Professional Documents
Culture Documents
თავი 1 PDF
თავი 1 PDF
ekonometrikis ganmarteba
1
Frisch R. Editiorial. Econometrica, 1933, N 1, p.2
9
lemis specifika, romlis gadawyvetisTvisac gamoiyeneba ekonometrikis meTodebi,
ganapirobebs statistikis tradiciuli midgomebSi rogorc garkveuli cvlilebe-
bis Setanis aucileblobas, ise axali mimarTulebis SemuSavebas.
gamoyenebiTi nawili ki mTlianad ekonomikur Teoriazea dafuZnebuli da Sesa-
bamisi ekonometrikuli modelebis agebiTa da gamokvleviT ekonomikuri kanonzomi-
erebebis gamovlenas an hipoTezuri Teoriuli mosazrebis empiriul dadasturebas
emsaxureba. aqedan gamomdinare, ekonometrika SeiZleba ganvixiloT rogorc stat-
istikisa da ekonomikuri Teoriis mimarTulebaTa sinTezi. am sinTezSi mniSvnelo-
van rols maTematika asrulebs. mis safuZvelze xdeba Teoriuli kavSirurTierTo-
bebis modelireba da statistikuri meTodebis Semowmeba. amasTan, maTematikuri
procedurebi SeiZleba Sesrulebul iqnas sxvadasxva doniT imaze damokidebule-
biT, Tu ramdenad daxvewili meTodebi ganixileba da ramdenad sasurvelia zusti
damtkicebebi.
Ti (stoxastikuri) Semadgenelia.
wminda sezonur models warmoadgens
10
y (t ) = S (t ) + u (t ) ,
sadac S (t ) sezonuri (perioduli) Semadgenelia, xolo u (t ) SemTxveviTi elementia.
dabolos, Sereul, anu trendul-sezonur models SeiZleba aditiuri
y (t ) = T (t ) + S (t ) + u (t )
an, kidev, multiplikaciuri saxe hqondes:
y (t ) = T (t ) S (t ) + u (t ) .
2. erTi gantolebiT mocemuli regresiuli modelebi. ekonometrikul
modelTa umravlesoba erTi regresiuli gantolebis saSualebiT aRiwereba. zogad
SemTxvevaSi am tipis modelis saxea:
y = f ( x1 , x2 ,, xm ) + u ,
sadac y damokidebuli, anu Sedegobrivi cvladia; x1 , x 2 , , xm - damoukidebuli
11
sazrisiTaa dakavSirebuli, rom yoveli maTgani sakuTari asaxsneli (Sedegobrivi)
cvladis garda amxsnel (faqtorul) cvladebsac Seicavs, romlebic imavdroulad
sxva gantolebebisTvis asaxsnels warmoadgens. maSasadame, aseT modelSi saxeze
gvaqvs erTmaneTTan dakavSirebul asaxsnel cvladTa mTeli erToblioba.
sxva ekonomikur-maTematikuri modelebis msgavsad, erTdroul gantolebaTa
sistemis saxiT agebuli ekonometrikuli modelic endogenur (modelis sfuZvelze
gansasazRvrav) da egzogenur (modelSi garedan cnobili saxiT mocemul) cvladebs
Seicavs da saSualebas iZleva avxsnaT endogenur cvladTa qceva egzogenuri cvla-
debis qcevis safuZvelze.
erTdroul gantolebaTa sistemebi gamoiyeneba rogorc mikro, ise makro do-
nis ekonomikuri obieqtebis Sesaswavlad. maT Soris klasikuria moTxovna-miwode-
bis modeli da Omakroekonomikuri wonasworobis IS - LM modeli sxvadasxva
variantebSi. magaliTisaTvis sakmarisia moviyvanoT `Caketili~ ekonomikis IS - LM
modeli, romelic umartives SemTxvevaSi aris moxmarebis funqciis
C = f (Y ) + u , (I)
sainvesticio danaxarjebis funqciis
I = ( R) + v , (II)
fulis bazris wonasworobis gantolebis
M = (Y , R ) + (III)
da ZiriTadi makroekonomikuri igiveobis
Y = C + I +G (IV)
erToblioba. rogorc vxedavT, modeli sami regresiuli gantolebisgan ((I)_(III))
da erTi igiveobisgan (IV) Sedgeba. amasTan, modelis endogenuri cvladebia: Y -
mTliani Semosavali, C -moxmareba, I -investiciebis moculoba, R -saprocento gana-
kveTi. Eegzogenur cvladebs miekuTvneba: M - ekonomikaSi arsebuli fulis masa da
G -saxelmwifo Sesyidvebis sidide. rac Seexeba u , v da cvladebs, isini SemT-
xveviTi wevrebia, romlebzec saubari mogvianebiT gveqneba.
12
amocanis dasma. ekonometrikuli modelis agebis dros amocanis dasma gu-
lisxmobs Sesaswavli obieqtis maxasiaTeblebidanDSedegobrivi da faqtoruli maC-
veneblebis gamovlenas da imis dadgenas, Tu romeli maCveneblis romel maCvenebel-
Tan an maCvenebelTa sistemasTan damokidebuleba unda iqnas Seswavlili.
Sedegobriv cvladad rekomendirebulia gamovyoT maCvenebeli, romlis marTvac
SeiZleba ganxorcieldes mxolod sxvadasxva faqtorebze zemoqmedebis Sedegad, xo-
lo faqtorul cvladebad ki aiReba maCveneblebi, romlebic mocemul konkretul
SemTxvevaSi marTvads warmoadgens.
amave etapze xdeba gamokvlevis miznis formireba. aseTi mizani SeiZleba iyos:
- obieqtSi arsebuli raodenobrivi kanonzomierebebis gamovlena da gamokvleva;
- obieqtis ekonomikuri maCveneblebis prognozireba;
- obieqtis an movlenis ganviTarebis imitacia sxvadasxva egzogenuri zemoqme-
debis pirobebSi;
- mmarTvelobiTi gadawyvetilebebis SemuSaveba.
faqtorTa SerCeva. faqtorTa SerCevisas unda vixelmZRvaneloT zogadi xa-
siaTis rigi logikuri mosazrebiT.
- modelSi unda aisaxos mxolod problemis SeswavlisaTvis arsebiTi faqtore-
bi. rekomendirebulia, rom maTi ricxvi ar iyos Zalian didi da ramdenjerme nak-
lebi iyos dakvirvebis ricxvze;
- gamoyenebuli faqtorebi raodenobrivad unda izomebodes. aucileblobis Sem-
TxvevaSi dasaSvebia atributuli (araraodenobrivi) faqtorebis gamoyeneba, romel-
Ta dadgenac SesaZlebelia eqspertuli meTodebis saSualebiT;
- ar unda moxdes faqtoruli niSnebis dublireba. yoveli faqtori warmodge-
nili unda iqnas naturalur an RirebulebiT, absolutur an SefardebiT formiT
da ara romelime ori maTganiT. garda amisa, aramizanSewonilia jamuri niSnebisa
da maTi Semadgeneli nawilebis erTdrouli CarTva modelSi;
- mizanSewonilia, rom mizez-Sedegobriobis jaWvSi faqtorebi erT doneze im-
yofebodes, Tanabaruflebians da ara urTierTdaqvemdebarebuls warmoadgendes;
- iseTi faqtorebis erTdrouli gaTvaliswineba, romelTa Sorisac arsebobs
funqcionaluri an mWidro korelaciuri damokidebuleba dauSvebelia. unda
CavrToT erTi romelime maTgani, romelic Sedegobriv cvladze sxva danarCenebis
gavlenasac daaxasiaTebs;
13
- modelSi ar unda CairTos iseTi faqtorebi, romelTa Sesaxebac WeSmariti
monacemebis mopoveba SeuZlebelia an Zalian didi danaxarjebiTaa SesaZlebeli.
aq moyvanili zogadi debulebebis garda zogjer, konkretuli situaciebis Se-
sabamisad, SeiZleba saWiro gaxdes specialuri moTxovnebis gaTvaliswineba.
sawyisi monacemebis Segroveba da damuSaveba. monacemTa Segrovebis
process statistikuri dakvirveba ewodeba. dakvirvebis Sedegad miiReba statis-
tikuri erToblioba, romelic nebismieri ekonometrikuli gamokvlevis safuZvelia.
statistikuri erToblioba erTi da igive saxis elementebis, anu erTeulebis sim-
ravlea, romlebic sxvadasxva mizezebisa da pirobebis gavleniT icvleba. magali-
Tad, monacemebi sawarmoTa simravlisaTvis an drois sxvadasxva momentebisaTvis
gamoSvebuli produqciis moculobis, Sromis nayofierebis, TviTRirebulebis da
a.S. Sesaxeb statistikur erTobliobebs warmoqmnis.
statistikuri erToblioba SeiZleba iyos sivrcobrivi an droiTi (dinami-
kuri). sivrcobrivi erToblioba niSans an Tvisebas drois mocemuli momentisaTvis
an SualedisaTvis axasiaTebs. magaliTad, romelime fiqsirebuli wlisaTvis sxva-
dasxva ojaxis Semosavlebis an moxmarebis sidide, mimdinare wlisaTvis danaxar-
jebi produqciis erTeulis warmoebaze erTi romelime dargis sawarmoebis simrav-
leSi, romelime dRisaTvis erTi da igive produqciis fasi sxvadasxva bazarze da
a.S. sivrcobrivi statistikuri erToblioba gansakuTrebiT faseulia maSin, roca
igi mocemuli niSnis damoukidebeli realizaciebis (dakvirvebebis) simravlea.
droiTi statistikuri erToblioba niSans an Tvisebas drois sxvadasxva mo-
mentisaTvis an SualedisaTvis axasiaTebs. aseT erTobliobaSi arsebiTia ara marto
dakvirvebis mniSvneloba, aramed am mniSvnelobaTa Tanamimdevrobac, anu droSi mo-
wesrigebuloba. amis gamo, droiT statistikur erTobliobas sxvanairad droiTi
mwkrivi ewodeba. unda aRiniSnos, rom droiT mwkrivebSi erTmaneTTan axlos myofi
drois momentebisaTvis dakvirvebis mniSvnelobebi xSirad erTmaneTze damokidebuls
warmoadgens. es garemoeba garkveul sirTuleebs qmnis am tipis imformaciaze da-
fuZnebul ekonometrikul modulebSi.
dakvirvebis monacemebi zogjer pirdapir gamoiyeneba ekonometrikuli modelis
agebisaTvis, zogjer ki saWiroa maTi winaswari damuSaveba, anu sistematizacia. es
ukanaskneli xSirad gulisxmobs Tvisebrivad erTgvarovani calkeuli elementebis
garkveul jgufebSi gaerTianebas. amasTan, gasaTvaliswinebelia Semdegi garemoeba.
14
ekonomikuri maCveneblebi yovelTvis miaxloebiTi ricxvebia, amitom ekonomikuri
kavSirebis amsaxveli maCveneblebis dasaxasiaTeblad mravali cifrisgan Semdgari
monacemebis gamoyeneba ararekomendirebulia. winaaRmdeg SemTxvevaSi iqmneba gaanga-
riSebis maRali sizustis iluzia, maSin, roca sawyisi informaciis xasiaTi amas
ver uzrunvelyofs.
regresiis funqciis specifikacia. ekonometrikuli modelirebis es etapi
gulisxmobs Sesaswavli damokidebulebis Sesaxeb raime hipoTezis zogadi maTemati-
kuri saxiT warmodgenas. sxvanairad, mocemul etapze xdeba ekonometrikuli mode-
lis saxis gansazRvra (wrfivi an arawrfivi, wyviluri an mravlobiTi) da sawyisi
winapirobebisa da SezRudvebis formulireba. modelis specifikaciis problemis
warmatebiT gadawyvetaze mniSvnelovanadaa damokidebuli mTeli ekonometrikuli
modelirebis warmateba.
ekonometrikul modelSi damokidebulebis maTematikuri formis SeCevisaTvis
gamoiyeneba vizualuri (grafikuli), logikuri (analitikuri) da eqsperimentuli
(sacdel-saZiebo) meTodebi. amaTgan vizualuri meTodi ZiriTadad wyviluri regre-
siis SemTxvevaSia gamosadegi da gantolebis saxis SerCevas grafikul gamosaxvaze
dayrdnobiT gulisxmobs. kerZod, dakvirvebis monacemebis safuZvelze ( xi , yi ) wyvi-
lia, rom mTliani sawarmoo danaxarjebi,¿roca masStabis efeqts ara aqvs adgili,
15
da igive informaciis gamoyenebiT aigeba regresiis ramdenime gantoleba, romlebsac
sxvadasxva forma gaaCniaT. maTgan sabolood SeirCeva is, romelic garkveul sta-
tistikur kriteriumebs sxvebTan SedarebiT ukeTesad akmayofilebs da karg ekono-
mikur interpretacias eqvemdebareba.
regresiis funqciis identifikacia (Sefaseba). am etapze ganisazRvreba
regresiis gantolebis parametrebis ricxviTi mniSvnelobebi da rigi maxasiaTeb-
lebisa, romlebic regresiuli analizis sizustes afasebs. identifikaciis probl-
emaze dawvrilebiT qvemoT SevCerdebiT.
modelis verifikacia (adekvaturobis Semowmeba). vidre agebul
models garkveuli daskvnebis gasakeTeblad gamoviyenebT, aucilebelia SevamowmoT
misi adekvaturoba, WeSmariteba, anu is, Tu ramdenad srulfasovnad asaxavs igi
realur ekonomikur obieqts an process. verifikaciis procesi modelSi CarTuli
faqtorebis sisrulis, gantolebis SerCevis xarisxisa da modelis calkeuli pa-
rametrebis mniSvnelovnebis Sefasebas moicavs. adeqvaturobis SefasebisTvis Semu-
Savebulia specialuri kriteriumebi. maTze saubari wignis sxvadasxva nawilebSi
gveqneba.
dasasruls aRvniSnoT, rom ekonometrikuli modelirebis procesis zemoT
moyvanil etapebad warmodgena ramdenadme pirobiTi xasiaTsaa. es erTiani procesia,
romelSic aRniSnuli etapebi erTmaneTs avsebs, zogjer erTmaneTTan gadaikveTeba,
zogjer ki Tanamimdevrobasac icvlis.
16
ganyofileba I
Tavi I
sabazo cnebebi albaTobis Teoriidan
17
ganawilebis kanoni cxrilis, formulis an grafikis saxiT moicema. magaliTad,
cxrilur formas Seesabameba Canaweri
Xi X1 X2 Xk
pi p1 p2 pk
sadac, pirvel striqonSi CamoTvlilia X SemTxveviTi sididis yvela SesaZlo
mniSvnelobebi, xolo meoreSi - am mniSvnelobebis miRebis p1 , p2 , . . . , pk albaTo-
2. E(CX ) = CE( X ) ;
3. E( X Y ) = E( X ) E(Y ) ;
4. E( X C) = E( X ) C ;
5. E ( X − ) = 0, Eroca = E( X ) ;
6. E ( X Y ) = E ( X ) E (Y ) , Tu X da Y damoukidebuli SemTxveviTi sidideebia.
P ( X = X i , Y = Y j ) = P ( X = X i ) P (Y = Y j ) .
g( X i ) g( X1 ) g( X 2 ) g( X k )
pi p1 p2 pk
18
SemTxveviTi g ( X ) funqciis maTematikur lodins warmoadgens
k
E ( g ( X )) = g ( X i ) pi .
i =1
dispersia D(X ) axasiaTebs X SemTxveviTi sididis gafantulobas (varia-
ciis xarisxs) misi saSualo mniSvnelobis mimarT. gamoiTvleba formuliT
k
D ( X ) = E ( X − E ( X )) 2 = E ( X − ) 2 = ( X i − ) 2 pi . (1.2)
i =1
dispersiis Tvisebebia:
1. D(C) = 0 , sadac C raime mudmivia;
2. D(CX ) = C 2 D( X ) ;
3. D ( X ) = E ( X ) − ;
2 2
= D(X ) (1.3)
19
Xi 3 5 10 15
Pi 0,1 0,2 0,3 0,4.
1.2. gamoTvaleT X diskretuli SemTxveviTi sididis [ E( X ) − D( X ), E( X ) + D( X )]
SualedSi moxvedris albaToba, Tu misi ganawilebis kanonia
Xi -2 -1 0 3
Pi 0,1 0,2 0,4 0,3.
1.3. yuTSi Cayrilia 1-dan 25-is CaTvliT danomrili latariis bileTi. Tu amoRe-
buli bileTis nomeri 6-is jeradia, amoRebaze gaicema mogeba larebSi, romelic
bileTis nomris tolia. im amoRebuli bileTisaTvis, romelTa nomrebia 1, 4, 9,
16, 25 mogeba Seadgens Sesabamisad 1, 2, 3, 4, 5 lars. sxva danarCeni nomris
amoRebul bileTze mogeba nuls udris. moZebneT erTi mcdelobisas SesaZlo wmin-
da mogebis maTematikuri lodini da dispersia, Tu bileTis Rirebuleba 2 laria.
1.4. isargebleT maTematikuri lodinis ganmartebiT da daamtkiceT misi ZiriTadi
Tvisebebi.
1.5. isargebleT dispersiis ganmartebiT da daamtkiceT misi ZiriTadi Tvisebebi.
F ( x) = P( X x) (1.4)
20
5) P( X x) = 1 − F ( x);
6) Tu X SemTxveviTi sdididis SesaZlo mniSvnelobebi miekuTvneba [a, b]
Sualeds, maSin
0, roca x a
F ( x) =
1, roca x b .
davuSvaT, arsebobs F (x) funqciis warmoebuli
f ( x) = F ( x) . (1.5)
maSasadame, albaToba imisa, rom X SemTxveviTi sidide moxvdeba raime [a, b] inte-
rvalSi tolia im farTobisa, romelic nax. 1.1-ze daStrixuli saxiTaa warmod-
genili;
f (x)
o a x
b
nax.1.1
3) P(a X b) = P(a X b) = P(a X b) = P(a a b) ;
x
4) F ( x) = P( X x) = f (t ) dt ;
−
+
5) f ( x) dx = 1
−
(normirebis piroba).
21
(igulisxmeba, rom mocemuli integrali absoluturad krebadia).
dispersiis gamosaTvlel formulas ki warmoadgens
+
D( X ) = (x − )
2
f ( x) dx (1.7)
−
an kidev
+
D( X ) = −x f ( x) dx − 2
2
(1.8)
savarjiSoebi
0 roca x 0,
F ( X ) = ax 2 roca 0 x 1,
1 roca x 1.
a) moZebneT a koeficientis mniSvneloba;
b) gansazRvreT simkvrivis f (x) funqciis saxe;
g) moZebneT X SemTxveviTi sididis [0,25, 0,5] SualedSi moxvedris albaToba.
1.8. moZebneT maTematikuri lodini da dispersia SemTxveviTi sididisTvis, romlis
albaTobis simkvrivis funqcias Semdegi saxe aqvs
x, 0 X 1
f ( x ) = 2 − x, 1 X 2
0, X 2.
22
( x− )2
1 −
f ( x) = 2σ 2
e , (1.9)
2π
1/ 2π
1/ 2 π e
O − + x
nax. 1.2
X ~ N ( x , x ) , Y ~ N ( Y , Y )
2 2
mqone SemTxveviTi sididea. magaliTad, Tu da
Z = a X + bY da Z2 = a 2 X2 + b 2 Y2 .
f (x )
o x
nax. 1.3
23
normalur ganawilebas = 0 da 2 = 1 parametrebiT standartuli, anu
normirebuli ewodeba. es SemTxveva Semdegnairad Caiwereba X ~ N (0,1) . standar-
tuli normaluri ganawilebis simkvrivis grafiki moyvanilia nax.1.3-ze.
TuU X SemTxveviTi sidide normaluradaa ganawilebuli, maSin [ x1 , x2 ] Sua-
x1 − x2 −
z1 = , z2 = ,
xolo (z ) laplasis funqciaa
z x2
1 −
( z ) =
2π 0
e 2
dx,
D(Y ) = e 2 + (e − 1) .
2
E (Y ) = e
2
2 ,
log-normaluri ganawilebis simkvrivis funqciis grafiki -s da -s
sxvadasxva mniSvnelobebisaTvis moyvanilia nax. 1.4-ze. rogorc naxazidan Cans, es
ganawileba mniSvnelovnad asimetriulia. asimetriis xarisxs gansazRvravs. am
ukanasknelis zrdasTan erTad simkvrivis grafikis marjvniv gamoweliloba izrdeba.
24
f (x)
0,8
( = 1, = 0,6)
0,4
( = 1, = 1)
1 2 3 x
nax. 1.4
N log-normaluri ganawileba gansakuTrebiT farTod gamoiyeneba fasiani qaRal-
debis fasebis analizis dros, xelfasisa da Semosavlebis ganawilebis aRwerisas,
sabanko depozitebis analizis dros da a.S.
2 (xi-kvadrat) ganawileba
25
x = k − 2 wertilSi. aqedan gamomdinare f x2 ( k ) ( x) -s grafiki asimetriulia da mar-
f x 2 ( k ) ( x)
k =1 k =6
k = 10
O x
nax.1.5
stiudentis t (k ) ganawileba
k
, roca k 2
E (t (k )) = 0 da D(t (k )) = k − 2 . (1.14)
, roca 0 k 2
26
f t ( k ) ( x) f ( x,0,1)
f t ( 5) ( x )
f t (1) ( x )
o x
nax. 1.6
fiSeris F ganawileba
SemTxveviTi sididis
12 (k1 ) / k1
F ( k1 , k 2 ) = (1.15)
22 (k 2 ) / k 2
2k 22 (k1 + k 2 − 2)
D( F (k1 , k 2 )) = , roca k 2 4 .
k1 (k 2 − 2) 2 (k 2 − 4)
ekonometrikaSi F ganawileba gansakuTrebiT farTod statistikuri hipoTe-
zebis SemowmebisaTvis gamoiyeneba. umetes SemTxvevaSi am miznisaTvis sargebloben
specialurad Sedgenili cxriliT, romlis saSualebiTac ganawilebis kritikuli
27
f F ( k1 ,k2 ) ( x)
(k1 = 10, k2 = )
(k1 = 6, k2 = 10)
(k1 = 1, k 2 = 1)
O x
nax. 1.7
P( X q ) = q = 1 − F ( q ) . (1.16)
28
dazustebis gareSe ixmareba, rogorc wesi, masSi `zeda procentuli wertili~
igulisxmeba. Aamave dros, qveda procentul wertils sxvanairad kvantilsac uwo-
deben. maSasadame, F (x) ganawilebis mqone X SemTxveviTi sididis donis kvanti-
savarjiSoebi
29
2 2
5
X i − i 10
X i − i
3)
i =1 i
i
.
i =6
30
Ti sididec SeiZleba iyos diskretuli an uwyveti imisda mixedviT diskretulia,
Tu uwyveti misi SemTxveviTi Semadgenlebi. diskretuli SemTxveviTi veqtoris da-
saxasiaTeblad SeiZleba gamoviyenoT erToblivi ganawilebis cxrili, romelSic am
veqtoris SesaZlo mniSvnelobebi da maTi miRebis albaTobebia mocemuli. magali-
Tad, organzomilebiani ( X , Y ) veqtorisaTvis erToblivi ganawilebis cxrils
Semdegi saxe SeiZleba hqondes:
Y
Y1 Y2 Yl P( X = X i )
X X1 P11 P12 P1l P( X = X 1 )
X2 P21 P22 P2 l P( X = X 2 )
Xk Pk 1 Pk 2 Pkl P( X = X i )
P(Y = Y j ) P(Y = Y1 ) P(Y = Y2 ) P(Y = Yl ) 1
ma miiRo X i mniSvneloba:
P( X = X i , Y = Y j )
P( X = X i / Y = Y j ) = ;
P(Y = Y j )
P( X = X i , Y = Y j )
P (Y = Y j / X = X i ) = .
P( X = X i )
rodesac sruldeba piroba
P( X = X i , Y = Y j ) = P( X = X i ) P(Y = Y j )
31
an, rac igivea,
P( X = X i / Y = Y j ) = P( X = X i ) da P(Y = Y j / X = X i ) = P(Y = Y j ) ,
2 F ( x, y )
f ( x, y ) = . (1.19)
x y
mtkicdeba, rom f ( x, y) Semdeg Tvisebebs akmayofilebs:
1) f ( x, y) 0 ;
x y
2) F ( x, y ) = f ( x, y ) dx dy ;
− −
+ +
3) f ( x, y) dx dy = 1 .
− -
32
mravalganzomilebiani SemTxveviTi sididis Semadgeneli elementebi calke
aRebulad SeiZleba sxvadasxva ganawilebis mqone iyos. gansakuTrebiT sainteresoa
SemTxveva, rodesac yvela Semadgenel SemTxveviT sidides normaluri ganawileba
Seesabameba. aseT situaciaSi erToblivi ganawilebis funqciac normaluria. magali-
Tad, organzomilebian ( X , Y ) SemTxveviT sidides ewodeba normaluri kanoniT ga-
nawilebuli, Tu misi erToblivi ganawilebis simkvrives Semdegi saxe aqvs
1
f ( x, y ) = e −L( x, y ) ,
2π σ X σ Y 1 − ρ 2
sadac
1 x − μ
2
x − ρ X y − μY y − μY
2
L ( x, y ) = X
− 2 ρ + .
2(1 − ρ 2 ) σ X σX σY σY
f ( x, y) = f X ( x) f Y ( y) ,
sadac
+ +
f X ( x) =
−
f ( x, y ) dy, f Y ( y) = f ( x, y) dx
−
, (1.20)
33
pirobiTi ganawileba da misi ricxviTi maxasiaTeblebi
f ( x, y )
f ( y / x) = . (1.22)
f X ( x)
cxadia, roca X da Y SemTxveviTi sidideebi statistikurad damoukidebe-
lia, maSin f ( y / x) = f Y ( y) .
Ddiskretuli SemTxvevisaTvis ki -
l
E (Y / X ) = Y j P(Y j / X = x) . (1.23b)
j =1
34
l
D(Y / X ) = (Y j − E (Y / X ))2 P(Y j / X = x) -Ddiskretuli SemTxvevisaTvis.
j =1
savarjiSoebi
Y -10 0 10 20
X
10 0,25 0,10 0,15 0,00
20 0,00 0,05 0,30 0,15
35
d) gamoTvaleT pirobiTi maTematikuri lodinebi E ( X / Y ) da E (Y / X ) .
1.15. mocemulia organzomilebiani ( X , Y ) SemTxveviTi sididis albaTobis simkvrive
f ( x, y) = xy, 0 X 2, 0 Y 1.
a) aCveneT, rom mocemuli funqciis orjeradi integrali SeiZleba CavTva-
loT ganawilebis funqciad;
b) gamoTvaleT kerZo ganawilebis simkvriveebi f X (x) da f Y ( y) ;
g) gamoTvaleT f ( x / y) da f ( y / x) ;
d) gamoTvaleT E(X ) , E(Y ) , E ( X + Y ) , E ( X Y ) , E ( X / Y ) da E (Y / X ) ;
E (Y / X ) , E ( X / Y ) .
Kkovariacia
36
mniSvnelovani maxasiaTebelia kovariacia, romlis aRniSvnisaTvis SemdegSi gamovi-
yenebT simboloebs cov ( X , Y ) da X ,Y . X da Y SemTxveviTi sidideebis kovaria-
nairad gardaiqmneba
++
cov( X , Y ) = (x −
− −
X )( y − Y ) f ( x, y ) dxdy .
= E (( X − X ) 2 ) = D( X ) = X2 .
maSasadame, SemTxveviTi sididis dispersia SeiZleba ganvixiloT rogorc am SemT-
xveviTi sididis Tavis TavTan kovariacia. es garemoeba saSualebas iZleva davam-
tkicoT dispersiis metad saWiro Tviseba
D( H1 + H 2 + + H n ) = D( H1 ) + D( H 2 ) + + D( H n ) + 2 cov( H i , H j ) , (1.27)
i j
37
sadac jamis qveS simbolo i j imis AaRmniSvnelia, rom Sekreba vrceldeba Sem-
korelaciis koeficienti
sadac X2 = D( X ) da Y2 = D(Y ) .
38
vi funqcionaluri damokidebuleba. amasTan, roca X ,Y = -1 , es damokidebuleba
savarjiSoebi
39
xeb gansakuTrebiT mniSvnelovan informacias maTematikuri lodini da kovari-
aciuli matrica iZleva.
H -is maTematikuri lodini E (H ) Semdegnairad ganisazRvreba
E(H1 )
E(H 2 )
E(H ) = ,
E(H )
n
11 12 1n
21 22 2 n
= .
n1 n 2 nn
TiToeuli cov ( H i , H j ) = i j elementi organzomilebiani SemTxveviTi sididis ko-
40
ris gafantulobis xarisxis maxasiaTebelia. am rangSi kidev erTi maxasiaTebeli
gamoiyeneba - kovariaciuli matricis kvali. igi tr simboloTi aRiniSneba da
cov(H ) matricis diagonaluri elementebis SekrebiT miiReba:
tr = cov( H1 , H1 ) + cov( H 2 , H 2 ) + + cov( H n , H n ) .
Mmravalganzomilebiani SemTxveviTi H Yveqtoris elementebs Soris arsebuli
statistikuri damokidebulebis struqturisa da xasiaTis aRwerisaTvis gamoiyeneba
korelaciuri matrica , romelic kovariaciuli matricis elementebis normi-
rebiT miiReba:
savarjiSoebi
41