1.

Konstitucijų priėmimo aplinkybės- JAV

Prieš JAV konstituciją, buvo pasirašyta JAV nepriklausomybės deklaracija – Antrojo Kontinentinio
kongreso aktas, patvirtintas 1776m. liepos 4d., kuris paskelbė 13 kolonijų nepriklausomybę nuo
Didžiosios Britanijos. Šis aktas pastūmėjo sukurti naują valstybę ir sustiprinti jos valstybės valdžią.
JAV konstitucija buvo priimta 1787m. tai yra pirmoji rašytinė ir trumpiausia konstitucija, priimta
tautos vardu, kuri įsigaliojo tik 1789m.
Konstitucijos keitimo tvarka – JAV
Gegužės 3 d. Konstitucijos preambulėje buvo įtvirtinta, kad ši Konstitucija skelbiama šventa ir
neliečiam, kol tauta įstatymo numatytu laiku savo aiškia valia pripažins būtina pakeisti joje kokį nors
straipsnį. Konstitucijos VI straipsnyje buvo fiksuota, kad siekiant užkirsti kelią šiurkštiems ir
dažniems tautos konstitucijos keitimams ir pripažįstant būtinybę ją tobulinti patyrus, kokių ji turės
pasekmių visų gerovei, numatoma konstituciją peržiūrėti ir pataisyti kas dvidešimt penkeri metai.
Tokį konstitucinį Seimą norima padaryti ekstraordinariniu pagal jam skiriamą įstatymą.
Konstitucijų priėmimo aplinkybės- J. Karalystė
Jungtinės karalystės konstitucija nėra vientisa, tačiau Jungtinės Karalystės konstitucinės teisės
šaltiniai laikomi šie istoriniai dokumentai: 1215m. Didžioji Laisvių chartija, 1679m. Habea Corpus aktas,
1689m. Teisių bilis, 1701m. Santvarko aktas bei kiti istoriniai šaltiniai.
Konstitucijų priėmimo aplinkybės- Prancūzija
Dabartinė Prancūzijos Konstitucija, įtvirtinusi Penktąją Respubliką, buvo priimta tautos referendumu
1958m. Rugsėjo 28d., o įsigaliojo 1958m. Spalio 4 d. Teisinėje ir politikos moksklų literatūroje ji
paprastai vadinama 1958 spalio 4 d. Prancūzijos Konstitucija
Konstitucijos keitimo Tvarka - Prancūzija
Konstitucijos keitimo teisė priklauso Respublikos prezidentui, pasiūlius ministrui pirmininkui, ir
parlamento nariams. Dėl Konstitucijos keitimo projekto ar pasiūlymo turi būti balsuojama abejuose
parlamento rūmuose, t. y. Nacionaliniame susirinkime ir Senate, priimant vienodos redakcijos tekstą.
Pakeitimas laikomas galutiniu, kai jis patvirtinamas referendumu
2. Valdžių padalijimo principas – JAV
Valdymo forma yra demokratija. JAV yra federacinė respublika, sudaryta iš penkiasdešimties
valstijų ir federalinės apygardos.
Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso kuri priklauso iš dviejų rūmų sudarytam Kongresui;
Kongresą sudaro Atstovų rūmai (žemesnieji Kongreso rūmai) ir Senatas (aukštesnieji Kongreso
rūmai)
Vykdomoji valdžia priklauso prezidentui;
Teisminė valdžia priklauso Aukščiausiajam teismui
Valdžių padalijimo principas – J. Karalystė
Valdymo sistema – konstitucinė monarchija.
Vykdomoji valdžia priklauso ministrų kabinetui, kuriam vadovauja ministras pirmininkas, priimantis
sprendimus monarcho vardu.
Nuo 1952 m. Jungtinės Karalystės valdovė – Karalienė Elžbieta II
Valdžia labai centralizuota – visa politinė valdžia yra Londone. Tačiau paskutiniu metu kiekvienoje
priklausančioje tautoje (išskyrus Angliją) įsteigti nuosavi valdžios organai, atsakingi už vidinius
sprendimus.
Įstatymų leidžiamoji valdžia – parlamentas – susideda iš Bendruomenių Rūmų ir Lordų Rūmų.

Valdžių padalijimo principas – Prancūzija

Prancūzijos respublika yra unitarinė valstybė su stipria prezidento valdžia. Prezidentas renkamas
tiesioginių visuotiniu balsavimu 5 metams. Vyriausybei vadovauja prezidento pasiūlytas Ministras
pirmininkas.
Prancūzijos parlamentas yra dvejų rūmų įstatymų leidžiamasis organas, apimantis Nacionalinę asamblėją
ir Senatą. Nacionalinės asamblėjos atstovai atstovauja vietinėms rinkimų apygardoms ir yra tiesiogiai
renkami 5 metų laikotarpiui. Asamblėja turi galią patvirtinti arba paleisti ministrų kabinetą, tad politinė
partija ar jų koalicija, turinti daugumą asamblėjoje, įtakoja vyriausybės sudarymą.
Senatoriai renkami rinkėjų kolegijos 6 metų terminui, perrenkant pusę senatorių kas 3 metai, pradedant
nuo 2008 m. rugsėjo. Senato įstatymų leidžiamosios galios yra apribotos; dvejų rūmų nesutarimo atveju
Nacionalinė asamblėja priima galutinį spendimą, išskyrus konstitucinę teisę ir kai kuriais įstatymais, kurie
yra tiesiogiai numatyti konstitucijos atvejais.