su kitais
monmis. Mane siutino tradicin rusika moral: visi greiti
teisti, kritikuoti tavo gyvenim, utat'patys sugeba tik leisti
vakarus prie televizoriaus. Aukiausias j siekis - prikimti

465
 N I C O L A I L I LI N

aldytuv skanaus ir nebrangaus maisto, visiems drauge pri

sigerti per eimos ventes. Moka tik pavydti kaimynams ir
stengiasi, kad kiti imt pavydti jiems. Graios mainos, ge
riau usienietikos, vienodi drabuiai, kad neisiskirtum i
kit, etadienio vakaras vietos bare - pasirodyti, igerti tur
kiko alaus skardinje, visiems pasakoti, kad viskas gerai, kad
reikalai" klostosi puikiai. Nesvarbu, jog esi tik kuklus inau
dojamas darbininkas ir nesugebi matyti, koks i ties yra tavo
gyvenimas.
Man rus posovietinis vartotojikumas buvo kakas siau
binga. mons savo noru skendo firminiuose skalbimo mil
teliuose ir dant pastose, visi gerdavo tik i usienio atvetus
grimus, o moterys be saiko tepdavosi pranczikais kremais,
kasdien reklamuojamais per televizij, ir tikdavo, kad jie pa
vers jas panaiomis j reklamose vaizduojamas manekenes.
Buvau pavargs ir sutriks. Netikjau, kad sugebsiu reali
zuoti save iame pasaulyje kokiu nors garbingu ir naudingu
bdu.

Vis laik lankiau savo miesto sporto centr. Usimiau

joga. Buvau lieknas ir lankstus, pratimai man pavykdavo gerai
ir visi buvo manimi patenkinti. Vienas mano kov meno mo
kytojas patar pabandyti lankyti jogos usimimus, kuriuos
Ukrainoje vesdavo mokytojas, daug met moksis Indijoje.
Taip pradjau danai vainti j tobulinimosi kursus Ukraino

466
 S I BI R I E T I K A S A U K L J I M A S

je, o kiekvien vasar drauge su grupe i sporto skyriaus mne

siui vaiuodavome j Indij.
Sulauks atuoniolikos met turjau gauti jogos instruk
toriaus diplom, taiau man nepatiko, kaip buvo tvarkomasi
mokykloje, danai susibardavau su mokytoju. Jis man sakyda
vo, jog a nepaklusnus, o neimet mans tik todl, kad dau
gelis vaikin buvo mano pusje.
Tas mokytojas inaudodavo daugel mokini. Pavyzdiui,
liepdavo jiems vesti buhalterij, mokdavo graius, o paskui
teisindavosi keistomis kalbomis apie jogos filosofij. Man at
rodo, kad jam tiesiog taip buvo paranku. Visa tai pakeniau
tik todl, jog man reikjo to diplomo, kuris paskui man su
teikt galimyb mokytis visuose valstybiniuose universite
tuose ir taip ivengti privalomosios karins tarnybos. Svajojau
atidaryti savo sporto mokykl ir savo miesto gyventojus mo
kyti jogos.
Svajojau. Taiau likus nedaug laiko iki studij pabaigos nu
tiko labai nemalonus dalykas: drauge su mumis moksis vaiki
nas mir nuo infarkto.
Daugelis joga usiimani moni tiki nuo realybs nuto
lusiais dalykais. Mokytojas vis pasakodavo apie mones, kurie
po daugelio met treniruoi pradeda skraidyti, sugeba pa
siversti vairiomis gyvybs formomis. Pasakodavo daugyb
kit kvailysi, kuri a niekada nesiklausydavau, uleisdavau
viet kitiems grups nariams, labiau besidomintiems tokiais

467
 N I C O L A I LILIN

argumentais. Tarp j buvo ir Sergejus. Jis turjo irdies proble

m nuo pat gimimo, jam reikjo gydytis, lankytis pas specia
listus. Taiau ms mokytojas j tikino, kad jo turim irdies
problem galima isprsti pratimais. Sergejus i ties tikjo,
kad sunki patologija gali bti igydyta tokiu bdu. Ne kar
t bandiau jam aikinti, kad joga visikai negali igydyti n
vienos sunkios ligos, bet jis mans neklaus. Atsakydavo, kad
reikia tik treniruotis.
Kart Sergejus nuvyko didel jogos mokykl suvaiavim
Vengrijoje. Grtant traukiniu j itiko infarktas. Mir. Buvo
lidna ir tiek. Mans su juo nesiejo artimi ryiai, nebuvome
geri draugai, taiau, mano manymu, jo mirtis buvo vien ms
mokytojo kalt.
Baigsi tuo, kad a pasakiau mokytojui visk, k galvoju,
todl susipykome. Jis imet mane i mokyklos, tad diplomo
negavau. Vietoj instruktoriaus diplomo man buvo teiktas
paymjimas, jog lankiau pamokas, jis suteik galimyb vie
ai praktikuoti kai kurias disciplinas. odiu, tai buvo tikras
pasityiojimas.
Visa tai nutiko pavasar, kai Padniestrje viskas praysta ir
ji tampa panai baltu nuometu pasipuousi nuotak, tryk
tani gaivumu ir svaiginamais kvapais.
Kur laik nieko neveikiau, msiau apie tai, kas vyko.
Paskui nuvaiavau taig aplankyti savo senelio Nikolajaus.
Drauge jome medioti, darme tinklus ir labirintus uvims

468
 S I BI R IET IK AS A U K L J I M A S

upje gaudyti, kaitinoms pirtyje ir daug kalbjome apie gy

venim.
Senelis Nikolajus gyveno mike vienas nuo dvideimt ke
tveri met ir buvo savaip imintingas. Buvimas su juo tuo
laikotarpiu man ijo naud.

Grs Padniestr ant ups kranto su draugais surengiau

didel vent. ventme mano jau prie kelis mnesius pra
jus gimtadien. Pasimme deimt vali ir prisikrov jas
vyno buteli, Melo senels ikeptos duonos bei vejybos ran
ki patraukme prie srov. Plaukme viet, vadinam Di-
1v 1 v
dziuoju lasu .
Si vieta, esanti u koki penkiasdeimties kilometr nuo
ms, buvo gerai inoma dl savo groio ir ramybs. Joje up
iplatja, vietomis susidaro daug vienas su kitu susijungian
i ma eerli. Vanduo ten stovus ir iltas. Srovs beveik
nra, atsiranda ji toje vietoje tik tada, kai kovo mnes ir iki
balandio vidurio, per potvyn, up pakyla. Ten bdavo daug
uv, ypa am. J ir plaukme gaudyti. Nakt iplaukda
vome valtimis ir merk vanden jungdavome didel pro
ektori. viesa atviliodavo amus paviri, tuomet jiems
trinkteldavome mediniu plaktuku ilga rankena, skirtu kaip
tik tokiai klei. Vienas laikydavo ibint, o kitas bdavo pa
siruos trenkti plaktuku. Buvo svarbu visk atlikti tyliai, nes
menkiausias garsas igsdindavo amus, o tuomet prireikdavo

469
 N I C O L A I LILIN

maiausiai poros valand, kol jie vl iplaukdavo j paviri.

A vejodavau su Melu, nes niekas kitas su juo nenordavo
vejoti: reikiamu momentu jis niekada nesugebdavo pabti
tyliai.
Svarbiausia bdavo neleisti jam smgiuoti j amus plaktu
ku. Melas buvo labai stiprus, taiau nelabai taiklus. Kart jis
nepataik j am, utat pataik savo porinink, ms drau
g Bes. Sulau jam rank. Nuo tada niekas nebenorjo bti
poroje su Melu. Visi jo veng, sugalvodavo, kaip isisukti.
Sakydavo: Nesieisk, bet mes su juo jau anksiau buvome
sutar vejoti poroje. Susirask sau kit porinink..."
Kadangi niekas jo nenordavo, paprastai j por paimda
vau a, nors ir inojau, kad rizikuoju. Kita vertus, tik a reikia
mu momentu sugebdavau j sudrausminti.

Kelion iki Didiojo lao prajo puikiai. Oras buvo nuos

tabus, vanduo, sakytum, Viepaties palaimintas, net ir plauk
dami prie srov nejautme jokio pasiprieinimo. Mano val
ties variklis t dien veik kuo puikiausiai, n karto neugeso.
Trumpiau tariant, viskas buvo idealu kaip atviruko piein-
lyje.
Atplauk vis pirma papietavome. A iek tiek padauginau
vyno, todl tapau pernelyg geras, geresnis nei paprastai. Eilin
kart sutikau bti poroje su Melu. Jis apsidiaug, kad nebus
paliktas krante, kaip danai nutikdavo. /

470
 SI BI RI ET IK AS A U K L J I M A S

Buvau toks atsipalaidavs, jog leidau jam laikyti plaktuk.

Leidau" nra tinkamas odis. Bt teisingiau sakyti, kad jis
atsisdo mano valtyje ir, vilgteljs j mane lyg niekur nieko,
nesiklauss iupo j rankas plaktuk. A nieko nepasakiau, tik
pagrmojau kumiu, nordamas parodyti, jog jeigu nepatai
kys, baigsis blogai.
Nuplaukme link ms pasirinkto eerlio. Kiekviena
valtis pasuko j atskir eerait. Reikjo bti visikai atsiskyru
siems. vejojant tame paiame vandens telkinyje kitos valtys
likt be laimikio, nes smgio garso igsdintos uvys pasisle
pia dugne.
Naktis buvo giedra, danguje spindjo galyb vaigdi,
o blykus banguojantis ir mirgantis vandens pavirius atro
d pasakikai. Tolumoje buvo girdti laukuose oiantis vjas.
Kartkartmis mus pasiekdavo ilgas ir skvarbus jo gsis, tarsi
atskriejs nardyt tarp ms. Ups kvapas maisi su mi
ko aromatais ir nuolat kito. Rods, aikiai uodi akacij lap
ir liepiedi kvapsn, o paskui vir paima ups krantuose
eliani saman dvelksmas. Varls choru trauk serenadas,
kartkartmis kokia uvis inirdavo paviri ir auniai plek-
teldavo vandenin. Staiga i miko iniro trys mai karalikieji
elniai, jo atsigerti: srbdami vanden plekjo lieuviais, o
paskui prunkt kaip arkliai.
A tarsi itirpau toje magikoje aplinkoje. Man tokios
akimirkos buvo vienos brangiausi gyvenime. Jeigu kas nors

47 1
 N I C O L A I L I LI N

mans paklaust, kas yra rojus, neabejodamas atsakyiau, kad

rojus - j moment panai akimirka, trunkanti aminai.
Tik Melas savo buvimu trukd man visomis juslmis pakil
ti dangaus auktybes: vos j jj pavelgs ir vl prisipildydavau
sunkaus realybs pojio. Suprasdavau, kad kol tas subjektas,
tas nuosprendis, kurj likimas man lm paksti, bus greta, tol
negalsiu visikai isilaisvinti i savo iurktaus mogikojo
kno.
- Melai, uiaupk srbtuv, kitaip gausi plaktuku per gal
v... - pasakiau ir pradjau ltai, kad nekeliau pernelyg daug
triukmo, irkluoti.
Melas buvo susikaups. Sdjo valties viduryje ir abiem
rankomis laik plaktuk, tarsi bijot, kad tas nepabgt.
Kai priplaukme eerlio vidur, itraukiau sen povande
nin ibint. iebiau vies ir persisvrs per valties krat la
bai ltai nuleidau. viesa po vandeniu atrod graiai, apviet
apie deimt metr gelms, buvo miatyti daug smulki detali.
Maos uvyts apsupo ibint ir plaukiojo aplink, tarytum
sukt garbs rat.
Melas sitais vir mans, rankoje laikydamas paruot
plaktuk. Lauk mano enklo.
Paprastai apie amo pasirodym suinodavome pamat i
gelms kylant didiul tams el, plaukiant viesos link.
Pasirodius eliui ikart reikdavo pradti ltai ir tyliai kelti
paviri ibint, kad amas sekt paskui, bet jo nepasiekt.

472
 S I BI R I E T I K A S A U K L J I M A S

ibintui pasiekus paviri ir inirus i vandens bdavo svar

biausias momentas: nordamas pataikyti j am, plaktuk lai
kantis draugas turi smogti i vis jg j viet, kurioje vos prie
akimirk buvo ibintas. Jeigu akimirksn pavluoji, jeigu a
mas palieia ibint, jis ikart vl panyra gelm, nes amai yra
dideli bailiai, bijo bet kokio kontakto su jiems nepastamais
daiktais. Todl itaip vejojant amus darna labai svarbi.
Atidiai velgiau vandenin. Pagaliau pamaiau i gelms
kylant el ir ltai traukdamas virv pradjau tempti ibint
auktyn. Melas man u nugaros pakl plaktuk ir pasiruo
smgiuoti.
Nebuvo abejoni: tai tikrai amas, kilo labai greitai. Tur
jau tik laiku itraukti ibint.
Kai jau buvau j ikls beveik pat paviri ir vandenyje
liko tik pats galiukas, Melas taip stipriai tvojo plaktuku, kad
ore pasigirdo vilpimas, tarsi man pro ausis bt praskriejusi
kulka.
- Kristau! - surikau ir vos spjau laiku paleisti ibint i
rank, kai Melo plaktukas siaubingai stipriai atsitrenk j.
ibintas suduo, ir viesa ikart ugeso. Tamsoje igirdau,
kaip Melas tyliai atsiduso:
- Eik ikt, kokia kvaila uvis. Maniau, kad kyla greiiau...
Jis vis dar buvo palinks vir mans ir rankoje laik plaktu
k. Atsistojau, pamiau irkl ir netars n odio tvojau jam
per nugar.

473
 N I C O L A I LILIN

- U k? - paklaus jis isigands ir atsitrauk atatupstas j

valties gal.
- Po imts pypki, Melai, esi tikras asilas! Kokio velnio
dauai j ibint?
Igirdau nuo kranto atsklindanius Gagarino, Didito ir
Besos balsus.
- Kas ten darosi? Ar i proto isikraustte? - klaus Gaga
rinas.
- Kas gi gali darytis, tiesiog uvis pernelyg didel, nepaj
gia kelti valt, - pabrtinai ironikai atov Diditas, pui
kiausiai suprats, kad tas kvailys Melas ir vl kaip paprastai
bus sumovs kl.
- Ei, Kolima! - kteljo Bes. - Gali ikart j nudti, vis
tiek n vienas i ms nieko nemat, paskui pasakysime, kad
pats nuskendo.
A buvau pyks, bet kartu susidariusi padtis kl ir juo
k.
- Nagi, uvesk varikl, grtame krant... - piktai pasa
kiau Melui.
- Gal nori apsukti dar vien rat? - paklaus, o jo balse
buvo justi nusieminimo gaidel.
Pavelgiau Mel: tamsoje jo veidas atrod panaus vel
nio. Nusiypsojau ir tariau:
- Sakai dar vien rat? Ir su kokiu ibintu viesime sukda
mi t suikt rat?
Krante visi juoksi.

474
 SI BI RI ET IKAS A U K L JI M A S

Kai atplaukme krant, Bes, turjs labai savotik hu

moro jausm, vilgteljo valt ir patvirtino:
- Taip ir galvojau, brolau! Juodu vis uv suvalg vieni
patys! Ir kad tik nereikt dalytis su mumis, sulapnojo j a
li!
Visi raitsi i juoko. Net ir Melas juoksi, tik a buvau iek
tiek nusimins, nes jauiau, kad mano gyvenime turi vykti
kakas naujo. Jauiau, jog kakas turi pasikeisti.
Surengme puiki fiest. Kiti buvo sugav dideli am,
ivalme juos ir paruome kepti molyje. Taiau man atrod,
kad visi kakokie keisti, tarsi inot, jog ms laukia ypatin
gas laikotarpis, pakeisiantis mus visiems laikams. Kalbjome
apie praeit. Visi pasakojome epizodus i savo vaikysts, o
besiklausantieji juokdavosi arba tyldavo, priklausomai nuo
pasakojimo nuotaikos.
Kiaur nakt praleidome prie lauo, sdjome iki pat au
ros, irjome, kaip ieirbos ir pelenai, virt dulkmis, kyla
or ir maiosi su velniais ryto atspalviais. Auo nauja diena.
Taip pat ir a juokiausi, papasakojau vien kit istorij, ta
iau buvau sklidinas naujo jausmo, panaaus lidn ilges.
Jauiausi taip, tarsi prieais mane plytt didiul tutuma, o
a turiau engti pirmj ingsn jos link. Tarsi paskutin kar
t turiau galimyb pavelgti atgal, kad atminty isaugoiau
graiausias ir svarbiausias akimirkas, liksianias praeityje.

475
 N I C O L A I L I LI N

Iki auros griau vyn, valgiau ir kalbjausi, o tuomet nu

jau mik miegoti. I valties pasimiau antklod, usimeiau
j ant pei ir patraukiau j krmoknius, kur vsuma teik at
gaiv nuo kario. Draugai isiskirst kas kur: vienas miegojo
prieais beveik visai ugesus lau, Melas tsojo vidury keliu
ko, vedanio prie eerlio, kuriame palikome valt, ir nors ke
liukas buvo paliugs purvu, jis miegojo kaip negyvas, apsika
bins irkl. Bes vaikiojo neinas tuiu buteliu ir klausinjo
vaikin, ar niekas neino, kur sudtos atsargos. Niekas jam
neatsak. Ir ne todl, kad neinojo, kur jos yra. Paprasiausiai
todl, kad visi buvo katastrofikos bkls.
Eidamas susisups antklod pajutau pasilyktjim. Pri
simenu, jog, nors buvau girtas ir litinjau, visikai blaiviai
msiau, kad esame tik varg girtuokli, sugebani prisi
dirbti bd ir lugdyti save, gauja.
Vos isitiess ant ems ikart umigau. Prabudau tik va
karjant, jau temo. Draugai auk mane vardu. Atsimerkiau
ir toliau guljau nejuddamas. Dar stipriau negu praeit nakt
jauiau, kad mano gyvenime tikrai kakas nutiks. Nenorjau
keltis, norjau likti gulti krmuose.

Kai grome namo, nujau pirt. Ukriau krosn ir iek

tiek pakrenau malkomis. Tuomet paruoiau sausas uolo
akas ir sumerkiau jas kart vanden, kad paskui bt galima
naudoti masaui. Sumaiiau pu ekstrakt su liep esencija

476
 S I BI R I E T I K A S A U K L J I M A S

ir miin padjau greta krosnies, kad oras, kuriuo kvpuosiu,

prisigert kvap. Pasidariau du litrus erktroi, liepiedi,
mt ir vyni ied upilo. Praleidau dien ilsdamasis pirty
je, tsojau nuogas ant medini gult ir ltai utau. Mane supo
kvaps garai, dideliais gurkniais siurbiojau oleli upil ir
net nejutau, koks jis kartas.
Nakt miegojau kaip negyvas, tarsi biau nugrimzds
nebt. Kit dien nubudau ir ijau lauk, atidariau pato
dut, nordamas patikrinti, ar nra laik, ir radau balto po
pieriaus lapel, nuo vieno kampo iki kito perbraukt raudona
linija. Jame buvo parayta, kad Rusijos Federacijos karin tar
nyba kvieia mane atvykti patikrinimui. Privalau turti asmens
dokumentus. Taip pat buvo parayta, kad tai treias ir pasku
tinis kartas, kai siuniamas aukimas, ir kad man neatvykus
per tris dienas bsiu patrauktas baudiamojon atsakomybn
u atsisakym vykdyti karins tarnybos prievol tvynei".
Pamaniau, kad tas popiergalis yra menkniekis, nereik
mingas formalumas. Parjau namo, pasimiau dokumentus
ir net nepersirengs, avdamas lepetmis, ijau nurodyt
viet kitame miesto gale, sen rus karin baz.
Prie jimo parodiau popieri sargybiniams. Nieko nepa
sak, jie man atidar duris.
- Kur man eiti ? - paklausiau vieno j.
- Eik tiesiai, juk vis tiek neturi reikms... - nenoriai atsa
k akivaizdiai suirzs kareivis.

\ 477
 N I C O L A I L I LI N

Idiotas", - pagalvojau ir patraukiau link didelio kabine

to, ant kurio dur buvo urayta: Karo prievols ir naujok
skyrius".
Kabinete buvo tamsu, beveik nieko nebuvo galima irti.
Jo gale buvo maytis langelis, pro kur sklido silpnut, labai
geltona ir lidna viesa. Buvo girdti raomosios mainls
barbenimas.
Prijau ariau ir pamaiau jaun moter, vilkini kareivi
k uniform. Sddama prie staliuko viena ranka ji ra mai
nle, o kita laik arbatos stiklin. Gurknojo mayiais gurk
neliais ir vsindama danai pt arbat.
Atsirmiau pertvar, skiriani stal nuo kambario, ir ky
teljau galv: maiau, kad po stalu ant keli moteris turi pasi
djusi atverst urnal. Straipsnis buvo apie Rusijos muzikos
vaigdes. Nuotraukoje puikavosi dainininkas su povo plunks
nomis puota karna ant galvos. Pasijutau dar lidniau.
- Sveiki, atsipraau, ponia, gavau it, - tariau ir itiesiau
lapel.
Moteris pakl mane akis ir akimirksn irjo taip, tarsi
negalt suvokti, kur ji ir kas vyksta. Buvo matyti, kad nu
traukiau asmenini mini ir svajoni gij. Tuomet ji greitu
judesiu nutrauk urnal nuo keli ir apvertusi padjo u ra
omosios mainls taip, kad jo nematyiau. Pastat arbatos
stiklin ir neatsistojusi, netarusi n odio abejingu veidu
man i rank pam balt lapel, perbraukt raudonu brk

478
 SI BI RI ET IK AS A U K L J I M A S

niu. Akimirk j jj irjo, paskui balsu, kuris man pasirod

panaus j vaiduoklio, tar:
- Dokumentai?
- Kokie dokumentai? Mano? - ilemenau ir i kelni kie
ns isitraukiau pas bei visa kita.
Ji nuvelg mane iek tiek paniekinamu vilgsniu ir pro su
kstus dantis iko:
- Na, inoma, kad ne mano.
Pam dokumentus ir padjo juos j seif. Tuomet nuo len
tynos pam blank ir pradjo pildyti. Paklaus mano vardo,
pavards, gimimo vietos ir datos, gyvenamosios vietos adre
so. Paskui pradjo klausinti asmenikesni dalyk. Paklaus
duomen apie mano tvus, o tuomet itar:
- Ar esi buvs suimtas, turjs problem su teissauga?
- Na, a problem su teissauga niekada neturjau, atrodo,
kad tai teissauga kartkartmis turi problem su manimi...
Esu buvs suimtas daug kart, neprisimenu, kiek. Du kartus
adikau bausm nepilnamei kaljime.
Igirdusi mano odius ji pasikeit. Supl lap, kur buvo
pradjusi pildyti, ir pam kit, didesn, nuo vieno kampo iki
kito perbraukt raudonu brkniu kaip tas lapelis pato d
utje.
Vl pradjome nuo pradi. Vl visi asmens duomenys,
kart taip pat ir apie teistumus: straipsni numeriai bei datos.
Paskui sveikata: ligos, skiepai. Netgi paklaus, ar geriu, ar var
 N I C O L A I LILIN

toju narkotikus ir rkau. Taip vis valand... A tiksliai nepri

siminiau dat, kada buvau nuteistas, tad sugalvojau jas ia pat,
stengdamasis bent jau pataikyti met laik, mnes.
Kai baigme, bandiau paaikinti, kad greiiausiai vyko
nesusipratimas, kad a negaliu bti paimtas karin tarnyb,
nes esu pateiks praym atidti termin eiems mnesiams ir
mano praymas buvo patenkintas. Kad paadjau per t laik
pabaigti studijas ir vliau stoti universitet. Pridriau, kad
jei viskas vyks, kaip tikiuosi, Benderuose atidarysiu jaunimo
sporto mokykl.
Ji klaussi. mane neirjo, ir man dl to buvo iek tiek
neramu. Paskui padav popieriaus lap. Jame buvo paray
ta, kad nuo io momento esu Rusijos valdios nuosavyb, ir
mano gyvyb saugo statymai.
Nepajgiau suprasti, k i tikrj visa tai reikia.
- Tai reikia, kad jeigu bandysi bgti, susialoti ar nusiu
dyti, bsi teisiamas u valdios nuosavybei padaryt al, -
altai paaikino ji.
Staiga pasijutau pateks spstus. Aplinka m atrodyti
kur kas slogesn ir klaikesn nei pirma.
- Klausyk, - pratrukau, - man nerpi js statymai, a
esu nusikaltlis. Jeigu reiks, ssiu kaljim, bet niekada ne
paimsiu rankas tavo suiktos valdios ginklo...
Buvau siuts. Pradjs kalbti ikart pasijutau ess stiprus,
netgi stipresnis u t absurdik situacij. Buvau sitikins,

480
 S I BI R I E T I K A S A U K L J I M A S

visikai sitikins, kad galiu pakeisti mano gyvenim turint

valdyti mechanizm.
- Kur, po velni, yra generolas, ar kaip vadinasi js lyde
ris ?Noriu su kuriuo nors i j susitikti, pasikalbti, nes mes su
tavimi vienas kito nesuprantame! - pakliau bals. Ji irjo
mane tokia paia abejinga veido iraika kaip pirma.
- Jeigu nori pasikalbti su pulkininku, jis yra. Bet nema
nau, kad tau pavyks k nors isprsti... Prieingai, pasistenk
nebloginti savo padties, patariu elgtis ramiai...
Kai dabar pagalvoju, tai buvo geras patarimas. Esu sitiki
ns, kad ji man sak svarb dalyk, rod geresn keli, bet a
tuo metu buvau apaks.
Jauiausi blogai. Kaip gali bti, - pats sau sakiau, - dar
ryt buvau laisvas, kriau savo dienos ir ateities, likusio gy
venimo planus, o dabar esu beprarands laisv dl kakokio
popieriaus lapelio." Norjau rkti ir su kuo nors bartis, kad kas
igirst mano sit. Man to reikjo. Pertraukiau j ir urikau
akis:
- O Dieve ant kryiaus, Palaimintasis Viepatie! Jeigu no
riu su kuo nors pasikalbti, pasikalbsiu! Kur, po velni, yra
tas js vadas, generolas ar koks jis ten das ?
Ji pakilo nuo kds, papra mans nusiraminti ir atsisdus
ant suoliuko palaukti deimt minui. Apsidairiau ir nepama
iau jokio suoliuko. Po paraliais, ir kurgi a patekau, visi ia
beproiai", - galvojau, laukdamas tamsoje.

\ 481
 N I C O L A I LILIN

Staiga durys atsidar ir vidutinio amiaus karininkas pa

auk mane vardu:
- Nikolajau, eik, pulkininkas tavs laukia!
Paokau kaip staigiai paleista spyruokl ir nuskubjau link
jo, nes trokau kuo greiiau itrkti i tos lykios skyls.
Ijome j nedidel aiktel, apsupt baltai dayt pastat,
kurie buvo nusagstyti propagandiniais pieiniais ir plakatais,
vaizduojaniais pratimus, kuriuos kareiviai turi daryti, kad i
mokt ygiuoti briu. Perjome aiktel ir jome viesi pa
talp dideliais langais. ia vazonuose augo daugyb gli. Tarp
gli stovjo suoliukas, o greta suoliuko - didel pelenin.
- Palauk ia, pulkininkas tave pakvies pro ias duris. Jei
nori, gali parkyti...
Karininkas buvo malonus, kalbjo su manimi labai drau
gikai. Nurimau ir pasijutau saugiau. Man atrod, kad dabar
pagaliau mano padtis bus inagrinta ir mano balsas igirs
tas.
- Ai, mielas pone, bet nerkau. Labai dkoju u paslau
gum, - ir a stengiausi bti kuo mandagesnis. Norjau pada
ryti ger spd.
Karininkas atsisveikino ir paliko mane vien. Sdjau ant
suoliuko ir klausiausi kareivi, ijusi aikt pratyb, kelia
mo triukmo. Pavelgiau pro vien lang.
- Kair, kair, viens, du, trys! - i vis jg rk instruk
torius, idealiai sutvarkyt uniform vilkintis jaunuolis, kuris

482
 SI BI RI ET IK AS A U K L JI M A S

ygiavo drauge su vyr briu. Neatrod, kad jie labai, trokta

treniruotis.
- Nikolajau, gali ueiti, snau! - paauk mane iurktus
vyrikas balsas, kuris nors ir skambjo maloniai, beveik mei
liai, vis tiek atrod kakoks netikras, fone tarsi buvo girdti
nemaloni gaidel.
Prijau prie dur, pasibeldiau ir paklausiau, ar galiu eiti.
- Ueik, snau, ueik! - atsak vis dar draugikas ir ma
lonus stambaus ir stipraus vyro, sdinio prie masyvaus stalo,
balsas.
jau, udariau duris ir engiau kelet ingsniu link jo, pas
kui staigiai sustojau.
Pulkininkas buvo madaug penkiasdeimtmetis labai tvir
tas vyras. Plikai nuskust galv vagojo du ilgi randai. alia
uniforma buvo anktoka. Kaklas toks platus, kad varko apy
kakl buvo taip tempta, jog, rodsi, tuoj ply. Rankos tokios
didels ir msingos, kad nag beveik nebuvo matyti. Perplta
ausis liudijo, kad jis sportini imtyni profesionalas. Veidas
buvo lyg nukopijuotas i sovietinio plakato, skelbianio An
trojo pasaulinio karo propagand: iurkts bruoai, stora ir
tiesi nosis, didels, grietos akys. Ant krtins, kairje varko
pusje, eil susegti gal deimt medali.
Te neapleidia mans Jzus, itas baisesnis u ment...Jau
sivaizdavau, kuo gali baigtis ms susitikimas. Neinojau,
nuo ko pradti. Man atrod, kad neturiu joki galimybi to
kiam kaip jis sugebti ireikti tai, k noriu.

483
 ' N I C O L A I LILIN

Staiga, nutrauks mano mintis, pirmas prabilo jis. Kalb

damas vart segtuv, pana j tuos, kuriuose policininkai lai
ko konfidenciali informacij apie nusikaltlius.
- Skaitau tavo istorij, mielas mano Nikolajau, ir tu man
vis labiau patinki. Mokykloje mokeisi nekaip, tiksliau, j be
veik njai, utat lankei keturias skirtingas sporto akas... au
nuolis, ir a jaunas bdamas daug sportavau. Tik bukagalviai
mokosi. Tikri vyrai sportuoja, ruoiasi kovai... Lankei imty
nes, plaukim, maratono bgim ir netgi audykl... aunuo
lis, esi gerai pasirengs jaunuolis. Manau, kad kariuomenje
tavs laukia puiki ateitis... Yra tik vienas trkumas. Sakyk, u
k buvai du kartus teistas ?Vogei ? - velg tiesiai man akis, o
jei bt galjs, turbt bt kis nos ir mano smegenis.
- Nieko nepavogiau, a nevagiu i moni... Du kartus su
muiau mones, mane nuteis u bandym nuudyti, suklu
s sunkias pasekmes"...
- Nieko tokio, nesijaudink... Ir a jaunas bdamas muda-
vausi, puikiai tave suprantu! Vyrams reikia isikovoti viet po
saule, atrasti save, o mutyns pats geriausias bdas tai pada
ryti. Juk tada aikiai matyti, kas yra io to vertas, o k net
spjauti gda...
Kalbjo su manimi taip, tarsi ketint apdovanoti. Svyra
vau, nebeinojau, k sakyti, o svarbiausia, kaip paaikinti jam,
kad visikai neketinu tarnauti kariuomenje.
- Klausyk, snau, man visikai nerpi tavo praeitis, bau
diamieji straipsniai ir visa kita. Man tu aunus vaikis, telai

484
 SI BI RI E T I K A S A U K L J I M A S

mina tave Kristus. Padsiu tau, nes man patinki. tai ia turiu
viso tavo gyvenimo apraym nuo tada, kai pradjai lankyti
mokykl... - tars padjo segtuv ant stalo ir uverts surio
jo one esanias virveles. - Duosiu tau dvi galimybes rinktis.
Taip leidiu tik iskirtiniais atvejais, monms, kurie man la
bai prie irdies. Galiu nusisti tave j pakrants sargyb prie
sienos su Tadikistanu: padarysi karjer, o jeigu patinka kopti
j kalnus, tai ten tau labai tinkama vieta. Arba galiu nusis
ti tave j paraiutininkus, profesionalams skirt mokykl. Po
ei mnesi tapsi serantu ir ten taip pat padarysi karjer.
Laikui bgant, nepaisant praeities, galsi net tapti specialij
pajg nariu. Kariuomen tau duos visk: atlyginim, namus,
draugus ir rang atitinkant darb. Nagi, k pasakysi? Kur
nori bti paskirtas ?
Atrod, kad klausausi iprotjusio mogaus monologo. Jis
kalbjo dalykus, kurie man buvo visikai bereikmiai. Kariuo
men man duosianti visk, k a jau turiu: kaip galjau jam
paaikinti, kad man nereikia nei rang atitinkanio darbo, nei
draug, nei atlyginimo ar nam...
Jauiausi taip, tarsi biau sds ne t traukin ir staiga
suprats, kad nemanoma grinti jo atgal.
kvpiau iek tiek oro ir atsakiau:
- Ties sakant, pone, noriu grti savo namus!
Jis akimirksniu pasikeit. Veidas paraudo, tarsi j smaugt
nematoma ranka. Rankos susigniau kumius, o akys gavo

485
 N I C O L A I LILIN

keist atspalv, pasidar iek tiek panaios prie audr apniu

kus dang.
Pulkininkas pam mano asmens charakteristik ir svied
veid. Spjau pakelti rankas ir atremti smg. Aplankas atsi
trenk man rankas, atsivr ir popieriaus lapai pasklido po
vis kambar - ant stalo, palangs, grind.
Stovjau nejuddamas kaip statula. Jis ir toliau irjo
mane neapykanta tryktaniu vilgsniu. Paskui staiga pradjo
klaikiai rkti (supratau, kad tai tikrasis jo balsas):
- Nenaudli! Nori pti de? Tai psi duose! Nusisiu
tave ten, kur apsiiksi net nespjs nusileisti kelni. Ir kiekvie
nkart, kai taip nutiks, prisiminsi mane, nedkingasis! Nori
namo? Tuomet nuo iandien tavo namai bus sabotuotoj bri
gadoje! Tenai tave imokys, kas i ties yra gyvenimas!
Rk ant mans. A stovjau kaip miet prarijs ir nejud
jau, o viduje jauiausi tuias tuias.
Bdavo geriau, kai mudavo mentai. Tuomet bent jau pui
kiai inodavai, kuo viskas baigsis. Si situacija man buvo visi
kai nepastama. Mane apm didiulis nerimas, nes nieko
neinojau apie kareivius. Nesuvokiau, kodl turiau apsiik-
ti, o svarbiausia, niekaip nepajgiau prisiminti, kas tie sabo
tuotojai...
- Lauk, lauk i ia! - man parod duris.
Net neatsisveikins apsisukau ant kuln ir ijau i kabine
to. U dur mans lauks kareivis atidav man pagarb.

486
 SI BI RI E T I K A S A U K L J I M A S

- Serantas Glazunovas! Sekite paskui mane, drauge! -

tar j utaisomo kalanikovo gars panaiu balsu.
Blustas uo gal ir yra tavo draugas", - pagalvojau, taiau
kukliai atsakiau:
- Atsipraau, pone serante, ar galiu nueiti tualet?
Jis keistai pavelg j mane, bet nepasak ne.
- inoma, koridoriumi iki galo, tuomet dein!
Perjau vis koridori. Jis sek man i paskos, o kai jau
tualet, liko laukti u dur.
Tualete usiropiau iki viruje esanio lango, o kadangi
grot ant jo nebuvo, nesunkiai iokau. Lauke, u pastato
esaniame kieme, nieko nebuvo.
Tepraryja liepsnos t beprotnam, a keliauju namo..!1
Galvoje besisukant tokioms ir panaioms mintims, patrau
kiau prie ijimo i bazs. Ten mane sustabd sargybinis. Jau
nas, gal mano met, labai liesas kareivis, iek tiek vairuojan
tis viena akimi.
- Dokumentai!
- Neturiu, atjau aplankyti draugo...
Kareivis tariai pavelg mane.
- Parodyk leidim ieiti i bazs!
Igirdus tuos odius man irdis kulnus nusirito. Nu
sprendiau apsimesti kvailiu:
- Kok dar leidim, k ia kalbi. Atidaryk tas duris, man
reikia eiti... - prajau pro kareiv ir nujau link dur. Jis nutai
k mane autuv ir suriko:

487
 N I C O L A I LILIN

- Stok arba ausiu!

- Nagi, traukis! - atsakiau ir, iups u autuvo vamzdio,
itraukiau j jam i rank.
Kareivis paband suduoti kumiu man veid, bet apsigy
niau autuvo buoe. Staiga kakas i u nugaros stipriai trink
teljo man per galv. Pajutau, kaip kojos suglebo ir idivo
burna. Du kartus giliai kvpiau, o su treiu kvpteljimu pra
radau smon.

Po keli minui atsigavau. Guljau ant grind kareivi

apsupty. Tarp j buvo ir mane palydti turjs serantas. Buvo
susirpins, vaikiojo aplink ir smokslininko tonu visiems
kalbjo:
- Nieko nevyko, viskas gerai. Niekas nieko nemat, juo
pasirpinsiu a.
Buvo akivaizdu, jog bijo bti nubaustas u neapdairum.
Prijo prie mans ir spyr tiesiai onkaulius.
- Tik dar kart taip padaryk, unsnuki, ir pats asmenikai
tave nudsiu!
Dar por kart spyr, paskui padav rank ir padjo atsi
stoti. Nuved mane kakok namel su grotomis ant lang ir
arvuotomis durimis. Labai primin kaljim.
jome. Vidus buvo menkai apviestas, viskas atrod ne
varu ir pilka, nepriirta, apleista. Koridorius buvo trumpas
ir siauras, jame - trejos arvuotos durys. I koridoriaus galo

488
 SI BI RI ETI KAS A U K L J I M A S

aIjo kareivis. Madaug dvideimties met, iek tiek liesokas,

foi i veido atrod geras. Rankose laik didel ryul vairaus
dydio rakt ir nepaliaudamas juo vangino. Tuomet vos ne-
apjiverkiau i lidesio ir nevilties, kur man kl tas vangji
mas. Vienu t rakt kareivis atrakino duris, ir serantas ved
j^ne labai ma ankt kambar su vienu grotuotu langu,
pfje sienos stovjo medinis gultas.
irjau ir negaljau patikti savo akimis. Taip paprastai,
nC{i.io, nei i to, atsidriau kameroje.
Serantas labai valdingu tonu paliep kareiviui, kuris tur-
turjo eiti sargyb:
- Per vakarien duok jam valgyti kaip ir visiems kitiems. Ir
at$argiai: jis agresyvus... Nevesk jo tualet vienas, paadink
saV*>porinink ir eikite drauge. Jis pavojingas, prie vart u
puol sargybin, norjo pagrobti automat...
Rankose raktus laikantis kareivis irjo mane isigands:
aj|Jdai buvo matyti, kad nekantrauja kuo greiiau mane ura-
kif*^
Serantas beds akis mane tar:
- Bk ia ir lauk!
A taip pat velgiau jam tiesiai akis, neslpdamas neapy-
ka*ltos'
- Kokio velnio turiu laukti ? K visa tai reikia?
- Lauk pasaulio pabaigos, do gabale! Jeigu pasakiau
jatpkti, lauk ir neklausink. ia a sprendiu, ko tau laukti!

489
 N I C O L A I LILIN

itaip pasaks serantas dav enkl kareiviui, kad udary

t duris, ir pergalingai nuingsniavo.
Prie urakindamas mane kareivis prijo ir paklaus:
- Kuo tu vardu, vaikine ?
Jo balsas atrod ramus ir taikus.
- Nikolajus, - tyliai atsakiau.
- Nebijok, Nikolajau, ia esi saugesnis negu bdamas su
jais... Pailsk, nes po poros dien tave ves j traukin, kuris nu
ve tave j Rusij, tau paskirt brigad... Ar jau pasak, kur
tave siunia?
- Pulkininkas sak, kad siunia mane sabotuotojus... - at
sakiau pavargusiu balsu.
Jis patyljo, o paskui susijaudins paklaus:
- Sabotuotojus ? ventasis Kristau, ir k gi tokio jam pada
rei ? K ikrtei, kad ito nusipelnytum?
- Buvau aukltas sibirietikai, - atsakiau, jam udarant du
ris.
 t knygos lt rekomenduoja

Lee Child

Vienas vis
5 12 p., kieti vireliai

rodymai prie Deims Bar akivaizds, bet sukreianios mogudysts kaltininkas

neitaria n odio, iskyrus: Raskite Dek Ryer.

Taip prasideda i Anglijos kilusio detektyv meistro ir tarptautini bestseleri

autoriaus Lee Ghildo romanas Vienas vis, kuriame Lietuvos skaitytojai pirm kart
susipains su iuolaikine Agathos Christie mis Marpl versija - maakalbiu, tvirto
sudjimo ir nepaprastai valgiu Deku Ryeriu. Buvs karininkas gyvena realiame i
dien pasaulyje, taiau mgaujasi neprasta laisve: jis neturi socialinio draudimo,
mobiliojo telefono, sskaitos banke, nam adreso,., Dek Ryer galima rasti tik
tuomet, kai jis pats to nori. Dekui Ryeriui nerpi pinigai, jam nesvarbus
pripainimas. Vienintelis dalykas, kurio jis siekia, - isiaikinti ties...
 Lilin, Nicolai
L i4 ll Sibirietikas aukljimas : romanas / Nicolai Lilin ; i ital kalbos vert
Lina Gauyt. - Kaunas : Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO, 2013]. -
495, [1] p .: iliustr.
ISBN 978-609-403-520-3
Tai okiruojantis ir atviras pasakojimas apie vaikyst tarp Sibiro urk - i Sibiro Sta
lino itremt nusikaltli, turini savit morals kod ir pasaulir. Nesididiuojant ir
nesigdijant prisimenama Padniestrs bendruomen, nevertinanti turt, nepripastanti
jokios valdios ir sprendianti klausimus ginklais.

U D K 821.131.1-31

Nicolai Lilin
SIBIRIETIKAS AUKLJIMAS

I ital kalbos vert Lina Gauyt

Redagavo Erika Merkyt-varcien
Tekst tvark Inga Jankauskait
Virel kr Andrius Morkelinas
Maketavo Alma Liuberskien

31 sp. 1. Usakymas Nr.

Ileido OBUOLYS
(OBUOLYS yra registruotas leidybinis enldas,
kur pagal sutart naudoja UAB MEDIA INCC
Butrimoni g. 9, LT-50220 Kauna
knyg0 s@0bulys.lt | www.obuolys.J

Akcijos Ir nuolaidos
Nemokamas katalogas
Knyg itraukos

G R A FIC A VENETA
Via Malcanton, 2
35010 Trebaseleghe (PD)(
 k n y g o s e k r a n iz a c ij a s u
JOHNU MALKOVICHIUMI
NUFILMUOTA LIETUVOJE!

inijamame, nepripaintame regione tarp Moldovos ir

Ukrainos, Padniestrje, gyvena glaudi garbing
nusikaltli" grup, kilusi i Stalino ten itremt nusikaltli. Joje
laikomasi griet ritualizuot pagarbos ir itikimybs kanon.
Tatuiruots ten pasakoja mogaus gyvenim, vaikas nuo
maiausi dien svajoja apie savo pirmj durkl pik,
garbingieji" ginklai grietai atskiriami nuo nuodm ingj11,
pinigai leidiami dviem dalykams ginklams ir ikonoms, o
mentai ir kiti sistemos pakalikai visuotinai neapkeniami.
Nepaklstantys jokiai valdiai, nepriklausantys visuomenei, kaip
mes j suprantame, mons su begaline aistra ir brutalia jga
puoselja pagarb senoliams, itikimyb tiesai ir savo laisv.

Toje egzotikoje subkultroje gimusio ir augusio Nikolajaus Lilino

tiesmukas ir atviras pasakojimas apie moralin Sibiro urk
aukljim pranoksta visk, k esate skait apie mafij. Italijoje
bestseleriu tapusi knyga apie nepamirtam vaikyst nusikaltli
bendruomenje iais metais virto Gabriele Salvatores juosta,
kurioje Johnas Malkovichius atlieka senelio Kuzios vaidmenj.
Filme vaidina daug lietuvi aktori, o pagrindinis Kolimos
vaidmuo patiktas Arnui Fedaraviiui.

______
^> ISBN 9 7 8 -6 0 9 - 4 0 3 - 5 2 0 - 3

SfrS i !1
OBUOLYS
GERIAUSIOS
Ib B kny 'g os J im
Hm 36094 0 3 5 2 0 3 1*
n> cebook.com/obuolys.lt

SIS
VIRSTA FILMAIS

Akcijos ir nuolaidos
Nemokamas katalogas
Knyg itraukos
i*knygos lt