Paprastas karpis -  – karpžuvių žuvis, priklausanti karpinių (Cyprinidae) šeimai.

Laukiniai
karpiai vadinami sazanais.

Savaime paplitę Juodosios, Azovo, Kaspijos, Aralo jūrų upių baseinuose, Balchašo
ežero, Amūro upės baseine.

Patelės pradeda neršti sulaukusios 3–4

metų. Neršia 18–20 °C temperatūros
vandenyje, gegužės-birželio mėnesiais.
Jeigu pavasaris vėluoja, jaunikliai pirmais
metais nedaug užauga. Jaunikliai
minta zooplanktonu, paaugę – bentosu,
suaugę – vandens augalija, mėgsta raustis dugne ieškodamas vabzdžių, vėžiagyvių, įskaitant
zooplanktono, smulkių vėžiagyvių, moliuskų, kirmėlių. Žiemą vandens telkiniui apsitraukus
ledu, karpiai tampa apsnūdę, nevikrūs, aktyviai nesimaitina.

Ši svetimvandenė žuvis Lietuvos vandenyse įveista apie XVIIa. Išvesta kelios dešimtys

veislių, kurios skiriasi kūno forma, žvynų danga, spalva. Veisiami tvenkiniuose,
žuvininkystės ūkiuose. Labai dažna verslinė žuvis. Tvenkiniuose šeriami gyvulinės ir
augalinės kilmės pašarais.

Lydeka - plėšri lydekžuvių (Esociformes) būrio žuvis.

Gyvena vidiniuose visos Europos vandenyse, išskyrus Pirėnų pusiasalį,

pietinę Italiją, Kroatiją, Hebridų ir Šetlando salas. Giminiškų rūšių yra Š.
Amerikoje, Rusijoje, kai kur Azijoje.
Lietuvoje paplitusi upėse ir ežeruose. Labai
dažna. Paprastai sugaunama 30–60 cm ilgio, 0,3–
2,5 kg.
Mėgsta stovintį ar lėtai tekantį vandenį ir gilias
tankiai apžėlusias vietas.
Plėšrūnės lydekos beveik visuomet alkanos.
Dažniausiai minta karpinėmis žuvimis. Didelės
lydekos, kitaip negu manoma, dažniausiai gaudo
menkavertes žuveles, tik kai kada pasmaguriaudamos vertingų žuvų mailiumi. Kartais
pasiseka sugauti nedidelį paukštį ar jo jauniklį. Yra žinomas atvejis, kai lydeka buvo
pasigavusi kregždę. Didžiąją maisto raciono dalį sudaro karšiai, kuojos, raudės.
Neatsisako varlių, smulkių vandens žinduolių.
Lydeka turi puikų regėjimą. Dėl savybės puikiai pulti iš pasalų kartais vadinama
„gėlavandeniu rykliu“. Nemėgsta medžioti atvirose vietovėse. Jos nejudėdamos tūno
sąžalyne, kol žaibiškai puola pro šalį praplaukiančią žuvelę. Ilgai išbūti vietoje joms padeda
nuolat judantys gerklės pelekai, plaukiojamoji pūslė ir neporiniai pelekai. Pati lydeka priešų
beveik neturi.
Lydekos labai plėšrios ir tarp jų paplitęs kanibalizmas – kada suaugę individai neretai puola
jaunesnes savo giminaites. Virškinimo sultys, išsiskiriančios skrandyje, gali ištirpdyti net
metalą. Plačiai atvėrusi nasrus lydeka gali praryti net labai stambią žuvį. Ryjant
jos stemplė labai išsitempia. Didelį grobį virškina ilgai, kartais net 3–5 dienas.
Europinių lydekų patelės gyvena ilgiau už patinėlius – patelių normalus amžius iki 12–13
metų, o patinėliai išgyvena iki 5–6 metų. Europinių lydekų amžiaus ilgumas priklauso ir nuo
vandenų vietovių, kuriose gyvena. Anot Miller ir Kennedy duomenų, kurie buvo skelbti 1948
metų spaudoje, jų amžius (matyt patelių) Kanados Saskačevano upės aukštupyje gali siekti
net iki 25 metų. Pagal suomių literatūrą, Suomijoje buvo pagauta europinė lydeka, buvusi
apie 30 metų amžiaus.

Ryklys -  yra kremzlinių žuvų (Chondrichthyes) antbūris.

Jų skeletas sudarytas ne iš kaulo, bet iš kremzlės.
Pasaulyje suskaičiuojama daugiau nei 500 ryklių
rūšių, o patys rykliai atsirado daugiau nei prieš 350
milijonų metų. Didžioji dauguma ryklių yra plėšrūs.
Rykliams būdinga labai gera uoslė, jie taip pat gerai
jaučia vibraciją vandenyje.
Ryklių dydis ir išvaizda labai skiriasi. Didžiausias
ryklys yra bangininis ryklys, kuris yra ir
didžiausia žuvis.
Daug ryklių rūšių yra nykstančios, bet kai kurios tebegaudomos maistui arba sportinės
žūklės metu.
Žvejyboje sugautam rykliui reikia tuoj pat nudirti odą – kitu atveju jo mėsa bus sugadinta.
Pasirodo, tam, kad išlaikytų aplinkos vandens ir savo paties druskingumo balansą, ryklys
išskiria šlapimą pro savo odą.

Raudė - karpžuvių žuvis, priklausanti karpinių (Cyprinidae) šeimai.

Kūnas plokščias, aukštas.
Nugara rudai žalsva,
šonai gelsvos ar auksinės spalvos,
blizgantys. Akys oranžinės su raudona dėme
viršutinėje
dalyje. Žvynai stambūs. Pelekai raudoni, tik
nugarinis ties pamatu tamsiai pilkas.
Šių žuvų mailius blizga sidabriškai, dydis: 1-2 cm. Raudės užauga iki 51,0 cm ilgio ir iki
2,1 kg svorio, bet dažniausiai aptinkamos 20–30 cm ilgio ir 250–300 g svorio. Išgyvena iki
19 metų. Raudės neršia gegužės–birželio mėnesiais, ant vandens augalų.
Gėlavandenė žuvis paplitusi ežeruose ir lėtos tėkmės upėse, Kuršių mariose. Mėgsta
seklias, užžėlusias vietas. Lietuvos vandenyse labai dažna.
Raudžių mailius minta planktonu, suaugusios žuvys – dumbliais, vandens augalais,
vabzdžiais, bestuburiais.