| 1 KAPITALIZMO KULTORINIA RIESTARAVIMAL | iron ake ap pada, i litnai sugebant ta ka wea -objek | . tkroveje Tg poky ya ap | ment telsingas pracities avg - Slandien hulle askin yrapranaseané tl kas wyksta menininko wad Kalra pivyravo del dvijg viens Kita poplldent zacjos komponent, prankstani ne fF Permaing irnaujovig ja mastelbia realy pokyiy masta ra, mazatg pe pasarosiusp me‘ultinis impulsas bv teisintas. Dabar vis sai omene pri Pati tok vazduotsvadmenoanktan bavo man Eat neato noi rina morale in is kas uj. Sa dna adnan vetngent nollres jam eet nauos pasauljutos- nel reece geri echrloge ipptvad pege a nomikns i ecologies polyno ae iii fnansiné kaina, Politik ies olje naujovims pret Gams pacios kultaros 2 sry nekas netukdo, mors gall lesgumo 2moniy negli jy Jengvai prints Si cnaujoviy trachea" (ap ja pavading Harokdas Ro senbergas) patty to, Kale menu tl ini, lady 2anrus ir isbandyti vaus pat pas aspektus Siandien bevelknckas neresie ar dar yn es aoe Silas bay lakoma eit ar psipurstiay Oak i ar pasbjauretina?, O wi Suomenes teoretiky Michelio Foucault ir D. tuose net panigsmasInikomasaukStesneGeson Jas pasauléjaatos formas ies Nau thus knria madosgrupés, pasiventusiosyrindt rove, keadangi nayjove ajoves, : 0p sali mast has Sipriesina, naujos pasauejauiosformos eas atinkantys ‘gevos sta grit pint, beidamnikullrinés masts naj, gauss Znaslidos ry pramonds inion mai elma we sen Kt 8 naujovésHskyrimu iho ideologi,hurig tnininkal qmoningai prime: menas ate el avangardo vaidmenj, Pati svangardo ~pritakinio puot \/ mo burio ida vodo, kad modernasis menas ae kltars \ ickada sau nets alspindét pamating soiling strukta Ora veikiaatvers elas radikalioms naujowéms, Tiss sa kant pamatysime, kad pal avangando ide pripazins telstra, ivrtina kltrosvirienybe elgsenos, morales ix galiausal, polos tse. Tronis, kad prmajg svirbiqavangardo sampratos formulotypateké Henri de Saint-Simonas ~ 2mogus,t pes padi technokratinesvaldBios simboli. Norsvaran ‘aj naujosvisuomencs ga Saint Simonas lake inzini ri is spate, kad 2monem stings jkvpimo, kad kek. ‘onybe ised irkad reikia naujo Kult, O naa falas rado pates meng bale, Menininksatslels visuomenc ‘idinga ate audrindamas 2mones cvillzaijos perspek tyes, Menininka ie mokslininko dsloge terminut .avan gandss" Saint Simonas suteiké modern kaltring reiki ie (shittingai noo ankstesns, kanes): Tai mes, menial, Dosim sy avangardas: 6k ru, meno ga yra pati betapishausia ir grein ‘aka norime tarp sonia pases maujas des, ieisame jas marmure ar drobije; |. Jirtivo bad, eta nei bet Kurivo hit, jaudiname i visgkal pa. Sekiame tmones. Kreipiames j mons valzduote irjausrmus toda visuomet tare vekt gyvisusi it ratngeatsi ‘Koksruostabus meni kins - eigiamal ve visuomeng, trai 2ynes primenant parks vera Zygiuol vsy intelektuainig sugebojimy priesaky cepochoje, ka ie sugebdjimai lablausial isi “ai menininky pares, taj isabanal pastaba kad Siandien nebéra joo reikimin avangardo nebéra radikaio jtampos trp nao sokiruo awangardas limo savo pergle Visita alsidavus nau aeangarda fakibai paverteinatitucia ie paved jam lat kurt ka norsnagja~ gal gale, ko gero, o paties ap maudu is Ukrujy kultGtal Buvo duota veksme lasve bv trai pripatint, Kad j= yey veiksnys mir dPatgsmingal primantipermainasvisuomené Viswomenel grape ar individu tora yra nuolat nis tapatybespalalkymo.procesgs pasitlant darn, ‘euriama nuoseliogus estelinems pazisroms moralin ae rmenybes sampratairgyvenimo stilium, kari Sias muosta tas askleidtla amogy bel jonamus puotiantais daiktais it JoppadirasirlsLindia shonin. Taig ality ya paso fatto, emocjy, martina bido ir visus Hugs jausmus su twarkytlsiekiando proto sis Tojo poz datguma kati scialiniy strok tory atrodo esq vientisos, nors visada badavo maz rupli, pripadjstantiy ezoerines,netipithas, paprastal Tnisvamanikas vertybes. Klaikinéskaltaros vintisumg nije k rytiniy noma struktaes,pakartojent or alos susljimas aieKiant dorybes, Kes tro nestatytanuosehlvisuomencsirba2 gon ie progaro Ilerarcajas, Seite iganymo sek scialinémis reset niémisformomis. Naw laky pradoje burfuaziné kul ies ie csi scala eaeuatieo venta Jar in torn svita charaktero stuktarg, pare tvarka darbu Klaskinésocaliné teonija(2odzia .klakind” 8 api bacina XIX a i X a, pradtioe atori) tip pat lakes nvostatos, kad kl suslus su sociale sruREs Kalp jaw sakiau, Marras mane, kad vissltus visuomenes a pektus nalemia gamybos bidas, ultra kaipi pindejo bazg ir tel negaléjo bats autonomiska. Beto, burzuazineje visuomendje kultarabuvo pridausoma nu, skonomihos, nes kltGra tap pat vrto preke, vertinam "ilos perkama ir prduodama main procee. Maxas We bers tirtine, kad flosoia, elgsena ir socaline struktara lauds suijusos, nes vsos visuomenésSakos ~ moks Ins ehonomika tis ir hula Wesmes buvo rcionalis fines, Netgl meno formosi esmés buvoraconalitnés We fea tai teisinga dviem podidrais: kosmologiniams Va ani flsofijo ir kuliros aspektame badingas magisks herein. ‘ma palin (anot Schiller, pasa ‘meny strut bel formy sistema, men tisk Bao onal: Konketus Weber paeikiamas pavyzys ~ Voki ‘ruharmoniné skordiné muzika priedingai ne! primityi isha muzika, paremta goms,leldaanci jhiemevakat vary maksimay interval ick}: Pagaliau,PiturimasSo rokinas knygojeSecialin ir Kure dinate (Socal and Cultura rami) tigi, kad Kula vier tes (cpagrindins principas, .protas"),sojungianis deja irprasme, persmelkiantis visas viewoments aspektus. Siu Iaikin€ visuomene yrajussha, nes empiri, materia, listing ekatravertska, oientuot jechniba i hedonistin Siandien mane stubina siems podiseiams prietingas acikalssocaingsstruktros (technoekoneminéstvarkos) alsikyrimas nao kuliGros, Soialinge struktaroje dom -onomini principas,apibadinamas efektyvumoirno terminais- gamybo organizavi tvarkant dais, aip pati 2moneskaipdaikts Kuta ya pala, mibh ole wyras ircionals, neintelektus his budas, savas lskantskallriny vernon Ke ia 0 povek a. aveldétacharakterio struktéra, pabrezantsavikontrol Susilalkynaisantoruma, technorkonomine|stuktGral vis dar svar, bet ate ert utr, vishal akmetu sia burduzines veriybes ~ paradoksal, bet dali dit apilallstinés ekonominds sistemos poveikio. ociologijos mokslas remias prielaa, kad indy ikiausomai uo jy Hases ar kitosstrategines padetiessocllingje strakta roje ir kad skitingy pad 2moniy interes, naosta bendro amziaus,Iytes, profesios,religjos, gyverimo kai rear mieste rtf podiiriu, Manoma, od He poby mii ‘rupoojas specfiniy bade ~paprasta je atpazstan kaip Ssocaliné Klase~ tag elgenys pe Kimo ipro a, vaiky auklgjimas ir pan, sstemninga shinasipriklaw somal nao Kase ab patie ijuos gallina rasp ragumal ir daugelsisoilinio gyve ‘imo aspekty (pvz.balsavin) sis bends teiginys gal ninga shir tam ir socal poy bit tnka ir dabae Bet datos vs akivatzdznu kad dele ei mgstysime tokiomls pl ‘ategorjomis kaip darbininky Klas, vidurinioy Klas i oy ose i eis EmonoMs, aps atvinas hon ukstvomene. Klausimus ape a, kas varios ark seksuals, neSvankybes pasiinks kaip polin) sii, me Enusis hepeningas” ar underground kin, nétalengya si sleti su .slandatinais” sociologinio disturso -Kntema sii". Amaiusirtslavinimas gat bat svarbesni akto abet, turintgalvoje man) auktojo molto pina, ners paprasta nuspet ees} vien ik page aiavinima, Daugyb aukitesosios vdurinioiosKlses Sinn valk socalng santvark, 0 gal alg po Feistcetotini gysenima-patelsninus hut meno Late SaiF meno Kirin~ tk ti sutelkia prasmg tmogas pa fangoms perdengii save. Bet Nietzsche's pavyzdyye sis sizdu kad grizimas pre meno, pats skverbimasipric en asies Sak modernizmo idkajimas stumia nite meng Pe psichologis: nuo produlto rie produto irs} nus objeto pie prchiks. Septiniajame detimimetyje sirutlijogainga post. ‘modernizmo srove, modernizmologikaalvatsl ik oh ‘miausiq jos riby.Tovitose Normano ©. Browne ie i helio Foucault radtuose, Wiliame Burroughso, Jeane Ge Hetil dali Normano Mailrio romariose bel dabar os‘sur supanciofe porno-pop kultaroje matome loging mo dernistiniy inten kalminacia, Dianos Teli Zod tarant, ie yra avandia’ enapts, ostmodemnistine’ naotakai bdingn keetas aspek ty. Postmodernizmasestetnjgyvenimo patesinima vai 4a paket institu, Tikimpulsasrmalonumas ya Hk ‘ie feigi gyvenima; visa kta ~ neuroze ir mirtis Be to, tn icin modernizmas, kad irkaip drs, vis cho savopo. traukiusjgyvendindavovaizductje, meno ribose, Deseo niky ar mogdudish fantacy raha tarkeesttnés or ‘mes principal. Todél menas, norsirgriaudamas visuomene, Vis dar buvotvarkosicimpicitharacionalis form, jl ne racionalaus turinio, pus} Postmodernismas Ballon, {8 meno indy jis rusloja riba ir vrtina, Kad Basa bo das paint yp gyeendinfzo ne kurt pershyran .Hepenine 20 i envifonmentas gate ir scena™ yea tol gy. Keita, tia savaime visa tal néeavisiainauja. Soe Vakary religijoe vi lak, buvo ezoteriniy tradi, letsdavusiy dalyvautislaptuose atsipslaidavimo,itvirks Vimo ir vsiskos laisves ritualuose~ juose dalyvaudavs -gnostika,slaptu 2nojiensjventint shptas schtay Fe losotindsgnostcizme nuosatospatisno suvardymy ke ‘uos visuomené primeta savo narians, puolima, Tain Practye os Zinios buvo hermetsa sugomon jy haat Sapukavo, stmodernizmas abiausil i stulbina tuo, had tai kas Kadaise buvo laikoma ezoterika,dabar paskelbta Ideologia, otal, kas kadase priklassédvasis sistokra ‘ams, dabar visto demokratine masiy nuosavybe, Gnoat ‘a visuomet puoe istornis ir psichologiniuscivileacion ‘abu. Ta taka dabarbave paver plataus Eularinio sae ‘Blo platforms Pats postmodernintinis mentaltetas, taktuojamas ip Laisval susijusiy doktring sistema, pltojosi dviem kxyptimis Fimo} fil find, tam tkras negatyvus hag zis, Michels Foucau) 2mogy laikotrumpalate stor ne inkarnalfayspédsake smelye", kur} nuplas Bangs Sugriaut ir paraity apnikt}Zmogaus eral, vadinen ‘sila ir bat" bus dekonstroti Tal jau ncbe Vakary ‘huosmakis, bet visos cilia pabaiga. Cia daug ma fos, dodtiy Zaismo, privedantio mint iki absurdisko lo sgskumo. Jel tal nebus visi pamista,tkieusn bus pes enama tik pat, Rik ir pikas dadalemo ar surteaizmo {aismningumas — bap kllios stro ifnasa Bet antroji postmodernistinés sqmones ki pts tur sdaug.svrbesniy pasekig, fra prchologins ees sma aly ilaisvinime, erotik, patra laisvé ie pena ‘nis dingstimis puolant jprasio elgesio vertybiy it moty vu modelius Svarbus butent is postmodernistinés dokte ‘os aspektas, kia populates forma, Nes ai ei, ‘ad viduriniosis lass vertybiy biz au ne a Kany ‘pie XDC a. vidur burduszing parauledira ~ racio alistine dalykitha, pragmatisha —sviedpatavaine itch Ainéje-ekonomingje struktroje,betirkaltaroje. ype rel ‘es irfvetimosistemose,vaikamsugdiusiose katy ‘motyvac Ji tiumfavo visu, ir paspriesinimo bata tk kultros srt, i zmoniy niekinusy jos neberojiha iran Sitragiska nuotaika bei varkngs port aia, pasts ip matéme, pastarj Simtmet antiburauarine ku ‘Ora sche tapti autonomidka sociales struktinos atv i pema,meigdamma burBsazines veriybes mene 2 an tra, suhurdamasalas ur bohema iravangardasgaléjo gy ‘enti peebingo stiiausgyvenima, Amziy sandra a tardul pavyko iésikovot savalg-eyvenimo exdve"s 0 ap 1910-1990 m, seme pal raicing kul Antiburduaziné nuostata laine doktrnos ir gy nim sis nyse To os pergals klfdroje sivyrave antinomiskumas i antistitucionalizmas, Meno sie eset nésdoktrinoslygmeny, mafaskasprietinosbegalinig eke periment, nevarzomoslalsves,netramdomo jatimisuno ‘jak dasiguma pritae, kad impullas virsesnis uz tvark, o vaizduote ya alspari gra raconalia kritikal, Avanga imodemistingje kultirojenebéra imasabs boise to kas ona ito, a a Kultéroje maiai ka gina trading buréustine pyee ‘imo twat, jos raionalrn i nuossisima,néra i i tosjos karin prasmiqar sisting formy steno, bent ek vertinames intelekio ie hultros poz. eg, haip tai re soialinia et, ka kaltoroje yrs sb. als renaliatas, this ignoraot visusturimus fk tus, iandien katara Irate struktora Fadia att Tr Bate alesis lek ko a es finein socialingme revolitcioms ToklanavjaFevolucjajau prasdéjo dvlem esminias bridais. Pima, mene pasikta klliros attonoeja dabar ppamazu pereinay gyvenim arena, Postmodernsins po vis felkaaujs a Kas aka budavo eali2uojana fan taziioje ir vaieduote,jgyvondin ir tkroveje. Tap mena fr syveneno nebira skitomo, Viskos, kas leita mene, le ‘Antra, gyvenimo sli, kadaiseprakthwotamazor. tlio, nesvarbu a Saltakraujiig Baudelaie’o gyvenina nuke, ar halivcinacinj Rimbaud sautjima—dabarkopi \ pakankamal skiing), Bs sls vyrauja kltrneje cenoje. Si mastopaikitimas septinojodetimemetio kl tGrojesukltsavita bang ssjuig su tho kad Kadale ma syGiam eituibdingas bohemiskss gyvenimo sli dabar seid thane masindsSintasdaid Six dvsjy pohytn cerns pico alsin kl: ‘os poli pries scaling stuktary’. Anka | to krone us tiputios buvo tite kaip|Aerylusins pots, riuos été patentuol visuoments vail”. pavyzdiiu ‘ono pasilymas Notre Dame kates bokstis paket niGkaestkiniasbutelas, vienas jg baty pripildytas esujolo Hida apart pati batnyis Uap ath nekalty mergeiy mokyka.Taiau nepapratashipit-nae otk roko kaltaros Spopulianyimas (i -naujof pasa ts hatroje) griauna pati socialing struktir,kiedamas a palikanciq motyvacingepschologinio aly gio sistema ini desimtmetioKultros reiki nau si thaws sorta aketing tal ir pabaiga, i pra St pases Kultaini iy pokyeia ra manent i aut iti nese Kyl i hltrinjetradicioje vekiancio < ove programayimas ta! Rausch enborgopavelhsio suklias au ‘as (a pfs) gal Dat tok Kap The Supremes dainos st tellamas jausiar. hig) akiramosios bos buvo toliay tr amos rafts paveksls ir popubari maka tamps vienoda veiksming.reorganizuojant sqmong” (aPba.sen sorinj apart"); ta dabarskebiama esant meno paskie Ii, Visa ti reiBhe kltaros wdemokralizal’, kal nek‘urlame vienodai pynsl visi pojia ir visiems pasekia ima jotimishumo pasa Jet hultara buve demokratizuota ie radikal joao cgaitariemas stim ankstesnia proto hierarchy a sep tinlojo deimtmetio pabaigoje tap pat buvo demokro tizootas i penijus. Menininks Kap genjans,kaip Waki tines batybes anot Edward Shilso,.neprivalandioepaisy Us visuomencs jstatymy bei autoritety” ir siekianéios wvadovautis tk vidine batinybe pest savas, kad aprept, ‘ajs pairs", ja apinkama jas XIX a padioj. Bu- ‘vo manoma kad menininke pots jpasath ypatingas ‘Whistler meninink puskebe aakirahlase, kasios nor ‘nur sik prastucta esupranta. Jt arp genius iepubs koe ky ofits, ta alta Uk pula | vienntekeme nininko pareigayra paKus isa ir savajam gen, to Hegel 3 akin (ap nurode irvingas Howe as) met metus kariojotakstaniat thy, ayy ir publicity. Pasak Tocqueville, Prancizijoe, kur rafyojal nuo seno vadovave formuojantnacionain temperaments rp sli, 8 tradi in stip. Nuo ity mitingyjy me Dininkai ne Uk skyrésisavo genialuma:anot Vcioro Hu- f0,jlems tip pat uo skits vents tas vad” wai mio I tes, ipnejant liga eaytojubuvosutlKiama vs di Tatkomas antyamiiska viaijaapdovanotu 2mogumi Sura 2ytame pasalyje venintelsrafyojasnegal pritaky ji yra Mljanas ~ kaip Rimbaud, -amdinai bégantis uo Zemishjo pasaulo Joye’ as Teste, Poundas Londone, He rmingway Parytiye, Lawrence3¢ Taos, Allenas Ginsbor fat Indijoje Sta tokie XX a. menininko-herojaus proto Pl Keone | nu burduazniy nami mtoias vets ta po batinas 2nggnissiekiantsavarankishosviijos. Visa tat frst Uhejimu, had menaefreiskin suktesne Hess nei hur svoklama jprasta kognityvlu baduo meno alba au i daugiau Srentiko privilegiy, nes is buvo Jerberto Marcus's Zodziis arian, -privalo pertelk e sayobjektyvuma,nepasekinna pasta kalbairiprasta po et kas, jet ~kaip hart iroilai pasa Lonelis Tl lingas (is potions net pas .gandtnasstebina) ~ ‘da pared teisingy kelly"? Kas, el menas.galinel hurt mela ir pripratints mus pref, i [| dadnai [J autonomijos vaan, glib skrupulingatlamasracionaausintelek to"? Klaus furbt permely plats, kad inumés a hogrineti Tati meninés vizio tauksinimas kei kit ‘opesnlausimg: ei meno kalba yra nepasiekiama papras a pastekiama sako eg, aba geriausia tes, re visa tai aba ir paprastal patie, Kap ji peprasiems imonéma? Vienas i septintojo detimtmedio Pp Sprendimy~ kiekvien 2moga pavers o paties meninin ‘ku erojumi. 1968 m.gepuzes ménes)Parydiaus Erol de ewer Artestudenta rage wpa samong, kur bat ek nam individu imanentsos koeybines veikos vado ‘as fad smeno karinys” ir «menininkas” Baty tk Sos ‘eiklosakimirkos’ 196m. Stokholmo Moers Musil re volucinio meno kta Daskelbiant, kad -Revoiucljayra Poca, Vis veksma le ih Bet okie avis nia’ pareimai -oseptntajame deSimtmetyejynestigo neiigprendé modernizma problems, tk a apHo Problemos terdis yea kultrot i radios santykis avy, kalbédar ape Kasking aba kata ka tira omenyje trie igalak kd, tradicy ir tual rinkin ito gant avs sata sti, 5 sii sas mujhe ik nuoseKt sveiko proto pasaulé2raar forma: Hioskonwencios, betta tke varkingon vials ir2mo-fu vets jojesamprata Pacha sav0 prigimtimi modern 1b nstraukia2ySius su preitimi knippraetim, trina ja lesdarma viet dabaréa ar atidia. Zmogui vekiau le piama perkurtl save i mtu, o/ne pratt ida) bates Kai hula yea suis st practi, pasekiama tra dicjos marodoma italy ritkiama forma, Aemenine ps tits jausma ako hos, mereAseringa dict sios grandis tstinunm, Tata Ka Kult pl ind ines savitumas tampa pagendiniytrokstamybes mat © pojaeignaujamas tampa svarbiausu poky ig varku Movdernistine kallara yo savasies kultra * os eentrasyra AS, 0s bas nubréiatapatybe ula, kaip ir daug kas modernybeje, prasideds fnuo Rouseat, pmose sv spasintes flee pare ‘io. -AS imuos daly, kari niekay i Hol nese Tika Ap visiai be procedento literatdroje del absoliataus salt ‘no tpt (AK es ne tok, kalp vs i pz dau tai kas blogs, rel expla ta kas ger). Thin Kiystme, jel AC, Kurlvo prasideda hiekvie- nastiosknygos pirme puslaplosakinys, piniotume supa nlvotaspastangas dokirotiskaiytoja saubingoms deta a extra) arba ei ap Rousseats mégina jody tip negailestingaikalp mane jn, kad tesa pagaunama nuo tu apeeria hasikingautentishuno apibre2img ies jo plaukiant meninesKarybos apbrezima, Kaip gama sino ar patie yn autenttka® ty ijn autentiskuma vswome apatino su autortta, ama to melstrikumu,formosimanymay i estetinés ar mor lines tbulybessiekimw. Anot Santayanos, tok tobalor sla pasek tk nt almeant visu ait ius ekmentus~sentimentus, galls), omizma, ote yt formavimo process, pertelkiantis merininko Ukr Savelia. Meno kasinysyra baigta, kai menininkas pa ine viene i pastenkinimg”. Kap trian me alykas jenorint supra meno Kirin eka suvokii santykius tap ali jo © Taelau septintajame desimtmetyje Skil! aula g dordzimus. Men ksi nioautentiskurnasBavo apie amas hevelk imatinal b povelko #iGrovu, Preval, tate sponta thats bur visas tekatanfaltilal buvo pataints, improvizasijatapo viebpataujania forms, aukitinancia ntanitkarng,o ne mastying, Kal Gyo eto Th ing Their} diretoné judith Malina pasaké ,[scenoe] a renoriu batt Antigoné a est irnoria bat Judith Malina” sieht i teatro byt ua, kaip kad tapytoa ja panaBet uo ave asiakys vali” kta mereka pa prasdiausalassakyt teksto; fl reithia neigh 2mogisko bs unikaluma. Antigone yra pawjai formuluoja tam tkras amzinas,pasikartojanéias na scene, eedvihaialshirtoje nu publiks,~ kul Smogaus problemas: pitino paKlusnamo rikalavino, tikimybes pres, esingumo prigimies problemas. Pa {alin Antigone arb nesulekt a uniskumo ~reBka ne ipadng atminties ic atmesti prac Panaiial i septntoj desimmetioteratorabuvo ver tinama pagal jaustno nuosrcuma, pagal tal, kaippavyksta ni, kad mins ner farpninkatspontaniskumt fenas Ginsbergas sake, og i alo esd uote reat wo kartojama, kad dug ini plano ar ataloyeniga prot Kauken Hoel 8k inj ij thzojo pots" Mums dalsatspauudinta per vena popete Solera stra (Su jou pre stale, o Kerouscas nuk prie namo dur, kal pa ‘aight, Taip pat improvicuodamas jacks Kerowscasémé reststotamasspausdinl savo romans ant milznishy po periaus tiny bevesk pod m per dina ~i be joi a Daugus tok report 8 menininko darbo vietos ‘avo alanis nes naujospasauej autos ity tonas bu so me Ky maziny asmeniias nei menininky, Arodo, kad ity kas buvo ne sk verti pes kryga a ila radia estelini poz, kek rei savo saniyk su jas: Kings daugiausial buvo proga la nors asmenitk parekiti igi kiekvienas meno kerinys ~ paves, fnanas ar ilas = tapdavo it meno” Kurnio pretes tt pleminio Kivinio sake kritikojeusmy tse pretest, Tad jvelksina? mens pagina vse! reak Sa objekiyvaus vertinimo samprata buve iimesta 2 bort ‘Genijaus demokratizavimas jianomas tapo del to kad, nore glia gingytissu vertinimas ss ausmais indy nos, arba ne, rnévieno mga jassmai nérasvarbesn tt kilo tmoghusjausmos: Mada tp inteligention ge toms, Zena past vis to masts, Davgybé 20m nkstiag greitnusal visi nekreipainjtaidemesio, dabar reikalauj tess dalyvautkaeybingje weloje—ne tam, kad patobulnty savo protqartpty jautesn, bet tam, kad oe aizwoly”savoasmenybes. pais meno pobodl i reak ‘os jj prigimts rodo dcesnjropinimasi savastimi ne re abjektyviomis normoms Toks reibkinysnebuvo nentimatyas. Pie desi ety Karls Mannheimas perspéjo |. atvirasdemolzatis masiné visuomenés poba ne ik suktia geokai per daug elito rosy, bet ir pa raikna ju skirting, reikalinga implsams subl mvc, Praradia§ minimal skitinumg, tampa gimasie pliner ius principy Netutjglaikosubresmazoseg pte rail impuls,2valgos ir pasauleidros masiy fas pablapl a papel cst items masings visuomenésteoretikams ~ Ortegat y Gassetui, Karu Jaspersu, Past Tlic, Enis deren Hannah Arent, kari veka buvo lab takings eitajame desmtmetye. ap feta praredimo, institu grtovimo ir tadicijos sunaiimo pasekmés, tadia jf pabre2évekiow politi net ka rij aspekta. Masi visuomen flake ll 2, am za otlitaromo prelicja, Nors dabar2velgian mene perneiyg naivini vertina socialing struktra ir ne randZia anaizuoja politike prigint tain vienovisuo menés aspekio~ Suclaikinés kultos pasaullo~ atv i pasiradeesantsgasdinamal sear. Meno pasa} Jaber vyksta ta, ka Se teoretikaipavadino -masifkac ja" viena fnesklandziausy save termin, Sis tapo vi preterljoms ithandy, be be Kowoxpasiduoda a luvima,2inoma, yr algrass bet hoki populistine! eo Foglia tip pate Sandien Amertkonkultdroje vyraujan Saipopulstine! ideologa Todel tek dag kit np it Fai metesl populiariosis kulttros posén imam Kika 8 sta hela tka dilema. Ka >Hiltonas Kramers, krtikos profes istorikal de situacia sensi pasikit, Pats aukstasis menasyra pak kes, galnetsdekadenifa”(nors is terminas nickada ne bre tka apibréta), dabartine publka”~ okie kul trosrajane, ad avangardul tol gradu nerekia kit uP tarimo, avangardas yra publikosValda. Tigi rimias Ki kas abo tur ass pre pot aul malonindamas save poiinivs prcius ab, John Grow 2odiastariant, assay din itp dskotekosduinin tu Toki ya latin gnija demokalizaviea trajele Pati sunkinusasitacis tur iteratros eye o manas atirdo maidaug priet du situs mety,sukurt ces pases Visite Spraiy akiy pase ere manokitenjus bo patits~vsajasvairove irbetarpé: hanistan alia | save pasa arash plik nadegim, jis tip pat pris Maadaug pena romans gyeavimo sist ray jo pass buvo allo visuomene. Bet galiausia $i ud feisimamas ne Hk Kap terapja, bet ie kapbatinas soca Jruaijos aukstuomencs ei vk, Jean-Luco Goda filme La hinoise aria smurtines raze ir skanduoja Saki {E Mao Mazosios taudonos knygels, suprant, kad suge ds romantizmas sepia Siurpy to8kimag Zudyt, Pana ‘Godard Seeley ur trai sherdzian gyvi eyuli Suvoli, kad gresmingo krajo gesmo Saknys yrajuins- nos ne del kaarso, bet dl malonuNaujoje passulgjautoje ir polithoje revoliuijs eto ska eid at ‘enimas (i tokietevolucinia” veiksmai ip demonstra ‘os vaidinamas ap tata, arpa smut goss, pit ‘miausia teatre, 0 po to ir gatvly demonstra tina psichologni nakotik, tam kr Zalingu pron i riba tarp vain ir heaves tig oe ap Septiniojo desimimetio pabsigoje nas jautat avo daotas wardas(komtekaltva) ir attinkama ide ‘logija Pagrindiné tos deologijostendencija rors jp ‘Stode prisidengusi kovos pret .technokratingvisuome pasaulé Ite = bu puolinas pred pat prota! Vieloj proto mums buve pasiivt asda wera ar ‘ital iactonalaus spontaniskumo formal - a tai bat CCharleso Reicho.Sqmone lI, a Theedore'o Rossako £2 ‘manistn€ iio" ar pan, Patsitkalbingiausias i aja Alstovas Theodore as Roscakas sak kad -mabiausa kare kia padaryt,~sugriau moksling pasaulezirg jos wit atsdavima egocentrine! i racionslal sqmonés format. Ja furl pakest nauje Kult, kuriojeneinteletinat bes suagebojmal~sugebeimat, u2degam vinos dldybes ir amoniy bendravimo pairtes~ taps sos, gio ‘Mums nuolat katjama, kad revoiscnia poate ri apimtiir sel irvisuomene. Bet kat bandome siaiskir 1a ta ey gly reat ~ hoki taney bt os na ios, malt, postrevoliacingskultros forms, teifglestame ‘en ola raginontnuisimest ukinanca paznim nasty irliaupsinant rapsodishus amano vapaiojimus” Adie raginimalifoaga ka nors daugian nei prarata alkytes malonssm ges? Sis troskimas a opiniuosesqid2uose.Praiyje tks ge sys buvo if esmes retorinis (udtenka prisimins Fourier tojasvsuose ceupayshija") tainuseptinoj deimtmetio Arkadijoje, be Pschologies ie antropologjs kalbos drabuzi, nauj bs oi ial, kad vaikystesfantazios i seksualinil pores Jaunimo buve reaizuoi mizinithu, precedent kultiros ‘Sore neturiniy masts Neska gi efkia neigimoirm iScankumo refkalavimas je ne btn ski - trp lye ir tarpidejy,—fenklinandy subrendusio 2mogaus andy, alsiakyma? Kas g buvo Vandenio amas jaunino kl tara, povasarinis oko irnar as Diniz etkojimas? Tae rebuvo nel gam, nei relies, kusias Baty galima slo inti a ituaizuoti?Tebuvo Sk apgailetina sayastcs ‘inimas ~savasteskurojenebciko okio trio, kur dé jos stn gyvybinga vaidindama Revotiucia, thy oki, je ne desperatis isp a buvo manoma, jet Kops Atuntajame desimtmetyje~pakliavome skirstym ddsimtmesnis spasts -isseme pas kltarins radial ‘mas. Tpyboje grétama pri oj domimas technolo, med2iagomisarbs .koncep- au pares” eyéig priemonems. Teatasiskvepens jbeprotybés ir technotogijos problemas, kaip Pynchona Tanks avast (Gat 2). Kaltrne mase dabar mégaujast-porotopia i kisi seksolinksmybemis. Artal 2ymi ne Uk desimtme ho, bet ikl pabsign? rommanas vs giliau sre Kaip jas minejau ankssiau,.nezabota savas bu ‘4tstanjindividuaizma slovinusios Brewazinesvisuome née produkt, Nors buruszing viswomené pis aidomam individualimn ekonemikoe, ji baiminost Jo eastutinumy hultaroee stoke u2kirst emshe aus sudetingy istoriniy priedasiy kultOrndsavasis™ lapoantiburduaziné eo sajadzie dais susiv rij po ihruja buvo ne radials, o malitng. bande save. reika”neigdama suvareymus i sieklama Hsvadavimo. i fandien beveikniekas nebevarzo impulswose nebeliko ne fam, ne tad alalvinin gana fo, bral Kula jesing sia inl paita, eto (laip kad mutikon pratnontje) past dy tu seam ‘Maigting kllrinio modernizmo impulsai dabar su sidaré su paradokeu. Nevakarietkasradikaliomas, pes Kinijos, Alzyro ar Kaos, ya purtonithas,o marksistine Soviet Sjungos ~ kaltirikat represywus. Vis dar grat sao ease Ta visuomene, neturédama kultoskylanéiosi8 seks Liki be Sd2iGvusy reli, sao dtu haip norm, pra kultornés masts gyvenimo sii, okaltring mas for biti semancipuola” arb ihisvinia’ tian netur jo iy tkry moraliniy a kultarnig gain, murodanciy, ko Hu patirtys galt bot vertingos. Arkaltdrnis modern Sek esd aE eee Se ies a pale fdas, ar dar truputatssoks veld ir bus oiaw naikin mi dradimai (incest, pederastos, androgisijos)? Dab fis Klausimas tes yra nesvarbus Bet ypaesvabu tal kad kalp kirybiné kulifro ja ~kirybine estetine forma penkasdedini ety, Septinoje desinimeo pasallja eikiminga tikka rodymas kad Soko p In tapobanalienuobodi oa kad asi nase dar Karta inj kapitalzmo Kultrinis peeStara mae yra bigs Viskn ispasickt pr