2 tema.

Sukčiavimas ir kiti nusikaltimai nuosavybei verslo srityje

Sukčiavimas tai iš esmės kito žmogaus įtraukimas į jam nenaudingą sandorį apgaule, kuomet tokiu atveju
asmuo gali netekti ne tik savo turto, bet ir kitų daiktinių prievolinių (reikalavimo) teisių. Tokio sandorio
žala gali pasireikšti ir tuo, kad nukentėjusiajam atsiras turtinė prievolė, kurią jis privalės vykdyti.

LAT senatas faktikšai pripažino, kad kad sukčiavimo norma peržengia turto pagrobimo sampratos ribas ir
gali pasireikštine tik kaip materialinės, bet ir kaip nematerialinės naudos gavimas. Šis oficialus
išaiškinimas traktuotinas kaip naujos sukčiavimo koncepcijos plėtotė, kuri galutinai susiformavo tik
naujajame LR BK.

Pagal naują sukčiavimo normą (LR BK 182 str.), minėta, nusikalstamas naudos gavimas gali pasireikšti
keturiomis formomis: turto arba turtinės teisės įgijimu, taip pat turtinės prievolės panaikinimu arba
išvengimu. Turto įgijimas apgaule yra gerai žinomas baudžiamosios teisės teorijoje kaip pagrobimo rūšis,
kuri pasireiškia svetimo materialaus kilnojamojo turto užvaldymu ir jo pasisavinimu apgaule. Šiai
sukčiavimo rūšiai būdingi visi pagrobimo bruožai: nusikaltimo dalyko tapatinimas su daiktu (lot. res
corporales), neatlygintinumas, savininko nuosavybės teisių uzurpavimas. Veikos baigtumas siejamas su
galimybių naudotis ir disponuoti pasisavintu daiktu atsiradimo momentu. Apgaulė šioje nusikalstamoje
veikoje pasireiškia kaip būdas suklaidinti kitą asmenį, kad jis faktiškai atiduotų turtą kaltininkui,
nesuvokdamas šio disponavimo turtu akto sukeliamos žalos ir kaltininko nusikalstamų ketinimų.

1. Sukčiavimas pagal naują LR B K gali būti nukreiptas tiek prieš nuosavybės teisę, tiek ir kitas turtines
teises ir turtinius interesus. Sukčiavimo dalyką nusako plačiai suvokiamas terminas „turtinė nauda", kuri
gaunama pagal normą nurodytais būdais - įgyjant turtą, turtinę teisę, išvengiant arba panaikinant turtinę
prievolę.

2. Trys nusikalstamos turtinės naudos gavimo rūšys, nurodytos pagal naują sukčiavimo normą: turto
įgijimas, turtinės teisės įgijimas ir turtinės prievolės panaikinimas rodo esant tradicinę sukčiavimo
normos koncepciją, traktuojančią šią veiką kaip asmens įtraukimą apgaule į jam nenaudingą sandorį.
Tačiau pagal sukčiavimo normą nurodyta turtinės naudos gavimo forma — turtinės prievolės išvengimas
iš esmės keičia sukčiavimo normos koncepciją.

3. Turtinės prievolės išvengimas, kaip baudžiama veika, turi būti suprantama kaip išvengimas realaus
pavojaus būti priverstam vykdyti savo pareigą kreditoriui. Baudžiamoji atsakomybė už turtinės prievolės
išvengimą apgaule sietina ne tik su atsisakymu įvykdyti pareigą, bet ir su apgaule sudaryta situacija, kai
kreditorius negali civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistą teisę arba toks pažeistų teisių
gynimo būdas yra apsunkintas.

4. Nauja sukčiavimo norma tapo konkuruojančia su turtinės žalos padarymo apgaule norma, taip pat iš
dalies su neteisėto naudojimosi energija ir ryšių paslaugomis norma. Esant šiai konkurencijai sukčiavimo
norma atlieka bendrosios normos funkciją.

5. Apgaulės samprata išvengiant prievolės gali pasireikšti ne tik paties nukentėjusiojo, bet ir kitų asmenų
suklaidinimu, taip pat faktų suklastojimu, kuris ne klaidina konkretų asmenį, bet sudaro fiktyvią teisinę
padėtį, kurį klaidina kiekvieną potencialų interesantą ir dėl kurios kaltininkas išvengia realaus pavojaus
būti priverstas vykdyti turtinę prievolę.

6. Nusikalstamos veikos elektroninės bankininkystės srityje, kai kaltininkas gauna turtinės naudos
suklaidindamas automatizuotą sistemą, kurios pagrindu bankas bendrauja su klientais, gali būti
pripažįstamos sukčiavimu.

2K-7-176-303/2015

S. R. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „D“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2003 m. balandžio
iki 2009 m. kovo mėnesio, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, UAB „D“
patalpose, šios įmonės darbuotojai – vyriausiajai buhalterei T. B. išmokėjo 76 411,84 Lt
(22130,40 Eur) darbo užmokesčio, kuris nebuvo įformintas apskaitos dokumentais ir
neapskaitytas UAB „D“ buhalterinėje apskaitoje. S. R. nesivadovavo 2002 m. liepos 2 d.
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnio nuostatomis,
neišskaičiavo gyventojų pajamų mokesčio nuo T. B. papildomai išmokėtų išmokų, nedeklaravo
pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose (forma FR0572) ir į valstybės biudžetą
nesumokėjo 35 827 Lt (10 376 Eur) pajamų mokesčio, taip pat nesivadovavo 2004 m. lapkričio 4
d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsniu ir nuo T. B.
papildomai išmokėtų išmokų – 76 411,84 Lt (22130,40 Eur), kurios buvo neapskaitytos UAB
„D“ buhalterinėje apskaitoje, nebuvo apskaičiuota ir į valstybės biudžetą sumokėta 40 138 Lt (11
624 Eur) valstybinio socialinio draudimo įmokų. Taip S. R. apgaule, nuo T. B. papildomai
išmokėtų išmokų nesumokėdamas gyventojų pajamų mokesčio bei valstybinio socialinio
draudimo įmokų, t. y. išvengdamas turtinės prievolės, padarė Lietuvos Respublikos valstybės
biudžetui didelę – 75 965 Lt (22 000 Eur) – žalą.

Didesnio nei nustatyto atlyginimo mokėjimas, jo neapskaitymas ir atitinkamai mažesnių

buhalterės darbo pajamų deklaravimas įvertintas kaip turtinės prievolės (gyventojų pajamų
mokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų) išvengimas apgaule (sukčiavimas).
Pabrėžtina, kad sukčiavimas gali būti padarytas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas
suvokia, kad esmingai klaidina kitą asmenį (instituciją), numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo
patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori.

Nustatytos aplinkybės rodo, kad, nuspręsdamas dalį atlyginimo buhalterei mokėti neoficialiai,
įmonės vadovas neabejotinai iškreipė darbo ir mokestinius santykius, nesilaikė buhalterinės
apskaitos taisyklių, bendrąja prasme vengė mokesčių ir būtent to siekė. Tačiau šios aplinkybės
neleidžia daryti išvados, jog įmonės vadovas padarė sukčiavimą, t. y. siekė fiktyviu pagrindu
gauti turtinės naudos valstybės biudžeto sąskaita ir kad būtent taip suvokė savo veiką.

Atsižvelgiant į neapskaityto darbo užmokesčio ir išvengtų mokesčių dydį, S. R. , kaip įmonės

vadovo, veiksmai visiškai atitinka neteisingų duomenų įrašymo į deklaraciją arba į nustatyta
tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas
ir jų pateikimo valstybės įgaliotai institucijai siekiant išvengti mokesčių ( BK 220 straipsnio 1
dalis), taip pat apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ( BK 222 straipsnis) nusikalstamų
veikų sudėtis
4 - 5 tema. Tyčinis bankrotas, vadovų atsakomybės teisniai aspektai po bankroto bylos iškelimo,
skolininko nesąžiningumas (favoritizmas), nusikalstamas bankrotas,

Kas yra nemokį įmonė? Pagal ĮBI 2str. 8p. įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka
skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti
darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Bankroto bylos iškėlimo pagrindai ĮBĮ 4str.

1) įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų;

2) įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų
sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų;

3) įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų;

4) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti
įsipareigojimų;

5) įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis
grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus

Paprastasis bankrotas yra neatsargus bankrotas kuomet prekybininkas nerupestingai sudarinėjo

sandorius ir todėl

Tyčinis bankrotas (civilinė) – teismo sprendimu nustatyta įmonės veikla, kuria siekiama išvengti visiško
ar dalinio atsiskaitymo su kreditoriais. Tyčinio bankroto atveju yra sąmoningai siekiama blogai valdant
įmonę (veikimu ir neveikimu) padaryti žalą kreditoriui, akcininkui arba kitam asmeniui.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, norint nustatyti, kad bankrotas yra tyčinis, pakanka konstatuoti
jog yra tam tikrų tyčinio bankroto požymių.

Nusikalstamas bankrotas (baudžiamoji) - Tas, kas sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos
bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams.

Tyčinio ir nusikalstamo bankroto atribojimas

Problema, kad LR BK įtvirtintoje normoje nėra pateikta požymių iš kurių būtų galima spręsti, ar pagrįstas
baudžiamosios teisės priemonių taikymas. Tuo tarpu LR ĮBĮ yra įtvirtinti konkretūs požymiai, kuriems
esant teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu civiline tvarka, t.y.:

» Netinkamas valdymo organų pareigų vykdymas;

» Nuostolingų sandorių sudarymas;

» Turto pardavimas mažesnėmis negu rinkos kainomis,

» Kreditorių protegavimas;
 » Apgaulingas apskaitos tvarkymas;

Dažnais atvejais civilinėje teisėje įtvirtinti kriterijai tampa pagrindu priimti apkaltinamuosius
nuosprendžius baudžiamajame procese.

Sąvokios yra tapačios ir vienintelis skirtumas, kad tikrai nusikalstamu gali būti pripažįstamas tik tuomet
kai viršijama 150MGL ( 5700eur) suma. Kitu atveju už galima teikti ieškinius ir kaip už nusikalstamą ir
kaip už tyčinį bankrotą.

Kada bankrotas pripažįstamas tyčiniu?

Tyčinio bankroto atveju įmonės savininkai sąmoningai sudaro sandorius, kurie didina nuostolius ir
įsiskolinimus, kad įmonė negalėtų atsiskaityti su savo kreidotriais: suteikia savininkams beprocentes
paskolas, nors įmonė pati skolinga bankams, neatsiskaito su kreditoriais, paslepia, iššvaisto, perleidžia
kitiems asmenims turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, steigia dukterines bendroves ir
nepateisinamai pigiai perleidžia turtą, o bankrutuojančiai įmonei palieka skolas.

Pagal LR įmonių ĮBĮ (įmonių bankroto įstatymas) nuostatas bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali
pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodo, kad įmonė prie bankroto buvo
privesta tyčia. Ši sąlyga tenkinama, kai bankortą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo
organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Šiais veiksmais turi būti
nuosekliai ir kriptyngai siekiama įmonės nemokumo.
Kas gali kreiptis dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

Teismas turi teisę savo iniciatyva kelti tyčinio bankroto bylą nors tai nėra aiškiai įtvirtinta ĮBĮ nuostatose.

Teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi: 1) Kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino
teismas (ĮBĮ 21str. 2d. 3p.); 2) Įmonės bankroto administratorius.

Bankroto bylos iškėlimo stadijos (JA – juridinis asmuo)

1. Kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo;

2. Teismas ne vėliau kaip per 1 mėn. nuo pareiškimo gavimo dienos priima nutartį iškelti bankroto
bylą ar atsisakyti ją iškelti. Ši nutartis įsiteisėja per 10 d. nuo priėmimo dienos, jei priimta
rašytinio proceso tvarka.
3. Teismas paskiria bankroto administratorių administratorių;
4. Teismas uždeda areštą JA nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui;
5. Teismas praneša apie bankroto bylą suinteresuotiems asmenims (Juridinių asmenų registrui
(JAR), Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos
Respublikos finansų ministerijos, JA, kreditoriams, administratoriui ir kitiems asmenims, jei reikia
– teisėsaugos institucijoms bei perima iš jų vykdyti JA atžvilgiu atliekamus tyrimus ir pan.). Tai
atlikti gali būti pavesta ir administratoriui;
6. Teismas patvirtina lėšų sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti bankrutuojančio JA
administravimo išlaidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų
sąmatą;
7. JA valdymo organai netenka savo įgaliojimų, jų funkcijas perima administratorius. Šis, įspėjęs
raštu prieš 15 d., nutraukia darbo arba civilines sutartis su JA valdybos nariais ir vadovu;
8. Administratorius apie būsimą darbuotojų atleidimą praneša darbo biržai, savivaldybei;
9. Administratorius, įspėjęs prieš 15 darbo dienų, nutraukiamos darbo sutartis su darbuotojais;
10. JA valdymo organai perduoda administratoriui JA turtą ir visus dokumentus; neįvykdžius šios
pareigos gali būti skirta bauda iki 2 896 €;
11. Administratorius praneša suinteresuotiems asmenims, kad JA sudarytos sutartys nebus
vykdomos;
12. Kreditoriai pareiškia savo reikalavimus;
13. Teismas nutartimi patvirtina kreditorių reikalavimus;
14. Teismas ar administratorius sušaukia pirmąjį kreditorių susirinkimą, kurio metu išrenkamas
kreditorių susirinkimo pirmininkas. Kitus kreditorių susirinkimus šaukia teismas, administratorius
arba kreditorių susirinkimo pirmininkas. Kreditorių susirinkimas balsuojant priima nutarimus,
kurie privalomi visiems kreditoriams;
15. Jei per 3 mėn. nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos nebuvo
priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo, teismas:

a)pripažįsta JA bankrutavusiu ir priima nutartį likviduoti JA dėl bankroto (tokia nutartis kreditorių
susirinkimo siūlymu gali būti priimta ir anksčiau). Šiuo atveju teismas patvirtina kiekvieno kreditoriaus
patikslintų reikalavimų sumą, likvidavimo tvarką, kitus likvidavimo procedūrai vykdyti būtinus pavedimus
ir nurodymus;

b) pratęsia bankroto bylos nagrinėjimo terminą kreditorių susirinkimo prašymu.

16. JA likviduojamas. Likvidatoriaus funkcijas atlieka administratorius, kuris organizuoja turto pardavimą
(kainą tvirtina kreditorių susirinkimas), atsiskaito su kreditoriais, grąžina bankrutavusio JA savininkui (-
ams) turtą, likusį atsiskaičius su kreditoriais, teikia pranešimus valstybės institucijoms bei sutvarko visus
kitus su bankrutavusio JA likvidavimu susijusius formalumus;

17. Administratorius pateikia prašymą JAR išregistruoti likviduotą dėl bankroto JA.

Ar galima kelti tyčinį bankrotą iš karto?

Tyčinio bankroto nagrinėjimo klausimas nagrinėjamas ne sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą,
o jau įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo ir pradėjus bankroto procedūras.

ĮBĮ nepateikia atsakymo iki kurio momento bankroto byloje gali būti keliamas tyčinio bankroto
klausimas.

Kokios yra tyčinių bankrotų priežastys (ištraukos iš teismo nutarčių).

 Vadovai ėmė iš kasos grynuosius pinigus, skolino juos fiziniams ir juridiniams asmenims,
padarydami įmonei nuostolių.
 Skolinosi iš gyventojų pinigus už dideles palūkanas, kai atsiskaitymui nebuvo turimų lėšų, o
skolintos lėšos naudotos ne ūkinei veiklai plėtoti.
 Paimta paskola su labai didelėmis metinėmis palūkanomis.
 Lėšos iššvaistytos menkaverčiam inventoriui.
 Bendrovė dirbo nuostolingai, nesiėmė jokių veiksmų.
 Faktinis turtas buvo mažesnis už turtą pagal dokumentus.
 Pinigai už prekes iš kt. įmonių buvo paimti, tačiau neįnešti į firmos kasą
 Įplaukusios lėšos į kasą buvo išduotos be pateisinamų dokumentų apie pinigų panaudojimą.
 Išregistruoti įmonės automobiliai, o pinigai į kasą neįnešti.
 Po turto arešto dingo dalis turto.
 Likvidavimo stadijoje skolinosi iš banko ir tuos pinigus pervesdavo kitoms bendrovėms.
 Bendrovės turtą naudojo savo asmeninėms reikmėms patenkinti (dalijo akcininkams
beprocentes paskolas, be visuotinio akcininkų sutikimo, nors bendrovė tuo pačiu metu skolinosi
iš bankų).
 Iššvaistė bendrovės turtą (nuo pat bendrovės įsteigimo iki bankroto bylos iškėlimo nebuvo
atlikta nė viena materialinių vertybių inventorizacija).
 Aplaidžiai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, kad nebūtų galima nustatyti ūkinės finansinės
veiklos rezultatų (finansinės operacijos ir turto nurašymas buvo atliekami be pateisinamų
dokumentų).
  Buvo įpareigoti (kelis kartus) perduoti įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, tačiau šios
pareigos neįvykdė ir paslėpė įmonės turtą, kuris galėjo būti pateiktas skolai grąžinti, ir tuo
padarė turtinę žalą kreditoriams.
 Buvo sumokėta už paslaugas, tačiau nebuvo darbų atlikimo akto, asmenys neigė gavę pinigus ir
sudarę sutartis.
 Pirktas brangus įrenginys parduotas už daug mažesnę kainą.
 Pirktas įrenginys nebuvo rastas ir nebuvo įtrauktas į apskaitą.
 Įmonės vadovas kelis kartus nepagrįstai ėmė avansą.
 Nepagrįstai nukainojama produkcija.
 Perduotos skolos fiz. Asm. trišalės sutarties pagrindu, žinant, kad šis asmuo neturi jokių
finansinių galimybių grąžinti skolą.
 Sudaryta išperkamosios nuomos sutartis nutraukta dėl neaiškių priežasčių, prarastas automobilis
už jį sumokėjus įmokas.
 Bendrovei priklausantis automobilis buvo perleistas už 1 Lt. (čia gali būti bet kokia nepagrįstai
maža suma)
 Už nepagrįstai didelę kainą buvo nusipirkta nuostolingos įmonės akcijų.
 Įmonės vadovai suteikė akcininkams beprocentines paskolas tuo metu, kai patys buvo skolingi
bankams.
 Įsteigta dukterinė įmonė, kuriai perduotas turtas, o šiai įmonei paliktos skolos.
 Nuostolingai parduotas nekilnojamasis turtas, akcijos.
 Įmonė tyčia buvo blogai valdoma, įmonės turtas buvo perleidžiamas nepagrįstai maža kaina ir tai
akivaizdžiai blogino įmonės finansinę padėtį.
 Pagal sudarytą patalpų nuomą nebuvo gauta nustatyto nuomos mokesčio.
 Iš tų pačių savininkų įmonių pirktos prekės niekaip nesusijusios su tiesiogine įmonės veikla.
 Pagal dokumentus mokėta už įrenginio nuomą, nors jis priklausė šiai įmonei.

Kokia yra vadovo atsakomybė tyčinio bankroto atveju?

Nagrinėdami bankroto bylas, teismai turi atkreipti dėmesį į tikrąsias bankroto prieţastis ir spręsti, ar
konkrečioje byloje bankrotas nėra tyčinis, tai yra ar įmonės bankroto nelėmė sąmoningas blogas jos
valdymas, kuris gali reikštis tiek aktyviais įmonės vadovų veiksmais, tiek neveikimu. Apie tyčinį bankrotą
galima spręsti iš to, kad įmonės vadovai akivaizdţiai blogai organizavo įmonės darbą arba apskritai jo
neorganizavo, buvo sudarinėjami nuostolingi įmonei sandoriai (pasirašinėjamos sutartys prekėms įsigyti
ar paskoloms paimti, prievolių įvykdymas uţtikrinamas laidavimu ar garantija, prisiimami kitokie
finansiniai įsipareigojimai), ţinant, kad įmonė negalės tų sandorių įvykdyti (sumokėti uţ gautas prekes ar
grąţinti paimtų paskolų, atsakyti pagal laidavimo ar garantijos sutartis ir panašiai). Šių poţymių buvimą
rodo ir tai, kad akivaizdţiai gresiant bankrotui buvo paslėptas, iššvaistytas, perleistas kitiems asmenims
turtas, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti. Šių poţymių buvimą rodo ir tai, kad akivaizdţiai
gresiant bankrotui buvo paslėptas, iššvaistytas, perleistas kitiems asmenims turtas, kuris galėjo būti
pateiktas skoloms padengti. Paţymėtina tai, kad LAT nutartyje 3K-3-680/2004 konstatuota, jog įmonės
tyčiniu bankrotu pripaţintini visi atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sąmoningų sprendimų įmonės
turtas yra perleidţiamas, iššvaistomas, sunaikinamas ar sugadinamas, jei dėl tokių veiksmų įmonė gauna
ţymiai maţesnę naudą, nei yra to turto reali vertė, ir tokių veiksmų padariniu tampa įmonės nemokumas.
Įmonės tyčiniu bankrotu laikytini ir įvardyti įmonės valdymo organų veiksmai, įmonei esant faktiškai
nemokiai, dar labiau pabloginantys įmonės turtinę padėtį, jei dėl tokių veiksmų, tai yra finansiškai
nepagrįstų (nuostolingų) sandorių arba papildomų įsipareigojimų prisiėmimo, siekiama išvengti
atsiskaitymo su kreditoriais.

Ar galima įmonės akcininko atsakomybė tyčinio bankroto atveju? Taip galima, jeigu jis turėjo įgaliojimą
arba veikė kaip faktinis įmonės vadovas.

Kas yra akivaizdi bankroto grėsmė?

Akivaizdi bankroto grėsmė yra tuomet kai įmonė tampa ilga laiką nemoki ir nieko dėl to nedaro. Vis dėl
to pagrindiai bankroto grėsmės momentai yra skolos dydis (daugiau nei puse viršija balansą) ir kreditorių
daugetas (turėtų būti bent du kreditoriai).

Kada bankrotas gali būti nepripažintas tyčiniu?

Yra atvejų kuomet nors požymiai ir buvo panašūs į tyčinį bankorotą, tačiau vis dėl to jis nebuvo
pripažintas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2001 m. gruodžio 21 d. nutarime ,,Dėl įstatymų
taikymo įmonių bankroto byloje“ Nr. 33 išaiškino, jog nagrinėjant bankroto bylas teismai turi atkreipti
dėmesį į tikrąsias bankroto priežastis ir spręsti, ar konkrečioje byloje bankrotas nėra tyčinis, tai yra ar
įmonės bankroto nelėmė sąmoningas blogas jos valdymas, kuris gali reikštis tiek aktyviais įmonės vadovų
veiksmais, tiek neveikimu.

LAT byloje 3K-3-252/2014 pasisakė, kad „jeigu įmonei esant nemokiai, jos vadovas nesikreipia į teismą
dėl bankroto bylos iškėlimo, o toliau didina įmonės įsipareigojimus, pvz., sudarydamas nuostolingus
sandorius, tai tokia įmonės vadovo veikla gali būti vertinama kaip siekis tyčia privesti įmonę prie
bankroto, tačiau savaime aplinkybė, kad įmonės finansinė padėtis pablogėjo ir įmonė tapo galbūt
nemoki, nereiškia tyčinio bankroto. Tuo labiau, jeigu įmonė, pablogėjus finansinei padėčiai, dar kelerius
metus vykdė ūkinę komercinę veiklą, jos kreditoriai neinicijavo įmonei bankroto procedūrų.

Lietuvos apeliacinis teismas byloje 2-217-381/2015 iškėlė tokius argumentus, kad ,,Vien tik įmonės turto
ir dokumentų neperdavimo administratoriui faktas neteikia pagrindo pripažinti bankrotą buvus tyčinį.
Priklausomai nuo konkrečių faktinių aplinkybių įmonės dokumentų neperdavimas gali būti tyčinį
bankrotą kvalifikuojantis požymis, tačiau tai priklauso nuo to, kokie dokumentai neperduoti ir dėl kokių
priežasčių“ Tai reiškia, kad jei asmeniui nepavyko išsaugoti svarbių dokumentų dėl klaidos ar nelaimingo
atsitikimo, tai toks dokumentų nepateikimas bankroto administratoriui nebus vertinamas kaip tyčinio
bankroto požymis.

Skolininko nesąžiningumas (Favoritizmas) (208str 1d.). Tai pasirinkto vieno ar kelių kreditorių
reikalavimų patenkinimas ir turtinės prievolės įvykdymas jo atžvilgiu. Reikalavimų patenkinimas gali būti
visiškas arba dalinis. Čia šalia reikia paminėti ir reikalavimo užtikrinimą kuomet yra sudaromas sandoris
labai palankiomis sąlygomis kreditoriui pvz. NT perleidimas arba prekių pardavimas tokiu būdu
kompensuojant dėl prievolės neįvykdymo atsirasiančią žalą ir pan. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal
šio straipsnio 1dalį kaip skolininko nesąžiningumą, reikia nustatyti, kad minėti veiksmai yra padaryti, kai
bendrovė ar kitas ūkio subjektas yra atitinkamoje – sunkioje ekonominėje – padėtyje ar yra nemokūs ir
dėl to jiems akivaizdžiai gresia bankrotas. Būtinasis šio nusikaltimo požymis yra turtinės žalos dydis, nes
pagal LAT „Būtent žalos dydis yra vienas kriterijų, pagal kurį skolininko nesąžiningumas, kaip
nusikaltimas (BK 208 str. 1 dalis), atribojamas nuo civilinio delikto.“

Įstatymo saugoma vertybė – kreditorių interesai

Veika – vieno ar keleto pasirinktų kreditorių reikalavimų patenkinimas arba užtikrinimas

Aplinkybės (abi būtinos): a) sunki įmonės ekonominė padėtis arba nemokumas, kai akivaizdžiai gresia
bankrotas ir b) neturėjimas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų

Padariniai – turtinė žala kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti

Priežastinis ryšys tarp pasirinkto (pasirinktų) kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ir turtinės žalos
likusiems kreditoriams

Asmens, trauktino atsakomybėn, specialieji požymiai: atsako tik asmuo, dalyvaujantis įmonės valdyme
(vadovas, administracijos narys, valdybos narys). Atsakomybės subjektu yra ir juridinis asmuo.

Baigtumas – nuo turtinės žalos likusiems kreditoriams padarymo momento (materialioji sudėtis)

Pvz.: 2K-450/2009 I. buvo nuteistas pagal BK 208 str. 1 d. (skolininko nesąžiningumas) už tai, kad
nuteistasis žinojo apie tai, jog jo bendrovė (jis buvo laikinai einantis įmonės direktoriaus pareigas) yra
nemoki ir jai gresia bankrotas. Taip pat žinodamas, kad bendrovė turi daug kreditorių, ir kad nėra
galimybės patenkinti jų visų reikalavimų, tyčia sąmoningai patenkino išimtinai tik vieno kreditoriaus
reikalavimus, taip padarydamas turtinę – 28 816 Lt – žalą kitiems kreditoriams, ir tokių padarinių norėjo.
Taip teismai konstatavo, jog nuteistasis veikė tiesiogine tyčia. Taigi, teismai aiškiai nurodė jo kaltės
formą ir rūšį. Ir nors nuosprendžio dalyje, kurioje pasisakyta dėl bausmės skyrimo, teismas nurodė, kad
„veika padaryta atsitiktinai“, tai nereiškia, jog teismas padarė kitokią išvadą dėl kaltės formos.

Turtinė žala ir jos turinys esant favoritizmui. Žala likusiems kreditoriams pasireiškia kaip negautos
pajamos, tenkinat kreditorių interesus iš bankrutuojančios įmonės turto. Ši žala atsiranda dėl to, kad
kreditoriai praranda tam tikrą dalį bendroje turto masėje, kuri sumažėjo dėl skolininko nesąžiningumo,
kai jis patenkino vieno ar kelių pasirinktų kreditorių reikalavimus.

Žalą turi patirti mažiausiai 2 kreditoriai, kitaip veika neturi nusikaltimo požymių.

Nusikaltimas laikomas baigtu nuo sudarytos padėties (įmonės-skolininko bendros turtinės masės
sumažėjimo), kai kreditoriai gali realiai patenkinti savo interesus mažesne apimtimi nei buvo iki
pasirinkto kreditoriaus reikalavimo patenkinimo momento.

Būtinas šio nusikaltimo požymis yra didelės turtinės žalos (150MGL) padarymas.

Turto nuslėpimas nuo kreditorių

Visos įstatyme numatytos alternatyvios veikos (paslėpimas, iššvaistymas, perleidimas, pervedimas į
užsienį arba pardavimas nepateisinamai pigiai) pasireiškia kaip veiksmai, dėl kurių sumažėja nemokios
įmonės bendra turtinė masė, kuri esant sąžiningam ūkininkavimui, turi būti išsaugota kreditorių
reikalavimų tenkinimo tikslais.

Šios veikos gali pasireikšti dvejopai :

kaip tiesioginis turto slėpimas nuo gresiančio arešto (pvz., jo išnešimas už įmonės ribų);

kaip sandoriai, pagal kuriuos turtas perleidžiamas kitiems asmenims. Tai gali būti tiek netesėtas įmonės
turto pasisavinimas arba iššvaistymas, tiek ir formaliai teisėti sandoriai, tačiau nesąžiningi kreditorių
atžvilgiu.

Kreditorių reikalivimų tenkinimo eilė

Pirmiausia apmokamos JA bankroto administravimo ir teismo išlaidos. Po to tenkinami įkeitimu ir / arba

hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai.

Vėliau reikalavimai tenkinami tokia tvarka:

1. Pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai (atlyginimai, kompensacijos, išeitinės

išmokos); reikalavimai atlyginti žalą dėl sveikatos sužalojimo arba žuvus dėl nelaimingo
atsitikimo darbe.
2. Antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių, socialinio bei sveikatos draudimo įmokų.
3. Trečiąja eile tenkinami visi likę kreditorių reikalavimai.

Pasėkmės

1. Jei nustatoma, kad įmonės bankrotas yra tyčinis, administratorius privalo patikrinti visus įmonės
sandorius sudarytus per pastaruosius 5 metus (paprasto bankroto atveju peržiūrimi paskutinieji
trys metai) iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą
nagrinėjančiame teisme dėl sandorių priešingų įmonės interesams ir turėjusiems įtakos įmonės
nemokumui, pripažinimo negaliojančiais.
2. Jei nagrinėjant civilinę bylą paaiškėja, kad dalyvaujančio byloje ar kito asmens veiksmai turi
nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui, apie bankroto pripažinimą
tyčiniu pranešama prokuratūrai pasiunčiant nutarties nuorašą, kad būtų išspręstas kaltų asmenų
patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimas. Tokiu atveju pradedamas ikiteisminis
tyrimas dėl BK 209str. Tokiu atveju prokuratūra tiria byla pagal BPK, o nebe CPK normas.
3. Pagal CK normas, kuomet juridinis asmuo negali įvykdyti savo prievolės dėl juridinio asmens
dalyvių nesąžiningumo, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo
turtu subsidariai. Kadangi tyčinis bankrotas susijęs su nesąžiningai juridinio asmens vadovo ar
dalyvio veiksmais , tai nustačius, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, kreditoriai turėtų
teisę pareikšti civilinius ieškinius, kad iš atsakingų žmonių būtų priteista patirta žala.