rnés moralé, nepretenduojanti bati niekuo daugiau. Moralitit vies patauja racionalios universalios, neasmeninés morales — liberalio- sios moralés, kaip a8 ja apibréziau, — karalystéje. Tad tie imigran- tai i$ tikrujy buvo mokomi, kad jie paliko & Sittlichkeit ie Mora dalykai ir kad jie atvyko j tokios kultdros Sali, kurioje Sittlichkeit ir kultGiras, kuriose it buvo tikrai skirtingi ir daZnai prieSinami yra tiesiog Moralitit. Todél daugelis amerikietiy pradejo tapatinti ‘Amerikos reikala, kurj gerbé kaip patriotai, ir moralés reikala, kuri suprato taip, kaip ji supranta liberalus moralistas. Jeigu dioje pa- skaitoje iSdéstyta mano argumentacija teisinga, tai Sio tapatinimo istorija buvo ne kas kita, kaip tik painiavos ir nenuoseklumo isto- rija. Juk partikuliariniy saity ir solidarumo formy moralé buvo suplakta si universality, neasmeniniy ir neSaliSky principy morale, 0 taip darant niekada negalima iSvengti nenuoseklumo. Todél imanoma patikrinti, ar mano sukurta argumentacija yra pritaikoma empiri8kai ir ar ji turi praktine seikSme. Jos verte gali- ma iSsiaiskinti méginant parasyti politing ir socialine modernio- sios Amerikos istorija, pasak kurios, Amerika biity iSaugusi déka Gia iSdéstytos pamatinés konceptualinés painiavos. Si painiava gal- bat buvo reikalinga tam, kad galéty islikti didziulé moderni vals tybé, kuri daugeliu savo instituciniy aspekty turéjo atrodyti libe- rali, bet kuri, siekdama efektyviai funkcionuoti, turéjo suzadinti pakankamai didelio savo pilietiy skaiiaus patriotine pagarba. Mé- gindami nustatyti, teisinga tai ar ne, rizikuojame atskleisti, jog gy vename valstybéje, kurios moralinei sqrangai batinas sistemiSkas nenuoseklumas — baitent visuomengs istikimybé nesuderinamoms principy grupéms. Bet tai yra wadavinys, kuris, laimei, néra Sios paskaitos tema, Versta i: Macintyre A. Is ture — University of Kansas, 19 CHARLES TAYLOR SUSIPYNE TIKSLAI: LIBERALU—KOMUNITARY GINCAS Dainai girdime sakant, jog socialinés teorijos, ir ypac teisingu- mo teorijos, srityje egzistuoja skirtumas tarp ,komunitary’ ir li beraly”'. IS tiesy atrodo, jog ginéas vyko tarp dvieju ,komandy" Vienai (komandai L) priklauso tokie Zmonés kaip Rawlsas, Dwor kinas, Nagelis ir Scanlonas, kitai (komandai K) — Sandelas, Mac- Intyre'as ir Walzeris, Six komandy nuostaty skirtumai yra tiki, bet manau, kad jas sieja ir daugybe susipinanciy tiksly. Ginéas kupinas tiesiog grynos painiavos. Taip yra toda, kad yra tenden- cija jo metu dvi visai skirtingas problemas suplakti viena. Sias problemas mes atitinkamai vadinsime ontologine ir apologetine Ontologiniai Klausimai susie su tuo, ka, aiskindami socialini gyvenima, pripazistame esant faktoriais, Arba, ,formaliai” kalbant, jie susije su svarbiausiomis, maisy nuomone, aigkinimo sqavokomis, Sis didysis ria atomistus nuoholisty — sitaip sidlyciau juos vadinti. Pirmiefi stais. Jie jsitikine, kad ginéas, trunkantis jau daugiau rei tris Simtmedius, ski- da%nai vadinami metodologiniais individual iSkinant socialinius veiksmus, struktiras ir salygas, galima ir reikia aigkinti remiantis individy savybémis; b) naj ngjant sociali "Same skyriyetakoma skits, kurq apibrézé iri esmés inagrindjo Mim Bick savo Oxfordo diseracoje The Liberal-Communitarian Debate: A Defence of Ho lstic Individualism” (pesketbta disrtacip, Trinity, 1987). Mano svarstymams jo davbas daré dideleiaka, oe! Mini Bick termina; Liberal-Commnitaiannes gérybes, galima ir reikia jas aifkintiindividualiy gérybiy sary- io poditriu, Pastaraisiais desimtmetiais Popperis pasiskelbé ko- vingu pirmosios nuostatos (a) gynéju, 0 antroji nuostata (b)esanti Jemiamas to, kq Amartya Senas apibré2é kaip ,velfarizma”, Komi= Ponentas ir svarbiausias, nors daznai ir daugumos apie geroves ekonomik rasantiy autoriy neigsakomas, jsitikinimas’ Apologetines problemos susijusios su pasirenkama moraline po- zicija arba politika. Cia bitdingas visas poZiariy diapazonas, kurio viename poliuje — nuostata pirmenybe teikti individualioms te séms ir laisvei,o kitame — nuostata labiau vertinti bendruomening gyvenima arba kolektyvinj gérj, Per Sig skale nusidrickusius po- galime vadinti daugiau ar maziau individualistiniais i ko- lektyvistiniais. Viename skalés gale rastume tokius Zmones kaip Nozickas, Friedmanas ir kitilibertarai, kitame — prie aukitiausios mos —invero Hoda Albanija arba kaltarinés revoliuc donieji sargybiniai. Zinoma, dauguma sveiky Zmoniy, kurie néra pakliuve { negailestingos ideologijos gniautus, jauciasi esa kut kas artiau vidurio. Vis délto skirtumai tarp, sakykime, Dwworkino tipo liberaly, kurie jsitiking, jog valstybe turi bati neutral individy, ivairiy tinkamo gyvenimo sampraty ativilgiu ir ty, kurie jstiki- ne, jog demokratinei visuomenei reikalingas koks nors visuotinal pripazistamas tinkamo gyvenimo apibréimas, yra reikimingi. To- liau_ méginsiu ginti pastaraji poziar ios dvi problemy sankaupos susijusios sudetingais rySiais, Vi ra vertus, jos yra atskiros tuo atZvilgiu, kad, turint savo poZir { vieng iS ju, nebatina svarstytikitos, Antra vertus, jos néra visai savarankiskos tuo atvilgiu, kad ontologinis povidris gali bati es- rminé apologetinio potiGirio dalis. Kadangi sis dvilypis atskirumo ir sqsajos santykis néza deramai jvertintas, gingo metu kyla painiava, > Seno suformuluotas apibrézimas yratoks: ,Velfarmas: vertinima, kokiayra palygint gera reikaly padéts, eka grist vadovaujantsvien tuo, Koka yra askin Sloje padetyje teikiamy paslaugy visuma, ir laikyt jt vis labia priklausomu nuo (@e: Amartya Sen. ,Ubiitarianism and Welfaism”.— In The furl 6 (1979), 463189), * 2c: Ronald Dworkin, Liberalism". — In Stuart Hampshire, ect, Publi and Prisate Morality. — Cambridge: Cambridge University Pres, 1978; i .What Liber lism Isnt". — In The New York Review of Books 20 (anuary 1983), 47-0. 524 SUSIPYNE TIKSLAL- LIBERALY—KOMUNITARY CINCAS Tad minint ,liberalus” it ,komunitarus’, daznai kalbama taip, Iyg Siomis sqvokomis bOty nusakoma visuna poZitiriy, siejantiy abi problemas. Atrodo, pamatiné prielaida gia yra ta, kad jos néra atskiros, kad povitris{ vieng jpareigoja turéti atitinkama pozitr { kita, Pvz., nors Michaelio Sandelo reikSmingos knygos Liberalizmas ir teisingumo ribos* pagrindinis Klausimas yra ontologinis, iberaly reakcija | ja daZniausiai buvo apologetiné Sandelas mégina jtikin- ti, kaip skirtingi masy bendruomeninio gyvenimo modeliai — ato- mistinis ir holistinis — susije su skirtingomis ,a8" ir tapatumo sampratomis: nevaromas ,ai” — versus suvarzytas ,a”. Tai yra inagas j socialine ontologija, kuria galima jvairiai pletoti. Juo gai ‘ma pasinaudoti norint jrodyti, kad kadangi visiSkai nevarzZomas ,a8" neimanomas, tai radikalus atomistinis visuomenés modelis esas tik chimera, Arba galima jrodinéti, jog galimas tiek (salygis kai) nevardomas_,a8", tek (sqlygiskai) varzomas ai” — lygi kaip (salygiskai) atomistiné ir (sqlygiskai) holistiné visuomenés, bet tokiy gyvybingy visuomeniy, deriniy skaigius yra ribotas: itin kolektyvistiné visuomene baity sunkiai suderinama su nevarzomu tapatumu, o labai individualistiné gyvenimo forma baty neimano- rma ten, kur ,a8” yra grieZtai varomas iy teiginiy apie tapatuma turinys, kad ir kaip jis boty inter- pretuojamas, vis délto yra grynai ontologinis. Siais teiginiais neko nnegalima apginti. Jais, kaip ir visais svariais ontologiniais teigi- niais, stengiamasi labiau atskleisti galimybiy lauka, Bet kaip tik todeél mums patiems reikia rinktis, o tam teikia Kokiy nors nor- matyviniy, patariamyjy argumenty. Net jeigu renkamés pirmaja krypti ir atsKleidziame, jog atomistiné visuomené negalima, turi- me atsakingai rinktis liberalesng ar maziau liberalia.visuomeng; © pasirinke antraja krypt, turime kaip tik apibrézti tia gladin- Gas galimybes. : 5 Michael Sandel. Liberation and the Lit of Justice — Cambridge: Cambridge University Press, 1982. 62s, poe, Amy Gutmann, ,Communitarian Cris of Liberalism. —tn Phil y and Pubic ffrs 14 (Gummer 1985), 308-322. Briaw’o Barey’o davbasyraitin lampios painiavos pavyzdys. Zr. jo para Michaelo Sondelo knygos Litera mes apovalgy EtCia iliustruojamas dvilypis mano paminétas santykis. Turéti on- tologini pozidri nereiskia ka nors gint, bet Kartu ontologinis po- ¥iaris padeda apibre2ti galimybes rinktis —o tai ginti yra pras- minga, Pastarasis ry8ys paaiskina, kodel ontologiniai teiginiai toli graZu néra niekuo deti Jeigu jasy ontologinis teiginysteisingas, js sali itikinti, kad jasy kaimynui patinkanti socialine twarka-yra he- galima arba kad u2.ja reikia moketi tokiq kaina, apie kuria jis né nesusimasto, Bet del to mes neturime many, jog teiginys prilygsta kokios nors altematyvos gynimui Ginéuose del Sandelo knygos nesunku jZvelgti ir ontologiniy teiginiy daroma jtaka ir Klaidinga ju suvokima, Rawlso apelia mas { Hume’o ,teisingumo salygas” Sandelui atrodé biitinas. Pa- sak iy salygu, teisingumas yra svarbi dorybé ten, kur egistuoja nepritekliai, o meilés rySiai spontaniskai neskatina Zmonin, tarpu- savio geranoriskumo. Kai troksta itekliy, néra prasmés juos dalin- Hi, 0 kai traksta meilés, néra polinkio laikytis kokios nors skirsty- mo taisyklés, Negana to, méginimas jéga primesti taisykle antruo- ju atveju, ko gero, suardys egristuojanéius rySius: pedantiSkas rei kalavimas dalintis ilaidomis su draugu reiskia, jog geranoriSku- mo rySiy-néra arba jie yra per menki. draugus néra’. Panadidl glaudzioje aiskiai nustatytas ti itesnio bdo prarasti ‘eimoje reikalavimas pripadinti gali sukurti distancija tarp jos nariy, Sandelo mintys kartais interpretuojamos taip, tarsi jis ginty vie suomene, kurios nariy santykiai bity panasts j glaudziu santykius. O juk tokiai visuomenei teisingumas nerapety. Sis pa- sitilymas buvo pagristai iSjuokiamas, Bet man atrodo, jog vis délto nebuvo jvertinta jo argumenty svarba. Pirmiausia turime suprasti, kad renkamés ne tiesiog glaudia, Seima primenanéia bendruome- ne arba modernia, beasmeng visuomene. Net pastarojo tipo visuo- ‘mengje i8kyla bitinybé atsakingai apsispresti, Kokiu masta jstaty- my leidyboje arba teismo veiksmais jtvirtinsime jvairius lygybés aspektus, kurie laiduoty teisinguma. Ka mes patikésime socialinio solidarumo dvasiai ir jos kuriamiems socialiniams paprogiams? Kai Kuriose visuomenése atsakymas gal bat baty toks: patikésime labai nedaug. Bet taip bus ten, kur & dvasia silpna arba jos traksta. Kur 2, Sandel, Literals, p. 35. 526 ji stipri, ten gali kilti problemy del to, kad susiformuoja hipertro- fuotas garbingumo suvokimas. Mégindami detaliai apibré#t i itvir- tinti kai kurias mums badingas nuostatas dél teisingumo, galime susilpninti visuotini moralinés pareigos ir tarpusavio solidarumo jausma, kuris kursto Sias nuostatas. Zinoma, jstatymy leidéjai kar tais gali padeti iSkristalizuoti didéjanti sutarima: geras pavyzdys ntmegio pilietiniy teisiy jsta- ya Jungtiniy, Valstijy septintojo dé tymai, Bet kartais tokio hipertrofavimo poveikis gali bati ir kitoks. ‘esti visa Sandelo pozititis j teisingumo salygas turéty padéti n iq problema, Kuri lieka SeSélyje, jeigu klavsiame tik to, kokiais tari vadovautis abejingi vieni kitiems sutarti sudarantys individai 1 Klausima af Zvilgtelésia kitu aspektu veliau, nagrinédamas Aviej pilietinio orumo modeliy santykiskus pranaéumus, Vienas i8 Siy modeliq grindZiamas politiniu dalyvavimu, kitas — teismi- niu savo tesiy gynim, Tas pats klausimas del ontologijosjtakos dar aigkiau da, kai Sandelas pateikia vieng if svarbiausiy krtiniy pastaby dél Rawlso teorijos’. Pasak Sandelo,labaiegalteinis Rawlso diferen- cis principas vertia traktuoti kiekvieno asmens igimtus geb&j mus kaip bendry iftekliy dali, priKlausandia visos visuomenés Ta bai’. Sis principas todél suponuoja didi dalyviy solidaruma, Stok tarpusavio jsipareigojimo jausma galiitverti tk varZomi asmenys, turintys stipry bendruomenigkumo jausma. Vis délto sutarties da lyviai pabréztinai apibidinami kaip vieni kitiems abejingi indivi- dai, Ir Ga akivaizdu, kad argumentacijos — resvarbu, teisinga ji ar Klaidinga, — tikslas yra nustatyti alternatyvas, kai vyksta svarbus pasirinkimas, Sandelo povitiris veréia mus aiSkintis, ar Rawlso re- komenduojama egalitarinj perskirstyma galima taikyti visuomené- je, kuriai nebidingas stipraus bendruomeniskumo jausmo kursto- ‘mas solidarumas; ir, savo ruo?tu, ar galima sukurti stipria tokio pobiidzio bendruomene vadovaujantis bendra samprata, kad tei- * Wid, 2 ok John Rawls, A Thory of — Cambridge, Mass: Harvard. University Press, 1971, p. 101singumas yra svarbiausia socialinio gyvenimo dorybé. Ar patel Kiant bendruomeninio gyvenimo apibrézima, nereikia iSvardyti ir kokiy nors kity gérybiy? Mano nuomone, Sitoks pasirinkimas — apsibrézimas yra svarbiausia vadinamyjy ontologiniy teiginiy funk- ja. Stai kodél Sandelo pateikiamos Rawlso kritikos negalima trak: tuoti kaip kritikos i apologetiniy pozicijy Tai nereiskia, jog Sandelas nenori kelti svarbiy normatyviniy teiginiy, liegianéiy tolesng Amerikos visuomenés raida, Tokie tei- giniai kur kas rySkesni vélesniuose jo darbuose". Paprastiausiai norime pasakyti, kad Sie jo teiginiai — tai jo inasas ir j ontologinj gina, kurio nederéty isleistii8 akiy. Prie’ingu atveju daug praras- fume ne vien todél, kad Sis inagas svarbus pats savaime, bet ir todel, kad jis yra Sandelo daromy priclaidy dalis. Suvoke 5 rysi, tiksliau suprastume ir normatyvines jo pazitiras. O kol Sios norma. tyvinés paziaros klaidingai suprantamos kaip rekomendacijo, ran- dasi Keistos interpretacijos, 0 ginéas supainiojamas taip, jog pra- randama vilts jj atgaivinti Mano jsitikinima, Klaidingy aiSkinimy atsiranda todel, kad pla- Giai nustota jaustiskirtuma tarp dviejy problematikos aspekty, No- rédami jveikti 8 nejautruma, kontaminacinius terminus , ibera- lus" ir ,komunitarinis", ko gero, turésime iSmesti j savartyna, nes jie implikuoja, kad tai ésanti tik viena problema arba kad poZidris i viena problema nulemias poziarr j kita. Bet pavirSutiniSkas Wvilgs- nis { i8 tikrujy esama filosofiniy pazitiry spektra rodo kaip tik PrieSinga dalyka. Visas atomizmo ir holizmo gingo pozicijas gali- ma derinti su bet kuria nuostata individualizmo—kolektyvizmo Klausimu. Yra ne tik atomisty individualisty (Nozickas) ir holisty Kolektyvistu (Marxas), bet ir holisty individualisty (tokiy kaip Hum- boldtas) ir net atomisty kolektyvisty, kurie Iyg koSmare atsidiire ‘eanapus laisvés ir orumo" B. F. inner planojamoje utopioje" Sie pastariejigali dominti Uk Keistenybiu ir basybit tyrinétej, bet manyéiau jog Humboldtas ir jt pana s Vaidina nepaprastai svarby "6 r, puts Michael Sandel, ,Democrats and Community". — In The New Re blic, Feb 22,1988, p. 20-23. Mimi Bick. .Liberal-Communitarian Debate”, p. 164168, nurodo Morelly atvej kp kita fio ipo pavyzd}, 528, vaidmenj moderniojo liberalizmo raidoje. Jie atstovauja mastymo srovei, kuri aiSkiai supranta (ontologinj) 2mogaus socialuma ir kartu labai vertina laisve ir individualius Zmoniy skirtumus. Humboldto Pazitiros buvo svarbus Millio laisvés doktrinos Saltinis. Turint tai ‘omenyje, stebina, kai holizmas imamas sieti su kolektyvizmo apo- logija. Bet atrodo, kad Millio ipédiniai angliskai kalbandiame pa- saulyje wZmirgo turtinga Humboldto atstovaujama tradicija. ja vel uzimty savo teiséta vieta Todel jeigu norime, kad Si tradi singe, verta stengtis atgaivinti mano gia daroma skyrima, Sios pa- stangos yra svarbi mano (ne tokios jau ir slaptos) darbotvarkés dalis, nes jos atitinka ta mastymo stove, su kuria aS tapatinuosi Bet a taip pat manau, kad problemy suplakimas prisidéjo pre to, kad socialinés teorjos srityje savotiskai apterro ontologinis masty mas. Kadangi batent siame lygmenyje susiduriame su. svarbiais Klausimais dél mums atsiverianciy realiy pasirinkimy, Sis witemi- mas yra tikra nelaimé. Pirmoji Sandelo knyga buvo labai svarbi, nes jis émési aptarinéti Kai kurias problemas, kurias turéty nagri- néti tikrai samoningas liberalizmas. ,Liberalaus” konsensuso (var- tojant vieng i8 tik ka mano paneigty kontaminaciniy terminy) re- akcija buvo ta, kad netinka su tapatumo ir bendruomenés proble- momis brautis i ginéa dél teisingumo. AS teigiu, jog sie dalykai, prieSingai, yra labai svarbis, o jeigu nenorima ju svarstyti, tai vie~ nintelé alternatyva yra pasikliauti implicitiniu ir nereflektuotu po- ina to, nereflektuotos paZitiros { Siuos Hioriu j Siuos dalykus, Ney dalykus anglosaksiskoje filosofingje kultiroje yra smarkiai apkrés- tos atomistiniais prietarais, todél mano holistiniam Zvilgsniui jos dazniausiai atrodo Klaidingos. Rezultatas yra tas, kad ontologiné- mis problemomis nesidomintis liberalizmas tampa aklas kai. ku- riems svarbiems klausimams. Kitoje Sio skyriaus dalyje norétiau paméginti bendrais bruoZais paaiskinti, kodé! taip manau. Angliskai kalbangiame pasaulyje dabar vyrauja labai populiariu, © gal ir dominuojanéiy, liberalizmo teorijy Seima. Sias teorijas va- &a suprantama kaip in- dingiau ,procedarinémis", Pati visuome dividy asociacija. Kiekvienas individas turi sava tinkamo arba ver lingo gyvenimo samprata ir — atitinkamai —savo gyvenimo pla- rng. Visuomenés funkcija — kuo labiau tam tikrolygybes principo pa: grindu remti Siuos gyvenimo planus, Tai reiskia, kad parama neturi - 529Dati diskriminacinio pobadzio, nors, aisku, i8 dalies licka neatsakyti rimti Klausimai kaip tai reikéty tiksliai suprasti. Kokios — rezultatu, ‘Btekliu, galimybiy, sugebéjimy ar dar kitokios — lygybés siekiama Sitokiu badu'®. Bet atrodo, jog daugelis autoriy pritaria teiginiui, kad Iygybés arba nediskriminavimo principa galima baty sulauzyti,jeigu Pati visuomen¢ palaikyty vienoki ar kitokia tinkamo gyvenimo sam- rata. Tai prilygty diskriminacijai, nes mes vadovaujamés prielaida, jog modemiai pliuralistinei visuomenei badingas platus spektras pa- Ziary j tai, kas yra tinkamas gyvenimas, PoZidtris, kurj paremty visa visuomené, i tikryjy baty tik dalies piliegiy poZitris, Piliegiai, kuciy Pazitiros nebaty oficialiai skatinamos, i8 tikryju nebaty traktuojami taip pat pagarbiai kaip tie piliegiai, kurie remia oficialy pozidr), Sito pagrindu teigiama, kad liberali visuomene neturi bai grin- ama jokia konkreéia tinkamo gyvenimo samprata. Pamatiné I beralios visuomenés etika yra teisés, o ne gério etika. Tai reiskia, jog pamatiniai Sos visuomenés principai nurodo, kaip visuomené turireaguotij Konkuruojancius individu reikalavimus bei spresi jy ginéus. Ai8ku, sie principai suponuoja pagarba individualioms tei- séms i laisvéms, bet svarbiausias kiekvieno darinio, kur galima va- inti liberaliu, principas yra maksimalios ir lygios paramos prin- cipas. Cia néra pirmiausia nustatoma, kokias gérybes turi puoselé- {i visuomené, bet nurodoma, kaipturi ati sprendziama —atsivel- giant individu siekius ir reikalavimuss — kokias gérybes reikia gaur sinti, Svarbiausios Gia biina sprendimo priémimo procedtiros, tod. 5iq lberalios teorijos atmaing norétiau vadinti ,procedtrine” "2s. Su autoriyginty: Amartya Sen. .Equality of What?”. —In Choc, Wel ‘nd Messurenent. — Oxford: Blackwel, 1982; ir ,Capability and Well-Being”, WE DER tyrimas (bus paskelbtas) G. A. Cohen. Equality of What? On Weltare, Re sources and Capabilities’, WIDER tyrimas (us paskelbtas); Ronald Dworkin, , What 's Equality? Part 2. Equality of Resources”, — In Philosphy and Pubic Airs 10 (1981), 283, ® AS méginau glaustai skit bendrus bruoius,siejantis fy autor teorjs Dworkin Liberalism”, ,What Liberalism Isn't” .What is Equality; Rass, Te 'y of Justice: Nagel. .Moral Confit and Political Legitimacy”. — In Phiasopy and Public Afar 16 (Summer 1987), 21 0; ir T. M. Scanlon. ,Contractualism and Utilitarianism”, — tn Amartya Sen and Berard Willams, es Uitariisn and Beyond. — Cambridge: Cambridge University Press, 1982 530 SUSIPYN TIKSLAL: LIBERALU-—KOMUNITARY CINCAS Sis liberalizmo moclelis atskleidzia rimtu problemy, kurias tin- kamai suformuluoti galima tik tada, kai pradedamé svarstyti mano ‘minéti ontologiniai tapatumo ir bendruomeniskumo Klausimai. Kyla abejoniy, ar visuomeng,attinkanti tokio modelio eikalavimus, bat syvybinga, be to, ar toks modelis pritaikomas ne vien Jungtiniy Valstijy (ir galbat Britanijos) visuomenéms — éa js buvo daugiau- sia pletojamas, — bet ir kitoms visuomenéms, turingioms prima facie teise vadints liberaliomis? Abu Sie prickastai perspéja, kad procedirinis liberalizmas atsisako socialiai palaikomo gerio sam- pratos. F 1. Gyvybingumo problema i8kélé piletinés hu cijos mastyfojai. Viena svarbiausiy Sios tredicijos temu — laisvos aisvé" cia suprantama ne mo- vanistinés tradi- visuomenés egzistavimo sqlygos derniaja prasme kaip negatyvi laisvé, bet veikiau kaip ,despotijos” prieSingybé, Antikos autoriai, kuriais seké tokie modems masty- tojai kaip Machiavelli's, Montesquieu ir Tocqueville'is, mégino api- bréAti politinés kultaros sqlygas, leid7iandias Klestéti pilietiy daly- vavimo reZimui. Pagrindiné argumentacija, nors ir labai jvairiai déstoma, buvo tokia: kiekviena politiné visuomené reikalauja iS 3s, fie turi moketi mokestius, savo nariy pasiaukojimo ir disciplin tamauti ginkluotose pajégose ir apskritai paklusti tam tikriems su varzymams. Despotizmo salygomis, arba pilieciy mase valdant vie- ‘iplina palaikoma prievarta. nam Seimininkui ar klikai, batinoji dis Norint turéti laisva visuomeng, reikia Siq prievarta pakeisti kuo nors kitu. Tai gali biti tik savanoriskas pilietiy tapatinimasis su poliu, jausmas, jog politinés institueijos atstovauja jiems patiems. Jie turi manyti, kad ,jstatymai” atspindi ir jtvirtina jy kaip piliegiy ‘oruma ir todél tam tikra prasme yra jy patiy tesinys. Samprata, jog politinés institucijos yra bendras pilietinio orumo laidas, grindzia- ma tuo, ka Montesquieu vadino vertu (dorybe), patriotizmu, kuris esas une preference continuelle de T'interet public au sien pro- pre”. Tai esas impulsas, kurio neimanoma jsprausti i grieZta (la- M Montesquiew. Esprit des Lois, IV kn, 5 sk * Nuolatinis pirmenybds teikimas visuomeniniam interes pried asmenini (pranc): — Ver. pasta 531bai modemia) egoizmo — altruizmo Klasfikaija. Sis impulsas pro- noksta egoizma ta prasme, kad Zmonés i tikrujy bina atsidave benajan giv, vy Iaived. Taian jis vsai nepanasus j apoliting iftkimybe stoiky skelbtam visuotiniam principui, Kuris yra toks svarbus modemiajt teisés etka Skirtumas tas, kad Sio patriotizmo pagrindas — tapatinimasis su kitais konkretioje bendruomengje. AS nesu pasirenges ginti tie- siog kiekvieno Zmogaus laisve, bet jauziu solidarumo su savo te vynainiais ryé{ masy bendruomengje, rySi, kuris yra bendra visu miisy orumo iSraiska. Patriotizmas yra tarsi vidurys tarp draugys- tés, arba Seimos jausmo, ir altruistinio atsidavimo. Pastarasis nest sijes su niekuo konkretiu: a8 esu linkgs daryti gera visiems ir vi- sur. Draugysté sieja mane su konkretiais 2monémis. O mano patrio- tinis atsidavimas nesaisto mangs su individualiais Zmonémis — mat a8 galiu nepazinoti daugumos savo tévynainiy ir galiu nenoréti, juos sutikes, itin su jais bigiuliautis. Bet konkretumas atsiranda todél, kad mano ryéys su dalyvavima bendrame politiniame darinyje. Gyvuojantios valsty- bés Siuo atzvilgiu primena Scimas, o tai, kas saisto Zones, yra jai 2monémis realizuojamas per mast bendra jy istorja. Seimyniniai saitai arba seni draugystés rySial yra slipris det To, ka mes drauge iSgyvenome, o valstybes saisto laikas. ir pereinamigji pavojy periodai Cia tarsi pasijuntame vél esq nubloksti prie mano svarstyty on tologiniy bendruomeniskumo ir tapatumo problemy, Zinoma, ma- su civilizacijos istorijoje buvo (ikimodernusis) tarpsnis, kai intelek- tualiniu pozidriu patriotizmas nebuvo problema, Bet per pastaruo- sius tris Simtmedius matéme, kaip dlidéja, ypad angliSkai kalbancia me pasaulyje, Atomistinio mastyni@\galia. Maza to, js skatino for- muotis nereflektuojantj sveika prota, persmelkta atomistiniy, pri tary, Pasak io poziirio, individai gyvena turédami polinkius, tiks- lus ir gyvenimo planus. Vienas i 4 polinkiy yra meilé kitiems Zmonéms. Ji gali buti abipusé, ir todél mezgasi rySiai tarp Zmoniy Tokiu btidu atsiranda ir Seimos bei draugystés rySiai, Tadiau, be iy rySiy, yra ir bendros institucinés struktGros, kurias reikia sti prasti kaip kolektyvinius instrumentus. Politines visuomenes.su- kuria sambiiriai individy, kuriy tikslas —bendrals yeiksmais gau= ti nauda, kurios jie negaléty uisitikrinti individualiais veiksmais 532 Sitaip polting visuomeng traktuoja, Hobb mas ar ju pradétas formuoti dvidesimtojo simtmetio sveikas pro- tas. Veikiama kolektyviai, bet veikimo tkslhs vis tek individualus ;, Locke’as, Bentha- Visa bendraji gr sudaro individualos gériai, Sis visuomens kinimas apima mano jau minétq atomistinj Seno velfarizmo kom- ponenta, Sitokia implicitiné ontologiia nepalicka vietos valstybéms ir vi- suomenéms, kurias burty ankséiau aptartas patriotizmas. Juk pas- tarosios grindZiamos patvaresniu gériu negu tas, kurj numato ato- mizmas. Norédami tuo jsitikint, turétume labai jsigilint j ontolo- ginj lygmenj. PrieS griZdamas prie valstybiy prigimties Klausimo, nortiaw padaryti ryZtinga Zingsnj ir kelta skirsniy skirti ne po- litinei, o platesnei problemai. Pokartezijinis mastymas daugiausia ignoravo arba Klaidingai traktavo skirtuma, kuris rygkgja, kai-kalbame apie dalykus, kurie svarbas man ir svarbtis tau, ir dalykus, kurie svarbis mums. Ir banalybés, ir likimo atvejais Sis skirtumas vaidina itin milzinigka ir visuotinj vaidmenj Zmoniy reikaluose. Banaliame kontekste mes vienos rasies reikalus paveriame kitos rigies reikalais pradédami {prasta pokalbj apie Salutinius dalykus. ,Siandien puikus oras", — sakau kaimynui, Jis tai Zinojo ir prieS tai ir galbat lauké Siy mano Zodziu; aisku, pati galima pasakyti ir apie mane. Tai buvo jo reikalas, taip pat ir mano. Tas, kuris pradeda pokalbi, padaro vie- nq dalyka — pavertia tai misy reikalu: dabar mes Sito laukiame kartu, Svarbu suprasti, kad gis laukimas kartu néra paprasta pa- vieniy laukimy suma. Akivaizdu, kad jis reiSkia ne vien tai, jog, kiekvienas i8 muisy atskirai mégaujasi oru, Bet misy atomistiniai prietarai gali gundyti mus méginti 5j ,daugiau' aigkinti kaip mo- nologiniy sielos biseny sankaupa: pva, dabar a8 Zinau, kad tu lauki, o tu Zinai, kad a8 laukiu, tu Zinai, kad a§ Zinau, jog tu Zinai, ir Lt Bet vien tik sudédami Sias monologines basenas negausime dialogo, kai dalykai tampa misy dalykais. Kai kada a vien pa- Zvelges { tave galita Zinoti, jog ta Oras patinka, o tu Zinai ta pati apie mane. Kadangi abu aigkiai matome vienas kita, tai kiekvienas "Ze. abipusio 2inojmo" aiskinima, kur Stephen Schiffer pateikiasavo dar Mosning. — Oxford: Oxford University Press, 1972, p. 30 fb 5338 musy Zinos, jog kitas Zino, ir tt. Vis délto yra didZiulis skirtu- mas, kai mes i8 tikrujy pradedame kalbétis. Pokalbis néra pavieniy individy veiksmy koordinavimas, js yra bendras veiksmas Sia neredukuojama prasme; tai yra miisy veiks- mas. Pasinaudodami aiskesniu pavyzdziu, galime sakyti, jog tai yra tokios pat rasies veiksmas kaip grupés ar poros Sokis arba dviejy pjaunanéiy rasta Zmoniy veiksmas. Pradédami pokalbj, pra- dedame bendra veiksma. §} bendra veiksma palaiko mazi it vos pastebimi ritualai — tokie kaip pritariamieji jaustukai (,aha”), ku tiais Siuo momentu nekalbantis partneris pertraukia kalbandiojo Sneka, ir ritualai, kuriais apgaubiamas ir medijuojamas ,semanti- nis posdkis“ nuo vieno prie kito". Slenkstis svarbus 2 kur perZengiame pokalbiu, yra visokeriopai ir visada nogaus gyvenime, Vertinant Zmogaus povitiriu, pradé- dami kalbétis apie orq mes stovime ant skirtingo pagrindo. Pats kalbéjimasis yra svarbiausias pokalbio tikslas, kai daznai i8 tiesy naujos informacijos suteikiama mazai arba visai jos nesuteikiama. 1s tikrujy, pradédamas kalbéti, nepasakau tau nieko naujo. [dé- miau pazvelgus, tie, kuriems kalbu apie man svarbius dalykus, yra man artimi. Intymumas yra i8 esmés dialoginis reigkinys: tai klau- ssimas, kas mums yra bendra, kas yra misy. Pasikliaudami mono: loginemis isenomis, niekada negalétume apibudinti, ka reiskia turéti intymy bendravimo su kitu asmeniu pagrinda, Tas pats skir tumas gali bati svarbus antasmeniniame, instituciniame lygmer je. Audringas asmeninis politinio kandidato gyvenimas ilga laika gali biti vieSa paslaptis, kuria Zino sostinés gyventojai, Zurnalistai, politikai ir net taksistai, Bet buna perzengiama reikSminga riba, kai ji isiverzia j Ziniasklaida ir tampa ,,vieSu Zinojimu”. Tai palie~ Gia tam tikra skaitiy ir grupe Zmoniy, aisku, tuos (pv2., nerafinuo- tus kaimiedius), kurie apie tai Zinojo. Bet svarbu ne vien tai. Tai susije su Klausimu, kokiu badu dabar Zino netgi tie, kurie ,visada” Finojo, — dabar tai yra viesasis miisy Zinojimas. Analogiski slenks- Gai egzistuoja diplomaty pasaulyje. Galima toleruoti tam tikrus neisakytus ar slepiamus dalykus, j kuriuos btina reaguoti, kai ie 2s. Greg, Urban. .Ceremonial Dialogues in South America Anthropolegist 88 (1686), 371386, ls American SUSIPYNE TIKSLAL LIBERALY-—-KOMUNITARY GINCAS tampa vies. Peréjimas nuo man-tau prie mums — j vieSaja erdve yra vienas svarbiausiy dalyku, kuriuos atliekame kalbédami, ir visos kalbos teorijos turi j tai alsizvelgti” AS rémiausi pavyzd2iu, kuris domina visus. Bet skirtumas tarp monologo ir dialogo yra taip pat akivaizdus kalbant apie gérybes. Kai kurie dalykai vertingi man ir tau, o kai kurie i§ esmés vertingi s susijes su ju verte mums iSkia, kad jy buvimas m ir Siq verte kuria. Banaliai kalbant, pokitai yra daug juokingesni, pokstas yra sudé- kai jie pasakojami kompanijai. Tikrai juoking: tiné pokalbio dalis, kai Zodis ,,pokalbis” vartojamas plaéiaja pras- me. Kai a8 vienas ka nors skaitau, tai man sukelia Sypsena, bet tas pats dalykas gali priversti mane ply3ti juokais, kai jis pasakojamas irbana perkeliamas j bendraja erdve. Arba jeigu mudu esame meilu- Jai ar artim draugai tai klausydamasis Mozarto kart st tavimi, pa- tira visai ka kita, negu Klausydamasis jo vienas. Sis rasies gérybes vadinsiy ,tarpiskomis” bendromis gérybémis. Bet kitus dalykuis, to- uo atveju ius kaip patia draugyste, vertiname netgi dar Iabiau. mums svarbiausias dalykas yra bendri veiksrai ir prasmés, Gers yra tai, kuo dalijamés. § gérj vadinsi_, tesiginiu” bendruoju geri ios gérybés yra kontrastas kitoms gérydéms, kuriomis naudo- jamés kolektyviai ir kurias a8, stengdamasis iSrySkinti skirtuma, norégiau vadinti_,konvergentinémis”..lmkime Klasikinj velfaristi- nés politinés ekonomijos pavyzdi: mes saugomi nuo jvairiy pavojy pasitelkus muisu nacionalinés gynybos sistema, miisy policijos pa- jégas, mist gaisrinés apsaugos departamentus ir pan. Visa tai garantuojama kolektyviai ir neigyjama niekaip kitaip. Joks indivi- das negaléty Sito garantuoti vienas. Tai yra klasikiniai kolektyvi- nio instrumentinio veikimo pavyzdziai, kaip juos traktuoja Hob- beso — Locke’o tradicija. Norédami pazyméti, kad sios gérybés ne ir nejgyjamos niekaip kitaip, galétume vadinti jas ,bendrosiomis” arba_,visuomeniné- mis” gérybémis. Bet savo kalboje jy neskiriu, nes kalbu tik apie tai, tik faktiSkai garantuojamos kolektyviai, bet kaip jas igyjame. Tai nesusije su tuo, kokia pagrindu Sie dalykai 7 Méginaw tai argumentuotisavo darbe: Charles Taylor. Theories of Mea ning’ — In Hanan Agesey and L Cambeidge: Cambridge University Press 1985,tampa erybémis.Saugumas lap vernamas ialasvtada yn saugumas ir asmeniui A, ir asmeniui B, ir asmeniui C. Js jokiu backs nira ils grea jo abla verngers girs Uc dl, kad ji garantuoja kolektyvinés pastangos. Neitikétinu atveju — jet Bu individas galéty pats garantuoti savo sauguma, — js vertnty ji taip pat, kaip mes vertiname visuomenés garantugjama sauiguma, $j skirtuma galima iliustruoti trumpa istorija. Jacques gyvena Saint Jérome, o jo didZiausias troskimas apsilankyti Charleso Du- toit vadovaujamo Montrealio simfoninio orkestro koncert. fis bu- vo girdejes fio orkestro jraius per radija, bet buvo isitikings, jog Sitaip niekada nepasiekiamas visiskas autentiskumas. Js noréjo. gistl tikra gyva garsa. Sprendimas buvo akivaizdus — keliauti | Montreal, bet jo sena motina labai nerimaudavo kiekvieng kart Jai jis nuvykdavo toliau negu iki Saint Janviero. Todél Jacquesu Sové mintis suburti kitus miesto muzikos gerbéjus, kad baty su- rinkta pakankamai pinigy uz orkestro atvykima j Saint Jéroma, Pagaliau didysis momentasatjo. Kai Jacques ato ty vakara | concert, jis suvoké Montrealio simfoninio orkestro apsilankyma ap konvergentnjsavo i savo pinigh paaojusiy bili geri vliau, kai jis i tkruju iSgyveno savo pirmaji gyva koncerta, ji wabaré ne tik garso kokybé, Kuri, kaip jis ir tikéjosi, visiSkai skyrési nuo jrasu, bet ir orkestro bei klausytoju dialogas. Jo paties meilé muzikai susilijo su aptemaytoj rezonavo su jos mele, o Sita aljesedinos mince mele sé benrasentuiatingy plo my veiksmas pasibigus Koncert Taig Jacques megavest kon: cert jam patiam netketubuidu — kaiptarpiniy bendra gr, KG visa tai tur bendra su valstbe? Srarbiausian Katey, kaip a8 jus apibiinas,bruotas ya tas, Kad jus keep tapi benro giro, kuriuo daljamas jausmas. Jy yy primena dae gystés 98 ip ka ji suprato Aristotlis™ eis istatymams, nes i istikimas i yra jo ir kity pilietiy orumo Saltinis, Tai galéty rear panasiai Tyg baty sakoma, kad esu skolingas Montrealio miesto bendru z jomenei uz jos teikiamas policijos paslaugas. Bet le- miamas skirtumas yra tas, kad pastarasis rySys garantuoja tai, ka mes visi suprantame tik kaip konvergentinj géri, 0 tapatindami © Nicomachonn Etc, 16703. : SUSIPYNE TIKSLAL: LIBERALY—KOMUNITARY CINCAS pilietj su valstybe kaip su bendru reikalu, mes i8 esmés pripazis- tame bendraji géri. Mano istikimybé Montrealio miesto bendruo- ‘menei grindziama samoningu savanaudiskumu, Mano (daznai n« veiksminga) moraliné istikimybé visy Zmoniy gerovei yra altruis- ting. Bet solidarumo rySys su tévynainiais valstybeje grindZiamas bendro likimo jausmu, kai dalijimasis likimu pats turi verte. Bi tent todél dis rySys tampa ypaé svarbus, todél mano saitai su Siais ra itin ipareigojantys, kaip tik tai ikve- monémis ir Sa valstybe pia mano ,clorybe", arba patrotizma Kitais Zodziais, net norint apibré2ti v suprantama nuo senovés laiky,reikia kitokios negu fologijos — ji turéty taip pat paki vrs atomizmu uzkrésto svetko proto, Sitokia ontologijareikalauja titi tapatybe ir bendruomene Falygojanéius rySius irSskirti jvairias galimybes, Konkretiai, ji rel talauja lygint, kokia vieta galéty uzimti mes-tapatybés, o kokia— tik konverguojanéios aS-tapatybes, taip pat Iyginti8 Sito kylant] tiniu gérybiu. vaidmen, Jeigu nuo Sito abst- rahuojamés, tai kyla pavojus, kad nebesuvoksime skirtumo tarp tolektyvinio instrumentalumo ir bendro veikimo, o valstybe kl dingai suprasime kaip sradingai sustiprita Montrealio miesto ben- ia daug svarbesn produkta, Kuro bet, ko gero, iracionalt Istybés santvarka, kaip 5 atomistiné on- bendrujy ir konverg druomenés atmaina, pateikiandi vartotojy jausmai (del sunkiai jZvelgiam ‘mo turingiy prieZasciy) jai yra itin stipra 18 ra kita pietinés humanistnéstradiijos atmaina, kur af véliau nurodaut Slbsdamnas apie jos respublikoniskaj tezg, Ja iskyré Quentinas Skinners prskir amas a Machiaveli'u, Ze. Quentin Skinner. The Idea of Negative Liberty: Phi repectives”. —In Richard Rorty, J B. Schneewind and ‘Camb:idge: Cambridge University tinivs motyvus, Vienintelis losophical and Historical Per iy sn History ‘Quentin Skinner, eds. Phi Press, 1984, Pasak jos, teorija apeliuoja vien {instrument bodas apgint kuria ors mano lasviy ya paaikyti santvarka, reikalaujania rs peicdingu atveju priklausysix nuo malonés ty, kuriems aktyvaus dalyvavimo, Vissi nerdpi mano interes. Pagal Sia ve [énybi,o lasve nauo apbréiama kaip konvergenine vertybé. Ca 4 Machiavelli, nors nes to jsitikngs. Bet st interpreta netinka, abu On Reprsentatise Gover aig mes apsrital apsieiname be bendy, ct Skinneris pe Pe Montagu, Rouen, Tocquevlli, Mit (oda Mn ir Hannah Arendt (kinnes neti, tink) Svo eines ba isningae tori priv, Klausinas TEnbusstions ol Es things, kad mans atzvilgit mano sidlomas tas, kris warantasGalbat praktiniu po’ iu tai néra pernelyg svarbu, jeigu tokio pobodbiosntvarkaneinka exer pei: Tate pes rio laikosi daugelis moderniosios politikos tyrinétojy. Bet jeigu ke- tname tk apsvarsiyt pamatng plein humanistngs tacos leze, mes negalime i§ pat pradzu tiesiog pripazinti Sig prielaida Pakartokime Sq tere: esming lnisvos (nedespoios)santvarkos salyga — toks patriotinis pilietiy tapatinimasis. Kadangi jie turéjo tokig laisvés samprata, sitai jiems galgjo atrodyti savaime akivaiz~ du. $i laisvés samprata nebuvo apibréziama taip, kaip mes supran- tame negatyviaja laisve. Buvo manoma, kad laisvé yra aktyviai visuomenés reikaluose dalyvaujancio piliedio laisvé. Sis pilietis bu- vo ,laisvas” todél, kad turéjo balsa priimant politinius sprendi- miuis, lemiangius jo ir kity gyvenima. Kadangi dalyvavimu grin- Zama savivalda paprastai igyvendinama bendrais veiksmais, tai galbat normalu manyti, jog ja ikvepia visuotinis tapatinimasis. Ka- dangi asmuo naudojasi laisve veikdamas kartu su kitais, tai gali atrodyti nataralu, kad jis vertina ja kaip bendra gé K Kaip sakiau, Si tezé grindZiama argumentu, kad i8 iSorés pri- mesta drausmé, kylnt is baimés despotizmo salygomis, tui tapti sevanorita dau, kos matyas gl bat Uk patti ap tinimasis. Bet 5 dalykq galima argumentuoti ir Sick tiek kitaip. Galétume teigt, jog laisva, ty. dalyvavimu grindziama, santvarka skatina piliegius rapints dalykais, kuraisjuos galéty aprOpint despotizmas, RySkiausias Sito pavyzdys buvo nacionaliné gynyba. Despotiska santvarka gali sukaupti pinigu ir suburti samdinius, kurie u2 ja kovoty. Respublikonigka santvarka paprastai ragina save pilin vot wf. pati ave. Suo ava privat rySiai yra dvieju krypéiu. Pilietiy armijos garantuoja laisve, nes jos ukera ela despoidlam valdfos warn ¢ Waingh gets roly vadovaujamos didelés armijos skatina perversmus (kaip paro- do Romos respublikos agonija). Bet, beje, motyva kovoti uz save turés tik tie Zmonés, kurie gyvena laisvoje santvarkoje ir ja puose Ikja. Sis rySys tarp pilietiy armijy it laisvés buvo viena svarbiausiy Machiavellio karybos temu, 5 Taigi galétume sakyti, kad respublikoniskas solidarumas yra lhisvés atrama, nes garantuoja savanor : kos drausmés motyvacija 538 Kitaip sakant, jis yra esminé laisvos santvarkos salyga, nes skatina jos pilietius daryti tai, ko vengti daryti gali tk valdiniai. Viena vertus, 2monéms Keliami reikalavimai yra tokie patys, o skirtinga tik motyvacia: baimé bati nubaustam priesinama vidiniam garbés ir pareigos jausmui. Kita vertus,laisvés keliami reikalavimai suvo~ kiami kaip sunkesni, todél kyla Klausimas, kas gali motyvuoti Sias papildomas pastangas. ‘Antrosios formuluotés pobiidj labai smarkiai lemia tai, kad j yntvarkos sunkes laisve Zvelgiama dalyvavimo pozitriu, Laisves ne nasta uagula Zmogu, nes jos reikalauja tamauti visuomenci — dalyvauti kariniame ir politiniame gyvenime. Sitokio reikalavimo rnekelia nelaisvos santvarkos. Sios formuluotés sureikSminimas pi- Tietingje humanistingje tradicijoje rodo, kaip smarkiai laisvé buvo suprantama dalyvavimo poZitriu, Bet remiantis Sia tradicija, gali- ‘ma suformuluoti ir platesne teze, kas britent yra kertinis nedespo- tiskas visuomenés pamatas. Sitokia te7é nedespotizma apibréty ne tik dalyvavimo aspektu, bet aprépty ir pletesnj laisviy, taip pat ir negatyviuju, spektra. Ketinant pagristi pariotisko solidarumo ir 28 baty grindziama pirmaja formuluote, laisvy institucijy rySi, te os tal, ka nes laisvai visuomenei reikia motyvacijos, garantuojani despotiskos santvarkos iSgauna per baime; abieju tipu_visuome- néms, kad jos galéty egzistuoti, reikia to paties: jdiegti drausme, ima, priversti savo narius jnesti indéli, 0 grés- isugdyti pasiauk més akivaizdoje — mobilizuoti gynybine perama, Jeigu S| pamatinj teigini, siejanti patriotizma ir laisve, tume ,respublikoniska teze”, tai galétume kalbéti apie siauresne ir fersijas. Pirmojoje versijoje akcentuojama tik iy spekt- pavadin- platesne Sis tezés v dalyvavimo laisvé, 0 antrojoje aprépiamas platesnis Iai ‘as. Po visy iy ankstiniy pastaby pagaliau galime aptarti pirmaji procediirinio liberalizmo krtikos aspekta: neva Sis liberalizmas pa~ teikias negyvybinga laisvos santvarkos formuluote. Ts karto galime pamatyti, kad Sitoks liberalizmas atrodo_prieSta- Pasak Sio poditirio, visuomene st- raujas respublikoniskajai tezei. P darantys individai turi savo gyvenimo sampratomis grindZiamus gyvenimo planus, bet Gia néra bendrosios gério sampratos, kuria palaikytu pati visuomené. Atrodo, jog $i formuluoté-tinka instru= 539mentinei visuomenei, siekianéiai tik konvergentiniy gérybi iy gérybiy ir ji apskritai_nesuderinama su. respuiblikoniskaja forma. Paprastai Sitaip reaguoja { pilietis maniting tlc pani Zeta sr procaine epic mui. Priipadist, jog sip renguaj ir a pats. Net Sai patelia krtka néra visi fesings, Cia tsranda paiias tins or kad jr dk vienpust ir kya ne tk Sito galvoje Kuo 8 krtha tenga? Liberals gall asa respublikon kad jis isan atsdaves Hk insiumentne! issomene Jo for. mult test nepipazsiavsuomendspalakamo bende 7a bt visi neigh, og ya bend eke I ha elaag os ists, Nesuspratia lia Jodo gs” dviprasybe Pa ij prs ji relia visk, kas ra ime; siaurenigja prasme js hurd te ums vertinga ir ko siekia ‘mo planus arba bids. Bet platesniaja prasme, ka teisésvirgenybe taip pat gali ati traktuojama kaip ,gérs" ji gai bati nepaprastai svarbus bendrasis.géris, Sitaip procedarinisliberalizmas galiatsakyti{ prickasta, kad is esas negyybingas:Prsiminkime, jog Ss priekai kilo is res- Publikoniskosios tezés, ir jis Sitokio tipo liberalia visuomeng trak- tuoja kaip neiSvengiamai instrumentine, kuriai if esmés nebiidin. 82s pilieciy tapatinimasis su bendruoju gériu, Bet kadangi Sitoks tapatinimasis yra nedespotiskos santvarkos salyga, tai Sino prie~ kaistu teigiama, jog tokia liberalizmo forma dél pacios savo pri- gimties griauna pati save. Tad laisva visuomené, kuriai reikia sti ios spontaniskos jos nariy tikimybés, neturi biitino pamato jai susikurti — stipraus piliegiy tapatinimosi, kurio prielaida yra ber drojo gério jausmas, — o tai af jvardijau ,patriotizmu” Atsakyti { §{ puolima baty galima ir ne Yadant moderniojo atomizmo prielaidu, Sitoks atsakymas baty tiesiog respublikonis- kosios tezés atmetimas ir naujo teiginio formulavimas: gyvybingos liberalios visuomenés gali remtis visiskai kitokiais pagrindais. Ga- lina vadovautis astuonioliktojo gimtm istikimybe jmanoma gristi Svietgisku e io poZiuriu, kad pilietiy, oizmu arba idgja, jog mo- deriji civilizacija isugdé aukStesnius moralinius standartus ir to dél piliegiai yra pakankamai kupi liberalaus etoso, kad galéty 540, remti ir ginti savo visuomene. Arba galima remtis modernioje vizionistingje” demokratijos teorijoje paplitusia ideja, kad brandi liberali visuomené fakti8kai nedaug reikalauja i8 savo nariy, Kol ji teikia gérybes ir pavercia jy gyvenima Klestingiu ir saugiu, Faktis- kai, pasak Sio pozidrio, kur kas geriau, jei pilietiai nemégina bati pemelyg aktyviis, o kas keleri metai isrenka valdzia ir po to lei- dia jai tvarkytis® Taéiau proceddiriniam liberalizmui nebatina sitaip atsakyti. Jis gali sutikti su respublikoniskaja teze ir teisintis, kad jis palieka vie~ tos bendrajam_gériuii — vadinasi, ir patriotizmui, todél gali bati gyvybingas kaip laisva visuomene. Kaip liberalizmui deréty atsakyti? Atomistinés pasauléZidros Zmonés rinksis pirmaji atsakyma, Jie manys, kad respublikonisko- ji-tezé, kad ir kokia veiksminga senovés laikais, netinkama mo- derniajai masinei biurokratinei visuomenei. Modemybés epochoje Zmonés tapo individwalistai, o visuomenes galima islaikyt tik vient syty bady. Geisti ankstesnéms valsty- ar kite i mano tik ka apre béms biidingos vienybés — tai pasiduoti beviltiskai nostalgijai. tesniuose puslapiuose vykusi ontologiné Jeigu tai tiesa, tai anl dliskusija, kuria stengémés jprasminti respublikoniSkas_visuome- nes, yra idomi tik kaip seniena, o pilieting humanistine liberaiz- mo kritika galima nutraukti 'Nors ir aba aigus galétur mums Siandien atrodyti fs atomistinis potidrs, js nepataiko i itikinj. Tuo galime jsitikinti pavelge j da- parting Jungtiniy Valstiy istorjg, Siaip ar taip, kaip Hk j Jungtiniy Valstiy visuomene pirmiausia apeliuoja liberalai procedirininkat Pagalvokime apie reakcija { Watergate ir apie Sick tek silpnesne reakjg { Irano kontry_reikala, Pirmuoju atvea pilietiu pasipiktin mas realai nuverté prezidenta nuo valdvos. Dabar notiu pateiKti dvi, galbut ginéytinas, pastabas dél Sy reakcjuy, Kurios abi drauge i8 eamés patvirtna, jog respublikoniSkojitezé tebéra reikSminga Pirmoji pastaba baty tokia:piliediy sugebejimas pasipiktint to ikio pobtdio piktnaudZiavimais-yra svarbus modemiosios visuo- 2 pie Sig revizionstng,arba eitng, demokratijos teria Pr: Joseph Schumpe tex: Coptaism, Socialon and Democracy, Sed ed. — New York: Harper, 1950 Salmenés laisvés laidas. Teisybé, amerikietiai, palyginti su kitomis Siuolaikinémis demokratijomis, pv2., prisiminkime pranctizy reak- iia Gos nebuvo) | Rainbow Warrior incidenta, galbut yra itn jautris vykdomosios valdzios piktnaudiavimams. Tatiau bendra iivada Buty tokia: nors taikiniai jv gh ai jvairiose visuomenése gali bati skirtingi, dauguma demokratisky ot | Hberaliossavival nkejy linke reag dos normy pazeidimus | ‘ pazeidimus, i tai yra lemiamas Siy santvarky stabilu- ma garantuojants faktorius. Kai kur tokios nuostatos daug maZinu traksta, pvZ., kai kuriose Lotyny Amerikos falyse. Ten 1 daugels 2moniy pasirenge toleruoti ,dingimus”, organizuojamus pusiau slaptu kariniy grupuogiy, arba sveikint . arba sveikinti armijos pucus. Ta- da kyla pavojus, kad viskas baigsis argentinietiska hunta ar kruvi- nu Pinocheto rezimu. Antroji pastaba baty tokia: Sio sugebéjimo piktintis neskatina né vienas 48 jau wardytu pripazistamy atomizmo Saltniy, Zmo- nés paprastai nesipiktina tik todél, kad apskaigiuoj 5 | kad apskaiciuoja, jog § reakcija atitinka ju ilgalaikius interesus, © tiksliau, turime pripa- Zin og ti kur ta dao, bet uy palin nedaug Tap pt dauguma Zmoniynerengu ven olka i apse kim iberalios demokratijs principams. Sis faktorius irgi vaidina tam tikra vaidmer aaa tokia | bet pats savaime jis negali lemti, kad, tarkime, amerikietis grieZiau reaguoja { Nixono, o ne j Pinocheto ar Enve- ro Hodja daromus pazeidimus. Aigku, yra Zmoniy, kurie labai stipriai i§gyvena dél_demokratijos likimo vi atijos likimo visame pasaulyje, bet jie, deja, taip pat sudaro palyginti menka siy dieny rinkéjy mazu- ma. Treéia, Zmonés vargu ar apskritai reaguoty, jeigu savo visuo- mene suvokty grynai instrumentiskai, tik kaip saugumo ir gero- vés laiduotoja, Tai, kas kursto pasipiktinima, nesusije né su viena i§ cia minéty kategorijy, tai néra nei egoizmas, nei-altruizmas,-o-tam-tikra pa- triotinio tapatinimosi atmaina. Jungtinése ina. Jungtinése Valstijose tai yra placiai Paplites tapatinimasis su ,amerikietiskuoju gyvenimo badu", jaus- mas, kad amerikieziai turi bendra tapatuma ir istorija | tapa apibrévia i8 ul Dal ea ikimybé tam tikriems idealams, nuostabiai suformu- luotiems Nepriklausomybes deklaracijoje, Lincolno Gettysburgo kreipimesi ir panasiuose dokumentuose, kuriy svarba savo ruoZtu 542 emia jy rySys su tam tikrais esminiais Sios bendros istorijos 10- Fiais, Kaip tik 5j tapatumo jausma ir jo skatinama pasididziavima jdeidzia tamsas Watergate'o darbeliai ir ir iStikimybe skaudzi kaip tik is jausmas sukelia nevaldoma reakcija Kitaip sakant, mano antroji pastaba bity tokia: respublikonis kkasis_patriotizmas moderniojoje visuomengje tebéra jéga, kurt la bai apéiuopiamai veiké Watergate’o dienomis. Sis patriotizmas ba: lies todel, kad Siuolaikinj teorinj mastyma fad jo formos ir ak- na nepastebimas i8 di valdo atomistiniai prietarai, 0 i8 dalies todel, ki centai yra dick tiek kitokie negu klasikiniais laikais. Bet vis delto jis ‘esminj vaidmeni stengiantis mums tebéra mums baidingas ir vaidina smokratines santvarkas. Zinoma, {laikyti Siuolaikines liberalias der patriotizmui tenka atsakomybé uz daugybe blogio — tiek sian dien, tick ir visais kitais Inikais. Be to, jis gali virsti pavojingu nacionalizmu, 0 savo tamsesniais pavidalais skatina Oliver] North’a 1enés normas — net eign jis skatina svei uri kuria North‘as. Bet kad ir kokig aspek- pazeidindti laisvos visuom ka gynyba nuo_pavojaus, grésme sukelé kenksmingi pariotizmo padariniai, geri jo tai Tabai svarbdisiSlaikant liberalia, clemokratja™ Tokia yra mano antroji pastaba. Zinoma, ji yra ontrove just sit tam tikra dabartinésistonijos ir jos prieZastin interpretavim, kuriam toli grazu néra visuotinai pritariama. Bet * dar labiau pabré2ti savo poZitr. Patriotizmas buvo joks pat nepakei- ka, i pastaba sus svarbus laisvés laidas ne tik praeityje, bet jis bus t =\jungtinéms Valsts iin pasiseké tuo avg, kad pat prada ju patro tizmas aig nacionalume jausma su iberalia atstovaujamaja santvarka, Kitose Vala valtvbése sie elemental buvo atsirt arba trp ju vyravo net tampa Pe siminkime Pranctzia, Kurioje dar deli visuomenés susiskaldyms, n ieai nesenai stprus nacionalinio tapatumo aus mes nemaza visuomends dalis mas derinosi su di jos didybe, “Mave liberal demokrain ar netyi mane, jog norint sugraZinti Franc Tinea Siolakiniy Vakary demokratijy stabiluma lemia si, kad nacio nalinistapatums bmi, kurios pagal roku, tad dabar Atlanto Salys didZivojasiprklausydamos bendrai demokratingt Siitzac, Betta, as Jungtinése Valstiose ivyko & pradziy, Kal kurioae hte rnijoje — 0 dabar gait ie Argentinoje? — buvo Ag svarsdiau sia problema savo darbe Alter stitution, britina as Jone susipyne st Inlsvomis santv Salyse, prz, Vokietijoje ar I pasiekia vil karts skausmingal Tn Alan Calms and Cynthia Wiliams, eds. Toronto, University of Toronto Press, 1985, tive Futures ip nd Society in Ca 543Giamas ir ateityje. [vairiy atomistiniy, istikimybés Saltiniy ne tik nepakako grieztai gynybinei reakcijai & la Watergate sukelti, bet del pagios ju prigimties jie negali to padaryti. Grynas SvietéjiSkas egoizmas niekada pakankamai neigjudins reikiamo skaigiaus Zmo- niy, kad Sie tapty realia grésme potencialiems despotams ir putis- tams. Deja, nebus ir pakankamai daug Zmoniy, kuriuos jkvépty uni ,, Versalus konkretaus tapatumo priemaisy neturintis principas — mo- raliy stoigky ar kantisky kosmopolitisku pilietiy, pajégiy uzkirsti kelig tokiems nickSams. O tie, kurie palaiko visuomene tik del jos teikiamos gerovés ir saugumo, yra draugai tik pugiant palankiam vvéjui ir apleis nelaimeje tada, Kai i8 tikryjy bus reikalingi Kitaip sakant, noriu pareikiti, kad respublikoniskoji tezé, savi tai taikoma Siais laikais, Siandien yra tokia pat reikéminga ir teisin- ga kaip ir senovés ar ankstyvosios modernybés laikais, kai buvo suformuotos paradigminés pilietinio humanizmo nuostatos. Jeigu a8 teisus, tai liberalizmas negali iSsisukti nuo kaltinimo dél jo negyvybingumo vien pripazindamas atomizmo prielaida ir atmesdamas respublikoniskaja teze. Taip pasielgti reikSty nema: tyti moderniosios visuomenés pamatinés dinamikos. Tagiau yra dar vienas atsakymas: vienu lemiamu aspektu proceditriné libera- li visuomené gali bati respublikoniSka. IS tiesy, tai yra vienas 18 baidy interpretuoti reakcija i Watergate’a. Pasipiktine pilietiai ma- \é, kad buvo paveista kaip tik teisés virsenybé, liberalioji jstatymo valdiios samprata. Jie tapatina save su Sia samprata ir pakilo jos ginti kaip savo bendrojo gério. Néra reikalo ilgiau jrodinéti, kad teoriskai procedarinis liberalizmas neudkerta. kelio patriotizmui. Turime gyva tokj deSiniyjy patriotizmo pavyzdi ar bent jau ma- tome, kaip labai jie prie to priartéje, Painiava kritiko galvoje atsi- rasty tuo atveju, jeigu jis manyty, kad procedarinis liberalizmas suponuoja atomisting ontologija todél, jog jis kalba apie individu- alius gyvenimo planus ir, vadinasi, gali remtis tik atomistiniais, Saltiniais, kuriy akivaizdziai nepakanka jam palaikyti, Bet i8 tik ryju procediirinis liberalas gali bati holistas; maza to, holizmas daug geriau w2¢iuopia realia j § modeli panasiy visuomeniy prak- tika, Todél atsakymas kritikui tampa itikinamas, it tai, beje, dar Karta iliustruoja, kaip svarbu nesuplakti_ ontologinés atomizmo- 544 SUSIPYWE TIKSLAL LIDERALY—KOMUNITARU GINCAS holizmo problemos su apologetiniais Klausimais, kurie individue alizma prieSina kolektyvizmui Dabar atrodo, kad Sios painiavos aukomis tapo kritikai. Bet galbat jie néra vienintelés aukos. Juk jeigu procedGrin| iberalizma Suprantame holistiskai, kyla tam tkri Klausimai, kurivos retai is- kelia jo Salininkai 1) Galime Klausti, ar patriotiskas lberalus reZimas tkrai atti ka visus procediiristinius reikalavimus. IS tiesy teisés vieSpatavi- mas yra bendrasis géris. Bet turime atsiminti, kad patriotizmas {pia ne vien konverguojancius moralinius principus; is yra ben- dof istikimybé Konkretiai istorinei bendruomenei. Ja puoseléti ir palaikytituréty bati bendras visu tkslas, tai yra ne vien konsen- usas dél teisés vieSpatavimo. Kitaip-sakant, petriotizmas apima, be konvergentiniy vertybiy, meile Konkretybel. Sio konkretaus is- Torinio institucjy ir formy tinklo Bsaugojimas yra ir privalo batt socialiai skatinamas bendrasis tikslas. Kitaip sakant, nors procedsiriné liberali valstybé gall i tkruju Dati neutral (a) kintiems ir netikintiems i Dieva arba (b) homo ceksualios ir heteroseksualios orientacijos Zmonéms, ji negali batt tokia (c) pariotams ir antipatriotams. Galime jsvaizduot js tes i if patenkinantius tuos, kurie pirmuoju atveju (2) pasisako prie8 maldas mokyklose, ar antruoju atveju (b) reika- lauja uzdrausti Iytinio aukkjimo vadovélius, kuriuose homosek sualumas traktuojamas Kaip iSkrypimas. Bet tarkime, kad kas nors treciuoju atveju (c) priestarauja pagarbiam tonui, Koki jaunimui ddéstoma Amerikos istoria ir pasakojama apie svarbiausias jos fi- sgaras, Tevai gali paskelbti jog patys yra pasirenge gyventi pagal procedarinés valstybés taisykles ir aukléti savo vatkus daryti ta pat, bet je tai darys dél savy pernelyg augustinigku motyvyy — patent, kad giame puolusiame iSkreipty valiy pasaulyje toks mo- dus vivendi yra mafiausiai pavojingas. Bet jie bus prakeikti (tai hata tk albiné iSraiSka!, jeigu leis, kad ju vaikams boty ,jplau- tos” smegenys ir idiegta, jog ju herojai yra ateistas Jeffersonas, slaptasis laisvamanis Washingtonas, ir vaikai susipazinty su léksta ir bedieviska Siy Zmoniy giesmele apie Zmogaus tobuléjima. Arba galétume jsivaizduoti ne toki ideologini priekaista, kai tevai, prt 545,