Professional Documents
Culture Documents
geopolitika
Tbilisi 2011
1
wigni gamoicema proeqtis - “saqarTvelos Tavdacvisa da usafrTxoebis seqtoris
gamWvirvalobisa da demokratizaciis xelSewyoba omisSemdgom periodSi ” farglebSi.
The book is published in the framework of the project: Promotion of the Transparency and
Democratization of the Defense and Security Sector in Georgia in post-war period.
The financial support of the project is provided by Royal Norwegian Embassy of Norway in
Azerbaijan and Georgia.
Mission and responsibilities of the NGO-George C. Marshall Alumni Union, Georgia-International and
Security Research Center
Non-governmental Organization George C. Marshall Alumni Union, Georgia – International and Security
Research Center was founded in 2002 by the graduates of the George C. Marshall European Center for
International and Security Studies, which is located in Garmisch-Partenkirchen (Germany) and represents the
American-German partnership educational institution. According to the Charter of the NGO, all graduates of
the Marshall Center are officially members of the Alumni Union.
Main priorities of the Center are the following issues:
Introducing to the practical activity the knowledge (International Relations, National security, political
science, democracy, human rights, economics, International Law, International organizations, Defense
Strategy etc.), which has been gained at the Marshall Center;
Researching and analysis of the current political, economic, security, politico-military events, which are
going on in Georgia and Caucasus Region;
Promotion development of the Regional cooperation according to the principles and norms of the
International Law;
Working out the approaches for the resolution of the existed conflicts in the Caucasus Region.
2
avtoris Sesaxeb
3
mecnierebaTa fakultetis vice-dekani da politikisa da saerTaSoriso urTierTobebis
programebis koordinatori, aseve amerikuli humanitaruli universitetis sruli
profesori da Tbilisis saxelmwifo universitetis mowveuli profesori.
4
sarCevi
Sesavali
geopolitika rogorc mecniereba 6
geopolitikis gansazRvreba 10
Tavi I
geopolitikis wina istoria 13
geopolitikuri warmodgenebi Zveli aRmosavleTis moZRvrebebSi
(CineTi, indoeTi)
antikurobis geopolitikuri ideebi
(Zveli saberZneTi da romi)
Tavi II Sua saukuneebis geopolitikuri azri 22
Sua saukuneebis arabuli samyaros geopolitikuri koncefcia
Tavi III
axali drois geopolitikuri azri 26
Jan-Jak ruso
Kkanti
monteskie
hegeli
karl fon klauzevici
Tavi IV
geopolitikuri procesebi. 30
msofliosa da epoqis suraTebi
geopolitikuri procesebisa da da msoflio geopolitikuri suraTebis cneba
geopolitikuri procesebi da axali drois msoflios suraTebi.
koloniuri imperiebis Seqmna
dekolonizacia da axali saxelmwifoebis Seqmna
omebi rogorc geopolitikuri procesebi
msoflios geopolitikuri epoqebi.
Tavi V
klasikuri geopolitika
nacionaluri skolebis formireba 37
germanuli skola
iaponuri skola
italiuri skola
britanuli da amerikuli
skolebi
franguli skola
rusuli skola
Tavi VI
klasikuri periodis wamyvani geopolitikosebis ZiriTadi ideebi 41
germanuli “organicizmuli skola” (ratceli, Celeni, naumani)
kontinenturi blokis idea (haushoferi, Smiti)
britanuli geopolitikuri azri (makinderi, f. kolombi, CerCili)
aSS-is geopolitikuri azri klasikur periodSi (meheni, sfiqmeni, boumeni, makdonaldsi)
vidal de la blaSi – franguli geopolitikuri skolis fuZemdebeli
klasikuri periodis rusuli geopolitika (semionov tian-Sanski, savicki)
Tavi VII.
geopolitikuri skolebi da Teoriebi XX saukunis meore naxevarSi 59
Tanamedrove atlantizmis Teoriebi (kirki, koeni, bJeJinski, kisinjeri)
uaxlesi atlantizmis ori versia (hantigtoni, fukuiama, konvergenciis Teoria,
mondializmi, geoekonomika)
Tanamedrove evropuli geopolitika (toinbi, kastelzi, diumoni, moro-defarJi, strigasi,)
gamoyenebiTi geopolitika (lakosta, zigfridi)
evropeli ”axali memarjveneebis” geopolitika (de benua, tiriari, lokhauzeni, parvulesko,
5
teraCano)
Tanamedrove rusuli geopolitikuri skola (gumiliovi, dugini)
Tavi VIII
msoflio wesrigi da globalizacia 82
msoflio wesrigis modelebi da ZalTa balansi
globalizaciis mTavari ganzomilebebi da geopolitika
msoflio sainformacio sivrcis globalizacia
msoflio ekonomikuri sivrcis globalizacia
ekonomikuri aqtivobis standartebis globalizacia naTlad avlens Tavs msoflio vaWrobaSi.
savaluto bazris globalizacia
soflis meurneobis produqtebis bazris globalizacia
msoflio politikuri sivrcis globalizacia: mondializmi anu policentruloba
Tavi IX
msoflios wamyvani saxelmwifoebisa da organizaciebis geopolitikuri interesebi 89
evrokavSiri
nato
amerikis SeerTebuli Statebis geopolitikuri prioritetebi
5
ruseTis adgili geopolitikur urTierTobaTa sistemaSi
iaponia Tanamedrove geopolitikaSi
TurqeTis roli da adgili Tanamedrove geopolitikaSi
centraluri aziis roli Tanamedrove geopolitikaSi
iranis geopolitikuri prioritetebi
Ggeopolitikuri viTareba Savi zRvis regionSi
geopolitikuri viTareba samxreT kavkasiaSi
suami
kaspiis zRvis regionis mniSvneloba Tanamedrove msoflio geopolitikaSiKN
xmelTaSua zRvis regionSi arsebuli geopolitikuri viTareba
axlo aRmosavleTi da sparseTis yure – umniSvnelovanesi geopolitikuri regionebi
balkaneTi da kosovos problema
CineTis geopolitika
afrikis politikuri ruka
aziis politikuri ruka
avstralia da okeaneTis politikuri ruka
amerikis politikuri ruka
evropis politikuri ruka
Tavi X
saqarTvelos roli da adgili Tanamedrove geopolitikur sistemaSi 151
saqarTvelos satranzito funqcia
saqarTvelos sagareo-politikuri aspeqtebi
saqarTveloSi arsebuli konfliqtebi da maTi mogvarebis perspeqtivebi
saqarTvelos evrokavSirSi gawevrianebis perspeqtivebi
amerika _ saqarTvelos urTierTobebi
NATO-s geostrategiuli interesebi saqarTvelos mimarT
saqarTvelos daintereseba nato-Si integraciiT
ruseT-saqarTvelos urTierToba
saqarTvelo_TurqeTis urTierTobebi
azerbaijan-saqarTvelos urTierTobebi
saqarTvelo-somxeTi
irani da saqarTvelo
saqarTvelo-ukraina
CineT-saqarTvelos urTierToba
iaponia da saqarTvelo
centraluri azia da saqarTvelo
daskvna 188
SeniSvnebi 189
gamoyenebuli literaturis sia 192
danarTebi:
danarTi 1:
saqarTvelos erovnuli usafrTxoebis koncefcia 194
danarTi 2:
saqarTvelos samxedro strategia 203
6
In the book “geopolitics” author analyses different
theoretical and practical aspects of Geopolitics. Particularly,
at the introduction part of the research there are observed
the role and place of geopolitics in the scientific system,
determination of geopolitics.
Sesavali
Ggeopolitikis gansazRvreba
geopolitikis wina istoria
7
msofliosa da epoqis suraTebi
klasikuri geopolitika
nacionaluri skolebis formireba
klasikuri periodis wamyvani geopolitikosebis ZiriTadi
ideebi
germanuli
franguli
Bbritanuli geopolitikuri azriгкшшфзщтшшы
Amerikuli
8
Sesavali
9
rogorc cocxali organizmis, Seswavlas. Tanamedrove geopolitika,
agrZelebs saxelmwifos - rogorc geopolitikuri procesis aqtoris
Seswavlas, sadac konkretul qveyanas Tanamedrove saerTaSoriso
urTierTobebSi - gaerosTan, samxedro-politikur blokebTan, regionalur
saerTaSoriso struqturebTan erTad udidesi mniSvneloba eniWeba.
Tanamedrove geopolitika moicavs aseve geopolitikur statikas (msoflio
ierarqia, saerTaSoriso politikis subieqtebis statusi da roli) da
geopolitikur dinamikas (geopolitikuri procesebi, msoflio “saWadrako
dafaze” geopolitikis aqtorebis mdgomareobis Secvla).
terminis - `geopolitika~ avtori r. Celeni gansazRvravda mas rogorc
`mecnierebas saxelmwifoze, rogorc geografiul organizmze,
dakavSirebuls sivrcesTan~1.
sawinaaRmdego pozicia ekava germanuli klasikuri skolis gamoCenil
warmomadgenels a. grabovskis, romelic geopolitikas uwodebda `Semecnebis
saSualebas~, `meTods~, da araviTar SemTxvevaSi mecnierebas, romelsac
gaaCnia sakuTari sagani, kanoni da adgili mecnierebaTa sistemaSi.
germanuli skolis aRiarebuli warmomadgeneli, TviT k. haushoferic ki,
meryeobda geopolitikis statusis saboloo gansazRvrasTan dakavSirebiT.
yvelafris miuxedavad, XIX da XXss. mijnaze geopolitikosebma TavianT
kvlevebSi gansazRvres geopolitikis obieqti (saxelmwifo, rogorc
cocxali organizmi bunebriv garemosTan urTierTqmedebaSi), da sagani
(saxelmwifos zrdis sivrciseuli kanonebi). miunhenis skolis manifestSi k.
haushoferma geopolitika gansazRvra rogorc `politikuri procesebis
dedamiwasTan kavSiris moZRvreba~ da rogorc `xelovneba, romelsac ZaluZs
praqtikuli politikis xelmZRvaneloba~2. is mouwodebda geopolitikosebs,
raTa maT mosaxleobisaTvis eswavlebinaT `geopolitikurad azrovneba~,
politikosebisTvis ki - `geopolitikurad moqmedeba~.
frangma geopolitikosma J. gotmanma 1947 wels, geopolitikas uwoda
`istoriis geografiuli interpretacia, adaptirebuli pangermanizmis
moTxovnebTan~3.
geopolitikis terminisa da definiciis ganviTarebaSi SeiZleba
gamovyoT Semdegi aspeqtebi:
- mecniereba, romelsac gaaCnia sakuTari kvlevis sagani,
kanonzomiereba, Semecneba - romelsac garkveuli adgili ukavia
mecnierebaTa sistemaSi, an politikis Semecnebis meTodi geografiuli
faqtorebidan gamomdinare;
- obieqturi samecniero disciplina an subieqturi ideologizirebuli
fsevdomecniereba, romelic amarTlebs `sasicocxlo sivrcis~ dapyrobas4.
1
Rudolf Kjellen “Die Straat als Lebensform”, 1916, p. 3.
2
Karl Haushofer “Dai Nihon”, Munich, 1913
3
L'homme, la route et l'eau en Asie sud-occidentale (1938)
4
Strausz-Hupe R. Geopolitics: the straggle for space and power. N.Y. 1942
10
rols, rom saxelmwifos yvela Tviseba ganisazRvreba misi macxovreblebisa
da teritoriis TaviseburebebiT~5.
ratcelis saxelmwifos koncefcia gamomdinareobs dedamiwis, rogorc
planetis, dedamiwis bunebisa da kacobriobis erTianobis ganmsazRvreli.
mecnieris azriT, saxelmwifo adamianTa sazogadoebis gagrZelebaa. mas ori
mTavari funqcia gaaCnia - zrda da ganviTareba. ukanaskneli, warmoadgens ra
eqspansias sxva ufro susti saxelmwifo organizmis winaaRmdeg,
gamowveulia mzardi saxelmwifo organizmis sasicocxlo energiiT. am
eqspansiis aRsawerad ratcels Semoaqvs gageba “cxovrebiseuli sivrce” 6.
ratcelis koncefciidan k. haushoferi gamoyofs sazRvris kategorias
farTo gagebiT. sazRvari, mecnieris azriT aris saxelmwifoebis gamyofi
xazic, bunebrivi sazRvaric, romelic hyofs klimatur zonebs, sanapiro
xazic, agreTve, eTnosebis, konfesiebis da civilizaciaTa Soris gamyofic7.
Tanamedrove geopolitikis umTavresi kategoria gaxda geostrategia,
misi Sinaarsic gamomdinareobs haushoferis warmodgenebidan geopolitikur
azrovnebaze da geopolitikur moqmedebaze. amasTanave, misma abstraqtul-
Teoriulma aspeqtma SeinarCuna dasaxeleba-geopolitika, xolo praqtikul
moRvaweobas Cvens droSi ewodeba-geostrategia. Aamave dros, geopolitikisa
da geopolitikuri Teoriis funqciebi gaxda: msoflios politikuri
cvalebadobis suraTis gaazreba, msoflio politikis aqtorebis
urTierTdamokidebuliba, cnobili geopolitikuri ideebis axali
generireba an transformacia, geopolitikuri koncefciebis da Teoriebis
Camoyalibeba. geostrategia asrulebs geopolitikuri Teoriebis -
romlebic doqtrinebis, programebis, koncefciebis formas iReben,
cxovrebaSi ganmaxorcielebel funqcias (sagareo politika, erovnuli
usafrTxoeba da a.S.). zogierT SemTxvevaSi, geostrategias igeben rogorc
politikuri, ekonomikuri, kulturuli damokidebulebis ganviTarebis
gansazRvrul mimarTulebad (magaliTad, aSS-is wynari okeanis
geostrategia) an sagareo-politikuri amocanebis gadawyvetis (magaliTad,
aSS-is 1964-75 ww. vietnamuri geostrategia) saSualebas. Tanamedrove
geopolitikisaTvis aranakleb mniSvnelovania geopolitikuri
(geostrategiuli) regionebis gagebac.
geopolitika
5
Friendrich Ratzel. “Politische Geographie”. 1887.
6
iqve
7
Karl Haushofer “Dai Nihon”, Munich, 1913. P. 23
11
regionalur - kontinentalur da regionalur – lokalur geopolitikad.
pirvel SemTxvevaSi, ganixileba supersaxelmwifoebis an geopolitikis
msoflio aqtorebis urTierTdamokidebulebis msoflio done; rac Seexeba
regionalur - kontinentalur geopolitikas, is ikvlevs situaciebsa da
procesebs kontinentaluri regionebis masStabSi. bolos, regionaluri -
lokaluri geopolitika dakavebulia TiToeuli qveynis regionebis
problemebiT.
geopolitika
12
mogvianebiT Seqmnil raketmzidebTan erTad, aramarto samxedro-
strategiuli, aramed geopolitikuri roli iTamaSes kacobriobis momaval
ganviTarebaSi.
Tanamdedrove politologebi ar uaryofen politikis sxvadasxvagvar
kavSirs sivrciseul faqtorebTan. pirvel rigSi, laparakia geografiul
sivrceze, romelic, rogorc jer kidev ratcelma SeniSna, Sedgeba sami
sferosagan: geosfero (xmeleTi), hidrosfero (wyali), atmosfero (haeri). es
sferoebi dedamiwis dasaxlebul zedapirze gadaikveTeba da
urTierTmoqmedebs sxvadasxva saxiT.
xmeleTi, rogorc geopolitikuri faqtori, moicavs:
- saxelmwifo teritoriebis farTobs;
- saxelmwifoTa urTierTqmedebas zRvasTan;
- havas (temperatura, naleqebis raodenoba, sezonuroba);
- niadagis mdgomareobas noyierebis TvalsazriT;
- bunebriv resursebs;
- sasmeli wylis marags;
- mdinareebis, rogorc hidroenergiis faqtors.
13
- gaaZlieron da xarisxianad gaaumjobeson dedamiwis sivrcis
kontroli, gaxadon igi WeSmaritad globaluri;
- dedamiwis wiaRis da zedapiris Semdgom aTvisebasa da efeqtur
Seswavlas;
- axali, metad efeqturi lazeruli iaraRis da kosmosuri raketebis
Seqmnas, romlebic SesaZloa gamoyenebul iqnen birTvuli iaraRis
matareblad;
- mzis sistemis planetebis aTvisebisaTvis placdarmis Seqmnas.
geopolitikis fizikur-kosmiuri faqtoris yoveli sferos
mniSvnelovneloba dRevandel dRes kidev ufro gaizarda. zrda ganapiroba
Semdegma faqtorebma:
- oikumenis teritoriebis aTviseba da misi sazRvrebis praqtikulad
CrdiloeT da samxreT polusebze gadatana;
- metnaklebad sacxovreblad vargisiani teritoriebis dasaxleba, maTi
macxovreblebisaTvis civilizirebuli pirobebis Seqmna;
- msoflio okeanis akvatoriis aTviseba Tanamedrove teqnologiebis
saSualebiT;
zemoaRniSnulis garda politika kavSirSia socialur faqtorebTan,
Aanu iseT movlenebTan da procesebTan, romlebic sazogadoebis SigniT
viTardeba da romlebic adamianTa urTierTobaSi ibadeba. saxelmwifoebis
urTierTdamokidebuleba ZiriTad determinirebulia iseTi demografiuli
maCveneblebiT, rogoricaa:
- mosaxleobis raodenoba da simWidrove;
- konkretuli teritoriisadmi kuTvnileba (avtoqtonuri mosaxleoba,
mosuli mosaxleoba, Tanamedrove migrantebi).
Tanamedrove demografiis TvalsazrisiT amas unda daematos iseTi
problemebi, rogoricaa:
- sicocxlis xangrZlivobis maCvenebeli;
- mamrobiTi da mdedrobiTi mosaxleobis, xandazmulTa da axalgazrda
Taobis Tanafardoba mosaxleobis sqesobriv-asakobriv struqturaSi;
- ganaTlebis done;
- saqalaqo da sasoflo mosaxleobis Tanafardoba;
- alkoholis, Tambaqos, narkotikebis moxmarebis done.
Mmeore, sakmaod mniSvnelovani geopolitikuri faqtoria fsiqologiuri
faqtori, romelic dakavSirebulia geopolitikuri xasiaTis
gadawyvetilebis miRebis iseT fsiqologiur determinantebTan, rogorebic
gaxlavT:
_ qveynis liderebis, sxvadasxva safexuris saxelmwifo aparatis
muSakebis, aseve yvela im samTavrobo Tu arasamTavrobo struqturebis
warmomadgenelTa fsiqologiuri mdgomareoba, romlebic met-naklebad
dakavSirebulebi arian qveynis geopolitikuri koncefciebis SemuSavebasTan;
_ fsiqologiuri mikroklimati, romelic sufevs qveynis umaRles
eSelonebSi;
_ mmarTveli elitis fsiqologiuri mdgomareoba;
_ fsiqologiuri viTareba mocemul qveyanaSi, regionSi da msoflioSi
mTlianad da a.S.
zustad aseve SegviZlia yuradReba gavamaxviloT politikis
eTnografiasa da eris eTnologias Soris kavSirze, anu gansazRvrul
teritoriebze dasaxlebaze, erovnuli xasiaTis gansazRvruli Tvisebebis
formirebaze, eTnogenezisis gansazRvruli etapis gavlaze, sxva
eTnoprocesebze, romlebzec ara marto politika axdens gavlenas, aramed
eris Semdgomi bedic.
14
gansazRvrul gavlenas geopolitikaze axdens ideologiuri faqtori,
anu mocemuli qveynis wamyvani partiebis politikuri orientacia da a.S.
geopolitikuri koncefciebi xSirad ganicdian ama Tu im sferoSi
arsebuli erovnuli interesebis zemoqmedebas. ama Tu im erovnul niadagze
dafuZnebuli erTi da igive geopolitikuri problema iRebs qveynisTvis
damaxasiaTebel, erovnul elfers.
eWvgareSea geopolitikaze ekonomikuri procesebis gavlenac. Aam mxriv
mniSvnelovania yuradReba gamaxvildes samrewvelo sawarmoebisa da
soflis meurneobisaTvis gamosadegi miwebis farTobze, ekonomikuri
infrastruqturis ganlagebaze gansazRvrul geografiul pirobebSi –
zRvasTan, mezobel qveyanasTan siaxlove da a.S.
Cvens mier ganxilul iqna is ZiriTadi faqtorebi, romlebic
politikaze zemoqmedeben. yvela isini determinirebulia geografiuli
mdgomareobiT da es yvelaferi erTobliobaSi warmoadgens geopolitikas.
magram Tanamedrove geopolitika ganviTarebis impulsebs iRebs ara marto
zemoaRniSnuli wyaroebidan, aramed arsebobs geopolitikis e.w.
virtualuri sferoebi, romlis gareSe dRes SeuZlebelia misi arseboba.
pirvel rigSi es sferoa eTeri, romelsac XIXs. fizikosebi
aRiqvamdnen, rogorc materialurs. Tanamedrove eTerze aRibeWdeba
kulturaTa brZola, subieqtebis interesebis dapirispirebebi lokalur,
regionalur da msoflio politikis doneze. globaluri eTeris dros omis
mdgomareoba garTulebulia im faqtiT, rom mis subieqtebad gvevlinebian
ara marto erovnuli saxelmwifoebi, aramed transnacionaluri kompaniebi,
saerTaSoriso sazogadoebrivi organizaciebi, mas-mediis saSualebebi da
sxva.
virtualuri geopolitikis meore sferos warmoadgens internetis
saerTaSoriso kompiuteruli qseli.
internet-sivrcis qseluri organizacia saSualebas gvaZlevs
msoflios SevxedoT gansxvavebuli TvalebiT, vidre is politikur ruqazea
warmodgenili.
Zveli samyaros filosofosebis warmodgenebSi geopolitika, rogorc
mecniereba politikuri da geografiuli faqtorebis, saxelmwifosa da
sivrcis kavSiris erTobliobas warmoadgenda, romlis drosac moqmedebebi
xmeleTsa da zRvis sivrceSi viTardeboda, xolo klasikosi
geopolitikosebis warmodgenaSi mTavari procesebi geosferoSi,
hidrosferoSi da atmosferoSi hpoulobda TavianT ganviTarebas.
Tanamedrove geopolitikuri paradiqmebi operireben rogorc realuri
(xmeleTi, wyali, haeri, wyalqveSa sfero, kosmosi), aseve virtualuri
(radio da teleeTeri, beWdviTi organoebi, mecnierebisa da xelovnebis
sferoebi, internet-qseli da a.S.) sferoebiT, romelSic sivrciseuli
faqtori, politikurTan erTobliobaSi – qmnis geopolitikas.
garda amisa, Tu geopolitika warmoadgens saxelmwifoTaSoriso
konfliqtebis globalur dones, maSin Zveli samyaros geopolitikur
movlenebad warmodgenilia saxelmwifoTaSorisi omebi, magaliTad
berZnuli polisebis kavSiri sparseTis winaaRmdeg, romi karTagenis
winaaRmdeg. Aamave dros, regionaluri masStabis geopolitikur movlenebad
warmogvidgeba aTenis xelmZRvanelobiT warmoebuli peloponesis omi
spartis winaaRmdeg, CineTis samefoebs Soris dominirebisTvis brZola.
klasikuri geopolitikis aRmoceneba daemTxva msoflios evrocentristuli
suraTis Camoyalibebas, rodesac mimdinareobda evropuli saxelmwifoebis
brZola kontinentze dominirebisTvis, Tavisi kolonialuri
samflobeloebis gafarToebisa da msoflio batonobisaTvis. amave dros,
15
klasikuri periodis geopolitikam gaarRvia oikumenis (berZnuli sityva-
dasaxlebuli teritoria) sazRvrebi, man gaaerTiana dayofili kontinentebi,
xeli Seuwyo dapyrobiTi omebis warmoebas da uzarmazari saxmeleTo
teritoriebisa da msoflio okeanis akvatoriis aTvisebas, Tumca man jer
kidev ver miiRo globaluri xasiaTi, radganac XIX-s bolosa da XX-s.
dasawyisisaTvis msoflios wamyvani qveynebi jer kidev ar iyvnen
erTmaneTTan mWidrod SekavSirebulebi, ver xedavdnen planetisaTvis
damaxasiaTebel saerTo realur safrTxes (mag: globaluri daTboba) da
gamiznulni iyvnen axali sivrceebis dapyrobisken. geopolitika TandaTan
xdeboda sakontinentTaSoriso, magram msoflio jer kidev ar warmoadgenda
im universalur sociums, romelsac Cven dRevandel dRes vxedavT
Tanamedrove realobebidan gamomdinare. amitom geopolitikam ukve miaRwia
planetis yvelaze Soreul adgilebSi.
ganviTarebis Tanamedrove etapze geopolitika icvlis
evrocentristul saxes universaluris mimarTulebiT. DdRevandel
dResEbrZola mimdinareobs ara gansazRvruli teritoriis dapyrobisa da
SenarCunebisaTvis, aramed masze kontrolis damyarebis mizniT. Kkontrolis
damyarebis mcdelobam geosferoze, hidrosferoze da atmosferoze sazRvao,
sahaero da kosmosuri teqnikis saSualebiT SeiZina WeSmaritad
saerTaSoriso, planetaruli xasiaTi. Tanamedrove geopolitikis mier
universaluri, saerTaSoriso, da planetaruli xasiaTis Tvisebebis SeZenam
ganapiroba misi globaluri xasiaTi. Gglobaluri politikis subieqtebad
dRevandel dRes gvevlinebian ara marto nacionaluri saxelmwifoebi,
aramed agreTve universaluri saerTaSoriso organizaciebi (gaero da misi
specializirebuli dawesebulebebi), transnacionaluri korporaciebi,
regionaluri organizaciebi, kerZo pirebi da a.S.
Sesabamisad, geopolitikis struqtura diferencirebulia globalur,
regionalur da lokalur doneebze.
Ggeopolitikis gansazRvreba
16
miiCnevdnen, rom saxelmwifos mowyobis yvelaze misaRebi formaa
komunisturi totalitaruli reJimis-rogorc saxelmwifos stabilurobis
uzrunvelyofis umniSvnelovanesi formis arseboba. rogorc pirvel, ise
meore SemTxvevaSi mecnierebi iyeneben istoriuli procesis vrclad
ganxilvis meTods. zemoaRniSnuli ekonomikuri da politikuri
mimdinareobebi im ZiriTad modelebad rCebian, romelTa safuZvelze
adamianebi ubralod warsulSi ganviTarebuli movlenebis gaanalizebas ki
ar axdenen, aramed qmnian momavlis ganviTarebis koncefcias.
swored amgvarad mdgomareobs saqme geopolitikis mimarT, romelic
dafuZnebulia Tezisze: “geografiuli reliefi, rogorc bediswera”8.
geografia da sivrce geopolitikaSi igive funqcias asrulebs, rasac
fuli da sawarmoo urTierTobebi marqsizmsa da liberalizmSi. Tu Cven
visaubrebT marqsizmisa da klasikuri politikuri ekonomiis Sesaxeb, da
movaxdenT garkveul msgavsebas geopolitikasTan, Cven SegveZleba gavakeToT
daskvna, rom Tu ekonomikuri ideologiis warmomadgenlebi qadageben
gansakuTrebuli kategoriis - “ekonomikuri adamianis” (homo economikus)
Sesaxeb, geopolitika saubrobs “sivrcul adamianze”, romlis
CamoyalibebaSi udidesi wvlili miuZRvis sivrcis specifikur
maxasiaTeblebs - reliefsa da landSafts. Ees ganpirobebuloba naTlad
mJRavndeba adamianis iseT masStabur socialur gamovlinebebSi,
rogorebicaa saxelmwifo, eTnosi da kultura, civilizacia da a.S.
geopolitikis ZiriTadi postulati - adamianis damokidebuleba sivrceze
_ calkeuli individebisa da sazogadoebrivi jgufebisaTvis mxolod
garkveul manZilze iCens Tavs. swored amitomac, Ageopolitika (miuxedavad
winapirobebisa) ver iqca ganyenebul ideologiad, Fufro zustad,
“masobriv ideologiad”. Mgeopolitikuri naSromebi, am naSromebSi
gakeTebuli daskvnebi, Seswavlis sagani da ZiriTadi Tezisebi gasagebia
mxolod im socialuri instanciebisTvis, romlebic uSualod arian
CarTulni iseTi msxvilmasStabiani problemebis gadaWriT, rogoricaa
strategiuli dagegmareba, globaluri, socialuri da istoriuli
kanonzomierebebis gaazreba da a.S. sivrce Tavis Tavs amJRavnebs did
ganzomilebebSi, amitom geopolitika dakavSirebulia im socialur
jgufebTan, romelTac saqme aqvT zogad realobebTan _ qveynebTan,
xalxebTan da a.S.
geopolitika warmoadgens xelisuflebis msoflmxedvelobas, igi aris
mecniereba xelisuflebis Sesaxeb da xelisuflebisaTvis. Ggeopolitika
mxolod maSin aCens sakuTar mniSvnelobas, azrs, sargeblianobas, roca
calkeuli individi miuaxlovdeba socialur simaRles, am procesamde ki
igi abstraqciad aRiqmeba. Ggeopolitika _ politikuri elitebis (rogorc
mmarTveli, aseve opoziciuri Zalebis) disciplinaa. Ggeopolitikuri
mecnierebis istoria damajereblad adasturebs, rom sxvadasxva
geopolitikuri xasiaTis naSromebze muSaobdnen swored is pirovnebebi,
romlebic samecniero moRvaweobasTan erTad aqtiurad monawileobdnen
qveynebisa da erebis marTvis procesSi, an emzadebodnen am funqciis
Sesasruleblad (saubaria istoriuli pirobebis gamo xelisuflebidan
CamoSorebuli, alternatiuli, opoziciuri banakebis Sesaxeb).
8
Friendrich Ratzel. “Politische Geographie”. 1887. P. 12
17
geopolitikis mTavari kanoni
9
a. dugini. Ggeopolitikis safuZvlebi. 1998 w. gv. 15
10
iqve. gv. 16
18
rodesac maT garedan moaxdines zemoqmedeba evropis “Sida
11
naxevarmTvareze” .
11
H.J. Mackinder, On the Scope and Methods of Geography, Proceedings of the Royal Geographical Society and Monthly
Record of Geography, New Monthly Series, Vol. 9, No. 3 (Mar., 1887), pp. 141-174; J. F. Unstead, H. J. Mackinder and the
New Geography, The Geographical Journal, Vol. 113, (Jan. - Jun., 1949), pp. 47-57
19
civilizaciis, ideologiis, socialur-ekonomikuri formaciis, kulturis,
orma globalurma tipma dasrulebuli geopolitikuri saxe miiRo da
stiqiaTa dapirispirebis mTeli geopolitikuri istoria damamTavrebel
fazaSi Sevida. amave dros aRsaniSnavia is faqtic, rom Camoyalibebul
geopolitikuri dualizmis formebs sakuTari ideologiuri mimarTuleba
gaaCnda - marqsizmis da liberalur_kapitalisturi ideologiis saxiT.
“civi omisaTvis” damaxasiaTebeli geopolitikuri dualizmi pirvel
etapze, aSS_s saboloo gamarjvebamde, Talasokratiisa da Telurokratiis
mier maqsimaluri sivrculi, strategiuli da Zalismieri arealis mopovebis
mimarTulebebiT viTardeboda. gamalebuli SeiaraRebis dros - orive mxaris
mier birTvuli potencialis dagrovebis gamo, zogierTi pesimisti
geopolitikosi am procesis savaraudo dasasruls metad Sav ferebSi
xatavda, vinaidan msoflios sxvadasxva regionSi sakuTari geopolitikuri
gavlenis gavrcelebis Semdeg, am or Zalas maT Soris arsebuli
konfrontacia an dedamiwis farglebs gareT-kosmosur sivrceSi unda
gadaetana an erTmaneTi unda gaenadgurebina.
miuxedavad amisa, “civ omSi” sazRvao Zalebis saboloo gamarjvebis
Semdeg, wminda Teoriul doneze SeiZleba gamoiyos movlenaTa ganviTarebis
ramdenime savaraudo versia:
“I varianti. sazRvao mmarTvelobis gamarjveba Zireulad auqmebs
saxmeleTo mmarTvelobis civilizacias. aRniSnul variants aqvs ori
upiratesoba:
P pirveli, igi logikurad ar aris winaaRmdegobrivi, radgan masSi SeiZleba
davinaxoT geopolitikuri istoriis ganviTarebis kanonzomieri dasasruli_
xmeleTis (tradiciuli samyaros) sruli batonobis Secvla, zRvis
(Tanamedrove samyaros) sruli batonobiT da Sesabamisad demokratiis
gafarToebiT;
Mmeore, swored es xorcieldeba dRes.
II varianti. Talasokratiis gamarjveba asrulebs ori civilizaciis
winaaRmdegobis cikls, magram Tavis models mTel msoflioze ar
avrcelebs, gadaWris ra mis problemebs, igi ubralod asrulebs
geopolitikur istorias. iseve, rogorc postindustriuli sazogadoebis
Teoriebi amtkiceben am sazogadoebaSi klasikuri politekonomiis (da
marqsizmis) ZiriTadi winaaRmdegobriobis problemis ararsebobas, aseve
zogierTi mondialisturi Teoriac asabuTebs, rom momaval msoflioSi
xmeleTisa da zRvis dapirispireba saerTod aRar iarsebebs.
Oorive zemoT moyvanili analizi Telurokratiis damarcxebas ganixilavs
Seuqcevad da aRsrulebad faqtad. Semdegi ori varianti am sakiTxs
sxvagvarad xsnis
III varianti - Telurokratiis damarcxeba droebiTi movlenaa. Eevrazia
axali formiT ubrundeba Tavis kontinentur misias. amasTan
gaTvaliswinebuli iqneba is geopolitikuri faqtorebi, romlebmac
katastrofamde miiyvana kontinenturi Zalebi (axal kontinentur bloks
eqneba sazRvao sazRvrebi samxreTsa da dasavleTSi, anu ganxorcieldeba
“monros doqtrina evraziisTvis”). aseT SemTxvevaSi msoflio kvlav
bipolaruli iqneba, oRond gansxvavebuli doniTa da xarisxiT.
IV varianti (warmoadgens winas ganviTarebas). Aaxal dapirispirebaSi
imarjvebs saxmeleTo mmarTveloba. igi miiswrafvis sakuTari
civilizaciuri modeli gadaitanos mTel planetaze da TviTon
“daasrulos istoria”. mTeli msoflio tipologiurad xmeleTad gadaiqceva
da yvelgan “ideokratia” gamefdeba”.
20
Ggeopolitikuri “rimlendis” principi
21
Tavi I
geopolitikis wina istoria
23
organisms, aqvs nayofi _ meru (albaT himalai) da ganayofierebis organoebi
_ mtvrianebi, romlebic calkeul gansakuTrebiT maRali mwvervalebis da
mTagrexilebis simboloebia, sadac saTaves iReben msoflios mTavari
mdinareebi.
aseTia Zveli arielebis pirveli geopolitikuri warmodgenebi, rac
kargad aqvs aRwerili XIXs-is germanel geografs k. riters. am
warmodgenebis Tanaxmad, buneba (okeane da xmeleTi) da adamianTa
sazogadoeba (saxelmwifoebi) _ erTiani organizmia (am azrs Tavis droze
ganaviTareben k. riteri da f. ratceli). samyaros centrSi mdebareobs
sakuTari xalxi (eTnocentrizmi) da saxelmwifo, sazogadoeba da kultura
(indocentrizmi), es axasiaTebs praqtikulad klasikuri geopolitikis
TiTqmis yvela skolas.
indoeTis subkontinentze, iseve rogorc CineTSi mTeli istoriis
manZilze Cndeba da iSleba samefoebi da didi imperiebi. daSlis yoveli
periodi xasiaTdeba calkeul samefoebs Soris aTgzis gaafTrebuli
brZolebiT, im samefoebs Soris brZoliT, romlebic adre imperiis
SemadgenlobaSi Sediodnen. mag: Cv. w. aR-mde VI-II ss-Si md. gangis dablobis
samefoebs Soris gabatonebuli iyo magadahas samefo, Cv. w. aR-mde IV-VIss-Si
mauriebis imperiam sakuTari xelisuflebis qveS gaaerTiana indostanis
didi nawili, Cveni welTaRricxvis I-IIIss-Si ganviTarda guftebis imperia.
aqauri geopolitikuri problemebi identuria CineTis problemebTan:
momTabareebTan brZola, sxvadasxva civilizaciebs Soris dapirispireba,
samefoebis Sinaomebi hegemoniis mosapoveblad, imperiis Seqmna, ayvaveba,
daknineba da dacema.
24
rCeva miucia. mogvianebiT, konfucim codniTa da popularobiT gauswro
kidec lao-Zis, misi gamonaTqvamebi, romlebic misma mowafeebma Seitanes
wignSi _ `lun-iui” (`saubrebi da gamonaTqvamebi~) amkvidrebda garkveul
socialur wyobas Cinur sazogadoebaSi. konfucis TiTqmis ar dautovebia
gamonaTqvami geopolitikis Sesaxeb. mis naSromebSi aseTad SeiZleba
miviCnioT me-6 Tavis 23-e gamonaTqvami, romelSic konfuci amtkicebs, rom
`Tu samefoSi - ci (es iyo Zlieri, magram despoturi samefo) moxdeba
gardaqmnebi, maSin ci gauTanabrdeba lus (lu - susti, moraluri samefo).
xolo, Tu lu gardaiqmneba, maSin lu miaRwevs zneobrivi marTvelobis
mwvervalebs12.
12
Confucius (2003). Confucius: Analects—With Selections from Traditional Commentaries. Translated by E.
Slingerland. Indianapolis: Hackett Publishing. (Original work published c. 551–479 BC) ISBN 0-87220-635-1.
13
The Mencius 7:A1 in Chan 1963: 78
14
1. The Mencius 6:A11 in Chan 1963: 58
25
men-Zi amasTan dakavSirebiT ganzogadebul geopolitikur azrs gamoTqvams:
`ra Tqma unda, mcire ver gauwevs winaaRmdegobas dids, erTeuls, cxadia, ar
SeuZlia mravalTan dapirispireba, susti ver moereva Zliers.~ magram
`diadi survilis~ ganxorcieleba SeiZleba, Tu daeyrdnobi mmarTvelobis
`swor principebs~, romlebic Camoayaliba men-Zim. Aaq igulisxmeba
samarTliani, kacTmoyvare principebi. Aam SemTxvevaSi Cineli mecnieris
azriT - moxeleebi, vaWrebi, miwaTmoqmedebi, mogzaurebi, agreTve
ganawyenebuli adamianebi mzeras miapyroben samarTlian mmarTvels,
romelic SesZlebs gaxdes yvela adamianis bedis gamgebeli cisqveSeTSi im
SemTxvevaSi, Tu is sikeTis keTebas aswavlis adamianebs. Aam SemTxvevaSi is
moaxerxebs, rom yvela misi qveSevrdomi iyos maZRari, inaxavdes ojaxs da
aWmevdes purs mSoblebs15.
15
The Mencius 1B:8 in Chan 1963: 62
16
Mabbett, I. W. (April 1964). "The Date of the Arthaśāstra". Journal of the American Oriental Society (Journal of
the American Oriental Society, Vol. 84, No. 2) 84 (2): 162–169. doi:10.2307/597102. ISSN 0003-0279.
http://jstor.org/stable/597102
17
Mabbett 1964
Trautmann 1971:5 "the very last verse of the work...is the unique instance of the personal name Viṣṇugupta rather than
the gotra name Kauṭilya in the Arthaśāstra.
26
romelic sjobs gaSendes mdinareebis adgilebze an uSrobi wyalsacavis
piras.
samxedro, ekonomikuri, socialuri politikis sferoSi aseTi qmedebebis
ase mkacrad da zustad dakavSireba zogadad ladSaftTan da kerZod
konkretul adgilmdebareobasTan, gvafiqrebinebs, rom Zvel indoeTSi
nebismieri politika sakmaod mkacrad iyo gansazRvruli bunebrivi
faqtorebis gaTvaliswinebiT, e.i. politika da geografia erTmaneTTan
axlos iyo dakavSirebuli.
18
Strabonis Geographica, Book 17, Chapter 7
19
Geography Book XII Chapter 3 Section 15, "Amaseia, my fatherland".
27
herodote), aramed rogorc erTian samxedro-politikur process, radganac
mecnierma TiTqmis mTeli misi Segnebuli cxovreba gaatara peloponesis
omis (431-404 ww. Cv. eramde) dros, rodesac erTmaneTs ebrZodnen aTenis
sazRvao kavSiri da peloponesis kavSiri spartis meTaurobiT – rodesac
samxedro dapirispireba arsebobda aTenis mier gansaxierebul sazRvao
Zalasa da saxmeleTo Zalas Soris - spartis armiis xelmZRvanelobiT. am
omis regionaluri xasiaTis miuxedavad, misi masStabiTa (monawileobdnen
berZnuli polisebi da koloniebi) da mniSvnelobiT, rogorc berZnebisTvis,
ise sxva xalxebisTvis (erTi an meori mxaris gamarjveba niSnavda zRvis an
xmeleTis Zalebis didi xniT batonobas, demokratiis an oligarqiis,
progresis an konservatiulobis damkvidrebas), didi geopolitikuri
mniSvneloba eniWeboda.
filosofosi aristotele ki cxovrobda im dros, rodesac eqspansiis
kanonis Tanaxmad, romelic f. ratcelma Camoayaliba XIX s-Si, Zvelma
berZnulma civilizaciam aleqsandre makedonelis meTaurobiT daiwyo im
drois msoflioSi arsebuli mniSvnelovani teritoriebis dapyroba. ufro
metic, TviT aristotelem aRzarda am namdvili geopolitikuri laSqrobis
meTauri, Tumca, misi mowafe ar asrulebda maswavleblis yvela miTiTebas.
aristotele mis TxzulebaSi _ `politika~ garkveviT akavSirebs
erTmaneTTan saxelmwifos, mis teritorias da mosaxleobas, miaCnia ra, rom
`saukeTeso~ an `SesaniSnav~ saxelmwifos sWirdeba teritoria mTeli misi
mosaxleobis interesebis gasaTvaliswineblad. amasTanave, ar SeiZleba
teritoriis xelovnurad gafarToeba, radgan es gamoiwvevs
saxelmwifosTvis ucxo mosaxleobis SemoerTebas, romelTa marTva
gaZneldeba arsebuli kanonebiT. miuxedavad amisa, saxelmwifo ar unda iyos
teritoriuli TvalsazrisiT Zalian patara, radgan man SeiZleba dakargos
damoukidebloba. gansakuTrebuli yuradReba unda mieqces geografiul
mdebareobas, pirvel rigSi ki mis zRvasTan siaxloves da zRvaosnobis
ganviTarebas. idealuri saxelmwifo aramarto unda ifurCqnebodes, aramed
mzad unda iyos TavdacvisTvis da zRvasa da xmeleTze megobari
saxelmwifoebisTvis daxmarebis gasawevad. amgvari ayvavebuli saxelmwifos
simbolod aristoteles miaCnda qveyana _ kreta mikenis epoqaSi, xolo am
saxelmwifos ganviTarebis mTavar mizezad ki _ xelsayreli geografiuli
mdebareoba.
28
CrdiloeTiT qalaq olviamde), imyofeboda dasavleT xmelTaSua
zRvispireTSi, maT Soris siciliaze, balkaneTSi (makedonia, Trakia),
egeosis zRvis mraval kunZulze. igi yvelgan aqtiurad swavlobda da
aRwerda tomebisa da saxelmwifoebis istorias, eTnografiul da
geografiul Taviseburebebs.
daaxloebiT V s-is (Cv. w. aR-mde) 40-iani wlebis Sua periodSi, ukve
momwifebul _ akmes asakSi (ormoc wels miRweuli) is dasaxlda aTenSi,
romelic im dros Zalian ganviTarebul saxelmwifos warmoadgenda (450-430
w.w. Cv. w. aR-mde). iq herodotem gaicno perikle da Sevida mis wreSi
(perikles coli _ aspazia, filosofosi anaqsagore, moqandake fidiasi,
dramaturgi sofokle da sxva). man miiRo perikles winadadeba
exelmZRvanela aTenis axali koloniisaTvis _ foriebisaTvis (italiis
samxreTSi), sadac igi sakmaod didxans eweoda politikur moRvaweobas.
aqedan momdinareobs sxvadasxva saxeli, romelsac Zveli berZnebi
uwodebdnen mecniers: dabadebis adgilis mixedviT _ halikarnasi,
marTvelobis adgilis mixedviT furieli. ucnobia ramden xans cxovrobda
herodote furiebSi da rodis da sad gardaicvala (furiebSi Tu aTenSi?).
garda politikuri moRvaweobisa, herodotem ufro metad saxeli
gaiTqva rogorc istorikosma. Tanamedrove mkiTxvelisaTvis Zveli
saberZneTis istoria iwyeba herodotedan. aranakleb afasebdnen mas
antikurobis swavlulebi, ciceronma herodotes uwoda `istoriis mama~,
Tanamedrove istorikosebs herodotes `istoria~ miaCniaT gardamavlad –
gadmocemis logografiuli meTodidan samecniero-istoriulisaken.
Tanamedrove geopolitikosebis umravlesobis azriT, swored herodotes
TxzulebebSi Cans aSkarad antikur tradiciebSi arsebuli geopolitikuri
midgoma.
mis mTavar nawarmoebs, romelic moicavs sxvadasxva dros Segrovebul
istoriul, politikur, samxedro-strategiul, miTologiur, eTnografiul
da geografiul masalebs, herodotem daarqva `movlenebis gadmocema~
/Histories Apodeixis/. mas Semdeg terminma `istoria~, romelic niSnavs agreTve
`gamokvlevas~, `aRweras~, Secvala am mecnierebis dargisaTvis arsebuli
termini - `logosi~ - `iproza~, `metyveleba~, `moTxroba~, `moZRvreba~20.
herodotes `istoria~, romelic SemdgomSi (II s.) aleqsandrieli
swavlulebis mier daiyo 9 wignad muzebis dasaxelebis mixedviT, moicavs
avtorisaTvis cnobil mTels istoriul process, miTologiuridan
dawyebuli, rodesac `colebis motaceba~ sxvadasxva xalxebis mier omis
gaCaRebis sababad gadaiqceoda xolme, aTenis `oqros saukunemde~.
miuxedavad misi proelinuri poziciisa, herodote cdilobs obieqturad
aRweros istoriuli faqtebi, kidevac aRwers ucnauri barbarosuli
Cveulebebis Sesaxeb da amasTanave zogjer aRiarebs barbarosebis
upiratesobas elinebze, miuTiTebs berZnuli kulturis egvipturidan
warmomavlobaze.
herodotes istoriis 9 wigni Sinaarsis mixedviT SeiZleba gaiyos or
nawilad: pirveli (I-IV wignebi da V wignis dasawyisi) eZRvneba sparseTis
gabatonebas aziaSi, rodesac xelisuflebaSi Zveli kirosis, igive kiros II
didis (559 w. Zv. w-aRricxviT) mosvlis Semdeg sparseTma Tanmimdevrulad
daipyro mcire aziis qveynebi, babiloni, egvipte da gaxda, rogorc Cvens
20
New Oxford American Dictionary, "Herodotos", Oxford University Press
29
droSi ityodnen, udidesi geopolitikuri saxelmwifo. herodote
dawvrilebiT mogviTxrobs sparseTis mier dapyrobili qveynebisa da
xalxebis Sesaxeb, maT mier dasaxlebuli adgilebis geografiul
mdebareobas da zne_Cveulebebs, aanalizebs sparseTis aRzevebis saerTo
suraTs.
`istoriis~ meore nawilSi (V-IX wignebi) herodote ikvlevs eladis
mdgomareobas da saberZneT_sparseTis omebis mimdinareobas, aanalizebs
armiis, gansakuTrebiT ki flotis rols. es nawili herodotes, ueWvelad,
mTavar nawilad miaCnia, xolo pirveli nawilis daniSnuleba ki aris
mkiTxvelis Seyvana movlenaTa kursSi, sparselebis mier eladis winaaRmdeg
galaSqrebis mizezebisa da miznebis garkveva. im periodSi eladam sparsuli
safrTxis arsebobis gamo Sewyvita Sinaomebi, gaerTianda da gadaiqca
sazRvao-samxedro federaciad, romelmac Rirseuli winaaRmdegoba gauwia
Zlier metoqes da sabolood daamarcxa agresori.
herodotes induqciuri meTodi mdgomareobs istoriuli procesis
aRweraSi kerZodan zogadisaken, `qvemodan zeviT~, calkeuli
mmarTvelebidan, politikuri moRvaweebidan, tomebidan, polisebidan,
qveynebidan maTi regionalur `zesaxelmwifoebad~ gaerTianebamde, erTis
mxriv evropis, da meores mxriv aziis mravali saxelmwifos gaerTianebamde.
am kontinentaluri gigantebis dapirispireba mogvagonebs Tanamedrove
kontinentalur-regionalur geopolitikas. (SemTxveviT ar aris, rom erT-
erTma cnobilma Tanamedrove frangma geopolitikosma iv lakostma mis mier
gamocemul samecniero Jurnals daarqva `herodote~).
qvemoT mocemulia Tanamedrove kartografis mier V saukunis (Cv.
eramde) oikumenes Sesaxeb herodotes warmodgenebis safuZvelze Sedgenili
ruka.
30
Tukidide (460-396 Cv.w.aR-mde)
21
Thucydides, History of the Peloponnesian War1.117
31
roli, gansakuTrebiT sanapiro da kunZulovani saxelmwifoebis _ polisi,
korinTo da kunZul kretas geopolitikuri mniSvneloba. korinTo,
magaliTad, flotisa da vaWrobis wyalobiT gadaiqca eladis erT-erT
yvelaze Zlier saxelmwifod samxedro da ekonomikuri TvalsazrisiT.
kretas kunZulovanma saxelmwifom, gamoiyena ra misi gansakuTrebiT
xelsayreli geografiuli mdgomareoba (magaliTad xelsayreli sanapiro
zonebis arseboba naosnobis gansaviTareblad da sxva saxelmwifoebze
kontrolisaTvis) SeZlo mieRwia hegemoniisaTvis (gabatonebisaTvis)
xmelTaSuazRvispireTSi Cv.w.aR-mde II aTaswleulSi.
Tukididem aRniSna samxedro-sazRvao flotis upiratesoba im
qveynebTan saomari dapirispirebis procesSi, romelTac ZiriTadad
saxmeleTo armia hyavdaT. Mmisi azriT, swored Zlieri flotis da zRvaze
batonobis wyalobiT miaRwies ionelebma upiratesobas sparselebTan omSi22.
22
Cochrane, p. 179; Meyer, p. 67; de Sainte Croix
32
taxtisTvis brZolaSi misi mowinaaRmdegis _ artaqserqses damarcxebas,
Tumca sabolood man es mizani ver ganaxorciela.
Cv. w. aR-mde 394 wels qsenofonte dabrunda eladaSi, magram ara
aTenSi, aramed spartaSi spartelebis armiasTan erTad da monawileoba
miiRo koroneasTan brZolaSi, romelSic spartam daamarcxa antispartanuli
koaliciis jarebi. mSobliuri polisis winaaRmdeg brZolaSi monawileobis
gamo qsenofontes miusajes aTenidan gandevna. samxedro samsaxuris
mitovebis Semdeg is dasaxlda sofelSi olimpiasTan axlos.
Cv. w. aR-mde 370 wels olimpia da misi midamoebi daikaves spartelTa
mowinaaRmdegeebma _ elas warmomadgenlebma. qsenofonte gaiqca korinToSi,
sadac male gardaicvala.
mis ZiriTad naSromebSi _ `anabasis~ (iTargmneba rogorc `aRmasvla~ _
sadac saubaria kiros umcrosis aziis siRrmeSi laSqrobis Sesaxeb) da
`saberZneTis istoria~, qsenofonte brZolebisa da mmarTvelTa moRvaweobis
aRweris garda gvawvdis saintereso eTnografiul cnobebs, cdilobs
samxedro-politikuri movlenebi daukavSiros geografias. mdidari
cxovrebiseuli gamocdileba, codna da Cvevebi, romelic man SeiZina
geografiasa da samxedro strategiaSi, aseve misi farTo zogadi
Tvalsawieri saSualebas gvaZlevs misi naSromebi SevafasoT (gansakuTrebiT
`saberZneTis istoria~) rogorc namdvilad saintereso geopolitikuri
TvalsazrisiT, radgan maTSi asaxulia iseTi mniSvnelovani sakiTxebi,
rogoricaa xmeleTisa da zRvisa dapirispireba, armiisa da flotis
mSeneblobis mniSvneloba saxelmwifos Zlierebis misaRwevad, zRvaze
batonoba da a. S.
33
rCevis miuxedavad, romelic dapyrobili teritoriebis kolonizacias
exeboda, aleqsandrem sxvagvari gadawyvetileba miiRo, romelic
dakavSirebuli iyo axali saxelmwifos mSeneblobasTan, Camosuli
berZnuli da adgilobrivi mosaxleobis SerCevasa da dedaqalaqis
babilonSi gadatanasTan.
335 wels aristotele aTenSi gadasaxlda, sadac Seqmna akademia –
likeioni. aleqsandre makedonelis sikvdilma gamoiwvia (323w. Cv.w. aR-mde)
ajanyeba aTenSi, romlis warmatebis Semdeg promakedonuri partiis
warmomadgenlebs devnidnen, maT Soris aristotelesac. mas mouxda gaqceva
aTenidan, gzaSi is daiRupa kuWis daavadebiT, romelic mas mTeli
cxovrebis manZilze awuxebda.
geopolitikuri TvalsazrisiT aristoteles TxzulebebSi
yuradRebas iqcevs mis mier aRmoCenili kavSiri bunebriv garemosa da
saxelmwifo wyobas Soris, teritoriis farTobsa da saxelmwifo Zalas
Soris. aristoteles azriT `saukeTeso saxelmwifo wyobileba ver
Camoyalibdeba Sesaferisi garemo pirobebis gareSe.~23 amasTanave, garemo
pirobebSi berZeni filosofosi gulisxmobda rogorc bunebriv, aseve
socialur maxasiaTeblebs. usafrTxo arsebobis mniSvnelovan socialur
pirobebs warmoadgens mosaxleobis raodenoba da misi Tvisebebi, pirvel
rigSi Tavisufali adamianebis raodenoba, romelTac saWiroebis SemTxvevaSi
SeuZliaT gaxdnen „goplitebi“ (mZimed SeiaraRebuli mebrZolebi), aseve
monebis raodenoba. polisis Tavisufal mosaxleobaSi unda dacul iqnes
proporcia miwaTmoqmedebis, xelosnebis, vaWrebis raodenobas Soris, radgan
`is saxelmwifo, sadac bevri xelosania da cota mZimed SeiaraRebuli
(mebrZoli), ar CaiTvleba did saxelmwifod (e.i. Zlier saxelmwifod)~ 24.
polisis teritoriis maxasiaTeblebi miCneulia mniSvnelovan bunebriv
pirobebad. `is (teritoria) Znelad misadgomi unda iyos SeWrisaTvis, magram
unda hqondes moxerxebuli gasasvlelebi~. `qalaqi (polisi) ise unda
moawyon, rom is kargad iyos ganlagebuli zRvasTanac da saxelmwifos
danarCeni nawilis mimarTac~. aristotelesTan ganmartebulia agreTve
sazRvao Zalis roli saxelmwifos gaZlierebis saqmeSi. `ra Tqma unda,
mtris mogerieba ufro advilia, roca daxmarebis miReba orive mxridan
erTdroulad _ xmeleTidan da zRvidanaa SesaZlebeli, aseve SeiZleba
dartymis erTnairad miyeneba, roca saxelmwifos orive gza gaxsnili aqvs~25.
gansakuTrebulad `geopolitikurad~ gamoiyureba kunZulovani
saxelmwifos _ kretis hegemoniis dasabuTeba saberZneTSi pirveli
aTaswleulis (Cv. w. aR-mde) dasasruls. `kunZuli kreta TiTqos bunebis
mier aris gansazRvruli saberZneTSi batonobisaTvis, misi geografiuli
mdgomareoba SesaniSnavia: is esazRvreba zRvas, romlis garSemoc TiTqmis
yvela berZens aqvs dasaxlebis sakuTari adgili. erTis mxriv igi ar aris
Sors peloponesidan, meores mxriv _ aziidan, saxeldobr triopiidan da
rodosidan. swored amitom minosma daimkvidra Zalaufleba zRvaze da
kunZulebidan erTi nawili daimorCila, sxvebi daasaxla.~26
23
McLeisch, Kenneth Cole (1999). Aristotle: The Great Philosophers. Routledge. p. 5. ISBN 0-415-92392-1
24
Politics 1253a19-24
25
Aristotle (Greek philosopher) – Britannica Online Encyclopedia". Britannica.com.
http://www.britannica.com/EBchecked/topic/34560/Aristotle. Retrieved 2009-04-26
26
Kelvin Knight, Aristotelian Philosophy, Polity Press, 2007, passim
34
polibiusi (210-128 Cv. eramde)ALAU
35
cota xniT darCa saberZneTSi, sadac igi romis senatis davalebas
asrulebda kanonebis Sedgenis mimarTulebiT, romelTa mTavar mizans
warmoadgenda davebis ganxilva yofili aqeelTa kavSiris qalaqebSi.
rogorc swavlulma, polibiusma saxeli gaiTqva „sayovelTao
istoriis“ 40 wigniT, sadac aRwera movlenebi, romelTa mowme da monawile
TviTon iyo. man aseve gaanaliza mniSvnelovani politikuri problema:
`rogor gaxda romi mokle droSi oikumenis yvelaze Zlieri
saxelmwifo?“(oikumenis anu maSin cnobili dasaxlebuli samyaros). man
aRmoaCina garkveuli kanonzomierebani, romelTac mogvianebiT uwodeben
geopolitikurs, mag; `raSi mdgomareobs saxelmwifos Zlierebis da kerZod
romis respublikis Zlierebis mizezebi? KkerZod, upirveles yovlisa unda
ilaparakon konkretuli miwis Sesaxeb, rogoria misi Tvisebebi da rogoria
misi ganlageba. . . Cven ukeTesad gavigebT garkveul movlenebs, Tu winaswar
iqneba aRwerili qveynebi da movlenebis adgilebi~27.
mxolod geopolitikurad moazrovne adamians SeuZlia Tqvas, rom yvela
cnoba dedamiwis aRwerili adgilebis geografiuli mdgomareobis Sesaxeb
mocemulia `im eniT, rom Txroba iyos gasagebi adamianebisaTvis, romlebic
ar icnoben am qveynebs~. aRwers ra, magaliTad, hanibalis laSqrobas,
polibiuss saWirod miaCnia geografiulad gansazRvros istoriuli
procesi. is amtkicebs: `imisaTvis, rom Cveni monaTxrobi ar darCes sruliad
gaugebari mkiTxvelebisaTvis, romlebic ar icnoben am qveynebs, Cven unda
vTqvaT saidan gamovida hanibali, ramdeni da romeli qveynebi gamoiara man
da italiis romel adgilebSi mivida is~28.
27
Hannibal at New Carthage: Polybius 3. 15 and the Power of Irrationality Author: A. M. Eckstein, Classical Philology,
Vol. 84, No. 1 (Jan., 1989), pp. 3-4
28
The Historians of Ancient Rome, Ron Mellor
36
wels Cv. w. aR-mde. ciceronma, man rogorc politikosma da oratorma
didebis mwvervals miaRwia katilisnas (63 w. Cv. w. aR-mde) SeTqmulebis
winaaRmdeg senatSi gamosvlebis mTeli seriis wyalobiT. amis Semdeg, misi
roli senatSi TandaTan Semcirda. xolo pirveli triumviratis (pompeusi,
krasusi, keisari _ 60 w. Cv. w. aR-mde) dros, 57 wlis agvistoSi pompeusi
dauaxlovda krasuss keisris winaaRmdeg, amitom pompeusma daabruna
devnili ciceroni, romelic iZulebuli gaxda gahyoloda pompeusis
politikur gzas. krasusis daRupvam parTiasTan omSi ufro gaamZafra
brZola pompeusis da keisris partiebs Soris. ciceroni dainiSna
prokonsulad kilikiaSi, sastiki politikuri dapirispirebidan moSorebiT
(51-50 Cv. w. aR-mde). romSi dabrunebis Semdeg, is moxvda ufro mwvave
dapirispirebaSi pompeusisa da keisaris momxreebs Soris, rac sabolood
samoqalaqo omSi gadaizarda (49-47 ww. Cv. w. aR-mde). ciceroni cdilobda
pompeusisa da keisris Serigebas, magram am ukanasknelis gamarjvebis Semdeg
ciceroni gaxda respublikuri partiis meTauri senatSi.
ciceroni daiRupa Cv. w. aR-mde 43 wels, rodesac meore triumviratTan
brZolaSi senatis damarcxebis Semdeg (markus antoniusi, oqtaviane
avgustusi, lepidusi ciceroni), igi moklul iqna represiebis Catarebis
dros.
ciceronis ZiriTad Txzulebebad, garda gamosvlebisa da werilebisa,
miCneulia misi dialogebi _ `saxelmwifos Sesaxeb~ da `kanonebis Sesaxeb~.
politika, misi azriT, mWidrod aris dakavSirebuli geografiasTan, risi
mravali magaliTi arsebobs. Tundac is, rom romulma romis dafuZnebisas
Zalian sworad airCia momavali dedaqalaqis adgili. amasTan dakavSirebiT
ciceroni aRniSnavs: `visac surs maradiuli saxelmwifos Seqmna, Zalian
windaxeduli unda iyos“. „gansakuTrebuli yuradReba unda mieqces qalaqis
mdebareobas zRvis mimarT, sasurvelia mdinaris, wyaroebis, borcvebis da
jansaRi havis arseboba. saxelmwifos usafrTxoebisaTvis unda miiRon swori
kanonebi da marTon mtkiced, magram samarTlianad“29.
29
Plutarch, Cicero1.3–5
37
didxans cxovrobda romSi, sadac trialebda cnobili politikosebisa da
swavlulebis wreSi.
misi pirveli Txzuleba _ `istoriuli Canawerebi~ Cafiqrebuli iyo
rogorc polibiusis `sayovelTao istroiis~ gagrZeleba da moicavda
movlenebis farTo wres _ korinTos da karTagenis ngrevidan sazRvao
brZolamde aqciumTan (31w. Cv. w-aR-mde), romlis Semdeg oqtaviane avgustusi
antoniusis damarcxebis Semdeg gaxda romis erTpirovnuli mmarTveli da
aRadgina samoqalaqo mSvidoba saxelmwifoSi. samwuxarod strabonis
`istoriuli Canawerebi~ dakargulia.
strabonis meore Txzuleba _ `geografia~, romelic Sedgeba 27
wignisagan, atarebs aSkara geografiul elfers, rac mdgomareobs
geografiuli da politikuri debulebebis erTianobaSi. mag; I wignSi igi
aRniSnavs rom `geografiis didi nawili gamosadegia saxelmwifosTvis,
radgan saxelmwifos moqmedebis arena _ miwa da zRva _ adamianis
sacxovrebeli adgilia~30. magram adamiani, rogorc Suamavali geografiasa
da politikas Soris, strabonis azriT mSromeli, Semoqmedi adamiani an
xalxi ki ar aris, aramed mmarTveli, romelic xalxis beds wyvets. swored
mas, politikos-mmarTvels sWirdeba geografia, romelic `rogorc erTi
mTliani sagani pirdapir aris dakavSirebuli mmarTvelis saqmianobasTan,
radgan is rukaze ganalagebs materikebs da zRvebs. . .~31
Zalian sainteresoa diskusia oikumenis (dasaxlebuli samyaros)
sazRvrebis da misi garkveul nawilebad dayofis Sesaxeb. straboni
iziarebs eratosTenes, hiparqes, posidoniusis, polibiusis Sexedulebebs.
strabonis azriT, dedamiwas zRvasTan erTad sferos forma gaaCnia. is
SeiZleba pirobiTad daiyos Crdilo da samxreT naxevarsferoebad, aseve 5
havis sartyelad, romlebic SemosazRvrulia Crdilo da samxreT
polaruli wriT da aseve Crdilo da samxreT tropikebiT. yvela isini
(wreebi da tropikebi) ekvatoris paraleluradaa ganlagebuli. amgvari
dayofa pirvelad Semoitana posidoniusma _ stoicizmis cnobilma
warmomadgenelma, kunZul rodosis samecniero skolis meTaurma, ciceronis
maswavlebelma. rogorc straboni fiqrobda, havis 5 sartyelidan 2
(polaruli) aris civi da dausaxlebeli, ori zomieri sartyeli
praqtikulad Seuswavlelia geografebis mier, oikumena, strabonis mixedviT
gadaWimulia iberiidan (axlandeli espaneTi) indoeTamde da Tavsdeba
zomier da nawilobriv cxel sartyelSi. formiT oikumena hgavs qlamidas
(Zvel berZnul labadas), romelic Caxazulia paralelogramSi. oikumena
viwrovdeba dasavleTiT da aRmosavleTiT da farTovdeba CrdiloeTiT da
samxreTiT xazze, romelic mihyveba niloss.
30
Strabonis Geographica, Book 17, Chapter 7
31
iqve
38
Mmsoflios ruqa strabonis mixedviT
39
Seqmnili~32. am bunebrivi Tvisebebis cvalebadoba (e.i. geografiuli
pirobebis) gavlenas axdens sazogadoebis ganviTarebaze, polisebis,
saxelmwifoebis ganviTarebaze. sacxovrebeli garemos gauaresebas, agreTve
bunebis kataklizmebs (miwisZvra, vulkanebis amofrqveva, cunami) SeuZlia
Seanelos polisebis ganviTareba an gaanadguros mTeli qveynebi, magaliTad,
atlantia.
oikumenis Seswavlas straboni amTavrebs aRweriT, risTvisac iyenebs
Tanamedrove terminologias. igi aRwers romis imperiis administraciul-
teritoriul dayofas e.i. gvTavazobs regionalur geopolitikis problemis
gadaWras, romelic Zveli romis teritoriis metismetad gazrdis gamo
gadaiqca globalur-regionaluri geopolitikur amocanad.
32
[Eratosthenes' Geography – Fragments collected and translated, with commentary and additional material, by Duane
W. Roller, Princeton UP, Princeton (2010)
40
Tavi II Sua saukuneebis geopolitikuri azri
42
magram am ukanasknelma ver SeinarCuna momxreebad is dajgufeba, romelmac
wamoayena socialuri Tanasworobis ufro radikaluri moTxovna da
nadavlis Zveleburi gayofisa da miwiT saerTo sargeblobis moTxovna, rac
arsebobda `adreuli islamis~ periodSi. am partias SemdgomSi ewoda
`xarijitebi~ (e.i. `wasulebi~). 661 wels xarijitebma mokles ali. situaciiT
isargebla siriisa da egviptis suniturma arabulma aristokratiam,
romelsac surda status quo-s SenarCuneba (maT Soris socialuri
uTanasworobisac) islamuri kanonebis Sesrulebis TvalsazrisiT.
Sesabamisad man osmanis naTesavi omeiadebis gvaridan _ muavia gamoacxada
xalifad.
samoqalaqo omSi sunitebsa da xarijitebs Soris gaimarjves
sunitebma. mas Semdeg islamSi arsebobs sami religiuri mimdinareoba:
sunitebi, romlebic mxars uWeren oficialur `samarTlebriv~ islams,
rogoric Camoyalibda VIIs-is II naxevarSi (dRes isini did umravlesobas
warmoadgenen musulmanebs Soris _ 90%), Siitebi, romlebic moiTxoven, rom
xelisufleba memkvidreobiT gadaeces alis STamomavlebs _ alidebs (maTi
udidesi nawili cxovrobs ZiriTadad iranSi, nawili _ eraySi) da
xarijitebi, romelebic religiur seqtad gadaiqcnen.
omeiadebi xalifats marTavdnen daaxloebiT 100 wlis (661-750 ww.)
ganmavlobaSi. maT dedaqalaqi gadaitanes damaskoSi da geostrategiis
mTavar mimarTulebad airCies dasavleTi. gamoiyenes ra siria eqspansiis
gagrZelebis placdarmad, maTma SeiaraRebulma Zalebma gaiares Crd.
afrikis xmelTaSuazRvis sanapiro (berberebis dasaxleba) da mividnen
giblartaramde, romlis Semdegac daipyres TiTqmis mTeli espaneTi (711w.).
daaxloebiT amave dros xalifatis mmarTveloba sabolood damkvidrda
somxeTSi, qarTlsa da albaneTSi (iranis azerbaijanis nawili). 712 wels
arabebi SeiWrnen indoeTSi, Seitanes iq musulmanoba da gaavrceles is
indoeTis ramdenime provinciaSi. aq maT daipyres sindis olqi md. indis
qvemo dinebaSi. Aam movlenam momavalSi safuZveli daudo islamuri
saxelmwifos _ pakistanis Seqmnas indoeTis miwaze. CrdiloeTis
geopolitikuri mimarTulebiT xalifati gaZlierda kavkasiaSi da mivida
xazareTis sazRvramde. aRmosavluri geostrategiis farglebSi omeiadebma
daipyres xvarazmi da maveranaxri (arab. niSnavs _ `mdinaris gaRma mdebare~
igulisxmeba amudariis sanapiro). am regionSi erTmaneTs Seejaxa xalifatis
da CineTis interesebi, maTi samxedro Setakeba damTavrda musulmanTa
jaris gamarjvebiT (751 w.). am periodidan xalifati aRwevs Tavisi didebis
zenits, rodesac Seiqmna uzarmazari imperia. igi gadaWimuli iyo
atlantikidan indoeTamde, SiSis zars scemda evropul saxelmwifoebs,
bizantias, eTiopias (abisinias) da iudeur xazareTs.
omeiadebi eyrdnobodnen siriul-egviptur, sunituri mimarTulebis
arabul sagvareulo aristokratias, rac iwvevda iranul-erayul Siituri
aristokratiis uaryofiT reaqcias. es faqti ki imperias emuqreboda
dezintegraciiT, anarqiiTa da Sesabamisad politikuri stabilurobis
dakargviT. Siituri partia gamosvlebisaken mouwodebda ukmayofil iranel
glexebsa da miwaTmflobelebs, iranisa da erayis arabul mosaxleobas,
romelic Sedgeboda rogorc Siitebisagan, aseve sunitebisa da
xarijitebisagan. swored am eTnikurma da socialurma jgufebma wamoiwyes
ajanyeba, romelic meore samoqalaqo omSi gadaizarda (747-749 ww). amis
Semdeg Zalaufleba xalifatSi gadavida abasidebis iranuli dinastiis
xelSi. maT dedaqalaqad sagangebod am miznisaTvis eraySi aSenebuli qalaqi
baRdadi aqcies. abasidebi marTavdnen imperias 500 welze meti xanis
ganmavlobaSi (750-1258 ww), magram isini ufro zrunavdnen politikur
43
stabilurobasa da dapyrobili miwebis SenarCunebaze, vidre axali
teritoriebis SemoerTebaze, amitom maTi mmarTvelobis dros xalifati ar
gafarToebula. amasTanave, IX s-Si daiwyo xalifatis daSla calkeul
saamieroebad (`amiras~ pirveli mniSvnelobaa_ xalifas moadgile).
dampyrobluri omebis Sedegad (VII-VIII ss.) Camoyalibebul iqna
islamis geopolitikuri koncefcia, romlis mixedviT mTeli msoflio
dayofili iqna sam sferod:
1) islamis olqebi, romlebic moicavs im qveynebs, sadac aRiareben
islams da mmarTvelebad arian musulmanebi da danergilia islamuri
samarTali. es aris msoflios centri da aq mdebareobs
marTlmorwmuneTa politikuri dedaqalaqi da religiuri centri;
2) mSvidobiani SeTanxmebis olqi _ qveynebi, romlebic SeTanxmebis
safuZvelze emorCilebian musulmanebs. am qveynebis aramusulmanuri
mosaxleoba aris mfarvelobis qveS da amisTvis ixdis gadasaxads
(jizias). Tanamedrove geopolitikis eniT Tu vityviT, es aris
samyaros erTgvari musulmanuri naxevarperiferia;
3) saomari olqi _ aramusulmanuri qveynebi, romelTac ara aqvT
samSvidobo SeTanxmeba xalifatTan da Sesabamisad, masTan saomar
mdgomareobaSi imyofebian. es aris msoflio periferia, romelic unda
gadaiqces musulmanur naxevarperiferiad.
imisaTvis, rom mTeli msoflios mosaxleoba moeqces islamur
sarwmunoebaze, musulmanebma mudmivad unda ibrZolon rwmenisTvis _ jihadi,
romelic SeiZleba iyos sami saxis. gulis jihadi _ brZola sakuTar
naklTan. enis jihadi _ islamis mier dagmobilis akrZalva da islamis mier
mowonebulis daSveba. “RazavaTi” _ (Tavdasxma) anu “fatxi” (dapyroba,
gamarjveba). wminda omSi akrZalulia qalebis, bavSvebis, moxucebis da TviT
aramusulmanuri samRvdeloebis daxocva, magram mosaxleoba da misi qoneba
dapyrobili qveynisa miCneulia samxedro nadavlad.
amgvarad, islamis geopolitika ganxorcielda garkveuli
saxelmwifoebrivi formiT _ xalifatis dampyrobluri omebis Sedegad,
aseve, msoflios centrSi arabuli eris gamoyofiT, romelic musulmanuri
sarwmunoebiT iyo SekavSirebuli, romlis wminda adgilebi mdebareobda
meqaSi _ musulmanebis religiur centrSi. Aaseve Camoyalibda musulmanuri
geopolitikuri koncefcia - xalifatis mudmivi eqspansiis saSualebiT,
yvela musulmanis ZalisxmeviT, aucilebelia iwarmoebodes wminda omi _
jihadi.
geopolitikur mosazrebebsa da koncefciebs TavianT SromebSi
gamoxatavdnen arabi swavlulebi, romelTa Soris unda gamovyoT didi
moazrovneebi - al-farabi da ibn-xalduni.
44
gnosticizmi, socialur-politikuri movlenebis bunebrivi mizezebi)
tradiciebis suliskveTebiT da islamuri dogmebis mixedviT. universitetis
damTavrebis Semdeg al-farabi Seudga mecnierul moRvaweobas.
cxovrebis pirobebma aiZula is ramdenime wliT daetovebina baRdadi.
941-950wlebi man gaatara siriaSi (damasko, alepo _ Tanamedrove xalebi), ise
rom ar Seuwyvetia SemoqmedebiT muSaoba.
al-farabim datova mdidari da mravalferovani mecnieruli
memkvidreoba. misi nawarmoebebidan cnobilia _ `aristoteles Txzulebebis
komentarebi~, `traqtati mecnierebaTa klasifikaciis Sesaxeb~, `iSviaTi
sibrZnis gemebi~ (“gema” _ amotvifruli Zvirfasi qva). rogorc politikurma
da socialurma moazrovnem al-farabim saxeli gaiTqva naSromebiT,
romlebmac aRiareba hpoves arabeTSi da mis farglebs gareT, es naSromebia:
`samoqalaqo politika~, `bednierebis miRwevis Sesaxeb~, `saxelmwifo
moRvawis aforizmebi~. moRvaweobis srul periodSi man gaaerTiana sakuTari
socialur-politikuri Sexedulebebi wignSi, romlis saTauria _
`keTilmosurne qalaqis mcxovrebTa Sexedulebebis traqtati~. al-farabim
misi naSromebiT daimsaxura meore maswavleblis (e.i. meore aristoteles)
saxeli arabul samyaroSi. musulmanebs is miaCniaT arabuli politikuri
azrovnebis mamad.
al-farabis politikur ideebs aSkara geopolitikuri qveteqsti
hqondaT. is, rogorc aristotele, politikur movlenebsa da procesebs
xsnida bunebrivi mizezebiT, mudam akavSirebda erTmaneTTan politikasa da
geografias. magaliTad, misi warmodgeniT adamianTa sazogadoeba aris
`mravali adamianis erT sacxovrebel adgilas Sekreba~ e. i. geografiuli
da socialuri faqtorebis erTdrouli zemoqmedebis Sedegi. amasTanave is
sazogadoebas, iseve rogorc mTels civilizacias yofda calkeul
xalxebad, romlebic erTmaneTisgan gansxvavdebian `sami bunebrivi aspeqtiT:
bunebrivi zniT, xasiaTis bunebrivi TvisebebiT da mesame aspeqtiT, rac
adamianTa xasiaTs emyareba da garkveulwilad bunebriv sagnebTan aris
dakavSirebuli. es aris ena anu metyveleba, romelic (azris) gamoTqmis
saSualebas warmoadgens”33. amgvarad, al-farabim eTnogenezs safuZvlad
daudo bunebrivi mizezebi: xalxTa zne, xasiaTi da ena, rac misi azriT
yalibdeba geografiuli faqtorebiT. garda amisa, is yvela sazogadoebas
(saxelmwifos) yofs did, saSualo da mcire sazogadoebad. `didi
sazogadoeba _ es aris sxvadasxva xalxis erTianoba, romlebic erTmaneTs
exmarebian. saSualo _ es aris erTi xalxi. mcire _ es aris (sazogadoeba)
warmodgenili erTi qalaqiT. mis did, saSualo da mcire sazogadoebaSi
Cven advilad unda amovicnoT imperiebi, erTi eris qveynebi da polisebi.
misi azriT didi, saSualo da mcire sazogadoeba _ TiToeuli maTgani
SeiZleba iyos avtonomiuri, politikurad damoukidebeli, rac adamianebs
saqmeebsa da sazogadoebaSi ganviTarebis maqsimalur saSualebas aZlevs.
yvelaze metad ganviTarebuli al-farabis SexedulebiT, aris qalaqis Temi.
amasTanave `qalaqis da sazogadoebis~ mizania `urTierTdaxmareba yvelafer
imis mopovebaSi, rac aucilebelia arsebobisaTvis da sxeulis dasacavad.34~
`qalaqi da gacvlis sazogadoeba _ es iseTi (mcxovrebni) arian, romlebic
exmarebian erTmaneTs keTildReobisa da simdidris mopovebaSi~. `qalaqi da
mdabio sazogadoeba _ iseTi mcxovrebni arian, romlebic exmarebian
erTmaneTs xorcieli siamovnebis miRebaSi. . . 35~ qalaqi da pativmoyvare
33
Nnika CitaZe. “geopolitika”. Ggv. 24. Tbilisi. 2008
34
iqve
35
iqve
45
sazogadoeba, iseTi mcxovrebni arian, romlebic exmarebian erTmaneTs imaSi,
rom maT pativs scemdnen sityviTa da saqmiT~, qalaqi da Zalauflebis
moyvare sazogadoeba warmodgenilia rogorc adamianebi, romlebic
36
exmarebian erTmaneTs gamarjvebaSi. . . ~ al-farabis saukeTesod miaCnda
(iseve rogorc aristoteles) `koleqtikuri qalaqi~ e.i. iseTi, sadac
TiToeul mcxovrebma unda gaakeTos, is rac mas surs. misi mcxovrebni
TviTon irCeven mmarTvels, romelic xelmZRvanelobs maT sazogadoebriv-
politikur cxovrebaSi.
saTnoebis principiT sazogadoebis, zemoT ganxiluli gradacia da
polisis sazogadoebisTvis upiratesobis miniWeba imperiulTan SedarebiT
TvalsaCinod gamoxatavs im epoqis ganwyobas, rodesac cxovrobda am
koncefciis avtori. es iyo xalifatis daSlis periodi, politikuri
arastabiluroba, rodesac TiToeuli adamiani, moklebuli saxelmwifoebriv
sayrdens da dacvas, eZebda daxmarebas da mxardaWeras ojaxSi,
mezoblebTan, qalaqis TemSi.
36
Nnika CitaZe. “geopolitika”. GTbilisi, 2008. gv. 24
46
safuZvelze, romelic ukve gulisxmobs `dacvas, dapyroba-moxveWas da
yovelgvar saqmes, risTvisac erTiandebian~ iqmnebian saxelmwifoebi, masve
eyrdnoba am saxelmwifoTa Zalaufleba. asabiiebis safuZvelze yalibdeba
politikuri dajgufebebi saxelmwifoSi (partiebi, fraqciebi), romlebic
ibrZvian xelisuflebisaTvis. magram `ukve gamagrebulma saxelmwifom
gverdi unda auaros asabiiebs37~ _ amtkicebda ibn-xalduni, mxedvelobaSi
hqonda ra, rom erT-erTi mebrZoli mxaris gamarjvebisa da didi
upiratesobis SemTxvevaSi mas SeuZlia erTpirovnulad marTos, ucxoelebis
daxmarebiT. ase moiqcnen muatasima da misi memkvidre, daarRvies arabTa
asabiia da daeyrdnen sparselebis, Turqebis, selCukebis daxmarebas. cxadia,
imperiis Seqmna (xalifati) e.i. mravali eTnosis gaerTianeba, saxelmwifos
siWrele iwvevs asabiiebis darRvevas _ e.i. eTnoerovnuli erTobis
darRvevas da aiZulebs gamarjvebul mmarTvels daeyrdnos ucxo
eTnonacionalur elements, rac Tavis mxriv iwvevs imperiis daSlas.
37
Nnika CitaZe. “geopolitika”. 2008. Ggv. 24E
47
Tavi IV
Jan-Jak ruso
kanti
monteskie
hegeli
karl fon klauzevici
48
dros, gadasaxadebi saWiroa saxelmwifo aparatis Sesanaxad da isini unda
dawesdes kanonis Sesabamisad, xalxis TanxmobiT.
Tavis naSromebSi rusom saxelmwifo, ufro zustad ki “politikuri
organizmi” Seadara adamianis organizms.
yvelaze cnobil politikur traqtatSi “politikis principebi” ruso
anviTarebda Tavis warmodgenas saxelmwifoze, rogorc cocxal organizmze
- “rogorc bunebam Camoayaliba zrdis sazRvrebi kargad ganviTarebuli
adamianisa, kargad ganviTarebul saxelmwifosac aqvs Tavisi sazRvrebi” 38.
rusosaTvis saxelmwifo unda arsebobdes mkacrad gansazRvrul
teritoriaze da sazRvrebSi. imis msgavsad, rom kargad ganviTarebuli
adamiani ar aris arc goliaTi da arc qondris kaci, saxelmwifoc ar unda
iyos Zalian didi an Zalian mcire.
rusom, ratcelisgan gansxvavebiT (romelmac SeimuSava saxelmwifos
ganviTarebis sivrcobrivi kanoni) gamoiyvana gansazRvruli zomebis
saxelmwifos kanoni, ipova saxelmwifo organizmis gafarToebis da
Semcirebis mizezebi. man daakavSira saxelmwifos mowyoba, teritoriebis
zrda da Sesabamisad zesaxelmwifos sicocxlis drois Semcireba.
saxelmwifos sidide, rogorc politikuri organizmisa izomeba misi
teritoriiT da mosaxleobis raodenobiT. mosaxleoba mWidrod aris
dakavSirebuli miwasTan. amitom miwis xarisxi da raodenoda gansazRvravs
mosaxleobis raodenobas saxelmwifoSi da momavali omis xasiaTsac. Frangi
mecnieri aRniSnavda, rom “Tu miwebi Zalian bevria, Znelia maTi dacva,
damuSaveba. Warbi produqtebi, es aris TavdacviTi omebis mizezi. Tu miwebi
Zalian mcirea, saxelmwifo xdeba mezoblebze damokidebuli da es aris
mizezi momavali eqspansiuri omebisa”39.
kanti (1724-1804ww.)
38
Dent, Nicholas, J.H. (1988). Rousseau : An Introduction to his Psychological, Social, and Political Theory. Oxford:
Blackwell
39
Rousseau: Restless Genius, p. 121
49
wels “azrebi cocxali Zalebis Sefasebis Sesaxeb”, 1775 wels “cis istoria
da Teoria”, 1788 wels “Teologiuri principebis gamoyeneba filosofiaSi”,
1789 wels “saerTo istoriis idea”, 1786 wels “adamianis istoriis SesaZlo
dasawyisi”.
Mmecnieris geopolitikuri mimarTulebis nawarmoebad SegviZlia
miviCnioT traqtati “sayovelTao mSvidoba”, romelic man 1795 wels dawera.
Tavis SromebSi kanti aviTarebda antisamxedro koncefciebs,
agrZelebda ra erazm roterdamelisa da emerik kiuses ideebs.
evropis mSvidobiani mowyobis pirveli geopolitikuri proeqti mogvca
maqsimilian siulim, romelic gaxldaT safrangeTis mefis finansTa
ministri 12 wlis ganmavlobaSi. Tavis memuarebSi man gamoaqveyna egreT
wodebuli “didi gegma”, romlis mixedviTac omebis aRsakveTad saWiro iyo
evropis dayofa 15 Tanaswor samxedro siZlieris saxelmwifod. yvela saxis
dava unda gadaewyvita specilurad Seqmnil sabWos, romelic Sedgeboda 60
kacisagan.
1693 wels viliam pentma, romelic gaxldaT kvakerebis xelmZRvaneli
pensilvaniaSi, gamoaqveyna axlandeli da momavali mSvidobis koncefcia
evropaSi, romelSic mecnieri mouwodebda mSvidobis dasamyareblad
Seqmniliyo saxelmwifoTa saerTo kavSiri.
1713-1717 wlebSi cnobili frangi diplomati Sarl de senpieri
gamoscems samtomeuls “samudamo mSvidobis proeqti evropaSi”. is saWirod
Tvlida saxelmwifoTa kavSiris Seqmnas, romelic daaregulirebda
urTierTobebs omis gareSe. es idea farTod gavrcelda civilizebul
samyaroSi. kantis naSromi “maradiuli mSvidoba” gaxldaT am
zemoaRniSnuli ideebis gamoZaxili.
amasTan erTad, mSvidobis idea aris kantis kulturis da samarTlis
eTikis ganuyofeli nawili. Kkantis azriT, namdvili mSvidoba SeiZleba
ganxorcieldes mxolod saxelmwifoebis saerTaSoriso kavSiris
samarTlebriv moedanze. amasTanave,am konteqstSi zRva ara mxolod xels
uwyobs vaWrobis ganviTarebasa da kontaqtebs adamianebs Soris, aramed
xels uwyobs mSvidobis damyarebas40. kants sjeroda, rom nebismier adamians,
romelic daicavda morals da eTikur normebs, SeeZlo gamxdariyo
msoflio samoqalaqo sazogadoebis wevri.
S. monteskie (1689-1755ww.)
40
Perpetual Peace (Zum ewigen Frieden)
50
Zveli meTodebiT msofliosa da adamianTa Cvevebis Secvla, igi gaemgzavra
evropaSi.
monteskie gaecno italiis, inglisis, Sveicariis, garmaniis
sasamarTlo da politikur sistemebs, socialur cxovrebas. erTi weli
darCa inglisSi, sadac Seiswavla am qveynis politikuri da samoqalaqo
sazogadoeba.
samSobloSi dabrunebis Semdeg, 1731 wels is Caiketa Tavis sasaxleSi
da daiwyo samarTlebrivi da politikuri traqtatebis wera. maT Soris
cnobilia mis mier gamoqveynebuli naSromebi “romis siZliere da dacema” _
1733 wels, “msoflio monarqia” _ 1733 wels, “kanonTa suli”. am naSromebis
gamoqveynebis Sedegad monteskie 1729 wels airCies samefo akademiis wevrad.
“sparsul werilebSi” is amtkicebda, rom sazogadoebriv cxovrebas
marTavs gansazRvruli kavSirurTierTobebi, romlebic gamomdinareobs
bunebrivi kanonebidan. xolo socialuri yofa gamomdinareobs
geografiuli, politikuri da religiuri faqtorebidan.
mTavar politikur naSromSi “kanonTa suli”, monteskies mier
Camoyalibebul iqna politikuri, religiuri da moraluri urTierTobebis
erToba, sazogadoebaSi damyarebul bunebriv kanonebze, rac ganpirobebuli
iyo bunebrivi arialiT.
monteskies kvlevis meTodebSi yuradReba gamaxvilebulia kavSirze
geografiasa da politikas Soris. is amtkicebs, rom aucilebelia kanonebi
Seesabamebodes bunebriv faqtorebs da mTavrobis mier Camoyalibebul
principebs. Ffrangi ganmanaTlebeli yuradRebas amaxvilebda kavSirze
klimatis, niadagis xarisxsa, xalxis cxovrebis wessa, fizikur Tvisebebs
Tavisuflebis xarisxs, saxelwifos SesaZlo mowyobasa da mosaxleobaSi
gabatonebul religiur mimdinareobas Soris41.
g. hegeli (1770-1831ww.)
41
Montesquieu, Considerations on the Causes of the Greatness of the Romans and their Decline, The Free
Press, http://www.constitution.org/cm/ccgrd_l.htm, retrieved 2010-06-13
51
1816 wlamde. iq man dawera Tavisi erT-erTi yvelaze rTuli nawarmoebi
“logikis mecniereba”.
1816-1817 wlebSi hegeli aswavlida haidelbergis universitetSi, sadac
gamoaqveyna “filosofiuri mecnierebis enciklopedia”. 1818 wels, igi
gadavida berlinSi, sadac igi cxovrebis bolomde aswavlida filosofiis
istorias, religiis filosofias da esTetikas. erT-erTi yvelaze cnobili
nawarmoebi, romelic man berlinSi dawera, es aris “samarTlis filosofia”.
hegelis geopolitikuri ideebi gadmocemulia leqciebSi “istoriis
filosofia”. KkerZod, naSromSi “msoflio istoriis geografiuli
safuZvlebi”. msoflio istoria hegelma daakavSira im geografiul areals,
sadac viTardeboda ZiriTadi istoriuli procesebi. istoria mas esmoda,
rogorc sulis, ideis gamoCena sinamdvilis formebSi, sadac TiToeuli
maTgani hpovebs Tavis gamoxatulebas, rogorc realobaSi arsebuli xalxi.
amasTanave, erTi romelime xalxi da eri iZens bunebriv sxvaobas sxva
xalxebTan SedarebiT da ara marto sulier gamoxatulebaSi, aramed
adgilmdebareobis mixedviTac42.
hegelis geopolitikuri midgoma gamoixateba msoflio istoriis
geopolitikur safuZvelSi. is Tvlida, rom msoflio istoriis
ganviTarebisaTvis yvelze kargia normaluri klimaturi zona. bunebriv
zonebs hegeli Tavis mxriv yofda Crdilo da samxreT zonebad da maT
Soris mecnieris azriT CrdiloeTi naxevarsfero yvelaze sasargebloa
adamianis moRvaweobisaTvis nabismier sferoSi.
rogorc profesionali geopolitikosi, hegeli aRwers axal samyaros
- Crdilo da samxreT amerikas. Mmisi azriT, aSS aris erTiani federaluri
saxelmwifo, sadac swrafi tempebiT viTardeba mrewveloba, rac
uzrunvelyofilia samoqalaqo wesrigiTa da mtkice TavisuflebiT. amave
dros, laTinuri amerikis qveynebisTvis damaxasiaTebelia politikuri
arastabiluroba, samxedro gadatrialebebi da ekonomikuri CamorCeniloba.
Hhegelis sxvaoba CrdiloeTsa da samxreTs Soris agreTve iyo is, rom
CrdiloeTis Statebi daipyres dasavleT da CrdiloeT evropis qveynebma
(holandia, safrangeTi, inglisi), xolo samxreT amerika daipyres
espanelebma gamdidrebi mizniT, romlebic Cagravdnen adgilobriv
indielebs. amerika aris momavlis qveyana ambobda hegeli. mecnieri
amtkicebs, rom xmelTaSua zRva aris Zveli samyaros guli. msoflio
istoriis geografiuli aspeqtebis analizis dros hegels istoriuli
qveynebi geografiuli pirobebidan gamomdinare da hyofs maT sam ZiriTad
kategoriad:
1. uwylo adgilebi farTo stepebiT;
2. dablobebi, romlebic irwyveba didi mdinareebiT;
3. sazRvao qveynebi.
“zRva” _ mouwodebs adamians iyos dampyrobeli, momxveWeli da
gamanadgurebeli. dablobebi adamians ajaWvebs miwasTan, xolo zRvas
gamoyavs igi am sferodan.
evropul qveynebs hegeli yofs sam jgufad:
1. samxreT evropa, mimarTuli xmelTaSua zRvisken – saberZneTi, italia.
Aam regionSi viTardeboda ZiriTadi istoriuli procesebi da igi
antikur periodSi iyo msoflio istoriuli arena;
2. evropis guli - safrangeTi, germania, inglisi.
42
Hartnack, Justus; Lars Aagaard-Mogensen, Translator (1998). An Introduction to Hegel's Logic. Hackett Publishing.
pp. 16–17. ISBN 0872204243. Hartnack quotes Hegel, Lectures on the History of Philosophy Volume I
52
3.
Crdilo-aRmosavleTi: poloneTi da ruseTi, romelTa saxelmwifoebad
Camoyalibeba SedarebiT gviandel periodSi iwyeba.
hegeli aRniSnavs, rom istoriuli procesebi viTardeba
aRmosavleTidan dasavleTisaken - aziaSi iwyeba, xolo evropaSi mTavrdeba.
“aRmosavleTma icis, rom erTia Tavisufali, berZnebma da romaelebma ician,
rom zogierTebi arian Tavisufalni, germanulma samyarom icis, rom yvela
Tavisufalia. ase rom, pirveli forma, romelsac Cven vxedavT aris
despotizmi, meore demokratia da aristokratia, mesame monarqia”43.
bavSvis asakis istoria uwoda hegelma Zveli qveynebis, asiriis,
babilonis, sparseTis, siriis, iudeis, egviptis arsebobis periods. iq
Tavisufleba arsebobda mxolod rogorc Sedegi saxelmwifo institutebis
funqcionirebisa erTpirovnuli mmarTvelis saxiT. Mmisi azriT, am qveynebSi
qveSevrdomebi ar yofilan avtonomiurebi, ar iyvnen “subieqturad
Tavisufalni”.
Mmsoflio istoriis bavSvur asaks warmoadgenda Sua da wina aziis
samyaro. albaT mecniers mxedvelobaSi hqonda sparsuli saxelmwifo da
misi gavlenis sferoSi arsebuli teritoriebi. adamianis axalgazrdul
asaks adarebda hegeli Zvel berZnul samyaros. Mmisi azriT, es iyo meore
ZiriTadi momenti msoflio istoriisa Zveli aRmosavluri periodis Semdeg.
aq ukve iwyebs Camoyalibebas subieqturi pirovnebis individualuri
Tavisuflebisa da samoqalaqo uflebebis principebis zogadi gageba.
istoriis mesame periodad hegelma daasaxela Zveli romis
saxelmwifo. misTvis damaxasiaTebelia saerTo saxelmwifoebrivi miznebidan
gamomdinare piradi miznebis miRwevisaTvis swrafva. saxelmwifos
ganviTarebis prioritetebi gardaiqmneba saerTo ganviTarebis miznad.
individebi emsaxurebian am saerTo mizans.
msoflio istoriis meoTxe periodi dakavSirebulia germanul
saxelmwifosTan da Seesabameba adamianis siberis asaks. adamianisgan
gansxvavebiT, am asakSi suli iZens simxneves da miiswrafvis erTobisken,
mxolod rogorc suli. saxelmwifo emijneba qristianul eklesias,
sulieri Zalaufleba “iZireba” samoqalaqoSi. es ukanaskneli Seesabameba
sulier principebs. Tavisufleba poulobs Tavis dasayrdens – “sakuTari
Tavis gageba, Tu rogor ganaviTaro sakuTari Tavi”. amaSia msoflio
istoriis mizani.
hegelis mixedviT istoriis Sedegia rogorc piradi Tavisuflebis
SeZena, ise subieqturi, samoqalaqo da socialuri harmoniis mopoveba.
harmonia da erToba socialuri da individualuri, sulieri da
saxelmwifoebrivi, samoqalaqo da religiuri – am winaaRmdegobebis arqona
wyvets dialeqtikur brZolas da aCerebs istoriul process44.
Hhegelma Tavisi filosofiis istoriiT da socialuri filosofiiT
moumzada safuZveli iseTi geopolitikosebis moRvaweobas, rogorebicaa f.
ratceli, r. Celeni, k. haushoferi. hegelis naSromebs efuZnebodnen k.
iasperi, a. toinbi da f. fukuiama.
43
Pinkard, Terry. Hegel: A Biography. New York: Cambridge University Press, 2000
44
Beiser, F.. Hegel (The Routledge Philosophers). New York: Routledge, 2005
53
jarSi da ramdenime weliwadSi gaxda oficeri. 1801-1803 wlebSi igi
swavlobda samxedro saswavlebelSi. 1803-1808 wlebSi iyo princ avgustis
adiutanti, am rangSi igi monawileobda safrangeTTan omSi 1806-1807 wlebSi.
ienasTan brZolis dros igi Cavarda tyved da dabrunda samSobloSi omis
damTavrebis Semdeg 1808 wels.
1808-1809 wlebSi igi monawileobda samxedro reformis gatarebaSi.
1810-1812 wlebSi aswavlida oficerTa skolaSi. mas ekava patriotuli
pozicia frangebis mier prusiis okupaciis gamo. klauzevici gaxda avtori
naSromisa “sami simbolos rwmena” - samxedro reformatorebis dokumentisa,
sadac igi gamovida patriotuli ideebiT. napoleonis winaaRmdeg gamarTul
saerTo saxalxo omSi, klauzevicma daiwyo samsaxuri rusul armiaSi, sadac
igi asrulebda saStabo samuSaos.
1813 wels igi iyo korpusis Stabis ufrosi. 1814 wels, rodesac
daibada misi pirveli Svili, samxedro strategi dabrunda prusiis armiaSi
igive Tanamdebobaze. 1818-1830 wlebSi klauzevici iyo im samxedro
saswavleblis direqtori, romelic TviTon daamTavra. 1830 wels is
dainiSna artileriis inspeqtorad, xolo 1831 wels igi iyo prusiis armiis
Stabis ufrosi poloneTis sazRvrebze. aq igi gardaicvala qolerisgan.
klauzevicis politikur Sexedulebebze didi gavlena iqonia
safrangeTis revoluciam. Mmisi azriT, revoluciis liberalur
Sexedulebebs gadahkravda samxedro avtoritarizmis da prusiuli
nacionalizmis elferi. Mmecnieris yvelaze cnobili naSromia “omis
Sesaxeb”, romelic gamoica 1832-1837 wlebSi berlinSi. am naSromSi man
wamoayena postulati, rom omi da saomari moqmedebebi damokidebulia
saxelmwifos politikaze _ masSi aris Cadebuli damaluli formebiT
momavali omis ZiriTadi monaxazi. amasTan erTad, klauzevicis mixedviT
politika atarebs nacionalur xasiaTs, gamoxatavs saerTo nacionaluri
institutebis interesebs.
yoveli epoqa svams Tavis amocanebs eris winaSe, romelic wina planze
wamoswevs im politikas, romelic Seesabameba am amocanebis Sesrulebas.
Sesabamisad, yvela epoqisaTvis damaxasiaTebelia sakuTari omebi, romlebic
gamowveulia sazogadoebrivi urTierTobebis cvlilebiT da mecnierebis,
teqnikis progresiT. axali pirobebi gvikarnaxebs samxedro Teoriis da
strategiis cvlilebebs, magram yovelTvis politika gansazRvravs samxedro
strategias. geostrategia gansazRvravs armiis raodenobriv da xarisxobriv
maCveneblebs, xolo geopolitika gvikarnaxebs armiis gamoyenebis
SesaZleblobas nacionaluri interesebis gadasawyvetad.
klauzevicis strategiis mixedviT omSi warmateba garda moraluri,
fizikuri, materialuri, statistikuri da sxva faqtorebisa, ganpirobebulia
“politikuri elementebiT”. amitom geopolitikuri faqtori politikurTan
erTad axdens gavlenas omis Sedegebze da gansazRvravs mis geopolitikur
Sinaarss. karl fon klauzevicma daaskvna, rom “omis warmoeba aris TviT
politika, rodesac kalami icvleba xmliT, magram politika azrovnebs isev
Tavisi kanonebis Sesabamisad”45. es faqtori ki SeiZleba Tamamad
davasaxeloT samxedro strategiis da geopolitikis mTavar paradigmad.
45
Clausewitz, Carl Von (1976, rev.1984). On War. edited and translated by Michael Howard and Peter Paret..
Princeton: Princeton University Press. ISBN 0-691-05657-9
54
Tavi VI
geopolitikuri procesebi,
msofliosa da epoqis suraTebi
55
ase rom, saboloo jamSi geopolitikuri procesebi gulisxmoben ara
marto abstraqtul da Teoriul warmodgenebs, aramed iTvaliswineben
saxelmwifo sazRvrebis gadawevas da did saxelmwifoebs Soris gavlenis
sferoebis gadanawilebas. AaseT procesebs SeiZleba mivakuTnoT magaliTad
finikinelebis mier xmelTaSuazRvispireTis kolonizacia, omi berZnebsa da
sparselebs Soris, Zveli romaelebis mier warmoebuli punikuri omebi,
romlebic mimdinareobda karTagenis winaaRmdeg.
geopolitikuri procesi SeiZleba vuwodoT agreTve xmelTaSua zRvisa
da Savi zRvis sanapiroebis kolonizacias Zveli berZnebis mier, romis
imperiis zrdasa da ganviTarebas. geopolitikuri iyo da aris iseTi
procesebi, rogorebicaa aborigen mosaxleobasa da damyroblebs Soris
barierebis Seqmna, aTenidan pireis portamde `grZeli kedlis~ aSeneba
romaeli legionelebis mier barbarosebisgan Tavdacvis mizniT. mdinare
dunais gaswvriv miwayrilis gakeTeba, didi Cinuri kedlis aSeneba
agresiuli momTabareebisagan Tavdacvis mizniT. aseTi xelovnuri sazRvrebi
aseve qmnian Tavisebur msoflio suraTs, gansazRvraven civilizaciaTa
Sejaxebis principebs.
GsakuTriv geopolitikuri mecniereba, misi warmoSobisTanave, XIX
saukunis bolos, Seejaxa ara marto garkveul geografiul warmodgenebs,
aramed gansazRvrul politikur realiebs - msoflios geopolitikur
suraTs, romelic maSin iyo warmodgenili erTis mxriv rogorc
metropoliebis ZalTa Tanafardoba, meores mxriv - uzarmazari koloniuri
teritoriebis arsebobis saxiT. msoflios geopolitikuri suraTi ganicdis
mudmiv transformacias ara marto am Tu im sazRvris gadaweviT, aramed
wamyvan saxelmwifoebs Soris ZalTa Tanafardobis arastabilurobis gamo.
teritoriuli cvlilebebis TvalsazrisiT udidesi mniSvneloba aqvs
sivrcobriv zrdas: mezobeli saxelmwifoebis dapyrobis gziT imperiebis
Seqmna, teritoriebis aTviseba an mitaceba romlebic sxva kontinentze
mdebareoben, da kolonialuri imperiebis Seqmna, politikuri blokebisa da
samxedro koaliciebis Seqmna, yvelaferi es cvlis geopolitikur suraTs.
xarisxobrivi cvlilebebis poziciidan, romelic yoveli qveynis
SigniT mimdinareobs, geopolitikuri analizisTvis upirvelesi mniSvneloba
gaaCnia ekonomikur da samxedro aspeqtebs. swored es faqtori, XX saukunis
CaTvliT, iyo qveynis politikuri `wonis~ mTavari maCvenebeli, am
maCveneblebiT xdeboda didi da patara qveynebis ranJireba.
56
da gambiis sanapiro, gvineis yuris sanapiro, xolo 80-ian wlebSi
portugalielebma miaRwies mdinare kongos. sabolood, vasko da gamas
eqspediciam 1498 wels miaRwia portugalielTa saocnebo mizans-indoeTs da
kalkutis portSi CauSva Ruza. samxreTis savaWro gzis srulad
gakontrolebisaTvis portugaliam daiwyo strategiuli TvalsazrisiT
mniSvnelovan punqtebze kontrolis damyareba: sokotris kunZuli adenis
yuresTan, iranis porti ormuzi, indoeTis samxreTiT mdebare cixesimagreebi
diu da goia, kunZuli ceiloni, qalaqi malaka da malakis kunZulebi,
Semdeg taivani da makao (samxreT CineTi) portugaliis kontrolqveS moeqca.
aman misca saSualeba am evropul qveyanas gasuliyo wynar okeaneSi da
daewyo vaWroba CineTTan da iaponiasTan. portugaliis koloniuri imperia
XVI saukunis dasawyisSi gadaWimuli iyo lisabonidan malakamde evropis
teritoriebis CaTvliT da rac mTavaria qveyana akontrolebda afrikis
SemovliT savaWro gzas, rac erTaderT satransporto arterias
warmoadgenda evropidan samxreT aziis mimarTulebiT, da igi inarCunebda
aseT mniSvnelobas XIX saukunis 60-ian wlebamde, sanam suecis arxi ar iqna
aSenebuli. XVIAsaukunis 30-40-ian wlebSi ganxorcielda portugalielebis
mier Tanamedrove braziliis teritoriis okupacia.
Ggansxvavebuli gziT wavida espaneTi. kolumbi sicocxlis bolomde
darwmunebuli iyo, rom indoeTisken mimavali dasavleTis gza ipova.
amerikaSi aRmoCenil miwebs man `india~ uwoda, kuba ki samxreT CineTi egona,
xolo centraluri amerikis sanapiros malakis naxevarkunZulTan aigivebda.
kolumbis gancxadebam imis Sesaxeb, rom man malakas miaRwia, aiZula
portugalia xelSekruleba daedo espaneTTan, romelzec qvemoT iqneba
saubari. ipova ra indoeTisaken dasavleTis gza, magelanma daasrula
kolumbis saqme, man aRmoaCina filipinebis kunZulebi da bolos miaRwia
malakas (1521w.) kolumbis Semdeg amerikis kolonizacia daCqarebuli tempiT
mimdinareobda. haitisa da kubis Semdeg, XVI saukunis 20-ian wlebSi
espanelebma daipyres panama, meqsika da misipis SesarTavi, Semdeg ukve
gvatemalisa da hondurasis jeric dadga. 1530-1540 wlebSi espanelebma
daipyres peru, bolivia da Cile, xolo XVI saukunis meore naxevarSi _
argentina.
axali drois pirveli geopolitikuri suraTi iyo is situacia,
romelic Camoyalibda portugaliisa da espaneTis mier koloniebis
dapyrobis Semdeg, rodesac 1494 wels, romis papis aleqsandre VI
SuamdgomlobiT, dadebul iqna tordesiliasis xelSekruleba.
tordesiliasis xelSekrulebiT araevropuli msoflio gayofil iqna
dasavleT-espanuri da aRmosavleT-portugaliur koloniebad.
xelSekrulebiT gaformda e.w. `daxuruli zRvis doqtrina~, romelic
gulisxmobda espaneTisa da portugaliis uflebas, rom am qveynebs
gaekontrolebinaT sazRvao sivrce da mxolod maTi mTavrobebis
gadawyvetilebis safuZvelze miscemodaT curvis ufleba sxva qveynebs.
arsebuli wesis damrRvevebis mimarT iyenebdnen jarimebs. msoflios es
pirveli dayofa ganmtkicda 1529 wels saragosis xelSekrulebiT. es iyo
msoflios pirveli bipolaruli suraTi axal droSi, romelmac daudo
saTave tordesiliasis geopolitikur epoqas.
pirvelma geopolitikurma suraTma didi xani ver gaZlo. geografiuli
aRmoCenebi da axali miwebis dapyrobebi ganapirobebdnen kolonistebis
mozRvavebas (imaT, vinc cdilobda mieRo da Tavisi xeliT daemuSavebinaT
miwebi). kolonizatorebi kabalur mdgomareobaSi ayenebdnen adgilobriv
mosaxleobas, xolo vaWrebi, avantiuristebi, eZebdnen gamdidrebis
saSualebebs. axali savaWro teritoriebis kontrols, axali savaWro gzebis
57
aTvisebas am suraTSi gakveuli koreqtivebi Sehqonda. mezRvaurebi, saqmiani
adamianebi, vaWrebi da mekobreebi evropis sxva qveynebidanac agreTve
eZebdnen gamdidrebis saSualebebs. 1497 wels ingliselma jon kabotma,
eZebda ra indoeTisaken Crdilo_dasavleTis gzas, aRmoaCina niufandlenis
naxevarkunZuli, xolo misma vaJiSvilma sebastianma gamoikvlia CrdiloeT
amerikis aRmosavleT sanapiro. CrdiloeT amerikis kolonializaciaSi
ingliselebisa da espanelebis garda monawileoba miiRes: frangebma,
holandielebma, rusma mezRvaurebma, samxedroebma, mogzaurebma, vaWrebma,
avantiuristebma. 1535 wels frangma Jak kartiem kanada gamoacxada
safrangeTis mefis samflobelod. Tavis mxriv safrangeTis mefem xuTi wlis
Semdeg daniSna kanadis, niufandlendis, labradoris vice-mefe, riTac Seqmna
winapiroba kanadisa da akadiis teritoriebis aTvisebisa da vaWrobis
warmoebisaTvis. frangma vaWrebma, fermerebma da mogzaurebma gamoikvlies
uzarmazari teritoriebi. 1682 wels rober de la salamam gamoacxada
misisipis auzi safrangeTis mefis samflobelod da uwoda luiziana
ludoviko XIV-s pativsacemad. 1607 wels gaCnda pirveli inglisuri
kolonia amerikis kontinentze-virjinia, xolo XVII saukunis bolos camet
inglisur kolonias CrdiloeT amerikis Crdilo-aRmosavleTi sanapiro
ekava. holandielebma 1626 wels guZonis SesarTavTan daarses dasaxlebuli
punqti axali amsterdami. rusebma gadalaxes ra beringis srute, aiTvises
aliaskis teritoria da miiwevdnen CrdiloeT amerikis samxreTisaken, sanam
ar Seejaxnen espanelebs, romlebmac kalifornia TavianT koloniad aqcies.
MmogvianebiT, axali miwebis aTvisebasa da aRmoCenaSi lideris
poziciaze gadis holandia. XVI saukunis bolosa da XVII saukunis
dasawyisSi vilem barenci cdilobda Crdilo_aRmosavleT sazRvao gziT
Casuliyo CineTSi da indoeTSi, magram daiRupa da ver Seasrula es amocana.
XVII saukunis I naxevarSi holandielma mezRvaurebma vilem iancma (1606) da
abel tasmanma (1644) imogzaures ra samxreT_aRmosavleTis gziT, aRmoaCines
avstraliis sanapiro, axali zelandia da mimdebare kunZulebi.
holandiuri koloniebi daarsda CrdiloeT da samxreT amerikaSi, afrikaSi,
indoeTSi, samxreT aziaSi, CineTSi, avstraliaSi, axal zelandiaSi,
indoneziaSi. Camoayaliba ra ost-induri kompania da gamoiyena ra
portugaliis flotisa da saxelmwifos dasusteba, holandiam gamodevna
portugalia jer calkeuli teritoriebidan, Semdeg ki miitaca kunZulebi
iava, teiloni, taivani, agreTve strategiuli punqtebi, romlebic kontrols
uwevdnen vaWrobas indoeTTan, CineTTan, iaponiasTan. magaliTad: malaka, san-
tome, angola. Hholandielebma gamodevnes portugalielebi aRmosavleT
indoeTidan da bengaliidan. Pportugaliam, miuxedavad imisa rom igi darCa
kolonialur saxelmwifod (mas darCa brazilia, daibruna angola da
kunZuli san-tome), magram rogorc didma saxelmwifom man arseboba
Sewyvita. portugalielebis Semdeg dadga holandielebis Zlierebis piki.
Tu XV saukune iyo portugalielebis sazRvao Zlierebis saukune, XVI
saukune iyo espaneTis saukune, XVII saukune udavod aris holandiis
saukune. Seiqmna msoflios axali geopolitikuri suraTi, maSindeli
msoflio faqtiurad gaiyves espanelebma da holandielebma, romlebic
daeuflnen indoeTisaken mimaval samxreT gzas. ase rom, rogorc ukve
avRniSneT, axali drois geopolitikuri suraTi iyo bipolaruli, udidesi
teritoriebi gaiyves espanelebma da holandielebma. magram, aseTi viTareba
didxans ver gagrZeldeboda. espaneTi ukve ganicdida sulier, ekonomikur
da politikur kriziss, xolo axalgazrda kapitalistur holandias, Tu
miviRebT mxedvelobaSi mis mcire teritoriasa da mosaxleobas, aSkarad ar
yofnida resursebi.
58
MmogvianebiT ingliselma vaWrebma da saqmianma adamianebma
holandielebis msgavsad Camoayalibes ost-indis kampania, romelmac 1600
wels miiRo samefo qartia indoeTTan vaWrobis sawarmoeblad. dasawyisSi
ingliselebi, hqondaT ra holandiasTan da espaneTTan SedarebiT naklebi
resursebi, rCebodnen meore planze. Mmagram,G ingliseli savaWro agentebi,
zarbaznebiT SeiaraRebuli xomaldebiT sul ufro win miiwevdnen
portugalielTa `kontrolis zonisken~. AamasTan erTad, espaneTi rCeboda
udides sazRvao saxelmwifod, inarCunebda ra udides teritoriebs
CrdiloeT da samxreT amerikaSi, samxreT aziaSi, 1581 wels man daipyro
portugalia, Seqmna erTiani metropolia da gaaerTiana espanuri da
portugaliuri koloniebi da Seqmna udidesi geopolitikuri sivrce.
evropaSi espaneTi romis papis xelSewyobiT cdilobda daemxo holandia,
sxva protestantuli qveynebi da daemyarebina mTel msoflioSi erTiani
kaTolikuri imperia, romelsac marTavda kaTolike monarqi. saqme midioda
msoflios `unipolaruli~ suraTis Seqmnisaken. espaneTis `unipolarul~
koncefciaSi jdeboda kaTolikuri poloneTis intervecia marTmadidebluri
ruseTis winaaRmdeg XVII saukunis dasawyisSi, romelic espaneTis
daxmarebiTa da romis papis kurTxeviT mimdinareobda.
Uukve XVII saukunis pirvel naxevarSi evropul saxelmwifoebs Soris
teritoriuli uTanxmoebebis arsebobis Sedegad iwyeba ocdaaTwliani omi.
ocdaaTwliani omi (1618-1648 ww.) kaTolikur espaneTs, avstriasa da
safrangeTis samefos Soris mimdinareobda ara marto evropaSi, aramed misi
sazRvao anarekli iyo urTierTdapirispireba msoflio okeanis sivrceebSi,
pirvel rigSi atlantis okeaneSi. 1621 wels holandiaSi espanelebis
winaaRmdeg sabrZolvelad daarsebul iqna vest-indis kampania. am kampaniis
arsebobis 53 wlis ganmavlobaSi mitacebul an ganadgurebul iqna
espanelebis daaxloebiT 500 xomaldi.
1648 wels vestfaliis sazavo xelSekrulebiT SvedeTma miiRo baltiis
zRvaze sruli kontrolis ufleba. safrangeTma SeierTa elzasi da
lotaringia. wminda romis imperiam faqtobrivad arseboba Sewyvita.
oficialurad cnes evropuli saxelmwifoebi holandia da Sveicaria. omis
saerTo Sedegi gaxda geopolitikuri paradigma. `msoflio~ qristianuli
imperiis nacvlad evropasa da msoflio politikaSi wamyvani roli daekisra
erovnul saxelmwifoebs. wamyvanma erovnulma saxelmwifoebma msoflio
gavlenis zonebad gainawiles, rac ar iyo gansazRvruli vestfaliis
xelSekrulebis pirobebiT. Amitom, XVII saukuneSi warmoiqmna axali
msoflios mesame geopolitikuri suraTi, romelmac daafiqsira dayofa da
mwvave dapirispireba wamyvan saxelmwifo-erebs Soris da gamokveTa sami
ZiriTadi regioni kolonialuli interesebis Sejaxebis procesSi:
1) indoeTi da samxreTis zRvebis qveyanebi;
2) vest-indoeTi, karibis auzisa da centraluri amerikis akvatoria;
3) CrdiloeT amerika.
59
danaklisi, ris Sedegadac zRvaze hegemonia gadavida inglisis mxares,
romlis kolonialuri interesebi ukve safrangeTis interesebs
ewinaaRmdegebodnen. inglis-safrangeTis rogorc savaWro, aseve samxedro
xasiaTis omebi XVII saukunis bolos daiwyo da grZeldeboda safrangeTis
did revoluciamde (1789). sargeblobda ra zRvaze upiratesobiT, britaneTi
asustebda safrangeTs. is irCevda mokavSireebad monacvleobiT xan prusias
da xan avstrias, amaragebda am qveynebs fuliTa da iaraRiT. inglisis
evropuli strategia mdgomareobda imaSi, rom ar daeSva safrangeTis mier
holandiis dapyroba, romlis teritoria SemdgomSi SeiZleba
gamoyenebuliyo safrangeTis placdarmad britaneTze SeiaraRebuli
Tavdasxmis sawarmoeblad. omebma espaneTisa (1701-1713 ww.) da avstriis (1740-
1748 ww.) memkvidreobisaTvis daasusta safrangeTis sazRvao Zliereba. ukve
1748 wels, britaneTis samxedro floti Sedgeboda 140 xomaldisagan, xolo
safrangeTis - mxolod 67 xomaldisagan. safrangeTi Seecada revanSis
aRebas napoleonis epoqaSi, rodesac XIX saukunis dasawyisSi napoleon
bonapartes armiam TiTqmis mTeli evropa daipyro, Tumca saboloo jamSi
napoleonis mier dawyebuli samxedro kampania 1815 wels safrangeTis
damarcxebiT damTavrda. napoleonis omebis epoqa dasrulda venis kongresis
gamarTviT (1815 w.) kongresze gaTvaliswinebul iqna evropis wamyvani
qveynebis - didi britaneTis, ruseTis, avstriis, prusiis poziciebi,
romlebmac Seqmnes napoleonis omebis Semdgomi msoflios axali
geopolitikuri suraTi da daamyares axali wesrigi evropaSi. KkerZod,
respublikur holandiaSi monarqiuli wyobileba damyarda da mas belgia
SeuerTda. SvedeTis samefos SeuerTda norvegia, prusias-reinis olqi,
saqsoniisa da vestfaliis nawili. avstriis imperiam miiRo lombardia,
zalcburgi da veneciis teritoriis nawili. kongresma daamtkica
poloneTis gayofa, magram amjerad ruseTma miiRo varSavis sahercogos
mniSvnelovani nawili. italia darCa gaxleCili dinastiuri principiT,
sadac wamyvani poziciebi ergoT sardiniisa da neapolitanur samefoebs,
toskanis did sahercogos, modenis sahercogosa da parmis sahercogos.
espaneTisa da safrangeTis taxtze aRsdga burbonebis dinastia, xolo
germanuli saxelmwifoebis ricxvi aTjer Semcirda da Seiqmna germanul
saxelmwifoTa liga, Tumca maTi formaluri gaerTianeba erT kavSirSi ver
uwyobda xels centralizirebuli saxelmwifos Seqmnas. Aaseve
mniSvnelovania aRiniSnos, rom kongresis dasrulebis Semdeg evropis didma
qveynebma - ruseTma, prusiam da avstriam evropis rukis SenarCunebis mizniT
"wminda kavSiri" Camoayalibes.
rac Seexeba msoflios sxva kontinentebze mimdinare procesebs, aq
aRsaniSnavia, rom XVII da XVIII saukuneebSi CrdiloeT amerikaSi
ingliselebma gadamwyveti upiratesoba moipoves safrangeTsa da holandiaze
da Seqmnes erTiani kulturuli sivrce, romelic cameti inglisuri
koloniisagan Sedgeboda. Aamave dros, axal amsterdams daerqva niu_iorki,
xolo axali niderlandebis teritoria gauqmebul iqna (1664 w.) XVIII
saukuneSi, mZlavri savaWro da samxedro flotis wyalobiT ingliselebma
moaxerxes frangebis kanadidan TandaTanobiTi gamodevneba.
rac Seexeba avstraliasa da okeaneTs, ingliselma mogzaurma jeims kukma
samjer imogzaura (1768_1779 ww.) am regionSi, gamoikvlia avstraliisa da
axali zelandiis sanapiroebi da daamtkica rom es teritoriebi ar
warmoadgenda erT materiks (axali holandia), rogorc es iTvleboda
tasmanis mogzaurobis Semdeg da ingliselebis mier aRmoCenili yvela es
miwebi ingliss SeuerTda. Sedegad, ukve 1788 wlidan britaneTis mTavroba
iwyebs avstraliis aTvisebas.
60
evropaSi Svidwliani omis Semdeg inglisis ost-indurma kampaniam
mniSvnelovnad gaafarTova Tavisi sazRvrebi indoeTSic da Seaviwrova iq
holandielebi da frangebi. safrangeTis ost-indurma kampaniam ukve 1769
wels Sewyvita Tavisi arseboba. XIX saukunis dasawyisSi igive daemarTa
holandiur kampanias. ingliselebi ki, XIX saukunis Sua wlebisaTvis ukve
mTlianad akontrolebdnen indostans. britanelebi SeiWrnen afrikis
kontinetis siRrmeSi da Seqmnes koloniebi ekvatorul da samxreT afrikaSi.
XIX saukunis 40-ian wlebSi ki ingliselebi SeiWrnen CineTSi da iq
moaxdines e.w. `opiumis omebis~ (1840-1842 ww.) provocireba. XIX s. 50-ian
wlebSi ingliss CineTTan omSi daexmara safrangeTi, ris Sedegadac
saukunis bolos oTxi didi qveyana: safrangeTi, didi britaneTi, germania
da ruseTi aiZuleben CineTs, raTa am ukanasknels arendiT gadaeca CineTis
sanapiros garkveuli olqebi. swored maSin moipova ruseTma arendis
ufleba kvanturis naxevarkunZulze da aRmosavleT CineTSi rkinigzis
aSenebaze. amave dros, ingliselebma dauTmes safrangeTs kunZuli
madagaskari da zogierTi mcire, magram strategiulad mniSvnelovani
kunZulebi indoeTis okeaneSi, frangebis indoeTidan da okeaneTidan
wasvlis sanacvlod. indoeTi xdeba `yvelaze brwyinvale margaliti
britaneTis imperiis gvirgvinze~, misi msoflios siZlieris simbolo.
amasTanave, ingliselebma waarTves niderlandebs malakas sanapiroebi-
WiSkari samxreT-aRmosavleT aziaSi, romlebic malaiziis SemadgenlobaSi
mdebareobda da indoneziaSi arsebul holandiur samflobeloebs
esazRvreboda. inglisi yovelTvis did mniSvnelobas aniWebda sazRvao
strategiuli punqtebis xelSi Cagdebas, radganac swored es teritoriebi
TamaSobdnen mTavar rols britaneTis zRvaze batonobis saqmeSi, rac am
qveynis oficialuri doqtrina gaxldaT.
XIX saukunis bolos britaneTi praqtikulad flobda sazRvao gzis
yvela mniSvnelovan strategiul punqtsa da sazRvao gasasvlels:
gibraltari, kunZulebi: malta da mavriki, folklendis kunZulebi, adeni,
singapuli, hongkongi. man aseve miitaca teritoriebi karibis zRvaze -
(iamaika) da samxreT afrikaSi (gvinea). BbritaneTi warmatebiT agrZelebda
safrangeTis Seviwroebas CrdiloeT amerikaSi (kanada). XX saukunis
dasawyisSi ingliselebi SeiWrnen tibetSi da Tavs moaxvies aziis am
qveyanas araTanasworuflebiani xelSekruleba, ris Sedegadac Tavis droze
CineTis mier okupirebuli es qveyana britaneTma daimorCila. inglisi
afrikaSi daeufla egviptes, aRmosavleT sudans, kenias, ugandas, britaneTis
somals, nigeriis oqros sanapiroebs, siera-leones, gambias, xolo okeaneTSi
SemoierTa fiji da solomonis kunZulebis nawili.
Aamave periodSi safrangeTis kolonialuri imperia Tavis
SemadgenlobaSi moicavda afrikis teritoriis mesameds, maT Soris alJirs,
senegals, nigers, Cads, somalis, madagaskaris kunZuls. wynar okeaneSi
safrangeTma daipyro axali kaledonia da taiti, aseve mravali mcire,
magram strategiulad mniSvnelovani kunZulebi.
Tavis mxriv, XIX saukunis 80-ian wlebSi gaZlierebas iwyebs
axladgaerTianebuli germaniis imperia, romelmac kolonialuri dapyrobiTi
omebi inglisze da safrangeTze mniSvnelovnad gvian daiwyo. pirveli
msoflio omis dawyebis dros germania flobda afrikaSi tanganikas,
kameruns, togos, samxreT-dasavleT afrikas, okeaniaSi kunZul axali gvineis
nawils, solomonis kunZulebis nawils, bismarkis, marSalis, marianis da
karolinis kunZulebs.
antiimperialisturi poziciis miuxedavad, 1880-ian wlebSi amerikam
daiwyo havais kunZulebis SemoerTeba (daamTavra 1889 wels), sadac
61
SemdgomSi daarsebul iqna samxedro-sazRvao baza perl-harbori (1887),
romelic SemdgomSi gaxda okeaniis siRrmeSi vaSingtonis momavali
eqspansiis forposti. espaneT-amerikis omis (1898 w.) Sedegad aSS daeufla
filipinebs, guamis kunZulebs da puerto-rikos. omis Semdeg amerikelebis
mier samxedro bazebi Seqmnil iqna kubaze da panamis arxis zonaSi.
iaponia-CineTis omis (1894-1895 ww.) Sedegad iaponias gadaeca kunZuli
taivani da ramdenime mcire kunZuli. Semdeg iaponiam ruseTs waarTva
kuriliis kunZulebi, saxalinis kunZulis naxevari, CineTis naxevarkunZuli
kvantuni port-arturis portTan erTad, romelic ruseTs arendis uflebiT
ekuTvnoda. ruseT-iaponiis omis (1904-1905 ww.) Semdeg iaponiam moaxdina
koreis okupacia, xolo 1910 wels misi aneqsiis Sesaxeb gamoacxada.
italiam miitaca somalis nawili, libia, dodekadosis kunZulebis
jgufi da kunZuli rodosi egeosis zRvaze.
Mmsoflios wamyvani saxelmwifoebis mier kolonialuri warmoebis
Sedegad, pirveli msoflio omis dasawyisisaTvis britaneTi flobda 33,8 ml.
kv.km. sadac cxovrobda 440 mln. adamiani.
msoflios meore kolonialuri imperia iyo ruseTi-teritoriiT 22,8
mln. kv. km. daaxloebiT 170 mln. mosaxleobiT. Semdeg modioda safrangeTi
11,1 mln. kv. km. mosaxleoba 95 mln. kaci. Semdeg germania- 3.4 mln.kv. km.
mosaxleoba-77,2 mln. kaci. aSS-9,7 mln.kv.km. mosaxleoba-106,7 mln. kaci.
iaponia 0,7 mln. kv. km, mosaxleoba-72,2 mln kaci. italia daaxloebiT- 2
mln.kv.km. mosaxleoba - 1 mln. kaci. TiTqmis mTeli msoflio pirvelad gaxda
gadanawilebuli kolonialur saxelmwifoebs Soris46.
msoflios suraTi XX saukunis dasawyisisaTvis gamoiyureboda
Semdegnairad: didi qveynebi - didi britaneTi, safrangeTi, germania, aSS,
ruseTi, iaponia, italia-akontrolebdnen mTel saxmeleTo da sazRvao
sivrces. maT koloniebs ekava 81,5 mln. kv.km. e.i. dedamiwis saxmeleTo
nawilis 61%. maTi ranJireba xdeboda sxvadasxvanairi principiT farTobis,
mosaxleobis, koloniuri teritoriebisa da samrewvelo potencialis
gaTvaliswinebiT47.
didi qveynebis garda XX saukunis dasawyisisaTvis msoflios
geopolitikur suraTs avsebdnen mcire kolonialuri qveynebi: espaneTi
portugalia, holandia, belgia romlebic flobdnen koloniebs saerTo
farTobiT 9,9 mln. kv. km. (dedamiwis saxmeleTo nawilis 7,4%), mosaxleobiT
43,5 mln. adamiani. asrulebdnen geopolitikur suraTs naxevradkoloniebi
an politikurad da ekonomiurad did qveynebze damokidebuli qveynebi:
sparseTi (irani), CineTi, TurqeTi, avRaneTi, siami (tailandi), abisinia
(eTiopia), Lliberia. maTi saerTo farTobi iyo: 14,5 mln. kv. km. mosaxleoba-
361 mln. adamiani48.
rac Seexeba laTinuri amerikis qveynebs, am regionis saxelmwifoebi XIX
saukunis dasawyisSi politikuri suveniretetis mopovebis Semdeg
ekonomiurad damokidebulni gaxdnen aSS-sa da did britaneTze.
46
Nnika CitaZe. “geopolitika”. 2008 w. gv. 36
47
iqve
48
iqve
62
suverinitetis mopovebiT, risi naTeli gamoxatuleba iyo 1776 wlis 4
ivliss aSS-is damoukideblobis deklaraciis miReba. Uukve 1783 wels,
inglissa da aSS-is Soris warmoebuli omis damTavrebis Sedegad, britaneTi
iZulebuli gaxda ecno aSS-is damoukidebloba. Ddekolonizaciis procesi
SemdgomSi gavrcelda samxreT amerikis kontinetze. isargebles ra
espaneTisa da portugaliis ekonomikuri dasustebiT, agreTve napoleonis
mier espaneTis armiis ganadgurebiT, XIX saukunis dasawyisSi amerikaSi
espaneTisa da portugaliis koloniebis mosaxleobam daiwyo brZola
damoukideblobisaTvis. evropaSi napoleonis damarcxebisa da espaneTSi
stabilurobis aRdgenis miuxedavad laTinur amerikaSi brZola ar
Sewyvetila. 1816 wels damoukidebloba gamoacxada argentinam, 1818-wels
Cilem, 1821 wels perum da meqsikam, 1822 wels gamocxadda kolumbiis
respublikis Seqmna, xolo braziliis koloniis teritoriaze warmoiSva
braziliis imperia. ase rom, XIX saukunis 20-ani wlebis bolos orive
amerikis teritoriaze ukve 15 damoukidebeli saxelmwifo arsebobda. XX
saukuneSi dekolonizaciis procesi daiwyo afrikaSi da aziaSi, sadac XX
saukunis dasawyisisaTvis arsebobda mxolod ramdenime damoukidebeli an
naxevrad damoukidebeli saxelmwifo. pirvelad inglisisagan
damoukidebloba miiRo egviptem (1930 w), Semdeg erayma (1936 w.), xolo 1940
wlis dasawyisisaTvis cnes siriisa da libanis damoukidebloba.
dekolonizaciis procesSi britaneTma Secvala ramdenime Tavisi koloniis
statusi (1931 wels miRebuli “vestminsteris statuti”), aRiara isini
dominionebad (kanada, avstralia, axali zelandia, samxreT-afrikis kavSiri)
da gaafarTova maTi uflebebi metropoliasTan mimarTebaSi.
gansakuTrebuli intensivobiT ganviTarda dekolonizaciis procesi meore
msoflio omis Semdeg. 1945 wlis bolos gaeroSi Sedga diskusia
koloniebis momavalze, ris Sedegad am organizaciis wesdebaSi Caiwera
debuleba, romlis Tanaxmadac gamoTqmul iqna mzadyofna, raTa
damokidebul teritoriebs miscemodaT an farTo avtonomia, an politikuri
damoukidebloba koloniebis mier suverenitetis mopovebis sul ufro
mzardi miswrafebis safuZvelze. Mmetropoliebmac Tavis mxriv Seitanes
cvlilebebi koloniebTan damokidebulebaSi. safrangeTma omis Semdgom,
kerZod 1946 wels miRebul konstituciaSi ganacxada safrangeTis kavSiris
Seqmnis Sesaxeb, romelSic togo da kameruni gamocxaddnen asocirebul
teritoriebad, danarCenma afrikulma koloniebma ki miiRes zRvisgaRma
teritoriebis kavSiris statusi. 1955 wels, mas Semdeg rac espaneTi da
portugalia gaxdnen gaeros wevrebi, am qveynebmac Seitanes TavianT
konstituciebSi cvlilebebi, romelTa mixedviTac koloniebma miiRes
provinciebis statusi. magram miuxedavad amisa, yofili koloniebi
agrZelebdnen brZolas damoukideblobisaTvis. 1947 wels damoukidebloba
miiRes indoeTma da pakistanma, 1950-iani wlebis meore naxevarSi
safrangeTisagan damoukidebloba miiRes CrdiloeT afrikis qveynebma:
alJirma, tunisma, marokom. daiwyo dekolonizaciis procesi quveiTSi,
bahreinSi da a.S. romelic gagrZeldeba 1970-ian wlebamde. 1950-iani wlebis
bolos iwyeba koloniuri samflobeloebis likvidacia ekvatorul
afrikaSi. inglisisgan damoukidebloba pirvelma 1957 wels gamoacxada
ganam, Semdeg nigeriam (1960), tanzaniam da ugandam (1962), keniam, malavim,
zambiam (1960). 1960 wels belgia iZulebuli gaxda mieca damoukidebloba
kongosaTvis, xolo 1962 wels - ruandasa da burundisaTvis.
Ggasuli saukunis 60-iani wlebis ganmavlobaSi safrangeTis 12-ma
koloniam miiRo damoukidebloba. 1960 wlisganmavlobaSi afrikis 17-ma
saxelmwifom miiRo damoukidebuleba. es weli gaeros mier gamocxadebul
63
iqna afrikis wlad. sxva evropuli saxelmwifoebisagan gansxvavebiT,
bolomde ebRauWeboda Tavis koloniebs portugalia, magram miuxedavad
lisabonis poziciisa, 1973-1975 wlebSi damoukidebloba miiRes angolam,
mozambikma, gvinea-bisaum, san-tomem da prinsipim. 1999 wels portugaliis
anklavi aziaSi - makao gadaeca CineTs. Ggasuli saukunis dasawyisSi
sabWoTa kavSiris imperiis daSlis Sedegad, dekolonizaciis procesi
faqtiurad dasrulda. Ddekolonizaciis procesis Sedegad msoflios
politikur rukaze axali saxelmwifoebi gamoCnda. Tu gaeros Seqmnis
deklaracias 1945 wels xels awerda 51 qveyana, dRevandel etapze gaeros
wevria 192 qveyana.
64
koloniebi pirvelebma omSi damarcxebulma qveynebma dakarges: germaniam,
italiam da iaponiam. meore msoflio omis damTavrebam saTave daudo
msoflios or ideologiur sistemad – demokratiul da komunistur
sistemebad dayofas. Mmeore msoflio omamde arsebuli msoflios
“multipolaruli” sistema Seicvala “bipolaruli” sistemiT, romelic 1991
wlamde arsebobda. faqtiurad planetaze Seiqmna samxedro_politikuri
`bipolaroba~ (nato _ varSavis xelSekruleba) da social_politikuri da
ekonomikuri `tripolaroba~, sami ekonomikuri sistemis arsebobiT:
msoflios kapitalisturi sistema, msoflio socialisturi sistema da
mesame samyaro (afrika, azia, laTinuri amerika)-ganviTarebadi qveynebi.
65
periodamde, sanam Tavisi samxedro_ekonomikuri Zalebi ar moikribes
germaniam, italiam, ruseTma da sanam msofliom ar miiRo axali blokuri
konfiguracia.
msoflios mecxre suraTi warmoadgenda antikominternuli paqtisa
(germania, italia, iaponia) da atlantikuri xelSekrulebis (aSS da didi
britaneTi) qveynebs Soris dapirispirebas meore msoflio omis dros,
rodesac am ukanasknels zurgs ssrk da safrangeTi umagrebda. meore
msoflio omis Semdeg, ialtis geopolitikur epoqaSi, arsebobda msoflios
ori geopolitikuri suraTi: meaTe warmoadgenda natosa da varSavis
xelSekrulebis dapirispirebas e.i. bipolaruli msoflios, xolo
meTerTmete axali `unipolarul~ msoflio wesrigs, romlebic warmoiqmna
`civi omis~ dasrulebis Semdeg.
ase rom, Tavis geopolitikur ganviTarebaSi, ZiriTad mamoZravebel
Zalas warmoadgenen geopolitikuri procesebi, romlis Sedegad msofliom
axal droSi da industrializaciis periodSi gadaitana xuTi
geopolitikuri epoqa, an saerTo jamSi msoflios TerTmeti geopolitikuri
suraTi.
66
Tavi VII
klasikuri geopolitika
nacionaluri skolebis formireba
67
xarjze, aseve TavianTi politikuri gavlenis gavrcelebas dedamiwis
sxvadasxva kontinentebze. sayuradReboa aRiniSnos, rom klasikuri periodis
geopolitikur warmodgenebSi yovelTvis arsebobda adamianis mier
saxmeleTo sivrcis, zRvebisa da satransporto komunikaciebis aTvisebis
mniSvneloba, rac eyrdnoboda saxelmwifos samxedro Zlierebas, ris
gareSec SeuZlebeli iqneboda dampyrobluri omebis warmoeba da
teritoriebis aneqsia, msoflios danawileba da gardaqmna. am
geopolitikuri azrovnebis paradigmis cvlileba daiwyo pirveli atomuri
bombis gamoyenebis (1945 w.), saraketo-birTvuli iaraRis gamogonebis,
masobrivi ganadgurebis iaraRis kolosaluri maragis Seqmnis Semdeg. imis
SesaZleblobis arsebobam, rom SedarebiT mcire zomis qveyanasac SeiZleba
gaaCndes masobrivi ganadgurebis iaraRi, SedarebiT Seamcira sxvaoba
samxedro potencialSi mcire da did saxelmwifoebs Soris, daaqveiTa ra
maT Soris omis SesaZlebloba.
am cvlilebebis gacnobierebis Sedegad, rodesac XX saukunis Sua
periodSi samxedro mrewvelobaSi danergil iqna axali teqnologiebi,
dasabami mieca geopolitikis klasikuri periodis dasrulebas.
geopolitikis klasikuri periodisaTvis (XIXs. 80-iani wlebi –XX s. 50-
iani wlebi) damaxasiaTebeli iyo ara marto sxvadasxva mecnierebis
konsolidacia geopolitikuri azrovnebis erTian kalapotSi, aramed
calkeuli mimdinareobebis _ erovnuli skolebis formirebac.
germanuli skola
68
determinizmiT, xalxisa da saxelmwifos ekonomikuri da politikuri
urTierToba daekavSirebina bunebasTan, miwasTan da niadagTan. Aase rom,
germanuli skolis Casaxvis periodSi, xdeboda sxvadasxva Teoriebis
dakavSireba niadagTan, geopolitika generirebda upirveles yovlisa
radikalur (memarjvene da memarcxene) politikur Teoriebs Soris,
romlebic sxvadasxvanairad afasebdnen SesaZleblobebs da germaniis
saarsebo amocanebs.
`Sua evropis~ Teoriebi (i. parCi, f. naumani) pirvel adgilze
ayenebdnen evropuli sazRvrebis gafarToebas, `faterlandis~
SemadgenlobaSi yvela eTnikuri germanelis Tavisi teritoriebiT Casmas,
Zlieri da geopolitikurad mtkice metropoliis warmoqmnas, romelic
bunebrivad gaavrcelebda Tavis zemoqmedebas TurqeTsa da axlo
aRmosavleTze.
rac Seexeba `msoflio politikis~ Teoriebs, maT TavianTi
geopolitikuri ganviTareba daiwyes moTxovniT Secvliliyo koloniuri
samflobeloebi, da miniWeboda “damoukidebloba” patara saxelmwifoebis
(belgias, holandias) koloniebs da im saxelmwifoebis samflobeloebs,
romlebic SesamCnevad CamorCnen saerTo evropul ekonomikur ganviTarebas
(espaneTi, portugalia). Ees yvelaferi ki Tavis mxriv Seesabameboda Zlieri
da ganviTarebuli germaniis interesebs. es Teoriebi, Tavis mxriv iyofoda
`sazRvao~, romelic amtkicebdnen flotis prioritets saxelmwifos
geopolitikur ganviTarebaSi (a. fon tirpici) da “saxmeleTo”, romlebic
daJinebiT moiTxovdnen aeTvisebinaT germaniis saxelmwifos mier pirvel
rigSi mezobeli da axlomdebare saxmeleTo teritoriebi (r. Celeni, e.
obsti).
germanuli geopolitikis meore gansxvavebuli Tviseba gaxldaT
saxelmwifosa da sazogadoebis mier misi amaRlebuli Secnobadoba. Aamis
mizezi, rogorc Cans iyo qveynis damarcxeba pirvel msoflio omSi, aseve am
omis Sedegad yvela kolonialuri samflobelos dakargva, uzarmazari
reparaciis gadaxdis aucilebloba da mZime safinanso-ekonomikuri krizisi,
romelmac mTeli qveyana moicva. es xels uwyobda germanelebis SegnebaSi
daemkvidrebinaT eris Teoria `evropis SuagulSi~ (f. naumani), `didi
sivrceebis~ koncefcia (f. listi), `kontinentalur blokis berlini-moskovi-
tokio” (k. haushoferi) Teoria. Aaseve, sxva germaneli mecnierebis mTavari
idea iyo dapirispireba saxmeleTo da sazRvao saxelmwifoebs Soris.
1919 wels k. haushoferma geografiis saleqcio kursSi, romelsac igi
kiTxulobda miunxenis universitetSi, gadmosca Tavisi geopolitikuri
ideebi. 1924 wels, berlinis umaRles politikur skolaSi a. grabovskim
daaarsa geopolitikuri seminari. imave wels, haushoferma e. obstomTan, o.
maulemTan da g. lautenzaxTan erTad daiwyo pirveli geopolitikuri
Jurnalis gamocema. xelisuflebaSi nacistebis mosvlis Semdeg (1933w.) man
miunhenSi Seqmna geopolitikis instituti, 1938 wels ki StutgartSi _
nacionaluri kavSiri sazRvargareT mcxovrebi germanelebis geopolitikuri
aRzrdis mizniT. germaniis yvela universitetSi geopolitika savaldebulo
sagnad iqna SemoRebuli.
nacionaluri geopolitikuri skolebi, romlebic mxars uWerdnen
espansionistur politikas, am periodSi yalibdeboda iaponiasa da
italiaSic.
69
iaponuri skola
italiuri skola
70
avstria-ungreTs. koradini mxars uWerda germaniasTan kavSiris ideas,
poulobda ra or `dagvianebul~ ers Soris axlo naTesaobas, romlebic
Txoulobdnen Tavis `adgils mzis qveS~. sxva pozicia daikava yofilma
socialistma b. musolinim, romelmac daarsa Tavisi gazeTi `popolo de
italia~, (romlis programa saerTo TvisebebiT `nacinalistur ideasTan~
msgavsi iyo), magram dawyebul msoflio omSi, musolini mxars uWerda
antantas. 1915 wlis maisSi italia Caeba pirvel msoflio omSi am
ukanasknelis mxares.
Ppirveli msoflio omis dasrulebis Semgeg italias ergo Zalze
umniSvnelo teritoria daSlili avstria-ungreTis yofili imperiis
SemadgenlobaSi Semavali qedebis saxiT alpebSi da adriatikis zRvis
sanapiro zoli. am SenaZenebs ar hqonda arc ekonomiuri, arc strategiuli
mniSvneloba, Tavis mxriv ki antantis mokavSireebma uari Tqves dalmaciasa
da sxva miwebze, romlebsac isini dapirdnen italias, Tu ki is omSi
antantis sasargeblod Caebmeboda. versalis sazavo xelSekrulebis
sawinaaRmdegod, italiam sazRvrebis Secvlis mizniT brZola ukve 1919 wlis
seqtemberSi daiwyo, rodesac moxalise razmebma g. d’anuncios meTaurobiT
(1863-1938 ww.) daipyres qalaqi fiume, romlis macxovreblebis naxevars
eTnikuri italielebi Seadgendnen (qalaqis xorvatuli saxelwodebaa _
rieka). antantam uaryo misi italiisaTvis gadacema. male, 1922 wlis
Semodgomaze TviT italiaSi, yofili frontis mebrZolebze dayrdnobiT,
xelisufleba xelSi Caigdo musolinim (1883-1945 ww.).
italiuri faSizmis programa Camoyalibebul iqna d. jentiles (1875-
1944 ww.) mier. musolinim mxolod xeli moawera `faSizmis doqtrinis~
Camoyalibebas, romelic `italiur enciklopediaSi~ iqna moTavsebuli.
`faSizmis doqtrina~ ar Seicavda gansazRvrul geopolitikur programas.
jentile acnobierebda italiis samxedro da ekonomikur sisustes iseTi
Zlieri geopolitikuri mezoblebis winaSe, rogorebic iyvnen germania,
safrangeTi, didi britaneTi. magram misi miTiTebebi romis imperiis
teritoriis Sesaxeb, aSkarad miuTiTebda, rom swored uZvelesi romi iyo
ideali italiuri faSizmisa da xelsayreli pirobebis arsebobis
SemTxvevaSi, italiis pretenziebi SeiZleboda gazrdiliyo Zveli romis
imperiis farglebSi Semavali teritoriebis mimarT. Aamave dros, musolini
lavirebda evropul saxelmwifoebs Soris, cdilobda mieTvisebina
yvelaferi is, rac iyo SesaZlebeli da amiT moexdina jentiles ideebis
praqtikuli xorcSesxma.
1936 wels dapyrobil iqna eTiopia, Semdeg albaneTi. musolinim
oficialurad gamoacxada italia imperiad, xolo mefe viqtor-emanuel III
gamocxadebul iqna imperatorad. italiuri faSizmis saboloo Sedegi
yvelasaTvis cnobilia, Sesabamisad 1945 wlis Semdeg, italias gauqra
geopolitikuri ambiciebi.
italiuri skolis Teoriul geopolitikaSi didi wvlili Seitana
general dues doqtrinam haerSi batonobis Sesaxeb. misi azriT, swored
TviTmfrinavi SesZlebs daimorCilos mesame stiqia (pirveli stiqia-xmeleTi,
meore-zRva) _ haeri. amisaTvis saWiroa ganviTardes rogorc samoqalaqo,
aseve samxedro-sahaero floti. generlis azriT, momaval omebSi aviaciam
gansakuTrebuli adgili unda daikavos. moulodnel masiur dabombvas
SeuZlia omSi gadamwyveti warmatebis motana.
71
britanuli da amerikuli skolebi
franguli skola
rusuli skola
72
gamomxatveli gaxldaT l. trocki, romelmac Seqmna “permanentuli
revoluciis” Teoria. rac Seexeba meoTxe mimarTulebas, es gaxldaT
evrazielebis geopolitika, romelmac Tavisi ganviTareba hpova rusul
emigraciul wreebSi da romelic darCa slavianofilebis tradiciebis
erTguli da qadagebda ruseTis unikalurobis ideas rogorc evropasTan,
aseve aziasTan mimarTebaSi. Aam mimarTulebis TvalsaCino warmomadgeneli
gaxldaT p. savicki.
Aamrigad, wamyvan skolebad, romelTa Teoretikosebma umTavresi wvlili
Seitanes klasikuri geopolitikis ganviTarebaSi, iqcnen im periodis
zesaxelmwifoebis (germania, safrangeTi, didi britaneTi, italia, aSS,
ruseTi(ssrk), iaponia) skolebi. rogorc vxedavT, isini sakmaod
gansxvavdebodnen erTmaneTisagan, Tumca maT yvelas hqonda erTi saerTo
Tviseba – TavianTi qveynebis pretenzia pirvelobaze.
73
Tavi VIII
51
Ratzel, Friedrich". New International Encyclopedia. 1905. P. 32
74
Ggermanuli „organicizmuli skolis” warmomadgenlis, ratcelis
Tvalsazrisi naTladaa warmodgenili mis mosazrebaSi sivrcis Sesaxeb,
romelic raodenobriv-materialuri kategoriidan gadadis axal xarisxSi
da „sasicocxlo sferod”, „geobiogaremod” gardaiqmneba. Mman sivrcesTan
mimarTebaSi Camoayaliba ori axali termini: „sivrculi azri” (Raumsinn) da
„sasicocxlo energia” (Lebensenergie). es Tezisebi ratcelis geopolitikis
Zireul principebs warmoadgens, ufro metic, damokidebuleba saxelmwifos,
rogorc „sivrcobriv niadagSi Canergili cocxali organizmis mimarT”,
aris geopolitikis meTodis ZiriTadi safuZveli.
sainteresoa ratceliseuli xedva eTnossa da sivrces Soris
urTierTdamokidebulebaze. misi azriT, saxelmwifo yalibdeba da
viTardeba dedamiwis konkretul regionSi cocxal organizmad, romlis
Tvisebebic damokidebulia xalxisa da niadagis Tvisebebze. Aam Tvisebebidan
mecnieri pirvel adgilze gamoyofs: sidides, adgilmdebareobasa da
sazRvrebs, aseve niadagis tips, mcenareul safars da bolos mis
damokidebulebas dedamiwis zedapiris sxva konglomeratebTan, anu
mimdebare zRvebsa da dausaxlebel miwebTan, romlebic erTi SexedviT
TiTqosda ar warmoadgenen politikuri interesebis sferos. am Tvisebebis
Serwymis Sedegad iqmneba da viTardeba saxelmwifo. Aamave dros, rodesac
Cven ganvixilavT ama Tu im qveyanas, aq yuradReba unda gavamaxviloT
mosaxleobaze, da im yvelaferze, rac adamianis mier iqna Seqmnili. anu,
aqedan gamomdinare, wminda geografiuli cneba TandaTanobiT gardaiqmneba
qveynis mosaxleobisa da misi istoriis sulier da emociur kavSirad.
ratcelis ganmartebiT, „saxelmwifo aris organizmi ara mxolod
imitom, rom igi SemoqmedebiT unars aniWebs eris cxovrebas miwaze, aramed
imitomac, rom es kavSiri urTierTmoqmedebis Sedegad mtkicdeba da
gardaiqmneba erT mTlianobad, romelic warmoudgeneli iqneboda erTi
meoris gareSe.52”
im faqtis gaTvaliswinebiT, rom ratceli saubrobs saxelmwifoze,
rogorc cocxal organizmze, romelic ibadeba, izrdeba da kvdeba, amitomac
misi ganviTareba, gazrda da gafarToveba warmoadgens umniSvnelovanes
sasicocxlo etaps, rac Tavis mxriv gulisxmobs qveynis „sazRvrebis
urRvevobis”koncefciaze uaris Tqmas. Aaqedan gamomdinare, mecnieri
amarTlebs didi saxelmwifos eqspansionistur politikas da gamoyofs
eqspansiis Svid kanons:
52
Ratzel, Friedrich". New International Encyclopedia. 1905. P. 35
75
7. SedarebiT susti erebis asimilaciis an STanTqmis saerTo tendencia
ubiZgebs mas sakuTari teritoriis ufro metad gafarTovebisaken,
romlis saSualebiTac sakuTar Tavs igi TviTonve asazrdovebs”53.
53
Ratzel, Friedrich". New International Encyclopedia. 1905. P. 37
54
Die Vereinigten Staaten von Nordamerika (The United States of North America, 1878-80)
55
Kjellén, Rudolf, Die politische Probleme des Weltkrieges. Leipzig, 1916. P.25
76
Celenma Tavis naSromebSi SemogvTavaza oTxi axali postulati:
56
Kjellén, Rudolf, Die Grossmaechte vor und nach dem Weltkriege. Leipzig, Berlin, 1930
77
K
kontinenturi blokis idea
Kkarls haushoferi
78
da kulturuli eqspansia evropis centrSi ar Sedioda dasavleTis didi
qveynebis _ inglisis, safrangeTisa da perspeqtivaSi aSS-is interesebSi.
Tavis mxriv, “atlantisti” geopolitikosebic Riad afiqsirebdnen TavianT
uaryofiT ganwyobas germaniis – rogorc saxmeleTo qveynis mimarT da mas
sazRvao dasavleTis erT-erT mTavar geopolitikur mowinaaRmdeged
ganixilavdnen. Aaqedan gamomdinare, “didi erovnuli germaniis” momavali
dasavleTTan, gansakuTrebiT anglosaqsur samyarosTan geopolitikuri
winaaRmdegobiT viTardeboda.
swored am saerTaSoriso politikuri viTarebis ganxilvas efuZneboda
karls haushoferisa da misi mimdevrebis geopolitikuri doqtrina, romlis
arsi mdgomareobs saxmeleTo qveynebisagan “kontinenturi blokis” an
berlini-moskovi-tokios RerZis Seqmnis aucileblobaSi. Ahaushoferis
azriT, es unda yofiliyo erTaderTi srulfasovani da Sesabamisi pasuxi
“sazRvao” Zalebis strategiis mimarT, romelic Tavis mxriv ar malavda,
rom am ZalebisaTvis yvelaze did problemas Seqmnida analogiuri
evraziuli aliansis Seqmna.
ATavis mosazrebebs haushoferi sxadasxvanairad gamoxatavda Tavis
sxvadasxva naSromSi. Aam mimarTulebam miiRo dasaxeleba “Ostorientierung” anu
“orientacia aRmosavleTisaken”, radganac gulisxmobda, rom germania da
germaneli eri, germanuli kultura, warmoadgens evraziuli, aziuri
tradiciis gagrZelebas dasavleTis mimarTulebiT.
AamasTanave aucilebelia xazi gaesvas im garemoebas, rom haushoferis
“Ria aRmosavleTis” koncefcia aranairad ar gulisxmobda “slavuri miwebis
okupacis”57. Aaq ZiriTadi yuradReba gamaxvilebuli iyo ori kontinenturi
saxelmwifos – ruseTis da germaniis erTobliv civilizaciur
Zalisxmevaze, romelTac erToblivi ZalebiT unda daemyarebinaT “axali
evraziuli wesrigi”, xelaxla CamoeyalibebinaT “msoflio kunZulis”
kontinenturi sivrce ise, rom mTlianad gamoeyvanaT igi “zRvis Zalebis”
gavlenisagan. Hhaushoferis mier germanuli Lebensraum (gafarToeba) idea
gulisxmobda ara rusuli miwebis kolonizaciis, aramed meCxerad
dasaxlebuli giganturi aziuri sivrceebis aTvisebas aRmosavleT evropaSi
cvlilebebis ganxorcielebis xarjze.
praqtikuli TvalsazrisiT es yvelaferi ase naTlad ar gamoiyureboda.
Hhaushoferis wminda mecnieruli geopolitikuri Teoria, romelic
logikurad aviTarebda moskovTan “kontinenturi blokis” Seqmnis
aucileblobas, winaaRmdegobaSi Sedioda germanul erovnul
TviTSegnebasTan. es exeba istoriisadmi rasistul midgomas. Aam midgomis
yvelaze mTavar faqtors warmoadgenda rasobrivi, enobrivi da kulturuli
siaxlove da ara geografiuli an geopolitikuri specifika. am midgomis
arsebobis SemTxvevaSi germanelebis bunebriv mokavSireebad gvevlinebodnen
inglisi, aSS, radgan eTnikurad da lingvisturi TvalsazrisiT isini
germanelebTan bevrad ufro axlos idgnen. Aamave dros, slavebi da,
gansakuTrebiT, muqi kanis evrazieli xalxebi germanelebis mowinaaRmdeged
miiCneodnen. am faqtors aseve emateboda rasobriv niadagze agebuli
ideologiuri antikomunizmi, rogorc antigermanuli ideologia.
Nnacional-socialistebis mier SemuSavebuli rasistuli Teoria
pirdapir ewinaaRmdegeboda geopolitikur koncefciebs. rasizmis
57
Edmund A. Welsh S.J., The Mystery of Haushofer, LIFE Magazine September 16, 1946 pp. 107-120
79
ideologiuri TvalsazrisiT germanias unda eTanamSromla inglisTan da
aSS-sTan (anglosaqsonur erebTan), raTa SemdgomSi erToblivi ZalixmeviT
SesaZlebeli yofiliyo ssrk-sTan dapirispireba. magram amave dros, didi
xani ar iyo gasuli versalis xelSekrulebis gaformebidan, romlis
Sedegadac germaniam Tavisi teritoriis mniSvnelovani nawili, da yvela
kolonia dakarga. Aaqedan momdinareobda mesame raixis orazrovani
politika. Ees politika mudmivad iyo ori mimarTulebis, erTi mxriv
miyveboda Talasokratiul xazs, garedan gamarTlebul rasizmsa da
antikomunizms da meore mxriv wminda geopolitikur principebze
dafuZnebul evraziul Telurokratias Soris.
vinaidan haushoferi Tavis moRvaweobas konkretuli politikuri
problemebis gadawyvetisaTvis eweoda, amitomac igi iZulebuli gaxda
Tavisi Teoriebi im drois mniSvnelovan politikur movlenebTan
Seefardebina. haushoferi nawilobriv eTanxmeboda antikominternis paqtis
dadebas, anu berlini-romi-tokios RerZis Seqmnas, igi cdilobda es
xelSekruleba gaemarTlebina rogorc srulfasovani “evraziuli blokis”
Seqmnis mcdeloba, Tumca, amave dros is acnobierebda am kavSiris
anikomunistur mimarTulebas - Heartland-is centris nacvlad, Rimland-is
meorexarisxovani, naxevarkunZulovani saxelmwifos _ italiis _ gamoCenas.
aseTi politikuri komformizmiT nakarnaxevi nabijebi haushoferis
geopolitikis maCvenebels ar warmoadgenda. Mmisi ideebi ZiriTadad
efuZneboda swored germaniis “aRmosavluri bedisweris” koncefcias,
romlis ZiriTadi principi iyo myari da xangrZlivi evraziul kavSiris
Camoyalibeba.
K karl Smidti
80
socialisturi ideologis gavlenis Sedegad, Smidtis Sromebi nel-nela
iqna reabilitirebuli da Tanamedrove etapze Smidti aRiarebulia
politologiisa da iurisprudenciis klasikosad.
Smidti amtkicebda, rom arsebobda sawyisi kavSiri politikur
kulturasa da sivrces Soris. Aamitomac man Camoayaliba “nomosis”
koncefcia. berZnuli termini “nomosi” samarTlebrivi TvalsazrisiT
niSnavs “raRac Camoyalibebuls, mowesrigebuls, organizebuls. 58” “nomosi”
aris politikuri da iuridiuli sistemebis SeqmnaSi gamovlenili
subieqturi da obieqturi faqtorebis gansakuTrebuli sinTezuri SenaerTi.
“nomosSi” mJRavndeba adamianTa koleqtivis garemosTan Sexamebuli
bunebrivi da kulturuli Taviseburebebi.
wignSi “miwis nomosi”, Smidti aanalizebs, Tu ra zegavlenas axdens
planetis ama Tu im regionis specifika masSi ganviTarebul kulturebsa da
saxelmwifoebze.
Smidtis mier SemuSavebul iqna kidev erTi geopolitikuri - “didi
sivrcis” Teoria. E es koncefcia saxelmwifos ganviTarebis process
ganixilavs, rogorc miswrafebas teritoriuli gafarToebisaken.
Ees geopolitikuri kanoni dakavSirebulia rogorc politikur, aseve
ekonomikur faqtorebTan. Smidti amtkicebs, rom garkveuli periodidan
dawyebuli konkretuli saxelmwifos moTxovnileba, aiTvisos damatebiTi
teritoriebi da ekonomikurad ganviTardes, moiTxovs Tavisi terotoriis
raodenobriv da xarisobriv zrdas. Aar aris aucilebeli, rom es
gamoixatos kolonizaciaSi, aneqsiasa an samxedro SeWraSi. “didi sivrcis”
Camoyalibeba SeiZleba mimdinareobdes sxva kanonebis mixedviTac, ramdenime
saxelmwifos an xalxis mier erTiani religiuri an kulturuli formis
miRebis safuZvelze.
“didi sivrce” garkveulwilad SeiZleba gaigivebul iqnes
saxelmwifosTanac, ufro swored imperiul warmonaqmTan (Das Reich), rac
TavisTavad gansxvavdeba Cveulebrivi saxelmwifos koncefciisagan da igi
strategiul, geopolitikur da ideologiur faqtorebze dafuZnebul
zeerovnuli ganviTarebis axal formas warmoadgens.
Smidtis “didi sivrce” dafuZnebulia kuturul da eTnikur
mravalferovnebaze, farTo avtonomiaze, romelic SezRudulia mxolod
strategiuli centralizmiTa da umaRlesi xelisuflebisadmi totaluri
loialobiT.
Smidtis mier ganxilul praqtikulad yvela TemaSi mecnieri ikvlevda
sami koncefciis kavSirs _ “totaluri mteri, totaluri omi, totaluri
saxelmwifo”. Mmisi azriT “totaluri saxelmwifo” esaa tradiciuli
saxelmwifos yvelaze srulyofili forma anu kontinentis gaZlierebis
piki.
Smidtis mier gaanalizebuli da gadmocemuli saerTo geopolitikuri
suraTi dayvanilia daZabul civilizaciur dualizmamde, romlisTvisac
damaxasiaTebelia ori “didi sivrcis” da konitinentur-evropuli
winaaRmdegoba. es ori “didi sivrce” erTmaneTTan msoflio Sejaxebas
awarmoeben, romlis mizania universalizaciisaken nabijis gadadgma, raTa
ganxorcieldes kontinenturidan globalur batonobaze gadasvla.
Tavisi samecniero moRvaweobis bolo etapze Smidtma yuradReba
gaamaxvila “partizanis” figuraze. Ees figura Smitis mixedviT aris miwis
“nomosis” bolo warmomadgeneli, romelic erTguli rCeba “civilizaciis
58
Schmitt, Carl (2004). "Theory of the Partisan: Intermediate Commentary on the Concept of the Political (1963)".
Telos (127): 78.
81
minavlebisa” da misi iuridiul-kulturuli fesvebis gaTqvefis mixedviT
Tavdapirveli mowodebisa. “partizanis” figuras, Smitis azriT, sul ufro
meti civilizaciuri mniSvneloba eniWeba, radganac “partizani” warmoadgens
istoriis is ukanasknel gmirs, romelic maqsimaluri ZalisxmeviT icavs
“saxmeleTo wesrigs” Talasokratiis mosalodneli totaluri Tavdasxmis
SemTxvevaSi. swored amitom, mas “soteriologiuri” istoriuli funqcia
eniWeba.
helford j. makinderi
59
Mackinder, HJ. "Geography and History", The Times. 9 February 1905
60
iqve
61
Mackinder, H.J. Eight Lectures on India. London : Waterlow, 1910
62
Mackinder, H.J. The modern British state : an introduction to the study of civics. London: G. Philip, 1914
83
TavisTavad Secvlian Sua saukuneebis monRolur imperias. “saRerZo
regionis” sazRvrebis gareT mdebareobs “didi Sida naxevarmTvare”63.
(germania, TurqeTi, indoeTi, CineTi, avstria-ungreTi.) da “gare
naxevarmTvare” (britaneTi, aSS, kanada, samxreT afrika, avstralia, iaponia).
am geografiuli mdebareobis gaTvaliswinebiT makinderis azriT
wonasworoba msoflioSi darRveuli iyo periferiuli qveynebis
sasargeblod, magram amave dros “RerZuli qveyana _ ruseTi flobs
uzarmazar resursebs da SeuZlia saxmeleTo mobilurobas daumatos
sazRvao mobilurobac, anu gaaZlieros floti da gavides msoflio
okeaneSi. es cvlis ZalTa balanss msoflioSi RerZuli imperiis
sasargeblod da amis gamo safrangeTs, italias, egviptes, indoeTs da
koreas ubiZgebs kavSiris Seqmnisaken sazRvao blokis saxelmwifoebTan
didi britaneTTan da aSS-sTan”64.
mogvianebiT, wignSi “demokratiuli idealebi da realoba” (1919),
makinderma Tavisi “RerZuli regionis” koncefciis saxe Secvala, da mas
uwoda “harTlendi” (“dedamiwis guli”) da Seitana masSi tibeti da
monRoleTi _ aRmosavleTis mxridan da centraluri da aRmosavleTi
evropa dasavleTis mxridan. am cvlilebisas mecnierma gaiTvaliswina
Semdegi procesebi: transportis ganviTareba, mosaxleobis zrda,
industrializacia. Aaqac, axal upiratesobas Tavisi teritoriis aTvisebaSi
da mTels harTlendze da msoflio kunZulze zemoqmedebis gaZlierebaSi
Tavis Tavze iReben germania da ruseTi. amave dros, periferiuli
saxelmwifoebi sul ufro da ufro saWiroeben ganaviTaron satransporto
komunikaciebis ufro gaxSirebuli da ganStoebuli qseli sazRvao
Zlierebis SenarCunebis mizniT, Tumca makinderi Tvlida rom amis
SesaZlebloba mxolod ramdenime qveyanas gaaCnda. aqedan gamomdinareobs
makinderis cnobili formula: “vinc marTavs aRmosavleT evropas is
batonobs harTlendSi. vinc marTavs harTlends is batonobs msoflio
kunZulze, vinc marTavs msoflio kunZuls is batonobs msoflioSi.” Eaqedan
gamomdinare, ZalTa balansis SenarCunebis mizniT saWiro iyo, rom sazRvao
qveynebs mieRwiaT ruseTisa da germaniis gayofisaTvis limitrofuli
qveynebis (Suamiwebis) teritoriiT65. rac gakeTda kidev versalis
konferenciaze.
SemdgomSi makinderma gaanaliza is saSiSroeba, romelic
momdinareobda gayofili “harTlendis” orive nawilidan da aqedan
gamomdinare britaneTisTvis igi ufro saSiSad Tvlida “harTlendis”
dasavlur nawils - germanias. amisTvis metad seriozuli safuZveli
arsebobda, magram ruseTic Tavis mxriv yovelTvis iTvleboda britaneTis
saSiS mowinaaRmdeged. ruseTi miiswrafvida Savi zRvis sruteebis
aTvisebisaken da mas aseve gaaCnda saSualeba daepyro indoeTi saxmeleTo
komunikaciebis gamoyenebis meSveobiT. im drois politologebma
britaneTisa da ruseTis imperiis geopolitikuri dapirispireba _ “veSapisa
da spilos brZolas” Seadares (zRvisa da xmeleTis Zalis simboloebi).
63
Mackinder, H.J. Britain and the British Seas. New York: D. Appleton and company, 1902
64
Mackinder, H.J. "The geographical pivot of history". The Geographical Journal, 1904, 23, pp. 421–37. Available
online as Mackinder, H.J. "The Geographical Pivot of History", in Democratic Ideals and Reality, Washington, DC:
National Defence University Press, 1996, pp. 175–194.
65
Mackinder, H.J. Democratic Ideals and Reality. New York: Holt, 1919. Available online as Democratic Ideals and
Reality, Washington, DC: National Defence University Press, 1996
84
mogvianebiT moxda sabWoTa ruseTisa da britaneTis interesebis Sejaxeba
centralur aziaSi (avRaneTi, buxara, xiva), Tumca sabolood yvelaferi
SedarebiT mSvidobianad mogvarda. 1943 wels makinderma statiaSi “mrgvali
samyaro da msoflios dapyroba”, kidev erTxel gadasinja Tavisi
geopolitikuri Sexedulebebi. statia daiwera amerikeli JurnalisTvis
“Foreign Affairs”. am statiis mixedviT Tu vimsjelebT, TviTon harTlendi
mecnieris warmodgenaSi Zlierad Seicvala: is gaizarda saharisa da
centraluri aziis udabnoebis masSi Setanis xarjze.66
Aaseve, makinderis azriT, omisSemdgomi periodis msoflioSi
mniSvnelovani roli unda iTamaSos “Sua okeanem” _ CrdiloeT atlantika,
romelic unda gamxdariyo harTlendis gamawonasworebeli. harTlendis
meore sapirwone sivrced makinderis azriT iqneboda aziuri ukidegano
sivrce (CineTi, indoeTi da samxreT-aRmosavleTi da samxreT aziis qveynebi).
magram harTlendi erTdroulad Semcirda ssrk-is teritoriis aRmosavleTi
regionebis harTlendidan gamoyofis xarjze. (md. lenidan aRmosavleTiT),
da am teritorias makinderma uwoda “lenalendi”. es teritoria mecnierma
miekuTvna “Sida naxevarmTvaris” zonas, anu sanapiro sivrces, romelic
SeiZleba gamoyenebul yofiliyo “kunZulovani” saxelmwifoebis mier -
radgan “lenalends” gaaCnda sakmaod meCxeri dasaxleba da auTvisebeli
teritoriebi.
miuxedavad Setanili cvlilebebisa, makinderis proeqti bolomde ver
Seesabameboda geopolitikuri situaciis cvlilebebs. pirveli msoflio
omis dros erT koaliciaSi aRmoCdnen qveynebi “gare naxevarmTvaridan” _
aSS, britaneTi da “harTlendidan” _ ruseTi. meore msoflio omis dros ki
“harTlendis” qveynebi ruseTi da germania aRmoCndnen sxvadasxva
dapirispirebul koaliciebSi. msoflio, romelic iwinaswarmetyvela
makinderma 1943 wels realurisgan mainc Sorsaa. es gansakuTrebiT naTeli
gaxda saraketo birTvuli iaraRis Seqmnis Semdeg. am iaraRma misawvdomi
gaxada harTlendis miudgomeli adgilebi da amave dros, makinderis
calkeuli ideebi (Crdiloatlantikur centrze, Zalis mesame polusze
samxreT da samxreT-aRmosavlur aziaSi, saxelmwifoebis “harTlendis”,
“gare da Sida naxevarmTvareebis” regionebisadmi mikuTvneba da sxva)
agrZeleben Tavis aqtualobas Tanamedrove geopolitikur urTierTobebSi.
f. kolombi
85
gaaanalizebis Sedegad SeimuSava rekomendaciebi naosnobaSi usafrTxoebis
wesebis danergvis mimarTulebiT. isini ganxilul da oficialurad
miRebulni iqnen vaSingtonSi gamarTul saerTaSoriso konferenciaze. 1889
wels kolombma daikava maRali Tanamdeboba samefo samxedro-sazRvao
ZalebSi, sadac igi atarebda kvlevebs samxedro-sazRvao operatiuli
xelovnebis da strategiis sferoebSi. SemdgomSi, kontr-admiralis wodebiT
1886 wels igi gavida TadarigSi da daiwyo kvlevebis ganxorcieleba
samxedro-sazRvao istoriisa da geostrategiis mimrTulebiT. 1896wels mas
mieniWa vice-admiralis wodeba.
Bbritanelma mecnierma Tavisi Teoriuli kvlevebis Catareba daiwyo
XIXs. 70-ian wlebSi, risi Sedegic gaxlavT 1891 wels gamocemuli
fundamentaluri naSromi “sazRvao omi, misi ZiriTadi principebi da
gamocdileba”. NnaSromi mogvianebiT mraval evropul enaze iTargmna.
“sazRvao Zalauflebis” koncefcia mkvlevarebis mier xSirad
ganixileba rogorc “mehen-kolombis” koncefcia. AaRsaniSnavia, rom orive
avtori, miuxedavad imisa rom isini cxovrobdnen erTi da igive periodSi,
TavianT gamokvlevebs praqtikulad erTmaneTisagan damoukideblad
atarebdnen. maT ganixiles qveynis Zalauflebis ganmtkicebis sakiTxebi,
romlebic saboloo jamSi dakavSirebuli iyo sazRvao vaWrobis
ganviTarebasTan. geopolitikis klasikosebi aRniSnaven, rom es ideebi
warmoadgens sazRvao civilizaciis koncefciis saboloo dedaarss.
amrigad, klasikuri geopolitikis farglebSi ganxiluli sazRvao
civilizacia, es aris “savaWro civilizacia”. kolombis azriT,
mowinaaRmdegis sazRvao vaWrobisadmi xelis SeSla da sakuTari sazRvao
komunikaciebis dacva warmoadgens sazRvao omis warmoebis ZiriTad mizezs.
mTavari gansxvaveba makinderisa da kolombis kvlevebs Soris aris
Semdegi: kolombi koncentrirebas axdens Semdeg sakiTxebze - omis
msvlelobis strategia, operatiuli xelovneba, samxedro-sazRvao flotis
kvalifikacia. is akeTebs daskvnas sazRvao Zalauflebis aucileblobaze. is
aseve xazs usvams Tavisi kvlevis praqtikul mimarTulebebs da exmaureba
amerikeli mecnieris mehenis naSromebs. A
am ukanasknelis naSromze “sazRvao Zalis zemoqmedeba istoriaze”,
kolombi aRniSnavda: “kapitan mehenis samecniero kvlevam Cven gvacnoba, rom
atlantikis meore sanapiroze, ufro niWieri kalami, ufro niWieri da Rrma
moazrovne Sromobs imave sakiTxze, razec vmuSaob me. Cveni wignebi avseben
erTmaneTs. amerikeli avtori ambobs imaze, risken mivyavarT sazRvao
Zalauflebas da me vuZRvni mas Cems naSroms sazRvao Zalauflebis
dedaarsis sakiTxis gansaxilvelad”.67
kolombi Tavis naSromebSi ar iyenebs termins “Sea Power”. amave dros
kolombis koncefciis safuZvelSi devs ori cneba: “Naval Warfare” (“sazRvao
omi”) da “Command of Sea” (“zRvaze batonoba”, “zRvis floba”).
miuxedavad Tavisi naSromebis praqtikuli mimarTulebisa, kolombi
aRniSnavs sazRvao batonobis dedaarsis - sazRvao vaWrobis Sesaxeb. misi
azriT, sistemurad organizebuli sazRvao vaWrobis gareSe SeuZlebelia
sazRvao Zalauflebis mopoveba. amasTanave, ar SeiZleba warimarTos
sazRvao omi, romelic ar iqneba mimarTuli am miznis miRwevaze.
XVI-XVII ss-mde sabrZolo moqmedebebi zRvaze warmoadgenda xmeleTze
gabatonebis ZiriTad saSualebas. zRva im periodSi ar SeiZleboda cnobili
yofiliyo rogorc brZolis warmoebis saSualeba, radgan im periodSi ar
67
Nnika CitaZe. “geopolitika”. Tbilisi, 2008. Ggv.47
86
iyo ganviTarebuli sazRvao-savaWro gzebis sistema da teqnologiurad
sakmarisad ar iyo ganviTarebuli samxedro da savaWro gemebi.
sazRvao omebis warmoeba SesaZlebeli gaxda mxolod XVI_XVII ss-Si,
rodesac sazRvao vaWrobis zrdasTan erTad sakmaod ganviTarda samxedro
gemebis mSeneblobis tempebi. im gemebisa, romlebsac SeeZloT brZola
zRvaze kontrolis dasamyareblad da am kontrolis uzrunvelyofa. Uukve
XVII s. Sua periodisaTvis im drois msoflios or wamyvan qveyanas _
holandiasa da did britaneTs gaaCndaT sazRvao omis warmoebis ori
ZiriTadi faqtori: ganviTarebuli sazRvao vaWroba da samxedro-sazRvao
xomaldebi. kolombi ganixilavda anglo-holandiur omebs (1652, 1665, 1672
ww.) rogorc pirvel sazRvao omebs kacobriobis istoriaSi. Mmisi azriT,
“sazRvao omi iwyeba da mTavrdeba zRvaze, is mimdinareobs zRvis flobis
mizniT. zRvis oms aqvs ormagi mizani: sakuTari sazRvao vaWrobis
SenarCuneba da mowinaaRmdegis sazRvao vaWrobisaTvis xelSeSla” 68.
amasTanave kolombi yuradRebas amaxvilebs “mowinaaRmdegis flotze mis
sakuTar napirebTan” Tavdasxmis mniSvnelobaze. aq SeiZleba analogi
gakeTdes mehenis strategiaze _ “anakonda” _ romelic orientirebulia
sazRvao vaWrobis “gagudvaze” mowinaaRmdegis sazRvao portebisa da
samxedro-sazRvao bazebis ganadgurebasa da blokirebaze. es strategia
SemdgomSi gadaiqca erT-erT mniSvnelovan geopolitikur strategiad
“Linkage” (”rgoli”), romlis mixedviTac unda gaerTianebuliyo calkeuli
“diskontinualuri” sartylebi, anu sanapiro seqtorebi unda gamxdariyo
kontrolirebadi sazRvao qveynebis mier, rac SemdgomSi erTian jaWvad
moedeboda mTels evrazias.…
zRvis omis strategiis ZiriTad Sinaarss kolombis mixedviT
warmoadgens brZola zRvis “flobaze” (Сommand of sea), romelic kolombma
gansazRvra, rogorc qmedunariani strategia.
mTlianobaSi, kolombi gamoyofs sazRvao sivrceze kontrolis sam
ZiriTad dones.
1) zRvis indiferentobis piroba (Indifference). praqtikuli
uqonloba raime kontrolisa sazRvao regionze;
2) sadao mflobelobis pirobebi (Disputed command). roca
sazRvao qveyanas ar gaaCnia garantirebuli upiratesoba
mowinaaRmdegeze.
3) uzrunvelyofili “flobis” piroba (Assured command).
68
Nnika CitaZe. “geopolitika”. Tbilisi, 2008. Ggv.47
87
u. CerCili (1874-1965)
88
koloniebis saqmeTa ministris moadgile (1906-1910 ww.), vaWrobis ministri
(1910-1911 ww).
1911 wels, roca bevrma politikosma igrZno germaniasTan omis
gardauvaloba, igi dainiSna saadmiralo uwyebis pirvel lordad (samxedro-
sazRvao ministrad). man ganaxorciela samxedro-sazRvao flotis
reorganizacia, romelSic gaiTvaliswina tradiciuli britanuli sazRvao
Zalebis winaSe arsebuli axali saSiSroeba _ germanuli wyalqveSa navebi
da samxedro aviacia da am Zalebis sawinaaRmdego qmedebebis saWiroeba.
Sedegad, britanuli sazRvao-samxedro floti oms srul sabrZolo
mzadyofnaSi Sexvda.
I msoflio omis dros CerCilma Tavis Tavze aiRo pasuxismgebloba im
dros, rodesac sadesanto operacia dardanelis sruteSi warumateblad
iqna Catarebuli da igi iZulebuli iyo gadamdgariyo. is gaemgzavra
safrangeTSi, dasavleTis frontze da miiRo monawileoba sabrZolo
moqmedebebSi maioris rangSi (1915w. noemberi). aq igi gaxda polkis meTauri
da miiRo vice-polkovnikis wodeba, xolo Semdgom wlebSi igi gaxda
samxedro momaragebis ministri (ivlisi 1917 w). am Tanamdebobaze CerCilma
moaxdina tankebis seriuli warmoebis organizeba.
omis damTavrebis Semdgom CerCili dainiSna samxedro ministris (1919
wlis ianvari) postze. Mam Tanamdebobaze yofnisas man seriozuli
reformebi Caatara britanul armiaSi. 1921 wels CerCili xdeba koloniebis
saqmeTa ministri da mxolod 1922 wels misi partiis arCevnebSi damarcxebis
Semdeg igi droebiT darCa ministris postis gareSe.
XX s. 20-iani wlebi didi britaneTis politikur cxovrebaSi gaxldaT
liberaluri partiis dakninebis periodi, igi parlamentSi leiboristebis
mxridan did Seviwroebas ganicdida. ukve 1923 wels, parlamentSi
absoluturi umravlesobis uqonlobis miuxedavad, leiboristebis liderma
ramzei makdonaldma moaxerxa pirveli leiboristuli mTavrobis
Camoyalibeba. imave wels gardaicvala konservatorebis partiis lideri
bonar lou, romelic gaxldaT CerCilis radikaluri mowinaaRmdege. Aam
movlenam gauxsna CerCils gza konservatorul partiasTan saTanamSromlod.
1924 wlis oqtomberSi man Caatara saarCevno kompania ukve rogorc
konservatorebis wevrma. gamarjvebuli konservatorebis axalma liderma
stenli bolduinma mTavrobis formirebisas moiwvia CerCili erT-erT
mniSvnelovan Tanamdebobaze _ xazinis kanclerad (finansTa ministri). 1929
wels msoflio ekonomikurma krizisma gamoiwvia konservatorebis mTavrobis
daSla. CerCilma dakarga Tanamdeboba da mas isev mieca SesaZlebloba
dabruneboda literaturul moRvaweobas. ukve 1929 wels, gamodis
oTxtomeuli “msoflio krizisi” _ sadac gadmocemulia pirveli msoflio
omis dawvrilebiTi istoria. Aam wignze britaneli politikosi 6
weliwadze metxans muSaobda. SemdgomSi gamoica misi sxva naSromebic-
avtobiografiis 3 tomi ”Cemi adreuli wlebi”(1930w), “fiqrebi da
Tavgadasavlebi” (1932w), “didebuli Tanamedroveni” (1937w.). amasTan erTad,
CerCili muSaobda Tavisi winaprebis biografiaze, romelic saTauriT
“malboro, misi cxovreba da dro” gamovida 30-iani wlebis bolos. Mmas
SemdgomSic ar miutovebia publicistikuri da samwerlo moRvaweoba.
mogvianebiT man dawera naSromi “meore msoflio omi”, romelic 6 tomad
iqna gamocemuli (1948-1953 ww.), “inglisurenovani erebis istoria” - 4 tomad
(1956-58 ww.). Aam naSromze muSaobis Sedegad man miiRo nobelis premia 1953
wels. magram mis mTavar saqmed mainc rCeboda politika.
igi erT-erTi pirvelTagani iyo, vinc mixvda faSizmis saSiSroebas da
igi gaxda musolinisa da hitleris reJimebis erT-erTi wamyvani da
89
Tanmimdevruli kritikosi da mowinaaRmdege. germanuli samxedro
potencialis uprecedento zrdaze CerCilma upasuxa mowodebiT britanuli
SeiaraRebuli Zalebis gaZlierebis, pirvel rigSi ki samxedro-sahaero
flotis gaZlierebis Sesaxeb.
didi britaneTis omSi Cabmis Semdeg (es iyo pasuxi poloneTSi
germaniis agresiaze 03. 09. 1939 w), premier-ministrma Cemberlenma CerCili
saadmiralos pirvel lordad daniSna. miuxedavad garkveuli “siCumisa”
saxmeleTo frontze (“ucnauri omi”), CerCilma wamoiwyo aqtiuri sabrZolo
moqmedebebi sazRvao sivrceSi. 1940 wlis maisSi, mefe georg VI SesTavaza
CerCils axali mTavrobis Camoyalibeba. germaniis ssrk-ze Tavdasxmis Semdeg
CerCilma, rogorc meomari qveynis premier-ministrma, sabWoTa kavSirs
sruli Tanadgoma gamoucxada. 1941 wlis agvistoSi CerCilma da aSS-is
prezidentma ruzveltma xeli moaweres atlantikur qartias, sadac
gancxadebuli iyo faSisturi agresiis miuRebloba, faSizmis ganadgurebis
Semdeg teritoriebis dapyrobaze uaris Tqma da erTa Tavisuflebis
pativiscema, omisSemdgom periodSi msoflioSi demokratiuli wyobilebis
ganmtkiceba. 1941 wlis dekemberSi am qartias SeuerTda ssrk, ris Semdeg
msoflio geopolitikis ZiriTad sakiTxebs wyvetdnen didi sameulis
(CerCili, ruzvelti, stalini) mier gamarTul sxdomebze. ra Tqma unda
TiToeul liders sakuTari Zalebis imedi hqonda (giganturi resursebi,
britanul-amerikuli ekonomikis kolosaluri SesaZleblobebi, ssrk-Si
SromiTi resursebis faqtori da uzarmazari teritoriebi). pirvel rigSi
yovel maTgans Tavisi erovnuli interesi gaaCnda. CerCili da ruzvelti
garkveuli periodis ganmavlobaSi aWianurebdnen meore frontis gaxsnas
evropaSi, xolo stalins, romelic qartiis mixedviT meore msoflio omis
Semdeg mis mier okupirebul qveynebSi demokratiul wyobilebis
Camoyalibebaze aiRo pasuxismgebloba, saqme socialisturi banakis
Seqmnisaken mihyavda. 1945 wlis ivnisSi, potsdamis konferenciis msvlelobis
periodSi, did britaneTSi saparlamento arCevnebSi gaimarjves
leiboristebma da CerCili iZulebuli gaxda daeTmo premier-ministris
savarZeli riCard etlisTvis.
Uukve omis dasrulebis Semdeg, CerCili Tavisi cnobili sityviT
“msoflios kunTebi” warsdga venstminsteris kolejis studentTa winaSe
1946 wlis 5 marts. es iyo fultonSi (aSS) warmoTqmuli sityva da aqedanaa
misi meore saTauri, “fultonis sityva”. CerCili am periodSi ukve kerZo
pirs - yofil premier-ministrs warmoadgenda. Tavis sityvaSi man gamoxata
undobloba stalinis ssrk-is mimarT, romelic agrZelebda Tavisi
agresiuli politikis gatarebas aRmosavleT evropaSi represiebis
gamoyenebis meSveobiT. CerCilma warmoadgina evropis “rkinis fardiT”
gayofis suraTi, im “rkinis fardisa”, romelic vrceldeboda Scecinidan -
baltikaze triestamde - adriatikaSi. amave dros CerCilma aRiara ssrk-s
ufleba usafrTxoebaze da wamyvan mdgomareobaze msoflioSi. man ganacxada,
rom gamarjvebuli qveynebis mTavari mowinaaRmdegeebia _ “omi da tirania”.
CerCili Tvlida, rom omisSemdgom samarTlian msoflio mowyobaSi mTavari
instrumenti unda yofiliyo gaero, romelsac unda hyoloda sakuTari
SeiaraRebuli Zalebi raTa mas SeZleboda sakuTari funqciebis Sesruleba.
Kkidev erT moxsenebaSi omisSemdgom periodSi - “evropis tragedia”,
romelic CerCilma ciurixis universitetSi warmoTqva 1946 wlis
seqtemberSi, man evropas gaerTianebisa da “aSS-is msgavsi” struqturis
aSenebisaken mouwoda. GgaerTianebis SemTxvevaSi ki evropaSi omi
SeuZlebeli iqneboda da “beberi kontinentis” patara qveynebis rolic
90
SesamCnevad gaizrdeboda. regionaluri organizaciis aSeneba evropaSi,
CerCilis azriT ar Seuqmnida problemas gaeros arsebobas.
rodesac konservatorebi 1951 wels isev dabrundnen xelisuflebaSi, 77
wlis CerCilma isev daikava premier-ministris posti. igi sagareo
politikaSi aSS-sTan TanamSromlobas upirveles mniSvnelobas aniWebda da
marTlac, dRevandel dRemde britaneTis geopolitikaSi anglo-amerikuli
kavSirs - rogorc msoflioSi stabilurobis mTavar garants umTavresi
adgili ukavia.
CerCili gardaicvala 1965 wlis ianvarSi 90 wlis asakSi. man mogvca ara
mxolod politikuri cxovrebis xangrZlivobis magaliTi, aramed man
saparlamento karieris rekordic (60 welze meti 1901-1922 ww. 1924-1964 ww)
daamyara.
69
The Influence of Sea Power Upon History, 1660–1783 (1890)
91
gamomdinare man gansazRvra eris sazRvao Zalis Semadgeneli elementebi
(farTo socialur da organul aspeqtSi):
geografiuli mdebareoba;
fizikuri wyoba, romelSic gaTvaliswinebulia niadagis
nayofiereba da klimati;
teritoriis zoma;
mosaxleobis raodenoba;
eris Tvisebebi;
mTavrobis politika.
amrigad, sazRvao siZlieris samxedro-strategiuli koncefcia
gadaizarda geopolitikur TeoriaSi, aseve ganviTarda samxedro strategiis
koncefcia zRvaze batonobis Sesaxeb. М mehenis azriT, saxelmwifos sazRvao
Zala srulad unda gamomJRavndes ara mxolod omis msvlelobis periodSi,
aramed man zemoqmedeba unda moaxdinos sruli kampaniis msvlelobaze da
sabrZolo moqmedebebis saboloo etapze. amisaTvis saWiroa flotis mier
didi upiratesobis miRweva da omis bedis gadawyveta generalur sazRvao
brZolaSi.
es strategiuli koncefcia ar gamarTlda arc I da arc II msoflio
omis dros, arc lokaluri sazRvao konfliqtebis periodSi, radganac verc
erTma qveyanam ver SeZlo sazRvao Zalis gamoyenebiTa da generaluri
brZolis mogebiT gadaewyvita omis saboloo bedi. amasTanave, portugalia,
espaneTi, holandia, da didi britaneTi _ yoveli maTgani Tavis droze
dominirebda msoflioSi imis gamo rom maT hqondaT: moxerxebuli
geografiuli mdgomareoba, Zlieri samxedro da didi savaWro floti,
mravalricxovani koloniebi da sayrdeni punqtebi mTels msoflioSi.
amrigad, omebSi romlebic mimdinareoben zRvasa da xmeleTze, floti
yovelTvis ar TamaSobs gadamwyvet rols da es gansakuTrebiT exeba
msoflio omebs, romlebSic iReben monawileobas rogorc sazRvao, aseve
kontinentaluri saxelmwifoebi, romelTa Soris zogierTi qveynis
teritoria saerTod miuwvdomelia flotisaTvis. Aam mimarTulebiT
samxedro-sazRvao strategiuli koncefcia SedarebiT moisustebs, magram,
sazRvao strategia, romelic Tavis Tavs amJRavnebs koloniebis dapyrobaSi,
gadazidvebisa da vaWrobis uzrunvelyofaSi, flotis daxmarebiT
hegemonobis mopovebaSi, anu is strategia, romelic gadatanilia globalur
geopolitikur doneze, amarTlebs Tavis Tavs da es ar aris garemoebis
SemTxveviTi damTxveva. М meheni bevrs werda amerikis “sazRvao bedze”, mis
wamyvan sazRvao Zalad da msoflio donis qveynad gardaqmnis saWiroebaze.
naSromSi “amerikis daintereseba sazRvao ZalebiT awmyosa da momavalSi”
amerikelma xelisuflebas SesTavaza Tavisi ideebis realizaciis mTeli
programa, romelic Seicavda: TanamSromlobas britanul sazRvao ZalebTan;
germanul da iaponur sazRvao interesebTan, britaneTTan erTad erTobliv
dapirispirebas; aziaSi Tavisi interesebis uzrunvelsayofad sxva evropul
qveynebTan kavSirs. es programa, mehenis azriT, daexmareboda amerikas ara
mxolod wamyvani qveynebis ricxvSi gadasasvlelad, aramed msoflio
hegemonobisaTvis brZolis warmatebiT dasrulebas. meheni Tvlida, rom am
brZolaSi uadgilo ar iqneboda strategia, romelic formulirebulia
monros doqtrinaSi, romelSic gancxadebulia urTierTCaurevlobis
principi dasavleT da aRmosavleT naxevarsferoebSi geopolitikuri
gavlenis mopovebis saqmeSi amerikelebsa da evropelebs Soris.
Mmehenma kargad Seiswavla makinderis geopolitikuri naSromebi,
magram mas sapirispiro pozicia gaaCnda. igi ar Tvlida, rom
kontinentaluri mdgomareoba (ruseTi, germania, CineTi) momgebiania da
92
qveynebis calmxrivi saxmeleTo cxovrebis wesi da ganviTarebis gza _
progresiulia. Mmisi azriT, sazogadoebis ganviTarebas stimuls aZlevs
sazRvao stiqiasTan erToba (ziareba). Aamitom, aseT qveynebTan brZolisas
saWiroa maTi sazRvao da saokeano komunikaciebisgan mowyveta. Aam ideis
ganvrcobisaTvis mehenma isesxa amerikeli generlis makkelanis “anakondis”
strategia (misi arsia _ amerikis samxreT Statebis teritoriebis sazRvao
blokireba yvela mxridan samoqalaqo omis dros). amerikeli geopolitikosi
gvTavazobs am strategiis gamoyenebas portebis, sanapiroebis, sruteebis
blokadisaTvis (Ria zRvaSi gasasvlelebis gadaketvis mizniT) da
potenciuri kontinentaluri mowinaaRmdegeebis dasustebis mizniT _
yvelaze momgebiani (moxerxebuli) zonebis gamoyvanas “saxmeleTo Zalebis”
kontrolidan. msgavsi qmedebebi araa axali, maT iyenebdnen jer berZnebi
sparselebis winaaRmdeg, romaelebi – karTagenis winaaRmdeg, napoleoni _
britaneTis winaaRmdeg, antanta _ sabWoTa ruseTis winaaRmdeg 1918 wels.
magram mehenTan es koncefciebi iReben ara samxedro - strategiuli aqciebis
xasiaTs, aramed xangrZlivi geostrategiis xasiaTs. am geostrategiis
mixedviT, sazRvao qveynebi (aSS, didi britaneTi, iaponia) da
kontinentaluri germaniac ki mivlen saxmeleTo Zalis (ruseTi, CineTi)
sawinaaRmdego kavSiris Seqmnis aucileblobisken.
mehenis Teoriebs da koncefciebs mTlianad ar CamouyalibebiaT
amerikuli samxedro da samxedro-sazRvao doqtrina, magram isini
gamoyenebulni iqnen rogorc samxedro Teoretikosebisa da
geopolitikosebis, agreTve praqtikosi politikosebis mier. magaliTad: aSS-
is SeiaraRebul ZalebSi dResac upiratesobas aniWeben samxedro-sazRvao
Zalebs da ara saxmeleTo armias. aSS-s samxedro-sazRvao Zalebi
agrZelebdnen msoflio okeaneSi hegemoniis miRwevas (Zlieri samxedro-
sazRvao bazebis dafuZneba wynar okeaneSi) “civi omis” periodSi. XX s.
meore naxevarSi mehenis mier SemoTavazebuli “anakondis strategia”
gamoyenebuli iyo nato-s (Crdiloatlantikuri sazRvao bloki) mier
varSavis xelSekrulebis (kontinentaluri qveynebis bloki) winaaRmdeg.
amasTanave, blokadaSi monawileobas iRebdnen rogorc Nnatos wevri qveynebi
da maTi samxedro-sazRvao Zalebi, aseve atlantikuri xelSekrulebis
sateliti qveynebic, romlebisganac iqmneboda SedarebiT mcire zomis
blokebi (seato, sento, anziusi) “socialisturi banakis” sazRvrebis
garSemo, rac dasavleTis demokratiuli qveynebis saerTo geostrategiaSi
Sedioda.
93
gaZlierebaSi). Сmecnierma ganaviTara makinderis Teoria da odnav Secvala
igi.
miuxedavad imisa, rom sfaiqmeni saWiroebis SemTxvevaSi mxars uWerda
“Zalis gamoyenebas”, igi ar iyo imperialisti, arasodes ar amarTlebda
koloniuri imperiebis Seqmnas (evropuli klasikosi-geopolitikosebisagan
gansxvavebiT). is werda konkretul teritoriaze kontrolis Sesaxeb (da ara
mis dapyrobaze), saerTaSoriso usafrTxoebaze da ara “gavlenis sferoebis”
gayofaze.
sfaiqmenis ZiriTadi koncefciebi da Teoriebi gadmocemulia mis
naSromebSi: “amerikis strategia msoflio politikaSi” (1942) da “msoflios
geografia” (1944). Mman ganaviTara mehenis koncefcia da Camoayaliba
saxelmwifos siZlieris aTi kriteriumi:
1) teritoriis farTobis sidede;
2) sazRvrebis xasiaTi (saxmeleTo, xelovnuri, bunebrivi, sazRvao da
a.S.);
3) mosaxleobis raodenoba;
4) mineraluri resursebis potenciali;
5) qveynis ekonomikuri ganviTareba;
6) saxelmwifos finansuri siZliere;
7) sazogadoebis eTnikuri erTgvarovneba;
8) sazogadoebis integraciis da socialuri koncentraciis done;
9) politikuri stabiluroba;
10) erovnuli sulis siZliere.
es kriteriumebi gansazRvraven, aris Tu ara esa Tu is qveyana
damoukidebeli, suverenuli geopolitikuri Zala. AamasTanave, mecnieri aSS
–is msoflio donis geopolitikuri qveynis statuss akuTvnebda.
sfaiqmenma moaxdina makinderis Teoriis transformireba. igi
eTanxmeboda im saerTo suraTs, rodesac msoflio gayofilia sam nawilad:
centralur nawilSi (harTlendSi) istoriuli procesi praqtikulad
gayinulia; Sida naxevarmTvareSi (romelic gars ertymis “haTlends”)
istoriuli procesi yvelaze intensiurad mimdinareobs; gare
naxevarmTvareSi (axali samyaro, afrika, avstralia, Tbili zRvebis
kunZulebi) istoriuli procesi naklebad intensiuria. Mmakinderma gaakeTa
daskvna harTlendis upiratesobaze sazRvao da kontinentaluri Zalebis
dapirispirebis SemTxvevaSi, sfaiqmenma piriqiT, yuradReba gaamaxvila “Sida
naxevarmTvareze”, romelic moicavda evropis sazRvao qveynebs, xmelTaSua
zRvis auzs, axlo da Sua aRmosavleTs, indoeTs, CineTs, samxreT-
aRmosavleT aziis qveynebs da uwoda am teritorias “rimlendi” (sanapiro
zona). Ggeopolitikosis azriT, rimlendze gadioda “didi sazRvao gza”
evropis gare da Sida zRvebidan (atlantika, biskais yure, CrdiloeTis da
baltiis zRvebi) xmelTaSua, wiTeli zRvebis da indoeTis okeanis gavliT
Soreuli aRmosavleTis zRvebamde (aRmosavleT-CineTis, iaponiis, oxotis).
Ggeografiis istoria rimlendSi intensiurad mimdinareobs ara “xmeleTis
yaCaRebis” zewoliT (rasac Cven vxvdebiT makinderTan), aramed Sida
mizezebis gamo. aqedan gamomdinareobs daskvna rimlendis dominirebaze
msoflioSi. sfaiqmenma makinderis geopolitikur formulas forma
Seucvala da Semdegnairad Camoayaliba: “vinc akontrolebs rimlends, is
dominirebs evraziaze, vinc dominirebs evraziaze, mas Tavis xelSi uWiravs
msoflios bedi”70. es msoflioze gabatonebis axali formula (“msoflio
70
The Geography of the Peace, New York, Harcourt, Brace and Company (1944)
94
kontroli”) cvlis msoflio dominants, ufro zustad potencialur
SesaZleblobas imisa, rom esa Tu is qveyana mniSvnelovan geopolitikur
moTamaSed gadaiqces. makinderis formulaSi msoflio pirvelobaze
brZolaSi upiratesobas flobda ssrk, xolo sfaiqmenTan upiratesobas
flobdnen didi britaneTi da aSS.
sfaiqmenma gamoyo msoflioSi sami umsxvilesi siZlieris centri. es
iyo CrdiloeT amerikis atlantikuri sanapiro, evropis sanapiro
(dasavleTi nawili) da Soreuli aRmosavleTi. SemdgomSi is uSvebda meoTxe
simZlavris centris, indoeTis gamoCenis SesaZleblobas. Mmisi azriT,
germaniisa da iaponiis gamarjvebis SemTxvevaSi, am or qveyanas eqneboda
sruli kontroli yvela msoflio Zalis centrebze. Tu gaimarjvebda
anglo-amerikuli koalicia, amerikas momavalSic aucileblad mouwevda
gaeZlierebina did britaneTTan kavSiri, rac uzrunvelyofda kontrols
CrdiloeT atlantikaze - amerikisaTvis sasicocxlod mniSvnelovan
geopolitikur zonaze.
sfaiqmenma axleburad Camoayaliba aSS-s adgili da roli
msoflioSi. misi azriT, amerikas aqvs momgebiani centraluri poziciebi
rogorc rimlendis, aseve harTlendis mimarT. unda aRvniSnoT, rom im dros
didi britaneTi da ssrk amerikis mokavSireebi iyvnen. Aamitom, sfaiqmenis
azriT, amerikis geopolitikuri mdgomareobis upiratesoba unda
gamoyenebuliyo omisSemdgom msoflioSi kontrolis dasamyareblad aSS-is
yvela mokavSiris mier, sadac amerikas wamyvani roli unda hqonoda.
sfaiqmenma Tavisi moRvaweobis periodSi Semoitana “Suaokeanis” –
atlantikis cneba. marTlac, uaxles istoriaSi atlantis okeanis roli
analogiuria xmelTaSua zRvis rolTan Zvel msofliosa da Sua saukuneebis
periodSi. am akvatoriebis sanapiroebze Tavis droze mwifdeboda mowinave
kultura, romelic SemdgomSi am arealebis siRrmeebSi gavrcelda.
sfaiqmenis azriT, rogorc amerikaa inglisis gadidebuli proeqcia, aseve
atlantika warmoadgens xmelTaSua zRvis gadidebuli proeqcias. rogorc
xmelTaSua zRva, aseve atlantis okeane ufro aerTianeben qveynebsa da
civilizaciebs, vidre ganacalkeveben maT.
amrigad, yvelaze mniSvnelovani, rac sfaiqmenma ganaviTara
geopolitikaSi – es gaxlavT sazRvao siZlieris Teoriis ganviTareba da
makinderis Teoriis revizia. GgansakuTrebiT es SeimCneoda “rimlendis”
cnebis formulirebisa da msoflio istoriaSi da omisSemdgom periodSi
rimlendis rolis gansazRvraSi. sfaiqmenis bolo koncefcias msoflio
geopolitikur mecnierebaSi “harTlend-rimlendis” Teoria uwodes.
95
vilsonis mier SemoTavazebul “ToTxmeti punqtis” programas, romelic
gacxadebul iqna pirveli msoflio omis damamTavrebel etapze (08. 01. 1918
w). am programis dedaarsi iyo samarTliani, progresuli omisSemdgomi
msoflio wyobilebis damkvidreba Ria diplomatiis, Tavisufali vaWrobis,
ganiaraRebis da sazRvrebis “erovnebaTa ruqebis Sesabamisobis” principebze.
es praqtikulad niSnavda: a) avstro-ungreTis imperiis SemadgenlobaSi
Semavali erebis mier avtonomiis miRebas; b) axali ruseTis erebis
uflebebis da Tavisuflebebis pativiscemas (miuxedavad imisa, rom
bolSevikurma ruseTma daarRvia pirobebi, romlebic aiRo sxvadasxva
qveynis winaSe omis dawyebamde); g) germanias evaleboda elzasisa da
lotaringiis dabruneba safrangeTisTvis da aneqsiis Sedegad miyenebuli
zaralis kompensireba; d) belgiis suverenitetis aRdgena; e)
poloneTisaTvis zRvisken gasasvlelis uzrunvelyofa. am programaze
dayrdnobiT aSS CaerTo pirvel msoflio omSi. Uukve 1918 wlis 3 oqtombers
germaniam aRiara Tavisi damarcxeba da daTanxmda samSvidobo pirobebs “14
punqtis” safuZvelze.
rogorc sazRvrebis specialisti (da es ra Tqma unda gaxlavT
mniSvnelovani geopolitikuri problema) aSS-is, didi britaneTis,
safrangeTis, italiis, iaponiis specialistebTan erTad boumenma miiRo
monawileoba parizis samSvidobo konferenciaSi 1919 wels, romlebzec
Sejamebul iqna I msoflio omis Sedegebi da saerTaSoriso urTierTobebis
dasaregulireblad Seqmnil iqna “erTa liga”.
axali msoflio wesrigis (versalis xelSekrulebis mixedviT)
damyarebis Sesabamisad germania kargavda yvela kolonias, romlebic
gadaecaT gamarjvebul qveynebs mmarTvelobisaTvis erTa ligis mandatebis
Sesabamisad. imave dros, aSS-is senatma ar moaxdina versalis
xelSekrulebis ratifikacia (1920), anu aSS-m uari Tqva versalis
xelSekrulebis Sesrulebis garantis rolze. am yvelaferma Senelebuli
moqmedebis naRmi Cado mTel omisSemdgom versalis sistemaSi.
parizis konferenciis mere boumeni dakavebuli iyo evropis “axali”
da “Zveli” qveynebis sazRvrebis praqtikuli gansazRvriT (maT Soris
germaniis, poloneTis, italiis, iugoslaviis). igi Rrmad iyo garkveuli
rogorc evropis sazRvrebis sakiTxebSi, aseve evropis politikur saqmeebSi.
mogvianebiT, ukve amerikaSi is Tvals adevnebda “miunhenis xelSekrulebis”
(1938) mimdinareobas da gagzavna cnobili werili ruzveltis saxelze,
romelSic iwinaswarmetyvela momavali movlenebis msvleloba (maT Soris,
germaniis Tavdasxma ruseTze).
wignSi (simboluri saTauriT “axali msoflio”), boumenma (vudro
vilsonis liberaluri internacionalizmis ideebis safuZvelze)
warmoadgina Tavisi mosazrebebi msoflioSi xelisuflebis ganawilebis
Sesaxeb. man gaakeTa daskvna, rom aSS-ma unda uaryos tradiciuli
izolacionizmis politika. es iyo boumenis daskvna, romelsac safuZvlad
edo boumenis – geografis azrebi aSS-is unikaluri geografiuli
adgilmdebareobis Sesaxeb (Tavisufali gasasvleli or okeaneze –
atlantisa da wynarze), da praqtikulad msoflios yvela qveynisagan
saukeTeso usafrTxoeba da uvnebloba, magram es bolo piroba mcirdeba
teqnikuri progresis zrdasTan erTad. es misi azriT praqtikulad
daamtkica amerikis monawileobam I msoflio omSi, roca aSS-ma SeZlo didi
sargeblis motana rogorc TavisTvis, aseve Tavisi mokavSireebisTvis.
prezidenti ruzvelti iyenebda boumenis daskvnebs, roca kongresSi
yuradRebas amaxvilebda samxedro mrewvelobis ganviTarebisa da
96
SeiaraRebuli Zalebis gaZlierebisa da izolicionizmis politikaze uaris
Tqmis aucileblobaze.
C. makdonaldsi
71
Nnika CitaZe. “geopolitika”. Tbilisi, 2008. Ggv. 54 E
97
damarcxebuliyo. Aam SemTxvevaSi ki saerTo nacionaluri strategia
dawyebul omSi unda iTvaliswinebdes evropel mokavSireebTan
urTierTqmedebas da maTTvis daxmarebis gawevas. MmovlenaTa Semdgomma
ganviTarebam warmoaCina prezidentis mosazrebis marTebuloba.
72
Preston E. James & Geoffrey W. Martin. After All Possible Worlds: A History of Geographical Ideas, Second Edition,
p.194
98
adamianis meSveobiT moqmedebs geografiuli determinizmi; mxolod adamiani
qmnis imis albaTobas, rom gamoamJRavnos Tavisi SesaZlebloba gare
sferosTvis. am koncefcias uwodes “posibilizmi”.
1917 wels blaSma gamosca fundamentaluri naSromi “aRmosavleT
safrangeTi”, romelSic ganixila elzas-lotaringiis problema (evropaSi
yvelaze sadao sakiTxi). safrangeT-prusiis omis Sedegad (1870-71 ww.) es
miwebi safrangeTma dakarga. Aam teritoriaze ganTavsebuli iyo qvanaxSiris
da rkinis madnis mniSvnelovani maragebi. de la blaSi amtkicebda elzas-
lotaringiis safrangeTisaTvis istoriuli kuTvnilebis samarTlianobas.
misi koncefciis mixedviT, am istoriuli olqebis mosaxleoba (mTel frang
erTan erTad) liberalizmis ideebis meSveobiT dakavSirebulia frangul
niadagTan. liberalizmis ideebma Tavis droze ganapirobes elzasisa da
lotaringiis miwebis mosaxleobisaTvis gadacema, yvelasaTvis demokratiis,
Tavisuflebis, Tanasworobisa da Zmobis principebis danergva. imave dros,
elzas-lotaringiis miwebis safrangeTisgan warTmevam germaniis imperiis
mier ganapiroba is, rom am provinciebis mosaxleoba laparakobs
germanulad. Aamave dros blaSi aRniSnavda, rom es miwebi istoriulad
Sedioda safrangeTis SemadgenlobaSi da SesaZlebelia, rom isev Sevides am
qveynis SemadgenlobaSi (sabolood asec moxda). am ”SeerTebas” SeeZlo
mniSvnelovani geopolitikuri amocanis amoxsna – safrangeTi-germaniis
sazRvris dadgena bunebriv zRvarze – md. reinze. e. i. gadasawyveti iyo, Tu
rogor unda momxdariyo elzasisa da lotaringiis mosaxleobis
inkorporireba safrangeTis kulturul cxovrebaSi. BblaSi sTavazobda am
miwebis erTobliv aTvisebas germanelebisa da frangebis mier, is Tvlida,
rom sazRvari unda yofiliyo ara gamyofi, araned SemaerTebeli xazi.
Mmecnieris sikvdilis Semdeg, misma kolegam emanuel de mortonma
(sorbonis profesori) Seagrova da gamosca blaSis statiebi da Canawerebi.
wignSi “adamianTa geografiis principebi” (1922). B
blaSis azriT, adamianTa geografia es aris beberi xis erT-erTi Sto.
am geografiul disciplinaSi pirvel planze wamoweulia adamianis
faqtori, misi mniSvneloba dedamiwaze cxovrebis ganviTarebaze.
kacobriobis evoluciis saerTo suraTi warmodgenilia masSi rogorc
msoflio civilizaciis procesi, romelic lokalizirebulia sxvadasxva
ujredebSi, romlebic Seqmnilia sxvadasxva geografiuli sferoebis
zemoqmedebis Sedegad. ujredebi urTierTmoqmedeben ganviTarebis da
gafarToebis dros. xandaxan am urTierTmoqmedebebis gziT es ujredebi
aRwevdnen Tvisobriv transformacias – msxvili civilizaciebis Seqmnas.
civilizaciis procesi ZiriTadad mimdinareobda Crdilo naxevar
sferoSi (xmelTaSua zRva, axlo aRmosavleTi, CineTi, indoeTi da evropa).
civilizaciuri procesebis mimdinareobis centris evropaSi gadatana
ganpirobebuli iyo bunebrivi pirobebiTa da bunebrivi zonebis
mravalferovnebiT. yvelaferma aman moaxdina civilizaciis ujredebis
mravalsaxeobis determinireba. civilizaciaTa raodenobis zrdam
ganapiroba maT Soris kontaqtebis raodenobis zrda. kontaqtebis Semdgomi
gafarToeba (gansakuTrebiT savaWro), iqca swrafi ganviTarebis, axali
teritoriebis (koloniebis) aTvisebis stimulad. SemdgomSi am process
SeiZleba moveyvaneT msoflio saxelmwifos Seqmnisaken. amave dros,
kontinentaluri sivrceebi, sadac sul ufro da ufro viTardeba
satransporto komunikaciebi, gadalaxaven zRvis portebisagan daSorebis
problemas, xolo savaWro centrebi aqtiurad CaerTvebodnen civilizaciis
procesSi. Dde la blaSis azriT, sazRvao qveynebs ar SeeZloT cxovreba
mxolod zRviT, radgan zRva napirTan aris dakavSirebuli. amis garda, Ria
99
zRva, saokeano akvatoriebi ar warmoadgenen romelime erTi qveynis
sakuTrebas (zRva saerTo mflobelobaSia, es jer ki romaul samarTalSi
iyo gacxadebuli). racelisgan gansxvavebiT, blaSi amaSi xedavda xmeleTisa
da zRvis kontinentalur da sazRvao qveynebs Soris dapirispirebis
daZlevis SesaZleblobas (xmeleTi da zRva, misi azriT imdenad ki ar
upirispirdebian erTmaneTs, ramdenadac urTierTmoqmedeben).
Tanamedrove geopolitikur mdebareobas (mdgomareobas) blaSi
gansazRvravda “poziciis principis” meSveobiT, romlidanac
gamomdinareobda is faqti, rom germanias gaaCnda yvelaze susti pozicia.
germania unda iyos blokirebuli orive mxridan da roca igi ver moZebnis
gasasvlels Tavis geopolitikuri energiis gansaviTareblad, maSin igi
gaxdeba saSiSi mezobeli qveynebisaTvis. sxvanairi pozicia gaaCndaT sxva
qveynebs (didi britaneTi, ruseTi da aSS ), radgan maT SeeZloT moexdinaT
eqspansia meridianulur da ganedur mimarTulebebze.
semionov tian-Sanski
100
(Tanamedrove yazaxeTi), rusuli Turqestani (Tanamedrove centraluri
azia), Crdilo-dasavleTi da dasavleTi cimbiri.
rusma mecnierma Tavis naSromSi wamoayena e. w. rkalisebri sistemis
koncefcia, romelic misi azriT iqmneba Sida zRvebis sanapiroebze,
romlebic sxvadasxva tomTa metoqeobis Sedegad ipyroba erTi romelime
xalxis mier da romelic Semdgom iwyebs SeRwevas materikis siRrmeSi
(Zveli saberZneTi, Zveli romi). is iqmneba didi saxelmwifos mier
sxvadasxva kontinentisa da kunZulebis sanapiroebis dapyrobiT, rac
xorcieldeba iseTi qveynis mier, romelsac mZlavri floti gaaCnia
(espaneTi, holandia, inglisi). swored rom floti uwyobs xels
regularuli kavSirebis damyarebas sxvadasxva teritoriebsa da
samflobeloebs Soris. “zRvidan zRvamde” sistema, iqmneba materikis Sida
sivrceebis aTvisebis Semdeg, rac iZleva erTi sanapirodan meore
sanapiromde kontrolis damyarebis SesaZleblobas (Zveli sparseTi, aSS,
ssrk). am SemTxvevaSi teritoriis aTvisebis mTavar amocanad rCeba Sida
wylebisa da saxmeleTo komunikaciebis mowyoba.
tian-Sanski aseve aRniSnavda buferuli saxelmwifoebis rols msoflio
politikaSi, misi azriT am mxriv metad mniSvnelovani geopolitikuri
mdebareoba ekava avRaneTs XIX saukuneSi, romelic warmoadgenda “bufers”
ruseTsa da ingliss Soris, xolo XX saukuneSi ssrk iyo daSorebuli
germaniisagan ramdenime saxelmwifoTi, kerZod fineTiT, estoneTiT,
LlatviiT, litviT, poloneTiT, ungreTiT da rumineTiT.
Tavis naSromebSi tian-Sanskim yuradReba miaqcia iseT mniSvnelovan
problemas, rogoricaa saxelmwifos geografiuli centrisa da mosaxleobis
centris gadaadgileba. MmagaliTad, ruseTis istoriaSi orive centris
moZraoba mimarTuli iyo aRmosavleTisaken. garda amisa, mecnierma gamoyo
kacobriobis teritoriuli ganfenilobis tipebi, daakavSira ra isini
landSaftebTan da dedamiwis mcenareulobasTan.
petre savicki
Ppetre sivicki (1895-1968 ww.) – bevri eqspertis azriT aris pirveli rusi
mecnieri, romelsac, geopolitikosi SeiZleba ewodos. Mman miiRo
ekonomikuri ganaTleba. Ppirvel msoflio omamde axlos iyo kadetebTan,
xolo ruseTSi bolSevikuri gadatrialebis Semdeg emigraciaSi wavida
bulgareTSi, xolo Semdeg sacxovreblad gadavida CexoslovakiaSi. 1921
wels Tavad trubeckoisTan erTad iyo evraziuli moZraobis erT-erTi
sulisCamdgmeli. Aam moZraobaSi geopolitikuri faqtorebi ZiriTad rols
TamaSobdnen. savicki yvela sxva evrazielebisagan gansxvavebiT yvelaze
metad iyo dainteresebuli geopolitikuri sakiTxebiT.
savickis msoflmxedveloba, iseve rogorc sxva evraziuli skolis
warmomadgenlebisa, Camoyalibebul iqna slavofilebis _ danilevskisa da,
gansakuTrebiT, leontievis Sromebis gavleniT. Eigi warmoadgenda
revoluciuri slavofilobis erT-erT mimdinareobas, romelic
dakavSirebuli iyo “velikorusebis” istoriuli identurobis
gansakuTrebulobis ZiriTad ideasTan, romelic ar daiyvaneba arc
religiur, da arc eTnikur raobamde. Aam sakiTxSi slavofilebi
eTanxmebodnen konstantine leontievis mosazrebebs, am ukanasknelma Tavis
droze Camoayaliba umniSvnelovanesi Tezisi “slavoba aris, slavizmi ar
arsebobs”, anu “slavi xalxebis eTnikuri da lingvisturi siaxlove ar
101
iZleva sakmaris safuZvels imisaTvis, rom vilaparakoT maT kulturul da
Tvisobriv erTobaze”73.
Eevraziuli moZraoba, am organizaciis warmomadgenelTa samecniero
naSromebze dayrdnobiT, saocrad axlos iyo germanel konservatiul
revolucionerebTan. iseve rogorc konservatiuli revolucionerebi,
evrazielebic cdilobdnen fesvebisadmi erTguleba momavlisaken
SemoqmedebiT winsvlasTan daekavSirebinaT, xolo rusuli erovnuli
tradiciis simyare SeexamebinaT – socialur modernizmTan, teqnikur
ganviTarebasa da aratradiciuli formebis politikasTan.
ruseTi-evrazia
73
Aa. Ddugini. “geopolitikis safuZvlebi”. 1998 w. gv. 83
74
iqve
75
iqve
102
“TaTrebis gareSe ar iqneboda ruseTi” – savickis es Tezisi statiidan
“stepi da binadari cxovreba” evraziulobis mTavar formulad iqca. aqedan
gamomdinareobs wminda geopolitikuri mtkicebuleba:
“vaRiaroT: msoflio istoriis manZilze zRvis dasavleTevropul aRqmas
Tanasworad mxolod polarulad sawinaaRmdego upirispirdeba-kontinentis
monRoluri aRqma; amave dros rusebis mier axali miwebis aRmoCenebSi, maT
dapyrobebsa da aTvisebaSi igrZnoba igive suli, kontinentis igive aRqma”.76
Aaseve, mniSvnelovania aRiniSnos rusuli landSaftis Sesaxeb. rusuli
landSaftis fundamenturi gaoreba – misi dayofa tyed da stepad – jer
kidev slavofilebis SromebSi iqna aRniSnuli. savickis kvlevebSi ruseT-
evraziis geopolitikuri arsi warmodgenilia ori realobis – evropuli
tyisa da aziuri stepis sinTezad. Aaq saqme gvaqvs garkveul originalur
mTlianobasTan.
saerTo jamSi ruseT-evrazia mxolod TuranTan ar aris gaigivebuli. igi
ufro vrcel sivrces warmoadgens, sadac warmoCenilia evrazielebis
istoriuli da sulieri aRmatebuleba evropasTan SedarebiT maTSi
“monRoluri sulis” arsebobis gamo.
Aadgilmdebareoba
ideokratia
76
Aa.dugini. “geopolitikis safuZvlebi”. Ggv. 84
103
Aamgvarad, rusi evrazielebis mier naTlad iqna gansazRvruli zRvisa da
xmeleTis istoriuli winaaRmdegobis amsaxveli ideologiuri terminebi.
zRva – asocirdeba liberalur demokratiasTan, komerciasTan da
pragmatizmTan. xmeleTi amave dros gaigivebulia ideokratiasTan,
“ierarqiul marTvasTan”, romlisTvisac ucxoa demokratiuli, liberaluri
normebi.
104
Tavi VII.
geopolitikuri skolebi da Teoriebi XX saukunis meore
naxevarSi
77
Nnika CitaZe. “geopolitika”. Tbilisi. 2008. Ggv. 59
78
http://en.wikipedia.org/wiki/New_World_Order
105
TanamSromlobisa da sabWoTa kavSirTan urTierTobaTa gaumjobeseba. am
dros Camoyalibda golis cnobili Tezisi – “evropa atlantidan
uralamde”79. AaseTi evropa eqspertTa mier moiazreboda suverenul,
strategiulad kontinentur warmonaqmnad – sruliad zomieri “evropuli
kontinenturobis saxiT”.
70-iani wlebis dasawyisSi, rodesac aSS-Si geopolitikurma kvlevebma
metad popularuli saxe miiRo, evropeli politologebic etapobrivad
CaerTvnen aRniSnul procesSi, magram maTi kvlevaTa absoluturi
umravlesoba radikalurad gansxvavdeboda omamdel arsebul geopolitikur
skolasTan. Bbevri evropeli mecnieri im periodSi muSaobda saerTaSoriso
organizaciebSi, natoSi, gaeroSi, da a.S. sadac isini dakavebulni iyvnen
gamoyenebiTi geopolitikuri kvlevebiT, rac TavisTavad uaryofda “didi
geopolitikuri sivrcis” cnebas da Sesabamisad evropelebi ar cdebodnen
viwro, regionalur doneze arsebuli sakiTxebis CarCoebs. aRniSnuli
kvlevebi TandaTanobiT gadaiqca erTgvar damoukidebel “regionul
geopolitikad”. Eam mimarTulelebam farTo ganviTareba hpova safrangeTSi
(Jurnal “herodotes” gamomcemeli iv lakostas skola). “regionuli
geopolitika” makinderis, mehenis Tu haushoferis globaluri sqemebis
ganzogadebis Sedegia, romelSic naklebadaa yuradReba gamaxvilebuli
msoflio dualizmis sakiTxebze da geopolitikur meTodebi gamoyenebulia
mxolod erovnebaTSorisi da saxelmwifoTaSorisi konfliqtebis,
demografiuli procesebisa da da, agreTve “politikuri arCevnebis
geopolitikis” aRsawerad.
Ggeopolitikis erTaderTi uwyveti tradicia, romelic omamdeli xanidan
ganagrZobda evropaSi funqcionirebas, warmoadgenda politikuri
cxovrebidan gariyuli jgufebis monapovars, romlebsac ama Tu im doneze
gaaCndaT garkveuli kavSirebi omis Semdgom nacionalistur partiebTan Tu
moZraobebTan. Aam viwro wreebSi viTardeboda haushoferisa da sxvaTa
skolis “kontinentalizmTan” dakavSirebuli geopolitikuri ideebi.
mogvianebiT am moZraobam evropeli “axali memarjveneebis” saxelwodeba
SeiZina. Ddidi xnis ganmavlobaSi samecniero sazogadoebebi maT azrebs
ubralod ugulebelyofdnen, radganac “axali memarjveneebis” ideebs isini
“faSizmis gadmonaSTebad” aRiqvamdnen.
Mmxolod ukanaskneli aTwleulis ganmavlobaSi, ZiriTadad frangi
filosofosis alen de benuas samecniero da Jurnalistur saqmianobaze
dayrdnobiT, seriozulma samecniero wreebma daiwyes am mimarTulebis
safuZvliani analizi. evropeli “axali memarjveneebis” inteleqtualuri
jgufebis saxelisuflo struqturebTan mniSvnelovani siSorisa da
“disidentobis” miuxedavad, maT Sromebs wminda Teoriuli TvalsazrisiT
geopolitikaSi Tavisi mniSvnelovani adgili miekuTvneba.
Drac Seexeba post-sabWoTa sivrces, geopolitika rogorc mecnierebis
dargi, sabWoTa kavSirSi ar arsebobda. igi sabWoTa xelisuflebis mier
oficialurad iyo aRiarebuli “faSistur” da “burJuaziul”
fsevdomecnierebad. Aamave dros ssrk-Si, maT Soris saqarTveloSi,
geopolitikis funqciebs ramdenime disciplina asrulebda – strategia,
samxedro geografia, saerTaSoriso samarTlisa da saerTaSoriso
urTierTobebis Teoria, politikuri geografia, eTnografia da a. S.
geopolitika Tavis mxriv viTardeboda mxolod da mxolod disidentur
wreebSi. Aam TvalsazrisiT aRniSnuli mimarTulebis ZiriTadi
79
Fondation Charles de Gaulle". http://www.charles-de-gaulle.org/pages/l-homme/accueil/biographie/1940-
1944-la-france-libre-et-la-france-combattante.php. Retrieved 2009-09-10
106
warmomadgeneli iyo istorikosi lev gumiliovi, miuxedavad imisa, rom mas
Tavis SromebSi arasdros gamouyenebia terminebi “geopolitika” da
“evraziuloba”.
varSavis xelSekrulebisa da sabWoTa kavSiris daSlis Semdeg
postsabWoTa respublikebis samecniero wreebSi geopolitika kvlav
aqtualuri gaxda. ideologiuri cenzuris gauqmebam bolosdabolos
SesaZlebeli gaxada sagnebs Tavisi saxeli darqmeodaT.
MmniSvnelovania aRiniSnos, rom 90-iani wlebis dasawyisidan geopolitikis
swavleba saqarTvelos sxvadasxva umaRles saswavlebelSi iwyeba. 1997 wels
gamovida cnobili qarTveli politologis, a. GgegeSiZis wigni –
“geopolitika”, xolo 1999 wels qarTul enaze iTargmna rusi mecnieris a.
Dduginis wigni “geopolitikis safuZvlebi”.
80
Nnika CitaZe. “geopolitika”. GTbilisi. 2008. gv.60
81
iqve
107
naxevarmTvaris” im seqtorebSi, romlebic meiningis azriT
“Talasokratiisken arian mimarTulni”.
Kkidev erTma amerikelma mecnierma, sol koenma gamoaqveyna wigni
“gayofili msoflios geografia da politika”, sadac mecnieris mier
geopolitikuri kvlevis meTodisaTvis Camoyalibebul iqna damatebiTi
klasifikacia, romlis ZiriTad ganmsazRvrel faqtorebs warmoadgenda
ZiriTadi geopolitikuri realobebis birTvad (Nucleus) da “diskontinur
sartyelad” dayofa. Mmisi azriT, aRniSnuli klasifikaciis mixedviT
SesaZlebelia msoflios TiToeuli konkretuli regionis oTx
geopolitikur nawilad dayofa:
zbignev bJeJinski
82
Nnika CitaZe. “geopolitika”. Tbilisi, 2008. Ggv. 61
108
varSavaSi. Mman Tavisi ganaTleba miiRo makgilis (kanada) da harvardis
universitetebSi. 1950-1970 wlebSi igi aswavlida da eweoda samecniero-
kvleviT saqmianobas harvardisa (ruseTis kvlevebis centrSi, 1953-1960 ww.)
da kolumbiis universitetebSi. 1973-1976 ww. igi iyo sammxrivi komisiis
direqtori, romlis mTavar mizans warmoadgenda msoflios ekonomikuri
integracia, msoflio bazris Camoyalibeba da msoflio samoqalaqo
sazogadoebis Camoyalibeba, rac SemdgomSi globalizaciis saxeliT iqna
cnobili.
1977-1978 wlebSi, prezident karteris mmarTvelobis dros bJeJinskis ekava
erovnuli usafrTxoebis sakiTxebSi mrCevlis Tanamdeboba. igi
monawileobda e.w. “karteris doqtrinis” formirebaSi, romlis mixedviTac
sparseTis yure aSS-is sasicocxlo mniSvnelobis zonad iqna
gamocxadebuli.
DdRevandel dRes z. bJeJinski aris kolumbiis universitetis profesori
da jon hopkinsis universitetTan arsebuli nitces skolis - Tanamedrove
saerTaSoriso urTierTobaTa kvlevis mimarTulebis mrCeveli. igi aris
mravali geopolitikuri da politologiuri naSromebis avtori, maT Soris
“sabWoTa bloki: erToba da konfliqti” (1960), “or saukunes Soris: amerikis
roli teqnotronul eraSi”(1970), “Zalaufleba da principi”(1983), “TamaSis
gegma”(1986), “komunizmis dabadeba da sikvdili XX saukuneSi” (1989). rac
Seexeba amerikeli mecnieris statiebs, maT Soris didi mniSvneloba
eniWeboda statias “amerikis axali geostrategia”, romelic 1988 wels
gamoqveynda cnobil amerikul JurnalSi “Foreign Affairs”, da romelic mieZRvna
amerikis rolis Sefasebas Tanamedrove msoflioSi. mecnieris es statia
warmoadgenda garkveul gamoZaxils im diskusiis garSemo, romelic
mimdinareobda aSS-is msoflio politikaSi rolis SemcirebasTan
dakavSirebiT, agreTve imasTan dakavSirebiT, Tu rogor iyo SesaZlebeli am
procesis Tavidan acileba. amasTanave mTavari polemika warimarTa sami
kompleqsuri problemis garSemo: pirvel rigSi, amerikis erovnuli
usafrTxoebis doqtrinis arsebiToba da misi daxasiaTeba; meore, erovnuli
strategiis mimarTuleba da misi mniSvneloba, rac niSnavs, aSS-is
regionalur konfliqtebSi CarTvis dones; Mmesame, amerikis gavlena
msoflioSi, da nawilobriv saerTaSoriso urTierTobebis transformaciaze.
B bJeJinski Tanmimdevrulad aanalizebda zemoaRniSnul problemebs,
romelTagan gansakuTrebul interess iwvevs – aSS-is strategiuli
doqtrinis transformacia da geopolitikuri realobebis axali gageba.
Semdeg statias, romelic daweril iqna bJeJinskis mier 1989 wels,
specialurad moskovuri JurnalisaTvis “meJdunarodnaia Jizn”, gaaCnda
metad saintereso saTauri - “damTavrda ki “civi omi?” masSi iyo mcdeloba
gaanalizebuliyo msoflioSi arsebuli axali realoba “civi omis” Semdeg
da msoflioSi amerikuli geopolitikisaTvis axali formulebis moZebna.
Aam Tematikis ganviTarebisas, z. bJeJinskim gamoaqveyna wigni “didi
saWadrako dafa” (1997).
“did saWadrako dafaSi” wignis avtori acnobierebs evrazias, rogorc
kontinents, sadac TamaSdeba partia, romlis gamarjvebuli moipovebs
dominirebas msoflioSi. BbJeJinskis mixedviT, partia ukve gaTamaSda da
gamarjvebuli cnobilia – es aris aSS. “hegemonia beberia iseve rogorc
Cveni msoflio. Aamave dros amerikuli msoflio hegemonia gamoirCeva misi
ganmtkicebis metad swrafi tempiT, Tavisi globaluri masStabebiT da
109
arsebobis SesaZleblobebiT”.83 es mdgomareoba argumentirebulia avtoris
mier oTxi imperiis – romis, CineTis, monRoleTisa da britaneTis
magaliTze. aseve avtori metad sainteresod aanalizebs ruseTis
geopolitikur rols Tanamedrove msoflioSi, romelic mas warmoudgeba
rogorc “Savi xvreli”, romelic darCa ssrk-is daSlis Semdeg. ruseTs,
bJeJinskis azriT, ar gaaCnia gansazRvruli da gamokveTili geostrategia
radgan, am qveynis memarcxene da memarjvene tipis geopolitikosebi
ganixilaven xan sabWoTa, xan mefis ruseTis tipis imperiis aRdgenis
models, xan samxedro-politikuri blokis ideas CineTTan, da SesaZloa
iranTan, romelic mimarTulia dasavleTisa da aSS-is winaaRmdeg.
Tanamedrove ruseTis momavali, rogorc gadmoqvcems cnobili amerikeli
geopolitikosi, fokusirebul unda iqnes social-ekonomikur ganviTarebasa
da TanamSromlobaze, pirvel rigSi evropasTan.
amerikelTa upiratesobas, bJeJinskis azriT, gansazRvravs axali
saerTaSoriso wesrigi, romelsac gaaCnia msoflio masStabiT amerikuli
sistemis damaxasiaTebeli niSnebi. Aam sistemis ZiriTadi maxasiaTeblebi
gaxlavT Semdegi faqtorebi:
- koleqtiuri usafrTxoebis sistema (maT Soris nato, aSS-iaponiis
SeTanxmeba koleqtiuri usafrTxoebis Sesaxeb da a.S.);
- regionaluri ekonomikuri TanamSromloba (magaliTad NAFTA, APEC,
evropis kavSiri) da specializirebuli globaluri organizaciebi
(msoflio banki, msoflios savaWro organizacia, saerTaSoriso
savaluto fondi);
- erToblivi gadawyvetilebis miRebis procedurebi aSS-is dominirebadi
rolis gaTvaliswinebiT;
- saerTaSoriso samarTlis sistema (saerTaSoriso sasamarTlo,
specializirebuli tribunali samxedro danaSaulobebis sakiTxebze
da sxv.).
amerikeli geopolitikosi gvaZlevs axal geostrategiul eraSi
saxelmwifos siZlieris axal gansazRvras. Mmisi azriT, axal eraSi
mniSvnelovnad ecema teritorialuri faqtoris roli da izrdeba sxva
Semadgenlebis roli, kerZod: ekonomikuri, teqnologiuri, samxedro da
politikuri da a. S.
msoflios yvela saxelmwifos bJeJinski yofs aqtiur geostrategiul
moqmed moTamaSeebad (safrangeTi, germania, ruseTi, CineTi),
geopolitikur centrebad-xelsayreli geografiuli mdebareobis gamo,
magram ara aqtiur qveynebad (ukraina, Aazerbaijani, TurqeTi, irani,
samxreT korea) da sxva danarCenebi. am geopolitikuri ierarqiis
saTaveSi dgas aSS. AaseTi geopolitikuri statusidan gamomdinareobs
amerikuli geostrategiis miznebic: Tavisi strategiuli batonobis
mdgomareobis ganmtkiceba; axali msoflio wesrigis Seqmna, romelic
aZlierebs Seqmnil geopolitikur status-qvos.
83
The Grand Chessboard: American Primacy and Its Geostrategic Imperatives, New York: Basic Books (October
1997), ISBN 0-465-02726-1. P. 36
110
Hhenri kisinjeri
111
ukve 1973 wels, aSS-is prezidenti riCard niqsoni, romelic
iZulebuli iyo gadamdgariyo Tanamdebobidan “uotergeitis saqmis” gamo,
prezidentis postze Secvala j. fordma. Aamis Semdeg kisinjeri
daadanaSaules strategiuli SeteviTi SeiaraRebis xelSekrulebis
arasrulyofilebis gamo, da sabWoTa kavSirTan urTierTobebis procesSi
metismet “sirbileSi”. Ggarda amisa, CrdiloeT vietnamis jarebis saerTo
Setevis dros aRebul iqna saigoni da gamocxadebul iqna samxreTi da
CrdiloeTi vietnamis gaerTianeba socialisturi konstituciis
safuZvelze (1975 w.).
Kkisinjerma datova TeTri saxli fordis administraciasTan erTad
da daubrunda Tavis pedagogiur moRvaweobas, amjerad – jorjTaunis
universitetSi. igi xSirad gamodioda televiziiT da akeTebda
komentarebs saerTaSoriso politikisa da geopolitikur problemebTan
dakavSirebiT. amis garda, man Seqmna avtoritetuli konsaltinguri
kompania “kisinjer asosieits”.
1997 wels gamovida henri kisinjeris wigni “diplomatiis istoria”,
romelmac sayovelTao aRiareba moipova. wignSi, sxvadasxva istoriul
procesSi ganviTarebul mniSvnelovan movlenebTan erTad kisinjeri
aanalizebs civi omis dasrulebis Semdeg arsebul geopolitikur
mdgomareobas, mis mier wamoyenebul iqna Tezisi komunizmze liberaluri
demokratiis moraluri gamarjvebis Sesaxeb. saerTaSoriso
Tanamegobrobis Semdgom ganviTarebas kisinjeri xedavs demokratiuli
zonebis gafarToebaSi da im qveyanaTa ricxovnobis zrdaSi, romlebic
eyrdnobian sabazro ekonomikas. Aamave dros, kisinjeri Sorsaa
geopolitikis idealistur, anu wminda moraluri gagebisagan,
gansxvavebiT v. vilsonisa da b. qlintonisagan. igi ar aris daavadebuli
civ omSi gamarjvebis eiforiiT da rogorc wminda realisti, xedavs
momaval msoflios rogorc ara “erTpolusians” amerikis meTaurobiT.
Tumca, misi azriT aSS rCeba “pirvel saxelmwifod sxva did
saxelmwifoTa Soris.” amave dros, mas miaCnia, rom arsebobs 5-6 “simZimis
centri”, romelSic wesrigi uzrunvelyofil iqneba sxvadasxva
urTierTdapirispirebuli erovnuli interesebis mqone balansze. Aaqedan
gamomdinare, kisinjeri, davas idealistebsa da realistebs Soris
gansazRvravs realistebis sasargeblod.
Tavis bolo wignSi “sWirdeba Tu ara amerikas sagareo politika”
(2002), igi aRniSnavs, erTis mxriv amerikis, rogorc lideris rols
Tanamedrove msoflioSi, meores mxriv – misi mdgomareobis
paradoqsulobas, romelic dakavSirebulia imasTan, rom receptebi
romelsac is uwers mTel msoflios, Seicavs “civi omis droindel
sentencias”. Aamis garda, amerikelebs masaSi TiTqmis ar aRelvebT
amerikis lideroba, da sagareo politikis problemebi ar iwvevs
sazogadoebaSi araviTar gamoZaxils. amerikelTa im Taobas, romelic
daibada civi omis Semdeg, izidavs idea Seiqnas “usafrTxo globaluri
garemo, rogorc konpensacia im daZabul konkurenciaze, romelic exeba
maT pirad cxovrebas”. Aamrigad, amerika aRmoCnda ormag situaciaSi: Tu
amerikis, rogorc lideris roli – realobaa, am SemTxvevaSi unda
miRebul iqnes doqtrina, romelic gansazRvravs politikas misi
liderobis uzrunvelyofisaTvis, magram amerikis Tanamedrove roli
msoflioSi ar aRelvebs amerikel xalxs, romelic Tvlis, rom
yoveldRiuri cxovrebas, sakuTari ekonomikuri interesebis
uzrunvelyofas TandaTanobiT mivyevarT sayovelTao politikur
Serigebamde da demokratiul wesrigamde.
112
Tavisive kiTxvaze, romelic mimarTulia ubralo amerikelebisadmi,
romlebic CarTulni arian yoveldRiur problemebSi, kisinjers gaaCnia
profesionali politologisa da geopolitikosis pasuxi. is detalurad
ixilavs msoflio wesrigis cvlilebebs XVII-dan XX saukunemde da im
gamowvevebs, romelic mimarTulia amerikisadmi axal pirobebSi – anu
misi planetis sxvadasxva regionebSi liderobis pirobebSi. kisinjeri
yuradRebas amaxvilebs amerikis imperiuli statusis uaryofis
aucileblobaze, radganac misi azriT “am statuss mivyavarT samxedro
diqtaturamde da demokratiuli faseulobebis dakargvamde”.84 kisinjeris
azriT, mTavar amocanas warmoadgens amerikis siZlieris transformireba
“moralur konsensusSi”, demokratiuli da Tavisufali sabazro
ekonomikis danergvaSi da ara am sistemebis TavsmoxvevaSi sxva
xalxebisadmi. Aamitomac aucilebelia Seiqmnas is winapirobebi, romlis
winaSec es Rirebulebebi SeiZleba miRebul iqnes Tanamedrove
msoflioSi.
aerokratia da eTerokratia
84
Nnika CitaZe. “geopolitika”. Tbilisi. 2008 w. gv. 63
113
sivrce). samxedro TvalsazrisiT, am or stiqias Seesabameba birTvuli
iaraRi (haeri) da “varskvlaveTis omebis” programa (kosmosi).
Telulokratiisa (saxmeleTo mmarTveloba) da Talasokratiis (sazRvao
mmarTveloba) mmarTvelobis msgavsad sahaero sivrcesTan dakavSirebul
geopolitikur sistemas SeiZleba ewodos aerokratia (haeris mmarTveloba)
da eTerokratia (eTeris mmarTveloba).
114
warmoadgens didi geopolitikuri proeqtis - “cvlilebani globalur
usafrTxoebaSi da amerikis erovnuli interesebi” - reziumes). Mmisi
ZiriTadi koncefciis arsi mdgomareobs SemdegSi:
KXX saukunis 90-iani wlebis dasawyisSi kontinenturi – Telurokratiuli
Zalebis ukanaskneli sayrdenis, sabWoTa kavSiris daSlis Semdeg, da am
procesis Sedegad mTel msoflioSi atlantizmis TvalsaCino
geopolitikuri gamarjveba sinamdvilis mxolod zedapiruli mxarea. Nnatos
strategiuli warmateba da yofil socialistur sivrceze dasavleTTan
dapirispirebul komunistur ideologiaze uaris Tqma – ar exeba Rrma
civilizaciur Sreebs. Ffukuiamasgan gansxvavebiT, hantingtoni amtkicebs,
rom strategiuli gamarjveba ar moaswavebs civilizaciur gamarjvebas;
dasavlur Rirebulebebze dafuZnebuli ideologia – liberaluri
demokratia, Tavisufali bazari da a.S. – ualternativoa mxolod droebiT,
vinaidan dasavleTis geopolitikuri warmatebebis Semyure aradasavluri
xalxebi uaxloes periodSi gamoavlenen TavianT civilizaciur da
geopolitikur Taviseburebebs.
Kkomunisturi ideologiis uaryofa da postsabWoTa sivrceze mimdinare
politikuri cvlilebebi ar gamoiwvevs atlanturi faseulobebis danergvas
msoflios sxvadasxva regionebSi, piriqiT, xelaxla iCens Tavs zedapiruli
ideologiuri CarCoebisagan ganTavisuflebuli yvelaze Rrma kulturuli
Sreebi.
Hhantigtons, Tavisi Teoriis dasasabuTeblad mohyavs jorj veigelis
sityvebi: “msoflio desekularizacia XX saukunis miwurulis erT-erTi
ZiriTadi socialuri movlenaa,”85 maSasadame, imis magivrad, rom xalxebma
Tavidan moicilon religiuri ganxvaveba erTian msoflioSi, ris Sesaxebac
fukuiama saubrobs, isini ufro cxovlad SeigrZnoben TavianT religiur
kuTvnilebas”.86
Hhantigtoni amtkicebs, rom dasavlur civilizaciasTan erTad, romelic
moicavs CrdiloeT amerikasa da dasavleT evropas, msoflioSi arsebobs
kidev Svidi SesaZlo geopolitikuri civilizacia:
1. “slavur-marTlmadidebluri;
2. konfuciuri (CineTi);
3. iaponuri;
4. islamuri;
5. induisturi;
6. laTinur-amerikuli;
da SesaZloa 7. afrikuli”87.
85
Nnika CitaZe. “geopolitika”. Tbilisi, 2008. Ggv. 64 E
86
iqve
87
"Professor Samuel Huntington author of The Clash of Civilizations". The Times (London). December 29, 2008.
115
eiforiis miuxedavad, dasavleTis politika unda daefuZnos Semdeg
formulas: “The West and The Rest”88. (dasavleTi da danarCenebi).
sruliad naTelia mecnieris geopolitikuri daskvnebic: hantigtons
miaCnia, rom atlantistebma yovelmxriv unda gaaZlieron sakuTari
civilizaciis strategiuli poziciebi, mzad unda iyvnen
winaaRmdegobisaTvis da amisaTvis saWiroa erTiani strategiuli
Zalisxmevis Camoyalibeba, rac Tavis mxriv SesaZlebels gaxdis
antiatlantisturi tendenciebis Sekavebas. Aam mizniT, hantingtonis azriT
msoflios demokratiulma Zalebma ar unda dauSvan sxvadasxva
civilizaciaTa gaerTianeba dasavleTisaTvis saSiS kontinentur aliansSi.
misi azriT: “dasavleTis interesebi aSkarad moiTxovs:
88
Wars of Civilizations and Why Huntington's theory appeals to the Western Mind by Jonathan Power
89
http://news.harvard.edu/gazette/story/2009/02/samuel-huntington-81-political-scientist-scholar
116
Arac Seexeba meore mTavar neoatlantisturi mimarTulebis
geopolitikoss, es gaxlavT amerikeli pol volfovici (aSS-is Tavdacvis
mdivnis yofili moadgile da msoflio bankis yofili prezidenti). man aSS-
is mTavrobisadmi 1992 wlis martis moxsenebaSi aRniSna: “evropisa da aziis
kontinentebze iseTi strategiuli Zalis warmoSobis dauSveblobis Sesaxeb,
romelic SesZlebda dapirispireboda aSS-s”.90 misi azriT, yvelaze metad
aseT SesaZlo Zalad miCneulia ruseTi, amitom am ukanasknelis gavlenis
Sesakaveblad baltiispireTis qveynebis safuZvelze unda Seiqmniliyo
“sanitaruli kordoni”. ATavisi midgomebiT, amerikeli strategi volfovici
ufro axlos dgas makinderTan, vidre sfaiqmenTan da swored esaa
hantingtonisa da volfovicis koncefciebs Soris mTavari gansxvaveba.
Yyvela sxva SemTxvevebSic, konkretuli poziciuri mowinaaRmdegis
miuxedavad, yvela neoatlantistis pozicia ZiriTadad erTmaneTs emTxveva:
civ omSi gamarjvebis miuxedavad, dasavleTis winaSe iqmneba axali
saSiSroebebi romlebic momdinareobs sxvadasxva geopolitikuri
warmonaqmnebidan. Maqedan gamomdinare, “erTiani msoflios” Sesaxeb saubari
jerjerobiT naadrevia da XXI saukunis mTavar geopolitikur sqemad isev
rCeba dapirispireba atlantizmsa da evraziulobas Soris.
Aamgvari dualizmis axal da ufro zogad formulirebas warmoadgens
hantingtonis Tezisi: “The West and the Rest” (dasavleTi da danarCenebi).
mondializmi
90
a. dugini. “geopolitikis safuZvlebi”. Ggv. 119
117
es gaxldaT araoficialuri organizacia, sadac mimdinareobda amerikis
msoflio strategiis SemuSaveba, xolo am strategiis saboloo etaps
warmoadgenda mTeli msoflios unifikacia da msoflios mTavrobis
Camoyalibeba. zemoaRniSnuli organizacia Camoyalibebul iqna 1921 wels,
rogorc Lkarnegis fondis “msoflio mSvidobisaTvis”L gagrZeleba. Aam
organizaciis farglebSi maRali Tanamdebobis polikosebi ecnobodnen
msoflio momavlis mondialistur Sexedulebebs. AaRsaniSnavia is faqtic,
rom CFR is wevrTa umravlesoba amave dros iyo Sotlandiuri masonobis
maRali wris warmomadgeneli. Aaqedan SegviZlia vivaraudoT, rom
mondialisturi mimarTulebis geopolitikur proeqtebs garkveuli
humanistur-mistikuri ganzomilebac gaaCndaT.
Uukve meore msoflio omis Semdeg, 1954 wels Seiqmna meore
mondialisturi instituti - bildenbergis klubi. Mamjerad masSi amerikel
politikur moRvaweebTan, politologebTan da finansistebTan erTad,
gawevrianebulebi iyvnen maTi evropeli kolegebic.
1973 wels bildenbergis jgufis aqtivistebis iniciativiT iqmneba
mesame umniSvnelovanesi mondialisturi struqtura: Ksammxrivi komisiaL anu
trilaterali. Mmis ZiriTad birTvs warmoadgendnen bilderbergis jgufis
da C.F.R. –is amerikeli warmomadgenlebi. AaRsaniSnavia is faqti, rom
amerikis garda, sammxriv komisias gaaCnia kidev ori Stab-bina evropasa da
iaponiaSi.
TviTon saxelwodeba, sammxrivi komisiaL SerCeul iqna konkretuli
geopolitikuri mosazrebebis safuZvelze. Mmisi ZiriTadi mizania
atlantizmis egidiT gaaerTianos teqnikur ganviTarebasa da sabazro
ekonomikaSi gansakuTrebiT ganviTarebuli sami didi sivrce:
Kkonvergenciis Teoria
118
konfrontaciis Sesustebis mizniT warmodgenil iqna mondializmis
pacifisturi versia, romelic konvergenciis TeoriisL saxelwodebiT aris
cnobili. F.R.C. – is memarcxene dajgufebis analitikosebis mier zbignev
bJeJinskis xelmZRvanelobiT SemuSavebuli es Teoria miznad isaxavda meore
msoflio omis Semdgom periodSi arsebuli ideologiuri da
geopolitikuri winaaRmdegobis gadalaxvas da axali tipis kulturul-
ideologiuri civilizaciis Seqmnas, romelic garkveulwilad iarsebebda
Sualeduri sistemis formiT socializmsa da kapitalizms, wminda
atlantizmsa da wminda kontinentalizms Soris.
Aam Teoriis ZiriTad mizans warmoadgenda sabWoTa ideologebis mier
“sawarmoo saSualebebis nacionalizaciis” da “kerZo sakuTrebis gauqmebis”
Tezisebis uaryofa, rac Tavis mxriv zomier social-demokratiul,
revizionistur versiaSi unda gadasuliyo. Tavis mxriv, demokratiul da
Tavisufal sabazro ekonomikaze damyarebul dasavleTs valdebuleba unda
aeRo nawilobriv SeezRuda bazris Tavisufleba da gaezarda saxelmwifo
seqtoris roli ekonomikaSi da a. S. saerTo kulturuli orientaciis povna
ki Tavis mxriv SeiZleboda humanizmisa da ganmanaTleblobis tradiciebSi,
romelsac aRiarebs, rogorc dasavleTis demokratiuli reJimi, ise
komunizmis socialuri eTikac (mis Serbilebul social-demokratiul
versiebSi).
Kkonvergenciis Teoriis mixedviT, msoflio mTavroba, gulisxmobda
msoflios marTvaSi vaSingtonTan erTad moskovis daSvebas. Ees ki Tavis
mxriv xels Seuwyobda sayovelTao mSvidobasa da civi omis dasrulebas,
xolo xalxebi Tavidan aicilebdnen geopolitikuri daZabulobis simZimes.
Aaq Zalian mniSvnelovania xazi gavusvaT teqnologiuri sistemis
“Talasokratiidan” “eTerokratiisaken” gadasvlas: mondialisti
politikosebi msoflios uyureben ara rogorc zRviT SemosazRvruli
dasavleTis kontinentis mcxovrebi (rogorc tradiciuli atlantistebi),
aramed “kosmosur orbitaze myofi astronavtebis” TvalebiT. Aam dros maT
Tvalwin marTlac aris gadaSlili erTiani msoflio (One World).
AaRsaniSnavia is faqtic, rom mondialistur centrebs Tavisi
Tanamoazreebi moskovSic gamouCndnen. aq mTavari figura iyo sistemur
kvlevaTa institutis direqtori, akademikosi gviSiani, romelic faqtiurad
iziarebda “trilateralis” mier warmodgenil koncefciebs. mondialisturi
centrebis saqmianobam gansakuTrebuli warmateba hpova dasavleT evropis
ultramemarcxene partiebs Soris.
119
Semdeg sabWoTa respublikebs, rasac mohyva aSS-sTan xelSekrulebebis
gaformeba strategiuli SeiaraRebis Semcirebis mimarTulebiT.
Aamave dros, saaSkaraoze iqna gamotanili yvela is usamarTloba, romelic
xorcieldeboda ssrk-Si komunisturi mmarTvelobis 70 wlis ganmavlobaSi,
amitomac yofili sabWoTa respublikebis umravlesobas aRar surda ssrk-is
SemadgenlobaSi yofna. Aamitomac, ukve 80-iani wlebis bolodan ssrk-Si
daiwyo daSlis procesi.Ees procesi daCqarda im warumatebeli ekonomikuri
reformebis fonze, romelTa ganxorcielebas maSindeli sabWoTa
xelisufleba cdilobda. Aaseve, yuradReba unda gamaxvildes im faqtze,
rom ssrk-Si “perestroikis” periodi daemTxva aSS-Si metad principuli
respublikelebis - reiganisa da buSis prezidentobis periods. reigani
bolo wlebis prezidentebs Soris erTaderTi iyo, romelic uars
acxadebda yovelgvar mondialistur organizaciaSi monawileobaze. Tavisi
mrwamsiT igi iyo metad mkacri, principuli lideri, romelic Zal-Rones ar
iSurebda msoflioSi demokratiis gaZlierebisa da totalitarul
reJimebTan brZolis mimarTulebiT. igi arasdros midioda kompromisze
“memarcxene antidemokratiul ideologiasTan”, da Sesabamisad man Zalian
didi roli Seasrula imaSi, raTa aeZulebina totalitaruli sabWoTa
kavSiri, raTa am ukanasknels garkveuli nabijebi gadaedga msoflioSi
daZabulobis Senelebisa (1987 wlis 7-10 dekembris vaSingtonis
xelSekruleba, strategiuli SeiaraRebis Semcireba ssrk-is mier, sabWoTa
jarebis avRaneTidan gamoyvana) da demokratiis mimarTulebiT (“glasnosti”,
“perestroika”).
Aamrigad, 80-iani wlebis bolos “harTlendis” SigniT mimdinare
procesebma da “atlantisturi” Zalebis aqtiurma qmedebebma ganapirobes
liberalur-demokratiuli ideologiisa da sazRvao Zalebis poziciebis
kidev ufro ganmtkiceba mTels msoflioSi.
120
warimarteba da samyaros mowesrigebul, racionalurad momuSave manqanaSi
erTiandeba.
Aamgvari axali wesrigi, Tumca wminda atlantisturi sistemebis
universaciazea dafuZnebuli, scdeba atlantizmis farglebs da msoflios
yvela regioni axali modelis mixedviT daiwyebs ufro metad
ganviTarebuli ekonomikuri centrebis irgvliv xelaxal Camoyalibebas”.91
91
The End of History and the Last Man. Free Press, 1992. ISBN 0-02-910975-2
121
Tavis geopolitikur kvlevebSi, atali gamoyofs sam mniSvnelovan
regions, romlebic erTian msoflioSi ekonomikuri sivrcis centrebad
gadaiqcevian:
1. “amerikuli sivrce, romelSic orive amerika sabolood aris
gaerTianebuli erTian finansur-samrewvelo zonaSi;
92
Aa.dugini. “geopolitikis safuZvlebi”. 1997 w. gv. 128
122
1. “Sesustdeba saerTaSoriso institutebis roli;
2. daiwyeba tradiciuli blokebis dezintegracia da arsebuli
saxelmwifoebis progresirebadi daSla;
3. daiwyeba mcire da saSualo xangrZlivobis omebis epoqa, romelTa
Sedegad Cayalibdeba axali geopolitikuri warmonaqmnebi;
4. msoflio qaosis safrTxe aiZulebs sxvadasxva blokebs didi
uflebamosilebis mqone saerTaSoriso institutebis Seqmnis
aucileblobisaken, rac, faqtiurad, msoflio mTavrobis
Camoyalibebas moaswavebs;
5. Camoyalibdeba msoflio saxelmwifos, axali saboloo
saerTaSoriso instancia (msoflio mTavroba).”93
aRniSnuli modeli warmoadgens garkveul Sualedur formas frensis
fukuiamas mondialistur optimizmsa (idealisturi midgoma) da sameul
hanTingtonis atlantur pesimizms (realisturi midgoma) Soris.
93
Aa. Ddugini. “geopolitika”. 1997 w. gv. 131
123
maias (maias imperia), egvipturi civilizaciebi. mogvianebiT toinbis mier
civilizaciaTa ricxvi ocdaerTamde iqna gazrdili.
istoria toinbis mixedviT kargavs erTxazovnebas da homogenurobas
da amiT iZens ciklurobas, mravalganzomilebas, ganviTarebis mraval
mimarTulebas da ara erTgvarovan hegemonobas. civilizaciis warmoSoba
misi azriT dakavSirebulia an primitiul, civilizaciamdeli sazogadoebis
civilizaciurSi mutaciasTan an naTesaurad dakavSirebuli civilizaciebis
gamoCenasTan, romlebic aRmocendebian ara maTi winaprebis wiaRidan, aramed
maT gverdiT. axali civilizaciebis warmoqmnis faqtorebs Soris toinbma
gamoyo: pirveli_rasebsa da civilizaciebs Soris urTierTqmedeba da
meore_geografiuli da istoriuli garemos zemoqmedeba. civilizaciuri
procesis Semaferxebel, negatiur faqtorad toinbi miiCnevda inerciis
Zalas - tradicias.
istoria da geopolitika toinbTan warmodgenilia gamowvevebisa da
pasuxebis saxiT. ”gamowveva_pasuxis” koncefcia gamodis yvela sulieris
Tavdapirveli dualizmidan - Sejaxeba iahvesa da gvelis, RmerTis da
satanis, keTilis da borotis, Cinur filosofiaSi ianis da inis
dapirispireba iZleva gamowvevisa da pasuxis sawyis magaliTebs. ”gamowveva
aqezebs zrdas. gamowvevaze pasuxiT sazogadoeba wyvets mis winaSe
wamoWril amocanas, romlis Sedegadac gadadis sirTulis TvalsazrisiT
ufro maRal da ufro Camoyalibebul struqturul mdgomareobaSi. . .
gamowvevis uaryofa niSnavs zrdis da ganviTarebis stimulebis uaryofas.” 94
amasTanave aRsaniSnavia is faqtic, rom xelsayreli geografiuli da
klimaturi pirobebi yovelTvis ar uwyoben xels sazogadoebis
ganviTarebas. ufro metic, garemos zedmetad komfortuli pirobebi
amuxruWeben progress da xels uwyoben bunebasTan kavSirs. am SemTxvevaSi
moqmedebs kanoni ”rac ufro Zlieria gamowveva, miT ufro Zlieria
stimuli”.95 gansakuTrebiT Zlieri ganviTarebis stimulad gamodgeba zRvis
gadaRma migracia. es aSkarad Cans xmelTaSua zRvis regionis istoriis da
gansakuTrebiT axali drois kolonializmis istoriis magaliTze.
garemomcveli istoriuli, adamianuri garemo aranakleb moqmed
faqtors warmoadgens. es garemo civilizaciis ganviTarebaze moqmedebs
Semdegi saSualebebiT - an ”stimuli_dartyma” an ”stimuli_zewola”.
adamianuri garemos ”dartymis” stimulirebadi zemoqmedebis klasikuri
magaliTia aTenis reaqcia sparseTis agresiaze (480_479 ww. Zv.w.).
”stimuli_zewola”_ze pasuxis magaliTia moskovis samTavros aRmoceneba
monRolTa uRelis gadagdebis Sedegad. civilizaciebSi, romlebic
ganicdian istoriuli garemos uwyvet zewolas, yalibdeba gansazRvruli
socialuri struqturebi: forpostebi da zurgebi. moskovis saxelmwifos
tipiur forpostad emsaxureboda kazakoba, ”mesazRvreebi rusuli
marTlmadideblobisa”, romlebmac gaimarjves momTabareebTan brZolaSi.
meore ”gamowveva_zegavlenad” ruseTze, am SemTxvevaSi dasavleTidan,
toinbs miaCnia poloneTis intervencia (1610_1612 ww). am intervenciaze
pasuxis Sedegad momavalSi SesaZlebeli gaxda ruseTis gamarjveba
CrdiloeTis omSi da peterburgis daarseba.
analogiurad, forpostebis meSveobiT, ”gamowveva_zegavlenas” pasuxobda
dasavleTic. pirvel rigSi, dasavleTis samyarom romis imperiis da karlos
didis imperiis saxiT gauZlo ”kontinentur evropel barbarosebs”, meore
mxriv_moskovis winaaRmdegobas, mesame_otomanTa imperias, meoTxe_ Soreuli
94
Исаев. Геополитика. Стр. 292
95
იქვე
124
dasavleTis winaaRmdegobas (keltebi da skotebi), mexuTe_skandinaviis
vikingebs, meeqvse_arabebis (mavritanul) zewolas.
istoriuli stimulebi, garda ”dartymisa” da ”zewolis” formebisa,
romlebic moqmedeben qveynis garedan, SeiZleba mogvevlinon socialuri
uflebebis Selaxvis formiTac, romelic Tavs iCens socialuri garemos
Signidan iseTi procesebis dros, rogorebicaa migracia, monoba, kasturi da
religiuri diskriminacia. ”socialuri uflebebis darRveva” aseve stimuls
aZlevs sazogadoebas gasces saTanado pasuxebi zemoaRniSnul negatiur
movlenebs.
mudmivad moqmed ”gamowveva_pasuxis” mdgomareobaSi Tavs iCens
”kompetenciis kanoni”. misi qmedebebi dakavSirebulia gansakuTrebiT mkacr
gamowvevasTan da vlindeba rogorc gansakuTrebulad mkacri gansacdelis
Semsubuqebis formiT. magaliTad, sazRvao stiqiebi - mitovebuli venecia da
holandia kompensirebuli iyo TviT bunebis mier Seqmnili sazRvao damcavi
zRudiT. toinbma gaakeTa daskvna, rom ”gamowvevis Zalebis mier raRac
zRvaris gadalaxva iwvevs ara matebas, aramed warmatebuli pasuxis
klebas”96. aqedan gamomdinare, maqsimalurad stimulirebadi gamowveva_esaa
ara yvelaze Zlieri, aramed mocemuli sazogadoebisaTvis optimaluri
gamowveva, romlisTvisac is mzadaa da mas SeeZleba sakadrisi pasuxi gasces
amgvar gamowvevas.
sazogadoebis Sinagani struqturis gamokvleviT, toinbma aRmoaCina,
rom garkveul civilizaciebs aqvT ufro mtkice Sida kavSirebi vidre sxvas.
aseTi mtkice kavSirebia igive ” mamaSviluri urTierToba”. es kavSirebi
qmnis axali tipis universalur saxelmwifos.
sazogadoeba Tavisi ganviTarebis procesSi, gamoyofs TavisTavad
iseT socialur struqturebs, rogoricaa dominirebadi umciresoba
(elita), Sida da gare proletariati. elitis daniSnulebaa_misces
sazogadoebas ganviTarebis saerTo programa, STaagonos mosaxleobas
universaluri saxelmwifos mSeneblobis aucilebloba. Sida proletariati
(magaliTad pirveli qristianebi), warmoSobs ”ganviTarebul” religias,
romelic iRwvis msoflio eklesiis struqturizaciisaken, xolo gare
proletariati cdilobs daicalos dagrovili energiisagan saxelmwifos
sazRvrebs miRma (pirvel rigSi saomari moqmedebebis formiT), da Tavs
avlens rogorc sagmiro saukuneebis Semqmneli.
naSromebi ”civilizacia istoriis sasamarTlos winaSe” da ”msoflio
da dasavleTi”, atarebdnen naTlad gamokveTil geopolitikur xasiaTs.
pirvelad, toinbi aanalizebda ra ”msoflio rukis cvlilebebs”, aRniSnavda
unifikaciis mzardi procesis Sesaxeb, msoflios gaerTianebis ideas saerTo
msoflio TanamegobrobaSi, romelic realobad iqca ukve 1500 wlidan.
unifikaciis procesi, mecnieris azriT, ”migviyvans, msoflios politikur
gaerTianebasTan, axlo momavalSi msoflio saxelmwifos SeqmnasTan.
amasTanave gamoiwvevs udidesi saxelmwifoebis ricxvis Semcirebas rvidan
oramde (amerika, ssrk). amasTanave, mesame didi saxelmwifo SeiZleba gaxdes
evropis kavSiri. msoflios gaerTianeba SeiZleba ori meTodiT: iZulebiTi
(samxedro saSualebebiT) da TanamSromlobis gziT. iZulebiTi meTodi
SeuZlebelia birTvuli iaraRis epoqaSi. Amitom, udides saxelmwifoebs da
danarCen qveynebs ar aqvT urTierTobebis mogvarebisa da poziciaTa
daaxloebis alternativa. daaxloebis meqanizmi da msoflio marTvis
procesi ukve Seqmnilia gaeros saxiT“.97
96
Исаев. Геополитика. Стр. 293
97
Исаев. Геополитика. Стр. 294
125
qveTavSi ”civilizaciaTa Sejaxeba” (hantigtoni mogvianebiT
gamoiyenebs am termins Tavisi cnobili statiisa da wignisaTvis) toinbma
moaxdina Sejaxebis Teoriis Canaweri: ”istoriis mTavari Sinaarsi bolo 450
wlis ganmavlobaSi iyo dasavleTis civilizaciis Zlieri zemoqmedeba
yvela sxva civilizaciaze da dasavleTis da danarCeni msoflios
Sejaxeba”.98 am Sejaxebis donesa da sazRvrebis Sesaxeb iyo aRwerili
mecnieris mier zemoT aRniSnul wignSi ” msoflio da dasavleTi”, romlis
sxvadasxva Tavi atarebs Sesabamis saxelebs: ”ruseTi da dasavleTi”,
”islami da dasavleTi”, ”indoeTi da dasavleTi”, ”Soreuli aRmosavleTi da
dasavleTi” ( Soreul aRmosavleTSi is gulisxmobda “ CineTs, iaponias da
koreas”). Aamgvarad, Cven viRebT civilizaciaTa Sejaxebis Semdeg
geopolitikur suraTs: dasavleTis civilizacias ewinaaRmdegeba ruseTis,
islamis, indoeTis, CineTis, iaponiis da koreis civilizaciebi. rogorc
Cans, istoriuli da geopolitikuri msoflio suraTi toinbis SromebSi
erTmaneTs ar emTxveva. gansxvaveba mdgomareobs meqsikuri civilizaciis ar
arsebobiT არსებულ geopolitikur suraTSi. Mmecniers ar auxsnia am
ararsebobis mizezi. SeiZleba man ar CaTvala saWirod mcire naSromSi
gaekeTebina dasavleTis da laTinuri amerikis Sejaxebis analizi, an
CaTvala, rom meqsikuri civilizacia ver SeewinaaRmdegeba dasavleTs
Tanamedrove etapze. Aarc isaa gamoricxuli, rom Tanamedrove laTinuri
amerika aris nawili dasavleTis civilizaciisa _ mis naSromSi “istoriis
gageba”, meqsikuri civilizaცiis identifikaciisas toinbi gulisxmobda Sua
saukuneebis meqsikur, iukatanis da maias sazogadoebebs.
Mmanuel kastelzi
98
Исаев. Геополитика. Стр. 294
126
sazogadoeba da globaluri ekonomika” (1994). kastelzi miiCnevs, rom
Tanamedrove civilizaciisaTvis damaxasiaTebelia Semdegi gamovlinebebi:
99
Исаев. Геополитика. Стр. 299
127
ganviTarebadi qveynebidan imigrantebis mozRvaveba, romelic
iwvevs moqalaqeebs Soris qsenofobiis gaZlierebas;
socialuri moZraobis gaaqtiureba, rac pirvel rigSi
dakavSirebulia ekologiur da qalTaA uflebebis damcvel
moZraobebTan;
qalaqebSi marginalTa raodenobis zrda, romlebic cxovroben
an specialurad gaTvaliswinebul getoebSi an qalaqis
quCebSi.100
Ppiter teilori
100
Исаев. Геополитика. Стр. 300
128
iswavleba msoflios sxvadasxva universitetebSi. Tavad mecnieri gamoyofs
Tavisi gamokvlevebis oTx ZiriTad mimarTulebas:
1. msoflio hegemoniis gamokvleva_monografia “Tanamedrove msoflios
gza: msoflio hegemoniidan da gamousaval mdgomareobamde” (1996). am
mimarTulebis CarCoebSi teilorma moaxdina niderlandebis, britaneTis da
aSS_s dominirebis periodebis SedarebiTi analizi am qveynebis
ekonomikuri, politikuri da kulturuli mdgomareobis TvalTaxedvidan.
2. britaneTis specifikis Seswavla politikaSi, ekonomikasa da
sociologiaSi.
3. modernizaciisa da amerikanizaciis problemebis ganxilva. es
mimarTuleba uSualo kavSirSia hegemoniis fenomenis gamokvlevasTan da
gamoxatuleba hpova Semdeg naSromebSi: “Tanamedroveoba: geografiuli
interpretacia” (1999w). “amerikuli saukune: iZuleba da konsensusi
amerikuli Zlevamosilebis ganviTarebis perspeqtivaSi.”
4. disciplinaTSorisi socialuri gamokvleva.
miuxedavad imisa, rom yvela mimdinareobas aqvs geopolitikuri
mimarTuleba, pirvelმა Teoriam avtors msoflio aRiareba moutana.
msoflio hegemoniis gamokvlevaSi teilori eyrdnoba imperializmisa da
”msoflio_sistemis” Teoriebs. is operirebs ”birTvis” da ”periferiebis”
modelebiT. gansazRvruli teritoriis centrTan an periferiasTan
mikuTvnebis kriteriumad teiloris azriT gvevlinebian
social_ekonomikuri da politikuri procesebi, romlებიc ”msoflio
sistemisaTvis” TavianTi mniSvnelobidan gamomdinare SeiZleba iyvnen
”sakvanZo” (birTvSi mimdinare procesebi) an ”periferiuli”. birTvis da
periferiebis kategoriebis garda teilori agreTve iyenebs naxevrad
periferiis kategorias. naxevarperiferiaze aRiniSneba gansazRvruli
Serwyma sakvanZo da periferiuli procesebisa.
Amgvarad, saxelmwifo_hegemonis geografiuli mdebareoba SeiZleba
ganisazRvros rogorc ”birTvi-saxelmwifoebis” mTavari koziri. hegemonia
iTvaliswinebs konkurentebze ekonomikur, politikur da ideologiur
sferoebSi dominirebas. hegemoniis safuZvels warmoadgens ekonomikuri
upiratesoba. fegemoniis Camoyalibeba moicavs sam stadias: konkurentebze
upiratesoba warmoebaSi; komerciuli upiratesoba vaWrobaSi; finansuri
dominireba.
berketebis sistemis Sedegad (umeteswilad ekonomikuri xasiaTis
berketebisa), hegemonia qmnis misTvis sasurvel ZalTa wonasworobas
msoflioSi, ise rom ar mimarTavs uSualo muqaras mowinaaRmdegeebisadmi.
istoriaSi teiloris Tanaxmad adgili hqonda sam hegemonias:
1. niderlandebi_ XVIIIs.
2. britaneTi _ XIXs.
3. aSS _ XX s. Sua periodidan
129
liderobis gadacemis procesi rogorc wesi mSvidobian xasiaTs
atarebs, radgan momavali hegemoni Sedis koaliciaSi gaqrobis
zRvarze myof hegemonTan, rogorc umcrosi partniori;
hegemonis sistemuri mbrZanebloba aucileblad iTvaliswinebs
msoflio qseluri infrastruqturis Seqmnas;
hegemoniis dadastureba, rogorc wesi dakavSirebulia msoflio
omis 30_wliani ciklis damTavrebasTan, romelic iwvevs
msoflioSi ZalTa wonasworobis Secvlas.
msoflio batonobis sxva saxes teiloris mixedviT warmoadgens
“formaluri” an “araformaluri” imperializmi, romelSic mecniers esmis
“mbrZanebeli_qveSevrdomis urTierToba birTvsa da periferias Soris”.101
formaluri imperializmi gulisxmobs iurisdiqcias periferiul
raionebze. araformaluri arsiT warmoadgens hegemoniis erT-erT
Semadgenels _ araformaluri kontroli saxelmwifoebis periferiebze da
naxevrad periferiebze administraciuli berketebis saSualebiT. rogorc
hegemoniis fenomens, teilori ganixilavs imperializmis ganviTarebasac
ciklur dinamikaSi da am analizis CarCoebSi qmnis cnobilი koloniuri
moRvaweobis (aqtivobis) periodizaciis koncefcias.
koloniebis daarseba moicavs sam fazas: koloniis Seqmna, misi
teritoriis reorganizeba da suverenitetis gadacema. koloniis
mmarTvelobis dadgena gulisxmobs mis Seqmnas, koloniis reorganizacia
rogorc wesi dakavSirebulia metropoliaSi “gayinvis” perioddTan da
Sedegad koloniis eqspluataciis zrdasTan. aseTi kolonia xdeba
metropoliis tvirTi, xolo suverenitetis gayofa niSnavs koloniaze
mbrZaneblobis gayofas. Ffaqtiurad, suverenitetis gadacemas istoriaSi ამ
შემთხვევას orjer hqonda adgili: britaneTis suverenitetis damtkicebisas
safrangeTis damarcxebis Semdeg 1815 wels da amerikis hegemoniis
damtkicebisas germaniis damarcxebis Semdgom 1945 wels.
koloniis daarsebis antipods warmoadgens dekolonizacia, romelmac
moicva ori mniSvnelovani periodi: espaneTis da portugaliis koloniebis
gauqmeba laTinur amerikaSi XIX saukunis pirvel mesamedSi da
saxelmwifoebrivi damoukideblobis mopoveba afrikisa da aziis qveynebis
mier meore msoflio omis Semdgom periodSi. teiloris mixedviT
dekolonizaciis periods gaaCnia ori mTavari maxasiaTebeli:
1. “geografiuli gadamdeboba”_Tavis mxriv jaWvuri reaqcia,
romelic dekolonizaciis process mocemuli regionisaTvis saerTo
xasiaTs aZlevs.
2. ideologiuri sarCulis arseboba.
kolonizaciis periodSi teilori gamoyofs koloniuri moRvaweobis
oTx periods: ori arakonkurentული da ori konkurentული.
arakonkurentuli eris periodisas iqmneba koloniebi da SedarebiT
stabilurad arsebobs saxelmwifo_metropolia. konkurentuli erisaTvis
damaxasiaTebelia brZola koloniebze mbrZaneblobis gadanawilebisaTvis
da msoflio arenaze axali metropoliis gamosvla.
pirveli arakonkurentuli era teiloris mixedviT grZeldeboda didi
geografiuli aRmoCenebis epoqis dasawyisidan (XVs bolo) XVIII saukunis
dasawyisamde. erTaderT metropoliebad im periodSi gvevlineboda espaneTi
da portugalia, xolo mflobelobis obieqti iberiuli amerika. pirveli
konkurentuli era iyo XVII_dan XIX saukunis dasawyisamde. espaneTis,
101
Исаев. Геополитика. Стр. 301
130
portugaliis, niderlandebis, didi britaneTis, safrangeTis da SedarebiT
mcire xarisxiT CrdiloeT evropis saxelmwifoebis_daniis, Sveდეთის da
prusiis brZolis periodi. am epoqis SedarebiT mniSvnelovani movlena
dakavSirebulia inglis_safrangeTis omebTan, romelic napoleonis imperiis
dacemiT damTavrda.
meore arakonkurentuli era _ esaa samrewvelo revoluciidan (XVIII
saukunis bolodan) XIX saukunis 70-ian wlebamde არსებული პერიოდი,
romlisTvisac damaxasiaTebelia wamyvani metropoliebis_ didi britaneTis
da safrangeTis mSvidobiani Tanaarseboba. meore konkurentuli era (XIX
saukunis bolo mesamedi_XX saukunis pirveli meoTxedi) dakavSirebulia
didi britaneTis hegemoniis damTavrebasTan. მTlianobaSi, am dros
koloniebisaTvis brZolaSi monawileoben Zveli metropoliebi_didi
britaneTi da safrangeTi da axali metropoliebi _ belgia, germania,
italia, iaponia da aSS. mravali movlenidan, romelic meore konkurentuli
eris dros mimdinareobda, rogorc SedarebiT mniSvnelovans teilori
gamoyofs brZolas afrikis koloniebisaTvis. sinamdvileSi afrikis
kontinentze gavlenis sferoebis sakiTxi aqtualuri rCeba dRevandel
dResac.
ignasio ramone
131
Mmesame _ axali teqnologiebis - pirvel rigSi informaciuli
teqnologiebis Seqmna.
meoTxe_sayovelTao bazris ganviTareba: saqonlis, finansuri, samuSao
Zalis, telekomunikaciis sferoebis ganviTareba. Zveli paradigmuli
wyvili ”progress plus eri” Secvala, rogorc ramone irwmuneba momavali
msoflios axalma paradigmulma wyvilma ”komunikacia plus bazari”102.
magram, am pirobebis Sesrulebis pirobebSic msoflio ver gamova
krizisidan, radganac mis dRevandel models warmoadgens “arqipelagis”
sqema: mravalricxovani Raribebis kunZulebi_samxreTiT, mcirericxovani
mdidrebis kunZulebi_CrdiloeTiT, xolo am msoflios ZiriTadi
Semadgeneli es aris brZola gaerTianebasa da gaTiSvasTan, SeerTebasa da
ganxeTqilebas, globalizaciasa da nacionalizms Soris.
102
Исаев. Геополитика. Стр. 301
103
Исаев. Геополитика. Стр. 306
132
2. teritoriebze kontrolis dakargva - mTeli regionebi
mosaxleobisagan dacarieldeba da moxdeba mosaxleobis
koncentrirebis zrda qalaqur konglomeratebSi.
3. damokidebuleba imigraciaze, rameTu ekonomikis mTel rig
seqtorebs SeuZliaT funqcionireba mxolod ucxouri samuSao
Zalis mozRvavebis wyalobiT.
4. sabrZolo sulis dakargva, rac warmoadgens mosaxleobis
daberebis Sedegs. Aamis tipiuri magaliTia safrangeTi: am qveynis
mosaxleoba 1940 wlisaTvis iyo yvelaze xandazmuli evropaSi,
amitomac man advilad daTmo germaniasTas omi.
5. ganaTleba_aRmosavleT aziis qveynebSi (CineTi, korea, vietnami da
sxv.) bavSvebis ganaTlebaSi ideba ufro meti resursi evropasTan
SedarebiT.
6. ojaxuri tradiciebi faqtiurad ar gamqrala
samxreT_aRmosavleT aziaSi, magram amave dros grZeldeba am
tradiciebis gaqroba evropaSi.
7. Sromis eTika - seriozuladaa daqveiTebuli dasavleTSi da
dRemde Zlieria progresirebad qveynebSi.
8. diaspora_CineTis sazRvrebs gareT cxovrobs daaloebiT 40
milioni eTnikuri Cineli, romelic mastimulirebel rols
asrulebs CineTis ekonomikis ganviTarebaze.
9. kulturuli erTianoba _ ruseTis an AaSS-sgan gansxvavebiT
CineTi gamoirCeva mosaxleobis erTgvarovnobiT, erovnuli
umciresoba Seadgens mosaxleobis mxolod 6%-s.104
1.
islami, rogorc TviTdajerebulobis wyaro musulmanebs aZlevs
martiv da gamamxnevebel pasuxebs bevr filosofiur da
cxovrebiseul kiTxvaze.
2. იslami, rogorc dasavleTis materializmis cvlileba avsebs
sulier vakuums.
3. islami, rogorc msoflio civilizaciis problemebze pasuxi
warmatebiT wyvets socialuri uTanasworobis, solidarobis
sakiTxs da exmareba yvela musulmans TviTidentifikaciis
gaZlierebaSi.
4. islamis Semtev suls SeuZlia aqtiurad aziaros am religiis
filosofias farTo masebi. MmaSin rodesac qristianulma
civilizaciam dakarga misioneruli da eqspansionისტური suli.
5. fundamenturi organizaciebis mier terorizmis da masobrivi
informaciuli saSualebebis gamoyeneba islamuri saxelmwifoebis
mier dasavleTis civilizaciaze gavlenis mosaxdenad negatiurad
aisaxeba evropis ganviTarebaze.105
dasavleTis dacema, askvnis Sene ar atarebs fatalur xasiaTs. dasavleTs
aqvs ara erTi SesaZlebloba negatiuri geopolitikuri procesebis
gadasalaxad. Aam saSualebebs Soris is gamoyofs sam ZiriTads.
104
Исаев. Геополитика. Стр. 307
105
Исаев. Геополитика. Стр.308
133
1. Sobadobis zrda. DdasavleT evropis qveynebSi gansakuTrebiT
SeSfoTebas iwvevs Sobadobis mdgomareoba xmelTaSuazRvis qveynebSi
(italia, espaneTi), sadac sikvdilianoba Sobadobas 2-3-jer aRemateba.
am problemebis gadasaWrelad aucilebelia saxelmwifo bavSvTa
dacvis, dedobis, axalgazrda ojaxebis daxmarebis programebis
ganviTareba.
2. transatlantikuri da trans_xmelTaSua TanamSromloba. evropas
SeuZlia misi naklovanebebis kompensireba kavSirebis gamyarebiT mis
istoriul gagrZelebasTan atlantikis amerikul mxareze, romelic
ufro konkurentunariania vidre evropa. Aamave dros, aucilebelia
TanamSromloba axlo aRmosavleTTan da Crdilo afrikasTan.
3. axali realisturi da SemoqmedebiTi ideologiis SemuSaveba.
marqsizmis kraxi ar niSnavs imas, rom liberalizmi unakloa, masac
aseve gaaCnia susti mxareebi.
Sene evropisaTvis SedarebiT misaReb modelad miiCnevs SvedeTiს an
germaniis sazogadoebebis models, romlebic misi azriT optimalurad
uzrunvelyofen Tavisuflebisa da Tanasworobis moTxovnebs. saxelmwifos
maRal xvedriT wils (socializmi) da misi ekonomikaSi Caurevlobis rols
(liberalizmi) Soris, arsebobs Tanamedrove evropisaTvis saWiro erTi
optimaluri wyoba_socialuri liberalizmi.
filip moro_defarJi
135
marto geografiuli faqtori, an gamoxatuli saomari moqmedebis yvela
monawilis miswrafebaSi dauflebodnen gansazRvrul sivrces, aramed amave
dros moqmedebda eTnikuri faqtoric, romlis arsic gamoixateboda
pangermanuli da panslavuri ideebis SejaxebaSi (mecnieri ratomRac
ugulebelyofs paninglisur ideas, romelic realurad iyo
materializebuli aSS-s, britaneTis da misi koloniebis omSi
monawileobiT). amasTanave, yovel did saxelmwifos gaaCnda gansazRvruli
geopolitikuri strategia. ruseTisaTvis es iyo otomanTa imperiis
ganadgureba da ukidures SemTxvevaSi Savi zRvis sruteebis kontroli,
ruseTis imperiis statusis ganmtkiceba evropasa da msoflioSi;
avstria_ungreTisaTvis koloniebis xelSi Cagdeba da ”Suaguli evropis”
koncefciis ganxorcieleba; safrangeTisaTvis _ elzas_loTaringiis
dabruneba, gamarjveba mudmiv geopolitikur mowinaaRmdege germaniaze,
koloniebis SenarCuneba; didi britaneTisaTvis_germaniis muqaris
likvidireba, ”status-kvos” da ”ZalTa balansis” aRdgena evropasa da
msoflioSi, Tavisufali naosnobisa da vaWrobis pirobebis uzrunvelyofa,
romelic uzrunvelyofda britaneTis stabilurobasa da ayvavebas. meore
msoflio oms moro_defarJi xsnis rogorc pirveli msoflio omis
logikur gagrZelebas (geopolitikis TvalsazrisiT, ra Tqma unda igi
eyrdnoba socialuri darvinizmis princips), romelsac ar gadauwyvetia
”sasicocxlo sivrcis” problemebi germanelebisaTvis, italielebisaTvis da
iaponelebisaTvis.
stalinis sabWoTa kavSiris geopolitikas mecnieri aanalizebs
stalinis poziciidan, romelic emyareboda misi poziciebis gamyarebas da
uwodebs mas ”mtkice banakis” geopolitikas. mTavari meTodi stalinis
geopolitikisa iyo ”gaTiSe da ibatones” principi. Tumca, jorj qenanma,
romlis ideebsac emyareboda moro_defarJi am TvalsazrisSi, swored
SeniSna sabWoTa kavSiris Zlierebis rogorc ideologiuri aseve
geografiuli safuZveli. man miiCnia ssrk ”geoideologiur konstruqciad”,
romelSic sivrcis erTgvarovneba eyrdnoba ideologiuri rwmenis da
represiuli sistemis Serwymas. qenanis koncefcia mTlianad geopolitikur
midgomas eyrdnoba da aqedanve gamomdinareobs mis mier SemoTavazebuli
koncefcia ”komunizmis Sekaveba”.
hari trumenis Sekavebis doqtrina, sufTa geopolitikuris garda
eyrdnoboda ideologiur safuZvels. man monaTla komunizmi ”Wirad”,
”borotebis gansaxierebad” da gamoacxada jvarosnuli laSqroba mis
winaaRmdeg, romelic niSnavda komunizmTan brZolas ”yvelgan da yvela
saSualebiT”. sabWoTa kavSirisa da aSS-s Soris omisSemdgomma
dapirispirebam aCvena rom geopolitikuri faqtori ar SeiZleba iyos
politikuri strategiis erTaderTi ganmsazRvreli, upirveles yovlisa es
iyo brZola ori ideologiisa (liberaluri demokratiis da
marqsizm_leninizmis), romelnic warmoadgendnen universalizmis
pretendentebs. amas garda, birTvuli iaraRis gamoCenam gansxvavebulad
daayena sivrciTi problemebis gadawyvetis sakiTxi. azri imis Sesaxeb, rom
daSorebam da aSkara dabrkolebebma dakarges maTi geostrategiuli
mniSvneloba, mTlianad ar Seesabameba sinamdviles, aRniSnavs moro_defarJi.
dro da sivrce Zalian Semcirda da dRevandel dRes geostrategiul
situacias afaseben ara TveebSi da saaTebSi, aramed wuTebsa da wamebSi.
magram sivrciTma faqtorma omSi bevrgan SeinarCuna Tavisi mniSvneloba.
qveynis didi teritoria saSualebas iZleva resursebis gadaadgilebisa da
iaraRis farulad ganlagebisa, xolo okeanis sivrce saSualebas iZleva
atomuri wyalqveSa navebiT dartymis miyenebisa.
136
nacionaluri strategiis TvalsazrisiT - ”SiSi birTvuli
wonasworobis” epoqaSi, rasac moro_defarJi uwodebs ”civ oms”, aSS –is
mier aRiarebulia strategiaSi- ”sanitaruli kordoni”, anu, komunisturi
ruseTis izolacia saomari bazebis qselis wyalobiT, Seqmnili mis samxreT
(TurqeTi, irani, pakistani) da dasavleT sazRvrebze (NATO). xolo ruseTi
Tavis mxriv, daubrunda rusi mefeebis praqtikas da cdilobda mtruli
wris garRvevas prosabWouri da megobruli reJimebis gamyarebis gziT
(egvipte, indoeTi, vietnami) da aseve mZlavri samxedro_sazRvao flotis
daxmarebiT. geopolitikur xasiaTs atarebda im dros mimdinare lokaluri
konfliqtebic - arabeT_israelis, koreis an vietnamis.
1985 wlis martSi gorbaCovis xelisuflebaSi mosvlis Semdeg, rogorc
moro_defarJi aRniSnavs, ideologiis logika TandaTan ukan ixevs da
adgils uTmobs geopolitikis logikas. aSS agrZelebs sabWoTa kavSiris
saxiT nomer pirveli mtris danaxvas da cdilobs ssrk-Si destabilizaciis
Setanas axali SeiaraRebis Seqmnis gziT. amave dros, saerTo politikuri
interesebi, maT Soris masobrivi ganadgurebis iaraRis Semcireba, misi
gavrcelebis winaaRmdeg brZola, moskovs aiZulebda vaSingtonTan
molaparakebaze wasuliyo. amas ganapirobebda is faqtic, rom sabWoTa
kavSirma uari Tqva yofiliyo msoflio komunisturi moZraobis mTavari
dasayrdeni Zala, magram gorbaCovis am politikam rogorc viciT gamoiwvia
sabWoTa blokis da Tavad sabWoTa kavSiris daSla.
geopolitikuri arastabilurobis periodma, romelic warmoiSva zemoT
zemoaRniSnuli movlenebis gamo, dRis wesrigSi CarTo geopolitikis
eTnikuri da geografiuli faqtorebis urTierTqmedebis sakiTxi, eTnikuri
wmendis problema da a. S. moro_defarJi svams sakiTxs Semdegnairad:
SeiZleba arsebobdes sruliad erTgvarovani saxelmwifoebi mkacrad
gansazRvrul teritoriebze? ”eTnikuri wmenda ar wyvets eTnikurad
erTgvarovani saxelmwifoebis problemas, aramed warmoSobs saxelmwifos
axal problemas_”alyaSemortymuli cixes”, romelic cxovrobs civi da
”cxeli” omis pirobebSi mezobel saxelmwifoebTan, ekonomikuri avtarkiisa
da kulturuli karCaketilobis pirobebSi. SeiZleba ki aseT pirobebSi
gadarCes Tanamedrove arc Tu ise didi saxelmwifo?106
Tanamedrove geopolitikis mniSvnelovani Semadgeneli geografiuli,
ideologiuri da eTnikuri faqtorebis Semdeg mecnieris azriT
ganmsazRvrelia ekonomikuri faqtori. ratom daikava geoekonomikam aseTi
mniSvnelovani adgili XX saukunis bolos? Aamas ganapirobebda sami
faqtori
1. qveynebis da kontinentebis erTmaneTze damokidebuleba. ekonomikuri,
finansuri, telekomunikaciuri da sxva aramaterialuri wyaroebis da
qselebis Seqmna.
2. “rkinis fardis” dacema, komunisturi eqsperimentis kraxi.
3. sazRvrebis gaxsna. saxelmwifo kontrolis Sesusteba.
Aam tendeciebis moqmedebis Sedegad warmoiqmna anarqiuli ekonomikuri
msoflio, sadac sazRvari nebadarTulsa da akrZaluls Soris moZravi da
waSlilia. Ggeoekonomika moqmedebs swored aseT msoflioSi. Tu
politikisaTvis mTavaria_kontroli gansazRvrul teritoriebze, maSin
geoekonomikisaTvis prioritetulia nakadebis xelaxali gadanawileba
(finansuri, saqonlis, muSaxelis da a.S.) da maTi cvla, brZola nedleulis
wyarosaTvis da gasaRebis bazrisaTvis. Ggeoekonomika Tavis mxriv ayalibebs
geopolitikis or ZiriTad kiTxvas: “ra aris Zliereba?” da “sad da rogor
106
Nnika CitaZe. “geopolitika”. Tbilisi, 2008. Ggv. 76
137
materializdeba igi?”. Zlierebis geoekonomikuri gageba upirvelesad
mdgomareobs ara geografiul da samxedro, aramed ekonomikur (romelTa
Soris pirvel adgilze dgas cxovrebis done), rogorc xarisxobriv aseve
raodenobriv maCveneblebSi. geoekonomikuri sivrce politikaSi XX saukunis
bolos da XXI saukuneSi TamaSobs aranakleb rols vidre geopolitikuri
sivrce. saxelmwifo sazRvrebis garda, axla ufro did rols TamaSobs
iseTi ekonomikuri kavSirebi da asociaciebi, rogoricaa evrokavSiri,
ASEAN da a.S. SeiZleba vivaraudoT, rom XXI saukuneSi msoflio mTlianad
ekonomikuri blokebisagan iqneba warmodgenili, askvnis moro_defarJi.
bolo TavSi “geopolitika da safrangeTi”, mecnieri warmoadgens
Tavisi qveynis geopolitikosebs.
SeiZleba davadasturoT franguli geopolitikis sruli daSoreba
safrangeTis saSinao, sasazRvro problemebidan da maTi gadarTva regionul
da globalur problemebze. aseTi tendencia evropaSi integraciuli
procesebis gavleniT TiTqmis yvela evropul qveyanaSi SeiniSneba.
moro_defarJi mivida saintereso daskvnebamde: “geopolitika, misi
koncefciebi, misi ganviTarebis rTuli gza ganuyofelia XX saukunis
tragediebidan. Mmecnierebis ayvavebidan dasavleT evropelebi cdilobdnen
SeeqmnaT mecniereba Zalauflebasa da Zlevamosilebaze. Ggeopolitika am
Zalisxmevis erT_erTi Sedegia. AaZlevs ra mecnierul analizs adamiansa da
sivrces Soris urTierTobas, is avlens obieqtur kanonebs, romelic
miuTiTebs gzas Zlevamosilebis mopovebisaken”.107
miuxedavad im wvlilisa, romelic geopolitikis ganviTarebaSi
Seitanes iseTma mecnierebma, rogorebic arian meheni, makinderi, ratceli da
haushoferi, meore msoflio omis Semdeg am disciplinam gaiziara bevri sxva
mecnierebis bedi. XX saukunis bolos “eTnikuri wmenda” gaxda
geopolitikis bolo gamovlineba, romelic gardaiqmna uweso da sastik
sqematizmSi da romelic ganwiruli iyo tragikuli warumateblobisaTvis.
raRa darCa am mecnierebisagan? Ggeopolitikuri midgoma. DdRes
adamiani, romelic sabolood verasodes ganTavisufldeba iluziebisagan,
imedovnebs, rom gaimarjva drosa da sivrceze. Tumca yvelaferi
sxvagvaradaa. GgansazRvruloba, romelsac adamianis moqmedebas dro da
sivrce aniWebs arasodes yofila ucvleli, isini ganicdian uwyvet
evolucias, nawilobriv teqnikuri progresis zegavleniT, Dda sanam adamians
gaaCnia sxeulebrivi garsi, sanam misi organizmi cocxlobs da berdeba,
droisa da sivrcis faqtorebi mudmivad moaxdenen masze gavlenas.
Aafanas strigasi
107
Nnika CitaZe. “geopolitika”. GTbilisi, 2008. gv. 76
138
strigasi bevrs wers Zalauflebis globalur centrebze:
saerTaSoriso urTierTobebis sabWoze, bilderbergis klubze da samxriv
komisiaze.
strigasi irwmuneba, rom Tanamedrove msoflios, Tu gaviTvaliswinebT
mis cnobil cvlilebebs, ideologiiT veRar akontroleb, miT ufro rom
ideologiebs omTan mivyavarT. anarqiuli msoflios nacionaluri
mTavrobebiT marTva globalizaciis pirobebSi araefeqturia. dRes,
rodesac qveynis beds wyvets erToblivi erovnuli produqti, strigasis
azriT sruliad SesaZlebelia, rom bilderbergi da trilaterali,
romelic ssrk-is dacemamde msoflio simdidris 60%-s akontrolebda, am
TvalsazrisiT marTavdnen msoflios. isini aRweven maTTvis saWiro da
xelsayrel gadawyvetilebas, premier_ministrebisa da prezidentebis
daniSvnaze pirdapiri zegavlenis CaTvliT, ”romlis gonebiTac isini
marTaven”. saWiro adamianis SerCevis meqanizmSi amoqmedebulni arian
erovnuli usafrTxoebis, samxedro dazvervis da sxva struqturebi.
amorCevis kriteriumebia bilderbergis da trilateralis wevrebis
Semosavlis garantia, am organizaciebis gavlenis zrda, globalizaciis
filosofiisaTvis xelis Sewyoba. erovnuli liderebis urCobis SemTxvevaSi
gaTvaliswinebulia mkacri sanqciebi: korufciaSi dadanaSaulebidan da
gadadgomidan dawyebuli, mkvlelobiT damTavrebuli. strigasi amis
konkretul magaliTebad miiCnevs jon da robert kenedis mkvlelobebs,
riCard niqsonis Tanamdebobidan gadadgomas mas Semdeg, rac is CaTreul
iqna uotergeitis saqmeSi.
geopolitikuri TvalTaxedviT sainteresoa strigasis prognozi
msoflios uaxloes cvlilebebze, romelic moicavs iseT movlenebs,
rogoricaa saudis arabeTSi saxelmwifo gadatrialeba, romelic qveynis
ganviTarebas dasavleTisaTvis sasargeblo mimarTulebiT warmarTavs,
saberZneTis sazRvris Secvlas TurqeTTan, yofil iugoslaviasTan da
albaneTTan, inglisisa da Sotlandiis urTierTobebis Secvlas, am
ukanasknelis avtonomiuri uflebebis zrdis Sedegad. strigasma
iwinaswarmetyvela indoeT_CineTis omi, amasTan dakavSirebiT bilderbergis
klubi moamaragebs iaraRiT indoeTs, xolo trilaterali_CineTs. am
konfliqtSi CaTreulebi iqnebian pakistani da TurqeTi. Sedegad, es
ukanaskneli gaiyofa aRmosavleT da dasavleT nawilebad. dasavleT
TurqeTi, Tu es moxdeba, miiRebs relur Sanss gaxdes evrokavSiris
sruluflebiani wevri da ganaxorcielos didi xnis idea, vatikanis
msgavsad konstantinopolis sapatriarqos gamoyofisa da konstantinopolis
patriarqisadmi msoflio mmarTlmadidebelTa patriarqis uflebamosilebis
miniWebas.
gamoyenebiTi geopolitika
139
XX saukunis meore naxevarSi, ”beber kontinentze” politikuri situaciis
SecvlasTan erTad, geopolitikis sferoSi samecniero asparezze gamodian
memarcxene politikur wreebTan daaxloebuli pirebi.
1983 wlidan Jurnal “herodotes” qvesaTauri xdeba “geografiisa da
geopolitikis” Jurnali. Aukve am droidan geopolitika iZens axal
mniSvnelobas, igi oficialurad iqna aRiarebuli saerTaSoriso politikis
kompleqsur analizSi damxmare, gansakuTrebuli mniSvnelobis mqone
politologiur disciplinad.L
Tavisi moRvaweobis periodSi iv lakosta cdilobda miesadagebina
geopolitikuri principebi Tanamedrove realobasTan. Mmas absoluturad
gansxvavebuli geopolitikuri xedva gaaCnda da igi ar eTanxmeboda arc
kontinenturi skolisaTvis damaxasiaTebel K”organizmul” principebs da
arc K”sazRvao Zalis”L ideologebis mier warmodgenil mosazrebebs.
Mfrangi mecnieris azriT, geopolitikuri mosazrebebi warmoadgendnen
mxolod “mopaeqre saxelisuflebo instanciata eqspansiuri politikis
gamamarTlebel sabuTs, gansazRvruli teritoriebis dapyrobisa da maTze
dasaxlebuli adamianebis damorCilebis sakiTxSi”108. Des exeboda rogorc
saerTaSoriso urTierTobebs, aseve viwro regionalur problemebsac.
lakostasTvis geopolitika warmoadgenda konkretuli politikuri
movlenis analizis saSualebas, xolo am disciplinis umTavresi,
globaluri Teoriebi dayvanil iqna istoriulad ganpirobebul fardobiT
cnebamde.
Sesabamisad, lakosta gvTavazobs geopolitikis absoluturad axal
gagebas. es faqtiurad axali disciplinaa. igi aRar warmoadgens msoflio
civilizaciur-geografiul dafuZnebul da globalur ideologiur
sistemebTan SeuRlebul kontinentur azrovnebas, vinaidan mxolod da
mxolod lokaluri problemebiTaa dakavSirebuli. aseTma geopolitikam
Sida geopolitikis saxelwodeba miiRo.
Eeleqtruli “geopolitika”
108
Nnika CitaZe. “geopolitika”. Tbilisi. 2008. Ggv. 77
140
cvalebadi suraTis ukan regionuli temperamentis amsaxveli siRrmiseuli
da maradiuli tendenciebis amocnoba SeiZleba.”109
Llakostas skolaSi andre zigfridis mier SemoTavazebulma koncefciam
sistemuri ganviTarebis saxe SeiZina. igi iqca im ZiriTad sociologiur
instrumentad, romelic SemdgomSi metad aqtiurad iqna danergili
politikur praqtikaSi.
109
Nnika CitaZe. “geopolitika”. Tbilisi, 2008. Ggv. 78
141
"federaciuli imperia", miuxedavad eTnikuri gansxvavebebisa, strategiulad
erTiani unda yofiliyo. amasTanave, strategiuli mTlianoba unda
gamyarebuliyo saerTo kulturiT.
Dde benua aseT "did sivrced" moiazrebda evropas. "axal memarjveneebs"
miaCndaT, rom evropis xalxebs gaaCniaT saerTo sawyisi-indoevropuli
warmoSoba. es aris “saerTo warsulis” principi, aqedan gamomdinare, maT
unda akavSirebdeT "saerTo momavalic". aqedan gamomdinare, de benua akeTebs
daskvnas, rom ZiriTad geopolitikur postulatad unda iqces Tezisi – "asi
droSis gaerTianebuli evropa". am Tezisidan gamomdinareobs evropisa da
dasavleTis (pirvel rigSi aq aSS moiazreba) dapirispireba.
Bbenuas geopolitikuri midgomebi dafuZnebulia “evropis kontinenturi
bedis” principze. am sakiTxSi igi mTlianad iziarebs haushoferis skolaSi
gabatonebul mosazrebebs. "axali memarjveneebisTvis" evropa aris
indoevropuli warmoSobis eTnikur kavSirze dafuZnebuli, saerTo
kulturuli fesvebis mqone geopolitikuri warmonaqmni. dasavleTi ki amis
sapirispirod aris Tanamedrove msofliosTan dakavSirebuli
geopolitikuri da istoriuli cneba, romlisTvisac ucxoa eTnikuri da
sulieri tradiciebi, radganac is prioritets aniWebs materialur da
raodenobriv kriteriumebs. EdasavleTisaTvis damaxasiaTebelia
“momxveWeloba” da mis yvelaze TvalsaCino magaliTs warmoadgens amerikis
SeerTebuli Statebi.
zemoaRniSnulidan gamomdinare, "axali memarjveneebis" mier SemuSavebul
iqna Semdegi proeqti: “evropa unda gaerTiandes dasavleTisa da aSS-sadmi
dapirispirebul "federaciul imperiaSi"110, amasTanave aucilebelia
regionuli tendenciebis waxaliseba, vinaidan regionebma da eTnikurma
umciresobebma ufro metad SeinarCunes tradiciuli saxe, vidre “dasavluri
suliT” daavadebulma megapolisebma da kulturulma centrebma.
“safrangeTma orientacia unda aiRos germaniasa da Sua evropaze”. swored
am principis arsebobis gamo "axalma memarjveneebma" Riad daafiqsires
Tavisi interesi de golisa da fridrix naumanis mosazrebebis mimarT. 70-
iani wlebidan "axali memarjveneebi" gamodian evropis mkacri strategiuli
neitralitetis, NATO-dan gamosvlisa damoukidebeli evropuli birTvuli
potencialis Seqmnis iniciativiT.111
Mmetad sainteresoa “axali memarjveneebis” pozicia sabWoTa kavSirTan,
Semdeg ki ruseTTan mimarTebaSi. Tavisi moRvaweobis sawyis etapze am
geopolitikuri wris warmomadgenlebi iyenebdnen klasikur Teziss – “arc
dasavleTi da arc aRmosavleTi, aramed evropa". Tumca SemdgomSi maT
TandaTan Seicvales TavianTi pozicia da mividnen Tezisamde – "upirveles
yovlisa evropa, magram umjobesia aRmosavleTTan, vidre dasavleTTan".
praqtikul doneze, Tavdapirveli interesi komunisturi CineTisadmi da
“amerikuli da sabWoTa imperializmis” sawinaaRmdegod Seqmnili evropa-
CineTis aliansis proeqtisadmi, Seicvala evropa-ruseTis kavSiris ideiT.
"axal memarjveneebs" gaaCniaT mkveTrad gamokveTili antiatlantisturi
da antimondialisturi mimarTuleba. Aamave dros, unda aRiniSnos, rom
“civi omis” periodis evropaSi, atlantizmis sayovelTao strategiuli da
politikuri batonobis dros, de benuas geopolitikuri pozicia imdenad
winaaRmdegobaSi modioda demokratiuli politikuri azrovnebis normebTan,
rom “memarjveneebis” ideebma farTo gavrceleba ver hpoves.
110
Aa.dugini. “geopolitikis safuZvlebi”. Mmoskovi, 1997 w. gv. 145
111
iqve
142
kontinenturi geopolitikis ganviTarebis mimarTulebiT kidev ufro
Sors midis belgieli Jan tiriari (1922-1992 ww.). igi Tavis Tavs evropel
“nacional-bolSevikad” da “evropuli imperiis” mSeneblad miiCnevda.
Jan tiriari Tavis politikur Teorias anviTarebda "didi sivrceebis
damoukideblobis" principze. Bbelgieli mecnieri am principiT miudga
imdroindel viTarebas da gaakeTa daskvna, rom evropuli saxelmwifoebi
TavianT msoflio mniSvnelobas sabolood dakargavdnen im SemTxvevaSi, Tu
isini ar gaerTiandebodnen aSS-s sapirispiro erTian imperiaSi. tiriars
miaCnda rom aseTi imperia unda gadaqceuliyo erTian, kontinentur er-
saxelmwifod.
70-iani wlebis bolos tiriaris Sexedulebebi odnav Seicvala. igi
amtkicebda, rom aSS-sgan "evropis ganTavisuflebis" mTavar pirobas
warmoadgenda evropis gaerTianeba sabWoTa kavSirTan. aqedan gamomdinare
tiriaris mier gakeTebul iqna radikaluri daskvna imis Sesaxeb, rom
evropisaTvis ufro xelsayreli iyo sabWouri socializmi, vidre
anglosaqsuri kapitalizmi. ase gaCnda proeqti "evrosabWoTa imperia
vladivostokidan dublinamde".
Atiriaris SexedulebebTan Zalze axlosaa avstrieli generali iordis
fon loqhauzeni. Mmisi azriT, politikur xelisuflebas mxolod im
SemTxvevaSi gaaCnia saSualeba iyos mudmivi da myari, rodesac mmarTvelebi
azrovneben ara wuTieri da lokaluri kategoriebiT, aramed
"aTaswleulebiTa da kontinentebiT".
loqhauzeni gvTavazobs xelisuflebis aseT formulirebas:
"Zlevamosileba=Zala × adgilmdebareobaze". vinaidan Zlevamosileba aris
Zalis namravli adgilmdebareobaze, amitom mxolod xelsayreli
geografiuli mdebareoba gansazRvravs Sida Zalebis sruli ganviTarebas.
sxva “axali memarjveneebis” msgavsad, avstrieli gamohyofda evropis
beds dasavleTis bedisagan. igi evropas Tvlida kontinentur warmonaqmnad,
romelic droebiT moeqca atlantisturi mmarTvelobis qveS. evropis
politikuri gaTavisuflebisaTvis ki saWiro iyo sivrcobrivi minimumi,
romlis miRweva SeiZleboda mxolod germaniis gaerTianebis, Sua evropaSi
integraciuli procesebis ganviTarebisa da evropis saxelmwifoebis
atlantizmisgan damoukidebel blokSi gaerTianebis saSualebiT.
loqhauzens ver warmoedgina evropis momavali ruseTis gareSe da
piriqiT, ruseTisaTvis evropa aucilebeli iyo, vinaidan ruseT-evropis
kavSiris gareSe orive regioni geopolitikurad arasrulyofili da
amerikisaTvis advilad xelmisawvdomi gaxldaT.
geopolitikis metad romantikuli versia Camoyalibebul iqna frangi
mwerlis Jan parvuleskos mier. igi acxadebda: “kacobriobis istoria aris
Zlevamosilebis, Zalauflebis istoria. civilizaciaSi umTavresi poziciis
dasakaveblad iswrafvian sxvadasxva naxevrad saidumlo organizaciebi,
romelTa arsebobis ciklebi bevrad aRemateba Cveulebrivi politikuri
ideologiebis, mmarTveli dinastiebis, religiuri institutebis,
saxelmwifoebisa da xalxebis arsebobis xangrZlivobas. am organizaciebs
Soris mimdinareobs mravalsaukunovani brZola, romelSic monawileoben
papebi, patriarqebi, mefeebi, diplomatebi, revolucionerebi, mistikosebi,
generlebi da sxvebi.”112
parvuleskos koncefciaSi mTavar roli eniWeba kontinentalist
generals de gols da mis mier warmodgenil geopolitikur suraTs,
112
Aa.dugini. “geopolitikis safuZvlebi”. Mmoskovi, 1997 w. gv. 147
143
romelsac parvulesko "geopolitikur golizms" uwodebs. am mimarTulebis
momxreTa ZiriTad mizans warmoadgens evropuli kontinenturi blokis
"parizi-berlini-moskovis" Seqmna.
Mmetad “originaluri” mosazreba Camoyalibebuli aqvs kidev erT
belgiel geopolitikossa da publicists rober stoikerss. MmisTvis
prioritetulia kontinenturi orientacia. igi atlantizms evropis mtrad
miiCnevs da evropis keTildReobas germaniasa da Sua evropas ukavSirebs.
amasTanave, sxva “axali memarjveneebisagan” gansxvavebiT, mecnieri xazs
usvams indoeTis okeanis udides mniSvnelobas msoflios momavali
geopolitikuri struqturis saqmeSi. misi mtkicebiT, swored indoeTis
okeane warmoadgens im ZiriTad regions, romliskenac unda iqnes mimarTuli
mTeli evropuli strategia, vinaidan swored am sivrcis saSualebiT evropa
SesZlebs gavlenis moxdenas aSS-ze, evraziasa da iaponiaze. misi azriT,
swored am regionSi hpovebs ganviTarebas gadamwyveti geopolitikuri
dapirispireba, romelmac unda gansazRvros momavali XXI saukunis suraTi.
axali memarjveneebis mier gamocemuli mravalricxovani
politologiuri da sociologiuri Jurnalebidan yuradRebas imsaxurebs
milanis "orioni", sadac Tavis geopolitikuri mimarTulebis naSromebs
regularulad aqveynebda doqtori karlo teraCano. Ees ukanaskneli
gamoxatavs evropuli kontinentalizmis ukidures pozicias. Mmisi azriT,
evropis bedi mTlianadaa damokidebuli ruseTisa da evraziis,
aRmosavleTis bedze. igi mTlianad iziarebs erTiani evraziuli
saxelmwifos – "evrosabWoTa imperia vladivostokidan dublinamde" ideas,
romelic aaxloebs mis Teoriebs Jan tiriaris TeoriebTan.
sainteresoa aRiniSnos, rom italieli profesoris azriT, atlantizmTan
brZolaSi gadamwyveti mniSvneloba islamur samyaros eniWeba,
gansakuTrebuli roli ki aq antiamerikuli reJimis qveynebma unda
Seasrulon: iranma, libiam, erayma da a.S. aqedan gamomdinare, igi akeTebs
daskvnas, rom islamuri samyaro yvelaze Zlierad gamoxatavs kontinentur
geopolitikur interesebs. Aaqedan gamomdinare, mis mier Camoyalibebul iqna
Semdegi formula: "ruseTi + islami = aSS-s (atlantizmis, mondializmis)
winaaRmdeg arsebul mTavar Zalas".113
evropas teraCano ganixilavs rogorc rusul - islamuri blokis
placdarms. misi azriT, mxolod aseTi tipis radikaluri nabijebis
gadadgmas SeuZlia miiyvanos evropa WeSmarit aRorZinebamde.
n e o e v r a z i u l o b a
113
Aa.dugini. “geopolitikis safuZvlebi”. Mmoskovi, 1997 w. gv. 148
144
amitomac, rusi mecnieri cdilobs daasabuTos rusebis mier im evraziul
miwebze kontrolis damyarebis samarTlianoba, romlebic Turquli
eTnosiTaa dasaxlebuli. savickis analogiurad, gumiliovic amtkicebs, rom
velikorusuli civilizaciis Camoyalibeba geografiuli TvalsazrisiT
xorcieldeboda tyisa da stepis istoriuli aliansis Sedegad. swored am
ori bunebrivi zonis geopolitikuri Serwyma warmoadgens ruseTis
istoriul arss, ramac Tavis mxriv gansazRvra rusi eris kultura,
mentaliteti, ideologia da a.S.
gumiliovi aanalizebs civilizaciebisa da kulturebis, agreTve
eTnosebis ganviTarebis sxvadasxva stadias. igi miiCnevs, rom eTno–
kulturuli warmonaqmnebi – “erebi, saxelmwifoebi, religiuri erTobebi –
gadian dabadebis, axalgazrdobis, simwifis, siberis periodebs da Semdeg
qrebian an gardaiqmnebian reliqtebad”.114
gumiliovis evraziulobidan ikveTeba Semdegi saxis geopolitikuri
daskvnebi:
1) “evrazia warmoadgens eTnogenezisa da kulturogenezisaTvis
nayofier niadags. maSasadame, msoflio istoria unda
ganixilebodes ara erTpolaruli TvalsazrisiT, aramed
mravalpolaruliT, sadac CrdiloeTi da aRmosavleTi evrazia
gansakuTrebul interess iwvevs, vinaidan dasavleTisTvis isini
warmoadgenen mniSvnelovani msoflio civilizaciuri procesebis
alternatiul wyaros.
2) velikorusuli saxelmwifoebriobis safuZveli – tyisa da stepis
geopolitikuri sinTezi warmoadgens sakvanZo realobas aziisa da
aRmosavleT evropis kulturul – strategiuli kontrolisaTvis.
aseTi kontroli xels uwyobs aRmosavleTisa da dasavleTis
harmoniul balanss, maSin roca dasavluri civilizaciis
SezRudulobas da mis swrafvas batonobisaken konfliqtebisa da
ngrevisaken mivyavarT.
3) dasavluri civilizacia, warmoadgens ra "qimeruli" eTnosebis
konglomerats, imyofeba eTnogenezis ukanasknel, daRmaval
stadiaSi. maSasadame, simZimis centri aucileblad gadainacvlebs
ufro axalgazrda xalxebisaken.
4) aseve SesaZlebelia, rom uaxloes momavalSi moxdes gamoucnobi
da gauTvaliswinebeli "vnebaTa biZgi". igi mkveTrad Secvlis
msoflios politikur da kulturul rukas, radgan "reliqturi"
eTnosebis batonoba ar SeiZleba didxans gagrZeldes”.115 '
114
Исаев. Геополитика. Стр. 326
115
Исаев. Геополитика. Стр. 327
145
neoevraziulobaze saubrisas, aucilebelia aRiniSnos evropel
tradicionalistTa ideebis Sesaxeb – "Tanamedrove samyaros krizisi",
"dasavleTis degradacia", "civilizaciis desakralizacia". isini
warmoadgenen neoevraziulobis mniSvnelovan komponentebs, riTac
anviTareben im sakiTxebs, romlebic rus mecnierebTan mxolod intuiciurad
da fragmentuli saxiTaa warmodgenili.
garda amisa, safuZlianad Seiswavleba evropel kontinentalistTa
proeqtebi (haushoferi, Smiti, nikiSi), romelTa wyalobiTac evraziuli
doqtrina vrceldeba evropazec. Nneoevraziuli geopolitikuri
mimarTuleba evropel kontinentalistTa msgavsad, evropas miiCnevs
strategiul mniSvnelobis mqone regionad, romelsac ZaluZs geopolitikur
srulfasovnebaSi moiyvanos evraziuli didi sivrce.
neoevraziulobis kidev erT mniSvnelovan Taviseburebas warmoadgens
islamur qveynebTan strategiuli mokavSireobis mniSvnelobis gansazRvra,
radgan ori kontinenturi Zalis - rusul – islamuri kavSiri safuZvels
uyris antiatlantikur strategias evraziis kontinentis samxreT –
dasavleT sanapiroze.
neoevraziulobis sxva ganStoebebs SedarebiT naklebi mniSvneloba
eniWeba.
NneoevrazielTa azriT, es mimdinareoba dRevandeli realobebis
gaTvaliswinebiT axali problemebis winaSe imyofeba, rac pirvel rigSi
ganpirobebulia "civ omSi" dasavleTis geopolitikur gamarjvebasTan,
xolo sxvadasxva atlantikuri mimdinareobebi erTmaneTs eTanxmebian erT
sakiTxSi, rom msoflioSi adre Tu gvian unda gaimarjvos dasavluri tipis
universalizmma. Aaqedan gamomdinare, rusi kontinentalistebi Tvlian, rom
neoevraziuloba moiTxovs winaaRmdegoba gaewios erTpolarobas, amis
ganxorcieleba ki mxolod axali bipolarobis saSualebiT SeiZleba. Aanu,
rusi mecnierebi amtkiceben, Seqmnili viTarebidan erTaderTi gamosavali
SeiZleba iyos mxolod axali bipolarizmi, radgan evrazia mxolod amiT
SeZlebs moipovos geopolitikuri suvereniteti. mxolod axal bipolarizms
SeuZlia gza gauxsnas iseT mravalpolarobas, sadac yvela geopolitikur
dajgufebas saSualeba eqneba Tavad airCios faseulobaTa sakuTari sistema.
neoevrazielebi mniSvnelovanwilad iziareben evropeli “axali
memarjveneebis” ideebs imasTan dakavSirebiT, rom axalma kontinenturma
aliansma unda moicvas mTeli evropa atlantikamde, evraziis samxreT
sanapiros zogierT mniSvnelovan seqtorTan erTad, an unda uzrunvelyos
amave sivrceebis megobruli neitraliteti da gamoiyvanos isini
atlantizmis daqvemdebarebidan.
a. duginis Semoqmedeba
146
Dduginma Camoayaliba neoevraziulobis ideuri mimdinareoba, xolo mis
bazaze Seqmna politikuri gaerTianeba, xolo SemdgomSi politikuri partia
“evrazia” (2002 w.).
Ddugini did mniSvnelobas aniWebs neoevraziuli Teoriis ganviTarebas.
igi asabuTebs mis gamoCenas komunisturi ideologiisa da sabWoTa
politikuri sistemis krizisTan erTad. Aamitomac igi xedavs imis
aucileblobas, rom saWiroa Seiqmnas dasasvluri modelis sapasuxo
alternatiuli modeli.
Ddugini mudmivad cdilobs raRac “mesame gzis” moZebnas, anu gzas
kapitalizmsa da socialisms Soris. amisaTvis ki, misi azriT saWiroa ara
mxolod mimzidveli ideologiis povna, aramed mZlavri sazogadoebrivi
Zalis povnac.
Mmecnieri Tavis naSromebSi ZiriTad aqcents akeTebs anglo-saqsuri
msoflios kritikaze, kerZod ki aSS-is kritikaze. Mmisi azriT, dasavleTi
iyofa agresiul, eqspansionisturad ganwyobil atlantistebze (aSS da didi
britaneTi) da TanamSromlobisaTvis mzadyofnaSi myof evropaze.
Dduginis azriT, evraziuli moZraobis politikuri platforma, Tavis
TavSi aerTianebs Semdeg faqtorebs:
- “ideokratia, romelic gagebulia rogorc TiToeuli moqalaqisa da
saxelmwifos valdebuleba, emsaxuros umaRles sulier mizans;
- evraziuli arCevani, romelic gamomdinareobs evraziis landSafturi
pirobebidan da moiTxovs gansakuTrebul eTikas, romelic ayalibebs
iseT Tvisebebs, rogorebicaa: koleqtiuri pasuxismgebloba,
urTierTdaxmareba, asketizmi, ufrosobisadmi upirobo damorCileba.
mxolod es Tvisebebi daexmareba evrazielebs daamyaron kontroli da
daasrulon evraziuli sivrcis aTviseba;
- demotia (dasavluri, berZnul-inglisuri demokratiisgan gansxvavebiT,
romelic sxva pirobebSi iqna Seqmnili). Aam principma ar unda
moaxdinos liberaluri demokratiis normebis kopireba, rac
“SeuZlebeli da mavnebelia”. Mman unda iaros Tanamonawileobis gziT
erovnul warmomadgenlebTan. demotia ar iTvaliswinebs ierarqias, igi
igivdeba “evraziul avtoritarizmTan”.116
116
Исаев. Геополитика. Стр. 329
147
antiglobalistebis “memarcxene” frTasTan urTierTSexebis
wertilebi. 117
geopolitikuri Teoriis SemuSavebisas, romelsac duginma gasuli
saukunis 90-ian wlebSi didi yuradReba dauTmo, mecnierma klasikuri
tradiciis sferodan gadainacvla ara msoflios Tanamedrove xedvaSi,
aramed klasikur, geopolitikuri azris Camoyalibebis periodSi.
117
Исаев. Геополитика. Стр. 329
148
Tavi VII
msoflio wesrigi da globalizacia
149
iuridiulad gaformda 1648 wels, maSin rodesac evropaSi xeli moewera 30-
wliani omis dasrulebis xelSekrulebas. mis sabazo princips
warmoadgenda idea saxelmwifos absoluturi suverenitetisa gansazRvrul
teritoriaze (monarqis garda ar unda yofiliyo sxva xelisufali mis
daqvemdebarebul teritoriaze), TanamSromloba-paeqroba-imuniteti
(urTierTobaTa warmoSobis sqema). Aamis Semdgom etapobrivad Camoyalibda
saerTaSoriso samarTali da safuZveli daedo vestfaliis sistemas. man
iarseba safrangeTis did revoluciamde, ramac eWqveS daayena yofil
suverenTa mTavrobebis legitimuroba. amis Semdeg, napoleonis mier
gaCaRebulma omebma mTlianad Secvales msoflio wesrigi evropaSi.
napoleonis damarcxebis Semdeg, 1813-1815 ww. gamarjvebulma
saxelmwifoebma Seqmnes msoflio wesrigis axali sistema - venis sistemis
saxelwodebiT, is iuridiulad gaformda 1815 wels venis kongresze. misi
mTavari idea iyo “evropul saxelmwifoTa koncerti” (usafrTxoebis
sistemaSi yvela evropuli qveynis CarTva, mravali qveynis teritoriebis da
sazRvrebis gadanawilebis xarjze). am sistemam pirvel msoflio omamde
iarseba.
Ppirvelma msoflio omma da samTa kavSiris daSlam (germania, avstria-
ungreTi, italia) gamoiwvia versalis sistemis Seqmna. mas ase ewoda
versalis samSvidobo konferenciis sapativcemulod, sadac oficialurad
gaformda pirveli msoflio omis dasasruli. am sistemam wina planze
wamowia axali zesaxelmwifoebi (aSS-sa da iaponiis saxiT), ideiT eri-
saxelmwifo, rogorc suverenitetis legitimuri subieqtebi. amave dros,
gaCnda mudmivmoqmedi saerTaSoriso organizaciis, erTa ligis Seqmnis
idea. is iyo mowodebuli daemyarebina msoflio mSvidoba, magram am
sistemam kraxi ganicada meore msoflio omis dawyebis gamo. versalis
Semgeg arsebul sistemas potsdamis sistema ewoda (igi iyo bipolaruli).
man ganamtkica didi saxelmwifoebis mier ialtaSi miRebuli
gadawyvetilebebi.
sabWoTa kavSirisa da varSavis blokis daSlam gamoiwvies potsdamis
sistemis daSla. Amsoflios axalma wesrigma aSS-is meTaurobiT SeiZina
unipolaruli sistemis Taviseburebani (“Pax Americana”), Tumca amave dros
Zlieri centrebis Seqmnaze TavianT pretenzias acxadeben gaerTianebuli
evropa, CineTi, ruseTi.
Aaxali msoflio wesrigi yalibdeba globalizaciis procesebis
intensifikaciis fonze.
globalizaciis arsi
150
sazRvao zesaxelmwifoebi, maT miecaT upiratesoba kontinentur
zesaxelmwifoebTan SedarebiT. 118
umniSvnelovanesi geografiuli aRmoCenebis stimulad iqca dasavleT
evropeli vaWrebis mier indoeTsa da aRmosavleT aziaSi axali evropuli
savaWro gzebis Seqmna.
SemTxveviTi ar iyo maTi mzeris mipyroba atlantikisaken, im periodSi
rodesac Turqebma TiTqmis mTlianad daketes gza aRmosavleTisaken mcire
aziisa da siriis gavliT.
udides geografiul aRmoCenebs hqonda uprecendento socialur-
ekonomikuri, politikuri, geopolitikuri, fsiqologiuri da sxva Sedegebi.
axali savaWro gzebis aRmoCenisa da aTvisebis Sedegad vaWrobam miiRo
msoflio mniSvneloba, kapitalisturma urTierTobebma evropuli
centridan daiwyes gavrceleba periferiebze. savaWro gzebis gadanacvlebam
xmelTaSua zRvidan atlantikis okeaneSi gamoiwvia zogierTi evropuli
saxelmwifos ekonomikuri vardna (italia, nawilobriv germania) xolo sxva
saxelmwifoTa aRmavloba (holandia, inglisi). ufro metic, didma
geografiulma aRmoCenebma safuZveli Cauyara dasavleTis mier msoflio
sivrcis Canacvlebas, xalxebis gadasaxlebas, axali erebis da
saxelmwifoebis formirebas, evropuli kolonialuri imperiebis Seqmnas.
am mimarTulebiT mniSvnelovani koreqtivebi Seitana XIX
saukuneSi samrewvelo revoluciis dawyebam da saxmeleTo komunikaciebis
ganviTarebam. Aam faqtma Seqmna saSualeba aTvisebuliyo uzarmazari, adre
xelmiuwvdomeli kontinenturi sivrceebi. swored rkinigzis transportma
mniSvnelovanwilad ganapiroba iseTi didi imperiebis warmoqmna,
rogorebicaa germania, amerika, ruseTi.
B aseve didi mniSvneloba hqonda jer suecis, mogvianebiT ki panamas arxis
mSeneblobas. Tu pirvelma SeaerTa xmelTaSua zRva indoeTis okeanesTan,
meorem mniSvnelovanwilad Seamcira manZili atlantikis okeanidan
wynarisaken.
xmeleTisa da zRvis, rkinigzisa da saavtomobilo gzebis meSveobiT
satransporto komunikaciebis aTvisebis Semdgom, jeri dadga sahaero da
kosmosuri sivrceebis dapyrobisa.
aviaciis warmoSobam da misma Semdgomma ganviTarebam mniSvnelovani
koreqtivebi Seitana msoflio Tanamegobrobis geopolitikur struqturaSi.
atomuri SeiaraRebis Seqmnam da maTi transportirebis SesaZleblobam
msoflios nebismier wertilSi uaryo ama Tu im qveynis miuwvdomlobis
principi misi geografiuli siSorisa Tu izolaciis miuxedavad.
Tanamedrove pirobebSi samxedro-politikuri TvalsazrisiT, sahaero
sivrce Tu kosmosi TamaSoben aranakleb rols vidre xmeleTi da zRva.
kardinalurad icvleba Tanafardoba centrsa da periferias, aseve
hartlendsa da rimlends, sazRvao da kontinentalur xalxebsa da qveynebs
Soris. warmoiqmneba teritoriebze kontrolis axali transnacionaluri
formebi. es gamoixateba maT ekonomikur, teqnologiur, telekomunikaciur,
informaciul da sxva mravalferovnebaSi. Tanamedrove msoflio
teqnologiebis Zala iseTia, rom isini umoqmedos xdian nebismier
barierebs, “kedlebs”, “fardebsa” da sazRvrebs.
118
Sheila L. Croucher. Globalization and Belonging: The Politics of Identity in a Changing World. Rowman
& Littlefield. (2004). p.10
151
aseTi mdgomareobis gamo naklebad marTebulia gamoviyenoT Tanamedrove
msoflios mimarT arsebuli makinderis formula: “is vinc akontrolebs
evraziis hartlends - is akontrolebs mTel msoflios.”
dReisaTvis arsebobs yvela safuZveli vilaparakoT msoflio
Tanamegobrobis erTiani sivrcobrivi infrastruqturis formirebis
Sesaxeb, iqneba es evropuli, evro-amerikuli, wynari okeanis Tu sxva
centrebi, romelTa mimarTac Tavis droze sxva regionebi da sivrceebi
ganixileboda rogorc erTgvari periferia.
sivrcobrivi siaxlove aRmosavleTisa dasavleTTan, CrdiloeTisa
samxreTTan gamoixateba sxvadasxva nacionaluri an civilizaciuri drois
aRricxvianobis ukana planze gadawevaSiAda Tavis arsenalSi de - iured
Tu ara de-faqtod grigorianuli kalendris miRebaSi. amaze metyvelebs
erTiani planetaruli drois etapobrivi miReba da damtkiceba dedamiwis
yvela regionsa da qveyanaSi.
119
Globalization Is Great! by Tom G. Palmer, Senior Fellow, Cato Institute
152
miuxedavad transnacionaluri saSualebebis mier SemoTavazebuli
viTomda programebis mravalferovnebisa, amerikeli mecnieris m. parentis
azriT, maTSi Warbobs unificirebuli meniu, aqcentirebuli Tavisufali
bazris faseulobebze, SesaZleblobebis Tanasworobaze, individualizmsa
da konsiumerizmze.
raRa Tqma unda lokaluri media-biznesi ar aris gaCerebuli da isic
ibrZvis informaciul bazarze Tavisi adgilis mosapoveblad, magram maTi
mizani saSulebas ver amarTlebs. pirvel rigSi, yvela transnacionaluri
media-imperia moqmedebs yvela industriulad ganviTarebul qveyanaSi. mag.
kompania CNN-i (axali ambebis kavSiruli qseli), BBC, News Corporation(axali
ambebis gadacemis korporacia), Time Warner(uorneris imperiis nawili), Walt
Disney-inglisur-amerikuli warmoSobis, silvio berluskonis imperia
italiaSi, Sony-i iaponiaSi da a.S.
magaliTad, kompania bertelsmani (germania),dakavebulia wignebisa da
Jurnal-gazeTebis gamocema-gayidviT, flobs tipografias, uSvebs
musikalur Canawerebs, yidis licenziebs maTi gamoSvebisaTvis, flobs
musikalur klubebs, gaaCnia internet-provaideri, dakavebulia veb-dizainiT
da flobs komerciul saitebs internetSi. kanadeli sociologis m.
makluenis fraza “The medium is the message,” dRes iZens pirdapir
mniSvnelobas: “sinamdvileSi informaciis Sinaarss warmoadgens TviT
momwodebeli.”120
termini “informaciis Tavisufali nakadi” xSir SemTxvevaSi
atarebs ideologiur mniSvnelobas. rogorc k. roaCas gamokvlevebi
gviCveneben, media-imperiebis mier translirebuli axali ambebis ZiriTadi
kursi gamoxatavs “wamyvani erebis” Tvalsazriss da pirvel rigSi anglo-
amerikulis. umsxvilesi sainformacio saagentoebi Associated Prees da United
Press International axali ambebiT amarageben msoflio masmediis saSualebaTa
umravlesobas, risi moculobac Seadgens dReSi 17-dan 14 milion sityvas.
dReisaTvis arsebobs ori mTavari globaluri telekompania BBC da CNN
International-i(CNNI). BBC gansakuTrebiT gavleniania aziaSi, yofil
britanul koloniebsa da britanuli Tanamegobrobis dRevandel wevrebSi.
CNN Tavisi amerikeli mayureblis garda, romelic 60 milion adamians
aWarbebs, hyavs 53-milioniani mayureblis auditoria, misi translacia
xdeba msoflios 140 qveyanaSi, maT Soris ruseTSi, CineTSi, afrikis
qveynebSi, axlo aRmosavleTsa da laTinur amerikaSi.121 miuxedavad imisa,
rom am gigantebis mauwyebloba mimdinareobs inglisur enaze, ris gamoc
maTi auditoria Semoifargleba biznes-wreebiT da elitis
warmomadgenlebiT, maT mier xorcieldeba sxvadasxva proeqtebi
adgilobriv media-kompaniebTan erToblivi sawarmoebis SeqmnasTan
dakavSirebiT. es maT TavianTi mayurebelTa auditoriis mkveTrad gazrdis
saSualebas aZlevs.
msgavsi tendencia (situacia), SeiniSneba video da popularul musikis
bazarze. zemoT ukve moviyvaneT inglisuri enis upiratesobis magaliTi.
rac Seexeba gasarTob teleprogramebs, mag. braziliaSi, oTxi aTasi
filmidan romelic gadis sxvadasxva arxze, 99% warmoebulia
industriulad ganviTarebul qveynebSi(upiratesad a.S.S.-Si).meqsikis wamyvani
telekompania “televiza” Tavisi programebis 50%-ze metis importirebas
120
Globalisation shakes the world". BBC News. January 21, 2007
121
Globalization (Page 3 of 5)". Microsoft Encarta Online Encyclopedia 2009. Archived 2009-10-3
153
axdens122, maSin rodesac misi adgili espanurenovani mosaxleobaSi saerTo
drois 0.5%-s ar aRemateba. Aaxlo aRmosavleTSi, karibis auzis qveynebsa
da aziaSi aseve dominireben transnacionaluri media gigantebi. saudis
arabeTSi xdeba gasarTobi programebis 40%-is importireba, karibis auzis
qveynebSi ki es cifri 90%-s aRemateba.
Tanamgzavruli televiziis Seqmnam mxolod xeli Seuwyo aseTi
tendenciebis gaZlerebas. koreis sami mTavari nacionaluri telearxidan
erTi (AFN) mauwyeblobs inglisur enaze, xolo danarCeni ori gvTavazobs
“dalasis” tipis serialebs an raime analogiur adgilobriv Sous.
agvarad, globalur mas-medias aqvs unari mniSvnelovani gavlena
moaxdinos masobrivi cnobierebis programirebaze, igi yoveldRiurad
gvawvdis ara mxolod dRis wesrigs, aramed gvaZlevs gansaxilvel
movlenebis interpretaciis sqemas.
globalizacia varaudobs, rom mravali socialuri, ekonomikuri,
kulturuli, politikuri da sxva saxis urTirTobani da kavSirebi SeiZenen
msoflio xasiaTs. amasTan, is gulisxmos kavSirebis donis gazrdas
rogorc calkeul saxelmwifoebs, aseve saxelmwifoTaSoris farglebSi.
globalizaciis Tanamedrove procesebSi siaxles warmoadgens socialuri
kavSirebis gavrceleba iseT sferoebze, rogoricaa teqnologiuri,
organizaciuli, administraciuli, samarTlis da sxva.
globaluri nakadis Tanamedrove formebi xasiaTdebian ekonomikurad
ganviTarebuli qveynebis udidesi intervenciiT, rogorc ganviTarebadi
qveynebis, aseve erTmaneTis ekonomikaSi, aseve kapitalis brunvis maRali
doniT.
XX-e saukunis bolos saqoneli, kapitali, xalxi, codna, iaraRi,
narkotikebi da sxva, advilad laxavs saxelmwifo teritoriul sazRvrebs.
transnacionaluri kavSirebi, socialuri moZraobebi da kavSirebi SeiWrnen
adamianTa moRvaweobis TiTqmis yvela sferoSi.
122
Globalization (Page 3 of 5)". Microsoft Encarta Online Encyclopedia 2009. Archived 2009-10-31
123
Steger, Manfred.Globalization. New York: Sterling Publishing, 2009
154
finansur bazarze, kinobiznessa da ganaTlebaze. amerikelebi winaswar
atareben struqturuli gardaqmnis axal etaps, xarjaven ra fuls
ganaTlebaze, mecnierebaze, informatikaze, momavlis teqnologiebze,
Sesabamisad, amerikaze danarCeni msoflios damokidebuleba izrdeba.
realurad policentrizmze SeiZleba vilaparakoT mxolod Soreul
perspeqtivaSi, rodesac axali centrebi (Crdilo-aRmosavleT azia da
samxreT amerika) ekonomikuri da politikuri urTierTobebiT miaRweven
iseT dones, raTa SeZlon “damoukidebeli TamaSi” warmarTon, maT Soris
aSS-is winaaRmdegac. bevri ram iqneba domokidebuli evropuli integraciis
warmatebaze da igive CineTis momaval rolze msoflio ekonomikaSi.
Tanamedrove msoflioSi moqmedebs 80-mde regionaluri da ekonomikuri
SeTanxmeba da xelSekruleba. Tumca, realur integraciul procesebs
adgili aqvs dasavleT evropasa da Crdilo amerikaSi. laTinuri amerikis,
dasavleT da samxreT aziis, aseve afrikis regionebis umravlesobas, da
maT Soris arsebul TanamSromlobas ar eqneba efeqti manam, sanam isini ar
miaRweven teqnikur-ekonomikur, politikur-samarTlebriv da kulturul
simwifes.
124
Исаев. Геополитика. Стр. 348
155
savaWro organizaciebi, asusteben mis sazRvrebSi SeTanxmebul
saerTaSoriso vaWrobis regulaciis meqanizmebs, rac ewinaaRmdegeba
globalur ekonomikur integracias.
msoflio savaWro kavSirebis ganviTarebas xels uwyobs eleqtronuli
vaWrobis globaluri ganviTareba. es programa moicavs 100-ze met qveyanas.
eleqtronuli vaWrobis sayrden punqtebs warmoadgens “treidpointebi”, anu
vaWrobis sakiTxebSi sainformacio centrebi. msoflioSi iTvlian 130-ze
met aseT centrs.
safondo bazrebis globalizacia xasiaTdeba Semdegi niSnebiT:
1. es aris Tanamedrove eleqtronuli teqnologiebis,
komunikaciisa da informaciis saSualebebis danergva, romlebic
mniSvnelovan gavlebas moaxdenen nacionaluri safondo birJebis
ganviTarebaze. safondo bazrebi sul ufro xdebian rogorc nacionaluri,
aseve ucxouri monawileebis samoqmedo sferod. amas xels uwyobs
nacionaluri bazrebis liberalizacia, ararezidentebis daSveba
nacionalur savaluto da safinanso bazrebze da maTi uSualo
monawileoba operaciebSi rezidentebis Tanasworad, aseve bazrebis
regulireba, rac dakavSirebulia calkeul monawileTaTvis ama Tu im
operaciebis Catarebisas SezRudvebis gamartivebaSi da sxva.
2. SemoTavazebuli fasiani qaRaldebis-obligaciebisa da aqciebis
moculobis zrda da am fasiani qaRaldebis saxeobaTa raodenobis
gafarToeba.
safondo bazrebi iqca finansuri resursebis gadanawilebis
ZiriTad meqanizmad, rogorc nacionaluri, aseve globaluri maStabiT da
isini gvevlinebian safinanso saSualebebis ZiriTad wyarod, rogorc
saxelmwifoebisaTvis, ise kerZo seqtorisaTvis.
3. msxvili institucionaluri investorebis formireba (sapensio
da sadazRvevo fondebi, sainvesticio kompaniebi da sasesxo fondebi),
romlebic korporaciebisa da mosaxleobis fuladi resursebis
akumulirebas axdenen da maT investicias fasian qaRaldebSi axorcieleben.
institucionaluri investiciebis ricxvi mudmivad izrdeba, aseve izrdeba
maT mier moziduli kapitalic. magaliTad, globaluri da saerTaSoriso
fondebis raodenoba msoflioSi gaizarda 123-dan (1989w.) 700-mde XXI
saukunis dasawyisSi. jamuri moculoba institucionaluri investorebis
mier akumulirebuli saSualebebisa ganisazRvreba sididiT, romelic
aRemateba 10 trilion dolars.
samxreT-aRmosavleT aziis savaluto-finansuri krizisi, romelmac
SeZra praqtikulad yvela ganviTarebadi qveynis safondo bazrebi da
gamoiwvia aSS-is safondo bazarze aqciebis kursis dacema, an 2008-2009
wlebSi ganviTarebuli msoflio ekonomikuri krizisi, msoflio
ekonomikuri nacionaluri safondo bazrebis urTierTdamokidebulebis
gazrdili xarisxis naTel magaliTs warmoadgens.
156
(romlis magaliTia sistema “reiter-2000”) da eleqtronuli sabrokero
sistemebi.
savaluto operaciebis saerTaSoriso centrebs warmoadgens
londoni (operaciaTa moculobis 30%), niu-iorki (16%) da tokio (10%).
miuxedavad bolo periodSi dolaris kursis SesamCnevi vardnisa, savaluto
sabazro operaciebSi kvlav yvelaze xSirad aSS-is dolari gamoiyeneba.
savaluto operaciebSi evros gamoCenamde, dolaris yidva-gayidvis
operaciebis moculoba Seadgenda 50%-s, germanuli markisa da iaponur
ienis Sesabamisad 15 da 10%-s.125
125
NnikaCitaZe. “geopolitika”. Tbilisi, 2008. Ggv. 86
126
iqve
127
iqve
157
msoflio politikuri sivrcis globalizacia:
mondializmi anu policentruloba
158
yvela es organizacia, gaerTianeba Tu korporacia xels uwyobs
saxelmwifoTa qcevis kanonebis gamomuSavebas da maT ganmtkicebas
msoflio Tanamegobrobis CarCoSi. isini gansazRvraven TanamSromlobis
principebs da konfliqtebis gadaWris xerxebs, omis Tavidan acilebis
saSualebebs, globaluri ekonomikuri zrdis uzrunvelyofis meTodebs da
sxva.
centridanuli tendenciebi da regionalizaciisa da globalizaciis
procesebi aisaxeba rogorc calke aRebuli saxelmwifoebis rolsa da
funqciebze, ise zogadad saerTaSoriso politikur sistemaze. cota xnis
win, politika (Sida da sagareo) ganixileboda rogorc mxolod
nacionaluri saxelmwifos funqcia. dRevandel dRes, saerTaSoriso
urTierTobebis sferoSi, calke aRebuli saxelmwifoebi TavianTi
nacionaluri interesebis realizaciis mizniT urTierTobebs amyarebdnen
erTmaneTTan. swored individualuri saxelmwifoebis erTobliobam Seqmna
msoflio Tanamegobroba. TiToeuli saxelmwifo (ganurCevlad imisa
moqmedebda is calke, Tu sxva saxelmwifoebTan koaliciaSi)
damoukideblad wyvetda sakuTari Tavdacvisa da usafrTxoebis sakiTxebs.
Ggansxvavebuli mdgomareoba yalibdeba dRevandel etapze, rodesac
mTeli msoflio xdeba erTiani kompleqsi, romlis nawilebic mWidrod
aris dakavSirebulni erTmaneTTan.
politikuri moRvaweebis da organizaciebis, mTavrobebisa da
saxelmwifoebis unari gaakontrolon movlenebi, miiRon gadawyvetilebebi
da moaxdinon maTi realizacia, yvelaferi es damokidebulia ara marto
maT SesaZleblobebze da prerogativebze sakuTari qveynis SigniT, rogorc
es iyo warsulSi, aramed maT unarze gaiTvaliswinon mdgomareoba gare
samyaroSi da gavlena moaxdinos masze.
aranaklebi mniSvneloba eniWeba am konteqstSi im faqts, rom
globalizaciis faqtori, miuxedavad misi mravalferovnebisa, xSirad ar
iZleva saSualebas gadaiWras problemebi tradiciuli oficialuri
meTodebiT (molaparakebebi, diplomatiuri kavSiris damyareba an gawyveta
da sxva), romlebic upiratesad gamoiyeneba oficialuri saxelmwifo
struqturebisa da instanciebis mier.
gadawyvetilebaTa miReba iseT sakiTxebze, rogoricaa fasebis mateba
an Semcireba navTobze, gazze, yavaze, rZeze da sxva, xdeba ara romelime
calkeuli saxelmwifos mier, aramed saerTaSoriso organizaciebis doneze
(OPEC, EU da sxv.).
sakiTxebi, romelic adre wydeboda mxolod Sida politikur doneze,
sul ufro iZenen saerTaSoriso-politikur xasiaTs. adgili aqvs saSinao
da sagareo politikis uprecendento Serwymas da es SeiniSneba
sazogadoebrivi cxovrebis yvela mniSvnelovan sferoSi. problema
yuradRebas imiT ipyrobs, rom Sidapolitikuri sakiTxebi Seicaven utyuar
saerTaSoriso komponents. Sedegad vRebulobT imas, rom sayovelTaod
miRebuli normebi, Cvevebi da praqtika politikuri mmarTvelobisa,
arasakmarisia imisaTvis, rom mTavrobebma TviTon SeZlon TavianTi
problemebis gadawyveta.
arsebobs aseTi mosazrebac, TiTqos saxelmwifo, romelic
tradiciulad warmoadgens mTavar an kidev erTaderT subieqts
saerTaSoriso politikaSi, dRes aRar warmoadgens sakmaris politikur-
ekonomikur warmonaqmns, is ubralod fragmentia, nawili ufro farTo
warmonaqmnisa, romelsac msoflio politikuri da ekonomikuri sistema
ewodeba.
159
yvela es procesi gvaZlevs safuZvels vilaparakoT, “msoflio
politikis or msoflioze”: pirveli, romelic Sedgeba suverenuli
nacionaluri saxelmwifoebisagan da meore, romelic Sedgeba
arasamTavrobo organizaciebis, gaerTianebebisa da korporaciebisagan da
sxva.
internacionalizaciis gaZlierebis, qveynebisa da xalxebis
urTierdamokidebulebis sapirispiro mxares warmoadgens maT Soris
konkurenciis gaZliereba. ekonomikur globalizaciaze saxelmwifoebi
reagirebdnen saerTaSoriso urTierTobebis gafarToebiT. magram ironia
mdgomareobs imaSi, rom es TanamSromloba efuZvneba im saxelmwifos mier
mkacri kontrolis SenarCunebis principebs, romlis teritoriazec
moqmedeben es firmebi. sxva SemTxvevaSi, saerTaSoriso xelSekrulebebis
safuZvelze firmebs ar aZleven saSualebas imoqmedon maTi nacionaluri
sazRvrebis gareT. es gansakuTrebiT SeimCneva sabanko sistemaSi, sadac
globalizaciam miaRwia uprecendentod maRal dones.
160
eZlevaT saSualeba imisa, rom TavianT problemebze mimarTon mTel
saerTaSoriso sazogadoebas.
unda gaviTvaliswinoT isic, Tu ramdenad SeuZliaT did politikur
moTamaSeebs geopolitikuri cvlilebebis fonze erTdrouli moqmedeba
garkveul sakiTxebTan mimarTebaSi. bolo dros ganviTarebuli movlenebi
gviCveneben, rom did saxelmwifoebs ar SeswevT unari mividnen erTsa da
imave gadawyvetilebamde xangrZlivi drois ganmavlobaSi, rac
dakavSirebulia mSvidobis damyarebasTan msoflioSi. es miuTiTebs imaze,
rom axali msoflio wesrigi ar aris stabiluri.
Tavi VIII
Mmsoflios wamyvani saxelmwifoebisa da organizaciebis
geopolitikuri interesebiM
evrokavSiri
evrointegraciis istoria
161
didi dro gavida, sanam erTiani evropa – filosofosebis da
meocnebeebis ideali – politikur koncefciad Camoyalibdeboda da
evrokavSiris wevri saxelmwifoebis Soreul, magram realur miznad
iqceoda.
evropuli gaerTianebis ideam wina saukuneebis ganmalobaSi
sxvadasxva etapi ganvlo. gaerTianebis cneba sxvadasxva droSi da
sxvadasxva pirovnebebis mier sxvadasxvagvarad iyo gagebuli.
me-19 saukunis dasawyisisTvis ufro aqtiurad alaparakda evropis
sazogadoeba evropis gaerTianebis Sesaxeb. aqamde Tu evropis gaerTianebis
mcdeloba ZiriTadad gamomdinareobda mxedarTmTavrTa da saxelmwifos
mmarTvelTa eqspansiuri politikis ganxorcielebiT, me-19 saukunidan ki
amis Sesaxeb ukve gaismoda sxvadasxva konferenciebsa da politikur Tu
elitarul wreebSi:
“kacobrioba es aris samSobloebis erToblioba” – juzepe mazini
128
(1830) ;
frangi grafi anri de sen simoni Tvlida, rom safrangeTsa da ingliss
SeeZloT ZiriTadi rolis TamaSi evropis Semdgomi bedis gadasawyvetad.
”DdRes, rodesac safrangeTs SeuZlia SeuerTdes ingliss, raTa gaxdes
liberalur principTa dasayrdeni, mxolod maTi Zalis gaerTianeba da
amoqmedebaRaa saWiro, raTa evropam TviTorganizeba daiwyos”, “ dadgeba
dro, roca evropis yvela xalxi mixvdeba, rom erovnul interesebze maRla
saerTo interesebi unda daayenos. kacobriobis oqros xana ganvlili etapi
ar aris, is jer kidev win aris, momavalSi”.129
1849 wlis agvistoSi parizSi gamarTul mSvidobis kongresze viqtor
hiugom ganacxada: “dadgeba dRe, roca qvemexTa gruxunsa da Wurvebs
Secvlis arCevnebi, sayovelTao saxalxo kenWisyra, umaRlesi xelisuflebis
senati samediatoro sasamarTloTi, romelsac evropaSi iseTive funqcia
eqneba, rogorc parlaments – inglisSi.” man yvelas mouwoda “evropis
SeerTebuli Statebis “ Seqmnisaken, romelic megobrobis xels gauwvdis
aSS-s.
viqtor Hhiugo Tavis sityvas Semdegi formuliT asrulebda: “evropuli
kavSiris SeqmnisaTvis sulac ar aris saWiro 400 weli, vinaidan da
radganac Cven vcxovrobT iseT giJurad swraf droSi, iseT boboqar ideaTa
da movlenaTa epoqaSi, rogoric manamde kacobriobas ar moswrebia”.130
ernest renanma sorbonas universitetSi Catarebul leqciaze,
saxelwodebiT “ra aris eri?” ganacxada: “eri ar aris mudmivi, igi
SeiZleba daibados da erT mSvenier dRes SeiZleba gadaSendes kidec, ase
rom erebis erTianoba evropulma konfederaciam unda Secvalos”131;
yvela am koncefciis mTavari xelis SemSleli suverenitetis
SezRudvis SiSi iyo evropis saxelmwifoebisTvis. pirveli msoflio omis
Semdeg evropuli gaerTianebis winaSe mdgari problematika mTlianad
Seicvala. evropa erTob daasusta mis SigniT dawyebulma I msoflio omma,
xolo samSvidobo xewlSekrulebaTa xelmoweris Semdeg igi politikurad
kidev ufro danawevrda. ramdenime saxelmwifos mier erovnuli
128
Giuseppe Mazzini, "Europe: Its Condition and Prospects," Essays: Selected from the Writings, Literary, Political and
Religious of Joseph Mazzini, ed. William Clark (London: Walter Scott, 1880)
129
Claude-Henri Saint-Simon,On the Reorganisation of European Society (1814).
130
Victor Hugo,Opening Address to the Peace Congress (Paris, August 21, 1849)
131
Ernest Renan, “What is a nation?”( Sorbonne Lecture, March 11, 1882)
162
damoukideblobis miRweva da gaerTianebebis Seqmna (Cexoslovakia,
iugoslavia, poloneTi, litva, Llatvia, estoneTi, fineTi) SesaZlebeli
gaxda pirveli msoflio omSi germaniis damarcxebiT, avstria-ungreTis
dayofiT da amave periodSi carizmis ruseTis dangreviT. evropis ruqa
kardinalurad Seicvala axali saxelmwifoebis da maT Soris axali
sazRvrebis warmoSobiT. evropis gamaerTianebeli raime organizacia uTuod
waadgeboda daqucmacebul evropas. A
1919 wels Seiqmna “EerTa liga”, romelic mowodebiT msoflio
universaluri organizacia iyo, Tumca ZiriTadad evropaze iyo
orientirebuli, igi ZiriTadad imarTeboda didi britaneTisa da
safrangeTis mier. Ees organizacia araefeqturi aRmoCnda da sabolood
arseboba 1946wels Sewyvita.
evropis gaerTianebis istoriaSi aseve mniSvnelovani iyo panevropuli
moZraoba. 1923wels grafi riCard de kudenov-kalerJis mier gamoqveynebuli
wigni “panevropa” iyo am moZraobis safuZveli. kudenov-kalerJi Tavis wignSi
amtkicebda, rom evropis SekavSireba aucilebeli iyo rusuli bolSevizmis
Semosevisa da amerikuli ekonomikis batonobis Tavidan asacileblad, raTa
evropas SeenarCunebina msoflio lideris roli. 132
kudenov-kalerJim Seqmna frangul-germanuli, panevropuli ekonomikuri
sabWo, romelic xels uwyobda yovelgvar ekonomikur wamowyebas am or
qveyanas Soris, rac sabolood gaTvlili iyo imaze, rom Tavidan
aecilebinaT axali konfliqti. arsebobda am qveynebis daaxloebis meore
meTodic, rac TviT mwarmoeblebs Soris garigebebs gulisxmobda. es
kavSiri gansakuTrebiT kargad ganviTarda safrangeTi – Ggermania - belgia
-luqsemburgs Soris (qvanaxSirisa da foladis sabadoebis TanamSromlobis
pirveli nabijebi), magram 1929 wlis ekonomikurma krizisma Seaferxa igi,
saboloo wertili ki germaniis xelisuflebaSi mosulma Hhitlerma dausva.
panevropuli moZraobis monawileTaA bolo mcdeloba gaeerTianebinaT
evropa iyo 1929 wlis erTa ligis saSemodgomo sxdomaze 1927 wlidan
panevropis sapatio prezidentis aristid brianis gamosvla. man wamoayena
evropis gaerTianebis axali winadadeba. axleburad gaazrebuli
federaluri gaerTianeba, romlis farglebSic qveynebs Tavisuflad
SeeZlebodaT daemyarebinaT kontaqti erTmaneTTan politikur, ekonomikur,
socialur da kulturul sferoebSi, ise rom am gaerTianebiT ar
dazaralebuliyo qveynis suvereniteti. igi ambobda: “vfiqrob, im xalxs
Soris, romlebic evropaSi geografiulad ase mWidrod arian
dajgufebulni, unda arsebobdes raime federaluri kavSiri. maT unda
hqondeT saSualeba nebismier momentSi SeZlon erTmaneTTan dakavSireba,
saerTo interesebze msjeloba, saerTo gadawyvetilebebis miReba, raTa
damyardes maT Soris iseTi solidarobis ganwyoba, rom SeZlon erTad
gaumklavdnen mTel rig rTul garemoebebs, romlebic SeiZleba am kavSirs
garedan daemuqros.” aqcenti keTdeboda iseT federalur kavSirze, romelic
pirvel rigSi ekonomikur TanamSromlobas wamowevda win.133 aristid brianis
am wamowyebam kraxi ganicada,radgan realurad arc erTi qveyana ar iyo
mzad daeTmo Tavisi suverenitetis patara nawilic ki da evropis
132
Count Richard Nicolas Coudenhove-Kalergi, "Paneurope", 1923
133
Aristide Briand, speech on concept of a European Union, General Assembly of the League of Nations on 5
September 1929,
163
organizebis sakiTxi maT naklebad aRelvebdaT. EerTaderTi, vinc mas mxari
dauWira iyo eduard Hherioti, safrangeTis yofili sagareo saqmeTa
ministri. TviT uinston CerCilic ki, romelmac SemdgomSi aqtiuri roli
Seasrula evropis gaerTianebaSi, Tavdapirvelad erTob mkacr gancxadebebs
akeTebda. igi ambobda: “Cven gviyvars evropa, Cven gvixaria misi warmatebebi,
Cven viqnebiT evropasTan erTad, magram ara mis SigniT”.
meoce saukunis pirvel naxevarSi evropis kontinenti warmoadgenda
konfliqtebis Teatrs, romelmac Sedegad milionobiT adamianis sikvdili
da ngreva moitana. saukuneebis manZilze evropam mravali sisxlismRvreli
omi gadaitana. marto safrangeTma da germaniam samjer iomes 1870wlidan
1945wlamde. evropeli liderebi mividnen im daskvnamde, rom qveynebs Soris
mSvidobis uzrunvelyofa mxolod ekonomikuri da politikuri integraciis
Sedegad aris SesaZlebeli. Camoyalibda axali evropis xedva, romelic
daamarcxebda antagonistur nacionalizms. es moxda meore msoflio omis
dros totalitarizmTan brZolisa da saprotesto moZraobebis Sedegad.
meore msoflio omis dasasruls evropis dangreuli ekonomikis
aRdgenis mizniT, AaSS-s mxridan mniSvnelovani daxmareba iqna gaweuli. omis
dasrulebis Semdgom sabWoTaA kavSiri, rogorc faSizmis nomer pirveli
mowinaaRmdege evropaSi, erTgvari simpatiebiT sargeblobda, gansakuTrebiT
muSaTa da glexTaAklasis wreebSi. es keTilganwyoba saSiS fons qmnida
ideologiis TvalsazrisiT, saSiSroeba iyo ssrk-s gveleSapTan mebrZoli
gmiris saxes ideologiurad ar ganewyo dasavleT evropa da ar
gaewiTlebina igi. am mdgomareobis fonze aSS-s saxelmwifo departamentSi
modis axali mdivani, generali marSali, romelmac SeimuSava evropisadmi
finansuri daxmarebis gegma, rac Seadgenda 12,4 miliard dolars, romelic
16-ma das. evropis saxelmwifom gainawila. marSalis daxmarebis gegmaSi
sabWoTa kavSirsac SesTavazes monawileoba, romelmac uari Tqva am gegmaSi
monawileobaze da socialisturi blokis qveynebic aiZula uari eTqva
masze. aRniSnul gegmaSi sabWoTa kavSiris monawileoba miT ufro Znelad
iyo warmosadgeni, rom yvela qveyana, romelic gegmiT gaTvaliswinebul
daxmarebas miiRebda, unda gaerTianebuliyo saerTo evropul
organizaciaSi, romelic mowodebuli iyo daxmarebis ganawilebis
organizebis uzrunvelyofisaTvis. ase rom, marSalis gegmas udidesi
politikuri mniSvneloba hqonda, jer erTi mas unda exsna evropa rom igi
sabWoTa ideologiis banakSi ar gadaqanebuliyo da Tan safuZveli eyreboda
evropul ekonomikuri xasiaTis gaerTianebas, organizacias, romelmac 1948
wlidan daiwyo funqcionireba parizSi amerikelTa meTvalyureobiT, Tumca
igi mainc evropis pirmSod iTvleba.
evropis ekonomikuri TanamSromlobis organizaciam garda marSalis
gegmiT gaTvaliswinebuli daxmarebis ganawilebisa, mniSvnelovani roli
Seasrula evropuli saxelmwifoebis ekonomikuri politikebis daaxloebaSi,
evropis vaWrobisa da eqsportis ganviTarebaSi. ekonomikurma
TanamSromlobam ki biZgi misca diplomatiur da samxedro sferoSi
TanamSromlobis gaRrmavebas. evropuli TanamSromloba sam etapad da sami
mimarTulebiT warimarTa: upirvelesad ekonomikuri – marSalis gegmisa da
eeTos (evropis ekonomikuri TanamSromlobis organizacia), Semdeg ki
diplomatiuri da samxedro - briuselisa (dasavleT evropis kavSiri 1948w.)
da atlantikuri paqtiT (nato 1949w.), bolos ki politikuri da
saparlamento – evropis sabWos SeqmniT.
meore msoflio omis Semdgom dasavleT evropaSi arsebobda evropis
samomavlo integraciis sami ZiriTadi midgoma: federaluri,
funqcionaluri da “nacionalisturi”.
164
federalisturi damokidebulebis arsia – rom adgilobrivma,
regionulma, erovnulma da evropis xelisuflebam SeTanxmebiT
iTanamSromlon erTmaneTTan.
funqcionaluri damokidebuleba upiratesobas aniWebs
suverenitetis TandaTanobiT gadasvlas calkeuli
saxelmwifoebisgan Tanamegobrobis xelSi.
nacionalisturi midgoma ki mTavar aqcents, momaval erTian
evropaSi erovnuli saxelmwifoebis suverenitetis SesaZleblobis
farglebSi maqsimalur SenarCunebas iTvaliswinebda.134
134
evrokavSiris institutebi da politika, kaxa gogolaSvili, sergi kapanaZe
(Tbilisi, 2006w)
paskal fonteni, evropuli integraciis istoria
135
evrokavSiris institutebi da politika, kaxa gogolaSvili, sergi kapanaZe
(Tbilisi, 2006w)
165
saxelmwifoebs gadawyvetilebis miRebis monopolia ar egdoT xelT patara
saxelmwifoebis interesebis sazianod. qfeg-s Seqmnidan cota xnis Semdeg
mas kidev erTi mmarTveli organo emateba– saerTo kreba, romlis mizani
iyo demokratiuli kontrolis warmoeba umaRlesi xelisuflebis
saqmianobaze. radgan im droisaTvis Zneli warmosadgeni iyo masSi arCeviT
wevrTa Seyvana, amitom gadawyda erovnuli parlamentebidan deputatTa
gansazRvruli raodenobis delegireba. sul 79 wevri iyo, maTgan
safrangeTs, germaniasa da italias – Tvramet-Tvrameti wevri hyavda,
belgias da holandias – aTA-AaTi, luqsemburgs ki oTxi. bolos Seiqmna
sasamarTlo, romelic ganixilavs qfeg-s xelSekrulebis farglebSi
wamoWril davebs wevr saxelmwifoTaA Soris.
xuTi wlis vadaze gaTvlil xelSekrulebas qfeg-s Sesaxeb xeli
moewera parizSi 1951 wlis 18 aprils. metnaklebad mtkivneuli ratifikaciis
procesis dasrulebisTanave, 1952 wlis 12 agvistos umaRlesi xelisufleba
ganTavsda luqsemburgSi.
Semdgomi etapi evropis gaerTianebis gzaze iyo evropis ekonomikuri
kavSiri, evroatomi. 1957 wlis 25 marts romSi, kapitoliumze, eqvsi
damfuZnebeli qveynis mier xelmowerili iqna xelSekrulebebi, romelTa
safuZvelze daarsda evropis ekonomikuri gaerTianeba da evropis
TanamSromlobis organizacia atomuri energiis dargSi. evropis atomuri
Tanamegobrobis mizani iyo Seswavliliyo birTvuli energiis gamoyeneba.
ekonomikuri Tanamegobroba ki saqonlis, muSaxelis, momsaxurebis da
kapitalis Tavisufali mimoqcevis uzrunvelyofisTvis iqna Seqmnili.
gauqmda sabaJo gadasaxadebi warmoebul saqonelze da dafuZnda saerTo
sameurneo da sagareo vaWrobis politika. 1965 wels ki xeli moewera
Serwymis xelSekrulebas, romelic ZalaSi Sevida 1967 wels da romlis
Tanaxmadac moxda sami gaerTianebis - evropis qvanaxSirisa da foladis
gaerTianebis, evropis ekonomikuri gaerTianebisa da evroatomis
institutebis Serwyma. am xelSekrulebis Sedegad Seiqmna erTiani evropuli
komisia da evrokavSiris sabWo, rogorc am institutebis mmarTveli
organoebi. gamoikveTa erTiani biujeti am institutebisTvis. am
xelSekrulebis erT-erTi mTavari mniSvneloba ki imaSi mdgomareobs, rom
oficialurad damkvidrda termini evrogaerTianeba.
gasuli saukunis 70-80-ian wlebSi, evropulma Tanamegobrobam daiwyo
mniSvnelovani rolis TamaSi saerTaSoriso arenaze. 1986 wlis 17 da 28
Tebervals luqsemburgsa da haagaSi wevrma saxelmwifoebma xeli moaweres
erTian evropul aqts, romelic ZalaSi Sevida 1987 wlis 1 ivliss. erTiani
evropuli aqtiT romis xelSekrulebis mTavar mizans wevrma
saxelmwifoebma daumates mTeli rigi specifiuri miznebisa, romlebic
exeboda sasazRvro procedurebis gareSe saerTo bazris Camoyalibebas da
iqve SeimuSaves Sesabamisi ganrigi. maT ganaaxles gadawyvetilebis miRebis
procesi, anu gaafarToes gadawyvetilebis miRebis masStabi
136
kvalificirebuli umravlesobis saSualebiT.
rodesac evropis institutebs saboloo Sesworeba SehqondaT Sida
bazarTan dakavSirebul kanonmdeblobaSi da rodesac isini afarToebdnen
evropis Tanamegobrobis ekonomikur da socialur ganzomilebebs, istoriam
kvlav Seaxsena maT Tavisi arsebobis mniSvneloba, kerZod is, rom evropa
aris didi Zala, romelic cdis evropelebs – rogor miiReben isini da
Seewyobian cvlilebebis procesSi myof msoflios. am situacias
Seefereboda Jan mones ukanaskneli Segoneba: “Cven ver gavCerdebiT, roca
136
paskal fonteni, evropis gaerTianebis axali idea
166
mTeli msoflio Cvens garSemo moZraobis procesSia. sakmaod gasagebad
gamovTqvi Cemi mosazreba imis Taobaze, rom Cvens mier dafuZnebuli
Tanamegobroba ar warmoadgens saboloo variants. es cvlilebebis
procesia, rolmelic agrZelebs im process, istoriis ufro adreul
periodSi cxovrebis Cveni erovnuli formebi rom Seqmna. iseve, rogorc
warsulSi Cvenma provinciebma, dRes Cvenma erebmac unda iswavlon erTad
cxovreba saerTo wesebis gaTvaliswinebiT. warsulSi suverenul erebs aRar
ZaluZT dRevandeli problemebis gadaWra, maT ar SeuZliaT sakuTari
winsvlis uzrunvelyofa anda sakuTari momavlis gakontroleba.
Tanamegobroba ki mxolod safexuria momavlis organizebuli msofliosken
mimaval gzaze”.137
1990 wlis 3 oqtombers, berlinis kedlis dacemas mohyva germaniis
gaerTianeba da centraluri da aRmosavleT evropis qveynebSi
demokratiuli procesebis ganviTareba, ganTavisufleba sabWoTa kavSiris
uRlisagan, xolo sabWoTa kavSiris daSlam 1991 wlis dekemberSi evropis
kontinentis politikur struqturas kidev ufro didi cvlilebebi moutana.
am cvlilebebis fonze wevrma qveynebma miznad daisaxes gaeZlierebinaT
kavSiri da moilaparakes axali xelSekrulebis Sesaxeb, romlis mTavar
sakiTxebze SeTanxmeba 1991 wlis 9-10 dekembers maastrixtis evropis sabWos
sxdomaze moxda. evrokavSiris xelSekruleba, romelic ZalaSi Sevida 1993
wlis 1 noembers, ayalibebda wevri qveynebisaTvis ambiciur programas:
monetaruli erTianoba 1999 wlisaTvis, axali saerTo politikis
Camoyalibeba, evropis moqalaqeobis dadgena, saerTo sagareo da uSiSroebis
politikis SemuSaveba da Sida usafrTxoeba.
maastrixtis xelSekrulebis Sesworebulma muxlma wevr qveynebs
ukarnaxa molaparakebis gamarTva axal xelSekrulebasTan dakavSirebiT,
romelsac xeli 1997 wlis 2 oqtombers moewera amsterdamSi da ZalaSi
Sevida 1999 wlis maisSi. am xelSekrulebiT, adaptirebul da gaZlierebul
iqna kavSiris politikuri kursi da Zalaufleba, gansakuTrebiT iuridiuli
TanamSromlobis, moqalaqeTa Tavisufali gadaadgilebis, sagareo saqmeebisa
da jandacvis sakiTxebSi. evroparlaments, rogorc gaerTianebis upirveles
demokratiul xmas mieca damatebiTi Zalaufleba, man ikisra axali
valdebulebebi da kanonmdeblobis SemuSavebaSi monawilis roli.
Aamsterdamis xelSekrulebis Semdeg, aseve mniSvnelovani xelSekruleba
iyo nicis SeTanxmeba. igi SeimuSaves 2000 wlis dekemberSi, xeli moaweres
2001 wlis 26 Tebervals da ZalaSi Sevida 2003 wlis 1 Tebervals. am
SeTanxmebis ZiriTadi mizani iyo gafarToebis axali talRisaTvis
instituciuri safuZvlis momzadeba. nicis samitis erT-erTi Sedegi iyo
fundamentur uflebaTa qartiis erTsulovnad miReba. Qqartiisa, romelic
Sedgeboda 50 punqtisagan da exeboda evropis samarTalSi adamianis
Tavisuflebas, ekonomikur da socialur uflebebs.
ukanaskneli ramodenime wlis ganmavlobaSi evrokavSiris istoriaSi
SeiniSneboda evropuli xelSekrulebebis regularuli cvlileba.
TiToeuli cvlileba mzaddeboda mTavrobaTaSoris konferenciebze,
romlebzec ramdenime TveSi erTxel ikribebodnen wevri saxelmwifoebis
mTavrobaTa warmomadgenlebi.138 rodesac 2000 wlis dekemberSi nicaSi
Sekrebilma 15 wevri qveynis saxelmwifos da mTavrobis meTaurebma miaRwies
137
Jan mone, memuarebi
138
evropis konstitucia – axsna ganmartebebi moqalaqeebisaTvis. evropuli Tanamegobrobebi,
luqsemburgi, evropul TanamegobrobaTa oficialuri gamocemebis samsaxuri, 2004;
167
SeTanxmebas xelSekrulebaTa gadasinjvasTan dakavSirebiT, maT
gaacnobieres instituciuri reformis gatarebis aucilebloba. nicaSi
Sexvedridan erTi wlis Semdeg evropuli sabWo Seikriba lakenSi da 2001
wlis 15 dekembers miiRo deklaracia evrokavSiris momavlis Sesaxeb.
saxelmwifos da mTavrobis meTaurebma gadawyvites, moewviaT “evropuli
konventi”, rac miznad isaxavda arsebuli evropuli xelSekrulebebis
Sesasworeblad dokumentis momzadebas. evropuli konventi valeri Jiskar
destenis TavjdomareobiT 2002wlis 28 Tebervals Seudga muSaobas. 16 Tvis
intensiuri muSaobis Semdeg evropulma konventma 2003 wlis ivnis – ivlisSi
konsensusis safuZvelze daamtkica evropis konstituciis damaarsebeli
xelSekrulebis proeqti. xelSekrulebis proeqti waredgina
mTavrobaTaSoriso konferencias. 2004 wlis 18 ivniss saxelmwifoebisa da
mTavrobebis meTaurebma miaRwies SeTanxmebas da 2004 wlis 29 oqtombers,
romSi 25 wevri saxelmwifos da mTavrobis meTaurebma xeli moaweres
evropis konstitucias.139
Kkonstituciis maSindeli proeqti oTx nawilad iyofoda: konstituciis
pirveli nawili moicavda im miznebs da faseulebebs, romelzec igi iyo
dafuZnebuli, igi iZleoda evrokavSiris Sesaxeb ganmartebas da aRwerda
urTierTobebs mis wevr qveynebTan, gadawyvetilebis miRebis procedurebs,
evrokavSiris institutebs da maT saqmianobas, evrokavSiris simboloebs,
moqalaqeobis sakiTxebs, demokratiul faseulobebsa da finansebs. Mmis
meore nawilSi mocemuli iyo “ZiriTad uflebaTa qartia”. Mmesame nawilSi
aRweril iqna evrokavSiris politika, saSinao da sagareo kursi da
kavSiris funqcionireba. meoTxe nawili moicavda zogad debulebebs, maT
Soris konstituciis miRebisa da gadasinjvis procedurebs.
konstituciis asamoqmedeblad yvela wevri saxelmwifos mier misi
ratificireba iyo saWiro. amisTvis evrokavSiris wevr saxelmwifoebs ori
weli miecaT. EevrokavSiris wevri qveynebis umravlesobam misi ratificireba
moaxdines, Tumca, 2005 wlis 29 maiss safrangeTsa da 1 ivniss
niderlandebSi referendumi uaryofiTi SedegebiT dasrulda. mogvianebiT,
ukve 2008 wels, irlandiis mosaxleobam ganacxada uari evrokavSiris
adaptirebuli konstituciis mxardaWeraze, ase rom, evrokavSiris pirveli
konstituciis bedi maSin gadawyda.140
Eevropis kavSiris Semdgomi reformirebis mizniT, 2007 wlis 13 dekembers
xeli moewera lisabonis xelSekrulebas.
Llisabonis SeTanxmeba (romelic Tavidan cnobili iyo rogorc SeTanxmeba
reformebis Sesaxeb), warmoadgens saerTaSoriso SeTanxmebas, romelsac
Seaqvs cvlileba or SeTanxmebaSi, romlebic Tavis TavSi gulisxmoben
evrokavSiris konstituciur safuZvlebs. xelSekruleba ZalaSi Sevida 2009
wlis 1 dekembers. Mman cvlilebebi Seitana evropis kavSiris Sesaxeb
SeTanxmebaSi (cnobili rogorc maastrixtis xelSekruleba) da aseve
SeTanxmeba evropuli Tanamegobrobis Seqmnis Sesaxeb (cnobili rogorc
romis xelSekruleba).
139
evropis konstitucia, romi 29.10.2004. evropuli Tanamegobrobebi, luqsemburgi, evropul
TanamegobrobaTa oficialuri gamocemebis samsaxuri, 2004;
140
evropis konstitucia – axsna ganmartebebi moqalaqeebisaTvis. evropuli
Tanamegobrobebi,luqsemburgi, evropul TanamegobrobaTa oficialuri gamocemebis
.
samsaxuri, 2004
evropis konstitucia, romi 29.10.2004. evropuli Tanamegobrobebi, luqsemburgi, evropul
TanamegobrobaTa oficialuri gamocemebis samsaxuri, 2004.
168
TvalsaCino cvlilebebi Tavis TavSi gulisxmobs xmaTa umravlesobiT
ministrTa sabWos politikis cvlilebas rig sferoebSi, aseve
evroparlamentis rolis gazrdas, aseve evropuli sabWos Tavmjdomarisa da
sagareo saqmeebisa da Tavdacvis politikis sakiTxebSi umaRlesi
warmomadgenlis institutis Seqmnas. aseve gaTvaliswinebul iqna rigi
cvlilebebi evroparlamentSic, rodesac evroparlamentarTa ricxvi
ganisazRvra 785-iT.
evrokavSiris gafarToeba
169
SigniT mTeli rigi struqturebis reorganizacia da transformacia, rac
evropas Zviri ujdeboda. rac Seexeba espaneTs, misi teritoriuli sidide
mniSvnelovnad zrdida soflis meurneobis evropul sivrces da espaneTi
Rvinis, xilis da bostneulis warmoebaSi konkurencias uwevda
gansakuTrebiT safrangeTsa da italias. Ggermania da didi britaneTi
soflis meurneobisaTvis gaTvaliswinebuli dafinansebis gazrdas
ewinaaRmdegebodnen.
mogvianebiT, kerZod 1986 wels espaneTma da portugaliam maT mimarT
saerTo evropuli loialuri damokidebulebis Sedegad SeZles
gamxdariyvnen gaerTianebis sruluflebiani wevrebi.
1995 wlis 1 ianvars kidev sami qveyana SeuerTda evrokavSirs. avstriam
fineTma da SvedeTma gaafarToes kavSiri, daumates ra mas sakuTari
Taviseburebebi, axali sivrceebi centralur da CrdiloeT evropaSi.
2004 wlis 1 maisidan evrokavSirSi ukve 25 wevri qveyana Sedioda. axali
wevrebi iyvnen baltiispireTis respublikebi – estoneTi, Llatvia da litva,
aseve poloneTi, CexeTis respublika, slovakeTi, ungreTi, slovenia,
kvoprosi da malta.
2007 wlis 1 ianvars kavSirs SeuerTda bulgareTi da rumineTi. rac
Seexeba evrokavSiris Semdgom gafarToebas, rigSi dganan xorvatia,
makedonia da TurqeTi. xorvatiam ganacxadi Seitana 2003 wels da 2004
wlis dasawyisSi evrokomisiis rekomendaciiT gaxda oficialuri
kandidati. makedoniam ganacxadi Seitana 2004wlis 22 marts, 2005 wlis 9
noembers evrokomiasiam rekomendacia gauwia mis kandidaturas. rac Seexeba
TurqeTs - TurqeTma evropis ekonomikur kavSirSi gawevrianebis survili
1959 wlis ivlisSi gamoTqva. evropis ekonomikurma kavSirma TurqeTs
SesTavaza TanamSromlobis xelSekrulebis gaformeba im dromde, sanam
moxerxdeboda TurqeTis kavSirSi gawevrianeba. 1963 wlis seqtemberSi daido
ankaris SeTanxmeba. es SeTanxmeba iTvaliswinebda sabaJo xelSekrulebis
dadebas, romelic xels Seuwyobda TurqeTisa da evropis daaxloebas
ekonomikis da vaWrobis sferoebSi. 1987 wels TurqeTma ganacxadi gaakeTa
srul wevrobaze. evropis komisiam da evrokavSiris sabWom daadastures
TurqeTis kandidatura. 1999 wlis evrokavSiris helsinkis sabWoze TurqeTi
oficialurad cnes evrokavSirSi gasawevrianebel kandidat qveynad. 2002
wels daiwyo reformebis axali seria evrokavSiris standartebis
Sesabamisad. erT-erTi iyo sikvdiliT dasjis gauqmeba.
TurqeT-evrokavSiris urTierTobebSi Semdegi mniSvnelovani nabiji iyo
2002 wlis kopenhagenis evropis sabWo, romlis mixedviTac 2004 wlis
dekemberSi komisiis moxsenebebis da rekomendaciebis safuZvelze kidev
erTxel ganixileboda TurqeTis kandidatura, Tu ramdenad akmayofilebda
es ukanaskneli kopenhagenis politikur kriteriums. 2003 wlis maisSi,
evropis sabWom miiRo partniorobis ganaxlebuli dokumenti
gasawevrianeblad saWiro kriteriumebis misaRwevad. gansakuTrebuli
aqcenti dokumentSi politikur kriteriumebzea gakeTebuli. 2003 wlis
ivlisSi miRebul iqna erovnuli programa, romelic iTvaliswinebs
gatarebuli reformebis Sefasebas da axali prioritetebis dasaxvas.
2004 wlis 17 dekembers gadawyda gamarTuliyo damatebiTi molaparakebebi
TurqeTis gawevrianebis Taobaze da gansazRvruliyo is prioritetebi,
romelTa Sesrulebac TurqeTs sWirdeba evrokavSirSi gasawevrianeblad.
erT-erTi rekomendacia, romelic TurqeTs mieca aris is, rom TurqeTma
unda gansazRvros finansuri perspeqtiva 2014 wlidan. am rekomendaciam
garkveulwilad migvaniSna savarudo droze-TurqeTi evrokavSirs ver
170
SeuerTdeba 2015 wlamde. evrokavSiris oficiozis nawili gawevrianebis
savaraudo wlad ganixilavs 2019 wels.
141
http://www.weu.int
171
warmoadgenen dasavleT evropis kavSiris wevrebs, rogorc asocirebuli
partniorebi.
evropuli saxelmwifoebis Semdegi mcdeloba SeeqmnaT samxedro-
politikuri erToba iyo 1950 wels safrangeTis premier ministris -
plevenis mier warmodgenili gegma e.w. plevenis gegma, romelic
iTvaliswinebda evropuli armiis Seqmnas gaerTianebuli sardlobis qveS.
gegmis mixedviT armiaSi warmodgenili unda yofiliyo evropis sxvadasxva
qveynis batalionebi. evropuli armia evropis Tavdacvis ministris
meTaurobiTa da saerTo biujetiT, Crdilo atlantikuri aliansis uzenaesi
mmarTvelobis qveS unda daarsebuliyo. es gegma gaxda evropis qvanaxSirisa
da foladis gaerTianebis farglebSi molaparakebisa da ganxilvis sagani.
evropis am gaerTianebis Seqmnas Tan sdevda politikuri proeqtic, romelic
iTvaliswinebda federaciis an konfederaciis Seqmnas. plevenis gegma
iTvaliswinebda germaniis xelaxla SeiaraRebas, rasac aSS aqtiurad
uWerda mxars, radgan masSi potenciur partniors xedavda. swored
germaniis SeiaraRebis sakiTxi gaxda sadao da ufro metic damRupveli
plevenis gegmisTvis. aseve am gegmis uaryofis mizezi iyo is, rom evropis
qveynebs ar surdaT sakuTari armiis saerTaSoriso daqvemdebarebaSi yofna.
Tavdacvis gaerTianebis Seqmna ver moxerxda safrangeTis erovnuli
asableis mier 1954 wlis 30 agvistos am proeqtis uaryofis gamo.142
plevenis gegmis Semdeg iyo 1970 wels luqsemburgis samitze wardgenili
“d’avinionis moxseneba”, romlis safuZvelze sabWom gadawyvita moewyo
regularuli Sexvedrebi sagareo saqmeTa da politikuri direqtorebis
doneze evropis politikuri TanamSromlobis formatis farglebSi. am
Sexvedrebze ganixileboda sagareo politikis sakiTxebi, xolo
konsultaciebi unda gamarTuliyo weliwadSi orjer mainc. informaciis
intensiurma gacvlam, mudmivma Sexvedrebma da Zalisxmevam sababi misca wevr
saxelmwifoebs, rom evropis politikuri TanamSromlobis saqmianobisTvis
formaluri saxe miecaT. es formalizacia misi 1986 wlis erTian evropul
aqtSi SeyvaniT gamoixata, ris Sedegadac briuselSi Seiqmna samdivno.
realurad es iyo forumi, sadac wevr qveynebs SeeZloT konsultaciebi
gaewiaT sagareo politikis sakiTxebze, magram ar arsebobda meqanizmebi,
romlis meSveobiTac moxdeboda am poziciebis dakanoneba da
ganxorcieleba. mas Semdeg, rac iugoslavia eTnikuri omebis qarcecxlSi
gaexvia, naTlad gamoCnda evrogaerTianebis sisuste ara marto saerTo
sagareo politikis, aramed saerTo Tavdacvis politikis sferoSic. mas ar
SeeZlo sakuTar kontinentze mimdinare omebis Tavidan acileba da
problemis mosagvareblad aSS-s ixmobda.
civi omis dasrulebam da evropis kontinentze axali realobebis
warmoqmnam saerTo sagareo politikis saWiroebis sakiTxi ufro aqtualuri
gaxada. 1992 wlis maastrixtis xelSekrulebis garSemo mimdinare
molaparakebisas evrogaerTianebis qveynebi SeTanxmdnen, rom SeemuSavebinaT
sakuTari sagareo politikuri kursi. maastrixtis xelSekrulebaSi saerTo
sagareo da usafrTxoebis politikas daeTmo meore muxli, sadac
ganmartebulia, rom “saerTo sagareo da usafrTxoebis politika unda
moicavdes yvela im sakiTxs, romelic exeba kavSiris usafrTxoebas, maT
Soris saerTo Tavdacvis politikis CarCoebis SemuSavebas, ramac SeiZleba
droTa ganmavlobaSi migviyvanos saerTo Tavdacvamde”. evrokavSiris am
politikis warmodgenis ufleba mieniWa sabWos prezidiums, romelsac am
saqmeSi unda daxmareboda e.w. sameuli, romelSic Sevidodnen sabWos
142
The Leiden University, EU History, History of European Integration Site,The Pleven plan
172
mimdinare da momavali prezidentebi, rac uzrunvelyofda sagareo
politikis gaaqtiurebasa da mdgradobas. 90-ian wlebSi sameulma
modifikacia ganicada da mogvianebiT igi dakompleqtebul iqna mimdinare
prezidenti qveyniT, evrokomisiaSi sagareo politikis sakiTxebis
koordinatoriT da sagareo da usafrTxoebis politikis umaRlesi
warmomadgenlis institutiT. 1999 wlidan ssup-Tan dakavSirebiT
amsterdamis xelSekrulebaSi SemuSavebul iqna Semdegi cvlilebebi.
SemoRebuli iqna kidev erTi instrumenti – saerTo strategia. amsterdamis
xelSekrulebis Tanaxmad, sabWos aqvs ufleba gansazRvros konsensusiT,
saerTo strategia im sferoebSi, romlebic wevri qveynebis saerTo interess
warmoadgens. am xelSekrulebiT gaTvaliswinebuli meore mniSvnelovani
cvlileba exeba xmis micemis proceduras. gadawyvetileba erTxmad miiReba,
magram SemoRebulia e.w. “konstruqciuli TavSekaveba”, romlis mixedviTac
Tavis SekavebiT ar daiblokeba gadawyvetilebis miReba.
am xelSekrulebs monapovaria ssup-is umaRlesi warmomadgenlis postis
SemoReba, romelic daikava ministrTa sabWos generalurma mdivanma xavier
solanam. mis movaleobaSi Sedis ssup-is mimarTulebebis formulireba,
momzadeba da gadawyvetilebebis implementacia, aseve partnior qveynebTan
politikuri dialogis warmoeba. mas exmareba amsterdamis xelSekrulebis
safuZvelze Seqmnili politikis dagegmvisa da adreuli Setyobinebis
danayofi, romelic dakompleqtebulia Sesabamisi specialistebiT da mis
movaleobasi Sedis saerTaSoriso situaciis monitoringi da analizi,
aseve movlenebis drouli Sefaseba da adreuli gafrTxileba potenciuri
politikuri krizisebis da situaciebis Sesaxeb.
ssup-is kompetenciaSi Sedis e.w. petersbergis amocanebi, rac aqamde
dasavleT evropis kavSiris prerogativa iyo da moicavda samSvidobo,
samaSvelo da humanitarul operaciebs. aseve, amsterdamis xelSekrulebiT
gadawyda rom dasavleT evropis kavSiri TandaTanobiT unda Serwymoda
evrokavSirs.
saerTo sagareo politikis ganviTarebis saqme dausruleblad
CaiTvleba, manam mas zurgs ar gaumagrebs saerTo Tavdacva. saerTo
Tavdacvis politikis SemuSavebaSi didi wvlili Seitana ramdenime
movlenam, kerZod: sent malos Sexvedra (1998w) – rac warmoadgenda
araformalur Sexvedras safrangeTis prezident Jak Siraksa da britaneTis
premier ministr toni blers Soris., romlis Sedegadac gamoica sent malos
deklaracia, sadac naTqvamia rom droa evropam Sesaferisi roli
Seasrulos saerTaSoriso arenaze da “aamuSavos amsterdamis
xelSekrulebaSi Cadebuli debulebebi saerTo sagareo da usafrTxoebis
politikis sferoSi, saerTo Tavdacvis politikis CarCoebis ganviTarebis
CaTvliT. deklaracia xazs usvams natos Seucvlel rols evropis
Tavdacvis sferoSi da aRniSnavs, rom evropas unda hqondes moqmedebis
saSualeba iseT situaciebSi, sadac aliansi ar aris Cabmuli. evropas
sWirdeba Zlieri armia, konkurentunariani evropuli Tavdacvis industria
da teqnologia, raTa man upasuxos axal safrTxeebs. sent malos Semdeg
sagareo da usafrTxoebis politikis sferoSi gansakuTrebiT mniSvnelovani
iyo evropuli sabWos mier miRebuli deklaraciebi. esenia:
kiolnis evropuli sabWo (1999w ivnisi) – kiolnis evropuli sabWos
deklaraciam TiTqmis mTlianad miiRo sent malos Sexvedraze
miRebuli SeTanxmebebi da gansazRvra is samomavlo gegmebi, rac
saWiro iyo am ideis gansaxorcieleblad. kerZod, gadawyda
gadawyvetilebis miRebis infrastruqturis Seqmna da samxedro
saSualebebis – samxedro Stab-binis da samxedro Zalebis Seqmna.
173
helsinkis evropuli sabWo (1999 w. dekemberi) - am Sexvedraze
dasaxelebuli iqna e.w. “mTavari amocana”, romlis mixedviTac 2003
wlisaTvis wevr qveynebs Tavi unda moeyaraT 50 000 – 60 000 -
kaciani swrafi reagirebis samxedro kontingentisaTvis, maTi
potenciur samxedro manevrebSi CarTva 60 dRis ganmavlobaSi da
maTi materialuri uzrunvelyofa sul mcire erTi wlis
ganmavlobaSi. mis movaleobaSi unda Sesuliyo petersbergis
amocanebis Sesruleba.
santa maria de feiras evropuli sabWo (2000 w. ivnisi) – wevri
qveynebi am Sexvedraze evropis policiis ganviTarebaze
msjelobdnen. Ggadawyda, rom 2003 wlisTvis kavSiris
gankargulebaSi iqneboda 5000-mde policieli krizisuli
situaciebis dasaZlevad.
sent malos Sexvedram da Semdgomma evropulma sabWoebma safuZveli
Cauyares saerTo Tavdacvis politikas, rac formalurad Seyvanil iqna
evropis institutebSi nicis xelSekrulebis mier. nicis xelSekrulebiT
Seiqmna aseve – politikuri da usafrTxoebis komiteti, evrokavSiris
samxedro komiteti da evrokavSiris samxedro Stabi.
2007 wels xelmowerili lisabonis SeTanxmebis mixedviT, damtkicebul iqna
saerTaSoriso saqmeebisa da Tavdacvis politikis umaRlesi warmomadgenlis
instituti. ganisazRvra, rom evropuli sabWo, evrokomisiis
warmomadgenelTan SeTanxmebiT, kvalificiuri umravlesobiT niSnavs
saerTaSoriso saqmeebisa da Tavdacvis politikis umaRles warmomadgenels,
romelic Tavis mxriv ganaxorcielebs saerTo sagareo politikasa da
usafrTxoebis politikas, rac ganxorcielebul iqneba ukve miRweuli
SeTanxmebebis realizaciis gziT. umaRlesi warmomadgeneli aseve gaxlavT
komisiis vice-Tavmjdomares, romlis kompetenciis sferos miekuTvneba
evrokavSiris kavSirebi gare samyarosTan. F
sagareourTierTobebi:
evrokavSiriskursimsofliossxvadasxvaqveynebTanmimarTebaSi
CrdiloeTiamerika
aSS -evrokavSirisumTavresipartnioria.
maTimravalmxriviurTierTobebigansakuTrebiTmWidroarigsakiTxebSi,
dawyebulivaWrobiTadaekonomikurisakiTxebiTdadamTavrebulisagareopoliti
kiTadausafrTxoebiT.
maTiurTierTobamartoormxriviinteresissakiTxebiTarSemoifargleba –
isiniaqtiurmonawileobasRebulobensaerTaSorisoforumebSimagaliTadgaero
Si, vaWrobismsoflioorganizaciaSi, natosadamsoflios 8
udidesiqveynisSexvedrebSi,
gardaamisacdilobenmoawesrigonmdgomareobamsofliosiseTkrizisuladgileb
Si, rogoricarisbalkaneTidaaxloaRmosavleTi.
partniorobassafuZveliCaeyara 1990
welsgaformebulitransatlantikurideklaraciiT,
romeliciTvaliswinebsyovelwliuradorisamitisCatarebasorimxarismonawil
eobiT.
amdokumentSigaTvaliswinebuliamsoflioSimSvidobisadastabilurobisxelSe
wyoba, msofliomasStabisproblemebzegamoxmaureba,
wvlilisSetanamsofliovaWrobisgafarToebaSidaufromWidrokavSirebisdamya
174
rebapartniorebsSoris.Y 1998
welsdaarsebulmatransatlantikurmaekonomikurmapartniorobam,
romliskursiaormxaresSorisvaWrobaSiteqnikuribarierebismoSla,
urTierTobasaxaliaspeqtiSesZina,
iseverogorcmomdevnowelsmiRebulmabonisdeklaraciam,
romelicmimarTuliiyoekonomikur, politikurdausafrTxoebissakiTxebSi
“srulidaTanasworipartniorobis “ xelSewyobisken.
Oor mxares Soris urTierTobebSi didi wvlili Seitanes biznesis wreebma
atlantikis orive mxares “transatlantikuri biznes dialogis” meSveobiT.
paraleluri dialogebis saSualebiT, momxmareblebsa da garemos
problemebiT dainteresebul pirebsac SeuZliaT am procesSi TavTavianTi
wvlilis Setana. Ggarda amisa, arsebobs regularuli kontaqtebi
oficialur pirebs Soris, magaliTad aRsaniSnavia evropis parlamentisa da
amerikis SeerTebili StatebSi kongresis wevrebis Sexvedrebi.
mniSvnelovania sagangebo SeTanxmebebi vaWrobis maregulirebel
sferoebSi. “SeTanxmeba urTierTaRiarebis Sesaxeb”, romelic vrceldeba
saqonlis farTo speqtrze (dawyebuli satelekomunikacio mowyobilobiT,
damTavrebuli farmacevtuli warmoebiT), rac saSualebas aZlevs
evrokavSiris uwyebebs, Seafason Sesabamisoba aSS_s moTxovnebTan da
piriqiT. es ki, eqsportiorebs, mniSvnelovan drosa da saxsrebs uzogavs.
xeli ewyoba sabaJo uwyebaTa TanamSromlobas, sxva SeTanxmebebi ki miznad
isaxavs mecnierebisa da teqnologiis, agreTve cocxali cxovelebiT
atlantikis okeanis meore mxares vaWrobis xelSewyobas.
K
kanada - evrokavSirsa da kanadas Soris urTierTobas oficialuri saxe
1976 wels mieca - daido CarCo xelSekruleba “komerciuli da ekonomikuri
TanamSromlobis Sesaxeb”. kontaqtebi ufro gamyarda 1990 wels
evrokavSirisa da kanadis urTierTobis Sesaxeb transatlantikuri
deklaraciis, eqvsi wlis Semdeg ki evrokavSirisa da kanadis erToblivi
samoqmedo gegmis miRebiT. urTierTobis gaRrmavebis mniSvnelovani stimuli
iyo 1998 wels aRebuli valdebuleba, dawyebuliyo “evrokavSirsa da kanadas
Soris vaWrobasTan dakavSirebuli iniciativa”.
Mor mxares Soris partnioroba marto vaWrobiT ar Semoifargleba, 1999
wlis dekemberSi gakeTebulma erToblivma gancxadebam “CrdiloeTis
TanamSromlobis Sesaxeb” kidev erTxel daadastura evrokavSirisa da
kanadis survili iTanamSromlon sxvadasxva sakiTxebSi. MmaTgan
aRsaniSnavia, magaliTad mdgradi ganviTarebis xelSewyoba, agreTve
cecxlsasrol iaraRTan dakavSirebul sakiTxebSi – avtomaturi da mcire
kalibris cecxlsasroli iaraRiT ukanono vaWrobis winaaRmdeg
TanamSromloba.
2004 wlis samitze evrokavSirma da kanadam partniorobis gegma miiRes,
romelic gansazRvravs erToblivi moqmedebis gzebs.
175
safuZveli Cauyara “iaponia - evropis TanamSromlobis dekadas” oTx
ZiriTad sferoSi: mSvidobisa da usafrTxoebis xelSewyobaSi, ekonomikuri
da savaWro partniorobis gaZlierebaSi, globaluri da sazogadoebrivi
problemebis gadawyvetaSi da xalxebisa da kulturebis daaxloebaSi.
176
TanamSromlobis Sesaxeb, romlis Taobaze molaparakebas
samweliwadnaxevari dasWirda. 2010-2015 wlebSi samxreT afrika sabaJo
gadasaxadidan gaaTavisuflebs evrokavSiris eqsportis 86%-s, xolo
evrokavSiri – samxreT afrikis eqsportis 95 %-s. aRniSnul SeTanxmebasTan
erTad daido agreTve SeTanxmebebi mecnierebisa da teqnologiebis, Rvinisa
da Tevzis rewvis Sesaxeb. Tumca vaWrobis, ganviTarebis da TanamSromlobis
Sesaxeb SeTanxmeba jer kidev aqtualuria, ramdenime sakiTxi mainc
saWiroebs gadaxedvas da ganaxlebas – gansakuTrebiT xelSekrulebis im
nawilSi, romelic vaWrobis liberalizacias exeba. Aam sakiTxze
mimdinareobs molaparakebebi.
evrokavSirisa da samxreT afrikis urTierTobebSi mniSvnelovani
faqtia 2006wlis 28 ivniss evrokomisiis mier SeTavazebuli strategiuli
partnioroba, romelic amave wlis 17 oqtombers iqna miRebuli. igi moicavs
mTel rig sakiTxebs dawyebuli politikiT, damTavrebuli vaWrobis,
ganviTarebis da TanamSromlobis sferoTi. maTi mizania, rom Ppolitikuri
aspeqti maT urTierTobaSi ufro Rrma politikuri dialogis da
erToblivi qmedebebis safuZveli gaxdes regionalur, kontinentur da
globalur doneze.
Ggarda amisa, evrokomisiisa da evrokavSiris 9 wevri qveynis mier
warmodgenilia axali qveynis strategia da saCvenebeli programa 2007 –
2013 wlebisaTvis. es programa fokusirebulia ekonomikuri zrdis
xelSewyobaze, samuSao adgilebis Seqmnaze, regionul integraciaze da
socialur da kulturul urTierTobebis ganviTarebaze.
samxreT afrikisaTvis yovelwliurad gamoiyofa daaxloebiT 125
milioni evros odenobis finansuri daxmareba. ganviTarebis daxmareba
finansdeba evrokomisiis biujetidan 1995 wlidan. Eevropis ganviTarebis
banksac gaaCnia xelSekruleba samxreT afrikasTan da gascems sesxebs
daaxloebiT 120 milion evros farglebSi weliwadis ganmavlobaSi.
177
E”energetikis sferoSi, ruseTs iseve sWirdeba evrokavSiri, rogorc
evrokavSirs ruseTi. Eevropis qveynebis mier Sesyiduli energo resursebi
ruseTis ekonomikis aRorZinebis ZiriTadi faqtoria da am resursebis
stabiluri dena evrokavSiris qveynebSi ki evropis ekonomikis zrdis. erTi
sityviT, Cven erTmaneTs vaZlierebT” –ganacxada andris piebalgsim
(evrokomisari energetikis sferoSi).
evrokavSirisa da ruseTis urTierTobebSi mniSvnelovania peterburgis
2003 wlis maisis samiti, romelmac am or mxares Soris TanamSromlobis
mTeli rigi sakiTxebi moicva: “partniorobisa da TanamSromlobis Sesaxeb
xelSekrulebis” safuZvelze Seiqmna oTxi saerTo strategia – ekonomikis,
Tavisuflebis, usafrTxoebis, sagareo urTierTobebis, kvlevisa da
ganaTlebis sferoSi.
Oor mxares Soris TanamSromlobis gzaze erT-erT mTavar Semaferxebel
faqtors warmoadgenda ruseTis mier yofil sabWoTa respublikebSi, da
gansakuTrebiT saqarTveloSi separatizmis mxardaWera. Aamis Sesaxeb
evrokavSirma Tavisi Ria pozicia daafiqsira 2008 wlis ivlisSi gamarTul
evrokavSir-ruseTis samitze, romelic xanti-mansiiskSi gaimarTa.
rogorc cnobilia, evrokavSirma 2008 wlis 1 seqtembers gamarTuli
evropuli sabWos farglebSi mkacrad dagmo ruseTis qmedeba saqarTvelos
winaaRmdeg, garkveuli periodi or mxares Soris urTierToba Sewyvetilic
ki iyo.
178
SeTanxmebebi partniorobisa da TanamSromlobis Sesaxeb. 143 aRniSnuli
molaparakebebis Sedegad dadasturda ramdenime yofili sabWoTa
respublikisa da xmelTaSuazRvispireTis qveynebis daintereseba evropis
samezoblo politikiT da gairkva maTi Sexedulebebi samoqmedo gegmaSi
gasaTvaliswinebel prioritetul sakiTxebTan dakavSirebiT. evrokomisiam
Seafasa am qveynebSi imJamad arsebuli satuacia maTi politikuri,
ekonomikuri sistemebisa da evrokavSirTan maTi TanamSromlobis
TvalsazrisiT, raTa ganesazRvra Semdgomi nabijebi evropis samezoblo
politikis ganviTarebaSi.
evropis samezoblo politikis mizania mezobeli qveynebisTvis
evrokavSiris 2004 wlis gafarToebiT motanili sargeblianobis gaziareba –
maTi stabilurobis, uSiSroebisa da keTildReobis gazrda. misi
daniSnulebaa, Tavidan aicilos gafarToebul evrokavSirsa da mis
mezoblebs Soris axali gamyofi zolebis warmoqmna da SesTavazos am
mezoblebs SesaZlebloba, politikis, uSiSroebis, ekonomikis, vaWrobis da
da kulturis sferoebSi TanamSromlobis gafarToebis meSveobiT
partniorma qveynebma monawileoba miiRon evrokavSiris cxovrebaSi.
SemoTavazebuli meTodi gulisxmobs partnior qveynebTan erTad iseTi
prioritetebis dasaxvas, romelTa Sesruleba daaxloebs maT evrokavSirTan.
am prioritetebisgan Sedgeba erToblivad SeTanxmebuli samoqmedo
gegmebi, romlebic Seexeba konkretuli saqmianobis rig ZiriTad sferoebs:
politikur dialogs da reformas; vaWrobas da im RonisZiebebs, romlebic
TandaTanobiT moamzadebs partnior qveynebs evrokavSiris Sida bazarze
adgilis mosapoveblad; marTlmsajulebas da Sinaur saqmeebs; energetikas,
transports, sainformacio sazogadoebas, garemos dacvas, kvlevas da
inovaciebs; socialur politikas da adamianebs Soris kontaqtebs.
mezoblebTan privilegirebuli urTierToba emyareba saerTo
faseulobebis mimarT yvela mxaris erTgulebas. es saerTo faseulobebia:
kanonis uzenaesoba, saTanado mmarTvelobis uzrunvelyofa, adamianis
uflebebis, maT Soris eTnikuri da religiuri umciresobaTa jgufebis
uflebebis pativiscema, xelsayreli mezobluri urTierTobebis xelSewyoba
da sabazro ekonomikisa da stabiluri ganviTarebis principebis dacva.
garda amisa, maT moeTxovebaT erTguleba evrokavSiris sagareo moRvaweobis
zogierTi konkretuli aspeqtis mimarT, es aspeqtebia terorizmTan da
masobrivi ganadgurebis iaraRis gavrcelebasTan brZola, saerTaSoriso
kanonmdeblobis Sesruleba da konfliqtis mogvarebisken mimarTuli
Zalisxmevis ganxorcieleba.
samoqmedo gegmebSi isaxeba saerTo principebi, Tumca es gegmebi
gansxvavebulia TiToeuli qveynisaTvis - arsebuli urTierTobis, am qveynis
saWiroebebisa da SesaZleblobebis, agreTve saerTo interesebis
gaTvaliswinebiT. mezoblebTan evrokavSiris urTierTobis done
damokidebulia imaze, Tu ramdenad xdeba evropul faseulobaTa gaziareba.
143
aRmosavleT evropis qveynebTan Tvisobrivad axali tipis xelSekrulebis dadebis mizniT
am xelSekrulebebs asocirebuli xelSekruleba ewoda, mas xSirad evropul SeTanxmebasac
uwodeben. Aaxali tipis SeTanxmebebi or ZiriTad mizans emsaxurebian: Seqmnas evropis
Tanamegobrobasa da asocirebul qveynebs Soris Tavisufali vaWrobis areali da
moamzados kandidati saxelmwifoebis evrokavSirSi gawevrianebisaTvis. asocirebuli
wevrebi – ganixilebian, rogorc evrokavSiris wevrobis kandidatebi.
179
SeTanxmebuli prioritetebis Sesrulebas monitorings uweven
partniorobisa da TanamSromlobis Sesaxeb SeTanxmebebisa da asocirebis
SeTanxmebebis safuZvelze daarsebuli uwyebebi. evrokomisia periodulad
waradgens angariSebs am TvalsazrisiT miRweul progresze. am Sefasebis
safuZvelze evrokavSiri Tavis partniorebTan erTad gadaxedavs samoqmedo
gegmebis Sinaarss da iRebs gadawyvetilebas viTarebis mixedviT maTi
adaptirebis an ganaxlebis Sesaxeb. samoqmedo gegmebSi mocemulia aTvlis
wertili Sesabamisi qveynebisaTvis daxmarebis dasagegmad.
evropis samezoblo politika ganamtkicebs regionuli TanamSromlobis
arsebul formebs da uzrunvelyofs struqturas maTi Semdgomi
ganviTarebisaTvis. evropis samezoblo politika aZlierebs stabilurobasa
da uSiSroebas da xels uwyobs konfliqtebis mogvarebisken mimarTul
mcdelobebs. Crd. afrikaSi da axlo aRmosavleTSi evropis samezoblo
politika xels uwyobs monawileebs, isargeblon evropa-
xmelTaSuazRvispireTis partniorobis (e.w. “barselonis procesis”)
SedegebiT, ganaviTaron infrastruqturuli kavSirebi da qselebi, kerZod
energetikuli qselebi, ganaviTaron agreTve TavianT mezoblebTan
TanamSromlobis axali formebi. “evropa - xmelTaSuazRvispireTis
partniorobis” miRwevebze dayrdnobiT evropis samezoblo politika
exmareba Semdgomi regionuli integraciis ganviTarebas, gansakuTrebiT
vaWrobis sferoSi. am politikis farglebSi Zlierdeba Zalisxmeva,
mimarTuli xmelTaSuazRvispireTsa da axlo aRmosavleTSi evropuli
uSiSroebis strategiis miznebis misaRwevad.
evropis samezoblo politikis xedva scildeba ubralo
TanamSromlobas da gulisxmobs mniSvnelovan ekonomikur da politikur
integracias. am yvelafers uzarmazari sargebeli moaqvs yvela
dainteresebuli mxarisTvis, vinaidan amgvari urTierTobis Sedegad
izrdeba stabiluroba, uSiSroeba da keTildReoba.
aRmosavleTis partnioroba
nato
180
Ggasuli saukunis 90-ian wlebSi da XXI saukunis pirvel aTwleulSi
ganviTarebuli da Camoyalibebuli axaliNrealobebis da natos
gafarToebisa da misi funqciebis zrdasTan dakavSirebuli faqtorebis
gaTvaliswinebiT, 2010 wlis noemberSi gamarTul lisabonis samitze
damtkicebul iqna axali strategiuli koncefcia, romlis Sesaval nawilSi
aRniSnul iqna, nato momavalSic iTamaSebs unikalur rols aliansis wevri
saxelmwifoebis Tavdacvisa da usafrTxoebis uzrunvelyofaSi. axali
dokumenti avaldebulebs nato-s wevr saxelmwifoebs erTad imuSaon
krizisebis aRmofxvris, konfliqtebis daregulirebasa da postkonfliqtur
situaciaSi stabilizaciis uzrunvelyofis saqmeSi, maT Soris partnior
qveynebTan da organizaciebTan mWidro TanamSromlobis gziT. Ggarda amisa,
axal strategiul koncefciaSi aRniSnul iqna, rom nato mxars dauWers
msoflios-birTvuli iaraRis gareSe arsebobius ideas, Tumca, im faqtis
gaTvaliswinebiT, rom dRevandel dRes rigi saxelmwifoebi floben
birTvul iaraRs, nato daCeba birTvul aliansad.
Aaucilebelia aRiniSnos is faqti, rom nato kidev erTxel adasturebs
Tavis mzadyofnas, gaataros Ria karis politika, rac Tavis mxriv
gulisxmobs nato-s gafarToebas da masSi im evropuli saxelmwifoebis
gaerTianebas, romlebic daakmayofileben wevrobis standartebs.
koncefciaSi aRniSnulia, rom gafarToeba sruliad Seesabameba nato-s
interesebs, vinaidan am procesis mizans warmoadgens Tavisufali da
mSvidobiani evropis Seqmnas.
yuradRebas imsaxurebs is faqti, rom nato Tavis mzadyofnas gamoxatavs
iTanamSromlos partniorebTan erTad xeli Seuwyos saerTo usafrTxoebis
uzrunvelyofas mTel msoflioSi.144
Ggarda amisa, zemoaRniSnuli miznebis gansaxorcieleblad aliansi
gamoxatavs Tavis mzadyofnas, ganaTavsos sakuTari SeiaraRebuli Zalebi iq,
sadac amas moiTxovs nato-s interesebi.
Aaliansi adasturebs Tavis mzadyofnas ganamtkicos transatlantikuri
kavSirebi nato-s amerikel da evropel partniorebs Soris.
Eevroatlantikuri sivrcis usafrTxoebis uzrunvelyofis mizniT,
Crdiloatlantikurma aliansma efeqturad unda Seasrulos sami ZiriTadi
funqcia:
a) koleqtiuri Tavdacva, nato-s wesdebis me-5 muxlis safuZvelze.
b) antikrizisuli marTva.
g) usafrTxoeba TanamSromlobis safuZvelze. sadac nato adasturebs, rom am
TanamSromlobas SeuZlia gavlena moaxdinos aliansis farglebs gareT
arsebul politikur viTarebaze.
144
www.nato.int.Strategic ConceptFor the Defence and Security of The Members of the North Atlantic Treaty
Organisation”
181
mniSvnelovania natos damokidebuleba birTvuli, biologiuri da
qimiuri iaraRis SesaZlo gavrcelebasTan dakavSirebiT. miuxedavad am
saqmeSi garkveuli winsvlisa, natos winaSe problemad rCeba rig qveynebSi
amgvari iaraRis Seqmnisa da gamoyenebis SesaZlebloba. aseve aliansis
strategiuli miznebis ganxorcielebis gzaze mTavar damabrkolebel
faqtorebs warmoadgens iseTi riskebi, romlebic dakavSirebulia
teroristul saqmianobasTan, sabotaJTan, organizebul danaSaulTan,
sasicocxlo resursebis miwodebis moSlasTan, ukanono migraciasTan da a.S.
182
momavalSi SeiZleba mwvave krizisSi gadaizardos. Aam potenciuri
krizisebis ardaSvebisa da aRmofxvris mizniT nato mzadaa ganamtkicos
dialogi sxva qveynebTan Tu saerTaSoriso organizaciebTan, maT Soris
imuSaos ruseTTan erTiani raketsawinaaRmdego sistemis Camoyalibebaze
evropaSi. am mimarTulebiT natos mier ganxorcielebuli yoveli qmedeba
asaxavs mis ganzraxvas gamokveTos da ganamtkicos evroatlantikuri
arealis mSvidoba da stabiluroba.
183
TanamSromlobis ganmtkicebaze. KkerZod, aliansi cdilobs rom
evroatlantikur partniorobis sabWos wevrebs Soris yvela sakiTxSi iyos
ndoba, gamWvirvaloba, da am mizniT nato axorcielebs praqtikul
TanamSromlobas rogorc konfliqtebis prevenciis da krizisebis
daregulirebis kuTxiT, aseve sagangebo mdgomareobaTa dagegmvis,
samecniero, ekologiur sakiTxebze muSaobis gziTac.
strategiul koncefciaSi mniSvnelovani yuradReba eqceva kontrols
SeiaraRebaze, aseve ganiaraRebisa da gauvrceleblobis sakiTxebs. Aam
kuTxiT nato xels uwyobs Cveulebrivi SeiaraRebuli Zalebis
xelSekrulebis moqmedebis Semdgom gagrZelebas, rogorc evroatlantikuri
sivrcis stabilurobis garants.
strategiuli koncefciis mniSvnelovani nawili eTmoba aliansis
SeiaraRebuli Zalebis direqtivebs, sadac xazgasmulia, rom nato Tavisi
strategiuli principebis Tanaxmad inarCunebs yvela saxis misiis
SesrulebisaTvis aucilebel samxedro saSualebebs. kvlav aris
dadasturebuli is faqti, rom yvela mokavSiris usafrTxoeba ganuyofelia.
samxedro Tavdasxma erT wevr saxelmwifoze niSnavs Tavdasxmas aliansis
yvela wevrze, amitomac natos samxedro Zalebi mobilizebuli unda iyvnen
rom nebismier dros SeaCeron samxedro agresia da daicvan wevri
saxelmwifoebis politikuri damoukidebloba da teritoriuli mTlianoba.
mniSvnelovania am mxriv amerikis SeerTebuli Statebis roli, romelsac
evropis usafrTxoebis mizniT kontinentze gaaCnia birTvuli da
Cveulebrivi SeiaraReba. Tavad evropis usafrTxoeba ki aSS-s usafrTxoebis
garantiaa. mSvidobis uzrunvelsayofad aliansi momavalSic SeinarCunebs
evropaSi ganlagebul birTvul arsenals, Cveulebriv SeiaraRebas da
iyoliebs maT saWiro mzadyofnaSi.
aliansis SeiaraRebuli Zalebis upirvelesi amocana mSvidobis
SenarCunebaa da aseve misi wevri qveynebis teritoriuli mTlianobis,
politikuri damoukideblobisa da usafrTxoebis dacvaa.
natos mizania safrTxeebis prevencia maT sawyis stadiaze. aseve
mniSvnelovania aliansis wvlili “partnioroba mSvidobis programis”
farglebSi iseT qveynebTan, rogoric aris ruseTi, ukraina, xmelTaSua
zRvis qveynebi.
koncefciaSi gansakuTrebuli yuradReba eTmoba rogorc aliansis
wevri qveynebis, ise arawevri qveynebis samxedro Zalebis mobilur
mzadyofnas kombinirebuli operaciebis CatarebisaTvis. amis misaRwevad
dasaxulia rigi RonisZiebebi, kerZod: natos Zalebis mTliani moculoba
unda SenarCundes Sesabamis doneze, da isini unda iyvnen mudmiv
mzadyofnaSi; mSvidobis dros aliansis Zalebis geografiulma
gadanawilebam unda uzrunvelyos sakmarisi samxedro kontingenti aliansis
mTel teritoriaze. saWiroebis SemTxvevaSi nato kisrulobs aliansis
samxedro misiebis Sesrulebas, risTvisac iyenebs swrafi reagirebis,
mobilur, kombinirebul Zalebs, rac moiTxovs wevri qveynebis generalur
Stabebs Soris urTierTobaTa koordinacias.
nato yuradRebas amaxvilebs samxedro operaciebis dros
informaciuli uzrunvelyofis xarisxze da farTo speqtris mqone piradi
Semadgenlobis maRal kvalificiurobaze. saWiroebis SemTxvevaSi
aucilebelia, rom aliansma damatebiTi rezervebi CarTos operaciebis
ganxorcielebis procesSi, moaxdinos sarezervo Zalebis mobilizeba da
SeZlos ufro qmedunariani SeiaraRebuli Zalebis mSenebloba. aseve
aliansis TavdacviTma struqturam unda SeZlos birTvul da biologiuri
184
iaraRis gavrcelebis riskebTan gamklaveba. natos infrastruqtura unda
iyos daculi teroristuli Tavdasxmisagan.
aliansis strategiuli koncefcia ayalibebs Cveulebrivi
SeiaraRebuli Zalebis maxasiaTeblebs. es exeba Zalebis struqturebs,
aRWurvilobis xarisxs, mzadyofnas, gamZleobas, wvrTnasa da varjiSebs,
moqmedebis adgilze gadasxmisa da maTi gamoyenebis nairsaxeobebs,
SeiaraRebuli Zalebis mwyobrSi yofnisa da mobilizaciis SesaZleblobebs.
aliansis Zalebis ZiriTadi amocanebi moicaven teritoriis
gakontrolebas; usafrTxoebis uzrunvelyofas da dacvas; sazRvao, sahaero
da saxmeleTo sakomunikacio xazebis daubrkolebliv gamoyenebas; sazRvao
kontrols da aliansis sazRvao bazirebis Sekavebis saSualebebis gadasxmis
usafrTxoebis uzrunvelyofas; damoukidebeli da erToblivi sahaero
operaciebis Catarebas; sahaero usafrTxoebisa da qmediTi xangrZlivi
sahaero dacvis uzrunvelyofas; dazvervas, rekognoscirebasa da
eleqtronuli saSualebebis gamarTulobas; strategiul kavSirs; marTvisa
da kontrolis qmediT da moqnil saSualebebs.
natos TavdacviTi struqtura mimarTulia birTvuli da biologiuri
iaraRis, maTi gadazidvis saSualebebis gavrcelebis potenciuri riskebis
aRmofxvris uzrunvelsayofad. Aamave dros dokumentSi aRniSnulia, rom
grZeldeba muSaoba saraketo TavdacviTi sistemis gasaumjobeseblad.
DdokumentSi aseve saubaria imazec, rom nato saWiroebs sakmaris
lojistikur saSualebebs, maT Soris satransporto saSualebebs,
samedicino aRWurvilobas da sxv.
aliansi mniSvnelovan yuradRebas uTmobs TanamSromlobas natos
samxedro da samoqalaqo organoebs Soris.
mokavSireTa birTvuli Zalebis ZiriTadi daniSnuleba politikuria:
mSvidobis dacva, iZulebisa da nebismieri saxis omis Tavidan acileba.
mokavSireTa usafrTxoebis garantia uzrunvelyofilia aliansis
strategiuli birTvuli ZalebiT, kerZod SeerTebuli Statebis,
gaerTianebuli samefos da safrangeTis damoukidebeli birTvuli ZalebiT.
maT wvlili SeaqvT saerTo Sekavebasa da mokavSireTa usafrTxoebaSi.
koncefciis daskvniT nawilSi aRniSnulia, rom aliansi – romelic
Sedis Tavisi arsebobis meeqvse aTwleulSi, maqsimalurad unda iyos
mobilizebuli Sesabamisi pasuxi gasces axali saukunis gamowvevebsa da
SesaZleblobebs, xolo am miznebis gansaxorcieleblad da natos momavali
starategiisa da taqtikis SemuSavebis mizniT mniSvnelovania aliansis
strategiuli koncefciis miReba, radganc es dokumenti warmoadgens
aliansis usafrTxoebisa da stabilurobis garants. strategiuli
koncefcia ayalibebs aliansis usafrTxoebisa da TavdacviT politikas, mis
operatiul koncefcias, misi Cveulebrivi da birTvuli Zalebis pozicias,
misi koleqtiuri Tavdacvis RonisZiebebs.
KkoncefciaSi aseve aRniSnulia natos mzadyofna, rom
Crdiloatlantikuri aliansi maqsimalur Zalisxmevas moaxmars mTliani da
Tavisufali evropis mSeneblobis procesSi.
185
Knato-s kvleva gafarToebaze
186
wels, rodesac natom miiRo gadawyvetileba aliansSi, mxolod sami
saxelmwifos-CexeTis, ungreTisa da poloneTis miRebis Sesaxeb, xolo
danarCeni gawevrianebis msurveli qveynebi organizaciaSi xuTi wlis Semdeg-
2004 wels gawevriandnen.
sabolood, konsensusis safuZvelze mokavSireebi miiReben
gadawyvetilebas, moiwvion Tu ara aliansSi romelime axali wevri. aq
mniSvnelovan rols sxva faqtorebTan erTad Seasrulebs is faqtoric, Tu
rogori iqneba natos wevrebis pozicia aspirant qveyanasTan dakavSirebiT,
am ukanasknelis mzadyofna Seitanos Tavisi wvlili Crdiloatlantikuri
sivrcis usafrTxoebasa da stabilurobis uzrunvelyofaSi. natos
gafarToeba aseve ganxorcieldeba euTos sxvadasxva dokumentSi
dafiqsirebuli pirobebis Tanaxmadac, im dokumentebisa Tu konvenciebisa,
romlebic adastureben saerTaSoriso samarTlis yvela principis
pativiscemas, maT Soris yvela saxelmwifos suverenul uflebebs
damoukideblad gansazRvros sakuTari usafrTxoebis uzrunvelyofis
meqanizmebi, valdebulebebs saerTaSoriso sazogadoebis winaSe da a.S. aseve
kvlevaSi aRniSnulia, rom aliansis gareT myof arcerT qveyanas ar unda
mieces vetos da aseve procesisa da gadawyvetilebis miRebis dros
dokumentis gacnobis ufleba.
natos koleqtiuri meqanizmi Seexeba koleqtiur TavdacvaSi wvlilis
Setanas.
nato arsebiT rols TamaSobs evropis usafrTxoebis ganviTarebad
arqiteqturaSi, igi warmoadgens evropis stabilurobisa da momavlis
rwmenis ZiriTad dasayrdens, amitomac natos amJamindeli gafarToeba es
aris, arsebuli evropuli TanamSromlobisa da usafrTxoebis erT-erTi
ganmsazRvreli faqtori. farTo evoluciis erT-erTi elementi - natos
gafarToeba gagebuli unda iqnas rogorc farTo evropuli usafrTxoebis
arqiteqturis mxolod erTi mniSvnelovani elementi, rac gamoricxavs,
evropaSi gamyofi xazebis ideas. gafarToebaze amJamad mimdinare diskusiebi
mniSvnelovnad ufro gansxvavebul garemoebebSi mimdinareobs, vidre es iyo
civi omis dros. am konteqstSi gadawyvetileba axali wevrebis miRebaze
unda asaxavdes im faqts, rom usafrTxoebis gamowvevebi da riskebi,
romelTa winaSec amJamad nato imyofeba, gansxvavebuli xasiaTisaa,
warsulSi arsebul riskebTan SedarebiT. natos unda SeeZlos aseT
riskebsa da gamowvevebze reagireba, Tuki mas surs evropis stabiluroba da
Zveli da axali wevrebis usafrTxoebis dacva. natos gafarToeba es aris
evropaSi mimdinare politikuri da, usafrTxoebis sferos ganviTarebis
nawili. evropuli usafrTxoebis arqiteqtura Sedgeba evropuli
institutebis da transatlantikuri institutebisagan. Tavis mxriv natom
ganaviTara TanamSromlobis meqanizmi evroatlantikuri partniorobis
sabWosa da “partnioroba mSvidobisaTvis” programis farglebSi. aseve
aRsaniSnavia, rom gafarToeba mniSvnelovania yvela evropuli
saxelmwifosaTvis, im qveynebis CaTvliT, romlebic uaxles droSi an
saerTod ar apireben gaxdnen aliansis wevrebi.
mniSvnelovani da gasaTvaliswinebelia gafarToebis Sesaxeb
molaparakebis dros natos wevri saxelmwifoebis da agreTve arawevri
saxelmwifoebis usafrTxoeba.
arsebobs ramdenime instituti, romelic gadamwyvet rols TamaSobs
evropuli usafrTxoebis arqiteqturaSi, am mxriv mniSvnelovania euTo.
euTosa da natos saqmianoba avsebs erTmaneTs. 21-e saukunis evropuli
usafrTxoebis modulis Taobaze euTos diskusiebSi unda aisaxos natos
gafarToebis procesi.
187
gaZlierebuli euTo, gafarToebuli nato, aqtiuri evroatlantikuri
partniorobis sabWo da partnioroba mSvidobisaTvis programa sxva
forumebTan erTad qmnian: farTo, yovelsmomcveli evropuli usafrTxoebis
arqiteqturis Semadgenel nawilebs, romlebic mxars uWeren, ganuyofeli
evropis miznebs.
paqti evropis stabilurobis Sesaxeb, warmoadgens mTels evropaSi
usafrTxoebisa da stabilurobis fundamentur safuZvels. aliansis
gafarToeba mimarTulia evroatlantikur sivrceSi, stabilurobis
gamyarebisa da yvela natos wevri da aseve sxva qveynebis usafrTxoebis
gaZlierebisaken.
rac Seexeba natosTan erTad evrokavSiris gafarToebis process,
aRniSnuli ori organizaciis gafarToeba ganxorcieldeba avtomaturad
maTi Sesabamisi Sida dinamikis da procesebis paralelurad, amitom
TiToeulma organizaciam unda uzrunvelyos, rom maTi ganviTarebis
procesi sworad mimarTuli iyos evropis stabilurobisa da uSiSroebis
miznisaken. evrokavSiris wevrebi axorcieleben erTian ekonomikur da
usafrTxoebis politikas, romelic unda moicavdes kavSiris uSiSroebasTan
dakavSirebul yvela sakiTxs. dokumentSi aseve yuradReba eTmoba evropis
rig saxelmwifoTa iniciativiT Seqmnil dasavleT evropis kavSirs.
dasavleT evropis kavSiri warmoadgnes usafrTxoebis sistemis
uzrunvelyofis ganuyofel nawils. erTis mxriv evropis TavdacviTi
kavSiris ZiriTad komponents da meores mxriv atlantikuri aliansis
evropul dasayrdens. dasavleT evropis kavSiris yvela sruluflebiani
wevri amave dros aris natos wevri. modificirebuli briuselis
xelSekrulebis me-5 muxlis (1954 wels dasavleT evropis qveynebs Soris
xelmowerili dokumenti) da vaSingtonis xelSekrulebis me-5 muxlSi
gaTvaliswinebuli principebis Sesabamisad, natosa da dek-s Soris kavSiris
SenarCuneba Zalze mniSvnelovania. natos, evrokavSirisa da dasavleT
evropis kavSiris, wevrobis Tanmimdevrobobas dadebiTi gavlena unda
hqondes evropis usafrTxoebaze.
GkvlevaSi gafarToebis Sesaxeb aseve aRniSnulia, rom ruseTs
mniSvnelovani wvlilis Setana SeuZlia evropis stabilurobisa da
usafrTxoebis saqmeSi. nato da ruseTi SeTanxmdnen, rom daiwyeben aqtiur,
gafarToebul dialogsa da TanamSromlobas im faqtorebis
gaTvaliswinebiT, rom ruseTs SeuZlia unikaluri da mniSvnelovani wvlili
unda Seitanos, Tavisi pasuxismgeblobis Sesabamisad, rogorc
mniSvnelovanma evropulma, saerTaSoriso da birTvulma Zalam. amave dros
aRniSnulia, rom arc natos, da arc ruseTis mxarisagan ar unda iqnas
miRebuli raime “moulodneli” gadawyvetileba, romelic gavlenas iqoniebs
meore mxaris interesebze.
gafarToebis Taobaze gadawyvetilebis miRebis procesi unda
warimarTos vaSingtonis xelSekrulebis Sesabamisad. TiToeuli qveynis
mowveva unda gadawydes misi sakuTari damsaxurebiT. natos gafarToebis
Sesaxeb diskusiis konteqstSi ukve gamoiTqva SeSfoTeba, rom axal wevrs
SeuZlia “kari daxuros” mis Semdeg sxva axali qveynis miRebisTvis
momavalSi, romlebic SeiZleba aseve iswrafvodnen natos wevrobisaken.
aseTi situacia Tavidan unda iqna acilebuli. alianss SeuZlia saWiroebis
SemTxvevaSi, molaparakebaTa procesis warmoebisas, wamoayenos specifikuri
politikuri pirobebi gawevrianebis Sesaxeb.
Pprogramas “partnioroba mSvidobisaTvis” SeuZlia aseve iTamaSos
mniSvnelovani roli natos gafarToebis procesSi: programaSi
monawileobis periodSi SesaZlo wevrobis kandidatebs daexmaros,
188
moamzados isini saboloo gawevrianebis periodamde natos ZiriTadi
standartebis dakmayofilebis mimarTulebiT, ganamtkicos urTierToba
partniorebTan.
natos arawevr, euTos qveynebTan politikur da samxedro
TanamSromlobis programebSi, “partnioroba mSvidobisaTvis” programa
warmoadgens umniSvnelovanes elements, romelic aRrmavebs
urTierTqmedebas, TanamSromlobasa da stabilurobas evropaSi da xels
uwyobs natos wevri da partniori qveynebis saerTo miznis ganxorcielebas.
“partnioroba mSvidobisaTvis”, programis CarCoebSi TanamSromlobis
gadamwyvet aspeqts warmoadgens is faqti, rom partniorebma daadastures
gaerTianebuli erebis organizaciisa da euTos principebis erTguleba da
ndoba. rac Seexeba im qveynebs romlebic garkveul etapze ver gaxdnen
aliansis wevrebi an ar gaaCniaT ganzraxva gaxdnen natos wevrebi, rogorc
“partnioroba mSvidobisaTvis” programis, iseve rogorc
Crdiloatlantikuri TanamSromlobis sabWos farglebSi aliansi
momavalSic mxars dauWers dokuments natosTan am qveynebis aqtiuri
TanamSromlobis ganviTarebisaTvis.
“partnioroba mSvidobisaTvis” saqmianoba da programebi Riaa yvela
partniorisaTvis, romlebic Tavad wyveten ra tipis SesaZleblobebi
gamoiyenon da ra intensivobiT iTanamSromlon aliansTan am programis
farglebSi. programaSi aqtiuri monawileoba mniSvnelovan rols iTamaSebs
momavali axali wevris aliansTan misaerTeblad momzadebis procesSi,
Tumca es ar gaxlavT gawevrianebis saboloo garantia. aliansis potenciur
axal wevrebs ”partnioroba mSvidobisaTvis” programaSi monawileoba xels
Seuwyobs politikuri da samxedro TvalsazrisiT, gaacnobs maT
Crdiloatlantikuri kavSiris struqturasa da gadawyvetilebis miRebis
procedurebs, agreTve xels Seuwyobs partnior saxelmwifoebs raTa maT
ufro safuZvlianad gaiazron is pasuxismgeblobebi da movaleobebi,
romlebic maT daekisrebaT aliansSi gawevrianebaze survilis gamoxatvis
SemTxvevaSi.
145
daviT ZnelaZe. msoflio ekonomika. Tbilisi, 1997. Ggv.217
190
Mmosalodneli komunisturi eqspansiis sapirwoned, amerikis politikuri
da samxedro wreebis mier SemuSavebul iqna sxvadasxva sagareo-politikuri
doqtrinebi da samxedro strategiebi.
AaSS-is mier “civi omis” periodSi sxvadasxva sagareo-politikuri
doqtrinebidan cnobilia “Sekavebis”, “trumenis doqtrinis”,
“ganTavisuflebis”, “eizenhaueris”, “neitralitetis amoralobis”, “xidebis
gadebis,” “guamis doqtrina”, “karteris doqtrina” da a.S.
rac Seexeba aSS-is samxedro strategiebs, aq aRsaniSnavi iyo “pirveli
dartymis,” “garantirebuli ganadgurebis”, “kontrdartymis”, “strategiuli
stabilurobis”, “sahaero-saxmeleTo operaciebis” strategiebi.
aSS-is samxedro upiratesoba sabWoTa kavSirTan SedarebiT “civi omis”
periodSi sagrZnobi iyo. Tu meore msoflio omis Semdeg sabWoTa kavSirs
samxedro bazebi gaaCnda komunistur blokSi Semaval mxolod 5-6
saxelmwifoSi, aSS-s 80-iani wlebis bolos gaaCnda 1600-mde samxedro baza
34 saxelmwifos teritoriaze, romlebSic erToblivad mudmivad iyo
dislocirebuli 500 aTasamde amerikeli samxedro mosamsaxure. maT Soris
aRsaniSnavia, rom aSS-is mZlavri bazebi gaaCnda uSualod sabWoTa kavSiris
sazRvrebis siaxloves, kerZod TurqeTSi ganTavsebuli iyo 7 samxedro baza,
xolo sabWoTa kavSiris aRmosavleTis sazRvrebTan, Soreul aRmosavleTsa
da wynari okeanis regionSi, aSS iyenebda 350-mde samxedro bazasa da
obieqts, maT Soris “civi omis” damamTavrebel etapze 40 samxedro baza
funqcionirebda samxreT koreaSi, 32 iaponiaSi da a.S. amave dros
aRsaniSnavia, aSS-is ekonomikis maRali done, rac saSualebas iZleoda
gamoyofiliyo soliduri Tanxebi Tavdacvaze. AamasTanave, amerikeli
samxedro mosamsaxureebis socialurma dacvam, armiis profesionalur
yaidaze gadasvlam da sworma samxedro-politikurma ideologiam ganapiroba
aSS-is armiis maRali brZolisunarianoba. garda amisa, mniSvnelovania
aRiniSnos, rom amerikis samxedro mSeneblobaSi monawileodnen da dResac
monawileoben msoflios uZlieresi kompaniebi, romlebic uzarmazar
SekveTebs iRebdnen pentagonisagan. am kompaniaTa Soris aRsaniSnavia
“jeneral dainemiksi”, “makkonel duglasi”, “jeneral eleqtriki”, “lokhidi”,
“rokuel interneSeneli”, “iunaitid teqnolojiz” da sxv.146
MmniSvnelovania agreTve aRiniSnos is faqti, rom civi omis dawyebidanve
aSS-is ukve didi ekonomikuri upiratesoba gaaCnda sabWoTa kavSiris winaSe.
magaliTad, Tu meore msoflio omis periodSi samxedro SekveTebis Sedegad
aSS-is mTliani erovnuli produqtis moculoba 1939-1945 wlebSi gaizarda
93%-iT, xolo samrewvelo warmoeba daaxloebiT 2,5-jer, sabWoTa kavSiris
materialurma zaralma amave periodSi Seadgina 4 trilioni sabWoTa maneTi.
zemoaRniSnulis Sedegad, aSS-s civi omis dawyebis pirveli wlebidanve
mieca saSualeba gaewia mniSvnelovani ekonomikuri daxmareba Tavisi
dasavleT evropeli mokavSireebisaTvis. aq ra Tqma unda aRsaniSnavia
rogorc “marSalis gegma”, rodesac rogorc cnobilia dasavleT evropam
1948-1952 wlebSi miiRo daaxloebiT 17 miliardi aSS dolari, agreTve 1950
wels gamoyofili 900 milioni aSS dolari samxedro daxmarebis
programebisa da erTiani TavdacviTi sistemis CamoyalibebisaTvis.
ukve 1982 wels, aSS-is Sida erovnuli produqti Seadgenda 3 trilion
905 miliards, maSin rodesac sabWoTa kavSiris mep-i 1 trilion 266
miliards. Tu aSS-Si es maCvenebeli 1991 wlisaTvis gaizarda da miaRwia 5
146
Nnika CitaZe. Nnato-Crdiloatlantikuri aliansi. msoflioSi mSvidobisa da
stabilurobis mTavari garanti. Tbilisi, 2008. Ggv. 51
191
trilion 112 miliards, sabWoTa kavSirSi piriqiT, igi 1 trilion 184
miliard dolaramde Semcirda.147
aseve, aRsaniSnavia, rom Tu igive aSS-is SeeZlo ewarmoebina samwliani
omi koreaSi 50-iani wlebis dasawyisSi da Semdgom aTwliani omi vietnamSi
60-iani wlebis ganmavlobaSi da 70-iani wlebis dasawyisSi da saerTo jamSi
“civ omSi” gamarjvebisaTvis daexarja daaxloebiT 5 trilioni dolari,
ekonomikurad CamorCenili ssrk-isaTvis damRupveli aRmoCnda avRaneTSi
samxedro operaciebis warmoeba. amitomac, ukve civi omis damamTavrebel
etapze ssrk-is ukve veRar SeeZlo ganexorcielebina aSS-is mier
warmodgenili “strategiuli TavdacviTi iniciativis” analogiuri programa,
ramac ssrk aiZula mniSvnelovan daTmobebze wasuliyo dasavleTis winaSe.
didi roli aSS-is gamarjvebaSi agreTve iTamaSes sainformacio
saSualebebma, romelTa meSveobiTac xerxdeboda ssrk-sa da aRmosavleT
evropis xalxebisaTvis obieqturi informaciis miwodeba msoflioSi
mimdinare movlenebze. am mxriv, pirvel rigSi aRsaniSnavia aSS-is
sainformacio saagento “iusia”-s qveganyofileba - radiosadguri “amerikis
xma”, romelic eweoda mauwyeblobas msoflios 44 enaze. “amerikis xmasTan”
mWidrod TanamSromlobda radiosadguri “Tavisufleba” da “Tavisufali
evropa”, romlebic funqcionirebdnen gasuli saukunis 50-iani wlebidan. am
mauwyeblobebis kontrols axorcielebda saerTaSoriso radiomauwyeblobis
sabWo, romelic 1973 wels Seiqmna.
garda amisa, sagareo-politikuri propagandis SemuSavebis sakiTxebSi
didi roli iTamaSes iseTma samecniero-kvleviTma centrebma, rogorebicaa
”rend korporeiSeni”, jorjTaunis universitetis strategiuli da
saerTaSoriso kvlevebis centrma, karnegis, fordis da rokfeleris
fondebma, agreTve sxvadasxva sazogadoebrivma organizaciebma, romlebic
dakavSirebulni iyvnen xelisuflebaSi myof administraciebTan. dasavleTis
mxridan sainformacio teqnologiebis gamoyeneba zrdida simpatias
aRmosavleT evropis mosaxleobaSi dasavleTis demokratiis mimarT.
P
aSS-s roli did saWadrako dafaze
147
Nnika CitaZe. Nnato-Crdiloatlantikuri aliansi. msoflioSi mSvidobisa da
stabilurobis mTavari garanti. Tbilisi, 2008. Ggv. 52
192
aSS-m iseTi geostrategia unda SeimuSaos, raTa evraziis sxvadasxva
regionSi Tavisi interesebi didi xnis manZilze ganaxorcielos. M
aSS-is, rogorc demokratiuli saxelmwifos evraziis kontinentze (da
aseve msoflios sxva regionebSic) Tavisi geopolitikuri gavlenis
ganmtkicebas didi mniSvneloba aqvs ara marto aSS-is keTildReobisTvis,
aramed saerTaSoriso mSvidobisTvis. warmatebuli mowinaaRmdegis gamoCenam
SesaZloa masiuri saerTaSoriso arastabiluroba gamoiwvios.
evrazia yvelaze didi kontinentia. msoflio mosaxleobis 75%
evraziaSi cxovrobs da msoflio simdidris umetesi nawilic aq aris. Ase
rom, evraziis erTiani Zliereba amerikis SeerTebuli Statebisas gadawonis,
magram aSS-is sabednierod evrazia Zalian didia imisaTvis (kontinentze
mdebareobs 80-ze meti saxelmwifo), rom erT politikur erTeuls
warmoadgendes. amitomac, igi aris didi saWadrako dafa, romelzedac
grZeldeba TamaSi msoflio batonobisaTvis. ovaluri formis evraziuli
saWadrako dafa uamrav regionul moTamaSes moicavs. mTavari moTamaSeebi
dafis dasavleTiT, aRmosavleTiT, samxreTiT da centrSi arian
ganlagebulni. saWadrako dafa gadaWimulia lisabonidan vlodivostokamde.
es megakontinenti ubralod imdenad didi, mWidrod dasaxlebuli,
kulturulad nairgvaria da istoriulad imdenad ambiciuri qveynebisgan
Sedgeba, rom saeWvoa isini daTmobebze wavidnen Tundac iseT warmatebul
saxelmwifosTan, rogoricaa AaSS. 148
AaSS-evrokavSiri
148
Zbigniew Brzezinski. The Grand Chessboard. P. 137
193
stabilurobas ar daayenebda safrTxis qveS globaluri sakiTxebis gamo.
“saerTo mtris winaaRmdeg Sekruli aliansi cxadi da gasagebia. bevrad
ufro rTulia omis Semdgom, mSvidobis da gamarjvebis monapovris
dasacavad SenarCunebuli aliansi.” es sityvebi ekuTvnis didi britaneTis
yofil premier-ministrs uinston CerCils da misi es sityvebi aqtualuri da
adeqvaturi, ara mxolod 40-iani wlebis meore naxevridan, meore msoflio
omis dasrulebis Semdeg gaxda, aramed isini aqtualuria civi omis
Semdegac arsebuli geopolitikuri realobebis drosac. amerikel da
evropel mokavSireebSi gansxvavebuli xedva gavlenas axdens Tundac natos
SigniT gadawyvetilebis miRebis procesze da saerTo jamSi mis
efeqtianobazec.
Eeqspertebi barveli da daalderi gamoyofen sam mniSvnelovan sxvaobas
evropisa da aSS-is strategiaSi. AaSS-rogorc supersaxelmwifos statusis
mqone saxelmwifo msoflio politikaSi mimdinare movlenebs globaluri
masStabiT afasebs, misi evropeli mokavSireebi da mTlianad evrokavSiri ki
regionaluriT. aSS ama Tu im regionSi arsebuli realobebis
gaTvaliswinebiT prioritets aniWebs individualur qmedebebs, dasavleT
evropa ki saerTaSoriso organizaciebTan mWidro TanamSromlobis gziT:
aSS-s ufro radikaluri pozicia gaaCnia da ar gamoricxavs sakiTxis
samxedro gziT gadaWras (rogorc es iyo avRaneTis, kosovosa da
gansakuTrebiT erayis SemTxvevebSi), dasavleT evropis qveynebis nawili ki
prioritets aniWebs politikur da ekonomikur SesaZleblobebs.
1990-ian wlebSi maastrixtis, amsterdamisa da nicis samitebis dros
evrokavSirma usafrTxoebis sferoSi gaatara mTeli rigi reformebi,
romlebmac xeli Seuwyo regionis gaZlierebas. MMmaTgan pirvel rigSi ra
Tqma unda, unda aRiniSnos is ekonomikuri da samxedro xasiaTis reformebi,
romlebic saSualebas aZlevs evrokavSirs saerTaSoriso asparezze
Seasrulos calke moTamaSis roli. ra Tqma unda evrokavSiris gaZliereba
da am organizaciis mier damoukidebeli usafrTxoebis sistemis
Camoyalibeba ar niSnavs amerikasTan TanamSromlobis Sewyvetas an masTan
dapirispirebas, rogorc amas zogierTi mklevari varaudobs. marSalis
gegmidan moyolebuli, evropa-aSS-is TanamSromloba ormxrivad momgebiani
iyo da arc amerikis da arc evropis winaSe dgas am transatlantikuri
kavSiris Sesustebis aucilebloba. Tumca “civi omis” periodisagan
gansxvavebiT 90-iani wlebidan evrokavSiris mier gatarebuli politika
evropis saxelmwifoebs aZlevs saSualebas saWiroebis SemTxvevaSi gaataros
amerikis SeerTebuli Statebisagan gansxvavebuli politika.
149
Nnika CitaZe. Nnato-Crdiloatlantikuri aliansi. msoflioSi mSvidobisa da
stabilurobis mTavari garanti. Tbilisi, 2008. Ggv. 123
194
TaviseburebebiT aris ganpirobebuli. Jorj vaSingtonis universitetis
profesori h. nei evropis poziciis Sesaxeb werda: “Tavis droze evropas,
rom gamoeyo mniSvnelovani Zalebi saudis arabeTis da sparseTis yuris
dasacavad, dRes aseTi erTsulovani iqneboda erayis da sadam huseinis
mimarT? KkoreaSi 38-e paralelze evropas 37 000 jariskaci rom hyavdes da
kidev 40 000 iaponiaSi, aseTive dainteresebuli iqneboda CrdiloeT koreis
daSoSminebiT, sainJinro naRmebis akrZalviT, romlebic iq myof amerikel
jarebs icaven, an raketsawinaaRmdego Wurvebis akrZalviT, romlebic
sazRvrebs gareT myofi amerikeli jariskacebis usafrTxoebis garantiaa”.150
Urusi mecnieris utkinis azriT, erT-erTi mTavari aspeqti, romelic
ganapirobebs amerikis da evropis gansxvavebul interesebs aris is, rom
dasavleTi evropa didwilad aris damokidebuli axlo aRmosavleTidan da
ruseTidan energiis eqsportze, xolo energomatareblebis importis
Sewyveta an droebiTi SeCereba gamoiwvevda evrokavSiris ekonomikis
kolafss. AevrokavSirisgan gansxvavebiT aSS SedarebiT naklebad aris
damokidebuli axlo aRmosavleTidan energiis importze. amerikas SeuZlia
islamur samyarosTan dapirispirebis SemTxvevaSi aamoqmedos Tavis navTobis
rezervebi da gazardos navTobis importi laTinuri amerikis qveynebidan,
Tundac igive venesuelis navTobis xarjze, miuxedavad am qveyanaSi arsebul
reJimisa, romelic aSS-is xelisuflebas Riad upirispirdeba. venesuelam
1990-ian wlebSi navTobmopoveba dReSi 3 milion barelamde gazarda da
dRevandel dRes amerikul bazarze navTobis erT-erTi pirveli
mimwodebelia. Ggarda amisa, 2001 wlis 11 seqtembris Semdeg amerikam
gaafarTova kavSirebi kanadis navTobmompovebel regionebTan, navTobiT
mdidar meqsikasTan, nigeriasTan. Ggarda amisa aSS-is evropisgan
gansxvavebiT (romelic didwiladaa damokidebuli ruseTis gazze) hyavs
bunebrivi airis saimedo mimwodebeli, natos wevri saxelmwifo kanadis
saxiT.
zemoaRniSnulis gaTvaliswinebiT, igive energomatareblebis importSi
arsebuli interesebis sxvaoba iwvevs politikuri poziciebis sxvaobas.
amerika ufro aqtiuradaa Careuli da mxars uWers israels axlo
aRmosavleTis konfliqtSi. amerikam borotebis RerZis qveynebi uwoda irans
da erays (rasac mogvianebiT miumata libia da siria). amerikas misi
samxedro da ekonomikuri potencialis gaTvaliswinebiT SeuZlia awarmoos
omi avRaneTSi, eraySi, ar gamoiyvanos jarebi arabeTis naxevarkunZulze an
Soreul aRmosavleTSi moqmedi bazebidan, Tumca evrokavSirs am mxriv
gansxvavebuli midgoma gaaCnia da surs Tavidan aicilos 1973 wlis msgavsi
navTobis krizisi.
EevrokavSirisa da natos wamyvan evropul saxelmwifoebis garkveul
nawils gansxvavebuli pozicia aqvT Crdiloatlantikuri aliansis
gafarToebasTan dakavSirebiTac. Arac naTlad gamoCnda natos 2008 wlis
aprilSi gamarTuli buqarestis samitis dros. zogierTi wamyvani
saxelmwifo kmayofili iqneboda, Tu axali wevrebis miRebis Semdeg nato
ramdenime xans daisvenebda da igive ruseTTan urTierTobas kidev erTxel
ar daZabavda, miTumetes im fonze, rodesac 2008 wlis TebervalSi
dasavleTis qveynebis umravlesobam ruseTis protestis miuxedavad cno
kosovos damoukidebloba. Ggarda amisa, aSS-is dasavleT evropeli
mokavSireebis SeSfoTebas iwvevs evroatlantikuri sivrcis sazRvrebs miRma
eTnikur konfliqtebSi SesaZlebeli CaTreva, risi SemTxvevac ukve iyo
bosniisa da kosovos konfliqtebis dros. amas garda, struqturuli
150
iqve
195
TvalsazrisiT, konfliqtebSi CarTva-arCarTvasTan dakavSirebiT ar aris
advili amerikasa da evropas Soris kompromisis miRweva.
Kamerikelebsa da evropelebs Soris erT-erTi umniSvnelovanesi
sxvaobaa saerTaSoriso organizaciebTan TanamSromloba. evropis zogierTi
saxelmwifos lideri arasamarTlebrivad miiCnevs vaSingtonis
gadawyvetilebaTa Seusabamobas saerTaSoriso samarTlis im principebTan,
romlebic uSualodaa dakavSirebuli samxedro Zalis SesaZlo
gamoyenebasTan, radgan rogorc cnobilia am RonisZiebis cxovrebaSi
gasatareblad saWiroa gaeros uSiSroebis sabWos Sesabamisi rezolucia.
gaeros rezolucia sadao sakiTxi ara marto erayis kompaniis dros gaxda,
rodesac aSS-sa da didi britaneTis SeiaraRebuli Zalebi erayis
teritoriaze huseinis reJimis dasamxobad gaeros nebarTvis gareSe
SeiWrnen, aramed 1999 wels iugoslaviis dabombvis drosac, rodesac
amerikelebsa da evropelebs Soris xangrZlivi molaparakebaTa procesis
Sedegad amerikuli winadadeba mxolod maSin iqna miRebuli, roca Tavad
amerika-evropis aliansis yofna-aryofnis sakiTxi daisva. AamasTan
dakavSirebiT, yuradsaRebia britaneTis yofili premier-ministris toni
bleris gancxadeba: “axla gadawyvetilebisaTvis Tavis arideba niSnavs
gavanadguroT natos sandooba.” samagierod mogvianebiT miunhenSi gamarTul
konferenciaze germaniis yofilma kanclerma Srioderma ganacxada, rom
“gaeros uSiSroebis sabWos ignorireba iugoslaviis SemTxvevaSi
gamonaklisi iyo da magaliTi ar unda gaxdariyo”.
196
SesaZleblobas, romelime dasavleT evropuli qveyana ruseTis savaWro
embargos msxverpli rom gamxdaroyo. magram evrokavSirma awarmoa
molaparakebebi ruseTTan, miuxedavad ruseTis mier dawesebul embargoze
evrokavSiris wevri poloneTis mier warmoebul xorcis produqtebze. aseve,
Tveebis ganmavlobaSi evrokavSirs aranairi protesti ar gamouxatavs
ruseTis mier litvaSi mimavali navTobsadenis blokirebis Taobaze.
rodesac 2007 wels gaisma ruseTis muqara estoneTis mimarT, rac rogorc
cnobilia dakavSirebuli iyo sabWoTa meomris memorialis
gadaadgilebasTan, evrokavSirs didi Zalisxmeva dasWirda, rom misi erT-
erTi wevri qveynisadmi solidaroba gamoecxadebina. rCeba imis
STabeWdileba, rom yovel axal etapze, evrokavSiri aSkarad aCvenebs
mzadyofnas misi axali wevrebis interesebi kompromisad moitanos
moskovTan kargi urTierTobis SesanarCuneblad. am politikas, miuxedavad
ra Tqma unda misi aramimzidvelobisa, gamarTleba SeiZleba maSin hqonoda,
Tu evropis am kompromisebis Sedegad ruseTi ufro rbili gamxdariyo,
magram faqtia, rom evropis mier aRebuli dRevandeli kursi da strategia
ruseTis yvelaze uares imperialistur instinqtebs aZlierebs.
Aamave dros aRsaniSnavia is faqtic, rom dasavleT evropisgan
gansxvavebiT, evrokavSirSi axali gawevrianebuli da ruseTTan
geografiulad ufro axlos mdebare aRmosavleT evropis saxelmwifoebi
aSkarad gamoxataven TavianT ukmayofilebas ruseTis imperialisturi
politikis gamo da evropaSi did britaneTTan erTad amerikis ZiriTad
dasayrden Zalad ganixilebian. isini evrokavSiris da natos moqmedebis
arealsac ufro farTod xedaven vidre dasavleT evropis regioniT
SemosazRvruls. aqve aRsaniSnavia aRmosavleT evropis ufro gabeduli
pozicia natos SesaZlo gafarToebasTan an Tundac amerikuli bazebis da
samxedro obieqtebis – pirvel rigSi raketsawinaaRmdego sistemebis
aRmosavleT evropis zogierT saxelmwifoSi (poloneTi, CexeTi)
ganTavsebasTan dakavSirebiT.
MmagaliTad aRsaniSnavia is faqti, rom 2008 wlis aprilSi buqarestSi
gamarTuli natos samitis dros aRmosavleT evropisa da baltiispireTis
saxelmwifoebma aSS-sTan erTad mxari dauWires saqarTvelosa da
ukrainisadmi “gawevrianebis samoqmedo gegmaze” gadasvlis ideas. ramdenime
TviT adre, saqarTveloSi vizitisas poloneTis prezidentma lex kaCinskim
Ria da pirdapiri mxardaWera gamoxata saqarTvelos natoSi
integraciisadmi, igives acxadebs estoneTis saqmeTa rwmunebuli
saqarTveloSi, hari lahteini, romelic acxadebs, rom estoneTic uWers
mxars saqarTvelos natoSi integracias. Tavisi gabeduli mxardaWera
daafiqsira latviamac, rodesac natos rigis samitze am qveynis prezidentma
fraibergam Riad daafiqsira Tavisi qveynis pozicia saqarTvelos natoSi
integraciis mimarT.
rac Seexeba amerikis pozicias, igi dasavleT evropisagan gansxvavebulia.
amerikuli politikuri wreebis warmomadgenlebi evropelebTan SedarebiT
ufro Riad akritikeben ruseTis politikas da gacilebiT ufro aSkarad
gamoxataven rogorc aRmosavleT evropis saxelmwifoebis, aseve natos
wevrobis kandidati qveynebis mxardaWeras. Aamis naTeli dadastureba
gaxlavT 2007 wels aSS-is kongresis mier miRebuli rezolucia, sadac
vaSingtoni mxars uWers xorvatiis, makedoniis, albaneTis, ukrainisa da
saqarTvelos natoSi gawevrianebas da am mizniT kongresma aliansis
aspirant qveynebSi, usafrTxoebis seqtorSi reformebis Casatareblad 20
milioni aSS dolari gamoyo.
197
2006 wlis oqtomberSi germanuli Financial Times-isTvis micemul interviuSi,
amerikis saxelmwifo mdivnis TanaSemwem kavkasiisa da samxreT evropis
sakiTxebSi, meTiu braizam, Tavisi kritikuli mosazreba gamoTqva baltiis
zRvaSi gazsadenis gayvanis proeqtTan dakavSirebiT, romliTac moxdeba
ruseTisa da germaniis dakavSireba da SemdgomSi ruseTis gazis eqsporti
dasavleT evropaSi, Tumca gazsadeni gverds auvlis poloneTs da ukrainas.
vaSingtonis msoflio politikis instituts kidev erTi argumenti mohyavs
amerikis da evropis ruseTisadmi ganxvavebuli damokidebulebis
asaxsnelad: ”evropelebs amerikelebze bevrad metad SeawuxebdaT ruseTis
kolafsi da yofil sabWoTa teritoriebze omebis dawyeba, vidre ruseTis
gaZliereba.”151
151
Nnika CitaZe. Nnato-Crdiloatlantikuri aliansi. msoflioSi mSvidobisa da
stabilurobis mTavari garanti. Tbilisi, 2008. Ggv. 132
198
xolo amerika amtkicebda, rom amgvar inspeqtirebas araviTari dadebiTi
Sedegis motana ar SeeZlo, risi ZiriTadi mizezic erayis
arakonstruqciuli pozicia gaxldaT.
MuTanxmoebis mizezi agreTve gaxldaT gaeros mier damatebiTi
rezoluciis miReba, romelic erayis winaaRmdeg Zalis gamoyenebas
legitimurs gaxdida. safrangeTi da germania acxadebdnen, rom inspeqcia
unda gagrZelebuliyo, mogvianebiT ki maT mxari dauWires ruseTis pozicias
da ganacxades, rom win aRudgebodnen damatebiTi rezoluciis miRebas.
mdgomareobam kulminacias miaRwia mas Semdeg, rodesac aSS-is Tavdacvis
ministrma Dronald ramsfeldma safrangeTsa da germanias “Zveli evropa”
uwoda. am etapze evropis rigma qveynebma safrangeTisa da germaniisgan
gansxvavebuli pozicia gamoxates da daafiqsires TavianTi negatiuri
damokidebuleba imasTan dakavSirebiT, rom safrangeTi da germania mTeli
evropis saxeliT saubrobdnen. 2003 wlis 30 ianvars CexeTis, daniis,
ungreTis, italiis, poloneTis, portugaliis, espaneTis, da gaerTianebuli
samefos liderebma Wall Street Journal – Si gamoaqveynes werili, sadac amerikis
pozicias iziarebdnen. werilSi naTqvami iyo rom erays ar surda
eTanamSromla gaeros inspeqtorebTan da amitomac mouwodes saerTaSoriso
Tanamegobrobas, daecvaT mSvidoba da usafrTxoeba erayisTvis masobrivi
ganadgurebis iaraRis CamorTmevis gziT.
EerT kviraSi, centraluri da aRmosavleT evropis saxelmwifoebma,
romlebic natos wevrobis aspirant qveynebad ganixilebodnen, gamoaqveynes
aSS-is mxardamWeri sakuTari gancxadeba.
rogorc cnobilia, 2003 wlis martSi, safrangeTisa da germaniis
winaaRmdegobis miuxedavad, operacia “erayis Tavisufleba” mainc daiwyo.
rogorc mosalodneli iyo gaerTianebulma samefom daxmareba gauwia
operacias da TavianTi mokrZalebuli wvlili Seitanes daniam da
poloneTmac.
199
- evrokavSiris qveynebi Tavdacvis biujetirebaze xarjaven imaze naklebs,
vidre saWiroa qmedunariani samxedro Zalis Sesaqmnelad. Ggarda amisa,
evropis SigniT arsebobs poziciaTa erTianobis garkveuli deficiti, rac
Tavis mxriv xels uSlis amerika-evropis aliansis efeqtianobas. imis
gaTvaliswinebiT, rom evrokavSiri marto germania da safrangeTi ar aris
da imisaTvis rom evrokavSirma realurad SeZlos gaawonasworos amerika,
saWiroa erTiani pozicia sagareo politikis sakiTxebSi, romelic Tavis
mxriv gansazRvravs Tavdacvis politikas. Aamerikis samxedro potenciali ki
dRevandel etapze aris konkurentgareSe da aqedan gamomdinare evropas
kvlav sWirdeba amerikis garkveuli garantiebi. miuxedavad imisa, rom
SeiZleba dasavleT evropa bevr sakiTxSi ar iziarebs amerikis politikas,
“beber kontinents” dRemde sWirdeba, rom amerikam moawesrigos globaluri
sakiTxebi. swored am transatlantikuri urTierTobebis wyalobiT SeZlo
evropam uzrunvelyo Tavisi usafrTxoeba me-20 saukunis meore naxevarSi;
- erT-erT umniSvnelovanes faqtors warmoadgens evrokavSirisa da
amerikis ekonomikuri urTierTobebi. EevrokavSiri da aSS erTmaneTisaTvis
nomeri pirveli savaWro partniorebi arian da or mxares Soris vaWrobis
moculoba yvelaze maRalia msoflioSi. Aamis naTel dadasturebas
warmoadgens Semdegi statistikuri monacemebi: evrokavSirsa da aSS-ze
modis msoflio vaWrobis daaxloebiT 40%. yovel dRe daaxloebiT 1,7
miliardi evros Rirebulebis transatlantikuri vaWroba mimdinareobs. Aam
mxriv aseve unda aRiniSnos isic, rom 2007 wels gaJRerda germaniis
kancler angela merkelis idea “transatlantikuri ekonomikuri
TanamSromlobis Sesaxeb”, romelic iTvaliswinebs evrokavSirisa da aSS-is
ekonomikebis daaxloebas. politologTa azriT pirveli nabijebi am gzaze
iqneba evrokavSirisa da aSS-is kanonmdeblobis harmonizacia ekonomikis
sferoSi, rasac Semdeg mohyveba maTi finansuri bazrebis integraciac.
SeiZleba iTqvas, rom am ideis saboloo Sedegi iqneba erTiani
transatlantikuri bazris Seqmna saerTo wesebiTa da standartebiT iseT
sakiTxebSi, rogoric aris inteleqtualuri sakuTreba da finansuri
regulireba;
- bolo wlebSi mniSvnelovnad gaRrmavda TanamSromloba amerikasa da
evrokavSirs Soris samSvidobo operaciebis ganxorcielebis sferoSi. am
mxriv mniSvnelovania aRiniSnos is faqti, rom evrokavSirma Tavis Tavze
aiRo samSvidobo operaciis warmoeba bosnia da hercogovinaSi, sadac
manamde natos egidiT ZiriTadad amerikeli samxedroebi iyvnen
warmodgenilni;
- amerikeli da evropeli mokavSireebi erTad arian CarTulni saxmeleTo
operaciebSi avRaneTis teritoriaze;
- saxezea natos farglebSi amerikisa da evropis interesTa Tanxvedra iseT
mniSvnelovan sakiTxebSi, rogoricaa terorizmisagan Tavdacva;
antisaraketo Tavdacva; samecniero-teqnikuri TanamSromloba;
TanamSromloba partnior saxelmwifoebTan evroatlantikuri partniorobis
sabWosa da programa “partnioroba mSvidobisaTvis” farglebSi da a. S.
- rogorc aSS-s, aseve evrokavSirs saerTo midgoma gaaCniaT saqarTvelos
teritoriul mTlianobasTan dakavSirebiT. arc aSS da arc evrokavSiris
romelime qveyana ar apirebs cnos afxazeTisa da e.w. samxreT oseTis
damoukidebloba, rac gaakeTa ruseTma. orive mxares erTiani midgoma
gaaCniaT ruseTTan mimarTebaSi, rom am qveyanam aucileblad unda gaiyvanos
Tavisi saokupacio Zalebi saqarTvelos ori istoriuli regionidan.
rac Seexeba irans, imis gaTvaliswinebiT, rom SeerTebulma Statebma
erayis movlenebis dros dasavleT evropisagan negatiuri gamoxmaureba
200
miiRo, iranis sakiTxTan mimarTebaSi movlenebi sxvagvarad viTardeba. Pjer
kidev 2007 wels prezident buSis gancxadebis Tanaxmad “irans jer kidev
bevri ram aqvs asaxsneli sakuTari birTvuli gegmebisa da amasTan
dakavSirebiT warsulSi ganxorcielebuli saidumlo RonisZiebebis Taobaze.
iranma dauyovnebliv unda Sewyvitos uranis gamdidrebis procesi da
molaparakebis magidasTan dajdes. samxedro moqmedebebis warmoebis
aucileblobac bolomde ar aris gamoricxuli”. amasTanave aSS-is
prezidentma gamoTqva imedi, rom iranis winaaRmdeg mkveTri RonisZiebebis
gatarebis aucileblobis sakiTxSi, safrangeTis, didi britaneTisa da
germaniis paralelurad, msoflios sxva wamyvani qveynebic Sesabamis
pozicias daikaveben. zemoaRniSnulTan dakavSirebiT germaniis mTavrobis
pres-spikerma ulrix vilhelmma ganacxada: “CIA moxseneba ar iZleva
damSvidebis safuZvels. aucilebelia oficialur Teiranze saerTaSoriso
zewolis kvlavindeburi gagrZeleba uranis gamdidrebis procesis
SewyvetasTan dakavSirebiT”. 152
GgasaTvaliswinebelia, rom dRes evropaSi aRar arian Srioderi da
Siraqi. saxelisuflebo cvlilebebma safrangeTsa da germaniaSi
mniSvnelovnad Secvala am qveynebis damokidebuleba SeerTebuli Statebis
mimarT. G2007 wlis noemberSi nikola sarkozim da angela merkelma sakmaod
Tbili da nayofieri Sexvedrebi gamarTes TavianT amerikel kolegasTan da
jorj buSs iranis sakiTxze mxardaWera aRuTqves.
aSS-ruseTi
152
Nnika CitaZe. Nnato-Crdiloatlantikuri aliansi. msoflioSi mSvidobisa da
stabilurobis mTavari garanti. Tbilisi, 2008. Ggv. 135
201
sakiTxebTan dakavSirebiT. Kkonferencia 2007 wels 43-ed gaimarTa da man
TviT aSS-sa da ruseTs Soris sakmaod daZabul sityvier dapirispirebaSi
Caiara. Tumca es moulodneli aravisTvis ar yofila. buSis administraciam
noembris Sualedur arCevnebSi gancdili marcxis Semdeg (igulisxmeba
kongresis arCevnebi), winaaRmdeg molodinisa, kidev ufro agresiuli
sagareo politikuri kursi aiRo misdami mtrulad ganwyobil
“diqtaturaTa ligasTan” (ruseTi, CineTi, irani, siria, venesuela, sudani) da
am qveynebTan kidev ufro xisti eniT saubari arCia.
Bam konferenciaze yvelaze sayuradRebo yofili prezidentis,
vladimer putinis gamosvla gamovida. senator makeinis gancxadebiT,
romelic imyofeboda im konferenciaze, “es iyo yvelaze agresiuli sityva,
romelic ki ruseTis liders civi omis Semdeg warmouTqvams.”153 Pputinis
amgvari gaSmagebis mizezi gasagebia. maSin, roca sayovelTao azriT, aSS-is
qorTa qori Tavdacvis ministr donald ramsfeldis ufro pragmatikosad
miCneuli robert geitsiT Secvlis Semdeg SeerTebuli Statebi sagareo
politikaSi dialogsa da “urC saxelmwifoTaTvis” “koWis gorebis”
politikaze unda gadasuliyo, buSis administraciam garkveuli
mimarTulebiT kursis kidev ufro gaagresiuloba (am sityvis kargi
mniSvnelobiT) amjobina: 1) axali saerayo strategiis farglebSi iq
damatebiT 21 500 samxedros gagzavna gadawyvita. 2) gazarda Tavisi
samxedro-sazRvao yofna sparseTis yureSi, xolo eraySi iraneli agentebis
winaaRmdeg qmedebebi gaaqtiura da g) garda imisa, rom CexeTi da poloneTi
raketsawinaaRmdego sistemebis ganlagebaze daiyabula, paralelurad perl-
harboridan kamCatkisken msoflioSi umsxvilesi mcuravi radilokaciuri
sadguri gadaanacvla. ministrma geitsma ki CineTSi, CrdiloeT koreaSi da
iranSi arsebul viTarebaTa “gaurkvevlobidan” gamomdinare kongress aSS-is
SeiaraRebuli Zalebis ricxovnobis gazrda moiTxova.
TeTri saxlis am qmedebebma da gancxadebebma ruseTis ukiduresi
aRSfoTeba gamoiwvia. “derJavam” Tavi amerikelebisagan kvlav “samizneSi
amoRebulad” miiCnia, Dda vinaidan es yovelive muxtad zed miunxenis
konferenciis win dagrovda, ar aris gasakviri, vladimer putinma Sansi
xelidan rom ar gauSva da vaSingtons iq umZafresi kritikiT daatyda Tavs.
Mman aSS-is “erTpolaruli” msoflios damyarebaSi an damyarebis
mcdelobaSi dasdo brali.: “da ra aris erTpolaruli samyaro? rogorc ar
unda vcadoT am terminis gakeTilSobileba, es niSnavs Zalauflebisa da
Zalis erTaderT wyaros da erTaderT batons”.
“SeerTebuli Statebi gascda Tavis sazRvrebs yvela-ekonomikur,
politikur Tu humanitarul sferoSi da Tavisi neba sxva saxelmwifoebs
moaxvia, magram yovelive amis Sedegad lokaluri da regionuli omebi ar
Sewyda, xolo am omebSi daRupulTa ricxvi kidev ufro gaizarda. Cven ver
vxedavT verafers, rac am zRvargadasul Zalas Seakavebda. aSS ise gadadis
erTi konfliqtidan meoreze, rom verc erTi maTganis mogvarebas ver
axerxebs. calmxrivi, ukanono qmedebiT man erTi problemis mogvarebac ver
SeZlo. Ees aris erTi batonis, erTi siuzerenis msoflio da amas araferi
aqvs saerTo demokratiastan. amgvari viTareba aZlierebs sxva qveynebis
survils, Seqmnan birTvuli iaraRi. iqmneba Zalian saxifaTo viTareba,
romelSic veRaravin grZnobs Tavs usafrTxod, vinaidan saerTaSori kanoni
zurgs ukan ver daimaleba.”
153
Nnika CitaZe. Nnato-Crdiloatlantikuri aliansi. msoflioSi mSvidobisa da
stabilurobis mTavari garanti. Tbilisi, 2008. Ggv. 140
202
rac Seexeba sxva sakiTxebs, maTze putinis azri amgvari gaxldaT:
- “natos gafarToebis process araferi aqvs saerTo evropaSi usafrTxoebis
uzrunvelyofasTan. piruku, es seriozuli faqtoria, romelic ormxrivi
ndobis Semcirebs iwvevs”;
- “raketsawinaaRmdego sistemebTan dakavSirebiT me ar msurs, vinmes
agresiulobaSi davdo brali, magram es ZalTa Tanafardobas erTi mxaris
sasargeblod daarRvevs da, Cveni ekonomikuri da finansuri mdgomareobis
gaTvaliswinebiT, iZulebulni viqnebiT, asimetriuli pasuxisTvis vemzadoT.
Tuki Cven Tavad ver vagebT raketsawinaaRmdego Tavdacvis sistemebs, unda
SevqmnaT amgvar sistemaTa gadamlaxavi sistemebi, da Cven axla swored amas
vakeTebT”.154
putinma kidev erTxel gaimeora, rom ruseTi mxars ar dauWerda kosovos
problemis iseT mogvarebas, romelic konfliqtis erT-erTi mxarisaTvis
miuRebeli iqneba.
Pputinis gamosvlam aSS-is prezident jorj buSis erovnuli
usafrTxoebis sabWos warmomadgenlis gordon jondros TqmiT-TeTri
saxlis “gakvirveba da gaoceba gamoiwvia”.. “Cven gakvirvebulni varT, misi
braldebebi sruliad usafuZvloa” ganacxada jondrom. imavdroulad unda
ganvacxadoT, rom ruseTTan momavalSic viTanamSromlebT iseT sferoebSi,
rogoricaa terorizmis winaaRmdeg brZola da masobrivi ganadgurebis
iaraRis gauvrcelebloba.”
Pputins miunxenuri tribunidan Seexmiana pentagonis Sefi geitsic,
romlisTvisac es erTgvari sadebiuto gamosvla gaxldaT. Mman ganacxada,
rom “rogorc civi omis veterans, erTma guSindelma gamosvlam TiTqmis
Zveli drois nostalgia aRuZra.” Mman aseve aRniSna “ise ki samyaro,
romelSic Cven axla vcxovrobT gacilebiT gansxvavebuli da rTulia
imasTan SedarebiT, rac 20-30 wlis win iyo. axla Cven araerTi saerTo
problema da gamowveva gvaqvs, romelTac swored sxva qveynebTan, maT Soris
ruseTTan erTad unda gavumklavdeT. Aase rom erTi civi omi sakmarisia.
Tumca isic aucileblad unda iTqvas, rom ruseTis politika zogjer-roca
es mis mier calkeuli qveynebisTvis iaraRis miyidvasa Tu energoresursebis
sxva saxelmwifoebze zemoqmedebis mizniT gamoyenebas exeba-aSkara safrTxes
uqmnis saerTaSoriso stabilurobas.” rac Seexeba natos, geitsis azriT,
“ruseTs ar unda eSinodes mis sazRvrebTan aliansis miaxloebisa, radganac
es demokratiuli qveynebis miaxloebas niSnavs.”155
MmogvianebiT igive argumenti gaimeora natos generalurma mdivanma iaap
de hoop sxeferma: “ratom unda nerviulobdes vinme, Tuki mis sazRvrebs
demokratia da kanonis uzenaesoba uaxlovdeba?”
Ggarda amisa, ruseTis gaRizianebas iwvevda aSS-is mier gatarebuli
raketsawinaaRmdego politikac. rodesac poloneTisa da CexeTis premier
ministrebma maTi qveynebis teritoriaze SeerTTebuli Statebis
raketsawinaaRmdego Tavdacvis (rsT) sistemaTa ganlagebasTan dakavSirebiT
mzadyofna gamoTqves. Amis sapasuxod moskovma kidev erTxel ganacxada, rom
is calmxrivad gava sabWour-amerikuli xelSekrulebidan saSualo da
mcire siSoris raketaTa (smsr) likvidaciis Sesaxeb da Tanac poloneTsa
da CexeTs samizned amoiRebs. Eeqspertebis saerTo azriT, amiT ruseTi
154
Nnika CitaZe. Nnato-Crdiloatlantikuri aliansi. msoflioSi mSvidobisa da
stabilurobis mTavari garanti. Tbilisi, 2008. Ggv. 154
155
Nnika CitaZe. Nnato-Crdiloatlantikuri aliansi. msoflioSi mSvidobisa da
stabilurobis mTavari garanti. Tbilisi, 2008. Ggv. 155
203
verafers moigebs da piruku, arsebobs udidesi Sansi, bevri ram waagos
kidec.
varSavaSi CexeTisa da poloneTis premierebis erToblivi pres-
konferenciis Semdeg poloneTis yofilma premierma kaCinskim aRniSna: “Cven
Rrmad varT darwmunebulni imaSi, rom aucilebelia evropis usafrTxoebis
sakiTxebTan dakavSirebiT da uwinaresad aSS-is rsT-is ganlagebis Taobaze-
principuli gadawyvetilebis miReba. imis mtkiceba, rom aSS-is rsT-is baza
evropaSi ZalTa Tanafardobas Secvlis, aSkara gaugebrobaa, aRniSna man. Aam
nabijis mizani naTelia, igi ar aris mimarTuli arc erTi normaluri
saxelmwifos winaaRmdeg. rsT-is funqcia aziis im saxelmwifoTa
qmedebebisagan Tavdacva iqneba, romelTac ar surT daemorColon
msoflioSi miRebul wesebs.”
SegaxsenebT, rom vaSingtoni poloneTsa da CexeTSi rsT-is sistemis
elementTa ganlagebas e.w. urC saxelmwifoTagan da teroristebisgan
Tavdacvis aucileblobiT xsnida. magram rusebs amis ar sjerodaT. “Cveni
specialistebi ar Tvlian, rom rsT, romelsac amerika aRmosavleT evropis
qveynebSi ganalagebs, im muqaris aRkveTiskenaa mimarTuli, romelic
iranidan, an teroristebisgan momdinareobs” – ganacxada vladimer putinma
2007 wlis 1 Tebervals kremlSi mowyobil pres-konferenciaze.
Pputinis mier am mimarTulebiT kremlSi dawyebuli da mogvianebiT
miunxenis konferenciaze misi da maSindeli Tavdacvis ministris sergei
ivanovis mier ganviTarebuli ieriSi Semdeg kviras jer ruseTis genStabis
xelmZRvanelma iuri baluevskim, Semdeg ki ruseTis strategiuli
daniSnulebis saraketo nawilebis meTaurma nikolai salavcovma gaamwvaves.
Aase magaliTad, baluevskim ganacxada, rom Tuki aSS poloneTsa da CexeTSi
marTlac ganalagebs rsT-is sistemebs, ruseTi calmxrivad datovebs
sabWour-amerikul xelSekrulebas smsr-Ta likvidaciis Sesaxeb. salavcovma
ki daiqadna, rom “Tuki iqneba miRebuli Sesabamisi politikuri
gadawyvetileba, ruseTi 5-6 weliwadSi Seqmnis saSualo siSoris raketebs,
romlebic poloneTisa da CexeTis teritoriaze ganlagebul amerikuli
rsT-is sistemebis winaaRmdeg miimarTeba.”
“dRes mravali qveyana qmnis da srulyofs saSualo siSoris raketebs
maSin, rodesac ruseTma aRniSnuli xelSekrulebis pirnaTlad Sesrulebis
safuZvelze-am iaraRis araerTi sistema dakarga”-ase ganmarta Tavisi
pozicia baluevskim. sergei ivanovma ki xelSekrulebas smsr-Ta likvidaciis
Sesaxeb sulac “civi omis” reliqti uwoda, “ruseTs am raketebiT xelaxla
aRWurva xels Tundac imitom ar SeuSlida, rom maT indoeTi, pakistani,
CrdiloeT korea, CineTi, irani da israeli moiZeven.” “es qveynebi Cveni
sazRvris maxloblad mdebareoben da amis gauTvaliswinebloba ar egebis-am
raketebis qonis ufleba mxolod or qveyanas-ruseTsa da amerikas ara aqvs.
ase ki mudam ver gagrZeldeba.”
rusi kolegebis am gancxadebaze aSS-is Tavdacvis ministr robert
geitsis pirveli reaqcia amgvari gaxldaT: “am xelSekrulebidan ruseTis
gasvla SeerTebul Statebs problemebs Seuqmnis, magram kidev ufro meti
safiqrali evropelebs gauCndebaT”.
GgazeT “fainenSl Taimsis” SefasebiT, ruseTis muqara smsr-Ta
likvidaciis Sesaxeb xelSekruklebidan gasvlis, saSualo siSoris
raketebis Seqmnisa da am raketebis poloneTsa da CexeTSi damiznebis
Taobaze “miznad swored am ukanasknelTa da mTlianad evropis daSinebas
isaxavs. Kkremli fsons imaze akeTebs, rom poloneTsa da CexeTSi
saprotesto aqciebi daiwyeba da saboloo jamSi es qveynebi iZulebulebi
gaxdebian, uari Tqvan amerikuli gegmebis realizaciaze.”
204
Tumca samxedro eqspertebi fiqrobdnen, rom moskovis es gaTvlebi mainc
mcdari unda yofiliyo. “kremli arsebiTad, isev im iluzoruli ideidan
amodis-romelmac Tavis droze sabWoTa kavSiris “pionerebis” (5 aTasi km-is
siSoris raketebis) ganlagebisken ubiZga-rom amiT evropis daSinebas da
amerikasTan mis urTierTobebSi ganxeTqilebis Setanas moaxerxebda. am
gulubryvilo varaudma maSinac ki ver imuSava, roca ssrk zemZlavri
saxelmwifo iyo, da miT ufro ganwirulia warumateblobisTvis is axla”-
ganacxada Jurnal “eksport vooruJenies” redaqtori mixeil barabanovi.
garda amisa, misi azriT, aRniSnuli xelSekrulebidan ruseTis gasvla
igives gakeTebasac aiZulebda SeerTebul Statebsac, romelsac amis
Sedegad SesaZlebloba miecemoda, Tavisi raketebi sulac ruseTis
sazRvrebTan ganelagebina. egec ar iyos, moskovis qmedebiT daSinebulma
evropelebma, SeiZleba, vaSingtons axali rusuli safrTxisgan dacva
moeTxovaT. amdenad, moskovis msoflio ekonomikisa da saerTaSoriso
urTierTobaTa institutis eqspert aleqsandr pikaevisa ar iyos – “aSS-is
awyobs kidec xelSekrulebidan ruseTis gasvla, vinaidan es mas evropaSi
ara marto rsT-is sistemebis, aramed raketebis gansaTavseblad aucilebel
argumentebs miscems”.
205
oficialuri pirebis gancxadebiT “natos qveynebisTvis SeTanxmebiT
gaTvaliswinebuli doneebi Seadgens 5992 tanks, 9882 javSanmanqanas, 5111
saartilerio erTeuls, 1497 sabrZolo TviTmfrinavsa da 531 damrtymel
Sveulmfrens. aSS-is SeiaraReba am monacemebs gacilebiT aWarbebs”. ruseTs
miaCnia rom es darRvevebi Zalzed saxifaToa. SedarebisTvis: “saflango
zonaSi” ruseTs hyavs 1200 tanki, 2140 javSanmanqana da daaxloebiT 1680
saartilerio erTeuli”(53).
aSS-is Tavdacvis departamentma wuxili gamoxata ruseTis mier evropaSi
Cveulebrivi SeiaraRebis Sesaxeb SeTanxmebaze moratoriumTan dakavSirebiT.
garda zemoaRniSnulisa, aSS-is da natos gavlenis Sesustebis mizniT,
ruseTi aseve cdilobs gaaqtiuros misi iniciativiT Seqmnili
antidasavluri regionaluri organizaciebis saqmianoba. aq pirvel rigSi
saubaria dsT-is koleqtiuri usafrTxoebis xelSekrulebis organizaciaze-
es organizacia warmoadgens samxedro-politikur bloks da masSi dsT-is
eqvsi saxelmwifoa gawevrianebuli, da meore, es gaxlavT “Sanxais
TanamSromlobis organizacia”, romeli rva wlis win ruseTisa da CineTis
iniciativiT Seiqmna da masSi amJamad am ori saxelmwifos garda
centraluri aziis respublikebic arian gaerTianebulni. Eoficialurad am
organizaciis mizans ekonomikuri TanamSromlobis ganviTareba warmoadgens,
magram geopolitikuri TvalsazrisiT mas ufro mniSvnelovani funqciac
akisria, kerZod ori planetaze udidesi evraziuli saxelmwifos
miswrafebaa Seakavos “atlantizmis” gavlena msoflioSi.
NvaSingtonsa da moskovs Soris dapirispirebis erT-erT TvalsaCino
magaliTs aseve iranis birTvuli programis garSemo arsebuli problema
warmoadgens, razedac dawvrilebiT qvemoT gveqneba saubari.
აშშ-რუსეთისურთიერთობებიობამასმოსვლისშემდეგ
156
kalandaZe Teona. samagistro naSromi: “gadatvirTvis politika da misi gavlena
saqarTveloze”. saqarTvelos universiteti. Tbilisi, 2010 w.
206
Tanaxmadac, aikrZala iranisTvis mZime SeiaraRebis miwodeba, gamkacrda
kontroli iranuli bankebis saqmianobaze da iranSi mimavali tvirTebis
Semowmebis mizniT specialuri monitoringis struqtura Seiqmna.
robert kagani, iranTan dakavSirebul gaeros uSiSroebis sabWos
rezolucias obamas administraciis gamarjvebad miiCnevs, Tumca im faqtsac
aRiarebs, rom CineTma da ruseTma moaxerxes rezoluciis teqstis
Serbileba.
157
kalandaZe Teona. samagistro naSromi: “gadatvirTvis politika da misi gavlena
saqarTveloze”. saqarTvelos universiteti. Tbilisi, 2010 w.
158
http://en.rian.ru/world/20101202/161585511.html
159
kalandaZe Teona. samagistro naSromi: “gadatvirTvis politika da misi gavlena
saqarTveloze”. saqarTvelos universiteti. Tbilisi, 2010 w. gv. 54
207
romlebsac miaCniaT, rom qveynis ekonomikis da sazogadoebis
ganviTarebisTvis, ruseTs dasavleTis mxridan aqtiuri mxardaWera (da
investiciebi) sWirdeba, kremls iranTan dakavSirebiT aSS-s poziciis
mxardaWerisken ubiZgeben. SeerTebul StatebTan “modernizaciuli aliansis”
(gansakuTrebiT maRali teqnologiebis sferoSi) gulisTvis, isini obamas
mier dawyebuli “gadatvirTvis” politikis mxardaWeras cdiloben. saboloo
jamSi, obamas administraciam kongress gansaxilvelad ruseTTan birTvul
TanamSromlobaze SeTanxmeba warudgina, kremlma ki gaeroSi iranis
winaaRmdeg sanqciebis gamkacrebas dauWira mxari da TurqeTis da
braziliis mier SemoTavazebuli “iranuli iniciativa” uaryo.
160
iqve
161
kalandaZe Teona. samagistro naSromi: “gadatvirTvis politika da misi gavlena
saqarTveloze”. saqarTvelos universiteti. Tbilisi, 2010 w.
208
zRvars. am ukanasknel SemTxvevaSi ruseTs mouwevs calsaxad airCios,
morigebis momxrea, Tu konfrontaciis-SeniSnavs igi.162
162
iqve
163
iqve
164
iqve
209
avRaneTSi samxedro da humanitaruli daniSnulebis tvirTebis gadasazidad,
Sesabamisad, aSS-s did interess iwvevda ruseTTan garkveuli
TanamSromloba da arsebuli daZabulobis Semcireba.
2009 wlis ivlisSi, moskovSi baraq obamas pirveli vizitis dros, ruseTma
Tanxmoba ganucxada vaSingtons misi sahaero sivrcis gamoyenebaze,
avRaneTSi samxedro tvirTebis transportirebis mizniT.
165
kalandaZe Teona. samagistro naSromi: “gadatvirTvis politika da misi gavlena
saqarTveloze”. saqarTvelos universiteti. Tbilisi, 2010 w. gv. 62
166
iqve
167
kalandaZe Teona. samagistro naSromi: “gadatvirTvis politika da misi gavlena
saqarTveloze”. saqarTvelos universiteti. Tbilisi, 2010 w. gv.64
210
dasustebuli dasavleTis wevrebisgan Sedgeba, arsebuli ormxrivi
urTierToba gaaZlierebs ruseTis globalur pozicias.
karaganovis azriT, ruseTi nato-sTan TanaSromlobiT politikur kozirebs
agrovebs, romlebic momavalSi aSS-sTan da evropasTan urTierTobaSi
gamoadgeba. ruseTis partniorebs gauWirdebaT am urTierTobebze uaris
Tqma, riTac moskovi savaWro poziciebs mraval sakiTxTan dakavSirebiT
(vaWroba, energetika, finansebi) gaiZlierebs.168
NAnato-ruseTis sabWos Sexvedraze, miRebul iqna erToblivi gancxadeba,
sadac aseve saubaria ruseTis momaval TanamSromlobaze natosTan,
avRaneTTan mimarTebaSi. ruseTma Tanxmoba ganacxada, rom xels Seuwyobs
aliansis kampanias da gaafarTovebs sarkinigzo tranzits evropidan
wamosuli tvirTebis avRaneTSi gadazidvis mizniT. aseve, ruseTi daTanxmda
arasamxedro daniSnulebis saqonlis gatarebas, narkotikebis winaaRmdeg
brZolis sakiTxebSi gamarTul wvrTnebSi monawileobas da avRaneTis
sahaero Zalebis mfrinavebis gawvrTnas. moskovma aseve Tanxmoba ganacxada
miyidos ufro meti vertmfreni aSS-s da aseve gawvrTnas avRaneli
mfrinavebi, raTa maT ukeTesad daeuflon ruseTis mier miwodebul sahaero
saSualebebs.
rusi samxedro eqsperti, pavel felgengaueri miiCnevs, rom miuxedavad nato-
s mxridan gadaWarbebuli xmaurisa, moskovis avRanur politikaSi arsebuli
cvlilebebi ar moxdeba. “sabWoTa jarebma avRaneTi oficialurad 1989 wlis
TebervalSi, cxrawliani warumatebeli brZolis Semdeg datoves, Tumca
raRac TvalsazrisiT, ruseTi aqedan bolomde arasdros wasula.”169 moskovi
(TeiranTan erTad) CrdiloeTis antiTalibur Zalebs 2001 wlis
Semodgomamde, aSS-sa da nato-s aq gamoCenamde didi xniT adre amaragebda
iaraRiT, maT Soris artileriiT, tankebiT da vertmfrenebiT.
avRaneTis samTavrobo jarebs dRes 25 satransporto mi-17 gaaCniaT-
romlebic maT ruseTma miawoda, ruseTma gawvrTna pilotebic. koaliciur
jarebSi rusi samxedroebi ar ibrZvian da Tavdacvis ministris anatoli
serdiukovisa da uSiSroebis sabWos mdivnis nikolai patruSevis
gancxadebiT, ruseTs ara aqvs ganzraxuli axlo momavalSi samxedro
personalis avRaneTSi gagzavna, Tumca aq arian rusi da ukraineli mfrinavi
kontraqtorebi, romlebic avRaneTis teritoriis ramdenime saomar regionSi
lojistikur frenebs awarmoeben da xandaxan mtris dartymebsac iReben.
1980-ian wlebSi avRaneTSi mimdinare saomari moqmedebebisTvis avRaneTis
mTebSi ruseTis TavdacviTma industriam Mmi-8-is specialuri modifikacia
Seqmna (Mmi-17-is saxeliT cnobili), romlis Zravasac mtvrisadmi meti
mdgradoba hqonda. ruseTi, pentagonis dafinansebiT Mmi-17-ebs awvdida
avRaneTsa da erayis samTavrobo Zalebs. Tu marTla rame “gardamtexia”
axal SeTanxmebaSi, romlis Tanaxmadac avRaneTSi nato-s jarebs 20-ze meti
mi-17 miewodeba, gaxlavT is, rom maTi fasi samjer gaizarda. 2006 wels, mi-17
6 milioni dolari Rirda, axla ki rogorc ityobinebian, moskovi 18
milions iTxovs. ruseTi imedovnebs, rom vertmfrenebis am garigebiT sul
300 milion dolarze met Semosavals miiRebs.
Talibebi ruseTis megobrebi arasodes yofilan. Talibebis mier
kontrolirebadma avRaneTma SeiZleba islamisturi agresia gaavrcelos,
ramac SeiZleba yofil sabWoTa centralur aziaSi destabilizacia
gamoiwvios, arada aq ruseTs sasicocxlod mniSvnelovani strategiuli da
samxedro interesebi aqvs. is, rom avRaneTSi moqmed jarebs moskovi
168
iqve
169
iqve
211
vertmfrenebs mihyidis, satranzito SesaZleblobebiT uzrunvelyofs,
avRanur personals wvrTnis da narko-trefikings ebrZvis, amiT ruseTi
dasavleTs ki ar ukeTebs SeRavaTs, aramed sakuTar strategiul da
komerciul interesebs emsaxureba, Tumca avRaneTSi aSS-s TaosnobiT
mopovebuli gamarjveba moskovs ar surs, radgan aman SeiZleba grZelvadian
perspeqtivaSi gaaZlieros centraluri aziis regionSi dasavleTis gavlena,
romelsac ruseTi dRemde Tavis strategiul samezoblod miiCnevs.“ruseTi
arasdros gaiRebs sabrZolo Zalas, raTa xeli Seuwyos aseT
dasasruls.”_aRniSnavs samxedro eqspertifelgengaueri .170
saerTaSoriso urTierTobebis eqspertebi, aseve saubroven im garemoebebze,
ris gamoc ruseTs xels aZlevs avRaneTSis areuloba.erT-erTi mizezi
navTobia. iqamde, sanam iransa da AaSS-s Soris mtruli atmosfero sufevs,
avRaneTis teritoria SeiZleba aTvisebul iqnes, rogorc navTobis
satranzito gza, centraluri aziidan pakistanSi avRaneTis gavliT. sanam
omia, da sanam arastabiluroba sufevs, iqamde centraluri aziis qveynebi
ver isargebleben am SesaZleblobiT, rac did mogebas moutanda am
saxelmwifoebs. ruseTi ki am SemTxvevaSi mxolod mogebuli rCeba, mis
interesebSi ar Sedis avRaneTis energetikul programebSi CarTva, is
mSvenivrad irgebs monopolistis mantias da gankargavs centraluri
qveynebis navTobisa da bunebrivi airis beds, mcire gamonaklisiT, romelic
saqarTvelos gavliT miewodeba aRm.evropas.
aRsaniSnavia is faqti, rom ruseTi SeiZleba ar iyos dainteresebuli
avRaneTSi problemis mogvarebiT, radganac “gadatvirTvis politikis”
miuxedavad, ruseTi kvlav ganixilavs dasavleTs, gansakuTrebiT ki aSS-s da
nato-s, moskovis mTavar geopolitikur mowinaaRmdegeebad. amitom ruseTis
interesebSi SeiZleba Sediodes nato-s da aSS-s dasusteba, rogorc
samxedro, aseve ekonomikuri TvalsazrisiT, rac ufro did xans
gagrZeldeba nato-s da AaSS-s kampania avRaneTSi, bunebrivia ufro met
samxedro danakargs ganicdis amerika da misi samxedro resursebi ufro
gamoifiteba, meores mxriv ki es moiTxovs gacilebiT ufro met danaxarjs
da aqedan gamomdinare saWiro iqneba damatebiTi finansuri saxsrebis
gamoyofa, rac problemas Seuqmnis aSS-s.
170
kalandaZe Teona. samagistro naSromi: “gadatvirTvis politika da misi gavlena
saqarTveloze”. saqarTvelos universiteti. Tbilisi, 2010 w.
212
wina xelSekrulebas.171saboloo SeTanxmeba gulisxmobs birTvuli
SeiaraRebis 30-procentian Semcirebas. birTvuli qobinebis raodenoba 1550
erTeulamde mcirdeba, xolo raketa matareblebis ki – 700 erTeulamde.172
molaparakebaTa procesSi, ruseTis mxare samarTlianad ar miiCnevda Tavisi
raketebis mwarmoebeli qarxnebis regularul Semowmebas, radgan moskovi
miiCnevda, rom am punqtis mixedviT mxolod vaSingtonis interesebi iyo
gaTvaliswinebuli, Tumca, amerikuli mxare ukve ramdenime weliwadia, rac
saerTod ar awarmoebs axal raketebs da raketebis mwarmoebeli qarxnebic
am xnis ganmavlobaSi daketili iyo. aqedan gamomdinare, ruseTi SeTanxmebis
mixedviT, aSS-is teritoriaze sabrZolo morigeobaze arsebuli raketa-
matareblebis monitorings ganaxorcielebs.
213
momxdariyo, Tumca amerikaSi es procesi ramdenadme gaiwela.
“respublikelTa” nawili am SeTanxmebas Riad ewinaaRdegeboda da kongresis
Sualedur arCevnebamde am dokumentisaTvis maT xmis micema ar undodaT,
Sesabamisad, es procesi gadaido 2010 wlis bolomde. rogorc cnobilia,
“demokratiulma partiam” arCevnebis Sedegad warmomadgenelTa palataSi
umravlesoba saerTod dakarga, xolo kongresis zeda palata-senatSi,
ratifikacias xmaTa ori mesamedi, anu 67 xma sWirdeboda. sabolood, obamam
gaiTvaliswina “respublikelTa” poziciac, rodesac igi daeTanxma
respublikelTa winadadebas, rom rezoluciaSi aRniSnul yofiliyo imis
Sesaxeb, rom amerikas mainc unda ganelagebina mobiluri raketsawinaaRdego
sistemebi centralur evropaSi, razedac Tavidan uari iyo naTqvami.
aSS-ukraina
174
Zbigniew Brzezinski. The Grand Chessboard. P. 137
214
oberingi ukrainis Tvadacvisa da uSiSroebis ministrebs, ukrainis
prezidentis pres-mdivans, uSiSroebis sabWos mdivansa da ukrainis
nacionaluri kosmosuri saagentos xelmZRvanels, aseve ukrainis umaRlesi
radis deputatebs Sexvda. aRsaniSnavia rom oberingis siaSi ar figurirebda
ukrainis imdroindeli premier-ministri (da momavali prezidenti)
ianukoviCi, romelic ukrainaSi aSS-is raketsawinaaRmdego sistemis
ganTavsebis kategoriuli winaaRmdegi iyo.
amave dros eqspertebi gamoricxavdnen ukrainaSi amerikuli radarebis
ganTavsebis SemTxvevaSi rusuli raketebis dasavleTis winaaRmdeg
Semotrialebas. aSS-is raketsawinaaRmdego Tavdacvis departamentis
xelmZRvanelma mkafiod ganacxada, rom am radarebis interesTa sferoSi
Sedis CrdiloeT korea da irani.
2010 wlis dasawyisSi ukrainis xelisuflebaSi viqtor ianukoviCis
mosvlam da amis Semdgom kievsa da moskovs Soris gamarTulma
molaparakebebma ukrainaSi Savi zRvis flotis 2045 wlamde darCenis
Sesaxeb, agreTve ukrainisaTvis rusul bunebriv airze dawesebulma axalma-
SedarebiT dabalma tarifebma, ianukoviCis uarma – gagrZelebul iqnas
qveynis evro-atlantikur struqturebSi integracia da a.S. garkveuli
gavlena iqonia aSS-ukrainis TanamSromlobaze, Tumca ukrainis
mniSvnelovani geopolitikuri mdebareobis gamo, “TeTri saxlis” interesebi
am postsabWoTa respublikis mimarT kvlav igive rCeba.
AaSS-CineTi
215
institutis direqtoris samuel hantingtonis cnobil naSromSi -
“civilizaciaTa Sejaxeba” gamoTqmuli mosazreba. naSromSi hantingtoni
dasavleTis yvelaze SesaZlo mowinaaRmdegebad miiCnevs CineTsa da islamur
saxelmwifoebs.
garda amisa aRsaniSnavia, rom aSS-sa da CineTs Soris savaWro balansi
CineTis sasargeblod sul ufro da ufro izrdeba da vaSingtonis savaWro
deficits sul ufro zrdis. 2006 wlis bolos vaSingtonis uaryofiTma
balansma CineTTan daaxloebiT 229 miliard dolars miaRwia. miuxedavad
aSS-saTvis negatiuri procesisa, es Tavis mxriv zrdis CineTis ekonomikur
damokidebulebasac aSS-ze, radganac CineTi sul ufro metad iqneba
damokidebuli Tavisi produqciis amerikis umdidres bazarze eqsportirebis
TvalsazrisiT.
aRsaniSnavia is faqtic, rom oficialurma pekinma gaeros uSiSroebis
sabWos farglebSi mxari dauWira 2010 wlis Semodgomaze iranis winaaRmdeg
SemoRebul sanqciebs, garda amisa, aSS da CineTi TanamSromloben
CrdiloeT koreis birTvuli programis garSemo arsebuli problemis
mogvarebis sakiTxzec.
216
amerikis Seertebuli Statebis faqtoria. iaponiaze “sruli amerikuli
proteqtoratis” magaliTi iyo jer kidev buSis administraciis dros
yofili saxelmwifo mdivnis, kondoliza raisis turne samxreT-aRmosavleT
aziaSi, sadac igi Seecada, daerwmunebina iaponia da korea sruli dacvis
garantiebSi. amerikas kargad esmis, rom Tu iaponia da samxreT korea
birTvul saxelmwifoebad gadaiqcevian, maT aRar dasWirdebaT amerikelTa
daxmareba da gamomdinare aqedan, vaSingtonsac mouwevs am qveynebSi
ganTavsebuli samxedro bazebis daTmoba, rac aranairad ar Sedis aSS-is
globaluri strategiis gegmebSi. saerTaSoriso gavlenis SenarCunebis
mizniT, amerika mzadaa iaponiis, da ara marto misi, SeiaraRebuli Zalebi
gamoiyenos msoflios nebismier wertilSi saWiroebisamebr da amas iaponiis,
samxreT koreis, avstraliisa da axali zelandiis nato-sTan ufro mWidro
TanamSromlobis iniciativac emateba Tan.
rac Seexeba samxreT koreas, mas 2006 wlis monacemebiT amerikelebis
mxardamxar eraySi ganTavsebuli hyavda 2300 jariskaci. romlebic erayis
qalaq erbilis CrdiloeT nawilSi iyvnen ganlagebulni. A
aSS-is kidev erT strategiul partniors-avstralias eraySi 550 mebrZoli
hyavda, xolo 2010 wlis monacemebiT, am qveynis mebrZolTa ricxvi avRaneTSi
ramdenime aseuls Seadgenda. eraySi avstraliis SeiaraRebuli Zalebis
ZiriTad funqcias avstralieli diplomatebis dacva da erayis samxedro
Zalebis gawvrTna warmoadgenda.
AaRsaniSnavia is faqtic, rom aSS-sa da Soreuli aRmosavleTis
demokratiul saxelmwifoebs Soris TanamSromlobisa da ndobis
ganmtkicebas xels Seuwyobs is faqti, rom swored aSS-s, iaponiasa da
samxreT koreas Soris arsebulma erTsulovnebam iTamaSa erT-erTi
gadamwyveti roli imaSi, rom 2007 wlis 13 Tebervals daido istoriuli
SeTanxmeba, romelic CrdiloeT koreis mxridan birTvuli proeqtis
Sewyvetas, xolo meore mxriv molaparakebis meore mxaris Tanxmobas -
fxenianisaTvis didi raodenobiT energoresursebis gadacemas
iTvaliswinebda da dasavleTs sxvadasxva tipis sanqciebis gauqmebas
akisrebda. Mmiuxedavad imisa, rom CrdiloeT koreis irgvliv jer kidev
arsebobs garkveuli sirTuleebi, Tamamad SeiZleba iTqvas, rom aSS-is
mxridan dawesebuli ekonomikuri sanqciebisa Tu warmatebuli
diplomatiuri urTierTobebis meSveobiT oficialuri fxeniani ver bedavs
situaciis Semdgom eskalacias, rac Tavis mxriv xels uwyobs Soreul
aRmosavleTSi mSvidobis ganmtkicebas.
AAaSS-TurqeTi
217
elita kargad acnobierebs, rom TurqeTs didi rolis Sesruleba SeuZlia
kavkasiis usafrTxoebis ganmtkicebis saqmeSi.
TurqeTsac aqvs Tavisi interesebi amerikis SeerTebuli Statebis mimarT.
pirveli aris is, rom TurqeTs surs evrokavSirSi Sesvla da swored
amerikis SeerTebuli Statebis mxardaWeris imedi aqvs, vinaidan TurqeTis
kidev ufro daaxloeba, integrireba evropasTan, gamoiwvevs TurqeTSi
demokratiuli Rirebulebebis kidev ufro Rrmad damkvidrebas. roca
TurqeTis teritorias safrTxe emuqreboda sabWoTa kavSiris mxridan,
amerikis SeerTebuli Statebi gaxda TurqeTis usafrTxoebis erT-erTi
garanti. aqedan gamomdinare, TurqeTis prioritetia amerikis SeerTebul
StatebTan urTierToba. es aris nato-s farglebSi urTierToba, samxedro
SenaerTebis gaZliereba, ekonomikuri proeqtebi da a.S. TurqeTis
teritoriaze amerikis SeerTebuli Statebis samxedro bazebis arseboba
TurqeTis usafrTxoebaze dadebiTad moqmedebs.
miuxedavad imisa, rom TurqeTis strategiuli partniori amerikis
SeerTebuli Statebia, oficialuri ankara yovelTvis icavs Tavis
poziciebs. magaliTad, erayis omSi TurqeTma amerikis SeerTebul Statebs
ar dauTmo Tavisi sahaero sivrce, Tumca manamde imave ingirlikis samxedro
bazidan xdeboda erayis sivrcis kontroli, ramac ganapiroba huseinis
reJimis Sesusteba.
TurqeTi winaaRmdegi iyo ganxorcielebul yofiliyo ekonomikuri
sanqciebi iranis winaaRmdeg, miuxedavad imisa, rom aSS-is yofilma
saxelmwifom mdivanma kondoliza raisma TurqeTs iranze ankaris mier
ekonomikuri sanqciebis dadebis sanacvlod, SesTavaza garkveuli Suamavlis
rolis Sesruleba TurqeTsa da evrokavSirs Soris, raTa TurqeTi
gawevriandes evrokavSirSi.
TurqeTsa da aSS-is Soris Tbili urTierTobebis miuxedavad arc Tu
ise didi xnis win garkveuli uTanxmoebani warmoiqmna TurqeTSi
ganlagebuli aSS-is samxedro bazebis garSemo, xolo Semdgom aSS-is mier
eraySi ganxorcielebuli samxedro operaciebis garSemo. amis naTeli
dadasturebaa TurqeTis uari, daeTmo Tavisi sahaero sivrce aSS-is
samxedro-sahaero ZalebisaTvis erayis samxedro kompaniis dros 2003 wels.
garda amisa, ankaris ukmayofilebas iwvevs erayis qurTistanis teritoriaze
qurTistanis muSaTa partiis SeiaraRebuli formirebebis arseboba.
TurqeTis xelisuflebis warmomadgenelTa gancxadebiT, vaSingtoni
araviTar qmedebebs ar axorcielebs am teroristuli dajgufebebis
winaaRmdeg, romlebic gadmodian TurqeTis teritoriaze da teroristul
aqtebs axorcieleben. rogorc cnobilia, 2007 wlis bolos TurqeTi ufro
radikalur qmedebebze gadavida da CrdiloeT eraySi qurTTa muSaTa
partiis poziciebi ramdenjerme dabomba. garda amisa, TurqeTs surs TviTon
itvirTos lideris funqcia Sav zRvaze gansaxorcielebeli programebis
(BLACKSEAFOR, Black Sea Harmony) farglebSi da ar dauSvas aSS-is samxedro
flotis gavlenis zrda Sav zRvaze. Tavis mxriv, vaSingtonis ukmayofilebas
iwvevs TurqeTis sul ufro daaxloeba moskovTan, risi erT-erTi naTeli
dadasturebaa gazsadeni “cisferi nakadi”, savaWro brunvis zrda moskovsa
da ankaras Soris da TurqeT-ruseTis koordinirebuli qmedebebi Sav zRvaze
BLACKSEAFOR, Black Sea Harmony-is farglebSi.
miuxedavad am winaaRdegobebisa, orive qveynis interesebSi Sedis
TanamSromlobis Semdgomi ganmtkiceba, risi naTeli dadasturebac gaxldaT
aSS-is axladarCeuli prezidentis, baraq obamas viziti TurqeTSi 2009 wlis
dasawyisSi.
218
aSS-irani
219
aSS da erayi
220
Aaseve mniSvnelovania avRniSnoT, rom am konteqstSi aSS-saTvis udidesi
mniSvneloba eniWeba eraySi stabilurobas.
navTobis maragebTan dakavSirebiT unda xazi gaesvas imas, rom uaxloes
momavalSi geologiuri dakvirvebis gaaqtiurebis Sedegad, eraySi navTobis
maragebma, SesaZloa 216 miliard barels miaRwios. tradiciul
raodenobasTan SedarebiT es orjer metia. am etapze miiCneven, rom eraySi
navTobis maragebi 116 miliardi barelia. 2003 wels eraySi aSS-sa da didi
britaneTis Zalebis SeWris momentidan, qveynis geologiuri rukis pirveli
analizis farglebSi, damoukidebelma specialistebma kidev 100 miliardi
bareli aRmoaCines.
Sedegad erayma, SesaZloa navTobis eqsportiori qveynebis organizaciis
(opeki) qveynebs Soris meore adgili daikavos da navTobis maragebis
odenobis mixedviT iransac gauswros. eqspertebis SefasebiT,
uaxloesi xuTi wlis manZilze erays SeuZlia gazardos navTobis mopoveba
dRe-RameSi 4 milion barelamde. 2010 wlis monacemebiT, erayi dRe-RameSi
daaxloebiT 2 milion barel navTobs awarmoebs.
Sesabamisad am mxriv vaSingtonisaTvis am qveynis mniSvneloba kidev ufro
izrdeba. Tumca, stabilurobis mxriv erays udidesi safrTxe ara mxolod
erayidan, aramed TurqeTidanac emuqreba. rogorc avRniSneT, TurqeTma
ramdenjerme dasdo brali vaSingtons, rom es ukanaskneli arafers ar
akeTebs CrdiloeT eraySi qurTistanis muSaTa partiis samxedro aqtivobaTa
alagmvis TvalsazrisiT, rac sul ufro realurs xdis regionSi TurqeTis
samxedro SeWrasac. rasac Sedegad SeiZleba is mohyves, rom Turqi
samxedroebi ara mxolod qurT mebrZolebs, aramed erayis uSiSroebis
Zalebsac Seejaxon.
221
maxloblad mdebare regionSi vaSingtonis gavlenis gaZliereba aSS-is erT-
erT strategiul amocanas warmoadgens;
- rumineTisa da bulgareTis natoSi gawevrianebis Semdgom da am qveynebSi
samxedro bazebis ganTavsebis Sesaxeb gadawyvetilebis miRebam, kidev ufro
gazarda aSS-is interesebi am regionSi;
- amerikis mizania Savi zRvis regionis qveynebis kidev ufro aqtiuri CarTva
eraysa da avRaneTSi mimdinare samSvidobo operaciebSi. rogorc cnobilia,
dRevandel dRes rogorc eraySi aSS-is egidiT, agreTve avRaneTSi natos
egidiT warmoebul samSvidobo operaciebSi Savi zRvis regionis ramdenime
saxelmwifos samxedro kontingentebi monawileoben (erayis SemTxvevaSi 2010
wlamde) da zogierTi saxelmwifo gegmavs am monawileobis kidev ufro
gaaqtiurebas;
- erayis qurTistanTan dakavSirebuli problemis gamo ukanasknel periodSi
daiZaba urTierToba aSS-sa da Savi zRvis regionisa da natos erT-erT
wamyvan saxelmwifos, TurqeTs Soris. aqedan gamomdinare aSS-is mizania
urTierTobebis gaumjobeseba TurqeTTan da TanamSromlobis gaaqtiureba am
qveyanasTan iranTan da erayTan dakavSirebul sakiTxebze.
rogorc aRiniSna, erT-erT mniSvnelovan interess aSS-isaTvis
energetikuli resursebi warmoadgens. alternatiuli energowyaroebis
mopoveba dResac rCeba aSS-is erT erT mTavar strategiul amocanad.
sabWoTa kavSiris daSlis Semdeg, swored Savi zRvis da kaspiis regioni
gaxda aSS-isaTvis brwyinvele SesaZlebloba, raTa sparseTis yureze da
sxva regionebze (magaliTad meqsikis yure) Tavisi energodamokidebuleba
Seesustebina. amitom, kaspiisa da Savi zRvis regionSi bunebrivi
resursebisa da satrasporto komunikaciebis gakontroleba da
demokratiuli, stabiluri politikuri sistemis Seqmna aSS-isaTvis
sasicocxlo mniSvnelobis amocana gaxda. gasuli saukunis 90-iani wlebis
bolodan aSS-im Savi da kaspiis zRvis regionebi sakuTari sasicocxlo
interesebis regionad gamoacxada.
Savi zRvis regionidan aSS-is interesebi mTeli evraziis kontinentze
gadis da Sesabamisad, perspeqtivaSi energetikuli resursebiT mdidar
centralur aziamde politikuri gavlenis gafarToebis ambicias warmoaCens.
amas xels uwyobs ssrk-is daSlis Semdeg damoukidebeli saxelmwifoebis
warmoSoba Savi zRvis regionSi.
aSS-isaTvis Tavidanve naTeli iyo, rom Savi da kaspiis zRvis regionis
daTmoba msoflio liderobis daTmobis tolfasi iqneboda. amitom
bJeJinskim, aSS-is yofili prezidentis karteris mrCevelma usafrTxoebis
sakiTxebSi 90-iani wlebis bolos aSS-is mTavrobas urCia, rom ufro meti
ZalisxmeviT Sesuliyvnen Savi da kaspiis zRvis regionebSi. regionSi aSS-
is erT-erTi strategiuli amocana Tavidanve gazsa da navTobze ruseTis
strategiuli monopoliis damsxvreviT ganisazRvra. amasTan regionSi axali
sabWoTa imperiis warmoSobis albaToba ZirSive unda mospobiliyo. kaspiisa
da Savi zRvis regionebSi navTobisa da gazis usafrTxo mopovebisa da
transportirebis mizniT, aSS-isaTvis pirvel rigSi aucilebeli iyo
aRniSnuli safrTxeebis lokalizeba da regionSi politikuri gavlenis
uzrunvelyofa.
rac Seexeba aSS-is urTierTobas saqarTvelosTan, aq unda aRiniSnos,
rom aSS saqarTveloSi, rogorc mniSvnelovan satranzito qveyanaSi,
sakuTari interesebis dacvis grZelvadian garantias qveynis stabilurobaSi,
222
teritoriuli mTlianobis aRdgenaSi, demokratiuli institutebis,
samarTlebrivi saxelmwifosa da sabazro ekonomikis ganviTarebaSi xedavs.
Savi da kaspiis zRvis regionSi partnior qveynebTan, maT Soris
saqarTvelosTan aSS-is sagareo politikis erT-erTi mniSvnelovani
elementi strategiuli ganviTarebis politikaa.
Savi da kaspiis zRvis regionSi aSS-s geopolitika msoflioSi axali
wesrigis mniSvnelovan elementebs Seicavs. am wesrigis SenarCunebis
grZelvadiani garantia Savi zRvis regionis qveynebSi demokratiuli
sistemebisa da sabazro ekonomikis ganviTarebaa.
175
xaritonaSvili, JRenti. Mmsoflios ekonomikuri da socialuri geografia. Tbilisi, 2000.
Ggv. 92
223
axlo aRmosavleTis regionis mniSvnelobas ra Tqma unda gansazRvravs
iranTan da erayTan siaxlove. am mxriv aRsaniSnavia aSS-is gansakuTrebuli
daintereseba am regionis mimarT, radgan aSS-sa da irans Soris Teiranis
atomuri programis irgvliv arsebuli konfliqtis paralelurad, es ori
qveyana ibrZvis eraySi sakuTaris gavlenis gaZlierebisaTvis. im dros,
rodesac aSS iranis samxedro obieqtebze dartymis miyenebaze fiqrobs,
erayidan aSS-s SeiaraRebuli Zalebis ZiriTadi kontingentis gayvanis
Semdgom, eraySi stabilurobis damyarebis garantis rolis Sesrulebas
iranic apirebs. eraySi, da saerTod axlo aRmosavleTis regionSi iranis
mosalodneli gavlenis Sesakaveblad, amerikis SeerTebuli Statebma,
navTobiT mdidar xuT arabul saxelmwifos 2008 wels 60 mlrd aSS
dolaris Rirebulebis SeiaraReba miawoda. aRniSnuli Tanxidan marto
saudis arabeTisaTvis 20 mlrd. aSS dolaris samxedro teqnika iyo
gaTvaliswinebuli, rac SemTxveviTi ar aris. saudis arabeTi, regionSi
lideri qveynis poziciis damkvidrebis sakiTxSi, iranis mTavar konkurents
warmoadgens. aSS Seecdeba, saudis arabeTis samxedro potencialis
gazrdiT, sagrZnoblad Searyios iranis gavlena mTlianad sparseTis
yureSi. proamerikulad ganwyobili arabuli saxelmwifoebis gaZlierebiTa
da paralelurad iranis dasayrdeni politikuri dajgufebebis
ganeitralebiT eraySi, aSS gacilebiT warmatebiT SeZlebs iq
antiteroristuli kampaniis warmoebis dasrulebas. movlenaTa amgvarad
ganviTarebis SemTxvevaSi, igive aSS-is respublikuri partiis
warmomadgenlebi mniSvnelovnad gaimyareben poziciebs eraySi omis dawyebis
mowinaaRmdegeTa-demokratiuli partiis warmomadgenelTa winaSe, romlebic
am kampanias Tavis droze aSS-saTvis uazros da damRupvels uwodebdnen.
respublikelebi aSS-Si momaval saprezidento arCevnebamde (2012 w), imis
sayovelTao demonstrirebas Seecdebian, rom wamowyebulma
antiteroristulma omma amerikel xalxs usafrTxoebisa da terorizmTan
brZolis kuTxiT realuri Sedegebi moutana.
aSS-issagareopolitikurprioritetebsSorisaxloaRmosavleTserT-er-
TipirveliadgiliekavameoremsoflioomisSemdeg.jerkidevprezidentmah.trumen-
ma1946wels,daaxasiaTaesregionirogorc`uzarmazariekonomikuridastrategiu-
limniSvnelobisraioni~.aSS-sTvisamSefasebasiziarebdnenomisSemdgomiperio-
disaSS-isprezidentebi.
axloaRmosavleTisadmiamerikismmarTveliwreebismidgomissafuZvelswar-
moadgensaSS-isekonomikuri,politikuri,samxedro, strategiulidasxvaintere-
sebi,imsaxiT,rogorciswarmoudgeniaTdaesmiTaSS-Si.axloaRmosavleTisregi-
ons,aSSmravaliwlisganmavlobaSiganixilavsrogorcregionaluridalokalu-
rikonfliqtebisdakrizisulisituaciebiserT-erTyvelazeufrosaSiSkeras,ro-
melsacSeuZliagamoiwviosglobalurimasStabiskrizisi.177 maSasadame,isSeiZ-
lebagaxdeszesaxelmwifoTadadidsaxelmwifoebsSoriskonfrontaciis erT-
erTi yvelaze ufro savaraudo wyaro.
176
Ggamisonia mari. axlo aRmosavleTis konfliqti. samagistro naSromi. GsaqarTvelos
universiteti. 2009 w. gv. 92-97.
177
(Современнные Соединенные Штаты Америки Енциклопедический справочник. М. 1988. С. 305)
224
aSS-isaxloaRmosavlurpolitikasaxasiaTebsfriadspecifikuriTavisebu-
reba,racgamoixatebaimaSi,romukvemravaliaTeuliweliaaxloaRmosavleT-
TandakavSirebuliproblemebiganixilebaaramxolodsagareo-politikurdasa-
gareo-ekonomikuriTvalTaxedviT,aramedrogorcSida politikis mniSvnelova-
nifaqtori.esdakavSirebuliapirvelrigSigavlenianiproebrauli lobisgansa-
kuTrebuliaqtiurobiTaSS-Si.
axloaRmosavleTSiTavisipolitikisgatarebisasaSS-ismiergamoyenebu-
liinstrumentebidameTodebiwlebisganmavlobaSiSesamCnevevoluciasganicdi-
da.40-ianwlebSiaSS-sSeuZlebladmiaCndamoqmedebaaxloaRmosavleTSiZveliko-
lonialurisaxelmwifoebismxardaWerisgareSe,racaisaxaaSS-s,didibritaneTi-
sadasafrangeTis1950wlisdeklaraciaSi,romlisTanaxmadacessamiqveyanagae-
rosgverdisavliTsakuTarTavzekisrulobda`droebiTizavisgaran-
tis~rolsarabulqveynebsadaisraelsSoris. Aam samma qveyanam miisakuTraax-
loaRmosavleTis qveynebisSeiaraRebuliZalebisadaSeiaraRebisdonisgansazR-
vrisufleba.178
XX s. 50-ianiwlebisSuaperiodidanaSS-SiregionSiwarmatebagaTvli-
lihqondaTmxolodsakuTarsamxedrosiZlierezedayrdnobiT.1957welsgamocxa-
debuli `eizenhauerisdoqtrina~iTvaliswinebdaaSS-is calmxriviCare-
visuflebas,maTSorisSeiaraRebuligziTac,axloaRmosavleTisnebismieriqvey-
nissaSinaosaqmeebSisaerTaSorisokomunizmTanbrZolisaTvis.17960-ianiwle-
bismeorenaxevarSida70-ianiwlebisdasawyisSiZiriTadadfsonidadebuliiqnais-
raelissamxedromanqanisgamoyenebazeaSS-ispirdapirisamxedroCarevisgare-
Se,racyvelazeufromkveTradgamovlinda1967welsisraelismier
ganxorcielebuli samxedro kampaniis periodSi,SemdgomkiregionSiameriku-
liklienturisdiversifikaciaze.
XXs. 70-ianiwlebisdasawyisSiaSS-ispolitikiserT-erTyvelazeufromniS-
vnelovanmiznadgamocxadebuliiyossrkavSiris `gamodevna~axloaRmosavle-
Tisregionidan.praqtikuladesgamoixatebodaregionSissrkavSirTanurTierTo-
bebSisirTuleebisSeqmnaSi.
1978wels,aSS-isegidiTj.karterisprezidentobisperiodSigaformdakemp-de-
vidisxelSekrulebadaSemdgom1979welsegviptesadaisraelsSorissamSvido-
boxelSekruleba.amavdroulad,aRebuliqnakursiamerikulisamxedroZalisuf-
roaqtiurgamoyenebazeregionSisituaciisregulirebismizniTaSS-saTvisxel-
sayrelimimarTulebiT,ramacTavisiasaxvahpova `karterisdoqtrinaSi~.amkur-
sisarsimdgomareobdaimaSi,romaSSRiadmoiTxovdamsofliosnebismierregion-
SimSvidobaze `uflebas~, romelsaciscalmxrivad gamoacxadebda `sasicocx-
lod aucilebeliinteresebis~sferod.
axloaRmosavleTSiaSS-issamxedroaqtiurobasufrometigasaqanimiecar.re-
iganisprezidentobisdros.aSS-is1984-1988wlebissamxedrodoqtrinaSiaxloaR-
mosavleTsgansakuTrebiTmniSvnelovaniadgiliukavia.iqaRniSnulia,rom `ameri-
kuli Zalebimzadundaiyvnenda aucileblobisSemTxvevaSidaikavonpozicie-
biamregionSi,ardaelodonmegobrulimTavrobismowvevas~.israelismier liba-
niswinaaRmdegganxorcielebuli samxedro kampaniis dros 1982wels,arabeT-is-
raeliskonfliqtisistoriisganmavlobaSiaSSpirvelad Sevidapirdapirsamxed-
rokonfrontaciaSipalestinis mxardamWer ZalebTan.
axloaRmosavleTSiaSS-isamJamindeliinteresebidamiznebibevradaagan-
sazRvruli11seqtembrismovlenebiT,romelmacgavlenamoaxdinasaerTaSori-
sopolitikurprocesebze.cnobilia,romamtragikulmovlenamdeaSSmzadiyogae-
178
Ggamisonia mari. axlo aRmosavleTis konfliqti. samagistro naSromi.
GsaqarTvelosuniversiteti. 2009 w. gv. 96.
179
Современнные Соединенные Штаты Америки Енциклопедический справочник. М. 1988. С. 306
225
rosgeneraluriansambleisaTvisSeeTavazebinapalestinissaxelmwifosSeq-
mna.mocemuliwinadadebaarSeicavdakonkretulsakiTxebssazRvrebTanmimarTeba-
Si.aSSmxolodierusalimTandakavSirebiTiTvaliswinebda `sami religiu-
rikonfesiis interesTa gaTvaliswinebas~.j.buSisadministraciaarukavSireb-
daarabeT-israeliskonfliqtismogvarebasisraelisaucilebelintegraciasara-
buldaaxloaRmosavlursamyaroSi,israelisekonomikurdapolitikurTanam-
SromlobasarabulsaxelmwifoebTan.aSS-SimiaCniaT,romisraelsaramouwu-
ravsTavisiistoriulidageostrategiulifunqciadaundagaagrZelosTavisimi-
siaaramartomocemulregionSi,aramedSesaZloaevraziaSic,rogorcaSS-isinte-
resebisadapolitikisgamtarebelma.
axloaRmosavleTiskonfliqtidamisiregulirebispolitika warmoad-
gensregionzeaSS-isgavlenisefeqturinstruments,maTSorisnavTobispolitika-
ze.axloaRmosavleTSiruseTispoziciebisdasustebisSemdeggaizardaevro-
pissaxelmwifoebisdaCineTisgavlena.aSS-spolitikaregionSisulufro“ekono-
mizirebuli”xdebadadakavSirebulianavTobisproblemebTan.wmindageostrate-
giuliamocanebiaxaliSinaarsiTSeivso.aqedan gamomdinare,aSS-isgeneralu-
rimiznebidakavSirebuliaaSS-isenergetikuliusafrTxoebisuzrunvelyofas-
TandaiZensufrogamokveTildasagnobrivsaxes, rac uzrunvelyofilundaiq-
nesregionidannavTobisstabilurimowodebiTmisaRebfasebSi.amitom,aSS-ispozi-
ciebidainiciativebipalestinisadaaxloaRmosavleTisproblemebTandakavSire-
biTganxilulidaSefasebulundaiqnesnavTobisinteresebidan
gamomdinare.aseve, gasaTvaliswinebelia iseTifaqtorebi,rogoricaaarabu-
lidasaerToregionaluriekonomikuribazrebi,finansurinakadebidanedleu-
lissxvawyaroebi. TviT sakomunikacio problemebsac ki gaaCniaT daqvemdeba-
rebuli an meorexarisxovani mniSvneloba180.
aSS-is miaCnia, rom palestina-israeliskonfliqtikritikulimniSvnelo-
bisaa,radganacdidiaadamianTatanjvismasStabebi.amregionsdidimniSvnelobaga-
aCniaaSS-issxvaglobaluriprioritetebisaTvis.vercerTimxarevermiaRwevsmSvi-
dobasTavisuflebisgareSe.amerikamtkiceduWersmxarsdamoukidebeldademokra-
tiulpalestinas,romelicisraelisgverdiTmSvidobianaddausafrTxodganag-
rZobsTanaarsebobas,rogorcyvelaxalxi,palestinelebicimsaxurebenimmTavro-
bas,romelicmaTinteresebsdaicavs.aSSkvlavganagrZobsyvelamxarismxardaWe-
ras,imisaTvis,rommaTSeasrulonTavisimovaleobebi,radganacvaSingtoni e-
ZebsamkonfliqtissamarTliandasayovelTaogadawyvetas . 181
aSS saerTaSorisosazogadoebasa da msoflio safinanso institutebTan
erTad mzadarisiTanamSromlospalestinisreformirebulmTavrobasTanekono-
mikuriganviTarebisaTvis, gauzardospalestinashumanitarulidaxmareba,ag-
reTveSeqmnas,daafinansosdamonitoringigauwiosnamdviladdamoukidebelsasa-
marTlosistemas.aSS-ispoziciaaseTia,TupalestinelebimiiRebendemokrati-
asdakanonisuzenaesobas,daupirispirdebiankorufciasdamkacradetyvi-
anuarsterors,maTSeuZliaTiqonionamerikismxardaWerisimedipalestinissa-
xelmwifosSeqmnissaqmeSi.
aSSagrZelebsisraelisliderebisdarwmunebasimaSi,rom gadadgankonkre-
tulinabijebipalestinissicocxlisunarianidamyarisaxelmwifosmxardasaWe-
rad.gardaamisa,aSSmouwodebsisraels,Sewydesokupirebulteritoriebzedasax-
lebada masSemdeg,racZaladobaSemcirdeba,undaaRdgesTavisufalimimos-
180
(И.Мурадян, Проблемы безопасности в ближневосточнои политике США, М, 2003, с. 25).
181
The National Security Strategy of the United States of America. N.Y. 2005. p. 26.
226
vla,racsaSualebasmiscemsmSvidobian palestinelebsdaubrundnennorma-
lurcxovrebas.
aSS-is amJamindeli prezidentis b.obamas SefasebiT: `israeli aSS-s me-
gobari qveyanaa, romelic Cven gviyvarda da pativs vcemdiT arsebiTad. miu-
xedavad amisa, maT TviTon gaiTxares Zalian Rrma samare TavianTi gadawyve-
tilebiT dasavleT napiris kolonizaciis Taobaze, iyolion palestinelebi
TavianT qveyanaSi moqalaqeobis gareSe. israeli sxvisi miwebis kolonizaci-
iT da ZarcviT seriozulad azianebs aSS-s interesebs musulmanur samyaro-
Si~.182
arabeT-israeliskonfliqtTandakavSirebiT,aSS-iserovnuliuSiSroe-
bisstrategiisTanaxmadaSS-ispoziciaaris Semdegi:aSS-sSeuZliagadamwyve-
tirolisSesruleba,magramgrZelvadianimSvidobaSeiZlebamxolodmaSindamyar-
des,rodesacisraelidapalestinaTviTongadawyvetendabolosmouRebenmaTSo-
risarsebulkonfliqts183.
227
globalur ekonomikur, politikur da samxedro interesebTan erTad,
vaSingtons ori regionaluri interesi amoZravebs: centraluri aziis
regionis damcveli funqciis efeqturi ganxorcieleba da iranis da
regionis uSualo siaxloves moqmedi islamisti fundamentalistebisagan
Semdari teroristuli Zalebis ormagi Sekaveba, risTvisac amerika
ideologiuri SemarTebiT iRwvis.
228
rig sakiTxebSi. Tu safrangeTis yofili sagareo saqmeTa ministri ar
malavda Tavis uaryofiT damokidebulebas efeqtiani konsultaciebis
arasebobis gamo da aqcents amerikis Secdomebze axdenda, evrokavSiris
sagareo saqmeTa ufrosi komisari kris pateni aRniSnavda, rom: “amerikis
SeerTebuli Statebis warmateba avRaneTSi ramdenime saxifaTo instinqts
aZlierebs: rom Zalis gamoyeneba usafrTxoebis erTaderTi saimedo
dasayrdenia; rom amerikas SeuZlia mxolod Tavisi Tavis imedi hqondes; rom
mokavSireebi SeiZleba mxolod SigadaSig iyvnen gamosadegni.”
Tumca igive evropuli qveynebis mier gatarebuli zomebis Sedegad,
Crdiloatlantikuri aliansis farglebSi miRebul iqna mTeli rigi
gadawyvetilebebi da gatarda reformebi, raTa natos evropeli mokavSireebi
amodgomodnen amerikas terorizmis winaaRmdeg brZolaSi.
Sesabamisad, 2003 wlis agvistodan nato xelmZRvanelobs saerTaSoriso
usafrTxoebis mxardaWeris Zalebs avRaneTSi (ISAF-International Security Assistance
Force), romlis farglebSi pirvel operacias britaneTi xelmZRvanelobda,
meores TurqeTi, xolo mesames germania da holandia.
Tavis mxriv, 2009 wlidan aSS-is samxedro sardlobam avRaneTSi damatebiT
kidev 25 aTasi amerikeli samxedro gaamwesa.
229
importiori venesuelaa, saidanac aSS misi navTobze moTxovnilebis 10%-s
ikmayofilebs.
230
sazRvari ungreTTan da poloneTTan; aRmosavleTis mimarTulebiT ruseTis
mizani iyo gaenadgurebina volgis bulgarebi da xazarebi da moepovebina
volgaze gamavali gza aRmosavleTisaken (sparseTi, arabeTis xalifati);
CrdiloeTis-SeeCerebina variagebis Semoteva; Crdilo-aRmosavleTiT-axali
teritoriebis aTviseba, da iq mcxovreb mosaxleobaze kontrolis daweseba.
decentrilizaciis periodSi yvela rusuli samTavros sagareo
politikuri amocana iyo an samxedro espansia sxva rusul miwebze, an sxva
rusi mTavrebis samxedro eqspansiis SeCereba. Aam dros regionaluri
geopolitika wina planze iyo wamoweuli kontinentaluri geopolitikisagan
SedarebiT. rusi mTavrebi erTmaneTTan aCaRebdnen usasrulo feodalur
omebs. omebis Sedegad maT xelSi uvardebidaT tyveebi, romelTac yiddnen
bizantiis bazrebze. Sida omebis Sedegad rusma mTavrebma ver moaxerxes
gaerTianeba, raTa erToblivi ZalebiT moegerienebinaT realuri safrTxe
samxreTidan, romelic momdinareobda momTabare yivCaRebisagan. amis Sedegad
kievma dakarga saerTo erovnuli dedaqalaqis mniSvneloba jer kidev
TaTar-monRolTa Semosevamde.
ruseTSi urdis epoqa dakavSirebulia monRolebTan sastiki
damarcxebis Sedegad damoukideblobis dakargvasTan. danawevrebuli
rusuli miwebi TaTarTa Semosevam gaanadgura. aqac SeiZleba davinaxoT
ruseTisa da oqros urdos Tanaarsebobis ori gansxvavebuli periodi,
pirveli (1240-1328 ww.) - xasiaTdeba xisti kavSiriT urdosa da ruseTs
Soris, rodesac yvela msxvil ruseTis qalaqSi idga TaTarTa garnizoni da
Ralas agrovebdnen monRolebi. meore periodi daiwyo ivane kalitas
mmarTvelobis droidan, romelic TiTqmis daemTxva meore mniSvnelovan
movlenas-saeklesio dedaqalaqis gadatanas vladimiridan moskovSi (1326 w.).
am dros begarisa da Ralis akrefa evalebodaT rus Tavadebs. pirveli
periodis xisti urTierTobebi urdosTan ar aZlevda ruseTs saSualebas
gaetarebina damoukidebeli politika. amasTanave, ruseTis geopolitikuri
mdgomareoba gaarTula livoniis da tevtonTa ordenebis mier wamowyebulma
`Setevam aRmosavleTisaken~. meore periodis dros moxda moskovis
samTavros gaZliereba, ramac sabolood gamoiwvia urdos uRlisagan
ganTavisufleba (1480 w).
eWvs ar iwvevs is faqti, rom rusuli saxelmwifos ganviTarebis gzaze
mTavari geopolitikuri amocana pirvel periodSi iyo eTnikuri
identurobisa da qristianuli religiisa da sakuTari saxelmwifo
institutebis SenarCuneba; meore periodSi - erovnuli damoukideblobis
mopoveba da ganmtkiceba da sakuTari sagareo politikis gatareba.
moskovis didi samTavros epoqaSi (1480-1582 ww.) mniSvnelovani movlena
gaxldaT is faqti, rodesac ivane mrisxanes mieniWa `sruliad ruseTis
mefis wodeba~ (1547 w.). Aam epoqaSi gamoikveTa ori periodi. pirveli (1480-
1552 ww.), xasiaTdeba iseTi geopolitikuri amocanebis gadawyvetiT,
rogoricaa mopovebuli suverenitetis ganmtkiceba da saxelmwifo
sazRvrebis gafarToeba. ivane II –is (1462-1505 ww.) mefobis dros moskovma
SeierTa iaroslavis samTavro (1463w.), permis mxare (1472w.), rostovis
samTavro (1474w.), didi novgorodi (1478 w.), tveris samTavro (1485 w.), viatkis
miwa (1489 w.). ivane III-m Tavis mxriv ganaxorciela ori warmatebuli omi
litvis winaaRmdeg (1492-1494 ww.) da (1500-1503 ww.) da miierTa ruseTis
dasavleTiT mdebare 19 qalaqi. man miierTa fskovi (1514 w.), riazanis
samTavro (1517 w.), waarTva smolenski litvas 1514 wels.
mesame geopolitikuri epoqis meore periodi gamoirCeva yazanisa (1552
w.) da astraxanis (1556 w.) saxanoebis ganadgurebiT. es iyo dasawyisi
dasavleTze sapasuxo Setevisa,rodesac dasavleTis miwebis okupaciis
231
mizniT ruseTma awarmoa livoniis omi (1558-1582 ww.). am dros mTavar
geopolitikur mimarTulebs warmoadgenda samxreT-aRmosavleTis (yazani,
astraxani), dasavleTi - (litva, poloneTi, livoniis ordeni), samxreTis
(yirimis saxano) mimarTulebebi. meoTxe geopolitikuri epoqa _es aris
moskovis samefos epoqa (1552_1682ww.) romelic grZeldeboda ermakis
cimbiruli odiseadan (ivane IV dros) petre I mefobis dasawyisamde. am
epoqis pirvel periodSi moskovis samTavros mizani iyo dasavleT cimbiris
dapyroba. XVI s. bolos da XVII s. dasawyisSi rusebma miaRwies md. Oobamde
da Rala daakisres adgilobriv TaTrebs. aqedan rusebma eqspansia
ganaxorcieles qveda obis mimarTulebiT –bewveuliT mdidar adgilebSi.
ukve XVII saukunis pirvel mesamedSi rusebi xarks agrovebdnen buriati
mosaxleobisgan. amave dros (XVII s. 30-ian wlebSi), rusebi aRweven lenis
auzSi. XVIIs 40_ian wlebSi ki rusebi gavidnen mdinare kolimamde da iqidan
oxotis zRvamde.
moskovis samefos meore periodi xasiaTdeba kidev erTi mTavari
geopolitikuri problemis gadawyvetiT _ ukrainis dapyrobiT. UukrainasTan
“SeerTebis” gadawyvetilebis gansamtkiceblad mefe aleqsi mixeilis Zem
awarmoa omi poloneTTan, ris Sedegadac Tanamedrove belorusiis nawili
moskovis samefos gadaeca, xolo mefem miiRo `rusi TviTmpyrobelis
tituli~.
ruseTis saxelmwifos ganviTarebis mexuTe epoqad SeiZleba
CaiTvalos ruseTis imperiis epoqa, romelic petre I-is mefobiT (1682_1725
ww.) daiwyo. am dros iwyeba imperiis Camoyalibebis periodi, romelic
gamocxadda CrdiloeTis omis (1721 w.) damTavrebis Semdeg. am omSi wydeboda
baltiisa da Savi zRvisaken gasasvlelis mopovebis problema, rasac Tan
daerTo ruseTis flotis mSenebloba da armiis reformireba, vaWrobis,
mecnierebis, teqnikisa da kulturis ganviTareba, rusuli eris
“evropeizacia”. meore periodSi (1721_1917 ww.) ruseTma daipyro uzarmazari
teritoriebi - poloneTis nawili (1815 w.), fineTi (1809 w.), aliaska,
CrdiloeT da samxreT kavkasia (XIX s. pirveli naxevari), Sua azia (1865_1876
ww.).
meeqvse epoqad SeiZleba CaiTvalos sabWoTa saxelmwifos _ epoqa (1917-
1991 ww.). is Tavis mxriv Sedgeba ori periodisagan, pirveli - ruseTis
saxelmwifos politikuri, ekonomikuri, samxedro-strategiuli poziciebis
aRdgena ssrk-s formiT da axali eqspansiis mcdeloba ukve komunizmis da
msoflio revoluciis droSiT. am periodSi saxelmwifos saZirkvelSi
leninisa da stalinis mier Caido nelmoqmedi naRmi _ rac dakavSirebuli
iyo mokavSire da avtonomiuri respublikebis axali sazRvrebis
dadgenasTan.
stalinis reJimis dros sabWoTa kavSirma daipyro dasavleT ukraina
da dasavleT belorusia, kareliis yelis nawili da baltiispireTi (1940 w.),
saxalinis samxreTi nawili da kuriliis kunZulebi (1945 w.), Seiqmna
samxedro-politikuri bloki - varSavis xelSekrulebis organizacia (1955w.),
romelSic Sediodnen: ssrk, bulgareTi, rumineTi, Cexoslovakia, albaneTi,
Seiqmna socialisturi banaki, romelSic zemoT CamoTvlili qveynebis garda
Sediodnen: iugoslavia, CineTi, monRoleTi, koreis demokratiuli
respublika, vietnami, kuba. faqtiurad es qveynebi (mogvianebiT CineTisa da
iugoslaviis garda) sabWoTa kavSirisaTvis dacvis xazs warmoadgendnen.
KsabWoTa komunistur sistemas gaaCnda ambicia ganexorcielebina rusi
mefeebis proeqtebi, magram am miswrafebebma male dakarga istoriuli
dinamika, radgan ssrk Tavis rigebSi aerTianebda eTnikurad, religiurad,
socialur-kulturulad da politikurad gansxvavebul respublikebs,
232
romelic imarTeboda erTi centridan da ssrk-is mTeli mosaxleoba
mihyavda utopiuri miznisaken. eqspansiis ukanaskneli cda iyo, sabWoTa
jarebis Sesvla avRaneTSi breJnevis epoqaSi (1979-1989 ww.). es omi ssrk-
saTvis damTavrda gorbaCovis dros, komunizmis kraxis pirobebSi.
sabWoTa saxelmwifos ganviTarebis meore periodi (1970-1991 ww.)
aRiniSna CamorCeniT ganviTarebul qveynebTan SedarebiT. am CamorCenas
amarTlebdnen gareSe Zalebis CareviT.
axla ki ruseTis federacia Sevida Tavis axal, meSvide epoqaSi -
romelsac SeiZleba vuwodoT damoukidebeli ruseTis epoqa. Tavis mxriv,
damoukidebeli ruseTis epoqaSi ori ZiriTadi periodi gamoiyofa-elcinisa
da putinis mmarTvelobis periodebi.
1993 wels miRebul iqna qveynis axali konstitucia, romelmac gamoacxada
ruseTi, rogorc demokratiuli, saero, samarTleblivi, socialuri
saxelmwifo.
saxelmwifos Zliereba da sxva geopolitikuri maxasiaTeblebi ar aris
ucvleli sidide. teritoria, mosaxleobis raodenoba da xarisxobrivi
Semadgenloba, ekonomika, da sxva aspeqtebi cvlilebas ganicdis. rogorc
absoluturi, iseve SefardebiTi geopolitikuri parametrebis cvlileba
mudmivad cvlis saxelmwifos rolsa da statuss saerTaSoriso sistemaSi.
Tu am poziciebidan SevxedavT ruseTis geopolitikur istorias, SeiZleba
SevniSnoT rom ruseTis saxelmwifos geopolitikuri statusisa da rolis
cvlilebis process gaaCnia talRiseburi xasiaTi. ruseTis istoriaSi iyo
geopolitikuri cvlilebebis oTxi talRa. kievis ruseTis epoqaSi
geopolitikuri Zliereba gaizarda, xolo urdos mier ruseTis dapyrobam
ki es Zliereba dasca. Uurdos epoqis meore periodSi isev Zlierdeba
ruseTis geopolitikuri Zala. XIV-XVI saukuneebSi ruseTis gaZliereba
grZeldeboda. geopolitikuri statusi Tavis maqsimums aRwevs ivane
mrisxanes dros, magram misi mefobis dasasruls isev SeiniSneba daRmavali
dinamika. mxolod romanovis gamefebis Sedeg iwyeba zrdis procesi,
romelmac napoleonis damarcxebisT maqsimums miaRwia. SemdgomSi, nikoloz
pirvelis dros isev iwyeba daRmavali talRa da 1917 wels – bolSevikuri
gadatrialebis dros ruseTis geopolitikuri statusi aRwevs minimums. XX
s. 40-iani wlebis meore naxevarSi da 50-ian wlebis dasawyisSi isev iwyeba
aRmasvla, xolo 80-ian wlebidan kvlav daqveiTebis periodi aRiniSneba.
geopolitikuri ganviTarebis talRiseburoba gvaZlevs saSualebas
viwinaswarmetyveloT qveynis ganviTarebis geopolitikuri tendeciebi.
magaliTad, ruseTs mimdinare geopolitikurma epoqam msoflioSi
energomatareblebze fasebis zrdis pirobebSi garkveuli gaZliereba
moutana rogorc ekonomikuri, aseve geopolitikuri TvalsazrisiT. Aamitom,
ruseTi kvlav gaagrZelebs Tavisi imperialisturi politikis
ganxorcielebas post-sabWoTa sivrceze kontrolis gaZlierebis mizniT.
rogorc Sarl lui monteskie ambobda, patara saxelmwifoebi
kvdebian gareTa mtrebis mier ganxorcielebuli qmedebebis Sedegad, xolo
didi saxelmwifoebi-Sida RalatiT. igives aRniSnavda puSkini ruseTTan
mimarTebaSi. ruseTs hqonda ara marto aRmasvlis periodebi petre I-is
mmarTvelobis dros, aramed Savi periodebic, magaliTad elcinis periodSi,
rodesac ruseTis geopolitikuri gavlena msoflioSi minimumamde iyo
Semcirebuli.
Brus mecnierTa da eqspertTa umravlesoba aRiarebs ruseTis imperiis
kraxs XXs. 90-iani wlebis dasawyisSi. isini aRniSnaven, rom sabWoTa
kavSiris daSlis Semdeg miRebul iqna ufro meti danakargi, vidre
233
SenaZeni. ruseTis “sufTa geopolitikur danakargebs” Soris rusi
geopolitikosebi gamoyofen Semdeg faqtorebs:
1. “dakargulia teritoriis 5 ml kv. km –ze meti (TiTqos yofili
mokavSire respublikebis teritoriebi ruseTis ZirZvel miwa-
wyals warmoadgendnen).
2. dakargulia gasasvleli baltiispireTze da Sav zRvaze;
3. resursebis TvalsazrisiT dakargulia Savi zRvis, kaspiis da
baltiis zRvis “Selfebi”;
4. ruseTis imperiis mTelma teritoriam gadainacvla CrdiloeTisa
da aRmosavleTis mimarTulebiT;
5. daikarga saxmeleTo gasasvlelebi centralur da dasavleT
evropaze;
6. ruseTis axal sazRvrebze gaCnda axali ekonomikurad susti
mezoblebi;
7. ruseTma miiRo keTilmouwyobeli sazRvrebi.
234
KkoncefciaSi didi yuradReba eTmoba Semdeg sagareo safrTxeebs:
zogierTi qveynis mcdelobas, Seasuston saerTaSoriso usafrTxoebis
uzrunvelyofis arsebuli meqanizmebi. Aaq upirvelesad igulisxmeba gaero-
sa da euTos rolis Semcireba da agreTve msoflioSi ruseTis politikuri,
ekonomikuri da samxedro gavlenis Sesusteba; samxedro-politikuri
blokebis gavlenis zrda, Crdilo-atlantikuri aliansis gafarToeba da
ruseTis sazRvrebis siaxloves ucxo qveynebis mniSvnelovani samxedro
kontingentebis ganTavseba; dsT-is SigniT integraciuli procesebis
Sesusteba da ruseTis federaciis saxelmwifo sazRvrebisa da dsT-is wevri
qveynebis gare sazRvrebis siaxloves konfliqturi kerebis arseboba;
ruseTis federaciis teritoriebze pretenziebi da mezobeli
saxelmwifoebis ekonomikuri, demografiuli da kulturul-religiuri
eqspansia ruseTis teritoriaze; saerTaSoriso terorizmi.
235
partniors evrokavSiri warmoadgens da ruseTis erovnuli interesebis
warmatebiT ganxorcielebisaTvis didi mniSvneloba eniWeba TanamSromlobas
did britaneTTan, germaniasTan, italiasTan da safrangeTTan. Kkoncefciis
Sesabamisad, ruseTis urTierToba natosTan metad mniSvnelovania evropis
kontinentze usafrTxoebis uzrunvelyofis interesebidan gamomdinare,
Tumca, konstruqciuli TanamSromloba SesaZlebeli iqneba mxolod im
SemTxvevaSi, Tu urTierToba damyarebuli iqneba orive mxaris interesebis
urTierTgaTvaliswinebaze da Sesruldeba xelSekrulebiT nakisri
valdebulebebi. DdokumentSi aRniSnulia, rom ruseTis federaciisaTvis
miuRebelia nato-s 1999 wlis samitze miRebuli axali strategiuli
koncefcia, romelic vaSingtonis xelSekrulebis moqmedebis zonis
farglebs miRma gaeros uSiSroebis sabWos sanqciis gareSe Zalis
gamoyenebas gulisxmobs.184
Amokledaa ganxiluli amerikis SeerTebul StatebTan urTierTobebi.
koncefciis Tanaxmad, ruseTi mzadyofnas gamoxatavs gadalaxos aSS-sTan
urTierTobebSi arsebuli mniSvnelovani sirTuleebi, vinaidan, mTeli rigi
principuli uTanxmoebebis arsebobis miuxedavad, or qveyanas Soris
TanamSromloba saerTaSoriso viTarebis gaumjobesebisa da globaluri
strategiuli stabilurobis uzrunvelyofis aucilebel winapirobas
warmoadgens.
rac Seexeba aziuri politikis nawils, koncefciaSi aRniSnulia, rom am
mimarTulebas msoflio politikaSi mimdinare cvlilebebis Sesabamisad
ruseTis sagareo politikaSi sul ufro didi mniSvneloba eniWeba,
radganac ruseTi Tavadac ganekuTvneba am regions, da Sesabamisad
prioritetad unda iqces ruseTis integracia azia-wynari okeanis regionis
gaerTianebebSi – aseansa da “Sanxais xuTeulSi”. DdokumentSi aseve weria,
rom msoflio politikis ZiriTad sakiTxebSi moskovisa da pekinis
interesTa Tanxvedra regionaluri da globaluri stabilurobis erT-erTi
garantiaa. Ddokumentis Sesabamisad, ruseTi mxars uWers iaponiasTan
keTilmezobluri urTierTobebis damyarebas da saxelmwifo sazRvris
sakiTxTan dakavSirebiT orive mxarisaTvis misaRebi gadawyvetilebebis
miRebas. DdokumentSi aseve naTqvamia ruseTis survilze gaaRmavos
tradiciuli partnioroba indoeTTan da ganamtkicos iranTan
urTierTobebi.
ruseTis usafrTxoebis koncefciisa da sagareo politikis koncefciis
ganxilvis safuZvelze SegviZlia gavakeToT daskvna, rom orive dokumenti
naTlad asaxavs Tanamedrove rusul sagareo politikur azrovnebaSi
arsebul sxvadasxva tendencias. Oorive koncefciaSi warmodgenilia
mosazreba mravalpolusiani msoflio wesrigis damyarebis aucileblobis
Sesaxeb, sadac ruseTma sakuTari gansakuTrebuli roli unda Seasrulos.
Oorive dokumentSi gamoxatulia mTeli rigi kritikuli SeniSvnebi
dasavleTis mimarT, romlebic dakavSirebulia natos gafarToebasTan da
erTpolusiani sistemis damkvidrebis mcdelobasTan. A
Tu SevadarebT ruseTis sagareo politikis aziur mimarTulebas
dasavleTis mimarTulebasTan, saubaria aziis saxelmwifoebTan (CineTi,
iaponia, indoeTi, irani) TanamSromlobaze da dasavleTisagan gansxvavebiT
ar aris gamoTqmuli raime kritikuli SeniSvna am saxelmwifoTa mimarT.
amave dros, ruseTis erovnuli usafrTxoebis koncefciaSi mocemuli
184
Nnato-smier 2010
wlisnoemberSidamtkicebuliaxalistrategiulikoncefciisdamtkicebisSemdeg,
SesaZlebeliaruseTissagareopolitikurdoqtrinaSigarkveulicvlilebebiSevides.
236
safrTxeebis CamonaTvalSi yuradReba gamaxvilebulia SesaZlo teritoriul
pretenziebze ruseTis mimarT da mezobeli saxelmwifobis ekonomikur,
demografiul da kulturul-religiuri eqspansiaze. saidanac SegviZlia
gavakeToT daskvna, rom aRniSnuli safrTxis erT-erT mTavar wyarod CineTi
gvevlineba.
B putinis doqtrina
185
www.24saati.ge. Mmarti, 2008 w.
186
iqve
237
Ppirveli sartyelidan, anu uSualod federaciaSi Semavali avtonomiuri
respublikebidan, ruseTma demonstraciulad da samagaliTod dasasjelad
SearCia CeCneTi, romelic separatizmis gzaze yvelaze Sors wavida da 90-ian
wlebSi droebiT faqtobrivi damoukideblobac ki moipova.
CeCneTSi 1994 wels ruseTis federaluri jarebis Seyvana swored im
mizans isaxavda, rom sxva avtonomiebSi mokalaTebuli potenciuri
separatistebi daeSinebina.
imavdroulad, ruseTis xelisufleba demonstraciulad keTilganwyobili
da momTmeni iyo sxva avtonomiuri respublikebis mimarT, imis miuxedavad,
rom magaliTad, tuvis respublika, TaTreTi an yabardo-balyareTi zogjer
aranakleb separatistul tendencias amJRavnebdnen.
Tavis droze, TaTarstanis respublikis prezidentma mentimor Saimievma
akrZala ruseTis armiaSi TaTreTis mcxovrebTa gawveva, raTa isini ar
yofiliyvnen CaTreulni CeCneTis omSi, xolo yabardo-balyareTis
prezidenti valeri kokovi oficialur gancxadebas akeTebda ruseTsa da
yabardo-balyareTs Soris horizontaluri anu konfederaciuli kavSirebis
damyarebis aucileblobaze.
AaseTi politikis ganxorcielebis Sedegad, ruseTs mieca imis
SesaZlebloba, rom erTis mxriv, sxva avtonomiaTa loialoba
SeenarCunebina, xolo, meores mxriv, ruseTisagan gamoyofis momxreebi
daeSinebina, Tu WkuiT ar iqnebodnen, maTac igive bedi eweodaT, rogorc
CeCnebs.
DaRsaniSnavia is faqti, rom am politikam ruseTisaTvis SesaniSnavi Sedegi
gamoiRo: raki samagaliTod dasjili CeCneTis magaliTis ganmeoreba
sakuTar respublikaSi aravis surda, potenciurma separatistulma
respublikebma – TaTreTmac, yabardo-balyareTmac da yvela sxva
avtonomiebmac 90-ian wlebSi miRebuli separatistuli kanonmdebloba
Secvales da YTavianTi konstituciebi ruseTis konstituciasTan
SesabamisobaSi moiyvanes.
Aimperiulma meTodma, “daSale da ibatone”-s principma am SemTxvevaSi
namdvilad gaamarTla, anu wertilovani dartymiT putinma potenciurad
saSiSi dajgufeba egoisturi interesebiT gamsWvalul calkeul
subieqtebad daSala da, mTlianonaSi, am jgufis loialoba-neitraliteti
uzrunvelyo.
Aaseve xazi unda gaesvas im garemoebas, rom separatizmTan brZolis erT-
erTi ganuyofeli teqnologiuri xerxia “Tavze xelis gadasma” sxva
subieqtebisaTvis im dros, rodesac dajgufebis yvelaze daumorCilebeli
wevris demonstraciuli dasja mimdinareobs.
Arac Seexeba meore jgufs, romlis winaaRmdegac ruseTi analogiur
meTods iyenebs – es gaxlavT e.w. “axlo sazRvargareTis” sivrce - yofili
11 mokavSire respublika, romlebic 1992-93 wlebSi damoukidebel
saxelmwifoTa TanamegobrobaSi gaerTianednen.
AdsT-is sivrceze ruseTma aseTive TvalsaCinod dasasjel msxverplad
saqarTvelo SearCia. ruseTis xelisufleba, wlebis ganmavlobaSi, sxva
yofili mokavSire respublikebis dasanaxad, ugulebelyofs ra yvela
saerTaSoriso-samarTlebriv normas, demonstraciulad, sajarod sjis
saqarTvelos, iqneba es samxedro aqciebi, separatizmis mxardaWera,
saqarTvelos sahaero sivrcis darRveva, teritoriis dabombva, ekonomikuri
blokada da a. S.187
187
www.24saati.ge. Mmarti, 2008 w.
238
yvelaferma aman rogorc viciT kulminacias 2008 wlis agvistoSi miaRwia,
razedac Semdgom TavebSi gveqneba saubari.
imavdroulad, ruseTi xazgasmulad keTilmezoblur urTierTobebs
inarCunebs dsT-is yvela saxelmwifosTan. Bbevr rameze Tvalebsac xuWavs,
bevr problemas Cqmalavs, raTa oficialur Tbiliss da mTlianad qarTul
sazogadoebas ganumtkicos “martoobisa” da “gamonaklisobis” gancda, rac
moskovisaTvis sazogadoebaze fsiqologiuri zemoqmedebis efeqtis miRwevis
erT-erT meTods warmoadgens.
ruseT-saqarTvelos urTierTobebis Semyure (iseve rogorc wina
SemTxvevaSi) dsT-is wevri sxva qveynebi, xedaven ra saqarTvelos mimarT
moskovis agresiul politikas, Tavad ufro loialurni arian ruseTis
mimarT - Yyovel SemTxvevaSi, problemis gamwvavebas eridebian. magaliTad
separatistuli regionebis mqone azerbaijansa da moldovas ruseTisadmi
aranaklebi pretenziebi aqvT, vidre saqarTvelos, magram ruseTTan
urTierTobaSi ufro frTxiloben. Mmiuxedavad imisa, rom am gziT isini maT
winaSe mdgar mTavar strategiul amocanas (dnestrispireTisa da yarabaRis
konfliqtebi) ver gadawyveten, magram ruseTis mimarT SedarebiT loialuri
politikis gatarebiT ufro mZime problemebs icileben Tavidan –
magaliTad, maT teritoriebs aravin bombavs, ar arsebobs savizo reJimi da
ruseTis xelisuflebis kontrolis qveS myofi sainformacio saSualebebi
am ori qveynis sawinaaRmdego reportaJebs ar gadascemen.
Amoskovis mxridan aseTi politikis gatarebis Sedegad, saqarTvelos dsT-
Sic keTrovaniviT SiSiT uyureben da Tbilisi mier viTom “Secdomebis”
gameoreba ar undaT. Pputini ki (da Semdeg medvedevic) amave dros
xazgasmuli keTilganwyobiT Cadis, magaliTad, Cvens mezobel azerbaijanSi
“SehidTa” xeivans yvavilebiT amkobs, ruseTSi Aazerbaijanis weliwads
acxadebs, Tanac, am dros lamis iCoqebs azerbaijanelTa gulis
asaCuyeblad. Ees yvelaferi miuxedavad imisa, rom ruseTi arc apirebs raime
Secvalos yarabaRSi an uari Tqvas somxeTis mxardaWeraze.
Mmesame jgufs aRmosavleT evropa warmoadgens – yofili ssrk-is sateliti
saxelmwifoebi. Asxvadasxva mizezTa gamo aq moskovis mier poloneTi iqna
SerCeuli. Ddakvirveba naTlad gviCvenebs, rom ruseTis yofili prezidenti
mxolod poloneTis prezidentis winaaRmdeg akeTebda Seuracmyofel
gancxadebebs, rom igi “vaSingtonSi samuSaos saZebnelad daZrwis”, swored
poloneTis winaaRmdeg iqna SemoRebuli ekonomikuri sanqciebi am qveyanaSi
warmoebul xorcis produqtebze da ase Semdeg.
imavdroulad ki moskovi “Taflakveris” politikas atarebs ungreTis,
sloveniis da sxva aRmosavleT evropis saxelmwifoebTan mimarTebaSi da
amis Sedegi gaxlavT is, rom rodesac, magaliTad poloneTma da litvam
saqarTvelos mxardamWeri gancxadebebi gaakeTes da ruseT-evrokavSiris
xelSekrulebis xelmowera afxazeTSi ruseTis agresiuli qmedebebis
SeCerebas daukavSires, sloveniam, romelic am dros evrokavSiris
Tavmjdomare qveyana gaxldaT, uari ganacxada poloneTTan da litvasTan
erTad delegaciiT saqarTveloSi gamomgzavrebuliyo.
Bam demarSis mTavari mizezi gaxda sloveniisadmi dafiqsirebuli
preferenciebi – iugoslaviis am yofil respublikas “gazpromi” bevr rames
dahpirda “samxreT nakadis” gazsadenidan.
MmoskovSi yvelaze did SeSfoTebas evrokavSiris konsolidaciis (ufro
zustad konsolidirebuli poziciis) mimarT gamoxataven. amis ardasaSvebad
ki iyeneben “dayavi da ibatone”-s princips, rac gamoixateba evrokavSiris
SemadgenlobaSi Semaval patara saxelmwifoTa egoistur, bunebriv
interesebisa da miswrafebebis ruseTis sasargeblod gamoyenebaSi.
239
Kkremlis klasifikaciiT meoTxe jgufSi Semavali saxelmwifoebidan
moskovma “msxverplad” inglisi SearCia.
DdasavleTis arc erT sxva saxelmwifosTan ruseTs iseTi daZabuli
urTierToba ar hqonda, rogorc did britaneTTan, TviT AaSS-sTanac ki,
romelic, TiTqosda, bevrad met problemas uqmnida ruseTs msoflios
sxvadasxva regionSi.
Ees faqti adasturebs, rom oficialuri kremlis politika am sistemaSi
ar aris reaqtiuli - ar warmoadgens raRac reaqcias ama Tu im
saxelmwifos mier gatarebul politikaze mis mimarT.
ruseTma swored inglisisa da londonis gulSi, pikadilis quCaze datova
SemaZrwunebeli radioaqtiuri kvali, swored britanuli organizacia –
britaneTis sabWos ofisebi daxura ruseTis teritoriaze da ase Semdeg.
amis paralelurad, dakvirveba cxadyofs, rogor megobrul urTierTobebs
amyarebs kremli angela merkelis germaniasa da silvio berluskonis
italiasTan, rac gamoixateba sxvadasxva preferenciebis dawesebaSi pirvel
rigSi energosferoSi (rac energomatareblebze fasebis arnaxuli zrdis
pirobebSi Zalian mniSvnelovani faqtori xdeba) da ara mxolod: ruseTis
grandiozuli bazris xelmisawvdomoba da investiciebis ganxorcielebis
SesaZlebloba im fonze, roca am qveyanaSi “navTobdolarebis” udidesi
masaa brunvaSi, agreTve aranaklebi “satyuaraa”.
raoden paradoqsuladac ar unda gamoiyurebodes, am jgufSi gatarebuli
politikis meTodi da Sedegic imis analogiuria, rogorc TiTqosda sul
sxva, Tvisobrivad gansxvavebul pirvel sartyelSi: saerTo interesebis
mqone jgufis danawevreba calkeul subieqtebad da mTlianobaSi,
ruseTisadmi misi strategiuli loialoba-neitralobis SenarCunebiT.
zemoaRniSnulidan Cven SegviZlia davaskvnaT, rom ruseTi XXI saukunis
dasawyisSic Sua saukuneebis imperiebis Tvisebriv sistemebs eyrdnoba anu
“imperiuli eris” siamayis grZnoba, agresiuli politika, “derJavuli”
vnebebis dakmayofileba am saxelmwifos Semdgomi ganviTarebis aucilebel
winapirobas warmoadgens.
240
CineTTan, 1904-1905 wlebSi ruseTTan da aseve qveynis CarTva pirvel
msoflio omSi, xolo SemdgomSi, 1931 wels kvlav CineTis winaaRmdeg
samxedro kampaniis Catareba. rogorc cnobilia, meore msoflio omis win
iaponiam strategiuli partnioroba daamyara faSistur germaniasTan, xolo
1941 wlis 7 dekembers aSS-is sazRvao baza-pier-harborze Tavdasxmis Semdeg
aqtiurad CaerTo meore msoflio omSi, romelSic rogorc cnobilia igi
damarcxda da okupirebul iqna amerikis SeerTebuli Statebis mier.
meore msoflio omma kardinalurad Secvala iaponiis sagareo politikis
prioritetebi da iaponia am omis Sedegad Rrmad pacifisturi qveyana gaxda.
meore msofli omSi iaponiis danakargs Seadgenda qveynis simdidris
meoTxedi, garda amisa, qveyanam dakarga 3 milionze meti adamiani. amis
Sedegad, ori aTasi wlis ganmavlobaSi pirvelad iaponiaSi SeaRwies
okupantebma. am yovelivem Zireulad Secvala politikuli azrovnebis
mimarTulebebi politikosebsa da moqalaqeebs Soris da maT omze, rogorc
politikis erT-erT saSualebaze, Tqves uari, rac aisaxa qveynis
konstituciaSi romelic 1947 wels iqna miRebuli.
Ookupaciis periodi 1951 wlamde gagrZelda, rodesac san-franciskoSi
gaformda separatistuli sazavo xelSekruleba da moixsna saokupacio
reJimi. miuxedavad amisa, iaponia sakmaod didxans iyo damokidebuli aSS-ze
xelSekrulebis sxvadasxva muxlebis mixedviT, am garemoebam mniSvnelovani
roli Seasrula iaponiis geopolitikuri da ekonomikuri politikis
gansazRvraze momdevno periodSi.
omis Sedegad dangreuli ekonomika saWiroebda gardaqmnebs da Zireul
reformirebas. iaponiis axali geopolitikuri kursis Camoyalibeba swored
am periodidan iwyeba. amerikelebma aiZules iaponelebi gaetarebinaT
agraruli reformebi, gaeSvaT ,,Zaibacus” oligarqiuli klanis wevrebi da
gaetarebinaT sxva reformebi Tavisufali bazris dasamkvidreblad.
amerikelebi exmarebodnen iaponelebs am reformebis gatarebaSi. maT
iaponelebs miawodes im drois uaxlesi teqnologiebi. amas garda iaponiis
roli, rogorc mimwodeblis, gansakuTrebiT gaizarda koreis omis dros.
Uukve gasuli saukunis 50-iani wlebidan iaponiaSi mniSvnelovani
ekonomikuri reformebis ganxorcieleba daiwyo, romlis Sedegadac daiwyo
msxvili sainvesticio kapitalis Semotana ucxoeTidan. Aaseve, faqtiurad
axali teqnikisa da teqnologiebis bazaze, Camoyalibda industrializaciis
sakmaod mZlavri materialur-teqnikuri baza. 60-iani wlebidan iwyeba
iaponiis ekonomikis swrafi tempebiT ganviTareba.
Aamave dros, iaponiis sagareo politikis sayrdeni gaxda amerikis
SeerTebul StatebTan mravalmxriv TanamSromlobaze orientacia.
1960 wlis olimpiadis warmatebiT Catarebas iaponiaSi namdvili ekonomikuri
bumi mohyva. am droisTvis iaponiam aiRo krediti msoflio bankisgan da
daiwyo Cqarosnuli sarkinigzo xazis mSenebloba. wliuri ekonomikuri
zrda iaponiaSi Seadgenda 10%-s. navTobis krizisma iaponiaze
Tavdapirvelad Zalze cudad imoqmeda. iaponiis ekonomikam pirvelad aCvena
uaryofiTi zrdis procenti, Tumca am krizisma saTave daudo iaponiis axal
politikas, romelic maT gaatares energetikis ekonomizaciis kuTxiT.
iaponuri koncernebis mier gamoSvebuli manqanebi moixmardnen gacilebiT
naklebi raodenobis sawvavs, ramac maTi msofilio bazarze popularizacias
Seuwyo xeli. amis Semdeg situacia stabiluri gaxda da ekonomikurma zrdam
ukve dadebiTi procenti aCvena, igi 3.7%-iT gaizarda.
1960 wels aSS-sTan dadebuli san-franciskos xelSekruleba gadaisinja,
xolo 1970 wlidan avtomaturad gagrZelda. am periodSi iaponia sul ufro
Rrmad iWreba da aviTarebs aSS-is globalizaciis strategias. amave dros,
241
iaponia mWidro kavSirebs amyarebs evropis ganviTarebul qveynebTan,
aqtiurad monawileobs evrogaerTianebis sagareo-ekonomikur
urTierTobebSi. aRsaniSnavia agreTve urTierTobebis mniSvnelovnad
gaumjobeseba iaponiasa da CineTs Soris, 1978 wels gaformda iaponiasa da
CineTs Soris samSvidobo da megobrobis xelSekruleba.
1985 wels sastumro ,,plazaSi” xeli moewera xelSekrulebas, ramac ienisa
da iaponuri produqciis TviTRirebuleba gazarda. amas iaponelma
mewarmeebma warmoebis aziis sxva qveynebSi gataniT upasuxes. Sesabamisad,
iaponiam Seitana fasdaudebeli wvlili am qveynebis industrializaciaSi.
amgvarad, iaponia gadaiqca maRalindustriul, ganviTarebul qveynad. mis
wilad, dReisaTvis msoflio produqciis daaxloebiT 17% modis. garda
amisa, iaponia exmareba msoflios sxva qveynebs da aris msoflio bankisa
msoflio savaluto fondis erT-erTi umsxvilesi mewile.
242
aqtors qveyanaSi. Sesabamisad, iaponias am zenacionalobis principis
damkvidrebaSi Tavisi teqnikuri ganviTarebiT udidesi wvlili Seaqvs.
iaponiis wilze modis gaeros sxvadasxva struqturebis dafinansebis
daaxloebiT 20%. iaponias surs saerTaSoriso urTierTobebSi gaxdes
imgvari aqtori, sadac mas sakuTari ekonomikuri wonis Sesaferisi rolis
TamaSis saSualeba eqneba. sagareo politikis ZiriTadi pirveli punqti esaa
ekonomikuri globalizacia da saerTaSoriso Tanamegobrobis
urTierTdamokilebulebis zrda. urTierTdamokidebulebis zrda
gulisxmobs Sida bazrebis imgvar Serwymas, rom calkeuli geografiuli
arealis qveynebi imgvarad aRmoCdnen urTierTkavSirSi, rom nacionalurma
sazRvrebma azri dakargon. es yovelive zrdis an cdilobs gazardos
calkeuli qveynebis zogadi ekonomikuri maCvenebeli, rac gulisxmobs
bazarze did konkurencias. Tumca, ra Tqma unda, globalizaciis Sedegebze
yvelas Tavisi mosazreba aqvs da ramdenad moitans is cxovrebis donis
amaRlebas, amas dro gviCvenebs. esaa demokratiis ideologiuri mxardaWera,
raTa xeli Seewyos calkeul qveynebSi Tavisufali bazris damkvirdebas,
rac damatebiTi bazris perspeqtivaa teqnologiurad ganviTarebuli
iaponiisTvis. sabazro ekonomika Tavis mxriv, gulisxmobs imgvar damcav
meqanizms, rasac Tavisi arsiT warmoadgens demokratiuli saxelmwifo
sistema, Tumca igive aziis qveynebis magaliTze SegviZlia davaskvnaT, rom
Tavisufali bazari SeiZleba funqcionirebdes sxva tipis reJimSi. es
arsebiTad politikuri elitis gadawyvetilebebzea damokidebuli. iaponia,
Tavis mxriv, exmareba demokratiul da sabazro reformirebas calkeul
qveynebSi. iaponiis mTavar mizans warmoadgens Tavis xalxis keTildReoba
da mSvidobiani ganviTareba, rac saWiroebs mSvidobian msoflio sistemas.
civi omis dros iaponia moqmedebda, rogorc dasavluri blokis erT-erTi
wevri, dRes ki iaponias sakuTari ekonomikuri wonis Sesabamisad ZaluZs im
rolis TamaSi, romliTac SeuZlia garkveuli msoflio wesebis Seqmna da
misi warmarTva garkveuli mimarTulebiT. Sesabamisad, iaponiis saqmianoba
mimarTulia am miznis miRwevisken, rac gamoxatulia misi aqtiuri
monawileboTi gaeroSi. civi omis periodisgan gansxvavebiT, sadac
saerTaSoriso urTierTobebSi ori aqtoris garSemo ikvreboda aliansebi,
dRevandeli saerTaSoriso wesebi Tvisobrivad sxva xasiaTis matarebelia.
iaponiis moqmedebis areali ormxrivi SeTaxmebebidan varirebs globaluri
xasiaTis politikur formebamde. iaponiis saqmianoba gamoixateba, rogorc
saerTaSoriso organizaciebSi (gaero, msoflio savaluto fondi), aseve
kontinenturi tipis SexvedrebSi (evropa-aziis Sexvedrebi) aqtiur
monawileobaSi, regionaluri tipis organizaciebSi monawileoba da
ormxrivi SeTanxmebebis gaformeba calekul qveynebTan mis erT-erT mTavar
prioritets warmoadgens.
amas garda, qveyana monawilebs calkeul humanitarul da samSvidobo
tipis misiebSi. iaponiis saqmianoba gaeroSi dafasda 1996 wels, is airCies
uSiSroebis sabWos aramudmiv wevrad, rac im rolis Sesabamisobas
warmoadgens, romelic iaponiam unda iTamaSos momavali msoflio wesrigis
formirebaSi.
regionalur organizaciebSi aRsaniSnavia aseani da wynari okeanis
auzis ekonomikuri TanamSromlobis organizacia. am organizaciaSi Sedis 21
saxelmwifo, igi cdilobs vaWrobis liberalizacias da administraciuli
normebis gamartivebas da biznesis warmoebis Tavisuflebis damkvidrebas
organizaciis wevrebs Soris.
ormxrivi urTierTobebi
243
amerika aris iaponiis umsxvilesi da upirvelesi partniori. am ori
qveynis urTierToba mSvidobian Tanaarsebobazea dafuZnebuli da am
regionSi usafrTxoebis garkveuli garantiaa. am mimarTulebiT SegviZlia
davasaxeloT amerika-iaponiis SeTanxmeba usafrTxoebis ZiriTadi
principebis Taobaze, romelic daido 1951 wels, romlis Sedegadac amerikam
moipova ufleba ganeTavsebina iaponiaSi sakuTari samxedro bazebi. es
xelSekruleba avtomaturad ganaxlda 1970 wlidan. xelSekrulebaSi
ganxilulia amerikuli bazebis statusi kunZul okinavaze.
iaponia cdilobs CineTTan arsebuli istoriuli Tu praqtikuli
problemebis farTo dialogis gziT mogvarebas.
rac Seexeba koreas, masTan iaponias aerTianebs saerTo-demokratiuli
faseulobebi, aseve, saerTo interesebi usafrTxoebis sferoSi. iaponia
cdilobs maqsimalurad daareguliros viTareba CrdiloeT koreasTan.
iaponia aris Tanamedrove tendenciebis aqtualuri mxardamWeri. es
tendencia gulisxmobs msoflioSi mimdinare procesebis teqnologiuri
ekonomikuri, politikuri procesebis integraciis ufro maRal xarisxs. am
kuTxiT gansakuTrebiT aRsaniSnavia iaponiis mier mesame msoflios
qveynebisaTvis gamoyofili Tanxebi. am sistemis mSvidobiani ritmi
damatebiT SesaZleblobebs qmnis teqnologiurad ganviTarebuli
iaponiisTvis. iaponia xdeba axali saerTaSoriso wesrigis erT-erTi mTavari
aqtori, rac gamomdinareobs misi ekonomikuri siZlieridan.
Tavi rom davaneboT Tavdacvis mizniT aSS-iaponiis saraketo sferoSi
TanamSromlobas, interesmoklebuli ar aris igive sferodan axlad
gamJRavnebuli sxva aspeqtic. KkerZod, 2007 bolos gavrcelda samTavrobo
dokumenti, sadac birTvuli qobinebis gegmebia ganxiluli.
iaponiis samTavrobo wreebSi sul ufro xSirad gaismis mowodebebi imis
Sesaxeb, rom iaponiam kardinalurad unda Secvalos samxedro-politikuri
kursi. “CrdiloeTkoreuli safrTxis” Tezisis gamoyenebiT xelisufleba
mosaxleobas mouwodebs, uari Tqvas qveynis konstituciur pacifistur
muxlze, sadac aRniSnulia, rom iaponia uars ambobs omis warmoebasa da
SeiaraRebuli Zalebis yolaze. oficialur doneze ukve miaCniaT, rom
aucilebelia Zlieri SeiaraRebuli Zalebis formireba da misaReb kanonze
dayrdnobiT iaponiis armiisa da flotis msoflios nebismier wertilSi
samxedro operaciebSi monawileoba aSS-sTan erTad da centraluri
sadazvervo sammarTvelos msgavsi struqturis Seqmna.
rac Seexeba mosaxleobis damokidebulebas sakonstitucio
cvlilebebisadmi, 2006 wels Catarebuli sazogadoebrivi azris gamokiTxvis
Sedegebic mowmobs, rom wina xelisuflebis axalma ideologiam ukve
imuSava. gamokiTxulTa 60 procenti sakonstitucio cvlilebebis momxreiyo.
xolo is faqti, rom iaponiis parlamentSi deputatTa saerTo raodenobidan
ori mesamedi mzad iyo, mxari daeWira konstituciaSi cvlilebebis Setanis
kanonproeqts, ara marto ideologiuri manqanis amuSavebaze, aramed
uaxloes momavalSi amgvari cvlilebebis raodenobaze metyvelebs.
Tumca sainteresoa, rom maSin, rodesac liberalur-demokratiuli
partiis xelmZRvaneli pirebi oficialurad inarCunebdnen masobrivi
ganadgurebis iaraRTan dakavSirebul ukve damkvidrebul pozicias,
mTavrobis kabinetis wevrebi farulad, magram ukve xSirad saubrobdnen
teqnologiuri SesaZleblobebis moculobaze, romelic iaponias birTvul
iaraRze muSaobis saSualebas miscemda. 2007 wels iaponiis
warmomadgenelTa palatis usafrTxoebis komitetis sxdomaze iaponiis
244
yofilma sagareo saqmeTa ministrma taro asom birTvuli programis
ganviTarebis realur SesaZleblobebze isaubra.
“Tavdacvis mizniT minimaluri raodenobiT SeiaraRebis floba ar
ikrZaleba konstituciiT. amasTan akrZaluli arc birTvuli iaraRia, Tuki
misi moculoba ar scildeba saxifaTo sazRvars”- ganacxada sagareo
uwyebis meTaurma.
rusuli sainformacio saSualebebis mier gavrcelebuli cnobebiT,
iaponias aqvs rogorc uranis, aseve plutonis maragi. 2005 wlis dasawyisSi
qveyana flobda 43.8 tona plutons, aqedan 5,9 tona Tavad iaponiis
teritoriaze inaxeboda, xolo 37,9 tona did britaneTsa da safrangeTSi188.
amave dros, arc Tu mcirea im geopolitikuri faqtorebis sia, romelic
xels SeuSlis iaponias, iqces birTvul saxelmwifod. pirvel rigSi es
amerikis SeerTebuli Statebis faqtoria. iaponiaze “sruli amerikuli
proteqtoratis” magaliTi iyo 2007 wlis bolos kondoliza raisis turne
samxreT-aRmosavleT aziaSi, sadac igi Seecada, daerwmunebina iaponia da
korea sruli dacvis garantiebSi. amerikas kargad esmis, rom Tu iaponia da
samxreT korea birTvul saxelmwifoebad gadaiqcevian, maT aRar
dasWirdebaT amerikelTa daxmareba da gamomdinare aqedan, vaSingtonsac
mouwevs am qveynebSi ganTavsebuli samxedro bazebis daTmoba, rac
aranairad ar Sedis aSS-is globaluri strategiis gegmebSi. saerTaSoriso
gavlenis SenarCunebis mizniT, amerika mzadaa iaponiis, da ara marto misi,
SeiaraRebuli Zalebi gamoiyenos msoflios nebismier wertilSi
saWiroebisamebr da amas iaponiis, samxreT koreis, avstraliisa da axali
zelandiis nato-sTan TanamSromlobis gaRrmavebis iniciativac emateba Tan.
meore faqtorad SeiZleba ganvixiloT ruseTis Crdilo da samxreT
koreisadmi mezobluri damokidebuleba.
2009 gamarTuli saparlamento arCevnebis Semdeg, rodesac 1946 wlis
Semdeg pirvelad, mmarTvelma liberalur-demokratiulma partiam dakarga
saparlamento umravlesoba, xelisuflebis saTaveSi mosulma axalma,
memarcxene mimarTulebis Zalam mosaxleobas aRuTqva, rom igi yvelafers
gaakeTebda, raTa kunZul okinavaze ganTavsebuli amerikuli samxedro baza
gauqmebuliyo, Tumca axalma xelisuflebam sabolood gaiTvaliswina is
faqti, rom erTis mxriv jer kidev arsebobs CrdiloeT koreis birTvul
programasTan dakavSirebuli problema, xolo meores mxriv iaponia
esazRvreba ruseTs, romlis prezidenti 2010 wlis noemberSi meore
msoflio omamde iaponiis iurisdiqciaSi myof kurilis kunZulebs estumra.
188
www.24saati.ge. October, 2007.
245
TurqeTis geopolitikuri mdebareoba bevrjer gamxdara am qveynis
rogorc gamarjvebis, winsvlisa da aRorZinebis, ise damarcxebis,
CamorCenilobisa da dacemis mizezi imisda Sesabamisad, Tu rogori
damokidebuleba iyo mis garSemo arsebul geopolitikur Zalebs Soris.
TurqeTis sagareo politikis warmmarTveli ZiriTadi principia
musTafa qemal aTaTurqis sityvebi, “mSvidoba qveyanaSi, mSvidoba
msoflioSi”.189 ankaraSi kargad ician TurguT ozalis sityvebis fasic:
“SiSiT sagareo politika ver warimarTeba”190 da marTlac, TurqeTi sakmaod
aqtiur sagareo politikas awarmoebs.
GganvixiloT TurqeTis sagareo politikis ramodenime
mimarTuleba.
189
Nnika CitaZe. sadisertacio naSromi “kaspiis sanavTobo proeqtebi da saqarTvelos
satranzito roli. Ggeopolitikuri da ekonomikuri aspeqtebi”gv. 76
190
iqve
246
interesebs. meores mxriv, mas ar surda misi umTavresi mokavSiris –
amerikis ganawyeneba. am omis winaaRmdegi aRmoCnda TurqeTis mosaxleobis
absoluturi umravlesobac.
Aamerikis armias surda saSualeba miscemoda, rom samxreT-aRmosavleT
anatoliis gavliT CrdiloeT eraySi baRdadisaTvis meore fronti gaexsna.
amis sanacvlod vaSingtoni did finansur daxmarebaze daTanxmda TurqeTs.
ankaras dapirdnen 6 miliard dolars pirdapiri daxmarebis saxiT da 9
miliards – sesxebis saxiT. miuxedavad imisa, rom amerika Tavis politikas
aRmosavleTSi terorizmTan da ara islamTan brZolas uwodebs, islamur
saxelmwifoebs Soris solidarobis momenti sakmaod maRalia da amitomac
TurqeTis parlamentma 2003 wlis 1 marts uari Tqva am garigebaze. Aamerikis
samxedro TviTmfrinavebs aekrZalaT TurqeTis aerodromze dajdoma.
amerikis samxedro xomaldebze myofi jaris nawilebi sam kviras amaod
elodnen gadasxmas samxreT TurqeTis navsadgurebSi. bolos isini
iZulebuli gaxdnen suecis arxis gavliT sparseTis yureSi wasuliyvnen,
raTa samxreTidan SeetiaT baRdadze. ankaraSi myofi amerikeli diplomatebi
maSinve alaparakdnen “TiTqmis gamousworebel zaralze” ormxrivi
urTierTobisaTvis. erTma maTganma TurqeTs “erayis omis pirveli
diplomatiur msxverplic” ki uwoda. magram radgan TurqeTs, misi
geografiuli mdebareobis gamo, strategiuli mniSvneloba aqvs rogorc
amerikisTvis, ise natosTvis, naklebad savaraudoa rom es uTanxmoebani or
qveyanas Soris namdvilad “gamousworebeli” iqneba.
TurqeTis sagareo politikis erTerTi faqizi wertilia urTierToba
evrokavSirTan. Aam gaerTianebaSi gawevrianeba aris is sanukvari ocneba, ris
ganxorcielebasac igi aTwleulebis ganmalobaSi uSedegod cdilobda da
dResac uSedegod cdilobs.
TurqeTma prodasavluri arCevani 1923 wels gaakeTa, rasac mohyva
qemalisturi reformebis saxeliT cnobili cvlilebebi, romlebmac Sedegad
mogvca gregorianuli kalendris, aseve modificirebuli laTinuri anbanis
SemoReba da evropul modelze damyarebuli axali samoqalaqo, savaWro da
sisxlis samarTlis kodeqsebi. imdroindeli prezidentis mustafa qemalis
(aTaTurqis) saSinao da sagareo politikis orientacia mkacrad pro-
dasavluri iyo da am mimarTulebiT TurqeTi realurad midioda. es
tradicia dRemde grZeldeba da TurqeTi mTeli mondomebiT cdilobs
evropisken mimaval gzaze bolo nabiji gadadgas_gaxdes evrokavSiris wevri.
meore msoflio omis ganmavlobaSi TurqeTma neitraliteti SeinarCuna
da omSi mxolod 1945 wels Caeba mokavSireebis mxares germaniis winaaRmdeg.
1949 wels TurqeTi gaeros wevri gaxda da 1950-1953 wlebSi am organizaciis
egidiT koreis omSic miiRo monawileoba CrdiloeT koreis winaaRmdeg.
TurqeTis amgvarma politikam mas Sedegad moutana natos wevroba 1952 wels.
TurqeTi evrosabWos wevria misi daarsebis wlidan (1949).
TurqeTis da evrokavSiris urTierToba sakmaod xangrZliv periods
moicavs. pirvelad TurqeTma evropis ekonomikur kavSirSi gawevrianebis
survili 1959 wels gamoTqva. evropis ekonomikurma kavSirma TurqeTs
SesTavaza TanamSromlobis xelSekrulebis gaformeba im dromde, sanam
moxerxdeboda TurqeTis kavSirSi gawevrianeba. 1963 wlis seqtemberSi daido
ankaris SeTanxmeba. es SeTanxmeba iTvaliswinebda sabaJo xelSekrulebis
dadebas, romelic xels Seuwyobda TurqeTisa da evropis daaxloebas
ekonomikis da vaWrobis sferoebSi.
1970 wlis noemberSi xeli moewera damatebiT protokols, romlis
mixedviTac dRis wesrigSi unda damdgariyo TurqeTsa da evropis
247
ekonomikur kavSirs Soris gacvlil saqonelze tarifebis da qvotebis
gauqmebis sakiTxi.
248
TvalSi rasac kulturul da ideologiur gansxvavebasTan erTad,
umuSevari muSaxelis evropaSi gadinebac uwyobs xels.
garda amisa, mniSvnelovania sazRvrebis sakiTxic. TurqeTis teritoriis
mxolod 3% mdebareobs evropaSi. misi dedaqalaqi, kviprosis msgavsad
aziaSia. es niSnavs, rom TurqeTis evrokavSirSi miRebis SemTxvevaSi
evrokavSiris gareTa sazRvrebi gadaiwevs centralur aziaSi da
evrokavSiris uSualo mezoblebi aRmoCndebian somxeTi, azerbaijani,
saqarTvelo, irani, erayi, siria. Seqmnili mdgomareobis fonze erayTan,
iranTan da siriasTan uSualo mezobloba da sazRvrebis gayofa
evrokavSirs naklebad awyobs, miTumetes Tu gaviTvaliswinebT TurqeTis
grZel sasazRvro zols. am SemTxvevaSi faqtobrivad iSleba buferi Sua
aziasa da evrokavSirs Soris, rac evrokavSirs regionis usafrTxoebidan
gamomdinare naklebad awyobs.
garda imisa, rom TurqeTi evropaSi rigiT meorea mosaxleobis
raodenobis mxriv, ZiriTadi problema imaSia, rom misi mosaxleobis 99.8 %
musulmania da es evropisgan udides kulturul gansxvavebas qmnis. evropis
mosaxleobis umetesi nawili tradiciulad qristiania. EerT-erTi evropeli,
vinc amis Sesaxeb Riad ganacxada, iyo safrangeTis prezidentis yofili
mrCeveli Jak atali, romelmac ganacxada: “TurqeTis evrokavSirSi Sesvlis
ZiriTadi xelisSemSleli faqtori religiuri gansxvaveba - islamia”191
miuxedavad imisa, rom orive maTgani uaryofs religiuri niSniT
gansxvavebulobis mniSvnelobas, es gansxvaveba did problemad rCeba.
Tumca movlenebi rogorc ar unda ganviTardes da evropa TurqeTs
xelgaSlili, romc ar Seegebos, am ukanasknels naklebad awyobs pro-
dasavluri kursis Secvla. miTumetes Tu gaviTvaliswinebT, rom
evrokavSiri TurqeTisTvis pirveli ekonomikuri partnioria amerikasTan ki,
rogorc natoSi, aseve mis gareT ankaras didi xnis TanamSromloba da
partnioroba akavSirebs.
191
Nnika CitaZe. sadisertacio naSromi “kaspiis sanavTobo proeqtebi da saqarTvelos
satranzito roli. Geopolitikuri da ekonomikuri aspeqtebi”gv. 79
249
respublikebSi da damakavSirebeli xidi dasavleTsa da aRmosavleTs
Soris ar ganxorcieda. misi dominanturi ambiciebi mxolod azerbaijaniT
Semoifargla.
Turqul-azerbaijanuli urTierTobebi idealuria. TurqeTi iyo
erTaderTi saxelmwifo, romelmac azerbaijanis pozicia daikava yarabaRis
konfliqtSi. kaspiis sanavTobo proeqtebma es ori qveyana kidev ufro
daaaxlova erTmaneTs. Ggarda amisa, somxeTSi “daSnakebis” gaZlierebisa da
1915 wlis genocidis sakiTxis erevnis oficialuri politikis rangSi
ayvanis Semdeg amgvari kavSiri kidev ufro gaRrmavda.
TurqeT-somxeTis urTierTobebi ki metad daZabulia. konfliqti
jer kidev otomanTa imperiis droidan iRebs saTaves. yvelaze metad
gaxmaurebulia 1915 wlis movlenebi, rodesac aRmosavleT anatoliidan,
sadac TurqeTi ruseTs eomeboda, ruseTis imperiaSi, siriasa da eraySi
gaZevebul iqna asi aTasobiT somexi, ramac Sedegad moitana uamravi
msxverpli. TurqeTis gancxadebiT somxebis teritoriidan gaZeveba moxda
usafrTxoebis miznebidan gamomdinare, radgan es ukanasknelni mxars
uWerdnen mowinaaRmdeges. safrangeTis da sxva qveynebis moTxovnis
miuxedavad TurqeTi uars acxadebs cnos 1915-1922 wlebSi somxebis genocidi.
manamde somxeTTan urTierTobis mogvareba faqtobrivad warmoudgenelia.
oficialuri TurqeTi aRiarebs ormxriv msxverpls, magram uars acxadebs
aRiaros Turqebis mier somxebis genocidi. es movlena xels uSlis TurqeT-
somxeTis sazRvris gaxsnas, miuxedavad imisa, rom 2009 wels TurqeTisa da
somxeTis sagareo saqmeTa ministrebma SveicariaSi xeli moaweres
SeTanxmebas diplomatiuri urTierTobebis aRdgenis Sesaxeb. dRemde ar
momxdara zemoaRniSnuli xelSekrulebis ratificireba orive qveynis
parlamentebis mier. TurqeTi axorcielebs srul ekonomikur embargos
somxeTis winaaRmdeg da masTan sazRvrebi Caketili aqvs. erT-erTi faqtoria
aseve somxeT-azerbaijanis konfliqti mTian yarabaRSi. TurqeTma mxari
dauWira sulierad da eTnikurad ufro axlos myof azerbaijans. baqo-
Tbilisi-jeihanis navTobsadeni, romlis proeqtSic TurqeTi erT-erTi
partnioria, somxeTis teritoriis gverdis avliT gaedineba.
balkaneTi, kavkasia, axlo aRmosavleTi, Sua azia, Savi zRva da
aRmosavleT xmelTaSuazRvispireTi is regionebia, sadac yovelTvis
mimdinareobs iseTi mniSvnelobis mqone politikuri Tu eTno-religiuri
movlenebi, romlebic gavlenas axdens msoflios politikur procesebze.Aam
regionTa centrSi yofna TurqeTs politikuri manevrirebis saSualebas
aZlevs. amitomac misi roli msoflio asparezze dRiTidRe izrdeba.
250
umTavresad sasazRvro problemaTa mogvarebis saqmeSi Suamavlis misiac
itvirTos.
sabWoTa kavSiris daSlamde Turqul politikur istebliSmentSi,
respublikis damfuZnebeli mamis Mmustafa qemal aTaTurqis anderZisamebr,
gviandeli otomanTagan mimdinare ocnebebi imperiis Sua aziamde ganvrcobis
Sesaxeb tabuirebuli gaxldaT. 1991 wlis Semdeg nacionalist TurqTa
miswrafeba, Turquli gavlenis sartyeli adriatikidan CineTamde aRadginon,
reanimirdeba da ankaram, samxreT kavkasiisa da centraluri aziis
Turqulenovan saxelmwifoebTan erTad, politikuri gaerTianebis
Camoyalibeba scada.
Aam mimarTulebiT Aankara, 2002 wlis noemberSi xelisuflebaSi
zomieri islamistebis mosvlis Semdeg, isev gaaqtiurda. imis miuxedavad,
rom xelisuflebam evrokavSirSi gawevrianeba umTavres prioritetad
dasaxa, imavdroulad arabul samyarosTan mTvlemare kavSirebis
gacocxlebac daiwyo da axlo-aRmosavlur sarbielzec mCqefare
diplomatiuri saqmianobac gaaCaRa, ekonomikis stabiluri zrdis kvalobaze
Turqulenovan saxelmwifoebTan politikuri kavSirebis ideasac daubrunda
da vaSingtonis daJinebuli moTxovnis winaaRmdeg, “urC” iranTan
energetikis sferoSi ramdenime msxvili kontraqtis gaformebazec wavida.
mimomxilvelTa azriT, TurqeTis sagareo politikaSi aRmosavluri
veqtoris gaZliereba bolo wlebSi dasavleTTan misi urTierTobebis
garTulebiT unda aixsnas. ankaris gaRizianebas ramdenime faqtori iwvevs.
uwinaresad is, rom evrokavSirSi misi Sesvlis Taobaze gamarTul
molaparakebebs bolo ar uCans-briuseli TurqeTisgan mravali winapirobis
dakmayofilebas iTxovs, xolo safrangeTis prezidenti nokola sarkozi
sulac acxadebs, rom TurqeTis adgili evrokavSirSi saerTod ar aris.
dasavleTisa da TurqeTis poziciebis Tanxvedra am ukanasknelisTvis iseT
umniSvnelovanes problemebTan dakavSirebiTac ar xdeba, rogoricaa
CrdiloeT kviprosis statusi, damokidebuleba qurTul umciresobasTan Tu
somxebis genocidi. Yyvela am sakiTxSi Aankara dasavleli mokavSireebisgan,
gansakuTrebiT ki aSS-sgan Tavs naRalatevad miiCnevs. amgvar ganwyobas
asaxavs is, rom Turqebs Soris SesamCnevad mcirdeba evromomxreTa
raodenoba, xolo aSS-is, 2007 wlis monacemebiT, mosaxleobis mxolod 9
procentiRa afasebs dadebiTad. cnobisaTvis igive maCvenebeli 2000 wels 52
procents Seadgenda.192
“aSkaraa, rom realuri safrTxeebi TurqeTs ara mezoblebisgan,
aramed mokavSireebisgan emuqreba”-darwmunebulia liberal-islamuri
gazeTis “zamanis” mesvete ali bulkaji. imas, rom aseTma Sexedulebebma
Turqul sazogadoebaSi ukve mkvidrad gaidga fesvi, saerTaSoriso
urTierTobaTa profesori ihsan dagic adasturebs: “xalxs marTlac sjera,
rom amerika aRar aris megobari da mokavSire da rom piriqiT, is TurqeTis
erovnuli usafrTxoebisaTvis umTavres safrTxes warmoadgens, xuTi wlis
win aseTi ram warmoudgeneli iyo, axla ki es ukve dominanturi
Sexedulebaa.193”
amitomac, TurqeTTan urTierTobebis gauaresebis SemTxvevaSi
dasavleTs regionSi sxva saimedo dasasyrdeni sWirdeba.
192
Nnika CitaZe. “geopolitika”. Tbilisi, 2008 w. gv. 129
193
iqve
251
centraluri aziis roli Tanamedrove geopolitikaSi
252
da mis gaZlierebasac ki centralur aziaSi. am mxriv mniSvnelovania
aRiniSnos, rom ruseTis iniciativiT centralur aziaSi Seqmnilia
centraluri aziis swrafi reagirebis Zalebi, romelic moicavs ruseTis,
tajikeTis, yazaxeTis, yirgizeTisa da yazaxeTis 10 batalions.
am Zalebis gaZlierebiT ruseTi centralur aziaSi narkotrefikingis,
terorizmisa da adgilobrivi konfliqtebis Sekavebasac imedovnebs.
ruseTsa da centraluri aziis saxelmwifoebs gansakuTrebiT awuxebT
arastabiluroba avRaneTSi da regionidan narkotrefikingi. amis miuxedavad,
garkveul doneze ganviTarda centraluri aziis saxelmwifoebis natosTan
TanamSromloba avRaneTis sakiTxSi. kerZod, nato-s samxedro da samoqalaqo
daniSnulebis tvirTebis avRaneTSi transportireba centraluri aziidanac
xorcieldeba, Tumca 2007 wels, rodesac nato-sa da ruseTs Soris
daZabuli urTierToba arsebobda, ruseTis sagareo saqmeTa ministrma
sergei lavrovma natos narkotrefikingis winaaRmdeg erToblivi
brZolisTvis Tavis aridebaSi dasdo brali.
Mmiuxedavad zemoaRniSnulisa, amave dros xorcieldeba brZola
energetikuli resursebis kontrolisaTvis, sadac dasavleTis
saxelmwifoebi TavianTi aqtiuri politikis gatarebas cdiloben. am mxriv
aRsaniSnavia ganvixiloT ramdenime mniSvnelovani proeqtic:
kaspiispira gazsadenis proeqti 2007 wlis 11 maiss ruseTis prezidentis
vladimer putinis yazaxeTsa da TurqmeneTSi vizitis dros xeli moewera
deklaracias, romelSic sami qveynis (ruseTi, yazaxeTi, TurqmeneTi)
prezidenti Tavis mTavrobebs avalebda, raTa 2007 wlis pirvel
seqtembramde momzadebuliyo xelSekruleba kaspiispira gazsadenis
proeqtis Taobaze. es gazsadeni TurqmeneTidan yazaxeTis teritoriis
gavliT gava ruseTze.
aRsaniSnavia is faqti, rom putinis vizitamde erTi kviriT adre
TurqmeneTis prezidentma Tavisi qveynis kuTvnil kaspiis seqtorze SemouSva
amerikuli navTobgiganti ”Sevroni.” rogorc cnobilia “Sevrons”
centraluri aziis teritoriaze arsebul sabadoebze muSaobis didi
gamocdileba gaaCnia. am kompaniis daSveba TurqmeneTis mxridan kidev erTi
imis maniSnebeli unda iyos, rom qveyana Tavisi geografiuli mdebareobiT
gamowveuli izolaciis garRvevas cdilobs. TurqmeneTis prezident
berdimuhamedovisgan signalebi mas Semdegac ar Sewyvetila, rac man
kaspiispira gazsadenis proeqtis deklaracias moawera xeli. misi
gancxadebiT “kaspiispira gazsadenis proeqti transkaspiuri proeqtis
ganxorcielebas ar gamoricxavs.”194 gamomdinare aqedan, jer kidev arsebobs
imis realuri Sansi, rom dasavleTis qveynebisa da kompaniebis meSveobiT
ganxorcieldes alternatiuli proeqtebi, romelTa meSveobiTac gazis
transportireba Savis zRvis regionis gavliT evroatlantikur sivrceSi
iqneba SesaZlebeli. am mxriv aucilebelia aRiniSnos Semdegi: 2006 wlis
pirvel naxevarSi TurqmeneTma 33,68 miliardi kuburi metri gazi moipova. am
moculobidan 21 miliardi transportirebul iqna ruseTis mimarTulebiT.
2007 wels, eqspertTa monacemebiT es maCvenebeli 40 miliardamde gaizarda.
2030 wlisaTvis ki mopovebam daaxloebiT 250 miliardi unda Seadginos. Tu
yvelaferi gegmis mixedviT wavida, daaxloebiT 2012 wlisaTvis mopovebam 100
miliardi kuburi metri unda Seadginos. es moculoba ki sakmarisi iqneba,
rom gazi transkaspiuri gazsadeniTac (evropis mimarTulebiT) wavides. am
ideis ganxorcielebis SemTxvevaSi ki dasavleTis ramdenime qveyana
aqtiurad iqneba CarTuli. Aaucilebelia aRiniSnos, rom 2010 wels
194
Nnika CitaZe. “geopolitika”. Tbilisi, 2008. Ggv. 130
253
dasrulda gazsadenis mSenebloba CineTis mimarTulebiT, romlis meSveobiT
daaxloebiT 30 miliardi kuburi metri bunebrivi gazi unda iyos
transportirebuli.
unda aRiniSnos isic, rom TurqmeneTs gazis udidesi maragebi gaaCnia.
dadgenili maragi Seadgens daaxloebiT 22 trilion kubur metrs.
imisaTvis rom ganxorcieldes transkaspiuri proeqti, aucilebelia rom
ruseTs ar hqondes Turqmenuli gazis SeuzRudavi raodenobiT Sesyidvis
saSualeba. amis safrTxe ki namdvilad arsebobs Tu gaviTvaliswinebT imas,
rom ruseTi gegmavs TurqmeneTisgan wliurad Seisyidos 50 miliardi
kuburi metri bunebrivi airi. amasTanave ruseTs surs, gaaformos
TurqmeneTTan grZelvadiani SeTanxmeba gazis mowodebasTan dakavSirebiT,
romelic 2028 wlamde iqneba gaformebuli. Tuki TurqmeneTis xelisuflebas
namdvilad surs, rom qveyana mxolod rusul koridorze ar iyos mibmuli,
maSin ruseTTan amgvari kabaluri xelSekrulebis gaformebaze uari unda
ganacxados da ufro aqtiuri gaxados molaparakebaTa procesi natosa da
evrokavSiris wevr saxelmwifoebTan.YY
nabuqos proeqti
evrokavSiris wevri qveynebis didi nawili, gansakuTrebiT centraluri
da aRmosavleTi evropis qveynebi metwilad damokidebulni arian ruseTis
gazze (mag: bulgareTi ruseTisgan iRebs moxmarebuli gazis 94%, avstria -
74% da a.S.) evropelebi mTlianobaSi moxmarebuli gazis meoTxedze mets
iReben rusuli “gazpromisgan”. gazi evropaSi Sedis ukrainasa da
poloneTze (belorusiis gavliT) gamavali gazsadenebis meSveobiT.
2005 wlis dekembris bolos dawyebuli uTanxmoebis Sedegad (gazproms
surda gazis safasuri gaezarda $50-dan $230-mde) ruseTma ukrainas gazis
miwodeba Seuwyvita. ruseTidan evropaSi gazis daaxloebiT 76%-is
transportireba swored ukrainis teritoriaze arsebuli gazsadenebiT
xorcieldeba da evropis mTelma rigma qveynebma, maT Soris avstriam,
ungreTma, safrangeTma, germaniam, slovakeTma, italiam da poloneTma
gamoTqves ukmayofileba, vinaidan maT gazsadenebSi 30%-iT daiklo wnevam.
analogiuri ganmeorda 2009 wlis ianvarSi, sanam ukrainaSi xelisuflebis
saTaveSi ruseTisaTvis miuRebeli prezidenti v. iuSCenko imyofeboda.
miuxedavad imisa, rom ruseTi cdilobs axsnas Tavisi moqmedebebi,
rogorc wminda ekonomikuri xasiaTiT gamowveuli nabijebi, bolo dros
ruseTisa da sxva postsabWoTa respublikebis da ssrk-is yofil satelit
qveynebTan urTierTobebma yvelas naTlad daanaxa, rom ruseTi Tavis
resursebs iyenebs politikur berketad, rac safrTxis qveS ayenebs evropis
saxelmwifoebis energo-usafrTxoebas. amasTan erTad, evropisaTvis
mniSvnelovania, ara mxolod energiis wyaros stabilurobis uzrunvelyofa,
aramed misi diversifikacia, raTa Tavidan iqnas acilebuli ruseTis
mTavrobis mier marTuli “gazpromis” monopolia evropis bazarze. kidev
erTi mizezi alternatiuli gzebis Ziebisa aris evropis mzardi
moTxovnileba bunebriv airze. EeqspertTa gaTvlebiT, evropis mxridan gazis
importze moTxovna gasammagdeba da 200 miliardis nacvlad (2002 wels) 2030
wlisTvis gaxdeba 600 miliardi kuburi metri.
aqedan gamomdinare, jer kidev 2003 wels evrokavSirma wamoiwyo axali
gazsadenis proeqti – “nabuko” (Nabucco), romelic iTvaliswinebs gazis
transportirebas TurqeTidan avstriaSi – bulgareTis, rumineTis da
ungreTis gavliT. nabukos gazsadeni TurqeTSi, erzrumTan SeuerTdeba baqo
– Tbilisi - erzrumis da iran - TurqeTis gazsadenebs. gazsadeni
warmoadgens kaspiis regionisa da axlo aRmosavleTis qveynebidan
254
(TurqmeneTi, yazaxeTi, azerbaijani, irani) gazis evropaSi transportirebis
saSualebas. gazsadenis mSeneblobis Rirebuleba Seadgens daaxloebiT 7,5
miliard evros da misi mSenebloba savaraudod daiwyeba 2011 wels da
eqspluataciaSi Seva 2015 wlisaTvis. sawyis fazaSi, gazsadeni
yovelwliurad gaatarebs 13 miliardamde kubur metr bunebriv airs, xolo
2020 wlisTvis es ricxvi savaraudod miaRwevs 30 miliard kubur metrs.
gazsadenSi gamavali gazis naxevari miewodeba baumgartens (avstria), xolo
naxevars gamoiyeneben satranzito qveynebi.
AamasTan dakavSirebiT aRsaniSnavia, rom baqo – Tbilisi - erzerumis
monakveTis gagrZelebas aRmosavleTiT warmoadgens trans-kaspiis wyalqveSa
gazsadeni, romelic iTvaliswinebs Turqmenuli da yazaxuri gazis eqsports
da baqo – Tbilisi - erzerumis gazsadenis meSveobiT mis SeerTebas nabukos
gazsadenTan. Tavdapirvelad trans-kaspiis proeqtze saubari daiwyo 90-ian
wlebSi, Tumca mas didi winaaRmdegoba gauwies ruseTma da iranma, amave
dros Tavi iCina dapirispirebam kaspiis zRvis sazRvrebis gayofis Sesaxeb
am regionis qveynebs Soris da proeqtze saubrebi droebiT Sewyda. 2006
wlis dasawyisidan kvlav aqtualuri gaxda am gazsadenis sakiTxi da masSi
erTi SexedviT aqtiurad CaerTo rogorc yazaxeTis, aseve TurqmeneTis
mxare. Tumca 2007 wlis maisSi TurqmeneTisa da yazaxeTis prezidentebis
ruseTis prezidentTan molaparakebebis Catarebisa da erToblivi
deklaraciis xelmoweris Semdgom SesaZlebelia transkaspiuri gazsadenis
ideas garkveuli problemebi Seeqmnas.
nabukos proeqtis mTavari aqcionerebi arian OMV (avstria), MOL
(ungreTi), Transgaz (rumineTi), Bulgargaz (bulgareTi), BOTAS (TurqeTi).
saubaria proeqtSi gazpromis SesaZlo monawileobaze, Tumca am proeqtis
Zireuli arsidan gamomdinare, es naklebad realuria da SeiZleba
CaiTvalos rogorc wminda taqtikuri nabiji.
rac Seexeba proeqtSi iranis monawileobas, Tuki gaviTvaliswinebs bolo
dros mis garTulebul urTierTobebs dasavleTTan, albaT ver CavTvliT
mas stabilur partniorad am etapze, magram gazsadenis xelsayreli
mdebareoba (iran-TurqeTis gazsadeni swored erzrumTan mTavrdeba)
iTvaliswinebs am qveyanasTan SesaZlo TanamSromlobas.
255
saerTo sazRvari iranTan. aqedan gamomdinare, urTierToba postsabWoTa
sivrcesTan iranisTvis sasicocxlo mniSvnelobisaa.
zogierTi politikosis azriT, sabWoTa kavSiris daSlis Semdeg
regionSi simZimis centrma iranze gadmoinacvla. centraluri azia jer
kidev ar iyo gamosuli sabWoTa kavSiris daSliT gamowveuli procesebidan,
rom iranma ukve doplomatiuri aqtiuroba daiwyo. misi ekonomikuri
politika iTvaliswinebda Seeqmna axali regionaluri sivrce, romelSic
Sevidoda centraluri azia, pakistani, avRaneTi da samxreT kavkasia. Aam
uzarmazar, politikurad arc Tu mdgrad regionSi irans surda hegemonia
moepovebina da politikuri gavlenis aRsadgenad moqmedeba jer mezobeli
somxeTisa da azerbaijanis konfliqtSi mediatorobiT daiwyo.
irani multieTnikuri regionia, romlis mniSvnelovan nawils
azerbaijanelebi Seadgenen, amitom azerbaijanis respublikaSi mimdinare
procesebs Teirani didi yuradRebiT ekideba da masTan urTierTobas
udides sagareo mniSvnelobas aniWebs. Aazerbaijanelebi iranSi
ricxobrivad mosaxleobis meore jgufs warmoadgenen, romlebsac mWidro
kontaqtebi aqvT TavianT sisxliT monaTesave azerbaijanelebTan.
Tavdapirvelad, irani baqosTan daaxloebas sarwmunoebrivi faqtoriT
cdilobda. irani oficialur religiad Siizms aRiarebs, am sarwmunoebas
azerbaijanic misdevs, Aamitom azerbaijanTan saerTo enis gamonaxvis erT-
erTi mizezi islamur samyaroSi poziciebis ganmtkicebac iyo. magram
yarabaRis konfliqtSi da saerTod kavkasiasTan urTierTobaSi iranis
keTilmezobluri ganwyoba aSkarad somxeTisken gadaixara. MmarTalia
iraneli azerbaijanelebi yovelTvis mouwodebdnen iranis mTavrobas
erTmorwmune azerbaijanelebis mxareze gadasuliyvnen da zurgi SeeqciaT
“urwmuno somxebisaTvis”. magram aq didi roli iTamaSa TurqeTis faqtorma.
azerbaijani mkveTrad gadaixara TurqeTis mxareze da moxda am
saxelmwifoebis banakebad dayofa: TurqeTi – azerbaijani da somxeTi –
irani; miuxedavad aseTi dayofisa, irani Zlier dainteresebulia yarabaRis
konfliqtis mogvarebiT.
iranis geopolitikur interesebSi Sedis da lamis sasicocxlo
mniSvneloba eniWeba konfliqtis droulad mogvarebas Semdegi mizezebis
gamo:
gaWianurebuli konfliqti iranis usafrTxoebasac Seuqmnis safrTxes.
misi sazRvrebis gayolebaze amtydari samxedro operaciebi iranis
stabilurobasac mniSvnelovnad SeuSlis xels, radgan am konfliqtSi
SeiZleba gaaqtiurdes ruseTi, romelsac Tavis strategiul doqtrinaSi
pirdapir aqvs gacxadebuli, rom misi strategiuli sazRvrebi centralur
aziaSi iranamde da avRaneTamde vrceldeba, xolo kavkasiaSi iransa da
TurqeTamde.
ltolvilebis problema - ltolvilTa gadasvla iranSi gaaqtiurda 1993
wlis seqtemberSi, roca saboloo operaciebi daiwyo naxiCevanSi da isini
sagrZnoblad miuaxlovda irans.
irans awyobs rom azerbaijanic da somxeTic Tanabar mdgomareobaSi
imyofebodnen, arc erTi ar moZlierdes da arc meore. igi arc Zlieri
qristianuli somxeTis momxrea da arc Zlieri azerbaijanis, romelsac
yovel wuTs SeuZlia teritoriuli pretenziebi wauyenos irans da
azerbaijanelebiT dasaxlebuli miwebis gadacema mosTxovos.
irani yvelanairad cdilobs rom aRkveTos TurqeTis gaZliereba
regionSi. Aamitom azerbaijanis proTurquli orientaciis gaZlierebiT
irani misda uneburad somxeTis mokavSireTa ricxvSi aRmoCnda, e.i. ruseTis
Tanamoazre gaxda.
256
irani warmoadgens samxreT-dasavleT aziaSi mniSvnelovan qveyanas,
romelic erTmaneTTan akavSirebs axlo aRmosavleTs, centralur aziasa
da samxreT kavkasias, amitomaa, rom iranisTvis mniSvnelovania am
regionebTan urTierToba, rogorc politikuri, ise ekonomikuri
TvalsazrisiT.
257
programas kvlavac mSvidobians uwodebs. irani acxadebs rom Teirani
yvela Rones ixmars rom omi ar moxdes, magram saerTaSoriso sazogadoebis
mier Setevis SemTxvevaSi maT win aRudgeba. buSis administracia
ganixilavda preventiuli zomebis miRebis variants, rac samxedro Zalis
gamoyenebas gulisxmobda, magram maTTvis ufro sasurveli aRmoCnda
diplomatiuri gadawyvetilebis moZebna.
mahmud ahmadinejadis gancxadebebi msofliosTvis miuRebelia. 2006 wlis
martSi gaero-m irans uranis gamdidrebis samuSaoebis SewyvetisaTvis
erTTviani vada misca. winaaRmdeg SemTxvevaSi, irans sadamjelo sanqciebi
emuqreboda. saerTaSoriso politikaSi oficialuri Teiranis mier
garTulebul situacias kidev ufro amZimebda msoflios bazarze “Savi
oqros” gaZvireba (rogorc cnobilia, 2008 wlis agvistodan navTobze
fasebis dacema daiwyo). EeqspertTa nawili fiqrobs rom iranma navTobis
gaZvireba xelovnurad gamoiwvia, radganac misTvis navTobi aris birTvuli
iaraRis flobis TvalsazrisiT sakuTari ambiciebis ganxorcielebis erT-
erTi uZlieresi saSualeba. Mmsoflio bazarze navTobis miwodebis mxriv
irani msoflioSi mesame qveyanaa. Sesabamisad, igi fasebis politikis
ganmsazRvrelic aris. irani dasavleTs da aSS-s masTan molaparakebebze
wausvlelobis SemTxvevaSi misi kontrolis qveS myofi sparseTis yuris
gadaketviTac emuqreba.
iranis amgvari politika gamowveulia im garemoebiTac, rom amerikas jer
kidev ver dauregulirebia situacia avRaneTSi da eraySi da imedovnebs
rom am pirobebSi amerika ar gadadgams ukidures nabijebs da ar daesxmeba
Tavs irans, miTumetes, rom aSS-is axladarCeulma prezidentma baraq obamam
iranTan dialogis warmoebaze mzadyofna gamoTqva.
savaraudoa, rom erayis SemTxvevisagan gansxvavebiT, iranis winaaRmdeg
amerikas dasavleT evropis saxelmwifoebi Riad dauWeren mxars. irans
albaT arc islamuri qveynebis mxardaWeris imedi unda hqondeT, radgan maT
aRizianebT mahmud ahmadinejadis agresiuli politika.
ruseT-iranis urTierTobebi
258
iranis winaaRmdeg samxedro sanqciebis gatarebis sakiTxi. Zneli
warmosadgenia, ra SeiZleba amas mohyves regionisaTvis”. 195
am mxriv aRsaniSnavia is faqti, rom dasavleTisaTvis ruseT-iranis
kavSiri did problemas warmoadgens. miuxedavad imisa, rom SesaZlebelia
ruseTSi kargad esmiT, Tu ra saSiSroebas warmoadgens masobrivi
ganadgurebis iaraRis gavrceleba da isic, rom ruseTSi kargad ician, rom
irani maTTan axlosaa da roca aseTi mezobeli birTvul iaraRs iZens,
cxovreba sulac ar xdeba ioli-piriqiT. Aam mxriv aRsaniSnavia is faqti,
rom 2010 wlis seqtemberSi gaeros uSiSroebis sabWos farglebSi ruseTma
mxari dauWira axali sanqciebis SemoRebas iranis winaaRmdeg, Tumca
saeWvoa, rom Tavisi ormagi standartebis damkvidrebiT cnobilma ruseTma
realurad praqtikaSi dauWoros mxari sanqciebs. Cven SegviZlia
gavaanalizoT is ZiriTadi aspeqtebi, romlebic ruseTs iranTan mimarTebaSi
sxva mimarTulebiT urTierTobebis damyarebisaken ubiZgebs, kerZod:
- ruseTisTvis iranTan TanamSromlobas birTvul sferoSi didZali
finansuri mogeba moaqvs. iranze am sakiTxSi zewola am mogebaze uaris
Tqmas niSnavs. anu, am SemTxvevaSi saqme ara imdenad politikas, aramed
komercias exeba. aseve ruseTisTvis didi mniSvneloba eniWeba iranTan
samxedro sferoSi TanamSromlobas, radganac ruseTis SeiaraRebis
mniSvnelovani nawili iranSi iyideba;
- iranis garSemo gaurkveveli viTarebis Seqmna rTul mdgomareobaSi ayenebs
aSS-s, romelic zesaxelmwifos rolSi Tavs movaled grZnobs, daicvas
wesrigi da Tuki amisTvis saWiro gaxdeba, masobrivi ganadgurebis iaraRis
gavrcelebas win aRudges. eraySi da avRaneTSi mZime viTarebis Seqmnis
Semdeg, pacifisturi ganwyoba mTeli msoflios masStabiT kidev ufro
gaizarda da es ki aSS-sa da zogierTi natoeli mokavSiris (magaliTs
britaneTis) prestiJs sagrZnoblad dascems. garda amisa, iranTan oms
navTobze fasebis kidev ufro zrda mohyveba, rac ruseTs xels aZlevs.
iranze dartymiT, kidev ufro gaizrdeba antiamerikuli da anti-natouri
agresia islamuri samyaros did nawilSi;
- amave dros iranis irgvliv arsebuli gaurvevloba iwvevs navTobze maRali
msoflio fasebis SenarCunebas, rac sagrZnoblad zrdis ruseTis sabiujeto
Semosavlebsa da savaluro rezervebs. 2008 wlis pirveli naxevris
monacemebiT, ruseTis savaluro rezervebma 500 miliard dolars
gadaaWarba.
- aseve didi mniSvneloba eniWeba im faqts, rom ruseTisa da iranis
koordinirebuli politikiT navTobis eqsportis sferoSi, aseve imis
gaTvaliswinebiT, rom orive qveyana cdilobs “gazis opekis Seqmnas”, natos
wevri qveynebis energousafrTxoeba seriozuli safrTxis qveS dadgeba.
aRsaniSnavia is faqti, rom ruseTi da irani gazis maragebiT msoflioSi
pirvel-meore adgilebs inawileben;
- orive qveyanas xels aZlevs daZabuloba eraySi, avRaneTSi da mTlianad
axlo aRmosavleTis regionSi, radganac arastabiluroba avRaneTSi da
eraySi ar aZlevs am ukanasknels ganaviTaros Tavisi sanavTobo seqtori da
Sesabamisad ufro meti moculobis navTobi gaitanos msoflio bazarze, rac
SedarebiT daaregulirebda msoflio fasebs navTobze da SeaCerebda “Sav
oqroze” fasebis zrdas.
Tavisi miznebis misaRwevad irani kargad iyenebs teroristul
organizaciebs. aseve ar aris gamoricxuli, rom irani daxmarebas uwevdes
Talibebs natos ZalebTan sabrZolvelad, miuxedavad imisa, rom avRaneTSi
195
Nnika CitaZe. “geopolitika”. Tbilisi, 2008. Ggv. 132
259
Talibebis mmarTvelobis periodSi irans metad daZabuli urTierToba
gaaCnda moZraoba “Talibanis” warmomadgenlebTan. iranis mesveurebi kargad
acnobiereben im faqts, rom rom eraySi da avRaneTSi stabiluroba Zalze
uaryofiTad imoqmedebs iranis radikaluri religiuri liderebis
SesaZleblobebze. gaZlierdeba aSS-sa da natos politikuri gavlena
regionze, aseve aRmosavleTiT prodasavluri avRaneTi, dasavleTiT
reformirebuli erayi rTul geopolitikur garemoSi moaqceven irans. Y
amave dros, iranis problemis gadaWra aSS-saTvis da mTlianad
demokratiuli samyarosaTvis metad rTul amocanas warmoadgens. kerZod, am
mxriv aRsaniSnavia ramdenime faqtori:
- ruseTisa da CineTis arakonstruqciuli qmedebebis Sedegad
GWianurdeba iranisaTvis mkacri moTxovnebis wamoyeneba da Sesabamisi
sanqciebis SemoReba;
- igive ekonomikuri sanqciebis SemoRebamac SeiZleba ver gaamarTlos.
magaliTad iranisTvis navTobis eqsportis moculobis SezRudva, (rogorc
es xdeboda huseinis erayTan dakavSirebiT misi reJimis damxobamde, rodesac
am ukanasknels ufleba hqonda mxolod 2 milioni tona navTobis eqsporti
moexdina) - SesaZloa navTobze msoflio fasebis kidev ufro zrda
gamoiwvios;
- aseve cnobilia, rom irans gaaCnia navTobis da gazis didi maragi.
magaliTad, irani flobs msoflio navTobis maragis 9%-s da gazis
msoflio maragis 16%-s. marto 2006 wels iranma energetikuli
resursebis eqsportis Sedegad 54 miliardi dolaris mogeba miiRo196.
196
OPEC Annual Statistical Bulletin 2006
260
- irans hyavs bevrad ufro Zlieri armia SeiaraRebis da raodenobrivi
TvalsazrisiTac. MmagaliTad, iranis Tavdacvis saministros SeiaraRebuli
Zalebisa da lojistikis gaTvaliswinebiT hyavs 545 aTasi samxedro
mosamsaxure, da misi samxedro xarjebi 2005 wlis monacemebiT aRemateboda
6 miliard 300 milion aSS dolars, rac Seadgenda iranis mTliani Sida
produqtis 3,5%-s. aseve mniSvnelovania aRiniSnos, rom sayovelTao
mobilizaciis SemTxvevaSi irans SeuZlia gamoiyvanos 12 milion 285 aTasi
rezervisti. iranis SeiaraRebaze iricxeba 200-ze meti samxedro
TviTmfrinavi da vertmfreni, 2080 tanki. 197
am faqtorebis gaTvaliswinebiT aSS-s iranis winaaRmdeg SeuZlia
gaataros Semdegi politika:
197
http://en.wikipedia.org/wiki/Armed_Forces_of_the_Islamic_Republic_of_Iran
261
warmoadgens, romelic metad did rols TamaSobs Tanamedrove
saerTaSoriso urTierTobebSi.
rogorc cnobilia, regionis politikur rukaze fundamentur
cvlilebebs adgili hqonda gasuli saukunis 80-iani wlebis bolosa da 90-
iani wlebis dasawyisSi, rac upirveles yovlisa dakavSirebuli iyo
kardinalur politikur cvlilebebTan aRmosavleT evropasa da yofil
sabWoTa kavSirSi da ganpirobebuli iyo demokratiuli procesebis
ganviTarebasTan AaRmosavleT evropaSi, maT Soris Savi zRvis regionSi
mdebare bulgareTsa da rumineTSi da sabWoTa kavSiris daSlasTan, risi
Sedegic gaxda regionSi myofi yofili sabWoTa mokavSire respublikebis
(saqarTvelo, somxeTi, azerbaijani, ukraina, ruseTis federacia, moldova)
mier saxelmwifoebrivi damoukideblobis mopoveba.
dRevandel dRes regionis TiToeul qveyanas gaaCnia Tavisi sakuTari
sagareo-politikuri da erovnuli usafrTxoebis prioritetebi.
civi omis Semdgom periodSi regionSi mravali mniSvnelovani movlena
ganviTarda, sadac dadebiTi aspeqtebidan mniSvnelovania aRiniSnos Semdegi:
262
samxedro aRWurvilobiT. rogorc cnobilia separatistuli moZraobebis
ganviTarebis erT-erT mTavar mizezs warmoadgens regionis zogierTi
saxelmwifos oficialuri struqturebis mier separatistuli moZraobebis
pirdapiri da Ria mxardaWera, rodesac am saxelmwifoebis Sesabamisi
struqturebi finansuri da samxedro xasiaTis daxmarebas uweven
separatistul reJimebs, amis naTeli dadasturebaa ruseTis mier 2008 wlis
agvistoSi saqarTvelos teritoriis 20%-is okupacia da afxazeTsa da e.w.
samxreT oseTSi marionetuli xelisuflebebis pirdapiri mxardaWera.
erT-erT umniSvnelovanes problemas, romelic aferxebs TanamSromlobis
ganviTarebas Savi zRvis regionSi warmoadgens daZabuli ormxrivi
urTierTobebi regionis ramdenime saxelmwifos Soris, am SemTxvevaSi
aRsaniSnavia ruseT-saqarTvelos konfliqti, somxeT-azerbaijanis
konfliqti, daZabuli urTierTobebi erTis mxriv TurqeTsa da somxeTs,
meores mxriv ruseTsa da moldovas Soris. agreTve mniSvnelovania
aRiniSnos teritoriuli davebi ukrainasa da rumineTs, agreTve ukrainasa
da ruseTs Soris.
rac Seexeba ekonomikuri xasiaTis problemebsa da gamowvevebs, isini pirvel
rigSi dakavSirebulia regionis energetikul usafrTxoebasTan da Savi
zRvis regionis qveynebis umravlesobis sust social-ekonomikur
ganviTarebasTan.
miuxedavad zemoaRniSnuli problemebisa, uaxloes warsulSi
ganviTarebuli pozitiuri procesebi iZleva imeds, rom regionSi arsebuli
daZabulobani etapobrivad dadebiTad gadawydes. am mxriv erT-erT
umniSvnelovanes faqtors warmoadgens natos gafarToeba da aliansis
gazrdili roli globaluri usafrTxoebis sistemis CamoyalibebaSi.
baltiis saxelmwifoebisa da Savi zRvis dasavleT sanapiroze mdebare
saxelmwifoebis aliansSi miRebis Semdeg natos Semdgom strategias
warmoadgens ufro intensiuri TanamSromlobis ganviTareba Savi zRvis
regionis postsabWoTa respublikebTan. am mxriv pirvel rigSi aRsaniSnavia
natos rigis samitze miRebuli erToblivi dokumenti, sadac aRniSnulia
aliansis mier saqarTvelosa da ukrainasTan intensiuri TanamSromlobis
mniSvneloba.198
natosTan TanamSrolobis gzaze Savi zRvis regionis qveynebisaTvis metad
mniSvnelovania aliansis gamocdilebis gaziareba usafrTxoebis sferoSi
reformebis Catarebis TvalsazrisiT, SeairaRebuli Zalebis natos
standartebiT uzrunvelyofaSi da a.S.
natos gafarToebasTan erTad umniSvnelovanes faqtors warmoadgens
evrokavSiris gafarToeba da regionSi mdebare postsabWoTa respublikebis
evrokavSiris samezoblo iniciativaSi CarTva, rac dadebiT gavlenas
moaxdens reformebis ganxorcielebis procesze am qveynebSi.
udidesi roli regionSi arsebuli problemebis mogvarebis sakiTxebSi
SeuZliaT iTamaSon ekonomikurma proeqtebma. regionis qveynebis
ekonomikurma ganviTarebam SeuZlia udidesi roli Seasrulos separatizmis
damarcxebaSi, radganac separatistuli regionebis de-faqto xelisuflebis
warmomadgenlebi (saqarTvelos teritoriaze ruseTis mier okupirebuli
regionebi), agreTve am regionebis mosaxleoba dainteresebuli iqneba ufro
metad iyos integrirebuli im ganviTarebuli ekonomikis mqone
saxelmwifoSi, romlisgan gamoyofasac am etapze ase eswrafvian
separatistuli regionebis xelmZRvanelebi.
198
Uukrainis prezidentad v. ianukoviCis arCevis Semdeg, rogorc cnobilia am qveynis
xelisuflebam uari ganacxada survilze, gaxdes nato-s wevri
263
ekonomikuri aspeqtebidan ra Tqma unda pirvel rigSi gansakuTrebiT
unda aRiniSnos im saerTaSoriso satransporto da energetikuli
proeqtebis Sesaxeb, romelSic aqtiurad arian CarTulni Savi zRvis
regionis saxelmwifoTa umravlesoba. pirvel rigSi aq aRsaniSnavia evropa-
aziis satransporto koridoris-trasekas proeqti da “didi abreSumis gzis”
aRdgenis mcdeloba regionis saxelmwifoTa mier msoflios wamyvani
demokratiuli qveynebis monawileobiT. rogorc cnobilia, abreSumis gza
funqcionirebda Cvens welTaRricxvamde me-8-7 saukuneebidan da am gzis
meSveobiT xdeboda CineTisa da indoeTis dakavSireba elinisturi samyaros
berZnul qalaq-saxelmwifoebTan da mogvianebiT romis imperiasTan.
zemoaRniSnuli kavSirurTierTobebi ZiriTadad xorcieldeba Savi zRvis
regionis meSveobiT.
zemoaRniSnuli proeqtebis, agreTve Savi zRvis dasavleT sanapirosken
evrokavSirisa da nato-s gafarToebis Sedegad, regionma axali
geostrategiuli funqcia SeiZina, igi moeqca msoflios mravali wamyvani
saxelmwifos mTavrobebisa da maTi energetikuli kompaniebis politikuri
da ekonomikuri interesebis sferoSi. aRniSnul regions Tavisi arsebobis
periodSi (Savi zRvis regionSi saxelmwifoebis Camoyalibebis droidan)
yovelTvis gaaCnda Tavisi geostrategiuli mniSvneloba. saukuneebis
ganmavlobaSi igi mravaljer gamxdara sxvadasxva Zlieri saxelmwifoebis
Tavdasxmis obieqti. am saxelmwifoTa liderebs mSvenivrad hqondaT
gaTviTcnobierebuli evropisa da aziis gasayarze mdebare, strategiuli
navsadgurebisa da sxva mniSvnelovani satransporto komunikaciebis mqone
regionis strategiuli mniSvneloba.
264
gautolda, xolo 2007 wels 1 mlrd dolaramde avida.199 2011 wlisaTvis, am
qveynis Tavdacvis biujeti ki 3 mlrd. dolars gadaaWarbebs.
imis gamo, rom wignis mniSvnelovani nawili saqarTvelos daeTmoba, am
TavSi detalurad iqneba gaanalizebuli mxolod Cveni uSualo mezoblebis,
somxeTisa da azerbaijanis geopolitikuri roli da adgili dRevandel
msoflioSi.
somxeTi. somxeTma, miuxedavad saqarTvelosTan SedarebiT naklebad
xelsayreli geostrategiuli mdebareobis gamo, Tavidanve uaryo yarabaRis
sakiTxSi daTmobis sanacvlod regionSi gansaxorcielebel proeqtebSi
ufro aqtiurad CarTvis idea. igi gaRizianebulia masTan dapirispirebuli
azerbaijanis ZalisxmeviT energetikul proeqtebTan dakavSirebiT, radgan
maTi realizacia gamoiwvevs azerbaijanis gaZlierebas, aman SeiZleba
gamoiwvios am qveynis ekonomikis sxvadasxva dargebis ganviTareba da
yarabaRis konfliqtTan dakavSirebiT didi saxelmwifoebis azerbaijanis
mxareze gadabireba.
ruseTis imperiuli Zalebi aSkarad ganixilaven somxeTis gamoyenebis
SesaZleblobas kavkasiisa da kaspiis zRvis regionSi gansaxorcielebeli
proeqtebis CasaSlelad. amis gamo ar aris gamoricxuli, saomari
moqmedebebis ganaxleba yarabaRSi. magaliTisaTvis SeiZleba moviyvanoT 90-
iani wlebis bolos momxdari faqti, rodesac ruseTma somxeTs usasyidlod
gadasca daaxloebiT ramdenime aTeuli miliardi dolaris saomari
aRWurviloba, agreTve isic, rom axalqalaqis samxedro bazidan gamotanili
teqnikis transportireba ganxorcielda somxeTis teritoriaze ganlagebul
giumris samxedro bazaze. destabilizaciis arseboba regionis Tundac erT
saxelmwifoSi (aq ki saubari exeba somxeTs, azerbaijans da saqarTvelos)
mTlianad kavkasiisa da evroatlantikur regions xdis arastabilurs da
aqedan gamomdinare safrTxes uqmnis nebismieri proeqtis ganxorcielebas.
1996 wlis aprilSi somxeTma evrokavSirTan `partniorobisa da
TanamSromlobis Sesaxeb~ xelSekrulebas moawera xeli. 2004 wlidan
somxeTi gaxda evrokavSiris samezoblo politikis wevri, xolo 2009
wlidan aRmosavleTis samezoblo politikis wevri. natosTan
urTierTobisas ki somxeTi sifrTxiles iCens da cdilobs Tavisi poziciis
ruseTTan SeTanxmebas, Tumca 2004 wels man daiwyo individualuri
partniorobis samoqmedo gegmis-“aipapis” ganxorcieleba.
regionaluri organizaciebidan somxeTi damoukidebel saxelmwifoTa
da Savi zRvis ekonomikuri TanamSromlobis organizaciis wevria.
somxeTis mmarTveli wreebis warmomadgenelTa mosazrebis Tanaxmad, Tu
`abreSumis gzis~ proeqti mxolod dasavleTisaken kaspiis zRvaSi
mopovebuli navTobisa da gazis gadatvirTvas iTvaliswinebs, somxeTi
saerTaSoriso sazogadoebas, azerbaijanTan uTanxmoebis gamo bevrs
verafers SesTavazebs.
somxeTis politikur wreebSi didi xania arsebobs usityvo konsensusi
yarabaRis sakiTxTan dakavSirebiT. TiTqmis yvela politikuri Zala
aRiarebs imas, rom yarabaRis azerbaijanisaTvis daTmoba SeuZlebelia.
meores mxriv, somxeTis mosaxleobaSi sul ufro metad izrdeba imis
Segneba, rom yarabaRis sakiTxis gadawyvetis gareSe somxeTis ganviTarebas
199
Nnika CitaZe. Nnato-Crdiloatlantikuri aliansi. msoflioSi mSvidobisa da
stabilurobis mTavari garanti. Tbilisi. 2008 w. gv. 132E
265
didi dabrkolebebi gadaeRobeba win, risi erT-erTi naTeli magaliTia Savi
da kaspiis zRvis regionSi mimdinare proeqtebidan somxeTis gamoTiSva.
azerbaijani, romelsac saerTaSoriso mxardaWeris imedi aqvs, cdilobs
yarabaRis konfliqtis mowesrigebis procesSi monawileTa wre
maqsimalurad gaafarTovos da msoflios sazogadoebas warudginos es
konfliqti, rogorc somxeTis mier misi teritoriis mitaceba da ara
rogorc yarabaRis somexTa brZola TviTgamorkvevisaTvis. dasavleTis
mxridan somxeTze zewolis gaZlierebis baqos mTavari koziri ra Tqma unda
kaspiis navTobia. rac ufro izrdeba kaspiis navTobis resursebis
damuSavebaSi CarTuli ucxouri kompaniebis ricxvi, miT ufro mkacr
xasiaTs Rebulobs baqos pozicia mTian yarabaRTan mimarTebaSi. bolo xans
somxeTsa da azerbaijans Soris warmoebul molaparakebebSi garkveuli
winsvla SeiniSneba.
somxeTsa da natos wevr TurqeTs Soris dRevandel etapze metad
daZabuli urTierTobaa, miuxedavad imisa, rom 2009 wels orma qveyanam xeli
moawera SeTanxmebas diplomatiuri urTierTobebis aRdgenis Sesaxeb, Tumca
am xelSekrulebis ratificireba dREmde ar momxdara. TurqeTis mxare
uaryofs 1915 wels genocidis faqts da somxebis didi raodenobiT daRupvas
maT mier mowyobil ajanyebas miawers.
somxeTis mTavroba saerTaSoriso rezonansis meTodiT cdilobs
aiZulos TurqeTi uari Tqvas somxeTis ekonomikur blokadaze.
genocidis problemis garda somxeTisa da TurqeTis urTierTobebis
xelis SemSleli faqtoria yarabaRis sakiTxic. TurqeTi konfliqtis
dawyebidan azerbaijanis mxardamWer Tanamimdevrul politikas
axorcielebda.
ruseTisa da somxeTis urTierToba politikuri TvalsazrisiT metad
dinamiurad viTardeba. am ori qveynis poziciebi regionul da msoflio
politikis sakiTxebSi erTmaneTs emTxveva an erTmaneTis msgavsia. bevri
msgavseba SeiniSneba dsT-s farglebSi TanamSromlobis sakiTxebTan
dakavSirebiT. ruseTisa da somxeTis poziciebi kidev ufro daaxlovda mas
Semdeg, rac Aazerbaijanis xelisuflebam dasavleTis wamyvan
navTobkompaniebTan xeli moawera `saukunis kontraqts~ xeli. kaspiis
sanavTobo proeqtebis ganxorcilebas orive qveyana ganixilavs rogorc
ruseTis mier kavkasiis regionSi gavlenis sferos dakargvas da somxeTis
poziciebis Sesustebas. amitom rogorc ruseTi, aseve somxeTi cdiloben
maqsimalurad SeinarCunon is mWidro urTierToba, romelic am qveynebs
Soris arsebobs. 1996 wlis 29 agvistos ori qveynis prezidentebis mier
xeli moewera xelSekrulebas `megobrobis TanamSromlobisa da
urTierTdaxmarebis~ Sesaxeb. oficialurma baqom SeSfoTeba gamoTqva am
xelSekrulebasTan dakavSirebiT da mas uwoda "samxedro paqti". ruseTsa da
somxeTs Soris erT-erT umTavres mimarTulebas warmoadgens Tavdacvisa da
usafrTxoebis sakiTxebSi TanamSromloba, rac TavisTavad urTierTobis
maRal doneze metyvelebs. saerTaSoriso politikur wreebSi didi
rezonansi gamoiwvia 1996 wlis ganmavlobaSi ruseTis mier somxeTisaTvis
miliard dolaris Rirebulebis SeiaraRebisa da samxedro aRWurvilobis
gadacemis faqtis gamJRavnebam, agreTve 2005 wlidan somxeTis teritoriaze
axalqalaqis samxedro bazidan giumriSi SeiaraRebis gatanam. azerbaijanma
oficialuri protesti gamoTqva ruseTis interesebis winaaRmdeg.
somxeTisaTvis didi mniSvneloba aqvs ruseTTan TanamSromlobas
regionis politikuri problemebis mogvarebis sferoSi. susti
266
somxeTisaTvis ruseTTan samxedro kavSirs sasicocxlo mniSvneloba aqvs,
magram es kavSiri samxreT kavkasiaSi Tavisi gavlenis SesanarCuneblad da
regionSi TurqeTis eqspansiis SesaCereblad ruseTisaTvis metad
mniSvnelovania. ruseTis SeSfoTebas iwvevs agreTve amerikisa da natos
poziciebis momZlavreba samxreT kavkasiaSi, saqarTvelos mzadyofna nato-
sTan mWidro kavSirebis dasamyareblad. meore mxriv somexi eqspertebis
nawili SiSobs, rom ruseTs SeuZlia somxeTis iZuleba samSvidobo
procesis daCqarebisaken. garda amisa somxebi fiqroben, rom ruseTis
dasusteba gamoiwvevs saqarTvelosa (okupirebul regionebSi) da somxeTSi
misi samxedro Zalis SezRudvas, rac somxeTis sagareo politikaze
mniSvnelovan gavlenas moaxdenda. ruseTis dasusteba an kavkasiis regionis
aSS-s srul gavlenaSi moqceva SeuZlebels gaxdis moskov-Teiran-erevanis
geopolitikuri RerZis realizebasa da Aazerbaijanis energetikuli
proeqtebisaTvis maqsimaluri xelisSeSlis SesaZleblobas, razec somexi
politikosebi did imedebs amyareben.
ruseTTan mWidro TanamSromlobis miuxedavad somxeTs metad Tbili
urTierTobebi aqvs dasavleTis mowinave qveynebTan, gansakuTrebiT ki aSS-
Tan. am ukanasknelis Zalisxmeva mimarTulia iqiTken, rom Secvalos
somxeTis strategiuli orientacia ruseTze, gaamyaros Tavisi politikuri
gavlena am qveyanaSi da somxeTisa da azerbaijanis poziciebis daaxloebiT
gadawyvitos yarabaRis problema. zemoaRniSnuli faqtorebis gamo, amerikis
SeerTebuli Statebi somxeTis xelisuflebisagan Semdegi sakiTxebis
gadawyvetas cdilobs:
_ qveynidan gayvanil iqnas ruseTis samxedro baza da arsebiTad
Seicvalos urTierToba ruseTTan;
_ gawydes somxeTis yovelgvari kavSiri iranTan;
_ yarabaRi farTo avtonomiuri uflebebiT darCes azerbaijanis
SemadgenlobaSi;
vaSingtoni, rogorc humanitaruli donori, aqtiur zegavlenas axdens
somxeTSi mimdinare politikur procesebze. am mxriv mniSvnelovania somxur-
amerikuli diasporis roli, romelsac didi gavlena aqvs somxeTis
politikur elitaze. mniSvnelovania aRiniSnos aSS-is mier somxeTis
“mileniumis” programaSi CarTva, romelmac praqtikuli ganxorcieleba 2006
wlidan daiwyo da somxeTs am mizniT daaxloebiT 235 milioni aSS dolari
gamoeyofa.
267
investiciebis mozidva, navTobisa da gazis erTobliv damuSavebaze axali
kontraqtebis gaformeba da ganxorcileba, maT Soris mniSvnelovania
evropis mimarTulebiT axali milsadenebis mSenebloba Savi zRvis regionis
qveynebis gavliT. ucxouri investiciebis mozidvis mxriv miRweuli Sedegebi
TvalSisacem dadebiT gavlenas axdens azerbaijanis social-ekonomikur
ganviTarebasa da saerTaSoriso prestiJis ganmtkicebaze. 2006-2007 wlebSi
azerbaijanSi mTliani Sida produqtis zrdam 30%-s gadaameta.
Tu Cven gadavxedavT Aazerbaijanis mier gatarebul sagareo politikas,
qveynis bolo wlebis sagareo politikis analizi erTis mxriv
prodasavluri kursis ganmtkicebasa da saimedo partniorebis ricxvis
zrdaze miuTiTebs, rac ZiriTadad sanavTobo strategiisa da realizaciis
gziT xorcieldeba da meores mxriv qveynisTvis metad mniSvnelovania
ruseTTan keTilmezobluri urTierTobebis SenarCuneba, razec naTlad
metyvelebs ruseTis prezidentebis, putinisa da SemdgomSi medvedevis
vizitebi baqoSi. Tumca am urTierTobebs garkveuli daRi daasva ruseTis
mier azerbaijanisadmi gazis eqsportis Sewyvetam 2006 wels mas Semdeg,
rodesac azerbaijanma uari ganacxada rusuli gazis importze 230
dolarad.
azerbaijanis sagareopolitikuri prioriteti dasavleTTan, pirvel
rigSi aSS-Tan da TurqeT-saqarTvelosTan urTierTobis gaaqtiurebisakenaa
mimarTuli.
paralelurad, regionSi strategiuli interesebis gaTvaliswinebiT,
vaSingtoni da evrokavSiri cdiloben gaaZlieron azerbaijan-yazaxeTisa da
azerbaijan-TurqmeneTis TanamSromloba da aRmofxran is garkveuli
daZabuloba, romelic arsebobs am qveynebs Soris (gansakuTrebiT
Aazerbaijan-TurqmeneTis) TanamSromlobis gzaze.
amerikis SeerTebul Statebsa da azerbaijans Soris urTierTobaTa
ganxilva unda daviwyoT 1997 wlidan, roca Sedga azerbaijanis prezidentis
heidar alievis pirveli viziti aSS-Si. igi Sexvda prezident klintonsa da
prezidentis administraciis sxva maRali Tanamdebobis pirebs.
euTo-s minskis jgufis farglebSi aSS aqtiurad uWers mxars
azerbaijanis teritoriul mTlianobas. misi udidesi navTobkompaniebi
aqtiurad monawileoben kaspiis energoresursebis aTvisebaSi. aSS-is
interess azerbaijanis mimarT agreTve aZlierebs is faqtic, rom aSS-is
geopolitikuri interesebis sferoSia moqceuli Savi da kaspiis zRvis
regioni, sadac azerbaijans Tavisi energoresursebis gamo gansakuTrebuli
adgili eniWeba.
amave dros, ori qveynis urTierTobis ganviTarebis Semaferxebeli
faqtori iyo aSS-is kongresis mier miRebuli 907-e Sesworeba, romelic
azerbaijanisaTvis aSS-is samTavrobo daxmarebis aRmoCenas krZalavda.
~Tavisuflebis mxardaWeris aqti~ e. w. 907 Sesworeba 1992 wels amerikis
kongresma azerbaijanis mier yarabaRis winaaRmdeg ekonomikuri embargos
sababiT miiRo, Tumca dRes ukve amerikeli pilitologebi acxadeben, rom
yarabaRis problemis mowesrigebas ara baqo, aramed erevani aferxebs.
cxadia, rom 907-e Sesworeba Tavad amerikis interesebs ewinaaRmdegeba. AaSS-
is prezidentis administraciis mravali mcdelobis miuxedavad, Sesworeba
ramdenime wlis ganmavlobaSi kidev ZalaSi rCeboda, romlis ZiriTadi
mizezia somxuri diaspora, romelsac didi gavlena aqvs aSS-is senatSi.
Tumca mas Semdeg, rac azerbaijanma aiRo mkveTri prodasavluri kursi,
agreTve aSS-is udidesi dainteresebam Aazerbaijanis energoresursebis
268
mimarT ganapiroba is faqti, rom miuxedavad somxuri lobis
winaaRmdegobisa, aSS-is kongresma ramdenime cota xnis win gaauqma
azerbaijanis mimarT dawesebuli embargo.
azerbaijan-ruseTs Soris urTierTobebi Soris rogorc politikuri,
aseve ekonomikuri urTierTobebi bolo wlebis ganmavlobaSi
winaaRmdegobrivad viTardeboda. azerbaijani samxreT kavkasiaSi im qveyanas
warmoadgens, sadac ar arsebobs ruseTis samxedro bazebi. marTalia
moskovis zewolis Sedegad azerbaijani 1993 wels oficialurad Sevida
dsT-Si, magram ruseTis samxedro bazebi mas Tavis teritoriaze ar
daubrunebia, Tumca qveyanaSi isev ruseTis zewolis Sedegad 2000 wlidan
funqcionirebs ruseTis sakuTrebaSi myofi gabalinis radiolokaciuri
sadguri.
or qveyanas Soris urTierTobis yvelaze mwvave problemad kaspiis
zRvis iuridiuli statusi, kaspiis energoresursebis aTvisebasTan
dakavSirebuli problemebi, somxeTisaTvis iaraRis gadacema da ruseT-
somxeTis TanamSromlobis sakiTxebi rCeba. azerbaijanSi seriozul
SeSfoTebas gamoTqvamen ruseT-somxeTis TanamSromlobis gafarToebis
gegmebTan dakavSirebiT, garda amisa, rogorc zemoT aRiniSna, aucilebelia
aRiniSnos azerbaijanis mier ruseTis gazis importze uaris Tqma, rodesac
ruseTi cdilobda aeZulebina azerbaijani raTa am ukanasknels uari eTqva
sakuTari gazis saqarTveloSi eqsportze. saqarTveloze zewolasTan erTad
ruseTis mizani iyo xeli SeeSala ruseTidan TurqeTSi mimavali “cisferi
nakadis” konkurenti proeqtis baqo-Tbilisi-erzurumis proeqtis
ganxorcielebisTvis. Tavis mxriv, azerbaijanmac uari ganacxada
ganexorcielebina navTobis transportireba ruseTis port novorosiiskamde
baqo-novorosiiskis navTobsadenis meSveobiT, Tumca, ukve 2008 wlis
agvistos Semdeg, or qveyanas Soris daido rigi SeTanxmebebi, maT Soris
ruseTis mier azerbaijanSi mopovebuli jer 500 milioni, xolo Semdeg 1
miliardi kuburi metri bunebrivi airis Sesyidvis Taobaze. agreTve,
azerbaijanuli navTobis baqo-novorosiiskis milsadeniT transportirebis
Taobaze.
azerbaijan-TurqeTis urTierTobebi tradiciulad strategiuli
partniorobis farglebSi viTardeba. yarabaRis konfliqtis mowesrigebis
sakiTxSi, TurqeTi erTmniSvnelovnad azerbaijans uWers mxars. kaspiis
sanavTobo proeqtebma es ori Turqulenovani qveyana kidev ufro daaxlova.
baqom araerTgzis aRniSna, rom azerbaijanis ZiriTadi navTobsadeni
Turqul port jeihanisken gaemarTeba.
or qveyanas Soris urTierTobebi kidev ufro gamyarda mas Semdeg,
rodesac daiwyo jer baqo-Tbilisi-jeihanis navTobsadenis, xolo 2007
wlidan baqo-Tbilisi-erzurumis gazsadenis funqcionirebam. amave dros
udidesi mniSvneloba eniWeba baqo-Tbilisi-axalqalaqi-yarsis rkinigzis
amoqmedebasac, romelsac SeuZlia mniSvnelovani dadebiTi gavlena
moaxdinos kaspiisa da Savi zRvis, da aseve mTlianad evro-atlantikur
regionSi savaWro-ekonomikuri urTierTobebis ganviTarebaze.
1996 wels azerbaijansa da evrokavSirs (romlis wevri ramdenime
qveynis navTobkompania aqtiurad monawileobs kaspiis navTobis aTvisebis
saqmeSi) Soris gaformda ~partniorobisa da TanamSromlobis SeTanxmeba~,
romelic ZalaSia 1999 wlis 1 ivlisidan. aRniSnuli SeTanxmebis erT-erT
prioritetul mimarTulebas energetikul sferoSi TanamSromloba
warmoadgens. agreTve, udidesi mniSvneloba eniWeba azerbaijanis CarTvas
269
evrokavSiris samezoblo iniciativis farglebSi 2004 wlidan, da
aRmosavleTis partniorobis programis farglebSi 2009 wlidan.
evrokavSiris interesebi qveynis mimarT gansakuTrebiT gaizarda mas Semdeg,
rac evropam seriozulad daiwyo fiqri axali gazsadenis mSeneblobis
Sesaxeb azerbaijanis teritoriaze, raTa SemdgomSi moxdes evropis
mimarTulebiT bunebrivi gazis transportireba.
zemoaRniSnulidan gamomdinare, azerbaijanis respublikis sagareo
politikis ZiriTad miznad SeiZleba ganisazRvros kaspiis sanavTobo
proeqtebSi ucxouri navTobkompaniebis maqsimaluri CarTva, erovnuli
damoukideblobis gamyareba, teritoriuli mTlianobis aRdgenis
xelSewyoba, regionaluri TanamSromlobis gaRrmaveba da sxvadasxva
saxelmwifoebTan Tanasworuflebiani urTierTobebis gamyareba.
suami
270
xelsayreli geopolitikuri mdebareoba da dasavleTis, kerZod ki aSS-is da
evrokavSiris mxardaWera.
TanamSromlobis sferoebi:
saqarTvelosaTvis prioritetulia suam-is farglebSi
TanamSromlobis gaRrmaveba rigi mizezebis gamo. upirveles yovlisa
aRsaniSnavia, rom saqarTvelos SeuZlia suam-is gadaqceva Savi zRvis auzis
qveynebis organizaciad, romlis mTavari prioriteti iqneba TanamSromloba
usafrTxoebis, demokratiuli institutebis ganviTarebisa da adamianis
uflebebis dacvis, terorizmis winaaRmdeg brZolis da sxva saerTo
interesebis sferoebSi. amasTan aRsaniSnavia, rom suuam-ma ar unda dakargos
Tavdapirveli – energetikuli derefnis usafrTxoebis da ekonomikuri
TanamSromlobis gaRrmavebis funqcia.
institucionaluri sakiTxebi:umniSvnelovanesi sakiTxia suam-is
sainformacio centris Camoyalibeba, romelic Seasrulebs organizaciis
samdivnos funqcias. aseTi centris Seqmnis SemTxvevaSi SesaZlebeli gaxdeba
aSS-is mier suam-is proeqtebis pirdapiri dafinanseba, maSin rodesac axla
es samxreT-aRmosavleT evropis TanamSromlobis iniciativis (SECI-South
Eastern European Cooperation Initiative) centris meSveobiT xorcielddeeba. suam-is
saqmianobis koordinaciis garda sainformacio centri unda gaxdes suam-is
wevri qveynebis sazogadoebebis da gare samyarosaTvis suam-is Taobaze
informaciis gavrcelebis saSualeba.
konfliqtebis mogvarebis sferoSi TanamSromloba: suam-is wevr qveynebs
bevri saerTo xasiaTis problemebi gaaCniaT, maT Soris teritoriuli
mTlianobis problema, agresiuli separatizmi (afxazeTi da samaCablo
saqarTveloSi, dnestrispireTi moldovaSi, mTiani yarabaRi azerbaijanSi)
da konfliqtebis savaraudo wyaroebis arseboba. aRsaniSnavia, rom es
problema aseve aqtualuria ukrainisaTvis, imis gaTvaliswinebiT, rom
ukrainaSi arsebobs yirimis avtonomiuri olqi.
zemoaRniSnulidan gamomdinare, suam-is wevri qveynebisaTvis
potenciuri konfliqtebis aRmofxvris sakiTxebSi TanamSromloba erT-erT
mTavar prioritetul mimarTulebas warmoadgens.
Sesabamisad, mniSvnelovania suam-is gadaqceva organizaciad, romelic
izrunebs Savi zRvis regionSi konfliqtebis gadaWraze da aqtiur
Zalisxmevas gaiRebs eTnikuri da sxva umciresobebis uflebebis da
TviTmyofadobis dasacavad.
adamianis uflebebis dacvis da demokratiuli institutebis ganviTarebis
sferoSi TanamSromloba TanamSromlobis ganviTareba adamianis uflebebis
dacvis da demokratiuli institutebis ganviTarebis sferoSi suam-isaTvis
erT-erT umniSvnelovanes prioritets warmoadgens. am mimarTulebiT
sasurvelia TanamSromloba Semdeg sakiTxebze:
- wevr-saxelmwifoebSi suam-is egidiT arCevnebis monitoringi;
- informaciis da gamocdilebis urTierTgacvla da gaziareba
erovnuli umciresobebis dacvis sferoSi;
- informaciis da gamocdilebis urTierTgacvla samxedro Zalebze
demokratiuli kontrolis ganxorcielebis sferoSi.
271
nabiji, Cvenis azriT, aiZulebs ruseTs ufro frTxili politika gaataros
suam-is qveynebis mimarT; miuxedavad amisa, SesaZlebelia koleqtiuri
usafrTxoebis organizaciis ganxorcielebis Sesaxeb msjelobis dawyeba
wevri-saxelmwifoebisaTvis monawileobisgan Tavis Sekavebis daTqmis (opt-out
clause) uflebis miniWebiT;
- principuli saerTo poziciis Camoyalibeba suam-s ori wevri qveynis
(saqarTvelo da moldova) teritoriidan ruseTis federaciis samxedro
kontingentis (saokupacio Zalebi saqarTveloSi da me-14 armia moldovaSi)
umokles vadebSi gasvlasTan dakavSirebiT;
- suam-is farglebSi koordinirebuli saqmianobis warmoeba wevri-
saxelmwifoebis evro-atlantikur struqturebTan integraciis mizniT;
- suam-is rolis gaZliereba Savi zRvis usafrTxoebis sistemaSi;
- molaparakebis gamarTva suam-is wevr-saxelmwifoebTan
saqarTvelosa da azerbaijanis teritoriaze erToblivi samxedro
wvrTnebis warmoebis Sesaxeb. aRniSnuli wvrTnebis mTavari amocana unda
iyos baqo-Tbilisi-jeihanis navTobsadenis erToblivi dacva suam-is
samxedro Zalebis mier, raTa aRkveTili iqnes saqarTveloSi ruseTis mier
okupirebuli regionebidan da safrTxis potenciuri sxva wyaroebidan
momdinare raime saxis provokacia;
- koordinirebuli poziciebis SemuSaveba nato-s an aSS-is
xelmZRvanelobasTan molaparakebebis dros, raTa aRniSnuli samxedro
wvrTnebisaTvis SesaZlebeli iyos finansuri saxis daxmarebis gaweva, aseve
SesaZleblobebis farglebSi suuam-is specialuri daniSnulebis
qveganayofebis Tanamedrove Nnato-s SeiaraRebiT aRWurva;
- suam-is wevr-saxelmwifoTa samxedro mosamsaxureebis
kvalifikaciis amaRlebis mizniT poziciebis SemuSaveba suuam-is wevri
romelime qveynis teritoriaze nato-s programa `partnioroba
mSvidobisaTvis~ farglebSi samxedro wvrTnebis Catarebis Taobaze,
programis sxva wevr saxelmwifoebTan erTad;
- mniSvnelovania koordinirebuli politikis warmoeba ruseTTan,
sxvadasxva saxis provokaciebis Tavidan asacileblad.
evrokavSirTan daaxloebis formati: suam-s gaaCnia didi potenciali iqces
ara marto srulfasovan regionul organizaciad, aramed misi wevri
saxelwifoebis evrokavSirTan daaxloebis meqanizmad. imis gaTvaliswinebiT,
rom suam-is oTxi wevri saxelmwifo aseve CarTulia aRmosavleTis
partniorobis programis politikaSi da gaaCniaT mkveTri pro-evropuli
miswrafebebi, savaraudod momgebiani da mniSvnelovani iqneba
TanamSromlobis gaRrmaveba evrokavSirTan.
evrokavSirTan urTierTobis mniSvnelovani etapi daiwyo 2003 wlis
noemberSi, rodesac evrokavSiri seriozulad dainteresda suuam-is
saqmianobiT. evrokavSirTan partniorobis gasaRrmaveblad sasurvelia:
- suam-is wevr-saxelmwifoebSi TanamSromloba evrokavSiris
standartebTan Sesabamisad kanonmdeblobis harmonizaciis sferoSi;
- suam-is miznebis da amocanebis evrokavSiris miznebTan da
amocanebTan SesabamisobaSi moyvana;
- suam-is farglebSi evrokavSiris daxmarebiT da egidiT saerTo
proeqtebis ganxorcieleba da evrokavSiris eqspertizis gamoyeneba;
- suam-is energetikuli derefnis da anti-teroristuli funqciebis
gaZliereba, rac pirdapir kavSirSia regionSi evrokavSiris interesebTan.
272
am mxriv umniSvnelovanesia saerTo virtualuri anti-teroristuli da
samarTaldacvis sakiTxTa regionuli virtualuri centris (VLEC - Regional
Virtual Law Enforcement Center) Seqmnis dasruleba. virtualuri centri da
saxelmwifoTaSorisi sainformacio menejmentis sistemis proeqti (VC/IIMS),
evrokavSiris da aSS-is daxmarebiT aucileblad unda dasruldes umokles
vadaSi. msgavsi centris Seqmna mniSvnelovnad Seuwyobs xels Savi zRvis
regionSi anti-teroristuli garemos Camoyalibebas da suam-is prestiJis
amaRlebas saerTaSoriso sazogadoebis TvalSi.
momavalSi aseve mniSvnelovani iqneba realuri centris Seqmna suam-
is romelime wevri-saxelmwifos dedaqalaqSi, romelic koordinacias
gauwevs suam-is wevrebis anti-teroristul da samarTaldamcav qmedebebs.
aranakleb mniSvnelovania narkotikuli nivTierebebis gavrcelebis
winaaRmdeg brZola. saqarTvelom, rogorc qveyanam, romelic suam-is
farglebSi anti-narkotikuli saqmianobis koordinatoria, unda gaagrZelos
aqtiuri TanamSromloba wevr-saxelmwifoebs Soris erTiani anti-
narkotikuli politikis SesamuSaveblad. am mxriv, rogorc zemoT
avRniSneT, mniSvnelovania virtualuri centris efeqturi funqcionireba.
centris operacionalizaciisaTvis aucilebelia:
- narkotikuli nivTierebebis gadamtanebis, sindikatebis da
narkotikebis gadaadgilebis Sesaxeb konfidencialuri, sarwmuno
informaciis sistematizacia da virtualuri centris meSveobiT suam-is
wevr saxelmwifoebs Soris gacvla;
- farTomasStabiani anti-narkotikuli propagandis Catareba wevr
saxelmwifoebSi;
- ucxoel kolegebTan mWidro kontaqtebis damyareba da eqspertizisa
da gamocdilebis gacvla.
energetikis sferoSi TanamSromloba: erT-erT umTavres prioritets suam-
is wevri saxelmwifoebisaTvis warmoadgens evro-aziuri satransporto
derefnisa da kaspiis navTobis dasavleTis mimarTulebiT transportirebis
sferoSi TanamSromlobis gaZliereba. mniSvnelovania aRiniSnos, rom
arsebobs proeqti, romlis mixedviT azerbaijanidan saqarTvelos
teritoriis gavliT sufsis terminalidan navTobis transportireba
tankerebis meSveobiT moxdeba.
am mxriv sayuradReboa odesa-brodis navTobsadenis roli. ramdenadac
cnobilia odesidan, jer kidev sabWoTa periodSi arsebuli navTobsadenis
da axali odesa-brodis navTobsadenis meSveobiT moxdeba navTobis
transportireba aRmosavleT da dasavleT evropis, agreTve moldovas
mimarTulebiT.
273
suam-is satransporto derefnis ganviTareba idealur winapiroba
iqneba wevr-saxelmwifoebs Soris ekonomikuri da sxva saxis
TanamSromlobis gasaRrmaveblad.
suam-is wevr-saxelmwifoebs Soris ekonomikuri TanamSromlobis
gasaRrmaveblad mniSvnelovania Tavisufali vaWrobis Sesaxeb SeTanxmebis
da transportis xelSewyobis proeqtebis (Transport Facilitation Project)
implementacia. msgavsi proeqtebis warmatebiT Sesrulebam samxreT-
aRmosavleT evropis TanamSromlobis iniciativis farglebSi (SECI – South-
East European Cooperation Initiative) dadebiTad imoqmeda makedoniis, bulgareTis,
rumineTis, albaneTis, ungreTis, xorvatiis da moldovas sabaJo
administraciebis ganviTarebasa da momzadebaze.
vaWrobis da transportirebis xelSewyobis programis mTavari mizania
suam-is qveynebSi mimzidveli satransporto infrastruqturis ganviTareba
da am qveynebis ekonomikuri usafrTxoebis uzrunvelyofa.
zemoTCamoTvlili miznebis misaRwevad sasurvelia:
erT-erT umTavres prioritets suam-is wevri saxelmwifoebisaTvis
warmoadgens evro-aziuri satransporto derefnisa da kaspiis navTobis
dasavleTis mimarTulebiT transportirebis sferoSi TanamSromlobis
gaZliereba.
institucionaluri sakiTxebi: mniSvnelovaniasuam-is sainformacio centris
Camoyalibeba, romelic koordinacias gauwevs suam-is saqmianobas.
am ideis gansaxorcieleblad albaT aucilebelia koordinirebuli
moqmedeba suuam-is wevri saxelmwifoebis Sesabamisi saministroebis
Sesabamis departamentebsa da sammarTveloebs Soris, raTa moxdes saboloo
SeTanxmeba Tu ra tipis informaciis gacvlaa aucilebeli suam-is ufro
efeqturad funcionirebis mizniT.
sainformacio centri unda gaiyos ramdenime sammarTvelod da
ganyofilebad, magaliTad: samxedro TanamSromlobis sammarTvelo,
politikisa da usafrTxoebis sakiTxebis sammarTvelo, ekonomikuri
TanamSromlobis sammarTvelo da a. S. TiToeuli sammarTvelo Tavis mxriv
unda daiyos calkeul ganyofilebebad an mimarTulebebad, magaliTad:
politikisa da usafrTxoebis sakiTxebis sammarTvelos erT-erTi
ganyofileba iyos suam-is evro-atlantikur struqturebTan urTierTobis
ganyofileba da a. S.
centris saqmianoba unda iwarmoebodes suam-is qveynebis Sesabamis
saministroebTan (magaliTad samxedro TanamSromlobis sammarTvelos
Tavdacvis saministroebTan da a. S.) mWidro TanamSromlobis gziT.
sasurvelia rom centrma miRebuli informaciis safuZvelze,
gansazRvros suam-is politikis is prioritetuli mimarTulebebi, romelic
xels Seuwyobs sxvadasxva sferoSi TanamSromlobis ganviTarebas wevr
saxelmwifoebs Soris.
274
xolo 2030 wlisaTvis msoflio moTxovnileba navTobze gaizrdeba
daaxloebiT mesamediT-dRe-RameSi 110-113 milion barelamde. swored es aris
erT-erTi mizezi imisa, rom ukve ramdenime welia, rac dasavleTis wamyvani
saxelmwifoebi, romlebic cdiloben Tavi daaRwion axlo aRmosavleTis da
ruseTis energoresursebze damokidebulebas da eZeben am nedleuliT
uzrunvelyofis alternatiul wyaroebs msoflios sxvadasxva regionebSi.
erT-erT aseT mniSvnelovan regions warmoadgens kaspiis zRvis auzis
regioni, sadac msoflios wamyvanma kompaniebma 1995 wlidan moyolebuli,
mniSvnelovani kapitaldabandebebi ganaxorcieles.
200
Nnika CitaZe. “kaspiis sanavTobo proeqtebi da saqarTvelos satranzito roli.
Ppolitikuri da ekonomikuri aspeqtebi”. sadisertacio naSromi. 2004 w. gv. 25
275
xmelTaSua zRvis regionSi arsebuli geopolitikuri
viTareba
277
am Sexvedramde erTi wliT adre, 2006 wlis noemberSi natos ekonomikurma
komitetma aliansis wevrebs mosalodneli garTulebis Sesaxeb specialuri
konfidencialuri moxsenebiT acnoba. moxsenebaSi aRwerili iyo “opekis”
tipis bunebrivi airis axali aliansi.
ukve 2007 wlis martSi, forumamde ramdenime dRiT adre, evropis
saxelmwifoebma da aSS-m im safrTxeebze miuTiTes, romelic SeiZleba
msoflio gazis maragebis 70-%-is (ruseTis da iranis CaTvliT) mflobeli
saxelmwifoebis mier kartelis Seqmnas mohyoloda. maTi mosazrebiT, ar
aris gamoricxuli, rom gazis maragebis mflobelebma sakuTari pirobebis
karnaxiT, msoflios mniSvnelovani problemebi Seuqmnan. es ZiriTadad
miwodebis reJimisa da gazis fasis formirebiT iqneba gamowveuli. garda
amisa, aq aRsaniSnavia is faqtic, rom gazis mosalodneli kartelis Seqmna
gamoiwvevs ruseTis, rogorc am kartelis erT-erTi damfuZneblis
gaaqtiurebas iranTan erTad axlo aRmosavleTis regionSi.
axlo aRmosavleTis regionis mniSvnelobas ra Tqma unda gansazRvravs
iranTan da erayTan siaxlove. am mxriv aRsaniSnavia aSS-is gansakuTrebuli
daintereseba am regionis mimarT, radgan aSS-sa da irans Soris Teiranis
atomuri programis irgvliv arsebuli konfliqtis paralelurad, es ori
qveyana ibrZvis eraySi sakuTaris gavlenis gaZlierebisaTvis. im dros,
rodesac aSS iranis samxedro obieqtebze dartymis miyenebaze fiqrobs,
erayidan aSS-s SeiaraRebuli Zalebis didi nawilis 2010 wels gegmazomieri
gayvanis Semdeg, eraySi stabilurobis damyarebis garantis rolis
Sesrulebas iranic apirebs. eraySi, da saerTod axlo aRmosavleTis
regionSi iranis mosalodneli gavlenis Sesakaveblad, amerikis SeerTebuli
Statebma, navTobiT mdidar xuT arabul saxelmwifos 2008 wels 60 mlrd
aSS dolaris Rirebulebis SeiaraRebas miawoda. aRniSnuli Tanxidan marto
saudis arabeTisaTvis 20 mlrd. aSS dolaris samxedro teqnika iyo
gaTvaliswinebuli, rac SemTxveviTi ar aris. saudis arabeTi, regionSi
lideri qveynis poziciis damkvidrebis sakiTxSi, iranis mTavar konkurents
warmoadgens.
axloaRmosavleTSididixaniaarsebobsdaZabulobissaSiSikera.arabeT-is-
raelis dauregulirebelikonfliqtiukve60welzemetia,racuaryofiTadaisaxe-
baaRniSnuliregionisxalxebisdasaxelmwifoTamdgomareobaze.202amkonfliq-
tisSesaxebSeiZlebaiTqvas,romsaxezeastabiluri arastabiluroba xangrZli-
vidroisganmavlobaSi. axloaRmosavleTSi qveregioni, romelicteritoriu-
ladmoicavs israelis saxelmwifos md. iordanes dasavleTnapirsda Razis
seqtors,mravaliaTeuliwelia,racurTulesipolitikuriprocesebisarenaswar-
moadgensdaumniSvnelovanesiadgiliaglobalurigeopolitikuriTvalsazri-
siT.
msofliopolitikaZireuladSecvala aRmosavleT-dasavleTis konfliq-
tisdasrulebam.“civiomis”damTavrebasvarSavisxelSekrulebisrRvevada ssr
kavSirisdaSlamohyva,riTacbolomoeRo bipolarul, orpolusiansiste-
mas.esiyogeopolitikuriZvra,romelic,cxadia,axloaRmosavleTiskonfliq-
tismimdinareobazecaisaxa.
202
Mmari gamisonia. samagistro naSromi: axlo aRmosavleTis konfliqti. saqarTvelos
universiteti. Tbilisi, 2009.
278
axloaRmosavleTisproblemismTavararsswarmoadgenspalestinelixal-
xisbedi,romelicgaurkveveliadaararisgadawyvetilisakuTaridamoukidebe-
lisaxelmwifosSeqmnissakiTxi,romlisSesaxebacarsebobsgaerosgeneralu-
riasambleis1947wlis29noembris#181(II)rezolucia,xangrZliviperiodisganmav-
lobaSigadauWreliiyoaseveisraelissaxelmwifosarsebobisuflebisaRiare-
baarabulisaxelmwifoebismxridan,romelsacadasturebdaasevegae-
ros1947wlisigiverezolucia.1948wlisomisSedegaduamravmapalestinelmaarab-
madatovasamSoblodamezobelqveynebsSeexizna.dReisaTvispalestineliltol-
vilebisraodenobasxvadasxvawyaroebisTanaxmad3,7-3,9milionia.arabeT-israe-
liskonfliqtSigansakuTrebiTmwvavedganixileba ierusalimiskuTvnilebissa-
kiTxi.gaeros#181(II)rezoluciisTanaxmad,demilitarizirebuliierusalimieq-
vemdebarebagaerosmeurveobissabWoskontrols.ierusalimi1950wlis22ian-
varsisraelmaTavismaradiuldedaqalaqadgamoacxada,Tumcaamgadawyvetile-
basmsofliossaxelmwifoebisumravlesobaaraRiarebsdamaTidiplomatiuriwar-
momadgenlobebikvlavTel-avivSiaganlagebuli.
israelismier1967wlidanokupirebulteritoriebzemimdinareobsdasaxle-
bebisswrafitempebiTmSenebloba. Uunda aRvniSnoT,romaRmosavleTierusa-
limsTavismomavaldedaqalaqadmoiazrebspalestinisavtonomia,gaerosuSiSro-
ebissabWos1979wlis#446rezoluciisTanaxmad.palestinelTa azriT, esdasax-
lebebiarariskanonieridaseriozuldabrkolebaswarmoadgensaxloaRmosav-
leTSiyovlismomcvel,samarTliandagarantirebulimSvidobisdamyarebissaqme-
Si.israelisaseTiqmedebebiZalzeamwvavebspalestinelebisadaebraelebis ur-
TierTobas.aRsaniSnavia,rompalestinisgadauWreliproblemateroristulior-
ganizaciebisSeqmnismizezigaxda,racsafrTxesuqmnismSvidobasaramartoregion-
Si,aramedmsofliomasStabiT.amrigad,palestinislokaluriproblemagloba-
lurproblemadgardaiqmna.axloaRmosavleTiskonfliqtismimdinareobissxva-
dasxvaperiodebSiamsakiTxisgadasaWreladmonawileobdnenrogorcregio-
nisqveynebi,asevemsofliosdidisaxelmwifoebi,cxadiasakuTariideologiu-
ri,geopolitikuridaekonomikuriinteresebidangamomdinare.axloaRmosavleT-
Si, XX s.80-ianwlebSiSewyvetilisamSvidoboprocesisganaxlebasxeliSe-
uwyo“civiomis”dasrulebam,ssrkavSirisdaSlam,sparseTisyurisomSierayisda-
marcxebam. amrigad,90-ianiwlebisdamdegisaTvisviTarebaSeicvala.erayisdamar-
cxebisSemdegaSS-sprezidentmaj.buSmagamoacxada`axalimsoflioswesri-
gis”Sesaxeb aSS-isxelmZRvanelobiT.ssrkavSirisdaSlisSemdegmsoflioSidar-
CaerTaderTisaxelmwifo -aSS,romelic arabeT-israeliskonfliqtismogvare-
basSeudga.vaSingtonisstrategiisarsebiTiSemadgenelinawiligaxdanavTo-
bisresursebisdacvadabrZolaradikalizmTanaxloaRmosavleTSi.sparseTisyu-
risomSiaSS-ismokavSireobaarabulqveynebssWirdebodaTimisaTvisac,romZalis-
mieriTumSvidobianigziTmoegvarebinaTarabeT-israeliskonfliqti.
samSvidoboprocessxeliSeuwyossrkavSirisdasustebamdadaSlam.“ci-
viomis”dasrulebamgavlenamoaxdinarogorcisraelis,isearabuliqveynebispo-
ziciebze.siriamdapgo-m(palestinis ganTavisuflebis organizacia) ssrkavSi-
rissaxiTdakargesmniSvnelovanimokavSire,romelicmaTmZlavrsamxedro-poli-
tikurdadiplomatiurmxardaWerasuwevda.israelmakidakargasaSiSimteri.“ci-
viomis”dasrulebamagreTveSeasustaisraelis,rogorcaSS-sstrategiulipar-
tniorisroliglobalurikonfrontaciis pirobebSi. ssrkavSirisdaSliTga-
mowveulmaebraelTamasobrivmaemigraciamisraelisekonomikaSiproblemebiSeq-
mna.maTigadaWrakiSeuZlebeliiyoaSS-sadadasavleTisdaxmarebisgareSe. eskiSe-
saZlebeligaxdebodamxolodimSemTxvevaSi,TuisraeliarabebTanmolaparakeba-
SimiiRebdamonawileobas. arabebsadaisraelelebsSorissamSvidobomolapara-
kebebisdawyebasxels uwyobda sxvamizezic.1988welspalestiniserovnulmasab-
WomaRiarauSiSroebissabWos#242-erezolucia,romelicmoiTxovdaarabeT-isra-
279
eliskonfliqtisgadasaWreladpalestinisorsaxelmwifoddayofas.arabeT-is-
raeliskonfliqtzedidigavlenamoaxdinamadridiskonferenciamdaosloSi
gamarTulma molaparakebebma,riTacsafuZveliCaeyaraTanamedrovesamSvido-
boprocessdaramacganapirobapalestinisavtonomiisSeqmna. miuxedavadami-
sa,erTaSoriswinaaRmdegobadasisxlianibrZolagrZeldeba,xolodidiqveyne-
bisinteresebiaxloaRmosavleTisregionisadmi.arabeT-israeliskonfliqti
kvlav mimdinareobs dananatrimSvidobajerkidevarCans.
axloaRmosavleTiskonfliqtSizesaxelmwifoTa,didiqveynebisinterese-
bikvlavikveTeba,maTSorisWidili axalformebsiZens,arenazeaxaliaqtore-
biCndebian.miuxedavadimisa,romaxloaRmosavleTisproblemarTuliadaZne-
ladgadasaWreli,problemismogvarebismxrivgarkveuliwarmatebebiciqnamiRwe-
uli.dRessaWiroasamSvidoboprocesisxelSewyobadamxardaWera,raTamSvido-
bamdasamarTlianobamdaisadgurosaxloaRmosavleTSi.
axloaRmosavleTissamSvidoboprocesisganviTareba1994-2010 w.w.203
samSvidoboprocesiaxloaRmosavleTSi1994-99wlebSimimdinareobdauamra-
visirTulisadawinaaRmdegobebispirobebSi.xSiradmxareebierTmaneTsadanaSau-
lebdnenimaSi,romaricavdnenSeTanxmebebismuxlebsadaaRebulvaldebule-
bebs.magaliTad,palestinelebmaerovnuliqartiidanpunqtiisraelisganadgure-
bisSesaxebaramoiRes.israelisjarebma 1994 wlis 13 aprilisaTvis ar dato-
vesRazasseqtori da ieriqoni,racgaTvaliswinebuliiyo“principebisdeklara-
ciiT”.i.arafaTimoiTxovdaisraelisjarebisgayvanasdaTqmuldroSi.manaraer-
TxelSewyvitamolaparakebebi.1994wlisTebervalSimolaparakebadasrulda.
1994wlis4maiss,qairoSixelimoawerespalestina-israelisxelSekrule-
basRazasseqtorisadaieriqonisraionisSesaxeb.amieridandaiwyo“principe-
bisdeklaraciiT”gaTvaliswinebulixuTwlianigardamavaliperiodi.xelSekru-
lebisZiriTadipunqtebiaseTiiyo:uSiSroebissferoSi RonisZiebebisgatareba
daisraelisSeiaraRebuliZalebisgayvanaaRniSnuliteritoriebidan,palesti-
nisxelisuflebisstruqturadaSemadgenloba,misiiurisdiqciadasakanonmdeb-
louflebebi,palestinispoliciisSeqmna,urTierTobaisraelsadapalesti-
nisxelmZRvanelobasSoris,palestinelebisaTvissamoqalaqosaqmeebisgadace-
ma,iuridiulisakiTxebidaekonomikuriurTierTobebi.
1994wlis7ivlissparizSimolaparakebebisaxalietapidaiwyesrabinma, peres-
ma daarafatma.ganixilebodapalestinisavtonomiisdasavleTnapirisdarCe-
nilteritoriaze palestinis iurisdiqciisgavrcelebissakiTxi.
ierusalimissakiTxsoslosxelSekrulebebSimniSvnelovaniadgilieka-
vadamisisamomavlogadadebaiyogaTvaliswinebuli,raTaTavidanaecilebinaTmo-
laparakebebisCaSla.pgo-smouwiakompromiszewasvladaman uariTqvaTavismoTx-
ovnaze- TviTmarTvelobiTgaTvaliswinebuliteritoriebisfarglebSiierusa-
limiSesuliyo,magramigimoiTxovda,romRazasadaieriqonisTviTmarTvelo-
bisadministraciaierusalimidanwarmoebuliyo.israelisaTviskipriorite-
tadrCeboda `wmindaqalaqis~statusisSenarCuneba,israelissuverenuldadauna-
wevrebeldedaqalaqad ierusalimis darCena.amrigad,pgo-sStab-binisierusa-
limSidaarsebaisraelissazogadoebisTvismiuRebelidarTuladaRsaqmeliiqne-
boda.
1994wlis29agvistosisraelmadapgo-mxelimoaweresxelisuflebisadaval-
debulebebisgadacemismosamzadebelxelSekrulebas.204 aRsaniSnavia,romamxel-
203
Mmari gamisonia. samagistro naSromi: axlo aRmosavleTis konfliqti. saqarTvelos
universiteti. Tbilisi, 2009.
204
The Middle East Peace Process 2000, p. 20
280
SekrulebisdadebasarmohyoliadadebiTi procesiisrael-palestinelTaSoris
urTierTobebSipiriqiT,isgauaresda,racgamoixatebodaZaladobisormxrivaq-
tebSi,rogorcebraelebis,aseveislamistieqstremistebismxridan.miuxedavadami-
sa,israelisdapalestiniswarmomadgenlebikvlavganagrZobdnenmuSaobaspales-
tinisTviTmmarTvelebisgafarToebisdadasavleTinapiridanisraelisjare-
bisgayvanisTaobaze.
1995welsmewamuli(wiTeli)zRvispirakurortTabaSiisraelsadapgo-sSo-
rismolaparakebaTaaxaliraundisSemdegmxareebmaimavewlis28seqtembersvaSin-
gtonSixelimoaweres `israelelTa da palestinelTaSualedurxelSekrule-
basdasavleTnapirisadaRazasseqtorisSesaxeb~,(mokled,“SualedurixelSekru-
leba~).amxelSekrulebam,romelsacaraoficialuradoslo II-sacuwodeben,daas-
rulaisraelsadapgo-sSorismolaparakebebispirvelifaza.205issaSualebasaZ-
levdapalestinelebs,waremarTaTTavianTisakuTarisaSinaosaqmeebidaimavdro-
ulad,icavdadasavleTnapirzeisraelissasicocxlo,gansakuTrebiT,usafrTxo-
ebisinteresebs.
xelSekrulebisTanaxmad,palestinissabWovaldebuliiyo,rominauguracii-
danorTveSigaeuqmebinapgo-sqartiisismuxlebi,romlebicisraelissaxelmwi-
fosganadgurebiskenmouwodebda.palestiniserovnulisabWosdadgenile-
biT,1996w.14aprilspalestiniserovnuliqartiisSesabamisimuxlebiSesworda.
1995wlis4noembersisraelispremier-ministriicxak rabinimoklaebrael-
mareligiurmafanatikosmai.amirma.samSvidoboprocesiaxalmapremier-minis-
trma,SimonperesmagaagrZela.1995wlisbolosseriozuliuTanxmoebisgareSedas-
ruldaisraelisTavdacvisZalebisgayvana(hebronisgamoklebiT),riTacgaCnda
SesaZlebloba imisa, rom palestinaSi-mdinare iordanes dasavleTnapirsada
RazasseqtorSi arCevnebi Catarebuliyo.
1996wlis20ianvarsarCeuliqnapgo-ssakanonmdebloorgano_palestinissaka-
nonmdeblosabWoRazasseqtorsadaierihonisraionSi.aRniSnulisabWo88wevrisa-
ganSedgeboda.avtonomiurixelisuflebismeTauri(rais-prezidenti)iasirarafa-
Tigaxda.9maissSeiqmnapalestiniserovnuliavtonomiismTavroba.
SualedurixelSekrulebismTavarimniSvnelobaisiyo,romigiiTvaliswineb-
daisraelismierdasavleTinapirissamxedrookupaciisdamTavrebas. esdokumen-
timianiSnebda israelisyofilimTavrobebismierwarmoebuli `didiisrae-
lis“politikisadapalestinismiwebisaneqsiisnawilobriviuaryofas,rogorcre-
ligiur,isesamxedro-strategiulWrilSi206.
~SualedurixelSekrulebis~,anu“oslo II~SeTanxmebebisxelmowerasuaryo-
fiTadSexvdnenrogorcdasavleTnapirisdaRazasseqtorisislamistieqstremis-
tebi,iseisraelismemarjveneebi.palestinelebisaTvismiuRebeli iyo yoveli-
ve,racaruzrunvelyofdamaTTvissuverenulsaxelmwifos,israelikidasav-
leTnapiristeritoriebisgadacemasdaiqpalestinissamxedroSenaerTebisSeq-
mnasstrategiulsafrTxedaRiqvamda.
1996wlis29maisisarCevnebSipremier-ministriSimonperesiSecvala“liku-
dis”memarjveneblokislidermabeniaminneTaniahum.mansamSvidoboprocesi-
swarmarTvis mkacripoziciaairCia,SualedurixelSekrulebiTgaTvaliswinebu-
liisraelisSeiaraRebuliZalebisgayvanahebronidangaWianurda.
Aaxalma premierma “likudis”partiisaTvisdamaxasiaTebelipolitiku-
rikursiganagrZo.isSromispartiisagangansxvavebiT,palestinelebisaTvisteri-
toriulidaTmobebisSewyvetasmoiTxovda.formula `mSvidobateritoriissa-
205
israelisa da palestinis xelSekrulebebi 1993-1999 ww. qarTuli diplomatia. weliwdeu-
li, t. 7, Tbilisi, 2000, gv. 272
206
n.lomouri, palestina-israelis konfliqti da samSvidobo procesi XX saukunis bo-
los. dis. Tb. 2005. gv. 121.
281
nacvlod“,neTaniahumSecvalaformuliT `teritoriauSiSroebissanacvlod“.mi-
siazriT,axlo aRmosavleTiskonfliqtismowesrigebaundadamyarebodauSiSro-
ebasdademokratias,isgamoricxavdapalestinissaxelmwifosSeqmnasdasavleTna-
pirze,da ukompromisoiyoierusalimisstatusissakiTxSic.israelisxelisuf-
lebagegmavdaaxaliebraulidasaxlebebismSeneblobasdasavleTnapirzedasau-
kunismiwurulisaTvisebraelmosaxleTaraodenobisgazrdas500aTasamde207.
israelebsadapalestinelebsSorissisxlianiSetakebebidaiwyoseqtem-
brisbolos,esgamowveul iqna neTaniahusbrZanebiT ierusalimSigaeTxaraTara-
bulidaebrauliubnebisdamakavSirebeliarqeologiurigvirabigodebisked-
lisgaswvriv. erTa Soris dapirispirebaminTifaTasdawyebidanerTerTiyvela-
zemetiraodenobis msxverpligamoiwvia.neTaniahusaseTqmedebasakritikeb-
dnenrogorcarabuli,isedasavleTisqveynebidamasaxaliinTifaTisgaRviveba-
SiadanaSaulebdnen.
1997wlis2ianvarssagrZnobiwinsvlaaRiniSnahebronisoqmissaboloovarian-
tisSemuSavebis procesSi. damainc,sabolooSeTanxmebismiRwevisaTvissaWi-
rogaxdaaxloaRmosavleTSiaSS-issagangebokoordinatoris,denisrosisaqtiu-
ridiplomatiurisaqmianoba,iordaniismefishuseinisCareva,romlismierSeTava-
zebulikompromisiorivemxaremmiiRo.
amrigad,hebronisTaobazeormamxaremSeTanxmebas1997wlis17ianvarsmiaRwi-
a,rocaxelmoweriliqnaoqmi `hebronSiisraelisZalebisgadaadgilebasTanda-
kavSirebiT“.oqmSimTavariiyopunqtebiusafrTxoebisadasamoqalaqosakiTxe-
bisSesaxeb,gansazRvruliiyoamsferoebSikonkretulipirobebi.hebronisoqmiqa-
laqsorzonadyofda:HH-1zona,sadacpasuxismgeblobayvelasferoSigadaecemo-
dapalestinelebsdaHH-
2zona,sadacpasuxismgeblobauSiSroebisdargSiisraelismxaresrCeboda.
hebronissakiTxzemolaparakebebissirTuleswarmoadgendais,romorivemxa-
recdilobdamomgebianipirobebimoepovebinaSemdgomidiplomatiurisvlebisaT-
vis.israelicadapalestinelebiccdilobdnen,romhebronisoqmispirobebimomava-
ligegmebisaTvisdaekavSirebinaT208.
hebrobis oqmis xelmowera imiT aris mniSvnelovani, rom is israelis
likudis mTavrobasa da pgo-s Soris molaparakebebis Sedegad miRweuli
pirveli xelSekruleba iyo. am xelSekrulebis dadebiT israelma pgo mola-
parakebebis srulfasovan monawiled miiCnia da aRiara palestinelebTan
warmoebuli samSvidobo procesi.
hebronisoqmiimisdasturia,romisraelismeomarmaflangmadaTmosionistu-
riocnebis,didiisraelisSeqmnis imedi.marTlac,SeTanxmeba hebronSikoncep-
tualurrevoluciashgavda.likudispartiisliderineTaniahu,romelicisrae-
lismTelteritoriazeebraulikontrolisSenarCunebisideologiiyo,pira-
dadiyoCarTuliimmolaparakebebSi,romeliciTvaliswinebdaisraelisistoriu-
linawilispalestinelebisaTvisgadacemas,mzadiyonaxevradsuverenulipales-
tinissaxelmwifoskoncefciaeRiarebinadalikudismTavrobismierganxorciele-
bul `dasaxlebispolitikaSi“daTmobebzewasuliyo.gansakuTrebiTxazgasasme-
liammolaparakebebisebraelipatriarqebisbibliurqalaqSiwarmoebaiyo209.
palestinis sazogadoebisagan gansxvavebiT, palestinisliderebihebro-
nisoqmsdadebiTadaRiqvamdnen.maTmiaCndaT,romesSeTanxmebaqalaqis(israelismi-
207
jafariZe T. samSvidobo procesi axlo aRmosavleTSi. (israelisa da palestinis xelSek-
rulebebi 1993-1999 ww). qarTuli diplomatia. weliwdeuli, t. 7, Tb. 2000, gv. 281; Cosasli, Paul.
Arab-Israeli Relations, 1967-2000, MENA. 47-th Edition. Europa Publications Limited. 2007, 57.
208
Rodman, Peter W. After Hebron, "The National Interest". Spring. 1997
209
(Buchanan 2000. p. 303).
282
er)okupirebisdasasrulisdasawyisiiyo.dasavleT napiris fataserT-erTicno-
bilixelmZRvanelisTanaxmad, `palestinelTayvelazedidimiRwevaiyoaSS-ismi-
ergarantirebulijarebisgadaadgilebisSemdgomigegmadaumetesiteritori-
isgaTavisuflebismisaRebiTariRi~.210hebronisoqmssaerTaSorisoTanamegobro-
bacdaisraelismemarcxeneTaumravlesobacdadebiTadSexvda. palestinele-
bidaisraelismosaxleobamiiCnevda,romsamSvidoboprocesisakengzaxsni-
liiyo,TumcamaTiSefasebanaCqareviaRmoCnda.hebronisoqmismuxlebiarSesrul-
da.
sulmale,erTiTvisSemdeg,palestinelTaprotestisadasaerTaSorisokri-
tikisfonze,israelismTavrobamdaamtkica6500binismSeneblobisproeqtiierusa-
limsadabeTlemsSorismdebareharhomaSi.esmSeneblobaketavdaerTaderTdamakav-
Sirebelgasasvlels,aRmosavleTierusalimsadadasavleTnapirsSoris.
palestinelebmaebraulidasaxlebebismSeneblobaisraelismiersamSvido-
boprocesisgamiznulSeferxebadmiiCnies.arafaTisazriT,israelismTavro-
bisesgadawyvetilebasafrTxisqveSayenebdamiRweulSedegebs;misganwyobasizia-
rebdnenarabulisamyarosliderebic.martisdasawyisSiiordaniismefehuseinmane-
TaniahusmrisxanebiTsavseweriligaugzavna,sadacwerda:`TqvenangrevTsamSvido-
boprocessdameTqvendamiiotisodenarwmenackiaRardamrCa“.egviptispreziden-
timubaraqi `Zaladobisaxalierisdasawyisze“saubrobda,kritikuliiyoklin-
tonisSefasebac:`mevisurvebdi,romarmiRebuliyoaseTigadawyvetileba,rad-
ganamgvariqmedebaaremsaxurebandobis Camoyalibebas,CemiazriT,ismxolodun-
doblobasamkvidrebs“.211
israelsa da palestinelebs Soris male Ria dapirispireba daiwyo. mov-
lenebiaseganviTarda:1997wlis11martspalestinisxelisuflebamganacxa-
da,romisraelTanyovelgvarkontaqtswyvetda.palestinelebmauariTqvessabo-
loostatusisSesaxebmolaparakebebze,romelic17martsundadawyebuli-
yo.18martskiisraelisbuldozerebmaharhomaSimSeneblobadaiwyes,yoveli-
veamaskipalestinelebissaprotestodemonstraciebimohyva.samidRisSem-
degki,1997wlis21martspalestinelmateroristmaTel-aviviscentrSibombiaafeT-
qa,rasacsamiadamianissicocxleSeewira.samSvidobomolaparakebebisaRdge-
nisyovelgvariimediCakvda.
1997wlis7aprils,vaSingtonSi,klintonsadaneTaniahusSorisgaimarTaSex-
vedra.neTaniahussurdadaZabulimdgomareobidangamosvladawamoayenawinadade-
baoslosprocesiTgaTvaliswinebuligardamavaliperiodissakiTxebisaT-
visgverdiaevloTdapirdapirsaboloostatusisSesaxebdaewyoTmolaparakebe-
bi.SemdgomSi, aSS-misraelsadapalestinelebsufroadviliformulaSesTava-
za.israelsTaviundaSeekavebinaSemdgomicalmxriviqmedebebisagan.palestine-
lebskiterorizmiswinaaRmdegbrZolismkacrimeTodebiundaSemoeRoT,amispara-
leluradkigardamavalidasaboloostatusisSesaxebmolaparakebebiundawar-
marTuliyo.212
1997wlis25aprilsgaerosgeneraluriasambleisriggareSesesiam mii-
Ro#10/2rezolucia,romelSicdagmobiliaisraelisdasaxlebispolitika.Sede-
gad,xuTdReSiisraelmagaxsnateritoriebida55000palestinelssaSualebamie-
210
(Rekhess, Elie and Litvak, Meir, Palestinian Affairs, "Middle East Contemporary Survey", Ed. Bruce Maddy-
Weitzman, Westiew press, 1997. p. 40-141).
211
Rekhess, Elie and Litvak, Meir, Palestinian Affairs, "Middle East Contemporary Survey", Ed. Bruce Maddy-
Weitzman, Westiew press, 1997. p. 145.
212
Rekhess, Elie and Litvak, Meir, Palestinian Affairs, "Middle East Contemporary Survey" Ed. Bruce Maddy-
We itzman, Westriew Press, 1997. p. 152.
283
cadabrunebodaTavissamuSaosierusalimSi.dazavebisiluziismiuxedavad,
palestinelTa mxridanteraqtebimaincgagrZelda.diplomatiurimcdelobe-
biuSedegoaRmoCndaneTaniahusadaarafaTsSorisarsebuliundoblobaiyoSeTan-
xmebismiuRwevlobis erT-erTimizezi.
yoveliveamisSedegadaxloaRmosavleTissamSvidoboprocesididisirTule-
ebispirispiraRmoCnda.dapirispirebulmxareebsSorisSuamavlobakvlavamerike-
lebmaiTaves.1998wlis15oqtombersprezidentmaklintonmaisraelelebidapales-
tinelebiswarmomadgenlebiaSS-Simd.uai-splantaciazemiiwviasamSvidoboproce-
sisgasagrZelebladdasaboloostatusisSesaxeb molaparakebebisdasawyebad.
memorandumismizaniiyogardamavaliperiodissakiTxebismogvarebadamxaree-
bisSorissaboloostatusisSesaxeb molaparakebebisaTvisgzisgaxsna.amgva-
rad,uaisxelSekrulebaiTvaliswinebdaisraelsadapalestinelebsSorisjerki-
dev1993da1995wlebSimiRweuliSeTanxmebisTanaxmaddasavleTnapiridanisrae-
lisjarebisgamosvlas.SromispartiisxelmZRvanelobismierSemuSavebulifor-
mula `miwa mSvidobissanacvlod~,arasdrosmoswonda“likudis”premier-mi-
nistrs,TumcauaiSimassworedrommSvidobisadauSiSroebispirobebissanac-
vlod,palestinelebisaTvismniSvnelovaniteritoriebisdaTmobamouwia.213
1998wlis23oqtombersxelmowerilimd. uaismemorandumiefuZnebodaor-
mxrivvaldebulebebsdaexebodauSiSroebisgansakuTrebulzomebs.palestinele-
bismieraRebulivaldebulebebisyovelietapisdamTavrebisSemdeg,israels unda
gadaecateritoriisgarkveuliprocentipalestinelebisaTvis,warsuliSeTan-
xmebebiTgaTvaliswinebuli`jarebisSemdgomigadaadgilebis~konteqstSi.214
uaismemorandumisTanaxmad,undagauqmebuliyopalestiniserovnuliqarti-
isismuxlebi,romlebicSeuTavsebeliiyo1993wlis9seqtemberspgo-sadaisrae-
lismTavrobebsSorisgacvliliwerilebisSinaarsTan,romlebicrogorcukveaR-
vniSneT,israelisganadgurebismowodebasSeicaven.qartiisesmuxlebi14dekem-
berspalestiniserovnulmasabWomgaauqma.
memorandumisTanaxmad,orivemxaresstrategiuliekonomikuridialogiun-
dadaewyo.memorandumikrZalavdapalestinissaxelmwifosdamoukideblobisga-
mocxadebasdamoiTxovdateritoriebissaboloostatusisSeTanxmebasormxa-
resSoris molaparakebaTa Sedegad. uaismemorandummakvlavRiaddatovaisra-
elsadapalestinelebsSoriswinaaRmdegobebismTavarisakiTxebi.sazRvrebi,
ltolvilTabedidaierusalimissaboloostatusi.215
md. uaismemorandumiserT-erTmTavarmiRwevadSeiZlebaCaiTvalosarafa-
Tismierpalestinissaxelmwifosdamoukideblobis gamocxadebis gadadeba,
radganarafaTiimuqrebodapalestinissaxelmwifosdamoukideblobiscalmxri-
vigamocxadebiT1999wlis4maisisTvis.
damoukideblobiscalmxrivgamocxadebasmohyvebodaisraelismkacrireaq-
ciadaigi moaxdendaRazasadadasavleTnapirisaneqsias. amteritoriebisnawils
isedacisraeliakontrolebda.palestinelebicxvdebodnen,romdamoukideblo-
biscalmxrivigamocxadebiTmaTmxolodismcireteritoriadaumtkicdebo-
daT,romelsacim periodSi akontrolebdnen.
1998wlis13-14dekembersaSS-sprezidentiklintonipirveladewviapalesti-
nisavtonomias.misi vizitiwarmoadgendauaisxelSekrulebisprincipis- `mi-
213
Sicherman, Harvey, The Camp Wye Accords, “Foeign policy Research Institute,” 1998. p. 2.
214
n.lomouri, palestina-israelis konfliqti da samSvidobo procesi XX saukunis bo-
los. dis. Tb. 2005, gv. 134.
215
Sicherman, Harvey, The Camp Wye Accords, “Foreign Policy Research Institute”, 1998, p. 8.
284
wamSvidobissanacvlod~mxardaWeras.klintonisesvizitimravalipalestineli-
saTvisniSnavdaaSS-smierpalestiniserovnulimiswrafebebisaRiarebas.
palestiniserovnulisabWoSigamosvlisasklintonmaaRniSna,rompalestine-
lebssakuTarteritoriebzesakuTarisaqmeebismarTvisrealuriSansigauC-
ndaT.manganacxada:`mevamayob,romvarpirveliamerikeliprezidenti,rome-
licdgasaqpalestinelxalxTanerTad.pirvelad,palestinismoZraobisistoria-
Si,palestinisxalxsdamaTmierarCeulwarmomadgenlebsaqvTsaSualebaTavadgan-
sazRvronTavianTibedisakuTarmiwaze,amerikassursTqveniwarmatebadadagexma-
rebaTSeqmnaTsasurvelisazogadoeba~.216
uaismemorandumiwarmoadgendaoslosprocesSigaCeniliRrmakrizisidanga-
moyvanismcdelobas.TumcaesprognoziargamarTlda.1998wlis20dekembersisrae-
lismTavrobamSeaCeramd. uaismemorandumispirobebisSesrulebisproce-
si.amismizezikigaxdapalestinelebismxridanZaladobisaxaliaqtebi,israe-
lismxridankidasavleTnapirzeebraulidasaxlebebisaqtiurimSeneblobadapa-
lestinelipatimrebisgaTavisuflebazeuarisTqma.
samSvidoboprocessaxaliimpulsimisca1999welsisraelispremier-minis-
tradehudbaraqisarCevam,miuxedavadmisimkacripoziciisaebraelTadasaxlebe-
bis, palestinelltolvilTadabrunebisdaierusalimissa-
kiTxebSi.1999wlis4seqtembersegvipteSi,wiTelzRvazemdebarekurortSarmaS-Se-
ixSiequdbaraqmadaiasirarafaTmaxelimoaweresaxalsamSvidoboSeTanxme-
bas,“xelmowerilixelSekrulebebisSeusrulebelivaldebulebebisganri-
gisganxorcielebisdamudmivstatuszemolaparakebaTaganaxlebismemoran-
dums~.Mmas araoficialuraduaiIIuwodeben. SarmaS-SeixismemorandumiSei-
cavs1999wlisdekemberSiSeCerebuliuaisxelSekrulebisSesasrulebladdaad-
redadebulxelSekrulebaTaSeusrulebelsamSvidobovaldebulebebs.
SarmaS-SeixismemorandumisanalizisasmaincikveTebaramdenimesiaxle:israe-
lismolaparakebaTaprocesSi axalistrategia,amerikelTadaxmarebazeday-
rdnobiTpalestinelebismieraxalivaldebulebebisnawilobrividadasture-
ba,ametapzeaSS-ssagrZnobladSemcirebuliroli.217
amrigad,samSvidoboprocessurTulesidaumZimesigamocdaelodebodawin.is-
raelisdapalestinisgansxvavebulipoziciebiarTulebdamolaparakebebssabo-
loostatusze.
2000wlis12ivliss,aSS-Si,kemp-devidSidaiwyomolaparakebebiehudbaraqi-
sadaarafaTisxelmZRvanelobiTisraelsadapalestinis mxareebs So-
rissabolooxelSekrulebisdasadebad.molaparakebebSimonawileobdaaSS-spre-
zidentib.klintoni,romelmacyvelaRoneixmara,raTamxareebiSeTanxmebuliy-
vnen.kemp-devidissamitzeaSS-smiermxareebisaTvisSemoTavazebulipirobebismTa-
varipunqtebiaseTiiyo _ palestinissaxelmwifosSeqmna,romlissazRvrebiSe-
TanxmebuliiqnebodaisraelTan,israelisjarebisgamoyvanadasavleTnapi-
ris95%-dan.usafrTxogzisSeqmnadasavleTnapirsadaRazasdaasevebeTlem-
sadaramalasSoris,raTapalestinelebsTavisufalidausafrTxomgzavrobissa-
SualebahqonodaT.israelismierierusalimismaxlobladmdebaresoflebismaa-
le,adumiSidagivaT zeevisgacvlaqalaqisCrdiloeTiTganlagebularabulrai-
onebSi.ierusalimisZvelqalaqSida misSemogarenSipalestinelebisaTvistaZ-
rismTasTanmimavalicalkegzisSeqmna,israelis moqalaqeebisaTvis Tavisufa-
limgzavrobaebrauliaxalSenebiskenmimavalgzebze,palestinisjarisSeqmnamZi-
meartileriisadasahaeroZalebisgareSe,aRmosavleTidansamxedrosafrTxisSem-
216
T.jafariZe. samSvidobo procesi, TviTmmarTveloba da islamuri radikalizmi palestina-
Si. dis. Tb. 2006. gv. 35.
217
Sicherman, Harvey, The Camp Wye Accords, “Foeign Policy Research Institute”, 1998, p. 1.
285
TxvevaSi,israelisjarebisiordaniisdablobisgaswvrivganlageba,palestine-
liltolvilebisdidiraodenobiTdabrunebaprogramisfarglebSidasaerTaSo-
risofondisSeqmnapalestineliltolvilebisqonebiskompensaciisdabrune-
bismizniT,fondSididiTanxaisraelismierundayofiliyoSetanili.
kemp-devidSiisraeliformaluradpirveladdaTanxmdapalestinissaxelmwi-
fosSeqmnasdamzadiyopalestineliltolvilebisSezRuduliraodenobisdab-
runebazeojaxisgaerTianebisprogramisTanaxmad.Tavismxriv,palestineleb-
mapirveladdaixiesTavianTiTavdapirvelipoziciebidandadaTanxmdnen,romisra-
elimaTdaubrunebda1967wlisomisdrosaneqsirebulteritoriebsaramTlia-
nad,aramedmxolodmaTgarkveulnawils.palestinelebigaerosuSiSroebissab-
Wos#242rezoluciazedayrdnobiTmoiTxovdnensuverenitets1967welsdapyro-
bilaRmosavleTierusalimismTelarabulubanze,israelskisTavazob-
dnenZvelqalaqs,ebraulubansadagodebiskedels,magrammxareebmaverSeZlesmieR-
wiaTkompromisisaTvisierusalimTandakavSirebiT.
2000wliskemp-devidissamitiebraelebsadapalestinelebsSorispirve-
lioficialurimolaparakebaiyoierusalimisTaobaze.iskiTxva,Tuvinundaakon-
troloserTdrouladiudevelTa,qristianTadamuslimTaTviswmindaqalaqi,is-
rael-palestiniskonfliqtsadamisimogvarebisTanamedroveetapzecrCebacen-
tralursakiTxad,yvelazesakamaToTemaddauTanxmoebismizezad.ierusalimiyo-
velTvisumniSvnelovanesrolsTamaSobdaaxlo aRmosavleTisnebismiersamSvi-
doboSeTanxmebaSi.TumcajerjerobiTverc erTmasamSvidobomolaparake-
bamverSeZloamdilemiswarmatebiTgadaWradamxareTapoziciebSiaraferiSec-
vlila,ufrometic,isinikidevufrometaddaSordnenerTmaneTs.218
ierusalimisSesaxebarafaTmaaRniSna:`ierusalimiaraamxolodpalesti-
nisqalaqi,isaseveaarabuli,islamuridaqristianuli qalaqi.Tukimeierusalim-
TandakavSirebiTmiviRebgadawyvetilebas,rCevaundavkiTxoCemsZmebssunitebs,Si-
itebsdayvelaarabulqveyanas~.219
marTalia, molaparakebebiuSedegoddamTavrda, Tumca garkveulprogre-
sad SeiZleba miCneul iqnes is, rom palestinelebsa daebraelebsSorissag-
rZnobladSemcirdaarsebuliwinaaRmdegobebidamanamdetabudadebuli `wmin-
dad~SeracxulisakiTxebickiganxilul iqna.israelis mier palestinissuvere-
nitetisaRiarebaRazasseqtorsadamd. iordanesdasavleTnapirisumetesterito-
riebze,imismagaliTs warmoadgenda, rom molaparakebebigaxda ufro qmediTi
da Sedegiani.
saerTodarabulistoriografiaSi (F.Husseini 2000, Khaled Abu Toameh 2000,
Muhammad Hallaj, 2000. Husseini, Feisal, Failed Compromise at Camp David, "Le Monde
Diplomatique". December, 2000. Muhammad Gellay. Palestinian Rights. "Middle East Insight
September-October. 2000) miRebuliaazri,rom2000wliskemp-devidissamitmaargaamar-
Tlamaszedamyarebuliimedebi.miuxedavadimisa,romwinsvlaSeiniSnebodasamSvi-
doboprocesSidasamomavlodmciredikompromisebicgakeTda.mxareebiverSeTan-
xmdnenvercerTsakiTxze,samSvidoboprocesikideverTxelSevidaCixSidaSewy-
da2000wlisivnisisbolos.
israelisadaaSS-swarmomadgenlebisajarogamosvlebSiaRniSnavdnen,romis-
raelisdelegaciamaSkarakompromiszewasvliTyvelaferigaakeTaSeTanxme-
bismiRwevisaTvis,magrampalestinelebmaardaTmespirvandelipoziciebi.pales-
tinelebikisamitisCaSlasaSS-sxelmZRvanelobasabralebdnendaamtkiceb-
218
n.lomouri, palestina-israelis konfliqti da samSvidobo procesi XX saukunis bo-
los. dis. Tb. 2005, gv. 144-145.
219
n.lomouri, palestina-israelis konfliqti da samSvidobo procesi XX saukunis bo-
los. dis. Tb. 2005, gv. 148.
286
dnen,romkemp-devidSimaTipartniorebimaszegacilebiTZlierebiiyvnen.amerike-
lebmakinacvladimisa,rommiukerZoebelimediatorismovaleobaSeesrulebi-
naT,israelismxaredaiWires,raTazewolisadaZaldatanebissaSualebiTpales-
tinelebisaganiseTidaTmobebimieRoTierusalimTandakavSirebiT,romelicmisa-
Rebiariqnebodapalestinelixalxis,arabulidasaerTodmuslimurisamyarosaT-
vis.220
palestinelebsmiaCniaT,romyvelamiRweuliSeTanxmebaundadamyarebo-
daprincips`miwamSvidobissanacvlod~dagaeros#242rezolucias,romelickrZa-
lavsomissaSualebiTmiwismiTvisebas.palestinelebidasavleTnapirsdaRa-
zasokupirebulteritoriebadTvliandamoiTxovdnenmSvidobissanacvlodgaTa-
visuflebas,israelisaTviskiesadgilebisadavoteritoriebia,romelTabedite-
ritoriulikompromisebiTundagadawyvetiliyo.amgvarad,religiurimizeze-
bisparalelurad,uTanxmoebisaTvisteritoriulisakiTxicgadamwyvetifaqto-
riiyo.israeliTanxmdebodaokupirebuliteritoriebisnawilobrivgaTavisuf-
lebas,xoloarabulimxareisraelisdabrunebas1967wlamdearsebulsazRvreb-
SiiTxovda.marTalia,kemp-devidismeoresamitisdrosisraelimetaddiddaTmoba-
zewavida,rodesacoponentebs okupirebulipalestinisteritoriebis90%-isga-
TavisuflebaSesTavaza,palestinelebisaTvisdarCenili10%-isisraelisaT-
visdaTmobamaincmiuRebeliiyo,sworedamteritoriaSiSediodapalestinismoma-
valisaxelmwifosdedaqalaqiaRmosavleTierusalimi.221
amrigad,samSvidobomolaparakebebiCixSiSevidaormxriviuTanxmoebebisga-
mo.arafaTisorWofobamdaarSemdgarmamSvidobampalestinismosaxleobaSiimed-
gacruebagamoiwvia.isiniseriozulukmayofilebasgamoxatavdnen.kidever-
TxeldaiwyoZaladoba,romelicpalestinelTaazriT,brZolissaukeTesoiara-
RiaRmoCnda.Tukemp-devidismolaparakebebisSemdegpalestinismosaxleo-
bis52%uWerdamxarsZaladobas,erTiwlisSemdegmxardamWerTaraodenoba86%gax-
da.palestinisxelmZRvanelobam,israelTaazriT,gadawyvitamoexdinaprovoci-
rebasamxedroSetakebisadaaeZulebinaisraelimieRoyvelamisiwinadadeba.amissa-
babigaxda2000wlis 28seqtemberi.222
al-aksasinTifada,amboxi,ZaladobistalRapalestinelarabeb-
sadaebraelebs Soris2000wlisseqtembrisbolos daiwyo.mas meore inTifada-
sacuwodeben.mravalipalestineliinTifadasTvlisganmaTavisuflebelbrZo-
laducxoelTaokupaciiswinaaRmdeg,israelelebikimasteroristulkampaniadmi-
iCneven.2000wlis29seqtembridan2005wlis15ianvramdeinTifadasSedegaddaiRu-
pa3223palestinelimSvidobianimoqalaqedasamxedropiri.israelis mxridan
msxverpliSeadgenda959-s. 223
israelisadapalestinelebisteritoriulikonfliqtismowesrigebiski-
deverT cdaswarmoadgendae.wkvartetis (aSS, evrokavSiri,ruseTidagaero)mi-
erSemuSavebuligegma,romelsac`sagzaoruka~ewodeba.`kvarteti~2001welsCamo-
yalibdaruseTisenergiuliZalisxmevisSedegad,evrokavSirismxardaWe-
riT.`kvarteti~mowodebuliiyoardaeSvasamSvidoboprocesiskolafsi.aSSdae-
TanxmamisCamoyalibebas,radganjerkidevmouSuSebeliiyokemp-devidismolapara-
220
Husseini, Feisal, Failed Compromise at Camp David, “The Monde Diplomatique.” December 2000. p. 3.
221
n.lomouri, palestina-israelis konfliqti da samSvidobo procesi XX saukunis bolos.
dis. Tb. 2005, gv. 153
222
Электронная Еврейская Энциклопедия (http://www.elewen.co.il/artcle/13130/zahav=true.
223
Арабо-Израйльский конфликт. Гоитваза Иерусалим. Волна насилия на палестинских территориях. 29
сентября - 6 октября, 2000. http://www.middleeast.narod.ru/polestina/html.
287
kebebisCaSliTgamowveuliWriloba,daamerikelebsarundodaTmartoezi-
daTklintonismemkvidreobistvirTi.
2002wliszafxulSiaSSkvlavdaubrundaarabeT-israeliskonfliqtisdare-
gulirebisTemas.24ivnissjorjbuSigamovidaaxloaRmosavleTiskonfliqtisda-
regulirebisaTvis`sagzaorukis~SemuSavebiswinadadebiT,romelSicpirve-
ladistoriaSiaSS-sprezidentmanaTladganacxada,romisrael-palestinismola-
parakebebisSedegadundaaRmocendespalestinisdamoukidebelisaxelmwifo,is-
raelisgverdigverdusafrTxodaaRiarebulsazRvrebSi.marTalia,amerikeleb-
mamanamdexmamiscesgaerosuSiSroebissabWos1997wlisrezolucias,sadacamisSe-
saxebiyosaubari,magramesiyokoleqtiuridokumenti.
`sagzaoruka~oficialurad2003wlis29aprilsiqnawardgenilidamniSvnelo-
vanwingadadgmulnabijswarmoadgenda2000wlismolaparakebebisCaSlisSem-
deg.isfaqti,rom`sagzaoruka~miRebuliqnaisraelelebismier,warmoadgendagar-
RvevaskonfliqtismimdinareobaSi. manamde israeli ar Tanxmdeboda arc erT
dokumentze, romelSic fiqsirdeboda palestinis saxelmwifos Seqmna.`sag-
zaoruka~gulisxmobda2005wlamdepalestinisarabulisaxelmwifosSeqmnas,zo-
gierTiwinaswaripirobisdacviT.ampirobisarsiaseTia:palestinismxaresmoeTxo-
vebodaterorizmisaRmofxvra,TavisufaliarCevnebisadapolitikurirefor-
misCatareba,konstituciisSeqmna,israelismxareskisamxedronawilebisgayvanapa-
lestinuriteritoriebidan,ukanonoddaarsebuliblokpostebismoSla.palesti-
nissaboloosazRvrebisaerTaSorisokonferenciasundadaedgina.224
aSS-sadadidibritaneTismTavrobebiZalianiyvnenmowadinebulni,raTaesgeg-
maganxorcielebuliyo.amiTmaTundodaTeCvenebinaTTavisimiukerZoeblobaara-
bulisamyarosaTvis.buSicdilobdaTaviaeridebinaaxloaRmosavleTiskonfliq-
tisdaregulirebaSiuSualoCarevisagan.2003wlisivnisSiigi Cavidaregion-
SidaSexvdaisraelisadapalestinismTavrobismeTaurebs.
israelispremier-ministrma,romelicpalestinissaxelmwifosSeqmnasewina-
aRmdegeboda,mxaridauWira`sagzaorukas~.SaronisdamokidebulebisSesaxebisra-
eliserT-erTigazeTiaseganmartavda: `Saroni ZireuladarSecvlila,mag-
rammanairCiaWkvianuritaqtika,radgandromogvagebinos.amdroisTviskiamerikaCa-
eflobasaprezidentosaarCevnokampaniaSi,racgauZnelebsmas,ganaxorcielos
zewolaisraelze.amasobaSikivinicisramoxdeba~.
2007wlisaTvisnaTeligaxda,romkonfliqtisdaregulirebamTlianadCix-
SiSevida.amdrosaSS-sadministraciamwamoayenamorigiiniciativa.2007wlis16iv-
lissjorjbuSigamovidavrcelisityviT,romSemodgomazemoewyoT`saerTaSori-
soSexvedra~palestina-israeliskonfliqtisdasaregulireblad.
amerikulidiplomatiiskursisSecvlisganxorcielebaswarmoadgendakon-
ferenciaanapolisSi2007wlisnoemberSi,romelSicmonawileobamiiRo49qvey-
nissagareosaqmeTaministrma,ruseTisCaTvliT.maszemoxerxdakvlavganaxlebu-
liyomolaparakebaTaprocesiisraelsadapalestinelebsSoris`sagzaoru-
kis~problematikisSesaxeb,mxareebsmouwodebdnenmorigebisaken2008wlisbolom-
de.paraleluradmoxerxdamTlianobaSiregionaluridaZabulobisSemcire-
badawlebisganmavlobaSigadauwyvetelisakiTxebisgadawyveta.
2008welsamoqmedda `SeTanxmeba dacvisSesaxeb~,israelsadaRazisseq-
torsSoris,moxerxdasakonstituciokrizisisganmuxtvalibanSi,prezidentisar-
CevadanacionalurierTianobismTavrobisformireba.daregulirdaurTierTo-
basiriasadalibansSoris,maTdaamyaresdiplomatiuriurTierTobebidaSeTan-
224
r.gaCeCilaZe,axloaRmosavleTi; sivrce, xalxi, politika. Tb. 2008. gv. 462.
288
xmdnensazRvrisdelimitaciisSesaxeb.daiwyopirdapirimolaparakebebisiria-
sadaisraelsSorismSvidobisSesaxebTurqeTisSuamavlobiT.225
Tumca,2008wlisdekembrisda2009wlisianvrismovlenebma,rocaganaxldasa-
raketodartymebihamasismxridan,rasac israelmamasirebulidabombvebiTa da
RazaSi masStaburioperaciiTupasuxa (romelmacdidimsxverpligamoiwviamo-
saxleobaSi),aCvena,romarabeT-israeliskonfliqtisgadawyvetajerkidevSorsa-
a.amsisxlianidapirispirebisSedegebidamangreveliaRmoCndasamSvidoboproce-
sisaTvis. cxadia, rom saWiroa molaparakebebi.
2010 wlis maisis Sua ricxvebisaTvis aSS-s xelSewyobiT aRdga kontaq-
ti israelelebsa da palestinilebs Soris. rogorc daud quTabiaRniSnavs,
`raRac xdeba axlo aRmosavleTis konfliqtSi, magram Zneli saTqmelia,
konkretulad _ ra? raRac axali gamoCnda, magram yvela mxare TiTqos isev
tradiciul poziciazea~.226
arabuli liga xels uwyobs arapirdapir molaparakebebs palestina-
israels Soris. sxvadasxva forumebze, romlebSic palestineli liderebi
monawileoben, isini eTanxmebian molaparakebebis gagrZelebas. yvelaze xis-
tma palestinelma politikosma, romelic molaparakebebSi iRebs monawileo-
bas, saebereqaTmac ki Secvala Tavisi ritorika, palestinis prezidentma mah-
mud abasma ki sakmaod optimisturi interviu misca israelis televizias.
magram israeli ar eTanxmeba amerikelebisa da palestinelebis moTxovnas
Sewyvitos mSenebloba ierusalimSi.
palestinelebs esmiT, rom israelze zewolis gareSe mcired Tu Seic-
vleba situacia. maT aseve gacnobierebuli aqvT, rom ZaladobriviwinaaRmde-
goba mizanSeuwoneli nabijia, amitom maT aqcenti gaakeTes araZaladobriv
qmedebaze _ saerTaSoriso sazogadoebis TanadgomiT gaagrZelon zewola
“okupantebze”. pgo-s mTavarma jgufma `fatam~ es xazi gaatara 2010 wlis
zamTarSi beTlemSi gamarTul me-6 kongresze, romelic 20-wliani pauzis
Semdeg Catarda. pgo-s sxva oficialuri warmomadgenlebi ki kvlav demon-
straciebsa da saprotesto aqciebSi monawileoben.
garda araZaladobrivi qmedebebisa, palestinelebi saxelmwifos Seqmnis
sxva saSualebebsac mimarTaven. salam faiadi, palestinis energiuli da da-
savleTSi ganswavluli premier-ministri axorcielebs gegmas, romliTac pa-
lestinis de-faqto saxelmwifo unda gamocxaddes 2011 wlis agvistoSi. pa-
lestinis saxelmwifos mSenebloba samoqalaqo mTavrobis xelSia, politi-
kuri Zalisxmeva ki sakuTar Tavze pgo-s aqvs aRebuli, romlis meTauri mah-
mud abasi `fatas~ lideri da palestinis mTavrobis meTauria.
pgo warmatebulia agreTve evropis mxardaWeris mopovebaSi, raTa ga-
mocxadebul iqnes palestinis saxelmwifo. israelSi cvlilebebis misaRwe-
vad amerikelebi sxvadasxva xerxs mimarTaven. Tu mimdinare procesi CaiSle-
ba, obamam SeiZleba wamoayenos sakuTari gegma - klintonis gegmis
analogiuri. amavdrouladbevri miiCnevs, rom palestina da israeli ase ax-
los arasdros yofilan SeTanxmebasTan. amerikelebis samSvidobo gegma sa-
marTliani da gonivrulia, romelsac bevri Cveulebrivi ebraeli da pales-
tineli miesalmeba. kidev erTi amerikuli SeTavazeba isaa, rom Tu yvelafe-
ri zemoTqmuli CaiSleba, israel-palestinis problema gadawydeba saerTa-
Soriso konferenciaze. amgvari konferenciis mowyoba gawerilia gzamkvlev
dokumentSi, rogorc molaparakebebis mesame faza. am dromde ebraelebi da
225
О.Павлов, Разночтения ближневосточной "карты". ж. Международная Жизнь, №2-3. 2009. с. 64.
226
daud quTabi, mSvidoba nebismieri mniSvnelobiT axlo aRmosavleTSi. 2010 w. gaz. `i-
beria~, #16,10-16 maisi, gv. 6.
289
palestinelebi wiTeli xazis sxvadasxva mxares arian da acxadeben, rom
arasdros gadakveTen mas.227 amrigad, momavali aCvenebs, SesaZlebelia Tu
ara SeTanxmeba, romelic pozitiuri SedegebiT unda damTavrdes orive mxa-
risaTvis.
227
daud quTabi, mSvidoba nebismieri mniSvnelobiT axlo aRmosavleTSi. 2010 w. gaz. `iberia~,
#16, 10-16 maisi, gv. 6.
228
bulgareTi, rumineTi, slovania im periodSi jer kidev ar iyvnen nato-s wevrebi
290
momdevno wlebSi moxda TanamSromlobis kidev ufro ganmtkiceba
evrokavSirs, natosa da regionis saxelmwifoebs Soris.
rogorc cnobilia, ukve 2004 wels natos sruluflebiani wevrebi
gaxdnen rumineTi, slovenia da bulgareTi, xolo igive slovenia 2004 wels,
xolo bulgareTi da rumineTi 2007 wels aseve gawevrinadnen evrokavSirSi,
ramac didi roli Seasrula samxreT-aRmosavleT evropaSi dasavleTis
poziciebis ganmtkicebaSi. aseve mniSvnelovania aRiniSnos, rom rom nato-
s 2008 wlis aprilSi gamarTul buqarestis samitze miRebul iqna
gadawyvetileba xorvatiisa da albaneTis nato-Si gawevrianebasTan
dakavSirebiT, es procesi 2009 wels dasrulda.
metad sainteresoa dasvleTis qveynebis midgoma kosovos sakiTxisadmi.
maTi azriT, kosovos serbeTisagan iuridiulad gamoyofa saboloo
daaregulirebs kriziss balkaneTSi da Seqmnis stabilur garemos
balkaneTis regionSi mSvidobis damyarebisaTvis. Amas mohyva mohyva aSS-sa
da evrokavSiris wevri qveynebis umravlesobis mier kosovos de-iure
aRiareba 2008 wlis Teberval-martSi. 2010 wlis noembris monacemebiT
kosovos damoukidebloba ukve 60-ze metma saxelmwifom aRiara.
am mxriv Cven SegviZlia gavakeToT ramdenime daskvna. kerZod, zogierTi
eqspertis azriT, da igive ruseTis xelisuflebis warmomadgenelTa
gancxadebis Sesabamisad, kosovos precendenti SesaZlebeli iqneboda
gamoyenebuli sxva separatistuli regionebisaTvis, pirvel rigSi post-
sabWoTa sivrceze arsebuli araRiarebuli teritoriebisaTvis-afxazeTi,
yofili samxreT oseTis avtonomiuri olqi, dnestrispireTi, mTiani
yarabaRi. rogorc cnobilia ruseTis mier saqarTvelos winaaRmdeg
ganxorcielebuli agresiis erT-erTi ZiriTadi mizezi kosovos aRiarebac
gaxldaT. Tumca am SemTxvevaSi saqme gvaqvs Zalian didi gansxvavebasTan
kosovosa da zemoaRniSnuli separatistuli regionebSi arsebul
mdgomareobas Soris. kerZod, kosovoSi vrceldeboda gaerTianebuli erebis
organizaciis administracia. Sesabamisad, kosovos teritoriaze Catarebuli
yvela saxis arCevnebi legitimurad CaiTvala. xolo zemoaRniSnuli
postsabWoTa sivrceSi arsebuli separatistuli regionebi warmoadgenen
ukontrolo teriroriebs. rac Seexeba aseve magaliTad ganxvavebas
kosovosa da afxazeTs Soris, aqac aRsaniSnavia, rom Tu kosovos
SemTxvevaSi iugoslaviis centraluri xelisuflebis mier xorcieldeboda
kosovos mosaxleobis genocidi, afxazeTis SemTxvevaSi piriqiT, afxazeTis
mosaxleobis umravlesobis, ZiriTadad eTnikuri qarTvelebis devna
xorcieldeboda separatistuli reJimis mier gareSe Zalebis mxardaWeriT.
garda amisa, afxazeTis konfliqtis dros ugulebelyofil iqna
saerTaSoriso samarTlis ZiriTadi principebi ruseTis federaciis mier,
romelic yvelanair - samxedro, ekonomikur, finansur daxmarebas uwevda da
uWevs separatistul reJims afxazeTSi, rac sabolood 2008 wlis agvistoSi,
zemo afxazeTze ruseTis mier kontrolis damyarebis Semdeg afxazeTis
sruli okupaciiT dasrulda.
magram amave dros aRsaniSnavia, rom kosovos aRiarebiT iqmneba didi
saSiSroeba imisa, rom balkaneTis regioni axali denTis kasrad gadaiqces,
kerZod:
- serbeTSi agordeba antisadasavluri talRa, rasac mohyveba is, rom
mniSvnelovnad gaizrdeba imis SesaZlebloba, rom saparlamento Tu
saprezidento arCevnebis Semdeg am qveynis xelisuflebaSi kvlav movidnen
nacionalisturi, prorusuli Zalebi da Sesabamisad dasavleTi balkaneTis
regionSi dakargavs mniSvnelovan mokavSires;
291
- Cven gvaqvs imis precendenti, rom kosovoSi 1999 wels samxedro
operaciebis dasrulebis Semdeg, kosovos ganTavisuflebis armiis
mebrZolebi gadavidnen mezobel makedoniaSi, kerZod am qveynis im regionSi,
romelic albanelebiT mWidrod dasaxlebul regions warmoadgenda. Aam
faqtma daZaba viTareba am qveyanaSi da gamoiwvia natos konfliqtSi CarTvis
saWiroeba. KSesabamisad kosovos SesaZlo aRiarebis SemTxvevaSi, ar aris
gamoricxuli, rom makedoniaSi albanurma mosaxleobam analogiuri
gamosvlebi moawyos ukve makedoniis Semadgenlobidan gamosvlis moTxovniT;
- Tavis mxriv didi safrTxe Seeqmneba 1995 wels xelmoweril deitonis
xelSekrulebas musulmanur, xorvatul da serbul mxareebs Soris
bosniaSi. aRniSnulma SeTanxmebam wertili dausva saomar moqmedebebs
bosniasa da hercogovinaSi, rodesac es qveyana daiyo or respublikad -
serbul respublikad da musulmanur-xorvatul federaciad. Sesabamisad,
Tu moxda kosovos aRiareba da Seiqmna Sesabamisi precendenti, maSin
SesaZlebelia rom igive bosniis serbeTis respublikam moiTxovos
bosniisgan gamoyofa da serbeTTan SeerTeba, rasac SeiZleba umarTavi
procesebi mohyves sami eTnikuri jgufiT dasaxlebul bosniasa da
hercogovinaSi;
- kosovos aRiarebam aseve SesaZloa daZabuloba gamoiwvios serbeTis
ungrelebiT dasaxlebul voevodinaSi da kosovos CrdiloeTSi
macxovrebel serbul mosaxleobaSi;
- da bolos, serbeTi acxadebs, rom is ar dauSvebs kosovos gamoyofas
serbeTisgan, Sesabamisad, SesaZloa kosovos aRiarebas mohyves saomari
moqmedebebis ganaxleba belgradis mxridan, ramac SeiZleba gamoiwvios
konfliqtSi albaneTis CarTvac kosovari albanelebis dasacavad, da
dasavleTis qveynebs Tavidan mouxdeT iTamaSon Suamavlis roli
ganaxlebul konfliqtSi.
CineTis geopolitika
292
vargisiani miwebi aRar darCa. daiwyo migracia qalaqebSi, ramac Tavis mxriv
umuSevroba gamoiwvia urbanul adgilebSi. daaxloebiT 10 mln. adamiani
yovelwliurad gadadis qalaqSi sacxovreblad. Tu uaxloes wlebSi
mdgomareoba ar Seicvleba da migraciis done ar Semcirdeba, qalaqebi ver
moaswrebs axladmosaxleTa aTvisebas.
msoflio bankis prognoziT, XXI saukunis 10-ian wlebSi CineTis
importi honkongTan da taivanTan erTad 650 mlrd dolars gadaaWarbebs
iaponiis 530 mlrd dolaris importis winaaRmdeg. rogorc TviTon Cinelebi
acxadeben, XXI saukune maTi civilizaciis saukunea. didia CineTis miRwevebi
samxedro sferoSic. 10-15 welSi CineTi iqneba birTvuli iaraRis mqone
udidesi saxelmwifo Zlieri ekonomikiT.
Aaswleulebis ganmavlobaSi CineTi eqspansiis obieqts warmoadgenda.
monRoleTidan dawyebuli iaponiiT damTavrebuli. am dros CineTs “eZina”.
Tavis droze napoleonma Tqva: “iq giganti wevs. mas Zinavs. dae eZinos,
radgan roca gaiRiZebs mTels msoflios SeanjRrevs.“229
229
Nnika CitaZe. “geopolitika”. Tbilisi, 2008. Ggv.141
293
rac Seexeba CineTis urTierTobas e.w. “patara drakonebTan” (samxreT
korea, honkongi, singapuri, malaizia), am TanamSromlobas mZafri
konkurencia axasiaTebs.
AaRsaniSnavia is faqti, rom CineTis separatistul regionSi-taivanSi
SeimuSaves grZelvadiani programa, romliTac taivani ara marto regionSi
aramed mTels msoflioSi unda gaxdes ekonomikuri centri da daikavos
wamyvani adgili. amgvari gegma CineTSicaa Sedgenili, e.w. “pudunis gegma”.
igi gulisxmobs Sanxais raionSi gigantur (100 mln kaci) saerTaSoriso
savaWro, satransporto, finansuri da kulturuli centris Camoyalibebas,
romelic lideris pozicias daikavebs. es sakiTxi sayuradReboa, Tundac
imitom rom didia imis albaToba, rom XXI saukuneSi moxdeba ori CineTis
(materikuli CineTisa da taivanis) gaerTianeba erT saxelmwifod, rac mas
uZlieres safinanso-ekonomikur imperiad gadaaqcevs.
demografiuli politika
294
CineTis geopolitika
295
magram am potencialis miuxedavad, CineTis gaZliereba da meore
zesaxelmwifos SesaZlo aRmoceneba ar qmnis iseT did safrTxes, rogor
safrTxesac msoflio civi omis dros grZnobda. sxva Tu araferi, aSS da
CineTi ekonomikurad imdenad arian erTimeoreze damokidebulni, rom maT
Soris seriozuli dapirispireba warmoudgenelia. xolo Tuki CineTis
gaZlierebam agresiuli xasiaTi miiRo, es aucileblad gamoiwvevs sapasuxo
reaqcias regionis sxva didi saxelmwifoebis-indoeTisa da iaponiis
mxridan.
garda amisa aRsaniSnavia, rom aSS-sa da CineTs Soris savaWro balansi
CineTis sasargeblod sul ufro da ufro izrdeba da vaSingtonis savaWro
deficits sul ufro zrdis. 2006-2008 wlebSi vaSingtonis uaryofiTma
balansma CineTTan daaxloebiT 229 miliard dolars miaRwia. miuxedavad
aSS-saTvis negatiuri procesisa, es Tavis mxriv zrdis CineTis ekonomikur
damokidebulebasac aSS-ze, radganac CineTi sul ufro metad iqneba
damokidebuli Tavisi produqciis amerikis umdidres bazarze eqsportirebis
TvalsazrisiT.
CineTi sagareo politikaSi misdevs ruseTisagan ganxvavebul strategias.
Tavad Cinelebi mas “mSvidobian aRzevebas” uwodeben. programa, romelic
sul raRac ramdenime wlis win iqna miRebuli, mowodebulia, msoflio
sazogadoebrioba CineTisadmi dadebiTad ganewyos da imavdroulad xeli
Seuwyos misi gavlenis gazrdas. rogorc avRniSneT, dRes CineTi ukve
scildeba regionuli saxelmwifos statusis CarCoebs da aSkarad acxadebs
pretenziebs momavlis supersaxelmwifoobaze. amasTanave, rogorc
gavleniani amerikuli analitikuri centris eqspertebi acxadeben, CineTis
umTavresi amocanaa, ar daupirispirdes aSS-is da momavlis
supersaxelmwifoobisken “asimetriluli” strategiis saSualebiT imoZraos.
“mSvidobiani aRzeveba” ganviTarebul da ganviTarebad saxelmwifoebTan
mimarTebaSi sxvadasxva saSualebaTa gamoyenebas gulisxmobs. ganviTarebad
qveynebs CineTi ekonomikur Tanadgomas sTavazobs. CineT-afrikis 2007 wels
gamarTul noembris samitze CineTis xelisuflebam mzadyofna gamoTqva,
afrikelebs 5 miliardi dolaris moculobis SeRavaTiani sesxi gamouyos.
CineTma maT 1 miliardis davalianeba miuteva da sanaclod maTTan 2
miliardi dolaris saerTo Rirebulebis kontraqtebi gaaforma.
imavdroulad, CineTma laTinuri amerikis qveynebTan 50 miliardi dolaris
saerTo Rirebulebis 400-mde xelSekruleba dado.
CineTis strategiis arss saukeTesod gamoxatavs filipinebis SemTxveva. am
qveyanam verasgziT miaRwia msoflio bankisgan misTvis misaRebi pirobebiT
sesxis aRebas maSin, roca CineTma yovelgvari pirobis gareSe da
SeRavaTiani procentiT myisve asesxa 2 miliardi dolari. “msoflioSi
afaseben rom CineTi, gansxvavebiT amerikisgan, araviTar politikur
garantiebs ar iTxovs”-acxadeben analitikosebi. DmarTlac, CineTi did
mniSvnelobas ar aniWebs, ama Tu im qveyanaSi demokratiulia reJimi Tu
diqtatoruli, da swored amis wyalobiTaa, rom qveyana ganviTarebad
samyaroSi nel-nela ipyrobs lideris pozicias.
Aaqcentis “pozitiur dRis wesrigze” gadatanas cdilobs CineTi
ganviTarebul qveynebTan mimarTebaSic. “ukanaskneli wlebis ganmavlobaSi
CineTis ekonomika sul ufro Ria xdeba msxvili dasavluri
korporaciebisaTvis”-ambobs erT-erTi rusi eqsperti-“da, rac ufro
mWidrod ebmevian isini CineTs, miT ufro izrdeba CineTis lobisturi
resursi dasavleTSi”. Yyovelive amis Sedegad dasavluri biznesi dRes
sisxlxorceulad aris dainteresebuli CineTTan rigian urTierTobasa da
aseve CineTis ekonomikis momaval ganviTarebaSi.
296
Aaranaklebi roli ekisreba kulturul eqspansias – 2004 wels CineTis
mTavrobam moiwona mTeli msoflios masStabiT 100-ze meti “konfuciuri
institutis” Seqmnis programa. am institutTa mizania Cinuri kulturisa da
enis gavrceleba.
“mSvidobiani aRzevebis” strategiis Sedegad CineTi ganviTarebad
samyaroSic imaRlebs avtoritets da dasavleTis TvalSic iumjobesebs
imijs. 2005 wels Catarebuli gamokiTxvebis Sedegad, romelic aziis,
afrikis, evropisa da amerikis 16 qveyanaSi Catarda, 11 qveyanaSi
gamokiTxulTa 50 procentze metma ganacxada, rom CineTis mimarT dadebiTad
aris ganwyobili. Des maSin, rom aSS-ma aseTi maCvenebeli mxolod oTx
qveyanaSi miiRo. gamokiTxvaSi monawileobamiRebuli Svidi evropuli
qveynidan aSS-is mimarT dadebiTi ganwyoba mxolod poloneTSi dafiqsirda,
danarCenebi ki CineTis mimarT ufro dadebiTad ganwyobilni gamodgnen.
AaSS da evropa saerTo dasavlur civilizacias miekuTvnebian, rac
pirvels meoris TvalSi TiTqos apriori unda aZlevdes upiratesobas
CineTTan SedarebiT, magram mTeli saqmec swored eg aris, rom CineTi,
romelic ar iziarebs dasavlur Rirebulebebs da Tanac komunisturi
partiis mier imarTeba, rbili da ukonfliqto sagareo politikiT igebs.
Aamave dros aRsaniSnavia is faqtic, rom dasavleTsa da CineTs ramdenime
saerTo interesic gaaCniaT. kerZod, orive mxare metad dainteresebulia
CineTis mezoblad mdebare CrdiloeT koreaSi birTvuli programis garSemo
arsebuli problemis mogvarebiT. aseve mniSvnelovani aRiniSnos, rom
rogorc dasavleTis qveynebis absoluturi umravlesoba, aseve CineTi
warmoadgenen energoresursebis umTavres importiorebs, aqedan gamomdinare
es faqti ganapirobebs imas, rom orive mxarem navTobze msoflio fasebis
zrdis sawinaaRmdegod koordinirebuli politika gaataron.
230
xaritonaSvili, JRenti. Mmsoflios ekonomikuri da socialuri geografia. Tbilisi, 1999
w.
297
afrikaSi cxovrobs evropuli, ekvatoruli, anu negroiduli da mongo-
loiduri rasis xalxebi. kontinentis CrdiloeT nawilSi cxovroben
afrikis uZvelesi mosaxleni-berberebi da arabebi. materikis didi nawili,
saharidan ukidures samxreTamde dasaxlebulia negroidebiT. afrikaSi
cxovrobs yvelaze dabali xalxi-negridebi, anu pigmeebi (romelTa saSualo
simaRle mamakacisa daaxloebiT 140sm-ia, qalisa – 130sm) da erT-erTi
yvelaze maRali xalxi nilosis auzSi ( mamakacebis saSualo simaRle 182sm-
ia). abisiniis mTianeTi dasaxlebulia eTiopelebiT, romlebic evropelebsa
da negroidebis Sereuli qorwinebis Sedegad warmoiSvnen da warmoadgenen
gardamavali rasas evropeidebsa da negroidebs Soris.
dReisTvis kontinentze 50-ze meti saxelmwifoa, romelTa umetesoba
XXs-is Sua periodamde koloniebs warmoadgenda. kerZod: sudani, kenia,
uganda, nigeria, gana, siera-leone, gambia, kunZ. sokotra da seiSelis kunZu-
lebi, samxreTi afrika inglisis mflobelobaSi iyo.
safrangeTis kuTvnileba iyo alJiri, centraluri da das. afrika. ita-
lia flobda libias, somalis nawils, eriTreas. belgias ekuTvnoda kongo.
1960 weli istoriaSi Sevida, rogorc afrikis koloniuri uRlisgan
ganTavisuflebis weli. marto erTi wlis ganmavlobaSi damoukidebloba
miiRo 17-ma saxelmwifom. 60-ian wlebSi damoukidebeli gaxda kidev 15 sax-
elmwifo. yvela maTgani damoukidebelia, gaurkvevelia mxolod das. saharis
statusi _ jerjerobiT igi marokozea mierTebuli. Tumca gaero varaudobs
referendumis Catarebas teritoriis saboloo bedis gadasawyvetad.
kontinentze 3 konstituciuri monarqiaa: lesoto, maroko da svazi-
lendi. afrikaSi mxolod erTi ganviTarebuli qveyanaa _ samxreT afrikis
respublika, yvela danarCeni ganviTarebadia.
afrikaSi moqmedebs ramodenime regionaluri gaerTianeba: afrikis
erTianobis organizacia, afrikis qveynebis ekonomikuri Tanamegobroba,
centraluri afrikis qveynebis ekonomikuri Tanamegobroba, arabuli
maRribis kavSiri, arabul saxelmwifoTa liga da a.S.
231
xaritonaSvili, JRenti. Mmsoflios ekonomikuri da socialuri geografia. Tbilisi, 1999
w.
298
religiuri mimdinareoba. MmWidrod dasaxlebuli qveynebia: singapuri,
maldivi, bangladeSi.
teritoriis sidide, mosaxleobis siWrele da politikuri rukis
Taviseburebani mravalferovan ekonomikur situacias ayalibebs. AaziaSi
mdebareobs ekonomikuri TvalsazrisiT iseTi maRalganviTarebuli
saxelmwifo, rogoricaa iaponia, sul ufro da ufro mzardi da
ekonomikurad cvalebadi qveyana_CineTi.
Kkontinentze tradiciulad gamoyofen sam “kulturul
samyaros”_indurs, Cinurs da arabul_islamurs. Mmsoflio religiebis
udidesi nawili swored aziaSi warmoiSva. Aazia uZvelesi civilizaciebis
memkvidrea, msoflios mdinareTa sanapiroebze aRmocenebuli oTxi
civilizaciidan sami aziaSi mdebareobs.
aziis politikur rukaze mniSvnelovani cvlilebebi xdeba meore
msoflio omis Semdeg, rodesac koloniuri sistemis daSlis Sedegad
Seiqmna damoukidebeli politikuri erTeulebi. aziis teritoriis 1/3_ze
meti yofil sabWoTa sivrces ukavia, kerZod ruseTis federaciis aziur
nawils da yazaxeTis, uzbekeTis, tajikeTis, yirgizeTis da TurqmeneTis
teritoriebs.
MmsoflioSi socialisturi sistemis daSlis Sedegad aziis kontinentze
am orientaciis qveynad darCa mosaxleobis raodenobis mxriv udidesi
saxelmwifo - CineTi, aseve vietnami, Crd. korea, laosi.
DdanarCeni saxelmwifoebidan 20 respublikaa, 14 monarqia.
aziaSi dRevandel etapze funqcionirebs ramdenime regionuli
organizacia _ samxreT aziis TanamSromlobis regionuli asociacia,
samxreT_aRmosavleT aziis saxelmwifoTa asociacia, aziis ganviTarebis
regionuli asociacia.
sparseTis yuris saxelmwifoTa umravlesoba gaerTianebulia navTobis
eqsportior qveyanaTa organizacia_opekSi. A”civi omis” periodSi aziis
teritoriaze moqmedebda samxedro blokebi_sento da seato.
AamJamad aziis politikur rukaze 45 suverenuli saxelmwifoa
232
xaritonaSvili, JRenti. Mmsoflios ekonomikuri da socialuri geografia. Tbilisi, 1999
w.
299
okeaneTSi mniSvnelovan rols TamaSobs axali zelandiac, romelic aseve
didi britaneTis kolonias warmoadgenda da amJamad britaneTis
TanamegobrobaSia gaerTianebuli. rac Seexeba kunZulebs, isini didi xnis
ganmavlobaSi sxvadasxva qveynis samflobeloebs warmoadgendnen.
Tanamedrove etapze zogi kunZuli damoukidebelia da zogs
damokidebuli(formalurad Tu realurad) teritoriis statusi gaaCnia.
avstralia, axali zelandia - didi britaneTis dominionebs warmoadgenen;
axali kaledonia, safrangeTis polinezia – safrangeTis zRvis gadaRma
departamentis SemadgenlobaSia; aRmosavleT samoa da guami aSS-s
samflobeloebs warmoadgenen; dasavleT samoa, papua-axali gvinea, tuvalu
damoukidebeli qveynebia, romlebic erTa TanamegobrobaSi Sedian; rac
Seexeba vanuatus, kiribatis, Nnaurusa da palaus, am qveynebSi respublikuri
mmarTvelobis formaa; kukis kunZulebi, niue, tokelau-axali zelandiis
samflobeloebia; marSalis kunZulebs, mikroneziis federaciul Statebs,
Crd. Mmarianis kunZ-bis Tanamegobrobas aSS-sTan Tavisufali asociaciis
statusi gaaCniaT; norfolkis kunZuli, qoqosis kunZ-ebi, Sobis kunZuli -
avstraliis samflobeloa; pitkerni-didi britaneTis samflobeloa; rac
Seexeba tongas, am qveyanas sakuTari monarqi hyavs.
300
Kkanada da aSS Sedian msoflios “did SvideulSi”. Ffaqtiurad Crd.
amerikis kontinents ekuTvnis daniis teritoria_kunZ. Ggrenlandia,
romelsac farTo avtonomia gaaCnia. CrdiloeTi da samxreT amerikis
kontinentebis danarCen nawils rogorc cnobilia laTinur amerikas
uwodeben. Aaq mdebareobs 40 saxelmwifoze meti. M
LlaTinuri amerikis teritoriebis ZiriTad mflobelebs warmoadgendnen
espaneTi da portugalia. Mme-19 saukunis dasawyisSi laTinuri amerikis
espaneTisa da portugaliis samflobeloebSi daiwyo erovnul-
ganmaTavisuflebeli moZraoba simon bolivaris meTaurobiT, romlis
Sedegadac damoukideblebi gaxdnen brazilia, argentina, Cile, peru,
bolivia, venesuela, paragvai, urugvai da sxva. daaxloebiT amave periodSi
moipova suvereniteti meqsikamac. Mamave dros centralur amerikasa da
karibis zRvis auzSi rCeboda bevri koloniuri samflobelo, romlebic
ekuTvnoda did britaneTs, safrangeTs, niderlandebs. MmaTi nawili dResac
warmoadgens evropuli saxelmwifoebis samflobeloebs. mag: antiliis
kunZulebi ekuTvnis niderlandebs; bermudis kunZulebi - britaneTs;
gvadelupa, safrangeTis gviana, martinika - safrangeTs da sxva.
Tavi VIII
302
Aamave dros, aRmosavleT da samxreT saqarTvelos Zvel istoriul
teritoriaze arsebuli saxelmwifo – iberia (adgilobrivad qarTli), ax. w.
I-II saukuneebSi samxreT kavkasiasa da axlo aRmosavleTSi romis imperiasac
ki uwevda winaaRmdegobas.
IV s. 30-ian wlebSi, qarTlSi qristianuli religiis saxelmwifo
religiad gamocxadebam xeli Seuwyo monoTeisturi rwmenisa da qarTuli
damwerlobis ganviTarebas, aseve calkeuli qarTuli istoriuli regionebis
daaxloebis process. am Seuqcevadma procesma Tavis mxriv dasabami daudo
saerTo eTnikuri TviTidendifikaciis ganviTarebas, xolo momaval Taobebs
maTi samkvidro teritoriis anu dedasamSoblos cnobiereba Camouyaliba.
teritoriis formireba. Qmsoflio istoriaSi cnobilia sxvadasxva
saxelmwifoTa teritoriebis transformaciis (gafarToebis an Seviwroebis)
bevri magaliTi. aRniSnul process verc saqarTvelo gaeqca da igi metad
mtkivneulad iqna asaxuli saqarTvelos mravalsaukunovan istoriaSic,
romlis drosac mimdinareobda ara marto qveynis teritoriis gazrdis,
xolo xSir SemTxvevaSi qarTuli saxelmwifos daqucmacebis, misi
calkeuli regionebis mitacebis, gasxvisebis, okupirebis da sxva negatiuri
movlenebi. zemoaRniSnuli procesebis Sedegad moxda qveynis farTobis
sididis mravaljeradi cvlileba.
Zv. w. pirveli aTaswleulis meore naxevridan ax.w. IV s. CaTvliT,
qarTuli saxelmwifoebi im teritoriebze viTardebodnen, romelic
ZiriTadad qarTuli modgmis tomebiT iyo dasaxlebuli. es miwebi moicavda
mdinareebis – Woroxisa da mtkvris auzebis vrcel teritorias nikofsiidan
trapizonamde da kavkasionidan TiTqmis goqCis (sevanis) tbamde, xolo
aRmosavleTiT – albaneTamde (azerbaijani). MsaqarTvelos istoriis
momdevno etapebze, rodesac aRmocenebul iqna axali qarTuli samefo-
samTavroebi, bizantiis imperiis, arabTa saxalifosa da Turq-selCukTa
winaaRmdeg mimdinare brZolebis fonze, miuxedavad teritoriuli
danakargebisa, sisxlis fasad ZiriTadad inarCunebdnen TavianT
sacxovrebel miwebs. maTi erovnuli da teritoriuli mTlianobis
cnobiereba ganpirobebuli iyo erisa da sarwmunoebis erTianobiT. UX s.
303
(endriu andersonis ruqa. 2004 w.)
304
“gurjistanis vilaieTi” Seqmna. XVIIs. Ddamlevs, iranis Sahma - Sah-abasma
qarTlis kuTvnili lores velisa da md. ebedas xeobis okupacia moaxdina,
sadac Turqmanuli tomi – borCalu Caasaxla, xolo kaxeTis samefos
kakeniselis mxare (saingilo) Camoacila.
XVIII s. damdegis saqarTvelos politikuri suraTi naTladaa
warmoadgenili vaxuSti bagrationis SesaniSnav TxzulebaSi (“aRwera
samefoisa saqarTvelosa”) da misive geografiul atlasSi. GgamoCenili
politikuri moRvawe da mecnieri erTnairi gulisxmierebiT aRwers rogorc
imdroindeli qarTuli samefoebisa da samTavroebis SemadgenlobaSi
Semaval, ise mtris mier mitacebul miwebs, romlebic avtoris mier misi
samSoblos ganuyofel nawilad aRiqmeba.
vaxuStis droindeli saqarTvelos teritoria-misi yvela samefo-
samTavroebis CaTvliT, 134 aTas kvadratul kilometrs Seadgenda, rac
TiTqmis orjer aRemateba saqarTvelos Tanamedrove teritoriis farTobs.
XIX saukune, gansakuTrebiT misi pirveli naxevari – daqucmacebuli
saqarTvelos rigi politikuri erTeulebis (qarTl-kaxeTis da imereTis
samefoebi, afxazeTis, samegrelos, guriis, svaneTis samTavroebi, axalcixis
safaSo da a.S.) ruseTis imperiis mier TandaTanobiT dapyrobisa da aneqsiis
periodia. Mmiuxedavad ruseTis imperiis mesveurTa mcdelobebisa, carizmis
koloniuri interesebis sapirispirod, saqarTveloSi Zlierdeba erovnuli
konsolidacia da viTardeba demokratiuli kultura. am faqtorebis
Sedegad, momzadebul iqna garkveuli niadagi imisaTvis, raTa, ruseTis 1917
wlis Tebervlis revoluciis Semdeg, qarTvel xalxs 117 wlis win
dakarguli damoukidebloba da erovnuli saxelmwifoebrioba aRedgina.
ruseTis imperiis SemadgenlobaSi yofnis periodSi, saqarTvelos
istoriuli teritoriebis mniSvnelovani nawili moqceuli iyo Tbilisisa
da quTaisis guberniebis, soxumis, baTumis, arTvinis, zaqaTalis
(saingilos), artaanis (ardagani) da olTisis okrugebis farglebSi. am
teritoriebis saerTo farTobi 90 aTas kvadratul kilometramde aRwevda.
swored aRniSnul sivrceze Seiqmna saqarTvelos demokratiuli respublika.
1918-1921 wlebSi saqarTvelos teritoriis farTobi 89 754,46 kv.km-s,
mosaxleobis raodenoba ki 3 mln kacze mets aRwevda.
saqarTvelos iurisdiqciaSi teritoriebis damkvidrebisaTvis
brZolis erT-erT mniSvnelovan dokumentad, saqarTvelos demokratiuli
respublikis mTavrobis mier 1919 wlis parizis saerTaSoriso samSvidobo
konferenciaze warmodgenili moTxovnis teqsti da TandarTuli ruka unda
miviCnioT. Sesabamisad, respublikis sazRvari unda gatarebuliyo:
dasavleTiT – md. Makofseze (tuafses raioni), aRmosavleTiT – md. giSis
wyalze da Semdeg md. Aalazanze, samxreTiT – md. mtkvris, araqsisa da
olTisis (md. Woroxis Senakadi) zemo welis wyalgamyofebze, romlis ZaliT
artaanis da olTisis regionebis teritoriebi saqarTvelos farglebSi
Sevidoda, xolo samxreT-dasavleTis sazRvari unda damTxveoda trapizonis
vilaieTis anu ruseT-TurqeTis sazRvars. saqarTvelos mier warmodgenili
dokumentis Sesabamisad, saqarTvelos teritoriis farTobi 94,7 aTas kv. Kkm-
s utoldeboda.
Mmagram ori didi saxelmwifos - sabWoTa ruseTisa da germaniis,
xolo SemdgomSi sabWoTa ruseTisa da TurqeTis sazavo (brest-litovski,
1918 w. marti) da saxelSekrulebo (yarsi, 1921 w. oqtomberi) molaparakebebis
Sedegad, rogorc menSevikebis, aseve bolSevikebis mmarTvelobis periodSi
saqarTvelom Tavisi teritoriis mniSvnelovani nawili dakarga. TurqeTis
respublikis SemadgenlobaSi aRmoCnda arTvinis (3 271,35 kv.km), artaanis
305
(5604,54 kv.km), olTisis (2983 kv.km), azerbaijans ki gadaeca zaqaTalis (3985,55
kv.km) okrugebis teritoriebi, sul 15 844,94 kv.km.
GgasabWoebis Semdeg, Tbilisisa da siRnaris mazrebidan azerbaijanma
damatebiT miiRo 1093 kv.km - garej-yaraiisa da eldaris stepebis nawili.
1929 wels CaCneTs gadaeca Satilis Crdilo-aRmosavleTi nawili –
teretegis midamoebi (212 kv.km). somxeTze ukve gadacemuli iyo 2478 kv.km
teritoria. sabolood, sabWoTa ruseTis mier saqarTvelos okupaciis
periodidan - 1921 wlidan, 1935 wlis CaTvliT, saqarTvelos sabWoTa
respublikis xelmZRvanelobam, nebiT Tu eneblieT, 19 191, 46 kv.km qarTuli
miwa gaasxvisa.
Mteritoriebis gadanawilebis mankieri praqtika gansakuTrebiT
sabWoTa sinadvileSi damkvidrda, rodesac yoveli mokavSire respublika
mxolod formalurad iyo politikur-administraciuli warmonaqmni, da ar
warmoadgenda saerTaSoriso samarTlis damoukidebel subieqts. amdenad,
respublikebis sasazRvro teritoriebis gasxviseba-gadanawileba
adgilobrivi mosaxleobis interesebis angariSgauwevlad da xSirad
centraluri mTavrobis maRalCinosanTa nebiT an karnaxiT xdeboda, romlis
ZiriTad mizans “dayavi da ibatone”-s principi warmoadgenda. swored
amitom, sabWoTa kavSiris daSlis Semdeg, bolSevikurma administraciul-
teritoriulma mowyobam bevrgan, maT Soris saqarTveloSic, sakonfliqto
naRmebi da mougvarebeli sasaRvro problemebi datova.
sabolood, 1991 wlis bolos, realuri damoukideblobis mopovebis
Semdeg, Cvenma qveyanam memkvidreobiT miiRo yofili saqarTvelos sabWoTa
socialisturi respublikis kuTvnili da gaeros mier (1992 w.) aRiarebuli
teritoria, romlis farTobi 69,7 aTasi kv. km-ia.
Aamrigad, xangrZlivi periodis manZilze saqarTvelos teritoriis
farTobebi pirobiTad Semdegi maCveneblebiT xasiaTdeboda.
234
saqarTvelos geografia. II tomi. saqarTvelos geografiis institutis gamocema. 2003 w.
306
mdebareoba. Ffizikur-geografiuli TvalsazrisiT, saqarTvelo
ganlagebulia evropisa da aziis sasazRvro arealSi (igi cnobilia
istoriul-geografiuli regionis-kavkasiis saxelwodebiT), kavkasionis
mTavari wyalgamyofi qedis samxreTiT, kerZod, amierkavkasiis anu axali
terminologiiT samxreT kavkasiis centralur nawilSi, Savi zRvis
aRmosavleT sanapiroze, da moqceulia notio subtropikur klimatur
sartyelSi.
XIX saukuneSi ruseTis mier saqarTvelos okupaciis Semdeg,
saqarTvelo imperiis ganapira raionebs Soris da islamur samyarosTan
(osmaleTi, irani) urTierTobis sakontaqto regionad gadaiqca. amrigad,
misi geopolitikuri mdebareobis praqtikuli realizacia am
imperialisturi saxelmwifos interesebs daeqvemdebara. KkavkasiaSi,
regionis centralur nawilSi mdebareobis gamo, ruseTis samxedro-
strategiul forfostad qceuli saqarTvelo da misi mTavari qalaqi
Tbilisi garedan Semosuli araqarTuli mosaxleobis damkvidrebis adgili
gaxda.
sabWoTa okupaciis Semdgom periodSi, roca saqarTvelos teritoria
ssrk-is Semadgenel nawilad iqca, geografiulma ga geopolitikurma
mdebareobam garkveuli cvlileba ganicada; kerZod, daiketa samxreTis gza
(TurqeTsa da iranTan), amave dros gaumjobesda centralur ruseTTan
kavSiri (soxumi-adleris rkinigzis gayvanis Semdeg), damyarda kavSirebi
centraluri aziis respublikebTan.
Mmagram geopolitikuri mdebareobis mniSvneloba srulfasovnad
mxolod saxelmwifoebrivi damoukideblobis pirobebSi ganisazRvreba,
rodesac saxelmwifo TviTon gansazRvravs sakuTar sagareo prioritetebs
da sxvadasxva saxelmwifoebTan an teritoriebTan ekonomikuri Tu
sakomunikacio urTierTobebi uSualod qveynis interesebzea damokidebuli.
Ggeopolitikuri mdebareobis zogadi maxasiaTeblebis mixedviT
saqarTvelos gaaCnia: 1. centraluri mdebareoba kavkasiis regionSi; 2.
periferiuli evropuli qveynebis mimarT; 3. mezobluri (sasazRvro)-
TurqeTis, ruseTis federaciis, azerbaijanisa da somxeTis mimarT,
romlebic uSualod emijnebian qveyanas. AarCeven, agreTve, meore rigis
(maxlobel) qveynebs, romlebic uSualod esazRvrebian saqarTvelos
mezobel saxelmwifoebs da garkveuli teritoriuli siaxlove gaaCniaT
Cvens qveyanasTan. MmaTi samezoblo roli gansakuTrebiT izrdeba im
SemTxvevaSi, Tu pirveli rigis mezobeli qveynis teritoriis “sivrce” didi
ar aris, xolo misi “gamtaroba” kargia. AaseTi mezobluri urTierTobebis
savaraudo qveynebad unda CaiTvalos: irani, siria, erayi, saberZneTi
(TurqeTis saSualebiT); 4. sazRvao, rac saqarTvelos uSualod akavSirebs
307
ara marto Savi zRvis auzis qveynebTan (ruseTi, TurqeTis, ukraina,
bulgareTi, rumineTi), aramed moxerxebul gzas uxsnis msoflio
bazrebisaken.235
geopolitikuri viTarebidan gamomdinare saqarTvelo gamoirCeva
Zalze moxerxebuli satransporto-geografiuli mdebareobiT. Dmisi
teritoria warmoadgens ara marto evropa-kavkasia-aziis satransporto
derefnis (traseka) RerZs, aramed igi evraziis qveynebTan damakavSirebel
umoklesio satransporto magistralebis sakvanZo funqciasac asrulebs.
saqarTvelos, aseve, udidesi wvlilis Setana SeuZlia “didi abreSumis
gzis” funqcionirebaSi. AzemoaniSnul upiratesobebTan erTad unda
aRiniSnos qveynis xelsayreli rekreaciul-geografiuli mdebareoba
msxvili turistuli rekreaciuli arealebis (kavkasioni, SavizRvispireTi)
sivrceSi, agreTve kulturul-geografiuli mdebareoba kavkasiisa da axlo
aRmosavleTis mdidari arqeologiuri da eTnikur-lingvistur-religiur
regionebTan mimarTebaSi.
religiur-geografiuli mdebareobis TvalsazrisiT, saqarTvelo,
ZiriTadad islamuri religiis mimdevari xalxebis (Turqebi, iranelebi,
azerbaijanelebi, CrdiloeT-kavkasiis respublikebis-adiRes, yaraCai-
CerqezeTis, yabardo-balyareTis, inguSeTis, CaCneTis, daRestnis xalxebi)
garemocvaSi imyofeba. Qqristianul samyarosTan saxmeleTo damakavSirebeli
gza mxolod ruseTze gadis, vinaidan samxreTiT mosazRvre monofizituri
somxeTi Tavad aris izolirebuli qristianenuli samyarosagan. Aamave dros,
Savi zRva akavSirebs saqarTvelos ukrainis, rumineTis, bulgareTis da
235
saqarTvelos geografia. II tomi. saqarTvelos geografiis institutis gamocema. 2003 w.
308
saberZneTis marTlmadideblobasTan. aRniSnuli viTareba, islamuri
fundamentalizmis mzardi gavrcelebis fonze, metad sagulisxmoa da Rrma
geopolitikur Seswavlas moiTxovs. saqarTvelo aseve mdebareobs
sxvadasxva civilizaciebisa da kulturebis gzasayarze, rac asaxvas hpovebs
mis lingvistur-geografiul mdebareobaSi. kerZod, qveyana kavkasiur enaTa
ojaxSi Semaval xalxebis (afxazebi, adiReelebi, yabardoelebi, Cerqezebi,
CaCnebi, inguSebi, xunZebi, lekebi da sxv.) garda esazRvreba indo-evropuli
ojaxis slavuri (rusebi), iranuli (osebi, qurTebi), somxuri jgufebis,
aseve alTauri ojaxis Turquli (azerbaijanelebi, Turqebi, balyarelebi,
yaraCaelebi) jgufis enaze molaparake xalxebs.
saqarTvelos geopolitikuri mdebareoba aseve ganixileba sivrciT
aspeqtSic. kerZod: makro-(msoflios politikur rukaze), mezo (kontinentze
an regionSi) da mikromdebareoba (qveynis sxvadasxva nawilebis ganlagebis
Taviseburebebis mixedviT). saqarTvelos geopolitikuri makromdebareobis
(adre igi ar arsebobda) Tanamedrove Taviseburebebi gansazRvra qveynis
mier saxelmwifoebrivi damoukideblobis aRdgenam, da ruseTis gavlenis
sferodan gamosvlisa da dasavleTTan, kerZod nato-sTan integraciisadmi
miswrafebam. Aam procesebis gamo, saqarTvelo politikur rukaze evropis
ukidures samxreT-aRmosavleT nawilSi mdebare savaraudo forpostis saxiT
warmoCinda.
saqarTvelos mezomdebareoba, samxreT da CrdiloeT kavkasiis da misi
mosazRvre, agreTve Savi zRvis (nawilobriv xmelTaSua zRvis) regionis
qveynebis mimarT arsebuli savaWro-ekonomikuri da politikuri
urTierTobebis fonze unda Sefasdes. xolo mikromdebareoba – uSualod
momijnave qveynebTan mimarTebaSi saqarTvelos da misi calkeuli sasazRvro
nawilebis geopolitikuri, ekonom-geografiuli da samxedro-strategiuli
aspeqtebis gaanalizebas saWiroebs.
AmagaliTisaTvis aviRoT saqarTvelos CrdiloeTi sazRvari, sadac mas
esazRvreba ruseTis federacia, romelic saqarTvelos sazRvarTan
faqtobrivad, ararusi erovnebebis avtonomiuri erTeulebiT aris
warmodgenili. 820-km-iani sigrZis mTeli es sasazRvro teritoria
(afxazeTis fsous kontaqturi monakveTis garda, romelic droebiT
mowyvetilia qveynisgan), nakleb xelsayrelia ekonomikuri kavSirebisaTvis,
ris ZiriTad mizezs warmoadgens mxolod sam uReltexilze (mamisonis,
rokis, jvris) gamavali transkavkasiuri saavtomobilo gza, romelic
arastabilurobiT xasiaTdeba rTuli bunebrivi da meteorologiuri
pirobebisa da daZabuli konfliqturi regionebis arsebobis gamo. Aamave
dros, Asaxelmwifoebrivi damoukideblobis aRdgenis Semdeg,
gaumjobesebulia mikromdebareoba TurqeTis mosazRvre raionebTan. maT
Soris aRsaniSnavia “sarfis WiSkari” (aWara) da axalcixe (samcxe) –
artaanis sasazRvro gza, romlebic ekonomikuri kavSirebis intensifikaciis
fonze xels uwyoben TurqeT-saqarTvelos urTierTobebis ganviTarebas.
309
ramac TavisTavad ganapiroba msoflio wesrigis kardinaluri cvlileba,
moxda interesTa da gavlenis sferoTa arsebiTi gadanacvlebebi.
hegemonuri saxelmwifoebis dominanturi ambiciebi garkveulwilad wnexis
qveS aRmoCnda da aRsaniSnavia rom ukve axal damoukidebel saxelmwifoebs,
romlebic TavianT gamoucdel pirvel nabijebs dgamdnen sagareo
politikur arenaze,xelT miecaT balansirebisa da lavirebis mTeli rigi
berketebi, swored erT-erT umTavres iaraRs maT xelSi satranzito
komunikaciebis daxvewa da maqsimalurad realizacia warmoadgenda.
saqarTvelo Tavisi geografiuli adgilmdebareobiT warmoadgens sakmaod
perspeqtiul satranzito funqciis matarebel erTeuls, Tumca arsebuli
memkvidreoba sakmaod moiTxovda reorganizaciis Catarebas. aucilebeli iyo
samarTlebrivi safuZvelis uzrunvelyofa, komunikaciuri sistemebis
daxvewa, sabanko sistemisa da sadazRvevo pirobebis Camoyalibeba, aseve
satarifo garemos mowesrigeba da a.S. da mTeli rigi sakiTxebis gadawyveta,
raTa saqarTvelo satranzito infrastruqturis daxvewis Semdeg gaxdes
saerTaSoriso satranzito derefani, romelic saerTaSoriso standartebis
moTxovnebis matarebeli iqneba, rac, ra Tqma unda, gaxdeba umTavresi
garanti ucxo qveynebis mier satranzito derefnis eqspluataciisa. sagareo
politikuri da ekonomikuri koniuqtura iseve, rogorc infrastruqturis
adeqvaturobis xarisxi gavlenas axdens satranzito derefnis
konkurentunarianobaze. satranzito derefnis konkurentunarianobis
SenarCunebasTan da Semdgom zrdasTan erTad, rac dakavSirebulia
gamtanunarianobis donis amaRlebasTan da saqonlis, xalxis da
informaciis Seuferxebel moZraobasTan, Sualeduri teritoriuli
erTeuli iZens satranzito funqcias. saTanado geopolitikuri da
geoekonomikuri pirobebis SemTxvevaSi satranzito funqcias aqvs
gaZlierebis SesaZlebloba, rasac ewodeba satranzito potenciali.
sabWoTa kavSiris daSlis Semdeg warmoiSvnen mTeli rigi sakmaod mdidari
bunebrivi resursebis mflobeli qveynebi, romelTa umTavresi mizani iyo
moexdinaT arsebuli resursebis aTviseba da eqsporti, Tavis mxriv mdidari
dasavleTi dainteresebuli iyo axali gavlenis sferoebis aTvisebiT,
investirebis garkveuli talRebi gardauvali iyo. arsebuli viTareba
saqarTvelos Tavisi adgilmdebareobis gamo xels aZlevda, radganac
saqarTvelo warmoadgenda e.w. xids aziasa da evropas Soris. axali
damoukidebeli saxelmwifoebi regionaluri TanamSromlobiT sakmaod
Zlier satranzito sistemas ayalibebdnen, romelic arsebul satranzito
erTeulebs medgrad aviwroebdnen.
1992 wels saqarTveloSi evropa-kavkasia-aziis satransporto derefnis
idea daibada. 1993 wels q. briuselSi evrokomisiis mier mowveul samxreT
da centraluri aziis rva qveynis ministrTa konferenciaze wamoyenebul
iqna idea transkavkasiuri magistralis ganviTarebis Taobaze, rasac mohyva
deklaraciis miReba, romlis safuZvelzec SemuSavebul iqna regionaluri
programa - TRACECA da mis miznebs transportis tradiciuli saxeobebis -
rkinigzis, saavtomobilo gzebis, sazRvao portebis, terminalebis -
mSenebloba, rekonstruqcia da modernizacia, aseve am derefnis evropul
derefnebTan mierTeba warmoadgenda. es ki warmoadgenda e.w. “didi
abreSumis gzis” aRdgenis winapirobis strategias.
1996 wels ZalaSi Sevida e.w. “saraxsis xelSekruleba” da daiwyo
yazaxeTidan “Sevroni”-s navTobis rkinigziT transportireba azeirbaijanisa
da saqarTvelos teritoriis gavliT q. baTumis portamde. TRACECA-s
programis paralelurad azeirbajanidan navTobis saerTaSoriso bazarze
saqarTvelos gavliT eqsportis Taobaze daiwyo proeqtebis SemuSaveba. 1996
310
wels saqarTvelosa da azerbaijans Soris xelmoweril iqna SeTanxmeba
baqo-sufsis navTobsadenis mSeneblobaze, romelic dasrulda 1999 wels da
derefanma miiRo ukve “energetikuli” aspeqti. aseve mniSvnelovania ori
regionaluri infrastruqturuli obieqtis – baqo-Tbilisi-jeihanis
navTobsadenis da samxreTkavkasiuri gazsadeni “Sah-denizi” proeqti. axlo
momavalSi igegmeba BTC-iT yazaxeTis navTobis eqsportic.
istoriuli aspeqti:
311
saqarTvelos saxelmwifo istoriul mezoblebTan intensiuri
urTierTobebis fonze yalibdeboda. saqarTvelos samxreTiT gavlenis
sferoebisaTvis ibrZoda ori didi imperiuli saxelmwifo: irani da
osmaleTi, CrdiloeTiT ki ruseTis imperia. ruseTis imperiam
CamoyalibebisTanave daiwyo teritoriuli eqspansia da erT-erT mTavar
mimarTulebad kavkasia airCia. Crdilo kavkasiis xalxebs, romlebic manamde
met-naklebad mSvidad da Tavisuflad cxovrobdnen, ruseTisagan Tavdacvis
problema daudgaT. marTlmadidebluri ruseTisagan ideologiurad
gasamijnavad regionSi fexi moikida islamma. mogvianebiT, Cveni samxreTeli
mezoblebis waqezebiT Crdilo kavkasielebma saqarTveloze Tavdasxmebi
daiwyes. swored amiT unda aixsnas qarTveli mefeebis swrafva ruseTisaken.
maTi CanafiqriT, ruseTTan kavSiriT qristianuli da mahmadianuri Zalebis
gawonasworeba unda momxdariyo. amrigad, kavkasia Camoyalibda buferul
zonad CrdiloeTsa da samxreTs Soris, sadac warmodgenili iyo rogorc
mahmadianuri samxreTis, ise qristianuli CrdiloeTis interesebi, kerZod
TurqeTis, iranis da ruseTis. aRniSnul sam did geopolitikur ZalTa
Soris urTierToba ara mxolod aisaxeboda kavasiaze, aramed kavkasia, Tavis
mxriv, did rols TamaSobda am urTierTobaTa regulirebaSi.
albaT aucilebelia saqarTvelos geopolitikur aspeqtzec gavamaxviloT
yuradReba: dReisaTvis, didi geopolitikuri Zvrebis Sedegad, kavkasiaSi
gvaqvs sami axali saxelmwifo: saqarTvelo, somxeTi, azerbaijani. amas
garda, arian ruseTis federaciaSi Semavali CrdiloeT kavkasiis xalxTa
saxelmwifoebrivi warmonaqmnebi, avtonomiuri respublikebi. yovel maTgans
aqvs uamravi problema, romelic gamowveulia politikuri situaciis
mkveTri cvlilebiT. aseT viTarebaSi kavkasiis xalxebi cdiloben monaxon
saimedo partniorebi Zlieri qveynebis saxiT, romlebic miexmarebian maT am
problemebis gadaWraSi, gaxdebian maTi usafrTxoebis garantebi, magaliTad,
azerbaijanSi yalibdeba Turquli orientacia, rac TiTqos bunebrivicaa,
somxeTSi Zlieria ruseTze orientacia, amave dros izrdeba iranTan
urTierTobis intensivoba. rac Seexeba saqarTvelos, mas kavkasiis sxva
xalxebTan SedarebiT politikuri manevrirebis meti saSualeba aqvs, radgan
mas mezogeografiuli mdebareobis gamo kavSirebis yvelaze didi arCevani
aqvs, Tumca dRevandel dRes ruseTTan arsebuli daZabuli viTarebis fonze
qveynis sagareo politika dasavleTzea orientirebuli.
radgan dRes msoflioSi Zveli samyaros rRvevis da axlis Senebis
procesi mimdinareobs, saqarTvelom, romelmac calsaxad airCia
ganviTarebis damoukidebeli, demokratiuli gza, unda moZebnos sakuTari
adgili msoflios civilizebul erTa TanamegobrobaSi, integrirebul iqnes
saerTaSoriso urTierTobaTa Tanamedrove sistemaSi da amave dros
SeinarCunos sakuTari erovnuli TviTmyofadoba.
aRniSnuli miznis misaRwevad saqarTvelom unda SeimuSaos sakuTari
strategiuli politikuri kursi, romelic WeSmarit erovnul interesebs
daefuZneba. imaze, Tu rogor warmarTavs saqarTvelo Tavis saSinao Tu
sagareo politikas, mniSvnelovanwiladaa damokidebuli misi momavali bed-
iRbali.
erovnuli interesebis realizaciis uzrunvelyofas emsaxureba qveynis
erovnuli usafrTxoebis sistemac.
tradiciul qveynebSi erovnuli usafrTxoebis sistemebi xangrZlivi
drois ganmavlobaSi yalibdeboda. am qveynebSi sakuTar erovnul interesTa
dacva da erovnuli usafrTxoebis problemebis gadawyveta xdeboda ara
mxolod Teoriuli naazreviT, aramed xSir SemTxvevaSi empiriuli wesiTac.
312
samwuxarod, dRes saqarTvelos amgvari evoluciuri gzis gavlis
SesaZlebloba drois deficitis gamo ar gaaCnia. dRes Cven Secdomebis
daSvebis ufleba ara gvaqvs da amitom sakuTari erovnuli usafrTxoebis
sistema unda SevqmnaT rac SeiZleba swrafad msoflioSi arsebuli mdidari
Teoriuli da praqtikuli gamocdilebis gamoyenebiTa da sakuTari
specifikuri pirobebis gaTvaliswinebiT.
usafrTxoeba es aris qveynis iseTi mdgomareoba, rodesac
uzrunvelyofilia eris (mosaxleobis) fizikuri arseboba, TviTmyofadoba
da ganviTareba. mocemuli mdgomareobis miRweva da SenarCuneba
saxelmwifos uzenaes interess warmoadgens.
eris fizikuri arseboba gulisxmobs mosaxleobis mocemuli raodenobis
SenarCunebas demografiuli struqturiT, romelic uzrunvelyofs
TviTmyofadobis SenarCunebas.
eris TviTmyofadoba gulisxmobs saukuneebis ganmavlobaSi istoriuli,
geografiuli da genetikuri faqtorebiT ganpirobebul TaviseburebaTa
erTobliobas.
eris ganviTareba ki niSnavs geopolitikuri mdebareobiT, kulturuli
TaviseburebebiT da msoflmxedvelobrivi faqtorebiT ganpirobebuli
erovnuli interesebis Sesabamisi mdgomareobisken svlas.
TviTon usafrTxoebis cnebam Tanamedrove msoflioSi dakarga misTvis
damaxasiaTebeli mxolod samxedro-politikuri mniSvneloba da moicavs,
agreTve, adamianis saqmianobis iseT mniSvnelovan sferoebs, rogoricaa
ekonomika, ekologia, demografia, kultura, socialuri da
erovnebaTaSorisi urTierTobani da a.S.
erovnuli usafrTxoebis sistemaSi mTavar struqturul elements
politikuri usafrTxoeba warmoadgens. politikuri usafrTxoeba upirveles
yovlisa qveynis politikuri suverentitetis uzrunvelyofas gulisxmobs.
politikuri usafrTxoebis ar arsebobis pirobebSi laparakic ki zedmetia
erovnuli usafrTxoebis mwyobri sistemis Seqmnaze. SeiZleba gamovyoT
politikuri usafrTxoebis sagareo da saSinao aspeqtebi.
qveynis politikuri usafrTxoebis sagareo aspeqti niSnavs
safrTxisaTvis winaaRmdegobis gawevis unars misi Tavidan acilebis an
Semsubuqebis mizniT.
saqarTvelom unda daamyaros da ganaviTaros ormxrivad sasargeblo da
megobruli urTierTobebi sxva qveynebTan rogorc regionSi, ise mis
farglebs gareT. amave dros saqarTvelos interesebSia sagareo politikur
urTierTobebSi im ZalTa dabalanseba, romelTa interesebic fokusirdeba
kavkasiaSi da upirveles yovlisa ki saqarTveloSi.
saWiroa ganisazRvros politikuri kursi didi saxelmwifoebis mimarT.
es exeba rogorc Cvens uSualo mezoblebs (ruseTi, TurqeTi) da Cveni
teritoriis siaxloves mdebare saxelmwifoebs (ukraina, irani), aseve Cvengan
geografiulad daSorebul qveynebsac (aSS, dasavleT evropis qveynebi,
aRmosavleT azris qveynebi), vinaidan Tanamedrove integraciuli procesebis
mimdinareoba, satransporto da sakomunikacio sistemebis ganviTareba
ganapirobeben am qveynebis garkveul dainteresebas regionSi mimdinare
movlenebiT.
did saxelmwifoebTan urTierTdamokidebulebis mowesrigebasTan
erTad didi yuradReba unda mieqces urTierTobas mezobel patara
saxelmwifoebTan (somxeTi, azerbaijani), agreTve strategiul partniorTa
moZiebas(mag. israeli).
usafrTxoebis sagareo politikuri aspeqtebi mudmivad prioritetulia
erovnuli usafrTxoebis sistemaSi. vinaidan saqarTvelos mowyveta
313
msoflioSi mimdinare procesebidan dRes SeuZlebelia, ufro metic, es
procesebi udides gavlenas axdens saqarTvelos ganviTarebis pirobebze,
sasicocxlo mniSvnelobas iZens am procesebis mudmivi Tvalyuris devnebac.
politikuri usafrTxoebis sagareo aspeqtTan mWidrodaa dakavSirebuli
saSinao politikuri aspeqtebi. rac ufro mdgradi da stabiluria
sazogadoeba, miT ufro maRalia misi unari winaaRmdegoba gauwios
nebismier destruqciul zemoqmedebas.
msoflioSi mimdinare globalur procesTa logikis Tanxmad sul ufro
izrdeba da TvalsaCino xdeba msoflios erTianoba da
urTierTdamokidebuleba. TandaTanobiT mkvidrdeba imis gageba, rom
saerTaSoriso problemebis gadawyveta Zalismieri meTodebiT SeuZlebelia.
Tanamedrove gagebiT qveynis usafrTxoeba SeuZlebelia uzrunvelyofil
iqnes mxolod samxedro Zalis meSveobiT.
magram, samwuxarod, dRemde msoflio imdagvaradaa mowyobili, rom
civilizebuli saerTaSoriso urTierTobebi, romelTa drosac
gamoricxulia Zaladoba saxelmwifoTaSoris urTierTobebSi, jerjerobiT
Cveni planetis mxolod SezRudul arealze vrceldeba. ufro metic,
marTalia globalur ganzomilebani bipolaruli dapirispirebis gaqrobis
Sedegad msoflio ufro Tavisufali gaxda, magram, samwuxarod, amiT misi
stabilurobis xarisxi ar gazrdila. piriqiT, jer kidev ar Camqrala Zveli
konfliqtebi, Cndeba konfliqtTa axali kerebi.
saqarTvelo swored amgvari konfliqtebiT aRsavse regionSi mdebareobs.
samwuxarod, aq jer kidev sustad moqmedeben zemoTaRniSnuli
saerTaSoriso urTierTobaTa civilizebuli formebi da momavalSi arc
kidev erTi uSualo agresiis safrTxea sabolood gamoricxuli.
amis gamo saqarTvelos erovnuli usafrTxoebis sistemaSi usafrTxoebis
samxedro aspeqtebi Zalze mniSvnelovania.
samxedro usafrTxoebis qveS igulisxmeba saxelmwifos
Tavdacvisunarianoba, anu qveynis unari SeiaraRebuli Zalebis meSveobiT
Tavidan aicilos an moigerios gareSe samxedro Zalis zemoqmedeba.
qveynis Tavdacvisunarianobis ganmtkicebis sxva saSualeba samxedro
ZlierebasTan erTad aris samxedro-politikuri mokavSireebis Zieba
(SesaZlebelia samxedro-politikuri mokavSireebis Zieba (SesaZlebelia
samxedro-politikuri kavSirebSi Sesvlac ki), rac saSualebas mogvcems
partniorebis xarjze gavzardoT qveynis Tavdacvisunarianobis xarisxi.
politikur da samxedro aspeqtebTan erTad erovnuli usafrTxoebis
umniSvnelovanes elements warmoadgens ekonomikuri usafrTxoeba.
dRes ekonomikuri usafrTxoebis TvalsazrisiT saqarTvelos
mdgomareoba rTulia. sabWoTa periodSi ekonomikis calmxrivma
ganviTarebam, da teritoriulma struqturam, bunebrivi resursebis
uTavbolo xarjvam, rasac gasuli saukunis 90-ian wlebSi Tan daerTo
politikuri, ekonomikuri da socialuri kataklizmebi, negatiuri asaxva
hpova qveynis social-ekonomikur ganviTarebaze.
msoflios ekonomikur sistemaSi CarTvis gasaadvileblad aucilebelia
rac SeiZleba swrafad gamoikveTos saqarTvelos ekonomikuri funqcia
Sromis saerTaSoriso danawilebaSi. es funqcia sasurvelia iseTi iyos, rom
masTan rac SeiZleba meti qveynis ekonomikuri interesebi aRmoCndes
dakavSirebuli (mag. saerTaSoriso satransporto-satranzito kvanZi,
saerTaSoriso safinanso-sabanko centri da a.S.).
am miznebis misaRwevad yuradRebiT unda vadevnoT Tvalyuri globalur
ekonomikur tendenciebs. am tendenciebma SeiZleba qveynisaTvis sasicocxlo
314
mniSvneloba SeiZinon da rig SemTxvevebSi garkveuli safrTxec Seeqmnas
qveynis ekonomikur interesebs.
aucilebelia ucxouri investiciebis regulirebis saxelmwifo sistemis
Seqmna, romlis umTavresi mizanic aRniSnuli investiciebis mozidvis
stimulirebasTan erTad unda iyos saqarTvelos ekonomikuri
suverenitetisa da usafrTxoebis uzrunvelyofa.
ekonomikuri usafrTxoebis TvalsazrisiT gansakuTrebuli mniSvneloba
hqonda fulad reformas, rac sayovelTao aRiarebiT warmatebiT
ganxorcielda.
sagareo politikis aspeqtebze saubrisas yuradReba unda gavamaxviloT
albaT saqarTvelos sagareo politikaze. saqarTvelos, iseve rogorc
nebismieri sxva saxelmwifos, sagareo politikis umTavres mizans qveynis
usafrTxoebis da keTildReobis uzrunvelyofa warmoadgens.
damoukideblobis aRdgenidan dRemde aRniSnuli miznis miRwevis
TvalsazrisiT saqarTvelos sagareo politikis winaSe mdgari amocanebis
speqtri garkveuli dinamikiT xasiaTdeba. magaliTad, 1992 wels
saqarTvelos saerTaSoriso aRiareba da ucxoeTis qveynebTan diplomatiuri
urTierTobebis damyareba mTavar sagareo-politikur amocanas warmoadgenda
da, SeiZleba iTqvas, warmatebiT Sesrulda. dRes saqarTvelo 37
saerTaSoriso organizaciis wevria, xolo diplomatiuri urTierTobebi 100-
ze met qveyanasTan aqvs damyarebuli. imave 1992 wlidan dRemde samaCablosa
da afxazeTSi konfliqtebis msvlelobasTan, xolo Semdgom qveynis
deokupaciasTan da teritoriuli mTlianobis aRdgenasTan dakavSirebiT
saTanado sazogadoebrivi azris formireba da saerTaSoriso politikuri
gadawyvetilebebis miRebis da maTi realizaciis uzrunvelyofa erT-erTi
prioritetuli sagareo-politikuri amocanaa.
mTavari principi, riTac xelmZRvanelobs saqarTvelos sagareo
politika, ucxoeTis qveynebTan megobruli da partnioruli urTierTobebis
ganviTarebaa. pirvel rigSi es kavkasiis regionSi Cvens mezobel qveynebs
exeba. aRniSnuli principi, romelic xorcieldeba deviziT ,,veZeboT da
vipovoT megnobrebi~, iseve rogorc saerTaSoriso samarTlis normebis
Sesabamisad warmarTuli saqmianoba saqarTvelos sagareo politikis
mTavari ganmsazRvreli faqtria.
saqarTvelos sagareo-politikuri orientacia mravali faqtoriT aris
ganpirobebuli. zemoaRniSnuli miznebidan da amocanebidan gamomdinare,
sagareo politikas ramodenime orientiri gaaCnia, maTgan albaT erT-erTi
umniSvnelovanesi saqarTvelos evropul da evro-atlantikur struqturebSi
integracia warmoadgens.
saqarTvelos satranzito potencialis gamoyeneba rac, ZiriTadad,
evraziis satransporto-sakomunikacio derefnis amoqmedebasTan aris
dakavSirebuli samxreT kavkasiaSi Cvens mezobel qveynebTan, agreTve
ukrainasTan, TurqeTTan, iranTan, centraluri aziis saxelmwifoebTan,
balkaneTis qveynebTan da, perspeqtivaSi, CineTTan TanamSromlobis
gaaqtiurebas gulisxmobs. Sesabamisad, sagareo-politikis aqcentireba am
faqtiTac aris ganpirobebuli.
mTavari Sedegi, rac sagareo politikis sferoSi bolo periodSi iqna
miRweuli, aris is, rom saqarTvelo kidev ufro dauaxlovda evropul da
evro-atlantikur struqturebs (miuxedavad imisa, rom jerjerobiT ver
xerxdeba saqarTvelos gaxdoma nato-s sruluflebian wevrad). Ees Tavis
mxriv ganpirobebul iqna saqarTvelos saerTaSoriso avtoritetis gazrdiT,
rac SemdegSi iqna gamoxatuli:
315
gaaqtiurda saerTaSoriso organizaciebTan TanamSromloba. unda
aRiniSnos, rom es urTierTobebi axal saxes iZenen:
316
piriqiT, TanamSromlobiTa da urTierTdaxmarebiT unda SevZloT am
upiratesobaTa realizacia Cveni saerTo keTildReobisaTvis. es
gansakuTrebiT samxreT kavkasiisaTvis aris aqtualuri. regionis qveynebis
politikuri da socialur-ekonomikuri mdgomareoba, agreTve arastabiluri
geopolitikuri garemo ganapirobebs imas, rom cal-calke patara da susti
saqarTvelos, somxeTisa da azerbaijanis ganviTareba gare faqtorebze
mniSvnelovanwilad aris damokidebuli. aq saerTaSoriso organizaciebisa
da donori saxelmwifoebis mxridan daxmarebasTan erTad arastabiluri
garemocvidan momdinare safrTxesac unda gaewios angariSi. aqedan
gamomdinare, usafrTxoebisa da ekonomikuri zrdis uzrunvelyofis
garantias grZelvadian perspeqtivaSi Zalisxmevis gaerTianeba warmoadgens.
317
Tavdausxmelobis Sesaxeb, rac absolutur absurds warmoadgens im faqtis
gaTvaliswinebiT, rom SeuZlebelia samxedro xasiaTis xelSekrulebis
xelmowera saqarTvelosa da mis SemadgenlobaSi Semaval subieqtebs Soris.
saqarTvelos deokupacia, konfliqtis mogvareba da teritoriuli
mTlianobis aRdgena SeuZlebelia gadawydes samxedro gziTac, im pirobebSi,
rodesac saqarTvelos TiToeul okupirebul regionSi daaxloebiT 5000-5000
rusi samxedro okupanti aris ganTavsebuli. Sesabamisad, viTarebas
arTulebs is faqti, rom qarTuli mxaris mier teritoriuli mTlianobis
aRdgenis Zalismieri meTodebis gziT gamoyenebis SemTxvevaSi, mas, mouwevs
Setakeba rogorc uSualod ruseTTan, aseve ruseTis federaciaSi Semavali
Crdilokavkasiuri respublikebis SeiaraRebul formirebebTan, rac ra Tqma
unda ar iZleva am omebSi gamarjvebis garantias. separatistuli regionebis
mTavar dasaxlebul punqtebze kontrolis damyarebis SemTxvevaSic ki, Tu
gaviTvaliswinebT afxazeTisa da samxreT oseTis mTian reliefs, arsebobs
imis udidesi SesaZlebloba, rom separatistuli ukanono formirebebi
gadavidnen partizanul moqmedebebze, da am SemTxvevaSi isini
uzrunvelyofil iqnebian sxvadasxva saxis SeiaraRebiT ruseTis mxridan.
Gfaqtiurad gamoricxulia iseTi avtoritetuli saerTaSoriso
organizaciebis CarTvac saqarTvelos regionebis deokupaciis procesSi,
rogorebicaa gaero da euTo. rogorc cnobilia, orive am organizaciaSi
ruseTi vetos uflebiT sargeblobs (gaeros SemTxvevaSi rogorc
uSiSroebis sabWos mudmivi wevri), ris Sedegadac 2008 wlis Semodgomaze
moxda gaeros meTvalyureTa misiis (UNOMIG) afxazeTis SemTxvevaSi da
euTos meTvalyureTa misiis samaCablos SemTxvevaSi saqmianobis Sewyveta.
ruseTi momavalSic gamoiyenebs vetos uflebas im SemTxvevaSi, Tu moxdeba
saqarTvelos konfliqtur regionebTan dakavSirebuli iseTi rezoluciis
ganxilva, romelic kremlis interesebs ewinaaRmdegeba. xolo rac Seexeba
gaeros generalur asambleaze miRebul rezoluciebs, romlebic
adastureben saqarTvelos teritoriaze iZulebiT gadaadgilebli pirebis
TavianT sacxovrebel saxlebSi dabrunebis uflebas, isini mxolod
rekomendaciul xasiaTs atareben evrosabWos saparlamento asambleaze
miRebuli rezoluciebis paralelurad.
erTaderTi gza saqarTvelos deokupaciisa da arsebuli konfliqtebis
gadawyvetisa, aris saqarTvelos social-ekonomikuri ganviTareba, da
demokratiuli institutebis gaZliereba. aRsaniSnavia is faqti, rom
ruseTis mier agresiis ganxorcielebamde didi mniSvneloba eniWeboda
separatistuli regionebSi saqarTvelos mier kontrolirebad
teritoriebze (zemo afxazeTi, liaxvis xeobis soflebi, frones xeoba)
mniSvnelovani proeqtebis ganxorcielebas infrastruqturis aRdgenis
mizniT, rac moskovis aSkara gaRizianebas iwvevda.
saqarTvelos ekonomikuri ganviTareba gazrdis dainteresebas `urC~
regionebSi saqarTvelos mimarT, ramac SeiZleba saboloo jamSi gamoiwvios
maTi Tanxmoba sxvadasxva ekonomikur proeqtebSi monawileobis miRebaze
saqarTvelos teritoriuli mTlianobis aRdgenis sanacvlod. am mxriv
SesaZlebelia moviyvanoT kviprosis magaliTi, sadac 2004 wels gamarTul
referendumze kviprosis Turquli nawilis-separatistuli regionis
mosaxleobis 70%-ma mxari dauWira kviprosis kvlav gaerTianebas. amis
ZiriTadi mizezi iyo is faqti, rom centraluri xelisuflebis
daqvemdebarebaSi myofma teritoriam mniSvnelovan ekonomikur warmatebas
miaRwia, risi naTeli dadasturebacaa qveynis miReba evropis kavSirSi. Dda
es yvelaferi moxda im pirobebSi, rodesac TurqeTma Tavis droze aRiara
318
CrdiloeT kviprosis Turquli respublika (iseve rogorc ruseTma aRiara
afxazeTi da e.w. samxreT oseTi) da am regionSi investiciebic
ganaxorciela.
garda amisa, ekonomikuri proeqtebis ganxorcieleba xels Seuwyobs
javaxeTis regionSi saqarTvelos iurisdiqciis gaZlierebas. magaliTad
Tbilisi - axalqalaqis saavtomobilo gzis dasruleba 2010 wlis noemberSi
da yarsi-axalqalaqis rkinigzis mSeneblobis dasruleba savaraudod 2011-
2012 wlebSi - sadac SesaZlebeli iqneba somexi erovnebis saqarTvelos
moqalaqeebis mSeneblobaze dasaqmeba da TbilisTan dakavSireba am
rkinigzis meSveobiT.
rac Seexeba saavtomobilo gzas, igi ramdenime saaTiT Seamcirebs
samgzavro dros Tbilisidan axalqalaqis mimarTulebiT da piriqiT, rac
dadebiTad aisaxeba javaxeTis mosaxleobis qarTul sazogadoebaSi
integraciis procesze.
afxazeTis konfliqti
319
DdaZabulobam kulminacias miaRwia 1992 wlis 14 agvistos, roca
sarkinigzo magistralebis usafrTxoebis dacvis mizniT saqarTvelos
SeiaraRebuli Zalebi afxazur mxaresTan SeTanxmebiT Sevidnen afxazeTis
teritoriaze, magram iq maT winaaRmdegoba gauwies afxazuri “gvardiis”
nawilebma. saomari moqmedebebi 1 wels gagrZelda da ruseTis
imperialisturi Zalebisa da CrdiloeT kavkasiidan Camosuli daqiravebuli
boevikebis mxardaWeris, agreTve afxazuri mxaris mier cecxlis Sewyvetis
Sesaxeb xelSekrulebebis samjer darRvevis Sedegad saomari moqmedebebi
1993 wlis seqtemberSi qarTuli jaris damarcxebiTa da afxazeTidan
qarTvelebis gamodevniT damTavrda.
molaparakebebi Tbilissa da soxums Soris 1994 wlidan mimdinareobda.
molaparakebebSi Suamavlis rols ruseTi da gaero asrulebda. agreTve
sxvadasxva statusiT molaparakebebSi monawileobs “”gaeros generaluri
mdivnis megobarTa jgufi”(aSS, didi britaneTi, safrangeTi, germania,
ruseTi). rogorc cnobilia, ruseTis zewolis Sedegad qarTul-afxazuri
konfliqtis zonaSi 1994 wlidan moqmedebdnen dsT-is “samSvidobo Zalebi”,
romlebic mxolod ruseTis samxedroebiT iyo dakompleqtebuli.
viTareba daiZaba afxazuri da rusuli mxaris iniciativiT kodoris
xeobaSi ganviTarebuli movlenebis gamo 2006 wlis agvistoSi.
kodorTan dakavSirebiT afxazurma da rusulma gegmam sruli kraxi
ganicada. orive mxaris mizani iyo Tanamdebobidan ganTavisuflebuli da
amis gamo saqarTvelos xelisuflebaze ganawyenebuli emzar kvicianis da
ukanono SeiaraRebuli formirebis “monadiris” gamoyeneba afxazuri da
ruseTis mxaris sasargeblod. am miznis gansaxorcieleblad saWiro iyo
kvicianis mxardamWerTa SeiaraRebuli gamosvla, raTa momxdariyo am
jgufis mier kontrolis damyareba zemo afxazeTze rac gamoiwvevda imas,
rom saqarTvelo dakargavda kontrols xeobaze da es ki Seqmnida
xelsayrel pirobas afxazeTis mier xeobaze kontrolis damyarebisaTvis. im
SemTxvevaSi ki, Tu saqarTvelos Zalovani struqturebi
ganaxorcielebdnen xeobaSi SeWras, konfliqti unda gagrZelebuliyo didi
xnis ganmavlobaSi da saboloo jamSi gamoiwvevda saqarTvelos dasustebas.
amave dros, saqarTvelos samxedro nawilebis kodorSi SeWris SemTxvevaSi
ruseTi da afxazeTi brals dasdebdnen saqarTvelos 1994 wlis maisis
xelSekrulebis darRvevaSi. am braldebis mizani iqneboda saqarTvelos
imijis Selaxva saerTaSoriso Tanamegobrobis TvalSi-saqarTvelo
warmoCenil iqneboda rogorc qveyana, romelsac surs qveyanaSi arsebuli
konfliqtebis Zalismieri gziT gadaWra, rac ewinaaRmdegeba igive nato-s da
evrokavSiris moTxovnebs saqarTvelos mimarT (individualuri
partniorobis samoqmedo gegmisa da evropis samezoblo iniciativis
farglebSi), romelic exeba konfliqtebis mSvidobiani gziT gadawyvetas.
Tumca ruseTis da afxazeTis de-faqto xelisuflebis Canafiqrma
sruli kraxi ganicada. saqarTvelom SeZlo ramdenime dReSi xeobaze
kontrolis damyareba, afxazeTis devnili mTavroba gadavida kodorSi,
daiwyo xeobaSi sxvadasxva saxis ekonomikuri proeqtebis ganxorcieleba,
xolo nato-m erTi Tvis Tavze kidev erTxel gamoucxada ndoba
saqarTvelos, daamtkica ra masTan intensiuri dialogis (2006 wlis
seqtemberi) programa. amave dros ruseTis mxaris mcdelobis miuxedavad,
gaeros meTvalyureebma afxazeTSi aRniSnes, rom saqarTvelom Seasrula
valdebuleba da gaiyvana Tavdacvis saministros nawilebi kodoridan, rac
Sesabamisad asaxul iqna gaeros generaluri mdivnis moxsenebaSi
uSiSroebis sabWos morigi rezoluciis miRebis dros qarTul-afxazuri
konfliqtis zonaSi arsebul viTarebasTan dakavSirebiT.
320
zemo afxazeTSi gancdili marcxis Semdeg, ruseTi ukiduresad
radikaluri zomebis miRebaze gadavida. 2008 wlis dasawyisidan ruseTi
qarTul mxaresTan SeuTanxmeblad ukanonod zrdida Tavis samxedro
kontingets afxazeTSi, xolo 2008 wlis agvistoSi mzakvruli Seteva
ganaxorciela zemo afxazeTze, miuxedavad imisa, rom qarTul mxares
aranairi samxedro operacia afxazeTis teritoriaze am periodSi ar
ganuxorcielebia.
321
- miuxedavad 1993 wels Catarebuli masobrivi eTnikuri wmendisa
qarTveli mosaxleobis winaaRmdeg, dRevandel dResac afxazebi
respublikis mosaxleobaSi umciresobaSi imyofebian. gamomdinare aqedan
afxazeTSi ZiriTadi salaparako ena aris rusuli da mimdinareobs
afxazuri enis xmarebidan TandaTanobiTi gaqrobis procesi;
- afxazeTSi arsebobs ukiduresad arastabiluri politikuri viTareba.
am mxriv aRsaniSnavia daZabuli erovnebaTSorisi viTareba. pirvel rigSi es
dakavSirebulia imasTan, rom galis raionSi kompaqturad cxovrobs
qarTuli mosaxleoba, romelic afxazebisTvis mudmiv problemas
warmoadgens, da aseve Zalian mniSvnelovania aRiniSnos daZabuloba
somxebsa da afxazebs Soris. es pirvel rigSi ganpirobebulia im faqtiT,
rom biznesis marTvis sadaveebi aris somxebis xelSi, magram amave dros
politikur sferoSi dominireben afxazebi (ruseTis dasturiT). kerZod
afxazeTis e.w. saxalxo krebaSi (afxazeTis “parlamenti”) afxazeTis
“kanonmdeblobis” mixedviT afxazebis raodenoba unda Seadgendes aranakleb
or mesameds. Sesabamisad, dRevandel dRes afxazebs 35-adgilian krebaSi
ukaviaT 25 adgili, rodesac afxazuri mosaxleobis raodenoba respublikis
mosaxleobis struqturaSi Seadgens daaxloebiT 45 aTas kacs. amave dros
somxebi, romelTa raodenoba afxazeTSi aRemateba 60 aTas adamians, krebaSi
warmodgenilni arian sul 3 deputatiT. rac Seexeba qarTvelebs, maTi
raodenoba saxalxo krebaSi Seadgens or deputats(afxazeTSi cxovrobs
daaxloebiT 50 aTasi qarTveli). es faqtebi naTlad mianiSnebs, rom
arsebobs erovnebaTSorisi SuRlis gaRvivebis realuri saSiSroeba.
- afxazeTi warmoadgens sxvadasxva ukanono saqmianobis warmoebisaTvis
metad xelsayrel keras. am mxriv aucilebelia aRiniSnos is faqti, rom
respublika warmoadgens udides safrTxes birTvuli nivTierebebis ukanono
vaWrobis TvalsazrisiT. jer kidev 2008 wlis agvistos movlenebamde,
arsebobda informacia, rom ssrk-is periodSi aguZeraSi soxumis fizika-
teqnikis instituti qimiuri narCenebis CamarxviT samuSaoebs awarmoebda.
sxvadasxva radiaqtiur nivTierebeTan erTad 2002 wlis oqtomberSi
afxazebma gaxsnes qimiuri nivTierebebis samarxebi da radioaqtiuri
nivTierebebi amoiRes. Segrovebul jarTSi aRmoCnda ceziumi, romelic
sazRvargareT Semdgomi realizaciis mizniT gamdidrebul da Cveulebriv
uranTan da sxva qimiur nivTierebebTan erTad institutidan gaitanes. garda
amisa, afxazebs aseve gaaCndaT 665 grami gamdidrebuli urani, romelic
ganTavsebuli iyo specialur WaSi. gayidvis mizniT gatanili 600 gr. urani
poloneTis sabaJom ruseT-poloneTis sazRvarze daakava. mogvianebiT, 2004
wels ceziumis konteineri dakavebul iqna ruseTis teritoriaze romelic
afxazebs mesazRvris daxmarebiT gadmohqondaT. metad mniSvnelovania
aRiniSnos, rom dafiqsirda afxazeTidan engursgamoRma radiaqtiuri
nivTierebebis Semotanis ramdenime faqti. specoperaciis Sedegad
CamorTmeul iqna 4 kg-mde urani. miuxedavad imisa, rom soxumis
xelisufleba acxadebda, rom fizika-teqnikis institutSi arsebuli yvela
radioaqtiuri nivTiereba xeluxlebeli iyo da Yyvela zemoaRniSnul
informacias uaryofda, eWvs badebs is faqti, rom afxazeTis de-faqto
xelisuflebis warmomadgenlebma uari ganacxades 2005 wlis ivnisSi
atomuri energetikis saerTaSoriso saagentos samkaciani delegaciis
SeSvebaze avtonomiuri respublikis teritoriaze. vizitis mizans soxumis
fizika-teqnikuri kvleviTi institutidan dakarguli plutoniumis
adgilsamyofelis dadgena iyo.
322
Tu ar CavTvliT ruseTis samxedro teqnikas afxazeTis teritoriaze,
dRevandel etapze afxazeTSi moqmed mxolod ukanono SeiaraRebul
formirebebs savaraudod gaaCniaT ara marto mZime teqnika, aramed uaxlesi
warmoebis tanksawinaaRmdego naRmtyorcnebi “Svi”.
ukanono formirebebi floben gradis tipis 20-mde danadgars, romelis
isvris 37 kilometrze. agreTve reaqtiuli danadgari “gradi,” reaqtiuli
dandgari uragani, romelic isvris 35 km-ze, reaqtiuli danadgari “smerCi,”
romelsac SeuZlia srola 45-47 km-ze. afxazebs agreTve Semotanili aqvT
narmtyorcni “basiluki”, romelic gaxlavT bolo gamoSvebis teqnika.
aseve formirebebi floben iseTi sistemis aparatebs, romelic axSobs
radiosixSireebs da iWers saubris sixSireebs da afiqsirebs mowinaaRmdegis
gadaadgilebas. rac yvelaze mTavaria, am aparatebs sWirdeba patroni da
samxedroebis momzadeba, specialistebi ki afxazebs ar hyavT. ruseTis
genStabs Camohyavs specialistebi, romlebic Rebuloben sakmaod did
anazRaurebas. eseni arian ruseTis Tavdacvis saministros yofili
oficrebi.
oficialuri monacemebiTseparatistTa “Tavdacvis saministroSi” 5 aTasi
“jariskaci” da “oficeri” iricxeba. 18 aTasi adamiani iricxeba rezervSi,
samobilizacio resursi ki 25 aTass Seadgens. rac Seexeba SeiaraRebas, igi
gamoiyureba Semdegnairad:
323
Sexedulebebisa da pirvel rigSi ruseTis marionetul reJimze zewolis
gamo. garda amisa, mSvidobiani molaparakebebis process arTulebs
afxazuri mxaris uari ganaaxlos saqarTvelosTan molaparakebebi im
dromde, sanam saqarTvelos afxazeTTan xels ar moawers Tavdausxmelobis
xelSekrulebas.
Tumca,rusuli da afxazuri mxareebis arakonstruqciuli poziciebis
miuxedavad, arsebobs imis albaToba, rom momavalSi saqarTvelos
ekonomikuri aRmavloba, saqarTveloSi demokratiuli institutebis
gaZlierebam, agreTve dRevandel afxazeTSi arsebulma zemoCamoTvlilma
ekonomikurma, politikurma da demografiuli xasiaTis problemebma
aiZulon afxazeTis de-faqto xelisufleba ramdenime wlis Semdeg
wamovides molaparakebaze saqarTvelos xelisuflebasTan. garda amisa, erT-
erTi ganmsazRvreli faqtori molaparakebaTa ganaxlebisa agreTve SeiZleba
iyos is faqti, rom afxazur sazogadoebaSi sul ufro izrdeba undobloba
ruseTis mimarT, romelmac gansakuTrebiT 2008 wlis agvistos agresiisa da
afxazeTis “damoukideblobis” aRiarebis Semdeg, gansakuTrebiT gaaZliera
afxazeTze zewola. es zewola gamoixateba imaSi, rom rogorc zemoT iqna
aRniSnuli, ruseTi gamudmebiT zrdis Tavis samxedro kontingents
afxazeTSi, afxazur mxareze zewolis Sedegad iTvisebs avtonomiur
respublikaSi arsebul strategiuli daniSnulebis obieqtebs da a.S. jer
kidev 2004 wels, afxazeTSi “saprezidento arCevnebis” dros afxazeTis
mosaxleobis mier ruseTisaTvis SedarebiT arasasurveli kandidatis
arCevis gamo, ruseTma Caketa sazRvari afxazeTTan da am ukanasknels
ekonomikuri blokada gamoucxada. A
zemoaRniSnulifaqtebis gaTvaliswinebiT, grZelvadian
perspeqtivaSimolaparakebaTa ganaxlebis SemTxvevaSi, aucilebelia rom
qarTulma mxarem wamoayenos konkretuli winadadebani afxazuri mxaris
winaSe, raTa SesaZlebeli iyos urTierTkompromisuli variantebis
gamonaxva, raTa miRweul iqnes afxazeTis farTo avtonomia erTiani
saqarTvelos SemadgenlobaSi. kerZod, afxazeTis politikuri da
samarTlebrivi statusis Taobaze molaparakebaTa procesis periodSi
(Tumca unda aRiniSnos rom uaxloes momavalSi am sakiTxze saubari
faqtiurad gamoricxulia afxazuri mxaris mxridan), qarTulma mxarem
afxazur mxares unda SesTavazos Semdegi winadadebebi:
324
- unda ganisazRvros Sesabamisi kvota afxazi warmomadgenlebisaTvis
saqarTvelos parlamentSi da amave dros Sesabamisi kvota qarTveli
deputatebisa (afxazeTis teritoriaze macxovrebeli qarTvelebi)
afxazeTis parlamentSi. am mizniT afxazeTis teritoriaze arCevnebi unda
Catardes maJoritaruli wesiT;
- unda gaixsnas afxazeTis warmomadgenloba TbilisSi da saqarTvelos
mTavrobis warmomadgenloba soxumSi;
- afxazeTs unda mieces ufleba TviTon gansazRvros respublikis
administraciul-teritoriuli dayofis ZiriTadi principebi. rogorc
cnobilia erTiani saxelmwifos farglebSi sxvadasxva istoriul
regionebSi arsebobs gansxvavebuli administraciul-teritoriuli
dayofa. amis naTeli magaliTia didi britaneTi, sadac inglisi da uelsi
dayofilni arian sagrafoebad, CrdiloeT irlandia regionebad, xolo
Sotlandia provinciebad. amave dros afxazeTs unda mieniWos ufleba
Tavad gansazRvros afxazeTis teritoriaze moqmedi administraciul –
politikuri erTeulebis kompetencia – arCevis wesebi, administraciis
xelmZRvanelis daniSvnis wesi da a.S.
325
- saqarTvelom unda ganaxorcielos transferuli gadasaxadebi afxazeTis
infrastruqturis aRdgenis mizniT.
kulturul-saganmanaTleblo sakiTxebi:
326
oseTi). zemoaRniSnuli termini ruseTis imperiis mesveurTa ZalisxmeviT
gaCnda me-19 saukunis 30-ian wlebSi kavkasiaSi gamomaval rusul presaSi.
328
aseve unda dainergos osur skolebSi qarTulis, xolo qarTul
skolebSi osuri enis swavleba.
zemoaRniSnulma erToblivma qmedebebma, agreTve rogorc ukve
aRiniSna saqarTvelos ekonomikurma ganviTarebam momavalSi unda
gamoiwvios cxinvalis reJimis warmomadgenlebisa da am reJimis mier
kontrolirebad teritoriaze mcxovrebi mosaxleobis daintereseba,
raTa ganaxldes molaparakebebi Tbilissa da cxinvals Soris samxreT
oseTis saboloo statusis dasadgenad misi farTo avtonomiuri
uflebebiT erTiani saqarTvelos farglebSi.
329
qarTulma SenaerTebma daikaves cxinvalis mimdebare teritoriaze arsebuli
strategiuli simaRleebi, xolo amis Semdeg cxinvalis aReba saqarTvelos
SeiaraRebuli ZalebisaTvis did problemas ar warmoadgenda. swored am
movlenebis Semdeg gansakuTrebiT gaxSirda ruseTis politikur wreebsa da
masobrivi informaciis saSualebebis mier antiqarTuli propaganda, sadac
qarTvelebs agresorebad da okupantebad moixseniebdnen. situaciam
kulminacias miaRwia ruseTis yofili vice-prezidentis, vladimer ruckois
satelevizio gamosvlis Semdeg, sadac igi daimuqra, rom qarTvelebis mier
cxinvalis aRebis SemTxvevaSi ruseTis sahaero Zalebi dabombavdnen
Tbiliss. amasTan dakavSirebiT, saqarTvelos saxelmwifo sabWos
Tavmjdomarem e. SevardnaZem kategoriulad akrZala saqarTvelos sajariso
nawilebis cxinvalSi Sesvla. swored amis Semdeg moxda dagomisis
xelSekrulebis xelmowera, sadac saqarTvelos xelisufleba iZulebul
iqna daTanxmeboda ruseTis `samSvidobo Zalebis~ Semosvlaze konfliqtis
zonaSi. garda amisa, sainteresoa aRiniSnos is faqti, rom im droisaTvis
ruseTs arc de-iure da arc de-faqtod jer kidev ar hqonda aRiarebuli
saqarTvelos damoukidebloba da teritoriuli mTlianoba. ruseTma es
koziric Tavis sasargeblod gamoiyena da Cveni qveynis xelisufleba
daiTanxma imaze, rom es ukanaskneli daTanxmebuliyo ruseTis sajariso
nawilebis yofili samxreT oseTis avtonomiuri olqis teritoriaze
Semosvlaze ruseTis mier saqarTvelos damoukideblobis cnobisa da masTan
diplomatiuri urTierTobebis damyarebis sanacvlod. marTlac, ramdenime
dRis Semdeg, 1992 wlis 2 ivliss q. moskovSi xeli moewera xelSekrulebas
saqarTvelos respublikasa da ruseTis federacias Soris diplomatiuri
urTierTobebis damyarebis Sesaxeb.
rac Seexeba Tavad dagomisis xelSekrulebis gaformebas,
aucilebelia aRiniSnos is faqti, rom konfliqtis zonaSi qarTul-rusul-
osuri samSvidobo Zalebis Sesvlis Semdeg Sewyda mxareebs Soris saomari
moqmedebebi da Sesabamisad situacia SedarebiT stabiluri gaxda. amave
dros yuradReba unda gamaxvildes Semdeg mniSvnelovan detalebze:
SeTanxmebis Sesabamisad rogorc qarTuli, aseve rusuli da Crdilo-osuri
mxridan konfliqtis zonaSi unda ganlagebuliyo 500-500 mSvidobismyofeli.
es ki saqarTvelos interesebis aSkara xelyofas warmoadgenda imis
gaTvaliswinebiT, rom saqarTvelos ZirZvel, istoriul nawilSi ruseTis
mxridan samSvidobo operaciebi unda ganexorcielebina 1000 jariskacs –
xuTass ruseTis, xolo xuTass Crdilo oseTis (rogorc ruseTis
federaciis subieqtis) mxridan, xolo saqarTvelos mxridan orjer
naklebs – 500 jariskacs. garda amisa, am SeTanxmebis Sesabamisad
saqarTvelo iZulebuli iyo gamoeyvana Tavisi sajariso nawilebi eqvsi
soflidan, romlebic centraluri xelisuflebis kontrolqveS imyofeboda.
garda amisa, qarTuli samSvidoboebi ver axorcielebdnen samSvidobo
funqciebs rokis gvirabTan, rac xels uwyobda kontrabaduli tvirTis
Semodinebas e.w. samxreT oseTis teritoriaze.
afxazeTTan dakavSirebiT SeTanxmeba saqarTvelosa da ruseTs Soris
daido 1994 wlis 14 maiss q. moskovSi, romlis mixedviTac afxazeTis
administraciul sazRvarze funqcionireben dsT-is koleqtiuri samSvidobo
Zalebi (gaero-s mandatiT), Tumca am SemTxvevaSi xelSekrulebis mixedviT
maTi gasvla SesaZlebeli iyo konfliqtSi monawile erT-erTi mxaris
moTxovnis SemTxvevaSi.
Aarsebobs imiskonkretuli faqtebi, Tu rogor xdeboda galis raionSi
qarTuli mosaxleobis winaaRmdeg separatistebis mxridan adamianis
330
uflebebis darRveva da amaze araviTari reagireba ar xdeboda
“samSvidoboebis” mxridan.
amis naTeli dadasturebaa is faqti, rom 1994 wlidan 2008 wlis
agvistomde e.w. `afxazuri miliciis~ moqmedebisa da `samSvidobo Zalebis~
umoqmedebis Sedegad ori aTasze meti mSvidobiani moqalaqe iyo daRupuli
galis raionSi. kidev erT TvalsaCino suraTs `samSvidoboebis~
kanonsawinaaRmdego moqmedebebisa warmoadgenda maTi xSiri SeWra
konfliqtis zonaSi mdebare qarTul soflebSi da mosaxleobis daSineba.
331
imperiasTan damyarebulma farTo kontaqtebma didi gavlena moaxdina
saqarTvelos sagareo-politikur prioritetebze.
romis imperatori avgustusi (29w.) Tavis “ankvriis ZeglSi” mogviTxrobs
imis Sesaxeb, rom ”iberebs romis keisrisa da eris megobroba surdaT..”,
Cinebuli urTierTganwyoba hqondaT romaelebs qarTvelebTan imperatorebis
- vespasiane, domiciane, traiane da adrianes mmarTvelobis wlebSic, razec
romSi, marsis velze iberiis mefis farsman II-is cxeniani qandakebis
dadgmac miuTiTebs), SemdgomSi ki axali welTaRricxvis me-4 saukunidan
qristianobis saxelmwifo religiad gamocxadebam da mezobeli, qristianul
bizantiur imperiasTan upiratesma kavSirurTierTobebma garkveulwilad
ganapirobes qarTuli saxelmwifos dasavluri orientacia, eris mentaloba
da midrekileba evropuli civilizaciisken. AaRniSnuliT unda aixsnas me-17
saukuneSi vaxtangVI-is mefobisas qarTuli diplomatiis mcdeloba
safrangeTis mefisa da vatikanis winaSe kavSirurTierTobis damyarebisa da
daxmarebis Taobaze, romlis uSedegod damTavrebam gamoiwvia politikuri
veqtoris ruseTisaken, CrdiloeTis marTlmadidebeli saxelmwifosaken
gadaxra, rasac Tavis mxriv 1783 wels xelmowerili georgievskis traqtatis
safuZvelze mfarvelobis pirobiT qarTl-kaxeTis samefos ruseTTan
gaerTianeba moyva. aRniSnuli xelSekruleba ruseTis mier saqarTvelos
samefo institutis gauqmebiT mokle droSi uxeSad iqna darRveuli –
Sedegad, saukuneze meti xniT gauqmda saqarTvelos saxelmwifoebrioba. arc
1918 wels, mcire xniT mopovebuli damoukidebloba acala ruseTma Cvens
qveyanas da 1921 wels, mis mier ganxorcielebuli okupaciis Semdeg
saqarTvelo mokavSire respublikis formaluri statusiT 70 wliT
Seyvanili iqna erTiani sabWoTa saxelmwifos SemadgenlobaSi. Sesabamisad,
sabolood da arcTu usafuZvlod dakargulia ruseTis saxelmwifos
mimarT qarTveli xalxis ndoba.
saqarTvelos dasavluri orientacia gulisxmobs mis evropul
politikur, ekonomikur da usafrTxoebis struqturebSi srulmasStabian
integrirebas. kerZod, evrokavSirTan am mimarTulebiT gadadgmulia Semdegi
nabijebi: saqarTvelos da evrokavSiris urTierTobebis ZiriTadi
iuridiuli CarCoa ’’partniorobisa da TanamSromlobis SeTanxmeba’’, romlis
farglebSi saqarTvelo saqarTvelos parlamentis dadgenilebis
Sesabamisad, 1997 wlis 1 seqtembridan axorcielebs ”saqarTvelos
kanonmdeblobis evropul kanonmdeblobasTan harmonizaciis erovnul
programas”. 2004 wlis ivnisSi saqarTvelo CarTuli iqna evropis
samezoblo politikaSi, rac evrokavSirTan daaxloebis mniSvnelovani
meqanizmia. mis farglebSi SemuSavda ormxrivi “evropis samezoblo
politikis samoqmedo gegma”, romelic eyrdnoba ’’partniorobisa da
TanamSromlobis SeTanxmebas’’. 2006 wels gaformda “saqarTvelo-
evrokavSiris samoqmedo gegma”, xolo 2009 wlidan saqarTvelo sxva xuT
yofil sabWoTa respublikasTan erTad gaxda evrokavSiris “aRmosavleTis
partniorobis” programis wevri.
332
(ZiriTadad sasursaTo daxmarebis saxiT) da teqnikuri daxmareba,
romlebsac evrokavSiri ZiriTadad axorcielebdaTACIS-s da ECHOS-s
programebis saxiT 1991 wlidan. evrokavSirma saqarTvelosaTvis daxmarebis
gaweva daiwyo 1992 wels, EECHOS-s – evrokomisiis humanitaruli
daxmarebis departamentis meSveobiT. es iyo gadaudebeli humanitaruli
daxmareba qveyanaSi oTxmocdaaTiani wlebis dasawyisSi samoqalaqo omisa
da Semdgomi ekonomikuri kolafsis Sedegad ulukmapurod darCenili
mosaxleobisaTvis. mas Semdeg EECHOS-m saqarTvelos gauwia 98 milioni
evros daxmareba. 1996 wels daxmarebam saxe icvala da gadaudebeli
daxmarebis Semdgom daxmarebad iqca. 2004 wels damtkicda 4 milioni evros
odenobis humanitaruli daxmarebis paketi afxazeTSi konfliqtiT
dazaralebuli daucveli adamianebis mxardasaWerad. daxmarebis
beneficiarebi arian daucveli adamianebi afxazeTsa da dasavleT
saqarTveloSi, saqarTveloSi iZulebiT gadaadgilebuli pirebi, agreTve
bavSvebi TbilisSi. daxmareba vrceldeboda iseT seqtorebze, rogoric aris
sakvebi, samedicino daxmareba da sacxovrebeli.
1994 wels evroparlamentis winadadebis safuZvelze, daarsda
“evropuli iniciativa demokratiisa da adamianis uflebebis sferoSi”
(EIDHR), romelic mxars uWers da xels uwyobs evrokavSiris arawevr
qveynebSi adamianis uflebebisa da demokratiis damkvidrebas. saqarTvelo
erT-erTia demokratiisa da adamianis uflebebis sferoSi evropuli
iniciativis 29 miznobrivi qveynidan. 2002-2004 wlebSi saqarTveloSi
warmoebuli saqoneli yovelwliurad daaxloebiT 2 milioni evroTi
finansdeboda, 2005-2006 wlebSi saqarTvelosTvis yovelwliurad 1 milioni
evro gamoiyo. es daxmareba mimarTulia demokratizaciis, kargi
mmarTvelobis da adamianis uflebaTa kulturisa da kanonis uzenaesobis
damkvidrebis xelSewyobaze.
TACIS (“Technical Assistance to the CIS”) – teqnikuri daxmareba gaxldaT
damoukidebeli saxelmwifoebis TanamegobrobisTvis is ZiriTadi
instrumenti, romelsac evrokavSiri iyenebda aRmosavleT evropis,
kavkasiisa da centraluri aziis qveynebTan TanamSromlobaSi. TACIS aseve
ZiriTadi instrumenti iyo saqarTvelos mTavrobisTvis partniorobisa da
TanamSromlobis Sesaxeb SeTanxmebis ganxorcielebaSi daxmarebis gasawevad.
2004-2006 wlebSi programa or prioritetul sferoze iyo mimarTuli:
instituciuri, samarTlebrivi, administraciuli reformebis xelSewyoba da
daxmareba gardamavali periodis socialuri Sedegebis daZlevaSi. TACIS-is
erovnuli da samTavroboTaSoriso programebis farglebSi xorciledeboda
rigi mniSvnelovani proeqtebi. 1996 – 1997 wlebSi Sesabamisad moqmedeba
daiwyo evrogaerTianebis daxmarebis iseTma programebma, rogoricaa
sasurTaTo usafrTxoebis programa da gansakuTrebuli finansuri
daxmarebis programa. saqarTveloSi arsebuli konfliqtebis mogvarebis
xelSewyobis mizniT cxinvalisa da afxazeTis regionSi 2008 wlis
agvistomde moqmedebda evrogaerTianebis sareabilitacio programa.
evrokavSiri aqtiurad uWers mxars samxreT kavkasiaSi regionaluri
urTierTobebis ganviTarebas. am TvalsazrisiT politikur mniSvnelobas
iZens iseTi proeqtebis ganxorcieleba, rogoricaa TRACECA da INOGATE,
romelic TACIS-is mier finansdeboda. INOGATE-i (evropaSi navTobisa da
gazis saxelmwifoTaSorisi transportireba) warmoadgens programas,
romlis daniSnulebacaa evropis energomomaragebis usafrTxoebis
gaumjobeseba. saqarTvelo programa INOGATE-is erT-erTi pirveli wevri
gaxda, rodesac 1999 wlis 22 ivliss xeli moawera INOGATE-is qolga
333
SeTanxmebas, romelSic gansazRvrulia saerTaSoriso standartebis
Sesabamisad TanamSromlobis ZiriTadi wesebi. evrokavSiris mxridan kaspiis
zRvis regionis energoresursebiT dainteresebam biZgi misca am programis
ganxorcielebas, romlis mizanic navTobisa da gazis regionaluri
milsadenis sistemisa da infrastruqturis reabilitireba, optimizireba da
modernizebaa. am mxriv mniSvnelovania agreTve TRACECA-s proeqti.
TRACECA-s (evropa-kavkasia-aziis satransporto derefani) mizania, aSendes
aRmosavleT-dasavleTis satransporto derefani, romelic evrokavSirs
daakavSirebs SavizRvispira qveynebTan kavkasiaSi da centralur aziasTan
CineTis sazRvramde. programa dawyebul iqna 1993 wlis maisSi briuselSi
gamarTul konferenciaze, romelsac eswrebodnen vaWrobisa da transportis
ministrebi centraluri aziis xuTi respublikidan da kavkasiis sami
respublikidan. aRniSnuli proeqti mowonebuli iqna msoflio bankisa da
evropis rekonstruqciisa da ganviTarebis bankis mier, ramac Tavis mxriv
kerZo investiciebis mozidvasac Seuwyo xeli. TRACECA-s warmatebiT
ganxorcieleba “axali abreSumis gzis” warmatebis winapirobacaa.
evrokavSir-saqarTvelos urTierTobebSi erT-erT umniSvnelovanes
nabijs “partniorobisa da TanamSromlobis Sesaxeb” SeTanxmebis gaformeba
warmoadgens, romelic evrokavSirsa da saqarTvelos Soris yvela saxis
urTierTobebs aregulirebs politikuri da savaWro urTierTobebis
CaTvliT. am SeTanxmebas xeli moewera 1996 wlis 22 aprils, luqsemburgSi.
aRniSnuli SeTanxmebis Sesabamisad, evrokavSirma da saqarTvelom aiRes
urTierTvaldebulebebi, romlebic moicavs TanamSromlobis mraval
sferos. SeTanxmebis mizania Seqmnan mxareebs Soris politikuri
dialogisaTvis Sesabamisi CarCoebi, rac SesaZlebels gaxdis ganviTardes
mWidro politikuri urTierTobebi; mxari dauWiros saqarTvelos
Zalisxmevas miaRwios demokratiis ganmtkicebas, ganaviTaros ekonomika da
daasrulos sabazro ekonomikaze gadasvla; xeli Seuwyos mxareebs Soris
vaWrobas da investirebas; safuZveli Cauyaros sakanonmdeblo, ekonomikur,
socialur, finansur, samoqalaqo – samecniero, teqnologiurda kulturul
TanamSromlobas.
saqarTvelo-evrokavSiris urTierTobebSi axali etapi daiwyo 1999
wlis 1 ivliss partniorobisa da TanamSromlobis Sesaxeb SeTanxmebis
ZalaSi Sesvlidan.
“partniorobisa da TanamSromlobis Sesaxeb” SeTanxmebiT gaTvaliswinebuli
Sesabamisi TanamSromlobis institutebi iqna Seqmnili:
TanamSromlobis sabWo Seiqmna, raTa meTvalyureoba gauwios
wanamdebare SeTanxmebis Sesrulebas. sabWos Sexvedrebi imarTeba
weliwadSi erTxel ministrebis doneze. sabWo ganixilavs nebismier
ZiriTad sakiTxs, romelic warmoiSva PCA-is farglebSi, da nebismier
sxva ormxriv da saerTaSoriso urTierTobebis sakiTxs SeTanxmebis
miznebis misaRwevad;
TanamSromlobis sabWos Tavisi movaleobis SesrulebaSi exmareba
TanamSromlobis komiteti, romelic erTi mxriv, Sedgeba evropis
kavSiris sabWos wevrebisa da evropis gaerTianebis komisiis
warmomadgenlebisagan, da meore mxriv, saqarTvelos mTavrobis
warmomadgenelisagan. I Sexvedra Catarda 2000 wlis 21 Tebervals.
saparlamento TanamSromlobis komiteti aris forumi saqarTvelos
parlamentisa da evroparlamentis wevrebisaTvis, sadac maT eZlevaT
Sexvedrisa da azrTa urTierTgaziarebis saSualeba. Sekrebis
periods komiteti Tavad gansazRvravs. saparlamento komiteti
334
aqtiurad monawileobs partniorobisa da TanamSromlobis
SeTanxmebis Sesrulebasa da implementaciaSi.
vaWrobisa da samarTlebrivi sakiTxebis TanamSromlobis qvekomiteti
– pirveli Sexvedra Catarda saqarTvelos sagareo saqmeTa
saministroSi 2000 wlis 14 ivliss.
specialuri samTavrobo komisia Seiqmna saqarTveloSi prezidentis
brZanebulebis safuZvelze. komisiis mizania daaCqaros PCA-is
implementacia.
“partniorobisa da TanamSromlobis Sesaxeb SeTanxmebis” saSualebiT
evrokavSirma da saqarTvelom erTmaneTs “upiratesi xelSewyobis reJimi”
(MFN) mianiWes. 1995 wlidan ki saqarTveloSi preferenciebis
generalizebuli sistema gavrcelda 236
(GSP). 1998 wlis noemberSi
saqarTvelom gaakeTa ganacxadi evrokavSiris GSP-s sqemis damatebiTi
preferenciebiT sargeblobisaTvis, romelic gaTvaliswinebulia
evrokavSiris GSP-s sqemis Sromis uflebaTa dacvis Sesaxeb nawilSi.
komisiam ganixila saqarTvelos ganacxadi, Caatara Sesabamisi gamokvlevebi
da miiRo gadawyvetileba 2003 wlis bolosaTvis aRniSnuli damatebiTi
SeRavaTebis saqarTvelosaTvis miniWebis Sesaxeb, rac sxvadasxva mizezebis
gamo ver ganxorcielda. 2004 wlis 12 oqtombers evrokomisiis vaWrobis
generalurma direqtoratma gaavrcela mimarTva, romelic Seexeboda
evrokavSiris GSP-s (2006-2015 wlebSi) sqemis dagegmil cvlilebebsa da
funqcionirebas. axali sqemis Tanaxmad, imisaTvis, rom beneficiarma qveyanam
isargeblos damatebiTi SeRavaTebiT, anu e.w. (GSP+) –is sqemiT, mas unda
hqondes ratificirebuli gaeros 16 ZiriTadi konvencia, romelTagan
saqarTvelos ratificirebuli ar hqonda mxolod “saerTaSoriso konvencia
aparteidis danaSaulis aRkveTisa da misi dasjis Sesaxeb”. maqsimalurad
mcire droSi moxerxda aRniSnuli konvenciis ratificireba parlamentis
mier, depozitorisaTvis gadagzavna da evrokavSiris qveynebis informireba
amis Sesaxeb. evrokomisiis mier gavrcelebuli damatebiTi gancxadebis
Tanaxmad GSP-s axali sqemis GSP+ qvesqema (mxolod damatebiTi SeRavaTebis
nawili) daiwyebda moqmedebas 2005 wlis 1 aprilidan. evrokavSiris sabWos
mier miRebuli gadawyvetilebis safuZvelze, 2005 wlis 1 ivlisidan
amoqmedda evrokavSiris GSP-s sqemis mxolod damatebiTi preferenciebis e.w.
GSP+ sistema da igi, sxva qveynebTan erTad (sul 14 qveyana) saqarTvelozec
gavrcelda, riTac daaxloebiT 7200 saxelwodebis qarTuli produqcias
saSualeba eZleva, Sevides evrokavSiris bazarze mosakreblis da kvotis
gareSe. amasTanave unda aRiniSnos is garemoebac, rom evrokavSiris zogad
satarifo xazebSi moqceuli 2100-mde dasaxelebis produqts evrokavSiri
manamdec da axlac aniWebs nulovan sabaJo ganakveTs, aqedan gamomdinare Tu
mxedvelobaSi miviRebT am saqonlis CamonaTvals da GSP+-is sqemiT
moculi saqonlis CamonaTvals, gamodis rom DdReisaTvis 10300 (2100+7200)
dasaxelebis produqts evrokavSiris bazarze saqarTvelodan SeuZlia
nulovani sabaJo tarifiT Sesvla.
236
preferenciebis generalizebuli sistemis (Generalized System of Preferences - GSP) ZiriTadi
arsia daxmareba ekonomikurad ganviTarebuli qveynebis mxridan ganviTarebadi qveynebis
mimarT maTi eqsportis xelSewyobisaTvis. am mizniT ganviTarebuli qveynebi preferenciebis
generalizebuli sistemis (GSP) beneficiarebs calmxriv safuZvelze (sapasuxo SeRavaTebis
miRebis gareSe) aniWeben garkveul SeRavaTebs sagareo vaWrobaSi. kerZod, isini aweseben
beneficiari qveynebidan eqsportirebul saqonelze sabazo ganakveTebTan SedarebiT
saimporto tarifis Semcirebul ganakveTebs, rac aadvilebs ganviTarebadi qveynebis
saqonlis SeRwevas ganviTarebuli qveynebis bazarze
335
evrokavSirisa da saqarTvelos urTierTobebSi mniSvnelovani
movlena iyo 2003 wlis ivlisSi evrokavSiris sabWos mier pirvelad
samxreTi kavkasiis regionSi specialuri warmomadgenlis (EUSR) daniSvna,
dasturad imisa, rom konfliqtebis mogvarebas evrokavSiri regionis
ekonomikuri ganviTarebis ZiriTad pirobad miiCnevda. specialuri
warmomadgenlis Tanamdebobaze dainiSna fineli diplomati heiki talvitie,
romelic 2006 wlis Tebervlidan, Svedma piter semnebim Secvala. samxreT
kavkasiaSi evrokavSiris specialuri warmomadgenlis instituti regionSi
evrokavSiris politikuri rolis gazrdis mizniT Seiqmna. specialuri
warmomadgenlis mandati moicavs konfliqtis Tavidan acilebisa da misi
daregulirebis procesSi evrokavSiris daxmarebis uzrunvelyofas. 2006
wlidan evrokavSiris specialuri warmomadgenlis mandati gafarTovda.
amJamad, igi konfliqtebis mogvarebis sakiTxSi evrokavSiris gaaqtiurebul
rols iTvaliswinebs.
2004 wels, evropuli usafrTxoebisa da Tavdacvis politikis (ESDP)
farglebSi, saqarTveloSi ganxorcielda evrokavSiris kanonis uzenaesobis
misia (EUJUST THEMIS). evrokavSiris kanonis uzenaesobis misia
saqarTveloSi 12 Tve gagrZelda da 2005 wlis 14 ivliss daasrula
muSaoba. es evrokavSiris mier evropuli usafrTxoebisa da Tavdacvis
politikis konteqstSi ganxorcielebuli kanonis uzenaesobis pirveli misia
iyo, misiis mizani iyo sisxlis samarTlis kanonmdeblobis reformis
strategiis Seqmna, romelic warmatebiT ganxorcileda. EUJUST THEMIS-is
gundi, romelic Sedgeboda 12 eqspertisagan dasavleT da aRmosavleT
evropidan, 12 qarTvel kolegasTan erTad, muSaobas 2004 wlis ivlisSi
Seudga. saqarTvelos prezidentma daamtkica momzadebuli strategia,28
gverdiani dokumenti, romelSic Camoyalibebuli iqna procedurebi
dawyebuli danaSaulis gamoZiebiT da damTavrebuli damnaSavis
sapatimroSi moTavsebiT. Seiqmna saorganizacio jgufi, romelmac moamzada
strategiis ganxorcielebis gegma. strategia asaxulia evropis samezoblo
politikis samoqmedo gegmaSi da saqarTvelos mTavrobam misi
ganxorcieleba gansakuTrebul prioritetad gamoacxada.
samxreT kavkasiis sazRvris dacvis xelSemwyobi misia – saqarTvelosTvis
misi sazRvrebis grZelvadiani perspeqtiviT usafrToebis uzrunvelyofaSi
daxmarebis gasawevad evrokavSirma Seqmna sazRvris dacvis xelSemwyobi
jgufi. samxreT kavkasiaSi evrokavSiris specialuri warmomadgenlis
daqvemdebarebaSi myofma gundma muSaoba 2005 wlis seqtemberSi daiwyo.
gundi Sedgeboda 9 saerTaSoriso da 5 qarTveli eqspertisagan.
saqarTvelos mTavrobasTan mWidro TanamSromlobiT gundi muSaobda
sazRvrebis uSiSroebis sistemis reformirebaze rogorc strategiul, ise
saoperacio doneebze.
evrokavSiris qveynebi darwmundnen, rom sasazRvro usafrTxoeba erTi
romelime qveynis an, Tundac, gaerTianebis dacviT SeuZlebelia.
saxelmwifoebs Soris sasazRvro TanamSromloba aucilebelia, raTa
gakontroldes teroristebis gadaadgileba, trefikingi, ukanono migracia,
narkotikebis da iaraRis tranziti da a.S. evrokavSiris samezoblo
politika gulisxmobs mosazRvre saxelmwifoebis sasazRvro
struqturebTan urTierTobas da TanamSromlobas yvela mimarTulebiT, rac
saqarTvelos sasazRvro sistemis ganviTarebisTvis da aqedan gamomdinare
usafrTxoebisTvis Zalian mniSvnelovania. mas Semdeg rac bulgareTi da
rumineTi evrokavSirSi gawevriandnen, saqarTveloc evrogaerTianebis
mosazRvre qveyana gaxda sazRvao sivrcis meSveobiT. evrokavSiris
sasazRvro usafrTxoebis da am struqturebis ganviTarebaze zrunavs
336
“fonteqsi”. varSavaSi ”fonteqsis” saTao ofisSi Catarebul konferenciaze,
sadac qarTuli mxarec iyo miwveuli, gamoikveTa, rom 2007 wlis bolos da
2008 wlis dasawyisSi am organizaciisTvis prioriteti saqarTvelo
iqneboda. “fonteqsis” wevroba niSnavs saqarTvelos sazRvris dacvis
policiis daxmarebas infrastruqturis ganviTarebaSi, aeroportis da
mwvane zolis Tanamedrove materialur-teqnikuri aRWurvilobiT
uzrunvelyofas, aseve – mesazRvreebis swavlebas. evrokavSiris moTxovna
iyo, rom saqarTvelos sasazRvro punqtebi unda yofiliyo rogorc fsouze
afxazeTSi, aseve rokis gvirabTan. evrokavSiris survilia Seqmnan
specialuri jgufebi, romlebic gaakontroleben Savi zRvis akvatorias
mTlianad. 2008 wlis agvistomde saqarTvelom ruseTs SesTavaza, rom or
qveyanas erToblivi monitoringi ganexorcielebina Sav zRvaze, kerZod
afxazeTis akvatoriaSi, Tumca gasageb mizezTa gamo ruseTs am
SemoTavazebaze pasuxi ar gaucia. qarTuli mxare mainc axerxebs mis
gakontrolebas da gemebis ukanono Sesvlis aRkveTas, maT Soris 2008 wlis
agvistos omis Semdegac, Tumca saqme rTuldeba maSin rodesac mcuravi
saSualebebi SemovliTi gzebiT Sedian akvatoriaSi da Savi zRvis qveynebis
daxmareba swored am SemovliTi gzebis gasakontroleblad aris saWiro. es
sakiTxi iqna dayenebuli bulgareTSi Sexvedrisas, sadac Tavis droze
ruseTis pasuxi ver iqna miRebuli.
samezoblo iniciativa
337
gadawyvetilebas, romelic iTvaliswinebda samoqmedo gegmebis SemuSavebas
am qveynebisaTvis.
evrokomisiam, evrokavSiris Tavjdomare qveyanasa da evrokavSiris saerTo
sagareo da usafrTxoebis umaRles warmomadgenelTan konsultirebis gziT,
gamarTaA winaswari molaparkebebi saqarTvelosTan, romelTaA Sedegad
mxareebi SeTanxmdnen samoqmedo gegmaze.
winamdebare samoqmedo gegma iyo xuTwliani. Mmisi ganxorcieleba
daexmareba “partniorobisa da TanamSromlobis Sesaxeb SeTanxmebis, -
debulebebis ganxorcielebas da wvlils Seitans saqarTvelosTan sul
ufro mzardi urTierTobebis ganviTarebaSi, rac ekonomikuri integraciis
ufro mniSvnelovani xarisxs da ufro Rrma politikur TanamSromlobas
gulisxmobs. am mizniT, mxareebi adasturebdnen saqarTvelos Sida
konfliqtebis mSvidobiani gzebiT mowesrigebis sakiTxebSi TanamSromlobis
aucileblobas, ekonomikuri da savaWro kavSirebis gaZlierebas, aseve
momavalSi, mxareebs Soris Tavisufali vaWrobis Sesaxeb SesaZlo
xelSekrulebasTan dakavSirebiT teqnikur-ekonomikuri Seswavlis Catarebas.
am gegmis ganxorcieleba mniSvnelovnad daexmareba saqarTvelos Tavisi
kanonmdeblobis evrokavSiris normebTan da standartebTan daaxloebis
saqmeSi.
samoqmedo gegma saqarTveloSi ZalaSi Sevida 2006 wlis 14 noembers, mas
Semdeg, rac is saqarTvelos da evrokavSiris Soris TanamSromlobis sabWom
moiwona.
SeTanxmebis mixedviT, samoqmedo gegmis mimdinareobis monitorings
ganaxorcielebdnen partniorobisa da TanamSromlobis SeTanxmebiT
Seqmnili institutebi. evrokomisia aRniSnuli institutebis mier
Catarebuli monitoringis Sedegebis Sefasebaze da partniori qveynis mier
mowodebul informaciaze dayrdnobiT, aseve specialuri warmomadgenlis
mier politikuri TanamSromlobisa da erTiani sagareo da usafrTxoebis
politikis sakiTxebze mowodebuli informaciis gaTvaliswinebiT
moamzadebda samoqmedo gegmis ganxorcielebis Sualedur mimoxilvas
(gegmis damtkicebidan 2 wlis vadaSi) da Semdgom mimoxilvas (gegmis
damtkicebidan 3 wlis vadaSi). samoqmedo gegma SeiZleba regularulad
Seswordes an ganaxldes, raTa asaxavdes prioritetebis SesrulebaSi
miRweul warmatebebs.
samoqmedo gegmaSi dasaxulia prioritetebi, romelTaganac zogierTi
“partniorobisa da TanamSromlobis Sesaxeb SeTanxmebaSi” mocemul
sferoebs Seexeba. gegmaSi mocemulia iseTi prioritetebic, romelic scdeba
aRniSnuli SeTanxmebis farglebs. am prioritetebidan yvela Tanabrad
mniSvnelovania, Tumca gansakuTrebuli yuradReba unda daeTmos Semdeg
sferoebsa da konkretul RonisZiebebs:
kanonis uzenaesobis ganmtkiceba sasamarTlo sistemisa da
saxelmwifo institutebis reformirebis saSualebiT. adamianis
uflebebisa da fundamentaluri uflebebis damcveli
demokratiuli institutebis gaZliereba saqarTvelos mier
aRebuli saerTaSoriso valdebulebebis Sesabamisad;
samewarmeo da sainvesticio garemos gaumjobeseba gamWirvale
privatizebis procesis saSualebiT da korufciasTan brZolis
gagrZeleba;
ekonomikuri ganviTarebis waxaliseba, siRaribis Semcirebasa da
socialuri Tanasworobis uzrunvelyofaze mimarTuli
Zalisxmevis ganmtkiceba, mdgradi ganviTarebis xelSewyoba,
338
garemos dacvis CaTvliT, ekonomikuri kanonmdeblobis da
administraciuli wesebis Semdgomi daaxloeba;
TanamSromlobis ganmtkiceba marTlmsajulebis, Tavisuflebis
da usafrTxoebis sferoSi, sazRvris marTvis CaTvliT;
regionuli TanamSromlobis ganmtkiceba;
Sida konfliqtebis mSvidobiani gziT mogvarebis xelSewyoba;
TanamSromloba sagareo da usafrTxoebis politikis sferoSi;
transporti da energetika.
339
praRaSi gaimarTa “aRmosavleT partniorobis” damfuZnebeli samiti da
miRebul iqna erToblivi deklaracia.
340
qveynis mniSvneloba. aRniSnul rols saqarTvelo moklebuli iyo agreTve
ruseTis imperiis mier 1801 wels saqarTvelos aneqsiis Sedegad. garkveuli
perspeqtivebi gaCnda saqarTvelos mier 1918 wels gamocxadebuli
damoukideblobis Semdeg. magaliTad, saqarTvelos demokratiuli
respublikis mTavrobam xelSekruleba gaaforma Aazerbaijanis musavatur
mTavrobasTan, romlis mixedviTac saqarTvelo valdebulebas iRebda
yovelgvari satranzito gadasaxadebis gareSe gaetarebina azerbaijanSi
mopovebuli navTobi Tavis teritoriaze misi Semdgomi reeqsportis mizniT
Sav zRvaze. saqarTvelos mier satranzito rolis SesrulebisaTvis
azerbaijani valdebulebas iRebda miewodebina ufasod Cveni qveynisaTvis
sawvavis garkveuli raodenoba. 1921 wels sabWoTa ruseTis mier
saqarTvelos demokratiuli respublikis okupaciisa da sabWoTa
xelisuflebis 70-wliani batonobis dros, saqarTvelos, rogorc
satranzito qveynis roli saerTod dakninebuli iyo.
sabWoTa kavSiris daSlis Semdeg 1990-iani wlebis dasawyisSi
saqarTveloSi umZimesma politikurma da ekonomikurma krizisma iCina Tavi.
es problemebi damZimda TbilisSi, afxazeTsa da cxinvalis regionSi
samoqalaqo konfliqtebis Sedegadac, ramac gamoiwvia ltolvilTa didi
nakadi saqarTvelos teritoriaze.
didi roli saqarTvelos krizisidan gamosvlisa da msoflios
wamyvani saxelmwifoebis dainteresebis sakiTxebSi iTamaSa orma didma
proeqtma: jer `abreSumis gzis~ aRorZinebam, da Semdgom kaspiis
energetikulma proeqtebma, sadac saqarTvelom, rogorc satranzito qveyanam
udidesi roli Seasrula.
saqarTvelos satranzito funqciis ganxilvisas aucileblad unda
ganvixiloT is geopolitikuri viTareba, romelic garkveulwilad
ganapirobebda da xels uwyobda saqarTvelos satranzito funqciis
ganviTarebas da realizacias. aq pirvel rigSi gasaTvaliswinebelia ssrk-is
daSlis ZiriTadi Sedegebi, ramac Sesabamisad ganapiroba msoflio
wesrigis kardinaluri cvlileba, moxda interesTa da gavlenis sferoTa
arsebiTi gadanacvlebebi.
sabWoTa kavSiris daSlis Semdeg warmoiSvnen mTeli rigi qveynebi-
sakmaod mdidari bunebrivi resursebiT, romelTa umTavresi mizani iyo
moexdinaT arsebuli resursebis mopoveba da eqsporti, Tavis mxriv mdidari
dasavleTi dainteresebuli iyo axali gavlenis sferoebis aTvisebiT,
Sesabamisad investirebis garkveuli talRebi gardauvali iyo. arsebuli
viTareba saqarTvelos Tavisi adgilmdebareobis gamo xels aZlevda,
radganac saqarTvelo warmoadgenda e.w. xids aziasa da evropas Soris. 1992
wels saqarTveloSi evropa-kavkasia-aziis satransporto derefnis idea
daibada. 1993 wels q. briuselSi evrokomisiis mier mowveul samxreT da
centraluri aziis rva qveynis ministrTa konferenciaze SemuSavebul iqna
regionaluri programa - TRACECA da mis miznebad transportis
tradiciuli saxeobebis - rkinigzis, saavtomobilo gzebis, sazRvao
portebis, terminalebis - mSenebloba, rekonstruqcia da modernizacia,
aseve am derefnis evropul derefnebTan mierTeba warmoadgenda. es ki
warmoadgenda e.w. “didi abreSumis gzis” aRdgenis strategias.
1996 wels ZalaSi Sevida e.w. “saraxsis xelSekruleba” da daiwyo
yazaxeTidan “Sevroni”-s navTobis rkinigziT transportireba azeirbaijanisa
da saqarTvelos teritoriis gavliT q. baTumis portamde. TRACECA-s
programis paralelurad azeirbajanidan navTobis saerTaSoriso bazarze
saqarTvelos gavliT eqsportis Taobaze daiwyo proeqtebis SemuSaveba. 1996
341
wels saqarTvelosa da azerbaijans Soris xelmoweril iqna SeTanxmeba
baqo-sufsis navTobsadenis mSeneblobaze, romelic dasrulda 1999 wels da
derefanma miiRo ukve “energetikuli” aspeqti. aseve mniSvnelovania ori
regionaluri infrastruqturuli obieqti – baqo-Tbilisi-jeihanis
navTobsadeni da samxreTkavkasiuri gazsadeni “Sah-denizi”.
dRevandel etapze evrokavSiri importirebuli navTobis udides
nawils iRebs rogorc politikurad arastabiluri sparseTis yuris
regionidan, ise dsT-sa da afrikis qveynebidan. evropaSi gazis importis
daaxloebiT 1/3 modis ruseTze. eqspertTa prognozebis mixedviT
daaxloebiT 2020 wlisaTvis evrokavSiris navTobze moTxovnileba 20
procentiT gaizrdeba, xolo gazze 40 procentiT.
evrokavSiris wevri qveynebis didi nawili, gansakuTrebiT centraluri da
aRmosavleTi evropis qveynebi metwilad damokidebulni arian ruseTis
gazze (mag: bulgareTi ruseTisgan iRebs moxmarebuli gazis 94%, avstria -
74% da a.S.) evrokavSiri mTlianobaSi moxmarebuli gazis 25% iRebs rusuli
“gazpromisgan”. gazi evropaSi Sedis ukrainasa da poloneTze (belorusiis
gavliT) gamavali gazsadenebis meSveobiT.
2005 wlis dekembris bolos da 2009 wlis ianvarSi dawyebuli
uTanxmoebis Sedegad (gazproms surda gazis safasuri gaezarda $50-dan
$230-mde) ruseTma ukrainas gazis miwodeba Seuwyvita. ruseTidan evropaSi
gazis daaxloebiT 76%-is transportireba swored ukrainis teritoriaze
arsebuli gazsadenebiT xorcieldeba da evropis mTelma rigma qveynebma,
maT Soris avstriam, ungreTma, safrangeTma, germaniam, slovakeTma, italiam
da poloneTma gamoTqves ukmayofileba, vinaidan maT gazsadenebSi 30%-iT
daiklo wnevam. naTeli gaxda, rom ruseTi Tavis resursebs iyenebs
politikur berketad, rac safrTxis qveS ayenebs evropis energo-
usafrTxoebas. amasTan erTad, evropisaTvis mniSvnelovania, ara mxolod
energiis wyaros stabilurobis uzrunvelyofa, aramed misi diversifikacia,
raTa Tavidan iqnas acilebuli ruseTis mTavrobis mier marTuli
“gazpromis” monopolia evropis bazarze. Tanac, ruseTi uars acxadebs,
miuerTdes “evropis energetikul qartias” da Tavis qmedebebiT eWvqveS
ayenebs misi, rogorc saimedo mimwodeblis imijs. aqedan gamomdinare, jer
kidev 2003 wels evroparlamentma da evropis sabWom wamoiwyo axali
gazsadenis proeqti – “nabuko” (Nabucco), romelic iTvaliswinebs gazis
transportirebas TurqeTidan avstriaSi – bulgareTis, rumineTis da
ungreTis gavliT. nabukos gazsadeni TurqeTSi, erzrumTan SeuerTdeba baqo
– Tbilisi - erzrumis da iran - TurqeTis gazsadenebs. baqo – Tbilisi -
erzerumis monakveTis gagrZelebas aRmosavleTiT warmoadgens trans-kaspiis
wyalqveSa gazsadeni, romelic iTvaliswinebs Turqmenuli da yazaxuri
gazis eqsports da baqo – Tbilisi - erzerumis gazsadenis meSveobiT mis
SeerTebas nabukos gazsadenTan. Tavdapirvelad trans-kaspiis proeqtze
saubari daiwyo 90-ian wlebSi, Tumca mas didi winaaRmdegoba gauwies
ruseTma da iranma, amave dros Tavi iCina dapirispirebam kaspiis zRvis
sazRvrebis gayofis Sesaxeb am regionis qveynebs Soris da proeqtze
saubrebi droebiT Sewyda. kaspiis zRvaSi wyalqveSa gazsadenis gayvanis
342
wyaro: http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/9/9c/Nabucco_Gas_Pipeline-ka.png
343
zemoaRniSnuli proeqtebis ganxorcielebis pirobebSi, regionis
usafrTxoeba evropisaTvis sul ufro did mniSvnelobas iZens. amasTan
evropis energetikis sferoSi amJamad arsebuli mdgomareoba, mas mTlianad
regionis, rogorc energoresursebis dasavleTis mimarTulebiT
transportirebis procesSi potenciuri satranzito regionis mimarT
gansakuTrebul ekonomikur interess UuCens.
zemoaRniSnuli realobebidan gamomdinare, 2007 wlis ianvarSi
SemuSavda evrokavSiris energetikis strategia, romlis mixedviT meti
yuradReba unda daeTmos sxva alternatiuli energiis wyaroebis
ganviTarebas, aseve molaparakebaTa procesis gaaqtiurebas
energomatareblebis eqsportior da satranzito yvela qveyanasTan, raTa am
gziT uzrunvelyofil iqnas gazisa da navTobis importis diversifikacia.
evrokavSirisTvis energousafrTxoebis sakiTxi politikuri usafrTxoebis
nawili gaxda.
evropisaTvis energetikuli resursebiT uzrunvelyofis sakiTxi imdenad
mniSvnelovani gaxda, rom momavalSi rogorc kandidat, aseve sxva partnior
qveynebTan evrokavSiris urTierTobebis erT-erTi ZiriTadi ganmsazRvreli
faqtori SeiZleba energomatareblebi gaxdes.
regionSi evropis prioritetuli proeqtebis ganxorcielebas
ukavSirdeba usafrTxoebisa da stabilurobis uzrunvelyofis saWiroeba,
rasTanac pirdapir kavSirSia saqarTvelos ori istoriuli regionis
deokupaciisa da regionSi arsebuli Sida konfliqtebis mogvarebis
sakiTxi.regionSi ruseTis mier gatarebuli imperialisturi politika qmnis
metad xelsayrel pirobebs teroristuli banakebis daarsebisa da
arsebobisaTvis. Ookupirebuli teritoriebi warmoadgenen metad xelsayrel
adgils ukanono vaWrobis, gansakuTrebiT narkotikebiT ukanono
brunvisaTvis, fulis gaTeTrebisa da sxva kanonsawinaaRmdego operaciebis
gansaxorcieleblad. garda amisa, okupirebuli da separatistuli
regionebis arsebobis udides problemas ra Tqma unda warmoadgens ruseTis
saokupacio ZalebTan erTad ukanono SeiaraRebuli formirebebis
funqcionireba, romlebic SeiaraRebulni arian Tanamedrove samxedro
aRWurvilobiT.
udidesi roli regionSi arsebuli problemebis mogvarebis sakiTxebSi
SeuZliaT iTamaSon ekonomikurma proeqtebma. regionis qveynebis
ekonomikurma ganviTarebam SeuZlia udidesi roli Seasrulos separatizmis
damarcxebaSi, radganac okupirebuli da separatistuli regionebis de-
faqto xelisuflebis warmomadgenlebi, agreTve am regionebSi macxovrebeli
mosaxleoba dainteresebuli iqneba ufro metad iyos integrirebuli im
ganviTarebuli ekonomikis mqone saxelmwifoSi, romlisgan gamoyofasac am
etapze ase eswrafvian okupirebuli regionebis xelmZRvanelebi.
regionSi arsebuli konfliqtebis mogvarebaSi didi xania formalurad
CarTulia saerTaSoriso organizaciebi, Tumca, gansxvavebiT dasavleT
balkaneTisagan, maTi monawileoba pasiuria da moklebulia saTanado
motivacias. aRsaniSnavia, rom jer kidev 2008 wlis agvistomde, SeimCneoda
evrokavSiris gaaqtiurebis mcdeloba, maT Soris samxreT kavkasiasa da
moldovaSi axladSeqmnili specialuri warmomadgenlis institutis
meSveobiT.
jer kidev 2008 wlamde, evrokavSiris monawileoba saqarTvelos
teritoriaze arsebuli konfliqtebis mogvarebis sakiTxebSi ramdenime
dokumentSi iyo asaxuli, maT Soris evropis samezoblo politikisa da
saqarTvelo – evrokavSiris erToblivi samoqmedo gegmis farglebSi. Aaq es
Tema gamoyofili iyo, rogorc erT-erTi prioriteti. dokumentSi
344
aRniSnuliiyo, rom evrokavSiri Seecdeba gaaqtiurdes, maqsimalurad
qmediTi iyos am konfliqtebis mogvarebis sakiTxebSi. xsenebuli gegmaar iyo
dakonkretebuli, saxeldobr ris gakeTebas apirebda evrokavSiri.
Mmiuxedavad amisa, zogierTi sakiTxi mainc aris miniSnebuli. magaliTad,
naTqvami iyo, rom evrokavSirs ruseTTan permanentuli dialogi unda
ewarmoebina. konfliqtebisadmi evrokavSiris finansur mxardaWeras
iTvaliswinebda oTxwliani nacionaluri erovnuli indikaturi programa.
masSi gaweril prioritetebs Soris erT-erT prioritetad
konfliqtebisadmi mSvidobiani mxardaWera saxeldeboda. Pprograma,
mTlianobaSi, iTvaliswinebda saqarTvelosadmi daxmarebas 120 milioni
evros farglebSi. maT Soris konfliqtebis mxardasaWerad 2008-2010 wlebis
ganmavlobaSi 25-30 milioni evro unda daxarjuliyo.
aRsaniSnavia, evrokavSiris warmomadgenlis samxreT kavkasiaSi
piter semnebis mier SemuSavebuli specialuri gegma, romelic konfliqtis
mogvarebis gzebze miuTiTebda. evrokavSiris iniciativa am gegmis mixedviT
ar scildeboda samoqalaqo da ekonomikur sferoebs.
Kkonkretulad: afxazeTSi unda ganxorcielebuliyo evrokomisiis
mier dafinansebuli kulturuli programebi; gaumjobesebuliyo afxazi
mosaxleobis informireba, romelic umciresobaSi imyofeba afxazeTSi.
qarTuli saxelmwifos e.w. informaciuli propaganda gulisxmobda
daejerebina afxazi xalxi saqarTvelosTan TanamSromlobis saWiroebaSi.
argumentad aq saqarTvelos ekonomikuri ganviTareba da evrointegracia
saxeldeboda. semnebis gegma iTvaliswinebda agreTve evrokavSiris ori
eqspertis TbilisSi mivlinebas da ramdenime oficris gamogzavnas,
romlebic konsultacias gauwevdnen qarTvel mesazRvreebs. evrokavSiri
gamoTqvamda survils, CarTuliyo gaeros mier ganxorcielebuli
molaparakebebis formatSi damkvirveblis an srulfasovani monawilis
saxiT. gegma gamoricxavda ruseTis Tanxmobis gareSe evrokavSiris
samSvidoboebis gagzavnas, rogorc afxazeTSi, ise cxinvalis regionSi.
rogorc cnobilia, situacia radikalurad Seicvala 2008 wlis
agvistoSi ganxorcielebuli ruseTis agresiis Semdeg, rodesac
evrokavSirma ruseT-saqarTvelos omis dros ZiriTadi Suamavlis roli
Seasrula (rogorc cnobilia, im periodSi evrokavSirs safrangeTi
Tavmjdomareobda). ra Tqma unda evrokavSiris monitorebis mier 2010 wlis
10 oqtombridan dawyebuli saqmianoba saqarTvelos okupirebuli regionebis
mimdebare teritoriebze misasalmebelia. sul sadamkvirveblo procesSi 300-
mde evrokavSiris damkvirvebeli monawileobs.
evrokavSiris CarTva saqarTvelos deokupaciisa da konfliqtis
mogvarebis procesebSi Zlier obieqtur muxts Semoitans. mokled rom
vTqvaT, gamoCnda perspeqtiva imisa, rom evrokavSiri Cveni qveynis
teritoriaze arsebul konfliqtebTan mimarTebaSi gaaqtiurdeba. rac
mTavaria, evrokavSiris myari pozicia imaSi mdgomareobs, rom saqarTvelos
deokupaciisa da konfliqtebis mogvareba saqarTvelos teritoriuli
mTlianobis safuZvelze unda mogvardes.
A erTi Tvalis gadavlebiT advilad Cans, rom evrokavSiris egidiT
mimdinare regionuli programebi politikuri da ekonomikuri sakiTxebis
farTo speqtrs moicavs. daxmarebis programebi moicavs garemosdacviT,
energetikis, transportis, Sida usafrTxoebis, demokratiisa da samoqalaqo
sazogadoebis mSeneblobis, korufciasTan brZolis sakiTxebs. yvela es
sakiTxi uaRresad mniSvnelovania regionisTvis. marto Sinagani
usafrTxoebis Tema moicavs iseT aspeqtebs, sazRvris monitoringi,
345
organizebuli damnaSaveoba, usafrTxoebis seqtoris reforma da
terorizmi.
calke aRebul regionebSi stabilurobis uzrunvelyofa aucilebeli
pirobaa saerTaSoriso usafrTxoebis ganmtkicebisa da SenarCunebisTvis.
regionSi arsebuli mTeli rigi riskebi da gamowvevebi evro-atlantikur
sivrceSi integracias arTulebs.
saqarTvelos xelisuflebam mravaljer daadastura sakuTari
politikuri kursis evropuli orientacia. saqarTvelos prezidentis
gamosvlebSi da gancxadebebSi, aseve parlamentis mier miRebul aqtebSi
xazgasmulia am kursis mniSvneloba.
saqarTvelos sagareo-politikuri kursi iTvaliswinebs evrokavSirTan
etapobrivi integraciis gaRrmavebas. evrokavSiris mimdinare gafarToebis
procesis fonze, evrokavSirTan Semdgomi daaxloebis mizniT, saqarTvelo
savaraudod gaaaqtiurebs TanamSromlobas rogorc evrokavSiris wevr
saxelmwifoebTan da evrokavSiris institutebTan, aseve Savi zRvis auzSi
mdebare evrokavSiris wevr qveynebTan.
347
Tu arafinansur organizaciebSi lobirebs saqarTvelosadmi
sxvadasxvagvari daxmarebis gawevas.
ase magaliTad, 1994 wlidan 2007 wlis CaTvliT, aSS-is aqtiuri CareviT,
saqarTvelos sesxad gamoeyo 600 milionamde amerikuli dolari, xolo
msoflio bankma-500 milionamde amerikuli dolari gamoyo.
gaTvaliswinebuli iyo, rom saxsrebi moxmardeboda qveyanaSi demokratiuli
institutebis ganviTarebasa da social-ekonomikur reformebs.
348
rac Seexeba kaspiis sanavTobo proeqtebs, aq amerikis wili uzarmazaria.
aSS-is administraciam kolosaluri Zalisxmeva moaxmara im faqts, rom
kaspiis regionSi mopovebuli navTobi swored saqarTvelos teritoriis
gavliT yofiliyo transportirebuli.
bunebrivia, aSS-ispolitikurikursSicinteresebidevs.
saqarTveloSiSemosvliTadaganmtkicebiTaSSxelsSeuwyobsqveynispolitikuri
ntegracias,
misidamoukideblobisadademokratiulifaseulobebisganmtkicebas,
riTacSeasustebssaqarTveloSiruseTisgavlenasdaregionsTavisistrategiuli
moqmedebebisplacdarmadaqcevs.
amerikisdadebiTidamokidebulebasaqarTvelosmimarTkargadCansimnotidan,
romelicaSS-ssaxelmwifosdepartamentmasaqarTvelosjer kidev 2007 wels
gaugzavna:
,,aSS –is mTavroba SeSfoTebulia ruseT-saqarTvelos Soris urTierTobis
aSkara gauaresebis gamo da amasve atyobinebs ruseTis mTavrobas... Cven
dabejiTebiT vTxovT ruseTis mTavrobas, miiRos saTanado zomebi ormxrivi
daZabulobis Sesaneleblad da daarwmunos saqarTvelos mTavroba da
xalxi, rom ruseTi myarad cnobs saqarTvelos teritoriul mTlianobas.”
amerika aqtiurad uWerda da uWers mxars saqarTvelos
Crdiloatlantikur aliansSi gaerTianebas. aSS-s kongresze ganmeorebiT
iqna warmodgenili kanonproeqti,,2006 wlis aqti natoSi Tavisufali
konsolidaciis Sesaxeb.” masSi laparaki iyo saqarTvelos
Crdiloatlantikur aliansSi dauyonebliv miRebis aucileblobaze.
dokumenti momzadebuli da Setanili iyo sainiaciativo jgufis mier,
romelSic 14 amerikeli senatori Sedioda. maT Soris iyvnen senatis
saerTaSoriso saqmeebis komitetis Tavmjdomare, demokrati jozef baideni
(aSS-is momavali vice-prezidenti), aseve gavleniani respublikelebi: riCard
lugari da jon makqeini. aliansTan saqarTvelos mierTebas pirvel rigSi,
vaSingtoni lobirebda. Tavdacvis dargSi nato-Si Sesvlis msurveli
qveynebis mxardasaWerad kanonproeqti iTvaliswinebda aSS-s federaciuli
biujetidan 19.8 mln dolaris gamoyofas. Tanxis umetesi nawili – 10 mln
dolari saqarTvelosTvis iyo gankuTvnili.
,,saqarTvelos misgan CamoSorebuli da moskovis mier Segulianebuli
respublikebis zewolis mogerieba uwevs. adre mas natoSi miRebaze uars
teritoriuli konfliqtebis mougvareblobis gamo eubnebodnen. ase rom,
swored ruseTis qmedebebi uSlis xels Tbilisis swrafvas aliansisken”, -
ase auxsna riCard lugarma kolegebs kanonproeqtis saswrafod miRebis
aucilebloba. amasTan erTad, vaSingtons pragmatuli miznebi amoZravebs,
rac ar daufaravs baton lugars: ,,saqarTvelo aris axalgazrda
demokratiis nimuSi, romelmac vardebis revoluciis Semdeg udides
progress miaRwia. is metad mniSvnelovan geostrategiul wertilze
mdebareobs, mis teritoriaze gadis Tbilisi-jeihanis navTobsadeni,
romliTac dasavleTs miewodeba energo resursebi azerbaijanidan,
momavalSi ki yazaxeTidanac.”
batoni lugari, romelic moskovs energetikuli SantaJis politikaSi
adanaSaulebs, cnobilia, rogorc energomomaragebis diversifikaciuli
wyaros mopovebisTvis medgari mebrZoli, amitom misi Tezisi bTj-is
gazsadenis mniSvnelobaze, gadamwyveti iqneba senatSi. amuSavebuli
navTobsadeni xom postsabWour sivrceSi pirveli da yvelaze ararusuli
geopolitikuri proeqti iyo. mili, romlis mSeneblobaSi dasavleTma 4
mlrd daxarja da ruseTisgan savsebiT damoukidebelia, navTobis
Seuferxeblad miwodebis garantiebs iZleva, e.i moskovis mimarT
349
politikuri manevrebis saSualebasac. amitom aSS-Tvis navTobsadenis
usafrTxoebis mtkice garantiebi Zalzed mniSvnelovania. regionSi natos
misvlam ki SesaZlebelia es garantiebi misces. swored am procesis
dasaCqareblad iyo gamogonebuli ,,2006 wlis aqti natoSi Tavisufali
konsolidaciis Sesaxeb”.
aSs-s senatis sagareo saqmeTa saministros komitetma dasturi misca
kanonproeqts, romelis saqarTvelos Crdiloatlantikur aliansSi Sesvlis
mxardaWeras iTvaliswinebda. garda amisa, dokumentis mixedviT, mas aSS
finansurad daexmareboda.
dokumentSi naTqvamia, rom saqarTvelom evroatlantikur TanamegobrobaSi,
kerZod, natoSi Sesvlis survili gamoTqva da es qveyana Tavisi miznis
misaRwevad natosa da aliansis wevrebTan mWidrod TanamSromlobs.
jer kidev 2008 wlis Tebervlis Sua ricxvebSi analogiuri kanonproeqti
moiwona aSS-s kongresis sagareo saqmeTa palatis komitetma.
rac Seexeba aSS-is saqarTvelosTan urTierTobebis sxva aspeqtebs, aq
unda aRiniSnos, rom aSS saqarTveloSi, rogorc mniSvnelovan satranzito
qveyanaSi, sakuTari interesebis dacvis grZelvadian garantias qveynis
stabilurobaSi, teritoriuli mTlianobis aRdgenaSi, demokratiuli
institutebis, samarTlebrivi saxelmwifosa da sabazro ekonomikis
ganviTarebaSi xedavs.
Savi zRvis regionSi partnior qveynebTan, maT Soris saqarTvelosTan
aSS-is sagareo politikis erT-erTi mniSvnelovani elementi strategiuli
ganviTarebis politikaa.
saqarTvelosTvis aSS-is mxardaWeras gansakuTrebuli impulsi misca
“vardebis revoluciis” Semdeg qveyanaSi demokratiisa da ekonomikis
ganviTarebis kuTxiT ganxorcielebulma da mimdinare pozitiurma
procesebma.
axlo perspeqtivaSi saqarTvelos nato-Si gawevrianebis mizniT,
gansakuTrebul mniSvnelobas iZens aSS-is daxmareba samxedro sferoSi. 2008
wels, aSS-s kongresma amisTvis saqarTvelos 10 milioni dolari gamouyo,
rac or qveyanas Soris nayofieri TanamSromlobis kidev erTi
mniSvnelovani gamoxatulebaa. mniSvnelovania aRiniSnos, rom 2004 wlidan
aSS-im saqarTveloSi mileniumis programis ganxorcieleba daiwyo, romelic
iTvaliswinebs saqarTveloSi regionaluri infrastruqturis ganviTarebas.
am mizniT gamoyofili iqna daaxloebiT 300 milioni dolari.
aSS-s xelSewyobiT krwanisis sawvrTnel bazaze mimdinareobda
stabilurobis SenarCunebis operaciebis programa (SSOP) da iTvaliswinebs
saqarTvelos samxedro danayofebis umaRles doneze gawvrTnasa da
aRWurvas. xsenebuli programis Sedegad ukve gaiwvrTna I, II da III brigadebi.
am ukanasknelis wvrTna dasrulda 2007wlis 15 ivniss. Tu aqamde I da II
brigadis piradi Semadgenloba monawileobas iRebda nato-s samSvidobo
misiebis ganxorcielebaSi kosovosa da eraySi da mwvane zonaSi
patrulirebiTa da sakontrolo-gamSveb punqtebze moqmedebiT
Semoifargleboda, III brigadas ukve wiTel zonaSi uwevda operireba. anu,
qarTvel samxedroebs, jer kidev avRaneTamde pirvelad mouwiaT realuri
sabrZolo amocanebis Sesruleba namdvil sabrZolo viTarebaSi.
swored aSS gaxda saqarTvelos suverenitetis dacvis erT-erTi mTavari
garanti ruseT-saqarTvelos omis dros. Mmiuxedavad imisa, rom saqarTvelom
dakarga kontroli afxazeTisa da samaCablos teritoriebis nawilze, rom
ara aSS-is mtkice pozicia, savaraudod safrTxe ukve saqarTvelos
350
suverenitets Seeqmneboda. rac Seexeba ruseT-saqarTvelos omis Semdgom
periods, aSS_is administraciam omis Semdeg mtkiced ganacxada
saqarTvelos teritoriuli mTlianobis dacvisa da suverenitetis
mxardaWeris Sesaxeb. Tumca es gancxadebebi sityvebad ar darCenila da igi
aisaxa rogorc 1 miliardian finansur daxmarebaSi, aseve politikur
mxardaWeraSi saerTaSoriso arenaze. aSS_is administracia ganagrZobs da
sajaro gancxadebebs akeTebs saqarTvelos separatistuli regionebis
araRiarebis Sesaxeb.
rac yvelaze mniSvnelovania, es aris aSS-saqarTvelos Soris 2009 wlis
ianvarSi qartiis – „strategiuli TanamSromlobis Sesaxeb“ gaformeba.
bunebrivia am xelSekrulebebma axal fazaSi gadaiyvana aSS_is
damokidebuleba. es xelSekrulebebi TavisTavad warmoadgenda logikur
gagrZelebas buSis administraciis mxridan im nabijebisa, romelic am
prezidentma gadadga saqarTvelos ganviTarebisTvis.
gansakuTrebiT mniSvnelovani iyo prezident obamas gancxadeba moskovSi
saqarTvelosTan mimarTebaSi, sadac man kidev erTxel gamoxata mxardaWera
saqarTvelos teritoriuli mTlianobisa da suverenitetisadmi, rac
miniSneba iyo ruseTisadmi, rom „gadatvirTva“ar unda momxdariyo
saqarTvelosxarjze.
saqarTvelos mimarT mxardaWeris Jests warmoadgenda 2009 wlis ivlisSi
aSS_is vice - prezidentis jozef baidenis viziti.
rac Seexeba samxedro TanamSromlobas aSS_saqarTvelos Soris, aSS
ruseTis gaafTrebuli winaaRmdegobis miuxedavad kvlav agrZelebs
qarTveli samxedroebis momzadebas. Tavis mxriv, rogorc cnobilia
saqarTvelom 950-mde qarTveli samxedro gaagzavna avRaneTSi.
351
aSS-s yofili maRali rangis diplomatebisa da kongresis wevrebisgan
Sedgeboda, urCevs axal admistracias Seecados gaaumjobesos
urTierTobebi ruseTTan sxvadasxva saSualebebiT, maT Soris saqarTvelosa
da ukrainis natoSi gawevrianebis sakiTxis gadadebis gziTac. moxsenebaSi
saxelwodebiT - “ruseTTan mimarTebaSi aSS-s politikis swori
mimarTuleba”-naTqvamia rom, prezidentma barak obamam unda Sewyvitos
saqarTvelosa da ukrainis mxardaWera maTi natoSi gawevrianebasTan
dakavSirebiT, raTa moskovTan urTierTobebi gaaumjobesos. aSS-s
administraciam unda aRiaros, rom arc ukraina da arc saqarTvelo
dRevandel etapze ar arian mzad natos wevrobisTvis da amis sanacvlod
unda SemuSavebul iqnes alternatiuli varianti, romlis meSveobiTac
moxdeba am qveynebis suverenitetis mxardaWera. aRiarebs ra, natos 2008
wlis aprilSi gamarTul buqarestis samitze aRebuli valdebulebebis
mniSvnelobas, komisiis rekomendaciebSi aseve naTqvamia: “ar migvaCnia, rom
am momentisaTvis ukrainisa da saqarTvelosTvis natoSi gaerTianeba
usafrTxoebis TvalsazrisiT SeerTebuli Statebis gadaudebel interess
warmoadgens”. “marTalia orive maTgans gaaCnia strategiuli
adgilmdebareoba, magram maTi aliansSi gawevrianebam, am qveynebSi arsebuli
realobidan gamomdinare, SesaZloa ufro Seasustos, vidre gaaZlieros
saerToevropuli usafrTxoeba” -naTqvamia moxsenebaSi da iqvea miTiTebuli,
rom es miTumetes ver iqneba pozitiuri imis gaTvaliswinebiTac, radgan aSS
da nato, “isedac ukve bevri seriozuli gamowvevis winaSe dganan”.
sanacvlod, moxsenebis avtorebi am qveynebs sTavazoben “wevrobasTan
daaxloebul specialur urTierTobebs... romelsac SesaZloa igive funqcia
hqondes rac wevrobas, raTa ar moxdes saqarTvelosa da ukrainaSi aliansSi
gawevrianebaze “gulis acrueba”.
acnobierebs ra ruseTis “legitimur interesebs” post-sabWoTa sivrceSi,
moxsenebaSi aseve miTiTebulia, rom aSS-s strategiul interesebSi Sedis
xeli SeuSalos ruseTis “dominantur rols regionSi, romelic evropas,
azias da axlo aRmosavleTs akavSirebs” da mxari dauWiros iq arsebuli
qveynebis damoukideblobasa da suverenitets. “aSS-sa da ruseTs Soris
mWidro TanamSromloba ruseTis samezobloSi naklebad savaraudoa, magram
SeerTebulma Statebma Tavi unda aaridos am regionSi gavlenis
mosapoveblad nulovanjamian konkurencias”-naTqvamia moxsenebaSi. “amgvari
konkurencia aucileblad daazaralebs amerikis interesebs, gansakuTrebiT
imitom rom, aSS-sgan gansxvavebiT, ruseTi Tavad mdebareobs am regionSi.
amitom naklebad savaraudoa, rom am qveynebis ruseTisagan Camocilebis an
am regionSi ruseTis kanonieri qmedebebis dablokvis mcdelobebi
warmatebiT dasruldes.”
sainteresoa, Tu ramdenad gaiTvaliswinebs obamas administracia
orpartiuli komisiis mier micemul rCevebs. TumcaRa, mas Semdeg
mniSvnelovani dro gavida da am drois ganmavlobaSi aSS-s mxridan
gadadgmuli nabijebi da sajaro gancxadebebi garkveulwilad gvaZlevs
saSualebas vivaraudoT, Tu ramdenad SesaZlebelia saqarTvelo
“gadatvirTvis politikis” msxverplad mogvevlinos.
352
qveynis gansakuTrebuli gavlenis sferoebis aRiarebas”. “suverenul qveynebs
damoukidebeli gadawyvetilebebis miRebisa da sakuTari mokavSireebis
arCevis ufleba aqvT” aRniSna man.
2009 wlis 23 ivliss ki baideni saqarTvelos estumra, man ganacxada, rom
misi viziti miznad isaxavs ”araorazrovani, naTeli gzavnilis gagzavnas
yvelasTvis, vinc moismens da maTTvis, visac ar unda mosmena”, rom amerikis
SeerTebuli Statebi saqarTvelos gverdiT dgas da momavalSic ganagrZobs
mis gverdiT dgomas.
man aseve dasZina, rom rodesac obama gegmavda Tavis vizits ruseTSi, man
daavala baidens daegegma viziti saqarTveloSi. rac calsaxad metyvelebs
im faqtze, rom aSS-s sagareo politikaSi saqarTvelo kvlav erT-erT
prioritetul adgils ikavebs.
Tavisi sityviT gamosvlis dros saqarTvelos parlamentSi, baideni aseve
Seecada, gaebaTilebina SiSi, rom rusebTan “gadatvirTvis politika”
moxdeba saqarTvelos xarjze: “batonebo da qalbatonebo, me mesmis, rom
zogierTebi SeSfoTebulebi arian da me mesmis es SeSfoTeba. es SeSfoTeba
Seexeba imas, rom SeerTebuli Statebis sxva saxelmwifoebTan
urTierTobebis xelaxali Camoyalibeba ar moxdes saqarTvelos xarjze. me
msurs calsaxad ganvacxado, maT ver SeZles da isini ver SeZleben, rogorc
me ganvacxade, da igive prezidentma obamamac ganacxada ori kviris win
moskovSi. Cven varT principulebi im sakiTxze, rom suverenul demokratiebs
aqvT ufleba miiRon damoukidebeli gadawyvetileba da airCion Tavisi
partniorebi da Tavisi aliansebi. Cven varT winaaRmdegi XIX saukuneSi
damkvidrebuli gavlenis sferos cnebis. am cnebas adgili aRar aqvs XXI
saukuneSi, Cven ar vaRiarebT afxazeTsa da saxreT oseTs, rogorc
damoukidebel saxelmwifoebs da Cven movuwodebT msoflios, ar aRiaron
isini, rogorc damoukidebeli saxelmwifoebi da Cven movuwodebT ruseTs,
pativi sces Tavis saerTaSoriso valdebulebebs, romlebic calsaxad iyo
gamoxatuli 2008 wlis 12 agvistos cecxlis Sewyvetis Sesaxeb
SeTanxmebaSi..” ganacxada baidenma. 237
baidenis vizitis Semdeg saqarTvelos oficialuri vizitiT aSS-s
saxelmwifo mdivani ewvia. Qqalbatoni hilari klintoni meored
saqarTvelos 2010 wlis ivlisSi, Tavisi evropuli turis dasasruls ewvia.
dasavluri gamocemebis SeafasebiT, klintonis saqarTveloSi vizitis
mTavari mizani imis demonstrireba iyo, rom ruseTTan urTierTobebis
gadatvirTvis miuxedavad, aSS-s administracias saqarTvelo ar miutovebia.
237
http://www.parliament.ge/index.php?lang_id=GEO&sec_id=63&info_id=24138
353
“gadatvirTvis politika” axla ruseTis modernizaciis mimarTulebiT
mxardamWerad gamoiyureba.238
238
http://foreignpress.ge/?p=14000
239
http://www.businessweek.com/news/2010-07-05/clinton-seeks-to-allay-russia-reset-concern-on-east-europe-tour.html
240
http://foreignpress.ge/?p=11427
241
http://foreignpress.ge/?p=13722
242
http://24saati.ge/index.php/category/news/2010-05-18/6686
354
Sexvdeboda saakaSvils da es iqneboda buSisTvis kviris saukeTeso
Sexvedra. Aaxali administraciis pirobebSi, ase aRar xdeba, magram ra
gansazRvravs qveynis urTierTobebs-saerTo interesebi Tu liderebis
piradi urTierTobebi? Mme mgonia, rom pirveli.” dasZina mitCelma.
linkoln mitCeli ganawyenebuli toniT aRniSnavs, rom saqarTveloSi eWvi
SeaqvT amerikis bolodroindel mxardaWeraSi, rac misi TqmiT ormxrivi
urTierTobebisTvis sazianoa. “aSS-Si fiqroben, rom saqarTvelosTvis bevri
ram gavakeTeT da es is xazia, romlisTvisac arasdros gadagvixvevia. Cven
arasdros dagvixevia ukan ruseTTan molaparakebis dros saqarTvelos
sakiTxze, sxva qveynebsac veubnebiT, rom ar unda aRiaron afxazeTi da
samxreT oseTi. Cven xelis xelis erTi mosmiT yvelafers ver
movagvarebT.”243 ganacxada mitCelma.
243
http://liberali.ge/node/1694
244
http://foreignpress.ge/?p=13671
355
ganvixiloT kavkasiis regionTan mWidro kavSirSi245. Nnatos interesebi
mniSvnelovani geopolitikuri mdebareobis mqone mTel samxreT kavkasias
moicavs. Tu Cven gadavxedavT natos gafarToebis process organizaciis
daarsebidan dRemde, mivalT im daskvnamde, rom misi politikis
ganxorcielebisas organizacia upiratesobas aniWebda erTdroulad
ramdenime da ara erTi saxelmwifos aliansSi integracias. (gamonaklisia
mxolod germaniis federaciuli respublikis da espaneTis gawevrianeba
organizaciaSi). Nnatos mier partnioruli urTierTobebis ganviTarebis
procesSi prioriteti eniWeba aseve ramdenime saxelmwifosTan erTdroulad
TanamSromlobis ZiriTadi mimarTulebebis gansazRvras. rogorc wesi, am
saxelmwifoebTan urTierToba xorcieldeba organizaciis regionuli
politikis farglebSi. magaliTad, natos regionuli politika samxreT
kavkasiaSi an ufro farTod_Savi zRvis regionSi, aseve, centralur aziaSi.
regionuli politika xorcieldeba (Tumca ara partniorul doneze)
xmelTaSuazRvispireTis regionis qveynebTan xmelTaSuazRvis dialogis
farglebSi. Tumca, unda aRiniSnos, rom dRevandel etapze Savi zRvis
regionSi partnior saxelmwifoebTan urTierTobebSi ikveTeba ufro
konkretuli mimarTulebebi: gansakuTrebuli damokidebuleba
saqarTvelosTan da ukrainasTan, risi ramdenime mizezi arsebobs. pirvel
rigSi, orive qveynis sagareo-politikur prioritets dasavleTis qveynebTan
da dasavlur struqturebTan urTierTobebis gaRrmaveba warmoadgens246,
gansakuTrebiT gaZlierebuli Zalisxmeva Crdiloatlantikuri
xelSekrulebis organizaciaSi integracias ukavSirdeba. Aaseve, aliansis
interess warmoadgens ukanaskneli periodSi demokratiuli gardaqmnebi am
qveynebSi.
Tumca amave dros aRsaniSnavia, rom rodesac Cven vsaubrobT natos
regionalur politikaze, unda xazi gavusvaT natosTan TanamSromlobis
gzaze TiToeuli regionis specifikurobas, kerZod, rogorc avRniSneT,
natos Tavisi interesebi gaaCnia mTlianad samxreT kavkasiis regionSi,
magram amave dros am regionis sami qveynidan mxolod saqarTvelo acxadebs
survils gawevriandes Crdiloatlantikur aliansSi, amitomac kavkasiis
SemTxvevaSi natos mosalodneli gafarToeba mxolod da mxolod
saqarTvelosTan mimarTebaSi ganixileba, gansxvavebiT igive
baltiispireTisa an aRmosavleT evropisagan. BbaltiispireTis samive
saxelmwifos natoSi erTdroulad gawevrianeba moxda imis gamo, rom samive
qveyanas-litvas, latviasa da estoneTs gaaCnda survili aliansSi
gawevrianebisa da maT SeZles natos standartebis dakmayofileba, igive
SeiZleba iTqvas aRmosavleT evropis sam saxelmwifoze-poloneTze, CexeTze
da ungreTze, romlebic natoSi 1999 wels erTdroulad gawevriandnen, an
igive Savi zRvis dasavleTi nawilis monapire qveynebze-rumineTze da
bulgareTze. rac Seexeba uSualod saqarTvelos, Nnatos Cveni qveynis
mimarT SeiZleba hqondes Semdegi saxis interesebi:247
geoekonomikuri interesebi: erT-erTi mTavari mizezi aliansis
dainteresebisa samxreT kavkasiis mimarT gaxlavT kaspiis regionSi
arsebuli energetikuli resursebi, proeqtebi romlebic dakavSirebulia am
245
Aamave dros, im faqtis gaTvaliswinebiT, rom samxreT kavkasiis sami saxelmwifodan
mxolod saqarTvelos survilia gaxdes Crdiloatlantikuri aliansis wevri, nato-
saqarTvelos TanamSromloba ufro mWidro urTierTobaTa formatSi mimdinareobs
246
rogorc cnobilia, ukrainaSi xelisuflebaSi viqtor ianukoviCis mosvlis Semdeg, am
qveynis sagareo-politikuri orientacia ramdenadme Seicvala
247
Nnika CitaZe. “nato-Crdiloatlantikuri aliansi. msoflioSi mSvidobisa da
stabilurobis mTavari garanti”. Tbilisi, 2008. Ggv. 311-313
356
resursebis dasavleTis mimarTulebiT saqarTvelos teritoriis gavliT
transportirebasTan. energomatarebelTa wyaroebis diversificirebis
sakiTxma gansakuTrebiTi aqtualoba SeiZina evropisaTvis im faqtoris
gaTvaliswinebiT, rom evropa Tavisi energetikuli usafrTxoebis
uzrunvelyofis mizniT eZebs navTobisa da gazis importirebis
alternatiul gzebs, raTa Tavidan iyos acilebuli politikurad
arastabilur ruseTze an sparseTis yureze energetikuli damokidebuleba.
Aucilebelia avRniSnoT is energokrizisi, romelsac adgili hqonda 2006
wlis dasawyisSi da 2009 wlis ianvarSi, romelic ganpirobebuli iyo
rusuli bunebrivi airis ukrainis teritoriis gavliT transportirebis
SeferxebiT. amis Semdeg, evropis saxelmwifoTa dRis wesrigSi dadga
energomatareblebis wyaroebis diversificirebis aucileblobis sakiTxi.
viTarebas arTulebs arastabiluri mdgomareoba navTobresursebiT
umdidres regionebSi, sparseTis yureSi da iranSi, rac kidev ufro zrdis
alternatiul wyaroTa mniSvnelobas.
amrigad, kavkasiaSi da kaspiis regionSi arsebuli energoresursebi da
maTi stabiluri miwodeba evropaSi, ukve natosa da evrokavSiris wevri-
saxelmwifoebis prioritetuli interesebis sferos warmoadgens.
aseve, unda aRiniSnos evraziuli derefnis proeqtis Sesaxeb, romlis
saSualebiTac SesaZlebelia saqarTvelos teritoriis gavliT evropisa da
Soreuli aRmosavleTis qveynebis erTmaneTTan dakavSireba da maT Soris
savaWro-ekonomikuri kavSirebis ganviTareba. EerT-erT aseT umniSvnelovens
proeqtad SeiZleba iqces baqo-Tbilisi-axalqalaqi-yarsis rkinigza.
357
venesuela), agreTve energoSantaJi ruseTis mxridan, evropaSi Cveulebrivi
SeiaraRebis Semcirebis xelSekrulebidan gamosvla da a.S. am SemTxvevaSi
natos aRmosavleTiT da samxreT-aRmosavleTiT gafarToebas sasicocxlo
mniSvneloba eniWeba, rac saSualebas miscems alianss ruseTis uSualo
sazRvrebis siaxloves kidev ufro SezRudos ruseTi Tavis qmedebebSi. am
Teoriis mixedviT natos aRmosavleTis gafarToebis logikur gagrZelebad
unda miviCnioT saqarTvelosTan da ukrainasTan mniSvnelovnad daaxloeba,
sabolood maTi organizaciaSi gawevrianebis mizniT.
358
mier erT mSvenier dRes TurqeTis saxiT axlo aRmosavleTSi da Savi zRvis
regionSi partnioris dakargvis SemTxvevaSi, mniSvnelovania alternatiuli
strategiuli partnioris arseboba.
germaniis marSali fondis xelmZRvaneli ronald asmusi, romelic
amave dros NATO-s Ria karis politikis mxadamWeria, miiCnevs, rom 11
seqtembris teroristulma aqtebma safuZveli daudo organizaciis meore
mniSvnelovan ganaxlebas. asmusis azriT post-“civi omis” epoqaSi aliansis
dRis wesrigSi dgas erTmaneTisagan gansxvavebuli, magram amave dros
erTmaneTTan kavSirSi myofi amocanebi, romelic organizaciis meore
ganaxlebis amosaval mimarTulebebs unda warmoadgendes:
pirveli: organizaciam unda SeinarCunos, da ufro metic, gaaRrmavos
demokratiis mxardaWeris strategia Savi zRvis regionSi. ufro
konkretulad, aq igulisxmeba “vardebis” da “narinjisferi” revoluciebis
monapovaris ganmtkicebisaTvis Sesabamisi politikis warmoeba. organizaciam
erTgvari winamZRoloba unda gauwios ukrainas da saqarTvelos samxreT
kavkasiis sxva qveynebTan erTad dasavleTisken mimaval gzaze. amgvari
winamZRoloba warmoadgens erT-erT saukeTeso da yvelaze efeqtur gzas
evropisa da aSS-sTvis, xeli Seuwyos demokratiul procesebs ruseTSi.
meore amocana, romelic mWidrod ukavSirdeba pirvels SemdegSi
mdgomareobs: xeli Seuwyos stabilurobas Savi zRvis regionSi, raTa
uzrunvelyofili iyos, erTis mxriv erTiani, stabiluri da mSvidobiani
evropis koncefciis realizeba. meores mxriv, stabiluri samxreT kavkasia
gaxdeba mniSvnelovani dasayrdeni organizaciisaTvis Sua aRmosavleTSi
sakuTari interesebis ganxorcielebisas.
avtori miiCnevs, rom aRniSnuli amocanebis Sesruleba ganpirobebs
evro-atlantikuri integraciis mesame did talRas. iseve, rogorc NATO_s
gafarToebis wina orma etapma, romelmac moicva centraluri da
aRmosavleT evropa, SesaZlebeli gaxades amoeZirkvaT evropis kontinentze
arsebuli mravalwlovani geopolitikuri dapirispirebis safuZvlebi, aseve
ukrainisa da Savi zRvis regionis integraciac dasavleTSi xels Seuwyobs
evropis politikuri rukis ukeTesobisaken gadasinjvas.
rogorc zemoT aRiniSna, avtori miiCnevs, rom samxreT kavkasiaSi
damkvidrebiT organizacia SeZlebs ufro aqtiuri politikis
ganxorcielebas Sua aRmosavleTis regionis mimarTulebiT, sadac, avtoris
azriT, mdebareobs safrTxis mTavari wyaro, romelic emuqreba da uaxloes
momavalSic daemuqreba dasavleTis sazogadoebas. Sesabamisad, post “civi
omis” periodSi organizaciis axal garemo pirobebTan adaptaciis gzaze
Savi zRvis regioni erT-erTi prioritetuli mimarTuleba unda gaxdes248.
amrigad, Tanamedrove etapze, rodesac aliansi mTavar safrTxed
ganixilavs terorizms, romelic, rogorc ukve aRvniSneT, dasavluri
warmodgeniT mWidrod ukavSirdeba “did” Sua aRmosavleTs. Aam regionTan
siaxlovis da strategiuli mdebareobis gamo aliansi priorituli
interesebis sferod aRiqvams samxreT kavkasiis regions da ufro zogadad
Savi zRvis regions da am regionis saxelmwifoebTan daaxloebas axal
safrTxeebTan dapirispirebisaTvis aucilebel pirobad miiCnevs.
248
Nnika CitaZe. “nato-Crdiloatlantikuri aliansi. msoflioSi mSvidobisa da
stabilurobis mTavari garanti”. Tbilisi, 2008. Ggv. 313
359
saqarTvelos integracia evroatlantikur institutebSi da misi gardaqmna
demokratiul, ekonomikurad ganviTarebul saxelmwifod pirvel rigSi
damokidebulia imaze, Tu ramdenadaa mzad qveyana daakmayofilos natos
standartebi da Seasrulos yvela is valdebuleba, romelic saqarTvelos
Crdiloatlantikuri aliansis winaSe individualuri partniorobis
samoqmedo programisa da intensiuri dialogis farglebSi gaaCnia.
Aamave dros saqarTveloSi reformebis warmatebuli ganxorcieleba
namdvilad Sedis Crdiloatlantikuri aliansis interesebSi, rasac mowmobs
90-iani wlebis dasawyisidan natos mxridan saqarTvelosadmi gaweuli
daxmarebebi, rogorc samxedro ise sxva sferoebSi.
aqve unda aRiniSnos, rom miuxedavad aliansis mzadyofnisa
ganaviTaros TanamSromloba TiToeul partnior qveyanasTan da maT Soris
saqarTvelosTan, rogorc avRniSneT Cveni qveynis natoSi integracia
mxolod im SemTxvevaSi iqneba SesaZlebeli, Tuki sakuTriv qveyana da
sazogadoeba gaacnobierebs am nabijis aucileblobas da realurad
ganaxorcielebs demokratiul cvlilebebs saxelmwifos mmarTvelobis
yvela sferoSi.
Aarsebobs ramdenime mniSvnelovani faqtori, romelic dadebiTad
aisaxeba saqarTvelos momavalSi misi natoSi gawevrianebis SemTxvevaSi,
kerZod:
geostrategiuli faqtori: saqarTvelosaTvis evroatlantikis
sivrceSi integrireba da konkretulad natos sruluflebiani wevroba
umniSvnelovanes rols Sesrulebs ruseTis mxridan ganmeorebiTi
mosalodneli agresiisagan Tavdacvisa da misi interesebis dabalansebis
saqmeSi (Tundac igive kavkasiis regionSi). meores mxriv,
Crdiloatlantikuri aliansis wevroba saqarTvelos daexmareba
saerTaSoriso masStabis donis mqone aranakleb saSiSi gamovlenis,
radikaluri islamis agresiis mogeriebaSi. Aaseve, saqarTvelos ufro
gauadvildeba Tanamedrove periodis iseT umTavres safrTxeebTan da
gamowvevebTan ganmklaveba, rogorebic gaxlavT: terorizmi, SeiaraRebisa da
samxedro teqnologiebis ukanono gadaadgileba, narkobiznesi,
organizebuli danaSaulebaTa qselebi da sagangebo situaciebis
likvidacia.
“civilizaciuri” faqtori: natos wevroba saqarTvelosaTvis Seqmnis
myar safuZvels evroatlantikur sivrceSi sruliad integrirebisaTvis.
aliansis sruluflebiani wevroba da natos saqmianobaSi monawileoba kidev
ufro ganamtkicebs “evropelis” statusis aRqmas qarTul sazogadoebaSi da
dasavluri faseulobebis gaziarebiT erTian evropul ojaxSi srul
damkvidrebas, es ki pozitiurad aisaxeba ekonomikuri da socialuri
pirobebis gaumjobesebis da Sesabamisad cxovrebis donis amaRlebaze.
faqtiurad nato gaxdeba saerTo evropul procesebSi CarTvis meore etapi
(pirvels Seadgenda saqarTvelos gawevrianeba evropis sabWoSi 1999 wels).
politikuri faqtori: aliansSi gawevrianeba xels Seuwyobs
demokratiuli institutebis gaZlierebasa da adamianis uflebaTa dacvis
sayovelTao principebis ganviTarebas saqarTveloSi da stimuls miscems
maTi realuri damkvidrebis process. Uukve mas Semdeg, rac dRis wesrigSi
dadgeba sakiTxi saqarTvelos natoSi mosalodneli gawevrianebis Sesaxeb,
garkveulwilad gawevrianebis wina mosamzadebeli periodis ganmavlobaSi
Seiqmneba motivaciuri foni saqarTvelos deokupaciisaTvis da qveynis
teritoriaze arsebuli konfliqtebis sabolood mogvarebis saqmeSi. meores
mxriv, nato-Si gawevrianeba saukeTeso saSualeba iqneba qveynis
suverenitetisa da teritoriuli mTlianobis dacvis garantiis miRebaSi.
360
mTlianobaSi qarTuli sazogadoebis dadebiTi ganwyoba
Crdiloatlantikuri xelSekrulebis organizaciis mimarT warmoadgens
swored erT-erT umTavres faqtors gawevrianebisaTvis aucilebeli
politikuri gadawyvetilebis miRebis saqmeSi.
Msamxedro faqtori: ukanasknel wlebSi saqarTvelos Tavdacvis seqtorSi
Catarebuli kardinaluri reformebis miuxedavad, ramac sagrZnoblad
gazarda saqarTvelos SeiaraRebuli Zalebis brZolisunarianoba, rac
gamoixata ruseTTan omis dros, rodesac saqarTvelos SeiaraRebulma
Zalebma medgari winaaRdegoba gauwies ruseTis saokupacio Zalebs,
dRevandel etapze saqarTvelos TavdacviTi resursebi mainc arasakmarisia
yvela im Sida Tu gare safrTxesTan gasamklaveblad, romelsac misi
geopolitikuri mdebareoba ganapirobebs da aseve yvela im gamowvevebis
misaRebad, romelic Tanamedrove epoqaSi arsebobs mTel msoflioSi. Tavisi
samiaTaswlovani – metad xangrZlivi istoriis manZilze Cveni qveyana
mudmivad warmoadgenda sxvadasxva Zlieri saxelmwifoebis Tavdasxmis
obieqts, da istoriis sxvadasxva periodSi TavdacvisaTvis sakuTari
Zalebis ukmarisobis gamo mudmivad cdilobda moeZebna Zlieri samxedro da
politikuri mokavSire, ris gamoc xSirad arCevanis gakeTeba cudsa da
uaress Soris uxdeboda (gavixsenoT Tundac 1783 wels xelmowerili
georgievskis traqtati, romlis ZaliTac qarTl-kaxeTis samefo iZulebuli
iyo ruseTis imperiis proteqtorati eRiarebina osmaleTisa da sparseTis
imperiebisagan Tavis dasacavad). DdRevandel dRes, rodesac qveyanas gaaCnia
Sansi gaxdes demokratiuli qveynebis aliansis-natos wevri, sadac yvela
wevrs aqvs sakuTari gavlena da xma da aliansis TiToeuli wevri
saimedodaa daculi samxedro agresiisagan.
ekonomikuri faqtori: natos standartebis dakmayofilebis kuTxiT
saqarTvelo dRes saWiroebs swraf socialur-ekonomikur ganviTarebas,
ekonomikis ganviTareba ki aucileblad saWiroebs stabilur garemos da
moiTxovs usafrTxoebis sagareo politikur garantiebs, ris saukeTeso
SesaZleblobas swored nato iZleva. swored am organizaciis wyalobiT
gasuli saukunis 50-iani wlebidan moyolebuli Seiqmna dasavleT evropis
omisSemdgomi aRorZinebisa da stabiluri ekonomikuri ganviTarebis
winapirobebi. Aaliansma ZalRone ar daiSura imisaTvis, rom misive
usafrTxoebis interesebidan gamomdinare, ar momxdariyo ekonomikurad
SedarebiT CamorCenili wevrebis ekonomikuri daqveiTeba.
Eekonomikuri ganviTarebis Sedegad, saqarTvelo kidev ufro
ganimtkicebs Tavis saxelmwifoebriv damoukideblobas, igi dazRveuli
iqneba sagareo agresiis safrTxisagan, rac aseve mkvebav wyaroebs
gadaketavs saqarTvelos teritoriaze ukve arsebuli Tu potenciuri
konfliqtebisaTvis. Nevro-atlantikur struqturebSi integracia udides
rols Seasrulebs evrokavSirTan TanamSromlobis ganviTarebaze, radgan
Seqmnili iqneba evropis ganviTarebul qveynebTan savaWro-ekonomikuri
urTierTobebis ganviTarebisa da saqarTvelos ekonomikis sxvadasxva
seqtorSi evropidan msxvili investiciebis Semodinebis aucilebeli
stabiluri garemo.
ruseT-saqarTvelos urTierToba
361
axlo urTierTobebis damyareba moxda me-18 saukuneSi, rodesac islamuri
samyaros safrTxis winaSe mdgari da evropis uyuradRebobiT
imedgacruebuli saqarTvelosTvis erTaderTi imedi erTmorwmune,
marTmadidebeli ruseTi iyo. jer kidev me-18 saukunis pirvel naxevarSi,
ruseTis imperator petre I-sa da qarTlis mefe vaxtang VI-s Soris
mimdinaobda molaparakebebi iranis winaaRmdeg erToblivi samxedro
moqmedebebis ganxorcielebis Sesaxeb, Tumca ruseTma dapirebis miuxedavad,
jer kidev im periodSi veragulad daarRvia zemoaRniSnuli SeTanxmeba da
qarTli mravalricxovani sparseTis imperiis winaSe martodmarto datova.
igive moxda 1774 wels, rodesac ruseTis imperator ekaterine II-is
gamogzavnilma sardalma totlebenma qarTl-kaxeTis mefe erekle II Tavis
jarTan erTad miatova da qarTveli monarqi osmaleTis imperiasTan
sabrZolvelad martodmarto datova. gacilebiT ufro veragulad
gamoiyureboda ruseTis imperiis qmedeba mas Semdeg, rac 1783 wlis 24 ivniss
ruseTis imperiasa da qarTl-kaxeTis samefos Soris xeli moewera
gergievskis traqtats, romelic sxva punqtebTan erTad iTvaliswinebda
ruseTis mxridan qarTuli samefos dacvas gareSe agresiisagan, Tumca Cvenma
Crdiloelma “mokavSirem” saqarTvelo arc lekTa Semosevebisgan daicva
(gansakuTrebiT 1785 wels, ridesac qarTls omar-xani Semoesia), da arc 1795
wels krwanisis omis dros aRa-mahmad-xanis winaaRmdeg. xolo 1801 wels,
isargebla ra qarTl-kaxeTis mefe, giorgi XII-is gardacvalebiT, ruseTis
imperiam gaauqma qarTl-kaxeTis samefo da 1801 wlis 11 seqtembris
aleqsandre I-is manifestis mixedviT qarTl-kaxeTi ruseTis erT-erT
guberniad gamoacxada. rogorc cnobilia, momavalSi ruseTma danarCeni
qarTuli samefo–samTavroebis okupaciac ganaxorciela. am periodidan
moyolebuli saqarTvelo ruseTis mudmivi interesis sferos warmoadgens.
or qveyanas Soris urTierTobebs Tan axlda daZabuloba da interesTa
Sejaxeba. am urTierTobebis normalizeba dRemde rTulia da maTi mogvareba
saqarTvelos mTavrobis erT-erT prioritetul amocanad rCeba.
ruseTis imperiisa da sabWoTa kavSiris periodSi Cveni “Crdiloeli
mezoblis” agresiuli politikis gamo, qarTvel xalxs ruseTisadmi
uaryofiTi damokidebuleba Camouyalibda. Ees naTlad gamovlinda im
ajanyebebsa da gamosvlebSi, rac ruseTisa da ssrk-is winaaRmdeg ori
saukunis ganmavlobaSi mimdinareobda. urTierTobebis gamwvaveba
gansakuTrebiT 1918-1921 wlebsa, XX saukunis 80-iani wlebis bolo periodsa
da ssrk-is daSlis Semdgom periods ukavSirdeba, rodesac, farTod
gaSlili erovnul-ganmaTavisuflebeli moZraobis mTavari mizani
ruseTisagan ganTavisufleba iyo da iTvleboda, rom ruseTis jarebis
gareSe saqarTvelos avtonomiebTan da eTnikur umciresobebTan _
afxazebTan da osebTan _ Seqmnili daZabuloba TavisTavad ganimuxteboda.
ssrk-is komunisturi partiis yofili generaluri mdivnis, m.
gorbaCovis mmarTvelobis periodSi saqarTvelos damoukideblobis
aRdgenis idea realuri gaxda. Tumca ruseTis elitisaTvis, sabWouri
warsulisaTvis zurgis Seqceva rTuli aRmoCnda. ruseTis koleqtiuri
TviTSegneba mWidrod iyo dakavSirebuli imperiuli `didi saxelmwifos~ da
civi omis droindeli `super saxelmwifos~ statusTan.
sabWoTa kavSiris daSlis Semdeg, gasuli saukunis 90-iani wlebis
dasawyisSi ruseTis prezident boris elcinis administracia cdilobda
dasavleTTan mWidro urTierTobebis ganviTarebas, es sxvadasxva
aspeqtebTan erTad dakavSirebuli iyo im faqtTanac, rom dasavleTis
qveynebma da sxvadasxva safinanso institutebma ruseTs uzarmazari
kreditebi da grantebi gamouyves. dasavleTi yvelanairad cdilobda, rom
362
ruseTs daeZlia ruseTis imperiasa da sabWoTa kavSirSi gabatonebuli
imperiuli sindromi da es qveyana demokratiul liandagze gadasuliyo,
Tumca, ruseTis sazogadoeba ver mowyda imperiuli periodis miTebsa da
simboloebs. ssrk-is daSlis Semdeg kremli yvelanairi saSualebiT
cdilobda SeenarCunebina Tavisi geopolitikuri gavlenis sfero mTels
post-sabWoTa sivrceze. Tavis mxriv dasavleTmac dakarga ruseTis swrafi
demokratizaciisa da ekonomikuri liberalizaciis imedi.
saqarTvelos damoukideblobis mopovebis Semdeg axali saqarTvelosa
da axali ruseTis interesebi erTmaneTs Riad daupirispirda.
saqarTvelosTvis erovnuli damoukideblobis aRdgena qarTveli xalxis
didi xnis ocnebas warmoadgenda. Aamave dros, sabWoTa imperiis
dezintegracia ruseTisTvis erovnul tragedias warmoadgenda. ruseTi
gansakuTrebiT mtkivneulad samxreT kavkasiaze kontrolis SesaZlo
dakargvas ganicdida. kremli eWvis TvaliT uyurebda damoukidebeli
saqarTvelos swrafvas dasavleTTan TanamSromlobaze.
jer kidev sabWoTa kavSiris daSlamde ramdenime TviT adre,
saqarTvelos imdroindeli xelisufleba z. gamsaxurdias meTaurobiT
cdilobda ruseTis xelisuflebasTan saerTo enis gamonaxvas, raTa
momxdariyo erToblivi dapirispireba sabWoTa centralur
xelisuflebasTan. 1991 wlis martSi daba yazbegSi gaimarTa Sexvedra
saqarTvelos respublikis uzenaesi sabWos Tavmjdomare z. gamsaxurdiasa
da ruseTis federaciis uzenaesi sabWos Tavmjdomare b. elcins Soris.
Tumca, erToblivi deklaraciis miRebis miuxedavad, Semdgomi
urTierTobebis gaRrmaveba ver moxerxda.
saqarTveloSi momxdari samoqalaqo omis Semdeg, qveynis axalma
xelmZRvanelobam eduard SevardnaZis meTaurobiT, aseve ver SeZlo
ruseTTan saerTo enis gamonaxva, miuxedavad imisa, rom xelisuflebaSi
axladmosuli SevardnaZe yovelTvis xazs usvamda “did ruseTTan”
keTilmezobluri urTierTobebis damyarebis aucileblobas.
gamsaxurdiasgan gansxvavebiT, SevardnaZe saqarTveloSi SedarebiT
prorusul politikosad iTvleboda. igi xelisuflebaSi 1992 wlis martSi
ruseTTan urTierTobebis gaumjobesebis deviziT movida. rasakvirvelia, am
etapze ruseTs aRar SeeZlo post-sabWoTa sivrceze imperiuli Zalauflebis
srulfasovani aRdgena da misi mizani postsabWoTa respublikebis-
axladSeqmnili damoukidebeli saxelmwifoebis sagareo da saSinao
politikaze hegemoniuri gavlenis mopoveba iyo. gasuli saukunis 90-iani
wlebis dasawyisSi, ruseTs kavkasiaSi TiTqmis aravin abalansebda. Ee.w.
samxreT oseTsa da afxazeTSi mimdinare konfliqtebi praqtikulad
dasavleTis yuradRebis miRma darCa. saqarTvelos xelisufleba erideboda
radikalur moqmedebas. Mman 1992 wlis 25 ivniss ruseTTan xelmowerili
soWis, e.w. “dagomisis” xelSekrulebis safuZvelze Tanxmoba ganacxada
yofili samxreT oseTis avtonomiuri olqis teritoriaze ruseTis
“samSvidobo Zalebis” Semosvlaze da Sereuli sakontrolo komisiis
Seqmnaze.
afxazeTis avtonomiur respublikaSi saomari moqmedebebis dawyebis
Semdeg, rac didwilad iyo dakavSirebuli ruseTis provokaciul
qmedebebTan, saqarTvelos xelisufleba metad rbilad akritikebda ruseTis
monawileobas afxazeTis konfliqtSi. saqarTvelom samjer gamoxata
sakuTari Tanxmoba ruseTis SuamavlobiT xeli moewera SeTanxmebas
cecxlis Sewyvetis Sesaxeb afxazeTis teritoriaze. 1992 wlis 3 seqtembers,
1993 wlis 14 maiss da 1993 wlis 27 ivliss, Tumca, ruseTma afxazi da
Crdilokavkasieli daqiravebuli boevikebis xeliT samjerve veragulad
363
daarRvia zemoaRniSnuli SeTanxmebebi, rac saboloo jamSi afxazeTis
TiTqmis mTel teritoriaze separatistuli reJimis kontrolis damyarebiTa
da 300 aTasamde qarTvelisa da sxva erovnebis warmomadgenelTa
afxazeTidan gamoZevebiT dasrulda. saomari moqmedebebis dasrulebidan
ramdenime Tvis Semdeg, saqarTvelom Tanxmoba ganacxada afxazeTSi -
konfliqtis zonaSi ruseTis mier (dsT-is egidiT) samSvidobo operaciebis
Sesrulebaze. Ees moxda 1994 wlis gazafxulze. rogorc ukve aRiniSna,EerTi
wliT adre igive moxda samxreT oseTSic. ruseTis “samSvidobo” roli,
dasavleTis pasiurobis gamo, gasuli saukunis 90-ian wlebSi ualternativo
iyo. aqedan moyolebuli, ruseTi yvelanairi saSualebebiT icavda Tavis
“samSvidobo” mandats da cdilobda ar daeSva saerTaSoriso institutebis
pirdapiri da qmediTi monawileoba konfliqtis mogvarebaSi, garda im
SedarebiT SezRuduli sadamkvirveblo rolisa, rac gaeros (gaeros
sadamkvirveblo misia saqarTveloSi) formalurad gaaCnda afxazeTSi da
euTos _ samxreT oseTSi.
afxazeTSi damarcxebisa da saqarTveloSi samoqalaqo omis gaRvivebis
Semdeg, qarTuli saxelmwifo daSlis realuri safrTxis winaSe idga.
ruseTma jer gaaRviva, Semdeg ki mxari dauWira separatistul konfliqtebs
afxazeTsa da samxreT oseTSi, aseve xeli Seuwyo qarTvelTa Soris (eqs-
prezident gamsaxurdias momxreeebsa da axali xelisuflebis
warmomadgenlebs Soris) dapirispirebas. e. SevardnaZem gaaxmovana es versia
1993 wlis 27 seqtembers, soxumis dacemis Semdeg, rodesac man ganacxada,
rom `saqarTvelo ruseTma daaCoqa~. saqarTvelos xelisufleba miiCnevda,
rom qveyanas im periodSi ar gaaCnda sxva arCevani da mas prorusuli
sagareopolitikuri kursi unda aerCia. Aaseve Tanxmoba unda ganecxadebina
samxreT oseTsa da afxazeTSi rusuli “samSvidobo Zalebis”ganTavsebaze.
sinamdvileSi, am jarebis mTavar funqciad separatistuli regionebis de-
faqto damoukideblobis uzrunvelyofa iqca. Tumca, odnav mogvianebiT –
1994-1996 wlebSi ruseTi CeCneTis pirvel omSi Caeflo da ruseTis didebis
miTi Crd. kavkasiaSi daimsxvra.
AafxazeTSi da cxinvalis regionSi warmoebulma omebma mZime
mdgomareobaSi Caayena saqarTvelo. saqarTvelo did daTmobebze wavida:
qveyana SeuerTda damoukidebel saxelmwifoTa Tanamegobrobas; saqarTvelo
gaxda dsT-is koleqtiuri usafrTxoebis xelSekrulebis wevri qveyana;
saqarTvelos saxelmwifos meTaurma SevardnaZem politikuri mxardaWera
gamoxata ruseTis CeCnuri kampaniis mimarT; 1994 wlis 3 Tebervals
saqarTvelom da ruseTma xeli moaweres “CarCo xelSekrulebas”; 1995 wels
saqarTvelom Tanxmoba ganacxada ruseTis oTxi samxedro bazis
saqarTveloSi 25 wliT ganTavsebis Taobaze. amave dros, SevardnaZe
cdilobda dasavleTisgan mieRo usafrTxoebis garantiebi, rac mxolod
kaspiis regionSi ganTavsebuli navTobis mimarT dasavleTis interesis
zrdis paralelurad moxerxda. 90-iani wlebis meore naxevridan samxreT
kavkasia Tavisi geopolitikuri mdebareobisa da energetikuli resursebis
gamo dasavleTis, da pirvel rigSi aSS-is geopolitikuri da geo-
ekonomikuri interesebis sferoSi moeqca. aSSmniSvnelovan lobirebas
uwevda baqo-sufsisa da baqo-Tbilisi-jeihanis navTobsadenebis proeqtebis
ganxorcielebas.
umTavresi is iyo, rom mas Semdeg rac 1994 wlis 20 seqtembers
azerbaijanis xelisuflebam gaaforma “saukunis kontraqti” msoflios
wamyvan navTobkompaniebTan, ruseTs regionSi konkurentebi gamouCnda
dasavleTis saxelmwifoebis saxiT. `esaa regioni, romelzec Tvali uWiravs
aRmosavleTsac da dasavleTsac~ _ werda britanuli `gardiani~. kavkasiaSi
364
dasavleTis Semosvlis Semdeg ruseTisaTvis axali sagareo politikis
amocanad aSS-s strategiuli gavlenis gafarToebis Sekaveba iqca.
samxreT kavkasia ruseTis da aSS-s politikuri manevrebis erT-erTi
Semadgeneli nawili iyo, xolo saqarTvelo mxolod erTi elementia am
globalur SejibrSi. ruseTi sakuTar gavlenaze Setevad aRiqvamda da
aRiqvams natos gafarToebas, iseve rogorc am organizaciis programas
`partnioroba mSvidobisaTvis~, romelSic rogorc viciT yofili sabWoTa
respublikebic monawileoben. 90-iani wlebis dasasrulisTvis ukve naTeli
gaxda, rom ruseTis mier am wlebSi dasaxuli strategiuli miznebis
miRweva SeuZlebeli iyo. ruseTma xeli ver SeuSala 1999 wels natos
gafarToebis pirvel talRas. amasTanave dsT ver iqca ssrk-s msgavs
politikur da samxedro aliansad.
ruseTis poziciebi myari iyo konfliqtur regionebTan mimarTebaSi.
1994 wlisTvis kremls xelSi ekava `gayinuli eTnikuri~ konfliqtebis
gasaRebebi da regionSi `rusuli mSvidoba~ damyarda. afxazeTis
konfliqtSi ruseTi cdilobda euTos da gaeros samSvidobo monawileoba
damkvirvebelTa misiis SezRudul mandats ar gascileboda. amisda
miuxedavad, dasavleTis monawileoba kavkasiaSi izrdeboda. 1999 wels
saqarTvelo evropis sabWos wevri gaxda. Oori wliT adre, saqarTvelom,
ukrainam, azerbaijanma da moldovam suami Camoayalibes, da miuxedavad am
organizaciis mokrZalebuli samxedro-politikuri SesaZleblobebisa, misma
Seqmnam ruseTis gaRizianeba mainc gamoiwvia, romelmac es aliansi
Tavidanve natos inspirirebul anti-rusul organizaciad aRiqva.
ruseTis regionuli (TurqeTi) da saerTaSoriso (nato da aSS)
Zalebis mier dabalansebis politikas prezident SevardnaZis mxridan
periodulad Tan axlda gaugebari daTmobebi da morCili damokidebuleba
kremlis mimarT. am orsaxovanma politikam SevardnaZisadmi undobloba
ruseTSi kidev ufro gaamZafra. daaxloebiT 1997 wlidan moyolebuli
prezident SevardnaZes Zalian cudi piradi urTierTobebi Camouyalibda
Tavis rus kolegasTan, ramac gamoricxa realuri TanamSromloba qveynebs
Soris.
2000 wels ruseTis prezidendi v. putini gaxda. misi mmarTvelobis
periodSi kremli arc iswrafvoda gamxdariyo evropuli saxelmwifo an
gaeziarebina sajaro institutebis, samoqalaqo uflebebis, kanonis
uzenaesobis evropuli gageba.
2000 wlis noemberSi ruseTis zewolam piks miaRwia. saqarTvelo dsT-
is pirveli qveyana gaxda, romlis mimarTac ruseTma savizo reJimi SemoiRo.
metic, `gamartivebuli~ _ Tavisi arsiT uvizo reJimi dawesda saqarTvelos
separatistul provinciebTan. amave wlidan moyolebuli, ruseTma masiurad
daiwyo afxazeTis da samxreT oseTis mosaxleobisTvis ruseTis
moqalaqeobis miniWeba, riTac kidev ufro ganamtkica maTTan kavSiri.
saqarTvelo-ruseTs Soris incidentebi am periodSi metad xSirad
xdeboda. SevardnaZe, Tavis mxriv gaZlierebuli opoziciis fonze,
cdilobda ruseTis safrTxis gamoyenebas sakuTari mdgomareobis
gasamyareblad.
SevardnaZis taqtikam rusuli safrTxis gamo SeenarCunebina
dasavleTis mxardaWera, nawilobriv mainc gaamarTla. aSS-s mxarem sajarod
dagmo ruseTis mxridan saqarTveloze ganxorcielebuli zewola da
saqarTvelos mxardaWera aRuTqva.
ruseT-saqarTvelos urTierTobebze mniSvnelovani asaxva hpova
pankisis xeobisa da CeCneTis meore omis sakiTxma. es konfliqti ori qveynis
365
Zireuli interesebis dapirispireba iyo. krizisi 1999 wels daiwyo da piks
2001 wels miaRwia.
CeCnuri kampaniis dros saqarTveloSi 7 aTasamde CeCeni gadmovida,
romlebsac qarTulma mxarem Semowmebis gareSe ltolvilis statusi
mianiWa. ruseTis mxaris mtkicebiT, pankisSi ltolvilebTan erTad, CeCenma
teroristebmac daides bina. rusuli mxare daJinebiT moiTxovda
saqarTvelos mxridan aqtiuri moqmedebis dawyebas. ruseTis Tavdacvis
ministris sergei ivanovisa da genStabis ufrosis anatoli kvaSninis TqmiT,
raki saqarTvelos ar SeeZlo pankisSi wesrigis damyareba, `terorizmis
budis~ ganadgureba ruseTis samxedro Zalebis CareviT unda momxdariyo.
saerTaSoriso Tanamegobrobamac mkacrad mosTxova saqarTvelos mTavrobas
aRmoefxvra qveyanaSi terorizmis safrTxis warmoSobis SesaZlebloba.
yoveli mxridan zewolis fonze, saqarTvelos politikur elitaSi
ruseTisadmi undoblobam iZala da maTi azriT, CeCnuri konfliqtis
SesaCereblad da pankisis xeobaSi stabilizaciis dasamyareblad erTaderTi
imedi dasavleTi (gansakuTrebiT aSS) iyo. aSS-s samxedroebis saqarTveloSi
gamoCenas ruseTis politikuri wreebis aRSfoTeba mohyva. isini
fiqrobdnen, rom aSS-s mizani samxreT kavkasiidan ruseTis gaZeveba iyo.
aSS-s samxedro daxmarebis sapasuxod, ruseTis saqarTveloze zewola
ufro agresiuli gaxda. 2002 wlis 8 agvistos ruseTis delegacia ar
gamocxadda saqarTvelosTan CarCo-xelSekrulebis mosamzadebeli komisiis
sxdomaze.
am daZabul momentSi moxerxda viTarebis krizisidan gamoyvana. 2002
wlis 25 agvistos, aSS-s daxmarebiT daiwyo anti-kriminaluri operacia
pankisSi, rac 2002 wlis agvisto-seqtemberSi aTeulobiT kriminalis
dakavebiT dasrulda.
pankisis warmatebuli operaciis Semdeg prodasavluri ganwyoba
saqarTveloSi gaZlierda. parlamentma damoukidebeli saxelmwifoTa
Tanamegobrobidan gasvla da saqarTvelodan rusuli jarebis gayvana
moiTxova. Tumca es sakiTxi didi xnis ganmavlobaSi ver iqna gadaWrili.
2003 wlis `vardebis revoluciis~ Semdeg iyo SesaZlebloba ruseT-
saqarTvelos urTierTobebis gaumjobesebisa, rodesac axladarCeulma
prezidentma mixeil saakaSvilma ruseTs urTierTobebis sufTa furclidan
dawyeba SesTavaza.
prezidentma m. saakaSvilma Tavisi prezidentobis pirvelive
dReebidanve ganacxada, rom kari Riaa rusuli investiciebisaTvis
energetikis seqtorsa da saporto infrastruqturaSi, aseve ekonomikis sxva
sferoebSic. Mman ruseTs erToblivi antiteroristuli centris gaxsnac
SesTavaza ruseTis bazebis gasvlis sanacvlod.
moskovi skeptikurad iyo ganwyobili saakaSvilis mimarT da ar
swamda, rom axalgazrda prezidents SeeZlo saqarTvelos problemebis
gadawyveta da mmarTvelobis gajansaReba. roca 2004 wels mixeil
saakaSvili aslan abaSiZes daupirispirda, ruseTma Tavdapirvelad mxari
dauWira abaSiZes, Tumca, rogorc ki saakaSvilis gamarjveba gardauvali
gaxda, ruseTma genStabis maRali rangis generali gagzavna baTumSi, raTa
iq dislocirebuli rusi samxedroebi konfliqtSi ar Careuliyvnen.
istoriulma gamocdilebam saqarTvelos axal xelisuflebas aswavla,
rom ruseTs Tavisive muqaris Sesasruleblad xSirad realuri resursebi
ar yofnis.
saakaSvilis xelisuflebaSi mosvlis Semdeg axalma prezidentma
naTlad daayena rusuli bazebis gayvanis sakiTxi, romlebic sabWoTa
kavSiris droidan SemorCa. bazebis sakiTxi gansakuTrebuli simwvaviT dadga
366
2004 wlis bolosa da 2005 wlis ganmavlobaSi. molaparakebebis Sedegad
mniSvnelovani cvlilebebi ar momxdara. 2005 wlisTvis saqarTvelos
TiTqmis gadaewura ruseTTan urTierTobebis normalizebis imedi. ruseTma
ar Seamcira separatistuli provinciebis mxardaWera, metic, man xeli ar
SeuSala moxaliseebisa da iaraRis ruseTis teritoriidan samxreT oseTSi
gadinebas 2004 wlis zafxulSi mimdinare konfliqtis dros; moskovi uxeSad
Caeria afxazeTis “saprezidento arCevnebSi”; ruseTi kvlavac ganagrZobda
mtkicebas, rom CeCeni mebrZolebi Tavs pankiss afareben.
2005 wlis ianvarSi or mxares Soris CaiSala bazebis Taobaze
molaparakebebis erT-erTi raundi. mas Semdeg, rac 2005 wlis TebervalSi
ruseTis sagareo ministris sergei lavrovis vizitmac ver moitana Sedegi,
saqarTvelo viTarebis gamwvavebaze wavida: saqarTvelos parlamentma miiRo
dadgenileba, romlis Tanaxmad, ruseTis “samSvidobo Zalebs” konfliqtis
regionebi unda daetovebinaT, xolo saqarTvelos mTavrobas daevala mieRo
zomebi maTi iZulebis wesiT gasayvanad 2006 wlis ianvramde.
saqarTvelos gamkacrebulma poziciam realuri Sedegebi moitana. 2005
wlis martsa da aprilSi ruseTma oficialurad daadastura bazebis 3-4
weliwadSi gayvanis SesaZlebloba. 2005 wlis 30 maiss saqarTvelos da
ruseTis sagareo ministrebma xeli moaweres SeTanxmebas, romlis Tanaxmad
ruseTma darCenili bazebis gayvanis valdebuleba aiRo 2008 wlis bolomde.
Tavis mxriv, ruseTma saqarTvelos mosTxova ar ganeTavsebina natos jarebi
saqarTvelos teritoriaze.
2006-2007 wlebSi saqarTvelo-ruseTs Soris urTierToba
gansakuTrebiT gamwvavda, rac dakavSirebuli iyo kodoris xeobaSi
mimdinare movlenebTan (razedac wina qveTavebSi gvqonda saubari),
saqarTvelos natosTan urTierTobebSi 2006 wlis seqtemberSi intensiur
dialogze gadasvlasTan, 2006 wlis seqtembris bolos saqarTveloSi oTxi
rusi jaSuSis dakavebasTan – rasac ruseTSi eTnikuri qarTvelebis
masobrivi gamosaxleba mohyva. 2006 wlis oqtombridan praqtikulad
SeCerebuli iyo saxelmwifoTaSoriso urTierTobis TiTqmis yvela
mimarTuleba, garda perioduli konsultaciebisa sagareo saqmeTa
saministroebs Soris, romlebic saqarTvelodan ruseTis samxedro bazebis
gayvanas exeboda. urTierTobis gamwvavebam pirvel rigSi ubralo
mosaxleobaze iqonia uaryofiTi gavlena. 2006 wlis 2 oqtombridan ruseTma
Sewyvita saqarTvelosTan sahaero, saavtomobilo, sazRvao da sarkinigzo
mimosvla da safosto kavSiri da qarTveli mosaxleoba gamodevna
ruseTidan. Ggarda amisa, ramdenime TviT adre, 2006 wlis martis bolos
aikrZala qarTuli Rvinis, Rvinomasalis, brendisa da SuSxuna Rvinoebis
ruseTSi importi da realizacia. aprilis bolos akrZalvebi gavrcelda
saqarTvelodan eqsportirebul mineralur wylebze.
2008 wlis ianvarSi Catarebuli vadamdeli saprezidento arCevnebis
Sedegad, xelisuflebaSi meore vadiT mosulma prezidentma m. saakaSvilma
ruseTs, ukve meored, urTierTobebis axali furclidan dawyeba SesTavaza,
Tumca miuxedavad ruseTisa da saqarTvelos prezidentebis ori Sexvedrisa
(jer putinTan, xolo Semdeg medvedevTan), ruseTma Tavisi imperialisturi
klanWebi kidev ufro aSkarad gamoaCina, risi naTeli dadasturebac
gaxldaT ruseTis prezidentis 2008 wlis 16 aprilis dadgenileba
separatistul regionebTan urTierTobebis Sesaxeb, amave wlis 20 aprils
qarTuli upiloto TviTmfrinavis Camogdeba da 2008 wlis ivlisSi rusuli
vertmfrenis mier saqarTvelos sahaero sivrcis darRveva, rac ruseTmac
aRiara, Tumca ruseTis prezidentma am faqtTan dakavSirebiT ganacxada, rom
es aqcia mimarTuli iyo “viRaceebis cxeli Tavebis gasagrileblad”.
367
ruseT-saqarTvelos omi da misi Sedegebi
249
2008 wlisagvistos movlenebis Semdeg, mSvidobis, demokratiisa da ganviTarebis
instituti. CIPDD. 2008
368
2. ruseTis gverdis avliT, kaspiispireTidan energoresursebis
transportirebis alternatiuli marSrutebis ganviTareba_ 1994 wels
dasavleTis wamyvan navTobkompaniebsa da azerbaijanis mTavrobas
Soris gaformda e.w. “saukunis kontraqti”, romelic kaspiis regionSi
mopovebuli navTobis da SemdgomSi bunebrivi airis dasavleTis
mimarTulebiT trasportirebas iTvaliswinebda. regionSi mopovebuli
navTobisa da gazis ZiriTadi nawilis transportirebisTvis ki mTavar
satranzito qveynad saqarTvelo moiazreboda. gaformebuli
kontraqtebis Sedegad, 1999 wels eqspluataciaSi Sevida baqo-sufsis,
xolo 2005 wels baqo-Tbilisi-jeihanis navTobsadenebi. 2006 wels
eqspluataciaSi Sevida baqo-Tbilisi-erzurumis gazsadeni.
zemoaRniSnuli milsadenebis mSeneblobis dasrulebis Semdeg,
ruseTis teritoriis gverdis avliT navTobis da bunebrivi airis
dasavlur bazrebze gatana daiwyo. Ggarda amisa, amave periodSi
evrokavSiri aqtiurad alaparakda “nabuqosa” da “TeTri nakadis”
proeqtebis SesaZlo amoqmedebis Taobaze. aRsaniSnavia is faqti, rom
evrokavSiri yovelwliurad daaxloebiT 600 miliardi kuburi metri
bunebrivi airis imports axorcielebs, saidanac daaxloebiT 130
miliardi kuburi metri bunebrivi airis transportireba evrokavSiris
bazarze ruseTidan xorcieldeba. Aaseve, aRsaniSnavia is faqtic, rom
ruseTSi mopovebuli navTobis 60%-is da bunebrivi airis 60%-is
eqsporti swored rom evrokavSiris bazarze xorcieldeba.250
zemoaRniSnulidan gamomdinare, ruseTis politikuri elitis
azriT, energoresursebis transportirebis alternatiuli
marSrutebis ganviTareba post-sabWoTa qveynebsa da evrokavSirze
gavlenis Semcirebis mTavar winapirobas warmoadgenda, rom aRaraferi
vTqvaT satranzito Semosavlebis Semcirebaze.251
3. ,,feradi revoluciebi” yofili sabWoTa kavSiris teritoriaze_ 2003
wlis noemberSi saqarTveloSi Catarebul saparlamento arCevnebze
moxda saarCevno Sedegebis masobrivi gayalbeba, ramac saxalxo
protesti gamoiwvia. Ees yvelaferi dasrulda 2003 wlis 23 noembers
,,vardebis revoluciiTa” da eduard SevardnaZis xelisuflebis
SecvliT. saqarTvelos magaliTi “gadamdebi” aRmoCnda ukrainisTvis,
sadac 2004 wlis dekemberSi aseve arCevnebis gayalbebis gamo, moxda
,,narinjisferi revolucia” da saprezidento arCevnebis meore turis
gamarTvis Sedegad xelisuflebis saTaveSi viqtor iuSCenkos
prodasavluri koalicia movida. erTi wlis Semdeg, ,,titebis
revoluciam” ukve centralur aziaSi, yirgizeTSi Secvala a. akaevis
avtoritaruli reJimi. Aam movlenebis Semdgom, ruseTis maRali
Tanamdebobis pirebi Riad alaparakdnen vaSingtonis axal
“SeTqmulebaze”, romelic viTomdac ruseTis sazRvrebis garSemo
proamerikuli reJimebis damyarebas, ruseTis “mTlianad alyaSi
moqcevas da Semdeg ukve danawevrebas” isaxavda miznad. kremlis
inciativiT, miRebul iqna damatebiTi kanonebi, romlebic
arasamTavrobo organizaciebis ucxouri fondebidan dafinansebas
zRudavda. Seiqmna kremlidan marTuli axalgazrduli organizaciebi
(,,naSi”).252 ruseTi – postsabWoTa sivrceSi ,,demokratizaciis axal
250
Nnika CitaZe. “geopolitika”. Ggv. 152. Tbilisi, 2008 w.
251
2008 wlisagvistos movlenebis Semdeg, mSvidobis, demokratiisa da ganviTarebis
instituti. CIPDD. 2008
252
Leonid Ragozin, “Russian youth on political barricades”, BBC News, March 2, 2005.
369
talRas” ruseTis gavlenisa da Tavad saxelmwifos arsebobisTvisac
damRupvelad miiCnevda.
4. kosovos damoukideblobis aRiareba dasavleTis qveynebis
umravlesobis mier. me-19 saukunidan moyolebuli, ruseTi
gansakuTrebiT aqtiurdeba balkaneTis regionSi. igi yovelTvis
aqtiurad uWerda mxars slavur, marTmadidebel serbeTs da am
qveyanas Tavis strategiul mokavSired aRiqvamda. gasuli saukunis 90-
iani wlebis dasawyisSi yofili iugoslaviis teritoriaze
ganviTarebuli saomari moqmedebebis dros, kremli Riad afiqsirebda
Tavis simpaTias bosnieli serbebis mimarT (bosniis teritoriaze
mimdinare saomari moqmedebebis dros 1992-1995 ww.), ruseTma bosniaSi
saomrad moxaliseebic ki gaagzavna. Aaseve, ruseTi serbeTSi Riad
uWerda mxars slobodan miloSeviCis sisxlian reJims, gansakuTrebiT
ki kosovosTan mimarTebaSi. Aamitomac, ruseTi saerTaSoriso
prestiJis gansakuTrebul Selaxvad aRiqvamda 1999 wlis marti-
ivlisSi serbeTis samxedro obieqtebis dabombvas natos SeiaraRebuli
Zalebis mier. aliansi Tavis mxriv kosovos provinciaSi mcxovrebi
eTnikuri albanelebis uflebebs icavda Zaladobisagan. 1999-2008
wlebSi ruseTi aqtiurad monawilebda kosovos samarTlebrivi
statusis gansazRvris procesSi, igi radikalurad ewinaaRdegeboda
kosovos saerTaSoriso aRiarebas, metic, serbeTis am provinciis
damoukideblobis miniWebisaTvis winaaRmdegobis gaweva ruseTis
sagareo politikis erT-erT ZiriTad mimarTulebad iqca. prestiJis
garda, ruseTis winaaRmdegobis mizezs qveynis SigniT sxvadasxva
eTnikuri jgufis (Crdilo kavkasiasa da volgispireTSi)
separatistuli moZraobebisTvis precedentis ardaSveba warmoadgenda.
2008 wlis 17 Tebervals kosovom formalurad gamoacxada
damoukidebloba, rasac dasavluri saxelmwifoebis umravlesobis
mxridan kosovos damoukideblobis aRiareba mohyva. maSindeli
prezidenti putini globaluri cvlilebebiT daimuqra.253 kremli Riad
acxadebda, rom kosovos aRiarebis precedenti gavrceldeboda yofil
sabWoTa kavSiris teritoriaze arsebul ,,gayinul konfliqtebze”,
pirvel yovlisa ki am konfliqtebSi putini “samxreT oseTsa” da
afxazeTs gulisxmobda. ruseTis didi survili iyo samagiero
gadaexada dasavleTisaTvis kosovos aRiarebis gamo.
kosovos aRiarebis Semdeg gakeTebulma mcirexnianma pauzam, rodesac
moskovi mxolod mwvave gancxadebebiT Semoifargla, bevri daaeWva, maT
Soris, araRiarebul separatistul erTeulebSi, ruseTis realur
SesaZleblobebSi.
prestiJis dacvis/gazrdis motivaciis garda, ruseTs ,,Tamami” nabijis
gadasadgmelad damatebiT ramdenime faqtorma ubiZga:
1. navTobisda gazis Zalian maRalma fasebma msoflio bazarze, romelmac
moskovs ukanaskneli 8 wlis ganmavlobaSi Warbi Semosavali da didi
savaluto rezervebi Seuqmna. magaliTad, 2008 wlis ivlisSi 1 bareli
navTobis fasma 147 dolars miaRwia. navTobisa da bunebrivi airis
eqsportis Sedegad, ruseTis savaluro rezervebma 600 mlrd. dolars
miaRwia;
2. navTobisa dagansakuTrebiT, gazis miwodebaze evrokavSiris ruseTze
damokidebulebis zrdam. 2005-2007 wlebSi ruseTis saxelmwifo kompania
253
Fred Weir, “Kosovo independense: Russia warns of separatist storm”, The Christian Science Monitor, February. 20.
2008
370
“gazpromma” dasavleT evropis rig energetikul kompaniasTan, maT Soris
germanul “rurgazTan”, frangul “gaz de fransTan”, avstriul “OMV”-
Tan, italiur “ENI”-Tan da sxvebTan sarfian kontraqtebs moawera xeli,
riTac ufro gaimyara poziciebi evropis energetikul bazarze;
3. avRaneTsa da eraySi mimdinare saomar operaciebSi aSS-is da amerikis
sxva mokavSireebis CarTulobam, rodesac dasavleTis yuradReba swored
am qveynebSi mimdinare procesebisadmi iyo koncentrirebuli;
4. aSS-is da dasavleTis sxva saxelmwifoebis mxridan aseve yuradRebis
koncentraciam iranisa da CrdiloeT koreis birTvuli programebis
garSemo;
5. aSS-Si mimdinare winasaarCevno kampaniam. rogorc cnobilia, aSS-Si
saprezidento arCevnebi 2008 wlis oqtombris bolos unda gamarTuliyo;
6. dasavleTis mxridan ruseTis agresiul qmedebebze metad pasiurma
reaqciam. magaliTebad SegviZlia moviSvelioT ramdenime SemTxveva. 2007
wlis martSi da imave wlis agvistoSi ruseTis sahaero sivrcidan
Semofrenilma mfrinavma obieqtebma dabombes saqarTvelos teritoriaze,
kerZod, zemo afxazeTisa da Sida qarTlis regionebSi ganlagebuli
infrastruqtura, Tumca dasavleTs ruseTi Riad ar daudanaSaulebia.
xolo, 2008 wlis aprilSi gamarTul nato-s buqarestis samitze
dasavleT evropis ramdenime saxelmwifom mxari ar dauWira
saqarTvelosa da ukrainisaTvis “gawevrianebis samoqmedo gegmis”, anu map-
is miniWebas, rac ruseTis faqtoriT iqna axsnili.
metad gaubedavi iyo dasavleTis pozicia afxazeTSi 2008 wlis aprilSi
ruseTis sarkinigzo Zalebis Semosvlis dros. xolo rodesac 2008 wlis
ivlisSi ruseTma Tavad aRiara rusuli vertmfrenis mier saqarTvelos
sahaero sivrcis darRveva, dasavleTma orive mxares (ruseTs da
saqarTvelos) mxolod “dialogis gaaqtiureba mosTxova”.
sakuTari prestiJisa da ,,privilegirebul zonebSi” (postsabWoTa
sivrce)interesebis dasacavad ruseTma konkretuli nabijebis gadadgma 2008
wlis 16 aprilidan daiwyo, rodesac ruseTis prezidentma gamosca
specialuri brZanebuleba samxreT oseTsa da afxazeTTan specialuri
urTierTobebis damyarebis Sesaxeb.254
2008 wlis maisidan ruseTma TiTqmis uwyveti samxedro wvrTnebi daiwyo
saqarTvelos sazRvris mTel perimetrze, maT Soris Savi zRvis
akvatoriaSi. yvelaze masStaburi wvrTna ,,kavkasia 2008” 8000 samxedros
monawileobiT, dasrulda 2008 wlis 3 agvistos. ruseTma Tavisi samxedro
agresiis ganxorcieleba saqarTvelos winaaRdeg daiwyo 8 agvistos, anu es
qmedeba daamTxvia pekinSi olimpiuri TamaSebis gaxsnas, rodesac mTeli
msoflios yuradReba CineTis dedaqalaqisaken iyo mipyrobili. Ggarda amisa,
ruseTma agresia agvistoSi swored imitomac ganaxorciela, rom am
periodSi dasavleTSi mravali politikuri moRvawe SvebulebaSi imyofeba.
masStaburi samxedro qmedebebis dawyebiT saqarTvelos winaaRmdeg ruseTi
Seecada ,,dasavluri SemotevisTvis” saboloo pasuxi gaeca, risi
kulminaciac 2008 wlis 26 agvistos samxreT oseTisa da afxazeTis
damoukideblobis aRiareba gaxda.255
254
2008 wlisagvistos movlenebis Semdeg, mSvidobis, demokratiisa da ganviTarebis
instituti. CIPDD. 2008
255
2008 wlisagvistos movlenebis Semdeg, mSvidobis, demokratiisa da ganviTarebis
instituti. CIPDD. 2008
371
ruseTis qcevebis asaxsnelad saerTaSoriso asparezze zogadad da
gansakuTrebiT saqarTvelosTan mimarTebaSi, zemoaRniSnul faqtorebTan
erTad aranaklebi mniSvneloba aqvs qveynis yvelaze gavleniani piris-
vladimer putinis piradi Sexedulebebisa da Rirebulebebis gaanalizebas.
saqarTvelosTan da mis prezident mixeil saakaSvilTan putinis
dapirispireba gansakuTrebiT 2004 wlidan aqtiurdeba, rodesac saakaSvili
gaxda ,,feradi revoluciebis” simbolo postsabWoTa sivrceSi. saqarTvelos
axalma prezidentma ukrainasa da yirgizeTSi mimdinare analogiur
procesebs Riad dauWira mxari, riTac kremlis mmarTveli kidev ufro
gaRizianda.256
2004 wlis Semodgomaze gaimarTa dsT-is saxelmwifoTa samiti. erTobliv
preskonferenciaze saakaSvilsa da putins Soris Ria dapirispireba
gaimarTa saqarTvelos teritoriuli mTlianobis problemebis Sesaxeb, rac
uprecedento SemTxveva iyo am organizaciis istoriaSi. saakaSvili gaxda
proamerikuli kursis mTavari gamtarebeli dsT-s teritoriaze, romelsac
putini ruseTis eqskluziuri gavlenis sferod miiCnevs.
pirad antipaTias da angariSsworebis survils daemata piradi
gandidebisa da ruseTSi pirvelobis damtkicebis survili. saqarTvelosTan
omi swored is SesaZlebloba aRmoCnda, romlis meSveobiTac vladimer
putins SeeZlo Tavisi orive miznisTvis mieRwia.
imis dasadastureblad, Tu ra agresiul qmedebebs axorcielebda ruseTi,
ramac sabolood 2008 wlis agvistomde migviyvana, aRsaniSnavia Semdegi:
2008 wlis 14 Tebervals erT-erT preskonferenciaze putinma aRniSna, rom
kosovos damoukideblobis calmxrivad aRiareba daangrevda saerTaSoriso
wesrigs da igi Seqmnida precedents afxazeTTan, samxreT oseTTan da
dnestrispireTTan mimarTebaSi. imave wlis 17 Tebervals kosovom
damoukidebloba gamoacxada;
26 Tebervals afxazeTis separatistulma xelisuflebam gaavrcela
informacia 1-5 marts dagegmili farTomasStabiani samxedro
wvrTnebis Sesaxeb;
6 marts ruseTis sagareo saqmeTa saministrom ganacxada, rom ruseTi
calmxrivad gamodis 1996 wlis dsT-is SeTanxmebidan,
romelic afxazeTisTvis ekonomikuri sanqciebis dawesebas
iTvaliswinebda;
28 marts saqarTvelos prezidentma m. saakaSvilma axali samSvidobo
winadadeba SesTavaza soxums, romelic iTvaliswinebda erToblivi
Tavisufali ekonomikuri zonebis Seqmnas, afxazeTis farTo
warmomadgenlobas centralur xelisuflebaSi, maT Soris, vice-prezidentis
axal konstituciur posts, romelsac eqneboda vetos ufleba
da erTiani sabaJo da sasazRvro sivrcis Seqmnas. afxazurma mxarem
winadadeba miuReblad miiCnia;
A2008 wlis aprilis dasawyisSi, buqarestis samitze natom miiRo
gadawyvetileba ar SeeTavazebina gawevrianebis samoqmedo gegma
(MAP)saqarTvelosa da ukrainisTvis, Tumca imis garantia misca, rom es
qveynebi natos wevrebi gaxdebodnen;
20 aprils afxazeTis Tavze rusulma mig-29-m qarTuli upiloto
TviTmfrinavi Camoagdo;
1 maiss afxazeTis konfliqtis zonaSi Sevidnen ruseTis samSvidobo
kontingentis damatebiTi Zalebi;
256
iqve
372
16 maiss gaeros generalurma asambleam afxazeTis Sesaxeb rezolucia
miiRo, romelic aRiarebs devnilTa da iZulebiT gadaadgilebul pirTa da
maT STamomavalTa afxazeTSi dabrunebis uflebas;
6 ivnissgaimarTa saakaSvilisa da medvedevis pirispir Sexvedra sankt-
peterburgSi;
3 ivliss cxinvalis regionSi ganxorcielda Tavdasxma dimitri sanakoevis
korteJze.
6 ivliss gaimarTa kidev erTi Sexvdra saakaSvilsa da medvedevs Soris,
Aamjerad astanaSi.
9 ivliss, saqarTveloSi amerikis saxelmwifo mdivan kondoliza raisis
vizitis dros saqarTvelos sahaero sivrce rusulma TviTmfrinavebma
daarRvies;
19 ivliss cxinvalis reJimma uaryo evrokavSiris winadadeba briuselSi
pirdapiri molaparakebis gamarTvis Taobaze;
1 agvistos samxreT oseTis konfliqtis zonaSi policiis manqanis
afeTqebis Sedegad 5 qarTveli policieli daSavda;
2 agvistos cxinvalis regionSi srolebis Sedegad Svidi qarTvelidaSavda.
ruseTma uaryosamSvidoboebis monawileoba cxinvalis
regionSi moxdar srolebSi;
3 agvistos CrdiloeT oseTSi cxinvalidan bavSvebiT da qalebiT savse
14 avtobusi da 5 mikroavtobusi Cavida;
4 agvistos soxumma gaero-s generaluri mdivnis megobarTa jgufTan
Sexvedraze uari ganacxada samxreT oseTSi arsebuli daZabuli viTarebis
mizeziT;
5 agvistos konfliqtis zonaSi qarTveli samSvidobo daiRupa. grZeldeba
qarTuli soflebis intensiuri dabombva;
6 agvistos rusuli mxaris TanaTavmjdomarem Sereul sakontrolo
komisiaSi (Ssk) daadastura, rom mxareebs Soris Sexvedra 7 agvistos
cxinvalSi iyo dagegmili. samxreT oseTis de-faqto xelisuflebam da rusma
samSvidoboebma ganacxades,rom samxreT oseTis konfliqtis zonaSi
intensiuri srolebi dafiqsirda. samxreT osurma mxarem molaparakebebze
uariganacxada.
7 agvistos, miuxedavad qarTuli mxaris mxridan SemoTavazebuli
winadadebis cecxlis Sewyvetis Sesaxeb, aseve saqarTvelos prezidentis
gancxadebis miuxedavad, separatistebis kontrolirebadi teritoriidan
kvlav grZeldeboda qarTuli dasaxlebuli punqtebis saartilerio
dabombva257.
farTomasStabiani samxedro operaciebis dawyebis Semdeg, rogorc
mosalodneli iyo, ruseTis mier kontrolirebadma mediam daiwyo
dezinformaciis gavrceleba imasTan dakavSirebiT, rom “saqarTvelo
veragulad daesxa Tavs samxreT oseTs”, rom TiTqosda “saqarTvelos
xelisufleba axorcielebs osi mosaxleobis masobriv genocids da ukve
2000-ze meti mSvidobiani moqalaqea daRupuli samxreT oseTSi da osi xalxi
iTxovs Svelas” da a.S. omis pirvelive dReebidanve ruseTis xelisuflebis
warmomadgenlebma, da pirvel rigSi vladimer putinma ganacxades, rom am
“genocidisa da masobrivi mkvlelobebis organizatorebi saerTaSoriso
tribunalis winaSe unda warmdgariyvnen”. 2008 wlis 10 agvistos ruseTis
sagareo saqmeTa ministrma, sergei lavrovma aSS-is saxelmwifo mdivan
257
2008 wlisagvistos movlenebis Semdeg, mSvidobis, demokratiisa da ganviTarebis
instituti. CIPDD. 2008. P.50-51
373
kondolisa raisTan pirad saubarSi aRniSna, rom saakaSvili
xelisuflebidan unda wasuliyo. naTeli iyo, rom ruseTi ara imdenad
afxazeTisa da cxinvalis regionis mosaxleobis bediT, aramed saqarTvelos
sruli okupaciiTa da qarTuli saxelmwifos mospobiT iyo dainteresebuli.
Aam miznis gansaxorcieleblad, rogorc cnobilia, 2008 wlis 8-12 agvistos
ganmavlobaSi ruseTma saqarTvelos winaaRmdeg ganaxorciela
farTomasStabiani agresia sxvadasxva mimarTulebiT. kerZod, saxmeleTo
Seteva rokis gvirabis gavliT cxinvalis regionSi; kiberSetevebi
saqarTvelos sxvadasxva saxelmwifo uwyebis veb-gverdebis winaaRmdeg;
samxedro agresia zemo afxazeTSi, sadac qarTul SenaerTebs manamde
araviTari samxedro qmedeba ar ganuxorcielebiaT; saqarTvelos sahaero
sivrce daaxloebiT 200-jer dairRva, ris Sedegad masobrivad daibomba
saqarTvelos teritoriaze mdebare samxedro Tu samoqalaqo obieqtebi da
daiRupa mSvidobiani mosaxleoba; saqarTvelos sazRvao sivrceSi –
teritoriul wylebSi SemoWra da saqarTvelos mTavari “sazRvao WiSkris”-
foTis dakaveba; rusi e.w. samSvidoboebisa da afxazi separatistebis
SemoWra afxazeTis teritoriidan da samegrelos sxvadasxva regionis
dakaveba; mZlavri antiqarTuli sainformacio kampania, romelsac ruseTi
axorcielebda ra Tqma unda saqarTvelos diskreditaciis mizniT.
Aam pirobebSi, saqarTvelos samxedro TvalsazrisiT martodmarto mouwia
dapirispireboda im mtrul saxelmwifos, romlis teritoriac saqarTvelos
245-jer aRemateba. MsaqarTvelos SeiaraRebuli Zalebis mxridan gamoCenili
udidesi gmirobis miuxedavad, ruseTis Zalebi aSkarad aRemateboda Cveni
qveynis damcvelTa raodenobas, amitomac miRebul iqna gadawyvetileba ukan
daxevisa da Tbilisis gamagrebis Sesaxeb. A
rogorc viciT, ruseTis mier sxvadaxva mimarTulebiT ganxorcielebuli
agresiuli qmedebebis Sedegad, okupantebma moaxerxes afxazeTsa da yofili
samxreT oseTis avtonomiuri olqis teritoriaze sruli kontrolis
damyareba, garda amisa, ruseTma veragulad daarRvia 2008 wlis 12 agvistos
misi prezidentisve evrokavSiris SuamavlobiT xelmowerili eqvspunqtiani
SeTanxmeba cecxlis Sewyvetis Sesaxeb da meore dRes daikava gori da Sida
qarTlis sxva dasaxlebuli punqtebi, gadaketa mTavari magistraluri
saavtomobilo gza da aafeTqa rkinigza, aseve dabloka foTis portis
funqcionireba. amiT ruseTs surda saqarTvelos srul ekonomikur
blokadaSi moqceva da Tavisi samxedro qmedebebis gagrZeleba. Tumca,
aucilebelia aRiniSnos, rom saqarTvelos am viTarebaSic ki ar
gamoucxadebia kapitulacia, piriqiT, erayidan saqarTveloSi Tbilisisa da
saqarTvelos saxelmwifoebriobis dasacavad daabrunes 2000 qarTveli
samxedro mosamsaxure, saqarTvelos prezidenti faqtiurad yoveldRe
gamodioda saqarTvelos mosaxleobis winaSe da amxnevebda xalxs
qveynisaTvis esoden mZime wuTebSi. qarTvelma xalxma Tavisi erToba
agresoris winaSe naTlad gamoavlina 2008 wlis 12 agvistosa da 1
seqtembers, rodesac aTeul aTasobiT saqarTvelos moqalaqe gamovida
quCebSi da Tavisi mzadyofna gamoxata daecva qarTuli saxelmwifo da misi
Rirebulebebi.
Tavisi mtkice pozicia daikava dasavleTmac, aSS-m humanitaruli tvirTiT
datvirTuli ramdenime samxedro gemi da TviTmfrinavi gamoagzavna
saqarTveloSi. ruseTis qmedeba dagmobil iqna evrokavSiris mier. 2008 wlis
seqtemberSi evrokavSiris maSindeli Tavmjdomare qveynis, safrangeTis
prezidentis sarkozis SuamavlobiT moskovSi xeli moewera meore
SeTanxmebas, romlis mixedviTac ruseTi iZulebuli iyo aeRo valdebuleba
gaeyvana Tavisi samxedro SenaerTebi samegrelodan da Sida qarTlidan 2008
374
wlis 10 oqtombramde da daTanxmeboda evrokavSiris monitorebis Semosvlas
saqarTvelos okupirebuli regionebis mimdebare teritoriaze. Tumca,
rogorc viciT, ruseTis SeiaraRebuli Zalebi ar daubrundnen 2008 wlis
agvistomde arsebul poziciebs, rasac e.w. “sarkozi-medvedevis” erT-erTi
punqti iTvaliswinebda, piriqiT, ruseTma sagrZnoblad gazarda sakuTari
saokupacio kontingenti afxazeTsa da cxinvalis regionSi.
Mmiuxedavad imisa, rom ruseTma saerTaSoriso samarTlisa da moraluri
normebis sruli ignorirebiT moaxerxa saqarTvelos ori istoriuli
regionis okupacia, ruseTma ver gaanadgura qarTuli saxelmwifo, ver mospo
Cveni qveynis damoukidebloba.
Uunda iTqvas, rom politikuri da ekonomikuri TvalsazrisiT, ruseTma
marcxi ganicada. man dakarga ndoba saerTaSoriso demokratiuli
sazogadoebis TvalSi, aseve omis Semdeg ruseTma dakarga sakuTari
“samSvidobo mandati” konfliqtis zonebSi da es pasuxismgebloba Tavis
Tavze evrokavSirma aiRo. Aaseve, ruseTi iZulebuli gaxda gaeuqmebina
samegreloSi, afxazeTis avtonomiur respublikis administraciul
sazRvarTan mimdebare raionebSi (12-kilometriani zona qarTuli mxaris
kontrolirebadi teritoriis mxares) “samSvidoboTa” postebi. Y
samxedro SemoWris Semdeg pirveli dartyma ruseTis ekonomikam miiRo:
sxvadasxva monacemebiT qveynidan ramdenime miliard amerikul dolarze
meti gavida, safondo birJis indeqsi kritikul zRvars Camoscilda,
ramdenime gavlenianma investorma datova qveyana. centralur banks msxvili
intervenciebi dasWirda, raTa rublis kursi SeenarCunebina.
ekonomikuri danakargebis garda, kremlis saqciels samxedro
Sedegebic mohyva. centraluri da baltiispira saxelmwifoebi ufro mWidro
samxedro kavSiris damyarebas cdiloben vaSingtonTan. saqarTveloSi
ruseTis SemoWris Semdeg poloneTma saswrafod moawera xeli
xelSekrulebas qveyanaSi amerikuli anti-saraketo sistemis ganTavsebaze.
evrokavSiris da aSS-is liderebma daiwyes ruseTis Ria kritika da
saerTaSoriso izolaciis SesaZleblobebis ganxilva. Ddidi xniT Seferxda
ruseTTan molaparakebebi msoflio savaWro organizaciaSi
gasawevrianeblad. Aaman ki ruseTis momaval ekonomikur ganviTarebas
seriozuli dabrkolebebi Seuqmna.
Mmiuxedavad imisa, rom 2008 wlis 26 agvistos ruseTma aRiara afxazeTisa
da e.w. samxreT oseTis “damoukidebloba”, ruseTma aRiarebis mimarTulebiT
ver moipova verc dsT-isa da Sanhais TanamSromlobis organizaciis
mxardaWera. dsT-is sivrceSi, sadac ruseTis gavlena SedarebiT didia,
kremlis zewolis miuxedavad, yvela saxelmwifom Tavi Seikava samxreT
oseTisa da afxazeTis aRiarebisgan. Sanhais organizaciaSi ki, sadac
ruseTsa da dsT-is ramdenime qveyanasTan erTad CineTicaa gawevrianebuli,
pekinma separatizmis mxardamWeri yovelgvari iniciativa dabloka.258
afxazeTisa da e.w. samxreT oseTis saerTaSoriso aRiarebis sakiTxSi
ruseTis gverdze aRmoCndnen mxolod venesuela, nikaragua da nauru,
romlebmac, Sesabamisi materialuri anazRaurebis fasad aRiares
saqarTvelos ori istoriuli regionis “damoukidebloba”. aseve, am saqmeSi
ruseTis gverdze aRmoCnda teroristuli organizacia “hamasi”, romelic
miesalma afxazeTisa da cxinvalis regionis damoukideblobis aRiarebas.
SeiZleba iTqvas, rom am faqtorma sagrZnoblad Selaxa ruseTis
saerTaSoriso avtoriteti.
258
RUSSIA: THE KREMLIN TRIES TO PUT ON BRAVE FACE FOLLOWING DIPLOMATIC SLAP OVER
GEORGIA , Eurasianet.Org August 28, 2008.
375
omis Sedegebi saqarTvelosaTvis. Sidapolitikuri Sedegebi
sagareopolitikuri Sedegebi
259
Georgia violence hurts Russian, emergin markets, Reuters, Friday, Aug 8, 2008.
376
evrokavSiris monitoringis misiis amoqmedeba 2010 wlis 10 oqtombridan,
Tumca TviTon is faqti, rom evropeli damkvirveblebi ver axorcieleben
viTarebis monitorings saqarTvelos okupirebul regionebSi, SesaZlebelia
gakeTdes daskvna, rom konfliqtis mogvarebis sruli internacionalizacia
ver moxerxda. Mmeores mxriv aRsaniSnavia is faqti, rom omis Semdeg
evrokavSirma aqtiurad daiwyo fiqri postsabWoTa respublikebTan, maT
Soris saqarTvelosTan TanamSromlobis gaaqtiurebis Sesaxeb, risi naTeli
dadasturebacaa evrokavSiris “aRmosavleTis partniorobis” programa,
romlis saboloo damtkicebac ganxorcielda 2009 wlis maisSi. Aaseve,
evropa sul ufro cdilobs ruseTis energoresursebze damokidebulebis
Semcirebas, risi naTeli dadasturebacaa evrokavSiris gaaqtiureba
“nabuqos” proeqtis ganxorcielebis mimarTulebiT.
evropul da evroatlantikur struqturebSi integraciis kuTxiT,
agvistos movlenebis mniSvneloba sxvadasxvanairad SeiZleba Sefasdes.
erTis mxriv, aSkaraa, rom ruseTis qmedebam saqarTvelos sakiTxi
saerTaSoriso usafrTxoebis sakiTxad aqcia. ruseTis yvela gancxadeba,
rom ar dauSvebs saqarTvelosa (da ukrainis) integracias natoSi,
garkveulwilad aSinebs aliansis rig qveynebs. Tumca, meores mxriv, swored
ruseTis agresiis Semdeg Seiqmna nato-saqarTvelos komisia (2008 wlis 19
agvisto), xolo 2008 wlis dekemberSi gamarTul nato-s briuselis
ministerialze saqarTvelosa da ukrainisaTvis yovelwliuri erovnuli
programa iqna damtkicebuli.
Aaseve mniSvnelovania aRiniSnos dasavleTis im daxmarebis Sesaxeb,
romelic briuselis donorTa konferenciaze saqarTvelosaTvis 4,5
miliardi dolaris gamoyofaSi iqna gamoxatuli.
377
saomari moqmedebebis viTarebaSi saqarTvelos ekonomikam mdgradobis
testi, avad Tu kargad, Caabara, magram soliduri zaralic ganicada.
pirdapir danakargebs rom Tavi davaneboT (upirveles yovlisa, adamianur
danakargebs), uamravi odenobis saxsrebi iqna mimarTuli (da momavalSic
iqneba) im infrastruqturis aRsadgenad, romelic ruseTis samxedro
intervenciam gaanadgura da albaT, kidev gaanadgurebs, sanam saqarTvelos
or istoriul regionSi saokupacio nawilebi arian ganlagebulni. es aris
samoqalaqo da ekonomikuri infrastruqtura- gzebi, komunikaciebi,
sxvadasxva tipis da masStabis samrewvelo Tu sawarmoo obieqtebi,
romlebzec rusulma tankebma da aviagamanadgureblebma araerTi ieriSi
miitanes.
gasagebi mizezebis gamo, sabiujeto seqtori ryevebs ver gadaurCa.
omis da mis Semdgom pirvel dReebSi am mxriv ar iyo problema. magaliTad,
marto erT dRes- 13 agvistos, qveynis biujetma 18 mln laris Semosavali
miiRo, maSin, rodesac saSualo dRiuri maCvenebeli 15-16 mln laria. magram,
momdevno periodSi saxelmwifo biujetSi Semosavlebis klebis tendencia
gamoikveTa, rac saqarTvelos mTavrobam qveynis teritoriaze tvirTebis
gadaadgilebis SezRudviT axsna.
rusuli agresiis dros araerTgzis daibomba iseTi obieqtebi, romelTa
gamarTul muSaobazec didwilad aris damokidebuli mTlianad qarTuli
ekonomikis funqcionireba. rusuli Wurvebi Camoiyara Tbilisis saaviacio
gaerTianebaSi, romelic wina wlebSi qarTuli eqsportis daaxloebiT 10%-s
uzrunvelyofda.
aviadabombvis msxverpli gaxda kaspis cementis qarxana- germanuli
,,haidelberg cementis” kuTvnili erT-erTi yvelaze warmatebuli sawarmoo
obieqti, romlis produqtic rogorc saSinao, ise sagareo bazrebis
moTxovnis dakmayofilebaze iyo mimarTuli.
seriozulad izarala saqarTvelos rkinigzam. kaspTan dazianebulma
sarkinigzo xidma ormxrivi zarali gamoiwvia: erTi mxriv, pirdapiri
xarjebi (mis aRsadgenad gaweuli), meore, yoveldRiurad tvirTebis
gautareblobis Sedegad dakarguli Semosavali (finansurma zaralma 30 mln
lars miaRwia).
turizmis seqtori agvistoSi ganviTarebuli movlenebis erT-erTi
pirveli msxverpli aRmoCnda. saqarTveloSi mozidul investorTa
raodenobis mixedviT, turizmis seqtori bolo wlebSi liderTa Soris iyo.
31 agvistos mdgomareobiT, turistTa raodenobam aWaraSi 182 531 kaci
Seadgina, rac wina welTan SedarebiT 28,6%-iT naklebi iyo. turistul
potencialze miyenebul zaralSi ori tipis zegavlena gamoiyofa:
pirdapiri_ zegavlena ganicada im ZiriTadma bunebrivma resursebma
(biomravalferovneba, balneologiur-klimaturi pirobebi, esTetikuri
Rirebulebebi), romelic ZiriTad turistul potencials
warmoadgenda;
saomar moqmedebaTa Sedegad gamowveuli SiSi. am faqtoris moqmedeba
gacilebiT mniSvnelovania da scildeba uSualod agresiis
konkretul geografiul sazRvrebs da mTeli qveynis masStabiT
vlindeba.260
260
2008 wlisagvistos movlenebis Semdeg, mSvidobis, demokratiisa da ganviTarebis
instituti. CIPDD. 2008. P.53-54
378
saomari moqmedebebis dros foTis portis blokirebisa da
saavtomobilo magistralebis gadaketvis, aseve sarkinigzo
infrastruqturis dazianebis da saaviacio mimosvlis Semcirebis, aseve
sabanko da sxva seqtorebSi amuSavebuli droebiTi SezRudvebis gamo,
qveyanaSi tvirTebis moZraoba da savaWro operaciebis moculoba
mniSvnelovanwilad Semcirda.
379
warmomadgenlebze. Aaseve, komisiam aRniSna, rom 100 000-mde adamianma –
samoqalaqo pirebma dakarges sacxovrebeli adgilebi.261
Ddokumentis SesavalSi, aseve aRniSnulia is faqti, rom “konfliqti ar
dawyebula 7-dan 8 agvistos Rames, rodesac igi gadaizarda farTomasStabian
samxedro operaciaSi, da es gaxldaT mxolod kulminacia didi xnis
ganmavlobaSi zrdadi daZabulobebis, provokaciebisa da incidentebis,
romelic win uZRoda farTomasStabiani saomari moqmedebebis
262
dawyebas.” miuxedavad imisa, rom dokumenti kidev ufro met obieqturobas
moiTxovda, radganac aq ar aris naxsenebi terminebi “okupacia”, “agresia” da
a.S. komisiis daskvnaSi gaanalizebulia is provokaciuli qmedebebi, romlebic
momdinareobda ruseTisa da separatistuli reJimebis mxridan dawyebuli
sabWoTa kavSiris daSlis periodidan 2008 wlis agvistomde. dokumentis 24-e
punqtSi aseve aRniSnulia afxazeTis teritoriaze – zemo afxazeTSi ruseTisa
da separatistTa Zalebis ukanono qmedebebi, rasac 1994 wlis moskovis
xelSekrulebis darRvevis Sedegad mohyva zemo afxazeTis ukanono dakaveba.263
aseve, taliavinim Tavis werilSi gamoTqva erTgvari sayveduri saerTaSoriso
organizaciebis mimarT imis gamo, rom maTi muSaoba saqarTvelos konfliqtebis
mosagvareblad ar iyo efeqtiani, rom “wlebis manZilze aravis ucdia
konfliqtis yvela monawilis realuri wuxilis gaTvaliswineba”. 264
261
Independent InternationalFact-Finding Missionon the Conflict in Georgia. Introduction, p.1.
262
Independent InternationalFact-Finding Missionon the Conflict in Georgia. Introduction, p.3.
263
Independent InternationalFact-Finding Missionon the Conflict in Georgia. Introduction, p.24.
264
iqve
380
gamoyenebiT) da cxinvalis regionSi, xan saqarTvelos sazRvris siaxloves-
CrdiloeT kavkasiaSi.
cnobilia, rom 2009 wlis oqtombridan saerTaSoriso organizaciebis
SuamavlobiT saqarTvelos, ruseTis, da aseve afxazeTisa da samxreT
oseTis marionetuli reJimebis warmomadgenelTa Soris imarTeba Sexvedrebi
q. JenevaSi. Aam Sexvedrebis organizebiT, ruseTi yvelanairad cdilobs
moaCvenos Tavi saerTaSoriso sazogadoebas, rom is afxazur da osur
mxareebTan erTad momxrea samSvidobo molaparakebebis gamarTvis, Tumca,
kremli yvelanairad cdilobs molaparakebaTa procesis gawelvas, rac
gamoixateba imaSi, rom ruseTi absoluturad absurdul moTxovnebs uyenebs
qarTul mxares, rac gamoixateba imaSi, rom kremlis poziciis mixedviT
saqarTvelom unda gaaformos e.w. “Tavdausxmelobis” xelSekruleba
afxazeTTan da samxreT oseTTan, anu qveyanam unda aiRos valdebuleba
gaaformos samxedro xasiaTis xelSekruleba sakuTar regionebTan, rac
absurdia, radganac saerTaSoriso samarTalSi ar arsebobs araviTari
samarTlebrivi meqanizmi, romlis mixedviTac suverenuli saxelmwifo xels
awerdes sakuTar regionebTan xelSekrulebas Tavdausxmelobis Sesaxeb.
Mmeores mxriv, ruseTi uars acxadebs gaiTvaliswinos qarTuli mxaris
moTxovna da gaaformos ruseT-saqarTvelos xelSekruleba
Tavdausxmelobis Sesaxeb. Tumca amgvari xelSekrulebis xelmowera or
saerTaSoriso samarTlis subieqts Soris sruliad Seesabameba
saerTaSoriso-samarTlebriv normebs.
Aamave dros, aRsaniSnavia, rom ruseTsa da saqarTvelos Soris
urTierTobebSi garkveuli Sexebis wertilebic arsebobs, magaliTad orive
mxaris interess warmoadgenda zemo larsis sasazRvro punqtis gaxsna.
rogorc cnobilia, igi 2010 wlis 1 marts kvlav iqna gaxsnili. Ggarda amisa,
aRdgenilia pirdapiri sahaero reisebi ruseTsa da saqarTvelos Soris.
saqarTvelos statistikis saxelmwifo departamentis monacemebiT, ruseTsa
da saqarTvelos Soris 2010 wels savaWro brunvam daaxloebiT 260 milioni
dolari Seadgina.265ruseTi aseve dainteresebulia msoflio savaWro
organizaciaSi gawevrianebiT da cdilobs saqarTvelosTan molaparakebaTa
procesis gamarTvas aRniSnul sakiTxTan dakavSirebiT. Aamave dros,
zemoaRniSnulis miuxedavad, saqarTvelos mTavari safrTxe isev ruseTidan
modis, amitomac aucilebelia gaanalizebul iqnes is safrTxeebi da
gamowvevebi, romlebic momdinareobs ruseTidan 2008 wlis agvistoSi
ganxorcielebuli samxedro agresiis Semdeg.
265
http://www.economy.ge/upload-file/pdf/trade-turnover-2010-final.pdf.pdf
381
ruseTis mxridan saqarTvelos pirvel rigSi SeiZleba daemuqros
politikuri, ekonomikuri, samxedro da energetikuli xasiaTis safrTxeebi,
kerZod:
382
ganxorcieleba oficialuri erevnisagan TiTqmis gamoricxulia, magram ar
aris gamoricxuli magaliTad somxuri radikaluri moZraobis
`daSnaktucunis~ samxedro formirebebis mxridan teroristuli aqtebis
ganxorcieleba saqarTveloSi ganlagebul energoobieqtebze, aseve
SesaZlebelia Sidapolitikuri viTarebis gamwvavebis mcdeloba javaxeTSi.
Uuares SemTxvevaSi ar aris gamoricxuli ruseTis aviaciis mier
saqarTvelos samxedro obieqtebis winaaRmdeg preventiuli dartymebis
ganxorcieleba, rac SeiZleba ruseTma axsnas imiT, rom am obieqtebidan
xdeba CrdiloeT kavkasiaSi moqmedi teroristuli organizaciebis
SeiaraRebiT momarageba da a.S.
pesimisturi scenari:
383
ufro met daxmarebas. Sedegad, SesaZlebelia saqarTvelos Seeqmnas
damatebiTi problemebi energousafrTxoebasTan dakavSirebiT, aseve Tavisi
mniSvneloba dakargos baqo-Tbilisi-erzurumis gazsadenma;
- ruseTi miaRwevs konsensuss TurqmeneTTan da yazaxeTTan am qveynebidan
bunebrivi airis ruseTSi transportirebasTan dakavSirebiT, rac faqtiurad
daasamarebs “nabuqos”, an “TeTri nakadis” proeqtis ganxorcielebis ideas;
- ruseTi SesTavazebs sarfian garigebas TurqeTs, raTa ganxorcieldes
proeqti “cisferi nakadi”, rac Tavis mxriv gamoiwvevs ankaris mxridan uars
“nabuqos” proeqtis ganxorcielebaze;
- ruseTma SesaZloa miaRwios SeTanxmebas “nabuqos” proeqtSi monawile
qveynebis – magaliTad ungreTisa da avstriis energokompaniebTan da
SesTavazos maT alternatiuli gazi ruseTidan.
optimisturi scenari:
- “nabuqos” an “TeTri nakadis” proeqtze muSaobis dawyeba kidev ufro
gazrdis evropis dainteresebas saqarTvelos mimarT, amitom evrokavSiri
sul ufro metad iqneba dainteresebuli saqarTveloSi stabilizaciis
damyarebiT. Aam faqtis gamo evrokavSiris dRis wesrigSi dadgeba
saqarTvelos teritoriaze samSvidobo operaciebis kidev ufro gaaqtiureba,
raTa ruseTis mxridan momdinare safrTxeebis albaToba minimumamde iqnes
dayvanili;
- dasavleTis mier ruseTis energomatareblebze damokidebulebis
Semcirebisa da okupirebul regionebTan mimarTebaSi diplomatiuri
zewolis gaaqtiurebis Sedegad, ruseTi iZulebuli gaxdeba dauSvas
evrokavSiris damkvirvebelTa saqmianoba okupirebul regionebSi;
- Tu aSS-is mier saqarTveloSi garveuli samxedro obieqtebis ganTavseba
moxdeba, es iZulebuls gaxdis ruseTs xeli aiRos provokaciuli
qmedebebis ganxorcielebaze;
- ruseTi, Tavisi saerTaSoriso imijis gamosworebis mizniT Seecdeba
saqarTvelos garkveuli kontaqtebis aRdgena SesTavazos. Aarsebobs imis
albaToba, rom savaWro operaciebi ganxorcieldes zemo larsis sasazRvro
punqtis meSveobiT, rac xels Seuwyobs tvirTbrunvis zrdas saqarTvelosa
da ruseTs Soris;
- msoflio savaWro organizaciaSi Sesvlis sanacvlod kremli saqarTvelos
SesTavazebs garkveuli qarTuli produqciis rusul bazarze Setanas.
CrdiloeTkavkasia-saqarTvelos urTierTobebi
384
yabardo-balyareTi (12,5 aTasi kv.km), CrdiloeT oseTi-alania (8 aTasi kv.km),
inguSeTi (4,6 aTasi kv.km), CeCneTi (15,9 aTasi kv.km), daRestani (50,3 aTasi
kv.km).
266
Н. Джавахишвили. БОРЬБА ЗА СВОБОДУ КАВКАЗА. (ИЗ ИСТОРИИ ВОЕННО-ПОЛИТИЧЕСКОГО
СОТРУДНИЧЕСТВА ГРУЗИН И СЕВЕРОКАВКАЗЦЕВ В ПЕРВОЙ ПОЛОВИНЕ XX ВЕКА). Издательство
Тбилисского университета. 2005. Стр. 15
ДЖАВАХИШВИЛИ
267
iqve
385
XVIII s. 70-80-ian wlebSi erekle II cdilobda saqarTveloSi yabardoelebis
Camosaxlebas. Aam ideas adiRel feodalTa umravlesoba didi sixaruliT
Sexvda. Ees gegma miznad isaxavda erTguli, regularuli armiis
Camoyalibebas, Tumca qarTuli saxelmwifoebriobis gaZlierebasa da
saqarTvelosa da CrdiloeT kavkasias Soris urTierTobaTa kidev ufro
ganmtkicebas xeli SeuSala ruseTis imperiam.268
saqarTvelosa da CrdiloeT kavkasias Soris samxedro-politikurikavSiri
XIX s. dasawyisamde arsebobda, anu qarTl-kaxeTis samefos saboloo
gauqmebamde. Tumca, ruseTis mier saqarTvelosa da CrdiloeT kavkasiis
dapyrobis Semdegac qarTvel da Crdilokavkasiel xalxebs ar SeuwyvetiaT
erTmaneTTan urTierToba.
ruseTis imperiis daSlis Semdeg kvlav aRdga saqarTvelosa da CrdiloeT
kavkasiis xalxebs Soris samxedro-politikuri kavSiri. amis naTeli
dadasturebaa is, rom saqarTvelos demokratiul respublikas metad
megobruli urTierToba gaaCnda mTielTa respublikasTan. wiTeli armiis
mier samxreT kavkasiis sami saxelmwifos da mTielTa respublikis
dapyrobis Semdeg, am qveynebis mTavrobis warmomadgenelTa mniSvnelovanma
nawilma dasavleT evropaSi emigracia ganaxorciela. emigraciaSi kavkasieli
patriotebi aqtiurad ganagrZobdnen TanamSromlobas.
268
Н. Джавахишвили. БОРЬБА ЗА СВОБОДУ КАВКАЗА. (ИЗ ИСТОРИИ ВОЕННО-ПОЛИТИЧЕСКОГО
СОТРУДНИЧЕСТВА ГРУЗИН И СЕВЕРОКАВКАЗЦЕВ В ПЕРВОЙ ПОЛОВИНЕ XX ВЕКА). Издательство
Тбилисского университета. 2005. Стр. 18
269
iqve
386
Tbilisis saxelmwifo universitetSi sxvadasxva specialobiT araerTma
Crdilokavkasielma miiRo umaRlesi ganaTleba da daicva sakandidato Tu
sadoqtoro disertaciebi.
Mmas Semdeg, rac gasuli saukunis 80-iani wlebis bolos saqarTveloSi
farTod gaiSala erovnul-ganmaTavisuflebeli moZraoba, sabWoTa
xelisuflebam amas ara mxolod saqarTvelos teritoriaze separatizmis
gaRviveba daupirispira, aramed yvelanairad xeli Seuwyo qarTvelebsa da
Crdilokavkasielebs Soris urTierTobaTa daZabvas. amis naTeli magaliTi
gaxldaT 1989 wels e.w. mTiel xalxTa konfederaciis Seqmna.
“kavkasiis mTiel xalxTa konfederaciis” Seqmna, gaZliereba da
saqarTvelos winaaRmdeg gamoyeneba sabWoTa kavSirisa da Semdgom ruseTis
specsamsaxurebis mier dagegmili da SemdgomSi ganxorcielebuli erT-erTi
proeqti iyo, romelsac ssrk-Si arsebiTi politikuri gardaqmna-
modernizebis periodSi sabWoTa interesebi unda daecva da sirTuleebi
Seeqmna im sabWoTa respublikebisaTvis, romlebic sabWoTa kavSiridan
gasvlasa da erovnuli damoukideblobis aRdgenas cdilobdnen.
270
http://ka.wikipedia.org/wiki/ kavkasiismTielxalxTakonfederacia
271
iqve
387
Tavmjdomare, ruseTSi udidesi politikuri da finansuri gavlenis mqone r.
xasbulatovi (johar dudaevis udidesi mowinaaRmdege).
272
http://ka.wikipedia.org/wiki/ kavkasiismTiel xalxTa konfederacia
273
iqve
388
mcxovrebma Cerqezebma msoflios 50 qveyanaSi saerTaSoriso donis
Sexvedrebi gamarTes da afxazebs humanitaruli daxmareba SesTavazes.
Cerqezuli samyaro afxazTa mxardaWeras omis Semdgomac agrZelebda, dRis
wesrigSi svamda misi damoukideblobis aRiarebis sakiTxs da xSirad
gamodioda afxazebisTvis ruseTis mier dawesebuli embargos winaaRdeg. im
dRes, rodesac ruseTma afxazeTis damoukidebloba scno, nalCikSi
(yabardo-balyareTis dedaqalaqi), afxazeTis moedanze sadResaswaulo
demonstracia gaimarTa.
Mmiuxedavad amisa, saqarTvelo arasdros gamoxatavda Riad protests
CrdiloeTkavkasieli xalxebis winaaRmdeg. nawilobriv es imiTac aixsneba,
rom saqarTvelo cdilobda SeenarCunebina saxelmwifoTaSorisi
urTierTobebi ruseTTan da sakuTari politika damokidebuli Cerqezebis
doneze ar daeyvana. Mmiuxedavad amisa, sruliad uSedego iyo antiqarTuli
Cerqezuli moZraobis SeCereba. saqarTvelos ar hqonda mkafio Sexeduleba,
rogor midgomoda Cerqezul sazogadoebas.
389
konfederaciis dasasruli
afxazeTis avtonomiur respublikaSi da SemdgomSi ruseT-CeCneTis pirveli
omis dawyebis Semdeg konfederacia daiSala-ufro swored SeiZleba iTqvas,
rom mas Semdeg, rac ruseTma maqsimalurad gamoiyena Tavis sasargeblod
konfederaciis resursi, ruseTis Sesabamisma struqturebma konfederaciis
meTaurebis mimarT sisxlis samarTlis saqmeebi aRZres, Sesabamisad Sewyda
konfederaciis yovelgvari saqmianoba, xolo misi bandituri formirebebi
ruseTis xelisuflebam gaanadgura. E
erTiani kavkasiisken
390
l mTlianobas jer kidev aRiarebda, ruseTma 2001 wels saqarTvelos
moqalaqeebisaTvis savizo reJimi daawesa, xolo afxazeTis, samxreT oseTis
da yazbegis raionis mosaxleobisTvis uvizo reJimi SemoiRo.
274
www.24saati.ge. 10 January, 2011
391
ruseTis dRevandeli mizani CrdiloeT kavkasiaSi gaxlavT am regionis
sruli izolireba da masze sruli kontrolis daweseba. am TvalsazrisiT,
ruseTis prezidentis dimitri medvedevis gadawyvetilebiT, ruseTis
federaciaSi axali-CrdiloeT kavkasiis federaluri okrugi Seiqmna, sadac
unda gaerTiandnen daRestani, inguSeTi, yabardo-balyareTi, YyaraCai-
CerqezeTi, CrdiloeT oseTi, CeCneTi da stavropolis mxare. okrugis Seqmna
ganpirobebulia CrdiloeT kavkasiis regionSi arsebuli umZimesi
socialuri, ekonomikuri, politikuri, kriminogenuri viTarebiT, korufciis
maRali doniT, da realuri teroristuli safrTxis maRali albaTobiT.
ruseTis premier-ministris, vladimer putinis iniciativiT, CrdiloeT
kavkasiaSi iqmneba axali saxelmwifo struqtura – kavkasiis saxelmwifo
komisia. Aam gziT moskovi Seecdeba gaakontrolos im finansebis xarjva,
romlebic CrdiloeT kavkasiis respublikebis ganviTarebisaTvis gamoiyo
federaluri biujetidan. E
ruseTis xelisuflebis mxridan aseve aRsaniSnavia kavkasiis ganviTarebis
mizniT SemuSavebuli strategia, kerZod, gegmis mixedviT 2015 wlisaTvis
CrdiloeT kavkasia unda gaxdes wamyvani gamajansaRebeli da samTo-
saTxilamuro turistuli centri ruseTsa da mTels postsabWoTa sivrceze,
romelmac ekologiurad sufTa produqcia unda miawodos ruseTis danarCen
regionebs. sawyis etapze gamoikveTa kavkasiis ganviTarebis sami ZiriTadi
mimarTuleba: 1. pirveli iTvaliswinebs socialur-ekonomikuri
maCveneblebis tempis zrdas; 2. Mmeore mimarTuleba iTvaliswinebs
usafrTxoebis problemebis gadawyvetas; 3. mesame aspeqti iTvaliswinebs
sazogadoebriv-politikuri situaciis stabilizacias, socialuri
infrastruqturis modernizebas, turistul da ekonomikur ganviTarebas,
sainvesticio klimatis Seqmnas, umuSevarTa ricxvis Semcirebas.
zemoaRniSnul strategiaSi mainc iCens Tavs rusuli nacionalizmi. radgan
strategia miznad isaxavs eTnikurad rusi mosaxleobis xelovnur gazrdas,
xolo am mizniT igegmeba specialuri samuSao-saemigracio saagentos Seqmna.
ruseTis federaluri xelisufleba acnobierebs im faqts, rom CrdiloeT
kavkasiaSi arsebuli umuSevroba, romelic zogierT respublikaSi 50%-s
aWarbebs - separatizmis gaRvivebas uwyobs xels. swored separatistuli
tendenciebis aRmofxvris mizniT igegmeba eTnikuri rusebis sasargeblod
Sesabamisi gegmis ganxorcieleba. magaliTad, igegmeba “rusuli
mosaxleobisaTvis specialur preferenciebis Seqmna, maT Soris ganaTlebis
da mecnierebis sferoSi.”275
Tumca, zemoaRniSnuli strategiis momavali - Tundac e.w. turistuli
samTo-saTxilamuro kompleqsis Camoyalibeba - romlis gaSeneba 15
miliardamde aSS dolaramde jdeba, mainc seriozul eWvs badebs. ruseTis
xelisuflebam dafinansebis mopovebis mizniT, sxvadasxva saproeqto
winadadeba ramdenime msxvil saerTaSoriso banks warudgina, Tumca
uSedegod. Ees gasagebicaa-2010 wlis ganmavlobaSi gansakuTrebiT gaizarda
teroristuli aqtivoba, romelmac mTeli CrdiloeT kavkasiis regioni
moicva.
saqarTvelo_TurqeTis urTierTobebi
275
“orstrategiasSoris”. valeri Zucevi. Tbilisi. 2010
392
upirveles mniSvnelobas aniWebs mSvidobas, stabilurobasa da
TanamSromlobas kavkasiaSi.
276
Nnika CitaZe. sadisertacio naSromi: “kaspiis sanavTobo proeqtebi da saqarTvelos
satranzito roli. politikuri da ekonomikuri aspeqtebi”. gv. 75E
393
teritoriul mTlianobas da sazRvrebis urRveobas, gmobs separatizmsa da
saSinao saqmeebSi Carevas, savaWro kavSirebis gasaRrmaveblad or qveyanas
Soris Seqmnilia upiratesi xelSewyobis reJimi.
b) sasazRvro vaWroba.
394
interesebTan samxreT kavkasiaSi, kremlis samxedro yofnasTan saqarTvelos
okupirebul regionebSi da somxeTis teritoriaze ganTavsebul samxedro
bazasTan, rac winaaRmdegobaSi modis TurqeTis interesebTan. amave dros,
rogorc ukve aRiniSna, ruseTi TurqeTis mTavar ekonomikur partniorsa da
energoresursebis ZiriTad importiors warmoadgens. ruseT-TurqeTis
vaWrobis moculoba TiTqmis 40 miliard dolars aRwevs277, aseve, TuqeTi
moixmars ruseTidan importirebuli bunebrivi airis daaxloebiT 70%-s.278
“cisferi nakadis” proeqti, warmoadgens aRmosavleT-dasavleTis
energetikuli derefnis konkurentul gazsadens. aris sxva faqtorebic,
romlebic gavlenas axdenen TurqeTis damokidebulebaze dasavleTis
samxreT kavkasiis regionSi “SeRwevasTan” dakavSirebiT. es moicavs aSS-
TurqeTis dapirispirebas erayis garSemo, aseve ankaris winaaRmdegobasTan,
romelic dakavSirebulia imasTan, rom TurqeTs ar surs daikavos
meorexarisxovani roli aSS-is regionalur aqtivobebTan dakavSirebiT.
SeiZleba swored amasTan iyo dakavSirebuli TurqeTis pozicia ruseT-
saqarTvelos omis, oficialuri ankaris uarTan, droulad gaetarebina
amerikuli samxredro gemebi bosforisa da dardanelis srutis gavliT
saqarTvelos teritoriul wylebSi.
aSS-sTan rigi uTanxmoebebisa da TurqeTis evrokavSirSi miRebaze arsebuli
problemebis gamoc SeiZleba aixsnas TurqeTis iniciativa “samxreT
kavkasiis stabilurobis platformasTan” dakavSirebiT, romlis
ganxorcielebaSi ruseTi aqtiurad unda yofiliyo CarTuli.
azerbaijan-saqarTvelos urTierTobebi
277
http://www.turkishweekly.net/news/96359/-jtw-interview-the-future-of-turkey-russia-relations.html
278
B.Rumer and Jeffrey Simon. Toward a Euro-Atlantic Strategy for the Black Sea Region. NDU. 2004. P. 8
395
Zalebis Careva, samxedro gadatrialebebi da social-ekonomikuri qaosi.
azerbaijansa da saqarTveloSi dRemde mougvarebeblia teritoriuli
mTlianobis sakiTxi, romlis mSvidobiani da warmatebuli mogvareba
bevradaa damokidebuli erToblivi proeqtebis warmatebul
ganxorcielebaze.
396
saqarTvelosa da azerbaijanis poziciebis Tanxvedra saerTo arenaze
TanamSromlobis kuTxiTac gamoixateba, sul ufro viTardeba
TanamSromloba suam-is farglebSi. azerbaijani suam-s, zogadi da samxedro-
politikuri TavalsazrisiT (uSiSroeba, evroatlantikur struqturebTan
TanamSromloba, dialogi nato-sTan da evrokavSirTan) da ruseT-somxeTis
aliansTan politikuri balansis SesaZleblobis gamo, did mniSvnelobas
aniWebs, pirvel rigSi ki suami regionaluri ekonomikuri TanamSromlobiT
dainteresebuli qveynebis gaerTianebaa.
saqarTvelo-somxeTi
397
politikuri kursis kritika. somxur presaSi periodulad Cndeboda
statiebi, romlebic rbilad rom vTqvaT, qarTuli mxarisaTvis mosawoni ar
unda yofiliyo. Tumca amaSi SeiZleba araferia sagangaSo, radgan masobrivi
informaciis saSualebebi qveyanaSi SedarebiT Tavisufalia da
SesaZlebelia nebismieri mosazrebis gamoTqma. Mmagram, erTia Tavisufali
Tu opoziciuri presa da meorea oficialuri samTavrobo gazeTis,
`respublika armeniis~Efurclebze gaJRerebuli kritika. gazeTisa, romlis
damfuZnebelicaa somxeTis respublikis umaRlesi sabWo.
398
arc Tavad Sakariani da arc neoimperialistur poziciebze mdgomi
CrdiloeTeli analitikosebi, romlebic Zal-Rones ar iSurebdnen imisaTvis,
rom TavianTi presis furclebze saqarTvelos sawinaaRmdego statiebi
gamoeqveynebinaT, ar uRrmavdebian sakiTxs imis Taobaze, Tu ras niSnavs
`ruseTis gavlenis SenarCuneba~ saqarTveloSi an azerbaijanSi. es
SemTxveviTi araa, `ruseTis gavlenisa~ Tu `poziciebis SenarCunebaSi~
arsebiTad igulisxmeba is, risganac Tavs unda ikavebdes erTi suverenuli
saxelmwifo meoris mimarT, Tuki ra Tqma unda, aRniSnuli saxelmwifo
Tavisufalia imperiul-agresiuli zraxvebisagan.
399
mSeneblobaze SesaZlebelia javaxeTis regionis mcxovrebi mravali
adamianis dasaqmeba.
279
http://www.cipdd.org. Caucasus Institute for Peace, Democracy and Development.
After August 2008: consequences of the Russian-Georgian war. p. 18
400
ruseT-saqarTvelos omma somxeTi garkveuli dilemis winaSe daayena.
rogorc ruseTis strategiuli mokavSire regionSi, somxeTi unda
misalmeboda ruseTis qmedebebs. Mmagram, meores mxriv, saqarTvelos
satransporto infrastruqturaze mniSvnelovanma damokidebulebam aiZula
oficialuri erevani, daekavebina saSuamavlo pozicia oficialuri
Tbilisis gaRizianebis dasabalanseblad.
irani da saqarTvelo
280
Hovannes Shoghikian, “Russia seeks Armenian recognition of Georgian regions”, Armenialiberty, September 3, 2008, http:/
/www.armenialiberty.org/armeniareport/report/en/2008/09/93D9ECA8-7301-4920-BF20-9056B6124D20.ASP (accessed September
4, 2008).
281
Emil Danielyan, “Armenia, Turkey ease tensions after historic Erevan summit”, Armenialiberty, September 8, 2008, http:/
/www.armenialiberty.org/armeniareport/report/en/2008/09/640B3F40-F23A-443D-8CB7-A8F24A7FD6E8.ASP (accessed
September
9, 2008).
401
TurqeTs Soris kavkasiaSi da Sua aziaSi gavlenis mopovebis mizniT
seriozuli brZola gaCaRdeboda. Ffaqtobrivad, es unda yofiliyo brZola
or ~models~-Turqul sekularul, dasavleTze orientirebul da iranul
islamistur, antidasavlur saxelmwifoebriobas Soris.
iran-saqarTvelos urTierTobebi
402
da baTumis portebi da aRniSna maTi didi mniSvneloba iranis
ekonomikisaTvis.
saqarTvelosadairanisurTierTobebsmravalsaukunovaniistoria gaaCnia,
saqarTvelosmierdamoukideblobisgamocxadebisSemdegsaqarTvelosadairanisi
slamurrespublikasSorisdiplomatiuriurTierTobadamyarda 1992 wlis 15
maiss.
aseveaRsaniSnaviaismniSvnelovaniormxrivivizitebi,
romlebicamxnisganmavlobaSiSedgasaqarTvelosadairanisislamurrespublika
sSoris. saqarTvelosmxridan: 1993
wlisianvarSisaqarTvelossaxelmwifomeTauriseduardSevardnaZisvizitiiran
Si; 1996, 1998, 2000
wlebSisagareosaqmeTaministrisiraklimenaRariSvilisviziti; 2001 wlis 19-20
aprils,parlamentisTavmjdomariszurabJvaniasviziti; 2004 wlis 6-9
ivlissprezidentmixeilsaakaSvilisviziti; 2006 wlis 22-23
oqtombrissagareosaqmeTaministris,gelabeJuaSvilisadaenergetikisministris
nikagilaurisviziti. 2009 wlis 1-4 marts, iranSi Sedga saqarTvelos
sagareo saqmeTa ministris moadgilis, aleqsandre nalbandovis viziti,
imave wlis martSi irans saqarTvelos saxelmwifo ministri reintegraciis
sakiTxebSi, Temur iakobaSvilic ewvia, xolo 2010 wlis 18 ianvars Sedga
saqarTvelos sagareo samqeTa ministris, grigol vaSaZis viziti.282
Yyvelaze sainteresoa aRiniSnos is faqti, rom 2006 wlis seqtemberSi,
gaeros generaluri asambleis sesiis farglebSi, saqarTvelos prezidenti
mixeil saakaSvili Sexvda iranis islamuri respublikis presidents, mahmud
ahmadinejads.
iranismxridan: 1995 welsprezidentisaliaqbarhaSemirafsanjanisviziti; 1996
welssagareosaqmeTaministrisaliaqbarvelaiaTisviziti; 2001
welsiraniserovnuliuSiSroebissabWosmdivnishasanruhanisviziti;
2003welssagareosaqmeTaministrisqamalxarazisvizitida 2005 wlis 25-26
aprilsiranisislamurirespublikispirvelivice-
prezidentismuhamedrezaarefisviziti. 2008 wlis 20 ianvars, xolo SemdgomSi
imave wlis 17 seqtembers Sedga iranis sagreo saqmeTa ministris, manuCar
moTaqis viziti. 2010 wels xeli moewera xelSekrulebas or qveyanas Soris
uvizo mimosvlis Sesaxeb.283
TanamSromlobissferoebswarmoadgensmudmivipolitikuridialogiormxrivdam
ravalmxrivformatSi; aseveTanamSromlobaenergetikissferoSi,
radgansaqarTvelosTvismniSvnelovaniairanTan,
rogorcenergomatareblisalternatiulmomwodebelTanTanamSromloba.
sworedammizeziTiyoganpirobebuli 2006 wlis 22-23
oqtombrissagareosaqmeTaministrisgelabeJuaSvilisadaenergetikisministrisn
ikagilaurisviziti, saqarTveloSiSeqmniliproblemisgamo, rodesac
ruseTmasaqarTvelosSeuwyvitabunebriviairismiwodeba.
TanamSromlobatransportissferoSi _
saqarTvelosTvismniSvnelovaniaqveynissatransportoinfrastruqturisdivers
ifikacia; asevearsebobs
TanamSromlobaganaTlebisdamecnierebissferoSidasaerTaSorisoorganizacie
bisfarglebSi. iranisTvissaqarTveloerT-erTimniSvnelovanipartnioria.
282
http://www.mfa.gov.ge/index.php?sec_id=306&lang_id=GEO
283
iqve
403
qveynebsSorisfunqcionirebserToblivisamTavrobaTSorisoekonomikurikomisi
a.
rac Seexeba samarTlebriv bazas, or qveyanas Soris xelmowerilia 47
dokumenti, maT Soris:
xelSekruleba saqarTvelos respublikis mTavrobasa da iranis
islamuri respublikis mTavrobas Soris sahaero satransporto
sferoSi;
SeTanxmeba saqarTvelos respublikasa da iranis islamuri
respublikis mTavrobas Soris investiciebis urTierTwaxalisebis da
dacvis Sesaxeb;
saqarTvelos mTavrobasa da iranis islamuri respublikis mTavrobas
Soris ormagi dabegvris Tavidan acilebis da Semosavlebsa da
kapitalze gadasaxadis gadauxdelobis aRkveTis Sesaxeb;
saqarTvelos respublikis mTavrobasa da iranis islamuri
respublikis mTavrobas Soris savaWro-teqnikuri TanamSromlobis
Sesaxeb;
SeTanxmeba savaWro TanamSromlobis SesaxebsaqarTvelos mTavrobasa
da iranis islamuri respublikis mTavrobas Soris .
araeTgzis Sedga iranis maRali rangis warmomadgenlebis TbilisSi, da
saqarTvelos warmomadgenlebis TeiranSi vizitebi. dRis wesrigidan jer ar
moxsnila da molaparakebis stadiaSia iranis mier bunebrivi gazis
saqarTveloSi eqsportis sakiTxi somxeTis teritoriis gavliT.
miuxedavad ori qveynis ZiriTadi sagareopolitikuri kursis
gansxvavebisa, orive qveynis xelisuflebis warmomadgenlebi metad
dainteresebulni arian erTmaneTTan TanamSromlobis gafarToebisaken rac
yovelTvis aRiniSneba saqarTvelosa da iranis oficialur
warmomadgenlebis sxvadasxva mniSvnelovan sakiTxebze molaparakebebis
dros.
404
iranidanac im SemTxvevaSi, Tu moxda azerbaijansa da saqarTvelos Soris
milsadenis teqnikuri dazianeba, an uares SemTxvevaSi azerbaijansa da
ruseTs Soris xeli moewereba xelSekrulebas azerbaijanSi mopovebuli
bunebrivi airis mTliani moculobis ruseTis mier Sesyidvis Taobaze.
saqarTvelo-ukraina
405
mxolod 145. Sesabamisad, 2010 wlis ivlisSi saqarTvelos ukrainis vice-
premieri, sergei tigipko ewvia, romelic Sexvda qarTvel ministrebs da
gaiziara maTi gamocdileba sabanko sistemis da ekonomikuri reformebis
kuTxiT. sainteresoa aRiniSnos, rom 2010 wlis noemberSi Sedga tigipkos
meore viziti.
CineT-saqarTvelos urTierToba
406
AagreTve prioritetulia TanamSromloba soflis meurneobis, transportis,
infrastruqturisa da sxva sferoebSi.
iaponia da saqarTvelo
284
http://www.mfa.gov.ge/index.php?sec_id=381&lang_id=GEO
407
aRsaniSnavia, rom SeimCneva iaponuri kerZo kompaniebis saqarTveloSi
aqtiurobis zrdis tendenciebi. dReisaTvis maTi aqtiuroba ZiriTadSi
gamoixateba iaponiis mTavrobis sagranto programebiTa da sakredito
xelSekrulebiT gaTvaliswinebuli proeqtebis ganxorcielebiT.EE
285
http://www.mfa.gov.ge/index.php?sec_id=301&lang_id=GEO
286
http://www.eia.doe.gov/cabs/Kazakhstan/Background.html
408
teritoriis gavliT yazaxeTSi mopovebuli nedli navTobis eqsporti kidev
ufro gaizrdeba.
287
Lliana jervaliZe. Mmasala momzadebulia `saerTaSoriso gamWvirvaloba saqarTvelos~ mier.
Ooqtomberi, 2008.
409
enerji investi, sokari - azerbaijanis saxelmwifo energo kompania (romelmac,
2008 wlis zafxulis tenderis Sedegebis mixedviT, unda uzrunvelyos
saqarTvelos regionebis, garda kompania iteras qselisa, momarageba), itera da
saerTaSoriso energetikuli korporacia.
saqarTvelos navTobis resursebi saqarTvelos navTobis potenciuri resursebi
2 miliard tonadaa Sefasebuli, Tumca wliuri mopoveba 100 tonas ar
aRemateba. dRevandel etapze saqarTveloSi navTobis Zebna-ZiebiT da mopovebiT
saqmianobas Svidi kompania axorcilebs. maT Soris “ioris veli – navTobi da
gazi”, “kanargo jorjia”, “frontera”, “anadarko”, “Strait oil end gazi”,
“global oil end enerji” da “aqsai BMC”. E
410
momxmarebeli qveyanac. xelSekrulebis mixedvi saqarTvelo iRebs Zveli
kontraqtiT gaTvaliswinebul 250 milion kbm-s rogorc satranzito qveyana da
damatebiT 200 milion kbm-s rogorc momxmarebeli qveyana.
Ywyaro: http://en.wikipedia.org/wiki/File:Baku_pipelines.svg
411
burgas-aleqsandropolisis transbalkanuri navTobsadeni. 2007 wlis 15 marts
ruseTma, bulgareTma da saberZneTma xeli moaweres SeTanxmebas burgas-
aleqsandropolisis transbalkanuri navTobsadenis mSeneblobis Sesaxeb.
es proeqti ewinaaRmdegeba evrokavSiris strategiuli interess, romlis arsic
ruseTze energodamokidebulebis SemcirebaSi mdgomareobs. Tuki es milsadeni
aSendeba, is iqceva kaspiuri milsadenis konsorciumis gagrZelebad, romelic
yazaxeTidan SavizRvispira rusul port novorosiiskamdea gaWimuli da amdenad
konkurencias gauwevs yazaxeTidan dasavleTisaken navTobis transportirebis
transkaspiur proeqtebs, rogoricaa magaliTad baqo-Tbilisi-jeihanis
navTobsadeni. burgas-aleqandropolisis xazi aseve waiRebs Tavisken im kaspiuri
navTobis moculobebs, romelic aucilebeli iyo ukrainuli odesa-brodis
poloneTamde gagrZelebis perspeqtivis mqone navTobsadenis dasatvirTad.
burgas-aleqsanropolisis proeqts SeuZlia damatebiT stimuli SesZinos
sipisis (Caspian Pipeline Consortium) simZlavreTa gazrdas (milsadeni erTmaneTTan
akavSirebs yazaxeTsa da ruseTs). am marSrutis amJamindeli gamtanunarianoba 27
milion tonas Seadgens. Tuki es maCvenebeli mniSvnelovnad gaizrdeba-gegmiT
gaTvaliswinebul yovelwliur 67 milionze rom araferi vTqvaT, sipisis
milsadeni STanTqavs udides moculobebs imisas, rasac yazaxeTSi exla moipoveben
da risi mopovebac samomavlod igegmeba, maT Soris super-gigantur qaSaganis
sabadozec. es ki seriozul dartymas miayenebs transkaspiur proeqtebs, romelTa
ganxorcielebac dasavleTis inrteresebSia.
burgas-aleqsandropolisi aseve negatiur gavlenas moaxdens evrokavSiris mier
mxardaWerili proeqtebis perspeqtivebzec. es mildenic aseve ganixileba Savi
zRvidan gasasvlelad Turquli sruteebis alternativad.
burgas-aleqsandropolisis proeqtis 51 procenti “transneftis,”
“gazpromneftisa” da “rosneftis” xelSia, xolo “transnefti” amavdroulad
proeqtis operatoricaa. darCenil 49 procents bulgareTisa da saberZneTis
mTavrobebi floben.
pirvel fazaze milsadeni yovelwliurad 35 milion tonas gaatarebs, meore
fazaze ki 50 milioni tonis gatareba ivaraudeba.
baqo-novorosiiski aRniSnuli marSrutis saerTo sigrZea 1411 km da misi saerTo
Rirebuleba aRwevs 1,5-2 mlrd dolars. 2008 wels, ruseTsa da azerbaijans Soris
gaformda SeTanxmeba, romlis mixedviTac azerbaijanSi mopovebuli navTobis
nawili, kvlav gaivlis am milsadenis meSveobiT. Aaseve, or qveyanas Soris
miRweulia SeTanxmeba, raTa azerbaijanidan ganxorcieldes daaxloebiT 500
milioni kuburi metri bunebrivi airis eqsporti ruseTSi.
Zaurikau-cxinvalis gazsadeni danarCeni saqarTvelosgan cxinvalis regionis
energetikuli damokidebulebis acilebis mizniT jer kidev 2008 wlis agvistos
agresiamde ruseTma saqarTvelos xelisuflebasTan SeTanxmebis gareSe gadawyvita
Zaurikau-cxinvalis gazsadenis mSenebloba, romelic CrdiloeT oseTs, e.w.
samxreT oseTTan daakavSirebs. aRsaniSnavia, rom gazsadeni CrdiloeT oseTis
teritoriaze arsebul bunebriv nakrZalze gadis, ris gamoc respublikis
ekologiur mdgomareobas seriozuli safrTxis qveS ayenebs.
“gazpromma” Zaurikau-cxinvalis gazsadenis mSenebloba 2006 wlis noemberSi
daiwyo da misi saerTo Rirebuleba 15 miliard rubls (daaxloebiT 987 milioni
dolari) Seadgens. sainteresoa aRiniSnos, rom es iqneba zRvis donidan
msoflioSi yvelaze did simaRleze gayvanili gazsadeni. misi nawili zRvis
donidan 3 aTas metrze gaivlis.
412
saqarTvelos monawileobiT momavalSi gansaxorcielebeli energetikuli
proeqtebis analizi da maTi mosalodneli gavlena saqarTvelos
energousafrTxoebaze
nabuqos proeqti rogorc wignis wina TavebSi iyo aRniSnuli, proeqti – “nabuqo”,
iTvaliswinebs gazis transportirebas TurqeTidan avstriaSi – bulgareTis,
rumineTis da ungreTis gavliT. nabukos gazsadens TurqeTSi, erzrumTan
SeuerTdeba baqo – Tbilisi - erzrumis da iran - TurqeTis gazsadenebs. gazsadeni
warmoadgens kaspiis regionisa da axlo aRmosavleTis qveynebidan (TurqmeneTi,
yazaxeTi, azerbaijani, irani, erayi) gazis evropaSi transportirebis saSualebas.
gazsadenis mSeneblobis Rirebuleba aRemateba 7 miliard evros. sawyis fazaSi,
gazsadeni yovelwliurad gaatarebs 13-16 miliardamde kubur metr bunebriv airs,
xolo 2020 wlisTvis es ricxvi savaraudod miaRwevs 26-30 miliard kubur metrs.
gazsadenSi gamavali gazis naxevari miewodeba baumgartens (avstria), xolo
naxevars gamoiyeneben satranzito qveynebi. 2009 wlis maisSi xeli moewera
memorandums nabuqos proeqtTan dakavSirebiT. nabukos proeqtis mTavari
aqcionerebi arian OMV (avstria), MOL (ungreTi), Transgaz (rumineTi), Bbulgargaz
(bulgareTi), BBOTAS (TurqeTi). saubaria proeqtSi gazpromis SesaZlo
monawileobaze, Tumca am proeqtis Zireuli arsidan gamomdinare, naklebad
realuria da SeiZleba CaiTvalos rogorc wminda taqtikuri nabiji.
nabukos proeqti mravalmxriv mniSvnelovania saqarTvelosTvis, misi
ganxorcielebis SemTxvevaSi saqarTvelos SesaZlebloba eZleva Seasustos
gazpromis monopolia evropaSi. amave dros, es proeqti evrokavSirisaken
gadadgmuli kidev erTi nabiji iqneba.
aRsaniSnavia is faqti, rom ruseTi sul ufro met berkets kargavs “nabuqos”
proeqtis CasaSlelad. kerZod, aq gasaTvaliswinebelia is faqti, rom ruseTs
ufro naklebi SesaZlebloba eqmneba ganaxorcielos zewola TurqmeneTze -
“nabuqos” proeqtis mTavar eqsportior qveyanaze. Mmomavali wlis dasawyisSi
aSxabadi damoukideblad SeZlebs CineTsa da iranSi gazis eqsportis
ganxorcielebas, amitomac ruseTs, romelic TurqmeneTis teritoriaze mopovebuli
bunebrivi airis – 80 miliardi kuburi metridan 50 miliards yodulobda (2009
wlis aprilis monacemebiT), da romelic TurqmeneTs gazis Sesyidvaze sakuTar
fasebs karnaxobda, sul ufro naklebi SesaZlebloba eqneba ukarnaxos TurqmeneTs
sakuTari pirobebi, maT Soris “nabuqos” proeqtTan dakavSirebiT.
G”nabuqos” proeqtis ganxorcielebis sasargeblod aseve SeiZleba moviyvanoT is
faqtic, rom eqspertTa gaangariSebiT 2012 wlisaTvis TurqmeneTis teritoriaze
gazis mopovebam SesaZlos 100 miliards gadaaWarbos, xolo 2030 wlisaTvis
mopovebam SesaZloa 250 miliardi kuburi metri Seadginos. Aamitomac, aSxabads
dasWirdeba alternatiuli bazrebi bunebrivi airis eqsportirebisaTvis.
igive SeiZleba iTqvas azerbaijanze, sadac 2015 wlisaTvis bunebrivi airis
mopovebam SesaZloa 60 miliardi kuburi metri Seadgonos. Aamitomac
azerbaijansac aucileblad dasWirdeba alternatiuli bazrebi da am
mimarTulebiT pirvel rigSi baqos mier “nabuqos” proeqtSi CarTva unda
moiazrebodes.
Kkidev erTi mniSvnelovani aspeqti dakavSirebulia TurqeT-iranis SeTanxmebasTan
iranuli gazis TurqeTis gavliT eqsportis Sesaxeb. Oor qveyanas Soris
SeTanxmeba iTvaliswinebs iranis farsis sabadodan 35 miliardi kuburi metri
gazis mopovebas, saidanac daaxloebiT 17,5 miliard kubur metrs TurqeTi
evropaSi gayidis. Aamitomac, Tu iranis birTvuli programis gamo Seqmnili
problema warmatebiT gadaiWreba, SesaZlebelia, rom “nabuqos” proeqtis
ganxorcielebaSi iranic CaerTos, erTis mxriv rogorc gazis eqsportiori, xolo
meores mxriv rogorc satranzito qveyana, romelic TurqmeneTsa da irans Soris
413
damakavSirebeli gazsadenis meSveobiT ganaxorcielebs bunebrivi airis tranzits
evropis mimarTulebiT.
Tu movlenebi sasurveli scenariT warimarTa, maSin “nabuqos” proeqtis
SesaCereblad ruseTis mxridan saqarTveloze zewola azrs dakargavs, radganac
Cveni qveyana momavalSi SesaZloa evropisTvis alternatiuli resursebis
miwodebis ara erTaderTi, aramed erT-erTi marSruti gaxdes.
proeqti TeTri nakadi arsebobs kaspiis regionis gazis Savi zRvis regionis
gavliT evropaSi transportirebis kidev erTi proeqti, romelic iTvaliswinebs
Savi zRvis fskerze gamavali gazsadenis meSveobiT saqarTvelos dakavSirebas
poloneTTan ukrainis gavliT. proeqti pirvel etapze iTvaliswinebs 8 miliardi
kuburi metris transportirebas Sah-denizis sabadoebidan, meore etapze mas
daemateba 8 miliardi kuburi metri yazaxeTidan, xolo mesame etapze 16 miliardi
TurqmeneTidan, anu sruli datvirTvis SemTxvevaSi gazsadeni 32 miliard kubur
metr bunebriv airs gaatarebs evropisken. gazsadenis mSeneblobis pirveli etapi
gulisxmobs Sah-denizis sabadoebidan gazis transfers baqo-Tbilisi-erzrumis
gazsadenis baqo-Tbilisis monakveTiT, gaivlis Tbilisi-sufsis damakavSirebel
gazsadens, xolo sufsidan yirimis q. feodosiamde aigeba wyalqveSa gazsadeni
(650km); ukrainis teritoriaze saWiro iqneba kidev 200km sigrZis gazsadenis
mSenebloba, romelic sufsa-feodosiis gazsadens daukavSirebs ukraina-poloneTis
damakavSirebel gazsadenTa qsels. meore da mesame etapis gansaxorcieleblad
saWiro gaxdeba trans-kaspiis gazsadenis mSenebloba, romlis meSveobiTac moxdeba
gazis transportireba yazaxeTidan da TurqmeneTidan. gamomdinare iqidan, rom Sah-
denizis sabadoebs 1 trilioniani rezervi gaaCnia, proeqti ar uwevs konkurencias
baqo-Tbilisi-erzrumis da nabukos proeqts.
414
aseve CrdiloeT kavkasiaSi. Aes ki gamoiwvevs ucxour investorTa daSinebas da
investiciebis saqarTvelos energetikis seqtorSi dabandebis Seferxebas;
- kremli gaaqtiurebs molaparakebaTa process azerbaijanTan, raTa baqom
gazardos navTobisa da gazis eqsporti ruseTis mimarTulebiT da amave dros
Seamciros energomatareblebis eqsporti saqarTveloSi. samagierod ruseTi
azerbaijans SesTavazebs yarabaRis konfliqtis mogvarebaSi kidev ufro met
daxmarebas. Sedegad, SesaZlebelia saqarTvelos Seeqmnas damatebiTi problemebi
energousafrTxoebasTan dakavSirebiT, aseve Tavisi mniSvneloba dakargos baqo-
Tbilisi-erzurumis gazsadenma;
- ruseTi ecdeba miaRwios konsensuss TurqmeneTTan da yazaxeTTan am qveynebidan
bunebrivi airis ruseTSi transportirebasTan dakavSirebiT, rac faqtiurad
daasamarebs “nabuqos”, an “TeTri nakadis” proeqtis ganxorcielebis ideas;
- ruseTi SesTavazebs sarfian garigebas TurqeTs, raTa ganxorcieldes proeqti
“cisferi nakadi”, ramac Tavis mxriv SeiZleba gamoiwvios ankaris mxridan uari
“nabuqos” proeqtis ganxorcielebaze;
- ruseTma SesaZloa miaRwios SeTanxmebas “nabuqos” proeqtSi monawile qveynebis
magaliTad ungreTisa da avstriis energokompaniebTan da SesTavazos maT
alternatiuli gazi ruseTidan.
pesimisturi scenari:
415
- ruseTis politikuri SantaJis gamo potenciuri investorebi Tavs
Seikaveben investiciebis ganxorcielebaze saqarTvelos energetikis
seqtorSi. kerZod, ucxouri kompaniebi CaTvlian, rom SesaZloa ruseTma
kidev erTi agresia ganaxorcielos saqarTvelos winaaRmdeg da amis
Semdgom safrTxe Seeqmneba maT mier dabandebul investiciebs. Sedegad,
SeuZlebeli Seiqmneba saqarTveloSi eleqtroenergiis gamomuSavebis
gazrda, aseve, problema Seeqmneba saqarTveloSi navTobisa da gazis
resursebis mopovebis zrdas;
- ruseTi maqsimalurad ecdeba, raTa momavalSic garZeldes diversiuli
aqtebis ganxorcieleba saqarTvelos ENEenergetikis obieqtebze -
eleqtrogadamcem xazebzeda uares SemTxvevaSi navTobsadenebze.
saqarTvelos energetikul infrastruqturaze ganxorcielebuli teraqtebi
sagrZnoblad Seamcirebs saqarTvelos – rogorc satranzito qveynis imijs;
optimisturi scenari:
416
aqtaudan ganaxorcielos navTobis eqsporti azerbaijanSi, “Savi oqros”
baqo-Tbilisi-jeihanis navTobsadenSi CatvirTvis mizniT. Sedegad gaizrdeba
navTobis tranziti saqarTvelos teritoriis gavliT;
- yazaxeTs SesaZloa dasWirdes navTobis eqsporti rkinigzis meSveobiTac.
aqedan gamomdinare, garoricxuli araa, rom astanam ganaaxlos navTobis
transportireba saqarTvelos rkinigzis meSveobiT baTumis portamde.
yvelaze ukeTes SemTxvevaSi SesaZloa yazaxeTma kvlav gamoxatos survili
baTumSi navTobgadamamuSavebeli qarxnis mSeneblobaSi investiciebis
ganxorcielebasTan dakavSirebiT;
- Savi zRvis sanapiroze, yulevSi navTobterminali saWiroebs nedli
navTobis damatebiTi moculobis gadamuSavebas, es ki gazrdis moTxovnas
gaizardos navTobis transportirebis moculoba baqo-sufsis navTobsadenis
meSveobiT;
- ar aris gamoricxuli, dRis wesrigSi dadges proeqtis “TeTri nakadi”,
ganxorcielebis sakiTxi. Aam SemTxvevaSi SesaZlebelia ganxilul iqnes
saqarTvelos teritoriaze damatebiTi gazsadenis mSeneblobis sakiTxi Savi
zRvis mimarTulebiT. E
288
Nnika CitaZe. sadisertacio naSromi: “kaspiis sanavTobo proeqtebi da saqarTvelos
satranzito roli. Ppolitikuri da ekonomikuri aspeqtebi.”Tbilisi, 2004. Ggv.135 E
417
normebis mixedviT. proeqtis pirveli etapis mixedviT, aRniSnuli monakveTi
saWiroebda teqnikur gadaiaraRebas pirveli kategoriis normebis
Sesabamisad. am etapis samuSaoebis dasrulebis vadad 3 weli
ganisazRvreboda, xolo rac Seexeba meore etaps, unda ganxorcielebuliyo
marabda-axalqalaqis xazis gadakeTeba 2-liandagian eleqtroficirebul
xazad. aRsaniSnaviaa, rom meore etapi pirvelis paralelurad unda
dawyebuliyo da 5 weliwadiunda gagrZelebuliyo.
418
moewera Aazerbaijanis mTavrobasa da kompania “marabda-yarsis rkinigzas”
Soris. 2007 wlis seqtemberSi, Aazerbaijanis saxelmwifo sanavTobo fondis
mier pirveli tranSi, 50 milioni dolaris moculobis krediti iqna
gamoyofili.
wyaro: http://en.wikipedia.org/wiki/File:Map_of_the_Kars-Akhalkalaki-Tbilisi-Baku_railway.png
419
saqarTvelos Tavdacvisa da erovnuli usafrTxoebis sistemis reformebis
ZiriTadi mimarTulebebi
289
Nika Chitadze. Main Foreign Policy and National Security Priorities of Georgia after Georgia-Russia War. Materials
of the Conference Opportunities and Challenges of the Regional Cooperation in South Caucasus. Erevan, Armenia. May
14-15, 2009. P. 3
290
kasraZe stela. samagistro naSromi “erovnuli usafrTxoebis sistemis reformebis
ZiriTadi mimarTulebebi saqarTvelos evroatlantikuri integraciis gzaze”. saqarTvelos
universiteti, 2010 w. gv. 15.
420
Tavdacvisa da usafrTxoebis sferoSi yvela is dokumenti da
ZiriTadi xedva, romelic saqarTveloSi 2008 wlis agvistos omamde iqna
miRebuli, amJamad ukve moZvelebulad SeiZleba
CaiTvalos.Aamitomac,dRevandel dRes saqarTvelom usafrTxoebis garemos
kuTxiT axal realobas unda gausworos Tvali, Sesabamisad unda daCqardes
usafrTxoebis sistemis reformireba da axali dokumentebis SemuSaveba.
dRevandel dRes aucileblobas warmoadgens Tavdacvisa da usafrTxoebis
sferoSi arsebul dokumentebSi cvlilebebis Setana, aseve
umniSvnelovanesia omis Semdgom periodSi saqarTvelos winaSe arsebuli
axali safrTxeebisa da prioritetebis detaluri analizi. amave dros
mniSvnelovania aRiniSnos, rom mimdinareobs 2005wels miRebuli erovnuli
usafrTxoebis koncefciis arsebiTi Secvla, igive procesi mimdinareobs
iseT dokumentebTan dakavSirebiT, rogorebicaa Tavdacvis strategiuli
mimoxilva (SDR), safrTxeebis Sefasebis dokumenti da a.S. aucilebelia
rekomendaciaTa SemuSaveba usafrTxoebis, samxedro, politikur, ekonomikur,
samarTlebriv da sxva sferoebSi, raTa moxdes saqarTvelos erovnuli
usafrTxoebis ganmtkiceba da saqarTvelos Semdgomi daaxloeba
evroatlantikur struqturebTan. mas Semdeg, rac 2008 wlis agvistoSi
Seiqmna nato–saqarTvelos komisia da imave wlis dekemberSi nato-s
briuselis ministerialze saqarTvelosTvis yovelwliuri erovnuli
programa damtkicda, nato-saqarTvelos Soris TanamSromlobis erT-erT
ZiriTad prioritetad Tavdacvis sistemis reformireba ganixileba.
291
kasraZe stela. samagistro naSromi “erovnuli usafrTxoebis sistemis reformebis
ZiriTadi mimarTulebebi saqarTvelos evroatlantikuri integraciis gzaze”. saqarTvelos
universiteti, 2010 w. gv. 22.
292
Aa. rondeli. “saerTaSoriso urTierTobebi”. Ggamomcemlona “nekeri”, Tbilisi 2003. gv.
188-201
421
qveyanaze Zlieri saxelmwifos ufro meti zewolaa mosalodneli.
konfliqtis pirobebSi ki Zlieri saxelmwifoebi arc patara qveynebis
okupaciaze amboben uars.
patara saxelmwifo yvelaze did gasaWirSi maSin aris, roca didi
saxelmwifo mas Tavisi metoqis mxridan mosalodneli agresiis winaaRmdeg
placdarmad ganixilavs an strategiuli TvalsazrisiT aseve metoqis
winaaRmdeg xelsayrel teritoriad aRiqvams. amis naTeli magaliTi 1990 –
iani wlebidan moyolebuli saqarTvelos mimarT ruseTis mier gatarebuli
politikaa.
rogorc wignis wina TavebSi aRiniSna, ruseTsa da saqarTvelos Soris
dapirispireba 2008 wels momxdari omiT ar dawyebula, igi didi xnis win,
faqtobrivad saqarTvelos damoukideblobis miRebis Semdeg daiwyo.
dapirispireba ama Tu im dros sxvadasxva saxiT vlindeboda, mdgomareoba
“vardebis revoluciis” Semdeg kidev ufro daiZaba, rodesac saqarTvelos
axalma xelisuflebam sabolood gadawyvita sagareo kursis dasavleTis
mimarTulebiT aReba. ruseTma saqarTvelos mier gatarebuli politikis
gamo, saqarTvelos “dasja” bevrjer scada, rac gamoixateboda Rvinisa da
mineraluri wylebis ruseTis bazarze eqsportis akrZalvaSi, qarTvelebis
ruseTidan gaZevebaSi, afxazeTisa da samxreT oseTis mimarTebiT kosovos
precendentis gamoyenebaSi, diversiul da teroristul qmedebebSi da a.S.
ruseTis mxridan agresiis ganmeoreba ar aris gamoricxuli, Tumca
saeWvoa rom es igive formiTa da scenariT ganmeordes. Sesabamisad, rogorc
ukve aRiniSna, saqarTvelos politikuri, ekonomikuri, sainformacio,
samxedro da sxva saxis safrTxeebi emuqreba.
293
kasraZe stela. samagistro naSromi “erovnuli usafrTxoebis sistemis reformebis
ZiriTadi mimarTulebebi saqarTvelos evroatlantikuri integraciis gzaze”. saqarTvelos
universiteti, 2010 w. gv. 34.
422
mrCevelTa sabWom Tavisi pirveli wliuri angariSi 1999 wels waradgina.
dokumenti warmoadgenda saqarTvelos usafrTxoebis sferoSi im
droisaTvis arsebuli situaciis yovlismomcvel mimoxilvas. igi moicavda
rogorc zogad, aseve konkretul winadadebebs, Tu rogor unda momxdariyo
reformireba usafrTxoebis sferoSi evro–atlantikuri standartebis
Sesabamisad. rekomendaciebi unda ganxorcielebuliyo konkretul vadebSi,
kerZod ki, sabolood maTi dasruleba gaTvaliswinebuli iyo 2004 wlis
meore naxevarSi. 1999 wlis angariSSi dafiqsirebuli rekomendaciebi
Sesabamis uwyebebs prezidentis brZanebulebiT gansaxorcieleblad
gadaecaT. mrCevelTa sabWosTan gamarTuli molaparakebebis Sedegad,
miRebul iqna gadawyvetileba, rom stabilurobis SenarCunebis mizniT
aRniSnuli procesi ganxorcieldeboda Tanmimdevrulad. igi jer moicavda
Tavdacvis saministros, sazRvris dacvis saxelmwifo departaments
(romelic im periodSi damoukidebel struqturas warmoadgenda), Sinagan
saqmeTa saministrosa da sxva uwyebebs. xelisuflebam TxovniT mimarTa
mrCevelTa sabWos, raTa am ukanasknels reformebis procesisaTvis
monitoringi ganexorcielebina.
1999 wlis moxsenebaSi aseve gansazRvrul iqna, rom procesi unda
dawyebuliyo usafrTxoebis ZiriTadi koncefciis da strategiis
gansazRvriT, sadac unda gansazRvrul yofiliyo saqarTvelos
saxelmwifos ZiriTadi fundamentaluri Rirebulebani, safrTxeebi da
gamowvevebi, aseve ZiriTadi prioritetebi saSinao da sagareo politikisa
da erovnuli usafrTxoebis mimarTulebiT.
amave dros, unda aRiniSnos, rom “vardebis revoluciamde”
saqarTvelos xelisuflebis mier gatarebuli reformebi imdenad mdare iyo,
rom evro-atlantikur struqturebTan daaxloebis SesaZlebloba
praqtikulad nuls utoldeboda.
1999 wlidan dRemde mrCevelTa sabWom warmoadgina ramdenime wliuri
angariSi da memorandumi, sadac asaxuli iyo procesebi rekomendaciebis
Sesrulebis gzaze da is sferoebi, sadac Semdgomi moqmedeba iyo saWiro.
“vardebis revoluciis” Semdeg, prezident saakaSvilis erT-erTi mTavari
gankarguleba iyo ganxorcielebul yofiliyo usafrTxoebis sakiTxebSi
mrCevelTa saerTaSoriso sabWos mier SemuSavebuli rekomendaciebi, am
etapze koncentracia gakeTda erovnul doneze saWiro cvlilebebze.
natosTan saqarTvelos mier saguldagulod SemuSavebuli individualuri
partniorobis samoqmedo gegma (IPAP),romelic saqarTvelos mier aRebul
valdebulebebs moicavda (2004-2006 ww.) da usafrTxoebis sakiTxebSi
mrCevelTa saerTaSoriso sabWos mier SemuSavebuli rekomendaciebi (ISAB),
farTod warmoaCenda usafrTxoebis sferoSi arsebul problemebs. es ori
dokumenti saqarTvelos mTavrobis Semdgomi qmedebebisaTvis mTavari nimuSi
gaxda.
mrCevelTa sabWos mier sxvadasxva periodSi Tavdacvis sferoSi mTeli rigi
rekomendaciebi iqna SemuSavebuli, maT Soris mTavar rekomendacias
Tavdacvis umaRlesi xelmZRvanelobis marTva warmoadgenda. sabWoTa
sistema gansxvavdeboda sxva qveynebSi farTod gavrcelebuli
modelebisagan, igi iyenebda mkacri kontrolis sistemas, romelic zevidan
qveviT iyo mimarTuli, sadac udidesi yuradReba eTmoboda personalisa da
teqnikis raodenobas da ara mis xarisxs. samxedro sferoSi mTavari
423
struqturis rols Tavdacvis saministro asrulebda, romlis saTaveSi
myofi Tavdacvis ministri samxedro piri iyo. Sesabamisad, rekomendaciebSi
Sedioda gaerTianebuli Stabis daarseba Stabis ufrosis meTaurobiT,
romelic calkeul saxeobaTa Stabebs Secvlida da gaerTianebuli
operatiuli Stabis daarseba, romelic SeiaraRebuli Zalebis sami saxeobis
yvela operatiul SenaerTs uxelmZRvanelebda. sqematurad, rekomendaciaTa
Sesabamisad,Tavdacvis saministrosTvis umjobesi iqneboda funqciaTa
Semdegnairad gadanawileba:
Tavdacvis saministro–romlis saTaveSi unda yofiliyo samoqalaqo,
politikuri xelisufali da mTavrobis wevri, saministro ki unda
dakompleqtebul yofiliyo samoqalaqo moxeleebisagan, romelTa ZiriTadi
amocana politikuri mmarTveloba, TavdacviTi politikis Camoyalibeba da
Tavdacvis mmarTveloba unda yofiliyo.
rac Seexeba samxedro struqturas, unda Seqmniliyo erovnuli
SeiaraRebuli Zalebis Stabi–Stabis ufrosiT saTaveSi, romelic umaRles
samxedro oficers, SeiaraRebuli Zalebis profesional meTaursa da
Tavdacvis ministris ufros samxedro mrCevels warmoadgenda.
Stabis operatiul meTaurobas unda gaetarebina operatiuli
dagegmareba da ganexorcielebina operatiuli formirebebisa da nawilebis
pirdapiri meTauroba da kontroli.
am rekomendaciebis mixedviT, Tavdacvis saministros funqciebi unda
gadanawilebuliyo 2004 wlamde. Tumca realuri reformebi am
mimarTulebiT swored 2004 wlidan daiwyo, Sesabamisad, ukve 2005 wlis
moxsenebaSi rekomendaciaTa Sesruleba am mimarTulebiT ukve dadebiTadaa
Sefasebuli. kerZod, daniSnul iqna samoqalaqo Tavdacvis ministri, cota
mogvianebiT Seiqmna gaerTianebuli Stabi, Tumca gaerTianebuli operatiuli
Stabi ar amoqmedebula.
saqarTvelos SeiaraRebuli Zalebis Tavdacvisunarianobis
asamaRleblad saWiro iyo individualuri da koleqtiuri wvrTnebi. aSS-is
mier mxardaWerili “wvrTnisa da aRWurvis programa” saqarTvelos
Tavdacvisunarianobis amaRlebis erT-erT ZiriTad mimarTulebas
warmoadgenda.
“saqarTvelos wvrTnisa da aRWurvilobis programa”(GTEP),gaxldaT
amerikis mier dafinansebuli 18-Tvian programa, romlis mizani
saqarTvelos SeiaraRebuli Zalebis Tavdacvisunarianobis gazrda iyo.
amerikis imdroindeli prezidenti, jorj buSi cdilobda daxmareboda
saqarTvelos terorizmis winaaRmdeg sabrZolo unarebis SemuSavebaSi
pankisis xeobaSi viTarebis dasaregulireblad. Sesabamisi gegmis
ganxorcieleba jer kidev 2002 wels daiwyo. amerikis SeerTebulma Statebma
saqarTveloSi gamoagzavna 200 samxedro mosamsaxure saqarTvelos
SeiaraRebuli Zalebis gawvrTnis mizniT.
dagegmil programa-GTEP-is farglebSi saqarTvelos SeiaraRebuli
Zalebidan monawileobas iRebda 12 qveiTi batalioni; 16 samTo batalioni; 13
Savnabadas msubuqi qveiTi batalioni; 11 msubuqi qveiTi batalioni; aseve
Sinagan saqmeTa saministros jarebisa da mesazRvreebis mcire Semadgenloba.
am wvrTnebSi oTxi 600-kaciani batalionis gawvrTnisa da aRWurvis mizniT
64 milioni dolari gamoiyo.294
294
kasraZe stela. samagistro naSromi “erovnuli usafrTxoebis sistemis reformebis
ZiriTadi mimarTulebebi saqarTvelos evroatlantikuri integraciis gzaze”. saqarTvelos
universiteti, 2010 w. gv. 48
424
“vardebis revoluciis” Semdeg, 2004 wels GTEPformalurad
dasasruls miuaxlovda. saqarTvelosa da amerikas Soris samxedro
TanamSromlobam sxva forma miiRo, kerZod igi “stabilurobis
SenarCunebis” operaciebma Secvala (SSOP). programa moicavda qarTvelebis
wvrTnas,raTa isini aSS-is SeiaraRebul ZalebTan erTad Cabmuliyvnen erayis
samxedro operaciebSi.
SSOP farglebSi xdeboda me-2 qveiTi batalionis wvrTna, mis
farglebSi Sedioda me-2 lojistikis batalionis, saqarTvelos 1
brigadisTvis specialuri qvedanayofis, saqarTvelos pirveli da meore
brigadisTvis personalis gadamzadeba, aseve saxmeleTo jarebis sameTauro
personalis gadamzadeba. SSOP aseve uzrunvelyofda samxedro
instruqtorebsa da personals.
iaraRisa da teqnikis kontribucias SSOP-Si bulgareTi, ungreTi, CexeTi da
rumineTi awarmoebdnen. wvrTnebSi 2600 qarTveli samxedro iyo CarTuli.
wvrTnebiswarmatebad iTvleba 2005 wels saqarTvelos mier erTi sruli
qveiTi batalionis gagzavna eraySi mimdinare operaciebSi. mogvianebiT,
rogorc cnobilia, saqarTvelos jarebma aseve monawileoba miiRes saomar
operaciebSi avRaneTis teritoriaze.
zemoaRniSnul programebSimonawileobam, asevekosovosa da eraySi
samSvidobo operaciebSi CarTulobam sagrZnoblad aamaRla qarTveli
samxedroebis kvalifikacia, Tumca, erTxel naswavli da gawvrTnili
individualuri samxedro Tu qvedanayofi mudam am mdgomareobaSi ver
darCeba. Aamitomac, mrCevelTa sabWos rekomendaciebiT saqarTvelos
SeiaraRebul ZalebSi sabrZolo mzadyofnis SenarCunebisaTvis
aucilebelia efeqturi wvrTnebis uwyveti programa da yovelwliuri
wvrTnis ciklis efeqturi ganxorcieleba.
mrCevelTa sabWos 2005 wlis mimoxilvaSi Camoyalibda Tavdacvis da
usafrTxoebis sferoSi dokumentebis SemuSavebis aucilebloba. magaliTad,
miTiTebuli iyo, rom Tavdacvis sistemis strategiuli mimoxilvaSi (SDR),
rekomendaciebis Sesabamisad dawvrilebiT unda yofiliyo mimoxiluli
saqarTvelos SeiaraRebuli Zalebis aqtiuri, sarezervo da erovnuli
gvardiis komponentTa rolebi, misiebi, organizeba, struqturuli
erTeulebi da raodenoba. Aaseve, rekomendaciaSi Sedioda Tavdacvis
saministros mier erovnuli samxedro strategiis saswrafo SemuSaveba,
romelic damyarebuli iqneboda erovnuli usafrTxoebis koncefciasa da
Tavdacvis sistemis strategiul mimoxilvaze.
dRevandel dRes aucileblobas warmoadgens Tavdacvisa da
usafrTxoebis sferoSi arsebul dokumentebSi cvlilebebis Setana, radgan
2008 wlis omis Semdgom, saqarTvelo axali safrTxeebisa da realobis
winaSe dadga. jerjerobiT SemuSavebis procesSia erovnuli usafrTxoebis
axali koncefcia (Zveli 2005 wels iqna miRebuli), aseve mzaddeba iseTi
dokumentebi, rogoricaa Tavdacvis strategiuli mimoxilva (SDR) da
erovnuli samxedro strategia.
erovnuli interesebi
426
samarTlebrivad mogvarebisaTvis, romlebic SeiZleba warmoiSvas
saqarTvelos teritoriaze konstituciuri wesrigis aRdgenis dros”;
erovnuli erTianobis da samoqalaqo Tanxmobis uzrunvelyofa –
saqarTvelo aSenebs sazogadoebas, romelic efuZneba pluralizmis,
Semwynareblobis, samarTlianobis, solidarobisa daaradiskriminaciulobis
principebs; regionuli stabiluroba – saqarTvelosTvis metad
mniSvnelovania kavkasiasa da ruseTSi mimdinare procesebi, am sivrceSi
mimdinare procesebis mSvidobianad gadawyveta da mSvidobisa da
usafrTxoebis SenarCuneba. regionuli usafrTxoebis ganmtkicebaSi
saqarTvelos sakuTari wvlili Seaqvs; Tavisuflebisa da demokratiis
ganmtkiceba mezobel qveynebsa da regionebSi – saqarTvelo xels uwyobs
mezobel qveynebsa da regionebSi stabilurobisa da usafrTxoebis
uzrunvelyofis mniSvnelovani pirobis (demokratia, Tavisufleba,
samoqalaqo sazogadoeba) ganmtkicebas; qveynis satranzito funqciis
ganmtkiceba da energetikuli usafrTxoeba – saqarTvelosTvis
mniSvnelovania satranzito da energetikuli derefnis funqciis
gaZliereba; qveynisa da regionis ekologiuri usafrTxoeba; erovnuli da
kulturuli TviTmyofadobis uzrunvelyofa.
saqarTvelos erovnuli usafrTxoebis koncefciaSi metad
mniSvnelovan sakiTxs warmoadgens erovnuli usafrTxoebis winaSe mdgari
safrTxeebi, riskebi da gamowvevebi. 2008 wlis agvistos movlenebis Semdgom
safrTxeebi da riskebi gaizarda, xolo gamowvevebma ki gansxvavebuli
mimarTuleba miiRo. erovnuli usafrTxoebis 2005 wels daweril
koncefciaSi safrTxeebi, riskebi da gamowvevebi Semdegnairad aris
Camoyalibebuli:
1. “teritoriuli mTlianobis xelyofa – darRveuli teritoriuli
mTlianoba saqarTvelos usafrTxoebisaTvis mTavari safrTxea”, aq
yuradRebaa gamaxvilebuli im problemebze, romelic teritoriulma rRvevam
moutana qveynis politikur, ekonomikur da socialur stabilurobas: samas
aTasamde iZulebiT gadaadgilebuli saqarTvelos moqalaqe, daudgeneli
saxelmwifo sazRvrebi, arakontrolirebad teritoriebze ukanono
SeiaraRebuli formirebebi da xelsayreli garemo kontrabandis,
terorizmisa da transnacionaluri organizebuli danaSaulebisaTvis da
adamianTa uflebebis darRveva arakontrolirebad teritoriebze.
dokumentSi aRniSnulia, rom “darRveulma teritoriulma mTlianobam, Tuki
ver moxerxda am problemis drouli da efeqtiani mogvareba, SeiZleba
safrTxe Seuqmnas saqarTvelos, rogorc srulfasovani saxelmwifos,
funqcionirebas”. safrTxe, romelzec am nawilSia saubari arsebobda da
Tavi iCina kidec, am droisaTvis saqme gvaqvs mtris mier ufro meti
teritoriis okupaciasTan, gadaadgilebuli pirebis ricxovnobis zrdasTan,
saokupacio da marionetuli reJimebis TviTnebobasTan da okupirebul
teritoriebze adamianis uflebebis sistematiur darRvevebTan.
2. mezobel qveynebSi arsebuli konfliqtebis gadmodineba –
saqarTvelos erovnuli usafrTxoebis winaSe mdgari safrTxea mezobeli
qveynebis teritoriebidan konfliqtebis gadmodineba, ramac SesaZloa
qveyanaSi destabilizacia gamoiwvios. afxazeTsa da cxinvalis regionze
kontrolis ararseboba xelisSemSleli faqtoria am problemasTan
ganmklavebis gzaze. “mezobel qveynebSi konfliqtebis mougvarebloba da
gaxangrZliveba da ruseTSi, gansakuTrebiT CrdiloeT kavkasiaSi,
stabilurobis rRvevam, SesaZloa saqarTvelos konfliqtSi CaTreva
gamoiwvios”, - 2008 wels saqarTvelo konfliqtSi ukve CaerTo, rac omSi
427
gadaizarda, axla ki saWiroa axali strategiis SemuSaveba, raTa ar moxdes
konfliqtis xelaxali ganmeoreba.
3. samxedro intervencia – rogorc 2005 wlis dokumentSi iyo
aRniSnuli, “saqarTvelos winaaRmdeg samxedro agresiis SesaZlebloba
mcirea, Tumca safrTxe realuria da emuqreba qveynis usafrTxoebas”.
arakontrolirebad teritoriebze da misi sazRvrebis axlos arsebuli
SeiaraRebuli formirebebis arseboba zrdis SeiaraRebuli konfliqtebisa
da destabilizaciis SesaZleblobas, aseve ruseTis moqalaqeobis miniWeba
separatistuli regionebis mosaxleobisaTvis erTgvari safrTxea, radgan is
SeiZleba gamoyenebul iqnes saqarTvelos saSinao saqmeebSi Carevis
gasamarTleblad”.marTlac,ruseTma Tavisi agresiis mTavar sababad “Tavisi
moqalaqeebis dacvis”principi gamoiyena.
4. saerTaSoriso terorizmi – saqarTvelo, rogorc anti
teroristuli koaliciis monawile, SesaZlebelia gaxdes teroristuli
aqtebis samizned gansakuTrebiT mezobel regionebSi arsebuli
teroristuli kerebis gaTvaliswinebiT.
5. kontrabanda da transnacionaluri organizebuli danaSaulebani –
afxazeTsa da e.w. samxreT oseTSi arsebuli ukanonoba, saxelmwifo
sazRvrebis susti kontroli da mezobel qveynebSi mougvarebeli
konfliqtebis arseboba xelsayrelia transnacionaluri organizebuli
danaSaulebisa da kontrabandisaTvis.
6. ruseTis federaciis samxedro bazebi – saqarTveloSi ganlagebuli
ruseTis samxedro bazebis srul gayvanamde isini qveynis
usafrTxoebisaTvis riskis Semcvelia, saqarTvelo miesalmeba ruseTis
bazebis gayvanas da miaCnia rom 2005 wlis 30 maiss “saqarTvelosa da
ruseTis federaciis sagareo saqmeTa ministrebis erToblivi gancxadebis”
Sesruleba xels Seuwyobs urTierTndobis gaZlierebas. Bbunebrivia axal
koncefciaSi axali punqti gaCndeba, radgan ruseTis samxedro bazebi ki
gavidnen baTumidan da axalqalaqidan, magram rogorc cnobilia 2008 wlis
agvistos omis Semdeg isini srulad akontroleben afxazeTs da cxinvalis
regions da ganlagebulni arian Tbilisidan 40 kilometrSi.
7.Kkorufcia da saxelmwifo marTvis araefeqtiani sistema – korufciam
da saxelmwifos araefeqtianma mmarTvelobam SesaZlebelia safrTxe
Seuqmnas erovnul usafrTxoebas, -- es sworec aris, Tumca am sakiTxze
muSaoba sistematiurad mimdinareobda, dRevandel dRes korufciis faqtebs
sul ufro naklebad vxvdebiT, Tumca am mavne movlenasTan brZola kvlav
grZeldeba.
8. ekonomikuri da socialuri gamowvevebi – sustad ganviTarebulma
ekonomikam, cxovrebis pirobebis gauaresebam, demografiuli mdgomarebis
gauaresebam, umuSevrobis maRalma donem da sxva problemebma SeiZleba
safrTxe Seuqmnas qveynis ganviTarebas, stabilurobasa da erovnul
usafrTxoebas. aRsaniSnavia, rom dRevandel etapze am mimarTulebiT
viTareba SedarebiT gamosworda, Tumca msoflio globaluri krizisi da
rigi subieqturi faqtorebi garkveulwilad aferxeben qveynis social-
ekonomikur ganviTarebas.
9. energetikuli gamowvevebi – saqarTvelos asustebs energiis
arastabiluri miwodeba, energetikuli infrastruqturis mZime teqnikuri
mdgomareoba da adgilobrivi energiis wyaroebis arasakmarisi ganviTareba.
energetikulma gamowvevebma SeiZleba safrTxe Seuqmnas ekonomikur
ganviTarebasa da erovnul usafrTxoebas.mogvianebiT moxerxda ruseTis
energetikuli damokidebulebisagan Tavis daRweva, dRevandel
dResEsaqarTvelo bunebrivi airis udidesi nawilis importirebas
428
axorcielebs azerbaijanidan, aseve qveyanaSi gaizarda eleqtroenergiis
gamomuSaveba, risi naTeli dadasturebacaa is faqti, rom 2009 da 2010
wlebSi eleqtroenergiis eqsportis moculoba Warbobda importis
moculobas. dRis wesrigSi dgas axali eleqtrosadgurebis mSeneblobis
sakiTxi. M
10. informaciuli gamowvevebi – sainformacio politikis sisustem da
saxelmwifo marTvis arasando informaciaze dafuZnebam SeiZleba safrTxe
Seuqmnas erovnul usafrTxoebas, aseve gare Zalebis mier saqarTvelos
winaaRmdeg sainformacio Setevis ganxorcieleba seriozuli gamowvevas
warmoadgens. mogexsenebaT, rom 2008 wlis agvistoSi ruseTma mZlavri
kibeSeteva ganaxorciela saqarTvelos wamyvani saxelmwifo struqturebis
veb-gverdebis winaaRdeg. aRsaniSnavia is faqti, rom samxedro agresiamde
sami kviriT adre, ruseTma pirveli kiberSeteva ganaxorciela saqarTvelos
prezidentis administraciis veb-gverdze.
koncefciaSi gansazRvrulia erovnuli usafrTxoebis ZiriTadi
mimarTulebebi, romelTa mizania daicvas erovnul Rirebulebebze
dafuZnebuli erovnuli interesebi da xeli SeuSalos arsebuli
safrTxeebis gaZlierebas. saqarTvelos erovnuli usafrTxoebis politikis
ZiriTadi mimarTulebebia: 1. saxelmwifo marTvis gaZliereba da
demokratiuli institutebis ganmtkiceba; 2. saxelmwifos
Tavdacvisunarianobis amaRleba; 3. saqarTvelos teritoriuli mTlianobis
aRdgena; 4. Crdilo – atlantikuri xelSekrulebis organizaciasa (nato) da
evrokavSirSi integracia; 5. sagareo kavSirebis ganmtkiceba; 6. brZola
saerTaSoriso terorizmis, kontrabandisa da transnacionaluri
organizebuli danaSaulis winaaRmdeg; 7. ekonomikuri usafrTxoebis
politikis gatareba; 8. socialuri usafrTxoebis politikis gatareba; 9.
energetikuli usafrTxoebis politikis gatareba; 10. sainformacio
usafrTxoebis politikis gatareba; 11. ekologiuri usafrTxoebis
politikis gatareba; 12. kulturuli memkvidreobis mimarTulebiT
politikis gatareba.
iqidan gamomdinare, rom erovnuli usafrTxoebis koncefciaSi
Cadebuli erovnuli interesebi, safrTxeebi, riskebi da gamowvevebi 2008
wlis agvistos omis Semdgom Secvlilia, saWiroa arsebuli politikis
ZiriTadi mimarTulebebis cvlilebac, radgan es mimarTulebebi 2005 wels
saqarTvelos winaSe mdgar safrTxeebzea dafuZnebuli.
erovnuli usafrTxoebis koncefciis axal dokumentSi safrTxeebisa
da gamowvevebis nawilSi axali punqtebi unda dafiqsirdes, kerZod, ruseTis
federaciis mier saqarTvelos teritoriebis okupacia; ruseTis mxridan
axali samxedro agresiis safrTxe; kavkasiaSi arsebuli konfliqtebis
gadmodineba; ekonomikuri da socialur gamowvevebi; gareSe Zalebis
qmedebebis Sedegad Sidapolitikuri destabilizaciis mcdelobis safrTxe;
sainformacio gamowvevebi (kiberdanaSauli).
rac Seexeba erovnuli usafrTxoebis ZiriTad mimarTulebebs, aq
gansakuTrebuli yuradReba unda mieqces sagareo-politikuri kursis
ucvlelobas, rom qveynis ZiriTad prioritetia saqarTvelos evropul da
evro-atlantikur struqturebSi Semdgomi integracia, aseve mnisvnelovania
CarTulobis politikis principis gansazRvra, rac dakavSirebulia
okupirebul regionebSi mcxovreb mosaxleobasTan sxvadasxva mimarTulebiT
kontaqtebis gafarToebasTan.
429
Tavdacvis strategiuli mimoxilva
295
kasraZe stela. samagistro naSromi “erovnuli usafrTxoebis sistemis reformebis
ZiriTadi mimarTulebebi saqarTvelos evroatlantikuri integraciis gzaze”. saqarTvelos
universiteti, 2010 w. gv. 52
430
ministris xedvas, samxedro ganviTarebis programebs, wliur programebs,
operatiul gegmebs, koncefciebs, doqtrinebsa da instruqciebs.
“Tavdacvis strategiul mimoxilvaSi” aRwerilia ZiriTadi
politikuri da samxedro varaudebi, romelic aseve gansazRvravs
saqarTvelos samxedro moTxovnilebebs da SeiaraRebuli Zalebis amocanebs
2007-2015ww.296
ZiriTad politikur varaudebSi, periodiT 2007-2009ww. saubaria
saqarTvelos mizanze daamyaros megobruli da TanamSromluri
urTierTobebi mezobel qveynebTan, saubaria “gayinuli konfliqtebis”
mogvarebaze, evroatlantikuri integraciis mimarTulebiT arsebuli kursis
SenarCunebaze, natosTan mWidro TanamSromlobasa da “gawevrianebis
samoqmedo gegmis” miRebaze, ruseTTan urTierTobebis daregulirebaze.
ZiriTad politikur varaudebSi, periodiT 2010-2012ww. saubaria
konfliqtebis mogvarebis mizniT afxazeTisa da “samxreT oseTis”de-faqto
xelisuflebis warmomadgenlebTan dialogis gaaqtiurebaze, natosTan da
Sesabamis evropul struqturebTan urTierTobaTa intensifikaciaze,
terorizmze - rogorc mzard da seriozul safrTxeze, ruseT-saqarTvelos
Soris urTierTobebis daregulirebaze.
ZiriTad politikur varaudebSi, periodiT 2013-2015 ww. saubaria
gayinuli konfliqtebis mogvarebaze,separatistuli teritoriebis danarCen
saqarTvelosTan integraciis procesze, social-ekonomikuri ganviTarebaze,
evro-atlantikur struqturebTan intensiur TanamSromlobaze, terorizmis
mzard da seriozul safrTxed gadaqcevaze, saqarTvelos evrokavSirTan
integraciis gaRrmavebaze.
rac Seexeba ZiriTad samxedro varaudebs, isinic 2007-2015ww.
periodiTaa gansazRvruli. ZiriTad samxedro varaudebSi, periodiT 2007-
2009ww. saubaria saqarTvelos mimarT farTo samxedro agresiis
ganxorcielebis dabal albaTobaze, ruseTis mier SeTanxmebis Sesrulebaze,
romelic gulisxmobs 2007 wlis bolomde saqarTvelos teritoriidan
samxedro bazebis gayvanas da sxva samxedro obieqtebis gauqmebas.
Ppartnior qveynebTan arsebuli samxedro TanamSromlobis donis
SenarCunebaze, saqarTvelos SeiaraRebuli Zalebis
monawileobazeterorizmis winaaRmdeg koaliciur operaciebSi. saqarTvelos
mier partnior qveynebTan “wvrTnisa da aRWurvis” programebis
gagrZelebaze,aseve samxedro wvrTnebis intensifikaciaze natosTan
Tavsebadobis misaRwevad.
ZiriTad samxedro varaudebSi, periodiT 2010-2012ww. saubaria
saqarTvelos winaaRmdeg farTomasStabiani samxedro agresiis
ganxorcielebis albaTobis mkveTrad Semcirebaze, partniori qveynebis
mxridan samxedro mxardaWeris kidev ufro gazrdaze, saerTaSoriso
terorizmis winaaRmdeg saqarTvelos SeiaraRebuli Zalebis saerTaSoriso
koaliciur operaciebSi monawileobaze, saqarTvelos SeiaraRebuli Zalebis
struqturaze, rac SesabamisobaSi unda movides qveynis suverenitetis
dacvisa da natos koleqtiuri Tavdacvis moTxovnebTan, saqarTvelos
Tavdacvis sistemis natos standartebTan kidev ufro daaxloebaze,
296
kasraZe stela. samagistro naSromi “erovnuli usafrTxoebis sistemis reformebis
ZiriTadi mimarTulebebi saqarTvelos evroatlantikuri integraciis gzaze”. saqarTvelos
universiteti, 2010 w. gv. 52
431
evroatlantikur struqturebTan integraciis gaRrmavebaze, rac gamoiwvevs
“totaluri da upirobo Tavdacvis” sistemis gadaxedvas.297
rac Seexeba ZiriTad samxedro varaudebs, periodiT 2013-2015ww. Aaq
saubaria saqarTvelos winaaRmdeg farTomasStabiani samxedro agresiis
albaTobis minimumamde Semcirebaze, samxedro TanamSromlobis
gagrZelebaze partnior qveynebTan, saerTaSoriso terorizmis winaaRmdeg
saerTaSoriso koaliciur operaciebSi monawileobaze, natos moTxovnebis
dakmayofilebis mizniT, saqarTvelos SeiaraRebuli Zalebis modernizaciis
gagrZelebaze.
“Tavdacvis strategiul mimoxilvaSi” gansazRvrulia Semdegi
samxedro xasiaTis prioritetebi: maRali mzadyofnisa da sabrZolo
SesaZleblobebis mqone SeiaraRebuli Zalebis Camoyalibeba - mosaxleobis
usafrTxoebis uzrunvelyofis mizniT; mobiluri sabrZolo
SesaZleblobebis mqone SeiaraRebuli Zalebis Camoyalibeba, SemdgomSi
teritoriuli mTlianobis xelyofis aRkveTis mizniT; efeqturi samxedro
rezervis Seqmna “totaluri da upirobo Tavdacvis” principis Sesabamisad;
Sesabamisi Zalebis Camoyalibeba - romlebic konfliqturi zonidan da
CrdiloeT kavkasiidanaRkveTen bandformirebebis Semosvlas; gadasrolis
unaris mqone samxedro qvedanayofebis Camoyalibeba, romlebic SeZleben
antiteroristul operaciebSi monawileobis miRebas; Sesabamisi samxedro
Zalebis ganviTareba, romlebic diversiuli da teroristuli qmedebebisagan
daicaven strategiuli mniSvnelobis obieqtebsa da sazRvao portebs;
Sesabamisi usafrTxoebis Zalebis arseboba, romlebic SesZleben sagangebo
mdgomareobis dros samoqalaqo xelisuflebisaTvis daxmarebis aRmoCenas,
maT Soris stiqiuri ubedurebebisa an masobrivi ganadgurebis iaraRis
gavrcelebis SemTxvevaSi.
“Tavdacvis strategiul mimoxilvaSi”, ganxiluli da gaanalizebulia
saqarTvelos SeiaraRebuli Zalebis - politikur varaudebze damyarebuli
miznebi da amocanebi, romlebic efuZneba saqarTvelos konstituciasa da
saerTaSoriso SeTanxmebebs. misi misiebi da funqciebi moicavs iseT
mimarTulebebs - rogoricaa damoukideblobisa da teritoriuli
mTlianobis dacva, erovnuli interesebis dacva, samoqalaqo xelisuflebis
mxardaWera.
dokumentSi asaxulia SeiaraRebuli Zalebis funqciebi da miznebi.
saqarTvelos SeiaraRebuli Zalebi Sedgeba saxmeleTo, sahaero da sazRvao
Zalebisagan, aseve, specialuri daniSnulebis Zalebisa da erovnuli
gvardiisagan.
saxmeleTo Zalebi sSZ-s yvelaze did komponents Seadgenen. misi
mTavari amocanaa qveynis teritoriuli mTlianobisa da suverenitetis
dacva. maT unda SeswevdeT unari aRkveTon yvela saxis safrTxe. saxmeleTo
Tavdacva xorcieldeba qveiTi brigadebis, artileriis da sxva samxedro
sabrZolo damxmare komponentebis meSveobiT.
sahaero Zalebi Sedgeba aviaciisa da sahaero Tavdacvis
sistemebisagan. sahaero Zalebi axorcieleben sahaero sivrcis kontrolsa
da sahaero suverenitetis dacvas (2008 wlis omis Semdeg sahaero Zalebi
saxmeleTo Zalebis SemadgenlobaSi Sevidnen).
saqarTvelos sazRvao Zalebi axorcieleben saqarTvelos sazRvao
suverenitets, qveynis teritoriuli wylebisa da ekonomikuri zonis dacvas
(2008 wlis omis Semdeg sazRvao Zalebi sanapiro dacvis departamentis
saxiT, Sinagan saqmeTa saministros daeqvemdebara). rac Seexeba specialuri
297
iqve
432
daniSnulebis Zalebs, isini axorcieleben sadazvervo samuSaoebs, kontr-
teroristuli operaciebis mxardaWeras. rac Seexeba erovnul gvardias, igi
pasuxismgebelia samxedro rezervis sabrZolo momzadebis wvrTnebis
organizebaze.
433
1. pirdapiri agresiis Tavidan acileba da misgan dacva;
Tavdacvis SesaZleblobebi
298
kasraZe stela. samagistro naSromi “erovnuli usafrTxoebis sistemis reformebis
ZiriTadi mimarTulebebi saqarTvelos evroatlantikuri integraciis gzaze”. saqarTvelos
universiteti, 2010 w. gv. 55
434
saqarTvelos Tavdacvis politikis upirveles amocanas, romelic xels
Seuwyobs gare saafrTxeebisagan qveynis efeqtur dacvas da Sesabamisad
qveynis mSvidobian ganviTarebas.
435
urTierTobis gagrZeleba natos wevr da sxva partnior qveynebTan, maTTan
arsebuli TanamSromlobis gaRrmaveba da axal qveynebTan ormxrivi
TanamSromlobis dawyeba, saqarTvelosa da aSS-s Soris gaformebuli
strategiuli qartiis farglebSi TanamSromlobis gaRrmaveba;
saerTaSoriso misiebSi monawileoba - natos ZalebTan erTad monawileobis
gagrZeleba ISAF-is operaciaSi. aSS-s, safrangeTis, TurqeTis da sxva
qveynebis samxedro kontingentebTan erToblivi moqmedebiT saqarTvelos
mier wvlilis Setana saerTaSoriso usafrTxoebis ganmtkicebis saqmeSi.
antikrizisuli marTva
299
kasraZe stela. samagistro naSromi “erovnuli usafrTxoebis sistemis reformebis
ZiriTadi mimarTulebebi saqarTvelos evroatlantikuri integraciis gzaze”. saqarTvelos
universiteti, 2010 w. gv. 55
436
problemebi qveynis usafrTxoebas, mis ganviTarebasa da warmatebas emuqreba.
ganviTarebad qveynebSi es problema ufro masStaburia da uaryofiTad
aisaxeba ganviTarebis perspeqtivebze.300
koordinaciis problemebi gansakuTrebiT TvalsaCinoa krizisebis
prevenciisa da marTvis procesSi maSin, rodesac saxelmwifos ar aqvs imis
unari,Tavidan aicilos safrTxeebi da daareguliros krizisuli
situaciebi. krizisebis prevencia da marTva saxelmwifo xelisuflebis
prerogativaa, saxelmwifos TiToeuli uwyeba valdebulia monawileoba
miiRos krizisis prevenciisa da marTvis RonisZiebebSi, rac
gaTvaliswinebuli iqneba misi kompetenciis farglebsa da kanonmdeblobiT
dadgenil SemTxvevebSi. ganviTarebad qveynebs xSir SemTxvevebSi
mmarTvelobis araefeqturi sistemebi gaaCniaT, magaliTad krizisebis
prevenciisa da marTvis procesSi saministroebi ver acnobiereben TavianT
pasuxismgeblobas, an kanonis mier dadgenili moTxovnebi efeqturad ver
xorcieldeba.
ganviTarebis sxvadasxva etapze myof saxelmwifoebs sxvadasxva meqanizmebi
da sistemebi sWirdebaT. maRalganviTarebul qveynebSi krizisebis marTvis
sferoSi Sesabamisi kanonmdeblobis miReba sakmarisia, da iq ar aris saWiro
specialuri uwyebaTaSorisi makoordinirebeli struqturis Seqmna. Aam
qveynebSi efeqturi mmarTvelobis pirobebSi saxelmwifo struqturebs
gaTviTcnobierebuli aqvT kanonTa moTxovnebi da aqvT imis sesaZlebloba,
rom specialuri sistemis gareSe ganaxorcielon strategiuli dagegmva,
koordinacia da sxva procedurebi. rac SeexebaT ganviTarebis procesSi
myof qveynebs, araefeqqturi mmarTvelobis arqonis da adamianuri
resursebis marTvis problemis gamo, maT uWirT imave procedurebis
Sesruleba rasac maRalganviTarebuli qveynebi asuleben, maT sWirdebaT
specialuri uwyebaTaSorisi struqturis Seqmna, romelic mudmivad
Tvalyurs adevnebs krizisebis marTvis kanonmdeblobis ganxorcielebas.301
aRsaniSnavia, rom “vardebis revoluciis” Semdeg, saqarTveloSi swrafad
moxda mmarTvelobiT sferoSi viTarebis gamosworeba, romelic pirobiTad
rom vTqvaT, pirvel mizans warmoadgenda. masSi igulisxmeba
administraciuli korufciis Semcireba, biurokratiis reforma, saxelmwifo
dawesebulebaTa optimizacia da sxva. es warmateba ganviTarebadi
qveynebisaTvis magaliTadac ki iqca. miuxedavad amisa, saqarTveloSi jer
kidev problemad rCeba mmarTvelobis daxvewis meore etapis RonisZiebebis
ganxorcieleba, masSi ki igulisxmeba sajaro mosamsaxureTa
profesionalizmisa da gadawyvetilebis miRebis efeqturi meqanizmis
ararseboba.
saqarTveloSi gadawyvetilebis miRebisa da uwyebaTaSorisi koordinaciis
sistemas garkveuli naklovanebebi gaaCnia. saqarTvelos xelisufleba yvela
sferoSi ver axorcielebs prevenciuli RonisZiebebisa da krizisebis
marTvas saerTaSoriso standartebis Sesabamisad. es kargad
gamoCndasxvadasxva dros, magaliTad:
2004 wlis zafxuli, rodesac cxinvalis regionSi ganxorcielebulma
provokaciebma SeiaraRebuli konfliqtis ganaxlebis problema warmoSva,
300
Dvali Akaki. Crisis Management and Intergovernmental coordination. GFSIS. Volume 2, 2005. P. 4
301
kasraZe stela. samagistro naSromi “erovnuli usafrTxoebis sistemis reformebis
ZiriTadi mimarTulebebi saqarTvelos evroatlantikuri integraciis gzaze”. saqarTvelos
universiteti, 2010 w. gv. 55
Dvali Akaki. Crisis Management and Intergovernmental coordination. GFSIS. Bulletin 2, 2005. P. 4
437
samSvidobo procesi safrTxis winaSe dadga, radgan am provokacias 15-mde
qarTveli samxedro emsxverpla da mosaxleobaSi panika gamoiwvia.
miuxedavad imisa, rom msgavsi safrTxis albaToba maRali iyo,
xelisuflebam am problemaze fiqri mxolod krizisis dadgomis Semdgom
daiwyo. am SemTxvevaSi Cavardna ganpirobebuli iyo Tavdacvis, Sinagan
saqmeTa, konfliqtebis mogvarebis da sagareo saqmeTa saministroebis
arakoordinirebuli moqmedebebis gamo.
meore SemTxveva gaxldaT 2005 wlis gazafxulsa da Semodgomaze
stiqiasTan brZola, rodesac wyaldidobebma saqarTvelos masStabiT
datbora 5000-mde sacxovrebeli saxli, gamoiwvia xidebisa da gzebis ngreva,
mosavlis ganadgureba da adamianTa msxverpli. aseTi krizisebis albaToba
saqarTveloSi maRalia, miuxedavad amisa 2005 wels saxelmwifos ar gaaCnda
gegmebi krizisis Tavidan asacileblad. am SemTxvevaSi aseTi Cavardna
ganpirobebuli iyo centralur da adgilobriv xelisuflebebs Soris
susti koordinaciiT, ramac krizisis Sedegebi gaamwvava da zaralis
odenobac gazarda.
Mmomdevno wlebSi saqarTveloSi kidev bevri krizisuli viTareba
dafiqsirda, ramac qveyanaSi mmarTvelobis gaumjobesebis aucilebloba
dagvanaxa. gansakuTrebiT es exeba 2008 wlis agvistos, rodesac sxvadasxva
uwyebebs Soris koordinaciasTan dakavSirebiT garkveuli problemebi
dafiqsirda. Aaseve, ruseTis mxridan ganxorcielebuli masirebuli sahaeros
dabombvebis Sedegad problemebma Tavi iCina samoqalaqo Tavdacvis
sferoSic. aRsaniSnavia, rom saqarTveloSi krizisis prevenciis dadebiTi
gamocdilebac arsebobs, rac uwyebaTaSorisi koordinaciis Sedegad moxda.
magaliTad:2006 wels, frinvelis gripis virusis gavrcelebis
sawinaaRmdegod prevenciuli RonisZiebebis Catareba. am sakiTxebSi aqtiuri
monawileoba miiRes soflis meurneobis, jandacvis, garemos dacvis,
finansTa da Sinagan saqmeTa saministroebma, es warmatebuli RonisZiebebi
prezidentis uSualo dainteresebisa da konkretuli davalebebisa da
gankargulebebis gacemis Sedegi iyo.
uwyebaTaSorisi koordinaciisa da krizisebis marTvis sistemis
garkveul naklovanebebze saerTaSoriso donori organizaciebic
amaxvileben yuradRebas da uwyebaTaSorisi koordinaciisa da strategiuli
dagegmvis aucileblobaze migviTiTeben. magaliTad, gaeros ganviTarebis
programis (UNDP) mier mowveulma saerTaSoriso eqspertebma saqarTveloSi
arsebuli mdgomareobis Seswavlis safuZvelze Seqmnes krizisebis marTvis
Sesabamisi sistemis modeli, romelic saqarTvelos mTavrobas warudgines
gansaxorcieleblad. SeTaxmebis miuxedavad, es proeqti ar
ganxorcielebula.
saqarTvelos xelisuflebas krizisebis marTvis sistemis Seqmnis
mcdeloba ramdenjerme hqonda, Tumca uSedegod. 1995-dan 2005 wlamde
formalurad funqcionirebda erovnuli uSiSroebis sabWos sagangebo
situaciebisa da samoqalaqo Tavdacvis uwyebaTaSorisi mudmivi komisia da
is krizisebis marTvis sferoSi umaRles organod ganixileboda. komisia,
romelsac saTaveSi Sinagan saqmeTa ministri edga, 39 wevrisagan
Sedgeboda.302 misi arsebobis periodSi qveyanaSi misi funqcionireba
saerTod ar SeimCneoda. komisiis wevrebs ar gaaCndaT erTiani strategiuli
xedva krizisebis marTvasTan dakavSirebiT, amasTanave, kanonmdeblobiT
gaTvaliswinebuli mravalricxovani funqciebis Sesruleba realurad
302
Dvali Akaki. Crisis Management and Intergovernmental coordination. GFSIS. Bulletin 2, 2005. P. 7
438
SeuZlebeli iyo, radgan realurad ar arsebobda sxvadasxva doneze
uwyebaTa TanamSromlobis meqanizmebi da valdebulebebi. amave dros,
komisiis debuleba iTvaliswinebda adgilobrivi mmarTvelobis organoebSi
adgilobrivi komisiebis Seqmnas, Tumca araorganizebulobis gamo esec ver
moxerxda.
krizisebis marTvis aRniSnuli sistema spontanurad iyo Seqmnili, is
ar efuZneboda krizisebis marTvis strategiul dokuments, swored es gaxda
warumateblobis ZiriTadi mizezi, radgan es sistema warmodgenili iyo
mxolod umaRles doneze Seqmnili komisiiT, romelSic Sediodnen
ministrebi da moadgileebi, da Sesabamisad ar iyo dadgenili uwyebaTa
Soris sxvadasxva doneze sistematiuri TanamSromlobisa da kordinaciis
meqanizmebi, rogoricaa magaliTad perioduli Sexvedrebi eqspertTa doneze.
2005 wels prezidentis brZanebulebiT es komisia gauqmda, miuxedavad
imisa, rom es racionaluri gadawyvetileba iyo, komisiis gauqmebiT
krizisebis marTvis uwyebaTaSorisi koordinaciis erTaderTi rgoli
moiSala.
krizisebis marTvis organod rogorc sazogadoebaSi, aseve politikur
wreebSi moiazreba Sinagan saqmeTa saministros qvedanayofi – sagangebo
situaciebis marTvis departamenti. mas evaleba saqmianobis koordinacia
sagangebo situaciebis Tavidan acilebis, Sedegebis Serbilebisa da
likvidaciis mizniT, Tumca misi SesaZleblobebidan gamomdinare is
warmoadgens krizisis marTvis efeqtur instruments erovnuli gvardiis,
policiis da sxva operatiuli qvedanayofebis gverdiT. realurad is
funqciebi romelic mas akisria, yvela samTavrobo struqturebis da
adgilobrivi xelisuflebis mier erToblivad unda ganxorcieldes.
Sss-s msgavsi departamenti 2006 wels Tbilisis meriaSic Seiqmna.
Tbilisis meriis sagangebo situaciebis samoqalaqo samsaxuri krizisebis
dros samaSvelo RonisZiebebzea orientirebuli, Tumca esec erT-erTi
efeqturi instrumentia krizisebis marTvis qvedanayofebTan erTad.
uwyebaTaSorisi sistemis Seqmnis mcdelobasTan dakavSirebiT
xelisuflebam Sesabamisi normatiuli aqti gamosca, romelic saxelmwifo
organizaciebs pasuxismgeblobas akisrebs sxvadasxva saxis krizisis
dadgomis SemTxvevaSi. imis gamo, rom normatiuli aqtis debuleba zogadia,
is ar iTvaliswinebs winaswari samuSaoebis ganxorcielebis kontrolsa da
monitorings. aRniSnuli problema imis maniSnebelia, rom saqarTveloSi
aucilebelia specialuri uwyebaTaSorisi sistemis Seqmna, romelic
ganaxorcielebs mudmiv kontrols da monitorings gauwevs krizisebis
marTvis sferoSi specialuri kanonmdeblobis ganxorcielebas.
krizisebis marTvis uwyebaTaSorisi koordinaciis warmatebuli modelebi
SesaZloa ori saxiT CamovayaliboT: ganviTarebul qveynebSi
TviTregulirebadi sistema, romelic mxolod krizisebis marTvis
kanonmdeblobas efuZneba, mas ar aqvs specialuri struqturizebuli
uwyebaTaSorisi koordinaciis sistema; igi ZiriTadad moqmedebs amerikis
SeerTebul StatebSi. meore ki instituciuri sistemaa, romelic krizisebis
struqturizebul prevenciasa da marTvas gulisxmobs, mas krizisebis
marTvis specialur kanonmdeblobasTan erTad gaaCnia uwyebaTaSorisi
struqtura, romelic koordinaciis safuZvelze kanonmdeblobis
aRsrulebas uzrunvelyofs. es modeli ZiriTadad baltiisa da aRmosavleT
evropis qveynebSi moqmedebs.303
303
Dvali Akaki. Crisis Management and Intergovernmental coordination. GFSIS. Bulletin 2, 2005. P. 8
439
Kkrizisebis marTvis TviTregulirebadi sistemis modeli amerikis
SeerTebuli StatebSi
304
Dvali Akaki. Crisis Management and Intergovernmental coordination. GFSIS. Bulletin 2, 2005. P. 9
440
Kkrizisebis marTvis instituciuri sistema estoneTSi305
estoneTi post sabWoTa qveyanaa, romelic rogorc cnobilia dRevandel
dRes evrokavSirisa da natos wevria. postsabWoTa sivrcidan gamosvlis
Semdgom, estoneTs aseve mZime gzis gavla mouwia, raTa daemkvidrebina
sakuTari adgili evropaSi, hqonoda damoukidebloba da gamxdariyo natosa
da evrokavSiris sruluflebiani wevri. krizisebis marTvis Seqmna am
qveyanaSi aseve etapobrivad moxda. krizisebis marTvis struqturizebuli
sistemis Seqnis aucilebloba ganpirobebulia imiT, rom ganviTarebis
konkretul etapze myof saxelmwifoebs ar gaaCniaT efeqturi mmarTvelobis
SesaZleblobebi da tradiciebi. Sesabamisad, qvemoT mocemulia estoneTis
mier krizisebis marTvis sferoSi ganxorcielebuli winsvlebi, am qveyanaSi
moqmedebs instituciuri modeli da es magaliTi garkveulwilad
migvaniSnebs imaze, Tu ramdenad SesaZlebelia am modelis saqarTveloSi
danergva.
estoneTSi instituciuri sistema warmatebiT moqmedebs. 2000 wels
“sagangebo situaciebisaTvis mzadyofnis” Sesaxeb miRebuli kanonis
safuZvelze, estoneTSi Camoyalibebuli krizisebis marTvis uwyebaTaSorisi
sistema srulad pasuxobs efeqturi marTvis standartebs. sistema xels
uwyobs kanonis mier dawesebuli krizisebis marTvis standartuli
procedurebis aRsrulebas.
struqturulad, estoneTis krizisebis marTvis sistema ramdenime
rgolisgan Sedgeba: estoneTis mTavroba, mTavrobis krizisebis marTvis
komiteti, saministroebis krizisebis marTvis specialuri struqturuli
erTeulebi, regionebis gubernatorebisa da adgilobrivi municipaluri
organoebis krizisebis marTvis komitetebi da specialuri jgufebi.
estoneTis mTavroba krizisebis marTvis politikis umaRlesi
instanciaa. misi mTavari amocanaa krizisebis marTvis erovnuli politikisa
da erovnuli gegmis SemuSaveba da sxvadasxva saxelwifo uwyebis
saqmianobis koordinacia. mTavrobasTan funqcionirebs mudmivi komiteti,
romelic krizisebis marTvis koordinacias axorcielebs.
krizisebis marTvis komitetis ZiriTadi saqmianobaa mTavrobas
warudginos winadadebebi krizisebis marTvis koordinaciis meqanizmebis
srulyofis Sesaxeb. komiteti saministroebidan da adgilobrivi
TviTmmarTvelobis organoebidan iRebs da ganixilavs savaraudo riskebs,
igi aseve amtkicebs saministroebisa da regionuli administraciebis
krizisebis marTvis gegmebs. sagangebo situaciebis dros, krizisebis
marTvis specialuri jgufis saSualebiT komiteti koordinacias uwevs
saministroebs, regionuli administraciebisa da adgilobrivi mmarTvelobis
organoebis saqmianobas.
sistemis Semdegi rgolia saministroebi, isini TavianT uwyebebSi
qmnian krizisebis marTvis specialur qvedanayofs an ufleba-movaleobebs
akisreben romelime Sesabamis departaments. qvedanayofebi pasuxs ageben
krizisebis marTvis RonisZiebebis zogad organizebaze Sesabamisi
saministros kompetenciis farglebSi. amasTanave, yvela saministro qmnis
krizisebis marTvis specialur jgufs, romelic mudmivad dakavebulia
krizisebis prevenciis da marTvis sakiTxebiT. kerZod, es jgufi
305
Chitadze Nika. Crisis Management and Intergovernmental coordination in Georgia after Georgia-Russia war. NUPI,
Norwegian Institute of International Affairs. Oslo, Norway, May, 2010. P. 12
441
koordinacias uwevs mocemuli saministros sxva uwyebebTan
TanamSromlobas, informaciis gacvlas da resursebis gamoyenebas. jgufi
mudmivad axorcielebs situaciis analizs da gansazRvravs Tavisi uwyebis
im Semadgenlobas, romelic sagangebo viTarebis dros ocdaoTxi saaTis
reJimSi imuSavebs. faqtobrivad, qvedanayofebi qmnian krizisebis marTvis
uwyebaTaSoris sistemaSi TavianT uwyebas. qvedanayofebis koordinaciiT
saministroebi axdenen sxvadasxva riskebis Sefasebas da amzadeben
krizisebis marTvis uwyebriv gegmas.
riskebis Sefasebisa da krizisebis marTvis adgilobrivi gegmebis
momzadebis valdebuleba regionebis administraciebs da raionebis
adgilobrivi mmarTvelobis organoebsac akisriaT. regionebSi –
gubernatorebi qmnian regionis krizisebis marTvis komitetebs da
krizisebis marTvis jgufebs. regionis komitetis funqciaa krizisebis
marTvis sferoSi zogadi koordinaciis ganxorcieleba, mudmivi mzadeba
sagangebo situaciebisadmi da maTze Sesabamisad reagireba.
gubernatori komitetis Tavmjdomarea, komiteti mas warudgens
winadadebebs resursebis marTvis, krizisebis marTvis jgufebis
Semadgenlobebis da sxva sakiTxebis Sesaxeb. gubernatori valdebulia
koordinacia gauwios regionuli administraciis TanamSromlobas
centraluri xelisuflebis organoebTan, adgilobriv arasamTavrobo
organizaciebTan da fondebTan. gubernatorebi aseve koordinacias uweven
TavianTi pasuxismgeblobis teritoriaze arsebuli raionebisa da qalaqebis
municipalitetebis mier riskebis Sefasebasa da krizisebis marTvis gegmebis
SemuSavebas, ris safuZvelzec isini amzadeben regionis riskebis Sefasebis
erTian dokumentebsa da krizisebis marTvis gegmebs.
adgilobrivi municipaluri organoebi ayalibeben krizisebis marTvis
adgilobriv komitetebs, raTa raionebsa da qalaqebSi Sesabamisi funqciebis
efeqturi Sesruleba ganxorcieldes. adgilobrivi komitetebis saqmianobaSi
Sedis adgilobrivi riskebis Sefasebisa da gegmebis SemuSavebis
RonisZiebebis xelmZRvaneloba. adgilobrivi komitetebi krizisebis marTvis
jgufebsac qmnian, romlebis sxva adgilobrivi regionuli administraciisa
da saministroebis krizisebis marTvis jgufebis msgavs funqciebs
asruleben. komitetebi aseve koordinacias uweven krizisebis marTvis
jgufebis muSaobas sagangebo situaciebis dros.
estoneTis Sinagan saqmeTa saministros, sxva saministroebisagan
gansxvavebiT gansakuTrebuli adgili ukavia krizisebis marTvis sistemaSi.
mas makoordinirebeli funqciebic akisria da misi qvedanayofi, krizisebis
marTvis departamenti mTavrobis krizisebis marTvis komitetis aparatis
funqciasac iTavsebs. Sss koordinacias uwevs saministroebisa da
regionuli administraciebis mier krizisebis marTvis gegmebis SemuSavebas,
amzadebs daskvnas saministroebisa da regionuli administraciebis mier
riskebis Sefasebis Taobaze da jer SesaTanxmeblad warudgens mTavrobis
krizisebis marTvis komitets, xolo Semdeg mTavrobas. Sss aseve regionebis
mTavrobebs da adgilobriv municipalur organoebs uwesebs riskebis
Sefasebisa da krizisebis marTvis gegmebis SemuSavebis meTodebsa da
ganrigs.
442
qveynis usafrTxoebis sistema unda iyos Tanamedrove da daxvewili, raTa
man moipovos ndoba saerTaSoriso Tanamegobrobisgan. saqarTvelos eqneba
SesaZlebloba gaumklavdes Sida da gare problemebs efeqturi gziT. am
sistemis arseboba ganamtkicebs urTierTobebs natosTan da evrokavSirTan.
saqarTvelos samomavlo gegma aseve iTvaliswinebs muSaobas krizisebis
menejmentze. am sistemis ganxorcieleba zrdis Cveni qveynis natoSi
gawevrianebis Sansebs.
am etapze,saqarTvelos mTavrobam bevri eqspertisagan Tu mTavrobisgan
miiRo rCeva,britaneTis mTavroba da amerikis mTavroba aqtiuradaa CarTuli
saqarTveloSi krizisebis marTvis reformirebis procesSi. saqarTvelo
postsabWoTa qveynebis gamocdilebasac iziarebs, magaliTad baltiis
qveynebis - romlebsac daxmareba igive amerikam da didma britaneTma
gauwia.306
krizisebis daregulirebis erTi konkretuli modeli ar arsebobs.
saqarTvelos mTavrobam zustad ar unda gadmoiRos romelime qveynis
modeli, unda gaTvaliswinebul iqnes saqarTveloSi arsebuli realuri viT,
raTa gaTvaliswinebul iqnes, Tu romeli principiasaqarTvelosTvis
mosargebi. arc natos rekomendaciebi unda darCes uyuradRebod, mTavrobam
SerCeuli principebi unda SeuTanxmosaliansis rekomendaciebs.
dRevandeli politikuri da ekonomikuri viTarebis pirobebSi
saqarTvelosTvis instituciuri modeli ufro Sesaferisia. ganviTarebad
saxelmwifoebSi, sadac aqtualuria adamianis resursebis da Sesabamisi
gamocdilebis problemebi, TviTregulirebadi meqanizmi araefeqturia.
Sesabamisad, umjobesia sakanonmdeblo direqtivebis Sesasruleblad
ierarqiuli struqturizebuli uwyebaTaSorisi sistemis Seqmna, romelic
krizisebis prevenciisa da marTvaze orientirebuli qvedanayofebisgan
dakompleqtdeba da koordinaciasa da Sesrulebis monitorings
uzrunvelyofs.
saqarTvelos administraciul–teritoriuli mowyobis
gaTvaliswinebiT, krizisebis marTvis uwyebaTaSorisi koordinaciis sistema
SesaZloa maqsimalurad davuaxlovoT estonur models, Tumca misgan
gansxvavebiT igi SesaZloa ufro centralizirebulic iyos da
saministroebsa da regionebSi standartuli struqturuli erTeulebi
Camoyalibdes, romelTa saqmianobis koordinacias erTi centraluri organo
ganaxorcielebs.
rogorc ukve avRniSneT, adamianuri resursebis simwiris gamo
umjobesi iqneba sistemis ierarqiuli mowyoba. estonuri sistema
garkveulwilad decentralizebulia, regionebSi TiToeuli qalaqis da
raionis municipalur organos Tavisi krizisebis marTvis komiteti gaaCnia,
romlebic riskebis Sefasebasa da samoqmedo gegmebis SemuSavebas adgilze
axorcieleben. Cvens SemTxvevaSi umjobesia msgavsi saqmianoba mTeli
regionis masStabiT gubernatoris daqvemdebarebulma samsaxurma
ganaxorcielos, saboloo gadawyvetileba ki centrSi iqnes miRebuli.
saqarTvelos mcire farTobi saSualebas iZleva krizisebis marTvis
sferoSi mmarTveloba maqsimalurad centralizebuli iyos, es ki
regionebSi adamianuri resursebis problemas Seamcirebs.
saqarTvelos xelisuflebisa da qveynis ekonomikisTvis estonuri
modelis gamoyeneba momgebiani iqneba. sistemis danergva aRmofxvris
306
Chitadze Nika. Crisis Management and Intergovernmental coordination in Georgia after Georgia-Russia war. NUPI,
Norwegian Institute of International Affairs. Oslo, Norway, May, 2010. P. 15
443
krizisebis marTvis uwyebaTaSorisi koordinaciis problemas, rac
erovnuli usafrTxoebisa da ganviTarebis winaaRmdeg mimarTul risks
warmoadgens. krizisebis marTvis uwyebaTaSorisi koordinaciis
gaumjobesebiT, saqarTvelo SeZlebs Tavidan aicilos sxvadasxva saxis
krizisis uaryofiTi Sedegebi an ubralod Seamciros zaralis odenoba.
magaliTad, 2005 wels stiqiuri ubedurebebis, wyaldidobebis gamo
saqarTvelos biujetsac da ekonomikasac didi zarali miadga. sistemis
arsebobis SemTxvevaSi ki winaswar moxdeboda riskebis Sefaseba da miRebul
iqneboda Sesabamisi prevenciuli RonisZiebebi, rac bevrad ufro nakleb
xarjebTan iqneboda dakavSirebuli. aqve unda aRiniSnos isic, rom sistemis
danergviT miRebuli sargebeli bevrad ufro meti iqneba im danaxarjebze,
rac sistemis SeqmnisTvis da misi funqcionirebisTvis aris aucilebeli. ra
Tqma unda krizisebis marTvis sferos gaumjobesebis mizniT, aucilebelia
Seswavlil iqnes 2008 wlis agvistos gakveTilebi, raTa qveyana bevrad
ufro mozadebuli Sexvdes mosalodnel agresias (imedia, rom momavalSi
farTomasStabiani agresis saqarTvelos winaaRmdeg aRarasodes
ganxorcieldeba).
“krizisebis marTvis organizacia Zalian mniSvnelovania nebismieri
mTavrobisaTvis ara mxolod krizisebis dasaZlevad romelSic is
aRmoCndeba, aramed codnis amaRlebisaTvis daicvas qveyana krizisisgan
sanam is aRmocendeba. Aam mizniT mTavrobis wevrebi unda iyvnen
gafrTxilebulni safrTxis Sesaxeb, maT unda hqondeT SemuSavebuli
meqanizmi, romelic saSualebas miscems liders miiRos efeqturi
gadawyvetileba dauyovnebliv”307 – ganacxada generalma ser gari jonsonma,
usafrTxoebis sakiTxebSi mrCevelTa saerTaSoriso sabWos Tavmjdomarem,
misi TqmiT saqarTvelos mTavrobam bevri adamianisgan da mTavrobisgan
miiRo rCeva, bevri meTodi Seiswavla, Tu rogor unda marTos krizisebi,
maT ician risi gakeTeba surT da rogor undaT amis struqturireba.
erovnuli uSiSroebis sabWo ukve saTaveSi udgas am process, jgufis
wevrebi arian mTavrobis warmomadgenlebi: premier-ministri, sagareo saqmeTa
ministri, Tavdacvis ministri, Sinagan saqmeTa ministri da sxva. yvela
etapis gasavlelad saWiroa aranakleb 3 weli. saqarTvelos bevri krizisi
gamouvlia, Tumca saukeTeso gza ar gaaCnda maTi prevenciisTvis.
rekomendaciebi
307
kasraZe stela. samagistro naSromi “erovnuli usafrTxoebis sistemis reformebis
ZiriTadi mimarTulebebi saqarTvelos evroatlantikuri integraciis gzaze”. saqarTvelos
universiteti, 2010 w. gv. 62
444
saqarTvelos usafrTxoebis sistemis reformirebis gzaze erT-erTi
mniSvnelovani sakiTxi gaxlavT krizisebis marTvis sitemis danergva
dasavluri gamocdilebis gaTvaliswinebiT.krizisebis marTvis sistemis
arseboba bevr saerTaSoriso institutebTan daaxlovebasniSnavs, radgan es
sistema aamaRlebs ndobas saerTaSoriso organizaciebis winaSe. problemis
mosagvareblad saqarTveloSi aucilebelia krizisebis marTvis
instituciuri sistemis danergva. krizisebis prevenciisa da maTze
efeqturad reagirebis mizniT, struqturizebulma uwyebaTaSorisma sistemam
unda gaaerTianos yvela Sesabamisi centraluri saxelmwifo uwyeba da
adgilobrivi xelisuflebis organo da unda Seiqmnas am uwyebaTa
koordinirebuli da SeTanxmebuli moqmedebebis meqanizmi.
analizidan gamomdinare, saqarTveloSi efeqturi modeli Semdegi
saxiT unda Camoyalibdes: yvela saministroSi da regionul
administraciaSi unda Seiqmnas krizisebis marTvis specialuri qvedanayofi,
romelic unda warmoadgendes Tavis uwyebas krizisebis marTvis sferoSi da
axorcielebdes am uwyebis informaciul da analitikur uzrunvelyofas.
kerZod, saministroebSi da regionul administraciebSi Seqmnili
qvedanayofebi Semdeg funqciebs unda axorcielebdnen:
krizisebis prevenciis, warmoqmnili krizisebis daregulirebisa
da krizisebiT gamowveuli Sedegebis likvidaciis samoqmedo
gegmebis SemuSaveba;
308
kasraZe stela. samagistro naSromi “erovnuli usafrTxoebis sistemis reformebis
ZiriTadi mimarTulebebi saqarTvelos evroatlantikuri integraciis gzaze”. saqarTvelos
universiteti, 2010 w. gv. 63
445
moqmedebebis koordinacia, krizisebis prevenciis, warmoqmnili krizisebis
daregulirebisa da krizisebiT gamowveuli Sedegebis likvidaciis mizniT.
kerZod, centrma Semdegi funqciebi unda ganaxorcielos:
309
Chitadze Nika. Crisis Management and Intergovernmental coordination in Georgia after Georgia-Russia war. NUPI,
Norwegian Institute of International Affairs. Oslo, Norway, May, 2010. P. 15
446
2. koncefciis safuZvelze jgufi SeimuSavebs krizisebis
marTvis uwyebaTaSorisi sistemis kanonproeqts;
310
Dvali Akaki. Crisis Management and Intergovernmental coordination. GFSIS. Bulletin 2, 2005. P. 18
447
saqarTveloSi krizisebis marTvis uwyebaTaSorisi sistemis
rekomendirebuli modeli grafikulad SesaZlebelia gamoisaxos
Semdegnairad:
qalaqebis / raionebis
municipaluri organoebi
448
daskvna
G
wignis sxvadasxva TavebSi, calkeuli Teoriuli Tu praqtikuli
sakiTxebis ganxilvisa da analizis Sedegad SegviZlia gavakeToT daskvna,
rom geopolitikis calkeuli kanonebi da geopolitikuri teritoriebis
statusis gansazRvra gansakuTrebiT mosaxerxebelia politikuri istoriis,
diplomatiis istoriisa da strategiuli dagegmarebis analizis procesSi.
E rig mecnierTa azriT, geopolitika warmoadgens momavlis mecnierebas.
geopolitikuri procesebis analizis meSveobiT, martivdeba qveynebisa da
xalxebis, mTeli regionebis istoriuli ganviTarebis mTeli epoqebis
gaazreba.
D rac Seexeba qveynis sagareo da saSinao politikaze geopolitikuri
meTodologiis gavlenas, Tuki saxelmwifoSi moqmedi sxvadasxva
orientaciis (memarjvene, memarcxene, centristebi) politikuri partiebisa
da moZraobebis mier ganxorcielebuli politikis, agreTve, saxelisuflo
struqturebis geopolitikuri mniSvneloba TvalsaCino iqneba, SedarebiT
martivi iqneba sxvadasxva politikuri jgufebis mier gadadgmuli nabijebis
dakavSireba globaluri interesebis sistemasTan, anu naTeli gaxdeba maTi
Soreuli miznebi. magaliTad, saqarTvelos integracia evropul da
evroatlantikur struqturebSi – Talasokratiuli Zalebis
(atlantistebis) nabijia. Aaqedan gamomdinare, SesaZlebelia
viwinaswarmetyveloT qveynis SigniT “liberaluri” tendenciebis
gaZliereba. piriqiT, qveynis sagareo-politikuri kursis Secvla da
moskovTan daaxloeba niSnavs evraziuli (Telulokratiuli)
mimarTulebebisadmi daqvemdebarebas, rac aucilebelad gamoiwvevs
“evrazielTa” anu “konservatiuli, antidemokratiuli Zalebis” poziciaTa
gaZlierebas da a.S. zustad aseve, Sida geopolitikuri kanonzomierebebis
ganWvretiT, advilia ganisazRvros Sidapolitikuri procesebic –
saqarTveloSi separatizmis gavrcelebis ZiriTadi mizezebi, mmarTvel da
opoziciur Zalebs Soris dapirispireba, urTierToba centrsa da regionebs
Soris da a.S.
G geopolitika – misi sxvadasxva midgomebidan gamomdinare, ar acxadebs
pretenzias mecnierul sizusteze da igi TviTon gansazRvravs, Tu ra aris
misTvis Rirebuli da ra ara. Mmisi Hhumanitarul da sabunebismetyvelo
disciplinebTan dakavSireba mxolod im dros xorcieldeba, rodesac es
disciplinebi ar Sedian winaaRmdegobaSi geopolitikuri meTodebis ZiriTad
principebTan. geopolitika, garkveulwilad, TviTon irCevs misTvis misaReb
mecnierebebsa da samecniero mimarTulebebs.
Tanamedrove msoflioSi igi warmoadgens “mokle cnobars mmarTveli
ZalebisaTvis”, xelisuflebis saxelmZRvanelos, sadac mocemulia daskvnebi
da rekomendaciebi, romlebic sxvadasxva saxelmwifos mmarTveli elitis
mier gaTvaliswinebul unda iqnes iseTi globaluri gadawyvetilebebis
miRebis dros, rogorebicaa sxvadasxva samxedro-politikuri Tu
ekonomikuri kavSirebis Seqmna, saomari moqmedebebis dawyeba, samarTlebrivi
da social-ekonomikuri reformebis ganxorcieleba, sazogadoebis
struqturuli gardaqmna, masStaburi ekonomikuri da politikuri sanqciebis
SemoReba im qveynis mimarT, romelic ugulebelyofs saerTaSoriso-
samarTlebriv normebs da a.S.
Gsabolood SegviZlia gavakeToT daskvna, rom geopolitika- esaa mecniereba
marTvis Sesaxeb.
449
gamoyenebuli literaturis sia
1. b. isaevi. Ggeopolitika (rusul enaze). Mmoskovi. 2005
2. erekle uruSaZe. rusuli sagareo politikuri azrovneba postsabWoTa periodSi. bTkk-s saerTaSoriso
politikis kvlevebis seria.
3. saqarTvelos geografia. Nnawili II. social-ekonomikuri geografia. Tbilisi, 2003. gv. 13-26
4. a. Ddugini. Ggeopolitikis safuZvlebi. Ggamomcemloba “mTawmindeli”. Tbilisi. 1999
5. a. tuzikovi. “osnovi geopolitiki.” (rusul enaze). Mmoskovi. 2005
6. Black Sea Region in the Changing European Context. Conference Materials. 29-30 November 2007, Tbilisi.
7. m. JRenti. j. xaritonaSvili. Mmsoflios ekonomikuri da socialuri geografia. Tbilisi, 1999.
8. nika CitaZe. N”nato-Crdiloatlantikuri aliansi. msoflioSi mSvidobisa da stabilurobis mTavari
garanti”. Tbilisi. 2008.
9. a. gegeSiZe. Ggeopolitika. Tbilisi. 1997
10. NATO Handbook. NATO Office of Information and Press. Brussels – Belgium, 2001
11. The Marshall Center Papers. Western Unity and the Transatlantic Security Challenge. By Peter van Ham and Richard L. Kugler.
No.4. June, 2002. See The Marshall Center web-site: www. marshallcenter.org
12. zurab abaSiZe. “nato da saqarTvelo. utopiidan realobisken”.2000 w.
13. aleqsandre rondeli. “saerTaSoriso urTierTobebi.” gamomcemloba “nekeri”, 2003.
14. vasil WyoiZe, sergi kapanaZe, eka akobia, kaxa gogolaSvili, arCil gegeSiZe. evrokavSiris institutebi
da politika.
15. Tavdacvis strategiuli mimoxilva. saqarTvelos Tavdacvis saministro. 2007 w.
16. The North Atlantic Treaty Organization (NATO): A Strategic and Operational Overview. George C. Marshall European College of
International and Security Studies. 2007.
17. Nika Chitadze. NATO’s Role in South Caucasus Regional Security. American University for Humanities. Tbilisi-2007.
18. Jurnali “arsenali”. 2-15 noemberi, 2007. gv. 7. gv.11.
19. Jurnali “arsenali”. oqtomberi, 2007. gv. 4.
20. The United Nations and Changing World Politics. Wesview Press. 1998.
21. daviT ZnelaZe. msoflio ekonomika. gv.175-243. Tbilisi, 1997 w.
22. nika CitaZe. kaspiis navTobi da satranzito qveynis roli (saqarTvelos magaliTze). Tbilisis saxelmwifo
universiteti, 2000w.
23. anatoli korepanovi. sainformacio centri natos Sesaxeb. gazeTi “24 saaTi”. 4 Tebervali, 2008 weli.
24. Tornike TurmaniZe. buferuli saxelmwifoebi. bTkk-politikis kvlevebis jgufi. Tbilisi, 2006
25. asociacia “samarTali da Tavisufleba”. jari da demokratia. perspeqtivebi qarTuli jaris
demokratizaciis gzaze. Tbilisi, 2006.
26. NATO’s Nations. 50-th Anniversary of NATO. No.1/1999
27. saerTaSoriso urTierTobebis Teoria. qrestomaTia. gv. 56-84, 196-213, 286-302. 2004 w.
28. Charles W. Kegley, Eugene R. Wittkopf. World Politics. New York. 2002.
29. Nika Chitadze. Materials of the Conference „Black Sea Region in the Changing European Context. pp. 57-65, 79-91. Friedrich
Ebert Stiftung. Tbilisi, 2007.
30. Nika Chitadze. Main aspect of the NATO-Georgia Relations. Journal “Chernomorska Bezpeka”. Sebastopol, Ukraine. Center
”Nomos”. N2(4), 2006.
31. Tornike SaraSeniZe. nato rCeulTa aliansi. gazeTi 24 saaTi, 14 maisi, 2007 w.
32. arasamTavrobo organizacia “saqarTvelo nato-Si”. demokratiuli kontroli SeiaraRebul Zalebze.
Tbilisi, 2005.
33. Nika Chitadze. The Role of Georgia in the Energy Security of the Black Sea Region. Journal “Chernomorska Bezpeka”. Sebastopol,
Ukraine. Center ”Nomos”. N1(5), 2007.
34. Ronald D. Asmus: Reinventing NATO (Yet Again) Politically, NATO Rewiev, Spring 2005
35. Zbigniew Brzezinski. The Grand Chessboard. p. 137
36. sainformacio centri natos Sesaxeb mier gamoqveynebuli masalebi gazeTi “24 saaTi”. 4 Tebervali, 2008
193
w.
Winston S. Chirchill, The Second 37. World War – Triumph and Tragedy, (London, U.K: The educational book company ltd. 1953),
p.277
38. Huntington, Samuel P, The lonely Superpower, Foreign Affairs, Mar/Apr 99
39. Materials of the 43-st Conference in Munich on Security issues, February 2007.
40. sainformacio centri natos Sesaxeb. biuleteni N1. ianvari-marti. 2006 w.
41. sainformacio centri natos Sesaxeb. gamoSveba N2. aprili-ivnisi. 2006 w.
42. sainformacio centri natos Sesaxeb. “mokled natos Sesaxeb”. Tbilisi, 2006 w.
43. sainformacio centri natos Sesaxeb. gamoSveba N1. ivlisi-agvisto, 2007.
44. sainformacio centri natos Sesaxeb. gamoSveba N2. seqtemberi. 2007 w.
45. sainformacio centri natos Sesaxeb. gamoSveba N4. Tebervali. 2008 w.
46. Stumbul Summit. Guideline. 2004
47. “axali Taoba-axali iniciativa”. Georgia-NATO. Tbilisi, 2006.
48. NATO-Russia Council. Rome Summit, 2002.
49. NATO Today. Building better security and stability for all. NATO Office on Information and Press. Brussels, 2002.
50. NATO in the 21-st Century. NATO Office on Information and Press. Brussels, 2002.
51. European Security and Defense. Second Edition, November, 2002.
52. The Strategic Concept of the Alliance. NATO Office on Information and Press. Brussels, 1999.
53. Partnership in Action. NATO Office on Information and Press. Brussels, 2001.
450
54. NATO Transformed. NATO Office on Information and Press. Brussels, 2004.
55. evropuli da evroatlantikuri integraciis sakiTxebSi saxelmwifo ministris aparatis masalebi.
56. “saqarTvelos erovnuli usafrTxoebis koncefcia”. saqarTvelos sagareo saqmeTa saministro. 2007 w.
57. “saqarTvelos sagareo saqmeTa ministris xedva”. saqarTvelos sagareo saqmeTa saministro.
58. “sovremennaia amerika”. moskovi, 1988 w. (rusul enaze).
59. usafrTxoebis sakiTxebSi mrCevelTa saerTaSoriso sabWo. 2005 wlis angariSi.
60. Prague Summit and NATO Transformation. Guediline. NATO Office on Information and Press. Brussels, 2002.
61. Security and Defense in the New EU Constitution. Journal Connections. Partnership for Peace Consortium of Defense Academies
and Security Studies Institutes. Vol. III, N3. September, 2004
62. Kugler, Richard L. “Origins of the Cold War”. Chapter 2 in Commitment to Purpose: How Alliance Partnership Won the Cold War.
Rand: Santa Monica, CA, 1993
63. Kriendler, John. “NATO HQ Reform: The latest Hurraf.” Conflict Studies Reseach Center, Special Series 06/30, july 2006
64. North Atlantic Treaty Organization. “Civilian Organization and Structures”. NATO Handbook, Chapter 7. Brussels: NATO Public
Diplomacy Division, 2006, pp. 73-76.
65. North Atlantic Traety Organization. “Riga Summit Declaration Issued by the Heads of State and Government Participating in the
Meeting of the North Atlantic Council in Riga on 29 November 2006.”
66. Yost, David. “Missile Defense on NATO’s Agenda”. NATO Review, Autumn 2006.
67. Nuland, Victoria. “NATO’s Mission in Afghanistan: Putting Theory into Practice,” NATO Review, Winter 2006.
451