Teism praktikos nusikalstamo susivienijimo baudiamosiose bylose apibendrinimo

apvalga

vadins pastabos

Teism praktika apibendrinta pagal teism sprendimus baudiamosiose bylose, kurias

apygard teismai, Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukiausiasis Teismas inagrinjo
jau sigaliojus naujajam Lietuvos Respublikos baudiamajam kodeksui, atsakomyb u
nusikalstam susivienijim tvirtinusiam 249 straipsnyje. io straipsnio taikymo patirtis kol kas
nedidel ir nra plaiai ipltota visais baudiamajai justicijai svarbiais aspektais. sigaliojus
naujajam Baudiamajam kodeksui (toliau BK), teismai ios kategorijos bylose susidr su
naujomis problemomis ir j sprendimo paiekomis, kurios ne visada buvo lengvos. Teism
sprendimai rodo, kad ir po 2003 m. gegus 1 d. inagrintose baudiamosiose bylose
neapsiribojama naujojo BK 249 straipsnio taikymu, kartu taikant ar bent jau svarstant galimyb
taikyti ir senojo BK 2271 straipsn. i baudiamj statym taikymo ypatyb lemia tai, kad
baudiamosiose bylose teismai privalo juridikai vertinti ir tolimesns praeities, kartais net
keliolikos met senumo faktus. Tokiais atvejais tenka vadovautis baudiamojo statymo
grtamosios galios taisyklmis, atsivelgti statymo nuostatas, padedanias sprsti klausimus,
kylanius senojo ir naujojo kodeks sandroje, taip pat nusistovjusi ankstesn ios
kategorijos byl nagrinjimo praktik.
Teismams kelia sunkum ne vien kai kuri nusikalstamo susivienijimo poymi
traktavimas kvalifikuojant atitinkamas veikas, bet ir nusikalstamo susivienijimo atribojimo nuo
organizuotos grups, taip pat sutapi su kitomis nusikalstamomis veikomis problemos.
Pasitaiko trkum sprendiant skiriam bausmi individualizavimo, j subendrinimo klausimus.

Taikomi baudiamieji statymai

Dabartin teism praktika rodo, kad nusikalstam susivienijim baudiamosiose bylose

vienu metu taikomi ir senasis, ir naujasis BK. Senajame BK atsakomyb u nusikalstam
susivienijim buvo nustatyta 2271 straipsnyje. Jo interpretavimui ir taikymui esmin reikm
turjo ir tebeturi senojo BK 81 straipsnis, kuris buvo nuolat keiiamas. Naujajame BK is
nusikaltimas numatytas 249 straipsnyje. Naujas teisinis atsakomybs reglamentavimas,
palyginus su senuoju statymu, ipltotas detaliau ir tvirtintas kitaip naujojo kodekso 25
straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikalstamas susivienijimas yra viena i bendrininkavimo
form, o io straipsnio 4 dalyje pateikiamas nusikalstamo susivienijimo apibrimas, kartu
nurodant, kad nusikalstamam susivienijimui prilyginama antikonstitucin grup ar organizacija
bei teroristin grup. Be to, BK 26 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nusikalstamo susivienijimo
dalyviai, nesvarbu, koks j vaidmuo darant nusikalstam veik, kuri apm j tyia, atsako
pagal io kodekso 249 straipsn kaip vykdytojai. BK 391 straipsnyje numatytas atleidimas nuo
baudiamosios atsakomybs tam tikr asmen, kurie aktyviai padjo atskleisti nusikalstamo
susivienijimo nari padarytas nusikalstamas veikas. ie statym pakeitimai yra labai reikmingi
ne tik nusikalstamo susivienijimo, kaip nusikaltimo, sampratai, jo sudties poymi turiniui, bet
ir io nusikaltimo kvalifikavimui atsivelgiant jo sisteminius teisinius santykius su kitais
panaiais nusikaltimais, kvalifikacijos formuls sudarymui, atleidimui nuo baudiamosios
atsakomybs ir pan.
Nusikalstam susivienijim baudiamosiose bylose teismams danai tenka gilintis
fakto ir teiss klausimus laiko aspektu. Toki susivienijim ilgalaikis egzistavimas, palyginti ilgi
apkaltinamojo nuosprendio primimo senaties terminai, kurie, be to, nutrksta ir vl i naujo
prasideda dl nauj nusikalstam veik padarymo, senaties eigos sustojimas ir kitos aplinkybs
teismus veria aprpti ilg laikotarp. Taikant statymus atsivelgiama ne vien fakt isidstymo
chronologij, bet ir baudiamj statym raid. Konkreioje byloje danai sprendiami
klausimai, susij su tinkamo statymo, nustatanio baudiamj atsakomyb u nusikalstam
susivienijim, parinkimu. Tam btina inoti baudiamj statym evoliucij, viena kit
keitusias atitinkam BK straipsni ir j dali redakcijas. i redakcij seka, o ypa tos i j,
kurios tarpusavyje konkuruoja atsivelgiant padaryto konkretaus nusikaltimo ypatybes ir laik,
iki teismams priimant sprendimus nuodugniai istudijuojamos atsivelgiant BK 3 straipsnio
nuostatas, o prireikus atitinkamos redakcijos parinkimas nuosprendyje ar nutartyje grindiamas
specialiai idstomais motyvais.
statymai, nustatantys baudiamj atsakomyb u nusikalstam susivienijim, laiko
atvilgiu yra isidst taip:
1. senaj BK 2271 straipsnis, pavadintas Nusikalstamo susivienijimo (gaujos)
organizavimas, vadovavimas ar dalyvavimas joje, trauktas 1993 m. sausio 28 d. statymu Nr. I-
57 (in., 1993, Nr. 5-90) ir sigaliojo 1993 m. vasario 21 d.
2. Paskesn BK 2271 straipsnio redakcija priimta 1994 m. liepos 19 d. statymu Nr. I-
551 (in., 1994, Nr. 60-1182), sigaliojusiu 1995 m. sausio 1 d.; straipsnis pavadintas
Nusikalstamo susivienijimo organizavimas, vadovavimas ar dalyvavimas jame.
3. Kita BK 2271 straipsnio redakcija priimta 1995 m. gruodio 20 d. statymu Nr. I-1141
(in., 1995, Nr. 104-2325), sigaliojusiu 1995 m. gruodio 22 d.; straipsnis pavadintas
Nusikalstamas susivienijimas.
4. BK 2271 straipsnio 1 dalies dispozicija pakeista ir straipsnis papildytas 3 dalimi
1997 m. gegus 20 d. statymu Nr. VIII-217 (in., 1997, Nr. 45-1104), sigaliojusiu 1997 m.
gegus 28 d.
5. BK 2271 straipsnio 2 dalies sankcija pakeista 1998 m. gruodio 21 d. statymu
Nr. VIII-983 (in., 1998, Nr. 115-3238), sigaliojusiu 1998 m. gruodio 31 d.
6. BK 2271 straipsnio 3 dalis neteko galios primus 2003 m. sausio 9 d. statym Nr. IX-
1290 (in., 2003, Nr. 10-340), sigaliojus 2003 m. sausio 29 d.
7. Naujojo BK 249 straipsnis, pavadintas Nusikalstamas susivienijimas, priimtas
2000 m. rugsjo 26 d. statymu Nr. VIII-1968 (in., 2000, Nr. 89-2741), nebuvo sigaliojs, todl
nebuvo ir negali bti taikomas.
8. sigaliojant naujajam BK, nuo 2003 m. gegus 1 d. sigaliojo ir io Kodekso 249
straipsnio redakcija, priimta 2003 m. balandio 10 d. statymu Nr. IX-1495 (in., 2003, Nr. 38-
1733).
9. Kita BK 249 straipsnio redakcija priimta 2003 m. liepos 4 d. statymu Nr. IX-1706
(in., 2003, Nr. 74-3423), sigaliojusiu 2003 m. liepos 25 d.
10. 2005 m. birelio 23 d. statymu Nr. X-272 (in., 2005, Nr. 81-2945), sigaliojusiu
2005 m. birelio 30 d., BK 249 straipsnis papildytas 4 dalimi, nustatania ir juridini asmen
baudiamj atsakomyb.
I teism praktikos matyti, kad kai kuriose baudiamosiose bylose buvo ikil klausim
dl daugelio mint statymo redakcij taikymo net ir viename sprendime. Dar vairiau ios
redakcijos isidsto tada, kai toje paioje byloje vienas po kito bna priimti skirting instancij
teism sprendimai. Pavyzdiui, iauli apygardos teismo 2004 m. sausio 15 d. nuosprendyje,
kuris priimtas M. Z. ir dar vienuolikos kit nuteistj byloje, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo
2005 m. vasario 4 d. nuosprendyje ir Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2006 m. vasario 28 d.
nutartyje Nr. 2K-25/2006 matyti, kad skirting asmen padarytos veikos, apimanios laikotarp
nuo 1990 m. iki 2001 m. balandio 10 d., kvalifikuotos taikant senojo BK 2271 straipsnio 1993 m.
sausio 28 d., 1994 m. liepos 19 d., 1995 m. gruodio 20 d., 1997 m. gegus 20 d., 1998 m.
gruodio 21 d., taip pat naujojo BK 249 straipsnio 2003 m. balandio 10 d. redakcijas. ioje
byloje pirmosios instancijos teismo ivados dl nusikalstamo susivienijimo kvalifikacijos buvo
apskstos, apeliacins instancijos teismas kvalifikacij pakeit, o kasacins instancijos teismas
skundus, i dalies paduotus ir dl nusikalstamo susivienijimo juridinio vertinimo, atmet.
Net ir tais atvejais, kai nusikalstamo susivienijimo veikla buvo tsiama palyginti neilg
laik, teismams kvalifikuoti nusikaltim teko individualizuotai, atskiriems kaltininkams taikant
skirtingus statymus. Tokius sprendimus lm ne vien nusikaltimo padarymo laikas pvz.,
keletas 2000 met mnesi, bet ir btinyb vadovautis normomis dl baudiamojo statymo
grtamosios galios. Kaip tik taip buvo padaryta iauli apygardos teismo 2003 m. gegus 30 d.
nuosprendyje, kuriuo V. A. nuteistas pagal senojo BK 2271 straipsn, o kiti to paties
nusikalstamo susivienijimo dalyviai pagal naujojo BK 249 straipsn. Lietuvos apeliacinis
teismas 2003 m. lapkriio 21 d. nuosprendyje ir Lietuvos Aukiausiasis Teismas 2004 m.
birelio 8 d. nutartyje Nr. 2K-303/2004 tokiai kvalifikacijai pritar.
iuo poiriu aikiai pasisakyta Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacinje nutartyje
Nr. 2K-198/2005. Nutarties motyvuojamojoje dalyje apibdinant santykius tarp nusikaltimo
sudi, tvirtint senojo BK 2271 straipsnyje ir naujojo BK 249 straipsnyje, pastarojo 2003 m.
balandio 10 d. redakcija vardyta kaip tarpin, taip pabriant tam tikr atsakomybs u
nusikalstam susivienijim teisinio reglamentavimo tstinum ir kartu nurodant atitinkamo
statymo evoliucijos svarb. Byl nagrinj teismai pagrstai taik BK 3 straipsnio 2 dalies
nuostatas ir sprend, kad nuteistiesiems inkriminuota veika kvalifikuotina ne pagal nusikaltimo
padarymo metu galiojus baudiamj statym, bet pagal tarpin BK 249 straipsnio 1 dalies
statymo redakcij (2003 m. balandio 10 d. statymo Nr. IX-1495 redakcija). Teisj kolegija
konstatuoja, kad emesnieji teismai teiss taikymo klaid ioje bylos dalyje nepadar.
Kvalifikuojant nusikalstam susivienijim ir konkreiu atveju, vadovaujantis naujojo
BK 3 straipsnio nuostatomis, pasirinkus senojo BK 2271 straipsn, jame numatyti io nusikaltimo
tiek pagrindins, tiek ir kvalifikuotos sudties poymiai traktuojami taip, kaip tai buvo daroma
teism praktikoje, nusistovjusioje iki naujojo BK sigaliojimo. T patvirtina Lietuvos
Aukiausiojo Teismo kasacins nutartys, pvz., 2006 m. vasario 28 d. nutarties Nr. 2K-25/2006
motyvai.
Taikant naujojo BK 249 straipsn, taip pat ir tais atvejais, kai tai daroma dl
baudiamojo statymo grtamosios galios, jame tvirtintos pagrindin ir kvalifikuotos
nusikalstamo susivienijimo sudtys atskleidiamos aikinantis jas sudarani atitinkam
poymi turin, taiau, iek tiek skirtingai nuo senojo BK 2271 straipsnio interpretavimo, tai
daroma atsivelgiant pasikeitus juridin kontekst, susijus su naujovmis BK tiek bendrojoje,
tiek ir specialiojoje dalyse (ypa atsivelgiant tai, kad neteko galios senojo BK 8 1 straipsnis,
sigaliojo naujojo BK 11, 25, 26, 121, 250 straipsni nuostatos).
Kasacinje nutartyje Nr. 2K-545/2006 senojo BK 2271 straipsnio ir naujojo BK 249
straipsnio santykio klausimu pasisakyta plaiau, akcentuojant ne vien sankcijos, bet ir
dispozicijos aspekt.
Nusikaltimo padarymo metu galiojusi 1961 m. BK 2271 straipsnio redakcija i
nusikalstamo bendrininkavimo form apibr kaip susivienijimo i trij ar daugiau asmen
bendrai nusikalstamai veikai daryti sunkius nusikaltimus krim, taip pat dalyvavim jo
veikloje. Esminis skirtumas tarp 1961 m. BK ir 2000 m. BK numatyt nusikalstamo susivienijimo
svok yra tai, kad dabar galiojantis baudiamasis statymas nusikalstamo susivienijimo svok
papildo nuolatini tarpusavio ryi bei vaidmen ir uduoi pasiskirstymo reikalavimu tarp
nusikalstam jungin sudarani asmen. ie poymiai sugrietina statymo taikymo
reikalavimus, pripastant bendrininkavimo form nusikalstamu susivienijimu. Todl 2000 m. BK
numatyta nusikalstamo susivienijimo svoka yra palankesn apsigynimo nuo kaltinimo aspektu
nei tokia veika kaltinamiems asmenims pagal 1961 m. BK tvirtint svokos apibrim.
D. S., A. M. ir L. . nusikalstamos veiklos laikotarpiu, kuris baigsi 2002 m. lapkriio
mnes, galiojo 1961 m. BK. U nusikalstamo susivienijimo krim bei dalyvavim jo veikloje
atsakomyb buvo nustatyta BK 2271 straipsnyje, kurio pirmosios dalies sankcija numat laisvs
atmim nuo ketveri iki deimties met. Nuosprendio primimo metu atsakomyb u i veik
nustat iuo metu veikianio 2000 m. BK 249 straipsnio 1 dalies 2003 m. liepos 4 d. statymo
Nr. IX-1706 redakcija, kurios sankcija numato laisvs atmim nuo trej iki penkiolikos met.
Iki mintos baudiamojo statymo redakcijos sigaliojimo galiojo 2003 m. balandio 10 d.
statymo Nr. IX-1495 redakcija, kurios sankcija numat laisvs atmim nuo trej iki deimties
met. Remiantis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, bausm velninantis arba kitokiu bdu
nusikalstam veik padariusio asmens teisin padt palengvinantis baudiamasis statymas turi
grtamj gali, t. y. taikomas iki tokio statymo sigaliojimo nusikalstam veik padariusiems
asmenims. Teismai pagrstai kvalifikavo veik ne pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 1 dal, o
pagal 2000 m. BK 249 straipsnio 1 dalies 2003 m. balandio 10 d. statymo Nr. IX1495
redakcij, nes ios redakcijos baudiamojo statymo sankcija numat velnesn minimali
sankcijos rib nei nusikaltimo padarymo metu ir dabar galiojanti BK 249 straipsnio 1 dalies
redakcija.
Tam tikrais atvejais sukonkretintas vieno ar kito kaltininko dalyvavimo nusikalstamame
susivienijime laikas turi takos jo padarytos veikos kvalifikavimui. taigus pavyzdys teism
sprendimai, priimti M. Z., A. S., V. B. ir kit baudiamojoje byloje. iauli apygardos teismo
2004 m. sausio 15 d. nuosprendyje konstatuota, kad V. . kr ir pats aktyviai dalyvavo, o V. B.,
G. R., R. L., E. I., D. V., I. ., A. S., A. A., M. Z. dalyvavo nusikalstamo susivienijimo, skirto
sunkiems nusikaltimams daryti, ginkluoto aunamaisiais ginklais bei sprogstamosiomis
mediagomis, veikloje, btent: V. . 1990 m. kr ir pats aktyviai dalyvavo, o V. B. ir G. R. nuo
1990 m., A. A. nuo 1993 m., R. L. ir M. Z. nuo 1994 m., E. I. ir I. . nuo 1995 m., D. V. ir A. S.
nuo 1996 m. savanorikai sitrauk ir dalyvavo nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto
aunamaisiais ginklais bei sprogstamosiomis mediagomis, veikloje, skirtoje bendrai
nusikalstamai veiklai daryti sunkius nusikaltimus turto prievartavimus, plimus, neteistus
ginkl, sprogmen ir sprogstamj mediag gijimus ir laikymus, tyinius turto sunaikinimus,
taip pat ir visuotinai pavojingu bdu susprogdinant, netikr pinig JAV doleri gaminim.
Su io susivienijimo veikla tokiu bdu buvo susij: V. ., R. L. ir M. Z. iki 2000 m. liepos 19 d.,
A. S. iki 2000 m. rugsjo 3 d., G. R. iki 2000 m. gruodio 1 d., A. A. iki 2000 m. gruodio 9 d.,
V. B., E. I., D. V., I. . iki 2001 m. balandio 10 d., kai buvo sulaikyti policijos pareign. Vis j
veika buvo kvalifikuota pagal senojo BK 2271 straipsnio 2 dal (1998 m. gruodio 21 d.
redakcija). Lietuvos apeliacinis teismas 2005 m. vasario 4 d. nuosprendiu pirmosios instancijos
teismo nuosprend pakeit, be kit dalyk, atsivelgs ir nustatyt fakt pokyius bei j
isidstym laiko atvilgiu. is teismas nustat, kad V. . 1990 m. suburta grup negaljo bti
vardijama nusikalstamu susivienijimu, nes tuo metu galioj statymai jo nenumat iki tol, kol
buvo priimtas 1993 m. sausio 28 d. statymas Nr. 1-57. M. Z. susivienijim sijung ir jame
dalyvavo 19941995 metais, nes nuo 1995 m. rugpjio 15 d. iki 2000 m. vasario 14 d. atliko
bausm Rusijoje ir susivienijimo veikloje dalyvauti negaljo. Remiantis iais motyvais i
pirmosios instancijos teismo nuosprendio paalinta aplinkyb, kad V. . kr ginkluot
nusikalstam susivienijim, paliekant jo pripainim kaltu ir nuteisim u dalyvavim tokio
susivienijimo veikloje. Vis nuteistj veikos perkvalifikuotos naujojo BK 249 straipsnio 2 dal
ir u jas paskirtos naujos bausms. Perkvalifikavus veikas, bausms suvelnintos. Mintiems
dviem kaltinamiesiems, kuri atsakomybei turjo takos patikslintas nusikaltimo padarymo
laikas, paskirtos naujos bausms taip pat suvelnintos. V. . u nusikalstam susivienijim
vietoje buvusios laisvs atmimo dvylikai met bausms paskirtas laisvs atmimas vienuolikai
met, o M. Z. vietoje atuoneri met ei mnesi laisvs atmimo bausms paskirtas laisvs
atmimas eeriems metams ir eiems mnesiams. Lietuvos Aukiausiasis Teismas 2006 m.
vasario 28 d. nutartimi Nr. 2K-25/2006 atmet visus ioje byloje paduotus kasacinius skundus,
taip patvirtindamas, kad statymai, taip pat ir dl atsakomybs u nusikalstam susivienijim,
pritaikyti tinkamai.
Pereinant prie naujojo BK taikymo praktikos atkreiptinas dmesys tai, kad BK 249
straipsnis toks, koks jis buvo priimtas 2000 m. rugsjo 26 d. statymu Nr. VIII-1968
patvirtintame naujajame BK, niekada nesigaliojo, todl nebuvo ir negaljo bti taikomas, nors
skunduose pasitaiko praym perkvalifikuoti nusikalstam susivienijim taikant btent i
straipsnio redakcij. BK 249 straipsnio taikymas manomas tik pradedant nuo jo 2003 m.
balandio 10 d. redakcijos. Paskesn BK 249 straipsnio evoliucija bent jau iki iol vyko vien
atsakomybs grietinimo linkme: 2003 m. liepos 4 d. statymu Nr. IX-1706 priimta redakcija
sugrietino bausmes kiekvienoje i vis trij straipsnio dali, o 2005 m. birelio 23 d. statymo
Nr. X-272 redakcija nustat atsakomyb u nusikaltim dar ir juridiniam asmeniui.
Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 ir 3 dali nuostatomis, pirmenyb taikant BK 249 straipsn
teism praktikoje suteikiama velniausiai i redakcij. Teism praktikoje naujausia BK 249
straipsnio redakcija juridiniam asmeniui kol kas netaikyta.

BK 249 straipsnio ir BK bendrosios dalies straipsni taikymas

Teism praktika taikant BK 249 straipsn, beje, ir kitus BK specialiosios dalies

straipsnius, gali bti tinkamai suvokta ir vertinta tik atsivelgus tai, kaip statym leidjas
straipsn yra idsts ir kokias jo taikymo galimybes yra numats. Svarbu atkreipti dmes ne
vien BK 249 straipsnio struktr, atskir jo dali turin, sankcij specifik, straipsnio teksto
raid. Labai reikmingas ir io straipsnio kontekstas, ypa BK bendrosios dalies nuostatos,
tiesiogiai susijusios su nusikalstamo susivienijimo samprata ir jo kvalifikavimo ypatybmis
nusikalstam veik sutapties ir panaiais atvejais (kvalifikavimui ypa svarbs BK 11 straipsnis,
25 straipsnio 4 dalis, 26 straipsnio 5 dalis, 391 straipsnis).
Taikant BK 249 straipsn labai svarbi BK 25 straipsnio 4 dalis, kurioje pateikiama
nusikalstamo susivienijimo samprata. Pagal j nusikalstamam susivienijimui bdingi tam tikri
poymiai: privalu nustatyti, kad trys ar daugiau asmen palaiko pastovius tarpusavio ryius,
pasiskirsto vaidmenimis ar uduotimis specialiai tam, kad bendrai daryt bent vien sunk ar
labai sunk nusikaltim. Kvalifikuojant nusikalstam susivienijim BK 25 straipsnio 4 dalies
nurodinti nereikia, prireikus pakanka remtis ja sprendim motyvuojamosiose dalyse. Tai matyti
ir i BK 26 straipsnio 5 dalies nuostatos, kad nusikalstamo susivienijimo dalyviai, nesvarbu,
koks j vaidmuo darant nusikalstam veik, kuri apm j tyia, atsako pagal io kodekso 249
straipsn kaip vykdytojai. Btent taip buvo nuosekliai orientuojama teism praktika, kuri
nesikeiia ir taikant BK 249 straipsn, nors kai kuriais atvejais pasitaiko, kad teismo sprendime
daromas perteklinis raas nereikalinga nuoroda BK bendrosios dalies straipsn.

BK 25 straipsnio 4 dalyje tvirtint nusikalstamo susivienijimo poymi traktavimas

Praktika rodo, kad teism sprendimuose apraant faktinius nusikalstam susivienijim

apibdinanius poymius jie nra specialiai grupuojami ir atskirai vertinami kaip atitinkantys t
ar kit nusikalstamo susivienijimo poym, tvirtint BK 25 straipsnio 4 dalyje, iskyrus atskirus
atvejus, kai ginijama tam tikr fakt atitiktis konkreiam poymiui.
Trij ar daugiau asmen poymis reikia, kad maiausiai trys tokie asmenys pagal
baudiamj statym turi bti tinkami BK 249 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektai
(amiaus, pakaltinamumo ir kitu poiriu). Apibendrintoje teism praktikoje nerasta atvejo, kad
nusikalstamam susivienijimui btinus maiausiai tris asmenis sudaryt susivienij ne vien
fiziniai, bet ir juridiniai asmenys.
Teism sprendimuose kiekybinis aspektas trij ar daugiau asmen buvimas
nusikalstamame susivienijime paprastai nra atskirai motyvuojamas ir nurodomas tiksliai taip,
kaip tai formuluojama BK 25 straipsnio 4 dalyje. Nusikalstamo susivienijimo dalyvi skaiius,
atitinkantis kiekybs poymio reikalavimus, paprastai bna akivaizdus i fakt apraymo.
Pavyzdiui, Kauno apygardos teismo 2004 m. sausio 22 d. nuosprendyje is poymis ireiktas
nusikalstamo susivienijimo dalyvi ivardijimu. Konstatuota, kad nusikalstamame susivienijime
dalyvavo K. K., J. M., V. V., J. L., . S. ir M. S., taigi i viso ei asmenys. ioje konkreioje
byloje nuteisti tik du pirmieji i nurodyt asmen, nes dl treiojo asmens V. V. byla iskirta
atskir tyrim, asmenims J. L. ir . S. baudiamoji byla nutraukta kaip padjusiems iaikinti
nusikalstamo susivienijimo nusikalstamas veikas, o M. S. baudiamasis procesas nutrauktas dl
io asmens mirties. Kasacinje nutartyje Nr. 2K-198/2005, priimtoje 2005 m. gegus 17 d.,
pasisakant dl kasacini skund argument, is aspektas nebuvo svarstomas. Nutartyje
konstatuota, kad nuteistj K. K. ir J. M. veika kvalifikuota pagal BK 249 straipsnio 1 dal
teisingai.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2006 m. vasario 28 d. nutartyje Nr. 2K-25/2006
konstatuota, kad vienas i kasacinio skundo argument ikelia btent , kiekybin, aspekt.
Nuteistojo V. . gynjos skunde tvirtina, kad teismai nurod, jog susivienijime dalyvavo trys
nariai, t. y. V. ., V. B. ir G. R., taiau G. R. nra vykds jokio sunkaus nusikaltimo n su vienu
i nuteistj, todl trksta btino nusikalstamo susivienijimo poymio trij nari skaiiaus. is
argumentas prietarauja bylos mediagai. Byloje nustatyta, kad nusikalstamas susivienijimas
egzistavo apie atuonerius metus, kad per t laikotarp jo sudtis keitsi, kad per tuos
atuonerius metus tam tikr laik susivienijimo veikloje dalyvavo vienuolika asmen. Dauguma
i j nuteisti ir u sunki nusikaltim padarym. Todl kasatori teiginys, kad aptariamai normai
pritaikyti pritrko statymo reikalaujamo nusikalstamo susivienijimo nari skaiiaus, yra
nepagrstas. ios kasacins nutarties motyvai rodo, kad skundo argumentas yra kils i
baudiamojo statymo neteisingo aikinimo. Pagal BK 25 straipsnio 4 dalies tekst ir prasm
nereikalinga, kad nusikalstamam susivienijimui bt pavyk padaryti bent vien ar daugiau
sunki ar labai sunki nusikaltim. Svarbu tai, kad trys ar daugiau asmen suburiami bendrai
nusikalstamai veiklai tokiems nusikaltimams daryti.
Atsivelgiant toki praktik, laikytina, kad nusikalstam susivienijim sudaro
maiausiai trys asmenys, galintys bti nusikalstam veik subjektu, susitelk ar sutelkti tam, kad
bendrai daryt vien ar kelis sunkius ar labai sunkius nusikaltimus. Atsakomybei pagal BK 249
straipsn nra btina, kad tokie nusikaltimai realiai bt padaryti ir kad juose kiekvienu atveju
bt dalyvav maiausiai trys susivienijimo nariai. Jeigu vis dlto tokie nusikaltimai padaryti, tai
jie kvalifikuojami kiekvienas atskirai, kaip sutaptis su kitais nusikaltimais, taip pat ir kaip realioji
sutaptis su nusikalstamu susivienijimu. Be to, nra btina, kad kiekviena i padaryt
nusikalstam veik bt tik sunkus ar labai sunkus nusikaltimas.

Nusikalstamo susivienijimo dalyvi pastovs tarpusavio ryiai bei vaidmen ar

uduoi pasiskirstymas
Nusikalstamas susivienijimas yra viena pai pavojingiausi nusikalstamo
bendrininkavimo form, kuriai bdingas auktas organizuotumo lygis: susivienijimo nari
ilgalaikiai tarpusavio ryiai, tam tikr vaidmen ar uduoi turjimas siekiant maksimali
bendros nusikalstamos veiklos rezultat. Baudiamosiose bylose pasitaiko, kad ie poymiai
ginijami: kaltinamieji savo tarpusavio ryius apibdina kaip epizodinius, spontanikus, o
glaudesnio bendravimo atvejais kaip nulemtus kaimynysts, giminysts, draugysts,
mokyklini laik painties santyki, to paties sporto klubo lankymo, kit laisvalaikio pomgi ir
pan., o ne siekio bendrai daryti kokius nors nusikaltimus. Teism sprendimuose toki asmen
tarpusavio ryiai, vaidmenys ir uduotys tiriami ir paprastai apraomi gana isamiai. iuo
klausimu pasisakyta Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj
kolegijos, 2003 m. gruodio 2 d. inagrinjusios ir atmetusios kasacinius skundus, paduotus dl
Vilniaus apygardos teismo 2002 m. lapkriio 28 d. nuosprendio ir Lietuvos apeliacinio teismo
2003 m. birelio 3 d. nuosprendio, kasacinje nutartyje Nr. 2K-668/2003. Prieingai nei
teigiama kasaciniuose skunduose, byloje surinktais rodymais nustatytos faktins aplinkybs,
atskleidianios bendrininkavimo form, atitinka teism pateikt j teisin vertinim. Byloje
surinktais nukentjusij, liudytoj parodymais, daiktiniais ir kitais rodymais nustatyta, kad
nuteistieji J. K., V. S., M. T., E. K., A. A., R. C. ir kiti asmenys, kuriems byla nutraukta,
susivienijo turdami tiksl daryti sunkius turtinio pobdio nusikaltimus. i ivad patikimai
patvirtina aplinkybs, kad vairios sudties grupmis nuteistieji, i anksto susitar ir pasiskirst
vaidmenimis, darydavo plimus, turto prievartavimus, vagystes. Nusikalstam susivienijim
organizavo J. K. ir V. S., jam vadovavo J. K. Kiti susivienijimo nariai dalyvavo susivienijime
darydami konkreius nusikaltimus vadovaujami J. K. arba apie tai jam pranedami po
nusikaltimo padarymo. i aplinkyb akivaizdiai matyti i teism nuosprendi apraomj
dali, todl nuteistieji nepagrstai teigia, kad nenurodyti konkrets j veiksmai dalyvaujant
nusikalstamame susivienijime. J. K. pats danai gaudavo informacijos apie darytinus
nusikaltimus, paskirstydavo nusikalstamo susivienijimo nariams vaidmenis, nustatydavo, kas k
konkreiai darys, kaip veiks kiekvieno konkretaus nusikaltimo metu. Nusikaltimus darydavo
panaios sudties asmen grup. Nuteistj susivienijimas turjo bendr kas, kuri mokjo
naus, dal nusikalstamos veikos bdu gyto turto verts, nusikalstamo susivienijimo nariai
turjo ryio priemones mobiliuosius telefonus, kurie buvo gyti i nusikalstamo susivienijimo
veiklos gautomis lomis, jomis taip pat buvo atsiskaitoma u ryio paslaugas. Aplinkybs, kad
mobiliojo ryio telefonai buvo gyti i nusikalstamo susivienijimo veiklos gautomis lomis, kad
jie buvo naudojami ryiui palaikyti darant konkreius nusikaltimus, rodo, kad jie teisingai teism
buvo vertinti kaip technins priemons, palengvinanios nusikalstam veik. Nusikalstamo
susivienijimo nariai sigijo ginkl, kuriais naudojosi darydami nusikaltimus. Susivienijimo nari
tarpusavio ryi stiprum ir pastovum rodo tai, jog nusikalstamo susivienijimo nariai inojo,
kad nusikalstamo susivienijimo narys ivyksta, nusikaltimus kartu dar ilg laik nuo 1994 m.
pradios iki 1995 m. pabaigos. J. K., kaip susivienijimo vadovas, palaik drausm sudarydamas
baims atmosfer, nurodydamas, kad i susivienijimo negalima pasitraukti, negalima pereiti
kitas nusikalstamas grupuotes. Taigi teismai tinkamai nustat, kad nuteistj bendrininkavimo
forma yra nusikalstamas susivienijimas.

Tikslas daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus

BK 25 straipsnio 4 dalies tekstas ir prasm rodo, kad nusikalstam susivienijim sudaro
trys ar daugiau asmen, susiet pastoviais tarpusavio ryiais bei vaidmen ar uduoi
pasiskirstymu tam, kad bendrai daryt vien arba kelis sunkius ar labai sunkius nusikaltimus.
Tokius nusikaltimus apibdina BK 11 straipsnio 5 ir 6 dalys, i kuri matyti, kad nusikalstamas
susivienijimas turi paskirt daryti tyinius nusikaltimus, u kuriuos baudiamajame statyme
numatyta didiausia bausm virija eerius metus laisvs atmimo. Atsakomybei u
nusikalstam susivienijim nra btina, kad tokie nusikaltimai bt padaryti, nors teism
praktikoje linkstama pabrti, kiek ir koki veik nusikalstamas susivienijimas yra padars. BK
249 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytos formaliosios nusikaltim sudtys, nereikalaujanios
koki nors padarini t. y. siekiam, planuojam nusikaltim realaus padarymo, todl
atsakomybei u baigt nusikaltim, numatyt iame straipsnyje, pakanka vien nusikalstamo
susivienijimo organizavimo, vadovavimo jam arba dalyvavimo jo veikloje. Taiau
apibendrintoje teism praktikoje tokio atvejo, kad bt buvs taikomas vien tiktai BK 249
straipsnis, aptikti nepavyko. Baudiamosiose bylose nuteistiesiems pagal BK 249 straipsn buvo
inkriminuoti ir kiti nusikaltimai, bent dalis i j priskiriami sunki ar labai sunki nusikaltim
kategorijai. i aplinkyb paaikina, kodl teism sprendim motyvuojamosiose dalyse tikslas
daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus nra aptariamas pats savaime, kaip atskiras
kvalifikavimui reikmingas poymis. Jo buvimas bent jau iki iol buvo ir yra konstatuojamas
paprastesniu bdu per nuorodas nusikalstamo susivienijimo realiai padarytus atitinkamo
sunkumo nusikaltimus taip, kaip, pavyzdiui, Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2003 m. gruodio
2 d. nutartyje Nr. 2K-668/2003. Prieingai nei teigiama kasaciniuose skunduose, byloje
surinktais rodymais nustatytos faktins aplinkybs, atskleidianios bendrininkavimo form,
atitinka teism pateikt j teisin vertinim. Byloje surinktais nukentjusij, liudytoj
parodymais, daiktiniais ir kitais rodymais nustatyta, kad nuteistieji J. K., V. S., M. T., E. K.,
A. A., R. C. ir kiti asmenys, kuriems byla nutraukta, susivienijo turdami tiksl daryti sunkius
turtinio pobdio nusikaltimus. i ivad patikimai patvirtina aplinkybs, kad vairios sudties
grupmis nuteistieji, i anksto susitar ir pasiskirst vaidmenimis, darydavo plimus, turto
prievartavimus, vagystes. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2005 m. gegus 17 d. nutartyje
Nr. 2K-198/2005 raoma: Byloje itirtais rodymais nustatyta, kad mirs kaltinamasis M. S. kr
ir vadovavo nusikalstamam susivienijimui turdamas tiksl daryti sunkius nusikaltimus
kontraband. Ir ia pat nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodoma, kad nusikalstamo
susivienijimo dalyvis K. K. padar 21 veik, kvalifikuot kaip kontrabanda pagal BK 199
straipsn, o kitas dalyvis J. M. padar 10 toki pat nusikaltim ir t. t. Tai visikai atitinka
statym, nes BK 199 straipsnio atitinkam dali sankcijos rodo, kad kontrabanda priskiriama
btent prie sunki nusikaltim. Taiau nra btina, kad kiekvienas i padaryt nusikaltim bt
tik sunkus ar labai sunkus. Tikslo daryti tokius nusikaltimus nepaneigia lengvesni nusikaltim
padarymas. Todl kaip sutaptis su nusikalstamu susivienijimu kvalifikuojami ir labai sunks ar
sunks, ir maiau sunks nusikaltimai ar net baudiamieji nusiengimai. Pavyzdiui, tai matyti
Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2004 m. birelio 8 d. nutarties Nr. 2K-303/2004 nustatomosios
dalies viename i fragment.
2000 m. sausio mnesio viduryje Kelmje V. A. kr nusikalstam susivienijim
sunkiems nusikaltimams daryti, dalyvavo jo veikloje ir jam vadovavo, o G. F., N. B., R. L., M. S.
ir . M., bdami io susivienijimo nariai, dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje.
2000 m. sausio mnes V. A. suorganizavus nusikalstamo susivienijimo narius R. L.,
. M., M. S. ir N. B. vykdyti vagyst sibraunant negyvenamj patalp, t. y. parengus
nusikaltimo plan, numaius nusikaltimo viet, laik, parinkus vykdytojus R. L., . M., M. S. ir
N. B., nurodius M. S. nusikaltimui padaryti surasti automobil ir su N. B., . M. ir R. L. i
Tytuvn sporto sals pavogti svarsius, juos nuveti ir paslpti pas A. O., gyvenant Kelms
rajone, Tytuvnuose, R. L., . M., M. S. ir N. B. 2000 m. sausio 14 d. apie 23 val. sibrov S
Tytuvn vietinis kis sporto sal ir pagrob A. N. priklausant 380 Lt verts turt.
2000 m. sausio 16 d., apie 1517 val., V. A. suorganizavus nusikalstamo susivienijimo
narius N. B., G. F. ir M. S. vykdyti plim sibraunant G. L. gyvenamj patalp, t. y.
parengus nusikaltimo plan, parinkus transporto priemon ir davus nukentjusiajai apsvaiginti
klofelino, t pai dien, apie 1718 val., M. S., G. F. ir N. B. i V. A. nam atvaiavo prie G. L.
nam, esani iauliuose, M. S. liko laukti automobilyje, o G. F. ir N. B. sibrov G. L. but,
apsvaigino j klofelinu, atimdami galimyb prieintis, ir uvald 700 Lt verts turt. Pagrobtus
daiktus N. B., G. F. ir M. S. parve V. A. Kelm.
Trys ia apraytos veikos atitinkamai kvalifikuotos pagal senojo BK 227 1 straipsnio 1
dal, naujojo BK 178 straipsnio 2 dal ir 180 straipsnio 2 dal, t. y. kartu su nusikalstamu
susivienijimu kaltininkams inkriminuoti apysunkis ir sunkus nusikaltimai. Be to, ioje
baudiamojoje byloje kasacins instancijos teismas vien nusikalstamo susivienijimo nario G. F.
padaryt veik tyin svetimo turto sunaikinim, degani krosn metus 150 Lt verts
mobilj telefon, kvalifikavo pagal BK 187 straipsnio 3 dal, t. y. kaip baudiamj
nusiengim, nerads pagrindo pripainti i veik vykdytojo ekscesu, neturiniu ryio su
nusikalstamo susivienijimo veikla. Tokia kasacins instancijos teismo pozicija, uimta taikant
baudiamj statym, aikiai rodo, kad nusikalstamam susivienijimui pakanka vien tikslo daryti
sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, o tokio susivienijimo nari padarytos konkreios
nusikalstamos veikos, kurios gali bti vairaus sunkumo, kvalifikuojamos savarankikai,
daniausiai pagal realiosios sutapties taisykles.
Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. vasario 4 d. nutartyje Nr. 1A-36/2005 pasisakyta ir
dl nusikalstamo susivienijimo, kaip nusikaltimo, santykio su kitais nusikaltimais. Apeliantai,
ginydami pripainim kaltais dalyvavus nusikalstamo susivienijimo veikloje, nurodo argument
nedalyvavim padarant atskirus konkreius nusikaltimus. Taiau tokios nusikalstamos veikos
ir t veik pasekmi atsiradimas iuo atveju nra btinas nusikaltimo sudties poymis. 1961 m.
BK 2271 straipsnyje ir 2000 m. BK 249 straipsnyje sudtys yra formaliosios. Dalyvavimas
nusikalstamo susivienijimo veikloje tai asmens sutikimas prisijungti ir prisijungimas prie
tokios susivienijimo veiklos, aktyvus dalyvavimas planuojant, rengiant ar aprpinant konkrei
nusikaltim darym. Tai gali pasireikti ir vykdant kit susivienijimo nari vali ir nurodymus.
Susivienijimo dalyviai identifikuoja save kaip nusikalstamos struktros narius, suvokia, kad yra
arba bus daromi sunks nusikaltimai, taip pat yra pasireng vykdyti jiems paskirtus vaidmenis.
Dalyvavimas susivienijimo veikloje, be abejo, yra ir dalyvavimas padarant konkreias
nusikalstamas veikas.
Dalyvavimo nusikalstamame susivienijime klausimais pasisak ir kasacins instancijos
teismas 2005 m. gegus 17 d. nutartyje Nr. 2K-198/2005.
Teismai nuteistojo K. K. dalyvavim nusikalstamo susivienijimo veikloje pirmiausia
grind duomenimis apie tai, kad btent K. K., savo parau ir asmeniniu antspaudu
patvirtindamas Lenkijos muitins dokumentus apie Lietuv vetus spirito, degtins ir cigarei
krovinius ir nepateikdamas nustatyta tvarka ios informacijos Lietuvos muitinei, 21 kart
nuslp kontrabandini preki veim Lietuvos Respublik. Kiti bylos faktiniai duomenys
patvirtina iuos nuteistojo K. K. veiksmus, sudaranius kontrabandos nusikaltimo
objektyviuosius poymius, ir susieja jo nusikalstam veikl su kitais nusikalstamo susivienijimo
dalyviais. Pagal teism nustatytas aplinkybes nra pagrindo pripainti, kad nuteistasis K. K.
nedalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje.
Nuteistojo J. M. dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje grindiamas tiek
isamiais ir nuosekliais liudytojo J. L. parodymais, kad is nuteistasis mirusio kaltinamojo M. S.
kurtame nusikalstamame susivienijime atliko nusikalstamu bdu gaut l primjo, saugotojo
ir paskirstytojo vaidmen, tiek ir liudytoj . S., Z. A., R. K., i dalies ir paties nuteistojo J. M.,
parodymais, raytiniais rodymais apie pinig pervedim kontrabandines prekes
transportavusiai bendrovei, kitais byloje esaniais faktiniais duomenimis. Paymtina, kad tiek
nuteistojo K. K., tiek ir nuteistojo J. M. dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje yra
glaudiai susijs su i nuteistj tiesiogiai atliktomis kitomis nusikalstamomis veikomis
kontrabanda, nuteistojo K. K. piktnaudiavimu, suklastoto dokumento panaudojimu. ios
aplinkybs tik patvirtina, kad nuteistieji K. K. ir J. M. suvok savo priklausym nusikalstamam
susivienijimui, dalyvavim io nusikalstamo susivienijimo veikloje tiesiogiai realizuojant
kontrabandos nusikaltimo objektyviuosius poymius, vykdant kit nusikalstamo susivienijimo
dalyvi paskirtas funkcijas. Nuteistj K. K. ir J. M. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota
pagal BK 249 straipsnio 1 dal.

BK 26 straipsnio 5 dalies traktavimas

Teism praktika rodo, kad sudtingi klausimai bylose ikyla prireikus vadovautis BK 26
straipsnio 5 dalies nuostatomis. ioje dalyje nustatyta, kad nusikalstamo susivienijimo dalyviai,
nesvarbu, koks j vaidmuo darant nusikalstam veik, kuri apm j tyia, atsako pagal io
kodekso 249 straipsn kaip vykdytojai. Teism sprendim motyvams iuo klausimu turi takos
teism praktika, suformuota taikant, pvz., baudiamj statym nuudym ar kontrabandos
bylose. prasta manyti, kad nusikalstamo susivienijimo padarytas nuudymas kvalifikuojamas
pagal BK 129 straipsnio atitinkam dal ir 249 straipsn, o jeigu asmenys, susibr nusikalstam
susivienijim, padaro kontraband, tai j vis veikos kvalifikuojamos pagal BK 199 ir 249
straipsnius. Todl kartais BK 26 straipsnio 5 dalis aikinama kaip tokia, kuri atima galimyb
nusikalstamo susivienijimo dalyvi padaromas kitas veikas kvalifikuoti individualizuotai,
atsivelgiant kaltinink dalyvavimo kitose veikose ypatybes, apibrtas BK 24 straipsnyje.
Kitaip tariant, nusikalstamo susivienijimo dalyviai visais atvejais traktuojami ne vien kaip
nusikaltimo, numatyto BK 249 straipsnyje, bet ir kaip vis kit padaryt nusikalstam veik
vykdytojai nepriklausomai nuo kiekvieno i j konkretaus vaidmens. Toks BK 26 straipsnio 5
dalies aikinimas neatitinka nei ios dalies teksto prasms, nei rykjanios pozicijos iuo
poiriu negausioje teism praktikoje. BK 26 straipsnio 5 dalyje aikiai nurodoma, kad
nusikalstamo susivienijimo dalyviai kaip vykdytojai atsako tik pagal BK 249 straipsn. Dl kit
nusikalstam veik, kurios gali bti vairaus sunkumo laipsnio, klausimas nra reglamentuotas
taip, kad bt atimta ar suvaryta galimyb taikyti BK 24 straipsnio nuostatas. Oficialiai skelbta
teism praktika kontrabandos ar nuudym bylose ia keliamu aspektu buvo aikinama
pasisakant tik dl principins idjos, kuri nebuvo detalizuojama visiems bendrininkavimo
atvejams ir i esms apsiribojo atitinkam nusikaltim vykdymu. Todl pritartina tokiai
praktikai, pagal kuri pripainus nusikalstamo susivienijimo dalyvius BK 249 straipsnyje
numatyto nusikaltimo vykdytojais paliekama galimyb kvalifikuoti kitas j padarytas
nusikalstamas veikas individualizuotai, atsivelgiant ir BK 24 straipsnio nuostatas.
Pavyzdiui, Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2004 m. birelio 8 d. nutartis Nr. 2K-
303/2004. Byloje nustatyta, kad vis mint nusikalstam veik, iskyrus nukentjusiosios A. .
apiplim, organizatorius buvo nusikalstamo susivienijimo ir nusikalstamo susivienijimo,
ginkluoto aunamaisiais ginklais, krjas V. A., t. y. jis parengdavo nusikalstam veik,
parinkdavo nusikaltim bendrininkus, paskirstydavo vaidmenis ir duodavo nurodymus, o M. S.,
apipliant S. L., B. D., P. M., V. J., V. B. ir pasiksinant apiplti mon Anakta, R. L.
apipliant V. J., V. B. ir pasiksinant apiplti mon Anakta, R. A. apipliant P. M., V. J.
ir pasiksinant apiplti S. L., o S. A. apipliant B. G. ir B. D., atliko padjj vaidmen, t. y.
pagal i anksto suderintus planus M. S., R. L. ir R. A. vedavo nusikaltim vykdytojus
nusikaltim vietas ir i j, M. S. ir R. L. plimo i mons Anakta metu atve aunamj
ginkl ir perdav G. F., S. A. suteik informacij apie G. ir D. turim turt bei kit jiems
apiplti reikaling informacij. Nusikaltim organizatoriaus V. A. padarytus plimus ir
pasiksinimus juos padaryti teismas kvalifikavo su nuoroda BK 24 straipsnio 4 dal, kit
nuteistj dalyvavim padarant mintus nusikaltimus pripaino bendrininkavimu padedant
daryti nusikalstamas veikas ir kvalifikavo su nuoroda BK 24 straipsnio 6 dal, o pasiksinimus
apiplti S. L. bei mon Anakta su nuoroda ir BK 22 straipsnio 1 dal, nes ie nusikaltimai
nebuvo baigti dl nuo kaltinink valios nepriklausani aplinkybi.
Teismai yra pasisak ir nusikalstamo susivienijimo sutapi su kitomis nusikalstamomis
veikomis klausimais. Pavyzdiui, iauli apygardos teismas 2003 m. gegus 30 d. nuosprendiu
N. B. ir kit byloje deimt asmen pagal vairius senojo ir naujojo BK straipsnius nuteis u
vairius nusikaltimus: nusikalstamo susivienijimo, taip pat ir ginkluoto, krim, dalyvavim
tokiame susivienijime, taip pat dalyvavim padarant vairaus sunkumo nusikaltimus. Kiekvieno
kaltininko padaryti nusikaltimai nuosprendyje kvalifikuoti atskirai, pateikiant individualizuot
kvalifikacij. Kiekvienam i nuteistj inkriminuotos skirtingos nusikaltim sutaptys.
Nuosprendyje pateikta kvalifikacija rodo, kad teismas nesutapatino nusikalstamo susivienijimo
krimo bei dalyvavimo jo veikloje su kit konkrei nusikaltim darymu. Pastarieji nesudaro
nusikalstamo susivienijimo sudtins dalies ir dl to kiekvienas padarytas nusikaltimas
nuosprendyje yra kvalifikuotas atskirai. Inkriminuojant BK 249 straipsn nuosprendyje
nurodoma i esms tik tai, kas, kada, kokius asmenis subr susivienijim, kurio paskirtis
bendras sunki nusikaltim darymas, taip pat kokiomis aplinkybmis jis buvo apginkluotas, kas
dalyvavo tokio susivienijimo veikloje. Lietuvos apeliacinis teismas 2003 m. lapkriio 21 d.
nuosprendiu mint iauli apygardos teismo 2003 m. gegus 30 d. nuosprend pakeit, taiau
t jo dal, kurioje idstyti klausimai, susij su baudiamja atsakomybe u nusikalstam
susivienijim, paliko nepakeist. Byla buvo inagrinta ir kasacine tvarka. Klausim, susijusi su
atsakomybe u nusikalstam susivienijim, isprendimo nepaneig ir Lietuvos Aukiausiasis
Teismas 2004 m. birelio 8 d. nutartyje Nr. 2K-303/2004. Tai rodo, kad teism praktika
formuojama btent ia linkme. Konkrets atvejai patvirtina, kad toks kvalifikavimas derinamas
su kvalifikuojamj fakt apraymo specifika. tai iauli apygardos teismo 2003 m. gegus
30 d. nuosprendyje konstatuotos tam tikros faktins bylos aplinkybs. I j matyti, kad veika,
kvalifikuojama kaip nusikalstamas susivienijimas, yra aprayta atskirai nuo kit konkrei
nusikaltim, kuriuos padar skirtingos sudties nusikalstamo susivienijimo nari grups, o tam
tikrais atvejais net ir pavieniui veik tokiam susivienijimui priklausantys kaltininkai.

BK 391 straipsnio taikymas

Taikant BK 249 straipsn baudiamosiose bylose klausimai, susij su galimybe atleisti

nuo atsakomybs tam tikrus nusikalstamo susivienijimo dalyvius, prisipainusius ir suteikusius
pagalb justicijos institucijoms, sprstini vadovaujantis BK 391 straipsnio nuostatomis. io
straipsnio taikymo atvejai kol kas reti. Vienu ar kitu aspektu jie aptarti, pavyzdiui, Lietuvos
apeliacinio teismo nutartyje Nr. 1A-36/2005, Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacinje
nutartyje Nr. 2K-25/2006.

Nusikalstamas susivienijimas

Nusikalstamo susivienijimo krimas, organizavimas, vadovavimas jam

 Atsakomyb u nusikalstamo susivienijimo krim buvo nustatyta senojo BK 2271
straipsnyje, o toki susivienijim organizavimas ar vadovavimas jiems naujojo BK 249
straipsnio 3 dalyje. ie poymiai turi nemaai bendrum, todl apvalgoje aptariami kartu.
Teism praktikoje susivienijim krimas suprantamas kaip j dalyvi parinkimas, verbavimas,
sutelkimas bendrai nusikalstamai veiklai, vaidmen susivienijimo nariams paskirstymas,
nusikalstamos veiklos plan parengimas, ginkl, sprogstamj mediag, transporto, ryio ar
kitoki technini priemoni gijimas ir panas veiksmai. Nusikalstamo susivienijimo krimas
laikomas baigtu nusikaltimu atlikus bent dal mint veiksm.
I esms ie veiksmai bdingi ir toki susivienijim organizavimui ar net ir
vadovavimui jiems. Taiau vadovavimo poymio turin labiau atskleidia veiksmai, kuriais
vienas, o kartais ir daugiau susivienijimo vadeiv sutelkia ir nukreipia nuo j priklausomus
susivienijimo narius ne tik susivienijimo gyvybingumui palaikyti, bet ir konkretiems
nusikaltimams parengti bei padaryti, nustatydami jiems vaidmenis ar funkcijas, paskirdami
uduotis, palaikydami vidin drausm, tam tikr bendravimo bd, sav nusistatyt taisykli
laikymsi, vadovaudami vidaus gin sprendimui, priimdami lemiamus sprendimus ikilusiais
klausimais, nustatydami l kaupimo taisykles, pelno paskirstym, bendro fondo panaudojim
ir kt.
Teism praktikoje ie poymiai inkriminuojami nelengvai. Kai kuriuose sprendimuose,
patikslinus nustatytas faktines aplinkybes ar atsivelgus taikomo statymo ypatumus,
susivienijimo krimo, organizavimo ar vadovavimo jam poymi atsisakoma. Paprastai tokiais
atvejais pereinama prie dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje.
Pavyzdiui, iauli apygardos teismo 2004 m. sausio 15 d. nuosprendyje konstatuota,
kad V. . nusikalstam susivienijim kr ir jame dalyvavo nuo 1990 m. Kvalifikuojant i jo
veik taikyta senojo BK 2271 straipsnio 2 dalis. Taiau Lietuvos apeliacinis teismas 2005 m.
vasario 4 d. nuosprendiu, atsivelgs tai, kad mintas BK straipsnis priimtas 1993 m. sausio
28 d. statymu, t. y. gerokai vliau negu kurtas susivienijimas, i pirmosios instancijos teismo
nuosprendio paalino aplinkyb dl susivienijimo krimo ir paliko tik V. . dalyvavim io
susivienijimo veikloje.
iuo klausimu plaiai pasisak Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl
skyriaus teisj kolegija 2006 m. lapkriio 21 d. nutartyje Nr. 2K-545/2006. Byla kasacine
tvarka inagrinta pagal nuteistj D. S., L. . ir A. M. kasacinius skundus, paduotus dl
Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsjo 26 d. nuosprendio ir Lietuvos apeliacinio teismo
2006 m. vasario 15 d. nutarties. Skundiamais teism sprendimais D. S. nuteistas u tai, kad
kr nusikalstam susivienijim ir dalyvavo jo veikloje, o L. . bei A. M. dalyvavo io
nusikalstamo susivienijimo veikloje. Kasatoriai t ginijo, tvirtindami, kad teismai padar
visikai nepagrst prielaid apie nuolatinius nuteistj tarpusavio ryius, vaidmen ir uduoi
pasiskirstym bei bendros kasos buvim ir tai traktavo kaip nusikalstam susivienijim, taip
netinkamai pritaik baudiamj statym. Kasatori teigimu, ufiksuotuose telefoniniuose
pokalbiuose nekalbama apie joki bendr kas ar vaidmen pasiskirstym, o tai, kad visi veik
bendru susitarimu, patvirtino ir liudytojas M. B. Jis nurod, kad dl atskir nusikalstam veik
nuolat buvo susitinkama bei kartu nusprendiama, kas ir k darys, joki nurodym niekas
niekam neduodavo ir vaidmen neskirst, tai leidia daryti ivad, kad nuteistieji veik kaip
organizuota grup, o ne kaip nusikalstamas susivienijimas. Be to, nra rodym, kad buvo visi
nusikalstam susivienijim apibriantys poymiai, tokie kaip platus veik spektras, tvirta
vidin organizacija, hierarchin valdymo struktra, diferencijuotas nusikaltli statusas grupje
ir kt. Kai nra rodym apie nusikalstamo susivienijimo krim (krj, lyder), negali bti
kalbos ir apie nusikalstamo susivienijimo egzistavim. Visa tai, kasatori sitikinimu, aikiai
rodo, kad pagal BK 249 straipsnio 1 dal jie nuteisti nepagrstai. Kasacins nutarties
motyvuojamojoje dalyje raoma: I tikrj nusikalstamas susivienijimas paprastai kuriamas
tokiu bdu, kaip nurod kasatoriai. Tai yra ioriniai vieno ar keli asmen organizaciniai
veiksmai organizuojant ir telkiant nusikalstam jungin. ios bylos atveju toki veiksm
nereikjo, nes L. ., A. M., D. S. turjo nusikalstamos veiklos patirt, todl susitarimas susijungti
bendrai nusikalstamai veiklai atsirado i bendro vis savitarpio supratimo, nusiteikimo
organizuoti nusikalstam veikl auktesniu lygmeniu nei anksiau. Kitaip tariant, nusikalstamo
susivienijimo susikrim lm ne vieno kurio nors dalyvio telkiantys organizaciniai veiksmai, o
kiekvieno nario vidiniai stimulai ir noras veikti organizuotame nusikalstamame junginyje. Toki
ivad prijo teismai, vertin liudytojo M. B. parodymus apie tai, kad visi susirink kartu
nusprend usiimti automobili vagystmis, aptar veiksm plan ir periodikai susitikdami
derino tarpusavyje, k reikia daryti ir ko nereikia. Tai reikia, kad nusikalstamas junginys
formavosi palaipsniui, apsirpinant nusikaltim darym palengvinaniomis techninmis
priemonmis, pasitelkiant kitus asmenis pagrobt automobili identifikaciniams enklams
panaikinti, vagysi metu sugadintoms signalizacijoms ir spynelms sutvarkyti, automobili
dokumentams suklastoti. Apeliacins instancijos teismas pagrstai pirmosios instancijos teismo
nustatyt nusikalstamo susivienijimo susikrimo dat pakeit konstatuodamas, kad
nusikalstamas susivienijimas susikr ne 2000 m., o 2001 m. ruden. Tai, kad nusikalstamo
susivienijimo dalyviai veik lygiateisiais pagrindais, patvirtina ir ta aplinkyb, jog pinigus,
gautus i nusikalstamos veiklos, dalydavosi po lygiai, visi tiesiogiai dalyvaudavo grobiant
automobilius. Todl apeliacins instancijos teismas pagrstai pripaino, kad D. S. nebuvo
nusikalstamo susivienijimo krjas ir organizatorius ir dl ios prieasties perkvalifikavo jo
veik i 1961 m. BK 2271 straipsnio 1 dalies 2000 m. BK 249 straipsnio 1 dal.
ie kasacins nutarties motyvai rodo, kad nra btina kiekvienu atveju nustatyti tokius
nusikalstamam susivienijimui paprastai bdingus poymius, kurie nra tiesiogiai vardyti
baudiamajame statyme. iuo konkreiu atveju teism sprendimuose pritaikytas statymas
iaikintas tinkamai, nes naujojo BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 249 straipsnyje, iskyrus jo 3 dal,
nusikalstamo susivienijimo organizatorius ar vadovas neminimi.
Vis dlto apraant nusikalstam susivienijim taip, kaip to reikalauja, pvz., BPK 219
straipsnio 3 punktas ar 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas, ne visuomet statymo reikalavimai
gyvendinami pakankamai tiksliai ir isamiai. Pavyzdiui, ioje konkreioje byloje priimtame
nuosprendyje nustatytas tik nusikalstamo susivienijimo krimo laikas, o jo egzistavimo
pabaigos laikas nenurodomas. I nuosprendio teksto visumos iplaukt logika ivada, kad
nusikalstamas susivienijimas egzistavo tol, kol jo nariai dar (ir turjo galimyb daryti)
nusikaltimus. Taiau turint galimyb aikiai fiksuoti nusikalstamo susivienijimo egzistavimo
pabaig ar konkretaus jo nario pasitraukim i susivienijimo, teism sprendimuose t reikia
padaryti kaip manoma tiksliau, stengiantis ivengti panai trkum. iuo poiriu konkreiau
sprendime pasisak Vilniaus apygardos teismas, 2002 m. lapkriio 28 d. nuosprendyje
nurodydamas, kad nusikalstamas susivienijimas suorganizuotas 1994 m. pradioje ir egzistavo
iki 1995 m. pabaigos. ioje baudiamojoje byloje priimtame Lietuvos apeliacinio teismo
2003 m. birelio 3 d. nuosprendyje patikslinta, kad vienas i nusikalstamo susivienijimo dalyvi
V. S. dalyvavo jo veikloje iki 1995 m. pavasario.

Dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje

BK 249 straipsnio 1 ir 2 dalyse kaip btinas nusikalstamo susivienijimo pagrindins ir
kvalifikuotos sudi poymis yra numatytas dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje.
Dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje suprantamas plaiai, kaip bet koks smoningas
nuolatinis nusiteikimas veikti, o daniausiai ir konkretus veikimas ar neveikimas to susivienijimo
labui. Tai reikia, kad dalyvavimu pripastamas ne tik nusikalstamo susivienijimo sieki
gyvendinimas darant nusikalstamas veikas, bet ir tokio susivienijimo vadeiv ar nari apsauga,
jiems sistemingai teikiamas prieglobstis, nusikalstamu bdu gyto turto, pinigini l
tvarkymas, bendros kasos laikymas, susivienijimui vertingos informacijos rinkimas ir pan.
Atsitiktinis asmens prisijungimas prie nusikalstamo susivienijimo daromos konkreios veikos,
atskiras jo veiksmas susivienijimo naudai paprastai nra pakankamas ivadai apie io asmens
pastovius ryius su nusikalstamo susivienijimo nariais.
iuo aspektu teism pozicija akivaizdi, pavyzdiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m.
vasario 4 d. nutartyje Nr. 1A-36/2005:
 Apeliantas A. S., klaidingai suprasdamas baudiamojo statymo, numatanio
atsakomyb u dalyvavim nusikalstamo susivienijimo, skirto sunkiems nusikaltimams daryti,
ginkluoto aunamaisiais ginklais, sprogmenimis ar sprogstamosiomis mediagomis, dispozicij,
teigia negaljus j pripainti kaltu, nes jis padar tik vien, o ne daugel nusikaltim, be to,
nurodo, kad atsakomyb pagal BK 2271 straipsn atsiranda tik tuo atveju, jei trys ir daugiau
susivienijimo nari, nekeiiant sudties, padaro ne vien nusikaltim. Prieingai nei nurodo
apeliantas, baudiamojon atsakomybn pagal BK 2271 straipsn traukiamas asmuo, jei jis
dalyvauja nusikalstamo susivienijimo, skirto sunkiems nusikaltimams daryti, veikloje.
Dalyvavimas gali reiktis nebtinai vykdant nusikaltimus, bet ir kitais bdais (pvz., bendros
kasos, kuri dedami i nusikalstamos veiklos gauti pinigai, tvarkymas, rpinimasis nari
reikmmis ir pan.), svarbu nustatyti asmens traukim tokio susivienijimo veikl. Be to,
statymo nereikalaujama, kad nusikaltimai bt daromi pastovia susivienijimo nari grupe ir
bt padaryta daugiau nei vienas sunkus nusikaltimas.
ioje apeliacinje nutartyje aikiai atskiriamos nusikalstamo susivienijimo nari
padarytos veikos ir kit asmen, nesani susivienijime, dalyvavimas darant ias veikas. Tai
matyti i atitinkam nutarties fragment. V. ., turdamas tiksl aprpinti savo paties
vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo narius mobiliojo ryio priemonmis, paved Vl. .,
traukiant nusikalstam veik nusikalstamo susivienijimo narius A. L. ir A. S., taip pat
nepriklausant nusikalstamam susivienijimui V. S. (J.), pagrobti i A. K. firmos parduotuvs
mobiliojo ryio telefonus, kurie plimo bdu buvo pagrobti 1996 m. rugpjio 21 d. apie 16.50
val.
Dalyvavimo nusikalstamame susivienijime klausimais pasisak ir kasacins instancijos
teismas 2005 m. gegus 17 d. nutartyje Nr. 2K-198/2005.
Teismai nuteistojo K. K. dalyvavim nusikalstamo susivienijimo veikloje pirmiausia
grind duomenimis apie tai, kad btent K. K., savo parau ir asmeniniu antspaudu
patvirtindamas Lenkijos muitins dokumentus apie Lietuv vetus spirito, degtins ir cigarei
krovinius ir nepateikdamas nustatyta tvarka ios informacijos Lietuvos muitinei, 21 kart
nuslp kontrabandini preki veim Lietuvos Respublik. Kiti bylos faktiniai duomenys
patvirtina iuos nuteistojo K. K. veiksmus, sudaranius kontrabandos nusikaltimo
objektyviuosius poymius, ir susieja jo nusikalstam veikl su kitais nusikalstamo susivienijimo
dalyviais. Pagal teism nustatytas aplinkybes nra pagrindo pripainti, kad nuteistasis K. K.
nedalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje.
Nuteistojo J. M. dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje grindiamas
parodymais, kad is nuteistasis mirusio kaltinamojo M. S. kurtame nusikalstamame
susivienijime atliko nusikalstamu bdu gaut l primjo, saugotojo ir paskirstytojo vaidmen,
rodymais apie pinig pervedim kontrabandines prekes transportavusiai bendrovei, kitais
byloje esaniais faktiniais duomenimis. Paymtina, kad tiek nuteistojo K. K., tiek ir nuteistojo
J. M. dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje yra glaudiai susijs su i nuteistj
tiesiogiai atliktomis kitomis nusikalstamomis veikomis kontrabanda, nuteistojo K. K.
piktnaudiavimu, suklastoto dokumento panaudojimu. ios aplinkybs tik patvirtina, kad
nuteistieji K. K. ir J. M. suvok priklausym nusikalstamam susivienijimui, dalyvavim io
nusikalstamo susivienijimo veikloje, tiesiogiai realizuojant kontrabandos nusikaltimo
objektyviuosius poymius, vykdant kit nusikalstamo susivienijimo dalyvi paskirtas funkcijas.
Nuteistj K. K. ir J. M. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 249 straipsnio 1
dal.
iuo klausimu plaiai pasisakyta ir jau cituotoje kasacinje nutartyje Nr. 2K-545/2006.
Joje aptartas retas atvejis, kai pripastama, kad nusikalstamas susivienijimas gali egzistuoti ir
egzistuoja net ir tada, kai nustatoma, jog visi jo dalyviai yra tik nariai, veik neturdami aikios
organizacins hierarchijos ir formalaus vadeivos:
Teismai pagrstai konstatavo, kad nuteistieji D. S., L. ., A. M. ir M. B., dl kurio byla
nutraukta, susivienijo turdami tiksl daryti sunkius turtinio pobdio nusikaltimus. is specialus
tikslas grobti tik vertingus, apynaujus automobilius parodo susivienijimo nari interes
bendrum, susitelkim specializuotai nusikalstamai veiklai. Teisingi ir rodymais pagrsti teism
argumentai, jog nusikalstamo susivienijimo nari tarpusavio ryi stiprum ir pastovum rodo
tai, kad jie nusikaltimus dar ilg laik, grups nari sudtis buvo stabili. Tai rodo suburtos
nusikalstamos grups aukto lygio organizacin form. Byloje nustatyta, kad susivienijimo
nariai disponavo didelmis lomis, gautomis i nusikalstamos veiklos. Nuteistj suburto
nusikalstamo susivienijimo organizacin lyg parodo ir jo nari bendra pinigin kasa, kuri
buvo mokami naai nuo pajam, gaut i nusikalstamos veiklos. ios los buvo skirtos
pagrobt automobili paruoimui parduoti, nuomoti garaus pagrobtiems automobiliams
paslpti, parpinti nusikaltim darymo priemones, policijos pareignams papirkti, kitiems
nusikalstamos grups funkcionavimui btiniems reikalams. Be to, ios los taip pat buvo
numatytos advokat pagalbai apmokti bei kitoms ilaidoms, jei nusikalstamo susivienijimo
narys bt sulaikytas teissaugos institucij. Nusikalstamo susivienijimo organizacin struktr
parodo susivienijimo nari pasiskirstymas vaidmenimis ir uduotimis. Apeliacins instancijos
teismas pagrstai pripaino, kad tarp io susivienijimo nari nebuvo hierarchins pavaldumo
santyki struktros, taiau jo dalyviai buvo pasiskirst uduotimis ir funkcijomis. D. S. tvark
grups kas, L. . ir D. S. vagysts metu idaudavo automobilio lang bei padarydavo rakt,
A. M. ir M. B. pavogt automobil nutempdavo gara. M. B. taip pat rpindavosi pagrobt
automobili kbulo numeri, identifikacini lenteli sutvarkymu, suklastot dokument gavimu.
Teismai rodymais pagrind ir argumentavo, kodl pripaino D. S. nusikalstamo susivienijimo
lyderiu, taiau apeliacins instancijos teismas kartu pripaino ir argumentavo, kad D. S. nebuvo
nusikalstamo susivienijimo krjas ir organizatorius, o buvo pirmasis tarp lygi nari
nusikalstamo susivienijimo, kuris susikr, kaip buvo minta, palaipsniui, vis jo nari
pastangomis, siekiant bendro nusikalstamo tikslo.
Teismai nusikalstamo susivienijimo fakt pagrind ir kitomis aplinkybmis.
Nusikalstamos grupuots dalyviai buvo apsirpin ryio priemonmis, kurios buvo naudojamos
tik nusikaltim darymo metu, nuomojo garaus, skirtus vogtiems automobiliams laikyti, buvo
apsirpin transporto priemonmis, skirtomis pavogtiems automobiliams nutempti, bei kitomis
techninmis priemonmis, palengvinaniomis nusikaltim darym. Nusikalstamo susivienijimo
dalyviai nusikalstam veikl vykd sistemingai, ilg laik, buvo sukr vis priemoni tinkl ir
trauk kelet asmen nusikalstam veikl, kurie nors ir nepriklaus nusikalstamam
susivienijimui, taiau atliko tam tikras uduotis, palengvinanias automobili pagrobim bei j
paruoim realizuoti.
Su dalyvavimu nusikalstamame susivienijime tam tikr ssaj nusikalstam veik
sutapties atvejais gali turti ir vykdytojo eksceso kvalifikavimo problemos. Vykdytojo
ekscesas pasitaiko nusikalstamo susivienijimo realiai darom kit nusikaltim atvejais. Teismai,
kvalifikuodami atitinkamas veikas, sudaranias sutapt su nusikalstamu susivienijimu, i
ypatyb atkreipia dmes ir pateikia skirting, individualizuot nusikaltim kvalifikacij. iuo
poiriu geras pavyzdys pateikiamas Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2004 m. birelio 8 d.
kasacinje nutartyje Nr. 2K-303/2004.
Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes nukentjusiosios A. . turto pagrobimas bei
nukentjusij B. G., B. D., P. M., V. J., A. ir M. B. turto pagrobimas, pasiksinimas pagrobti
S. L ir mons A. turt, padaryti nuteistiesiems dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo ir
nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto aunamaisiais ginklais, veikloje, pagrstai pripainti
plimais, nes tiek grobiant, tiek ksinantis pagrobti svetim turt buvo naudojamas fizinis
smurtas, grasinimai arba atimama galimyb prieintis. Nukentjusieji G., D. ir J. buvo apiplti
panaudojant aunamj ginkl, mon A. buvo ksinamasi apiplti taip pat panaudojant
aunamj ginkl, todl plimai ir pasiksinimas padaryti plim panaudojant aunamj
ginkl teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 3 dal, o plimai be io kvalifikuojanio
poymio pagal BK 180 straipsnio 2 dal. Teismui nustaius, kad M. S. ir S. A neinojo, jog G.
ir D., o R. L., R. A. ir M. S. neinojo, kad J. plimo metu bus naudojamas aunamasis ginklas, j
veikos, skirtingai nei organizatoriaus ir vykdytoj, kvalifikuotos pagal BK 180 straipsnio 2 dal.
 . M. ir G. F. nuteisti u tai, kad plimo metu, perengdami susitarimo su kitais
bendrininkais ribas, tyia dl savanaudik paskat ir itin iauriai nuud M. B.
Pastaroji veika kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus.

Nusikalstamo susivienijimo ginkluotumas

BK 249 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudiamoji atsakomyb u dalyvavim

aunamaisiais ginklais, sprogmenimis ar sprogstamosiomis mediagomis ginkluoto nusikalstamo
susivienijimo veikloje. Nusikalstamas susivienijimas pripastamas ginkluotu, jei bent vienas jo
narys turi aunamj ginkl, sprogmen ar sprogstamj mediag, o kiti susivienijimo dalyviai
t ino. Tokios nuostatos teismai paprastai ir laikosi. Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m.
vasario 4 d. inagrintoje byloje nustatyta, kad nusikalstamo susivienijimo nariai buvo ginkluoti
pistoletu TT, kovinmis granatomis, trotilu, naudojo ias priemones darydami tam tikrus
nusikaltimus. Btent susivienijimo ginkluotumo poymis pasirod ess svarbus kvalifikavimui
parenkant tinkam baudiamj statym.
Apeliantas A. S. taip pat nurodo, kad jis neinojo, jog nusikalstamas susivienijimas
buvo ginkluotas, jo turta ryio priemon nebuvo tikrinta, todl nenustatyta, kad jis palaik
ryius su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais. ie teiginiai nepanaikina teismo ivad apie
A. S. dalyvavim minto nusikalstamo susivienijimo veikloje. Susivienijimo pripainimui
ginkluotu aunamaisiais ginklais, sprogmenimis ar sprogstamosiomis mediagomis nebtina,
kad visi jo nariai bt sigij ginkl ar sprogmen. A S. pripaintas kaltu parduotuvs ,,S."
susprogdinimo epizode, vadinasi, jam buvo inoma, kad susivienijimo nariai turjo sprogstamj
mediag.
Kolegija konstatuoja, kad teismas pagrstai pripaino, jog V. ., V. B., G. R., R. L., E. I.,
D. V., I. ., V. ., R. S., A. A. ir M. Z. dalyvavo nusikalstamo susivienijimo, skirto sunkiems
nusikaltimams daryti, ginkluoto aunamaisiais ginklais bei sprogstamosiomis mediagomis,
veikloje. Taiau teismas netinkamai pritaik baudiamj statym kvalifikuodamas padaryt
nusikalstam veik pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dal (1998-12-21 st. red.). Byloje
nustatytas dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo, kuris buvo ginkluotas aunamaisiais ginklais
ir sprogstamosiomis mediagomis, veikloje, todl veika atitinka 2000 m. BK 249 straipsnio 2 dal
(2003-04-10 st. red., galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2003-07-25). is statymas u dalyvavim
aunamaisiais ginklais, sprogmenimis ar sprogstamosiomis mediagomis ginkluoto nusikalstamo
susivienijimo veikloje numat velnesn bausm, todl vis apeliant nusikalstamos veikos i
1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalies (1998-12-21 st. red.) perkvalifikuotinos 2000 m. BK 249
straipsnio 2 dal (2003-04-10 st. red.) (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-36/2005).
Veikos kvalifikacijai pagal i BK 249 straipsnio 2 dal neprivalu, kad nusikalstamo
susivienijimo dalyviai tiesiogiai atlikt konkreius veiksmus su nusikalstamo susivienijimo
turimais ginklais, sprogmenimis ar sprogstamosiomis mediagomis, btinai naudot juos
padarydami kiekvien nusikaltim. Toks veikos kvalifikavimo pavyzdys nurodytas 2006 m.
vasario 28 d. kasacinje nutartyje Nr. 2K-25/2006.
V. . kr ir pats aktyviai dalyvavo, o V. B., G. R., R. L., E. I., D. V., I. ., A. S., A. A.,
M. Z. dalyvavo nusikalstamo susivienijimo, skirto sunkiems nusikaltimams daryti, ginkluoto
aunamaisiais ginklais bei sprogstamosiomis mediagomis, veikloje.
U netikr pinig gaminim ir paleidim apyvarton dideliais kiekiais nuteisti V. .,
R. L., E. I., I. ., D. V. ie asmenys nuteisti u tai, kad dalyvaudami V. . sukurto ir vadovaujamo
nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto aunamaisiais ginklais ir sprogstamosiomis mediagomis,
veikloje, pagamino ir paleido apyvarton dideliais kiekiais netikrus JAV dolerius, esanius
apyvartoje, btent: 19962000 met laikotarpiu Teliuose V. . kartu su R. L., E. I., I. ., D. V.,
Al. ., R. U., V. R., E. K. ir S. V. organizavo netikr JAV doleri gamyb bei j paleidim
apyvarton dideliais kiekiais.
Kai ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviai, panaudodami aunamuosius ginklus,
sprogmenis ar sprogstamsias mediagas, padaro nusikaltimus, numatytus kituose BK
straipsniuose, kuriuose yra straipsnio dalis, numatanti tok veik kvalifikuojant poym, j veika
kvalifikuojama btent pagal i straipsnio dal. Kaip tik tokios faktins aplinkybs, kai ginkluoto
susivienijimo dalyviai padaro plim, panaudodami aunamj ginkl, nurodytos kaip nustatytos
emesni teism sprendimais kasacinje nutartyje Nr. 2K-25/2006. Joje teism sprendimai dl
plimo kvalifikavimo pagal 180 straipsnio 3 dal, numatani apiplim panaudojant aunamj
ginkl ar sprogmen kaip kvalifikuojanius poymius, palikti nepakeisti.
V. ., Vl. ., A. S., dalyvaudami V. . sukurto ir vadovaujamo nusikalstamo
susivienijimo, ginkluoto aunamaisiais ginklais bei sprogstamosiomis mediagomis, veikloje, ir
nepriklausantis nusikalstamam susivienijimui Vyt. ., panaudodami aunamj ginkl, vykd
plim stambiu mastu, btent: V. ., turdamas tiksl aprpinti savo paties vadovaujamo
nusikalstamo susivienijimo narius mobiliojo ryio priemonmis, paved Vl. ., traukiant
nusikalstam veik nusikalstamo susivienijimo narius A. L. ir A. S., taip pat nepriklausant
nusikalstamam susivienijimui Vyt. ., pagrobti i A. K. firmos parduotuvs S. mobiliojo ryio
telefonus. Plimas i parduotuvs S. buvo vykdytas 1996 m. rugpjio 21 d. apie 16.50 val.
Tada A. L. ir V. J. parduotuvs patalpose upuol pardavj V. K.: A. L. pagrasino aunamuoju
ginklu TT marks pistoletu bei panaudojo prie V. K. fizin smurt kumiu sudav V. K.
smg on ir liep gultis ant ems; jau ant ems guliniam V. K. A. K. dar kart smog
on ir pareikalavo staliaus rakt; V. J. kartu su A. L. surio nukentjusiajam rankas ir udjo
ant galvos nepermatom polietilenin maiel, taip atm galimyb prieintis. I parduotuvs
buvo pagrobta A. K. preki u 22 724,19 Lt. Preks buvo perduotos specialiai to laukusiems
Vl. . ir A. S. ie pagrobtus daiktus vliau perdav V. ., kuris juos paskirst nusikalstamo
susivienijimo nariams.
Nusikalstamo susivienijimo dalyvi veikos, padarytos siekiant apsiginkluoti ar kitaip
susijusios su nusikalstamo susivienijimo ginklavimusi, kvalifikuojamos pagal atitinkamus BK
XXXVI skyriaus straipsnius, numatanius atsakomyb u nusikaltimus ir baudiamuosius
nusiengimus, susijusius su disponavimu ginklais, audmenimis, sprogmenimis,
sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis mediagomis. 2004 m. birelio 8 d. kasacinje nutartyje
Nr. 2K-303/2004 nustatyta, kad V. A. nuteistas pagal BK straipsnius, numatanius atsakomyb
u ginkluoto susivienijimo organizavim bei u aunamojo ginklo gijim ir laikym, nes
2000 m. sausio mnesio antroje pusje V. A. nusikalstamam susivienijimui apginkluoti ir
nusikalstamai veiklai daryti i nenustatyto altinio neteistai, be atitinkamo leidimo, sigijo ir
savo namuose iki 2000 m. vasario 25 d. laik aunamj ginkl fabrikins gamybos 5,45 mm
kalibro AK 74 ar AKC 74 modelio automat. ios kasacins nutarties motyvuojamojoje dalyje
dl senojo BK 234 straipsnio 1 dalies taikymo konstatuota, kad V. A. aunamojo ginklo gijimas
pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes kvalifikuotas teisingai.
Ne visada nusikalstamas suvienijimas i karto kuriamas ginkluotas. Nusikalstamo
susivienijimo dalyviai gali apsiginkluoti ir vliau, susivienijimui jau susikrus. Btent tokios
aplinkybs apraytos jau mintoje kasacinje nutartyje Nr. 2K-303/2004. V. A. Kelmje 2000 m.
sausio mnesio viduryje kr nusikalstam susivienijim sunkiems nusikaltimams daryti, t. y.
suvienijo bendrai nusikalstamai veiklai N. B., G. F., R .L., M. S., . M., vadovavo iam
susivienijimui, kartu su jo nariais dalyvavo susivienijimo veikloje, dar nusikaltimus. 2000 m.
sausio mnesio antroje pusje V. A. nusikalstam susivienijim apginklavo aunamaisiais
ginklais, padidino jo nari skaii, t. y. bendrai nusikalstamai veiklai suvienijo N. B., G. F.,
R. L., M. S., . M. ir R. A., bei kartu su io ginkluoto susivienijimo nariais dar nusikaltimus.
Tokiais atvejais veika, pereinanti i maiau pavojingos pavojingesn, kvalifikuojama, kaip rodo
teism praktika, tiek ios, tiek ir kit kategorij nusikalstam veik bylose, taikant atitinkamo
BK straipsnio dal, nustatani grietesn atsakomyb. Laikomasi taisykls, kad pavojingesn
veika apima maiau pavojing. Taiau svarbu, kad nuosprendyje bt konstatuota visa tai, kas
padaryta. BK specialiosios dalies straipsnio skirtingos dalys byloje gali bti taikomos tik
kvalifikuojant padarytas atskiras nusikalstamas veikas, sudaranias realij sutapt.

Nusikalstamo susivienijimo ir organizuotos grups atribojimas

 Teism praktikoje nelengvai sprendiami klausimai tada, kai baudiamosiose bylose
kvalifikuojant padarytas nusikalstamas veikas prireikia vertinti, ar jas padar nusikalstamas
susivienijimas, numatytas BK 25 straipsnio 4 dalyje, ar organizuota grup, numatyta io
straipsnio 3 dalyje, ar net ir bendrinink grup, numatyta BK 25 straipsnio 2 dalyje. Nuo tokio
vertinimo priklauso, ar kaltininkai nuteisiami pagal BK 249 straipsn (arba senojo BK 2271
straipsn), ar, prieingai, pagal straipsn jie iteisinami, o kiti j nusikaltimai kvalifikuojami
kitaip arba pripastami padaryti esant sunkinanioms aplinkybms, nurodytoms BK 60
straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. iais klausimais sprendim motyvuojamosiose dalyse
retkariais pasisakoma ir plaiau, idstant atitinkamo kvalifikavimo motyvus. Pavyzdiui,
Klaipdos apygardos teismo 2004 m. sausio 19 d. nuosprendis baudiamojoje byloje Nr. 2-
8/2004. BK 25 straipsnio 4 dalyje, apibdinanioje i bendrininkavimo form, nustatyta, kad
nusikalstamas susivienijimas yra tada, kai bendrai nusikalstamai veiklai vienam ar keliems
sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti susivienija trys ar daugiau asmen, kuriuos
sieja pastovs tarpusavio ryiai bei vaidmen ar uduoi pasiskirstymas. Pagrindinis poymis,
i bendrininkavimo form skiriantis nuo kitos bendrininkavimo formos organizuotos grups,
yra pastovs grups nari ryiai bei vaidmen pasiskirstymas. Toks statymo aikinimas nra
isamus. I ties minti ryiai ir vaidmenys yra labai svarbus nusikalstamo susivienijimo ir
organizuotos grups atribojimo kriterijus, taiau ne vienintelis. Lietuvos Aukiausiojo Teismo
biuletenyje oficialiai skelbtoje teism praktikoje yra atkreiptas dmesys tai, kad, sprendiant
tok klausim, svarbu vertinti poymi visum. Todl sprendim motyvuose turt bti
pasisakoma plaiau, taip ivengiant argumentavimo sprag, dl kuri ivadoms stinga taigumo.
Pavyzdiui, palyginus BK 25 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatas, matyti, kad organizuotai
grupei pakanka bent dviej asmen, be to, ji neatsiejama nuo realaus nusikaltim darymo.
Susitarimas gyvendinamas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, kiekvienas grups narys
pats daro nusikaltim, atlikdamas tam tikr uduot ar vaidmen. Daromi nusikaltimai nebtinai
privalo bti sunks ar labai sunks. ia ivardyti poymiai nra bdingi nusikalstamam
susivienijimui, kurio egzistavimui reikia didesnio asmen skaiiaus, nra btinas atitinkam
nusikaltim realus padarymas, o jeigu tokie nusikaltimai daromi, nra btina, kad kiekvienas
narys dalyvaut juose ir pan. Nepaisant mint poymi visumos, teism sprendimuose
nepavyksta ivengti netiksli formuluoi. Jau mintame Klaipdos apygardos teismo
nuosprendyje kiek toliau pateikiama tokia ivada: Taigi lieka nenustatyta, kok vaidmen
nusikalstamame susivienijime, jeigu toks egzistavo, atliko A. T., I. S., A. S. ir O. K., nes jie joki
nusikalstam veik, veikdami organizuota grupe, nepadar. I ios ivados matyti, kad
nusikalstam susivienijim bandyta aikinti ne stengiantis j atriboti nuo organizuotos grups,
bet, prieingai, pasinaudojant tokiai grupei bdingais poymiais.
Kit teism sprendim analiz taip pat rodo, kad nusikalstamo susivienijimo ir
organizuotos grups santykio problemos sprendiamos sunkiai. Yra pagrindas teigti, kad
neaikumai daniausiai sprendiami pereinant nuo kaltinamajame akte inkriminuojamo
nusikalstamo susivienijimo prie organizuotos grups arba kaltininkus iteisinant dl to, kad
veikoje nra BK 249 straipsnyje numatytos nusikaltimo sudties. Pavyzdiui, Kauno apygardos
teismo 2005 m. rugpjio 29 d. nuosprendis baudiamojoje byloje Nr. 1-50-493/2005.
T. M. buvo kaltinamas tuo, kad organizavo nusikalstam susivienijim ir jam
vadovavo, o R ., A. ., . ., . M. kad dalyvavo io nusikalstamo susivienijimo veikloje. T. M.
2003 m. liepos 23 d.spalio 7 d. laikotarpiu Kauno mieste organizavo nusikalstam
susivienijim bendrai nusikalstamai veiklai sunkiems nusikaltimams daryti, o R. ., A. ., . .,
. M. buvo kaltinami tuo, kad kartu su dviem ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis
2003 m. liepos 23 d.spalio 7 d. laikotarpiu dalyvavo T. M. suorganizuoto ir vadovaujamo
nusikalstamo susivienijimo veikloje, t. y. palaikydami ilgalaikius glaudius tarpusavio ryius,
pagal i anksto aptart veiksm plan ir pasiskirst vaidmenimis bei uduotimis, apsirpin
transporto ir ryio priemonmis, nusikaltim rankiais R. ., A. ., . ., . M. aktyviai
dalyvavo T. M. vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo veikloje ir padar iuos sunkius
nusikaltimus: 2003 m. rugpjio 17 d. R. ., A. ., . ., . M., T. M. pagrob didels verts
svetim turt, 2003 m. rugpjio 22 d. . . pasiksino pagrobti didels verts svetim turt,
2003 m. rugpjio 22 d. . M. ir T. M. pagrob didels verts svetim turt, 2003 m. rugpjio
30 d. T. M. pagrob didels verts svetim turt; t. y. T. M. buvo kaltinamas padars
nusikalstam veik, numatyt BK 249 straipsnio 3 dalyje, R. ., . ., A. ., . M. buvo
kaltinami padar nusikalstam veik, numatyt BK 249 straipsnio 1 dalyje. Taiau is
kaltinamiesiems pareiktas kaltinimas teisminio nagrinjimo metu nepasitvirtino ir T. M. pagal
BK 249 straipsnio 3 dal, o R. ., . ., A. ., . M. pagal BK 249 straipsnio 1 dal iteisintini, nes
nepadaryta veika, turinti nusikaltimo poymi. iuo atveju kaltinamajame akte yra nurodytas
nusikalstamos veikos pagal BK 249 straipsnio 3 dal ir 249 straipsnio 1 dal apraymas, taiau
nra iskirti duomenys, kuriais grindiami minti kaltinimai.
Konkreius rodymus, kuriais grindiami minti kaltinimai, prokuroras idst tik
baigiamosiose kalbose.
Atsivelgiant tai, kas paminta, kaltinamj veiksmai yra artimesni organizuotos grups,
numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje, poymiams, t. y. kai bet kurioje nusikalstamos veikos
stadijoje du ar daugiau asmen sutaria daryti kelis nusikaltimus arba vien sunk ar labai sunk
nusikaltim ir kiekvienas grups narys, darydamas nusikaltim, atlieka tam tikr uduot ar turi
skirting vaidmen, todl T. M. pagal BK 249 straipsnio 3 dal, o R. ., Z. ., A. , . M. pagal BK
249 straipsnio 1 dal iteisintini, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo poymi (BPK 303
straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Panaiais argumentais grindiamas ir Klaipdos apygardos teismo 2004 m. spalio 8 d.
nuosprendis (bylos Nr. 2-22/2004), kuriuo dalis kaltinink iteisinti kaip nepadar veikos,
numatytos senojo BK 2271 straipsnio 2 dalyje, o kitiems inkriminuotas nusikaltim padarymas
veikiant organizuota grupe.
Siekiant pripainti, kad buvo sukurtas, btent tuo kaltinami A. K. ir A. A.,
nusikalstamas susivienijimas, btina nustatyti, kad bendrai nusikalstamai veiklai susivienijo trys
ar daugiau asmen, kuriuos sieja pastovs tarpusavio ryiai bei vaidmen ar uduoi
pasiskirstymas. A. K. ir A. A. kaltinami sukr nurodytos sudties nusikalstam susivienijim, kuris
padar tris mintus kvalifikuotus plimus. Vertinant, ar buvo sukurtas nusikalstamas
susivienijimas, pirmiausia btina nustatyti, ar buvo padarytos konkreios nusikalstamos veikos, ar
konkrets kaltinamieji dalyvavo padarant tas veikas. Tai, kad A. K. ir A. A. organizavo 2000 m.
spalio 3 d. S. I., S. T., S. P. plim ir su juo susijusi nusikaltim padarym, kad A. A. organizavo
2001 m. liepos 8 d. K. S. ir A. E. plim ir su juo susijusi nusikaltim padarym, nenustatyta.
Kolegijos rodym, kuriais buvo grindiami kaltinimai iems kaltinamiesiems, vertinimo motyvai
bus idstyti vliau. Anksiau idstytais rodymais nustatyta, kad A. K. organizavo 2001 m. liepos
8 d. K. S. ir A. E. didels verts turto plim, o kaltinamieji M. ., A. L., nuo baudiamosios
atsakomybs atleisti R. B., M. M. bei mirs A. J. nusikaltim padar. Taip pat nustatyta, kad
A. K. ir A. A. organizavo 2001 m. rugsjo 11 d. P. A. plim, o kaltinamieji M. ., R. K., nuo
atsakomybs atleisti R. B., M. M. nusikaltim padar. Taiau nenustatyta, kad A. K. ir A. A.
iems nusikaltimams padaryti sukr nusikalstam susivienijim ir kad tokio susivienijimo ie
nusikaltimai buvo padaryti. I anksiau idstyt rodym pastovi ir glaudi kaltinamj
R. B., M. M. bei A. J. tarpusavio ryi, kuriais btina konstatuoti nusikalstamo susivienijim
buvim, nenustatyta. Nurodyti nusikaltimai buvo padaryti ne visikai tos paios sudties asmen
grups, kaip vykdytojai abiejuose plimuose dalyvavo tik kaltinamasis M. . bei nuo
atsakomybs atleisti R. B. ir M. M. Idstytais rodymais nustatyta, kad iki nusikaltimo padarymo
A. L. net nepainojo ir nebuvo mats M. . Taip pat jis nemat ir nepainojo A. K. Apie kitame
nusikaltime dalyvavus R. K. jam i viso nieko neinoma. Nra duomen, kad iki nusikaltimo
padarymo R. K. buvo mats ir painojo M. . bei M. M. Toki ivad patvirtina ir tas faktas,
kad M. M. buvo rodoma atpainti R. K. nuotrauka (T. 6, b. 1. 168169 ). Nustatyta, kad R. K.
dalyvauti nusikaltime buvo pakviestas tik prie jo padarym 2001 m. rugsjo 10 d. vakare.
Nors nusikaltim padarymo metu intensyviai buvo naudojamasi mobiliojo ryio telefonais,
kurie palengvino padaryti nusikaltimus, taiau nra joki rodym, kad ios ryio priemons buvo
gytos i nurodyt asmen bendros nusikalstamos veiklos. Tas pats pasakytina apie kaltinimuose
nurodytas nusikaltimuose naudotas transporto priemones L. B. automobil Opel Calibra",
kuriuo naudojosi R. B., automobil Volkswagen Golf, kuriuo naudojosi A. J., apie policijos
pareign uniformas, vyturl, automobilio valstybinius numerius.
Anksiau idstytais rodymais nustatyta, kad tik 2001 m. rugsjo 11 d. plimo metu
buvo panaudotas aunamasis ginklas pistoletas TT, Nr. JIM 476. Taip pat iais rodymais
nenustatyta, kad 2001 m. liepos 8 d. plime naudotas nerastas ir nepaimtas nupjautavamzdis
autuvas, dujinis pistoletas buvo aunamieji ginklai. Pistoletai TT, Nr. LM 1338, H5K 78-8 n
viename i nurodyt plim nebuvo panaudoti, juos atitinkamai mintomis aplinkybmis neteistai
gijo ir laik A. K., gijo, laik ir neiojo M. ., todl ie ginklai, kaip nusikalstamo susivienijimo
ginklai, kaltinimuose nurodyti visikai nepagrstai. Paymtina, kad kaltinimuose dl
nusikalstamo susivienijimo A. A., R. K., E. V. pistoletas TT, Nr. EM 1338, nenurodytas.
A. K. ir A. A. kaltinami nurodyt nusikalstam susivienijim kr 2000 m. ruden.
Apklausti Taurags rajono policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo
tarnybos buv pareignai R. S. ir V. S. dl to dav prietaringus parodymus. R. S. parod,
kad mint asmen sukurtas nusikalstamas susivienijimas pradjo veikti 2000 met vasar, o
V. S. parod, kad 2000 metais buvo tik susivienijimo uuomazgos, A. K. ir A. A. tik 2001 m.
pradioje m burti nusikalstam grupuot. To paties R. S. parengtoje ir byloje esanioje
paymoje nurodoma, kad A. A. jau nuo 1999 met sukr ir vadovavo nusikalstamam
susivienijimui, kurio nariai, be kit asmen, buvo A. K., E. V., A. J., M. ., A. L., M. M., R. B.,
R. K. (T. 9, b. 1. 28). Taiau i 2001 m. balandio 3 d. ir liepos 3 d. nutari taikyti A. K.
Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo ukardymo statym, i 2001 m. kovo
30 d. ir birelio 30 d. nutari taikyti t pat statym A. A. nustatyta, kad, be kit
pareigojim, jie buvo pareigoti eis mnesius nepalaikyti ryi su asmenimis, tarp kuri
nebuvo n vieno i ios bylos kaltinamj (T. 9, b. 1. 6465, 8384). Atsivelgiant io
statymo paskirt ir nurodytos prevencins poveikio priemons taikymo pagrindus, darytina
ivada, kad mintu pareigojim taikymo laikotarpiu, per kur ir buvo padaryti plimai,
duomen apie kaltinimuose nurodyto nusikalstamo susivienijimo egzistavim nebuvo.
Mint liudytoj prietaringi parodymai, grindiami nepatikrinta operatyvine informacija,
nra pagrindas konstatuoti, kad A. A., A. K. sukr nusikalstam susivienijim, jam
vadovavo, o kiti kaltinamieji iame susivienijime dalyvavo. Tokios ivados neleidia daryti
ir kiti idstyti duomenys. Be to, plimai buvo organizuoti ir padaryti per neilg laiko
tarp 2001 m. liepos 8 rugsjo 11 d. I anksiau idstyt parodym nustatyta, kad
dalijant pagrobtus i K. S. ir A. E. pinigus io nusikaltimo vykdytojai prietaravo A. K.
nurodytam dalijimo bdui. Tokie santykiai nra bdingi nusikalstamo susivienijimo vadovo ir
kit jo dalyvi santykiams, kai vadovas palaiko susivienijime atitinkam drausm. Idstytais
motyvais kolegija konstatuoja, kad veika, turinti Lietuvos Respublikos BK 227' straipsnio 2
dalyje numatyto nusikaltimo poymi, nebuvo padaryta, kaltinamieji A. A., A. K., M. .,
R. K., A. L. ir E. V. tuo pagrindu iteisintini.
ioje baudiamojoje byloje, kuri buvo nagrinjama ir apeliacine tvarka, apeliacins
instancijos teismo posdyje prokuroras pra netekinti skundo dalies, kurioje buvo skundiamas
kaltinamj iteisinimas dl nusikalstamo susivienijimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m.
birelio 2 d. inagrinta byla Nr. 1A-252-2005, p. 22.). Kasacin praktika rodo, kad tokia
pozicija i esms pasitvirtina. Teismai nuosprendiuose teisingai atskleid baudiamajame
statyme tvirtintus formaliuosius nusikalstamo susivienijimo poymius, idst rodymus ir
argumentus, kuriais remdamiesi kvalifikavo nusikalstam susivienijim. Nusikalstamas
susivienijimas, kaip bendrininkavimo forma, turi panaum su organizuotos grups veikla,
taiau nusikalstamo susivienijimo nari tarpusavio ryiai skiriasi nuo organizuotos grups nari
pastovumu, sutelktumu bei auktesniu nusikalstamos veiklos organizaciniu lygiu (kasacin
nutartis Nr. 2K-545/2006).

Bausms individualizavimas
 Teism praktikos pavyzdys, kaip atsivelgiama organizuot grup individualizuojant
bausmes ir pripastant tokios grups buvim sunkinania aplinkybe, pateiktas Klaipdos
apygardos teismo 2004 m. spalio 8 d. nuosprendyje byloje Nr. 2-22/2004. Kolegija, skirdama
bausmes kaltinamiesiems, atsivelgia j asmenybes, bendrininkavimo formas, padaryt
nusikalstam veik motyvus ir tikslus, pavojingumo laipsn, kalts formas ir ris, atsakomyb
lengvinanias ir sunkinanias aplinkybes. Kaltinamasis A. K. organizuodamas plimus atliko
daug i anksto suplanuot, parengiamj, tiksli i nusikaltim darymo koordinacini veiksm,
traukiant nemaai kaltinamj, kiekvienam j numatant skirting vaidmen, ir kit asmen.
Todl laikoma, kad tuos nusikaltimus jis padar veikdamas organizuota grupe, ir tai
pripastama jo atsakomyb sunkinania aplinkybe. Jo organizuoti nesunks nusikaltimai
pareigno vardo pasisavinimas, neteistas mogaus laisvs atmimas yra susij su taip pat
jo organizuot sunki nusikaltim padarymu; vienas i jo neteistai gyt aunamj
ginkl ir audmen buvo panaudotas padarant vien i t sunki nusikaltim. Kaltinamasis
A. A. organizuodamas plim, kaip ir A. K., atliko daug i anksto suplanuot, parengiamj,
tiksli i nusikaltim darymo koordinacini veiksm, traukiant nema rat kaltinamj,
kiekvienam j numatant skirting vaidmen, ir kit asmen. Todl laikoma, kad t
nusikaltim jis padar veikdamas organizuota grupe, ir tai pripastama jo atsakomyb
sunkinania aplinkybe.
Kaltinamasis M. ., i anksto susitars su kitais kaltinamaisiais, padar plimus
atlikdamas jam paskirt konkret vaidmen viename i j panaudodamas aunamj ginkl,
pagrob didels ir labai didels verts turt. Todl laikoma, kad tuos nusikaltimus jis padar
veikdamas organizuota grupe, ir tai pripastama jo atsakomyb sunkinania aplinkybe.
Kaltinamasis A. L., i anksto susitars su kitais kaltinamaisiais, padar plim
atlikdamas konkret jam paskirt vaidmen pasisavindamas policijos pareigno vard,
pagrob didels verts turt. Todl laikoma, kad t nusikaltim jis padar veikdamas
organizuota grupe, ir tai pripastama jo atsakomyb sunkinania aplinkybe.
Apvelgti nuosprendiai ir nutartys rodo, kad teismai i esms teisingai supranta
statym, reglamentuojani bausmi skyrim, nuostatas ir jas taiko tinkamai. Bausms
individualizuojamos motyvuotai, atsivelgiant konkreios bylos specifik, kaltininkus
apibdinani mediag. Taiau nusikalstamo susivienijimo byl nagrinjimo kasacine tvarka
praktika parod, kad pasitaiko neaikum, sprendiant bausmi subendrinimo klausimus.
Bausmi individualizavimo klausimu plaiai pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo
2005 m. vasario 4 d. nutartyje Nr. 1A-36/2005:
Apeliant veikas perkvalifikavus pagal velnesn baudiamj statym, skirtinos
velnesns ir laisvs atmimo bausms, individualizuojant jas kiekvienam i apeliant.
Atsivelgus byloje nustatyt aktyv dalyvavim nusikalstamo susivienijimo veikloje ir faktik
vadovavim jam, V. . skirtina grieiausia bausm i susivienijimo nari. Grietomis
bausmmis baustini ir V. B., A. A. bei R., kitiems skirtinos bausms artimesns sankcijoje
numatytai minimaliai laisvs atmimo bausmei. Skirdama tokias bausmes, kolegija vadovavosi
BK 54 straipsnio nuostatomis.
Kai kurie apeliantai (V. ., V. B. ir kt.) nurodo, kad teismas paskyr neadekvaias
padarytiems nusikaltimams bausmes, nepagrstai netaik bausmi apmimo principo, bausmes
skyr didesnes u vidurk. Motyvuodami j skyrim teismai antrkart vertino nusikalstam veik
kvalifikuojanius poymius, nesuprantamai nurod alos neatlyginimo nukentjusiesiems tak
skiriamai bausmei.
Kolegijos nuomone, apygardos teismas, skirdamas apeliantams bausmes, BK 54
straipsnio reikalavim nepaeid. Atsivelgta padaryt nusikalstam veik pavojingumo
laipsn, kaltinink asmenybes, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamas veikas
vaidmenis. Teismas nenustat apeliant atsakomyb lengvinani bei sunkinani aplinkybi ir
i esms vis nuteistj asmenybes vertino neigiamai. Vertinant nuteistj asmenybes ypatingas
dmesys buvo atkreiptas tai, kad nusikaltimus jie padar ne atsitiktinai, j antivisuomenins
nuostatos jau buvo susiformavusios ir padaryti nusikaltimai buvo tik login j gyvenimo bdo ir
ankstesnio elgesio pasekm. Btent ios aplinkybs, neigiamai apibdinanti kaltininkus
mediaga, j padaryt nusikaltim pavojingumo laipsnis lm griet laisvs atmimo bausmi
paskyrim. Teismas, akcentuodamas kiekvieno i nuteistj vaidmen bei apibendrindamas
nusikalstamas veikas, neiveng nepaminjs aplinkybi, kurios yra nusikalstamos veikos
poymis, taiau tai nenulm bausms grietumo. Kolegija sutinka su apelianto A. S. teiginiu,
kad teismas negaljo kai kuri padaryt nusikaltim vardyti labai sunkiais, nes tokios
kategorijos nusikaltim j padarymo metu statymas nenumat. Taiau teismas skirdamas
bausmes pagrstai paminjo aplinkyb, kad nuteistieji neatlygino nukentjusiesiems padarytos
alos, ir tai charakterizuoja juos neigiamai. Savanorikas padarytos alos atlyginimas duoda
pagrind teismui pripainti tai atsakomyb velninania aplinkybe.
Neteiss apeliantai nurodydami, kad teismas privaljo jiems taikyti BK 61 straipsnio
nuostatas ir paskirti bausmes, atitinkanias padaryt nusikalstam veik sankcijos vidurkius. is
statymas numato bausms skyrimo, kai yra atsakomyb lengvinani ir (ar) sunkinani
aplinkybi, taisykles. Teismas nenustat toki aplinkybi, skirdamas bausm vadovavosi BK 54
straipsnio nuostatomis bei atsivelg visas bylos aplinkybes.
Su bausmi subendrinimo bdu apeliantai taip pat nepagrstai nesutiko. Teismas BK 63
straipsnio 1 ir 4 dalis taik pagrstai. Bausmi apmimo bdas, numatytas BK 63 straipsnio 2 ir
5 dalyse, taikomas nustaius idealij nusikalstam veik sutapt arba tada, kai padarytos
nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingum ir priskiriamos skirtingoms nusikalstam
veik rims ar kategorijoms pagal BK 10 ir 11 straipsnius. Toki iame statyme nustatyt
slyg teismas nenustat, iskyrus apeliantui G. R. Jo padaryti du nusikaltimai priklauso
skirtingoms nusikaltim kategorijoms (BK 11 straipsnio 4 ir 6 dalys), todl kolegija, paskyrusi
G. R. bausmes iame nuosprendyje, taiko BK 63 straipsnio 2 dalies ir 5 dalies 2 punkto
nuostatas ir jas subendrina apmimo bdu. Kolegija atkreipia dmes tai, kad apygardos
teismas, taikydamas bausmi dalinio sudjimo bd, prie grieiausios paskirtos bausms
pridjo gana nedidel griet laisvs atmimo bausmi, paskirt net u kelias nusikalstamas
veikas, dal. Todl, kolegijos nuomone, bausmi sudjimo bdas ne itin sugrietino apeliant
teisin padt, ir paskirtos galutins bausms nra aikiai per grietos. Taiau, kolegijai
pakoregavus apeliant nusikalstam veik kvalifikavim ir paskyrus naujas bausmes pagal BK
249 straipsnio 2 dal bei atitinkamai kiekvienam i apeliant sumainus nuosprendiu paskirt
grieiausi laisvs atmimo bausm u minto nusikaltimo padarym, teismas sumaino ir
galutins bausms dyd.
i byla 2006 m. vasario 28 d. buvo inagrinta ir kasacine tvarka. Kasacinje nutartyje
Nr. 2K-25/2006 pasisakyta dl bausmi subendrinimo bdo, i esms pritariant byl nagrinjusi
teism idstytiems motyvams. Nuteistojo A. K. kasacinio skundo teiginiai, kad teismas turjo
jam pritaikyti BK 61 straipsnio 4 dal, 63 straipsnio 5 dal, nepagrsti. Byloje nenustatyta BK 61
straipsnio 4 dalies taikymui btin slyg visuma: A. K. savo kalt pripaino tik i dalies, nra
duomen, kad jis bt aktyviai padjs iaikinti padaryt nusikaltim. BK 63 straipsnio 5 dalies
1 punkte numatytas bausmi subendrinimas apmimo bdu iam kasatoriui negaljo bti
pritaikytas, nes A. K. padaryti nusikaltimai sudaro ne idealij, o realij sutapt.

Ianalizavus teism praktik, paymtina:

1. Nusikalstamo susivienijimo baudiamosiose bylose teismai senj ir naujj Lietuvos

Respublikos baudiamuosius kodeksus taiko vertin kvalifikuojam veik padarymo laik, i
kodeks atitinkamuose straipsniuose ypa 2271 ir 249 numatyt norm raid ir baudiamojo
statymo grtamosios galios nuostatas.
2. Teismai, taikydami senojo BK 2271 straipsn, remiasi io kodekso bendrosios dalies
8 straipsniu, o taikydami naujojo BK 249 straipsn io kodekso bendrosios dalies 11, 25
1

straipsniais, 26 straipsnio 5 dalimi, 391 straipsniu, 61 straipsnio 5 ir 6 dalimis.

 3. To paties nusikalstamo susivienijimo nari, j krusi, organizavusi, vadovavusi
susivienijimui ar dalyvavusi jo veikloje skirtingu metu, veikos kvalifikuojamos
individualizuotai. Kvalifikuojant nusikalstam susivienijim taikomos vairios senojo BK 2271
straipsnio ar jo dali, taip pat naujojo BK 249 straipsnio ar jo dali redakcijos.
4. Teism praktika, susiklosiusi taikant senojo BK 2271 straipsn, nepasikeit ir po
naujojo BK sigaliojimo. Iimtis yra atvejai, kai iki 2003 m. gegus 1 d. padarytas nusikaltimas
kvalifikuojamas pagal naujojo BK 249 straipsn, taikant io kodekso 3 straipsnio nuostatas.
Sprendiant baudiamojo statymo taikymo problemas, ikylanias kodeks sandroje,
remiamasi Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsjo 26 d.
statymu Nr. VIII-1968, Baudiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. statymu
Nr. IX-785, ir Bausmi vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birelio 27 d. statymu Nr. IX-
994, sigaliojimo ir gyvendinimo tvarkos statymo 15 straipsniu, nustataniu, kad iame
statyme nenumatytais atvejais galutin sprendim dl baudiamojo statymo taikymo teismas
priima vadovaudamasis naujojo BK 3 ir kit straipsni nuostatomis.
5. Naujojo BK 25 straipsnio 4 dalyje, apibrianioje nusikalstamo susivienijimo
svok, nustatyti btini jo poymiai: buvimas trij ar daugiau asmen, susaistyt pastoviais
tarpusavio ryiais bei vaidmen ar uduoi pasiskirstymu specialiai tam, kad ie asmenys gyt
galimyb imtis bendros nusikalstamos veiklos daryti vien ar kelis sunkius ar labai sunkius
nusikaltimus. Teismai, vadovaudamiesi ia svoka, nuorod BK 25 straipsnio 4 dal (prireikus
taip pat ir BK 11 ar kit straipsn) paprastai idsto sprendim motyvuojamojoje, o ne j
rezoliucinje dalyje, tai atitinka BPK 305 ir 307 straipsni nuostatas bei sprendim suraymo
nusistovjusi praktik.
6. Naujojo BK 26 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nusikalstamo susivienijimo dalyviai
nepriklausomai nuo j turto vaidmens darant nusikalstam veik atsako pagal BK 249 straipsn
kaip vykdytojai. Tokios nuostatos buvo laikytasi ir ankstesnje teism praktikoje.
Asmenys, priklausantys nusikalstamam susivienijimui, padar nusikalstamas veikas,
numatytas kituose BK straipsniuose, atsako u nusikalstam veik sutapt pagal BK 249
straipsn tik kaip vykdytojai, o pagal straipsnius, numatanius atsakomyb u kitas
nusikalstamas veikas, ir kaip kitos ries bendrininkai.
7. Nusikalstamam susivienijimui btina, kad maiausiai trys tokio susivienijimo
dalyviai atitikt nusikalstamos veikos subjekto bendruosius poymius. Konkretus susivienijimo
dalyvi skaiius teism sprendimuose paprastai nra nurodomas, jis ireikiamas ivardijant
asmenis, dalyvavusius susivienijime. Tokia praktika statymo nepaeidia.
8. Pagal statym bendrininkavim pripastant nusikalstamu susivienijimu
nereikalaujama, kad jo dalyviai realiai bt padar bent vien sunk ar labai sunk nusikaltim,
taiau ie asmenys turi suvokti, jog bendrinink susivienijimo, kurio veikloje jie dalyvauja,
tikslas yra daryti tokius nusikaltimus. Vis dlto apibendrinta teism praktika rodo, kad
nusikalstamo susivienijimo dalyviai yra nuteisiami ne vien pagal BK 249 straipsn, bet ir u
kitas j padarytas vairaus sunkumo nusikalstamas veikas.
9. Nusikalstamo susivienijimo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuojamos atskirai.
Teism sprendimuose nusikalstamo susivienijimo organizavimas, vadovavimas jam ar
dalyvavimas jo veikloje nra tapatinamas su kit konkrei nusikaltim ar baudiamj
nusiengim padarymu ir j neapima. Kiekvienam i susivienijimo dalyvi priklausomai nuo
bylos aplinkybi inkriminuojamos btent jo padarytos nusikalstamos veikos, taikant BK 249 ir
kitus specialiosios dalies straipsnius.
Nusikalstamas susivienijimas ir jo dalyvi padarytos kitos veikos sudaro nusikalstam
veik realij sutapt. Padarytos kitos veikos gali sudaryti nusikalstam veik tiek realij, tiek
ir idealij sutapt.
10. Nusikalstamam susivienijimui btini jo nari pastovs tarpusavio ryiai ir vaidmen
ar uduoi pasiskirstymas teism praktikoje teisingai suprantami kaip i asmen ilgalaikis
susitelkimas tam, kad bendromis, suderintomis pastangomis, pasitelktomis ryio ar kitokiomis
priemonmis bt lengviau gyvendinama susivienijimo numatyta nusikalstama veikla sunki
ar labai sunki nusikaltim darymas. Vertindami bylos duomenis pagal poym, teismai
pagrstai kreipia dmes susivienijimo organizacin hierarchij, vidins drausms buvim,
dalyvi specializacij, veiklos planavim, sumanym ir pavedim vykdymo kontrol, bendras
las, j paskirt ir panaudojim, ryi, transporto priemoni turjim, konspiracinius
bendravimo bdus ir pan. Atsivelgiant konkreios bylos ypatybes, iam poymiui konstatuoti
gali bti reikmingos ir kitos aplinkybs. Nenustaius vienos ar keli iame punkte pamint
aplinkybi, jeigu jos konkreioje byloje nra esmins, poymiui konstatuoti gali bti pakankama
ir kit aplinkybi visuma.
11. Dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje teism sprendimuose teisingai
apibdinamas kaip bet koks smoningas nuolatinis asmen pasirengimas kartu su kitais
susivienijimo dalyviais veikti tokio susivienijimo naudai, o daniausiai ir konkrei gaut
susivienijimo pavedim vykdymas. Dalyvavimu pagrstai pripastamas ne vien nusikalstam
veik darymas, bet ir kitoki pavedim atlikimas susivienijimo apsauga, jo dalyviams
teikiamas prieglobstis, rpinimasis susivienijimo ginklais, transportu, turtu, lomis,
informuotumu ir kt.
12. Nusikalstam susivienijim organizavimas teism sprendim motyvuojamosiose
dalyse paprastai aikinamas tinkamai ir apibdinamas kaip tokie veiksmai, kuriais susivienijim
dalyviai parenkami, verbuojami, sutelkiami bendrai nusikalstamai veiklai, atliekamas vaidmen
susivienijimo nariams paskirstymas ir kt.
Vadovavimas nusikalstamiems susivienijimams teism sprendim motyvuojamosiose
dalyse tinkamai aikinamas kaip susivienijim dalyvi ryi koordinavimas, vidini elgesio
taisykli, drausms palaikymas, nusikalstamos veiklos plan parengimas, informacijos rinkimo
ir sisteminimo, ginkl, sprogstamj mediag, transporto, ryio ar kitoki technini priemoni
gijimo, saugojimo, prieiros, paskirstymo valdymas ir panas veiksmai. Vadovavimu
pripastami ir kitokie veiksmai, kuriais palaikomas susivienijimo gyvybingumas, konkrei
nusikaltim parengimas, j darymo kontrol, individuali uduoi susivienijimo nariams
skyrimas, gin sprendimas, disponavimas ginklais, lomis, kitokiomis susivienijimo turimomis
priemonmis ir kt.
13. Jeigu nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose dalyvauja asmenys,
nepriklausantys susivienijimui, teismai tokiems asmenims pagrstai netaiko BK 249 straipsnio ir
j padarytas veikas kvalifikuoja pagal kitus BK straipsnius.
Asmenys, priklausantys nusikalstamam susivienijimui, taiau padar kitas
nusikalstamas veikas gyvendindami savo atskir sumanym, kurio neapm kit susivienijimo
dalyvi tyia, u ias veikas atsako individualiai. Teism sprendimuose BK straipsniai,
nustatantys atsakomyb u tokias veikas, taikomi tik jas padariusiems asmenims, kaip to
reikalauja statymas ir nusistovjusi jo taikymo praktika.
14. Nusikalstamas susivienijimas teism sprendimuose pagrstai pripastamas
ginkluotu, jeigu is susivienijimas ar bent vienas jo dalyvis turi ne bet koki, o aunamj
ginkl, sprogmen ar sprogstamj mediag su slyga, kad i aplinkyb apima kit, nebtinai
vis, susivienijimo dalyvi tyia. Susivienijimo dalyviams, ios aplinkybs neinojusiems, ji
nra inkriminuojama.
15. Baudiamosiose bylose laikomasi teisingos nuostatos, kai nenustaius, kad veika
atitinka nusikalstamo susivienijimo sudt, svarstytina, ar tos veikos nra padariusi organizuota
grup ar bendrinink grup. Konstatavus organizuotos grups buvim, jos padarytas
nusikaltimas, pvz., plimas ar turto prievartavimas, kvalifikuojamas pagal BK 180 straipsnio 3
dal ar 181 straipsnio 3 dal, kurios numato organizuot grup kaip kvalifikuojant poym. Jeigu
taikomas BK specialiosios dalies straipsnis tokio kvalifikuojanio poymio neturi, organizuotos
grups padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuojamos be nuorodos BK 24 straipsn
nepriklausomai nuo organizuotos grups dalyvi vaidmens darant ias veikas. Organizuotos ar
bendrinink grups veikos pripastamos padarytomis sunkinaniomis aplinkybmis, tai
numatyta naujojo BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte.
 Sprendimuose vertindami bendrinink organizuotumo laipsn, teismai pagrstai
atkreipia dmes tai, kad teiss taikymo poiriu nusikalstamo susivienijimo, organizuotos
grups ir bendrinink grups samprata bei i bendrininkavimo form tarpusavio santykis
priklauso nuo to, kokio laikotarpio faktai vertinami ir pagal kokio statymo koki redakcij jie
kvalifikuojami.
16. Skirdami u nusikalstam susivienijim bausmes, teismai atsivelgia tai, kurio i
BK nuostatomis konkreiu atveju reikia vadovautis. Nusikalstam susivienijim kvalifikavus
pagal senojo BK 2271 straipsn arba naujojo BK 249 straipsn, bausm skiriama vadovaujantis
atitinkamo kodekso nuostatomis.
Subendrindami bausmes, paskirtas ir pagal senj, ir pagal naujj BK, teismai taiko
naujajame BK nustatytas bausmi subendrinimo taisykles, kaip t nustato Lietuvos Respublikos
baudiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsjo 26 d. statymu Nr. VIII-1968, Baudiamojo
proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. statymu Nr. IX-785, ir Bausmi vykdymo
kodekso, patvirtinto 2002 m. birelio 27 d. statymu Nr. IX-994, sigaliojimo ir gyvendinimo
tvarkos statymo 101 straipsnio 2 dalis.
Subendrinant bausmes, paskirtas u nusikalstam susivienijim ir kitas nusikalstamas
veikas, taikomas bausmi sudjimo bdas. Bausmi, paskirt u nusikalstam susivienijim ir
kitas nusikalstamas veikas, apmimas galimas tik nustaius, kad yra pagrindas taikyti naujojo
BK 63 straipsnio 5 dalies 2 ar 3 punkt nuostatas.
Jeigu kitos padarytos veikos sudaro idealij nusikalstam veik sutapt, u jas
paskirtos bausms subendrinamos apmimo bdu, kaip tai nustatyta BK 63 straipsnio 5 dalies 1
punkte ir 6 dalyje.

2007 m. vasario 22 d. Lietuvos Aukiausiojo Teismo

Baudiamj byl skyrius