BENDRUOMENIŠKAS

VILNIUS 14

SĄRAŠO Nr.
2 019 M. KOV O 3 D .

MŪSŲ PROGRAMA VILNIUI 4 psl. LIUTAURAS STOŠKUS:

MIESTO PLANAVIMAS
TURI TARNAUTI ŽMONĖMS 6 psl.
VILNIUS – MŪSŲ
NUTYLĖTAS VILNIUS 6 psl. BENDRAS REIKALAS Kodėl siekiate Vilniaus mero pareigų?
BENDRUOMENIŠKUMAS - Ketverius metus dirbdamas Vilniaus tary-
NE RAGANAVIMAS 8 psl.
boje matau daug dalykų, kuriuos savo gim-
tajame mieste norėčiau pakeisti. Kartu su
bendruomenėmis norime paversti Vilnių
bendruomenišku, pačių žmonių valdomu
miestu. Ne vienos ar kitos partijos, ne

VILNIEČIAI,
verslo grupės, bet žmonių. Taigi siekiame
SAKALAS sugrąžinti vilniečiams tikrą savivaldą. Tik
GORODECKIS iš jos gali atsirasti patikima, mus visus jun-

AR MES GIRDIMI?
gianti Vilniaus vizija.
Kokiu būdu ketinate tai padaryti?
Stiprindami bendruomenių ir seniūnijų
Ar mes, vilniečiai, šiandien jaučiamės Vilniaus bendruo- galią sprendžiant sostinės reikalus. Žmo-
menės dalimi? Ar mūsų balsas girdimas priimant miestui nės turi įgyti teisę patys nutarti, kokių
svarbius sprendimus? Ar pažįstame mūsų išsirinktus Vil- darbų reikia jų gyvenamose teritorijose,
niaus tarybos narius, į kuriuos galėtume kreiptis su savo kokios jų iniciatyvos privalo sulaukti pa-
vietos rūpesčiais ir idėjomis? Juk būtent taip ir turėtų ramos. Miesto tarybai būtina nusistatyti
veikti tikra savivalda. Bet ar veikia? aiškią tvarką, kaip ji bendradarbiaus su
Todėl ir prašome Jūsų paramos, kad kartu įveiktume bendruomenėmis ir seniūnijomis, kaip jų
atsivėrusį plyšį tarp vilniečių ir miesto valdžios. prioritetai ir planai bus įjungti į bendrą
Sutelkėme į „Bendruomeniš­ko Vilniaus“ sąrašą mies- Vilniaus veiklos planą.
to bendruomenių lyderius ir įvairių sričių ekspertus tam, Bendruomenišką ir solidarų Vilnių
kad jų sukaupta bendruomeninio veikimo ir profesinė pa- turi kurti mokyklų bendruomenės. Ne-
tirtis tarnautų visos sostinės labui. Suvienijome žmones, priklausomai nuo to, kokią mokyklą pa-
kurie daug metų kūrė vietos bendruomenes nuo Užupio sirinks, mūsų vaikai privalo įgyti gerą
iki Balsių, nuo Antakalnio iki Grigiškių. Kūrė atidžiai išsilavinimą. Tad mokyklos ir mokytojai
įsiklausydami į vilniečių nuomones, nuoširdžiai tarda- turi sulaukti daug didesnės miesto para-
miesi su žmonėmis. Subūrėme savo sąrašą tam, kad Jūsų mos. Švietimas – ir būdas skaudžioms
balsas Vilniuje taptų girdimas. socialinėms problemoms spręsti. Ypatingą
„Bendruomeniško Vilniaus“ kandidatai dirbo ir dirbs dėmesį skirsiu nepasiturinčių šeimų vai-
visuomenės labui. Jie iki šiol rūpinosi miesto paveldu kams, kad jie nepatektų į uždarą skurdo
ir naujomis mokyklomis, paramos reikalingais garbingo ratą. Būtina daugiau lėšų skirti šių vaikų
amžiaus miestiečiais ir vaikais, kultūriniu sostinės gyve- ugdymui, jų sportinei, meninei ir kitokiai
nimu ir viešosiomis erdvėmis, sporto aikštynais ir par- veiklai. Pažeidžiamos šeimos Vilniuje lai-
kais. Tai darys ir ateityje. ku privalo gauti tinkamą psichologinę ir
Mes kviečiame vilniečius pasitikėti savo jėgomis ir įsi- pedagoginę paramą.
jungti į miesto valdymą. Juk tik tardamiesi, tik veikdami Apskritai Vilniui trūksta socialiai jau-
kartu galime kurti mus jungiančią Vilniaus tapatybę ir trios politikos. Miestas negali nusigręžti
tvarią miesto gerovę. nuo žmonių, kuriems jo paramos labiausiai
Lietuva yra čia – istorinėje savo sostinėje. Ir jos reikia.
ateitis priklauso nuo kasdienių mūsų darbų.
Nukelta į 2 p.

JURGIS DIDŽIULIS, EDITA KAVALIAUSKIENĖ, JEKATERINA LAVRINEC, GEDIMINAS STORPIRŠTIS,

muzikas, politologas
Nuoširdžiai tikiu bendruome­
niškumu, žmonėmis ir jų galia
spręsti problemas. Mūsų santykis su
miestu turi būti kitoks. Dalyvaukime ir
spręskime patys. Juk tai mūsų miestas,
mūsų namai.
edukologė
Esu ketvirtos kartos vilnietė. Noriu,
kad mano miestas būtų nuolat
besimokantis, dėmesingas ir jaunimui, ir
garbingo amžiaus žmonėms. Galime kar­
tu auginti jaukų ir mums artimą Vilnių,
jei vertinsime tai, kas sukurta iki mūsų.
urbanistė
Mano patirtis Šnipiškėse sako: jei
patys gyventojai susitelkia, imasi
kūrybinės veiklos – tos vietos atmosfera
iš esmės pasikeičia. Vilnius – sostinė. Jis
turi branginti savo įvairovę, skirtingus
gyvenimo stilius.
aktorius, pedagogas
Vilnius turi savo veidą ir dvasią.
Bendruomenės šią dvasią jaučia.
Kad išvengtume didelių klaidų mieste,
stip­rin­kime bendruomenes, įsi­klau­sy­kime
į jų balsą. Saugodami at­mintį, kur­kime
naujas mus jungiančias Vilniaus erdves ir
miestiečių gero­vę.
 2 BENDRUOMENIŠKAS VILNIUS • SĄRAŠO NR. 14

ANTANAS KULAKAUSKAS

KVIEČIU VILNIEČIUS BALSUOTI

UŽ LIUTAURĄ STOŠKŲ IR
„BENDRUOMENIŠKĄ VILNIŲ“
Profesorius A. Kulakauskas – isto­
rikas ir politologas – ragina miestie­
čius kovo 3 dieną savo balsus atiduoti
už „Bendruomenišką Vilnių“ ir aplin­
kosaugininką Liutaurą Stoškų. Kodėl?

Kodėl tai darau? Nes „Bendruomeniš-

kas Vilnius“ siekia išvesti sostinę iš vie-
tvaldos į tikrą savivaldą. Nes „Bendruo-
meniškas Vilnius“ yra kokybiškai naujas
Lietuvos politinio gyvenimo reiškinys.
Liutauro Stoškaus vedama komanda siūlo
keisti požiūrį į vietos savivaldą – formuo-
jant miesto politiką derinti ekspertinį pro-
fesionalumą ir dalyvaujamąją demokrati-
ją. Kviečia į miesto politikos formavimo
ir politinių sprendimų priėmimo procesus
įtraukti vietos bendruomenes ir pilietines
organizacijas. Be šito tikros vietos savival-
dos nėra ir negali būti. O be tikros savi- Tęsinys. Pradžia 1 psl. Kaip aplinkosaugininkui te­
valdos negali būti ir visavertės demokra- ko įsijungti ir į pilietines kovas.
tijos valstybėje. Norėtųsi, kad tai suvoktų Su kolegomis ištyrėme, kad
Kokie kiti Jūsų ir „Bendruome- hidraulinis skalūnų ardymas
kiek galima daugiau vilniečių. O suvokę niško Vilniaus“ prioritetai?
rinktųsi demokratinį savo miesto ir savo dujoms išgauti yra nepaprastai
valstybės kelią. Vilniaus gyvenimas priklauso pavojingas Lietuvos geriamo
nuo išmintingo planavimo. Turi vandens ištekliams. Apie tai
Ketverių metų darbas baigtis chaotiškas miesto užsta- prabilome garsiai. Kartu su aka-
DARIUS KUOLYS, kultūros istorikas Vilniaus taryboje ga­ tymas, paveldo niokojimas ir demiku Gediminu Motuza bei
lutinai įtikino: neįmanoma juos lydintys urbanistiniai karai. kitais kolegomis skubiai paren-
išmintinga, patikima sostinės Savivaldybė privalo jausti, puo- gėme teisės aktų pasiūlymus,
plėtra be miesto visuomenės selėti savitą Vilniaus tapatybę kad būtų apsaugotas mūsų di-
dalyvavimo tikroje savivaldo­ ir išmokti derinti skirtingus in- džiausias turtas - švarus pože-
je. Į dabar mieste vykstančius teresus. Apie numatomus įgyven- minis vanduo. Kartu su vietos
valdančių partijų ir stambaus dinti infrastruktūros projektus bendruomenėmis protestavome
verslo susitarimus turi įsiterpti vilniečiai turi būti informuojami prieš ciniškus valdininkų veiks-
Vilniaus bendruomenės – ir vie­ kuo anksčiau, kad jų nuomonė mus. Tuo metu mums pavyko vi-
tos, ir profesinės. Nes būtent jos jau projektuojant būtų girdima. sus reikiamus saugiklius įdiegti
labiausiai suinteresuotos bendra Vilniui svarbu tariantis su ben- į teisinę sistemą.
miesto gerove. druomenėmis susitvarkyti vie- Pastaraisiais metais įgijau ir
Sostinė tikrai laimėtų, jei šąsias erdves, susikurti sporto politiko patirties. Kartu su kultū-
bent dalį į „Bendruomenišką Vil­ infrastruktūrą, formuoti parkus ros istoriku Dariumi Kuoliu, ak-
nių“ susijungusių bendruomenių ir skverus, tinkamai prižiūrėti toriumi Gediminu Storpirščiu ir
lyderių, profesionalių urbanistų, želdynus. istoriku Gintautu Terlecku suda-
architektų, teisininkų, ekonomis­ Dėl transporto spūsčių siū- rome Vilniaus taryboje „Lietuvos
tų, aplinkosaugininkų vilniečiai lysiu vilniečiams apsispręsti: ar sąrašo“ frakciją. Dirbu Miesto
deleguotų į miesto tarybą. norime gyventi mieste, kuris pa- planavimo ir plėtros komitete.
Kodėl vis liberalai, konser­ našus į didelę automobilių stovė-
vatoriai ir lenkų rinkimų akcija? jimo aikštelę, ar renkamės žalio Ir ką Jums asmeniškai pavyko
Kodėl tik Remigijus Šimašius ir ir žmonėms skirto miesto viziją? nuveikti Vilniaus taryboje?
Artūras Zuokas? Kodėl šįkart ne Labai tikiuosi, kad žalio miesto Labiausiai džiaugiuosi, kad pa-
Liutauras Stoškus ir „Bendruo­ idėja nugalės ir mes galėsim ją vyko sustabdyti Vilniaus viešojo
meniškas Vilnius“? įgyvendinti. transporto įmonės rengimą pri-
vatizavimui. Pasiekiau, kad ši
Ar Jums pakaks patirties įmonė pradėtų investuoti į elek-
REMIGIJUS SAMUILEVIČIUS, tokiems tikslams pasiekti? trinio transporto atnaujinimą,
ekonomistas, Tuskulėnų bendruomenės pirmininkas Manau, kad taip. Esu profe- kad įsigytų naujus troleibusus.
sionalus aplinkosaugininkas, Prisidėjau ir prie darnaus judu-
turintis ir valstybinio, ir visuo- mo plano: šis dokumentas pa-
Vilniaus savivaldy­ ne vilniečių teisę į kokybišką meninio darbo patirties. Vilnių laipsniui padės mums išsivaduoti
bės strategijoje ir jos gyvenimo aplinką, bet statybų pažįstu kaip viso savo gyvenimo iš transporto spūsčių.
įgyvendinimo programose turi verslo interesus. Miestas pri­ namus. Daug įtakos man turėjo Rūpinausi Vilniaus paveldu:
atsirasti seniūnijos su jų plėtros valo tapti jautresnis garbingo tėvai: mama Gražina – statybų pavyko išsaugoti miesto medi-
programomis. O seniūnijų amžiaus žmonėms: kiekvienoje inžinierė, tėvas Krescencijus – nės architektūros simbolį – Po-
programos turi kilti iš ben­ seniūnijoje reikėtų įsteigti sen­ filosofas. locko gatvės medinuką, kuriame
druomenių poreikių. Kol kas jorų namus ir organizuoti juose Baigęs Vilniaus universitetą, įsikurs Medinės architektūros
savivaldybės tarnautojai gina turiningą laisvalaikį. nuo 1994 m. dirbau Aplinkos ap- muziejus. Kartu su „Lietuvos są-
saugos departamente prie tuo- rašo“ kolegomis gelbėjome nuo
metinės Aukščiausiosios Tary- užstatymo Šv. Jokūbo ir Pilypo
RIMANTAS MICKA, rūpi tolimesnė ateitis nei atkarpa bos, vėliau - Aplinkos apsaugos bažnyčią, kad jos neištiktų Misi-
nuo rinkimų iki rinkimų. Aktyvi ministerijoje. 2003 m. įsteigus onierių vienuolyno likimas. Daug
Balsių bendruomenės kūrėjas
bendruomenė sukuria tą trūks­ Aplinkos apsaugos agentūrą, ta- dėmesio skyriau Vilniaus bendro-
Vilnius – savitos istorinės tamą katalizatorių, kuris lemia pau pirmuoju jos direktoriumi. jo plano projektui. Įvardijau jo
bei geografinės struktūros pokyčius ir užtikrina harmoningą Čia dirbau aštuonerius metus. ydas, pasiūliau, kaip projektą rei-
miestas. Todėl „pasiūti vienus rajono raidą. Tokiam margam Po to perėjau į nevyriausybi- kėtų taisyti, kad jis padėtų mums
marškinius, tinkančius visiems“ – mieste kaip Vilnius turėtų būti nį sektorių: nuo darbo su po- kurti darnų miestą. Padoriai
nereali užduotis. Mums reikia sukurtas „Poreikių žemėlapis“, pieriais – prie tiriamojo darbo sutvarkyti šį svarbų dokumentą
decentralizuoto atstovaujamosios kuriame atsispindėtų realūs svei­ gamtoje. Įkūriau viešąją įstaigą bus viena pagrindinių naujos ta-
savivaldos modelio, kuris ne tik katos apsaugos, švietimo, sociali­ “Darnaus vystymosi centras”. rybos užduočių.
jautriai reaguotų į atskirų rajonų nių paslaugų, susisiekimo, darbo Mes rengiame aplinkosaugos Su kolegomis rūpinomės
žmonių poreikius, bet ir kurtų vietų, kultūros, sporto, laisva­ projektus. Rodome, kaip nesun- švietimu: siekėme kad jis taptų
ateities raidos vizijas. O ilgalai­ laikio poreikiai. Taip pagaliau kiai ir visiems naudingu būdu Vilniaus savivaldybės prioritetu,
kė miesto vizija, kurios Vilniui atsirastų tolygi infrastruktūros galima suderinti gamtos apsau- kad mokyklos būtų išvaduotos iš
šiandien trūksta, gali kilti tik iš plėtra, nebereikėtų nuolat „grūstis gos ir vėjo energetikos, žemės ilgamečių skolų. Tai darbai, ku-
bendruomenių, kurioms tikrai į miesto centrą“. ūkio, rekreacijos interesus. riuos būtina tęsti.
 BENDRUOMENIŠKAS VILNIUS • SĄRAŠO NR. 14
MARTYNAS DEMŠĖ,
teisininkas, Žirmūnų bendruomenės
pirmininkas
Pirmąkart nusprendžiau dalyvauti rin­
kimuose, nes manau, kad atėjo metas
keisti vilniečių ir miesto valdžios san­
tykius, mero, tarybos ir administracijos
veiklos metodus, kai visiškai ignoruo­
jamos miestiečių teisės, teisėti interesai
ir lūkesčiai. Mūsų bendruomenė siekia,
kad Žirmūnai taptų pavyzdiniu mi­
krorajonu. Žirmūnus juosia Neris, jos
pakrantės turi tapti puikia poilsio ir
sveikatingumo zona įvairaus amžiaus
žmonėms. Visa pakrantė turėtų būti
paversta „Žirmūnų sodu“.
TOMAS BAKUČIONIS,
teisininkas, muzikas, mokytojas
Mano, kaip antakalniečio, patirtis
byloja, kad Antakalniečių bendruomenės
iniciatyvos kuriant Antakalnyje viešąsias
erdves dažnai atsimuša į miesto biuro­
kratų stiklo sieną ir egoistiškus verslo
interesus. Kita vertus, aktyvūs vietos
bendruomenės nariai čia sukuria tai,
ko nesiima ir gal negali miesto valdžia:
sutvarko Neries pažintinį gamtos taką,
spalvotuosius šaltinius, steigia kūrybines
laboratorijas...
Mes turime darnaus Vilniaus viziją
ir žinome, kaip ją įgyvendinti.
DAIVA BRIEDIENĖ,
mokytoja, švietimo vadybininkė
Vilniaus jaunimas įgis geresnį išsilavini­
mą, jei bus rūpinamasi ne tik mokyklų
pastatais, bet ir mokytojais, jų darbo ir
tobulinimosi sąlygomis. Kodėl negalėtų
mieste atsirasti mokytojui skirtas Kultū­
ros pasas? Jis plačiau atvertų Vilniaus
kultūrinį gyvenimą pedagogams, o kartu
– ir mokyklų bendruomenėms.
JOVITA PRETZSCH,
ekonomistė
Daug metų dirbu profesinėje sąjungoje
“Solidarumas”, ginu darbuotojų teises.
Tai daryti būtina, jei norime turėti soli­
darų miestą.
ANDRIUS SAMAITIS,
verslininkas, Antakalniečių bendruome-
nės lyderis
Vilnius turi ypatingą aurą, jame nuo
seno kuriasi ir kuria kūrybingi žmonės.
Vienas mūsų tikslų – per bendruomenes
išgirsti juos ir suteikti jiems palaikymą.
Padėti atrasti erdves, bendraminčius,
partnerius, galimybes gauti ir dalintis ži­
niomis, pradėti savo veiklą - ar tai būtų
verslas, ar amatas, ar menas.
JURGITA SEJONIENĖ,
gydytoja
Esu aktyvi Lietuvos medikų sąjūdžio
narė. Su kolegomis siekiame, kad mūsų
sveikatos apsaugos sistema būtų efekty­
vesnė, kad ji būtų geresnė, teisingesnė ir
medikams, ir pacientams. Manau, kad
vilniečių sveikata turėtų būti vienas iš
svarbių miesto politikos prioritetų.
GINTAUTAS TERLECKAS,
istorikas, muziejininkas
Lietuvos sostinei reikia tikros savival­
dos, o ne chaotiškais rinkos sprendi­
mais pagrįstos valdymo prievartos. Jai
pasidavę Vilniaus politikai, skirtingai
negu kituose miestuose, kelis kartus
sumažino stambiam kapitalui taikytiną
solidarų žemės mokestį. Taip atsisakyta
reikalingų lėšų švietimui, socialinėms ir
medicinos reikmėms. Ar neatėjo laikas
tokį Vilniaus tvarkymą keisti?
DAIVA JONIKIENĖ,
inžinierė, teritorijų planavimo ekspertė
Suprasti ir principingai ginti viešą in­
teresą – to Vilniaus politikai labiausiai
trūksta. Todėl ir reikalingi bendruome­
niški žmonės miesto taryboje.
GIEDRIUS MISEVIČIUS,
vadybininkas, verslininkas
Manau, kad šių dienų aktualijos diktuo­
ja būtinybę vakar dienos individualizmą
keisti mūsų ateičiai reikalingu bendra­
darbiavimu ir bendruomeniškumu.
3
ROBERTAS RAMANAUSKAS,
istorikas, mokytojas
Vilniuje šiandien turime daug mokyklų,
kurių pasiekimai žemesni už Lietuvos
vidurkį.
Miesto tarybos pareiga - sukurti vil­
niečių vaikams lygias kokybiško ugdymo
sąlygas, o mokykloms sudaryti sąlygas
teikti visavertį išsilavinimą.
SILVIJA BURKAUSKIENĖ,
finansininkė, Senamiesčio seniūnaitė
Bendraudama su aktyviais vilniečiais
kaskart įsitikinu, kad idėjų ir tikėjimo
turintys žmonės, veikdami drauge, gali
padaryti labai daug dėl savo miesto
ir savo bendruomenės. Svarbu, kad
Vilniaus taryba girdėtų bendruomenių ir
visų miestiečių balsą.
KĘSTUTIS MUSTEIKIS,
skulptorius, pedagogas
Man rūpi miesto kultūros politika.
Vilnius yra ne šiaip sau miestas, jis yra
Lietuvos valstybės sostinė. Todėl Vilniaus
viešosios erdvės turi kalbėti ir apie
Lietuvą, jos istoriją. Kultūros politika,
kaip ir bet kurios kitos srities politika,
negali būti vykdoma pripuolamai, kaip
kam šauna į galvą. Turi būti numatyta
ir su Vilniaus bendruomenėmis aptarta
nuosekli, ilgalaikė kultūros politikos
perspektyva, pasverta, kas išties svarbu,
kas išties leistų mums susitelkti nuo­
sekliems darbams. Tos ilgalaikės, su
visuomene aptartos raidos perspektyvos
Vilniui šiandien labai trūksta.
SIGITAS ALGIS DAVENIS,
biologas, arboristas
Vilnius – žalias, bet savo vertybėmis,
deja, dar ne žaliasis miestas.
Sieksime, kad planuojant miesto
teritorijas būtų numatomos ir žaliosios
zonos, gerinama esamų būklė. Gerai
prižiūrimos žaliosios zonos – pelninga
investicija, nes medžių apsuptyje mies­
tiečiai jaučiasi laimingesni, ramesni ir
sveikesni.
 MŪSŲ PROGRAMA VILNIUI
Vilnių tvarkysime išmintingai, jo ateitį kursime, sutelkdami
visos bendruomenės patirtį. Juk savivalda visų pirma yra ne val­
džios aparatas, bet laisvų ir atsakingų piliečių bendruomenė. Tai kiekvie­
no vilniečio – Tavo ir mano – reikalas.
Šią programą rašė žmonės, kurie savo kasdienine veikla nuolat gina
čia išdėstytas idėjas ir siekius. Užupio, Žirmūnų, Balsių, Antakalnio
bendruomenių lyderiai, miesto planavimo, paveldo, parkų ir želdynų
priežiūros ekspertai, švietimo ir medikų bendruomenių atstovai, kultūros
žmonės, viešųjų finansų analitikai, teisininkai.
Norime iš esmės keisti Vilniaus valdymą: siekiame, kad vilniečiai sosti­
nėje būtų girdimi, kad dėl miesto reikalų tartumėmės visi kartu. Sostinės
taryba ir meras turi rūpintis Vilniaus ir vilniečių gyvenimo visuma, o ne
vien ekonominės naudos ar politinės galios siekiančių grupių interesais.
1. VILNIEČIAMS SUGRĄŽI-
NAMA MIESTO SAVIVALDA
KOKIAS MATOME VILNIAUS
SAVIVALDOS PROBLEMAS?
Vilniečiai neįtraukiami į miesto val-
dymą.
Tarybos nariai ir administracija retai
atsiskaito už savo veiklą.
Į seniūnaičių ir visuomeninių organi-
zacijų balsą neįsiklausoma.
Bendruomenių ir seniūnijų veikla men-
kai remiama. Bendruomenės neturi
kur susirinkti.
KĄ SIŪLOME?
„Bendruomeniško Vilniaus“ Tarybos
nariai atsiskaitys už savo veiklą ben-
druomenėms, tarsis su vilniečiais dėl
visam miestui ir atskiroms seniūni-
joms svarbių sprendimų, biudžeto.
Tarybos posėdžiuose bus svars­tomi
bendruomenių ir seniūnijų projektai.
Priimant visus sprendimus bus atsižvel-
giama į vietos ir profesinių bendruo-
menių nuomonę. Gyventojų nuomonė
bus išsiaiškinama taikant inovatyvias ir
reprezentatyvias apklausas.
Kursime solidarią Vilniaus visuomenę:
bus užtikrintas socialiai jautrių gru-
pių – neįgaliųjų, pagyvenusių žmonių,
jaunų šeimų, jaunimo – atstovavimas
valdant miestą.
Kiekvienoje seniūnijoje kartu steig-
sime vietos bendruomenių centrus,
suteikdami patalpas ir skirdami lėšų.
Seniūnijos su bendruomenėmis rengs
ir įgyvendins iš biudžeto finansuoja-
mas veiklos programas.
2. GEROS MOKYKLOS –
VISIEMS VILNIAUS
VAIKAMS IR JAUNUOLIAMS
ŠIUO METU:
Labai skiriasi mokymosi lygis skirtin-
gose mokyklose.
Švietime stinga pasitikėjimo, demokra-
tinės dvasios ir bendradarbiavimo.
Daugelio mokyklų patalpos yra nejaukios.
Nepasitelkiamas sostinės intelektuali-
nis ir kultūrinis potencialas.
SOSTINĖS ŠVIETIMO POLITIKĄ
KEISIME:
Vilniaus švietimas bus grindžiamas
pasitikėjimu mokytojais, mokiniais ir
mokyklų bendruomenėmis, o ne biuro-
kratine kontrole.
Bus stiprinama ugdymo įstaigų savivalda.
Bus skatinamas ir remiamas mokyklų
bendradarbiavimas, jų pagalba viena
kitai.
Kokybiškam ugdymui ir mokytojų
kvalifikacijai tobulinti bus pasitelktas
kūrybinis sostinės potencialas: univer-
sitetai, muziejai, bibliotekos, moksli-
ninkai ir menininkai.
Ugdant ir lavinant bus remiamasi vie-
tos bendruomenėmis, jų kūrybingomis
asmenybėmis.
Bus atnaujinamos mokyklų erdvės,
kad jose būtų jauku mokytis ir kurti.
Spartinsime trūkstamų mokyklų ir
darželių statybas.
Palaipsniui bus mažinamas vaikų skai-
čius perpildytose klasėse, vaikų darže-
liuose ir taip gerinama ugdymo kokybė.
Bus pasirūpinta mokytojų ir auklėtojų
darbo sąlygomis, steigiami mokytojų
padėjėjų etatai.
Visos dienos mokyklose mokiniai su-
lauks prasmingo neformalaus ugdymo.
3. IŠMINTINGAS MIESTO
PLANAVIMAS IR VALDYMAS
ŠIUO METU:
Nėra nuoseklaus ir aiškaus miesto
planavimo, vyrauja chaotiška plėtra.
Pirmenybė teikiama investuotojų
interesams, o ne žmonių gyvenimo
aplinkai.
Menkai atsižvelgiama į sostinės tapa-
tybę, nauji statiniai neretai ją darko,
neužtikrinama net pačių svarbiausių
kultūros paveldo objektų apsauga.
Nėra tariamasi dėl planuojamų statybos
ir kitų projektų su bendruomenėmis, vil-
niečiai įstumiami į urbanistinius karus.
Neskaidrūs konkursai atveria vartus
nekokybiškiems projektams.
KĄ DARYSIME?
Bus puoselėjama ir stiprinama Vil-
niaus kaip Lietuvos sostinės, savito
Europos miesto tapatybė. Nauji
statiniai, viešos erdvės darniai įsilies į
miesto istorinį bei kultūrinį kontekstą.
Bus puoselėjamas kultūros ir gamtos
paveldas, saugomas unikalus krašto-
vaizdis, gyventojai bus visapusiškai
įtraukiami į sprendimų dėl jiems
svarbios aplinkos priėmimo procesą.
Pasieksime, kad reorganizuota miesto
paveldosaugos sistema užtikrintų
tinkamą kultūros paveldo objektų prie-
žiūrą ir išsaugojimą ateities kartoms.
Tik nuo investuotojų interesų priklau-
santį miesto planavimą keisime į visų
pirma žmonių socialiniams poreikiams
užtikrinti skirtą politiką: bus aiškiai ir
tiksliai numatoma, kiek kiekviename
Vilniaus rajone reikia vaikų darželių,
mokyklų, sporto aikštynų, baseinų.
Pirmenybė teikiama viešųjų erdvių,
želdynų, sporto, laisvalaikio vietų
plėtrai ir priežiūrai.
Viešų erdvių, parkų ir skverų formavi-
mo siekiai visada bus pirmiausia derina-
mi su visuomene, o tik po to organizuo-
jami konkursai jų projektavimui.
Užtikrinsime, kad keičiant esamo skly-
po naudojimo būdą prioritetas būtų
teikiamas seniūnijos socialinės infra­
struktūros objektams arba objektams,
sukuriantiems darbo vietas.
Bus kontroliuojamas valstybinių sklypų
naudojimas ir siekiama nutraukti tų
sklypų nuomos sutartis, kurie ilgiau
nei metus naudojami ne pagal paskirtį.
Užtikrinsime, kad gyvenamųjų rajonų
tankinimas vyktų tik su gyventojais
aptartomis ir suderintomis sąlygomis
arba pagal patvirtintus kvartalų
detaliuosius planus.
Želdinių priežiūra bus kokybiška, o
visi darbai bus atliekami nežalojant
medžių.
Mažės transporto spūsčių diegiant
kelionėms asmeniniais automobiliais
tinkamas alternatyvas, nuosekliai įgy-
vendinant Vilniaus tarybos patvirtintą
Darnaus judumo planą.
Bus diegiamos atliekų susidarymo
prevencijos priemonės, dėl to sumažės
išlaidos tvarkant atliekas.
4. JAUTRI IR TAIKLI
SOCIALINĖ POLITIKA
IŠLIEKANČIOS SOCIALINĖS
PROBLEMOS:
Vyrauja finansinė socialinė parama.
Menkai apmokami socialiniai darbuo-
tojai.
Vaikai iš socialinės rizikos šeimų neį-
traukiami į visavertį gyvenimą.
Trūksta slaugos namų garbingo
amžiaus vilniečiams, savarankiško gy-
venimo namų proto negalią turintiems
žmonėms.
Stinga bendrų ugdymo įstaigų, pritai-
kytų mokytis ir ugdytis vaikams su
negalia – trūksta specialistų, nepritai-
kytos patalpos.
Judėjimo negalią turintiems nepritai-
kyti šaligatviai, miesto gydymo bei
kitos įstaigos, kavinės, kultūros vietos.
Didelė problema - neįgaliųjų įdarbi-
nimas. Paprastoms įmonėms stinga
motyvacijos įdarbinti turinčius negalią.
Dienos centrai dėmesį sutelkę į kūrybi-
nius užsiėmimus, o ne darbinę veiklą.
KĄ KEISIME?
Miesto politika taps socialiai jautri. Pri-
oritetą teiksime nefinansinei paramai.
Įsitraukti skatinsime ir bendruomenes,
kultūros ir švietimo įstaigas, verslą.
Įgalinsime bendruomenes, kad jos
būtų pajėgios teikti viešąsias paslau-
gas: jau kitąmet vietos bendruome-
nėms ir nevyriausybinėms organizaci-
joms bus perduota iki 15 proc. Vilniuje
teikiamų viešųjų paslaugų.
Kad nepasiturinčių šeimų vaikai
nepatektų į skurdo ratą, remsime jų
ugdymą, kompensuosime sporto, meno
bei kitų būrelių išlaidas.
Didžiausią dėmesį skirsime nepasi-
turinčių bei negalią turinčių sostinės
gyventojų įveiklinimui, įdarbinimui,
atsižvelgdami į kiekvieno socialinės
paramos gavėjo gebėjimus imtis sava-
rankiškos ekonominės veiklos.
Padėsime socialinės paramos gavėjams
imtis papildomos veiklos – taip ap-
saugosime miestą nuo trijų blogybių:
skurdo, nusikalstamumo bei didesnio
miesto biudžeto deficito.
Kiekvienoje seniūnijoje kursime senjo-
rų namus, įtrauksime juos į bendruo-
menių veiklą, o savivaldybė pasirūpins
tiksliniu šios veiklos finansavimu.
Neįgaliesiems pritaikytose ugdymo
įstaigose sudarysime visas reikiamas
sąlygas, kad ugdymas jose vyktų sklan-
džiai ir kokybiškai.
Parengsime miesto probleminių vietų
žemėlapį, kur judėjimo negalią turin-
tys negali patekti, ir situaciją nuose-
kliai gerinsime.
5. MIESTO PINIGAI IR
TURTAS VALDOMI
TARIANTIS SU VILNIEČIAIS
DABARTINĖS PROBLEMOS:
Vilnius turtingiausias ir ekonomiškai
stipriausias Lietuvos miestas nuolatos
kenčia finansinį nepriteklių, sostinę
tebeslegia virš 200 mln. eurų skola.
Pastaraisiais metais skatinamas tiek
žemės išpardavimas, tiek grąžinimas bu-
vusiems savininkams ir jų artimiesiems
mažina Vilniaus lankstumą ir galimy-
bes statyti mokyklas, darželius, sporto
aikštynus ten, kur jų ypatingai reikia,
išsaugoti ir kurti žaliąsias erdves.
Neoliberaliais sprendimais pastaruoju
metu sumažintos sostinės pajamos –
3 kartus sumažėjo žemės mokestis,
suteiktos lengvatos komercinio nekil-
nojamo turto savininkams.
Miesto biudžetas dažniausiai svarsto-
mas nesitariant su bendruomenėmis.
Miesto įstaigose dirbančių žmonių
atlyginimai priklauso nuo politikų
interesų – didinamas finansavimas tik
toms profesinėms grupėms, iš kurių
per rinkimus tikimasi paramos.
VILNIUS BUS TURTINGAS, KAI BUS
TVARKOMAS IŠMINTINGAI
Vilniaus pinigai ir turtas bus valdo-
mi skaidriai ir atsakingai. Sostinės
biudžetas formuojamas dalyvaujant
bendruomenėms.
Parengsime strateginį Vilniaus planą
10-čiai metų. Visa biudžeto, mokesčių
ir finansavimo politika bus grindžiama
jame numatytais aiškiais tikslais.
Keisime ypatingai mažus žemės mo-
kesčius komercinės paskirties žemei,
neskatinsime žemės pardavimo, nebe-
teiksime lengvatų komercinės paskir-
ties nekilnojamo turto savininkams.
Papildomas pajamas iš šių mokesčių –
apie 7-8 mln. eurų per metus skirsime
Vilniaus seniūnijų ir bendruomenių
socialinėms veikloms.
Savivaldybės įmonių tikrieji savininkai
yra vilniečiai, kuriems atstovauja mies-
to tarybos atstovai. Todėl bus užtikrin-
tas įmonių veiklos atvirumas, viešųjų
pirkimų ir turto valdymo skaidrumas.
Savivaldybės įmonių ir įstaigų darbuo-
tojų atlyginimai turės būti siejami su
vidutiniu darbo užmokesčiu mieste ir
Lietuvoje, o jų vadovų – su darbuotojų
darbo užmokesčiu. Darbuotojų atly-
ginimai bus nustatomi nepriešinant
profesinių grupių.
6. INOVATYVUS IR
SOCIALIAI ATSAKINGAS
VERSLAS – VILNIAUS
EKONOMIKOS VARIKLIS
NEIŠNAUDOJAMAS VERSLO
POTENCIALAS:
Sostinėje dirba talentingi verslininkai,
tačiau jų potencialas pakankamai neiš-
naudojamas.
Per mažai verslo inovacijų pritaikoma
Vilniaus viešosioms paslaugoms.
Per mažai namų ir biurų naudoja
atsinaujinančią energiją.
Socialiniam verslui trūksta savivaldos
palaikymo.
VERSLAS GALI TEIKTI DIDESNĘ
SOCIALINĘ NAUDĄ:
Skatinsime Vilniaus verslo bendruome-
nės ir visuomenės dialogą, gyvą idėjų
apykaitą, kviesime verslą aktyviau įsi-
traukti į kultūrinę ir socialinę miesto
plėtrą.
Sudarysime tinkamas sąlygas atsinau-
jinančios energetikos plėtrai mieste,
tam parengsime tipinius reglamentus.
Atsakingam ir socialinį poveikį bei tie-
sioginę naudą visuomenei teikiančiam,
socialiniam verslui bei jo klasteriams
bus atvertos naujos galimybės.
Vilnius imsis aktyvios įvairių krypčių
turizmo politikos, atverdamas pasaulio
ir Lietuvos žmonėms unikalias savo
erdves.
 BENDRUOMENIŠKAS VILNIUS • SĄRAŠO NR. 14
KOMITETO „BENDRUOMENIŠKAS VILNIUS“ NARIAI
1. LIUTAURAS STOŠKUS,
kandidatas į merus, aplinkosaugos
profesionalas, Vilniaus m. tarybos
narys
2. SAKALAS GORODECKIS,
vadybos konsultantas, Vilniaus
bendruomenių asociacijos
pirmininkas, Užupio Respublikos
premjeras
3. DR. DARIUS KUOLYS, kultūros
istorikas, švietimo ekspertas,
Vilniaus m. tarybos narys
4. DR. JEKATERINA LAVRINEC,
miesto antropologė, Šnipiškių
bendruomenės kūrėja
5. GINTAUTAS TIŠKUS,
architektas, miesto planavimo
ekspertas, Antakalnio
bendruomenės kūrėjas
6. TOMAS BAKUČIONIS,
teisininkas, muzikas, pedagogas,
Antakalnio bendruomenės narys
7. MARTYNAS STANISLOVAS
DEMŠĖ, teisininkas, Žirmūnų
bendruomenės steigėjas ir
pirmininkas
8. DR. REMIGIJUS
SAMUILEVIČIUS, ekonomistas,
Žirmūnų Tuskulėnų bendruomenės
pirmininkas, Žirmūnų seniūnaičių
sueigos pirmininkas
9. DR. DAINIUS LABECKIS,
istorikas, parkų istorijos ir
želdynų priežiūros ekspertas,
Vilniaus visuomeninės želdynų
apsaugos komisijos pirmininkas,
„Aplinkos ir paveldo saugojimo
sąjūdžio“ narys
10. ANDRIUS EGIDIJUS
SAMAITIS, verslininkas,
Antakalnio bendruomenės lyderis
11. JURGIS DIDŽIULIS, muzikas,
politologas, kovotojas už
Reformatų parko tapatybę
12. RIMANTAS MICKA, Balsių
bendruomenės kūrėjas ir lyderis
13. GEDIMINAS STORPIRŠTIS,
aktorius, pedagogas, Vilniaus m.
tarybos narys
14. LIUDVIKAS RAGAUSKIS,
finansistas, teisininkas, ginantis
viešąjį interesą, Žvėryno
bendruomenės narys
15. SIGITAS ALGIS DAVENIS,
biologas, želdynų priežiūros bei
arboristikos specialistas
16. EDITA KAVALIAUSKIENĖ,
edukologė, Antakalnio
bendruomenės lyderė
17. KĘSTUTIS MUSTEIKIS,
skulptorius, pedagogas, keturių
Vilniaus skulptūrų autorius
18. DAIVA JONIKIENĖ, architektė,
teritorijų planavimo ekspertė,
Antakalnio ir Žirmūnų
bendruomenių narė
19. RIČARDAS GARUOLIS,
ekonomistas, gidas, vadybininkas,
verslininkas, profsąjungos
„Solidarumas“ atstovas
20. ROBERTAS RAMANAUSKAS,
istorikas, Vilniaus Užupio
gimnazijos mokytojas, aktyvus
visuomenininkas
21. GIEDRIUS MISEVIČIUS,
verslininkas
22. ALDONA SKAMARAKIENĖ,
pedagogė, Antakalnio
bendruomenės narė
23. MARIUS MYKOLAS
MATULEVIČIUS, žurnalistas,
politologas, leidėjas, vienas
„Aplinkos ir paveldo saugojimo
sąjūdžio“ steigėjų
24. GINTAUTAS TERLECKAS,
istorikas, muziejininkas, Vilniaus
m. tarybos narys
25. DAIVA BRIEDIENĖ, lituanistė,
pedagogė, švietimo vadybininkė
26. VIKTORIJA ČIVILYTĖ,
teisininkė, advokatė, Žirmūnų
bendruomenės steigėja
27. JOVITA PRETZSCH,
ekonomistė, viena iš profesinės
sąjungos „Solidarumas“ lyderių
28. DALIA TARAILIENĖ,
germanistė, kultūros vadybininkė,
Pilaitės bendruomenės narė
29. ALEKSANDRAS
MINKEVIČIUS, programuotojas,
Žirmūnų bendruomenės narys
30. SILVIJA BURKAUSKIENĖ,
finansininkė, Senamiesčio
seniūnaitė
31. JOANA NOREIKAITĖ,
skulptorė, „Aplinkos ir paveldo
saugojimo sąjūdžio” steigėja
32. DR. TOMAS BARANAUSKAS,
istorikas, publicistas
5
33. MARTYNAS KRIVAITIS,
etninės kultūros ekspertas, Rasų
bendruomenės narys
34. LIUDAS BRADAUSKAS,
verslinininkas, Šeškinės
seniūnaitis.
35. SAULIUS KULVIČIUS,
miškininkas
36. DAINIUS VALČIUKAS,
transporto inžinierius, Grigiškių
bendruomenės kūrėjas
37. JURGITA SEJONIENĖ,
gydytoja, Viršuliškių
bendruomenės ir Lietuvos
medikų sąjūdžio narė
38. ARŪNAS TOTORAITIS,
teisininkas, advokatas
39. RASA KAVALIAUSKAITĖ,
ekonomistė, socialinė darbuotoja,
Naujųjų Verkių bendruomenės
pirmininkė
40. RENATA GELAŽAUSKIENĖ,
verslininkė, viena Tarandės
bendruomenės lyderių
41. RŪTA BAŠKYTĖ,
aplinkosaugininkė, kraštovaizdžio
ekspertė
42. PETRAS DEMŠĖ, Žirmūnų
bendruomenės steigėjas
43. DR. AUSTĖ NAKIENĖ, mokslų
daktarė, etnomuzikologė
44. DR. DONATAS
BRANDIŠAUSKAS,
antropologas, Užupio
bendruomenės narys
 6 BENDRUOMENIŠKAS VILNIUS • SĄRAŠO NR. 14
MIESTO PLANAVIMAS
GINTAUTAS
TIŠKUS:
TURI TARNAUTI ŽMONĖMS
Gintautas – tikras vilnietis:
čia augo, baigė mokslus,
dirba. 2016 m. išrinktas Vil­
niaus miesto savivaldybės
tarybos visuomeninės mies­
to planavimo komisijos pir­
mininku. Pro­fesionalioji ur­
banisto ir architekto patirtis
di­džiulė – nuo 1978 m. Nuo
1997 m. Statybos ir urba­
nistikos ministerijoje dirbo
Teritori­j ų pla­n avimo depar­
tamento, o 1998–2007  m.
– Aplinkos mi­­ nisterijos Te­
ritorijų planavimo, urbanis­
tikos ir architektūros de­
partamento direktoriumi.
Asme­ n iškai parengė dau­
gumą teritorijų planavi­ mo
procesą reglamentuojan­čių
tei­sės aktų. Taip pat rūpi­
nosi ir Vilniaus miesto pla­
navimu.
✘ Vilniuje esama
bene didžiausių skirtumų
tarp mokyklų, o pusės miesto
mokyklų pasiekimai yra žemes-
ni už Lietuvos vidurkį.
✘ Vilniaus mokyklos pras-
čiausiai kompiuterizuotos:
čia 6 mokiniams tenka 1 kom-
piuteris, o Lietuvoje vidutiniš-
kai vienu kompiuteriu naudojasi
trys mokiniai.
Kokias tris didžiausias sosti­
nės planavimo problemas iš­
skirtumėte?
Planavimo mieste praktiškai
nebeliko. Mieste įsivyravo „taški-
nio” užstatymo principai, kai sta-
tomo pastato paskirtis priklauso
ne nuo realių kvartalo ar rajono
reikmių, o tik nuo investuotojo
noro. Puikus pavyzdys – objek-
tas Smėlio gatvėje 31, Antakalny-
je: čia prie trijų aukštų mokyklos
yra statomas septynių aukštų gy-
venamas namas.
Šiame sklype kadaise bu­ vo
mokyklai priklausanti ora­n­
žerija su vieno aukšto sargo
nameliu. Dabar per 15–20
met­rų nuo mokyklos sienos
statomas septyn­aukš­tis. Ar
tai yra racionalus spren­
dimas? Ar gali būti toleruo­
✘ Net 70 nuošimčių Vilniaus
mokyklų iki šiol nereno-
vuotų.
✘ Vilniuje gyvena per 1000
šeimų, kurioms reikia so-
cialinės, psichologinės ir peda-
goginės pagalbos, o socialinių
darbuotojų, dirbančių su šiomis
šeimomis, savivaldybėje trūksta
dėl per mažų atlyginimų.
jamas toks „tankinimas“?
Didele problema tampa anks-
čiau patvirtintų detaliųjų planų
koregavimas keičiant esminius
sprendinius. Tiek žemės sklypų
naudojimo būdo keitimas, tiek
ir pastatų projektinių pasiūlymų
rengimas ignoruojant aplinkos
kontekstą lemia chaotišką sta­
tybą mieste.
Gal intensyvus centro užsta­
tymas buvusio Žalgirio sta­
diono erdvėje, kitose vietose
daro patogesnį vilniečių gyve­
nimą?
Nors aplinkos kokybės gerini-
mas ir siekis padaryti vilniečių
gyvenimą patogesnį nuolat dekla-
ruojamas, tačiau elgiamasi prie-
šingai. Vertingiausios miesto te-
ritorijos, kurios buvo numatytos
pramogų, sporto infrastruktūrai
✘ Vilnius, sumažinęs žemės
mokestį tris kartus, iš jo
surenka kasmet tik 3,5 mln.
eurų, tuo metu Talinas –
25 mln. eurų.
✘ 400 eurų prieš mokesčius –
maždaug tiek dažniausiai
uždirba Vilniaus švietimo įstaigų
nepedagoginis personalas.
ir rekreacijai yra užstatomos gy-
venamaisiais namais ir biurais.
Buvęs „Žalgirio” stadionas, ku-
rio teritorija ir šiandien galio-
jančiame Vilniaus bendrajame
plane įvardinta kaip prioritetinė,
skirta sporto ir pramogų objek-
tams, yra užstatomas komerci-
nės paskirties pastatais ir gyve-
namaisiais namais. Labai gaila,
tačiau Vilniaus „planavimas” pa-
sižymi sistemingu ypač vertingų
teritorijų primityviu užstatymu
ir sporto infrastruktūros naikini-
mu. Šiuo atveju būtina paminėti
ir žemės sklypą tarp Ozo, Kal-
varijų, Šiaurinės bei Geležinio
Vilko gatvių, kuris Vyriausybės
sprendimu dar 2002 m. buvo
perduotas Vilniaus savivaldybei
pramogų parkui ir universaliai
arenai statyti ir eksploatuoti.
Tačiau vietoje ankstesniuose Vil-
✘ 5500 eurų – tiek uždirba
savivaldybės įmonės „Vil-
niaus vandenys“ vadovas.
✘ Savivadybė neturi infor-
macijos, kiek Vilniuje
žmonių gyvena žemiau skurdo
ribos ir kiek yra žmonių, turin-
čių negalią.
niaus miesto bendruosiuose pla-
nuose numatyto pramogų parko
didesnė dalis teritorijos buvo
užstatyta ir toliau užstatoma gy-
venamaisiais namais ir biurais.
Akivaizdu, kad nėra paisoma jo-
kių miesto teritorijų vertybinių
kriterijų, taip pat ir privalomų
laikytis tei sės aktų.
„Bendruomeniško Vilniaus“
pro­­g­ramoje kalbama apie
Vilniaus kraštovaizdžio tapa­
tybę? Ką vertėtų branginti ir
į ką investuoti?
Vilnius turi ne vieną tapa-
tybę. Tai Vilniaus senamiestis,
mano galva, dar neįvertinta tar-
pukario architektūra ir, deja, Per-
kūnkiemio tipo paskutinių metų
statybos, kurios neturi būti tole-
ruojamos.
Vilnius taip pat garsėja kraš-
tovaizdžio vaizdingumu ir natū-
ralumu, Neries ir Vilnios upių
santaka, kalvotomis moreninė-
mis aukštumomis ir jas raižan-
čiais slėniais, miškais. Visą tai ir
reikia saugoti.
Ar įmanoma pristabdyti urba­
nistinius karus tarp investuoto­
jų ir visuomenės? Kaip atrasti
aukso vidurį? Ką jūs darytu­
mėte, jei būtumėte miesto vy­
riausiuoju architektu?
Urbanistiniai karai turi ke-
letą priežasčių. Visų pirma, jie
kyla dėl investuotojų norų ten-
kinimo aukojant aplinkos koky-
bę. Tai ypač pastebima vykdant
taip vadinamą kvartalų ,,tanki-
nimą”, kuris yra tik perteklinių
namų kaišiojimas, radus šiek
tiek erdvesnę vietą. Kita prie-
žastis – tai spekuliacinės inves-
ticijos, kai vieninteliu statybos
tikslu lieka tik merkantilinis
interesas. Neseniai pastatytose
„Antakalnio terasose” yra virš
800 butų, tačiau jokios sociali-
nės infrastruktūros
Aukso vidurio reikėtų ieškoti
tariantis investuotojui, bendruo-
menėms ir savivaldybei. Ir šis dia-
logas turėtų vykti tarp lygiaverčių
partnerių, o ne tarp stipraus, savi-
valdybės palaikomo investuotojo
ir silpnų gyventojų.
O miesto vyriausiojo archi-
tekto profesinė veikla ir etika visų
pirma turėtų remtis viešojo intere-
so gynimu. Išvardinčiau tris svar-
biausius jo darbo principus. Pirma,
architektūros kokybė turi sukur-
ti žmogui jaukią aplinką. Antra,
statiniai turi derėti prie Vilniaus
aplinkos, gamtinio ir urbanistinio
kraštovaizdžio, negali būti užgož-
tas architektūrinis, urbanistinis ir
etnokultūrinis paveldas. Ir trečia,
būtina derinti visuomenės, valsty-
bės, miesto, vietos bendruomenių
ir privačius interesus.

Dainius Labeckis, baigęs isto­
rijos studijas Vilniaus univer­
sitete, dirbo Trakų istorinia­
me nacionaliniame parke, ten
vadovavo kultūros paveldo
skyriui. Po to įstojo į dokto­
rantūrą Vilniaus dailės aka­
demijoje, tyrinėja Lietuvos
parkus, vadovauja visuome­
ninei Vilniaus miesto želdynų
apsaugos komisijai.
Jei palygintume parkų, skverų,
želdynų priežiūrą Vilniuje ir ki­
tuose Europos miestuose, kokius
skirtumus pamatytume?
Lyginant su kitomis Europos
šalimis Lietuvoje parkų, medžių
priežiūra yra viena blogiausių.
Natūralu, kad ir sostinė šiuo
požiūriu viena paskutinių tarp
Europos sostinių. Latvijoje, Es-
tijoje, Lenkijoje miestų medžiais
rūpinasi specialistai arboristai,
pas mus – eiliniai darbininkai.
Tvarko kaip sugeba, medžiai ken-
čia, bet susirūpinama dažniausiai
tik tada, kai medis ant ko nors
užvirsta. Bet ir užvirsta todėl,
kad priežiūra netinkama. Vilnius
vis labiau užterštas, o valdžia lyg
niekur nieko planuoja žaliųjų plo-
tų mažinimą. Vilniuje žiemą pila-
ma gatvėse vis daugiau druskos,
nors dauguma Europos miestų
jos seniai atsisakė kaip kenks-
mingos gamtai ir neefektyvios.
Nesirūpindami gamtine aplinka
bloginame žmonių gyvenimo ko-
kybę. Kai ką galima būtų pakeisti
labai greitai, tiesiog diegiant Lie-
tuvoje užsienyje jau pasiteisinu-
VILNIUS TURI BRANGINTI
JEKATERINA
LAVRINEC:
SKIRTINGUS GYVENIMO STILIUS
J. Lavrinec – profesionali ur­
banistė, universiteto dėstyto­
ja, medinio ir žaliojo Vilniaus
saugotoja, Šnipiškių bendruo­
menės kūrėja.
Kokia, Jūsų manymu, yra
medinių Šnipiškių vertė?
Šnipiškėse matome išlikusią
medinę architektūrą, kuri sukuria
kaimo mieste įspūdį. Ši žmogiško
mastelio architektūra ir traukia
mus į Šnipiškes: vilniečiams tie-
siog patinka čia būti ir leisti laiką
su šeimomis ir draugais.
BENDRUOMENIŠKAS VILNIUS • SĄRAŠO NR. 14
DAINIUS LABECKIS:
VILNIAUS PARKAI IR
ŽELDYNAI YRA UNIKALŪS
sias praktikas. Kita vertus, būti-
na ugdyti ir šviesti tiek želdynų
prižiūrėtojus, tiek visuomenę.
Kaip vertinate pagrindinių Vil­
niaus parkų – Sapiegų, Misio­
nierių sodų, Kalnų parko, Re­
formatų skvero rekonstrukcijų
projektus?
Visi paminėti parkai yra pa-
veldo objektai, tad jų tvarkymui
galioja principai, išdėstyti Flo-
rencijos chartijoje: prieš tvarkant
reikia atlikti išsamius, nepriklau-
somus tyrimus, saugoti įvairių
laikotarpių paveldą. Deja, Vilniu-
je viso to nepaisoma. Pavyzdžiui,
Sapiegų parke architektė ne tiek
atkūrinėjo, kiek bandė kopijuoti
jai gražesnius užsienio pavyz-
džius. O „vardan to gražumo“
trūks plyš prireikė paaukoti kelis
šimtus medžių viename seniau-
Šnipiškes atranda ir užsienie-
čiai. Neseniai iš Kinijos atvykę
architektai buvo sužavėti, kad
tokios istorinės salos mieste dar
įmanomos. Mane ir mano kole-
gas jie pakvietė į Kinijos urba-
nistikos ir architektūros bienalę
pristatyti Šnipiškes.
Valstybėse, kuriose greitai au­
ga gyventojų skaičius, pradedama
mąstyti, kaip išsaugoti istorines
salas. Būtent sostinės ir turi būti
įvairios, nevienalytės, sudarytos
iš skirtingų gyvenimo stilių.
sių išlikusių Vilniaus parkų. Misi-
onierių sodų kalvose planuota iš-
kirsti virš 500 medžių, nors toks
veiksmas ne tik skatintų eroziją,
bet ir atvertų intensyvaus eismo
trasą. Reformatų skvere kalbėta
apie sovietmečiu suniokotos vie-
tos atkūrimą, bet štai, praėjusį
rudenį atvažiuoja ekskavatoriai
ir rausia kapinių teritoriją, kaip
sovietmečiu. Matai ir nenori ti-
kėti. Rangovu pasirenkama ben-
drovė, kuri ką tik pabaigė namų
kvartalą šio skvero pašonėje.
Kitas naujas kvartalas auga prie
Misionierių sodų, štai ir šių sodų
rekonstrukcija pajuda. Nenorma-
lu, kad visus pagrindinius Vil-
niaus parkų projektus reguliuoja
siaurų interesų grupės, o braižo
ta pati architektė. Blogai suvaldy-
tos erdvės, iškirsti seni vertingi
medžiai, daug visokios įrangos,
Ką veikia Šnipiškių ben­
druomenė?
Pastaruoju metu Šnipiš-
kių, kaip apleisto rajono,
įvaizdis ėmė keistis – tai
lėmė vietinių gyventojų
pastangos. Tad patarimas
daugeliui rajonų: jeigu patys
gyventojai susitelkia, imasi
kūrybinės veiklos – tos vietos
atmosfera iš esmės pasikeičia.
Pavyzdžiui, mes kelis metus iš
eilės kuriame mozaikos maršru-
tą Šnipiškėse, kuriame dalyvau-
ja visi vilniečiai. Labai svarbu
abejotino dekoratyvumo ir visai
mažai laisvos gamtos. Parkai
tampa banaliai panašūs, kaip ko-
lektyviniai sodai, nors kiekvienas
turėtų būti unikalus, įsijungian-
tis į savitą miesto erdvę.
Kodėl dėl parkų ir viešųjų er­
dvių miesto valdžiai vis nesi­
seka susikalbėti su vietos ben­
druomenėmis?
Daug lemia nusistovėjęs
arogantiškas valdžios požiūris į
„visus kitus“, kai kurių grupių
asmeniniai ryšiai ir interesai,
bendruomenių pasyvumas. Pro-
jektuotojams labai dažnai pri-
trūksta empatijos, pasiruošimo,
atsakomybės. Didžiausių projek-
tų katalizatorius yra ES pinigai,
kuriuos skubama pasiskirstyti,
įsisavinti. Patys projektų užsako-
vai sako, kad europiniai pinigai
kurti kūrybinius traukos
taškus skirtingose miesto vieto-
se. Telkimės ne tik Senamiesty-
je. Visi rajonai turi ką parodyti
– savitumą išryškinus, atgis ir
7
gali „nuplaukti“, jeigu žmonės
dar „trukdys“, tarsi ne dėl žmo-
nių būtų projektuojama. Toli gra-
žu ne visi suvokia savo miesto
aplinką kaip savą ir kaip svarbią.
Kaip pas mus vyksta projektų
pristatymai ir diskusijos? Pernai,
bendruomenei spaudžiant, buvo
surengtas viešas Reformatų skve-
ro pertvarkos pristatymas bažny-
čioje. Savivaldybė ir pats meras
pažadėjo atsižvelgti į gyventojų
pastabas, bet neatsižvelgė. Grei-
čiausiai net neplanavo atsižvelgti,
nes ignoravo ir ekspertų nuomo-
nę. Taip nusiteikus, sugadinamas
ne tik skveras, bet ir istorinis
miesto vaizdas, ir santykiai su
žmonėmis, suardomi nusistovėję
ryšiai, pažeidžiama bendruome-
nės ir vietos tapatybė.
Kaip Vilniuje turėtų vykti žel­
dynų priežiūra, parkų planavi­
mas?
Gero projekto pagrindas – ge-
bėjimas suvokti unikalią situaciją
ir jautriai prie jos prisitaikyti.
Įsiklausyti į žmonių poreikius,
įsijausti į vietos dvasią ir šiuos
dalykus gerbiant sukurti kaž-
ką geresnio, jeigu tai įmanoma.
Projektuojant svarbus tinkamas
pasiruošimas: išankstinis visų
aplinkybių įvertinimas, analizavi-
mas, diskusijos su ekspertais, su
gyventojais. Architektūra, viešo-
sios erdvės stipriai veikia žmonių
gyvenimus, todėl visuomenė turi
teisę jomis rūpintis. Nereikia no-
rėti parkus perkurti greitai – nie-
ko brandaus taip nesukursime,
o ateityje teks brangiai taisyti
klaidas. Jeigu iš tikrųjų reikia
kažką tobulinti, geriau tai dary-
ti palaipsniui, prioritetą teikiant
ne rekonstrukcijoms, o deramai
priežiūrai.
paties nuobodžiausio rajono gy-
venimas.
Štai Šnipiškėse dešimtmečius
buvo tuščia žalia pieva. Atvykusi
į šį rajoną pamačiau, kad vietos
žmonės neturi kur susitikti – jie
bendraudavo nebent gatvėse arba
savo kiemuose. Tad pievoje ėmė-
me organizuoti renginius, meni-
nes instaliacijas, į ją pakvietėme
visus gyventojus. Taip pieva tapo
susitikimų, bendravimo vieta.
Ėmėme kurti bendruomenišką
tinklą. Mums tapo svarbu šį ben-
druomeniškumą įtvir-
tinti, pasirūpinti, kad
ši vieta nebūtų užsta-
tyta. Kreipėmės į sa-
vivaldybę, kad mums
būtų suformuotas
skly­pas bendruome-
ninėms reikmėms.
Ir mums pavyko.
Nuo šiol šis sklypas
priklauso bendruo-
menei. Patariu
ir kitiems vilnie-
čiams – pasidomė-
kite savo rajonų viešosiomis
erdvėmis ir pateikite prašymą
savivaldybei, kad tinkamas skly-
pas būtų skirtas bendruomenės
reikmėms. Mieste svarbu turėti
erdves, kurios mus jungtų.
 8 BENDRUOMENIŠKAS VILNIUS • SĄRAŠO NR. 14
BENDRUOMENIŠKUMAS –
NE RAGANAVIMAS
JURGIS DIDŽIULIS
„Bendruomeniško Vilniaus“
žmones vienija kelios išskirti­
nės idėjos: piliečių įtraukimas
į bendrus reikalus, seniūnijų
stiprinimas, dialogo kultūros
ugdymas, Vilniaus identite­
to formavimas bei švietimo
kokybė. Man ypatingai rūpi
piliečių įgalinimas ir jų vaid­
mens miesto procesuose sti­
prinimas. Tokių uždavinių
nėra liberalų, konservatorių,
socdemų ar kitų tradicinių
partijų “dėžutėse”. Aš nejau­
čiu, kad tokio pobūdžio klau­
simai šioms partijoms būtų
aktualūs ir artimi jų politi­
niams įsitikinimams.
Mums labai svarbi vertybinė
ašis, kuri apibrėžia, ko ir kaip
siekiama. Mūsų vertybės yra
žmoniškumas, dialogas, skai-
drumas, bendradarbiavimas,
istorinis paveldas ir emocinis
ryšis su miestu. Bet svarbus ir
praktinis aspektas – metodai,
mechanizmai ir praktikos, kurios
gali paversti vertybinius dalykus
apčiuopiamais rezultatais. Tam
reikia žmonių, kurie praktikuoja
bendruomeniškumą, o ne užsii-
ma tradicine partine politika.
Bendruomeniškumas nėra ra-
ganavimas ar pseudoakademinė
ezoterika. Bendruomeniškumas
yra natūralus žmonių gebėjimas
susirinkti, artikuliuoti pozicijas,
Politinė reklama apmokėta iš Visuomeninio rinkimų komiteto „Bendruomeniškas Vilnius“ rinkiminės sąskaitos.
Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė. Užsakymo Nr. SM-0000035225. Tiražas 100 000 egz.
Leidinį parengė rinkimų kampanijos dalyvis. Fotografijų autoriai: Marius Matulevičius, Eugenijus Komas, Arūnas Baltėnas ir kt.
Bendraukime: www.bvilnius.lt, www.facebook.com/ Bendruomeniškas Vilnius
padiskutuoti ir spręsti klausimus
kolegialiai. Tai yra tai, ko siekia
beveik visos pažangios įmonės,
norinčios didinti savo darbuotojų
pasitenkinimą ir bendrą rezulta-
tyvumą.
Pirmą sykį istorijoje tech-
nologinės galimybės leidžia
mums naudotis savo įgimtais
socialiniais gebėjimais ir pa-
veikti didelio masto procesus.
Galime artikuliuoti nuomones
ir burtis pagal mums rūpimas
konkrečias temas ir specifinius
klausimus, o ne pagal mokyklo-
je skaitytas knygas. Kalbame
apie reprezentacinės demokra-
tijos metamorfozę į tai, kas gali
atspindėti šiuolaikinius mūsų
poreikius ir svajones. Bet svar-
biausia yra pradėti nuo savo
kiemo. O čia tikrai nesvarbu, ar
vienas yra davatkiškas konser-
vatorius, kitas – palaidūnas li-
beralas, trečias – aršiai nusitei-
kęs tautininkas. Svarbu, kad jie
susikalbėtų ir jaustų prasmę tai
darydami. Gyventi kartu, kurti
miestą kartu. Neprivalome visi
būti vienodi – svarbu, kad suge-
bėtume gerbti, kalbėtis, išklau-
syti, tartis ir veikti kartu.
Dialogo kultūra ir veikiantys
bendradarbiavimo mechanizmai
garantuotai stiprina visuomenės
sanglaudą, didina pasitikėjimą Erica Jennings ir Jurgis Didžiulis pilietinėje
institucijomis ir kuria daugiau akcijoje Reformatų skvere. 2018 m.
vertės visiems miestiečiams.
NAUDINGI RYŠIAI
susidūrus su problemomis mieste
DĖL NENUVALYTO SNIEGO, SMĖLIO, ŠIUKŠLIŲ
kreipkitės į savo seniūniją arba susiraskite už konkrečią teritoriją atsakingą
asmenį svetainėje maps.vilnius.lt/miesto-tvarkymas
DĖL NEVEIKIANČIO APŠVIETIMO GATVĖJE AR KIEME
kreipkitės į Vilniaus gatvių apšvietimo tinklus tel. nr. 8 686 17097
arba 8 5 249 6005; el. paštas dispecerine@vgaet.lt; www.vgaet.lt
DĖL DUOBIŲ IR KITŲ PROBLEMŲ GATVĖJE
kreipkitės į įmonę „Grinda“, tel. nr. 1355 arba 8 5 215 2112;
el. paštas 1355@grinda.lt; www.grinda.lt
DĖL LAIKU NEATVAŽIAVUSIO AUTOBUSO AR TROLEIBUSO
kreipkitės į įmonę „Susisiekimo paslaugos“, tel. nr. 8 5 210 7050;
el. paštas www.vilniustransport.lt
DĖL AUTOMOBILIŲ STATYMO NELEISTINOJE VIETOJE IR KITŲ
VIEŠOSIOS TVARKOS PAŽEIDIMŲ
kreipkitės į Viešosios tvarkos skyrių, tel. nr. 8 5 219 7948;
el. paštas www.tvarkaumiesta.lt
KITI SVARBŪS KONTAKTAI
JEI NORITE MERUI PADĖKOTI AR PASAKYTI KITĄ GERĄ ŽODĮ
rašykite jam el. paštu meras@vilnius.lt arba paskambinkite
tel. nr. 8 5 2112890.
JEI KILO NORAS PASAKYTI MERUI NEGRAŽŲ ŽODĮ
rašykite administracijos direktoriui el. paštu savivaldybe@vilnius.lt
arba paskambinkite tel. nr. 8 5 211 2222.