LIETUVOS SPORTO UNIVERSITETAS

SPORTO EDUKOLOGIJOS FAKULTETAS

VADYBA (TURIZMO IR SPORTO) STUDIJŲ PROGRAMA

ROKAS PETRAUSKAS

ATVYKSTAMOJO TURIZMO POVEIKIS LIETUVOS

EKONOMIKAI

BAKALAURO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: prof. dr. V.Navickas

Baigiamųjų darbų aprobavimo komisija ginti baigiamąjį darbą:

Baigiamųjų darbų aprobavimo pirmininkas:

Baigiamųjų darbų ir jų gynimo vertinimo komisijos įvertinimas:

Baigiamųjų darbų ir jų gynimo vertinimo komisijos sekretorė (-ius):

KAUNAS 2013
`

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas baigiamasis darbas (pavadinimas)……………………………… ……

……………………………………………………………………………………………………………………
…………
1. Yra atliktas mano paties/pačios (jeigu darbą rengė keli studentai, įrašoma: Yra atliktas mūsų
pačių);
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

..............…… .............................................. ......................….

(data) (autoriaus vardas pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME

DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

..............……… ................................................. ......................….

(data) (autoriaus vardas pavardė) (parašas)

BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

.............................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................………..

..............……… ................................................. ......................….

(data) (vadovo vardas pavardė) (parašas)

Baigiamasis darbas aprobuotas:

..............……… ................................................... ............…………..

(aprobacijos data) (Komisijos sekretorės/iaus vardas, pavardė) (parašas)

Baigiamasis darbas yra patalpintas į ETD IS …………………..……………………………..

(Gynimo komisijos sekretorės/iaus parašas)

Baigiamojo darbo recenzentas:

.................................................. ……………………………… ..............................

(vardas, pavardė) (Gynimo komisijos sekretorės/iaus vardas, pavardė) (parašas)

Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas: ………………………………………….

................. .............................................................................. .................................…

(data) (Gynimo komisijos sekretorės/iaus vardas, pavardė) (parašas) 2
`

TURINYS

SUMMARY ........................................................................................................................................ 5

ĮVADAS .............................................................................................................................................. 6

1. LITERATŪROS APŽVALGA. ATVYKSTAMASIS TURIZMAS PASAULYJE IR

LIETUVOJE ...................................................................................................................................... 7

1.1 Turizmo samprata .................................................................................................................... 7

1.2. Atvykstamasis turizmas ......................................................................................................... 13

1.3 Atvykstamojo turizmo įtaka šalies apgyvendinimo sektoriui ................................................ 17

1.4. Atvykstamojo turizmo nauda Lietuvos ekonomikai .............................................................. 21

2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ..................................................................... 28

3. TYRIMAS IR JO REZULTATAI ............................................................................................. 31

IŠVADOS ......................................................................................................................................... 44

LITERATŪRA ................................................................................................................................ 45

PRIEDAI .......................................................................................................................................... 48

3
`

SANTRAUKA

Pasaulyje turizmas tampa sparčiai besivystančia verslo šaka, kurio apimtys nuolatos vis didėja.
Turizmas įgauna vis didesnę reikšmę daugelio šalių ekonomikoje, papildo šalies biudžetą, suteikia
naujas darbo vietas įvairių sričių specialistams, skatina infrastruktūros didėjimą, kelia šalies
patrauklumą. Tačiau Lietuvoje, turizmas susiduria su problema, kad turizmui plėtoti skiriama
nepakankamai lėšų.
Atvykstamojo turizmo poveikis Lietuvos ekonomikai.
Tyrimo objektas. Atvykstamasis turizmas Lietuvoje.
Tyrimo tikslas. Įvertinti atvykstamojo turizmo poveikį Lietuvos ekonomikai.
Tyrimo uždaviniai:
• Išsiaiškinti turizmo sampratą;
• Išnagrinėti atvykstančių turistų srautus;
• Išanalizuoti Lietuvos apgyvendinimo sektorių;
• Atlikti atvykstamojo turizmo poveikio Lietuvos ekonomikai ekspertinį vertinimą;
Darbo metodai:
1. Literatūros analizė;
2. Ekspertų apklausa;
3. Statistinis duomenų apdorojimas;
Svarbiausios išvados:
1. Turizmas - visos kelionių, ekskursijų rūšys, kai asmuo palieka savo darbo ir gyvenimo
vietą ilgiau nei vieną parą ir trumpiau nei 12 mėnesių, ir kai išvykos tikslas nėra
samdomas, apmokamas.
2. Pagal atvykstančių turistų skaičiaus augimą, Lietuva yra tarp pirmaujančių Europos šalių.
3. Išanalizavus Lietuvos apgyvendinimo sektorių, matome, kad apgyvendinimo sektorius
sulaukia vis didesnio užimtumo.
4. Ekspertų nuomone, atvykstamasis turizmas labiausiai prisideda prie BVP gerinimo, šalies
pajamų didėjimo bei šalies žinomumo.

4
`

SUMMARY

Tourism is a rapidly developing business in the world, which scope is constantly increasing.
Tourism is gaining a more important part of the economy in many countries by complementing to
the national budget, creating new jobs in various areas, encouraging infrastructure growth and
making the country more attractive. However Lithuania tourism is facing a problem, its
development is not sufficiently funded.
Incoming tourism on Lithuanian economy.
The subject of research. Incoming tourism in Lithuania.
The aim of the research. To evaluate the influence of in-coming tourism in the economy of
our country.
The goals of the research:
• Explore the concept of tourism;
• Examine the incoming flow of tourists;
• Analyze Lithuania accommodation sector;
• Perform incoming tourism impact to Lithuanian economy expert evaluation;
Study methods:
1. Literature analysis;
2. The expert survey;
3. Statistical data processing;
The main conclusions:
1. Tourism - all travel and tour types, when a person leaves his work and place of residence
for more than one day and less than 12 months, and when the tour is not to hired, paid.
2. By entering the number of entering tourists, Lithuania is one of the leading countries in
Europe.
3. Having analized Lithuanian accomodation sector, we see, that accommodation sector is
attracting more and more people.
4. According to the experts, incoming tourism contributes most to the GDP improvement, the
country's income growth and the country's reputation.

5
`

ĮVADAS

Temos aktualumas. Pasaulyje turizmas tampa sparčiai besivystančia verslo šaka, kurio
apimtys nuolatos vis didėja. Turizmas įgauna vis didesnę reikšmę daugelio šalių ekonomikoje,
papildo šalies biudžetą, suteikia naujas darbo vietas įvairių sričių specialistams, skatina
infrastruktūros didėjimą, kelia šalies patrauklumą. Tačiau Lietuvoje, turizmas susiduria su
problema, kad turizmui plėtoti skiriama nepakankamai lėšų. Lietuvoje daugelyje miestų ir rajonų
savivaldybių turizmo plėtros funkcijos dažniausiai priskirtos ekonominius savivaldybių reikalus
tvarkančioms institucijoms, bet ne specialistams, turintiems didelę patirtį turizmo srityje. Daugelis
turizmo paslaugas teikiančių įmonių taip pat veikia pavieniui siekdamos didžiausio pelno, taip pat
pagrinde užsiima išvykstamuoju turizmu. Tik nesenai buvo pradėta imtis veiksmų, kaip šią situaciją
galima būtų pakeisti. Tam, buvo paskirtas didesnis dėmesys atvykstamajam bei vietiniam turizmui.
Buvo pasiūlyti nauji turizmo produktai, daromos specialios nuolaidos apgyvendinimo sektoriuje.
Taip buvo pradėtas skirti papildomas dėmesys turizmo informacijai. Turizmo versle, kuriam būtina
dinamiška bei sparti informacijos kaita, informacinės paslaugos įgyja vis didesnę reikšmę,
skatindamos ne tik tarptautinio, bet ir vietinio turizmo plėtrą.

Tyrimo objektas. Atvykstamasis turizmas Lietuvoje.

Tyrimo tikslas. Įvertinti atvykstamojo turizmo poveikį Lietuvos ekonomikai.

Tyrimo uždaviniai:
• Išsiaiškinti turizmo sampratą;
• Išnagrinėti atvykstančių turistų srautus;
• Išanalizuoti Lietuvos apgyvendinimo sektorių;
• Atlikti atvykstamojo turizmo poveikio Lietuvos ekonomikai ekspertinį vertinimą;
Darbo metodai:
1. Literatūros analizė;
2. Ekspertų anketinė apklausa;
3. Statistinis duomenų apdorojimas;

6
`

1. LITERATŪROS APŽVALGA. ATVYKSTAMASIS TURIZMAS

PASAULYJE IR LIETUVOJE

1.1 TURIZMO SAMPRATA

Turizmas - paprastai atrodo aiški sąvoka, tačiau ji vis kitusi per šimtmečius, taip ir neturi
vieningai apibrėžto teiginio. Turizmo sampratą apibūdinti yra tiesiog sudėtinga, kadangi tai yra
įvairių sudedamųjų veiksnių mišinys: elgsenos, gamtos ir kultūros išteklių, transporto tiekėjų,
apgyvendinimo ir kitų paslaugų, vyriausybės politikos ir reguliacinės sistemos, jų tarpusavio
bendradarbiavimo (Holden, 2008; Page, 2007; George, 2007; Hopeniene, 2009). Mokslinėje
literatūroje yra pateikiama įvairiausių turizmo sampratos aiškinimų ir kiekvienas mokslininkas, tai
pateikia skirtingai, tačiau šiuo metu tikslingiausia vartoti Pasaulinės Turizmo Organizacijos (PTO)
pasiūlytą sąvoką: Turizmas - visos kelionių, ekskursijų rūšys, kai asmuo palieka savo darbo ir
gyvenimo vietą ilgiau nei vieną parą ir trumpiau nei 12 mėnesių, ir kai išvykos tikslas nėra
samdomas, apmokamas.
Kaip teigia, vieni iš mokslininkų D. Labanauskaitė ir V. Juščius (2001) kad, turizmas kaip
socialinis ir ekonominis reiškinys, pradėjo formuotis tada, kai poreikis maistui, kitoms išgyvenimui
reikalingoms sąlygoms buvo patenkinamas, ir žmonėms atsirado naujas poreikis patirtį šį tą naujo.
Kiti mokslininkai turizmo sąvoka išreiškia kaip suvokimą įvairiais požiūriais: kaip ūkio šaką,
teikiančią paslaugas keliautojams, sociogeografinį reiškinį, išreiškiamą žmonių srautais tiek šalies
viduje, tiek už jos sienų; kolektyvinę arba individualia patirtimi, sąlygota įvairių motyvavimų ir
tikslų: poilsio, verslo, sveikatos, studijų, konferencijų, religijos, sporto (Lomine, 2007; Holloway,
2006). Turizmas yra tarptautinis ir nacionalinis reiškinys, tai gali būti nagrinėjamas socialiniu,
ekonominiu, geografiniu, ekologiniu, politiniu bei technologiniu požiūriu. Kita vertus turizmas taip
pat gali būti apibūdintas kaip verslas arba užsiėmimas, aprūpinantis turistus įvairiomis paslaugomis
bei prekėmis. Turizmą galima priskirti ir prie kultūrinės reikšmės, kadangi keliaudami žmonės
susipažįsta su kitų tautų kultūra, tradicijomis, papročiais, gyvenimo būdu.
Turizmas – tai procesas, kuriam būdinga:
• Kelionės, kai patiriamas malonumas matant naujus, įdomius, gražius vaizdus, kraštovaizdžius.

7
`

• Nuotykiai, kai patiriamos teigiamos emocijos, stiprinama valia ir fizinės galios.

• Rekreacinės veiklos, o kartu ir žmogaus gyvenamosios veiklos sudedamoji dalis, keliaujant
atgaunamos jėgos, sportuojama, bendraujama, gydomasi, pramogaujama.
• Turizmo procese dalyvauja turizmo paslaugų naudotojas - turistas ir paslaugų teikėjas.
• Turistas tai asmuo, kuris pažintiniais, profesiniais, kultūriniais, rekreaciniais, religiniais, verslo,
profilaktinio gydymo ar kitokiais tikslais keliauja ar vyksta į užsienį ir apsistoja bent jau vienai
nakvynei už savo nuolatinės gyvenamosios vietos ribų.
Turizmas yra viena palankiausių ūkinės veiklos šakų, nereikalaujančių atsivežtinių žaliavų. Jis
susideda iš keleto veiklos sektorių, kaip apgyvendinimas, pramogos, transportavimas, maitinimas.
Kiekvienos turizmo paslaugos teikėjas, priklausomai nuo paslaugų kokybės ir kiekio, gauna
atitinkamą atlygį iš paslaugų pirkėjo, t.y. turisto. Vyksta tam tikras procesas, kurį galima pavadinti
savita ekonomikos šaka arba ūkinės veiklos sritimi. Svarbiausias tokios veiklos elementas, kuris į
vieningą sistemą jungia turizmo paslaugų teikėją ir pirkėją, yra turizmo produktai. Turizmo
paslaugos negali būti teikiamos bevardžiam, abstrakčiam klientui. Skirtingi turistų tipai, keliavimo
būdai, aplinka, kaina, komforto lygis, keliavimo tikslai ir kt. įtakoja rekreacinių ir turizmo srautų
intensyvumą, paslaugų koncentraciją.
Taip pat turizmas yra išskiriamas ir apibūdinamas, kaip viena iš efektyviausių ekonomikos šakų,
kuri sėkmingai galinti konkuruojanti su naftos ir dujų gavyba bei ginklų gamyba ir prekyba.
Vertinant turizmo plėtros poveikį šalies regiono ekonominiam augimui, dažniausiai yra
analizuojamas turizmo indėlis, kuris prisideda kuriant BVP (bendro vidaus produkto), darbo vietas,
taip pat didinant eksporto apimtis. Remiantis Pasaulio turizmo organizacijos analize, 83% pasaulio
šalių turizmas yra vienas iš penkių pagrindinių pajamas teikiančių sektorių, o 38 % pasaulio šalių –
pagrindinis užsienio valiutos šaltinis. Pasaulio turizmo organizacijos duomenimis, turizmo dėka
pasaulyje yra sukuriama apie 130 mln. darbo vietų, sudaro 15% užsienio prekybos balanso ir 11%
BNP (bendro nacionalinio produkto). Turizmo dalis pasaulio bendrajame nacionaliniame produkte
siekia 6% (Tourism Market Trends, 2001).
Turizmas tapo labai dinamiškas ir tuo pačiu metu rizikingas sektorius šalies ir pasaulio
ekonomikoje, kadangi tai reikalauja daug ekonominių subjektų. Esant sparčiai turizmo plėtrai
pasaulyje, svarbu objektyviai įvertinti šį sektorių Lietuvoje ir jo perspektyvas. Žvelgiant į Lietuvos

8
`

perspektyvas, Lietuva turi palyginti didelį gamtinį turizmo potencialą, kurį sudaro pajūrio gamtinis
kompleksas, vidaus vandenų telkiniai, miškingas, gražus gamtovaizdis. Lietuvos gamtiniai ir
kultūriniai turizmo ištekliai sudaro palankias sąlygas kurti patrauklius turistinius produktus.
Daugelis šalies kultūrinių turizmo išteklių – tokie kaip Vilniaus senamiestis, Kuršių Nerija bei
Lietuvos kryždirbystė – yra įtraukti į pasaulio paveldo objektų sąrašą. Remiantis Lietuvos
respublikos vyriausybės pateiktais duomenimis, Lietuva turi didelį gamtinį turizmo potencialą:
pajūrio gamtinis kompleksas (Lietuvoje yra 2850 ežerų, 760 upių) ir miškai, augantys 32% šalies
teritorijos. Turizmui ypač patrauklios saugomos teritorijos (5 nacionaliniai ir 30 regioninių parkų,
26 draustiniai. Įrengus mokomuosius ir pažintinius takus, turizmui galėtų būti pritaikytos Lietuvos
pelkės, kurios gamtinėmis vertybėmis ir unikalumu gali privilioti daug užsienio turistų.
Šiuo metu Lietuva yra vertinama kaip naujas tarptautinio turizmo regionas, kuris formuojasi
Vidurio Europos ir pietryčių Baltijos jūros šalių geografinėje ir ekonominėje erdvėje, išsidėsčiusioje
geografiniu požiūriu strateginėje vietoje. Lietuvą kertantys tarptautiniai transporto srautai bei
didžiulės artimos turizmo rinkos yra svarbūs veiksniai tarptautinio turizmo vystymui. Remiantis
turizmo statistikos departamento prognozėmis ir analizuojant padarytas statistikas, turistų skaičius
šalyje vis didėja ir Lietuva tampa vis patrauklesnė turistų atžvilgiu. Taip pat Lietuvos gamtiniai ir
kultūriniai turizmo ištekliai sudaro palankias sąlygas kurti patrauklius turistinius produktus, kurie ir
skatina turistus vykti aplankyti Lietuvos. Stebint pasaulines tendencijas ir analizuojant Lietuvos
statistikos departamento bei Lietuvos turizmo departamento pateiktas statistikas, galima darytis tam
tikras išvadas, kad Lietuvoje vėl prasidėjo ekonomikos atsigavimas turizmo rinkoje.
Vertinant mūsų šalies suvokimą turizmo rinkose, išskiriami pagrindiniai mūsų šalies
konkurentai. Pagal geografinę padėtį Lietuvos konkurentai yra mūsų šalies kaimynai – Lenkija,
Kaliningrado sritis, Baltarusija, Latvija ir Estija. Taipogi, Rusijos Kaliningrado sritis, nors ir turinti
ypač panašų į Lietuvos turistinį produktą, tačiau kaip ir Baltarusija, abidvi šalys nėra Europos
sąjungos narės, tad didelei daliai potencialių turistų yra galimai susijusios vizų gavimo problemos,
taip pat galimai pasižymi nekokybiškomis ir pervertintomis paslaugomis, tad konkurencijoje šios
šalys nėra tiek pavojingos, kiek kitos kaimyninės šalys. Tačiau, laikui bėgant, keičiantis ES vizų
politikai ir augant Baltarusijos ekonomikai, ir šie regionai gali tapti vieni iš Lietuvos turizmo
konkurentų. Lenkija, nors ir turi artimą istoriją, panašų į Baltijos pajūrį, yra daug didesnė už

9
`

Lietuvą, arčiau vakarų Europos rinkų, todėl ir mūsų šaliai nėra pagrindinė konkurentė. Svarbiausios
mūsų šalies konkurentės yra Latvija ir Estija, dėl nesenos istorijos daugelyje šalių suvokiamos, kaip
vieningas Baltijos regionas. Šios 3 Baltijos šalys yra laikomas, turistiškai panašiai patrauklios, todėl
atostogų metu užtenka pamatyti tik vieną iš šalių. Todėl yra labai svarbu skatinti turistus aplankyti
būtent mūsų šalį.
Lietuva yra suvokiama kaip Rytų Europos vidutinio klimato šalis. Gerėjanti ekonominė
situacija bei augantis pragyvenimo lygis Lietuvoje sudaro palankias sąlygas turizmo plėtotei. Ypač
tai skatina vidaus turizmą, bei visą turizmo infrastruktūrą. Santykinai žemesnės kainos kol kas yra
vienas iš pagrindinių Lietuvos patrauklumo veiksnių turistams ne tik iš Rytų, bet ir iš Vakarų. Kaip
vienus iš pagrindinių turizmo plėtrų faktorių galima įvardinti štai šiuos:
• Lietuvos ir gretimų šalių priėmimas į ES;
• globalizacijos spartėjimas;
• naujų technologijų, o ypač informacijos vystymas;
• gyventojų mobilumo didėjimas.

Taip pat turizmas yra skirstomas į tam tikras formas. Turizmas taip pat gali būti skirstomas į
vidaus ir užsienio, individualų ir grupių, organizuotą ir neorganizuotą, pagal naudojamas transporto
priemones, taip pat pagal tikslą. Turizmas taip pat gali būti vietinis, bei išvykstamasis. Tam tikros
šalies atžvilgiu apibrėžiamos 3 turizmo formos (vietinis, atvykstamasis, išvykstamasis). Esant 3
turizmo formoms, kiekviena iš jų skiriasi.

• Vietinis turizmas - kai šalies gyventojai keliauja po savo šalį. Pateikta diagrama (žr. 1 pav.),
kaip turistai keliavo po Lietuvą, analizuojant 2007-2012 metų pirmuosius 9 mėnesius. Buvo
pasirinkti pirmieji 9 mėnesiai skaičiuojant 2007-2012 metus, kadangi Lietuvos statistikos
departamente dar nėra oficialiai patvirtinti duomenys, kiek vietinių turistų keliavo 2012 metais,
todėl palyginimui pasirinkta pirmieji 9 mėnesiai.

10
`

1 pav: Vietinių turistų kelionių skaičius 2007-2012 9 mėn, mln.

• Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Išnagrinėjus šią diagramą matome, kad vietinės turistinės kelionės pastaraisiais metais yra ne
tokios populiarios, kokios jos buvo 2007 ir 2008 metais. Viskas smarkiai pasikeitė atkeliavus
ekonominiai krizei. Žmonės pradėjo racionaliau taupyti pinigus ir nuo 2010 metų 9 mėnesių iki
2012 metų 9 mėnesių šių kelionių skaičius tik nežymiai didėja. Nors nuo 2010 metų 9 mėnesių
metų šis kelionių ir daugėja, tačiau jos dar gana smarkiai atsilieka nuo prieškrizinių laikų. Kaip
palyginimui galima priskirti 2008 metų 9 mėnesių lygį ir 2012 metų 9 mėnesių lygį. 2012 metų
pasiekti statistiniai rodikliai atsilieka (-9,2%.) nuo 2008 metų pasiekto 9 mėnesių lygio. Pasak
Lietuvos statistikos departamento 2012 metais 9 pirmaisiais mėnesiais, vietinių turistų išlaidos siekė
318,8 mln. Lt (+3,1 proc.), o vietiniai vienadieniai lankytojai kelionėms po šalį išleido 670,1 mln.
Lt (+0,6 proc.).

• Atvykstamasis turizmas - kai kitos šalies gyventojai keliauja priimančioje šalyje. Šio turizmo
turistų srautus apžvelgsiu kitame skyriuje išsamiau.
• Išvykstamasis turizmas - kai šalies gyventojai keliauja kitoje šalyje. Pateikta diagrama (žr. 2
pav.), kaip turistai keliavo iš Lietuvos, analizuojant 2007-2012 metų pirmuosius 9 mėnesius.
Buvo pasirinkti pirmieji 9 mėnesiai skaičiuojant 2007-2012 metus, kadangi Lietuvos statistikos
departamente dar nėra oficialiai patvirtinti duomenys, kiek Lietuvos turistų keliavo į užsienį
2012 metais, todėl palyginimui pasirinkta pirmieji 9 mėnesiai.
11
`

2 pav: Lietuvos turistų kelionių skaičius į užsienį 2007-2012m. 9mėn., tūkst.

• Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Šioje diagramoje matyti išvykstančių Lietuvos gyventojų kelionių skaičius į užsienį per
pirmuosius 9 mėnesius lyginant 2007-2012 metus. Ši diagrama, taip pat puikiai atspindi keliones
prieš ekonominę krizę ir po jos. Tai puikiai parodo 2008 metų 9 mėnesių ir 2009 metų 9 mėnesių
duomenys. Tai skiraisi apie 30% ir tai sudaro tikrai ženklų procentinį skirtumą. Tačiau žvelgiant iš
kitos pusės matosi nedidelis, bet svarbiausia stabilus pagyvėjimas nuo 2009 metų 9 mėnesių atliktos
statistikos ir tai tęsiasi iki šiol. 2012 m. sausio-rugsėjo mėnesį Lietuvos turistai į užsienį keliavo
1354,7 tūkst. kartų arba 13,7%. daugiau nei tuo pačiu 2011 m. laikotarpiu, lyginant su 2008 m. –
3,9%. mažiau.

12
`

1.2. ATVYKSTAMASIS TURIZMAS

Vertinant tarptautinį atvykstamąjį turizmą, Europa yra daugiausiai įtakos turintis regionas.
Europa užima daugiau nei pusę, tai yra 55% visos pasaulinės rinkos. Atvykstamasis turizmas apima
užsieniečių, atvykstančių į Lietuvą ir laikinai čia apsistojančių, keliones. Daugeliui Europos šalių
įstojus į Europos sąjungą, turistų skaičius ženkliai padaugėjo, dėl laisvo judėjimo tarp šalių.
Tarptautinės ekonominės integracijos ir globalizacijos aplinkoje tarptautinio turizmo kategorijai
priskiriamas atvykstamasis turizmas yra vienas svarbiausių turizmo tipų, kuris ne tik skatina šalių
bendradarbiavimą ir tarptautinius mainus, bet ir prisideda prie konkrečios šalies vidaus ekonominių
problemų sprendimo. Analizuojant įvairius mokslinius straipsnius, susiduriama su įvairiomis
nuomonėmis apie atvykstamąjį turizmą, tačiau visur pripažįstama, kad tai svarbus šalies
ekonominės plėtros veiksnys.
Prieš du dešimtmečius Lietuva patyrė naujus pokyčius turizmo rinkoje, įsijungdama į
tarptautinę turizmo rinką. To pasakoje, Lietuvai reikėjo įdėti daug pastangų priimant padidėjusius
turistų srautus, bei kuo racionaliau plėtoti turizmo verslą. Atvykstamasis turizmas Lietuvoje įgyja
vis daugiau reikšmės, skatinant struktūriniu atžvilgiu silpnų regionų plėtrą. Šiuo metu atvykstamasis
turizmas ir toliau yra kuriamas, atnaujinamas ir reorganizuojamas, prisitaikant prie turistų poreikių,
tačiau Lietuvos atvykstamąjam turizmui būdingas sezoniškumas. Atitinkamų metų pirmojo
ketvirčio pajamos visados būna dvigubai mažesnės nei trečiojo ketvirčio pajamos. Būtent
papildomų paslaugų pasiūlymas užsienio turistams šaltuoju metų laiku, padidintų pajamas iš
atvykstamojo turizmo.
Atvykstamojo turizmo poveikis šalies ekonomikai yra tiesioginis ir netiesioginis (Kilijoniene;
Simanaviciene; Simanavicius (2010); Stynes (1999).
3 pavyzdyje pateikiamas grafikas, kuriame pavaizduotas atvystamojo turizmo ekonominio
poveikio šalies ekonomikai modelis.

13
`

3 pav. Atvystamojo turizmo ekonominio poveikio šalies ekonomikai modelis

• Šaltinis: Aldona Markauskienė; Vilda Gižienė (2012)

Šis modelis puikiai vaizduoja, kokį ekonominį poveikį gauna Lietuvos valstybė. Šioje
diagramoje pavaizduota mokslininkų (Kilijoniene, Simanaviciene, Simanavicius, (2010), Stynes,
(1999) paminėti atvykstamojo turizmo tiesioginis ir netiesioginis poveikis. Tiesioginio poveikio
metu valstybė gauna iš atvykusių turistų pajamas (mokesčius, kurie jie sumoka būdami Lietuvoje),
prisideda prie naujų darbo vietų kūrimo, didina užimtumą apgyvendinimo, transporto ir maitinimo
rinkose.
Tiesioginio poveikio metu valstybė gali skatinti turistinio produkto gamybą, ir iš to galima
daryti tam tikras investicijas turizme. Kiekvienai valstybei atvykstamojo turizmo produkto eksporto
grynųjų pajamų pavidalu vidutiniškai atitenka iki 80%, visų su kelione susijusių lankytojo išlaidų.
Netiesioginio atvykstamojo turizmo poveikis pasižymi pajamų su turizmu susijusiose veiklose
padidėjimu. Pagrindiniai šalies atvykstamojo turizmo srautų analizės kriterijai priklauso nuo šių

14
`

veiksnių: užsienio turistų kelionių skaičius ir jų trukmė, kelionių tikslai, turistų naudojamos
transporto priemonės, apgyvendinimo, nakvynių skaičius viešbučiuose, moteliuose, turistų išlaidos.
Lietuvai įstojus į Europos sąjungą ir taip atsiradus galimybėms užsienio svečiams lengviau
kirsti šalies sieną, nebėra galimybių patikimai apskaičiuoti turistų srautus, todėl dabar pasitikima
apgyvendinimo įstaigų duomenimis. Pateikiama skritulinė diagrama, kurioje pateikta
apgyvendinimo įstaigų statistika, kurioje nurodoma TOP 10 Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkų,
pagal turistų skaičių 2012 metais, procentais.

4 pav: Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkų TOP 10 pagal turistų skaičių 2012 m. proc.
• Šaltinis: Lietuvos Valstybinis turizmo departamentas

Kaip matome iš pateiktos skritulinės diagramos, daugiausia turistų sulaukiama iš Rusijos,

Vokietijos, Lenkijos, Baltarusijos ir Latvijos. Rusijos atstovai sudaro beveik penktadalį visų
atvykusiųjų, t.y. 19%. 13% Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkos sudaro Vokietijos atstovai. Taip
pat, gana svarbią įtaką, sudaro Lenkijos bei Baltarusijos turistai, kurie sudaro 13% Lietuvos
atvykstamojo turizmo rinkos. Visos šios 4 šalys sudaro netoli 50% ir turi didelę įtaką viešbučių
15
`

užimtumui Lietuvoje. Latvijos turistai užima 6 vietą šioje skritulinėje diagramoje, ir jie sudaro 7%.
Visos kitos šalys, jų tarpe Estija, Jungtinė Karalystė, Suomija, Italija, Norvegija sudaro tik nuo 2-
4%. Taipogi sudėjus viskas kitas likusias šalis, jų rinkos sudaro 24%. Taip pat pateikiama diagrama
remiantis Lietuvos turizmo departamento duomenimis, kurioje nurodyta, kiek iš viso atvyko turistų
per 6 metus t.y. nuo 2007- 2012 metų.

5 pav. Užsienio turistų kelionių skaičius į Lietuvą, mln., 2007-2012 m.

• Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Išanalizavus Lietuvos statistikos departamento pateiktas diagramas, pastebimas rinkos

atsigavimas, kuris prasidėjo nuo 2009 metų. Galime pasidžiaugti, kad Lietuva darosi vis labiau
įdomesnė turistams, ko pasakoje 2011 metai, statistiškai pagal atvykusių užsienio turistų skaičių
buvo rekordiniai. Lietuvą iš viso aplankė apie 1,775 mln. užsienio turistų, o tai, net 18% daugiau
nei 2010 metais, bei tai sudaro 10% daugiau nei 2008 metais. Europos kelionių komisijos
duomenimis 2010 metais ir 2011 metais pagal užsienio turistų skaičiaus augimą Lietuva buvo 2-a
Europoje. 2012 metai nors jau ir praėjo, tačiau jie gali būti tik apytiksliai apskaičiuoti, kadangi
Lietuvos statistikos departamentas dar neturi oficialiai patvirtintų duomenų kiek žmonių atvyko
aplankyti Lietuvos. Valstybinio turizmo departamento apytiksliais skaičiavimais, 2012 metai turėtų
būti rekordiniai. Planuojama, kad gali būti pasiektos dar vienos rekordinės aukštumos, kadangi
prognozuojama, kad mūsų šalį aplankys apie 2 mln. užsienio šalies turistų.

16
`

1.3 ATVYKSTAMOJO TURIZMO ĮTAKA ŠALIES APGYVENDINIMO SEKTORIUI

Pasaulyje egzistuoja daugelis įvairių apgyvendinimo įstaigų. Skiriasi jų tipai, dydis,

organizacinė struktūra, kategorijos. Statistikos departamento duomenimis paslaugas teikiančios
įmonės skirstomos į kolektyvinio apgyvendinimo (viešbučiai, moteliai, kitos kolektyvinio
apgyvendinimo įstaigos (poilsio namai, kempingai, turizmo centrai, nakvynės namai)),
specializuotas apgyvendinimo įstaigas (sveikatingumo įstaigos, konferencijų centrai, vaikų vasaros
poilsio stovyklos) ir privatus turistų apgyvendinimą. Kiekvienoje šalyje viešbučiams yra svarbiausia
pritrauki kuo daugiau turistų iš užsienio, kadangi jie sudaro didelę dalį atvykstamojo turizmo
pajamų. Maitinimo, bei apgyvendinimo paslaugų sektorius yra daugiausiai darbo vietų sukuriantis
sektorius pasaulyje. Remiantis valstybinio turizmo departamento duomenimis, per 2012 metus
šalies apgyvendinimo įstaigos sulaukė apie 2 mln. turistų (žr. 5pav.) arba apytiksliai 10,3% daugiau
nei 2011 metais, iš jų užsieniečių – 1,1 mln., kurie sudaro 12,1% daugiau lyginant 2011 metus.
Turizmo verslo sėkmė priklauso nuo keliautojų poreikių ir jų tenkinimo galimybių konkrečiame
turistiniame regione. 2013 metais turėtų tęstis nuosekli šio sektoriaus plėtra, pritraukiant vis daugiau
užsienio investuotojų dėmesio. Tikėtina, jog galime sulaukti dar vienų naujų tarptautinių viešbučių
tinklų atėjimo į Lietuvą, o tai dar labiau prisidėtų prie apgyvendinimo sektoriaus plėtros. Išaugę
turistų srautai atsispindėjo ir viešbučių užimtumo statistikoje – 2012 metais viešbučiai vidutiniškai
turėjo 45,2%. užimtų kambarių, o tai yra 1,1%. punkto daugiau nei 2011 metais. Atitinkamai su
viešbučių užimtumu, padidėjo ir viešbučių pajamos – augimas buvo dar didesnis ir jisai siekė 8,3%.
Didžiausiu užimtumu šalyje 2012 metais galėjo pasigirti šių miestų viešbučiai: Vilniaus viešbučiai
– 60,5%, Druskininkų - 55,6%, Klaipėdos viešbučiai – 54,7%. Kaune šis rodiklis buvo kiek
mažesnis už šalies vidurkį ir tai siekė 46,1%. Daugiau, nei 63% 2012 metais visų viešbučiuose
apgyvendintų turistų buvo užsieniečiai. Vienas svarbiausių tokių gerų viešbučių rezultatų veiksnių –
nauji pasiūlyti turizmo produktai, sėkmingai veikiantys ir besiplečiantys šalies oro uostai, kurie gali
pasiūlyti vis didesnius skrydžių pasirinkimus į skirtingas šalis. Lietuvos statistikos departamento
duomenimis, 2012 metų pabaigoje šalyje buvo 354 ištisus metus veikiantys įvairios klasės
viešbučiai. Jie svečiams siūlė net 12,2 tūkst. kambarių, galinčių vienu metu priimti iki 25,1 tūkst.
klientų.

17
`

Pateikta palyginamoji diagrama, kurioje nurodyta apgyvendinimo įstaigų statistika, užsienio

turistų skaičiaus iš 10 didžiausių rinkų, pokytis lyginant 2012/2011 metus.

6 pav. Apgyvendinimo įstaigų statistika

• Šaltinis: Lietuvos turizmo departamentas

Šioje diagramoje matome apgyvendinimo įstaigų statistiką lyginant 2012/2011 metus, užsienio
turistų skaičiaus pokytį. Galima išskirti 7 šalis, kurių turistų prieaugis buvo ženkliai didesnis
lyginant 2012/2011 metus. Didžiausias teigiamas pokytis buvo Rusijos turistų, kurių 2012 metais
atvyko net 44,6% daugiau nei 2011 metais. Taip pat gana didelis priaugis 31,7% buvo Norvegijos
turistų. Galima išskirti ir Baltarusijos turistus, kurių irgi prieaugis siekė 26,9%. Tačiau, ne visų šalių
turistų skaičius didėjo mūsų šalyje. Daugiausiai sumažėjo Lenkijos turistų, tai siekė 9%, bei 4,3%
sumažėjo Italijos turistų. Tačiau analizuojant šią diagramą galima pasidžiaugti gerėjančiais
rezultatais, augančiais turistų srautais. 2012/2011 metais, lyginant 10 šalių pokytį, 8 iš 10 šalių
matomas procentalus priaugis, o 2 šalyse, procentinis nuosmukis vertinant turistų srautus.

18
`

1 lentelė. Apgyvendinimo įstaigose apgyvendinta turistų

Apgyvendinta turistų 2012 m., Palyginti su 2011 m. atitinkamu
tūkst. laikotarpiu, padidėjimas,
sumažėjimas (-), proc.

iš viso Lietuvos užsieniečių iš viso Lietuvos užsieniečių

gyventojų gyventojų
Visos
apgyvendinimo
įstaigos
IV ketv. 408,0 186,2 221,8 8,6 4,0 12,7

per metus 1 977,5 852,2 1 125,3 10,3 8,0 12,1

viešbučiai ir svečių
namai
IV ketv. 341,9 146,7 195,2 9,9 9,4 10,4

per metus 1 550,7 568,7 982,0 12,3 14,1 11,2

poilsio namai
(nameliai)
IV ketv. 5,5 5,4 0,2 -29,1 -29,5 -12,8
per metus 82,7 79,0 3,7 0,8 3,1 -31,1

sanatorijos ir
reabilitacijos centrai
IV ketv. 25,1 16,9 8,2 -1,7 -11,7 28,2

• Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

19
`

Šioje lentelėje pateikiama, kiek turistų apsistojo visose apgyvendinimo įstaigose, (viešbučiuose
ir svečių namuose, poilsio namuose (nameliuose), bei sanatorijose ir reabilitacijos centruose 2011
metais ir 2012 metais). 2012 metais padaugėjo turistų tiek lietuvių, tiek užsieniečių. Didžiausias
pokytis buvo jaučiamas viešbučiuose ir svečių namuose. 14% padidėjo lietuvių ir 11,2% užsieniečių
lyginant su 2011 metais. Tačiau, ne visuose sektoriuse matomas padidėjimas. Analizuojant poilsio
namelių duomenis pastebima, kad net 31,1% sumažėjo užsieniečių, taip pat sumažėjo lietuvių
11,7% sanatorijose ir reabilitacijos centruose. Tačiau apibendrinus viską, analizuojant visų
apgyvendinimo įstaigų duomenis, matome, kad bendras turistų prieaugis padidėjo 8,6%.

20
`

1.4. ATVYKSTAMOJO TURIZMO NAUDA LIETUVOS EKONOMIKAI

Vertinant atvykstamojo turizmo poveikį šalies ekonomikai, pagrinde dažniausiai analizuojamos

šios turizmo funkcijos (Labanauskaitė, 2008):
• atvykstamojo turizmo sukuriamų grynojo eksporto pajamų dalis;
• atvykstamojo turizmo sukurtų darbo vietų kiekis;
• atvykstamojo turizmo įtaka ekonominiam augimui;

Turizmo sektoriui bendrąją pridėtinę vertę didžiąja dalimi sukuria: apgyvendinimo sektorius,
maitinimo įstaigos, visų rūšių transportas, pramogos, nuomos punktai, bei mažmeninė prekyba. Šie
sektoriai gauna didelę dalį pinigų iš užsienio turistų. Tai skatina visą infrastruktūros vystymą. Visgi
yra daug kitų teigiamų dalykų, kur atvykstamasis turizmas prideda naudos Lietuvos ekonomikai. Su
vis didėjančiu turistų skaičiumi, gerinama turizmo infrastruktūra, taip pat, tai skatina kuo skubiai
prisidėti prie turizmo plėtros sprendimų. Taip pat galima išskirti, kad atvykstamasis turizmas
sukuria naudą Lietuvos ekonomikai skatinant verslumo iniciatyvas, naujas užimtumo galimybes,
augant turizmo produktų gamybai, gerinant šalies transporto infrastruktūrą, skiriant daugiau
papildomų lėšų tvarkant aplinką, skatinant vystyti naujas turizmo formas pvz: ekoturizmą. Šioje
diagramoje (žr. 7 pav.) pateikiama atvykstamojo turizmo įtaka ekonominiam augimui.

21
`

Kapitalo investicijos į turizmo Atvykstamajame turizme

klasterį taikomos technologijos

Teritorijų panaudojimas Didėjantis darbo produktyvumas

atvykstamojo turizmo plėtrai

Auganti atvykstamojo turizmo

ekonominio produkto pasiūla

Ekonominis augimas

Auganti atvykstamojo turizmo

ekonominio produkto paklausa

7 pav: Atvykstamojo turizmo įtaka ekonominiam augimui

• Šaltinis: Daiva Labanauskaitė (2011)

Šioje diagramoje matome kaip atvykstamasis turizmas turi įtakos ekonominiam augimui.
Kapitalo investicijos į turizmo klasterį, atvykstamajame turizme taikomos technologijos, teritorijų
panaudojimas atvykstamojo turizmo plėtrai, didėjantis darbo produktyvumas, visi šie 4 faktoriai yra
tarpusavyje susiję. Kiekvienas iš jų prisideda prie augančio atvykstamojo turizmo ekonominio
produkto pasiūlos ir augančio atvykstamojo turizmo ekonominio produkto paklausos ir visą tai
teisingai panaudojus smarkiai prisidedama prie ekonominio augimo. Taip pat šiuo pavyzdžiu
įvertinus teoriškai kokią naudą priduria atvykstamasis turizmas Lietuvos ekonomikai, kitoje
diagramoje (žr. 8 pav.) pateiktas pavyzdys kokią BVP dalį sukuria turizmas Lietuvos, Europoje ir
Pasaulyje.

22
`

Pateikiama diagrama kurioje pavaizduota, pridėtinės vertės, sukuriamos turizmo sektoriuje,

dalis BVP Lietuvoje, ES ir Pasaulyje.

8 pav. Pridėtinės vertės, sukuriamos turizmo sektoriuje, dalis BVP Lietuvoje, ES ir Pasaulyje
• Šaltinis: Birutė Romikaitytė, Justinas Kisieliauskas (2012)

Šioje diagramoje pavaizduotos Lietuvos turizmo sektoriaus prognozės. Augimo tempai buvo
skaičiuojami remiantis iki tol buvusia praktika ir stebint vidurkį nuo 2005 metų iki 2016 metų,
tačiau nuo 2013 metų galima įvertinti tik prieš tai buvusių metų stebint statistinį vidurkį. Turizmas
įvardijamas kaip prabangos prekė. Kaip vienas nepalankiausių turizmui veiksnių yra įvardijamas
mažas užsieniečių žinojimas apie mūsų šalies turizmo rinką, jos galimybes. Lietuva pastaraisiais
metais patiria didelę emigracijos bangą, su kiekvienais metais vis didėja išvykstančiųjų skaičius į
kitą šalį. Kaip matome, Lietuva smarkiai atsilieka tiek pagal ES vidurkį, tiek pagal pasaulio vidurkį,
vertinant kaip turizmo sektorius prisideda prie sukuriamos BVP. Be abejo, nuo 2013 metų negali
būti tiksliai pasakyta kiek procentų didės BVP vidurkis, tačiau iki 2016 metų paskaičiuota imant
praeitų metų statistinius vidurkius. Stebint Lietuvos tendencijas šioje diagramoje, matosi

23
`

nestabilumas, ne kiekvienais metais didėja BVP. 2008 ir 2011 metais, BVP kiek nežymiai
sumažėjo. Vertinant sukuriamos turizmo sektoriuje dalies BVP Lietuvoje, ES ir Pasaulyje, tai
pasaulio vidurkis Lietuvą lenkia apie 5%, o Europos sąjungos vidurkis apie 3%.
Visos diagramos pasakoje, galima teigti, kad toks skirtumas tarp Lietuvos, Europos sąjungos ir
pasaulio vidurkio yra dėl to, kad užsienio turistai įvardija kaip informacijos trūkumą apie mūsų
šalies turizmo rinką, jos galimybes. Taigi, reikėtų skirti didesnį dėmesį reklaminiams bukletams,
TIC (turizmo informaciniams centrams), reklamuoti Lietuvos turizmo galimybes ir skatinti atvykti
kuo daugiau užsienio turistų. Todėl, to pasakoje, 2013 metais numatyta atvykstamojo turizmo
skatinimo programa. Numatyta komunikacija socialiniuose tinkluose, turizmo produktus
reklamuojantys leidiniai, Lietuvos ir turizmo galimybes pristatantys filmai, numatyti pažintiniai
turai Lietuvos ir žiniasklaidos atstovams, sudaryta reklama avialinijų reklaminiuose žurnaluose,
Lietuvos turizmo sektoriaus atstovavimas 10 tikslinių užsienio rinkų, Lietuvos reklamos kampanija
Vokietijoje, Rusijoje ir Lenkijoje, rengiamas tarptautinis renginys turizmo profesionalams „Buy
Lithuania“, konferencinio turizmo renginys „Convene“ bei Baltijos šalių pristatymas tolimosiose
rinkose.
Teigiamas švietimas apie Lietuvos įvaizdį turėtų sudaryti gerą nuomonę apie šalį emigranto
šalies kontekste, tačiau kartais pasitaiko ir neigiamas švietimas, kuris sudaro nepatenkinamą
Lietuvos kaip lankytinos turistinės šalies įvaizdį ir atgraso užsienio gyventojų srautus į mūsų šalį.
Atvykstančių turistu pastangomis, 2011 metais Turizmo sektoriuje, sukurta pridėtinė vertė
sudarė 2,9%. Tai sudarė 2,7 mlrd. litų, arba 2,9% šalies bendrosios pridėtinės vertės. Palyginus su
2010 metais, bendroji vertė padidėjo 15%. Turizmo produkcija išaugo 10,5% ir sudarė 5,3 mlrd.
litų to meto kainomis. 2011 metais šiame sektoriuje iš viso dirbo 41,9 tūkst. asmenų, tai sudarė
4,7% visų privataus sektoriaus darbuotojų. 2011 metais vienas užsienio turistas keliaudamas
Lietuvoje išleido apie 1244 litus, o vietinis turistas – apie 158 litus.
Oficialūs 2011metų turizmo statistiniai duomenys:
• 4,8 mlrd. litų pajamų iš turizmo (1,3 mlrd. iš vietinio turizmo, 3,5 mlrd. iš užsieniečių);
• 4,6 proc. BVP;
• 25 proc. paslaugų eksporto;
• 41,9 tūkst. darbo vietų;

24
`

2 lentelė. Pagrindiniai turizmo sąskaitų rodikliai 2010/2011 metais

Turizmo Dalis, palyginti su bendrais šalies

sektorius, iš viso rodikliais, %

2011 2010
Produkcija (vartojimas),
mln. litų 5327,3 2,75 2,85
Tarpinis vartojimas, mln.
litų 2587,6 2,64 2,92
Pridėtinė vertė, mln. litų 2739,7 2,9 2,8
Darbuotojų skaičius1, tūkst. 41,9 4,7 4,3

• Šaltinis: Valstybinis turizmo departamentas

Analizuojant 2010 ir 2011 metų duomenis matome, kad ne visuose rodikliuose 2011 metai
buvo pranašesni už 2010 metus. 2010 metais buvo didesnė produkcija (vartojimas) bei tarpinis
vartojimas taip pat didesnis nei 2011 metais. Tačiau, 2011 metais buvo sukuriama didesnė pridėtinė
vertė bei padidėjas darbuotojų skaičius lyginant su 2010 metais. Tai skiriasi (+0,4%) prieaugiu.
2011 m. kelionių balansas buvo didžiausias ir siekė 1,3 mlrd. Lt. Pajamų iš atvykstamojo
turizmo dalis paslaugų eksporte išaugo nuo 11,2 proc. iki 26,9 proc. 1993-2011 m. Lietuvos
pajamos iš atvykstamojo turizmo išaugo net 36 kartus ir 2011 m. siekė 3,5 mlrd. Lt.

25
`

3 lentelė. Turizmo statistiniai duomenys

Turizmo statistiniai duomenys

2009 2010 2011

Pridėtinė vertė: 2,2 mlrd. litų Pridėtinė vertė: 2,8 mlrd. litų Pridėtinė vertė: 2,9 mlrd. litų

Turistų vidutinės vienos Turistų vidutinės vienos Turistų vidutinės vienos

kelionės išlaidos, 1 004 Lt kelionės išlaidos, 1 046,3 Lt kelionės išlaidos, 1 244,4 Lt

Sukuriama BVP: 2,6% Sukuriama BVP: 4,4% Sukuriama BVP: 4,6 %

Atvykę turistų: 1,34 mln. Atvykę turistų: 1,43 mln. Atvykę turistų: 1,78 mln.

Pajamos: 2,6 mlrd. Lt. Iš Pajamos: 2,9 mlrd. Lt. Iš Pajamos: 3,4 mlrd. Lt. Iš
atvykstamojo turizmo atvykstamojo turizmo atvykstamojo turizmo

Darbuotojų skaičius: 42,7 tūkst. Darbuotojų skaičius: 42,5 tūkst. Darbuotojų skaičius: 41,9 tūkst.

Šioje lentelėje matome, kokią naudą Lietuvai sukuria atvykstamasis turizmas. Atvykstamasis
turizmas labiausiai prisideda prie šalies uždirbamų pajamų, sukuria papildomą BVP. Todėl
atvykstamajam turizmui reikia papildomų lėšų, tam, kad jį vystyti ir tai galėtų svariau prisidėti prie
šalies ekonomikos. Tik didelės valstybės, vietinių ir užsienio turizmo organizacijų investicijos,
leistų iki 2015 metų iš principo sukurti Europos lygio turizmo ir poilsio kompleksą Lietuvoje. Viso
to pasakoje tikimasi, kad 2015 metais, Lietuvos turizmo sektoriuje bus sukurta 8% šalies BVP, o
pajamos iš atvykstamojo turizmo sudarys 17 mlrd. Lt. Skatindama konkurencingų Lietuvos turizmo
paslaugų eksportą, Ūkio ministerija siekia, kad 2015 metais, pasisektų sudaryti 30% bendrojo
Lietuvos paslaugų eksporto.
Tačiau, atvykstamasis turizmas sukuria ne tik teigiamos vertės Lietuvai. Yra tam tikrų dalykų,
kuriuos atvykstamasis padaro neigiamais pokyčiais Lietuvai. Visų pirma, galima išskirti kainų
26
`

didėjimą. Tai sąlygoja atvykę turistai bei kuo kurortas tampa populiaresnis, tuo prasideda ir kainų
kylimas. Būtent kartais išaugusios kainos gali tiesiogiai paveikti ir produkto kokybę. Nebūtinai
proporcingai kylančios kainos gali iššaukti ir kartu su kainomis gerėjančią produktų kokybę, o tai
atgraso nemažą dalį turistų. Taip pat tenka susidurti su didėjančiomis išlaidomis gamtosaugai,
naikinamu kraštovaizdžio unikalumu, plintančiu nusikalstamumu, galimai atsirandančia rizikinga ir
ribota investicijų grąža dėl turizmo sezoniškumo.

27
`

2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS

Tyrimo objektas: Atvykstamasis turizmas Lietuvoje.

Tyrimo tikslas: Ištirti atvykstamojo turizmo poveikį Lietuvos ekonomikai.

Tyrimo metodas: Ekspertinė apklausa.

Tyrimo metodo apibūdinimas. Pasirinktas tyrimo metodas - ekspertinė apklausa. Šis metodas
pasirinktas remiantis moksline literaūra, bei todėl, kad būtent tik ekspertai gali teisingai įvertinti
atvykstamojo turizmo poveikį Lietuvos ekonomikai. Ekspertų vertinimo metodo esmė ta, kad
ekspertai logiškai analizuoja kurią nors problemą, kiekybiškai vertindami ir formaliai apdorodami
duomenis (Kardedis, 2002). Ekspertų grupės nuomonė nedaug skiriasi nuo tikrojo problemos
sprendimo (Rudzkienė, 2005). Ekspertai turi sukaupę didelį kiekį informacijos, kurie ją įgavo
dirbdami savo organizacijose. Ekspertu galima laikyti ne mažiau kaip 3 metų darbo patirtį turintį
asmenį, bei jis privalo turėti ne žemesnį kaip aukštąjį išsilavinimą.
Ekspertinis tyrimas turi būti atliekamas laikantis socialinių tyrimų etikos reikalavimų (Kardelis,
2005):
1. Ekspertai parinkti taip, kad jie atitiktų visus būtinus ekspertui reikalavimus.
2. Ekspertams sutikus dalyvauti apklausoje.
3. Tyrėjas neturi jokios įtakos ekspertas ir jų rezultatams.

Tiriamųjų kontingentas. Ekspertais parinkti Lietuvos turizmo organizatorių, agentūrų darbuotojai.

Siekiant 95% atsakymų patikimumo, buvo siekiama apklausti 20 ekspertų, dalyvaujančių tyrime.
Šioje diagramoje pavaizduotas ekspertų sprendimų patikimumas nuo ekspertų skaičiaus.

28
`

Sprendinio patikim um as

100%

75%

50%

25%

0%
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24
Ekspertų skaičius

9 pav. Ekspertų vertinimų standartinio nuokrypio priklausomybė nuo ekspertų skaičiaus.

• Šaltinis: Rudzkienė (2003).

Vykdant tyrimą buvo panaudotas „sniego gniūžtės“ metodas. Tai yra atsitiktinis metodas.
Anketos buvo išdalinamos asmeniškai. Tyrimo metu iš viso buvo siekiama apklausti 20 ekspertų,
kadangi pagal Rudzkienės (žr. 9 pav.) ekspertų sprendimų patikimumą, apklausus 20 ekspertų,
gaunami patikimi atsakymai, kurių patikimumas siekia virš 95%, todėl tokiais rezultatais galima
pasitikėti. Tačiau iš viso buvo apklausti 22 ekspertai, kadangi 2 ekspertų anketos neatitiko
ekspertams keliamų reikalavimų. Jose ekspertai pažymėjo savo išsilavinimą kaip aukštesnyjį.
Tyrimo anketos aprašymas. Anketos klausimų analizė. Išnagrinėjus moksslinę literatūrą, parengta
ekspertinė anketa. Respondentams pateikta anketa kuri sudaryta iš įvado, kuriame aprašytas tyrimo
tikslas bei iš kitų 3 dalių.
Pirmoje dalyje „Bendra informacija apie ekspertą“ buvo pateikti 4 klausimai, kuriais buvo
norima sužinoti apie eksperto lytį, išsilavinimą, profesinę darbo patirtį, bei gaunamas pajamas.
Antroje dalyje „Lietuvos turizmo sričių vertinimas“ buvo pateikti 3 klausimai. Jais buvo
siekiama sužinoti eksperto nuomonę apie Lietuvos turizmo sektoriaus patrauklumą užsienio šalių

29
`

turistams. Taip pat buvo siekiama sužinoti kuriai iš Lietuvos turizmo struktūrinių dalių labiausiai
reikia investicijų, t.y. atvykstamąjam turizmui, rekreaciniam turizmui, ekologiniam turizmui,
išvykstamąjam turizmui, konferencijų turizmui, kaimo turizmui, aktyviojo poilsio turizmui.
Paskutiniąjame klausime buvo siekiama sužinoti apie investicinių sričių vertinimą bei ekspertai
turėjo pateikti savo nuomonę, kurios investicijų sritys yra svarbiausios Lietuvoje.
Trečioje dalyje, buvo siekiama sužinoti apie atvykstamojo turizmo poveikį Lietuvos
ekonomikai bei infrastruktūrai.
Anketavimo procedūros metu buvo pateiktas fiksuotas uždarų klausimų rinkinys. Šioje
anketoje buvo 5 klausimai kurie buvo pateikti kaip konstatuojamasis sakinys, bei buvo 5 klausimai,
kuriuose pateikiami 5 atsakymo pasirinkimai, kurie galėtų parodyti sutikimo, pritarimo, neutralią,
nesutikimo ar nepritarimo nuomonę. Buvo pateikta 5 taškų matavimo skalė, pagal kurią turi būti du
teigiami taškai, neutralus, bei du neigiami taškai. 5 taškų matavimo skalė reiškia:

1- Visiškai nesvarbus požiūris

2- Nesvarbus požiūris

3- Neutralus požiūris

4- Svarbus požiūris

5- Labai svarbus požiūris

Tyrimo duomenų apdorojimui ir analizei buvo naudojamasi statistinės analizės paketu SPSS
(angl. Statistical Package for Social Sciences) ir MS Excel programiniu paketu.

30
`

3. TYRIMAS IR JO REZULTATAI

Tyrime dalyvavo 22 ekspertai, tačiau tinkamai buvo užpildytos 20 anketų. 2 anketos buvo
pripažintos netinkamomis dėl netinkamų ekspertams reikalavimų (išsilavinimo). Tyrimo pradžioje,
pirmuoju klausimu buvo norima sužinoti ekspertų lytį.

10 pav: Ekspertų lytis

• Šaltinis: Sudarytas darbo autoriaus remiantis tyrimu

Apklausus ekspertus buvo gauti atsakymai, kad tyrime dalyvavo 55% vyrų ir 45% moterų arba
kitaip 11 vyrų ir 9 moterys. Taigi, galima sakyti, kad turizmo sektoriuje nėra išskirtinio lyties
dominavimo.
Sekančiu klausimu tyrimo dalyvių buvo prašoma anketoje pažymėti savo išsilavinimo laipsnį.
Kadangi visi ekspertai pagal ekspertams keliamus reikalavimus privalo turėti aukštąjį išsilavinimą,
tai visi apklaustieji (kurių anketos buvo atrinktos tinkamomis) buvo įgiję aukštąjį išsilavinimą. Taip
pat pasitaikė ir 1 ekspertas, kuris turėjo mokslų daktaro laipsnį.
31
`

11 pav: Ekspertų išsilavinimas

• Šaltinis: Sudarytas darbo autoriaus remiantis tyrimu

Iš apklaustųjų šioje diagramoje matome, kad tiktais 1 ekspertas išsiskyrė iš kitų. Tyrimo
rezultatai rodo, kad 95% apklaustųjų turi aukštąjį išsilavinimą, o 5%, tiksliau 1 ekspertas turėjo
mokslų daktaro išsilavinimą. Visą tai apibendrinus, galima pasakyti, kad visi apklaustieji ekspertai
yra tikrai aukšto lygio žinovai turizmo srityje ir yra savo darbo srities specialistai.

32
`

12 pav: Ekspertų profesinė darbo patirtis

• Šaltinis: Sudarytas darbo autoriaus remiantis tyrimu

Taip pat, ne ką mažiau svarbesnė informacija yra išsiaiškinti apie ekspertų profesinę darbo
patirtį. Tai yra aktualu žinoti, kadangi šiuo klausimu yra išsiaiškinama, kiek metų ekspertas dirba
turizmo srityje, kokią patirtį jis jau turi įgijęs. Pusė apklaustųjų, 50% ekspertų nurodė, kad jie
turizmo sektoriuje dirba nuo 5-10 metų. Tai, yra praeitas pradinis lygis ir ekspertai gali vadintis
vidutiniokais turizmo srityje. 30% ekspertų pažymėjo, kad jie turizmo srityje jau yra virš 15 metų ir
yra sukaupę daug darbinės patirties, kuri daug prisideda prie šio tyrimo. 15% respondentų atsakė,
kad jie turizmo sektoriuje yra nuo 10-15 metų. Taipogi buvo gauta 1 anketa, kuri siekia 5%, kur
eksperto darbinė patirtis viso labo siekia nuo 3-5 metų.

33
`

Tai yra tik pradedantis savo karjerą ekspertas. Taigi, galima teigti, kad beveik visi ekspertai yra
sukaupę ir įgiję jau pakankamai daug naudingų žinių, kurias galima pritaikyti atliekant įvairius
tyrimus ir jų nuomone galima pilnai pasitikėti.

13 pav: Ekspertų pajamos

• Šaltinis: Sudaryta darbo autoriaus remiantis tyrimu.

4 klausimu tyrimo dalyvių buvo prašoma pažymėti anketoje savo gaunamas pajamas. Vertinant
turizmo sektoriaus ekspertų uždirbamas pajamas, kilo didelė nuostaba, kadangi ekspertų
uždirbamos pajamos nėra didelės. Ekspertų pajamos siekia viso labo vidutines arba tiktai trečdalis
apklaustųjų uždirba kiek daugiau nei yra nustatytas Lietuvos Respublikos vidutinis atlyginimas. Tai
kelia nemažą nusistebėjimą, kadangi tyrimo apklaustieji/ekspertai yra savo srities specialistai, kurie
dirba jau ganėtinai ilgai savo darbe ir jį puikiai išmano. Apibendrinus šį klausimą, 45% ekspertų

34
`

įvardino savo pajamas, kurios siekia nuo 1501-2500Lt. 30% apklaustųjų įvardino pajamas, kurios
siekia nuo 2501-3500Lt. ir 25% respondentų įvardijo pajamas, kurios siekia tiktais kiek daugiau nei
minimalus darbo užmokestis t.y. iki 1500Lt.
Penktuoju klausimu buvo siekiama sužinoti ekspertų nuomonę apie Lietuvos turizmo sektoriaus
patrauklumą užsienio turistams.

14 pav: Ekspertų nuomonė apie Lietuvos turizmo sektoriaus patrauklumą

• Šaltinis: Sudarytas darbo autoriaus remiantis tyrimu

Taip pat ir šiuo klausimu, ekspertų nuomonė buvo beveik vienareikšmiška. 95% ekspertų
įvertino, kad Lietuvos turizmas yra patrauklus užsienio turistams. Jie mano, kad Lietuva turi dar
neišnaudotų išteklių plėtojant turizmą, taip pat, kad Lietuva turi unikalią gamtą, unikalius statinius,
kurie padaro šalį patrauklią turistams.
35
`

Tiktais, 1 ekspertas, o tai sudaro tiktais 5% visų apklaustųjų, pažymėjo anketoje atsakymą, kad
Lietuvos turizmo sektorius, yra nepatrauklus užsienio šalių turistams, ir Lietuva sunkiai kuom gali
pritraukti užsienio turistus.

15 pav. Ekspertų nuomonė apie reikalingas investicijas turizmui

• Šaltinis: Sudarytas darbo autoriaus remiantis tyrimu
* 1. Atvykstamasis turizmas.
2. Rekreacinis turizmas.
3. Ekologinis turizmas.
4. Išvykstamasis turizmas.
5. Kaimo turizmas.
6. Konferencijų turizmas.
7. Aktyviojo poilsio turizmas.

6 klausimu (žr. 15 pav.) buvo siekiama sužinoti ekspertų nuomonę, kuriai iš turizmo sektoriaus
struktūrinių dalių labiausiai reikia investicijų. Buvo išskirtos 7 turizmo sektoriaus struktūrinės

36
`

dalys. Ekspertai galėjo pažymėti 1 atsakymą iš 5 galimų. Ar būtent kažkuriai iš sričių labai svarbios
investicijos, ar tiesiog svarbios, ar ekspertų nuomonė tiesiog neutrali, ar investicijos nereikalingos
arba visiškai nereikalingos. Ekspertų nuomonė taip pat per daug neišsiskyrė, lyginant jų atsakymus,
kadangi nebuvo nei 1 eksperto, kuris teigtų, kad būtent kažkuriai iš turizmo investicinių sričių
visiškai nereikalingos investicijos. Daugiausiai ekspertų pareiškė nuomonę, kad reikalingausios
investicijos atvykstamajam turizmui, aktyviojo poilsio turizmui bei kaimo turizmui. Aktyviojo
poilsio turizmą bei kaimo turizmą galima sieti kartu su atvykstamuoju turizmu, kadangi tiek
aktyvusis poilsio turizmas, tiek kaimo turizmas, kuris sietinas su šiek tiek ramesnio poilsio
norintiems žmonėms, visa tai skatina atvykstamąjį turizmą ir pritraukia daug turistų. Labiausiai
ekspertų nuomonės susivienijo dėl atvykstamojo turizmo, kadangi ekspertai išsakė nuomonę, kad
šiai sričiai arba labai reikalingos, arba tiesiog reikalingos investicijos. Taip pat, buvo nuomonių, kad
mažiausiai reikalingos investicijos konferencijų turizmui ir ekologinio turizmui. Taigi, galima teigti,
kad tiek konferencijų turizmas, tiek ekologinis turizmas yra mažiausiai aktualus tiek užsieniečiams,
tiek lietuviams, ir kolkas šis susidomėjimas nedidėja.

7 klausimu (žr. 16 pav.) buvo siekiama sužinoti, kurios investicijų sritys yra svarbiausios
turizmo plėtojimui Lietuvoje. Su šiuo klausimu ekspertams reikėjo įvertinti taip pat 5 sritis, kurios
jų nuomone yra svarbios turizmo plėtojimui ir kuri investicijų sritis gali duoti didžiausios teigiamos
naudos į ją investuojant. Ekspertų nuomonė šiuo požiūriu buvo teigiama, bei suvedus visų anketų
duomenis ekspertų nuomonė buvo per daug neišsiskirianti viena nuo kitos.

37
`

16 pav: Ekspertų nuomonė apie investicinių sričių vertinimą

• Šaltinis: Sudarytas darbo autoriaus remiantis tyrimu
* 1. Turizmo informacijos sklaidos ir rinkodaros gerinimas
2. Infrastruktūros sezoniškumo poveikiui mažinti kūrimas
3. Lietuvos turizmo įvaizdžio kūrimas
4. Kriminologinės padėties šalyje gerinimas
5. Tarptautinių maršrutų su kaimyninėmis šalimis plėtojimas

Daugiausia ekspertų pritarė, kad labiausiai Lietuvoje reikalinga turizmo informacijos sklaidos
ir rinkodaros gerinimas. Kadangi, daugelis turistų susiduria su informacijos trūkumu, tai dėl to
užsienio turistai daug ko nesužino apie Lietuvos turizmo galimybes, ką gražaus bei išskirtinio būtų
galima išvysti Lietuvoje. Turizmo versle, būtina dinamiška bei sparti informacijos kaita, kadangi
turizmo tendencijos keičiasi taip pat sparčiai. Taip pat, ekspertų nuomone yra reikalingos
papildomos investicijos Lietuvos turizmo įvaizdžio kūrimui. Tik susidarę gerą įspūdį užsienio
turistai gali teigiamai atsiliepti apie šalį, kur vėliau informacija gali būti perduodama kitiems
turistams, norintiems atvykti į Lietuvą. Būtent sukūrus gero turizmo įvaizdį Lietuvos, galima
pritraukti vis daugiau užsienio turistų, kurie atneštų papildomas pajamas Lietuvos turizmui.

38
`

Apibendrinus šios diagramos rezultatus galima teigti, kad nors ir nežymiai rezultatai skiriasi, tačiau
šiek tiek mažiau reikšmingos investicijų sritis galima išskirti kaip kriminologinės padėties šalyje
gerinimą, bei tarptautinių maršrutų su kaimyninėmis šalimis plėtojimą.

17 pav: Ekspertų nuomonė apie veiksnius, kurie daro didžiausią įtaka investicijoms ir turizmo
plėtojimui
• Šaltinis: Sudaryta darbo autoriaus remiantis tyrimu.
* 1. Rinka
2. Kainos
3. Geografinė padėtis
4. Turizmo produktai
5. ES narystė
6. Bendradarbiavimas su užsienio šalimis
7. Paslaugų kokybė
8. Infrastruktūra
9. Kvalifikuota darbo jėga
10. Išskirtinumas iš kitų šalių
39
`

8 klausimu buvo siekiama sužinoti, kurie svarbiausi veiksniai turi daugiausiai teigiamos įtakos
investicijos ir turizmo plėtojimui (žr. 17 pav.). Didžiausią įtaką darantis dalykas, tai paslaugų
kokybė. Būtent su produkto ar paslaugų kokybe, sulaukiamas grįžtamasis ryšys, kur turistai būna
geros nuomonės apie produktą ir apie tai praneša kitiems. Taip pat galėčiau išskirti turizmo
produktus kaip teigiamą įtaką darančius veiksnius. Kadangi iš kuo daugiau pasiūlos turistas galės
pasirinkti užsiemimus savo laisvo laiko praleidimui, tuo didesnė tikimybė, kad jis išsirinks būtent
tai ką jis norės. Taipogi, ekspertų nuomone yra gana svarbu šalyje kainų įtaka, geografinė padėtis,
jau išvystyta infrastruktūra. Kaip ir praeitose diagramose, taip ir šioje diagramoje, ekspertų
nuomones per daug neišsiskyrė. Tiktais galima pažymėti, kad ekspertų nuomone mažiausiai
prisideda prie turizmo įtakos investicijos ir turizmo plėtojimo rinka bei išskirtinumas iš kitų šalių.

18 pav: Ekspertų nuomone apie atvykstančių turistų daromą poveikį Lietuvos ekonomikai
• Šaltinis: Sudaryta darbo autoriaus remiantis tyrimu
* 1. BVP rodiklių augimas
2. Šalies žinomumas
3. Šalies pajamų didėjimas
40
`

4. Naujų darbo vietų sukūrimas

5. Kainų stabilumas
6. Infrastruktūros plėtojimas
7. Kitų ūkinės veiklos (ekonomikos sričių plėtojimas)

9 klausimu (žr. 18 pav.) buvo siekiama sužinoti apie atvykstamojo turizmo naudą šiuo
atžvilgiu, atvykstančių turistų daromą poveikį Lietuvos ekonomikai. Ekspertų anketoje buvo išskirti
7 punktai, kuriose reikėjo įvertinti, kokį teigiamą poveikį turistai labiausiai priduria Lietuvos
ekonomikai. Daugelis ekspertų išskyrė, kad daugiausiai atvykę turistai prisideda prie BVP (bendro
vidaus produkto) rodiklių augimo. Turizmo departamento duomenimis 2010 metais atvykstamasis
turizmas pridėjo 4,4% BVP, o 2011 metais 4,6% BVP. Taipogi atvykę turistai daro didelį poveikį
šalies pajamų didėjimui - 2010 metais turistų išleista suma 2,7 mlrd.Lt, 2011 metais turistų išleista
suma 3,5 mlrd.Lt. Ekspertai taip pat pridūrė, kad atvykę turistai ženkliai prisideda ir prie šalies
žinomumo. Tai yra labai svarbūs veiksniai prisidedant prie Lietuvos ekonomikos vystymo.
Mažiausiai atvykstančių turistų daromas poveikis ekspertų nuomone yra prisidėjimas prie naujų
darbo vietų sukūrimo, infrastruktūros plėtojimo ir kitų ūkinės veiklos (ekonomikos sričių
plėtojimo).

Paskutiniuoju 10 klausimu (žr. 19 pav.) buvo siekiama sužinoti atvykstamojo turizmo daromą
poveikį Lietuvos infrastruktūrai. Ekspertams reikėjo pateikti savo nuomonę apie 6 pateiktus
veiksnius ir pateikti savo nuomonės vertinimą 5 taškų matavimo skalėje. Ekspertai remiantis savo
darbine patirtimi bei atsižvelgiant į savo nuomonę turėjo pažymėti, kuris veiksnys yra svarbiausias
prisidedant prie atvykstamojo turizmo daromo poveikio Lietuvos infrastruktūrai. Šiuo klausimu
ekspertų nuomonė išsiskyrė mažiausiai, kadangi nebuvo nei vieno eksperto, kuris teigtų, kad
kažkuris iš 6 duotų veiksnių nedaro didelio poveikio Lietuvos infrastruktūrai.

41
`

19 pav: Ekspertų nuomonė apie atvykstamojo turizmo daromą poveikį Lietuvos infrastruktūrai
• Šaltinis: Sudaryta darbo autoriaus remiantis tyrimu.
* 1. Neturistinio sezono produktų plėtojimas
2. Šalies žinomumas
3. Turizmo produktų plėtimas
4. Naujų darbo vietų sukūrimas
5. Kainų stabilumas
6. Infrastruktūros plėtojimas

Apibendrinus diagramos rezultatus, galima teigti, kad būtent atvykstamasis turizmas daro
didžiausią teigiamą poveikį šalies infrastruktūros plėtojimui. Būtent dėka atvykusių turistų,
atsiranda reikalas didinti turizmo produktų pasiūlą, skirti daugiau lėšų kurortinių miestelių
tvarkymui. Taip pat atvykstamasis turizmas daro teigiamą poveikį, kuriant neturistinio sezono
produktų plėtojimą, prisiduria prie šalies žinomumo, taip pat daro teigiamą poveikį turizmo
produktų plėtojimui, naujų darbo vietų sukūrimui.

42
`

Ekspertų nuomone, atvykstamasis turizmas mažiausiai teigiamo poveikio turi kainų stabilumui,
kadangi tai galbūt priklauso nuo rinkos sąlygų.

Taigi apibendrinus visų diagramų rezultatus, galima teigti tam tikras išvadas. Įvertinus 20
ekspertų išsakytas anketose nuomones apie Lietuvos turizmo sektorių, galima atvykstamajam
turizmo sektoriui rašyti gana aukštus balus, kadangi nebuvo nei vieno eksperto, kuris teigtų, kad
atvykstamas turizmas yra nenaudingas Lietuvai. Tačiau, norint visai tai vystyti bei plėsti, ekspertų
nuomone reikia papildomų investicijų atvykstamajam turizmui. Norint pritraukti vis daugiau turistų,
reikia gerinti infrastruktūrą. Taipogi kiekvienas diagramose pateiktas veiksnys ir tą veiksnį
plėtojant, jis svariai prisidėtų prie Lietuvos ekonomikos augimo. Tačiau, įvertinus visų diagramų
pateiktus atsakymus, galima išskirti, kad didžiausią poveikį atvykstamasis turizmas Lietuvos
ekonomikai priduria, sukurdamas BVP rodiklius, gerindamas infrastruktūros plėtojimą, didindamas
šalies žinomumą bei prisidėdamas prie šalies pajamų didėjimo.

43
`

IŠVADOS

1. Turizmas - tai visos kelionių, ekskursijų rūšys, kai asmuo palieka savo darbo ir gyvenimo vietą
ilgiau nei vieną parą ir trumpiau nei 12 mėnesių, ir kai išvykos tikslas nėra samdomas,
apmokamas. Pasaulyje turizmas tampa sparčiai besivystančia verslo šaka, kurios apimtys nuolat
didėja.
2. Išanalizavus Lietuvos statistikos departamento bei Valstybinio turizmo departamento duomenis
matome, kad su kiekvienais metais Lietuva tampa vis daugiau turistų pritraukianti šalis.
Lietuva, net 2 metus iš eilės užėmė 2 vietą, 2010 ir 2011 metais, pagal turistų skaičiaus augimą
Europoje. Tokie duomenys parodo, kad Lietuva tampa vis labiau patrauklesnė turistams.
3. Išanalizavus Lietuvos apgyvendinimo sektorių, matome, kad apgyvendinimo sektorius sulaukia
vis didesnio užimtumo. Išaugę turistų srautai atsispindėjo ir viešbučių užimtumo statistikoje –
2012 metais viešbučiai vidutiniškai turėjo 45,2% užimtų kambarių, o tai yra 1,1% daugiau nei
2011 metais. Atitinkamai su viešbučių užimtumu, padidėjo ir viešbučių pajamos – augimas
buvo dar didesnis ir jisai siekė 8,3%. Vienas svarbiausių tokių gerų viešbučių rezultatų veiksnių
– nauji pasiūlyti Lietuvos turizmo produktai, sėkmingai veikiantys ir besiplečiantys šalies oro
uostai, kurie gali pasiūlyti vis didesnius skrydžių pasirinkimus į skirtingas šalis.
4. Atlikus atvykstamojo turizmo poveikį Lietuvos ekonomikai ekspertinį vertinimą, ekspertų
nuomone, atvykstamasis turizmas labiausiai prisideda prie BVP gerinimo, šalies pajamų
didėjimo bei šalies žinomumo. Ekspertų nuomone, taip pat atvykstamasis turizmas prisideda ir
prie Lietuvos infrastruktūros plėtojimo. Didžiausią poveikį infrastruktūrai sukuria naujų
turizmo produktų pasiūla, turizmo produktų plėtojimas. Įvertinus pateiktus teorinius bei
praktinius duomenis, matome, kad kasmet Lietuva vis daugiau pajamų gauna iš atvykstamojo
turizmo. Palyginimui 2010 metais. 2,9 mlrd.lt, 2011 metais 3,5 mlrd.lt. Kasmet taip pat didėja
ir atvykusių turistų, 2010 metais 1,43 mln., 2011 metais 1,74 mln. Visi šie pokyčiai
vienareikšmiškai duoda teigiamos naudos Lietuvos ekonomikai.

44
`

LITERATŪRA

1. Duomenų bazė: Bendras programavimo dokumentas, sektorinės tendencijos, turizmas. Prieiga

per internetą:
http://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=7&ved=0CEkQFjAG&url
=http%3A%2F%2Fwww.tourism.lt%2Flt%2Fdokumentai%2FBPD_turizm.doc
2. Duomenų bazė: Lietuvos respublikos ūkio ministerija, ministerijos kompetencijai priskirtų
bendrai finansuojamų iš ES struktūrinių fondų lėšų ekonomikos sektorių būklės pokyčių
vertinimas. Prieiga per internetą:
http://www.esparama.lt/es_parama_pletra/failai/fm/failai/Vertinimas_ESSP_Neringos/Ataskait
os_2009MVP/UM_Ekonomikos_sektoriu_vertinimo_SANTRAUKA_LT.pdf.
3. Duomenų bazė: Statistikos departamentas prie Lietuvos respublikos vyriausybės.
Turizmas Lietuvos 2009. Prieiga per internetą:
http://www.tourism.lt/upload/TurizmoStat/Turizmas_Lietuvoje__2009_m._1799.pdf
4. Duomenų bazė: Statistikos departamentas prie Lietuvos respublikos vyriausybės.
Turizmas Lietuvos 2010. Prieiga per internetą:
http://www.tourism.lt/upload/TurizmoStat/Turizmas_Lietuvoje__2010_m._1954.pdf
5. Duomenų bazė: Statistikos departamentas prie Lietuvos respublikos vyriausybės.
Turizmas Lietuvos 2011. Prieiga per internetą:
http://www.tourism.lt/upload/TurizmoStat/Turizmas_Lietuvoje__2011_m._2118.pdf
6. George B. P., Henthorne T. L. (2007). Tourism and the general agreement on trade in
services. International Journal of Social Economics. Prieiga per internetą:
http://www.emeraldinsight.com/0306-8293.htm
7. Holloway J. Ch., Taylor N. (2006). The business of tourism. Harlow: Pearson Education.
8. Holden A. (2008). Environment and tourism. London New York: Routledge. p. 274
9. Hopinienė, R., Railienė, G., & Kazlauskiene, E. (2009). Potential of Virtual Organizing of
Tourism Business.
10. Kardelis, K. (2005). Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai: (edukologija ir kiti socialiniai

45
`

mokslai): vadovėlis. 3-iasis leidimas, Šiauliai.

11. Kilijoniene, A., Simanaviciene, Z. & Simanavicius, A. (2010). The Evaluation of
Social and Economic Development of the Region. Inzinerine Ekonomika-Engineering
Economics 21(1), 68-79.
12. Labanauskaitė, D. (2008). Lietuvos atvykstamojo turizmo plėtros ekonominis vertinimas //
ICEM: tarptautinė mokslinė konferencija. – Kaunas. Nr. 13, 570-576.
13. Labanauskaitė, D., Jusčius, V. (2001). Turizmo produkto ekonominė samprata ir turinys //
Tiltai, priedas, Nr. 10. Transformacijos Rytų Europoje. – Klaipėda: KU. p. 1003
14. Lominé L., Edmunds J. (2007). Key concepts in tourism. Basingstoke: Palgrave Macmillan.
p. 230
15. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija: Apgyvendinimo sektorius Lietuvoje.
16. Lietuvos Statistiko Departamentas. Apgyvendinimo įstaigų statistika.
17. Lietuvos Statistikos Departamentas. Metiniai apgyvendinimo įstaigų duomenys.
18. Lietuvos Respublikos centrinis bankas. Lietuvos ekonomika.
19. Page S. J. (2007). Tourism management: managing for change. Oxford Burlington:
Butterworth-Heinemann. 473 p. Page, Stephen J. Tourism : a modern synthesis / Stephen J.
Page and Joanne Connell. - 2nd ed. – Londo : ThomsonLearning, 2006. p. 579
20. Rudzkienė (2003). Ekspertų vertinimų standartinio nuokrypio priklausomybė nuo ekspertų
skaičiaus.
21. Stynes, D.J. (1999). Economic Impact of Tourism.
22. Straipsnis iš žurnalo: Aldona Markauskienė Vilda Gižienė (2012). Atvykstamojo turizmo
poveikis šalies ekonomikai 1-7.
23. Straipsnis iš žurnalo: Karolina Petrilovskaja, Algirdas Miškinis (2007) Atvykstamojo turizmo
Lietuvoje konkurencingumas Baltijos šalių kontekste, 1-14.
24. Straipsnis iš žurnalo: Birutė Romikaitytė, Justinas Kisieliauskas (2012) Lietuvos turizmo
sektoriaus plėtrai įtaką darantys veiksniai: Nr. 2 (31) 1-12.
25. Straipsnis iš žurnalo: Daiva Labanauskaitė (2011). Atvykstamojo turizmo įtakos regionų
ekonominiam augimui vertinimas, Nr. 1 25.

46
`

26. Straipsnis iš žurnalo: Turizmo verslas: Plėtros konceptualizacija ir tendencijos Lietuvoje,

Vytautas Jonas Žilinskas Loreta Petravičienė (2007) ekonomika ir vadyba.
27. Straipsnis iš žurnalo: Turizmo rizikos specifiniai bruožai: Artūras Simanavičius, Žaneta
Simanavičienė (2012), Economics and management.
28. Straipsnis iš žurnalo: J Telyčėnaitė, L Pilelienė - Organizacijų Vadyba: Sisteminiai Tyrimai,
2012 issue: 63 / 2012, p. 83-97
29. Tourism Market Trends: World Overwiev Tourism Topics. (2001). Printed by WTO.
30. Valstybinis Turizmo Departamentas. Trumpos Lietuvos turizmo statistikos apžvalgos
31. Valstybinis Turizmo departamentas: Turizmo sektoriaus pridėtinė vertė.

47
`

PRIEDAI

48
`

1 Priedas

EKSPERTINIO VERTINIMO ANKETA

GERBIAMIEJI EKSPERTAI,
Šią anketą sudarė Lietuvos sporto universiteto sporto edukologijos fakulteto turizmo ir sporto
vadybos studijų programos studentas Rokas Petrauskas. Anketa bus naudojama atliekant tiriamąjį
darbą, tema “Atvykstomojo turizmo poveikis Lietuvos ekonomikai.”
Anketa anonimiška, todėl visi rezultatai bus analizuojami tik apibendrinta forma. Nuoširdūs Jūsų
atsakymai padės atlikti išsamų tyrimą bei pasiekti gerų rezultatų.
Jums tinkantį atsakymo variantą pažymėkite varnele (√).
Dėkojame, kad dalyvaujate šiame tyrime!

I. BENDRA INFORMACIJA APIE EKSPERTĄ

1. Jūsų lytis: Moteris Vyras

2. Jūsų išsilavinimas:
Pagrindinis Vidurinis Profesinis Nebaigtas aukštasis Aukštesnysis
Aukštasis Mokslų daktaras

3. Profesinė darbo patirtis: iki 3m. 3-5m. 5-10m. 10-15m. virš 15m.

4. Jūsų mėnesinės pajamos:

iki-1500 Lt. 3501- 5000 Lt.

1501-2500 Lt. 5001-10000 Lt.
2501-3500 Lt. 10000 Lt. ir daugiau

49
`

II. LIETUVOS TURIZMO SRIČIŲ ĮVERTINIMAS

5. Įvertinkite Lietuvos turizmo sektoriaus patrauklumą užsienio šalių
turistams:

Labai patrauklus Patrauklus Nepatrauklus Visiškai nepatrauklus

6. Pagrindinės Lietuvos turizmo sektoriaus struktūrines dalys, kurioms

labiausiai reikia investicijų:

Įvertinkite, Jūsų nuomone, Lietuvos turizmo sektoriaus struktūrines dalis, kurioms jūsų nuomone
reikia labiausiai investicijų ( 1- visiškai nesvarbu, 2- nesvarbu, 3- neutralu, 4- svarbu, 5- labai
svarbu). Jums tinkantį atsakymo variantą pažymėkite varnele (√).

Vertinimo balai
Veiksniai
1 2 3 4 5
Atvykstamasis turizmas
Rekreacinis turizmas
Ekologinis turizmas
Išvykstamasis turizmas
Konferencijų turizmas
Kaimo turizmas
Aktyviojo poilsio turizmas

50
`

7. Investicinių sričių vertinimas:

Įvertinkite, Jūsų nuomone, kurios investicijų sritys, yra svarbiausios turizmo plėtojimui Lietuvoje
(0- visiškai nesvarbu, 2- nesvarbu, 3- neutralu, 4- svarbu, 5- labai svarbu)

Vertinimo balai
Veiksniai
1 2 3 4 5
Turizmo informacijos sklaidos ir rinkodaros
gerinimas
Infrastruktūros sezoniškumo poveikiui mažinti
kūrimas
Lietuvos turizmo įvaizdžio kūrimas

Kriminologinės padėties šalyje gerinimas

Tarptautinių maršrutų su kaimyninėmis šalimis
plėtojimas

III. ATVYKSTAMOJO TURIZMO DAROMAS POVEIKIS

LIETUVAI
8. Pagrindiniai veiksniai, turintys teigiamos įtakos investicijoms ir turizmo
plėtojimui Lietuvoje:

Įvertinkite, Jūsų nuomone, pagal svarbą pagrindinius veiksnius, kurie turi daugiausiai teigiamos
įtakos investicijoms ir turizmo plėtojimui Lietuvoje ( 0- visiškai nesvarbu, 2- nesvarbu, 3- neutralu,
4- svarbu, 5- labai svarbu). Jums tinkantį atsakymo variantą pažymėkite varnele (√).

Vertinimo balai
Veiksniai
1 2 3 4 5
Rinka
Kainos
Geografinė padėtis

51
`

Turizmo produktai
ES narystė
Bendradarbiavimas su užsienio šalimis
Paslaugų kokybė
Infrastruktūra
Kvalifikuota darbo jėga
Išskirtinumas iš kitų šalių

9. Atvykstančių turistų daromas poveikis Lietuvos ekonomikai:

Įvertinkite, Jūsų nuomone, kokį teigiamą poveikį atvykę turistai priduria labiausiai Lietuvos
ekonomikai (0- visiškai nesvarbu, 2- nesvarbu, 3- neutralu, 4- svarbu, 5- labai svarbu).
Vertinimo balai
Veiksniai
1 2 3 4 5
BVP rodiklių augimas
Šalies žinomumas
Šalies pajamų didėjimas
Naujų darbo vietų sukūrimas
Kainų stabilumas
Infrastruktūros plėtojimas
Kitų ūkinės veiklos (ekonomikos sričių
plėtojimas)

10. Atvykstamojo turizmo daromas poveikis Lietuvos infrastruktūrai:

Įvertinkite, Jūsų nuomone, kokį teigiamą poveikį, atvykę turistai daro labiausiai Lietuvos
infrastruktūrai (0- visiškai nesvarbu, 2- nesvarbu, 3- neutralu, 4- svarbu, 5- labai svarbu).
Vertinimo balai
Veiksniai
1 2 3 4 5
Neturistinio sezono produktų plėtojimas

52
`

Šalies žinomumas
Turizmo produktų plėtimas
Naujų darbo vietų sukūrimas
Kainų stabilumas
Infrastruktūros plėtojimas

NUOŠIRDŽIAI DĖKOJU UŽ JŪSŲ PAGALBĄ!

53