LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS,

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRAS IR

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS

ĮSAKYMAS
DĖL SVEIKATOS SUTRIKDYMO MASTO NUSTATYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

2003 m. gegužės 23 d. Nr. V-298/158/A1-86

Vilnius

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (Žin., 2000, Nr. 89-2741) 141
straipsniu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 29 d. nutarimo Nr. 1703 „Dėl
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ir
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso įgyvendinimo“ (Žin., 2002, Nr. 104-4661) 2.2
punktu,
t v i r t i n a m e Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles (pridedama).

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS JUOZAS OLEKAS

TEISINGUMO MINISTRAS VYTAUTAS MARKEVIČIUS

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ VILIJA BLINKEVIČIŪTĖ

______________
 2

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo
ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės
apsaugos ir darbo ministro
2003 m. gegužės 23 d.
įsakymu Nr. V-298/158/A1-86

SVEIKATOS SUTRIKDYMO MASTO NUSTATYMO TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šiose taisyklėse nurodyti sveikatos sutrikdymo masto – sunkaus, nesunkaus ir nežymaus –

nustatymo medicininiai kriterijai.
2. Sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą bei bendrojo darbingumo praradimo mastą, išskyrus
šių taisyklių 6.9 punkte nurodytus atvejus, nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi
šiomis taisyklėmis ir „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentele“
(priedas).
3. Profesinio darbingumo netekimą nustato Valstybinė medicininės socialinės ekspertizės
komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos
Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 226/49
„Dėl ilgalaikio ir pastovaus darbingumo netekimo (invalidumo) nustatymo tvarkos patvirtinimo“
(Žin., 2000, Nr. 36-1011).
4. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo ekspertizė atliekama vadovaujantis Lietuvos
Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 37-1341) nustatytais pagrindais ir
tvarka.

II. SĄVOKOS

5. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:

Sveikatos sutrikdymas – tai žmogaus sužalojimas arba susargdinimas pažeidžiant jo kūno
audinių (organų) vientisumą ar sutrikdant jų funkcijas.
Sužalojimas – tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų
pažeidimas mechaniniu, fiziniu ar cheminiu poveikiu.
Susargdinimas – tai organizmo funkcijų sutrikdymas biologiniu, fiziniu, cheminiu ar
psichiniu poveikiu arba nesuteikiant būtinos medicinos pagalbos.
Bendras darbingumas – žmogaus gebėjimas ir galimybė dirbti darbus, kuriems nereikia
specialių žinių, kvalifikacijos ir įgūdžių.
Profesinis darbingumas – žmogaus gebėjimas ir galimybė dirbti darbus, kuriems reikia
specialių žinių, kvalifikacijos ir įgūdžių.

III. SUNKUS SVEIKATOS SUTRIKDYMAS (BK 135 STR.)

6. Sunkus sveikatos sutrikdymas šiame dokumente tai:

6.1. regos netekimas – visiškas aklumas arba abiejų akių regos susilpnėjimas, kai geriau
matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija sumažėjęs iki 0,03 arba regėjimo lauko
koncentrinis susiaurėjimas yra iki 5 laipsnių nuo fiksacijos taško;
6.2. klausos netekimas – visiškas kurtumas arba abiejų ausų klausos susilpnėjimas, kai
nukentėjęs negirdi kalbančio prie ausies kaušelio, o audiogramoje – daugiau kaip 91 db;
6.3. kalbos netekimas – negalėjimas reikšti mintis suprantamais žodžiais;
6.4. vaisingumo netekimas – lytinės veiklos sutrikimas, atimantis gebėjimą natūraliu būdu
apvaisinti, pastoti, išnešioti ar gimdyti;
 3

6.5. nėštumo netekimas – kai nėštumas nutrūksta arba turi būti nutrauktas dirbtinai dėl
sužalojimo arba susargdinimo, nepriklausomai nuo nėštumo trukmės;
6.6. kitoks sunkus suluošinimas – sužalojimas, susargdinimas arba jo sukeltos komplikacijos
ir jų pasekmės:
6.6.1. kaukolės skliauto atviri ir įspaustiniai bei pamato kaulų lūžiai;
6.6.2. galvos smegenų sumušimas su ryškiais neurologiniais židininiais simptomais,
patvirtintas specialiais tyrimais;
6.6.3. sunkus difuzinis galvos smegenų aksonų sužalojimas;
6.6.4. kraujo ar likvoro išsiliejimas virš kietojo ar po kietuoju galvos smegenų dangalu,
suspaudžiantis galvos smegenis;
6.6.5. kaklo slankstelio išnirimas (panirimas) ar lūžis su nugaros smegenų arba nugaros
nervų šaknelių pažeidimu;
6.6.6. nugaros smegenų sužalojimas su ryškiais židininiais simptomais, patvirtintas
specialiais tyrimais;
6.6.7. kiauryminis ryklės, stemplės, gerklų ar trachėjos sužalojimas;
6.6.8. gerklų ar trachėjos sužalojimas, sukėlęs kvėpavimo sutrikimą, kuriam pašalinti
nukentėjęs asmuo buvo intubuotas arba jam buvo atlikta tracheostomija;
6.6.9. krūtinės ląstos ertmės ar pilvaplėvės ertmės kiauryminis sužalojimas su/be vidaus
organų pažeidimu;
6.6.10. atviras inkstų, šlapimtakių, antinksčių, kasos, šlapimo pūslės, šlaplės, priešinės
liaukos ar tiesiosios žarnos sužalojimas;
6.6.11. uždaras krūtinės ar pilvo organų sužalojimas, nustatytas operacijos metu;
6.6.12. aortos, bendrosios, vidinės ar išorinės miego arterijų, poraktinės, pažastinės, žasto,
bendrosios, vidinės ar išorinės klubo, šlaunies, jos giliosios šakos kamieno ar pakinklio arterijų arba
jas atitinkančių venų sužalojimas;
6.6.13. atviras žastikaulio, šlaunikaulio ar blauzdikaulio kūnų lūžis arba uždari kurių nors
dviejų iš nurodytų kaulų kūnų arba žastikaulio ar šlaunikaulio kaklo lūžiai;
6.6.14. dubens kaulų abipusiai lūžiai, suardę dubens žiedo vientisumą;
6.6.15. sužalojimo sukeltas sunkus šokas, riebalinė ar oro embolija, ūmus inkstų veiklos
nepakankamumas ar kita pavojinga gyvybei būsena;
6.6.16. įvairios kilmės nudegimai, kai 2 A (II) laipsnio bendras nudegimo plotas apima 30
procentų ir daugiau kūno paviršiaus; kai 2 B (III) laipsnio nudegimo plotas apima 20 procentų ir
daugiau kūno paviršiaus; kai 3 (III-IV) laipsnio nudegimo plotas apima 10 procentų ir daugiau kūno
paviršiaus; kvėpavimo takų nudegimas;
6.6.17. III-IV laipsnio nušalimai, apimantys 10 procentų ir daugiau kūno paviršiaus;
6.6.18. jonizuojančiosios spinduliuotės sukelta sunki spindulinė liga;
6.6.19. kaklo suspaudimas ar kitokia mechaninė asfiksija, lydima objektyviais duomenimis
patvirtinto galvos smegenų kraujotakos sutrikimo;
6.6.20. kitokio pobūdžio sunkus suluošinimas;
6.7. susargdinimas sunkia nepagydoma liga – ŽIV infekcija, juodlige, stablige, pasiutlige,
hemoraginėmis karštligėmis (Ebolo, Marburgo, Laso), dujine gangrena, Creutzfeld-Jakobo liga,
maru, cholera, raupais, geltonąja karštlige;
6.8. susargdinimas ilgai trunkančia liga, sukeliančia realią grėsmę gyvybei – narkomanija,
TBC, hepatitu B ar C, sifiliu, brucelioze, trichinelioze, leišmanijoze;
6.9. susargdinimas ilgai trunkančia liga, stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką. Psichikos
sutrikimo laipsnį kiekvienu atveju įvertina ir apie galimybę priskirti stipriai sutrikdančių žmogaus
psichiką ligų grupei sprendžia ir sveikatos sutrikimo mastą nustato teismo psichiatrų ekspertų
komisija;
6.10. sužalojimas ar susargdinimas, dėl kurio prarandama didelė dalis – 30 ir daugiau
procentų – profesinio darbingumo;
6.11. sužalojimas ar susargdinimas, dėl kurio prarandama didelė dalis – 30 ir daugiau
procentų – bendro darbingumo;
 4

6.12. nepataisomas kūno subjaurojimas – kai prie tokių išvadų prieina teisėsaugos
institucija, atsižvelgdama į teismo medicinos eksperto išvadą dėl kūno sužalojimo pasekmių
pašalinimo galimybės.

IV. NESUNKUS SVEIKATOS SUTRIKDYMAS (BK 138 STR.)

7. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna

šių taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str.)“ numatytų padarinių, bet:
7.1. Sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, arba
7.2. Nukentėjusysis praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30
procentų – profesinio ar bendro darbingumo.

V. FIZINIO SKAUSMO SUKĖLIMAS AR NEŽYMUS SVEIKATOS SUTRIKDYMAS (BK

140 STR.)

8. Išvadą dėl fizinio skausmo sukėlimo teismo medicinos ekspertai daro remdamiesi bylos
medžiagos duomenimis, patvirtinančiais buvusį mušimo ar kitokio smurtavimo faktą.
9. Nežymus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai sužalojimas arba susargdinimas sveikatą
sutrikdo ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui arba nukentėjusysis praranda 5 procentus
profesinio arba bendro darbingumo.

VI. METODINIAI NURODYMAI

10. Darant teismo medicinos ekspertizę arba tyrimą sveikatos sutrikimo mastui nustatyti,
įvertinamas kūno sužalojimas ir susargdinimas ir pateikiama išvada dėl:
10.1. medicininio pobūdžio (teismo medicinos diagnozė);
10.2. padarymo mechanizmo (galimų padarymo priemonių ir būdų);
10.3. padarymo laiko;
10.4. sveikatos sutrikdymo masto.
11. Teismo medicinos ekspertizę arba tyrimą galima atlikti ir remiantis medicinos
dokumentais. Tuo atveju ekspertui reikia pateikti šių dokumentų originalus arba patvirtintas kopijas.
12. Kai medicinos dokumentuose nurodyta gydymo dėl sužalojimo arba susargdinimo
trukmė neatitinka nustatyto kūno sužalojimo ar susargdinimo pobūdžio, sveikatos sutrikdymo
mastas nustatomas vadovaujantis turimais sužalojimo ar susargdinimo objektyviais duomenimis,
neatsižvelgiant į medicinos dokumentuose nurodytą gydymosi trukmę.
13. Kūno sužalojimo ar susargdinimo bei sveikatos sutrikdymo masto įvertinimo neturi
įtakoti:
13.1. ankstesnių ligų paūmėjimas;
13.2. medicinos pagalbos teikimo trūkumai;
13.3. rekonstrukcinės-plastinės operacijos.
______________
 5

Sveikatos sutrikdymo masto

nustatymo taisyklių priedas

DĖL SUŽALOJIMŲ PRARASTO BENDROJO DARBINGUMO PROCENTŲ

NUSTATYMO LENTELĖ

I. CENTRINĖ NERVŲ SISTEMA

Straipsnio Straipsnio pavadinimas Pastovaus bendrojo

Nr. darbingumo
netekimo procentas
1. Liekamieji reiškiniai po kaukolės skliauto ar pamato kaulų lūžimo,
epidurinės, subdurinės ar subarachoidinės kraujosruvos, smegenų
sumušimo:
1.1. silpnaprotystė; 100
2-jų ir daugiau galūnių paralyžius;
labai ryškūs smegenų žievės pažeidimai, susiję su kalba;
visiškai nekoordinuoti judesiai;
ryškūs vestibulinių ir smegenėlių funkcijų pažeidimai;
dažni (ne rečiau kaip kartą per savaitę) epilepsijos priepuoliai;
pastovus sąmonės sutrikimas (vegetacinė būklė).
1.2. 2-jų ir daugiau galūnių judesių ir jėgos labai stiprus sumažėjimas; 75
ryškūs smegenų žievės sutrikimai, susiję su kalba;
labai ryškus koordinacijos sutrikimas;
labai stiprus galūnių raumenų tonuso padidėjimas;
sunkūs kognityviniai sutrikimai (10 ir mažiau balų);
epilepsijos priepuoliai ne rečiau kaip kartą per mėnesį.
1.3. neryškūs galvos smegenų nervų organiniai pažeidimai; 60
koordinacijos sutrikimas;
stiprus galūnių raumenų tonuso padidėjimas ir jėgos sumažėjimas;
ryškūs kognityviniai sutrikimai (20 ir mažiau balų);
vidutinio dažnumo (5–10 per metus) epilepsijos priepuoliai;
skliauto kaulų trepanacinis defektas (nors ir padengtas plastika) – ne
mažesnis kaip 20 cm2.
1.4. neryškūs galvos smegenų nervų organiniai pažeidimai; 45
neryškūs smegenų žievės pažeidimai, susiję su kalba;
nežymus koordinacijos sutrikimas;
nežymus galūnių raumenų tonuso padidėjimas ir jėgos sumažėjimas;
vidutiniai 2-jų ir daugiau galūnių judesių sutrikimai;
reti (3–4 per metus) epilepsijos priepuoliai;
stiprus uoslės ir skonio sutrikimas;
trepanacinis defektas, ne mažesnis kaip 10 cm2.

1.5. lengvi galvos smegenų nervų organiniai pažeidimai; 30

nežymus uoslės ar skonio sutrikimas;
ryški veido asimetrija;
nežymus koordinacijos sutrikimas;
nestiprus galūnių raumenų tonuso padidėjimas ir jėgos sumažėjimas;
nežymūs 2-jų ir daugiau galūnių judesių sutrikimai;
pavieniai (1–2 per metus) epilepsijos priepuoliai;
trepanacinis defektas, ne mažesnis kaip 4 cm2.
1.6. neryški veido asimetrija; 20
akių plyšio nevienodumas;
liežuvio nukrypimas;
nosies-lūpų raukšlės išsilyginimas;
nistagmas;
trepanacinis defektas, mažesnis nei 4 cm2.
 6

1.7. autonominiai (vegetaciniai) simptomai - 15

vokų ir rankų pirštų tremoras;
neryškūssmegenų žievės sutrikimai, susiję su kalba;
vazomotoriniai sutrikimai;
lengva veido asimetrija.
Pastabos:
1. Liekamuosius autonominius (vegetacinius) simptomus po galvos smegenų sumušimo
būtina atskirti nuo panašių simptomų, būdingų somatoforminei autonominei disfunkcijai,
tireotoksikozei, alkoholizmui, narkomanijai.
2. Po galvos smegenų traumų išsivystę psichikos sutrikimai turi būti patvirtinti psichiatro.
3. Neurologinius požymius nustato neurologas, o teismo medicinos ekspertas vertina ir
klasifikuoja jo padarytus įrašus.
4. Epilepsijos priepuolių buvimas ir jų dažnumas, atlikus neurologinį tyrimą, turi būti
patvirtintas įrašais medicininiuose dokumentuose.

2. Nugaros smegenų funkcijos pažeidimas po stuburo slankstelių lūžio:

2.1. galūnių paralyžius (paraplegija, tetraplegija); 100

labai ryškus dubens organų funkcijos sutrikimas;
ryškūs trofikos sutrikimai;
ryškūs širdies ir kraujagyslių veiklos ir kvėpavimo sutrikimai;
labai stipraus skausmo sindromas.
2.2. galūnių paralyžius (hemiplegija); 80
ryškūs jutimų ir judesių sutrikimai (vidutinio ryškumo paraparezė);
ryškus spastiškumas, dubens organų funkcijos sutrikimas;
skausmo sindromas.
2.3. vienos iš galūnių paralyžius (monoplegija); 60
jutimų ir judesių sutrikimai (monoparezės);
neryškus spastiškumas;
neryškus dubens organų funkcijos sutrikimas;
nelabai stipraus skausmo sindromas.
2.4. neryškus jutimo sutrikimas; 40
šaknelinio arba spinalinio tipo lengvos monoparezės;
neryški raumenų atrofija ir riboti judesiai;
neryškūs dubens organų funkcijos sutrikimai;
nestipraus skausmo sindromas.
2.5. dalinis nugaros smegenų laidumo sutrikimas su lengvais jutimo sutrikimais 20
(hiperpatija, hiperalgezija);
raumenų atrofija;
vidutinio stiprumo autonominiai (vegetaciniai) sutrikimai.
2.6. neryškūs jutimų sutrikimai be refleksų ir judesių bei dubens organų funkcijos 10
sutrikimo;
neryškūs autonominiai (vegetaciniai) sutrikimai.
2.7. įvairios lokalizacijos potrauminis radikulitas dėl tiesioginio stuburo 5
sužalojimo.
Pastaba. Liekamųjų reiškinių priskyrimas tam tikrai grupei galimas tada, kai nustatomi
ne mažiau kaip du tai grupei būdingi požymiai.

II. PERIFERINĖ NERVŲ SISTEMA

3. Trauminis radikulitas (po tiesioginės stuburo traumos) 5

4. Trišakio, veidinio ar poliežuvinio nervų periferiniai sužalojimai:

4.1. Nestiprus funkcijos pažeidimas 5

4.2. Vidutinio stiprumo funkcijos pažeidimas 10
4.3. Stiprus funkcijos pažeidimas 20
4.4. Labai stiprus funkcijos pažeidimas 35
5. Kaklo ir peties rezginio ar jų nervų pažeidimas:
 7

5.1. Nestiprus jautrumo ir refleksų pažeidimas be judesių sutrikimo, atrofijos, parezių 5

ar kontraktūros
5.2. Nežymus judesių, jėgos ar jautrumo sumažėjimas, neryški raumenų atrofija 15
5.3. Žymus judesių ir jėgos sumažėjimas ir jautrumo sutrikimas, ryški raumenų 25
atrofija
5.4. Labai žymus judesių ir jautrumo pakenkimas, trofikos sutrikimai (opos, cianozė, 40
patinimai)
6. Juosmens ir kryžkaulio rezginio ar jų nervų pažeidimas:
6.1. Nežymus jautrumo ir refleksų pakenkimas be judesių sutrikimo, atrofijos, 5
parezių ar kontraktūros
6.2. Nežymus judesių sutrikimas, jėgos ir jautrumo sumažėjimas, neryški raumenų 10
atrofija
6.3. Žymus judesių sutrikimas, žymus jėgos ir jautrumo sumažėjimas, ryški raumenų 25
atrofija
6.4. Labai žymus judesių, jautrumo, trofikos sutrikimas, trofinės opos, patinimai 40

III. REGOS ORGANAI

7. Akomodacijos paralyžius:
7.1. Vienos akies 15
7.2. Abiejų akių 35
8. Akipločio sumažėjimas:
8.1. Vienos akies pusės akipločio išnykimas (hemianopsija) 30
8.2. Homoniminis bitemporalinis 30
8.3. Homoniminis binazalinis 10
9. Dvejinimasis abiejose akyse:
9.1. Jei nereikia okliuzijos 25
9.2. Jei reikia okliuzijos 30
10. Regėjimo lauko koncentriškas susiaurėjimas:
10.1. Vienos akies, esant normaliam kitos akies akipločiui, kai iki fiksacijos taško liko:
10.1.1. iki 60o 10
10.1.2. iki 30o 20
10.1.3. iki 10o 25
10.1.4. iki 5o 35
10.2. Abipusis, kai iki fiksacijos taško liko:
10.2.1. iki 60o 10
10.2.2. iki 30o 30
10.2.3. iki 10o 70
10.2.4. iki 5o 100
10.3. Vienintelėje akyje, kai iki fiksacijos taško liko:
10.3.1. iki 60o 40
10.3.2. iki 30o 60
10.3.3. iki 10o 90
10.3.4. iki 5o 100
10.4. Centrinė skotoma binokuliariai arba vienintelėje akyje:
10.4.1. Jei iškritę daugiau 1/3 akipločio nuo fiksacijos taško 30
10.4.2. Jei iškritę daugiau 2/3 akipločio nuo fiksacijos taško 90
11. Regos sumažėjimas, esant intraokuliariai ar ekstraokuliariai koreguotai
afakijai (abiejose akyse):
11.1. 0,4 10
11.2. 0,1 arba daugiau, bet mažiau nei 0,4 20
11.3. mažiau nei 0,1 25
12. Voko nudribimas, akių raumenų paralyžius, voko defektas, trukdantis
uždaryti akies plyšį, voko sąaugos:
12.1. Akies vokas uždengia pusę vyzdžio 15
12.2. Akies vokas uždengia visą vyzdį 25
12.3. Abiejų akių vokai uždengia viršutinę vyzdžių dalį 35
12.4. Abiejų akių vokai visiškai uždengia vyzdžius 50
13. Pulsuojantis vienos akies egzoftalmas:
13.1. Nestiprus 20
 8

13.2. Vidutinio stiprumo 30

13.3. Stiprus 40
14. Regos organų sužalojimo pasekmės ir matomos komplikacijos:
14.1. Judesių sutrikimas, randai, lėtiniai dirginiai 25
14.2. Orbitos lūžimas su akies raumenų sužalojimu ir obuolio dislokacija 20
14.3. Ašarų kanalo pažeidimas 10
14.4. Ilgalaikė midriazė 5
15. Rainelės ir krumplyno (iridociklitas) arba gyslainės ir tinklainės 30
(chorioretinitas) centrinės dalies lėtinis uždegimas bei jų komplikacijos
16. Visiškas regėjimo vienintele arba abiem akim netekimas 100
17. Aklos akies pašalinimas dėl traumos 30
Pastaba. Regėjimo aštrumo sumažėjimas po akies sužalojimo nustatomas pagal 1 lentelę,
kiekvienos akies atskirai.

1 lentelė
Regėjimo aštrumas Regėjimo aštrumas
Iki traumos Po traumos Procentai Iki traumos Po traumos Procentai

0,9–0,7 5 0,8–0,6 5
0,6–0,4 10 0,5–0,4 10
0,3 15 0,3 15
1,0 0,2 20 0,9 0,2 20
0,1 25 0,1 25
<0,1 30 <0,1 30
0,0 35 0,0 35

0,7–0,6 5 0,6–0,5 5
0,5–0,4 10 0,4–0,3 10
0,3 15 0,7 0,2 15
0,8 0,2 20 0,1 20
0,1 25 <0,1 25
<0,1 30 0,0 30
0,0 35
0,4–0,3 5
0,5–0,4 5 0,5 0,2–0,1 10
0,3–0,2 10 <0,1 15
0,6 0,1 15 0,0 20
<0,1 20
0,0 25 0,2–0,1 5
0,3 <0,1 10
0,3–0,2 5 0,0 20
0,4 0,1 10
<0,1 15 0,1 <0,1 10
0,0 20 0,0 20

0,1 5 <0,1 0,0 10

0,2 <0,1 10
0,0 20

Pastabos prie 1 lentelės:

1. Pilnas aklumas – regėjimo aštrumas mažiau kaip 0,04 (2 m atstumu nesuskaičiuoja pirštų) iki šviesos jutimo.
2. Kai akies obuolys po traumos pašalinamas arba susiraukšlėja, darbingumo netekimas padidinamas 10%.
3. Kai traumos padariniai numatyti keliuose straipsniuose, procentai sumuojami, bet vienai akiai suma negali
viršyti 35%.
4. Kai nežinomas sužalotos akies regėjimo aštrumas iki traumos, tai laikomas tokiu pat kaip ir nesužalotos
akies.
 9

IV. KLAUSOS ORGANAI

18. Vidurinės ausies lėtinis uždegimas 10

19. Potrauminis vidurinės ausies lėtinis uždegimas (epitimpanitas) esant 20
cholesteatomai, granuliacijoms
20. Vestibulinės funkcijos sutrikimai:
20.1. Nežymūs – nedrąsi eisena, galvos svaigimas sukantis ar lenkiantis 10
20.2. Žymūs – galvos svaigimo priepuoliai su pykinimu, vėmimu (ne rečiau kai šešis 30
kartus per metus), nedrąsi eisena
20.3. Labai žymūs – daugkartiniai, besitęsiantys galvos svaigimo priepuoliai su 50
vegetacinėmis reakcijomis, nedrąsi eisena
21. Dalies arba viso ausies kaušelio netekimas
21.1. Mažiau kaip trečdalio 10
21.2. Trečdalio – pusės 15
21.3. Daugiau kaip pusės ar viso 20
22. Klausos susilpnėjimas viena ausimi:
22.1. Šnabždant žodžius girdi iki 1 metro, o šnekant – nuo 1 iki 3 metrų atstumu 15
(audiogramoje klausos sumažėjimas iki 30-50 db)
22.2. Šnibždant žodžių negirdi prie ausies kaušelio, o šnekant girdi iki 1 metro 25
atstumu (audiogramoje klausos sumažėjimas iki 60-80 db)
22.3. Visiškas kurtumas (visai negirdi šnekančiojo audiogramoje – mažiau 91 db) 50
23. Ausies būgnelio plyšimas:
23.1. Vienos ausies 5
23.2. Abiejų ausų 10
V. KVĖPAVIMO SISTEMA
24. Nosies kaulų, kremzlių ir minkštųjų audinių netekimas 30
25. Nosies sparnelių ir galiuko netekimas 15
26. Nosies galiuko arba sparnelio (sparnelių) netekimas 10
27. Kvėpavimo nosimi sutrikimas (įvertinamas rinimonometru, norma –
iškvėpimas ir įkvėpimas 380–400 ml/sek.):
27.1. Nežymus vienpusis (200–300 ml/sek.) 10
27.2. Žymus vienpusis (mažiau kaip 100 ml/sek.) arba žymus abipusis (mažiau 200 15
ml/sek.)
27.3. Visiškas abipusis (0 ml/sek.) 50
28. Suaugęs nosies kaulų lūžimas su nežymiu vienpusiu kvėpavimo per nosį 5
sutrikimu
29. Gerklų arba trachėjos funkcijos pažeidimas:
29.1. Nežymus – dusulys po fizinio krūvio 10
29.2. Žymus – dusulys ramybės būsenoje 35
29.3. Labai žymus – nuolat įkištas tracheostominis vamzdelis 60
29.4. Disfonija 10
29.5. Afonija 30
30. Liekamieji reiškiniai po trauminio pleurito, pneumonijos, hemotorakso,
hemopneumotorakso, pneumotorakso ar plaučio pažeidimo:
30.1. Nežymūs – dusulys fizinio krūvio metu, širdies plakimas, skausmas krūtinėje 15
30.2. Žymūs – dusulys nedidelio fizinio krūvio metu, veido cianozė, silpnumas, 30
arterinio kraujospūdžio sumažėjimas, kepenų padidėjimas, pulsacija pilvo
viršutinėje dalyje
30.3. Labai žymūs – dusulys ramybės būsenoje, dusulys nedidelio fizinio krūvio 50
metu, cianozė, stazė plaučiuose, „marmuro“ oda
31. Plaučio pašalinimas:
31.1. Mažesnės nei skiltis plaučio dalies 40
31.2. Visos skilties (dešiniojo plaučio-dviejų) 50
31.3. Viso plaučio 60
32. Krūtinės ląstos deformacijos po šonkaulių ar krūtinkaulio lūžių:
32.1. Nestiprus kvėpavimo judesių apribojimas 15
32.2. Stiprus kvėpavimo judesių apribojimas 30
 10

32.3. Labai stiprus kvėpavimo judesių apribojimas 50

VI. ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ SISTEMA

33. Širdies ir kraujagyslių nepakankamumas dėl širdies ar magistralinių

kraujagyslių sužalojimo:
33.1. Nežymus – pulso padažnėjimas, dusulys po fizinio krūvio, širdies apimties 30
padidėjimas, patinimai
33.2. Žymus – stiprus dusulys, stazės reiškiniai plaučiuose ir kepenyse, nuolatinis 60
patinimas, ascitas, kaklo venų išburkimas
33.3. Labai žymus – kvėpavimo ritmo sutrikimas, stazė plaučiuose, atsikosėjimas 90
krauju, skystis krūtinplėvės ar širdiplėvės ertmėse, ascitas, kepenų cirozė
34. Kraujo apytakos sutrikimas dėl stambiųjų periferinių kraujagyslių
sužalojimo:
34.1. Nežymus – patinimai, pulsacijos susilpnėjimas 10
34.2. Žymus – žymūs patinimai, cianozė, ryškus pulsacijos susilpnėjimas 25
34.3. Labai žymus – labai žymūs patinimai, cianozė, limfostazė, trofikos sutrikimai 50

VII. VIRŠKINIMO ORGANAI

35. Kramtymo sutrikimas dėl veido kaulų lūžimo ar apatinio žandikaulio

išnirimo:
35.1. Nežymus sukandimo ir kramtymo sutrikimas 10
35.2. Žymus sukandimo ir kramtymo sutrikimas 20
35.3. Labai žymus sukandimo ir išsižiojimo sutrikimas, žandikaulio deformacija 30
36. Apatinio žandikaulio netekimas:
36.1. Dalies žandikaulio 40
36.2. Viso žandikaulio 80
Pastaba. Priskiriamas ir dantų netekimo procentas.
37. Liežuvio netekimas:
37.1. Nuo distaliniam trečdalio 15
37.2. Nuo viduriniojo trečdalio 35
37.3. Visiškas 70
38. Nuolatinių dantų netekimas:
38.1. 1-2 dantų 5
38.2. 3-5 dantų 10
38.3. 6- ir daugiau dantų 25
Pastabos:
1. Danties nulūžimui prilyginamas ne mažiau kaip pusės danties karūnos
netekimas.
2. Pieninių dantų netekimo ar dantų protezų nulūžimo procentas
neįskačiuojamas.
39. Burnos susiaurėjimas, seilių fistulės susidarymas:
39.1. Nežymus 10
39.2. Žymus 20
39.3. Labai žymus 30
40. Stemplės arba ryklės susiaurėjimas dėl nudegimo ar sužalojimo:
40.1. Sunkiai ryjamas minkštas maistas 40
40.2. Sunkiai ryjamas skystas maistas 70
40.3. Visiškas nepraeinamumas (gastrostoma) 100
41. Skrandžio ir žarnyno funkcijos sutrikimas dėl sužalojimo ar
apsinuodijimo:
4.1. Dispepsiniai sutrikimai, gastritas, pankreatitas, enteritas, kolitas 15
41.2. Sąauginė liga, dalinis žarnyno nepraeinamumas 30
42.3. Dirbtinė išeinamoji anga 100
42. Hepatitas, išsivystęs dėl kepenų sužalojimo ar apsinuodijimo 20
43. Kepenų dalies ar tulžies pūslės pašalinimas dėl sužalojimo 35
44. Blužnies pašalinimas dėl sužalojimo 30
45. Dalies skrandžio, dalies kasos ar dalies žarnyno pašalinimas 50
 11

46. Viso skrandžio pašalinimas 80

VIII. ŠLAPIMO IR LYTINĖ SISTEMA

47. Inksto pašalinimas:

47.1. Dalies inksto 10-20
47.2. Viso inksto 30
48. Šlapimo išskyrimo funkcijų sutrikimai:
48.1. Cistitas, uretritas, pielocistitas, šlapimtakio ar šlaplės susiaurėjimas 10
48.2. Žymus šlapimtakio ar šlaplės susiaurėjimas, šlapimo pūslės tūrio sumažėjimas 25
48.3 Visiškas šlapimtakio ar šlaplės nepraeinamumas, fistulė lytiniuose organuose 60
49. Lyties organų sužalojimo pasekmės:
49.1. Pašalinta kiaušidė, kiaušintakis arba sėklidė 40
49.2. Pašalinta dalis vyro varpos 50
49.3. Pašalinta gimda ar visa vyro varpa 80

IX. MINKŠTŲJŲ AUDINIŲ SUŽALOJIMAI

50. Veido ir kaklo priekinio ar šoninių paviršių randai po nudegimo,

nušalimo ar sužalojimo:
50.1. Neryškūs veido pažeidimai (Kosmetiniai randai, pigmentinės dėmės) 10
50.2. Ryškūs veido pažeidimai 25
50.3. Labai ryškūs, trikdantys mimiką 50
51. Liemens ir galūnių odos randai (hipertrofiniai, keloidiniai,
deformuojantys minkštuosius audinius, trukdantys dėvėti drabužius arba
avalynę, taip pat išsidėstę atvirose kūno dalyse):
51.1. Užima mažiau kaip 1% ploto 5
51.2. Užima 1-2% ploto 10
51.3. Užima 3-4% ploto 15
51.4. Užima 5-10% ploto 25
51.5. Užima daugiau kaip 10% ploto 35
Pastaba. Delnas atitinka 1% kūno paviršiaus ploto

X. LIEMENS IR GALŪNIŲ KAULŲ SUŽALOJIMAS

STUBURAS

52. Stuburo funkcijos pažeidimai:

52.1. Nežymūs – riboti judesiai, nėra pakitimų, nestipraus skausmo sindromas 15
52.2. Žymus judesių apribojimas, nežymūs pakitimai ir skausmo sindromas 30
52.3. Labai žymūs – labai riboti judesiai, žymūs pakitimai ir skausmo sindromas 50

MENTĖ IR RAKTIKAULIS

53. Pečių lanko funkcijos pažeidimas po mentės ar raktikaulio lūžio arba

raktikaulio išnirimo:
53.1. Nežymūs pakitimai, raumenų hipotrofija ir jėgos sumažėjimas, riboti peties 20
sąnario judesiai
53.2. Žymūs pakitimai, raumenų hipotrofija, labai riboti peties sąnario judesiai ir 30
jėga
53.3. Labai žymūs pakitimai, pečių lanko raumenų atrofija, labai riboti peties sąnario 50
judesiai
Pastaba. Kai sužalojama dešinė ranka (kairiarankių – kairė) procentas
padidinamas 5%.

PETIES SĄNARYS

54. Peties sąnario nejudrumas 60

55. Tabaluojantis peties sąnarys dėl dalies žastikaulio ar mentės rezekcijos 65
 12

56. Peties sąnario kontraktūra:

56.1. Neryški – rankos judesys į priekį (sulenkimas) – 170o–120o; rankos judesys 20
atgal (ištiesimas) – 60o–40o; rankos judesys į šoną – 150o–120o
56.2. Ryški – rankos judesys į priekį (sulenkimas) – 115o–75o; rankos judesys atgal 30
(ištiesimas) – 35o–30o; rankos judesys į šoną – 115o–75o
56.3. Labai ryški – rankos judesys į priekį (sulenkimas) – mažiau kaip 75o; rankos 50
judesys atgal (ištiesimas) – mažiau kaip 30o; rankos judesys į šoną – mažiau
kaip 75o
Pastaba. Normalus peties sąnario judėjimas: rankos judesys į priekį
(sulenkimas) – 180o; rankos judesys atgal (ištiesimas) – 60o–70o; rankos
judesys į šoną – 180o; rotacija: vidinė – 90o; išorinė – 50o.
57. Įprastas peties sąnario išnirimas 20
Pastaba. Kai sužalojama dešinė ranka (kairiarankių – kairė) procentas
padidinamas 10%.
ŽASTAS

58. Rankos ir mentės (ar jos dalies) netekimas 80

59. Rankos netekimas po egzartikuliacijos peties sąnaryje arba bigė 75
vidurinėje žasto dalyje
60. Rankos netekimas – bigė viduriniame arba apatiniame trečdalyje 65

61. Vienintelės rankos iki traumos netekimas 100

62. Nesuaugęs žastikaulio lūžimas (netikras sąnarys) 65
Pastaba. Kai sužalojama dešinė ranka (kairiarankių – kairė) procentas
(išskyrus 62 p.) padidinamas 5%.

ALKŪNĖS SĄNARYS

63. Tabaluojantis alkūnės sąnarys po dilbio kaulų rezekcijos 50

Pastaba. Kai sužalojama dešinė ranka (kairiarankių – kairė) procentas
padidinamas 10%.
64. Alkūnės sąnario nejudrumas:
64.1. Iš sulenktos padėties 60o–90o kampu 35
64.2. Iš sulenktos padėties mažesniu kaip 60o arba didesniu kaip 90o kampu 40
65. Alkūnės sąnario kontraktūra:
65.1. Nežymi – sulenkimas – 50o–60o; ištiesimas – 175o–160o 10

65.2. Žymi – sulenkimas – 65o–90o; ištiesimas – 155o–140o 25

65.3 Labai žymi – sulenkimas mažiau kaip 90o; ištiesimas mažiau kaip140o 35
Pastabos:
1. Normalus alkūnės sąnario judėjimas: sulenkimas – 30o–40o; ištiesimas –
180o; rotacija – 180o.
2. Kai sutrikdoma dešiniojo (kairiarankių – kairiojo) alkūnės sąnario funkcija,
procentas didinamas 5%.
DILBIS

66. Dilbio netekimas dėl egzartikuliacijos alkūnės sąnaryje 70

66.1. Kai iki traumos buvo vienintelis 100
67. Dilbio bigė bet kurioje dalyje 65
68. Nesuaugęs lūžis (netikras sąnarys):
68.1. Vieno dilbio kaulo 30
68.2. Abiejų dilbio kaulų 50
69. Dilbio funkcijos sutrikimas:
69.1. Nežymus pronacijos ir supinacijos (iki 60o) sutrikimas be alkūnės ir riešo 10
sąnarių judėjimo sutrikimų, raumenų hipotrofija
69.2. Žymus (iki 45o) pronacijos ir supinacijos sutrikimas, pakitimai, alkūnės ir riešo 15
sąnarių judėjimo sutrikimai
69.3. Labai žymus pronacijos ir supinacijos (iki 30o) sutrikimas, pakitimai, alkūnės 25
ir riešo sąnarių judėjimo sutrikimai
 13

Pastaba. Dešiniojo (kairiarankių – kairiojo) dilbio funkcijos sutrikimo

procentas didinamas 5%.
RIEŠO SĄNARYS

70. Riešo sąnario nejudrumas:

70.1. Ištiesus 30
70.2. Sulenkus 40
71. Riešo sąnario judesių apribojimas:
71.1. Nežymus – sulenkimas – 140o–160o; ištiesimas – 145o–150o 10
71.2. Žymus – sulenkimas – 155o–160o; ištiesimas – 155o–160o 15
71.3. Labai žymus– sulenkimas mažiau kaip160o; ištiesimas mažiau kaip160o 25
Pastabos:
1. Normalus riešo judėjimas: sulenkimas – 110o–115o, ištiesimas – 135o–140o.
2. Dešiniojo (kairiarankių – kairiojo) riešo funkcijos sutrikimo procentas
didinamas 5%.

PLAŠTAKA

72. Plaštakos netekimas nuo riešo arba delnakaulių 65

73. Nesuaugę riešo kaulo arba delnakaulių lūžiai (netikri sąnariai) 15
74. Plaštakos funkcijos sutrikimai-pakitimai, raumenų jėgos sumažėjimas,
griebimo sutrikimas:
74.1. Nežymūs 10
74.2. Žymūs 20
74.3. Labai žymūs 25
Pastaba. Dešinės (kairiarankių – kairės) plaštakos funkcijos sutrikimo
procentas didinamas 5%.

PLAŠTAKOS PIRŠTAI

75. Pirmasis pirštas (nykštys):

75.1. Naginio pirštakaulio minkštųjų audinių defektai su pakitimais 5
75.2. Naginio pirštakaulio bigė 10
75.3. Bigė tarpfalanginiame sąnaryje 15
75.4. Pamatinio pirštakaulio bigė 20
75.5. Piršto netekimas 25
75.6. Piršto netekimas kartu su delnakauliu ar jo dalimi 30
75.7. Vieno savojo piršto sąnario nejudrumas:
75.7.1. Pusiau sulenkus 10
75.7.2. Ištiesus arba sulenkus 15
75.8. Dviejų savųjų piršto sąnarių nejudrumas:
75.8.1. Pusiau sulenkus 15
75.8.2. Ištiesus arba sulenkus 20
75.9. Delnakaulio-piršto sąnario ir dviejų piršto sąnarių nejudrumas:
75.9.1. Pusiau sulenkus 20
75.9.2. Ištiesus arba sulenkus 25
75.10. Piršto judesių sutrikimas:
75.10.1. Nežymus 10
75.10.2. Žymus (pusiau sulenkus) 15
75.10.3. Labai žymus (ištiesus arba sulenkus) 20
Pastaba. Dešinės (kairiarankių – kairės) rankos pirmojo piršto funkcijos
sutrikimo procentas (išskyrus 75.1, 75.2, 75.7.1 ir 75.10.1 p.) didinamas 5%.
76. Antrasis (rodomasis) pirštas:
76.1. Naginio pirštakaulio minkštųjų audinių defektai su pakitimais arba bigė 5
galiniame pirštakaulyje
76.2. Bigė viduriniame pirštakaulyje 10
76.3. Pamatinio pirštakaulio bigė 15
76.4. Piršto netekimas 20
 14

76.5. Piršto netekimas su delnakauliu ar jo dalimi 25

76.6. Nežymi piršto kontraktūra arba distalinio savojo piršto sąnario kontraktūra 10
76.7. Piršto kontraktūra pusiau sulenkus, taip pat proksimalinio savojo piršto sąnario 15
arba delno-piršto sąnario ankilozė
76.8. Piršto kontraktūra visiškai sulenkus arba ištiesus, taip pat dviejų savųjų piršto 20
sąnarių ankilozė
Pastaba. Dešinės (kairiarankių – kairės) rankos antrojo piršto funkcijos
sutrikimo procentas (išskyrus 76.1 ir 76.2 p.) didinamas 5%.
77. Trečiasis (vidurinis), ketvirtasis (bevardis) arba penktasis (mažylis)
pirštai:
77.1. Galinio pirštakaulio bigė 5
77.2. Bigė viduriniojo arba pirmojo savojo piršto sąnario lygyje 10
77.3. Piršto netekimas su delnakauliu arba jo dalimi 15
77.4. Nežymi piršto kontraktūra arba antrojo savojo piršto sąnario ankilozė 5
77.5. Piršto kontraktūra pusiau sulenkus arba pirmojo savojo piršto sąnario arba 10
delno-piršto sąnario ankilozė
77.6. Piršto kontraktūra visiškai sulenkus arba ištiesus padėtyje arba dviejų, tai pat 15
trijų piršto sąnarių ankilozė

VIENOS PLAŠTAKOS KELI PIRŠTAI

78. Dviejų vienos rankos pirštų netekimas:

78.1. Pirmojo ir antrojo pirštų 45
78.2. Pirmojo ir trečiojo, pirmojo ir ketvirtojo arba pirmojo ir penktojo (1+3), (1+4), 35
(1+5)
78.3. Antrojo ir trečiojo, antrojo ir ketvirtojo arba penktojo (2+3), (2+4), (2+5) 25
78.4. Trečiojo ir ketvirtojo arba trečiojo ir penktojo (3+4), (3+5) 20
79. Trijų vienos rankos pirštų netekimas:
79.1. Pirmojo, antrojo ir trečiojo, ketvirtojo arba penktojo (1+2+3), (1+2+4), 50
(1+2+5)
79.2. Pirmojo, trečio ir ketvirtojo arba penktojo (1+3+4), (1+3+5) 45
79.3. Antrojo, trečiojo ir ketvirtojo arba penktojo (2+3+4), (2+3+5) 35
79.4. Trečiojo, ketvirtojo ir penktojo (3+4+5) 30
80. Keturių vienos rankos pirštų netekimas:
80.1. Pirmojo, antrojo, trečiojo ir ketvirtojo arba penktojo (1+2+3+4), (1+2+3+5) 55
80.2. Pirmojo, antrojo, ketvirtojo, penktojo 55
80.3. Pirmojo, trečiojo, ketvirtojo, penktojo 55
80.4. Antrojo, trečiojo, ketvirtojo, penktojo 50
81. Visų vienos plaštakos pirštų netekimas 60
82. Riboti visų plaštakos pirštų judesiai:
82.1. Nežymus 35
82.2. Žymus – pusiau sulenkus 50
82.3. Labai žymus – ištiesus arba sulenkus, taip pat pirštų sąnarių ankilozė 60
83. Riboti keturių plaštakos pirštų judesiai:
83.1. Nestripriai 30
83.2. Stipriai – pusiau sulenkus 45
83.3. Labai stipriai – ištiesus arba sulenkus, taip pat pirštų sąnarių ankilozė 55
Pastaba. Dešinės (kairiarankių – kairės) plaštakos pirštų netekimo bei funkcijos
sutrikimo procentas didinamas 5%.

DUBUO

84. Dubens funkcijos sutrikimas:

84.1. Nežymus statikos sutrikimas 20
84.2. Žymus statikos sutrikimas, riboti vieno klubo sąnario judesiai 30
84.3. Labai žymus statikos sutrikimas, riboti abiejų klubų sąnarių judesiai 60

KLUBO SĄNARYS
 15

85. Klubo sąnario nejudrumas:

85.1. Ištiesus 45
85.2. Sulenkus 60
86. Riboti klubo sąnario judesiai:
86.1. Nežymiai – sulenkimas 80o; ištiesimas 50o; grįžtamasis judesys 55o–40o 15
86.2. Žymiai – sulenkimas 75o–60o; ištiesimas 45o–35o; grįžtamasis judesys 35o–30o 25
86.3. Labai žymiai – sulenkimas mažiau kaip 60o; ištiesimas mažiau kaip 35o; 35
grįžtamasis judesys mažiau kaip 30o
Pastaba. Normalus klubo sąnario judėjimas: sulenkimas 80o–100o; ištiesimas
60o–70o; grįžtamasis judesys 60o.

ŠLAUNIS

87. Kojos netekimas dėl egzartikuliacijos klubo sąnaryje arba bigė 70

viršutiniame trečdalyje
87.1. Kai iki traumos koja buvo vienintelė 100
88. Šlaunies bigė viduriniame ar apatiniame trečdalyje 60
89. Netikras sąnarys (nesugijęs šlaunikaulio lūžis) 55
90. Kojos funkcijos sutrikimas dėl šlaunies traumos:
90.1. Nežymūs pakitimai, klubo arba kelio sąnarių judėjimas 15
90.2. Žymūs pakitimai, riboti klubo ir kelio sąnarių judesiai arba labai riboti vieno iš 30
šių sąnarių judesiai
90.3. Labai žymūs pakitimai, labai riboti klubo ir kelio sąnarių judesiai 45

KELIO SĄNARYS

91. Tabaluojantis kelio sąnarys 45

92. Sąnario nejudrumas:
92.1. Ištiesus 35
92.2. Sulenkus 50
93. Patologinis sąnario judrumas dėl raiščių plyšimo 10
94. Riboti kelio sąnario judesiai:
94.1. Nežymiai – sulenkimas 80o–85o; ištiesimas 170o–175o 10
94.2. Žymiai – sulenkimas 90o–100o; ištiesimas 165o–150o 20
94.3. Labai žymiai – sulenkimas mažiau kaip100o, ištiesimas mažiau kaip 150o; 30
Pastaba. Normalus sąnario judėjimas: sulenkimas 30o, ištiesimas 180o.

BLAUZDA

95. Blauzdos netekimas dėl egzartikuliacijos kelio sąnaryje arba bigė 60

viršutiniame trečdalyje
95.1. Vienintelės kojos blauzdos netekimas 80
96. Bigė viduriniame ar apatiniame blauzdos trečdalyje 50
97. Nesuaugęs blauzdos kaulų lūžis (netikras sąnarys):
97.1. Abiejų kaulų 45
97.2. Blauzdikaulio 35
97.3. Šeivikaulio 20
98. Blauzdos funkcijos sutrikimas:
98.1. Nežymus statikos pažeidimas, skausmo sindromas, nežymūs pakitimai 15
(sutrumpėjimas 1–2 cm), nežymiai riboti kelio ir čiurnos sąnarių judesiai
98.2. Žymus statikos pažeidimas, skausmo sindromas, patinimas, pakitimai, riboti 25
kelio ir čiurnos sąnarių judesiai arba labai riboti viename iš šių sąnarių judesiai
98.3. Labai žymus statikos pažeidimas, skausmo sindromas, patinimas, labai riboti 40
kelio ir čiurnos sąnarių judesiai, žymūs pakitimai

ČIURNOS SĄNARYS

99. Tabaluojantis čiurnos sąnarys 35

 16

100. Čiurnos sąnario nejudrumas:

100.1. Funkciškai patogioje padėtyje (sulenkta 900-950 kampu) 25
100.2. Bet kurioje kitoje padėtyje 35
101. Riboti čiurnos sąnario judesiai:
101.1. Neryški kontraktūra 10
101.2. Ryški kontraktūra 15
101.3. Labai ryški kontraktūra 20

PĖDA

102. Pėdos netekimas dėl čiurnos sąnario egzartikuliacijos arba pėdos 40

amputacija ties čiurnos kaulais
103. Pėdos distalinės dalies netekimas dėl amputacijos padikaulių lygyje 30
104. Pėdos funkcijos sutrikimas:
104.1. Nežymus statikos pakenkimas, patinimas, skausmo sindromas, pakitimas 10
104.2. Žymus statikos pakenkimas, skausmo sindromas, pakitimas, riboti čiurnos 15
sąnario judesiai
104.3. Labai žymus statikos pakenkimas, skausmo sindromas, žymūs pakitimai, labai 25
riboti čiurnos sąnario judesiai

PĖDOS PIRŠTAI

105. Visų pėdos pirštų netekimas dėl padų-pirštų sąnarių egzartikuliacijos 25

arba amputacijos pamatinių pirštakaulių lygyje
106. Pirmojo piršto netekimas kartu su padikauliu arba jo dalimi 15
107. Pirmojo piršto netekimas dėl pado-piršto sąnario egzartikuliacijos arba 10
bigė pamatinio pirštakaulio lygyje
108. Pirmojo piršto galinio pirštakaulio netekimas 5
109. Antrojo, trečiojo, ketvirtojo arba penktojo pirštų netekimas:
109.1. Dėl egzartikuliacijos pado-piršto sąnaryje arba bigės ties pamatiniu 5
pirštakauliu
109.2. Netekimas kartu su padikauliu ar jo dalimi 10
109.3. Piršto funkcijos sutrikimas arba vieno, dviejų pirštakaulių netekimas:
109.3.1. Vieno, dviejų pirštų 5
109.3.2. Trijų, keturių pirštų 10
110. Potrauminis tromboflebitas, limfostazė, trofikos sutrikimas:
110.1. Nežymus 5
110.2. Žymus 10
110.3. Labai žymus 15
111. Po sužalojimo išsivystę osteomielitas, kiti pūlingi procesai, fistulės:
111.1. Nežymūs 10
111.2. Žymūs 20
111.3. Labai žymūs 30
Pastaba. Kai dėl šių uždegiminių pakitimų sutrinka kurios nors galūnės ar
fragmento funkcija, šie procentai pridedami prie darbingumo netekimo,
apskaičiuoto sutrikus funkcijai.
______________