Professional Documents
Culture Documents
14559591 ფილიპ ზიმბარდო ფსიქოლოგია და ცხოვრება
14559591 ფილიპ ზიმბარდო ფსიქოლოგია და ცხოვრება
kontroli
mravali fsiqologisaTvis kontroli centraluri, yvelaze mniSvnelovani
mizania. kontroli niSnavs, rom qceva an moxdeba, an ar moxdeba -
daviwyoT, SevinarCunoT, SevaCeroT da zemoqmedeba movaxdinoT mis
formaze, Zlierebaze an gamovlenis sixSireze. qcevis mizez-Sedegobrivi
axsna damajerebelia, Tu is qcevis gakontrolebis saSualebas qmnis.
qcevis gakontrolebis unari mniSvnelovania, radgan is fsiqologebs
saSualebas aZlevs adamianebs cxovrebis donis gaumjobesebaSi
daexmaron. am wignSi periodulad SexvdebiT fsiqologebis mier
gamogonebul sxvadasxva tipis Carevas im mizniT, rom daexmaron
adamianebs TavianTi cxovrebis problemuri aspeqtebis gakontorlebaSi.
31
Sejameba
fsiqologebi mecnierul meTods imisaTvis iyeneben, rom individebis
qcevisa da fsiqikuri procesebis Sesaxeb daskvna gaakeTon. fsiqologebs
ramdenime mizani aqvT: obieqturad da saTanado doneze aRweron qceva,
axsnan misi aRmZvreli Zalebi, iwinaswarmetyvelon rodis ganxorcieldeba
qceva da gaakontrolon is, raTa cxovrebis done gaaumjobeson.
fsiqikuri
meqanizmebi
24,5
33,9
garemo naCvenebia sxvadasxva
adgilas momuSave fsiqologTa
2 ,9
13,0 60
50
qalebisaTvis
damoukidebeli 40
10
0
1971 1981 1991 1997
69
ZiriTadi cnebebi
ZiriTadi cnebebi yvela TavSi muqi SriftiTaa gamoyofili, rom advilad
SeamCnioT. xolo yoveli Tavis bolos igive terminebi ganmeorebiTaa
mocemuli Sesabamisi gverdis miTiTebiT. garda amisa, yvela ZiriTadi
cneba wignis bolos leqsikonSia mocemuli anbanis mixedviT.
• aRmoCenis etapi
• dasabuTebis etapi: obieqturobis dacvis saSualebebi
damkvirveblis tendenciuroba da operaciuli gansazRvrebebi
eqsperimentuli meTodi: alternatiuli axsna da kontrolis saWiroeba
korelaciuri meTodi
qvezRurblovani zemoqmedeba?
• fsiqologiuri gazomva
sandooba da validoba
TviTangariSi
qcevis dakvirveba da gazomva
• kvlevis eTikuri sakiTxebi
informirebuli Tanxmoba
riskis/sargeblis Sefaseba
ganzrax motyueba
kvlevis Semdgomi interviu
38
aRmoCenis etapi
fsiqologiuri kvlevis procesi SeiZleba or Semadgenel nawilad davyoT,
Tanac am TanmimdevrobiT: ideis Camoyalibeba (aRmoCena) da misi
Semowmeba (dasabuTeba). aRmoCenis etapi kvlevis sawyisi fazaa,
romlis ganmavlobaSic dakvirvebas, Sexedulebas, informacias da zogad
codnas movlenis axleburi xedvisaken mivyavarT. saidan uCndeba
kiTxvebi mkvlevars? zogierTi maTgani movlenaTa, adamianTa da
cxovelTa uSualo dakvirvebidan modis, zogierTi ukve tradiciad qceul
sakiTxebs swavlobs, romlebic fsiqologiaSi did, gadauWrel problemad
iTvleba. xSirad mkvlevrebi Zvel ideebs da maT kombinaciebs axleburad
warmoadgenen. WeSmaritad Semoqmedi moazrovnis sinji axali
WeSmaritebis aRmoCenaa, romelic mecnierebas da sazogadoebas
ukeTesi mimarTulebiT amoZravebs.
42
dakvirvebas,
mraval
saidan viciT
virTxebi Tqvens molodins gaamarTleben
am saxelmZRvaneloSi fsiqologiuri kvlevis Sedegebs
gagiziarebT. Cveni daskvnebi xSirad swored mTels
msoflioSi Catarebuli amgvari kvlevebis Sedegebs
daeyrdnoba. am seqciis mizania gaecnoT
eqsperimentebs, romlebic pirdapir pasuxoben konkretul
kiTxvebs. TiTeuli saidan viciT saSualebas gvaZlevs
davinaxoT kavSiri eqsperimentsa da mignebas Soris. aq
mokled ganvixlavT eqsperiments, sadac Cans, rogor
SeiZleba eqsperimentatorma zemoqmedeba moaxdinos
kvlevis Sedegze.
klasikur eqsperimentSi 12 students misces virTxebis
jgufebi, romlebisTvisac labirinTSi gasvla unda
eswavlebinaT. studentebis naxevars uTxres, rom maTi
virTxebi labirinTSi kargad gamsvlel jiSs miekuTvneba,
xolo meore naxevars, rom maTi virTxebi labirinTSi
cudad gamsvlel jiSs miekuTvneba. sinamdvileSi, orive
jgufisaTvis gadacemuli virTxebi sruliad erTnairi iyo.
Sedegebi Seesabameboda studentebis molodins. karg
gamsvlelebad dasaxelebuli virTxebi cud gamsvlelebad
dasaxelebul virTxebze ukeT
swavlobdnen (Rosenthal & Fode), 1963).
rogor fiqrobT, rogor Seatyobines studentebma TavianTi molodinebi
virTxebs? albaT xvdebiT, rom saqme kidev ufro rTuladaa, roca
adamianebze vatarebT kvlevas da ara cxovelebze. molodinis efeqti
aRmoCenis Sinaarss amaxinjebs.
placebo efeqti maSin Cndeba, roca eqsperimentis monawileebi
eqsperimentuli manipulaciis Carevis gareSe icvlian qcevas. es termini
medicinidan modis, im SemTxvevebis aRsaniSnavad, rodesac pacientis
janmrTelobis mdgomareoba qimiurad inertuli wamlis miRebis Semdeg
58
80
70
rogoric eqsperimentators esiamovneba da,
60
50
40
saerTodac, maTi qceva gansxvavebuli iqneba
30
20
saidan viciT?
biWebis cudi yofaqcevis saTaveebi
garemos romeli faqtorebi xsnis, Tu ratom avlenen
zogierTi 5 wlis asakis biWebi problemur qcevas, xolo
sxvebi ara? mkvlevarTa gundis azriT, amgvari sxvaobis
safuZvlebi, nawilobriv, da-Zmebs Soris destruqciul
konfliqtSi unda veZeboT,Ygarsia da sxv (Garcia et al;
2000). maTi azriT, da-ZmebTan gancdili konfliqtis done
ganamtkicebs sxva situaciebSi gamovlenil agresiul
qcevas. am mizniT, mkvlevrebma videokameriT
gadaiRes 180 biWis da-ZmasTan TamaSi. es TamaSebi
da-Zmebs Soris konfliqtis raodenobisa da intensiurobis
mxriv Seafases. korelaciurma analizma daadastura
varaudi, rom da-ZmasTan konfliqtis maRali donis mqone
biWebi ufro metad avlendnen agresiul da destruqciul
qcevas.
xedavT, ratomaa saWiro korelaciuri kvlevis gamoyeneba am
SemTxvevaSi? jgufebSi SemTxveviTad ver gaanawileb bavSvebs,
romlebsac cota an bevri konfliqti aqvT da-ZmasTan, unda daicadoT da
mxolod Semdeg dainaxavT, gamovlindeba Tu ara raime sxvaoba
situaciebs Soris. qvezRurblovani zemoqmedeba?
74
Sejameba
kvlevis procesis meore fazaa dasabuTeba. amisaTvis fsiqologebi
mecnierul meTods iyeneben. damkvirveblis tendenciuroba daZleulia,
roca monacemTa Segrovebis procedurebis standartizacia da cnebebis
operaciuli gansazRvra xdeba. eqsperimentuli meTodi mkvlevrebs mizez-
Sedegobrivi kavSiris kvlevis saSualebas aZlevs.
agreTve, mkvlevrebma unda gaacnobieron alternatiuli axsnis arsebobis
faqtic, rogoricaa molodinis da placebo efeqtebi. myari daskvnebis
misaRebad isini iyeneben iseT procedurebs, rogoricaa ormagad brma
kontroli da placebos kontroli. cdis pirTa Soris sqemis dros jgufebSi cdis
pirTa SemTxveviT ganawileba kontrolis mniSvnelovani iaraRia da
sakontrolo da eqsperimentul jgufebs Soris msgavsebis garantias
gvaZlevs. cdis pirTa SigniT sqema moicavs AB-A sqemas, sadac
monawileebi sakuTari Tavis kontrolad gamodgebian. mkvlevrebi
korelaciis meTodebs iyeneben, raTa gansazRvron, ra zomiT arian
erTmaneTTan dakavSirebuli cvladebi. korelaciis mniSvnelovani
SezRudva isaa, rom is ar gulisxmobs mizez-Sdegobriobas. eqsperimentuli
meTodebi SeiZleba gamoviyenoT, realuri samyaros zemoqmedebis
SeswavlisaTvis, rogoricaa, magaliTad, qvezRurblovani kasetebis efeqti.
fsiqologiuri gazomva
radgan fsiqologiuri procesebi mravalferovani da rTulia, maTi gazomva
siZneleebTanaa dakavSirebuli. zogierTi qceva advilad dakvirvebadia,
xolo sxvebi, magaliTad, SfoTva da sizmari _ ara. amdenad, mkvlevaris
erT-erTi amocanaa uxilavi xiluli gaxados, Sinagani movlenebi da
procesebi _ garegani, xolo piradi gamocdileba _ sazogado. Tqven ukve
naxeT, ramdenad mniSvnelovania sakvlevi fenomenis operaciuli
gansazRvreba. es gansazRvrebebi im proceduras gvaZlevs, romliTac
xdeba sxvadasxva donis, zomis, intensiurobis an raodenobis cvladisaTvis
80
ZiriTadi cnebebi
104
• memkvidreobiToba da qceva
evolucia da bunebrivi gadarCeva
adamianis genotipis cvalebadoba
• biologia da qceva
miyuradeba tvinze
nervuli sistema
Tavis tvinis struqturebi da maTi funqciebi
hemisferoTa lateralizacia
endokrinuli sistema
moqmedebis potenciali
sinafsuri gadacema
neirotransmiterebi da maTi funqciebi
107
memkvidreobiToba da qceva
pirvel TavSi Cven ganvsazRvreT, rom fsiqologiis erT-erTi umTavresi
amocanaa, Seiswavlos adamianis qcevis mravalferovnebis gamomwvevi
mizezebi. am mizezebis dadgenaSi dagvexmareba kavSir-gansxvaveba
iseT punqtebs Soris, rogoricaa buneba – aRzrda; memkvidreobiToba –
garemo. Tqven SegiZliaT warmoidginoT, rom individebi agresiulni arian
maTi biologiuri Taviseburebebis gamo. SesaZloa maT romelime
mSoblisagan memkvidreobiT ergoT tendencia agresiulobisaken.
alternatiuli variantia imis daSveba, rom yvela adamianSi agresiuloba
Tanabradaa warmodgenili da misi gamomJRavnebis xarisxi
damokidebulia im garemoze, sadac es adamianebi aRizardnen. swori
pasuxi am kiTxvaze Zireulad gansazRvravs imas, Tu rogor unda
moepyros sazogadoeba agresiul individs – moaxmaros Zalisxmeva
garemos garkveuli pirobebisa Tu Tavad adamianebis Tvisebebis Secvlas.
Tqven unda SegeZloT ganasxvavoT garemos gavlena
memkvidreobiTobisagan. radganac garemoze dakvirveba pirdapir
SeiZleba, ufro advilia imis dadgena, Tu rogor axdens is gavlenas
112
rom patara niskartebis mqone mcire zomis skvinCebi ufro meti daiRupa,
vidre mozrdili zomis frinveli msxvili niskartiT. Sesabamisad, rogorc amas
darvini winaswarmetyvelebda, momdevno wels didi zomis frinvelTa
raodenobam imata. ratom? imitom rom mxolod eseni, didi sxeulebiTa da
msxvili niskartebiT iyvnen sakmarisad Zlierni imisaTvis, rom epasuxaT
gvalviT gamowveuli garemos cvlilebebisaTvis. sainteresoa, rom 1983
wels naleqebis raodenoba Warbi iyo da Teslebi, gansakuTrebiT mcire
zomis, uxvad ganviTarda. Sedegad, mcire zomis frinvelebma
raodenobaSi ajobes didi zomis frinvelebs, imitom, rom maTi niskartebi
ukeT iyo morgebuli mcire zomis Teslebis mopovebisaTvis. peter da
rozmari grantebis kvlevam aCvena, rom bunebrivi gadarCeva
mniSvnelovan efeqtebs drois mokle periodSic iZleva. dResac mkvlevaebi
agrZeleben sxvadasxva saxeobebis bunebriv gadarCevaze garemo
pirobebis gavlenis Seswavlas, maT Soris evropul xilis buzze (Huey et al.,
200) da Tevzebis sxvadasxva saxeobaze (Rundle et. al., 2000).
genotipi da fenotipi skvinCebis populaciis zrda-Semcirebis magaliTi
cxadyofs, Tu ratom uwodebda darvini evoluciis process ukeT Seguebulis
gadarCenas. warmoidgineT, rom yoveli saxeobisaTvis nebismier
garemoSi uamravi saarsebo sirTule moiZebneba. saxeobis is
warmomadgenlebi, romelTac garemosTan ukeT Sexamebuli fizikuri da
117
adamianis evolucia
Tuki gadavxedavT im garemoebebs, romlebSic adamianis saxeobis
evolucia moxda, mivxvdebiT, Tu ratom warmoadgenen garkveuli fizikuri
da qceviTi Tvisebebi adamianis saxeobis biologiuri kapitalis nawils.
adamianis evoluciaSi bunebrivi gadarCevisTvis ori umTavresi Tviseba –
bipedalizmi da encefalizacia – iyo gadamwyveti. orivem erTad
ganapiroba kacobriobis civilizaciis warmoqmna. bipedalizmi niSnavs or
119
acileba zogavda dros, Zalas da sicocxles. imis magier, rom yovel jerze
Tavidan eswavlaT sakuTari gamocdilebidan cdisa da Secdomis meTodiT,
adamianebma SeZles sxvaTa gamocdilebis gamoyeneba. saubari, iumoric
ki, aZlierebda socialur kavSirebs bunebrivad isedac sazogadoebrivi
saxeobis wevrebs Soris. yvelaze mniSvnelovania is, rom metyvelebis
warmoqmna-ganviTarebam SesaZlo gaxada dagrovili codnis gadacema
Taobidan Taobaze.
garemos gavlena
(cvlilebebi garemoSi)
konkurencia
(resursebisaTvis)
ukeT Seguebuli
fenotipis SerCeva
(mraval fenotips Soris )
warmatebuli reproduqcia
(Seguebuli fenotipis Sesabamisi genotipi
gadaecema momdevno Taobas)
genebi da qceva
Cven vnaxeT, rom evoluciurma procesma SesaZlo gaxada adamianis
genotipSi uamravi cvalebadobis arseboba; am genotipTa urTierTqmedeba
garemosTan qmnis cvalebadobas adamianTa fenotipSi. adamianTa qcevis
genetikis sferoSi mkvlevrebi Tanabrad iyeneben genetikisa da fsiqologiis
meTodebs, raTa Seiswavlon mizezobrivi urTierTkavSiri niSan-TvisebaTa
memkvidreobiTobasa da qcevas Soris (Maccoby, 2000; Plomin & Rende,
1991; Plomin et
al., 1994).
qceviTi genetikis logikis Sesaswavlad Cven unda aRvweroT saocari
aRmoCena: _ Tqveni subieqturi kargad yofnis – bednierebis, romelsac
Tqven Tqveni cxovrebis ganmavlobaSi ganicdiT – safuZvels, SesaZloa,
genetikuri komponenti gansazRvravdes.
saidan viciT
bednierebis memkvidreobiToba
bednierebis genetikuri komponentis Sesaswavlad
mkvlevrebma gamoiyenes qceviTi genetikis klasikuri
125
arsebobs korelacia?
20 wlis 30 wlis
„A“ tyupis bednierebis „A“ tyupis bednierebis
done done
Sejameba
saxeobebi warmoiqmneba da icvleba drois ganmavlobaSi bunebrivi
gadarCevis Sedegad, romelic warmoadgens organizmis unars sxvadasxva
intensivobiT gamravldes fenotipuri Tvisebebisa da garemos Soris
urTierTqmedebis gamo. adamianis evoluciaSi ori umTavresi Segueba iyo
bipedalizmi da encefalizacia. metyvelebis ganviTarebam SesaZlo gaxada
swrafi kulturuli evolucia.
adamianis qceviTi genetikis mkvlevrebi Seiswavlian kavSirs
memkvidreobiT miRebul genebsa da qcevas Soris. sociobiologebi
iyeneben evoluciur midgomas saxeobebis socialuri qcevis gagebisaTvis.
biologia da qceva
modiT, axla Cveni yuradReba mivapyroT adamianis genotipis
mniSvnelovan produqts: im biologiur sistemebs, romelTa meSveobiTac
130
intervencia tvinSi
mravali kvleviTi meTodi neiromecnierebaSi gulisxmobs tvinSi pirdapir
intervencias. es meTodebi istoriul sawyiss fineas geijis SemTxvevidan
iReben, romliTac Cven wignis es Tavi daviwyeT. geijis Tavis tvinis
dazianebis Semdeg qcevis dramatulma cvlilebebma eqimebs afiqrebina,
rom tvini warmoadgens racionaluri qcevisa da pirovnuli Tvisebebis
safuZvels. TiTqmis imave periodSi, rodesac geiji travmis Semdeg
mdgomareobidan gamodioda, pol broka swavlobda tvinis rols
metyvelebaSi. misi pirveli kvleva am sferoSi warmoadgenda adamianis
autofsias, romelsac Searqves „tan“ im erTaderTi sityvis mixedviT, romlis
warmoTqmac mas SeeZlo. brokam naxa, rom „tanis“ tvinis Sublis
marcxena ubani Zlier dazianebuli iyo. am aRmoCenam ubiZga brokas
133
registracia.
300 welze metma ganvlo mas Semdeg, rac dekartma daiwyo tvinis
Seswavla; 100 weli gavida mas Semdeg, rac brokam daadgina, rom tvinis
garkveuli ubnebi specifikur funqciebs asruleben. am aRmoCenebis
Semdeg kulturulma evoluciam saSualeba misca mkvlevrebs gamoiyenon
teqnologia tvinis saidumloebebis Sesaswavlad. wignis am Tavis darCenili
nawili tvinis saidumloebebs eZRvneba.
nervuli sistema
naTxemiT.
limburi sistema
limburi sistema akontrolebs motivirebul qcevas, emociur
mdgomareobasa da mexsierebas. is aseve aregulirebs sxeulis
temperaturas, sisxlis wnevas da sisxlSi Saqris dones da, aseve,
axorcielebs sxva Sinagan funqciaTa kontrols. limburi sistema Sedgeba
sami struqturisagan: _ hipokampi, amigdala (nuSisebri kompleqsi) da
hipoTalamusi (suraTi 3.7 3.10).
• simpaTikuri sistema – avtonomiuri nervuli sistemis
nawili, romelic sagangaSo situaciaSi
energiis mobilizacias axorcielebs.
• parasimpaTikuri sistema – avtonomiuri nervuli sistemis
nawili, romelic yoveldRiur funqciebs asrulebs da
inaxavs sxeulis energias.
• tvinis Rero – Tavis tvinis struqtura, romelic aregulirebs
sxeulis ZiriTad sasicocxlo funqciebs.
• mogrZo tvini – tvinis Reros ubani, romelic akontrolebs
sunTqvas, sifxizles da
guliscemas.
• xidi – tvinis Reros ubani, romelic akavSirebs zurgisa da
Tavis tvins, aseve Tavis tvinis sxvadasxva nawilebs.
147
saidan viciT
148
didi tvini
adamianebSi didi tvini faravs tvinis darCenil nawils da misi masis or
mesameds qmnis. misi funqciaa tvinis umaRlesi kognituri da emociuri
funqciebis regulireba. didi tvinis gare fena, romelic miliardobiT
150
mxedvelobiT qerqs.
• safeTqlis wili – tvinis ubani, romelic lateraluri napralis qvemoTaa
moTavsebuli;
Seicavs smenis qerqs.
• motoruli qerqi – didi tvinis qerqis ubani, romelic akontrolebs sxeulis
nebiT moZraobebs.
saidan viciT
hemisferoebi moqmedebaSi
marjvena hemisferos warudgines Tovliani peizaJi,
xolo marcxena hemisferos– qaTmis fexis
gamosaxuleba. cdis pirs mis win arsebuli obieqtebidan
am ori suraTis Sesabamisi nivTebi unda SeerCia.
marjvena xeliT man miuTiTa qaTmis Tavze, xolo
marcxena xeliT – Tovlis niCabze. pacienti ambobda,
rom niCabi saWiroa qaTmis narCenebis (da ara Tovlis)
gasawmendad. radganac tvinis marcxena nawilma
korZiani sxeulis gadaWris gamo ar icoda, Tu ras
xedavda marjvena naxevarsfero, mas unda aexsna, Tu
ratom uTiTebda marcxena xeli niCabze, rodesac
162
specifiur maregulirebel
sisxlSi hormon adrenalins; adrenalini energias matebs sxeuls ise, rom mas
unari Seswevs swrafad moaxdinos reagireba safrTxeze.
rogorc adre ukve aRvniSneT, tvinis struqtura, hipoTalamusi,
warmoadgens
gadamrTvel ubans endokrinulsa da centralur nervul sistemebs Soris.
hipoTalamusis specializebuli ujredebi iReben informacias tvinis sxva
ubnebidan, romlebic mas ubrZaneben gamoyon sxvadasxva hormonebi
hipofizSi, riTac isini astimulireben, an akaveben sxva hormonebis
sekrecias. hormonebi sxeulis sxvadasxva ubnebSi gamomuSavdeba. es
„qarxnebi“ sxvadasxva hormonebs awarmoebs, romlebic sxeulis
sxvadasxva funqciebs aregulireben, rogorc es 3.1 cxrilSia warmodgenili.
axla ki yvelaze ufro mniSvnelovani procesebi ganvixiloT.
• endokrinuli sistema – jirkvlebis qseli, romlebic gamoimuSaveben da
sisxlSi gamoyofen hormonebs.
• hormonebi – qimiuri mesenjerebi, romlebic gamomuSavdeba
endokrinuli jirkvlebis mier, aregulireben metabolizms, da gavlenas
axdenen sxulis zrdaze, xasiaTsa da sasqeso niSan-
Tvisebebze.
kvercxujredis warmoqmna
172
korelacia ar aris mizezobrioba: is, rom orive amocanis dros aqtiuria tvinis
igive ubnebi ar niSnavs, rom erTi da igive funqcia sruldeba.
am etapze ki ki erTveba rTMS, romlis saSualebiTac SesaZloa ufro zusti
daskvnebis gakeTeba. es axali teqnika iyenebs magnituri stimulaciis
pulsebs droebiTi, Seqcevadi „dazianebebis“ warmoqmnisaTvis. qsovilis
faqtobrivi dazianebis gareSe SesaZloa tvinis regionebis inaqtivacia. ra
xdeba zolebis Sedarebisas, rodesac rTMS gamoyenebis Sedegad cdis
pirebs „uzianebdnen“ pirvelad vizualur qerqs? iseve rogorc Ria TvalebiT
mxedvelobiTi aRqmisas, vizualuri warmosaxva seriozulad ferxdeba. es ki
saSualebas gvaZlevs davaskvnaT, rom pirveladi vizualuri qerqi CarTulia
vizualuri warmosaxvis procesSi.
gagakvirvaT am monacemebma? Tqven ra kiTxvebi gaqvT tvinSi
funqciebis ganawilebis Sesaxeb? radganac mecnierebi agrZeleben
muSaobas axali teqnologiebis gamoyenebiT, didia imis albaToba, rom
Tqvens kiTxvebsac male gaecema zusti pasuxebi.
acetilqolini
acetilqolini gvxvdeba rogorc centralur, ise periferiul nervul sistemaSi.
alchaimeris daavadebis (degeneratiuli daavadeba, romelic ZiriTadad
asakovan pacientebSi gvxvdeba) dros pacientebSi mexsierebis darRvevas
iwvevs acetilqolinis sekretoruli neironebis dazianeba. acetilqolini aseve
amgznebad moqmedebs nerv-kunTovan SeerTebaSi, sadac is kunTebis
SekumSvas iwvevs. mraval toqsins SeuZlia acetilqolinis sinafsuri
moqmedebis Secvla. magaliTad, botulinumis toqsini, romelic arasworad
konservirebul sakvebSi xSirad gvxvdeba, wamlavs adamians, aferxebs ra
195
gaemi
gaemi (gama-amino-erbos-mJava) Tavis tvinSi yvelaze ufro farTod
gavrcelebuli Semakavebeli neirotransmiteria. gaemi tvinis sinafsebis
daaxloebiT erT mesamedSi gamoiyeneba rogorc mesenjeri. gaem-
mgrZnobiare neironebi tvinis iseT regionebSia lokalizebuli, rogorebicaa
Talamusi, hipoTalamusi da kefis wili. gaemi mniSvnelovan rols
TamaSobs fsiqopaTologiis zogierT formaSi, akavebs ra neironul
aqtivobas. rodesac am neirotransmiteris done klebulobs, adamianebSi es
iwvevs damatebiT nervul aqtivobas, romelic SfoTvaSi gamoixateba (Paul
et al., 1986). SfoTvebs xSirad mkurnaloben benzodiazepinebis Semcveli
wamlebiT, rogoric valiumi da qsanaqsia, romlebic gaem dones zrdian
(Ballenger, 1999). benzodiazepinebi pirdapir ar ukavSirdeba gaem
receptorebs, samagierod isini xels uwyoben gaems Tavad ufro efeqturad
daukavSirdes postsinafsur receptorul molekulebs.
endorfinebi
endorfinebi qimiur nivTierebaTa jgufia, romelTac Cveulebriv
neiromodulatorebs uwodeben. neiromodulatori aris substancia, romelic
cvlis an amodulirebs postsinafsuri neironis aqtivobas. endorfinebi
(Semoklebulia endogenuri morfinebi) mniSvnelovan rols TamaSoben
emociuri qcevisa (SfoTva, SiSi, daZabva, siamovneba) da tkivilis
kontrolSi – opiumisa da morfis msgavsi nivTierebebi tvinSi erTi da igive
receptorebs ukavSirdeba. endorfinebs uwodeben „samoTxis gasaRebs“
maTi siamovnebis gamomwvevi Tvisebis gamo. gamokvleul iqna
198
sakvanZo sakiTxebi
memkvidreobiToba da qceva
• saxeobebi warmoiqmneba da icvleba drois ganmavlobaSi bunebrivi
gadarCevis Sedegad.
• adamianTa evoluciaSi, or fexze siarulma da encefalizaciam
mniSvnelovani Sedegebi, maT Soris metyvelebisa da kulturis
ganviTareba, gamoiwvia.
• memkvidreobiTobis mTavari erTeuli genia. genebi gansazRvraven im
gavlenis CarCoebs, romelsac garemo faqtorebi iwvevs da romlebic
fenotipis cvlilebiT gamoixateba.
biologia da qceva
203
(ans)
• parasimpaTikuri sistema
aqsoni
• • periferiuli nervuli sistema (pns)
• brokas are
• PET (pozitronul-emisiuri tomografia)
• bunebrivi gadarCeva skani
• genebi • retikuluri formacia
• genetika • refraqteruli periodi
• genotipi • safeTqlis wili
• glia • sasqeso qromosomebi
• dazianeba • korZiani sxeuli
• interneironi • neiromecniereba
• ionuri arxebi
• kefis wili Tavi 4. SegrZnebebi
207
– badura
– Tavis tvinisaken mimavali nervuli gzebi
– ferTa SegrZneba
– vizualuri obieqtebis kompleqsuri analizi
• fsiqologia XXI saukuneSi: SeuZlia teqnologiasDdazianebuli
mxedvelobis aRdgena?
208
• smenis SegrZneba
– bgeris fizika
– gemos SegrZneba
– Sexeba da kanis SegrZnebebi
– wonasworobisa da kinesTetikuri SegrZnebebi
– tkivili
• fsiqologia Cvens cxovrebaSi: ratom iwvevs cxare saWmeli tkivils?
• sakvanZo sakiTxebi
– ZiriTadi cnebebi
209
fsiqofizika
214
suraTi 4.1
absoluturi zRurblis gamoTvla
radganac gamRizianebeli ar xdeba meyseulad SesamCnevi garkveul
wertilSi, absoluturi zRurbli ganisazRvreba, rogorc intensivoba,
100 SesamCnevi xdeba SemTxvevaTa
rodesac gamRizianebeli naxevarSi.
Teoriuli miRebuli
zRurblis zRurblis
mrudi mrudi
50
absoluturi
zRurbli
(SemCnevaTa 50%)
0
sensoruli
SemCnevis zRurbli
modaloba
sinaTle sanTlis ali, 48 km manZilze srul sibneleSi
bgera saaTis wikwiki srul siCumeSi 6 m
manZilze
gemo erTi Cais kovzi Saqari 9 l wyalze
ynosva sunamos erTi wveTi gafantuli
samoTaxiani binis mTel sivrceSi
Sexeba 1 santimetris simaRlidan loyaze daSvebuli
futkris frTa
1
adaptacia aris ara mxolod mgrZnobiarobis daqveiTeba, aramed misi momatebac susti intensivobis gamRizianeblis zemoqmedebis pirobebSi. (redaqtoris SeniSvna).
220
warmatebuli pasuxis
damTxveva gamotoveba
mcdari
swori pasuxi
gangaSi
92% 8%
46% 54%
40% 60%
4% 96%
A B La -Lb =
odnav grZeli xazis ∆L standartuli
xazi sigrZe
11.0-
11 mm 10 mm
10.0=1.0
16,5 mm 15 mm
16.5 -15.0
22 mm 20 mm
= 1.5
27,5 mm 25 mm
22.0 –20.0
= 2.0
veberis kanoni
27.5 – 25.0
= 2.5
3
2,5
2
1,5 ∆ L / Lb=0,1
1
0,5
0
5 10 15 20 25
standartuli xazis sigrZe (L ) milimetrebSi
b
230
mxedvelobiTi sistema
mxedveloba aris yvelaze rTuli, maRalganviTarebuli da mniSvnelovani
SegrZneba adamianisa da sxva moZrav arsebaTa umravlesobisaTvis. im
cxovelebs, romlebic bunebam daajildova kargi mxedvelobiT, aqvT
237
adamianis Tvali
Tvali aris fotoaparati Tavis tvinisaTvis, romelic asaxavs samyaros
suraTs (ix. suraTi 4.4). fotoaparati uyurebs samyaros linzebis saSualebiT,
romelic axdens sinaTlis Sekrebas da fokusirebas. Tvali, aseve, krebs
sinaTles da axdens mis fokusirebas _ sinaTle Semodis rqovanaSi, Tvalis
win mdebare gamWvirvale amoburcul nawilSi. Semdeg is gaivlis wina
sakans, romelic savsea siTxiT _ namiT. fotoaparatis fokusirebisas Tqven
amoZravebT mis linzas obieqtis mimarTulebiT, an aSorebT mas.
imisaTvis, rom Tvalma sinaTlis fokusireba moaxdinos, lobios marcvlis
formis kristali _ Tvalis broli _ icvlis Tavis formas, wvrildeba, roca
fokusireba xdeba moSorebul obieqtebze da msxvildeba axlomdebare
obieqtebze fokusirebisas. fotoaparatSi Semomavali sinaTlis raodenobis
gasakontroleblad Tqven cvliT linzis gaxsnis xarisxs. TvalSi ki irisis
kunTuri diski cvlis gugis sidides, ese igi im xvrelis sidides, romlis
238
sur. 4.4
rqovana, guga da broli axdens sinaTlis fokusirebas baduraze. nervuli
signalebi baduridan gadaecema Tavis tvins optikuri nervis saSualebiT.
badura
saidan viciT
246
mwvane yviTeli
lurj-mwvane yviTel-narinjis feri
(lurjis Semavsebeli)
(wiTlis Semavse -
beli) 580
494
narinjisferi
607
mwvane- TeTri
lurji 490
2
qarTul fsiqologiur literaturaSi naxsenebia, rogorc ferTa Serevis meore kanoni (red.SeniSvna)
261
saidan viciT
kolbebi upiratesobas aniWeben garkvuli talRis
sigrZes
mxedvelobiTi procesebis mkvlevarebma ganaviTares
teqnika, romlis saSualebiTac xdeba calkeuli kolbebis
eleqtruli aqtivobis analizi. maimuni makakas kolbis
ujredebi “gamowovil” iqna specialuri minis milidan,
romlis diametric iyo adamianis Tmis Reris diametris
1/25-ze naklebi. sxvadasxva sigrZis sinaTlis talRas
anaTebdnen milSi, eleqtruli signalis Zalas, romelsac
gamoasxivebda kolbis ujredebi jer zrdidnen da Semdeg
zomavdnen. am teqnikis gamoyenebiT mkvlevarebma
aRmoaCines, rom zogierTi ujredi reagirebs yvelaze
kargad 435 nanometris (nm) sigrZis talRis diapazonSi
(“lurji” ujredebi), zogi _ 535 nanometris (“mwvane”
ujredebi) da zogi ki 570 nanometris (“wiTeli” ujredebi)
sigrZis talRis diapazonSi (Baylor, 1987).
am tipis kolbebis reaqcia eTanxmeba iungisa da helmholcis hipoTezas,
rom ferTa SegrZneba efuZneba sami tipis mxedvelobiTi receptorebs.
265
retinaluri gangliozuri ujredebis receptoruli veli aris ori tipis (ix. suraTi
4.12 A da B nawilebi): (1) is ujredebi, romelTa stimulacia velis centrSi
aRagznebs ujreds da stimulacia mis garSemo mdebare nawilebSi iwvevs
masSi Sekavebis process; (2) ujredebi sapirispiro organizaciiT _
Sekavebis procesiT centrSi da aRgznebis procesiT periferiaze.
ganglioizuri ujredebi reagireben stimulaciis sxvaobaze mis centrsa da
periferias Soris. isini yvelaze metad aRigznebian stimulebis kontrastiT;
on-centris mqone ujredebi yvelaze Zlierad ganimuxtebian naTel laqaze,
romelsac aqvs bneli sazRvrebi, xolo off-centris mqone ujredebi
ganimuxtebian energiulad bnel laqaze, romelsac aqvs naTeli sazRvrebi.
erTnairi ganaTeba ki iwvevs centrisa da periferiis aqtivobis gabaTilebas
da ujredi ar aris iseTnairad aRgznebuli, rogorc es xdeba naTeli laqis
SemTxvevaSi.
stimuli, romelic yvelaze metad aRagznebs ujreds aris is, romelSic areebi,
sadac sinaTle aRmgznebia (aRniSnulia “+” niSniT), aris ganaTebuli, xolo
areebi, sadac sinaTle iwvevda Sekavebis process (aRniSnulia “_” niSniT),
aris sibneleSi.
A
C E
Sejameba
adamianis Tvali funqcionirebs fotoaparatis msgavsad: sinaTle
fokusirdeba Tvalis brolis mier baduraze. swored baduraze xdeba sinaTlis
energiis ZiridaTi gardaqmna nervul aqtivobad. baduraze mdebare
receptorebi – Cxirebi funqcionireben susti ganaTebis pirobebSi, kolbebi
ki specializdebian naTel, ferad garemoSi samuSaod da sivrciTi detalebis
garCevaSi. baduridan miRebuli informacia agrZelebs gzas Tavis
tvinisaken gadamuSavebis doneebis mTeli seriis gavliT, romelTa
saSualebiT xdeba informaciis seleqcia obieqtebis identifikaciisa da maTi
mdebareobis gansazRvris mizniT. brma mxvedvelobis fenomenma
daadastura vizualuri analizis gansxvavebuli tipebis arseboba.
271
smena
Tqven mier samyaros gancdisas smena da mxedveloba asrulebis
erTmaneTis Semavsebel funqciebs. Tqven xSirad gesmiT stimulebi,
sanam dainaxavT maT, gansakuTrebiT, Tuki isini Tqvens ukan
272
bgeris fizika
SemohkariT taSi. daustvineT. daakakuneT fanqriT magidaze. ratom
warmoqmnis es moqmedebebi bgerebs? amis mizezi isaa, rom isini
iwveven obieqtebis rxevas. rxevis energia gadaecema garemos,
Cveulebriv, haers, rogorc ki rxevadi obieqtebi ubiZgeben garemos
molekulebs. amiT gamowveuli wnevis mcire cvlilebebi vrceldeba rxevadi
obieqtidan garemoSi sinusoiduri talRebis erTobliobis saxiT, romelic
moZraobs 335 metri wamSi siCqariT. (ix. suraTi 4.13). bgera ar SeiZleba
gaCndes srul vakuumSi (magaliTad, kosmosur sivrceSi), radgan iq ar aris
haeris molekulebi, romelTac aamoZravebda rxevadi obieqtebi.
sinusoidur talRas aqvs ori ZiriTadi fizikuri Tviseba, romelic
gansazRvravs mis JReradobas: sixSire da amplituda. sixSire izomeba
273
fsiqologiuri ganzomilebani
sixSirisa da amplitudis fizikuri Tvisebebi dasabams aZlevs bgeris sam
ZiriTad ganzomilebas (Tvisebas) 4: bgeris tonis simaRle, siZliere da
tembri. axla detalurad ganvixiloT es movlenebi.
4
mTargmnelis SeniSvna
274
5
sufTa tonebs, agreTve, uwodeben martiv tonebs an wminda tonebs (mTargmn. SeniSvna)
275
tembri
bgeris tembri asaxavs rTuli bgeris talRis komponentebs. tembri aris is,
rac ganasxvavebs, magaliTad, fortepianos xmas fleitis xmisagan. fizikuri
stimulebis mcire raodenoba, magaliTad, kamertoni gamoscems sufTa
tons, romelic Sedgeba erTi sinusoiduri talRisagan. sufTa tons aqvs
mxolod erTi sixSire da erTi amplituda. bgeraTa umetesoba realur
277
→
200. 120 →xmamaRali Weqa-quxili, rok-jgufi
→
→orZraviani TviTmfrinavi
→
20. 100 →metros matareblis vagonSi
→
→smenis dakargva xangrZlivi stimulaciis pirobebSi
→
2. 80 →xmaurian manqanaSi
→
→uxmauro manqanaSi
→
0.2 60 →Cveulebrivi saubari
→
→Cveulebrivi ofisi
→
0.02 40 →uxmauro ofisi
→
→wynari oTaxi
→
0.002 20 →xmadabali CurCuli (1.5 metris manZilze) →
→
→
279
aRiqvamT ise, TiTqos ar hqondes simaRle, radgan mas ara aqvs ZiriTadi
sixSire.
smenis fiziologia
axla Tqven ukve gaqvT garkveuli informacia bgeraTa fsiqologiuri
gancdebis fizikuri safuZvlebis Sesaxeb. axla ganvixiloT, Tu rogor
aRmocendeba es gancdebi smeniTi sistemis fiziologiuri aqtivobisagan.
pirvel rigSi, vnaxoT, Tu rogor muSaobs yuri. Semdeg Cven ganvixilavT
zogierT Teorias smeniT sistemaSi bgeriTi tonis simaRlis kodirebisa da
bgerebis lokalizaciis Sesaxeb.
fleita afeTqeba
nota si
klarneti
281
adamianis xma
dro
nota si-s bgeriTi speqtri
sixSire
1.0
0.5
sur. 4.15
es naxazi gviCvenebs nacnobi bgerebis talRis formebsa da bgeris speqtrs
pianinos nota “si”-saTvis. ZiriTadi talRis sigrZe aris nawarmoebi
ZiriTadi sixSirisagan, am SemTxvevaSi, 256 herci, magram pianinos
simebi, agreTve, vibrirebs ufro maRal sixSireebzec (romelic cnobilia,
rogorc obertonebi anu harmonikebi). isini qmnian kbilanebs talRis
nimuSze. es damatebiTi sixSireebi aris identificirebuli bgeriT speqtrSi.
smenis sistema
282
boWko a
boWko b
boWko c
boWko d
boWko e
bgeraTa lokalizacia
delfinebi da Ramurebi ar iyeneben mxedvelobas obieqtTa
adgilmdebareobis gansazRvrisas Rrma wylis Tu mRvimis sibneleSi. amis
290
Sejameba
sxva SegrZnebebi
Cven yvelaze didi dro davuTmeT mxedvelobisa da smeniTi procesebis
ganxilvas, radgan es sakiTxebi yvelaze ukeT aris Seswavlili mecnierTa
mier. magram sxva SegrZnebebic mniSvnelovan rols asruleben adamianis
TviTgadarCenis da, aseve, garemos dauflebis unarSi. Cven mokled
ganvixilavT sxva SegrZnebebs.
ynosva
Tqven, albaT, SegiZliaT warmoidginoT situacia, roca bednieri
iqnebodiT ynosvis SegrZnebis dakargviT: gyoliaT rodisme ZaRli,
romelsac waugia skunsTan brZola? magram Tavidan rom aviciloT
skunsis sunis gancda, Cven, agreTve, unda davkargoT vardis surnelis,
cxeli popkornis, zRvidan momavali sunis SegrZnebis unari. suni _ kargi
Tu cudi _ pirvelad Tavis arsebobas gvatyobinebs receptoris cilebTan
urTierTqmedebisas, romelic mdebareobs ynosvis bususebis membranaze.
(ix. suraTi 4.19). mas SeuZlia miiRos nivTierebis mxolod rva molekula,
raTa dasabami misces erT-erTs am nervuli impulsebidan, magram, sul
cota, 40 nervuli daboloeba unda iyos stimulirebuli, raTa SeigrZnoT
nivTierebis suni. es nervuli impulsebi agzavnian sunis Sesaxeb
informacias ynosvis bolqvSi, romelic ganlagebulia receptorebis zemoT da
294
saidan viciT
asrulebs Tu ara ynosva raime rols adamianis
seqsualur aqtivobaSi?
kvlevaSi monawileobas iRebda 289 qali. maT unda
SeefasebinaT androstenonis, kacis oflis ZiriTadi
komponentis suni. qalebis umetesoba suns afasebda,
rogorc “arasasiamovnos” an “aramimzidvels”.
gamonaklisi am zogadi kanonzomierebidan iyvnen
qalebi, visac hqondaT ovulacia. maTi Sefasebebi sunis
297
yvelaze metad arian aqtiurebi maSin, roca raime patara obieqti awveba
kans. Tqven, albaT, gagikvirdebaT, roca gaigebT, rom siTbosa da sicivis
SegrZnebebisaTvis gansxvavebuli receptorebi arsebobs. Tqven ar gaqvT
erTi receptori, romelic moqmedebs Termometris msgavsad, Tqveni Tavis
tvini axdens siTbosa da sicivis calkeuli signalebis integrirebas, raTa
akontrolos garemos temperaturuli cvlilebebi.
sur. 4.21. kanis SegrZnebaTa receptorebi
ramdenime sxvadasxva tipis receptori aris pasuxismgebeli kanis
SegrZnebaTa gancdaze, rogoricaa Sexebis, siTbosa da sicivis
SegrZnebebi. magaliTad, meisneris sxeulebi yvelaze kargad reagireben
raime obieqtis gaxaxunebaze kanis mimarT, merkelis diskebi yvelaze
aqtiurni arian patara obieqtebis kanze dawolis mimarT.
kanis mgrZnobiaroba wnevisadmi Zalian farTo diapazonSi icvleba
sxeulis sxvadasxva ubanze. magaliTad, Tqven 10-jer ufro zustad
gansazRvravT stimulis lokalizacias Tqveni TiTebis wverebze, vidre
zurgze. sxeulis sxvadasxva nawilis mgrZnobiarobis gansxvavebuloba
ganpirobebulia nervuli daboloebebis simWidroviT garkveul ubnebSi da,
agreTve, sensoruli qerqis didi farTobiT, romelic maT Seesatyviseba.
mesame TavSi Tqven naxeT, rom mgrZnobiaroba udidesia iq, sadac es
yvelaze metad gWirdebaT _ saxeze, enasa da xelebze. zusti sensoruli
301
tkivilis meqanizmebi
TiTqmis yvela cxoveli ibadeba ama Tu im tipis tkivilis dacviTi
sistemiT, romelic iwvevs avtomaturad garkvuli stimulebisagan gaqcevis
307
tkivilis fsiqologia
emociuri reaqciebi, konteqstualuri faqtorebi da situaciis interpretacia
SeiZleba iseTive mniSvnelovan rols asrulebdes tkivilis gancdaSi, rogorc
realuri fizikuri stimuli (Price, 2000; Turk, 1994). fsiqologiuri procesebis
mniSvnelobas tkivilis gancdaSi naTlad gviCvenebs Semdegi ori ukiduresi
SemTxveva: erTi, roca aris tkivili, magram ar arsebobs misi
gamomwvevi fizikuri stimuli da meore, roca ar aris tkivili, miuxedavad
didi intensivobis tkivilis gamomwvevi stimulis arsebobisa. magaliTad, im
adamianTa 10 %-ze meti, visac amputirebuli aqvs kidurebi, uCivian
mwave da qronikul tkivilebs im kidurSi, romelic maT aRar aqvT _
fantomuri kiduris fenomeni (Melzack, 1992). amis sapirispirod, zogierT
309
smena
• smenis SegrZneba warmoiqmneba bgeriTi talRiT, romelsac gaaCna
sixSire, amplituda da sirTule.
• lokokinaSi bgeriTi talRebi transformirdebian siTxis moZraobaSi,
romelic amoZravebs ZiriTad membranas. ZiriTadi membranis bewvebi
nervul impulsebs gadascemen smeniT qerqs.
• adgilis Teoria saukeTesod xsnis maRali sixSireebis kodirebas, sixSiris
Teoria ki saukeTesod xsnis dabali sixSireebis kodirebas.
• bgeris warmoSobis mimarTulebis gansazRvrisaTvis moqmedebs ori
tipis nervuli meqanizmi _ bgeraTa intensivobisa da im drois
SedarebisaTvis, romelic dasWirdeba bgeriT signals TiToeul yurTan
misaRwevad.
sxva SegrZnebebi
• ynosvisa da gemos SegrZnebebi reagireben nivTierebaTa qimiur
Tvisebebze da moqmedeben erTad, roca adamiani eZebs da irCevs
sakvebs.
• ynosva sruldeba sunisadmi mgrZnobiare ujredebiT, romlebic
ganlagebulni arian cxviris RruSi.
319
ZiriTadi cnebebi
• kolbebi • feromonebi
• lokokina • fovea
• mxedvelobis qerqi • fotoreceptorebi
• nevropatiuri tkivili • fsiqometruli funqcia
– sagnebis cnoba
– molodinis da konteqstis gavlena
– bolo gakveTili
• sakvanZo sakiTxebi
– ZiriTadi cnebebi
raRac sxvaa saWiro, rom stimuli azriani da saintereso gaxdes da, rac
mTavaria, saSualeba mogeceT, efeqturad upasuxoT mas. aRqma aris im
procesebis erToblioba, romlebic sensorul xatSi awesrigeben informacias
da am informaciis, rogorc garesinamdviliT warmoqmnilis, gancdas
uzrunvelyofen. es procesebi uzrunvelyofs interpretaciis umaRles dones,
rac saSualebas gvaZlevs, warmatebiT gaverkveT garemoSi.
SegrZnebasa da aRqmas Soris kavSiris ukeT gagebis mizniT gTavazobT
martiv, TvalsaCino magaliTs. daiWireT xeli saxis win, rac SeiZleba Sors.
Semdeg is nela miuaxloveT saxes. saxesTan miaxlovebisas xeli sul ufro
da ufro met vizualur vels faravs. Sedegad, SeiZleba veRar dainaxoT
plakati xelis ukan, kedelze. rogor faravs xeli plakats? xeli gadidda Tu
plakati dapataravda? Tqveni pasuxi iqneba - `ra Tqma unda, ara!~ es
magaliTi gviCvenebs SegrZnebebs da aRqmas Soris gansxvavebas. xeli
imitom faravs plakats, radgan saxesTan miaxloebisas is SedarebiT did
gamosaxulebas qmnis baduraze. es aRqmis procesebia, romlebic,
baduraze miRebuli gamosaxulebis zomebis cvlilebis miuxedavad,
saSualebas gaZlevT gaigoT, rom xelis da plakatis realuri zomebi ar
icvleba.
5
saidan viciT
orazrovneba
16
iluziebi
orazrovani stimulebi perceptul sistemebs rTul amocanas uyeneben -
ramdenime SesaZleblobidan amoicnon erTi unikaluri figura. orazrovani
stimulebis interpretaciis siswore an simcdare Ceveulebriv kontqstzea
damokidebuli. rodesac perceptuli sistema stimulis struqturas mkveTrad
amaxinjebs da cvlis, Tqven iluzias ganicdiT.
sityva `iluzia~-s igive fuZe aqvs, rac `Seusabamo~-s, `uazro~-s,
`sasacilo~-s (ludicrous). orive warmodgeba laTinuri sityvidan illudere, rac
naSnavs dacinvas, masxarad agdebas. erTnair iluziebs ganicdian
adamianTa umetesoba erTsa da imave perceptul situaciaSi, sensoruli
sistemis msgavsi fiziologiis da samyaroSi sagnebis msgavsad gancdis
gamo (rogorc VI TavSi vnaxavT, iluziebi gansxvavdeba
20
| |
a. gamoiyeneT saxazavi,
b. romeli yuTia standartuli yuTis toli?
21
kiTxvebze pasuxis gasacemad
sur. 5.7. xuTi savarjiSo iluzia romeli ufro didia an
patara? gazomeT, raTa aRmoaCinoT iluzoruli
efeqti
TiToeuli nimuSi gviCvenebs aRqmis iluziebis gamomwvev pirobebs.
mkvlevrebi xSirad iyeneben iluziebs TavianTi Teoriebis
Sesamowmeblad. es Teoriebi xsnian, perceptul sistemebSi, romlebic,
Cveulebriv, sakmaod zustad muSaoben, gansakuTrebul SemTxvevaSi
rogor warmoiqmneba iluziebi.
opelma Tavis naSroms geometriuli optikuri iluziebis Seswavla uwoda.
iluziebi miuTiTebs perceptul xatsa da realobas Soris gansxvavebaze. maT
SeiZleba gviCvenon abstraqtuli konceptualuri gansxvaveba SegrZnebebs,
perceptul organizacias da identifikacias Soris da dagvexmaron aRqmis
garkveuli fundamenturi Tvisebebis gagebaSi.
mkvlevrebi xSirad igoneben axal iluziebs an iyeneben Zvels, raTa
perceptuli gadamuSavebis mniSvnelovani Taviseburebebi gviCvenon.
ganvixiloT miuler-laieris iluziis sxvadasxva versia, romelic sur. 5.8-zea
mocemuli. versia a pirvelad franc miuler-laierma (Muller-Lyer) 1889
wels ganixila naSromSi optikuri iluziebis Sesaxeb. Semdegi versiebi
miulerma da misma kolegebma 1900 wlamde Seqmnes. TiToeul
SemTxvevaSi monakveTebis sigrZe (an b versiaSi kuTxeebis wveroebs
22
yuradRebis procesebi
SeecadeT, Tqvens irgvliv aRmoaCinoT aTi ram, romelic am
momentamde ar SegimCneviaT. SeamCnieT laqa kedelze? saaTis
wikwiki? Tu garemos Zalze yuradRebiT davakvirdebiT, aRmovaCenT,
rom aTasobiT sagania irgvliv, romlisTvisac yuradRebis miqceva
SeiZleboda. zogadad, rac metad mivaqcevT yuradRebas sagns Tu
movlenas, metis aRqmasa da gagebas SevZlebT masze. amitom aris
yuradReba aRmis Seswavlisas mniSvnelovani Tema. yuradRebis fokusi
gansazRvravs, ra tipis informacia iqneba yvelaze xelmisawvdomi
perceptuli procesebisavis. rogorc qvemoT vnaxavT, mkvlevrebi
35
6
qarTul fsiqologiaSi: aRqmis subieqturi da obieqturi faqtorebi (redaqtoris SeniSvna)
37
fokusirebasac gansazRvraven
`gasagonad”?
niSniT gansazRvrulis (Treisman & Sato, 1990). rogor fiqrobT, ratoma aris
ase? Tqven es-esaa gaecaniT yuradRebamdeli gadamuSavebis
(preattentive processing) zogierT maxasiaTebels, rac gansxvavdeba
gadamuSavebis im procesebisagan, romlebic yuradRebas saWiroeben.
miuxedavad imisa, rom cnobieri mexsiereba da sagnebis cnoba
yuradRebas saWiroebs, informaciis sakmaod rTuli gadamuSaveba
yuradRebisa da cnobierebis gareSec xdeba (Kubovy et al., 1999).
gadamuSavebis am adreul etaps yuradRebamdeli gadamuSaveba
ewodeba, radgan is Semomaval sensorul masalaze yuradRebis
miqcevamde, sensoruli receptorebidan tvinSi SesvlisTanave, moqmedebs.
yuradRebamdeli gadamuSavebis saSualebiT advilad vpoulobT mxolod
erTi niSniT gamorCeul sagnebs (Treisman & Sato, 1990; Wolfe, 1992).
SexedeT 5.11 suraTis a nawils. SegiZliaT, ipovoT TeTri `T”? esa aris
oTaxSi, Tqvens irgvliv, lurji obieqtebis povnis msgavsi amocana.
yuradRebamdeli gadamuSaveba saSualebas gaZlevT, pralelurad
gadasinjoT garemo erTi calkeuli gamorCeuli niSnis mixedviT. es
niSnavs, rom Tqven SegiZliaT erTdroulad gadasinjoT ekranis mTeli
zedapiri. am paraleluri gadasinjvis Sedegad yuradReba erT saTanado
obieqtze koncentrirdeba, Tumca, yuradReba miaqcieT, rom yvela calkeuli
46
yviTeli saxli lurji fanjrebiT. meore amocana ufro advili ar iyo vidre
pirveli? davalebis Sesrulebze nakleb gavlenas axdenen yuradRebis
damatebiTi gamfantvelebi (extre distractors), rodesac ori feri CarTulia
sagnis nawilebsa da mTlianSi (Wolfe et al., 1994). am saxis magaliTebi
gvarwmunebs, rom yuradRebamdeli gadamuSaveba garemoSi sagnebis
sapovnelad SedarebiT daxvewil (kargad damuSavebuli meqanizmis
mqone) daxmarebas gvTavazobs.
axla ukve SegviZlia martivi niSnebis gadamuSavebidan mTliani
sagnebisa da
garemos aRqmis ganxilvaze gadavideT.
seriuli
Zebna.
(g) vinaidan paraleluri Zebna gamoiyeneba, moZebnas erTnairi dro
sWirdeba yuradRebis gamfantvelebis raodenobis miuxedvad.
(d) seriul Zebnaze yuradRebis gamfantavelebis raodenoba axdens
gavlenas. d nawilSi Zebna ufro swrafad xdeba, vidre _ b-Si.
49
Sejameba
garemoSi stimulebs SerCeviTad (seleqciurad) aqcevT yuradRebas
mizniT marTuli seleqciis gamo an imitom, rom stimulebidan raRac iqcevs
Tqvens yuradRebas, esaa stimuliT gamowveuli SerCeva. yuradRebis
filtris Teoriis mixedviT, tvins SezRuduli SesaZleblobebi aqvs. yuradRebis
miRma darCenili informacia iSviaTad cnobierdeba. yuradRebamdeli
gadamuSaveba saSualebas gaZlevT, garemoSi ipovoT sagnebi, romlebic
SeiZleba erTi gamorCeuli niSniT identificirdnen.
paternebs ganvixilavdiT,
orientaciis konstantoba
Tu wignis yurebisas Tavs gverdze gadaxriT, garemoc gadaxrilad ar
mogeCvenebaT. orientaciis konstantoba aris sayaroSi sagnebis realuri
orientaciiis aRqma, baduraze maTi orientaciis cvlilebis miuxedavad.
orientaciis konstantoba eyrdnoba Sida yuris vestibularuli sistemidan
miRebul informacias (ganxilulia meoTxe TavSi) Tavis daxrilobaze.
vestibularuli sistemidan miRebuli informaciisa da retinaluri orientaciis
kombinirebiT, Cveni vizualuri sistema, Cveulebriv, garemoSi arsebuli
obieqtis zust aRqmas ayalibebs.
nacnob garemoSi warsuli gamocdileba realur orientaciaze damatebiT
informacias iZleva. Tumca, Tqven SeiZleba gagiWirdeT rTuli da ucnobi
figurebis amocnoba, Tu isini uCveulo orientaciiTaa mocemuli. rodesac
figura rTulia da sxvadasxva nawilebisagan Sedgeba, orientaciis
aRsaqmelad TiToeuli nawilis mimarTuleba cal-calke unda moawesrigoT
(Rock, 1986). ase rom, sanam erT nawils saTanado mimarTulebiT
abrunebT, danarCen nawilebs jer kidev moubruneblad aRiqvamT.
SexedeT popvarskvlavis - madonas or Semobrunebul fotosuraTs. Tqven,
albaT, amCnevT, rom erTi-erTi maTgani odnav aris Secvlili pirsa da
TvalebTan, magram suraTebi sakmaod gavs erTmaneTs. axla wigni
82
Sejameba
figuris fonis win aRqmis tendencia imdenad Zlieria, rom iluzorul
konturebis aRqmas iwvevs. geStaltfisqologebma perceptuli dajgufebis
ramdenime principi Camoayalibes, maT Soris, siaxlovis, msgavsebis da
msgavsi bedis principebi.
85
agurebiT agebuls.
identifikacia da cnoba
aqamde aRwerili perceptuli procesebi distaluri stimulis fizikuri
Tvisebebis _ samganzomilebian sivrceSi sagnebis poziciis, zomis, formis,
teqsturisa da feris _ Sesaxeb sakmaod zusti informaciis wyarod SeiZleba
miviCnioT. miuxedavad amisa, mxolod am imformaciis safuZvelze mainc
ar gecodinebodaT, ra sagnebTan gaqvT saqme, an ginaxavT Tu ara isini
odesme; garemos imitom aRiqvamT nacnobad, rom SegiZliaT adre
nanaxi sagnebis cnoba da identifikacia. ase rom ar iyos, Tqveni
gamocdileba daemsgavseboda ucxo planetaze mogzaurobas, sadac
yvelaferi ucxo iqneboda: - ar gecodinebodaT, ra geWamaT, ra dagexuraT
Tavze, ras gasclodiT an rogor ageTvalaT dro. identifikacia da cnoba
perceptul xats mniSvnelobas, sazriss aZleven.
THE CAT sworia? axla isev SexedeT TiToeuli sityvis Sua asos. es ori
aso zustad erTnairia, Tumca, pirvels aRiqvamT rogorc H-s da meores,
rogorc A-s, ratom? naTelia, rom aRqmaze gavlena moaxdina inglisuri
sityvebis codnam. konteqsti, romelsac qmnis T_E, metad SesaZlebels
xdis H-s da naklebad SesaZlebels _ A-s maSin, roca C_T konteqstisTvis
sawinaaRmdegoa swori.
mkvlevrebma araerTxel daasabuTes aRqmaze konteqstisa da molodinis
gavlena setis SeswavliT. seti (set) aris stimulis garkveuli saxiT aRqmis da
masze reagirebis droebiTi mzaoba. arsebobs sami tipis seti: - motoruli,
fsiqologiuri da perceptuli. motoruli seti aris mza, swrafi pasuxis
gasacemad mzaoba. morbenali varjiSobs motoruli setis daxvewaze, raTa
sastarto gasrolis xmaze rac SeiZleba swrafad gamovides sastarto blokidan.
fsiqologiuri seti aris mzaoba, ganixiloT iseTi situacia, rogoricaa -
97
nata, ma?a
sakvanZo sakiTxebi
SegrZneba, organizeba, identificireba da cnoba
• perceptuli sistemebi ubralod ki ar iReben gare samyaroze
informacias, aramed aqtiurad axdenen mis intepretaciasa da organizacias.
• aRqma samsafexuriani procesia. is Sedgeba SegrZnebis, perceptuli
organizaciisa da identifikacia-cnobis safexurebisgan.
• gadamuSavebis sensorul safexurze fizikuri energia gardaiqmneba
nervul energiad da sensorul gancdad.
• organizaciis safexurze perceptuli procesebi SegrZnebebs TvalsaCino
xatebad aerTianebs da sagnebis da paternebis aRqmas ganapirobebs.
• identifikaciisa da cnobis safexurze sagnebis perceptebi dardeba
mexsierebiT xatebs, raTa isini amovicnoT rogorc nacnobi da azriani
sagnebi.
• aRqmis amocanaa distaluri (eqsternaluri) stimulis gansazRvra
proqsimaluri (sensoruli) stimuliT mowodebuli informaciidan.
• orazrovneba iqmneba maSin, rodesac SesaZlebelia erTi da igive
sensoruli informaciis sxvadasxva perceptebSi (xatebSi) organizeba.
• perceptuli iluziebis Sesaxeb codnam SeiZleba SezRudos Cveulebrivi
perceptuli procesebi.
102
yuradRebis procesebi
• yuradReba aris Semavali sensoruli informaciis nawilis SerCevisa da
danarCenis ignorirebis unari.
• pirovnuli miznebi da garemoSi arsebuli sagnebis Tvisebebi
gansazRvraven Cveni yuradRebis mimarTulebas.
• yuradRebis miRma darCenili informacia Zalze mcired moqmedebs
mimdinare gamocdilebaze.
• yuradRebamdeli gadamuSaveba vizualuri garemos efeqturad
gadasinjvis saSualebas iZleva.
identifikacia da cnoba
• perceptuli gadamuSavebis bolo safexurze, rodesac xdeba obieqtis
identifikacia da cnoba, percepti mniSvnelobas iZens aRmavali da
daRmavali gadamuSavebis erToblivi moqmedebiT.
• konteqstma, molodinebma, perceptulma masalam SeiZleba
gansazRvros dausrulebeli orazrovani monacemebis erTi mimarTulebiT
amocnoba, meore, Tanabrad SesaZleblis, nacvlad.
104
ZiriTadi cnebebi
aracnobieri daskvna. figura foni formis
aRmavali gadamuSaveba konstantoba
aRqma ganaTebis
aRqmis konstantoba aSkara konstantoba
moZraoba konvergencia geStalt-fsiqologia
daRmavali gadamuSaveba identifikacia da
dasrulebuloba (Sevsebuloba) cnoba iluzia
distaluri stimuli diqotomiuri iluzoruli
mosmena ekologiuri optikis konturebi marTuli
gadasinjva
Teoria mizanmimarTuli
SerCeva
Φ fenomeni
moCvenebiTi
moZraoba
msgavsebis
kanoni
msgavsi bedis kanoni orazrovneba orientaciis konstantoba perceptuli
organizeba proqsimaluri stimuli retinaluri disparati fardobiTi moZraobis
105
• cnobierebis Sinaarsi
gacnobiereba da cnobiereba
cnobierebis xelmisawvdomoba
cnobierebis Sinaarsebis kvleva
• cnobierebis funqciebi
cnobierebis gamoyeneba
cnobierebis funqciebis kvleva
• fsiqologia Cvens cxovrebaSi: rodis uyalibdebaT bavSvebs
cnobiereba?
• Zili da sizmari
cirkaduli riTmebi
Zilis cikli ratom Zili?
Zilis darRvevebi
sizmari: gonebis Teatri
• fsiqologia XXI saukuneSi: 24/7 cxovrebis stili da Zili
2
cnobierebis Sinaarsi
Tavdapirvelad unda aRiniSnos, rom termini „cnobiereba“ orazrovania.
is SeiZleba gamoviyenoT rogorc gonebis zogadi mdgomareobis, ise misi
specifikuri Sinaarsebis aRsaniSnad: zogjer vambobT, rom „cnobier“
7
gacnobiereba da cnobiereba
adreul fsiqologiur kvlevaTa nawili cnobierebis Sinaarsebs eZRvneboda.
XIX saukunis dasawyisSi TandaTanobiT daSorda ra fsiqologia filosofias,
is Camoyalibda, rogorc cnobierebis, gonebis Sesaxeb mecniereba. vundti
da titCeneri introspeqciis meTods iyenebdnen cnobieri fsiqikis
Sinaarsebis sakvlevad, uiliam jemsi ki sakuTari cnobierebis nakadis
kvleviT iyo dakavebuli (ix. Tavi 1). faqtobrivad, misi klasikuri naSromis
_ „fsiqologia“ (1892w.) pirvel gverdze jemsi fsiqologias ganmartavs,
rogorc „mecnierebas cnobierebis, rogorc aseTis, mdgomareobebis
aRwerisa da axsnis Sesaxeb.“
8
winarecnobieri mexsiereba
mogonebebi, romlebic mxolod mas Semdeg xdeba cnobierebisaTvis
xelmisawvdomi, rac raRac warmarTavs Cvens yuradRebas maTze,
winarecnobieri mogonebebis saxeliT aris cnobili. mogonebebi uzarmazari
moculobis mqone informaciasTan erTad inaxeba, rogoricaa, magaliTad,
enebis, sportis an geografiis zogadi codna da mogonebebi pirovnulad
gancdili movlenebis Sesaxeb. winarecnobieri mexsiereba SeumCnevlad
arsebobs Cvens gonebaSi manam, sanam ar Seiqmneba maTi cnobierad
arsebobis saWiroebis situacia (rogorc maSin, rodesac mniSvnelovani
warsuli movlenis mogoneba gTxoveT). mexsierebis Sesaxeb dawvrilebiT
visaubrebT VIII TavSi.
12
7
bark inglisuri sityva, romelsac ori mniSvneloba aqvs: (1) yefa da (2) merqani. vinaidan qarTulad am sityvas ori sxvadasxva mniSvneloba Seesabameba, SeuZlebeli iyo am etapze
winadadebis Targmna. amitom mizanSewonilad miviCnieT originaluri variantis motana.
15
ufro farTo konteqstSi: The botanist looked for a fungus. She investigated
bark.8 amCnevT, rom winadadebis gageba ufro gaadvilda am
konteqstSi? Tu gaiolda, es imitom, rom Cvenma aracnobierma enobrivma
procesebma gamoiyena damatebiTi konteqsti da Zalze swrafad gaakeTa
arCevani sityva bark-is or mniSvnelobas Soris.
am magaliTiT kargad Cans, rom cnobieri donis miRma moqmedi
procesebi xSirad axdenen gavlenas Cvens qcevaze _ am SemTxvevaSi,
amis ilustraciaa is simsubuqe, romliTac mivediT winadadebis swor
gagebamde. amgvarad, Cven TandaTanobiT gadavinacvleT cnobierebis
Sinaarsis ganxilvidan cnobierebis funqciebis ganxilvaze. sanam detalurad
ganvixilavT am sakiTxs, mokled aRvwerT or gzas, romliTac
SesaZlebelia cnobierebis Sinaarsis Seswavla.
• xmamaRla fiqris oqmebi (Think-aloud protocols) _ angariSi, romelic
iqmneba Tavad cdis pirTa mier da aRweren mentalur procesebsa da
strategiebs, romelTac isini mimarTaven davalebis Sesrulebisas
8
botanikosi aTvalierebda xavss, is ikvlevda xis merqans.
16
saidan viciT
ras fiqroben mozardebi?
gaixseneT Tqveni mozardobis periodi. ra Temebi ikavebdnen,
ZiriTadad, Tqvens cnobierebas? am kiTxvaze pasuxis gasacemad
mkvlevarTa jgufma 218 moswavle eleqtronuli peijerebiT aRWurva,
romelic SemTxveviT signalebs iZleoda azrebisa da grZnoebebis aRweris
dasawyisis maniSneblad (Richard et al., 1998). moswavleTa
gamocdilebidan nimuSi sul orjer SeirCa oTxi wlis manZilze. pirveli
periodi iyo V-dan VIII klasis CaTvliT, meore _ IX-dan XII klasis
CaTvliT. eqsperimentis aseTi gegma asakis matebasTan erTad mozardTa
cnobierebis Sinaarsis cvlilebebis dafiqsirebis saSualebas iZleoda.
mkvlevrebs gansakuTrebiT ainteresebdaT wyvilSi urTierTobebi
mozardobis periodSi, amitom detalurad ikvlevdnen,Tu ras fiqrobdnen
mozardebi megobrebis Sesaxeb. kvlevis Sedegebis Tanaxmad, asakis
matebasTan erTad azrebi, ZiriTadad, sapirispiro sqeszea mimarTuli. Tu
5-6 klaselebis mxolod 1% fiqrobs sapirispiro sqesze, merve klasSi es
ricxvi 5.8%-mde izrdeba. kvlevaSi, aseve, saintereso gansxvavebebi
dafiqsirda gogonebsa da vaJebs Soris: Tu peijeris signalis miRebis
momentSi ar imyofebodnen megobrebis wreSi, gogonebTan ufro meti
19
Sejameba
cnobiereba SeiZleba sam doneze ganisazRvros: Sinagani da garegani
samyaros gacnobiereba, imis gaazrebis SesaZlebloba, rasac vacnobierebT
(aRviqvamT) da sakuTari Tavis, rogorc cnobieri, moazrovne arsebis
gancda. mravali sxeulebrivi procesi, rogoricaa, magaliTad, sunTqva,
Cveulebriv, aracnobieria. Cven vflobT uzarmazar informacias, romelic
inaxeba mexsierebaSi; es ukanaskneli ki winarecnobiers warmoadgens,
saidanac moTxovnisTanave SeiZleba gadavides saWiro informacia
cnobierSi. yuradRebis miRma darCenili informacia aris garemoSi arsebul
stimulTa didi raodenoba, romelsac cnobierad ar vaqcevT yuradRebas. Tu
froidi aracnobiers gandevnil mogonebebTan akavSirebda, Tanamedrove
mkvlevrebi afarToeben aracnobieris cnebas da masSi informaciisa da
20
cnobierebis funqciebi
rodesac vsvamT kiTxvas cnobierebis funqciebis Sesaxeb, vcdilobT
gavigoT, Tu risTvis gvWirdeba cnobiereba _ ras matebs is Cvens
adamianur gamocdilebas? am Tavis dasawyisSi ganxiluli N.N-is
SemTxveva ramdenime mniSvnelovan miniSnebas iZleva dasmuli
kiTxvis pasuxis mimarTulebiT. warsulisa da momavlis gancdis gareSe
N.N-is cxovrebis mniSvnelovani aspeqtebi ubralod sicarieliT icvleba. am
qveTavSi ufro srulad ganvixilavT cnobierebis mniSvnelovnebis sakiTxs
adamianis gadarCenisa da socialuri funqcionirebisaTvis.
saidan viciT
SeTanxmebuli mtkicebulebis funqcia
germanel moqalaqeebs aCerebdnen quCaSi, an uSualod damkrZalavi
biuros win, an misgan daaxloebiT 100 metris manZilze. mkvlevrebi
varaudobdnen, rom damkrZalavi biuros TvalTaxedvis areSi yofna
adamianebSi maTi sasrulobis (mokvdaobis) gancdas gaamZafrebda da
Sedegad ufro metad aiZulebda maT SeTanxmebul mtkicebulebaSi
eZebnaT komforti. rodesac adamianebi imyofebian mdgomareobaSi,
romelsac mkvlevrebi „egzistencialur terors“ uwodeben, Teoriis
mixedviT, adamianebs saerTo, sayovelTao kulturuli rwmenebi da
ganwyobebi aerTianebT. am mtkicebis Sedegi isaa, rom damkrZavali
biuros xedvis pirobebi individebs maTi ganwyobebis kulturuli
normebisadmi ufro miaxloebulad aRqmisken ubiZgebda. am kvlevaSi
cdis pirebs sTxovdnen SeefasebinaT, Tu sxva germaneli moqalaqeebi
ramdenad gaiziarebdnen maT mosazrebebs saemigracio politikis Secvlis
Sesaxeb. umciresobaSi myofi individebi konsensusis TavianT Sefasebas
26
esmiT _ 6 5 19 28 11 17 41 12 . . .
faza 2:
cdis pirebs moeTxovebaT saxelTa CamonaTvali miakuTvnon cnobil an
ucnob saxelebs.
maT eubnebian, rom manamde wakiTxuli yvela saxeli ucnobia.
CamonaTvalidan maxsovs; is
CamonaTvalSi, ityvian, ucnobi saxelia.“
rom is ucnobia: Tu maT
cnobierad axsovT
saxeli, maT
ecodinebaT, rom is
ver iqneba cnobili.
rodesac isini „saxeli „adrian mari“
cnobilad miiCnevenmecnoba,
siaSi arsebul saxels
Tumca, ar maxsovs
es imitom xdeba,
rom aracnobieri CamonaTvalidan. is
mexsiereba mas nacnobi saxeli
nacnobs xdis. unda iyos.“
cdis pirebs xSirad surT Tqvan, rom saxeli cnobilia da
amiT met
yvelebs aracnobieri mogonebebis gavlenaze.
saidan viciT
30
Zili da sizmrebi
TiTqmis yoveldRe Tqven ganicdiT cnobierebis Rrma cvlilebebs: _
rodesac gadawyvetT, rom Tqveni dRe dasrulda, Tqven ganewyobiT
ZilisaTvis da sanam gZinavT, ueWvelad xedavT sizmrebs. cxovrebis
mesameds ZilSi vatarebT, rodesac kunTebi „paralizebulia“, tvini ki
sxvadasxva aqtivobebiT aris dakavebuli. am nawils Zil-RviZilis zogadi
biologiuri ritmis ganxilviT daviwyebT. Semdeg ufro detalurad
visaubrebT Zilis fsiqologiaze. bolos ganvixilavT ZilTan Sewyvilebul
37
9
dReRamuri ritmis darRveva ramdenime droiTi sartylis swrafad gadakveTis, magaliTad, gadafrenis Sedegad.
39
Zilis pirveli oTxi fazis gavlas, romelic mTlianobaSi NREM Zils qmnis,
daaxloebiT 90 wT sWirdeba, REM Zili ki daaxloebiT 10 wT-s grZeldeba.
42
insomnia
rodesac adamianebi ukmayofiloni arian TavianTi Zilis odenobiT an
xarisxiT, isini insomniisgan itanjebian. saTanadod daZinebaSi qronikuli
warumatebloba xasiaTdeba swrafad ver daZinebiT, Zilis ganmavlobaSi
xSiri adgomebiT an diliT adre gaRviZebiT. ukanasknel gamokiTxvaSi 18
da meti wlis mozrdilebis 58% aRniSnavs, rom bolo wlis manZilze yoveli
kviris ganmavlobaSi ramdenime RamiT an ufro xSirad ganucdia
insomnia (National Sleep Foundation, 2000). insomnia kompleqsuri
darRvevaa, romelsac fsiqologiuri, garemo pirobebis da mravali biologiuri
faqtori ganapirobebs (Spielman &
Glovinsky, 1997). laboratoriul pirobebSi insomniis mqone individebis
Seswavlisas maTi realuri Zilis xarisxi da raodenoba mniSvnelovnad
icvleboda, normaluri Zilidan darRveulamde. mkvlevrebma aRmoaCines,
rom insomniis mqone mravali individi, romelic uZilobas uCioda, realurad
Zilis sruliad normalur fiziologiur paterns avlenda, Tumca, es
mdgomareoba subieqturad insomniad aRiqmeboda da aRiwereboda.
aseve, kuriozulia aRmoCena, rom Zilis darRvevis mqone zogierTi
47
narkolefsia
narkolefsia Zilis darRvevaa, romelic dRis ganmavlobaSi perioduli ZiliT
xasiaTdeba (Aldrich, 1992). is xSirad katapleqsiasTan10 kombinaciaSi
iCens
Tavs, ris Sedegadac adamiani moulodnelad Zirs ecema. narkoleptikebi
TiTqmis daZinebisTanave gadadian REM ZilSi. REM ZilSi aseTi swrafi
gadasvla maT ganacdevinebs da cnobierad aRaqmevinebs sizmris naTel,
mkafio xatebs, zogjer ki _ SemaSinebel halucinaciebs. narkolefsia 2000-
dan mxolod erT adamianTan gvxvdeba. vinaidan narkolefsia
gavrcelebulia ojaxebSi, mecnierebi askvnian, rom daavadebas genetikuri
safuZveli aqvs (Mignot, 1998). surT ra uecrad Zilad mivardnis gamo
uxerxulobisaTvis Tavis arideba, narkolefsia xSirad uaryofiT socialur da
fsiqologiur gavlenas axdens daavadebul individebze (Broughton &
10
katapleqsia _ kunTebis sisuste an kunTebze kontrolis dakargva, rac emociur aRgznebas (rogoricaa:
_ sicili, risxva, SiSi, gaoceba an SimSili) axlavs Tan.
48
(Tedlock,1992, p.471).
mraval iseT aradasavlur kulturul jgufSi, sadac pativiscemiT epyrobian
sizmrebs, droiTi perspeqtiva arsebiTad gansxvavebulad moiazreba.
froidis Teoria sizmris interpretaciisas warsulze, bavSvobis gamocdilebasa
da gandevnil survilebzea orientirebuli; mraval sxva kulturaSi ki sizmari
momavlis winaswarmetyvelebad iTvleba (Basso, 1987). magaliTad,
eTiopiisa da sudanis sazRvarTan arsebuli regionis _ ingesanas maRlobis
(Ingessana Hills) xalxSi dResaswaulebis TariRebis SerCeva sizmriseuli
xilvebis safuZvelze xdeba. religiuri adgilebis mflobelebs maTi mamebi
da sxva winaprebi ecxadebaT sizmrebSi da amcnoben, rom
„dResaswaulis gamocxadebis droa.“ sxva jgufebi sizmris simboloebsa da
maT mniSvnelobaTa Soris kulturulad ganpirobebul sistemebs floben.
ganvixiloT centraluri braziliis kapolos tomis indielTa interpretaciebi
(Jedrej, 1995, p.104):
Tu gvesizmreba, rom cecxlSi viwviT, mogvianebiT raime veluri arseba
gvikbens, magaliTad, oboba an mkbenari mweri. rodesac sizmarSi
qalebTan gvaqvs seqsi, cxadSi Cven Zalze warmatebulad
viTevzavebT.
rodesac biWi ganmartoebulia da mas esizmreba, rom xeze micocavs,
an meores esizmreba grZeli gza, isini didxans icocxleben. es aseve
61
Ramis koSmarebi
Tu sizmari gvaSinebs imiT, rom umweoni vxdebiT, an situacia Cvens
kontrols aRar eqvemdebareba, maSin Tqven Ramis koSmari
dagsizmrebiaT. adamianTa umravlesobisaTvis Ramis koSmarebi
SedarebiT iSviaTia. 220 studentisgan Semdgar SerCevaSi, romlebic
iwerdnen sizmrebs, yoveldRiurad Ramis koSmarebis saSualo sixSire
(orkviriani periodis mixedviT) iyo daaxloebiT
24 erTi wlis manZilze (Wood & Bootzin, 1990). Tumca, zogierTi
adamiani gacilebiT xSirad xedavs Ramis koSmars, zogjer yovel RamiTac
ki. bavSvebSi, magaliTad, ufro metia Ramis koSmarebis gamovlenis
albaToba, vidre mozrdilebSi (Mindell, 1997). garda amisa, adamianebs,
romelTac iseTi travmuli gamocdileba aqvT, rogoricaa gaupatiureba an
omi, SesaZloa ganmeorebadi koSmarebi hqondeT, rac maT gadatanili
travmuli movlenis zogierTi aspeqtis gacocxlebas aiZulebs. kolejis
studentebTan, romelTac san-franciskos didi miwisZvra hqondaT
gadatanili, orjer meti iyo Ramis koSmarebis arsebobis albaToba, vidre
sakontrolo jgufis studentebTan, romelTac ar hqondaT aseTi gamocdileba.
65
saidan viciT
hipnozi metia, vidre simulacia
eqsperimentSi studentTa ori jgufi monawileobda. erTi jgufi realurad
iqna hipnotizirebuli. meore jgufs hipnozis simulirebis instruqcia misces:
pirveli eqsperimentatoris instruqciis Tanaxmad, maT unda moetyuebinaT
meore eqsperimentatori da daerwmunebinaT igi, rom marTlac
hipnotozirebulni iyvnen. amis Semdeg orive jgufs waredgina tonebis
seriebi da moeTxova am tonebis simaRlis Sefaseba. eqsperimentis
mniSvenlovani nawili iyo moTxovnis instruqcia, romelSic cdis pirebs
eubnebodnen, Tu ra unda ganecadaT (Reed et al., 1996, p.143).
isini, visac erT jerze metad waredgina toni, midrekilni iyvnen hipnotur
mdgomareobaSi darCenisken, rac mniSvnelovnad amcirebs maT mier
gagonili bgeris intensivobas. Tqven, albaT, am bolo cdaze isev hipnotur
mdgomareobaSi dabrundebiT da amitom Zalze mcire bgeras gaigonebT.
savaraudoa, rom is saerTodac ver gaigonoT.
Tu hipnozis yvela efeqts eqsperimentatoris moTxovnebis Sesabamisad
individis moqmedebis survils mivawerT, unda movelodeT, rom
hipnotizirebuli da simulianti monawileebi msgavsad unda asrulebdnen
moTxovnebs, realurad ki ase ar xdeba. namdvilad hipnotizirebuli
76
saidan viciT
damokidebuleba da miCveva
fsiqoaqtiuri nivTierebebi qimiuri naerTebia, romelic cnobieri aRqmis
droebiTi SecvliT zegavlenas axdens mentalur procesebsa da qcevaze.
xvdebian ra tvinSi, ejaWvebian sinafsis receptorebs da garkveuli
reaqciebis blokirebas an stimulirebas axdenen. amiT safuZvlianad cvlian
tvinis sakomunikacio sistemas, zemoqmedeben aRqmaze, mexsierebaze,
gunebaganwyobilebasa da qcevaze. mocemuli nivTierebebis
gaxangrZlivebuli gamoyenebis Sedegad viTardeba tolerantoba, anu
imave efeqtis misaRwevad ufro da ufro meti doza xdeba saWiro
(tolerantobis zogierT fsiqologiur safuZvelze VII TavSi visaubrebT).
tolerantobas Tan sdevs fiziologiuri damokidebuleba, procesi, romlis
89
saidan viciT
nivTierebebis borotad gamoyenebis Sedegebi
mozardebis mier narkotikebis moxmarebis rvawliani
kvleva 1976 wels daiwyo. gamokvlevaSi monawileobda
damamTavrebeli klasis 1634 moswavle los anjelesidan.
sruli yovelwliuri monacemebi Seikriba 739 monawileze.
maT Soris 10%-ze naklebi regularulad an qronikulad
moixmarda narkotikebs,
92
opiatebi
(narkotikebi)
morfini tkivilgamayuCabeli 3-6 maRali maRali
heroini kvlevis procesSi 3-6 maRali maRali
haluciogeni
LSD ara 8-12 ara ar aris
cnobili
gulisrevis
aRmkveTi
depresantebi
barbituratebi sedatiuri, Zilis 1-16 zomierad zomierad
(magaliTad, wamali, anesTetiki, maRali maRali
seqonali) antikonvulsanti
benzodiazepini SfoTvis 4-8 msubuqad msubuqad
(magaliTad, Semamcirebeli, zomieri zomieri
vali sedatiuri, Zilis umi)
wamali, antikonvulsanti
alkoholi antiseptiki 1-5 zomieri zomieri
stimulatorebi
respiratoruli cnobili
sirTuleebisas, analgetiki
Sejameba
nebismieri kulturis warmomadgenlebi eZieben cnobierebis Secvlis
saSualebebs. dakvirvebadi sizmrebis mqone adamianebi acnobiereben,
rom sZinavT da SeuZliaT sizmris dasasrulis kontrolireba. adamianebi
erTmaneTisgan gansxvavdebian imiT, rom Tu ramdenad
eqvemdebarebian hipnozis zemoqmedebas. mkvlevrebi adareben
namdvilad hipnozirebuli adamianebisa da simuliantebis reaqciebs, raTa
gaimijnos hipnozis originaluri efeqti hipnotizioris gulis mosagebad
ganxorcielebuli qcevebisagan. hipnotizmi gansakuTrebuli mZlavri
teqnikaa tkivilis Sasamcireblad. adamianebs xSirad aqvT „faruli
106
sakvanZo sakiTxebi
cnobierebis Sinaarsi
• cnobiereba gonebis Sinaarsebis gacnobierebas, maT Sesaxeb codnas
warmoadgens;
• arsebobs cnobierebis sami done: (1) samyaros bazisuri cnobiereba, (2)
gaazreba imisa, Tu ras vacnobierebT da (3) TviTcnobiereba;
107
Zili da sizmari
• cirkaduli ritmi asaxavs biologiuri saaTis moqmedebas;
• Ramis Zilis ganmavlobaSi icvleba Tavis tvinis aqtivobis paternebi.
REM Zili xasiaTdeba Tvalebis swrafi moZraobiT da Tanxvdeba mkafio
sizmrebis periods. mTliani Zilis daaxloebiT 1/4 REM Zilia 4-5 calkeuli
periodis ganmavlobaSi;
• Zilis raodenoba da REM da NREM Zilis Tanafardoba asakTan erTad
icvleba;
108
Sejameba
daswavla aris procesi, romelic momdinareobs SedarebiT mdgradi
qcevis an
qceviTi potencialis cvlilebidan da emyareba gamocdilebas. qceviTi
analizi amodis votsonisa da skineris Teoriebidan da yuradRebas
amaxvilebs daswavlisa da qcevis garemo determinantebze.
klasikuri ganpirobebuloba
warmoidgineT, rom xarT kinoSi da uyurebT saSinelebaTa films. filmis
gmiri daxurul kars uaxlovdeba, musika iZabeba, Tqven ki giCndebaT
survili, iyviroT “ar Sexvide!” amasobaSi aRmoaCenT, rom guliscema
aCqarebuli gaqvT, SeZleba gaiofloT kidec, magram ratom? raRacnairad
Tqvenma sxeulma iswavla fiziologiuri reaqciis wamoSoba (guliscema),
rodesac erTi garemo movlena dakavSirebulia meoresTan (daZabuli
musika saSiS vizualur efeqtTan). am tipis daswavla cnobilia, rogorc
klasikuri ganpirobebuloba, daswavlis ZiriTadi froma, romelSic erTi
stimuli an movlena gvamcnobs, winaswarmetyvelebs sxva stimulis an
123
saWiroa
1960 wlamde pavlovis Teoria iyo. 1960 wels robert reskolam (Robert
Rescorla 1966) Caatara erTob mravlismTqmeli eqsperimenti, romelSic
ZaRli gamoiyena, rogorc cdis subieqti. reskorlas eqsperimentSi zari
(ganpiroebuli stimuli) emTxveoda Soks (ganupirobebeli stimuli), rac, Tu
pavlovi sworad msjelobda, sakmarisi iqneboda klasikuri
ganpirobebulobis aRmocenebisaTvis.
saidan viciT
klasikuri ganpirobebulobis mniSvneloba
eqsperimentis pirvel fazaSi reskorla wrTvnida
ZaRlebs _
gadamxtariyvnen barierze ise, rom aridebodnen masSi
gamaval eleqtroSoks. Tu ZaRli ver SeZlebda
gadaxtomas, iRebda eleqtroSoks. Tu gadaxtomas
moaxerxebda, eleqtro Soks airidebda. ZaRlebis
gadaxtomis sixSires reskorla iyenebda SiSis
ganpirobebulobis gasazomad.
rodesac ZaRlebma daiswavles barierze xtoma,
reskorlam isini or
jgufad dayo da axali amocana dausaxa. SemTxveviT
SerCevas
138
saidan viciT
informatiulobasac aqvs mniSvneloba
kaminis kvlevaSi CarTuli iyo virTxebis 2 jgufi.
eqsperimentuli jgufi
pirvelad iwrTvneboda saxelurisTvis xelis daWeraSi
zaris rekvis dros (ganpirobebuli stimuli) Sokis
Tavidan asacileblad (ganupirobebeli stimuli). amis
Semdeg eqsperiments daemata kidev erTi
ganpirobebuli stimuli – sinaTle. amjerad
ganupirobebel stimuls ukve ori ganpirobebuli stimuli
moaswavebda – zari da sinaTle. sakontrolo jgufSi
vlindeboda mxolod zari-sinaTle-Sokis Tanxvedra. anu
am jgufSi zari ar moaswavebda Soks. amis Semdeg
kaminma Seamowma orive jgufSi SiSis
ganpirobebuloba mxolod Suqze an mxolod zarze. Tu
pirobiTi ganmtkiceba sakmarisia klasikuri
140
saidan viciT
patara albertis SeZenili SiSi
uotsonma da rainerma (1920) patara alberti
daaSines patara TeTri
virTxiT, romelic Tavidan Zalian moswonda. maT
TeTri virTxis gamoCena daawyviles aversiul
ganupirobebel stimulTan – bavSvis uknidan
momdinare xmaurTan, romelic gamowveuli iyo
liTonis firfitaze CaquCis dartymiT. SekrTomis
144
nivTierebebze damokidebuleba
ganvixiloT erTi SemTxveva: manhetenze ipoves kacis cxedari,
romelsac
mklavSi CarCenili hqonda Sprici. sikvdilis mizezad narkotikis zedmeti
doza daasaxeles, magram aRmoCnda, rom es kaci regularulad iRebda
gacilebiT ufro did dozebs, vidre man sikvdilis win miiRo. am
SemTxvevam aaforiaqa mkvlevarebi – rogor SeiZleboda aseT dozas
147
efeqtis kanoni
daaxloebiT imave dros, roca pavlovi muSaobda ZaRlebTan klasikur
156
5 uaryofiTi dasja:
reaqcias mohyva
Wamaze aranairi
sasurveli stimulis sadili
uari deserti
Camocileba. reaqcia
ganidevna.
ganmamtkicebelTa Tvisebebi
ganmamtkiceblebi operantuli ganpirobebulobis energiis brokerebad
SeiZleba CaiTvalos — isini cvlian an inarCuneben qcevas.
ganmamtkiceblebs bevri saintereso da kompleqsuri Tviseba aqvT. isini
SeiZleba daswavlil iqnen gamocdilebis Sedegad da ar iyvnen biologiurad
ganpirobebuli da, SesaZloa, mogvevlinon aqtivobebad da ara raime
sagnebad. zog SemTxvevaSi, Cveuli Zlieri ganmamtkicebeli, SesaZloa,
ar aRmoCndes sakmarisi imisaTvis, raTa dominanturi qceva Seicvalos
173
aqvs adgili;
• intensivoba unda iyos limitirebuli;
• es unda iyos pasuxi specifikur arasasurvel
qcevaze da arasodes _ pirovnul maxasiaTebelze;
181
saidan viciT
pirobiTi ganmamtkicebeli SimpanzeebisTvis
Simpanzeebs aswavles problemis gadawyveta,
qiSmiSis, rogorc pirobiTi ganmamtkiceblis
gamoyenebiT. Semdeg qiSmiSi JetonebiT Caanacvles.
182
saidan viciT
bavSvebi imuSaveben imisaTvis, rom iTamaSon
Caatares kvleva, romlis drosac klasSi gamoyofili iyo
droiTi intervalebi, roca bavSvebi mSvidad uyurebdnen
dafas da zogjer esmodaT zaris xma. zaris xmas
mohyveboda instruqcia: ”gaiqeciT da
iyvireT”.Mmoswavleebi dauyovnebliv
wamoxtebodnen da darbodnen klasSi, yvirodnen da
erTobodnen. ramodenime wuTSi Semdegi signali
afrTxilebda maT, rom dabrunebuliyvnen TavianT
adgilebze. mogvianebiT bavSvebs aZlevdnen Jetonebs
dabali sixSiris qcevis — maTemetikis
mecadineobisTvis. bavSvebs Jetonebi saSualebas
aZlevda, rom CarTuliyvnen SedarebiT maRali
184
gansazRvrulia reaqciaTa
winaswar aris
Sejameba
Torndaikisa da skineri mier aRmoCenili operantuli ganpirobebulobis
meTodika marTavs organizmis qcevis Sedegebs ise, rom imoqmedos
Zireul qcevaze. dadebiTi da uaryofiTi ganmtkiceba zrdis qcevis
gamovlenis albaTobas. ganmasxvavebel stimulze muSaoba amcirebs
generalizacias samizne qcevis miRma. ganpirobebuli ganmamtkicebeli
gacilebiT did gavlenas axdens adamianis qcevaze, vidre pirveladi
ganmamtkicebeli. premakis principi gvamcnobs, rom metad albaTi
aqtivoba SeiZleba iqnes gamoyenebuli naklebad albaTi aqtivobis
gansamtkiceblad. ganmamtkicebelTa sxvadasxva cxrilebi reaqciaTa
gansxvavebul paternebs gansazRvraven. Seipingi moiTxovs, rom samizne
194
daswavla da biologia
is Sexeduleba, rom daswavlis ZiriTad principTa CamonaTvali
msgavsia adamianebTan da cxovelebTan, pirvelad ingliselma filosofosma
david iumma (David Hume) wamoayena 1748 wels. humma Tqva, rom
„nebismieri Teoria, romliTac
cxovelTa kognicia
kognituri rukebi
edvard tolmeni (Edward Tolman 1886-1959) iyo pirveli, vinc daiwyo
kognituri
procesebis kvleva cxovelebSi sxvadasxva eqsperimentuli situaciebis
gamogonebiT, romlebSic meqanikuri, erTi-erTze asociaciebi ver axsnida
206
konceptualuri qceva
kognituri rukebi, nawilobriv, exmareba cxovelebs garemoSi
orientaciaSi,
magram sxva ra kognitur procesebi unda hqondes cxovelebs, raTa
TavianT, gansxvavebuli stimulebiT aRsavse garemocvaSi moaxerxon,
sakuTari gamocdilebis sworad gamoyeneba
da raSi unda iyenebdnen isini am procesebs? me-11 TavSi Cven
aRvniSnavT, rom metyvelebis dawyebisas bavSvebisTvis erT-erT
mTavar amocanad iTvleba axali
cnebebisa da kategoriebis daswavla. magram aRmoCnda, rom bavSvebi
ar arian erTaderTi arsebebi, romlebsac am amocanis daZleva SeuZliaT.
209
dakvirvebiT daswavla
imisaTvis, rom gavecnoT am saxis daswavlas, gavixsenoT virTxebisa
da
adamianebis saWmlis gasinjvis meTodebi, gzebi. virTxebi,
danamdvilebiT, gacilebiT dakvirvebulni arian, vidre Tqven, Tumca es
iqidan momdinareobs, rom isini moklebulni arian sxva virTxebisagan
212
umcrosi bavSvi SesaZloa ukeT iqceodes, vidre misi ufrosi da, vinaidan
bavSvi dis magaliTebze swavlobs. es SesaZlebloba, rom dakvirvebis
safuZvelze viswavloT, uaRresad gamosadegaria. es forma daswavlisa
saSualebas gaZlevT, rom SeimecnoT qcevaTa farTo, integrirebuli
paternebi ise, rom Tavad ar mogiwioT cdisa da Secdomis xangrZlivi
procesis gavla, manam, sanam gamoadiferencirebT mocemuli
situaciisaTvis swor da araswor pasuxebs, reaqciebs. Tqven daubrkoleblad
sargeblobT sxvaTa SecdomebiTa da warmatebebiT.
mkvlevarebma gviCvenes, rom dakvirvebiT daswavla mxolod adamianTa
xvedri ar aris. sxva saxeobebis warmomadgenlebs, mtredebs (Zentall et
al., 1996), zebra Tevzs
(Hall & Suboski, 1995) da rvafexac ki (Fiorito & Scotto, 1992) SeswevT
unari Secvalon TavianTi qceva Tavisi saxeobis sxva warmomadgenlebis
magaliTis mixedviT. adamianis dakvirvebiT daswavlis klasikuri
magaliTi demonstrirebuli iyo albert banduras (Albert Bandura)
laboratoriaSi. mas Semdeg, rac naxes, mozardebi rogor Cqmeten da
urtyaven did plastikatis Tojinas, eqsperimentis monawile bavSvebi ufor
midrekilni aRmoCndnen igive qcevebis momvalSi gameorebisaken, vidre
sakontrolo jgufis bavSvebi, romelTac es agresiuli qceva ar unaxavT.
214
miwodeba
dadebiTi dadebiTi dasja (2)
ganmtkiceba
(1) Camocileba
Tandayolili
sakvanZo sakiTxebi
daswavlis unaris kvleva
• daswavla aris procesi, romlis Sedegadac viRebT gamocdilebaze
damyarebul SedarebiT stabilur, mudmiv cvlilebas qcevaSi an qcevis
potencialSi .
• bihevioristebs sjeraT, rom Zalian bevri qceva SeiZleba axsnili iqnas
martivi daswavlis procedurebiT.
• maT, aseve, sjeraT, rom daswavlis erTidaigive principebi amarTlebs
yvela cocxal organizmTan mimarTebaSi. klasikuri ganpirobebuloba:
daswavlis winaswarganmwyobi faqtorebi
• klasikuri ganpirobebulobis axsnaSi pirveli wvlili pavlovma Seitana,
romelmac Tqva, rom ganupirobebeli stimuli (gs) iwvevs ganupirobebel
reaqcias (gr). neitraluri stimuli romelic Sewyvilebulia ganupirobebel
stimulTan gadaiqceva ganpirobebul stimulad, romelic TavisTavad
iwvevs ganpirobebul reaqcias.
• Caqrobas aqvs adgili, rodesac ganupirobebel stimuls ar moyveba
ganpirobebuli stimuli.
• stimulis generalizacia fenomenia, romlis drosac ganpirobebuli stimulis
msgavsi stimuli iwvevs ganpirobebul reaqcias.
224
biologia da daswavla
ZiriTadi cnebebi
• bihevioraluri analizi • operantuli qceva
• refleqsi • pirobiTi ganmtkiceba
• klasikuri ganpirobebuloba • ganmamtkicebeli
• ganpirobebuloba • dadebiTi ganmtkiceba
• ganupirobebeli stimuli • uaryofiTi ganmtkiceba
• ganupirobebeli reaqcia • operantulobis Caqroba
• ganpirobebuli stimuli • damsjeli
• ganpirobebuli reaqcia • dadebiTi damsjeli
• daswavlis biologiuri iZuleba • uaryofiT damsjeli
• daswavla • diskriminaciuli stimuli
• daswavla-gamovlenis gansxvaveba • sampirobiani albaToba
227
Tavi 8. mexsiereba
• ra aris mexsiereba
− ebinghausi zomavs mexsierebas
− mexsierebis tipebi
− mexsierebis procesebis mimoxilva
• sensoruli mexsiereba
228
− xatiseburi mexsiereba
− eqo mexsiereba
• xanmokle mexsiereba da muSa mexsiereba
− xanmokle mexsierebis moculobis SezRuduloba
− muSa mexsiereba
• xangrZlivi mexsiereba
− kodireba da aRdgena
− konteqsti da kodireba
− mogonebis mimniSneblebi
− kodirebis da mogonebis procesebi
− daulagebeli (arastruqturirebuli) informaciis daxsomebis
saSualebebi
− metamexsiereba
• fsiqologia Cvens cxovrebaSi. rogor SeiZleba mexsierebis
gamokvlevebi dagexmaroT gamocdebisTvis mzadebaSi
ra aris mexsiereba?
mexsiereba aris informaciis Senaxvisa da aRdgenis unari. am TavSi
mexsierebas ganvixilavT, rogorc informaciis gadamuSavebis erT-erTi
formas.
mTeli Cveni yuradReba mimarTuli iqneba imaze, rom gaCvenoT, Tu
rogor aRibeWdeba informacia Cvens mexsierebaSi da rogor
gvaviwydeba igi, (sxva sityvebiT, rogor Semodis informacia mexsierebis
sistemaSi da rogor gamodis am sistemidan). informaciis aRbeWvdisa da
aRdgenis procesebis ganxilva
234
saidan viciT
ebingausis daviwyebis mrudi
Tu ebinghauss Tavidan 12 ganmeoreba sWirdeboda
mwkrivis dasaswavlad, xolo 9 ganmeoreba _ mravali
dRis Semdeg xelmeored dasaswavlad, ekonomiis
koeficienti 25% iqneboda. (12 ganmeorebas
gamoklebuli 9 = 3 anu 25%). am proceduris
gamoyenebiT ebinghausi zomavda gansxvavebul
droiT SualedSi mexsierebaSi Senaxuli informaciis
raodenobas. mrudi, romelic man miiRo, gamosaxulia
8.1 suraTze rogorc xedavT, masalis swraf daviwyebas
adgili aqvs daswavlis Semdeg pirvel dReebSi, xolo
Semdeg daviwyebis tempi TandaTan klebulobs.
ebinghausis mrudi tipuria uSualo mexsierebaze
Catarebuli yvela eqsperimentuli monacemisTvis.
sur. 8.1. ebinghausis daviwyebis mrudi
mrudze gamosaxulia uazro marcvalTa daxsomebis raodenoba individTa
mier ekonomiis meTodis gamoyenebiT 30 dRis ganmavlobaSi. mrudi
swrafad eSveba qveviT da Semdeg daaxloebiT erT doneze Cerdeba.
237
mexsierebis tipebi
rodesac mexsierebis Sesaxeb iwyebT fiqrs, pirveli, rac mogdiT TavSi, aris
238
sensoruli mexsiereba
daviwyoT mexsierebis zogierTi formis sisustis demonstraciiT. 8.4
naxatze
sakmaod rTuli vizualuri scenaa gamosaxuli. gTxovT, momentalurad
(daaxloebiT 10 wamis ganmavlobaSi) SexedoT mas da Semdeg furceli
daafaroT.
amis Semdeg ramdenime kiTxvas dagisvamT suraTTan dakavSirebiT:
1. ra iaraRi uWiravs patara biWs suraTis qveda nawilSi?
2. ras akeTebs kaci suraTis zeda nawilis SuaSi?
3. suraTis dabal marjvena kuTxeSi qals qolga marjvena Tu
marcxena xelSi uWiravs?
am kiTxvebze pasuxis gasacemad, albaT, suraTze xelmeored daxedva
mogindebodaT, kidev erTxel rom SegexedaT suraTisTvis, ara?
sabednierod, amgvari, xelmeore gadaxedvis SesaZlebloba Tqvens
mexsierebaSi Cadebulia.
250
sensorul sferoSi
xatiseburi mexsiereba
jorj sperlingi (1969-1963) cdis pirebs awvdida 9
asosa da cifrisgan Sedgenil sam mwkrivs
7 1 V F
X L 5 3
B 4 W 7
imis gamo, rom cdis pirebs zustad SeeZloT aRedginaT bgeriTi signalis
Sesabamisi nebismieri mwkrivi, sperlingma daaskvna, rom mTeli
miwodebuli informacia gadadis xatisebur mexsierebaSi. es miuTiTebs
am ukanasknelis did moculobaze. amave dros, masalis sruli da
nawilobrivi aRdgenis meTodiT gansxvavebuli raodenobiT masalis
aRdgena gviCvenebs, rom informaciis swrafi daviwyeba xdeba: masalis
sruli aRdgenis moTxovnis SemTxvevaSi cdis pirebs ar SeeZloT xatisebur
mexsierebaSi asaxuli mTeli informaciis srulad mogoneba. es dadasturda
eqsperimentSi, romlis drosac bgeriTi signalis miwodeba masalis
eqspoziciis Semdeg odnav dagvianebiT xdeboda. 8.5 suraTze Cans, rom
intervalis gaxangrZliveba nulidan erT wamamde aRdgenili wevrebis
raodenobas amcirebs. fsiqologebma zustad gamoiangariSes is dro,
romelic sWirdeba xatiseburi mexsierebidan informaciis waSlas
(Gegenfurtner & Sperling, 1993; Loftus at al., 1992). imisTvis, rom
maqsimalurad cota ram daikargos Cveni mxedvelobiTi samyarodan,
mexsierebis procesebma Zalian swrafad unda gadaitanon informacia ufro
myar sacavSi.
gaiTvaliswineT, rom xatiseburi mexsiereba ar aris fotografiuli
253
saidan viciT
255
ganmeoreba
261
saidan viciT
xanmokle mexsierebaSi ganmeorebis gareSe
Tanxmovnebi
saidan viciT
265
saidan viciT
xanmokle mexsierebidan masalis efeqturi aRdgena
cdis pirebs didi raodenobiT Catarebuli cdebis
TiToeul jerze
eZleodaT dasaxsomebeli masala, romelic erTidan eqvs
erTeuls moicavda, magaliTad, cifrebs 5294 da 6.
cdidan cdamde es masala icvleboda imis mixedviT, Tu
romeli da ramdeni cifri iyo miwodebuli. TiToeuli saxis
masalis miwodebis Semdeg Stenbergi maSinve
sTavazobda erT gamosacdel tests – cifrs, romlis
Sesaxebac cdis pirebs unda eTqvaT, Sedioda Tu ara es
cifri uSualod mis mier aRqmul masalaSi.
damokidebuli cvladi cnobis siswrafe iyo. ramdenad
swrafad SeeZlo cdis pirs daeWira xeli Rilakze,
romelzec aRniSnuli iyo „diax“, raTa daedasturebina,
rom axsovs, rom es cifri iyo dasaxsomebel masalaSi
da daeWira xeli Rilakze aRniSvniT „ara“, raTa
eCvenebina, rom darwmunebuli iyo, rom es cifri
miwodebul cifrebs Soris ar iyo. Stenbergma daiTvala
es dro da aRmoCnda, rom testuri masalis aRbeWvdasa
da Semdeg pasuxs sWirdeboda 400 miliwami, xolo 35
miliwami sWirdeboda am gamRizianeblis (cifris)
mexsierebaSi Senaxul informaciasTan Sedarebas. erTi
268
muSa mexsiereba
Cven gansakuTrebiT gavamaxvileT yuradReba xanmokle mexsierebaze
da im rolze, romelsac xanmokle mexsiereba TamaSobs axali informaciis
eqspliciturad aRbeWvdis procesSi. magram, rogorc adrec aRvniSneT,
Tqven gWirdebaT kidev iseTi mexsiereba, romelic mudmiv aqtivobaSia
da nebismier momentSi, nebismieri Tqveni moqmedebis ganxorcielebis
SesaZleblobas mogcemT, gansxvavebiT mexsierebis im formebisgan,
romelic faqtebis aRbeWvdas udevs safuZvlad. magram aucilebelia
mexsierebis TvalsaCino Sedegis gamovlenamde mimdinare procesebic.
gaxsovT, albaT, am Tavis dasawyisSi Cven gTxoveT
dagemaxsovrebinaT ricxvi. SegiZliaT moigonoT es ricxvi? Tu SeZeliT
misi mogoneba, maSasadame, Tqven aqtiurad warmoidgineT
270
informaciis
saidan viciT
279
saidan viciT
281
velosipedi _ yuri _
qudi _ ?
? ?
SegiZliaT SearCioT is wyvilebi, romlebic daiswavleT? vaSli _ bavSvi
cnobis testi ufro advilia Tu mogonebis? asec unda iyos. axla vcadoT am
Sedegis axsna mogonebis mimniSneblebis daxmarebiT.
mogonebis mimniSneblebs uwodeben im saSualebebs, romlebic
gexmarebaT
mexsierebaSi garkveuli informaciis moZebnaSi. es mimniSnebeli
SeiZleba modiodes garemodan, rogorc, vTqvaT, provokaciuli kiTxvebi
(„mexsierebis romel principebs daukavSirebdiT sperlingis da Stenbergis
kvlevebs?“), an Tqven TviTon SeqmnaT („sad minaxavs igi adre?“).
Tqven yoveTlTvis cdilobT, eqspliciturad gaixsenoT. amas akeTebT
garkveuli mizniT da am mizans xSirad mogonebis mimniSneblis
290
saidan viciT
303
a. plutoni
b. venera
g. dedamiwa
d. iupiteri
Tu Tqven yuradRebiT daakvirdebiT Tqvens darwmunebulobis –
„vgrZnob, rom vici“ gancdas, maSin swor pasuxs im SemTxvevaSi
daasaxelebT, „d“-s, Tu Sefaseba iqneba 6, xolo mis aRniSvnas naklebi
albaToba eqneba, Tu Sefaseba iqneba – 1. (sando pasuxi rom miviRoT, ra
Tqma unda, kiTxvaTa didi raodenobaa saWiro). Hhartis mixedviT, visac
1 quliT aqvs Tavisi darwmunebuloba Sefasebuli, 30%-iT nakleb swor
pasuxebs iZleva maSin, rodesac 6 qula 75%-ian warmatebas
uzrunvelyofs. es faqtebi miuTiTebs imaze, rom „vgrZnob, rom vici“
gancda SeiZleba zusti indikatori iyos.
316
STabeWdilebebis erTmaneTTan
im gonebrivi ZalisxmeviT,
1981).
Tqvens mier gamoyofili kategoriebis gonebaSi reprezentacias cnebebi
ewodeba. cneba ZaRli, magaliTad, ewodeba bavSvis mier ZaRlTan
dakavSirebuli cxovrebiseuli gamocdilebis mexsierebaSi SekavSirebas da
Senaxvas. (rogorc me-11 TavSi vnaxavT, Tu bavSvs jer kidev ar aqvs
dazustebuli ZaRlis mniSvneloba, es cneba SeiZleba iseT niSnebsac
moicavdes, romelic mozrdilebma SeiZleba am cnebisTvis Seusabamod
CaTvalon.). Tqven SeZenili gaqvT uamravi cneba. Tqven gaqvT sagnebis
da qcevebis kategoriebi, magaliTad,
sakuWnao da beizboli. cnebebi SeiZleba asaxavdes Tvisebebs,
magaliTad, wiTeli an didi; abstraqtul ideebs, magaliTad, WeSmariteba an
siyvaruli; mimarTebebs, magaliTad, ufro Wkviani, vidre; TiToeuli cneba
Tqvens mier samyarosTan urTierTobiT SeZenili mTlianobebad
Camoyalibebuli gamocdilebis reprezentaciaa.
ginaxavT, romels
saidan viciT
prototipebis Camoyalibeba
cdis pirebs uCvenebdnen calkeuli adamianis
saxeebis suraTebs,
romlebic sxvadasxva xarisxiT gansxvavdeboda
prototipisgan (suraTi. 8.11). Semdeg maT
aCvenebdnen saxeebis meore jgufs. zogierTi suraTi
adrec iyo miwodebuli, zogierTi axali iyo da
gansxvavdeboda prototipisgan. iyo, agreTve,
prototipis suraTi, romelic gansxvavdeboda pirvelad
miwodebuli prototipisgan. cdis pirebs evalebodaT
gamoecnoT, Tu romeli suraTi hqondaT maT adre
miwodebisas nanaxi.
323
rom es aris vaSli (da ara xilis saxeoba). bazisur dones prototipis
gamowvevis meti Zala aqvs. Tqven vaSlis cnebasTan meti Sexeba da
gamocdileba gaqvT, vidre mis specifikur jiSebTan. Tqven rom vaSlebis
gamomyvani iyoT, Tqveni bazisuri done am ierarqiaSi ufro dabali
iqneboda.
• bazisuri done (Basic level) _ kategorizaciis done, romelic yvelaze
swrafad SeiZleba amovitanoT mexsierebidan da gamoviyenoT yvelaze
efeqturad.
sqemebi
332
saidan viciT
miznebi gavlenas axdens mexsierebaze
cdis pirebs aCvenebdnen wuTnaxevari xangrZliobis
scenas videfilmidan
da sTxovdnen daemaxsiovrebinaT dialogi am
filmidan. cdis pirebs 45 wuTi eZleodaT, rac sakmarisi
iyo, rom yvela cdis pirs sakmaod zustad aRedgina
dialogis teqsti. cdis pirebi or jgufad gayves. TiToeul
students dialogis Sinaarsi sxva studentisTvis unda
gadaeca, magram erT jgufs sTxovdnen es moTxroba
341
erTmaneTTan
saidan viciT
amneziis dros implicituri mexsiereba daculia
gamokvlevaTaHerT seriaSi monawileobdnen cdis
pirebi, romelTac
korsakovis sindromis (qronikuli alkoholizmi) Sedegad
dazianebuli hqondaT hipokampusi. rogorc amneziis
mqone pacientebis, ise janmrTelebis jgufs awvdidnen
sityvaTa mwkrivs da sTxovdnen, SeefasebinaT
emociuri TavalsazrisiT, romeli sityva moswondaT da
350
sensoruli mexsiereba
• sensoruli mexsierebis sistema didi moculobis, magram Zalian mcire
xangrZliobisaa.
• xatiseburi mexsiereba wamebis ganmavlobaSi aCerebs mxedvelobiT
vels.
• eqo-mexsiereba inaxavs smeniT gamRizianeblebs.
xanmokle mexsiereba da muSa mexsiereba
• xanmokle mexsierebas SezRuduli moculoba aqvs da swrafadve qreba
ganmeorebis SesaZlebelobis ararsebobis pirobebSi.
362
− eqspresiuli metyveleba
− impresiuli metyveleba
− metyveleba, azrovneba da kultura
• fsiqologia Cvens cxovrebaSi: SeuZliaT Tu ara cxovelebs enis
Seswavla?
• vizualuri Semecneba
− vizualuri reprezentaciebis gamoyeneba
− verbaluri da vizualuri reprezentaciebis kombinireba
• problemis gadaWra da azrovneba
− problemis gadaWra
− deduqciuri azrovneba
− induqciuri azrovneba
• fsiqologia XXI saukuneSi: eqspert-sistemebi da medicina
• gadawyvetilebis miReba
− evristika da msjeloba
− gadawyvetilebis miRebis fsiqologia
• sakvanZo sakiTxebi
− ZiriTadi cnebebi
367
368
ori
A) dondersis davaleba
didi aso? → Tanxmovani Tu s Tu v?
xmovani?
→
______________________________dro_________________________
____→
procesi A
procesi B
procesi C
379
___________________________dro____________________________
____→ C. seriuli da paraleluri procesebis droSi Tanxvedra.
procesi procesi Y
X
191
procesi X
procesi Y
_____________________________dro_______________________
___
_____→
381
12
-2 1-8 2-8 ori-ori
saidan viciT
387
metyveleba
390
eqspresiuli metyveleba
392
darwmunebuli ara xarT, rom man icis, vin aris aleqsi. garda amisa,
TqvenTvis da Tqveni megobrisTvis nacnob yvela aleqss Soris mxolod
erTs axsenebT am konteqstSi (sadilad sxvasTan erTad ar waxvalT). anu
“saerTo
codnaSi” arsebobs vinme aleqsi, romelic cnobilia rogorc TqvenTvis, ise
_
Tqveni megobrisaTvis. herbert klarks da qeTrin marSals (Herbert Klark,
Kethrine Marshal, 1981) miaCniaT, rom “saerTo codna” eyrdnoba
informaciis sam wyaros:
• jgufis wevroba – sxvadasxva sididis jgufis wevrebi iyeneben
Semoklebul msjelobebs, roca azri eyrdnoba jgufis wevrebis saerTo
gamocdilebas da gasagebia misi wevrebisaTvis.
• lingvisturi Tanaarseboba – saubrisas admianebi ukve ganxilul
informacias (wina saubrebis dros) miiCneven “saerTo codnis” nawilad.
• fizikuri Tanaarseboba – fizikur TanaarsebobasTan gavqvs saqme,
roca mosaubre da msmeneli fizikurad erT situaciaSi imyofebian da
Sexeba aqvT erTsa da imave obieqtebTan. es gulisxmobs rogorc saubris
395
3. mimarTeba: Tanmimdevruloba.
rCeva mosaubrisaTvis: rodesac raimes ambobT, darwmunebuli unda
iyoT, rom msmenelisaTvis gasagebia kavSiri Tqvens mier miwodebul
398
Tqma uxeSad
gamomivides. mixvdeba
giorgi, rom Tavs varideb?
(Tavis daZvrenas vcdilob)
gaeba maxeSi.
saidan viciT
401
dagegmvis doneebi
ra gvesmis
orazrovnebis daZlevis Sesaxeb saubrisas Cven aqcenti gavakeTeT
imaze, Tu ras vigebT. axla yuradRebas gavamaxvilebT naTqvamis
gagebaze, Sesabamisad, kiTxvas ase davsvamT: rodis Cndeba
mexsierebaSi reprezentaciebi _ frazis Tu mTliani teqstis gagebis dros?
mag.: ra inaxeba mexsierebaSi, rodesac Tqven gaigebT ukve nacnob
frazas: `kata xaliCazea”. kvlevebis safuZvelze dadginda, rom
mniSvnelobis mqone reprezentaciebi warmodgenilia bazisuri erTeulebiT,
romlebsac propoziciebs uwodeben (Clark & Clark, 1877; Kintsh, 1974).
propozicia gamonaTqvamis ZiriTadi azria. winadadebis `kata xaliCazea”
ZiriTadi azri isaa, rom raRac wevs raRacaze. am frazis wakiTxvisas
Tqven gamoyofT propozicias ze da cdilobT, gaigoT katasa da xaliCas
Soris arsebuli mimarTeba, romelic gamoxatulia am propoziciiT.
propoziciebis Cawera xSirad ase xdeba: ze (kata,
415
saidan viciT
416
saidan viciT
429
vizualuri Semecneba
9.6. suraTze mocemulia winadadebis “kata xaliCazea” reprezentaciis
ori nimuSi. romelia TqvenTvis ufro misaRebi? Tu winadadebas
lingvistur propoziciebze dayrdnobiT gaiazrebT, orive sworia – orive
suraTze kata xaliaCazea. miuxedavad amisa, TqvenTvis, albaT, ufro
misaRebi A variantia, radgan am winadadebis gagebisas savaraudoa, rom
zustad am suraTis Sesabamisi scena warmogidgebaT (Searle, 1979b). ras
fiqrobT meore suraTis Sesaxeb? cota ucnauria, ara? ase ggonia, kata
sadac aris daecema. es SfoTva Cndeba imitom, rom Tqven SegiZliaT
situacia gaiazroT suraTebze dayrdnobiT. Tqven SegiZliaT zustad
warmoidginoT, ra SeiZleba moxdes. am nawilSi Cven ganvixilavT
vizualuri xatebisa da procesebis gavlenas azrovnebaze.
sur. 9.6. vizualuri reprezentaciebi
aris Tu ara orive kata xaliCaze? vizualuri reprezentaciebis gamoyeneba
datrialeba.
saidan viciT
vizualuri xatebis skanireba
erT-erTi kvlevis dros c.p.-ebs sTxovdnen,
daemaxsovrebinaT rTuli figura, kerZod, motoriani navi
(ix. sur 9.8), Semdeg ki sTxovdnen, warmoegdinaT
TvalsaCinod da yuradReba SeeCerebinaT erT-erT
detalze, magaliTad, Zravaze. Semdeg ki sTxovdnen,
warmoedginaT navis kidev erTi detali, magaliTad,
saqare mina an Ruza. aRmoCnda, rom Ruzis
“dasanaxad“ (warmosadgenad) c.p.-ebs ufro meti dro
sWirdebodaT, vidre saqare minis, romelic ufro axlosaa
ZravasTan, vidre Ruza. reaqciis droebs Soris
gansxvaveba adasturebs, rom adamianebi iseve
aTvaliereben vizualur xatebs, rogorc realur sagnebs
(Kosslyn, 1980).
sur. 9.8. warmodgenis vizualuri skanireba
437
Sejameba
adamianebs SeuZliaT vizualuri reprezentaciebis gamoyeneba sagnis
gonebaSi rotaciisaTvis. adamianebi warmodgenil xatebs aTvaliereben
ise, rogorc realur sagnebs. vizualuri da verbaluri informaciis SejerebiT
adamianebs SeuZliaT srulyofili fsiqikuri reprezentaciebis Seqmna.
problemis gadawyveta
,,ra aris is arseba, romelic diliT oTx fexze dadis, SuadRisas _ orze, xolo
mzis Casvlis Semdeg _ samze?” berZnuli miTologiis Tanaxmad,
borotma arsebam _ sfinqsma _ Tebes xalxs am amocanis amoxsna
ubrZana; xolo sanam vinme mis amoxsnas SeZlebda, xalxi misi tiranuli
mmarTvelobis qveS icxovrebda. oidiposma gamocanis elementebSi
metaforebi amoicno _ dila, SuadRe da mwuxri adamianis cxovrebis
sxvadasxva periodebs warmoadgens. bavSvi xoxavs siarulis
dawyebamde, amdenad, igi oTxze dadis; mozrdili adamiani ki _ or fexze,
444
azrovnebis procesi.
problemuri situacia rogor gansazRvravT problemas realur cxovrebiseul
pirobebSi? Cveulebriv, Tqven acnobierebT gansxvavebas Tqvens arsebul
mdgomareobasa da sasurvel mizans Soris. magaliTad, Tqven ganicdiT
materialur gaWirvebas da gsurT, iSovoT fuli; TqvenTvis cnobilia,
agreTve, ra SegiZliaT (an gindaT) gaakeToT problemis dasaZlevad.
magaliTad, Tqven SeecdebiT SeTavsebiT raime samsaxuris Sovnas da ar
daiwyebT jibis qurdobas. problemis formaluri gansazRvra aerTianebs am
446
Sesaxeb;
2. operaciaTa TanmimdevrobiT _ is savaraudo safexurebi, romlebsac
Sexvedris adgili dRis erTi da igive momentSi. axla SecvaleT ori beri
erTiT; amocana damtkicebulia. deduqciuri azrovneba warmoidgineT,
rom midixarT restoranSi da fulis gadaxdas Tqveni erTaderTi sakredito
baraTiT „American Express“-iT apirebT. rekavT restoranSi da
ekiTxebiT: „SeiZleba Tqvens restoranSi sakredito baraTiT, „American
Express“iT, sargebloba?“ restornis mepatrone gpasuxobT: „Cven viRebT
yvela ZiriTad sakredito baraTs“. am pasuxis Semdeg SegiZliaT
daaskvnaT, rom isini miiReben Tqvens sakredito baraTsac. ratom? am
SemTxvevaSi SegviZlia vixelmZRvaneloT silogizmiT (ori
winadadebidan gakeTebuli logikuri daskvna), romelic berZenma
filosofosma aristotelem 2000 wlis win mogvca:
saidan viciT
470
• www-camis. stanford.edu
es aris stenfordis samedicino informatikis veb
gverdi, sadac ganTavsebulia informacia mkvlevarTa
jgufis Sesaxeb, romelmac ganaxorciela mTeli rigi
proeqtebi medicinasa da eqspertul sistemebTan
dakavSirebiT.
• www.cis. upenn. edu/~traumaid
“TraumAID” aris programa, romelic Seiqmna kritikul
situaciaSi eqimTa dasaxmareblad. veb gverdze
ganTavsebulia eqspert-sistemebis demo versiebi.
msjeloba da gadawyvetilebis miReba
Tavs msjelobisa da gadawyvetilebis miRebis Sesaxeb, daviwyebT
Tqveni yoveldRiuri gamocdilebis erT-erTi yvelaze didi WeSmaritebiT:
Tqven cxovrobT samyaroSi, romelic savsea gaurkvevlobiT. gadaixdiT
Tu ara 9 dolars im filmis sanaxavad, romelic SeiZleba an mogewonoT an
ara? gamocdis win Tqveni Canawerebis swavlas amjobinebT Tu
saxelmZRvanelos xelaxla gadakiTxvas? mzad xarT Tu ara CaebaT
xangrZliv urTierTobebSi? radgan momavlis Sesaxeb mxolod varaudi
481
iqneba ufro meti: sityva, romelic iwyeba aso ,,k”-Ti (magaliTad, kalaTa),
Tu sityva, sadac aso ,,k” mesame adgilzea? (magaliTad, nakrZali). Tu
Tqven tverskisa da kanemanis c.p.-ebis msgavsad fiqrobT (Amos
Tversky & Daniel Kahneman 1973), maSin Tqven daaskvniT, rom ,,k”
ufro metad gvxvdeba sityvis dasawyisSi, vidre SuaSi. realurad ki ,,k”
orjer ufro xSirad gvxvdeba sityvis SuaSi (inglisur enaSi). ratom hgonia
adamianebis umravlesobas, rom ,,k” aso ufro xSirad gvxvdeba sityvis
TavSi? es pasuxi ganpirobebulia mexsierebaSi arsebuli xelmisawvdomi
informaciiT. gacilebiT advilia im sityvebis mofiqreba, romlebic iwyeba
,,k”-Ti, vidre im sityvebisa, romlebSic ,,k” mesame adgilzea. am
SemTxvevaSi Tqvens daskvnaze, rogorc Cans, gavlenas axdens
misawvdomobis evristika: Tqveni daskvna emyareba im informacias,
romelic ufro misawvdomia mexsierebisaTvis. imis gamo, rom
mexsierebisaTvis xelmiswavdom informacias umravles SemTxvevaSi
swor daskvnamde mivyarvarT, es daskvnac ganixileba, rogorc swori. Tu,
magaliTad, Tqven fiqrobT, rom boulingi ufro usafrTxoa, vidre paraSutiT
xtoma, Tqveni daskvna emyareba misawvdomobis evristikas. problemebi
487
saidan viciT
guneb-ganwyobileba gavlenas axdens mexsierebis
xelmisawvdomobaze
mkvlevarebs surdaT, eCvenebinaT, Tu ra zegavlena SeiZleba moaxdinos
guneba-
ganwyobilebam adamianis msjelobaze. c.p.-ebs evalebodaT, waekiTxaT
sasiamovno da usiamovno informacia, rac ganapirobebda Sesabamisi
guneba-ganwyobilebis Seqmnas. Semdeg ki sTxovdnen dadebiTi da
uaryofiTi movlenebis, magaliTad, sasiamovno saRamos da mtkivneuli
Wrilobis gaxsenebas da, aseve, msgavsi movlenebis ganmeorebis
albaTobis gansazRvras uaxloesi eqvsi Tvis ganmavlobaSi. miRebuli
Sedegebis analizis safuZvelze dadginda, rom warsuli movlenebis
gaxsenebaze gavlenas axdens guneba-ganwyobileba, xolo am
ukanasknelis Sesabamisi mogonebebi gansazRvravs momavlis Sesaxeb
msjelobas. karg guneba-ganwyobilebaze myofi c.p.-ebi ixsenebdnen
sasiamovno movlenebs da fiqrobdnen, rom momavalSi ufro meti
sasiamovno da naklebi usiamovno movlena moxdeboda (MacLeod &
Campbell, 1992).
489
CogburTi
“Ruza amoRebulia!”
evristikis mesame formis gasacnobad, scadeT azrovnebis eqsperimentis
Catareba. daiwyeT qvemoT mocemuli magaliTis amoxsna da 5 wamis
Semdeg dawereT miaxloebiTi pasuxi.
1 x 2 x 3 x 4 x 5 x 6 x 7 x 8 = _____
5 wamSi Tqven, albaT, SeZlebT ramodenime moqmedebis Sesrulebas
da miiRebT arasrul pasuxs, SesaZloa, 24–s. Semdeg ki aqedan
gamoiyvanT saboloo pasuxs. axla scadeT Semdegi magaliTis amoxsna:
8 x 7 x 6 x 5 x 4 x 3 x 2 x 1 = _____ im SemTxexaSic ki, Tu Tqven
SeamCnevT, rom es sapirispiro mimarTulebiT dalagebuli igive
497
cxrili 9.8
formirebis (gadmocemis) efeqti gadarCena
sakvanZo sakiTxebi
Kkogniciis Seswavla
• kognitur fsiqologiaSi momuSave specialistebi Seiswavlian fsiqikur
procesebs da struqturebs, romlebic safuZvlad udevs adamianis aRqmis,
metyvelebis, azrovnebis, problemis gadaWris, msjelobisa da
gadawyvetilebis miRebis unarebs.
518
• ra aris Sefaseba?
Sefasebis istoriuli mimoxilva
formaluri Sefasebis ZiriTadi niSnebi
• inteleqtis Sefaseba
inteleqtis testebis istoriuli safuZvlebi
IQ testebi
• fsiqologia 21-e saukuneSi: Sefaseba internetiT
• inteleqtis Teoriebi
522
ra aris Sefaseba?
fsiqologiuri Sefaseba gulisxmobs individTa unarebis, qcevebisa da
pirovnuli maxasiaTeblebis Sesafaseblad zustad dadgenili procedurebis
gamoyenebas. fsiqologiuri Sefaseba xSirad ganixileba, rogorc
individualuri gansxvavebebis gazomva, radgan SefasebaTa umravlesoba
adgens, Tu riTi gansxvavdeba an emsgavseba individi sxvebs mocemul
fsiqologiuri testirebis ZiriTadi niSnebis (an maxasiaTeblebis) detalur
ganxilvamde, mimovixiloT Sefasebis istoria. es istoriuli eqskursi
dagexmarebaT, gaigoT Sefasebis rogorc sargebeli, ise SezRudvebi.
aseve, xels SegiwyobT, SeafasoT am sakiTxis garSemo arsebuli zogierTi
dava.
Sefasebis istoria
Sefasebis formaluri testebisa da meTodikebis ganviTareba SedarebiT
axali saqmea dasavlur fsiqologiaSi, romelic farTo asparezze gamovida
mxolod 1990-iani wlebis dasawyisSi. Tumca, didi xniT adre, vidre
527
validoba
testis validoba aris is, Tu ra xarisxiT zomavs testi imas, risi gazomvac
surs eqsperts. inteleqtis validuri testi zomavs am maxasiaTebels da
saSualebas iZleva Sesrulebis winaswarmetyvelebisa im situaciebSi,
romelSic mniSvnelovan wamyvan rols asrulebs inteleqti. kreatulobis
validuri sazomiT miRebuli qulebi gviCvenebs realur kreatulobas da ara
xatvis unars an guneba-ganwyobilebas. zogadad, validoba asaxavs testis
mier im qcevebisa an Sedegebis zusti prognozirebis SesaZleblobas,
romelic dakavSirebulia testis mizanTan an mis formasTan. arsebobs
validobis sami ZiriTadi tipi: TvalsaCino validoba (face validity),
validoba kriteriumis mixedviT da konstruqtuli (konstruqciuli) validoba.
validobis pirveli tipi eyrdnoba testis Sinaarss. Tu testis amocanebi
uSualod ukavSirdeba interesis sagans, maSin tests gaaCnia TvalsaCino
536
IQ testebi
miuxedavad imisa, rom binem inteleqtis standartizebuli gazomva
safrangeTSi daiwyo, sul male wamyvani poziciebi aSS-s fsiqologebma
daikaves. maT SeimuSaves, agreTve, IQ anu inteleqtis koeficienti. IQ
iyo inteleqtis ricxobrivi, standartizebuli sazomi. amJamad farTod
gamoiyeneba individualuri daniSnulebis IQ testis ori jgufi: stenford-
binesa (StanfordBinet) da veqsleris skalebi (Wechsler). stenford-bines
inteleqtis skala
liuis termenma (Lewis Terman), stenfordis universitetis sajaro skolis
yofilma administratorma, Rirseulad daafasa inteleqtis gazomvis bines
meTodis mniSvneloba. aTasobiT bavSvisaTvis am testis miwodebiT
man moaxdina
bines testis adaptireba aSS-s skolis moswavleebisaTvis, standartizeba
gaukeTa testis gamoyenebas da SeimuSava asakobrivi normebi. 1916
wels man gamoaqveyna bines testis stenfordiseuli revizirebuli varianti,
552
qronologiur asakze
bavSvs, romlis qronologiuri asaki aris 8 weli da romlis testis qulebma
gamoavlina gonebrivi asaki 10 weli, IQ eqneba 125, (10 : 8 X 100
=125), xolo igive
qronologiuri asakis bavSvs, romelmac testi Seasrula 6 wlis bavSvis
doneze,
IQ eqneba 75 (6 : 8 X100= 75); individebs, romlebmac Seasrules Tavisi
asakisaTvis
Sesabamisi gonebrivi asakis mixedviT, IQ eqnebaT 100. amrigad, 100
qula saSualo
553
Sesrulebis subtestebi
ricxobrivi eqsperimentatori cdis pirs awvdis
simbolo gasaRebs, romelic ricxvebs (magaliTad,
1, 2, 3) simboloebs (magaliTad, Φ, Θ,
Sejameba
inteleqtis Tanamedrove testireba saTaves iRebs alfred bines
mcdelobidan
gamoevlina moswavleebi, romlebic skolaSi damatebiT daxmarebas
saWiroebdnen. binem wamoayena winadadeba, rom yoveli bavSvi
klasificirebuli yofiliyo misi
gonebrivi asakis mixedviT. IQ qulebi gamoiTvleba, rogorc funqcia _
gonebrivi asaki gayofili qronologiur asakze. liuis termenma da david
veqslerma IQ-s
axali gasazomi instrumentebi SeimuSaves.
fsiqologia XXI saukuneSi
565
Sefaseba internetiT
inteleqtis Tavis wakiTxvis Semdeg, studentebs
xSirad uCndebaT interesi, IQ testebs Tavad rogor
gaarTmeven Tavs. Cvens droSi sakamaod advilia
ewvioT romelime veb gverds, amoirCioT testi da
miiRoT gansazRvruli qulebi. niSnavs Tu ara rames
miRebuli qulebi? am kiTxvas pasuxs gavcemT im
zogierTi cnebis mimoxilviT, /romelsac gaecaniT am
TavSi.
analizisaTvis gvWirdeboda garkveuli monacemebi,
amitom Cven vTxoveT
megobars, romelsac pirobiTad vuwodebT poindeqsters
(Poindexter), ramdenime
testi gaekeTebina internetiT. pirvel saits, romelsac is
ewvia, hqonda oTxi
sxvadasxva testi, ramac mogvca sandoobis Sefasebis
SesaZlebloba. gavisenoT, rom sandooba
566
cech.cesnet.cz/IQ/index.php
evropuli IQ testebi
inteleqtis Teoriebi
Cven ganvixileT inteleqtis gazomvis zogierTi xerxi. amJamad Tqven
ukve
SegiZliaT hkiTxoT sakuTar Tavs: daadgens Tu ara es testebi yovelive
imas, rasac sityva inteleqti gulisxmobs? daadgens Tu ara es testebi
yvela im
570
produqtebi
574
Sinaarsi
1. H-U-L-A-G __________
2. P-T-T-M-E __________
3. T-R-H-O-S __________
4. T-N-K-H-G-I __________
5. T-E-W-I-R __________
6. L-L-A-O-W __________
7. R-I-D-E-V __________
8. O-C-C-H-U __________
9. T-E-N-R-E __________
579
(Triandis,1990).
inteleqtis am saxeobaTa Sesafaseblad qaRaldisa da fanqris testebi,
martivi raodenobrivi sazomebi ar aris sakmarisi. inteleqtis gardneriseuli
Teoria moiTxovs, rom individs dakvirdnen da Seafason mTel rig
cxovrebiseul situaciebSi da aseve, cxovrebiseul mcire epizodebSi,
romlic inteleqtis
tradiciul testebSia mocemuli.
bolo wlebSi mkvlevarebma inteleqtis iseTi tipis kvleva daiwyes,
rogoric aris emociuri inteleqti, romelic gardneriseul interpersonalur
da
intrapersonalur inteleqtis cnebebs ukavSirdeba (ix. cxrili 10.4).
emociuri inteleqti ganisazRvreba rogorc oTxi ZiriTadi komponentis
mqone inteleqti
(Mayer & Salovely, 1007; Mayer et al., 2000). esenia:
• emociebis zustad da Sesatyvisad aRqmis, Sefasebis da
gamoxatvis unari
• azrovnebis gasaadvileblad emociebis gamoyenebis unari
587
inteleqtis politika
Cven vnaxeT, rom inteleqtis Tanamedrove koncefciebi
ewinaaRmdegeba IQ-s testSi miRebuli qulebisa da pirovnebis inteleqts
594
memkvidreobiToba da IQ
rogor SeuZliaT mkvlevarebs inteleqtis genetikuri gansazRvrulobis
xarisxis dadgena? am kiTxvaze nebismieri pasuxi moiTxovs
mkvlevarebisgan
inteleqtis indeqsad garkveuli sazomis SerCevas. amrigad, sakiTxi
mdgomareobs ara imaSi, axdens Tu ara memkvidreobiToba inteleqtze
gavlenas, aramed, umetes
SemTxvevaSi, msgavsia Tu ara IQ ojaxur xeTa SigniT. am konkretul
kiTxvaze pasuxis gasacemad, mkvlevarebs sWirdebaT saerTo genebisa
da saerTo garemos gavlenaTa erTmaneTisgan gancalkeveba. amis erT-
erTi meTodia identuri
(monozigoturi) tyupebis da araidenturi (dizigoturi) tyupebis da
sxvadasxva donis genetikuri gadafarvis naTesavTa funqcionirebis
Sedareba. 10.4 suraTze warmodgenilia individTa IQ-s qulaTa Soris
korelaciebi maTi genetikuri
naTesaobis doneebis mixedviT (Plomin & Petrill,1997). rogorc xedavT,
rac ufro
602
saerTo ojaxuri
genetikuri naTesaoba
naTesaoba
korelaciebi
erTad aRzrdili
1 1
identuri tyupebi
cal-calke aRzrdili
1 0
identuri tyupebi
erTad aRzrdili
5 1
araidenturi tyupebi
erTad aRzrdili da-Zma 5 1
603
erTad aRzrdili
5 1
mSobeli/bavSvi
cal-calke aRzrdili
5 0
araidenturi tyupebi
cal-calke aRzrdili
5 0
da-Zma
cal-calke aRzrdili
5 0
mSobeli/bavSvi
naSvilebi da-Zma 0 1
naSvilebi
0 1
mSobeli/bavSvi
604
urTierTdamokidebuleba grafikze
mamebis saSualo IQ vaJebis saSualo IQ
asaxulia memkvidreobisa da
4
IQ
100 105 110 115 120
magram rogorc mamebis, ise
vaJebis IQ dakavSirebuli iyo
socialur klasTan (garemos gavlena)
saidan viciT
18
16
qulebi
14
12
10
saSualo klasis TeTrkaniani ojaxebis mier
8
4
naSvileb Savkanian da Sereuli rasis
2
saidan viciT
stereotipuli muqaris moqmedeba dasalagebelia
stilisturad
8
mimdinare testirebis pirobebSi. (A) erTi
6
4 kvlevaSi
2
0
diagnostikuri aradiag nostiku ri
swavlobdnen stereotips: afro-
testis daxasiaTeba
qalebi amerikelebs dabali qulebi aqvT
mamakaceb
30 i
inteleqtis testebSi. cdis pirebisebis _
20 Savkaniani da TeTri sudentebis _
naxevarma icoda, rom testi diagnostikuri
10
saidan viciT
kreatuloba da mania
aRniSnul kiTxvaze pasuxis gasacemad, kreatulobis mkvlevarma robert
veisbergma (Robert Weisberg) Seiswavla kompozitor robert Sumanis
Semoqmedebis nawarmoebi. Sumans hqonda bipolaruli aSlilobis
diagnozi. garkveuli monacemebi maniasa da SemoqmedebiTobas Soris
navaraudevi kavSiris sasargeblod metyvelebs. Sumanma gacilebiT meti
kompozicia Seqmna maniakaluri fazis wlebSi (saSualod 12.3), vidre _
depresiul fazaSi(saSualod 2.7). Tumca, es kavSiri sustdeboda, rodesac
veisbergma Seafasa nawarmoebebis xarisxi. maniakalur periodSi
Seqmnili nawarmoebebi xarisxiT ar iyo ukeTesi depresiul periodSi
Semnil nawarmoebebs.
ZiriTadi sakiTxebi
ra aris Sefaseba?
• fsiqologiur Sefasebas xangrZlivi istoria aqvs da dasababams antikuri
CineTidan iRebs. am sferoSi mniSvnelovani wvlili Seitana ser frensis
galtonma (Sir Francis Galton).
• Sefasebis instrumenti unda iyos sando, validuri da standartizebuli.
sando sazomi gvaZlevs Sesabamis Sedegebs. validuri sazomi afasebs im
Tvisebebs, romelTa gasazomadac Seiqmna testi.
• standartizebuli testis Catareba da Sedegebis Sejameba yovelTvis
xdeba erTi da igive gziT. normebis arseboba saSualebas iZleva,
SevadaroT pirovnebis qulebi igive asakis, sqesis da kulturis individTa
saSualo maCvenebels. inteleqtis Sefaseba
647
politika
3. Short
4. Knight
5. Write
6. Allow
7. Drive
8. Cough
pirovnuli
13
cxrilSi mocemuli Semdegi sami kategoria erTiandeba ufro did kategoriaSi da ewodeba mozrdiloba.
originaluri teqstis mixedviT aris: mozrdiloba, sadac Sedis: (1) adreuli mozrdiloba _ aq: axalgazrdoba, (2) Sua xnis mozrdiloba _ aq: mowifuloba da (3) gviani mozrdiloba _ aq:
xnovani. (mTargmnelis SeniSvna)
664
ganviTarebis axsna
TiTqmis yvela bavSvi eufleba enas, Tumca, TiToeuli bavSvi amas
odnav gansxvavebulad akeTebs. marTalia, mozardTa umravlesoba ufro
racionalurad azrovnebs, vidre maTze umcrosebi, magram gvxvdebian
iseTebic, romlebic TavianT Tanatolebze ukeT azrovneben. ganviTarebis
asaxsnelad aucilebelia rogorc cvlilebaTa universaluri, saerTo aspeqtebis,
aseve, TiToeuli individisTvis damaxasiaTebeli specifikuri, unikaluri
aspeqtebis gaTvaliswineba.
671
xmas (Decasper & Prescott, 1984). oTxi Tvis asakSic ki, axalSobilebi
mamis xmas ver arCeven ucxo mamakacis xmisagan (Ward & Cooper,
1999).
Cvilebi TiTqmis dabadebisTanave iwyeben mxedvelobiT sistemebsac
gamoyenebasac: dabadebidan sul ramdenime wuTSi bavSvs ukve Ria
aqvs Tvalebi, Tavs abrunebs xmis mimarTulebiT da cnobismoyvareobiT
eZebs am xmis wyaros. miuxedavad amisa, Cvilis mxedveloba sustadaa
ganviTarebuli, sxva SegrZnebebTan SedarebiT. mozrdilTa mxedvelobis
simaxvile daaxloebiT 40-jer ukeTesia, vidre axalSobilebisa (Sireteanu,
1999). mxedvelobis simaxvile swrafad umjobesdeba bavSvis sicocxlis
pirveli 6 Tvis ganmavlobaSi. axalSobilebi, agreTve, cudad aRiqvamen
samyaros sam ganzomilebaSi: mxolod 4 Tvis asakSi SeuZliaT maT orive
TvaliT miRebuli informaciis Sejereba da siRrmisa da manZilis aRqma.
kargi mxedveloba _ kontrastis aRqma, mxedvelobis simaxvile da ferebis
garCeva _ moiTxovs Tvalis receptoruli velis centrSi uamravi
fotoreceptoruli ujredis funqcionirebas da Tvalis optikis saTanadod
ganviTarebas (ix. Tavi 4). mravali am komponentTagani
683
saidan viciT
684
13
pubescent growth spurt
umoqmedobis Sedegia; gamokvlevebi adasturebs sayovelTaod cnobil
andazas: „Tu ar gamoiyeneb, dakargav“. xanSiSesuli adamianebi,
romlebic sistematurad varjiSoben (an iwyeben varjiSs), SedarebiT nakleb
siZneleebs awydebian, romelsac xSirad xnovanebis gardauval Sedegad
miiCneven. (aRsaniSnavia, rom Cven zustad imave daskvnamde mivalT
mowifulobis da xnovanebis kognituri da socialuri aspeqtebis
ganxilvisas). modiT, axla ganvixiloT is TiTqmis gardauvali cvlilebebi,
romlebic xSirad zemoqmedeben imaze, Tu ras da rogor fiqroben
zrdasruli adamianebi sakuTar cxovrebaze.
693
mxedveloba
saidan viciT
piaJe gviCvenebs centracias
rodesac Tanabari moculobis limonaTs asxamen or
erTnair WiqaSi, 5 da 7 wlis bavSvebi adastureben, rom
Wiqebi Tanabari odenobis siTxes Seicaven. Tumca,
rodesac limonaTs erT-erTi Wiqidan viwro, maRal
WurWelSi gadaasxamen, maTi azrebi gansxvavebuli
xdeba. 5 wlis bavSvebma ician, rom maRal WiqaSi
igive limonaTi asxia, Tumca, amboben, rom is axla
meti gaxda. 7 wlisani ki sworad amtkiceben, rom maT
raodenobebs Soris sxvaoba ar aris.
piaJe gviCvenebs, rom patara bavSvebi fokusirebuli arian percepturad
gamokveTil erT Tvisebaze _ WiqaSi Casxmuli limonaTis doneze. didi
bavSvebi iTvaliswineben orives _ simaRles da siganes _ da sworad
askvnian, rom rasac xedaven, ar aris realoba.
705
siTxis raodenobis
konservacia
saidan viciT
Cvilebi Tvals adevneben SeuZlebel movlenebs
Cvilebi isxdnen farTo sademonstracio yuTis14 win.
pirdapir maT win moTavsebuli iyo patara ekrani. am
ekranis marcxniv mdebareobda daxrili sibrtye. Cvilebi
xedavdnen Semdeg movlenas: ekrani zemoT iweoda
(ise, rom maT SeeZloT imis danaxva, rom ekranis
miRma araferi iyo) da isev eSveboda. Semdeg daxril
sibrtyeze gordeboda patara vagoni, sademonstracio
yuTis gavliT, siCqaris Semcirebis gareSe,
uCinardeboda ekranis ukan, Semdeg gamoCndeboda
ekranis meore mxridan da sabolood gamodioda
sademonstracio yuTis marjvena mxares (ix. suraTi
11.6).
mas Semdeg, rac Cvilebi mieCvien am movlens, maT
naxes movlenaTa ganviTarebis ori testuri, sacdeli
varianti: miCvevaSi aisaxeba reaqciis Sesusteba,
14
display box –zemodan gaxsnili da/an erTi kedlis gareSe yuTi, romelic gamoiyeneba savaWro darbazSi gasayidi nivTebis dasawyobad. SeiZleba iTargmnos, rogorc “daxli”-c.
(mTargmnelis SeniSvna)
711
moTavsebuli iyo bilikis Sua nawilze ise, rom momaval vagons gzas
gadauRobavda. miuxedavad amisa, movlenis ganviTarebisas Cvilebi
xedavdnen, rom vagoni daubrkoleblad gadioda sadmonstracio yuTs. isini
„SeuZlebel“ movlenas SedarebiT didxans adevnebdnen Tvals, rac
gvafiqrebinebs, rom is akvirvebda maT _ arRvevda maTTvis ukve Cveul
warmodgenas movlenis mimdinareobis Sesaxeb (Baillargeon, 1986).
saidan viciT
713
saidan viciT
rodesac profesorebi berdebian
kaliforniis berklis universitetis 60-dan 71 wlamde 22
asakovani profesorisagan Semdgari jgufi inteleqtualuri
funqcionirebis TvalsazrisiT Sedarda axalgazrda
kolegebis (30-dan 59 wlamde) jgufs da maTive asakis
xandazmulTa sakontrolo jgufs. profesorebma Seasrules
mTeli rigi gansxvavebuli testebisa, romlebic kognituri
funqcionirebis sxvadasxva aspeqts Seexeboda. zogierT
testSi (magaliTad, asociaciuri wyvilebis daswavlis
testSi) xandazmulma profesorebma asakTan
dakavSirebuli gauaresebis tipiuri paterni aCvenes.
Tumca, sxva testebi maT iseve Seasrules, rogorc
maTma axalgazrda kolegebma. magaliTad, maT
erTnairad SeZles audio CanaweriT miwodebuli
moTxrobebis mosmena da maTi Sinaarsis aRdgena.
asakovani individebis sakontrolo jgufma am amocanis
Sesrulebisas asakTan dakavSirebuli „tipiuri“
723
Sejameba
Jan piaJe Tvlida, rom bavSvebi garemodan miRebuli informaciis
asimilaciisa da akomodaciisTvis gonebriv struqturebs iyeneben,
romelTac man sqemebi uwoda. piaJem kognituri ganviTarebis oTxi
stadia gamoyo: sensomotoruli stadia, rodesac bavSvebi aRweven
obieqtTa mudmivobis cnebas; winaoperaciuli stadia, rodesac bavSvebis
azrovnebas egocentrizmi da centracia axasiaTebs; konkretuli operaciebis
stadia, rodesac bavSvebs ukve SeuZliaT konkretuli gonebrivi operaciebis
danaxsovreba da Sesruleba; formaluri operaciebis stadia, rodesac
bavSvebs SeuZliaT abstraqtulad da logikurad azrovneba.
Tamanedrove mkvlevrebma daxvewes piaJes Teoriis elementebi.
magaliTad, obieqtTa mudmivobis garkveul aspeqtebs bavSvebi sicocxlis
pirvelive Tveebidanve aRweven; winaoperaciul stadiaze myofi bavSvebi
aucileblobiT ar arian egocentrulebi. mkvlevarebi, aseve, varaudoben, rom
cvlilebebi ramdenime ZiriTadi sferodan TiToeulSi gancalkevebulad,
730
enis aTviseba
731
15
originaluri varianti: bin – pin.
734
saidan viciT
736
rom bavSvi erT dReSi cxra sityvas swavlobs anu sifxizlis yovel erT
saaTSi _ TiTqmis erT sityvas (carey, 1978). rogor aris es SesaZlebeli?
warmoidgineT situacia: bavSvi da misi mama seirnoben parkSi da
mama uTiTebs raRacaze da ambobs: „es aris ZaRli“. bavSvma unda
gadawyvitos, Tu samyaros romel nawils ekuTvnis ZaRli. es ar aris ioli
saqme (quine, 1960). iqneb ZaRli niSnavs „nebismier oTxfexa
qmnilebas“, „cxovelis qurqs“, „cxovelis tyavs“ an kidev sxva uamrav
mniSvnelobas, romelic marTali iqneba yovel jerze, roca vinme ZaRlze
miuTiTebs. yvela SesaZleblobis gaTvaliswinebiT, rogor axerxeben
bavSvebi TiToeuli sityvis mniSvnelobis dadgenas?
romelic erTad bavSvis enis Seqmnis unari qmnis. slobinis Teoriis (1985)
mixedviT, saxelmZRvanelo principebi bavSvisTvis mimarTulebis
mimcemis (direqtivebis) formas iRebs. magaliTad, operaciuli principi,
romelic bavSvs exmareba iseTi sityvebis aRmoCenaSi, romlebic erTad
gamoiyeneba da maTgan sityvaTSeTanxmebebis SedgenaSi, aseTia:
„sityvaTa kategoriebisa da funqcionaluri elementebis kategoriebis
dadgenili mimdevrobis, romlebic erTad Cndebian konkretuli propoziciis
tipis gamoxatvisas, mocemuli propoziciis tipis aRmniSvnelTan erTad
mexsierebaSi Senaxva“ (gv. 1252). martivad rom vTqvaT, es
saxelmZRvanelo principi gveubneba, rom bavSvebma unda daicvan
sityvebis warmoTqmis Tanmimdevrobisa da maT mier gamoxatuli
mniSvnelobebis urTierTmimarTeba. slobinma saxelmZRvanelo
principebi sxvadasxva enebis mravali mkvlevaris mier mowodebuli
monacemebis Sejamebis safuZvelze gamoiyvana. imis saCveneblad, Tu
rogor muSaobs es principebi Cven inglisuri enis magaliTebs
gamoviyenebT.
746
16
Allgone milk – All milk is all gone – mTeli rZe (rac gvqonda) gaTavda. 17
extension.
747
17
qarTulSi amis magaliTia, rodesac bavSvebi amboben „rsebobs“ da ara „arsebobs“, radgan maT ukve naswavli aqvT, rom „ar“ uaryofis gamomxatvelia da fiqroben, rom „ar“-is
gamokleba uaryofiT mtkicebas dadebiTad aqcevs. (mTargmnelis SeniSvna)
750
sur. 11.8: gramatikis aTviseba mravali bavSvi Tvlis, rom “mary was
followed by the lamb” (meris gahyva kravi) da “mary followed the
lamb” (meri gahyva kravs) erTi da igive mniSvnelobis mqone
winadadebebia.
Sejameba mkvlevarTa umravlesoba iziarebs mosazrebas, rom
bavSvebi ibadebian enis Seswavlis biologiurad ganpirobebuli unariT. am
ideis damadasturebel monacemebs iZlevian eqsperimentebi, romlebic
aCveneben, rom bavSvebs aqvT fonemuri kontrastebis aRqmis
Tandayolili unari, maT Soris iseTi kontrastebis, romelic ar gamoiyeneba
maTi garemosTvis Cveul enaSi. 7,5 Tvis asakisaTvis bavSvebi cnoben
ganmeorebad bgerebs. es unari saSualebas aZlevs maT, daiwyon
sityvaTa mniSvnelobebis aTviseba. mkvlevarebi Tvlian, rom axali
sityvebis mniSvnelobebs bavSvebi swavloben im hipoTezebis SeqmniTa
751
377
saSualo qmnadoba18 uZraobis19 sakuTari Tavis garda ojaxze, sakuTari survilebis
asaki winaaRmdeg sazogadoebaze, momaval damkayofilebaze
Taobaze zrunvis unari zrunva; momavalze
orientaciis
ararseboba
18
Generativity.
19
Stagnation
xandazmuloba mTlianoba20 mTlianobis gancda, zogadi sicarielis,
sasowarkveTis kmayofileba cxovrebiT gamousadegarobis
winaaRmdeg gancda,
imedgacrueba
20
ego-integrity
dawyebiT skolis periodSi bavSvi, romelsac warmatebiT daZlia wina
stadiebis krizisebi, mzad aris, rom garesamyaros SemTxveviTi Ziebidan
da gadasinjvidan gadavides kompetenturobisa da Sromisunarianobis
sistematur ganviTarebaze. skola da sporti _ inteleqtualuri da motoruli
unarebis ganviTarebis, TanatolebTan urTierToba ki socialuri unarebis
ganviTarebis saSualebas iZleva. warmatebul mcdelobebs am
mimarTulebebiT bavSvi kompetenturobis gancdamde mihyavs. Tu am
stadiaze bavSvi Semsruleblis nacvlad mayurebelis rolSi aRmoCndeba an
marcxs ganicdis, SesaZloa, mas arasrulfasovnebis SegrZeba
ganuviTardes, rac, Tavis mxriv, amcirebs Semdgomi cxovrebiseuli
stadiebis moTxovnaTa dakmayofilebis unars.
eriksons miaCnda, rom mozardobis ZiriTadi krizisia sakuTari
individualurobis anu identobis aRmoCena, rasac abrkolebs sxvadasxva
wreSi gansxvavebuli rolebis Sesrulebis aucileblobiT gamowveuli
gaurkvevloba. am krizisis gadawyveta individs sakuTari pirovnebis
mTlianobis gancdis CamoyalibebaSi exmareba; warumatebloba ki,
Sesabamisad, sakuTar Tavze, rogorc aramyari birTvis mqone pirovnebis
Sesaxeb, warmodgenis mizezi xdeba.
axalgazrdobis (adreuli mozrdilobis) ZiriTadi krizisi intimurobasa da
izolacias Soris konfliqtis gadaWraa. am konfliqtis warmatebuli
761
mSoblis gulisxmiereba
mimRebi, uarmyofeli,
gulisxmieri, aragulisxmieri,
bavSvze mSobelze
centrirebuli centrirebuli
avtoritetuli,
momTxovni, reciprokuli, avtoritaruli,
mSoblis makontrolirebeli Zlieri Zalauflebaze
ormxrivi dayrdnobili
komunikacia
ara-momTxovni, momTmeni uyuradRebo,
iSviaTad gulgrili, ganze
makontrolirebeli mdgomi
momTxovneloba
21
Cupboard theory.
774
22
Day-care
776
saidan viciT
mozardisa da mSoblebis konfliqtebi hon-kongSi
erTnairia Tu ara sxvadasxva kulturaSi mozardebis
konfliqtebi
mSoblebTan? mkvlevrebi dainteresdnen Cineli
mozardebis konfliqtebiT honkongSi, vinaidan dasavlur
kulturebTan SedarebiT, Cinuri kultura nakleb aqcents
akeTebs avtonomiurobaze. (Semdgom TavebSi ufro
dawvrilebiT visaubrebT kulturul gansxvavebebze.)
meSvide, mecxre da meTormete klaselebs sTxoves,
SeedginaT mSoblebTan arsebuli maTTvis aqtualuri
konfliqtebis sia da ganesazRvraT maTi simwvave da
sixSire. maT, aseve, sTxoves, gaemarTlebinaT TavianTi
qceva konfliqtur situaciaSi: „ratom fiqrobT, rom
SegiZliaT amis gakeTeba (an ar gakeTeba)?“. Cineli
791
saidan viciT
miswrafebebisa da molodinebis socialuri konteqsti
mkvlevrebis jgufma Seiswavla mcire da saSualo
Semosavliani ojaxebidan gamosuli biWebis profesiuli
miswrafebebi da molodinebi. miswrafebebi
Seexeba imas, Tu ra samuSaos airCevdnen biWebi „nebismieri samuSaos
arCeva rom
SeeZloT“, roca gaizrdebian; molodinebi ki _ iseT samuSaos, romelsac
„savaraudod miiReben“, roca gaizrdebian. kvlevaSi monawileobdnen
Raribi da mdidari ubnebis skolebis me-2, me-4, me-6 da me-8 klaselebi.
suraTi 11.11 gviCvenebs miswrafebebsa da molodinebs iseTi
saqmianobebis mimarT, romelic ar gulisxobs fizikur Sromas (magaliTad,
mosamarTle an eqimi). Tumca, ar aris gasakviri, rom Raribi ubnebis
794
saidan viciT
cudi qorwinebis Sedegebi
mkvlevrebma Seiswavles 82 Sua xnis wyvili (sadac
ufrosi meuRle 40-50 wlis iyo), romlebic, sul mcire, 15
wlis daqorwinebulni iyvnen da 74 asakovani wyvili
(sadac ufrosi meuRle 60-70 wlis iyo), romelic, sul
mcire, 35 wlis daqorwinebulni iyvnen. TiToeuli
asakobrivi jgufi daiyo or jgufad: qorwinebiT kmayofilni
da qorwinebiT ukmayofiloni. mkvlevrebma Seiswavles
maTi fsiqikuri da fizikuri janmrTelobis mdgomareoba.
kvlevam aCvena, rom qorwinebiT kmayofileba didad ar
zemoqmedebda mamakacebze, Tumca, qalebis
SemTxvevaSi fizikuri da fsiqikuri janmrTeloba
801
saidan viciT
804
miRwevebi
(30 cdis piri)
(30 cdis piri)
23
ageism.
809
saidan viciT
asakis mixedviT diskriminaciis gamocdileba
pet muri grimis daxmarebiT 85 wlis qalbatonad iqca.
man Semoiara aSS-is 100-
ze meti qalaqis quCebi imis gasarkvevad, Tu ras
niSnavda moxucebulad yofna amerikaSi. bundovanma
kontaqturma linzebma da yuris sacobebma mas
mxedveloba da smena gauuaresa; erTmaneTze
gadabmuli fexebiT siaruli uWirda; misi TiTebi ki zed
daxveuli webovani lentis gamo arTritian TiTebze odnav
moqnili iyo. es „patara moxuci qali“ gadarCebisaTvis
ibrZoda axalgazrdebis, Zlierebisa da sicocxliT
savseTaTvis Seqmnil samyaroSi. mas ar SeeZlo qilis
gaxsna, saweri kalmis xelSi daWera, warwerebis
wakiTxva, avtobusis kibeze asvla. siswrafis, xmaurisa
da Crdilebis samyaro aSinebda mas. rodesac daxmareba
sWirdeboda, iSviaTad Tu gauwodebda vinme xels;
810
genderuli ganviTareba
is, rasac bavSvebis umravlesoba adreul asakSi igebs, isaa, rom maT
socialur samyaroSi ori kategoriis adamianebi arian: _ mdedrobiTi sqesis
da mamrobiTi sqesis. aRsaniSnavia, rom pirveli gansxvaveba, rasac
bavSvebi amCneven, mTlianad socialuria: isini anatomiis gacnobamde
gacilebiT adre SeigrZnoben sqesobriv gansxvavebebs. vinaidan Tqven
mozrdili adamiani xarT, romelmac anatomiac icis da isic esmis, rom
sqesobrivi ganxvavebebi fizikur gansxvavebulobaze metia, SegiZliaT,
dafiqrdeT am gansxvavebebis warmomavlobaze. romeli maTgania
biologiiT gaSualebuli Sedegi? romelia socializaciis Sedegi? rogor igenen
gogonebi da biWebi im gansxvavebuli molodinebis Sesaxeb, romelTac
maT TavianTi kultura da sazogadoeba uyenebs?
sqesi da genderi biologiuri safuZvlis mqone maxasiaTeblebs, romlebic
mamrobiT sqess ganasxvavebs mdedrobiTi sqesisgan, sqesobrivi
gansxvavebebi ewodeba. am maxasiaTeblebSi Sedis gansxvavebuli
reproduqciuli funqciebi, hormonaluri da anatomiuri sxvaobebi. es
gansxvavebebi universaluria, biologiurad aris ganpirobebuli da ar
eqvemdebareba socialur zegavlenas. droTa ganmavlobaSi maT garkveuli
tradiciuli socialuri rolebis Camoyalibebac ganapirobes. magaliTad,
814
saidan viciT
gogonebisa da biWebis TamaSis struqtura
imis gasagebad, Tu rogor moqmedebs TanatolebTan
urTierToba da rogor xdeba genderuli rolebis aTviseba,
mkvlevrebma daiwyes imis detaluri Seswavla, Tu riTi
gansxvavdeboda erTmaneTisgan gogonebisa da biWebis
TamaSebi. erT-erT gamokvlevaSi Seiswavles, Tu rogor
TamaSobdnen 4 da 6 wlis bavSvebi Tavisisve sqesis
jgufebSi meore bavSvTan anu diadaSi, an mTle jgufTan
erTad. mkvelvrebma bavSvebis TamaSebi videofirze
Caiweres da Semdeg yvela maTi interaqciis
kategorizacia moaxdines. aRmoCnda, rom gogonebi da
biWebi Tanabrad TamaSobdnen diadebSi, Tumca,
gogonebi TiToeul Tanatols ufro didxans
eTamaSebodnen, vidre biWebi (anu biWebi ufro xSirad
821
moraluri ganviTareba
Cven ukve vnaxeT, Tu ramdenad mniSvnelovania cxovrebis manZilze
axlo socialuri urTierTobebis damyareba. axla ganvixiloT kidev erTi
aspeqti, kerZod ki is, Tu ras niSnavs socialuri jgufis nawilad yofna. xSir
SemTxvevaSi Cveni sakuTari qceva ara piradi saWiroebebis, aramed
sazogadoebis moTxovnilebebis gaTvaliswinebiT unda SevafasoT. es aris
moraluri qcevis safuZveli. moraluroba aris rwmenaTa, faseulobaTa da
ZiriTad msjelobaTa sistema adamianis moqmedebis sisworisa Tu
mcdarobis Sesaxeb. sazogadoebas sWirdeba, rom bavSvebi
823
imyofeba, is, visac uneburad gautydeba aTi Wiqa, ufro „celqi da urCia“,
vidre is, vinc ganzrax daamsxvrevs erT Wiqas. bavSvis zrdasTan erTad,
gansjaSi.
saidan viciT
kognituri ganviTareba da msjeloba moralurobis
Sesaxeb
3, 4 da 5 wlis bavSvebs sTxoves, moraluri
TvalsazrisiT SeefasebinaT adamianebis qceva, romelic
sami parametris mixedviT varirebda: qmedebebi,
Sedegebi da ganzraxvebi. konkretul scenarSi
(magaliTad, cxovelis mofereba da cxovelis cema)
qmedebebi ganisazRvreboda, rogorc dadebiTi an
uaryofiTi; aseve ganisazRvreboda Sedegebic
(magaliTad, cxoveli tiroda an cxoveli icinoda).
ganzraxvebis varirebisTvis mkvlevrebma zogierTi qceva
winaswar ganzraxulad warmoaCines, zogierTi _
SemTxvevas miaweres (magaliTad, moqmedma pirma
cxovels ganzrax daarya an SemTxveviT mouvida es).
bavSvebs sTxoves, SeefasebinaT, Tu ramdenad iyo
maTTvis es qceva misaRebi. amisaTvis maT erTerTi
unda aerCiaT mocemuli xuTi saxidan, romelTagan
TiToeuli aRniSnavda Sefasebas „Zalian, Zalian cudi“-
dan „Zalian, Zalian kargi“-mde. umcrosma bavSvebma
qcevisadmi mimReblobis Sefaseba TiTqmis mTlianad
825
uflebebTan da interesebTan.
es monacemebi gvafiqrebinebs, rom kognituri unarebis
ganviTarebasTan erTad bavSvebs uviTardebaT imis unari, rom
yuradReba miaqcion ara mxolod Sedegebs, aramed ganixilon orive _
Sedegebica da ganzraxvebic. Tumca, qcevis mimReblobis Sesaxeb
msjelobisa da dasjis aucileblobis Sesaxeb msjelobis gansxvavebuloba
826
Sejameba
piaJes msgavsad, kolbergma Camoayaliba moraluri msjelobis stadiuri
ganviTarebis Teoria. giligani akritikebda kolbergis Teorias imis gamo,
rom is yuradRebis miRma tovebda im faqts, rom moraluri msjeloba
safuZvelSive gansxvavebuli iyo qalebTan da mamakacebTan. Tumca,
ufro gviandelma kvlevebma cxadyo, rom mozrdilTa umravlesoba
xelmZRvanelobs samarTlianobisa da zrunvis principebis nazaviT. kros-
835
moraluri ganviTareba
kolbergma gansazRvra moraluri ganviTarebis stadiebi.
• moraluri argumentaciis gviandel kvlevebSi gaTvaliswinebuli iqna
sqesobrivi da kulturuli gansxvavebani.
• sxvadasxva kulturebi sxvadasxva standartebis mixedviT afaseben, Tu
romeli situaciebi da qcevebi CaiTvalos moralurad Tu amoralurad.
ZiriTadi cnebebi
1. akomodacia
2. alcheimeris daavadeba
3. asimilacia
4. mSoblebis mier dadgenili qcevis wesebi
5. mSovlebis mier gamoyenebuli aRzrdis stilebi
6. bavSvze mimarTuli metyveleba
7. buneba-aRzrdis dapirispireba
8. ganviTarebis asaki
843
9. ganviTarebis fsiqologia
10. egocentrizmi
14. imprintingi
15. internalizacia
16. intimuroba
21. menarqe
22. mijaWvuloba
23. momwifeba
24. moraluroba
25. normatiuli kvlevebi
31. socializacia
32. socialuri ganviTareba
33. sqemebi
34. genderi
35. sqesobrivi gansxvavebebi
41. fonemebi
42. fsiqosocialuri stadiebi
43. qmnadoba
47. hiperregularizacia
Tavi 12: motivacia
• ra aris motivacia
motivaciis koncefciebis funqciebi
motivaciis wyaroebi
• kveba
kvebis fiziologia
kvebis fsiqologia
• fsiqologia XXI saukuneSi: _ genebi da simsuqne
• seqsualuri qceva
cxovelebis seqsualuri qceva
adamianis seqsualuri agzneba da reaqcia
seqsualuri qcevis evolucia
seqsualuri qcevis normebi
homoseqsualoba
• pirovnuli miRwevis motivacia
miRwevis moTxovnileba
846
ZiriTadi cnebebi
847
ra aris motivacia
motivacia warmoadgens yvela im procesis ganzogadebul termins,
romelic CarTulia fizikuri da fsiqologiuri aqtivobebis dawyebaSi,
mimarTulebis micemasa da marTvaSi. sityva motivacia warmodgeba
laTinuri sityvidan movere, rac “moZraobas“ niSnavs. organizmebi
moZraoben garkveuli stimulebisa da aqtivobebis mimarTulebiT da
gaurbian garkveul stimulebs maTi mimzidvelobis da saZulvelobis
Sesabamisad. motivaciis Teoriebi sxnis rogorc cxovelTa, ise
adamianebis, ,,moZraobis“ zogad paternebs da gvawvdis informacias
TiToeuli saxeobis calkeuli wevrebis funqcionirebasa da prioritetebze.
motivaciis analizi im sxvadasxva gzebis ganxilviT daviwyoT, romliTac
852
motivaciis wyaroebi
1999 wels velosipedistma lans armstrongma (Lans Armstrong) moigo
safrangeTis turne (Tour de France) _ sportis istoriaSi es iyo sportsmenis
dabrunebis erT-erTi SesaniSnavi magaliTi. 1996 wels mas testikularuli
simsivnis diagnozi dausves, romelic filtvebsa da tvinze vrceldeboda.
856
ltolvebi da aRmZvrelebi
rogorc Cans, motivaciis zogierTi forma Zalze martivia: _ Tu SimSils
grZnobT, WamT, Tu grZnobT, rom gwyuriaT _ svamT. Teoria, romlis
mixedviTad mravali mniSvnelovani qceva motivirebulia Sinagani
ltolvebiT, yvelaze srulad ganaviTara klark halma (Clark Hall, 1943,
1952). halis azriT, ltolva aris Sinagani mdgomareoba, romelic
aRmocendeba cxovelis fiziologiuri moTxovnilebis sapasuxod. organizmi
cdilobs SeinarCunos iseTi biologiuri maxasiaTeblebis wonasworoba, anu
homeostazi, rogoricaa: _ sxeulis temperatura da energiis miwodeba (ix.
Tavi 3). ltolva aRmocendeba maSin, rodesac deprivacia arRvevs
wonasworobas, anu qmnis daZabulobas. es ltolva organizms daZabulobis
Semcirebisken anu reduqciisken ubiZgebs; rodesac ltolva
dakmayofildeba an Semcirdeba, homeostazi aRdgeba da organizmi
wyvets moqmedebas. amgvarad, halis mixedviT, rodesac cxovels mravali
saaTis ganmavlobaSi ar miewodeba sakvebi, aRmocendeba SimSilis
858
sasiamovno gabrazebuli
surs morgeba surs damoukidebloba mbrZanebloba TanagrZnoba
(simpatia)
auturi aloikuri
864
saidan viciT
SfoTvidan aRfrTovanebaze gadasvla
ratom xtebian adamianebi Tavisi nebiT
TviTmfrinavidan da amtkiceben, rom es gasarTobad
gaakeTes? Zalian Znelia am qcevis gageba daZabulobis
Semcirebis Teoriis gamoyenebiT, radgan
TviTmfrinavidan gadaxtomis molodini ufro zrdis
daZabulobas, vidre _ amcirebs. reversiis Teoriis
Tanaxmad, paraSutiT gadaxtoma warmoadgens Telikuri
mdgomareobidan paraTelikur mdgomareobaSi
gadasvlas. Telikur mdgomareobaSi aRgznebis maRali
done, romelsac adamiani ganicdis gadaxtomamde,
iwvevs SfoTvis warmoqmnas; paraTelikur
mdgomareobaSi ki Zlieri aRgzneba ganicdeba, rogorc
Zlieri aRfrTovaneba. amgvarad, Telikuri
mdgomareobidan paraTelikurSi gadasvla agznebis imave
865
kveba
gaakeTeT prognozi aseTi situaciis ganviTarebis Sesaxeb: fsiqologiis
Sesaval kursze Caweril students unda SevTavazoT picis naWeri. rogor
fiqrobT, ramdenad mosalodnelia, rom SeWams studenti picis naWers? ar
gindaT, gamoicnoT? Tqveni pasuxi, albaT, iqneba: ,,me mWirdeba ufro
meti informacia”. bolo qveTavSi gaCveneT, Tu rogor unda moaxdinoT
TqvenTvis saWiro damatebiTi informaciis miRebis organizeba aseTi
prognozis gamoTqmamde. Tqven dagWirdebodaT Sinagani codna anu
informacia am studentis Sesaxeb.\: _ ramdeni aqvs ukve naWami
877
kvebis fiziologia rodis gaZlevT Tqveni sxeuli niSans, rom Wamis droa?
Tqven aRWurvili xarT meqanizmebis mTeli rigiT, romlebic qmnian
SimSilisa da simaZRris fizikur gancdas (Logue, 1991). sakvebis
efeqturad misaRebad, organizmi aRWurvili unda iyos meqanizmebiT,
romlebic asruleben oTx amocanas: (1) sakvebis Sinagani moTxovnilebis
dafiqsireba; (2) kvebiTiO qcevis dawyeba da organizeba; (3) miRebuli
sakvebis xarisxisa da raodenobis Semowmeba; (4) im momentis
dafiqsireba, Tu rodis aris sakmarisi miRebuli sakvebi da kvebis
Sewyveta. mkvlevrebma scades am procesebis axsna maTi dakavSirebiT
878
konkretuliT, romelsac erTi, Tundac maTi sayvareli, gemo aqvs, isini ufro
mets
Wamen (Rolls et, al., 1981). Sesabamisad, sakvebis gemos
mravalferovneba, romelic ase damaxasiaTebelia trapezisTvis, sadac
ramdenime kerZi Tanmimdevrulad cvlis erTmaneTs, SeiZleba
dabrkolebad iqces sxva sxeulebrivi signalebisTvis, romlebic atyobineben
organizms, rom ukve sakmarisad miirTva.
axla gavecnoT Tavi tvinis im meqanizmebs, romlebic CarTulia
sakvebis miRebis qcevaSi da sadac erTad iyris Tavs periferiuli
wyaroebidan wamosuli informacia.
kvebis fsiqologia
Tqven iciT, rom Tqveni sxeuli aRWurvilia mravali meqanizmiT,
romlebic aregulireben miRebuli sakvebis raodenobas, magram
miirTmevT Tu ara Tqven mxolod maSin, roca gSiaT? Tqveni pasuxi,
885
• www.loop.com/~bkrentzman/index.html am gverdze
mocemulia samecniero moxsenebebi
simsuqnisa da wonis kontrolis
Sesaxeb.
simsuqne da dieta ratom suqdeba zogierTi adamiani? kiTxulobT ra
„fsiqologia da cxovreba“-s, albaT, TqvenTvis ar unda iyos axali, rom
pasuxi nawilobriv bunebaSi da nawilobriv aRzrdaSi veZioT. qveTavSi
,,fsiqologia 21-e saukuneSi“ aRwerilia SemTxveva, rodesac didi gavlena
moaxdina „bunebam“: zogierTi adamiani genetikurad aris midrekili
simsuqnisaken, Tumca, biologiuri midrekilebac ki SeiZleba ar iyos
sakmarisi, rom konkretul adamians gasuqeba ,,aiZulo“. biologiis garda
mniSvneloba aqvs imas, Tu ras da rogor fiqrobs adamiani sakvebsa da
sakvebis miRebasTan dakavSirebul qcevaze. simsuqnis fsiqologiuri
aspeqtebis adreuli kvlevebi mimarTuli iyo imis garkvevaze, Tu ramdenad
aqcevs msuqani adamiani yuradRebas sxeulis Sinagan SimSils da ara _
garemoSi mocemul sakvebs (Schachter, 1971a). arsebobda mosazreba,
rom rodesac sakvebi xelmisawvdomi da xilulia, msuqani adamiani
ugulebelyofs sakuTari sxeulidan momdinare signalebs, Tumca, es Teoria
893
saidan viciT
rogor aRiqvamen sxeulis zomas sxvadasxva kulturebSi
vermontis universitetis 219 studenti da hanis
universitetis 349 studenti gamokiTxes kvebasTan da
dietis dacvasTan dakavSirebuli Cvevebisa da qcevebis
Sesaxeb. am kvlevam aCvena, rom, miuxedavad imisa,
rom orive qveynis kolejis asakis mamakacTa TiTqmis
Tanabari raodenoba yofila odesRac dietaze (aSS _ 5.3%;
hana _ 6.1%), amerikaSi mcxovrebi qalebis gacilebiT
didi nawili (43.5%) icavs dietas, vidre _ hanaSi
mcxovrebi qalebis (13.3%). garda amisa, studentebs
sTxovdnen, rom wardgenili figurebidan (ix. suraTi 12.1)
amoerCiaT is figura, romelsac isini idealurad
miiCnevdnen mamakacisa da qalisaTvis. studentebis
saSualo maCveneblebi warmodgenilia suraTze 12.2,
sadac SegiZliaT naxoT, rom mamakacis sxeulebis
maCveneblebi SedarebiT ucvlelia imis miuxedavad, Tu
vin afasebda (kaci Tu qali) da romeli qveynis
warmomadgeneli iyo is. SeadareT erTmaneTs 12.1.
903
1996).
sur. 12.1. msjeloba sxeulis zomis Sesaxeb.
Tqveni azriT, romeli suraTi warmoadgens yvelaze zustad qalis ideals
aSS-Si? mamakacebis ideals?
rogor SeiZleba am gansxvavebebis axsna? mkvlevarTa azriT, hanaSi,
iseve rogorc sxva afrikul qveynebSi, yvela ver miscems Tavs uflebas,
rom zedmeti wonis matarebeli iyos. ,,simsuqne iq simdidresTan da Zalze
uzrunvelyofasTan asocirdeba“ (Cogan et al., 1996, p. 98). rogorc 12.2.
904
6
6 6
5
5
5
4
4
4
3 3
3
seqsualuri qceva
Tqveni sxeulis fiziologia gaiZulebT, rom yoveldRe ifiqrobT kvebaze.
magram ra SeiZleba iTqvas seqsis Sesaxeb? iolia seqsis biologiuri
funqciis gansazRvra _ gamravleba (reproduqcia), magram ramdenad
aixsneba amiT is sixSire, ra sixSiriTac fiqrobT seqsualur qcevaze?
rodesac hkiTxes, Tu ra sixSiriT fiqrobdnen seqsze, mamakacebis 54%-
ma da qalebis 19%-ma aRniSna, rom, sul mcire, dReSi erTxel mainc
mosdiodaT TavSi seqsualuri xasiaTis azrebi (Michel et al., 1994). rogor
SegviZlia avxsnaT sixSire, romliTac adamianebi fiqroben seqsze? rogor
ukavSirdeba azrebi seqsis Sesaxeb seqsualur qcevas?
908
saidan viciT
buneba da aRzrda mdedri gupebis partnioris
SerCevisas
umetes SemTxvevebSi mdedri gupebi mdinare
pariadan (trinidadSi) upiratesobas aniWeben mamrebs,
romelTa SeferilobaSic forToxlisferi
Warbobs, Tumca, rodesac ori mamri erTnairad forToxlisfrad aris Seferili,
mdedri gupebi am oridan ufro xSirad irCeven imas, romelic SeniSnes
sxva mdedrTan. magram ra xdeba maSin, roca buneba (,,metad
narinjisferi Tevzis arCeva“) da aRzrda (,,sxva mdedris mier arCeulis
arCeva“) upirispirdeba erTmaneTs? am kiTxvaze pasuxis gasacemad,
mkvlevrebma gamozardes iseTi mamri gupebi, romlebic erTmaneTisgan
gansxvavdebodnen mTliani narinjisferi Seferilobis 0-40%-iT.
,,eqsperimentuli“ jgufis mdedri gupebi uyurebdnen sxva mdedr gupebs,
914
0,8 arCeva
0,6
mdedri gupebi, eqsperimentul jgufSi xedaven
0,4
saidan viciT
qalebis mier mamakacis saxeebisadmi upiratesobis miniWeba
926
55-59 weli 1 40 43 15
saSualo 3 30 49 17
ganaTleba
2 24 50 24
kolejis ganaTleba
55-59 weli 10 15 38 35
mamakacebi 9 18
saSualo skola 16 38 36
11 17 37 33
koleji
14
qalebi
saSualo
skola
koleji
• gaupatiureba paemanze
(Date rape) _ ewodeba iseT
935
saidan viciT
niRbavs Tu ara homofobia homoseqsualur interess
kvlevaSi monawileobda kolejis 64 mamakaci studenti,
romelTagan TiToeuli sakuTar Tavs afasebda, rogorc
,,calsaxad heteroseqsuals“. studentebma Seavses 25-
debulebiani kiTxvari, romelic zomavda homofobiis
xarisxs. am skalis monacemebis mixedviT, 29 studenti
miiCnies arahomofobikad, 35 studenti _ homofobikad.
eqsperimentis Semdeg fazaSi studentebs aCvenes
heteroseqsualuri, lesbosuri da mamakacTa
homoseqsualuri aqtebis videoCanawerebi. TiToeuli
studentis reaqcia Canawerebze izomeboda
943
24
External environment – igulisxmeba yvelaferi is, rac arsebobs adamianis gareT. amis sapirispiroa Sinagani garemo anu is, rac adamianis SigniTaa. (mTargmnelis SeniSvna)
947
25
n Ach – need for Achievement.
951
saidan viciT
aRzrdis meTodebi da miRwevis moTxovnileba
devid maklelandma da kerol francma (Devid
McLeland & Cakol Franz, 1992) erTmaneTs Seadares:
erTi mxriv, monacemebi aRzrdis meTodebis Sesaxeb,
romlebic agrovda 1951 wels, rodesac kvlevaSi monawile
bavSvebi daaxloebiT 5 wlisani iyvnen da, meore mxriv,
monacemebi n Ach-isa da Semosavlis Sesaxeb, romlebic
agrovda 1987-1988 wlebSi, rodesac kvlevis monawileni
ukve 41 wlisani iyvnen. 1951 wels mSoblebs
sTxovdnen, aReniSnaT, Tu rogor aswavlidnen TavianT
Svilebs sakvebis miRebasa da tualetiT sargeblobas.
maklelandma da francma
CaTvales, rom bavSvebi ganicdidnen Zlier zewolas
miznis miRwevisTvis im SemTxvevaSi, Tu maT
955
SesaZleblobis arqonis
sxvaTa Sedegad aRiqvamT;
anda moqmedeba ganicdiT
madlierebis bedi
grZnobas, rodesac Tqvens sindisis qenjna gaoceba
gadawyvetilebis miRebaSi.
moTxovnilebebis ierarqia
bolo sam qveTavSi yuradReba SevaCereT motivaciis specifikur tipebze
da qcevis specifikur tipebze. Tavis dasasruls isev davubrundeT motivaciis
ufro zogad mniSvnelobas. Cven gvsurs zogadi warmodgena SegiqmnaT
im Zalebze, romlebic, SesaZloa warmarTavdnen Tqvens cxovrebas.
humanisturma fsiqologma abraham masloum (Abraham Maslow, 1970)
Seqmna Teoria, romlis mixedviTac bazisuri motivebi qmnian
moTxovnilebaTa ierarqias, sadac moTxovnilebebi dalagebulia martividan
umaRlesisken, rogorc naCvenebia suraTze 12.7. maslous mixedviT, unda
dakmayofildes ierarqiis TiToeuli donis moTxovnilebebi, raTa SesaZlebeli
gaxdes momdevno doneze gadasvla. am ierarqiis safuZvelSi mdebareobs
iseTi biologiuri moTxovnilebebi, rogoricaa SimSili da wyurvili. sxva
nebismieri moTxovnilebis amoqmedebamde jer es moTxovnilebebi unda
dakmayofildes. rodesac biologiuri moTxovnilebebi daJinebiT iTxoven
dakmayofilebas, sxva moTxovnilebebi SeCerebulia da isini veranairad
aisaxebian Cvens qcevaze. roca biologiuri moTxovnilebebi
983
pativiscemis moTxovnileba
gascdnen elementaruli adamianuri
darwmunebulobis, sakuTari
Tavis faseulobisa da
kompetenturobis,
TviTpativiscemisa da sxvaTa
moTxovnilebebis farglebs sakuTari
mxridan pativiscemis
moTxovnileba
mijaWvulobis moTxovnileba
Tanaziarobis, afilaciis
potencialis sruli ganviTarebisken swrafvidan
moTxovnileba; moTxovnileba
imisa, rom giyvardeT da
uyvardeT anu TviTaqtualizaciidan gamomdinare. aseTi
usafrTxoebis moTxovn ileba
usafrTxoebis, komfortis,
uSfoTvelobis, SiSisgan
Tavisuflebis moTxovnileba TviTaqtualizebuli pirovneba, sxva dadebiTi
biologiuri Tvisebebis garda, kargad icnobs, esmis
moTxovnilebebi
sakvebis, sasmelis, Jangbadis,
dasvenebis, seqsis, daZabulobis
moxsnis moTxovnilebebi sakuTari Tavis da iseTad iRebs, rogoric aris;
socialurad gulisxmieria, SemoqmedebiTia,
Tavisufalia, Riaa siaxleebisa da gamowvevisadmi. maslous ierarqiaSi
kidev erTi safexuria, romelic scildeba individualuri potencialis sruli
985
kveba
• sxeuli flobs mTel rig meqanizmebs kvebis procesis dawyebisa da
SewyvetisaTvis.
988
seqsualuri qceva
• evoluciuri Teoriidan gamomdinare, seqsi STamomavlobis producirebis
meqanizmia.
• cxovelebSi seqsualuri ltolvebi mkacrad kontroldeba hormonebiT.
• mastersisa da jonsonis Sromam mogvawoda pirveli monacemebi qalisa
da mamakacis seqsualuri reqciebis ciklis Sesaxeb.
• evoluciuri fsiqologebis azriT, adamianTa seqsualuri qceva asaxavs
Sewyvilebis sxvadasxva strategiebs qalebisa da mamakacebisaTvis.
• gansxvavebebma seqsualur scenarebSi SeiZleba gamoiwvios seriozuli
gaugebroba da migviyvanos Zaladobamde.
• homoseqsualizmi da heteroseqsualizmi determinirebulia rogorc
genetikiT, ise pirovnuli da socialuri garemoTi.
989
moTxovnilebebis ierarqia
• abraham maslous azriT, moTxovnilebebi SeiZleba ierarqiulad
dalagdes.
• miuxedavad imisa, rom adamianis motivacia ufro rTulia, maslous
Teoria gvawvdis samuSao CarCos motivaciuri Zalebis dasajameblad.
• emociebi
− bazisuri emociebi da kultura
− emociis Teoriebi − emociis funqciebi
• cxovrebiseuli stresi
− fiziologiuri reaqciebi stresze
− fsiqologiuri reaqciebi stresze
− stresis daZleva
• janmrTelobis fsiqologia
− janmrTelobis biofsiqosocialuri modeli
− janmrTelobis xelSewyoba
− mkurnaloba
− profesiuli gamofitvis sindromi da janmrTelobis dacvis sistema
− rCevebi janmrTelobasTan dakavSirebiT
991
var is, vinc gamoiyvans hebus, me var is, vinc gamoiyvans hebus, me
var is, vinc gamoiyvans hebus, me var is, vinc Sen gagiSvebs.
meore diliT bavSvs sicxem dauklo. ojaxi darwmunebuli iyo, rom
warumatebeli mkurnalobis SemTxvevaSi bavSvi daiRupeboda
(Briggs,1996).
Tu Tqven dasavlur kulturaSi gaizardeT, TqvenTvis Zneli dasajerebeli
iqneba, rom raime kavSiri arsebobda ritualsa - visidatus urTierTobas
hebus sulebTan _ da bavSvis gamojanmrTelebas Soris. Tumca,
vimedovnebT, rom am Tavis bolos SevZlebT amgvari skeptikuri
damokidebulebis Semcirebas. Cven gvinda gavafarTovoT Tqveni
warmodgenebi imis Sesaxeb, Tu ra kavSirSi arian erTmaneTTan suli da
sxeuli. varaos gankurnebis ritualSi vxvdebiT swored im Temas, romelsac
gamovyofT da ganvixilavT am TavSi: _ ra gziT SeuZlia iseT fsiqikur
mdgomareobas, rogoric aris Zlieri emocia, gavlena moaxdinos fizikuri
janmrTelobis mdgomareobaze.
dasawyisisaTvis, gTxovT, warmoidginoT naklebad damabneveli
situacia. davuSvaT, zustad am wuTs gekiTxebiT ras grZnobT?~ rogor
upasuxebdiT am SekiTxvas? arsebobs informaciis, sul mcire, sami
994
saidan viciT
saxis gamometyvelebis kroskulturuli aRqma
erT-erT gamokvlevaSi axali gvineis damwerlobis
armqone kulturis (fores kulturis) warmomadgenlebi,
romlebsac am eqsperimentamde TiTqmis araviTari
Sexeba ar hqoniaT dasavlelebTan da dasavlur
kulturasTan, zustad axdendnen evropeoiduli saxeebis
mier gamoxatuli emociebis identifikacias (suraTi 13.1).
mocemuli. cdis pirebi amas axerxebdnen eqspresiis im
situaciebTan dakavSirebiT, romlebSic igive emocia
hqoniaT gancdili. magaliTad, foto 5 (SiSi), cdis pirebis
pasuxebis mixedviT, gamoxatavs situacias, rodesac
mogdevs gareuli taxi da Tan ara gaqvs Subi, xolo foto 6
(sevda) - gaxsenebs Seni Svilis sikvdils. cdis pirebi
daabnia mxolod gaocebisa (2 foto) da SiSis
erTmaneTisagan gansxvavebam, radgan, rogorc Cans,
am xalxs ZiriTadad SiSi eufleba, rodesac raime aocebT.
Semdeg mkvlevrebma igive kulturis sxva
warmomadgenlebs (romlebsac eqsperimentis pirvel
nawilSi ar miuRiaT monawileoba) sTxoves im
eqspresiebis modelireba, romlebsac isini iyenebdnen
CamoTvlilTagan eqvsi (siZulvili gamoricxes) emociis
1004
saidan viciT
agzneba da mcdari emociuri interpretacia
mkvlevari qali vankuverSi (kanada) iRebda intervius
kacebisagan, romlebmac es-es iyo gaiares ori xididan
erT-erTze. erTi xidi iyo usafrTxo da myari, meore _
saxifaTo da moryeuli. eqsperimentators viTom
ainteresebda peizaJis gavlena kreatulobaze da xidis
gadalaxvis Semdeg cdis pir kacebs sTxovda, daeweraT
mokle moTxroba orazrovani suraTis Sesaxeb, romelSic
figurirebda qali. eqsperimentatori damatebiT
sTavazobda cdis pirebs, Tu survili eqnebodaT, daerekaT
masTan gamokvlevis Sesaxeb ufro meti informaciis
misaRebad. cdis pirebi, romlebmac saxifaTo xidze
gaiares, werdnen moTxrobebs ufro meti seqsualuri
saxeebiT da am jgufidan oTxjer meti cdis piri urekavda
eqsperimentators, meore jgufis cdis pirebTan SedarebiT
(anu, vinc usafrTxo xidze gaiara). raTa eCvenebinaT,
rom agzneba damoukidebeli cvladia, romelic gavlenas
axdens mcdar emociur interpretaciaze, mkvlevarTa
1025
moqmedebis interpretacia
gancda
saidan viciT
guneba-ganwyobileba gavlenas axdens metyvelebaze
eqsperimentis monawileebi uyurebdnen moklemetraJian
filmebs, romlebic maT
ayenebda mxiarul, neitralur, an sevdian gunebaze. mas
Semdeg, rac gunebaganwyobileba SeeqmnebodaT,
eqsperimentatori avalebda TiToeul cdis pirs, moetana
gamokvlevis stimulis Canaweri asistentisagan, romelic
gverdiT oTaxSi imyofeboda. mimarTvebs, romlebsac
cdis pirebi iyenebdnen asistentisadmi Txovnis
Camosayalibeblad, iwerdnen. Semfaseblebi (romlebmac
ar icodnen, romeli cdis piri rogor gunebaze iyo) TiToeul
1035
cxovrebiseuli stresi
davuSvaT, gTxovT, gaixsenoT, rogor `grZnobdiT Tavs” dRis
ganmavlobaSi. Tqven SeiZleba gviTxraT, rom drodadro sixaruls, sevdas,
1043
saidan viciT
saqmis gadadebisaTvis janmrTelobiT gadaxdili
safasuri
rodesac profesori gaZlevT sakurso davalebas, rac
stresuli movlenaa yoveli studentis cxovrebaSi, rogor
iqceviT: _ maSinve iwyebT mis Sesrulebaze zrunvas Tu
bolo wuTisaTvis gadadebT mas? fsiqologebma
SeimuSaves sazomi instrumenti _ saqmis gadadebis
zogadi skala (Lay, 1986), raTa ganesxvavebinaT
erTmaneTisagan isini, vinc, Cveulebriv, bolo
wuTisaTvis moitoveben saqmes `saqmis gadamdeblebi~
da vinc amas arasodes akeTebs _ `saqmis
argadamdeblebi~. mkvlevrebma Seavsebines es skala
studentebs, romlebic janmrTelobis fsiqologiis kurss
gadiodnen da romlebsac sakurso naSromi unda
warmoedginaT semestris bolos. am studentebs sTxoves,
aReniSnaT, semestris dasawyisSi da semestris bolos
fizikuri daavadebis ramden simptoms
ganicdidnen. ar yofila moulodneli, rom `saqmis gadamdeblebi~
abarebdnen Tavis naSroms ufro gvian, vidre `saqmis argadamdeblebi~ da
uares niSnebsac iRebdnen. 13.9 suraTi asaxavs saqmis gadadebis
1060
(Foa & Riggs, 1995). qvemoT mocemuli nawyveti kolejis ori studentis
saubridan gaupatiurebis Semdgomi Sokis Sesaxeb gvacnobs metad Zlier
da xanier emociebs.
elisi: _ me SokSi karga xnis manZilze viyavi, SemeZlo laparaki faqtze,
rom gaupatiurebis msxverpli var, magram emociebma Tavi mxolod erTi
Tvis Semdeg iCina.
beTi: _ pirveli ori kviris manZilze CemTan iyo xalxi, vinc SerCeuli
myavda Cemi ambis mosayolad da romlebmac Zalze, Zalze didi
mxardaWera aRmomiCines; ori kviris Semdeg ki maT TiTqos aseTi ram
sTqves: _ `Zalian kargi, is ukve gamovida mdgomareobidan da Cven
SegviZlia wavideT~, magram mere da mere grZnob, rom kidev ufro meti
mxardaWera gWirdeba, radgan drois gasvlasTan erTad metad acnobiereb
Sens emociebs da imasac, rom saWiroa maTTan gamklaveba.
elisi: _ aris momenti, roca uaryof, rom es moxda. Sen TiTqos
mTlianad iviwyeb amas.
beTi: es imdenad ararealuria, ar ginda daijero, rom es marTla moxda,
an, rom
es SeiZleba momxdariyo; Semdeg SiSis da brazis xangrZlivi periodi
modis. elisi: _ Zalian meSinoda, rom kvlav sirbili unda damewyo
(elisi sirbilSi
varjiSis dros gaaupatiures). mas Semdeg, rac gamaupatiures, sruliad
Sevwyvite
1067
saidan viciT
1071
saidan viciT
sabavSvo baRis aRsazrdelebis mier gancdili yoveldRiuri
usiamovnebebi
mkvlevrebma sTxoves sabavSvo baRis 74 aRsazrdels, aReweraT
TavianTi yoveldRiuri usiamovnebebi. am informaciis mosapoveblad
mkvlevrebi ekiTxebodnen bavSvebs, moxda Tu ara bolo erTi Tvis
manZilze iseTi ram maT cxovrebaSi, rogoricaa `raRacis dakargva~, an
`vinmeze gabrazeba~. mas Semdeg, rac ganisazRvra, moxda Tu ara
TiToeuli es movlena, bavSvebs ekiTxebodnen, imoqmeda Tu ara maTze
am movlenam cudad. ase rom, yoveldRiuri usiamovnebebis sazomSi
1075
saSualebaa
gamowvevasTan
dasapirispireblad?
- sakmarisad ganvixile Cem
xelT arsebuli
alternativebi?
3. alternativebis awon- - romeli alternativaa
dawona saukeTeso?
- akmayofilebs saukeTeso
alternativa arsebiT
moTxovnebs?
4. fiqri valdebulebis aRebaze- ganvaxorcielo saukeTeso
alternativa da sxvebsac
gavumxilo?
5. arCeul poziciaze myarad - riski seriozulia, Tuki ar
dgoma uaryofiTi Sevicvlebi?
ukukavSiris miuxedavad
- riski seriozulia, Tuki Sevicvlebi?
kognituri Sefaseba aris stresis Semanelebeli cvladis magaliTi. stresis
Semanelebeli cvladebi is cvladebia, romlebic cvlian stresoris
zemoqmedebas konkretuli tipis stresul reaqciaze. Semanelebeli cvladebi
filtravs, an saxes ucvlis stresorebis Cveul zemoqmedebas individis
reaqciebze. magaliTad, Tqveni daRlilobis done da zogadi janmrTelobis
statusi Semanelebeli cvladebia, romlebic gavlenas axdenen imaze, Tu
rogori iqneba Tqveni reaqcia mocemul fsiqologiur, an fizikur stresorze.
1080
ukeTesi gamosavalia.
ar aris saWiro uaryofiTi mimarTva sakuTari Tavisadmi, iazrovne
racionalurad. konfrontacia erTbaSad erTi nabiji; me SemiZlia am
situaciis marTva.
es SfoTva aris is, rasac eqimi miwinawarmetyvelebda. es aris
Sexseneba Cemi
daZlevis meqanizmebis gasavarjiSeblad. dawynardi; Tavs vakontroleb,
nela, Rrmad isunTqe.
daZleva rodesac SiSi geufleba, Seisvene. yuradReba awmyoze
SeaCere, ra maqvs gasakeTebeli? nu ecdebi SiSis mTlianad gaqrobas,
SeinarCune marTvad doneze. amaze uaresic SeiZleboda momxdariyo.
ubralod, sxva rameze ifiqre.
TviTganmtkiceba gamomivida, me SevZeli amis gakeTeba.
iseTi cudic ar yofila, rogorsac movelodi. marTla kmayofili var Cemi
miRwevebiT.
saidan viciT
1088
saidan viciT
molodinebi da qronikul daavadebasTan adaptacia
mkvlevrebi amowmebdnen, Tu rogor axdens
gavlenas avadmyofebis mier
garSemomyof adamianTa molodinebis aRqma
daavadebasTan maT adaptaciaze. avadmyofebs
Tirkmlebis daavadebis bolo stadia hqondaT, yvelas
sWirdeboda
dializi. mkvlevrebi sTxovdnen maT, rom skalaze
(`srulebiT ar veTanxmebi~-dan
`srulebiT veTanxmebi~-mde) SeefasebinaT iseTi
debulebebi, rogoricaa, magaliTad, `xandaxan vgrZnob,
rom Cemi ojaxi da megobrebi moelian Cemgan, rom
gacilebiT ukeT moverevi Cems daavadebas, vidre es
realurad SemiZlia~ da
`zogjer vfiqrob, rom Cemi ojaxi da megobrebi moelian
Cemgan sakuTar mkurnalobaze meti pasuxismgeblobis
aRebas, vidre es realurad SemiZlia~.
1094
janmrTelobis fsiqologia
ra wvlili SeaqvT fsiqikur procesebs avad da kargad yofnis (wellness)
gancdaSi? Cven ukve warmogidgineT sakmarisi sabuTebi imisa, rom,
1096
moweva
SeuZlebelia imis warmodgena, rom nebismierma, vinc ki waikiTxa es
wigni, ar icoda, rom moweva Zalian saxifaToa. yovelwliurad daaxloebiT
400000 adamiani kvdeba mowevasTan dakavSirebuli daavadebebiT.
aSS-Si yovelwliurad kiboTi
gardacvalebis SemTxvevaTa 30%-ze meti swored Tambaqos
moxmarebiTaa gamowveuli
(Skaar et al., 1997). miuxedavad amisa, 60 milioni adamiani aSS-Si jer
kidev eweva.
mwevelTa 70% ambobs, rom surs mowevisTvis Tavis danebeba,
magram ver axerxebs
(daavadebaTa kontrolisa da prevenciis centri, 1997). janmrTelobis
fsiqologebs ainteresebT orive sakiTxi: _ (1) ratom iwyeben
adamianebi mowevas _ amiT
fsiqologebi SeZleben mis prevencias da (2) rogor daexmaron
adamianebs
mowevisaTvis Tavis danebebaSi _ riTic adamianebi SeZleben miiRon
`eqsmwevelad~ gadaqcevasTan dakavSirebuli mniSvnelovani
sargebeli.
cxrili 13.6. aTi nabiji pirovnuli keTildReobisken
1. regularulad ivarjiSeT.
mowevas;
• moqmedeba _ mweveli axorcielebs gansazRvrul qmedebebs dasaxuli
qceviTi miznebis misaRwevad;
• SenarCuneba _ axla mweveli ukve aramwevelia da cdilobs am
mdgomareobis SenarCunebas.
1106
Sidsi
Sidsi _ es aris SeZenili imunodeficitis sindromi. miuxedavad imisa, rom
aTasobiT adamiani kvdeba am saSineli daavadebiT, mravali adamiani
cxovrobs aiv infeqciiT. aiv (adamianis imunodeficitis virusi) aris virusi,
romelic anadgurebs sisxlis TeTr ujredebs (T limfocitebi), riTac azianebs
imunur sistemas da asustebs sxeulis unars, SeebrZolos sxva daavadebebs.
individi mowyvladi xdeba mTeli rigi sxva virusuli da baqteriuli
infeqciebis mimarT, ramac SeiZleba gamoiwvios sicocxlisaTvis iseTi
saSiSi daavadebebi, rogoricaa kibo, meningiti da pnevmonia. periodi
virusiT Tavdapirveli inficirebidan simptomebis gamovlenamde
(sainkubacio periodi) SeiZleba iyos xuTi weliwadi, an meti. miuxedavad
imisa, rom aiv virusiT inficirebulTa did nawils ara aqvs Sidsi (samedicino
diagnozi), maT uwevT mudmivi stresis qveS cxovreba, rom nebismier
dros am saxifaTo daavadebam SeiZleba uecrad iCinos Tavi.
dResdReobiT ukve arsebobs mkurnaloba, romelic SesaZlebels xdis Sidsis
sruli siZlieriT Semotevis gadavadebas, magram ar arsebobs arc Sidsisgan
gankurnebis saSualeba da arc misi gavrcelebis Tavidan asacilebeli
vaqcina.
www.health.gov/healthypeople
es `janmrTeli adamianebi 2010~-is veb-gverdis
misamarTia; Tqven SegiZliaT gaecnoT programis 467
konkretul mizans.
mkurnaloba
1114
saidan viciT
emociuri gantvirTvis dadebiTi gavlena janmrTelobaze
kvlevaSi monawileobda revmatiuli arTritiT daavadebuli 72 adamiani. es
daavadeba iwvevs periferiuli saxsrebis qronikul anTebas, romelsac Tan
axlavs tkivili da Sromis unaris dakargva. mkvlevrebi varaudobdnen, rom
emociuri gantvirTvis (emotional disclosure) seansebs SeiZleba xeli
Seewyo am daavadebasTan dakavSirebuli stresis SemcirebisTvis da,
aqedan gamomdinare, yoveldRiuri funqcionirebis zogierTi problemis
SemsubuqebisTvis. pacientebis naxevari miakuTvnes gantvirTvis jgufs
(disclosure group); isini yoveldRe oTxi dRis ganmavlobaSi 15 wT.
magnitifonze iwerdnen sakuTar, stresul movlenebTan dakavSirebul
1123
suraTebi
gv.405
samsaxurSi Tu TamaSis dros, individebi Tanamedrove sazogadoebaSi
ZiriTadad stresul garemos awydebian. Tqveni cxovrebis ra situaciebi
migaCniaT yvelaze ufro stresulad?
gv.408 ra aris qronikuli stresis fiziologiuri Sedegebi?
gv.413
detroitis moqalaqeebi, romlebic safosto dawesebulebisagan xmaurianad
iTxoven samuSao ganacxadebis darigebas, savaraudod, unda ganicdidnen
stress, romelic qronikuli umuSevrobiT da arasruli dasaqmebiT aris
gamowveuli. ra Sedegebs unda velodeT maTi fizikuri da sulieri
janmrTelobisaTvis.
gv. 416
1137
Coping - daZleva
Measures of distress- distresis sazomi
Stress inoculation-stresis sawinaaRmdego inokulaciis (acris) treningi
Social intecaction- socialuri interaqcia
Monitoring attentional style-yuradRebis saSualebiT avadmyofobis
monotoringis stili
High monitors/low monitors- Zlieri/susti makontroleblebi
Supportive group therapy-mxardamWeri jgufuri Terapia
Disclosure group-gantvirTvis jgufi
27
assertive – dadebiTi, Tavdajerebuli
1151
70
60
50
40
30
20
10
0
dediserTebi'
labiluri
cvalebadi
xasiaTis gaRizianebadi
mSfoTvare mousvenari
agresiuli
rigiduli
agznebadi keTilgonieri
pesimisturi cvalebadi
TavSekavebuli impulsuri
arasocialuri optimisturi
wynari aqtiuri
melanqolikuri qolerikuli
introvertirebuli eqstravertirebuli
flegmatikuri sangvinikuri socialuri
pasiuri
komunikabeluri
1158
saidan viciT
xuTi faqtoris memkvidrebiToba
Tqven axlaxans gaecaniT pirovnebis xuTfaqtorian
models. mkvlevarebma yuradReba miaqcies sakiTxs _
arsebobs Tu ara am modeliT gansazRvruli faqtorebis
genetikuri safuZveli. erT-erT kvlevaSi mecnierTa jgufma
germaniidan da poloneTidan Seagroves pirovnuli
niSnebis monacemebi 660 monozigoturi da 304
dizigoturi tyupis wyvilebze. monacemebi miRebul iqna,
rogorc TviT-angariSis (anu tyupebi avsebdnen im tipis
pirovnebis kiTxvarebs, romelTac Cven mogvianebiT
SevexebiT am TavSi) da axlobelTa Sefasebebis (anu
megobrebi da ojaxis wevrebi adgendnen erTi an meore
tyupis calis Sefasebebs) meSveobiT. zogadad, adrindel
kvlevebSi mxolod TviTangariSis monacemebs
iyenebdnen. memkvidreobiTobis kvlevebis kritikosebi
Tvlidnen, rom monozigotur da dizigotur tyupebs
SesaZlebelia hqondeT gadaxrebi, rodesac isini sakuTar
1164
fsiqodinamikuri Teoriebi
pirovnebis yvela fsiqodinamikuri TeoriisaTvis saerToa daSveba, rom
Zlieri Sinagani Zalebi ayalibeben pirovnebas da axdenen qcevis
motivirebas. zigmund froids (Sigmund Freud), fsiqodinamikuri
Teoriebis fuZemdebels, misi biografi ernest jonsi "fsiqikis darvins"
uwodebs (1953). froidis pirovnebis Teoria gabedulad cdilobs, axsnas
pirovnebis ganviTarebis sawyisi wyaroebi da mimarTuleba, fsiqikis
buneba, paTologiuri pirovneba da Terapiis meSveobiT pirovnebis Secvlis
gzebi. aq Cven yuradRebas mxolod normalur pirovnebaze
gavamaxvilebT; froidis Sexedulebebi fsiqopaTologiasa da mkurnalobaze
ganxiluli iqneba me-15-e da me-16-e TavebSi. froidis mosazrebebis
ganxilvis Semdeg aRvwerT misi Teoriebis kritikasa da gadamuSavebis
mcdelobebs.
froidis fsiqoanalizi
fsiqoanalitikuri Teoriis mixedviT, pirovnebis birTvs qmnis adamianis
fsiqikaSi arsebuli movlenebi (intrafsiqikuri movlenebi), romlebic qcevis
motivs warmoadgenen. xSirad adamianebi acnobiereben am motivebs;
Tumca, zogi motivacia aracnobier donezec moqmedebs. am midgomis
fsiqodinamikuri buneba momdinareobs misi aqcentidan qcevis am Sida
wyaroebze, iseve, rogorc am Sida Zalebs Soris konfliqtebze. froidisaTvis
yovelgvar qcevas aqvs motivi. qcevas ar iwvevs SemTxveviTi
movlenebi; yvela moqmedeba gansazRvrulia motivebiT. nebismier
adamianur moqmedebas aqvs mizezi da mizani, romelic SeiZleba
aRmoCenil iqnas azrebis asociaciebis, sizmrebis, Secdomebisa da
Sinagan vnebebze metyveli sxva qceviTi miniSnebebis analizis Sedegad.
pirovnebis Sesaxeb froidis hipoTezebis pirveladi monacemebi miRebul
iqna Terapiis procesSi myof individualur pacientebze warmoebuli
klinikuri dakvirvebebidan da SemTxvevebis siRrmiseuli Seswavlidan.
fsiqikuri aSlilobebis mqone adamianebis intensiuri Seswavlis Sedegad
man ganaviTara normaluri pirovnebis Teoria. modiT, ganvixiloT froidis
Teoriis zogierTi yvelaze mniSvnelovani aspeqti.
1182
26
“I’m glad we got to spend a junk of time together” nacvlad “ I’m glad we got to spend a chunk of time together”.
1188
humanisturi Teoriebi
pirovnebisadmi humanisturi midgoma xasiaTdeba individis piradi da
cnobieri gamocdilebis integraciisa da zrdis potencialis mimarT interesiT.
yvela humanisturi Teoriis ZiriTadi niSania yuradRebis gamaxvileba
TviTaqtualizaciisaken swrafvaze. TviTaqtualizacia aris mudmivi swrafva
sakuTari arsebuli potencialis realizaciisaken _ unarebis da niWis srulad
ganviTarebisaken. am qveTavSi Tqven naxavT, Tu rogor Camoayalibes
humanisturi Teoriis mimdevrebma TviTaqtualizaciis es cneba. garda
amisa, TqvenTvis naTeli gaxdeba, Tu ra damatebiTi niSnebi gamohyofen
humanistur Teoriebs pirovnebis Teoriebis sxva tipebisagan.
bavSvi cudad iqceva, mSoblebma xazi unda gausvan, rom maT qceva ar
moswonT, da ara TviTon bavSvi. upirobo dadebiTi ganwyoba
mniSvnelovania zrdasrul asakSic, radganac nerviuloba imis Sesaxeb,
movwonvarT sxvebs Tu ara, xels uSlis TviTaqtualizacias. rogorc mozrdil
adamians, Tqven gWirdebaT, gasceT da miiRoT upirobo dadebiTi
ganwyoba im adamianebisagan, visTanac axlos xarT. rac yvelaze
mniSvnelovania, saWiroa, grZnobdeT upirobo dadebiT TviTpativiscemas
anu sakuTari Tavis mimReblobas, miuxedavad im sisusteebisa, romelTa
Secvlas SeiZleba cdilobT.
Tumca, mas xSirad ar miageben saTanado pativs, karen horni kidev
erTi centraluri Teoretikosia, romlis ideebmac ganapiroba humanisturi
fsiqologiis dafuZneba (Frager & Fadiman, 1998). horni darwmunda, rom
adamianebs aqvT "namdvili me", romelic aqtualizaciisaTvis
xelisSemwyob garemo pirobebs moiTxovs, rogoricaa siTbos atmosfero,
sxvebis keTilganwyoba da mSoblebis siyvaruli bavSvis, rogorc
"konkretuli individis" mimarT (Horney, 1945, 1950). rodesac ar arsebobs
aseTi xelisSemwyobi aRzrdis pirobebi, bavSvi aviTarebs bazisur
SfoTvas, romelic akavebs realuri grZnobebis gamoxatvis spontanurobas
da xels uSlis sxvebTan efeqtur urTierTobas. Tavisi bazisuri SfoTvis
daZlevisaTvis individebi mimarTaven interpersonalur an intrafsiqikur
dacvebs. interpersonaluri dacvebi warmoqmnian moZraobas sxvebisaken
1207
CaTvliT.
miznebi da Sedegebi da afeqturi piters surs, kolejSi Tavisi Rirebulebebi
mdgomareobebi, romlebic klasis prezidenti iyos. TqvenTvis Rirebulia an
ar aris Rirebuli; Tqveni miznebi da cxovrebis gegmebi.
kompetenciebi qcevebi, romelTa Sesruleba iani laparakobs inglisurad, da
Tqven SegiZliaT da gegmebi frangulad, rusulad da
TviTregulato kognituri da qceviTi iaponurad da varaudobs, rom ruli
Sedegebis misaRebad. gaeroSi imuSavebs. gegmebi
adamiani
me-7- e Tavidan
garemo qceva
SeiZleba gagaxsendeT, rom banduras socialuri
daswavlis Teoria xazs usvams dakvirvebiT swavlas, rogorc process,
romliTac adamiani cvlis Tavis qcevas sxva adamianis qcevaze
dakvirvebis safuZvelze. dakvirvebiT swavlis meSveobiT bavSvebi da
zrdasrulebi Tavisi socialuri garemos Sesaxeb informaciis udides speqtrs
iZenen. dakvirvebiT swavlis meSveobiT Tqven swavlobT, Tu ra aris
Sesabamisi, adekvaturi, ra jildovdeba da ras mohyveba dasja an
ignorireba. radgan Tqven SegiZliaT mexsierebis gamoyeneba da ifiqroT
garegan movlenebze, Tqven SegiZliaT, iwinaswarmetyveloT Tqveni
qmedebebis SesaZlebeli Sedegebi maTi realurad ganxorcielebis gareSe.
Tqven SegiZliaT SeiZinoT unarebi, damokidebulebebi da rwmenebi
ubralod imis dakvirvebiT, Tu ras akeTeben sxvebi da ra Sedegebi
mohyveba amas.
banduras Teoriis Camoyalibebis procesSi (1997) misi erT-erTi
centraluri cneba TviTefeqturoba29 gaxda. TviTefeqturoba aris rwmena
imisa, rom adamians SeuZlia adeqvaturad moqceva konkretul situaciaSi.
Tqveni TviTefeqturobis SegrZneba mravalgzis axdens gavlenas Tqvens
aRqmebze, motivaciaze da qcevaze. Tqven arc ki cdilobT raimes
1224
saidan viciT
TviTefeqturoba da bavSvebis akademiuri miRwevebi
banduram da misma kolegebma (1996) ikvlies 11-dan
14 wlamde 279 bavSvi romis maxloblad ganlagebuli
dasaxlebuli punqtidan. am kvlevis mizani iyo,
eCvenebina rogorc bavSvebis, aseve maTi mSoblebis
TviTefeqturobis donis gavlena bavSvebis akademiur
miRwevebze. TviTefeqturobis gasazomad bavSvebic da
mSoblebic aRniSnavdnen Tavis Tanxmobas debulebaTa
seriebze. bavSvebisaTvis debulebebi exeboda maT
mosazrebebs saskolo muSaobasTan gamklavebis
sakuTari unarebis Sesaxeb; aseve maT mosazrebebs, Tu
ramdenad aqvT unari, moaxdinon TavianTi garemos
struqturireba swavlis gasaadvileblad: magaliTad,
"ramdenad kargad gamogdiT, rom daixmaroT
maswavleblebi, rodesac saskolo samuSaos Sesruleba
giZneldebaT?" zrdasrulebisaTvis debulebebi
1226
29
self-efficacy
banduras TviTefeqturobis Teoria, aseve, aRiarebs garemos
mniSvnelobas. warumateblobis Tu warmatebis molodinebi da Sesatyvisi
gadawyvetilebebi mcdelobis Sewyvetis Tu Seupovrad gagrZelebis
1227
efeqturobis Sedegis
molodinebi molodinebi
saidan viciT
siaxlovis miznebi sasiyvarulo urTierTobebSi
rodesac zogierTi adamiani sasiyvarulo urTierTobas
iwyebs, misi umTavresi mizania siaxlovis Seqmna: maT
surT, aRmoCndnen iseT garemoSi, sadac SeZleben
urTierTdamokidebulebis gamovlenas da TviTgaxsnas. sxva adamianebi
aseve dainteresebulni arian imiT, rom hqondeT urTierTobebi, magram
maTTvis es urTierTobebi warmoadgens gzas ufro metad sasurveli
moqmedebebisken (magaliTad, wveulebebisken, sqesobrivi
urTierTobebisken), vidre siaxlovisken. siaxlovis miznis siZliereSi am
gansxvavebebis Sesafaseblad mkvlevarebma sTxoves 60 students,
epasuxaT iseTi debulebebisTvis, rogoricaa "sasiyvarulo urTierTobaSi
vcdilob Cemi yvelaze siRrmiseuli azrebisa da grZnobebis gaziarebas"
(Sanderson & Cantor, 1997). studentebma iseTi faqtebic aRniSnes,
rogoricaa, magaliTad, dro, romelsac isini realurad atarebdnen Tavis
partniorebTan gansxvavebul situaciebSi, iseve rogorc sakuTari
dakmayofileba urTierTobebiT. monacemebma naTeli suraTi aCvena: im
adamianebis dakmayofileba urTierTobebisgan, romlebsac ufro Zlieri
siaxlovis miznebi hqondaT, naklebad iyo damokidebuli im drois
xangrZlivobaze, romlis gatarebac maT realurad SeeZloT Tavis
partniorebTan; maTi Sefaseba urTierTobebisgan miRebuli
dakmayofilebisa SedarebiT maRali iyo, miuxedavad imisa, bevr dros
1231
Sejameba
socialuri daswavlis da kognituri Teoriebi iziareben mosazrebas, rom
adamianebis moqmedebebze gavlenas axdens garemos SemTxveviTi
maxasiaTeblebi. uolter miSelis azriT, garemos specifikur movlenebs
adamianebi pasuxoben sakuTar kodirebebze, molodinebze da
Sexedulebebze, emociebze, miznebsa da Rirebulebebze, da unarebsa da
TviTmaregulirebel gegmebze dayrdnobiT. albert banduram warmoadgina
adamianis, garemos da qcevis reciprokuli urTierTqmedebis Teoria;
TviTefeqturoba udides rols TamaSobs adamianebis mier ganxorcielebuli
qcevebis gansazRvraSi. nensi kentoris Teoriis mixedviT, adamianebi
gansxvavdebian cxovrebis miznebis arCevis mxriv, Tavisi codnis mxriv
da im strategiebis mxriv, romlebsac iyeneben Tavisi miznebis
misaRwevad.
1234
saidan viciT
1238
saidan viciT
1242
ambiciebi me minda 11 15 2 2
gavxde eqimi.
me minda, meti
viswavlo
fsiqologiaSi.
me- me patiosani da 35 33 64 65
Sefasebe
Sromismoyvare var bi
me maRali
adamiani var.
me vRelav
momavlis
Taobaze.
sxva me xmauriani 11 6 1 0
megobrebi
myavs. me
myavs ZaRli.
es kvlevebi gviCvenebs, rom kulturebi, romlebsac adamianebi
miekuTvnebian, did gavlenas axdens imaze, Tu rogor esmiT maT Tavisi
me. Tqven ukve waikiTxeT am gagebis Sedegebis Sesaxeb zemoT
moyvanil TavebSi. magaliTad, me-11-e TavSi Tqven gaigeT, rom kultura
gavlenas axdens moralur msjelobebze (Miller & Bersoff, 1992); da me-
13-e TavSi ki _ rom kultura zemoqmedebas axdens emociur
1251
saidan viciT
kultura, TviTgaumjobeseba da TviTkritika
zemoT Cven movitaneT magaliTi, rom adamianebi
dasavlur kulturebSi cdiloben TviTgaumjobesebas _
TviTSefasebaSi dadebiTi cvlilebebis Setanas. Tumca es,
rogorc wesi, ar Sedis koleqtivisturi kulturis
warmomadgenlis dRis wesrigSi. amis magivrad,
urTierTdamokidebuli me-s gagebis arseboba SeiZleba
dakavSirebuli iyos TviTkritikasTan. individi cdilobs
koleqtivis gaumjobesebas sakuTari individualuri
miRwevebis mimarT kritikuli damokidebulebiT. am
ideebis Sesamowmeblad mkvlevarebis jgufma sTxova
iaponel studentebs _ koleqtivisturi kulturis
warmomadgenlebs da amerikel studentebs _
individualisturi kulturis warmomadgenlebs, aReweraT
rac SeiZleba meti situacia, rodesac maTi TviTSefaseba
gaizarda an Semcirda. warmatebis situaciebi iyo
debulebebi, rogoricaa "rodesac gamocdaSi an sadiplomo
naSromis dacvaSi saukeTeso Sefaseba miviRe";
warumateblobis situaciebs aRwerdnen debulebebi,
rogoricaa "rodesac Cems sayvarel beisbolis gunds an
1252
0,6
87 % 0,4
0,2 0
75 %
-0,2
- 55 % 0,4
- 0,6
62 %
Tu Tqven dasavlur kulturaSi
75 % gaizardeT, SeiZleba es
86%
Sedegebi TqvenTvis Znelad
gasagebi iyos. ratom unda
iyos adamianebisaTvis sakuTari TviTSefasebis gakritikeba ufro
1255
me internetSi
yvelaze rTuli SekiTxva, romelsac adamianebi sakuTar
Tavs usvamen internetSi Sesvlis win, Semdegia: vin unda
viyo me dRes? internetSi cxovrebis erT-erTi yvelaze
kargad dokumentirebuli aspeqtia is, rom adaminebi
TavisTvis axal identobebs igoneben (McKenna & Bargh,
2000; Reid, 1998). rodesac adamiani CeTis oTaxSi Sedis,
man SeiZleba gadawyvitos, rom urCevnia kaci iyos,
vidre qali, Savkaniani, vidre TeTri, 40 wlis, vidre 18-is,
an warmatebuli aRmasrulebeli struqturis muSaki, vidre
kolejis meorekurseli studenti. bevri adamianis cxovrebaSi
internets Zalian naTlad Semoaqvs SesaZlebeli me-ebis
koncefcia. modiT, yuradReba gavamaxviloT am
internetis me-ebis zogierT dadebiT Sedegze. mravali
adamiani Tvlis, rom "realur" cxovrebaSi sakmaod viwrod
aris
1258
pirovnebis Sefaseba
dafiqrdiT im maxasiaTeblebze, romlebiTac gansxvavdebiT Tqveni
saukeTeso megobrebisagan. fsiqologebs ainteresebT gansxvavebuli
Tvisebebi, romlebic axasiaTebs erT individs, ansxvavebs erT adamians
sxvebisagan, an ansxvavebs erT jgufSi myof adamianebs sxva jgufis
wevrebisagan (magaliTad, morcxv adamians Tamamisagan anda
paranoiduls _ normalurisagan). pirovnebis gagebisa da aRweris am
mcdelobebs safuZvlad ori daSveba udevs: pirveli, rom arsebobs
individebis pirovnuli maxasiaTeblebi, romlebic maT qcevas
koherentulobas aniWebs da, meore, rom es maxasiaTeblebi SeiZleba
1265
MMPI
MMPI Seiqmna minesotas universitetSi 1930-ian wlebSi fsiqologis
starke heTeueisa da fsiqiatris j. r. makkinlis mier (Hathaway &
McKinley, 1940, 1943). misi ZiriTadi mizania individebis diagnostireba
fsiqiatriuli kategoriebis mixedviT. pirveli testi 550 debulebisagan
Sedgeboda, romelTac individebi axarisxebdnen, rogorc maTTvis
marTebuls an mcdars, an pasuxobdnen "ar SemiZlia pasuxis gacema". am
1267
obsesiuroba dabali
TviTSefaseba/TviTpativiscema
depresia socialuri diskomforti
janmrTelobasTan ojaxuri problemebi
dakavSirebuli sazrunavebi
ucnauri azrebi muSaobis dros winaaRmdegobebi
gabrazeba /risxva mkurnalobis uaryofiTi indikatorebi
(uaryofiTi damokidebuleba
eqimebisa da mkurnalobis mimarT)
cinizmi antisocialuri qmedebebi
Tumca, MMPI-2-sac aqvs Tavisi kritika. magaliTad, misi klinikuri
skalebi gaakritikes maTi heterogenurobis gamo (isini zomaven
erTdroulad ramdenime rames). aseve, mkvlevarebi Tvlian, rom
cvlilebebi, romlebic Sevida Sesworebul MMPI-2-Si sawyis MMPI-sTan
SedarebiT, ar aris sakmarisi pirovnebis Teoriis winsvlis asaxvisaTvis;
testi kvlav axlos dgas Tavis empiriul warmoSobasTan (Helmes &
Reddon, 1993). SesaZlebelia, MMPI-2 gaakritikon zogierT
SemTxvevaSi, radgan adamianebi mravali mizniT cdiloben mis
gamoyenebas. MMPI-2-is zogierTi skala, rogoricaa depresiis skala,
aRwevs validurobis misaReb dones (Boone,
1994). amis sapirispirod, wamaldamokidebulebis (substance abuse)
winaswarmetyvelebisadmi miZRvnili skalebi ar aris iseTi validuri, rogorc
ufro specifikuri Sefasebis instrumentebi (Svanum et al., 1994). rogorc
1272
proeqciuli testebi
rodisme Tu SegixedavT RrublisaTvis da daginaxavT saxe an cxovelis
konturi? Tu Tqvens megobrebs sTxovdiT, SeexedaT, maT SeiZleba
daenaxaT dayrdnobili SiSveli figura an drakoni. msgavs fenomens
eyrdnobian fsiqologebi pirovnebis SefasebisaTvis proeqciuli testebis
gamoyenebisas.
rogorc axlaxans vnaxeT, obieqtur testebs oridan erTi forma aqvT: isini
an sTavazoben respondentebs debulebebis seriebs da sTxoven maT,
martivi pasuxi gascen (rogoricaa "WeSmaritia", "mcdaria" an "ar
1275
1996; Lubin et al., 1984; Piotrowski et al., 1985). aseve isini ufro xSirad
gamoiyeneba SeerTebuli Statebis farglebs gareT, magaliTad, holandiaSi,
hong kongSi da iaponiaSi, vidre MMPI-s msgavsi obieqturi testebi
(Piotrowski et al., 1993). xSirad ver xerxdeba obieqturi testebis
adeqvaturi Targmani da adeqvaturi standartizeba araamerikul
populaciebze. proeqciuli testebi naklebad mgrZnobiarea enobrivi
cvlilebebis mimarT. Tumca, radganac proeqciuli testebi ase
gavrcelebulia, kritikosebi xSirad eWvoben, rom isini aravalidurad
gamoiyeneba. ori yvelaze metad gavrcelebuli testis - rorSaxis testisa
(Rorschach test) da Tematuri apercefciis testis - Thematic Apperception
Test (TAT) ganxilvisas Cven SevexebiT validurobis am sakiTxebs.
rorSaxis testi
rorSaxis testSi, romelic 1921 wels SeimuSava Sveicarelma fsiqiatrma
herman rorSaxma (Hermann Rorschach) bundovani stimulebi
warmodgenilia simetriuli melnis laqebis saxiT (Rorschach, 1942). zogi
maTgani Sav-TeTria da zogi _ feradi (ixileT suraTi 14.7). testis
msvlelobisas respondents uCveneben laqas da ekiTxebian "ra SeiZleba es
iyos?". respondentebs arwmuneben, rom ar arsebobs swori an mcdari
pasuxebi (Exner, 1974). mkvlevarebi zedmiwevniT afiqsireben, ras
amboben adamianebi, ramdeni dro sWirdebaT pasuxis gasacemad,
mTlianad ra dro exarjeba respondents TiTo laqaze da rogor uWiravT
1277
sakvanZo sakiTxebi
1281
humanisturi Teoriebi
humanisturi Teoriebi fokusirebulia TviTaqtualizaciaze - individis
potencialis zrdaze.
es Teoriebi holisturia, dispozociuri, fenomenologiuri da egzistencialuri.
humanisturi tradiciis Tanamedrove Teoriebi fokusirebulia individis
cxovrebiseul ambebze.
ZiriTadi cnebebi
1. analitikuri fsiqologia
2. SfoTva
3. arqetipi
4. koleqtiuri aracnobieri
5. konsistentobis paradoqsi
6. ego
8. xuTfaqtoriani modeli
9. fiqsacia
10. idi
27. TviTpativiscema
28. TviTmavnebloba
29. morcxvoba
30. socialuri inteleqti
31. superego
1286
32. niSnebi
33. upirobo dadebiTi pativiscema
34. aracnobieri
sasurveli suraTebis da fotoebis sia
1. suraTi 11. gv. 431
2. suraTi 14.7 - rorSaxis erT-erTi laqa
klasifikacia
• klasifikaciis miznebi
•DSM-IV-TR
fsiqologia Cven cxovrebaSi: marTla gvicavs Seuracxadoba?
Sizofreniuli aSlilobebi
• Sizofreniis ZiriTadi tipebi
• Sizofreniis mizezebi fsiqikuri daavadebis daRi (stigma)
sakvanZo sakiTxebi
• ZiriTadi cnebebi
27
abnormality.
28
Abnormal Psychology – iTargmna, rogorc “paTofsiqologia”, romelSic moiazreba fsiqologiuri aSlilobebi da qcevis darRvevebi (mTargmnelis SeniSvna).
1292
fobiebi
SiSi aris racionaluri reaqcia obieqturad identificirebul garegan
safrTxeze (rogoricaa xanZari an yaCaRoba quCaSi), ramac SeiZleba
aiZulos adamiani, rom gaiqces an gadavides Setevaze Tavdacvis mizniT.
amis sapirispirod, fobiis mqone adamians aReniSneba specifikuri
obieqtis, moqmedebis an situaciis mdgradi da araracionaluri SiSi, romelic
moWarbebulobiTa da umizezobiT xasiaTdeba da realobas safrTxis
momtanad aRaqmevinebs adamians.
mraval adamians aSfoTebs obobebi an gvelebi (an mravalarCevniani
testebic ki). es msubuqi SiSebi ar aferxebs individTa yoveldRiur
saqmianobas. Tumca, fobiebi zegavlenas axdens adaptaciaze, iwvevs
mniSvnelovan distress da aferxebs miznebis miRwevisaTvis aucilebel
moqmedebebs. Zalze speficikurma, aSkarad SezRudulma fobiamac ki
SeiZleba udidesi gavlena moaxdinos konkretuli individis cxovrebaze.
DSM-IV-TR-Si fobiebis ori kategoriaa aRwerili: socialuri fobiebi da
specifikuri fobiebi (ix. cxrili 15.2).
sqesobrivi
1339
obsesiur-kompulsuri aSlilobebi
SfoTviTi aSlilobebis mqone zogierTi adamiani iketeba azrebisa da
qcevebis specifikur paternebSi.
mxolod raRac erTi wlis win 17 wlis jimi mravalmxrivi niWiT
dajildoebuli da farTo interesebis mqone normaluri Wabuki iyo. Semdeg,
TiTqmis erTbaSad, fsiqologiuri uunarobis gamo, martosul gariyulad,
1342
bihevioraluri
SfoTvis bihevioraluri axsnebi fokusirdeba imaze, Tu rogor xdeba
SfoTviTi aSlilobebis simptomebis gamomuSaveba da ganmtkiceba.
mkvlevrebi ar eZeben safuZvelSi myof aracnobier konfliqtebs an adreuli
bavSvobis gamocdilebebs, radganac SeuZlebelia am fenomenebis
pirdapir dakvirveba. rogorc VII TavSi vnaxeT, bihevioristuli Teoriebi
xSirad xsnian fobiebis ganviTarebas, romelTac klasikurad ganpirobebul
SiSebad miiCneven: gavixsenoT patara alberti, romelsac jon vatsonma da
rozali reinerma TeTri virTxis SiSi ganuviTares (ix. gverdi X _ aq
Caiwereba Sesabamisi gverdis nomeri VII Tavidan). bihebioraluri axsnis
Tanaxmad, manamde neitraluri obieqti an situacia SemaSinebel
gamocdilebasTan Sewyvilebis saSualebiT fobiis stimulad gadaiqceva.
magaliTad, Tu deda bavSvis gvelTan miaxloebisas yviris gafrTxilebis
niSnad, bavSvs SeiZleba gvelebis fobia Camouyalibdes. am gamocdilebis
Semdeg gvelebze fiqrmac ki SeiZleba gamoiwvios SiSis talRa. fobias
inarCunebs SfoTvis Semcireba/reduqcia, rasac adgili aqvs SemaSinebeli
situaciisTvis Tavis aridebis SemTxvevaSi.
1351
kognituri
SfoTvis Taobaze kognituri mosazrebebi yuradRebas amaxvilebs im
perceptul procesebsa da ganwyobebze, romelmac SeiZleba daamaxinjos
pirovnebis winaSe arsebuli safrTxis miseuli Sefaseba. man SeiZleba an
gadaafasos safrTxis xasiaTi an realuroba, an saTanadod ver Seafasos
safrTxisadmi efeqturad gamklavebis sakuTari SesaZleblobebi.
magaliTad, socialuri fobiis mqone adamianma farTo auditoriis winaSe
sityviT gamosvlis win SeiZleba xeli Seuwyos SfoTvas:
ra moxdeba, Tu damaviwydeba, ra unda vTqva? sulelad gamovCndebi
mTeli am xalxis winaSe. Semdeg ufro metad avnerviuldebi da
gaoflianebas daviwyeb, xma amikankaldeba da kidev ufro sulelurad
gamovCndebi. rodesac ar unda mnaxon am adamianebma am wuTidan,
1352
• guneba-ganwyobilebis aSliloba
(Mood disorder) _ guneba-
1355
maxasiaTebeli magaliTi
saidan viciT
serotonini da sezonuri afeqturi aSliloba (saa)
saa-s mqone pacientebi yovel saRamos, sakuTar saxlSi sinaTlis Terapiis
_ mkveTri manaTobeli sinaTlis orsaaTian kurss gadiodnen. mxolod is
1364
saidan viciT
genetika, garemo da antisocialuri pirovnuli aSliloba
mkvlevarTa jgufma Seadgina SerCeva, sadac Sedioda 95 mamakaci da
102 qali, romlebic Svilad aiyvanes dabadebidan ramdenime dReSi.
Sesabamis uwyebebSi daculi monacemebi sakmaris informacias iZleoda
maTi biologiuri mSoblebis Sesaxeb, amitom mkvlevrebs SeeZloT
daedginaT, romel cdis pirTa mSoblebs aReniSnebodaT antisocialuri
pirovnuli aSliloba. es monacemebi aSlilobaSi genetikuri faqtoris wvlilis
Sefasebis saSualebas iZleoda. mkvlevrebma mimRebi ojaxebis cxovrebis
pirobebis, garemoebebis Sesaxebac moipoves informacia: interviuirebis
saSualebiT sazRvravdnen, Tu romeli cdis pirebi gaizardnen mimReb
mSoblebTan araxelsayrel garemoSi; magaliTad, vis hqonda qorwinebis,
iuridiuli, nivTierebebze an alkoholze damokidebulebis problemebi. es
monacemebi antisocialur pirovnul aSlilobaSi garemos wvlilis Sefasebis
SesaZleblobas iZleoda. Sedegebma aCvena, rom mniSvnelovani iyo
orive tipis zegavlena: aSlilobis mqone biologiuri mSoblebis SvilebTan an
araxelsayrel garemoSi gazrdil cdispirebTan, saSualod, ufro meti iyo
antisocialuri pirovnuli aSlilobis albaToba (Cadoret et al., 1995).
1383
(Kraut et al., 1998; Nie & Erbring, 2000). Tumca, risi frTxilad
SemoTavazeba da gaazrebac gvsurs, aris mosazreba imis Sesaxeb, rom
arsebobs internetis zogadi maxasiaTeblebi, romelic iwvevs
fsiqopaTologiis specifikur formas da am fsiqopaTologias samarTlianad
uwodeben internetze damokidebulebas _
„internetomanias“.
Sizofreniuli aSlilobebi
TiToeulma Cvenganma icis, rogoria depresiuloba an SfoTvis gancda
maSinac ki, rodesac umravlesobas ar gangvicdia es grZnobebi
aSlilobisTvis damaxasiaTebeli simwvaviT. Sizofrenia ki aris aSliloba,
romelic normaluri funqcionirebisgan Tvisobrivad gansxvavebul
mdgomareobas gulisxmobs. Sizofreniuli aSliloba fsiqopaTologiis
mwvave formaa, romlis drosac dezintegrirebulia pirovneba, darRveulia
azrovneba da aRqma, gasadavebulia emociebi. Sizofreniuli aSlilobis
mqone pirovneba swored iseTebi arian, rogorsac yvelaze xSirad
warmovidgenT xolme sigiJisa da Seuracxadobis Sesaxeb fiqris dros.
SizofreniiT daavadebuli mravali adamianisTvis avadmyofoba
cxovrebiseuli ganaCenia ganTavisuflebis SesaZleblobis gareSe, romelsac
isini ganmartoebulni da izolirebulni zidaven da iZulebulni arian
1394
paranoiduli tipi
Sizofreniis am tipis mqone adamianebs rTuli da sistematuri bodvebi
axasiaTebT, romlebic garkveul Temebzea mimarTuli:
devnis bodva. individebi grZnoben, rom maT mudmivad
uTvalTvaleben, SeTqmulebas uwyoben da rom maT sicocxles safrTxe
emuqreba.
grandiozulobis bodva. individebs sjeraT, rom isini mniSvnelovani da
amaRlebuli arsebani arian _ milionerebi, didi gamomgoneblebi an
religiuri figurebi, rogoricaa, magaliTad, ieso qriste. devnis bodvas
SeiZleba grandiozulobis bodva axldes Tan _ individi didi pirovnebaa,
magram mas mudmivad ewinaaRmdegebian eSmakeuli Zalebi.
1400
aradiferencirebuli tipi
Sizofreniis es krebiTi kategoria aRwers pirovnebas, romelsac
aReniSneba gamokveTili bodvebi, halucinaciebi, araTanmimdevruli
metyveleba an Zalze dezorganizebuli qceva, rac erTze meti tipis
kriteriumebs an gaurkvevel, bundovan tips Seesabameba. individis mier
gancdil simptomTa am nazavSi ar xdeba sxvadasxva Sizofreniuli
reaqciebis erTmaneTisgan gamodiferencireba.
saidan viciT
azrovnebis aSlilobebi Sizofreniis mqone pacientTa biologiur da mimReb
naTesavebSi
am kvlevaSi Sizofreniis mqone iseTi pacientebi aarCies, romelTac
aSliloba gaSvilebis Semdeg ganuviTardaT. sakontrolo SerCeva
Sezofreniis mqoneTa SerCevas Seesabameboda sqesisa da asakis
mixedviT; sakontrolo SerCevaSi Semaval cdis pirebs ar hqondaT
fsiqiatriul klinikaSi yofnis gamocdileba. Caweres eqsperimentuli da
sakontrolo SerCevebis cdis pirTa da maTi biologiuri naTesavebis
metyveleba, genetikis mniSvnelovnobis Sesafaseblad, da maTi mimRebi
naTesavebis, metyveleba, garemos mniSvnelovnobis Sesafaseblad,. am
verbalur masalaze dayrdnobiT, TiToeul individs (aseve, mSoblebsa da
naTesavebs) mieniWa azrovnebis aSlilobis maCvenebeli, risTvisac
gamoyenebul iqna azrovnebis aSlilobis indeqsi (Thought Dosirder Index
_ TDI). Sedegebi mocemulia 15.7 cxrilSi _ TDI-s yvelaze maRali
maCvenebeli metad darRveul azrovnebaze miuTiTebs. Sedegebi
aCvenebs, rom Sizofreniuli aSlilobis mqone naSvilebi cdis pirebis
biologiurma naTesavebma azrovnebis aSlilobis ufro maRali
maCvenebeli miiRes, vidre sakontrolo SerCevis naSvilebi cdis pirebis
biologiurma naTesavebma. Tumca, orive SerCevis naSvilebTa
naTesavebi ar gansxavdebodnen erTmaneTisgan azrovnebis aSlilobis
1404
maTi biologiuri
dedmamiSvilebi da 1.44 0.82 0.62
naxevrad
dedmamiSvilebi
maTi mimRebi 1.11 1.31 -0.20
naTesavebi
es sxvadasxva tipis monacemebi erTiandeba da yalibdeba Semdegi
daskvnis saxiT: zogierTi individi Tandayolili, memkvidreobiT miRebuli
genetikuri masalis matarebelia, romelic mas Sizofreniis riskis winaSe
ayenebs. mkvlevrebi, romelTac surT am paTologiuri genetikuri masalis
gamocalkeveba, emiSebis populaciaSi bipolaruli daavadebis genetikuri
wyaroebis kvlevis ganxilvisas aRwerili midgomis msgavs pozicias
ikaveben. kvlevis mizania genebis im wilis dadgena, romelic aSlilobis
mqone individebs misgan Tavisufali individebisgan ganasxvavebs.
mkvlevrebi progress aRweven genTa im kombinaciebis aRmoCenaSi,
romelic adamianebs Sizofreniis riskis winaSe ayenebs (Brzustowicz et al.,
2000).
miuxedavad imisa, rom genetikur msgavsebasa da Sizofreniis risks
Soris ueWvelad maRali korelaciaa, yvelaze didi genetikuri msgavsebis
1406
saidan viciT
emociis gamoxatva da simptomis gameoreba
Sizofreniis dros ojaxuri komunikaciis rolis Sesaswavlad, mkvlevrebma
gansazRvres cneba emociis gamoxatva. emociis gamoxatvis maRali
xarisxis mqoned miiCnevdnen ojaxebs, Tu pacientis mimarT mravlad
gamoiTqmeboda kritikuli komentarebi, Tu ojaxis wevrebi Warbad
iyvnen CarTulni pacientis cxovrebaSi (vTqvaT, iyvnen zedmetad
mzrunvelni da momabezrebelni) da Tu maT zogadad arakeTilganwyobili
damokidebuleba hqondaT pacientisadmi. erT kvlevaSi Segrovda
monacemebi Sizofreniis mqone 65 pacientis ojaxis Sesaxeb, romlebic
SedarebiT stabilur periodebSi saxlSi cxovrobdnen. TiToeuli ojaxi
fasdeboda emociis gamoxatvis moculobis mixedviT: rodesac cxra Tvis
Semdeg Seafases pacientTa mdgomareoba, emociis gamoxatvis maRali
xarisxis mqone ojaxebSi mcxovreb pacientTa 50%-s aReniSneboda
ganmeorebiTi simptomatika maSin, roca analogiuri mdgomareoba
emociis gamoxatvis dabali xarisxis mqone ojaxebSi mcxovreb pacientTa
mxolod 17%-Tan dafiqsirda. TumcaRa, emociis gamoxatvis zogierTi
aspeqti sasargeblo aRmoCnda pacientebisaTvis. is pacientebi, romelTa
1412
Sejameba
Sizofreniis simptomebSi Sedis aralogikuri azrovneba, halucinaciebi,
bodvebi, araTanmimdevruli metyveleba, gasadavebuli emociebi da
dezorganizebuli fsiqomotoruli qceva. arsebobs Sizofreniis xuTi tipi:
dezorganizebuli, katatonikuri, paranoiduli, aradiferencirebuli da
rezidualuri. arsebobs Sizofreniis genetikurad gadacemis utyuari
dasabuTeba. garda amisa, mkvlevrebma am aSlilobasTan SeWiduli
Tavis tvinis anomaliebi da sxva biologiuri maniSneblebic aRmoaCines.
ojaxuri urTierTobebis garkveulma paternebma, maT Soris emociis
gamoxatvam, SeiZleba xeli Seuwyos Sizofreniuli aSlilobis warmoqmnas,
mimdinareobas an gameorebas. fsiqikuri daavadebis daRi (stigma)
winamdebare Tavis erT-erT umniSvnelovanes amocanas fsiqikuri
daavadebis, rogorc gasaidumloebulisa da mistikuris, Sesaxeb
warmodgenis gabaTileba warmoadgenda. es dagexmarebaT, gaigoT, rom
paTologiuri qceva sinamdvileSi sruliad Cveulebrivi da gavrcelebuli
movlenaa. fsiqologiuri aSlilobebis mqone adamianebs xSirad devianturis
(normidan gadaxrilis) iarliys awebeben; sazogadoeba Zvir sazRaurs
moiTxovs maTgan, vinc scildeba misi normis farglebs (ix. suraTi 15.7).
Tumca, devianturis iarliyi ar Seesatyviseba arsebul realobas: rodesac aSS-
1414
saidan viciT
uaryofis molodini
ocdacxra mamakacma, romlebic manamde fsiqikuri daavadebis mizeziT
iyvnen klinikaSi moTavsebulni, sakuTari surviliT miiRes monawileoba
winamdebare kvlevaSi. maT icodnen, rom kvleva yofil fsiqiatriul
pacientebTan samuSaos povnasTan dakavSirebul sirTuleebs exeboda.
cdis pirebs acnobes, rom maT saqmiani dawesebulebidan mowveul
kadrebis momzadebis specialistTan, trenerTan mouwevdaT urTierToba.
cdis pirTa erT naxevars uTxres, rom trenerma icoda maTi statusis (yofili
fsiqiatriuli pacientebi) Sesaxeb; meore naxevars ki uTxres, rom treners
isini saavadmyofoSi myof samedicino an qirurgiul pacientebad miaCnda.
realurad, „treneri“ eqsperimentatoris mokavSire iyo, romelmac araferi
icoda imaze, Tu ra icodnen cdis pirebma misi codnis Sesaxeb. amgvarad,
man ar icoda, Tu romeli cdis piri fiqrobda, rom mas hqonda informacia
1418
∗
internalizacia _ gaSinagneba da ara _ gaTaviseba, radgan gaTaviseba
niSnavs cnobierebis komponentis
arsebobas _ adamiani cnobierad iTavisebs informacias, xolo gaSinagneba
gulisxmobs iracionlauri komponentis arsebobas, romelic cnobierebis
miRma, avtomaturad Semodis.
SeiZleba warmoSvas uaryofa; fsiqikuri daavadeba kidev erT samwuxaro
TviTganxorcielebad winaswarmatyvelebas SeiZleba iqces.
1419
sakvanZo sakiTxebi
fsiqologiuri aSlilobebis buneba paTologiebis Sesaxeb daskvna
keTdeba im xarisxis mixedviT, ra xarisxiTac pirovnebis moqmedeba
Tanxvdeba indikatorTa erTobliobas, romelSic Sedis distresi,
araadekveturoba, araracionaluroba, araprognozirebadoba,
araSablonuroba, damkvirveblis diskomforti da socialuri normebis
standartebis darRveva.
adreul periodSi fsiqikurad daavadebul adamianebs xSirad
epyrobodnen, rogorc demonebiT Sepyrobilebs an arasrulfasovan,
adamianze dabla mdgom arsebebs.
1421
ZiriTadi cnebebi
• agorafobia
• bipolaruli aSliloba
• bodva
• generalizebuli SfoTviTi aSliloba
• guneba-ganwyobilebis aSliloba
• daswavlili umweoba
• disociaciuri amnezia
• disociaciuri aSliloba
• disociaciuri identobis aSliloba
• DSM-IV-TR
• etiologia
• klinikuri depresiuli aSliloba
1424
• komorbidi
• maniakaluri epizodi
• midrekileba-stresis hipoTeza
• nevrotuli aSliloba
• obsesiur-kompulsuri aSliloba
• paTofsiqologia
• panikuri aSliloba
• pirovnuli aSliloba
• posttravmatuli stresis aSliloba
• stigma (daRi)
• fsiqoturi aSliloba
• fsiqologiuri diagnozi
• fsiqopaTologiuri funqcionireba
• fobia
• Seuracxadoba
• Sizofreniuli aSliloba
• SiSi
• SfoTviTi aSliloba
• socialuri fobia
• specifikuri fobiebi
• halucinaciebi
• Terapiuli konteqsti
miznebi da ZiriTadi Terapiebi
Terapevtebi da Terapiuli garemo
istoriuli da kulturuli konteqsti
• fsiqodinamikuri Teoria
froidis fsiqoanalizi
neofroidianuli Terapiebi
• fsiqologia Cvens cxovrebaSi: sdevs Tu ara gandevnili mogonebebi
adamians mTeli cxovrebis manZilze?
• bihevioraluri Terapia
kontrganpirobeba
pirobiTi ganmamtkiceblebis marTva
socialuri daswavlis Terapia
generalizaciis teqnikebi
• kognituri Terapiebi
kognitur bihevioraluri modifikacia
mcdari warmodgenebis Secvla
• fsiqologia 21-e saukuneSi: Terapia kompiuteris saukuneSi
• egzistencialur-humanisturi Terapiebi
klientze centrirebuli Terapia
geStalt-Terapia
1426
• jgufuri Terapiebi
ojaxuri wyvilebisa da ojaxis Terapia
sazogadoebrivi mxardaWeris jgufebi
• biosamedicino Terapiebi
fsiqoqirurgia da eleqtrokonvulsiuri Terapia
farmakoTerapia
• ramdenad muSaobs Terapia?
Terapiis Sedegianobis Sefaseba
mkurnalobis Sefasebebi
prevenciis strategiebi
• sakvanZo sakiTxebi
ZiTiTadi cnebebi avtobiografiaSi “mxeci” treisi tomsoni (1995)
aRwers 25 wlian brZolas depresiasTan. am nawyvetSi tomsoni aRwers
Tavis adreul urTierTobas qalTan, romelsac sxvisi rCeviT mimarTa
daxmarebisTvis.
“is fsiqoTerapevti iyo. me mas amanda meihiud movixsenieb. Cven
erTad unda gagvetarebina Semdgomi aTi weliwadis umetesi nawili.
amanda iyo saSualo asakis, masiuri, gemovnebiT Cacmuli,
gawonasworebuli qali. misi kilo, romelic Cem gamocdil smenas ar
gamoparvia, maRal sazogadoebaSi aRzrdaze an, sul cota, samxreTul
1427
Terapiuli konteqsti
fsiqikuri aSlilobebis samkurnalod mravalgvari Terapia arsebobs.
mravali mizezis gamo iTxovs zogierTi adamiani (da zogic, saWiroebis
miuxedavad, ar iTxovs) daxmarebas. aseve, sxvadasxvagvaria Terapiis
miznebi, is garemo, sadac Terapia xorcieldeba da Tavad Terapevtebic,
Tumca, pirovnebis cxovrebaSi nebismieri aseTi Careva mowodebulia
misi funqcionirebis garkveuli mimarTulebiT Sesacvlelad. miznebi da
ZiriTadi Terapiebi
Terapiis procesSi ojaxis wevrebis CarTva an, sul mcire, klientis ojaxur Tu
samuSao garemosTan gacnoba.
RvTismsaxuri-konsultanti religiuri jgufis wevria, romelic fsiqologiuri
aSlilobebis mkurnalobaSi specializirdeba. xSirad es konsultantebi
sulierebaze zrunvas problemaTa praqtikul gadawyvetasTan aerTianeben.
klinikuri fsiqologi aris specialisti, romelic universitetSi specializirdeba
fsiqologiuri problemebis Sefasebasa da mkurnalobaSi; klinikis pirobebSi,
superviziis CaTvliT, gavlili unda hqondes internatura da unda hqondes
filosofiur an fsiqologiur mecnierebaTa doqtoris29 akademiuri xarisxi. am
fsiqologebs gacilebiT farTo codna aqvT fsiqologiaSi, testirebasa da
kvlevaSi, vidre fsiqiatrebs.
fsiqiatri aris specialisti, romelsac miRebuli unda hqondes medicinis
doqtoris akademiuri xarisxisTvis saWiro sruli samedicino ganaTleba da,
aseve, doqtoranturis dasrulebis Semdeg gavlili unda hqondes
specializacia fsiqikur da emociur aSlilobebSi.
fsiqoanalitikosi aris medicinis an filosofiur mecnierebaTa doqtoris
akademiuri xarisxis mqone Terapevti, romelic doqtoranturaSi
specializirdeboda fsiqikuri aSlilobebis gagebisa da mkurnalobisadmi
froidiseul midgomaSi.
29
arsebobs doqtoris ori saxis xarisxi: (1) Ph.D _ filosofiur mecnierebaTa doqtori; eniWeba nebismieri profesiis adamians, romelic akmayofilebs saTanado
kriteriumebs; (2) magaliTad, M.D. _ xarisxi, romelic eniWeba romelime konkretuli specialobis mqone adamians, romelic aris Tavisi saqmis profesionali
da akmayofilebs saTanado kriteriumebs; am SemTxvevaSi medicinis mecnierebaTa doqtori. (mTargmnelis SeniSnvna)
1435
30
badlam – inglisurad “bad”_ ”cudi”.
1439
(Kraut, 1990).
istoriuli tendenciebisa da zogierTi kulturuli variaciis mokle mimoxilvis
Semdeg, ufro dawvrilebiT ganvixiloT Tanamedrove praqtikaSi
gamoyebuli Terapiebi.
1445
Sejameba
Terapiuli garemos mTavari mizania fsiqikuri daavadebis mizezebis
gansazRvra da mkurnalobis dagegmva. arsebobs biologiuri da
fsiqologiuri mimarTulebis Terapiebi. Terapevtebi bevrgan muSaoben da
sxvadasxva saxis Terapiul meTodebs iyeneben. dasavlur kulturaSi
fsiqikurad daavadebul adamianebs, Tavdapirvelad, sazogadoebisgan
izolirebulad amyofebdnen. fsiqikuri daavadebis, rogorc gankurnebadi
avadmyofobis, modelis ganviTarebas ufro adamianuri mkurnalobis
meTodebis Seqmna mohyva. mravali aradasavluri kultura xazs usvams
farTo sazogadoebriv da spiritualur konteqsts, sadac viTardeba da
ikurneba fsiqikuri daavadeba. dasavleli praqtikosebi am sxva kulturebidan
TandaTanobiT iTviseben sazogadoebrivi mkurnalobis zogierT models.
• Samanizmi (Shamanizm) – spiritualuri tradicia, romelic moiazrebs
mkurnalobas da sulier samyarosTan kontaqts.
• ritualuri mkurnaloba (Ritual healing) – ceremonia, romelic mkurnalobis
process gansakuTrebul emociurobasa da mniSvnelobas sZens.
fsiqodinamikuri Terapiebi
fsiqodinamikuri Terapiebis SemTxvevaSi uSveben, rom pacientis
problemebs aracnobier impulsebsa da cxovrebiseuli situaciebidan
1446
31
aq originalur teqstSi gamoyenebulia sityva insight, romelic “wvdomas” da “intuicias” niSnavs. es termini Targmanis gareSec xSirad gamoiyeneba
amave konteqstSi (magaliTad, “emociuri insaiti” an “inteleqtualuri insaiti”) Tumca, am konkretul SemTxvevaSi umjobesad CaiTvala misi Targmna
(mTargmnelis SeniSvna).
1448
hari stek salivans (Harry Stack Sullivan, 1953) miaCnia, rom froidis
Teoriasa da TerapiaSi ar aris gaTvaliswinebuli socialuri urTierTobebis
roli da miRebis, pativiscemisa da siyvarulis moTxovnilebebi. misi azriT,
fsiqikuri aSlilobebi moicavs ara marto travmatul intrafsiqikur procesebs,
aramed _ problemur interpersonalur urTierTobebsa da Zlier socialur
zewolasac ki. patara bavSvs usafrTxoebis grZnoba da sxvebis mxridan
zrunva da siTbo esWiroeba. SfoTva da sxva fsiqikuri daavadebebi
mSoblebTan da mniSvnelovan sxvebTan urTierTobebSi usafrTxoebis
ararsebobidan momdinareobs. salivanis azriT, sakuTar “me”-ze
warmoadgenaTa sistema mowodebulia SfoTvis optimaluri donis
SesanarCuneblad. es sistema bavSvis pirovnebaTSorisi urTierTobebis
gamocdilebidan momdinareobs da organizebulia me-s cnebis irgvliv;
1455
1998, gv. 135). kleinis mosazreba imis Sesaxeb, rom samyaros Cveneuli
gancdis “samSeneblo agurebs” siyvarulisa da siZulvilis obieqtebTan _
Cveni cxovrebis mniSvnelovan adamianebTan _ urTierToba qmnis _
fsiqoanalituri Teoriisa da praqtikis centralur mosazrebad iqca da obieqti-
urTierTobis Teoria (Object relation theory) ewoda. kleinma, aseve,
pirvelma gamoiyena agresiuli da seqsualuri ltolvebis damarwmunebeli
interpretacia fsiqoanalizis pacientebTan.
fsiqodinamikuri Terapiebi, aniWeben ra sxvadasxva xarisxis
mniSvnelobas froidis koncefciebs, isev viTardeba. erT-erTi
umniSvnelovanesi axali mimarTulebaa me-s (self) mimarT Tanamedrove
interesi; kerZod, interesis sagans Seadgens is, Tu rogor xdeba individis
me-koncefciis anu sakuTar Tavze warmodgenis Camoyalibeba, rogor
aRiqvams, rogor ganicdis mas mocemuli pirovneba da rogorc xdeba, rom
xandaxan is sxvaTa mxridan Tavdasxmis obieqtad iqceva, romelsac
dacva sWirdeba. am mimarTulebis wamyvani damcveli da fsiqoanalizSi
obieqti-urTierTobis skolis damaarsebelia hainc kohuti (1977; Siegel,
1996). misi saavtoro Terapia fokusirdeba imis garkvevaze, Tu rogor
saWiroebs me-s sxvadasxva aspeqtebi me-obieqtebs _ gulisxmier
adamianebs da mniSvneloban sagnebs, rac nebismier adamians sWirdeba
optimaluri pirovnuli funqcionirebis SesanarCuneblad. me-fsiqologiis am
formisTvis mniSvnelovania mes gamocdileba da, gansakuTrebiT, is
1463
bihevioraluri Terapia
Tu fsiqodinamikuri Terapiebi hipoTetur Sinagan mizezebze
fokusirdebian, bihevioralur TerapiaTa yuradRebis sagans dakvirvebadi
garegani qceva warmoadgens. bihevioraluri orientaciis Terapevtebi
amtkiceben, rom paTologiuri qcevebis SeZena iseve xdeba, rogorc
normaluris _ daswavlis procesiT, romelic ganpirobebulobisa da daswavlis
ZiriTadi kanonebis mixedviT xorcieldeba. bihevioraluri Terapevtebi
iyeneben ganpirobebisa da ganmtkicebis principebs, fsiqikur
aSlilobebTan asocirebuli arasasruveli qcevis paternebis modificirebis
mizniT.
terminebi bihevioraluri (qceviTi) Terapia da qcevis modifikacia xSirad
sinonimebad gamoiyeneba. oriveSi moiazreba daswavlis principebis
meToduri gamoyeneba sasurveli qcevis sixSiris gazrdis an arasasruveli
qcevis sixSiris Semcirebis mizniT. bihevioraluri Terapia muSaobs
devianturi qcevebisa da pirovnuli problemebis farTo speqtrze, sadac
1465
kontrganpirobeba
ratom SfoTavs zogierTi adamiani iseTi uwyinari gamRizianebelTan
(anu stimulTan) Sexvedrisas, rogoricaa oboba, araSxamiani gveli an
socialuri kontaqti? bihevioraluri axsna aseTia: SfoTva warmoiqmneba
ganpirobebis martivi principebis mixedviT, romelic me-7-e da me-15-e
TavSi ganvixileT. Zlieri emociuri reaqciebi, romelic “yovelgvari mizezis
1467
32
unlearned – sityva-sityviT SeiZleba iTargmnos, rogorc “gamoswavla” (“отучить”). vinaidan aseTi sityva literaturul qarTulSi ar arsebobs, amitom
iTargmna, rogorc “gadaCveva”. (mTargmnelis SeniSvna)
33
implosion – inglisuridan, “SigniT mimarTuli afeTqeba”, implozia.
34
flooding _ inglisuridan, “CaZirva”, “daZirva”, “siWarbe”.
35
aversion _ inglisuridan, “zizRi”, “zizRis obieqti”.
1468
saidan viciT
1472
modelis mibaZva
socialuri daswavlis Teoriis mtkicebiT, individebi reaqciebs dakvirvebis
meSveobiT daiswavlian. aqedan gamomdinareobs, rom fobiebis mqone
adamianebs unda SeeZloT, rom modelis qcevis mibaZviT gadaeCvion
SiSis reaqcias. magaliTad, gvelebis SiSis mkurnalobisas Terapevti jer
aCvenebs klients, rom SedarebiT usafrTxo garemoSi SesaZlebelia
gvelTan uSiSrad miaxloveba; es SeiZleba iyos galiasTan axlos misvla an
misTvis xelis Sexeba. amis Semdeg klients CvenebiTa da waxalisebiT
1483
saidan viciT
sxvasTan urTierTobisas sakuTar TavSi
darwmunebulobis daswavla
skolis 24 moswavle SemTxveviTad moxvda sam
sxvadasxva situaciaSi: maT unda eTamaSaT Tavisive
asakis mewyvilesTan, 1-1,5 wliT umcros
mewyvilesTan da marto, mewyviles gareSe
(sakontrolo). erTi Tvis manZilze wyvilebi saTamaSod
Sekribes aTjer da TiToeuli Sexvedra mxolog 20 wuTi
grZeldeboda. iwereboda maTi qceva saklaso oTaxSi
eqsperimentamde da Semdeg. aRmoCnda, rom zemoT
aRwerilma Carevam Zlieri gavlena moaxdina. umcros
mewyvilesTan TamaSis SesaZleblobam gaaormaga da
sxva bavSvebis
saSualo maCvenebels miuaxlova TanaklaselebTan urTierTobis sixSire im
bavSvebTan, romlebic Caketilebad da arakontaqturebad iTvlebodnen.
1487
Sejameba
adapturi qcevis sixSiris gasazrdelad da araadapturi qcevis sixSiris
Sesamcireblad bihevioraluri Terapia daswavlis principebs iyenebs.
kontrganpirobebis meTodebSi Sedis sistematuri desensitizacia, implozia
da daZirva. TiToeuli Terapiuli meTodis arsebiTi nawilia eqspozicia anu
stimulis wardgena. aversiuli Terapiisas xdeba aversiuli stimulisa da
arasasurveli qcevis Sewyvileba. pirobiTi ganmamtkiceblebis marTvisas,
samizne qcevis gasaZliereblad an Sesasusteblad, gamoiyeneba dadebiTi
ganmtkiceba da Caqrobis strategia. socialuri daswavlis Terapiis
gamoyenebis erT-erTi mimarTulebaa fobiebis moxsna; individebs SiSis
daZleva modelis mibaZviT SeuZliaT.
Terapevtebi socialuri daswavlis teqnikebs socialuri unar-Cvevebis
SemuSavebis mizniTac iyeneben.
cxrili 16.2 fsiqoTerapiisadmi fsiqoanalituri da bihevioraluri midgomebis
Sedareba
sagani fsiqoanalizi bihevioraluri Terapia
kontoli. garCevasa da
Terapiis fsiqoseqsualuri aRikveTeba gaazrebaze
mizani orientacia.
simptomaturi mowifulobis miRweva,
egos qceva da Canacvldeba funqciebis
gaZliereba da adapturi qcevebiT.
aracnobieri da gandevnili impulsebis
mxridan kontrolis Sesusteba.
gamocdilebaSi arsebuli Terapia
gamokveTilimimarTulia
fsiqologiuri motivebi, grZnobebi, qcevaze da
dakvirvebad sfero fantaziebi da kogniciebi.
grZnobebsa da moqmedebebze.
drois aspeqti wasrulis konfliqtebisa da aracnobieri es aris
gandevnili grZnobebis fsiqoanalizis masalis roli
cnobierebaSi amotanaze, centraluri sakiTxi,
1493
romelsac awmyoSi
neofroidianebeli
realurad
SedarebiT nakleb
mniSvnelobas arsebul qcevas.
aniWeben.
ar ainteresebT aracnobieri
insaitis roliinsaits centraluri
adgili ukavia; procesebi da cnobieri
Cndeba subieqturi gamocdileba.
makoregirebel
emociur
gamocdilebaSi. insaiti zedmetia da/an ar
Terapevti
moqmedebs, rogorc aris saWiro.
Terapevtis gamomZiebeli:
roli eZebs
pirvelad, sawyisi Terapevti moqmedebs,
kognituri Terapiebi
1494
egzistencialur-humanisturi Terapiebi
yoveldRiuri cxovrebis problemebi, Sinaarsiani adamianuri
urTierTobebis arqona da iseTi mniSvnelovani miznebis ararseboba,
romelTaTvisac Rirs brZola _ tipiuria egzistencialuri krizisebisTvis _ ase
fiqroben adamianis bunebisadmi humanisturi da egzistencialuri midgomis
momxreebi. es mosazrebebi gaerTianda Terapiis ganzogadebul
saxeobaSi, romelic mimarTulia yvela adamianisTvis saerTo, yofierebis
ZiriTad problemebze.
rogorc me-14-e TavSi vnaxeT, humanisturi Teoriebis birTvs
warmoadgens mTliani pirovnebis cneba, romelic mudmivi cvlilebisa da
Camoyalibebis procesSi imyofeba. miuxedavad imisa, rom garemo da
1504
jgufuri Terapiebi
mkurnalobisadmi yvela aqamde ganxiluli midgoma, pirvel rigSi,
iTvaliswinebda Terapevti-pacientis an Terapevti-klientis pirispir, erTi-
erTze urTierTobas. miuxedavad amisa, dResdReobiT mravali adamiani
iRebs Terapiul daxmarebas, rogorc jgufis wevri. jgufuri Terapiis
ganviTarebis ramdenime mizezi arsebobs; aqve unda iTqvas, rom jgufuri
Terapia zogjer SeiZleba ufro efeqtiani iyos, vidre individualuri Terapia
1516
saidan viciT
ojaxis Terapia da mozardebis mier narkotikebis
moxmareba
mozardebis mier narkotikebis moxmarebis
Sesamcireblad mkvlevarTa jgufma gadawyvita jgufuri
Terapiis gamoyeneba. maTi ZiriTadi hipoTeza iyo:
kvlevaSi monawile mozardebi maSin ufro
Seamcirebdnen narkotikebis moxmarebas, Tu
mTlianad Seicvleboda maTi ojaxuri garemo. amitom
ojaxis Terapiis samizne iyo rogorc mozardTa
moqmedebebis gamosworeba, ise _ mSoblebis mier
gamoyenebuli aRzrdis meTodebis gaumjobeseba.
eqvsTviani mkurnalobis kursis dasawyisisTvis
ojaxebze dakvirvebam gamoavlina, rom
mSoblebisTvis Cveuli uaryofiTi qcevebi SvilebTan
urTierTobisas (magaliTad, uaryofiTi emociebis
gamoxatva, sityvieri agresia) _ 72% sWarbobda
dadebiT qmedebebs (magaliTad, optimizmisa da
1520
biosamedicino Terapiebi
tvinis ekologia myife balansiT xasiaTdeba. rodesac tvinSi rame
arasworad
xdeba, Cven vxedavT qcevis paTologiuri paternebs an ucnaur kognitur da
emociur reaqciebs. garemos, socialur Tu qceviT darRvevebs, rogoricaa
narkotikebi da Zaladoba, aseve, SeuZlia tvinis qimiis da moqmedebis
Secvla. biosamedicino Terapiebi, umeteswilad, fsiqikur aSlilobebs tvinis
“hardware-is problemebad miiCneven”. fsiqologiuri aSlilobebis
simptomebis Semsubuqebisadmi sami saxis biosamedicino midgomas
aRvwerT: fsiqoqirurgias, eleqtrokonvulsiur Soks da farmakoTerapias.
fsiqoqirurgia da eleqtrokonvulsiuri Terapia
1526
farmakoTerapia
fsiqikuri aSlilobebis mkurnalobis istoriaSi uprecendento gadatrialeba
iyo medikamentebis aRmoCena, romelTac SeeZloT mSfoTvare
pacientebis damSvideba, autisti pacientebis kontaqtis aRdgena
realobasTan da fsiqoturi pacientebis halucinaciebis daTrgunva. es axali
Terapiuli epoqa 1953 wels, klinikebis Terapiul programebSi
1532
37
gamaaminoerbomJava _ GABA- GammaAminoBatterAcid
1538
aCvena, rom aSS-Si 1985 wlidan 1994 wlamde periodSi 20%-iT moimata
fsiqiatrebisTvis, pirveladi samedicino daxmarebis eqimebisTvis da sxva
specialobis medikosebisTvis mimarTvebis ricxvma _ 32.7 milionidan
45.6 milion mimarTvamde (Pincus et al., 1998). amasTan, adamianTa
zogierTi jgufi ufro metad iRebs medikamentebs, vidre _ sxvebi. erT-erT
gamokvlevaSi, romelic xuTi weliwadi grZeldeboda, mkvlevarebi
akvirdebodnen, Tu rogor niSnavdnen medikamentebs kaliforniis zogadi
profilis oTxi saavadmyofos pirveladi gadaudebeli daxmarebis samsaxuris
(umeteswilad TeTrkaniani) eqimebi. isini afroamerikelebs ufro meti
raodenobis antifsiqotur medikamentebs da ufro didi dozebiT
uniSnavdnen, vidre sxva pacientebs. Tumca, afroamerikeli pacientebi
sulac ar iyvnen ufro saSiSni an ufro metad daavadebulni, vidre
danarCenebi (segal et al., 1996). aseTi aRmoCenebi gviCvenebs, Tu
ratom miaCniaT farmakoTerapiis kritikosebs, rom medikamentebi
yovelTvis ar gamoiyeneba mxolod samedicino miznebisTvis.
rodis aris aucilebeli medikamentebiT mkurnaloba?
Cven mokled mimovixileT fsiqologiuri aSlilobebis medikamenturi
mkurnalobis zogierTi SesaZlebloba. bevri garemoebaa, rodesac
medikamenturi mkurnalobis kursma SeiZleba mniSvnelovnad
gaaumjobesos daavadebuli adamianis cxovreba. Tumca, farmakoTerapiis
1540
saidan viciT
bihevioraluri Terapiis Sedegad tvinSi momxdari
cvlilebebi
obsesiur-kompulsuri aSlilobis mqone monawileebs
unda aerCiaT da
gaevloT medikamenturi Terapia (fluoqsetin
hidroqloridiT) an bihevioraluri Terapia (stimulis
wardgena da reaqciis aRkveTa). emisiur pozitronuli
tomografiiT gadaiRes pacientebis tvini
mkurnalobamde da mkurnalobis Semdeg, ramac orive
saxis Terapiis Semdeg tvinis
1541
Sejameba
Tanamedrove praqtikaSi iSviaTad gamoiyeneba qirurgiuli procedurebi
tvinze fsiqologiuri aSlilobebis Sesamsubuqeblad. eleqtrokonvulsiuri
Terapia sakmaod efeqturia Rrma depresiis Sesamsubuqeblad. Tumca,
1542
tricikluri
mdgomareobis gaumjobesebis igive
preparati
fsiqodinamikuri
Terapia
maCvenebeli hqonda.
kognituri
Terapia suraTi 16.2. depresiis Terapiebi
placebo abebi
0
mkurnalobis
5 1
0
15 2
0
2
5
3
0 depresiis simptomebi yvelaze metad
mimdinare
statusi
medikamenturi mkurnalobis Sedegad
pirveladi
Semcirda, Tumca, simptomebi, aseve,
klinikuri kvleva
dakvirveba Teoriuli
modeli
mniSvnelovnad Semcirda
gamocda
fsiqodinamikuri da
kontrolis sawyisi
gareSe klinikis
kontongentze
gamokvlevebi
laboratoriaSi kognituri Terapiebis Sedegadac.
axali Terapi a
suraTi 16.3. ufro Sedegiani
Terapiis Seqmna fsiqikuri/fizikuri
moklevadiani daavadebebis mkurnalobis
klinikuri
kvlevebi
kontroliT
ganviTarebis
grZelvadiani
Tu safexurebi
klinikuri
kvlevebi
kontroliT
depresiis mkurnalobis
Sesafaseblad Catarebuli kvlevebi
praqtikaSi
efeqtianobis
Sefaseba
aCvenebs, rom orive _ biologiur da
1550
fsiqologiur _ mkurnalobas
mniSvnelovani wvilili Seaqvs fsiqikuri
janmrTelobis gaumjobesebaSi. garda
amisa, es kvlevebi naTel warmodgenas
gviqmnis im meTodebze, romelTa
gamoyenebiT SeiZleba ganisazRvros,
romeli Terapia iqneba saukeTeso
TiToeuli tipis aSlilobisTvis. suraTze 16.3
mocemulia ganzogadebuli ierarqiuli
sqema imisa, Tu ra rols asrulebs Teoria,
klinikaSi warmoebuli dakvirveba da
mecnieruli kvleva mkurnalobis (rogorc
fsiqikuri, ise _ fizikuri daavadebebis)
nebismieri formis ganviTarebasa da
SefasebaSi. is gviCvenebs, Tu ra saxis
sistematuri kvlevaa saWiro, rom
klinicistebma ufro iolad gasazRvron,
Teoriis winaswarmetyvelebis
Sesabamisad, marTlac cvlis rames Tu ara
maT mier gamoyenebuli Terapia. sqemis
1551
sakvanZo sakiTxebi
Terapiuli konteqsti
• Terapia moiTxovs diagnozis dasmas da mkurnalobis kursis daniSvnas.
• Terapia SeiZleba iyos samedicino an fsiqologiuri.
• arsebobs fsiqoTerapiis oTxi ZiriTadi tipi: fsiqodinamikuri,
bihevioraluri, kognituri da egzistencialur-humanisturi.
• mravali sxvadasxva profesionali dakavebulia fsiqoTerapiiT.
• warsulSi fsiqikuri aSilobebis mkurnaloba uxeSi da araadaminuri iyo.
• fsiqikuri aSlilobis daavadebad miCnevas pacientTa ufro humanuri
meTodebiT mkurnaloba mohyva.
• kulturuli antropologia gviCvenebs, rom mraval kulturaSi arsebobs
fsiqikuri alsilobebis gagebisa da mkurnalobis meToebi, rac
mniSvnelovani gakveTili SeiZleba iyos dasavluri Terapiuli
praqtikisTvis.
fsiqodinamiuri Terapiebi
• fsiqodinamiuri Terapiebi Seiqmna zigmund froidis fsiqoanalitikuri
Teoriis safuZvelze.
• froidi xazs usvamda aracnobieri konfqlitebis rols fsiqopaTologiis
etiologiaSi. fsiqodinamikuri Terapiis mizania am konfliqtebis gadaWra.
1558
bihevioraluri Terapiebi
• bihevioraluri Terapia iyenebs daswavlis da ganmtkicebis principebs
problemuri qcevis modificirebisas an aRkveTisas.
• kontrganpirobebis meTodebiT xdeba uaryofiTi qcevebis, rogoricaa,
fobiuri reaqciebi, Canacvleba ufro adapturi qcevebiT.
• fobiebis modifikaciis yvela teqnikisTvis damaxasiatebeli elementia
stimulis wardgena.
• pirobiTi ganmamtkiceblebis marTva gamoiyeneba pirobiTi
ganpirobebuloba qcevis modificirebis mizniT; upiratesad iyeneben
dadebiT ganmkticebasa da reaqciis Caqrobas.
1559
egzistencialur-humanisturi Terapia
1560
biosamedicino Terapiebi
• biosamedicino Terapiebi fsiqikuri daavadebis fiziologiuri aspeqtebis
cvlilebaze orientirdebian.
• radikaluri da Seuqcevadi moqmedebis gamo fsiqoqirurgia iSviaTad
gamoiyeneba.
• eleqtrokonvulsiuri Terapia Zalze efeqtiania depresiul pacientebTan,
magram is mainc sakamaTo sakiTxad rCeba.
• farmakoTerapiaSi Sedis antifsiqoturi medikamentebi SizofreniisTvis,
antidepresantebi da anqsiolizuri saSualebebi.
• tradiciulma fsiqoTerapiebma da medikamenturma mkurnalobam
SeiZleba tvinSi zogierTi erTnairi cvlileba gamoiwvios.
ZiriTadi cnebebi
1. aversiuli Terapia (p. 514)
2. qcevis repeticia (p. 516)
3. qcevis modifikacia (p. 512)
4. bihevioraluri Terapia (p. 512)
5. biosamedicino Terapia (p. 504)
6. kaTarzisi (p. 508)
7. klienti (p. 505)
8. klientze centrirebuli Terapia (p. 522)
9. klinikuri ekologia (p. 532)
10. klinikuri fsiqologi (p. 505)
1563
• situaciis Zala
– rolebi da wesebi
– socialuri normebi
– konformuloba
– situaciis Zala: mxilebani faruli kameriT
• fsiqologia Tqvens cxovrebaSi: rogor gavlenas axdenen jgufebi
gadawyvetilebis miRebaze?
– darwmunebis procesebi
– darwmuneba sakuTari aqtivobis saSualebiT
– daTanxmeba
• socialuri urTierTobebi
– mowoneba
– siyvaruli
• fsiqologia 21-e saukuneSi: urTierTobebi da interneti
– sakvanZo sakiTxebi
– ZiriTadi cnebebi
1567
situaciis Zala
fsiqologia da cxovrebis wina TavebSi vnaxeT, rom fsiqologebi,
romlebic cdiloben qcevis mizezebis axsnas, pasuxebs Zalze gansxvavebul
sferoebSi eZebdnen. zogierTi maTgani genetikur faqtorebs swavlobs,
sxvebi _ bioqimiur faqtorebs da tvinSi mimdinare procesebs maSin,
rodesac mesameni yuradRebas garemos zemoqmedebaze amaxvileben.
socialur fsiqologebs ki sjeraT, rom qcevis ZiriTadi ganmsazRvreli
mizezebi im socialuri situaciis maxasiaTeblebia, romelSic is xorcieldeba.
isini amtkiceben, rom socialuri situacia imdenad Zlierad akontrolebs
individis qcevas, rom xSirad prevalirebs pirovnebasa da mis warsul
gamocdilebaze, faseulobebsa da Sexedulebebze. rogorc papa salvatores
zemoT moyvanili magaliTidanac Cans, socialuri situaciis zegavlena
imdenad yovlismomcvelia, rom amas Cven, SesaZloa, verc ki
vacnobierebdeT. am qveTavSi, Cven ganvixilavT im klasikur kvlevebsa
da uaxles eqsperimentebs, romlebic xsnian adamianis qcevaze Znelad
1573
socialuri normebi imis garda, rom jgufs Tavisi wevrebis roluri qcevebis
mimarT aqvs garkveuli molodinebi, mas aqvs, agreTve, molodinebi
imasTan dakavSirebiT, Tu rogor unda moiqcnen jgufis wevrebi. jgufis
wevrebis mimarT socialurad misaRebi ganwyobebisa da qcevebis
specifikur moTxovnebs, romlebic jgufis mier Camoyalibebuli
manifestirebuli an faruli saxiT arseboben, ewodebaT socialuri normebi.
socialuri normebi, SesaZloa, exebodes qcevebis Zalze farTo wres. Tu
1583
saidan viciT
informaciuli gavlena ayalibebs normebs
eqsperimentis monawileebs sTxovdnen,
SeefasebinaT sinaTlis wertilis moZraobis odenoba,
romelic realurad ar moZraobda, magram moZravad
aRiqmeboda sruliad bnel oTaxSi, vinaidan ar Canda
aTvlis sxva wertilebi. es aris aRqmis iluzia, romelic
cnobilia avtokinetikuri efeqtis saxeliT. individebis mier
mocemuli Sefasebebi Zalian gansxvavebuli iyo.
rodesac cdis pirebi erT jgufad SeaerTes, romelTa
Sorisac iyvnen ucnobebic, romlebic xmamaRla
msjelobdnen, Sefasebebi TandaTan erTmaneTs
emTxveoda,
1587
saidan viciT
umciresobis Senelebuli zegavlena
erT-erT eqsperimentSi, romelSic monawileebs
daurigdaT feradi
baraTebi TxovniT, mieTiTebinaT feri, umetesobam
sworad gansazRvra is. Tumca eqsperimentatoris ori
Tanamonawile mwvaneze miuTiTebda, rogorc
cisferze. uryevi umciresobis poziciam Tavidan
zegavlena ar moaxdina umravlesobaze, magram
SemdgomSi, eqsperimentis zogierTi monawile
mwvane feris Sefasebisas TandaTan cisfriken
gadainacvla (Moscovici, 1976; Mosciovici &
Faucheux,1972).
1606
Sejameba
socialur situaciebi xSirad eqceva socialuri fsiqologebis yuradRebis
centrSi, rogorc qcevis mniSvnelovan determinantebs. stanfordis cixis
eqsperimentma aCvena. Tu rogori dramatuli zegavlenis moxdena SeuZlia
socialur rolebs adamianis qcevaze. socialuri normebi gansazRvravs
sasurvel damokidebulebebsa da qcevebs. jgufuri gavlenis ori tipi aiZulebs
adamianebs, iyvnen konformulebi: informaciuli gavlena da normatuli
gavlena. rogorc Cans umciresoba umravlesobis Sexedulebebze gavlenas
ufro informaciuli gavlenis gziT axdens.
saidan viciT
SegviZlia ki rodesme vTqvaT, “ra moxda sinamdvileSi”?
socialuri fsiqologebis jgufma, romelic dainteresda im SefasebebiT,
romlebic studentur gazeTebSi iyo mocemuli, studentebs aCvena matCis
Canaweri da sTxova SeefasebinaT orive gundis mier ganxorcielebuli
darRvevebis raodenoba. TiTqmis yvela prinstonelma, TamaSi Seafasa,
rogorc “uxeSi da binZuri”. aravis Seufasebia is "sufTa da patiosan”
TamaSad da umetesoba darwmunebuli iyo, rom es dartmuteli
moTamaSeebis brali iyo. amis sapirispirod, dartmuTeli studentebis
umravlesobam CaTvala, rom uxeS TamaSSi orive mxare Tanabrad iyo
damnaSave da rom TamaSi iyo "uxeSi, sufTa da lamazi". metic,
Canaweris naxvisas prinstonelma studentebma “dainaxes”, rom
mowinaaRmdegem orjer meti jarima miiRo, vidre maTma gundma,
xolo dartmuTelma studentebma igive
1613
sur. 17.3.
saidan viciT
monetis agdeba “qmnis” codnis unarianobas
kiTxvis damsmels instruqcia eZleoda, daesva
gamomwvevi kiTxvebi, romlebze pasuxic man
winaswar icoda. Sejibris monawile konkurenti
cdilobda, pasuxi gaeca SekiTxvebze, Tumca, xSirad
uSedegod. TamaSis bolos kiTxvis damsmelebma,
Sejibris monawileebma da damkvirveblebma (sxva
monawileebi, romlebic uyurebdnen TamaSs)
Seafases TamaSis monawileTa orive mxaris codna.
kvlevis Sedegebi asaxulia 17.3 suraTze. rogorc
xedavT, kiTxvis damsmelebs eCvenebaT, rom maT
da Sejibris monawileebma, codnis saSualo done
gamoavlines maSin, roca Sejibris monawileebma da
damkvirveblebma kiTxvebis damsmelebis codna
1621
saidan viciT
atribuciebi finansuri skandalis Sesaxeb
mkvlevarebma SearCies statiebi amerikuli (The
New York Times) da iaponuri (Asahi Shimbun)
gazeTebidan, sadac iuwyebodnen 1995 wlis iseT
finansur skandalze, rogoric iyo inglisis uZvelesi
bankis _ beringsis gakotreba. mkvlevaris asistentma,
romelmac ar icoda kvlevis mizani, waikiTxa yvela
statia da SearCia iseTebi, sadac mocemuli iyo
momxdaris mizezobrivi axsna. amis Semdeg saqmeSi
Cauxedav or asistents sTxoves, gaekeTebinaT
daskvna TiToeuli statiaze, Tu ra tipis iyos axsna –
dispoziciuri anu iseTi, sadac brali pirovnebebs
1624
molodinebs (expectations).
• sakuTari Tavisadmi mikerZoeba (Self-serving bias) _ atribuciul
mikerZoebaTa klasi, rodesac adamianebi cdiloben, Tavis damsaxurebad
CaTvalon warmateba da xolo warumateblobisaTvis pasuxismgebloba
sxvebs gadaabralon.
N
sur. 17.4. megobrebisa da ucxoebis mimarT atribuciis modelebi
1631
saidan viciT
1634
saidan viciT
qceviTi dadasturebis sazRvrebiM
mkvlevarebma Seqmnes pirobebi, sadac studenti
gogonebis erT jgufs,
“aRmqmelebs” Seuqmnes yalbi molodinebi
gogonaTa meore jgufis,
“samizneebis” eqstravertuloba–introvertulobasTan
dakavSirebiT. faqtobrivad, “samizneebis” yoveli
wevri uzrunvelyofil iqna reitingiT,
1643
Sejameba
socialuri realobis konstruirebis koncefciis mixedviT, adamiani situaciis
interpretaciisas iyenebs da eyrdnoba sakuTar codnasa da
gamocdilebas.
Aatribuciis Teoria cdilobs, axsnas, Tu rogor afaseben adamianebi
aqtivobebis, movlenebisa da qcevebis Sedegebis mizezebs.
Aadamianebi xSirad saTanadod ver afaseben qcevis situaciur mizezebs
da axdenen dispoziciuri faqtorebis
gadafasebas, rac cnobilia atribuciis fundamenturi Secdomis saxeliT.
kvlevebi mowmobs, rom araindividualisturi kulturebis
1647
damokidebulebebi da qcevebi
Cven damokidebulebebi, ganvsazRvreT, rogorc pozitiuri an
negatiuri
Sefasebebi. am paragrafSi SesaZlebloba geqnebaT, TviTon gaakeToT
aseTi Sefaseba.
ramdenad eTanxmebiT debulebas? (SemoxazeT nomeri)
momwons filmebi jim keris monawileobiT.
1----------2----------3----------4----------5----------6----------7-----
-----8----------9
Zalian veTanxmebi neitraluri Zalian ar veTanxmebi
saidan viciT
damokidebulebis gamWvirvalobis safuZvelze
saarCevno qcevis winaswarmetyveleba
mkvlevarebma, torontos raionSi (ontario,
kanada) 1990 wlis
adgilobrivi arCevnebis win da Semdeg, Caatares
satelefono gamokiTxva.
arCevnebis win maT amomrCevlebs dausves kiTxva:
“rogor fiqrobT, romel
partias miscemT xmas?” da “SegiZliaT TqvaT, rom
Tqveni arCevani sabolooa
Tu fiqrobT, rom kidev SeiZleba SeicvaloT
azri?”.AarCevnebis Semdeg maT sTxovdnen,
daesaxelebinaT maT mier gakeTebuli arCevani.
winasaarCevno
damokidebulebis gamWvirvalobis sazomad
gamoyenebuli iyo pasuxis gacemis siswrafe
kiTxvaze “vis miscemT xmas?”. PpasuxebisTvis
1653
darwmunebis procesi
Cven ukve vnaxeT, rom Sesabamis pirobebSi damokidebulebebs
ZaluZT gansazRvron qceva. es kargi siaxlea maTTvis, vinc drosa da fuls
xarjavs Tqvens damokidebulebebze gavlenis mosaxdenad. magram
sakmaod xSirad sxvebs ar ZaluZT damokidebulebebze gavlenis
moxdena, Tumca, es Zalianac undaT. Tqven waramara ver SeicvliT
kbilis pastas, rogorc ki, elvare kbilebian msaxiobs dainaxavT
1658
migeba
erTi wesi, romelic dominirebs adamianis cxovrebaSi, aris is, rom
rodesac
vinme rames gikeTebs, Senc, aseve, rame unda gaukeTo mas. am wess
ewodeba migebis norma (Reciprocity norm). laboratoriulma kvlevam
cxadyo, rom adamianis mxridan
sul mcire sikeTis gakeTebasac ki, xSirad sapasuxod mohyveba ufro didi
sikeTis migeba (Regan, 1971). movaWreebis mier Tqvens mimarT
migebis gamoyeneba sakmaod Tavazian xasiaTs atarebs: “ras getyviT
iciT, fasTan SedarebiT, me 5 dolariT naklebs gamogarTmevT” an
“ufasod inebeT es nimuSi, Cveni dRevandeli saubris
1687
saidan viciT
karis cxvirwin mijaxunebis meTodi
erT eqsperimentSi monawile studentebs
sTxoves, ori wlis
ganmavlobaSi, kviraSi ori saaTi, rogorc
konsultantebs, daeTmoT
arasrulwlovani damnaSaveebisaTvis. Yyvela
studentma uari ganacxada. Aamis Semdeg maT
sTxoves, zooparkSi mainc gaeseirnebinaT isini. didi
daTmobis saxiT studentebis 50%-ma Tanxmoba
ganacxada am SedarebiT mcire Txovnis
1688
deficiti
adamianebs ar uyvarT imis SegrZneba, rom maT ar aqvT raime (an sxva
kuTxiT Tu
mivudgebiT, moswonT hqondeT is, rac ar aqvT sxvebs). MmagaliTad,
eqsperimentis
monawileebi maRal Sefasebas aZlevdnen im Sokoladis gemos, romelic
qilaSi ori cali iyo, vidre im Sokolads, romelic imave qilaSi aTi cali iyo
(Worchel et al.,
1975). rogor muSaobs deficitis principi bazarze? movaWreebma ician,
rom maT
SeuZliaT meti fuli dagaxarjvinon, Tu mogaCveneben, rom esa Tu is
nivTi deficituria: “esRa aris rac damrCa, ase, rom jobs exlave iyidoT”,
“me ukve myavs myidveli, romelic unda mobrundes da iyidos”. es
strategia gagrZnobinebT, rom Tqven xelidan gauSvebT sasurvel
moments, Tu exlave ar SeiZenT nivTs.
1691
modelireba
daTanxmebisaTvis gamoyenebuli meTodebis bolo magaliTis
saCveneblad, Cven davubrundebiT konformulobis ideas. rodesac
adamianebi avlenen
konformulobas, isini iReben referentuli jgufis qcevas. amgvarad, erT-
erTi gza imisa, rom gaxado adamianebi konformulebi aris is, rom
Seqmna informaciuli zegavlenis pirobebi. maSin adamianebi sakuTar
qcevas Secvlian sasurveli qcevis
modelis Sesabamisad.
saidan viciT
wylis dazogvis qcevis modelireba
kaliforniis Statis qalaq santa-kruzis universitetis
administracias surda, rom sauniversiteto qalaqSi
mcxovreb studentebs ufro
ekonimiurad exarjaT energia da wyali. vinaidan
studentebi amtkicebdenen, rom bunebis damcvelebi
iyvnen, administraciam es daijera da saSxapeebSi
1692
Sejameba
damokidebuleba warmoadgens obieqtebis, movlenebis an ideebis
dadebiT an
uarYofiT Sefasebas. damokidebulebebi rac ufro, aSkarad gamoxatulia,
an
specifiuria, miT ufro myaria maTi kavSiri Sesabamis qcevebTan.
gaazrebis
SesaZleblobis modelis Tanaxmad, darwmunebis procesis efeqturoba
damokidebulis imaze, adamianebi informaciis gadamuSavebis
centralur, Tu
periferiul gzebs gamoiyeneben. centraluri gza gamoiyeneba maSin,
rodesac adamianebi motivirebulebi arian, gulmodgined Seafason
1696
socialuri urTierTobebi
rogor irCevT maT, visTan erTadac mTel cxovrebas gaatarebT? ratom
eltviT
megobrebis kompanias? ratom aRmoCndebian xolme iseTi adamianebi,
romelTa mimarT
Tqveni grZnobebic scildeba megobrobis sazRvrebs da romantiul
siyvarulSi gadadis? socialur fsiqologebs socialur mizidulobasTan
(Social attraction)
dakavSirebul am kiTxvebze mTeli rigi pasuxebi gaaCniaT (magram nu
swuxxarT,
siyvarulis saidumlio srulad jer aravis amouxsnia!).
1697
mowoneba
rodesme gicdiaT garkveuliyaviT, Tu rogor da ratom SeiZineT esa Tu
is
megobari? am SekiTxvaze pirveli uSualo pasuxi aseTia: adamianebi
midrekilni arian, miizidon isini, visTanac isini met teritoriul siaxloveSi
(Proximity)
imyofebian – Tqven imitom xedavT da xvdebiT maT, rom isini
cxovroben an
muSaoben Tqvens gverdiT. es faqtori, albaT, mcire ganmartebas
saWiroebs, magram ukeTesi iqneboda, aRgveniSna, rom es aris
adamianebisTvis damaxasiaTebeli zogadi tendencia – moswondeT
adamianebi da sagnebi ubralod maTTan xangrZlivi
“moswonT” (Backman & Secord 1959; Kenny & La Voie 1982). metic,
rwmenam, rom Tqven vinmes moswonxarT an ar moswonxarT,
SesaZloa, ise imoqmedos Tqvens qcevaze, rom Tqven
Tavadac xeli SeuwyoT msgavsi urTierTobebis Camoyalibebas (Curtis &
Miller, 1986). Tqven SegiZliaT winaswar TqvaT, rogor moeqceviT mas,
visac, Tqveni azriT, moswonxarT? visac ar moswonxarT? warmoidgineT,
rom mtrulad eqceviT mas, visac, Tqveni azriT, ar moswonxarT. atyobT
Tqvens grZnobebSi, rogor SeiZleba Caerios sakuTari Tavisadmi
mikerZoeba? rodesac Tvals gadavavlebT Cvens irgvliv arsebul socialur
samyaros, aRmovaCenT, rom is urTierTobebi, romlebsac SeiZleba
vuwodoT “mowoneba”, mniSvnelovnad aris dakavSirebuli
ormxrivobasTan. amitom, Tu Cven viciT, rom pirovneba A-s
gansakuTrebiT moswons pirovneba B, Cven vaskvniT, rom pirovneba B-
sac igive grZnobebi eqneba pirovneba A-s mimarT. (Kenny at al., 1996).
es faqti, romelic axla mimovixileT, saSualebas gvaZlevs, vifiqroT, rom
Tqveni megobrebis umravlesoba is xalxi iqneba, romlebsac Tqven ufro
xSirad xvdebiT da visTanac dakavSirebulni xarT msgavsebiT da
1704
sakvanZo sakiTxebi
situaciis Zala
• adamianis azrebi da aqtivobebi ganicdis situaciis zemoqmedebas.
1721
ganxorcielebas.
saidan viciT
altruizmi naTesavebis mimarT
aSS-s da iaponiis kolejebis studentebs sTxoves,
ganexilaT is SesaZlo scenarebi, romlebSic
gariskavdnen sicocxles, raTa gadaerCinaT samidan
erTi individi. magaliTad, erT-erT scenarSi am sam
individs eZina saxlSi, romelic swrafad iwvoda. yvela
scenarSi es sami individi erTmaneTisgan
gansxvavdeboda studentebisadmi maTi warmosaxuli
naTesaobis xarisxis mixedviT. zogierTi Zalian axlo
naTesavi iyo, rogoricaa Zma (0.5- iani genetikuri
gadafarva), sxvebi SedarebiT Soreuli naTesavebi
iyvnen, rogoricaa biZaSvili (0.125 gadafarva).
studentebs ekiTxebodnen, am samidan romlis
gadarCenas isurvebdnen yvelaze metad. suraTi 18.1
gviCvenebs, rom rac ufro axloa naTesaoba, miT ufro
metad gamoxataven adamianebi maTi “gadarCenis”
survils. suraTi, agreTve, asaxavs Sedarebas im
situaciasTan, rodesac ar idga sikvdil-sicocxlis sakiTxi:
studentebs ekiTxebodnen, rogor moiqceodnen
1734
saidan viciT
1738
saidan viciT
1742
saidan viciT
rodis exmarebian adamianebi sxvebs? EeqsperimentSi
monawileobdnen kolejis studenti vaJebi. TiToeuli maTgani moaTavses
satelefono kavSiriT aRWurvil sacdel oTaxSi DA daarwmunes, rom is
telefoniT elaparakeboda mezobel oTaxSi myof sxva studentebs (erTs an
mets. Ppirad problemebze saubris ganmavlobaSi/dros cdis pirebs
telefonSi esmodaT xmauri, romelic miuTiTebda imaze, rom partniors
daewyo epilefsiis Seteva da moguduli xmiT iTxovda Svelas. Aam
“Setevis” dros cdis piri moklebuli iyo sxva studentebTan dalaparaakebis
SesaZleblobas da ar SeeZlo, gaego, Tu ra xdeboda da Tu keTdeboda
rame daxmarebis aRmosaCenad am sagangebo mdgomareobaSi.
1746
2 monawiliani jgufebiD
3 monawiliani jgufebi
6 monawiliani jgufebi daxmarebis aRmoCenis
procenti sagangebo situaciis dawyebidan gasuli wamebi
sur. 18.2
TviTmxilvelis Careva sagangebo situaciis dros
rac ufro meti adamiania CarTuli mocemul situaciaSi, miT naklebia
SesaZlebloba, rom romelime
maTgani Caereva masSi. Yyvelaze swrafad TviTmxilvelebi reagireben or
monawilian jgufebSi.
TviTmxilvelma unda gaacnobieros situaciis sagangebooba zemoT
aRweril eqsperimentSi, situacia iseTi iyo, rom cdis pirebs ar gaaCndaT
informacia mimdinare movlenebis Sesaxeb. Tumca, mraval cxovrebiseul
1748
saidan viciT
1749
agresia
altruizmis cnebis Semotanis dros, Cven citatebi movitaneT sagazeTo
statiebidan, romlebic sxvadasxva gmirul aqtebs Seexeboda. samwuxarod,
gazeTebi, albaT, ufro met informacias gvaqvdian agresiis gamovlinebebis
Sesaxeb; adamianebis iseTi qcevebis Sesaxeb, romelTac sxva
adamianebisadmi fizikuri an fsiqologiuri zianis miyeneba sdevs Tan. ai,
mxolod ramdenime saTauri “New York Times”-is 2000 wlis 13
oqtombris nomridan:
• iemenSi afeTqebam amerikeli mezRvaurebi imsxverpla
• brbos mier israelis ori jariskaci iqna mokluli: vertmfrenebi
Camogdebulia
• CeCneTis dedaqalaqSi 12-ze meti adamiani yumbaram
imsxverpla
1757
situaciuri gavlenebi
1766
frustracia-agresiis hipoTeza
“namdvilad mZime dRe iyo im dRes, bolo registracia unda gamevlo
kursze. verc veravin vnaxe, rom damxmareboda. rodesac meaTased
miTxres; “Tqven sxva kancelarias unda mimarToT”-o, ise gavgiJdi, rom
faqtobrivad kari gavamtvrie” es ambavi erTi kerZo magaliTia imisa,
rasac frustracia-agresiis hipoTezas uwodeben (Dollard etal., 1939). am
hipoTezis Tanaxmad, frustracias maSin aqvs adgili, rodesac adamianebs
xeli eSlebaT dasaxuli miznebis miRwevaSi. frustraciis zrdis pirobebSi ki
Zalze didia agresiis gamovlenis albaToba. kavSiri frustraciasa da agresias
Soris mravali empiriuli cdiT aris dadasturebuli (Berkovitz., 1993,1998).
magaliTad, bavSvebma, romelTa imedic ar gamarTlda da ar miecaT
gansakuTrebiT mimzidveli saTamaSoebiT TamaSis ufleba, agresia
gamoavlines am saTamaSoebis mimarT, rogorc ki maTi xelSi Cagdebis
SesaZlebloba miecaT (Barker et al., 1941). mecnierebma es hipoTeza
gamoiyenes agresiis asaxsnelad, rogorc pirovnul, ise _ socialur doneze.
saidan viciT
1768
agresia da ekonomika
Tqven, albaT, icnobT am istorias. kaci daiTxoves
samsaxuridan da is brundeba ufrosis, romelmac
daiTxova da kidev ramdenime TanamSromlis
mosaklavad. samsaxuridan daTxovna ratom unda
CaiTvalos mafrustrirebel garemoebad (arsebobis
wyaros dakargvasTan dakavSirebuli imedgacrueba),
romelic agresiuli qcevis ganxorcielebamde
migviyvans? Aam kiTxvaze pasuxis gasacemad,
mecnierTa jgufma Seiswavla urTierTmimarTeba
sanfranciskos umuSevrebsa da im adamianebs Soris,
romlebic fasdebodnen, rogorc “sxvebisaTvis
saSiSni”. analizma mkvlevarebs saSualeba misca,
gaeerTianebinaT maCveneblebi da ganesazRvraT, ra
kavSiria umuSevrobis maCveneblis zrdasa da
Zaladobis zrdis maCvenebels Soris. aRmoCnda, rom
Zaladobis ricxvi izrdeboda umuSevrobis zrdis
1769
temperatura da agresia
1771
saidan viciT
eskalacia daJinebuli gaRizianebis sapasuxod
erT-erT kvlevaSi cdis pirebs unda
gaenawilebinaT eqsperimentatoris mier gamoyofili,
davalebis SesrulebisTvis saWiro saxsrebi, magram
imis gaTvaliswinebiT, rom erTma jgufma, romelic
eqsperimentatorTan winaswar iyo SeTanxmebuli,
faqtobrivad, uari Tqva TanamSromlobaze.
eqsperimentatorma Caiwera namdvil cdis pirTa
mcdelobebi, mieRwiaT SeTanxmebisaTvis
1776
kulturuli SezRudvebi
1778
saidan viciT
agresia iaponel da amerikel bavSvebSi
kulturis zegavlenis erT-erTi saukeTeso magaliTi
iqneba is, Tu rogor swavloben erTi da igive
situaciebze reagirebas sxvadasxva kulturis
warmomadgeneli bavSvebi. iaponel da amerikel
skolamdeli asakis bavSvebs (saSualod 4.5 wlis)
gaacnes mokle moTxrobebi, romlebic Seicavda
konfliqtur dilemebs da Semdeg sTxoves, TojinebiT
gaeTamaSebinaT situaciebi da eCvenebinaT, rogor
damTavrdeboda es moTxrobebi. magaliTad,
1780
saidan viciT
1797
crurwmenebis daZleva
socialur fsiqologiaSi erT-erTma klasikurma gamokvlevam aCvena,
rom “Cven”
1806
saidan viciT
1807
samyaro pataravdeba
internetis zedapiruli mimoxilvac sakmarisia, rom
davrwmundeT _
samyaro dapataravda. axla ukve bevri CvenTagani
urTierTobas amyarebs
ucxo adamianebTan eleqtronuli fostisa da “Catis”
meSveobiT da aseTi
urTierTobebi kidev ufro gafarTovdeba imis
Sesabamisad, rac ufro meti
adamiani aiTvisebs msoflio qselis teqnologiebs.
magaliTad, erT-erTi arasportuli Tema, romelzec
laparaki iyo 2000 wlis msoflio
olimpiadaze, interneti iyo. olimpiuri sofeli, sadac
sportsmenebi
cxovrobdnen, kargad iyo aRWurvili uaxlesi
aparaturiT, raTa msoflios yvela kuTxidan Camosul
sportsmenebs msoflio qselSi mogzaurobis
saSualeba hqonodaT. gazeTebi iuwyebodnen, rom
kubelma sportsmenebma,
1818
avtoritetisadmi daqvemdebareba
ra aiZulebda aTasobiT nacists, damorCilebodnen Hhitleris
brZanebebs da
milionobiT ebraeli gaegzavnaT gazis kamerebSi? gaaCndaT maT
moraluri normebi
Tu ara? rogor unda avxsnaT sxvadasxva kultebis mimdevarTa
mzadyofna ara marto sakuTari sicocxle xelyon, aramed sxvebic Tan
gaiyolon? (Tema, romelic
Semdeg rubrikaSi “fsiqologia Tqvens cxovrebaSi” iqneba ganxiluli). da
ra
SeiZleba iTqvas piradad Tqvenze? arsebobs garemoebebi, romelTa
gavleniTac
Tqven SeZlebdiT, damorCilebodiT sulier liders, mogewamlaT
adamianebi da Semdeg Tavi mogeklaT? SegiZliaT, warmoidginoT
Tavi im asobiT udanaSaulo adamianis amoxocvis monawiled, rac
1824
morCilebis paradigma
pirovnuli Taviseburebebisa da socialuri maxasiaTeblebis
erTmaneTisgan
1826
eleqtroSoki: ho Tu ara?
eqsperimentis dawyebamde milgremma 40 fsiqiatrs TxovniT
mimarTa, raTa
ewinaswarmetyvelaT cdis pirTa qceva eqsperimentis ganmavlobaSi. maT
1832
ganadgurebas _ genocids. ratom aris, rom Zalze xSirad, erTi jgufi iwyebs
oms, an axorcielebs naklebad formalur agresias meore jgufis mimarT. am
paragrafSi Cven gavaanalizebT zogierT istoriul da fsiqologiur Zalas,
romelmac adamianis modgma waiyvana uaRresad organizebuli agresiis
gziT. fsiqologma irvin staubma (Ervin Staub, 1989,2000) Seiswavla
genocidis SemTxvevebi istoriaSi da SemogvTavaza im kulturuli da
fsiqologiuri Zalebis mimoxilva, romlebic SesaZlebels xdian terors:
• sawyisi wertili xSirad sazogadoebis wevrebis mZime cxovrebis
pirobebSi, cud ekonomikur mdgomareobaSi, politikur daRmavlobasa
da sxva msgavs faqtorebSi unda veZeboT.
• rogorc Cans, am mZime pirobebSi, adamianebs uZlierdebaT
Sida da gare jgufebis gamijvnis tendencia. aseT SemTxvevaSi, gare
jgufi gamodis gantevebis vacis rolSi da brali edeba sazogadoebis
sirTuleebSi. mravali magaliTia imisa, Tundac nacisturi germania,
sadac sxva erebis gantevebis vacis rolSi gamoyvana warmoadgenda
kulturuli Tu politikuri ideologiis nawils, romelsac erTnairad
iziarebdnen, rogorc eris liderebi, ise _ rigiTi moqalaqeebic.
1855
saidan viciT
liderobis stilis efeqtebi eqsperimentis Sedegebma SesaZlebeli gaxada
mTeli rigi ganzogadebebi. pirveli, avtokratulma liderebma gamoavlines
jgufis wevrebze gavlenis Sereuli efeqti, nawilobriv dadebiTi, nawilobriv
ki uaryofiTi. biWebi dro da dro kargad muSaobdnen – mxolod maSin,
rodesac lideri maT Tvalyurs adevnebda, amasTan iqceodnen, rogorc
namdvili “bosebi”. maT gansakuTrebiT axasiaTebdaT agresiulobis
maRali done. es biWebi 30-jer ufro met mtrulobas avlendnen, vidre
sxva stilis liderobis dros/SemTxvevaSi. isini iTxovdnen met
yuradRebas, metad anadgurebdnen qonebas da metad iyenebdnen
sxvebs gantevebis vacad frustraciisa da gabrazebis dros.
ukeTesi Sedegebi arc anarqiuli liderebis jgufSi iyo. maTi Sedegebi arc
Tu ise kargi aRmoCnda. maTi saqmianoba ar iyo warmatebuli,
produqtiuloba ki Zalze dabali da uxarisxo iyo. vinaidan jgufs araviTari
struqtura ar hqonda, isini ubralod uazrod moqmedebdnen. magram
rodesac igive cdis pirebi demokratiuli lideris gavlenis qveS eqceodnen,
isini Zalze stabilurad da maRali warmadobiT Sromobdnen. biWebi
1870
totaluri democidi
saerTaSoriso omi
me-20=e saukuneSi daxocili milionobiT adamiani
demokratiuli avtoritaruli totalitaruli
1872
saidan viciT
1873
avtoris bolosityvaoba
Cven davasruleT mogzauroba, romelSic “fsiqologia da cxovreba”
gvexmareboda. Tu dafiqrdebiT, imedi gvaqvs, naTlad warmoidgenT, Tu
ramdeni ram iswavleT am mogzaurobisas. da mainc, Cven mxolod
zedapirulad SevexeT im rTul problemebs., romlebic fsiqologiiT
dainteresebul students elis win. vimedovnebT, rom gayvebiT Tqven
interess da, metic, SesaZloa, Tqveni wvlilic ki SeitanoT fsiqologiis
ganviTarebaSi, rogorc mecnierma mkvlevarma an praqtikosma
klinicistma, an kidev fsiqologiuri codnis gamoyenebiT gadawyvitoT
socialuri da pirovnuli problemebi.
dramaturgi tom stopardi Segvaxsenebs, rom “saidanme gasvla, sadme
Sesvlasac niSnavs”. gvinda virwmunoT, rom Tqveni cxovrebis
momdevno fazaSi Sesvlas, yovelive isic gagiadvilebT, rac am wignidan
iswavleT. am axali mogzaurobis dros, SesaZloa, Tqvenc STaberoT axali
1881
sakvanZo sakiTxebi
altruizmi da prosocialuri qceva
• mkvlevarebma scades aexsnaT, Tu ratom axorcieleben adamianebi
prosocialur, kerZod, altruistul qcevebs maSinac ki, rodesac es maT
interesebs ewinaaRmdegeba.
• evoluciuri midgoma xazs usvams memkvidreobas da ormxrivobas.
• adamianebi, aseve, imitom axorcieleben prosocialur qcevebs, rom
ikmayofileben sakuTar interess _ emsaxuron sazogadoebas da daicvan
socialuri principebi.
• mowmis Carevis kvlevebi aCvenebs, rom situacia mniSvnelovnad
gansazRvravs imas, safrTxis SemTxvevaSi aRmoCenili iqneba Tu ara
daxmareba.
agresia
• evoluciuri TvalsazrisiT, agresiuli qcevebi xorcieldeba imitom, rom
adamianebs surT gazardon sakuTari genebis dacvis SesaZlebloba.
1882