UDK 615.

85
Ma 259

AUTORIAUS ŽODIS

Dauguma žmonių nori, kad juos išgydytų ki­

ti, kad tai būtų atlikta kokiu nors instrumen­
tu. Jie nepripažįsta savo kaltės ir nesisten­
gia surasti savo klaidos, kuri yra jų nelaimės
priežastis.
Genadijus Malachovas Z. Ozava
Ma259 Organizmo valymas ir tinkama mityba / Vertimas
iš rusų kalbos Nijolė Blaževičiūtė, Nijolė Žukauskie­ Negavęs pagalbos iš kitų žmonių, pradėjau pats ieškoti savo
nė. V.: Algarvė, 1998.— 334 p. pablogėjusios savijautos priežasties. Iš pradžių skaičiau popu­
ISBN 9986-856-06-X liarią literatūrą sveikatos klausimais, o po to — specialią-moks-
Knygoje pateiktos rekomendacijos, kaip gydyti žmogaus linę. Palaipsniui man atsivėrė stebuklingas Gydomosios galios
organizmą netradiciniais metodais, be vaistų, taip pat pasaulis. Padrikų žinių painiavoje išryškėjo būdai, dėsniai, ku­
chatcha-jogos elementai, padedantys kaupti apsaugines or­ rių būtina nepažeisti ir kurie negailestingai baudžia jų nepai­
ganizmo jėgas, įveikti įvairius negalavimus. Yra receptų,
sančius.
skirtų organizmo išvalymui, kad neliktų irimo produktų,
slopinančių gyvybines galias. Atmetęs tai, kas nereikalinga, klaidinga, pradėjau laikytis
Knyga skirta plačiam skaitytojų ratui. šių dėsnių, šių būdų, rekomendavau juos kitiems žmonėms. Ste­
bėjau, kaip tai daro tie, kurie jau pasiekė puikių rezultatų gy­
Autorius neleidžia panaudoti šios knygos medžiagos ki­ dydami savo organizmą.
tiems leidiniams. Tai veikalas, kurį būtina pateikti skai­ Per tą laiką susidūriau su gausybe unikalių mokslinių dar­
tytojui visą.
bų ir tyrimų, kurie paaiškino pasveikimo pasitelkus mitybą fe­
UDK 615.85
nomeną. Deja, visi jie yra specialiuose moksliniuose veikaluose
ir kada pasieks žmonių mases — neaišku.
Per pastaruosius 100 metų mūsų gyvenime labiausiai paki­
to mityba. Atsirado daug rafinuotų, dirbtinių produktų, bet pa­
© ИК «Комплект», 1993 aiškėjo, kad jie nepritaikyti evoliucijos suformuotiems maisto
© Малахов Г.П., 1996 perdirbimo ir pasisavinimo mechanizmams. Skrandžio-žarnyno
© Vertimas į lietuvių kalbą,
traktas nuo to genda ir susidėvi pirmiausia, patologija pradeda
Nijolė Blaževičiūtė, 1998
© Vertimas į lietuvių kalbą, plisti toliau. Todėl tvirta sveikata — didžiausia retenybė. Ta­
Nijolė Žukauskienė, 1998 čiau daugeliu atvejų pakanka pakeisti maistą, kad organizmas
ISBN 9986-856-06-Х © Leidykla „Algarvė", 1998 pats pradėtų greitai atgauti jėgas.

3
 Prisiminkite senovės priesaką: jei tu susirgai, pakeisk gy­
venimo būdą. Jei tai nepadeda, pakeisk mitybą. Jei ir tai ne­
padeda, tada griebkis vaistų, kreipkis į gydytojus.
Šioje knygoje aš pabandžiau apibendrinti ir moksliniu po­
žiūriu paaiškinti, nuo kokių „svertų" priklauso mūsų sveikata.
Žinodami juos, galime tikslingai įjungti „svertus" ir išgydyti I dalis
save patys.
Ši knyga skirta gydymo mityba ir organizmo valymo klau­
ORGANIZMO VALYMAS
simams.
Autorius dėkingas visiems, kurie po krislelį kaupė žinias
apie žmogų.
STORASIS ŽARNYNAS

Mokslas apie žmogaus kūno sandarą yra ver­

tingiausia pažinimo sritis ir nusipelno išskir­
tinio pritarimo.
A. Vezalijus

Tik labai nedaug žmonių tikrai žino, kokį vaidmenį atlieka sto­
rosios žarnos, kad sveikata būtų tvirta ir stabili. Senovės iš­
minčiai, jogai, Tibeto ir Egipto gydytojai žinojo: jei žmogus nori
nesirgti, storųjų žarnų veikla privalo būti nesutrikusi.
Apie tai kalbėjo ir visų tautų bei laikų Didysis Gydytojas —
Jėzus Kristus, kurio žodžius užrašė jo mokinys Jonas Evange­
lijoje:
„Vidinė nešvara — dar baisesnė negu išorinė. Todėl tas, kas
valo tik išorinį purvą, išlieka nešvarus viduje ir primena šven­
tovę, išdabintą puikiausia tapyba, bet su neiškuoptu šlykščiau­
siu purvu".
Siame manuskripte aprašomas ir paprastas storųjų žarnų
išvalymo būdas — klizma:
„...Paimkite didelį moliūgą su nusvirusiu žemyn žmogaus
ūgio stiebu, išgremžkite jo vidų ir pripilkite upės vandens, kurį
sušildė saulė. Pakabinkite tokį moliūgą ant medžio šakos, at­
siklaupkite prieš Vandens Angelą ir pakentėkite, kad vanduo
galėtų prasiskverbti į visą žarnyną... Prašykite, kad Vandens
Angelas išvaduotų jūsų kūną iš nešvarumų, ligų. Po to išleis-
kite iš kūno vandenį, kad kartu su juo būtų pašalinti nešvaru­
mai ir dvokas. Tik pamatę ir užuodę visą bjaurastį ir šlykšty­
nes, teršusias jūsų kūno šventovę, suvoksite, kiek nuodėmių
glūdėjo jumyse kankindamos begale ligų".

4 5
 Pasakyta iš tiesų labai įtaigiai. Tad remdamiesi šiuolaiki­
niais mokslo laimėjimais, pabandykime detaliau išsiaiškinti
žarnyno, ypač storosios žarnos, vaidmenį.
STOROSIOS ŽARNOS ANATOMIJA
Storoji žarna užbaigia žmogaus virškinamąjį traktą (1 pieš.).
Jos pradžia — akloji žarna, o pabaiga — išangė. Bendras žmo­
gaus storosios žarnos ilgis — maždaug 2 metrai.
1 pieš. Storosios žarnos dalys
1 — akloji žarna; 2 — kylanti gaubtinė žarna; 3 — dešinysis gaubtinės žarnos
linkis; 4 — skersinė gaubtinė žarna; 5 — kairysis gaubtinės žarnos linkis; 6 —
nusileidžianti gaubtinė žarna; 7 — riestinė gaubtinė žarna; 8 — tiesioji žarna;
9 — kirmėlinė atauga; 10 — plonoji žarna.
Storosios žarnos dalių skersmuo nevienodas: aklosios ir ky­
lančios gaubtinės žarnos — 7—8 centimetrai, riestinės — 3—
4 centimetrai.
Gaubtinės žarnos sienelę sudaro keturi sluoksniai. Viduje
jos paviršių dengia gleivinė, gaminanti bei išskirianti gleives,
kurios apsaugo žarnos sieneles ir padeda judėti čia esančiam
turiniui.
6 7
Už gleivinės yra riebalinės ląstelienos sluoksnis, kuriame
kraujagyslėmis teka kraujas ir limfa. Po to seka raumenims
apvalkalas, sudarytas iš dviejų sluoksnių: vidinio cirkuliarinio
bei išorinio išilginio. Šių dviejų sluoksnių dėka vyksta žarnų
turinio išmaišymas ir judėjimas link išangės.
Storosios žarnos išorę dengia serozinis sluoksnis. Gaubtinės
storosios žarnos sienelių storis skirtingas: dešinėje dalyje tik
1—2 milimetrai, o riestinės žarnos — 5 milimetrai.
2 pieš. Žarnyno vieta pilvo ertmėje
1 — kepenys; 2 — skrandis; 3 — tulžis; 4 — kasa; 5 — inkstai; 6 — storosios
žarnos; 7 — šlapimo pūslė.
2 piešinyje aiškiai matyti, kad storosios žarnos yra pilvo
ertmėje ir liečia pilvo organus ar yra šalių jų.
Vyrų storoji žarna priekyje liečiasi su šlapimo pūsle, sėk-
lidėmis, prostata, moterų — su gimda ir užpakaline makšties
dalimi. Šių organų uždegimo procesas gali išplisti į tiesiąją
žarną ir atvirkščiai.
STOROSIOS ŽARNOS FUNKCIJOS
Storajai žarnai tenka ne viena funkcija. Išskirsime bei aptar­
sime tik pagrindines.
įsiurbimas
Storosios žarnos pagrindiniai procesai — readsorbciniai. Joje
įsiurbiama gliukozė, amino rūgštys, vitaminai, kuriuos gamina
čia esančios bakterijos, iki 95 proc. vandens ir elektrolitai. Taigi
kasdien iš plonosios žarnos į storąją patenka apie 2000 gramų
maisto tyrės (chimuso), o po įsiurbimo belieka 200—300 gramų
išmatų.
Evakuacija
Storojoje žarnoje kaupiasi išmatos tol, kol jos pašalinamos iš
organizmo. Nors išmatos žarnyne juda lėtai (žarnų turinys plo­
nąja žarna (5 m) slenka 4—5 valandas, o storąja (2 m) — 12—
18 valandų), reikia, kad jos nesikauptų, laiku išeitų.
Jei išmatos nepašalinamos ilgiau, neišsituštinama 24—32
valandas, sutrinka evakuacinė žarnyno funkcija, atsiranda vi­
durių užkietėjimas.
Apnašos ant liežuvio, nemalonus kvapas iš burnos, galvos
skausmai, svaigimas, apatija, mieguistumas, sunkumas apati­
nėje pilvo dalyje, pilvo pūtimas, skausmai ir gurgimas, suma­
žėjęs apetitas, uždarumas, irzlumas, niūrios mintys, sunkus ne­
pakankamas tuštinimasis — užkietėjimo požymiai.
Viena iš dažniausių vidurių užkietėjimo priežasčių — labai
kaloringas negausus maistas. Netikęs įprotis numalšinti alkį
sumuštiniu ir arbata ar kava lemia tai, kad žarnyne susidaro
mažai išmatų, neskatinamas tuštinimosi refleksas, todėl net
kelias dienas visai nesituštinama. Tai vienas iš užkietėjimo at­
vejų. Tačiau net ir tada, kai tuštinamasi reguliariai, dauguma
žmonių kenčia nuo slaptos vidurių užkietėjimo formos.
Netinkamai maitinantis, ypač kai pagrindinę maisto dalį
sudaro krakmolingas ir virtas maistas, kuriame nėra vitaminų
ir mikroelementų (bulvės, patiekalai iš smulkaus malimo mil­
tų, gausiai pagardinti sviestu, cukrumi), pakaitom su baltymų
turinčiu maistu (mėsa, dešra, sūris, kiaušiniai, pienas), kiek­
vienas toks valgis, judėdamas storąja žarna, palieka ant jos
sienelių išmatų sluoksnelį — apnašas. Storosios žarnos raukš­
lėse — kišenėse iš tokių apnašų, praradus daug vandens (juk
jo įsiurbiama net 95 p r o c ) , susidaro išmatų akmenys (3 pieš.).
Ir pirmu, ir antru atveju storojoje žarnoje vyksta rūgimas
8 9
3 pieš. Patologiška storoji žarna
(Štrichai žymi išmatų akmenų sankaupas)
Paaiškinimus šiam piešiniui radau N. Kurenovo vadovėlyje apie liaudies
mediciną ir Mantovanio Romolo knygoje „Menas išsigydyti gamtinėmis priemo­
nėmis".
Pasirinkus netinkamą dietą, sveikatai kenkiančius mišinius, maistas už­
teršiamas, deformuojama storoji žarna.
1 piešinyje pavaizduota tokia storoji žarna, kokia ji turėtų būti. Tačiau 99
atvejais iš 100 ji labiau primena tą, kuri pavaizduota 3 piešinyje.
Atkreipkite dėmesį į storosios žarnos pjūvį. Jo centre — šviesus tarpas
išmatų masėje, kuri kaupėse žarnyne 20 ir daugiau metų.
Žymus vokiečių gydytojas-chirurgas, atlikęs 280 skrodimų, 240 atvejų rado
panašų žarnyno vaizdą, kokį matote 3 piešinyje. Kitas gydytojas iš Londono,
perpjovęs vieno skrodimo metu storąją žarną, išvalė iš jos 25 svarus (10 kg)
senų suakmenėjusių išmatų, kurios lig šiol saugomos dideliame stiklainyje su
spiritu kaip įtikinantis eksponatas.
Kai kurie chirurgai teigia, kad 70 proc. atvejų išpjautose tyrimo metu sto­
rosiose gaubtinėse žarnose randa svetimkūnių, kirminų, taip pat sukietėjusios,
daugelį metų kauptos fekalinės masės. Vidinės žarnų sienelės būna padengtos
tvirta suakmenėjusia mase. Toks žarnynas tampa panašus į krosnies skliautą,
kurį reikia nedelsiant rūpestingai išvalyti.
Gydytojas Liamuras teigia: „Mes neabejodami galime pasakyti, kad 90 pro­
centų sunkių ligų, nuo kurių kenčia žmonija, priežastis yra vidurių užkietėji­
mas, fekalinės masės susikaupimas, nors ji ir turėjo būti laiku pašalinta iš
organizmo."
ir puvimas. Šių procesų metu susidarę toksiniai produktai kar­
tu su vandeniu patenka į kraują Ir sukelia žarnų autointoksi-
kaciją.
O štai ką rašo prof. K. Piotrovskis straipsnyje „Dar kartą
apie mitybą, jos teorijas ir rekomendacijas":
v
 „Dar I. Mečnikovas teigė: žarnyno autointoksikacija — pa­
grindinė kliūtis, sutrumpinanti žmogaus gyvenimą. Jis atliko
eksperimentus, kurių metu į gyvūnų organizmus įterpdavo pu­
vimo produktų iš žmogaus žarnyno, ir po kiek laiko pastebėda­
vo, kad tai sukelia aortos sklerozę.
Ryški autointoksikacija atsiranda ir plinta, kai yra trys są­
lygos: nejudrus gyvenimo būdas; riebus, rafinuotas maistas, kai
valgoma labai mažai žalumynų, vaisių, daržovių; nervinė—emo­
cinė įtampa, dažni stresai".
Labai svarbu ir tai, kad storosios žarnos sienelių storis tik
1—2 milimetrai. Todėl per tokią plonutę sienelę nesunkiai į
pilvo ertmę prasiskverbia toksinės išskyros, nuodijančios ne­
toliese esančias kepenis, inkstus, lytinius bei kitus organus.
Išgerkite 1—3 šaukštus šviežiai išspaustų burokėlių sulčių.
Jei po to šlapimas taps burokėlių spalvos, reiškia, kad jūsų
organizmo gleivinės funkcijos sutrikusios. Jei sultys nudažo šla­
pimą, tai pro tokias sieneles prasiskverbia ir toksinai, cirku­
liuojantys visame organizme.
Sulaukus keturiasdešimties metų, storojoje žarnoje jau bū­
na susikaupusių išmatų akmenų, kurie didėja, deformuoja,
spaudžia, stumia iš įprastų vietų kitus pilvo ertmės organus.
Šie organai tampa tarsi panardinti į išmatų maišą. Negali būti
kalbos apie normalią jų veiklą. Tad dar kartą atidžiai pasižiū­
rėkite j 3 piešinį, perskaitykite paaiškinimus.
Storosios žarnos sienelių spaudimas, ilgalaikis išmatų ak­
menų sąlytis su žarnos sienelėmis (juk būna tokių akmenų,
kurie dešimtmečiams prilimpa toje pačioje vietoje) sutrikdo tos
žarnyno dalies normalų maitinimą, aprūpinimą krauju, kraują
apnuodija sukietėjusi laiku nepašalintų išmatų masė. Taip pra­
sideda įvairios ligos. Pažeidus storosios žarnos gleivinę, atsi­
randa įvairūs kolitai. Kraujo susikaupimas ir sutrikusi apyta­
ka žarnos sienelėje — hemorojaus ir varikozinio venų išsiplė­
timo priežastis. Kai vieną kurią vietą ilgai veikia toksinai, at­
siranda polipai, net vėžys.
Šių atvejų masiškumą patvirtina ir prof. V. Petrovo patei­
kiami duomenys: profilaktiškai tikrinant praktiškai sveikus
žmones, 306 atvejais iš 1000 rasta, kad sergama storosios žar­
nos ligomis.
Pateiksiu ir liaudies medicinos žinovės N. Semionovos pa-
10
skaitos dalį: „Nepaliaujamas kūno nuodijimas per žarnyną kei­
čia kraujo ir šlakų koncentraciją. Viena žmonijos pusė sugeba
kaupti kūne šlakus tirpdančius riebalus ir vandenį. Tokie žmo­
nės tinsta, didėja jų svoris. Kita žmonijos pusė, tie, kurių or­
ganizme nėra šlakų skiedėjų, džiūsta. Tokių žmonių, tikrų varg­
šų, šlakų koncentracija kraujyje didesnė negu storulių. Liau­
dies išminčiai savaip įvertino šį gamtos reiškinį: „Kol storas
suliesės, liesas kojas išties". Tačiau ir vieno, ir kito tipo žmonės
kenčia nuo vidurių užkietėjimo, nuo apsinuodijimo, kurį suke­
lia sukietėjusios išmatos. Toks organizmo nuodijimas vyksta lė­
tai, prie jo priprantama jau vaikystėje, kai ginami savi smagu­
riavimo įpročiai, godžiai nuo pat ryto valgant pamėgtus patie­
kalus — virtinius, pyragus su mėsa, bandeles su varške, košes
su pienu, varškę su cukrumi. Kurgi ne! Įpročius nelengva nu­
galėti. Taip ir tęsiasi smaližiavimas tol, kol liga nepriverčia
kreiptis į gydytoją. O šis, pasak daktaro Amosovo, išduoda jums
vekselį, kurio, deja, niekas negali išpirkti".
Taip pat lėtai jau vaikystėje prasideda storosios žarnos ato-
nija. Kai žarnoje susikaupia daug nuodų, kai ją deformuoja
susikaupusios sukietėjusios išmatos, jos nervai ir raumenys
taip paralyžiuojami, jog nesugeba reaguoti į normalų refleksą,
sutrinka ar net visai išnyksta žarnyno peristaltika. Viduriai
tampa užkietėję ilgą laiką, išmatos nuolat kaupiasi.
Vidurių užkietėjimą skatina ir dar vaikystėje sutrikęs tuš-
tinimasis. Štai kokį pavyzdį pateikia Mantovanis Romolas jau
minėtoje knygoje:
„Kai likus kelioms minutėms iki pertraukos mokinys pa­
junta norą tuštintis, tačiau susilaiko, nesiryžta paprašyti mo­
kytojo, kad jį išleistų iš klasės, mano, jog neleis jam to pada­
ryti, nenori atkreipti į save kitų mokinių dėmesio, antiperistal-
tiniai judesiai nustumia išmatas tolyn, kur jos pradeda kaup­
tis. Poreikis tuštintis nuslūgsta ar net visai išnyksta. Skambu­
tis pertraukai. Mokinys pradeda smagiai žaisti, tačiau vėl pa­
junta norą tuštintis. Bet neskuba, mano, kad dar liks laiko po
žaidimo. Kai netikėtai žaidimą nutraukia skambutis pamokai,
reikia skubėti į klasę, kur vėl nepatogu prašyti mokytojo, kad
išleistų iš klasės, nes neseniai buvo pertrauka. Mokinys nedrįs­
ta kreiptis į mokytoją, vėl slopina poreikį išsituštinti, kenčia.
Jei tokie atvejai pradės kartotis dažniau, gali susilpnėti ar net
11
išnykti nervų, reguliuojančių šią svarbią funkciją, jautrumas.
Refleksai nebesukelia reikiamo sužadinimo, poreikis tuštintis
nuslūgsta, tampa tarsi antraeilis, o vaikas pradeda nebekreipti
dėmesio į sutrikusį virškinimą, galvos skausmus, net į tai, kad
pradėjo blogiau mokytis, 4—5 dienas iš eilės nenueina į tualetą."
Panašiai būna ir tada, kai žmogus jau suaugęs: rytinis sku­
bėjimas, nejaukus tualetas, dažnos komandiruotės, kitos pana­
šios priežastys nulemia vidurių užkietėjimą.
Tai ypač būdinga moterims. Iš 100 besigydančių moterų 95
kenčia nuo vidurių užkietėjimo. Dažnai užkietėjimą skatina ir
nėštumas, ypač antroji jo pusė.
Dabar neminėsiu vidurių užkietėjimo, žarnyno užteršimo
išmatų akmenimis pasekmių. Ryškesnį vaizdą susidarysite, kai
bus aprašytos kitos storųjų žarnų funkcijos.
Pašalinimas
Storajai žarnai būdingas sugebėjimas išskirti į žarnos spindį
virškinimo sultis, kuriose yra fermentų. Iš kraujo į žarnos spin­
dį gali išsiskirti druskos, alkoholis ir kitos medžiagos, kurios
kartais dirgina žarnos gleivinę ir sukelia su ja susijusias ligas.
Storosios žarnos gleivinę dirgina ir aštrus ar sūrus maistas.
Neatsitiktinai hemorojus paūmėja suvalgius silkės, rūkytos mė­
sos, patiekalų su actu.
MIKROFLOROS VAIDMUO STOROSIOSE ŽARNOSE
Žarnyne yra 400—500 įvairiausių rūšių bakterijų. Kaip teigia
mokslininkai, viename grame išmatų jų yra 30—40 milijardų.
Kvandi duomenimis, per parą žmogus su išmatomis pašalina
apie 17 trilijonų mikrobų! Kodėl jų tiek daug?
Normali storųjų žarnų mikroflora ne tik dalyvauja virški­
nimo procesų baigiamajame etape ir atlieka apsauginę funkciją
žarnoje, bet ir iš nesuvirškintų organinių skaidulų — celiulio­
zės, pektino, lingino bei kitų — gamina nemažai svarbių orga­
nizmui vitaminų, amino rūgščių, fermentų, hormonų, kitų mai­
tinančių medžiagų. Taigi veiklioji mikroflora ne tik papildo mū­
sų maisto atsargas, bet ir rūpinasi, kad žarnynas būtų atspa­
resnis, mažiau priklausytų nuo supančios aplinkos. Kai žarny-
12
no veikla nesutrikusi, sugeba įveikti ir sunaikinti įvairiausius
patogeninius bei puvimo mikrobus.
Pavyzdžiui, žarnyno lazdelės sintetina 9 vitaminus: B p B 2 ,
Bfi, B ] 2 ir K, biotiną, pantoteninę, nikotino, folinę rūgštis. Joms
ir kitiems mikrobams būdingos fermentų savybės: skaido mais­
to medžiagas taip pat kaip ir virškinimo fermentai, sintetina
acetilcholiną, padeda pasisavinti organizmui geležį. Mikrobai
padeda reguliuoti ir vegetacinės nervų sistemos veiklą, stimu­
liuoja žmogaus imuninę sistemą.
Kad mikroorganizmai nežūtų, reikalinga atitinkama aplin­
ka — nerūgšti terpė ir maistinės skaidulos. Įprastai besimai­
tinančių žmonių žarnyne daugeliu atvejų sąlygos nėra palan­
kios. Pūvančios išmatos sudaro šarminę terpę, kuri skatina
veistis ir daugintis patogeninę mikroflorą.
Žarnyno lazdelės sintetina B grupės vitaminus, kurie atlie­
ka ir apsaugos vaidmenį, kad nekontroliuojami nevešėtų audi­
niai, nesusilpnėtų imunitetas, t.y. saugo bei gina nuo vėžio.
1982 m. spaudoje buvo pasirodęs nedidelis pranešimas apie tai,
kad Latvijos mokslų akademijoje pavyko išsiaiškinti, jog pū-
nant baltymams storojoje žarnoje gaminamas metanas, ardan­
tis ir naikinantis B grupės vitaminus ir taip slopinantis orga­
nizmo apsaugą nuo vėžio.
Teisus buvo gydytojas Gerzonas, teigęs, jog vėžys — Gam­
tos kerštas už netinkamą mitybą. Savo knygoje „Vėžio gydy­
mas" jis rašo, kad iš 10 000 vėžio atvejų 9 999 sukėlė organiz­
mo apnuodijimas išmatomis, kurios buvo ilgai nepašalintos iš
organizmo. Vienintelį vėžio atvejį nulėmė degeneratyvinio po­
būdžio organizmo pokyčiai.
Rimtos organizmo patologijos priežastis dažnai būna mais­
to produktams pūvant susidarę pelėsiai.
Štai ką apie tai sako teoretikas ir praktikas, tyrinėjantis
organizmo atjauninimo problemas, biologijos mokslų kandida­
tas S. Arakelianas: „Matenadarane — visame pasaulyje žino­
moje senųjų Armėnijos rankraščių saugykloje, yra ir viduram­
žių gydytojų, pavyzdžiui, Mchitaro Geraci, veikalai, kuriuose
minimi pelėsiai — auglių priežastis... Taip pat yra žinoma, kad
paukščių maistui skiriant nevirtas supelijusias bulves, padidė­
ja jų sergamumas.
... Beje, daugeliu atvejų širdies—kraujagyslių ligas sukelia,
13
mano nuomone, ne cholesterinas (kurio yra žymiai mažiau ne­
gu manoma), bet pelėsiai".
Na o štai kokia pačių armėnų gydytojų, gyvenusių viduram­
žiais, nuomonė.
„Kai žmogus persivalgo ir ne visi produktai suvirškinami,
dalis maisto pūva. Plintančiuose pelėsiuose išdygsta sėklos, ku­
rios prasiskverbia į kraują ir pasklinda po visą kūną bei pra­
deda augti palankiausiose (silpniausiose) organizmo vietose. Tai
gali būti ir kraujagyslės. Augdamos poros išskiria produktus,
kurie panašūs į baltą vašką. Tai „baltasis vėžys" (mes vadintu­
me skleroze — aut.). Laikui bėgant, pelėsių plitimo procesas
intensyvėja, skverbiasi į sąnarius. Tai „pilkasis vėžys" (mūsų
vadinamas artritas — aut.). Kai tokių nesuvirškinto ir nepaša­
linto maisto atliekų susikaupia dar daugiau, atsiranda Juoda­
sis vėžys" (dabartiniai piktybiniai augliai — aut.), nuo kurio
neįmanoma apsiginti."
Taip išaiškėja patologijos grandis — sklerozė-—artritas-—vė­
žys. Viso to pradžia — sutrikimai storojoje žarnoje.
Išvalę kepenis ir storąją žarną, patys įsitikinsite, jog nebu­
vo suklysta, nes pamatysite iš organizmo pašalintus pelėsius —
juodas skiautes!
Kad organizme susikaupė nesuvirškinto maisto liekanos,
pažeidusios storųjų žarnų gleivinę, atsirado pelėsių, stinga A
vitamino, galima spręsti iš juodų apnašų ant dantų. Kai storų­
jų žarnų veikla tampa normali, kai organizmui pakanka A vi­
tamino arba karotino, šios juodos apnašos išnyksta savaime.
Įprastai besimaitinančio žmogaus organizmui beveik visa­
da stinga A vitamino. Tuo pačiu lėtai, nuosekliai vyksta neigiami
pokyčiai storųjų žarnų gleivinėje, sutrinka jos atsinaujinimo pro­
cesai. Todėl storosiose žarnose gali atsirasti polipai, įvairūs koli­
tai ir kita bjaurastis. Tačiau tai dar nereiškia, jog žmogus vėl
negali būti sveikas. Kaip tapti tokiu, bus rašoma šioje knygoje.
Juk storųjų žarnų viename sluoksnyje yra daug kraujagyslių,
taigi ir kraujo.
Ši „krosnis" veikia taip: realizuojant kiekvieno organizmo
genetinę programą, iš aplinkos gaunama daug energijos. Paaiš­
kėjo, kad taip patys save sušildo vištos kiaušiniai, o perekšlei
tik belieka pasirūpinti, jog ši temperatūra visada būtų tokia,
kokios reikia, kad būtų išperėti viščiukai.
Mikroorganizmai, esantys storosiose žarnose, plisdami taip
pat išskiria energiją, kuri šildo venose esantį kraują ir šalia
esančius vidaus organus. Todėl neatsitiktinai per parą atsiran­
da net 17 trilijonų mikroorganizmų!
Pasižiūrėkite į 2 ir 4 piešinius. Gamta neatsitiktinai taip
išdėstė storąsias žarnas. Tokia konfigūracija ir išdėstymas pa­
deda geriausiai sušildyti vidaus organus, kraują ir limfą. Su­
pantis žarnyną riebalinis audinys yra tarsi šilumos izoliacija,
kad būtų prarasta kuo mažiau energijos per priekinę pilvo sie­
nelę ir šonus. Nugara su stipriais raumenimis ir dubens kaulai
yra šios „krosnies" karkasas ir atrama, nukreipiantys šilumą
kartu su krauju ir limfa aukštyn.
Ko gero, tai viena iš priežasčių, nulemiančių, kad vertikali
kūno sandara labiau išsaugo šilumą, mažiau jos prarandama
skleidžiant šilumą aukštyn. Taip geriau vyksta ir kraujo, lim­
fos, energijos cirkuliacija energijos kanalais (minimais jau tra­
dicinėje senovės kinų medicinoje) aukštyn ir vėl žemyn — iš­
mintinga, ekonomiška ir sklandu.

ŠILUMOS SUSIDARYMAS STOROSIOSE ŽARNOSE

Dabar išnagrinėsime dar vieną storųjų žarnų funkciją, kurią

palyginti neseniai atrado šiuolaikinis mokslas, nors ji jau buvo
žinoma senovės išminčiams.
Storosios žarnos — tai tikra „krosnis", kuri šildo ne tik vi­
4 pieš. Storoji žarna — kraujo šildytuvas
sus pilvo ertmės organus, bet ir (per kraują) visą organizmą.

14 15
 STOROJO ŽARNYNO ENERGIJOS KŪRIMO FUNKCIJA
Kiekvieną gyvą būtybę supa švytėjimas — aura. Tai reiškia,
kad organizme yra plazminės medžiagos — bioplazmos.
Mikrobai taip pat skleidžia švytėjimą — bioplazmą, pa­
kraunančią vandenį ir elektrolitus, kuriuos įsiurbia storosios
žarnos. Kaip žinia, elektrolitai — vieni geriausių akumuliato­
rių ir elektros pernešėjų. Šie energijos prisodrinti elektrolitai
kartu su krauju ir limfa pasklinda po visą organizmą ir atiduo­
da savo didelį energijos potencialą visoms kūno ląstelėms, nuo­
lat pakraudami jas ir plazminį organizmo kūną, panaudoję tam
kanalų sistemą (plačiau apie tai rašoma knygoje „Bioenergeti­
kos klausimai", išleistoje Alma Atoje 1969 m.).
Apie tai jau žinota senovės Indijoje, Kinijoje, Japonijoje,
Tibete. Pilvo sritis aplink bambą buvo vadinama „Krosnis Cha-
ra", „Nabchipadma" (bambos lotosas) ir pan. Ši sritis atitinka
ugnies elementą bei transformacijos jėgas ir fizine, ir psichine
prasme (virškinimas, pasisavinimas, neorganinių medžiagų vir­
timas organinėmis, taip pat organinių medžiagų virtimas psi­
chine energija).
Atsižvelgiant tik į fizinę šios srities prasmę, tampa aišku,
kodėl senovės išminčiai vadino tai „krosnimi", iš kur atsiranda
elementas „ugnis", kaip vyksta organinių medžiagų transfor­
macija, kad jos taptų psichine energija (bioplazmą).
Kad šilumą ir energiją kuriančios žarnyno funkcijos turi
didelę įtaką organizmo energetikai, patvirtina ir praktika.
„Atjunkime" storąsias žarnas badaudami. Mikroflora pra­
dės nebeatlikti savo funkcijų. „Krosnis" gęsta, pajuntame, kad
mums šalta, sulėtėja judesiai, senka jėgos. Jei badavimas, kaip
teigia daugelis autoritetų — pilnavertė mityba vidinių rezervų
sąskaita, kodėl sumažėja kūno temperatūra ir gyvybingumas?
Juk pagrindinis energetinis ciklas — trikarboninių rūgščių
(Krebso ciklas) — vyksta ir badaujant, ir valgant. Badaujant
(maitinantis vidiniais rezervais) vyktų tik paties savęs „valgy­
mas", nemažėjant kūno temperatūrai, neprarandant tonuso, kol
yra kuo maitintis. Tačiau praktiškai taip nėra. Tikriausiai to­
kia šeimininko ir mikroorganizmų kaip vientiso organizmo eg­
zistavimo forma daugiau nepriklausoma energijos prasme vie-
16
na nuo kitos, daugiau ekonomiška ir patvari negu organizmas
be mikrofloros.
Taigi paaiškėja, kodėl tada, kai dienos racionas tik 1000
kalorijų, bet valgomi gyvi augaliniai produktai (vaisiai, daržo­
vės, daiginti grūdai, riešutai) žmonės jaučiasi geriau, yra iš­
tvermingesni, negu tada, kai suvartoja 3000 ir daugiau kalori­
jų „negyvo" virto maisto, kuris nemaitina mikrofloros, o tik per­
krauna išskyrimo sistemas, papildomai atima energiją, kuri rei­
kalinga maisto virškinimui ir pašalinimui. Štai kodėl žmonėms
šalta, nors jie ir dėvi šiltus drabužius, kodėl jie taip greitai
pavargsta ir nuo fizinio, ir nuo protinio darbo.
STIMULIUOJANTI STORŲJŲ ŽARNŲ SISTEMA
Mūsų organizme yra ypatingos sistemos, kurias stimuliuoja iš­
orinės aplinkos įvairūs poveikiai.
Pavyzdžiui, mechaniškai dirginant kojų padus, stimuliuoja­
mi visi gyvybiškai svarbūs organai; garso svyravimai stimu­
liuoja tam tikras ausies kriauklės zonas, susietas su visu orga­
nizmu; šviesa, dirgindama akies rainelę, taip pat stimuliuoja
visą organizmą, pokyčiai akies rainelėje padeda diagnozuoti
įvairius sveikatos sutrikimus. Ir odoje yra vietų, susijusių su
vidaus organais. Tai vadinamosios Zacharjino—Gedo zonos.
Taigi ir storosios žarnos turi savitą sistemą, kuri stimuliuo­
ja visą organizmą. Pasižiūrėkite į 5 piešinį, paimtą iš Kurenovo
knygos apie liaudies mediciną. Kiekviena storosios žarnos dalis
stimuliuoja atitinkamą organą. Šis stimuliavimas vyksta taip:
divertikulas užpildomas suvirškinto maisto tyre, kurioje prade­
da sparčiai daugintis mikroorganizmai, išskirdami bioplazmą —
energiją. Bioplazmą stimuliuoja šią dalį, o tuo pačiu ir organą,
susietą su šia žarnos dalimi.
Jei viena kuri dalis pilna apnašų, išmatų akmenų, stimu­
liavimas išnyksta, atitinkamo organo funkcija pradeda lėtai
slopti, prasideda specifinė patologija.
Kaip rodo praktika, ypač daug apnašų atsiranda storųjų
žarnų linkiuose, kur išmatų judėjimas yra lėtesnis. 6 piešinyje
pavaizduotos apnašos ir dažniausiai pasitaikančios ligos. Vieta,
17

6 pieš. Apnašos ir ligos. Apnašos užbraukytos, tamsesnės piešinio
dalys
kur plonoji žarna pereina į storąją, maitina nosies gleivinę; ky­
lantis linkis — bronchus, kasą, blužnį; riestinės žarnos lin­
kiai — kiaušides, šlapimo pūslę, lytinius organus.
Storųjų žarnų stimuliuojanti sistema atspindi nepaprastą
Gamtos išradingumą, jos sugebėjimą viską panaudoti maksi­
maliai.
18
ORGANIZMO VALYMO SISTEMA IR STOROSIOS ŽARNOS
Yra tūkstančiai ligų, o sveikata tik viena.
L. Bernesas
Pradėsime nagrinėti dar vieną svarbų klausimą, kurį išsiaiški­
nę suvoksime paprastą tiesą — visos ligos ateina į kūną per
burną.
Mūsų organizmas turi tvirtą ir daugiapakopę valymo siste­
mą (7 pieš.).
7 pieš. Organizmo valymo sistema ir storasis žarnynas
1 — storasis žarnynas; 2 — kraujas; 3 — kepenys; 4 — plaučiai; 5 —
burnos ertmė ir liežuvis; 6 — haimoriniai ančiai; 7 — klausos kanalas; 8—
ašarų latakai; 9 — kaktos antis; 10 — jungiamasis audinys; 11 — riebalinis
sluoksnis; 12 — inkstai; 13 — oda; 14 — moters lytinai ornagai.
Kraujas iš storojo žarnyno patenka į kepenis; jei kepenys nesuspėja nu-
kenskminti toksinų srauto, kraujas išnešioja jį toliau po visą organizmą, kur jie
akumuliuojasi ir pašalinami (pažymėta strėlytėmis).
19
 Pirma, storosiose žarnose nukenksminami ir pašalinami
toksinai bei nereikalingos maisto medžiagos.
Toliau paseksime nuo storojo žarnyno kraujo judėjimo kryp­
timi. Kita valanti sistema — kepenys. Čia nukenksminama vis­
kas, ką atnešė iš žarnyno kraujas. Kepenys tai grąžina per
tulžies lataką į žarnyną, kad per jį pašalintų įprastu keliu,
tačiau gali sulaikyti tulžies kanaluose tarsi „kapsules", palikti
visam gyvenimui. Čia taip pat susidaro tam tikri junginiai, prie
toksinų prisijungia medžiaga, padedanti įveikti dar vieną pa­
kopą — inkstus — ir pasišalinti iš organizmo.
Inkstams padeda jungiamasis organizmo audinys — raiš­
čiai, sausgyslės, kraujagyslių sienelės ir tos organizmo ląste­
lės — tarsi karkasas, ant kurio tvirtinamos kitokios ląstelės.
Jungiamasis audinys sugeria visą bjaurastį, kad tekantis
kraujas būtų neužterštas. Kai tik atsiranda galimybė, jis ati­
duoda tai, ką sugėrė, į kraują, ir šios atliekos per inkstus pa­
šalinamos iš organizmo.
Kiek gali sugerti jungiamasis audinys, iliustruoja atvejis,
kurį pateikė J. Andrejevas:
„Štai ateina mamytė ir sako: gydytojai teigia, jog jos dukrai
liko gyventi tik savaitė. Verkia. Gaila septyniolikmetės gražuo­
lės. Kaip jai padėti, kaip išgelbėti? Na, jei jau iš tiesų viskas
taip blogai, nutarėme išbandyti savo priemones. Išvalėme ke­
penis, pradėjome bendrą organizmo valymą — rekomendavo­
me badauti. Ši sverianti 63 kilogramus gražuolė badavo 28 die­
nas. Visą tą laiką — tik vanduo ir klizmos. Kasdien iš organiz­
mo buvo pašalinama gausybė išmatų. Mergina neteko 23 kilog­
ramų svorio — bjaurasties, kuri glūdėjo jos viduje, jos organiz­
mo ląstelėse."
Riebalinis audinys taip pat tam tikras šlakų „surinktuvas",
nes medžiagų apykaita jame lėta, jos ten netrukdomos kaupiasi.
Jei visos šios organizmo valymo pakopos net braška nuo
sankaupų svorio, jei valgoma daug krakmolingo ir riebaus mais­
to, kurio nepašalina jau minėti organai, pradeda veikti šlakų
pašalinimo pakopa — tie organai, kurie baigiasi išorėje.
Pirmiausia — nosiaryklė. Per ją krakmolingi, riebūs bei ki­
ti šlakai pašalinami kaip gleivės. Štai kodėl žmonės kosėja,
skrepliuoja.
Jei šis valymo kanalas perkraunamas, padeda veikti pa-
20
pildomi: haimoriniai veido kaulų ančiai, sinusai, klausos kana­
lai ausyse, moterims — makštis (baltosios ir kitos išskyros),
dažnai traiškanoja akys.
Kai net to nepakanka ar dėl kokių nors priežasčių minėti
kanalai būna užkimšti, pradeda veikti dvi paskutinės pakopos:
plaučiai ir oda.
Kad storosiose žarnose vyksta puvimas bei kiti nemalonūs
reiškiniai, sudarantys kenksmingas dujas, galima spręsti iš
dvokiančio kvapo, sklindančio iš burnos. Daugelis stengiasi pa­
naikinti šį nemalonų kvapą — valo dantis, skalauja burną,
purškia dezodorantą, tačiau dvokas išlieka. Žinokite: nema­
lonus kvapas — tik pasekmė, jo priežastis ne burnoje, o kita­
me gale, žemai. Išvalykite storąsias žarnas, ir dvokas išnyks.
Gleivės susidaro ir plaučiuose. Krakmolingos ir kitokios
gleivės — puikus maistas patogeniniams mikroorganizmams.
Jie, patekę su oru į plaučius, randa čia palankiausias sąlygas
daugintis ir plisti — šilumą, drėgmę, maistą. Mikroorganizmų
perdirbtų gleivių produktai tampa pūliais ir pašalinami per
bronchus bei nosiaryklę. Toksiški pūliai dirgina plaučius ir su­
kelia plaučių, nosiaryklės uždegimą. Toks pat ir makšties ero­
zijos, vidinės ir išorinės ausies uždegimo mechanizmas.
Oda praneša, kad organizmas perkrautas šlakais, nemalo­
niu kvapu, išbėrimais, inkštirais, spuogais ir egzemomis. Būti­
na žinoti, kad nuo mitybos priklauso įvairiausi simptomai, pa­
vyzdžiui, nuo nesaikingo mėsos vartojimo pradeda dvokti kojos;
nuo riebaus, saldaus, krakmolingo maisto atsiranda inkštirai,
spuogai ant veido, nugaros, krūtinės, sėdmenų, kojų, pečių.
Jei netinkamai suderinti maisto produktai, gali kamuoti ir fu-
runkulai.
Alaus mielės, kuriose yra daug B grupės vitaminų, geria­
mos esant furunkuliozei, pagerina virškinimą, maisto pasisavi­
nimą. Tai padeda jau pačioje pradžioje sureguliuoti virškinimą,
išvengti pūlių, kurie susikaupia furunkuluose. Mielės taip pat
normalizuoja terpės pH (rūgštingumą) storosiose žarnose. Tai
šiais dviem mechanizmais bei B grupės vitaminų įtaka grin­
džiamas gydantis alaus mielių poveikis.
Kai sutrinka storųjų žarnų šildanti funkcija, užterštame
šlakais organizme (moterims tai gali būti krūtų liaukos) prade­
da kauptis gleivės. Medžiagų apykaita, palyginus su visu or-
21
 ganizmu, tampa lėtesnė. Be to, šaltas maistas, ypač įvairūs
gaivinantys gėrimai, labai atvėsinantys šią kūno dalį, skatina
krakmolingų ir riebalinių gleivių sukietėjimą, atsiranda cista.
Nejudrus gyvenimo būdas, darbas, kurį atliekant tenka
daug sėdėti, lėtina kraujo apytaką mažajame dubenyje. Tai an­
tra priežastis, dėl kurios būtent čia susikaupia gleivės — vy­
rams — aplink prostatą, moterims — kiaušidėse.
Ypač kenksmingi produktai, kuriuos nesaikingai valgant ga­
li atsirasti gimdos, krūties, kiaušidžių cistos, prostatos aug­
liai, — ledai, atšaldyta grietinėlė, grietinė, šaltas riebus pie­
nas. Jei šiuos produktus vartosite dažnai, tai, kaip teigia Mikio
Kuši, makrobiotikos specialistas, cistos nepavyks išvengti.
Kai jau cista yra, joje, tapusioje maitinančia terpe, pelėsių
sporos pradeda dygti ir augti, prasideda vėžys, išplintantis po
visą kūną. Mes patys jį maitiname, juo rūpinamės, o po to nu­
stebę aiškinamės, kas dėl to kaltas.
Pirmoji patologijos grandis: sklerozė—artritas—vėžys pra­
sideda storojoje žarnoje. Antrosios — šalinimo sistemų perkro­
va—gleivių sankaupos—organizmo apsauginių jėgų nykimas—
vėžys — pradžia taip pat užterštoje storojoje žarnoje.
Baigdamas pateiksiu ištrauką iš knygos „Menas išsigydyti
gamtinėmis priemonėmis":
„Gydytojas Pošė rašo: Aš ištyriau, kad sergančių krūties
vėžiu moterų 9 atvejais iš 10 buvo sutrikusi žarnyno veikla. Jei
prieš 10—15 metų, kol dar nebuvo ligos, būtų imtasi atitinkamos
profilaktikos, jos būtų išvengusios ir krūties auglių, ir vėžio".
Toliau vardinti ligas, kurias sukelia užterštas žarnynas, ne­
tikslinga ir nebūtina. Aišku ir taip: storasis žarnynas privalo
būti SVEIKAS ir ŠVARUS!
STOROSIOS ŽARNOS IŠVALYMAS IR FUNKCIJOS
ATSTATYMAS
Taigi ką reikia padaryti, kad storojo žarnyno veikla vėl būtų
normali? Kodėl ji sutrinka?
1. Išvalyti storąją žarną ir pasirūpinti, kad pH joje būtų
normalus (silpnai rūgštus). Tai leis likviduoti pagrindinį orga­
nizmo užteršimo židinį — iškuops valymo sistemas.
Žarnynas užteršiamas neteisingai derinant maisto produk-
22
tus, virtą ir rafinuotą maistą, netinkamai geriant skysčius ir
dirbtinius gėrimus.
Vidurius kietina toks maistas: visų rūšių mėsa, šokoladas,
kakava, saldumynai, baltas cukrus, karvės pienas, kiaušiniai,
balta duona, pyragai ir tortai.
Neleistinas maisto suvartojimas 2—3 kartus daugiau (pa­
gal G. Šatalovą, net 10 kartų). Jo tiek nereikia organizmui.
2. Atstatyti peristaltiką ir žarnyno sieneles.
Tai leis storajai žarnai normaliai atlikti visas funkcijas, ku­
rios buvo sutrikusios todėl, kad: žarnų sieneles buvo ištempę
išmatų akmenys, susidarė storas apnašų sluoksnis, buvo mai-
tinamasi toksiškais produktais, stigo natūralaus maisto, A vi­
tamino, buvo slopinamas poreikis tuštintis, vartojami vidurius
laisvinantieji vaistai.
3. Atstatyti storosios žarnos mikroflorą. Kai tai bus pada­
ryta:
a) mityba taps pilnavertė, nes mikrobai sintetins papildo­
mas maisto medžiagas ir vitaminus;
b) šildanti ir energiją kurianti žarnyno funkcija vėl veiks
be sutrikimų, organizmo šildymas taps normalus, suaktyvės vi­
so organizmo bioplazma;
c) stimuliuojanti storosios žarnos sistema vėl taps normali,
padidės organizmo gyvybinės jėgos;
d) vėl taps normali, net tvirtesnė organizmo imuninė siste­
ma.
Disbakteriozę sukelia virtas, mišrus, rafinuotas, netekęs
maistinių skaidulų maistas. Mikroflorą slopina bei keičia ir
vaistų, ypač antibiotikų, vartojimas.
ORGANIZMO PARUOŠIMAS VALYMUI
Prieš pradedant valyti (kokį būdą bepasirinktume), reikia pa­
siruošti, „suminkštinti", organizmą. Tai yra SVARBIAUSIA, nes
nuo šio suminkštinimo efektyvumo priklauso visų valymo pro­
cedūrų sėkmė. Suminkštinimas — išankstinis pasiruošimas,
leidžiantis išjudinti ir priartinti prie pašalinimo organų šlakus,
23
toksinus, nepaisant to, kur jie būtų susikaupę. Valymo proce­
dūros tikslas — pašalinti tai, kas susikaupė šalinimo organuo­
se.
Yra daug suminkštinimo būdų. Tegu kiekvienas pasirenka
tai, kas jam labiausiai tinka. Pagrindinis suminkštinimo tiks­
las: atpalaiduoti, sušildyti ir prisodrinti drėgme organizmą. Tai
galima atlikti lankantis drėgnoje garinėje, sausoje saunoje,
maudantis karštoje vonioje. Drėgmės netekusiems, sausokiems
žmonėms labiau tiks karšta vonia, nutukusiems — sausa sau­
na, o visiems kitiems — drėgna garinė. Seniams geriau tiks
karšta vonia, jauniems — drėgna garinė. Tokios procedūros
trukmė — 5—25 minutės. Ją BŪTINA užbaigti trumpu (10—
20 sekundžių) apsiliejimu vėsiu ar šaltu vandeniu. Svarbiau­
sia, ką turite pajusti po suminkštinimo procedūros, — atsipa­
laidavęs, sušilęs kūnas. Tokių procedūrų turi būti 3—5, o kar­
tais net ir daugiau. Viskas priklauso nuo organizmo užteršimo
ir šalinamų šlakų pobūdžio. Procedūros atliekamos kartą per
dieną ar kas antrą dieną, priklausomai nuo galimybių ir kūno
reakcijos į šilumą.
Labai gerai padeda suminkštinti organizmą rytais, kai dar
nieko nevalgyta, 20 gramų lydyto sviesto, taip pat nestiprus
masažas, kai kūnas rytais tepamas sviestu, o po to nuplauna­
mas šiltu vandeniu (dušas). Tačiau būtina žinoti, kad nutuku­
siems žmonėms, kurių oda riebi, išsiskiria daug gleivių, tai ne­
tinka. Jiems padės neilgas bėgimas, sušildantis visą kūną, pa­
gerinantis cirkuliaciją ir šlakų pašalinimą per odą.
VALYMAS KLIZMOMIS
Po to, kai suminkštinote organizmą 3—5 procedūromis, galima
pradėti valyti storąją žarną. Natūropatai teigia, kad visų ligų
gydymo pradžia — storosios žarnos išvalymas.
Pats paprasčiausias ir efektyvus storosios žarnos valymo
būdas — KLIZMOS. Pasak senovės medicinos šaltinių — Ajur-
vedos, Cžud-ši, klizmos padeda išsigydyti 80 procentų žmogaus
organizmo ligų. Vertinkite šią procedūrą labai rimtai.
Šios knygos autorius išbandė įvairias klizmas (skyrėsi su-
24
dėtis, dozė, periodiškumas ir t.t.) ir remdamasis tokia patirtimi
surado savąjį variantą. Dabar jau galiu pasakyti, kad jis man
efektyviausias iš visų žinomų.
Norint tiksliau suvokti visa tai, reikia išsiaiškinti klizma-
vimo procedūrą. Jos esmė — vanduo, kuris mechaniškai išplau­
na storosios žarnos turinį, tačiau prie jos sienelių prilipusiems
išmatų akmenims to nepakanka. Todėl dažniausiai vanduo pa­
rūgštinamas citrinos rūgštimi arba sultimis, obuolių actu, silp­
nu kalio permanganato tirpalu, praskiedžiamas antibiotikais
ar žolių (ramunėlių, ugniažolės bei kitų) nuoviru. Šios medžia­
gos ne tik normalizuoja storojo žarnyno rūgštingumą, bet ir
veikia jo mikroflorą, naikindamos ir reikalingus, ir nereikalin­
gus mikroorganizmus, kartais net neigiamai veikia žarnyno
gleivinę. Pavyzdžiui, ugniažolė ją džiovina. Tad kas belieka?
Tenka padaryti šias išvadas: 1— ieškoti tokios medžiagos,
kuri sugebėtų atskirti nuo žarnų sienelių išmatų apnašas; 2 —
ingredientai turi normalizuoti pH žarnose ir tuo pačiu slopinti
patogeninę mikroflorą, nekenkdami tai, kuri yra reikalinga;
3 — žarnyno gleivinė turi būti nedirginama.
Tokia ideali medžiaga yra gamtoje, dar daugiau —ją kuria
pats organizmas. Tai žmogaus šlapimas (urina). Jis idealiai ati­
tinka visus parametrus. 1. Šlapimas ne tik išplauna storąjį žar­
nyną. Kadangi jame esančių druskų koncentracija didesnė už
kraujo plazmos (kartais net 150 kartų!), osmoso (osmosas —
dviejų skirtingos koncentracijos skysčių koncentracijos išlygi­
nimas difuzijos pro pusiau laidžią membraną būdu — vert.)
dėka vanduo išsiurbiamas iš žarnyno sienelių ir net šalia esan­
čios aplinkos. Tai ne tik sumažina rūgštingumą, bet ir padeda
atsiskirti apnašoms, išmatų akmenims ir gleivėms. 2. Urinos
pH yra rūgštus, be to, tokios koncentracijos, kuri palankiausia
organizmui. Todėl nėra pavojaus, kad bus perdozuota — juk
vienam ji reikalinga didesnė, kitam — mažesnė. Kadangi tai
paties organizmo produktas, jis sugeba naikinti viską, kas pa-
togeniška organizme, neliesdamas to, kas reikalinga. Taip vi­
siškai ir NEPAVOJINGAI atstatoma reikalinga storojo žarnyno
terpė ir mikroflora. Yra daug gyvūnų, pavyzdžiui, paukščiai,
kurie išmatas ir šlapimą išskiria kartu. Tegu tai jūsų netrikdo.
Urina, tuo labiau jūsų pačių, negali dirginti organizmo. Netgi
priešingai: ji slopina dirginimą, gydo jį! Šlapime — paties orga-
25
nizmo struktūrinis vanduo, jame yra savi antiseptikai, hormo­
nai, vitaminai, baltymai — geriausiai veikiantys viso organiz­
mo gleivinę!
Klizmoms galima vartoti savo, taip pat kitų sveikų žmonių
ar tos pačios lyties vaikų šlapimą.
Knygos autorius šią procedūrą patobulino taip, kad jos efek­
tas PAGERĖJO daug kartų. Tam reikia surinkti kelių žmonių
(pageidautina namiškių) 2 litrus urinos. Supilti ją į emaliuotą
indą ir neuždengtą kaitinti tol, kol jos liks 500 gramų. Tai uni­
kali medžiaga, kuri žymiai skiriasi, yra daug geresnė už orga­
nizme esančius skysčius. Atvėsinkite ją ir, kol dar šilta, pada­
rykite klizmą. Jei klizmas darėte ir anksčiau, jų buvo keli kur­
sai, tai vien po šios pirmos gali pasirodyti, kad lig šiol nieko
panašaus nedarėte, nes vien dabar netekote tiek „gero", jog net
sunku patikėti, kokia bjaurastis glūdėjo jūsų organizme. Labai
greitai pajusite teigiamą poveikį. Kodėl taip atsitinka?
1. Vanduo tampa visai kitoks, jam būdinga superstruktūra,
lieka patys patvariausi — karščiui atsparūs skysti kristalai,
kurie, kaip teigia juos tyrinėję mokslininkai, padeda organiz­
mui įveikti nepalankų poveikį.
2. Druskų koncentracija tokiame šlapime gali padidėti net
600 kartų! Tai didžiulė jėga, kuri ne tik išsiurbia iš organizmo
vandenį, bet ir todėl, kad yra neįprastai karti, atplėšia storojo
žarnyno patologinius polipus. Be to, labai stimuliuojamos žar­
nų sienelės, savaime atsiranda peristaltika. Pakanka 1—2 to­
kių klizmų, kad būtų sunaikinti kirminai, o reikalinga mikro­
flora išliktų NEPALIESTA!
3. Nors termiškai apdorojant tokią urmą joje sunaikinamos
visos organinės medžiagos, tuo pačiu metu atsiranda naujos —
neorganinės, nebaltyminės, kurios daug kartų stipresnės už
hormonus, vitaminus.
Nuo tokių klizmų dar greičiau mikroflora ir pH tampa nor­
malūs, atstatoma ne tik gleivinė, bet ir peristaltika, išgydomas
hemorojus, polipai, kolitai, paroproktitai. Tačiau ir tai dar ne
viskas: į storąjį žarnyną susiurbiamas skystis ir gleivės iš visos
pilvo ertmės. Taip iš organizmo pašalinamos patogeninės glei­
vės (kurias šiaip jau galima pašalinti tik ilgai badaujant), su­
sikaupusios inkstuose, kasoje, šlapimo pūslės sienelėse, lyti-
26
niuose organuose ir t.t. ir slopinančios jų gyvybinį aktyvumą.
Netekę gleivių, visi šie organai tarsi naujai gimsta. Tai pajusite
patys. Sustiprėja ir kirkšnies srities organai. Kai jie būna su­
glebę, netvirti, nepavyksta išvengti išvaržos. Taip pat ištušti­
namos šalinimo sistemos, ypač nosiaryklė. Tuo jau įsitikino vi­
si, kas darė tokias klizmas.
Jei nutarėte pasidaryti tokių klizmų, rekomenduoju at­
kreipti dėmesį, kad tai reikia daryti išmintingai, atsargiai. Tai­
gi ką būtina žinoti?
1. Kai storojo žarnyno gleivinė yra stipriai pažeista, pavyz­
džiui, kolito, opų, pavirinta urina iš pradžių sukels skausmą
tarsi nusideginus. Pakentėkite arba iš pradžių pasidarykite
klizmą su paprastu šlapimu. Skausmas reiškia, kad viskas, kas
nereikalinga, atstumiama, šalinama, pažeista vieta pradeda gy­
ti. Greitai atsiras naujas sveikas audinys, skausmo nejausite.
Noriu pabrėžti: nebūtina iš karto pradėti daryti klizmą iš
urinos, kurios po kaitinimo liko tik ketvirtadalis. Pradėkite nuo
paprastos urinos. Po to nuvirinkite pusę ir tik po — virinkite
tol, kol liks tik ketvirtadalis. Daugiau virinti nereikia, nes van­
dens struktūra praranda savo didžiausią energiją ir tampa pa­
prasčiausiu muilu, nelieka gydomojo efekto.
2. Darydami tokią klizmą, galite pajusti labai ryškų jos po­
veikį, atsakomąją organizmo reakciją. Nuo energijos pertekliaus
organizmas gali „sustreikuoti", pasijusite labai blogai. Taip at­
sitinka todėl, kad tokia klizma išlygina energijos svyravimus
organizme. Jei jie labai dideli, tai ir atsakomoji reakcija bus
didesnė. Tačiau palaipsniui savijauta pagerės, taps tokia, kokia
ir turi būti, kai organizmas sveikas.
Dabar, kai jau žinote šiuos ypatumus, susipažinkite su pa­
čia procedūra. Jei klizmai naudosite savo šlapimą (aš ir reko­
menduoju taip pradėti), imkite jo 1 litrą. Jei naudosite virintą
šlapimą, pradėkite nuo 100—150 gramų ir palaipsniui padidin­
kite iki 500 gramų. Na o jei jums tai šlykštu, naudokite klizmai
pasūdytą vandenį: 1 litrui vandens reikia 2 šaukštų valgomo­
sios druskos.
Pirmuoju atveju (kai renkatės paprastą šlapimą) naudokite
tam Eismarcho puodelį, antruoju atveju (nuvirinta iki ketvirta­
dalio urina) tinka paprasta guminė kriaušė.
27
 Eismarcho puodelio panaudojimo technologija tokia: supila­
te į puodelį uriną ir pakabinate jį ne aukščiau kaip 1,5 m virš
grindų. Nuimkite vamzdelio antgalį ir sutepkite jį sviestu ar
vazelinu. Suspauskite vamzdelį, kad skystis neištekėtų (jei yra
kranelis, užsukite jį). Remkitės keliais ir alkūnėmis į grindis
(dubuo turi būti aukščiau už pečius), įkiškite vamzdelį į išeina­
mąją angą 25—30 centimetrų. Atleiskite suspaustą vamzdelį ir
palaipsniui leiskite skystį į storąją žarną.
PERSPĖJIMAS. Jei žarnyne yra patologinės sąsmaukos ar
susikaupė daug sukietėjusių išmatų, greitai supiltas skystis gali
ištekėti atgal arba spausti tą nedidelį tarpą, kuris yra iki kamš­
čio žarnoje, ir sukelti skausmą. Kad taip neatsitiktų, kontro­
liuokite vandens suleidimą į žarnyną — laiku suspauskite
vamzdelį pirštais. Kai praeina viena skysčio dalis, didinkite
spindį, kvėpuokite lėtai, laisvai, giliai pilvu, išpūsdami jį, kai
tik skystis pradeda tekėti į vidų, ir įtempdami, kai išteka. Tai
padės jums išvengti nesklandumų ir nemalonumų. Kai storasis
žarnynas bus išvalytas, 2 litrus vandens supilti į jį per 30—40
sekundžių paprasta ir lengva.
Po to, kai skystis jau žarnyne, atsigulkite ant nugaros ir
pakelkite dubenį. Bus dar geriau, jei padarysite „žvakę" (Sar-
vanchasana) ar ištiesite kojas už galvos („Plūgas"). Tokioje pa­
dėtyje pabūkite 30—60 sekundžių. Papildomai galite įtempti
pilvą. Skystis per apatinę gaubtinės žarnos dalį pateks į sker­
sinę gaubtinę dalį. Tada lėtai atsigulkite ant nugaros ir nesku­
bėdami pasisukite ant dešiniojo šono. Skystis iš skersinės gaub­
tinės žarnos dalies pateks į sunkiai prieinamą kylančiąja dalį,
o po to ir į akląją žarną. Toks būdas padeda geriausiai išplauti
visą storąjį žarnyną. Į tai būtina atsižvelgti, nes šio būdo tiks­
lingumas ir efektyvumas patikrintas praktikoje. Tik taip gali­
ma išvengti dalies storojo žarnyno išplovimo. Jei nebus išvaly­
tas visas storasis žarnynas, aklojoje žarnoje atsiras ligų židinys.
Šią procedūrą pageidautina atlikti po to, kai ištuštinamas
storasis žarnynas. Senovės gydytojai patardavo tai daryti sau­
lei tekant.
Kiek reikia laikyti klizmą? Senovės gydytojai patardavo —
nuo saulėtekio iki pirmųjų sutemų. Mano nuomone, ramiai pa­
gulėkite ant nugaros ar ant dešiniojo šono 5—15 minučių, jei
28
nebus didelio poreikio išsituštinti. Po to galite atsikelti ir pa­
sivaikščioti. Kai tik pajusite poreikį, eikite į tualetą ir išsituš­
tinkite. Urinos klizmų teigiama savybė ta, kad jos būna orga­
nizmo viduje tiek, kiek reikia. Iš pradžių poreikis tuštintis grei­
tas ir stiprus, o vėliau kuo švaresnis žarnynas, tuo rečiau tuš-
tinamasi. Taigi nesijaudinkite, organizmas pats geriausiai ži­
no, kada reikia išsituštinti, nes pats kontroliuoja šį procesą.
Urinos klizmų ciklas. Kai naudojama savo ar jauno svei­
ko žmogaus (dar geriau — vaiko, urina, — kasdien po litrą
visą savaitę. Antrąją savaitę darykite klizmą kas antrą dieną;
trečiąją savaitę — kas 2 dienas; ketvirtąją — kas 3 dienas;
penktąją — kartą per savaitę. Toliau galite daryti klizmas 1—
2 kartus per savaitę. Toks ciklas kartojamas 2—3 kartus per
metus, per pavasario ir rudens lygiadienį, taip pat, ypač šiltos
klizmos, sausio—vasario mėnesiais.
Klizmų ciklas, kai naudojama virinta urina. Pradėki­
te nuo 100 gramų, kasdien padidindami nuo 100 gramų iki 500
gramų. Padarykite 2—4 tokias klizmas po 500 gramų, o po to
pradėkite po 100 gramų mažinti urinos kiekį iki 100 gramų.
Toliau galite daryti tokias klizmas po 100—150 gramų kartą
per 1—2 savaites.
Šį ciklą galima pakartoti tokiu pačiu laiku ir periodiškumu
kaip jau minėtas paprastas klizmas.
Jei pastebite sutrikimus, dozę ne didinkite, bet palikite to­
kią pačią. Po kelių kartų pradėkite mažinti iki 100 gramų. Kito
ciklo metu viskas vyks normaliai.
Dabar pateiksiu kelis urinos klizmų taikymo pavyzdžius.
Storojo žarnyno POLIPAI. Šios knygos autorius pats kentė­
jo nuo jų. Buvo išmėgintos įvairiausios klizmos (taip pat ir su
ugniažole. Kai kuriems žmonėms šios vaistažolės klizmos labai
išdžiovina žarnyno gleivinę, o tai gali sukelti ligos paūmėjimą),
tačiau nebuvo jokio poveikio. Po 2—3 pirmųjų mikroklizmų (po
100 gramų virintos urinos) polipai patys pasišalino iš organiz­
mo. Per tą laiką nepatyriau nieko nemalonaus. Apie tai man
pasakojo ir kiti žmonės, darę tokias klizmas.
CHRONIŠKAS PAROPROKTITAS. Tokį negalavimą buvo
patyręs mano artimas pažįstamas. Jam buvo padaryta operaci­
ja, tačiau po kurio laiko atsirado recidyvas. Iškilo kumščio dy­
džio pūlinys tarpvietėje, laukė nauja operacija. Patariau jam 2
29
kartus per dieną daryti mikroklizmas (po 100—150 gramų iki
ketvirtadalio nuvirinto šlapimo) bei nuolat laikyti ant tarpvie-
tės uždėtą kompresą iš tokios urinos. Po dviejų savaičių pūlinio
jau nebebuvo. Tuo pačiu metu išnyko ir chroniškas hemorojus.
Mano pažįstamas prisimena, kad iš pradžių, po pirmųjų mik-
roklizmų, jis jautė stiprų deginimą ten, kur buvo iškilęs pūli­
nys. Bet po to, kai pūliai buvo ištraukti, viskas greitai praėjo.
Operacija ir tolesnis gydymas tapo visai nereikalingi.
UŽKIETĖJIMAI, KIRMINAI, APETITO PRARADIMAS IR
GALVOS SKAUSMAI. Kartą man atėjo padėkoti septyniasde­
šimtmetis vyriškis (baigęs aukštąjį mokslą kariškis) ir papasa­
kojo, kad jį kamavo čia paminėti negalavimai. Perskaitęs mano
knygą apie urinoterapiją, padarė 2—3 mikroklizmas iš iki ket­
virtadalio nuvirinto šlapimo. Tai, kas po to atsitiko, jį labai
nustebino. Iš karto po klizmų iš jo organizmo išėjo du stambūs
kirminai (soliteriai) ir į medūzą panašūs tirščiai. Po to žarny­
nas pradėjo veikti savarankiškai, atsirado apetitas, išnyko gal­
vos skausmai, kamavę daug metų. Apie tai, kad tokios klizmos
padėjo išgydyti vidurių užkietėjimą, išnaikinti kirminus, man
pasakojo ir kiti žmonės. Tai galiu patvirtinti ir aš pats.
GLEIVIŲ PAŠALINIMAS IŠ PILVO. Autoriui tuo teko pa­
čiam įsitikinti. Išnyko priešišvaržinė būsena (raižymai kirkš­
nyje staigiai keliant nuo žemės 10—20 kilogramų); žymiai pa­
didėjo jaudrumas atliekant lytinį aktą, sustiprėjo lytinė funk­
cija; pradėjo nesiskirti gleivės iš nosies; išnyko chroniškas ko­
litas. Tai patvirtina ir mano pasekėjai.
Ir toliau galima vardinti stebuklingo urinos klizmų povei­
kio pavyzdžius (beje, šios klizmos puikiai gydo ir moterų ligas),
tačiau ir to, kas jau parašyta, pakanka, kad būtų galima pati­
kėti jų teigiamu poveikiu. Jei jums dėl kai kurių sumetimų jos
nepatinka, galite daryti mažiau efektyvias įprastas klizmas: su
valgomąja druska, su citrinos rūgštimi (1 arbatinis šaukštelis
rūgšties 2 litrams vandens); su 4—6 proc. obuolių actu (2—3
šaukštai 2 litrams vandens). Taikoma tokia pati schema kaip ir
darant klizmas su paprastu šlapimu. Tokių klizmų poveikį ga­
lima pagerinti vietoje paprasto vandens naudojant ištirpintą ar
įmagnetintą vandenį.
Dabar pakalbėsime apie įdomias ir reikalingas klizmas, ku­
rias rekomenduoja Ajurveda ir Cžud-ši. Šios knygos autorius
30
jas išbandė pats. Jas darė ir kiti žmonės. Visi liko patenkinti.
Šios klizmos ypač rekomenduojamos tiems, kurių organizmas
linkęs prarasti daug vandens, kam nuolat šąla rankos, kojos.
Tai būdinga nestambiems žmonėms, kurių oda sausa, šerpeto­
ja, o jiems patiems nuolat šalta. Ypač šios klizmos tinka šaltu,
sausu metų laiku, kuris labiausiai slegia šiuos žmones.
Išoriniai šio sutrikimo simptomai (pagal Ajurveda, taip at­
sitinka tada, kai prarandama gyvybinio principo „Vėjas"—doša
Vata pusiausvyra): susikaupia ir išskiriama daug dujų, kamuo­
ja vidurių užkietėjimas arba tuštinamasi „avies" išmatomis,
skauda juosmenį, kryžkaulį, dubens—klubo sąnarius, menstru­
acijos būna užsitęsusios (vyrams sumažėja sėklos išsiskyrimas),
džiūsta ir pleiskanoja oda, jaučiamas silpnumas, liesėjama, nuo­
lat šalta. Jei tokie simptomai jums būdingi, kartojasi dažnai,
ypač šaltu, sausu metų laiku, mikroklizmos, daromos kasdien
ar kas antrą dieną, padės išvengti šių negalavimų. Šios kliz­
mos daromos taip: į 100 gramų pieno dedama 20 gramų lydyto
sviesto. Visa tai pašildoma, kad sviestas ištirptų. Kol tirpalas
dar šiltas, gumine kriauše padaroma klizma. Procedūrą pagei­
dautina atlikti saulei tekant. Po to reikia pagulėti. Organizmas
pats laiko tokį tirpalą tiek, kiek jam pačiam reikia. Tokia pro­
cedūra padeda neutralizuoti ir pašalinti iš organizmo substan­
ciją, sukėlusią organizmo atšalimą, sausumą. Sausumą ir su-
kietėjimą neutralizuoja drėkinantis pienas ir minkštinantis
sviestas, o šaltį neutralizuoja šiltas pienas. Po 2—3 tokių mik-
roklizmų išmatos tampa minkštos, lengvos, jas nesunku paša­
linti iš organizmo.
Yra kelios tokios klizmos, kurias galite pasirinkti patys.
Svarbu žinoti, kurios jums tinka. Nutukti linkę žmonės privalo
žinoti, kad panašios klizmos gali padidinti organizme gleivių
kiekį, todėl privalo jas naudoti atsargiai, nepiktnaudžiaudami.
1 klizma: 100 gramų pieno, 20 gramų lydyto sviesto — nuo
vidurių užkietėjimo, „avies" išmatų, dujų susidarymo (ir mikro­
flora taps normali), organizmo pernelyg didelio sausumo ir iš­
džiūvimo.
2 klizma: prie nurodyto 1 klizmai pieno ir sviesto kiekio
reikia pridėti žiupsnelį imbiero ar pipirų (juodų, raudonų). To­
kia klizma tinka kaip ir pirmu atveju, be to, papildomai paša-
31
 Atlikimas
liną iš organizmo gleives. Taigi ją galima rekomenduoti nutu­
Šį pratimą geriausia atlikti rytą, kai dar nieko nevalgyta. Vi­
kusiems žmonėms.
sam praplovimui, kaip pastebėta praktikoje, reikia 1—1,5 va­
3 klizma: sudėtis tokia pati kaip ir 1 klizmos, be to, reikia
landos. Vėliau, kai įprantama, pakanka 45—60 minučių.
pridėti 5—10 gramų valgomosios druskos. Tai sustiprina kliz­
Štai vandens kelio virškinimo kanalu schema.
mos poveikį.
1. Išgerti stiklinę pasūdyto vandens.
4 klizma: sudėtis tokia kaip ir 1 klizmos, be to, reikia pri­
2. Nedelsiant atlikti nurodytus pratimus (8 pieš.).
dėti 1/2 ar 1 šaukštą stipraus pelynų nuoviro ar 1/2 šaukštelio
3. Vėl išgerti stiklinę vandens ir pakartoti visą pratimų
česnako sulčių. Tokia klizma padeda gydyti tulžies veiklos su­
seriją. Atliekant šiuos judesius, vanduo lėtai tekės žarnynu ne­
trikimus.
sukeldamas vėmimo.
Darant minėtas klizmas, pieną galima pakeisti (ar jį pra­
Paeiliui gerkite vandenį ir atlikite pratimus, kol išgersite 6
skiesti per pusę) mėsos, ypač avienos, ar kaulų nuoviru. Visi
stiklines.
šie komponentai atitinkamai veikia organizmą — suminkšti­
Po to reikia eiti į tualetą.
na, sumažina gleivių ar tulžies kiekį.
Pirmasis tuštinimasis įprastai būna beveik iš karto. Po pir­
Taigi turite ką pasirinkti, kai nutarėte susirūpinti savo or­
mosios išmatų porcijos seks kitos, išmatos bus lengvos, net
ganizmo pagrindu — storuoju žarnynu. Drąsiau bandykite, rin­
skystos.
kitės ir sveiki te!
Jei taip neatsitinka, nedelsiant ar praėjus 5 minutėms, rei­
Po to, kai išvalysite savo storąjį žarnyną, galima kartą per
kia pakartoti judesius, vandens daugiau negerti ir vėl nueiti į
2—3 savaites (tinka ir kartą per ketvirtį) taikyti idealų viso
tualetą. Jei ir vėl nesulauksi!,e norimo rezultato, teks atlikti
virškinimo trakto plovimo metodą — ŠANK PRAKŠALANĄ.
klizmą su puse litro vandens >rasta gumine kriauše. Kai tik
pasirodys pirmosios išmatos, t.iiau viskas vyks automatiškai.
Patarimas. Po to, kai nuei >ite į tualetą, kai pasinaudosite
ŠANK PRAKŠALANĄ
tualetiniu popieriumi, nuplaukite išeinamąją angą šiltu vande­
niu, nusausinkite ir patepkite aliejumi, kad druska nepradėtų
Šank Prakšalana, arba Varisara, reiškia „Kriauklės gestas", nes
dirginti odos.
vanduo praeina virškinimo kanalu tarsi per tuščią kriauklę.
Po pirmojo tuštinimosi reikia vėl išgerti stiklinę vandens,
Vanduo, nurytas burnoje, praeina skrandį, po visiems mirtin­
atlikti judesius ir sugrįžti į tualetą, nes vėl teks tuštintis. Šį
giesiems įprastų judesių patenka į žarnyną ir išeina iš jo. Sis
pratimą reikia atlikti tol, kol vanduo taps švarus, koks buvo
pratimas atliekamas tol, kol vanduo nepradės išeiti iš organiz­
tada, kai jį gėrėte. Vienam kartui pakanka 10—14 stiklinių.
mo toks skaidrus, koks buvo išgertas.
Tai priklauso nuo žarnyno užterštumo.
Kai jau būsite patenkinti rezultatais (tai yra tada, kai, jūsų
Pasiruošimas
nuomone, vanduo iš organizmo bus pašalinamas pakankamai
Pašildyti vandenį iki kūno temperatūros, pasūdyti (5—6 gra­
švarus), privalote baigti procedūrą. Dar kelis kartus nueikite į
mai druskos litrui vandens — tai truputį mažesnė druskos kon­
tualetą.
centracija negu ta, kuri yra kraujo plazmoje). Vanduo turi būti
Po to galima išgerti 3 stiklines nesūdyto vandens ir pada­
pasūdytas, nes be druskos osmosas ją sugertų per gleivinę ir
ryti Vamaną Dhouti (įkišti du pirštus į burną ir sukelti vėmi­
pašalintų kaip šlapimą, o ne per išeinamąją angą. Jei vanduo
mą). Taip bus visiškai ištuštintas skrandis. Sekdami tradicija,
jums atrodys pernelyg sūrus, galite sumažinti druskos koncent­
po Šank Prakšalanos jogai visada daro Vamaną Dhouti.
raciją, kad būtų malonu gerti.

33
32
Pirmas judesys
Pradinė padėtis: stovima, pėdos pražergtos maždaug 30 centi­
metrų, rankų pirštai sunerti. Pakelti rankas į viršų delnais
aukštyn. Gerai ištiesti nugarą, kvėpuoti normaliai.
Nepasukant viršutinės kūno dalies, lenktis iš pradžių į kai­
rę, po to iš karto atsitiesti ir lenktis į dešinę. Šį dvigubą judesį
pakartoti 4 kartus — iš viso tai bus 8 judesiai į kairę ir į de­
šinę, kuriems atlikti reikia 10 sekundžių. Šie judesiai atveria
skrandžio prievartį. Darant kiekvieną judesį (lenkiantis į šo­
nus), dalis vandens iš skrandžio patenka į dvylikapirštę žarną.

Antrasis judesys
Šie judesiai skatins vandenį patekti į plonąsias žarnas ir tekėti
jose. Pradinė padėtis kaip ir pirmo judesio — stovima pražerg-
tomis kojomis. Ištiesti dešinę ranką horizontaliai ir sulenkti
kairę ranką taip, kad rodomasis ir didysis pirštai siektų deši­
nįjį raktikaulį. Po to reikia pasukti kūną, kiek galima toliau
tiesiant ištiestą ranką atgal ir žiūrint į pirštų galus. Baigiant
pasisukimą neuždelsti ir grįžti į pradinę padėtį, pasisukti į kitą
pusę. Šį dvigubą judesį reikia pakartoti 4 kartus. Tam pakanka
10 sekundžių.

Trečias judesys
Vanduo toliau teka plonosiomis žarnomis atliekant dar vieną
judesį — „Kobros" variantą. Tik delnai ir didieji kojų pirštai
liečia grindis, o klubai tarsi pakimba ore. Labai svarbu, kad
tarp pėdų būtų 30 centimetrų tarpas. Kai jau esate tokioje pra­
dinėje padėtyje, pasukite galvą ir liemenį taip, kad pavyktų
pamatyti priešingos kojos kulną, t.y. jei pasisukate į kairę, rei­
kia žiūrėti į dešinį kulną. Po to nedelsdami grįžkite į pradinę
padėtį ir stenkitės pamatyti kitos kojos kulną. Pakartokite 4
kartus po du judesius. Atlikimo laikas — 10—15 sekundžių.

Ketvirtas judesys
Vanduo, kuris praėjo plonąsias žarnas, turi nutekėti ir storo­
siomis žarnomis. Tam reikalingi šie 4 judesiai — sudėtingiau­
si, sudėtingesni už tris pirmuosius. Juos gali atlikti visi, išsky­
rus tuos, ką kamuoja kelių ar menisko ligos. Tokiems žmonėms

35
tiks atskiras šio judesio variantas. Ketvirtas judesys atlieka­
mas taip:
a) tupėti taip, kad pėdos būtų praskėstos maždaug 30 cen­
timetrų. Pėdos turi būti ne po sėdmenimis, o šalia užpakalinės
klubų dalies. Delnai uždedami ant kelių, praskėstų 30 centi­
metrų;
b) pasukti liemenį ir priklaupti ant kairiojo kelio, kad jis
būtų prieš dešinės kojos pėdą. Delnai pakaitom stumia dešinį
klubą prie kairio šono, o kairį klubą prie dešinio taip, kad būtų
prispausta dalis pilvo ir spaudžiamos storosios žarnos. Žiūrėti
sau už nugaros, kad liemuo galėtų daugiau pasisukti ir būtų
labiau spaudžiamas pilvas.
Atliekant pirmuosius tris judesius, buvo nesvarbu, į kokią
pusę pasisukama pirmiausia — kairę ar dešinę. Atliekant ket­
virtąjį judesį, svarbu pradėti spausti dešiniąją pilvo pusę. Ir šį
judesį reikia atlikti 4 kartus. Jo trukmė — 15 sekundžių.
Ketvirto judesio variantas:
Šio judesio ištakos — Ardcha Maciendrasana (susukta po­
za). Jį atliekant, pėda statoma prie vidinės klubo pusės, nepra­
eina iš kitos pusės. Petis pasukamas kiek galima toliau, arčiau
prie sulenkto kelio, liemuo truputį atloštas atgal. Rankos re­
miasi į sulenktą kelį, kuris yra tarsi svertas sukant stuburą ir
spaudžiant klubą prie pilvo apačios.
Nesėkmės atvejis
Jei po to, kai išgerta, pavyzdžiui, 4 stiklinės vandens, jaučiate,
kad skrandžio turinys normaliai nepraeina į žarnyną, kad jis
perpildytas, net pykina, tai reiškia, jog klapanas tarp skran­
džio ir dvylikapirštės žarnos neatsivėrė taip, kaip derėtų. Todėl
pakartokite 2 ar 3 kartus seriją judesių, tačiau vandens dau­
giau negerkite. Kai nebepykins, praėjimas bus laisvas. Sutriki­
mų daugiau nebus, galėsite toliau tęsti. Gali pasitaikyti, kad
trukdys iš rūgimo produktų susidaręs dujų kamštis. Tada pa­
kanka rankomis paspausti pilvą ar atsistoti ant pečių („Žva­
kė"). Derinti tai su kitais keturiais aprašytais judesiais.
Pačiu nesėkmingiausiu atveju, t.y. tada, kai vanduo visai
neteka iš skrandžio toliau, jums lieka du būdai: dešinės rankos
dviem pirštais pakutenti liežuvio šaknį ir išsivemti. Tada iš
karto pajusite palengvėjimą. Galima ir visai nieko nedaryti.
36
Tada vanduo pats pasišalins iš organizmo kaip šlapimas. Po
tokio pratimo beliks pailsėti ir pavalgyti.
Pirmasis valgymas
Po Šank Prakšalanos būtinai reikia atlikti šiuos nurodymus.
Valgyti ne anksčiau kaip praėjus 30 minučių po pratimų ir ne
vėliau kaip po valandos. DRAUDŽIAMA palikti virškinamąjį
traktą be maisto daugiau kaip valandą po pratimų.
Pirmasis maistas — virti ryžiai. Ryžiai turi būti išvirti ar
net pervirti vandenyje, kad nedirgintų žarnyno gleivinės. Grū­
dai turi tirpti burnoje. Po ryžių galima valgyti gerai išvirtas
morkas.
Kartu su šiuo maistu būtina suvalgyti ir 40 gramų sviesto.
Jį galima ištirpinti su ryžiais ar suvalgyti atskirai iš šaukšte­
lio. Ryžius galima pakeisti virtais kviečiais, avižomis ir pan.
Svarbu
Ryžių negalima virti su pienu. 24 valandas po šių pratimų drau­
džiama gerti pieną ar kefyrą.
Be to, per tas 24 valandas draudžiama valgyti rūgštų mais­
tą ir gerti bet kokius skysčius (tai viena iš priežasčių, kodėl
draudžiama gerti kefyrą). Draudžiama valgyti vaisius ir nevir­
tas daržoves. Duoną galima valgyti, kai maitinamasi antrą kar­
tą po pratimų. Antrą kartą valgydamas aš gėriau morkų ar
obuolių sultis su burokėlių sultimis (proporcijos 1:4 ar 1:5), val­
giau salotas ir jaučiausi normaliai. Taigi į mano rekomendaci­
jas atsižvelkite kūrybiškai. Po 2 valandų galite sugrįžti prie
jums įprasto režimo. Svarbu, kad neprarastumėte saiko, neval-
gytumėte mėsos.
Gėrimas
Geriant pasūdytą vandenį, padidėjus osmotiniam aktyvumui
dalis skysčių iš kraujo patenka į žarnyną. Skystoji kraujo dalis
pakeičia kryptį, tampa priešinga įprastam įsiurbimui ir tuo pa­
čiu valo storojo ir plonojo žarnyno gaurelius. Kaip tik dėl šio
efekto Šank Prakšalana tampa unikali. Aš nežinau kito tokio
valymo, kuris valytų mūsų mikrogaurelius (glikokaliksą) — šį
unikalų katalizatorių su poromis, nuo kurio efektyvumo pri­
klauso maisto pasisavinimas.
37
 Nuo to, apie ką aš čia papasakojau, pajusite troškulį. Iš­
tverkite negėrę net paprasto vandens, palaukite pirmojo valgy­
mo, nes priešingu atveju jums vis teks eiti į tualetą. Valgydami
pirmą kartą ir po to, galite gerti vandenį, nestiprius žolių nuo­
virus arba, kaip ir aš, — šviežias sultis.
Nenustebkite, kad išmatos atsiras tik po 24 ar net 30 va­
landų ir bus gelsvos ar geltonos, bekvapės tarsi kūdikio.
Žmonės, kenčiantys nuo vidurių užkietėjimo, gali daryti
Sank Prakšalaną kiekvieną savaitę, tačiau gerdami tik 6 stik­
lines vandens. Tada visas ciklas trunka maždaug 30 minučių.
Tai pats geriausias būdas „perauklėti" žarnyną. Gerai tai, kad
šis būdas neištempia storųjų žarnų sienelių.*
Teigiamas poveikis
Be to, kad išvalysite visą virškinimo kanalą, patirsite ir netie­
sioginį teigiamą poveikį: malonų kvapą iš burnos, ramų miegą,
ant veido ir viso kūno išnyks spuogai. Jei maitinsitės taip, kaip
nurodyta šioje knygoje, išnyks ir nemalonus kūno kvapas. Taip
pat tonizuojama kepenų veikla (tai patvirtina ir pakitusi išma­
tų spalva). Pagerėja kitų liaukų, ypač kasos, susietų su virški­
nimo traktu, veikla.
Lonavlos gydytojai, 2 mėnesius kas dvi dienas taikydami
Sank Prakšalaną bei atitinkamą maitinimosi režimą, išgydyda­
vo prasidėjusį diabetą.
Tikriausiai Langerganso salelės, esančios kasoje, išskiria
daugiau insulino bendrai stimuliuojant kasą. Kai virškinimo
traktas išvalytas, maistas pradedamas geriau pasisavinti. To­
dėl tie, kam reikia padidinti svorį, jį be vargo padidina, tampa
tvirtesni, o tie, kam reikia atsikratyti viršsvorio, jo netenka,
suliesėja.
Kontraindikacija
Tie, kas kenčia nuo skrandžio opaligės, be abejo, neprivalo tai­
kyti Prakšalanos tol, kol neišsigydys skrandžio ligos. Tai priva­
lo įsidėmėti ir tie, kam būdingi ūmūs virškinamojo trakto su-
* Klizma gali pakenkti, jei vanduo, greitai patekęs j storąjį žarnyną, stip­
riai jį ištempia, sukelia skausmą. Kad taip neatsitiktų, vandenį suleiskite pa­
laipsniui, neskubėdami, suspausdami vamzdelį pirštais.
38
trikimai, kas viduriuoja, serga dizenterija, ūmiu kolitu (jei ko­
litas chroniškas, Prakšalaną gali padėti, bet tik ne krizės atve­
ju), ūmiu apendicitu, tuo labiau tokiomis rimtomis ligomis kaip
žarnų tuberkuliozė, vėžys.
Šis pratimas efektyvus užbaigiant oksiurezę. Juk tada, kai
valomas žarnynas, kartu pašalinami ir kirminai su visais jų
kiaušinėliais. Tiesa, gaurelių žarnų vidiniame paviršiuje tiek
daug, kad kartais vienas kitas kirminų kiaušinėlis gali ir likti.
Šank Prakšalaną — puiki. Tuo įsitikinau aš pats. Kad grei­
čiau išmoktumėte šio metodo, iš pradžių atlikite pratimą kartą
per dvi savaites.
VALANTI MITYBA
Didysis natūropatas Polis Bregas sugalvojo efektyvų būdą, skir­
tą išvalyti storąjį žarnyną, — badavimą. Kai kartą per savaitę
badaujama 24—36 valandas, organizmas gauna papildomos
energijos, kuri anksčiau buvo skiriama maistui perdirbti ir pa­
sisavinti. Dabar ją galima skirti kitoms organizmo reikmėms.
Per tą laiką išmatų akmenys truputį atstoja nuo žarnų siene­
lių. Po tokio susilaikymo pirmas maistas — šviežios morkų ir
kopūstų salotos be prieskonių ir aliejaus, sviesto — yra tarsi
šluota, kuri atplėšia nuo žarnų sienelių apnašas ir jas pašalina
iš organizmo. Panašias salotas rekomenduoja ir V. Michailovas.
STOROJO ŽARNYNO SIENELIŲ IR NERVŲ ATSTATYMAS
Štai ką sako apie storojo žarnyno sienelių ir nervų atstatymą
gydytojas Vokeris:
„Remdamiesi bandymais, nustatėme, kad storasis žarnynas
negali normaliai vystytis ir veikti, jei žmogus maitinsis tik vi­
rintu ar kitaip apdorotu maistu. Todėl beveik negalima rasti
žmogaus, kurio storasis žarnynas būtų idealiai sveikas. Jei jau­
čiatės blogai, pirmiausia pradėkite storojo žarnyno plovimą ar­
ba darykite klizmas. Po to šviežios daržovių sultys paskatins
efektyvų regeneracijos procesą. Nustatyta, kad geriausias mais-
39
tas — morkų ir špinatų sultys. Šis mišinys maitina plonosios
ir storosios žarnų nervus bei raumenis."
Sulčių receptus aš paėmiau iš knygos „Daržovių sultys".
Sulčių kiekis pateikiamas uncijomis (1 uncija — 28,3 gramo).
Geriausiai tinka storajam žarnynui: morkos — 10, špina­
tai — 6 uncijos; truputį silpnesnis mišinys: morkos — 10, bu­
rokėliai — 3, agurkas — 3 uncijos; jei nieko daugiau neturite,
gerkite bent ne mažiau kaip 500 gramų morkų sulčių kasdien.
Storojo žarnyno motorika pagerėja, tampa normali tada, kai
pakanka produktų, kuriuose yra daug maisto skaidulų: daržo­
vių ir vaisių, kruopų. Šis maistas tuo pačiu truputį laisvina
vidurius, nes storajame žarnyne atsiranda daug masės, kuri
padidina judėjimą storosiose žarnose. Ląsteliena gerai išskiria
tulžį, dirgina storojo žarnyno sieneles ir stimuliuoja motoriką,
padedančią sparčiau normaliai išsituštinti.
Iš vaisių ypač stipriai peristaltiką veikia inžyras (figos), sly­
vos, vynuogės, džiovinti vaisiai. Žarnyne jie stipriai išbrinksta,
padidėja jų masė.
Laisvina vidurius morkos, burokėliai, šviežių kopūstų salo­
tos. Baltagūžiame kopūste yra daug ląstelienos, kuri ypač nau­
dinga, kai užkietėję viduriai. Tačiau ši daržovė netinka tada,
kai yra kolitas, nes kopūsto ląsteliena stambi.
Be jau minėtų, ypač „stiprių", produktų, vertingi ir moliū­
gai, medus, aliejus, juoda duona.
Labai naudinga išgerti 300—500 gramų šviežių daržovių ir
vaisių sulčių. Daiginti kviečiai taip pat padeda virškinti bei
išsituštinti, reguliuoja visą skrandžio—žarnyno traktą.
Kai kurie vartojantys daug daržovių ir vaisių žmonės pra­
deda sakyti, jog jiems pučia vidurius, susidaro daug dujų. Su­
sikaupti dujoms padeda žirniai, pupelės, svogūnai, kopūstai,
burokėliai, skatinantys organizmą išsituštinti. Mažiau dujų su­
sidaro valgant bulves, morkas, agurkus, grybus, beveik visas
uogas ir vaisius, juodą duoną bei geriant pieną.
Dujų organizme susidaro todėl, kad gyvybiškai aktyvūs ele­
mentai, esantys daržovėse bei vaisiuose, ypač siera ir chloras,
ardo žarnyne puvimo produktus, išmatų sankaupas. Šia pras­
me ypač vertingos šviežios kopūstų sultys, kuriose yra daug
sieros ir chloro, valančių žarnyno ir skrandžio sienelių gleivinę.
Štai jums dar vienas testas, padedantis išsiaiškinti, ar la­
bai užterštas storasis žarnynas, ar neapnuodytas visas skran-
40
džio—žarnyno traktas. Jei išgėrus kopūstų sulčių susidaro daug
dujų, jaučiate kitokius sutrikimus, reiškia, kad skrandyje—žar­
nyne susikaupė nemažai toksiškų medžiagų.
Įpraskite gerti šviežias kopūstų sultis palaipsniui. Iš pra­
džių išgerkite jų kartu su morkų sultimis. Po to vis mažinkite
morkų sulčių kiekį. Vokeris teigia, kad 300 gramų šviežių ko­
pūstų sulčių per dieną duos jums pakankamą kiekį gyvo orga­
ninio maisto, kokio negautumėte net suvalgę 50 kilogramų vir­
tų ar konservuotų kopūstų. Vokeris perspėja, kad kopūstų sul­
tis reikia gerti be druskos. Druska panaikina tokių sulčių ver­
tę, gali net pakenkti.
Dujos gali susidaryti ir tada, kai produktai neteisingai de­
rinami. Pavyzdžiui, žirniai su duona, pupelės su mėsa ir t.t.
Pageidautina minėtus dujų susidarymą skatinančius produk­
tus suvalgyti atskirai, po šviežių salotų. Skysčius, taip pat ir
sultis, reikia gerti prieš valgį. Tada, jei jūsų žarnyno gleivinė
nepažeista, nėra nuosėdų ant žarnyno sienelių, dujos daugiau
nebesusidarys.
Jei augalinis maistas sukelia žarnyne rūgimą, jis negali čia
skaidytis, suirti, nes jo paties rūgštingumas pašalina jį iš orga­
nizmo, truputį laisvina vidurius. Tai veikia stimuliuojančiai,
žarnynas išvalomas natūraliu būdu.
Kai labai pučia vidurius, galima gerti ramunėlių žiedų ir
krapų sėklų nuovirą.
Normaliai tuštintis jums padės ir kitos priemonės.
Storojo žarnyno veikla nuo 7 iki 9 valandos ryto (vietos
laiku) yra aktyviausia.
Jogas Svamis Šivananda rekomenduoja kvėpuoti gaiviu ry­
to oru, kuris padeda išsituštinti.
Tuštintis daug lengviau tada, kai šlapinamasi, nes šlapimo
pūslės judesių refleksas atitinkamai analogiškas gaubtinės žar­
nos judesiams. Todėl valingo akto poveikis šiuo momentu yra
žymiai didesnis.
Romolas Mantovanis nepataria skatinti išsituštinimo. Šį po­
reikį turi sukelti valia. Tada storoji žarna veiks „sąmoningai",
lengvai, laiku ir normaliai išsituštins, kad organizmas būtų ma­
žiau užterštas.
Labai svarbi tuštinimosl poza. Dažniausios dvi padėtys: sė­
dint ant unitazo ir atsitūpus — „Erelio poza". Esant „Erelio
pozai", klubai spaudžia pilvą ir padeda jo sienelės raumenims,
41
kad žarnynas lengviau ir greičiau išsituštintų. Nereikia stip­
riai įsitempti. Tai ypač svarbu, kai išeinamojoje angoje kyla
skausmas, taip pat profilaktikai. „Erelio poza" skatina defeka-
ciją, kuri trunka tik 5—7 minutes. Pagrindinė išmatų masė
pašalinama pačioje pradžioje.
Defekaciją reikia atlikti prieš tai giliai įkvėpus, kai diafrag­
ma nusileidžia ir pilvo ertmės organai, spausdami tiesiąją žar­
ną, padeda jai išsituštinti. Tai vienmomentinis defekacijos ak­
tas. Jo reikia išmokyti dar vaikystėje. Tada ir užaugęs jūsų
vaikas neturės su tuo susietų problemų.
Jei sumaniai derinsite visas čia paminėtas priemones, jau­
site natūralų norą tuštintis, jis taps valdomas, valingas.
Tačiau pasitaiko tokių silpnų ir „užsispyrusių" storųjų žar­
nynų, kad juos pageidautina papildomai lavinti fizinių pratimų
kompleksais. Ypač padeda joga. Pateiksiu kompleksą Svamio
Šivanandos pratimų (9 pieš.). Šioje knygoje pateikiamus prati­
mus jis pataria atlikti kasdien 5—10 minučių. Svamio tvirtini­
mu, jie suteikia jėgų, žmonės ilgai gyvena sveiki ir laimingi.

1. Utchita širša ekapada čakrasana

Atsigulkite ant nugaros, padėkite rankas po sėdmenimis ar iš­

tieskite prie kūno. Pakelkite galvą, paeiliui sulenkdami kojas,
atlikite pratimą „Važiavimas dviračiu". Taip judant, keliai pa­
eiliui liečia krūtinę. Pėdos suka ratus. Galvą laikykite pakeltą
(nereikia pakelti silpniems žmonėms). Jei pajutote nuovargį,
pailsėkite, o po to pakartokite pratimą vieną ar du kartus. Šis
pratimas pašalina sėdmenų, liemens, pilvo, nugaros, krūtinės,
kojų kelių, pėdų trūkumus. Jis valdo sėklą, pašalina naktines
poliucijas, valo kraują, išvaro kirminus ir net išgydo paralyžių.
Jei paralyžiuota ranka, atlikite ja tokius pačius pratimus kaip
ir kojomis. Reguliariai atliekant šį pratimą, organizmas tampa
sveikas ir stiprus.
2. Utchita dvi padasana
Atsigulkite ant nugaros ir prispauskite ištiestas rankas prie
grindų. Lėtai pakelkite ištiestas kojas 45° kampu, nelenkite jų
9 pieš. Svamio Šivanandos pratimų kompleksas
per kelius. Po to nuleiskite jas, bet nelieskite grindų. Pakarto­
kite 4—5 kartus.
Šio pratimo poveikis būna didesnis, kai jis atliekamas pa­
kelta galva.
3. Utchita eka padasana
Atsigulkite ant nugaros ir pakelkite koją 45° kampu. Po to kel­
kite ir nuleiskite kitą koją, bet nelieskite grindų.
Šis pratimas gerai sustiprina pilvo ir žarnyno raumenis,
valo sėklą, šalina naktines poliucijas, naikina kirminus. Jis bū­
na efektyvesnis, kai atliekamas truputį pakelta galva (silp­
niems žmonėms tai netinka).

43
42

4. Utchita chasta merudandasana
Atsigulkite ant nugaros ir padėkite ant grindų virš galvos iš­
tiestas rankas. Lėtai tieskite abi rankas prie kojų pirštų, ne-
keldami kojų ir nelenkdami kelių, kol nepajusite įtemptų pilvo
raumenų. Pabūkite tokioje padėtyje 10—15 sekundžių. Po to
ištieskite rankas į priekį ir galva palieskite kelius. Lėtai grįž­
kite į pradinę padėtį. Pakartokite pratimą kelis kartus.
Šis pratimas pašalina pilvo, nugaros, stuburo, krūtinės, lie­
mens, kaklo defektus.
5. Utchita chasta eka padasana
Atsigulkite ant grindų ir ištieskite rankas šalia kūno. Pakėlę
jas į viršų ir ištiesę į priekį, pakelkite liemenį nuo grindų kaip
parodyta piešinyje. Kai tik pajusite įtemptus pilvo raumenis,
lėtai kelkite tai vieną, tai kitą koją, kad tarp grindų ir pakeltos
kojos būtų 45° kampas.
Pakartokite pratimą 3—4 kartus, o po to dar greičiau — 5
kartus. Šis pratimas stiprina žarnyną. Jo poveikis toks, kaip ir
prieš tai aprašytų pratimų.
6. Pada paršva čalanasana
Atsigulkite ant nugaros, ištieskite rankas į šalis ir padėkite
delnus ant grindų. Lėtai pakelkite suglaustas kojas 45°. Kurį
laiką pabūkite tokioje padėtyje. Po to lėtai pasukite kojas į kai­
rę ir dešinę, kol jos palies grindis. Visą tą laiką delnai būna ant
grindų. Tada grąžinkite kojas į vertikalią padėtį ir lėtai nuleis­
kite ant grindų. Truputį pailsėkite ir vėl atlikite pratimą 1—2
kartus.
Šis pratimas gerai stiprina liemenį ir žarnyną, pašalina
šonkaulių, širdies ir plaučių defektus.
Tie, kurių silpnoka širdis, šio pratimo privalo nedaryti.
7. Bchudžanhasana
Atsigulkite ant grindų ir atsiremkite delnais į grindis krūtinės
lygyje. Remdamiesi rankomis, pakelkite viršutinę kūno dalį,
44
išlenkite liemenį ir atmeskite galvą atgal. Grįžkite į pradinę
padėtį. Pakartokite pratimą 4—5 kartus.
Šis pratimas šalina riebalus ir gydo organų, esančių pilvo
ertmėje, ligas, stiprina pilvo, krūtinės ląstos, kaklo, rankų rau­
menis.
8. Dchanurasana
Atsigulkite ant pilvo, sulenkite kojas per kelius, apglėbkite
kulkšnis ir patempkite jas į viršų taip, kad rankos išsitiestų,
nugara išsilenktų, o pilvas įsitemptų. Iš pradžių tegul keliai
būna pražergti. Po kurio laiko atlikite šį pratimą suglaustais
keliais. Darydami pratimą, pasisupkite 4—6 kartus.
Šis labai svarbus pratimas padeda atsikratyti visų virški­
namojo trakto ligų, pašalina stuburo defektus. Todėl jį atlikti
privalo kiekvienas vyras ir moteris.
9. Ardcha šalabchasana
Atsigulkite ant pilvo, ištieskite rankas prie kūno ir padėkite
delnus ant grindų. Pakelkite galvą ir žiūrėkite į priekį. Pakel­
kite aukštyn vieną koją, nelenkdami jos per kelį, o po to —
antrą koją. Atlikdami pratimą, kojų pirštus ištieskite.
Šis pratimas pašalina nugaros skausmus, išgydo kasos ir
kepenų ligas. Moterims, jaučiančioms skausmus pilvo apačioje,
pratimas padės išsivaduoti iš šios negalės.
10. Mukta chasta kati čakrasana
Atsistokite tiesiai, kojos pražergtos. Palenkite liemenį ir kuo
žemiau nuleiskite sunertas rankas. Po to lėtai sukite rankas ir
liemenį vertikalia plokštuma iš kairės aukštyn ir į dešinę. Pa­
kartokite pratimą į kitą pusę. Padarykite po 3—4 tokius suka­
muosius judesius. Šį pratimą atlikite neskubėdami.
Iš pradžių šis pratimas gali sukelti galvos svaigimą. Ga­
lima net nukristi. Jis gerai sustiprina pilvo, krūtinės ląstos,
rankų raumenis, taip pat išgydo CHRONIŠKĄ VIDURIŲ UŽ­
KIETĖJIMĄ. Šį pratimą privalo atlikti kiekvienas.
45
 11. Pruštcha valita chanumasana
Atsistokite tiesiai, suglauskite kojas. Sulenktą per kelį kairę
koją pastatykite kiek galima toliau į priekį. Dešinė koja tiesi.
Pakelkite suglaustais delnais rankas virš galvos ir ištieskite
jas atgal. Po to nuleiskite rankas žemyn paliesdami grindis ir
sukdami liemenį į kairę. Pakartokite pratimą į priešingą pusę.
Šis pratimas stipriai įtempia visus kūno raumenis, sustip­
rina liemenį ir išgydo organų, esančių pilvo ertmėje ir krūtinės
ląstoje, ligas.
12. Dandchimantchanasana
Atsistokite tiesiai, suglauskite kojas ir ištieskite į priekį ran­
kas suspaustais kumščiais. Stenkitės kuo stipriau tiesti į prie­
kį rankas, imituokite boksininko judesius. Liemuo sukasi į abi
puses.
Šis pratimas tinka, kai užkietėję viduriai, stiprina krūtinės
ląstos ir pilvo raumenis.
13. Vakša sprūsta džanu vrikšasana
Atsistokite tiesiai. Kojos suglaustos, o krūtinė išlenkta.
Greitai pakelkite per kelius sulenktą tai vieną, tai kitą ko­
ją. Kojas reikia kelti kuo aukščiau.
Šis pratimas labai svarbus. Jis sumažina pilvą, stiprina pil­
vo preso raumenis, išvalo sėklą ir pašalina naktines poliurijas.
14. Eka stchana palajanasana
Pasilenkite į priekį ir kelkite aukštyn tai vieną, tai kitą kelį,
liesdami pėdomis sėdmenis tarsi bėgdami vietoje. Šis pratimas
atliekamas tyliai, ant pirštų galų. Iš pradžių bėkite lėtai, o po
to — greitai. Po 2—5 minučių tokio bėgimo vietoje net patyręs
bėgikas jaučia nuovargį.
Greitas ėjimas ir bėgimas — natūralūs pratimai, todėl yra
vieni geriausių. Atliekantis šį pratimą žmogus tampa aktyvus,
sustiprėja jo širdis ir plaučiai. Tie, kurių širdis nesveika, pri­
valo šį pratimą atlikti neskubėdami.
46
Šis pratimas valo kraują, sustiprina kojų raumenis, page­
rina apetitą ir visiškai pašalina vidurių užkietėjimą, naktines
poliurijas. Tie, kas reguliariai atlieka šį pratimą, pamiršta
skausmą. Net šis vienas pratimas padeda žmogui pasveikti,
prailgina jo gyvenimą, ypač tinka nutukusiems žmonėms.
Pateikti piešiniai padės jums geriau suvokti šių pratimų
kompleksą.
Kam stinga laiko, kas serga, prastai jaučiasi, privalo atlikti
bent 1, 3, 7, 8 ir 14 pratimus ar tik 1, 3 ir 14 pratimus.
Papildydamas šį skyrių, pateiksiu Svamio Šivanandos re­
komenduojamą kvėpavimo sistemą iš knygos „Jogasanos". Ji
padeda išgydyti visus pilvo ertmės organų sutrikimus.
Bchastrika pranajama
Šis pratimas — tai natūralus lėtas ir gilus kvėpavimas, kai
girdimas šnypštimas per nosį. Tuo pačiu metu priekinė pilvo
sienelė juda į priekį ir atgal. Tačiau būkite atidūs: iškvepiant
pilvas įtraukiamas, įkvepiant išpučiamas tarsi futbolo kamuo­
lys. Iš pradžių šį pratimą atlikite prieš veidrodį. Jį geriausia
pradėti iškvėpimu.
Pradėkite nuo 3—4 įkvėpimų ir iškvėpimų, kurie atliekami
saikingu greičiu. Niekada neatlikite jų greitai, venkite pervar­
gimo, nes tai susilpnina smegenų veiklą, pradeda svaigti galva.
Įkvepiant reikia kuo labiau išpūsti krūtinę, pečiai nejuda.
Kiekvieną savaitę pratęskite pratimą 1—2 iškvėpimais—
įkvėpimais. Po 6 mėnesių tegul jų būna 108. Taip jūs įkvėpsite
ir iškvėpsite 324 kartus ir atliksite 3 pratimus. Po kiekvieno
pratimo būtina gerai pailsėti. Daugiau kaip 324 įkvėpimų—
iškvėpimų per tris bandymus atlikti negalima.
Bchastrika pranajama — įstabus pratimas, teigiamai vei­
kiantis smegenis, plaučius ir skrandį, stiprinantis protą ir ge­
rinantis atmintį. Šis pratimas — vertinga priemonė, stimuliuo­
janti smegenų veiklą. Vien jo pakanka, kad būtų išgydyti poli­
pai, tonzilitas, akių ir ausų susirgimai, astma, sloga, kosulys,
širdies ligos. Tačiau tie, kurių širdis silpna, privalo šį pratimą
atlikti atsargiai, palaipsniui didinti krūvį.
Šis pratimas pagerina virškinimą, išnyksta vidurių užkie­
tėjimas, išgydoma išvarža ir apendicitas. Atlikdami jį tapsite
47
ne tik sveikesni, bet ir gražesni: neslinks ir nežils plaukai, iš­
nyks veido raukšlės, oda taps lygi ir stangri.
Šį pratimą reikia atlikti rytą ir vakarą, bent jau kartą per
dieną gerai išvėdintoje, švarioje patalpoje ar ant jūros, upės
kranto, vėjui pučiant į veidą. Po 4—6 mėnesių net ligoniai,
kuriuos kamavo chroniškos ligos, jausis geriau. Laikui bėgant,
atliekantys šį pratimą taps laimingiausi žmonės, tikri jogai.
14 PATARIMŲ, KAIP STIPRINTI SVEIKATĄ
1. Niekada nepatingėkite skirti 15 minučių asanai ir pilvo
pratimams. Tokie pratimai, jei tik juos atliksite kasdien, padės
jums tapti sveikais ir ilgaamžiais. Jums nebereikės gerti vaistų
ar imtis kitų priemonių, kad būtumėte sveiki. Suvoksite, kad
tik sveikas žmogus yra tikrai laimingas. Nėra sveikatos — nė­
ra laimės, ramybės, gėrio.
2. Atlikdami pratimus, nesuklyskite. Tegu jus lydi džiugi
rami nuotaika. Būkite sučiaupę lūpas. Tada tapsite sveiki, ilgai
gyvensite.
3. Nėra pratimų — nėra maisto! Tai turi tapti jūsų devizu.
4. Maitinkitės reguliariai. Įpraskite laiku atsiliepti į Gam­
tos šauksmą.
5. Nevalgykite, jei nenorite. Reikia reaguoti net į nedidelį
poreikį tuštintis.
6. Stimuliatoriai — kava, arbata, tabakas, vidurius laisvi­
nantieji vaistai — pavojingi.
7. Nevalgykite naktį Ir nemiegokite dieną — tai skatina
vidurių užkietėjimą.
8. Jei abejojate: valgyti ar ne — nevalgykite! Jei abejojate:
eiti į tualetą ar ne — eikite! Štai tikrasis kelias. Eidami juo,
tapsite sveiki, laimingi, ilgai gyvensite!
9. Valgykite lėtai. Valgydami negerkite vandens. Troškulį
numalšinkite praėjus valandai po valgio.
10. Kramtykite kiekvieną maisto kąsnį 32 kartus, kad būtų
sveiki dantys, reguliarus tuštinimasis, nekamuotų vidurių už­
kietėjimas ir jo pasekmės.
11. Neprisilieskite prie kepto, pervirto, sužiedėjusio, labai
karšto, šalto ir sunkiai virškinamo maisto.
12. Valgykite tik tada, kai esate gerai nusiteikę, kai ne-
48
kamuoja niūrios mintys. Niekada nevalgykite ir negerkite, kai
esate įniršęs, o aplink netvarka.
13. Pavalgę lėtai pasivaikščiokite pirmyn ir atgal, ranka
masažuokite pilvą, kad nesutriktų virškinimas ir peristaltika.
14. Ypač rūpinkitės dvasios ramybe ir sveikata, nes tai daug
svarbiau už maistą. Juk ne vien nuo jo priklauso sveikata, jė­
gos, laimė, energija ir ilgaamžiškumas.
Tiems, kas teisingai atliks mūsų pratimus, paisys patari­
mų, niekada nesutriks skrandžio veikla. Po 4—6 mėnesių, jei
tik reguliariai atliksite šiuos pratimus, visiškai išsigydysite
virškinimo organų ligas.
Manau, kad komentarai nereikalingi.
LAISVINANTYS VIDURIUS VAISTAI KENKIA
Laisvinantys vidurius vaistai veikia žarnų sieneles tarsi botago
kirtis ir sukelia pernelyg didelį aktyvumą, po kurio seka dep­
resija (tai fiziologijos dėsnis). Be to, laisvinantieji vidurius vais­
tai ne tik neišgydo žmogaus, bet ir slopindami ligos pasekmes
skatina ligą, ji tampa nepagydoma. Laisvinantieji vaistai ken­
kia žarnyno filtruojančioms membranoms ir gleivinei, sutrikdo
jų veiklą.
POLIPŲ PAŠALINIMAS
Jei tiriant storąjį žarnyną rasti jame esantys polipai ar laikui
bėgant pastebėjote specifinius kabančius apgamus ant kaklo,
pažastyse, tai taip pat reiškia, kad atsirado polipų. Polipai —
nepiktybiniai dariniai, kurie po kurio laiko gali tapti piktybi­
niais. Gydytojai linkę juos operuoti. Tačiau galima išmėginti
profesoriaus A. Aminiovo metodą, kuris, mano nuomone, pe­
rimtas iš liaudies medicinos.
Mūsų klube „Žvalumas" yra puikių šios metodikos pavyz­
džių. Sėkmingai gydoma ugniažole.
Vaistams naudojama didžiosios ugniažolės (karpažolės)*
antžeminė dalis (žolė). Stipriausias ugniažolės poveikis žydėji­
mo metu.
* Informaciją apie ugniažolę radau knygoje „Augalinės gydymo priemonės"
(Red. prof. N. Maksiutina).
49
Biologinis poveikis ir taikymas
Gydymui vartojamas ugniažolės antpilas ir šviežios sultys. Šiais
preparatais prideginamos kandiliomos, jomis gydoma gerklų
papilomatozė. Eksperimentais nustatyta, kad ugniažolės pre­
paratai sustabdo piktybinių auglių augimą, bakteriostatiškai
veikia tuberkuliozės sukėlėjus.
Liaudies medicinoje ugniažolės sultys, antpilai taikomi
skausmui numalšinti, spazmams atleisti, kepenų ir tulžies pūs­
lės gydymui (tulžies akmenys, smėlis, gelta), esant skrandžio ir
žarnų katarui, viduriuojant, sutrikus virškinimui. Antpilui ir
nuovirui geriausia vartoti šviežią žaliavą.
Bulgarų liaudies medicinoje ugniažolės sultys rekomenduo­
jamos karpoms gydyti.
0 mes jas taikėme kitaip. Pas mane atėjo pagyvenusi mo­
teris, sverianti 118 kilogramų, ir paprašė padėti išgydyti atau­
gą ausies kriauklėje. Pasikalbėjus paaiškėjo, kad ant jos kūno
yra daug kabančių apgamų. Rekomendavau jai klizmų su ug­
niažolės sultimis kursą. Vaistams reikia šaukštelio, dviejų ar
daugiau sulčių.
Pirmą kartą moteris į 2 litrus šilto virinto vandens įpylė 1
arbatinį šaukštelį šviežių ugniažolės sulčių. Padarė kasdien 15
tokių klizmų. Po to sekė 15 dienų pertrauka.
II kursas — 2 litrai vandens ir 1 šaukštas ugniažolės sul­
čių.
Antras kursas dar buvo nebaigtas, kai moteris pasakė man,
kad padarius klizmą kartą su vandeniu iš organizmo pasišalino
ir mėsos gabaliukas (polipas).
Po III kurso, kai buvo vartojami 2 šaukštai ugniažolės sul­
čių, moteris pasakė, kad nukrito atauga ausyje.
Per trumpą laiką (beveik 6 mėnesiai) pokyčiai buvo tokie
ryškūs, kad ir kiti klubo nariai pradėjo vartoti ugniažolę. Na o
pati moteris svėrė tik 87 kilogramus, jos veidas tapo skaistus.
„Skridau kaip balerina", — džiaugėsi laimingoji, atsikračiusi
tiek negalių.
Taigi štai ta metodika:
1 kursas — 10—20 dienų klizmai vartoti arbatinį šaukštelį
ugniažolės sulčių. Po to 15—20 dienų pailsėti.
II kursas — taip pat 10—20 dienų, tačiau klizmoms reikia
1 šaukšto ugniažolės sulčių. Poilsis taip pat 15—20 dienų.
50
III kursas — toks pats, ugniažolės sulčių dozę didinti atsi­
žvelgiant į savijautą (galima padidinti vienu šaukšteliu ar net
vienu šaukštu).
Kursų kiekis pasirenkamas taip pat atsižvelgiant į savijau­
tą, tačiau galima daryti tik keturis kursus paeiliui. Po to —
mėnesio pertrauka ir vėl pakartoti. Dar geriau pasirinkti tokį
ciklą kitais metais, tik ugniažolės sulčių dozę padidinti palaips­
niui.*
Anksčiau mano aprašytos klizmos su virintu šlapimu yra
efektyvesnės už klizmas su ugniažole. Todėl rekomenduoju po­
lipams šalinti klizmas su urina, o su ugniažole palikti vėles­
niam laikui, jei kartais vėl būtų reikalingos. Nepamirškite, kad
ugniažolė ypač tinka nutukusiems žmonėms. Tokios klizmos
jiems — tikra palaima.
NORMALIOS MIKROFLOROS ATSTATYMAS
STORAJAME ŽARNYNE
Iš karto reikia pasakyti, kad storajame žarnyne niekada nebus
normalios mikrofloros, jei žmogus nuolat valgo produktus, ku­
riuose yra termofilinių mielių, tarsi agresoriai pažeidžiančių ir
naikinančių reikalingą mikroflorą. Šiuo atveju neturi būti jo­
kių kompromisų, reikia visai nevalgyti termofilinės duonos ir
kitų gaminių. Pakeiskite tokią duoną košėmis, kepkite duoną
be mielių patys, pasinaudodami Arakeliano ar Karavajevo re­
ceptu.
Storojo žarnyno mikroflorą atstatyti mums padės valymas
ir normali pH terpė. Taip sukursime palankias sąlygas daugin­
tis būtinai mikroflorai.
Pakeiskite savo mitybą, pradėkite valgyti daug salotų, kruo-
* Yra nemažai žmonių, kuriems po klizmų su ugniažolės sultimis užkietėja
viduriai. Taip atsitinka todėl, kad ugniažolei būdingas džiovinimo bei išrovimo
poveikis. Kad tai butų pašalinta, kad storojo žarnyno gleivinė būtų normali,
rekomenduoju po tokio klizmų kurso padaryti 2—5 klizmeles su šiltu pienu ir
jame ištirpintu sviestu (300 g pieno, 30 g sviesto). Tokia klizma daroma kartą
per dieną paprasta gumine kriauše. Kai pienas bus suleistas, atsigulkite ant
nugaros, pakelkite dubenį ir taip pagulėkite 30—45 minutes. Po to eikite į
tualetą. Storojo žarnyno gleivinė taps normali, išnyks ir vidurių užkietėjimas.
51
pų, daigintų grūdų, riešutų, gerkite šviežių daržovių sultis.
Daugintis naudingai mikroflorai padės ir uogos, laukinės val­
gomosios žolės. Juk kai maistas patenka į organizmą, jau po
keliasdešimt minučių skrandžio—žarnyno trakto ertmės bei
gleivinės mikroorganizmai suaktyvėja ir pradeda daugintis.
Mokslininkai seniai nustatė, kad storojo žarnyno mikroflo­
ra keičiasi priklausomai nuo maisto: vieni mikroorganizmai ga­
li išstumti kitus, užimti jų vietą. Taigi keisdami maistą, mes
galime savyje auginti vienus ar kitus mikroorganizmus. Tačiau
žarnyno mikroflora privalo būti specifinė. Ji tik tada dauginasi
normaliai, kai valgomas nevirtas augalinis maistas, papildytas
nedideliu kiekiu tinkamai pagaminto natūralaus maisto, kruo­
pomis ir t.t. Tokia mikroflora leidžia suvirškinti 50 proc. mais­
tinių skaidulų ir gauti iš jų papildomo maisto. Be to, augalinės
skaidulos veikia storąjį žarnyną antitoksiškai.
Virtas, rafinuotas, netinkamai suderintas maistas, kuriame
yra daug riebalų ir cukraus, leidžia plisti patogeninei mikroflo­
rai, kuri pablogina kalcio pasisavinimą (tai viena iš dantų ge­
dimo priežasčių), trukdo normaliai veikti storajam žarnynui (tai
viena iš priežasčių, dėl kurių plinta storojo žarnyno ligos).
Be to, vaisiai, uogos ir daržovės — pagrindinis organinių
rūgščių šaltinis, kurio dėka visame virškinimo kanale išlieka
normalus pH. Virti produktai, baltymai ir cukrus, priešingai,
keičia pH, jis tampa labiau šarminis, o tai skatina puvimą bei
rūgimą.
Atstatyti mikroflorą padeda badavimas ir po jo sekanti tin­
kama mityba. Tai vienas efektyviausių būdų, padedančių pa­
keisti mikroflorą, kad ji būtų ne patogeniška, bet normali.
Sank Prakšalana taip pat padeda pakeisti mikroflorą. To­
dėl labai svarbu po to pradėti tinkamai maitintis.
Jei jums tai pavyks, neturėsite rūpesčių, kuriuos sukelia
nenormali mikroflora.
Jei griežtai laikysitės mitybos režimo, mikroflora pradės
greitai keistis. Tam pakaks vieno—dviejų mėnesių. Jei režimo
nepaisysite, galite net visai nesulaukti norimų rezultatų. Ypač
svarbu atlikti išvalymą, kai taikomos Vokerio klizmos.
52
STOROJO ŽARNYNO PATOLOGIJOS SIMPTOMAI,
SUREGULIAVIMAS IR NORMALIOS
VEIKLOS POŽYMIAI
Mes jau nemažai sužinojome apie storojo žarnyno vaidmenį, jo
atstatymo būdus, tačiau vis galvojame: aš esu sveikas! Pamė­
ginkite blaiviai įvertinti padėtį: daugelio proktologų duomeni­
mis, jau trejų metų vaikams būdingi įvairiausi skrandžio—žar­
nyno susirgimai.
Tai, ką dabar perskaitysite, padės jums sužinoti, ar jūsų
storojo žarnyno veikla normali. Susipažinsite su tais išoriniais
požymiais (kartais neturinčiais su šiuo traktu jokio artimo ry­
šio), kurie patvirtina, kad patologijos nepavyko išvengti. Suži­
noję, kokia ji, galėsite geriau suvokti tikrąją padėtį ir pasirink­
ti būdus, galinčius jums padėti.
PATOLOGIJOS SIMPTOMAI
1. Užkietėję viduriai: liežuvio apnašos, nemalonus kvapas,
ūmūs galvos skausmai, apatija, mieguistumas, sunkumas apa­
tinėje pilvo dalyje, pūtimas, pilvo gurgimas ir skausmai, suma­
žėjęs apetitas, sunkus ir nepakankamas tuštinimasis, odos iš­
bėrimai, uždarumas, irzlumas, niūrios mintys;
2. Nespecifinis kolitas su opalige (storojo žarnyno gleivinės
uždegimas, opos). Tai būdinga 10—30 metų amžiaus žmonėms.
60—75 proc. ligonių būdingi ir išoriniai požymiai: patologiniai
odos pokyčiai, burnos gleivinės uždegimas (stomatitas), kepenų
ligos;
3. Polipai primena save kabančiais apgamais ant kaklo, pa­
žastyse;
4. Juodos apnašos ant dantų — slaptų degeneracinių žar­
nyno gleivinės pokyčių ženklas, reiškiantis, kad ji padengta juo­
dais pelėsiais, stinga vitamino A;
5. Storojo žarnyno disfunkcija pakenkia ir odai bei gleivi­
nei: sinusitas, rinitas, angina, adenomopatija, stomatitas, gin­
givitas, glositas (liežuvio uždegimas), odontalgija, bronchinė
53
 astma, pūslėtoji lūpų dedervinė (mes įpratę tai vadinti išbėri­
mu ant lūpų).
Jei čia nurodyti simptomai vis dažniau išryškėja ar jau ku­
ris laikas tęsiasi (sveikam žmogui jie nebūdingi), pradėkite sto­
rojo žarnyno gydymo programą.
FUNKCIJOS REGULIAVIMAS
Dabar jums papasakosiu, kaip pagal išmatas suprasti, ar var­
tojate maistui tinkamus produktus, ar jie tinka būtent jums,
kada ir kaip galite juos vartoti.
Įsidėmėkite: visų rūšių mėsa, žuvys, kiaušiniai, pienas,
varškė, sūriai, sriubos, sultiniai, kisielius, kakava, kava, stipri
arbata, balta duona, pyragaičiai, tortai, baltas cukrus, pertrin­
tos košės, makaronai, balti džiūvėsiai — maistas, kurį dažnai
valgant susidaro išmatų akmenys. Mėlynės, ievos uogos, gerv­
uogės, kriaušės, aiva — tik sukietina vidurius. Visi šie produk­
tai sudaro panašią, monomerinę masę, kuri, netekusi vandens
storajame žarnyne ir nelikusi žarnų raukšlėse, sukietėja, gali
sužeisti išangę, kai žmogus tuštinasi. Susidarę išmatų kamš­
čiai sutrikdo normalią defekaciją, tuštinamasi labai sunkiai,
kartais net sutrūkinėja išangė. Tokiais atvejais pirmosios išma­
tos primena avies išmatas, būna riešuto formos. Kad taip ne­
atsitiktų, pasistenkite kuo rečiau vartoti minėtus produktus,
derinkite juos su daržovėmis, vaisiais — augaliniu, daug skai­
dulų turinčiu maistu. Maistinės skaidulos sulaiko vandenį, to­
dėl išmatos nebūna reikiamos konsistencijos. Kai tik pastebite,
kad tuštinatės „avies" išmatomis, prisiminkite, ką valgėte, pa­
sirinkite tai, kas nekenktų, — salotas, kruopas. Produktus, ku­
rių suvalgius sukietėja viduriai, valgykite kuo rečiau. Tada žar­
nyno veikla bus tikrai normali.
NORMALIOS VEIKLOS POŽYMIAI
Atidžiai stebėkite savo išmatas. Tuštintis privalote reguliariai,
idealiu atveju — praėjus 1—2 valandoms po valgio. Išmatos
54
turi būti panašios į bekvapę pastą, kuri neprilimpa prie unita­
zo sienelių, lengvai nuplaunama. Defekaciją turi vykti lengvai,
vienu momentu.
Po kiekvieno tuštinimosi išangę reikia ir nuplauti. Tai ga­
lima atlikti vonioje po vandens srove. Vanduo turi būti vėsus,
o jo srovė — nestipri, nedirginantl. Apsiplovus išangę reikia
nuvalyti specialiai tam skirtu rankšluosčiu.
Štai ir viskas, ką būtina žinoti apie storąjį žarnyną, kad
galėtumėte patys sureguliuoti jo veiklą, pašalinti sutrikimus.
Rekomenduojame pradėti nuo urinos klizmų. Visa kita pa­
sirinkite atsižvelgdami į savijautą ir susirgimo specifiką. Mai­
tinkitės tinkamai. Apie tai rašoma ir kituose šios knygos sky­
riuose. Jei nenorėsite iš pagrindų pakeisti mitybos, vėl apkrau­
site savo žarnyną, jame susikaups nepašalintos išmatos, ir mū­
sų pastangos bus beprasmės.
Kai storasis žarnynas bus išvalytas, būtina pradėti kepenų
valymą. Mano nuomone, storojo žarnyno bei kepenų išvaly­
mas — būtinas ir svarbiausias dalykas. Jei tinkamai maitinsi­
tės, tolesnis valymas ir atstatymas vyks savaime.
KEPENYS
Tik kantrus užbaigs darbą, o tas, kas skuba,
suklups.
Saadi
Išvalius storąjį žarnyną taip, kaip rekomenduoja Vokeris, būti­
na pradėti valyti kepenis.
Visas veninis kraujas iš žarnyno, išskyrus storosios žarnos
apačią, praeina per kepenis. Per visą mūsų gyvenimą kepenys
nukenksmino ir uždarė savo „kapsulėse" tiek, kad pamatę, kiek
po specialaus valymo pasišalina iš jūsų organizmo, nepatikėsi­
te savo akimis.
Šiame skyriuje aptarsime ir iš senovės mus pasiekusias, ir
šiuolaikines kepenų stiprinimo rekomendacijas, moksliniu po­
žiūriu išnagrinėsime šių metodų esmę.
55
 KEPENŲ ANATOMIJA
Žmogaus kepenų pradžia — trečioji embriono vystymosi savai­
tė. Kepenys — stambiausia žmogaus organizmo liauka, sve­
rianti 1,5—2 kilogramus. Jos konsistencija minkšta, o forma
primena nupjautą kūgį suapvalintais kraštais. Viršutiniu iš­
gaubtu paviršiumi, pakreiptu į diafragmos pusę, kepenys lie­
čiasi su jos žemutiniu paviršiumi. Apatinis kepenų paviršius,
nukreiptas žemyn ir atgal, liečiasi su pilvo ertmės kai kuriais
organais. Beveik iš visų pusių kepenis dengia pilvaplėvė.
Kepenys — nejudrus organas; besiliesdamos su diafragma,
įkvepiant ir iškvepiant kartoja jos judesius. Jau įrodytas diaf­
ragmos nervų poveikis įnervuoj ant kepenis. Būti kepenims sa­
vo vietoje padeda pilvo preso spaudimas.
KRAUJO APYTAKA IR LIMFOS SUSIDARYMAS KEPENYSE
Kepenyse labai išplitusi venų sistema, kurią sudaro vartų vena
ir kepenų venų sistema. Vartų venos ypatumas — j i prasideda
ir baigiasi kapiliarais. Kepenų arterija aprūpina krauju, kuria­
me yra daug deguonies, reikalingo kepenų audinių maitinimui,
o vartų vena surenka kraują iš viso skrandžio—žarnyno trakto
bei blužnies ir yra pagrindinė kraujagyslė, nuo kurios priklau­
so kepenų funkcija.
Kepenys turi didelę įtaką ir inkstų, blužnies, skrandžio,
širdies, kitų organų veiklai. Yra duomenų, kuriais remiantis
galima teigti, kad per 1 minutę kepenimis prateka vidutiniškai
1500 mililitrų kraujo, iš jų 1200 (80 proc.) — per vartų veną,
300 mililitrų (20 proc.) — per kepenų arteriją. Kraujas, paten­
kantis į vartų veną iš pilvo ertmės skirtingų dalių, ne visiškai
susilieja, teka tarsi atskiru srautu. Taip viena upė, įtekėjusi į
kitą, kurį laiką teka sava vaga, ir tik po to dvi srovės susilieja.
Todėl į įvairias kepenų dalis patenka skirtingas kraujas iš skir­
tingų pilvo kraujo dalių. Pavyzdžiui, blužnies kraujas patenka
daugiau į kairiąją kepenų dalį, o iš storojo žarnyno — į dešinę.
Kitas kepenų kraujo apytakos ypatumas: jų kraujagyslėmis
kraujas teka lėčiau negu kituose organuose. Tačiau vartų ve­
nos kraujo spaudimas, palyginus su kitų organų kraujo spau-
56
dimu venose, daug didesnis. Be to, kraujo tekėjimas kepenyse
keičiasi, ir tai priklauso nuo krūtinės ląstos siurbiančiojo jude­
sio bei diafragmos.
Kepenyse intensyviai gaminama limfa. Net — x2 n m r o s
pagamina šis organas.
KEPENŲ FUNKCIJOS
Kepenys — virškinimo, kraujo apytakos ir medžiagų apykaitos
organas. Su kepenų funkcija glaudžiai susieta angliavandenių,
riebalų, baltymų, vandens, mineralinių medžiagų, pigmentų,
vitaminų, hormonų apykaita. Jose vyksta specifinės apsaugi­
nės ir nukenksminančios fermentų bei šalinimo funkcijos, skir­
tos tam, kad organizmas nuolat veiktų be sutrikimų. Prie nuo­
dingų medžiagų, kurios patenka į kepenis iš storojo žarnyno, —
indolo, skatolo, tiramino, prisijungia sieros bei gliukorulinė
rūgštis, susidaro mažai toksiškos eterinės-sieros rūgštys. Šie
junginiai pašalinami valymo sistemos kanalais.
Štai kokį pavyzdį pateikia E. Šuvalova brošiūroje „Kepenų
ir tulžies pūslės ligos":
„Jei į kraują patenka svetimkūnių, tarkim, anglies dalelių,
juos visiškai sugeria kepenys. Ir tik tada, kai tokių svetimkū­
nių daug, jų galima aptikti ir kituose organuose.
Be to, kepenys dalyvauja tarpinėje medžiagų apykaitoje ne­
priklausomai nno virškinimo. Jos dalyvauja hemolizės procese
(atlikusių savo vaidmenį eritrocitų irimas), vykstančiame bluž­
nyje, kraujyje. Šis procesas baigiasi kepenyse tulžies susidary­
mu.
Kepenų funkcija neatsiejama ir nuo šlapalo, susidarančio
tik kepenyse, o galutinis baltymų apykaitos produktas pašali­
namas per inkstus. Tai patvirtina glaudų kepenų ir inkstų
funkcijų ryšį".
TULŽIES SUSIDARYMAS
Tulžies susidarymas — specifinė kepenų funkcija, susieta ir su
kitų organų bei audinių veikla. Per parą žmogaus organizmas
pagamina 800—1000 mililitrų tulžies.
57
 Tulžies kanalais, kurių spindis — 4 milimetrai, o ilgis —
2—6 centimetrai, tulžis patenka į tulžies pūslės lataką, kurio
spindis maždaug 3 milimetrai, o ilgis — 3—7 centimetrai.
Tulžies kanalai gerai aprūpinti lygiųjų raumenų skaidulo­
mis, todėl jų dėka tulžis gali tekėti tai į vieną, tai į kitą pusę.
Dalis tulžies susikaupia tulžies pūslėje, kurios ilgis yra 12—
18 cm ir kurioje telpa iki 60 mililitrų tulžies. Tačiau ji lengvai
išsitempia. Reikalui esant joje nesukeliant pažeidimų gali tilpti
200 mililitrų skysčio. Ji taip pat aprūpinta raumenų skaidulo­
mis ir gali susitraukti kartu su tulžies takais, išmesdama tulžį
į dvylikapirštę žarną 200—300 milimetrų vandens stulpelio
spaudimu!
Tulžies pūslė gali koncentruoti tulžį 10—20 ir daugiau kar­
tų! Motorinis tulžies pūslės nervas klajojantis. Jį reguliuoja de­
šinysis diafragminis nervas.
Energija, būtina tulžies sekrecijai, susidaro kepenų audi­
nių kvėpavimo dėka. Tulžis — kepenų ląstelių sekrecija. Tul­
žies skonis kartokas, su saldoku prieskoniu, kvapas — savotiš­
ko aromato, reakcija — silpna šarminė. Tulžis dalyvauja virš­
kinimo procesuose, vykstančiuose žarnyne: padeda neutralizuo­
ti rūgščią maisto tyrę, patenkančią iš skrandžio į dvylikapirštę
žarną, emulguoja riebalus ir padeda juos įsiurbti, spartina sto­
rųjų žarnų peristaltiką. Ji šalina iš kraujo įvairias egzogenines
ir endogenines medžiagas, kurios susikaupusios kraujyje nei­
giamai veiktų organizmą, taip pat cholesterino perteklių.
Tulžies sudėtis:
Vanduo — apie 84 proc.
Tulžies rūgštis — 7 proc.
Mucinas ir pigmentai — 4,1 proc.
Mineralinės medžiagos — 0,8 proc.
Riebalai — 3,1 proc.
Cholesterinas — 0,6 proc. bei kitos medžiagos.
Tulžis gaminama nuolat. Jos pagaminama mažiau, kai ba­
daujama, persikaitinus, o padaugėja, kai sumažėja vidinė kūno
temperatūra, paspartėja kraujo apytaka, virškinant maiste
esančius baltymus, ypač riebalus.
58
KEPENŲ PATOLOGIJA
TULŽIES AKMENŲ SUSIDARYMAS IR TULŽIES
LATAKŲ UŽDEGIMAS
Eilės tvarka aptarsime tulžies sudėtines dalis: tulžies rūgštims,
susidarančioms kepenyse iš cholesterino, tenka antroji vieta —
7 procentai. Jų svarbiausia ypatybė — stipriai sumažinti skys­
čių paviršių tempimą. Kai esant įvairiems kepenų pažeidimams
jų ląstelės praranda sugebėjimą sintetinti šias rūgštis ar kai
tulžies pūslėje susikaupia daug tulžies, šių tulžies rūgščių su­
mažėja. Todėl iš cholesterino ir kalcio druskų sparčiau susidaro
tulžies akmenys.
Tulžies pigmentai — daugiausia pigmentas bilirubinas
(auksinės—geltonos spalvos) ir biliverdinas (žalios spalvos). Pa­
didėjus rūgštingumui, bilirubinas tampa biliverdinu, sudarytu
daugiausia iš kraujo hemoglobino. Šie pigmentai panašūs į por-
finus.
Cholesterinas — organizmui reikalinga medžiaga, viena iš
ląstelių sudėtinių dalių. Tačiau kai jo atsargos organizme pa­
didėja, tai gali pakenkti sveikatai.
Dabar mes jau žinom, kad tulžies susikaupimas ar tulžies
rūgščių sumažėjimas, sutrikus kepenų jas gaminančiai funkci­
jai, padidina tulžies paviršiaus įtempimą ir skatina cholesteri­
no koloidinių junginių, riebiųjų rūgščių, kalcio kai kurių drus­
kų, taip pat vandenyje blogai tirpstančių kalcio bilirubinų su­
sidarymą. Jei tulžies rūgščių būna mažiau negu reikia, iš tir­
palo pirmiausia atsiskiria cholesterinas ir riebalai. Susidaro
cholesterino emulsija, kuri palaipsniui kietėja, esantis joje cho­
lesterinas kristalizuojasi. Tulžies latakų uždegimo atveju pra­
deda kauptis kiti akmenys. Cholesterino akmenys auga kelis
mėnesius ar net metus. Uždegimas šį procesą paspartina.
Tulžies pūslės uždegimas (cholecistitas) ir tulžies latakų už­
degimas (cholangitas) daugeliu atvejų būna tada, kai juose su­
sikaupia akmenys, mikroorganizmai, patenkantys į tulžies pūs­
lę dažniausiai iš žarnyno.
Remdamasis skrodimų duomenimis, B. Ridelis teigė, kad
vienu dešimtadaliu atvejų buvo rasti tulžies akmenys. Tulžies
akmenų susidarymas ypač priklauso nuo mitybos ir prasideda
59
sulaukus 16—20 metų, o septyniasdešimtmečių žmonių, kurių
tulžyje randama akmenų, yra net trečdalis!
I. Pavlovo, Briuno bei kitų duomenimis, ir tulžies sudėtis,
ir jos evakuacija iš žarnyno tiesiogiai priklauso nuo maisto.
Valgant riebų, daug baltymų turintį maistą, tulžis yra tirštes­
nė, labiau koncentruota, joje daug cholesterino ir bilirubino.
Moterims tulžies veikla sutrinka net 6 kartus dažniau! Tul­
žies akmenų susidarymą skatina ir nėštumas, nes jo metu tul­
žies pūslėje susikaupia daugiau tulžies (gimda spaudžia vidaus
organus, padidina spaudimą pilvo ertmėje, pakeičia tulžies pūs­
lės ir latakų padėtį). Be to, paskutiniaisiais nėštumo mėnesiais
bei kurį laiką po gimdymo kraujyje padaugėja cholesterino, taip
pat gali sutrikti kepenų funkcijos. Tam turi įtakos ir skirtingas
vyrų bei moterų kvėpavimas. Moterys dažniau kvėpuoja krūti­
ne, o vyrai — giliau, šiame procese dalyvauja ir pilvas, todėl ir
diafragmos padėtis nevienoda. Diafragmos judesiai taip pat vei­
kia tulžies tekėjimą tulžies latakais. Kuo jie ryškesni, tuo ge­
riau.
Tulžies takų diskinezija — motorikos sutrikimas. Todėl la­
bai svarbu, kad tulžis ilgai neužsistovėtų tulžies pūslėje. Tul­
žies takų diskinezijos pagrindas — centrinės nervų sistemos
pokyčiai, turintys įtakos tulžies pūslės raumenų susitrauki­
mams. Sutrikimus gali skatinti ir netvirti tulžies takų raume­
nys. Tai gali nulemti kūno sudėjimas (asteniškas tipas), nejud­
rus gyvenimo būdas, kai tenka daug sėdėti, o svarbiausia prie­
žastis — stinga natūralaus maisto, kuriame daug vitaminų, mi­
neralinių, kitų reikalingų medžiagų.
Kai pradėsite valyti tulžies takus, pastebėsite, kad išeina
įvairūs akmenėliai. Jums, be abejo, įdomu, kokie tai akmenė­
liai, iš kur jie išėjo, iš ko jie sudaryti ir kodėl susidarė.
Tulžies pūslėje esantys akmenys yra apvalūs. Tulžies ak­
menys, randami kepenyse, gali būti šakoti, savo forma priminti
tulžies latako kontūrus. Kepenyse, tulžies takuose ir pūslėje
esantys akmenys — juodi, pigmentiniai, kieti, aštrūs, šakoti.
Valymo metu jie suskils ir pašalinti iš organizmo bus panašūs
į saulėgrąžos sėklas ar juodą smėlį, primenantį akmens anglies
dulkes. Jų skersmuo gali būti iki 6 milimetrų. Tulžies akmenys
būna cholesterininiai, dideli kombinuoti, cholesterininiai—pig­
mentiniai—druskų ir pigmentiniai.
60
Cholesterininiai—pigmentiniai—kalkiniai — dažniausia
tulžies akmenų rūšis. Jų visada būna labai daug, o forma —
netaisyklingi daugiabriauniai. Dydis — nuo smeigtuko galvu­
tės iki didelio žirnio, spalva balkšva, pilkšva (kai akmens pa­
viršiuje susikaupia daug cholesterino ir kalkių) ar ruda, tam­
siai žalia (kai daug pigmento biliverdino). Šių akmenų susida­
rymą skatina infekcija ir tulžies pūslės bei tulžies latakų užde­
gimas. Tačiau net jei nėra infekcijos, akmenys gali atsirasti
tada, kai vartojami netinkamai suderinti virti produktai.
Pigmentiniai—kalkiniai akmenys — tamsiai žalios spalvos,
jų daug, jie trapūs, įvairių formų. Jau įrodyta, kad jie susidaro
kepenyse esančiuose tulžies latakuose. Šiuose akmenyse nėra
cholesterino, tačiau pasitaiko vario priemaišų. Be to, jie suda­
ryti iš mikrolitų, kurių skersmuo — 7—60 mikronų, o sudė­
tis — baltymai, tulžies pigmentai, kalkės. Jų susidarymo prie­
žastis — iš žarnyno į kraują patekę svetimkūniai (prisiminki­
te pavyzdį su anglies dalelėmis), kur jie susijungia su tulžies
baltymais bei pigmentais ir pašalinami tulžies latakais. Į žar­
nyną jie patenka kartu su vandeniu ir virtu maistu. Juk virimo
metu organinės medžiagos tampa neorganinėmis — iškrenta
nuosėdomis (tarsi virdulyje po virimo), kurių nepasisavina or­
ganizmas ir kaip svetimkūnį pašalina kartu su tulžimi. Kartais
mikrolitai tulžies pūslėje ir latakuose padeda formuotis pig­
mentiniams—kalkiniams akmenims. Todėl gali susidaryti dvie­
jų rūšių akmenys: grynai pigmentiniai, susieti su hemolize, ir
žemės spalvos pigmentiniai akmenys, kurių atsiradimo prie­
žastis — užsistovėjusi tulžis.
Rečiausiai, laimei, pasitaiko balti ir kieti kalkiniai akme­
nys. Kalcis (kalkės) šiuo atveju patenka į organizmą kartu su
virtų maistu.
Tarpskilteliniai tulžies šalinimo latakai yra šalia tarpskil-
telinių kraujagyslių. Jungdamiesi jie sudaro iš pradžių kairįjį
ir dešinįjį skiltinius latakus, o po to ir bendrą kepenų lataką
(10 pieš.).
Kairėje ir dešinėje kepenų skiltyse esantys tulžies latakai
yra atskirti vieni nuo kitų. Teritorija, kurią aptarnauja kiek­
vienas iš šių latakų, vadinama kepenų segmentais. Kiekvienas
segmentas surenka tulžį iš savo tarpskiltelinių šalinimo lata-
61

10 pieš. Kepenys
bendras tulžies latakas; 2 — vartų vena; 3 — kepenų arterija;
I, II, II, IV — kepenų segmentai
kų. Ribų tarp segmentų nepažeidžia nei tulžies takai, nei arte­
rijos, nei vartų sistemos venos.
Vienas valymas išvalo tik vieną segmentą iš keturių. Todėl
norint išvalyti kepenis, reikia bent keturių tokių procedūrų.
VARTINĖ HIPERTONIJA IR JOS PASEKMĖS
Šiuolaikinė mityba rūgština mūsų kraują (kraujo pH norma —
silpnai šarminė), jame nėra reikalingo gyvų mineralinių me­
džiagų*, vitaminų ir kitų elementų kiekio. Nejudrus gyvenimo
būdas ir jau minėtas kraujas, kurio pH pakitęs, palaipsniui
skatina tulžies pašalinimo sistemos diskineziją, tulžies spaudi­
mas šalinimo latake gali pakilti iki 750—800 mm vandens stul­
pelio (beveik atmosfera!). Tulžies koncentracija gali padidėti net
20 ir daugiau kartų. Tada iš tulžyje esančių medžiagų gali su­
sidaryti nuosėdos. Pirmiausia susidaro cholesterino kristalai,
po to — bilirubinas, druskos, kalkės — tulžies akmenų pagrin-
* „Gyvas" produktas skiriasi nuo „negyvo" bioplazmos lauku, kuris sunai­
kinamas termiškai apdorojant. Atomai, esantys „gyvuose" mineraluose (organi­
niai), yra energetiškai aktyvesni ir sukasi į kairę, „negyviems" tai nebūdinga.
62
das. Be kietų akmenų, kepenų latakuose susidaro ir amorfinė
bilirubino—kalcio masė, panaši į grietinę. Tulžies pūslėje ir la­
takuose gali atsirasti gelsvai baltas smėlis, tepli košę prime­
nanti masė. Šie kieti ir mazutą primenantys trombai iš vidaus
spaudžia kepenis. Tuo pačiu stipriai spaudžiami ir šalia esan­
tys audiniai. Tai apsunkina arterinį kraujo tekėjimą, nešantį
deguonį kepenų arterijomis, ypač trukdo kraujotaką vartų ve­
noje, kuri neša maitinančias medžiagas iš žarnyno. Taip prasi­
deda vartinė hipertonija.
„Didžiojoje medicinos enciklopedijoje" rašoma:
— Vartinė hipertonija — padidėjęs kraujo spaudimas var­
tų venoje (kitas jos pavadinimas — portalinė vena). Ją sukelia
sutrikęs kraujo tekėjimas per kepenis, atsiradęs todėl, kad yra
mechaninės kliūtys, pavyzdžiui, tulžies trombai tulžies latakuo­
se, baltymų infiltracija kepenyse. Baltyminė masė kaupiasi ke­
penyse, ardo epitelines ląsteles, sukelia jų atrofiją, prasideda
organo struktūros pakitimas*.
Dalis kraujo, nepraėjusi pro vartų veną, eina kitu keliu
(taip vadinama kolateralinė kraujo apytaka). Tai pavaizduota
11 piešinyje.
Strėlės schemoje žymi sutrikusį kraujo tekėjimą, sukeliantį
sąstovį šiuose organuose.
Susikaupus kraujui (kraujo sąstovis), padidėja blužnis, jos
funkcijos sutrinka. Sąstovis kasos venoje sukelia distrofinius
pakitimus, sutrinka jos funkcija (noriu atkreipti diabetikų dė­
mesį: gal todėl taip sunku gydyti diabetą). Sąstovis skrandžio
ir žarnyno venose pažeidžia šių organų įsiurbimo ir sekrecines
funkcijas (noriu atkreipti distrofikų dėmesį: gal tai prasto mais­
to virškinimo ir pasisavinimo priežastis). Tai taip pat sukelia
didelį kraujavimą (ypač skrandžio, žarnyno, tiesiosios žarnos),
gausias moterų menstruacijas, trombus kojose, hemorojų. Su­
mažėja arterinis kraujo spaudimas (į tai turėtų atkreipti dėme­
sį hipertonikai).
Kai nuo spaudimo ir vietinio maitinimo sutrikimo atrofuo­
jasi kepenų ląstelės, nukenčia deguonies, riebalų, baltymų, van­
dens, mineralinių medžiagų apykaita. Visų šių ir panašių apy-
* Štai kokios maisto raciono, kuriame gausu baltymų, pasekmės, ypač kai
fizinis aktyvumas yra ribotas.
63

11 pieš. Schema, paaiškinanti patologiją vartinės hipertonijos atveju
1 — vartų vena; 2 — vartų venos išsišakojimas kepenyse; 3 — kepenų
venos; 4 — tuščioji vena; 5 — blužnis; 6 — viršutinė pasaito vena;
7 — apatinė pasaito vena; 8 — anastomozė tiesiosios žarnos srityje.
kaitos sutrikimų sukeltas ligas sunku išvardinti. Bet ir taip
aišku, kokios liūdnos kepenų užteršimo ir perkrovimo pasek­
mės.
Apie tai kalba ir jogai. Štai ištrauka iš Svainio Šivanandos
knygos „Jogų terapija":
„Silpnos kepenys — pagrindinė mūsų prastos sveikatos
priežastis. Ypač tai turi įtakos bendram organizmo augimui.
Jei sveikos kepenys, sveikas ir stiprus visas organizmas. Svar­
biausios organizmo liaukos — hipofizė, skydliaukė, kasa — pa­
deda augti ir tvirtėti organizmui, virškinti kepenims. Kai jos
stengiasi padėti nesveikoms kepenims ir todėl perkraunamos,
ištinka paralyžius. Bendras sutrikimas ne tik neigiamai veikia
organizmo augimą ir vystymąsi, bet ir gresia siaubingomis pa­
sekmėmis".
64
12 pieš. Priekinės pilvo sienelės kolateralių tipai
1 — „medūzos galva"; 2 — viršutinis tipas; 3 — apatinis tipas;
4 — junginys, kai spaudžiama apatinė tuščioji vena
Įdomiai ir savitai apie kepenų ligų priežastis pasakojama
„Cžud-ši":
„Polinkis į deginantį, „aštrų", karštą, riebų maistą, neval­
domas įniršis, miegas karštą vidudienį ir po valgio, sunkus dar­
bas, alinantis triūsas, kietos žemės kasimas, lanko įtempimas,
kritimas jojant arkliu nuo skardžio, lenktynės, iš visų jėgų sten­
giantis pralenkti kitą, smūgis akmeniu, kirčiai lazda, mėsa,
cukrašvendrių cukrus, arbata ir viskas, ką vartojame be saiko,
sukelia tulžies karštinę".
Mes galime vartoti maistą, kuriame daug vitaminų, mine­
ralinių bei kitų kokybiškiausių maisto medžiagų, tačiau jei per­
krauta „Vyriausioji valdovė" (taip kepenis vadina Tibeto dakta­
rai), jei dalis maistingų medžiagų aplenkia kepenis, nes praei­
na per anastomozes į kitas venas ir jų nepasisavina organiz­
mas, mes galime prastai jaustis, nes netenkame daug maisto
elementų. Maisto medžiagos, aplenkusios kepenis, tampa sve­
timkūniu organizme ir sukelia įvairias alergines reakcijas. To­
dėl neskubėkite eiti pas gydytoją, nekankinkite savęs, kol išsi­
aiškinsite, koks alergenas jums pakenkė. Išvalykite savo kepe­
nis, ir alergijos kaip nebūta.
65
 Net tinkamai maitindamiesi ir paisydami visų kitų sveikos
gyvensenos principų, jei tik kepenų veikla sutrikusi, jaučiamės
prasčiau negu norėtume. Štai kodėl daugelis nusivilia natūra­
liu sveikatos stiprinimo būdu.
KEPENŲ IR TULŽIES PŪSLĖS LIGŲ SIMPTOMAI
Tibetiečiai skyrė 26 tulžies ligas, o kinų daktarai net pagal
sapnus nustatydavo diagnozę: kai kepenys pilnos (t.y. tada, kai
energetinė kepenų funkcija stipriausia), sapnai pikti; kai kepe­
nys tuščios (t.y. tada, kai energijos mažai), sapnuojamas miš­
kas.
O dabar pateiksiu dabartinės medicinos nurodomus kepenų
ir tulžies pūslės ligų simptomus.

Išnagrinėkime kepenų susirgimų simptomatiką senovėje, o po

to palyginkime ir papildykime ją dabartine.
TULŽIES AKMENLIGĖS DIAGNOZĖ
Vėl prisiminkime „Čžud-ši". Tibeto daktarai teigė, kad yra
tik trys ligos, sukeltos vėjo, tulžies ir gleivių. Jei sutrinka vie­
Tipiškiausias tulžies akmenligės simptomas — aštraus skaus­
na funkcija, žmogus suserga. Beje, tulžį jie suvokė labai plačiai
ir išskirdavo 5 tulžies rūšis. mo priepuoliai — kepenų ar tulžies kolika.
Tulžis: virškinanti, keičianti spalvą, kuriančioji, suteikianti Skausmo priepuoliai trunka nuo kelių minučių iki kelių va­
regėjimą ir skaisčią spalvą. landų. Dažniausiai skausmas užklumpa staiga, tik kartais prieš
Virškinanti tulžis yra skrandyje tarp suvirškinto ir nesu­ tai pastebimi prodrominiai simptomai — dingęs apetitas, pyki­
virškinto maisto. Ji virškina maistą, atskiria sultis nuo nuosė­ nimas, sunkumas po krūtine, tempimo jausmas po dešiniuoju
dų, teikia šilumą ir jėgų kitoms keturioms tulžies rūšims. šonkauliu (gal taip būna todėl, kad tulžies pūslėje susikaupia
Keičianti spalvą tulžis yra kepenyse. Jos dėka skaidrios labai daug tulžies).
sultys tampa raudonomis. Tulžies koliką gali sukelti fizinis ir protinis pervargimas,
Kuriančioji tulžis yra širdyje. Ji daro žmones jautriais, iš­
didžiais, išmintingais, aistringais.*
Tulžis, suteikianti regėjimą, yra akyse ir padeda suvokti
formas.
Tulžis, skaisti spalva, yra odoje ir suteikia jai gaivią spalvą.
Kinų medicinos šaltiniuose rašoma, kad kepenų ir tulžies
pūslės funkcijos priskiriamos elementui „Medis" ir glaudžiai sie­
jamos su šiomis sąvokomis:

kūno audiniai — raumenys metų laikas — pavasaris

jutimo organai — regėjimas spalva — žalia, mėlyna
išskyrimas — ašaros planeta — Jupiteris
emocijos — pyktis mėsa — viščiukas
garsai — riksmas varpiniai augalai —kviečiai
skonis — rūgštus vaisiai — slyva

*... kiekvienas naujas nužudytasis kovos lauke turėjo skatinti samurajaus

narsą — taip priešas tarsi tapdavo pasyviu narsos stimulu. Štai kur žmogėd­ 13 pieš. Skausmo taškai esant akmenligei
riško kimotori papročio ištakos... Sintoistai tikėjo, kad kepenys (kimo) — žmo­ 1 — tulžies pūslės taškas; 2 — pankreatito zona; 3 — mentės kampo
gaus narsos šaltinis. Buvo manoma, kad tas, kas suvalgydavo nevirtas priešo taškas; 4 — VIII, IX ir XI krūtinės slankstelių taškai; 5 — pečių zona; 6 —
kepenis, tapdavo dar narsesnis". A. Dolinas, „Samurajaus kelias". diafragmos nervo taškas; 7 — epigastrinė skausmo zona.

66 67
emocijos, kūno atšalimas, perpildytas ir sudirgintas valgio, ypač
aštraus, skrandis. Moterims tulžies kolika kartais sutampa su
menstruacijomis ar atsiranda po gimdymo. Kolika dažniausiai
prasideda pirmoje nakties pusėje, kai kepenų ir tulžies pūslės
funkcijos aktyviausios, praėjus 3—4 valandoms po vakarienės,
t.y. tada, kai išsiskiria daugiausia tulžies į dvylikapirštę žarną,
kai ji labiausiai pripildyta ir dirginama maisto tyrės.
Skausmas būna įvairus: duriantis, pjaunantis, kai atrodo,
kad dešinė pilvo pusė plėšoma į gabalus. Priepuolio pradžioje
skausmas būna išplitęs, tačiau po to jis greitai koncentruojasi
13 piešinyje nurodytuose taškuose.
Tulžies kolikai būdingas pykinimas ir vėmimas, iš pradžių
maistu, o po to gleivėmis ir tulžimi. Kartais su tulžimi pašali­
nami ir smulkūs tulžies akmenukai.
Dažnai ligoniai skundžiasi, kad šąla galūnės. Kai kuriems
sutraukia blauzdų, rankų pirštų raumenis.
CHRONIŠKO HEPATITO DIAGNOZĖ
Šios ligos simptomai — bendras silpnumas, sumažėjęs apeti­
tas, kartais kartumas burnoje, deginimas epigastrinėje srityje,
pykinimas, vidurių užkietėjimas, kartais viduriavimas. Kai li­
ga paūmėja — niežti odą, kūno temperatūra pakyla iki 37,1—
37,6° C.
Dažnai būdingi ir nervų sistemos sutrikimai: prislėgta nuo­
taika, prakaitavimas, padidėjęs jautrumas, nemiga. Apžiūrint
ligonius, pastebima, kad daugiau kaip trečdaliui jų, ypač paū­
mėjimo periodu, būdingi „kepenų delnai" (rankų didžiųjų ir ma­
žųjų pirštų vidinės pusės oda būna paraudusi) ir kraujagyslių
„žvaigždutės".
Šios „žvaigždutės" — pulsuojančios smulkios kraujagyslės,
nuo kurių tarsi spinduliai pasklinda dar smulkesnės krauja­
gyslių atšakėlės, panašios į vorų kojas. Jų skersmuo — nuo
smeigtuko galvutės iki žirnio dydžio. Dažniausiai tokios „žvaigž­
dutės" būna ant veido, pečių, nugaros. Kai kepenų funkcija pa­
gerėja, jos gali visai išnykti.
Chroniškas hepatitas pažeidžia sąnarius ir plaučius.
68
TULŽIES TAKŲ DISKINEZIJA
Bendrieji simptomai — neurotinio pobūdžio sutrikimai, skaus­
mai po dešiniuoju šonkauliu. Hipotoninė forma — nesibaigian­
tys skausmai po dešiniuoju šonkauliu, pykinimas, atsiraugėji­
mas, atoniškas vidurių užkietėjimas.
Hipertoninė forma — periodiški skausmai, pykinimas, vi­
durių užkietėjimą keičia viduriavimas.
TULŽIES PŪSLĖS IR TULŽIES LATAKŲ UŽDEGIMAS
Iki skausmų — sunkumo jausmas po krūtine praėjus 1—3 va­
landoms po valgio, pilvo pūtimas, nedidelis drebulys, negalavi­
mas pavalgius, viduriavimas, ypač suvalgius kepto maisto. Taip
pat būdinga ir geltonos iškilusios dėmės ant veido (vokų,
skruostų, lūpų), alkūnių, pirštų. Kartais būna išpūstos, prime­
nančios kolbą pirštų falangos.
Dabar, kai jau žinote šiuos simptomus, patys suprasite, ar
sveikos jūsų kepenys bei tulžies pūslė. Galite kai ką pakeisti,
nelaukdami, kol šie simptomai paūmės. Jei abejojate, nesuge­
bate įvertinti savo sveikatos būklės, nueikite pas gydytoją, kad
jis patikslintų diagnozę. Tada tikrai žinosite, ką jums būtina
daryti, kad sveikata pagerėtų.
KEPENŲ VALYMAS
Daugelis mano, jog kepenys visiškai sveikos. Labai dažnai jie
klysta. Aš pats tuo įsitikinau. Tulžies akmenys įstrigę kepeny­
se labai tvirtai, ne taip paprasta juos iš ten iškrapštyti. Todėl
nusprendęs išvalyti kepenis, aš prieš tai badavau kelis kartus
po 7 dienas, po kartą 10 ir 18 dienų, po 3 dienas apie 10 kartų.
Be to, 3 metus kiekvieną savaitę badavau po 24—36 valandas.
Mano bičiulis badavo 3 kartus po 19 dienų, tarp kurių buvo
dviejų mėnesių tarpas. Kai mes pradėjome valyti kepenis, iš jų
išeidavo po pusę litro akmenukų. Taip pat buvo pašalinta daug
senos, panašios į degutą tulžies, tamsi plėvelė ir kitokia bjau­
rastis.
69
 Tai dar kartą patvirtina, kad tikslinga valyti kepenis.
Valymo rezultatai — stulbinantys. Išvalęs pirmaisiais me­
tais kepenis 5 kartus (iš viso buvo 8 valymai), patyriau tokį
efektą, kokio nesulaukiau prieš tai 5 metus taikydamas natū­
ralius sveikatingumo metodus. Pajutau nepaprastą lengvumą,
viso organizmo atsinaujinimą, suvokiau, kas yra TIKROJI
SVEIKATA. Tai patyriau ne tik aš. Klube „Žvalumas", kuriam
aš vadovauju, kepenis ne vieną kartą valė ir kiti. Pas mus at­
eidavo žmonės, kuriems padėti atsisakė gydytojai, nesiryžę ope­
ruoti ir pašalinti tulžies pūslės latakų akmenų, nes pacientų
amžius ir prasta sveikata didino operacijų riziką. Atlikę kepe­
nų išvalymo procedūras, šie žmonės tarsi gimė antrą kartą,
pradėjo gerai jaustis.
Pavyzdžiui, 1925 metais gimęs 170 cm ūgio Nikolajus Sa-
vinych, sveriantis 96 kilogramus, šliaužte atšliaužė pas mus.
Jis taip prastai jautėsi, kad nesitikėjo sulaukti kito pavasario.
Tačiau paskirstyta mityba, storojo žarnyno ir kepenų valymas
urino terapija padarė jį kitu žmogumi, sveriančiu 63 kilogra­
mus, bėgiojančiu tik su trumpikėmis ir nusiteikusiu gyventi
sveikai, laimingai. Toms permainoms jam prireikė truputį dau­
giau kaip šešių mėnesių. Viską sugebėjo atlikti pats, nors buvo
baigęs tik tris klases. Yra ir daugiau pavyzdžių, patvirtinančių,
kad tulžies akmenlige sergantys žmonės, atlikę kepenų valy­
mą, nebuvo operuoti.
Taigi kitame skyriuje pabandykime išsiaiškinti, ar iš tiesų
kepenų valymas yra nepavojingas, kuo grindžiamas jo poveikis.
FIZIOLOGINIAI MECHANIZMAI, TAIKOMI VALANT KEPENIS
Pagrindinis argumentas, nukreiptas prieš tokį valymą, — tul­
žies latakų skersmuo tik 3—4 milimetrai, o akmenys, be to,
laisvai, praeina daug didesni — iki 20 milimetrų skersmens ir
dar stambesni. Tai neįmanoma! Teigiantiems, jog patys matė
išėjusius panašaus dydžio akmenis, priešininkai tvirtina, kad
tai išmatų akmenys, pašalinti iš žarnyno. Savo tvirtinimus jie
pagrindžia ir bauginimais, jog akmenys gali įstrigti, bus neiš­
vengta kitų sutrikimų. Taip teigti gali tik žmonės, nieko neiš­
manantys apie šią procedūrą.
70
Brošiūroje „Sveikatos fakultetas" profesorė E. Šuvalova ap­
rašo „aklą" tulžies takų plovimą be zondo. Tai tiubažas, plačiai
taikomas ir gydytojų.
Štai kokia tiubažo metodika.
Rytą dar nieko nevalgiusiam ligoniui duodama išgerti 200—
250 mililitrų negazuoto ar beveik negazuoto kambario tempe­
ratūros mineralinio vandens, kurio butelis buvo atidarytas iš
anksto. Į mineralinį vandenį galima įberti 5 gramus magnezi-
jos ar sorbito, kad būtų energingiau ištuštinta tulžies pūslė. Po
15—20 minučių vėl reikia išgerti tiek pat mineralinio vandens.
Kai mineralinis vanduo išgertas, ligonis guli lovoje pusant­
ros valandos su šildymo pūsle po dešinės pusės šonkauliais.
Tiubažui kaip dirgiklį galima naudoti magnezijos ar sorbito tir­
palus, tulžies išsiskyrimą skatinančių žolių nuovirą.
Tulžį sparčiau išsiskirti skatina ir kiaušinių tryniai, alie­
jus, Karlovy Varų ir „Barbara" druskos.
40—50 mililitrų 33 proc. magnezijos tirpalas, pašildytas iki
40° C, skatina tulžies pūslę ir latakus susitraukti. Tiems, kam
magnezija sukelia nemalonius pojūčius, duodama gerti koncent­
ruotų cukraus, gliukozės, ksilito ar alyvuogių aliejaus tirpalų.
Sparčiausiai skatina atsiverti tulžies latakus ir ištuštinti
tulžies pūslę maiste esantys riebalai ir žarnyne esantys virški­
nimo produktai.
Visa ši informacija, tvirtai pagrįsta mokslu, patvirtina, kad
praplauti tulžies latakus GALIMA. O dabar susipažinsime su
liaudies medicinos priemonėmis, sužinosime, kuo remiasi ji.
1. Kaip jau buvo pasakyta, mums būtinos stiprios tulžį va­
rančios medžiagos. Liaudies medicinos žinovai yra pastebėję,
kad didelės dozės aliejaus, ypač alyvuogių, labai paspartina tul­
žies išsiskyrimą: tulžies pūslės susitraukimą ir kuo didesnį tul­
žies latakų atsidarymą.
2. Tulžies išsiskyrimą skatina ir rūgštys. Citrinos rūgštis,
esanti citrinos sultyse, ne tik stimuliuoja šią funkciją, bet ir
tirpdo kietas ataugas — kabliukus, kuriais tulžies akmenys
prisitvirtina latakuose.
3. Gydymas šiluma — geriausias būdas sumažinti kepenų
uždegimą ir spazmus. Tam 3—4 valandos prieš valgymą reikia
sušildyti kepenų sritį. Šildymą būtina pratęsti išgėrus citrinos
sulčių ir aliejaus. Mes jau žinome, kad 90—99 proc. akmenų
71
sudaryti iš cholesterino. Šiluma juos atitirpdo, nebūna skaus­
mingų spazmų, ir akmenys laisvai praeina tulžies latakais.
4. Tulžies latakų lygieji raumenys gali išsiplėsti iki 2 cen­
timetrų skersmens, o susitraukti su tokia jėga, kad tulžis išme­
tama esant 300 mm vandens stulpelio spaudimui. Ekstrema­
liais atvejais šis spaudimas gali padidėti daugiau kaip du kar­
tus!
5. Pasitaiko ir priešingas atvejis, kai tulžies akmenys tarsi
ištirpsta tulžies skystyje. Tada galima veikti dviem būdais: a)
padidinti kiekį tulžies rūgščių, kurios sumažina paviršinį tul­
žies tempimą ir taip padeda atitirpti koloidams bei dalinai iš­
tirpti; b) padidinti koloidų apsaugą.
Išnagrinėkime a variantą. Žmogaus riebaluose, kurie lydosi
esant 15° C (esant kūno temperatūrai, jie skysti), yra apie 70
proc. oleino rūgšties. Tai viena iš nesočiųjų riebiųjų rūgščių,
kurių svarbiausios biologinės savybės yra šios: paversti choles­
teriną lengvai tirpiais junginiais, kad jis galėtų būti pašalintas
iš organizmo; teigiamai veikti kraujagyslių sieneles, padidinti
jų elastingumą ir sumažinti pralaidumą. Oleino rūgštis lydosi
esant 13° C. Daugiausia jos yra alyvuogių aliejuje (80—81
p r o c ) , o saulėgrąžų aliejuje dvigubai mažiau (39 p r o c ) . Oleino
rūgštį beveik visiškai įsiurbia žarnynas, organizmas ją nesun­
kiai panaudoja medžiagų apykaitos procesuose.
Taigi mes pasirenkame tokį kelią: žymiai padidiname neso­
čiųjų riebiųjų rūgščių kiekį. Jos veikia kaip tulžies rūgštys,
tirpdo cholesteriną, be to, padidina kraujagyslių bei tulžies ta­
kų sienelių elastingumą. Jos artimos organizmui, todėl labiau­
siai tinka tie natūralūs produktai, kurių sudėtyje yra šių rūgš­
čių. Vertingiausias iš šių produktų — alyvuogių aliejus.
Variantas b. Jo esmė tokia: gamtoje yra apsauginių medžia­
gų, pavyzdžiui, baltymai, polisacharidai, natrio ir kalio oleatai.
Tokia apsauginė medžiaga susikaupia koloido paviršiuje ir pa­
dengia jį plėvele, neleidžiančia sulipti koloidų dalelėms ir suda­
ryti nuosėdas. Kaip žinome, tulžyje yra 84 proc. vandens. Šį
vandenį reikia prisodrinti jau minėtomis apsauginėmis medžia­
gomis, kurios, prasiskverbusios į tulžies akmens mikroporas
sukels koloidų atlipimą, o vėliau ir ištirpdys juos.
Apsauginių koloidų šaltiniai: 1. Šviežios daržovių ir vaisių
sultys. 2. Šviežias paties žmogaus šlapimas (urina).
72
Dažančios urinos dalelės — organinės medžiagos švelniau­
sios dalelės. Paros šlapime jų yra maždaug 1 gramas. Todėl
savas šlapimas labiausiai prieinama medžiaga, kurioje gausu
apsauginių koloidų. Geriau naudoti natūralios gelsvos spalvos
uriną. Bespalviame šlapime šių dalelių mažiau, todėl jo geriau
nevartoti.
Taigi mes jau išnagrinėjome pagrindinius fiziologinius me­
chanizmus, kuriais pagrįsti kepenų valymo būdai. Tačiau yra ir
dar keli papildomi:
6. Citrinos rūgštis yra rūgštaus skonio. Kaip teigia kinų
liaudies medicina, rūgštumas stimuliuoja kepenų funkciją. Be
to, citrinų sultyse esantys eteriniai aliejai veikia ir kaip tulžį
varanti bei antiseptinė priemonė.
7. Kinų gydytojai, gydantys adatomis, tvirtina, kad kepenų
ir tulžies pūslės funkcija stipriausia nuo 23 iki 3 valandos nak­
ties. Tai kepenų ir tulžies pūslės biologinis ritmas.
8. Įteigdami sau, kad tulžies latakai išsiplečia, kad išsiski­
ria daug tulžies, mintimis siųsdami ten energiją, mes dar la­
biau sustipriname efektą.
9. Jogai teigia, kad kvėpavimas tik per dešinę nosies šner­
vę padidina organizmo šilumą ir paspartina jo „ardančiąja jė-
gą".
10. Tulžies susidarymą bei išsiskyrimą padidina paspartė-
jusi vartinė (portalinė) kraujo apytaka ir riebesnis maistas. Ši
sąlyga nesunkiai įvykdoma. Praėjus kuriam laikui po to, kai
buvo pavalgyta ir išgerta citrinų sulčių, pradedama kvėpuoti
lėtai, ritmiškai, kaip rekomenduoja jogai, stengiantis kuo aukš­
čiau pakelti diafragmą iškvepiant.
11. Organizmo sugebėjimas išsivalyti padidėja per pilnatį.
Kepenų funkcija aktyviausia pavasarį, o silpniausia rudenį.
Dabar aptarsime valymo būdus, nes jau puikiai žinote, ko­
kiais fiziologiniais mechanizmais jie bus pagrįsti.
PAPRASČIAUSIAS IR EFEKTYVIAUSIAS KEPENŲ VALYMAS
Valant kepenis, idealūs produktai — alyvuogių aliejus bei cit­
rinos. Yra žmonių, kurie jų negali įsigyti. Tenka ieškoti pakai­
talų. Laimei, jų yra pakankamai. Alyvuogių aliejų galima pa-
73
keisti saulėgrąžų aliejumi. Tinka rafinuotas ir nerafinuotas.
Citrinos sultis galima pakeisti citrinos rūgštimi, taip pat kitais
rūgščiais produktais — spanguolėmis, šaltalankiu, agrastais ir
t.t. Valymas šiais patiekalais toks pat efektyvus, kaip ir nau­
dojant idealius ingredientus — alyvuogių aliejų ir citrinas. Šios
knygos autorius pats tuo įsitikino. Tai patvirtina ir kiti, išban­
dę šiuos pakaitalus. Todėl ir jūs galite juos drąsiai vartoti. Cit­
rinos rūgštį reikia atskiesti taip, kad tirpalo skonis būtų pana­
šus į natūralias citrinų sultis.
Valant kepenis svarbiausia IŠANKSTINIS PASIRUOŠI­
MAS — organizmo suminkštinimas. Jei daromos šilto vandens
procedūros, jas reikia atlikti 3—4 kartus. Kiekvieną tokią pro­
cedūrą užbaikite vėsiu vandeniu. Štai tada jau po pirmo karto
neteksite daug akmenukų ir kitos bjaurasties. Paskutinę
minkštinančią procedūrą reikia atlikti dieną prieš kepenų va­
lymą.
Jei likus 3—4 dienoms iki kepenų valymo valgysite dau­
giausia augalinį maistą ir gersite daug šviežiai išspaustų sul­
čių (1 dalis burokėlių Ir 4—5 dalys obuolių, geriau rūgščių),
kartą per dieną darysite valančias klizmas su urina, išanksti­
nis pasiruošimas bus idealus.
Pagaliau ateis valymo procedūros diena. Geriau, kad tuo
metu būtų mėnulio pilnatis, o jūs patys — ramūs ir atsigavę.
Rytą padarykite klizmą. Po to lengvai papusryčiaukite, prieš
tai išgerkite jau minėtas sultis. Per pietus valgykite nedaug.
Po 1—2 valandų pradėkite šildyti kepenų sritį šildymo pūsle su
karštu vandeniu ar elektrine šildykle.
Maždaug 19—20 valandą pradėkite pačią kepenų valymo
procedūrą. Prieš tai pašildykite iki 30—35° C aliejų ir citrinos
sultis ar citrinos rūgšties tirpalą. Dozę pasirinkite atsižvelgda­
mi į savo kūno svorį ir į tai, kaip organizmas reaguoja į aliejų.
Pagaliau viskas paruošta, stovi dvi stiklinės — viena su
aliejumi, kita — su sultimis. Išgeriate vieną du gurkšnius alie­
jaus ir užsigeriate vienu dviem gurkšniais sulčių. Po 15—20
minučių, jei tik nepykina, tai pakartokite, tiek kartų, kol išger­
site visą aliejų ir visas sultis. Ramiai atsisėskite ir žiūrėkite
televizorių ar skaitykite knygą.
Jei jūs prastai jaučiatės išgėrę aliejaus, palaukite, kol šie
nemalonūs pojūčiai išnyks, ir tik tada tęskite. Kuo procedūra
74
ilgesnė, tuo geriau. Tačiau jei vis pykina, daugiau negerkite.
Pakaks ir tiek, kiek išgėrėte. Šildymo pūslę galite padėti į šalį,
bet galite ir toliau šildyti.
Po to, kai aliejus ir sultys išgertos (jų kiekis — 100—300
gramų), galite imtis papildomų priemonių, kurios sustiprins
efektą. Praėjus 1—1,5 valandos po aliejaus ir sulčių gėrimo,
patogiai atsisėskite (geriausia ant užkulnių), užspauskite kairę
šnervę vata ir kvėpuokite per dešinę šnervę. Ant liežuvio už-
berkite žiupsnelį aštrių pipirų, o kepenų srityje uždėkite Kuz-
necovo aplikatorių su metalinėmis adatėlėmis. Tai dar labiau
sudirgins, sukels energijos antplūdį. Įsivaizduokite, kad iškvėp­
dami jūs nukreipiate ugnies srautą į kepenis. Kvėpuokite ne­
skubėdami, laisvai, 4—6 kartus per minutę, stenkitės, kad dia­
fragma būtų kuo aktyvesnė. Išpūskite pilvą įkvėpdami ir kel­
kite kuo aukščiau iškvėpdami. Taip gerai masažuosite kepenis,
paspartinsite jose kraujo apytaką ir išvalysite šlakus, tirščius.
Taip kvėpuokite 15—30 minučių, po to pailsėkite valandėlę ir
pakartokite. Per tokias poilsio pertraukėles uždėkite ant kepe­
nų srities magnetinį aplikatorių ar bent paprastą magnetą.
Magnetoterapija yra labai svarbi, nes padidina kraujo apy­
taką kapiliaruose. Mokslininkai nustatė, jog vien kraujo spau­
dimo nepakanka, kad raudonieji kraujo kūneliai galėtų skverb­
tis kapiliarais. Reikia, kad jų elektros krūvis būtų vienodas.
Tai stumia juos vieną nuo kito ten, kur yra mažesnė koncen­
tracija, ir skatina judėjimą kapiliarais. Ypač tai svarbu geri­
nant kraujo apytaką kepenyse, kur yra unikali venų kapiliarų
sistema. Be to, magnetinis laukas aktyvina fermentus, kuriems
valymo procedūroje taip pat tenka svarbus vaidmuo. Viskas,
kartu paėmus: šiluma, fermentų aktyvumas, paspartėjusi krau­
jo apytaka, raudonųjų kraujo kūnelių krūvių padidinimas, lais­
vųjų elektronų (fermentų aktyvatorių) poveikis naudojant ap­
likatorių — padeda suskaldyti, išlydyti, išplauti ir pašalinti
lauk visą šlamštą ir akmenis. Jokia kita procedūra nėra tokia
vertinga, efektyvi, kaip ši. Maždaug 23 valandą ar vėliau (kar­
tais tai atsitinka ir paryčiu), kai kepenų ir tulžies bioritmas
maksimalus, prasideda akmenų ir kitos bjaurasties šalinimas.
Pradedama viduriuoti. Kai pamatysite viską, ką pašalino orga­
nizmas, kiek ir kokių atliekų buvo susikaupę per tą laiką, kai
75
 įsibrovimas į kepenis, joms reikia jėgų šiai didžiulei įtampai.
netinkamai maitinotės, suprasite: jei tokia bjaurastis kaupsi s
Jūs patys pajusite, kaip jos vibruoja ir alsuoja, ypač pirmųjų
organizme, negalėsite būti sveiki. Rytą būna dar vienas tulžies valymų metu.
akmenų ir į mazutą panašios senos tulžies šalinimo etapas.
Padarykite papildomą valomąją klizmą. Truputį pailsėkite ir
pavalgykite. Pirmas valgymas — 1/2 litro sulčių (morkų; buro­ KIEK KARTŲ IR KADA VALYTI KEPENIS
kėlių—obuolių 1:5). Sultys dar kartą išplaus jūsų kepenis. Tik
po to galite valgyti salotas, košę, virtą su vandeniu, ir pradėti Pirmas valymas yra sunkiausias, organizmas tam skiria daug
įprastą darbą.
jėgų.
Pasitaiko, kad pirmą kartą pašalinama daug senos tulžies,
pelėsių, balkšvų siūlų, o akmenukų beveik nėra. Tai nereiškia,
PRAKTIŠKI PATARIMAI, KAD KEPENYS BŪTŲ ŠVARIOS
jog valymas nepavyko. Taip atsitinka tada, kai kepenys būna
IR SVEIKOS
labai užkimštos. Tik po antro, trečio valymo pabirs akmenys.
Antrą bei kitus valymus atlikite atsižvelgdami į savijautą.
Kaip parodė praktika, vyrai ir moterys, sveriantys 60—65 ki­
Tada viskas vyks daug sklandžiau. Pavyzdžiui, aš atlikau pir­
logramus, taip pat atsižvelgdami į tai, kaip organizmas reaguo­
mus tris valymus tarp jų palikdamas trijų savaičių intervalą,
ja į aliejų, pirmą valymą tegu vartoja 150—200 aliejaus, kad
o ketvirtą — po mėnesio, penktą — po dviejų savaičių. Kitais
nebūtų vemiama. Po to valant kepenis galima padidinti dozę
metais du kartus valiau kepenis, o dar kitais metais — tik
iki 300 gramų. Tačiau ir mažesnio kiekio visiškai pakanka.
kartą.
Jei po kurio laiko pradedama vemti, vėmaluose pastebimos
Andrejevas rekomenduoja atlikti kepenų valymą kartą per
gleivėtos žalios, juodos ar kitų spalvų išskyros. Tai reiškia, jog
ketvirtį, o aš patariu pirmus 3—4 valymus atlikti kartą per du
sultys ir aliejus atliko savo darbą skrandyje ir jį išvalė, kad
mėnesius esant pilnačiai. Atsiminkite: kuo anksčiau pašalinsi­
neliktų patologiškos plėvelės. Taip kai kam atsitinka pirmojo
te iš kepenų bjaurastį, tuo greičiau virškinimas, kraujo apyta­
kepenų valymo metu. Valydami kepenis antrą kartą, aliejaus ir
ka ir medžiagų apykaita taps normalūs. Valyti reikia tol, kol
sulčių išgerkite mažiau, o po to kiekį vėl padidinkite.
bus pašalinti visokiausi tirščiai. Kai jų neliks, valymas baigia­
Valymo metu stenkitės būti atsipalaidavę, ramūs, negalvo­
mas.
kite apie pašalinius reikalus. Pastebėta, kad valymas nesukelia
Kam reikia tiek daug kartų valyti kepenis? Todėl, kad jas
skausmų. Tik retkarčiais, kai pajuntate, kad valymas staigus,
sudaro keturi segmentai. Per pirmą valymą galima išvalyti tik
stiprus, atrodo, jog kepenys „kvėpuoja". Taigi bijoti tikrai nėra
vieną segmentą, per antrą — kitą ir t.t. Jei vienas segmentas
ko. Ir neverta, nes baimė sukelia kraujagyslių ir kepenų latakų
liks užkimštas, viena iš apykaitų liks sutrikusi.
spazmus. Vien todėl galite nesulaukti norimų valymo rezulta­
Reikia žinoti ir tai, kad akmenukai tulžies latakuose, kepe­
tų, nusivilti. Tai gali sukelti net vėmimą. Jei jus apniko baimė,
nyse nesusidarė iš karto, ilgainiui didėjo ir savo forma prisitai­
nerimas, jaučiatės tarsi sukaustytas, nervinatės, išgerkite 2
kę prie latako kontūrų, nugludintais kraštais nedirgino jų sie­
nošpos tabletes ir nusiraminkite. Valymas baigsis sėkmingai ir
nelių. Valydami kepenis, juos skaldote, šalinate. Akmenukų for­
be jūsų pastangų. Automatiškai.
ma bei padėtis keičiasi. Likę akmenukai gali dirginti kepenis ir
Pasiryžę išvalyti kepenis, žinokite, kad ši procedūra neat­ tulžies latakus, net sukelti jų uždegimą. Ypač taip atsitinka
liekama po sunkaus darbo, ilgo badavimo. Pailsėkite 3—5 die­ tada, kai akmenys kieti. Todėl ir reikia kelių valymų, kad jie
nas, sukaupkite jėgų. Jei to nepaisysite, liks du variantai: 1 — pagaliau būtų pašalinti.
jūs paprasčiausiai pasimaitinsite aliejumi ir citrinos sultimis;
Senovės Kinijos knygoje „Suven" apie kepenis rašoma: „Ke-
2 — labai save nualinsite. Nepamirškite, kad valymas — tai

77
76
penų ligos — pasveikstama vasarą, jei nepasveikstama, rudenį
būna paūmėjimas. Jei rudenį nenumirei, lauk žiemos, pavasarį
draudžiama pastoti kelią vėjui... Žmonės, sergantys kepenų li­
gomis, auštant išmintingi, po vidudienio — kenčia nuo paūmė­
jimo, vidurnaktį — ramūs".
Pakomentuosiu šiuos žodžius. Žmonėms, sergantiems kepe­
nų ligomis, nerekomenduojama atlikti valymo rudenį. Kinų bio-
ritmologijos teigimu, šiuo metų laiku kepenys silpniausios, tad
valymas gali išeikvoti paskutines jų jėgas ir dar labiau pablo­
ginti ligonio savijautą. Po to, kai pirmaisiais metais atliksite
4—5 valymus, tikslingiausia toliau valyti pavasarį, ypač kovo
mėnesį, kai medžiuose pradeda kauptis daug sulčių. Šiuo metu
kepenys ypač tvirtos. Tačiau pavasarį stenkitės vengti vėjuoto
oro, kad patogeninė oro energija neprasiskverbtų į jūsų orga­
nizmą ir neturėtų neigiamos įtakos kepenims.
Panašiai rašoma ir „Cžud-ši": „Vėjas aktyviausias augalų
augimo metu. Tulžis — pradedant vasarą.
Vasarą „riebalai" ir „vėsa" kaupia tulžį, tačiau tada ji dar
nėra aktyvi. Nuo „riebalų" ir šilumos ji ypač suaktyvės rudenį
ir nurims šalčio veikiama žiemos pradžioje".
MITYBA BEI PROFILAKTIKA PO KEPENŲ VALYMO
Išvalius kepenis, valgyti tik tada, kai pajuntamas apetitas. Ypač
tinka obuolių ir burokėlių sultys, geriamos kartu, morkų sul­
tys.
Burokėlių sultys — unikalus produktas, jose esančios mi­
neralinės medžiagos dažniausiai būna susikaupusios šarminiuo­
se junginiuose. Ištyrus morkų, kopūstų ir burokėlių sulčių po­
veikį, paaiškėjo, jog burokėlių sultys geriausiai padeda išsiskir­
ti tulžiai. Tulžį varančios burokėlių savybės buvo žinomos jau
senovės daktarams. Avicena rašė: „... burokėliai atveria kelią
kepenyse ir blužnyje, kad galėtų pasišalinti akmenys". Gydyto­
jas Vokeris jau mūsų laikais moksliškai pagrindė burokėlių sul­
čių savybes, kurias lemia jose esantys „gyvieji" chloro atomai.
Mokslininkai rado burokėliuose betainą, lig šiol nepastebėtą ki­
tose daržovėse. Betainas — unikali medžiaga, chemine sudė­
timi panaši į choliną ir lecitiną — medžiagų apykaitos regulia-
78
torius. Betainas padeda pasisavinti baltymus, pagerina kepenų
veiklą.
Burokėliuose yra ir saponinų, surišančių žarnyne choleste­
riną, kad jį būtų sunkiau pasisavinti. Šiaip jau saponinai —
pagrindinis vaistų nuo sklerozės komponentas.
Yra burokėliuose ir vitamino U, padedančio gyti opoms, pa­
sižyminčio priešskleroziniu, priešalerginiu poveikiu, panašiai
kaip metioninas pagerinančio cholesterino apykaitą.
Esantis burokėliuose magnis reguliuoja kraujagyslių tonu­
są, neleidžia susidaryti kraujagyslėse trombams.
Bandymais ne kartą įrodyta, kad kai kuriose daržovėse bei
vaisiuose yra fitoncidų, naikinančių mikrobus. Daugiausia jų
yra svogūnuose, česnakuose bei morkose. Valgant šias daržo­
ves, burnoje, skrandyje, žarnyne naikinami mikrobai. Be to,
morkoms nebūdingas specifinis kvapas, dėl kurio kai kas ne­
mėgsta valgyti svogūnų, česnakų.
Šių daržovių bei vaisių sultys padės greitai pagerinti kepe­
nų veiklą. Ypač daug jų valgyti turėtų pagyvenę žmonės.
Labai vertingos ir šviežių žalumynų salotos, kurias reikia
truputį pasūdyti ar parūgštinti natūraliais produktais —jūros
kopūstais, citrinos sultimis, spanguolėmis. Tinka ir košės, vir­
tos su vandeniu bei pagardintos jūros kopūstais, sviestu. Toks
maistas tinka pietums bei vakarienei. Kitą dieną tuos pačius
patiekalus galima paįvairinti.
Tad kokia turi būti mityba, kad kepenų veikla nesutriktų?
Laimė, kepenų veiklą galima labai greitai pagerinti. Tačiau la­
bai svarbu žinoti, ko reikia visai nevalgyti, kad nepakenktume
sveikatai. Tokie produktai — kepta mėsa ir žuvis, rūkyti gami­
niai, stiprūs mėsos sultiniai, žuvies nuoviras, konservai, riebūs
užkandžiai, ypač šalti patiekalai, apdoroti aukštoje temperatū­
roje. Labai krakmolingas maistas (miltai, kepiniai) užkemša ke­
penis, jos tampa kietos. Sergant kepenų ligomis, prastai virš­
kinami grybai, ankštiniai augalai. Draudžiama vartoti maistui
actą, pipirus, garstyčias, marinatus, ropes, ridikus, ridikėlius,
svogūnus, česnakus, rūgštynes, stiprią kavą ir kakavą, alkoho­
lį. Kenkia ir aštraus skonio produktai bei iš jų pagaminti pa­
tiekalai. Dar senovės daktarai pastebėjo: skonio pojūčiai stimu­
liuoja įvairias energijas organizme, kurios savo ruožtu skatina
įvairių organų funkcijas. Pavyzdžiui, rūgštus skonis stimuliuo-
79
ja kepenų ir tulžies pūslės funkciją. Kepenis stimuliuoja nesū­
rus skonis, o slopina — kartus ir aštrus skonis. Mūsų laikų
mokslas patvirtino, kad aštraus ir aitraus skonio produktai
kenkia ne tik kepenims. Jie pažeidžia skrandžio ir dvylikapirš­
tės žarnos gleivinę. Taigi norintieji pagerinti kepenų funkciją,
privalo dažniau valgyti natūralaus rūgštaus bei sūraus skonio
produktų ir vengti aštrių, aitrių produktų. Jei persistengėte
vartodami šiuos produktus, kepenys praneš jums apie tai: bur­
noje pajusite rūgštumą. Teks sumažinti sūrių bei rūgščių pro­
duktų vartojimą, kurį laiką valgyti aštresnį, aitresnį maistą.
Kai viskas bus suderinta, kai valgysite su saiku net tų produk­
tų, kurie stimuliuoja kepenų funkciją, tarpais tarp valgymo ne­
jusite jokio skonio.
Sergantiems kepenų ligomis, norintiems sustiprinti jų veik­
lą žmonėms labai reikalingi vitaminai A, C, B, K. Ypač gerina
kepenų veiklą B grupės vitaminai. Bfi — padidina antitoksine
kepenų funkciją (ypač daug šio vitamino yra daigintuose kvie­
čiuose, alaus mielėse). B 3 (PP) dalyvauja kepenų ląstelių ener­
gijos apykaitoje, neleidžia joms žūti (daiginti kviečiai, mielės,
pomidorai, kiaušinio tryniai). B 2 (folinė rūgštis) ir B 1 2 dalyvau­
ja baltymų, fermentų apykaitoje, rūgštinančiose reakcijose, tei­
giamai veikia baltymų sintezę, skatina augimą. Be to, B 1 2 ska­
tina kepenų regeneraciją. Vitaminas K dalyvauja kraujo krešė­
jimo procese, padidina kepenų ląstelių energijos potencialą. Jo
organizme pradeda stigti, kai sutrinka tulžies išsiskyrimas ir
riebalų įsiurbimas žarnyne. Šių vitaminų yra daug jau minė­
tuose produktuose. Askorbino rūgštis (vitaminas C), jei jos per
parą tenka iki 1 gramo, pagerina kepenų veiklą, padidina jų
antitoksinį poveikį ir paspartina regeneracijos procesus (kopūs­
tų salotos, erškėtuogių nuoviras, obuolių sultys).
Kai sergama kepenų ir tulžies pūslės ligomis, sutrinka mi­
neralinių medžiagų įsiurbimas, paspartėja jų pašalinimas iš or­
ganizmo. Natūralių mineralinių medžiagų labai daug yra jau
minėtose sultyse. Be to, organizmas jas nesunkiai pasisavina iš
daržovių, vaisių.
Dieta be druskos sumažina fermentų gamybą bei jų pateki­
mą iš kepenų, tulžies latakų į skrandžio—žarnyno traktą. To­
dėl nesveiki organai kurį laiką gali pailsėti.
Sudarant dietą sergantiems kepenų ligomis, labai svarbu
80
atsižvelgti į žarnyno būklę. Reikia pasirūpinti, kad nebūtų už­
kietėję viduriai, spartinantys puvimo procesus žarnyne, padi­
dinantys toksinių medžiagų įsiurbimą į kraują. Jos per vartų
veną pateks į kepenis ir pablogins padėtį. Gydymas bus ilges­
nis.
Dabar jau aišku, kad reikia valgyti kuo daugiau šviežių
daržovių, vaisių. Ypač tulžies sekreciją žadina burokai, morkos,
aguročiai, pomidorai, žiediniai kopūstai, vynuogės, arbūzai,
braškės, obuoliai, slyvos. Kepenų ligų gydymą paspartina ir
daiginti kviečiai. Jie labai tinka tokiam mišiniui pasigaminti:
100 gramų daigintų kviečių sumalti mėsmale ir pridėti į šią
masę permaltų burokų — 100 gramų, morkų — 100 gramų,
džiovintų abrikosų — 100 gramų, spanguolių — 50 gramų (ar­
ba vienos citrinos sultis), truputį medaus, kad skonis būtų dar
malonesnis. Tokį mišinį galima valgyti vietoje košių arba kas
antrą dieną. Vieną dieną košė, kitą — mišinys. Komponentų
santykis gali keistis, svarbiausia, kad mišinyje būtų 100 gramų
daigintų kviečių.
Sviestą ir aliejų reikia dėti tik į pagamintus patiekalus, o
ne juos verdant.
Racionaliausia maitintis 4—5 kartus per dieną (ypač ser­
gant kepenų ligomis). Kai valgoma rečiau, kaupiasi riebalai,
užsistovi tulžis, gali atsirasti tulžies takų diskinezija ar užde­
gimas.
Taigi jūsų maistas — šviežios sultys, salotos, košės ir mi­
šinys. Visa tai stenkitės paįvairinti: daržoves truputį patroš­
kinkite, valgykite ne tik košes, bet ir riešutus, bulves, varškę.
Sergantiems kepenų ligomis per dieną reikia išgerti 2 lit­
rus šviežių sulčių. Jos pagerina kraujo apytaką kepenyse, ke­
penų ląstelių funkcijas, padidina glikogeno gamybą, paspartina
gliukozės kelią į audinius, atstato sutrikusią gliukozės, balty­
mų, riebalų, elektrolitų apykaitą. Joms veikiant, sumažėja tul­
žies klampumas, cholesterino koncentracija, padaugėja tulžies
rūgščių.
Jei skrandžio sekrecija sumažėjusi, šviežios sultys geria­
mos 15—20 minučių prieš valgį.
Kai skrandžio sekrecinė funkcija padidėjusi, sultis reikia
gerti 1—1,5 valandos prieš valgį.
Kai skrandžio rūgštingumas normalus — 30—45 minutes
prieš valgį. Galima vartoti ir tulžį varančias vaistažoles: krau-
81
jažoles, kukurūzų purkas, mėtas, jonažolę, bitkrėslę, kiaulpie­
nių šaknis, erškėtuoges.
Nuoviro receptas: kraujažolės, kukurūzų purkos, jonažo­
lės — 1 valgomam šaukštui sausų vaistažolių imama 1 stiklinė
vandens. Gerti po 100 gramų 2—3 kartus per dieną prieš valgį.

KITOS KEPENŲ FUNKCIJOS STIPRINIMO PRIEMONĖS

Kepenų funkciją stimuliuoja ir apsipylimas šaltu (pageidautina

lediniu) vandeniu rytais, saulei tekant. Ši procedūra netinka
tiems, kurių nesveika širdis. Po šios procedūros labai svarbu
gerai išsišluostyti, net stipriai trinti pažastis, nes sergant ke­
penų ligomis energija kaupiasi šiose kūno dalyse. Šluostyti pa­
žastis po 2—5 minutes galima 2—3 kartus per dieną. Venkite
sauso klimato, taip pat ir saunų su sausu garu, nes tai kenkia
kepenims. Kaip moko Ajurveda, karštis ir sausas oras pernelyg
dirgina došą Pita, atsakingą už kepenų funkciją (detaliau apie
došą Pita bus pasakojama truputį vėliau).
Iš pratimų, skirtų stiprinti ir stimuliuoti kepenis, ypač ver­ 14 pieš. Kepenis gydančios asanos
tinga Bchastrika pranajama (aprašyta skyriuje „Storasis žar­
nynas") ir Svamio Šivanandos jogų pratimų kompleksas (asa-
nos). Šie pratimai bei kvėpavimas — puikus rytinis visų pilvo koją per kelį ir palieskite keliu galvą ar nosį, palenkę galvą. Tą
ertmės organų ir, be abejo, kepenų masažas. patį pakartokite į kitą pusę.
Nepamirškite: kepenys minkštos bei paslankios. Jos pakar­ Sis pratimas — puikus fizinis krūvis pilvo, nugaros, kaklo
toja diafragmos judesius įkvepiant bei iškvepiant. Toks ritmiš­ ir krūtinės ląstos raumenims, padeda išgydyti kepenų ir bluž­
kas suspaudimas bei atpalaidavimas padeda geriau aprūpinti nies ligas.
kepenis krauju (taip patenka deguonis bei maisto medžiagos),
skatina tulžies ištekėjimą. 2. Ardcha matsiendrasana
Asanos, kurias pateiksime dabar, padės jums dar geriau
paveikti kepenis papildomu krūviu. Asanas pasirinkite indivi­ Atsisėskite, ištieskite kojas į priekį. Sulenkite dešinę koją, kad
dualiai, atsižvelgdami į savo galimybes (14 pieš.) ji būtų tarp anuso ir mašnelės. Kairę koją perkelkite per dešinį
klubą ir pastatykite ant grindų. Padėkite dešinę ranką ant de­
1. Nasika sprūsta džanu paršvasana šinės kojos kelio, o kairę ranką pasukite už nugaros, įsikibkite
į dešinės kojos klubą. Pakartokite pratimą į kitą pusę.
Plačiai ištieskite rankas ir kojas, atsiremkite jomis į grindis, Pratimas pašalina krūtinės ląstos, pilvo, nugaros, kaklo,
būkite veidu žemyn. Po to pakelkite kūną kuo aukščiau. Lenk­ rankų, kojų vystymosi defektus, apsaugo nuo kepenų, blužnies
dami rankas, perkelkite svorio centrą į vieną pusę. Sulenkite ligų, sutirština sėklą, išnyksta naktinės poliurijos, išgydoma
išvarža ir apendicitas.

82 83

3. Garbchasana
Atsisėskite (lotoso poza). Stipriai prakiškite rankas tarp šlau­
nų ir blauzdų. Sulenkite rankas per alkūnes ir paremkite
skruostus kumščiais.
Si asana padeda pasiekti anksčiau aprašytų pratimų rezul­
tatų. Ji ypač naudinga sergant kepenų bei blužnies ligomis.
4. Dolasana
Atsigulkite ant pilvo, ištieskite rankas ir kojas į priekį. Pakel­
kite į viršų rankas bei kojas ir pasisupkite pirmyn—atgal.
Sis pratimas sumažina riebalų sluoksnį ant pilvo, pagerina
apetitą, išgydo kepenų ir blužnies ligas, pašalina krūtinės ląs­
tos ir pečių juostos raumenų vystymosi trūkumus.
5. Ardcha šalabchasana
Atsigulkite ant pilvo, ištieskite rankas prie kūno, padėkite jas
delnais į viršų. Pakelkite galvą, nukreipkite žvilgsnį į priekį
bei aukštyn. Pakelkite į viršų vieną koją, nelenkdami jos per
kelį. Pakartokite pratimą pakėlę antrą koją. Atliekant šį pra­
timą, kojų pėdos ištiestos.
Sis pratimas pašalina nugaros skausmus, išgydo kepenų ir
blužnies ligas. Jis naudingas ir moterims, kurias kamuoja
skausmai pilvo apačioje.
6. Pruštcha valita vrikšasana
Atsistokite tiesiai, plačiai išskėskite kojas. Nelenkdami kojų,
pasilenkite atgal ir pamėginkite pasiekti ranka kulną. Antrą
ranką būtinai ištieskite atgal. Pakartokite pratimą į kitą pusę.
Šio pratimo teigiamas poveikis toks pat kaip ir ankstesnių
pratimų.
7. Bchu sprūsta džanu pruštcha valitasana
Atsiklaupkite, keliai suglausti, viršutinė pėdų pusė turi liesti
84
0-
grindis. Pirštus būtina pakelti. Pakelkite abi rankas ir išties­
kite jas atgal, bandykite pasiekti grindis.
Šio pratimo teigiamas poveikis kaip ir ankstesnių pratimų.
Be to, jis išgydo išvaržą.
8. Bchu sprūsta eka pada sarvanasana
Atsigulkite ant nugaros, kojos ištiestos ir suglaustos. Pakelkite
kūną vertikaliai grindų atžvilgiu, palaikykite nugarą rankomis,
remkitės kaklu ir pakaušiu. Po to padėkite delnus ant grindų.
Vieną koją palikite ant grindų, o kitą lenkite žemyn prie gal­
vos, kol ji nepalies grindų. Pakeiskite kojų padėtį. Pakartokite
šį pratimą 4—5 kartus.
Šis pratimas pašalina kepenų ir blužnies skausmus, gydo
išvaržą, apendicitą, pagerina apetitą, pašalina naktines poliu­
rijas bei prailgina gyvenimą.
9. Majurasana
Atsiklaupkite, padėkite rankas ant grindų, rankų riešai verti­
kalūs pražergtų kelių atžvilgiu, pirštai ištiesti atgal.
Rankų mažieji pirštai ir šoniniai delnų kraštai turi liestis.
Palenkite žemyn viršutinę kūno dalį, žiūrėkite toli prieš save.
Pritraukite alkūnes kuo arčiau viena kitos, jos turi liestis. Iš
pradžių bus sunku, net neįmanoma bambos sritį ištiesti prieš
alkūnes. Po truputį lenkitės pirmyn, kad galėtumėte pakelti
pėdas ir lygiai ištiesti visą kūną.
Šis pratimas veikia virškinimo organus: skrandį, kepenis,
blužnį.
Suspausta pilvo aorta pagerina kraujo sutekėjimą į skran­
dį, kepenis, blužnį. Jogai ypač akcentuoja šio pratimo poveikį
blužniai.
Jei praėjus 4—5 valandoms po valgio virškinimas, ypač
daug pavalgius, dar nebaigtas, Majurasana bematant suregu­
liuos šią problemą. Ji padeda ir tada, kai sutrikęs virškinimas
skrandyje. Be to, greitai pagerėja kepenyse ir blužnyje susi­
kaupusio kraujo apytaka. Asana skatina tulžies veiklą, padeda
greičiau išsiskirti tulžiai iš pūslės. Ji neleidžia nuryti oro.
85
 DVIEJŲ SVARBIAUSIŲ PROCEDŪRŲ - STOROJO ŽARNYNO
IR KEPENŲ VALYMO - PAAIŠKINIMAI
Iš viso to, kas buvo šioje knygoje parašyta, privalote suvokti
svarbiausia.
1. Vidiniai nešvarumai, susidarantys todėl, kad netinkamai
maitinamasi (yra ir ne mažiau grėsmingas proto purvas, kuris
kaupiasi kiekvienoje kūno ląstelėje), pirmiausia kaupiasi stora­
jame žarnyne. Todėl šis organas, aprūpinantis mus papildomo­
mis maisto medžiagomis, kurių dėka mūsų mityba pilnavertė
(veikiant mikroflorai, bioplazmai ir specifinei storojo žarnyno
sandarai, susidaro maitinančios medžiagos ir elementai, kurie
su maistu nepatenka į organizmą dešimtmečiais), tampa di­
džiausiu organizmo sąvartynu — ligų ir apsinuodijimų plitimo
šaltiniu (dar kartą perskaitykite skyrių „Organizmo valymo sis­
tema ir storasis žarnynas"). Kadangi storajame žarnyne vyksta
pagrindinis vandens įsiurbimas į kraują, šlakų, nuodų bei kitų
atliekų lavina suplūsta į mūsų organizmą. Nesvarbu, kad iš
prigimties mūsų organizmas ir nukenksminančios sistemos yra
patikimos. Žinokite, kad tiesiosios žarnos apatinės dalies veni­
nis kraujas neprateka kepenimis, neišvalytas patenka tiesiai į
ŠIRDĮ. Jei storoji žarna užteršta (vidurių užkietėjimas, sun­
kus, nepakankamas tuštinimasis ir 1.1.), kraujas išjos, prisod­
rintas toksinų, nešvarumų, pakerta viso gyvenimo pagrindą,
sukelia vis labiau plintančias širdies ligas (širdies nepakanka­
mumas, yda ir 1.1.). Šiuolaikinis šių ligų gydymas yra neper­
spektyvus, nes širdis (kaip ir kuris kitas organas) tampa vėl
sveika tik tada, kai kraujas švarus. Todėl ir sergate, nes esate
neišmanėliai, nerangūs, ir jokie importiniai vaistai, užsienie­
tiškas gydymas jums nepadės. Štai kodėl primygtinai noriu at­
kreipti jūsų dėmesį į pačią svarbiausią ir būtiniausią procedū­
rą — storojo žarnyno valymą ir atstatymą. Juk storasis žarny­
nas — MAITINANČIOJI ORGANIZMO ŠAKNIS.
Kai storasis žarnynas bus iš pagrindų išvalytas, būtina mik-
roklizmutėmis iš nugarinto šlapimo ir toliau rūpintis jo švara,
kartais po 2—3 kartus per metus atlikti profilaktikos kursus.
2. Dabar, kai maitinamasi nenatūraliu, rafinuotu maistu,
mūsų kepenys užkemšamos labai greitai. Be to, tuos teršalus
86
dar papildo nešvarumai bei toksinai iš storojo žarnyno. Tačiau
kepenų rezervai didžiuliai. Nustatyta, kad sulaukus 30—40 me­
tų, daug kepenų ląstelių (50—60 proc.) jau užkimšta ir negali
normaliai funkcionuoti. Žmogus tarsi visai netenka jų, nors
pats iš pažiūros atrodo neblogai. Tačiau išorė apgaulinga —
slapta patologija jau daro savo juodą darbą — greitai pavargs­
tama, padidėja polinkis ligoms, ypač chroniškoms, gyvybinė
veikla pradeda blėsti. Tokiu atveju įvairių ligų (kraujo apyta­
kos, kvėpavimo, virškinimo, nervų sistemos, odos, hormoninių
sutrikimų, onkologinių susirgimų ir 1.1.) gydymas medikamen­
tais — neperspektyvus. Gydytojai nepagailėjo jums vaistų, o
ekstrasensai — energijos, na ir kas? Kepenys net ir tokiais
atvejais neatlieka savo funkcijų taip, kaip derėtų šiam virški­
nimo, kraujo apytakos bei medžiagų apykaitos organui. Krau­
jas ne tik užterštas, bet ir blogai cirkuliuoja. Kraujo sąstovis —
neabejotinas simptomas, kad energijos sąstovis prasidės dar
anksčiau. Organizmo ląstelės pradeda badauti (nereguliariai
gauna maisto medžiagas), jos prastai aprūpinamos deguonimi,
pilnos savo pačių purvo (šlakų, toksinų, negyvų ląstelių dale­
lių, kurių nepašalina sutrikusi kraujo apytaka). Be to, sutrinka
ir humoralinis (skysčių) bei kitoks reguliavimas, būtinas, kad
ląstelė išliktų gyvybinga, pagausėja mutacijų, kurias paspartino
teršalai. Visa tai skatina ląstelės išsigimimą, palaipsniui ji gali
tapti VĖŽINE ląstele. Taigi negalime ir toliau likti neišmanė­
liais. Tuo labiau kad veikti reikia greitai bei radikaliai: valyti
kepenis, atstatyti jų funkcijas. Tik tada baisios ir chroniškos
ligos išnyks pačios.
Todėl išvalius storąjį žarnyną, būtina valyti KEPENIS. Iš­
valę ir atstatę jas, atnaujinsime VISĄ ORGANIZMĄ. Tikiuosi,
kad dabar jau supratote, kodėl būtina nuosekliai atlikti minė­
tas procedūras ir kodėl viena be kitos šios procedūros neefek­
tyvios.
Išaiškinęs šių svarbiausių valymo procedūrų esmę, auto­
rius įteikia jums patikimą raktą, atveriantį duris jūsų sveika­
tai. Organizmas padeda pats sau savo jėgomis. Šios metodikos
pagrindas — šimtametė patirtis, kurią jau patvirtina mūsų lai­
kų žinios ir atgaivina šios knygos autorius.
Jums belieka taikyti visa tai, kad gimtumėte antrą kartą.
87
 KITI ORGANIZMO VALYMAI
Išvalę storąjį žarnyną bei kepenis, pasijusite daug tvirtesni,
sveikesni. Gyvybinės jėgos, anksčiau eikvotos tam, kad būtų
neutralizuotos intoksikacijos iš storojo žarnyno pasekmės, kad
pagerėtų kepenų veikla, dabar bus panaudotos bendram orga­
nizmo tvirtinimui. Pasveikimas vyks sparčiai ir kokybiškai.
Tačiau be minėtų sutrikimų, kai kurių žmonių inkstuose
gali būti akmenų, pernelyg apnuodyta limfa, tarp audinių esan­
tis skystis, kraujas, poliartritas, kiti negalavimai. Šis skyrius
skirtas priemonėms, padedančioms įveikti minėtus sveikatos
sutrikimus.
INKSTŲ VALYMAS
Atsižvelgę į tai, kokie svarbūs inkstai organizmui, jo gyvybinei
veiklai, atidžiau aptarsime šį klausimą. Inkstai — žmogaus ša­
linimo sistemos porinis organas, sudarytas kaip liauka. Pagrin­
dinė inkstų funkcija — azoto produktų pašalinimas iš organiz­
mo. Suaugusių inkstai yra pupos formos, sveriantys 120—200
gramų. Spalva — ryškiai ruda. Suaugusio žmogaus inksto il­
gis — 10—12 cm, plotis — 5—6 cm, o storis — 3—4 centimet­
rai. Išpūstas inkstų kraštas pasuktas į išorę ir truputį atgal.
Įlenktas kraštas — priešais tokį patį kito inksto kraštą. Kiek­
vienas inkstas turi du polius — viršutinį ir apatinį. Viršutinis
daugiau apvalus, pridengtas antinksčiu. Tarpas tarp dviejų vir­
šutinių inkstų polių mažesnis negu tarp apatinių.
Dešinysis inkstas yra 2—3 cm žemiau kairiojo. Todėl akme­
nys dažniau būna dešiniajame inkste. Moterų inkstai yra že­
miau negu vyrų.
Per 24 valandas inkstai perfiltruoja maždaug 150 litrų
kraujo! Kraujas filtruojamas bei perfiltruotas įsiurbiamas per
epitelio sluoksnį. Taigi inkstų funkcija daugeliu atvejų priklau­
so nuo epitelio funkcinių savybių.*
Iš 100 litrų skysčių po filtravimo šlapimu tampa tik 1 lit­
ras, o iš 270 perfiltruoto natrio gramų į kraują sugrįžta 263
gramai.
* Atkreipkite dėmesį, kad epitelio funkcionavimas priklauso ir nuo A vita­
mino kiekio organizme.
88
Inkstai — homeostazės organas. Šlapimo susidarymas —
daugelio procesų suma. Šie procesai skirti tam, kad nepakistų
vidinė organizmo terpė. Inkstų funkcijos: 1. Svetimkūnių ir ne­
garuojančių apykaitos produktų, daugiausia azoto, išskyrimas.
2. Natrio koncentracijos reguliavimas. 3. Ne ląstelėse esančio
vandens kiekio kūne reguliavimas. 4. Jonų koncentracijos krau­
jyje reguliavimas. 5. Šarminės—rūgštinės organizmo pusiau­
svyros reguliavimas.
Vyrų šlaplės ilgis — 22—25 cm, o moterų — 2,4—4 centi­
metrai. Plačiausia šlaplės vieta — 1,25 centimetro.
Šlapimtakių ilgis — 28—34 centimetrai. Šlapimas teka šla­
pimtakiais todėl, kad vyksta aktyvūs peristaltiniai susitrauki­
mai. Šlapimtakių skersmuo, jei sutrinka šlapimo nutekėjimas,
gali padidėti iki 8 centimetrų! Taip atsitinka todėl, kad jie yra
elastingi.
Po tokios įvadinės informacijos jau galima aptarti ir inkstų
akmenligę. Hipokratas, Galenas, persų bei arabų gydytojai tei­
gė, jog inkstų akmenligei turi įtakos vietovės geografinės ypa­
tybės, klimato sąlygos, geriamas vanduo.
Mūsų duomenimis, tokią akmenligę gali sukelti ir šlapimo
rūgšties bei kitų rūgščių ir šlapimo koloidų santykio sutriki­
mas ar pakeitimas; rūgštynių rūgšties kalcio sugebėjimas kris-
talizuotis. Sveikų ir sergančių akmenlige žmonių šlapime ran­
dami skirtingi mukoproteidai, kurių krūvis neigiamas. Norma­
liame šlapime yra apie 90 mg bendro biokoloido, o sergančių
žmonių — vidutiniškai 500 miligramų. Akmenys gali atsirasti
ir tada, kai stinga A vitamino. Eksperimentai patvirtino, jog A
vitaminas (beta-karotinas) trukdo susidaryti inkstų akmenims,
o kai jie jau yra — padeda ištirpdyti.
Ar susidarys inkstų akmenys, o jei susidarys, tai kokie,
lemia ir mityba, ypač vaikystėje. Labai anksti pradėjus maitin­
ti kūdikius ne motinos pienu, o tik košėmis, miltų patiekalais,
padidėja jų mirtingumas, prasideda įvairios ligos, net akmen­
ligė. Pakeitus mitybą, pagerėja vaikų sveikata, sumažėja mir­
tingumas. Priminsiu, kad košėse bei miltų patiekaluose yra
daug kalcio. Tačiau šio kalcio, kuris atsiranda termiškai apdo­
rojant maistą, organizmas nepasisavina, jis skatina inkstų ak­
menų susidarymą. Štai kodėl pašalinus vienus akmenis inks-
89
tuose, pradeda augti kiti. Žmonės nenori išsiaiškinti priežas­
čių, nenori keisti netinkamos mitybos ir būti sveiki.
Inkstų akmenligę gali sukelti ir į inkstus įvairiais keliais
patekusi infekcija. Esantys inkstuose stafilokokai keičia šlapi­
mo reakciją iš rūgštinės į šarminę (bakterijos pakeičia šlapalą
į šlapimo rūgšties amonį), šlapime atsiranda nuosėdų.
Turi įtakos ir žarnyno bakterijos. Juk čia veisiasi ir tos iš
jų, kurios gamina rūgštynių rūgšties kalcį. Priklausantis nuo
mitybos šių bakterijų dauginimasis sukelia oksaluriją, kai žar­
nyne susidaro labai daug oksalatų, kurie pašalinami su šlapi­
mu.
Negalima nepaminėti ir svarbaus kepenų vaidmens. Juk
viena iš jų svarbių funkcijų — šlapalo sudarymas. Sis procesas
vyksta tik čia, o šlapimas — galutinis baltymų apykaitos pro­
duktas — išskiriamas per inkstus.
Šlapimas yra vandens tirpalas, prisodrintas organinių ir
neorganinių druskų (kristaloidų). Jie neleidžia susidaryti drus­
kų nuosėdoms. Svarbų koloidų vaidmenį druskų ištirpimui pa­
tvirtina ir šlapimo druska, tirpstanti vandenyje santykiu
1:39480. Apsauginiai koloidai — organinės medžiagos dalelės,
sudarytos iš dažančių šlapimo medžiagų. Paros šlapime jų yra
1 gramas. Apsauginį poveikį lemia specifinė išraiška. Viena jų
dalis yra kraujyje, kita susidaro inkstuose veikiant gyvybin­
goms inkstų ląstelėms. Todėl akmenų susidarymo inkstuose
procesas — savotiška inkstų ląstelių liga. Inkstų funkcinės
veiklos pakitimus gali lemti ir sutrikusi centrinės nervų siste­
mos reguliacija. Todėl aprašysime tai, ką buvo pastebėję kinų
gydytojai — BAIMĖ nuleidžia žemyn ci* ir kenkia inkstams,
t.y. baimė per centrinę nervų sistemą kenkia inkstams. Jei šios
emocijos trunka ilgesnį laiką ar kartojasi, sutrinka koloidų ga­
myba ir pradeda susidaryti akmenys. Jie pastebėjo ir dar kai
ką — saldus maistas (prieš tai, kol jį pasisavins organizmas,
krakmolas turi tapti cukrumi) kenkia inkstų funkcijai. Ajurve-
da ir Cžud-ši teigia, jog suvirškintos maisto medžiagos yra spe­
cifinio skonio. Mėsa, žuvis, pieno produktai, kruopos, duona,
sūrus maistas suvirškinti tampa saldaus skonio. Šį senovės pa­
stebėjimą patvirtina mūsų laikų tyrinėtojai Kiuteris ir Veilis.
* Ci, ekvivalentiška jogų pranai, — universali energija.
90
Inkstuose susikaupia maždaug 20—50 gramų akmenų. Daž­
niausiai akmenų aptinkama dešiniajame inkste, nes storojo žar­
nyno dešinioji sienelė plonesnė. Per ją toksiški garai neigiamai
veikia dešinį inkstą. Be to, jam būdingas pasislinkimas ir są-
stovis. Tik 10—17 atvejų iš šimto pasitaiko akmenų abiejuose
inkstuose.
KAIP GYDYTI NESVEIKUS INKSTUS?
Šlapimtakyje akmenukas? Iš tiesų!
Tarsi su užtvanka dabar esu.
Gaivinantis šaltinis senka:
Šlapimtakin nė lašas nepatenka.
Omaras Chajamas
Ir senovės, ir mūsų laikų gydytojai sergantiems inkstų akmen­
lige rekomenduoja kųo daugiau gerti bei maudytis šiltose vo­
niose.
Daug skysčių reikia, kad būtų išplautos inkstų geldelės ir
šlapime sumažėtų tankiųjų medžiagų.
Yra daug šlapimą varančių priemonių. Išnagrinėsime pa­
čias efektyviausias ir saugiausias.
Kalio druskos — iš jų aktyviausias nitratas, tačiau jis tok­
siškas. Šviežios daržovių sultys, kuriose yra daug kalio, — ne­
virta kalio „sriuba". Tokiai sriubai reikia šviežių sulčių mišinio:
morkų — 7, saliero — 4, petražolių — 2, špinato — 3 dalys.
Šlapalas — mažai toksiškas ir palyginti aktyvus osmotinis
diuretikas. Per dieną geriama 50—60 gramų (tris kartus). Diu­
rezę padidina 2—4 kartus. Žmogaus šlapime yra organiško šla­
palo, todėl tai puiki šlapimą varanti priemonė, nesukelianti ne­
pageidautino poveikio. Medicina jau įrodė šlapimo svarbą tirp­
dant oksalatus bei kitus akmenis.
Štai ką rašo gydytojas Mitkalas knygoje „Šlapimo terapija":
„Šlapime yra greitai irstančių, iškrentančių nuosėdomis drus­
kų, naikinančių rūgštingumą, todėl daug ligų išgydoma vei­
kiant jų atsiradimo priežastis. Šios druskos šalina skausmus
inkstuose, žarnyne bei gimdoje. Šlapimas valo inkstus, šlapim­
takius, pašalina inkstų akmenis.
91
 Ko gero, gyvūnų šlapimas efektyviau tirpdo inkstų akme­
nis. Štai ką rašė garsus viduramžių armėnų gydytojas Amir-
dovlatas Amasiaci knygoje „Tai, ko nereikia nemokšoms": „Šer­
no šlapimas. Jei jo išgersite, ištirpdys ir susmulkins akmenį,
esantį šlapimo pūslėje. Išbandyta".
Gliukozė, ksilozė, fruktozė — padidina vandens, natrio jo­
nų ir chloro ekskreciją.
Šlapimą varančios vaistažolės, širdies glikozidai (rusmenė
bei kiti augalai) ne tik pagerina kraujo apytaką (taip pat ir
inkstuose), bet ir esant širdies nepakankamumui neleidžia at­
sirasti pabrinkimams.
Arbata su citrina, vynuogių lapų, dirvinio asiūklio, liepžie­
džių arbata dažnina bei stiprina šlapimtakių susitraukimus,
druskos ir akmenukai stumiami į šlapimo pūslę.
Liaudyje jau seniai populiarus vaistas nuo inkstų akmen­
ligės — arbūzas. Štai kas apie jį rašoma knygoje „Kaukazo val­
gomieji vaistingieji augalai":
„Arbūzas (minkštimas ir žievelių nuoviras) stipriai skatina
šlapimo išsiskyrimą, tačiau nedirgina inkstų ir šlapimą šali­
nančių takų. Padidėjęs šlapimo šarmingumas padeda ištirpdyti
druskas, neleidžia susidaryti akmenims ir smėliui (per dieną
reikia suvalgyti 2—2,5 kilogramo arbūzo)."
Šiltos vonios skatina kraujo apytaką kapiliaruose, sumaži­
na spazmus, o tai pagerina inkstų darbą, neleidžia atsirasti
nefronų sklerozei. Šlapimą šalinančių takų atpalaidavimas bei
išplėtimas be skausmo pašalina smulkius inkstų akmenis, smė-
U-
Inkstų akmenis padeda tirpdyti ir kartaus šaldančio skonio
eteriniai aliejai, kurių daug yra pelynuose, bitkrėslėje. Senovės
gydytojai rekomenduodavo gerti bitkrėslės sultis, kurios ištirp­
dydavo akmenis inkstuose bei šlapimo pūslėje.
Ypač stipriai tirpdo inkstų akmenis kėnių aliejus. Kiek ma­
žesnis juodojo ridiko sulčių poveikis. Citrinos bei kitos rūgštys
padeda ištirpti fosfatiniams, karbonatiniams akmenims.
Krapai, kuriuose yra 4 proc. eterinio aliejaus, malšina inks­
tų koliką, tirpdo akmenis. Krapo giminaičiai — salieras ir pan­
kolis taip pat pasižymi šiomis gydomosiomis savybėmis. Ypač
svarbu šiuos augalus vartoti inkstų akmenligės profilaktikai,
virškinimui pagerinti. Panašios savybės būdingos ir jonažolei.
92
Augaliniai pigmentai (jų ypač daug šviežiose daržovių bei
vaisių sultyse) rūgština šlapimą, kuris gali tirpdyti kai kurių
rūšių akmenis. Augalinių pigmentų ypač daug marenos ir erš­
kėčio šaknyse, erškėtuogėse, šviežiose morkose, morkų ir buro­
kėlių sultyse.
INKSTŲ VALYMO METODIKOS
Tikslai, kurių siekia gydantys inkstus gydy­
tojai: sustabdyti akmenų susidarymą, paša­
linti juos sukeliančią priežastį, o po to su­
smulkinti ir suskaldyti akmenis, atskirti ir
pašalinti juos iš tos vietos, kur jie susikaupė,
panaudojant tokius vaistus, kurie pašalina
akmenis lengvai ir palaipsniui. Kai kurie
žmonės mėgina pašalinti akmenis įpjovę šo­
ną ar nugarą, tačiau tai labai pavojinga. To
gali imtis tik beprotis.
Ibn Sina
Valant bei gydant inkstus, geriausia vadovautis Ibn Sinos (Avi-
cenos) nuostatomis:
1) pašalinti akmenų susidarymo priežastis.
Pakeiskite mitybą ir gyvenimo būdą, skatinančius akmenų
susidarymą;
2) taikyti įvairius būdus (kiekvienam geriausiai tinkančius
ar turimus), kad akmenys būtų suskaldyti, paversti smėliu.
Pasirinkti yra iš ko: bitkrėslės, juodojo ridiko, citrinos sul­
tys, kėnių aliejus, marenos ar erškėčių šaknų nuoviras, švie­
žios daržovių sultys ar šlapimas;
3) atskirti suskaldytus akmenis (smėlį) ir lengvai, nesku­
bant juos pašalinti.
Taikydami 2 punktą, pradėkite sparčiai skatinti šlapimo va­
rymą: gerti savo uriną (šlapimą), arbatą su citrina, dirvinio
asiūklio ar vynuogių lapų arbatą arba valgyti arbūzų.
Pajutę, kad pradėjo išeiti susmulkinti akmenys (smėlis), iš-
simaudykite šiltoje vonioje, kad jie geriau ir be skausmo būtų
pašalinti.
O dabar susipažinsime, kaip tai atliekama praktiškai.
93
 Inkstų valymas šlapimu
Raodžibhajus Manibhajus Patelas, žymus XX amžiaus tyrinėto­
jas, aprašo atvejį, kai 35 metų aktorius 7 metus gyveno su
akmenimis inkstuose. Jis nesutiko daryti operacijos. Išsigydė
dėdamas raištį (kompresą su šlapimu) ir gerdamas šlapimą.
Kompresas dedamas virš pažeisto inksto, o išgeriamas visos
paros šlapimas. Gydymo kursas — 20—30 dienų su 10—20 die­
nų pertraukomis taikomas tol, kol pasveikstama.
Raodžibhajus ir pats kartą pajuto skausmą, nes negalėjo
šlapintis. Tada jis išgėrė savo šlapimą, kurį sugebėjo surinkti
per valandą (panašiais atvejais galima išgerti ir kito žmogaus
šlapimą, kad inkstai pradėtų greičiau veikti). Po dviejų valan­
dų šlapimas vėl pradėjo išsiskirti, skausmai nebekamavo.
Raodžibhajus teigia, kad šlapimu galima gydyti ir diabetą.
Inkstų valymas arbūzais
Sis valymas atliekamas arbūzų sezono metu. Reikalingos arbū­
zų atsargos bei juoda duona. Tokį maistą teks valgyti visą sa­
vaitę. Norite valgyti — arbūzas, norite gerti — arbūzas, labai
norite valgyti — arbūzas su duona. Geriau valymo metu būti
kartu su namiškiais, nes pradėjus inkstams šalinti akmenu­
kus, smėlį, kartais pajuntamas širdies silpnumas. Todėl turėki­
te pasiruošę validolio, karvalolio, amoniako. Juk tai taip pat
nedidelė operacija, tik be peilio. Jei inkstuose ir šlapimo pūs­
lėje yra akmenukų, geriausia juos šalinti nuo 17 iki 21 valan­
dos vietos laiku, nes tada aktyviausia inkstų ir šlapimo pūslės
veikla. Šiuo metu reikia išsimaudyti šiltoje vonioje ir valgyti
kuo daugiau arbūzų. Šiluma išplečia šlapimtakius, mažina
skausmą, naikina spazmus (ypač kai pradės eiti akmenukai),
arbūzas skatina didesnį šlapimo išsiskyrimą, plovimą, o suak­
tyvėjusi inkstų veikla suteiks papildomų jėgų, reikalingų, kad
būtų pašalintas smėlis ir akmenys.
Tokį valymą galima taikyti 2—3 savaites, kol sulaukiama
norimų rezultatų. Štai pavyzdys iš praktikos*.
* Sią informaciją paėmiau iš straipsnio „Tablečių jau nebereikia". Žurnalas
„Gamta ir žmogus", 1989 m., Nr. 12.
94
Nadežda Fiodorovna Kirilenko (54 m.).
Iš ligos istorijos. „Per pirmąją operaciją man pašalino ak­
menį iš dešiniojo inksto. Akmenukas buvo nedidelis, tačiau su­
keldavo didelius skausmus. Inkstas liko, jis dar veikė. Po 9
metų istorija pasikartojo: vėl akmenukas, vėl nesibaigiantys
skausmo priepuoliai. Šį kartą inkstas žuvo, jį sunaikino hidro­
nefrozė. Teko pašalinti. Po operacijos taikiau griežtą dietinį
maitinimą*. Pradėjo skaudėti galvą, pakilo kraujo spaudimas.
Ėmiau bėgioti, kurį laiką jaučiausi geriau, išnyko galvos skaus­
mai. Tačiau 1987 metais kovo mėnesį vėl prasidėjo skausmo
priepuoliai vieninteliame, kairiajame, inkste. Rentgeno nuo­
trauka padėjo išaiškinti, kad yra akmuo. Visą birželį buvau
gydoma sanatorijoje, tačiau sveikata nepagerėjo. Jaučiausi be­
viltiškai".
Iš pasveikimo istorijos: 1987 metų rugpjūčio mėnesį aš krei­
piausi į N. Semionovą ir pradėjau aktyviai gydytis taikydama
jos metodiką. Po pirmos „arbūzų atakos" savaitės akmuo liko
vietoje, tačiau išėjo smėlis. Po antros savaitės akmuo pasislin­
ko žemyn ir įstrigo šlapimtakio apačioje. Tik po trečios „arbūzų
atakos" savaitės akmuo pagaliau sėkmingai išėjo. Pradėjau rau­
doti, nes buvo gaila anksčiau prarasto inksto. Ir kaltas dėl to
tik nemokšiškumas. Dabar laikausi mitybos režimo, kraujo
spaudimas tapo normalus. Esu laiminga, nes žinau, kad pati
galiu padėti savo organizmui sunkią valandą!".
Inkstų valymas erškėčių šaknų ar vaisių nuoviru
Inkstų akmenims susmulkinti ar ištirpdyti naudojamas erškė­
čių šaknų ar vaisių nuoviras.
Nuoviro paruošimas. Du šaukštus supjaustytų šaknų užpil­
ti stikline vandens, virti 15 minučių, palaukti, kol nusistovės.
Perkošti. Gerti po 1/3 stiklinės 3 kartus šiltą 1—2 savaites.
Taip pat naudojamas ir erškėtuogių nuoviras. Abiem atvejais
jis turi būti tamsiai rudos spalvos, kurią suteikia augaliniai
pigmentai.
* Tai įtikinantis pavyzdys, jog griežta dietinė mityba — paistalai.
95
 Inkstų valymas daržovių sultimis
Gydytojas Vokeris, šiuolaikinės sulčių terapijos pradininkas, re­
komenduoja savo metodą, pagrįstą augaliniais pigmentais bei
eteriniais aliejais.
Jo teigimu, neorganinės medžiagos, ypač kalcis, esantis
duonoje bei kituose koncentruotuose krakmolinguose produk­
tuose, sudaro inkstuose grūdelius. Inkstams valyti bei gydyti
jis rekomenduoja tokias sultis: 10 uncijų morkų, 3 uncijos bu­
rokėlių, 3 uncijos agurkų sulčių. Yra ir kitas variantas: mor­
kos — 9, salierai — 5, petražolės — 2 uncijos.
Noriu atkreipti dėmesį į petražolių sultis — puikią priemo­
nę šlapimo—lytinio trakto susirgimams gydyti, taip pat esant
akmenims inkstuose, šlapimo pūslėje, nefritui, kai šlapime yra
baltymų bei sergant kitomis inkstų ligomis. Geriamos ir šaknų,
ir lapų sultys. Šių sulčių poveikis labai stiprus, todėl petražolių
nepraskiestų sulčių vienu metu nereikia išgerti daugiau kaip
30—60 gramų.
Inkstų valymas kėnių aliejumi
nevienoda. Tai labai svarbu. Nepamirškite: vienos vaistažolės
ar daržovės veikia vienus akmenis, kitos — kitus.
Po tokio pasiruošimo savaitės į šlapimą varančią arbatą ar
sultis įpilkite 5 lašus kėnių aliejaus ir išgerkite pusvalandį
prieš valgį. Pageidautina aliejų gerai išmaišyti ir išgerti per
šiaudelį, kad nebūtų pakenkta dantims. Kėnių aliejų vartokite
5 dienas 3 kartus per dieną prieš valgį. Valymo rezultatai iš­
ryškės 3—4 valymo dieną: šlapimas taps truputį drumstas. Vė­
liau gali išeiti ir akmenukai. Po dviejų savaičių tokį valymą
galima pakartoti. Taikykite šį būdą, kol sulauksite pageidauja­
mų rezultatų.
Taikant jau minėtus inkstų valymo metodus, papildomai
galima atlikti ir pratimą, padedantį pašalinti iš inkstų smėlį.
Tai vienas iš serijos „Tigras" pratimų — „Alkanas tigras puola
auką" (15 pieš.).
Pratimo aprašymas. Atsigulkite ant pilvo. Vienu trūktelėji­
mu iš karto pakelkite abi rankas ir kojas (pratimą atlikti 3—
5 kartus). Šis pratimas padeda suskaldyti išsiurbtus akmenu­
kus bei pašalinti smėlį.
Panašus ir jogų pratimo „Lankas" poveikis. Tik šiuo atveju
būtina suptis aukščiau, labiau išsilenkus.

Tai, ko gero, pats paprasčiausias bei efektyviausias inkstų va­

lymo metodas. Jis taikomas taip. Atsižvelgdami į sezoną, savai­
tę geriate šlapimą varančias arbatas, valgote vaisius, taikote
kitus būdus.
Žiemą ir vėlyvą rudenį — raudonėlio, šalavijo, melisos,
skalsiagrybio, jonažolės (jonažolę galima pakeisti erškėtuogių
vaisiais ar šaknimis) arbatos. Galima pasirinkti ir kitas vaista­
žoles. Tai priklauso nuo regiono ir t.t. Susmulkinti vaistažoles
ir padaryti mišinį, kuriame jų būtų, tarkim, po 30 gramų. Už­
virti, dar geriau — užpilti verdančiu vandeniu, palaukti, kol
pritrauks, taps tamsiai rudos spalvos. Gerti šiltą su šaukštu
medaus po 100—150 gramų prieš valgį.
Vasaros pabaigoje valgykite arbūzus, pavasarį ir vasarą —
gerkite šviežias sultis. Taip rekomenduoja Vokeris. Jei negalite
panaudoti nė vienos iš šių priemonių, gerkite savo šlapimą.
Tokia įvairovė veiks inkstų akmenis, kurių sudėtis yra labai 15 pieš. Pratimas „Alkanas tigras puola auką".

96 97
 INKSTŲ LIGŲ PROFILAKTIKA
Kai yra šlapimo rūgšties akmenys, reikia imtis priemonių, kad
šlapimo rūgštis būtų ištirpinta ir pašalinta. Negalima valgyti
produktų, turinčių daug baltymų, bei sultinių (kepenų, inkstų,
smegenų, keptos mėsos, sūdytos žuvies, mėsiškų sriubų), padi­
dinančių azoto kiekį. Azotas, šalinamas iš organizmo, papildo­
mai apkrauna inkstus. Rekomenduojama gerti sultis, nurody­
tas Vokerio, valgyti salotas, vaisius, daigintus kviečius. Salotas
reikia truputį „pasūdyti" džiovintais jūros kopūstais, kad būtų
stimuliuojama inkstų veikla, ir vengti saldumynų, kurie slopi­
na šią funkciją. Taip pat reikia gerti šlapimą varančius nuovi­
rus.
Jei akmenys yra šarminiai, beje, pasitaikantys gana retai,
gerkite savo uriną, kad parūgštintas šlapimas juos ištirpintų,
taip pat citrinos sultis su šiltu vandeniu. Kaip tai padaryti,
perskaitysite skyriuje apie kepenis.
Inkstų ligų profilaktiką puikiai papildo jogų asanos.
Bhudžanhasana („Gyvatė") — neleidžia inkstuose susida­
ryti akmenims.
Salabchasana („Žiogas") arba jos lengvesnis variantas —
„Pusiau žiogas" atjaunina inkstus.
Majurasana („Povas") ir Ardcha matsiendrasana („Susukta
poza") pagerina inkstų praplovimą krauju. Prisiminkite, kokios
galingos arterijos veda prie inkstų (vienos skersmuo — 12 mi­
limetrų). Atliekant šias asanas, arterijos suspaudžiamos, krau­
jui sunku patekti į inkstus. Atlikus pratimus, arterijų spaudi­
mas baigiasi, kraujas stipriu srautu veržiasi visais inkstų ka­
piliarais, atidaro juos ir išplauna šlakus.
Be to, nuolat stimuliuokite bendrąją kapiliarų kraujo apy­
taką. Tai padaryti jums padės bėgimas, pratimai, jogų asanos.
Tik toks kompleksinis inkstų valymas padės išlikti sveikiems.
Įsiminkite senovės gydytojų žodžius: „Jei inkstai sveiki, galima
sulaukti 100 metų, net jei širdis kamuojama ligų".
ORGANIZMO VALYMO IR RŪPINIMOSI, KAD JIS NEBŪTŲ
UŽTERŠTAS, PAGRINDAI
Valymo procedūrų labai daug, išsirinkti geriausią — nelengva.
Todėl labai svarbu suvokti jų bendrą „šaknį". Tada kiekvienas
98
pats tikslingai pasirinks sau tinkamiausią metodą, kuris jam
padės.
Tačiau prieš tai būtina susipažinti su tuo, kas svarbiausia:
1. Žmogaus organizmo sandara.
2. Žmogaus organizmo audinių savybės.
3. Supančios aplinkos, mitybos įtaka žmogaus organizmo
audiniams.
4. Valymo procedūrose naudojamų medžiagų savybės.
1. Mūsų organizmas — sudėtingiausia sistema, kuriai bū­
dinga kelių lygių struktūra. Savo tyrinėjimus pradėsime nuo
didelio, matomo, lygio ir baigsim tokiu, kai viską galima pama­
tyti tik labai padidinus.
Pirmas lygis — žmogaus kūnas, sudarytas iš griaučių, ant
kurių laikosi minkštieji audiniai, padengti oda. Antras lygis —
minkštieji audiniai. Juos sudaro jungiamieji audiniai iš daugy­
bės ląstelių. Trečias lygis — ląstelės su atitinkama struktūra.
Atidžiau pasižiūrėkime į ląstelės struktūrą. Ląstelė — ert­
mė, kurios viduje yra protoplazma. Protoplazma — koloidinis
tirpalas, kuriame yra 80 proc. vandens. Ją palaiko „griau­
čiai" — plonytis baltyminės kilmės tinklelis. Ląstelės vanduo
yra tinklelio—griaučių akutėse. Visi organizmo skysčiai: krau­
jas, limfa, stuburo smegenų skystis, tulžis bei šlapimas — taip
pat atitinkamo klampumo koloidiniai tirpalai.
Kad būtų išlaikyta atitinkama erdvinė forma (reikalinga,
kad organizmas galėtų normaliai funkcionuoti), ląstelės, audi­
niai ir visas kūnas turi savo atramą — „citogriaučius", jungia­
mąjį audinį bei kaulus. Nuo šių „griaučių" būklės bei skysčių
organizme priklauso jo gyvybinė veikla.
2. Dabar apžvelgsime žmogaus organizmo audinių savybes.
Kadangi ląstelių lygis masės požiūriu yra didžiausias ir su­
daro organizmo pagrindą, logiška pradėti nuo jo.
Pagrindinė ląstelės dalis — protoplazma, kuri, kaip jau sa­
kėme, sudaryta iš koloidinio tirpalo, panašaus į skystus drebu­
čius. Jos ypatybė — sugebėjimas sukaupti 99 proc. vandens ir
tuo pačiu turėti kietų bei skystų kūnų savybes. Tai terpė, ku­
rioje gali sklandžiai vykti cheminės reakcijos. Taigi ląstelėje
sutelkti visi skystų bei kietų kūnų privalumai.
99
 Drebučiuose, veikiant progresuojančiam dalelių sukibimui,
vyksta nenutrūkstantis erdvinių struktūrų tvirtinimo procesas.
Todėl drebučiai turi tendenciją pavirsti suragėjusia mase —
kserogeliu. Tokioje sutankėjusioje protoplazmoje negali norma­
liai vykti gyvybiniai procesai, ląstelės žūsta. Kad taip neatsi­
tiktų, vyksta sudėtinga antikoaguliacinė gynyba ir pačioje ląs­
telėje, ir koloidiniame tirpale. Štai pagrindinės šios gynybos
grandys:
Ciklozė — vidinės srovės ir protoplazmos (t.y. drebučių) ju­
dėjimas ląstelės viduje. Šie srautai pastebimi net kremzlinėse
ląstelėse.
Priklausomai nuo ląstelės metabolizmo intensyvumo, „dre­
bučiai" būna tai tirštesni, tai skystesni.
Antikoaguliacinė gynyba koloidiniame tirpale priklauso nuo
micelių (atskirų dalelių).
Micelė sudaryta taip: branduolys, kurio pagrindinė sudėti­
nė dalis — baltymai. Šis branduolys turi atitinkamą krūvį. Bal­
tymo paviršius yra tarsi gana aktyvus adsorbcinis sluoksnis,
kuriame ir vyksta fermentacinės reakcijos. Aplink branduolį ir
adsorbcinį sluoksnį susidaro difuzinis sluoksnis, kurio krūvis
priešingas branduolio krūviui. Šiame sluoksnyje atitinkamai iš­
sidėsčiusios vandens molekulės, sudarančios vandens apvalka­
lėlį, kuris neleidžia suartėti bei sulipti granulėms (stabdo ko­
aguliaciją).
Taigi pati micelė trukdo tokių pačių kaip ji micelių sulipi-
mui veikiant šiems faktoriams:
a) baltymų molekulės ypatinga erdvinė forma. Jei ši struk­
tūra pažeidžiama, — senėjimas, pažeidimas (denatūracija), ki­
tų dalelių (šlakų) adsorbcija (prilipimas) — sumažėja elektros
krūvis, vandens apvalkalėlis bei sutirštėja drebučiai.
b) baltyminės dalelės krūvio dydis neleidžia sulipti dale­
lėms, nes sustiprina vandeninį apvalkalėlį. Jei branduolio krū­
vis sumažėja, nes įvyksta dalinė priešingo ženklo jonų neutra­
lizacija, tai susilpnina bei sutankina vandeninį apvalkalėlį.
c) vandens apvalkalėlis, esantis aplink miceles, neleidžia
joms sulipti. Jei dėl kokių nors priežasčių ląstelės viduje suma­
žėja vandens, koloidinis tirpalas sutirštėja. Pateiksime tokį pa­
vyzdį: jūs suvalgėte sūdytos žuvies. Pakilus spaudimui, sūrus
kraujas traukia vandenį iš ląstelės į save. Pradedate jausti troš-
100
kulį, nes kyla poreikis prisotinti ląsteles vandeniu bei pašalinti
nereikalingą druską.
Prieškoaguliacinė ląstelių protoplazmos ir organizmo skys­
tų terpių gynyba tokia:
• Ciklozė.
• Metabolizmas.
• Baltymo — micelės branduolio erdvinės struktūros (for­
mos) išsaugojimas.
• Optimalus micelės krūvis.
• Pakankamas skysčių kiekis organizme.
Jei ši gynyba pažeidžiama, organizme prasideda protoplaz­
mos drebučių ir skysčių (skystų terpių) metamorfozės (pakiti­
mai) dviem kryptimis: koacervacija (rinkimas, kaupimas) ir ko­
aguliacija (krešėjimas, tirštėjimas).
Koloidinio tirpalo (tirštų drebučių) KOACERVACIJA vyks­
ta, kai dalelės (micelės), dalinai netekusios vandens apvalkalė­
lio, suartėja ir sudaro koloidiniame tirpale vandens apvalkalė­
lį. Toliau tokiame bendrame apvalkalėlyje gali vykti vandens
praradimas, dalelių suartėjimas, jų suliplmas bei iškritimas
nuosėdomis. Koacervacinio lašo (vieno bendro vandens apval­
kalėlio jungiamų dalelių) klampumas didesnis negu koloidinio
tirpalo klampumas. Toks klampumas leidžia sukaupti bei išlai­
kyti šiame laše įvairiausias medžiagas: dažiklius, druskas, apy­
kaitos produktus. O fermentų veikla čia lėtesnė negu koloidi­
niame tirpale. Štai tokiems lašams veikiant ir susidaro tirš­
čiai — nuosėdos viso to, kas nereikalinga ląstelėse, tulžyje, šla­
pime. Šiuo procesu grindžiamas druskų, akmenų bei smėlio nu­
sėdimas organizme.
Trys koloidinio tirpalo KOAGULIACIJOS stadijos:
• „Brendimas" — koloidinių „griaučių" mechaninių savy­
bių sutvirtėjimas. Išorinė šio proceso išraiška — dalinis lanks­
tumo praradimas, o vėliau sunkus kūno išsijudinimas rytais. Iš
pradžių kūnas tarsi medinis, o po to žmogus pavaikšto ir jau­
čiasi gerai.
• „Senėjimas" — koloidiniai „griaučiai" taip sutankėja, kad
praranda skystą terpę (skystį) ir sumažėja. Ši stadija sukelia
organizme dvi patologijas: sutankėjimą bei praskiedimą. Su-
tankėjimas sukelia trombozes, krešulius, infiltratus, suaugi­
mus, pasikeičia organų (pavyzdžiui, širdies vožtuvų) forma.
101
 Praskiedimas, sukeltas skysčio išspaudimo iš koloidinio tirpa­
lo, sudaro ertmes, kuriose kaupiasi eskudatas, šlakai, druskos,
angliavandeniai ir pan. Prasideda destruktūriniai procesai, su­
keliantys reumatizmą, cistų atsiradimą.
• Kserohelio stadija — tolesnis koloidinio tirpalo nuvande-
ninimas, apimties sumažėjimas. Jis virsta suragėjusia mase,
kurioje vyksta didelis spaudimas. Todėl visos jo viduje esančios
medžiagos (druskos, pigmentai ir pan.) presuojamos, tampa ak­
menimis. Kai kurių mokslininkų-medikų nuomone, taip susi­
daro kepenų, tulžies, inkstų akmenys.
Apžvelgę pirmąjį, koloidinį, organizmo lygį, pereiname prie
kito — jungiamųjų audinių, kur „įpintos" kuriančios organiz­
mo ląstelės.
Siame audinyje vyksta ir kiti procesai: vandens, druskų bei
kitų medžiagų judėjimas ir paskirstymas, audinių atstatymas,
infekcijų slopinimas.
Jungiamasis audinys — kalogeno baltymas, kuris sudaro
iki 30 proc. visų organizmo baltymų. Jo molekulė — trys ami­
no rūgščių grandys. Senstant plonos kalogeno gijos persipina
tarpusavyje, sudarydamos tvirtas virves. Taip pakinta vidaus
organų, raiščių, sausgyslių jungiamojo audinio karkasas. Vi­
daus organai suspaudžiami, netenka vandens, sumažėja jun­
giamojo audinio sugebėjimas maitinti — aprūpinti būtinomis
medžiagomis, silpnėja imunitetas. Jungiamojo audinio ląstelėse
prasideda koaguliacija, pagrįsta senėjimo principu. Vyksta pa­
čios gamtos užprogramuotas procesas: subrendęs ir pasenęs ko­
lagenas (kola — klijai) traukiasi bei tankėja.
Galima teigti, kad žmogui nuolat netenkant skysčių per
odos poras, kvėpuojant bei šlapinantis, jo organizmą veikia
gniaužianti džiovinanti jėga.
Dabar, kai jau žinome tris organizmo struktūrinius lygius,
galime suvokti, kiek pastangų jam reikia, kad atsispirtų trau­
kimuisi bei nuvandeninimui. Kasdien privalome visais įmano­
mais būdais priešintis gniuždymui ir vandens praradimui.
Gniuždančiai jėgai Jan reikia priešpastatyti plečiančią Jin. De­
ja, dažnai mes daug ką darome priešingai, o po to stebimės,
kodėl mūsų organizme atsiranda sutankėjimai, akmenys, kiti
patologiniai dariniai.
102
3. Žinodami jau minėtas ląstelių protoplazmos, skystųjų ter­
pių, jungiamojo audinio ir viso organizmo savybes, galime su­
prasti palankų ar nepalankų supančios aplinkos, maisto pro­
duktų bei kitų faktorių poveikį.
• Supančios aplinkos sąlygos. Kadangi ląstelių protoplaz­
ma bei organizmo skysčiai yra skysti drebučiai, išorinis atša­
limas bus palankus sutirštėjimui, o šildymas — praskiedimui.
Sausas oras, sumažindamas vandens kiekį organizme, tirštins
drebučius, o drėgnas — skystins.
Taigi pastebime dvi priešingybes: šaltis ir sausumas tiršti­
na organizmo koloidus, ląstelės netenka vandens, susidaro šla­
kų, druskų, kitų medžiagų nuosėdos, o šiluma bei drėgmė skys-
tina, atstato koloidinius tirpalus, išjudina įstrigusius šlakus,
druskas ir kitas medžiagas, skatina iš ląstelių išsiskyrimą to,
kas kenkia organizmui, ko jam nereikia. Tai būdinga visiems
organizmo skysčiams: kraujui, limfai, tarpląsteliniam, nugaros
smegenų skysčiui, šlapimui, tulžiai ir ląstelių protoplazmai.
Tikiuosi, dabar jums aišku, jog prieš pradedant organizmo
valymą būtina suskystinti koloidus, kad jie sugebėtų išmesti
visas sankaupas, taptų tekantys, o ne drebučiai, galėtų laisvai
cirkuliuoti ir lengvai pasiektų pašalinimo iš organizmo vietas.
Priešingu atveju sutirštėję drebučiai tvirtai įstringa organizme
ir „laiko" visus šlakus ir panašias atliekas, pavyzdžiui, sutirš­
tėjusią tulžį tulžies pūslėje. Taigi jokia valymo procedūra be
išankstinio paruošimo — ORGANIZMO SUMINKŠTINIMO pa­
sitelkus pašildymą bei hidrataciją — bus neefektyvi.
• Maisto produktų įtaka organizme esantiems koloidams.
Visas maistas, kurį suvartojame, yra KOLOIDINIS TIRPALAS
(mėsos, pieno, sūrio, kiaušinių baltymai, miltiniai bei krakmo-
lingi produktai, vaisiai, daržovės).
Visi šie produktai susmulkinami burnoje, suvilgomi seilė­
mis, išbrinksta skrandyje ir suvirškinti bei įsiurbti patenka į
kraują. Kraujyje, limfoje maisto koloidai būna kartu su orga­
nizmo koloidais. Jau vien nuo to padidėja organizme esančių
skysčių klampumas. Be to, dauguma maisto medžiagų patenka
po išankstinio terminio apdirbimo. O tai reiškia, kad jie jau yra
netekę KRŪVIO bei linkę koaguliuotis. Kad taip neatsitiktų,
mūsų organizmas perduoda dalį savo elektros krūvio. Dėl to
103
sumažėja micelių krūvis ląstelėse, kraujyje, limfoje ir t.t. Šio Jei teisingai ir laiku atliksite tai, pavyks pašalinti visų šių
proceso kartojimasis po kelis kartus per dieną daugelį metų sukietėjimų, akmenų susidarymo ir t.t. pagrindinę priežastį —
pakerta mūsų energetikos pagrindus. Visų organizmo lygių ko­ SĄSTOVI.
loidai sutirštėja (juk sumažėjus branduolio krūviui, micelės su­ Norint suskystinti koloidus, paspartinti jų cirkuliaciją, rei­
artėja bei sukimba viena su kita), susidaro SĄSTOVIO SRI­
kia:
TYS, kuriose prasideda sutirštėjimas, sulipimas, atsiranda nuo­
a) panaudoti įvairiausius vidinės šilumos variantus. Ben­
sėdos, kserogelis.
dram organizmo šildymui naudojamos vonios, pirtys, kitos pa­
Nepalankios supančios aplinkos sąlygos — šaltis, sausu­
rankinės priemonės. Vietiniam šildymui naudojamos pusinės
mas, skersvėjai ir t.t., nejudrus gyvenimo būdas (metabolizmo
vonios, šildymo pūslės, šildytuvai, pleistrai, trynimas. Visos šios
sulėtėjimas), virtas maistas, jau praradęs elektros krūvį, nule­
procedūros spartina organizme esančių skysčių cirkuliaciją;
mia tai, kad visame organizme susidaro bei kaupiasi įvairūs
b) gerti įvairius gėrimus, kurių yra tikrai daug.
sutankėjimai, akmenys, cistos, augliai. Atidžiau pasižiūrėję į
Koloidiniams tirpalams skystinti bei valyti naudojamas dis­
save, galite pastebėti kelias šio proceso stadijas: prarandamas
tiliuotas vanduo, įmagnetintas distiliuotas vanduo, ištirpdytas
lankstumas, pradeda šalti rankos bei kojos, rytais kūnas tarsi
vanduo, įmagnetintas ištirpdytas vanduo, kiti variantai. Visas
medinis, atsiranda nuolatiniai riboto paslankumo židiniai. Jei
šis vanduo — švarus, atitinkamos struktūros bei krūvio, pui­
tai jums būdinga, pradėkite valymo programą, nes gali kilti
kiai išplauna organizmą, pašalina iš jo šlakus, normalizuoja
dar rimtesnių problemų — susikaups druskos, akmenys, atsi­
koloidinių tirpalų sudėtį.
ras augliai, cistos ir pan.
Panaudojami ir biokoloidais prisodrinti skysčiai: nuovirai,
4. Liaudies išmintis, eidama ne vieną šimtmetį klaidų bei
ištraukos, sultys ir t.t. Šiems skysčiams būdingas bendras bei
bandymų keliu, atrinko efektyviausias priemones bei procedū­
specifinis poveikis (tulžį varantis, šlapimą varantis). Jų mice­
ras, kurios leidžia gerai išvalyti žmogaus organizmą. Mes šį
lės adsorbuoja šlakus ir pašalina juos iš organizmo, apsaugo
klausimą nagrinėjome moksliniu požiūriu ir praktika sustip­
nuo sutirštėjimo.
rinsime tai, ką čia aptarėme.
Ypatingais atvejais, kai sąstovis tapo trombais, kserogelių,
Žmogaus organizmo valymas grindžiamas trim principais:
akmenimis ir pan., taikomos stipriai skystinančios, akmenis
koloidų sutirštėjimą sukeliančių priežasčių pašalinimas, koloi­
smulkinančios medžiagos bei procedūros.
dų suskystinimas ir stiprių skystinančių bei akmenis skaldan­
Labai suskystina spiritas, degtinė, išvalytas žibalas. Pavyz­
čių priemonių taikymas.
džiui, vanduo, pasižymintis dideliu paviršiaus aktyvumu, ne
Kad būtų pašalintos koloidus tirštinančios priežastys, daro­
tik suvilgo, bet ir įsiskverbia į medžiagos vidų. Koloidai leng­
ma taip:
viau atsiskiria, o vėliau ir visai ištirpsta. Nugarinta iki 1/4 uri-
a) apribojami arba visai atsisakoma maisto produktų, kurie
na — dar stipresnis skystis, kurį galima palyginti su spiritu ir
skatina kserogelių susidarymą (mėsa, žuvys, ypač pieno pro­
degtine.
duktai, kuriuose gausu kazeino, krakmolingi produktai, ypač
Galima vartoti ir įvairius prieskonius, kurie paspartina ši­
labai rafinuoti, smulkaus malimo ir netekę daug vandens —
lumos bei cirkuliacinius procesus organizme: juoduosius pipi­
duona, kepiniai, krakmolas).
rus, raudonus ankštinius pipirus, cinamoną, gvazdikėlius, im­
b) pašalinama kenksminga klimato faktorių įtaka — šaltis,
bierą. Labai padeda ir pelynai, tik juos reikia vartoti saikingai:
sausruma, skersvėjai, sausas karštis.
2—3 kursai po savaitę per metus.
c) nejudrus gyvenimo būdas (palankus sąstoviams) pakei­
čiamas aktyvesniu, judresniu.

104 105
 VALYMO PRAKTIKA
ORGANIZMO KOLOIDINIŲ TIRPALŲ VALYMAS
Gydomojo poveikio požiūriu ši valymo procedūra yra svarbiau­
sia, tačiau ją būtina atlikti tik tada, kai jau išvalytas storasis
žarnynas ir kepenys.
Sveikata, jaunystė, energija, neeiliniai sugebėjimai visų pir­
ma priklauso nuo micelių švarumo ir koloidinių tirpalų (ląste­
lių protoplazmos, kraujo, limfos ir t.t.) struktūros.
Kad ši atsakinga procedūra būtų atlikta kokybiškai, būti­
na:
1 — prieš tai suminkštinti koloidinius drebučius (vonia,
pirtis);
2 — prisodrinti koloidinius drebučius struktūriniu vande­
niu;
3 — pašalinti nešvarumus, prilipusius prie koloidinio tir­
palo micelių; vanduo turi būti kuo švaresnis;
4 — padidinti pačių micelių krūvį ir kurį laiką, kad valy­
mas būtų efektyvesnis, atsisakyti maitinančių medžiagų (mais­
to, t.y. nevalgyti).
Taigi 3—6 mėnesius jūs reguliariai 2—3 kartus per savaitę
10—15 minučių einate į garinę pirtyje ar maudotės šiltoje vo­
nioje. Taip ne tik suminkštinsite drebučius, bet ir paspartinsite
organizme vykstančią cirkuliaciją, padedančią greičiau paša­
linti šlakus.
Visą tą laiką jūs geriate bei naudojate verdamam maistui
tirpintą vandenį (geriau distiliuotą), kurį prieš pat vartojimą
galima papildomai įmagnetinti buitiniu magnetotronu.
Sis vanduo gaminamas taip: puodas su vandeniu statomas
į šaldymo kamerą, o žiemą — balkone. Po 4—5 valandų, kai
paviršių užtraukė ledukas, vanduo nupilamas į kitą puodą. Le­
das, likęs tuščiame puode, yra sukoncentravęs sunkiojo van­
dens molekules. Toks vanduo sušąla esant +3,8° C temperatū­
rai, o organizmui reikia tokio, kuris sušąla esant -1° C.
„Sunkųjį" ledą reikia išmesti, o puodą su nupiltu vandeniu
šaldyti toliau. Kai tik jame užšals maždaug 2 3 , neužšąlęs van­
duo nupilamas. Tai lengvas vanduo, kuriame yra įvairių prie­
maišų. Ledas, likęs puode, ir bus tas reikalingasis valymui van-
106
duo, netekęs 80 proc. priemaišų ir turintis 16 miligramų kalcio
litre skysčio. Chemikas iš Odesos N. Druziakas teigia, kad ge­
riausiai organizmui tinka vanduo, kurio viename litre yra 8—
20 miligramų kalcio. Tokį vandenį geria ilgaamžiai. Taigi ištir­
pinkite tą ledą ir gerkite vandenį.
Kuo mažiau vartosite maistui sulipdančių produktų (pie­
niškų, mėsiškų, krakmolingų), tuo efektas bus didesnis. Dar
geriau skatins valymą badavimas 24—36 ir daugiau valandų
per savaitę.
Kad ši valymo procedūra atrodytų įtaigesnė, pateiksiu kelis
pavyzdžius. Tiesa, net ir šiais atvejais organizmui valyti pa­
naudota tik dalis mechanizmų, tačiau ir to pakanka, jog pati­
kėtum puikiais organizmo valymo rezultatais.
1 PAVYZDYS. Aleksejus Labza kentėjo nuo inksto nepa­
kankamumo (anksčiau jam jau buvo pašalintas vienas inkstas),
širdies ir galvos smegenų aterosklerozės, peršalimų, sunkiai
vaikščiojo. Tris metus gėrė ištirpintą ledą. Anksčiau svėręs 97
kilogramus, pradėjo sverti 84, tapo žvalus, energingas, raus­
vaskruostis kaip jaunuolis. Rankų bei kaklo oda lygi, elastinga,
be raukšlių. O juk tik prieš 3 metus jo kraujas buvo klampus,
venos iškilusios. Tokias teigiamas permainas galima paaiškinti
tik taip: organizmo koloidiniai tirpalai vėl tapo tokie, kokie ir
turi būti, kai žmogus yra sveikas, tvirtas.
2 PAVYZDYS. Polis Bregas parą ar pusantros gerdavo tik
distiliuotą vandenį. Be to, visą laiką valgė tik natūralų maistą,
kuriame buvo daug vertingų gamtinių biokoloidų. Tokia pro­
grama padėjo jam ilgus metus išlikti žvaliam, darbingam, ne­
prarasti regimosios atminties.
3 PAVYZDYS. G. Satalova savo paskaitose rekomenduoja
gerti distiliuotą įmagnetintą vandenį. Be abejo, ji pati taip pat
geria tokį vandenį ir, nepaisant amžiaus, atrodo labai puikiai.
4 PAVYZDYS. N. Vokeris rekomenduoja vartoti kuo dau­
giau šviežių daržovių ir vaisių sulčių. Sultys — natūralūs ko­
loidiniai tirpalai, kuriuose micelės jau turi krūvį, o vanduo
struktūrinis. Šis sultyse esantis vanduo skystina sutirštėjusius
drebučius, o micelės adsorbuoja visus drebučių teršalus ir valo
juos. Pats N. Vokeris gyveno beveik 110 metų. Jis ne tik gėrė
šviežias daržovių bei vaisių sultis, bet ir badavo, nevalgė gy­
vūninės kilmės bei krakmolingų produktų.
107
 ORGANIZMO LĄSTELIŲ KOLOIDŲ IR VIDINIŲ TERPIŲ KOMBI­
NUOTAS VALYMAS
Šioms procedūroms labai tinka jaunų eglių, pušų, kėnių spyg­
lių nuoviras, kurio skonis sutraukiantis. Toks nuoviras džiovi­
na, padengia ir išvalo (pašalina), be to, pagerina odos spalvą,
stipriai vėsina.
Nuoviras vartojamas dvejopai: geriamas arba daromos vo­
nios. Galima ir kartu taikyti.
Gėrimui nuoviras ruošiamas taip: 5 šaukštai jaunų susmul­
kintų eglės, pušų ar kėnių spyglių užpilami 0,5 litro vandens
(vanduo turi būti ištirpintas ir užvirintas). Virti ant lėtos ug­
nies 10 minučių, po to palikti nakčiai šiltoje vietoje, kad pri­
trauktų, perkošti. Nuoviras supilamas į termosą ir geriamas
šiltas 4—6 kartus per dieną po 1 2 stiklinės vietoje paprasto
vandens. Kiekvieną dieną nuoviras verdamas iš naujo, nes turi
būti geriamas šviežias ir šiltas (36—40° C). Šio valymo kurso
laikas individualus.
Kai pastebėsite, kad šlapimas tapo drumstas, žinokite: nuo­
viras pradėjo veikti, organizmas valomas. Nuo ištirpintų drus­
kų ir šlakų priklausys, kokia bus šlapimo spalva. Kai šlapimas
vėl taps skaidrus ir įprastos, lig tol buvusios spalvos, — valy­
mas baigtas.
Tokį valymo kursą tinka pradėti po Naujųjų metų. Pirma,
tada išmetamos šventinės eglutės, nereikia eiti į mišką spyglių.
Antra, tuo metu stipriausias inkstų ir šlapimo pūslės biorit­
mas, taigi pernelyg didelis šlakų išsiskyrimas valymo metu ne­
perkraus jų.
Voniai reikia susmulkinti pušų spyglių, jaunų šakučių ir
supjaustytų eglės kankorėžių. Sausa žaliava turi sverti 1 kilog­
ramą. Ji verdama 30 minučių 7—8 litruose vandens. Po to už­
dengiama ir paliekama pritraukti 12 valandų. Tinkamas vo­
nioms nuoviras būna rudos spalvos. Jis supilamas į vonią su
vandeniu, kurio temperatūra — 36—40° C. Tokioje vonioje
maudomasi 10—20 minučių, atsižvelgiant į savijautą. Kiekvie­
nai procedūrai vandens temperatūra po truputį didinama. Vi­
sais atvejais būtina atsižvelgti į savijautą. Per savaitę tokioje
vonioje maudomasi 2—3 kartus. Po vonios — vėsus dušas (10—
20 sekundžių). Šių vonių ciklas — maždaug mėnesis.
108
Dar labiau sustiprina valymo efektą geriamas spyglių nuo­
viras ir spyglių vonios tuo pačiu metu. Tokį kombinuotą ciklą
reikia užbaigti, kai šlapimas vėl tampa skaidrus.
V. Tiščenka nurodo, kad spyglių nuoviras pašalina iš orga­
nizmo ne tik šlakus bei nuodus, bet ir radioaktyvius nuklidus.
Toks valymas padeda išgydyti 80 proc. visų ligų.
Spyglių vonių poveikį gerai vertino S. Kneipas, P. Kureno-
vas, A. Zalmanovas. Be to, S. Kneipas ir P. Kurenovas atkreipė
dėmesį, kad išvaloma ir oda, kraujagyslės, stimuliuojama ner­
vų sistema. A. Zalmanovas primena, kad šios procedūros paša­
lina iš organizmo ląstelių „nuovargio toksinus". Tai apmirusios
ląstelės, kurios turi būti laiku pašalintos. Pats organizmas tai
atlieka daug lėčiau, jam reikia padėti, kad nebūtų nuolat nuo­
dijamas, kad žmogus nepradėtų labai greitai pavargti.
ŠLAKŲ IR DRUSKŲ PAŠALINIMAS IŠ ORGANIZMO
Valymo procesą teoriškai įdomiai pagrindė B. Bolotovas. Jis pa­
teikė duomenų, kad iš žmogaus organizmo gali būti pašalinta
2—3 kilogramai druskų, dažniausiai užteršusių jungiamąjį au­
dinį bei kaulus.
Visą valymo procedūrą jis rekomenduoja atlikti dviem eta­
pais. Aptarsime šias rekomendacijas bei pagrįsime pavyzdžiais.
PIRMA, ką rekomenduoja B. Bolotovas, — paversti orga­
nizme susikaupusius šlakus druskomis. ANTRA — parinkti to­
kias medžiagas, kurios paspartintų druskų pašalinimą iš orga­
nizmo.
Kad būtų pašalinti jungiamajame audinyje susikaupę šla­
kai, B. Bolotovas rekomenduoja paveikti juos rūgštimis. Reikia,
kad organizmas su maistu gautų tokias rūgštis (askorbino, pal-
mitino, nikotino, stearino, citrinos, pieno ir pan.), kurios būtų
nepavojingos (nepakenktų organizmui) ir tuo pačiu tirpdytų šla­
kus, paverstų juos druskomis. B. Bolotovas rekomenduoja rau­
gintus agurkus, pomidorus, kopūstus, burokus, morkas, svogū­
nus, česnakus, raugintus obuolius, alų, daugelį vyno rūšių
(portveiną, kagorą, kaberne), antpilus, mielinius patiekalus,
109
 varškę, sūrį, brinzą, kefyrą, kumysą, acidofilinius produktus,
vaisių actą. B. Bolotovas akcentuoja, kad kiekvienas žmogaus
organas prisitaikęs prie savo rūgščių. Todėl reikia vartoti kuo
įvairesnių. Vaisių actą reikia vartoti kartu su rūgusiu pienu: į
stiklinę rūgpienio dedamas šaukštelis (kartais šaukštas) vaisių
acto bei šaukštelis medaus. Geriama valgant, kartą per dieną.
Vaisių acto reikia įpilti ir į arbatą, kavą, sriubas, sultinius.
Tuo metu, kai atliekamos procedūros, kad šlakai taptų
druskomis, geriau nevartoti aliejaus, kuris skatina spartų tul­
žies išsiskyrimą ir tuo pačiu stabdo šlakų virtimo druskomis
procesą. Kad vidinė terpė būtų rūgštesnė, rekomenduojama tuo
metu valgyti daugiau mėsos ar žuvies produktų.
Pirmojo etapo tikslas — padidinti organizmo rūgštingumą
ir valgyti produktus, skatinančius rūgimą: raugintus agurkus,
kopūstus ir pan. Taip pat reikia padidinti mielingų produktų
kiekį. Išgėrus saldžios arbatos, kompoto, ant liežuvio užberti
kelias valgomosios druskos kruopeles. Tai sukelia skrandžio re­
akciją ir skatina jį išskirti rūgščius fermentus — pepsinus, ku­
rie padeda šlakams greičiau tapti druskomis, taip pat naikina
nesveikas organizmo ląsteles.
B. Bolotovas primena, kad šlakai ne iš karto gali tapti drus­
komis, net jei rūgštinimas vyksta nuolat. Rūgštys bei šarmai
nelengvai patenka ten, kur reikia. Todėl atliekant šią procedū­
rą būtina dirbti fizinį darbą, masažuoti kūną.
Tik tada šlakai organizme tampa mineralinėmis, šarmi­
nėmis, rūgščiomis, tirpstančiomis ir netirpstančiomis vandeny­
je druskomis. Remiantis stebėjimais galima teigti, kad netirps-
ta šarminės, mineralinės ir riebiosios uratų tipo druskos, fos­
fatai bei oksalatai.
Noriu atkreipti dėmesį į principą: PANAŠŲ TIRPDO PA­
NAŠUS. Pavyzdžiui, žibale ištirpsta visi naftos produktai —
solidolis, soliarinė alyva, parafinas ir t.t. Spirite tirpsta kiti
spiritai — glicerinas, sorbitas, ksilitas ir kiti.
B. Bolotovas akcentuoja, kad šį principą galima sėkmingai
taikyti ir tirpinant šarmines druskas organizme. Todėl reikia
vartoti papildomai šarmų, nekenksmingų organizmui — kai
kurių žolių nuovirus bei sultis. Saulėgrąžų šaknų arbata taip
pat tirpdo daug druskų.
Rudenį ruošiamos daugelio šaknų atsargos, jos kasamos,
110
gerai nuplaunamos, išdžiovinamos. Ruošiant atsargas, pašali­
namos nereikalingos smulkios šaknelės. Na o tos, kurios tinka
gydymui, smulkinamos (pupelės dydžio) ir verdamos emaliuo­
tame inde (3 litrams vandens 1 stiklinė džiovintų šaknų) 1—2
minutes. Tokią arbatą būtinai reikia išgerti per 2—3 dienas.
Kai užbaigiama viena tokios arbatos porcija, geriama kita —
didelėmis dozėmis, praėjus pusvalandžiui po valgio. Druskos
pradedamos šalinti iš organizmo tik po 2—3 savaičių. Šlapimas
tada būna rūdžių spalvos. Šaknų nuovirą reikia gerti tol, kol
šlapimas vėl taps įprastos spalvos, skaidrus.
Taip valant organizmą, negalima valgyti aštrių, sūrių ir
rūgščių patiekalų. Maistas turi būti tik truputį pasūdytas, di­
džiausia jo dalis — augalinės kilmės.
Gerai tirpdo druskas dirvinio asiūklio, skalsės, arbūzo žie­
velių, moliūgų virkščių arbatos.
Druskoms tirpinti labai tinka ir petražolių šaknų, krieno,
šalpusnių, cikorijos, ropės, topinambo sultys. Jų reikia išgerti
ne daugiau kaip 100 gramų, praėjus pusvalandžiui po valgio.
Praktiškai nesunku pasigaminti juodojo ridiko sulčių, ku­
rios tirpdo tulžies pūslėje, latakuose, šlapimo pūslėje, geldelėse
bei kraujagyslėse susikaupusius mineralus.
10 kilogramų juodųjų ridikų nuplaunama, išspaudžiamos
sultys (žievės nulupti nereikia). Sultys (jų iš tiek ridikų bus
beveik 3 litrai) laikomos šaldytuve. Ridikų išspaudos sumaišo­
mos su medumi (1 kg išspaudų reikia 300 g medaus arba 500 g
cukraus), pridedama pieno išrūgų. Toks mišinys laikomas stik­
lainyje šiltoje vietoje suslėgtas, kad nepelytų. Sultys pradeda­
mos gerti po 1 šaukštelį praėjus valandai po valgio. Jei nejau­
čiama skausmo kepenyse, sulčių galima gerti vieną, du šaukš­
tus ir palaipsniui padidinti jų kiekį iki 100 gramų. Ridikų sul­
tys labai skatina tulžies išsiskyrimą. Jei tulžies latakuose su­
sikaupė daug druskų, tulžiai sunku ištekėti, galite pajusti
skausmą. Tada ant kepenų reikia dėti šildymo pūslę, maudytis
šiltoje vonioje. Jei skausmą įmanoma iškęsti, procedūros daro­
mos tol, kol baigiamos gerti sultys. Tuo labiau kad skausmai
atsiranda tik pradžioje, po to vėl viskas būna gerai. Druskos
taip valant šalinamos nepastebimai, tačiau efektas didžiulis.
Taigi reikia tokias procedūras atlikti 1—2 kartus per metus.
Geriant ridikų sultis, nereikia valgyti aštrių bei rūgščių patie-
111
 kalų. Kai sultys bus išgertos, pradedamos valgyti ridikų išspau­
dos, kurios iki to laiko jau bus išrūgusios. Jos valgomos po 1—
3 šaukštus kartu su kitu maistu. Tokios išspaudos labai stipri­
na plaučių audinį bei širdies—kraujagyslių sistemą.
Kad geriau įsidėmėtumėte B. Bolotovo rekomendacijas, iš­
skirsime tai, kas svarbiausia:
1. Būtina paspartinti organizme rūgštinimo (oksidacijos)
procesus.
2. Būtina nuolat prisodrinti organizmą nekenksmingomis
rūgštimis.
3. Šios rūgštys turi būti skirtos visiems organams — kiek­
vienam tokios, kokių reikia.
4. Tuo metu, kai stengiamasi šlakus paversti druskomis,
dieta turi būti tokia, kad didėtų organizmo vidinė terpė. B.
Bolotovas rekomenduoja vartoti organizmą rūgštinančius mais­
to produktus: mėsą, žuvis, kiaušinius, grybus, pieno produk­
tus*.
5. Parinkti tokią medžiagą—nešėją, kuri be vargo prasi­
skverbtų į visus organizmo „užkampius" ir paliktų ten rūgštis,
reikalinga, kad šlakai taptų druskomis.
6. Išmėginti nekenksmingus įvairiausius tirpalus, kurie ga­
lėtų ištirpinti druskas.
7. Pasistengti laikytis dietos — valgykite daug vaisių, dar­
žovių, gerkite jų sultis.
Pirmieji penki punktai susieti su pirmuoju valymo etapu —
šlakų pavertimu druskomis, o 6 ir 7 skirti antrajam etapui —
druskų ištirpdymui ir pašalinimui iš organizmo.
Nelengva, bet norint įmanoma atlikti tai, kas nurodyta vi­
suose septyniuose punktuose. Tačiau net ir tada, tai akcentuo­
ja ir pats B. Bolotovas, neverta tikėtis greitų teigiamų rezulta­
tų. Būtina ne tik kantrybė, bet ir kruopštumas, skrupulingu­
mas. Tačiau viskas vyksta daug paprasčiau bei greičiau, efek­
tyviau, jei tam panaudojama unikali medžiaga — šlapimas, o
bendram rūgštinimui — badavimas. Tada schema bus visai ki­
ta:
1. Šiluma, spartinanti rūgštinimo procesus organizme: karš­
tos vonios, garinė.
* Tai ne pats geriausias variantas, galintis net pakenkti.
112
2 ir 3. Paties žmogaus šlapime yra visos rūgštys, reikalin­
gos konkrečiam organui ir nekenksmingos.
4. Urina — labai rūgštus skystis, idealiai tinkantis šiam
tikslui. Tačiau efektyvumą galima daug kartų padidinti, jei pra­
dedama badauti. Šlapimo gėrimas bei badavimas tuo pačiu me­
tu — natūralus organizmo rūgštinimo procesas. Taip galima
išgydyti ne vieną baisią ligą.
5. Urinos pagrindas — organizmo struktūrinis skystis, ku­
riam būdingas geras skverbimasis.
6. Urina idealiai atitinka ir pagrindinį homeopatinį princi­
pą — panašus tirpdomas panašiu.
7. Valgyti daržoves ir su vandeniu virtas košes, nes toks
maistas saikingai šarmina organizmą. Kompresai su sena (pra­
dėjusia stipriai kvepėti amoniaku), nugarinta iki 1/4 urina ant
vietų, kur susikaupusios druskos, padės jas ištirpdyti.
Taigi mes visai nepažeidžiame valymo schemos, kurią reko­
menduodavo senovės išminčiai:
1. Koloidų suminkštinimas ir šlakų pavertimas druskomis
parūgštinus, prieš tai pašildžius visą organizmą.
2. Druskų ištirpdymas, taip pat jų pašalinimas su skysčiu,
kuris padėjo joms susidaryti, t.y. urina.
Greičiausias ir efektyviausias šlakų bei druskų valymas iš
organizmo: 3—7 dienas badauti; badaujant kiekvieną dieną
maudytis karštoje vonioje ar kaitintis garinėje 10—20 minučių
(pagrindinis kriterijus — savijauta); 3—5 kartus per dieną ger­
ti po 100 gramų urinos ir ištirpinto vandens; atsižvelgiant į
poreikį, kasdien daryti klizmas su 1 litru prieš tai surinktos
urinos. Jei organizme susikaupė labai daug druskų, papildomai
dėti druskų susikaupimo vietose senos, stipraus kvapo nuga-
rintos urinos kompresus.
Šio valymo proceso poveikį patvirtina padidėjęs lankstu­
mas (taip yra todėl, kad buvo pašalintos druskos), po badavimo
prasidėjęs organizmo gyvybingumas (padidėja darbingumas, iš­
tvermingumas, lytinis pajėgumas ir t.t.). Tinkama mityba po
badavimo dar labiau sustiprins šį efektą. Jei taip bus daroma
3—4 kartus per metus, jokių kitų organizmo valymo procedūrų
visai nereikės. Toks organizmo valymas padėjo šios knygos au­
toriui susigrąžinti jaunatvišką lankstumą, sustiprino atsparu­
mą ligoms.
113
 Dabar pateiksime pavyzdžius, kuriuose panaudota tik dalis
organizmo valymo urina mechanizmų.
1 PAVYZDYS. Štai ką praneša Ana Romanovna iš Pavloda-
ro:
— Man nuolat skaudėjo gerklę, ypač rudeniop ir žiemą,
jaučiau kepenų skausmus, nes du kartus sirgau gelta. Pirmąją
savaitę gėriau visą šlapimą, o mano išmatos ne tik nepasidarė
minkštesnės, bet net vidurių užkietėjimas prasidėjo. Ėmiau ger­
ti šiltą nevirintą vandenį — pabrinko akių vokai. Pradėjau ger­
ti mažiau šlapimo, iš pradžių 2—3 kartus, o vėliau tik rytais.
Per mėnesį 3 kartus išsitrindavau kūną šlapimu vakare, 23
valandą. Mėnesiui baigiantis, po tokio „gydymo" jaučiausi pras­
tai. Skaudėjo kepenis, stiprūs diegliai, kartais net visą šoną
skauda. Mečiau visą gydymą, vien sultis geriu, juk valgyti ne­
galima. Sultys dažniausiai moliūgų. Bet kepenis tebeskauda,
ypač naktį. Gydytoja pasakė, kad, ko gero, kažkur buvo žaizde­
lė, o šlapimas ją dar labiau sudirgino. Dabar jau žaizda. Tai
štai aš ir galvoju: gal net kepenis šlapimas pradėjo graužti?
Šlapimas dabar drumstas, tirštas, tamsus. Ką man daryti? Kol
„nesigydžiau", šlapimas buvo skaidrus, šviesus. Namiškiai pra­
dėjo mane barti, kad visais tikiu. O aš vis liesėju ir negaliu
valgyti. Kas dabar mane IŠGYDYS?
KOMENTARAI IR REKOMENDACIJOS: ši moteris sukau­
pusi daug šlakų (nesibaigiantys peršalimai ir nesveikos kepe­
nys). Visą savaitę gausiai gertas šlapimas paspartino staigų jų
išsiskyrimą bei patekimą į kraują. Išskyrimo sistemos tapo per­
krautos (sutriko žarnyno, kepenų veikla). Kad šlapimas drums­
tas — labai gerai, nes tai reiškia, jog iš organizmo pašalinama
daug druskų bei šlakų. Dabar šį procesą būtinai reikia užbaig­
ti. Teks išvalyti žarnyną ir kepenis. Pateiksiu B. Bolotovo min­
tis: „Reikia atminti, kad gydymo rezultatai neatsiejami nuo or­
ganizmo streso". Aną Romanovna kaip tik dabar kamuoja stre­
sas. Belieka kentėti ir pačiai padėti savo organizmui, gerti dau­
giau vandens, pasikaitinti garinėje. Jei žmogus to nesuvokia,
neišsilavinęs, tegu pradeda labai atsargiai, stebėdamas orga­
nizmą. Tada nereikės baimintis, kad „šlapimas sugraužė kepe­
nis".
2 PAVYZDYS. A. N., 47 m., iš Pavlogrado:
— Jau antrus metus vadovaujuosi jūsų knygomis „Urino-
terapija" ir „Gydančios jėgos". Pirmąjį pusmetį aš, tiesą sakant,
114
gimiau antrą kartą. Man skaudėjo sąnarius, sutraukdavo ko­
jas, rankų ir kojų pirštų sąnariai buvo nelankstūs. Atrodė, kad
subyrėsiu į gabalus. Diabetas, reumatizmas, egzema, dalinė
psoriazė, grybelis jau paliko mane ramybėje. Galiu šokti nepa­
vargdamas, mano gyvenimo tonusas šoktelėjo aukštyn... Du
kartus valiau kepenis. Pirmą kartą naudojau 200 gramų aly­
vuogių aliejaus ir 200 gramų URINOS (100 gramų senos, lai­
kytos daugiau negu 7 dienas, nes citrinų neturėjau, ir 100 gra­
mų šviežios). Valymas buvo „KIETAS". Vakare dar šiaip taip, o
rytais, maždaug nuo 4 iki 7 valandos, mane tarsi kas gniaužė,
suko. Buvau nustebintas, nes iš manęs tekėjo kažkas juodo,
rudo, dribsniai, kita bjaurastis. Per savaitę netekau 12 kilogra­
mų svorio! Antrą kartą valiau kepenis lapkričio mėnesį. Efek­
tas buvo mažesnis, nors šį kartą gėriau 300 alyvų aliejaus ir
300 gramų citrinos sulčių.
KOMENTARAI IR REKOMENDACIJOS: šis žmogus buvo
tikras šlakų sandėlys. Štai kodėl jį kamavo visos tos ligos. Ir
pats to nežinodamas jis valymui pasirinko efektyviausią proce­
dūrą. Kartu su alyvų aliejumi naudojo ir seną uriną. Kad ge­
riau suvoktume jos poveikį, prisiminkime B. Bolotovą.
B. Bolotovas tyrinėjo fermentų — gyvūninės bei augalinės
kilmės ląstelių (mielės, pieno bakterijos), būdingų žmogaus or­
ganizmui, gyvybinės veiklos produktų, poveikį. Jis nustatė, kad
šie fermentai sugeba atnaujinti bei išvalyti visus paviršius, ant
kurių jie patenka (odą, skrandžio—žarnyno traktą, akis, nosies
gleivinę, ausų, plaučių, makšties ertmes).
B. Bolotovas rekomenduoja patiems pasigaminti tokių fer­
mentų. Tam reikia 3 litrų pieno išrūgų, 1 stiklinės cukraus, 1
stiklinės sausų ar šviežių supjaustytų vaistažolių — ugniažo­
lės. Ugniažolę sudėti į maišelį kartu su akmenuku, kad geriau
panirtų, nuleisti į stiklainio dugną. Jei išrūgos darant varškę
buvo peršildytos ir pieno lazdelės žuvo, reikia įpilti šaukštelį
grietinės, kurioje yra sveikų pieno bakterijų. Stiklainis užden­
giamas 2—3 sluoksniais marlės ir laikomas šiltoje vietoje, kur
nepatenka saulė. 2—3 savaites tokiame mišinyje formuojasi pie­
no rūgšties bakterijos. Jų gyvybinės veiklos produktai gali at­
naujinti bei nuvalyti visus žmogaus organizmo paviršius. Jei
tokia gira (raugas) geriama 2 savaites po pusę stiklinės pusva-
115

landį prieš valgį, bus išvalytas ir atstatytas skrandžio bei žar­
nyno epitelinis paviršius.
Šlapimui senstant, vyksta rūgimas, gaminasi organizmui
naudingi fermentai (panašiai kaip išrūgose). Jei tokia urina
išgeriama, kaip ir padarė A. N., ji pradės valyti bei atnaujinti
organizmo epitelį. Tokio valymo poveikis labai stiprus, o efek­
tas — unikalus. Beje, šis žmogus teisingai įvertino viską, kas
jam atsitiko, suprato, jog tai valymo krizė (buvo pašalinta 12
kilogramų patologiškai pakitusių audinių!), nešaukė: „Apnuo­
dijo, išgydykite mane!"
3 PAVYZDYS. Galina Markovna iš Dnepropetrovsko:
— Prieš mėnesį gavau knygą „Urinoterapija". Per tą laiką
sulaukiau puikių rezultatų. Be vargo rašau jums dešine ranka.
Mano diagnozė nuo 1983 metų: „Reumatoidinis poliartritas,
aortos aneurizma". Negeriu jokių tablečių!
KOMENTARAI IR REKOMENDACIJOS: kad visai būtų iš­
gydyti reumatizmo išsukinėti sąnariai, šiai moteriai būtina kas­
dien dėti ant skaudančių vietų senos urinos kompresus. Valgyti
organizmą šarminančius augalinius produktus, daugiau judėti,
kad šlakai būtų kuo greičiau parūgštinti ir išplauti iš organiz­
mo. Be abejo, reikia išvalyti storąjį žarnyną ir kepenis.
4 PAVYZDYS. Karo invalidas Michailas Grigorjevičius iš
Charkovo:
— 1990 pradėjo skaudėti kojų pėdas. Sunkiai vaikščiojau.
Dirbau gamykloje. Gamyklos gydytojai nemažai stengėsi, ta­
čiau nesugebėjo išgydyti. Išleido į Jaltą, į kurortą. Ten taip pat
nepasveikau. Nusprendžiau išmėginti urinoterapija. Surinkau
savo ir namiškių — iš viso 3 litrus. Pasišildęs dariau nakčiai
voneles 15—20 minučių. Po ANTROS vonelės skausmai liovėsi.
Iš viso mirkiau kojas 10 kartų. Taigi reikėjo 10 vonelių.
KOMENTARAI IR REKOMENDACIJOS: urinos vonelės
greitai ištraukė druskas. Be to, labai padėjo ir šiluma. Norint,
kad druskos vėl nesikauptų, reikia pakeisti mitybą.
5 PAVYZDYS. Sofija Jakovlevna iš Novočerkasko:
— Mano vyrui labai padėjo kompresai ant pėdų. Stambios
išaugos išnyko po 3 kompresų. Nuoširdžiai jums dėkoju.
KOMENTARAI IR REKOMENDACIJOS: nuosekliai atlikti
visus svarbiausius valymus ir suderinti mitybą.
116
6 PAVYZDYS. Marina Viktorovna, 33 m., Kijevas:
— Praėjus metams po Cernobilio, susigriebiau poliartritą.
Tai sutapo su nėštumu. Porą metų mėginau kompresais įveikti
poliartritą. Dar po metų žiemą su ašaromis akyse apsiaudavau
aulinukus: trukdė sąnarių uždegimas, patys sąnariai buvo pa­
tinę, pamėlę. Tokie buvo ir rankų pirštai. Supratau, kad ne­
sveikos ir kepenys. 1990 metais pradėjau badauti pagal P. Bre-
gą po 24 valandas per savaitę. 1991 metų pradžioje atlikau
valymą (limfos nevaliau) pagal Semionovos rekomendacijas. Ka­
dangi dar vis kamavo sąnarių skausmai, kepenų valymą sude­
rinau su intensyviu badavimu (per 1,5 mėnesio badavau 2 sa­
vaites). Atlikau 3 valymus kas 3—4 savaites. Po PIRMO valy­
mo jau kitą rytą išnyko pirštų patinimai, tačiau sąnariai dar
skaudėjo. Netekau maždaug 10 kilogramų svorio. Pradėjau
jaustis žymiai geriau, tačiau vos bent truputį persivalgydavau,
skaudėdavo kepenis, prasidėdavo sąnarių uždegimas. (Ištverti
buvo lengva, nes po intensyvaus badavimo ir artimųjų dejonių,
kad taip suliesėjau, atsirasdavo „vilko" apetitas). Be to, baigėsi
menstruacijos. Dabar jau žinau, kad badavimas mano organiz­
mui buvo pernelyg didelis stresas, tačiau buvo ir priežastis:
priedėlių uždegimas (jo aš net neįtariau, nors kai mėnesinės
tapo negausios, supratau, kad kažkas yra). Mėginau gerti rau­
donei}, tačiau permainos buvo neženklios.
Nuo šių metų kovo, prisiklausiusi pažįstamų pasakojimų
apie sėkmingą gydymąsi urina, pradėjau gerti kartą per dieną
po 150—200 gramų šlapimo. Šią procedūrą atlikdavau rytais,
1—1,5 valandos prieš valgį. Be to, kartą per savaitę badavau
po 36 valandas ir tą dieną gerdavau tik vandenį.
Vos praėjus savaitei po urinoterapijos, prasidėjo STIPRUS
SKRANDŽIO VEIKLOS SUTRIKIMAS, kuris tęsėsi dvi savai­
tes. Per tą laiką išsiskyrė LABAI DAUG GLEIVIŲ. Tuo pačiu
metu naktį be jokių pastangų išsivalė ir kepenys. Šis skrandžio
veiklos sutrikimas baigėsi netikėtai kartu su vėl PRASIDĖJU­
SIU MENSTRUACIJŲ CIKLU (kraujavimo nebuvo, tačiau su­
pratau, kad reikalai susitvarkė). Visa tai įvyko praėjus 3 savai­
tėms nuo urinoterapijos pradžios ir metams po menstruacijų
ciklo išnykimo. Per tas 3 savaites padidėjo svoris (6—7 kg).
Dar po 2 savaičių išnyko kojų ir rankų pirštų patinimai, te-
117
 beskaudėjo tik dviejų pirštų sąnariai (anksčiau -— beveik visų).
Po mėnesio (arba praėjus 7 savaitėms nuo urinoterapijos pra­
džios) MENSTRUACIJŲ CIKLAS tapo visai normalus. Menst­
ruacijos buvo gausios ir neskausmingos, KAIP IR ANKSČIAU.
Praėjus 8 savaitėms nuo urinoterapijos pradžios, visai ne­
beskaudėjo sąnarių, nurimo skrandis ir kepenys. Neliko gast­
rito. Jaučiausi taip gerai, kad per Velykas suvalgytas kalnas
maisto man visai nepakenkė. Anksčiau tikrai nebūčiau apsiė­
jusi be kepenų skausmų, prasidėtų sąnarių uždegimas.
Atsižvelgusi į savo pažįstamos patirtį, pamėginau badauti
ir gerti tik visą dienos uriną. Vakare prasidėjo dviejų rankų
pirštų sąnarių uždegimas, negalėjau visą naktį miegoti, nes la­
bai skaudėjo dubens—klubo sąnarį (buvau pamiršusi parašyti,
kad gydymo pradžioje skaudėjo ne tik rankų, kojų pirštus, bet
ir dubens—klubo sąnarį). Kitą savaitę skausmai praėjo. Nu­
sprendžiau daugiau netaikyti šio būdo. Per savaitę badauju 36
valandas ir geriu rytais šlapimą, o dieną — vandenį (tikriau­
siai sąnariams kenkia badavimo metu išgeriamas visas šlapi­
mas). Tačiau tebetrinu šviežiu šlapimu kūną kiekvieną dieną.
KOMENTARAI IR REKOMENDACIJOS: kad mineralų
apykaita organizme būtų vėl normali, reikėjo išvalyti kepenis.
Kai tai buvo atlikta, sulaukta ir teigiamų rezultatų. Tačiau liko
gleivės, kurios trukdė viso organizmo veiklai. Kad jos būtų pa­
šalintos, reikėjo „parūgštinti" organizmą šildančiomis procedū­
romis, badavimu ir urina. Tai buvo atlikta (urinoterapija ir ba­
davimas). Labai stipri valymo krizė sutvarkė visą organizmo
veiklą: normalus svoris, normalus menstruacijų ciklas, druskų
apykaita.
Dabar Marinai Viktorovnai būtina ir toliau stengtis, kad
audinių koloidinė būsena taptų normali, tinkamai maitintis (ne­
valgyti kepinių), taikyti šiltas vandens procedūras (vonios, ga­
rinės) ir nebadauti šaltu metų laiku. Rytais valgyti daigintus
kviečius, o dieną gerti ištirpintą vandenį.
7 PAVYZDYS. Zinaida Ivanovna, 56 m., Krasnodaro kraš­
tas:
— Pradėjus gerti garintą bei šviežią uriną, rezultatai stul­
binantys. Man nešalta, puiki nuotaika, nebesutraukia kojų, ne­
skauda juosmens. Jausdavau silpnus skausmus kažkur gilumo-
118
je, bet tik tris dienas. Po 6 dienų skausmas dingo. Vėl galiu
avėti guminius batus.
8 PAVYZDYS. Nadežda Aleksejevna, Energodaras:
— 1979 metais mano mama išsigydė „pentinus" ant kulnų.
Nakčiai ji darė šlapimo kompresus, o dieną įdėdavo į puskoji­
nes kuokštą traukučio ir taip vaikščiodavo iki vakaro. Per 3
vasaros mėnesius ji visai išsigydė ataugas. Kai buvo padarytos
rentgeno nuotraukos, gydytojus labai nustebino rezultatai.
KOMENTARAI IR REKOMENDACIJOS: tai nieko nuosta­
baus, paprasčiausias natūralus procesas. Urinos kompresai pa­
rūgština tas kūno dalis, padidėjęs rūgštingumas sunaikina
„pentinus". Na o vaistažolės sultys šarmino druskas. Tokia
rūgščios ir šarminės terpės kaita tirpdė, šalino druskų atau­
gas.
DRUSKŲ VALYMAS LAURO LAPAIS. 5 gramus lauro lapų
pamerkti į 300 gramų vandens, virti 5 minutes, po to supilti į
termosą, kad pritrauktų. Tada nuovirą nupilti ir išgerti su per­
traukomis mažais gurkšneliais per 12 valandų (viso iš karto
išgerti negalima, kad neprasidėtų kraujavimas). Šią procedūrą
reikia atlikti tris dienas. Po savaitės galima pakartoti.
Nenustebkite, jei šlapimas taps rausvas, gal net pradėsite
šlapintis kas pusvalandį. Taip būna todėl, kad labai sparčiai
pradeda tirpti druskos, kurios ir dirgina šlapimo pūslę.
Jau po savaitės ar dviejų galima įsitikinti, kad druskų tir­
pimas vyksta sparčiai. Jei jūsų sąnariai nesilankstydavo, skau­
dėdavo, paūmėdavo skausmai orui keičiantis, pastebėsite, kad
sąnariai tapo lankstesni, skausmai slopsta.
PAVYZDYS. Natalja Nikolajevna, 47 m., Maskva:
— Lauro lapus gėriau penkis kartus. Kaklo orteochondro-
zės jau neliko.
LIAUDIES MEDICINOS RECEPTŲ REUMATO GYDYMUI
ANALIZĖ. Norint geriau suvokti organizmo valymo esmę, pra­
vartu susipažinti su žiniuonių, žolininkų, daktarų rekomenda­
cijomis, kaip gydyti sąnarių bei raumenų uždegimą (tai yra šių
audinių koloidų ypač didelis sutirštėjimas). Pasinaudosime re­
ceptūra, pateikta P. Kurenovo knygoje „Rusų liaudies medici­
na" ir S. Kneipo „Mano gydymas vandeniu".
119

Visas rekomendacijas galima padalinti į tris dideles grupes:
pažeistų vietų šildymas tepalais bei antpilais; įvairiausi bendri
ir vietiniai šildymai; skystinančių priemonių vartojimas į vidų.
1 grupė: trynimas stiprios degtinės, amoniako, ankštinių
raudonųjų pipirų antpilu; trynimas balzamu, pagamintu iš sie­
ros rūgšties ir linų sėmenų aliejaus; beržų pumpurų ir stiprios
degtinės antpilas; sliekų ir stiprios degtinės trauktinė; tepalas,
pagamintas iš kamforo, garstyčių bei spirito; žibalo kompresai;
tepalas, pagamintas iš alyvuogių aliejaus, 10—20 raudonųjų
pipirų ankščių ir išvalyto žibalo. Be to, trynimams naudojamas
imbieras arba garstyčios ir druska.
2 grupė: 1,5—2 valandoms ligonis užkasamas į šilto mėšlo
krūvą (20—25 seansai); šildymas sausu smėliu; maišas su ber­
žo lapais, kuriame reikia pabūti visam ar įkišti tik skaudančią
kūno dalį, kad gerai išprakaituotų; gydymas skruzdėlėmis —
įkandimai, antpilai gėrimui bei įtrynimui; užkasimas į karštą
smėlį paplūdimyje; gydymas bičių įkandimais; kaitinimasis pir­
tyje ar vonioje sų įvairių žolių nuovirais.
3 grupė: spiritinis medžio drožlių antpilas; šviežios salierų
ir morkų sultys (10 uncijų salierų sulčių ir 22 uncijos morkų
sulčių).
Kaip papildoma priemonė rekomenduojamas vegetariškas
maistas, kurio didžiausia dalis — nevirti vaisiai ir daržovės.
Kad greičiau iš organizmo būtų pašalintos druskos, reikia ba­
dauti.
Net tokia trumpa siūlomų priemonių reumatizmui gydyti
analizė išryškina jų vienpusiškumą — arba šildymas, arba įtry­
nimai, arba skystinančios priemonės. Tačiau jei koloidų sutirš-
tėjimo priežastis ne šaltis, o maistas, kuriame daug krakmolo,
kazeino, priežastis, sukėlusi reumatą, neišnyksta, taigi ir ne-
pasveikstama. Todėl jau minėtas storojo žarnyno bei kepenų
valymas, klijingo maisto nevartojimas, bendras organizmo šil­
dymas, šlapimo — natūralaus organizmo vidaus terpės rūgš­
tintojo ir šarminančių produktų — šarminių nuovirų ir sul­
čių — vartojimas yra tikrai universalus būdas, visiems laikams
gydantis reumatą.
120
ORGANIZMO VALYMAS, KAD NELĖKTŲ AUGLIŲ (GERYBINIŲ,
PIKTYBINIŲ, CISTŲ), POLIPŲ, KIRMINŲ, PATOGENINIŲ
MBKROORGANIZMŲ
Kad geriau suvoktume šį painų klausimą, būtinas tvirtas moks­
linis pagrindas. Tad ne pirmą kartą teks pasitelkti Borisą Bo-
lotovą.
Jis tvirtina, kad ląstelės (nepaisant jų gausybės ir įvairo­
vės) gali būti augalinės ir gyvūninės kilmės. Augalinės ląstelės
vystosi ir sudaro šarmines medžiagas, gali egzistuoti tik šarmi­
nėje terpėje. Gyvūninės ląstelės didina rūgštinę terpę ir tik joje
gali išlikti gyvos.
Tuo remdamasis, B. Bolotovas daro tokią išvadą: visos ligas
sukeliančios ląstelės gyvūnams yra augalinės, o augalams —
gyvūninės. „T.y. žmogui arba gyvūnui ligą gali sukelti tik au­
galinės ląstelės. Vėžinės ląstelės — taip pat augalinės kilmės.
Kadangi augalinės ląstelės gali išlikti gyvos tik šarminėje ter­
pėje, tai kokio nors žmogaus organo liga atsiranda tik tada, kai
padidėja šio organo šarmingumas... Tad dabar jau aišku: kai
kuris nors žmogaus organas yra nesveikas, vyksta šio organo
puvimas ir SARMINIMAS... Jei organizme bus nesutrikęs rūgš­
tingumas, ligą sukeliantys procesai jame negali vykti. Tačiau
reikia sekti, kad nepadidėtų skrandžio rūgštingumas, kad ne­
sutriktų organizmo šarmų ir rūgščių balansas. Rūgštingumas
turi viršyti šarmingumą. Priešingu atveju neišvengiamas gast­
ritas".
Aš sutikau labai mažai žmonių, kurie, remdamiesi teorija,
siūlytų paprasčiausias, prieinamiausias rekomendacijas, pagrįs­
tas pačiame organizme vykstančiais procesais. Deja, B. Boloto­
vas taip pat pasirinko sudėtingą kelią. Organizmui rūgštinti
profilaktikos bei gydymo tikslais jis rekomenduoja vartoti di­
džiulį asortimentą (jo nuomone, kiekvienas rūgštinimas pri­
klauso atskiram organui): rūgštūs vaisiai, daržovės, augalai,
kruopos, ankštiniai augalai, miltai ir t.t. Kai kalbėsime apie
virškinimą, maisto produktų biologinę vertę, suprasite, jog
B. Bolotovas siūlo mums ne patį geriausią variantą.
Remdamasis tokiu teoriniu pagrindu, šios knygos autorius
siūlo natūralų valymo metodą, papildydamas jį praktiniais pa-
121
vyzdžiais. Ir vėl organizmo rugštinimui naudosime savo šlapi­
mą ir badavimą.
1 PAVYZDYS. I. V, Gubkinas:
— prieš 6 metus buvo pašalinta dešinės kiaušidės cista. Po
kurio laiko atsirado cista kairėje kiaušidėje. Gydytojas patarė
operuoti. 10 dienų badavau, 4 kartus per dieną gėriau po 75
gramus šiltos šviežios urinos. Iš pradžių cista sumažėjo 2 kar­
tus. Dabar jau jos nėra. Fantastika!
2 PAVYZDYS. N. L, Ternovka:
— kurį laiką jaučiau skausmus ir sukietėjimą krūtyje. Jau
rengiausi į ligoninę, bet štai pakliuvo ši knyga. Manau, imsiu
ir pamėginsiu, pagersiu (šlapimą — vert.). Sukietėjimo krūtyje
kaip nebūta!
3 PAVYZDYS. D. M., 76 m., Volgodonskas:
— 1988 metais mano kairėje krūtyje buvo aptiktas vėžys.
Operacijos daryti nesiryžo — prasta kardiograma. Iki 1990 me­
tų nieko nedariau. Auglys tapo žąsies kiaušinio dydžio, bet ne­
skaudėjo. 1990 m. spalio mėnesį pradėjau gydytis urina: rytais,
dar nieko nevalgiusi gėriau šlapimą ir dėjau ant krūties kom­
presą.
Aš nebadauju. Valgau du kartus: 10 valandą ryto — virtos
daržovės, kiaušinis, 3 valandą dienos — vėl daržovės: burokė­
liai, morkos, švieži kopūstai — salotos ir sriuba su liesa mėsa.
Nevakarieniauju. Gurkšniais geriu nevirintą vandenį.
Iki birželio mėnesio jokių permainų nepastebėjau. Auglys
lyg ir nepadidėjo. Birželio mėnesį iš spenelio išsiskyrė pūliai, o
po to ir kraujas. Rugpjūčio mėnesį atsivėrė 2 kapeikų dydžio
žaizda. Išskyros nesiliovė.
Mano vaikai, pas kuriuos aš gyvenu, atvežė onkologą. Jis
apžiūrėjo ir pasakė, kad TAIP NETURI BŪTI! Jam neaišku,
kas man yra. Patarė gultis į ligoninę spindulinei terapijai. Aš
nesutikau, paaiškinau jam, kad geriu šlapimą ir darau šlapimo
kompresus. Jis tik gūžtelėjo pečiais ir nieko nepasakė.
Nuo gruodžio pirmos išsiskiria tik pūliai. Labai niežti krū­
tis. Darau po 2 kompresus — vakare ir naktį. Dariau ir dieną,
tačiau prasidėjo išbėrimas. Taigi dabar tepu krūtį pašildytu
saulėgrąžų aliejumi. Gal galima?
Badauju visą parą. Galiu palaipsniui pradėti badauti ir 3
dienas. Ilgesnį laiką bijau, nes lieku namuose viena.
122
Kai išbėga išskyros, palengvėja, tačiau jaučiu silpnumą.
Mažai judu. Tik po kambarį reikalui esant. Labai skauda kelių
ir pėdų sąnarius. Be to, dar kamuoja gastritas su padidintu
rūgštingumu ir cholecistitas, katarakta. Todėl prašau, kad at­
sakymą parašytumėte stambesnėmis raidėmis.
KOMENTARAI IR REKOMENDACIJOS: ši moteris pasiel­
gė teisingai — pradėjo rūgštinti organizmą urina ir daryti kom­
presus. Maždaug po 7 mėnesių sulaukė rezultatų: auglys (au­
galinės ląstelės) sunyko nuo padidinto rūgštingumo, taip pat
vėžinių ląstelių atgalinio poveikio pačioms sau (homeopatinis
principas — panašus gydomas panašiu). Be to, sustiprėjo orga­
nizmo apsauginės jėgos.
Vyksta žuvusių vėžinių ląstelių atmetimo procesas organiz­
me, pasirodė išskyros. Ką tokiu atveju reikia daryti? Prasidėjo
vienas svarbiausių sveikimo momentų. Kad irstantis auglys ne­
nuodytų organizmo (tokioje stadijoje taip dažnai atsitinka), rei­
kia dar labiau rūgštinti organizmą: gerti kuo daugiau urinos,
daryti urinos klizmas ir nieko nepaisant (tegu nugarinta urina
graužia krūtį, vėliau viskas atsistatys) nuolat dėti urinos kom­
presą ant krūties, kad visą laiką trauktų išjos pūlius. Periodiš­
kas badavimas skatins šį procesą.
Tokį gydymą galima dar paspartinti. Todėl reikia atlikti štai
ką:
1. Išvalyti storąjį žarnyną ir ypač KEPENIS.
2. Visiškai nevalgyti baltyminio maisto, jį pakeisti su van­
deniu virtomis košėmis.
3. Dažniau badauti (1—3 ir daugiau parų), ilgiau laikyti
ant krūties nugarinto šlapimo kompresus.
4. Daugiau judėti ir dažniau KAITINTIS. Tai papildomai
rūgština organizmą ir aktyvina išsiurbiančių fermentų veiklą.
Organizmo šildymą garinėje ilgesnį laiką jau taiko vokiečių gy­
dytojai vėžiniams augliams šalinti.
Štai ką reikia daryti tokiais atvejais — pradėti natūralų
išgijimo procesą. Atminkite: mes patys savo nemokšiškumu su­
darome organizme sąlygas augliams atsirasti bei didėti. Suda­
rę rūgštinę terpę, pašaliname juos sukėlusią priežastį, vėžinės
ląstelės žūsta. Chemioterapija, švytinimas, operacija — tik sil­
pnina organizmą, visai nenaikinamos priežastys, sukėlusios vė-
123
 žį. Po tokio „gydymo" vėžinės ląstelės dar sparčiau plinta, žudo
neišmanėlius ir patiklius žmones. TAIP NETURĖTŲ BŪTI!
Pavyzdys iš A. Maslenikovo knygos „Dievų gėrimo paslaptis":
— Žurnalistas iš Krasnojarsko papasakojo man apie savo
uošvę, sirgusią gimdos vėžiu. Kartu su ja palatoje gulėjo dar
dvylika moterų. Išgirdusi apie urinoterapiją, uošvė paliko ligo­
ninę ir pradėjo gydytis šlapimu. Padėjo. Po to gyveno dar 10
metų. O tos moterys, kurios tada kartu su ja gulėjo palatoje,
dar tais pačiais metais išėjo į kitą pasaulį.
PAVYZDYS. Valentina Nikolajevna, Sverodoneckas:
— Mano dukters akys traiškanojo taip, kad rytais ji nega­
lėdavo jų atmerkti. Blakstienos buvo tvirtai sulipusios. Pradė­
jau plauti dukters akis jos šiltu šlapimu, ir po kelių dienų vis­
kas praėjo.
KOMENTARAS: mikroorganizmai, pakenkę akims, — au­
galinės kilmės. Jų terpės parūgštinimas sunaikino juos. Tai ir
padėjo išsigydyti.
PAVYZDYS. Nataša, 17 m., Voronežas:
— Aš sirgau gripu, kuris sukėlė komplikacijas, sutriko inks­
tų veikla. Gulėjau ligoninėje pusę metų. Diagnozė — ūmus glo-
merulonefritas su nefrotiniu sindromu. Mane „gydė" ir antibio­
tikais, ir heparinu, ir priešuždegiminiais preparatais, kasdien
teko išgerti 30—35 tabletes, suleisdavo 9—10 ampulių. Be to,
lašelinės. Niekas nepadėjo. Tada prie tų vaistų, kurie jau buvo
paskirti, pridėjo hormonus. Dar vėliau pradėjo perpylinėti krau­
ją. Nežinau, kuo tai baigtųsi, jei ne laimingas atsitiktinumas:
sužinojau apie G. Malachovo gydymo sistemą.
Pirmiausia pradėjau nuo urinoterapijos. Po 5—7 dienų ana­
lizės rezultatai buvo normalūs (iki tol baltymo buvo 2 vienetai).
Atsisakiau vartoti hormonus, rytais išgerdavau po 3 gurkš­
nius urinos.
Nuo hormonų buvo padidėjęs mano svoris (nuo 57 iki 68
kilogramų), išbėrė visą kūną, išnyko mėnesinės. Be to, pradėjo
skaudėti skrandį, sutriko žarnyno veikla.
Po 2 urinoterapijos savaičių atsirado mėnesinės, išbėrimas
beveik išnyko, skrandis ir žarnynas veikė kaip tada, kai dar
buvau sveika, svoris taip pat sumažėjo. Pradėjau gydytis pagal
knygą „Gydomosios jėgos" ir dabar jaučiuosi puikiai.
124
GLEIVINIŲ VALYMAS IŠ KAKTOS IR HAIMORINIŲ
GALVOS ANČIŲ (SINUSŲ)
Mano nuomone, šie sinusai yra sunkiausiai išvalomos vietos.
Po kiekvieno peršalimo atsiranda gleivių srautas, pasišalinan­
tis iš organizmo per kaktos ir haimorinius sinusus. Gleivės iš­
teka ne visos. Ligai baigiantis dalis jų lieka, sutirštėja ir tampa
kserogeliu — kieta luobele, kamščiais. Tokių kamščių per visą
gyvenimą susidaro labai daug. Todėl laikui bėgant šie sinusai-
ertmės užpildomi tiršta mase, kurioje dauginas: patogeniniai
mikroorganizmai (augalinės ląstelės). Prasideda puvimo proce­
sas, susidaro šarminė terpė, įvairūs toksiški produktai. Tai ne­
gali neveikti organizmo: skauda galvą, susilpnėja regėjimas,
klausa, uoslė, atmintis. Sutrinka net galvos smegenų veikla,
psichinė pusiausvyra. Beje, kartais tai vyksta tarsi nepastebi­
mai, žmogus neįtaria, jog jo galvoje susikaupė net 1—2 stikli­
nės pūlių. Savo negalavimams jis atranda įvairiausių priežas­
čių, tik ne šią, tikrąją.
Be abejo, negali būti ir kalbos apie ekstrasensų pagalbą.
Tai ypač liečia naivuolius, kurie lanko kursus ir stengiasi la­
vinti šiuos sugebėjimus, visai nesirūpindami savo organizmo
vidaus švara. Tik išvalęs galvą (tuo pačiu ir visą organizmą)
žmogus gauna tai natūraliai, be jokių kursų. Atminkite: tobu­
liausias įrenginys visatoje — ŽMOGAUS ORGANIZMAS. Kuo
jis švaresnis, tuo jautresnes vibracijas gali priimti, tuo daugiau
informacijos gali sukaupti ir pervesti iš pasąmonės į sąmonę.
Priešingu atveju mūsų organizmas sugeba tik reaguoti į fizi­
nius dirgiklius.
Kad būtų išvalytos visos prie nosies esančios ir kaktos ert­
mės, pašalintos ten susikaupusios sutirštėjusios gleivės, reikia
atlikti nuoseklų valymą:
1. Suminkštinimas — įvairiausiais būdais ne kartą pakai­
tinti galvą. Geriausiai tam tinka garų bei vandens vonios.
Procedūrai reikia skirti 5 minutes, po to perplauti galvą
vėsiu vandeniu. Geriausia atlikti 3—5 tokias procedūras.
2. Kai sudžiūvusios, sutirštėjusios gleivės po šildymo tam­
pa skystesnės, jas reikia pašalinti per nosiaryklę. Ją reikia pra­
plauti šiltu šlapimu. Tinka ir jūros vanduo ar paprastas pasū­
dytas tirpalas.
125

Ši procedūra atliekama taip: užspaudžiame vieną šnervę, o
kita traukiame į nosies vidų. Kai patenka į burną, išspjauna­
me.
Sias valymo procedūras reikia atlikti tol, kol visiškai išva­
lysite galvą, sensoriniai pojūčiai — regėjimas, klausa, ypač uos­
lė, taps normalūs.
Jei nevartosite skatinančių susidaryti gleives produktų —
pieno, miltinių gaminių su sviestu, bus dar geriau. Šį valymo
procesą labai spartina ir badavimas.
PAVYZDYS. I. V, Doneckas:
— Man skaudėjo ausis, beveik praradau klausą, pūlingos
išskyros trukdė kvėpuoti per nosį. Dabar, kai praploviau ausis,
nosį, išskalavau burną, jaučiuosi normaliai, mažiau sergu. Dė­
koju jums.
PATOGENINĖS ENERGIJOS ŠALINIMAS IŠ ŽMOGAUS
ORGANIZMO
Yra keli variantai, tačiau mes išnagrinėsime paprasčiausią bei
efektyviausią — panaudojant medžio pliauskas.
Gamtoje vyksta pasikeitimas energetine informacija. Pasi­
telkus biolokaciją, pavyko nustatyti, kad kai kuriems medžiams
būdinga savybė pasisavinti ar atiduoti energiją. Be to, pirmiau­
sia pasisavinama „bloga" (patogeninė, augalinės kilmės) ener­
gija. Ji gimininga medžiams, o žmonėms — patogeniška. Ir
tarsi atsvarai jie atiduoda energiją, kuri nekenkia, yra naudin­
ga žmogui. Ypač jautrūs žmonės gali net matyti energiją, sklin­
dančią nuo medžio žmogui ir priešinga kryptimi. Šios energijos
nešėjai — kvantinės dalelės—mikroleptonai. Jų masė daug ma­
žesnė negu elektronų!
94—96 proc. žmonių energiją pasisavinantys medžiai yra
topolis ir drebulė. Drebulė šiuo atžvilgiu yra nepralenkiama.
Jos neigiamą poveikį jaučia ne tik žmonės, bet ir bakterijos.
Todėl drebulė niekada nepūna. Šios drebulės savybės aprašytos
net Dalio žodyne: „Drebulė naudojama užkalbant karštinę ir
dantų skausmą: išpjaunamas žievės trikampis, juo iki kraujo
trinamos dantenos, ir vėl žievės gabaliukas pridedamas prie
126
medžio. Jei sutraukia kojas, prie jų deda drebulinę pliauską.
Jei skauda galvą, tokia pliauska dedama prie galvos." Ąžuolas
„maitina" žmogų energija. Padeda ir beržas, pušis, kaštonas.
Beje, atimti bei suteikti energijos gali ne tik patys medžiai, bet
ir iš jų pagaminti baldai, pliauskos. Ši medžių savybė atsispin­
di ir patarlėje: „Pušyne — linksmybės, beržyne — vestuvės,
eglyne — galo ieškojimas". Neatsitiktinai ir vantos dažniausiai
būna beržinės, ąžuolinės.
Praktinės rekomendacijos, kaip išsiaiškinti gydančiąją bio­
energetiką:
1. Reikia rasti energiją „vagiančius" ir „duodančius" me­
džius. Atkirpkite 10—15 cm ilgio, 2—5 mm pločio folgos juos­
telę (tiks šokolado, saldainių). Suimkite jos vieną galą didžiuo­
ju ir rodomuoju pirštais, lėtai prieikite prie medžio. Jei žemyn
nusviręs juostelės galas pradės linkti prie medžio, jam būdin­
gos sugeriančios energiją savybės, jei priešingai, — medis sklei­
džia energiją. Norėdami išsiaiškinti, kokia energija būdinga me­
džiui, galite pasinaudoti švytuokle ar rėmeliu.
2. Neikite prie mažų ar nesveikų medžių, jie turi sukaupę
nedaug energijos. Eikite prie aukštų ir gražių.
3. Kai rasite tokį medį, pasistenkite „susidraugauti". Ben­
draukite su juo, tarsi su geru draugu, artėdami pasisveikinki­
te, būkite su juo atviras, išsiskirdami padėkokite, atsisveikin­
kite. Taip sukursite stiprią bioenergijos apykaitą (ne veltui ir
Budą aplankė praregėjimas po medžiu). Medis dosniai dalins
jums savo energiją ir pats jos gaus. Tai teigiamai veiks jį patį.
4. Miegamajam parinkite tokius baldus bei augalus, kurie
„nesiurbtų" energijos. Priešingu atveju galite susirgti. Taip kar­
tą atsitiko vienai sergančiai astma moteriai. Virš jos lovos buvo
augalas, sugeriantis energiją. Kai ji perkėlė vazonėlį į kitą vie­
tą, pirmą kartą po daugelio metų pradėjo ramiai miegoti.
5. Kada reikia naudoti energiją sugeriančius, o kada ją
skleidžiančius augalus?
Energijos nusiurbimas reikalingas tada, kai jos organizme
susikaupia pernelyg daug, pradeda skaudėti galvą, kamuoja šir­
dies neurozė, osteochondrozė, struma, kepenų skausmai, užde­
gimai, nudegimai, traumos.
127
 nų, neniežėjo galvos oda. Kompresus dėdavau 2—3 kartus per
Energija „pamaitinti" papildomai reikia tada, kai jos orga­
savaitę, o plaukus iš pradžių kirpdavau labai trumpai.
nizmui stinga: kamuoja dažnos anginos, peršalimai, artritai,
Prisimenu, po pirmųjų 3—4 procedūrų galvą išbėrė, iškilo
chroniškos ligos, sutrinka skrandžio—žarnyno veikla.
skauduliai, labai niežėjo oda, tačiau aš ištvėriau, nes Anacho-
PAVYZDYS. M. Dmitrukas „Receptas — į ąžuolyną":
ret pasakė, jog viskas praeis. Nuo to laiko praėjo 17 metų, o aš
— Daug metų J. Meiliščevą kamavo trišakio nervo uždegi­
lig šiol dėkinga jai už patarimą.
mas. Gulėjo ligoninėje, tačiau tai nepadėjo. Jam pasiūlė paša­
KOMENTARAI IR REKOMENDACIJOS. Stresas — pato­
linti visus viršutinius dantis, manė, jog ten slepiasi infekcija,
loginės energijos—informacijos, patekusios į organizmą, išraiš­
sukelianti uždegimą. Kartą jam išrovė iš karto tris dantis su­
ka. Plaukų slinkimas — jo lokalizacijos vieta. Urina, aukso
kibusiomis šaknimis. Skausmas buvo toks, kad jo nesugebėjo
spalvos bei sukaupusi dalį jo savybių, — labai stiprus valiklis.
numalšinti net narkotikai. Jis išėjo į gatvę, kad niekas negir­
Valymo procesas — kuriam laikui atsiradę spuogai, niežėjimas,
dėtų, kaip vaitoja, ir apsikabino medį, prisiglaudė prie jo
panašūs sutrikimai.
skruostu... Kai atsipeikėjo — skausmo kaip nebūta. Nustebęs
Netekęs visos bjaurasties, organizmas pats pasirūpino, kad
ir laimingas žmogus žiūrėjo į topolį.
vėl atsigautų plaukai. Tie, kas šito nesuvokia ir gydymui nau­
Kitą dieną jis išėjo į kiemą su kėde ir sėdėjo prie topolio 40
doja chemioterapiją, kitus būdus, eina klaidingu keliu.
minučių prisiglaudęs skruostu. Skausmas visai nurimo ir dau­
Dar geriau valo iki 1/4 nugarinta urina.
giau nebekamavo."
Beveik kiekvieno žmogaus kūne slypi kokia nors bjauras­
Išvalyti organizmą nuo tamsios — patogeninės energijos
tis, negalia. Jei profilaktiškai du kartus per metus po 1—2 sa­
padeda SAULĖS spalvos papuošalai, pavyzdžiui, auksas. Štai
vaites kas antrą dieną tepsite kūną nugarintu šlapimu, išsigy-
ką rašo apie auksą Amirdovlatas Amaciani:
dysite nuo šių negalių. Jūsų oda padės suvokti, kad organizmo
— Jis ilgina gyvenimą, stiprina senius, gydo apsinuodijus.
energija neužteršta.
Tas, kas jo turės, neliūdės, kuo daugiau jo bus, tuo linksmesnė
Man atrodo, jog kiekvienam svarbu, kad iš jo kūno būtų
širdis.
pašalinti teršalai. Tam ypač tinka paties žmogaus šlapimas.
Kinai, cigun terapijos specialistai, pasiruošdami gydymo se­
Šią informaciją užbaikime A. Puškino žodžiais: „Patyrimas —
ansui, užsideda kuo daugiau papuošalų, kad iš pacientų išėjusi
sunkių klaidų sūnus ir paradoksų draugas".
ligos bioinformacinė energija neprikibtų prie jų pačių.
Apie šį ligos sugebėjimą kalbėjo ir P. Ivanovas: „Su liga
reikia elgtis atsargiai, kad tau neprikibtų". Ne paslaptis, kad
ORGANIZMO VALYMAS ALIEJUMI
fizioterapinių procedūrų metu jas atliekantiems gydytojams
tenka pacientų ligos.
Originalią organizmo gydymo bei valymo metodiką, perimtą iš
O dabar aš jums papasakosiu apie patį paprasčiausią ir
senųjų šaltinių, siūlo bakteriologas P. Kačųkas. Jo metodo es­
efektyviausią būdą, išvalantį organizmą nuo šios negalios.
mė tokia: žmogaus organizme yra trys poros seilių liaukų —
PAVYZDYS. Nadiežda Aleksejevna, Energodaras:
poliežuvinės, požandikaulinės Ir esančios prie ausų. Viena iš
— Kai man buvo 31 metai, netikėtai pradėjo slinkti plau­
seilių liaukų funkcijų — medžiagų apykaitos produktų pašali­
kai. Po nervinio streso plaukai slinko kuokštais. Mano kirpėja,
nimas iš kraujo. Seilių reakcija yra šarminė. Skyriuje apie mi­
pagyvenusi iranietė, patarė man prieš plaunant galvą dėti šilto
tybą sužinosite, kas išsiskiria iš organizmo kartu su seilėmis.
šlapimo kompresus. Dariau šią procedūrą 6 mėnesius, ir mano
Kraujo, tenkančio kramtymo ar čiulpimo metu seilių liauko-
plaukai vėl pradėjo žvilgėti, tapo tarsi šilkiniai, neliko pleiska-

129
128
mis, padidėja 3—4 kartus. Kraujas teka pro šį „filtrą" ir tuo
pačiu išvalomas.
Tokio valymo metu aliejus yra adsorbentas, surišantis vis­
ką, ko nereikia, kas kenkia organizmui.
Valymo būdas: aliejus (geriausia saulėgrąžų), kurio pakan­
ka vieno valgomojo šaukšto, susitelkia priekinėje burnos daly­
je. Aliejus čiulpiamas tarsi saldainis. Nuryti aliejaus negalima.
Čiulpiama lengvai, laisvai 15—20 minučių. Aliejus iš pradžių
sutirštėja, po to suskystėja tarsi vanduo. Tada, kai jis jau bal­
tas tarsi pienas, galima išspjauti. Jei skystis geltonas, čiulpi-
mas dar nebaigtas. Išspjautas skystis infekuotas, todėl jo ne­
galima nuryti.
Šią procedūrą geriausia atlikti kartą per dieną, nieko ne­
valgius. Galima aliejų čiulpti ir vakare prieš miegą.
Čiulpiant organizmas išsivalo nuo toksinų, mikrobų, rūgš­
čių, paspartėja sutrikusi medžiagų apykaita.
Būtina žinoti: pradėjus čiulpti aliejų, gali atsirasti laikini
sutrikimai, ypač žmonėms, sergantiems keliomis ligomis. Taip
atsitinka todėl, kad ardomi ligos židiniai.
Kiek laiko skirti tokiai procedūrai, žmogus nusprendžia
pats, atsižvelgdamas į savijautą. Ūmūs susirgimai gydomi grei­
tai ir lengvai, pakanka dviejų savaičių. Chroniškas ligas tenka
gydyti ilgiau.
Man šis metodas patinka ir todėl, kad liežuvis — musų
sveikatos veidrodis. Labai daug apie ją gali pasakyti ant liežu­
vio esančios apnašos.
Jogai taiko specialų liežuvio valymo būdą. Liežuvis tepa­
mas lydytu sviestu ir trimis pirštais — didžiuoju, rodomuoju
bei viduriniuoju, tarsi melžiamas.
Tie, kam jau teko badauti, pastebėjo, jog apie teršalus or­
ganizme praneša liežuvis. Burna ir liežuvis — viršutiniai va­
lymo takai. Apskritai mūsų organizmas stengiasi kuo daugiau
teršalų pašalinti per viršų — plaučius. Čiulpiant aliejų, visas
šis valymas vyksta natūraliai.
Yra ir dar daugiau valymo būdų. Stipriausias ir natūra­
liausias — badavimas. Apie jį dar bus parašyta šioje knygoje.
130
ORGANIZMO VALYMAS. KLAUSIMAI IR ATSAKYMAI
1. Nuo ko pradėti organizmo valymą?
— Nuo storojo žarnyno, kepenų valymo. Tik po šių dviejų,
jei reikia, galima pradėti kitas valymo procedūras.
2. Kaip tinkamai valyti organizmą?
— Iš pradžių reikia organizmą „suminkštinti" ir tik tada
pradėti pačią valymo procedūrą. Tai liečia visus valymo būdus.
3. Kaip suprasti, kad valymas sėkmingas?
— Kai išvalytas storasis žarnynas, tuštinamasi reguliariai,
lengvai, fekalinė masė vientisa, minkšta.
Kai išvalytos kepenys, visų rūšių apykaita vėl normali. Fi­
gūra tampa žymiai grakštesnė.
Kai išvalyti koloidai, oda lygi, kūnas lankstus, darbingu­
mas padidėjęs.
4. Ar dažnai reikia valyti organizmą?
— Iš pradžių per metus reikia 3—4 kartus išvalyti storąjį
žarnyną, 5—7 kartus išvalyti kepenis. Vėliau profilaktiškai kar­
tą per metus, pavasario ir rudenio lygiadienį, 1—2 savaites
skirti kapitaliniam valymui. Tada reikia atlikti ir išankstinį
suminkštinimą, išvalyti storąjį žarnyną, kepenis.
Galite badauti 3—10 parų pasninko dienomis.
5. Ar galima valyti kepenis tiems, kam pašalinta tulžies
pūslė?
— Galima ir būtina. Valymo procedūra tokia pati.
6. Ar galima valant kepenis alyvuogių aliejų ir citrinos sul­
tis pakeisti kuo kitu?
— Galima: alyvuogių aliejų pakeisti saulėgrąžų aliejumi, o
citrinos sultis — citrinos rūgštimi, labai rūgščiais augalais —
spanguolėm, šaltalankiu, serbentais ir t.t.
7. Ką daryti, kai po valymo prasideda stipri krizė?
— Geriau kurį laiką nevalgyti, gerti daugiau šilto ištirpinto
vandens (dar geriau ir įmagnetinto). Vengti šalčio. Pradėti val­
gyti tik tada, kai išnyks visi valymo krizės simptomai.
8. Kaip išvalyti mažų vaikų organizmą?
— Jei jie bus tinkamai maitinami, organizmo visai nereikės
valyti. Tačiau jei tenka tai daryti, labiausiai tinka jų pačių ge­
riama urina ir šiltos vonios, po kurių reikia vaikus apipilti vė­
siu vandeniu.
131
 9. Ar gali badavimas pakeisti valymo procedūras?
— Gali, jei badaujama reguliariai po 7—10 dienų 3—4 kar­
tus per metus. Tačiau kepenis net tokiu atveju derėtų išvalyti.
10. Kaip jūs valote savo organizmą?
— 3—4 kartus per metus badauju po 5—9 dienas. Badau­
damas kasdien 10—20 minučių maudausi vonioje (temperatūra
37—40° C), darau klizmas su 1 litru urinos. Geriu ištirpintą
vandenį ir uriną (beveik visą per dieną). Daug judu, mano gy­
venimo būdas — aktyvus.
Valymą baigiu tada, kai darant klizmas urina tampa beveik
švari.
Kepenis valiau 13—14 kartų. Klizmas su urina, garinta uri­
na darau tada, kai tai būtina.
11. Ar būtinas organizmo valymas?
— Teoriškai to galima ir nedaryti. Tačiau pats valymas
daugiareikšmis, jis skatina viso organizmo atsinaujinimą, ak­
tyvina blėstančius procesus. Pasiekti to vien taikant maisto ra­
cioną — NEĮMANOMA.
Jei norite gyventi ilgai ir sveiki, būtinai raskite laiko valy­
mo procedūroms. Vidinė organizmo švara — geriausia jūsų
sveikatos ir ilgo amžiaus garantija.
TINKAMA MITYBA
VIRŠKINIMO FIZIOLOGIJA
Riekelė kasdienės duonos buvo, yra ir bus
viena iš pačią svarbiausių gyvenimo reikmių,
kančių, kartais pasitenkinimo šaltinis, gydy­
tojo rankose — veiksmingas vaistas, neišma­
nėlių rankose — ligų priežastis.
I. Pavlovas
Žmogaus organizme vykstantys maisto apdirbimo procesai yra
tokie patys kaip ir kitų šiltakraujų gyvūnų: burnos ertmėje
maistas susmulkinamas, suvilgomas seilėmis ir subrinkinamas;
skrandyje tarsi sandėlyje maistas sukaupiamas, vyksta jo rūgš­
tinė denatūracija; plonojoje žarnoje — hidrolizė, veikiant orga­
nizmo ir maiste esantiems fermentams, taip pat jau suvirškin­
to maisto įsiurbimas; storojoje žarnoje — tolesnis virškinimas,
įsiurbimas, išmatų susidarymas ir jų pašalinimas.
Kiekviename šių skyrių, veikiant tik jiems būdingiems fer­
mentams, vyksta savi virškinimo procesai.
Burnos ertmėje čia esantys fermentai padeda virškinti
krakmolą (pradinė stadija).
Skrandyje vyksta ertminis virškinimas veikiant saviems
fermentams ir autolizė (maistą skaido jame esantys fermentai).
Plonojoje žarnoje vyksta ertminis, pasieninis ir nežymus
simbiozinis virškinimas. Dalyvauja daugiausia paties organiz­
mo, taip pat iš maisto autolizės metu gauti fermentai. Nežy­
mus simbiozinis virškinimas vyksta bakterijų floros dėka.
Storojoje žarnoje vyksta pagrindinis simbiozinis ir dalinis
ertminis virškinimas.
Visi kartu šie virškinimo būdai maistą perdirba kur kas
133
 geriau. Tuo ir pagrįsta labai efektyvi, ekonomiška skrandžio—
žarnyno trakto veikla.
FERMENTAI
Išsiaiškinkime, kas gi tie fermentai ir iš kur jie atsiranda.
Fermentai pagreitina biocheminius procesus, jų poveikis
specifinis (virškinant baltyminį maistą išskiriami vieni fermen­
tai, o angliavandenius — kiti). Jie neatsparūs aukštai tempe­
ratūrai, aktyvūs tik tam tikroje terpėje (pavyzdžiui, vieni fer­
mentai aktyvūs rūgščioje terpėje, kiti — šarminėje ar neutra­
lioje).
Fermentus gamina sekrecinės ląstelės. Vienos jų yra liau­
kose, kitos — virškinimo kanalo sienelėse. Sekrecinės ląstelės
fermentų sintezei būtinas medžiagas gauna iš kraujo. Šiai fer­
mentų sintezei eikvojama energija.
Organizme vyksta dviejų tipų fermentų išsiskyrimas: toly­
dus ir netolydus. Tolydus fermentų sekretas išskiriamas sinte­
zės metu. Netolydi (ritmiška) fermentų sekrecija būna ilgesnį
laiką. Iš pradžių sekrecinės ląstelės įsiurbia būtinas medžiagas
iš kraujo, paskui vyksta sintezė, o sekretas išskiriamas tik pa­
tekus maistui. Naujos sekreto porcijos sintezė įvyksta tik iš­
skyrus ankstesniąją.
SEILIŲ LIAUKOS
Seilių liaukos savo sekretą išskiria į burnos ertmę. Jų yra trys
poros: paausinė, pažandinė ir poliežuvinė. Seilių liaukų paskir­
tis:
1. Sekrecinė funkcija.
2. Išskiriamoji — išskiriami medžiagų apykaitos produk­
tai.
3. Tam tikro hormono, skatinančio angliavandenių apykai­
tą organizme, pagaminimas ir išskyrimas j kraują.
Seilių reakcija šarminė (pH 7,4—8,0).
Seilių sudėtis: 1) mucinai, 2) neorganinės medžiagos, 3) azo­
to druskos, 4) organinės medžiagos, 5) .šiek tiek duji|: deguonis,
azotas ir anglies dioksidas.
134
Seilėse yra fermentas ptialinas, kuris jau burnos ertmėje
pradeda skaidyti krakmolą. Skrandyje veikiamas druskos rūgš­
ties jis suyra. Fermentas lizocinas naikina bakterijas. I. Pavlo­
vas teigė, kad seilėms būdingas gydomasis poveikis.
Per parą žmogaus organizme išsiskiria apie 1,5 1 seilių
(stambiųjų galvijų — nuo 40—60 iki 120 litrų!).
Seilių išsiskyrimą skatina kramtymas. Kuo ilgiau maistas
smulkinamas burnoje, tuo daugiau seilių. Veikiant seilių liau­
koms, per jas tekančio kraujo kiekis padidėja 3—4 kartus. To­
dėl paprasčiausias kramtymas padeda per šias liaukas perva­
ryti ir išvalyti apie 6 litrus kraujo (beveik visą).
Didelis seilių šarmingumas padeda neutralizuoti rūgštis,
susidarančias rūgstant angliavandeniams.
SKRANDIS
Vykstant evoliucijai skrandis atsirado kaip organas, kuriame
kaupiasi maistas ir prasideda hidrolizė (rūgštinė maisto dena-
tūracija). Skrandžio funkcijos kelios, todėl ir jo sandara sudė­
tinga. Skirtingose skrandžio vietose išskiriamos skirtingos virš­
kinimo sultys. Viršutinė skrandžio dalis per labai trumpą laiką
išskiria labai rūgščias sultis; apatinė dalis — ne taip greitai ir
ne tokias rūgščias skrandžio sultis; prievarčio dalyje nuolatos
išskiriamos šarminės skrandžio sultys. Dabar jau aišku, kodėl
viršutinėje skrandžio dalyje (kreivumoje) dažniausiai atsiranda
opos ir piktybiniai navikai.
Kad skrandžio gleivinė būtų apsaugota nuo rūgščių povei­
kio ne virškinimo metu, išskiriamos gleivės, kurių reakcija
neutrali ar mažai rūgšti.
Žmogaus skrandis per parą išskiria 1,5—2,5 litro sulčių.
Vartojant mišrų maistą, vieno valgymo metu žmogaus skrandis
išskiria nuo 700 iki 800 mililitrų sulčių. Laisvos druskos rūgš­
ties žmogaus skrandžio sultyse yra 0,4—0,5 procento.
Skrandis atlieka labai svarbią varančiąja funkciją, kurios
dėka skrandžio prievartyje maistas paverčiamas tyrele ir nu­
stumiamas į dvylikapirštę žarną.
Skrandyje vyksta ir išskiriamoji funkcija — susidaro šla­
palas, šlapimo rūgštis, kreatininas ir kitos medžiagos. Kai inks-
135

16 pieš. Skrandis
1 — viršutinė dalis; 2 — apatinė dalis; 3 — prievartis
tai nesveiki, daug daugiau šių medžiagų išskiria ne tik skran­
dis, bet ir kiti virškinimo bei kvėpavimo organai.
Skrandis, kaulų čiulpai, žarnynas, blužnis, kepenys yra fe-
retino, dalyvaujančio hemoglobino sintezėje, telkinys.
Vykstant sekrecijos procesui, skrandžio liaukose atsiranda
struktūrinis-morfologinis pokytis, kuris normaliomis fiziologi­
nėmis sąlygomis yra grįžtamojo pobūdžio.
Skrandžio sekrecijos reakcija priklauso nuo funkcinės
skrandžio liaukų būklės, kuri gali pasikeisti, kai organizmo
maisto režimas ilgai būna vienodas. Tada keičiasi laikas, per
kurį gaminamos skrandžio sultys, ir jų kokybė.
Skrandžio liaukų sužadinimo pokyčius lemia tai, kad žmo­
gui ilgiau laikantis vieno mitybos režimo, kinta aukštoji nervi­
nė veikla. Dėl to organizmas pritaiko virškinimo aparato veiklą
ir visą virškinimo procesą įvairiems maisto režimams, ir tai
turi svarbią biologinę reikšmę.
Skrandžio sulčių išskyrimas yra lengvai sustabdoma reak­
cija, ypač iš pradžių. Labai didelės įtakos tam turi emocijos.
Virškinimo metu išskiriamų skrandžio sulčių kiekis yra tie­
siog proporcingas maisto kiekiui, bet kai maisto per daug, ši
proporcija pažeidžiama.
Riebalai skrandžio liaukų sekreciją slopina maždaug 2—4
vai., nelygu jų kiekis maiste.
136
PLONASIS ŽARNYNAS
DVYLIKAPIRŠTĖ ŽARNA
Akademikas A. Ugoliovas dvylikapirštę žarną pavadino „pilvo
ertmės hipotalamo — hipofizio sistema". Svarbiausios jos savy­
bės — sugebėjimas skatinti energijos apykaitą organizme ir
apetito reguliavimas.
Dvylikapirštėje žarnoje:
1. Iš skrandžio maistas tyrelės pavidalu atskiromis porcijo­
mis pereina į kitą virškinimo trakto skyrių — žarnyną.
Dvylikapirštės žarnos turinio ne virškinimo metu reakcija
yra silpnai šarminė.
2. Vyksta trys pagrindiniai virškinimo tipai: ertminis,
membraninis ir ląstelinis.
3. Įsiurbimas ir šalinimas.
4. Susijungia kelių tipų sekrecijos, išorinės ir vidinės (į dvy­
likapirštę žarną atsiveria kepenų ir kasos ištekamieji latakai,
veikia jos pačios liaukos).
5. Gaminami žarnyno hormonai ir biologiškai aktyvios me­
džiagos, reikalingos ne tik virškinimui. Pavyzdžiui, dvylikapirš­
tės žarnos gleivinėje susidaro kai kurie hormonai: sekretinas
skatina kasos ir tulžies sekreciją; cholecistokininas stimuliuoja
tulžies pūslės motoriką, atveria tulžies lataką; vilikinlnas žadi­
na plonosios žarnos gaurelių motoriką ir t.t.
PLONOJI ŽARNA
Plonosios žarnos ilgis — apie 6 metrai. Jos liaukos per parą
išskiria maždaug 2 litrus sulčių. Bendras žarnyno paviršius
kartu su gaureliais — apie 5 m 2 . Tai beveik 3 kartus daugiau
negu kūno išorinis paviršius.
Laisva energija atsiranda terpių pakraščiuose tarp vandens
ir oro, riebalų ir vandens ir t.t. Tokio didelio plonųjų žarnų
paviršiaus dėka čia vyksta sudėtingiausi procesai, kuriems rei­
kia daug tokios energijos. Kai kurių tyrinėtojų nuomone, čia
vyksta šaltoji termobranduolinė sintezė — vienų medžiagų vir­
timas kitomis. Todėl kaip tik čia įvyksta pagrindiniai procesai,
137
 susiję su asimiliacija — maisto pasisavinimu — ertminis ir
membraninis virškinimas ir įsiurbimas. Plonoji žarna yra svar­
biausias vidinės sekrecijos organas. Plonojoje žarnoje esančios
ląstelės sintetina ir išskiria hormonus. Šių ląstelių masė tokia
pati kaip ir stambiausių endokrininių liaukų masė! Plonajame
žarnyne yra 7 tipų skirtingų endokrininių ląstelių, ir kiekviena
jų gamina atitinkamą hormoną.
ŽARNYNO HORMONINĖ SISTEMA
Taigi plonasis žarnynas atlieka dar ir žarnyno hormoninės sis­
temos vaidmenį.
Fiziologinė žarnyno hormoninės sistemos (ŽHS) paskir­
tis — reguliuoti skrandžio—žarnyno trakto veiklą, garantuoti
Kepenys —
Tulžies pūslė
17 pieš. Žarnyno hormoninė sistema
Paskutiniųjų metų tyrinėjimai parodė, kad skrandžio—žarnyno traktas gamina
hormonus, tai yra atlieka endokrininių liaukų funkciją ir, galimas daiktas, pats
yra stambi vidinės sekrecijos liauka. Tarp jo gaminamų hormonų yra ir tokių,
kurie būdingi atitinkamoms galvos smegenų struktūroms. Todėl šių hormonų
poveikis jaučiamas įvairiose organizmo dalyse.
Piešinyje nurodytos žarnyno hormonų reguliuojančio poveikio zonos pačia­
me skrandžio—žarnyno trakte ( ) ir išorėje ( ).
138
ne tik kuo efektyvesnį maisto medžiagų perdirbimą virškinimo
trakte, bet ir optimalią šių medžiagų asimiliaciją audiniuose
bei vidinės terpės ląstelėse.
Manau, skaitytojui bus įdomu sužinoti, kokius hormonus
gamina žarnynas.
1. Sekretinas stimuliuoja kasos sulčių skystosios dalies sek­
reciją. Sekretino sekreciją stimuliuoja vandenilio jonai. Sekre­
tinas stimuliuoja ir insuliną.
2. Cholecistokininas skatina kasos fermentų sekreciją ir tul­
žies pūslės susitraukimą, taip pat žarnyno judesius.
3. Gastronas skatina druskos rūgšties sekreciją skrandyje,
stabdo dvylikapirštės žarnos motoriką, skrandžio turinio eva­
kuaciją.
4. Gliukagonas sutelkia kepenų glikogeną, padeda kvėpuoti
kepenų ląstelių mitochondrijoms.
5. Kocherinas reguliuoja žarnų aktyvumą.
6. Vilikininas stimuliuoja plonųjų žarnų gaurelių susitrau­
kimus.
7. Enterokininas sukelia žarnyno sulčių skystojo ir tirštojo
komponentų sekreciją.
8. Duokrininas stimuliuoja dvylikapirštės žarnos sekreto iš­
siskyrimą Brunerovskio liaukomis.
9. Enterogastronas padeda, kai pernelyg riebus maistas lė­
tina druskos rūgšties sekreciją skrandyje ir slopina jo judesius.
10. Vagogastronas stabdo skrandžio sekreciją.
11. Bulbogastronas slopina druskos rūgšties skrandyje išsi­
skyrimą.
12. Sialogastronas — stabdo druskos rūgšties išsiskyrimą.
13. Enterooksintinas — manoma, kad jis skatina oksintino
ląstelių veiklą.
14. Hormonas, pasižymintis somatostatišku imunoreakty-
vumu, veikiantis augimo hormoną.
15. Hormonas, lėtinantis rūgščią sekreciją.
16. Hormonas, veikiantis virškinimą, širdies ir kraujagys­
lių sistemas, kvėpavimo sistemą, medžiagų apykaitą, kraują.
17. Motilinas didina skrandžio aktyvumą.
18. Chimodeninas skatina kasos fermentų išsiskyrimą.
19. Bombezinas skatina skrandžio rūgšties išsiskyrimą, tul­
žies pūslės susitraukimą, kasos sekreciją.
139
 20. Substancija P mažina kraujospūdį, praplečia kraujagys­
les.
21. Antelonas neleidžia atsirasti opoms.
Badaujant ŽHS neveikia, tai yra ląstelės neišskiria jose
esančių hormonų. Todėl neeikvojami energetiniai ir plastiniai
organizmo ištekliai.
Įrodyta, kad skrandžio—žarnyno trakto endokrininės ląste­
lės išskiria tireotropinį harmoną bei kitus būdingus smegenų
hipofizės hormonus, o smegenų hipofizės ląstelės išskiria skran­
džio—žarnyno trakto hormoną gastroną. Todėl smegenų hipo­
fizės ir skrandžio—žarnyno trakto hormoninės sistemos turi gi­
miningų bruožų.
Virškinimo sistemos — endokrininio organo reikšmė dar la­ 18 pieš. Plonosios žarnos siena
biau padidėja atradus endogeninius morfinus — endorfinus ir 1 — glikokaliksas, 2 — membrana, 3 — mikrogaureliai, 4 — sienelė.
enkefalinus su morfinams būdingu skausmą slopinančiu, rami­
nančiu poveikius. Jų buvimo ir dauginimosi vieta — ne tik
smegenų, bet ir skrandžio—žarnyno trakto audiniai. apie 0,1—0,5 mikrometro. Taigi glikokaliksas su mikrogaure-
liais veikia kaip akytas katalizatorius, padidina aktyvųjį žar­
nos paviršių. Be to, mikrogaureliai padeda pernešti medžiagas
ŽARNOS SIENELĖS SANDARA veikiant šiam katalizatoriui, tais atvejais, kai poros esti pana­
šaus į molekules dydžio. Be to, žarnų mikrogaureliai sugeba
Būtina išsiaiškinti plonosios žarnos sienelės sandarą bei virš­ ritmiškai susitraukti bei išsitiesti 6 kartus per minutę ir pa­
kinimo procesą, vykstantį prie jos bei žarnos ertmėje. greitinti virškinimą bei įsiurbimą. Negana to, glikokalikso rūgš­
Plonosios žarnos sienelės — sudėtingas darinys (18 pieš.). čių liekanų krūvis yra neigiamas. Prasiskverbę jonai ir dipoliai
Jos gleivinė turi apie 4000 išaugų — mikrogaurelių. 1 kv. mm čia yra atitinkamos orientacijos. Svarbu ir tai, kad glikokalik­
žarnos epitelio jų yra apie 50—200 milijonų! Žmogaus žarnų sas — hidrofiliška medžiaga, perdavimo procesams suteikianti
mikrogaurelio ilgis — apie 1 mikrometras, jo skersmuo 10—11 vektorinį (kryptingą) ir selektyvų (atrankinį) pobūdį. Pagaliau
glikokaliksas — papildoma grandis, slopinanti organizmo vidi­
kartų mažesnis. Trumpiausias atstumas tarp mikrogaurelių yra
nėje terpėje antigenų ir toksinų srautą.
15—20 nanometrų. Taigi jie sudaro gana tankų „šepetėlį", ku­
ris vadinamas šepetiniu apvadėliu. Tokia apvadėlio struktūra
ne tik smarkiai (20—60 kartų) padidina bendrą įsiurbiamąjį
VIRŠKINIMAS PLONOSIOSE ŽARNOSE
žarnų ląstelių plotą, bet ir nulemia dauguma ten vykstančių
procesų funkcinių ypatumų.
Virškinimo procesas plonosiose žarnose toks: ertminio virškini­
Žarnų mikrogaurelių paviršius padengtas glikokaliksu. Tai
mo dėka čia prasideda baltymų, riebalų, angliavandenių ir kitų
daugybė plonyčių išsiraizgiusių siūlų, sudarančių papildomą
medžiagų hidrolizė. Šepetiniame apvadėlyje vyksta molekulių
priešmembraninį sluoksnį ir užpildančių poras tarp mikrogau­
(monomerų) hidrolizė, tai yra, pereinamasis etapas. Mikrogau­
relių. Šie siūlai yra enterocitų veiklos produktas, „auga" iš mik­
relių membranoje hidrolizė užbaigiama, po jos prasideda įsiur­
rogaurelių membranų, yra 0,025—0,05 mikrometro skersmens, bimas.
o šio sluoksnio storis išoriniame žarnų ląstelių paviršiuje —

141
140
 Virškinimo plonojoje žarnoje niuansai:
1. Medžiaga (maisto masė) įvairiose virškinimo fazėse (ties
šepetiniu apvadėliu, glikokalikso porose) skiriasi nuo tos, kuri
yra žarnos ertmėje, daugeliu požymių, taip pat ir energija. Pa­
prastai paviršinės molekulės (maisto) turi daugiau energijos,
negu esančios fazės gilumoje.
2. Organinės medžiagos (maistas) mažina paviršiaus įtem­
pimą, ir todėl tarp fazių įvyksta įsiurbimas. Susidaro palankios
sąlygos maisto medžiagoms iš chimuso (maisto masės) vidurio
pereiti į žarnyno (žarnos ląstelės) paviršių, tai yra iš ertminio
virškinimo į membraninį.
3. Įvairių katijonų ir anijonų (maisto medžiagų) adsorbcija
tarp fazių sudaro sąlygas atsirasti nemažam faziniam potencia­
lui, molekulės paviršiuje daugiausia būna išsidėstę kryptingai,
o giliau — chaotiškai.
4. Fermentacinės sistemos, dalyvaujančios virškinimui
vykstant prie žarnos sienelės, ląstelių membranose yra kaip
erdvinės sistemos. Iš čia reikiama kryptimi orientuotas maisto
monomerų molekules fazės potencialas nukreipia į aktyvųjį
fermentų centrą.
5. Paskutinė virškinimo stadija, kai susidaro monomerai,
prieinami žarnos ertmėje esančioms bakterijoms, vyksta šepe-
tinio apvadėlio ultrastruktūrose. Bakterijos ten nepatenka: jų
dydis — keli mikronai, o šepetinis apvadėlis daug mažesnis —
100—200 A *. Šepetinis apvadėlis atlieka savito bakterijų filtro 19 pieš. Virškinimo prie žarnos sienelės ir įsiurbimo schema
vaidmenį. Taigi paskutiniai hidrolizės etapai ir pradiniai įsiur­
bimo etapai vyksta esant sterilioms sąlygoms.
6. Membraninio virškinimo intensyvumas kinta ir priklau­ Kad maistas plonojoje žarnoje būtų perdirbamas sparčiai,
so nuo skysčio (chimuso) judėjimo greičio plonosios žarnos glei­ maisto masė turi būti gerai subalansuota su laiku, kurio jai
vinės paviršiaus atžvilgiu. Todėl normali žarnos motorika — prireiks nukeliauti per visą žarną. Dėl to virškinimas ir maisto
ypač svarbus veiksnys, užtikrinantis didesnį virškinimo greitį medžiagų įsiurbimas visoje plonojoje žarnoje vyksta netolygiai,
prie žarnos sienelės (19 pieš.). atitinkamai išsidėstę ir fermentai, perdirbantys vienus ar kitus
Net jeigu fermentų sluoksnis ir išlieka, lėti plonosios žar­ maisto komponentus. Piešinyje sąlygiškai nurodytos vietos, kur
nos maišomieji judesiai ar pernelyg intensyvus maisto perėji­ įsiurbiamos įvairios iš žarnos patekusios medžiagos.
mas plonąja žarna slopina virškinimą prie jos sienelės. Maiste esantys riebalai daro didelę įtaką maisto medžiagų
įsiurbimui ir pasisavinimui plonojoje žarnoje. Tai pavaizduota
* A (angstremas) = 0,0000000001 m. 20 piešinyje.

143
142

20 pieš. Įvairių medžiagų pasiskirsty­
mo plonosios žarnos paviršiuje
(priklausomai nuo didesnio (a) ar
mažesnio (b) riebalų kiekio maiste)
galima seka
1 — tulžies rūgštis; 2 — riebalai; 3 —
angliavandeniai; 4 — baltymai
STORASIS ŽARNYNAS
Apie maistą, patekusį į storąją žarną, detaliau rašyta anksčiau
šios knygos I dalyje. Todėl apsiribosime bendriausiais klausi­
mais.
Storojoje žarnoje vyrauja reabsorbcijos (įsiurbimo, atgalinio
įsiurbimo) procesai. Čia įsiurbiama gliukozė, vitaminai ir ami­
no rūgštys, gaminamos mikrobų, esančių storojoje žarnoje, taip
pat iki 95 proc. vandens ir elektrolitai.
Vykstant puvimui ir rūgimui, iš storosios žarnos patekę
nuodai ir toksinės medžiagos užteršia visą organizmą. Todėl
pirmiausia sveikatos sąlyga — švari storoji žarna.
VIRŠKINIMO SULČIŲ IŠSKYRIMAS IR KAI KURIE SU
TUO SUSIJĘ YPATUMAI
Per parą žmogaus virškinimo trakte išsiskiria iki 5—6 litrų
virškinimo sulčių: seilių — 1 1 , skrandžio sulčių — 1,5—2 1,
tulžies — 0,75—11, kasos sulčių — 0,7—0,8 1, žarnų sulčių —
2 litrai. Iš žarnyno pašalinama tik apie 150 mililitrų! Visa li-
144
kusi vandeningo tirpalo masė įsiurbiama, kaip aprašyta sky­
riuje „Storasis žarnynas". Kai storojoje žarnoje įsiurbimas su­
trinka, išmatos pasidaro skystos.
Kiekvienas virškinimo trakto skyrius, kaip jau žinome, at­
lieka tik savo funkciją. Visi jie vienas nuo kito atskirti tam
tikrais vožtuvais. Ši izoliacija būtina, kadangi kiekvieno sky­
riaus terpė turi savą pH, kaip antai burnos ertmės terpės pH
šarminis, skrandžio pH — rūgštinis (ne virškinimo metu išsi­
skiria neutralios arba silpnai šarminės reakcijos gleivės), dvy­
likapirštėje žarnoje virškinimo metu terpė neutrali, čia išsiski­
ria tulžis ir kasos sultys, kurių reakcija šarminė, neutralizuo­
jančios iš skrandžio patenkančias rūgštis. Tuo metu, kai neval­
goma, plonosios žarnos terpė silpnai šarminė, o storosios —
silpnai rūgšti.
Maistas kiekviename skyriuje būna taip pat nevienodą lai­
ką. Priklausomai nuo maisto sudėties, burnos ertmėje jis lieka
nuo keleto sekundžių iki keleto minučių, skrandyje — 2—4 va­
landas, plonojoje žarnoje — 4—5, o storojoje — 12—18 valan­
dų.
Mikroorganizmų pasiskirstymas virškinimo trakte taip pat
specifinis ir skirtingas. Burnos ertmėje mikroorganizmų yra
daug, o skrandyje jų labai mažai; plonojoje žarnoje, kai joje
nėra maisto, mikroorganizmų mažai, o virškinimo periodu jų
smarkiai padaugėja; storojoje žarnoje mikroorganizmų yra gy­
va galybė.
Bakterijų veikla plonojoje ir storojoje žarnose tarpusavyje
susijusi. Mikroflora pasiskirsčiusi išilgai žarnyno ir nuo žarnos
centro sienelės link. Žarnos ertmės centre yra vienos rūšies
mikroorganizmai, o prie sienelės — kitos; dvylikapirštės žar­
nos srityje veisiasi vienos rūšies mikroorganizmai, kur plo­
niau — kitos rūšies, žemiau — dar kitos rūšies, ir taip toliau.
Be to, nereikia pamiršti, kad žarnų mikroflora griežtai spe­
cifinė, juk ji atsirado ir tapo tokia, kokia yra dabar, vykstant
evoliucijai.
Virškinimo sultys, mikroorganizmai ir maistas organizme
sudaro entérine (vidinę) terpę — žmogaus ekologijos dalį. En­
tériné organizmo terpė yra vidurys (buferinė terpė) tarp išori­
nės terpės (oras, dirva — visa tai, kas mus supa) ir vidinės
terpės (kraujas, audinių skystis).
145
 Iš viso to, kas pasakyta, aišku, kad ir buferinė, ir vidinė
organizmo terpės visų pirma priklauso nuo vartojamo maisto
(išorinės aplinkos).
Dabar būtina apžvelgti kitus svarbius virškinimo ypatu­
mus, priklausančius nuo skirtingo maisto.
SIMBIOZINIS VIRŠKINIMAS
Ankstesniuose skyriuose jau esame kalbėję apie virškinimo pro­
ceso metu virškinimo trakte atsiradusių bakterijų paskirtį. Iš-
nagrinėsime šį klausimą detaliau.
Dar neseniai buvo laikomasi požiūrio, kad bakterijų flora
žarnyne yra nepageidautina ir netgi tam tikra prasme kenks­
minga. Bet akademiko A. Ugoliovo ir kitų mokslininkų tyrinė­
jimais buvo įrodyta, jog bakterijų flora ne tik nekenksminga,
bet netgi būtina, kad nesutriktų organizmo fiziologinės funkci­
jos.
Vykstant evoliucijai, nusistovėjo žmogaus organizmo bakte­
rijų ir bakterijų, atsiradusių jo virškinimo trakte, simbioziniai
tarpusavio santykiai. Tarp jų vyksta pasikeitimas metabolitais
(gyvybinę veiklą skatinančiais produktais), kuriuos sudaro
maisto medžiagos, įvairūs neorganinės kilmės komponentai, sti­
muliatoriai, inhibitoriai, hormonai ir kitos fiziologiškai akty­
vios medžiagos. Bakterijų flora pasirūpina reikiama maisto me­
džiagų pusiausvyra skrandžio—žarnyno trakte, suardydama
kai kuriuos atliekamus maisto komponentus ir sudarydama
trūkstamus produktus. Ne veltui kai kurių gyvūnų (ypač žolė­
džių) bakterinės floros masė gali sudaryti 1/7 dalį jų kūno ma­
sės.
Bakterinių metabolitų srautą sudaro keli komponentai (21
pieš.):
1 — maistingosios medžiagos, paveiktos mikrofloros;
2 — bakterijų gyvybinės veiklos produktai;
3 — medžiagų balastas, atsiradęs veikiant bakterinei flo­
rai;
4 — žmogaus organizmo bakterinė flora.
Siame sraute yra: naudingos medžiagos (vitaminai, būtinos
amino rūgštys ir t.t.); medžiagos, kurių dabar mokslas nepri-
146
21 pieš. Simbiozinio virškinimo schema
skiria nei naudingoms organizmui, nei kenksmingoms (indife­
rentiškos); toksinės medžiagos.
Sugretinus gyvūnus, kuriuose sunaikinta mikroflora, su
tais, kuriuose ji normaliai tarpsta, paaiškėjo, kad gyvūnai be
mikrofloros yra su daugybe defektų ir turi būti apibūdinami
kaip nepilnaverčiai. Todėl normali bakterinė flora organizme —
vienas iš svarbiausių optimalios mitybos, žmonių gyvenimo ge­
rinimo uždavinių.
Pastaruoju metu disbakteriozė — daugelio ligų priežastis,
ir tai yra beveik visų žmonių problema.
KITI VIRŠKINIMO SISTEMOS YPATUMAI
Apie pirminį žmogaus organizmo mitybos efektyvumą galima
spręsti pagal tokį faktą: kiekviena žarnyno ląstelė sugeba ap­
rūpinti maisto medžiagomis (plastinėmis ir energetinėmis)
10 3 —10 5 kitų organizmo ląstelių.
Normalus skrandžio—žarnyno trakto funkcionavimas susi­
jęs su jo nepertraukiama regeneracija. Jame visų greičiausiai
keičiasi epitelis, dvylikapirštėje žarnoje atsinaujinantis per 1,8
dienos, 2,3 proc. per valandą; plonojoje — per 3—6 dienas,
1 ; 4 _ 0 , 7 proc. per valandą. Greičiausiai atsinaujina glikokalik-
s a s _ per 4—10 valandų. Todėl šepetinio apvadėlio poros nuo­
lat valomos. Taigi dažnas valgymas galbūt greičiau skatina at­
sinaujinti žarnyno epitelį. Visiškas žmogaus žarnyno epitelio
147
 atsinaujinimas užtrunka nuo 6 iki 14 dienų. Štai vienas iš at­
sakymų į klausimą, kodėl badaujant ilgiau nei aukščiau nuro­
dytą laiką, susidaro sąlygos skrandžio opoms surandėti.
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS, KAIP
NORMALIZUOTI SKRANDŽIO—ŽARNYNO TRAKTO
VEIKLĄ
Dabar, kai jau žinome skrandžio—žarnyno trakto „technologi­
ją", mums dera jos laikytis. Ir jeigu anksčiau būta tam tikrų
sutrikimų, jie po truputį ims nykti, ir skrandžio—žarnyno trak­
tas pradės dirbti normaliai.
Štai praktinės rekomendacijos:
Gerkite skysčius prieš valgį
Perskaitę skyrių apie fermentus sužinojome, kad maistui
suvirškinti išskiriamos sultys, turinčios fermentų. Išgėrę kokio
nors skysčio (pieno, kompoto, paprasčiausio vandens ir t.t.)
šiuos fermentus atskiesite ir nuplausite į žemiau esančius
skrandžio—virškinimo trakto skyrius. Išvada — arba maistas
liks skrandyje, kol organizmas nesusintetins ir neišskirs naujų
sulčių, arba peršoks neapdorotas skrandžio sulčių į kitus sky­
rius, kur pasiliks rūgti ir pūti, o šios (puvimo, rūgimo) bakte­
rijos bus įsiurbiamos į kraują. Gyvybines jėgas eikvosite papil­
domai fermentų porcijai sintetinti ir nesuvirškinto maisto pu­
vimo produktams nukenksminti.
Sekrecinis skrandžio ir dvylikapirštės žarnos aparatas per­
kraunamas.
Vietoj įprastų 700—800 mililitrų skrandžio sulčių su 0,4—
0,5 proc. druskos rūgšties koncentracija teks išskirti 1,5—2 kar­
tus daugiau sulčių. Dėl to ilgainiui sutrinka virškinimas skran­
dyje, sumažėja rūgštingumas, atsiranda gastritas ir kitos ligos.
Be to, skystis greitai nuteka į žemesnius šios sistemos sky­
rius, kurie atlieka savo funkciją ir turi jiems budingą terpės
pH. Ši terpė irgi keičiasi, nuplaunamas apsauginis gleivių
sluoksnis, ir štai aiškių aiškiausia opa dvylikapirštėje žarnoje
bei kiti negalavimai.
148
Gerkite skysčius (vandenį, sultis, kompotą, arbatą ir t.t.)
10—15 minučių prieš valgį.
Nieko negerkite vieną ar dvi valandas po valgio
Maistas (priklausomai nuo sudėties) skrandyje laikosi 2—
3 valandas, o plonojoje žarnoje — 4—5 valandas.
Tik praslinkus 2—4 valandoms vyksta virškinimas plonojo­
je žarnoje. Maisto medžiagos virškinamos ir įsiurbiamos tam
tikrose plonosios žarnos vietose. Išgertas skystis tuoj pat nute­
ka per skrandį ir ne tik atskiedžia virškinimo sultis plonojoje
žarnoje, bet ir neleidžia maisto medžiagoms likti tose vietose,
kur jos turėtų būti pasisavinamos. Ir vėl jūs nieko negausite,
tik šersite puvimo bakterijas.
Kasa, kepenys ir liaukos plonojoje žarnoje priverstos sinte­
tinti naują sekreto porciją, eikvodamos organizmo resursus ir
jį alindamos.
Suvalgius maisto, kuriame daug angliavandenių (košė, duo­
na ir t.t.), galima gerti po 3 valandų, o baltymingo maisto (mė­
sa, žuvis ir t.t.) — po 4—5 valandų.
Jei kiltų nenugalimas noras numalšinti troškulį (ypač tik
pradėjus taisyklingai maitintis), praskalaukite burną ir nury­
kite 2—3 gurkšnelius. Vėliau, perėjus prie tinkamos mitybos,
troškulys daugiau nekamuos.
Maistą gerai sukramtykite
Tai leidžia pervaryti per seilių liaukas kraują, pašalinti ja­
me esančius toksinus ir kitas nereikalingas medžiagas. Fer­
mentas lizocinas neutralizuoja jų kenksmingą poveikį.
Didelis seilių šarmingumas palaiko normalią organizmo
rūgščių—šarmų pusiausvyrą.
Kramtymas gerina peristaltiką. Jei maistas prastai susmul­
kintas, apsunkinamas ne tik ertminis, bet ir prie žarnos siene­
lės vykstantis virškinimas. Storojoje žarnoje šios stambios mais­
to dalelės, lengvai prieinamos mikroorganizmams, pūva ir su­
daro išmatų akmenų sankaupas.
Dėl visų šių priežasčių nerekomenduojama gerti valgant.
Net senovės išminčiai yra pastebėję, kokią didelę reikšmę turi
skysčių gėrimo laikas. Štai kas parašyta „Cžud-ši": „Koks bus
tavo kūnas — normalus, nutukęs ar liesas, pareina jau vien
149
 nuo to, kada gersi skysčius — prieš valgį, valgydamas ar po
valgio".
Ilgai kramtykite ir niekuo neužsigerkite.
Nevalgykite tada, kai emocinė būsena sutrikusi.
Pervargimas, skausmas, baimė, sielvartas, nerimas, depre­
sija, įtūžis, uždegimai, karštligė ir 1.1, sutrikdo virškinimo sul­
čių išsiskyrimą, todėl normalūs virškinimo trakto judesiai (pe­
ristaltika) sulėtėja arba net visiškai išnyksta. Anksčiau buvo
manoma, kad skrandžio sulčių išsiskyrimas yra lengvai sustab­
domas aktas. Be to, emocijų antplūdžių metu išsiskiria adrena­
linas, sukeliantis plonos os žarnos virškinimo ląstelių membra­
nos poliarizaciją — „atjungiamas" mūsų akytasis katalizato­
rius — glikokaliksas. Suvalgytas maistas nepasisavinamas, pū­
va, rūgsta — nuo to ir atsiranda viduriavimas ar diskomforto
pojūtis.
Kad taip neatsitiktų, laikykimės šių rekomendacijų:
a) gera nuotaika, juokas prie stalo atpalaiduoja ir ramina.
Tegul čia viešpatauja santaika ir džiaugsmas. Tai turi tapti
pagrindine gyvenimo taisykle. Juk valgydami jūs stiprinate
savo kūną ir sveikatą;
b) jeigu jus kamuoja uždegimas, karštligė, skausmas, ne­
valgykite tol, kol šie negalavimai nepraeis;
c) jei jaučiate emocinę įtampą — taip pat susilaikykite nuo
valgio vieną ar kelis kartus, kol nepasijusite ramesni;
d) jei pervargote — prieš valgį atsipūskite. Kad nuvargu­
siam žmogui sugrįžtų gyvybinės jėgos, nieko nėra geriau už
trumpą atokvėpio valandėlę ir atsipalaidavimą.
Nevalgykite per šalto ir per karšto maisto, taip pat daug
tokio maisto, kuris jums nežinomas ar neįprastas.
Jei maistas karštas ar labai šaltas, savo veiklą fermentai
pradės tik tada, kai maistas taps normalus, t.y. priartės prie
kūno temperatūros. Ypač žalingi sveikatai šalti valgiai ir gėri­
mai: jie „gesina" virškinimo „ugnį".
Gerkite ir valgykite vidutinės tcmperutūros maistą
Mūsų organizme veikia tam tikri prisitaikymo prie maisto
mechanizmai. Priklausomai nuo maisto — angliavandenių, bal­
tymų, riebalų ir kitų medžiagų — kompozicijos, absorbcijos
(įsiurbimo) zonos gali pasidaryti didesnės ar mažesnės.
150
Pagrindinis ir pats svarbiausias žarnyno adaptacijos prie
maisto ypatumų elementas — fermentų, dalyvaujančių virški­
nimo prie žarnų sienelių procese, ir jų savybių pasikeitimas.
Žarnų gaurelių struktūros, mikrogaurelių ultrastruktūros
pasikeitimas ir jų tarpusavio išsidėstymas šepetiniame apvadė­
lyje turi įtakos žarnyno funkcijų prisitaikymui prie skirtingų
mitybos sąlygų.
Žarnyno mikroflora taip pat kinta priklausomai nuo mity­
bos.
Nuo maisto komponentų labai pareina, kokie bus hormo­
nai, o tai sudaro sąlygas reikšmingiems virškinimo procesų
adaptaciniams pokyčiams žarnų hormoninės sistemos (ŽHS)
lygmenyje.
Sekrecijos ŽHS elementai yra kontroliuojami ir chimuso, ir
kraujo komponentų (tų, kurie iš esmės priklauso nuo maisto).
ŽHS sistemos persitvarkymas grįžtamųjų ryšių dėka veikia
nervų sistemą, ją pakeičia. Dėl to palaipsniui ugdomi natūra­
lūs maisto ir skonio poreikiai; organizmo funkcijos sugrįžta į
savo vėžes ir sveikata pagerėja.
Pagaliau mityba gali keisti ir iš tikrųjų pakeičia žmogaus
charakterį. Dar senų senovėje kinai, indai ir kitos tautos at­
kreipė į tai dėmesį ir sėkmingai panaudodavo maistą, norėda­
mi pakeisti žmogaus charakterį.
NEĮPRASTĄ MAISTĄ Į SAVO RACIONĄ ĮTRAUKITE
LAIPSNIŠKAI IR JO KIEKĮ DIDINKITE PAMAŽU. Šios tai­
syklės ypač reikia paisyti pereinant prie šviežių vaisių h - dar­
žovių raciono. VALGYKITE TIK GERAI PRAALKĘ.
Natūralų alkį reikia skirti nuo iškreipto ir patologiško noro
„ką nors pakramtyti".
Tikras alkis atsiranda tik po visų maisto virškinimo ir pa­
sisavinimo stadijų. Tik tada maisto medžiagų koncentracija
kraujyje būna truputį mažesnė. Šie signalai perduodami į mais­
to centrą, ir jūs pajuntate tikrą alkį.
Netikras alkis atsiranda tada, kai sutrinka skrandžio—žar­
nyno trakto veikla. Taisyklingai maitinantis šis patologiškas
sutrikimas išnyksta, bet tik su sąlyga, kad prieš tai gerai išva­
lysite organizmą.
151
 Iš šio punkto išsirutulioja ir kitas postulatas: jokių „pa-
kramtymų" tarp valgių. Jau senovės išminčiai „Cžud-ši" rašė:
„Nevalia <...> valgyti naujo maisto, kol nesuvirškintas
ankstesnysis, nes jie gali būti nesuderinami, ims pyktis".
Nuolatos ką nors kramtant, neišsiskiria gleivės, reikalin­
gos skrandžio ir dvylikapirštės žarnos gleivinei apsaugoti. Bus
perkrautas sekrecijos aparatas, ypač ląstelės su nutrūkstama
sekrecija. Be to, yra žinoma, kad virškinant maistą nusilupa
skrandžio—žarnyno trakto gleivinės epitelis. Dažnai valgant,
šis procesas bus kur kas intensyvesnis ir skrandžio—virškini­
mo traktas greitai susidėvės.
VALGYKITE TIK PAJUTĘ SVEIKĄ ALKĮ.

22 pieš. Mikrofloros įtaka virškinimui

ĮVERTINKITE SIMBIOZINIO VIRŠKINIMO SVARBĄ
Neigiamam ir teigiamam mikrofloros poveikiui pailiustruo­
ti pasitelksime du atvejus.
1. Neigiamas mikrofloros poveikis
Jei į organizmą maistas patenka kaip monomerai (pienas,
pieno mišiniai, cukraus, gliukozės tirpalai — gėrimuose ir ki­
tuose dirbtiniuose junginiuose), membraninio virškinimo, vei­
kiančio kaip apsauginis mechanizmas, funkcijos sutrinka, bak­
terijos turi palankias sąlygas daugintis, nes plonojoje žarnoje
yra lengvai pasisavinamų maisto monomerų perteklius. Šitaip
pažeidžiama žmogaus endoekologija; organizmas praranda daug
medžiagų, tarp jų ir pačias būtiniausias; sustiprėja toksinų
srautas (22 pieš.).
Kai organizmas nepriima pieno. Tai atsitinka tuomet,
kai žarnų ląstelėse stinga arba visai nėra fermento laktazės.
Pieno disacharidą (laktozę) skaido tik šis fermentas (laktazė).
Kai jo nėra, laktozė lieka skrandžio—žarnyno trakto spindyje
ir tampa bakterijų „grobiu".
Bakterijų gebėjimą sparčiai daugintis patvirtina šie mikro­
biologų apskaičiavimai. Vienos bakterijos maisto poreikis per
parą (jeigu jos maitinimas nebus apribotas) yra toks pat kaip
a) normali bakterinės floros ir organizmo sąveika. Mikroorganizmai teikia
organizmui papildomas maisto medžiagas, bakterinių metabolitų srautas esti
normalus.
b) patogeninės mikrofloros persvara žarnyne. Ten vyksta puvimo ir rūgimo
procesai, kurie maitina patogenines bakterijas, kadangi maistas vartojamas
kaip monomerai — geras laimikis bakterijoms. Organizmas pajunta maisto sty­
gių. Tuo pat metu daug kartų padidėja bakterinių metabolitų — toksinų ir
kitų — srautas. Toks nuolatinis savęs nuodijimas pakerta mūsų jėgas ir sukelia
įvairiausias ligas. Štai tokia pražūtinga disbakteriozės esmė.
Kol esame jauni, mūsų organizmas su tuo susidoroja. Beje, tai dar vienas
akivaizdus pavyzdys: esant normaliam virškinimui organizmui pakanka 800—
1200 kilokalorijų, o tada, kai jis patologinis, — neužtenka ir 3000—3500.
ir 15-mečio berniuko. Taip sparčiai dauginantis bakterijoms or­
ganizme atsiranda daug bakterinių metabolitų, dėl to jis apsi­
nuodija.
Žmonių, kuriems būdingas laktozės nepakankamumas,
jautrumas arba labai ryškus, arba jo visai nėra. Tai paaiškina­
ma dvejopai. Viena priežastis yra ta, kad žmonių bakterijų flo­
ra yra skirtinga (vienų žmonių bakterijų flora negamina toksi­
nių metabolitų, o kitų — pagamina jų labai daug). Antra prie­
žastis — nevienoda barjerinė kepenų funkcija. Organizmui
senstant, didėja įvairių produktų netoleravimas. Tai susiję ne
tik su lėtesne įvairių fermentų sinteze, bet ir, visų svarbiausia,
su silpnesne kepenų barjerine funkcija. Dar kartą perskaityki­
te skyrių apie kepenis ir įsitikinsite, kad toks reiškinys — dės­
ninga mūsų nežinojimo išvada.

152 153
 2. Teigiama mikrofloros įtaka
Jau minėta, kad kai kurių gyvūnų bakterijos floros masė MAISTAS
gali sudaryti septintadalį bendrosios jų kūno masės. Maistui
patekus j organizmą, jau po dešimties minučių suaktyvėja ir Pagrindinis mūsų uždavinys — sąžiningai
išnagrinėti faktus. Mes privalome vertinti
ima daugintis bakterijos, esančios skrandžio—žarnyno trakte
mokslą kaip tikrąsias žinias, be tamsybės,
ir žarnyno gleivinėje. Žmogaus organizmas virškina bei utili­ prietarų, pagarbiai ir drąsiai.
zuoja mikroflorą. Mikrobai, bakterijos, mielės — viskas, kas N. Rerichas
sudaro normalią mikroflorą, yra puiki maisto žaliava. Bakteri­
jų ir mielių baltymai turi visas svarbiausias amino rūgštis. Sau­ Kad suprastume, ką reikia valgyti, kas mus iš tikrųjų maitina,
sose mielėse jų gali būti 51—58 procentai! Be to, šių papras­ teks susipažinti su pagrindiniais reiškiniais, glūdinčiais pačiuo­
čiausių mikroorganizmų viduje sintetinami ir kaupiami vitami­ se gyvybės pamatuose. Visų pirma priimsime K. Ciolkovskio, V.
nai, ypač B grupės ir D vitaminas. Štai kodėl šie mikrobai Vernadskio, A. Gurvičiaus ir kitų didžiųjų gyvenimo tyrinėtojų
mums — maištingiausią „mėsa". Mūsų viduje veikia nuosavas idėjas. Jų esmę aiškiai nusakė akademikas V. Kaznačejevas:
„mėsos kombinatas". Svarbiausia — mokėti juo pasinaudoti. „Gyvoji medžiaga gali būti pirmapradė, <...> bet ji egzistuoja
Normali mikroflora ypač puikiai tarpsta maitinantis švie­ kartu su inertiška medžiaga ir perdirba Kosmose energijos
žiu augaliniu maistu, kuriame, be visa kita, yra daug deguo­ srautus, sukurdama struktūras".
nies, būtino, kad bakterijos galėtų kvėpuoti. Kai maistas vir­ Kaip parodė tyrimai, gyvą būtybę sudaro medžiaga ir lau­
kas. Medžiaga turi ypatingą formą — kairįjį sukinį. Tai yra
tas — deguonies jame daug mažiau. Tada pradeda tarpti kitos
staigus, be perėjimų, skirtumas tarp gyvos — organinės me­
bakterijų populiacijos, kurios panaudoja irimą be deguonies, ir
džiagos ir inertiškos — neorganinės, kurioje kairiojo ir dešinio­
tai smarkiai padidina jų metabolitų toksiškumą. Be to, disbak-
jo sukinio medžiagos susimaišiusios.
teriozė sumažina plonosios žarnos fermentų aktyvumą ir, žino­
ma, sutrikdo membraninį virškinimą.
Pagrindinės disbakteriozės priežastys:
1. Netinkama mityba — maistas smarkiai pakitęs (mono-
merai), sunykęs (šiluminis apdorojimas), neteisingai vartoja­
mas.
2. Antibiotikai, formuojantys patogenišką mikroflorą, o nor­
malią nualinantys, net sunaikinantys.
3. Skrandžio—žarnyno trakto ligos, A vitamino deficitas.
4. Emociniai stresai.
1 2 3
Baigėme tik pirmąją dalį, apžvelgiančią skrandžio—žarny­
no trakto veiklos normalizavimą. Dabar mums teks susipažinti 23 pieš. „Kirlianų efektas"

su maisto produktų sudėtimi ir jų įtaka organizmui.

„<...> Pirmoje nuotraukoje matome nenuskintą verbenos lapą, antroje la­
pas nufotografuotas po to, kai verbena buvo išrauta su šaknimis ir 10 valandų
išgulėjo šešėlyje, o trečia nuotrauka padaryta dar po 20 valandų". (Iš knygos V.
Ch. Kirlian, S. D. Kirlian „Stebuklingų išlydžių pasaulyje"). „Kirlianų efektas"
patvirtina, kad kiekviename gyvame organizme yra medžiaga — plazma, tiks­
liau — bioplazma.

155
 Iš aukščiau išnagrinėto energijos pasisavinimo proceso aiš­
Kiekvieną gyvą objektą (dabar tai vadinama bioplazma) su­
ku, kad augalinę žaliavą perdirbant į gyvūnų audinius, tam
pa laukas. Jo prigimtis sudėtinga ir gyvybei nutrūkus išnyksta
tikra energijos dalis prarandama. Vėliau, vartodami gyvulinės
(23 pieš.). Neorganinė materija tokio lauko neturi.
kilmės maistą, skaidome jį savo virškinimo trakte, o po to vėl
Tad galima padaryti pačią svarbiausią išvadą: kad gyvybė
iš jo audinių dėmenų sintetiname savo audinius, dar netenka­
nenutrūktų, mums reikia maisto su kairiojo sukinio medžiaga
me energijos. Į kitą trofinės (maitinimo) grandinės grandį per­
ir turinčio daug bioplazmos. Būtent šitoks maistas mažina en­
duodama tik dalis akumuliuotos medžiagos (apie 10 proc.).*
tropiją (irimą) gyvojoje sistemoje (organizme). Jeigu maiste yra
Augalinių arba gyvulinių produktų apdirbimas, keičiantis
medžiaga su dešiniuoju sukiniu arba nėra bioplazmos — tai,
priešingai, didina entropiją ir nuslopina gyvybinius procesus. vidinę struktūrą (virimas, sūdymas, rauginimas, troškinimas,
kepimas, marinavimas, rūkymas, konservavimas ir t.t.) mažina
jų energetinį potencialą.
Pirmasis apie maisto energetinį potencialą 1897 m. ėmė kal­
KAIP SUSIDARO MAISTAS
bėti šveicarų gydytojas M. Bircheris-Beneris. Šį teiginį jis sėk­
mingai taikė ir praktikoje. Tačiau jau prieš daugelį tūkstančių
Pagrindinis energijos šaltinis Žemėje yra Saulė. Augalai suge­
metų apie tai žinojo Indijos išminčiai ir energiją maisto pro­
ria visų pirma Saulės energiją. Tai įvyksta fotosintezės būdu,
duktuose vadino „Odžasu". Priklausomai nuo to, daug ar mažai
kai sužadinama chlorofilo molekulė. Veikiant šviesai, nuo jos
produktuose Odžaso, skirstė juos į kategorijas. Šiems darbams
atsiskiria vienas elektronas, kuris priklausomai nuo spino (su­
neprilygsta šiuolaikiniai laimėjimai, tad remsimės iš esmės jais.
kimosi į kairę arba į dešinę) pereina į tripletą (trilypę sistemą)
Augalinis ir gyvulinis maistas — ne tik organizmo energi­
arba į kurią kitą būseną. Energijos absorbavimas fotosinteze
jos ir statybinės medžiagos šaltinis, bet ir faktorius, veikiantis
dalyvaujant vandenilio donorui — vandeniui gali vykti tik tri­
vidaus terpę, teikiantis informaciją iš aplinkos vidinei organiz­
lypėje sistemoje. Veikiant šviesos kvantams, iš vandens ir an­
mo terpei, kad jis galėtų kuo geriau prisitaikyti prie supančio
glies dioksido susidaro organinė medžiaga ir išsiskiria laisvas
pasaulio.
deguonis. Tai energiją absorbuojanti fotosintezės reakcija. Ga­
lutinis fotosintezės produktas yra daug energijos sukaupusi mo­
lekulė ATF (adenozintrifosforo rūgštis), kurios energija sudaro
MAISTO SUDĖTIS
cheminės jungties žiedą ir toliau dalyvauja bet kuriose energi­
jos reakcijose.
Iš ko sudarytas mūsų maistas? Koks maisto komponentų vaid­
Augaluose ATF molekulės panaudojamos riebalų ir anglia­
muo palaikant normalią organizmo gyvybinę veiklą?
vandenių sintezei, kurie, skirtingai negu ATF, netirpsta ir to­
dėl nekeičia osmotinio ląstelių slėgio, tad gali būti atidedami
atsargai. Tai ir yra tas maistas (arba gerai organizuota auga­
VANDUO
linės kilmės angliavandenių, riebalų ir baltymų cheminių ryšių
energija), kurį augalai pagamina ir savo, ir viso gyvojo pasau­
lio reikmėms. Vartojant augalinį maistą, organizme įvyksta at­ 55—65 proc. žmogaus organizmo sudaro vanduo. Suaugusio,
virkštinis procesas — nutrūksta energetiniai ryšiai tarp auga­ sveriančio 65 kg žmogaus organizme yra maždaug 40 litrų van­
linės kilmės angliavandenių, riebalų ir baltymų, teikiančių dens, iš jų apie 25 — ląstelėse, o 15 litrų — organizmo skys­
energiją mūsų pačių specifinės rūšies angliavandenių, riebalų, čiuose.
baltymų ir t.t. sintezei, tai yra paties organizmo audimų sinte­
* Šie duomenys paimti iš akademiko A. Ugoliovo knygų.
zei ir energijos susidarymui.

157

Žmogui senstant, vandens kiekis jo kūne vis mažėja. Paly­
ginkime — 3 mėnesių vaisiuje yra 95 proc. vandens, o nauja­
gimio — jau 70 procentų.
Daugumos autorių nuomone, viena iš organizmo senėjimo
priežasčių — koloidinių medžiagų, ypač baltymų, sumažėjęs
pajėgumas surišti didelį kiekį vandens. Vanduo yra pagrindinė
terpė, kurioje vyksta daugybė cheminių reakcijų ir fizikinių—
cheminių procesų (asimiliacija, disimiliacija, osmosas, difuzija,
medžiagų transportavimas ir kiti) — gyvybės pagrindas. Orga­
nizmas griežtai reguliuoja kiekvieno organo ir kiekvienos ląs­
telės vandens kiekį. Organizmo vidaus terpės pastovumas, taip
pat ir atitinkamas vandens kiekis — viena iš pačių pagrindi­
nių normalios gyvybinės veiklos sąlygų.
Vandens, esančio organizme, ir paprasto vandens kokybė
nevienoda. Pirma, jis yra struktūrizuotas. Atlikus fizikinį eks­
perimentą, naujausiais ir tiksliausiais metodais buvo aptiktas
stulbinantis faktas: glaudžiai sąveikaudamas su biologinėmis
molekulėmis, vanduo tarsi užšąla (įgyja ledo struktūrą). Šios
vandens „ledo" struktūros — „gyvybės matrica". Be jų negalėtų
egzistuoti jokia gyvybė Žemėje. Tų struktūrų dėka vyksta svar­
biausios gyvybei biofizinės ir biocheminės reakcijos, pavyzdžiui,
energijos atitekėjimas ir pasiskirstymas organizme.
Gyvos organizmo molekulės yra „uždarytos" ledo gardelė­
je — idealiai joms pritaikytame futliare. Todėl biomolekulių ap­
rūpinimas vandeniu ir jų sugebėjimas sulaikyti vandenį daug
didesnis, kai jų sistemoje esantis vanduo yra „ledo" struktūros.
Paprastas vanduo — chaotiška molekulių sankaupa. Toks
„futliaras" molekulėms netinka. Gyvos molekulės tarp tokio
vandens molekulių netinkamai išsidėsto ir todėl menkai jį su­
laiko. Organizmas eikvoja savo energiją, kad vandeniui suteik­
tų „ledo" struktūrą.
Be to, struktūrizuotas vanduo, ypač esantis gyvuose orga­
nizmuose, yra disimetriškas. Bet kokia disimetrija (kaip ir
struktūra) yra laisvos energijos šaltinis.
Nustatyta, kad biologinė informacija gali būti transliuoja­
ma kristalinėmis vandens struktūromis. Buvo atrasta vandens
„atmintis". Beje, ši atmintis yra taip gerai „įrašyta", kad ištrin­
ti ją galima tik du ar net keturis kartus vandenį pavirinus.
Vandens, atitinkančio išvardytus reikalavimus, apstu vai-
158
šiuose, daržovėse ir, žinoma, tik ką išspaustose vaisių bei dar­
žovių sultyse. Daržovėse ir vaisiuose toks vanduo sudaro 70—
90 p r o c , netirpios medžiagos — 2—8 p r o c , tirpios medžia­
gos — 7—16 procentų.
Vanduo vaisiuose, daržovėse yra laisvas ir junginiuose su
koloidais. Laisvas struktūrizuotas vanduo esti vaisių ir daržo­
vių ląstelių sultyse; jose yra ištirpusio cukraus, rūgščių, mine­
ralinių druskų ir kitų medžiagų. Šis vanduo lengvai išgaruoja
džiovinant. Daržovės ir vaisiai laisvo vandens turi daugiau ne­
gu vandens, esančio junginiuose. Nelaisvas vanduo negali būti
atskirtas nuo jų junginio medžiagų neišardžius struktūros, to­
dėl ji įsiurbiama palaipsniui. Daug vandens yra agurkuose, sa­
lotose, pomidoruose, aguročiuose, kopūstuose, moliūguose, svo­
gūnų laiškuose, rabarbaruose, šparaguose, na ir, žinoma, arbū­
zuose bei melionuose. Valgydami sultingus vaisius ir daržoves,
atsigeriame pačios geriausios rūšies vandens ir numalšiname
troškulį.
Puikiausiomis savybėmis pasižymi tirpsmo vanduo.
Šviežių sulčių ir tirpsmo vanduo gydo ir jaunina organiz­
mą. Troškulį malšinti reikėtų būtent tokiu vandeniu.
Mineraliniai vandenys gydo ne juose ištirpusiomis medžia­
gomis, o informacija, kurią sukaupia vanduo, atitekėdamas iš
pačių žemės gelmių. Neorganinių mineralinių medžiagų, ištir­
pusių vandenyje, organizmas nepasisavina, pašalina kaip sve­
timkūnius. Neorganines medžiagas pasisavinti sugeba tik au­
galai. Mums tenka tik tos mineralinės medžiagos, kurias prieš
tai perdirbo augalai.
Štai kas apie vandenį rašoma „Čžud-ši": „Vanduo esti lie­
taus, sniego, upių, šaltinių, šulinių, mineralinis ir medžių. Ši
eilė neatsitiktinė — pirmiausia išvardintas vertingiausias van­
duo. Vanduo, krentantis iš dangaus, yra beskonis, bet malonus,
pasotina, „vėsus", „lengvas", primena eliksyrą.
Vanduo, krentantis nuo snieguotų kalnų viršūnių, geras ir
toks „šaltas", kad „ugnis" jį vargiai besušildo. Tačiau jei toks
vanduo ilgai stovi nevartojamas, po kurio laiko jo išgėrus ap­
ninka kirmėlės, širdies ligos. Švarios žemės vanduo, kurio ne­
aplenkė saulė ir vėjas, yra geras.
Pelkių vanduo su vandens augalais, šaknimis ir lapais, iš
159
 medžių pavėsio, druskingas vanduo, kuriame maudosi gyvū­
tinęs molekulių savybes, ir amino grupė ( — N H 2 — ) , nuo kurios
nai, sukelia visas ligas.
priklauso tų junginių pagrindinės savybės.
Šaltas vanduo padeda nualpusiems, pagiringiems, kai
Baltymų polimerus dažniausiai sudaro 20 amino rūgščių:
svaigsta galva, vemiama, kamuoja troškulys, karštinė, tulžies
ir kraujo ligos, taip pat apsinuodijus.
Nepakeičiamos Pakeičiamos
Verdantis vanduo sušildo, skatina virškinimą, sustabdo žag­
1. Izoleicinas 1. Glicinas (glikokolis)
sėjimą, šalina gleives, malšina vidurių pūtimą ir dusulį.
2. Leicinas 2. Alaninas
Atvėsintas virintas vanduo nedirgindamas gleivių varo tul­
3. Lizinas 3. Sermas
žį, bet po dienos jis jau veikia kaip nuodas ir sužadina visas
4. Metioninas 4. Glutamino rūgštis
ydas".
5. Fenilalaninas 5. Glutaminas
Mūsų protėvių nuovokumas yra stulbinantis, o svarbiau­
6. Treoninas 6. Asparagino rūgštis
sia — pritaikomas gyvenime.
7. Triptofanas 7. Asparaginas
Esant normaliai oro temperatūrai ir vidutiniškam fiziniam
8. Valinas 8. Argininas
krūviui, žmogui pakanka to vandens, kurį gauna su įvairiomis
9. Histidinas (vaikams) 9. Prolinas
daržovėmis ir vaisiais. Kai augalinio maisto valgoma per ma­
10. Cistinas
žai, žmogus jaučia troškulį ir geria daug vandens. Tai žalingas
11. Tirozinas
įprotis, kadangi vanduo apkrauna širdį, inkstus ir pagreitina
baltymų irimo procesą. Net kupranugaris dykumoje niekada
negeria vandens atsargai, o lygiai tiek, kiek buvo išeikvojęs.
PAGRINDINĖS BALTYMŲ FUNKCIJOS ORGANIZME
Jei gerti visgi norisi, ypač pereinamuoju periodu, troškulį
numalšinkite aukščiau nurodytais skysčiais.
1. Plastinė. Baltymai sudaro apie 15—20 proc. įvairių au­
Svarbu dar štai ką žinoti: vartojant produktus, kuriuose
dinių (riebalai ir angliavandeniai tik 1—5 proc.) masės, yra
yra daug natrio druskų, skatinamas vandens susilaikymas or­
pagrindinė ląstelių, organų ir tarpląstelinės medžiagos statybi­
ganizme. Kalio ir kalcio druskos, priešingai, šalina vandenį.
nė žaliava. Baltymai kartu su riebalais (fosfolipidais) „nubrė­
Štai kodėl sergant širdies ir inkstų ligomis, rekomenduojama
žia" kontūrus visų biologinių membranų, svarbių ląstelių san­
apriboti druskos ir natrio turinčių produktų kiekį, vartoti dau­
darai ir jų funkcijoms.
giau produktų, kuriuose yra kalio ir kalcio. Kai organizmui ne­
2. Katalizinė. Baltymai — pagrindinis visų be išimties da­
pakanka vandens, reikia padidinti kiekį produktų su natriu,
bar žinomų fermentų komponentas. Paprasti fermentai yra gry­
valgyti mažiau kalio ir kalcio turinčio maisto.
nai baltyminiai junginiai, atliekantys lemiamą vaidmenį žmo­
gaus organizmui asimiliuojant maisto medžiagas, taip pat re­
guliuojant visus apykaitos procesus ląstelėje.
BALTYMAI
3. Hormoninė. Didžioji hormonų dalis savo prigimtimi yra
baltymai. Šiai hormonų grupei priklauso insulinas, hipofizės
Baltymai — sudėtingi azoto turintys polimerai, kurių mono-
hormonai, paratireoidinis hormonas.
merai yra a-amino rūgštys. Amino rūgščių sudėtis skirtinguose
4. Specifiškumo funkcija. Neaprėpiama individualių bal­
baltymuose nevienoda. Tai yra svarbiausia kiekvieno baltymo
tymų įvairovė ir unikalumas lemia audinių individualumą ir
charakteristika bei jo maistinės vertės kriterijus.
rūšies specifiką.
Amino rūgštys — organiniai junginiai, kuriuos sudaro dvi
funkcinės grupės — karboksilo (—COOH—), nulemianti rūgš- 5. Transportinė. Baltymai dalyvauja kraujui išnešiojant
deguonį, riebalus, angliavandenius, kai kuriuos vitaminus, hor-

160
161
 monus ir kitas medžiagas. Specifinių baltymų — išnešiotojų
se), kad dienos racione turi būti tiek baltymų, kiek reikalauja
dėka įvairios mineralinės druskos ir vitaminai patenka per ląs­
organizmas, o jauno, augančio žmogaus, — dar daugiau. Papu-
telių membranas ir vidaus ląstelių struktūras.
asai šią taisyklę sėkmingai ignoruoja... visą gyvenimą. Moksli­
Priklausomai nuo erdvinės struktūros, baltymus galima
ninkai, ėmęsi tyrinėti jų mitybą, buvo apstulbinti: papuasai net­
skirstyti į globulininius (jų molekulės yra rutulio formos) ir
gi nesirūpina „baltymų pusiausvyra", tai yra, papuasas su mais­
fibrininius (juos sudaro ištįsusios siūlo pavidalo molekulės). Pa­
tu gauna 20—30 gramų baltymų, o išeikvoja pusantro karto
prasti globulininiai baltymai — pirmiausia albuminai, globuli-
daugiau! Tai gal iš oro jis ima trūkstamus 10—15 gramų?
nai, prolaminai ir gliutelinai. Albuminai bei globulinai plačiai
Būtent — iš ORO! Mokslininkai M. Oleinikas ir S. Panči-
paplitę gamtoje ir sudaro pagrindinę kraujo serumo, pieno,
šina, pateikdami šiuos duomenis knygoje „Žarnyno disbakterio-
kiaušinio baltymo baltymų dalį. Prolaminai ir gliutelinai, pri­
zė", išvardijo daug bakterijų, esančių žmogaus žarnyne ir suge­
skiriami augalinių baltymų grupei, aptinkami varpinių sėklo­
bančių fiksuoti oro azotą, ištirpusį virškinimo sultyse, bei iš­
se, kur jie sudaro pagrindinę glitimo masę. Šie baltymai van­
denyje netirpsta. skirti iš jo baltymą.
Kodėl šitaip neatsitinka kitiems planetos gyventojams? Ma­
Prolaminams priklauso kviečių gliadinas, kukurūzų zeni-
tyt, tai nulemia maistas. Papuasai daugiausia maitinasi bata-
nas, miežių gordeinas. Šių baltymų amino rūgščių sudėtyje yra
tais (saldžiomis bulvėmis), kuriuose yra daug cukraus, krak­
nedaug lizino, treonino, metionino ir triptofano, bet ypač dide­
lis gliutamino rūgšties kiekis. molo ir taip mažai baltymų, kad žarnų bakterijos priverstos
naudoti atmosferos azotą, perdirbdamos jį į amino rūgštis —
tas „plyteles", iš kurių jau gali „statyti" savo baltymus žmogaus
organizmas..."
BALTYMŲ IR AMINO RŪGŠČIŲ POREIKIS
Toks neįprastas eksperimentas sumanytas pačios Gamtos.
Papuasai vartoja šį racioną ne vieną tūkstantmetį ir sveikata
Pasaulyje nėra vieningos nuomonės apie baltymų ir amino
nesiskundžia. Tai akivaizdus pavyzdys, kaip normali mikroflo­
rūgščių, reikalingų žmogaus organizmui, normas. Juo labiau
ra atlieka „pagalbinio ūkio" vaidmenį. Jeigu patenkiname mik­
kad mes žinome apie papildomą amino rūgščių sintezę storojoje
robų poreikius, jiems nesunku mus išmaitinti. Mūsų „civilizuo­
žarnoje. Šios rūgštys apskritai neįtraukiamos sudarant balty­
mų normas. tame" pasaulyje, kai amino rūgščių pasisavinimą mažina ter­
minis apdorojimas, o mikrobai labai skiriasi nuo tų, kurie bū­
Štai ką šia tema rašo natūralių sveikatingumo metodų ša­
tini organizmui, baltymų norma yra padidėjusi.
lininkas natūropatas A. Cuprunas straipsnyje „Ką pietų valgė
papuasas?": Pastarųjų metų tyrinėjimais įrodyta: gyvulinių baltymų bio­
loginis poveikis ir anabolinės (statybinės) savybės ryškesni ir
„Žmogus auga, jį reikia maitinti — tai faktas, nereikalau­
įvairesni, esant tokiam baltymo ir C vitamino santykiui: kiek­
jantis komentarų. Todėl dabar vadinamoji baltymų problema
vienam organizmo gauto baltymo gramui — vienas miligramas
yra svarbi, kaip ir, pavyzdžiui, naujų energijos ir žaliavų šal­
C vitamino. Jeigu šio santykio nepaisoma, pasisavinama tik
tinių paieškos... Pasaulio mokslininkai kruopščiai tyrinėja ži­
tiek baltymų, kiek užtenka C vitamino. Likusi dalis pūva ir
nomus baltymų šaltinius: mieles ir pelėsius, mikroskopinius
maitina patogeninę mikroflorą.
grybus ir bakterijas, vandens augalus, aukštesniųjų grybų ir
Privalote žinoti, kad mums reikia tik 4 proc. baltymo ener­
augalų micelį (grybieną — vert.).
gijos. Šį poreikį lengvai galima patenkinti valgant augalinį
Bet štai paradoksas: baltymų problema jaudina ką tik nori,
maistą, tuo labiau kad jame yra daug įvairių amino rūgščių.
tik ne... Naujosios Gvinėjos papuasus. Kodėl?
Natūralios mitybos šalininkams nurodome maisto produk­
Iki šiol buvo manoma (tai teigiama ir mitybos vadovėliuo-
tus, kurie surašyti į eilę pagal baltymų kiekį.

162
163
 Geriausias maistas: riešutai, saulėgrąžos, daiginti grū­
dai, alaus mielės.
Geras maistas: kiaušiniai, žirniai, pupos, žuvis, sūris, gry­
bai, šviežias pienas.
Prastas maistas: visi javai, nerupios kruopos, mėsa, vi­
rintas ir pasterizuotas pienas.
Baltymų hidrolizė (virškinimas) vyksta skrandyje, žarnyne
(kasoje).
Dviem akivaizdžiais pavyzdžiais pailiustruosime termiškai
apdorotų mėsos produktų kenksmingumą.

INDUKUOTA AUTOLIZĖ

A. Ugoliovas aprašo tokį bandymą: „Į perregimą kamerą, pri­

pildytą natūralių žmogaus skrandžio sulčių, buvo patalpintos
dvi varlės — viena „žalia", o kita — iš anksto šiek tiek termiš­
kai apdorota. Per pirmąsias keletą valandų „apdorotos" varlės
sausgyslių hidrolizė vyko greičiau, bet per kitas dvi tris dienas
„žalia" varlė visiškai ištirpo, tuo tarpu termiškai apdorotosios
varlės struktūros išliko."
Tuo remiantis buvo įrodinėjama, kad natūralūs baltymai, iš
anksto termiškai neapdoroti, skaidosi kur kas greičiau ir ge­
riau negu denatūruoti (pakitę nuo terminio apdorojimo, rūky­
mo, sūdymo ir t.t.).
Paaiškėjo, kad skrandžio sulčių druskos rūgštis prasiskver­
bia į maisto ląsteles ir suardo lizosomas — specifinius ląstelės
organus.
Ląstelės lizosomose yra fermentų — hidrolazių, kurios
3,5—5,5 pH terpėje (labai rūgščioje) suardo visas ląstelės struk­
tūras. Vadinasi, skrandžio sultys indukuoja maisto virškinimą vidaus, kadangi autolizė indukuojasi visame maisto objekte.
jo paties fermentais. Šitas mechanizmas būdingas ir mėsė­
Įvyksta visų ląstelės struktūrų skilimas.
džiams, ir žolėdžiams gyvūnams (24, 25 pieš.).
Paaiškėjo, kad 50 proc. hidrolizės vyksta veikiant ne virš­
Indukuota autolizė esant 37—40 °C temperatūrai sustiprė­
kinimo sulčių fermentams, bet autolizuoto audinio fermentams.
ja. Veikiant rūgščioms skrandžio sultims visų pirma padidėja
Visų pirma gyvūnų virškinimas pagrįstas autolizė, tam panau­
membranos pralaidumas, antra, keičiasi proteolitinių ir kitų
dojant gyvus objektus (kitus gyvūnus ar augalus). Tik žmogus
fermentų aktyvumas, trečia, keičiasi baltymų ląstelės ir audi­
„pasmerkia" maistą terminiam apdorojimui, taip jį neva page­
niai, ypač jų jautrumas fermentams.
rindamas.
Indukuotos autolizės atveju įvyksta audinių „sprogimas" iš

165
164
 Virškinimo sulčių fermentai ypač reikalingi, kad struktūrų,
neturinčių lizosomų (jungiamojo audinio baltymas, riebalai, au­
galų polisacharidai), utilizavimas būtų spartus.
Biochemikas A. Pargetis nustatė: jei maistą ruošiant tem­
peratūra aukštesnė negu 54 °C, fermentai netenka aktyvumo,
autolizė neįmanoma.
SPECIFINĖ DINAMINĖ MAISTO VEIKLA
Specifine dinamine maisto veikla (SDMV) vadinamas medžiagų
apykaitos paspartėjimas pavalgius, lyginant su pagrindine apy­
kaita. Praėjus maždaug 15—20 minučių po valgio, padidėja
energijos apykaita. Aukščiausias jos lygis būna po 3—6 valan­
dų ir išlieka 12—14 valandų. Beje, skirtinga maisto rūšis skir­
tingai veikia šį procesą. Riebalai nelabai tedidina apykaitą, o
kartais ją net stabdo. Kai maiste daug angliavandenių, energi­
jos apykaita pagreitėja 10—20 p r o c , o kai daug baltymų —
dar daugiau — iki 40 procentų.
Kuo galima paaiškinti tokį didelį energijos apykaitos paki­
limą valgant baltymingą maistą? Pirmiausia svarbu žinoti, kiek
suaugęs žmogus išeikvoja maisto baltymų susidėvėjusių orga­
nizmo audinių „remontui" bei naujų statybai, ir kiek — ener­
gijos naudojimui.
Labai seniai Rubneris bandymais įrodė, kad tik 4 proc.
bendros apykaitos energijos skiriama baltymų „statybai" ir prie­
augliui. Vidutiniškai žmogui per dieną reikia 30 g baltymų. 100
g mėsos jų yra 20 gramų. Prieš atsakydami į klausimą, kur
patenka atliekami baltymai, atsakysime į kitą klausimą: ką mes
daugiausia naudojame „kurui"?
Pagrindinis mūsų energijos tiekėjas — angliavandeniai.
Parūgštinę juos deguoniu, gauname laisvą energiją, kurią nau­
dojame, ir anglies dvideginį, vandenį, kurie iš organizmo leng­
vai pašalinami.
Baltymo molekulė — azotas ir angliavandenis. Jei baltymą
imtume naudoti kaip energetinę medžiagą, nuo jo pirmiausia
reikėtų atskirti azotą, o paskui angliavandenį naudoti kaip ši­
luminę medžiagą.
Skirtingai negu angliavandeniai ir riebalai, organizme ne-
166
gali kauptis azoto atsargos. Organizmas jį stengiasi pašalinti.
Taigi po baltymingų pusryčių iš organizmo pašalinama apie 50
proc. su maistu gauto azoto! Šitaip iššvaistoma daug energijos,
net 30—40 proc. maisto kalorijų išeikvojama azoto suskaidy­
mui. Pagrindinis organas, šalinantis iš organizmo azotą, —
inkstai. Todėl nuo „viršplaninio" darbo jie greitai susidėvi.
Dėl SDMV reakcijos vyksta ne tik intensyvus amino rūgš­
čių, baltymo skilimas, bet ir kinta gliukozės kiekis kraujyje,
vandens ir druskų balansas, kraujagyslių tonusas, nukenčia
hormoninės sistemos.
A. Braunšteinas atkreipė dėmesį į tai, kad amino rūgščių
(baltymų) pasisavinimui ir apykaitai reikia daug laisvos ener­
gijos. Kiekvienas azoto atomas organizme ardo daug ATF ir
neorganinio fosfato molekulių.
Palyginus baltymo sintezės bei irimo greitį ir azoto apykai­
tą, laikantis dietų, kai baltymų maiste yra daug ir kai mažai,
nustatyta, kad tada, kai valgomas mažai baltymų turintis mais­
tas, azoto apykaitos intensyvumas sumažėja 18 procentų. Štai
ir aiškėja SDMV vaidmuo, sudarant racionalias dietas. Tai ir
atsakymas mėsiško maisto mėgėjams, teigiantiems, jog energi­
jos šaltinis — mėsa. Tie 18 procentų, kuriuos sutaupėte pasi­
rinkę mažai baltymų turintį maistą, padės sustiprinti ir išgy­
dyti jūsų organizmą.
ANGLIAVANDENIAI
Angliavandeniai — organiniai junginiai, kuriuose yra dviejų
tipų funkcinės grupės: aldehidų, arba ketonų, ir spirito.
Žmogus ir gyvūnai angliavandenių nesintetina. Žaliuose la­
puose, veikiant chlorofilui ir saulės šviesai, įvyksta daug pro­
cesų.
Galutinis šių procesų, vadinamų asimiliacija, arba fotosin­
teze, produktas — sudėtinga angliavandenio molekulė. Joje
Gamta sukrovė saulės energiją į cheminę, kuri vėliau išsilais­
vina skylant žmogaus organizme angliavandeniams.
Angliavandeniai skirstomi į monosacharidus, oligosachari-
dus ir polisacharidus.
Monosacharidai (paprastieji angliavandeniai) — patys
167
 paprasčiausi angliavandeniai, vykstant hidrolizei j dar papras­
tesnius junginius nesiskaido. Žmogui svarbiausi — gliukozė,
fruktozė, galaktozė, ribozė, dezoksiribozė ir taip toliau.
Oligosacharidai — sudėtingesni junginiai, susidarę iš ke­
leto (nuo 2 iki 10) monosacharidų likučių. Žmogaus organizmui
svarbiausi — sacharozė, maltozė ir laktozė.
Polisacharidai — aukštesnieji molekuliniai junginiai —
polimerai, sudaryti iš daugybės monosacharidų. Jie skirstomi į
virškinamus ir nevirškinamus skrandžio—žarnyno trakte. Virš­
kinami — krakmolas ir glikogenas, o iš nevirškinamų žmogui
svarbi ląsteliena, hemiceliuliozė ir pektininės medžiagos.
Monosacharidai ir oligosacharidai yra saldaus skonio, dėl
to ir vadinami cukrumi. Polisacharidai saldžiu skoniu nepasi­
žymi. Tarkime, kad sacharozės tirpalo saldumas — 100 pro­
centų, tada fruktozės saldumas — 173 p r o c , gliukozės — 81
proc, maltozės ir galaktozės — 32 p r o c , o laktozės — 16 pro­
centų.
Gliukozė — visų svarbiausių polisacharidų — glikogeno,
krakmolo ir celiuliozės — sudedamoji dalis. Gliukozės taip pat
yra sacharozėje ir maltozėje. Ji iš skrandžio—žarnyno trakto
greitai įsiurbiama j kraują, o paskui patenka į organų ląsteles,
kur dalyvauja biologinės oksidacijos procesuose. Gliukozės ok­
sidacija susijusi su ATF kiekio padidėjimu. Gliukozė — leng­
viausiai ir greičiausiai žmogaus pasisavinamas energijos šalti­
nis. Tam reikia insulino. Ypač svarbi gliukozė centrinei nervų
sistemai, yra svarbiausias čia vykstančios oksidacijos šaltinis.
Ji lengvai virsta glikogenu.
Fruktozė mažiau paplitusi, negu gliukozė, tačiau taip pat
greitai oksiduojasi. Dalis fruktozės kepenyse virsta gliukoze,
bet jai pasisavinti nereikia insulino. Šia aplinkybe, taip pat
daug lėtesniu nei gliukozė fruktozės įsiurbimu žarnyne paaiš­
kinama tai, kad sergantys cukriniu diabetu fruktozę toleruoja
geriau.
Galaktozės yra pieno cukruje (laktozėje). Žmogaus orga­
nizme didelė jos dalis kepenyse virsta gliukoze, taip pat ji da­
lyvauja susidarant hemiceliuliozei.
Daugiausia maistinės gliukozės ir fruktozės yra meduje,
saldžiose daržovėse ir vaisuose. Gliukozės ir fruktozės yra vi-
168
suose vaisiuose. Sėkliniuose dominuoja fruktozė, o kaulavai-
siuose (abrikosuose, persikuose, slyvose) — gliukozė. Uogose
sacharozės mažiausia. Fruktozės ir gliukozės kiekis jose maž­
daug vienodas.
Monosacharidai oksiduojasi greičiau, o baltymų ir riebalų
oksidacijai reikia daug sudėtingų tarpinių procesų.
Dėl aukščiau išvardytų savybių monosacharidai — grei­
čiausias ir kokybiškiausias energijos, reikalingos ląstelėje vyks­
tantiems procesams, šaltinis.
Sacharozė. Daugiausia jos yra cukruje. Patekusi į orga­
nizmą, rūgščių ir enzimų veikiama sacharozė lengvai skaidosi
į monosacharidus. Bet šis procesas įmanomas tik tada, kai nau­
dojame šviežias burokų ar cukrašvendrių sultis. Paprasto cuk­
raus pasisavinimas — sudėtingesnis procesas.
Laktozė (pieno cukrus) — pagrindinis pieno ir pieno pro­
duktų angliavandenis. Jos labai reikia ansktyvajamc vaiko am­
žiuje, kai pienas yra pagrindinis maisto produktas. Sumažėjus
arba iš viso nesant fermento laktazės, skaidančio laktozę į gliu­
kozę ir galaktozę, skrandžio—žarnyno traktas atsisako priimti
pieną.
Maltozė (salyklinis cukrus) — tarpinis krakmolo ir gliko­
geno skilimo skrandžio—žarnyno trakte produktas. Laisvos
maltozės yra meduje, salykle, aluje, sirupe ir daigintuose kvie­
čiuose.
Krakmolas — pagrindinis angliavandenių tiekėjas. Jis su­
sidaro ir kaupiasi žaliojoje augalo dalyje mažų grūdelių pavida­
lu, o hidrolizė paverčia jį vandenyje tirpstančiu cukrumi, kuris
lengvai prasiskverbia pro ląstelių membranas ir šitaip patenka
į kitas augalų dalis — sėklas, šaknis, gumbus ir kt.
Žmogaus organizme žalių augalų krakmolas nuolat skyla.
Skilimas prasideda dar burnoje. Čia seilės dalį krakmolo pa­
verčia maltozė. Štai kodėl nepaprastai svarbu maistą gerai su­
kramtyti ir suvilgyti seilėmis (prisiminkite taisyklę — valgant
negerti). Žarnyne hidrolizė paverčia maltozę monosacharidais,
kurie prasiskverbia pro žarnyno sieneles. Ten jie virsta fosfa­
tais ir patenka į kraują. Tolesnis krakmolo kelias — tai mono­
sacharidų kelias.
O virtą krakmolą žymiausi natūropatai Vukeris ir Šeltonas
vertina neigiamai. Štai ką sako Vukeris: „Krakmolo molekulė
169
 netirpsta nei vandenyje, nei spirite, nei eteryje. Netirpios krak­
molo dalelės, patekusios į kraujotakos sistemą, tarsi užteršia
kraują, sudarydamos jame savotiškas „kruopas". Cirkuliuojan­
tis kraujas turi tendenciją šitų „kruopų" atsikratyti, paruošia
joms „podėlį". Kai vartojamas krakmolingas maistas, ypač kvie­
tiniai miltai, sukietėja kepenų audiniai".
Krakmolas ir jo poveikis saugant mūsų sveikatą dabar yra
labai svarbus. Prisiminkite Pavlovo žodžius: „Riekelė duonos
kasdieninės..." Todėl kruopščiai jį išnagrinėsime. Gal daktaras
Vukeris sutirštino spalvas?
Imkime K. Piotrovskio ir V. Voichaneno vadovėlį medicinos
institutams „Mitybos higiena" ir perskaitykime skyrių apie
krakmolą: „Žmogaus maisto racione vienai daliai krakmolo ten­
ka 80 proc. suvartojamo angliavandenių kiekio. Krakmole yra
daug monosacharidų molekulių. Polisacharidų molekulių sudė­
tinga sandara — j ų netirpumo priežastis. Krakmolui būdingas
tik koloidinis tirpumas. Nė viename iš įprastų tirpiklių jis ne­
tirpsta. Koloidinių krakmolo tirpalų tyrinėjimas parodė, kad jo
tirpalas — ne iš atskirų krakmolo molekulių, o pirminių dale­
lių — micelių, kuriose yra labai daug molekulių (jas Vukeris
vadina „kruopomis").
Krakmole yra dvi polisacharidų frakcijos — amilozė ir ami-
lopektinas, smarkiai besiskiriantys savo savybėmis.
Amilozės krakmole yra 15—25 procentų. Ji tirpsta karšta­
me vandenyje (80 °C), sudarydama skaidrų koloidinį tirpalą.
Krakmolo grūdelyje yra 75—85 proc. amilopektino. Karštame
vandenyje jis netirpsta, tik ima brinkti (tam naudodamas skys­
tį iš organizmo). Todėl krakmolą veikiant karštu vandeniu, su­
sidaro amilozės tirpalas, kurį sutirština išbrinkęs amilopekti-
nas. Tokia tiršta tąsi masė vadinama kleisteriu (vaizdas ir mū­
sų skrandžio—žarnyno trakte). Ir kuo smulkesnio malimo mil­
tų duona, tuo kokybiškesnis kleisteris. Jis užkemša dvylika­
pirštės žarnos ir toliau esančių plonosios žarnos skyrių mikro-
gaurelius, neleidžia dalyvauti virškinime.
Storajame žarnyne ši masė netenka vandens, „priauga" prie
žarnos sienelės ir tampa išmatų akmenimis.
Krakmolo perdirbimas organizme daugiausia skirtas cuk­
raus poreikio patenkinimui. Krakmolas gliukoze tampa palaips­
niui. Veikiant fermentams (amilazei, diastazei) ir rūgštims,
170
vyksta hidrolizė — krakmolas tampa amilodekstrinu, po to —
eritrodekstrinu, achrodekstrinu, maltodekstrinu.
Dėl to padidėja tirpumas vandenyje. Iš pradžių susidaręs
amilodekstrinas tirpsta tik karštame vandenyje, o eritrodekst-
rinas — ir šaltame. Achrodekstrinas ir maltodekstrinas leng­
vai tirpsta bet kokiomis sąlygomis. Galutinis dekstrinų kaitos
etapas maltozė — salyklinis cukrus, turintis visas disacharidų
savybes ir gerai tirpstantis vandenyje. Maltozė, veikiama fer­
mentų, tampa gliukoze.
Tai ilgas ir sudėtingas procesas, kurį lengva pažeisti, netei­
singai vartojant vandenį. Be to, visai neseniai mokslininkai nu­
statė: kad organizme susidarytų 1000 kalorijų iš 250 gramų
baltymo ar angliavandenių, reikia sunaudoti daug biologiškai
aktyvių medžiagų — vitamino B1 — 0,6 mg, B2 — 0,7 mg, B3
(PP) — 6,6 mg, C — 25 mg ir t.t. Vadinasi, normaliam maisto
pasisavinimui reikalingi vitaminai ir mikroelementai, nes jų
poveikis organizme susijęs. Į tai neatsižvelgus, krakmolas rūgs­
ta, pūva ir nuodija mus. Beveik kiekvienas iš mūsų kasdien
atsikrenkščiame krakmolingomis gleivėmis, kurios perpildo mū­
sų organizmą ir sukelia nesibaigiančią slogą bei peršalimus.
Jei per dieną suvalgysite tik 20 proc. krakmolingų produktų (o
ne 80 proc.) ir derinsite su jais atitinkamas biologiškai akty­
vias medžiagas, kvėpuosite lengvai ir džiaugsitės gera sveika­
ta.
Jeigu negalite atsisakyti termiškai apdorotų krakmolingų
produktų (kurie dar sunkiau pasisavinami negu „žali"), štai
jums G. Šeltono rekomendacijos:
„Daugiau kaip 50 metų higienos specialistai rekomendavo
kartu su krakmolingų maistu vartoti daug šviežių daržovių sa­
lotų (išskyrus pomidorus ir žalumynus). Tokios salotos turi la­
bai daug vitaminų ir mineralinių druskų".
Kokius krakmolingus produktus geriausia vartoti? Mes val­
gome labai daug duonos, iškeptos iš miltų.
Miltai — maisto produktas, gaunamas iš susmulkintų ja­
vų grūdų endospermos, kurioje yra daugiau ar mažiau jų ge­
malų ir apvalkalėlių priemaišų.
Miltų ir grūdo cheminė sudėtis labai skiriasi.
Būdinga kvietinių miltų ypatybė —jų glitimas, atsirandan­
tis gaminant tešlą ir sudarytas daugiausia iš baltymų. Nuo fi-
171
žinių glitimo savybių priklauso duonos elastingumas, poringu-
mas ir iškilimas.
O štai kokie A. Ugoliovo glitimo tyrinėjimų duomenys. Pa­
sirodė, kad maistui vartojant produktus, turinčius glitimo, su­
trinka normali žarnų mikrogaurelių struktūra —jie atrofuoja­
si. Kai žarnų mikrogaurelių mažiau, sumažėja fermentinio
sluoksnio pajėgumas, sutrinka virškinimas prie žarnų sienelių
ir maisto medžiagų įsiurbimas.
Taip prasideda pirma pačios įvairiausios patologijos grandi­
nės grandis. Gaurelių apvado struktūra gali atsistatyti pasigy­
džius dieta be glitimo.
Ruginiai miltai nuo kvietinių skiriasi gleivėmis, turi ma­
žiau baltymų, daugiau cukraus, nesudaro glitimo.
Glitimas nebūdingas ir avižų, kukurūzų, sorų miltams.
Kaip krakmolingus produktus rekomenduojama vartoti kruo­
pas: avižines, kvietines, grikių, ryžių.
Bulvės — kaip ir duona — užima svarbią vietą mūsų mi­
tyboje. Susipažinkime su šiuo maisto produktu nuodugniau.
Bulvėse yra krakmolo (18—20 p r o c ) , net nuodingos me­
džiagos — solanino. Ypač jo daug virkščiose ir uogose, pažalia­
vusiuose, apipuvusiuose ir sudygusiuose gumbuose. Todėl gali­
ma apsinuodyti. Šviežiose bulvėse taip pat yra solanino (bet jo
yra labai nedaug, todėl negali pakenkti). Štai dar keli įdomūs
duomenys.
Šviežios bulvės (iki rugsėjo 1 d.): valgomoji dalis — 85
proc, iš jų angliavandenių — 17,8 proc.
Šviežios bulvės (nuo rugsėjo 1 d. iki sausio 1 d.): valgomoji
dalis — 75 proc, iš jų angliavandenių — 15,8 proc.
Bulvės nuo sausio 1 d. iki kovo 1 d.: valgomoji dalis — 70
p r o c , iš jų angliavandenių — 12,6 proc.
Kaip matyti iš šios trumpos apžvalgos, bulvės — nelabai
vertingas produktas, kurį geriausia valgyti tik iki sausio 1 die­
nos.
Stenkitės dažniau vartoti produktų, turinčių natūralios
gliukozės, fruktozės ir sacharozės. Didžiausias cukraus kiekis
yra daržovėse, šviežiuose ir džiovintuose vaisiuose, taip pat dai­
gintuose grūduose.
Veikiant kasos fermentams, angliavandenių hidrolizė vyks­
ta burnos ertmėje ir žarnyne.
172
Maistiniai pluoštai — celiuliozė, ląsteliena, hemiceliulio-
zė ir pektinai, plačiai pasklidę augalų audiniuose. Jų paskirtis:
a) suformuoti tokias (kitokių rūšių) struktūras, kurios pa­
dėtų ištuštinti skrandį, pagreitinti įsiurbimą plonojoje žarnoje
ir pernešti maistą per visą skrandžio—žarnyno traktą.
b) maistiniai pluoštai sulaiko vandenį (padeda išvengti iš­
matų akmenų), keičia spaudimą virškinimo sistemos organų
ertmėje, elektrolitų sudėtį ir fekalijų masę (didina jų svorį).
c) maistiniai pluoštai adsorbuoja tulžies rūgštis ir paskirsto
jas visame virškinimo trakte, o paskui vėl jas įsiurbia. Tai labai
veikia steroidų pašalinimą su išmatomis ir cholesterino apykai­
tą. Didinant maistinių pluoštų kiekį racione, mažėja choleste­
rino kiekis kraujyje. Tai susiję su maistiniais pluoštais ir tul­
žies rūgščių apykaita. Kai nėra maistinių pluoštų, sutrinka ne
tik tulžies rūgščių apykaita (nuo to kraujyje sumažėja hemog­
lobino), bet ir cholesterino bei steroidinių hormonų apykaita.
d) didelę reikšmę elektrolitų apykaitai organizme ir skran­
džio—žarnyno trakte turi rūgščių polisacharidų — katijonų
apykaitos pobūdis, lingino antioksidacinis efektas.
e) maistinių pluoštų įtaka bakterijų terpei žarnyne. 50 proc
į žarnyną patekusių maistinių pluoštų suvirškinti padeda sto­
rosios žarnos mikroflora. Maistiniai pluoštai reikalingi, kad ne­
sutriktų ne tik virškinimo sistemos, bet ir viso organizmo funk­
cijos.
g) kai nėra maistinių pluoštų, gali atsirasti storosios žarnos
ar kitų žarnyno skyrių vėžys. Yra žinomas ir antitoksinis mais­
tinių pluoštų efektas. Jie geba adsorbuoti ir pašalinti iš orga­
nizmo įvairius junginius, tarp jų ir egzogeninius bei endogeni­
nius toksinus, sunkiuosius metalus;
h) maistinių pluoštų trūkumas sukelia aterosklerozę, hi­
pertrofiją, diabetą. Daugelio šalių maisto pramonė intensyviai
papildoma maistiniais pluoštais.
Maistinius pluoštus sąlyginai galima suskirstyti į švelnius
(bulvės, kopūstai, obuoliai, abrikosai ir kiti panašūs produk­
tai), kurie lengvai skaidosi ir pakankamai gerai pasisavinami,
ir rupius (morkos, burokėliai ir kt.) — prasčiau pasisavinami.
Kai virškinimo traktas veiks be sutrikimų, ir jie bus puikiai
pasisavinami.
Geriausiai maistiniai pluoštai pasisavinami storojoje žarno­
je, veikiami bakterijų.
173

RIEBALAI
Riebalai — medžiagos, kuriose yra anglies, vandenilio ir de­
guonies. Pagal riebalinių rūgščių sodrumą riebalai skirstomi į
dvi dideles grupes: kietieji riebalai (lašiniai, taukai, sviestas),
kurie turi sočiųjų riebalų rūgščių, ir skystieji riebalai (įvairūs
aliejai — saulėgrąžų, alyvuogių, riešutų ir kt.), turintys dau­
giausia nesočiųjų riebalų rūgščių.
Pusiau sočiosios riebalų rūgštys: linolio, linolininė ir ara-
chidinė — yra nepamainomos mityboje, kadangi organizme ne­
sintetinamos ir todėl turi būti gaunamos su maistu. Šios rūgš­
tys pagal savo biologines savybes priskiriamos prie gyvybiškai
būtinų medžiagų ir netgi traktuojamos kaip vitaminai (F vita­
minas).
Fiziologinis šių rūgščių vaidmuo ir biologinė reikšmė yra
daugialypė. Išvardytų nesočiųjų rūgščių svarbiausios biologi­
nės savybės — jų kaip struktūrinių elementų dalyvavimas di­
delio aktyvumo kompleksuose — (fosfolipiduose, lipoproteiduo-
se ir kt.). Tai būtinas elementas susidarant ląstelių membra­
noms, jungiamajam audiniui ir kt.
Arachidinė rūgštis padeda susidaryti medžiagoms, dalyvau­
jančioms reguliuojant daugelį trombocitų ir kitų, ypač prostag­
landinų, gyvybinių procesų. Prostaglandinams ši rūgštis sutei­
kia daug biologinio aktyvumo. Prostaglandinų poveikis pana­
šus į hormonų poveikį, todėl jie vadinami „audinių hormonais",
mat sintetinami iš fosfolipidų membranų. Prostaglandinų sin­
tezė priklauso nuo organizmo aprūpinimo šiomis rūgštimis.
Nustatytas nesočiųjų riebiųjų rūgščių ryšys su cholesterino
apykaita. Jos padeda cholesterinui greičiau tapti folinėmis
rūgštimis ir pašalinti jas iš organizmo.
Nesočiosios riebiosios rūgštys teigiamai veikia kraujagyslių
sieneles, didina jų elastingumą ir mažina pralaidumą.
Esama ryšio tarp nesočiųjų riebiųjų rūgščių ir B grupės
vitaminų apykaitos.
Kai nesočiųjų riebiųjų rūgščių nepakanka, sumažėja augi­
mo intensyvumas ir atsparumas nepalankiems išoriniams bei
vidiniams faktoriams, slopinama reprodukcinė funkcija, sun­
kiau susitraukia miokardas, atsiranda odos ligos.
174
Riebalai turi riebaluose tirpstančių vitaminų. Gyvuliniai
riebalai aprūpina organizmą A ir D vitaminais, augaliniai — E
vitaminu.
Augaliniai riebalai yra didesnės energetinės vertės, t.y. su­
sidaro fotosintezės būdu žaliojoje augalų dalyje, o paskui kau­
piasi vaisiuose ir jų sėklose. Skildami jie išskiria dukart dau­
giau energijos (1 g — 9 kilokalorijas) negu baltymai ir anglia­
vandeniai.
Riešutų aliejus yra gerai pasisavinamų emulsinių riebalų
šaltinis. Maistui vartojant daug riešutų, į racioną įtraukti ko­
kių nors aliejų nebūtina.
Geriausia vartoti šaltų presavimo būdu gautą aliejų. Rafi­
nuoto aliejaus, netekusio mikroelementų ir vitaminų, maistui
vartoti nereikia. Tokiame aliejuje nesočiosios riebiosios rūgštys
greitai oksiduojasi, kaupiasi oksidacijos produktai, kurie jį ga­
dina.
Gyvuliniai riebalai turi toksinių intarpų, kurie skaidosi ir
patenka į organizmą. Juk riebalinis audinys (ir gyvulių, ir žmo­
gaus) yra „rezervuaras", kadangi jame pati mažiausia medžia­
gų apykaita. Todėl organizmas, kad atsikratytų toksinų, juos
kaupia riebaliniame audinyje, kur jie „palaidojami".
Riebalų dienos norma — 25—30 g aliejaus ar sviesto.
Riebalų hidrolizė vyksta dvylikapirštėje žarnoje.
VITAMINAI
Vitaminai — organinių medžiagų junginiai, žmogaus organiz­
me ne sintetinami, patenkantys iš išorės su maistu, neturintys
energetinių ir plastinių savybių. Mažų dozių poveikis — biolo­
ginis.
Vitaminai susidaro augalų ląstelėse ir audiniuose biosinte­
zės būdu. Dauguma iš jų susiję su baltymų nešėjais. Tyrimų
duomenimis, labiausiai tinka organizmui provitaminai. Vitami­
nų paskirtis — padėti organizmui ekonomiškai, teisingai ir iki
galo sunaudoti pagrindines maistingąsias medžiagas, kad orga­
ninės maisto medžiagos išskirtų būtiną energiją.
Kai stinga vitaminų, sutrinka sveikata. Knygos autorius
175
susistemino pagrindines vitaminų nepakankamumo rūšis (žr. 1 B 8 (inozitas),
lent. šio skyriaus pabaigoje). B t (karnitinas),
Hj (para-aminbenzoinė rūgštis),
Slaptos vitaminų stygiaus formos neturi jokių išorinių po­
žymių ar simptomų, bet neigiamai veikia darbingumą, bendrą F (pusiau sočiosios riebiosios rūgštys),
organizmo tonusą, atsparumą. Trūkstant vitaminų pailgėja U (S=metilmetioninsulfonio chloridas).
sveikimo po ligos periodas, be to, gali atsirasti įvairių kompli­
kacijų.
A vitaminas
Vitaminai klasifikuojami remiantis jų tirpumo vandenyje ir
riebaluose principu. Pagal tai jie skirstomi į dvi dideles grupes:
Jo yra tik gyvūninės kilmės produktuose. Grynojo pavidalo A
vandenyje tirpstančius ir riebaluose tirpstančius.
vitaminas — kristalinė, šviesiai geltonos spalvos medžiaga, ge­
Vandenyje tirpstantys vitaminai dalyvauja fermentų struk­
tūroje ir funkcijose. rai tirpstanti riebaluose. Neatsparus rūgščių, ultravioletinių
spindulių, oro deguonies poveikiui.
Riebaluose tirpstantys vitaminai yra membraninių sistemų
Augaliniai pigmentai karotinoidai — A provitaminas. Ka­
dalis, be kurios jos negalėtų optimaliai funkcionuoti.
rotinoidai (lot. carota —„morka") —angliavandenių junginiai,
kurie augaluose paprasta: jungiasi su baltymais. Karotinas
Riebaluose tirpstantys vitaminai
virsta A vitaminu plonųjų žarnų sienelėse ir kepenyse.
A vitaminas (retinolis),
Fiziologinė A vitamino reikšmė. A vitaminas ypač svar­
A provitaminai (karotinai),
bus augančiam organizmui, epiteliniam audiniui, augimo pro­
D vitaminas (kalciferoliai),
cesams, skeleto formavimuisi, regėjimui naktį. Regėjimo prisi­
E vitaminas (tokoferolis),
taikymas prie skirtingo apšvietimo tęsiasi apie 8 minutes (kai
K vitaminas (fitochinonas).
A vitamino atsargos normalios) ir 30—40 minučių, kai jo atsar­
gos perpus sumažėjusios. A vitaminas reikalingas, kad nesu­
Vandenyje tirpstantys vitaminai
triktų biologinės membranos būklė, jos funkcijos.
Bj (tiaminas),
Kartu su C vitaminu A vitaminas sumažina lipoidinlų nuo­
B 2 (riboflavinas),
sėdų kiekį kraujagyslių sienelėse ir cholesterino kiekį kraujo
PP (nikotino rūgštis),
serume.
B 3 (pantoteninė rūgštis),
Ypač A vitamino reikia skydliaukei, kepenims ir antinks­
B g (piridoksinas),
čiams. Tai vienas iš vitaminų, padedančių organizmui nesenti.
B 1 2 (cianokobalaminas),
Pavyzdžiui, jo injekcijos pailgina bandomųjų gyvūnų gyvenimą.
B c (folinė rūgštis),
Ypač daug A vitamino yra jūros gyvūnų kepenyse. Štai ko­
H (biotinas),
dėl preparatai iš šių gyvūnų kepenų (pavyzdžiui, „Katrex" —
N (lipoinė rūgštis),
iš Juodosios jūros ryklio katrano kepenų) labai vertingi.
P (bioflavonoidai),
A vitamino reikia ir ausims. Jo stoka gali sukelti ausų in­
C (askorbinlnė rūgštis).
fekcijas ir pažeisti klausos mechanizmą. A vitaminas sėkmin­
gai taikomas gydant alergiją. Nustatyta, kad šienligės piepuolį
Į vitaminus panašios medžiagos
galima visiškai įveikti, suvartojus 150 000 ME* A vitamino.
B ] 3 (orotono rūgštis),
B 1 5 (pangamo rūgštis),
B 4 (cholinas), * 1 ME — 0,3 mkg

177
176
 Vakarų gydytojai A vitaminą vadina „pirmąja gynybos nuo ligų
linija", kadangi organizmo dangos ir epitelis kūno viduje, jų
normali veikla — pirmoji sveikatos sąlyga.
A vitamino nepakankamumo poveikis labai platus. Net gali
sulėtėti organizmo reakcijos (sportininkų dėmesiui). Vokietijoje
buvo atliekami bandymai su 152 vairuotojais, kurie arba neiš­
laikė vairuotojų egzaminų, arba padarė daugiausia eismo pa­
žeidimų. Jiems kasdien davė po 150 000 ME A vitamino, ir tai,
kaip tvirtina Transporto psichologijos institutas, labai sustipri­
no jų sugebėjimą vairuoti.
Apskritai A vitamino deficito problema aktuali visame pa­
saulyje. Todėl A vitaminu net gydoma. Indijoje vienerių—pen­
kerių metų vaikams kas pusę metų skiriamas vienkartinis 60
miligramų A vitamino davinys (200 000 ME, arba 40 suaugu­
siojo normų iš karto!). Vaikų, gavusių dvi dozes, sergamumas
akių ligomis sumažėjo 75 procentų.
Atsargos kepenyse gali sudaryti 500 dienų A vitamino po­
reikio rezervą. Jos ten atidedamos kaip aukštesnės riebalinės
rūgštys — oleinas, palmitinas, stearinas, ir galbūt dėl šios prie­
žasties, nors yra didelės atsargos, nepastebėta hipervitamino-
zės reiškinių. Atkreipsim dėmesį į tai, kad A vitaminas kepe­
nyse kaupiasi iš karotino, o ne iš vitaminingos dietos. Javos
saloje tarp kaimo gyventojų, mintančių neglūdintais ryžiais,
šviežiomis daržovėmis ir vaisiais, A vitamino stokos požymių
nepastebėta. Priešingai, nustatyta, kad A vitaminu ten apsirū­
pinama pakankamai, nors jų maiste nėra pieno, sviesto, labai
mažai kiaušinių.
A vitamino poreikis — 1,5 mg per parą, ir 1/3 šio poreikio
turi patenkinti A vitaminas, o 2/3 — beta-karotinas.
A vitamino hipervitaminozė pasitaiko labai retai, nes reika­
lingas labai didelis kiekis, o tai praktiškai nerealu. Štai vienas
tokių atvejų.
Didžiosios Britanijos laikraštis „Times" pranešė apie 48 me­
tų mokslininko B. Brauno mirtį. Straipsnyje „Morkų dieta pra­
žudė mokslininką" buvo rašoma: „Kaip parodė tyrinėjimai Kroi-
done, sveikos mitybos šalininkas, per dieną išgerdavęs po 8
pintas (pinta= 0,56 litro) morkų sulčių, kai numirė, buvo visiš­
kai geltonos spalvos. Gydytojas teigė, kad B. Braunas mirė ap­
sinuodijęs A vitaminu".
178
A vitamino atsargas mažina alkoholis, kancerogenai, bis­
mutas; didelis baltymo dietoje sumažėjimas (nuo 18 iki 3 pro­
centų) sumažina šio vitamino sankaupas kepenyse daugiau nei
du kartus.
Jį naikina oro deguonis, rūgštys, ultravioletiniai spinduliai.
Apkartusiuose riebaluose A vitaminas taip pat žūva.
Svarbiausias A vitamino šaltinis: kepenys, sviestas, grieti­
nėlė, sūris, kiaušinio trynys, žuvų taukai. Nemažai vitamino A
prarandama terminio maisto apdorojimo metu.
Karotinas
Karotinas — nesotusis angliavandenis, oranžinis pigmentas,
kurio būna vaisiuose, oranžiniuose-geltonuose žiedlapiuose.
Baltymas, susijungęs su karotinu, yra pagrindinis jo cheminio
stabilizavimosi faktorius. Tirpale, ypač JĮ paveikus ultravioleti­
niais spinduliais ir deguonimi, karotinas lengvai suyra.
Fiziologinė reikšmė. Tai visų pirma galimybė sumažinti
kancerogeninę riziką nuo apšvytinimo ir tabako dūmų regulia­
riai valgant morkas. Beta-karotino dalis, kuri organizme ne­
virsta A vitaminu, atlieka ypatingas apsaugines funkcijas. Re­
guliariai ir saikingai vartoti oranžines morkas ir jų sultis reko­
menduojama tam, kad sumažėtų ankstyvo senėjimo ir navikų
rizika*. Manoma, kad karotinas stimuliuoja lytinių hormonų
poveikį. Karotino kiekis žmogaus kraujo plazmoje svyruoja tarp
80 ir 230 mg ir priklauso nuo maisto.
Sergant kai kuriomis ligomis — egzema, spru (tropinė li­
ga) — karotino kiekis kraujyje tesudaro 8—30 mg. Žmogaus
organizme karotinas kaupiasi kepenyse, širdyje, nervų audiny­
je, kaulų čiulpuose, sėklidėse, kiaušidėse, odoje — y p a č pėdose
ir delnuose.
Aliejinis beta-karotino tirpalas dukart mažiau aktyvus ne­
gu A vitaminas.
Pasisavinant karotiną ypač svarbus tulžies kiekis žarnyne.
Vaiko organizmas jį pasisavina prasčiau negu suaugusiųjų.
* Šią vertingą informaciją apie karotiną autorius paėmė iš M. Vilenčiko
knygos „Biologinio senėjimo ir ilgaamžiškumo pagrindai".
179
 Dirbtinį karotiną vartojant labai didelėmis dozėmis, jo pasisa­
vinama tik 1—2 procentai. Didelės karotino dozės nėra kenks­
mingos ir A hipervitaminozės nesukelia.
A vitamino ir karotino svarbą mūsų mitybai patvirtina to­
kie faktai. Tyrimų duomenimis, nuo slogos, ausų uždegimo, an­
ginos, bronchito, plaučių uždegimo, kurių priežastis — A vita­
mino trūkumas, daug 40—60 metų vyrų tampa invalidais. Ant
dantų seilėms veikiant susidarę akmenys, kaip teigia specialis­
tai, yra paslėptų patologinių procesų išorinis požymis: dėl su­
trikusios medžiagų apykaitos, esant gleivinės degeneracijai ir
uždegimams, kepenyse, inkstuose susidaro akmenys. Prisimin­
kite skyrių apie virškinimą: kaip greitai nusilupa skrandžio—
žarnyno trakto epitelis. Jei jis nesuspėja visiškai atsistatyti,
neišvengiama pačių įvairiausių ligų. Tai ir įvairios opos, ir su­
trikęs virškinimas, ir polipai, ir piktybiniai navikai.
A vitamino ir karotino deficito priežasčių begalės: nepilna­
vertė mityba, mažai A vitamino ir karotino turintys produktai,
A vitamino pasisavinimo sutrikimai, perdozavimas susirgus,
nėštumo metu, sportuojant, treniruojantis, vaikams (2—5 me­
tų) intensyviai augant ir lytinio brendimo metu.
Profilaktiškai per pusryčius visada valgykite salotų, kurio­
se yra daug morkų, arba gerkite morkų sulčių. Tokio mitybos
režimo laikėsi Polis Bregas. Štai ką jis rašo savo garsiojoje kny­
goje „Badavimo stebuklas": „Kai atsikeliu, maždaug po valan­
dos pirmą kartą tą dieną sėdu valgyti. Paprastai tai būna švie­
žių daržovių salotos — morkos, kopūstai ir žalumynai." Būtent
šiuose produktuose karotino yra pakankamai.
Beta-karotino paros norma — 6000 ME. Daug beta-karoti­
no rūgštynėse, moliūguose, morkose, ypač šaltalankių aliejuje.
D vitaminas
Žinoma maždaug septynios medžiagos, neleidžiančios atsirasti
rachitui. D vitaminas tarp jų svarbiausias. Odą veikiant ultra­
violetiniais spinduliais, susidaro cholekalciferolis (D3 vitaminas)
iš savo provitamino, kurio ypač daug odoje. Augaliniuose orga­
nizmuose yra ergosterino — D provitamino.
Fiziologinė reikšmė. D vitaminas skatina kalcio ir fosfo-
180
ro druskų įsiurbimą iš žarnyno, padeda kauptis kauluose kal­
cio fosfatui, stiprina dantis ir saugo nuo rachito. Nustatyta D
vitamino svarba ląstelėse membranų ir subląstelinių struktūrų
kai kurioms savybėms, ypač kalcio jonų ir kitų katijonų pralai­
dumui.
Būtina D vitamino paros norma suaugusiems žmonėms, vy­
resniems negu trejų metų vaikams yra 100 ME, vaikams iki
trejų metų — 400 ME.
Daug D vitamino yra grūdų gemaluose, žaliuose lapuose,
alaus mielėse, žuvų taukuose, kiaušiniuose, svieste, piene.
Gydymosi tikslais arba profilaktiškai D vitaminą reikia var­
toti atsargiai, nes jis toksiškas.
E vitaminas
E vitaminas vadinamas tokoferoliu. Pagal biologinį poveikį to­
koferoliai skirstomi į vitamininio ir antioksidacinio aktyvumo
medžiagas.
Fiziologinė reikšmė. E vitaminas fiziologiškai reikšmin­
gas antitoksiniu membraninių lipidų (riebalų) poveikiu. Ląste­
lių vidinių lipidų oksidacija sąlygoja toksinių medžiagų susida­
rymą iš oksiduotų nesočiųjų riebiųjų rūgščių. Jos gali sutrikdy­
ti ląstelės funkcijas ir vėliau ją sunaikinti. Šios toksinės me­
džiagos slopina fermentų ir vitaminų poveikį. E vitaminas glau­
džiai susijęs su biologinėmis membranomis, jų funkcija, taip
pat apsaugo eritrocitus. Svarbiausia tokoferolių savybė — pa­
dėti kauptis vidaus organuose riebaluose tirpstantiems vitami­
nams, ypač A vitaminui.
Tokoferoliai spartina ATF sintezę. Nustatyta, kad nuo toko­
ferolių labai priklauso endokrininių sistemų, ypač liaukų, hipo-
fizės, antinksčių ir skydliaukės, būklė ir veikla.
Tokoferoliai dalyvauja baltymo apykaitoje. Pakankamas to­
koferolių kiekis padeda tvirtėti raumenims, skatina jų veiklą,
apsaugo juos nuo pervargimo ir nusilpimo. Ši E vitamino savy­
bė plačiai taikoma sporto medicinoje kaip būdas raumenų veik­
lai skatinti, ypač intensyviai treniruojantis.
E vitaminas skatina ilgaamžiškumą. Jo pavadinimas (grai­
kiškai toko „palikuonys", o lotyniškai ferre „atnešti") — atsklei­
džia E vitamino svarbią reikšmę organizmo dauginimosi funkci-
181
 jai, normaliam nėštumui ir vaisiaus vystymuisi, spermos susi­
darymo procesams.
E vitamino paros norma suaugusiam žmogui — 12—15 mi­
ligramų. Jo daug aliejuje, varpinių augalų gemaluose, žaliose
daržovėse.
K vitaminas
K vitaminų grupėje yra gamtinės medžiagos — Kj vitaminas
(filochinonas) ir K 2 vitaminas (melachinonas).
Fiziologinis poveikis. K grupės vitaminai dalyvauja krau­
jo krešėjimo procesuose, padeda aprūpinti organizmą energija.
K vitamino reikia kiekvienai organizmo ląstelei, kad būtų
išsaugotos struktūrinės, funkcinės jų membranų savybės.
Suaugusio žmogaus organizme K vitaminą sintetina žarny­
no mikroflora (iki 1,5 mg per parą), kai žarnyne mikroflora jo
nesintetina, galimas deficitas. Dažniausiai K avitaminozę su­
kelia kepenų ligos.
K vitamino yra žaliuose salotų lapuose, kopūstuose, dilgė­
lėse, liucernoje. Saulės šviesos veikiami jį sintetina žali augalų
lapai. Iš žarnyno mikroorganizmų, sintetinančių K vitaminą,
svarbiausia žarnų ląstelė storojoje žarnoje.
Bj vitaminas
Sis vitaminas priskiriamas prie sieros turinčių medžiagų. Grynas
B, vitaminas — bespalviai mielių kvapo kristalai, gerai tirpstan­
tys vandenyje. Kepant duoną, žūva 10—30 proc. Bj vitamino (jei­
gu nenaudojami cheminiai ir šarminiai kepimo milteliai).
Fiziologinis poveikis. Svarbiausia B, vitamino biologinio
veikimo sritis — jo, fermento, dalyvavimas angliavandenių
apykaitoje. Trūkstant Bj vitamino, nepakankamai pasisavina­
mi angliavandeniai, organizme kaupiasi jų tarpinės apykaitos
produktai — pieno ir pirovynuogių rūgštys.
Bj vitaminas veikia virškinimo organus, didina skrandžio
varančiąja ir sekrecijos funkcijas, pagreitina skrandžio turinio
evakuaciją, normalizuoja širdies veiklą.
Bj vitamino paros norma — 1,3—2,6 mg (0,6 mg tūkstan­
čiui kkal).
Bj vitamino šaltinis — grūdai, alaus mielės ir kepenys.
182
IV, vitaminas
B2 vitaminas priskiriamas prie flavinų — daržovių, bulvių, pie­
no natūralių pigmentų. Grynas B 2 vitaminas yra geltonai oran­
žinės spalvos kartūs milteliai, sunkiai tirpstantys vandenyje,
lengvai suyrantys šviesoje. Šį vitaminą sintetina žmogaus žar­
nyno mikroflora.
Fiziologinė reikšmė. B 2 vitaminas — viena iš sudėtinių
flavoproteidų dalių. Patekęs su maistu, žarnų sienelėse, kepe­
nyse bei kraujo ląstelėse šis vitaminas virsta aktyvia medžia­
ga — kofermentais, kvėpavimo fermentų dalimi. Taip pat jis
dalyvauja fermentacijos sistemose, reguliuojančiose oksidacijos
ir audinių atstatymo procesus (kvėpavimas ir jo treniravimas).
Svarbiausia B 2 vitamino savybė — augimo skatinimas. B 2
vitaminas būtinas angliavandenių, riebalų, baltymų „sudegini­
mui". Jis padeda kuo geriau skaidyti angliavandenius. Kai
maiste daug angliavandenių, padidėja ir B 2 vitamino poreikis.
Ši pastraipa tinkamos mitybos požiūriu yra nepaprastai
svarbi. Sakykim, valgysime košes. Kad nekiltų pačių įvairiau­
sių sutrikimų, kad iš nosies neimtų tekėti krakmolingos išsky­
ros, kad neatsikosėtumėte gleivėmis, neužmirškite B grupės vi­
taminų, derinkite juos su daug krakmolo turinčiu maistu. Tik
tada bus viskas gerai.
Maitinantis riebiai taip pat smarkiai padidėja B 2 vitamino
poreikis.
B2 vitaminas teigiamai veikia regos organus, padidina adap­
taciją tamsoje, pagerina regėjimą naktį, padeda ryškiai matyti
spalvas.
B 2 vitamino paros norma — 0,8 mg 1000 kkal.
Daug B 2 vitamino yra kiaušiniuose, kepenyse, grikių ir avi­
žų kruopose, daigintuose grūduose.
PP vitaminas
PP vitaminas — balti bekvapiai dygliuoti rūgštoko skonio kris­
talai, gana atsparūs aplinkos poveikiui.
Fiziologinė reikšmė. PP vitaminas — vienas iš fermen­
tų, pernešančių deguonį, todėl padeda ląstelėms kvėpuoti, da­
lyvauja visose tarpinėse apykaitos reakcijose.
183
 PP vitaminas veikia virškinimo organus: skatina sekrecinę
ir motorinę skrandžio funkciją (atkreipkite dėmesį tie, ką ka­
muoja sutrikusi skrandžio sekrecija ar atonija!), gerina kasos
sulčių sekreciją ir sudėtį (dėmesio, diabetikai!), normalizuoja
kepenų funkciją, jų antitoksinį poveikį, pigmentų susidarymą
ir glikogeno susikaupimą.
Veikiant PP vitaminui, organizmas geriau panaudoja auga­
linius baltymus.
1000 kkal maiste turi būti 6,6 mg PP vitamino.
Daug šio vitamino yra grikiuose, žirniuose, mėsoje, daigin­
tuose grūduose ir alaus mielėse.
B 3 vitaminas
B3 vitaminas — geltonas, gerai vandenyje tirpstantis, atsparus
šviesos, deguonies poveikiui, neutraliame tirpale stabilus skystis.
Fiziologinė reikšmė. Labai įvairi. Nurodysime tik pagrin­
dinę: reguliuoja nervų sistemos ir nervinių-maitinamųjų proce­
sų funkciją. Jai sutrikus, iškyla dermatito ir kitų negalavimų
pavojus.
B3 vitaminas susijęs su skydliauke: skydliaukėje esantis ti­
roksinas veikia A kofermento sintetinimą iš B3 vitamino. Sis
vitaminas turi įtakos antinksčių veiklai: kai jo trūksta, sutrin­
ka glikokortikoidų sintezė.
Per parą reikėtų sunaudoti 5—10 mg B3 vitamino (be to
kiekio, kurį žarnyne susintetina mikroflora).
B 3 vitamino šaltinis: alaus mielės, kiaušiniai, daiginti grū­
dai.
B„ vitaminas
Tai bespalviai kristalai, puikiai tirpstantys vandenyje. Iki 50
proc. šio vitamino žūva sterilizuojant pieną ir apdorojant jį jo-
nitinėmis dervomis.
Fiziologinė reikšmė. B 6 vitaminas dalyvauja medžiagų
apykaitoje, ypač susidarant baltymams ir fermentams.
Bg vitaminas labai svarbus riebalų apykaitai. Gydant der­
matitus, geriausiai tinka kartu vartojamas B 6 vitaminas ir ne-
sočiosios riebiosios rūgštys.
184
B 6 vitamino stoka gali sukelti kepenų riebalinę infiltraciją.
Tiriant beždžiones, ilgą laiką maitintas Bg vitamino stokojančiu
maistu, buvo nustatyta aterosklerozė su būdingais koronarinių
kraujagyslių pažeidimais.
B 6 vitaminas labai svarbus kraujo gamybai.
B6 vitaminas veikia ir skrandžio liaukas, gaminančias rūgš­
tis. Didelis B 6 vitamino kiekis maiste didina rūgštingumą ir
skrandžio sekreciją (atkreipkite dėmesį visi tie, kurių skran­
džio rūgštingumas yra sumažėjęs!).
Paros norma: 1,5—3 miligramai. Daugiau B6 vitamino rei­
kia nėščioms moterims, pagyvenusiems žmonėms, aiškiai spar­
tėjant senėjimo procesams.
Daug B(. vitamino yra alaus mielėse, kepenyse, varškėje,
bulvėse, grikiuose, žirniuose, kopūstuose.
H vitaminas
H vitaminas — dygliuoti, gerai tirpstantys vandenyje, atspa­
rūs kaitinimui, oro deguoniui, šarmų ir rūgščių poveikiui kris­
talai.
Fiziologinė reikšmė. Manoma, kad H vitaminas reguliuo­
ja nervų sistemą, ypač nervų-trofinę funkciją, dalyvauja rieba­
lų apykaitoje.
Per parą organizmui reikia 0,15—0,3 mg H vitamino. Sis
poreikis paprastai patenkinamas ne vien valgant atitinkamą
maistą, bet ir žarnyno mikrofloros biosintezės sąskaita.
Daug H vitamino yra kiaušiniuose, avižinėse kruopose, žir­
niuose.
B vitaminas
c
Bc vitaminas — sluoksniuoti geltonai oranžinės spalvos krista­
lai, prastai tirpstantys vandenyje, neatsparūs šilumai ir švie­
sai.
Fiziologinė reikšmė. B c vitaminas, kaip ir B ] 2 vitaminas,
veikia nukleininių rūgščių, purinų, kai kurių amino rūgščių,
taip pat ir cholino, sintezę.
Kartu su B 1 2 vitaminu šio vitamino esama chromosomose.
Jis yra svarbus ląstelių dauginimosi veiksnys.
185
 Bc vitaminas stimuliuoja ir reguliuoja kraujo gamybą, didi­
na leukocitų kiekį, mažina cholesteriną.
Paros poreikis — maždaug 200 mkg. Nedidelis B c vitamino
kiekis maisto produktuose ir neatsparumas šildymui labai ap­
sunkina organizmo poreikių patenkinimą. Tai kompensuoja žar­
nyno mikrofloros sintezė.
B c vitamino yra alaus mielės, kepenyse, petražolių lapuose,
salotose, svogūnuose, augalų lapuose.
B 1 2 vitaminas
B ] 2 vitaminas — raudoni dygliuoti ar prizminiai kristalai, be
skonio ir be kvapo. Veikiamas šviesos B ] 2 vitaminas netenka
aktyvumo.
Fiziologinė reikšmė. Pagrindinė šio vitamino reikšmė —
antianeminis poveikis. Be to, svarbi jo įtaka baltymų apykaitai,
amino rūgščių, nukleininių rūgščių, purinų sintezei.
B 1 2 vitaminas skatina vaikų augimą, stiprina jų sveikatą
(tėvų ir vaikų dėmesiui!).
Pasitaiko, kad organizmas negali pasisavinti B 1 2 vitamino.
Taip atsitinka dėl skrandžio dugno liaukų ląstelių atrofijos. Šios
ląstelės gamina gastromukoproteiną — būtiną komponentą,
kad organizmas galėtų pasisavinti B 1 2 vitaminą. Visiškai sunai­
kinti B 1 2 vitamino atsargas gali organizme esančios kirmėlės.
B ] 2 vitamino paros norma — 3 mkg. Dalis medikų tvirti­
na, kad šis vitaminas esti tik gyvuliniuose produktuose: kepe­
nyse, skumbrijoje, sardinėse, Atlanto silkėje, neriebioje varškė­
je, vištienoje, jautienoje, kiaušiniuose. Natūropatai tvirtina
(„Saulės maistas ant tavo stalo"), kad B 1 2 vitaminą sintetina
normali žarnyno mikroflora. Šiuo atveju B 1 2 vitamino poreikis
patenkinamas jį sintetinant iš kobalto, gaunamo su maistu.
Atminkite: valgant baltą duoną, kuri turi mažai ląstelie­
nos, reikalingos normaliai mikroflorai, bet daug kepimo mielių,
B ] 2 vitamino sintezė bus sutrikdyta. Rezultatas bus toks pat,
kaip ir maitinantis tik augaliniu maistu bei duona. Augalai B ] 2
vitamino neturi, o mikroflora jo pagaminti negali — mielės šį
vitaminą suardo. Visa tai ne gydo, o sukelia mažakraujystę ir
nervų sistemos sutrikimą. Tai viena iš vegetarų daromų klai­
dų: mielinės tešlos duoną pakeiskite nerauginta arba, dar ge­
riau, kruopomis.
186
Jei B grupės vitaminų gaunama pakankamai, organizmas
Kali apsieiti be gyvūninės kilmės baltymų. Tai labai svarbu aler­
giškiems žmonėms. Kai baltymų stokojama, sumažėja likusių
vitaminų poveikis.
B grupės vitaminai pakankamai apsirūpinama valgant ža­
lumynus, grūdus, daigintus grūdus, alaus mieles, riešutus.
C vitaminas
C vitaminas — balti rūgštaus skonio, bekvapiai, gerai tirps­
tantys vandenyje kristalai.
Pagrindinis C vitamino kiekis (iki 70 proc.) — augaluose
esantis askorbinogenas, labiausiai atsparus oksidacijai. Gali bū­
ti, kad dėl askorbinogeno vaisių ir daržovių vitaminų aktyvu­
mas yra toks patvarus.
Nors C vitaminas yra vienas iš vandenyje tirpstančių vita­
minų, trys ypatybės išskiria jį iš šios grupės:
1) C vitaminui nebūdingos kofermentų funkcijos;
2) C vitaminas dalyvauja baltymų fermentų sintezėje, tuo
galima paaiškinti platų jo biologinio poveikio spektrą;
3) žmogaus organizme C vitaminas nesintetinamas.
Fiziologinė reikšmė. Biologinė C vitamino reikšmė orga­
nizmui iš esmės susijusi su oksidacijos — atkuriamuoju povei­
kiu.
Ypač svarbus C vitamino tiesioginis ryšys su baltymų apy­
kaita. Kai organizmui stinga C vitamino, baltymo panaudoji­
mas sumažėja, o jo poreikis padidėja.
Kai organizmui stinga baltymų, taip pat ir gyvūninės kil­
mės, padidėja vitamino C poreikis.
C vitaminas labai svarbus kapiliarų sienelėms, jų elastin-
gimui. Trūkstant šio vitamino, padidėja kapiliarų trapumas,
galimos kraujosrūvos. Tai pastebima ir valant dantis: jei ima
kraujuoti dantenos, jums šiek tiek trūksta C vitamino.
Kai organizme yra daug C vitamino, kepenyse kaupiasi di­
desnės glikogenų atsargos, sustiprėja jų antitoksine funkcija.
Daug C vitamino reikia endokrininei sistemai (hipofizei,
antinksčiams ir kitoms liaukoms).
Ypač daug C vitamino reikia ląstelių membraninėms siste­
moms. Daugiausia C vitamino turi ribosomos ir tos ląstelių
struktūros, kuriose vyksta baltymo sintezė.
187
 C vitamino stoka mažina organizmo atsparumą ne tik in­
fekcinėms ligoms, bet ir kai kuriems toksinams.
C vitaminui būdingos savybės, apsaugančios nuo toksinių
medžiagų — švino, anglies sulfido, anilino ir kt. — poveikio. C
vitaminas neleidžia organizme susidaryti toksiškiems jungi­
niams.
C vitaminas, kaip ir E vitaminas, pasižymi antioksidacinė-
mis savybėmis.
Paros norma — 60—100 miligramų. Rūkantys žmonės C
vitaminą pasisavina ypač blogai, ir net jo su maistu gaunant
pakankamai, vis tiek stinga C vitamino. Nustatyta, kad išsigi­
musi žarnyno mikroflora gali sunaikinti C vitaminą žarnyne,
dar jam nepatekus į kraują.
Daug C vitamino yra džiovintose erškėtuogėse, juoduosiuo­
se serbentuose, žemuogėse, kopūstuose, krapuose ir petražolių
lapuose.
P vitaminas
P vitaminas sujungia biologiškai aktyvių medžiagų — bioflavo-
noidų grupę. Šiuo metu jų žinoma apie 500, ir visi jie augalinės
kilmės produktai. Gyvūnų audiniuose šių medžiagų nerasta.
Biologinės P vitamino savybės turi daug ką bendra su C
vitaminu. Be to, pastebėtas šių vitaminų bendras poveikis. Abu
jie — veikia kaip stiprus antioksidantas.
Fiziologinė reikšmė. Pagrindinis P vitamino vaidmuo —
kapiliarų stiprinimas ir kraujagyslių sienelių pralaidumo ma­
žinimas. P vitaminas didina kapiliarų atsparumą.
Poreikis tiksliai nėra nustatytas. Manoma, kad jis sudaro
maždaug pusę reikalingo C vitamino kiekio.
P vitamino šaltiniai: juodieji serbentai, spanguolės, vyšnios,
trešnės, agrastai.
N vitaminas
Fiziologinė reikšmė. N vitaminas dalyvauja biologinės oksi­
dacijos procese. Viena būdingiausių N vitamino savybių — su­
gebėjimas skatinti augimą. Jis taip pat pasižymi antioksidaci-
niu poveikiu C ir E vitaminų atžvilgiu, apsaugo organizmą nuo
188
daugelio toksinių medžiagų, ypač nuo sunkiųjų metalų (arseno,
gyvsidabrio, švino ir kitų) druskų, nes padeda susidaryti pa­
tvariems vandenyje tirpstantiems kompleksams. Jie iš organiz­
mo lengvai pašalinami su šlapimu. N vitaminas apsaugo kepe­
nis nuo suriebėjimo.
Paros norma — 0,5 miligramo. N vitamino yra kopūstuose,
ryžiuose, kitame augaliniame maiste, piene. Organizmas jį
lengvai pasisavina.
Į VITAMINUS PANAŠIOS MEDŽIAGOS
Tai grupė medžiagų, pasižyminčių kai kuriomis tikriesiems vi­
taminams būdingomis savybėmis, bet neatitinkančių visų vita­
minams keliamų reikalavimų.
B 1 3 vitaminas
Jis teigiamai veikia kepenų funkcijas, spartina kepenų ląstelių
regeneraciją. Yra duomenų, patvirtinančių, kad šis vitaminas
didina vaisingumą ir gerina vaisiaus vystymąsi.
B vitamino paros norma: 0,5—1,5 gramo. Jo esama alaus
mielėse, kepenyse, pieno produktuose.
B, c vitaminas
15
Pirmą kartą buvo išskirtas iš abrikosų kauliukų branduolių.
Fiziologinė reikšmė. B 1 5 vitamino svarbiausia ir pagrin­
dinė reikšmė — lipotropinės savybės, judriųjų metilo grupių
donatoriaus funkcija.
Numatoma B 1 5 vitaminą taikyti sporto tikslams. Jis gerina
audinių kvėpavimą, deguonies panaudijimą, dalyvauja oksida­
cijos procesuose, juos stimuliuoja. Dėl šių savybių vartojamas
organizmo ūminių ir lėtinių apsinuodijimų atvejais.
Paros norma nenustatyta.
Hj vitaminas
Tai bespalviai kristalai, tirpstantys vandenyje.
Fiziologinė reikšmė. Kai šio vitamino organizmui ne-
189
pakanka, sutrinka pigmentacija (pvz., plaukų depigmentacijaj,
augimas, hormonų veikla.
Paros norma nenustatyta.
B 4 vitaminas
Balta kristalinė medžiaga, gerai tirpstanti vandenyje ir alkoho­
lyje.
Fiziologinė reikšmė. Svarbiausios šio vitamino lipotropi-
nės savybės. Lipotropinis cholino (vitamino B ) poveikis išryš­
kėja dalyvaujant kepenyse vykstančioje fosfolipidų sintezėje. Ši
medžiaga padeda kepenims greitai atsikratyti riebiųjų rūgščių.
Kai B4 vitamino stokojama, prasideda kepenų riebalinė infil­
tracija.
Cholinas veikia baltymų ir riebalų apykaitos procesus, nu­
kenksmina daugel} organizmui žalingų medžiagų — seleną ir
kt. Labai tinka aterosklerozės profilaktikai.
Paros norma tiksliai nenustatyta. Manoma, kad turėtų būti
0,5—3 gramai.
B 4 vitamino yra kepenyse, kiaušiniuose, avižinėse kruopo­
se, ryžiuose, varškėje.
B g vitaminas
Pasižymi lipotropinėmis ir sedatyvinėmis savybėmis, be to, sti­
muliuoja virškinimo aparato motorinę funkciją.
Paros norma: 1—1,5 gramo.
Šio vitamino yra moliūguose, morkose, bulvėse, burokėliuo­
se, pomidoruose, braškėse, ypač daug daigintuose kviečių grū­
duose.
B T vitaminas
Būtinas normaliam raumenų funkcionavimui ir jų optimaliai
fiziologinei būklei.
Paros norma nenustatyta. Pagrindiniai šio vitamino tiekė­
jai, manoma, — mėsos produktai.
190
U vitaminas
Gerai gydo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opas. Be to, re­
guliuoja skrandžio darbą, teigiamai veikia skrandžio gleivinę,
stimuliuoja jos ląstelių regeneracijos procesus. Vartojamas ser­
gant lėtiniu gastritu. Net ir ilgesnį laiką (keletą mėnesių) var­
tojamas U vitaminas nekenkia kepenims (jos nesuriebėja), kaip
metionas.
Ilgesnis terminio maisto apdirbimas U vitaminą visiškai su­
naikina.
Jo yra kopūstuose, burokėliuose, petražolėse.
DIRBTINIŲ VITAMINŲ ŽALA
Iš viso to, kas buvo pasakyta apie vitaminus, aišku, kad jų
aktyvumas priklauso nuo baltymų. Be to, vitaminus gaminant
dirbtiniu būdu, jie tampa kristalais, kurių organizmas negali
pasisavinti. Daugelis žmonių tai yra patyrę, vartodami įvairius
polivitaminus (undevitą, dekamevitą ir kt.). Šlapimas nusida­
žydavo šių „vitaminų" spalva ir turėdavo savotišką kvapą (vėlgi
šių pačių „vitaminų"). Taip save „stiprindami" perkrauname ke­
penis ir inkstus, pažeidžiame normalų organų ritmą.
Jei vartojame daugiau negu reikia natūralių vitaminų, mū­
sų bakterijos jų perteklių suardo bei išstumia lauk. Ir apskritai
su maistu gaunamus vitaminus perdozuoti sunku, sinteti­
nius — visiškai lengva. Aš pats žinau atvejį, kai vaikas suval­
gė pakelį tokių „vitaminų" ir numirė.
Kaip žalingo didelės vitaminų dozės poveikio pavyzdį pa­
teiksiu dalį straipsnio iš žurnalo „Zdorovje":
„C vitaminas turi tvirtą nekenksmingo preparato reputaci­
ją. Tačiau pastaraisiais metais gydytojai vis dažniau pastebi
šalutines reakcijas, kurias žmonėms sukėlė C vitamino besai­
kis vartojimas. Juk daugelis šiuo vitaminu bando apsisaugoti
arba gydyti ūmines virusines kvėpavimo takų ligas — gripą ir
kai kurias kitas. Savo nuožiūra vartoja C vitamino po 4—6 ir
netgi 10 gramų per parą, kai tuo tarpu jo norma neviršija 100
miligramų!
Įvairių šalių mokslininkai laikosi nuomonės, kad C vitami-
191
n o vartojimas n e d i d i n a o r g a n i z m o a t s p a r u m o p e r s i s a l d ž i u s . Vitaminai Vitaminų stokos požymiai
Priešingai, p e r n e l y g didelės j o d o z ė s net a p s u n k i n a kai kurių
infekcinių-alerginių ligų, t a i p pat ir r e u m a t o , eigą. PP sausos ir blyškios lūpos; riešų vidinių pusių ir kaklo
Pavojingiausia m a k s i m a l i o s C v i t a m i n o d o z ė s p a s e k m ė — eritema, pleiskanojimas, hiperkeratozė, pigmentaci­
padidėjęs kraujo k r e š u m a s , n u o kurio susidaro t r o m b a i . ja
C v i t a m i n o perteklius dirgina s k r a n d ž i o — ž a r n y n o trakto B. dermatitai
organų gleivinę, sukelia pykinimą, vėmimą, viduriavimą, i m a
B6 sausas seborėjinis dermatitas, cheilozė, glositas
ėsti r ė m u o ( d u b e n ė l i s salotų su kopūstais, m o r k o m i s , petražo­
H žvynelinis dermatitas
lėmis ir kt., k u r taip g a u s u C vitamino, n e s u k e l i a n i e k o pana­
šaus). Štai k o d ė l v i t a m i n ų „žirnelių" m ė g ė j a m s neretai p a ū m ė ­
C lūpų, ausų, nagų cianozė; išblyškusi ir sausa oda
ja gastritas •— padidėja r ū g š t i n g u m a s , a t s i r a n d a s k r a n d ž i o ir
dvylikapirštės ž a r n o s o p o s . C vitaminas gali būti inkstų ir šla­
Plaukai
p i m o pūslės a k m e n ų s u s i d a r y m o priežastis.
Kai ž m o g u i d a r o m o s B 1 2 v i t a m i n o injekcijos, gydytojai per­ A sausi ir blankūs plaukai
spėja, k a d C v i t a m i n o vartoti neverta, nes j i s s u a r d o B 1 2 vita­ B3 bespalviai plaukai
miną. H nuplikimas
Diabetikai privalo žinoti, k a d didelės C v i t a m i n o d o z ė s slo­
pina kasoje i n s u l i n o gamybą bei padidina c u k r a u s kiekį šlapi­ C plaukų folikulų ragėjimas. pavienės petichijos
me ir kraujyje.
Naujausiais t y r i m a i s nustatyta, kad didelės C v i t a m i n o do­ Nagai
zės stabdo n e r v i n i ų r a u m e n ų impulsų p e r d a v i m o greitį, dėl to
atsiranda r a u m e n ų p e r v a r g i m a s , sutrinka r e g ė j i m o ir j u d ė j i m o A lūžinėjantys ir brūkšniuoti nagai
reakcijų koordinacija".
Akys
Išvada tegali būti v i e n a r e i k š m i š k a : vartokite tik natūra­
lius vitaminus. A konjunktyvitas ir blefaritas, pavienės Bito plokštelės,
R e m d a m a s i s m e d i c i n i n i a i s leidiniais, esu s u d a r ę s lentelę, sunkus prisitaikymas prie šviesos, labai prastas re­
gėjimas naktį
kurioje n u r o d o m a , k o k i e s i m p t o m a i b ū d i n g i tada, kai stinga
B2 sunkus prisitaikymas prie šviesos, konjunktyvitas ir
vieno ar kito v i t a m i n o .
blefaritas

KLINIKINIAI VITAMINŲ STOKOS POŽYMIAI

B6 konjunktyvitas
1 lentelė Liežuvis
B2 sausas, ryškiai raudonas
Vitaminai Vitaminų stokos požymiai PP apsivėlęs, išraižytas vagelių arba sausas, ryškiai rau­
donas, sueižėjęs
Oda Kaulai ir dantys
A* blyški ir sausa oda, plaukų folikulų ragėjimas, spuo­
D krūtinės ląstos ir stuburo deformacija, trupantys
gai, polinkis pūliuoti
dantys
Beta-karotinas egzema
Kvėpavimo sistema
D prakaitavimas
A dažnos slogos, polinkis į bronchitus, plaučių uždegi­
B, sausos, pamėlynavusios lūpos, žaizdos ant jų — chei-
mus
lozė, supleišėję lūpų kampučiai — anguliarinis sto­
matitas, nosies ir lūpų klosčių seborėjinis dermatitas
193
192
Vitaminai Vitaminų stokos požymiai Vitaminų stokos požymiai
Vitaminai

D polinkis į kvėpavimo takų ligas Kepenys

B1 dusulys A epitelio pakitimas inkstuose ir šlapimo kanaluose,
sukeliantis pielitą, uretritą, cistitą
Kraujas
K sumažėjęs kraujo krešumas Bendra būklė
B2 sumažėjęs leukocitų kiekis; kapiliarų funkcijos su­ D bendras organizmo silpnumas, dirglumas
trikimas — mažas jų tonusas
E raumenų silpnumas
B3 anemija
P bendras nusilpimas
C dantenų kraujavimas, įčiulpus lūpomis arba valant
B1 greitas psichinis ir fizinis nuovargis, nusilpę raume­
dantis
nys, nuovargis einant; palpuojant skauda blauzdos
B3 pėdų arterijų pažeidimai raumenis

Virškinimo sistema Lytinė funkcija

A dėl virškinimo trakto gleivinės išsigimimo gali būti: A makšties ir gimdos sienelių epitelio pakitimas ir ra-
dispepsiniai sutrikimai, skrandžio sekrecijos sutriki­ gėjimas
mai, polinkis į gastritus, kolitus
Beta-karotinas silpna lytinių hormonų veikla
B2 nusilpusi virškinimo organų, ypač kepenų, funkcija
E sutrinka lytinė funkcija
ir skrandžio sekrecija
PP žarnyno sutrikimai — ilgai trunkantis viduriavimas
Ankstyva senatvė
B;) išopėjimai žarnyne, kepenų suriebėjimas
Beta-karotinas ankstyva senatvė, augliai
B4 kepenų cirozė, jose atsiradę nekrozės židiniai
B, vidurių užkietėjimas, dingęs apetitas Bfi intensyvūs senėjimo procesai

Nervų sistema * A vitamino daugiausia gaunama valgant gyvulinės kilmės maistą. Ten,
B, greitas psichinis nuovargis, galūnių, ypač kojų, peri­ kur yra pastaba apie A vitamino stoką, reikia skaityti apie karotiną, kadangi
ferinių nervų pažeidimas mūsų organizme A vitaminas pasigamina iš karotino.

PP neurastenijos sindromas (susierzinimas, nemiga, pri­

slėgta nuotaika, vangumas); nervų—raumenų
skausmai FERMENTAI
B3 nervų sistemos sutrikimai (mėšlungis, paralyžius,
parezė ir kt.); nervų trofikos sutrikimas F e r m e n t a i — g y v o s i o s ląstelės s u d ė t i n g o s mineralinės medžia­
B6 nerviniai-psichiniai sutrikimai: depresija, psichinės gos, atliekančios svarbų katalizatoriaus vaidmenį visuose orga­
reakcijos, dirglumas, nemiga ir kt.
nizme vykstančiuose procesuose. D a u g u m ą jų sudaro du kom­
C esant atvirai avitaminozei, gali atsirasti ateroskle­
ponentai: baltyminis (apofermentas) ir nebaltyminis (kofermen-
rozė, mūozė, stresai
t a s ) . Aktyvioji f e r m e n t ų dalis — geležis, m a g n i s , kalcis, varis,
B4 nervų audinyje, kepenyse, inkstuose, širdies raume-
cinkas, kai kurie vitaminai. K o f e r m e n t a s t a m p a aktyvus tik
nyje sutrikusi riebalų apykaita; cholino stoka didina
polinkį į navikus tada, kai susijungia su apofermentu.

194 195
 Fermentai, baltyminės medžiagos, šildant iki 54 °C, koagu-
liuoja (sukreša). Sis procesas įvyksta negrįžtamai, fermentai
praranda katalitines savybes. Jie taip pat lengvai suyra vei­
kiant deguoniui ir šviesai. Visi medžiagų — baltymų, anglia­
vandenių, riebalų, vitaminų, mineralų — apykaitos procesai
vyksta veikiant fermentams. Esant normaliam atmosferos slė­
giui ir 37 °C temperatūrai, gyvame organizme šie procesai vyks­
ta greitai. Taip sutaupoma daug energijos.
Nustatyta, kad fermentai, vitaminai bei hormonai susiję
tarpusavyje. Žinoma, kad avitaminozė ir ligos, sukeltos netin­
kamos vidinės sekrecijos, atsiranda tada, kai organizme sutrin­
kę apykaitos procesai.
Kai valgomas nevirtas maistas, 60—80 proc. fermentų pa­
tenka į plonąsias žarnas nepakitę.
Vitaminas E, kurio gausu šviežiame augaliniame maiste,
apsaugo fermentus. Tai svarbu, nes jie spartina ir gerina virš­
kinimą.
Kai žmonės valgo daug virto, konservuoto maisto, organiz­
mui pradeda stigti fermentų kraujyje ir tarpląsteliniame skys­
tyje, gyvybiniai procesai vyksta lėčiau. Kai valgoma daug au­
galinio, šviežio nevirto maisto, šie procesai vyksta sparčiai,
jiems nereikia eikvoti daug energijos, kraujyje nestinga fermen­
tų.
MINERALINIAI ELEMENTAI
Maistas, kuriame nėra mineralinių druskų,
net ir atitikdamas visas kitas sąlygas, gali
sukelti lėtą iš bado mirtį, nes kai organizmui
stinga druskų, sutrinka mityba.
F. Erismanas
Mineralinių elementų svarbą patvirtina ir Forsterio dar 1879
metais atlikti tyrinėjimai. Jis šėrė šunis mėsa, kurioje nebuvo
druskų, ir nustatė, kad jie žūva greičiau negu gyvūnai, kurie
kentėjo badą.
Fiziologinė mineralinių elementų svarba nustatoma pagal
jų įtaką:
196
1) daugumai organizme vykstančių procesų bei fermentų
sistemų struktūrų bei funkcijų;
2) plastiniams procesams, skirtiems organizmo audinių san­
darai, ypač kaulams, kur fosforas ir kalcis yra pagrindiniai
struktūriniai komponentai;
3) rūgščių—šarmų pusiausvyrai organizme;
4) normaliai druskų sudėčiai kraujyje ir jos struktūrą for­
muojantiems elementams;
5) normaliai druskų—vandens apykaitai.
Mineralinės medžiagos ypač reikalingos, kad organizme ne­
sutriktų rūgščių—šarmų pusiausvyra, būtina nekintančiai or­
ganizmo vidaus terpei.
Rūgščių—šarmų pusiausvyra palaiko ląstelėse bei audiniuo­
se ir skysčiuose būtiną vandenilio jonų koncentraciją, suteikia
jiems osmotinių savybių, reikalingų, kad nesutriktų apykaitos
procesai.
Rūgščių—šarmų pusiausvyrai didelę įtaką turi maistas. Jo
poveikis, priklausomai nuo žmogaus amžiaus, yra nevienodas.
Tuometinės TSRS Mokslų Akademijos gerontologijos institute
atlikti tyrimai patvirtino amžiaus bei maisto įtaką rūgščių—
šarmų pusiausvyrai. Paaiškėjo, kad acidozę (padidėjusį orga­
nizmo rūgštingumą) skatina didesnis gyvulinės kilmės riebalų,
baltymų vartojimas. Tai ypač būdinga vyresnio amžiaus žmo­
nėms. Angliavandeniai šarmina organizmą. Taigi vyresniame
amžiuje reikia ypač stengtis, kad rūgščių—šarmų pusiausvyra
nesutriktų.
Mineralinių medžiagų kiekio maisto produktuose tyrimas
padėjo išsiaiškinti, kad vieniems jų būdingi mineraliniai ele­
mentai, sukeliantys organizme elektroteigiamus (kationai) ar­
ba elektroneigiamus (anijonai) pokyčius. Taigi maisto produk­
tai, kuriuose daug katijonų, šarmina, o tie, kuriuose daug ani­
jonų, — rūgština. Atsižvelgiant į rūgščių ir šarmų pusiausvy­
ros organizme svarbą, šarminančių bei rūgštinančių medžiagų,
esančių maiste, įtaką šiai pusiausvyrai, maisto produktuose
esančios mineralinės medžiagos buvo suskirstytos į rūgštinan­
čias bei šarminančias.
Po kruopščių mokslinių tyrinėjimų paaiškėjo, kad pagrindi­
nis mineralinių elementų šaltinis yra augalinis maistas — vai­
siai ir daržovės. Šviežiuose vaisiuose ir daržovėse esantys mi-
197
neraliniai elementai aktyviausi, juos lengvai pasisavina orga­ Rūgštingumas j Šarmingumas
Produktai
nizmas.
— oooo
Salierai
MINERALINIAI ELEMENTAI — oooo
Švieži agurkai
Džiovintas inžyras (figos) — oooo
Šarminiai (katijonai) Rūgštiniai (anijonai) oooo
Latuka —
Kalcis (Ca) Fosfatai oooo
Uogos
—
Magnis (Mg) Sulfatai
Švieži abrikosai — 000
Kalis (K) Chloridai
Šviežios pupos — 000
Natris (Na)
Kopūstai — 000

Skrandžio—žarnyno trakte irstant grūdams ir ankštiniams Žiediniai kopūstai — 000

augalams, susidaro produktai, kurių reakcija yra silpna rūgš­ Moliūgai — 000
tinė, tačiau kartu su jais organizmas gauna daug vertingų Serbentai — 000
maisto elementų, neatsiranda kenksmingų šlakų, kaip kad bū­ Kiaulpienė (lapai) — 000
na vartojant gyvulinės kilmės produktus. Vaisiai (beveik visi) — 000
Gyvulinės kilmės maisto — mėsos, žuvies, brinzos, sviesto Natūralios citrinų sultys — 000
bei kitų produktų, išskyrus nenugriebtą šviežią pieną, reakcija Paastarnokas — 000
yra stipri rūgštinė. Panašus baltos duonos, miltų gaminių, po­ Natūralios apelsinų sultys — 000
liruotų ryžių, rafinuoto cukraus efektas. Džiovintos slyvos — 000
Kadangi informacija apie mineralinius elementus šioje kny­ — 000
Avižiniai dribsniai
goje užimtų pernelyg daug vietos, nurodysime tik tinkamos mi­ — 000
Nenugriebtas pienas
tybos požiūriu svarbiausių iš jų biologinį vaidmenį. — 000
Svogūnai
Patenkindamas skaitytojų praktinius poreikius, sudariau
Vynuogės — 00
lentelę, remdamasis Vokerio bei Poupo darbais. 2 lentelėje nu­
Natūralios vynuogių sultys — 00
rodytas produktų šarmingumas bei rūgštingumas.
Vyšnios — 00
Raudonieji kopūstai — 00
MAISTO PRODUKTŲ PALYGINIMAS, ATSIŽVELGIANT Į Džiovinti ir švieži obuoliai — 00
ORGANIZMO RUGŠTINIMO IR ŠARMINIMO REAKCIJĄ Migdolai — 0
2 lentelė Spanguolės — 0
Lašiniai* — 0
o — mažas šarmingumas ar rūgštingumas; oo — vidutinis; ooo — di­ oooo
Vėžiai
delis; oooo — labai didelis. oooo
Kiaušiniai (baltymas)
Paukštiena, žvėriena o—oooo
Produktai Rūgštingumas Šarmingumas
Uogienė ** 0—000
Džiovinti abrikosai — oooo
Švieži burokėliai — oooo suvartojimas gaminant maistą padidina produktų rūgštingumą.
Morkos — oooo ** Cukrus rūgština vaisius ir sultis.

198 199
 Produktai j Rūgštingumas kalcio druskų nusėdimas kauliniame audinyje. Vaikams augant,
Šarmingumas
fa skeletas atsinaujina per 1—2 metus, o suaugusių žmonių —
Kiaušiniai 000 per 10—12 metų. Suaugusio žmogaus organizme iš kaulinio au­
Pasaldintos vynuogių sultys 000 dinio pašalinama 700 mg kalcio per parą. Toks pat kiekis jame
Paltusas (žuvis) 000 Husikaupia vėl. Taigi kaulinis audinys atlieka ne tik atraminę
Pasaldintos citrinų sultys 000 funkciją. Čia kaupiasi kalcis ir fosforas, kad organizmas galėtų
Jautienos kepenys 000 papildyti jų atsargas, jei negauna pakankamai kalcio ar fosforo
Viščiukai 000 HU maistu.
Troškintos pupos 000 Pavyzdžiui, krintant atmosferos slėgiui, organizmui, kad
Liesa kiauliena (kumpis) 00 būtų išlaikyta pusiausvyra, reikia daugiau kalcio negu įprasta,
Kruopos ieš kraujyje nėra kalcio atsargų, jis sparčiau pasisavinamas iš
00
Jautiena kaulų. Kai šis procesas viršija normą, atsiranda patologija, ypač
00
Juoda duona tai būdinga vyresnio amžiaus žmonėms. Štai tada jie ir guo­
00
Kietas sūris džiasi: „Oi, kaip gelia kaulus! Tikriausiai artėja prasti orai..."
00
Be to, kalcis neutralizuoja kenksmingas rūgštis. Kuo ma­
Miltai 00 žiau maiste produktų, rūgštinančių kraują (mėsos, sūrio, baltų
Krakmolas 00 miltų gaminių, rafinuoto cukraus, gyvulinės kilmės riebalų),
Žuvis 00—000 tuo mažiau reikia kalcio, tuo sveikesni kaulai ir dantys (įsidė­
Šviežias liesas kumpis 00 mėkite tie, kam genda dantys).
Mamalyga ir kukurūzų dribsniai oo Kalcis atlieka svarbų vaidmenį ir stiprinant ryšius tarp ląs­
Aviena (vidutiniškai) 00 telių, gerinant jų sulipimą susidarant audiniams. Profesorius
Marinuotos slyvos 00 A. Malenkovas nustatė, kad organizmo atsparumas piktybi­
Minkštas (varškės ) sūris 0 niams augliams priklauso nuo ląstelių sulipimo tvirtumo.
Džiovintos pupos 0 Mokslininkai pastebėjo dar dvi kalciui būdingas savybes.
Miežiai 0 Jaunystėje sukauptos didelės kalcio atsargos padeda organiz­
Riebus kumpis mui ilgai išlikti jaunam. Kuo didesnė kalcio koncentracija ligo­
0
nio kraujyje, tuo greičiau sveikstama.
Kalcis blogiau pasisavinamas, kai maiste yra fosforo, mag­
nio, kalio perteklius. Neigiamai veikia kalcio pasisavinimą ir
Kalcis
riebalų stygius ar perteklius. Kai riebalų pernelyg daug, kalcis
pašalinamas iš organizmo kaip kalcio muilas.
Tarp elementų, sudarančių mūsų kūną, kalciui tenka penktoji
Kai kurios rūgštys (inozitfosforo, rūgštynių) sudaro su kal­
vieta po keturių svarbiausių elementų: deguonies, anglies dvi­
ciu tvirtus netirpius junginius, kurių organizmas nepasisavina.
deginio, vandenilio ir azoto, o tarp metalų, kurie sudaro šar­
Prastai pasisavinamas kalcis, esantis duonoje, kviečiuose, avi­
mus, — pirmoji vieta.
žose, kituose varpinių augalų produktuose. Kadangi mūsų pa­
Kalcio norma organizme — apie 1200 gramų. 99 procentai
grindinis produktas — duona bei miltų gaminiai, nenuostabu,
šio kiekio sukaupta kauluose. Kaulinio audinio mineraliniai
kad daugelio dantys netvirti. Nepasisavina organizmas ir rūgš­
komponentai nuolat atsinaujina. Vyksta du procesai: laisvo kal­
tynėse, špinatuose esančio kalcio.
cio ir fosforo išsiurbimas iš kaulinio audinio į kraują ir fosforo-
Kalcis labai gerai pasisavinamas, kai jo ir fosforo santykis

200
201
 1:1,3 (kitais duomenimis — 1:1, 1:1,7) bei jo ir magnio santy­ 3. Valgyti maistą, kuriame daug karotino, kad plonųjų žar­
kis — 1:0,5. nų gleivinė būtų sveika ir sugebėtų pasisavinti kalcį.
Kalcio paros norma — 800 mg (kitais duomenimis — 4. Įsiurbti kalcį padeda maiste esantys baltymai, citrinos
1,4 g). Ekspertai nustatė fiziologinę kalcio normą — 400— rūgštis bei laktozė. Baltymų amino rūgštys sudaro su kalciu
500 mg per parą. gerai tirpstančius ir lengvai pasisavinamus junginius. Panašus
Pateiksiu įdomius duomenis iš V. Fedino straipsnio „Ko ir citrinos rūgšties poveikis. Laktozė mažina žarnyno pH, o tai
mums nepakanka?": neleidžia susidaryti netirpioms fosforo-kalcio druskoms.
„II tarptautiniame kongrese, kuriame buvo nagrinėjama gy­ Jei norite, kad būtų tvirti kaulai ir sveiki dantys, dažniau
venimo ir darbo sąlygų įtaka žmogaus sveikatai, gydytojai nu­ pasižiūrėkite į 3 lentelę, kurioje pateikti duomenys apie kalcio
stebę konstatavo, kad Europos, Šiaurės Amerikos ir Okeanijos kiekį maisto produktuose.
gyventojams nepakanka 900 mg kalcio per dieną (70—90 proc.
kalcio buvo gaunama vartojant pieną bei jo produktus, tai yra, 3 lentelė
šių dienų požiūriu, lengviausiai pasisavinama forma!). Italijoje
Produktai Kiekis mg 100 g produkto Santykis
ir Argentinoje pakanka 650—800 mg kalcio (50—70 proc. jo —
iš pieno produktų), o japonai, dauguma indų, Čilės, Pietų Af­ P Mg K Ca:P Ca:Mg Ca:K
Ca
rikos Respublikų, Turkijos gyventojai pasitenkina 300—350 mg
kalcio per parą. Be to, pieno jų racione tik 10—30 procentų, Ruginė duona* 21 174 57 227 1:8,2 1:3 1:10
likęs maistas — varpiniai augalai, vaisiai, riešutai, žuvis. Šio­ Kvietinė duona
se tautose iš organizmo pašalinama mažiau kalcio, jis geriau (II rūšis) 23 131 51 208 1:7 1:2,8 1:9
Kviečiai 27 233 83 211 1:9 1:3 1:8
pasisavinamas."
Ryžiai* 24 97 26 54 1:4 1:1 1:2
Taigi labai daug priklauso nuo pačių produktų. Kaip jau
Grikiai 55 298 78 218 1:5,4 1:1,4 1:4
buvo nurodyta, būtina laikytis šių sąlygų: vienam kalcio jonui
Žirniai* 115 329 107 873 1:2,9 1:0,9 1:7
kraujo plazmoje turi tekti 2 kalio jonai (1:2), fosforo reikia gau­ 23 112 1:1,4 1:0,1 1:0,7
Riebi varškė*** 150 216
ti 1:1,5, magnio 1:0,5. (Pasterizuotame piene kalcio ir fosforo Kiauliena 8 170 27 316 1:21 1:3 1:39
1:0,7, kalcio ir magnio 1:0,1, kalcio ir kalio 1:1. Be to, būtini ir Kiaušiniai* 55 215 12 140 1:4 1:0,2 1:25
kiti elementai, vitaminai, organinės rūgštys, kurios sunaikina­ Bulvės 10 58 23 568 1:6 1:2 1:56
mos pasterizuojant pieną). Kopūstai** 48 31 16 185 1:0,7 1:0,3 1:4

Taigi dabar jau žinome, kas trukdo organizmui pasisavinti Agurkai* 23 42 14 141 1:1,8 1:0,6 1:6

kalcį, kokie produktui geriausiai padeda papildyti kalcio atsar­ Pomidorai 14 26 20 290 1:1,8 1:1,4 1:20
Obuoliai 16 11 9 248 1:0,7 1:0,6 1:15
gas organizme.
Salierai* 63 27 33 393 1:0,4 1:0,5 1:6
Morkos** 51 55 38 200 1:1 1:0,7 1:4
Graikiški riešutai* 124 564 198 664 1:4 1:1 1:5
Pupelės* 150 541 103 1100 1:3,6 1:0,7 1:7
Burokėliai** 37 43 43 288 1:1 1:1 1:7
Fundukas (lombardi-
niai riešutai)*** 170 229 172 717 1:1,3 1:1 1:4
Porai** 31 58 14 175 1:1,8 1:0,4 1:5

Salotos* 77 34 40 220 1:0,4 1:0,5 1:29

*tinkamas produktas, ** geras, * * * labai geras (vertingas)

203

Magnis
Suaugusio žmogaus organizme yra 25 g magnio. Jo randama
audiniuose, ypač daug smegenyse, antinksčiuose, lytinėse liau­
kose, raudonuosiuose kraujo kūneliuose, raumenyse. Magnio
koncentracija ląstelėse 3—15 kartų didesnė negu kitoje terpėje.
Magnis ir kalis — pagrindiniai ląstelėje esantys katijonai. Mag­
nis padeda atsipalaiduoti raumenims, plėstis kraujagyslėms,
skatina žarnyno judesius, tulžies išsiskyrimą.
Kai organizmui stinga magnio, inkstuose atsiranda degene­
raciniai pokyčiai, nekrotiniai reiškiniai, padidėja kalcio kiekis
kaulų ir širdies raumenų stambiųjų kraujagyslių sienelėse —
jos kietėja, praranda elastingumą. Tie, kas nori būti lankstūs,
privalo pasirūpinti, kad valgiaraštyje nepristigtų produktų, tu­
rinčių daug organinio magnio.
Užsienio gydytojai pastebėjo, kad žmonių, mirusių nuo in­
farkto, pažeistoje šios ligos širdies srityje buvo 40 proc. mažiau
magnio negu tais atvejais, kai avarijoje žūdavo žmonės, kurių
širdis buvo sveika.
Kai nepakanka magnio, atsiranda aritmija, tachikardija
(dažnas širdies plakimas), svaigsta galva, jautriai reaguojama
į orų permainas, greitai pavargstama, kamuoja nemiga, košma­
riški sapnai, sunku atsikelti rytais. Šį paskutinį reiškinį gali­
ma paaiškinti taip: rytais antinksčiai išskiria daugiau hormo­
nų, kurie padeda žmogui visą dieną išlikti žvaliam. Kai stinga
magnio, daugiau hormonų išskiriama vakarais, taigi ir žvalu­
mas pavėluotas. Todėl rytais vėl stinga žvalumo, žmogus jau­
čiasi tarsi sudaužytas. (Ar ne pagal tai žmonės skirstomi į „vy­
turius" ir „pelėdas"?).
Daug magnio yra sukaupę žali lapiniai augalai, nes jo įtaka
chlorofilui tokia pati kaip ir geležies hemoglobinui.
Daugiausia magnio yra daržovėse, vaisiuose, grūduose.
Per parą būtinas magnio kiekis — 400 miligramų.
Kalis ir natris
Svarbus ir biogenetinių elementų — kalio bei natrio — vaid­
muo. Kalis, kurio organizme yra 140 gramų (iš jų 98,5 proc. —
ląstelėse), dalyvauja ląstelėse vykstančioje apykaitoje. Daugiau­
sia jo yra nervinių ir raumeninių ląstelių audiniuose, kraujo
204
kūneliuose. Daugiausia natrio yra kraujo plazmoje, tarpląsteli­
niuose skysčiuose. Abu jie padeda susidaryti protoplazmai, at­
lieka svarbų vaidmenį, kad būtų normalus osmotinis spaudi­
mas. Jie taip pat turi įtakos rūgštinės—šarminės reakcijos pu­
siausvyrai.
Labai svarbi kalio reikšmė raumenų, ypač širdies veiklai.
Jis dalyvauja formuojantis cheminiams nervų sistemos impulso
davikliams, siunčiamiems atitinkamiems organams.
Medžiagų, vandens ir elektrolitų apykaitą sieja tvirtas ry­
šys. Vykstant vandens apykaitai organizme, kalis ir natris at­
lieka skirtingą vaidmenį: kalis skatina šlapimo išsiskyrimą, o
natris sulaiko vandenį (natrio jonai sukelia audinių koloidų
brinkimą). Maistas, kuriame yra daug kalio, skatina spartesnį
natrio pašalinimą iš organizmo kartu su vandeniu, tuo pačiu
ištirpinamos kenksmingos druskų liekanos, atsiradusios vyks­
tant medžiagų apykaitai. Kai vartojama daug natrio turinčio
maisto, prarandama daug kalio, organizme konservuojasi me­
tabolizmo produktai.
Geriausias kalio ir natrio santykis — 1:20. Kai šis santykis
keičiasi ir organizme padidėja natrio kiekis, sutrinka ląstelių
kvėpavimas, senka organizmo apsauginės jėgos, lėtėja atstaty­
mo procesai. Kuo didesnė kalio koncentracija, tuo geriau: in­
tensyvesni gyvybiniai procesai, tvirtesnė sveikata. Be abejo, bū­
tina neprarasti saiko, nes atsikračius vienų ligų, gali apnikti
kitos.
Pradėję tinkamai maitintis, vartokite daug kalio turinčio
maisto, o po 2—3 mėnesių pasistenkite, kad natrio ir kalio san­
tykis būtų 1:20. Pateikta 4 lentelė padės jums sužinoti natrio
ir kalio santykį kai kuriuose produktuose. Pasistenkite šiuos
duomenis panaudoti kūrybiškai.
Šių elementų per parą reikia suvartoti 3—5 gramus.
Aptarėme keturis mineralinius elementus, kurių reakcija
šarminė. Daug šių elementų yra daržovėse, vaisiuose, pieno
produktuose. Telieka aptarti tris mineralinius elementus, su­
keliančius rūgštinę reakciją. Jų daug yra gyvulinės kilmės
maisto produktuose (mėsa, žuvis, kiaušiniai ir pan.), taip pat
grūdiniuose produktuose (duona, kruopos, riešutai, ankštiniai
augalai).
205
 4 lentelė ir riebalų, baltymų, apykaita. Svarbus fosforo vaidmuo apykai­
tos procesuose, kurie vyksta ląstelių sistemų membranose bei
NATRIO IR KALIO KIEKIS KAI KURIUOSE PRODUKTUOSE
raumenyse (taip pat ir širdies raumenyse).
BEI JŲ SANTYKIS
Fosforo organiniai junginiai labai reikalingi gyvybinės veik­
Produktai Natris mg Kalis mg Santykis los procesus aprūpinant energija. Makroerginiai fosforo jungi­
100 g produkto 100 g produkto Na:K niai akumuliuoja energiją, kuri vėliau gali būti panaudota me­
chaninei (raumenų susitraukimas), elektrinei (nerviniai impul­
Aguročiai 2 238 1:119 sai), cheminei (įvairių junginių biosintezė) ir elektromechani-
Žali žirneliai 2 285 1:149 nei (aktyvus medžiagų judėjimas per membranas) veiklai.
Žirniai 33 873 1:23 Netikslinga vardinti visas fosforo funkcijas, nes jo jungi­
Bulvės 28 568 1:20 niai — labiausiai paplitę visame organizme komponentai, ak­
Trešnės 13 233 1:18 tyviai dalyvaujantys visuose apykaitos procesuose.
Agurkai 8 141 1:17 Kalcio ir fosforo apykaita glaudžiai tarpusavy susijusios: jei
Apelsinai 13 197 1:15 pažeidžiama vieno jų apykaita, tai turi įtakos ir kitam. Todėl
Kopūstai 13 185 1:14 viskas, kas susieta su kalcio pasisavinimu, neatsiejama ir nuo
Citrinos 11 163 1:14 fosforo. Stipriausi kaulai tada, kai kalcio ir fosforo (Ca ir P)
Raudonieji serbentai 21 275 1:13 santykis — 1:1,7. Toks santykis būdingas riešutams bei braš­
Mandarinai 12 155 1:13 kėms.
Slyvos 18 214 1:12 Kai žmogaus žarnyne stinga firazės, organizmas negali pa­
Moliūgai 14 170 1:12 sisavinti fosforo fitino rūgšties, kurios ypač daug varpiniuose
Kriaušės 14 155 1:11 augaluose. Maiste esančių fosforo organinių junginių pasisavi­
Avietės 19 224 1:11 nimas priklauso nuo to, kaip juos skaido žarnyno fosfatazės
Juodieji serbentai 32 372 1:11 (fermentų rūšis). Dažniausiai pasisavinama 40—70 procentų.
Morkos 21 200 1:10 Per parą organizmui reikia 400—1000 miligramų fosforo.
Abrikosai 30 305 1:10 Produktus su palankiu kalcio ir fosforo santykiu rasite 3
Obuoliai 26 248 1:9 lentelėje.
Svogūnai 18 175 1:9
Žemuogės 18 161 1:9
Siera
Pomidorai 40 290 1:7
Kvietinės kruopos 28 211 1:7
Siera — būtinas kai kurių amino rūgščių struktūrinis kompo­
Grikiai, avižos 33 218 1:6
nentas, esantis baltymuose ir peptiduose (insulinas). Daug sie­
Arbūzai, burokai 16 64 1:4 ros yra gyvulinės kilmės produktuose.
Per parą organizmui reikia maždaug 1 gramo sieros.
Fosforas
Chloras
Žmogaus organizme yra 600—900 gramų fosforo. Daugiausia jo
sukaupta kauluose. Chloras — osmotinio spaudimo ląstelėse ir audiniuose regulia­
Didelė fosforo įtaka ir centrinės nervų sistemos veiklai. Fos­ torius. Jis taip pat dalyvauja vandens apykaitoje, padeda
foro junginių apykaita glaudžiai susijusi su medžiagų, taip pat skrandyje susidaryti druskos rūgščiai.

206 207
 Organizmas jo gauna pakankamai, kai valgomi įprasti
maisto produktai.
Visų šių aptartų septynių elementų organizme yra daug.
Todėl juos ir vadina makroelementais.
MIKROELEMENTAI
Mikroelementai — didelė grupė cheminių medžiagų, kurių kon­
centracija žmogaus organizme nedidelė, tačiau pasižyminti ryš­
kiomis biologinėmis savybėmis.
Žmogaus ir šiltakraujų gyvūnų organizmuose randama dau­
guma D. Mendelejevo periodinės sistemos elementų. 76 iš jų
fiziologinis vaidmuo jau išaiškintas, kiti dar tyrinėjami.
Mikroelementai kaupiasi šiuose organuoze: cinkas — lyti­
nėse ir kasos liaukose, hipofizyje; jodas — skydliaukėje; va­
ris — kepenyse; nikelis — kasoje; litis — plaučiuose; stron­
cis — kauluose; chromas ir manganas — hipofizyje.
Kaip papildyti mikroelementų atsargas organizme? Pagrin­
dinis mūsų mikroelementų šaltinis — organiniai junginiai, ku­
riuos sintetina augalai. Yra duomenų, kad jie vidutiniškai gali
sukaupti po 21—23 elementus, be to, 20 iš jų yra visuose au­
galuose. Skirtingas tik jų tarpusavio santykis. Taigi kiekvienas
augalas duoda mums 1—2 naujus elementus. Kad organizmas
būtų gerai aprūpintas mikroelementais, racione pakanka 50—
60 augalų. Tik reikia žinoti, kokie iš jų vertingiausi, kokius
privalome pasirinkti maistui.
Kad mikroelementų būtų ne tik daug, bet ir kuo įvairesnių,
organizmui reikia gauti su maistu apie 100 augalų. Kuo jų dau­
giau, tuo didesnė tikimybė, kad organizmas bus geriau aprū­
pintas mikroelementais, būtinais gyvybinei veiklai. Mokslinin­
kai nustatė, kad žmogaus protėviai, malšindami alkį, prisirink­
davo maistui apie 100 įvairių augalų. Ilgaamžių kalniečių ra­
cione lig šiol yra apie 100 kultūrinių ir laukinių augalų.
1. Paprasčiausias būdas papildyti organizmo mikroelemen­
tų atsargas — maitinimasis atsižvelgiant į metų laikus. Anksti
pavasarį valgykite pirmuosius žalumynus: ridikėlius, kiaulpie­
nės lapus, bulvinę saulėgrąžą, kitus augalus. Vėliau — braš­
kes, žemuoges, trešnes, ankstyvuosius agurkus, vaistažoles, po-
20«
midorus, petražoles, krapus, vyšnias, slyvas, abrikosus. Rudenį
valgykite kuo daugiau šakniavaisių, arbūzų, moliūgų, vaistažo­
lių. Žiemą gerkite vaistažolių arbatas, papildykite maistą šak­
niavaisiais, džiovintais vaisiais, riešutais, medumi, daigintais
grūdais.
2. Šis būdas sudėtingesnis, tačiau ir daug efektyvesnis. Tai
maitinimasis elektrolitais. Teko girdėti, kad jį rekomenduoja
Tibeto lamos.
Daug mano pažįstamų iš Rostovo prie Dono taiko šį metodą
ir gerai vertina jį. Man jis taip pat patinka.
Taigi koks tas būdas? Visą mėnulio mėnesį renkama visų
augalų, išskyrus nuodingų (apie 80—100 augalų), augančių
1,5—2 hektarų plote, antžeminė dalis. Pradedama per jaunatį
ir renkama į vieną krepšį 3 dienas. Po to į antrą krepšį 3 die­
nas ir t.t. Jei praleidote trečią dienų trejetuką, žoles reikia
surinkti kitą mėnulio mėnesį tuo pačiu metu (t.y. tomis dieno­
mis, kurias buvote praleidę). Renkamos tos žolės, ant kurių
tupia bitės. Kiekvieno krepšio žolės džiovinamos atskirai. Tik
po to jos sudedamos kartu ir gerai išmaišomos.
1 litro nuoviro gaminimas: 3 litrai vandens verdami maž­
daug 45 minutes. Po to reikia atvėsinti ir nusemti 1 litrą vir­
šuje esančio vandens. Nuovirui tinka vidurinė dalis. Trečią taip
pat reikia išpilti. Kodėl nupilami šie du sluoksniai? Viršutinia­
me yra mikroskopinių naftos dalelių, o apatiniame — minera­
linių druskų nuosėdų.
Į marlę suberti 2 šaukštus sausų žolių ir perpilti jas 1 litru
atvėsinto vandens (iš vidurinio sluoksnio). Tokią arbatą galima
gerti su medumi.
Sausas žoles galima naudoti tris kartus: du kartus arbatai,
o trečią — košei. Jei jas vėl užpilsite verdančiu vandeniu, ga­
lite gerti kaip arbatą ar panaudoti voniai.
3. Trečias būdas — reguliarus žiedadulkių ir kitų bičių pro­
duktų vartojimas, nes juose yra daug mikroelementų.
Bitės, rinkdamos medų, tupia ant įvairiausių augalų. Jų
žiedadulkėse ypač daug mikroelementų ir biologiškai aktyvių
medžiagų. Pavyzdžiui, meduje yra aliuminio, boro, geležies, jo­
do, kalio, kalcio, ličio, silicio, magnio, mangano, vario, švino,
natrio, nikelio, alavo, osmio, sieros, titano, fosforo, chloro, chro­
mo, cinko.
209
 Pikyje taip pat yra mikroelementų: baris, vanadis, volfra­
mas, geležis, auksas, iridis, kalcis, kobaltas, silicis, varis, mag­
nis, molibdenas, alavas, paladis, platina, sidabras, fosforas,
chloras, chromas, cinkas, stroncis.
Dauguma bitininkystės produktuose esančių mikroelemen­
tų randama ir žmogaus kraujyje bei organuose. Iš 24 kraujo
mikroelementų 22 yra bičių produktuose.
Kraujo gamybos procesas sutrinka, kai stinga vanadžio, ge­
ležies, kobalto, vario, mangano, cinko. Tad jei kamuoja anemi­
ja, medus, pikis, žiedadulkės padės ją įveikti.
AROMATINĖS MEDŽIAGOS
Vaisiuose, daržovėse ir prieskoninėse žolėse yra daug aromati­
nių medžiagų, suteikiančių patiekalams savitą skonį bei aro­
matą, būdingą tik vienos ar kitos rūšiems augalams. Dažnai
daugiausia aromatinių medžiagų sukaupta tose dalyse, kurios
gavo^ daugiau saulės bei yra ryškios spalvos.
Šios medžiagos yra labai lakios, veikia uoslę ir skonį, natū­
raliai žadina apetitą, skatina virškinimo sulčių, šlapimo išsi­
skyrimą, netiesiogiai trukdo atsirasti žarnyne kenksmingai
mikroflorai.
Daug aromatinių medžiagų (eterinių aliejų) yra citrusiniuo­
se vaisiuose, svogūnuose, česnakuose, petražolėse, ridikuose,
ridikėliuose, krapuose, salieruose, garstyčiose, kriene bei kito­
se daržovėse. Visiems šiems augalams būdingos ir dezinfekuo­
jančios bei antiseptinės savybės. Tačiau reikia vartoti saikin­
gai, nes didesni kiekiai gali dirginti inkstus, skrandžio ir žar­
nyno gleivinę. Kadangi jų šalinimas vyksta ir per plaučius, šios
medžiagos skatina gleivių išsiskyrimą.
FITONCIDAI
Fitoncidai — medžiagos, kurios sulėtina virusų, bakterijų, gry­
belių dauginimąsi ar net visai juos sunaikina. Virškinimo sul­
tys nepakeičia fitoncidų, todėl neišnyksta poveikis visam virš­
kinimo traktui.
210
Daug fitoncidų yra apelsinuose, citrinose, mandarinuose,
kizile, spanguolėse, bruknėse, putino uogose, braškėse, kai ku­
riuose obuoliuose (antaniniuose), svogūnuose, česnakuose, mor­
kose, kriene, pastarnokuose, ropėse, raudonuosiuose pipiruose,
pomidoruose bei kituose vaisiuose ir daržovėse.
Jų baktericidinis bei antiseptinis poveikis ypač stiprus ta­
da, kai valgomi neišvirti.
Minėtų vaisių bei daržovių vartojimas maistui gydo burnos
ertmę, net kai kuriuos virškinimo trakto susirgimus.
ORGANINĖS RŪGŠTYS
Daugelyje vaisių bei daržovių yra ir organinių rūgščių — obuo­
lių, citrinos, rūgštynių, benzoinės bei kitų.
Organinės rūgštys šarmina organizmą, didina jo šarminių
ekvivalentų atsargas. Svarbus jų poveikis virškinimui, kasos
sekrecijos skatinimui, motorinei žarnyno funkcijai.
Vaisiuose daugiausia obuolių, citrinos, vyno rūgščių. Ne­
daug vyno rūgšties yra raudonuosiuose serbentuose, agrastuo­
se, bruknėse, žemuogėse, slyvose, abrikosuose. Kai kuriuose
vaisiuose yra nedaug gintaro, skruzdžių, salicilo, rūgštynių,
benzoinės rūgšties. Gintaro rūgšties daugiausia yra nesunoku­
siuose vaisiuose, agrastuose, serbentuose, vynuogėse, salicilo
rūgšties — žemuogėse, avietėse, vyšniose, skruzdžių rūgš­
ties — avietėse.
Rūgštynių rūgšties daugiausia yra špinatuose, rūgštynėse,
rabarbaruose. Esant oksalurijai, šių daržovių vartoti negalima.
Rūgštynių rūgštis gali sutrikdyti apykaitą, ypač druskų. Pačia­
me organizme ji gali susidaryti iš angliavandenių, taip pat
vykstant oksalurinės rūgšties metabolizmo procesui. Rūgšty­
nių rūgšties yra ir burokėliuose ( 1 0 0 mg 100 g burokėlių). Dau­
guma vaisių ir daržovių padeda iš organizmo pašalinti rūgšty­
nių rūgštį. Tai obuoliai, kriaušės, aiva, kizilas, juodųjų serben­
tų lapai, vynuogių lapų trauktinė.
Benzoinės rūgšties yra bruknėse, spanguolėse. Jos povei­
kis — antiseptinis.
Nuo organinių rūgščių kiekio priklauso vaisių ar jų sulčių
rūgštumas.
211

Valgant vaisius, daržoves, uogas, kuriose yra daug organi­
nių rūgščių (citrinos, serbentai, spanguolės, slyvos, šermukš­
niai ir pan.), virškinimas tikrai nebus sutrikęs.
RAUGINĖS MEDŽIAGOS
Sutraukiantį, aitrų skonį kai kuriems vaisiams ir uogoms (ai­
vai, kriaušėms, kizilui, šermukšniui, erškėtuogėms ir kitiems)
suteikia rauginės medžiagos. Šaldant jų sumažėja, todėl skonis
tampa ne toks aitrus, kartus.
Rauginės medžiagos gydo žarnyno gleivinės uždegimą, ma­
žina jo sekrecinę funkciją, veikia antiseptlškai.
Iš rauginių medžiagų geriausiai ištirtas taninas, ypač ver­
tingas, kai viduriuojama. Todėl, pavyzdžiui, mėlynes, kuriose
yra daug tanino, geriausia valgyti tada, kai skrandis tuščias.
Vartojant po valgio, jo poveikis mažesnis, nes taninas jungiasi
su maiste esančiais baltymais, įvyksta dar nepasiekęs žarnų
sienelių.
MAISTO SKAIDYMAS
Dievas davė mums maistą, o velnias — ku­
linarą.
Natūropatų priežodis
Dabar, kai jau žinome, kokių medžiagų yra maiste, kokia jų
reikšmė ir poveikis, kyla klausimas: kaip organizmas pasisavi­
na šias medžiagas, ar ko nors nepraranda dėl vienų ar kitų
priežasčių?
Šis skyrius skirtas atsakymams į iškylančius klausimus.
VANDUO
Kai augalinis maistas džiovinamas ar ilgai laikomas nesuvar­
totas, praranda daug vandens. Vos nuskintas augalas pradeda
vysti, garinti vandenį. Kaip jau rašyta, vanduo augaluose būna
laisvas ir surištas su koloidais. Todėl vaisiams ir daržovėms
212
prarandant vandenį keičiasi medžiagų, kurių ląstelėse yra van­
dens, sandara. Organizmas jų netenka visiems laikams. Tai
ypač būdinga augaliniams koloidams, reikalingiems, kad mine­
ralinės druskos būtų tirpalas.
Verdamas vanduo keičia savo struktūrą — tai tikras cha­
osas. Organizmui tenka eikvoti savo energiją, kad vandens
struktūra liktų nepakitusi.
Svarbiausia, kad vanduo sugeba išlaikyti ir informaciją apie
augalą. Augalas — informacijos, patenkančios į jo struktūras
iš supančios aplinkos, sankaupa. Kokia ta informacija? Augalo
struktūroje ir jo vandens terpėje „užrašoma" informacija, gauta
iš saulės (diena—naktis), metų laiko (saulės radiacijos intensy­
vumas), dirvos, oro, magnetinio lauko, žvaigždžių, planetų ir
t.t. Valgydami sultingus, sklidinus informacinės drėgmės vai­
sius ar daržoves, gauname ir informaciją apie tą vietą, kurioje
jie auga, apie metų laiką. Taip pradedame rezonuoti su ta ap­
linka, tampame geriau prisitaikę gyventi joje, net įgyjame su­
gebėjimą kaupti čia energiją. Tokia aklimatizacijos, adaptaci­
jos esmė.
Verdant visa ši informacija sunaikinama, dar dažniau —
iškreipiama. Taip prarandame subtilų ryšį su supančia aplin­
ka, tampame svetimkūniai šiame pasaulyje. Supriešinę save su
gamta (užuot pasinaudoję jos galiomis), greitai eikvojame jė­
gas, neprisideriname prie jos ritmo, mus apninka įvairiausios
ligos.
Todėl atsiminkite: ardydami vandenyje sutelktą informaci­
ją termiškai, cheminiu būdu (džiovinimas, sūdymas, raugini-
mas, konservavimas), keisdami ją, tuo pačiu griaunate gyveni­
mo pamatus. Suardžius vandens struktūras, prarandama ir
energija, esanti šiose struktūrose.
BALTYMAI
Baltyminės medžiagos sukreša esant 42—45 °C temperatūrai.
Krešėjimas (koaguliacija) reiškia, kad gyvybiniai ryšiai tarp at­
skirų baltymo molekulių, tarp baltymų ir kitų medžiagų (an­
gliavandenių, mineralinių medžiagų, vitaminų ir t.t.) sutruks-
ta. Baltymas, netekęs savo struktūros, daug sunkiau virškina
mas (prisiminkite indukuotą autolizę).
213
 Išnagrinėsime būdingiausius baltymų skilimo atvejus.
PIENAS. Sterilizuojant pastebimi ryškūs organinių ir bio­
loginių pieno savybių pakitimai: jo skonis tampa kaip virinto
pieno, padidėja klampumas (sunaikinti koloidai ir sukrešėjo
baltymas), sumažėja vitaminų bei kitų medžiagų.
MĖSA. Nuo galvijų būsenos mėsos kombinatuose labai pri­
klauso mėsos kokybė ir užteršimas bakterijomis. Kenksminga
maistui vartojama ligotų, nusilpusių, išsekusių galvijų mėsa.
Labai svarbu ir tai, kad mėsa būtų tinkamai nukraujinta.
Veikiant pačioje mėsoje esantiems fermentams vyksta jos
brendimas, kuriam būdingi cheminiai, fizikiniai—cheminiai, ko­
loidiniai pokyčiai. Brendimo proceso metu indukuotos autolizės
pokyčius lemia glikolizės fermentų poveikio trukmė. Tuo metu
raumeninio audinio glikogenas po atitinkamų procesų, kurių
metu prarandama energija, tampa pieno rūgštimi. Tai yra, kol
ląstelėse yra deguonies ir fermentai gali veikti, sudeginama
visa energija, šios oksidacijos produktai užpildo visas ląste­
les — įvyksta milžiniškas užteršimas šlakais.
Galvijų užmušimas — didžiulis stresas. Hormonai ir kitos
medžiagos, susidariusios kiekvienoje ląstelėje, suyra, pripildy­
damos ląsteles patirto streso ir siaubo. Visa tai išlieka vandens
struktūrose. Taigi valgydami mėsą mes gauname ne tik mais­
tines medžiagas, bet ir visą tą siaubą, gausybę šlakų.
Augaliniai baltymai, varškė neturi tokio neigiamo poveikio.
ANGLIAVANDENIAI
Šiluminis monosacharidų apdirbimas suardo juos jau 65—80 °C
temperatūroje ir nutraukia jų kompleksinį ryšį su mineralinė­
mis medžiagomis, vitaminais ir t.t. Grubiai kalbant, jie tampa
„mirusiais angliavandeniais".
Verdamas medus taip pat netenka dalies vitaminų. Jei me­
dų kaitinant temperatūra daugiau kaip 60 °C, suyra jame esan­
tys fermentai, išgaruoja mikrobus naikinančios eterinės me­
džiagos, susidaro sunkiai ištirpinamos druskos. Be to, medus
netenka savo aromato, tampa paprastu cukraus mišiniu. Stip­
riai kaitinant, suyra dalis fruktozės, susidaro skruzdžių ir le-
vulino rūgštys.
214
Saviti, tačiau nepageidautini pokyčiai atsiranda malant
grūdus, kad jie taptų miltais. Kuo smulkesnis grūdų malimas,
tuo daugiau į krakmolo daleles patenka deguonies iš oro. Pa­
didėja oksidacija, o tai reiškia, kad veltui eikvojama energija,
nes šis procesas vyksta ne pačiame organizme. Miltai tamsėja,
juos pradeda balinti, deda priedų. Taip sueikvojama dar dau­
giau miltuose esančios energijos. Juose pagausėja neorganinių
medžiagų, kurių organizmas nepasisavina. Taigi jas tenka pa­
šalinti ir vėl eikvoti energiją.
RIEBALAI
Riebalai genda, kai juos veikia oksidacija, kurią sukelia įvairūs
fizikiniai, cheminiai, biologiniai faktoriai (deguonies, tempera­
tūros, šviesos, fermentų poveikis).
Riebalams oksiduojantis, susidaro aldehidai, ketonai, lais­
vosios rūgštys bei kiti irimo produktai. Tada sakoma, kad rie­
balai apkarto, jaučiamas nemalonus jų skonis bei kvapas.
Kaitinant riebalus, kaip ir jiems oksiduojantis, susidaro rie­
biosios rūgštys, aktyvūs vandenilio radikalai, epoksidai ir kitos
agresyvios medžiagos.
Ypač pasikeičia tie riebalai, kuriuose kepamos spurgos, kiti
miltiniai gaminiai. Susidaro ne tik kenksmingos medžiagos, bet
ir sumažėja perkaitintų riebalų biologinis aktyvumas. Pakaiti­
nus riebalus iki 200—250 °C, suyra fosfolipidai, vitaminai.
Riešutuose bei saulėgrąžose esantis aliejus kokybiškiausias.
Be to, jame yra mineralinių medžiagų, vitaminų, kitų elemen­
tų. Saulėgrąžose ir riešutuose esančius riebalus lukštai ir ke­
valai apsaugo nuo šviesos bei oksidavimosi.
VITAMINAI
Ilgai laikomi produktai praranda vitaminus. Špinatas, vos dvi
paras išbuvęs šešėlyje, netenka 80 proc. C vitamino. Nukastos
bulvės po dviejų mėnesių netenka pusės C vitamino atsargų, o
po 4—6 mėnesių — net dviejų trečdalių.
Saulės šviesa per 5—6 minutes sunaikina iki 64 proc. piene
esančių vitaminų!
215
 Jei daržovės ir švelnūs vaisiai bus laikomi vandenyje, jame
liks juose esantys vitaminai bei druskos. Tai būdinga grupės B,
ypač B,, B 2 , ir PP vitaminams.
Rauginant pavyksta išsaugoti dalį mineralinių medžiagų
bei C vitamino. Tačiau vykstant fermentacijai ir jie suyra, 50
proc. tampa skysčiais.
Kopūstai bei kitos daržovės, užraugtos naudojant nedaug
druskos, nepraranda daug vitaminų ir pieno rūgšties.
"Sterilizuojant konservus hermetiškai uždarytuose stiklai­
niuose, kai patenka labai mažai oro, aukšta temperatūra pa­
kenkia mažiau. Tačiau ir tais atvejais vitaminai praranda savo
aktyvumą.
Aukšta temperatūra (50—100 °C) labai greitai sunaikina
vitaminus. Jau pirmomis virimo minutėmis jų beveik nelieka.
Verdamos ar kepamos bulvės praranda apie 30 proc. C vitami­
no*. Jei gaminant bulvių patiekalus vartojami riebalai ar jos
ilgiau palaikomos vandenyje, sumažėja ir A vitamino kiekis.
Kepamos riebaluose bulvės praranda E vitaminą. Paste­
rizuojant pieną prarandama 25—40 proc. D vitamino, kuris or­
ganizmui labai reikalingas.
Taigi netenka abejoti, kad greičiausiai suyra C vitaminas,
nors organizmui jo nuolat reikia. Kai prarandamas C vitami­
nas, praranda atsparumą virimui ir kiti su juo susiję vitami­
nai. Kai C vitamino nepakanka ar jo visai nėra, pažeidžiama
daugybė procesų, taip pat sudėtingi tarpusavio santykiai su
kitomis maisto medžiagomis
FERMENTAI
Kai augalas nuskinamas, pirmiausia prasideda degeneratyvi-
nis procesas — išnyksta fermentacija. Kaip jau buvo rašyta,
fermentai praranda aktyvumą, kai sušildomi iki 54 °C. Sutrin­
ka virškinimas, nes stinga indukuotos autolizės, organizmui
tenka pačiam atlikti dvigubą darbą virškinant maistą. Taip per­
kraunamas bei alinamas jo sekrecinis aparatas.
* Jei nukastos bulvės po dviejų mėnesių netenka pusės vitaminų, o verda­
mos dar 30 p r o c , kas jose lieka?
216
MINERALINIAI ELEMENTAI
Terminis apdirbimas suardo ne tik mineralinių elementų che­
minius tarpusavio ryšius. Suyra ryšiai, sieję ir su baltymais,
angliavandeniais, riebalais, fermentais ir t.t. Todėl tokie „išar­
dyti" organiniai mineraliniai elementai vėl tampa neorganiniais
arba sunkiai pasisavinamais. Ypač tai būdinga kalciui, geležiai,
jodui.
Pasikeitęs kalcis nusėda ant kraujagyslių sienelių ir jun­
giamuosiuose junginiuose (sausgyslėse, raiščiuose ir t.t.). Gele­
žis iš virtų produktų nepasisavinama, todėl ilgainiui atsiranda
anemija. Geriant šviežias sultis (1 dalis burokėlių ir 3—4 dalys
obuolių) po 500 gramų per dieną, hemoglobino kiekis kraujyje
žymiai padidėja. Termiškai apdorojant produktus, jodas taip
pat greitai suyra. Pradedama sirgti skydliaukės ligomis net ten,
kur j o d o pakanka.
Apie tai, kad mineralinės medžiagos, tapusios neorganiniais
junginiais, yra akmenų susidarymo centrai inkstuose, tulžies
pūslėje, jau buvo rašyta skyriuje apie organizmo valymą.
AROMATINĖS, RAUGINĖS MEDŽIAGOS, FITONCIDAI,
ORGANINĖS RŪGŠTYS
Verdami produktai labai greitai praranda savo aromatą, kvapą,
spalvą.
Veikiami temperatūros fitoncidai suyra ir išgaruoja. Todėl
ir kartus svogūnas verdamas tampa saldus.
Organinės rūgštys ir rauginės medžiagos verdamos taip pat
suyra, praranda joms būdingą aktyvumą.
MAISTO ENERGETINIO POTENCIALO SUMAŽĖJIMAS
Kaip jau buvo minėta, saulės energija aktyvina elektronus. Au­
galas skleidžia švytėjimą. Nuskynus augalą, po kelių valandų
šis švytėjimas žymiai sumažėja (žr. 23 pieš.).
Vandens garavimas iš augalų taip pat sumažina jų energe­
tinį potencialą.
217
 Virimas, sūdymas, konservavimas (t.y. viskas, kas pakeičia
augalo struktūrą, vaizdą, kvapą, spalvą, skonį ir t.t.), taip pat
sumažina energetinį potencialą.
Susmulkintą augalą taip pat oksiduoja oras bei šviesa, tuo
pačiu mažindami jo energiją.
Pamėginkime kiek kitaip panagrinėti šią problemą. Obuo­
lyje yra 100 proc. energijos, kuri gaunama jį deginant. Jei mes
kaitinsime obuolį taip, kad jo nepasiektų oras, jis suanglės ir
vėl deginamas turės tuos pačius 100 proc. energijos, kokią turi
būdamas žalias. Tačiau kažkodėl nutylimas svarbiausias daly­
kas: mūsų organizmas ne kalorimetrinė krosnis, o labai sudė­
tingas bioreaktorius, veikiantis visai kitokiais principais. Orga­
nizmas pasisavins šviežią, nevirtą obuolį, suskaldys jį ir pa­
teiks mums energiją. Tačiau gauti šios energijos iš suanglėjusiu
obuolio jis negali. Panašus procesas vyksta ir maisto medžiago­
se — išvirtos jos tampa sunkiai pasisavinamos.
Taigi mums jau aišku, kada maistas praranda savo energe­
tinį potencialą, sunaikinama vertingiausia jo dalis — bioplaz-
ma. Maisto struktūras veikia koaguliacija, irimas, jos negali
pilnavertiškai atlikti visų savo — vitaminų, baltymų, fermen­
tų ir kitų — funkcijų.
Evoliucijos požiūriu, toks maistas lieka visa pakopa žemiau,
priartėja prie neorganinių medžiagų, praranda savo struktūras
bei savybes. Jis jau negali visiškai pasirūpinti gyvybinėmis
funkcijomis — gyvybe. Kad gyvybės gija nenutrūktų, reikalin­
gi šie procesai:
1. Homeostazė — organizmo vidinės aplinkos pastovumas.
2. Homeorezė — organizme vykstančių procesų pastovu­
mas.
3. Homeomorfozė — struktūrinių konstantų, funkcinės or­
gano masės ir t.t. palaikymas.
Kitame skyriuje bus rašoma apie konkretų tokio maisto po­
veikį mūsų organizmui.
VIRTO IR NETINKAMAI VARTOJAMO MAISTO
KENKSMINGOS PASEKMĖS
Atsipeikėkit, žmonės, — kam jums
netinkamas maistas?
Turit javų, subrandinusių gausų derlių.
Tiesia vaisius sultingus linkstančios šakos.
Vynuoges saulėj sirpina jums vynuogynai.
Žolės, saldžios ir sočios, šaknys auga ir bręsta.
Pienas gaivus, koriai auksiniai
dvelkia medum ir gėlių aromatais.
Visa tai jums — valgykit į sveikatą.
Ovidijus
Dabar, kai jau daugiau žinote apie virškinimą bei maistą, ga­
lima susumuoti duomenis apie kenksmingą termiškai apdoro­
to, rafinuoto, sūdyto, marinuoto ir t.t. maisto įtaką, apie netin­
kamą jo vartojimą.
1. DANTYS IR KAULAI. Virto maisto nereikia daug kram­
tyti, o tai slopina dantų funkciją. Jis nedezinfekuoja burnos
ertmės, atsiranda sąlygos dantų bei dantenų ligoms.
Iš virto maisto labai blogai pasisavinamas kalcis, todėl dan­
tys ir kaulai gauna jo nepakankamai. Kad būtų neutralizuoja­
mas motabolizmo sukeltas rūgštingumas, kalcis imamas iš dan­
tų ir kaulų. Todėl labai greitai pradeda gesti dantys — sulau­
kęs 25 metų, ne kiekvienas gali pasigirti visiškai sveikais dan­
timis. Baltos, kietos emalės kaip nebūta, nes dantys tampa su­
gedę, pilkšvi, trupa. Mes linkę kaltinti vandenį, sąlygas ir dar
ką nors, bet tik ne savo pačių aplaidumą, ne tai, kad stinga
žinių apie tinkamą mitybą.
2. SKRANDIS. Prastai suvilgytas seilėmis, mažai sukram­
tytas maistas, kurio cheminė sudėtis beveik nepakitusi (ypač
krakmolas), patenka į skrandį. O skrandyje, kaip žinia, dantų
nėra, todėl ir virškinimas sutrinka.
Virtame maiste neįmanoma indukuota autolizė, todėl jis il­
gai lieka skrandyje (guli ten tarsi akmuo). Tai sutrikdo skran­
džio sekreciją, maistas nesuvirškinamas, sumažėja rūgštingu­
mas.
Jei vartojamas dviejų rūšių skirtingas maistas, pavyzdžiui,
baltyminis ir krakmolingas (kotletai ir bulvės), skrandyje susi-
219
vykstančių gyvybinių procesų intensyvumas. Organizmas tam­
pa suglebęs, neatsparus įvairioms ligoms.
9. ENERGETINIS POTENCIALAS. Kai stinga labai akty­
vių medžiagų, sumažėja žmogaus tonusas, jis suglebęs, tingus.
Norėdamas įveikti apatiją, griebiasi įvairių stimuliatorių —
mėsos (įi savotiškai išjudina organizmą, ir žmonėms atrodo, kad
tai grąžinantis jėgas produktas), stiprios arbatos, kavos, rūka­
lų, alkoholio, narkotikų, kurie po stimuliacijos stumia organiz­
mą į dar didesnę depresiją.
Vartojant šiuos stimuliatorius, organizmas sparčiai alina­
mas — anksčiau pasenstama, prarandamas lytinis pajėgumas,
jaučiama dvasios tuštuma. Gyvenimas tampa ne didžiausia do­
vana, o beprasmiškas, betikslis egzistavimas, kartais ir pra­
keiksmas, ypač kai kamuoja chroniškos ligos.
10. PSICHIKA. Apsiribosiu dviejų straipsnių citatomis:
„Maistas ir charakteris"
Jei jūsų charakteris nepastovus, jei esate pernelyg jautrus
bendraudamas su aplinkiniais, pirmiausia pakeiskite savo mi­
tybą, pradėkite maitintis vegetariškai. Tai Indijos miesto Gva-
lijaro gydytojų rekomendacijos, atlikus specialius tyrimus, sie­
kiant išsiaiškinti įvairių maisto produktų įtaką žmogaus orga­
nizmui. Ilgą laiką jie stebėjo 250 žmonių ir padarė išvadą, kad
dauguma tų, kurie valgė mėsos produktus, pernelyg agresyvūs,
įžeidus, o 90 proc. vegetarų, priešingai, — ramūs, nepraradę
psichinės pusiausvyros. Be to, medikai nustatė, kad vegetarai
gyvena ilgiau už tuos, kurie valgo mėsą. Vegetarai mažiau ser­
ga vėžiu, širdies—kraujagyslių ligomis. Gydytojų D. Singcho ir
K. Dabaso nuomone, vegetariškas maistas didina žmogaus at­
sparumą, jam lengviau įveikti fizinius ir nervinius krūvius.
„Nusikalstamumo prigimtis"
Kaip rašo Amerikos spauda, kai kurie psichiatrai, tyrinė­
jantys paveldimumo ir aplinkos poveikio įtaką polinkiui į nu­
sikalstamumą, yra nuomonės, jog kriminalinis elgesys — liga.
Šią savo nuomonę jie grindžia tyrimais. Daugumai asmenų, pa­
žeidusių įstatymus, būdingi anomalūs galvos smegenų poten­
cialai, cheminių junginių organizme disbalansas. Svarbus vaid­
muo tenka ir pilnavertei mitybai. Teigiama, kad, pavyzdžiui,
cukraus vartojimo sumažinimas ir maistingų medžiagų kiekio
222
padidinimas sumažina nusikalstamumą ir polinkį agresijai
maždaug 50 procentų. Todėl mokslininkai teigia, kad nusikals­
tamumą reikia gydyti taip, kaip gydomos širdies ligos ar vėžys.
11. RAFINUOTAS MAISTAS. Labai svarbu teisingai suvok­
ti tokį paplitusį požiūrį — viską „pagerinti", pašalinti tai, kas
„nereikalinga". Pasižiūrėkime, kuo baigiasi toks produktų „pa­
gerinimas", „išvalymas".
Štai ką rašo apie tai A. Ugoliovas.
„Mūsų amžiaus viduryje vyravo įsitikinimas, kad moksliš­
kas požiūris į virškinimą jau suformuotas, telieka tik detalės..."
„Viena iš klasikinio mokslo apie mitybą vilčių... sukurti ide­
alų maistą, kurį sudarytų rinkinys būtiniausių ir paruoštų pa­
sisavinti maisto elementų — labiausiai tinkančių proporcijų,
be balasto, tuo labiau, be kenksmingų medžiagų, esančių visuo­
se maisto produktuose".
„Buvo padarytos išvados, ... kad įprastą maistą galima pa­
keisti monomeriniu (elementariu), t.y. tokiu, kurį iš karto su­
daro tie elementai—monomerai, kurie atsiranda organizme tik
paskutinėse virškinimo stadijose ir įsiurbiami plonosiose žar­
nose".
„O šeštajame dešimtmetyje amerikiečių mokslininkas M. Vi-
tincas atliko garsųjį eksperimentą: 19 savaičių 21 žmogus taikė
elementarią dietą be apykaitos sutrikimų".
„... septintajame dešimtmetyje... monomerinio maisto be ba­
lasto problemos buvo svarstomos visai rimtai, net buvo tikima­
si tokį maistą vartoti kosmose".
Atrodo, tik triumfuok, tik džiaukis, tačiau paskaitykime to­
liau.
„Dalyvaujant keliems Maskvos, Leningrado, Latvijos insti­
tutams, buvo atlikti M. Vitinco bandymų patikrinimai. Nusta­
tyta, kad jau antrojo mėnesio pradžioje organizmui pradeda
stigti baltymo, baltymų pakeitimas amino rūgštimis yra efek­
tyvus, tačiau ne 100 procentų. Be to, pastebėta, kad žarnyne
atsirado disbakteriozė... Po kurio laiko ir pats M. Vitincas, pa­
kartojęs savo eksperimentą, padarė tokią pačią išvadą".
Taigi mokslas pripažino, kad suklydo, tačiau šių jo idėjų
pasekmės giliai įsišaknijo ne tik maisto pramonėje, bet ir die-
223
tologijos vadovėliuose. Svarbią įtaką mitybai turi ir metų me­
tais susiklosčiusios tradicijos.
Išnagrinėsime kelis tokių „pakeitimų" ir „pagerinimų" pra­
žūtingų pasekmių pavyzdžius.
Mūsų laikais dažnai motinos pienas pakeičiamas karvės
pienu, dirbtiniais mišiniais. Tačiau dabar jau žinoma, kad pir­
muoju kūdikio gyvenimo periodu toks pakeitimas net kenks­
mingas. Kūdikio virškinimo sistema palaipsniui ruošiasi gru­
besniam maistui. Jau pačioje pradžioje žarnyno ląstelių memb­
ranos priima ir perduoda į mikromolekulės vidaus terpę maisto
medžiagų makromolekules. Jei motinos pienas bus pakeistas
karvės pienu ar kuo kitu, į organizmą pateks svetimkūniai —
baltymai—antigenai. Kūdikio organizmas dar nesugeba nuo jų
apsiginti.
Praėjus kelioms dienoms nuo kūdikio gimimo, ląstelių
membranos ne pasiima makromolekules, bet pradeda virškinti.
Štai tada ir paaiškėja, kaip motinos pienas skiriasi nuo karvės
pieno. Moters piene laktozės (pieno cukraus) yra daug, dalis jo
pasiekia storąją žarną ir sudaro palankią terpę daugintis pieno
rūgšties bei kitoms naudingoms bakterijoms. Vartojant karvės
pieną bei įvairius kitus pakaitalus, pieno rūgšties rūgimą pa­
keičia puvimo procesai. Organizmas pradedamas nuodyti. Ši
aplinkybė, kaip patvirtino daug tyrimų, atliktų įvairiose šaly­
se, lemia ne tik fizinio, bet ir intelektualinio vystymosi sutri­
kimus. Be to, toksinių produktų formavimasis tada, kai orga­
nizmo apsauginės jėgos dar silpnos, sukelia sutrikimus, kurių
pasekmės išlieka ne tik vaikystėje, bet ir vyresniame amžiuje.
Po to vaikai labai anksti pradedami maitinti krakmolingu
maistu, mėsa. Tačiau jų virškinimo traktas dar negali suskai­
dyti ir pasisavinti šių produktų. Fermentavimo sistemos dar
nesusiformavusios, kai kurių fermentų dar visai nėra. Pasižiū­
rėkite į 2—5 metų vaikus. Jų nosys amžinai bėga. Šios išsky­
ros — krakmolingo ir baltyminio polaidžio.
Po to prasideda cukraus ir saldainių epopėja. Pateiksiu iš­
trauką iš akademiko N. Judajevo straipsnio „Ar naudingas cuk­
rus?"
„Ne kartą naujovės ir pradžių pradžiugina, o po to tenka
nusivilti. Taip atsitiko ir su cukrumi. Ilgai ir kruopščiai tyrę jo
poveikio pasekmes, ypač kai vartojama daug cukraus, daugelio
:>:M
šalių dietologai pradėjo raginti mažiau valgyti šio produkto...
Juk cukrus vartojamas ne tik su arbata ar kava. Jo yra saldai­
niuose, sausainiuose, pyragaičiuose, nealkoholiniuose gėrimuo­
se... nelengva išvardinti visus kelius, kuriais cukrus patenka į
organizmą.
Skirtingai nuo įprastų maisto produktų (duonos, kruopų,
mėsos, pieno produktų, daržovių), cukrus yra cheminė medžia­
ga — sacharozė. Jis gaunamas iš cukrinių runkelių po sudė­
tingo daugiapakopio perdirbimo. Paskutinėse gamybos stadijo­
se cukrus rūpestingai išvalomas, kristalizuojamas ir filtruoja­
mas per kaulų anglis. Tokiame švariai išvalytame produkte nė­
ra nei vitaminų, nei druskų, nei kitų biologiškai aktyvių me­
džiagų, esančių praktiškai visuose augalinės ir gyvulinės kil­
mės produktuose".
Reikia pasakyti svarbiausia: kad toks išvalytas produktas
būtų pasisavintas, jį reikia papildyti medžiaga, padedančia pra­
siskverbti per žarnyno sieneles ir patekti kartu su krauju to­
liau. Po to jis turi būti lengvai pašalinamas, o tam vėl reikia
papildomų medžiagų. Natūraliame maiste visa tai yra, o cuk­
ruje — ne. Todėl organizmui tenka skirti savo medžiagas: kalcį
iš dantų (štai kodėl nepavyksta išvengti karieso), kitas reika­
lingas medžiagas iš kraujo. Taip atsiranda diabetas. Yra nuo­
monių, kad cukraus organizmas nepasisavina. Todėl privalo nu­
kenksminti jį kaip svetimkūnį ir tik tada pašalinti.
Tai ne žodžiai, skirti smaližiams įbauginti. Statistikos duo­
menimis, pastaraisiais 10—15 metų visose išsivysčiusiose šaly­
se kelia nerimą didėjantis sergančių diabetu skaičius. Vien JAV
jų yra 10 milijonų.
Išmintingi žmonės vadina cukrų „baltąja mirtimi".
Dabar aptarsime kitą populiarų produktą — miltus, gami­
namus iš grūdų. Pagrindinę jų dalį sudaro krakmolas. Bran­
duolyje ir apvalkalėlyje sukaupti vitaminai ir mineralinės me­
džiagos. Miltuose ir šlifuotose kruopose nėra apvalkalėlio ir
branduolio, taigi to, kas grūde geriausia, reikalingiausia mūsų
organizmui. Todėl ruginiai miltai vitaminizuojami vitaminais
B2 (0,4 mg), PP (3 mg 100 gramų); kvietiniai I ir II rūšies
miltai vitaminais B, (0,4 mg), B2 (0,4 mg), PP (2 mg 100 gramų
miltų). Apie dirbtinių vitaminų „naudą" mes jau žinome. Žino-
225
me ir tai, kad tokiam produktui pasisavinti ir pašalinti bus
organizmas prarado šią energiją. Toks energijos praradimas
reikalingos medžiagos, kuriomis turės apsirūpinti pats organiz­
vyksta kepant duoną. Ruošiant tešlą, labai svarbūs spirito ir
mas. Vadovėlyje „Mitybos higiena" parašyta: „Kad pagerėtų
pieno rūgšties rūgimo procesai, kuriuos skatina mielės ir bak­
kvietinių miltų kepimo kokybė, leidžiama į miltus dėti tokius
terijos. Tokio produkto (duonos) energetinis potencialas žymiai
maistinius priedus: kalio bromatą, hiposulfatą, anglies rūgšties
mažesnis negu sveiko grūdo.
diamidą, kalcio peroksido, ortofosforo rūgšties ir cisteiną." Kad
Pasirodo, kad angliavandenių irimo produktai (kaip ir kitų
pagerės kepimo kokybė — neprieštarausim. Tačiau kur po to
medžiagų, pavyzdžiui, baltymų), atsiradę veikiant vieniems
kaupiasi šie „priedai", koks jų poveikis gyvybiniams procesams,
mikrobams, dažnai būna kenksmingi kitiems, net nedidelė jų
nutylima. O tiesa tokia: nuo tokių „priedų" kraujagyslių siene­
koncentracija slopina dauginimąsi. Valgydami duoną, paverčia­
lės, sausgyslės tampa tarsi medinės. Štai tau ir „priedai".
me skrandžio—žarnyno traktą kovos lauku, kuriame grumiasi
Šiuo metu maisto pramonėje vartojama labai daug įvairiau­
mielės ir natūrali mikroflora. Kadangi duoną valgome regulia­
sių priedų ne tik gaminant miltus. Vieni jų pagerina produkto
riai ir labai anksti, normali mikroflora pasitaiko retai. Štai ko­
konsistenciją (dažai, aromatizatoriai, prieskoniai ir kt.), kiti
dėl atsiranda disbakteriozė. Mielinės duonos, kuri pradėta kep­
prailgina vartojimo laiką (antimikrobinės priemonės, antioksi­
ti prieš 15 000 metų Egipte, žalingas poveikis pastebėtas se­
dantai), pagerina maisto produktų gamybos technologiją (miog-
niai. Kai kurios tautos, norėdamos išvengti išnykimo, kepė tik
lobino fiksatoriai, tešlos kėlimo medžiagos ir kt.).
prėską duoną ir šią tradiciją sutvirtindavo religinėmis dogmo­
Taip „gerinami" beveik visi maisto produktai (pienas, mil­
mis. Net Biblijoje rašoma, kad nereikia valgyti to, kas raugta,
tai, duona, mėsa), tačiau dauguma šių priedų toksiški! Pavyz­
valgyti tik prėską duoną.
džiui, nitritai, suteikiantys dešroms gražią rausvą spalvą, sa­
Ne išimtis ir rauginti pieno produktai.
lietra — sūrio ir brinzos konservantas (30 mg litrui pieno). Štai
„Šiuo metu raugas, vartojamas kefyrui pagaminti, — tai
viena iš leistinų nitrinų normų — 20 mg 100 gramų mėsos
baltymas kazeinas ir mikroorganizmai: pieno rūgšties strepto­
(0,02 p r o c ) . Smulkmena? Ne. Vokiečių biologai teigia, kad žmo­
kokas, pieno rūgšties lazdelės, pieno mielės".
gus per metus suvalgo 16 kartų daugiau maisto negu pats sve­
Visi šie mikroorganizmai darniai ardo mums reikalingas
ria. Taigi per metus šios mikrodozės tampa krūva toksinų, ku­
maisto medžiagas (laktozę), sumažina produkto energetinį po­
rią nukenksminti gali tik jaunas stiprus organizmas, eikvoda­
tencialą, kaupia jame pieno rūgštį, etilo spiritą ir kitas atlie­
mas tam savo gyvybines jėgas. Štai kodėl mums reikia regulia­
kas. Kazeinas taip pat pateikia mums „siurprizą". Jis reikalin­
riai valyti organizmą ir vartoti natūralius, neperdirbtus maisto
gas, kad karvėms, avims, ožkoms augtų šeriai, kanopos, ragai.
produktus be įvairiausių „pagerinimų".
Mes jų neturime, tad ir kazeino mūsų organizmui reikia daug
Maisto pramonėje ir buityje plačiai paplitęs ir rūgimas. Rū­
mažiau. Palyginkite: karvės piene yra 2,8—3,5 proc. kazeino,
gimas — skilimo, daugiausia angliavandenių, procesas, kai po
šiaurės elnės piene — iki 8,4 proc, moters piene — 0,3—0,9
to susidaro paprastesni junginiai.
procento. Tiek kazeino žmogus suvartoja sparčiai augdamas.
Šio proceso metu išsiskiria energija, reikalinga mikroorga­ Žmogui dėl visai aiškių priežasčių jo reikia dar mažiau.
nizmų gyvybinei veiklai, ir paprastesni junginiai, dalyvaujan­
Kazeinas — puiki žaliava stalių klijams gaminti. Mūsų or­
tys apykaitoje, taip pat kiti produktai, kuriems tenka savitų
ganizme kazeino perteklius klijuoja inkstų akmenis, skatina
kovos su konkurentais priemonių vaidmuo.
kojų ataugas, kraujagyslių sklerozę. Padidintas kazeino kiekis
Mūsų organizme vyksta angliavandenių skilimo reakcijos,
galvijų (karvių, ožkų) piene — pagrindinė jo kenksmingumo
kai prisijungia fosforo rūgštis. Jų metu išsiskyrusi energija be­
priežastis, ypač kai geriama daug. Šviežią natūralų pieną ga­
veik neišsisklaido, yra akumuliuojama.
lima gerti tik retkarčiais.
Tačiau jei šie mikroorganizmai suardė dalj angliavandenių,
Kadangi rafinuotame ir „pagerintame" maiste mažai van-

22(i
227
 pradėjusios prastai jaustis, jos vėl griebdavosi šokolado ir at­
dens (cukrus, kepiniai, duona, mėsa, šokoladas, saldainiai ir gaudavo dvasinę pusiausvyrą. Gydytojai tvirtina, jog šokoladas
t.t.), jis labai keičia slėgį virškinimo sistemos vidaus organuo­ šiuo atveju yra tarsi narkotikas. Tokia „narkomanija" gali pa­
se, „išsiurbdamas" vandenį iš organizmo. Štai kodėl vis norime kenkti labiau negu rūkymas.
gerti, kai valgome tokį maistą. Taip susidaro kenksmingas už­ 5 lentele
daras ratas: valgymas, troškulys, gėrimas, virškinimo sulčių
SINDROMAI, SUSIJĘ SU NETINKAMA MITYBA
išplovimas, maistingų elementų trūkumas, o storosiose žarno­
se — vidurių užkietėjimas, nes blogai perdirbta maisto masė, Besaikis vartojimas
puvimas. Tada vėl geriamas vanduo, kad būtų praskiesti šie
šlakai, patekę į kraują iš storosios žarnos. Taip pradedame tuk­
ti, kaupiame organizme vandenį, prarandame kūno formą, tam­
pame nepaslankūs, apvalūs.
Sakoma, kad druska aprūpina organizmą natriu. Tačiau tai
netiesa. Druska — neorganinė medžiaga, kurią organizmas pa­
sisavina sunkiai. Sūdyti gaminiai iš karto sukelia troškulį. Taip
organizmas stengiasi sumažinti iki normos didelį druskos kiekį
ir pašalinti jos perteklių. Vidutiniškai JAV gyventojas suvarto­
ja 20 kartų daugiau druskos negu reikia. Tuo labiau kad daug
druskos yra daugelyje maisto gaminių — dešroje, sūriuose,
duonoje, sūdytuose produktuose ir t.t.
Pabandykite savaitę kitą visai nevartoti druskos. Kai po to
pasūdysite, kaip buvote įpratę, pajusite ryškų skirtumą, supra­
site, kad valgote pernelyg sūriai. Vartokite daugiau įvairiausių
prieskonių — žalumynų, svogūnų, česnakų bei kitų. Žinokite,
kad žalumynuose yra pakankamai druskos. Be to, juose esantį
natrį ir chlorą organizmas geriau pasisavina.
Gaminant maistą, įprasta bulves nuskusti. Taip gali daryti
tik tie, kas nežino, kad bulvių lupenose yra daugiau B grupės
vitaminų, geležies, ląstelienos, kalio negu likusioje dalyje. No­
rėdami išsaugoti kuo daugiau šių elementų, skuskite bulves
labai plonai arba virkite neskustas.
Galima pateikti ir daugiau pavyzdžių, įtikinančių, kad ra­
finuoti produktai yra kenksmingi. Nemažai jų yra jau minėtose
A. Ugoliovo knygose. Šio autoriaus knygoje radau ir 5 lentelę,
apibendrinančią minėtus faktus.
„Valgykite mažiau šokolado".
Netikėti rezultatai nustebino prancūzų medikus, tyrusius
pacientes, kurios skundėsi širdies skausmais. Šios moterys sa­
kė, kad negali ištverti nė dienos rytais neišgėrusios puodelio
saldžios kakavos ar nesuvalgiusios šokoladinio pyragaičio. Vos

228
 „Jei norite būti sveiki, negerkite kavos, — ragina biologas
R. Makalebas iš Kolorado. — Kava neturi maistinės vertės.
Taninai, esantys šiame gėrime, trukdo pasisavinti baltymus,
mažina organizme vertingų mikroelementų — geležies, kal­
cio — bei B grupės vitaminų kiekį."
Ši informacija liečia ir visus gėrimus, kuriuose yra kavos:
koka—kolą, pepsi—kolą.
Žurnale „Science" („Mokslas" — vert.) pateiktais duomeni­
mis, maistiniai riebalai ir nitratai yra stiprūs mutagenai. Neut­
ralizuoti jų neigiamą poveikį padeda E ir C vitaminai, kurių
daug augalų žaliosiose dalyse.
„Jie nežino, kas yra kariesas".
Italų stomatologai, aplankę kelis Tibeto vienuolynus, tei­
gia, kad jų gyventojai beveik nežino, kas yra kariesas. Patikri­
nus 150 čia gyvenančiųjų dantis, paaiškėjo, kad 70 proc. iš jų,
net senukų, dantys visiškai sveiki. Likusių dantys truputį pa­
liesti karieso. Šio reiškinio priežastis — mityba. Tibeto vienuo­
liai nevalgo cukraus ir mėsos. Jų tradicinis valgis — miežiniai
paplotėliai, jako pieno sviestas, tibetietiška arbata ir vanduo.
Vasarą dar valgoma ropių, morkų, bulvių ir nedaug ryžių.
12. MAISTINĖ LEUKOCITOZĖ. Maisto medžiagas skran­
džio—žarnyno trakte reikia vertinti ne tik kaip mitybą, bet ir
kaip alerginę bei toksinę agresiją.
Šią kenksmingą įtaką neutralizuoja epitelinis ir leukocitų
3
sluoksnis (1 mln. leukocitų 1 mm ).
Kai maistas paliečia gomurį, žarnų sienelėse greitai susi­
telkia leukocitai, kad galėtų įveikti kenksmingą maisto poveikį.
Tokia mobilizacija tęsiasi 1—1,5 valandos, tačiau kai per dieną
tai tenka pakartoti kelis kartus (valgoma 3—4 kartus), orga­
nizmas alinamas, be to, leukocitai neatlieka kitų savo apsaugi­
nių funkcijų. Štai kur slypi viena iš organizmo nusilpimo, ne­
sugebėjimo įveikti peršalimo priežasčių.
Kai valgomas nevirtas maistas, maistinės leukocitozės ga­
lima išvengti. Pirmasis tai nurodė mokslininkas-bakteriologas
Kušakovas. Vėliau ir laboratoriniai tyrimai patvirtino, kad
maistas, kurio pH rūgštus, taip pat parūgštinti gėrimai gali
sukelti leukocitozę (virtam ir kitais būdais apdorotam maistui
būdinga rūgšti reakcija, tokia ir raugintų pieno produktų reak­
cija); šarminis ir neutralus maistas bei gėrimai (šviežias auga-
230
linis maistas, kurio reakcija šarminė) nesukelia leukocitozės.
Dar daugiau: leukocitozės galima išvengti, jei šviežias augali­
nis maistas (salotos) bus valgomas prieš virtą. Taip darė ir Po­
lis Bregas: „Įpratau pradžioje valgyti salotas. Manau, jog pri­
valome įpratinti savo organizmą tik prie neutralaus maisto.
Dauguma pradeda valgymą sriuba ar sultiniu, sandvičių ar
duona. Mano nuomone, tai neteisinga, nes nevirtas maistas val­
gymo pradžioje stimuliuoja virškinimo sulčių išsiskyrimą, nes
nevirtose daržovėse yra daugiau natūralių stimuliatorių. Tai
būtina, kad virškinimas nesutriktų. Todėl rekomenduoju kiek­
vieną valgymą pradėti nevirtomis daržovėmis. Po kelių metų
pastebėsite, kad jūsų organizmas gerai prisitaikė prie to, nerei­
kia keisti šio įpročio".
Pritariu šioms didžiojo natūropato rekomendacijoms ir tei­
giu, kad taip jūs įveiksite maistinę leukocitozę, sudarysite są­
lygas indukuotai autolizei. Tokia maitinimosi tvarka taupo jū­
sų jėgas, skirtas organizmo stiprinimui, ilgaamžiškumui.
13. NETEISINGAS MAISTO PRODUKTŲ DERINIMAS. Šį
skyrių pradėsiu labai įdomia informacija apie maisto produk­
tus bei jų ryšius su įvairiomis ligomis.
Anglų mokslininkas E. Noksas palygino mirčių priežastis
(55—64 metų amžiaus žmonių) 20 šalių — 17 Europos šalių,
Kanadoje, JAV ir Japonijoje, kuriose vartojami įvairūs maisto
produktai.
Buvo tirti 58 maisto produktai ir 70 įvairiausių ligų. Atli­
kęs šiuos tyrimus, jis nustatė, kad nėra vien tik naudingų ar
vien tik kenksmingų maisto produktų, nors išsami tarpusavio
ryšių analizė parodė, kad atitinkamos maisto produktų grupės
susietos su konkrečių ligų grupėmis. Nesaikingas įvairių rūšių
mėsos vartojimas paspartina mirtį nuo sklerozės, išeminės šir­
dies ligos, savižudybės, storosios žarnos vėžio, krūties vėžio ir
leukemijos. Šiuo atžvilgiu panašus ir rafinuoto cukraus, pieno,
kiaušinių, gyvulinės kilmės riebalų (lašiniai, taukai, riebūs vy-
niotiniai ir pan.) poveikis.
Grūdinių produktų vartojimas skatina mirtį nuo epilepsi­
jos, kepenų cirozės, opaligės, chroniškų nefritų, gerklės, bur­
nos, stemplės ir skrandžio vėžio bei plaučių tuberkuliozės. Šiuo
požiūriu panašus ir daržovių, vaisių, ankštinių augalų, riešutų,
ir žuvies poveikis.
231
 Vynas gali sukelti kepenų cirozę, gerklės ir burnos vėžį.
Alus gali pagreitinti išsėtinę sklerozę ir tiesiosios žarnos vėžį.
Kietųjų riebalų vartojimas susietas su mirtingumu nuo pie­
no liaukų vėžio, kraujodaros sistemos vėžio, storosios žarnos
vėžio ir išsėtinės sklerozės.
Tiriant virškinamojo trakto ligas, paaiškėjo, kad ryšių tarp
maisto produktų vartojimo ir ligų pobūdis keičiasi nuo viršuti­
nių virškinamojo trakto dalių iki apatinių. Virškinamojo trakto
viršutinės dalies (iki skrandžio) ligos susietos su nekaloringų
maisto produktų (ypač daržovių) vartojimu, o apatinės virški­
namojo trakto dalies ligos susijusios su kaloringų maisto pro­
duktų (ypač gyvulinės kilmės) vartojimu.*
Ryžtuosi pakomentuoti E. Nokso tyrimus ir padaryti savo
išvadas.
Apie mėsos poveikį jau nemažai kalbėta kituose šios kny­
gos skyriuose. Tad detaliau aptarsime grūdinius maisto pro­
duktus.
Tyrinėtos šalys, kur grūdiniai produktai vartojami kaip
duona ir kiti miltų gaminiai. Apie miltų, mielių kenksmingumą
jau minėta anksčiau. Priminsiu: jei nepakanka vitaminų (ypač
B grupės), duonos produktai nevirškinami, pradeda rūgti, yra
paveikti bakterijų ir sudaro alkoholį ir kitus pusiau suirusius
produktus. Todėl atsiranda opaligės, kepenų cirozė, burnos, ger­
klės, stemplės, skrandžio vėžys, kaip ir nuo vyno vartojimo.
Pakankamai kalbėta ir apie krakmolo daleles bei „krakmolo
kruopų" kenksmingą poveikį kepenims bei inkstams.
Dabar aptarsime daržoves bei vaisius. Kodėl jie sukelia li­
gas? Kodėl veikale „Mityba ir charakteris" indų gydytojai tvir­
tina, kad vegetarizmas didina ištvermę, padeda žmonėms įveik­
ti fizinį bei protinį krūvį, prailgina gyvenimą? Kur slypi tiesa,
kas teisus? Teisios abi pusės. Skirtumas tik tas, kad Europos
šalyse vaisiai vartojami desertui, t.y. po valgio. Indijoje ir kito­
se šalyse, kur karštas klimatas, vaisiai bei daržovės valgomi
kaip atskiras maistas. Taigi svarbu atkreipti dėmesį į nežymią
sąlygą: vaisiai ir daržovės virškinami plonosiose žarnose, labai
ilgai neužsibūna skrandyje. Si sąlyga paisoma ne visais atve­
jais.
* Šiuos faktus aš paėmiau iš L. Gavrilovo knygos „Ar gali žmogus gyventi
ilgiau?".
232
Kai europiečiai taip vartoja daržoves bei vaisius, susmul­
kinti vaisiai negali patekti į plonąsias žarnas, jei skrandyje jau
yra duona ar mėsa, kitas maistas, kuris pirmiausia turi būti
suvirškinamas skrandyje. Prasideda vaisių irimas ir alkoholio,
acto rūgšties susidarymas — skrandyje tam palankios sąlygos.
(Prisiminkime, kaip darom tokį naminį gėrimą: susmulkiname
vaisius, uogas, supilame į indą, pastatome jį šiltoje tamsioje
vietoje, kur prasideda rūgimas). Taip du vertingi produktai
tampa nuodais, kurie ir sukelia jau minėtas ligas.
Taip pat būtina žinoti, kaip vartoti daržovių salotas, su ko­
kiais produktais derinti daržoves, o su kokiais — ne.
Taigi darau tokią išvadą: E. Nokso surinkta medžiaga iliust­
ruoja ne maisto produktų kenksmingumą, o nemokšišką jų var­
tojimą. Nežinant, kaip reikia teisingai derinti maisto produk­
tus, beprasmiška pradėti sveikatos stiprinimą pasitelkus mity­
bą ir svarstyti apie maisto naudą ar žalą.
Maisto produktų išskyrimo ir geresnio derinimo ištakos —
gilioje senovėje. Štai kas apie tai rašoma „Cžud-ši":
„Tas, kas valgo maistą nesuderintą, nuodais maitinas.*
Netinka žuviai pienas,
Nederinkite pieno ir medžiuose nokintų vaisių.
Kiaušinių ir žuvies nevalgykite vienu metu.
Žirnienė su švendrių cukrumi, raugintu pienu kenkia.
Grybams kepti netiks garstyčių aliejus.
Vištieną valgydami negerkite rauginto pieno.
Lygiom dalim neimkite medaus ir augalų aliejaus.
Nevalgykit rūgštaus, kai geriate pieną.
Kol vienas maistas nesuvirškintas, neskubėkit valgyt kito,
Jie gali nesiderinti ir rietis kaip patrakę.
Neskubėkit tiesti rankų prie valgio, kuris jums neįprastas,
Nevalgykit netinkamu metu — tik taip išvengsit maisto—
nuodo.
* Jog tai tiesa, patvirtina ir šie faktai. Kai krakmolas ir cukrus pradeda
rūgti, jie skyla, susidaro vandenilio dvideginis, acto rūgštis, spiritas ir van­
duo — medžiagos, kurios, išskyrus vandenį ir angliarūgštę, netinka vartojimui,
yra nuodai. Kai pūva baltymai, jų skilimo produktai — sieros vandenilis, indo-
las, skatolas, fenolas — taip pat nuodai. Visi šie nuodai turi būti nukenksminti
ir su šlapimu pašalinti iš organizmo. Sutrikus virškinimui, riebalai apkarsta,
juose susidaro kancerogeninės medžiagos.
233
kaupia sunkiai virškinamas mišinys. Prisiminkite dalį „Maisto
nuolatinis dirginimas netinkamu maistu — rūgščiomis skran­
sudėtis", skyrius „Baltymai" ir „Angliavandeniai". Baltymai
džio sultimis suvilgyta mėsa, šarminiais skysčiais, kasos sulti­
virškinami skrandyje ir dvylikapirštėje žarnoje, o krakmolas
mis (riebalai, krakmolas)."
pradedamas lėtai virškinti burnoje, po to — dvylikapirštėje žar­
Sutrikusi dvylikapirštės žarnos funkcija gali skatinti nutu­
noje (be to, jį virškina visai kiti fermentai negu baltyminį mais­
kimą, hipotermiją (kūno temperatūros sumažėjimą, galūnių at­
tą). Toks sunkiai virškinamas mišinys skilimo produktais už­
šalimą), metabolizmo sutrikimus pakeisti kraujo fermentų su­
teršia kepenis bei, jei kepenys nesveikos, visą organizmą, ypač
dėtį, pabloginti skrandžio—žarnyno trakto judesių funkciją.
vartinės hipertonijos atvejais.
Geriant vandenį ar kitus skysčius (ypač kai geriama daug),
Jei maistas papildomas saldžiais skysčiais, prasideda cuk­
per 1,5—2 valandas vitaminų ir mineralinių druskų nesuspėja
raus rūgimas skrandyje, susidaro alkoholis, ardantis gleivinės
įsiurbti plonųjų žarnų gleivinė, jos nuplaunamos toliau. Taip
sluoksnį, dengiantį skrandžio vidų ir apsaugantį jį ir nuo savų
pradeda stigti vitaminų, mineralų, kitų reikalingų medžiagų.
virškinimo sulčių. Taip atsiranda gastritas, nevirškinimas, kiti
4. STOROSIOS ŽARNOS. Apie jas jau buvo nemažai rašyta
sutrikimai.
ankstesniuose skyriuose, tad pakartosime tik tai, kas svarbiau­
3. PLONOSIOS ŽARNOS. Virtame maiste yra labai mažai
sia. Virtas, rafinuotas ir neteisingai suderintas maistas skatina
biokoaguliatorių (augalinių hormonų, vitaminų, fermentų). Tai
puvimo mikrofloros dauginimąsi. Šios mikrofloros gyvybinės
sutrikdo žarnyno sistemą. Mes prarandame saiko jausmą val­
veiklos produktai, taip pat pūvančio maisto likučiai patenka į
gydami, valgome ne tai, ką dera valgyti, ir daugiau negu rei­
kraują ir nuodija visą organizmą. Užkietėja viduriai, sukelda­
kia. Skrandis ištempiamas taip, kad jame gali tilpti 4—6 litrai
mi nemalonumus: degraduoja storųjų žarnų gleivinė, atsiranda
maisto masės. Be to, perkraunama visa virškinimo sistema, ša­
kolitas, polipai, vėžys ir kitos žarnyno ligos.
linimo organai.
5. KRAUJAS. Valgant sriubas, kitus pusiau skystus patie­
Sutrikusi žarnyno hormonų sistema turi neigiamos įtakos
kalus, seilių išsiskiria nepakankamai. Seilių liaukos nevalo
visų endokrininių liaukų veiklai, sutrinka visi procesai. Pavyz­
kraujo, neišskiriama pakankamai nukenksminančių medžiagų.
džiui, kai sutrinka dvylikapirštės žarnos funkcija, neigiamai
Tokiais atvejais didesnis krūvis tenka dvylikapirštei žarnai, ku­
veikiamos skydliaukė, antinksčių žievės struktūros, slopinama
ri sparčiau šalina iš kraujo toksinus ir tuo pačiu pati tampa
gaminanti insuliną kasa ir hipofizis.
pažeista.
Vien nuo to žmogus jau vaikystėje kenčia: deformuojasi ske­
Virtas maistas neturi pakankamai gyvybinių elementų, to­
letas, dantys, kūnas, sutrinka vidaus sistemų veikla, kinta psi­
dėl nuolat taip maitinantis, neišvengiama mažakraujystė.
chika.
Kraujas tampa rūgštesnis.
Virtas maistas skatina patologinės mikrofloros dauginimą­
6. KEPENYS, KASA. Kepenys nesuspėja pašalinti nepasi­
si, užteršia gaurelių poras (ypač baltos duonos glitimas). Per-
savintų virto maisto elementų, sumažėja jų pralaidumas. Atsi­
sivalgydami kenčiame nuo būtino maisto stygiaus, nes viskas
randa vartinė hipertonija. Nepakanka vitaminų, enzimų, kitų
tranzitu patenka į storąją žarną.
maisto medžiagų. Tai slopina kepenų funkciją, atsiranda įvai­
Kai valgant ar pavalgius geriama, rūgščios skrandžio sul­
rios kepenų, o vėliau ir viso organizmo ligos.
tys išplaunamos į dvylikapirštę žarną, kur terpė yra šarminė.
Perkrauta kasa taip pat negali normaliai funkcionuoti. Su­
Tai kenkia apsauginiam gleivių sluoksniui. Atsiranda duodeni-
sergama diabetu. Sutrinka virškinimas plonosiose žarnose.
tas, būdingas 80—85 proc. virškinimo organų ligų atvejų. Štai
7. VIDAUS SEKRECIJOS LIAUKOS. Joms reikia daug la­
kaip aprašo duodenitą akademikas A. Ugoliovas: „Duodeni-
bai aktyvių junginių, o jų stinga virtame maiste.
tas — dvylikapirštės žarnos gleivinės uždegimas. Dažniausiai
8. ORGANIZMO VIDAUS TERPĖ. Valgant virtą maistą, ji
jis būdingas vyrams. Dvylikapirštės žarnos gleivinę pažeidžia
taip pat pakinta, ypač ląstelių viduje. Tada sumažėja ląstelėse

220
221
 Vynas gali sukelti kepenų cirozę, gerklės ir burnos vėžį.
Alus gali pagreitinti išsėtinę sklerozę ir tiesiosios žarnos vėžį.
Kietųjų riebalų vartojimas susietas su mirtingumu nuo pie­
no liaukų vėžio, kraujodaros sistemos vėžio, storosios žarnos
vėžio ir išsėtinės sklerozės.
Tiriant virškinamojo trakto ligas, paaiškėjo, kad ryšių tarp
maisto produktų vartojimo ir ligų pobūdis keičiasi nuo viršuti­
nių virškinamojo trakto dalių iki apatinių. Virškinamojo trakto
viršutinės dalies (iki skrandžio) ligos susietos su nekaloringų
maisto produktų (ypač daržovių) vartojimu, o apatinės virški­
namojo trakto dalies ligos susijusios su kaloringų maisto pro­
duktų (ypač gyvulinės kilmės) vartojimu.*
Ryžtuosi pakomentuoti E. Nokso tyrimus ir padaryti savo
išvadas.
Apie mėsos poveikį jau nemažai kalbėta kituose šios kny­
gos skyriuose. Tad detaliau aptarsime grūdinius maisto pro­
duktus.
Tyrinėtos šalys, kur grūdiniai produktai vartojami kaip
duona ir kiti miltų gaminiai. Apie miltų, mielių kenksmingumą
jau minėta anksčiau. Priminsiu: jei nepakanka vitaminų (ypač
B grupės), duonos produktai nevirškinami, pradeda rūgti, yra
paveikti bakterijų ir sudaro alkoholį ir kitus pusiau suirusius
produktus. Todėl atsiranda opaligės, kepenų cirozė, burnos, ger­
klės, stemplės, skrandžio vėžys, kaip ir nuo vyno vartojimo.
Pakankamai kalbėta ir apie krakmolo daleles bei „krakmolo
kruopų" kenksmingą poveikį kepenims bei inkstams.
Dabar aptarsime daržoves bei vaisius. Kodėl jie sukelia li­
gas? Kodėl veikale „Mityba ir charakteris" indų gydytojai tvir­
tina, kad vegetarizmas didina ištvermę, padeda žmonėms įveik­
ti fizinį bei protinį krūvį, prailgina gyvenimą? Kur slypi tiesa,
kas teisus? Teisios abi pusės. Skirtumas tik tas, kad Europos
šalyse vaisiai vartojami desertui, t.y. po valgio. Indijoje ir kito­
se šalyse, kur karštas klimatas, vaisiai bei daržovės valgomi
kaip atskiras maistas. Taigi svarbu atkreipti dėmesį į nežymią
sąlygą: vaisiai ir daržovės virškinami plonosiose žarnose, labai
ilgai neužsibūna skrandyje. Ši sąlyga paisoma ne visais atve­
jais.
* Šiuos faktus aš paėmiau iš L. Gavrilovo knygos „Ar gali žmogus gyventi
ilgiau?".
232
Kai europiečiai taip vartoja daržoves bei vaisius, susmul­
kinti vaisiai negali patekti į plonąsias žarnas, jei skrandyje jau
yra duona ar mėsa, kitas maistas, kuris pirmiausia turi būti
suvirškinamas skrandyje. Prasideda vaisių irimas ir alkoholio,
acto rūgšties susidarymas — skrandyje tam palankios sąlygos.
(Prisiminkime, kaip darom tokį naminį gėrimą: susmulkiname
vaisius, uogas, supilame į indą, pastatome jį šiltoje tamsioje
vietoje, kur prasideda rūgimas). Taip du vertingi produktai
tampa nuodais, kurie ir sukelia jau minėtas ligas.
Taip pat būtina žinoti, kaip vartoti daržovių salotas, su ko­
kiais produktais derinti daržoves, o su kokiais — ne.
Taigi darau tokią išvadą: E. Nokso surinkta medžiaga iliust­
ruoja ne maisto produktų kenksmingumą, o nemokšišką jų var­
tojimą. Nežinant, kaip reikia teisingai derinti maisto produk­
tus, beprasmiška pradėti sveikatos stiprinimą pasitelkus mity­
bą ir svarstyti apie maisto naudą ar žalą.
Maisto produktų išskyrimo ir geresnio derinimo ištakos —
gilioje senovėje. Štai kas apie tai rašoma „Czud-ši":
„Tas, kas valgo maistą nesuderintą, nuodais maitinas.*
Netinka žuviai pienas,
Nederinkite pieno ir medžiuose nokintų vaisių.
Kiaušinių ir žuvies nevalgykite vienu metu.
Žirnienė su švendrių cukrumi, raugintu pienu kenkia.
Grybams kepti netiks garstyčių aliejus.
Vištieną valgydami negerkite rauginto pieno.
Lygiom dalim neimkite medaus ir augalų aliejaus.
Nevalgykit rūgštaus, kai geriate pieną.
Kol vienas maistas nesuvirškintas, neskubėkit valgyt kito,
Jie gali nesiderinti ir rietis kaip patrakę.
Neskubėkit tiesti rankų prie valgio, kuris jums neįprastas,
Nevalgykit netinkamu metu — tik taip išvengsit maisto—
nuodo.
* Jog tai tiesa, patvirtina ir šie faktai. Kai krakmolas ir cukrus pradeda
rūgti, jie skyla, susidaro vandenilio dvideginis, acto rūgštis, spiritas ir van­
duo — medžiagos, kurios, išskyrus vandenį ir angliarūgštę, netinka vartojimui,
yra nuodai. Kai pūva baltymai, jų skilimo produktai — sieros vandenilis, indo-
las, skatolas, fenolas — taip pat nuodai. Visi šie nuodai turi būti nukenksminti
ir su šlapimu pašalinti iš organizmo. Sutrikus virškinimui, riebalai apkarsta,
juose susidaro kancerogeninės medžiagos.
233
 Pats laikas pakalbėti apie tai, kaip teisingai derinti maistą, Baltymai
kad jo vartojimas būtų naudingiausias.
Koks maistas turi palyginti daug baltymų? Tai riešutai (daugu­
ma jų), visi varpiniai augalai, pupelės, sausi žirniai, sojos pu­
TINKAMAS MAISTO PRODUKTŲ DERINIMAS pelės, kiaušiniai, grybai. Be to, visi mėsos produktai, vėžiai,
žuvis, sūris, varškė, saulėgrąžos, baklažanai, pienas.
Praėjusio amžiaus pabaigoje—šio amžiaus pradžioje I. Pavlovo
laboratorijoje buvo atliekami įdomūs bandymai tiriant virškini­ Angliavandeniai
mo fiziologiją. Šie bandymai atskleidė, kad skirtingam maistui
(pienui, mėsai, duonai ir t.t.) virškinti išskiriamos kokybės ir Tai kelių rūšių krakmolas, cukrus, sirupai, saldūs vaisiai.
kiekybės prasme skirtingos virškinimo sultys. Šis procesas pra­ Krakmolas: visi varpiniai augalai, iš kurių kepama duona,
sideda jau burnos ertmėje ir toliau tęsiasi visame virškinimo džiovintos pupelės (išskyrus sojas), sausi žirniai, bulvės, kašto­
trakte (seilės, skrandžio sultys, kasos sultys, tulžis, storosios ir nai, žemės riešutai, aguročiai, moliūgai.
plonosios žarnos virškinimo sultys, taip pat mikroflora). Skir­ Cukrus ir sirupai: geltonas ir baltas cukrus, pieno cukrus,
tingo maisto apdirbimas bei virškinimas vyksta skirtingose įvairios uogienės, padažai, sirupai ir t.t. Medus.
virškinimo trakto dalyse ir skirtingu laiku. Pavyzdžiui, vaisiai
virškinami plonojoje žarnoje, o mėsa 2—3 valandas pradžioje Saikingai krakmolingi
virškinama skrandyje, o po to plonojoje žarnoje. Paaiškėjo, kad
net panašioms maisto rūšims virškinti išskiriamos skirtingos Žiediniai kopūstai, burokėliai, morkos, griežčiai.
virškinimo sultys. Pavyzdžiui, stipriausiai veikiančios virškini­
mo sultys išskiriamos pienui suvirškinti paskutinę virškinimo Riebalai
valandą, o mėsai — pirmą. Tai tik dar kartą patvirtina, kokia
subtili maisto virškinimo technologija, kurios pažeidimo pasek­ Alyvuogių, saulėgrąžų, kukurūzų aliejus, sviestas. Dauguma
mės pastebimos labai greitai.
riešutų. Lašiniai. Riebi mėsa. Grietinė, grietinėlė.
Šiuos I. Pavlovo mokyklos mokslinius tyrimus mūsų am­
žiaus antrojo dešimtmečio pabaigoje sėkmingai panaudojo
Saldūs vaisiai
praktikoje amerikiečių gydytojas-natūropatas Herbertas Šelto-
nas. Apie 100 tūkstančių labai ligotų žmonių jo mokykla „Svei­
Finikai, inžyras, razinos, kuraga, vynuogės, slyvos, churma,
kata" padėjo įveikti įvairias ligas. Kadangi šis klausimas labai
džiovintos kriaušės ir obuoliai (saldžių rūšių).
svarbus, glaustai pateiksiu garsaus produktų derinimo specia­
listo H. Šeltono pažiūras bei patirtį.
Rūgštūs vaisiai

Apelsinai, greipfrutai, granatai, citrinos, rūgščios vynuogės,

MAISTO PRODUKTŲ KLASIFIKACIJA
rūgščios slyvos, rūgštūs obuoliai. Pomidorai.

Kad skaitytojai teisingai suvoktų, kaip derinasi maisto produk­

tai, dar kartą pakartosime jų klasifikaciją.
Kai kurie produktai bus priskirti ir baltyminiams, ir krak-
molingiems Tegu tai jūsų netrikdo, nes juose iš tiesų yra daug
ir baltymų, ir krakmolo.
Pusiau rūgštūs vaisiai
Šviežias inžyras, saldžios vyšnios, saldūs obuoliai, kriaušės,
persikai, abrikosai, mėlynės, serbentai, braškės.

235
234
 Nekrakmolingos ir žalios daržovės
Tai visos sezoninės nepaisant spalvos daržovės. Pagrindinės jų:
latuka, salierai, cikorija, kiaulpienės, kopūstai, ropės lapai, špi­
natai, rūgštynės, burokų lapai, svogūnai, ropės, baklažanai,
agurkai, petražolės, rabarbarai, šparagai, česnakai, saldūs pi­
pirai, ridikėliai.
Moliūgai
!' jančias vienas kitam virškinimo poreikiais, toks sulčių prisitai­
Maistui naudojami aguročiai, melionai bei kitos įvairios šių dar­
žovių rūšys.
O dabar aptarsime įvairius maisto produktų derinius, jų
virškinimą. Si informacija bus labai naudinga mąstančiam skai­
tytojui.
RŪGŠČIŲ DERINIMAS SU KRAKMOLAIS
Jau minėtų rūgščių produktų rūgštis ardo fermentas ptialinas,
skaidantis krakmolą. Rūgščių ir krakmolų deriniai sunkiai virš­
kinami.
Todėl atsiminkite: VALGYKITE RŪGŠTIS IR KRAKMOLĄ
SKIRTINGU METU.
kad būtų suvirškintos sudėtingos medžiagos. Tai atsakymas
tiems, kurie nepritaria teisingam maisto produktų derinimui,
teigdami, kad „gamta pati kombinuoja" (kompanuoja) įvairias
maisto medžiagas tame pačiame maiste. Vieno maisto produk­
to, kokios sudėties jis bebūtų, virškinimas labai skiriasi nuo
kelių produktų mišinio virškinimo. Vienam produktui — krak­
molo ir maisto deriniui, organizmas gali nesunkiai pritaikyti
savo sultis (išskyrimo laiko ir intensyvumo požiūriu). Tačiau
kai suvalgomos dvi maisto rūšys su skirtingais, net prieštarau-
kymas neįmanomas. Jei duona ir mėsa valgoma kartu, išskiria­
mos labai rūgščios sultys. Krakmolo virškinimas staiga sutriks.
Fiziologijos požiūriu niekada negalima neatsižvelgti į tai, kad
pirmosios krakmolo ir baltymų virškinimo stadijos vyksta skir­
tingose terpėse. Krakmolui reikia šarminės reakcijos, jis per­
dirbamas burnoje ir dvylikapirštėje žarnoje. Baltymui reikia
rūgščios terpės skrandyje, po to jį dvylikapirštėje žarnoje per­
dirba visai kiti fermentai, negu krakmolą.
Todėl atsiminkite: VALGYKITE BALTYMUS IR KRAKMO­
LĄ SKIRTINGU METU.
Košės, duona, bulvės ir kiti krakmolingi produktai turi būti
valgomi ne kartu su mėsa, žuvimi, kiaušiniais, sūriu, varške,
riešutais ir kitu baltymingu maistu.

BALTYMŲ DERINIMAS
BALTYMŲ DERINIMAS SU ĮVAIRIU KRAKMOLU

Dviems skirtingos rūšies ir sudėties baltymams reikia skirtin­

Laisvos druskos rūgšties, kurios koncentracija — 0,003 proc,
gų virškinimo sekrecijos pokyčių ir skirtingo išskyrimo laiko,
pakanka, kad būtų nuslopinta fermento, skaidančio krakmolą,
kad jie būtų efektyviai pasisavinti. Pavyzdžiui, stipriausiai vei­
veikla. Tolesnis, net ir nežymus, rūgštingumo padidėjimas ne
kiančios sultys išskiriamos paskutinę pieno virškinimo valan­
tik stabdo šį procesą, bet ir suardo fermentą.
dą, o mėsai — pirmą virškinimo valandą. Jei virškinimo pro­
Kai suvalgoma duona, skrandis išskiria daug druskos rūgš­
cesas nesikeis, baltymingas maistas nebus visiškai suvirškin­
ties. Sulčių, skirtų duonai, reakcija yra beveik neutrali. Kai
tas. Taip atsitinka, kai vienu metu suvalgomi du skirtingi bal­
duonos krakmolas suvirškintas, skrandis išskiria daug druskos
tymai. Todėl nereikia derinti — mėsos ir kiaušinių, mėsos ir
rūgšties tam, kad būtų suvirškinti duonos baltymai. Du proce­
riešutų, mėsos ir sūrio, kiaušinių ir pieno, kiaušinių ir riešutų,
sai — krakmolo virškinimas ir baltymo virškinimas — vyksta
sūrio ir riešutų.
skirtingu metu. Sekrecijos reguliuojamos labai jautriai, atsi­
Taigi atsiminkite: VIENU METU VALGYKITE TIK VIENĄ
žvelgiant į tai, kokia maisto sudėtis, kada reikia išskirti sultis,
KONCENTRUOTĄ BALTYMINĮ MAISTĄ.

236
237

RŪGŠČIŲ IR BALTYMŲ DERINIMAS
Sudėtingos medžiagos skrandyje skaidomos j paprastesnes —
pirma baltymų virškinimo stadija vyksta veikiant fermentui
pepsinui. Pepsinas aktyvus tik rūgščioje terpėje. Šarminėje ter­
pėje jo veikla nutrūkta. Priklausomai nuo to, koks maistas pa­
tenka į skrandį, keičiasi skrandžio sulčių sudėtis — nuo be­
veik neutralių iki labai rūgščių. Kai suvalgomi baltymai, skran­
džio sultys rūgščios, nes reikalinga palanki terpė, kad galėtų
vykti indukuota autolizė.
Kadangi pepsinas yra aktyvus rūgščioje terpėje, klysta tie,
kurie mano, kad valgydami rūgštis su baltymais, tuo pačiu pa­
deda virškinti baltymus. Priešingai, šios rūgštys stabdo virški­
nimo sulčių išsiskyrimą. Vaisiai ir vaisių rūgštys nepalankiai
veikia skrandžio sultis, ardo pepsiną ir sumažina jo sekreciją.
Kai burnoje ir skrandyje yra rūgštys, skrandžio sultys neiš­
skiriamos. I. Pavlovas įtikinančiai įrodė, kad vaisių sultys ir
galutinis fermentacijos produktas (raugintas pienas) nepalan­
kiai veikia virškinimo sultis. Vaisių sultys stabdo skrandžio sul­
čių išsiskyrimą, trukdo virškinti baltymą, skatina puvimą.
Normalus skrandis išskiria visas rūgštis, kurios reikalin­
gos baltymui virškinti, kai pepsino koncentracija tinkama. Ne­
sveikas skrandis gali išskirti pernelyg daug rūgšties (padidin­
tas rūgštingumas) ar nepakankamai rūgšties (sumažintas rūgš­
tingumas). Kad ir kaip ten būtų, visais atvejais rūgščių varto­
jimas su baltymais neskatina virškinimo. Taigi nelaistykite mė­
sos nei actu, nei granatų sultimis ir 1.1.
RIEBALŲ IR BALTYMŲ DERINIMAS
Riebalai lėtina skrandžio sulčių sekreciją. Kai skrandyje yra
riebalų, stabdoma sekrecija skrandžio sulčių, reikalingų vėliau
valgant maistą, kuris esant kitoms sąlygoms nesunkiai virški­
namas.
Maiste esantys riebalai sumažina apetitą sukeliančios sek­
recijos kiekį, išskiriamą skrandyje, slopina cheminę sekreciją,
skrandžio liaukų aktyvumą, sumažina pepsino ir druskos rūgš­
ties kiekį skrandžio sultyse, beveik du kartus gali sumažinti
238
skrandžio tonusą. Toks sulėtėjęs poveikis gali tęstis dvi ir dau­
giau valandų. Tai reiškia, kad grietinės, sviesto, aliejaus, rie­
bios mėsos, grietinėlės ir pan. negalima valgyti kartu su riešu­
tais, sūriu, kiaušiniais. Tie maisto produktai, kuriuose yra rie­
balų (riešutai, sūris, pienas), virškinami daug ilgiau negu pro­
duktai, kuriuose tokių riebalų nėra.
Taigi atsiminkite: VALGYKITE RIEBALUS IR BALTYMUS
SKIRTINGU METU.
Gerai žinoma, kad žalios daržovės mažina lėtinantį riebalų
poveikį. Todėl jei vartojate riebalus su baltymais, galima pa­
spartinti baltymų virškinimą ir valgyti daug žalių daržovių.
CUKRAUS IR BALTYMŲ DERINIMAS
Įvairių rūšių cukrus — pramoninis, sirupai, saldūs vaisiai, me­
dus stabdo virškinimo sulčių išskyrimą ir skrandžio motoriką.
Taip atsitinka todėl, kad virškinama žarnyne. Jei šie produktai
valgomi atskirai, ilgai neužsibūna skrandyje, greitai patenka į
žarnyną. Kartu su kitais produktais (baltymais, krakmolu) jie
būna skrandyje ilgai, tol, kol virškinamas kitas maistas. Vei­
kiant bakterijoms, ten pradeda irti.
Taigi atsiminkite: VALGYKITE CUKRŲ IR BALTYMUS AT­
SKIRAI.
CUKRAUS IR KRAKMOLO DERINIMAS
Krakmolo virškinimas prasideda burnoje ir, esant atitinkamoms
sąlygoms, kurį laiką vyksta skrandyje. Cukrus suvirškinamas
tik plonajame žarnyne. Kai cukrus vartojamas su kitu maistu,
jis kurį laiką užsibūna skrandyje, laukdamas, kol bus suvirš­
kintas kitas maistas. Todėl skrandyje, kur pakanka šilumos bei
drėgmės, jis linkęs rūgti. Taip maitinantis susidaro rūgšti rū­
gimo fermentacija.
Želė, marmeladas, uogienės, vaisiai, saldainiai, cukrus, me­
dus, patoka, sirupai ir t.t., vartojami kaip priedai gaminant
pyragaičius, duoną, sausainius, košes, bulves bei kitą maistą,
sukelia rūgimą. Milijonų žmonių įprotis rytais valgyti pusry-
239

čiams košę su cukrumi ir kentėti nuo padidinto rūgštingumo
(tai patvirtina ir rėmuo, atsiraugėjimas, kiti nevirškinimo po­
žymiai) būtų juokingas, jei nesukeltų tragiškų pasekmių. Sal­
dūs vaisiai su krakmolu taip pat skatina rūgimą. Duona, kepa­
ma naudojant finikus, razinas, kitus panašius priedus, kurią
taip populiarina „sveiko maisto" šalininkai, yra tikra dietinė
bjaurastis. Daugelis galvoja: jei cukrus bus pakeistas medumi,
galima išvengti rūgimo. Tačiau tai ne tas atvejis. Medus su
karštais pyragėliais, sirupas, uogienė su duona, blynais ir pa­
našus maistas nepadeda išvengti rūgimo. Yra priežasčių, lei­
džiančių teigti, kad cukrus su krakmolu trukdo virškinti krak­
molą. Kai cukrus patenka į burną, išsiskiria daug seilių, tačiau
jose nėra ptialino (fermento, skaidančio burnoje krakmolą), nes
ptialinas neveikia cukraus. Jei krakmolas derinamas su cukru­
mi, medum, uogiene, tai trukdys seilėms prisitaikyti taip, kad
galėtų būti suvirškintas krakmolas. Gali sutrikti krakmolo virš­
kinimas. Jei taip atsitinka, produktai, kurie šiaip yra vertingi,
dažnai pradeda kenkti, kai jie vartojami kartu su nesuderina­
mais produktais. Pavyzdžiui, duona ir sviestas, suvalgyti kar­
tu, nesukelia nemalonumų, tačiau jei kartu valgomas ir cukrus
ar medus, uogienė, galima apsirgti, nes cukrus bus pasisavin­
tas pirmiausia, o krakmolo perdirbimas į cukrų sulėtės. Cuk­
raus ir krakmolo mišinys sukelia rūgimą ir gali pakenkti.
Taigi atsiminkite: NEVALGYKITE KARTU KRAKMOLO IR
CUKRAUS.
MOLIŪGAI
Dauguma žmonių skundžiasi, kad moliūgai jiems kenkia, suke­
lia alergiją. Tačiau moliūgai iš tiesų sveikas ir lengvai virški­
namas maistas. Net tada, kai virškinimas prastas, moliūgai
nesukelia rūpesčių.
Tai kodėl tada jų vartojimas kai kuriems sukelia nemalo­
nias pasekmes? Moliūgai nevirškinami skrandyje, tik žarnyne.
Skrandyje jie būna labai trumpai, kelias minutes, po to paten­
ka j žarnyną. Jei moliūgai valgomi kartu su maistu, kuris
skrandyje būna ilgiau, jie taip pat lieka ten ilgiau. Kadangi yra
susmulkinti, be to, nestinga šilumos, tai greitai suyra, atsiran-
240
da daug dujų bei kitų kenksmingų medžiagų, kurios ir sutrikdo
virškinimą.
Taigi atsiminkite: VALGYKITE MOLIŪGUS ATSKIRAI
NUO KITO MAISTO.
PIENAS
Gamtoje galioja taisyklė: visų rūšių gyvūnų jaunikliai maitina­
si pienu atskirai. Pačioje gyvenimo pradžioje jauni žinduoliai
maitinami tik pienu. Po to ateina laikas, kai jie maitinasi ne
tik pienu, bet ir kitokiu maistu, tačiau ne tuo pačiu metu. Pa­
galiau jie pradeda nesimaitinti pienu. Niekada daugiau nevar­
toja jo. Pienas — JAUNIKLIŲ MAISTAS. Taigi nebūtina juo
maitintis po normalaus maitinimo pienu periodo. Tačiau žmo­
nės visą gyvenimą išlieka žinduoliais! Kadangi piene yra pieno
baltymo ir riebalų, jis blogai derinasi su kitu maistu, išskyrus
rūgščius vaisius. Pienas, patekęs į skrandį, tampa varške, su-
kreša. Krešėdamas padengia kito maisto daleles, esančias
skrandyje, ir atskiria jas nuo skrandžio sulčių. Šios dalelės ne­
gali būti virškinamos tol, kol nesuvirškinamas sukrešėjęs pie­
nas.
Taigi atsiminkite: VARTOKITE PIENĄ ATSKIRAI NUO KI­
TO MAISTO.
Maitinant vaikus pienu, galima jiems duoti ir šviežių vai­
sių sulčių, atskiestų vandeniu, ir tik po pusės valandos duoti
pieno. Vaisiai turi būti rūgštūs.
DESERTAI
Desertai valgomi pačioje pabaigoje, kai žmogus jau sotus. Tai
pyragaičiai, ledai, saldūs vaisiai ir t.t. Jie labai blogai derinasi
beveik su visais maisto produktais, yra menkaverčiai, todėl ne­
pageidautini.
Atsiminkite: VENKITE DESERTŲ.
Jei privalote suvalgyti gabalą pyrago, kartu valgykite daug
šviežių daržovių salotų, nieko daugiau. Palaukite, kol ateis kito
valgymo laikas.
241
 Atšaldyti desertai — ledai, mineralinis vanduo ir t.t. —
taip pat slopina virškinimą, nes trukdo šaltis. Mes jau anks­
čiau kalbėjome apie tai, kad šaltis kenkia virškinimui, nes virš­
kinimo fermentai aktyvūs esant 37 °C temperatūrai. Todėl šal­
tą maistą iš pradžių tenka sušildyti, o tik po to virškinti. Be to,
tuo pačiu šaldomi ir šalia skrandžio esantys organai, o tai su­
trikdo aprūpinimą krauju, atsiranda šalčio sukelti spazmai.
Be abejo, E. Noksas nesigilino į tokias subtilybes, nekreipė
daug dėmesio, todėl pasitenkino tuo, kas glūdėjo paviršiuje —
kalti maisto produktai. Dabar mes jau žinome: kalti mes patys,
mūsų neišmanymas. Tai dėl mūsų pačių kaltės organizme at­
siranda pūvančių produktų sąvartynas.
Pradėję tinkamai maitintis, sveiki ir ligoti, silpni ir stiprūs,
seni ir jauni greitai pastebi, kaip pagerėjo sveikata, nes virški­
nimo organams daug lengviau atlikti savo funkcijas.
KAIP VARTOTI BALTYMUS
Su visų rūšių baltyminiais produktais geriausia derinasi ne-
krakmolingi produktai ir sultingos daržovės: špinatai, burokų
lapai, kopūstai, ropių lapai, šviežios žalios pupos, aguročiai,
svogūnai, salierai, kitos nekrakmolingos daržovės.
Prastai derinasi su baltymais šios daržovės: burokai, ropės,
moliūgai, morkos, kaliaropės, griežčiai, pupos, žirniai, bulvės
bei įvairios kruopos. Pupos ir žirniai — baltymų ir krakmolo
derinys, ir juos geriau valgyti kaip krakmolą ar kaip baltymą
derinant su žaliomis daržovėmis be kitų baltymų ir kitos rūšies
krakmolo.
Pateiksime valgiaraštį, kuris gali būti pavyzdys, nes jame
rasite teisingą baltyminio maisto derinimą. Baltyminį maistą
geriausia valgyti vakarienei be rūgščių ir augalinio aliejaus bei
riebių padažų. Kiekvienas pasirenka, kiek suvalgyti.
Daržovių salotos Daržovių salotos
Virta mėsa Mėsos kotletai
Daržovių salotos Daržovių salotos
Varškė Riešutai
242
Daržovių salotos
Daržovių salotos
Kiaušinienė ar virti kiaušiniai Virti žirniai ar pupelės
Daržovių salotos Daržovių salotos
Žalias agurotis Ropės lapai ar špinatai
Šašlykas, befstrogenas Troškinta vištiena ar triušiena
Dabar jau turi būti aišku, kad DAUG salotų reikia suval­
gyti kartu su visų rūšių baltyminiu ir krakmolingu maistu. Gy­
dytojas H. Šeltonas pabrėžia salotų svarbą visų dietų atvejais.
Štai jo rekomendacijos:
„Gaminant salotas reikia derinti įvairias daržoves be pada­
žų ar užpilų. Nebūtina salotoms vartojamas daržoves susmul­
kinti.
Pateikiame tinkamą salotų pavyzdį. Tai gali būti pagrindas
visiems, sumaniusiems pasigaminti salotų pagal savo receptą:
1/2 galvutės salotų (latuka;, salieras, kopūstas;
1/2 galvutės latukos, salieras, pomidorai;
1/2 galvutės latukos, kopūstas, saldūs pipirai;
1/2 latukos, prancūziška indivija, pomidoras;
kopūstas, agurkai, ridikėliai.
Kad būtų patraukliau, galima pridėti šakelę petražolių, sal­
dų raudonąjį pipirą ir t.t. Druskos nereikia, nes tokioms salo­
toms pakanka įvairių organinių druskų. Salotos turi būti pa­
prastos, joms nereikia parinkti kuo daugiau ingredientų".
Mūsų sąlygomis salotų pagrindas gali būti kopūstai, o kitos
daržovės parenkamos atsižvelgiant į sezoną: ridikėliai, salierai,
pastarnokas, agurkai, pomidorai, saldieji pipirai, petražolės,
kiaulpienės ir t.t.
KAIP VARTOTI KRAKMOLĄ
Natūropatai rekomenduoja vartoti vieną kurį krakmolą (vienos
rūšies košę, be duonos) ne tik todėl, kad šie produktai yra skir­
tingi, bet ir todėl, kad valgant dviejų ar kelių rūšių krakmolą
(pavyzdžiui, košes, duoną ir bulves vienu metu), persivalgoma.
Taigi geriau vienu metu valgyti vienos rūšies krakmolingą
maistą, ypač sergantiems.
Krakmolas pradedamas virškinti burnoje. Todėl ilgai
kramtykite, kad krakmolingas maistas būtų ne valgomas, o tar-
243
 si geriamas. Kai krakmolas valgomas tinkamai, seilės jį ilgai Peteikiamame valgiaraštyje rasite tinkamus vaisių deri­
virškina skrandyje. Rekomenduojama krakmolingą maistą val­ nius. Juos rekomeduojama valgyti pusryčiams. Valgydami pa­
gyti dieną. Toks maistas turi būti sausas, o košės — tirštos.
sirinkite jums reikalingą kiekį:
Galima valgyti salotas su krakmolu, tačiau geriau joms parink­
1. Vyšnios, abrikosai.
ti mažai krakmolo turinčias daržoves: morkas, burokėlius ir t.t.
Galite pasigaminti tokias salotas: 40 proc. kopūstų, 30 proc. 2. Vyšnios, abrikosai, slyvos.
morkų, 20 proc. virtų ar nevirtų burokėlių, krapų, petražolių ir 3. Persikai, abrikosai.
pan. Šiose daržovėse esantys fermentai ir vitaminai padės ge­ 4. Obuoliai, vynuogės, stiklinė rūgpienio.
riau suvirškinti krakmolą. Valgydami pasirinkite jums reika­ Pavasarį ir vasarą skanias salotas galima pagaminti iš se­
lingą kiekį. zoninių vaisių: slyvų, abrikosų, vyšnių, trešnių, pridėjus salotų
(latukos) ar salierų.
Daržovių salotos Daržovių salotos,
burokėliai, morkos,
bulvės virti ryžiai su sviestu MAISTO VARTOJIMAS VISĄ DIENĄ

Daržovių salotos, Daržovių salotos, Remdamiesi virškinimo fiziologija, galime racionaliausiai pa­
morkos, tiršta kruopų košė skirstyti įvairų visos dienos maistą.
keptas moliūgas
Rytą, kai organizmas yra per naktį pailsėjęs, mums nerei­
kia energijos antplūdžio. Be to, žinome, kad maistas sukelia
Daržovių salotos, Daržovių salotos, organizme specifinio dinamiško poveikio reakcijas ir atiduoda
troškintos morkos, troškinti burokėliai
svogūnai, burokėliai savo energiją ne iš karto, o tik po kurio laiko. Todėl rytais
Duona su sviestu
Džiūvėsiai geriausia valgyti lengvai pasisavinamą maistą — vaisius, švie­
žias daržovių bei vaisių sultis.
Krakmolingą maistą geriau vartoti pietums, todėl kad jo
virškinimui bei pasisavinimui reikia daugiau laiko ir energijos.
KAIP VARTOTI VAISIUS
Virškinimas tęsiasi 3—4 valandas. Be to, krakmolingas mais­
Riešutai (jie botanikos požiūriu taip pat yra vaisiai), žalios dar­ tas duoda mums pagrindinę energiją, kuri bus panaudojama
žovės ir šakniavaisiai bei vaisiai — idealus žmogaus maistas. antroje dienos pusėje. Vaisiai, kuriuose daug lengvai pasisavi­
Vaisiai — tikras malonumas. Tačiau juos reikia valgyti at­ namo kelių rūšių cukraus, labai greitai duoda mums tą ener­
skirai. Kodėl taip reikia daryti, jau buvo rašyta šioje knygoje. giją, todėl labiausiai tinka rytą.
Vaisių negalima valgyti ir tarpais tarp valgymo, nes tai reiš­ Baltymingą maistą geriausia vartoti vakare, nes jis virški­
kia, kad jie atsidurs skrandyje, kai ten dar virškinamas anks­ namas daugiau kaip 4 valandas ir reikalingas atstatyti struk­
čiau patekęs maistas. Taip bus sutrikdytas virškinimas. Todėl tūroms, kurios suiro dieną. Baltymus virškinti reikia ramioje
geriausia juos valgyti iki antro valgymo likus 20—30 minučių. aplinkoje. Geriausias tam laikas — 18—20 vai. Juo labiau kad
Per tą laiką jie suspėja patekti į plonąsias žarnas ir būna su­ tuo metu organizme prasideda energetinių bei plastinių struk­
virškinti. tūrų sintezė.
Maitinant vaisiais ligonius, H. Šeltonas padarė išvadą, kad Paprasta, fiziologiška bei logiška.
saldžius ir labai rūgščius vaisius reikia valgyti atskirai. Cuk­ Labai įdomu palyginti šiuolaikines natūropatų rekomenda­
rus, medus ir kiti saldumynai labiausiai nepageidaujami su cijas su seniausiomis indų gydytojų rekomendacijomis. Ajurve-
greipfrutais. doje dienos mityba suderinta su gamtos ritmais. Senovės iš-

244 245
 minčiai buvo pastebėję, kad per parą nuosekliai keičiasi 3 pe­
riodai, kurių trukmė — 4 valandos.
Pirmas periodas — ramybė („Kapcha"), antras — energijos
aktyvumas („Pita"), trečias —judėjimo aktyvumas („Vata"). Šie
periodai pirmiausia susieti su saulės aktyvumu. Periodas „Kap­
cha" (nuo 6 iki 10 valandos) prasideda saulei patekėjus. Įpras­
ta, kad rytas — ramybės periodas. Organizmo fiziologijos po­
žiūriu tai kūno ramybės ir sunkumo pojūčio metas. Periodas
„Pita" prasideda nuo 10 ir tęsiasi iki 14 valandos. Jam būdinga
tai, kad saulė tuo metu būna aukščiausiame savo taške. Tada
esame ypač alkani, mumyse kaitriausia (analogija su saule)
„virškinimo ugnis". Periodas „Vata" tęsiasi nuo 14 iki 18 valan­
dos. Saulė jau būna įšildžiusi žemę, prasideda oro masių judė­
jimas, pakyla vėjas, viskas pradeda judėti — siūbuoja medžiai,
žolė, banguoja vanduo ir t.t. Fiziologijos požiūriu tai aktyviau­
sio judėjimo, didžiausio darbingumo metas. Toliau viskas kar­
tojasi: nuo 18 iki 22 valandos „Kapcha", nuo 22 iki 2 valan­
dos — „Pita", nuo 2 iki 6 valandos — „Vata". Tokiu ritmu gy­
vena visi gyvūnai ir augalai. Beje, toks aktyvumas būdingas ir
dienos, ir nakties gyvūnams.
Atsižvelgiant į tai, Ajurvedoje pateikiamos šios dienos mi­
tybos rekomendacijos:
1. Kelkitės „Vata" periodu (judėjimo aktyvumas), prieš 6
valandą ryto (vietos laiku). Tada visą dieną būsite aktyvus. Jei
kelsitės „Kapcha" (ramybės) periodu, visą dieną būsite inertiš­
kas.
Atsikėlę išgerkite stiklinę šilto vandens. „Vata" paspartina
žarnyno veiklą, padeda greičiau išsituštinti storosioms žar­
noms.
2. Kai pajusite nedidelį alkį, suvalgykite pusryčiams vai­
sių.
3. „Pitos" periodu (ypač nuo 12 iki 14 valandos), kai kait­
riausia „virškinimo ugnis", suvalgykite didžiausią maisto dalį.
Logiška, kad tai turi būti krakmolingas maistas su daržovėmis,
suteikiantis daugiausia energijos. Po to ramiai pasėdėkite, pa­
geidautina ant kulnų, ir pakvėpuokite dešiniąja šnerve — tai
dar labiau sustiprins jūsų „virškinimo ugnį". Po to 5—10 minu­
čių pasivaikščiokite.
4. Baigiantis „Vatos" periodui ir prasidedant „Kapchai"
246
(18—20 vai.) prieš saulėlydį lengvai pavakarieniaukite. Saulė
leidžiasi, ir „virškinimo ugnis" blėsta. Tokiu laiku rekomenduo­
jama suvalgyti truputį baltymingo maisto, kad būtų papildytos
išeikvotos kūno struktūros, ir kuo daugiau daržovių, kad būtų
spartesnis virškinimas. Po vakarienės elkitės taip, kaip ir po
pietų.
Ir šiuolaikinės rekomendacijos, ir senovės išminčių patari­
mai beveik sutampa, nors ir vieni, ir kiti ėjo visiškai skirtin­
gais keliais.
Panašios ir Polio Brego bei praktiko-natūropato Sureno
Arakeliano rekomendacijos, kaip maitintis per dieną.
PIRMAS VALGYMAS. Jis turi būti tik tada, kai pajunta­
mas stiprus alkis, būtinai po fizinių pratimų — bėgimo, greito
ėjimo, namų ruošos ir t.t. Įsiminkite taiklų Polio Brego posakį:
„Pusryčius reikia užsidirbti". Maistas — švieži ar džiovinti vai­
siai. Tai priklauso nuo sezono. Galima valgyti ir natūralų me­
dų, be abejo, atskirai nuo kitų produktų.
ANTRAS VALGYMAS. Valgoma tik tada, kai pajuntamas
stiprus alkis. Valgomos daržovės su aliejumi ar be jo. Suvalgyti
ne daugiau kaip 100 gramų saulėgrąžų, kanapių, kunžuto ar
riešutų.
TREČIAS VALGYMAS. Jei to reikia, galima suvalgyti, at­
sižvelgiant į sezoną, šviežių ar džiovintų vaisių. Jei jų nėra,
galima išgerti šviežių daržovių sulčių ar vaistažolių arbatos.
Per parą reikia suvalgyti maždaug 1500 gramų maisto.
Košes būtina valgyti arba rytais, arba vakare, bet ne vėliau
kaip 19 valandą.
Net Biblijoje tam skirtas ypatingas dėmesys: „... vakare val­
gysite mėsą, o rytą pasisotinsite duona".
Ir senovės, ir dabartiniai specialistai yra tos nuomonės, kad
rytais pakanka lengvo maisto, per pietus tinka vartoti krakmo-
lingą ir daugiau maisto, o vakare — truputį baltyminio maisto
su daržovėmis. Be abejo, gali būti įvairiausi variantai. Tai pri­
klauso nuo tradicijų bei įpročių, tačiau toks variantas patiki­
mas, nes jau ne kartą patikrintas.
Labai svarbus klausimas: kokia turi būti proporcija tarp
rūgštaus ir šarminio maisto, kuris suvalgomas per dieną? Jei
to nežinosite, mityba bus neefektyvi.
Niekam ne paslaptis, kad organus maitina kraujas. Pri-
247
 klausomai nuo maisto, kraujas gali būti labiau šarminis ar
rūgštus. Kai kraujas daugiau rūgštus, jame yra daugiau ener­
getinių medžiagų, padedančių atkurti tai, kas prarasta. Šarmi­
nė kraujo proporcija aprūpina mūsų organizmo sandarą, stip­
rina fizines ir protines galias, imunitetą.
Dauguma natūropatų nurodo tokią proporciją: 50—60 proc.
šarminio ir 50—40 proc. rūgštaus maisto.
Pavyzdžiui, Polis Bregas pateikė tokią idealią maisto pro­
porciją: 1/5 kasdieninio maisto turi būti baltyminis (augalinės
ir gyvulinės kilmės); 1/3 — krakmolingas maistas (nešlifuoti
grūdai ir kruopos, natūralios sultys ir cukrus — medus, džio­
vinti vaisiai), nerafinuotas aliejus; 3/5 maisto — vaisiai ir dar­
žovės (nevirtos ir tinkamai paruoštos). Procentais išreikšta to­
kia dieta atrodo taip: 60 proc. — daržovės ir vaisiai; 20 proc. —
baltyminis maistas; 7 proc. — krakmolingas maistas; 7 proc. —
natūralus įvairių rūšių cukrus; 6 proc. — aliejus.
Indijos jogai apibūdina kraujo kokybę pagal spalvą. Švarus
ir užterštas kraujas skiriasi savo spalva. Jų nuomone, švariau­
sias yra 60—70 proc. šarminis kraujas. Toks kraujas būdingas
sveikiems žmonėms (tai patvirtina švarus rausvas liežuvis ir
rausva junginė (akių gleivinė, konjunktyva). Jei šarminė pro­
porcija sumažėja iki 50—60 p r o c , — tai prastesnės kokybės
kraujas, būdingas žmonėms, kurie linkę sirgti įvairiomis ligo­
mis ar nuolat kamuojamiems įvairių negalavimų. Ypač rūgš­
taus kraujo kokybė prasčiausia. Toks kraujas teka sergančių
chroniškomis ligomis žmonių gyslomis.
Todėl jogai taiko šarminančią dietą ir laikosi aukščiau nu­
rodytų proporcijų.
Savitą požiūrį į kasdieninio maisto proporcijas pateikia To­
limųjų Rytų tautų makrobiotai (makrobiotika — ilgo gyvenimo
menas).
Šios srities specialistas Mikio Kuši rekomenduoja tokį stan­
dartinį makrobiotinės mitybos režimą.
1. Kiekvieno valgymo metu reikia, kad maistą sudarytų ne
mažiau kaip 50 proc. grūdų, paruoštų įvairiais būdais. Tai pil­
naverčiai ryžiai, kviečiai, pilnavertė duona, kruopos.
Mes jau žinome, kad angliavandeniai šarmina kraują, o iš­
valytos kruopos, poliruoti ryžiai, duona — rūgština. Todėl mak-
248
robiotai stengiasi nepažeisti teisingos proporcijos maisto svar­
biausio parametro požiūriu, tik siekia to kitaip.
2. Kiekvieną dieną suvalgykite 5 proc. miso ar tamari sriu­
bos (1—2 nedideli puodeliai). Jų skonis turi būti labai lengvas.
Tam panaudokite kelias daržovių rūšis, jūržoles, grūdus ir
ankštinius augalus. Dažniau keiskite variantus.
MISO — pasūdyta augalinė pasta, kurioje daugiausia so­
jos. Joje daug lengvai pasisavinamų proteinų, fermentų, skati­
nančių virškinimą, B 1 2 vitamino ir t.t. Miso gaunama ilgai ( 2 —
3 metus) rauginant.
TAMARI — perrūgęs ir pasūdytas padažas, kurio pagrin­
das — soja ir kviečiai. Nedaug jo dedama kaip prieskonio į
sriubą ir daržoves.
Taigi miso ir tamari — prieskoniai daržovių sriuboms.
3. Kiekvieną kartą valgant, 20—30 proc. maisto turi suda­
ryti daržovės: 2/3 — įvairiais būdais išvirtos, keptos keptuvėje
ar orkaitėje, o 1/3 daržovių valgomos nevirtos, kaip salotos.
Virti, kepti, troškinti reikia kuo trumpiau.
4. 10—15 proc. kasdienio maisto turi sudaryti ankštinės
daržovės ir jūros kopūstai. Pirmenybę teikite žirniams, lęšiams.
Saikingai pagardinkite juos tamari ar jūros druska.
Jūros kopūstai — unikalus produktas, turintis beveik vi­
sus mikroelementus. Vien jų pakanka, kad būtų papildytos re­
tų mikroelementų atsargos.
5. Vieną ar du kartus per savaitę reikia suvalgyti truputį
žuvies, baltą jos minkštimą. Desertui galima valgyti vaisius:
vieną du kartus per savaitę — žalius ir džiovintus, kasdien —
virtus, bet nedaug. Vienu metu pakaks suvalgyti ketvirtį ar
skiltelę šviežių vaisių.
Taigi reikia atkreipti dėmesį į tai, kad gyvulinės kilmės
baltymų turintis maistas šiuo atveju vartojamas labai atsar­
giai. Retai ir po truputį valgomi vaisiai taip pat nepakenks.
Padažai miso ir tamari — saviti maisto priedai. Juose daug
vitaminų ir fermentų, padedančių kuo geriau ir greičiau su­
virškinti grūdinius produktus. Prisiminkite, kad būtų gauta
1000 kalorijų, reikia, jog maiste būtų tam tikras kiekis vitami­
nų B , B2 ir t.t. Todėl makrobiotai intuityviai parinko šiuos du
produktus, kuriuose yra daug minėtų vitaminų.
Iš visų makrobiotų rekomendacijų neaiškus 3 punktas. Ko-
249
 dėl daržovėms skiriama du kartus mažiau dėmesio, negu na-
tūropatų ir jogų virtuvėje? Pirma, japonai, kurie dažniausiai
laikosi makrobiotų principų, gyvena prie jūros. Vartodami mais­
tui jūros kopūstus ir kitus jūros produktus, jie puikiausiai ap­
rūpina organizmą būtinais mikroelementais. Todėl nebūtina
valgyti tiek daug daržovių salotų. Antra, buvo pastebėtas sub­
tilus dalykas: yra produktai, kurie tarsi „suspaudžia" ir „išple­
čia" mus. Prisiminkite, kas rašyta skyriuje „Mikroelementai"
apie kalį ir natrį. Kalis yra ląstelėse, o natris — jas supančia­
me skystyje. Abu jie — šarminiai elementai. Tačiau valgant
maistą, kuriame yra daug kalio (tai daugiausia daržovės ir vai­
siai), sustiprėja procesai ląstelėse, iš organizmo pašalinamas
skystis. Tai reiškia, kad suspaudžiamos ląstelių membranos,
tai trikdo jų funkcijas. Valgant maistą, kuriame yra daug nat­
rio (kruopas, morkas, kiaulpienės šaknis), organizme sulaiko­
mas vanduo, ląstelių membranos išbrinksta, sutrinka jų funk­
cija. Nukrypimai į vieną ar kitą pusę slopina gyvybinius proce­
sus ir todėl yra nepageidautini. Reikalingas „aukso vidurys".
Makrobiotų siūlomos proporcijos atitinka šią sąlygą. Jei šios
sąlygos nesilaikoma, prasideda lėtas organizmo irimas, ypač
nukenčia dantys. Tie, kas valgo nevirtą maistą, laikui bėgant
pastebi, kad pradėjo klibėti dantys.
Kiek maisto reikia suvalgyti vienu metu? H. Šeltonas reko­
menduoja maitintis atsižvelgiant į individualius poreikius. Kiti
pataria pakilti nuo stalo tada, kai dar jaučiamas nedidelis al­
kis. Todėl man pasirodė įdomi rašytojo V. Čerkasovo patarlė:
„Jei pakilai nuo stalo jausdamas nedidelį alkį, — esi pavalgęs.
Jei jauti, kad dar prie stalo esi pavalgęs, — persivalgei. Jei
jauti, kad prie stalo persivalgei, — apsinuodijai".
Šiuo požiūriu įdomios jogų rekomendacijos.
1. Švarus, saldus ir neaštrus maistas — sotus ir malonus,
turi užpildyti pusę skrandžio. Tai vadinama saikinga mityba
(Mitahara).
2. Pusę skrandžio turi užpildyti maistas, ketvirtį — van­
duo. Likęs ketvirtis turi būti tuščias, kad liktų vietos susida­
riusioms dujoms.*
* Sią dalį paėmiau iš Boriso Sacharovo knygos „Didžioji Paslaptis". Jos
autorius cituoja seną jogų šaltinį „Gūheranda Samchita".
250
MAISTO VIRŠKINIMO IR PASISAVINIMO
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Dabar, kai jau žinome įvairių produktų virškinimo ir pasisavi­
nimo „technologiją", belieka nepažeisti jos. Šios rekomendacijos
papildo prieš tai pateiktas ir leidžia mums dar labiau sustip­
rinti savo sveikatą.
1. Valgykite tik organinį maistą, kuriame daug bioplazmos.
Tokio maisto energetinis potencialas — pats didžiausias.
Visos jo struktūros nepažeistos. Jame esančios amino rūgštys,
vitaminai, įvairių rūšių cukrus, fermentai, mineraliniai elemen­
tai yra aktyviausi. Tik valgant šį maistą įmanoma indukuota
autolizė, leidžianti sutaupyti apie 50 proc. virškinimo energi­
jos. Taigi valgykite kuo daugiau šviežio augalinio maisto, kuo
mažiau kepkite, virkite ar troškinkite produktus.
2. Stenkitės valgyti gryną maistą.
Tik tokiame maiste yra visi reikalingi jo pasisavinimui ir
pašalinimui elementai. Kūno resursai nebus eikvojami. Kuo
mažiau rafinuoto maisto, tuo tvirtesnė sveikata, Ilgesnis gyve­
nimas.
3. Kaip pagrindinį „kurą" vartokite angliavandenius.
Tinkamai maitinantis pakanka augalinių baltymų. Balty­
mų perteklius pakerta mūsų jėgas.
4. Pirmas patiekalas turi būti salotos.
Tai padės išvengti maistinės leukocitozės, nuolat bus papil­
domi organizmo šarmų rezervai, nesutriks kokybiška ir kieky­
biška mineralinių mikroelementų koncentracija organizme, bus
sudarytos sąlygos tinkamai suvirškinti virtą maistą, aprūpinti
jį vitaminais ir fermentais, kuriuos prarado virdamas. Žinoki­
te: jūs pasisavinate tik tiek maisto, kiek pakanka vitaminų ir
fermentų. Be jų maistas tampa „pusfabrikačiu" ir nuodija mus.
5. Tinkamai derinkite maisto produktus.
Tai leis visiškai suvirškinti bei pasisavinti maistą, nauda
bus didžiausia. Netinkamas maisto derinimas pakerta jūsų jė­
gas, gadina visą skrandžio—žarnyno traktą. Gerbkite produkto
virškinimo „technologiją", nereikalaukite iš virškinimo sistemos
neįmanomo.
6. Tinkamai maitinkitės visą dieną.
251
 Tai leis jums visą laiką neprarasti „formos", bet kuriuo pa­
ros metu išliks fizinis ir protinis darbingumas.
7. Nepažeiskite rūgštaus ir šarminio maisto proporcijos.
Tik tada visą laiką būsite sveikas, neprarasite pusiausvy­
ros, nenukrypsite į vieną ar kitą pusę.
TINKAMOS MITYBOS PRADŽIA
Kiekvienas staigus mitybos įpročių, maisto pakeitimas veikia
žmogaus savijautą. Juk mums dabar aišku, kad pradėjus mai­
tintis naujais, neįprastais produktais (daigintais grūdais, žalio­
mis daržovėmis, vaisiais ir t.t.) organizmas turi apsirūpinti spe­
cifiniais fermentais, kurių jame beveik nėra. Skrandžio—žar­
nyno trakte turi susidaryti kitokia mikroflora. Persitvarko žar­
nyno, hormonų sistemos, keičiasi skonio įpročiai, poreikis mais­
tui. Visas organizmas privalo persitvarkyti, o tai veikia ne tik
žmogaus fiziologiją, bet ir psichiką. Be abejo, šis procesas ne­
įvyksta staiga. Tam reikia laiko. Tuo labiau kad kai kurios sis­
temos yra labai inertiškos. Todėl būtina žinoti fiziologinius me­
chanizmus, kuriais pagrįsti šie procesai.
Pavyzdžiui, dauguma iš pirmųjų persikėlusių iš Ispanijos į
Ameriką mirė, nes neprisitaikė prie naujo maisto. Tai puikiai
parodyta filme „Kristoforas Kolumbas".
Be to, privalote žinoti, kad pradedant tinkamai maitintis,
atsiranda organų ar jų sistemų pokyčių, galinčių sukelti svei­
katos krizių. Žinokite tai ir nesibaiminkite. Tokios krizės tik
patvirtina, kad einate teisingu keliu, po to pakilsite viena pa­
kopa aukščiau, į naują sveikatos lygį.
Kaip parodė praktika, skrandžio—žarnyno trakto fermenti­
nės sistemos prisitaiko prie naujo maisto per 3—12 mėnesių.
Tiek reikia ir žarnyno mikroflorai pasikeisti. Žarnyno hormonų
sistema labai inertiška, jai persitvarkyti reikia net 1—2 metų.
Skonio įpročiams pasikeisti, naujam elgesiui ir psichikai reikia
dar daugiau laiko: 2—3 metų. Maždaug po tiek laiko, per 3
metus, visi šie mechanizmai pradeda darniai veikti visa jėga.
Normalios skrandžio—žarnyno veiklos kriterijai:
1) išgėrus burokėlių sulčių, šlapimas nenusidažo rausva
252
spalva. Tai reiškia, kad skrandžio—žarnyno epitelis yra nor­
malus;
2) tuštintis lengva, tuštinamasi 2—3 kartus per dieną. Tai
reiškia, kad skrandžio—žarnyno trakto motorika yra normali;
3) fekalijų konsistencija — pusminkštė „dešrelė" be kvapo,
be nesuvirškintų daržovių, vaisių gabalėlių. Tai reiškia, kad
storosiose žarnose normaliai įsiurbiamas vanduo, o kvapo ir
nesuvirškintų daržovių gabalėlių nėra todėl, kad mikroflora yra
pilnavertė, tinkama;
4) lėtai keičiasi maisto poreikis bei įpročiai. Po 1—3 metų
jūs jau nevartosite „normalaus" maisto, nes pajusite, kad jis
neigiamai veikia organizmą.
Pradedant vartoti kitokį maistą, laukia tokios pakopos:
pirma, pakeiskite maisto produktų valgymo nuoseklumą:
skysčiai prieš valgį, vaisiai prieš valgį, pirmasis patiekalas —
salotos, antrasis patiekalas — arba angliavandeniai, arba bal­
tymai, bet tik vienas kuris iš jų;
antra, nevartokite visų kenksmingų produktų: rafinuotų,
stimuliuojančių (kava, arbata, dešros, tortai ir pan.);
trečia, pradėkite keisti virto ir nevirto maisto proporciją,
valgykite daugiau nevirto maisto. Po truputį pratinkite orga­
nizmą prie nevirto maisto. Pradėkite gerti po 100—200 gramų
šviežių daržovių ir vaisių sulčių. Daržoves iš pradžių troškin­
kite, po to vis mažiau jas perdirbkite, kol pagaliau pradėsite
jas valgyti visai žalias. Keiskite: kartą — troškintos, kartą —
netroškintos, nevirtos;
kertvirta, po truputį (20—50 gramų) pradėkite papildyti sa­
vo racioną nevirtais daržovių patiekalais: daigintais kviečiais,
mirkytom kruopom, valgomomis žolėmis, augalų vaisiais. Ko­
šes stenkitės mirkyti, o ne virti.
Taip elkitės ir kitais atvejais: pusryčiams valgykite vaisius;
vietoje pietų su sriuba, mėsa, duona pasirinkite šviežias sultis,
žalias ar mažai troškintas daržoves, košes; vakarienei vietoje
antrų, trečių patiekalų, arbatos pasirinkite salotas ir riešutus.
Atsižvelgiant į sezoną galima surengti „braškių", „obuolių",
„vynuogių", „arbūzų", „moliūgų" dienas.
Jei laikysitės šio mitybos režimo, palaipsniui ir nepastebi-
mai pasikeis jusų skonio įpročiai. Maistas, kuris anksčiau at­
rodė neskanus, net neįmanomas, taps malonus ir pageidauja­
mas.
Taigi visą šios knygos antros dalies turinį galima perteikti
paprastomis ir realiomis taisyklėmis:
1. Valgykite, kai išalksite.
2. Pusė kasdienio maisto turi būti šviežias, nevirtas auga­
linis maistas.
3. Skysčius ir vaisius valgykite prieš valgį ar atskirai.
4. Gerai kramtykite ir suvilgykite maistą seilėmis, valgyki­
te lėtai, kol maistas netaps koše. Sultis taip pat reikia suvilgyti
seilėmis, todėl gerkite jas mažai gurkšneliais.
5. Pirmasis patiekalas — šviežių daržovių salotos priklau­
somai nuo sezono (lapai, šaknys, vaisiai — trigubos salotos);
antrasis patiekalas taip pat turi būti pagamintas atsižvelgiant
į sezoną — baltyminis ar krakmolingas maistas.
6. Nevirtą augalinį maistą ir antruosius patiekalus gamin­
kite prieš pat valgymą.
7. Nevartokite rafinuotų ir dirbtinių produktų (dešrų, tor­
tų, sausainių, cukraus ir pan.) bei stimuliatorių: arbatos, ka­
vos, alkoholio.
INDIVIDUALI MITYBA
Taigi mes susipažinome su virškinimo procesais ir dabar jau
žinome, kaip vartoti maistą, kad gautume kuo daugiau naudos
ir prisidarytume kuo mažiau žalos.
Bet dar nežinome, kokie sezoninės mitybos pagrindų krite­
rijai, kaip keisti mitybą keičiantis amžiui, pagaliau, kaip indi­
vidualizuoti savo mitybą?
Išstudijavęs makrobiotikos, Ajurvedos, Čžud-ši ir t.t. dieto­
logiją, taip pat ir šias rekomendacijas išbandęs praktiškai, au­
torius pastebėjo daug niuansų, į kuriuos būtina atsižvelgti.
Kad neapsunkinčiau rytiečių terminologija, svarbiausius
teiginius išdėstysiu savais žodžiais klausimų ir atsakymų for­
ma.
254
KAS YRA ŽMOGAUS, KAIP BIOLOGINĖS
RŪŠIES, MITYBA?
Žmogaus virškinimo sistema tūkstančius metų taikėsi perdirb­
ti ir pasisavinti atitinkamus gamtinius produktus. Tai veikė
dantų sandarą, virškinimo trakto ilgį ir masę, skrandį, žarny­
ną, virškinimo organų sandarą, terpę, virškinimo fermentus,
bakterinę florą ir daugybę kitų dalykų. Virškinimo ypatumai ir
maisto įgijimo būdai turėjo įtakos mūsų kūno formai.
Maistas — ne tik mūsų kūno statybinė medžiaga. Jis pade­
da ir kūno viduje (t.y. kiekvienoje ląstelėje) sudaryti kuo palan­
kesnes sąlygas gyvybei. Todėl paskutinė virškinimo proceso
grandis — kiekvienoje ląstelėje, kur iš angliavandenių susida­
ro vanduo, anglies dioksidas ir laisvi elektronai (energija). Van­
duo mumyse sudaro terpę, kurioje vyksta gyvybiniai procesai:
anglies rūgšties koncentracija vandenyje reguliuoja fermentų
aktyvumą, o laisvieji elektronai yra tie „raumenys", kurie skai­
do angliavandenius, išskiria iš jų energiją ir t.t.
Po perdirbimo visi nereikalingi produktai iš organizmo turi
būti lengvai pašalinami. Vykstant evoliucijai šalinimo sistemos
taip pat prisitaikė šalinti iš organizmo tam tikrus metabolitus.
Jei žmogus šito akivaizdaus dalyko suprasti nenori, apie
sveikatą negali būti nė kalbos, nepadės krūva pinigų, naujausi
preparatai ir pan. Pavyzdžiui, visame pasaulyje žinomo mili­
jardieriaus Onasio duktė mirė būdama 37-erių metų! Tiriant
nustatyta, kad jos kūnas buvo prifarširuotas cheminių prepa­
ratų: migdomųjų vaistų, svorį mažinančių ir daug kitokių tab­
lečių (ant jos naktinio stalelio buvo rasta 41 pavadinimo vais­
tų!)... Atsižvelgiant į žmogaus organizmo prigimtines savybes,
tinkamiausias jo maistas — vaisiai, daržovės, varpiniai, ankš­
tiniai augalai, šakniavaisiai, uogos, medus, žalumynai ir gry­
bai, o ankstyvuoju jo vystymosi laikotarpiu — tik motinos pie­
nas ir vėliau kaip nežymus nukrypimas — galvijų pienas ir
paukščių kiaušiniai.
Tinkamiausia vieta žmogui gyventi — subtropikai (Vidur­
žemio jūros pakrantė), kur, beje, ir atsirado pirmosios civiliza­
cijos. Žmonėms slenkant į šiaurę, jų virškinimo sistemai teko
prisitaikyti prie kitokios mitybos, kuri tapo priverstine norma.
Atsirado papildomų mechanizmų tipas, pritaikytas gyvulinio
255
maisto pasisavinimui (pavyzdžiui, eskimai geria elnių taukus)
ir metabolitų pašalinimui, kurie žmogui kaip rūšiai nebūdingi.
Visi šie prisitaikymai žmogaus sveikatą paveikė nepalankiai.
KAS ATSITIKTŲ ŽMOGAUS ORGANIZMUI, JEI JO
MITYBA PASIKEISTŲ?
Jeigu dominuoja gyvulinės kilmės maistas: mėsa, žuvis, pieno
produktai, kiaušiniai ir kt., mūsų organizmas priverstas papil­
domai sukurti galingą nukenksminimo aparatą ir išeikvoti mil­
žiniškas jėgas, kad jis veiktų be sutrikimų.
Štai kovos su gyvūninių baltymų žalingu poveikiu pagrin­
dinės grandys.
1. Mūsų storosios žarnos mikroflora turi gyvūninių ląstelių
(t.y. mikroorganizmų), kurie, perdirbdami augalinę „žaliavą",
sudaro rūgščią terpę ir papildomai maitina organizmą rūgš­
čiais perdirbimo produktais.
Jei į organizmą patenka gyvūninė „žaliava" (mėsa, pienas,
kiaušiniai ir kt.), sparčiau plinta augalinės ląstelės (t.y. visai
skirtingi mikroorganizmai), kurie perdirbdami maistą sudaro
šarminę (puvimo) terpę. Taip į organizmą patenka baisūs nuo­
dai ir sudaromos sąlygos augti augaliniams organizmams —
polipams, vėžiui, pelėsiams ir kt.
Štai dabar ir tampa aiški Bolotovo rekomendacijų rūgštinti
savo organizmą gyvūninės kilmės maistu žala. Jis nesuprato
paprasto dalyko: oksidacijos esmė yra anglies dioksido koncen­
tracija, kuri vyksta kiekvienoje ląstelėje nuo angliavandenių
prisodrinto maisto (košių), o ne užteršimas baltymais, kaip tvir­
tina Bolotovas.
2. Baltymų perteklius organizme sudaro sąlygas padidėti
koloidinių drebučių (kraujo, limfos, ląstelių protoplazmos) klam­
pumui ir jam tapti kserokeliu. Dėl to kraujyje atsiranda trom­
bai, tulžyje ir šlapimo latakuose — akmenys, smegenų ir šir­
dies insultai, infarktai; jungiamajame audinyje — podagros ži­
diniai ir kt.
3. Jums teko kada nors lydyti geležinį laužtuvą geležinia­
me katile? Taip „lydant", lydysis ir geležis, ir pats katilas. Štai
paprastas, bet vaizdingas paaiškinimas, kodėl katės virškinimo
256
akto svoris — 2,8 proc. viso jos svorio, o žmogaus tik 1,8
proc. (Bet žmogaus žarnynas santykinai ilgesnis). Štai šitas vie-
as procentas ir apsaugo nuo „išsilydymo".
Plėšriesiems gyvūnams virškinant žalią mėsą, vyksta indu-
uota autolizė, palengvinanti virškinimą skrandyje 50 proc. ir
šitaip mažinanti kenksmingą poveikį skrandžio sienelei, o žmo­
gus paprastai vartoja termiškai apdorotą mėsą. Indukuota au­
tolizė tada nevyksta. Todėl sultys turi būti labai rūgščios, o
apdirbimas — ilgas. Išvadas pasidarykite patys.
Kai vartojami rafinuoti, dehidruoti produktai: duona ir jos
gaminiai, bulvės, cukrus, uogienė ir kitas „skanus" šlamštas,
jie visų pirma dehidruoja organizmą, į virškinimo traktą įsiur­
bia vandenį, kad galėtų ištirpti ir pavirsti koloidiniu tirpalu.
Tai tirština kraują, o dėl to sukelia ir troškulį. Todėl tokį mais­
tą valgydami užsigeriame ir taip kenkiame virškinimui. Ka­
dangi toks maistas yra koloidiniai tirpalai, kurie anksčiau ne­
turėjo krūvio, tokį krūvį kiekviena koloidinio tirpalo dalelė pa-
veržia iš organizmo — organizmas netenka dalies savo krūvio.
Toliau, prasiskverbdami į kraują, šie koloidai didina jo klampu­
mą. Dėl to visų organizmo koloidų klampumas, krūvis, švaru­
mas kinta — prastėja.
Mūsų organizmo fermentai pritaikyti sąveikai su natūralio­
mis cukraus, krakmolo dalelėmis, su pakitusiomis, savo struk­
tūrą praradusiomis jie pilnavertiškai nesąveikauja. Štai iš kur
atsiranda tokia daugybė šlakų, gleivių, kurios pakerta organiz­
mo gyvybines galias ir vidinę terpę iš rūgščios paverčia šarmi­
ne — pūvančia. Nuo tokių žmonių jau sklinda puvėsių tvaikas.
Natūralu, kad tai keičia ir žmonių elgesį — gimsta maniakai
ir prievartautojai.
KĄ BŪTINA ŽINOTI APIE PRODUKTUS?
Visas mokslas apie produktus grindžiamas dviem kriterijais —
kalorijų kiekiu ir molekuline sudėtimi (baltymai, riebalai, an­
gliavandeniai, vitaminai, mineralai ir kt.). Senovės dietologai
šiuo požiūriu elgėsi daug geriau. Jie atsižvelgė: į maisto skonį;
maisto poveikį organizmui; produkto formą ir konsistenciją;
maisto spalvą; informaciją pagal parametrus šaltis—šiluma ir
257
drėgnumas—sausumas; informaciją, kuri priklauso nuo klima­
to poveikio ir vietos; produkto savybių pasikeitimą apdorojant
termiškai ir kitais būdais. Visų šių ypatybių žinojimas leido
jiems maistą vartoti kaip vaistus, o vaistus — kaip maistą.
Naujausi fizikos mokslo atradimai daugeliu požiūrių tai pa­
tvirtino, o amerikiečių gydytojai Ajurvedą-machariši sėkmingai
taiko praktikoje, šį seną mokslą šiuolaikiškai interpretuodami.
Ir mes apžvelgsime šiuos ypatumus, kad būtų galima juos pa­
naudoti ir pagerinti sveikatą.
1. MAISTO SKONIS. Maisto skonis byloja apie ypatingas
jo energijos savybes. Liežuvis, skonio organas, leidžia pažinti
šią energiją. Energija, esanti produkte, gali palankiai veikti
mūsų gyvybingumą, ypač kai jos mūsų organizme trūksta, ir
slopinti gyvybingumą, kai jos perteklius.
Klasikinė Ajurveda išskiria šešis pagrindinius skonius: sal­
dų, rūgštų, sūrų, kartų, aštrų ir aitrų. Pridėkime dar du —
šleikštu ir beskonį.
Saldus skonis turi daugiausia gydomosios galios, stiprina,
didina kūno jėgas, padeda virškinti kūno sultis, turi šiek tiek
šiluminių savybių.
Rūgštus skonis gaivina, žadina apetitą, padeda smulkinti
ir virškinti maistą, sulaiko skysčius organizme, šalina užsikim­
šimus ir gerina žarnyno praeinamumą.
Sūrus skonis valo, ištraukia visa, kas įstrigę, sukietėję,
užsikimšę, naikina pelėsius, kelia apetitą, skatina gleivių ir žar­
nyno sulčių išsiskyrimą; šaltiems produktams suteikia organiz­
mą šildančių savybių.
Kartus skonis gerina virškinimą ir apetitą, sušildo kūną ir
stimuliuoja skysčio išsiskyrimą; praplečia kraujagysles; turi re­
tinančių, tirpdančių savybių; stimuliuoja cirkuliacijos procesus
kūne; padeda išsivalyti kūno ertmėms.
Aštrus skonis džiovina; stabdo pūliavimą, kraujavimą, tul­
žies išsiskyrimą; užgydo žaizdas; gražina odos spalvą; smarkiai
vėsina.
Kai maistas pereina per virškinimo traktą, jo skonis pasi­
keičia. Pavyzdžiui, saldūs ir sūrūs produktai tampa saldūs;
rūgštūs lieka rūgštūs, o aštrūs, kartūs ir gaižūs — kartūs. To­
dėl iš šešių pirminių skonių organizme susidaro trys antriniai.
Antrinio saldaus skonio produktai stiprina, didina kūno
258
masę. Saldaus perteklius skatina gleivių susidarymą, nutuki­
mą ir organizmo šiluminių savybių sumažėjimą. Žmogus gali
tapti abejingas, apatiškas.
Antrinio rūgštaus skonio produktai stimuliuoja organizmo
šilumines, intelektualines ir virškinimo galias. Rūgštaus sko­
nio perteklius prastina kraujo sudėtį, sudaro sąlygas opoms,
odos uždegimams, ima ėsti rėmuo. Žmogus tampa irzlus ir ne-
sitvardantis.
Antrinio kartaus skonio produktai padeda išvalyti orga­
nizmą, suliesėti, stimuliuoja gyvybinius procesus. Kartaus sko­
nio perteklius gali išsekinti jėgas, išdžiovinti organizmą. Žmo­
gus gali jausti nemotyvuotą baimę, neaiškų nerimą.
Prie klasikinės Ajurvedos schemos pridėjome du papildo­
mus skonius: šleikštu — panašų į gaižų, kuris tirština sultis
ir vėsina; beskonį — drėkinantį, minkštinantį ir atpalaiduo­
jantį.
2. FORMA IR KONSISTENCIJA. Po to, kai fizikai atsklei­
dė kvantus, paaiškėjo kiekvieno materialaus objekto formos ir
konsistencijos svarba. Paprasčiau sakant, kiekvienas materia­
lus objektas, taigi ir maisto produktai, turi materialią jėgą, ku­
ri kvantų lygyje (materialių dalelių yra daug daug kartų ma­
žiau negu elektronų) suteikia jiems tokį vaizdą, kokį jie turi.
Tokio pobūdžio charakteristikų pasikeitimas keičia akivaizdžias
daiktų savybes.
Tai sukelia įdomius teorinius samprotavimus, patvirtintus
gyvenimiškos patirties. Jei kokiam nors žmogaus organui trūks­
ta subtilių materialinių savybių, pasitelkiant tokias augalų ir
gyvūnų savybes, galima jas papildyti.
Tuo remdamiesi senovės gydytojai pasiūlė šią klasifikaciją:
1. Augalo dalys, atitinkančios žmogaus organus.
Šaknis — skrandis.
Kamienas — nugaros smegenys.
Šakos — nervai.
Lapai — plaučiai.
Žiedai — jėgų perteklius (tai atgaminimo organų vieta).
Chlorofilas — kraujas.
Sultys _ energija, cirkuliuojanti nervais ir tampanti sme­
genų, spermos ir kitų audinių impulsais.
Sėklos (ypač dygimo periodu) — dvasinė energija (Šen —
kinietiškai arba Kundalini — indų filosofijoje).
259
 2. Augalo dalys ir ką jos gydo:
Šaknys — kaulus.
Žievė — odą.
Lapai — „tuščiavidurius" organus (skrandį, tulžies pūslę,
storąją ir plonąją žarnas, šlapimo pūslę ir sėklides).
Žiedai — jutimo organus.
Vaisiai — „standžius" organus (širdį, plaučius, kepenis,
blužnį, inkstus).
3. Teigiamos ir neigiamos energijos pasiskirstymas.
Augalo viršūnė turi teigiamą krūvį, o šaknys — neigiamą.
Augalo dalis prie pat žemės pasižymi pusiausvyrą teikiančio­
mis savybėmis (susijungimo vieta turi ir teigiamos, ir neigia­
mos energijos).
Vaisiai turi teigiamos energijos, o gumbai — neigiamos.
Paties vaisiaus dalis prie kotelio pakrauta neigiama ener­
gija, o prie žiedo — teigiama.
Analogija su gyvūnais dar paprastesnė: širdis atitinka šir­
dį, kepenys — kepenis ir t.t.
Detaliau kalbant apie produktų savybes ir konsistenciją ga­
lima pasakyti, kad lengvumas, šiurkštumas, kietumas, sausu­
mas, lankstumas, birumas ir skaidrumas suteiks organizmui
lengvumo, judrumo, padės numesti svorio.
Maisto lengvumas, riebumas, drėgnumas, sklidumas, pra­
laidumas, visa, kas turi stiprų kvapą ir aštrų skonį, — padi­
dins organizmo šiluminius, intelektualinius ir virškinimo suge­
bėjimus.
Sunkumas, riebalingumas, tankumas, klijlngumas, paslan­
kumas, lėtumas ir drumstumas stiprins kūną, stimuliuos hor­
monų sistemą.
Aišku, kad organizmo perkrovimas pirmos grupės produk­
tais dehidruos kūną, antros — užterš kraują, trečios — padi­
dins gleivių kiekį. Viską vartokite saikingai.
3. PRODUKTUOSE SUKAUPTA INFORMACIJA, VEI­
KIANT JŲ AUGIMO VIETAI IR KLIMATUI. Bet kuris augalas
perima visą informaciją iš tos vietovės, kurioje jis užaugo. Jei
vietovė labai karšta, augalas kovoja su tuo, išugdydamas savy­
je priešingas — šaltas, vandeningas savybes, pavyzdžiui: arbū­
zai, melionai, lapinės daržovės (kopūstai), medžių vaisiai, uo­
gos ir kt.
260
Jei augalai priversti pakelti nepalankias, sakysim, šalto kli­
mato sąlygas, jie kovoja su tuo išsiugdydami savyje priešin­
gas — šiltas, riebalingas savybes, pavyzdžiui: grūdai, riešutai,
sėklos, šakniavaisiai ir kt.
Labai išmintingai elgiasi žmogus, vartodamas savo regiono
produktus. Produktų savybės padeda jam įveikti nepalankias
išorės sąlygas. Pavyzdžiui, kaitrią vasarą jis vartoja vėsinan­
čių, vandeningų savybių turinčių augaliniiį produktų: agurkų,
pomidorų, kopūstų, uogų, vaisių, arbūzų, melionų, moliūgų. Ir
priešingai, žiemą, valgydamas grūdus, riešutus, sėklas, šaknia­
vaisius, sausus produktus (džiovinami vaisiai įgyja šiltų savy­
bių), žalius ar šiek tiek termiškai apdorotus, t.y. šiltus, jis šias
savybes supriešina su šalčiu ir sausra.
Visa tai išliko liaudies išmintyje ir tvirtai įėjo į mūsų buitį.
Vasarą mes įsigeidžiame giros (rūgštus skonis organizme sulai­
ko vandenį), šviežių salotų, gaivinančių gėrimų. Žiemą, prie­
šingai: geriam šiltą arbatą ir žolių nuovirus, džiovintų vaisių
kompotą, verdam barščius, kitokias sriubas, košes, troškinam
daržoves.
Tad jeigu maistas vientisas, mažai termiškai apdorotas, tei­
singai derinamas ir vartojamas, — viskas eis į gera. Ir, prie­
šingai, jei, pavyzdžiui, Voroneže gyvenantis žmogus žiemą trūks
plis stengiasi valgyti žalią maistą — perka citrusinius iš Egip­
to, valgo šviežias salotas, šiltnamio daržoves, kenkia savo orga­
nizmui, nes jį atšaldo, išderina savo vidinį kovos su nepalan­
kiomis klimato sąlygomis mechanizmą, kuriam veikti padeda
produktai. Ir nekeista, jei toks žmogus greitai žvarbsta, sutrin­
ka jo virškinimas, vangūs žarnų judesiai, kūnas pritvinkęs van­
dens, o iš nosies nuolat varva.
4. MAISTO PRODUKTŲ POVEIKIS ŽMOGAUS ORGANIZ­
MUI. Iš patirties žinome, kad vienokio maisto suvalgę nepaju­
sime nieko ypatinga, o kitokio — galime kristi negyvi. Tuo rem­
damiesi senovės daktarai skyrė keturis maisto poveikio laips­
nius.
Jei žmogus, suvalgęs kokio nors maisto (medžiagos) jokių
poveikio požymių nepastebi (t.y. maistas nesušildo, neatšaldo,
nesausina, nedrėkina ir pan.), tai tas produktas (medžiaga) va­
dinamas pusiausvyrų.
261
 Jei maisto poveikis nedidelis, sąlygiškai galima pasakyti,
kad jo poveikio galia yra I laipsnio.
Jei produktas paveikia savo šiluma, šalčiu, sausumu, drėg­
me ir 1.1., bet nekenkia organizmui, sakoma, kad jo poveikio
galia yra pasiekusi II laipsnį.
Jeigu produktas nuodingas žmogui, jo poveikis net mirti­
nas, tai jau III laipsnis.
Remiantis šia klasifikacija, produktai su pusiausvyrų po­
veikiu vartojami žmogaus maistui; I ir II laipsnio produktai
vartojami sušvelninti nepalankias sezono sąlygas, taip pat iš­
gydyti nedideles ligas; II ir IV laipsnio produktai ir medžiagos,
vartojami tik kaip vaistai, esant rimtiems organizmo sveikatos
sutrikimams, kai reikia stiprių priešingai veikiančių korekcijų.
Priede Nr. 4 pateikiamas plačiausiai vartojamų produktų
sąrašas, nurodomos jų savybės ir poveikio galia.
Pažinę produktų savybes, europietiška mitybos mokymą pa­
pildysime senovės išminčių rekomendacijomis.
REKOMENDACIJOS, REMIANTIS PRODUKTŲ SKONIU
1. Jūs norite padidinti kūno „šilumą". Šiuo tikslu vieno val­
gymo metu geriausia vartoti produktus, turinčius: a) aštrų +
rūgštų skonį arba b) rūgštų + sūrų. Skonių derinys a), be kūno
„šildymo", dar padės ir numesti svorio, b) derinys, priešingai,
svorio „pridės", ypač vandens.
2. Jeigu norite kūną „palengvinti" (palieknėti, tapti judres­
niais), derinkite tokio skonio maistą: a) kartus + aštrus, b) rūgš­
tus + aštrus. Variantas a) — iš kūno bus pašalinta gleivių, b) —
padidės organizmo šiluminės savybės (gerės imunitetas, virški­
nimas, intelektualinis skvarbumas).
3. Jei panorote kūną „nusausinti" (pašalinti gleives, skrep­
lius), vartokite produktus tokio skonio: a) kartus + aitrus, b)
aitrus + aštrus, c) aitrus + kartus. Be to, vartojant a) produk­
tus išryškės ir „šaltos" savybės, kurios pravers vasarą. Du pas­
kutinieji variantai suteiks „šilumos", taip reikalingos šaltu me­
tų laiku arba tiems, kurie nuolat sužvarbę.
4. Jei norite organizmą „atvėsinti", vartokite produktus: a)
262
saldaus skonio arba b) kartaus + aitraus. Pirmu atveju priaug­
site svorio, antruoju — jo numesite.
5. Jei norite priaugti svorio (tapti „sunkesnis" ir „riebes­
nis"), vartokite produktus: a) saldaus + sūraus skonio arba b)
saldaus + rūgštaus; a) atveju galėsite „prisiauginti" riebalinį
audinį, o b) — užsiauginti raumenis.
Jei savijauta normali, kasdien vartokite šešių skonių pro­
duktus ir stenkitės, kad nė vienas jų nepersvertų kitų. Toks
valgis harmoningai stimuliuos jūsų energiją.
Kulinarinis maisto perdirbimas kartais gali pakeisti pro­
dukto skonį. Pavyzdžiui, svogūno skonis — aitrus, o pakepin­
tas ar išvirtas jis pasidaro saldus. Tai reikia turėti galvoje.
Saldus, rūgštus ir sūrus skonis organizmą veikia anaboliš-
kai. Kartus, gaižus ir aštrus — kataboliškai.
Maistas su vyraujančiu karčiu ir aštriu skoniu kelia orga­
nizmo energiją aukštyn. Tai pravartu asmenims su mažu krau­
jospūdžiu, kenčiantiems nuo prastos kraujo cirkuliacijos galvos
smegenų kraujagyslėse. Tokį maistą galima vartoti ir kaip vim­
dančią priemonę, kai iš organizmo reikia išvalyti gleives.
Saldus ir sūrus maistas siunčia organizmo energiją žemyn.
Todėl toks maistas (jūros kopūstai) yra geras natūralus vidu­
rius laisvinantis vaistas.
Rūgštus maistas didina žarnų pralaidumą, o gaižus — prie­
šingai, sukelia stemplės spazmus ir žarnyną daro beveik ne­
praeinamą.
REKOMENDACIJOS, REMIANTIS MAISTO FORMA
IR KONSISTENCIJA
1. Inkstų audinių ląstelių atstatymas.
Jei eisite į garinę pirtį ar sauną, prieš valandą suvalgykite
50—100 gramų virtų inkstų (geriau kiaulės, kadangi kiaulės
mikroelementų sudėtis panaši į žmogaus), o eidami garintis
prieš 10—15 minučių išgerkite 0,5—1 stiklinę prakaitą varan­
čios giros arba arbatos. Jei oda nelabai prakaituoja, ją reikia
aplieti gailių arbata.
Prakaitą varanti gira daroma taip: trims litrams vandens
paimti 1—2 stiklines aviečių (galima uogienės), 1 stiklinę cuk-
263
 raus, 1 arbatinį šaukštelį grietinės. Viską paraugti 10—15 die­
nų. Tokia gira taip pat tinka pašalinti radionuklidams. Joje yra
terpė, su kuria radionuklidai siekia susijungti, sudarydami sul­
fidus, o šie, savo ruožtu, padeda išskirti prakaitą, kadangi ne­
silaiko organizme. Girą gerkite prieš eidami garintis.
Prakaitą varanti arbata ruošiama taip: 1 stiklinėje vandens
1—3 minutes virinti 1 šaukštą gailio šaknų arba 2 šaukštus
beržo lapų. Galima vartoti liepos arba šeivamedžio žiedus.
Inkstų ląstelių apykaitos atstatymo mechanizmas: gerai
prakaituojant inkstai ilsisi, garinės karštis stimuliuoja ląstelių
apykaitą, o kraujyje yra medžiagos, analogiškos inkstams, ir
gyvulio inkstų kvantinis lygis. Šių faktorių visuma — labai ge­
rai atstato.
Prakaituoti reikia kuo ilgiau. Todėl nepertraukite jo mau-
dydamiesi po dušu arba baseine. Atveskite lėtai. Tik baigę pra­
kaituoti nuplaukite kūną šiltu vandeniu.
2. Kepenų ląstelių masės atstatymas. Metodika panaši į
aukščiau aprašytąją. Prieš eidami į garinę, suvalgykite 100 gra­
mų kiaulės kepenų. Paskui išgerkite prakaitą varančios arba­
tos ir smarkiai išprakaituokite garinėje. Gerai išprakaitavę,
sausai nusišluostyklte ir išsitepkite odą išrūgomis, sumaišyto­
mis su medumi, arba lašiniais, arba žuvies taukais — oda vis­
ką tuoj pat sugeria. Tuo metu kepenys ilsisi, o organizmas mai­
tinasi pro odą (kaip embrioninėje stadijoje). Po to išgerkite 1
stiklinę erškėtuogių nuoviro (50—80 uogų 3 litrams vandens).
Praėjus 15—20 minučių po „organizmo maitinimo pro odą", rei­
kia nusiprausti šiltu vandeniu. Kepenys atsistato lėčiau negu
inkstai, todėl šią procedūrą teks atlikti du mėnesius tris kar­
tus per dieną.
3. Širdies ląstelių masės atstatymas. Valandą prieš garinę
suvalgykite 50—100 gramų virtos širdies. 15 minučių prieš ga-
rinimąsi išgerkite „širdies" giros, kuri ruošiama taip: 3 litrams
vandens imkite 1 stiklinę nedžiovinto tvertiko (arba adonio,
pakalnutės, šalavijo), 1 stiklinę cukraus, 1 arbatinį šaukštelį
grietinės. Viską rauginkite šiltai apie 2 savaites. Vienkartinė
giros dozė — apie 0,5 stiklinės. Po garinės labai praverstų spe­
cialisto atliktas bendras masažas. Masažo metu pailsi širdis.
10—20 tokių procedūrų labai sustiprins jūsų širdį.
Papildomos širdies stiprinimo rekomendacijos: kasdien su-
264
vartokite 0,1 gramą pilkojo tvertiko miltelių. Šitos žolės kartu­
mas stimuliuoja kasoje vykstančią insulino gamybą. Skaidyda­
mas cukrų ir sudėtinguosius riebalus, jis pagerina širdies mai­
tinimą. Tuo metu venkite kepimui naudoti aliejų.
Šias rekomendacijas patobulino Bolotovas, bet jose nėra bio­
ritmų, kurie veikia šių atstatomųjų procedūrų efektyvumą.
REKOMENDACIJOS, REMIANTIS MAISTO
PRODUKTUOSE ESANČIA INFORMACIJA
1. Maitinkitės grynais produktais, išaugintais jūsų gyvena­
mojoje vietoje.
2. Maitinkitės daržovėmis, vaisiais, grūdais, riešutais ir kt.
tik jų sezono metu. Ne sezono metu nevalgykite dirbtinėmis
sąlygomis išaugintų (agurkų, pomidorų), Ilgai išlaikytų (nerau­
gintų kopūstų, obuolių, kriaušių, užšaldytų uogų ir kt.) ir iš
šiltųjų kraštų atvežtų (apelsinų, citrinų, greipfrutų ir kt.) dar­
žovių ir vaisių.
3. Šiluminis perdirbimas, džiovinimas saulėje, paskanini-
mas prieskoniais maistui suteikia „šiltų" savybių. Naudokitės
tuo šaltuoju metų laiku.
Net ir patiems alpinistams nebuvo aišku, kodėl jie eidami
į kalnus iš visų produktų labiausiai vertina lašinius. Ogi todėl,
kad jų organizmas, kovodamas su sausu, šaltu kalnų klimatu,
riebalus naudoja nuo organizmo džiūvimo, o druska suteikia
jam šilumą, kurią iš jo atima supantis šaltas oras. Panašiai
maitinasi ir Tibeto gyventojai, maistui vartodami sviesto gėri­
mą — Tibeto arbatą.
Senovės išminčiai taip pat patarė maitintis tik pagal sezo­
ną ir produktais, išaugintais gyvenamojoje vietoje. Štai, pavyz­
džiui, ko mokė Jėzus Kristus („Evangelija pagal Joną"):
„<...> Maitinkitės visu tuo, ką rasite ant Dievo stalo — me­
džių vaisiais, grūdais ir naudingom žolėm, gyvulių pienu ir bi­
čių medumi. Visas likusis maistas — Šėtono rankų darbas, ir
veda jis į nuodėmę, ligas ir mirtį! O turtingas maistas, kurį jūs
randate ant Dievo stalo, duoda jūsų kūnui Jėgą ir Jaunystę, —
ir liga nepaliečia mūsų. Ir tikrai, tai nuo Dievo stalo senis Ma-
tūzalis pasitiekdavo sau maisto, ir jeigu jūs darysite tą patį, aš
265
 pažadu jums, kad Gyvenimo Dievas duos jums taip pat, kaip ir
patriarchui, ilgą gyvenimą šioje Žemėje.
Mėnesio Chiaro (Gegužės) pradžioje valgykite rugius; Siva-
no (Birželio) mėnesį — kviečius, pačius tobuliausius iš grūdi­
nių žolių. Padarykite taip, kad jūsų kasdieninė duona būtų iš
kviečių. Kad Viešpats galėtų pasirūpinti jūsų kūnu. Tamiuzo
(Liepos) mėnesį maitinkitės rūgščiais vaisiais, kad jūsų kūnas
suliesėtų ir Šėtonas iš jo būtų išvytas. Jūs turite valgyti sultin­
gas figas visą Abo (Rugpjūčio) mėnesį, o Zliudo (Rugsėjo) mė­
nesį rinkite vynuoges, ir tegul jų sultys būna jūsų gėrimas.
Markešvano (Spalio) mėnesį rinkite saldžiąsias vynuoges, iš­
džiovintas Saulės Angelo, kad jos sustiprintų kūną, nes jame
apsigyvenę Dievo Angelai. Maitinkitės žolėmis visą Tibeto
(Gruodžio) mėnesį, kad išvalytumėt kraują nuo visų nuodėmių.
Gruodį pradėkite gerti gyvulių pieną, nesgi dėl to augina Vieš­
pats žolę laukuose visiems gyvuliams, duodantiems pieną, kad
savo pienu jie papildytų žmogaus maistą. O Šebato (Sausio)
mėnesį, kai lieka perteklius to, ką surinkote, leiskite Saulės
Angelui išdžiovinti visus vaisius jums. Maitinkitės jais kartu
su migdolų kauliukais (migdolų branduoliais) visus tuos mėne­
sius, kai medžiai neduoda vaisių.
Nes iš tiesų sakau jums, palaiminti yra tie, kurie valgo vien
maistą nuo Viešpaties stalo ir vengia Šėtono šlykštynių". Šiose
eilutėse glūdinti informacija — milžiniška.
REKOMENDACIJOS, REMIANTIS MAISTO PRODUKTŲ
POVEIKIO ŽMOGAUS ORGANIZMUI GALIA
Bėgant metams, mūsų virškinimas palaipsniui silpnėja. Tad bū­
dami vyresni, su liūdesiu prisimename, kad jaunystėje valgė­
me viską iš eilės ir kuo puikiausiai jautėmės. O dabar vos tik
suvalgėme ką ne to arba per šventes persivalgėme — iš karto
jaučiame maudulį skrandyje, sunkumą visame kūne, lėtinių li­
gų paūmėjimą.
Seniausias mokslas apie žmogaus sveikatą — Ajurveda —
teigia, kad prastas virškinimas — pagrindinis ligų šaltinis, o
geras — sveikatos garantas. Aįurvedos išminčiai mėgo kartoti,
kad žmogui, sugebančiam tinkamai pasisavinti maistą, nepa-
266
kenks ir nuodai, kai tuo tarpu prastai virškinant galima nu­
mirti ir nuo paties geriausio maisto.
Pagal Ajurveda, žmogaus organizme yra „virškinimo ugnis"
(agni). Jei šita ugnis skaisčiai dega (kaip jaunystėje), maistas
virškinamas gerai, be toksinių liekanų (pagal Ajurveda —
ama). Kūno ląstelės gauna visa, ko reikia, ir organizmas yra
visiškai sveikas. Jei „ugnis" nusilpsta, maistas nesuvirškina­
mas, atsiranda daug toksinių liekanų (ama) ir žmogus jau lin­
kęs susirgti.
Kad prigesusi virškinimo ugnis ir toliau liepsnotų, buvo siū­
loma daugybė receptų. Pusė tokių receptų grindžiama kai ku­
rių augalų ir medžiagų savybe „uždegti" virškinimą mūsų orga­
nizme. Tūkstantmetė praktika parodė, kad tam geriausiai tin­
ka juodi ir raudoni ankštiniai pipirai, kardamonas, cinamonas,
gvazdikėliai, garstyčios, krienai, imbieras, druska ir lydytas
sviestas. Pagal šildantį poveikį šie produktai lyginami su II ir
III pakopa. Todėl truputis aukščiau išvardytų produktų prieš
valgį, valgant ir po valgio žadina apetitą, stimuliuoja virškini­
mą. Susitvarkęs pašlijusį virškinimą, žmogus atgauna sveika­
tą. Štai kodėl anksčiau prieskoniai Europoje buvo vertinami
kaip auksas. Todėl juos geriausia vartoti šaltuoju metų laiku,
pagyvenusiems žmonėms su sutrikusiu virškinimu.
B. Bolotovas rekomenduoja senas, ligotas, pažeistas ląste­
les panaudoti tam, kad būtų padidintos, proporcijos jaunų —
sveikų. Senos ląstelės taip pat yra ama — toksinai, ir jų reikia
atsikratyti kuo greičiau, kol jie dar nepakirto sveikatos. Nau­
jausiais tyrimais, pagrįstais žmogaus odos sugebėjimu atspin­
dėti ir sugerti šviesą, buvo nustatyta: iki vienerių metų am­
žiaus senų ląstelių kiekis neviršija 1 procento, dešimties me­
tų — svyruoja tarp 7 ir 10, sulaukus penkiasdešimties metų,
išauga iki 40—50 procentų. Kalbant suprantamiau, penkiasde­
šimtmetis žmogus gyvena, panaudodamas tik 50—60 proc. savo
galimybių, tai yra tiek, kiek jo organizme liko jaunų ląstelių.
Tad visai natūralus troškimas padidinti jaunų ląstelių procen­
tą, o sumažinti — senų. Bet kaip tai padaryti?
Ląstelių baltymus skaido fermentai — pepsinai, kurie su­
sidaro skrandyje. Įsisiurbę į kraują kartu su skrandžio sulti­
mis, į pepsinus panašios medžiagos sutirpdo senas, ligotas, vė-
267
žio pažeistas ląsteles ir ligas sukeliančių organizmų ląsteles,
bet nekliudo sveikų, stiprių ląstelių.
Kad padidėtų skrandyje išskiriamų pepsinų kiekis, Boloto-
vas rekomenduoja (kaip ir senovės graikai) praėjus 30 minučių
po valgio, kuris jau pradėtas virškinti, ant liežuvio galiuko už-
siberti maždaug gramą valgomosios druskos. Paskui susidariu­
sias seiles išspjauti.
Nuo druskos refleksiškai ima smarkiai skirtis skrandžio
sultys, turinčios visų būtinų elementų, reikalingų naikinti se­
nas ląsteles. Bet tai tik vienas mechanizmas ir, be to, antraei­
lis. Svarbiausia yra tai, kas parašyta aukščiau. Druska dauge­
lyje kalbų reiškia „saulė". Veikiant skoniui, ji stimuliuoja „virš­
kinimo ugnį", tai yra visų organizmo fermentų aktyvumą, o šie
savo ruožtu aktyviai skaido visa, kas sena ir nereikalinga. Vie­
toj druskos galima naudoti aukščiau išvardytus „šildančius"
produktus. Ypač tinka imbieras.
Organizmo virškinimui pagerinti gydytojai — Ajurvedos
pasekėjai rekomenduoja specialią imbiero dietą.
Nedideliame emaliuotame ar keraminiame inde ištrinkite
keturis šaukštus imbiero miltelių ir 100—150 gramų švaraus
lydyto sviesto. Vientisą masę uždenkite dangteliu ir padėkite į
šaltą vietą.
Vartokite šitą mišinį kiekvieną dieną po truputį prieš pus­
ryčius. Pusryčiams tinka šie produktai: šilta žolių arbata, pa­
troškintos daržovės (būtinai šiltos) ir karšta košė.
Pirma diena 0,5 arbatinio šaukštelio
Antra diena 1 Gyvybinis principas „Vėjas" atsakingas už pačių įvairiausių
Trečia diena 1,5
Ketvirta diena 2 dėjimą organizmo viduje (vidinių skysčių cirkuliavimą: kraujo,
Penkta diena 2,5
Šešta diena 2,5
Toliau pradėkite mažinti kiekį kiekvieną dieną po 0,5 arba­
tinio šaukštelio, ir dešimtą dieną jūs suvalgysite jau tik 0,5
arbatinio šaukštelio.
Po šios dietos jūsų „virškinimo ugnis" taps normali. Beje,
visą nurodytą laiką (net ir po to) nevartokite smarkiai šaldan-
268
čių produktų: ledinio vandens, ledų, atšaldyto pieno, šaldytų
uogų, vaisių ir pan.
Imbiero dieta ypač tinka pagyvenusiems žmonėms, kurių
„virškinimo ugnis" iš tiesų užgesusi. Jauniems žmonėms ir vi­
dutinio amžiaus žmonėms, kurių virškinimas sutriko dėl kitų
priežasčių, ši dieta nerekomenduojama. Jiems tinka visiškai
kitas metodas. Bet prieš jį aprašant būtina pažinti žmogaus
konstituciją ir tik tada rekomenduoti.
MITYBOS INDIVIDUALIZAVIMAS
„Didžiojoje medicinos enciklopedijoje" šios knygos autoriui teko
pastebėti tik nedrąsias užuominas apie individualią konstituci­
ją. Platesnių žinių radau tik senovės Ajurvedoje.
Arjuvedoje ir apskritai visame senovės mokyme apie indi­
vidualią konstituciją glūdi trys pagrindiniai principai: „Glei­
vės", „Tulžis" ir „Vėjas" (Kapcha, Pita, Vata).
Kaip atskleidė naujausi fizikos tyrinėjimai, už mūsų fizinės
realybės (kūno) yra subtiliai materiali realybė (kvantų laukas),
atsakinga už formos gyvam organizmui suteikimą, šilumines
savybes ir visus cirkuliacijos procesus, vykstančius tame orga­
nizme. Taigi gyvybinis principas (doša) „Gleivės" atsakingas už
mūsų kūno formą (t.y. kaulus, raumenis, sausgysles, endokri­
ninę sistemą).
Gyvybinis principas „Tulžis" atsakingas už visas šilumines
mūsų organizmo savybes (termoreguliavimą, virškinimą, inte­
lektą, imuninę gynybą, metabolizmo aktyvumą apskritai).
organizmo procesų greitį ir jų cirkuliavimą, ir apskritai už ju­
limfos ir kt., audinių atsinaujinimo greitį, šlakų pašalinimą,
maisto virškinimo kanalais stūmimą, mąstymo greitį, menstru­
acijų pradžią, nėštumo trukmę ir kt.).
Taigi mūsų organizmas yra motinos ir tėvo gyvybinių prin­
cipų kombinacija, kuri atsiranda apvaisinant. Be to, gyvybinis
principas „Vėjas" kūne neturi jokių materialių elementų, tik
šaldo ir džiovina.
Gyvybinis principas „Tulžis" kūne — skysti, ėdūs elemen-
269
 tai (tulžis, tulžies sultys)*. Gyvybinis principas „Gleivės" atsto­
vauja kūne visiems materialiems dariniams ir organizme suda­
ro šaltį, drėgmę, gleives.
Štai dabar jau aišku: jei organizme dominuoja gyvybiniai
„Vėjo" principai, toks žmogus yra žemo arba aukšto ūgio, lie­
sas, nuolat žvarbstantis, prastai virškina, yra baikštus. Jei do­
minuoja „Tulžies" gyvybiniai principai, žmogus yra vidutinio
kūno sudėjimo, gerai virškina, žilstelėjęs arba praplikęs, jam
niekada nebūna šalta, pasižymi gana aštriu protu. Jei vyrauja
gyvybiniai „Gleivių" principai, žmogus yra stambių kaulų, rau­
meningas, linkęs į viršsvorį, gali skųstis prastu virškinimu, ne­
mėgsta drėgno oro, linkęs į depresiją. Bet žmogui nebūdingas
tik vienas kuris principas, todėl pateikiu Ajurvedos stebėjimų
pagrindu sudarytą anketą, kuri padės jums išsiaiškinti savo
konstituciją ir pagal ją pasirinkti mitybą (1 priedas). O dabar
svarbu nurodyti orientyrus, kurie patvirtins, jog nuo netaisyk­
lingos mitybos, mąstymo ir gyvenimo būdo pernelyg „suaktyvė­
j o " kuris nors gyvybinis principas, sukėlęs specifinius sutriki­
mus, kuriuos jūs galite pašalinti pasitelkę mitybą.
Taigi jei „Vėjas" normalus — kūnas lengvas, turite daug
energijos, žarnynas dirba lengvai ir reguliariai, mąstymas grei­
tas, visi fiziologiniai procesai, turintys savo ritmą, prasideda
laiku (miegas, menstruacijų ciklas, nėštumo periodas, moterų
ir vyrų orgazmas).
Jei yra šio gyvybinio principo perteklius, žmogus suneri­
męs, mąstymas chaotiškas, nenuoseklus, atmintis prasta, virš­
kinimas nenormalus — vidurius tai paleidžia, tai jie vėl užkie­
tėja, nuolatos žvarbstama, visi ritmiški procesai sutrikę (nemi­
ga, nenormalus menstruacijų ciklas, vaisiaus neišnešiojimas,
nenormali lytinio akto trukmė, dažniausiai — per trumpa ir
t.t.).
Jei „Tulžis" normali — kūnas šiltas, virškinimas ir maisto
pasisavinimas normalus, nuotaika pakili, protas greitai užčiuo­
pia problemos esmę, visos fiziologinės funkcijos: imunitetas, me­
tabolizmas, orgazmo stiprumas — normalios. Oda sveika ir gra­
ži.
Gyvybinio principo „Tulžis" pertekliaus požymiai: dažnai
* Organizme sukuria šilumą.
270
ėda rėmuo, atsiranda skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos,
daug ir dvokiančiai prakaituojama, išberia kūną, džiūsta šner­
vės, sumažėja imuninė gynyba. Žmogus lengvai suerzinamas,
amžinai nepatenkintas, tulžingai juokauja.
Jei „Gleivės" normalios — organizmas nepaprastai atspa­
rus, lytinis pajėgumas neblėsta ir viskas įvyksta sklandžiai,
sąnariai lankstūs, riebalų tarpsluoksnis optimalus, atmintis il­
gai išlieka gera.
Šio gyvybinio principo persvara padidina organizmo „glei-
vėtumą" sumažina šilumą, o tai, savo ruožtu, organizmą daro
neatsparų peršalimo infekcijoms ir augliams. Kūno svoris per­
nelyg auga, kaupiasi skysčiai. Virškinimas vangus. Palyginti
jauno žmogaus lytinės funkcijos silpsta, „blankus" lytinis aktas
užtrunka ilgai. Dingsta gyvenimo džiaugsmas, suprastėja at­
mintis.
Štai dabar, žinodami savo organizmo ypatumus bei maisto
produktų savybes, galime sąmoningai, produktų savybėmis su­
stiprinti ar prislopinti savo gyvybinius principus (došas), siekti
kuo geresnio jų subalansavimo ir sveikatos požiūriu pakilti „ant
bangos".
Maisto poveikio gyvybiniams principams (došoms) mecha­
nizmas toks: ląstelių lygyje iš maisto susidaro vanduo (teikian­
tis gyvybei terpę), anglies dioksidas (reguliuojantis terpės pH,
o per ją — visų organizmo fermentų aktyvumą) ir baltyminės
medžiagos (kurių dėka vyksta visi gyvybiniai procesai, fermen­
tai, micelės ir kt.). Skirtingi produktai skirtingai veikia tris
nurodytus parametrus. Aptarsime tai remdamiesi konkrečiais
pavyzdžiais.
Organizmo ląstelėse skystį mažins kartaus, aitraus ir gai­
žaus skonio (švieži vaisiai, daržovės, turinčios labai daug ka­
lio — natrio antagonisto); lengvas ir kietas (džiovinti vaisiai)
ir, be to, vartojamas mažais kiekiais maistas. Visa tai kartu
sutirština organizmo koloidus. Jei žmogui būdinga „Vėjo" (Va­
ta) konstitucija, t.y. jis linkęs prarasti daug skysčių ir maitina­
si aukščiau išvardytais produktais, jis tokia mityba „įsivarys"
jautrumą šalčiui, suliesėjimą, vidurių užkietėjimą, nerangumą.
Skysčio kaupimąsi organizmo ląstelėse nulems saldaus,
rūgštaus ir sūraus skonio (kruopos, pieno produktai, sūriai,
271
 sūdyti, tai yra turintys natrio produktai); sunkus ir minkštas
(grietinė, varškė); vėsus ir vandeningas (pienas); gausiai varto­
jamas maistas. Visa tai kartu organizmui neleidžia išskirti van­
dens, skystas organizmo terpes prisodrina krakmolo ir baltymų
(t.y. gleivių).
Jei žmogus, kuriam būdingas ryškus konstitucinis tipas
„Gleivės" (Kapcha), yra linkęs sulaikyti vandenį ir priaugti svo­
rio, maitinsis aukščiau nurodytais produktais, greitai nutuks,
praras šilumines savybes, sutriks virškinimas.
Didins organizmo šilumą, o netiesiogiai ir metabolizmą, ašt­
rus, sūrus ir rūgštus (prieskoniai, sūdyti, rauginti produktai;
lengvas ir riebus (kepta kiauliena); karštas ir sausas, be to,
abejingas (saulėgrąžų aliejuje keptos bulvės); vartojamas be sai­
ko maistas. Visa tai skatins spartų tulžies išsiskyrimą (netie­
sioginė užuomina apie padidėjusį eritrocitų irimą), „perdegins"
kraują, limfą ir t.t.
Jei žmogus su ryškia „Tulžies" (Pita) tipo konstitucija val­
gys tokį maistą, — džius šnervės, ės rėmuo, išbers odą, anksti
pražils arba nupliks.
1 priede pateikiama lentelė produktų, kurie stiprina arba
silpnina došas Vata, Pita ir Kapcha.
PALAIMOS DIETA
Mūsų mitybos pagrindinis uždavinys — palaikyti kuo tinka­
miausias gyvybines sąlygas ląstelėse. Ir štai tada, kai mes taip
subalansuojame savo mitybą, kad ląstelės per daug neišdžiūs-
ta, neprigleivėja, kai jose niekas „neperdega", metabolizmas
(medžiagų apykaita) tampa idealus, iš tinkamai pasisavinamo
maisto susidaro medžiaga, kurią ajurvedininkai vadina „odžas".
Kuo daugiau ląstelėse pagaminama „odžaso", tuo daugiau į
smegenis pasiunčiama palaimos ir džiaugsmo signalų. Žmogus
pajunta kūno lengvumą, gyvenimo pilnatvę, ypatingą džiaugs­
mą.
„Odžas" atsirasti padeda, visų pirma, tvarkingas virškini­
mas, kai nepažeidžiamas tinkamų maisto produktų ir jų deri­
nių nuoseklus vartojimas. Maisto produktai turi būti švieži,
272
inimaliai perdirbti šiluminiu būdu ir valgomi iš karto. Vartoti
reikia ne rafinuotus, dirbtinius, o grynus produktus.
Ajurvedininkai tokią mitybą vadina „švaria" ir rekomen­
duoja, kad joje būtų visų 6 skonių kuo rūpestingiau subalan­
suotų maisto produktų; vienu metu suvartoti tik saikingą kiekį
maisto (pagal jų rekomendacijas, idealiai besimaitinantis žmo­
gus per dieną turi suvalgyti maisto tiek, kiek telpa į dvi jo
rieškučias); gerti šaltinio (ištirpintą) vandenį; vartoti kuo švie­
žesnius produktus (iš karto nuo šakos arba nuo ugnies); mais­
tas turi būti lengvas, nesunkiai virškinamas ir raminantis.
„Švarios" mitybos produktai: lydytas sviestas; sezoniniai
vaisiai ir daržovės, taip pat jų sultys; neskaldytos kruopos ir
ankštiniai, ryžiai ir kviečiai, riešutai ir gyvenamosios vietos
augalų sėklos; medus, ištirpintas vanduo. Ajurveda rekomen­
duoja vartoti ir karvės pieną, bet kaip atskirą valgį arba su
miltinėmis košėmis (teisingo virškinimo požiūriu tai nevykusi
rekomendacija).
Nuo seniausių laikų ajurvedininkai aukščiau nurodytą
maistą rekomendavo visiems tiems, kurie norėjo būti sveiki,
ilgai gyventi, neprarasti šviesios galvos ir jėgos.
Visą likusį maistą, kuriame mažai „odžaso", kuris kliudo
normaliai gyventi, jie suskirstė į dvi rūšis: radžas ir tarnas.
Radžas rūšiai priskyrė tokius produktus: mėsą, žuvį, kiau­
šinius, druską, pipirus, garstyčias, visa, kas rūgštu ir karšta,
arbatą, kavą, kakavą, rafinuotą cukrų, prieskonius. Tarnas: jau­
tiena, kiauliena, svogūnai, česnakai, tabakas, apkartęs, pasto­
vėjęs, nešvarus, pašildytas maistas, visi svaiginantys produk­
tai ir vaistai.
Ištrauka iš „Bhagavatgitos" padės jums geriau suvokti visa
tai.
„Maistas, kuris suteikia ilgą gyvenimą, jėgą, harmoniją,
sveikatą, džiaugsmą ir nusiraminimą — skanus, abejingas,
maistingas ir malonus, pageidautinas Satva-žmogui.
Kartus, rūgštus, sūrus, per karštas, deginantis, grubus
maistas, kuris sukelia peršėjimą ir ligas, pageidautinas Radžas-
žmogui.
Pasenęs, beskonis, dvokiantis, laikytas per naktį, likęs nuo
ankstyvo ryto (sumaišytas su rytinio valgio likučiais) ir nešva­
rus maistas naudingas Tamas-žmogui".
273
 Pateiksime dar kelias Ajurvedos taisykles.
Nesuteikia odžas: mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai, sū­
ris, sunkus ir riebus maistas, seniai pagamintas maistas ir pra­
monės gaminiai (saldainiai, sausainiai ir 1.1.), per rūgštus ar
per sūrus maistas. Alkoholis ir nikotinas griauna odžas ir kliu­
do jam išsiskirti iš kito maisto. Bet koks persivalgymas apskri­
tai suardo odžas.
Gauti maksimalų kiekį odžas padeda: 1 — maitinimasis
šviežiu, parinktu pagal sezoną ir gyvenamąją vietą maistu; 2 —
didžiausia raciono dalis suvalgoma per pietus, kai „virškinimo
ugnis" pati kaitriausia. Vakarieniaukite iki saulės laidos ir ne­
daug, kad maistas būtų pasisavinamas prieš miegą. Pusry­
čiai — turi būti dienos valgio dalis; 3 — valgymas regulia­
rus — kiekvieną dieną tuo pačiu metu, bet tik tada, kai pajun­
tate alkį. Jokių užkandžiavimų tarp valgių; 4 — nevalgymas
prieš naktį, kad nebūtų pažeista energijos cirkuliacija organiz­
mo viduje. Pažiūrėję į organizmo bioritmus, pamatytumėte, kur
yra virškinimo organų energija: ryte — skrandyje, pusiaudie­
nį — plonojoje žarnoje, vakare ji jau pasitraukia į inkstus, o
toliau — į dar kitus organus, visai neturinčius nieko bendro su
virškinimu. Valgymas prieš naktį šitą ritmą sutrikdo, dalis
energijos vėl turi būti permetama atgal į virškinimo organus,
bet tai dar ne viskas — jūs gulatės miegoti su nesuvirškintu
maistu, kuris padeda susidaryti organizme gleivėms. Neigia­
mos emocijos irgi kenkia virškinimui. Todėl valgykite vienas
arba su žmonėmis, kurie jums malonūs. Prieš valgį ir po jo
padėkokite Motinai Gamtai už jos dovanas ir branginkite jas
kaip patį save.
NUOSEKLUS VIRŠKINIMO SUDERINIMAS
Dabar, kai jau daug žinome apie organizmo išvalymą ir tinka­
mą mitybą, pakalbėsime apie skrandžio—žarnyno trakto atsta­
tymą. Ypač tai svarbu pagyvenusiems žmonėms. Ką gi reikėtų
daryti?
1. IŠVALYTI STORĄJĄ ŽARNĄ. Virškinimui tai duos tokią
naudą:
a) kraujyje neliks toksinių medžiagų, kurios paralyžiuoja
virškinimo trakto ląsteles — negali vykti nei sekrecija, nei pe­
ristaltika;
274
b) storojoje žarnoje vėl bus rūgšti terpė ir normali mikro­
flora, atsistatys ir imuninė gynyba, kuri apsaugos mūsų orga­
nizmą nuo auglių ir kitų negerovių. Mikroflora iš augalinės
žaliavos papildomai gamins vitaminus, amino rūgštis ir dar
daug to, ko negauname su maistu. Mūsų organizmas taps ma­
žiau priklausomas nuo iš išorės gaunamo maisto. Kad tai įvyk­
tų kuo greičiau ir visiems laikams — nustokite valgyti mieli­
nius duonos produktus.
2. BŪTINA IŠVALYTI KEPENIS. Gerai (t.y. 5—7 kartus)
išvalę kepenis, kartu susitvarkysim visų rūšių apykaitas orga­
nizme. Jei žmogus ima valgyti vitaminų, mineralinių medžiagų
prisodrintą maistą, jis nepajėgia iš karto pasisavinti viso šio
turto, perlekiančio per organizmą kaip per kaminą. Tuo tarpu
švarios kepenys iš minimumo pasisavina maksimumą.
Kepenų išvalymas labai teigiamai veikia venų kraujotaką.
Kraujas, tekėdamas per skrandį, žarnyną, kasą ir kitus orga
nus, atneša jiems maisto medžiagų, deguonies. Jei tai pilnaver­
tis procesas, virškinimo sulčių pagaminama kiek reikia, virški­
nimo trakto epitelis atsinaujina normaliai, apsauginių gleivių
pakanka. Jeigu atsiranda net nežymus kraujo sąstovis, šie pro­
cesai stabdomi. Todėl neišvalę kepenų veltui lauksime virškini­
mo trakto veiklos pagerėjimo. Dar kartą sakau: kepenys —
svarbiausia organizmo liauka, nuo kurios priklauso visos funk­
cijos. Tad kol jų veikla nebus normali, netikslinga laukti, kol
pagerės viso organizmo veikla.
3. KIEK ĮMANOMA PALENGVINTI SKRANDŽIO—ŽAR­
NYNO TRAKTO VEIKLĄ.
Tam būtina:
— valgyti ramioje aplinkoje, neskubant;
— stengtis, kad maisto produktai būtų valgomi tam tikra
eile, be to, tarpusavyje tinkamai suderinti;
— valgyti tik išalkus. Jokių užkandžiavimų tarp valgių;
— pagal galimybes maitintis rūšiniu (satva) maistu. Bet
kokiu atveju iš pradžių valgyti vaisių arba daržovių patiekalus
(šviežios salotos, patroškintos daržovės, tik ką išvirti barščiai ir
kt.) ir tik po to 1—2 suderintus produktus;
— valgyti rūšinį maistą, kuris turi atitikti sezoną, būti iš­
augęs jūsų gyvenamojoje vietovėje ir vartojamas atsižvelgiant
į individualią konstituciją.
275
 Visų aukščiau nurodytų punktų įvykdymas atgaivins jūsų
virškinimo sistemą. Ši knyga tik aiškina, gilina ir pagrindžia
minėtus nurodymus.
Štai dar kelios rekomendacijos.
Rekomendacijos asmenims, kurių virškinimo siste­
mos veikla smarkiai sutrikusi. Kai kurių žmonių virškini­
mas taip pašlijęs ir nusilpęs, kad apskritai nieko negali
suvirškinti. Išvalius storąjį žarnyną ir kepenis, jiems reikia lai­
kytis monodietos, t.y. vienu metu valgyti tik vieną kurį produk­
tą. Be to, šiame produkte privalo būti pakankamai savų virš­
kinimo fermentų (turėti indukuotos autolizės sugebėjimų). Pa­
čioje pradžioje geriausiai tiks šviežios daržovių (ypač morkų)
sultys, kiek prasčiau — vaisių. Kai sultys bus normaliai pasi­
savinamos ir atsiras apetitas, valgykite patroškintas daržoves
arba šviežias salotas. Rytais pirmasis valgis turi būti 1—3
šaukštai daigintų grūdų, prieš valgį gerti karčius gėrimus. Vė­
liau, po salotų, suvalgyti truputį niekuo neatmieštos košės. Pas­
kui galima imtis imbiero dietos, o po jos pereiti prie individu­
alios rūšinės mitybos.
Rekomendacijos, kaip suderinti „virškinimo ugnį",
atsižvelgiant į individualią konstituciją. Beveik visi žmo­
nės periodiškai pajunta, kad sutriko virškinimo sistema. Taip
atsitinka dėl valgymo paskubomis, užkandžiavimo tarp valgių,
persivalgymo prieš naktį. Ėda rėmuo, neramiai virškinama,
dingsta apetitas, užkietėja arba praskysta viduriai, nedomina
valgis, per didelis ar per mažas kūno svoris.
Kai tik atsiranda šie simptomai, reikia atstatyti natūralų
virškinimo ritmą. Net jeigu jūs šių problemų neturite, tai nau­
dinga virškinimui.
„Vėjo" konstitucijos asmenys gali virškinimo ritmą suderin­
ti kartą per mėnesį. „Tulžies" konstitucijos — du kartus per
mėnesį. Tiems, kurių konstitucija „Gleivės", suderinimą reikė­
tų daryti kartą per savaitę. Tai jiems ypač naudinga.
Virškinimo ritmo ir jėgos suderinimo metodas iš jūsų parei-
kalaus trijų dienų. Pirmą dieną saikingai pavalgykite, venkite
įvairių prieskonių ir kitų produktų (alkoholinių gėrimų), kurie
zulinu apetitą. Prieš miegą pasidarykite valomąją klizmą (ga­
l i m u Klupimo) ir anksti atsigulkite.
276
Kad teisingai suderintumėte virškinimo ritmą ir jėgą, turė­
site visą dieną nevalgyti. Pageidautina tuo metu gerti tik šiltą
vandenį.
Kadangi „Vėjo" ir „Tulžies" konstitucijos žmonės sunkiai su­
silaiko nuo valgio ir nepakenčia nemalonių simptomų, jiems
galima išgerti saldžių šviežių sulčių arba suvalgyti šaukštą me­
daus bei išgerti stiklinę šilto vandens. Po to truputį pagulėkite.
Jeigu jaučiatės gerai, atitraukite savo dėmesį nuo valgio kokiu
nors darbu ir gurkšnokite tik vandenį. Rūgščių sulčių negerki­
te, jos žadina apetitą.
Asmenys, turintys konstituciją „Gleivės", tą dieną apskritai
gali nieko negerti — tai jiems bus tik į naudą, uždegs ir sude­
rins „virškinimo ugnį".
Kitą dieną po badavimo leiskite virškinimo sistemai atrasti
savo ritmą. Ryte išgerkite žolelių arbatos (kiekvienam konsti­
tucijos tipui savo) ir suvalgykite truputį karštos košės. Atmin­
kite: kava, arbata ir cigaretės sutrikdo virškinimo ritmą, tikslo
nepasieksite.
Iki pusiaudienio nevalgykite nieko. Prieš pietus išgerkite
šviežiai išspaustų sulčių, suvalgykite salotų (žiemą — tik ką
išvirtų barščių arba troškintų daržovių), paskui košės arba mė­
sos (jei be jos neapsieinate). Per pietus turite pasisotinti, bet
nepersivalgyti.
Iki pat vakarienės nieko nevalgykite. Vakarieniaukite anks­
ti, 3—4 valandas prieš miegą, kad tai, ką suvalgėte, būtų su­
virškinta. Produktus vakarienei pasirinkite pagal savo konsti­
tucinį tipą. Tiems, kurie linkę persivalgyti, verčiau reikėtų pus­
ryčiauti du kartus.
Atstatę normalų virškinimo ritmą bei jėgą, galėsite pasi­
kliauti natūraliu alkio pojūčiu: ryte valgyti nedaug, daugiau­
sia — per pietus ir truputį lengvo maisto per vakarienę. Sten­
kitės visada valgyti tuo pačiu metu, tai išugdys sąlyginį valgio
refleksą.
Dabar jau suprantamesni tampa įvairūs patarimai: badauti
kartą per savaitę po 24 vai. (P. Bregas), „sausas" badavimas 42
vai. (P. Ivanovas) ir t.t. Šių rekomendacijų autoriai intuityviai
pasirinko palankiausią režimą, nuo to jiems palengvėjo ir, ne­
paisydami individualios konstitucijos, pradėjo jį rekomenduoti
277
 visiems, neatsižvelgdami į kiekvieno konstituciją. Todėl kritiš­
kai vertinkite įvairiausių rekomendacijų srautą, atsirinkite tai,
kas priimtina jūsų konstitucijai. Atminkite Biblijos žodžius:
„Nekurkite sau stabų".
SKAITYTOJO PERSPĖJIMAS
Šioje knygoje apie žmogaus mitybą, skirtoje plačiam skaitytojų
ratui, rasite naujausių europiečių laimėjimų mitybos ir virški­
nimo srityje, Rytų mokymų apie individualią konstituciją.
Taigi kuo autorius rėmėsi rekomenduojamoje mitybos siste­
moje?
1. I. Pavlovo mokymu, kad kiekvienam maisto produktui
virškinimo metu išskiriamos savos virškinimo sultys, maisto
perdirbimas vyksta skirtingomis sąlygomis (rūgščiose arba šar­
minėse) įvairiuose virškinimo trakto skyriuose ir skirtingu lai­
ku. Todėl net du vienos kilmės produktai trukdo vienas kitam
būti pilnavertiškai pasisavinamiems ir suvirškinamiems.
2. A. Ugoliovo mokymu apie rūšinę mitybą, virškinimą ir
mikroflorą, taip pat mokymu apie žarnyno hormoninę sistemą.
Trumpai sakant, tai reiškia, kad maisto produktų pagalba jūs
pritaikote savo organizmą prie aplinkos.
Jeigu tie maisto produktai sudarkyti perdirbant pramoni­
niu būdu ir t.t., jūs derinatės prie technologinio proceso, bet ar
šito jums reikia? Juk taip nutraukiate maisto saitus, jungian­
čius jus su supančiu pasauliu.
3. Mokymu apie akupunktūrą, kuri teigia, kad organizme
visi fermentai būna aktyvūs laisvų elektronų dėka. O jie į or­
ganizmą patenka dažniausiai kvėpuojant ir judant. Todėl jei
žmogus mažai judės, net pati tobuliausia mityba jam duos ma­
žai naudos.
Remdamiesi šiuo mokymu, galime teigti — energija kūno
organais cirkuliuoja tam tikra tvarka. Kai energija yra kuria­
me nors organe, jis tuo metu darbingiausias. Pasirodo, kad žmo­
gaus virškinimas natūraliai prisitaikęs prie šios cirkuliacijos.
Rytą aktyvus skrandis, pusiaudienį — plonoji žarna. Paskui
energija iš virškinimo organų pasitraukia. Jei žmogus pripra-
278
tęs prisivalgyti vakarais, jis negali pilnavertiškai perdirbti
maisto, ir dėl to atsiranda daug šlakų.
4. Mokymu apie metabolizmą ląstelės viduje: iš angliavan­
denių ląstelėje susidaro vanduo (gyvybės terpė), angliarūgštė
(ji reguliuoja terpės pH, taigi ir fermentų ląstelėse aktyvumą)
ir laisvi elektronai (t.y. energija). Kalis, esantis maiste, padeda
pašalinti iš organizmo vandenį, o natris, priešingai, sulaiko jį.
Vaisiai ir daržovės dažniausiai priskiriami prie daug kalio tu­
rinčio maisto, o kruopos — prie natrio. Todėl vartojant šiuos
produktus, tarp jų turi būti pusiausvyra. Makrobiotika kaip tik
ir nustato tokią pusiausvyrą: vieną pusę maisto sudaro daržo­
vės ir vaisiai, o kitą pusę — kruopos.
5. Ajurvedos teiginiais apie maisto produktų savybes ir in­
dividualią žmogaus konstituciją. Pasinaudoję šiomis žiniomis,
mes ne tik individualizuosim mitybą, bet ir tikslingai suregu-
liuosim organizmo funkcijas.
6. Mokymu apie organizmo išvalymą, kuris greitai suregu­
liuoja virškinimą, kraujotaką, o kartu ir sveikatą apskritai. Ne­
išvalius organizmo, daugumai žmonių mityba, sveikata — tuš­
čios pastangos.
Jei iš tokių pozicijų pasižiūrėsime į mūsų šalyje dabar po­
puliarias dietologo H. Šeltono rekomendacijas, pasirodys, kad
jos remiasi I. Pavlovo mokslu, rūšine mityba (natūropatai reko­
menduoja grynus produktus, išaugintus gyvenamojoje vietoje),
ir organizmo išvalymu (badavimu). Iš mano išvardytų šešių
punktų šie trys patys efektyviausi. Bet dar liko kiti trys, pade­
dantys „išspausti" iš mitybos maksimalią naudą.
Kad skaitytojas suprastų silpnąsias H. Šeltono teiginių vie­
tas, išnagrinėsime jo knygos „Ortotrofija" ištrauką.
— Ar yra toks maistas, kuris jums naudingas, o man kenks­
mingas?
„Ar tiesa, kad maistas, vienam žmogui naudingas, kitam
gali būti kenksmingas? Vanduo — maistas vienam ir nuodas
kitam? O kalcis? Fosforas? Natris?"
(Autoriaus pastaba: iš karto jaučiamas vertinimas iš orto­
doksinės medicinos pozicijų — suskaidyti viską į sudėtines da­
lis, neatsižvelgti į visumą. Taip vertinant pamirštama, kad
maistas veikia mus skonių energetika, konsistencija ir infor­
macija.)
„Niekas nedaro tokių absurdiškų pareiškimų. Produktai,
279
 kurie vienu metu gali būti gėris vienam ir nuodas kitam, nie­
kada nepatenka į kraują nepakitę. Jie išskaidomi pasisavinimo
proceso metu ir į kraują patenka jau kaip amino rūgštys, mo­
nosacharidai, riebiosios rūgštys, mineralai ir vitaminai".
(Autoriaus pastaba: taip, bet prieš patekdami į kraują jie
jau paveikia gyvybinius organizmo principus savo skonių ener­
getika.)
„Kiekvienas iš mūsų pradeda savo gyvenimą kaip apvaisin­
tas kiaušinis, eina tuo pačiu evoliucijos keliu, gimsta su tokiais
pačiais organais ir tomis pačiomis funkcijomis. Mūsų visų tos
pačios liaukos ir pasisavinimo sistemos, mes visi sudaryti iš tų
pačių cheminių elementų ir tokių pačių proporcijų. Kiekvienas
iš mūsų išskiria vienodų rūšių ir vienodą kiekį virškinimo sul­
čių ir tuos pačius virškinimo fermentus".
(Autoriaus pastaba: taip, mes gyvenimą pradedame vieno­
dai, bet skirtingomis sąlygomis. Kiekvieno žmogaus organiz­
mas turi prie jų prisitaikyti. Po tokio prisitaikymo vienos sis­
temos pradeda funkcionuoti visu pajėgumu, o kitos užgęsta.
Visa tai veikla virškinimo organus, ir dėl to vieni žmonės gali
gyventi rūsčiomis Siaurės sąlygomis, maitintis žuvimi, ruonio
taukais, o kiti tropikuose — bananais, finikais. Jei šis H. Sel-
tono tvirtinimas atitiktų tiesą, pirmieji išeiviai iš Europos į
Ameriką nebūtų masiškai mirę nuo skrandžio ligų. Jų virški­
nimo sistema taip ir nesugebėjo adaptuotis prie vietos produk­
tų, kuriais puikiausiai maitinosi aborigenai.)
„Visa byloja, kad mes visi sutverti tų pačių principų pagrin­
du, turime tą pačią konstituciją, tuos pačius maisto poreikius
ir aprūpinti taip, kad pasisavintume tų pačių rūšių ir tipų pro­
duktus".
(Autoriaus pastaba: turint galvoje, kad kiekvienam žmogui
būdinga sava gyvybinių principų kombinacija, jis maisto są­
skaita stengiasi „patempti" silpnas „došas", o stiprias „nutram-
dyti". Todėl jokių vienodų poreikių būti negali, jie griežtai in­
dividualūs.)
„Jeigu matysime gyvenimą ir jo įstatymus tokius, kokie jie
yra, pastebėsime: tai, kas yra geriausia vienam, geriausia ir
visiems, ir kas kenkia vienam, kenkia visiems".
(Autoriaus pastaba: deja, H. Seltonas šituos įstatymus ide­
alizuoja, tikrovėje viskas daug sudėtingiau. Jeigu vaisiai ir dar-
280
žovės yra geriausias valgis žmogui, gyvenančiam tropikuose, —
tegul jais minta eskimas, gyvenantis Tolimojoje Šiaurėje. Bet
ne, jis teikia pirmenybę vietinės kilmės produktams: mėsos
drožlėms, ruonio taukams ir 1.1.).
H. Šeltonas žmogaus mitybos problemą susiaurino iki virš­
kinimo fiziologijos. Be to, jis remiasi pasenusiu požiūriu — ap­
rūpinti organizmą viskuo, kas reikalinga, neigia mikrofloros
vaidmenį (dėl nežinojimo), sukuriant papildomas maisto me­
džiagas, kurių dėka net paprasčiausiais produktais maitinantis
žmogaus mityba yra pilnavertė. Jis nesuprato konstitucinių
žmogaus skirtumų, atskiro žmogaus mitybos ypatumų. Jis ne­
norėjo pastebėti įvairių tautų mitybos aiškių skirtumų. Jo mi­
tybos rekomendacijos labiausiai tinka Tekso valstijai, kur jis
gyveno ir gydė žmones. Aklai perkeldami jo rekomendacijas į
Rusiją, kur kitas klimatas, kiti virškinimo ypatumai, darome
didžiulę klaidą.
Kaip atsvara H. Šeltonui, Ajurvedos šalininkai, remdamie­
si produktų savybėmis ir mitybos individualumu, visiškai pa­
neigia daugumą virškinimo fiziologijos teiginių. Štai ištrauka
iš Dipako Copros knygos „Ideali sveikata" (M., 1992).
„Ruošdamiesi pietauti paprašykite jums atnešti stiklinę šil­
to vandens, o ne ledinio, ir išgerkite jį mažais gurkšneliais;
vietoj salotų suvalgykite lėkštę karštos sriubos; neatsisakykite
duonos, sviesto ir deserto, pageidautina šilto (šiuo atveju obuo­
lių pyragas daug geriau negu ledai, savo šalčiu apsunkinantys
„Vėjo" tipo žmonių virškinimą".
Autoriaus pastaba: toks patarimas pakenks virškinimui, o
po to ir visam organizmui:
1. Lėkštė karštos sriubos — virtas maistas, kuris sukelia
maistinę leukocitozę (suardo leukocitų gynybą).
2. Duoną su sriuba seilės tik suvilgo, neperdirba jų. Tai
apsunkina tolesnį virškinimą.
3. Duonos mielės pažeis mikroflorą ir sukels disbakteriozę.
4. Jei neatsisakysite sviesto ir suvalgysite jo 30—50 gramų,
virškinimas sulėtės. Skrandyje ilgą laiką jausite sunkumą.
5. Po valgio obuolių pyragas — desertas atims, kaip ir duo­
na, iš organizmo mineralines druskas ir vitaminus, reikalingus
jo paties suvirškinimui, sutirštins kraujo koloidus. Obuoliai, ne­
patekę į plonąją žarną, pradės rūgti ir trikdys visą virškinimą.
281
 Bet šitos rekomendacijos bus teisingos ir virškinimo fiziolo­ virintu šlapimu — 1 kartą per dieną. Viskas yra taip, kaip
gijos, ir individualios konstitucijos prasme, jeigu jas išdėstysi- aprašyta".
me tokia tvarka:
Laiško gale A. V. paprašė patarimo. Aš jam rekomendavau
1. Išgerkite stiklinę šilto vandens (geriau kompoto). nustoti valgyti duoną ir nuodugniai išvalyti kepenis. Štai ką jis
2. Suvalgykite lėkštę troškintų daržovių arba barščių, ku­
rašo antrame laiške:
riuose daug daržovių ir mažai vandens.
„Nuo 1992 m. kovo mėnesio storąją žarną išvaliau vieną
3. Suvalgykite lėkštę šiltos košės su sviestu (mėsos mėgė­
kartą, du kartus išvaliau kepenis, tris dienas iš eilės badavau
jams — gabalėlį virtos mėsos).
ir toliau triskart per dieną vartoju šlapimą.
Deja, panašių rekomendacijų dabar vis daugiau. Būkite iš­
Egzema labai lėtai traukiasi: ant rankų delnų jau beveik
mintingi ir atsirinkite tik tai, kas jums geriausia ir priimti­
išgijo, o ant kojų padų — prasčiau.
niausia. Aš iš H. Seltono perėmiau teisingą maisto produktų
Praėjusiame laiške jūs man patarėte nevalgyti duonos, o
derinimą, o iš Ajurvedos — mokymą apie produktų savybes ir
bandeles, batonus valgyti galima? Kiek laiko nevalgyti duonos?
individualią mitybą. Tokios sintezės dėka mano mokyme apie
Juk visiškai nevartoti duonos produktų negalima?
žmogaus mitybą yra tai, kas geriausia europietiškoje ir azijie­
Apsilankiau garinėje ir po to jaučiausi puikiai, juk aš, sirg­
tiškoje dietologijoje. Dar daug ką galima kalbėti apie mitybą,
damas egzema, penkerius metus nesimaudžiau! Tablečių nuo
atskleisti jos paslaptis, paradoksus ir t.t., bet dabar — konkre­
cukrinio diabeto nevartoju nuo šių metų kovo 15-tos, egzemą
čios rekomendacijos Rusijos gyventojams.
gydau tik urinoterapija. Savijauta gera".
1. Valgykite produktus, augančius (o ne pagamintus) jūsų
Aš jam rekomendavau duonos visiškai nevalgyti, pakeisti
regione. Išimtis — prieskoniai.
ją košėmis, be to, valyti organizmą. Štai ką jis praneša trečia­
2. Vasarą daugiau vartokite daržovių, vaisių, uogų, žie­
me laiške:
mą — džiovintų vaisių, medaus, troškintų daržovių, taip pat ir
„1992 m. liepos 14 d. Aprašysiu savo gydymosi urinoterapi­
barščių bei kopūstų, šiltų košių, riešutų. Žmonėms, pripratu­
siems prie pieniško ir mėsiško maisto, galima šiuos produktus ja nuo 1992 m. kovo 15 d. rezultatus. Keturis kartus gydžiausi
vartoti, bet saikingai. badavimu: du kartus po 2 dienas ir du kartus po 3 dienas. Nuo
birželio 1 dienos vartoju šlapimą po 5—6 kartus per dieną, nu­
3. Maisto produktus atsirinkite atsižvelgdami į savo konsti­
stojau valgyti duonos, miltų produktus. Per šį laiką 2 kartus
tuciją (žr. priedą), vieno valgymo metu pusė produktų tegul
išvaliau storąją žarną, 5 kartus kepenis, 1 kartą išploviau inks­
būna vaisiai ir daržovės (ne tik žalios, bet ir troškintos), o kita
tus erškėtuogės šaknų nuoviru, gėriau ištirpintą vandenį. Mai­
pusė — košės. Nevalgykite mielinių duonos gaminių, bet regu­
tinausi košėmis, salotomis, bulvėmis.
liariai suvalgykite 1—2 šaukštus daigintų grūdų.
Urinoterapijos dėka aš išsigydžiau hemorojų ir, atrodo, cuk­
4. Visą dieną maitinkitės atsižvelgdami į „virškinimo ug­
rinį diabetą, t.y. cukrinio diabeto simptomų (prakaitavimo, sil­
nies" aktyvumą. Laikykitės teisingo maisto produktų vartojimo
pnumo, išdžiūvusios burnos ir kt.) dabar nėra. Grybelinė egze­
eiliškumo ir jų suderinamumo.
ma liko tik ant kojų padų".
5. Periodiškai išvalykite savo organizmą ir suderinkite virš­
Ir pagaliau ketvirtas laiškas 1992 m. rugsėjo 9 dieną.
kinimą. Pageidautina tai daryti pasninko dienomis.
„Papildomai ėmiau valgyti daigintus grūdus, kol skrandis
Štai vienas natūralaus organizmo atstatymo pavyzdys.
tuščias, dėjau nugarinto šlapimo kompresus ant kojų padų, mė­
Man rašo A. V.:
nesį nevalgiau duonos, bandelių ir kitų duonos gaminių, savai­
„Septinti metai sergu cukriniu diabetu ir penkti metai gry-
tę badavau. Nuo kojų padų beveik nusilupo šašai, o rankų del­
beline egzema. Nuo 1992 m. kovo 15 dienos pradėjau gydytis
nai jau visiškai švarūs."
urinoterapija. Šlapimą geriu 3 kartus per dieną, o masažą nu-
Baigdamas patarsiu jums kuo dažniau įsiklausyti į savo

282 283
organizmą po kiekvieno valgymo. Analizuokite savo pojūčius.
Nevartokite produktų, kurių suvalgius jums negera. Nuolatos
skaitykite šitą knygą apie mitybą ir patys išmoksite tinkamai
maitintis, pakeisite savo skonio įpročius.
Pats autorius elgėsi lygiai taip, juk už jį niekas šito nepa­
darė. Ilgai save stebėjęs aš įsitikinau, kad man labiausiai tinka
saikingas maitinimasis, du kartus per dieną, t.y. be vakarienės.
Pirmą kartą valgau maždaug 10—11 vai. Pietūs — nuo 16 iki
17 vai. Prieš miegą — žolelių arbata. Man geriausiai tinka dar­
žovių salotos ir troškintos daržovės, vegetariški barščiai, o ant­
ras patiekalas — košės ir ypač daigintų grūdų duona. Riešutus
valgau, bet jais nepasisotinu, o štai košės — plovas su daržo­
vėmis (morkomis, svogūnais) man ypač tinka. Retkarčiais geriu
vien šviežią pieną. Vasarą man patinka vaisiai, stengiuosi kuo
daugiau gerti šviežių sulčių: obuolių ir burokėlių bei morkų;
geriu ištirpintą vandenį, pelynų nuovirą, žolelių arbatas. Rūgš­
taus skonio džiovinti vaisiai man netinka — iškart atšimpa
dantys, — tik saldūs: razinos, abrikosai, bet retai. Štai beveik
ir visas mano maistas. Užuot valgęs mėsą, geriu savo šlapimą
keletą kartų per dieną. Savijauta nesiskundžiu, jei kiek persi-
valgau — labai greitai padidėja svoris.
PRIEDAI
1 priedas
TINKAMAI PARINKTOS INDIVIDUALIOS
MITYBOS PAVYZDŽIAI
Ryškiausias individualaus gyvybinių principų atitikimo pavyz­
dys buvo Porfirijus Kornejevlčius Ivanovas.
Jis labiausiai atitiko Pita—Kapcha derinį. Pita — jo žili
plaukai ir puikus virškinimas. Liudininkų pasakojimu, po ilgo
badavimo jis sėsdavosi su visais už stalo ir valgė viską iš eilės:
barščius, bulves ir kt. Toks perėjimas iš badavimo jam buvo
normalus dalykas. Kapchą atitiko galingas kūnas (stambūs
kaulai), persirgta angina (gleivių sankaupa).
Į tai atsižvelgiant, jam labai tiko apsipylimai lediniu van­
deniu, tramdantys došą Pita, dažni badavimai ir bėgiojimas su­
teikdavo harmoniją Kapchai. Be to, šių došų derinys padėdavo
jam lengvai pakelti ir šaltį (juk Pita teikia šilumą), ir alkį (Kap­
cha leidžia iškęsti maisto trūkumą ir kitus sunkumus).
Polis Bregas taip pat gana sėkmingai laikėsi individualios
sveikatingumo programos. Jo došų derinys buvo beveik toks
pat, kaip ir Ivanovo (Pita—Kapcha). Visų pirma, jis žilas žmo­
gus, taigi jis priklauso Pitai. Antra, jis yra sirgęs plaučių tu­
berkulioze — tai Kapcha disbalanso požymis.
Polis Bregas labai vengė gleives gaminančių produktų: pie­
niško maisto, aliejų, krakmolo, kad tik neišvestų iš pusiausvy­
ros Kapchos. Įprotis badauti ir fiziniai pratimai taip pat tam
tiko.
Aleksandras Aleksandrovičius Mikulinas — akademikas,
aviacijos motorų konstruktorius, peržengė 90 metų ribą. Štai
ištrauka iš jo garsiosios knygos „Aktyvus ilgaamžiškumas":
„Iki penkiasdešimties metų amžiaus aš, kaip ir dauguma
žmonių, fizinei kultūrai didelio dėmesio neteikiau. Bet rimtai
285
susirgęs ir patekęs į ligoninę, panorau išsiaiškinti sudėtingą
žmogaus organizmo sandarą. Išstudijavęs šia tema daugybę
knygų, išsiugdžiau savo sistemą. Ši sistema padėjo man įveikti
ligas, nesenti ir bėgant metams išsaugoti darbingumą. Toks esu
ir dabar".
O štai ką jis papasakojo apie savo ilgaamžiškumą:
„Nei mano motina, nei tėvas, nei kiti artimieji nebuvo ilga­
amžiai. O man štai jau 90 metų. Ir, kaip matote, aš pakanka­
mai žvalus, tebedirbu, išsaugojau kūrybinių minčių šviežumą.
Šitai galiu paaiškinti tik tuo, kad prieš 50 metų galutinai su­
pratau: negalima gyventi plaukiant pasroviui, be fizinės kultū­
ros ir sporto, persivalgant, vartojant alkoholį ir rūkant. Pa­
laipsniui pradėjau laikytis šių principų, o paskui susidomėjau
organizmo gyvybinių galių stiprinimo problema — ir kaip
mokslininkas, ir kaip inžinierius konstruktorius... Taip atsira­
do mano knyga „Aktyvus ilgaamžiškumas", kurios paantraš­
tė — „Mano kovos su senatve sistema". Bet aš niekada nera­
ginu aklai pasikliauti mano rekomendacijomis. Kiekvienas žmo­
gus turi savo įpročius, savitumus, temperamentą. Vadinasi, ir
gyvenimo būdas turi būti individualus".
Puikiai pasakyta: turi būti individualus. Jis, kaip ir visi
žymiausi natūropatai, manė, kad reikia tik sukurti ląstelėms,
būtent ląstelėms, tokias išorinės terpės sąlygas, kuriomis dali­
jimosi būdu atsiradusios naujos ląstelės neprarastų jaunų pil­
naverčių savo gentainių savybių.
O dabar trumpai apie mitybą. Jis pirmenybę teikė prės­
koms be mielių bandelėms, nes mielės žarnyne sukelia rūgimą
ir naikina taip reikalingą mikroflorą. Gyvulinius riebalus jis
pakeitė augaliniais aliejais. Vartojo tik rūgusio pieno produk­
tus. Virtą mėsą, žuvį valgė saikingai, daugiau daržovių ir ko­
šių. Manė, jog naudinga išgerti 7—8 stiklines skysčio „kraujui
atskiesti". Mėsos sultinio nevartojo, vietoj jo gėrė erškėtuogių
antpilą. Druskos ir cukraus vartojo nedaug, jį pakeitė medumi.
Perskaitęs daktaro Zamchau knygą „Atskiros mitybos ins­
titutas", pabandė taip maitintis. „Rezultatas buvo stulbinantis.
Atsirado jėgos! Žvalumas! Gyvenimo džiaugsmas! Atjaunėjęs,
švytintis, skaistus veidas!" Bet po to jis suvalgė pyragėlį su
mėsa, ir organizmas ėmė valytis taip, kad vos atgaivino ligoni­
nėje. Man atrodo, kad čia įsipainiojo dar kažkas. Ar išsivaly-
286
mas sutapo su atskiros mitybos pažeidimu, ar prisidėjo kiti fak­
toriai, bet kad taip smarkiai nuo to nukentėtų, nesu matęs. Cia
kažkas ne taip. Valgydavo Mikulinas labai mažai ir tik tada,
kai smarkiai išalkdavo. Badaudavo vieną du kartus per metus
po septynias dienas.
Pagal došas jis irgi Pita—Kapcha. Galva plika — Pita,
aukšta temperatūra sergant — irgi Pita požymis. Vyras jis
stambus — Kapcha požymis. Nežinodamas savo došų proporci­
jos, jis intuityviai pasirinko aukščiau išvardytas priemones do­
šų suderinimui. Taigi saikinga mityba, neriebus maistas, me­
dus ir rūgštūs pieno produktai suteikė pusiausvyrą došai Kap­
cha.
Badavimas sureguliavo ir Kapcha, ir Pita došas, tam padė­
jo per dieną išgertos 7—8 stiklinės skysčio.
Šie trys pirmi pavyzdžiai — iš atsiskyrėlio, gydytojo ir šiaip
protingo žmogaus gyvenimo. Kiti trys pavyzdžiai — iš kitų sri­
čių.
Kadaise pirmoji pasaulio raketė Ivanas Lendlas aštuonis
kartus nugalėjo „Didžiojo kirčio" turnyruose. Jis tris kartus bu­
vo atvirų Prancūzijos ir JAV pirmenybių čempionas, du kar­
tus — Australijos. Bendrai susumavus, laimėjo 87 „Gran pri"
serijos varžybas. Per savo sportinę karjerą uždirbo daugiau
kaip 15 milijonų dolerių.
Ivanas Lendlas yra fenomenalaus darbingumo, treniruojasi
6 kartus per savaitę, kiekvieną dieną po 4—5 valandas. Kad
atlaikytum tokį krūvį, be talento ir valios, reikia dar kažko. Ir
tas „kažkas" — individuali mityba.
Štai ištrauka iš straipsnio „Toks racionalus Ivanas Lend­
las"*.
„Pirmąją didelę pergalę jis pasiekė 1984 m., laimėjęs „ma­
ratono" mačą ir iškovojęs pirmą vietą atvirame Prancūzijos
čempionate. Didžiuliai laimėjimai jį visiškai sugniuždė. Kitus
du su puse mėnesio Lendlas jautėsi taip blogai, kad negalėdavo
treniruotis daugiau nei 15 minučių. Gydytojų nuomone, silpnu­
mo priežastis buvo „kietas maistas" — pakilo cholesterino kie­
kis.
* Žurnalas „Planetos aidas". 1989. Nr. 27.
287
 „Dar tėvai mane bardavo, kad amžinai maitinuosi „Makdo-
nalduose", geriu koka-kolą ir kemšu visokius žalingus produk­
tus. Kaip ir visi jauni žmonės, atsikirsdavau: „Ką jūs supran­
tate? Aš geriau žinau". Tik per žaidynes, po didelio fizinio krū­
vio, aš supratau, kad jie teisūs".
Nuo tos dienos čempionas taiko Roberto Chaaso dietą, ribo­
jančią baltymus, ir laikosi griežto treniruočių plano. „Jis atrodo
kaip atletas, galintis Olimpinėse žaidynėse nubėgti 1500 met­
rų, — sakė įžymusis Džonas Njukombas. — Tiesa, jo veide li­
ko vilko išraiška, bet jis lieknas ir puikiai atrodo".
Pagal došas Ivanas Lendlas yra mišraus Vata—Pita tipo.
Kūnas lieknas, judesiai vikrūs — Vata požymiai. Prisiminkite,
kaip Pita žmogų apibūdina „Čžud-ši" — protas aštrus, garbėt­
roška, elgsena panašus į demoną — „vilkiška veido išraiška" —
labiausiai charakteringi Pita bruožai.
Ivanas Lendlas mityba sulygino savo Vata ir Pita, atmetęs
produktus, išvedančius jas iš pusiausvyros. Baltyminiai pro­
duktai stipriai veikia došą Pitą perkaitindami organizmą, ir tai
gerokai sumažina ištvermę.
Estrados žvaigždė Maiklas Džeksonas vaikystėje buvo sto­
rulis. Paskui, jo paties žodžiais tariant, nevalgė produktų, ku­
rie skatina nutukimą, ir tapo toks, kokį mes jį pažįstam —
nepaprastai impulsyvus, kuriantis puikią ritmišką muziką.
Jame dominuoja došos Vata—Pita. Vėl priminsim senolių
charakteristikas: Vata žmonės mėgsta dainas, šokius, muziką,
linksmybes. Pita liudija ir jo nepaprastas garbės troškimas, no­
ras likti visą gyvenimą jaunu, odos šviesinimas. Maiklas Džek­
sonas vegetaras — valgo vaisius, daržoves, kurios neleidžia „iš­
sišokti" došai Kapcha. Tokia mityba — viena iš priemonių, pa­
dėjusių jam taip puikiai išreikšti save.
Nepaprastai stiprios asmenybės pavyzdys ir Albertas Igna-
tenko: aukštas, lieknas, juodaplaukis, judesiai nuostabiai koor­
dinuoti ir greiti. Jam priklauso maksimalaus informacijos kie­
kio įsiminimo pasaulio rekordas. Pagal došas tai Vata—Kapcha
(įsiminimo greitis siejamas su pastovumu). Jis pasirinko tinka­
miausią došų subalansavimo variantą.
Badaudamas kartą per savaitę po 24 valandas, jis sutram­
do Kapcha došą. Valančios klizmos prieš badavimą ir „nauli"
288
jogos pratimai sureguliuoja sausą Vata došą. Klizma — citri­
nos sultys ir vanduo — priešingai, stimuliuoja silpniausią —
Pita — došą. Laikosi atskiros mitybos režimo. Šią programą jis
prisitaikė prieš 14 metų. Dabar jam 46-eri, nors atrodo geriau
nei kai kurie šešiolikmečiai. Veido skaistumas, švytinčios akys,
juodi, banguoti, nė kiek nežilstelėję plaukai, gyvenimo džiaugs­
imas, geranoriškumas pakeri visus šalia esančius. Žiūrėdamas
į jį, įsitikinau natūraliosiomis gydančiosiomis galiomis, jų ne­
paprastu veiksmingumu.
Remdamasis savo pastebėjimais, nejučiomis padariau išva­
dą, kad žmonės, turintys Pita—Kapcha došas, linkę kaupti ir
analizuoti savo patirtį. Būtent jie kuria dvasines ir materiali­
nes žmonijos vertybes. Vata—Pita derinys žmones apdovanoja
gabumais, atsiskleidžiančiais audringoje veikloje sporto, estra­
dos srityje. Šitiems žmonėms patinka prikaustyti prie savęs
dėmesį, tai jiems natūralu. Kiti došų deriniai nulemia kitok}
elgesį ir kitus polinkius.
Aprašytieji pavyzdžiai patvirtina, kokią didelę reikšmę turi
taisyklinga mityba. Jūs taip pat galite visai nesudėtingai susi­
reguliuoti savo došas ir pasiekti gyvenimo pilnatvę. Došų pu­
siausvyra padės eiti jums tinkamiausiu keliu, kadangi atnau­
jinsite savo ryšį su Vienintele Sfera, iš kurios išteka visi mūsų
troškimai, intuicija ir kuri pati realizuojasi per mus. Kai šio
realizacijos proceso niekas netrikdo, žmogus jaučiasi puikiai ir
sugeba džiaugtis gyvenimu.
2 priedas
DOMINUOJANČIŲ DOŠŲ NUSTATYMAS IR
JŲ REGULIAVIMAS
I. IŠORINIAI DUOMENYS
Vata
1. Smulkių kaulų, liesas žmogus.
2. Plaštaka smulki, šalta ir sausa.
3. Judesiai greiti, eisena lengva, grakšti.
289
 Pita
1. Vidutinis kūno sudėjimas; plaukai rusvi arba žili, ploni,
galva praplikus.
2. Plaštaka vidutinio dydžio, šilta, maloni.
3. Judesiai harmoningi, eisena normali.
Pita
1. Stengiuosi būti tikslus ir organizuotas.
2. Informaciją įsimenu įvairiai: kartais puikiai, o kartais
prastai (niekas nelenda į galvą).
3. Galiu lengvai susierzinti dėl menkniekių.

Kapcha
1. Stambių kaulų, pilnėti linkęs žmogus.
2. Plaštaka plati, šalta ir drėgna.
3. Judesiai plastiški, lėti, eisena neskubri.
Kapcha
1. Sunkiai ką nors pradedu.
2. Informaciją priimu ne iškart, bet ilgam.
3. Ramus ir nedirglus (sunku išvesti iš pusiausvyros).

IV. TINKAMAS MAISTAS, METŲ LAIKAI IR

II. KŪNO FIZIOLOGIJA
POLINKIS SIRGTI

Vata
Vata
1. Procesai vyksta greitai.
1. Šiltas, abejingas, pavalgyti mėgsta sočiai.
2. Kad ir normaliai maitindamiesi, niekad nepilnėja; neiš­ 2. Sunkiai pakelia šaltąjį metų periodą; žiemą oda tampa
vengia virškinimo sutrikimų. sausa.
3. Miegas paviršutiniškas. 3. Nerimastingumas, liesėjimas, sausa oda, užkietėję vidu­
riai, artritas.
Pita
1. Kūno procesai tai greiti, tai lėti. Pita
2. Virškinimas sklandus, bet laiku nepavalgęs susierzina. 1. Pravėsęs, valgo saikingai.
3. Miegas normalus, su sapnais. 2. Sunkiai pakelia karštį, vasarą greitai pavargsta.
3. Įvairūs uždegimai su aukšta temperatūra; rėmuo, skran­
Kapcha džio opos, nerimas ir dirglumas.
1. Kūno procesai lėti.
2. Nepaisant saikingos mitybos, pilnėja, svorį numesti pa­ Kapcha
1. Šiltas, sausas, neriebus, valgo mažai.
vyksta sunkiai.
3. Miegas normalus, daugiau kaip 8 valandos. 2. Nepatinka lietingas oras, ypač drėgnasis metų laikas.
3. Nutukimas, depresija, šaltis kūne, odos blyškumas, slo­
gos ir skrepliavimas.
III. PSICHOLOGIJA IR PROTINIAI SUGEBĖJIMAI

Vertinimas pagal 5 balų sistemą:

Vata
0 — ne jūsų charakteristika;
1. Man būdingas entuziazmas ir gyvumas. 1 — kažką tokio jūs turite;
2. Informaciją perimu greitai ir taip pat greitai ją užmirš­ 2 — išreikšta silpnai;
tu. 3 — išreikšta vidutiniškai;
3. Kitų nuomone, esu labai šnekus — tikra kompanijos sic 4 — išreikšta ryškiai;
5 — aukščiausias išraiškos laipsnis.

290 291

Kiekvieną teiginį įvertinkite balais. Paskui atskirai sudėki­
te Vata, Pita ir Kapcha došų balus ir žiūrėkite, kuri doša pir­
mauja. Jei vienos došos suma bus 10 balų didesnė už artimiau­
sias, ji yra dominuojanti ir jūs atitinkate vienos došos tipą, jei
dviejų došų sumos beveik lygios, esate dviejų došų tipo žmo­
gaus; jei visos trys maždaug lygios, jūs tolygaus tipo. Dabar,
kai jau žinote, kas yra došos, koks jų vaidmuo kūne, kur jos
susikoncentravę ir t.t., galite reguliuoti savijautą.
Žolės: saldymedis (rudmenė), muskato riešutas, ferula, ka­
dagys, debesylas, sofora, šeivamedis, avietė, pušis, erškėtuogės
žiedai, dedešva.
Papildoma rekomendacija Vata tipo žmonėms. Antroje die­
nos pusėje jūsų energija smarkiai nukrinta. Išgerkite nurodytų
žolių, geriausia saldymedžio, arbatos.
Dieta ir maisto produktai, stiprinantys
Vata došą

Bendros pastabos: lengva dieta ar badavimas, sausi pro­

DOŠŲ REGULIAVIMAS MITYBA
duktai, šaltas maistas. Dominuojantys skoniai: kartus, aitrus
ir gaižus.
Žinodami savo tipą, galite pereiti prie došų sureguliavimo. Ta­
Kruopos: miežių, kukurūzų, sorų, grikių, rugių, avižų.
da jos, savo ruožtu, sureguliuos organizmo fiziologines funkci­
Pieno produktai: vengti visų.
jas.
Augaliniai aliejai: nevartoti.
Vaisiai: džiovinti vaisiai, obuoliai, kriaušės, granatai, span­
Dieta ir maisto produktai, rekomenduojami,
guolės, alyvuogės.
kai doša Vata sužadinta arba kai ši doša
Daržovės: kopūstai, bulvės, žirniai, salotos, špinatai, petra­
organizme dominuoja
žolės, salierai ir pupelės (visas daržoves valgyti „žalias").
Riešutai: nevartoti jokių.
Bendros pastabos: rekomenduojama vartoti šiltus, sočius,
Prieskoniai: pipirai.
minkštus produktus ir gėrimus, abejingą maistą. Maistui bū­
Gyvūniniai produktai: jautiena, kiauliena, triušiena.
dingi skoniai: saldus, sūrus ir rūgštus. Valgyti galima iki so­
Sriubos: žirnienė.
ties.
Žolės ir visa kita: kalpokė, raugerškis, Bungė pipirai, gen-
Kruopos: ryžių, kviečių, daiginti kviečiai, linų sėmenys.
cijonas, šalavijas, vėdrynas, ąžuolo žievė ir gilės. Alaus mielės,
Pieno produktai: visų rūšių.
muskusas ir mumijo. Trys paskutinieji ypač stimuliuoja Vatą.
Saldinančios medžiagos: juodasis sirupas, medus, nendrių
cukrus, natūralūs sirupai.
Dieta ir maisto produktai, rekomenduojami,
Augaliniai aliejai: visi.
kai doša Pita sužadinta arba kai ši doša
Vaisiai: visi saldūs vaisiai, melionai, arbūzai.
organizme dominuoja
Daržovės: troškintos, virtos — burokėliai, morkos, špara-
gal, šviežios bulvės, svogūnai, agurkai, kiaulpienės, salotos.
Riešutai: visi. Bendros pastabos: atvėsęs, pageidautina skystas maistas
Prieskoniai: svogūnai, česnakai, imbieras, cinamonas, juo­ ir gėrimai. Vyraujantys skoniai — saldus, kartus ir gaižus.
dieji pipirai, kardamonas, kmynai, druska, gvazdikėliai, gars­ Kruopos: kviečių, daiginti kviečiai, avižų, miežių, baltų ry­
tyčių grūdeliai. žių.
Gyvulinės kilmės maistas: žąsiena, antiena, žuvys, vėžiai, Pieno produktai: pienas, sviestas, lydytas sviestas.
arkliena, vištiena, aviena, kiaušiniai, jūros gyvūnai. Saldinantys produktai: viskas, išskyrus medų ir juodąjį si­
Sriubos: miltų tyrė, dilgėlienė, česnakų sriuba, mėsos sul­ rupą.
tinys.
293
292
 Augaliniai aliejai: šviežias alyvuogių, saulėgrąžų.
Vaisiai: visi saldūs vaisiai, mirkyti džiovinti vaisiai ir jų
kompotai, melionai, arbūzai.
Daržovės: moliūgai, agurkai, bulvės, kopūstai, salotos, pu­
pos, petražolės (šaknys ir lapeliai).
Prieskoniai: kalendra, cinamonas, kardamonas, juodieji pi­
pirai (po truputį), česnakai, krapai.
Gyvūninis maistas: viščiukai, kalakutiena, kiaušinio balty­
mai.
Sriubos: miltų tyrė, dilgėlienė, česnakų sriuba, mėsos sul­
tinys.
Žolės ir visa kita: kalpokė, šalavijas, gencijonas didžialapis,
žiomenė, termopsis, erškėtuogės žiedai ir vaisiai, pelynas, obuo­
lių sultys, mėtų arbata, šaltas vanduo, atšaldytas virintas van­
duo ir ypač alaus mielės.
Dieta ir maisto produktai, stiprinantys
Pita došą
Bendros pastabos: karštas, sausas maistas su dominuo­
jančiu rūgščiu, sūriu ir aitriu skoniu.
Kruopos: kukurūzų, sorų, rugių, tamsių ryžių.
Pieno produktai: rūgštaus pieno produktai, sūris, rūgšti
grietinė.
Saldinantys produktai: medus, juodasis sirupas.
Augaliniai aliejai: migdolų, sezamo, kukurūzų.
Vaisiai: greipfrutai, rūgštūs apelsinai, aiva, šaltalankiai,
citrinos, kaulenis ir kiti rūgštūs vaisiai.
Daržovės: kartieji pipirai, ridikai, pomidorai, burokėliai,
svogūnai (pakepinti svogūnai įgyja priešingas savybes).
Prieskoniai: imbieras, kmynai, gvazdikėliai, druska, saliero
ir garstyčių sėklos, juodieji pipirai, ilgieji pipirai.
Riešutai: kešju, žemės riešutai.
Gyvūninis maistas: jautiena, kiaušinio tryniai, sviestas,
raudona mėsa, aviena, žuvys, jūros gyvūnai.
Sriubos: dilgėlienė, ridikų sriuba.
Žolės ir visa kita: kiaulpienė, dedešva, granato sėklos, aje­
ras, ferula, kochija, kava.
Reikia turėti galvoje, kad nuo Pita maisto pertekliaus gali
padidėti rūgštingumas.
294
Dieta ir maisto produktai, rekomenduojami,
kai doša Kapcha sužadinta arba kai ši doša
organizme dominuoja
Bendros pastabos: šiltas, lengvas maistas ir gėrimai. Sko­
nis — kartus, aštrus ir gaižus. Stengtis neprivalgyti.
Kruopos: miežių, kukurūzų, sorų, grikių, rugių, avižų.
Pieno produktai: liesas pienas, šviežias sviestas, išrūgos.
Saldinantieji produktai: medus.
Augaliniai aliejai: apkartęs aliejus.
Vaisiai: obuoliai, kriaušės, granatai, spanguolės, vynuogės,
churma, aiva, šaltalankis.
Daržovės: ridikai, bulvės, morkos, kopūstai, svogūnai, bak-
lažanai, žalios daržovės, salotos, moliūgai, salierai, špinatai,
petražolės, pupos, žirniai.
Prieskoniai: visi, išskyrus druską.
Gyvūninis maistas: viščiukai, aviena, kiaušiniai, dešra.
Žolės ir visa kita: saldymedis (rudmenė), pelynas, pušis,
rūgštusis debesylas, granato sėklos, alūnas, amoniakas.
Dieta ir maisto produktai, stiprinantys
Kapcha došą
Bendros pastabos: gausus, abejingas maistas, šalti pro­
duktai ir gėrimai. Dominuojantys maisto skoniai — saldus, sū­
rus ir rūgštus.
Kruopos: ryžių, kviečių, avižų, linų sėmenys.
Pieno produktai: pienas, sūris, rūgusio pieno produktai, pa­
sukos, grietinėlė, grietinė, sviestas.
Saldinantys produktai: visi, išskyrus medų.
Augaliniai aliejai: visi žinomi aliejai ir kaulų čiulpai bei
taukai.
Vaisiai: saldūs vaisiai, arbūzai, melionai.
Daržovės: pomidorai, agurkai, saldžiosios bulvės, ridikai, ro­
pės ir visos kitos plačialapės daržovės.
Riešutai: visų rūšių.
Prieskoniai: druska.
Gyvūninis maistas: jautiena, kiauliena, dešra, žąsiena, an­
tiena, žuvys, vėžiai, vištiena.
295
 Sriubos: mėsos sultinys, žirnienė, dilgėlienė. 1 —4
Reikia žinoti, kad perdėtas Kapcha stimuliavimas organiz­ 2 — 4 Pita
me „prigamina" gleivių, ypač viršutinėje kūno dalyje — plau­ 3 - 4
čiuose ir nosiaryklėje.
Žinodami, kokiam tipui priklausote — vienos došos, dviejų 1 —2
došų ar tolygiam, galite pasirinkti tinkamiausią dietą ir pro­ 2 — 0 Kapcha
duktus. Jei vyrauja Kapcha — renkatės pirmą variantą, o
3 —2
maistą iš antro varianto valgote tik retkarčiais.
Taip pat su Vata ir Pita atvejais — renkatės pirmą varian­
III. Psichologija ir protiniai sugebėjimai
tą, o antrą naudojate epizodiškai.
Jei esate tolygaus tipo, po lygiai naudokite viską, kas tinka
1 —4
Vatai, Pitai ir Kapchai.
Bet paprastai gyvenime ir vienos došos, ir subalansuotas 2 — 3 Vata
3 - 3
tolygus tipas būna labai retai, dažniausiai šie tipai būna sumi­
šę. 1 - 4
Imkime mano pavyzdį. 2 — 4 Pita
Mano balai pasiskirstė taip: 3 - 4

Klausimo numeris Vertinimas Doša 1 —2

I. Išoriniai duomenys
1 —5
2 — 5
3 —4
1 —4
2 — 0
3 —2
1 —0
2 — 0
3 —0
II. Kuno fiziologija
1 —3
2 — 4
3 —2
2 — 2 Kapcha
3 - 2
Vata IV. Tinkamiausias maistas, metų laikai,
galimos ligos
1 - 5
2 — 4 Vata
Pita 3 - 3
1 - 3
2 — 2 Pita
Kapcha 3 - 3
1 —2
2 — 1 Kapcha
3 - 3
Vata
Iš viso: Vata — 45, Pita — 38, Kapcha — 16.

296 297
 Jei visa tai išreikšime procentais (45 + 38 + 16 = 99, beveik
100), kasdieniniame mano valgiaraštyje turi būti 45 proc. pro­
duktų iš raminančios Vata dietos, 38 proc. — Pita ir 16 proc. —
Kapcha.
Jeigu tai išreikšime pagal antrinius duomenis: 45 proc. sal­
daus, 38 proc. įvairaus skonio nuo pirminių: saldaus, kartaus
ir gaižaus (antrinio skonio tai bus 19 proc. saldaus ir 19 proc.
rūgštaus) ir 16 proc. kartaus. Iš viso: 64 proc. saldaus, 19 proc.
rūgštaus ir 16 proc. kartaus. Žinoma, gali būti įvairūs niuan­
sai, bet atsižvelgdami į došų sužadinimo požymius, jas galite
lengvai sureguliuoti.
Maisto temperatūros požiūriu rezultatas gaunamas taip: 45
proc. + 16 proc. = 61 proc. Tiek racione turi būti šilto maisto.
Juk Vata ir Kapcha došos yra šaltos ir lengvai sužadinamos
šaltu maistu, o 38 proc. vėsaus — Pita došos pusiausvyrai.
Maždaug taip pat galima pasirinkti maistą ir pagal kitus ro­
diklius: kiek gali būti kruopų, skysčių ir salotų.
Reguliavimą būtinai reikia pradėti nuo dominuojančios do­
šos arba Vata došos (kadangi ji visiems yra pagrindinė), o pas­
kui sureguliuoti likusias.
Jeigu jums nepavyksta sureguliuoti, stenkitės, kad per die­
ną jūs gautumėt visų 6 skonių maisto, ir po 3—4 savaičių vis­
kas išsilygins.
Kriterijus, kad jūs „pataikėte į došą", — išnykę šitos došos
sužadinimo simptomai ir gera savijauta, pakili nuotaika po val­
gio. Jei „nepataikėte" — darotės mieguistas, nepatenkintas, jau­
čiate diskomfortą, o sužadintos došos simptomai neišnyksta.
Kad kuo tiksliau „pataikytumėt į došą", stenkitės vienu me­
tu vartoti produktus, suderinamus pagal savybes (šilumą, abe­
jingumą ir t.t.) ir pagal antrinius skonius. Neužmirškite euro­
pinių rekomendacijų, taikomų skysčiams, vaisiams ir taip to­
liau.
3 priedas
KLAIDOS, PASITAIKANČIOS PEREINANT PRIE
NATŪRALIOS MITYBOS
Žmogus sutvertas dideliems darbams. Štai
kodėl reikia siekti, kad jis pakeistų žmogiš­
ką prigimtį ir jos disharmoniją paverstų har­
monija.
I. Mečnikovas
1 atvejis. Moteris, turinti sveikatos sutrikimų, perskaičiusi H.
Šeltono knygą ėmė maitintis žaliu maistu. Geidžiamo rezultato
taip ir nesulaukusi, nusprendė grįžti prie normalios mitybos,
bet staiga mirė nuo išsekimo. Periodas nuo perėjimo iki mirties
truko apie tris mėnesius. Kokia šios mirties priežastis?
Visų pirma, daržovių racionas jai buvo neįprastas. Prisime­
nate iš „Čžud-ši": „Neįprastas maistas irgi nuodas". Šiuolaiki­
niu supratimu, fermentacijos sistemos virškinimo trakte turėjo
persitvarkyti naujo, kokybiškai kitokio maisto virškinimui. Na­
tūralu, kad šitas procesas reikalauja tam tikro laiko. Todėl iš
pradžių maistas nebuvo suvirškintas ir pasisavintas.
Antra, ji nebuvo išsivaliusi kepenų, todėl netgi tai, kas bu­
vo pasisavinta, aplenkė kepenis. Maistas, neperdirbtas kepeny­
se, mūsų organizmui nepriimtinas. Kai kepenys neišvalytos,
visada sergama užslėpta portaline hipertonija, kuri sukelia
kraujo sąstovį skrandyje, blužnyje, kasoje, plonojoje žarnoje.
Tai yra stabdis, trukdantis gamintis naujoms virškinimo sul­
tims.
Trečia, prie naujos rūšies maisto turi prisitaikyti ir žarny­
no mikroflora, o tai irgi užima laiko.
Ketvirta, nesulaukusi trokštamo rezultato, moteris paban­
dė sugrįžti prie įprasto maisto, bet per tą laiką fermentacijos
sistemos suspėjo persitvarkyti, kad galėtų virškinti naujos rū­
šies maistą, o nuo seno atprato. Reikėjo vėl prisitaikyti prie
seno maisto, vėl priprasti.
Kol vyko šis derinimasis prie naujo ir vėl prie seno maisto,
organizmas taip nusialino, kad šio „eksperimento" neatlaikė.
Ką reikėjo daryti? Iš pradžių išvalyti storąją žarną, kepenis
ir pradėti laipsnišką perėjimą prie naujos mitybos, iš pradžių
299
atmetus labiausiai kenksmingus produktus: mėsą, riebalus, bal­
Jin ir Jan produktų: Jin — vaisiai, daržovės, Jan — košės,
tą duoną, sausainius ir t.t. Sis periodas tęsiasi vienerius dvejus
mėsa. Taip ji ir ėmė maitintis.
metus! Ir pagaliau pajuntate, kad jūsų virškinimo traktas gali
3 atvejis. Dauguma žmonių, išsivalę storąją žarną ir kepe­
perdirbti žalią augalinį maistą, užuot pašalinęs jį vos susmul­
nis, ėmęsi atskiros mitybos, jaučiasi gerai, atsikrato visų nega­
kintą.
lavimų. Bet rytais ir visą dieną jie nuolat atsikosti, sloguoja.
2 atvejis. Jauna moteris prisinervinusi nebegalėjo valgyti.
Kodėl?
Kai tik bandydavo praryti sukramtytą maistą, atsirasdavo
Jie nepaiso produktų subalansavimo taisyklių. Pavyzdžiui,
stemplės spazmai. Nepadėjo joks gydymas. Keletą mėnesių ji
kad gautum 1000 kilokalorijų, iš 250 gramų baltymų ar anglia­
maitinosi skysčiais, aliejumi ir žaliais kiaušiniais. Si vienpusiš­
vandenių pasisavinamas nemažas kiekis biologiškai aktyvių
ka mityba ją labai nualino (atrodė kaip nušiurusi katė). Po
medžiagų: B] vitamino — 0,6 mg, B2 — 0,7 mg, B3 — 6,6 mg,
storosios žarnos valymų ir perėjus prie šviežių daržovių racio­
C — 25 miligramai ir t.t.
no su daug daržovių sulčių (visų pirma morkų, iki 1 litro),
Įprastuose augaliniuose maisto produktuose (kopūstuose,
kruopščiai kramtydama maistą, ėmė greitai taisytis ir jau po
morkose, vaisiuose ir t.t.) nedaug B, A ir D vitaminų. Žarnyno
dviejų mėnesių „skrajojo", negalėdama atsidžiaugti ryškia per
mikroflora taip pat šių būtinų vitaminų gamina mažai, juo la­
mainą. Žarnynas, anksčiau šalinęs maistą kartą per tris—še­
biau kad kai kurie žmonės galvoja: jeigu nevalgo mėsos, kiau­
šias dienas, pradėjo normaliai dirbti.
šinių, pieno produktų, jie jau vegetarai ir iki soties gali šveisti
Tai moterį labai paveikė, ir ji nusprendė valgyti vien žali;)
košes, duoną, aliejų ir t.t. Deja, susiklosto tokia situacija —
maistą bei gerti sultis. Tačiau po trijų mėnesių ji pastebėjo,
mes pasisaviname maisto lygiai tiek, kiek pakanka jo fermentų
kad pirmykščio lengvumo nebeliko. Vėliau žarnynas ėmė dirbti
ir vitaminų. Likusioji dalis nusėda ant storosios žarnos siene­
nereguliariai, kūnas pasidarė sunkus, kaupėsi skysčiai. Ji ė m ė
lių. Tai nuosėdos, kuriose dauginasi patologiška mikroflora, o
vartoti natūralias laisvinančias priemones, prarado saiko jaus­
kita dalis prasiskverbia į kraujo apytakos ratą, nusėda visame
mą, apsirydavo. Maždaug po pusantrų metų ėmė gesti dantys
organizme, perpildo jį ir po to pašalinama gleivių pavidalu per
(susidėvėjo emalė), kūnas nutuko ir išbrinko. Smarkiai suma­
kvėpavimo takus.
žėjo darbingumas, ji greitai pervargdavo, psichika pasidarė ne­
Kad taip yra, patvirtina ir po valgio dažnai atsirandančios
stabili, moteris greitai pravirkdavo. Netgi keli iš eilės kepenų
dujos, skrepliavimas ir šniurkščiojimas nosimi.
valymai nieko gero nedavė.
Kaip to išvengti? Išmintinga liaudis seniai naudodavo pa­
Kodėl taip atsitiko? Manau, kad priežastis — tipiškiausias
pildomą maistą, kuriame labai daug ir mineralinių medžiagų,
principų Jin—Jan nepaisymas. Iš pradžių ji labai atitiko Jau
ir vitaminų, ir ko kito. Priimtiniausias šiuo požiūriu maisto
principą — liesa, dirgli. Po valymų ir mitybos pasikeitimo, ku
produktas — alaus mielės ir daiginti grūdai, kuriuose labai
ris „pašarmino" smarkiai užrūgštintą organizmą, ji sureguliavo
daug vitaminų. Rytą, kol tuščias skrandis, išgėrę 100—200 ml
jo procesus {Jin—Jan pusiausvyra vadinama „Den"). Būtenl
alaus mielių, aprūpinsime organizmą visomis reikalingomis me­
tada ji gavo jėgų, energijos ir sveikatos. Tebesimaitindama švie­
džiagomis. Paskui, gerokai praalkę, imkimės įprasto maisto —
žių „žaliu" maistu, ypač rūgščiais vaisiais, savo organizmą pa
salotų, košių ir t.t., kurie pasisavinami kur kas geriau.
kreipė į Jan pusę. Žinome, kad dauguma vaisių ir daržovių
4 atvejis. Aukščiau aprašytasis natūralių vitaminų ir mi­
(ypač rūgščių) yra Jin. Buvo nuslopintos organizmo Jan funk
neralinių medžiagų stokos atvejis dažnai skatina besotystę. Or­
cijos: vidurių užkietėjimas, pabrinkęs kūnas, dylanti danti|
ganizmas alkiu signalizuoja apie tų medžiagų trūkumą. Žmo­
emalė, greitas nuovargis, liūdesys. Organizmas spontaniškai
gus vartoja įprastą maistą — kopūstų salotas su įvairiais prie­
ėmė reikalauti Jan produktų, todėl taip išaugo apetitas.
dais, žalumynus, dviejų trijų rūšių kruopas, bet negauna kito
Kad pašalintų šiuos reiškinius, jai reikėjo pusiausvyros tarp
būtino maisto. Organizmas ir vėl žmogui alkio jausmu prime-

300
301
 na, kad kraujui stinga tam tikrų medžiagų. Žmogus vėl valgo,
ir taip be galo. Arba vėl, pajutęs, kad viskas taip, kaip reikia
(stimuliuoja silpniausią došą), jis persivalgo. Žinoma, po tokio
persivalgymo jis jaučiasi prastai, keikia save už nesusilaikymą,
parą ar kelias paras badauja. Paskui vėl įprasti maisto produk
tai (šviežias natūralus maistas), vėl nepasitenkinimas, vėl be­
saikis rijimas ir taip toliau.
Įsidėmėkite: kai organizmą aprūpinsite visomis būtinomis
medžiagomis, didžiulis alkis jūsų nekamuos. Todėl vartokite
daugiau visokių priedų ir šviežiai išspaustų daržovių sulčių.
5 atvejis. Kai kurie žmonės mano, kad jie normaliai perėjo
prie natūralaus maisto, nors 2—4 kartus per savaitę tebevar­
toja mielinius duonos kepinius. Po keleto tokio raciono metų jie
nustemba, kad atsirado anemija. Kaip, iš kur, juk jie maitinasi
teisingai? Kepimo mielės sutrikdo žarnyno mikrofloros B R vi­
tamino sintezę, o su šviežiomis daržovėmis jo negauname. Stai
taip paslapčiomis atsiranda anemija.
Anemijos atsikratysime visiškai atsisakę mielinių kepinių
arba pradėję daugiau vartoti B 1 2 vitamino turinčių produktų.
6 atvejis. Moteris normaliai perėjo prie žalių daržovių ir
vaisių raciono. Pajuto didžiulį pagerėjimą ir jautėsi puikiai. Tai
truko apie dešimt metų. Organizmas per tą laiką išsivalė, per­
sitvarkė ir tapo daug jautresnis. Kartais, ilgiau pabendravus
su žmonėmis arba keičiantis metų laikams, ji jausdavosi blo­
gai. Manė, jog kaltas padidėjęs jautrumas, ir slopino jį retkar­
čiais pasmaguriaudama mėsos, kitais skanėstais. Tai jai suteik­
davo pusiausvyrą, ir viskas būdavo normalu. Kaip teisingai pa­
aiškinti šį fenomeną?
Visa tai atsitinka dėl došų. Jų pusiausvyra sutrinka susi­
jaudinus, o aktyvumas keičiasi keičiantis metų laikams. Todėl
jl instinktyviai pasirinko produktus, kurie sužadintom došom
suteikė pusiausvyrą. Ši rekomendacija tinka apie mitybą išma­
nantiems žmonėms. Neužmirškite apie došas, laiku jas suregu­
liuokite.
Šitam fenomenui gali būti priskiriamas ir Polis Bregas, ret­
karčiais, kai organizmas įsigeisdavo, vartojęs mėsą. Jis taip pui­
kiai jautė savo organizmą, kad žinodavo, kaip neprarasti pu­
siausvyros konkrečioje situacijoje.
Į tai atkreipia dėmesį ir „žalio" maisto šalininkas Aleksan­
dras Cuprinas, veikalo „Mokykitės valgyti" autorius. Tik jam
302
tie pusiausvyrą suteikiantys produktai yra žiedadulkės ir dar­
žovių sultys, kurie, be to, puikiai papildo organizmo mikroele­
mentus.
7 atvejis. Vidutinio amžiaus vyriškis nusprendė pereiti prie
natūralios mitybos. Jis išsivalė organizmą ir palengva ėmė di­
dinti „žalio" maisto proporcijas. Po tam tikro laiko per nosį ir
plaučius ėmė skirtis daug gleivių. Ligoniu jis nesijautė, bet glei­
vės tekėjo keletą dienų. Tai jam įkyrėjo, grįžo prie senosios
mitybos — gleivės išnyko. Paskui jis pradėjo valgyti žalius pro­
duktus — gleivės vėl atsirado. Tada metęs visus bandymus, jis
visiems laikams sugrįžo prie įprasto maisto.
Kodėl taip atsitiko? Organizme susikaupę daug gleivių,
ypač jungiamajame audinyje. Žalias augalinis maistas, gydan­
tis vidinę organizmo terpę, smarkiai šalina šlakus iš jų susi­
kaupimo vietų. Jie patenka į kraują, o iš jo per nosį ir plaučius
kaip gleivės pašalinami lauk. Jei vėl vartosime virtą maistą, jis
šį procesą sustabdys ir gleivės išnyks. Organizmas vėl sunkiai
virškinamas medžiagas „sukaišios", kad galėtų išvalyti kraują.
Toks gleivių išsiskyrimas gali tęstis metus ir ilgiau, žino­
ma, ne taip smarkiai kaip iš pradžių. Turėkite galvoje, kad tai
vyksta sveikatos labui, — jūs išsivalote organizmą.
Kartais šlakai šalinami taip smarkiai, kad prasideda ryš­
kiausios išsivalymo reakcijos: aukšta temperatūra, viduriavi­
mas, vėmimas, odos bėrimas. Lėtinės organizmo ligos irgi bai­
giasi tokiomis krizėmis — jos paūmėja, o paskui netrukus iš­
nyksta.
Todėl labai svarbu susivokti, kas jums yra, neišsigąsti, o
tinkamai reaguoti ir jokiu būdu nemesti pasirinkto režimo, su­
maniai padėti savo organizmui — pabadauti arba truputį su­
švelninti racioną.
Juk vyksta labai įdomus procesas. Priklausomai nuo jūsų
sveikatos ir ligų, organizmas tinkamai mitybai sukaupia papil­
domų jėgų, koncentruoja šlakus ir kenksmingas medžiagas
(anksčiau vartotus vaistus) kokioje nors organizmo vietoje, o
paskui stiprios varomosios reakcijos metu pašalina jas. Šitas
procesas tęsiasi metus. Prisiminkite, Poliui Bregui prireikė pen­
kerių griežto mitybos režimo ir badavimo metų, kad gyvsidab­
ris, esantis vaistuose (gyvsidabrio chloride), kuriuos vartojo vai-
303
 kystėje, būtų surinktas iš organizmo ir sukoncentruotas storo­
joje žarnoje, o paskui krizės metu pašalintas.
Man pačiam galazolinas iš haimorinių ančių išėjo po šeše­
rių natūralios dietos metų. Gleivės buvo skystos, kaip vanduo,
ir turėjo galazolino kvapą. Taip buvo du kartus. Pirmą kartą
šitas išsivalymas tęsėsi keturias dienas, o antrą kartą, po trijų
mėnesių, — apie tris dienas.
Apie išvalomąsias krizes kalbėjo žymiausieji natūropatai
Polis Bregas, Herbertas Šeltonas, Surenas Arakelianas, Žoržas
Ozava. Tegul tai būna gairės jūsų sveikatos susigrąžinimo ke-
lyje.
Šį priedą papildysime, aprašydami sveikimo simptomus.
Savitu indikatoriumi gali būti burokėlių sultys. Jos parodo,
ar sveikas jūsų virškinimo traktas.
Jei išgėrus du šaukštus šviežiai išspaustų burokėlių sulčių
šlapimas po kurio laiko nusidažys burokėlių spalva, jūsų virš­
kinimo traktas nusilpęs. Jei nenusidažo, viskas normalu.
Dabar nustatysime, kas sutrikę, kokie barjerai jūsų orga­
nizme nefunkcionuoja, jei šlapimas nusidažė burokėlių spalva.
Iš virškinimo trakto ertmės burokėlių sultys įsiurbiamos į krau­
jotakos ratą, o iš ten patenka į kepenis. Toliau per kepenis
arba jas aplenkdamas kraujas išnešiojamas po visą organiz­
mą... Taigi jei kraujyje pilna nusidažiusių dalelių, kepenys dir­
ba blogai. Paskui kraujas pervaromas per inkstus, kurie atlie­
ka filtrų funkciją, viską, kas organizmui reikalinga, palikdami
organizme, o tai, kas nereikalinga, pašalindami. Taigi inkstų
funkcija taip pat sutrikusi.
Vadinasi, burokėlių sultys vaizdžiai parodo, ar sveiki pa­
grindiniai organai: virškinimo traktas, kepenys ir inkstai. Ret­
karčiais burokėlių sultimis galima pakontroliuoti šių organų
veikimą. Iš pradžių šlapimo spalva bus labai intensyvi. Vėliau,
organizmui sveikstant, taikant sulčių terapiją, teisingai varto­
jant produktus, spalva ims blukti, po 6—9 mėnesių išnyks.
Yra ir kitų požymių, rodančių, kad einate teisingu keliu.
Štai keletas jų:
1. Išsilaisvinusiam nuo toksinų ir šlakų naštos žmogui ste­
bėtinai lengva. Jis nustoja jausti savo kūną, kaip yra buvę
ankstyvoje vaikystėje.
2. Išauga protinis ir fizinis darbingumas; mintys aiškios ir
304
blaivios, nepavargstama, mažiau laiko reikia skirti miegui. Pa­
gerėja lankstumas, klausa ir regėjimas, uoslė. Geriau (be jokių
pūliavimų) gyja žaizdos. Organizmas tampa atsparus įvairioms
ligoms, ypač peršalimams.
3. Akys pasidaro skaidrios, spinduliuojančios.
4. Liežuvis nusivalo nuo įvairių apnašų, tampa rausvas.
5. Oda pasidaro švari, sumažėja (jei buvo) spuogų, inkštirų.
Išnyksta nemalonus odos kvapas. Apskritai beveik nelieka iš­
skyrų iš nosies ir bronchų.
6. Reikia pažymėti dar vieną išsivalymo etapą. Kai organiz­
mas tampa stiprus, maždaug po metų kitų iš ausų ima išsiskir­
ti sieros kamščiai. Staiga netikėtai po 2—4 mėnesių iš ausų
pašalinama daug sieros.
7. Galimas ir toks išsivalymo simptomas — ima luptis oda
nuo kulnų arba kelčių, o dažniausiai nuo abiejų šių vietų kar­
tu. Tai irgi tęsiasi gana ilgai, 2—6 mėnesius.
Kai mitybos režimas „laisvas" (kartais laikotės, kartais —
nelabai), visi šie simptomai rodo poslinkius į gerąją pusę, tik
jie ilgai užsitęsia.
8. Geriau ima augti galvos plaukai, pirštų nagai, jie atrodo
daug geriau, daug sveikiau.
4 priedas
MITYBA IR GYVENIMO TRUKMĖ
Išmintingas siekia ne to, kas malonu, bet to,
kas apsaugo nuo nemalonumų.
Aristotelis
Daugybę žmonių jaudina klausimas, ar galima mityba prailgin­
ti gyvenimą. Praktika duoda teigiamą atsakymą.
Iš pradžių pateiksime pavyzdį iš bičių gyvenimo. Bičių mo­
tinėlė gyvena šešerius metus, o bitės darbininkės tik 30—35
dienas, t.y. motinėlės gyvenimo trukmė apie 65 kartus ilgesnė!
Pagrindinė priežastis glūdi mityboje. Bičių motinėlė yra maiti­
nama bičių pieneliu, o bitės darbininkės jo gauna tik savo gy­
venimo pradžioje, paskui maitinasi gėlių nektaru ir medumi.
305
 Pavyzdys įkvepia.
Biblijoje aprašytas patriarchas Matūzalis, kuris gyveno 900
metų, tai yra 12—13 kartų ilgiau negu paprastas žmogus. Mai
tinosi jis natūraliais produktais: laukinių bičių medumi ir džio
vintais žiogais.
O dabar mums artimesni pavyzdžiai. Iš Grigorijaus Picche
lauri knygelės „Auk iki šimto metų..." mes sužinome, kaip mai
tinosi Kaukazo ilgaamžiai: „Jų mityboje yra keletas skiriamųįi)
bruožų, nelygu kur jie gyvena — pakrantėje, lygumoje ar kal­
nuotose Kaukazo vietose". Ilgaamžiai spontaniškai maitinasi
produktais to rajono, kuriame jie gyvena. Kaip mums žinoma,
tai žmogui padeda maksimaliai prisitaikyti prie tos vietovės.
Tada griaunamasis poveikis daug mažesnis — juk jis šio rajo
no dalelė. Todėl jam lieka energijos perteklius, skiriamas orga­
nizmo stiprinimui.
Visi ilgaamžiai valgo saikingai. Dauguma jų prakaulūs.
Kitas svarbus momentas — produktai kulinariškai perdir­
bami tik visiškai švieži, niekad nebūna laikomi šaldytuve. Karš­
ti patiekalai vartojami iškart pagaminus, todėl mažiau praran­
da vitaminų. Mityba ypatinga ir tuo, kad vartojami natūralūs
produktai iš savo daržo ar sodo.
Akivaizdu, kad vartojamas daug odžas (bioplazmos) turin­
tis maistas, kuris po kurio laiko būna ne toks vertingas.
Mityboje nėra pirmų patiekalų, turinčių daug ekstrahuoja­
mųjų medžiagų. Ir tai suprantama: sultinys — negyvėlių iš­
trauka, kuri nuodija. Nuodijimo procesą priimame kaip stimu­
liavimą. Mėsa dažniausiai verdama. Vietoj kvietinės duonos val­
go mčadi (kukurūzų paplotėlius) ir gomi (kukurūzų košę). Juk
kvietinė duona — glitimas, ardantis mūsų „poringąjį reakto­
rių" — glikokaliksą. Avižų, kukurūzų ir sorų miltai glitimo ne­
sudaro. Tai dar vienas ilgaamžių mitybos teigiamas bruožas.
Vartojami ir rūgusio pieno produktai, kurie stimuliuoja do-
šą Pita, t.y. nuolatos palaiko „virškinimo ugnį".
Ilgaamžiai valgo daug žalių daržovių salotų: pipirnės, ka­
lendrų, peletrūno, krapų, kad žarnyno mikroflora būtų norma
li. Patiekalai gaminami ir iš laukinių augalų, kuriuose taip pal
daug vitaminų ir mineralinių druskų. Šitiems skaniai paga
mintiems augaliniams patiekalams būdingas didelis fermenti
nis aktyvumas. Tai padeda stiprinti virškinimo sistemos funkci
306
jas senatvėje". Štai taip sumaniai pasinaudojama indukuota au-
tolize virškinimui palengvinti.
Apskritai Karabacho ilgaamžiai vartoja daugiau kaip 200
rūšių žalių ir raugintų valgomųjų augalų. Štai iš ko reikia mo­
kytis! Juk kuo daugiau mineralinių elementų suvartojama švie­
žių, „gyvų", tuo geriau organizmui, sveikatai.
Ilgaamžiai vartoja mažai cukraus, daugiau — medaus ir
vynuogių. „Natūralus medus ir vynuogės — labai naudingi
virškinimui maisto produktai", — teigia ilgaamžiai. Taip jie pa­
laiko došą Pita, atsakingą už virškinimą, ir laikosi rekomenda­
cijos vartoti grynus produktus — jų pasisavinimui ir pašalini­
mui nereikia eikvoti savo organizmo rezervų.
Įdomus ir nacionalinis paprotys vartoti aštrius priesko­
nius — juk dabar mums došos Vata stimuliavimui nuolat stin­
ga kartaus skonio, antrinio skonio suvirškinus. Persisotiname
produktais, kurių antrinis skonis yra saldus — duona, kruopo­
mis, mėsa, dėl to per daug sužadiname došą Kapcha, nuolatos
krenkščiame ir kenčiame nuo užkietėjusių vidurių.
Ilgaamžiai geria švarų šaltinio vandenį. Vengia riebaus
maisto, nes mano, kad jis blogai virškinamas ir spartina senė­
jimo procesus. Valgo 3—4 kartus per dieną, su saiku. Laikosi
„mitahara" — saikingo valgymo principo.
„Karabacho ilgaamžių mitybos racione ypatingą vietą už­
ima šilkmedžio uogos". Iš jų verda sirupą, kurį geria su arbata.
Šitas gėrimas naudingas netekus jėgų (Jin būklė). Viskas labai
paprasta —šilkmedžio uogos —Jare produktas, ir juo ilgaam­
žiai save stiprina.
Vietoj arbatos jie geria erškėtuogių, liepų žiedų, gudobelės
ir mėtų nuovirą. Ir vėl pabrėžiu: „Charakteringa, kad jie (ilga­
amžiai) mėgsta vaisius ir uogas".
Japonų „Natūraliosios medicinos" asociacijos prezidentas
profesorius K. Morisita mano, kad senų japonų mityba turi
daug bendro su Kaukazo ilgaamžių mityba. Seni japonai pir­
menybę teikia daržovėms. Valgo laukines valgomąsias žoles, jū­
ros augalus, žuvis, natūralų medų, įvairius prieskonius ir t.t.
Dabar atsiverskime L. Gavrilovo knygą „Ar gali žmogus gy­
venti ilgiau?" Ten aiškinama, kad efektyviausia apriboti kalo­
rijas (energiją) dieta, kai subalansuoti vitaminai ir mineralinės
medžiagos. Dietos kaloringumo apribojimas 50—25 procentais
prailgina gyvenimą beveik du kartus ir atitinkamai 32 procen-
307

tais. Šie duomenys buvo gauti eksperimentuojant su gyvūnais.
Mes jau žinome, kad Kaukazo ilgaamžiai maitinasi būtent
taip — nekaloringu, bet biologiškai aktyviu maistu. Taigi prak­
tika ir teorija viena kitą patvirtina.
Palyginkim Abchazijos ilgaamžių ir Karabacho ilgaamžių
mitybą. Apsirijimą, nesaikingą valgymą ir gėrimą ši tauta vi­
sada smerkė. Rafinuoto cukraus vartojama beveik du kartus
mažiau, negu paprastai rekomenduojama. Saldėsius ir uogienę
jie valgo tik 1—2 kartus per savaitę. Apskritai iki 20-ųjų mūsų
amžiaus metų abchazai valgė medų. Nieko nežinodami apie var­
tojamų riebalų ir mirtingumo nuo pieno liaukų, storosios žar­
nos ir kraujotakos sistemos vėžio ryšį, abchazai nemėgsta labai
riebių patiekalų. Vatoj a itin mažai druskos ir beveik visai ne­
vartoja jos grynos. „Betgi jų maistas anaiptol nėra prėskas ir
neskanus, kadangi viską, netgi šviežius melionus, jie valgo su
adžika — aštria ir aromatinga pasta — prieskoniu, kurio ket­
virtadalis — raudonieji pipirai, sausos ir džiovintos prieskoni­
nės daržovės, česnakas ir truputis druskos. Tarp kitko, raudo­
nieji pipirai sumažina bendrųjų ir neutralių lipidų kiekį, cho­
lesterino kepenyse kiekį. Tai gali turėti didelės reikšmės šir­
dies ir kraujagyslių sistemos ligų profilaktikai". Jei pažvelgsi­
me į tai iš došų pozicijų, paaiškės, kad aštrus skonis didina
mūsų organizme Jan ir neleidžia sužadinti došos Kapcha, bet
stimuliuoja došą Pita, kuri sudegina gleives.
Ką jie valgo? „Pagrindinis kasdienis abchazų patiekalas —
kukurūzų miltų košė (anksčiau jie virė košę iš sorų)". Taigi jie
vartoja produktus, nesudarančius glitimo. „Be to, iš kukurūzų
miltų daro prėskus paplotėlius čurekus, abchazams atstojan­
čius duoną. Ypač sotus ir maistingas čurekas, pasaldytas me­
dumi arba įdarytas sūriu bei graikiškais riešutais.
Daug angliavandenių, gaunamų su augaliniais produktais,
o kartu ir daug ląstelienos, pektinų kiekis maiste — svarbi
ilgaamžių mitybos ypatybė".
Kai kurie skaitytojai gali paprieštarauti, kad Kaukazas —
šašlyko tėvynė! Abchazai vartoja tik šviežią mėsą ir, be to, su
žalumynais, t.y. derinį, kurį nesunku pasisavinti. Nesuvalgytas
maistas atitenka gyvuliams, ir niekam neateina į galvą pašil­
dyti svečiui ne tik vakarykštį, bet ir šiaip ataušusį valgį.
Labai įdomių duomenų apie Hunzos slėnio ilgaamžius patei-
308
kia Nikolajus Agadžianas ir Aleksejus Katkovas knygoje „Mūsų
organizmo rezervai". „Trisdešimt du tūkstančiai šio rojaus gy­
ventojų nežino, kas yra liga. Vidutinis jų amžius — 120 metų!"
Hunzai — vegetarai. Vasarą jie minta žaliais vaisiais ir
daržovėmis (t.y. pagal sezoną), žiemą — saulėje džiovintais ab­
rikosais ir daigintais grūdais, avių brinza. Per parą sunaudoja
maždaug 1933 kilokalorijas, 50 gramų baltymų, 36 gramus rie­
balų ir 365 gramus angliavandenių.
Škotų gydytojas Makas Karisonas 14 metų gyveno netolie­
se Hunzos slėnio. Jis padarė išvadą, kad tik dieta yra šios tau­
tos ilgaamžiškumo pagrindinis faktorius. Jei žmogus neteisin­
gai maitinasi, nuo ligų jo neišgelbės ir kalnų klimatas. Todėl
nenuostabu, kad Hunzos slėnio kaimynystėje tokiomis pat są­
lygomis gyvenantys žmonės skundžiasi įvairiausiomis ligomis.
Jie gyvena du kartus trumpiau.
Makas Karisonas, grįžęs į Angliją, atliko įdomius eksperi :
mentus su gyvūnais. Vienus maitino įprastu Londono darbinin­
kų šeimos maistu (balta duona, silkė, rafinuotas cukrus, kon­
servuotos bei virtos daržovės). Po kiek laiko šitą grupę apniko
įvairiausios žmonių ligos. Kitiems gyvūnams buvo taikoma
Hunzos dieta, ir jie visą bandymų laiką išliko sveiki.
Įdomu, kad Hunzos gyventojai, skirtingai nei kaimyninės
tautos, labai panašūs į europiečius. Istorikų manymu, pirmųjų
Hunzos bendruomenių pradininkai buvo pirkliai ir Aleksandro
Makedoniečio armijos kariai, įsikūrę čia žygio Indo upės slė­
niais metu.
Taigi ir europiečiai gali gyventi ilgai, jei tik tinkamai mai­
tinasi. Biologiškai vertingas maistas — švieži vaisiai ir daržo­
vės, o žiemą daiginti grūdai ir džiovinti abrikosai — padeda
visiems gyventi daug ilgiau. Hunzos gyventojų priežodis: „Hun­
zos moteris niekada paskui savo mylimąjį neis ten, kur neauga
abrikosai". Matyt, ne veltui senolis Matūzalis juo valgydavo.
Savitas I. Archipovo straipsnis „Superilgaamžiškumas: gal
tai vis dėlto priklauso nuo raciono?" (žurnalas „Chemija ir gy­
venimas"), kuriame autorius teigia, kad ilgaamžiškumą lemia
mityba.
Štai įdomi lentelė, pateikianti duomenų apie „rekordinin­
kus" ilgaamžius.
309
 Vardas ir pavardė Amžius Gyvenamoji Profesija gyvenimą, tyrinėjo jų maistą... Surinkta turtinga medžiaga lei­
(m.) vieta
do mokslininkams padaryti tam tikras išvadas bei suformuluo­
Siralis Mislimovas 168 Leriksko r., čabanas ti rekomendacijas.
Azerbaidžanas (aviganis) Maistas turi būti kuo nekaloringesnis, turėti kuo mažiau
Machmudas Eivazovas 148 Leriksko r., čabanas riebalų ir gyvulinės kilmės baltymų, o jame turi būti kuo dau­
Azerbaidžanas
giau daržovių, vaisių ir patiekalų, turinčių daug geležies".
Širinas Hasanovas 150 Džerbrailsko r., čabanas
Daug su kuo galima nesutikti, bet kai matai statistikos duo­
Azerbaidžanas
Medžinas Agajevas 140 Leriksko r., menis, nori nenori susimąstai: ar aš tikrai teisingai maitinuo­
čabanas
Azerbaidžanas si?
Čarlis Smitas 131 JAV galvijų Taigi kokius produktus valgė ilgaamžiai?
varovas 1. Serbijos gyventoja 119-metė Ema Begovič visą gyvenimą
maitinosi beveik vien ožkos pieno produktais.
„Galvijus auginantys šių kraštų gyventojai netolimoje pra­ 2. Širinas Hasanovas, 150 metų. Valgė žoles, laukinių me­
eityje maitinosi beveik vien pienišku ir augaliniu maistu; dar džių ir krūmų uogas, vaisius, grūdus, medų, rūgusį pieną, varš­
daugiau, čabanai, gyvenantys beveik klajoklišką gyvenimą, ga­ kę, sviestą ir sūrį-
mino jį ne taip, kaip kiti valstiečiai: pavyzdžiui, valstiečio šei­ 3. Širalis Mislimovas, 168 metų. Valgė sūrį, vaisius, daržo­
moje paprastai pieną virindavo, nesvarbu, ką iš jo ruošėsi ga­ ves, rupaus malimo miltų duoną, medų, gėrė pieną ir šaltinio
minti, o piemenys apsieidavo be ugnies. Autorius pabrėžia: se­
vandenį, o paskutiniais metais — įvairių augalų žiedų arbatą.
noliai pasakojo jam, kad pagrindini maistą ruošia primityviu
4. Medžidas Agajevas, 140 metų. Be viso to, kas paminėta,
būdu".
valgė pusžalius avienos šašlykus.
„Jei tarsime, kad pagrindinis žmonių gyvenimą prailginan­
5. Ben Salii Muali, Omano sultonato gyventojas, 150 metų.
tis faktorius yra mažai perdirbtų produktų vartojimas, vieną iš
Valgo dažnai, bet po nedaug. Mėgsta laukinių paukščių ir žvė­
pateiktos lentelės ypatumų — vyriška visų ilgaamžių lytis —
rių mėsą, medų ir duoną.
galima būtų paaiškinti taip. Paprastai moteris neidavo paskui
vyrą į kalnus, ji likdavo prie namų židinio ir, žinoma, naudojosi 6. Paulas de Sa, 105 metų portugalas. Maisto ypatingai ne­
daugiau civilizuotais maisto gaminimo metodais, o tai, gali bū­ sirenka, dievina citrinas. Šių vaisių sultys, jo žodžiais tariant,
ti, ir sutrumpino jos amžių". Ne veltui senovės graikų filosofas yra „ilgaamžiškumo eliksyras". Beje, augimvietėse citrinų sko­
Posidonijus Rodosietis sakė: „Kiekvieno žmogaus organizmas nis yra kitoks, pas mus jos atkeliauja neišnokusios, todėl ir
turi pats atlikti kulinariją". rūgščios.
Prisiminkime indukuotą autolizę, atrastą akademiko 7. Giuli Rzajeva, Azerbaidžanas, 124 metai. Geria „firminį"
A. Ugoliovo: 50 procentų virškinimo energijos sutaupoma, jei žvalumo gėrimą, pagamintą iš kalnų žolynų pagal senovinį re­
maistas natūralus ir neperdirbtas, virškinamas savų fermentų. ceptą.
Aš manau, kad būtent šis veiksnys gyvenimo trukmės ligini­
8. Saidas Abdulas Mabudas iš Hunzos slėnio, 160 metų.
mui yra pats svarbiausias.
Racionas toks pat, kaip ir kitų jo kaimynnų.
Susipažinkime su įdomia žinute „Ilgaamžiškumo receptas".
9. Zora Aga, turkas. 156 metų. Vartojo pažiedėjusią juodą
„Grupė kinų mokslininkų kelerius metus tyrinėjo ilgaamžišku­
duoną, liesą mėsą, sunokusias alyvuoges, finikus ir daug vaisių
mo problemą. Gerontologai giliai ir visapusiškai studijavo
bei daržovių. Gėrė tik vandenį ir mėtų arbatą. Jis nevartojo
37 000 gentainių — vyrų ir moterų, vyresnių nei 100 metų —
sviesto ir niekad nesuvalgė daugiau kaip du kiaušinius per sa­
vaitę.
310 311
 Visų ilgaamžių valgiaraštis — gryni produktai, dažniausiai
daržovės bei vaisiai. Be to, kiekvienas ilgaamžis turi mėgstamą
valgį. Pavyzdžiui, Ema Begovič — ožkos pieną, Medžidas Aga-
jevas — avienos šašlykus, Ben Salii Muali — laukinių gyvūnų
mėsą, medų ir duoną, Paulo de Sa — citrinas, Giuli Rzaje-
va — savo „firminį" gėrimą.
Šie jų pamėgti produktai sėkmingai sureguliuoja došas.
Be to, ilgaamžiai vartoja ypatingus maistinius priedus, ku­
rie papildo kūno mikroelementus ir taip subalansuoja došas.
Sie žmonės, patys to neįtardami, yra patys tobuliausi natūra­
lios mitybos šalininkai, rūpinasi Jin-^Jan maisto pasisavinimu
ir došų pusiausvyra.
5 priedas
MAISTINIAI PRIEDAI IR MAISTO
GAMINIMO BUDAI
Susipažinę su ilgaamžių mityba, padarėme išvadą, kad didžiu­
lę reikšmę mūsų mitybai turi du veiksniai: sveiko maisto, pa­
tenkinančio konkretaus organizmo poreikius, pasirinkimas (at­
kreipiant dėmesį į Jin—Jan ir došų pusiausvyrą) ir maisto per­
dirbimo būdai, kuo geriau išsaugantys visus gyvus elementus.
I. DIETINIAI M. BIRCHERBENERO PATIEKALAI
1. Obuolių patiekalas
1—3 susmulkinti obuoliai, 1—2 šaukštai išbrinkintų avižinių
dribsnių, pusės citrinos sultys, 1 šaukštas kondensuoto pieno,
bičių medaus arba vaisių drebučių. Sumaišyti ir valgyti.
2. Obuolių ir morkų patiekalas
1—3 susmulkinti obuoliai, 1—2 šaukštai išbrinkintų avižinių
dribsnių, 1—2 šaukštai tarkuotų morkų, pusės citrinos sultys
312
(galima pakeisti obuolių actu — aut. past.), 1 šaukštas kon­
densuoto pieno (geriau medaus — aut. past.), 1—2 šaukštai
grūstų migdolų. Sumaišius valgyti. Vietoj obuolių galima imti
džiovintų slyvų.
3. Džiovintų slyvų patiekalas
200—300 gramų išmirkytų be kauliukų slyvų, 1—2 šaukštai
išbrinkintų avižinių dribsnių, pusės citrinos sultys, 1 šaukštas
kondensuoto pieno. Sumaišyti ir valgyti.
4. Uogų patiekalas
200—300 gramų sutrintų uogų (mėlynių, aviečių, gervuogių,
žemuogių), 1—2 šaukštai išbrinkintų avižinių dribsnių, pusės
citrinos sultys, 1 šaukštas kondensuoto pieno. Viską išmaišyti
ir valgyti.
Mišinys turi būti gaminamas prieš pat valgymą. Kruopščiai
maišyti išbrinkusius dribsnius su kondensuotu pienu ir citrinų
sultimis, o tik paskui į vientisą masę sudėti obuolius ir viską
sumaišyti.
II. ALAUS MIELĖS
Mielės — mikroskopiniai vienaląsčiai chorofilo neturintys au­
galiniai organizmai, priskiriami grybų klasei. Mielėse esantys
fermentai pagreitina skirtingos kilmės organinių junginių, ypač
angliavandenių, rūgimą arba oksidaciją. Mielių ląstelėse susi­
kaupia įvairios atsarginės medžiagos: polisacharidai, glikoge­
nai; fosforo junginys voliutinas (ribonukleino rūgšties ir poli-
fosfatų kompleksas), riebalai ir lipoidai (ergosterinas — D pro-
vitaminas). Dauguma mielių ypač gerai dauginasi rūgščioje ter­
pėje (pH 5,4—5,8), esant 25—28 °C temperatūrai. Mielės minta
daug azoto turinčiomis amonio druskomis (kartais nitratais),
amino rūgštimis, peptonais. Mielių baltyme yra visos svarbiau­
sios amino rūgštys. Mielių ląstelės sintetina daug nukleino
rūgščių, purinų ir pirimidinų, kurie taip pat turi daug vitami-
313
nų. Todėl mielės gali būti vartojamos kaip vertingas maisto
produktas, papildomas kokybiškų baltymų, B ir D grupės vita­
minų, mineralinių medžiagų šaltinis.
Mielės — pagrindinis D vitamino šaltinis, sudarantis 0,6—
2 procentus visos masės! Todėl jos plačiai naudojamos vaistų
pramonėje D vitamino preparatui gaminti.
Mielėse yra ir palmitino (75 proc.) bei stearino (25 proc.)
rūgštys.
Norintiems padidinti baltymų ir vitaminų kiekį maiste re­
komenduojame tiek mielių per parą: sausų — iki 25 g; presuo­
tų — iki 100 g; mielių pastos — iki 50 g; geriamųjų — iki 500
gramų.
Geriausios mielės per Didįjį Tėvynės karą buvo gaminamos
iš kvietinių arba ruginių miltų. Iš 16 kg miltų gaudavo 100 g
geriamųjų mielių. Tai malonaus skonio ir kvapo gėrimas. Sau­
sųjų medžiagų kiekis geriamosiose mielėse yra 13—15 p r o c ,
rūgštingumas — 6—8°. Skonis turi būti gaivus, specifinis mie­
lių, truputį karstelėjęs (stimuliuoja došą Vata), bet ne rūgštus,
mielių spalva — gelsvai pilka.
Mielių gėrimas. Produktai 1 porcijai: 300 g vandens, 15 g
juodos duonos, 50 g presuotų netermofilinių kepimo mielių.
Duoną supjaustyti riekelėmis ir padžiovinti. Džiūvėsius už­
pilti verdančiu vandeniu ir palaikyti 3 vai., kad nusistotų. Už­
pilą nukošti, užpilti 45 g mielių ir pašildyti ant ugnies iki 70 °C.
Paskui mišinį atvėsinti iki kambario temperatūros, pridėti dar
5 g mielių ir palikti 8 valandas šiltoje vietoje. Į paruoštą gėri­
mą įsidėti pagal skonį cukraus (arba medaus).
Geriau naudoti alaus mieles.
Alaus mielių vartojimas gydymui
Alaus mielės skiriamos gerti sergantiems įvairiomis infekcinė­
mis ligomis, furunkulioze, cukriniu diabetu, odos, virškinimo
sistemos ligomis, taip pat ir makšties dezinfekavimui.
Skystos alaus mielės stipriai skatina skrandžio liaukų sek­
reciją; gerina kasos ir žarnų liaukų sekreciją; didina plonosios
žarnos sugebėjimą įsiurbti.
Alaus mielių sudėtis procentais: baltymai — 51—58, rieba­
lai — 2—3; angliavandeniai — 25—30; pelenai — 8,1—9,1.
314
B grupės vitaminų kiekis alaus mielėse
(miligramai 1 grame sauso produkto)
B1 60—125 Folinė rūgštis 19—22
B2 21—80 Pantoteno rūgštis 42—200
PP 150—830 Biotinas 0,8
B6 25—40
Mieles vartoti patariama ligoniams, kuriems reikia daug
pilnaverčių baltymų ir B grupės vitaminų: esant virškinimo
trakto negalavimams (opos, gastritas, kolitas, enterokolitas),
sumažėjus jo organų tonusui ir pašlijus virškinimo liaukų sek­
recijai. Taigi mielės yra idealus produktas Pita došai stimuliuo­
ti.
Teigiamas alaus mielių poveikis: apetito ir savijautos page­
rėjimas, svorio padidėjimas; skrandžio sekrecijos sureguliavi­
mas, virškinimo trakto motorinės funkcijos pagerinimas (doša
Vata), jų tonuso padidinimas.
Simptomai, kai organizmas mielių nepriima: raugėjimas,
apsunkusios kojos, vidurių pūtimas, kartais viduriavimas. Kad
taip neatsitiktų, iš pradžių reikia sustiprinti virškinimo traktą
daržovių sultimis, o paskui rytais, kol tuščias skrandis, gerti
truputį mielių. Valgyti po to tik praalkus. Šitų sąlygų nesilai­
kant, organizmas mielių gali nepriimti.
Mieles draudžiama vartoti: sergant inkstų ligomis, podag­
ra. Galiu pridurti: jei inkstai dirba normaliai, mielės juos stip­
rina, vartojant alaus mieles šlapimas filtruojamas daug geriau.
III. BIČIŲ PRODUKTAI
1. MEDUS. Apie šių produktų vertę ir tai, kad juos vartoja
ilgaamžiai, mes jau žinome.
Išoriškai medus panašus į sirupą. Išsuktas iš korių, jis grei­
tai ima kristalizuotis. Kuo meduje mažiau vandens, tuo jis tirš­
tesnis.
Medus, kuriame daugiau fruktozės, yra skystesnis, o lip-
čiaus medus, turintis daug sacharozės, yra tirštesnis. Kuo me­
duje mažiau fruktozės, tuo ilgiau jis lieka skystas. Jei medus
315
susikristalizuoja, jis kokybiškas. Vienas litras medaus sveria
Bičių pienelio sudėtis (proc.)
apie 1420 gramų. Aukštesnėje nei 40°C temperatūroje medus
savo savybes praranda. Medų būtina laikyti nuo šviesos apsau­
Vanduo — 24,5 Pelenai — 2,34
gotame hermetiškame inde (išlieka aromatinės medžiagos ir
Azotas — 4,58 Dekstrozė — 11,7
fermentai) 5—10°C temperatūroje. Ilgai laikant prastėja me­
Proteinai — 30,62 Sacharozė — 3,35
daus kokybė — sumažėja jo fermentų aktyvumas.
Siera — 0,38 Eteriniai ekstraktai —15,22
Mokslininkų (S. Mladenovo) nustatyta, kad meduje išsau­
Fosforas — 0,67
gomos gydomosios augalų, iš kurių jis surinktas, savybės ir
kad kiekviena medaus rūšis turi ypatingų gydomųjų savybių.
Be to, bičių pienelyje buvo aptikta B v B 2 , B 3 , B g , B 12 , B c , H
Pavyzdžiui, susirgus kvėpavimo takų ligomis, rekomenduoja­
vitaminų; nukleino rūgščių — PHK ir DNK, biostimuliatorių.
mas kalnų medus, raudonėlio, kmynų, liepų medus, susirgus
Tam tikras gama-globulino kiekis nulemia antivirusinį, anti-
virškinimo sistemos ligomis — stepių medus, mėtų, čiobrelių ir
mikrobinį ir antitoksinį bičių pienelio efektą. Jame yra amino
raudonėlio; sunegalavus širdžiai — levandos, stepių mėtos,
rūgšties — vieno iš pagrindinių kolageno komponentų. Kolage­
miško medus. Inkstų ligomis sergant geriausiai tinka kaštonų,
nas — jungiamasis organizmo junginys, prie kurio prisitvirti­
pievų žiedų ir vaisinių augalų medus.
na visos veikliosios ląstelės. Nuo šito audinio kokybės labiau­
Gydomąją medaus vertę nulemia: siai priklauso mūsų sveikata ir ilgas amžius. Šias išvadas, at­
1. Cukrus — pasisavinamas be išankstinio apdirbimo, ge­ likę specialius tyrimus, padarė Ch. L. Lamberti ir 1. G. Kone-
riau nei kiti produktai. cho.
2. Žiedadulkių ir bičių pienelio kiekis meduje, nepaisant jų
Dėl gana sudėtingos gavybos bičių pienelis vartojamas la­
homeopatinės dozės.
bai retai.
3. Antibiotiko, išsiskyrusio iš bitės kūno, poveikis. Prieš-
3. PIKIS. Tai augalinės kilmės produktas, pagamintas pa­
bakterinės medaus savybės paaiškinamos tuo, kad jame neva
čios bitės. Pikis, arba propolis, graikiškai reiškia „prieš mies-
esama fermento inhibino, kurio dėka įvyksta gliukozės oksida­
tą".
cija ir gaunama gliukurono rūgštis bei tuo pat metu išsiski­
Bičių pikio kilmė dvejopa: tai yra dervinga pirminio žieda­
riantis vandenilio peroksidas, sunaikinantis mikroorganizmus.
dulkių virškinimo liekana ir, antra, jis bičių surenkamas iš me­
4. Meduje yra beveik visi mikroelementai. džių pumpurų: tuopų, alksnių ir kitų.
5. Medus stimuliuoja širdies raumenis, saugo kepenis, lais­
Tai derva, susidariusi iš daugybės įvairių medžiagų: 55
vina vidurius ir varo šlapimą, apsaugo nuo uždegimų skran­
proc. dervų ir balzamų, 30 proc. vaško, 10 proc. eterinių aliejų,
džio ir žarnyno gleivinę.
5 proc. žiedadulkių. Šiuose komponentuose yra daug vitaminų
Medus — saulės spindulių koncentratas, teikiantis mums ir mikroelementų. Bičių pikio dervose ir balzamuose yra cina­
energiją ir ilgaamžiškumą. Todėl valgykite jį nuolatos, tik atsi­ mono spirito, cinamono rūgšties, rauginių medžiagų. Dešimtys
žvelkite į savo došas. vertingų medžiagų yra žiedadulkėse. Jau rastas bičių seilių
2. BIČIŲ PIENELIS. Tai jaunų, 5—14 dienų amžiaus bičių liaukų sekretas. Kartus pikio skonis stimuliuoja došą Vata.
darbininkių ryklės ir viršutinio žandikaulio liaukų sekretas, Kvapas salsvas. Pikį bitės renka 10—16 valandų.
panašus į pieno spalvos drebučių masę. Labai slopina infekci­
Pikis saugo bičių šeimą nuo virusų ir bakterijų. Pikio van­
jas. Kaip jau žinome, bičių pienelio ypatingų savybių dėka bi­
dens tirpalu skalaujant gerklę gydomas uždegimas, o akis —
tės motinėlės gyvenimas 65 kartus ilgesnis negu paprastos bi­
konjunktyvitas. Tokiu tirpalu skalaujama ir sergant ausų, no­
tės.
sies ligomis. Skalavimas gydo virusines galvos srities ligas. Pi-

316
317
kis gali didinti kraujo serumo komplementinį aktyvumą ir ga- Pelenai — 1—7
ma-globulinų kiekį. Anesteziologinės bičių pikio savybės nenu­ Vitaminai — visų grupių
sileidžia kokainui ir novokainui. Pikis, dedamas po truputį Į Antibiotikai — yra
maistą, labai gerai gydo šlapimo takų ligas, balansuoja hormo­ Augimo faktoriai — yra
nų veiklą. Vartojamas sergant lėtinėmis skrandžio ligomis ir
inkstų uždegimu. Žiedadulkėse esančios amino rūgštys (proc.)
Štai įdomus bičių pikio vartojimo pavyzdys. Vienas ligonis
po operacijos vartojo bičių pikį ir priaugo 20 kilogramų. Po pus­ Argininas — 4,4—5,7
mečio jį vartoti liovėsi. Po 7—8 mėnesių vėl susirgo — pikty­ Histidinas — 2,0—3,5
binis kasos uždegimas. Gydymas buvo bevaisis. Vėl ėmė vartoti Izoleicinas — 4,5—5,8
bičių pikį. Sveikata pagerėjo. Dabar valgo ir geria viską. Pro­ Leicinas — 6,7—5,8
filaktikai kasdien su maistu suvartoja pusę šaukštelio bičių pi­ Lizinas — 5,9—7,0
kio. Iš karto matyti, kad šis ligonis bičių pikiu ėmė sėkmingai Metioninas - 1,7-2,4
stimuliuoti nusilpusią Pita došą, atsakingą už virškinimą. Fenilalaninas — 3,7—4,4
Treoninas — 2,3-4,0
Vartojimo būdas. Bičių pikis yra nekenksminga, bet labai
stipriai veikianti medžiaga. Pernelyg didelės dozės gali suer­ Triptofanas — 1,2—1,6
zinti burnos ertmę. Todėl geriau prie jo prisipratinti palaips­ Valinas — 5,5—6,0
niui per 3—4 dienas. Kasdien galima suvartoti 1—3 gramus,
kuo geriau sukramtysite, tuo geresnis ir greitesnis bus rezul­ Žiedadulkėse aptinkami vitaminai
tatas. Labai svarbu, kad sulaukę norimo efekto nuo pikio at- ir hormonai (mkg)
prastume taip pat palaipsniui — per 8—14 dienų.
Kasdien su maistu suvartojant po 5—10 gramų pikio, gali­ Tiaminas — 5,75—10,8
ma išsigydyti šlapimo takų, inkstų, dubens, prostatos, genita­ Riboflavinas — 16,3—19,2
lijų uždegimus. Miocinas — 98—210
Gydant parodontozę, bičių pikio milteliai vartojami nakčiai. Piridoksinas — 0—9
4. ŽIEDADULKĖS. Tai labai vertingas maisto priedas, ap­ Pantoteno rūgštis — 3—51
rūpinantis organizmą natūraliais vitaminais ir mineraliniais Biotinas — 0,1—0,25
elementais. Folinė rūgštis — 3,4—6,8
Latoflavinas — 0,2—1,7
Cheminė žiedadulkių sudėtis (proc.) A vitaminas — karotinoidai
(Pagal Luvo ir Kajasą) B2 vitaminas — 16,3—19,2
C vitaminas — 152—640
Vanduo — 3 --4 D vitaminas — 0,2—0,6
Atstatomas cukrus — 20-- 4 0 E vitaminas — 0,1—0,32
Neatstatomos druskos — 0 --20 Igozitolas — 30—40
Riebalai — 1--20
Baltymai — 11-- 3 5 Tyrinėtojas Gregorianas su savo bendradarbiais nustatė,
Amino rūgštys — 10-- 4 5 kad žiedadulkėse yra 27 elementai: natris, kalis, nikelis, tita-

319
318
nas, vanadis, chromas, fosforas, cirkonis, berilis, boras, cinkas,
švinas, sidabras, arsenas, alavas, galis, stroncis, baris, uranas,
silicis, aliuminis, magnis, manganas, molibdenas, varis, kalcis,
geležis.
Dažniausiai žiedadulkių skonis kartus (stimuliuoja Vata do-
šą). ^
Žiedadulkių poveikis žmogaus organizmui:
a) reguliuoja vidurių užkietėjimą arba viduriavimą;
b) anemijos atveju greitai padidina hemoglobino kiekį;
c) greitai priaugina svorio ir padeda pasveikti;
d) turi antibakterinių savybių ir labai naudingas gydant
kolitus su žarnyno floros anomalijomis;
e) teigiamai veikia nervų sistemą, ypač padeda apėmus dep­
resijai arba nemigai; svarbi euforinė priemonė.
Dozės dydis priklauso nuo ligonių ir sveikų žmonių savijau­
tos. Rekomenduojama nuo 2,5 g iki 20 gramų (ypatingesniais
atvejais) per dieną.
IV. GRŪDŲ PARUOŠIMAS
Įvairių kruopų košių virimo bendros taisyklės yra tokios: kruo­
pas 2—3 vai. užmerkti. Paskui vandenį nupilti ir kruopas virti
tik vandenyje. Užvirinti, nukelti nuo ugnies ir šiltai apvynioti,
kad šustų. Paskui įdėti pagal skonį sviesto, pasaldinti arba pa­
sūdyti, nors tai nerekomenduojama.
Galima košes virti žolių nuoviruose, tai suteiks joms pikan­
tišką skonį bei gydomąsias savybes. Tada kruopas reikėtų mir­
kyti 12 valandų. Paskui drobiniame maišelyje (nebūtinai) už-
plikinti žoles, vandenį nuo kruopų nupilti ir jas užpilti nuovi­
ru. Kai užverda, puodą šiltai apvynioti ir palaikyti. Paskui įdė­
ti sviesto ar ko kito pagal skonį.
Kai košė paruošta, galima keptuvėje paspirginti svogūnų,
morkų ar kokį kitą padažą. Svogūnai kepinami tol, kol išnyks
jų kartumas. Padažams vartojamas augalinis aliejus. Kai pada­
žas paruoštas, į keptuvę suberti košę ir viską gerai išmaišyti.
Padažo gali būti daug. Truputį palaikius, košę valgyti šiltą.
Labai naudinga asmenims su pernelyg aktyvia Vata doša.
320
Šutinti grudai
Imkite bet kokius sveikus grūdus (dažniausiai vartojami kvie­
čiai). Stiklinę švariai nuplautų grūdų suberti į termosą, užpilti
3—4 stiklinėm verdančio vandens (geriau distiliuoto) ir palai­
kyti 3—4 valandas. Paskui vandenį nupilti, grūdus suberti į
lėkštę, įdėti pagal skonį sviesto, medaus arba kokių tik nori
prieskonių ir valgyti po salotų.
Šis patiekalas labai naudingas žmonėms su vyraujančia Va­
ta doša.
Jei neturite termoso, visa tai galite atlikti paprasčiausiame
stiklainyje. Tik kuo geriau jį apvyniokite ir įkiškite į celofaninį
maišelį.
Šis gaminimo būdas nereikalauja ypatingų pastangų. Jei
ryte valgyti nenorite, pasiimkite stiklainiuką ir valgykite dar­
be, kai išalksite.
Mirkyti kviečių grūdai
Grūdus nuplauti ir užpilti šaltu vandeniu, kad būtų apsemti.
Po 24 valandų vandenį nupilti, o grūdus laikyti šaldytuve. Ši­
taip paruoštus grūdus galima vartoti 3—4 dienas. Prieš val­
gant juos galima truputį pašildyti, pridėti tų pačių priedų, kaip
ir į šutintus.
Kitas būdas. Grūdus užpilti šaltu vandeniu ir laikyti tik
per naktį. Ryte galima valgyti.
Šitaip paruošti kviečių grūdai rekomenduojami suaugu­
siems ir vaikams su sveikais dantimis. Tokie grūdai pažadina
skonio nervus, padeda susidaryti seilėms. Stimuliuoja visą virš­
kinimo sistemą ir skatina tuštinimąsi, sunaikina nuodus bei
bakterijas žarnose.
Daiginti kviečių grūdai
Kviečių grūdus nuplauti ir suberti į lėkštę, kurios dugne pa­
tiesta šiltu vandeniu sudrėkinta drobelė. Iš viršaus grūdus pri­
dengti tokia pat šlapia audinio skiautele. Lėkštę palikti 22—
23°C temperatūroje, kartkartėm suvilgant viršutinę drobelę, kol
321
 grudai sudigs*. Didžiausia biologinė grūdo vertė, kai daigelis
prasikala 1—1,5 mm.
Daigintuose grūduose daug vitaminų, ypač B grupės ir E,
fermentų, mikroelementų (luobelėje), be to, virškinant kviečių
baltymus susidaro ypatingos medžiagos — endorfinai, būtini
visoms žmogaus kūno ląstelėms ir psichikos stiprinimui.
Štai gydytojos, jogos filosofijos pasekėjos ponios Šmit pra­
nešimo ištrauka: „20 metų trukęs didžiulis eksperimentinis dar­
bas visiškai patvirtina stimuliuojantį daigintų kviečių poveikį
bet kokio amžiaus žmogaus organizmo koordinacijai, gyvybiš­
kai svarbių procesų reguliavimui ir atstatymui, optimaliai me­
džiagų apykaitai ir nervų sistemos stabilizavimui. Tai tikras
gyvybės eliksyras".
Racioną papildžius daigintais grūdais, daugybės rimtų ligų
gydymo eiga daugeliu atvejų pralenkė visus lūkesčius (be to,
pagerėjo regėjimo aiškumas, judesių koordinacija, galvos plau­
kų spalva ir tankumas, sutvirtėjo dantys ir kt.).
Kiek teko pastebėti, bet kokio amžiaus žmonių sveikata jau
po 1—2 savaičių aiškiai pagerėjo, o vėliau jie pasveiko.
Žmonės, vartoję daigintus grūdus, tapo atsparūs peršalimo
ligoms.
Įdomu pastebėti paralelę su Vladimiro Lagovskio straips­
niu „Anapus Gagulos paslapties" (žurnalas „Gamta ir žmogus",
Nr. 3, 1989). Ten kalbama apie atnaujinančią medžiagą — gy­
vūnų gemalines ląsteles, kurios perkeliamos į žmogaus orga­
nizmą operuojant. Mes į savo organizmą augalines gemalines
ląsteles perkeliame natūraliai — valgydami. Abiem atvejais
efektas akivaizdus.
Daiginti grūdai pasidaro minkšti, lyg būtų šutinti. Juose
esantis krakmolas pavirsta salykliniu cukrumi, o tai — visos
virškinimo grandies palengvinimas (juk krakmolą iš pradžių
turime perdirbti į cukrų). Todėl daigintos sėklos — pačios tin­
kamiausios virškinimui, turi daug gydomųjų galių. Ypač reko­
menduojama tiems, kam sumažėjęs seilių išsiskyrimas. Daigin­
ti kviečių grūdai — stipriausi Kapcha došos stimuliuotojai.
Štai dar keletas daigintų grūdų receptų. Tokie patiekalai
turi ypač daug gydomųjų savybių.
* Šitaip daiginami ir visi kiti grudai: kukurūzų, rugių ir kt.
322
Gydomąsias košes ir kisielius reikia gaminti taip: 12—24
vai. prieš gaminant patiekalą grūdus pastatyti šiltai, kad su­
dygtų (vienam žmogui imti 50—100 g sausų grūdų). Paskui
perplauti ir sumalti mėsmale. Įdėti pagal skonį medaus, svies­
to ir įvairių prieskonių. Priklausomai nuo to, kiek atmieši, bus
košė ar kisielius. Virinti nei košės, nei kisieliaus negalima.
Kviečių ir kitų augalų mišinys
Turiu sukūręs kviečių bei kitų augalų gydomojo mišinio recep­
tą.
1. Daigintus grūdus sumalti mėsmale; sumalti šviežias mor­
kas (galima panaudoti sulčiaspaudės išspaudas), burokėlius, sa­
liero, kiaulpienės, pastarnoko, petražolės ar kito valgomo kul­
tūrinio bei laukinio augalo šaknį. Visa tai gerai sumaišyti, pri­
dėti truputį konservanto — medaus.
Mišinio skonis gali būti labai įvairus — nelygu kokie kom­
ponentai. Tai leidžia pasirinktinai veikti tą ar kitą došą. Keis­
dami augalus ir parinkdami juos pagal poreikius, galite tikslin­
gai gydyti įvairius negalavimus, kol jie išnyks. Pavyzdžiui, mal­
tus daigintus kviečių grūdus vartojant su kiaulpienės šaknimi
ir lapais, galima greitai susigrąžinti fizinių krūvių išsekintas
jėgas, tonizuoti visą organizmą. Sumaišę petražoles, morkas ir
grūdus išgydysite inkstus. Ypač toks mišinys naudingas žiemą
ir ankstyvą pavasarį. Tada į sumaltus daigintus grūdus pra­
vartu įmaišyti mirkytų džiovintų vaisių: abrikosų, obuolių,
kriaušių, razinų, taip pat ir morkų, burokėlių bei kokių nors
žalumynų. Skonis labai savitas. Toks mišinys yra sotus. Dau­
gumai žmonių pakanka 3—5 šaukštų.
2. Mišinys ruošiamas taip pat, tik vietoj medaus imkite alie­
jų. Aliejus rekomenduojamas gaminant nesaldžius mišinius.
Šiuo atveju vartojamos karčios ir gaižios žolės.
Abiejų rūšių mišinius galima pasigaminti kartą per savaitę
ir valgyti, kai tik užsimanysite. Savo gydomųjų savybių tokie
mišiniai nepraranda vieną dvi savaites. Aš imdavau šio mišinio
į darbą ir pusryčiavau, pietavau, kai tik atsirasdavo apetitas.
Stebėdamas kitus ir iš savo patirties galiu pasakyti, kad page­
rėja virškinimas, žarnyno evakuacinė funkcija, padidėja dar­
bingumas ir pajėgumas.
323

V. VAISIŲ, DARŽOVIŲ PATIEKALAI
Laukinių valgomųjų žolių pasta
Imkite žolių: dilgėlių, kiaulpienių, takažolių, dobilų, šalpusnių,
rasakilos, gysločio lapų, liepos žiedų, beržų ir aviečių lapų (ga­
lima ir kitokių). Kuo daugiau, tuo geriau. Pridėkite kelias ievos
šakeles (ji suteikia migdolų kvapą). Visa tai perplaukite ir su­
malkite mėsmale.
Saldi pasta. Visas žoles sumaišyti su medumi. Tokia pasta
šaldytuve gali stovėti mėnesį, o užsukus dangteliu ir ilgiau.
Sūri pasta. Visas aukščiau išvardytas žoles sumaišyti su
saulėgrąžų aliejumi arba korėjietišku padažu. Šią pastą galima
derinti su svogūnais, kitais žalumynais ir vartoti sumuštiniams.
Šaukštelis tokios pastos prieš valgį aprūpins jus visai parai
mikroelementais ir vitaminais.
Žiemą tokią pastą galima gaminti iš džiovintų žolių. Žolės
smulkiai sutrupinamos, sudrėkinamos (pageidautina distiliuo­
tu vandeniu, kad į vandenį pereitų daugiau medžiagų), paskui
sumaišomos su medumi arba aliejumi.
Žolių miltų sklindžiai
Valgomosios žolės išdžiovinamos, paskui sutrinamos, kad būtų
lyg miltai. Beriama paprasčiausių kvietinių miltų (kaip jungia­
mosios medžiagos) ir kepami paplotėliai ar sklindžiai.
„Juodieji ikrai"
Sausus jūros kopūstus užpilti vandeniu, kad išbrinktų. Įpilti
saulėgrąžų aliejaus, dėti pakepintų svogūnų ir labai smulkiai
sutarkuoto česnako. Visa tai užtepti ant duonos su sviestu. Tai
gardus patiekalas, skoniu primenantis juoduosius ikrus.
Salotų gaminimas
Pageidautina salotas gaminti pagal sezoną. Kadangi salotos yra
mūsų pagrindinis būtinas patiekalas, tai ir požiūris į jas turi
būti ypatingas. Salotos — pagrindinės natūralių maistinių
324
medžiagų tiekėjos. Kad visiškai patenkintume organizmo po­
reikius, būtinai valgykime augalų šaknų, lapų ir vaisių salotas.
Tokios salotos vadinamos „triadomis". Jose daug mikroelemen­
tų, gaunamų su šakniavaisiais (burokėliais, morkomis, salie­
rais), ląstelienos ir chlorofilų, gaunamų su lapais (petražolė­
mis, kopūstais), vitaminų, fermentų, pigmentų, struktūrizuoto
vandens, gaunamų su vaisiais (agurkais, pomidorais).
Dabar pakalbėkime apie išmintingą salotų vartojimą. Pir­
muoju sveikimo etapu, 2—3 mėnesius, salotoms galima imti
bet kokias daržoves. Pagrindinė šio etapo užduotis — organiz­
mo šarminimas ir reikalingos mikrofloros formavimas. Todėl
vartojamos daug šarminių elementų ir struktūrizuoto vandens
turinčios daržovės.
Antruoju etapu, kitus 3—6 mėnesius, reikia parinkti daržo­
ves atsižvelgiant į Jin—Jan santykį, kad tinkamai būtų stimu­
liuojamos Jin ir Jan funkcijos bei jų pusiausvyra organizme.
Toliau, pasitelkus skonio pojūčius, pasirinkti tinkamas dar­
žoves došoms sureguliuoti. Tai sėkmingai atlikus, jūsų skonio
pojūčiai truputį pasikeičia, nelygu sezonas ir sveikata. Stenki­
tės, kad sveikata nuolat būtų tvirta. Atminkite: norėdami sti­
muliuoti vieną silpną došą, į salotas maišykite augalus, turin­
čius po virškinimo vieną skonį. Jei į salotas primaišysite dar­
žovių su skirtingais antriniais skoniais, stimuliavimo nebus.
Nereikia per daug smulkinti daržovių, nes jos nuo sąlyčio
su oru genda.
Dabar pakalbėkime apie salotų pagardus.
Skanios salotos sutaisomos iš tik ką supjaustytų šviežių
kopūstų. Pabarsčius juos druska, įpylus citrinos sulčių (galima
vartoti citrinos rūgštį), reikia gerai sugniaužyti ranka, įberti
supjaustytų žalumynų ir paduoti į stalą.
Majonezas su obuolių sultimis
1 šaukštas grūstų graikiškų riešutų, 1 šaukštas aliejaus, 3
šaukštai obuolių sulčių.
Riešutus sumalti arba sugrūsti mediniame inde. Į tokią rie­
bią vientisą košę įpilti augalinio aliejaus ir maišyti. Tirštą mi­
šinį reikės atmiešti obuolių sultimis.
325
 Majonezas su obuolių ir citrinų sultimis
1 šaukštas maltų graikiškų riešutų, 1 šaukštas aliejaus, 2
šaukštai obuolių sulčių, 1 šaukštas citrinos sulčių.
Gaminamas taip pat, kaip ir majonezas su obuolių sultimis.
Majonezas su citrinų sultimis
1 šaukštas maltų riešutų (graikiškų, migdolų, lazdynų), 1
šaukštas aliejaus, citrinos sulčių.
Gaminama taip pat.
Majonezas su saulėgrąžų sėklomis
6 porcijoms reikės: 100 g išgliaudytų saulėgrąžų sėklų, 0,1 1
aliejaus, po 1 šaukštą pomidorų tyrės, citrinų sulčių, tarkuoto
svogūno, tarkuotos citrinos žievės.
Išgliaudytas saulėgrąžas sumalti ir grūsti mediniame arba
porcelianiniame inde. Tada į skystą košelę supilti pomidorų ty­
rę ir tarkuotą svogūną. Ilgai šį mišinį maišyti, iš pradžių po
lašą, o paskui plona srovele supilti aliejų. Majonezas turi būti
tirštas. Pagardinti jį citrinos sultimis ir tarkuota žieve.
Majonezas iš varškės
100 g varškės, 1,5 šaukšto aliejaus, 2 skiltelės česnako, 1 šaukš­
tas pieno, truputis malto saldaus raudonojo pipiro, petražolių.
Varškę gerai išsukti mediniu šaukštu, po truputį supilant
aliejų ir pieną. Pagardinti sutarkuotu česnaku ir supjaustytais
petražolių lapeliais.
Majonezas su varške
6 porcijoms reikės: 1 kiaušinio trynio, 0,11 aliejaus, 50 g varš­
kės, 1 šaukšto smulkiai tarkuotų svogūnų, malto raudonojo pi­
piro (saldaus).
Varškę trinti mediniu šaukštu. Į vientisą masę supilti iš
trynio ir aliejaus pagamintą majonezą. Pagardinti pipiru ir svo­
gūnu. Patiekti pusryčiams.
Šiuo majonezu galima tepti duoną sumuštiniams; papuošti
juos raudonojo pipiro ir agurko griežinėliais, petražolės lapeliais.
326
Salotų padažas su citrinų sultimis
2 šaukštai aliejaus, po vieną šaukštą citrinų sulčių ir tarkuotų
svogūnų, 1 arbatinis šaukštelis medaus.
Gerai išsukti aliejų, medų, sultis ir svogūną. Šiuo padažu
užpilti salotas.
Saldus salotų padažas su citrinų sultimis
3 šaukštai aliejaus, 2 šaukštai citrinų sulčių, po vieną arbatinį
šaukštelį medaus ir supjaustytų petražolių lapelių.
Aliejų, citrinų sultis ir medų sumaišyti. Berti supjaustytas
petražoles. Šiuo padažu tinka pagardinti žalias salotas.
Salotų padažas su krapais
2 šaukštai aliejaus, 1 šaukštas citrinų sulčių, po 1 arbatinį
šaukštelį medaus ir smulkiai supjaustytų krapų šakelių.
Aliejų, sultis ir medų sumaišyti. Berti krapus (juos galima
pakeisti saliero, peletrūno lapeliais, porais ir kitomis priesko­
ninėmis daržovėmis).
Pomidorų padažas salotoms
150 g pomidorų, 2—3 šaukštai grietinės (arba rūgusio pieno),
1 šaukštas citrinų sulčių, po 1 arbatinį šaukštelį medaus ir
tarkuoto svogūno.
Gerai sunokusius pomidorus nuplauti, nulupti ir sutarkuo­
ti arba išplakti mikseriu. Sumaišyti su išplakta grietine, citri­
nos sultimis, medumi bei tarkuotu svogūnu.
Riešutinis salotų padažas
I variantas: 4 šaukštai maltų riešutų, 2 skiltelės česnako, 1
šaukštas citrinų sulčių*.
Riešutus sumalti, sugrūsti mediniame inde. Į riebią vienti-
* Citrinų sultis galima pakeisti spanguolių sultimis, citrinos rūgštimi, t.y.
kuo nors rūgščiu.
327
są košelę įtarkuoti česnaką, išsukti ir pagardinti citrinų sulti­
mis.
II variantas: po 1 šaukštą grūstų graikiškų riešutų, alie­
jaus ir citrinų sulčių.
Riešutus sumalti ir grūsti medinėje ar porceliano grūstuvė­
je. Į riebią košelę po truputį supilti citrinų sultis, o paskui ir
aliejų. Jei masė per tiršta, praskiesti vandeniu.
Morkų padažas su krienais
100 g morkų, 1—2 šaukštai medaus, 1 šaukštas citrinų sulčių,
1 šaukštelis tarkuotų krienų, grietinės.
Nuskustą morką sutarkuoti smulkia tarka. Dėti medaus,
sumaišyto su citrinų sultimis, ir krienų. Atmiešti grietine, kad
padažas būtų norimo tirštumo.
Grietininis salotų padažas
100 g grietinės, pagardinimui po 2 šaukštus žalumynų (svogū­
nų laiškų, česnakų, krapų, petražolių, salierų ir kt.).
Grietinę išplakti, į ją supilti citrinų sultis ir aliejų, suberti
žalumynus.
Salotų padažas su medumi
1 šaukštas citrinų sulčių, 1—2 šaukštai medaus. Į medų nuolat
maišant supilti citrinų sultis. Jei padažas per rūgštus, įpilkite
šaukštelį aliejaus.
Triados padažas
Vienai porcijai reikės vieno trynio, 1 šaukšto medaus ir 1 šaukš­
to aliejaus. Viską geraai išmaišius pilti ant salotų.
Šio padažo skonis ypatingas, labai tinka kopūstų ir morkų
salotoms.
Padažas su salierais
2 šaukštai augalinio aliejaus, po 1 šaukštą citrinų sulčių, me­
daus, salierų.
328
Aliejų, citrinų sultis ir medų gerai išplakti. Suberti tarkuo­
tą salierą. (Jei vartosite saliero lapelius, juos labai smulkiai
supjaustykite ir nedidelėje grūstuvėje grūskite tol, kol suskys­
tės.)
Padažas su prieskoniais
Sultys, išspaustos iš 60 g rūgščių obuolių arba aivų, 60 g gliau­
dytų graikiškų riešutų, 30 įvairių prieskonių (petražolių, salie­
rų, raudonųjų pipirų, čiobrelių, krapų, salierų lapelių, kmynų).
Prieskonius parinkti pagal skonį ir smulkiai sukapoti ar
sugrūsti. Supilti į juos rūgščias sultis ir suberti maltus riešu­
tus. Labai skanu užsitepti šio padažo ant šviežių daržovių skil­
telių.
Miltiniai padažai
Pakepinkite miltus, kad būtų auksinės spalvos. Atskirai saulė­
grąžų aliejuje pakepinkite svogūnus. Viską sumaišykite. Tokį
padažą supilkite į patroškintas morkas, aguročius ar burokė­
lius. Tada daržovės būna labai gardžios.
Taigi gardinkite salotas padažais bei majonezais ir valgyki­
te į sveikatą. Pabandykite pasidaryti padažą ir majonezą pa­
tys — kurkite!
Adžika
5 dalys saldžiųjų pipirų, 5 dalys pomidorų, 1 dalis karčiųjų
pipirų, 1 dalis česnakų, 5 dalys aliejaus. Viską susmulkinti,
užvirinti ir užsukti stiklainiuose.
VI. PATIEKALAI, KURIUOS REKOMENDUOJA
S. ARAKELIANAS
1. Arakeliano duona
1 kg antros rūšies miltų, 100 g augalinio aliejaus, 100 g me­
daus, 1 stiklinė vandens. Iš šios tešlos padaryti paplotėlį ir
329
džiovinti orkaitėje 45—48 °C temperatūroje. Tokia duona yra
be mielių, ji panaši į armėnų lavašą. Visos ląstelės tokioje duo­
noje išlieka gyvos. Duoną reikia suvynioti į celofaną ir laikyti
šaldytuve.
2. Preparatas nuo stresų
Tai ypatingas maisto priedas, teigiamai veikiantis visą organiz­
mą, ypač badaujant.
Žmogaus kūno svorio 1 kilogramui imama 0,01 gramo cit­
rinos rūgšties, 0,01 mililitro mėtų antpilo, 2 gramai medaus ir
2 mililitrai vandens. Tai 6 dienų norma. Jei sveriate, pavyz­
džiui, 80 kg ir badaujate 3 dienas, imkite atitinkamai 0,4 g
citrinos rūgšties, 0,4 ml mėtų antpilo, 80 g medaus ir 80 ml
vandens. Padalinkite tai į 3 dalis ir suvalgykite po vieną dalį
kartą per dieną.
Fiziologinis kiekvieno sudėtinio komponento vaidmuo yra
toks:
Citrinos rūgštis — vienintelė rūgštis, organizme susijun­
gianti su kalciu. Citrinos rūgšties kalcis — unikali gyvybiškai
svarbi druska, turinti šarminių savybių. Jai tirpstant išsiskiria
fosforas ir kalcis, susikaupiantis kauluose. Maitinantis įpras­
tai, apie 60 proc. fosforo ir kalcio — gyvybiškai būtinų medžia­
gų — per organizmą pereina tranzitu.
Citrinos rūgštis turi dar vieną būdingą savybę — ji yra
maisto virškinimo proceso galutinis rezultatas. Susijungdama
su ATF, rūgštis „dega" ir išskiria energiją. Organizmui iš karto
gaunant citrinos rūgšties, maitinimas tampa labai efektyvus.
Taigi jei geriate medaus tirpalą su citrinos rūgštimi, apie jokį
badavimą negali būti ir kalbos — jūs gaunate kuo puikiausio
maisto, be to, nereikia virškinti.
Citrinos rūgštis, jungdamasi su aminais, sudaro aminocit-
rininę rūgštį, turinčią neigiamą elektros krūvį. O iš visų nepa­
keičiamų amino rūgščių tik trys turi neigiamą krūvį — tai ami­
no citrininės rūgšties ypatingos vertės organizmui esmė.
Jei neturite citrinos rūgšties, galite vartoti citriną. Iš vai­
siaus išspaustose sultyse yra 10 proc. citrinos rūgšties. Tai yra,
1 kilogramui kūno svorio 6 dienoms jums reikės 0,1 ml citrinų
sulčių.
330
Apie medų mes jau žinome. Medaus ir citrinos derinys —
gerai žinoma liaudies medicinos priemonė.
Vandenį geriau vartokite ištirpintą — bus didesnis efektas.
Mėta — įdomus augalas, stimuliuojantis došą Vata. Povei­
kio mechanizmas toks: medus stimuliuoja došą Kapcha, citri­
nos rūgštis — došą Pita, o mėta — došą Vata. Tai yra, šis pro­
duktas suderina visas tris došas — todėl toks didelis jo gydo­
masis efektas.
S. Arakelianas pataria į vandenį įdėti truputį sodos (3 lit­
rams — 1 g). Soda su citrinos rūgštimi — populiarus putojan­
tis gėrimas, gausiai išskiriantis mums taip pat reikalingą an­
glies dioksidą.
Galima šį preparatą vartoti ne tik badaujant — po 30 g per
dieną. Tada nereikia paisyti savo svorio, o paprasčiausiai imti
3 citrinų sultis arba 1 arbatinį šaukštelį citrinos rūgšties, 250
g bičių medaus, 1 arbatinį šaukštelį pipirmėtės antpilo (par­
duodamas vaistinėse) ir 1 1 ištirpinto vandens.
Štai dar keletas originalių Sureno Avakovičiaus patiekalų:
1. Avižines kruopas atmiešti medumi pasaldytu vandeniu,
įpilti aliejaus, vanilės ir gerai išplakti. Tai labai gardus, daug
jėgų suteikiantis kokteilis.
2. Į erškėtuogių sultis pripjaustę svogūnų, ridikų, kopūstų,
morkų, agurkų, petražolių, krapų, turėsite labai vertingą šiu­
pinį.
3. Daigintus kviečių grūdus su ne ilgesniais kaip 1—2 mm
daigeliais ir citriną sumalti mėsmale, sumaišyti su grikių mil­
tais, sudėti į lėkštę ir užpilti sluoksniu rūgščių tarkuotų obuo­
lių. Tai sotus pyragas.
4. Mėsmale sumalkite mirkytų lęšių ir žirnių, pridėkite rie­
šutų, svogūno, česnako, žalumynų, aliejaus ir padarykite kot­
letą.
Tikriausiai jums būtų įdomu sužinoti S. Arakeliano nuomo­
nę apie „žalią" maistą. Jis rašo: „Maistas iš žalių vaisių ir dar­
žovių stimuliuoja medžiagų apykaitą, gerina visų organų dar­
bą, pašalina iš organizmo kenksmingas medžiagas, didina iš­
tvermę, atsparumą, jėgas, stabilizuoja imunines sistemas, yra
pagrindinis sveikatos, ilgos jaunystės veiksnys".
331
 BAIGIAMASIS ŽODIS
Mano nagrinėta tema yra neišsemiama. Šioje knygoje aš sten­
giausi išsiaiškinti tuos pagrindinius dalykus, kurie svarbūs vi­
siems. Čia aprašyti virškinimo ir maisto sąveikos su organizmu
mechanizmai kiekviename žmoguje veikia savaime, nepriklau­
somai nuo jo valios. Mitybos funkcija iš visų žinomų funkcijų
yra seniausia. Priklausomai nuo to, ką ir kaip valgome, mūsų
organizme vyksta antrinės funkcijos: kraujotakos ir kvėpavi­
mo, judėjimo ir protavimo.
Vidinė organizmo terpė taip pat visų pirma priklauso nuo
maisto kiekybės ir kokybės. Tai keičia mūsų protavimą, cha­
rakterį, socialinį aktyvumą. Todėl sunormalizavę mitybą mes
normalizuojame ir visas antrines funkcijas. Ir, kaip galima su­
prasti iš šios knygos, šviežias augalinis maistas, turintis daug
bioplazmos (odžas), natūralių struktūrų, teisingai vartojamas
ir derinamas, kuo mažiau perdirbtas ir individualiai parinktas,
atsižvelgiant į metų laiką ir žmogaus došas, padeda palaikyti
visus tris organizmo procesus — homeostazę, homeorezę ir ho-
meomorfozę — paties aukščiausio lygio. Todėl išvada viena­
reikšmė: tinkama mityba padės išsaugoti puikią sveikatą, ilgą,
kūrybingą gyvenimą.
LITERATURA
1. Agadžanian N., Katkovas A. Musų organizmo rezervai.
M., 1979.
2. Andrejevas J. Trys sveikatos banginiai. 1992.
3. Armstrongas Dž. Gyvasis vanduo. 1993.
4. Ajurveda. 1914.
5. Bachmanas G. Akupunktūros vadovas. M., 1976.
6. Bircheris-Beneris M. Gydymas maistu, remiantis bioe­
nergetika. 1914.
7. Bregas P Badavimo stebuklas. M., 1989.
8. Vilenčikas M. Biologiniai senėjimo ir ilgaamžiškumo pa­
grindai. M., 1987.
9. Gavrilovas L. Ar gali žmogus gyventi ilgiau? L., 1985
10. Dilmanas V. Didysis biologinis laikrodis. M., 1982.
11. Joirišas M. Bitės — žmogui. M., 1975.
12. Kirlianas S., Kirlianas V. Nuostabių išlydžių pasaulyje.
M., 1964.
13. Korpačiovas V. Gydomoji fauna. M., 1988
14. Kurioniovas P. Rusų liaudies gydymo knyga. M., 1991.
15. Kur cinas I. Virškinimo fiziologija. 1954
16. Luvsanas G. Rytų refleksoterapijos tradiciniai ir šiuo­
laikiniai aspektai. M., 1986.
17. Mikulinas A. Aktyvus ilgaamžiškumas. M., 1977.
18. Orlovą Ž. Viskas apie daržoves. M., 1978.
19. Petrovskis K, Voichaniovas V. D . Mitybos higiena. M.,
1982.
20. Picchelauris G. Z. Auk iki šimto metų. M., 1982.
21. Pokrovskis A., Samsonovas M. Dietologijos žinynas. M.,
1981.
22. Ugoliovas A. Žarnų sienelių virškinimo fiziologija ir pa­
tologija. 1967.
23. Ugoliovas A. Enterininė (žarnų hormoninė) sistema.
1978.
333