Baudžiamoji byla Nr.

2K-375/2008
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.4.6.2;
2.9.3;
2.9.12 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. rugsėjo 30 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Viktoro Aiduko, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Olego Fedosiuko,
sekretoriaujant Rasai Miškelevičiūtei,
dalyvaujant prokurorui Gintautui Paškevičiui,
nuteistojo R. P. gynėjui advokatui Ipolitui Brazlauskui,
teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal
nukentėjusiojo A. V. J. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 14 d. nutarties, kuria nuteistojo R. P. apeliacinis skundas tenkintas
iš dalies, Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio dalis dėl R. P.
pripažinimo kaltu padarius nusikaltimą, numatytą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, panaikinta ir ši
bylos dalis nutraukta, nesant nukentėjusiojo A. V. J. skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo;
panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš R. P. priteista A. V. J. 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti, A.
V. J. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas; panaikinta nuosprendžio dalis, kuria R. P. pagal BK
140 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 138 straipsnio 1
dalį; nustatyta, kad bausmė, paskiriama pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, yra laisvės apribojimas
vieneriems metams, įpareigojant R. P. per visą laisvės apribojimo laiką nuo 22.00 val. iki 5.00 val.
būti namuose adresu: Taikos pr. 82B-11, Kaunas; iš nuosprendžio nustatomosios dalies dėl
nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, pašalintos aplinkybės: „neveikdamas nei
būtinosios, nei tariamosios ginties, nei nusikaltėlio sulaikymo būklėje, nesant jokiai aplinkybei,
pašalinančiai veikos pavojingumą ir priešingumą teisei“. Kitos nuosprendžio dalys nepakeistos.
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu R. P. buvo nuteistas
pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams, pagal BK 138 straipsnio
1 dalį – laisvės apribojimu vieneriems metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies
1 punktu, bausmės buvo subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė
laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant R. P. per visą laisvės apribojimo laiką nuo
22.00 val. iki 5.00 val. būti namuose adresu: Taikos pr. 82B-11, Kaunas; iš nuteistojo R. P. buvo
priteista R. M. 234 Lt turtinei žalai atlyginti ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti; A. V. J. buvo
priteista 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Teisėjų kolegija, išklaususi teisėjo Olego Fedosiuko pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį
skundą tenkinti, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
 2

nustatė:

R. P. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2007 m. vasario 3 d., apie 13 val.,
Kaune, namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, ties 8-to buto durimis, tyčia trenkė
nukentėjusiajai R. M. medine lazda į dešinės rankos alkūnę ir vieną kartą į krūtinę, padarydamas jai
dešinio alkūnkaulio atvirą lūžimą – nesunkų sveikatos sutrikdymą.
R. P. pirmosios instancijos teismo taip pat buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už
tai, kad toje pačioje vietoje ir tuo pačiu laiku tyčia trenkė nukentėjusiajam A. V. J. medine lazda į
dešinę ranką ir kairį šoną, padarydamas jam poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje, pereinant į
alkūnę – nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu ši
pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis panaikinta.
Kasaciniu skundu nukentėjusysis A. V. J. prašo Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 14 d. nutartį panaikinti, paliekant galioti Kauno miesto
apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nuosprendį.
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nutraukdamas bylą dėl jam padaryto
sveikatos sutrikdymo, nesivadovavo BPK 1 straipsnio imperatyviais nurodymais, kad nusikalstamą
veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas. Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas
nepagrįstai motyvavo, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog A. V. J. būtų žodžiu ar
raštu pateikęs skundą. Be to, nepagrįstai motyvuota, kad tarp nuteistojo ir A. V. J. buvo tik
buitinis konfliktas, neturėjęs visuomeninės reikšmės, ir kad ikiteisminis tyrimas byloje buvo
pradėtas tik dėl R. M. sumušimo. Byloje esantys dokumentai rodo visai priešingai: A. V. J. 2007
m. vasario 3 d. dėl sumušimo ir dėl R. M. sužalojimo (pastaroji buvo paplūdusi krauju, nevaldė
rankos, nes buvo lūžęs alkūnkaulis ir greitosios pagalbos išvežta į ligoninę, kurioje pragulėjo
ilgą laiką), pasiskundė policijai ir ją iškvietė. Be to, 2007 m. vasario 3 d. po sumušimo jis tyrėjo
buvo apklaustas kaip liudytojas ir tą pačią dieną, vadovaujantis BPK 28 straipsniu, pripažintas
nukentėjusiuoju dėl jam padaryto kūno sužalojimo. Kasatorius prašė, kad būtų iškviestas
ekspertas–kriminalistas, kuris padarytų apdaužytų durų, sugadintos spynos, skambučio ir
nusikaltimo įrankio nuotraukas. Taigi ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2007 m. vasario 3 d. dėl
nukentėjusiojo A. V. J. sužalojimo ir tai atitinka BPK 166 straipsnio reikalavimus. Apie tai, kad
kaltinimas dėl jo sumušimo buvo kvalifikuotas ne pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, bet pagal BK
140 straipsnio 1 dalį, jis sužinojo tik pirminio teismo posėdžio metu.
Kasatorius taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad R. M. policijos pareigūnų buvo apklausta
vėliau nei jis, nes ji gulėjo ligoninėje, o po atliktų operacijų negalėjo ir pasirašyti. Nukentėjusiąja ji
buvo pripažinta tik 2007 m. rugsėjo 27 d., t. y. septyniais mėnesiais vėliau nei A. V. J., todėl
nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas tik dėl R. M.
sužalojimo. Anot kasatoriaus, Kauno VPK Dainavos PK 2007 m. vasario 3 d. ikiteisminis
tylimas byloje Nr. 26-1-194-07 buvo pradėtas pagal BK 138 straipsnio l dalį dėl abiejų
nukentėjusiųjų (A. V. J. ir R. M.) sumušimo.
Kasatorius taip pat ginčija apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad tarp jo ir nuteistojo kilo
tik buitinis konfliktas. Name, kuriame jis buvo sužalotas, jis negyveno, nėra nuteistojo kaimynas ar
giminaitis, buitinių–ūkinių ar finansinių reikalų su juo neturėjo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad R.
M. sumušimas nepripažintas buitiniu konfliktu, nors ji gyvena tame pačiame name ir toje pačioje
laiptinėje kaip ir nuteistasis R. P.
Kasatorius taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Kauno apygardos teismo 2008 m. vasario 14
d. nutartį pasirašė viena kolegijos pirmininkė R. C. ir ši nutartis buvo išdalyta visiems proceso
dalyviams. Taip buvo pažeistas BPK 302 straipsnis, kuriame reikalaujama, kad nuosprendį
pasirašytų visi jį priėmę teisėjai. Tai rodo, kad kiti du teisėjai nenagrinėjo byloje esamų dokumentų,
o nutartį pasirašė formaliai. Pirmininkavusi teisėja priėmė neobjektyvią, nepagrįstą nutartį, savaip
interpretuodama BPK 407 ir 409 straipsnius.
Kasacinis skundas tenkintinas.
 3

Dėl privataus kaltinimo bylų proceso nuostatų (BPK 407, 409 straipsniai) taikymo
Nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, priskiriama veikoms, dėl kurių
bylos procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka (BPK 407 straipsnis). Procesas privataus kaltinimo
bylose pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas.
Ikiteisminis tyrimas privataus kaltinimo bylose neatliekamas, procesas pradedamas paduodant
skundą ar pareiškimą pirmosios instancijos teismui. BPK 409 straipsnyje numatytos išimtys, kai
procesas dėl BPK 407 straipsnyje nurodytos veikos vyksta ne privataus kaltinimo, o įprasta tvarka:
1) kai BPK 407 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę arba 2) kai ja
padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų. Šiais atvejais
baudžiamąjį procesą dėl šių veikų turi teisę pradėti ir prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo
skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
2006 m. sausio 16 d. nutarime pabrėžta, kad prokuroras, įgyvendindamas arba atsisakydamas
įgyvendinti savo įgaliojimus, nustatytus BPK 409 straipsnio 1 ar 2 dalyje, turi pagrįsti sprendimą
teisiniais argumentais. BPK nenustatyta, kokia konkrečia forma, esant BPK 409 straipsnio 1 dalyje
nustatytam pagrindui, turi būti išreikštas prokuroro reikalavimas pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau
visada turi būti surašytas motyvuotas sprendimas (paprastai šiuo atveju priimamas nutarimas),
kuriame nurodomi išsamūs argumentai, pagrindžiantys BPK 409 straipsnio 1 dalyje nustatytos bent
vienos aplinkybės buvimą (kasacinė nutartis Nr. 2K–67/2007).
Nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas ne tik dėl nusikalstamos veikos,
numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, bet ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140
straipsnio 1 dalyje. Nustačius, kad A. V. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (2007 m.
vasario 5 d. specialisto išvada Nr. G-1673), kvalifikuojamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, t. y.
paaiškėjus nusikalstamos veikos, nurodytos BPK 407 straipsnyje, požymiams, ikiteisminis tyrimas
dėl šios veikos buvo tęsiamas nesilaikant BPK 409 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos:
prokuroras nepagrindė būtinumo ir neišreiškė reikalavimo tęsti pradėtą baudžiamąjį procesą. 2007
m. spalio 26 d. R. P. buvo pareikšti kaltinimai pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1
dalį, o byla perduota teismui. Taigi procesas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio
1 dalyje, buvo atliekamas nesilaikant BPK nuostatų.
Kita vertus, kolegija laiko, kad šis BPK pažeidimas buvo ištaisytas nagrinėjant bylą pirmosios
instancijos teisme, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, nutraukęs bylą pagal BK 140 straipsnio
1 dalį, pažeidė nukentėjusiojo teises reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas
nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos
atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis).
Kolegija nesutinka su apeliacinės instancijos teismo argumentais, kuriais buvo grindžiamas
bylos nutraukimas dėl A. V. J. padaryto sveikatos sutrikdymo: kad nėra nei būtino tokio pobūdžio
bylose nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo skundo, nei BPK 409 straipsnyje nurodyto pagrindo
pereiti iš privataus į valstybinį kaltinimą. Pirma, A. V. J. jau įvykio dieną, t. y. 2007 m. vasario 3
d., iš pradžių apklausus jį kaip liudytoją, buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Paaiškėjus jam
padaryto sveikatos sutrikdymo mastui, A. V. J. nebuvo išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose, norint
tęsti procesą, būtina parašyti skundą ir kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Atsižvelgdama į
tai, kolegija laiko pagrįstu kasatoriaus argumentą, kad jis išreiškė savo poziciją dėl būtinumo
vykdyti baudžiamąjį procesą: pranešė apie įvykį policijai, davė parodymus, pasirašė nutarime
pripažinti jį nukentėjusiuoju, o nagrinėjant bylą teisme atsisakė taikytis su teisiamuoju. Antra,
kolegija pažymi, kad šiuo atveju prokuroras, nors to tinkamai neįformino, bet turėjo teisinį pagrindą
pereiti iš privataus į valstybinį kaltinimą. Tokiu pagrindu kolegija laiko tai, kad toje pačioje byloje
R. P. buvo kaltinamas ne tik pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl sveikatos sutrikdymo A. V. J.), bet
ir pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (dėl sveikatos sutrikdymo R. M.). Smurtiniai veiksmai prieš abu
nukentėjusiuosius buvo naudojami to paties asmens, tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, taigi šių
nusikalstamų veikų tyrimas buvo glaudžiai susijęs. Todėl galima teigti, kad nusikalstama veika
prieš A. V. J. įgavo visuomeninę reikšmę, nes nuo šios veikos tyrimo rezultatų tiesiogiai priklausė
nusikalstamos veikos prieš R. M. atskleidimas ir įrodinėjimas. Procesų dėl to paties asmens toje
pačioje vietoje ir tuo pačiu laiku padarytų nusikalstamų veikų prieš skirtingus nukentėjusiuosius
 4

vykdymas kartu toje pačioje byloje šiuo atveju visiškai atitiko viešąjį interesą, nors tai ir nebuvo
tinkamai įforminta.
Kolegija, pripažindama nepagrįstu bylos nutraukimą dėl A. V. J. padaryto sveikatos
sutrikdymo, atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo atlikimas, kai dėl padarytos veikos iš
tikrųjų galėjo būti vykdomas tik privatus kaltinimas, nėra besąlygiškas pagrindas teismui tokią bylą
nutraukti. Pvz., BPK numato galimybę teismui priimti nuosprendį, kai bylą nagrinėjant teisme
atsiranda pagrindas manyti, kad kaltinamojo veika gali būti perkvalifikuota iš nusikalstamos veikos,
nagrinėjamos valstybinio kaltinimo tvarka, į nusikalstamą veiką, nagrinėjamą privataus kaltinimo
tvarka. Tokiais atvejais teisiamojo posėdžio pirmininkas iki įrodymų tyrimo pabaigos paklausia
nukentėjusįjį, ar šis nesusitaikytų su kaltinamuoju, jei veika būtų perkvalifikuota pagal BPK 407
straipsnyje nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius (BPK 417 straipsnio
2 dalis). Nukentėjusiajam reikalaujant, kad kaltinamasis būtų nuteistas už nusikalstamą veiką,
nagrinėjamą privataus kaltinimo tvarka, teismas dėl šios veikos pasitarimų kambaryje priima
nuosprendį (BPK 417 straipsnio 3 dalis). Taigi sistemiškai analizuojant privataus kaltinimo bylų
proceso nuostatas, konstatuotina, kad sutaikinimo procedūra padeda išvengti tiek teisiamojo, tiek
nukentėjusiojo procesinių teisių pažeidimo ir tam tikrais atvejais panaikina kliūtis teismui priimti
nuosprendį dėl BPK 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos net ir tuo atveju, kai dėl jos
buvo atliktas ikiteisminis tyrimas.
Nagrinėjamu atveju teismas iki įrodymų tyrimo pradžios išaiškino nukentėjusiajam A. V. J.
teisinę susitaikymo galimybę, paklausė, ar šis nesusitaikytų su kaltinamuoju. Į tai A. V. J. atsakė,
kad susitaikymas neįmanomas (b. l. 133), taigi faktiškai pareikalavo, kad kaltinamasis būtų
nuteistas už nusikalstamą veiką, kuri nagrinėjama privataus kaltinimo tvarka. Esant tokioms
aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs apkaltinamąjį
nuosprendį tiek dėl kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, tiek dėl kaltinimo pagal BK 140
straipsnio 1 dalį, esminio BPK pažeidimo nepadarė.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis
dėl R. P. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį panaikinta ir ši bylos dalis nutraukta, naikintina.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.
vasario 14 d. nutartį ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 10 d.
nuosprendį be pakeitimų.

Teisėjai Viktoras Aidukas

Rimantas Baumilas

Olegas Fedosiukas