Kas yra nariuotakojai?

Nariuotakojai (Arthropoda) – pagal rūšių skaičių
gausiausias gyvūnų karalystės tipas.
Nariuotakojai – kosmopolitai, paplitę visame pasaulyje,
išskyrus Antarktidos ledynus. Tai trisluoksniai,
bilateraliniai gyvūnai, turintys segmentuotą kūną.
Segmentai gali susilieti (oligomerizacija) ir sudaryti
atskiras kūno dalis. Išsivysto nariuotos galūnės, vyksta
raumenų diferenciacija (išsivysto skersaruožiai
raumenys): atsiranda išorinis chitininis skeletas
(egzoskeletas), apsaugantis nuo įvairaus poveikio, be to,
prie jo prisitvirtina raumenys. Tarpus tarp organų
užpildo miksocelis, susidaręs susiliejus pirminei bei
antrinei kūno ertmėms. Pasižymi tobulomis virškinimo,
kvėpavimo, šalinimo, kraujotakos, nervų, endokrinine ir
lytine sistemomis bei sudėtingu vystymusi (būdingos
įvairios lervinės stadijos).

Nariuotakojai būna 3 rūšių, jie yra: Vėžiagyviai, Voragyviai ir Vabzdžiai.

Vėžiagyviai tai – gana gausi rūšių skaičiumi nariuotakojų (Arthropoda) grupė (aprašyta apie 50 000
rūšių), kuri išskiriama į atskirą potipį. Šios grupės atstovams būdinga labai didelė formų įvairovė,
atsiradusi prisitaikant prie skirtingų ekologinių nišų ir skirtingo gyvenimo būdo. Didžioji dauguma
vėžiagyvių yra vandens gyvūnai, bet taip pat yra ir sausumoje gyvenančių rūšių.

Voragyviai tai - nariuotakojų (Arthropoda) tipo gyvūnų klasė. Lotyniškas klasės pavadinimas kilęs

iš graikų mitologijos veikėjos Arachnės.

Vabždiai tai -  nariuotakojų tipo klasė. Tai gausiausia bestuburių gyvūnų klasė; vabzdžiai sudaro
apie 90 proc. visų gyvūnų rūšių.

Blusos (lot. Siphonaptera (sin. Aphaniptera), angl. Fleas, vok. Flöhe) – vabždžių (Insecta) būrys,
kuriam priklauso besparniai, iš šonų suploti, vikriai šokinėjantys vabzdžiai.
Kūnas apaugęs šereliais ir spygliukais. Galvos šerelių išsidėstymas turi svarbią reikšmę blusų
sistematikoje. Lervos kirmėliškos, bekojės, gyvena paukščių lizduose, landose, savo šeimininkų
namuose ir minta organinių medžiagų puvėsiais. Suaugusios blusos yra paukščių
ir žinduolių ektoparazitai. Minta krauju, platina įvairias infekcines ligas, helmintus.
Lietuvoje plačiai paplitusios šios
blusos:

 Žmoginė
 Šuninė
 Triušinė
 Vištinė ir kt.

BLUSŲ DAUGINIMASIS:
Patelei padėjus kiaušinėlį, šis vystosi į lervą, o iš lervos pavirsta į lėliukę, padengtą limpančiais
siūlais, tam, kad galėtų susilieti su dulkėmis ir niekieno netrukdomos galutinai išsivystyti. Visas
vystymosi procesas dažniausiai trunka 25 — 50 dienų.

Paprastasis elniavabalis (Lucanus cervus) – elniavabalių (Lucanidae) šeimos vabalas. Tai

didžiausias Europos ir Lietuvos vabalas. Kūnas iki 7,5 cm ilgio, su atsikišusiais į priekį didžiuliais, į
elnio ragus panašiais žandais. Patelė 3-3,5 cm ilgio. Aptinkami ąžuolynuose, kur vasaros pabaigoje
jie iš ąžuolų geria rudą rūgtelėjusią sulą. Susitikę du patinai įnirtingai kaunasi savo galingais
žandais-ragais. Pralaimėjusysis dažniausiai atsiduria ant nugaros

ELNIAVABALIŲ DAUGINIMASIS:
Patelės ažuolų dervėse, išpuvusiuose kelmuose deda
stambokus kiaušinėlius. Išsiritusios lervos maitinasi
sutrūnijusio ąžuolo mediena. Lervos auga lėtai, subręsta tik
penktaisiais metais. Ilgiausiai besivystantis vabalas
Lietuvoje.
Lietuvoje labai reta rūšis. Įrašytas į Lietuvos raudonąją
knygą.