1. Su kuo pilietybės institutas yra neatskiriamai susijęs?

 PILIETYBĖ – jungiamoji grandis tarp tautos suvereniteto ir asmens laisvės;

 Pilietybė yra valstybės atributas – valstybė be piliečių neegzistuoja;
 Pilietybė neatskiriama nuo tautos ir valstybės suvereniteto, nacionalinio identiteto, asmens
teisių ir laisvių;
 Su pilietybe siejasi žmogaus teisės, laisvės, pareigos, jų apimtis ir turinys.

2. Ką realizuoja asmuo įgyvendindamas savo pilietines teises ir pareigas?

Asmuo realizuoja Tautos suverenitetą įgyvendindamas pilietines teises ir pareigas.

3. Kieno dar yra garantas pilietybė?

PILIETYBĖ – vienas iš demokratijos garantų, numatančių asmens, turinčio piliečio statusą,
dalyvavimą valstybės valdyme.

4. Kodėl pilietybė lemia teisinį asmens statusą?

 Pilietybė lemia asmens teisinį statusą, nes su pilietybe siejasi žmogaus teisės, laisvės,
pareigos, jų apimtis, turinys.
 Pilietybės turėjimas – prielaida turėti visas teises ir laisves, įtvirtintas Konstitucijoje ir
įstatymuose, taip pat vykdyti nustatytas pareigas.
 Asmuo, net ir neturintis pilietybės, turi visas prigimtines teises ir laisves.

5. Kokiais dviem aspektais pilietybė suprantama teisės mokslo literatūroje?

PILIETYBĖ – objektyviai egzistuojantis asmens teisinis ryšys su valstybe;
PILIETYBĖ – teisės normų, reguliuojančių pilietybės santykius, visuma; savarankiškas konstitucinės
teisės institutas.

6. Kokią pilietybės sampratą yra suformulavęs Konstitucinis Teismas?

PILIETYBĖ – nuolatinis asmens politinis teisinis ryšys su konkrečia valstybe, grindžiamas
abipusėmis teisėmis ir pareigomis ir iš jų išplaukiančiu savitarpio pasitikėjimu, ištikimybe, gynyba.

7. Ar kiekvienas asmens ryšys su valstybe yra laikomas pilietybe?

 Ne kiekvienas asmens ryšys su valstybe yra pilietybė – pvz., tarp užsieniečių, gyvenančių
kitoje valstybėje, ir tos valstybės atsiranda tam tikras teisinis ryšys.
 Skirtumas: pilietybės nekintamumas erdvėje ir laike.
Ryšys tarp valstybės ir piliečio yra nuolatinis: jis atsiranda nuo gimimo arba pilietybės įgijimo
momento ir baigiasi piliečio mirtimi arba netekus pilietybės pagal įstatymą; šis ryšys
nenutrūksta net ir piliečiui išvykus iš savo šalies. LR Pilietybės įstatymo 6.3 teigiama, kad
„Lietuvos valstybė gina ir globoja savo piliečius už LT teritorijos ribų“ – tokią gynybą LR
vykdo per diplomatines ir konsulines atstovybes užsienyje, taigi pilietybė nėra apribota
erdvėje.
Teisinis ryšys su užsieniečiu nutrūksta jam išvykus iš LR.

8. Kas priklauso pilietinei tautai pagal Konstitucinio Teismo doktriną?

PILIETINĖ TAUTA – valstybinė bendruomenė, jungianti atitinkamos valstybės piliečius,
nepriklausomai nuo jų etninės kilmės;
Pilietinę tautą sudaro piliečių visuma – Lietuvos pilietinei tautai priklauso visi LR piliečiai, nepaisant
to, ar jie yra nacijai (lietuviai), ar tautinių mažumų atstovai.
 9. Į kokius etapus galima suskirstyti LR pilietybės teisinį reguliavimą?
1. 1918-1940 m. – atkūrus nepriklausomybę, reikėjo teisiškai apibrėžti, kurie asmenys yra laikomi
Lietuvos piliečiais, nustatyti pilietybės įgijimo ir netekimo pagrindus ir reglamentuoti pilietybės
klausimų sprendimo tvarką;
Pirmasis aktas – 1919 sausio 9 d. Ministrų kabineto priimtas Laikinasis įstatymas apie pilietybę.
Pagal jį Lietuvos piliečių korpusą sudarė: nuolatiniai Lietuvos gyventojai bei iš užsienio į Lietuvą
grįžę gyventi jų vaikai; asmenys, iki 1914 m. ne mažiau kaip 10 metų išgyvenę Lietuvoje arba
turintys nekilnojamojo turto arba nuolatinį darbą; asmenys, įgavę pilietybę gimdami arba
vedybomis; natūralizacijos būdu pilietybę įgiję asmenys.
1939 m. rugpjūčio 8 d. – LR Prezidento paskelbtas naujas LR pilietybės įstatymas. Piliečiai –
pilietybę įgavę gimimo būdu; pilietis – santuokinis vaikas, jei jo tėvas LR pilietis; nesantuokinis,
jei jo motina LR pilietė; nežinomų tėvų vaikas, gimęs LR teritorijoje.
2. 1940-1989 m. – Sovietų Sąjungai įvykdžius agresiją prieš nepriklausomą LR, LR buvo okupuota,
aneksuota ir inkorporuota į Sovietų Sąjungą; buvo nutrauktas 1938 m. Konstitucijos ir kitų teisės
aktų veikimas.
1940 m. rugpjūčio 25 d. Liaudies seimas priėmė Lietuvos TSR Konstituciją; pilietybė apibrėžta
taip, jog „Kiekvienas Lietuvos TSR pilietis yra TSRS pilietis“;
1940 m. rugsėjo 7 d. – Sovietų Sąjungos Aukščiausios Tarybos prezidiumas išleido įsaką „Dėl
Lietuvos, Latvijos ir Estijos TSR pilietybės įsigijimo tvarkos“: „Lietuvos, Latvijos ir Estijos TSR
piliečiai nuo šių respublikų į TSRS priėmimą dienos yra TSRS piliečiai“. Tačiau šis sprendimas,
kurį priėmė ne pagal įstatymus išrinkta valdžia, priėmusi neteisėtą sprendimą ir paneigusi
Lietuvos valstybės egzistavimą, visus Lietuvos piliečius buvo paskelbusi TSRS piliečiais, o toks
veiksmas yra niekinis, tad atitinkamai TSRS pilietybė pripažįstama kaip niekinė.
3. 1990 m.-dabar – Sovietų Sąjungoje buvo pradėtos politinės reformos, kurios buvo tiesiogiai
susijusios su visuomenės gyvavimo liberalizmu.
1988 m. vasarą susikūrė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, kuris savo steigiamajame suvažiavime
iškėlė klausimą dėl Lietuvos TRS valstybinio suvereniteto. Šio klausimo sprendimas turėjo apimti
ir Lietuvos TSR pilietybės statusą.
Lietuvos TSR pilietybės įstatymas buvo priimtas 1989 m. lapkričio 3 d. Pagal jį Lietuvos TSR
piliečiai yra:
 Asmenys, kurie buvo LR piliečiai, jų vaikai, vaikaičiai, kiti iki 1940 m. birželio 15 d,
buvusieji nuolatiniai dabartinės Lietuvos TSR gyventojai, jų vaikai, vaikaičiai, nuolat
gyvenantys Lietuvos TSR teritorijoje.
 Asmenys, turintys nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos TSR, jei jie patys gimę arba
įrodę, kad bent vienas iš tėvų ar seneliai yra gimę Lietuvos TSR teritorijoje ir jei nėra
kitos valstybės piliečiai.
 Kiti asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nuolat gyveno Respublikos
teritorijoje ir turi čia nuolatinę gyvenamąją vietą arba nuolatinį legalų pragyvenimo
šaltinį. Šie asmenys per 2 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo laisvai apsisprendžia dėl
pilietybės.
 Kiti asmenys, įgiję Lietuvos TRS pilietybę pagal šį įstatymą.

10. Koks buvo pirmasis teisės aktas reglamentuojantis Lietuvos pilietybę?

Pirmasis aktas – 1919 sausio 9 d. Ministrų kabineto priimtas Laikinasis įstatymas apie pilietybę;
Pagal jį Lietuvos piliečių korpusą sudarė:
nuolatiniai Lietuvos gyventojai bei iš užsienio į Lietuvą grįžę gyventi jų vaikai;
asmenys, iki 1914 m. ne mažiau kaip 10 metų išgyvenę Lietuvoje arba turintys nekilnojamojo turto
arba nuolatinį darbą;
asmenys, įgavę pilietybę gimdami arba vedybomis;
natūralizacijos būdu pilietybę įgiję asmenys.

11. Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę 1990 m. kovo 11 d. kas buvo nustatyta Laikinajame
Pagrindiniame Įstatyme?
 Laikinasis Pagrindinis Įstatymas buvo ir laikinoji Lietuvos Konstitucija;
 Jame buvo nurodyta, kad Lietuvos pilietybės turinį, įgijimo bei netekimo sąlygas ir tvarką
nustato Pilietybės įstatymas.

12. Kada buvo priimtas pirmasis nepriklausomos Lietuvos pilietybės įstatymas?

1991 gruodžio 5 d. – Pirmasis nepriklausomos Lietuvos Pilietybės įstatymas.

13. Kas pagal šį įstatymą yra laikomi Lietuvos piliečiais?

 Asmenys, kurie iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, jų vaikai, vaikaičiai;
 Asmenys, kurie įgijo Lietuvos TSR, o vėliau LR pilietybę pagal 1989 m. lapkričio 3 d.
Lietuvos TSR pilietybės įstatymą;

14. Kas paprastai nustatoma Konstitucijoje ir įstatymuose reglamentuojant pilietybės institutą?

 PILIETYBĖ KAIP LR KONSTITUCINĖS TEISĖS INSTITUTAS – visuma LR
konstitucinės teisės normų, reguliuojančių pilietybės santykius;
 Valstybė savarankiškai nustato esminius pilietybės pradus ir konkretų šio instituto turinį;
 Konstitucijoje ir įstatymuose valstybė apibrėžia, kokie asmenys yra laikomi valstybės
piliečiais, kokios jų teisės ir pareigos, kokia pilietybės įgijimo ir netekimo tvarka, sąlygos.

15. Kur yra nustatytas pilietybės santykių reguliavimo pagrindas? Kokiuose Konstitucijos
straipsniuose? Kas juose nustatyta?
Pilietybės santykių reguliavimo pagrindas – Konstitucija.
12 straipsnis: Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais
pagrindais. Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos
Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.

Piliečių teisinis statusas:

3 straipsnis, 2 dalis: Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į
Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką.
9 straipsnis, 1 dalis: Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu.
9 straipsnis, 3 dalis: Referendumas taip pat skelbiamas, jeigu jo reikalauja ne mažiau kaip 300
tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę.
13 straipsnis, 1 dalis: Lietuvos valstybė globoja savo piliečius užsienyje.

16. Kas nustatyta Konstitucijos 84 str. ?

84 straipsnis, 21 punktas: LR pilietybę įstatymo nustatyta tvarka teikia Respublikos Prezidentas.

17. Kas pagal LR pilietybės įstatymo 5 str. laikomi piliečiais?

PĮ 5 straipsnis:
Lietuvos Respublikos piliečiai yra:
1) asmenys, kurie šio įstatymo įsigaliojimo dieną yra Lietuvos Respublikos piliečiai;
2) asmenys, atkūrę Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šį įstatymą;
3) asmenys, įgiję Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šį įstatymą.

18. Kokiais principais grindžiamas pilietybės institutas?

PĮ 3 straipsnis:
1. LR pilietybė yra grindžiama LR ir jos pilietybės tęstinumu;
2. Kiekvienas lietuvis turi teisę į LR pilietybę, kuri įgyvendinama Pilietybės įstatymo numatyta
tvarka;
3. LR pilietybė yra lygi neatsižvelgiant į jos įgijimo pagrindą;
4. LR pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus Pilietybės įstatyme numatytus
atskirus atvejus;
5. LR pilietis, gyvenantis kitoje valstybėje, nepraranda LR pilietybės;
6. LR pilietis, sudaręs santuoką su kitos valstybės piliečiu, ją nutraukęs, taip pat pasikeitus jp
sutuoktinio pilietybei, nepraranda LR pilietybės.
7. LR pilietis turi teisę atsisakyti LR pilietybės, išskyrus Pilietybės įstatyme numatytus atvejus;
8. Iš KR piliečio pilietybė negali būti atimta. LR pilietybės netenkama tik Pilietybės įstatyme
numatytais pagrindais ir tvarka;
9. Vaiko, kuris LR pilietybę įgijo gimdamas, pilietybė nesikeičia pasikeitus jo tėvų ar vieno iš
tėvų pilietybei.

19. Į kokias sritis galima suskirstyti visą pilietybės teisinį reguliavimą?

1. LR pilietybės įgijimo teisinis reguliavimas;
2. LR pilietybės atkūrimo teisinis reguliavimas;
3. LT pilietybės netekimo teisinis reguliavimas;
4. Dvigubos pilietybės teisinis reguliavimas;
5. LR pilietybės klausimų nagrinėjimo ir sprendimo teisinis reguliavimas.

20. Kokiais būdais įgyjama Lietuvos Respublikos pilietybė pagal Pilietybės įstatymą?
PĮ 13 straipsnis:
Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama:
1) gimstant;
2) suteikus Lietuvos Respublikos pilietybę supaprastinta tvarka;
3) suteikus Lietuvos Respublikos pilietybę natūralizacijos tvarka;
4) suteikus Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka;
5) grąžinus Lietuvos Respublikos pilietybę;
6) Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais.

21. Kaip dar vadinamas pilietybės įgijimas gimstant?

FILIACIJA – pagrindinis pilietybės įgijimo būdas;
Šiuo būdu užtikrinamas pilietybės tęstinumas ir valstybinės bendruomenės – pilietinės tautos –
tęstinumas;

22. Kokie yra būdai pilietybės įgijimo gimstant?

 Vaikas gali įgyti savo tėvų pilietybę neatsižvelgiant į tai, ar jis gimė tėvų pilietybės
valstybėje, ar ne – kraujo teisės principas IUS SANGUINIS
 Vaikas gali įgyti savo gimimo vietos valstybės pilietybę, neatsižvelgiant į tėvų pilietybę –
žemės teisės principas IUS SOLI.
 23. Ar jie gali būti derinami?
Gali būti derinami – IUS SUNGUINIS ir IUS SOLI priklauso nuo valstybėje susiformavusių
papročių, tradicijų ir kultūros.

24. Kokiais atvejais Lietuvoje taikomas pilietybės įgijimas pagal vaiko gimimo vietą?
Šis įgijimas LR netaikomas, išskyrus tuos atvejus, kai LR teritorijoje randamas arba gyvena vaikas,
kurio abu tėvai nežinomi, arba kurio abu tėvai ar turėtas vienas iš tėvų yra mirę arba pripažinti
nežinia kur esančiais, arba jie pripažinti neveiksniais arba jiems apribota tėvų valdžia ir vaikui
nustatyta nuolatinė globa/rūpyba. Nebent paaiškėja, kad jis yra įgijęs ar galėtų įgyti kitos valstybės
pilietybę.‘

25. Kaip yra kai bent vienas iš tėvų yra pilietis?

 LR pilietybės įgijimui gimstant yra viena sąlyga – bent vienas iš tėvų turi būti LR pilietis IUS
SANGUINIS.
 Jei ši sąlyga tenkinama, vaikas laikomas LR piliečiu, jam pilietybė suteikiama automatiškai,
su gimimo liudijimu, nesvarbu, kurioje valstybėje jis gimęs.
 Gimęs vaikas įgyja pilietybę neatsižvelgiant į gimimo vietą ir tada, kai bent vienas iš jo tėvų
buvo LR pilietis, tačiau mirė iki vaiko gimimo, arba kai vaikas gimsta asmenims be
pilietybės, teisėtai gyvenantiems Lietuvoje.
 Jeigu vienas iš vaiko tėvų yra asmuo be pilietybės, teisėtai gyvenantis Lietuvoje, o kitas iš
tėvų yra nežinomas, toks vaikas būtų laikomas LR piliečiu tik tada, jei gimdamas neįgyja
kitos pilietybės.

26. Pilietybės įgijimas natūralizacijos tvarka?

 Tokiu būdu pilietybė yra suteikiama asmeniui, atitinkančiam įstatymo numatytas sąlygas:
reikalavimą gyventi valstybėje tam tikrą įstatyme numatytą laiką ir mokėti valstybinę kalbą.
 Pagal KT, pilietybę įgyti siekiantį asmenį ir valstybę dar iki pilietybės suteikimo turi sieti
nuolatinis faktinis ryšys, kad nuolatinis gyvenimas valstybėje tam tikrą įstatyme nustatytą
laiką ir valstybinės kalbos mokėjimas yra būtinos prielaidos tokiam asmeniui suvokti tautos
mentalitetą ir jos siekius, valstybės konstitucinę santvarką, susipažinti su tautos ir valstybės
istorija, kultūra, papročiais, tradicijomis, pasirengti prisiimti atsakomybę už valstybės dabartį
ir ateitį.

27. Kokios sąlygos įgyti pilietybę natūralizacijos tvarka?

PĮ 18 straipsnis, 1 dalis:
1) pastaruosius 10 metų teisėtai nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje;
2) prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo pateikimo ir sprendimo dėl Lietuvos
Respublikos pilietybės suteikimo priėmimo metu turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;
3) išlaikė valstybinės kalbos egzaminą;
4) išlaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą;
5) turi teisėtą pragyvenimo šaltinį;
6) yra asmuo be pilietybės arba yra pilietis tokios valstybės, pagal kurios teisę Lietuvos
Respublikos pilietybės įgijimo atveju praranda tos valstybės pilietybę, arba raštu pareiškia savo valią
atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė;
7) nėra šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytų aplinkybių (pilietybės netekimo).

28. Kokiam asmeniui negali būti teikiama Lietuvos Respublikos pilietybė?

PĮ 22 straipsnis:
 Aplinkybės, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė neteikiama ir negrąžinama
Lietuvos Respublikos pilietybė natūralizacijos tvarka, supaprastinta tvarka, išimties tvarka
neteikiama, taip pat negrąžinama asmenims, kurie:
1) rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė tarptautinius nusikaltimus – agresiją, genocidą,
nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus;
2) rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė nusikalstamas veikas prieš Lietuvos Respubliką;
3) iki atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką kitoje valstybėje buvo bausti laisvės atėmimo
bausme už tyčinį nusikaltimą, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus laikomas labai
sunkiu nusikaltimu, arba Lietuvos Respublikoje buvo bausti už labai sunkų nusikaltimą,
nesvarbu, ar išnyko teistumas už šiame punkte nurodytus nusikaltimus, ar neišnyko;
4) įstatymų nustatyta tvarka neturi teisės gauti dokumento, patvirtinančio teisę nuolat gyventi
Lietuvos Respublikoje.

29. Ar gali būti pilietybė nesuteikiama jei asmuo atitinka visus kriterijus?
Gali būti teikiama atsižvelgiant į LR interesus – asmuo gali tenkinti visas natūralizacijai keliamas
sąlygas, tačiau pilietybė gali būti nesuteikta motyvuojant valstybės interesais.

30. Kokios natūralizacijos sąlygos, asmenims susituokusiems su LR piliečiais?

PĮ 19 straipsnis (čia ne visas):
Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas asmenims, sudariusiems santuoką su Lietuvos
Respublikos piliečiais
1. Asmeniui, sudariusiam santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu ir pastaruosius 7 metus bendrai
su sutuoktiniu teisėtai nuolat gyvenančiam Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos pilietybė gali
būti suteikiama.
2. Asmeniui, sudariusiam santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu: tremtiniu, politiniu kaliniu ar jų
vaiku, gimusiu tremtyje, Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti suteikiama, jeigu jis pastaruosius 5
metus bendrai su sutuoktiniu, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, teisėtai nuolat gyvena Lietuvos
Respublikoje;
3. Asmeniui, kuris pragyveno Lietuvos Respublikoje ilgiau kaip vienus metus susituokęs su Lietuvos
Respublikos piliečiu, kuris vėliau mirė, Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti suteikiama, jeigu jis
teisėtai nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje pastaruosius 5 metus;

31. Kas suteikia pilietybę ir kokiu aktu?

LR pilietybę natūralizacijos tvarka asmeniui suteikia RP, išleisdamas dekretą. Leisdamas dekretus RP
pilietybę teikia ir supaprastinta bei išimties tvarka. Jis turi vadovautis valstybės interesais.

32. Pilietybės įgijimas supaprastinta tvarka? Kokie asmenys gali pasinaudoti šia tvarka? Kitos
sąlygos?
 PILIETYBĖS SUTEIKIMAS SUPAPRASTINTA TVARKA – pilietybės suteikimas
netaikant visų natūralizacijos sąlygų. Tačiau šiuo pilietybės įgijimo būdu gali pasinaudoti tik
konkretūs Pilietybės įstatyme nurodyti asmenys, t. y., lietuvių kilmės asmenys, kurie nėra
buvę LR piliečiai.
 KT pabrėžia, kad iš Konstitucijos įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį
reguliavimą, kad lietuviai, gyvenantys kitose valstybėse, turėtų teisę tapti LR piliečiais
lengvesnėmis sąlygomis nei kiti asmenys, siekiantys šios pilietybės, t. y., kad užsienio
lietuviams nebūtų taikomos įprastinės natūralizacijos sąlygos.
Sąlygos:
1. Bent vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuvis;
2. Asmuo laiko save lietuviu ir tai deklaruoja raštu;
3. Asmuo nėra turėjęs LR pilietybės;
4. Asmuo atsisako kitos valstybės turimos pilietybės;
 5. Nėra pagrindų, dėl kurių pilietybė neteikiama.

33. Kas yra lietuvių kilmės asmuo pagal Pilietybės įstatymą?

LIETUVIŲ KILMĖS ASMUO – asmuo, tėvai, seneliai arba vienas iš jų yra ar buvo lietuviai ir kuris
pats laiko save lietuviu ir deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu.

34. Pilietybės įgijimas išimties tvarka? Kaip įstatymas apibrėžia šį pilietybės įgijimo būdą?
PILIETYBĖS SUTEIKIMAS IŠIMTIES TVARKA – pilietybės suteikimo būdas netaikant visų
natūralizacijos sąlygų.
 KT pabrėžia, kad Pilietybės įstatymo nuostatų negalima aiškinti kaip leidžiančių suteikti
pilietybę išimties tvarka tokiam užsienio valstybės piliečiui ar asmeniui be pilietybės, kuris
turi nuopelnų LR, tačiau nėra susijęs faktiniais ryšiais su LR ir nėra integravęsis į visuomenę.
 Tai nėra valstybės apdovanojimas.
 Asmens, prašančio suteikti LR pilietybę išimties tvarka, nuopelnai LR turi būti pagrįsti, kad
niekam nekiltų abejonių.

Vienintelė natūralizacijos sąlyga: nėra pagrindų, dėl kurių neteikiama pilietybė.

Kitos sąlygos:
1. Asmuo turi turėti ypatingų nuopelnų LR;
2. Asmuo turi būti integravęsis į LR visuomenę.

35. Kas yra laikoma ypatingais nuopelnais?

YPATINGI NUOPELNAI – asmens veikla, kuria jis ypač reikšmingai prisideda prie LR
valstybingumo stiprinimo, LR galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo.
 Laikoma, kad asmuo integravosi į Lietuvos visuomenę, jei jis nuolat gyvena LR ir sugeba
bendrauti lietuviškai, o jei nuolat negyvena LR – sugeba bendrauti lietuviškai ir yra kitų
akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių, kad asmuo yra integravęsis į visuomenę;
 Asmeniui, netekusiam pilietybės dėl tam tikrų priežasčių, ji išimties tvarka nebus suteikta.

36. Kokia yra vienintele taikoma natūralizacijos sąlyga?

Vienintelė natūralizacijos sąlyga: nėra pagrindų, dėl kurių neteikiama pilietybė.

37. Ar netekus pilietybės galima ja suteikti išimties tvarka?

Asmeniui, netekusiam pilietybės dėl tam tikrų priežasčių, ji išimties tvarka nebus suteikta.

38. Pilietybės įgijimas grąžinant pilietybę, kokiems asmenims taikomas? Kokiomis sąlygomis
(bendrosios/specialiosios)?
Taikomas asmenims, kurie turėjo LR pilietybę, tačiau dėl tam tikrų priežasčių jos neteko.
Bendrosios sąlygos (nepriklausančios nuo iki netekimo turėtos LR pilietybės įgijimo būdo):
1. Asmuo turi pateikti prašymą;
2. Pilietybę galima grąžinti tik vieną kartą.

 Daugiausiai sąlygų keliama asmenims, kurie pilietybę įgijo natūralizacijos tvarka ir jos neteko
ir siekia susigrąžinti:
Specialiosios sąlygos (priklauso nuo to, kokiu būdu iki pilietybės netekimo asmuo buvo įgijęs LR
pilietybę):
1. Išvengti dvigubos pilietybės;
 2. Paskutinius 5 metus gyventi LR teritorijoje nuolat ir teisėtai;
3. Prašymo dėl pilietybės grąžinimo pateikimo ir sprendimo priėmimo metu turėti teisę nuolat
gyventi LR;
4. Turėti teisėtą pragyvenimo šaltinį;
5. Netenkinti absoliučių pilietybės netekimo sąlygų.
Sąlygos yra tokios pačios, kaip ir suteikiant pilietybę natūralizacijos tvarka, tik nereikia laikyti
egzaminų ir gyvenimo LR trukmė yra 5 metai.

 Asmeniui, kuris LR pilietybę įgijo gimdamas, kuriam ji buvo atkurta ar suteikta supaprastinta
tvarka ir kurios jis neteko, pilietybė grąžinama su sąlyga, kad jis nėra kitos valstybės pilietis,
išskyrus tada, kai tai leidžiama pagal Pilietybės įstatymą.
 Pilietybė negrąžinama asmeniui, kuriam ji buvo suteikta išimties tvarka ir kurios jis neteko.

39. Pilietybės įgijimas Tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais?

OPTACIJA – vienas iš dažniausiai taikomų pilietybės įgijimo tarptautinių sutarčių nustatytų pagrindų
būdas.
OPTACIJA – laisvas pilietybės pasirinkimas tais atvejais, kai tarptautinės sutarties pagrindu keičiasi
valstybės teritorija.
 1989 m. lapkričio 3 d. – netipiškas pilietybės įgijimo optacijos būdu atvejis, nustatytas
Pilietybės įstatyme. Jame numatyta, kad asmenys, iki įstatymo įsigaliojimo dienos nuolat
gyveno LR teritorijoje ir joje turi nuolatinę darbo vietą ar nuolatinį teisėtą pragyvenimo
šaltinį, gali per 2 metus nuo įstatymo įsigaliojimo datos nuspręsti, ar priimti LR pilietybę, ar
likti SSRS piliečiais.

40. Pilietybės atkūrimas, ar tai pilietybės įgijimo būdas? Kokios sąlygos?

 Pilietybės atkūrimas yra pilietybės įgijimo būdas, nes šis institutas Pilietybės įstatyme
įvardintas kaip LR pilietybės atkūrimas.
 KT pabrėžia, kad Konstitucinių įstatymų leidėjui kyla pareiga įtvirtinti teisės į LR pilietybės
išsaugojimo institutą, taikytiną LR pilietybės siekiantiems užsienio lietuviams.
 LR pilietybės atkūrimas nėra laikomas pilietybės įgijimas.
 Pilietybės atkūrimas skiriamas asmenims ir jų palikuoniams, kurie iki 1940 m. birželio 15 d.
buvo nepriklausomi LR piliečiai, pilietybę prarado dėl nuo jų nepriklausančių veiksnių –
okupacijos, jų teisinis nuolatinis ryšys su valstybe nutraukiamas neteisėtai; todėl tokiems
asmenims suteikiama neterminuota teisė atkurti LR pilietybę.
 Atkūrimas galimas tik vieną kartą.

Sąlygos:
1. Neturėti kitos valstybės pilietybės;
2. Netenkinti dviejų iš absoliučių pilietybės neteikimo sąlygų: asmens rengimasis, kėsinimas
padaryti ar padarymas tarptautinių nusikaltimų (agresijos, genocido, nusikaltimų
žmogiškumui, karo nusikaltimų arba nusikalstamų veikų prieš LR).

41. Kuo pilietybės atkūrimas skiriasi nuo pilietybės grąžinimo?

1. SUBJEKTAIS: Subjektai, t .y, asmenys, kurie turi teisę į pilietybės atkūrimą ir kurie turi teisę
į pilietybės grąžinimą;
2. SĄLYGOMIS: Sąlygos, kurios keliamos siekiantiems atkurti pilietybę ar ją susigrąžinti.
 42. Kuo pilietybės atkūrimas skiriasi nuo suteikimo supaprastinta tvarka?
 Pilietybės suteikimas supaprastinta tvarka sietinas su etnine asmens kilme, t. y., taikomas
asmeniui, kurio bent vienas iš tėvų ar senelių buvo lietuvis, nors galbūt ir neturėjo lietuvio
pilietybės.
 Pilietybės atkūrimas sietinas su neteisėtai nutrauktu asmens ir valstybės teisiniu ryšiu.

43. Ką reiškia pilietybės netekimas?

PILIETYBĖS NETEKIMAS – nutrūkimas teisių ryšių tarp asmens ir valstybės.
 Pagrindinė pilietybės netekimo pasekmė – keičiasi asmens teisinis statusas, jam netaikoma
valstybės jurisdikcija, asmuo negali naudotis valstybės užtarimu ir globa.

44. Kokiais atvejais netenkama pilietybės pagal Pilietybės įstatymą?

PĮ 24 straipsnis
Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama:
1) atsisakius Lietuvos Respublikos pilietybės;
2) įgijus kitos valstybės pilietybę, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus;
3) Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais;
4) jeigu Lietuvos Respublikos pilietis tarnauja kitos valstybės tarnyboje neturėdamas Lietuvos
Respublikos Vyriausybės leidimo;
5) įgijus Lietuvos Respublikos pilietybę pateikus suklastotus dokumentus ar kitokiu apgaulės
būdu;
6) paaiškėjus šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių šiam asmeniui
Lietuvos Respublikos pilietybė negalėjo būti suteikta, atkurta ar grąžinta;
7) paaiškėjus, kad sprendimas dėl asmens Lietuvos Respublikos pilietybės priimtas pažeidus šį ar
kitus Lietuvos Respublikos įstatymus;
8) jeigu Lietuvos Respublikos pilietis būdamas kartu ir kitos valstybės pilietis pagal šio įstatymo 7
straipsnio 1, 6 ir 7 punktus, sukakus 21 metams nėra atsisakęs kitos valstybės (valstybių)
pilietybės.

45. Kokiais atvejais negalima atsisakyti pilietybės?

PĮ 25 straipsnis
Lietuvos Respublikos piliečio teisė atsisakyti pilietybės
1. Lietuvos Respublikos piliečio teisė atsisakyti pilietybės negali būti varžoma, išskyrus šiame
straipsnyje numatytus atvejus.
2. Lietuvos Respublikos piliečio prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo negali
būti nagrinėjamas, jeigu jis yra įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką arba jam yra
įsiteisėjęs ir vykdytinas teismo nuosprendis.
3. Lietuvos Respublikos piliečio prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo negali
būti nagrinėjamas, jeigu jis liktų be pilietybės.

46. Jeigu asmuo įgijo kitos valstybės pilietybę nuo kada jis netenka LR pilietybės?
PĮ 26 straipsnis.
Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas įgijus kitos valstybės pilietybę
1. Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, netenka Lietuvos Respublikos
pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos, išskyrus asmenis, kurie pagal šio įstatymo
7 straipsnio 1–5 ir 7 punktus gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai.
2. Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, privalo per 2 mėnesius nuo kitos
valstybės pilietybės įgijimo dienos raštu pranešti apie tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės
įgaliotai institucijai arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai.
3. Asmuo, nustatytu laiku neįvykdęs šio straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos, atsako pagal
Lietuvos Respublikos įstatymus.
 47. Kodėl dviguba pilietybė yra problematiška?
Dvigubos pilietybės atsiradimo priežastis – įvairių valstybių įstatymų, reguliuojančių pilietybės
santykius, kolizijos. Kiekviena valstybė yra laisva pasirinkti kriterijus, būtinus tos valstybės pilietybės
įgijimui.

48. Kaip tiksliai skamba Konstitucijos 12 str. šiuo klausimu? Ką Konstitucinis Teismas yra
pasisakęs šiuo klausimu?
12 straipsnis: Išskyrus įstatymo numatytus atvejus, niekas negali būti LR ir kartu kitos valstybės
pilietis.
 KT pabrėžia, kad šis Konstitucijoje įtvirtintas dvigubos pilietybės draudimas nėra absoliutus –
įstatymu gali ir turi būti nustatyti atskiri atvejai, kai asmuo gali turėti dvigubą pilietybę.
Tačiau tokie atvejai yra labai reti, atskiri; pagal konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio
reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės suteikimas būtų paplitęs reiškinys.

49. Kokiais atvejais LR pilietis gali būti ir kitos valstybės pilietis (pagal Pilietybės įstatymą)?
PĮ 7 straipsnis.
Atvejai, kai Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis
Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vieną
iš šių sąlygų:
1) Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas ir jam nėra sukakę
21 metai;
2) yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs kitos
valstybės pilietybę;
3) yra asmuo, pasitraukęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs kitos valstybės pilietybę;
4) yra šio straipsnio 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis;
5) sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės
pilietybę;
6) yra asmuo, kuriam nesukako 21 metai, jeigu jis yra įvaikintas Lietuvos Respublikos piliečių
(piliečio) iki tol, kol jam sukako 18 metų, ir dėl to įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio
įstatymo17 straipsnio 1 dalį;
7) yra asmuo, kuriam nesukako 21 metai, jeigu jį, Lietuvos Respublikos pilietį, iki kol jam sukako
18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę;
8) Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas kitos valstybės pilietis;
9) Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

50. Kokias diskusijas kelia dvigubos pilietybės teisinis reguliavimas?

Siekiama dvigubą pilietybę suteikti asmenims, kurie išvyko iš Lietuvos po 1990 m. kovo 11 d., tačiau
toks teisinis reguliavimas būtų nesuderinamas su Konstitucija ir prieštarautų KT suformuluotai
doktrinai, kad dvigubos pilietybės atvejai yra retos išimtys.
51. Kokia yra vienintelė galimybė išplėsti dvigubą pilietybę turinčių asmenų ratą (pagal
Konstitucinio Teismo doktriną)?
Vienintelė galimybė išplėsti dvigubą pilietybę turinčių subjektų grupę – referendumu pakeisti
Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalį.

52. Pilietybės klausimų nagrinėjimo tvarka? Kas sprendžia pilietybės klausimus?

Pilietybės klausimus pagal nustatytą kompetenciją sprendžia ir nagrinėja:
1. Respublikos Prezidentas;
2. Pilietybės reikalų komisija;
3. Vidaus reikalų ministras;
 4. Vyriausybės įgaliotos institucijos – Migracijos departamentas prie VRM ir teritorinės
policijos įstaigos;
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas.

53. Respublikos Prezidento įgaliojimai sprendžiant pilietybės klausimus?

 Respublikos Prezidentas, priimdamas šiuos sprendimus, leidžia dekretus.
 Respublikos Prezidentas suteikia LR pilietybę natūralizacijos, supaprastinta, išimties tvarka,
grąžina LR pilietybę.

54. Pilietybės reikalų komisija, kokia tai institucija? Kokie jos įgaliojimai?
Pilietybės reikalų komisija yra RP patariamoji institucija, padedanti jam spręsti pilietybės klausimus.
Pilietybės reikalų komisija nagrinėja prašymus preliminariai dėl pilietybės suteikimo natūralizacijos,
supaprastinta ir išimties tvarka bei dėl pilietybės grąžinimo ir teikia RP siūlymus šiais klausimais
(siūlymai nesaisto RP).

55. Ar jos siūlymai saisto Lietuvos Respublikos Prezidentą?

Pilietybės reikalų komisijos siūlymai nesaisto Respublikos Prezidento.

56. Kokie yra Vidaus reikalų ministro įgaliojimai šioje srityje?

Vidaus reikalų ministras kontrasignuoja RP dekretus dėl pilietybės suteikimo ir grąžinimo, priima
sprendimus dėl pilietybės atkūrimo, netekimo, kreipiasi į Vilniaus apygardos administracinį teismą
paaiškėjus, kad pilietybė įgyta apgaulės būdu, priima asmenų, kuriems pilietybė suteikta ar grąžinta,
priesaiką.

57. Kokios vyriausybės įgaliotų įstaigų funkcijos?

Valstybės įgaliotos institucijos priima sprendimus dėl vaikų, kurių tėvai nežinomi, pilietybės įgijimo,
nagrinėja prašymus ir klausimus dėl pilietybės atkūrimo, dėl pilietybės netekimo ir teikia vidaus
reikalų ministrui siūlymus šiuo klausimu.

58. Kokios Vilniaus apygardos administracinio teismo funkcijos šioje srityje?

Vilniaus apygardos administracinis teismas vidaus reikalų ministro prašymu sprendžia dėl pilietybės
netekimo, paaiškėjus, kad ji įgyta apgaulės būdu.

59. Kokios LVAT funkcijos šioje srityje?

Apeliacine instancija nagrinėja bylas dėl pilietybės netekimo.