You are on page 1of 6

politika da ideologia

socializmi
da misi perspeqtivebi
21-e saukuneSi
`socializmis idea…adamianuri sulis erTi yve-
laze pativmoyvare nayofia... igi imdenad didebu-
N8'06 li da kadnieria, rom samarTlianad iwvevs udi-
des aRtacebas. Cven ara gvaqvs ufleba daudevrad
ugulebelvyoT socializmi, Cven igi unda uarv-
yoT, Tu gvinda rom msoflio barbarosobisagan
vixsnaT~.
ludvig fon mizesi

`Ñâåðõó ìîëîò, ñíèçó ñåðï. Ýòî – íàø Ñîâåòñêèé Ãåðá...~


nawyveti erTi uaRresad pesimisturi
da ucenzuro sabWouri xalxuri leqsidan

fridon sayvareliZe

wina nomrebSi politikuri ide- yvela formis likvidacias.


ologiebi _ liberalizmi da socialisturi sazogadoeba
konservatizmi mimovixileT iseT sazogadoebas gulisx-
(`solidaroba~ ##3,4). soci- mobs, sadac miRweulia xalxis
alizmi mesame ZiriTadi poli- sruli gamgebloba, socialuri
tikuri ideologiaa, romlis samarTlianoba, sadac ekonomi-
mizani socialuri samarTli- kuri uTanasworobis narCenebi
anobis principebze dafuZnebu- ar uSlis xels yoveli pirov-
li sazogadoebis aSenebaa. nebis Tavisufal da harmoniul
ganviTarebas. am humanuri miz-
socialisturi azrovnebis sxva- nebis misaRwevad socialisteb-
dasxva mimarTulebas aerTi- ma (bolSevikebma, komunistebma)
anebs umniSvnelovanesi postu- gaanadgures religia, gaauqmes
lati sazogadoebrivi sakuTre- kerZo sakuTreba da memkvidre-
bis Sesaxeb, romelmac kerZo obis ufleba, xolo ideologi-
sakuTrebis adgili daikava. ur mowinaaRmdegeebs da ubra-
lod sxvagvarad moazrovneebs
socializmi acxadebs adamianis sakoncentracio banakebSi uk-
mier adamianis eqspluataciis res Tavi, magram es sxva Temaa.

14
Hewrazibun

Fluskfhf
socializmis ideebis ganviTa- tur sazogadoebaSi kapitaliz- Àìãàðäçèíàä
zogi ram socializmis
ideebis istoriuli rebaSi didi wvlili Seitana misagan gansxvavebiT kerZo
karl marqsma. is socializms mewarmeoba akrZalulia da sis-
Solidarity
ganviTarebis Sesaxeb
uwodebda iseT sazogadoebriv xlis samarTlis danaSaulad
solidaroba
(utopistebi, marqsizmi, leninizmi, sta-
linizmi, trockizmi da a.S. grZeli siaa...) wyobas, romelic kapitalizmi- iTvleba. saxelmwifo warmoad- Ñîëiäàðíiñòü
dan komunizmze gardamaval sa- gens proletariatis diqtatu-
socializmis Teoriis pirveli fexurs warmoadgens. anu es jer ras. Tumca proletariatis diq-
}'vh'mksr
Canasaxi adreul socialist- kidev ar aris socialuri samar- tatura sul male partiuli
Ñîëèäàðíîñòü
utopistebSi, kerZod tomazo Tlianobis sazogadoeba, ara- nomenklaturis diqtaturiT Solidarität
kampanelasa (1478-1535 ww.) da med mxolod misken gadadgmuli Seicvala.
Tomas moris (1568-1639 ww.) naS- mosamzadebeli nabijia. Hewrazibun
romebSi SeiniSneba. kunZul uto- marqsistuli socializmi efuZ-
piaze, romlis Sesaxebac mog- radganac socialisturi sazo- neba rwmenas, rom kapitalizmi Fluskfhf
viTxrobs Tomas mori, ar arse- gadoeba kapitalisturidan klasobrivi eqspluataciisa da Àìãàðäçèíàä
bobs kerZo sakuTreba, fulis gamomdinareobs, amitom, marqsis Cagvris sistemaa da mas gadar-
mimoqceva, iq sruli Tanaswo- azriT, is jer kidev inarCunebs Cena ar uweria. marqsi winas- Solidarity
roba sufevs. sazogadoebis sa- Zveli sazogadoebis Tvisebebs. warmetyvelebda, rom kapita- solidaroba
fuZvels warmoadgens saojaxo socializmis ZiriTadi principi lizms yovel mizezs gareSe da- Ñîëiäàðíiñòü
da SromiTi koleqtivi. Sroma aseTia _ TiToeulisagan SesaZ- amxobda proletaruli revo-
savaldebuloa yvelasaTvis. leblobis mixedviT, TiToeuls lucia. es unda yofiliyo so- }'vh'mksr
imisaTvis, rom xeli ar Seewyos Sromis mixedviT. pirovnebis cialuri revolucia, romelic Ñîëèäàðíîñòü
kerZomesakuTrul instinqtebis sakuTrebaSi ar SeiZleba iyos warmoebis axal wess daadgenda Solidarität
ganviTarebas, ojaxebi regula- raime, garda individualuri da sruli komunizmis miRweviT
rulad cvlian erTmaneTSi moxmarebis sagnebisa. socialis- dagvirgvindeboda. aseTi
sacxovrebel saxlebs.
Hewrazibun

socialisturi ideebis Semdegi Fluskfhf


afeTqeba XIX saukunis dasawyis- Àìãàðäçèíàä
Si moxda dasavleT evropaSi. es
dakavSirebulia sen-simonis, fu- Solidarity
riesa da ouenis saxelebTan. solidaroba
unda movixsenioT `xalxosnebis~ Ñîëiäàðíiñòü
tipis rusi socialistebis pro-
eqtebic, romelTac mxars uWer- }'vh'mksr
dnen a. i. gerceni (1812-1870 ww.), Ñîëèäàðíîñòü
b. g. belinski (1811-1848 ww.), n. g. Solidarität
CerniSevski (1828-1889 ww.) da
sxvebi. gercens miaCnda, rom Hewrazibun
glexuri Temi miwis flobis Ta-
visi tradiciuli formebiT so-
Fluskfhf
cialisturi urTierTobis mata-
Àìãàðäçèíàä
rebeli iyo, anu socialisturi
wyobis safuZvlebi ruseTis
Solidarity
soflebSi imTaviTve iyo war- solidaroba
modgenili. gercenis ideebi
Ñîëiäàðíiñòü
revoluciuri demokratizmis
poziciebidan ganavrco belins-
}'vh'mksr
kim, romelic ZiriTad socialur Ñîëèäàðíîñòü
Zalad glexobas miiCnevda da
Solidarität
glexuri revoluciis momxre
iyo. es Teoriebi SemdgomSi bavSvi ekiTxeba marqss: gaqvs qveynierebis Secvlis
viTardeboda jer xalxosnebis, raime sxva idea? Hewrazibun
Semdeg ki eserebis mier. marqsi: komentaris gareSe.

Fluskfhf
15 Àìãàðäçèíàä

Solidarity
solidaroba
politika da ideologia
revoluciebi, marqsis azriT, originaluri ideis avtoric socializmis modelebi
yvelaze ganviTarebul dasav- iyo: mas ekuTvnis axali tipis
(demokratiuli socializmi, socialuri
leTevropul qveynebSi moxde- avangarduli politikuri par- sabazro ekonomika, sabazro socializmi,
boda _ belgiaSi, germaniaSi, tiis Seqmnis idea. mxolod ase- sabazro dagegmva, bazris regulireba da
a.S. esec sakmaod grZeli siaa...)
safrangeTsa da did britaneT- Ti partia Tu SeZlebda `motyu-
Si (aq kargad Cans marqsis am da ebuli~ muSaTa klasis gadayva-
`yvela Sualedur politikas
sxva winaswarmetyvelebebis re- nas revoluciur-klasobriv
socializmamde mivyavarT~.
aluri fasi, radganac soci- Segnebaze. aqedan gamomdinare
ludvig fon mizesi
alizmma swored ekonomikurad aRarc sxva politikuri parti-
yvelaze CamorCenil qveynebSi, ebis arseboba gaxdeboda saWiro.
ZiriTadi gansxvaveba kapita-
magaliTad, ruseTsa da CineTSi
lizmsa da socializmis Soris
gaimarjva). socialisturi ideologiis gan-
aris, erTi mxriv, sabazro eko-
viTarebaSi stalinis rolic ar
nomika (kapitalizmis pirobeb-
SemdgomSi socializmis ideebi unda daviviwyoT. es roli leni-
Si), da, meore mxriv, centralu-
leninma ganaviTara. maTSi misi nis rolze meti Tu ara naklebi
ri dagegmva (socializmis
ZiriTadi sazrunavi aisaxa _ namdvilad ar aris. yvelaze
dros).
xelisuflebaSi mosvla da komu- mniSvnelovani ideologiuri
N8'06
nisturi wyobis damyareba. cvlileba is iyo, rom stalinma
sabazro ekonomikisaTvis dama-
lenins ar swamda saparlamento internacionalur ideebs `erT
xasiaTebelia: kerZo sakuTreba,
politikisa da arCevnebisa. mas qveyanaSi socializmis ganviTa-
arCevanis Tavisufleba da pasu-
mudmivad sisxli swyuroda _ rebis~ idea amjobina (trockisa
xismgebloba arCevanis gamo,
SeiaraRebuli ajanyebis gziT da trockistebisagan gansxva-
konkurencia, maRali motivacia,
Zalauflebis xelSi Cagdeba, vebiT, romlebic mgznebare
resursebis naklebi mocdena,
SemdgomSi revoluciis dacva internacionalistebad darC-
produqciis ukeTesi xarisxi.
klasobrivi mtrebisagan anu am nen). Tumca stalini susti
Sedegad vRebulobT adamianis
mtris (Tavadaznaurobis, samR- Teoretikosi iyo. samagierod
sicocxlis gaxangrZlivebas,
vdeloebis, intelegenciis) ga- socialisturi ideebi man ise
Cvil bavSvTa sikvdilianobis
nadgureba _ ai misi miznebi, ganaxorciela praqtikaSi, rom
Semcirebas, sazogadoebis wev-
romlebic saTanado meTodebiT ager ukve naxevari saukunea
rTa keTildReobis ganuxrel
xorcieldeboda. lenini erTi ver moxerxda maTi amoZirkva.
amaRlebas, adamianis Rirsebis

16
Hewrazibun

Fluskfhf
pativiscemas, kanonis uzena- sabazro socializmis negati- luri socializmi). amave punqts Àìãàðäçèíàä
esobas, sazogadoebis mier uri mxare isaa, rom mas Tan ax- SeiZleba mivakuTvnoT koncef-
kontrolirebad mTavrobas. lavs kapitalizmis Tanamdevi ciebi kapitalizmidan soci-
Solidarity
`avadmyofobebi~ _ socialuri alizmze gadasvlis etapis
solidaroba
centralur dagegmvas axasi- uTanasworoba, makroarastabi- Sesaxeb. Ñîëiäàðíiñòü
aTebs: dangreuli faswarmoq- luroba, garemos dazianeba,
mna, nulovani motivacia, gayi- Tumca am uaryofiTi movlene- mesame _ sabWoTa socializmi
}'vh'mksr
nuli ekonomika, gaflanguli bis gamosworebas aqtiuri sa- mTlianobaSi kargi iyo, zogi-
Ñîëèäàðíîñòü
resursebi, subsidireba, tota- xelmwifo CareviT da dagegm- erTi gamonaklisis garda Solidarität
litaruli kontroli, Rirseba- viT cdiloben. (vTqvaT, dausabuTebeli rep-
ayrili pirovnebebi, siRaribe, resiebi). is mTlianad Tanxvde- Hewrazibun
saxelmwifo aparatis Tavgasu- social-demokratiuli parti- boda marqsizm-leninizmis kla-
loba da korufcia. ebi (aq evropul social-demok- sikur swavlebas, pasuxobda Fluskfhf
ratias vgulisxmob) am tipis eris da saxelmwifos saWirbo- Àìãàðäçèíàä
ratom eSiniaT bazris? partiebs Soris yvelaze prog- roto problemebs, amasTan inar-
resulebi arian. isini cdilo- Cunebda da aviTarebda rusul Solidarity
imitom, rom bazarze arsebobs ben socialisturi ideebis de- istoriul tradiciebs. sabWo- solidaroba
konkurencia, pasuxismgebloba, mokratiasTan Sexamebas. soci- uri socializmi saSualebas Ñîëiäàðíiñòü
imitom, rom iq kanonis winaSe alizmis ideebis revizia, refor- aZlevda xalxs ecxovra norma-
realuri Tanasworoba da samar- mebi, kapitalizmis gahumanure- lurad da hqonoda Zlieri }'vh'mksr
Tlianobaa. ba, SefardebiTi Tanasworoba, saxelmwifo. Ñîëèäàðíîñòü
Sereuli ekonomika, ekonomiku- Solidarität
ratom moswonT centraluri ri menejmenti, saparlamento sabWoTa socializmis ideolo-
dagegmva? da ara avangarduli partia, giuri safuZvlebi metad eSma-
Hewrazibun
politikuri pluralizmi, li- kurad da veragulad iyo gaaz-
moswonT, radgan es SesaniSnavi beral-demokratiuli saxelm- rebuli da dagegmili.
saSualebaa saimisod, rom saku- wifo _ ai nusxa maTi ideolo- Fluskfhf
Tari sizarmace gaamarTlo, giuri safuZvlebisa. dameTanx- socialistebis buneba egali- Àìãàðäçèíàä
sxvis xarjze icxovro da pasu- mebiT, rom am ideebs cota ram taristulia. isini ver itanen
xismgebloba sxvas daakisro. Tu aqvT saerTo socializmTan. gansakuTrebulobas, talants, Solidarity
sxvis upiratesobas; gverds solidaroba
zemoT Tqmulis gaanalizeba da uvlian gamorCeul pirovnebas, Ñîëiäàðíiñòü
logikuri daskvnebis gamotana socialisturi azrovnebis cdiloben ar SeamCnion igi,
ar unda iyos rTuli saqme. aq zogierTi sabWoTa mudam mzad arian eWvi Seitanon }'vh'mksr
aSkaraa sabazro ekonomikis upi- Taviseburebebis Sesaxeb mis SesaZleblobebSi, dasci- Ñîëèäàðíîñòü
ratesoba centralur dagegm- non, ukana planze gadaisrolon Solidarität
vasTan SedarebiT. aqedan gamom- sabWoTa socializmis Sesaxeb ar- intrigiTa da ciliswamebiT.
dinare gaCnda socializmis mo- sebuli mosazrebebi pirobiTad maT avanscenaze uniWo, uzneo, Hewrazibun
difikaciis sxvadasxva modeli, sam jgufad SeiZleba daiyos: magram morCili da erTguli
romelic bazris rols aRi- adamianebi gamohyavT, romle- Fluskfhf
arebs, magaliTad, sabazro so- pirveli _ sabWoTa socializmi bic, rogorc wesi, maTive wri- Àìãàðäçèíàä
cializmi, romelic miiCnevs, srulad Seesabameboda dogma- dan arian; maTi meSveobiT cdi-
rom bazari SeiZleba moqmedeb- tebs. magram Tavad sistema cudi loben niWierTa da gamorCeul- Solidarity
des ara marto kerZokapitalis- iyo. es imitom, rom marqsizmi Ta gadafarvas. isini sicocxles solidaroba
turi sakuTrebis arsebobisas, an cudia, an utopiuri. sabWo- uwamlaven nebismier talants Ñîëiäàðíiñòü
aramed sakuTrebis sxva forme- Ta magaliTma dagvanaxa misi da Tuki mizans amgvarad ver
bis (koleqtiur-SromiTi, erT- utopiuroba, ramac am sistemis aRweven, mzad arian `moulod- }'vh'mksr
pirovnuli) drosac. SvedeTis kanonzomieri kraxi gamoiwvia. neli~ sikvdilis SemTxvevaSi Ñîëèäàðíîñòü
social-demokratiulma Sromis mduRare cremliT daitiron is Solidarität
partiam dagegmvaze meoce sa- meore _ sabWoTa kavSirSi iyo da Zeglic daudgan. socialis-
ukunis 30-ian wlebSi Tqva uari, socializmi, magram sawyis, ganu- tebi eswrafian adamianebi tra-
Hewrazibun
aseve moiqcnen dasavleT ger- viTarebel stadiaSi (deformi- faretulad daamsgavsnon erT-
maneli social-demokratebic. rebuli an, sxvanairad, feoda- maneTs (sabWouri `óðàâíèëîâ-
Fluskfhf
17 Àìãàðäçèíàä

Solidarity
solidaroba
politika da ideologia
êà~) da klaven yovelgvar giis xarjvasTan iyo dakavSire- is danaSauls sCadis sabWoTa
individualizms. buli. erTi sagnis SeZenis Sem- xelisuflebis winaSe.
deg saWiro xdeboda zrunva
sabWoTa ideologia upasuxis- meore sagnis SeZenaze da ase Cveneburi saxinkleebis Sesasv-
mgeblo, SuriT (`Suri ars mwu- dausrulebriv. am dros Tavi- lelSive sakmaod mkacri war-
xarebai sxvisa keTilsa zeda~ _ sufali azrovnebisTvis Znelad wera gvamcnobda, saxinkleSi
saba) da SurisZiebiT aRsavse ma- Tu moiclidi. alkoholuri sasmelebis Setana
terialisturi da revoluciuri akrZaluliao. arada, kargadaa
msoflmxedveloba iyo. is arad saSinlad muSaobda telefone- cnobili, rom es ori kompo-
dagidevdaT, rom Cven yvelani bi. esec Segnebulad keTdebo- nenti (arayi da xinkali) kargad
erTmaneTisgan ganvsxvavdebiT, da. rTuli iyo abonentTan da- erwymis erTmaneTs. amitom
rom arasdros, mTeli istoriis kavSireba da, Tu amas moaxer- alkoholuri sasmelebi mainc
manZilze, aravis hqonia da arc xebdi, problema iyo Tanamosa- SehqondaT. ar maxsovs vinme
eqneba zustad iseTive azrebi, ubris sityvebis garCeva, xanac daesajoT amisTvis. samagierod,
miswrafebebi, ocnebebi, ro- sxva abonentebi erTvebodnen Cven, sabWoTa saqarTvelos
goric Cven gvaqvs, magram swo- saubarSi. am dros Znelia gem- rigiT moqalaqeebs, xinklis
red amitom varT Tanasworni rielad mokalaTde savarZelSi Wamis drosac ar gvtovebda
N8'06
da amitom uyvars RmerTs Ti- da maRal idealebze saubris danaSaulis SegrZneba sabWoTa
Toeuli Cvengani. survili gagiCndes. xelisuflebis winaSe.

sabWoTa socializmi Tavisuf- axla sabWoTa restornebi gavix-


lebis winaaRmdeg mebrZoli senoT. magaliTad, restorani socializmis gadarCenis
ideologiaa. Tavisufleba da `aragvi~ warmovidginoT, gne- Sansebis Sesaxeb
socializmi SeuTavsebelia, bavT, TbilisSi da, gnebavT,
radgan SeuZlebelia Tavisuf- moskovSi _ sinaTliT gaCaxCa- neoliberalizmis erT-erTi
leba kerZo sakuTrebis gareSe. xebuli uzarmazari darbazi, TvalsaCino warmomadgenlis
amasTan erTad, socializmis braziani oficiantebi da mu- ludvig fon mizesis naSromi _
ideuri manqana daundoblad sikis da xalxis erTmaneTSi `socializmi~ _ socializmis
ibrZoda imisaTvis, rom Tavi- areuli saSineli xmauri. aq ver ideis kritikis klasikuri ni-
suflebis survilic ki aravis ganmartovdebi da amitom arc muSia. masSi avtori pirvelad
gasCenoda. aq imas ki ar vgulis- `cudi~ azrebi mogiva TavSi. Seecada daemtkicebina soci-
xmob, rom azris Tavisuflad amitomac versad SexvdebodiT alizmis SeuZlebloba, kerZod,
gamoxatvas represiebi, sakon- momcro, oTx-xuT magidian koreqtuli ekonomikuri
centracio banakebi da fsiqi- patara restornebs. daTvlis SeuZleblobis gamo.
atriuli savadmyofoebi mos-
devda. es sayovelTaod cnobi- imisaTvis, rom mavne azrebi ar `socializmi~ 1922 wels gamo-
lia. aq yuradRebas mivapyrob gagCenoda, saWiro iyo gqonoda ica da Zlieri STabeWdileba
im meTodebs, romliTac komu- mudmivi danaSaulis grZnoba moaxdina. am wignma TandaTan
nistebi cdilobdnen ar daeS- sabWoTa xelisuflebis winaSe. Secvala im mravali axalgaz-
vaT Tavisuflebaze fiqric ki. magaliTad, quCaze gadasasvle- rda idealistis Sexeduleba,
mxolod ramdenime, erTi Sexed- lebi maincdamainc iq keTdebo- romlebic pirveli msoflio
viT, martiv magaliTs movitan. da, sadac amisaTvis yvelaze omis Semdeg daubrundnen uni-
mouxerxebeli adgili iyo. TiT- versitetebs. me vici es, radgan
cnobilia sabWoTa kavSiris qos logikuria, rom gadasasv- erT-erTi maTgani viyavi. Cven
warmatebebi kosmosis aTvise- leli iq gakeTebuliyo, sadac vgrZnobdiT, rom civilizacia,
bis, gnebavT SeiaraRebis darg- xalxs ufro xSirad sWirdebo- romelSic gavizardeT _ daem-
Si. am dros ki qveyanaSi iyo da quCis meore mxares gadasv- xo. Cven gvsurda ukeTesi msof-
xelovnurad Seqmnili deficiti la (vTqvaT, sasursaTo maRazi- lios aSeneba. swored sazoga-
aucilebeli moxmarebis iseT aSi). ara, gadasasvlels, sama- doebis gardaqmnis am survilma
sagnebze, rogoricaa macivari, siode metris mocilebiT ake- gvaiZula ekonomikuri Teoriis
televizori Tu sarecxi man- Tebdnen. xalxi mainc gadadi- Seswavla. socializmi sasur-
qana. TiToeuli am sagnis Sovna oda akrZalul adgilas, magram vels gvpirdeboda _ ufro ra-
da SeZena didi drois da ener- gadadioda imis SegnebiT, rom cionalur, ufro samarTlian

18
Hewrazibun

Fluskfhf
pirovnebis Tavisuflebis daT- damTavrda, belgieli neomar- Àìãàðäçèíàä
rgunva, garkveuli saxis saqmi- qsistis ralf milibendis az-
anobis iZuleba, dagegmvis mo- riT, warmodgena, rom kapita-
Solidarity
uqneloba, araefeqturoba, Sez- lizmi `saukeTesoa im sazoga-
solidaroba
Ruduli resursebis efeqturi doebriv-ekonomikur wyobaTa Ñîëiäàðíiñòü
ganawilebis SeuZlebloba, Soris, romelTa miRwevis ime-
sazogadoebis moTxovnilebebis dic kacobriobas SeiZleba hqon-
}'vh'mksr
dakmayofilebis SeuZlebloba, des, adamianTa modgmis saSine-
Ñîëèäàðíîñòü
konformizmi, romelic inici- li Seuracxyofaa~. metic, Solidarität
ativis CaxSobam Sva, diskrimi- globalizaciam SeiZleba Sansi
nacia (saxelmwifo wyvets, ro- misces socializms da is kvlav Hewrazibun
gor gaanawilos resursebi da daibados antiglobalizmisa da
damoukideblad ayalibebs samar- antikapitalizmis saxiT. Fluskfhf
Tlianobis kriteriumebs), rac Àìãàðäçèíàä
privilegiebis sistemis gaCenas gadarCeba ki socializmi? Zne-
iwvevs. li saTqmelia. is ki siamovne- Solidarity
biT unda aRvniSno, rom mar- solidaroba
Tavis mxriv mizesisa da haiekis qsizm-leninizmi namdvilad Ñîëiäàðíiñòü
ideebs socialistebis mxridan mokvda da mis mosagonars ve-
ludvig fon mizesi (1881-1973) bevri kritikosi hyavs, magram niCka erofeevis ganTqmuli }'vh'mksr
sabWoTa mkiTxvelisaTvis
mTavari es ar aris. kokteili _ `Ñëåçà êîìñîìîëêè~ Ñîëèäàðíîñòü
msoflios am udidesi
ekonomistis araTu wignebi, Tu mouxdeba. Solidarität
saxelic ki ucnobi iyo. aqvs ki azri 21 saukuneSi soci-
alizmze msjelobas, romelic,
Hewrazibun
rogorc sazogadoebrivi sis-
tema, jer kidev me-20 saukuneSi
msoflios. Semdeg ki gamoCnda `gavida gaRma~ (`Cabarda pat- Fluskfhf
es wigni, romelmac Tavgza rons~)? 1989-91 wlebis revo- Àìãàðäçèíàä
agvibnia. am wignma gagvagebina, luciebma aRmosavleT evropaSi
rom ukeTes momavals iq ar ve- faqtobrivad arsebuli soci- Solidarity
ZebdiT, sadac saWiro iyo~. es alizmis ukanaskneli nakvale- solidaroba
sityvebi nobelis premiis la- vic ki waSala. dRevandeli Ñîëiäàðíiñòü
ureats fridrih haieks ekuTv- msoflios saparlamento soci-
nis. haieki mizesis ideebis gam- alisturi partiebi xels iRe- }'vh'mksr
grZelebeli gaxda da mkacrad ben tradiciul socialistur Ñîëèäàðíîñòü
akritikebda socializmis ideas, principebze da bazarze orien- Solidarität
raSic is ZiriTadad gulisx- tirebul ekonomikas uWeren
mobda ekonomikis dagegmvas mxars. dRes diskusiis sagani Hewrazibun
Tavisufali bazris sanacvlod, mxolod is SeiZleba iyos, Tu
aseve sazogadoebis primats ram gamoiwvia socializmis aR- Fluskfhf
individTan SedarebiT. misi naS- sasruli. erTni amboben, rom Àìãàðäçèíàä
romis _ `gza monobisaken~ lait- amis mizezi liberaluri kapi-
motivi gaxda mtkicebuleba, talizmis aSkara upiratesobaa Solidarity
rom dagegmva uSualod iwvevs (fukuiama), sxvani amtkiceben, solidaroba
individis monur damorCilebas rom muSaTa klasis rigebi SeT- Ñîëiäàðíiñòü
saxelmwifo manqanisadmi. soci- xelda, Tanac muSaTa klasi
alizmis kritika masTan arse- depolitizebulic gaxda. asea }'vh'mksr
biTad saxelmwifo dagegmvis Tu ise, msoflio mniSvnelov- Ñîëèäàðíîñòü
kritikaze daiyvaneba. nad Seicvala da sworedac rom Solidarität
memarjvene mimarTulebiT.
kritikis obieqtia agreTve so-
Hewrazibun
cializmisTvis damaxasiaTebe- Tavad socialistebs ar sje-
li Semdegi naklovanebebi: raT, rom maTTvis yvelaferi
Fluskfhf
19 Àìãàðäçèíàä

Solidarity
solidaroba

You might also like