Konstitucijos aiškinimo metodai

 Gramatinis – kalbos, gramatikos taisyklės

 Sisteminis – valdžių padalijimo principas
 Istorinis – evoliucinis, kokia kryptimi buvo aiškinama
 Telealoginis(intecijų) – kuo siekė, kai kūrė įstatymą
 Lyginamasis – lyginama su kitomis konstitucijos nuostatomis

Oficialiai konstituciją gali aiškinti Konstitucinis Teismas

Konstitucinės teisės samprata. Aukščiausioji ir

ordinarinė teisė. Konstitucinės teisės šaltiniai
Konstitucinė teisė – viešosios teisės šaka; visuma teisės normų, reguliuojančių valstybinę santvarką, sistemą,
jos institucijas bei sistemos narių teisinius santykius, įgyvendinant politinę valdžią, dalyvaujant valstybinėse
struktūrose (tiesiogiai arba per atstovus, institucijas) valdant politinę organizaciją (valstybė, savivaldybė).
Konstitucinė teisė įtvirtina žmogaus ir piliečio teises ir laisves.
Dominuoja konstitucijoje imperatyvusis metodas.
Viešosios teisės principas – leidžiama tik tai, kas yra leista teisės akto.
Privatinės teisės principas – leidžiama viskas, kas nėra draudžiama
Lietuvos teisės sistemoje išskiriami du teisės lygmenys:
1. Konstitucijos teisė kaip aukščiausioji (teisė par excellence).Šaltiniai: Konstitucija ir konstitucinio
teismo doktrina.
2. Ordinarinė teisė (paprastoji teisė). Apima visas teisės šakas; Šaltiniai: Konstitucija, konstituciniai
įstatymai, įstatymai ir poįstatyminiai aktai.

Konstitucija

Konstitucinai įstatymai

Įstatymai(keičiami tik seimo statutu)

Poįstatyminai teisės aktai:

1. Seimo nutarimai
2. Vyriausybės nutarimai
3. Prezidento dekretai ir kt.
 Konstitucinės teisės normos, jų ypatumai
Teisės normos:

 Hipotezė – tai sąlygos, aplinkybės, kurioms atsiradus pradeda veikti visa teisės norma. Hipotezė
nurodo, kokių reikia sąlygų, kad dalyviams atsirastų konkrečių teisių ir pareigų.
 Dispozicija nurodo, kaip turi elgtis dalyviai, kokios jų teisės ir pareigos, atsiradus hipotezėje
numatytoms aplinkybėms. Čia formuluojamos subjektų teisės, pareigos, nustatomi draudimai ir
apribojimai.Dispozicija gali būti absoliučiai apibrėžta, santykinai apibrėžta ir neapibrėžta.
Absoliučiai apibrėžtos dispozicijos nurodo tikslias teises ir pareigas, kurių dalyviai negali keisti.
Santykinai apibrėžtos – nurodo ne visas teises ir pareigas ir suteikia teisę dalyviams tam tikrais
atvejais patiems jas nusistatyti. Neapibrėžtos dispozicijos suteikia teisę dalyviams šalių
susitarimu patiems nusistatyti teises ir pareigas.
 Sankcija – tai teisės normos dalis, kurioje numatomi neigiami padariniai, atsirandantys asmeniui
už dispozicijoje nustatytų reikalavimų nepaisymą. Už konkrečius dispozicijoje nurodytus
konstitucinės teisės normų pažeidimus sankcijas nustato ne konstitucinės teisės, bet kitų teisės
šakų (baudžiamosios, administracinės, civilinės teisės) normos. Tačiau už tam tikrus
konstitucinės teisės pažeidimus gali būti taikomos specifinės teisinio poveikio priemonės –
pilietybės netekimas, Seimo nario mandato netekimas, nepaprastosios padėties įvedimas ir t.t.

Teisės normos ypatumai:

 Normos yra pirminio pobūdžio. Šių normų pagrindu yra kuriama valstybės valdžios institucijų
Sistema, asmens teisinis statusas, jo santykiai su valstybe ir pan.
 Normos lemia kitų teisinės šakų normų turinį, nustato visų visuomeninių santykių teisinio
reguliavimo pradus; šios normas vienija visa teisės sistemą;
 Normos turi specifinį įtvirtinimo šaltinį – jos nustatytos Konstitucijoje, jų turinyss atskleidžiamas
Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje;
 Normos turi aukščiausią teisinę galią, šias normas turi atitikti viso kitos teisinės normos;
 Normos nustato valstybės valdžios institucijų sistemą, institucijų statusą, jų tarpusavio sanykius,
įtvirtina asmens teisinį statusą, jo santykius su valstybe ir pan.
 Normos neretai suformuluotos pačia bendriausia prasme, išdėstytos pakankamai abstrakčiai,
todėl jų turinys neretai gali būti atskleistas tik jas interpretuojant;
 Daugumai normų būdingas imperatyvumas.
 Normoms būdingas didesnis stabilumas, negu kitoms normoms. Tai pasiekiama nustačius
sudėtingesnę jų keitimo, panaikinimo tvarką.

Įgalioti, Įpareigoti, Drausti, Leisti.

Valdžių padalijimo ir pusiausvyros konstitucinis

principas
Pagal klasikinę valdžių padalijimo sampratą valstybės valdžios skirstomos į įstatymų leidžiamąją,
vykdomąją ir teisminę valdžias.
Valdžių padalijimo principas:
1. Valdžių atskyrimas ir savarankiškumas;
2. Valdžių pusiausvyra (stabdžių ir atsvarų mechanizmas (checks and balances), tarpusavio
kontrolė);
3. Valdžių sąveika
Įstatymų leidžiamąją valdžią vykdo – Seimas.

Įstatymų vykdomąją valdžią vykdo – Vyriausybė, Respublikos Prezidentas.

Teisminę valdžią vykdo – Teismas.

Konstitucinių įstatymų samprata(47,69,150 str.)

Iki tol, kol 1996 m. buvo atlikta Konstitucijos 47 straipsnio pataisa, konstituciniais įstatymais buvo laikomi
įstatymai, kurie bus nurodyti konstitucinių įstatymų sąraše, taip pat įstatymas,kuriuo nustatomas
konstitucinių įstatymų sąrašas. Konstitucijos 47 straipsnyje (1996 m. birželio 20 d. redakcija) nustačius, kad
ne žemės ūkio paskirties žemės sklypų įgijimo nuosavybėn atitinkamus santykius reguliuoja konstitucinis
įstatymas, konstituciniųįstatymų samprata pasikeitė. Tai, kad pagal Konstituciją vieni konstituciniai įstatymai
tokiais tampa dėl to, jog jie yra nurodomi(bus nurodyti) konstitucinių įstatymų sąraše (Konstitucijos 69
straipsnio 3 dalis), o kiti tokiais tampa dėl to, kad jie, kaipkonstituciniai įstatymai, yra nurodyti kuriame nors
Konstitucijos straipsnyje, nereiškia, kad šių konstitucinių įstatymų prigimtis,paskirtis, teisinė galia yra
skirtinga, kad jie priimami, keičiami kitokia balsų dauguma, negu ta, kuri nustatyta Konstitucijos 69straipsnio
3 dalyje. Šie konstituciniai įstatymai yra mažesnės teisinės galios negu Konstitucija, tačiau jų teisinė galia
didesnė negupaprastųjų įstatymų. Konstituciniai įstatymai, nurodyti Konstitucijos 150 straipsnyje, yra
Konstitucijos sudedamoji dalis, jienegali būti tapatinami su „sąrašiniais“ konstituciniais įstatymais ir
konstituciniu įstatymu, nurodytu Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalyje.

Seimo rinkimų principai

 Visuotinė rinkimų teisė (34 str. 1d.)
 Lygi rinkimų teisė (kiekvieno rinkėjo balsas yra lygus, kito rinkėjo balso)
 Tiesioginė rinkimų teisė (seimo nariai renkami tiesiogiai, be tarpininkų)
 Slaptas balsavimas (drauždiama kontroliuoti rinkėjo valią, niekas neuri teisės atskleisti rinkėjo
balsą)

Seimo nario teisinis statusas. Imuniteto

panaikinimo tvarka
Jeigu yra pakankamai duomenų manyti, kad Seimo narys padarė nusikaltimą, generalinis
prokuroras turi kreiptis į Seimą dėl Seimo nario imuniteto panaikinimo. Generalinio prokuroro
teikime turi būti nurodytos faktinės aplinkybės, patvirtinančios, kad yra pagrindas manyti, jog
Seimo narys padarė nusikaltimą, taip pat pateikti prašymą pagrindžiantys įrodymai. Išklausęs
generalinio prokuroro pranešimą, Seimas sprendžia, ar sudaryti tyrimo komisiją.

Respublikos Prezidento aktai, jų rūšys; Respublikos

Prezidento dekretų kontrasignavimo turinys
Teisės aktai: dekretai ir potvarkiai.
Respublikos Prezidento dekretai – tai poįstatyminiai teisės aktai, kuriais įgyvendinamos
įstatymų nuostatos, todėl jie priskirtini valdymo aktams. ( Respublikos Prezidento dekretu yra
skiriami ar atleidžiami valstybės pareigūnai, teikiama pilietybė, skiriami valstybiniai
apdovanojimai)
Kontrasignavimas reiškia, jog Konstitucijos 85 straipsnyje nurodyti Respublikos Prezidento
dekretai, kad turėtų teisinę galią, privalo būti pasirašyti Ministro Pirmininko ar atitinkamo
ministro. Taigi tol, kol toks Respublikos Prezidento dekretas nėra kontrasignuotas, jis negali
 įsigalioti, taigi negali sukelti jokių teisinių padarinių. Be abejo, tam, kad Respublikos Prezidento
dekreta galėtų būti kontrasignuojamas, pirmiausia jis turi būti pasirašytas paties Respublikos
Prezidento.
Potvarkiai – skirtingai nei dekretai, negali būti leidžiami Respublikos Prezidento konstituciniams
įgaliojimams įgyvendinti, o yra priimami sprendžiant Respublikos Prezidento kanceliarijos vidaus
darbo ogranizavimo klausimus bei kitais teisės aktuose nustatytais atvejais.

Teismų sistema
1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, kuris vykdo konstitucinę teisminę kontrolę;
2. Konstitucijos 111 straipsnio 1 dalyje nurodyta
3. Konstitucijos 111 straipnsio 2 dalyje nurodyta

Teismų ir teisėjų nepriklausomumo konstitucinės

garantijos
Išorinis teisėjo nepriklausomumas gali būti aiškinamas kaip laisvės, pagarbos žmogaus teisėms ir
nešališko teisės taikymo garantija, užtikrinanti asmenų lygybę teismui; o vidinis – kaip kiekvieno
individualaus teisėjo nepriklausomumas vykdant teisingumą. Teismų nepriklausomumas –
esminė teisingumo vykdymo sąlyga. Konstitucijos 109 straipsnyje, kuriame skelbiama, kad
teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi; teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso
tik įstatymo.

Konstitucinio Teismo įgaliojimai. Parametrai, pagal

kuriuos Konstitucinis Teismas tiria įstatymų ir kitų
teisės aktų atitiktį Konstitucijai.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas garantuoja Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir
konstitucinį teisingumą spręsdamas, ar įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai neprieštarauja Konstitucijai,
taip pat ar Respublikos Prezidento bei Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams.

Konstitucinis Teismas bylą nagrinėja tik tada, kai Konstitucijoje nustatyti subjektai kreipiasi į jį su
prašymu ištirti įstatymo ar kito teisės akto atitiktį Konstitucijai.Teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su
prašymu ištirti teisės akto konstitucingumą turi: 1) dėl įstatymo ar kito Seimo priimto akto – Vyriausybė,
ne mažesnė kaip 1/5 visų Seimo narių grupė ir teismai; 2) dėl Respublikos Prezidento akto – ne mažesnė
kaip 1/5 visų Seimo narių grupė ir teismai; 3) dėl Vyriausybės akto – ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių
grupė, teismai ir Respublikos Prezidentas. Šiais klausimais Konstitucinis Teismas priima nutarimus.

Apkaltos teisinis reguliavimas

Apkalta, impičmentas – politinės atsakomybės forma, procesas, kuriuo aukščiausi valstybės pareigūnai
gali būti nušalinti nuo užimamų pareigų.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją už nušalinimą apkaltos būdu turi balsuoti ne mažiau, kaip
3/5 visų Seimo narių.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją apkaltos proceso tvarka iš užimamų pareigų gali būti
pašalinti:

 Respublikos Prezidentas;
 Seimo narys;
 Konstitucinio Teismo teisėjai ir/ar Pirmininkas;
 Aukščiausiojo Teismo teisėjai ir/ar Pirmininkas;
 Apeliacinio teismo teisėjai ir/ar Pirmininkas.
Minėti pareigūnai gali būti nušalinti apkaltos būdu, jei:

 Sulaužė duotą priesaiką;
 Padarė nusikaltimą;
 Šiurkščiai pažeidė Konstituciją.
Jei valstybės pareigūnas pašalinamas iš pareigų apkaltos būdu dėl to, kad šiurkščiai pažeidė
Konstituciją ir sulaužė duotą priesaiką, ateityje jis niekada negali užimti pareigų, reikalaujančių duoti
priesaiką.

Pilietybės samprata, pilietybės įgijimas natūralizacijos

būdu
Pilietybė – jungiamoji grandis tarp Tautos suvereniteto ir asmens laisvės. Įgyvendindamas savo pilietines
teises ir pareigas, asmuo dalyvauja realizuodamas Tautos suverenitetą. Pilietybė – vienas iš
demokratijos garantų, numatančių asmens, turinčio piliečio statusą, dalyvavimą valstybės valdyme.

Pilietybė teisės literatūroje suprantama dviem aspektais:

 Kaip objektyviai egzistuojantis asmens teisinis ryšys su valstybe;

 Kaip teisės normų, reguliuojančių pilietybės santykius, visuma, t.y. kaip savarankiškas
konstitucinės teisės institutas.

Pilietybės įgijimas natūralizacijos tvarka:

1. Pastaruosius 10 metų nuolat gyventi LR ir turėti šią teisę prašymo dėl pilietybės suteikimo ir
sprendimo dėl pilietybės priėmimo metu;
2. Išlaikyti valstybinės kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminą;
3. Turėti teisėtą pragyvenimo šaltinį;
4. Neturėti pilietybės;
5. Netenkinti absoliučių pilietybės neteikimo sąlygų;

Referendumo teisinis reguliavimas

Vienam referendumui negali būti teikiami du tarpusavyje nesusiję klausimai. Jeigu referendumui
teikiami du tarpusavyje nesusiję klausimai, dėl klausimo renkama 200tūkst. Balsų.

Referendumas gali vykti tik vieną dieną, tarp ref. petraukos negalimos. Draudžiama dovanomis
papirkti rinkėjus. Klausimai ref. turi būti suformuluoti labai aiškiai, nedviprasmiškai. Negalima
suformuluoti menamų atsakymų.

Politinių partijų steigimų tvarka

Politinių partijų steigimas:

1. Politinės partijos steigėjais ir nariais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai, sulaukę 18

metų. Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai,

sulaukę 18 metų ir nesantys kitų šalių partijų ar politinių organizacijų nariais, gali būti tik

politinės partijos nariais.

2. Politinės partijos steigėjai nuo politinės partijos įregistravimo Juridinių asmenų registre

tampa jos nariais. Tuo pačiu metu Lietuvos Respublikos pilietis gali būti tik vienos politinės

partijos steigėju ar nariu.

3. Politinei partijai įsteigti būtina, kad ji Lietuvos Respublikoje turėtų ne mažiau kaip du

tūkstančius steigėjų. Šie savo ar savo atstovų suvažiavime (susirinkime) turi priimti politinės

partijos įstatus, programą ir išrinkti valdymo organus. Steigėjas gali Lietuvos Respublikos

civilinio kodekso nustatyta tvarka įgalioti kitą asmenį atstovauti jam politinės partijos

steigiamajame suvažiavime (susirinkime). Vienas steigėjas gali pagal įgaliojimą atstovauti ne

daugiau kaip dešimčiai kitų steigėjų.

Pastaba: įgaliojimų tvirtinti notarine tvarka nereikia.

Politinių partijų registravimas:

1.Politinės partijos registruojamos Juridinių asmenų registre.

2. Politinių partijų registravimo, išregistravimo, politinių partijų duomenų ir įstatų pakeitimų

registravimo tvarką nustato Juridinių asmenų registro nuostatai.

3. Partijos steigimo dokumentai, steigėjų sąrašas ir kt. būtini dokumentai pateikiami

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai. Ministerija per 30 dienų nuo visų Juridinių

asmenų registro nuostatuose nurodytų dokumentų ir duomenų gavimo dienos patvirtina

politinių partijų juridinių asmenų registrui pateikiamų duomenų tikrumą, įstatų, programos

ar jų pakeitimų atitikimą įstatymų reikalavimams ir surašo išvadą Juridinių asmenų

registrui.

4. Teisingumo ministerija atsisako patvirtinti pateiktų duomenų tikrumą ir įstatų,

programos, jų pakeitimų ir įstatymų reikalavimų atitikimą, jeigu politinės partijos įstatuose,

programoje ar jų pakeitimuose nurodyti politinės partijos tikslai ir uždaviniai, veiklos būdai

prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui,

įstatymams bei pateikti duomenys neatitinka tikrovės.

5. Teisingumo ministerijos atsisakymas patvirtinti politinės partijos pateikiamų duomenų

tikrumą, įstatų, programos, jų pakeitimų ir įstatymų reikalavimų atitikimą gali būti

skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka.

6. Politinės partijos steigimo dokumentai netenka galios, jeigu jie nebuvo pateikti juridinių

asmenų registrui per šešis mėnesius nuo jų sudarymo.

7. Politinę partiją išregistruoti iš Juridinių asmenų registro galima tik ją likvidavus. Politinę

partiją likviduojama teismo arba politinės partijų narių sprendimu.