APSKAITOS IR FINANSŲ MOKSLAS IR STUDIJOS: PROBLEMOS IR PERSPEKTYVOS

SCIENCE AND STUDIES OF ACCOUNTING AND FINANCE: PROBLEMS AND PERSPECTIVES

eISSN 2351-5597. 2017, vol. 11, no 1: 24-31
Article DOI: https://doi.org/10.15544/ssaf.2017.03

FINANSINIŲ ATASKAITŲ KOKYBĖS VERTINIMO METODŲ

PASIRINKIMAS: TEORINIS ASPEKTAS
Silva Katutytė
Aleksandro Stulginskio universitetas, Lietuva

Anotacija

Finansinių ataskaitų teikiamą informaciją sprendimų priėmimui naudoja labai platus suinteresuotų vartotojų ratas. Nuo finansinių ataskaitų
kokybės priklauso šių sprendimų kokybė. Mokslininkai neturi vieningos nuomonės, koks finansinių ataskaitų kokybės lygio matavimo metodas yra
taikytinas ir siūlo gausų vertinimo metodų pasirinkimą. Todėl finansinių ataskaitų informacijos vartotojui iškyla problema, kuo remiantis pasirinkti
finansinių ataskaitų kokybės vertinimo metodą.
Šiuo teoriniu straipsniu siekta nustatyti finansinių ataskaitų kokybės vertinimo metodo pasirinkimo motyvus. Pasitelkus lyginamosios analizės,
apibendrinimo bei monografinį metodus, buvo išanalizuoti mokslinėje literatūroje publikuoti tyrimai, vertinantys finansinių ataskaitų kokybę, atlikta
finansinių ataskaitų kokybės sampratos analizė bei identifikuotos finansinių ataskaitų kokybės vertinimo metodų pasirinkimo priežastys. Apibendrinus
mokslinėje literatūroje siūlomus finansinių ataskaitų kokybės apibrėžimus galima teigti, kad finansinių ataskaitų kokybė yra jų atitikimas nustatytiems
ataskaitų rengimo reikalavimams ir tinkamumas vartotojui tenkinant jo poreikius bei priimant sprendimus. Tyrimu nustatyta, kad finansinių ataskaitų
kokybės vertinimo metodo pasirinkimui įtaką daro tai, kokiu tikslu finansinių ataskaitų informacijos vartotojas vertina šių ataskaitų kokybę. Dažniausiai
finansinių ataskaitų kokybės vertinimui siūloma naudoti kokybinių charakteristikų vertinimo, pajamų valdymo bei vertės tikrumo metodus. Rečiau siūlomi
apskaitos konservatyvumo, savalaikio nuostolių pripažinimo, audito rezultatų, finansinės informacijos atskleidimo skaidrumo, vidinės kontrolės kokybės
bei klaidų atsiradimo tikimybės vertinimo metodai. Šiuo tyrimu atskleista susisteminta informacija apie apskaitos kokybės sampratą, jos vertinimo tikslus
ir metodus tolesniuose finansinių ataskaitų kokybės vertinimo tyrimuose bus naudinga identifikuojant ir susisteminant pateiktų kokybės vertinimo metodų
privalumus ir trūkumus vertinimo metodų pasirinkimo pagrindimui.
Raktiniai žodžiai: finansinių ataskaitų kokybė, kokybinės charakteristikos, aktualumas, patikimumas.
JEL kodai: M41.

Įvadas

Finansinių ataskaitų teikiama informacija yra bene svarbiausia informacija vertinant ūkio subjekto būklę. Šią
informaciją naudoja labai platus suinteresuotų vartotojų ratas: savininkai, esami ar galimi investuotojai, kontroliuojančios
institucijos ir daugelis kitų suinteresuotų vartotojų. Įvertinus, kokį svarbų vaidmenį finansinių ataskaitų teikiama
informacija vaidina šių subjektų sprendimų priėmimo procese, nenuostabu, kad nuolat kyla diskusijos apie finansinių
ataskaitų kokybę. Nekyla abejonių, kad, kuo finansinės ataskaitos yra kokybiškesnės, tuo tikslesnė informacija apie ūkio
subjektą yra pateikiama ir tuo teisingesnius sprendimus šios informacijos pagrindu suinteresuoti vartotojai gali priimti.
Finansinių ataskaitų kokybės vertinimo problema yra nuolat keliama įvairių šalių tyrėjų.
Nėra vieno visuotinai pripažinto metodo, kaip įvertinti finansinių ataskaitų kokybę. Tyrėjai arba patys kuria
galimus finansinių ataskaitų kokybės vertinimo metodus, arba naudojasi kitų tyrėjų pasiūlytais įrankiais. Metodo
pasirinkimas priklauso nuo to, kokį finansinių ataskaitų kokybės aspektą tyrėjai vertina. Kai kuriais atvejais (Chen ir kt.,
2011; Biddle ir kt., 2009) pasitelkiama keletas metodų, kadangi kiekvienas siūlomas finansinių ataskaitų vertinimo metodas
dažniausiai koncentruojasi į kurį nors vieną ar du aspektus ir nuošalyje palieka kai kuriuos, tyrėjų manymu, svarbius
aspektus ir vertina tik atskirus elementus, o ne visumą (Van Beest ir kt., 2009).
Įvairių autorių (Muller, 2014; Yurisandi ir Puspitasari, 2015) atlikti empiriniai tyrimai pagrindžia teiginį, kad
perėjimas prie tarptautinių apskaitos standartų pagerino finansinių ataskaitų kokybę. Autoriai pateikė tyrimų rezultatus,
įvertinę kokybinių charakteristikų, kurias išskiria Tarptautinių apskaitos standartų valdyba (TASV), pokyčius, atsiradusius
įmonėms perėjus prie tarptautinių apskaitos standartų. Valdyba išskiria dvi pagrindines finansinių ataskaitų kokybines
charakteristikas – finansinės informacijos aktualumą ir patikimumą, bei keturias papildančias – palyginamumą,
suprantamumą, teisingumą ir savalaikiškumą. Lietuvos tyrėjai (Kundelienė, 2009; Rudžionienė ir Juozapavičiūtė, 2013;
Legenzova, 2016) savo tyrimuose finansinių ataskaitų kokybę taip pat vertina šių kokybinių charakteristikų pagrindu.
Be anksčiau išvardintų charakteristikų, finansinių ataskaitų kokybės vertinimui tyrėjai pasitelkia ir kitus metodus.
Jie teigia, kad šių ataskaitų kokybę geriausia vertinti vadovaujantis vertės tikrumo (value relevance) (Muller, 2014; Palea,
2013), pajamų valdymo (earnings management) (Martinez-Ferrero, 2014; Lim ir kt., 2015; Wang ir kt., 2015) apskaitos
konservatyvumo (Martinez-Ferrero, 2014) bei kitais aspektais. Be to, tyrimuose autoriai tuos pačius finansinių ataskaitų
kokybės vertinimo instrumentus įvardija skirtingai. Vieni juos vadina modeliais, kiti metodais, dar kiti rodikliais, tad trūksta
vieningo termino, kaip tuos vertinimo instrumentus vadinti.

Copyright © 2017 The Author. Published by Aleksandras Stulginskis University. This is an open-access article distributed under the
Creative Commons Attribution-NonCommercial 3.0 Unported license, allowing third parties to share their work (copy, distribute,
transmit) and to adapt it, under the condition that the authors are given credit, that the work is not used for commercial purposes, and that
in the event of reuse or distribution, the terms of this license are made clear.
 Toks įvairus ir nevieningas finansinių ataskaitų kokybės vertinimo metodų pasirinkimas liudija, kad ataskaitų
kokybę galima vertinti įvairiais aspektais, tačiau, esant tokiai gausiai galimų vertinimo metodų įvairovei, finansinių
ataskaitų teikiamos informacijos vartotojams iškyla problema, kokį iš metodų tikslingiausia pasirinkti. Mokslinėje
literatūroje galima rasti tik pavienius ir fragmentinius bandymus apžvelgti finansinių ataskaitų kokybės vertinimo metodus.
Dažniausiai apsiribojama tik vieno kurio nors metodo analize (Palea, 2013) arba įvertinami tik keli metodai, neatsižvelgiant
į kitus (Van Beest ir kt., 2009). Pasigendama argumentų, kodėl autoriai tyrimui pasirinko vieną ar kitą metodą ir koks jo
privalumas prieš kitus metodus.
Galiausiai verta atkreipti dėmesį į tai, kad užsienio autoriai plačiai nagrinėja finansinių ataskaitų kokybės
problemą, o Lietuvoje apskaitos kokybės klausimams skiriama nepakankamai dėmesio, tyrimų atlikta itin mažai. Lietuvos
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba tik 2017 metais pirmą kartą paskelbė finansinių ataskaitų
kokybės tyrimo apžvalgą.
Tyrimo problema: kuo remiantis pasirinkti finansinių ataskaitų kokybės vertinimo metodą.
Tyrimo tikslas – išanalizavus tyrimus, vertinančius finansinių ataskaitų kokybę, nustatyti finansinių ataskaitų
kokybės vertinimo metodo pasirinkimo motyvus.
Tyrimo uždaviniai: 1) atlikti finansinių ataskaitų kokybės sampratos analizę; 2) išanalizuoti mokslinėje literatūroje
siūlomus finansinių ataskaitų kokybės vertinimo metodus ir identifikuoti jų pasirinkimo priežastis.
Tyrimui atlikti naudoti mokslinės literatūros lyginamosios analizės ir apibendrinimo, monografinis metodai.

Finansinių ataskaitų kokybės samprata

Pagrindinis finansinių ataskaitų tikslas yra pateikti finansinę informaciją apie ūkio subjektą, kuri yra naudinga
ekonominių sprendimų priėmimui (Van Beest ir kt., 2009). Šia informacija naudojasi tiek išorės, tiek vidaus vartotojai,
kurių tikslai yra skirtingi, todėl neabejotina, kad ir finansinių ataskaitų kokybę skirtingi finansinės informacijos naudotojai
supranta skirtingai.
Tarptautinių apskaitos standartų valdyba (IASB) finansinių ataskaitų teikiamą informaciją apibūdina kaip
kokybišką, jei ji atitinka finansinėms ataskaitoms keliamas kokybines charakteristikas bei leidžia pasiekti finansinėms
ataskaitoms keliamus tikslus. Valdyba ypač akcentuoja finansinių ataskaitų svarbą investuotojų sprendimų priėmimui
teigdama, kad finansinių ataskaitų tikslas yra pateikti finansinę ūkio subjekto informaciją, kuri būtų naudinga esamiems ir
potencialiems investuotojams, skolintojams ir kitiems kreditoriams, priimant sprendimus finansuoti ūkinį subjektą.
Legenzova (2016) pabrėžia, kad apskaitos kokybė rodo apskaitos informacijos naudingumo laipsnį,
reprezentuojant ūkio subjekto finansinius rezultatus ir būklę, norint padėti nuspėti šio subjekto ateities rezultatus ir būsimą
ūkio subjekto vertę.
Rudžionienė ir Juozapavičiūtė (2013) teigia, kad finansinės ataskaitos yra kokybiškos, jei jos paruoštos remiantis
ūkio subjekto apskaitos politika bei apskaitą reglamentuojančiais teisės aktais ir patenkina finansinės informacijos
naudotojo poreikius.
Kundelienės (2009) manymu, apskaitos informacija yra kokybiška, jei ji perduodama gavėjui suprantama forma ir
yra teisingai atvaizduota, kontekstas yra tinkamas ir pakankamai išreikštas, o prasmė suvokiama kaip naudinga.
Lietuvos Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba (2017) finansinių ataskaitų kokybę
traktuoja kaip jose pateikiamos informacijos patikimumą įmonių valdytojams, investuotojams, kreditoriams ir kitiems
informacijos vartotojams.
Van Beest ir kt. (2009) finansinių ataskaitų kokybę tapatina su jų atitikimo lygiu šešioms kokybinėms
charakteristikoms, įvardintoms Tarptautinių apskaitos standartų valdybos, ir jų nauda sprendimų priėmimui.
Martinez-Ferrero (2014) teigia, kad finansinių ataskaitų kokybė tai finansinės apskaitos procese sugeneruotos
informacijos patikimumo lygis.
Anot Biddle ir kt. (2009) bei Gorgieva-Trajkovska ir Kostadinovski (2012) finansinių ataskaitų kokybę atspindi
įmonės finansinės informacijos, ypač numatomų pinigų srautų, tikslumas. Autoriai akcentuoja finansinių ataskaitų
informacijos svarbą galimų investuotojų sprendimų priėmimui ir per šią prizmę vertina finansinių ataskaitų kokybę.
Qingliang ir kt. (2016) teigia, kad finansinių ataskaitų kokybė atspindi finansinių ataskaitų teikiamos informacijos
apie įmonės finansinę būklę ir veiklos rezultatus teisingumo ir tikrumo mastą.
Achim ir Chis (2014) nuomone, finansinių ataskaitų kokybė yra pilnai ir skaidriai atskleista finansinė informacija,
kuri nesupainioja ir neklaidina jos vartotojų.
Daugelis kitų autorių finansinių ataskaitų kokybės sampratą apibrėžia panašiai, išskirdami du svarbiausius
elementus – taisykles, kuriomis remiantis sudaromos finansinės ataskaitos, ir ataskaitų naudą jų vartotojams. Apibendrinant
galima teigti, kad finansinių ataskaitų kokybė yra jų atitikimas nustatytiems ataskaitų rengimo reikalavimams ir tinkamumas
vartotojui tenkinant jo poreikius bei priimant sprendimus. Antra vertus, nagrinėtos literatūros analizė parodė, kad autoriai
(Zheng, 2010; Chen ir kt, 2010; Achim ir Chis, 2014; Van Beest ir kt, 2009) savo tyrimuose apskaitos kokybės ir finansinių
ataskaitų kokybės sąvokas vartoja kaip sinonimus. Nors Legenzova (2016) ir Kundelienė (2009) analizavo apskaitos
kokybę, tačiau autorių pateikta apskaitos kokybės samprata iš esmės atitinka finansinių ataskaitų kokybės sampratą, nes

25
išskiria tuos pačius elementus – naudą ir teisingumą. Be to, finansinių ataskaitų kokybė tiesiogiai priklauso ir nuo apskaitos
kokybės, nes be kokybiškos apskaitos informacijos neįmanoma paruošti kokybiškų finansinių ataskaitų. Todėl siūloma
naudoti finansinių ataskaitų kokybės terminą.

Finansinių ataskaitų kokybės vertinimo metodai

Finansinių ataskaitų kokybei įvertinti mokslininkai naudoja įvairius vertinimo rodiklius, kuria vertinimo modelius,
siūlo metodus. Tyrėjai siūlomus finansinių ataskaitų kokybės vertinimo instrumentus vadina skirtingai, nenaudoja vieningo
termino. Šio straipsnio autorės nuomone, siūlomus finansinių ataskaitų vertinimo instrumentus tikslingiausia vadinti
metodais, kadangi tyrėjų siūlomi instrumentai iš esmės aprašo veiksmų seką, padedančią pasiekti tikslą – įvertinti finansinių
ataskaitų kokybę. Analizuotoje mokslinėje literatūroje sutinkami įvairūs finansinių ataskaitų kokybės vertinimo
instrumentai. Dažniausiai finansinių ataskaitų kokybę siūloma vertinti pasitelkiant kokybines charakteristikas (IASB), vertės
tikrumo bei pajamų valdymo metodus. Rečiau mokslininkai siūlo vertinti apskaitos konservatyvumą (Martinez-Ferrero,
2014) arba savalaikio nuostolių pripažinimą (Barth ir kt., 2008), audito rezultatus (Qingliang ir kt., 2016), finansinės
informacijos atskleidimo skaidrumą (Biddle ir kt., 2009), vidinės kontrolės kokybę ir klaidų atsiradimo tikimybę (Garrett ir
kt., 2014). Taigi, vieno visuotinai pripažinto metodo, kaip įvertinti finansinių ataskaitų kokybę, kol kas nėra.
Tarptautinių apskaitos standartų valdyba pagrindinėmis finansinių ataskaitų kokybę atspindinčiomis
charakteristikomis įvardina finansinių ataskaitų aktualumą ir patikimumą. Finansinių ataskaitų teikiama informacija yra
aktuali, kai ji gali daryti įtaką šios informacijos naudotojo sprendimams (Palea, 2013). Pasak tarptautinių apskaitos
standartų valdybos, aktuali informacija vertinga tuo, kad ja galima patvirtini ir numatyti įmonės veiklos rezultatus. Van
Beest ir kt. (2009) finansinių ataskaitų aktualumo lygį siūlo matuoti, vertinant, kaip šių ataskaitų informacija padeda
numatyti ir įvertinti būsimus įvykius, galimas verslo galimybes bei riziką, ar ataskaitos paruoštos nešališkai ir ar šių
ataskaitų informacija patvirtina ankstesniais finansiniais laikotarpiais priimtus sprendimus ar sudarytas prognozes. Renkas ir
kt. (2015) teigia, kad finansinių ataskaitų aktualumą apibūdina šie kriterijai: ataskaitų nauda ateities prognozėms sudaryti;
galimybė iš finansinių ataskaitų gauti pakankamai informacijos apie įmonę ir galimas rizikas bei informacijos apie svarbių
praeities įvykių įtaką įmonei atskleidimas. Tarptautinių apskaitos standartų valdyba teigia, kad finansinių ataskaitų
informacija yra patikima, jei ji pilnai atspindi realią įmonės ekonominę situaciją, joje nėra esminių klaidų ar nukrypimų ir ji
yra neutrali. Van Beest ir kt. (2009) papildomai įvardina dar tris finansinių ataskaitų patikimumą patvirtinančias sąlygas.
Autorių nuomone, tikimybė, kad ataskaitos yra patikimos, išauga, jei: 1) jos yra patvirtintos audito ataskaita be jokių išlygų;
2) pateikiama išsami įmonės valdybos ataskaita; 3) apskaitos politikoje apskaitos principų pasirinkimas yra aiškiai ir
logiškai pagrįstas. Taip, autorių nuomone, sukuriamos papildomos prielaidos tikėti, kad finansinių ataskaitų informacija yra
patikima. Taigi, aktuali ir patikima finansinių ataskaitų informacija yra naudinga jos vartotojui, nes sudaro galimybes
priimti teisinga informacija pagrįstus sprendimus.
Tarptautinių apskaitos standartų valdyba išskiria dar keturias papildančias finansinių ataskaitų kokybines
charakteristikas – palyginamumą, suprantamumą, teisingumą ir savalaikiškumą. Finansinių ataskaitų informacijos vartotojas
privalo turėti galimybę palyginti tiek tos pačios įmonės skirtingų laikotarpių duomenis, tiek skirtingų įmonių duomenis.
Finansinės ataskaitos turi būti suprantamai pateiktos informacijos vartotojui. Tam gali būti pasitelkiamas ne tik žodinis, bet
ir grafinis informacijos pateikimo būdas. Informacija gali būti klasifikuota, turi būti pateikta aiškiai ir glaustai, stengiantis
vartoti kuo mažiau specifinių terminų (Van Beest ir kt., 2009). Finansinių ataskaitų teisingumo lygis parodo, ar ataskaitose
pateikta informacija yra parengta pagal apskaitą reglamentuojančiuose dokumentuose išvardintas taisykles. Finansinės
ataskaitos yra savalaikės, jei jose pateikta informacija vis dar naudinga vartotojui, priimančiam sprendimus, tai yra, jei
informacija nėra pasenusi. Papildančios kokybinės charakteristikos gali pagerinti finansinių ataskaitų informacijos
naudingumą sprendimo priėmimui, tačiau negali būti naudojamos atskirai nuo pagrindinių charakteristikų, vertinant
finansinių ataskaitų kokybę.
Be Tarptautinių apskaitos standartų valdybos išskirtų šešių kokybinių charakteristikų, kai kurie mokslininkai
išskiria dar kelias papildomas. Kundelienė (2009) savo tyrimu siekė nustatyti, kokiomis savybėms turi pasižymėti
kokybiška apskaitos informacija. Tyrimas atliktas, vertinant ekspertų nuomonę. Autorė respondentams pateikė savybių bei
raktinių žodžių sąrašą, kuris, jos nuomone, galėtų apibūdinti organizacijos apskaitos informacijos kokybę. Gautų tyrimo
rezultatų pagrindu Kundelienė išskyrė šias apskaitos informacijos savybes pagal savybių grupes:
 Vidinės: aiškumas, objektyvumas, tikslumas, suprantamumas, teisingumas ir patikimumas;
 Reprezentacinės: nešališkumas;
 Apdorojimo: suderinamumas, klaidų aptinkamumas, sistemiškumas, palyginamumas;
 Konteksto: naudingumas, tinkamumas, aktualumas, savalaikiškumas;
 Prieinamumo: saugumas, nepasiekiamumas konkurentams, atsakingo asmens buvimas.
Pasak Kundelienės (2009), tyrimo rezultatai neprieštarauja tarptautinių apskaitos standartų valdybos
suformuluotoms kokybinėms charakteristikoms bei jas papildo naujomis, tokiomis kaip suderinamumas, klaidų
aptinkamumas, saugumas ir kt.

26
 Renkas ir kt. (2015) lygino, kokias finansinių ataskaitų kokybines charakteristikas šalies apskaitą
reglamentuojančiuose teisės aktuose išskiria buvusios Tarybų Sąjungos respublikos. Autoriai papildomai identifikavo šias
charakteristikas: neutralumą, materialumą, tikrumą, objektyvumą, naudingumą, atitikimą ir tikslumą. Tačiau šios
papildomos charakteristikos identifikuojamos aprašant tarptautinių apskaitos standartų valdybos išskirtas finansinių
ataskaitų kokybės charakteristikas. Todėl galima teigti, kad autorių papildomomis įvardintos charakteristikos iš esmės yra
vienos iš TASV išskirtų charakteristikų sudėtinėmis dalimis. Pavyzdžiui, finansinių ataskaitų patikimumo charakteristiką
autoriai apibūdino pasitelkdami neutralumo ir tikslumo charakteristikas. Autoriai taip pat pažymi, kad Baltarusija,
Azerbaidžanas, Gruzija bei Turkmėnistanas teisiniuose dokumentuose apskritai neišskiria finansinėms ataskaitoms keliamų
kokybinių charakteristikų.
Rudžionienė ir Juozapavičiūtė (2013) siūlo modelį apskaitos informacijos kokybei įvertinti viešajame sektoriuje.
Autorių nuomone, šis modelis, atlikus keletą korekcijų, gali būti taikomas ir privačių įmonių sektoriui. Modelį autorės
konstruoja, atsižvelgdamos į keturis informacijos kokybės aspektus: apskaitos informacijos determinantes (apskaitos
reguliavimas ir apskaitos politika), apskaitos kokybės kompoziciją (visas finansinės atskaitomybės ataskaitas), apskaitos
informacijos kokybės vertinimo rodiklius ir apskaitos kokybės vertinimo tikslą. Apskaitos kokybės vertinimui pasirinkti
kokybiniai ir kiekybiniai rodikliai. Kokybiniais rodikliais autorės pasirinko tarptautinių apskaitos standartų valdybos
išskirtus rodiklius. Kiekybiniais rodikliais tyrėjos pasirinko finansinių ataskaitų teikiamą informaciją, pagal kurią atliekama
horizontali, vertikali ir santykinių rodiklių analizė.
Lietuvos Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba 2017 metais paskelbė finansinių
ataskaitų kokybės tyrimo apžvalgą. Tarnyba atliko 100 Lietuvos įmonių finansinių ataskaitų kokybės tyrimą, vertindama šių
įmonių finansinių ataskaitų kokybę pagal jose skelbiamos informacijos tikslumą ir naudingumą vadovaujantis LR įmonių
finansinės atskaitomybės įstatymo ir Verslo apskaitos standartų reikalavimais. Deja, tyrimas iš esmės atskleidė tik
finansinių ataskaitų atitikimą minėtam įstatymui ir standartams, bet nepateikė aiškaus atsakymo, ar ši informacija yra tiksli
ir naudinga.
Kokybinių charakteristikų vertinimo metodas yra dažniausiai tyrėjų naudojamas metodas, aptiktas nagrinėtoje
mokslinėje literatūroje. Tyrėjai jį naudoja tuomet, kai siekia įvertinti, kaip pasikeitė finansinių ataskaitų kokybė įmonėms
perėjus prie tarptautinių apskaitos standartų ir ar finansinių ataskaitų teikiama informacija atitinka šių standartų
reikalavimus.
Antras pagal dažnumą tyrėjų naudojamas metodas yra pajamų valdymo metodas. Plačiąja prasme šis metodas
vertina pajamų valdymo lygį įmonėje taikant galiojančias taisykles ir teisinę bazę. Mokslininkai, naudojantys šį metodą
(Wang ir kt., 2015; Rodrigo, 2009; Martinez-Ferrero, 2014) teigia, kad pajamos yra svarbiausias finansinių ataskaitų
elementas, todėl pajamų valdymo lygis itin svarbus investuotojų sprendimų priėmimui, o pajamų valdymo lygis atspindi
finansinių ataskaitų kokybę. Įmonių vadovai savo sprendimais gali daryti įtaką pajamų valdymo lygiui įmonėje ir taip
manipuliuoti rezultatais. Todėl manoma, kad kuo aukštesnis pajamų valdymo lygis, tuo žemesnė finansinių ataskaitų
kokybė, nes finansinės ataskaitos, esant aukštam pajamų valdymo lygiui, iškreipia tikrąją įmonės padėtį. Atkreiptinas
dėmesys į tai, kad įvairūs autoriai, pasitelkdami šį metodą, analizuoja skirtingus finansinių ataskaitų elementus. Pavyzdžiui,
Zheng (2010), Lim ir kt. (2015), Biddle ir kt. (2009) vertina du komponentus – pinigų srautus ir atidėjinius. Tuo tarpu Chen
ir kt. (2011) vertina atidėjinius, pajamas, gautinų sumų pasikeitimus, o Barth ir kt. (2008) vertina pajamų, įplaukų, ir pinigų
srautų pokyčius.
Šio finansinių ataskaitų kokybės vertinimo metodo šalininkai teigia, kad pajamų valdymo rodiklius nesunku
apskaičiuoti, naudojant finansinių ataskaitų informaciją. Metodo kritikų teigimu, šis metodas tik netiesiogiai atspindi
finansinių ataskaitų kokybę, analizuoja tik pajamas.
Dar vienas gana populiarus nagrinėtuose tyrimuose metodas yra vertės tikrumo metodas, kuris dažniausiai
naudojamas akcijų biržose kotiruojamų įmonių finansinių ataskaitų kokybei vertinti. Šio metodo pagalba tyrėjai vertina,
kaip įmonės finansinės ataskaitos atspindi įmonės rinkos vertę. Mokslininkai skaičiuoja įvairius vertės rodiklius ar siūlo jų
modifikacijas. Pavyzdžiui, Kythreotis (2014) savo tyrime, pasitelkdamas net keturis regresinius metodus, matuoja ryšius
tarp: akcijų rinkos vertės ir jų balansinės vertės; akcijų rinkos vertės ir įmonės turto bei įsipareigojimų; pinigų srautų iš
veiklos bei įsigijimų ir pinigų srautų iš tipinės veiklos.
Vertės tikrumo metodo, kaip finansinių ataskaitų kokybės vertinimo metodo, naudojimą tyrėjai grindžia tuo, kad
pagrindiniai finansinių ataskaitų informacijos naudotojai yra investuotojai, o jų sprendimai atsispindi įmonių akcijų vertėje
(Muller, 2014). Palea (2013) teigia, kad tikrąja verte grįsta apskaita užtikrina aukštesnį finansinių ataskaitų skaidrumą, o
skaidrumas savo ruožtu sąlygoja apskaitos informacijos vertės tikrumą ir tikslesnį įmonės vertės atspindėjimą rinkoje.
Todėl, autorių nuomone, vertės tikrumo metodo naudojimas, vertinant finansinių ataskaitų kokybę, yra pats tinkamiausias.
Tačiau šis metodas turi trūkumų. Jei rinkoje susidaro situacija, kai rinkos kainos duomenys yra nepilni ar
neprieinami, tai ir metodo rezultatai yra netikslūs ar neįmanomi apskaičiuoti. Be to, šis metodas, kaip teigia dalis tyrėjų, yra
netiesioginis ir pilnai neatspindi visų apskaitos kokybės charakteristikų, nes koncentruojasi tik į finansinių ataskaitų
patikimumą.
Tiek pajamų valdymo, tiek vertės tikrumo metodą tyrėjai dažniausiai naudoja vertindami investicijų efektyvumą,
įmonės veiklos efektyvumą, finansinių ataskaitų atitikimą apskaitos standartų reikalavimams. Pajamų valdymo metodą
tyrėjai siūlo naudoti, vertinant pasitikėjimą įmonės viduje.
27
 Nagrinėtos literatūros analizė parodė, kad kokybinių charakteristikų vertinimo, pajamų valdymo bei vertės tikrumo
metodai dažniausiai buvo naudojami tyrimuose. Rečiau tyrėjai pasitelkė kitus metodus, kuriuos dažniausiai naudojo kaip
papildančius prieš tai minėtus populiariausius metodus.
Barth ir kt. (2008) savo tyrime, nagrinėjančiame tarptautinių apskaitos standartų adaptavimo ryšį su apskaitos
kokybės pagerėjimu ir mažesne kapitalo kaina, apskaitos kokybę siūlo vertinti trimis metodais: pajamų valdymo, savalaikio
nuostolių pripažinimo ir vertės tikrumo. Kelių metodų pasirinkimą autoriai grindžia tuo, kad iki tol vykdyti finansinių
ataskaitų kokybės tyrimai buvo sunkiai palyginami tarpusavyje, nes skirtingi mokslininkai tyrimus atliko naudodami
skirtingus metodus. Be to, platesnis pasirinktų metodų spektras leidžia labiau užtikrintai ir plačiau patvirtinti iškeltas
hipotezes. Savalaikis nuostolių pripažinimas, kitų autorių tapatinamas su apskaitos konservatyvumu, autorių nuomone yra
glaudžiai susijęs su pajamų valdymu, todėl jį būtina įvertinti.
Biddle ir kt. (2009) taip pat siūlo naudoti ne vieną, bet du metodus finansinių atskaitų kokybei įvertinti. Autoriai,
kaip pagrindinį vertinimo metodą, pasirinko pajamų valdymo metodą. Tam, kad būtų galima eliminuoti šio metodo
nepatikimumo tikimybę dėl galimų vadovų manipuliacijų apskaitant pajamas, autoriai naudoja papildomą finansinės
informacijos atskleidimo skaidrumo metodą. Šiuo metodu savo tyrime remiasi ir Sun (2014), naudodamas vyriausybės
skaidrumo ir finansinės informacijos atskleidimo indeksus bei 6 didžiausių audito kompanijų audituotų finansinių ataskaitų
dalį visose ataskaitose. Autorius tokį pasirinkimą grindžia tuo, kad finansinių ataskaitų kokybės lygis iš esmės priklauso nuo
to, kaip sąžiningai jos sudarytos. Jis teigia, kad finansinių ataskaitų kokybė gerina investicijų pritraukimą per efektyvią
kontrolę ir mažesnę finansavimo kainą. Pasak Gorgieva-Trajkovska ir Kostadinovski (2012) aukštas finansinės informacijos
atskleidimo lygis leidžia sumažinti finansinės informacijos asimetriškumą, padidinti investicinės politikos skaidrumą, dėl ko
galimiems investuotojams lengviau palyginti įvairius investicinius projektus ir priimti teisingesnius sprendimus. Taigi, vėl
akcentuojama aukštos finansinių ataskaitų kokybės nauda vertinant investicijų efektyvumą.
Martinez-Ferrero (2014) teigia, kad finansinių ataskaitų kokybę atspindi ne tik pajamų valdymo ir vertės tikrumo
metodai, bet ir apskaitos konservatyvumas. Apskaitos konservatyvumu autorius traktuoja savalaikį nuostolių pripažinimą.
Šio metodo pasirinkimą finansinių atskaitų kokybei matuoti autorius grindžia kitų mokslininkų tyrimų rezultatais,
teigiančiais, kad įmonės su aukštesniu apskaitos konservatyvumo lygiu pasiekia geresnių rezultatų ir tai yra įrodymas, kad
finansinės atskaitos paruoštos kokybiškai. Šiuos tris metodus autorius naudoja vertindamas įmonių veiklos efektyvumą.
Rečiau tyrėjai siūlo atsižvelgti į audito ataskaitų informaciją (Qingliang ir kt., 2016; Sun, 2014), vidinės kontrolės
kokybę bei klaidų atsiradimo tikimybę (Cheng ir kt., 2013; Garrett ir kt., 2014), finansinės apskaitos ir vadybos skaidrumą
bei finansinės informacijos atskleidimo mastą (Sun, 2014). Šios informacijos naudojimas, tyrėjų nuomone, papildo
finansinių ataskaitų patikimumo charakteristikos vertinimą. Nepriklausomų auditorių vertinimas, kaip nepriklausomas
vertinimo metodas, patvirtina, kad finansinės ataskaitos yra patikimos ir naudingos (Qingliang ir kt., 2016). Kokybiškos
vidinės kontrolės politikos ir procedūros leidžia padidinti tikimybę, jog laiku bus pastebėtos ir ištaisytos klaidos, tinkamai
veiks prevencinės priemonės, dėl ko finansinėse ataskaitose bus išvengta klaidų. Cheng ir kt. (2013) savo tyrimu patvirtino,
kad silpna vidinė kontrolė mažina investicijų efektyvumą, nes nukenčia finansinių ataskaitų teikiamos informacijos kokybė
ir investuotojų sprendimai grindžiami netikslia informacija.
Nagrinėtoje mokslinėje literatūroje tik viename darbe (Van Beest ir kt., 2009) pavyko aptikti bandymą susisteminti
tyrėjų naudojamus finansinių ataskaitų kokybės vertinimo metodus. Autoriai išskyrė keturis metodus: pajamų valdymo,
tikrosios vertės, kokybinių charakteristikų įvertinimo bei specifinių finansinės atskaitomybės elementų vertinimo. Jie taip
pat trumpai atskleidė kiekvieno iš metodų privalumus ir trūkumus. Toks susisteminimas atspindi tik dalį mokslinėje
literatūroje identifikuotų metodų ir nepateikia informacijos, kokiomis aplinkybėmis naudojamas vienas ar kitas metodas.
Qingliang ir kt. (2016) tik užsimena apie galimus finansinių ataskaitų kokybės vertinimo metodus, kuriuos skirsto į dvi
kategorijas: metodus, grįstus apskaitos informacija (pvz., pajamų valdymas), ir metodus, grįstus rinkos informacija (pvz.,
tikroji vertė, konservatyvumas, savalaikiškumas).
Apibendrinant mokslinėje literatūroje siūlomus finansinių ataskaitų kokybės vertinimo metodus, galima teigti, kad
tyrėjai vertinimo metodus dažniausiai pasirenka priklausomai nuo to, kokiu tikslu vertina finansinių ataskaitų kokybę.
Visuose šaltiniuose tyrėjai išskiria finansinių ataskaitų teikiamos informacijos svarbą ir naudą šios informacijos
vartotojams. Jei vartotojai siekia įvertinti dominančios įmonės finansinių ataskaitų atitikimą tarptautiniams apskaitos
standartams, jiems siūloma pasitelkti kokybinių charakteristikų, pajamų valdymo, vertės tikrumo bei apskaitos
konservatyvumo metodus. Tais atvejais, kai finansinių ataskaitų informacijos pagrindu priimami investiciniai sprendimai,
tyrėjų nuomone, tikslingiausia naudoti pajamų valdymo, vertės tikrumo, finansinės informacijos atskleidimo skaidrumo
metodus. Finansavimo pritraukimo efektyvumui įvertinti, tyrėjai pasitelkia audito rezultatų vertinimo, finansinės
informacijos atskleidimo skaidrumo, vidinės kontrolės lygio bei vyriausybės skaidrumo vertinimo metodus. Įmonės veiklos
efektyvumo vertinimo atvejais, siūloma naudoti pajamų valdymo, vertės tikrumo, apskaitos konservatyvumo bei finansinės
informacijos atskleidimo skaidrumo metodus. Siekiant įvertinti pasitikėjimą įmonės teikiamomis finansinėmis ataskaitomis,
tyrėjai siūlo pajamų valdymo, vidinės kontrolės bei klaidų tikimybės vertinimo metodus. Apibendrinus analizuotų tyrimų
apie finansinių ataskaitų kokybės vertinimo metodų pasirinkimą, priklausomai nuo finansinių ataskaitų kokybės vertinimo
tikslo, rezultatus susisteminta informacija pateikta 1 lentelėje.

28
1 lentelė. Finansinių ataskaitų kokybės vertinimo metodų pasirinkimas, priklausomai nuo finansinių ataskaitų kokybės vertinimo
tikslo

Finansinių ataskaitų kokybės vertinimo tikslas

Finansinių ataskaitų Finansavimo Tarptautinių apskaitos
Investicijų Įmonės veiklos
kokybės vertinimo metodai pritraukimo standartų naudojimo Pasitikėjimas
efektyvumas efektyvumas
efektyvumas efektyvumas
Kokybinių charakteristikų
X
įvertinimas
Pajamų valdymo įvertinimo
X X X X
metodas
Vertės tikrumo įvertinimo
X X X
metodas
Apskaitos konservatyvumo
X X
įvertinimo metodas
Audito rezultatų įvertinimo
X
metodas
Finansinės informacijos
atkleidimo skaidrumo X X X
įvertinimo metodas
Vidinės kontrolės kokybės
X X
lygio įvertinimo metodas
Klaidų tikimybės įvertinimo
X
metodas
Vyriausybės skaidrumo
X
įvertinimo metodas
(Šaltiniai: Barth ir kt. (2008), Biddle ir kt. (2009), Chen ir kt. (2011), Garett ir kt. (2014), Kythreotis (2014), Lim ir kt. (2015), Martinez-
Ferrero (2014), Muller (2014), Palea (2013), Rodrigo (2009), Sun (2014), Van Beest ir kt. (2009), Wang ir kt. (2015))

Kaip matyti iš lentelėje pateiktos informacijos, norint pasiekti pasirinktą finansinių ataskaitų kokybės vertinimo
tikslą, mokslininkai neapsiriboja vienu metodu ir siūlo naudoti keletą metodų. Tikslinga pritarti kai kurių mokslininkų
siūlymui neapsiriboti kuriuo nors vienu metodu, bet pasitelkti keletą, kad būtų eliminuoti galimi trūkumai arba užpildytos
spragos. Finansinių ataskaitų kokybei įvertinti nepakanka patvirtinimo, kad ataskaitos paruoštos, laikantis visų Tarptautinių
apskaitos standartų reikalavimų. Toks patvirtinimas atspindi vieną iš dviejų finansinių ataskaitų kokybės sampratos
elementų, tai yra atitikimą finansinių ataskaitų rengimui keliamiems reikalavimams. Galima teigti, kad atitikimas
reikalavimams iš dalies tenkina ir finansinės informacijos vartotojo poreikius, nes vartotojas, priimdamas sprendimus,
naudojasi kokybines charakteristikas atitinkančia finansinių ataskaitų informacija. Tačiau papildomų finansinių ataskaitų
kokybės vertinimo metodų naudojimas atskleidžia papildomą informaciją vartotojui, dėl ko išauga tikimybė, kad jis priims
naudingesnius sprendimus.
Siekiant argumentuotai pagrįsti vertinimo metodų pasirinkimą, tolimesniuose tyrimuose būtų tikslinga identifikuoti
ir susisteminti kiekvieno lentelėje pateikto metodo taikymo privalumus ir trūkumus, kad finansinių ataskaitų informacijos
naudotojas galėtų lengviau nuspręsti, kurį metodą pasirinkti finansinių ataskaitų kokybei vertinti.

Išvados ir diskusija

Finansinių ataskaitų kokybės vertinimo tyrimų gausa ir įvairovė liudija kokybės vertinimo metodo pasirinkimo
problemos aktualumą. Mokslininkai sutaria dėl finansinių ataskaitų naudos tiek išorinių, tiek vidinių įmonės finansinės
informacijos vartotojų sprendimams priimti, tad finansinių ataskaitų kokybė yra aktuali visiems šios informacijos
vartotojams. Vis tik labiausiai pabrėžiama šios informacijos nauda investuotojams ir dažniausiai tyrimai atliekami
investuotojų požiūriu.
Tyrimų, vertinančių finansinių ataskaitų kokybę, analizė patvirtina teiginį, kad nėra vieningos nuomonės, koks
finansinių ataskaitų kokybės lygio matavimo metodas yra taikytinas. Mokslininkai siūlo didelę metodų įvairovę. Visi tyrėjai
akcentuoja fundamentaliųjų kokybinių charakteristikų vertinimo svarbą – finansinių ataskaitų informacijos aktualumą ir
patikimumą. Dalis tyrimų aprėpia ir keturias papildomas kokybines charakteristikas. Tai dažniausiai mokslininkų
pasirenkamas finansinių ataskaitų tyrimo metodas. Dažnai siūlomi pajamų valdymo ir vertės tikrumo metodai. Rečiau
pasitaikantys finansinių ataskaitų vertinimo metodai – apskaitos konservatyvumo, savalaikio nuostolių pripažinimo, audito
rezultatų, finansinės informacijos atskleidimo skaidrumo metodai. Pastarieji metodai dažnai naudojami kaip papildantys
pajamų valdymo ir vertės tikrumo metodus arba siekiant eliminuoti ar sumažinti šių metodų trūkumus.
Susisteminus mokslinėje literatūroje pateiktus tyrimus ir įvertinus, kokiu aspektu mokslininkai vertina finansinių
ataskaitų kokybę, galima teigti, kad metodo pasirinkimui įtaką daro tai, kokiu tikslu finansinių ataskaitų informacijos

29
vartotojas vertina šių ataskaitų kokybę. Siekiant įvertinti tarptautinių apskaitos standartų įtaką finansinių ataskaitų kokybei,
dažniausiai tyrėjai vertina kokybines charakteristikas, o taip pat pajamų valdymo ir vertės tikrumo metodai. Pastarieji du
metodai taip pat pasirenkami, kai norima įvertinti finansinių ataskaitų įtaką investicijų efektyvumui ar įmonės veiklos
efektyvumui. Pajamų valdymo metodas dar naudojamas vertinant pasitikėjimą įmonės viduje, kurio vertinimui taip pat
naudojami vidinės kontrolės bei klaidų tikimybės metodai.
Atsižvelgus į tai, kad nei vienas mokslininkų siūlomas finansinių ataskaitų kokybės vertinimo metodas neįvertina
finansinių ataskaitų kokybės visapusiškai, tikslinga taikyti kelis metodus ir rinktis tokią jų kombinaciją, kuri leistų kiek
įmanoma labiau patenkinti vartotojo poreikius.
Atliktas tyrimas prisideda prie mokslo plėtotės apskaitos kokybės vertinimo srityje, nes atskleidžia susistemintą
informaciją apie apskaitos kokybės sampratą, apskaitos kokybės vertinimo tikslus ir metodus. Šiuo tyrimu sukurtas
pagrindas tolesniuose finansinių ataskaitų kokybės vertinimo tyrimuose identifikuoti ir susisteminti pateiktų kokybės
vertinimo metodų privalumus ir trūkumus, kad būtų galima argumentuotai pagrįsti vertinimo metodų pasirinkimą.

Padėka

Autorė nuoširdžiai dėkoja prof. dr. Danutei Zinkevičienei už vertingas pastabas ir įžvalgas, padėjusias patobulinti
straipsnį.

Literatūra

ACHIM, A. M.; CHIŞ, A. O. 2014. Financial Accounting Quality And Its Defining Characteristics. SEA - Practical Application of Science, issue 3(5), 93–
98.
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, 2017. Finansinių ataskaitų kokybės
tyrimo apžvalga. Prieiga per <http://www.avnt.lt/kita/naujienos-2/pirm-kart-atliktas-moni-rengiam-finansini-ataskait-kokyb-s-tyrimas/>.
BARTH, M. E.; LANDSMAN, W. R.; LANG, M. H. 2008. International Accounting Standards and Accounting Quality. Journal of Accounting Research,
vol. 46, issue 3, 467–498.
BIDDLE, G. C.; GILLES, H.; RODRIGO, S. V. 2009. How Does Financial Reporting Quality Prelate to Investment Efficiency? Journal of Accounting
and Economics, vol. 48, no. 2–3, 112–131.
CHEN, F.; HOPE, O.; LI, Q.; WANG, X. 2011. Financial Reporting Quality and Investment Efficiency of Private Firms in Emerging Markets. The
Accounting Review, vol. 86, no. 4, 1255–1288.
CHEN, H.; TANG, Q.; JIANG, Y.; LIN, Z. 2010. The Role of International Financial Reporting Standards in Accounting Quality: Evidence from the
European Union. Journal of International Financial Management & Accounting, vol. 21, 220–278. doi:10.1111/j.1467-646X.2010.01041.x.
CHENG, M.; DHALIWAL, D.; ZHANG, Y. 2013. Does Investment Efficiency Improve After the Disclosure of Material Weaknesses in Internal Control
over Financial Reporting? Journal of Accounting and Economics, vol, 56, Issue 1, 1–18.
GARRETT, J.; HOITASH, R.; PRAWITT, D. F. 2014. Trust and Financial Reporting Quality. Journal of Accounting Research, vol. 52, 1087–1125.
GORGIEVA-TRAJKOVSKA, O.; KOSTADINOVSKI, A. 2012. Financial Reporting Quality and Investment Efficiency. Challenges in Contemporary
Economy, IBS Press.
YURISANDI, T.; PUSPITASARI, E. 2015. Financial Reporting Quality: Before and After IFRS Adoption Using NiCE Qualitative Characteristics
Measurement. Procedia – Social and Behavioral Sciences, 211, 644–652.
KYTHREOTIS, A. 2014. Measurement of Financial Reporting Quality Based on IFRS Conceptual Framework’s Fundamental Qualitative Characteristics.
European Journal of Accounting, Finance & Business, vol. 2(3), 4–29.
KUNDELIENĖ, K. 2009. Apskaitos kokybė: kaip apibrėšime ir kuo matuosime? Ekonomika ir Vadyba, 14, 85–91.
LEGENZOVA, R. 2016. A Concept of Accounting Quality from Accounting Harmonization Perspective. Economics and Business, vol. 28, issue 1, 33–37.
LIM, J.; LEE, L.; CHANG, J. 2015. Financial Reporting Quality of Target Companies and Acquirer Returns: Evidence from Korea. International Journal
of Accounting & Information Management, vol. 23, issue 1, 16–41.
MARTINEZ-FERRERO, J. 2014. Consiquenses of Financial Reporting Quality on Corporate Performance. Evidence at the International Level. Estudios
de Economia, vol. 41, no. 1, 49–88.
MULLER, V. O. 2014. The Impact of IFRS Adoption on the Quality of Consolidated Financial Reporting. Procedia – Social and Behavioral Sciences,
109, 976–982.
PALEA, V. 2013. IAS/IFRS and Financial Reporting Quality: Lessons from the European Experience. China Journal of Accounting Research, vol. 6, 247–
263.
QINGLIANG, T.; HUIFA, C.; ZHIJUN, L. 2016. How to Measure Country-level Financial Reporting Quality? Journal of Financial Reporting and
Accounting, vol. 14, issue 2, 230–265.
RENKAS, J.; GONCHARENKO, O.; LUKIANETS, O. 2015. Quality of Financial Reporting: Approaches to Measuring. International Journal of
Accounting and Economics Studies, vol. 4, no. 1, 1–5.
RODRIGO, S. V. 2009. Financial Reporting Quality and Investment Efficiency. Prieiga per <http://dx.doi.org/10.2139/ssrn.930922>.
RUDŽIONIENĖ, K.; JUOZAPAVIČIŪTĖ, T. 2013. Quality of Financial Reporting in Public Sector. Socialiniai mokslai / Kauno Technologijos
universitetas. Kaunas: Technologija, nr. 4, 17–25.
SUN, K. 2014. The Relationship Between Capital Allocation Efficiency and Financial Reporting Quality: International Evidence. International Journal of
Business, Accounting and Finance, vol. 8, No. 2, 1–11.
Van BEEST, F.; BRAAM, G.; BOELENS, S. 2009. Quality of Financial Reporting: Measuring Qualitative Characteristics. Nijmegen Center for
Economics (NiCE). Working Paper, 09–108.

30
WANG, F.; ZHU, Z.; HOFFMIRE, J. 2015. Financial Reporting Quality, Free Cash Flow, and Investment Efficiency. SHS Web of Conferences, vol. 17,
no. 01027, 10. DOI: http://dx.doi.org/10.1051/shsconf/20151701027.
ZHENG, X. 2010 A Comparative Study of Financial Reporting Quality. 6th International Scientific Conference, Business and Management 2010, May
13–14, 2010, Vilnius. Selected paper, 286–293.

SELECTION OF FINANCIAL REPORTING QUALITY MEASURING METHODS: THEORETICAL ASPECT

Silva Katutytė
Aleksandras Stulginskis University, Lithuania

Summary

Wide range of users is using financial reports’ information for decision making. The quality of their decisions depends on the quality of
financial reports. Scientists do not have a united opinion on which method of measuring the quality of financial reports should be applied. They offer a
wide range of the financial report quality measuring methods. Therefore the user of financial report information faces the problem on what basis the
financial report quality measuring method should be chosen.
The aim of this paper is to identify the motives for choosing the method of measuring of financial reporting quality. The research in this paper is
implemented by using comparative analysis, generalization and monography methods. The publications of researches on quality of financial reports in
scientific literature have been analyzed. The analysis of concepts of financial reporting quality has been performed. The motives for choosing the method
of measuring the quality of financial reports have been identified. Summarizing the concepts of quality of financial reports offered by various scientists it
may be stated that financial reporting quality is the conformity of financial reports to established requirements of reporting and suitability for users’ needs
and decision making. It was identified that the method of measuring financial reporting quality is chosen on the basis of the aim the user of financial
information is measuring the quality of financial reports. The most frequently used methods were methods of evaluation of qualitative characteristics,
earning management and real value. Less frequently used methods were accounting conservatism, timely loss recognition, audit results, transparency of
financial information disclosure, internal quality control and misstatements. The systematized information on financial reporting quality concept,
measuring aims and methods will be useful for fulfilling future investigations on financial reporting quality measuring methods, identification of
advantages and disadvantages of various measurement methods in order to background the selection of financial reporting quality measuring method.
Key words: financial reporting quality, qualitative characteristics, relevance, faithfulness
JEL codes: M41.

The article has been reviewed.

Received in February, 2017
Accepted in March, 2017

Contact person:
Silva Katutytė, Aleksandras Stulginskis University; Universiteto street 10, LT-53361, Akademija, Kaunas district, Lithuania; e-mail:
silva.katutyte@gmail.com

31