10.30. Antra paskaita.

- Naujoji viešoji vadyba

 naujoji viešoji vadyba (new public management) - tipiškas neoliberalizmo produktas
 pagrindinė NVV idėja - valstybinėse įmones reikia valdyti taip pat, kaip privačias
 Naujoji viešoji vadyba ragina diegti į valstybinį sektorių verslo vadybinius metodus,
principus ir technologijas
 Tikslas - riboti valstybės išlaidas, palengvinti biurokratizmo naštą ir pertvarkyti socialinę
politiką.
- Kuo neįtiko tradicinė vadyba
 tradicinė viešoji vadyba buvo biurokratizuota, nelanksti ir inertiška
 jai buvo būdinga centralizuota hierarchinė struktūra
 Teikiamos viešosios paslaugos buvo prastesnės kokybės, negu privačiame sektoriuje
 Išlaikymo išlaidos buvo didelės, o produktyvumo lygis žemas
- Finansinis efektyvumas
 Paslaugos perkamos viešų konkursų būdu
 Konkursuose lygiomis teisėmis dalyvauja valstybinės ir nevalstybinės organizacijos
 Jei organizacijos finansuojamos iš biudžeto, lėšos skiriamos ne pagal tai, kiek darbuotojų
reikia išlaikyti (input), bet pagal prisietą rezultatą (output)
 Jei finansavimą gauna individas ("krepšelis"), jis pats renkasi paslaugas teikiančią
organizaciją (formula funding)
- Ar pasiekėme geresnę kokybę? (kritika)
 Naujoji viešoji vadyba švietime pateisino toli gražu ne visus lūkesčius
 Konkurencija švietime ne visada lemia geresnę kokybę
 Konkuruoti galima ir plėtojant marketingą (o ne studijų kokybę), plečiant asortimentą
(pvz., sukurti daug studijų programų ir taip surinkti daug studentų) arba mažinant kaštus
 Patrauklūs pavadinimai, didesnė įvairovė ar pigesnės paslaugos nereiškia geresnės
kokybės
- Ar visada sutaupome?
 Viešuosiuose konkursuose dažniausiai vadovaujamasi mažiausios kainos principu, todėl
įsigyjamos nekokybiškos prekės ir paslaugos ("šykštus moka du kartus")
 Finansavimas pagal rezultatus (pvz., pagal tai, kiek atliekama tyrimų, o ne pagal tai,
kokius) veda prie kiekybės siekimo kokybės sąskaita
 "Krepšelį" pritraukia ne tiek kokybė, kiek siūlomų paslaugų patrauklumas ir
populiarumas
- Ar rinka visada efektyvi?
 Vadybinio efektyvumo prasme marketizacija taip pat vertintina nevienareikšmiškai
 Tam, kad vyktų konkurencija, būtinos bent kelios alternatyvios institucijos ir programos
 Tai tinka privačiam sektoriui, bet ar reikia kelių tą pačią veiklą vykdančių valstybinių
institucijų?
 Jei konkuruos vienas kitą papildančios institucijos ir programos, turėsime pseudo rinką
- O kaip socialinis teisingumas?
 Neoliberalizmas siekia suteikti visiems vienodas starto pozicijas. Individas privalo
teisingai ir atsakingai pasirinkti. Kaip tai vykstą švietime?
 Prasčiau besimokantys blogiau laiko egzaminus
 Pagal egzaminų rezultatus nustatomi reitingai
 Motyvuoti moksleiviai (arba jų tėvai) renkasi lyderiaujančias reitinguose mokyklas
 Gauname užburtą ratą: tokios mokyklos surenka geresnius moksleivius ir daugiau
krepšelių
- Švietimas kaip paslauga
 Naujoji viešoji vadyba įvedė į švietimą "paslaugų" ir jų "tiekėjų" bei "vartotojų" sąvokas
 Ar tikrai švietimas yra paslauga, o besimokantysis - klientas?
 Švietimo kaip kultūrinio reiškinio sampratą išstumia švietimo kaip ekonominio reiškinio
samprata
- Ar NVV mus ko nors išmokė?
 Sumažino valstybinį reguliavimą
 paskatino ugdyti vadovų savarankiškumą ir iniciatyvumą
 Išmokė efektyviau naudoti išteklius
 Atkreipė dėmesį į paslaugų kokybę
 Privertė įdiegti atskaitomybės mechanizmus
 Parodė reklamos ir viešųjų ryšių svarbą
 Paskatino rodyti didesnį dėmesingumą žmonėms
- Neigiamos NVV pasekmės
 Didėja švietimo kokybės skirtumas šalių viduje ir tarp šalių
 Vyksta mokytojų proletarizacijos procesas, kuomet jų pajamų lygis artėja prie
kvalifikuotų darbininkų pajamų lygio
 Pastebima PISA-manijos banga švietimo politikoje, kuomet kuriamos PISA mokyklos ir
PISA klasės, o apie šalies švietimo lygį sprendžiama pagal PISA rezultatus
- Alternatyvus švietimo raidos kelias
 Pakeisti konkurencijos kultūrą švietime bendradarbiavimo kultūra
 Užkirsti kelią tolimesniam mokytojų ir dėstytojų proletarizacijos procesui
  Mažinti ugdymo kokybės skirtumus tarp švietimo įstaigų ir regionų
 Stabdyti švietimo finansavimo mažinimo tendenciją
11.06. Trečia paskaita. Švietimo reformos
- Švietimo reformų tipologija (pagal M. Carnoy):
 Konkurencijos iššauktos reformos (OECD) - kvalifikuotos darbo jėgos stygiui spręsti;
tikslas - kokybės gerinimas; ekonomiškai stiprių šalių privilegija, nes labai brangu, ne
visos gali vykdyti
o decentralizacija - kodėl kokybiškiau nei centralizuota (pvz., sovietinė švietimo
sistema - vieninga programa, vienas vadovėlių komplektas, nėra galimybės
rinktis, viskas vienodai) - kuo daugiau galių turėtų pačios švietimo įstaigos, jų
vadovai, bendruomenės; už decentralizaciją dažniausiai pasitaikantys argumentai
- decentralizuota švietimo sistema gali sėkmingiau prisitaikyti prie aplinkos
sąlygų, pokyčių; lankstesnė, paslankesnė, labiau atitinkanti vietos poreikius ir
kontekstą; orientacija į klientą - jei švietimo įstaigos turi daugiau laisvės ir
autonomijos, iš jų galima ir daugiau pareikalauti; neigiami - decentralizuota
švietimo sistema visada yra brangesnė
o standartizacija - šalys vykdo reformas steigdamos naujus švietimo standartus;
standartai leidžia sekti dinamiką, standartų buvimas leidžia analizuoti švietimo
sistemą, ją vertinti, spręsti apie jos kokybę; minusai - 1) reikia įrodyti standartų
įrodymą, t.y. augina biurokratiją, 2) riboja kūrybiškumą, neleidžia pasireikšti
švietimo įstaigų iniciatyvai, riboja jų fantaziją, 3) sistema lengvai pergudraujama,
o išteklių valdymo tobulinimas - siekiant geresnės kokybės, galime efektyviau
panaudoti išteklius, čia egzistuoja du keliai - investuoti daugiau į švietimą ir
tikėtis geresnio rezultato, kitas kelias - tais pačiais ištekliais raginama pasiekti
daugiau - geriau panaudoti turimus išteklius. Objektyviai žiūrint reikia pripažinti,
jog resursų yra
o pedagogų kontingento ir mokytojų rengimo kokybės gerinimas - kaip pasiekti -
pasistengti pritraukti jaunų ir gabių žmonių
 Finansinių sumetimų sąlygotos reformos (Pasaulio Bankas) vykdomos tose šalyse, kurios
išgyvena sunkmetį. Pritrūksta pinigų - skolinasi, su sąlygomis vykdyti reformas:
o valstybinio finansavimo nukreipimas iš aukštesnių į žemesnius švietimo lygmenis
- jeigu šalis neturi pinigų ir pilnaverčiam švietimo finansavimui neužtenka, tai
geriau skirti pradiniam ir pagrindiniam lavinimuisi, o gimnazijos ir aukštosios
savarankiškai rūpinasi - taip reikia daryti, nes 1) kuo mažesnis laiptelis, tuo pigiau
kainuoja - didesnis piliečių skaičius pajus naudą; 2) šiandien kiekvienas pasaulio
pilietis privalo įgyti bent pagrindinį išsilavinimą, kad mažėtų asocialūs dalykai,
kaip bedarbystė ir pan.
o švietimo privatizavimas - atsikrato finansinės naštos perduodami tam tikrus
segmentus privačioms organizacijoms; įvesti dalinį mokestį už mokslą
 o mokymosi kaštų mažinimas visuose švietimo lygmenyse - didinti moksleivių
skaičių klasėse; optimizuoti mokyklų tinklą; trumpinti profesinio rengimo laiką;
mažinti atostogų laiką
 Lygių galimybių reformos (UNESCO)
o pagrindinio išsilavinimo užtikrinimas - kuo didesniam kiekiui gyventojų
o geresnių galimybių sudarymas tam tikroms gyventojų grupėms (t.y. moterys arba
kaimo gyventojai)
o padidintos rizikos grupės ir ypatingų poreikių vaikų mokymosi sąlygų gerinimas