Adomas Tverijonas

Ko gamtoje ieško lietuvio širdis?

(A.Baranauskas, K. Donelaitis, V.Mykolaitis-Putinas)

KALBOS PLANAS

Įžanga:

Lietuviui gamta visuomet buvo labai svarbi, nes žmogui tai yra vieta, kurioje jis gali rasti vidinę ramybę,
prieglobstį. Būtent dėl šios priežasties lietuvių literatūroje ši tema yra itin dažna. XVIII-XIXa. rašytojai gamtą
vaizdavo kaip artimiausią žmogui vietą, patį saugiausią prieglobstį bei įkvėpėją. Rašytojai ir poetai vaizdavo
žmogų, kuris gerbė gamtą, nes tik gamta padėjo išgyventi gyvenimo keliamus sunkumus. Gamtos ir žmogaus
ryšį savo kūryboje ryškiausiai atskleidė K. Donelaitis ir A. Baranauskas įrodydami, kad žmogus, paliestas gamtos
ir turintis artimą ryšį su ja, yra žmogus, turintis dvasinę ramybę. V. Mykolaitis-Putinas savo kūrybą ypač
glaudžiai siejo su gamta-tai matome ir jo simbolistiniuose eilėraščiuose ir romano "Altorių šešėly" epizoduose.

Parašei literatūrinio rašinio įžangą, o tema samprotavimo. Vadinasi įžangoje nereikia minėti autorių.
Redaguodamas tik nurodyk, ką gamta teikia žmogui, o dėstyme jau sukonkretinsi, koks autorius ir kokiame
kūrinyje tai vaizduoja.

Dėstymas:

V.M-Putinas „Altorių šešėly“

TEIGINYS: Gamtoje žmogaus kūnas ir siela nurimsta.

ARGUMENTAS: Kūrinio pagrindinis veikėjas klierikas Liudas Vasaris atostogų metu iš kunigų seminarijos
grįžtantis į gimtinę, joje daugiausia laiko praleidžia ne su tėvais ar draugais, o vienas ant Aušrakalnio. Tik ten jis
sugeba nurimti, apmąstyti viską, kas jį neramina.

IŠVADA: Tik gamtoje mūsų širdys geba rasti ramybę.

K. Donelaitis „Metai“

TEIGINYS: Gamta turi didelę prasmę žmogui ir yra jo gyvenimo dalis.

ARGUMENTAS: Gamta poemoje nėra tik šiaip vaizduojama, taip pat ne abstrakti, bet labai konkreti. Gamta
šiame kūrinyje yra neatsiejama gyvenimo dalis, ji turbūt ir lemia vaizduojamų žmonių būties tėkmę ir pagrindinį
turinį, pagrindinę esmę. Poemoje vaizduojama labai tikroviška vieno kaimo gamta, mažas kampelis. Gamta yra
sutapatinama su žmogumi.
IŠVADA: Gamta yra neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis.

A. Baranauskas "Anykščių šilelis“

TEIGINYS: Gamta praturtina žmogaus dvasią, žadina kūrybines galias, skatina jas reikštis.

ARGUMENTAS: Gamtos praturtinta vaizduotė kūrė tautodailės raštus, liaudies dainų melodijas, teikė, anot
paties poeto, žodžiais nenusakomą lyrizmą liaudies poezijai, neišsenkamą siužetų šaltinį pasakų ir legendų
išmonei. Ir atvirkščiai, sugriauta gamtos pusiausvyra gresia psichinės harmonijos praradimu, dvasiniu išsekimu.

IŠVADA: Sugriuvus gamtos pusiausvyrai, griūva ir paties žmogaus gyvenimas.

Dėstymo pastraipos geros.

BENDRA IŠVADA:

V. Mykolaičio-Putino romane „Altorių šešėly“ gamta yra vaizduojama kaip dvasios ramybės, atsigavimo vieta.
Gamtoje jis pajunta gyvenimo pilnatvę ir net savo paties žmogiškąją esmę, dar labiau jaučia, “kad Gamtoje
kažkas yra”. Keičiasi jis ir kaip asmenybė.K.Donelaičio epochai būdinga švietėjiška mintis apie būtinumą paklusti
gamtos įstatymams. Nutolimas nuo Dievo sukurtõs tobulõs gamtõs yra visų žmogaus nelaimių priežastis.
Žmogus turi būti natūralus, nesiekti pertekliaus, tenkintis tuo, ką jam duoda gamta. Jis turi džiaugtis pačia savo
būtimi dieviškoje gamtoje. Gamta senovės žemdirbiui yra magiška, tai gyvybės galia, kuri egzistuoja kaip
amžinas laiko ratas, pereinantis keturis ciklus. Pavasarį gamta tarytum prabunda iš miego, prisikelia iš
mirusiųjų; vasara yra gamtos darbų metas, kuriuose būtinai turi dalyvauti ir žmogus; rudenį žemė dosniai
atlygina visiems ją dirbusiems, o žiemą jai reikia poilsio, miego. Pasibaigus žiemai viskas prasideda iš naujo –
toks yra gamtos dėsnis, suvokiamas kaip mitologiška nekintanti būties tvarka.Tai ir atsiskleidžia poemoje
„Metai“.A. Baranausko poemoje pasakojama labai tikroviška Anykščių šilelio dramatiška istorija, siekianti
pagonybės laikų šventąsias girias, ir baigiama carinių pareigūnų savivalės aktu. Poemoje atkurta miško
proistorė, kaip jis keitėsi, nyko, vėl atžėlė.Žmonių pasakojimu, čia stūksojusios pagonybės laikų šventosios
girios, sunaikintos įvedus krikščionybę. Šventų girių - pagonybės židinių naikinimą poetas laikė ne tik Lietuvos
grožio ir turto niokojimu, bet jis matė čia ir senosios patriarchalinės moralės, nacionalinių tradicijų, liaudies
kultūros ir estetikos pagrindų griovimą, jų išniekinimą, kurio negalima pateisinti jokiu naujosios kultūros kūrimo
vardu.

Pabaiga irgi apibendrina literatūrinį rašinį. Jos mintis palik dėstymui. Čia pakartok trijų dėstymo pastraipų
apibendrinimus: ką žmogui teikia gamta.

Šaltiniai:

https://mokslai.lietuviuzodynas.lt/lietuviu-kalba/v-mykolaitis-putinas-altoriu-sesely-kurinio-analize

https://www.google.co.uk/amp/s/mokovas.wordpress.com/2010/11/21/gamtovaizdzio-prasme-k-donelaicio-
metuose/amp/

http://antologija.lt/about_text/antanas-baranauskas-anyksciu-silelis

Asmenininiai 11-12 klasės lietuvių kalbos ir literatūros užrašai.