Professional Documents
Culture Documents
Konstitucinė Teisė
Konstitucinė Teisė
Konstitucija
Konstitucinai įstatymai
Hipotezė – tai sąlygos, aplinkybės, kurioms atsiradus pradeda veikti visa teisės norma. Hipotezė
nurodo, kokių reikia sąlygų, kad dalyviams atsirastų konkrečių teisių ir pareigų.
Dispozicija nurodo, kaip turi elgtis dalyviai, kokios jų teisės ir pareigos, atsiradus hipotezėje
numatytoms aplinkybėms. Čia formuluojamos subjektų teisės, pareigos, nustatomi draudimai ir
apribojimai.Dispozicija gali būti absoliučiai apibrėžta, santykinai apibrėžta ir neapibrėžta.
Absoliučiai apibrėžtos dispozicijos nurodo tikslias teises ir pareigas, kurių dalyviai negali keisti.
Santykinai apibrėžtos – nurodo ne visas teises ir pareigas ir suteikia teisę dalyviams tam tikrais
atvejais patiems jas nusistatyti. Neapibrėžtos dispozicijos suteikia teisę dalyviams šalių
susitarimu patiems nusistatyti teises ir pareigas.
Sankcija – tai teisės normos dalis, kurioje numatomi neigiami padariniai, atsirandantys asmeniui
už dispozicijoje nustatytų reikalavimų nepaisymą. Už konkrečius dispozicijoje nurodytus
konstitucinės teisės normų pažeidimus sankcijas nustato ne konstitucinės teisės, bet kitų teisės
šakų (baudžiamosios, administracinės, civilinės teisės) normos. Tačiau už tam tikrus
konstitucinės teisės pažeidimus gali būti taikomos specifinės teisinio poveikio priemonės –
pilietybės netekimas, Seimo nario mandato netekimas, nepaprastosios padėties įvedimas ir t.t.
Normos yra pirminio pobūdžio. Šių normų pagrindu yra kuriama valstybės valdžios institucijų
Sistema, asmens teisinis statusas, jo santykiai su valstybe ir pan.
Normos lemia kitų teisinės šakų normų turinį, nustato visų visuomeninių santykių teisinio
reguliavimo pradus; šios normas vienija visa teisės sistemą;
Normos turi specifinį įtvirtinimo šaltinį – jos nustatytos Konstitucijoje, jų turinyss atskleidžiamas
Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje;
Normos turi aukščiausią teisinę galią, šias normas turi atitikti viso kitos teisinės normos;
Normos nustato valstybės valdžios institucijų sistemą, institucijų statusą, jų tarpusavio sanykius,
įtvirtina asmens teisinį statusą, jo santykius su valstybe ir pan.
Normos neretai suformuluotos pačia bendriausia prasme, išdėstytos pakankamai abstrakčiai,
todėl jų turinys neretai gali būti atskleistas tik jas interpretuojant;
Daugumai normų būdingas imperatyvumas.
Normoms būdingas didesnis stabilumas, negu kitoms normoms. Tai pasiekiama nustačius
sudėtingesnę jų keitimo, panaikinimo tvarką.
Teismų sistema
1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, kuris vykdo konstitucinę teisminę kontrolę;
2. Konstitucijos 111 straipsnio 1 dalyje nurodyta
3. Konstitucijos 111 straipnsio 2 dalyje nurodyta
Konstitucinis Teismas bylą nagrinėja tik tada, kai Konstitucijoje nustatyti subjektai kreipiasi į jį su prašymu
ištirti įstatymo ar kito teisės akto atitiktį Konstitucijai.Teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti
teisės akto konstitucingumą turi: 1) dėl įstatymo ar kito Seimo priimto akto – Vyriausybė, ne mažesnė kaip
1/5 visų Seimo narių grupė ir teismai; 2) dėl Respublikos Prezidento akto – ne mažesnė kaip 1/5 visų Seimo
narių grupė ir teismai; 3) dėl Vyriausybės akto – ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė, teismai ir
Respublikos Prezidentas. Šiais klausimais Konstitucinis Teismas priima nutarimus.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją už nušalinimą apkaltos būdu turi balsuoti ne mažiau, kaip
3/5 visų Seimo narių.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją apkaltos proceso tvarka iš užimamų pareigų gali būti
pašalinti:
Respublikos Prezidentas;
Seimo narys;
Konstitucinio Teismo teisėjai ir/ar Pirmininkas;
Aukščiausiojo Teismo teisėjai ir/ar Pirmininkas;
Apeliacinio teismo teisėjai ir/ar Pirmininkas.
Minėti pareigūnai gali būti nušalinti apkaltos būdu, jei:
Kaip teisės normų, reguliuojančių pilietybės santykius, visuma, t.y. kaip savarankiškas
konstitucinės teisės institutas.
1. Pastaruosius 10 metų nuolat gyventi LR ir turėti šią teisę prašymo dėl pilietybės suteikimo ir
sprendimo dėl pilietybės priėmimo metu;
4. Neturėti pilietybės;
Referendumas gali vykti tik vieną dieną, tarp ref. petraukos negalimos. Draudžiama dovanomis
papirkti rinkėjus. Klausimai ref. turi būti suformuluoti labai aiškiai, nedviprasmiškai. Negalima
suformuluoti menamų atsakymų.
Politinių partijų steigimų tvarka
1. Politinės partijos steigėjais ir nariais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai, sulaukę 18 metų.
Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai,
sulaukę 18 metų ir nesantys kitų šalių partijų ar politinių organizacijų nariais, gali būti tik politinės
partijos nariais.
2. Politinės partijos steigėjai nuo politinės partijos įregistravimo Juridinių asmenų registre tampa
jos nariais. Tuo pačiu metu Lietuvos Respublikos pilietis gali būti tik vienos politinės partijos
steigėju ar nariu.
3. Politinei partijai įsteigti būtina, kad ji Lietuvos Respublikoje turėtų ne mažiau kaip du
tūkstančius steigėjų. Šie savo ar savo atstovų suvažiavime (susirinkime) turi priimti politinės
partijos įstatus, programą ir išrinkti valdymo organus. Steigėjas gali Lietuvos Respublikos
civilinio kodekso nustatyta tvarka įgalioti kitą asmenį atstovauti jam politinės partijos
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai. Ministerija per 30 dienų nuo visų Juridinių
politinių partijų juridinių asmenų registrui pateikiamų duomenų tikrumą, įstatų, programos
6. Politinės partijos steigimo dokumentai netenka galios, jeigu jie nebuvo pateikti juridinių
7. Politinę partiją išregistruoti iš Juridinių asmenų registro galima tik ją likvidavus. Politinę