10

sutrūkinėjusi skersiniais ir išilginiais įtrūkimais, pėsčiųjų ir dviračių takų danga nelygi, suskilinėjus
ir neužtikrinanti komfortiško naudojimosi takais (4 ir 5 pav). Šiuo metu pėsčiųjų ir dviračių eismas
organizuojamas bendrais pėsčiųjų ir dviračių takais. Autobusų sustojimo aikštelėse dėl intensyvaus
autobusų eismo atsiradusios provėžos. Į projektuojamą ruožą patenkanti sankryža yra valdoma
šviesoforu. Esamas gatvės apšvietimas netenkina norminių reikalavimų ir yra morališkai pasenęs.
Lietaus nuotekų tinklai yra išdėstyti tik dalyje nagrinėjamos gatvės ruožo, o vandens nuvedimo
trapai įdubę.

3. AUŠROS ALĖJOS ISTORINĖ APŽVALGA

Pateikiant istorinę medžiagą, miesto planus, fotografijas buvo naudotasi Šiaulių „Aušros“
muziejaus fondų archyvine medžiaga. Ši medžiaga yra pateikta tik šio projekto istorinei analizei
pagrįsti. Istorinės vizualinės informacijos naudojimas kituose dokumentuose, leidiniuose yra
negalimas be Šiaulių „Aušros“ muziejaus ar kitos informacijos savininko atskiro sutikimo.
Projekuojama teritorija patenka į kultūros paveldo objektų teritorijas, jų apsaugos zonas:
1. Šiaulių senojo miesto vietos (unikalus kodas Kultūros vertybių registe – 27097) teritorija;
2. Šv. Apaštalų Petro ir Povilo katedros komplekso (unikalus kodas Kultūros vertybių registe
– 850) apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonyje;
3. Šiaulių iždinės pastato (unikalus kodas Kultūros vertybių registe – 10748) teritorija;
4. Šiaulių apygardos ligonių kasos rūmų pasatas (unikalus Kodas Kultūros vertybių registe –
40836) teritorija;
5. Šiaulių dvaro sodybos, vadinamas Didždvariu (unikalus kodas Kultūros vertybių registe –
626) teritorija, ir apsaugos zonos: apsaugos nuo fizinio poveikio pozonį bei apsaugos zonos
vizualinės apsaugos pozonį;
6. Šiaulių dvaro sodybos, vadinamas Didždvariu, parkas (unikalus kodas Kultūros vertybių
registe – 26490);
7. Šiaulių dvarvietės teritorija (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 27095).

Aušros alėjos gatvės trasa

Gatvė esamoje Aušros alėjos trasoje miesto žemėlapyje atsirado XVIII amžiaus pabaigoje.
Tarp turgaus aikštės ir dvaro buvo suplanuota gatvė, vadinama Skersine , kuri baigėsi Šiaulių dvaro
sodybos, vadinamos Didždvariu, vartais.

Lapas Lapų Laida

SN-17-020-TP-SP.A.Ž.AR. 7 45 0
 11

5 pav. 1783 m. Šiaulių miesto plano 4 pav. 1796 m. Šiaulių miesto plano fragmentas
fragmentas

6 pav. 1842 m. Šiaulių miesto planas 7 pav. 1852 m. Šiaulių miesto plano fragmentas

Tokia gatvės struktūra matoma 1783 – 1915 m. Šiaulių miesto planuose. Aušros alėja
baigiasi ties Dvaro gatve ir dvaro sodybos vartais. 1903 m. Šiaulių miesto perspektyvinio užstatymo
plane Aušros alėja projektuojama per dvaro sodybą iki dabartinės Žemaitės gatvės. Šis sprendinys
taip ir liko tik projektiniu sprendiniu.

Lapas Lapų Laida

SN-17-020-TP-SP.A.Ž.AR. 8 45 0
 12

Realūs Aušros alėjos gatvės trasos tiesimo per Didždvario sklypą prasidėjo XX a. 3-iojo
dešimtmečio pradžioje. 1920 m. Šiaulių miesto plane yra rodoma Aušros alėjos trasa, išsaugant
priešais rūmus ir ekonomijos pastatą esantį parterio žiedą su želdiniais. Gatvės erdvė išplečiama. Šis
sprendinys liko nerealizuotas. Gatvės trasa numatyta iki sankryžos su dabartine M. Valančiaus
gatve.

8 pav. 1920 m. Šiaulių miesto plano fragmentas

1925 m. Šiaulių miesto plane rodoma jau esama Aušros alėjos trasa per dvaro sodybą. Yra
rodoma dalis rato su želdiniais, tačiau gatvė panaši į parko taką. Šalia punktyrine linija rodoma
perspektyvinė gatvės trasa.

9 pav. 1925 m. Šiaulių miesto plano fragmentas

Lapas Lapų Laida

SN-17-020-TP-SP.A.Ž.AR. 9 45 0
 13

1928m. Šiaulių miesto plane Aušros alėja rodoma jau esamoje trasoje, plati miesto gatvė.
Gatvės trasa rodoma iki V. Kudirkos gatvės. Aušros alėja ties dvaro sodybos rūmais rodoma
ištiesinta. Į istorinį parterio žiedą prieš dvaro sodybos rūmus nebėra jokių užuominų. Rodoma
pertvarkyta parko takų sistema. Kaštonų alėja rodoma kaip miesto gatvė.

10 pav. 1928 m. Šiaulių miesto plano fragmentas

1931m. Šiaulių miesto plane dvaro sodyba neišskiriama, rodoma kaip miesto kvartalas.
Aušros alėja rodoma esamoje trasoje.

Lapas Lapų Laida

SN-17-020-TP-SP.A.Ž.AR. 10 45 0
 14

11 pav. 1931 m. Šiaulių miesto plano fragmentas

1934 m. Šiaulių miesto plane nustatyta mūro ir medinio užstatymo zonos. Aušros alėja iki
M. Valančiaus gatvės abiejose gatvės pusėse yra numatytas mūrinis užstatymas.

12 pav. 1934 m. Šiaulių miesto plano fragmentas

Lapas Lapų Laida

SN-17-020-TP-SP.A.Ž.AR. 11 45 0
 15

1933-1934 metais miesto savivaldybė tvarkė Aušros alėją – gatvėje buvo griaunamos
lūšnos, o jų vietoje statomi nauji dviejų trijų aukštų mūriniai ir mediniai namai, nuo turgaus aikštės
iki S. Daukanto gatvės buvo išgrįstas lauko akmenų grindinys. Tuo metu buvo nugriauti ir
transporto eismą trukdę dvaro sodybos vartai.

13 pav. Vaizdas iš Katedros bokšto 1934 m.

Po 1934 m. Aušros alėjos gatvės trasa iš esmės nesikeitė. Gatvės važiuojamosios dalies
plotis nesikeitė. Šaligatvių plotis keitėsi tik keičiantis užstatymo linijai, kuri kito po II pasaulinio
karo keičiant nusistovėjusią gatvės perimetrinio užstatymo liniją. Želdiniai iš esmės nesikeitė.
Sunykusių medžių vietose nauji medžiai nebuvo užsodinti. Erdviniu planiniu gatvės kompozicijos
aspektu vėlesnis tarybinis laikotarpis laikytinas destruktyviu, sugadinusiu vientisą gatvės užstatymo
kompoziciją.
Vertingiausia gatvės atkarpa yra nuo Varpo g. iki Vaisių g. sankryžų. Būtina saugoti istorinę
gatvės erdvę, gatvės perimetrinį užstatymą, želdinimo principus, tvoras priešais pastatus, kurios yra
neatsiejama pastatų architektūrinės kompozicijos dalis. Labai vertingos gatvės perspektyvos ties
Dvaro gatve abiem kryptimis, nes jos išliko nepakitusios nuo XX a. 4-ojo dešimtmečio pabaigos.

Lapas Lapų Laida

SN-17-020-TP-SP.A.Ž.AR. 12 45 0
 16

Atkarpa tarp Varpo ir Dvaro gatvių

Aušros alėjos atkarpos tarp Varpo ir Dvaro gatvių užstatymas ir vaizdas buvo formuojamas
XX a. 4-ojo dešimtmečio pabaigoje ir dabartinį vaizdą įgavo 6-ojo dešimtmečio pradžioje.
Užstatymas perimetrinis. Varpo gatvės sankryžoje iš abiejų pusių stovi keturių aukštų daugiabučiai
gyvenamieji namai. Kampai pabrėžti rizalitais, įtrauktais nuo užstatymo linijos. Pirmi aukštai
kampinėje dalyje pritaikyti visuomeninei funkcijai. Tūriai sustambintų proporcijų, bendroje gatvės
kompozicijoje įsilieja organiškai. Pastatų autorius architektas A. Ratnikas. Aušros al. Nr.7 trijų
aukštų daugiabutis gyvenamasis namas yra galimai projektuotas K. Reisono, statytas ~1934 m. Šiuo
metu yra vykdoma objekto įtraukimo į Kultūros registro apskaitą procedūra. Pastato fasado
achitektūra, būdinga Jugendo stiliui, per karą prarado du manieringus bokštelius palėpėje.

14 pav. Aušros al. vaizdas ~ 1937 m.

Aušros al. 9/11 keturių aukštų daugiabutis gyvenamasis namas yra vienas ryškiausių
modernizmo gyvenamosios statybos pavyzdžių Šiauliuose. 1938 m. suprojektavo A. Rozenblimas.
Kitoje gatvės pusėje yra Lietuvos pašto pastatas statytas 1938 m. (Aušros al. 42 architektas K.
Dušauskas-Duž). Šiuo metu yra vykdoma objekto įtraukimo į Kultūros registro apskaitą procedūra.

Lapas Lapų Laida

SN-17-020-TP-SP.A.Ž.AR. 13 45 0
 17

15 pav. Aušros al. vaizdas ~ 1940 m.

Šioje gatvės atkarpoje tarpukario modernizmo pastatai išlikę be esminių pakitimų po 1944
m. miesto sugriovimų. Gatvės erdvė nepakitusi. Vaizdas atitinka istorinį vaizdą, kada buvo
suformuotas istorinis užstatymas ir gatvės erdvė. Gatvės rekonstravimo sprendiniai grindžiami XX
a. 4-ojo dešimtmečio pabaigos ikonografine medžiaga.

Atkarpa tarp Dvaro ir Vaisių gatvių

Nuo Dvaro gatvės sankryžos Aušros alėja kerta istorinį Šiaulių dvaro sodybos, aadinamo
Didždvariu, sklypą. Šiaurinėje sankryžos pusėje yra istorinis 2 aukštų pastatas, statytas 1907 – 1908
metais. Šiaulių iždinės pastatas (unikalus kodas Kultūros vertybių registe – 10748). Tarpukariu jame
įsikūrė Lietuvos banko Šiaulių skyrius. Dviejų aukštų akmens ir plytų mūro pastatas su kampiniu
įėjimu, būdingu XX amžiaus pradžios miesto pastatų architektūrai, išliko iki šių dienų. Užstatymo
principas – kvartalinis perimetrinis. Fasadų kompozicija – istorizmas, eklektika. Prie pastato yra
pristatytas vieno aukšto priestatas, atitrauktas nuo užstatymo linijos.

Lapas Lapų Laida

SN-17-020-TP-SP.A.Ž.AR. 14 45 0
 18

16 pav. Aušros al. vaizdas ~ 1930 m.

Toliau šiaurinę gatvės išklotinę formuoja dvaro sodybos pastatų ansamblis ir parko želdinių
masyvas. Ties Kaštonų alėja tarybiniais metais suformuotas erdvė Lenino paminklui. Šiuo metu
pertvarkyta ir joje pastatyta skulptūra „Aušra“. Skulptūra ir jos erdvė sukomponuota neatsižvelgiant
į istorinę dvaro sodybos parko kompoziciją, buvo pastatyta ne ant Kaštonų alėjos ašies.
Toliau išklotinę formuoja dviejų aukštų simetriškos kompozicijos pastatas. Pastatas yra
atitrauktas nuo užstatymo linijos. Priešais buvo aptverta sklypo dalis. Aušros al. 52a pastatas
statytas 1937 m. Jame buvo įsikūrusi Karininkų ramovė.
Šalia yra vieno aukšto kampinės kompozicijos pastatas, pastatytas ant užstatymo linijos.
Formuoja Vaisių g. kvartalo kampą. Kitoje gatvės Vaisių g. pusėje yra 4 aukštų daugiabutis
gyvenamasis namas, kuris yra perstatytas iš 2 aukštų tarpukarinio pastato jį išplečiant ir užstatymo
plote ir į aukštį. Pastatas prarado istorinio pastato bruožus. Vykdant pastato renovacijos darbus
rekomenduotina jam suteikti tarpukario architektūrai būdingas detales.

Lapas Lapų Laida

SN-17-020-TP-SP.A.Ž.AR. 15 45 0
 19

17 pav. Aušros al. vaizdas nuo Kaštonų al. iki Vaisių g. ~ 1939 m.

Pietinė Aušros alėjos išklotinės atkarpa yra suformuota XX a. 4-ojo dešimtmečio

užstatymo. Nuo pirminio užstatymo beveik nepasikeitusi. Kvartalo kampą formuoja 1937 m.
achitekto Vlado Bitės projektuotas 2 aukštų Šiaulių apygardos ligonių kasos rūmų pasatas (Unikalus
kodas Kultūros vertybių registe – 40836). Pastato tūris lakoniškas, pabrėžta kampinė kompozicija,
išreikšta įėjimo erdvė. Reikšminga kompozicinė detalė yra sklypo tvora. Rengiamu projektu yra
siūloma atkurti trūkstamus tvoros fragmentus, taip gražinat gatvei trūkstamą autentišką elementą.

18 pav. Šiaulių apygardos ligonių kasos rūmų vaizdas~ 1938 m.

Šiaulių filharmonijos pastatas yra atitrauktas nuo gatvės erdvės. Yra pastatytas neigiant
buvusią žemėvaldą ir užstatymo principus. Jo statybai buvo nugriauta buvusi kaimyninio namo
Lapas Lapų Laida

SN-17-020-TP-SP.A.Ž.AR. 16 45 0
 20

pirmo aukšto terasa. Aušros al. 15A gyvenamasis namas, statytas 1934 m. pagal inž. Vlado Bitės
projektą, yra ryškus tarpukario gyvenamosios statybos pavyzdys. Lakoniškas dviejų aukštų tūris
suskaidytas dinamiška horizontalia fasadų kompozicija. Būdingas gatvės elementas – aptvėrimas,
nugriautas. Yra siūloma paženklinti grindinyje buvusią sklypo tvoros vietą.

19 pav. Inž. Vl. Bitės namas ~ 1935 m.

Šiaulių apygardos teismo rūmai, Aušros al. 19, pastatyti 1936 m, projekto autorius
inžinierius Kazys Krikščiukaitis. Solidžios architektūros pastatas buvo pastatytas nugriovus buvusį
Šiaulių ekonomijos administracinį pastatą. Trijų aukštų kampinio plano Apygardos teismo rūmai,
anuometėje spaudoje vadinti didžiausiu Šiaulių pastatu. Pastato fasadų kompozicija lakoniška,
asimetriška. Vyrauja aiškus langų ritmas. Priešais pastatą yra želdinių plotas su išlikusia tarpukarine
tvorele. Tvorelės piešinys nepakitęs nuo pastatymo.

20 pav. Šiaulių apygardos teismo rūmai ~ 1937 m.

Lapas Lapų Laida

SN-17-020-TP-SP.A.Ž.AR. 17 45 0
 21

Lietuvių Tautininkų sąjungos Šiaulių apskrities namai, Aušros al. 21, inž. Vladas Bitė, statyti
1934 m. Pastatas išsiskiria gyvu asimetrišku tūrių žaismu, išraiškingas akcentas – įstiklintos
laiptinės kampas virš pagrindinio įėjimo, viršuje užsibaigiantis aukšta laiptuota sienute. Pastate
įsikūrė Šiaulių apskrities tautinių organizacijų būstinės, dešiniosios pakraipos leidinio „Mūsų
kraštas” redakcija, veikė Lietuvos Tautininkų sąjungos „Vilties” spaustuvė, į Tautininkų namus iš
Vilniaus gatvės perkeltas ir Valstybinis centralinis knygynas. Čia jis turėjo didelę gerai apšviestą
skaityklos salę, atskirą patalpą katalogams ir rūbinę. Pastato kompozicija, detalės išliko beveik
nepakitusios.

21 pav. Lietuvos Tautininkų sąjungos namai ~ 1941 m.

Gretimai stovintys du daugiabučiai gyvenamieji namai tarpukaryje buvo dviejų aukštų.

Pokaryje buvo užstatytas trečias aukštas. Fasadų kompozicija dalinai prarado autentišką dinamiką,
tačiau tarpukario architektūros bruožai yra aiškiai matomi. Vykdant pastatų renovaciją labai svarbu
išsaugoti tarpukario architektūros elementus.
Istorinis perimetrinis užstatymas nutrūksta ties Kaštonų alėja. Pagal XX a. pirmos pusės
miesto planus buvo matyti, kad kaštonų alėja pradeda formuotis kaip miesto gatvė. Tai labai aiškiai
parodo pastatas Aušros al. nr. 25. Pastatas formuoja kvartalo kampą. Gatvės užstatymas sukasi į
Kaštonų alėją. Tarpukaryje pastatas buvo dviejų aukštų. Pokaryje užstatyti dar du aukštai. Keturių
aukštų daugiabutis gyvenamasis namas pratęsė tarpukrio modernizmo tradiciją, išlaikė vientisą
architektūrinę kompoziciją. Šio pastato praplėtimas yra sektinas pavyzdys, kaip galėtų būti
vykdomos Aušros alėjos pastatų renovacijos ir modernoizavimo projektai.

Lapas Lapų Laida

SN-17-020-TP-SP.A.Ž.AR. 18 45 0
 22

22 pav. Aušros al. ir Kaštonų al. sankryža ~ 1939 m.

Aušros alėjos iki Kultūros centro pastato tarpukarinė išklotinė užsibaigia dviem trijų aukštų
perimetrinio užstatytmo pastatais Aušros al. 25A ir 27).

Dvaro sodyba
Yra žinomi Šiaulių dvaro pavadinimai: Šiaulių Ekonomijos dvaras, Šiaulių gubernijos
dvaras, “Fundovyj dvor”, Šiaulių Zubovų dvaras. Manoma, kad dauguma Didždvario pastatų
pastatyti dar karališkosios Šiaulių ekonomijos valdytojo Antano Tyzenhauzo laikais, XVIII a. II –
oje pusėje. Naujai suprojektuotas dvaro sodybos išplanavimas, kaip ir miesto, buvo klasicizmo
stiliaus.
Centriniai dvaro sodybos rūmai spėjama statyti XVIII a. pabaigoje Antano Tyzenhauzo
iniciatyva, senųjų, tikriausiai medinių, dvaro pastatų vietoje. Valdant grafams Zubovams buvo
atlikta dvaro rūmų rekonstrukcija, užstatytas antras aukštas, įveistas prancūziško stiliaus parkas.
Apie 1875 metus rūmai turėję dabartinę išvaizdą.
 23

Po I-ojo Pasaulinio karo vykdant žemės reformą, visa Didždvario valda buvo konfiskuota,
bet po ilgų debatų, 1927 m. vėl grąžinta ankstesniems savininkams. 1924 metų vadinamajame
“Žinių plane” nurodyti 38 Didždvario sodybos pastatai, iš kurių 14 priklausė kareivinėms.
Tarpukariu nutiesus Aušros alėjos gatvės trasą daugelis pastatų buvo nugriauta, dalis integruota į
naujai suformuotą užstatymą.

24 pav. Vaizdas iš katedros bokšto ~ 1930 m.

Aušros alėjos erdvėje iš Šiaulių dvaro sodybos pastatų yra likę buvusi oficina (Aušros alėja
Nr. 48), kurios išvaizda yra ženkliai pasikeitusi, dvaro sodybos rūmai, virtuvės vienaaukštis
pastatas. Šalia dvaro rūmų esantis garažas nėra istorinis dvaro sodybos komplekso pastatas ir
rekomenduojama jį griauti.

Šiaulių dvaro sodybos, vadinamos Didždvariu, parkas

Neatskiriama dvaro sodybos komplekso dalis – parkas, kuris, spėjama, pradėtas kurti XVIII
a. pabaigoje ir buvo formuojamas keliais etapais.
Šiaurės vakarinėje dalyje pasodintas vaismedžių sodas. Nuo sodo parką skyrė alėja, XX a.
pradžioje pradėta vadinti Kaštonų alėja. Parko išplanavimas buvo taisyklingo stačiakampio formos.
Rūmų kiemą puošė apvali medžių ir krūmų klomba, įrengta prieš pagrindinį fasadą.

Lapas Lapų Laida

SN-17-020-TP-SP.A.Ž.AR. 20 45 0
 24

25 pav. Dvaro rūmai XX a. pr.

26 pav. Dvaro rūmai XX a. pr.

XIX a. antroje pusėje buvo paruoštas naujas parko apželdinimo projektas. Jis buvo artimas
angliškam laisvo išplanavimo stiliui, išnaudojant natūralų reljefą ir papildant naujais akcentais.
Matyt tuo metu ir buvo pastatyti mūriniai įvažiavimo vartai prie Dvaro ir Aušros alėjos gatvių
sankryžos.

Lapas Lapų Laida

SN-17-020-TP-SP.A.Ž.AR. 21 45 0
 25

27 pav. Parko planas iš 1852 m. Šiaulių miesto plano

28 pav. Dvaro vartai XX a. pr.

Lapas Lapų Laida

SN-17-020-TP-SP.A.Ž.AR. 22 45 0
 26

Kiti vartai buvo Kaštonų alėjos pradžioje prie Vilniaus gatvės. Jie turbūt buvo nugriauti
XIX a. pabaigoje, atidavus sklypą Mergaičių gimnazijai statyti.
Tuo metu dvaro sodybos parkas buvo puikiai prižiūrimas. Šiaulių visuomenė už nedidelį
mokestį buvo įleidžiama pasidžiaugti krūmų ir gėlių kompozicijomis. Didelė dalis Šiaulių dvaro
sodybos su parku buvo aptverta mūrine tvora, kuri minima dar 1927 metais.
1922 m. Zubovai 3,6 ha parką padovanojo miesto visuomenei su sąlyga, kad jis bus
pavadintas grafų Nikolajaus ir Aleksandros Zubovų vardu ir naudojamas kaip viešas miesto parkas.
Perdavus dvaro sodybos parką miestui, jis buvo pertvarkomas pagal naujus poreikius,
prarado pirminę kompoziciją. Tarybiniais metais buvo panaikinta istorinė takų sistema, erdvinė
planinė kompozicija.
Parkas erdviškai atribotas nuo gatvės, nėra aiškaus patekimo į parką, nėra traukos iš gatvės į
parką. Esamoje planinėje – erdvinėje struktūroje nėra jaučiama visuma tarp dvaro rūmų, dvaro
parko ir Kaštonų alėjos. Buvusi vientisa Šiaulių dvaro sodybos ir parko kompozicija yra sugriauta,
panaikinti istoriniai funkciniai ir erdviniai ryšiai tarp atskirų išlikusių parko dalių ir dvaro pastatų
komplekso.

Atkarpa tarp Vaisių ir Žemaitės gatvių

Šiaurinė gatvės išklotinėje, už Vaisių gatvės dar tęsiasi istorinis perimetrinis užstatymas,
tačiau jau toliau užstatymo linija atitraukta nuo perimetrinio užstatymo linijos. Įėjimas į naująjį
miesto parką suformuotas kartu su P. Višinskio viešosios bibliotekos pastatu ir formuoja didelę
gatvės erdvę, kuri kartu su Kultūros centro parterio erdve sunaikina gatvės, kaip vientisos erdvės
suvokimą.

29 pav. Aušros al. ties Kultūros centru 2017 m.

Lapas Lapų Laida

SN-17-020-TP-SP.A.Ž.AR. 23 45 0
 27

Pietinė gatvės išklotinė, nuo Kaštonų al. iki Vaisių g. dar yra išlikusi istorinio perimetrinio
užstatymo linija. Toliau ji yra padrika. Suformuota laisvo planavimo principais. Ties Kultūros
centro pastatu išplatėja ir formuoja parterį, kurio kompozicija simetriška su pastatu. Kultūros centro
pastatas yra trijų aukštų visuomenių pastatų tarybinės architektūros pastatas pastatytas pagal tipinį
projektą.

30 pav. Kultūros centro vaizdas iš centrinio parko įėjimo 2017 m.

Ties Salantų g. erdvė išlieka ir toliau beformė. Už Salantų g. iki Žemaitės g. yra menamas
perimetrinis užstatymas. Du keturių aukštų daugiabučiai gyvenamieji namai pastatyti beveik gatvės
perimetrinio užstatymo linijoje, tačiau neformuoja perimetro, palieka atvirus vidinius kiemus. Ties
Žemaitės gatvės sankryža keturių aukštų užstatymas yra paneigiantis kvartalinio užstatymo
principus. Užstatymas padrikas. Be aiškios koncepcijos. Vykdant pastatų renovaciją
rekomenduotina išsaugoti esamus tarpukario architektūros bruožus, o esamiems tarybinio
laikotarpio daugiabučiams įvesti tarpukario modernizmo bruožų. Daugiabučių namų fasadus
skaidyti vertikaliais blokais, kad būtų susmulkintas gatvės užstatymo mastelis.

Lapas Lapų Laida

SN-17-020-TP-SP.A.Ž.AR. 24 45 0
 28

31 pav. Aušros al. atkarpa tarp Salantų g. ir Žemaitės g. 2017 m.

Šiaurinėje g. gatvės pusėje, ties Žemaitės g. sankryža, yra išlikęs dviejų aukštų perimetrinio
užstatymo tarpukarinis pastatas, tačiau už jo yra laisvo planavimo principais formuota erdvė prieš
kazino pastatą ir toliau tuščia erdvė iki bibliotekos pastato. Šioje erdvėje reikalingas pastatas, kuris
galėtų apjungti dabar visiškai padriką istorinės gatvės išklotinę.

32 pav. Aušros al. ir Žemaitės g. sankryža ~ 1940 m.

Lapas Lapų Laida

SN-17-020-TP-SP.A.Ž.AR. 25 45 0
 29

33 pav. Aušros al. ir Žemaitės g. sankryža 2017 m.

IŠVADOS
Viena seniausių Šiaulių miesto istorinių gatvių, kuri jungia pagrindinius miesto urbanistinės
struktūros formavimo laikotarpius, šiuo metu nėra identifikuojama kaip istorinio užstatymo gatvė.
Šiaulių dvaro sodybos statiniai integravosi į miesto struktūrą ir prarado savo išskirtinę vertę
planinėje – erdvinėje Šiaulių miesto istorinio centro struktūroje. Dvaro sodybos parkas yra apleistas,
netvarkomų želdinių masyvas. Tarpukario modernizmo užstatymas neidentifikuojamas, kaip
išskirtinės architektūrinės vertės urbanistinė struktūra. Vykdant viešųjų pastatų ir viešųjų erdvių
rekonstravimo projektavimo darbus būtina parodyti istorinius urbanistinės struktūros raidos etapus,
pažymėti buvusios Šiaulių dvaro sodybos teritoriją ir ribas, išryškinti XX a. 4-ojo dešimtmečio
užstatymo komleksiškumą.

Lapas Lapų Laida

SN-17-020-TP-SP.A.Ž.AR. 26 45 0