Professional Documents
Culture Documents
(სტატისტიკა 2) - ავტორთა კოლექტივი - სახელმძღვანელო PDF
(სტატისტიკა 2) - ავტორთა კოლექტივი - სახელმძღვანელო PDF
universiteti
statistika ekonomikisa
da biznesisaTvis
(leqciebis kursi)
nawili II
Tbilisi 2013
1
w i n a s i t y v a o b a
2
Sinaarsi
literatura - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - 279
3
Tema 1. Sromis bazris statistika
saleqcio sakiTxebi:
4
5. samuSao Zalis moZraobis statistika;
6. Sromis anazRaurebis statistika;
7. samuSao Zalaze danaxarjebis statistikuri analizi;
8. Sromis nayofierebis statistika.
ganvixiloT sakiTxebi cal-calke:
5
amasTan erTad, informacias samuSao Zalis ricxovnobis da sqesobriv-
asakobrivi Semadgeblobis, misi dargobriv_teritoriuli ganawilebis, dasaqmebis
donis da sxvaTa Sesaxeb gvaZlevda mosaxleobis aRwerebi.
saqarTvelos mosaxleobis 2002 wlis sayovelTao aRweriT aseve mopovebuli
iqna monacemebi samuSao Zalis ricxovnobis da Semadgenlobis, arsebobis
saSualebaTa wyaroebis, dasaqmebis, ZiriTadi saqmianobis an Sesrulebuli
samuSaos sruli dasaxelebis Sesaxeb, monacemebi 15 wlis da ufrosi asakis
dausaqmebel mosaxleobaze. magram mosaxleobis aRwerebi, rogorc viciT, tardeba
10 weliwadSi erTxel, maSin, rodesac monacemebi Sromis bazris Sesaxeb saWiroa
ara Tu 10 weliwadSi erTxel an yovelwliurad, aramed sistematiurad,
yovelTviurad, yovelkvartalurad.
amitom Sromis bazris statistikis mniSvnelovan wyaros warmoadgens
SinameurneobaTa gamokvlevebi, romelic iZleva sistematiur informacias samuSao
Zalis ricxovnobis da Semadgenlobis, ekonomikuri statusis, dasaqmebis da
umuSevrobis Sesaxeb.
garkveuli informacia miiReba sawarmoebidan. amasTan msxvili sawarmoebi
Seiswavleba sruli dakvirvebiT, xolo saSualo da mcire sawarmoebi-SerCeviTi
dakvirvebiT.
saqarTveloSi Sromis bazris statistikis Sesaxeb informaciis mopovebis,
damuSavebisa da maCveneblebis gamoTvlis meTodologia eyrdnoba Sromis
saerTaSoriso biuros, Sromis saerTaSoriso organizaciis (Sso) da sxva
saerTaSoriso organizaciebis rekomendaciebs.
Sromis statistikis winaSe dasmuli amocanebis gadasawyvetad saWiroa
Seswavlili iqnas Semdegi sakiTxebi:
1. mosaxleobis ganawileba ekonomikuri statusis mixedviT;
2. dasaqmeba da umuSevroba; SromiTi resursebis balansi;
3. samuSao Zalis moZraoba;
4. Sromis anazRaureba;
5. Sromis nayofiereba;
6. danaxarjebi samuSao Zalaze.
6
1.3. mosaxleobis ganawileba ekonomikuri statusis mixedviT
7
ekonomikaSi maTi wvlilis dasadgenad, rac obieqturad Txoulobs aRniSnuli
kriteriumis gamoyenebas.
dasaqmebuli mosaxleoba Tavis mxriv iyofa daqiravebul, TviTdasaqmebul,
damxmare da gaurkveveli saqmianobis mosaxleobad.
daqiravebuli – piri, romelic saangariSo periodis ganmavlobaSi asrulebda
gansazRvrul samuSaos xelfasis an sxva saxis anazRaurebis miRebis (fuliT an
naturiT) mizniT. mas aseve miekuTvneba samuSao adgilis mqone magram ar momuSave
piri Svebulebis, avadmyofobis, samuSaodan droebiT daTxovnis an sxva msgavsi
mizezebis gamo.
TviTdasaqmebuli – mesakuTris saqmianoba saangariSo periodSi mogebis an
ojaxuri Semosavlis (fuliT an naturiT) miRebis mizniT.
damxmare – sxva Sinameurneobis wevrebisTvis usasyidlod momuSave piri.
gaurkveveli – Sromis bazris statistikaSi statusiT gaurkveveli _
aRiricxebian pirebi, romelTa samuSaos saxe dauzustebelia, maT Sesaxeb
arsebuli informacia ar aris sakmarisi imisaTvis, rom isini mivakuTvnoT
CamoTvlili statusis romelime kategorias.
statusis mixedviT mosaxleobis struqtura da garkveuli periodis
ganmavlobaSi am struqturaSi momxdari Zvrebi mosaxleobis
socialur_ekonomikuri struqturaSi momxdari cvlilebebis analizis
mniSvnelovan saSualebas warmoadgens.
statusis mixedviT mosaxleobis klasifikacia warmoebs maTi statusis
mixedviT ZiriTad samuSaoze. Tu gamokvlevis momentSi adamiani muSaobs kidev sxva
samuSaoze, maSin ganisazRvreba ZiriTadi da meoradi saqmianoba. ZiriTadad
iTvleba is samuSao, romelsac gamosakiTxi piri TviTon Tvlis ZiriTadad
(Semosavlis ZiriTad wyarod). sxva samuSao iTvleba meoradad.
umuSevari – 15 da meti wlis piri, romelsac gamokiTxvis momentis wina 7
dRis ganmavlobaSi ar umuSavia erTi saaTic ki, mzad iyo muSaobisaTvis da eZebda
samuSaos gamokiTxvamde 4 kviris ganmavlobaSi.
umuSevrebis da momuSaveebis zemoTmotanili ganmartebebi dadgenilia e.w.
`mkacri kriteriumiT~. Sso-s standartebiT Sromis bazris Camoyalibebis procesSi
myofi qveynebisaTvis rekomendirebulia umuSevrobis monacemebi gamoqveyndes
`Serbilebuli kriteriumiT~-ac. am kriteriumiT umuSevrad iTvlebian is pirebic,
romlebmac xeli Caiqnies samuSaos povnaze. eseni arian adamianebi, romlebic ar
8
muSaoben, mzad arian muSaobisTvis da surT muSaoba, magram ukve aRar eZeben mas.
cxadia, umuSevarTa raodenobac da donec Serbilebuli kriteriumiT maRali
iqneba mkacri kriteriumiT Sefasebul umuSevrobaze.
umuSevrobis zemoTmotanili ganmartebebi eyrdnoba Sso-is rekomendaciebs
xolo monacemebi mis Sesaxeb miiReba specialurad organizebuli statistikuri
dakvirvebis (Sinameurneobebze dakvirvebis) masalebiT. amas garda umuSevrobis
registracia mimdinareobs dasaqmebis saxelmwifo samsaxurebis mier moqalaqeTa
sacxovrebeli adgilis mixedviT.
sxvaoba 15 wlis da ufrosi asakis mosaxleobas da ekonomikurad aqtiur
mosaxleobas Soris warmoadgens ekonomikurad araaqtiur, anu samuSao Zalis
gareT myof mosaxleobas. ixileT cxrili 1.1.
cxrili 1.1.
saqarTvelos 15 wlis da ufrosi asakis mosaxleobis ganawileba
ekonomikuri statusis mixedviT 1997-2008 wlebSi (aTasi kaci)1
1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2008
sul 15 wlis da
ufrosi asakis
3002,1 3016,8 3026,2 3141,6 3191,0 3239,5 3099,1 3146,9 3627,1
mosaxleoba.
aqedan:
ekonomikurad
2060,2 1972,8 1939,3 2049,2 2113,3 2104,2 2050,8 2041,0 1917,8
aqtiuri
dasaqmebuli, m.S. 1908,5 1728,5 1694,4 1837,2 1877,7 1839,2 1815,0 1783,3 1601,9
daqiravebuli 675,9 724,4 697,6 683,9 654,5 650,9 618,5 600,9 572,4
TviTdasaqmebuli 1123,2 987,1 918,6 1041,2 1135,9 1184,9 1195,2 1180,8 1028,5
gaurkveveli 109,4 17,0 78,4 112,1 87,3 3,4 1,3 1,6 1,1
umuSevari 151,7 244,2 244,9 212,0 235,6 265,0 235,9 257,6 315,8
mosaxleoba
samuSao Zalis 941,9 1044,0 1086,9 1092,3 1077,7 1135,3 1048,4 1105,9 1709,3
gareT
9
1.4. mosaxleobis ekonomikuri aqtiurobis da dasaqmebis statistika
10
kerZod, 1.1, cxrilis monacemebze dayrdnobiT SegviZlia gaviangariSoT
saqarTvelos mosaxleobis ekonomikuri aqtiurobis koeficientebi rigi wlebis
mixedviT.
2 060, 2
1997 wels : 100 = 68, 6%;
3 002, 1
1 972, 8
1998 wels : 100 = 65, 4% ;
3 016, 8
2 049, 2
2000 wels : 100 65,2% ;
3 141, 6
2 104,2
2002 wels : 100 65,0%;
3 239,5
2 041,0
2004 wels : 100 64,9%;
3 146,9
2023,9
2005 wels : .100 64,0% ;.
3159,9
1917,8
2008 wels : .100 52,9% ;.
3627,1
11
zemoT motanili monacemebiT ekonomikurad araaqtiuri mosaxleobis
ricxovnoba saqarTveloSi 1997-2008 wlebSi 941,9 aTasidan gaizarda 1709,3 aTasamde,
e.i. 181,5%-iT.
mosaxleobis ekonomikuri aqtiurobis donis sapirispirod SeiZleba
gamovTvaloT `ekonomikuri pasiurobis~ donis maxasiaTebeli, kerZod, `ekonomikuri
pasiurobis~ koeficienti, romelic gamoiTvleba samuSao Zalis gareT myofi
mosaxleobis ricxovnobis SefardebiT 15 wlis da ufrosi asakis mosaxleobis
ricxovnobasTan, gamosaxuli procentebSi.
Tek.pas.
K pas. .100
T15
(1.2)
sadac: K pas. - aris mosaxleobis `ekonomikuri pasiurobis~ koeficienti;
941, 9
1997 wels : 100 31, 4% ;
3002, 1
1044, 0
1998 wels : 100 34, 6% ;
3016, 8
1092, 3
2000 wels : 100 34, 8% ;
3141, 6
1135, 3
2002 wels : 100 35, 0% ;
3239, 5
1105, 9
2004 wels : 100 35, 1% ;
3146, 9
1136,1
2005 wels : .100 36,0% ;.
3159,9
12
1709,3
2008 wels : .100 47,1% ;.
3627,1
(1.4)
13
tendenciebi. saqarTvelos statistika jerovan yuradRebas uTmobs meoradad
(araZiriTadad, SeTavsebiT) dasaqmebulTa statistikur aRricxvas da analizs,
romelic moicavs igive niSnebis registracias, rac xdeba ZiriTadi dasaqmebis
SemTxvevaSi.
mosaxleobis dasaqmebis statistikaSi ZiriTad maCvenebels warmoadgens
dasaqmebis done. dasaqmebis done xasiaTdeba mosaxleobis dasaqmebis
koeficientiT, romelic miiReba dasaqmebuli mosaxleobis SefardebiT
ekonomikurad aqtiur mosaxleobasTan da gamoisaxeba procentebSi. dasaqmebis
koeficienti gamoiTvleba rogorc:
Tdas.
K das. .100
Tek. aqt.
( 1.6)
sadac: K das. - aris mosaxleobis dasaqmebis koeficienti;
1728,5
1998 wels: 100 87,6% ;
1972,8
1694,4
1999 wels: 100 87,4%;
1939,3
1837,2
2000 wels: 100 89,7%;
2049,2
1877,7
2001 wels: 100 88,9%;
2113,3
1839,2
2002 wels: 100 87,4%;
2104,2
14
1815,0
2003 wels: 100 88,5%;
2050,8
1783,3
2004 wels: 100 87,3%;
2041,0
1744,6
2005 wels: 100 86,2%. ;
2023,9
1601,9
2008 wels: .100 83,5%
1917,8
15
absoluturi monacemebi aRniSnuli kategoriebis ricxovnobis Sesaxeb mocemulia
1.1 cxrilSi, saidanac irkveva, rom daqiravebiT dasaqmebulTa ricxovnoba
saqarTveloSi 1997-2008 wlebSi Semcirda 675,9 aTasidan 572,4 aTasamde, e.i. 15,3%-iT
(zrdis tempi tolia 84,7%-is), TviTdasaqmebulTa ricxvi Semcirda 1123,2 aTasidan
1028,5 aTasamde, e.i. 8,4%-iT, xolo gaurkveveli saqmianobis pirTa ricxvi 109,4
aTasidan _ 1,1 aTasamde. vfiqrobT, rom aRniSnuli maCvenebeli gvixasiaTebs ara
marto am kategoriis dasaqmebulTa ricxovnobis Semcirebas, aramed statistikuri
dakvirvebis sizustis xarisxis zrdasac, ramdenadac ganxilul, 1997-2008 wlebSi
moxda dasaqmebulTa gaurkveveli saqmianobis dazusteba da Sesabamisad maTi
adekvaturi aRricxva.
dasaqmebuli mosaxleobis struqtura statusis mixedviT gvixasiaTebs
calkeuli kategoriis dasaqmebulTa xvedriT wils procentebSi dasaqmebuli
mosaxleobis mTlian ricxovnobaSi. Sesabamisi maCveneblebi 1997-2008 wlebSi
saqarTveloSi Semdeg suraTs iZleva:1
wlebi 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2008
sul dasaqmebulebi 100,0 100,0 100,0 100,0 100,0 100,0 100,0 100,0 100,0 100,0
maT Soris:
daqiravebulebi 35,4 41,9 41,2 37,3 34,9 35,4 34,0 33,7 34,4 35,7
TviTdasaqmebulebi 58,9 57,1 54,2 56,7 60,5 64,4 65,9 66,2 65,5 64,2
gaurkveveli 5,7 1,0 4,6 6,0 4,6 0,2 0,1 0,1 0,1 0,1
1
gamoTvlilia cxrili 1.1-is safuZvelze, procentebSi
16
seqtori Tavis mxriv iyofa arasaxelmwifo sakuTrebis sawarmoebad da ucxoeTis
an erTobliv sawarmo-organizaciebad.
cxrili 1..2
dasaqmebulebis ganawileba ekonomikis seqtorebis mixedviT
seqtorSi seqtorSi
1
saqarTvelos statistikuri weliwdeuli 2005, Tb., 2006, gv. 54.
saqarTvelos statistikuri weliwdeuli 2006, Tb., 2007, gv. 45
17
cxrilSi motanilia dasaqmebulTa ganawileba ekonomikuri saqmianobis im
saxeebis mixedviT, romlebSic 2005 wels aRiricxa dasaqmebulTa saerTo ricxvis
3 da meti procenti.
cxrili 1.3
dasaqmebulTa ganawileba ekonomikuri saqmianobis saxeebis (dargebis
mixedviT) saqarTveloSi 1999-2008 wlebSi.1 procentulad
1999 2001 2003 2004 2005 2007
dasaqmebulebi, sul, maT Soris: 100,0 100,0 100,0 100,0 100,0 100,0
vaWroba, avtomobilebis,
1
saqarTvelos Sinameurneobebi. 2004-2005. Tb, 2005, gv. 37. statistikuri weliwdeuli 2008.
Tb., 2009, gv. 44-45.
18
SeiZleba iTqvas, rom saqarTvelos dasaqmebuli mosaxleobis dargobrivi
struqtura 1999-2008 wlebSi praqtikulad ucvlelia.
2008 wlisTvis dasaqmebulTa 46,6% qalia, 53,4% kaci, 36,8% modis qalaqis
mosaxleobaze, 63,2% soflis mosaxleobaze.1
dasaqmebulTa ganawileba dakavebuli Tanamdebobis mixedviT motanilia
cxril 1.4–Si sqesis da qalaqi-soflis mixedviT procentebSi.
cxrili 1.4
dasaqmebulTa ganawileba dakavebuli Tanamdebobebis
mixedviT saqarTveloSi 2005 wels1 procentulad.
qalaqi sofeli sul qalebi kacebi
marTvis organoebis
7,4 1,2 3,4 1,9 4,8
xelmZRvanelebi
momsaxurebis sferoSi
20,5 5,0 10,5 11,4 9,7
dasaqmebulebi
1
saqarTvelos Sinameurneobebi. 2008. Tb, 2009, gv. 17-18.
1
cxrili Sedgenilia: saqarTvelos Sinameurneobebi. 2004-2005, Tb, 2005, gv. 42, 46.
2008 wlisTvis aRniSnuli monacemebi ar gamoqveynda.
19
sxva 9,0 3,2 5,3 3,7 6,7
20
arsebuli monacemebiT 2005 wels saqarTveloSi aRiricxa 146,2 aTasi meoradad
dasaqmebuli (2004 welTan SedarebiT 8 aTasiT naklebi). maTgan 47,2% _ qalia, 52,8%
_ kaci, qalaqSi dasaqmebulia maTi mxolod 23,6%, soflad _ 76,4%.
amave 2005 wels meoradad dasaqmebulTa udidesi nawili, 67,6% dasaqmebulia
soflis meurneobaSi, metyeveobasa da TevzWeraSi da mxolod 2,7% _ mrewvelobaSi.
aRniSnuli dabali procenti SeiZleba avxsnaT rogorc mrewvelobis `CamorCeniT”
soflis meurneobisgan, Tu gaviTvaliswinebT, rom 2005 wels mrewvelobaze modis
saqarTvelos mTliani Sida produqtiis 12,2, xolo soflis meurneobaze, 14,8%.
magram aseTi sxvaoba rogorc Cans gamowveulia mrewvelobis mier soflis
meurneobasTan SedarebiT maRalkvalificiuri kadrebis moTxovniT, romelTa
miwodeba SezRudulia, an kidev mrewvelobaSi meoradi dasaqmebis vakansiebi
naklebia samuSao adgilebis sruli aTvisebis gamo.
TumuS.
K umuS. .100 (1.7)
Tek. aqt.
21
2008 wels man qalebSi Seadgina 16,1% xolo kacebSi – 16,8%. amave wels
umuSevroba mTlianad qveyanaSi saSualod 16,5%-is tolia. aRniSnuli koeficienti
cxrili 13.1-ze dayrdnobiT gaviangariSioT 2008 wlisTvis
315,8
K umuS. .100 16,5%
1917,8
1
saqarTvelos statistikuri weliwdeuli 2005. Tb.,2006,gv.62-64. momdevno wlebSi aRniSnuli
maCveneblebi ar gamoqveynda.
22
lari 19,7
ganaTleba:
23
dabalia misadmi ndobis xarisxi. cxadia, rom dasaqmebis saxelmwifo samsaxuris
qmedunarianobis amaRlebis SemTxvevaSi is SeiZleba gaxdes umuSevrobis
statistikis mniSvnelovani sainformacio baza.
samuSao Zalis ricxovnobis da misi formirebis, aseve samuSao Zalis
ekonomikuri saqmianobis saxeebis mixedviT dasaqmebis maCveneblebze dayrdnobiT
dgeba samuSao Zalis balansi, romelic gvixasiaTebs arsebul samuSao Zalas da
mis gamoyenebas.
24
samuSao Zalis aucilebel brunvas miekuTvneba samuSaodan wasvla iseTi
mizezebiT, rogoricaa magaliTad: pensiaze gasvla, gardacvaleba, SromiTi
xelSekrulebis (kontraqtis) damTavreba da kanoniT gaTvaliswinebuli sxva
SemTxvevebi: samxedro samsaxurSi gawveva, dainvalideba, Statebis Semcireba
sawarmos reorganizaciis an gakotrebis Sedegad da sxva.
samuSao Zalis zedmet brunvas miakuTvneben samuSaodan sakuTari surviliT,
disciplinis darRvevis da SromiTi konfliqtebis Sedegad wasulebs. samuSao
Zalis zedmeti brunva cnobilia kadrebis (samuSao Zalis) denadobis saxeliTac
da warmoebis efeqtian funqcionirebaze uaryofiTad moqmedebs, ramdenadac
saWiroa wasulebis Secvla aranaklebi kvalifikaciis mqone samuSao ZaliT rac
dros moiTxovs. Sesabamisad adgili eqneba samuSao drois dakargvas mocemul
periodSi. axali kadrebis miReba moiTxovs maT adaptacias da integracias
mocemul sawarmoSi, rac aseve garkveul fsiqologiur barierebTan aris
dakavSirebuli. amasTan is danaxarjebi. romelic (Tu) gaswia sawarmom wasuli
muSakebis kvalifikaciis asamaRleblad, ubralod ikargeba.
Sesabamisad, saWiro statistikuri informaciis arsebobis pirobebSi samuSao
Zalis moZraobis maCveneblebi SeiZleba gamoTvlili iqnes sawarmos, dargis,
erovnuli ekonomikis, regionebis WrilSi sqesis, asakis, profesiebis, ganaTlebis
donis da sxva niSnebis mixedviT, romelTagan umniSvnelovanesia samuSao Zalis
denadoba mizezebis mixedviT. samuSao Zalis denadobis sulyofili analizi
SeiZleba miRebuli iqnes mxolod misi kompleqsuri statistikur-sociologiuri
gamokvlevis safuZvelze. kerZod, samuSao Zalis denadobis statistikuri,
raodenobrivi analizi Seivseba denadobis mizezebis siRrmiseuli sociologiuri
SeswavliT, Sesabamisi sociologiuri gamokiTxviT, am mizniT Sedgenili kiTxvaris
safuZvelze, romliTac gamoikiTxebian samuSaodan wasulebi. gansakuTrebuli
yuradReba unda mieqces SromiTi konfliqtebis Sedegad gamowveul samuSao Zalis
denadobas.
samuSao Zalis moZraobis statistikuri daxasiaTeba SeuZlebelia momuSaveTa
siobrivi da saSualo siobrivi ricxvis codnis gareSe. sawarmoSi momuSaveTa
siobriv ricxvSi aRiricxeba yvela, vinc mocemul sawarmoSi muSaobs erT dReze
meti xniT. momuSaveTa saSualo siobrivi ricxvi gaiangariSeba Tvis ganmavlobaSi.
amisaTvis Tvis yoveli dRis momuSaveTa siobrivi ricxvis jami gaiyofa Tvis
kalendaruli dReebis ricxvze. arasamuSao da uqme dReebis siobriv ricxvad
25
CaiTvleba maTi wina dRis siobrivi ricxvi. arasruli samuSao Tvis SemTxvevaSi
namuSevari dReebis siobrivi ricxvis jami iyofa aseve Tvis kalendaruli dReebis
ricxvze. Tu monacemebi siobrivi ricxvis Sesaxeb saerTod ar gvaqvs raime Tvis
ganmavlobaSi, maSin am Tvis saSualo siobrivi ricxvi SeiZleba miviRoT rogorc
wina Tvis bolo da momdevno Tvis pirveli dRis siobrivi ricxvis jamis saSualo
ariTmetikuli. momuSaveTa saSualoTviuri siobrivi ricxvis safuZvelze saSualo
ariTmetikulis daxmarebiT gamoiTvleba saSualokvartaluri,
saSualonaxevarwliuri da saSualowliuri siobrivi ricxvi, risTvisac sami, eqvsi
da Tormeti Tvis saSualo siobriv ricxvTa jamebi Sesabamisad gaiyofa
samze,eqvsze da Tormetze.
samuSao Zalis moZraobis maxasiaTebeli statistikur maCvenebelTa sistema
moicavs Semdeg maCveneblebs:
1. absoluturi maCveneblebi:
_ samuSaoze miRebulTa ricxvi;
_ samuSaodan wasulebis ricxvi:
_ samuSao Zalis saerTo brunva _ samuSaoze miRebulebisa da samuSaodan
wasulebis ricxvis jami;
_ mudmivad momuSaveTa ricxvi saangariSo periodSi _ miiReba periodis
dasawyisSi momuSaveTa siobriv ricxvs gamoklebuli mocemul periodSi
samuSaodan wasulebi.
2. SefardebiTi maCveneblebi: gamoiTvlebian konkretuli periodis mixedviT,
rogoricaa Tve, kvartali, naxevari weli, weli.
1. samuSao Zalis mudmivobis koeficienti, gamoiTvleba rogorc:
mudmivad momuSaveTa ricxvi
K1 100;
momuSaveTa saSualo siobrivi ricxvi
(1.8)
26
samuSaodan ganTavisuflebulTa ricxvi
K3 100;
momuSaveTa saSualo siobrivi ricxvi
(1.10)
(1.12)
K6 K2 : K3 .
(1.14)
27
K 2 da K3 -s mniSvnelSi erTi da igive sidide aqvT: momuSaveTa saSualo
28
xelfasis donis da dinamikis analizi. xelfasis done xasiaTdeba saSualo
xelfasis maCvenebliT da gaiangariSeba xelfasis fondis SefardebiT namuSevar
drosTan an rogorc wesi dasaqmebulTa ricxvTan.
statistikaSi gamoiTvleba saSualo xelfasis Semdegi maCveneblebi:
saSualo saaTobrivi xelfasi: gamoiTvleba xelfasis saaTobrivi fondis
SefardebiT namuSevari kac-saaTebis raodenobasTan. kac-saaTi warmoadgens
srulad namuSevar erT saaTs.
saSualo dRiuri xelfasi: gamoiTvleba xelfasis dRiuri fondis SefardebiT
namuSevari kac-dReebis raodenobasTan. kac-dRe aris namuSevari erTi dRe. is
moicavs momuSavisgan damoukidebel dRis Siga mocdenebsac.
saSualoTviuri xelfasi: gamoiTvleba xelfasis Tviuri fondis SefardebiT
Tvis ganmavlobaSi dasaqmebulTa ricxvTan. xelfasis Tviuri fondi moicavs yvela
saxis anazRaurebas.
saSualo kvartaluri, naxevarwliuri da wliuri xelfasi: gamoiTvleba
saSualoTviuri xelfasis analogiurad. Tumca gamoTvlebis gasamartiveblad
saqarTvelos saxelmwifo statistikis praqtikaSi dasaqmebulis saSualoTviuri
xelfasis misaRebad saSualowliuri xelfasi gaiyofa 12-ze.
saSualo xelfasi gamoiTvleba formuliT:
f
F ;
T
( 1.15)
sadac f _ aris saSualo xelfasi;
F _ xelfasis fondi;
T _ dasaqmebulTa ricxvi.
xelfasis fondma saqarTveloSi 2000 wels Seadgina 1596 milioni lari, xolo
dasaqmebulTa ricxvma – 1,8393 milioni. Sesabamisma maCveneblebma 2005 wels
Seadgina 4275,0 milioni lari da 1,7446 milioni dasaqmebuli.
29
1596 mln.lari
867, 7 lars.
1,8393 mln. dasaqmebuli
F1 F0 f1
J= : , rac igivea, .
f0
T1 T0
( 1.17)
30
Tu gaviTvaliswinebT, rom xelfasis fondi F1 gamomdinare 1.15 formulidan
f1 T1 f 0 T0
J= :
T1 T0
( 1.18)
xelfasis saerTo donis cvlilebaze calkeul dargebSi saSualo xelfasis
cvlilebis gavlenas vadgenT xelfasis fiqsirebuli Semadgenlobis indeqsiT.
f1 T1 f 0 T1
J= :
T1 T1
( 1.19)
xelfasis saerTo donis cvlilebaze dasaqmebis dargobrivi struqturis
cvlilebis gasazomad gamoiyeneba xelfasis struqturuli Zvrebis indeqsi.
T1 f 0 T0 f 0
J= :
T1 T0
(1.20)
mocemuli indeqsebis gaangariSeba vaCvenoT saqarTvelos samTomopovebiTi da
damamuSavebeli mrewvelobis magaliTze 2000-2005 wlebSi. gamoTvlebisTvis
amosavali monacemebi motanilia 1.5 da 1.6 cxrilebSi. ori qvedargiT
SemovifargleT gamoTvlebis gamartivebis mizniT.
cxrili 1.5
31
samTomopovebiTi 6,6 3,9 0,057 0,041 119,3 179,5
mrewveloba
cxrili 1.6
f 0 T0 f 0 T1 f1 T1
32
miRebuli indeqsi niSnavs, rom saSualo xelfasis zrdis tempma saqarTvelos
mrewvelobaSi 2000-2004 wlebSi Seadgina 182,8%. aRniSnuli zrda gamowveulia
samTomopovebiT da damamuSavebel mrewvelobaSi xelfasis donis zrdiT da
dasaqmebis struqturaSi momxdari ZvrebiT.
T1 f 0 T0 f 0
J= : 9 481 710 11 640 870
:
100,4
0,997, e.i. 99,7%.
94 700 115 900 100,4
T1 T0
33
saerTod rom ar Secvliliyo da darCeniliyo Turdac 100,0%-is doneze, xelfasis
done saqarTvelos mrewvelobaSi gaizrdeboda 183,4 da ara 182,8%-iT.
34
2. TiToeul dargSi dasaqmebulTa xvedri wilis cvlilebis gavleniT
Semcirda 0,3 lariT; e.i. saerTo mateba, 83,2 lari tolia:
35
F = ΔF1 ΔF2 ΔF3
ΔF
( 1.21)
amave 2005 wels kacebis saSualoTviuri xelfasi toli iyo 267,9 laris,
xolo qalebis 131,1 laris, e.i. 136,8 lariT (orjer da metad) naklebi.
saqarTveloSi istoriulad arsebuli qalis kultis pirobebSi, saxezea maTi
diskriminaciis samarcxvino faqti (lekvi lomisa sworia, Zu iyos Tunda xvadia?).
maT Soris:
36
Sida qarTli 112,0 qvemo svaneTi 69,3
imereTi 110,3
samcxe-javaxeTi 103,8
37
samuSao Zalaze gaweuli danaxarjebis struqtura saqarTveloSi 2005 wels
saSualod erT muSakze gaangariSebiT motanilia qvemoT:1
1
saqarTvelos statistikuri weliwdeuli 2006. Tb., 2007, gv. 55
38
yvelaze maRalia – safinanso saqmianobaSi – 15 445,7 lari da saxelmwifo
mmarTvelobaSi – 5 348,6 lari.
и1 Qq1 Qq0
J= : .
и0 T1 T0
(1.24)
39
и и0 T0
J= 1 1 : .
T0
T1
(1.25)
и T0и0
J= 1 0
: .
T0
T1
( 1.27)
40
cxrili 1.7
и
Jй 1 24 282 2, 18, e.i. 218,0%.
и 11 135
0
(1.28)
1
saqarTvelos statistikuri weliwdeuli 2006, Tb., 2007, gv. 168-170
41
и и0 T1 17 942 8,6 + 25 165 61,7
J= 1 1 : :
T1 70,3
T
1
и T0и0
J= 1 0 : 11 121 : 11 135 1,01 e.i. 100,0%
T0
T
1
cxrili 1.8
1
ganayofi tolia 99,874-is.
42
mSp dasaqmebulTa Sromis
kaci
dasaqmebulTa
ricxvi
и1 T1
Jq = . (1.29)
и0 T0
T1и1
JT = .
T0и1
(1.30)
1745 6660 11621
konkretulad ki JT 0,929, e.i. 92,9%.
1878 6660 12507
43
mSp-s saerTo moculobis cvlilebaze Sromis nayofierebis cvlilebis
gavlenas gavzomavT Sromis nayofierebis indeqsiT, romelic Semdegi saxisaa:
и1 T0
Jи .
и0 T0
(1.31)
6660 1878 12507
konkretulad Jи 1, 874, e.i. 187,4%.
3534 1878 6674
aRniSnuli indeqsi niSnavs, rom 2001_2005 wlebSi mSp Sromis nayofierebis
xarjze gaizrdeboda 187,4%-iT, rom ara dasaqmebis donis Semcireba. indeqsebis
urTierTkavSiris Tanaxmad: mSp-s indeqsi dasaqmebis da Sromis nayofierebis
indeqsebis namravlis tolia.
1,741 = 0,929 1,874.
44
Tema 2. ZiriTadi da sabrunavi kapitalis statistika
saleqcio sakiTxebi:
- erovnuli simdidris zogadi koncefcia da gansazRvra
- aqtivebis klasifikacia erovnul simdidreSi
- ZiriTadi kapitalis gansazRvra da klasifikacia
- ZiriTadi kapitalis Sefasebis saxeebi
45
- ZiriTadi kapitalis balansi
- ZiriTadi kapitalis cveTa
- ZiriTadi kapitalis mdgomareobis, moZraobisa da vargisianobis
maCveneblebi
- ZiriTadi kapitalis gamoyenebis maCveneblebi
- ZiriTadi kapitalis dinamikis maCveneblebi
- sabrunavi kapitalis gansazRvra da klasifikacia
- sabrunavi kapitaliT uzrunvelyofisa da gamoyenebis maCveneblebi
46
kapitalis wminda Rirebuleba _ esaa instituciuri erTeulis yvela
ekonomikuri aqtivis (arafinansuri da finansuri) Rirebulebasa da maT
finansur valdebulebaTa sidides Soris sxvaoba.
47
I. arafinansuri aqtivebi
sacxovrebeli binebi
manqanebi da mowyobilobebi
kultivirebadi aqtivebi.
1.3. faseulobani
48
2.1.1. miwa
4. sesxebi
49
2.3. ZiriTadi kapitalis gansazRvra da klasifikacia
50
agreTve literaturis, xelovnebisa da gasarTobi Janris nawarmoebebis
originalebisagan. am jgufis SemadgenlobaSi Sedis agreTve kompiuteruli
bazis gafarToebisaTvis, SeZenisa da damuSavebisaTvis saWiro msxvili
danaxarjebi. igulisxmeba, rom es bazebi gamoiyeneba erT welze meti vadiT,
miuxedavad imisa, xdeba Tu ara maTi realizacia bazarze.
ZiriTadi kapitali, rogorc erovnuli simdidris ZiriTadi elementi,
tradiciulad aRiricxeba saxelmwifo statistikis mier. Tumca
saqarTveloSi gaangariSgebuli ZiriTadi kapitalis maCveneblebi
jerjerobiT srulad ar emTxveva erovnul angariSTa sistemaSi
gamoyenebuli ZiriTadi kapitalis kategorias.
magaliTad, statistikur praqtikaSi ZiriTad kapitals miekuTvneba mxolod
mTlianad dasrulebuli obieqtebi, maSin rodesac eas-is Sesabamisad
aqtivebi unda CaiTvalos ZiriTadi kapitalis SemadgenlobaSi im
momentidan, rodesac isini gadavidnen mflobelis sakuTrebaSi.
51
cveTis Rirebulebas damatebuli modernizaciisa da kapitaluri remontis
xarjebi.
sruli aRdgeniTi Rirebuleba axasiaTebs ZiriTadi kapitalis
kvlavwarmoebis Rirebulebas Tanamedrove pirobebSi, anu mis Seqmnasa da
SeZenaze gaweul danaxarjebs mimdinare fasebSi. misi gansazRvra
gadafasebis Sedegad xdeba. ZiriTadi kapitalis amoqmedebis momentSi
sruli Tavdapirveli da sruli aRdgeniTi Rirebulebebi erTmaneTis
tolia.
gansxvaveba Tavdapirvel da aRdgeniT Rirebulebebs Soris fasebis
cvlilebazea damokidebuli. amasTan, aRdgeniTi Rirebuleba SeiZleba iyos
rogorc meti, ise naklebi Tavdapirvel Rirebulebaze. es damokidebulia
masalebis, samSeneblo-samontaJo samuSaoebis, satransporto tarifebis da
a.S. fasebis cvlilebis mimarTulebaze.
aRdgeniTi Rirebuleba cveTis gamoklebiT, anu aRdgeniTi narCeni
Rirebuleba axasiaTebs kapitalis faqtiuri cveTis dones kvlavwarmoebis
axal pirobebSi. mis gasaangariSeblad sruli aRdgeniTi Rirebuleba
mravldeba cveTis koeficientze.
sabalanso Rirebuleba es aris ZiriTadi kapitalis is Rirebuleba,
romliTac xdeba maTi ayvana balansze. bolo gadafasebamde arsebuli
kapitali Sefasdeba aRdgeniTi RirebulebiT, xolo gadafasebis Semdgom
Semosuli axali kapitali _ sruli Tavdapirveli RirebulebiT.
ZiriTadi kapitalis SefasebasTan dakavSirebiT erovnul angariSTa
sistemaSi gansakuTrebuli Canawerebia gakeTebuli, raTa realurad moxdes
ZiriTadi kapitalis moxmarebis gaangariSeba, saxeldobr:
ZiriTadi kapitalis Sesyidvebi SeiZleba wina periodebSi ganxorcielda,
rodesac fasebis done mniSvnelovnad gansxvavdeboda mimdinare
periodisagan. amitom ZiriTadi kapitalis moxmarebis Sefaseba imave fasebSi
unda moxdes, rogorc gamoSvebis an Sualeduri moxmarebisa warmoebis
angariSSi. Sesabamisad is fasebi unda gamoviyenoT, romlebic moqmedebs
maTi gamoyenebis periodSi da ara SeZenisas. “istoriuli fasebis”
gamoyeneba ZiriTadi kapitalis moxmarebis Sefasebisas ar aris
mizanSewonili, radgan fasebi droSi icvleba.
52
TviTRirebulebaSi. amortizaciis wliuri fondi gaiangariSeba Semdegi
saxiT:
sadac
_ narCeni(salikvidacio) Rirebulebaa;
_ modernizaciis Rirebulebaa;
53
2. rodesac cnobilia ZiriTadi kapitalis Rirebuleba Tanabrad
dacilebuli momentebisaTvis (mag. yoveli Tvis 1-eli ricxvisTvis),
saSualowliuri Rirebuleba SeiZleba gaviangariSoT saSualo
qronologiuriT:
=( ,
54
likvidaciis koeficienti gaiangariSeba siZvelisa da cveTis gamo moqmedebidan
gasuli ZiriTadi kapitalis Rirebulebis fardobiT ZiriTadi kapitalis
RirebulebasTan saangariSo wlis dasawyisSi.
55
kapitalis TiToeuli erTeulis asaki Sewonilia mis Sesabamisi asakis manqana-
mowyobilobebis raodenobasTan.
sademonstracio magaliTi 1.
amoxsna:
1. imisaTvis, rom ganvsazRvroT ZiriTadi kapitalis sruli Tavdapirveli
Rirebuleba wlis bolosaTvis, ZiriTadi kapitalis srul Tavdapirvel
Rirebulebas wlis dasawyisisaTvis daemateba ZiriTadi kapitalis Semosvla
wlis ganmavlobaSi da gamoakldeba gasvla:
210 + 30 - 20 = 220 aTasi lari
2. vadgenT ZiriTadi kapitalis balanss sruli Tavdapirveli RirebulebiT
(aTasi lari):
cxrili1.
56
ZiriTadi kapitali wlis
Semovida saangariSo
gavida saangariSo periodSi
periodSi
ZiriTadi
kapitali
maT Soris wlis
maT Soris
axali bolos
sul sul likvidirebu-
dasawyisSi
ZiriTadi
lia
kapitali
1 2 3 4 5 6=1+2-4
210 30 30 20 - 220
168 +30_4_21.5=172.5
57
8. aRniSnuli monacemebis gaangariSebis Semdeg SevadginoT ZiriTadi
kapitalis balansi cveTis gamoklebiT (narCeni RirebulebiT), aTasi lari:
cxrili 2.
Semovida
gavida saangariSo
saangariSo amortizacia
periodSi
ZiriTadi periodSi (wliuri) ZiriTadi
kapitali maT kapitali
wlis Soris wlis
dasawyisSi maT Soris bolos
sul axali sul
likvidirebulia (210+220)/2*0.1
ZiriTadi
kapitali
168 30 30 4 - 21.5 172.5
9. wlis dasawyisisaTvis:
210 0.2 210 210 0.2
KK K cv. 100 20% , Kvarg . 100 80% an (100% _ 20%) =80%
210 210
sadac
_ warmoebuli produqciis Rirebulebaa;
_ ZiriTadi kapitalis saSualo Rirebulebaa.
58
2. kapitaltevadoba, romelic gviCvenebs ZiriTadi kapitalis moculobas
warmoebuli produqciis 1 larze da kapitalukugebis Sebrunebuli
maCvenebelia:
sadac
_ samuSao Zalis saSualo raodenobaa;
_ ZiriTadi kapitalis saSualo Rirebulebaa.
am maCveneblebs Soris Semdegi urTierTkavSiria: Tu kapitalukugebas
gavamravlebT kapitalSeiaraRebaze, miviRebT Sromis nayofierebas:
sademonstracio magaliTi 2.
59
amoxsna:
1. ZiriTadi kapitalis kapitalukugebis indeqsi :
jer gaviangariSoT kapitalukugebis maCveneblebi saangariSo da
sabaziso periodebisaTvis:
saangariSoperiodSi:
49210
1,90 lari
25900
sabazisoperiodSi:
46500
2,09 lari
22250
saangariSo da sabaziso periodebis kapitalukugebis maCveneblebis
fardobiT miviRebT kapitalukugebis indeqss:
1,9
0,909
2,09
2. gamoSvebuli produqciis moculobis (Q) dinamikis indeqsi:
Q1 49210
iQ 1,058
Q0 46500
3. ZiriTadi kapitalis saSualowliuri moculobis( dinamikis
indeqsi:
25900
1,164
22250
4. urTierTkavSiri wina sam maCvenebels Soris Semdeg kanonzomierebas
emorCileba:
60
materialuri sabrunavi saSualebebis maragebs miekuTvneba saqoneli,
romelic Seqmnilia mimdinare an wina periodSi da inaxeba gasayidad, an
maTi gamoiyeneba warmoebaSi mogvianebiTaa gaTvaliswinebuli. esenia _
masalebisa da nedleulis sawarmoo maragebi, daumTavrebeli warmoeba,
gadasayidi saqoneli, saxelmwifo materialuri rezervebi, e.i. strategiuli
masalebis maragebi, xorbali da sxva saqoneli, romlebsac gansakuTrebuli
mniSvneloba aqvT qveynisaTvis da inaxeba mTavrobis mier sagangebo
mdgomareobisaTvis.
sawarmoo maragebis SemadgenlobaSi Sedis nedleuli, masalebi, saTbobi,
instrumentebi, Tesli, sakvebi da sxva saqoneli, romlebsac maTi mflobeli
gamoiyenebs Sualeduri moxmarebisaTvis sakuTar sawarmoo procesSi, e.i.
saqoneli, romelic gadasayidad ar aris gankuTvnili. sawarmoo maragis,
nedleulisa da masalebisdamaxasiaTebeli Taviseburebaa monawileoba
warmoebis erTi ciklis ganmavlobaSi. rogorc wesi, maTi Rirebuleba
srulad gadadis maTgan an maTi monawileobiT warmoebuli saqonlisa da
momsaxurebis RirebulebaSi.
daumTavrebeli warmoeba _ esaa saqoneli da momsaxureba, romelTa
warmoeba dawyebulia, magram mTlianad ar aris damTavrebuli da
gagrZeldeba imave mwarmoeblis mier momaval periodSi. gamoiricxeba
nawilobriv damTavrebuli saqoneli da momsaxureba, romelTa mimarT
vrceldeba saboloo mflobelis sakuTrebis ufleba, e. i. an warmoeba
xorcieldeba sakuTari moxmarebisaTvis an aRniSnuli dasturdeba yidva-
gayidvis xelSekrulebiT.
61
sabrunavi kapitaliT sawarmoo procesis uzrunvelyofisa da efeqturi
gamoyenebis mizniT statistikaSi gamoiyeneba Semdegi maCveneblebi:
an
an
62
sabrunavi kapitalis statistikuri maCveneblebis gaangariSeba vaCvenoT
mocemuli magaliTis daxmarebiT:
sademonstracio magaliTi 3.
gansazRvreT:
amoxsna:
sadac,
63
sabrunavi saxsrebis saSualo naSTi TiToeuli wlisaTvis gaviangariSoT
saSualo qronologiuris saSualebiT.
336 368
391 350 400
2 2 1493 373,25 aTasi lari
4 4
384 390
451 363 418
2 2 1619 404,75 aTasi lari
4 4
3051
K 2008 8,174 brunva
373,25
3724
K 2009 9,201 brunva
404,75
365
t 2008 44,654 dRe
8,174
365
t 2009 39,670 dRe
9,201
64
Sesabamisad, 2008 da 2009 wlebisTvis sabrunavi saxsrebis datvirTvis
koeficientebi tolia:
373,25
K 2008 0,1223
3051
404,75
K 2009 0,1087
3724
saleqcio sakiTxebi:
65
- mTliani Sida produqti (mSp) da misi gaangariSebis meTodebi.
wminda Sida produqti
- mSp-is gaangariSebis meTodebi
- mSp-is gadaangariSeba mudmiv fasebSi
- erovnuli Semosavali
- ekonomikis mTliani saoperacio mogeba da Sereuli Semosavlebi
- gankargvadi Semosavali
- erovnuli danazogi
- wminda dakrediteba da wminda sesxeba
66
gamoSvebis Sejameba. pasuxi erTia: imitom, rom gaangariSeba didad aris
damokidebuli firmebis organizaciul struqturaze.
isev mivubrundeT makaronis warmoebis magaliTs mocemul regionSi, oRond
am SemTxvevaSi ganvixiloT warmoebis or scenari. dauSvaT, rom pirvel
wels regionSi mxolod erTi firmaa A, romelic makaronsac awarmoebs da
fqvilsac makaronis warmoebisaTvis. misi gamoSveba 100 000 dolaria, rac
Seesabameba mis mier warmoebul 100 tona makarons (1 t=1 000 dol.). axla
dauSvaT, rom momaval wels firma A orad gaiyo, romelTagan A1 awarmoebs
da yidis 30 000 dolaris Rirebulebis fqvils, xolo A2 mxolod makarons.
firma A2 isev imden makarons awarmoebs, ramdensac wina wels, anu 100 tonas
da 1 t isev 1 000 dolari Rirs.
cxrili 1. makaronis warmoeba regionSi gamartivebuli sqemiT
weli 1
firma A
gamoSveba $ 100 000
weli 2
firma A1 firma A2
gamoSveba $ 30 000 $ 100 000
Tu pirvel wels regionis gamoSveba 100 000 dolari iyo, meore wels
mTliani gamoSveba orive firmis gamoSvebis jamis toli unda iyos, anu
A1+A2 (30 000 dol + 100 000 dol). Tumca es aSkarad absurdia! es cifri (130
000 dol.) gamoSvebis 30%-ian matebas gviCvenebs (130 000/100 000=1.30, an +30%)
maSin, rodesac makroekonomikur doneze faqtobrivad araviTari cvlileba
ar momxdara. meore wlis ganmavlobaSi regionSi makaronis imave
raodenobis warmoeba moxda igive fasad. maS ra moxda? cvlilebebi
ganicada mxolod firmebis organizaciul-samarTlebrivma da komerciulma
mowyobam.
swored am gansxvavebam warmoSva idea imis Taobaze, rom TiToeuli firmis
wvlili ara mTliani gamoSvebis, aramed damatebuli Rirebulebis mixedviT
unda Sefasebuliyo. sxva sityvebiT rom vTqvaT, damatebuli Rirebuleba
danamatia firmis danaxarjebis nakadebze, anu sawarmoo moxmarebaze. kvlav
mivubrundeT makaronis magaliTs. pirvel welTan SedarebiT, rodesac
mxolod erTi A firma awarmoebda makarons, meore wels A2 firmis mier
warmoebuli damatebuli Rirebuleba 100 000$-is toli ar aris. firma A2 30
000$-is toli Rirebulebis fqvils yidulobs A1-isgan, romelic pirvel
wels TviTon awarmoebda fqvilsac da amas gamoSvebaSi ar iTvaliswinebda.
amitom, A2 firmis damatebul Rirebulebas erovnul angariSTa sistema
angariSobs rogorc sxvaobas: 100 000$ – 30 000$. anu A2 firmis gamoSvebis
67
Rirebulebas akldeba im saqonlisa da momsaxurebis Rirebuleba, rac mis
warmoebaze daxarja mocemuli periodis ganmavlobaSi.
saqoneli da momsaxureba, romelic mocemuli periodis ganmavlobaSi
daixarja warmoebis procesSi, aris Sualeduri moxmareba. gamoSvebidan
Sualeduri moxmarebis gamoricxviT Cven Tavidan vicilebT ganmeorebiT
(dublirebul) aRricxvas. aRniSnuli qmedeba iqiTkenaa mimarTulia, rom
makroekonomikuri indikatori ar iyos damokidebuli firmis organizaciul
struqturaze. TvalsaCinoebisTvis ixileT cxrili, romelSic CarTulia
fermac, romelic xorbals awarmoebs SemdgomSi am xorblidan fqvilis
sawarmoeblad. simartivisTvis dauSvaT, rom fermers ar aqvs Sualeduri
moxmareba: is iyenebs sakuTar samuSao Zalas da manqana-mowyobilobebs,
saTesle masalisa da sasuqis yidvis gareSe.
weli 1
fermeri firma A
moxmareba samuSao samuSao Zala+manqana-
Zala+manqana- mowyobilobebi+xorbali
mowyobilobebi
gamoSveba xorbali makaroni
gamoSveba $10 000 $ 100 000
Sualeduri 0 $10 000
moxmareba
damatebuli $10 000 $90 000
Rirebuleba
weli 2
fermeri firma A1 firma A2
moxmareba samuSao samuSao Zala+manqana- samuSao Zala+manqana-
Zala+manqana- mowyobilobebi+xorbali mowyobilobebi+fqvili
mowyobilobebi
gamoSveba xorbali fqvili makaroni
gamoSveba $10 000 $ 30 000 $100 000
Sualeduri 0 $10 000 $30 000
moxmareba
damatebuli $10 000 $20 000 $70 000
Rirebuleba
68
Rirebuleba gamoSvebisa da Sualeduri moxmarebis sxvaobis tolia, mSp
sabolood SeiZleba ase CavweroT: mSp = ∑ gamoSvebebi - ∑ Sualeduri
moxmarebebi.
ras niSnavs mTliani Sida produqti, anu mSp? es aris produqti, ris
gazomvasac vcdilobT, anu warmoebis Sedegi _ yvela saqoneli da
momsaxureba, romelic gamoiyeneba saboloo moxmarebisaTvis, dagrovebisa
da eqsportisaTvis; ar Sedis Sualeduri saqoneli da momsaxureba,
romelic daxarjulia warmoebis procesSi nedleulis, masalis, sawvavis,
energiis da a.S. saxiT.
Sida niSnavs, rom produqti warmoebulia qveynis ekonomikur teritoriaze,
sityva mTliani niSnavs, rom mSp-is gaangariSebisas misi Rirebulebidan ar
gamoiricxeba ZiriTadi kapitalis moxmareba. principSi, warmoebis Sedegebis
zusti gazomvisaTvis (ra mizniTac gaiangariSeba sakuTriv mSp) unda
gamoiricxos ara mxolod Sualeduri moxmareba, aramed ZiriTadi kapitalis
moxmarebac, romelic ekonomikuri TvalsazrisiT, Sualeduri saqonlisa da
momsaxurebis xarjvis analogiuria. Tumca praqtikaSi ZiriTadi kapitalis
moxmarebis gaangariSeba im meTodiT, rogorc es gaTvaliswinebulia eas-Si
(anu ZiriTadi kapitalis Sefaseba aRdgeniTi Rirebulebis mixedviT),
sakmaod Znelia, vinaidan ZiriTadi kapitalis moxmarebaze sabuRaltro
aRricxvis
monacemebi ar Seesatyviseba eas-is ganmartebebs: rogorc wesi, ZiriTadi
kapitalis amortizaciis gaangariSeba sabuRaltro aRricxvaSi xdeba
sawyisi da ara aRdgeniTi RirebulebiT, rogorc amas moiTxovs eas. garda
amisa, amortizaciis gaangariSeba sabuRaltro aRricxvaSi SeiZleba
daCqarebuli amortizaciis safuZvelze, rac miuRebelia eas-Si.
69
amgvarad, ZiriTadi kapitalis moxmarebaze eas-is moTxovnebis Sesabamisi
monacemebis miRebis SemTxvevaSi (ZiriTadi kapitalis amortizaciis
gaangariSeba aRdgeniTi Rirebulebis bazaze) SesaZlebeli iqneboda
ekonomikuri warmoebis Sedegebis ufro zusti maCveneblis _ wminda Sida
produqtis gaangariSeba. es gaTvaliswinebulia eas-is sqemiT, Tumca
praqtikaSi statistikosebi iZulebulni arian gamoiyenon mSp.
dabolos, unda aRiniSnos, rom mSp _ im sawarmoebis, dawesebulebebisa da
organizaciebis sawarmoo saqmianobaa, romlebic mocemuli qveynis
rezidentebi5 arian, Tumca am sawarmoebis, dawesebulebebisa da
organizaciebis yvela muSaki ar aris mocemuli qveynis rezidenti.
saqarTvelos eas-is praqtikaSi ekonomikuri operaciebi aRiricxeba maTi
ganxorcielebis momentisaTvis arsebul mimdinare sabazro fasebSi
daricxvis meTodiT. produqciis (saqonlisa da momsaxurebis) gamoSvebis
Sefaseba xdeba sabaziso fasebSi, Sualeduri moxmarebis ki _ myidvelis
fasebSi. sabaziso fasi aris Tanxa, romelsac mwarmoebeli iRebs
warmoebuli produqciis (saqonlisa da momsaxurebis) sanacvlod
(sakompensaciod), misi warmoebis an gayidvis gamo yvela saxis gadasaxadis
gamoklebiT da subsidiis damatebiT. myidvelis fasi aris Tanxa, romelsac
ixdis myidveli mocemul drosa da adgilze produqciis (saqonlis da
momsaxurebis) miwodebis sanacvlod. amisaTvis, sabaziso fass emateba
mTliani danaricxebi, romelic moicavs: savaWro-satransporto fasnamatebs
da gadasaxadebs produqciaze (dRg, aqcizi da sabaJo gadasaxadebs)
subsidiebis gareSe.
rogorc ukve CvenTvis cnobilia, mSp aris wlis manZilze mocemuli qveynis
ekonomikur teritoriaze warmoebuli yvela saqonlisa da momsaxurebis
Rirebuleba Sualeduri moxmarebis gamoklebiT.
70
sagareo vaWrobis gaTvaliswinebiT, mSp SeiZleba gaviangariSoT
kvlavwarmoebis ciklis yovel stadiaze Sesabamisi meTodebis daxmarebiT:
sawarmoo
ganawilebiს (Semosavlebis)
71
damatebuli Rirebuleba saqmianobis saxeebis mixedviT 2011
8
eas-Si ekonomika dayofilia 6 seqtorad: arafinansuri, finansuri, samTavrobo,
Sinameurneobebis, Sinameurneobebis momsaxure arakomerciuli organizaciebi(Smako) da
“danarCeni msoflio”.
72
momuSaveTa Sromis anazRaurebas + wminda gadasaxadebi warmoebasa da
importze + mTliani mogeba + mTliani Sereuli Semosavlebi.
resursebi
mTliani Sida produqti 24,344.0
(-) ZiriTadi kapitalis moxmareba 2,660.8
(=) Sida produqti, wminda 21,683.2
gamoyeneba
Sromis anazRaureba 7,755.2
xelfasebi 6,204.2
socialuri anaricxebi 1,551.0
gadasaxadebi warmoebasa da importze 3,751.5
gadasaxadebi produqciaze 3,492.7
damatebuli Rirebulebisa da aqcizis gadasaxadebi 3,399.5
gadasaxadi importze dRg-sa da aqcizis garda 93.2
sxva gadasaxadebi warmoebaze 258.8
(-) subsidiebi produqciaze 124.1
mTliani saoperacio mogeba 8,402.0
9
http://geostat.ge/?action=page&p_id=118&lang=geo
10
http://geostat.ge/?action=page&p_id=118&lang=geo
73
xarjebi saboloo moxmarebaze 22,448.4
Sinameurneobebi 17,882.2
Smako (Sinameurneobebis momsaxure arakomerciuli 135.6
organizaciebi)
saxelmwifo marTvis organoebi 4,430.5
individualuri saqoneli da momsaxureba 1,055.1
koleqtiuri momsaxureba 3,375.4
(+) mTliani kapitalis formireba 6,368.0
ZiriTadi kapitalis mTliani formireba 5,474.3
maragebis cvlileba 893.7
faseulobis SeZena, wminda ..
(+) saqonlisa da momsaxurebis eqsporti 8,822.9
saqonlis eqsporti 5,475.9
momsaxurebis eqsporti 3,346.9
(-) saqonlisa da momsaxurebis importi 13,334.2
saqonlis importi 11,217.2
momsaxurebis importi 2,116.9
(+) statistikuri gansxvaveba 39.0
(=) mTliani Sida produqti sabazro fasebSi 24,344.0
74
makroekonomikis ani da bani swored imaSi mdgomareobs, rom gavarkvioT,
mimdinare fasebSi gamosaxuli makroekonomikuri agregatebis cvlilebaSi
ra wilebi modis raodenobasa da fasebis cvlilebaze. dauSvaT, makaronis
warmoeba pirvel wels 100 000 dolaria, xolo meore wels _ 110 000.
CvenTvis mniSvnelovania gavarkvioT, ram gamoiwvia es cvlileba, radgan Tu
raodenobrivi mateba dadebiTi momentia, fasebis cvlilebas uaryofiTi
movlenebi axlavs Tan. erovnul angariSianobaSi am ori faqtoris
zegavlenis gasamijnad da Sesafaseblad or komponents iyeneben: a)
raodenobrivi cvlilebis komponenti (“reluri mSp”, an “mSp-is moculoba”)
da b) fasebis cvlilebis indikatori, an “mSp-is deflatori”).
gavixsenoT adre motanili magaliTidan, rom 100 000 dolaris Rirebulebis
makaroni 100 tona makaronis (raodenoba) namravlia 1 000 dolarze (1 tonis
fasi). swored aseve, mSp-is zrdis tempis indeqsi mimdinare fasebSi mSp-is
moculobis zrdis indeqsis namravlia mSp-is deflatoris zrdis indeqsze.
q p
1 1
q p q p
1 0 1 1
(2.1)
q p
0 0 q p q p
0 0 1 0
q p1 1
q p 1 1
q p1 0
deflireba (2.2)
q p0 0 q p 1 0 q p0 0
q p q p
1 0 1 1
=
q p 1 1
inflireba (2.3)
q p q p
0 0 1 0 q p 0 0
75
q p
q p q p :
1 1
= (2.4)
q p
1 0 1 1
1 0
11
OECD (2006), National Accounts of OECD Countries: Volume I, Main Aggregates, 1993-2004, 2006 Edition, OECD, Paris. http://dx.doi.org/10.1787/142154615437
76
realur mSp-s Soris. 2000 wlis Semdeg diagramis wrfeebs Soris dacileba
inflaciis maniSnebelia. aRsaniSnavia, rom naxazze 1. orive wrfe erTmaneTs
exeba 2000 wels. es imis gamo moxda, rom mSp-is moculoba 2000 wlis
sabaziso fasebSia gadayvanili. aRsaniSnavia, rom sabaziso weli SeiZleba
icvlebodes, radgan ekonomistebi xSirad mimarTaven agregatebis
ganaxlebas, Tumca amas ganmsazRvreli mniSvneloba ara aqvs, rodesac
zrdis tempebis Sedareba xdeba.
cxrilidan Cans, rom 2000-03 wlebSi Zalian mcire variacia SeiniSneba
germaniis deflatorSi, radgan inflacia dabali iyo, TiTqmis 2%-is qvemoT.
SedarebisTvis mocemulia agreTve samomxmareblo fasebis indeqsis(sfi)
variaciac. es indeqsic agreTve inflaciis maxasiaTebelia da ufro
cnobilia, umeteswilad imis gamo, rom yovelTviurad iangariSeba da
mosaxleobis interesis sferoSi xvdeba, radgan moxmarebas ukavSirdeba.
erTi mxriv, deflatori mocvis xarisxiT ufro srulia, radgan is
warmoebis saSualebebsac moicavs, Tumca meore mxriv naklebad srulia,
radgan mxolod Sida inflacias moicavs da importis fasebis cvlileba
pirdapir ar gaiTvaliswineba. aRsaniSnavia is faqtic, rom qveynebis mcire
gamonaklisis garda, romlebic erovnul angariSebs yovelTviurad
angariSoben, ZiriTadad mSp-is deflatori mxolod kvartalurad
gaiangariSeba.
12
OECD (2004), OECD Economic Outlook, December No. 76, Volume 2004, Issue 2, OECD, Paris. http://dx.doi.org/10.1787/454532272722
77
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011
mSp
mimdinare
11620.9 13789.9 16993.8 19074.9 17986.0 20743.4 24344.0
ფასებში,
მლნ.
ლარი
მშპ
მუდმივ
2003
9377.0 10276.7 12208.8 12491.4 12019.7 12771.3 13687.5
წლის
ფასებში,
მლნ.
ლარი
13
http://geostat.ge/?action=page&p_id=118&lang=geo
14
http://geostat.ge/?action=page&p_id=118&lang=geo
78
mSp-is deflatori,% 7.9 8.5 9.7 9.7 -2.0 8.5 9.5
Iq
p q
2003 1
, (2.5)
p 2003q 2003
sadac p q
2003 2003 _ mSp-is sabaziso periodis moculobaa mudmiv 2003 wlis
fasebSi,
p q
2003 1 _ mSp-is mimdinare periodis moculobaa mudmiv fasebSi (realuri
mSp).
naxazi 3. mSp-is realuri zrda saqarTveloSi, 2005-2013
79
naxazi 4. sxvadasxva qveynebis mSp-ebis matebis tempebi15 2002-12 wlebSi, %
12
10
8
Italy
6 Japan
Netherlands
4 Norway
Portugal
2
Spain
Switzerland
0
Turkey
-2 United Kingdom
United States
-4
-6
-8
15
80
1. pirdapiri gadaangariSebis meTodi
q1 po = q1 po , (2.6)
2. deflirebis meTodi
p q 1 1 : p p0 q1
, (2.7)
p1q1
Ip
sadac p0 q1 paaSes indeqsia
3. eqstrapolaciis meTodi
po qo I q = po q1 , (2.8)
16
saqarTvelos erovnuli angariSebi 2011 (statistikuri krebuli), Tbilisi, 2013, gv.14.
81
mSp-is moculobis Sefaseba mudmiv fasebSi SesaZlebelia saqmianobis
saxeebis mixedviT warmoebuli mTliani damatebuli Rirebulebis (mudmiv
fasebSi) Sejamebis saSualebiT. am SemTxvevaSi SeiZleba gamoviyenoT ormagi
deflatirebis meTodi, romlis arsi imaSi mdgomareobs, rom cal-calke
gadaiTvlian mTlian gamoSvebas da Sualedur moxmarebas mudmiv fasebSi da
Semdeg akleben erTmaneTs.
mSp-is mudmiv fasebSi gadayvana saqarTveloSi jerjerobiT xdeba mxolod
warmoebis meTodiT gaangariSebuli maCveneblebis mixedviT ormagi
deflirebis gziT. es xorcieldeba fasebis Sesabamisi indeqsebis meSveobiT,
saqmianobis saxeebis mixedviT mTliani gamoSvebisa da Sualeduri
moxmarebis cal-calke deflirebiT da Semdeg maTi sxvaobis gamoTvliT17.
82
Semosavals, amrigad, mSp-is gansazRvraSi amosavali kategoria qveynis
ekonomikuri teritoriaa, xolo meS-Si ki – rezidentoba.
18
OECD (2006), National Accounts of OECD Countries: Volume I, Main Aggregates, 1993-2004, 2006 Edition,
OECD, Paris. http://dx.doi.org/10.1787/783541142830
83
rac Seexeba saqarTvelos, 2003-2007 wlebSi meS sWarbobda mSp-s, 2008
wlidan ki daiwyo uku procesi, romelic dRemde grZeldeba.
cxrili 10. saqarTvelos mSp da meS19
mTliani Sida 8,564.1 9,824.3 11,620.9 13,789.9 16,993.8 19,074.9 17,986.0 20,743.4 24,344.0
produqti
(+) pirveladi 380.5 478.2 477.6 598.5 803.4 760.1 706.1 742.8 1273.7
Semosavlebis
miReba danarCeni
msofliodan
(-) pirveladi 313.3 297.7 306.8 286.0 736.8 1016.9 902.5 1383.4 1986.0
Semosavlebis
gadaxda
danarCeni
msofliosaTvis
(=) mTliani 8,631.3 10,004.9 11,791.7 14,102.5 17,060.5 18,818.0 17,789.5 20,102.8 23,631.7
erovnuli
Semosavali
gansxvaveba mSp- -0.8 -1.8 -1.5 -2.3 -0.3 0.1 1.09 3.04 2.93
sa da meS-s
Soris (%)
19
http://geostat.ge/?action=page&p_id=121&lang=geo
20
http://geostat.ge/?action=page&p_id=121&lang=geo
84
naxazi 6. sazRvargareTidan miRebuli da sazRvargareTisTvis gadaxdili
pirveladi Semosavlebis dinamika saqarTveloSi 2003-11 ww21.
21
http://geostat.ge/?action=page&p_id=121&lang=geo
85
(Senobebi, nagebobebi, Carxebi, danadgarebi, satransporto saSualebebi, muSa
da produqtuli pirutyvi da sxva) moxmareba. Sedegad miviRebT wminda
damatebul Rirebulebas. wminda Sida produqti wSp = ∑ wminda damatebuli
Rirebulebebi. wSp da weS, miuxedavad imisa, rom ufro iSviaTad
gamoiyeneba, vidre mSp da meS, ufro ukeT asaxaven warmoebisa da
Semosavlebis masStabebs, Tumca zemoT motanili mizezebisa gamo maTi
gamoyeneba SezRudulia. es mizezebi SeiZleba orad davajgufoT: pirveli,
ZiriTadi kapitalis moxmarebis gaangariSebis meTodebi rTulia da
sxvadasxva qveyanaSi gansxvavebulia, rac Sesadarisobis problemebs qmnis
da meore, qveynebis ranJirebisas an zrdis tempebis analizis dros mSp-sa
da wSp-s Soris gansxvavebebi didi ar aris da es daskvnebze gavlenas ver
moaxdens. cxrilSi motanilia dinamikaSi weS-is gaangariSebis etapebi
saqarTvelos erovnuli angariSebis meTodologiis mixedviT:
mTliani Sida 8,564.1 9,824.3 11,620.9 13,789.9 16,993.8 19,074.9 17,986.0 20,743.4 24,344.0
produqti
mTliani 8,631.3 10,004.9 11,791.7 14,102.5 17,060.5 18,818.0 17,789.5 20,102.8 23,631.7
erovnuli
Semosavali
(-) ZiriTadi 932.9 976.8 1,113.5 1,306.4 1,617.0 1,758.0 1,751.4 2,126.8 2,660.8
kapitalis
moxmareba
(=) wminda 7,698.4 9,028.0 10,678.3 12,796.1 15,443.4 17,060.0 16,038.1 17,976.0 20,970.9
erovnuli
Semosavali
22
http://geostat.ge/?action=page&p_id=121&lang=geo
86
ekonomikis wminda saoperacio mogeba (ewsm) eas-Si aris makroekonomikuri
mogebis maCvenebeli, romelic gaiangariSeba rogorc sxvaoba ekonomikis
mTlian mogebasa da ZiriTadi kapitalis moxmarebas Soris.
23
http://geostat.ge/?action=page&p_id=121&lang=geo
87
aseT transfertebs miekuTvneba: humanitaruli daxmareba, gadasaxadebi
Semosavlebze, saCuqrebi sazRvargareT mudmivad mcxovrebi naTesavebisagan
da sxv.
24
http://geostat.ge/?action=page&p_id=118&lang=geo
88
3.7. mTliani danazogi
25
http://geostat.ge/?action=page&p_id=118&lang=geo
89
danazogi da kapitaluri transfertebi erTobliobaSi qmnian erovnuli
dafinansebis wyaroebs investiciebisaTvis, romlebic Sedgeba Semdegi
elementebisagan:
90
faseulobaTa wminda Sesyidva, materialuri sabrunavi saSualebebis
maragebis mateba da ZiriTadi kapitalis mTliani dagroveba jamSi qmnis
mTliani dagrovebis maCvenebels.
91
(=) wminda dakrediteba (+), wminda sesxeba(-)
26
http://geostat.ge/?action=page&p_id=118&lang=geo
92
Tema 4. sabazro koniunqturis statistika
saleqcio sakiTxebi:
93
samTavrobo organoebisaTvis, radgan mis gareSe SeuZlebelia bazris
regulireba (arapirdapiri gziT) saxelmwifo politikis formireba,
romelic ZiriTadad socialur-ekonomikuri da fiskaluri xasiaTis
Sesabamisi kanonebis SemuSavebiTa da miRebiT xorcieldeba.
sabazro koniunqturis statistikis Seswavlis sagans warmoadgens is
masobrivi procesebi da movlenebi, romelic gansazRvravs konkretul
sabazro situacias da eqvemdebareba raodenobriv da xarisxobriv
Sefasebas.
sabazro koniunqturis statistikis (koniunqturuli statistikis)
mniSvnelovani Taviseburebaa is, rom igi operatiulia da farTod iyenebs
xarisxobriv, atributul da alternatiul Sefasebebs, aRwerilobiTi
xasiaTis mimoxilvas, logikur daskvnebs, winaswari da prognozuli
xasiaTis informacias, saeqsperto Sefasebebs, ganviTarebis scenarebs,
specialur sabazro gamokvlevebis masalebs da sxvadasxva gziT mopovebul
informacias.
yovelive aRniSnuli warmatebiT SeiZleba iqnes gamoyenebuli
statistikur gaangariSebebSi. amdenad, sabazro koniunqturis statistika
konkurentunarianobis amRlebisa da konkurentuli brZolis mZlavr
saSualebad iTvleba, ris gamoc saSualo da msxvil firmebSi koniunqturis
qvedanayofi kargad uTavsdeba statistikisa da marketingis samsaxurebs da
praqtikulad dasaSvebia maTi erT samsaxurSi (ganyofilebaSi)
funqcionireba.
amasTan erTad, miRebulia, rom sabazro koniunqturas sami
principulad gansxvavebuli niSani gaaCnia. esenia: variantuloba,
cikluroba da dinamikuroba. rogorc cnobilia, bazars stiqiurobisaken
mniSvnelovani midrekileba aqvs. amitomacaa, rom mas axasiaTebs meryeoba,
romelic rogorc SemTxveviTi, ise mudmivi xasiaTisaa. is aris cikluri da
sezonuri, agreTve Zalze moqnili, mgrZnobiared reagirebs rogorc
socialur-ekonomikuri xasiaTis faqtorebis nebismier cvlilebebze, ise
94
politikuri da fsiqologiuri tipis faqtorebze. ufro metic, igi
mgrZnobiarea sxvadasxva Worebis mimarTac.
bazari metad dinamikuria da cvalebadi, romlis sazRvrebic
farTovdeba an viwrovdeba masze moqmedi faqtorebisa da nebismieri
struqturuli cvlilebebis zegavleniT. magram mTavari isaa, rom yovelive
amis Sedegad icvleba fasebi da sasaqonlo masis moculoba bazarze, rac
iwvevs sabazro situaciisa da, maSasadame, sabazro koniunqturis
cvlilebas.
sabazro koniunqturis statistikuri Seswavla SeiZleba moxdes
rogorc integrirebuli da diferencirebuli, ise lokaluri bazrebis
mixedviT, agreTve mTeli qveynisa da misi calkeuli regionis, aseve
mTlianad sasaqonlo masisa (momsaxurebis masis) da calkeuli sasaqonlo
bazris mixedviT. amasTan, mxedvelobaSi unda iqnes miRebuli, rom
saqonlisa da momsaxurebis bazris koniunqtura qveynis ekonomikuri
koniunqturisnawils warmoadgens da mWidrodaa dakavSirebuli
investiciebis, fasiani qaRaldebisa da Sromis bazrebTan. aRsaniSnavia isic,
romcalkeul bazarze Seqmnili situacia gavlenas axdens sxva danarCeni
bazrebis situaciis formirebasa da mTlianad ekonomikur koniunqturaze.
sabazro koniunqturis statistikur analizs, operatiulTan erTad,
strategiuli mniSvneloba aqvs. misi mizania gamoavlinos da modelireba
gaukeTos sabazro meqanizmis moqmedebis kanonzomierebas. es aucilebelia
ara marto bazarze Seqmnili situaciis gasarkvevad, aramed imisTvisac, rom
sworad ganisazRvros bazris ganviTarebis mimarTulebebi momavalSi.
amrigad, operatiuli da strategiuli miznebis erToblioba
ayalibebs sabazro koniunqturis statistikis ZiriTad amocanebs, romlebic
aSuqeben sabazro situaciis sxvadasxva mxareebs da elementebs:
koniunqturuli informaciis mopoveba da damuSaveba;
damuSavebuli informaciis safuZvelze bazris mdgomareobis
integrirebuli da diferencirebuli Sefaseba;
95
sabazro situaciis tipologia da bazris mdgomareobis xarisxobrivi
gradacia;
bazris masStabis (moculobis) daxasiaTeba;
bazarze damyarebuli ZiriTadi proporciebis Sefaseba da analizi;
bazris ganviTarebis tendenciebisa da misi dinamikuri mdgradobis
gamovlena, analizi da prognozireba;
bazris ganviTarebis meryeobis, sezonurobisa da ciklurobis analzi;
saqmiani aqtiurobis Sefaseba da analizi;
komerciuli (sabazro) riskis Sefaseba;
bazris monopolizaciis donisa da konkurenciis intensiurobis
daxasiaTeba.
sabazro koniunqturis an bazris mdgomareobis statistikuri
Seswavlis aRniSnuli amocanebis praqtikuli gadawyveta SeiZleba moxdes
or etapad.
pirvel etapze analizdeba sabazro koniunqtura, romlis drosac
unda daxasiaTdes bazris masStabebi da tipologia, misi mTavari
proporciebi, ZiriTadi parametrebis cvlilebis veqtori da siCqare,
ganviTarebis mdgradobis done.
meore etapze xorcieldeba ufro maRali donis analizi, romlis
procesSic dgindeba is mizez-Sedegobrivi kavSirebi da pirobebi, romelic
gansazRvravs sabazro situacias. yovelive amis safuZvelze xdeba sabazro
koniunqturis da bazris ganviTarebis prognozireba.
aucilebelia aRiniSnos, rom mikrodoneze, calkeuli firmis
mixedviT, firmis mmarTvelobas SeuZlia sabazro koniunqturis statistikis
winaSe dasvas ufro lokaluri da specifikuri amocanebi, romlebic
dafuZnebuli iqneba im dargis an dargTa jgufis Taviseburebebze,
romelSic firma moRvaweobs.
komerciul saqmianobaSi gansxvavebuli amocanebi SeiZleba
ganpirobebuli iyos sabiTumo da sacalo vaWrobis firmebis mixedviT,
savaWro da sazogadoebrivi kvebis firmebis mixedviT, mTlianad
96
momsaxurebis sferosa da misi calkeuli dargebis (qvedargebis) firmebis
mixedviT da a.S. am SemTxvevaSi mTavaria firmis mmarTvelebma sworad
gansazRvron rogorc statistikuri gamokvlevis amocanebi, ise maTi
gadaWris Tanmimdevroba (etapebi), raTa miRebuli Sedegebi maRalefeqturi
iyos.
97
magram im SemTxvevaSi, Tu aseT wyaroebSi ar aRmoCndeba Sesabamisi
informacia, maSin am ukmarisobis Sesavsebad gamoiyeneba informaciis
mopovebis iseTi meTodebi, rogoricaa: saanketo gamokiTxva da saeqsperto
Sefaseba. aseve gamoiyeneba SedarebiT ufro axali, Tanamedrove meTodebi,
romelTagan aRsaniSnavia `delfis~ meTodi, gonebrivi Sturmis (ieriSis),
sineqtikis meTodi da sxv.
`delfis meTodi~ _ saxelwodeba momdinareobs Zveli berZnuli
qalaqis delfosagan, sadac arsebobda misanTa, winaswarmetyvelTa uZvelesi
centri. es meTodi SemuSavebulia aSS-is kvleviTi korporacia `rend~-is
mier. misi arsi SemdegSi mdgomareobs: dgeba mecnierulad dasabuTebuli
kiTxvarebi, romelsac eqspertTa jgufi avsebs anonimurad. miRebuli
Sefaseba muSavdeba statistikurad. pasuxebis saSualo mniSvneloba iTvleba
eqspertul Sefasebad. miRebul SefasebaTa saimedooba mniSvnelovnadaa
damokidebuli eqspertebis sworad SerCevaze, maT kvalifikaciaze,
erudiciasa da Sesaswavli sakiTxebis Sesaxeb maT informirebulobaze.
eqspertebis mier sagnis codna da analizuri SesaZleblobebi mowmdeba
testirebis gziT. Sefasebis sizuste agreTve damokidebulia kvlevis
Sedegebis statistikuri damuSavebis doneze.
upirveles yovlisa, SemuSavdeba principebi, romelic daismeba
eqspertebis winaSe, gamoiyeneba logikuri dasabuTebis meTodi, igeba
hipoTezebi kvlevis Sedegebis Sesaxeb. amis safuZvelze muSavdeba anketa.
pirvel etapze xdeba eqspertTa warmomadgenlobiTi jgufis formireba.
eqspertTa raodenoba optimaluri unda iyos. jgufis gacilebiT didi
raodenoba gaaZnelebs monacemebis damuSavebas, gaaZlierebs azrebis
gafantvas da gaadidebs kvlevis Rirebulebas, xolo eqspertebis zedmetad
mcire jgufi adidebs individualur SefasebaTa gavlenasa da SemTxveviTi
Secdomebis daSvebis albaTobas. saWiroa, gonieri sakmarisobis principis
gamoyeneba, romlis Tanaxmadac eqspertebis raodenobis erTi erTeuliT
gadideba (N+1) praqtikulad ar moaxdens gavlenas eqspertTa kiTxvebze
gacemuli pasuxebis dispersiis meryeobis doneze. SesaZlebelia eqspertTa
98
kompetenturobis Sefasebis miReba (maTi ganzogadebuli Sexeduleba),
Semdegi formuliT:
n
X C ij i
Xj i
m
, (4.1)
C i
i
miznebis xeze.
calkeulij-uri elementisaTvis ganisazRvreba saeqsperto
SefasebaTa dispersia:
m
(X ij Xi ) 2 Ci
2 i
m
, (4.3)
C i
i
99
rac ufro mcirea meryeoba, miT metia pasuxebis SeTanxmebuloba da,
maSasadame, pasuxebis saimedooba.
gamokvlevis am meTodis dros eqspertebis gamokiTxva anonimuria,
calkeulma eqspertma ar icis, Tu mis garda kidev vin aris Cabmuli am
samuSaoSi. aseve ucnobia danarCeni anketebis Sinaarsi. dgindeba pasuxebis
ranJirebuli ganawileba atributuli da raodenobrivi niSnebis mixedviT.
gamoiTvleba pasuxebis statistikuri maxasiaTeblebi: saSualo sidideebi,
meryeobis maCveneblebi, mediana, kvartili (pirveli da mesame). am
SemTxvevaSi mediana ganixileba rogorc eqspertTa jgufuri azri
(Sexeduleba), xolo kvartilSorisi daSoreba warmoadgens eqspertTa
Sexedulebebis SeTanxmebulobis maCvenebels. rac ufro axloa eqspertebis
pasuxebis dispersiis meryeobis done nulTan, miT ufro maRalia
SeTanxmebuli Sefasebis reprezantatiuloba.
eqspertebis upirates gansjaTa (SexedulebaTa) gamovlenis Semdeg,
tardeba muSaoba maTi Tvalsazrisis dasaaxloveblad. mesame etapze yvela
eqsperts, romelTa Sefasebebic kvartilSorisi dacilebis (manZilis)
sazRvrebSia, acnoben im eqspertTa Sexedulebebis dasabuTebuli
gansxvavebebis mizezebs, romelTa Sefasebebic gamovida kvartilSorisi
dacilebis (manZilis) sazRvrebidan.
jgufSi darCenil TiToeul eqsperts eZleva ufleba Secvalos
Tavisi Sefaseba. amis Semdeg mTeli procedura meordeba axlidan,
saWiroebis SemTxvevaSi ramdenjerme, sanam Sefasebebi ar dauaxlovdeba
erTmaneTs. daaxloeba unda gagrZeldes manamde, sanam maTi saSualo
saimedod (misaRebad) ar iqneba miCneuli, SexedulebebSi arsebuli
gansxvavebebi ki _ minimumade dayvanili.
praqtikaSi xSirad es procedura tardeba gamartivebulad da
SexedulebaTa mkacri gansxvavebis (gafantvis) SemTxvevaSi kmayofildebian
anketirebis erTi turiT.
eqspertis saimedobis donis maCvenebeli gamoiTvleba formuliT:
n
R (4.4)
N
100
sadac n aris mocemuli eqspertis mier gakeTebuli Sefasebebis
saerTo ricxvi;
N _ swor SefasebaTa saerTo ricxvi.
101
4.3. sabazro koniunqturis statistikis maCvenebelTa sistema
102
es procesi Seqmnil pirobebze damokidebulebiT mimdinareobs
sxvadasxva siCqariTa da sxvadasxva veqtoriT, amasTan, adgili SeiZleba
hqondes procesis rogorc daCqarebas, ise Senelebas. aRniSnuli procesi
xorcieldeba masobrivi masStabiT da moiTxovs Sesabamis materialur,
satransporto, informaciul, SromiT da finansur uzrunvelyofas.
procesis saboloo mizans ki socialur-ekonomikuri efeqtis miReba
warmoadgens, rac imas niSnavs, rom momxmarebeli ikmayofilebs moTxovnas
(socialuri efeqti), xolo saqonlis (momsaxurebis) mwarmoebeli da
Suamaval-gamyidveli Rebulobs mogebas (ekonomikuri efeqti).
pirveli, anu sabazro koniunqturis bloki da masSi Semavali
maCvenebelTa kompleqsi gankuTvnilia sabazro situaciis kompleqsurad
dasaxasiaTeblad. is Seicavs bazris mTavar kategoriebs _ moTxovnasa da
miwodebas da asaxavs bazris masStabebsa da mTavar proporciebs, mis
tendenciebsa da meryeobas. mocemuli bloki Seicavs 9 qvejgufs, romlebic,
Tavis mxriv, aerTianebs erTgvarovan an msgavs maCveneblebs da sxvadasxva
kuTxiT axasiaTebs sabazro koniunqturas.
aRniSnuli qveblokebia (qvejgufebia):
1. saqonlis (momsaxurebis) miwodeba: mTlianad da calkeuli
saqonlis, gamyidvelebis (mwarmoeblebis, savaWro Suamavlebisa da sabazro
procesis sxva monawileebis) da regionebis mixedviT. qvejgufi Seicavs
maCveneblebs:
1.1 miwodebis moculoba, struqtura da dinamika;
1.2 miwodebis sawarmoo da sanedleulo potenciali;
1.3 miwodebis elastikuroba;
2. gadaxdisunariani (myidvelobiTunariani) moTxovna, saqonelze
(momsaxurebaze): mTlianad da calkeuli saqonlis, myidvelebisa
(masobrivi da piradi momxmareblebis) da regionebis mixedviT;
2.1. diferencirebuli moTxovna Semdegi niSnebis mixedviT:
dakmayofilebis donis, cvlilebebis veqtoris, aRmocenebis formebis,
myidvelobiTi qcevis, bazris mdgomareobisa da yidvis adgilis mixedviT;
103
2.2. samomxmareblo potenciali (mTlianad da calkeuli saqonlisa
da momsaxurebis mixedviT): warmoebis saSualebaTa bazris tevadoba,
moxmarebis sagnebis bazris tevadoba da momsaxurebis bazris tevadoba;
2.3. moTxovnis elastikuroba.
3. bazris proporciuloba.
3.1. moTxovnisa da miwodebis Tanafardoba;
3.2. warmoebis saSualebaTa, moxmarebis sagnebisa da momsaxurebis
bazrebis Tanafardoba;
3.3. saqonelbrunvis sasaqonlo struqtura;
3.4. mwarmoeblebs, sabiTumo da sacalo gamyidvelebs Soris bazris
dayofa(xvedriTi wona);
3.5. gamyidvelebis struqtura sakuTrebis formebis mixedviT;
3.6. myidvelTa struqtura (sabiTumo _ sakuTrebis formebis mixedviT,
sacalo _ socialur-demografiuli da sxva samomxmareblo
niSnebis mixedviT);
3.7. bazris regionaluri struqtura.
4. bazris ganviTarebis tendencia.
4.1. gayidvis, fasebis, sasaqonlo maragis, investiciebis da mogebis
zrdis tempebi; trendebis veqtorebi da parametrebi.
5. bazris meryeoba, mdgradoba da cikluroba.
5.1. gayidvis, fasebisa da sasaqonlo maragis variaciis koeficientebi
drosa da sivrceSi (ekonomikuri da geografiuli);
5.2.bazris ganviTarebis sezonurobisa da ganviTarebis ciklurobis
modelTa parametrebi.
6. bazris mdgomareobisa da ganviTarebis regionaluri gansxvavebebi.
6.1. moTxovnisa da miwodebis Tanafardobisa da bazris sxva
proporciaTa regionuli variacia;
6.2. moTxovnis donis regionuli variacia (erT mcxovrebze
gaangariSebiT);
6.3. bazris dinamikuriganviTareba: veqtori siCqare,
104
7. saqmiani aqtiuroba.
7.1. SekveTebis `portfeli~, misi Semadgenloba, Sevsebuloba da
dinamika;
7.2. garigebaTa raodenoba, zoma, sixSire da dinamika;
7.3. sawarmoo (savaWro) simZlavreTa datvirTvis done.
8. komerciuli (sabazro) riski.
8.1. saivesticio riski;
8.2. marketingul gadawyvetilebaTa miRebis riski;
8.3. SemTxveviTi sabazro ryevaTa riski.
9. bazris masStabi (zoma), monopolizaciisa da konkurenciis done.
9.1. calkeuli saqonlis mixedviT bazarze warmodgenili firmebis
ricxvi, maTi ganawileba sakuTrebis formebis, organizaciuli
formebisa da specializaciis mixedviT;
9.2. saqonlis (momsaxurebis) realizaciis (gayidvis) mTliani
moculoba bazarze da firmebis ganawileba gayidvis moculobis
mixedviT;
9.3. privatizaciis done: privatizebuli firmebis ricxvi da xevdriTi
wona, maTi organizaciuli formebi, maTi xvedriTi wona bazris
mTlian moculobaSi;
9.4. bazris dayofa (firmebis dajgufeba gayidvis moculobis
xvedriTi wonis mixedviT);
9.5. mcire, saSualo da msxvili firmebis xvedriTi wona bazris
mTlian moculobaSi.
rogorc warmodgenil maCvenebelTa sistemidan Cans, masSi Sedis
sabazro koniunqturis ara marto specifikuri maCveneblebi, aramed bazris
statistikis sxva blokebis mTeli rigi maCveneblebic.
sabazro koniunqturis maCvenebelTa Taviseburebas warmoadgens im
statistikuri modelebis parametrebad gamoyeneba, romlebic asaxaven
bazris tendenciebsa da ciklurobas. garda amisa, saqonlisa da
momsaxurebis bazris statistikis sxva blok-maCveneblebisagan gansxvavebiT,
105
koniunqturis blokSi mravali mniSvnelovani maCvenebeli asaxavs ara
statikur (uZrav) mdgomareobas (movlenas), aramed dinamikur da variaciul
process, xolo danarCeni maCveneblebi axasaiaTeben movlenis struqturas,
Tanafardobasa da Zvrebs (cvlilebebs).
zogierTi koniunqturuli daxasiaTebebi, kerZod, tendenciebi da
maTi mdgradoba, SesaZlebelia miRebul iqnes mxolod trenduli
modelebis Sesabamisi damuSavebis Sedegad. erT-erTi ZiriTadi moculobiTi
maCvenebeli _ moTxovna, warmoadgens iseT sidides, romlis Sefaseba
(gazomva) mxolod arapirdapiri gziTaa SesaZlebeli. meore moculobiTi
maCveneblis, bazris masStabis (zomis) daxasiaTeba ki SesaZlebelia sxva
blokebis iseT maCvenebelTa gamoyenebiT, rogoricaa: gayidvebis moculoba,
garigebebis ricxvi, gamyidvelebisa da myidvelebis raodenoba da a.S.
106
miwodebis determinatebad bazarze gamodis fasismieri faqtorebi,
kerZod, mocemuli saqonlis an momsaxurebis fasi, nedleulisa da
resursebis fasi, mosalodneli inflaciuri procesebi. mas miekuTvneba
agreTve nedleulisa da mza produqciis dabegvra da dotacia,
konkurentebis ricxvi bazarze, teqnoligiis Taviseburebebi (upiratesobebi)
da mecnierul-teqnikuri miRwevebi.
cnobilia, rom gansazRvrul situaciebSi miwodebasa da moTxovnas
Soris arsebobs kavSiri. kerZod, moTxovna warmoSobs miwodebas, magram
miwodebac garkveulwilad gavlenas axdens moTxovnaze, magaliTad,
gamyidvelis bazarze, moTxovna uTanabrdeba miwodebebis SezRudul
SesaZleblobebs, xolo myidvelis bazarze miwodeba orientacias akeTebs
moTxovnaze. garkveul situaciebSi miwodeba, Tavis mxriv, warmoSobs
moTxovnas, kerZod, amas adgili aqvs bazarze zogierTi axali saqonlis
gamoCenisas. yovelive es kargadaa Seswavlili marketingisa da ekonomikuri
Teoriis mecnierebis mier da aucileblad unda iqnes gaTvaliswinebuli
bazris koniunqturis analizis procesSi.
garda aRniSnulisa, miwodebis moculobaze did gavlenas axdens
sawarmoo da sanedleulo potenciali (warmoebiTi SesaZleblobebis done).
is miuTiTebs warmoebis im SesaZleblobaTa doneze, romelic
uzrunvelyofs Sesabamisi moculobisa da struqturis saqonlisa da
momsaxurebis miwodebas bazarze.
miwodebis ara naklebmniSvnelovan maCveneblad SeiZleba miCneul
iqnes miwodebis elastikuroba, e.i. misi cvlilebis done, romelic
xorcieldeba miwodebis determinatebis, kerZod, resursebis fasebis,
warmoebis teqnologiis, gadasaxadebisa da dotaciebis, saqonlis fasebis,
gamyidvelTa raodenobis da sxva cvlilebis gavleniT.
Semdeg umniSvnelovanes maCvenebels sabazro koniunqturis
maCvenebelTa sisitemaSi moTxovna anu gadaxdisunariani (myidvelobiTi)
moTxovna warmoadgens. gadaxdisunariani moTxovna aris is moTxovnileba
107
(moTxovnilebis nawili), romelic uzrunvelyofilia fuladi saxsrebiT da
warmodgenilia bazarze.
moTxovnilebaSi ki igulisxmeba survili an saWiroeba daeuflo
(isargeblo) raime produqts an sagans, romelic aucilebelia adamianis
cxovrebisaTvis. arsebobs moTxovnisa da moTxovnilebis ramdenime
gansxvavebuli ganmarteba.
moTxovnis formirebisa da dakmayofilebis procesi SeiZleba
warmodgenil iqnes Semdegi TanmimdevrobiT: survili, saWiroeba,
moTxovnileba, fuli, moTxovna, fasebi, miwodeba, yidva, dakmayofileba.
aRsaniSnavia, rom mocemuli Tanmimdevrobis calkeuli etapi eqvemdebareba
statistikur, marketingul da sxva saxis kvlevebs.
statistikuri kvlevebis dros moTxovnis danawevreba saSualebas
iZleva ufro moqnilad Sefasdes bazris mdgomareoba da mocemuli
saxeobis moTxovnis prognozirebisas gamoyenebul iqnes mxolod is
faqtorebi, romelic uSualo gavlenas axdens masze.
warmoqmnis formebis mixedviT moTxovna SeiZleba iyos:
potencialuri, romelic arsebobs axali saqonlis ideis dabadebis,
misi SemuSavebis, proeqtirebisa da saqonlis bazarze gamosavlelad
mosamzadebel periodSi;
formirebadi moTxovna _ warmoiSoba axali saqonlis bazarze
gamosvlis sawyis stadiaSi, rodesac myidveli mxolod ecnoba mis
Tvisebebs ZiriTadad reklamis saSualebiT;
Camoyalibebuli moTxovna, romelic Seesabameba saqonlis bazarze
aRiarebis dones;
sezonuri moTxovna _icvleba wlis ganmavlobaSi warmoebisa da
moxmarebis sezonuri xasaiaTis Sesabamisad, agreTve klimaturi,
erovnuli wes-CveulebaTa Taviseburebebis, individualuri
moTxovnebisa da sxva faqtorebis zegavlenis mixedviT. moTxovnis
aRniSnuli saxeobebi dakavSirebulia saqonlis sasicocxlo
ciklebTan.
108
garda aRniSnulisa, marketinguli gamokvlevebisas gamoiyeneba
moTxovnis sxvanairi dayofac, romelic efuZneba myidvelTa ganzraxvebis
sxvadasxvaobas. kerZod, arsebobs:
mtkiced formirebuli moTxovna,rodesac myidveli moiTxovs mxolod
gansazRvruli saxeobis saqonels da ar surs misi Semcvleli
saqoneli;
alternatiuli moTxovna(rbili, kompromisuli moTxovna), roca
myidveli Tanaxmaa erTi saxeobis saqoneli Secvalos meore saxeobis
saqonliT;
spontanuri (impulsuri) moTxovna,romelic aRmocendeba TviT
myidvelisTvisac moulodnelad, roca is bazarze (savaWro obieqtis
daxlze) SemTxveviT aRmoaCens momxiblav saqonels.
panikuri (aJiotaJuri) moTxovna, romlis obieqts SeiZleba
warmoadgendes nebismieri saqoneli masze realuri moTxovnis
arsebobis damoukideblad. aseTi moTxovnis arsebobis safuZveli
SeiZleba iyos inflaciisagan dacvis an saqonlis SemTxveviT
(moulodneli) gaqrobisagan dazRvevis survili.
statistikuri kvlevebis ganxorcielebisas gansakuTrebuli miSvneloba
eniWeba bazrris mdgomareobis mixedviT moTxovnis dayofas, kerZod,
gamoiyofa moTxovnis Semdegi saxeobebi:
negatiuri moTxovna,rodesac myidvelis mxridan arsebobs
winaswarCamoyalibebuli uaryofiTi damokidebuleba saqonlis mimarT,
an saqonelma Tavi moabezra myidvels;
moTxovnis sruli ar arseboba, roca raRac mizeziT saqonels ar
cnobs myidveli da aRar yidulobs mas;
dafaruli moTxovna,rodesac arsebobs gansazRvruli moTxovna,
magram Sesabamisi Tvisebebis mqone saqoneli ar (jer ar) iwarmoeba;
srulyofili moTxovna,roca moTxovna saqonelze umaRles fazaSia
dagamyidvelebi kmayofilebi arian gayidvis moculobiT (amonagebiT,
saqonelbrunviT).
109
zogjer gamoiyofa gadaWarbebuli moTxovna,rodesac ise izrdeba
moTxovna, rom warmoeba ver akmayofilebs mas. moTxovnis am saxeobis
mixedviT Catarebuli statistikuri analizi saSualebas aZlevs
komerciul firmas sworad SeimuSavos sabazro starategia da
miaRwios maRalrentabelobas.
Zviri saqonlis bazarze gamoyofen gadadebu l (dagrovebiT)
moTxovnas, romlis dasakmayofileblad saWiroa fulis dagroveba
garkveuli periodis manZilze. aseTi moTxovnis arsebobis codna
metad aucilebelia produqciis warmoebis dagegmvis an saqonlis
ganvadebiT gayidvis organizebisas. aRniSnuli saxeobis moTxovna
vlindeba mosaxleobis fuladi danazogebis matebis saxiT.
moTxovnis saxeobad dayofa, agreTve, warmoebs teritoriuli
TvalsazrisiTac. im SemTxvevaSi, Tu moTxovnis statistikuri analizi
moicavs qveynis mTlian teritorias, maSin mas uwodeben globalur
moTxovnas, romlisagan gamoiyofaqalaqisa da soflis moTxovna.
regionaluri moTxovnis analizisas gamoiyofa adgilobrivi mosaxleobis
moTxovna, romelsac uwodeben stacionalur (sabaziso) moTxovnas da
mobiluri (migrirebadi) moTxovna, romelic vlindeba mudmivi sacxovrebeli
adgilis sazRvrebs miRma. am ukanaskneli moTxovnis saxesxvaobas
warmoadgensrekreaciuli moTxovna, romelic dakavSirebulia turizmsa da
dasvenebasTan.
sabazro koniunqturis analizisas gamoiyofa dakmayofilebuli
moTxovna, romelic ZiriTadad utoldeba gayidvis moculobas da
daukmayofilebeli moTxovna, romelic vlindeba saWiro saqonlisa da
momsaxurebis SeZenis SeuZleblobaSi.
statistikur analizSi agreTve gamoiyeneba deficiturobis donis
maCvenebeli, romelic gansazRvravs im saqonlis xvedriT wonas, romelic
ar imyofeba regularul gayidvaSi. rodesac deficiturobis donis
maCvenebeli uaxlovdeba 100%-s, saqme gvaqvs totalur deficitTan.
110
imis gamo, rom moTxovna metad moqnilia, igi mgrZnobiarea mravali
faqtoris zemoqmedebis mimarT.
rogorc cnobilia, moTxovnis determinantebad, upirveles
yovlisa,fasismieri faqtorebi gvevlineba. Tu moTxovnis kanons, romelic
dawvrilebiTaa ganxiluli ekonomikuri Teoriisadmi miZRvnil
saxelmZRvaneloebSi (ekonomikuri Teoriis safuZvlebi, ekonomiksi,
ekonomika da a.S.), grafikuli modelis saxiT gamovxatavT, miviRebT fasebis
cvlilebebze moTxovnis damokidebulebis amsaxvel hiperbolur mruds. sxva
Tanabar pirobebSi, Tu fasi izrdeba, maSin moTxovna saqonelze
klebulobs.
gasaTvaliswinebelia isic, rom moTxovnaze mniSvnelovan gavlenas
axdens mosaxleobis realuriSemosavlebisdone anu momxmarebelTa
gadaxdisunarianoba.
amasTan, moTxovnas gaaCnia sazRvrebi, romelic izRudeba bazris
gajerebulobis doniT da ganisazRvreba bazarze arsebuli saqonlis
moculobiT.
mxedvelobaSi miiReba aseve mosaxleobis mflobelobaSi arsebuli
xangrZlivi moxmarebis sagnebi, romlebic jer kidev vargisia
gamosayeneblad da is garemoeba, rommosaxleoba mTliani moTxovnis
garkveul nawils ikmayofilebsarasasaqonlo wyaroebidan (saojaxo
meurneoba da sxv.).
garda amisa, samomxmareblo bazarze moTxovna damokidebulia rig
faqtorze:
demografiuli (mosaxleobis raodenoba da misi cvlileba,
mosaxleobis asakobrivi struqtura, dasaxlebis tipebi, migraciuli
procesebi, ojaxebis Semadgenloba; urbanizaciis done da a. S.);
socialur-ekonomikuri faqtorebi (dasaqmebisa da umuSevrobis done,
momuSaveTa profesiuli Semadgenloba, mosaxleobis danawileba
Semosavlebis mixedviT da a.S.);
111
geografiuli da klimaturi faqtorebi, erovnuli Taviseburebebi,
fsiqologiuri faqtorebi, sazogadoebriv-politikuri faqtorebi da a. S.
bazris mdgomareobis umniSvnelovanes maxasiaTebels miekuTvneba
proporciuloba, romlis maCveneblebidan aRsaniSnavia moTxovnisa da
miwodebis Tanafardoba.
sabazro koniunqturis analizisas erTob Znelia faqtobrivi
monacemebis safuZvelze moTxovnisa da miwodebis moculobaTa Sedareba.
aseT SesaZleblobas iZleva moTxovnisa da miwodebis balansi (ix. cxr.4.1),
magram misi ageba SesaZlebelia mxolod saqonlisa da momsaxurebis
mTliani erTobliobiT (moculobiT).
cxrili 4.1
moTxovnisa da miwodebis balansis sqema
jami jami
saldo (+, _)
112
calkeuli saqonlis bazris proporciis Sefasebisas statistika
iZulebulia daeyrdnos koniunqturuli indikatorebis daxmarebiT
moTxovnisa da miwodebis Tanafardobis Sesaxeb gakeTebul arapirdapir
Sefasebebs, romelsac miekuTvneba fasebisa da sasaqonlo maragis cvlileba
dinamikaSi. Tu isini (moTxovna-miwodeba) gawonasworebulia, maSin
indikatorebi stabiluria, xolo disproporcia indikatorebis cvlilebiT
aRiniSneba.
fasebi wminda an monapoliuri konkurenciis bazarze, ufro dabali
doniT oligopoliur bazarze, iswrafvian Tanabari donisaken da sakmaod
mgrZnobiared reagireben moTxovnisa da miwodebis proporciis
cvlilebebze.
ufro saimedo indikatoria sasaqonlo maragi, romelic izrdeba
maSin, roca miwodeba dinamikaSi uswrebs moTxovnas da piriqiT, mcirdeba,
Tu moTxovna uswrebs miwodebas.
bazris proporciulobis Sefaseba SesaZlebelia sabalanso meTodis
meSveobiT, struqturisa da koordinaciis SefardebiTi MmaCveneblebiT
(Sefardebis koeficientebis, xvedriTi wonebis), zrdis tempis indeqsebiT,
struqturuli cvlilebebis indeqsebiT, saSualo kvadratuli an wrfivi
gadaxrebiT.
proporciebi agreTve gamoisaxeba elastikurobis koeficientiT,
romelic uCvenebs saSedego maCveneblis cvlilebas faqtoruli niSnis erTi
procentiT cvlilebisas (gadidebis an Semcirebisas).
bazari diniamikuri movlenaa, misi drois mixedviT cvlileba
gamoisaxeba dinamikis maCvenebelTa sistemiT. kerZod, es xdeba dinamikuri
mwkrivebis maCveneblebiTa da maTi analizis saSualebiT.
sabazro procesebis cvlilebis tendenciaTa (zrdis, Semcirebis)
gamovlenis ZiriTad meTods trenduli modelis ageba warmoadgens. masTan
erTad aseve gamoiyeneba grafikuli meTodebi.
bazari, Tundac regulirebadi, warmoudgenelia stiqiuri
gamovlinebebis gareSe. es movlena sabazro meqanizmis moqmedebis
113
ganuyofel Tvisebas warmoadgens. misi swrafva moTxovnisa da miwodebis
gawonasworebisaken miiRweva gamudmebiT warmoSobil disproporciaTa
daRweviT.
bazris es Tviseba, dakavSirebuli misi ganviTarebis stiqiurobasTan,
vlindeba bazris sxvadasxva parametrebis ryevadobaSi. statistikurad igi
xasiaTdeba gayidvis, fasebis, sasaqonlo maragis variaciis sxvadasxva
maCveneblebiT. bazris ganviTarebis mdgradobis done droSi xasiaTdeba
ZiriTad tendenciebidan (trendidan) faqtiuri donis gadaxrebiT, rac
gaizomeba aproqsimaciis koeficientiT, gamosaxuliT procentebSi saSualo
donesTan mimarTebiT.
bazris ganviTrebisaTvis damaxasiaTebelia ganmeorebadoba, anu
cikluroba. ciklebs axasiaTebs gansxvavebuli xangrZlivoba da
Tanmimdevroba. wlis ganmavlobaSi Cveulebriv SeiniSneba sezonuri
meryeoba, romlis intensivobac ganisazRvreba variaciis koeficientiT.
sezonuri ciklebi gansxvavebulia calkeuli saqonlisa da
momsaxurebisaTvis da sxvadasxvanairad vlindeba sxvadasxva ekonomikur da
klimatur zonebSi. sezonuroba, Cveulebriv, modelirdeba me-3 da ufro
maRali rigis parabolebiT.
saqonelbrunva
114
aseve SeiZleba iTqvas, rom saqonelbrunva realizebuli fasebis jamobrivi
maCvenebelia, romelsac safuZvlad udevs sami ZiriTadi faswarmomqneli elementi:
saqonlis warmoebis danaxarjebi, mimoqcevis sferoSi (gayidvaze) gaweuli
danaxarjebi da saqonelmoZraobis yvela doneze miRebuli mogeba.
Q= pq.
nebismier qveyanaSi mTliani saqonelbrunva SeiZleba warmodgenil iqnes
Semdegi ierarqiuli sistemis saxiT: saqonlis yidva-gayidvis aqti uSualod
xorcieldeba firmaSi, romelic SeiZleba iyos rogorc msxvili savaWro firma,
ise individualuri an saojaxo. Tavis mxriv, nebismieri savaWro firmis
saqonelbrunvis moculoba iqneba es sabiTumo Tu sacalo vaWrobis firma, moicavs
erTeuli yidva-gayidvis aqtebis erTobliobas.
115
imis gamo, rom saqonelbrunva warmoadgens sinTezur maCvenebels, misi
analizi SeiZleba gakeTdes Semadgeneli struqturuli erTeulebis mixedviT.
kerZod, qveynis masStabiT saqonelbrunva SeiZleba gaanalizdes teritoriul
WrilSi _ msxvili regionebis, qalaqebisa da raionebis, aseve gayiduli saqonlis
daniSnulebis an sxva niSnis mixedviT.
116
gaTavisuflebulia ganmeorebiTi aRricxvisagan, is warmoadgens saqonelbrunvis
statistikis mTavar SefasebiT da sabazo maCvenebels.
yovelive aRniSnuli SeiZleba warmodgenil iqnes sqemis saxiT (ix. sqema 2).
gaangariSebaTa gaadvilebis mizniT, mxedvelobaSi ar miiReba SesaZlo
danakargebis moculoba, saqonlis fasis cvlileba (romelic SeiZleba gamowveuli
iyos mimoqcevis xarjebis cvlilebiT) da erovnuli valutis inflacia.
117
amave Sedegs miviRebT, Tu zemoT gaangariSebul orive arxis wminda
saqonelbrunvaTa jamidan gamovricxavT ganmeorebiT aRricxvas. kerZod, 140-60=80
mln lars.
sqema 2.2
80 mln lari
20 mln
lari
wvrili sabiTumo firma sacalo vaWrobis firma #1
60 mln lari
20 mln lari
mosaxleoba
118
es damokidebuleba SeiZleba gamoisaxos Semdegi formuliT:
QmT
Crg. ,
Qwm
180
Crg. 2,25 rgols.
80
120
Crg. 1,5 rgolis.
80
119
Z Zg Zd ,
Zd q S Zd
,
mocemul periodSi;
120
sasaqonlo struqtura, romlis drosac jer gaiangariSeba, xolo Semdeg
analizdeba calkeuli saqonlis an sasaqonlo jgufis (erTgvarovnebis mixedviT)
xvedriTi wona gayidvis mTlian moculobaSi.
Qsac
Qmcx ,
Nm
121
bazris tevadoba gaiangariSeba calkeuli saqonlis an msgavs saqonelTa jgufis
mixedviT. is SeiZleba ganisazRvros Semdegi formuliT:
H=N·S·C – (Q – Kf – Kg) – A – V ,
raodenoba;
C Q0
C : ,
P P0
P _ fasebis zrda;
122
zrdisas moTxovna X saqonelze 0,2% mcirdeba (E = _ 0,8). prognozuli SefasebiT
mosalodnelia fasebis 10% zrda. maSin moxmarebis saSualo done erT sul
mosaxleze Seadgens:
bazris sabaziso tevadoba toli iyo: 550 X20=1100 erT/kac. Tumca wlis
dasawyisiTvis mosaxleobas gaaCnda X saqonelis 600 aTasi erTeuli, eqspertuli
SefasebebiT 120 aTasi erTeuli uvargisi gaxdeba momsaxurebis vadis gasvlis gamo,
xolo moraluri daberebis mizeziT 80 aTasi erTeuli Seicvleba
modernizirebuli X saqoneliT.. garda amisa mosaxleoba X saqonelis 100 aTas
erTeuls Cveulebriv Sav bazarze iZens. Aam cifrebze SesworebiT bazris tevadoba
Seadgens:
E=1100 – (600-120-80)-100=200
123
sasaqonlo maragis moculobis sidide dakavSirebulia saqonelbrunvis
moculobasTan, da sxva Tanabar pirobebSi, rac ufro didia saqonelbrunva, miT
ufro metia saqonelbrunvis uwyvetobis uzrulvelmyofi sasaqonlo maragi.
magaliTi:
saqonelbrunvam Tvis ganmavlobaSi Seadgina 5 mln lari,
sasaqonlo maragi Tvis bolos udrida 2 mln lars. maragtevadoba am
SemTxvevisaTvis udris 0,4 mln lars (2:5=0,4). uzrunvelyofadobis
gaangariSebisaTvis aucilebelia ganisazRvros saqonelbrunvis saSualo
moculoba erT dReSi, romelic 5:30=0,16 mln laris tolia. amrigad,
saqonelbrunvis uzrunvelyofadoba sasaqonlo maragiT udris 13 dRes (2:0,16=13).
1 / 2Z1 Z1 ... Z n
Zl ,
n 1
124
sasaqonlo maragi SeiZleba ganisazRvros rogorc saSualoTviuri maCveneblebis
saSualo sidide.
Q
W
ZsaS ,
drois monakveTSi;
125
is gaiangariSeba mocemul periodSi saqonelbrunvis moculobis gayofiT
saqonelbrunvis siCqareze, anu brunvaTa ricxvze:
Q
V ,
W
z z
V t
q Q .
126
urTierTobaSi Cabmuli mxareebis ufleba-movaleobebs. is gulisxmobs mxareebis
mier kontraqtSi gaTvaliswinebuli pirobebis aucilebel dacvasa da Sesrulebas.
qf
C
qk
,
C qf qk .
127
pk q f
C ,
pk q k
c pk qf pk qk .
is gaiangariSeba formuliT:
m m
Cas.gad. q j q jf q j k ,
j 1 j 1
128
sadac q j aris faqtobrivad miwodebuli j-uri saxeobis asortimentis
q j
Casor.
j
m
,
q
j
jk
p jk q, jf
Casor.
j
m
,
p
j 1
jk q ,
jk
,
sadac q , j k da q j f j-uri saasortimento saxeobis wilia saqonlis saerTo
miwodebuli;
129
j - saqonlis saasortimento saxeobis raodenoba.
m m j
q , jf
asort p jk q , jf p jk q , jf * .
j 1 j 1 100
faqtobriv
absoluturi gadaxra
kontraqtis sabiTumo
i fasebiT
sakontraqto
faqtobrivad
kontraqtiT
kontraqtiT
saqonlis
sacalo
sacalo
saxeebi
a 1 2 3 4 5 6 7 8
130
1 2 3 50 30 20 100 60 90
pq
P ,
q
650 650
pk 3,250 aTasi lari; pf 3,611 aTasi lari.
200 180
131
ap.z.=20x (3-2)+20x(5-3)=60
a 1 2 3 4 5
(gr.1Xgr.3) (gr.2Xgr.3)
132
sabiTumo fasebi ar Secvlila. saqontraqtodan miwodebis Rirebulebis
absoluturi gadaxra xdeboda imis xarjze, rom faqtiuri saasortimento
struqtura ar emTxveoda saqontraqtos. is gaiangariSeba Semdegnairad:
133
Tu im mimwodebelTan sasaqonlo kavSirebis SeCerebis an saerTod gawyvetis
Sesaxeb.
100
cv ,
sadac aris saSualo kvadratuli gadaxra miwodebis saSualo donidan,
( i )2
,
N
,
N
N _ periodebis ricxvi
134
1. saqonlis miwodebis ritmulobis koeficientis gaangariSeba roca kontraqtSi
miTiTebulia calkeuli periodisaTvis miwodebis moculoba. is gaiangariSeba
formuliT:
if
Crit 1 ,
ik
monakveTSi.
ik 100
Ct
,
sadac ik aris faqtobrivi miwodebis saSualokvadratuli gadaxra
135
kontraqtis pirobebis darRvevam ganapiroba miwodebis aritmuloba.
aritmulobis koeficientma Seadgina 2,583, rac metyvelebs kontraqtis
pirobebidan arsebiT gadaxraze.
cxrili 2.3
faqtobrivi koeficientis
miwodebis absoluturi
sakontraqtosTan gadaxra
erTeulisagan
Tveebi kontraqtiT faqtobrivad Sefardebis
qf
koeficienti 1
qk
qf
qk
1 2 3 4 5
136
sul 1500 1500 2.583
R W i i
R i
n
,
W i
i
137
dadgindes Tu ra zomiT Seesabameba miwodebis struqtura sortulobis niSnis
mixedviT kontraqtis pirobebs.
138
zemoT motanil maCvenebelTa CamonaTvalSi erT-erT umniSvnelovanes
qvebloks warmoadgens saqmiani aqtiuroba, romlis maCveneblebic
TvalsaCinod gamoxatavs bazarze Seqmnil mdgomareobas.
farTo gagebiT, saqmiani aqtiurobis gansazRvrisaTvis gamoiyeneba
saqonlisa da momsaxurebis statistikis maCvenebelTa sistemis meore
blokisa (fasebis mdgomareoba da maTi cvlilebis maCvenebeli) da mesame
blokis (saqonelmoZraoba, romelic aerTianebs qveblokebs _
saqonelbrunva, sasaqonlo maragi da saqonelbrunvadoba) maCveneblebi,
agreTve saqonlisa da momsaxureobis, fasiani qaRaldebis, investiciebis,
Sromis bazrebis da ekonomikis zogierTi sxva maCveneblebi.
saqmiani aqtiurobis aRniSnul maCvenebelTa indeqsebi gamoiyeneba
mTlianad sabazro ekonomikis analizisaTvis. isini agreTve Sedian bazris
iseT rTul saprognozo modelSi, romelic ekonomikuri barometris
saxelwodebiTaa cnobili.
ufro viwro gagebiT ki, saqmiani aqtiuroba Seicavs SekveTebis
`portfels~, anu gayidvis an Sesyidvis Taobaze dadebuli kontraqtebis
raodenobasa da moculobas. saqmiani aqtiurobis maCvenebels miekuTvneba
ganxorcielebuli kontraqtebis (garigebebis) maxasiaTeblebi, rogoricaa:
maTi raodenoba da moculoba, dinamika da sixSire. SekveTebis maCveneblebi
utoldeba firmebis potencialur SesaZleblobebs (sawarmoo an savaWro
simZlavres) da amis safuZvelze ganisazRvreba mocemul periodSi
simZlavreTa datvirTvis done, agreTve gamoiyeneba TiToeuli SekveTisa da
SekveTebis mTliani erTobliobis sargeblianoba (momgebianoba), rac iZleva
mogebis dagegmvis (prognozirebis) saSualebas.
sabazro koniunqturis statistikis umniSnelovanesi maCvenebelia
monopolizaciisa da konkurenciis donis Sefaseba. mas miekuTvneba firmebis
raodenoba da zoma (sidide), maT mier bazarze dakavebuli xvedriTi wona,
am niSnebis mixedviT maTi ganawileba. es saSualebas iZleva ganisazRvros
bazris tipi, aigos bazris tipologiis Sesabamisi matrica, mieces
Sesabamisi daxasiaTeba bazris dayofis (segmentaciis) process.
139
sasaqonlo bazris koniunqturis arapirdapir daxasiaTebad unda
CaiTvalos situacia, romelic Seqmnilia fasiani qaRaldebis bazarze.
aqciebze moTxovnis moculoba da misi kursi mniSvnelovnadaa
damokidebuli bazarze firmis (firmebis) mdgomareobasTan. amitom aqciebis
sabirJo indeqsebi SeiZleba ganxilul iqnes rogorc sabazro koniunqturis
damoukidebeli indikatorebi.
sabazro situaciis koniunqturuli Sefasebebi
bazris koniunqturis analizis gansaxorcieleblad, marTalia,
gamoiyeneba specifikuri meTodebi, romlebic ZiriTadad eyrdnoba sabazro
situaciis xarisxobriv da atributul maCveneblebs, magram praqtikulad
yvela maTgani saeqsporto meTodis kategorias miekuTvneba.
yvelaze ufro xSirad gamoiyeneba koniunqturuli mimoxilvebi,
sadac mimomxilvelis gamocdilebisa da dakvirvebis safuZvelze keTdeba
situaciis logikuri aRwera, faqtebis konstatacia da sxvadasxva
specialistebis mier gamoTqmul SexedulebaTa damowmeba. bolos
formulirdeba daskvnebi, romelSic gamoiyeneba situaciis atributuli
Sefasebebi: xelsayreli (maRali) koniunqtura. aseTi daskvnis gakeTebis
niSnebia: gawonasworebuli (dabalansebuli) bazari, stabiluri an aRmavali
gayidvis moculoba, gawonasworebuli fasebi da a.S. an piriqiT,
araxelsayreli (dabali) koniunqtura, romlis niSnebia: bazris
disproporciebi, moTxovnis ararseboba an moTxovnis arasasurveli
cvlileba, fasebis mkveTri meryeoba, gasaRebis krizisi, saqonlis
deficiti, maragis gaumarTlebeli zrda da a.S. amasTan, xarisxobrivi
Sefasebebi Cveulebriv keTdeba rogorc eqspertuli modelirebis, ise
cifrobrivi masalebis vizualuri Sefasebebis meSveobiT. amitom
xarisxobrivi da atributuli Sefasebebi kargad uTavsdeba statistikis
sagans.
sabazros koniunqturis gasazomad da Sesafaseblad gamoiyeneba e. w.
koniunqturuli indikatorebi. sabazro koniunqturis statistikaSi aseTi
indikatorebia fasebi, sasaqonlo maragi, saqmiani aqtiurobis maCveneblebi,
140
agreTve specifikuri xarisxobrivi da atributuli koniunqturuli
Sefasebebi, romlebic efuZneba specialistebis gamocdilebasa da
mosazrebebs.
koniunqturis indikatorebi analizis miznebidan da bazris
ganviTarebis Taviseburebebidan gamomdinare, SeiZleba iyos rogorc
absoluturi, ise SefardebiTi sidideebi.
bazari SeiZleba Sefasdes saqmiani aqtiurobis indeqsebiT, magram
gasaTvaliswinebelia calkeuli maTganis Taviseburebebi. magaliTad,
garigebaTa ricxvis mateba gayidvis moculobis zrdis gareSe ar SeiZleba
CaiTvalos bazris gamococxlebis maCveneblad da miuTiTebs sabazro
procesSi iseTi firmebis Cabmaze, romlebic dakavebulni arian mcire
operaciebiT (garigebebiT). maragis zrda, inflaciisa da deficitis
arsebobis pirobebSi, miuTiTebs krizisis dawyebaze, rodesac fasebis
matebis gamo mkveTrad mcirdeba moTxovna.
Cveulebriv, arsebobs bazris mdgomareobis Sefasebis Semdegi
xarisxobrivi maCveneblebi: gamococxlebuli, ganviTarebadi, stabiluri,
mdgradi, usicocxlo, stagnaciuri (Sekvecili), regresiuli, Semcirebadi
bazari da a. S.
koniunqturul SefasebaTa sistemaSi mniSvnelovani adgili ukavia
bazrebis masStabebisa da tipebis maCvenebels. bazris moculoba
ganisazRvreba saqonlisa da momsaxurebis gayidvis moculobiT, agreTve
bazarze gasuli im firmebis raodenobiTa da zomiT (sididiT), romlebic
gamyidvelis rolSi gvevlinebian.
amasTan, xorcieldeba firmebis funqcionaluri specializaciis
daxasiaTeba, rogoricaa: gasaReba, sabiTumo-saSuamavlo vaWroba, sacalo
vaWroba, momsaxurebis gaweva.
firmebi jgufdeba sakuTrebis formebisa da maT mier bazarze
dakavebuli wilismixedviT. aseve specialuri gamokvlevebis safuZvelze
ganisazRvreba araorganizebuli bazrebis saorientacio masStabebi.
141
erTgvarovani da urTierTSemcvleli saqonliT movaWre firmebis
raodenobisa da zomebis, maTi bazarze dakavebuli wilis mixedviT
ganawileba SesaZleblobas iZleva ganisazRvros konkurenciis masStabebi
da
gavrcelebis done.
konkurenciisa da monopolizaciis niSnis mixedviT bazris tipebis
dasaxasiaTeblad igeba matrica (ix. cxrili 4.2), romelSic Seitaneba
rogorcstatistikuri monacemebi, ise institucionalurad dadgenili da
saeqsperto SefasebebiT miRebuli informacia (monacemebi). cxrili SeiZleba
aigos bazrebis iseTi tipebis mixedviT, rogoricaa: monopoliuri,
oligopoliuri da wminda konkurenciis bazari.
cxrili 4.2
bazris tipologiis matrica
F
bazris tipebi firmebis saqonlis fasebis arafasismieri
raodenoba saxeoba kontroli konkurencia
142
4.4. riskis faqtorebi bazarze da maTi Sefaseba
komerciuli saqmianobis ganxorcielebisas aucileblad
gasaTvaliswinebelia riskis faqtori, radgan igi komerciuli saqmianobis
Seucvlel komponents warmoadgens da mniSvnelovanwilad konkurentuli
brZolis arsebobiTaa ganpirobebuli.
rogorc cnobilia, riskSi igulisxmeba imis SiSi, rom firma an
komersanti miiRebs (ganicdis) danakargebs, ver miaRwevs Tavis miznebs,
dakargavs Tavis poziciebs bazarze, ver Seasrulebs
sakontraqtovaldebulebas, ver miiRebs gaTvaliswinebul (dagegmil)
mogebas da a.S. riski, warmoadgens ra rTul sazogadoebriv movlenas,
ganuyoflad aris
dakavSirebuli sabazro procesebTan, saerTo ekonomikur
koniunqturasTan, socialur-politikur mdgomareobasTan, erovnul
TaviseburebebTan, demografiul faqtorebTan da a.S. riski imis gamo, rom
miekuTvneba albaTur kategorias, uSualo gazomvas ar eqvemdebareba, rac
aZnelebs riskis obieqtur statistikur gamokvlevasa da gansazRvras.
riski ganpirobebulia bazarze moqmedi uamravi faqtoriT, romelTa
warmoSobis zusti winaswarmetyveleba da maTi sabazro procesebze
zegavlenis gansazRvra sakmaod rTulia. am SemTxvevaSi, igulisxmeba firmis
rogorc Sida, ise garegan garemoSi moqmedi is faqtorebi, romelic
uaryofiT gavlenas axdens komerciul saqmianobaze da did saSiSroebas
uqmnis firmis ara marto efeqtianobas, aramed mis arsebobasac ki. amis gamo
gansakurebiT didi mniSvneloba eniWeba aseTi faqtorebis warmoSobis
winaswarganWvretas raime zomiT mainc, raTa miRebul iqnes Sesabamisi
gadawyvetilebebi maTi zegavlenis Tavidan asacileblad an uaryofiTi
gavlenis Sesamcireblad.
143
firmis an komersantis riskis albaToba miT ufro didia, rac ufro
gaurkvevelia firmis garemo (gansakuTrebiT garegani kavSiri) da
maSasadame, bazarze mimdinare procesebi.
miuxedavadamisa, firmas xSirad SeuZlia gamoicnos da prognozireba
gaukeTos sxvadasxva faqtorebis aRmocenebasa da bazarze movlenebis
ganviTarebas. es gansakuTrebiT maSin aris SesaZlebeli, rodesac firmas
hyavs maRalkvalificiuri, Tanamedrove da strategiul menejments
dauflebuli mmarTvelebi da specialistebi. aseT pirobebSi firmas
(komersants) yovelTvis SeiZleba hqondes arCevani _ ar gariskos da
dakmayofildes naklebi mogebiT, an didi mogebisa da saqmianobis
gafarToebis mizniT wavides riskze.
yovelive aRniSnulTan dakavSirebiT da praqtikul gamocdilebaze
dayrdnobiT gamoiyeneba riskis dayofa or atributul jgufad: dasaSvebi,
gardauvali riski da zedmeti, dauSvebeli riski.
amasTan TiTqmmis yovelTvis gansazRvraven SesaZlo danakargebis
moculobas. rac ufro SezRudulia firma da naklebi alternativa gaaCnia,
an saerTod ar gaaCnia, miT ufro met riskze wasvlis winaSe dgeba igi.
ganasxvaveben riskis sxvadasxva saxeobas. kerZod, arsebobs
gamyidvelis, myidvelis, investoris, savaWro komersantisa da mewarmis
riski(gansakuTrebiT axali saqonlis gamoSvebisas) da sxv.
risks agreTve ganasxvaveben TavianTi saSiSroebis formebis mixedviT.
aseTebia: dabandebuli saxsrebis (investiciebis) sruli da nawilobrivi
dakargvis, gakotrebis, bazridan gamodevnis, momxmareblis mier axali
saqonlis arcnobis, kreditis dakargvis, inflaciasTan dakavSirebuli
riski da sxv.
rogorc riskis saxeobebis CamonaTvalidan Cans, mravali riski
erTmaneTTanaa dakavSirebuli da erTmaneTs ganapirobebs.
ukanasknel periodSi riskis donis Sesamcireblad didi yuradReba
eqceva komerciuli saqmianobis (sameurneo saqmianobis) riskis dazRvevas,
romliTac amJamad bevri sadazRveo kompania da bankia dakavebuli.
144
manamde, sanam firma (komersanti) risks daazRvevdes, saWiroa,
erTmaneTs Seutoldes sadazRveo danaxarjebi da riskis warmoSobis
albaTobis done.
komerciuli (savaWro) saqmianobis da, kerZod, sabazro koniunqturis
statistikis erT-erT amocanas riskis Sefaseba warmoadgens.
arsebobs riskis statistikuri Sefasebis sami ZiriTadi xerxi:
eqspertul-atributuli Sefaseba, romelic emyareba riskis warmoSobis
intuiciur Sefasebas; riskis faqtorebisa da kriteriumebis eqspertul-
baluri Sefaseba, romlis drosac gamoiyeneba sabazro koniunqturis
analizisa da Semdgom statistikur damuSavebaTa Sedegad miRebuli riskis
maCveneblebi; riskis albaTobis Sefaseba statistikuri modelebis
gamoyenebiT; riskis donis Sefaseba marketingis strategiuli matricebis
meSveobiT.
sabazro koniunqturis Sefasebidan gamomdinare, riskis kriteriumebs
miekuTvneba:
bazris cvlilebebis (ganviTarebis) tendenciebi, siCqare da veqtori;
bazris mdgradobis (meryeobis) done;
konkurenciis intensiurobis Sefaseba (konkurentuli bazris tipi);
konkurentuli firmebis raodenoba da simZlavre, calkeuli
konkurenti firmis wili bazarze);
sabazro koniunqturis ciklis Sefaseba;
riskis albaTobis Sefaseba (warmatebis Sansi), romelic gakeTebulia
warsulis gamocdilebis, eqsperimentis da analogouri modelebis
safuZvelze;
politikuri situaciis stabiluroba da mewarmeobis
institucionaluri daculobis done.
145
mdgradoba mocemul lokalur bazarze;
SekveTebis `portfelis~ mdgomareoba;
bazarze konkurentebis arseboba Tu ararseboba, maTi wili bazarze;
moTxovnisa da miwodebis gawonasworebuloba, moTxovnis done da misi
tendencia;
firmebis uzrunvelyofis done sanedleulo, sasaqonlo, fuladi da
SromiTi resursebiT;
firmis mier gasayidi saqonlis fasebis done;
firmis konkurentunarianobis done (axali saqonlis arseboba,
mecnierul-teqnikuri progresisa da momuSaveTa done,
TviTRirebuleba, marketinguli muSaobis done da sxv.);
firmis finansuri mdgomareobis done;
firmis materialur-teqnikuri bazis mdgomareoba;
firmis kadrebis profesiulobis done.
firmas SeuZlia da aucilebelicaa efeqturi RonisZiebebis SemuSa-
vebiT win aRudges moaxloebul saSiSroebebs da amiT Seamciros riskis
done. aseT RonisZiebebs SeiZleba miekuTvnos:
warmoebis da savaWro saqonelbrunvis diversifikacia. diversifikacia
niSnavs erT firmaSi erTdroulad mravali saxis produqciis
warmoebis ganxorcielebas, sasaqonlo asortimentis gafarToebasa
(savaWro firmaSi) da momxmareblamde misi dayvanis sxvadasxva
xerxebis gamoyenebas;
investiciebisa da Sedegebis (komerciuli saqmianobis da sxv.)
dazRveva;
sakuTar SesaZleblobaTa obieqturi da dasabuTebuli Sefaseba;
dagegmili sargeblianobis maqsimalurad miRweva(maqsimizacia),
romelic gaiangariSeba yvela SesaZlo Sedegis sargeblianobis
saSualo ariTmetikulis gamoyvaniT, sadac Sedegebis albaToba
gamodis wonebis rolSi.
146
riskis Sefasebisas praqtikulad yvelaze xelmisawvdomia
eqspertuli meTodi. riskis raodenobrivi Sefaseba xorcieldeba
koniunqturis analizis safuZvelze. riskis gamzomad gamodis bazris
ZiriTadi parametrebis meryeobisa da mdgradobis maCveneblebi, agreTve misi
ganviTarebis (cvlilebebis) tendenciebis maxasiaTeblebi. rac ufro
intensiuria variacia, sxva Tanabar SemTxvevaSi, miT ufro maRalia riskis
done. rac didia bazris tevadoba da rac ufro xelsayrelia misi
tendenciebi, miT ufro mcirea riski. am da sxva monacemebis safuZvelze
eqspertebs gamoyavT riskis Sefasebis balebi.
calkeuli riski (R) aRiwereba i-uri faqtorebis (riskis
kriteriumis) gansazRvruli ricxviT (n), romelic ar aRemateba 10-s.
calkeuli maTgani ranJirdeba riskis albaTobis donis mixedviT da xdeba
misi normireba, e.i. calkeuls miakuTvneben gansazRvrul bals (Bi), 1-dan 10-
mde. amasTan, riskianobis donis gaTvaliswinebiT, calkeul aseT faqtors
eqspertuli gziT miakuTvneben Tavis wonas (Wi), romelmac unda asaxos
faqtoris gavlenis xvedriTi wona riskis mTlian sidideSi. wonebis jami
utoldeba 1-s. romelime faqtoris ararseboba fasdeba nulad. faqtoris
bali mravldeba Sesabamis wonaze. xolo Sedegebis jami gansazRvravs
mocemuli riskis sidides. es damokidebuleba gamoixateba formuliT:
n
R (RWi ) (4.5)
i
rac ufro axloa R 1-Tan, miT mcirea riski, xolo rac ufro axloa
10-Tan, miT ufro maRalia riski. amasTan, arsebobs riskis zonis cneba.
riskis zona warmoadgens sazRvrebs, romlebSic riski ar aWarbebs
gansazRvrul sidideebs. riskis sazRvrebi gamoixateba riskis saSualo
donis sididiT ( R ).
riskis sazRvrebis skalamocemuliacxrilSi (ix. cxrili 4.3)
cxrili 4.3
147
riskis
zonis 0 0,1-2,5 2,5-5,0 5,1-7,5 7,6-10,0
sazRvrebi
148
maqsimaluri molodini.
amasTan erTad, xSirad gamoiyeneba Sereuli strategia, romlis
gaangariSebis aparati warmodgenilia maTematikuri statistikis Sesabamis
naSromebSi. albaTuri Sefasebebi, romlebic keTdebasabazro situaciebis
Sesabamisad, saSualebas iZleva moxdes riskis Sedareba kapitalTan,
romelsac flobs firma.
zogierT mkvlevars riskis Sefasebisas Semoaqvs saqonlis
sargeblianobis funqcia.(a. pervozvanski).
naSromSi `riski Tanamedrove biznesSi~, romlis avtorebi arian: p.
grabovi, s. petrovi da sxv. ganxilulia danakargebis albaTobis analizis
statistikuri meTodi lorencis mrudis meSveobiT da zogierTi donis
danaxarjebis aRmocenebis (warmoSobis) sixSire formuliT:
N1
F (4.6)
N saerT.
149
empiriulad;
n _ i-uri parametrebis ricxvi.
winaswar, empiriuli gziT dgindeba parametrebis jamis normativi ( Znorm );im
SemTxvevaSi, rodesac parametrebis jami normativze mcire an tolia
( Zf > Znorm ) firmis finansuri mdgomareoba myaria da gakotrebis albaToba
150
moTxovnis dakmayofileba, sasaqonlo da momsaxurebis masis mimoqcevis
sferoSi CarTva da misi moxmarebis sferoSi gadasvla warmoadgens.
sayuradReboa is faqtic, rom bazris potencialis cneba
faqtobrivad, ufro farToa, vidre is sabazro koniunqturis statistikaSia
warmodgenili.
saqme isaa, rom bazris saerTo potencials miekuTvneba: safinanso-
sakredito potenciali, sasaqonlo mimoqcevisa da momsaxurebis sferos
materialur-teqnikuri baza da masSi dasaqmebuli muSakebi. bazris
potencialis Sefasebis mizani ki calkeuli firmebis sabazro SesaZ-
leblobaTa daxasiaTebaSi mdgomareobs.
saqonlisa da momsaxurebis bazris potencialis gaangariSeba war-
moebs Semdegi TanmimdevrobiT: ganisazRvreba sawarmoo da samomxmareblo
erTeulTa raodenoba, gaiangariSeba xvedriTi simZlavris maCveneblebi
warmoebisa da moxmarebis Sesabamisad. gaangariSebaSi (formulaSi)
Seiyvaneba miwodebisa da moTxovnis elastikurobis maCveneblebi fasebze,
Semosavlebsa da bazris sxva faqtorebze damokidebulebiT, SeiZleba aseve
gamoiyos bazris is xvedriTi wona, romelic firmis gaangariSebiT
konkurentebs rCebaT. gaangariSebaSi aseve SeiZleba Setanil iqnes
maCveneblebi, romlebic zRudaven an afarToveben warmoebisa da moxmarebis
moculobas.
bazris sawarmoo potenciali ganisazRvreba formuliT:
n
Pb ( N i Wi Z x ) F j (4.8)
i
N i _ warmoebis erTeulebi;
Wi _ sawarmoo erTeulis simZlavris maCveneblebi;
Z x _ moTxovnis an miwodebis elastikuroba;
F j _ potencialis sxva faqtorebi da elementebi;
151
vrceli saxiT sawarmoo potencialis (sasaqonlo miwodebis
potencialis) gaangariSeba mocemul periodSi SeiZleba moxdes Semdegi
formuliT:
n
Ps.m. ( N i * Wi * Di * Ri * T pmat. * Eelast.koef . * K ) B C , (4.9)
i
Pp qlj * T pmat * E p.elast B
n
(4.10)
l
152
n _ firmaTa ricxvi, romlebTanac gaformebulia kontraqti j -uri
saqonelis miwodebaze.
153
teqnologiuri _ warmoebis saSualebebisaTvis, fiziologiuri _
kvebis produqtebisaTvis, racionaluri _ arasasursaTo
produqtebisa da momsaxurebisaTvis);
Z _ moTxovnis elastikurobis koeficienti fasebsa da Semosavlebze
damokidebulebiT;
V _ saqonlis normaluri sadazRveo rezervis (maragis) moculoba;
Q _ bazris gajerebuloba _ mosaxleobis saojaxo meurneobaSi
arsebuli saqonlis moculoba an firmebSi arsebuli warmoebis
saSualebaTa moculoba mocemuli periodisaTvis;
d f _ saqonlis fizikuri cveTa;
154
am SemTxvevaSi gaTvaliswinebul unda iqnes, rom saqonlis gasvla
gaiangariSeba xangrZlivi moxmarebis saqonlis samsaxuris saSualo
xangrZlivobis normativebis safuZvelze.
saqonlis fizikuri da moraluri cveTa saqonlis Secvlis
aucileblobas iwvevs. moxmarebaSi (eqspluataciaSi) myofi saqonlis
fizikuri da gansakuTrebiT moraluri cveTis gamo saqonlis gasvla
damokidebulia ara marto misi samsaxuris vadis gansazRvrul teqnikur
normativebze, aramed mosaxleobis Semosavlebis moculobaze. misi zrdis
SemTxvevaSi Cqardeba xangrZlivi moxmarebis sagnebis Secvlis
aucilebloba, anu mcirdeba maTi samsaxuris faqtobrivi vada. saqonlis
moraluri cveTis procesis mimdinareobis Seswavla warmoebs specialuri
marketinguli gamokvlevebis saSualebiT _ gamokiTxvebisa da myidvelobiTi
qcevis Seswavlis meSveobiT.
saqonlisa da momsaxurebis bazari warmoadgens ra rTul
mravalstruqturul kompleqss, misi ganviTareba (cvlileba) sabazro
urTierTobis sxva komponentebTan kavSirSi mimdinareobs.
proporciuloba, e.i. bazris sxvadasxva elements Soris optimaluri
Sefardeba, bazris sijansaRisa da misi Tanmimdevruli normaluri
ganviTarebis (cvlilebis) umniSvnelovanesi pirobaa. xolo, bazris
Semadgeneli elementebis disproporciuloba da deformaciuli
cvlilebebi Zlier arTulebs sabazro urTierTobebs da bazars
araefeqturs xdis.
aRniSnulidan gamomdinare, bazris makro da mikroproporciebis
Seswavla sabazro koniunqturis statistikis mniSvnelovan da aqtualur
amocanas warmoadgens. amasTan, sabazro koniunqturis statistikam ara
marto konstatacia (fiqsireba) da Sefaseba unda gaukeTos bazarze Seqmnil
proporciebs, aramed unda daaxasiaTos kidec proporciaTa cvlilebis
tendenciebi da gaanalizos struqturuli cvlilebebi (Zvrebi).
bazris proporciulobis kvlevis statistikuri aparati Seicavs
analizis Semdeg instrumentebs: sabalanso meTodi, struqturisa da
155
koordinaciis SefardebiTi sidideebi, SefardebiTi (komparatiuli)
indeqsebi, elastikurobis koeficientebi da mravalfaqtoruli modelebis
beta-koeficientebi.
elastikurobis empiruli da Teoriuli koeficientebi ara marto
avlens ama Tu im faqtorze moTxovnisa da miwodebis damokidebulebas,
aramed agreTve adgens gamovlenil damokidebulebaTa proporciulobasac,
radgan aCvenebs Sedegobrivi niSnis procentul cvlilebas faqtoruli
niSnis erTi procentiT gadidebisas (cvlilebisas), xolo beta-koeficienti,
romelic gamoTvlilia regresis mravalfaqtoruli gantolebis
parametrebiT iZleva calkeuli strqturuli faqtorebis gavlenis Zalis
SeTanazomadobis SesaZleblobas.
struqturul analizSi SeiZleba gamoyenebul iqnes proporciulobis
maCvenebelTa meryeobis (cvalebadobis) analizis meTodebi, maTi trenduli
da regresiuli modelebi, analizis indeqsuri meTodi, firmebisa da
regionebis dajgufeba struqturuli maCveneblebis mixedviT da a.S.
bazris proporciulobis analizSi umTavresad gamoiyeneba
struqturis ori ZiriTadi SefardebiTi maCvenebeli: xvedriTi wonae.i.
nawilis adgili mTelSi da Sefardebis koeficienti, e.i. erTi erTobliobis
ori movlenis uSualo Sepirispireba (Setoleba). pirveli uCvenebs im
adgils, romelsac mocemuli nawili ikavebs mTlian erTobliobaSi.
rogorc wesi, xvedriTi wona gamoiTvleba procentebSi e.i. movlenis 100
erTeulze da koeficientebSi movlenis erT erTeulze.
bazris proporciebis Seswavlisas farTod gamoiyeneba grafikuli
meTodi, kerZod seqtoruli diagramebi. amosavali monacemebi gamoixateba
rogorc naturalur, ise RirebulebiT erTeulebSi. RirebulebiTi
erTeulebis dros xvedriTi wonis sidide damokidebulia ara marto
moculobaTa proporciebze, aramed Sesaswavl erTobliobaSi Semavali
sasaqonlo erTeulebis fasebis Sefardebazec.
156
bazris proporciulobis analizi unda ganxorcieldes rogorc
statikaSi, ise dinamikaSi. xvedriTi wonis Sedarebisas gamoiTvleba Sefar-
debiTi maCvenebeli: xvedriTi wonis indeqsi.
saboloo angariSiT xvedriTi wonis indeqsi (zrdis tempi)
damokidebulia movlenis mocemuli nawilis da mTlianad movlenis
veqtorisa da siCqaris cvlilebebis Tanafardobaze.
bazris proporciulobis gansakuTrebul maCvenebels miekuTvneba
komparatiuli indeqsi, romelic iZleva dinamikuri proporciebis Sedarebis
saSualebas.
komparatiuli indeqsi warmoadgens ori movlenis indeqsis (zrdis
tempebi) Sefardebas. magaliTad, samomxmareblo saqonlis gayidvis indeqsis
Sefardeba momsaxurebis gayidvis indeqsTan an sacalo saqonelbrunvis
indeqsis Sefardeba mosaxleobis fuladi Semosavlebis indeqsTan. Tavisi
arsiT komparatiuli indeqsi mosworebis koeficientis gaangariSebis erT-
erTi variantia.
tendenciebis, mdgradobis, xvedriTi wonis damokidebuleba da
proporciulobis sxva maCveneblebis Seswavla xorcieldeba Sesabamisi
statistikuri meTodebis meSveobiT, sadac saqonlis (bazris da a.S.)
xvedriTi wona ganixileba rogorc varirebadi SemTxveviTi sidide:
d i f ( X 1 X 2 ... X n ). (4.13)
xvedriTi wonis variacia ganisazRvreba dispesiiT:
n
(d i d ) 2 Fi
i
n
(4.14)
F i
i
157
erTeulebis zomis maxasiaTeblebi (magaliTad, mosaxleobis
raodenoba TiToeul socialur jgufebSi).
rogorc cnobilia, proporciulobis gansazRvrisas arsebobs maCve-
nebelTa ierarqiuloba maTi mniSvnelobis mixedviT.
bazris proporciulobis umniSvnelovanes maCvenebels miekuTvneba
miwodebisa da moTxovnis Tanafardoba, romelic asaxavs bazris kanonis
gamovlinebas da gansazRvravs bazris danarCeni kategoriebis ganviTarebis
(cvlilebis) xasiaTsa da mis socialur da ekonomikur efeqtianobas.
Amisi roli koniunqturul analizSi ganxiluli iyo zemoT (ix.
sabazro situaciis koniunqturuli Sefasebebi), sadac agreTve mocemulia
misi Sefasebisa da analizis zogierTi meTodi. aq damatebis saxiT SeiZleba
iTqvas, rom miwodebisa da moTxovnis proporciebi ganisazRvreba rogorc
mTlianad saqonlisa da momsaxurebis bazris, ise regionalur WrilSi
mTliani sasaqonlo masasa da calkeuli saqonlis mixedviT.
damoukidebeli amocanaa momxmarebelTa sxvadasxva socialur-
ekonomikuri jgufebis moTxovnis Tanafardoba. saqonlisa da momsaxurebis
mTliani erTobliobis mixedviT mocemuli proporciis gazomvis erT-erT
xerxs warmoadgens moTxovnisa da miwodebis balansi, romelSic xdeba
myidvelobiTi fondebis (gadaxdisunariani moTxovnis) sasaqonlo
resursebTan da momsaxurebis potencialTan Sepirispireba. am gziT
gamovlenili saldo gamoiyeneba bazris disproporciis dasaxasiaTeblad
da Sesabamisi niSnebis (+ an _) arsebobis mixedviT dgindeba deficitis
arseboba an gasaRebis krizisi.
magram es xerxi Zneli gamosayenebelia calkeuli saqonlis bazrebis
proporciulobis Sesafaseblad, Tumca principSi SeiZleba ganisazRvros
eqspertuli gziTa da analogiuri meTodebiT myidvelobiTi fondebis jami,
romelic orientirebulia swored mocemuli saqonlis SesaZenad. Semdeg
amave sqemiT xorcieldeba misi Setoleba sasaqonlo resursebis
moculobebTan.
158
moTxovnis maxasiaTebel maCvenebelTa proporciuli damokidebuleba
faqtorul maCvenebelze SeiZleba gamoixatos elastikurobis koeficientiT,
romelic aCvenebs procentul cvlilebas faqtoruli maCveneblis erTi
procentiT gadidebisas (cvlilebebisas).
moTxovnisa da miwodebis proporciis Sefaseba saqonlis bazarze
koreqtirdeba miwodebis mTlian moculobaSi importis xvedriTi
wonisSetaniT gaangariSebaSi.
bazris umniSvnelovanes proporciad unda CaiTvalos warmoebis
saSualebaTa da moxmarebis sagnebis Tanafardoba. is ganisazRvreba
rogorc statikaSi, ise dinamikaSi (ukanasknel SemTxvevaSi Sesadaris
fasebSi), agreTve gaiangariSeba komparatiuli indeqsi, romelic asaxavs
maTi cvlilebis proporciebs. samomxmareblo niSnis mixedviT bazris
proporciulobis analizis gagrZelebas emsaxureba saqonelbrunvis
dargobrivi da sasaqonlo struqturis daxasiaTeba.
159
grafikze aRniSnuli doneebi an tempebi yvelazexSirad asaxavs
ganviTarebis uTanabrobas: daCqarebas, Senelebas, amaRlebebsa da
Cavardnebis naxtomebs. aseT pirobebSi mkafio tendenciaTa aRmoCena da
koniunqturis Sefaseba rTulia.
grafikze aRniSnuli doneTa meryeobebi SeiZleba moswordes sami
xerxiT, TiToeul maTgans Sesabamis situaciaSi Tavisi analizuri
Rirebuleba aqvs:
teqnikuri gaTanabrebis meTodi,rodesac grafikze vizualurad
tardeba Tanabarmoqmedi (gamTanabrebeli) xazi, pirdapiri an mrudi,
romelic mkvlevaris azriT, asaxavs ganviTarebis tendencias
meqanikuri mosworebis meTodi(3,5 da meti donis saSualoTa srialas
gaangariSeba, romelic asaxavs ganviTarebis tendencias an ciklurobas).
analizuri gaTanabrebis meTodi(trendis statistikuri modelis ageba).
aseTnairad gamovlenili mimarTuleba warmoadgens bazris ganviTarebis
(cvlilebis) ZiriTadi tendenciis maxasiaTebels. igi agreTve SeiZleba
gmoyenebul iqnes prognozis gasakeTeblad, ufro zustad
eqstrapoliaciisaTvis, e.i. Camoyalibebuli tendenciebis momaval periodSi
gasavrceleblad.
tendenciaTa Sefasebis teqnikuri meTodis Rirsebaa koniunqturuli
Sefasebis siswrafe da simartive, miuxedavad imisa, rom misi sizuste am
dros ar aris maRali. meqanikuri mosworebis meTodis moxerxebuloba ki
gaangariSebis simartiveSi mdgomareobs. xolo rac Seexeba analizuri
gaTanabrebis meTodis (statistikuri trenduli modelis) upiratesobas, is
ufro maRali donis saimedobiT xasiaTdeba, garda amisa, saSualebas iZleva
moxdes trendis gaTanabrebis parametrebis ekonomikuri interpretireba da
sakmaod TvalsaCinod gamoxatavs tendenciasa da gadaxras misgan.
ganviTarebis xasiaTis Sesabamisad, airCeva pirdapiri an mrude wrfis
Sesabamisi funqcia da igeba Semdegi tipis trendis modeli:
n
Yi a b i t i (4.15)
i
sadac t aris periodis nomeri;
160
a _ gantolobis Tavisufali wevri;
bi _ gantolobis parametrebi.
teqnikuri da trenduli modelebis safuZvelze SeiZleba gamov-
lindes da bolo SemTxvevaSi gaizomos bazris ganviTarebis mdgradoba
droSi. teqnikuri xerxi ki mxolod imis saSualebas iZleva, rom
vizualurad Sefasdes wrfidan (xazidan) mwkrivis faqtobrivi gadaxris
done, romelic axasiaTebs tendencias da gakeTdes mdgradobis donis
atributuli Sefaseba: maRali, dabali da a.S.
bazris dinamikuri ganviTarebis mdgradoba (an aramdgradoba)
vlindeba ZiriTadi tendenciidan (anu trendidan) faqtobrivi ganviTarebis
donis gadaxris xasiaTSi, rac saSualebas iZleva bazris ganviTarebis
mdgradoba gaizomos aproqsimaciis koeficientis maCvenebliT. gaiangariSeba
trendidan empiruli doneebis saSualo kvadratuli gadaxra:
n
(y i yt ) 2
y y i
(4.16)
i t
n
sadac yi yt aris dinamikuri mwkrivis empiruli doneebis, saSualo
161
riSebasa da statistikur gaangariSebaTa ganxorcilebas kompiuteruli
teqnologiebis gamoyenebiT.
operatiuli miznebisaTvis ukve aRniSnul meTodebTan erTad
rekomendirebulia testirebis specifikuri koniunqturuli meTodi,
romelic ar moiTxovs rTul gaangariSebebs.
koniunqturul testSi gamoiyeneba sidideTa (cvladebis) sami jgufi:
instrumentaluri cvladebi, romlebic damokidebulia firmaTa
saqmianobaze da igegmeba TviT firmebis mier;
molodinis cvladebi, romlebic damokidebulia ara TviT firmaze,
aramed garegan faqtorebze;
erToblivi cvladebi, romlebic damokidebulia rogorc firmis
moqmedebaze, ise garegan faqtorebze.
sabazro koniunqturis analizis praqtikaSi farTo gamoyeneba pova
tendenciurma gamokiTxvebma, romlebic faqtobrivad eqspertuli
gamokvlevis variantia. swored mis safuZvelze muSavdeba koniunqturuli
testebi, romelic warmoadgens bazarze Camoyalibebuli cvlilebis
(ganviTarebis) tendenciis sami SesaZlo Sefasebis saSualo
ariTmetikuls:zrdis, stabilurobis da Semcirebis (Cavardnis), da
TiToeul maTgans miakuTvneben Sesabamis balebs. Sedegad miiReba bazris
ganviTarebis (cvlilebis) tendenciaTa ganzogadebuli Sefaseba.
bazris meryeobis maCvenebelTa Sefasebebi statikaSi, rogorc geog-
rafiuli, ise ekonomikuri sivrcis mixedviT, xorcieldeba variaciis
koeficientis meSveobiT Semdegi formulis safuZvelze:
V
100 , (4.18)
y
sadac y aris saSualo kvadratuli gadaxra:
(y i y ) 2 Fi
i
n
(4.19)
F i
i
162
sadac n aris i - urerTeulTa ricxvi (sawarmo);
Fi i -uri erTeulis zomis maxasiaTebeli wona(saqonelbrunva, mosaxleobis
ricxovnoba da a.S.);
y _ i -uri sawarmos bazris parametri;
y _ parametris saSualo mniSvneloba (saSualo done), gaiangariSeba
Sewonili saSualo ariTmetikulis mixedviT:
n
Y F i i
y i
n
. (4.20)
F i
i
163
sadac t aris sidide, romelic gansazRvravs furies formulis (`garmonis~)
rigis nomers;
ao , aR da bR _ parametrebi, romlebic ganisazRvreba umcires
kvadratTa meTodiT;
R _ furies formulis rigebis (`garmonis~) ricxviT, romelic
tolia 1,2 da a.S.
sezonuri ciklebis analizis procesSi gamoiricxeba SemTxveviTi
ryevebi (am mizniT calkeuli periodisaTvis gaiangariSeba mravalwliani
saSualo) da trendi, romelic axasiaTebs ganviTarebis (cvlilebis)
ZiriTad tendencias, e.i. yvela faqtobrivi done mosworebulia.
moTxovnisa da miwodebis sezonuri ryevebi bazris ganviTarebis
(cvlilebis) mniSvnelovan komponents Seadgens. sezonuri ciklurobis Zala
SeiZleba gaizomos Cveulebrivivariaciis koeficientiT, agreTve trendis
gamoricxvis gaTvaliswinebiT (aproqsimaciis koeficientis analogiurad).
bazris cikluroba agreTve dakavSirebulia saqonelTa sasicocxlo
ciklebTan, romelic sabazro meqanizmis ganuyofeli komponentia. mocemuli
movlena Seiswavleba marketinguli gamokvlevis procesSi, magram igi
agreTve warmoadgens statistikuri modelirebisa da prognozirebis
obieqts.
saqonlis sasicocxlo ciklebis sxvadasxva etapebi _ saqonlis
bazarze gayvana, zrda, simwife da Cavardna SeiZleba modelirebul iqnes
Sesabamisi konfiguraciis mrudiT, ufro xSirad paraboloiduriT.
ciklebis cvla sabazro ekonomikis erT-erTi umniSvnelovanesi
Tvisebaa. aRmavloba iwvevs gajerebas, gasaRebis krizissa da depresias,
romelic, Tavis mxriv, gadadis gamococxlebaSi da cikli meordeba
mravaljer.
amasTan, aRsaniSnavia, rom ciklebis klasifikacia, maTi
Tanmimdevroba da xangrZlivoba sxvadasxva ekonomikur pirobebSi ar aris
erTiani. ciklebi gansxvavdeba xangrZlivobiT. magaliTad, gamoiyofa
ocwliani ciklebi, romelic ganpirobebulia warmoebis sferoSi
164
kvlavwarmoebiT struqturaSi momxdari ZvrebiTa da ekonomikuri politikis
cvlilebebiT; jangleris ciklis (7-10 weli) warmoSobas ganapirobebs
fulad-sakredito faqtorebis urTierTmoqmedeba; katCinis cikli (3-5 weli)
warmoiSoba maragis brunvadobis dinamikis safuZvelze; kerZo sameurneo
ciklebi (1-dan 12 wlamde) ganpirobebulia investiciuri aqtiurobis
meryeobiT.
harvardis skolis klasikuri ciklebi Semdegnairi xasiaTisaa
(sasaqonlo bazris mixedviT):
depresia; sasaqonlo bazris aqtiuroba sustdeba, fasebs gaaCniaT
Semcirebis tendencia;
gamococxleba; sasaqonlo warmoebasa da vaWrobaSi iwyeba zrda;
aRmavloba; sasaqonlo bazarze saqmiani aqtiurobis tempi maRldeba,
fasebi ganagrZoben zrdas;
inflacia; warmoebisa da vaWrobis zrdis SeCereba, saqonlis fasebi
anelebs zrdas;
krizisi; samrewvelo da savaWro saqmianoba kvdeba (iyineba),
kontraqtebi ara umcires 50 %-isa ar realizdeba, miwodeba ar
nazRaurdeba, izrdeba sasaqonlo maragi, fasebi ecema.
cnobili amerikeli ekonomisti k. mitCeli gamoyofs oTx koniun-
qturul cikls: gamococxleba, aRmavloba, krizi, likvidacia.
aRniSnuli ciklebi moqmedebas iSviaTad avlenen `wminda saxiT~,
TaviaTi sisrulisa da Tanmimdevrobis mixedviT.
ciklurobis gamovlenis meTodika SemdegSi mdgomareobs. kerZod,
airCeva is sabazro maCveneblebi, romlebic ufro met ryevadobas avlenen
da igeba maTi dinamikuri mwkrivebi xangrZlivi periodisaTvis. TiToeul
maTganSi gamoiricxeba trendi, romelic asaxavs zrdis an Semcirebis
erTian tendencias (`saukunovani moZraoba~), agreTve sezonuri meryeobebi.
narCeni mwkrivebi ki, romlebic asaxaven marto koniunqturul an wminda
SemTxveviT ryevebs, standartizdeba, e.i. moiyvaneba erT mniSvnelamde,
racuzrunvelyofs maT Sesadarisobas. Semdeg dgindeba maCvenebelTa
165
sinqronuloba da urTierTkavSiri(korelaciis koeficientebis
gaangariSebis meSveobiT). mravali kavSiris ganzomilebis uzrunvelyofa
miiRweva maCvenebelTa erTgvarovan klasterul jgufebad dayofiT.
grafikze klasteruli Sefasebebis gadatanam unda aCvenos ZiriTadi
sabazro procesebis cvlilebis Tanmimdevroba da koniunqturuli ciklebis
fazebis mixedviT maTi moZraoba.
maRalganviTarebuli qveynebis ekonomikur literaturaSi
damuSavebulia mravalfaqtoruli statistikuri prognozuli modeli,
romelmac ekonomikuri barometris saxelwodeba miiRo. masSi Setanilia
bazris ganviTarebis donis maxasiaTebel faqtorTa nakrebi.
bunebrivia, rom sasaqonlo bazari warmoadgens sabazro ekonomikis
Semadgenel nawils da igi Seiswavleba ara marto izolirebulad, aramed
sabazro ekonomikis sxva komponentebTan kompleqsSic. magram ekonomikuri
barometris tipis mravalfaqtoruli modelis ageba, rogorc gamocdilebam
aCvena, ar amowuravs bazris mdgomareobisa da ganviTarebis (cvlilebis)
integrirebuli daxasiaTebis problemebs mravali gauTvaliswinebeli
SemTxveviTi da gamouvleneli faqtorebis moqmedebis gamo.
amave dros, aseTi saxis modeli saSualebas iZleva kompleqsurad
Sefasdes bazris ganviTarebis kanonzomiereba, paralelurad xdeba
dinamikuri mwkrivis iseT Semadgenel nawilebad dayofa, rogoricaa: trendi
(saerTo tendencia); Sidawliuri (sezonuri); cikluri (xangrZlivi da
swrafi) da danarCeni (SemTxveviTi) ryevebi.
166
faqtorebis, gansakuTrebiT fasebisa da fuladi Semosavlebis zemoqmedebis
gamo.
analogiuri Tvisebebis matarebelia sasaqonlo miwodeba, romelic
mgrZnobiared reagirebs fasebis cvlilebebze.
garegani faqtorebis zegavlenaze miwodebisa da moTxovnis
mgrZnobiarobis fenomens swavlulma ekonomistebma jer kidev XIX
saukuneSi miaqcies yuradReba. kerZod, frangma mecnierma o. kurnom gamoTqva
mosazreba, rom garkveuli azriT moTxovna warmoadgens fasebis funqcias.
es idea ganaviTara ingliselma mkvlevarma a. marSalma, romelmac igi
formulis saxiT Camoayaliba:
D=f(p)
(4.22)
Px _ X saqonelis fasi;
P1 ...Pn _ danarCeni saqonlis fasebi.
aRsaniSnavia, rom am ideaze dafuZnebuli jvaredini elastikurobis
Teoria kurno-marSalis Sexedulebebi SemdgomSi ganviTarebuli iqna sxva
mkvlevrebis mier, romlebmac elastikurobis cnebaSi Semoitanes
Semosavlis faqtori.
167
`ekonomiksis~ avtori p. samuelsoni moTxovnis elastikurobas
fasebze damokidebulebiT ganixilavs, rogorc Sesyiduli saqonlis
raodenobis reaqciis dones sabazro fasebis meryeobaze.
moTxovnisa da miwodebis elastikuroba warmoadgens reagirebas
bazarze momxdar socialur-ekonomikuri pirobebis cvlilebaze.
elastikurobis zoma statistikurma mecnierebam gansazRvra iseTi
raodenobiTi maCveneblebiT, rogoricaa: elastikurobis koeficienti.
elastikurobis koeficianti aris erTi niSnis (Sedegobrivi)
procentuli cvlileba meore niSnis (faqtoruli) erTi procentiT
gadidebisas (cvlilebisas).
a. marSalma gamoiyvana elastikurobis empiruli koeficientis
formula Semdegi saxiT:
y x
(4.24)
x y
168
elastikurobis koeficientis dadebiTi mniSvneloba niSnavs, rom
faqtoruli niSnis gadidebisas moTxovna izrdeba, e.i. kavSiri pirdapiria
(aseTi damokidebuleba aRiniSneba Semosavlebze damokidebulebiT);
uaryofiTi mniSvneloba ki niSnavs, rom faqtoruli niSnis gadidebisas
moTxovna mcirdeba, e. i. kavSiri arapirdapiria (aseTi damokidebuleba
aRiniSneba fasebze damokidebulebiT (igulisxmeba fasebis zrda).
amasTan, mxedvelobaSi unda iqnes miRebuli, rom arsebobs zogierTi
saqoneli, romelic sxvanairad reagirebs fasebisa da Semosavlebis
cvlilebaze. magaliTad, Semosavlebis zrda iwvevs moTxovnis Semcirebas
dabali samomxmareblo Tvisebebis (xarisxis) saqonelze.
praqtikul gaangariSebebSi elastikurobis koeficienti SeiZleba
gamoiTvalos dinamikaSi da statikaSi, e. i. asaxavs moTxovnis cvlilebas an
droSi, an erTobliobis romelime sxva erTeulTan SedarebiT (magaliTad,
moTxovna sxvadasxva samomxmareblo jgufebis, sxvadasxva regionebis da a.
S.). pirvel SemTxvevaSi formula transformirdeba Semdegnairad:
y1 y 0 x1 x0
: Txmat : Tymat , (4.26)
y0 x0
169
yvela jgufis mixedviT elastikurobis saerTo koeficienti
gaiangariSeba rogorc Sewonili saSualo ariTmetikuli:
n
i Wi
i
n
, (4.28)
W i
i
170
Tumca arsebobs movlena, wodebuli jifenis paradoqsad: ramdenad
ufro Zviria puri, miT ufro yiduloben mas. fasebis zrda, pirvel rigSi,
amcirebs moTxovnas maRalxarisxovan, magram ZviradRirebul im saqonelze,
romelic moTxovnilebaTa pirveli jgufis saqonelTa ricxvSi ar imyofeba.
fasebis zrdisas mas yiduloben naklebad, vidre es elastikurobis
moTxovniTaa gaTvaliswinebuli, xolo mis magivrad yiduloben pirveli
moTxovnilebis saqonels. es niSnavs, rom moTxovnaSi xdeba erTi saqonlis
Senacvleba meore saqonliT.
Senacvlebis efeqti vlindeba imaSi, rom fasebis Semcireba mas xdis
ufro maRal, xolo fasebis zrda _ ufro dabal konkurentunarians. amas
mivyavarT iqamde, rom, pirvel SemTxvevaSi, igi aviwrovebs sxva saqonels,
xolo meore SemTxvevaSi, TviTon ganicdis Seviwrovebas (gamodevnas) ufro
iafi saqonlisagan.
meore mxriv, vlindeba e. w. vebelenis paradoqsis moqmedeba. am dros
fufunebis sagnebi iyideba ara maTi samomxmareblo Tvisebebis, aramed maTi
socialuri mniSvnelobis gamo, kerZod, prestiJulobis, modis da a.S.
ufro metic, cnobili amerikeli ekonomistisa da sociologis
maslous moTxovnaTa ierarqiaSi TviTdamkvidrebisa da TviTgamoxatulebis
moTxovnileba, mis mier SemoTavazebuli Teoriis mixedviT, moTxovnilebis
motivaciis piramidis mwvervalze imyofeba. es agreTve dasturdeba
samamulo praqtikiT. cnobili ekonomisti r. badueni Tvlis, rom jifenis
efeqti warmoSobilia siRaribiT, xolo vebelenis efeqti _ simdidriT.
inflaciis pirobebSi ufro saimedod iTvleba moTxovnis
elastikurobis modelireba fasebis SefardebiT donesTan
damokidebulebiT, romelic gamosaxulia saSualo SemosavliT:
P
D f , (4.29)
R
sadac D aris moTxovna
P _ fasi;
R _ momxmarebelTa saSualo Semosavali.
171
moTxovnis struqturis elastikuroba, fasismieri faqtoris
zemoqmedebiT, erTi saqonlis mier meoris Seviwroeba atarebsjvaredini
elastiurobis saxelwodebas.
arsebobs misi gamovlenis sxvadsxva meTodi. ufro gavrcelebulia
jvaredini elastikurobis Semdegi empiruli koeficienti:
q x Px
x,y : , (4.30)
q y Py
Py _ y saqonlis fasi;
Px _ x saqonlis fasi
172
lim y dx
xolo radgan aris f (x) , e.i. X mixedviT y pirveli
x 0 x dy
173
x1 _ faqtorebi.
Teoriulad elastikurobis `wminda~ koeficientebi gaiangariSeba
Semdegi formuliT:
xi
i bi
, (4.35)
y
moTxovnis damokidebuleba, rogorc wesi, arawrfivia. mravali
arawrfivi mravalfaqtoruli funqciebis an Sereuli modelebis gamoyeneba
ki sakmaod rTulia,magram regresiis gantolebis wrfivi formidan advilad
SeiZleba misvla xarisxobriv funqciasTan da imis damtkicebiT, rom
moTxovnis mudmivi elastikurobis kanoni SesaZlebelia gamoisaxos Semdegi
tipis gantolebiT:
y x ax 2 , (4.36)
maSin SeiZleba aigos multiplikaciuri xarisxobrivi mravalfaqtoruli
modeli:P
174
momxmarebelTa ganawilebis mwkrivi fasebis doneebis mixedviT (sixSire _
adamianTa raodenoba, romlebmac daasaxeles erTi da igive fasi);
mesame: es xerxi meorisagan gansxvavdeba imiT, rom respodenti
uCvenebs ara marto erTeuli saqonlis SeZenis fass, aramed im fassac,
romliTac igi SeiZenda am saqonlis or an met erTeuls.
miRebuli calkeuli ganawilebis mixedviT igeba regresiuli modeli
da gaiangariSeba elastikurobis koeficienti.
nebismier saqonelze moTxovnis elastikurobis koeficientis
gaangariSebis meTodisa da xerxis optimaluri arCeva komerciul firmaSi
unda moxdes mocemuli firmisa da bazris specifikuri pirobebisa da
arsebuli situaciis gaTvaliswinebis safuZvelze.
175
amasTan, isic unda aRiniSnos, rom prognozirebis sxva meTodebic
aucileblad iyenebs warsulSi miRebul informacias momavlis winaswar
ganWvretisaTvis. miuxedavad imisa, rom firmis garegani garemo, maT Soris
bazari, sul ufro amoucnobia, sabazro procesebs mainc axasiaTebs
garkveuli inerciuloba da SedarebiT mokle periodSi ZiriTad
tendenciebs inarCunebs. amis gaTvaliswinebiT eqstrapolaciis meTodis
gamoyeneba SedarebiT ukeTes Sedegs iZleva moklevadian prognozirebaSi,
gansakuTrebiT ki bazris im segmentebSi, sadac SedarebiT naklebi
intensivobiTa da siZlieriT warmoiSoba miwodebaze da moTxovnaze moqmedi
faqtorebi.
amave dros, farTo da grZelvadiani prognozireba aucileblad
moiTxovs im mniSvnelovani faqtorebis warmoSobis albaTobis
gaTvaliswinebas, romelic gamoiwvevs sabazro situaciis cvlilebebs. imis
gamo, rom TiTqmis SeuZlebelia sabazro faqtorebis warmoSobis drois,
siZlierisa da sxva maxasiaTeblebis zusti gansazRvra, dasaSvebadaa
miCneuli prognozirebis mravalvariantuloba.
sxvadasxva variantebis SemuSavebisas gaiTvaliswineba sabazro
pirobebis sxvadasxvanairi cvlileba da mis safuZvelze muSavdeba bazris
ganviTarebis (cvlilebebis) is gansazRvruli mimarTulebebi (orientirebi),
romelic unda iqnes miRweuli garkveuli periodisaTvis. amasTan, sabazro
procesebis prognozirebisas aucileblad gasaTvaliswinebelia
kompleqsurobis principi, romelic gulisxmobs bazris yvela ZiriTadi
parametrebis erTdroulad prognozirebas, radgan isini mWidro
urTierTkavSirSi imyofebian da erTmaneTs ganapirobeben.
prognozi Tavisi momcvelobis mixedviT SeiZleba iyos globaluri,
regionuli da lokaluri, rac imas niSnavs, rom bazarma SeiZleba moicvas
mTeli mocemuli qveyana da sazRvargareTis erTi an ramdenime saxelmwifo,
mocemuli qveynis romelime lokaluri regioni, an mocemuli lokaluri
regionis nawili, romelzedac romelime firmaa gasuli.
176
prognozma SeiZleba agreTve moicvas romelime saxeobis
funqcionaluri bazari, rogoricaa: samomxmareblo saqonlis bazari,
firmaTa (sawarmoTa) bazari (samrewvelo daniSnulebis saqonlis bazari,
romelic daniSnulia sxva saqonlisa da momsaxurebis warmoebisaTvis, anu
warmoebis saSualebaTa bazari) da sxv.
sabazro koniunqturis prognozi agreTve gansxvavdeba winaswar-
Wvretis vadebis mixedviT. amis Sesabamisad, prognozi pirobiTad iyofa
Semdeg saxeobebad:
operatiuli prognozi, romlis vadaa dekada, Tve, kvartali, naxevari
weli;
moklevadiani prognozi, romelic grZeldeba erTi wlis manZilze;
saSualovadiani prognozi, romelic moicavs 1-dan 5 wlamde periods;
xangrZlivvadiani prognozi, anu perspeqtiuli prognozi, moicavs 5
welze met periods.
prognozi SeiZleba iyos:
wertilovani, rodesac prognozirebis Sedegi gamoixateba erTi donis
saxiT;
intervaluri da mravalfaqtoruli, rodesac Sedegi warmodgenilia
intervalis an varirebadi sididis saxiT.
prognozis sizuste damokidebulia:
sabazro procesebisa da faqtorebis amsaxveli im informaciis
utyuarobasa da sisruleze, romelic gansazRvravs bazris
cvlilebebs da ZiriTad tendenciebs;
bazris mdgomareobisa da qveynis ekonomikis doneze (radgan rac
ufro mdgradia bazari da Zlieria ekonomika, miT ufro zusti
prognozis gakeTebaa SesaZlebeli);
saprognozo modelis adekvaturobaze (anu modelis saxeobis sworad
SerCevaze);
prognozis gakeTebis teqnikuri SeiaraRebis doneze, programis
xarisxze, algoriTmebze da a.S.).
177
arsebobs prognozirebis sxvadasxva xerxi da meTodi, romelTagan
moTxovnisa da miwodebis prognozirebaSi ufro xSirad gamoiyeneba Semdegi:
analogiuri modelebi, rodesac prognozis gasakeTeblad gamoiyeneba
mocemul qveyanaSi an regionSi ukve arsebuli sabazro situaciis
maCveneblebi;
imitaciuri modelebi, rodesac realuri monacemebis magivrad
gamoiyeneba specialur programiTa da egm-is gamoyenebiT agebuli
modelebi. imitacia aris realuri sistemis adgilas modelis
dayenebis praqtikuli xerxi. am modelze eqsperimentiT SeiZleba
dadgindes, Tu rogor reagirebas moaxdens igi gansazRvrul sabazro
cvlilebebze an mdgomareobaze. es maSin, roca realobaSi amis
gakeTeba SeuZlebelia;
normatiuli, anu racionalizebuli prognozuli gaangariSebebi, roca
prognozi keTdeba racionaluri biujetidan an moxmarebis
dasabuTebuli normebidan gamomdinare;
prognozireba eqspertuli Sefasebebis safuZvelze;
eqstrapolaciis meTodebi: dinamikuri mwkrivebis mosworebis
teqnikuri da meqanikuri xerxebi, trenduli modelis ageba;
statistikuri modelirebis meTodebi (regresiis mravalfaqtoruli
gantolebebi);
prognozireba elastikurobis koeficientebis gamoyenebis safuZvelze.
saqonlisa da momsaxurebis saxeobebis mixedviT myidvelobiTi
moTxovnis statistikuri gamokvlevebisa da prognozirebis praqtikaSi
gamoiyeneba sxvadasxva tipis maTematikuri modelebi, romelTa SerCevisas
gaiTvaliswineba mocemuli bazris cvlilebebis (ganviTarebis) xasiaTTan da
kanonzomierebebTan misi Sesabamisoba.
funqciaTa SerCeva damokidebulia sabazro koniunqturis winaswari
gamokvlevis Sedegebsa da konkretul pirobebze, saqonlis saxeobaze,
bazris segmentis Taviseburebebze da a. S.
178
msoflio praqtikaSi farTod gamoiyeneba torkvistis formula, 1-li
gamoiyeneba kvebis produqtebze moTxovnis modelirebisaTvis, xolo me-3
fufunebis sagnebze moTxovnis modelirebisaTvis.
moTxovna mTel rig arasasursaTo saqonelze ganisazRvreba
xarisxiani funqciiT, xolo moTxovnis saerTo kanonzomierebani xSirad
gamoisaxeba gompercis mrudiT. moTxovnaze Semosavlis gavlenis
Seswavlisas SeiZleba gamoyenebul iqnes logistikuri mrudi
(sigmoidaluri mrudi). moTxovnis zrdis Caqrobis procesi maRali
Semosavlis mqone mosaxleobis jgufebSi gadasvlisas warmatebiT
gamoisaxeba naxevarlogariTmuli funqciiT.
xSirad sabazro situaciis prognozi keTdeba mravalfaqtoruli
modelirebis meSveobiT, am dros gauTvaliswinebeli faqtorebis
akumulirebisa da avtoregresiis aRmosafxvrelad dinamikuri mwkrivebis
safuZvelze agebul modelSi SeyavT drois faqtori:
~
y x1 ...xnt a b1 x1 b2 x2 ... bn1t. (4.38)
179
p
C , (4.40)
pq
(P t At )2
V t
, (4.41)
At
180
Tema 5. safinanso-sabanko statistika
saleqcio sakiTxebi:
181
saxelmwifo biujetis statistikuri Seswavla iTvaliswinebs aseve
biujetis Semosulobebisa da gadasaxdelebis dinamikur analizs.
amisaTvis yvelaze martivi saSualeba aris dinamikis SefardebiTi
sidideebis gaangariSeba.
saxelmwifo biujetis statistikuri analizis dros metad
mniSvnelovan sakiTxs warmoadgens Semosavlebis yvelaze mTavari muxlebis
– sagadasaxado Semosavlebis statistikuri analizi, romlisaTvisac
saWiroa gadasaxadebis indeqsebis gamoyeneba.
radgan sagadasaxado Semosavlebis moculoba gadasaxadebis
saprocento ganakveTebisa da sagadasaxado Semosavlebis sididis namravlis
tolia, e. i. H CB , amitom sagadasaxado Semosavlebis indeqsi saprocento
ganakveTebisa da sagadasaxado Semosavlebis sididis indeqsTa namravliT
miiReba, e. i.:
I H IC I B . (5.1)
C1 B
Tavis mxriv, I C , xolo I B 1 ,
C0 B0
182
miRebuli saxsrebi, naSTis gamoyenebis garda), valdebulebebi
(valdebulebebis aRebis Sedegad miRebuli saxsrebi).
183
Semosavlebis mateba xarjebze (saoperacio saldo);
arafinansuri aqtivebis cvlileba;
MmTliani saldo (deficiti/ proficiti);
finansuri aqtivebis cvlileba;
valdebulebebis cvlileba;
saqarTvelos sagadasaxado kodeqsis Tanaxmad, biujetis saSemosavlo
nawilis formirebis ZiriTad wyaroebad iTvleba:
saSemosavlo gadasaxadi;
mogebis gadasaxadi;
damatebuli Rirebulis gadasaxadi;
aqcizi;
qonebis gadasaxadi;
importis gadasaxadi.
biujetis xarjviTi nawili iTvaliswinebs iseTi saxis sferoebis da-
finansebas, rogoricaa:
• saerTo daniSnulebis saxelmwifo momsaxureba;
• Tavdacva;
• sazogadoebrivi wesrigi da uSiSroeba;
• ekonomikuri saqmianoba (soflis meurneoba, transporti da a.S.);
• garemos dacva;
• sabinao-komunaluri meurneoba;
• janmrTelobis dacva;
• dasveneba, kultura da religia;
• ganaTleba;
• socialuri dacva da sxv.
grantebi - es aris usasyidlo aradabrunebadi, arasavaldebulo
Semosavlebi, romelsac aqvs araregularuli, erTdrouli, nebayoflobiTi
xasiaTis subvenciisa da reparaciis saxe. mocemuli finansuri nakadi
Semoedineba saxelmwifo marTvis dawesebulebebidan an saerTaSoriso
organizaciebidan.
184
biujetis deficitis dafinansebis wyaroebia:
saSinao dafinanseba:
• saxelmwifo fasiani qaRaldebis gamoSveba (garda aqciebisa);
• finansuri aqtivebiT operaciebidan miRebuli saxsrebi;
sagareo dafinanseba:
• saxelmwifo fasiani qaRaldebis gamoSveba (garda aqciebisa);
• saerTaSoriso safinanso organizaciebis krediti;
• ucxouri saxelmwifoebis mTavrobis mier saqarTvelosadmi gamoyofili
kreditebi;
• sxva saxis dafinanseba.
drois garkveul manZilze biujetis deficitis dasafinanseblad
moziduli saxelmwifo valdebulebebis erToblioba warmoadgens
saxelmwifo vals. saxelmwifo vali warmoadgens xelisuflebis organoebis
valdebulebas iuridiuli da fizikuri pirebis, ucxo saxelmwifoebis,
saerTaSoriso organizaciebis da saerTaSoriso samarTlis sxva subieqte-
bis mimarT. rogorc ukve aRvniSneT, sagareo valis statistikis amocanebia
misi zomisa da masStabebis, struqturisa da dinamikis dadgena.
yvela donis biujetis Sesrulebis analizi xorcieldeba: biujetis
ZiriTadi maCveneblebis (Semosavlebi, xarjebi da a. S.) mixedviT gegmis
Sesrulebis SefardebiTi maCveneblebis safuZvelze.
Aarsebobs biujetis sxvadasxva saxeebi maT Soris naerTi, saxelmwifo
da teritoriuli erTeulebis biujeti. ESegviZlia gamovyoT biujetis
Semosavlebis 3 wyaro: gadasaxadebi grantebi da sxva Semosavlebi.
saxelmwifos fiskaluri ekonomikuri politikis gatarebis ZiriTadi
instrumenti sagadasaxado sistemaa. DdRes moqmedi kanonmdeblobiT
sagadasaxado sistema moicavs Semdeg gadasaxadebs:
_gadasaxadi Semosavalze, mogebaze da kapitalis Rirebulebis zrdaze:
saSemosavlo gadasaxadi;
mogebis gadasaxadi;
_ sayovelTao gadasaxadebi saqonelsa da momsaxurebaze:
185
damatebuli Rirebulebis gadasaxadi;
aqcizi;
_gadasaxadebi sagareo vaWrobasa da sagareo-ekonomikur operaciebze:
importis gadasaxadi;
_ gadasaxadi sakuTrebaze:
Qqonebis gadasaxadi;
_ sxva gadasaxadebi;
Aarsebobs saxelmwifo da adgilobrivi, pirdapiri da iribi, saerTo da
specialuri (gamoyenebis niSnis mixedviT), fiqsirebuli, progresuli,
regresuli (sagadamxdelo ganakveTebis mixedviT).
sagadasaxado statistikis amocanebia gadasaxadebis moculobis,
struqturis, dinamikis, gadasaxadebze moqmedi faqtorebis Seswavla da
prognozireba.
Ddinamikis dasaxasiaTeblad statistika iyenebs saindeqso meTods,
romlis safuZvelzec angariSobs sagadasaxao Semosavlebis saerTo indeqss.
sagadasaxo Semosavlebis saerTo indeqsi aigeba:
q11
q
q0 0
(5.2)
q10
q
q00
(5.3)
q11
q10
186
q10 q11 q11
q00 q10 q00
(5.4)
e. i. q q
187
D D1 D2 , (5.5)
D1 D2
K , (5.6)
Э
D1 D2
K . (5.7)
BBП
188
Tu fuls SevinaxavT „baliSis qveS“, misi msyidvelobiTi unari Semcirdeba
da Seadgens mimdinare fasebSi mxolod 12,5 aTas lars.
meore aspeqti dakvSirebulia kapitalis (fuladi saSualebebis)
brunvasTan. saqmis arsis gagebisTvis ganvixiloT martivi magaliTi.
magaliTi:
189
orientirebisa da fuladi Tanxebis sxvadasxva droSi Sedarebis
saSualebas.
ZiriTadi algoriTmebis ageba sakmaod martivia da dafuZnebulia
Semdeg ideas: finansuri garigebebis umartivesi saxeobaa romelime Tanxis
sesxad gacema PV (es maCvenebeli SemdgomSi aRiniSneba p-Ti), im pirobiT,
rom raRac t drois Semdeg dabrunebuli iqneba meti Tanxa FV (S). msgavsi
garigebis Sedegianoba SeiZleba daxasiaTdes ornairad: an absoluturi
maCveneblis matebiT (FV- PV), an romelime SefardebiTi maCveneblis
gaangariSebiT.
absoluturi maCveneblebi, maTi sivrcobriv-droiT aspeqtSi
araSesadarisobis gamo, xSirad gamouyenebadia msgavsi SefasebisaTvis.
amitom gamoiyeneba specialuri maCvenebeli _ ganakveTi. es maCvenebeli
gaiangariSeba amosavali Tanxis namatis sabaziso sididesTan SefardebiT.
sabaziso sidided SeiZleba aRebuli iqnas an PV, an FV.
FV PV
rt , (5.8)
PV
FV PV
dt . (5.9)
FV
dt rt
rt , an dt , (5.10)
1 d t 1 r t
190
orive maCvenebeli SeiZleba gamoisaxos aTwiladebSi an procentebSi.
gansxvaveba am formulebSi mdgomareobs imaSi, Tu romeli sidide aiReba
Sedarebis bazad: pirvel formulaSi (1) _ sawyisi Tanxa, meore formulaSi
(2) _ dasabrunebeli (mosalodneli) Tanxa.
utoloba d t <1-is gamoyenebiT. ase, rom rt =0,08 (e. i. rt =8%) d t < min (0,08; 1) –
dan: gamodis, rom d t < 0,08 aris d t -s ufro zusti Sefaseba, vidre d t < 1.
1 dt
1 d t d t2 d 3t ... . amitom rt d t d t3 d t3 d t4 ... .
1 dt 1 dt
191
kerZod, Tu d t =0,074 (rac tolia d t =7,4%), maSin ugulvelvyofT wevrebs
d t2 0,005476, d t3 0,0004052 da a. S.
Tanafardoba d t vt rt .
192
moxerxebuli da TvalsaCino daxasiaTebad (gansakuTrebiT anabrebis
Sefasebisas) iTvleba PV Tanxis t droSi zrdis indeqsi Bt :
FV 1 1
Bt 1 rt (5.12)
PV vt 1 dt
193
amdagvarad nebismier martiv finansur gariSebebSi yovelTvis adgili
aqvs sami sididis arsebobas, maT Soris ori mocemulia, xolo erTi
saZiebo.
P process, romelSic mocemulia amosavali Tanxa da ganakveTi
finansur gaangariSebebSi ewodeba namati, amosaval sidides _ namati Tanxa,
xolo ganakveTs _ namatis ganakveTi.
process, romelSic mocemulia momavlSi misaRebi mosalodneli Tanxa
da ganakveTi ewodeba diskontireba, amosavl sidides _ dayvanili Tanxa,
xolo ganakveTs _ diskontirebis ganakveTi.
pirvel SemTxvevaSi saubaria fuladi nakadis moZraobaze awmyodan
momavlisaken, xolo meoreSi _moZraobaze momavlidan awmyosaken.
formula 1-T mocemuli finansuri operaciis ekonomikuri arsi
mdgomareobs im Tanxis sididis gansazRvraSi, romelic iqneba, an romelic
surs investors gankargos am operaciis damTavrebis Semdeg. ramdenad
formula 1-dan
FV PV (1 rt ), (5.13)
194
PV
SeiZleba gaangariSdes formuliT FV , amitom am SemTxvevaSi namatis
1 dt
ganakveTi aris saaRricxvo ganakveTi. (magaliTi, rodesac saaRricxvo
ganakveTi gamoiyeneba namatisaTvis aris bankis poziciidan veqsilis
aRricxva bankSi.
195
kreditis sididis moZebna 40% saaRricxvo ganakveTiT. PV 90 * (1 0,4) 54 aT
lars
saprocento ganakveTi rt zogadi saxiT SeiZleba warmodgenili iqnes
rt i f E p g (t ),
196
amdagvarad, ise rogorc produqtebis an resursebis bazarze, fulze
moTxonisa da fulis miwodebis mrudebis gadakveTa gansazRvravs
gawonasworebul fass, romelic mocemul SemTxvevaSi aris
gawonasworebuli saprocento ganakveTi. sxva sityvebiT, saprocento
ganakveTi warmoadgens fulis gamoyenebis fass.
198
sakuTari kapitalis rentabeloba _ gaiangariSeba kompaniis wminda
mogebis gayofiT sakuTar kapitalze, procentebSi.
investiciebis rentabeloba _ investiciebis efeqtianobis maCvenebeli
ganisazRvreba wminda mogebis gayofiT investiciis moculobaze.
sainvesticio kapitalis _ rentabeloba axasiaTebs dafinansebis
xerxis gaTvaliswinebis gareSe kompanis mier mogebis generirebis unars. is
gaiangariSeba gadasaxadebisa da procentebis gadaxdamde mogebis sididis
gayofiT sakuTari da nasesxi kapitalis jamze.
gayidvebis rentabeloba _ gaiangariSeba wminda mogebis SefardebiT
gayidvebis moculobasTan. is, axasiaTebs ra gayidvebis rentabelobas,
asaxavs kompaniis sawarmoo saqmianobis efeqtianobas.
sasaqonlo-materialuri maragebis brunvadobis indeqsi _ uCvenebs
drois romelime periodSi Tu ramdenjer iyideba kompaniis maragi. is
gaiangariSeba mocemuli periodis ganmavlobaSi realizebuli produqciis
TviTRirebulebis gayofiT amave periodis maragebis saSualo sidideze.
yovelwliuri Semosavalis gaangariSebiTi done _ ganisazRvreba
rogorc saerTo investiciebsa da maT calkeul Rirebulabas Soris
sxvaobis Sefardeba proeqtis xangrZlivobasTan;
proeqtis amogebis periodi _ ewodeba dros (Tve, weli) romlis
ganmavlobaSi firmis sawarmoo saqmianobidan Semosulobebi dafaraven
investiciaze danaxarjebs. am maCvenebels gaaCnia erTi arsebiTi
naklovaneba, is ar iTvaliswinebs momavli periodebis Semosulobebis
faseulobas.
amogebis diskontirebuli periodi _ romelic ganisazRvreba
investiciebis Tanxis gayofiT yovelwliur Semosulobebze, dikontirebis
gaTvaliswinebiT. gaangariSebis es forma kargad axasiaTebs proeqtis risks,
da es misi Rirsebaa, xolo naklovaneba _ amogebis periodi ar asaxavs
proeqtis efeqtianobas amogebis Semdgom periodSi da ar SeiZleba
gamoyenebul iqnes proeqtis momgebianobis gansasazRvrelad.
199
wminda dayvanili Rirebuleba _ warmoadgens momavali Semosavalis
nakadis dRevandeli Rirebulebis Sefasebas. wminda dayvanili Rirebuleba
Sesabamisi saprocento ganakveTis meSveobiT diskontirebuli fuladi
nkadis an momavali mogebebis Rirebulebis tolia. is gamoiyeneba
investiciebze sxvadasxva SemoTavazebebis ranJirebisa da SefasebisaTvis,
Sedarebis saerTo bazis gamoyenebiT.investorma upiratesoba unda mianiWos
proeqtebs, romelTa wminda moyvanil Rirebulebas gaaCnia dadebiTi
mniSvneloba.
momgebianobis indeqsi _ aris sainvestico proeqtis Sefasebis
kriteriumi. is gaiangariSeba momavali fuladi nakadebis realizaciasTan
dakavSirebuli dayvanili Rirebulebis gayofiT Tavdapirveli
investiciebis dayvanil Rirebulebaze. momgebianobis indeqsi agreTve erT-
erTi im maCveneblTagania, romlis safuZvelze keTdeba sxvadasxva proeqtis
Sedareba da dafinansebaze gadawyvetilebis miReba.
rentabelobis Sinagani koeficienti (investiciebis rentabelobis
koeficienti). is gaiangariSeba diskontirebis ganakveTis moZebniT
gantolebidan, romelSic momavali fuladi nakadebis dayvanili
Rirebuleba investiciebis Tavdapirveli Tanxis tolia. proeqti iTvleba
mimzidvelad Tu am koeficientis mniSvneloba aRemateba investoris
kapitalis pirobiT Rirebulebas, magaliTad ganakveTs grZelvadiani
sabanko kreditis mixedviT.
200
birJis likviduroba niSnavs birJis mTliani sabrunavi kapitalis
gadaqcevis siswrafes fulad kapitalSi, anu vaWrobis siswrafes. misi
pirdapiri maCveneblebia brunvadobis koeficienti da brunvadobis dReebi.
B brunvadobis koeficienti gaiangariSeba formuliT:
Q
ANU K (5.14)
S
sadac, QQQQ aris birJaze garigebaTa mTliani Rirebuleba sabazro
fasebSi;
201
fulis mimoqcevis asaxva da fulis gaufasurebaze moqmedi
faqtorebis Sefaseba;
bankebis salaroebSi da maTgan naRdi fulis moZraobis arxebis
gamovlena;
fulis mimoqcevaSi sezonuri ryevebis gansazRvra;
emisiis moTxovnilebis da mimoqcevidan fulis amoRebis
aucileblobisa da Sesabamisi raodenobrivi maxasiaTeblebis
gansazRvra;
mosaxleobis fuladi Semosavlebisa da danaxarjebis balansis
analizi.
fulis momoqcevis statistikis maCvenebelTa sistema
fulad brunvas;
naRd fuls sabanko sistemis gareT;
unaRdo saSualebebs;
fulis mimoqcevis siCqares;
brunvis xangrZlivobas;
fuladi masis kupiurul agebulebas;
indeqs-deflators;
laris msyidvelobiT unars;
angariSebze saxelmwifos oqros maragebiT, depozitebiT operaciebis
amsaxvel maCveneblebs;
saerTaSoriso ekonomikur urTierTobebSi savaluto operaciebis
amsaxvel maCveneblebs.
mocemuli maCvenebelTa sistema efuZneba fulis iseT funqciebTan
dakavSirebul kategoriebs, rogoricaa Rirebulebis sazomi, mimoqcevis
saSualeba, gadaxdis, dagrovebisa da danazogis saSualeba.
202
5.6. mimoqcevaSi fulis saerTo masis gansazRvra
203
naRdi fulis arsebobas adgili aqvs organizaciebisa da
dawesebulebebis salaroebSi, maT mier sakaso operaciebis normaluri
warmoebisaTvis.
fuladi agregati M1 = MO + depoziti moTxovnamde (angariSebi
moTxovnamde da saSualebebis naSTs dawesebulebebis, organizaciebisa da
sawarmoebis angariSebze).
fuladi agregati M1 asrulebs fuladi masis sididis dominirebuli
maCveneblis rols. saxeldobr, agregati M1 axdens mTliani Sida
produqtis, erovnuli Semosavlis ganawilebisa da gadanawilebis,
dagrovebisa da moxmarebis realizaciis operaciebis momsaxurebas. am
maCveneblis statistikuri aRricxva uzrunvelyofilia imiT, rom fulis
mniSvnelovani masa gadis depozituri dawesebulebebis angariSebiT.
agregati M1 moicavs fulis brunvis yvela im saSualebebs, romelic
SeiZleba gamoyenebuli iqnes konversiis, winaswari gayidvebis gareSe an
romelime sxva finansuri operaciis gaangariSebebSi da xasiaTdeba didi
likvidurobiT. fuladi masis danarCeni maCveneblebi SeiZleba gamoyenebuli
iqnes gadasaxadebis saxiT, mxolod rigi Sualeduri operaciebis Semdeg.
fuladi agregati M2 = M1 + uvado depozitebi. uvado depozitebi _ esaa
Semnaxvel da komerciul bankebSi iuridiuli da fizikuri pirebis vadian
angariSebze (3 wlamde) narCeni saSualebebi. Tavisi SedgenilobiT M2
ramdenime-jer aRemateba M1 agregats.
fuladi agregati M3 = M2 + iuridiuli da fizikuri pirebis sxva
depozitebi (sadazRvevo polisebi, fizikuri pirebis anabrebi 3 welze meti
vadiT, bankebis rezervebi da a.S.).
fuladi agregati M4 = M3 + saSualebebi fasian qaRaldebSi (aqciebi.
obligaciebebi, veqseli da a.S.)
fuladi agregati M5 = M4 + iuridiuli da fizikuri pirebis
saSualebebi ucxour valutaSi.
204
fuladi agregatebi agebulia maTi likvidobis klebadobis wesiT.
agregatebs Soris aucilebelia wonasworoba; sxvanairad dairRveva fuladi
mimoqceva.
saerTaSoriso standartebi iTvaliswineben 4-dan 7-mde fulad
agregats. sxvadasxva qveyanaSi fuladi masa nawildeba agregatebis
sxvadasxva ricxvebad. gaerTianebuli erebis organizaciis statistikaSi
upiratesobas aniWeben agregats, romelic aerTianebs naRd da depozitur
fuls. saerTaSoriso savaluto fondi yvela qveynisaTvis gaiangariSebs
saerTo agregat M1, romelic moicavs naRd fuls da Cekuri anabrebis yvela
saxeobas.
saerTaSoriso savaluto fondis rekomendaciiT gaiangariSeba:
viwro fuli (agregati M1 saSualebebi);
kvazi-fuli (uvado da saSemnaxvelo sabanko angariSebi da bazarze
formirebadi yvelaze likviduri finansuri operaciebi);
farTo fuli = viwro fuli + kvazi-fuli.
zemoT CamoTvlili fuladi agregatebi _ esaa samomento maCveneblebi,
gaangariSebuli periodis dasawyisisaTvis (bolosaTvis). mTeli rigi
gaTvlebisaTvis saWiroa agregatebis saSualo zomaze monacemebi periodis
ganmavlobaSi. amisaTvis gamoiyeneben martivi saSualo ariTmetikulis
formulas:
_
M i = M i (periodis dasawyisisaTvis) + M i (periodis bolosaTvis)/2.
saerTaSoriso praqtikaSi gaiangariSeba Sesabamisi fuladi agregatis
wili mTlian Sida produqtSi. es maCvenebeli iwodeba monetarizaciis
(monetizaciis) koeficientad da axasiaTebs realizebuli mSp-s im nawils,
romlis uzrunvelyofa xdeba Sesabamisi agregatiT:
monetizaciis koeficienti = M i / mSp.
magaliTad, Tu agregat M1 -is Sefardeba mTlian Sida produqtTan
Seadgens 20%, maSin amboben, rom mSp-s 20% realizaciis uzrunvelyofa
xdeba am agregatiT.
205
monetizaciis koeficienti aris fuladi mimoqcevis mniSvnelovani
indikatori, ramdenadac misi donis Sefaseba SesaZlebelia mxolod
saerTaSoriso SedarebebiT. ganviTarebul qveynebSi monetizaciis
koeficienti (gaangariSebuli agregat M2 safuZvelze) Seadgens 60-dan 80%-
mde.
5.7. fuladi masis mimoqcevis siCqaris maCveneblebi
mimoqcevaSi fulis raodenoba damokidebulia Semdeg faqtorebze:
mSp-is sidideze;
fuladi masis mimoqcevis siCqareze.
fuladi masis mimoqcevis siCqare xasiaTdeba ori maCvenebliT:
fuladi masis brunvis raodenobiT (br.r.);
erTi brunvis xangrZlivobiT (x.br.).
fuladi masis brunvis raodenoba ganisazRvreba mTliani Sida
_
produqtis sididis SefardebiT fuladi masis saSualo sididesTan ( M ):
_
br. r. = mSp/ M .
brunvadobis koeficienti uCvenebs, saSualod ramdeni brunva
ganaxorciela fuladma masam wlis ganmavlobaSi. sxva sityvebiT _ wlis
ganmavlobaSi ramdenjer iqna gamoyenebuli valuta saqonlisa da
momsaxurebis Sesasyidad. brunvis ricxvis zrdisas matulobs fuladi
masis mimoqcevis siCqare. es aris fuladi masis siCqaris maxasiaTebeli
pirdapiri maCvenebeli.
erTi brunvis xangrZlivoba gaiangariSeba dReebSi, (D) periodSi
sabanko dReebis ricxvis SefardebiT brunvis raodenobasTan.
br. x. = D/br. r.
saerTaSoriso standartebiT, weliwadSi sabanko dReebis raodenoba
tolia 360 dRis, kvartalSi _ 180 dRis, TveSi _ 30 dRis. Ees maCvenebeli
axasiaTebs ramden dReSi ganxorcielda fuladi masis erTi brunva. Tu
dReebis raodenoba mcirdeba, es niSnavs imas, rom erTi da igive moculobis
206
mTliani Sida produqtis momsaxurebisaTvis saWiroa naklebi dReebi. es
brunvis siCqaris uku maCvenebelia.
fuladi masis mimoqcevis siCqaris cvlileba iwvevs misi brunvidan
amoRebas (mimoqcevaSi gaSvebis), romelic ganisazRvreba formuliT:
M = (br. x1 _ br. x0) x mSp/D,
sadac mSp/D _ saangariSo periodSi mTliani Sida produqtis erTdRiuri
realizaciis sididea.
am maCveneblebis gaangariSeba ganvixiloT momdevno cxrilSi
motanili monacemebis safuZvelze:
ori periodis fuladi masa da mTliani Sida produqti
207
brunvadobis koeficienti da erTi brunvis xangrZlivoba
urTierTakavSirebulia erTmaneTTan. es niSnavs imas, rom Tu mocemuli
maCveneblebidan cnobilia erTi, maSin SeiZleba meores povna.
Tu cnobilia brunvaTa ricxvi, maSin erTi brunvis xangrZlivoba
(x.br) SeiZleba vipovoT Semdegnairad:
x.br.= D/ Kbr = 360/2,6 = 138,5 dRe.
Tu cnobilia erTi brunvis xangrZlivoba, maSin brunvaTa ricxvi
ganisazRvreba formuliT:
r.br. = D/x. br = 360/138,5 = 2,6-jer.
saangariSo periodSi fuladi masis brunvaTa raodenobis cvlileba
sabazisosTan SedarebiT ganpirobebulia ori faqtoris gavleniT: mTliani
Sida produqtis da mimoqcevaSi fuladi masis zomis cvlilebebiT.
pirveli faqtoris gavlena ganisazRvreba formuliT:
r.br.(mSp) = mSp1 _ mSp0 / M 1 = 754 _ 740/320 = 0,04-jer.
meore faqtoris gavlena ganisazRvreba formuliT:
r.br.(M ) = mSp0 / M 1 _ mSp0/ M 0 = 740/320 _ 740/280 = _0,33-jer,
208
r.br= a x b,
sadac MO/ M aris naRdi fulis wili saerTo fuladi masis mimoqcevaSi.
es modeli iZleva naRdi fulis brunvis siCqaris (a) da saerTo
fulad masaSi maTi wilis (b) cvlilebebiT ganpirobebuli fulis
mimoqcevis siCqaris absoluturi matebis gansazRvris saSualebas.
saerTo fuladi masis mimoqcevis siCqaris absoluturi cvlileba
ganisazRvreba Semdegnairad:
r.br. = r.br1 _ r.br0.
mimoqcevis siCqaris cvlileba (a) faqtoris xarjze:
r.br(a). = (a1 _ a0)* b1
mimoqcevis siCqaris cvlileba (b) faqtoris xarjze:
r.br(b) = (b1 _ b0)* a1
fulis masis mimoqcevis siCqaris analizis meTodika ganvixiloT
Semdeg cxrilSi motanili monacemebis safuZvelze:
gaangariSebiTi
maCveneblebi:
209
siCqare, jer
210
saqarTveloSi sabanko sistemis ZiriTad rgols warmoadgens erovnu-
li banki. igi axorcielebs qveyanaSi fulad-sakredito regulirebas.
saqarTvelos erovnuli banki Sesabamisi kanonmdeblobis safuZvelze
SeimuSavebs fulad-sakredito politikis strategias da taqtikas. am
politikis Sedegebi SesaZlebelia Sefasdes monetaruli indikatorebiT.
aseTi indikatorebi garkveulwilad fulis bazarsa da ZiriTad socialur-
ekonomikur maCveneblebs Soris damakavSirebeli rgolia.
211
G gacemuli kreditis yovel erT larze damatebiT gamoSvebuli
produqciis raodenoba gaiangariSeba gamoSvebuli produqciis SefardebiT
gacemuli kreditis mTlian moculobasTan.
nebismieri safinanso, sakredito an komerciuli operacia warmoadgens
maT monawileebs Soris SeTanxmebaTa erTobliobas Semdegi pirobebiT:
kreditis moculoba, saqonlis fasi, procentis daricxvisa da ZiriTadi
valis dafarvis xerxi da sxva.
finansur gaangariSebaSi procentis qveS igulisxmeba nebismieri
formis valis saxiT aRebuli Tanxidan miRebuli Semosavlis absoluturi
sidide. procentis gadaxda kreditorisaTvis xdeba valis sidideze
daricxviT an masTan erTad.
finansur raodenobriv analizSi saprocento ganakveTi warmoadgens
ara marto savalo Tanxis gazrdis instruments, aramed aseve finansuri
operaciis Semosavlis sazoms.
arsebobs saprocento ganakveTis ori ZiriTadi saxe: martivi da
rTuli. sawyisi Tanxis zrdis meqanizmi martivi saprocento ganakveTis
dros maTematikurad Semdegnairad SeiZleba gamovsaxoT:
P Pi Pi P(1 i i) P(1 2i) ,
s P(1 ni) ;
xolo rTuli saprocento ganakveTis dros
S1 P Pi P(1 i) ,
S P(1 i)n ,
212
Tu sesxis gacema unda moxdes erT wlamde vadiT, maSin bankisaTvis
ufro momgebiania martivi, xolo erT welze meti periodisaTvis – rTuli
saprocento ganakveTi.
213
gamoxatulebas poulobs bazris xangrZliv saerTo uwonasworobaSi
moTxovnis mxriv, magram es arc sayovelTao movlenaa da arc inflaciuri,
am SemTxvevaSi Zalian didi rolis Semsrulebelia bazarze moTxovna-
miwodebis Tanafardoba. moTxovnis SedarebiTi zrda miwodebasTan
SedarebiT gviCvenebs mxolod bazris meqanizmis muSaobas da ar exeba
inflacias, magram roca uwonasworoba xangrZlivia da erTbaSad mravali
bazris damaxasiaTebel Taviseburebad iqceva, saqme gvaqvs inflaciuri
procesis gaSlasTan.
inflacia iwvevs fuladi mimoqcevis kanonis darRvevas da amis Semdeg
qaRaldis fulis gaumjobesebas oqrosa da saqonelTan SedarebiT.
saqonlis fasis zrdisa da fulis msyidvelobiTi unaris Semcirebis
pirobebSi warmoiSoba oqroze laJi, rac niSnavs oqros sabazro fasis
gadidebas qaRaldis fulis niSnebis raodenobasTan SefardebiT. Aaqedan
gamomdinare sCans, rom liTonis fulis inflacia gamoricxulia, radgan
Tu raime mizeziT sarealizacio saqonlis masa Semcirdeba, oqros
monetebis nawili gava mimoqcevidan da iqceva ganZad.
Aamrigad SeiZleba vTqvaT, rom inflacia dakavSirebulia qaRaldis
fulTan, mas ara aqvs oqros is Tviseba, rom avtomaturad datovos
mimoqcevis sfero da gadaiqces dagrovebis saSualebad. Amas isic emateba,
rom qveynebis mTavrobaTa umravlesoba biujetis Sesrulebis procesSi,
yovelTvis `aRmoaCenen~ Seusabamobas biujetis xarjebsa da Semosavlebs
Soris. am mizniT xdeba fulis emisia, romelic Tavis mxriv iwvevs fasebis
swraf zrdas da ekonomikaSi qmnis Sokur mdgomareobas: fasebi ufro
swrafad izrdeba, vidre xelfasebi, es ki moTxovnasa da miwodebas Soris
Tanafardobis darRvevis umTavresi mizezi xdeba.
inflaciis mizezebs Soris mTavaria iseTi makroekonomikuri
proporciebis darRveva, rogoricaa wonasworoba gadaxdisunarian
moTxovnasa da Sesabamisi moculobis realur moxmarebas Soris.
moTxovnismier inflacias iwvevs erToblivi moTxovnis siWarbe
imasTan SedarebiTTU risi uzrunvelyofac SeuZlia warmoebas. imis gamo,
214
rom fasebis zrdas iwvevs ara moTxovnis siWarbe, aramed miwodebis
Semcireba, rac Tavis mxriv sawarmoo danaxarjebis zrdiT aris
ganpirobebuli, e.i. fasebis mudmivi zrda sruliadac ar aris inflaciis
erTaderTi niSani, inflacia SeiZleba moxdes stabiluri fasebis drosac,
Tu ki amave dros miwodeba qronikulad CamorCeba moTxovnas.
inflaciuri movlenebis klasifikacia sxvadasxva niSniT SeiZleba
movaxdinoT. am niSnebidan yvelaze mTavaria inflaciis tempi. am niSniT
inflacia SeiZleba iyos “mcocavi”, “Wenebadi” da hiperinflacia (hiper
berZnuli sityvaa da niSnavs zeviT).
mcocavi inflacia qaRaldis fulis iseT gaufasurebaa,
romelic nela, SedarebiT SeumCneblad mimdinareobs, romlia drosac
fasebis saerTo donis mateba Seadgens 10-15%-s. mcocav inflacias TiTqmis
yvela ganviTarebul qveyanaSi aqvs adgili. am dros inflaciis wliuri
tempi meryebs 3-3.5%-is farglebSi.
Wenebadi inflacia aris qaRaldis fulis swrafi tempiT gaufasureba
(fasebis wliuri zrda 20%-ze metia), romelic iwvevs warmoebis
dezorganizacias. am dros mosaxleoba cdilobs Seiqmnas maragi da
moicilos gaufasurebuli fuli.
hiperinflacia aris zeinflacia, am dros fasebis yovelTviuri zrda
50%-s aRemateba. igi xdeba umarTavi, mimoqcevaSi grovdeba bevri fuli,
cxovrebis done mkveTrad ecema, warmoeba ikveceba an saerTod Cerdeba.
amis garda inflacia SeiZleba iyos ERia (romelic kargad Cans
samomxmareblo saqonelsa da sawarmoo resursebze fasebis zrdiT) da
daxuruli (rac gamowveulia sasaqonlo deficitiT da Cans arapirdapir,
warmoebis danaxarjebis gadidebiTa da mogebis TandaTanobiTi SemcirebiT
biznesSi).
rogorc ukve davinaxeT, inflaciis procesi sakmaod rTulia,
rac moiTxovs mis gulmodgined gamokvlevas, amitom inflaciaze momqmedi
procesebis analizi xorcieldeba sxvadasxva ekonomikuri maCveneblebiT,
215
rogorc saerTo erovnul meurneobaTa doneze, ise calkeul sawarmoebis
doneze.
inflaciuri movlenebi da procesebisaTvis damaxasiaTebelia
inerciis kanonebis ZaliT ganviTarebis Camoyalibebul tendenciebis
SenarCuneba amis gamo biznesmenebi awarmoeben nedleulis, saTbobis,
eleqtroenergiis, naxevarfabrikatebis an mTliani mza produqciis winaswar
Sesyidvas, riTac fasTasxvaobiT Rebuloben mogebas. aseT mogebas uwodeben
holdingur mogebas. aseTi saqmiTaa dakavebuli ara marto calkeuli
biznesmeni, aramed specialuri msxvili holdinguri kompaniebi da
korporaciebic. isini umetes SemTxvevebSi, ar floben raime saxis TavianT
sawarmoo potencials da holdinguri operaciebiT mniSvnelovani wili
uWiravT calkeuli firmebis aqciaTa sakontrolo paketSi. Tu davuSvebT,
rom mcocavi inflaciis pirobebSi sawarmoo moxmarebis saqonelze fasebi
yovelwliurad saSualod izrdeba 7 %-iT, anu fasebis indeqsi Seadgens
saSualod 1,07-s. Tu vivaraudebT, rom aseTi tendencia ori weli mainc
gagrZeldeba qveyanaSi, maSin biznesmens 200,0 aTasi laris saqonlis
winaswar SesyidviT SeuZlia erTi wlis Semdeg miiRos holdinguri mogeba
yovel erT larze 7 TeTri (1,07 lars gamoklebuli 1 lari), xolo
mTlianad 200,0 aTasi X 0,07 TeTrze =14,0 aTasi) 14 aTasi lari.
E inflaciis arsebuli tendenciebis gaTvaliswinebiT SesaZlebelia
gamoTvlil iqnas saprognozo maCveneblebi eqstrapolaciuri meTodis
safuZvelze. amasTan gaTvaliswinebul unda iqnas inflaciis saxeebi da
maTi Taviseburebani. kerZod, “mcocavi” inflaciis SemTxvevaSi
prognozirebisaTvis viyenebT wrfivi gantolebas ( y a0 a1t ), “Wenebadi”
216
inflaciis kvlevis msoflio praqtikaSi inflaciis donis saerTo
daxasiaTebisaTvis gamoiyeneba ori maCvenebeli: pirveli, samomxmareblo
fasebis indeqsi, romelic saSualebas iZleva Sefasdes inflaciis done
samomxmareblo bazarze da zomavs im fasebis saSualo cvlilebas,
romelsac qalaqis mosaxleoba ixdis saqonlisa da momsaxurebis
fiqsirebuli kalaTis SesaZenad; dReisaTvis samomxmareblo fasebis indeqsi
erTaderTi maCvenebelia, romlis saSualebiTac izomeba qveyanaSi
inflaciis done; meore, mTliani erovnuli produqtis deflatori (mTliani
Sida produqtis deflatori - saqarTveloSi), romelic afasebs inflaciis
dones saxelmwifoSi warmoebuli da moxmarebuli mTliani dovlaTis
mixedviT.
inflaciis done izomeba fasebis indeqsis gamoyenebiT, anu:
I p1 I p 0
Iinf= 100,
I p0
(5.17)
Ip
I inf. 1 1 100 .
Ip
0
magaliTi: Tu I p1 1.07 , I p0 1.03 , maSin inflaciis done Seadgens
1.07
1 100 3.9% .
1.03
Mmisi cvlileba uCvenebs, Tu ramdeni procentiT Seicvala inflaciis
done drois mocemul periodSi.
inflaciis sidide ki gaiangariSeba Semdegnairad: ( p - 1)100.
217
inflaciis erT-erTi Semadgeneli komponentia fuladi masa, romelic
ar aris uzrunvelyofili Sesabamisi raodenobis saqonliTa da
momsaxurebiT. fuladi masis sidide damokidebulia brunvaSi arsebuli
fulis raodenobasa da misi brunvis siCqareze. Teoriulad, fuladi masis
zrdam fulis brunvis Senelebis SemTxvevaSi, SeiZleba ar gamoiwvios
inflacia, magaliTad, Tu gaizrdeba depozitebis saprocento ganakveTebi.
magram praqtikulad, rogorc wesi, saqonliT uzrunvelyofis gareSe fulis
gamoSveba myidvelebs misi (fulis) swrafi realizaciisaken (daxarjvisaken)
ubiZgebs, rac adidebs fulis brunvis siCqares da aZlierebs inflacias.
inflaciis meore Semadgeneli komponenti _ sasaqonlo masis sidide,
damokidebulia mis fizikur moculobasa da saqonlis fasebze. ramdenadac
fuladi da sasaqonlo masebi miiswrafian sabazro wonasworobisaken,
inflaciis saerTo zoma fuladi masisa da fulis brunvis siCqaris
gadidebis pirdapirproporciulia, xolo mudmiv fasebSi gaangariSebuli
sasaqonlo (momsaxurebis) masis (mTliani Sida produqtis) moculobis
ukuproporciulia. amrigad, mTliani Sida produqtis deflatori udris:
n
m ,
q
sadac Im aris fuladi masis indeqsi
da igi tolia:
m m1 : m0
,
xolo m1 da m0 aris fuladi masa Sesabamisad saangariSo da sabaziso
wels.
n n1 n0
, sadac n1 da n0 aris fuladi masis brunvaTa ricxvi saangariSo da
sabaziso wels.
saxelmwifo statistikis mier fuladi masa gaiangariSeba naRdi da
unaRdo fuladi saxsrebis, yvela Semosavlebis jamis (dagrovebis
moculobis gaTvaliswinebiT), Senatanebisa da gadasaxdelebis brunvis
218
mixedviT, xolo sasaqonlo masa – saqonelbrunvisa da momsaxurebis
gayidvis moculobis, saqonlisa da momsaxurebis yidvaze mosaxleobis
fuladi danaxarjebis mixedviT.
sasaqonlo da fuladi masebis Sesabamisobis done fasdeba rigi
maCveneblebis mixedviT. kerZod, aseTebs miekuTvneba: fuladi da sasaqonlo
masebis Tanafardoba statikasa da dinamikaSi; fuladi masisa da fasebis
zrdis tempebis Tanafardoba; Semosavlebisa da fasebis zrdis tempebis
Tanafardoba. aqve unda aRvniSnoT, rom analizisaTvis saWiro informaciul
bazad gamoiyeneba sxvadasxva saxis wyaro, kerZod: saqonlisa da
momsaxurebis fasebis mopoveba xorcieldeba SerCeviTi gamokvlevis
statistikuri meTodiT; samomxmareblo danaxarjebis struqtura saojaxo
biujetis statistikiT regularuli gamokvlevebis safuZvelze;
informacias fuladi masis Taobaze statistikuri organoebi iReben
bankebidan; mosaxleobis fuladi Semosavlebisa da gasavlebis balansi
saSualebas iZleva ganisazRvros saqonlisa da momsaxurebis SeZenis
danaxarjebi.
inflaciis gasazomad gamoiyeneba agreTve fuladi erTeulis
msyidvelobiTunarianobis indeqsi, romelic gviCvenebs, Tu mocemul
periodSi ramdeniT gaufasurda an gaZlierda (ganmtkicda) fuladi
erTeuli (erovnuli valuta). igi fasebis indeqsis Sebrunebuli
maCvenebelia:
1 p0 q1
I
I p p1 q1
(5.18)
magaliTad: fasebis indeqsma 2009 wlis dekembrSi 2008 wlis
dekemberTan SedarebiT Seadgina 115,2%. e. i. fasebi gaizarda 15,2%-iT. es ki
imas niSnavs, rom laris msyidvelobiTunarianoba Semcirda 13,2% - iT.
1
0,868 (1 - 0,868 )x100 =13,2%.
1,152
219
umniSvnelovanes ekonomikur maCveneblebze inflaciis procesis
gavlenis analizi sxvadasxva aspeqtSi SesaZlebelia maCvenebelTa sistemis
daxmarebiT, romelic Semdegi jgufebisagan Sedgeba:
1. jamuri makroekonomikuri maCveneblebis deflatori;
2. maCveneblebi, romlebic axasiaTeben Semosavlebze, moxmarebasa da
cxovrebis doneze moqmed cvlilebebs fasebis zrdis Sedegad;
3. maCveneblebi, romlebic axasiaTeben inflaciis zrdis Sedegad
mogebisa da rentabelobis donis cvlilebebs.
makroekonomikur maCveneblebze fasebis zrdis zemoqmedebis
aRmofxvra msoflio statistikur Teorias da praqtikaSi deflirebis sami
sxvadasxva meTodiT xorcieldeba. TavisTavad deflireba ekonomikuri
maCveneblebidan inflaciis gavlenis gamoTiSvis procesia, romlis
ganxorcielebis mizniTac gamoiyeneba deflatorebi. deflatori (laT.
deflecto) ewodeba koeficients, “......romelic gamoiyeneba fulad
gamosaxulebaSi gaangariSebuli ekonomikuri maCveneblebis
gadasaangariSeblad, wina periodis donesTan maTi saerTo mniSvnelamde
dayvanis mizniT. ricxobrivad igi udris fasebis zrdis indeqss2.
erTmagi deflirebis procesSi deflatorebad gamoiyeneba
samomxmareblo fasebis an mTliani Sida produqtis indeqsi (mTliani Sida
produqtis indeqsi _ am maCveneblis saangariSo periodis anu mimdinare
fasebiT gamosaxuli sididisa da imave maCveneblis sabaziso periodis
fasebSi gamosaxuli sidideebis ganayofi). samomxmareblo saqonlisa da
momsaxurebis Rirebulebis indeqs-deflatorisagan gansxvavebiT, mTliani
Sida produqtis indeqs-deflatori asaxavs agreTve Sromis anazRaurebis,
ZiriTadi kapitalis amortizaciis da wminda gadasaxadebis 2 nominaluri
masis cvalebadobas, rac gamowveulia fasebis cvalebadobiT.
1
ekonomikis enciklopediuri leqsikoni, Tsu gamomcemloba, Tb., 2005., gv. 205.
2
aq da sxva adgilebSi wminda gadasaxadebis cnebaSi igulisxmeba saerTo gadasaxadebisa
da subsidiebis sxvaoba.
220
indeqs-deflatori mTels msoflioSi gaiangariSeba paaSes fasebis
indeqsis formuliT:
q1 p1
I defl. ,
q1 p0
(5.19)
sadac wiladis mricxveli mTliani Sida produqtis Rirebulebaa
saangariSo periodis fasebiT, xolo mniSvneli igive mTliani Sida
produqtis Rirebulebaa sabaziso periodis fasebiT.
imisaTvis, rom gavigoT mSp mimdinare periodis fasebSi, mSp mimdinare
fasebSi unda gavyoT indeqs-deflatorze, e. i.:
q1 p1
q1 p0 .
I defl.
(5.20)
aseT gadafasebas ewodeba pirdapiri deflireba.
magaliTi:
saqarTveloSi MmTliani Sida produqtis Rirebulebam, rogorc zemoT
aRiniSna, 2009 wels Seadgina 11621 mln. lari, xolo 2008 wels 9824 mln.
lari. zrdam 118,3%, anu moimata 18,3%-iT. am wlebSi samomxmareblo fasebi
gaizarda 1,082-jer, rac SeiZleba gamoviyenoT indeqs-deflatorad.
maSasadame, 2009 wlis mTliani Sida produqti 2008 wlis fasebSi Seadgens:
11621
q1 p0 10740,29 mlrd. lars.
1.082
maSasadame, am wlebSi mTliani Sida produqtis realuri moculoba
Semcirda 880,71 mln. lariT.27
ormagi deflirebis meTodi ufro zusti meTodia, radgan igi
iTvaliswinebs dargebis mixedviT fasebis sxvadasxva tendenciebs mTlian
gamoSvebul da moxmarebul nedleulze, masalebze, saTbobsa da sxva
Sualeduri moxmarebis elementebze. dargebis mixedviT warmoebs rogorc
27
saqarTvelos statistikuri weliwdeuli 2006. statistikis saxelmwifo departamenti. -
Tb. 2007, gv. 136, 262.
221
produqciisa da momsaxurebis mTliani gamoSvebis, aseve Sualeduri
moxmarebis deflireba anu gadaangariSeba Sesadaris fasebSi (MmTliani
gamoSvebisaTvis deflatorad gamoiyeneba mTliani gamoSvebis fasebis
paaSes indeqsi, xolo Sualeduri moxmarebisaTvis – moxmarebuli
nedleulis, masalebis, saTbobis, naxevarfabrikatebisa da sxvaTa fasebis
deflatori). igi gamoiangariSeba formuliT:
q p m p
q p
1 1 1 1
1 0 ,
I fgp I fsm
222
q0 p0 - sabaziso periodis damatebuli Rirebulebaa.
Iinf=
q p
1 1
100 , (5.22)
D1
sadac Iinf aris inflaciis done procentebSi;
q p -
1 1 sasursaTo produqtebis Rirebuleba;
223
mosaxleobis saSualo suladobrivi Semosavlebis, saSualo Tviuri
xelfasis, danamatebis, pensiebis saSualo mniSvnelobaTa Semcirebas.
fasebis cvlilebis gavlenis analizis damoukidebel mimarTulebas
warmoadgens sawarmoebisa da dargebis finansuri maCveneblebis Seswavla.
amitom Cvens mier SerCeul maCvenebelTa mesame jgufs miekuTvneba
inflaciis zrdis Sedegad produqciis warmoebis, mogebisa da
rentabelobis cvlilebis maCveneblebi. Tanamedrove periodSi, roca
qveyanaSi aramomgebiani sawarmoebi sakmaod bevria, aseTi saxis maCvenebelTa
gaangariSebas udidesi mniSvneloba aqvs.
sawarmos, dargis safinanso mdgomareobaze inflaciis gavlenis
gasazomi ZiriTadi maCveneblebia mTlianad sasaqonlo masisa da misi
calkeuli produqtebis fasebis indeqsebi. aseTi maCveneblebis
gasaangariSeblad aucilebelia gamoviyenoT sawarmoebis Semosavlebisa da
gasavlebis, produqciis TviTRirebulebisa da sxva maCvenebelTa Sesaxeb
arsebuli statistikuri monacemebi.
produqciis warmoebis, ZiriTadi kapitalisa da kapitaldabandebebis,
mogebisa (zaralis) da rentabelobis statistikuri maCveneblebi, aseve maT
cvlilebaze moqmedi faqtorebi, ganisazRvreba saangariSo wlis faqtiuri
fasebis mixedviT. amitom dinamikaSi SeswavlisaTvis angariSgebebSi
mniSvnelovan problemas maCvenebelTa Sesadar fasebSi gadayvana
warmoadgens.
warmoebisa da Semosavlebis moculobisa da sawarmoo danaxarjebis
struqturis maCveneblebze inflaciis gavlenis gazomvisaTvis aucilebelia
fasebis indeqsebis sistemis gamoyeneba. kerZod: mogebisa da rentabelobis
faqtoruli analizisaTvis iyeneben fasebis indeqsebis oTx jgufs28. esenia:
1. produqciaze, samuSaosa da momsaxurebaze fasebis cvlilebis
indeqsebi (`gasayidi fasebis~ indeqsebi) _ p (q ) ;
28
Статистика финансов / Под. ред В.Н. Салина. – М.: Финансы и статистика, 2002, с. 580-581
224
2. nedleulis, masalebisa da saTbobis, e.i. materialur-teqnikuri
saSualebebis fasebis cvlilebis indeqsebi (`Sesyidvis fasebis~
indeqsebi) _ p (m ) ;
225
ganviTarebuli qveynebisaTvis damaxasiaTebelia sami tipis sadazRvevo
sistema, kerZo sadazRvevo sistema, saxelmwifo sadazRvevo sistema da
Sereuli.
dazRvevis bazris statistikis macvenebelTa sistema moicavs
absolutur sidideebs, SefardebiT sidideebs da saSualo
sidideebs.Aabsoluturi sidideebia: sadazRvevo mindori, sadazRvevo
portfeli, sadazRvevo SemTxveveis ricxvi, dazaralebuli obieqtebis
sadazRvevo Tanxa da a.S.
SefardebiT sidideebs miekuთvneba:
W
Ks 100
Dა) dazRvevis zaralianobis done: Sn
sadac W-anazRaurebeli zaralia;
S n dazaralebulo obieqtebis sadazRvevo Tanxa.
W
K 100
Pn
226
sadac n aris dazaralebuli obieqtebis, xolo N-dazRveuli obieqtebis
saerTo ricxvi.
v) sadazRvevo SemTxvevebis sixSiris maCvenebeli gamoiTvleba formuliT:
m
Km 100
N
sadac m aris sadazRvevo SemTxvevebis ricxvi, xolo N dazRveuli
obieqtebis ricxvi.
D დazღvevis statistika angariSobs iseT saSualo maCveneblebs,
rogoricaa: premiis moculoba saSualod, romelic modis erT sadazrvevo
obieqtze, zaralis moculoba saSualod, romelic modis erT sadazRvevo
obieqtze da a.S.
zaralis saSualo sidide gaiangariSeba mTlianad anazRaurebul
zaralis SefardebiT zaralebis raodenobasTan, rac formuliT
Semdegnairad SeiZleba iqnes gamosaxuli:
q
v ;
S
(5.23)
dazRvevis statistika iTvlis minimalur neto-premias. igi miiReba:
zaralebis fardobiTi sixSiris namravliT zaralis saSualo sidideze.
N neto premia warmoadgens sadazRvevo dafarvis TviTRirebulebas. is
gamoiyeneba sadazRvevo gadaxdebis uzrunvelsayofad. bruto-premia ki
aris am momsaxurebis sabazro fasi. masSi gaTvaliswinebulia sadazRvevo
momsaxurebasTan dakavSirebuli yvela sxva xarji. maT Soris
gadasaxadebic.
sadazRvevo saqmianobis analizisas gamoiyeneben iseT terminebs,
rogoricaa neto-tarifi, sadazRvevo tarifi, bruto-tarifi da minimaluri
neto-tarifi. sadazRvevo tarifi miiReba bruto-premiis gayofiT
sadazRvevo Tanxaze.
dazRvevis statistika angariSobs agreTve sadazRvevo riskis SemcirebiT
miRebuli mogebis sidides: gadaxdebis srul odenobas gamoakldeba
gadaxdebi xelSekrulebis vadis gasvlis gamo (miiReba gadaxdebi
227
dazRveulis gardacvalebis SemTxvevaSi). riskobrivi premiis gaTvlil
odenobas gamoakldeba zemoTaRniSnuli, rac faqtiurad riskis
SemcirebiT miRebuli mogebaa.
q a pa
I 100,
(5.24) q a pb
e1 (5.25)
kn
e0
29
Ddetalurad ix. M.xmalaZeE statistika ekonomikasa da biznesSi. gamomcemloba meridiani.
Tb. 2011, gv. 539-547.
228
sadac e1 ,e0 aris valutis nominaluri gacvliTi kursi Sesabamisad
saangariso da sabaziso periodebSi.
valutis realuri gacvliTi kursis indeqsi aigeba Semdegnairad:
e1 I a (5.26)
K
e0 I b
sadac I a , I b
aris Sesabamisad saqarTvelosa da aSS-s samomxmareblo
fasebis indeqsebi.
saleqcio sakiTxebi:
229
6.1. mosaxleobis cxovrebis done, rogorc statistikis Seswavlis obieqti
230
6. Sinameurneobebi maTSi dasaqmebulTa ricxvis mixedviT.
cxovrebis donis statistikis winaSe dgas rigi amocanebi, romelTagan
ZiriTadia cxovrebis donis da dinamikis daxasiaTeba, mosaxleobis Semosavlebis
da moxmarebis doneebis da struqturis Seswavla, aseve Semosavlebisa da
moxmarebis doneebSi da struqturaSi momxdari cvlilebebis asaxva-analizi,
xangrZlivi moxmarebis sagnebis dagrovebis analizi, siRaribis donis da
sazRvrebis dadgena.
cxovrebis donis statistikis winaSe dasmuli amocanebis gadawyvetas
statistika axdens maCvenebelTa sistemis daxmarebiT, romelTagan yvelaze
mniSvnelovania sakiTxi: SeiZleba Tu ara cxovrebis done daxasiaTdes erTi
romelime ganmazogadebeli maCvenebliT.
sazogadoebis ganviTarebis da Sesabamisad keTildReobis ZiriTad
determinants warmoadgens ekonomika. amitom cxovrebis donis ZiriTad
ganmazogadebel maCveneblad SeiZleba gamoyenebul iqnes ekonomikis mdgomareobis
maxasiaTeblebi, rogoricaa mTliani Sida produqtis (mSp) moculoba, mTliani
erovnuli Semosavlis, wminda erovnuli Semosavlis da wminda erovnuli
gankargvadi Semosavlis moculoba rogorc absolutur gamosaxulebaSi, ise erT
mcxovrebze gaangariSebiT. qvemoT motanilia Sesabamisi monacemebi da
gaangariSebebi.
cxrili 6.1
cxovrebis donis ganmazogadebeli maCveneblebi
saqarTveloSi 2000-2008 wlebSi1
absolutur sidideebSi erT mcxovrebze
gaangariSebiT, larebSi
(mimdinare fasebSi;
mln. lari)
1
cxrili gaangraiSebulia: saqarTvelos statistikuri weliwdeuli. 2006, Tb., 2007, gv. 18,
146.
231
wminda erovnuli 5643,2 10669,4 17060,0 1272 2469 3893
Semosavali
30
www.statistics.ge
31
www.statistics.ge
232
cxovrebis donis maxasiaTeblad gamoiyeneba agreTve realuri xelfasis
indeqsi an TviT realuri xelfasi, romelic miiReba nominaluri xelfasis
gayofiT samomxmareblo fasebis indeqsze. amave rangis maCvenebels miekuTvneba
laris msyidvelobiTi unarianobis indeqsi, romelic fasebis indeqsis Sebrunebul
sidides warmoadgens. Tanamedrove pirobebSi cxovrebis donis amsaxvel erT-erT
ganmazogadebel maCveneblad miCneulia samomomxmareblo fasebis indeqsi (sfi).
saqarTvelos statistikis mier is gaiangariSeba rogorc ori periodis fasebis
saSualo donis Tanafardoba saqonlisa da momsaxurebis fiqsirebuli kalaTis
mixedviT, romelsac SeiZens qalaqis mosaxleoba. saqonlisa da momsaxurebis
fasebi, romlebic gamoiyeneba sfi-s gamosaTvlelad, miiReba fasebze SerCeviTi
statistikuri dakvirvebiT. samomxmareblo kalaTSi Sedis 311 dasaxelebis
saqoneli da momsaxureba.32 moxmarebis struqtura (indeqsis wonebi – moxmarebuli
saqonlisa da momsaxurebis moculoba anu q) miRebulia Sinameurneobebis
gamokvlevaTa safuZvelze. samomxmareblo fasebis indeqsi gamoiTvleba
laspeiresis indeqsiT.
p1q 0
Jp = ,
p0 q 0
(6.2)
sadac Jp _ aris samomxmareblo fasebis indeqsi;
32
sfi-s formirebaSi monawileobs 282 dasaxelebis saqoneli da momsaxureba.
233
72, 3
2000 w. 69, 1 laris;
1, 046
535
2008w. 486,4laris
1,1
statistikaSi sfi cnobilia aseve rogorc inflaciis maxasiaTebeli
mniSvnelovani ekonomikuri maCvenebeli. is, rom sfi 2000 w. Seadgens 104,2%, xolo
2008 w. – 110,0%, TavisTavad metyvelebs saqarTveloSi inflaciis donis zrdaze.
Tu damatebiT argumentebs moviSveliebT, aRmoCndeba, rom SedarebiT dabali
inflaciis pirobebSi, 2000 wels,. realuri xelfasi Seadgens nominaluri
xelfasis 95,6% (69,1 : 72,3 100 95, 6%), xolo SedarebiT maRali inflaciis
pirobebSi,
2008 w. – 90,9% ( 486,4 : 535 100 90,9% ).
cxovrebis dones axasiaTeben kidev Semdegi indeqsebiT:
_ cxovrebis Rirebulebis indeqsiT, romelic warmoadgens samomxmareblo fasebis
harmoniul indeqss da gaiangariSeba formuliT:
Ip
q p 1 1
, (6.3)
1
i q p 1 1
33
formula 12.8 aris laris msyidvelobiTi unarianobis indeqsi.
234
gaerTianebuli erebis organizaciis ganviTarebis programis specialistebis
jgufis mier 1998w. moxsenebaSi – adamianis ganviTarebis Sesaxeb (oqsfordi, 1998)
SemoTavazebuli iqna cxovrebis donis erTiani agregirebuli maCvenebeli _
`adamianuri potencialis ganviTarebis indeqsi~, romelsac kidev uwodeben
humanuri ganviTarebis indeqss (hgi).
hgi warmoadgens sami indeqsis saSualo ariTmetikuls, romlebic asaxaven
cxovrebis donis umniSvnelovanes aspeqtebs; rogoricaa:
1. sicocxlis mosalodneli saSualo xangrZlivoba axlad dabadebulisTvis;
2. mosaxleobis ganaTlebis miRweuli done;
3. mSp moculoba erT mcxovrebze gaangariSebiT, gamosaxuli aSS dolarebSi.
TiToeuli komponentis indeqsi gamoiTvleba formuliT:
Xi X i min
J ,
Xi max - Xi min
(6.5)
sadac Xi - aris ì-ri maCveneblis faqtobrivi mniSvneloba;
mniSvnelobebi Sesabamisad.
gamovTvaloT hgi saqarTvelosTvis 2000 da 2008 wlebisTvis. pirveli
maCvenebelia axladdabadebulisTvis sicocxlis mosalodneli saSualo
235
ganaTlebis miRweuli donis indeqsi J2 miiReba rogorc 15 wlis da ufrosi
i 2.1
99, 6 0 99, 6
= 0, 996
100 0 100
indeqsi 0,996 erTi da igive iqneba 2000 da 2008 wlisTvis ramdenadac es
maCvenebeli miiReba mxolod mosaxleobis aRweriT.
moswavleTa xvedri wilis indeqsi i 2.2 aseve miRebulia, rom meryeobs 0-dan
976, 9
2000 wlisTvis i 2.2 0, 596
1637, 6
830,0
2008 wlisTvis i22 0,560
1481,3
J2 = i 2
2.1 • /3 + i 1
2.2 • /3.
(6.6)
236
J2 (2000 w.) = 0,996 • 2/3 +0,596 • 1/3 = 0,664 + 0,2 = 0,864
237
J 1+ J 2 + J 3
J = .
3
(6.7)
Seabamisi monacemebis SetaniT miviRebT:
0,77 0,864 0,11
I 2000w. 0,581 e.i. 58,1%;
3
0,82 0,746 0,527
I 2008w. 0,698 e.i. 69,8%;
3
rogorc vxedavT, rva wlis ganmavlobaSi hgi saqarTveloSi 58,1-dan gaizarda
69,8%-mde, rac mTlianad mSp warmoebis zrdaze modis da uaxloes momavalSi
indeqsis zrdas mis xarjze unda velodoT, ramdenadac sicocxlis xangrZlivobis
zrda sakmaod rTulia, xolo moswavleTa xvedri wilis zrda ki SezRudulia
Sesabamisi asakobrivi kontingentiT. imavdroulad, unda gaviTvaliswinoT, rom
ganaTlebis indeqsi 2000-2008 wlebSi ara Tu gaizarda, aramed piriqiT, 0,864-dan
Semcirda 0,746-mde, e.i. 11,8%-iT.
2010 wels hgi-is gaangariSebis meTodologiam mniSvnelovani cvlilebebi
ganicada, amitom aRniSnuls “axali meTodologiis” saxeliT moixsenieben.
axali meTodologiiT:
LE 20
1. sicocxlis xangrZlivobis indeqsi (LEI) =
63.2
LE – sicocxlis mosalodneli xangrZlivobaa axalSobilTaTvis, Tu maTi
sicocxlis ganmavlobaSi SenarCunebuli iqneba dabadebisas arsebuli
asakobrivi mokvdaobis tendenciebi;
MYSI EYSI
2. ganaTlebis indeqsi (EI) =
0.951
MYS
2.1 swavlis saSualo xangrZlivobis indeqsi (MYSI) =
13.2
238
EYS
2.2 swavlis mosalodneli xangrZlivobis indeqsi (EYSI) =
20.6
ln(GNIpc) ln(163)
3. Semosavlebis indeqsi (II) =
ln(108211) ln(163)
HDI 3 LEI EI II
indeqsis mniSvnelobas.
cxovrebis xarisxis mixedviT samoTxed dedamiwaze miCneulia norvegia,
romelmac reitingSi daikava pirveli adgili. meore da mesame adgils ikaveben
islandia da avstralia. meoce adgili daikava axalma zelandiam. oceulSi
Sevidnen aseve Svecia da dania, romlebic tradiciulad cnobili arian cxovrebis
maRali xarisxiT. aSS reitingSi ikavebs merve adgils.
zemoTganxiluli cxovrebis donis ganmazogadebel maCveneblebs didi
mniSvneloba aqvT, magram srulad ver axasiaTeben cxovrebis dones, ramdenadac
cxovreba gacilebiT mravalaspeqtiania, rac moiTxovs sxva maCveneblebis
gamoyenebasac. cxovrebis donis maxasiaTebeli maCvenebelTa sistema gaerom
SeimuSava 1960 wels, romelic gadamuSavebuli saxiT bolo variantad
warmodgenili iqna 1978 wels da moicavs maCvenebelTa 12 jgufs:
1. Sobadoba, mokvdaoba da sxva demografiuli maCveneblebi;
239
2. cxovrebis sanitarul-higienuri pirobebi;
3. sasursaTo saqonlis moxmareba;
4. sabinao pirobebi;
5. ganaTleba da kultura;
6. Sromisa da dasaqmebis pirobebi;
7. mosaxleobis Semosavlebi da xarjebi;
8. cxovrebis Rirebuleba da samomxmareblo fasebi;
9. satransporto saSualebebi;
10. dasvenebis organizacia;
11. socialuri uzrunvelyofa;
12. adamianis Tavisufleba.
amerikis SeerTebul StatebSi SemuSavebuli maCvenebelTa sistema
iTvaliswinebs cxovrebis donis iseT sakiTxebsac, rogoricaa: garemos dacva,
erovnuli Tavdacva da moqalaqeTa samarTlebrivi dacva.1
1
daviT kbilaZe. socialur-ekonomikuri statistika. Tb., 2005, gv. 246-247
240
saerTo moculoba struqtura
mln. lari
procentulad
qalaqi
so
nnnnsofeli sul qalaqi sofeli sul
fuladi Semosavlebi da
245,7 135,8 381,5 81,0 57,0 70,4
transfertebi
soflis meurneobis
2,2 28,4 30,6 0,7 11,9 5,7
produqciis gayidvidan
qonebidan (gaqiravebidan,
2,5 1,0 3,4 0,8 0,4 0,6
procenti anabridan)
pensiebi, stipendiebi,
29,5 34,1 63,5 9,7 14,3 11,7
daxmarebebi
ucxoeTidan miRebuli
13,1 6,4 19,5 4,3 2,7 3,6
gzavnilebi
axloblebisagan miRebuli
26,4 17,3 43,7 8,7 7,3 8,1
fuli
fulis sesxeba an
35,7 26,7 62,4 11,8 11,2 11,5
danazogis gamoyeneba
fuladi da arafuladi
303,5 238,2 541,8 100,0 100,0 100,0
Semosavlebi, sul
2
saqarTvelos Sinameurneobebi 2008. statistikuri krebuli. Tb., 2009. gv. 28-31.
241
rogorc vxedavT 2008 wels qalaqisa da soflis mosaxleobis mTliani
Semosavlebis absoluturi maCveneblebi, Sesabamisad – 303,5 da 238,2 milioni lari
erTmaneTisgan 65,3 milioni lariT gansxvavdeba. aseve mniSvnelovani gansxvavebebia
qalaqisa da soflis mosaxleobis Semosavlebis struqturaSi. kerZod, qalaqis
mosaxleobis Semosavlebis mniSvnelovani Semadgenelia Semosavali daqiravebuli
Sromidan (43,7%) da TviTdasaqmebidan (13,0%), maSin rodesac soflis mosaxleobis
Semosavlebi ZiriTadad yalibdeba soflis meurneobis produqciis gayidvebidan
(11,9%) da arafuladi Semosavlebidan (30,9%). saqstati arafulad SemosavlebSi
angariSobs – sakuTari moxmarebisaTvis warmoebul, humanitaruli daxmarebiT an
axloblebisagan usasyidlod miRebuli produqciis Rirebulebas, gamoTvlils
gansaxilavi periodis saSualo fasebiT.
Semosavlebis struqturis analizi kidev erT damafiqrebel garemoebaze
migviTiTebs. saqme isaa, rom qonebis gayidva, fulis sesxeba an danazogis
gamoyeneba samomxmareblo xarjebis gawevis mizniT – saqarTvelos mosaxleobis
Semosavlebis 13,5% Seadgens, rac sakmaod uaryofiT maCvenebels warmoadgens, Tu
gaviTvaliswinebT, rom gaeros mier 1993 wels miRebul erovnul angariSTa
sistemaSi Semosavlis gaangariSebisas is eyrdnoba ingliseli ekonomistis
j.xiksis gansazRvras – Semosavali esaa maqsimaluri Tanxa, romelic SeiZleba
daixarjos moxmarebaze garkveuli periodis ganmavlobaSi im pirobiT, rom
sameurneo subieqtis aqtivebi amave periodSi ar Semcirdeba. ra Tqma unda, qonebis
gayidva, fulis sesxeba da danazogis gamoyeneba niSnavs sakuTari kapitalis
Semcirebas. Sesabamisad 2008 wlisTvis saqarTvelos mosaxleobis saSualoTviur
Semosavals 541,8 milions rom gamovakloT aRniSnuli 13,5%, e.i. fulad
gamosaxulebaSi 72,9 milioni lari, am gziT koreqtirebuli Semosavlis
maCvenebeli 541,8 milioni laridan Semcirdeba 468,9 milion laramde.
mosaxleobis Semosavlebis dones gvixasiaTebs Semosavlebis moculoba erT
mcxovrebze da/an erT Sinameurneobaze gaangariSebiT, larebSi.
am mizniT Semosavlis moculoba gaiyofa erT SemTxvevaSi mosaxleobis
saSualowliur ricxvze, xolo meore SemTxvevaSi Sinameureobebis ricxvze.
Sesabamisi monacemebi motanilia cxrilSi.
cxrili 6.3
242
dinamikis maCveneblebi 1997-2008 wlebSi saSualod TveSi1
1
cxrili Sedgenilia: saqarTvelos Sinameurneobebi 2004-2005. Tb., 2005, gv. 59-60.
saqarTvelos Sinameurneobebi 2008. Tb., 2009, gv. 29-30.
243
mosaxleobis Semosavlebis mixedviT ganawilebis dasaxasiaTeblad gamoiyeneba
rigi maCveneblebi, rogoricaa: mosaxleobis Semosavlebis ganawileba deciluri
jgufebis mixedviT, mosaxleobis Semosavlebis diferenciaciis deciluri
koeficienti, fondebis koeficienti, Semosavlebis koncentraciis koeficienti
(jinis koeficienti), modaluri da medianuri Semosavali da sxv.
mosaxleobis Semosavlebis ganawileba deciluri jgufebis mixedviT,
gulisxmobs mosaxleobis dayofas 10 jgufad. pirvel jgufSi gaerTianebulia
yvelaze dabali Semosavlebis mqone mosaxleobis Semosavlebi, xolo meaTe
jgufSi yvelaze maRali Semosavlebis mqone mosaxleobis Semosavlebi. aseT
jgufebs ewodeba deciluri jgufebi, anu 10 nawilad dayofili jgufebi.
2005 wels saqarTveloSi saSualod TveSi mosaxleobis yvelaze dabali, 1-li
jgufis fuladi Semosavlebi Seadgenda 2,1 milion1 lars, anu mTeli mosaxleobis
Semosavlebis 0,8%, xolo yvelaze Semosavliani me-10 jgufis Semosavlebi – 107,1
milions, anu Semosavlebis 39,3%. rogorc vxedavT Tanafardoba yvelaze
Semosavlian me-10-e jgufsa da yvelaze dabalSemosavlian jgufebs Soris
absolutur sidideebSi gamoisaxeba rogorc 51:1-Tan, xolo fulad SemosavlebSi
xvedri wilis mixedviT- rogorc 49:1-Tan.
sainteresoa imis aRniSvna, rom yvelaze dabalSemosavliani jgufis
Semosavlebis 62,5% modis pensiebze, stipendiebze da daxmarebebze, maSin rodesac
yvelaze maRalSemosavlian jgufSi mocemuli muxli mxolod 3,0% Seadgens. am
jgufSi Semosavlebis 66,6% 2005 wels modis: daqiravebul Sromaze,
TviTdasaqmebaze, fulis sesxebaze da danazogis gamoyenebaze.
mosaxleobis ganawileba (struqtura) fuladi Semosavlebis mixedviT
decilur jgufebSi saqarTveloSi 2000-2005 wlebSi mocemulia cxrilSi.
cxrili 6.4.
1
am maCveneblebSi ar Sedis arafuladi Semosavlebi.
1
cxrili Sedgenilia: d. kbilaZe. socialur-ekonomikuri statistika. Tb., 2005. gv. 236,
saqarTvelos Sinameurneobebi. 2004-2005. Tb., 2005. gv. 97-98
244
mosaxleobis
2000 2001 2002 2003 2004 2005
jgufebi
d9
Kd = .
d1
(6.8)
2
Экономическая статистика. Под ред. проф. Ю.Н. Иванова, М., 2006, с. 626
245
sadac K d _ Semosavlebis diferenciaciis deciluri koeficientia;
15,6
is mixedviT aRniSnuli koeficientebi 2000 wels tolia: =15,6, xolo 2005
1
16,7
wels _ =20,9 rac am periodSi saqarTveloSi Semosavlebis diferenciaciis
0,8
gaRrmavebaze miuTiTebs.
fondebis koeficienti gviCvenebs ramdenjer aRemateba yvelaze maRali
Semosavlebis mqone mosaxleobis 10%-is saSualosuladobrivi Semosavali TveSi
yvelaze dabali Semosavlebis mqone 10%-is analogiur maCvenebels.1
_
d10
K =
d1
(6.9)
-
sadac - d10 da d1 saSualosuladobrivi Semosavalia TveSi Sesabamis
decilur jgufebSi.
_
D
ramdenadac deciluri jgufis saSualo Semosavali d _
,
S
sadac D _ deciluri jgufis mTliani Semosavalia, xolo S - jgufis
ricxovnoba. amasTan jgufebis ricxovnoba Tanabaria da SerCevis 10%-is tolia,
maSin fondebis koeficienti SeiZleba gamovTvaloT, rogorc:
D10 D1 D10
KD : , e.i.
S S D1
(6.10)
1
Экономическая статистика. Под ред. проф. Ю.Н. Иванова, М., 2006, с. 626
246
rac niSnavs, rom 2005 wels saqarTveloSi yvelaze maRalSemosavliani
adamianebis 10,0%-is saSualosuladobrivi Semosavali TveSi yvelaze dabali
Semosavlebis mqone 10,0%-is analogiur maCvenebels aRemateba 51-jer.
mosaxleobis Semosavlebis diferenciaciis dasaxasiaTeblad erT-erT
mniSvnelovan maCvenebels warmoadgens jinis koeficienti. korado jini iyo (1884-
1965 ww.) XX saukunis erT-erTi gamoCenili statistikosi. misi samecniero
interesebis sferoSi Sedioda Teoriuli da sabalanso statistikis, demografiis,
sociologiis da konkretuli ekonomikis problemebi. Tavisi samecniero
moRvaweobis periodSi Ggamoaqveyna daaxloebiT aTasi mecnieruli naSromi. misi
naSromebi gadaTargmnilia bevr evropul enebze.34
jinis koeficienti an kidev rogorc uwodeben jinis Semosavlebis
koncentraciis koeficienti gvixasiaTebs uTanabrobas mosaxleobis Semosavlebis
da danaxarjebis ganawilebaSi. misi sidide meryeobs 0-dan 1-mde. amasTan rac ufro
metad uaxlovdeba misi mniSvneloba 1-s, miT meti Semosavlebi koncentrirdeba
mosaxleobis calkeuli jgufebis xelSi.
jinis koeficienti gamoiTvleba Semdegi saxiT:
K pi qi 1 pi 1qi (6.11)
Semosa
leobi
vali35
ricxo
jgufe
mixedv
dobri
lari)
vlebi
saSua
mosax
(mln.)
vnoba
sual
(mln.
lo
bis
iT
vi
nazardi jami
s
34
Sesavali monografiis: К.Джини. Средные величины. М., 1970. с.7
35
rogorc wesi, mosaxleobis saerTo da saSualo Semosavlebs statistika iZleva
intervalebiT. mag. 50-150 laris, 100-200 laris da a.S. farglebSi. gaangariSebisaTvis
50 150 100 200
vsargeblobT intervalis saSualoTi. mag. 100 lars, 150 lars da
2 2
247
Semosavlebis
Semosavlebis
mixedviT (pi)
mosaxleobis
mosaxleobis
mixedviT(qi)
jgufebis
jgufebis
jgufebis
jgufebis
mixedviT
mixedviT
1 2 3=1 2 4 5 6 7
K (0,238 0,308) (0,446 0,508) (0,625 0,690) (0,774 0,850) (0,893 1,0)
(0,446 0,133) (0,625 0,308) (0,774 0,508) (0,893 0,690) (1,0 0,850)
2,282 2,111 0,171
248
GgaTanabreba socializmis dros adamianebs uxSobda iniciativas, ramdenadac
Semosavlebis garkveuli diferenciacia qmnis konkurentul garemos da
astimulirebs warmoebis zrdas. magram Semosavlebis zRvargadasuli
diferenciacia aseve axSobs iniciativas da zRudavs konkurentul garemos,
ramdenadac adamianebis did nawils ekargeba imis imedi, rom aseT sazogadoebaSi
raime warmatebas miaRwevs. amitom aseT sazogadoebebSi masobrivi xdeba sarCos
mopoveba ZaladobiT.
Cven aqamde ganvixileT mosaxleobis Semosavlebis maCveneblebi saSualod
TveSi da saSualod weliwadSi. aRniSnuli maCveneblebi gamoiTvleba aseve
saSualod kvartalebis mixedviT.
mosaxleobis Semosavlebis donis diferenciacias axasiaTeben aseve modiT da
medianiT.
moda aris Semosavlebis yvelaze gavrcelebuli sidide.
medianuri sidide _ Semosavlebis is sididea, romelic mosaxleobas yofs or
Tanabar nawilad. erT nawils aqvs masze naklebi Semosavlebi, meores – meti.
zemoTmotanili maCveneblebis garda, mosaxleobis Semosavlebs da Sesabamisad
cxovrebis dones axasiaTeben Semdegi statistikuri maCveneblebiT, rogoricaa:
nominaluri Semosavlebi, realuri Semosavlebi, saSualo nominaluri da realuri
xelfasi, saSualo realuri xelfasis msyidvelobiTi unari, minimaluri
Semosavali (saarsebo minimumi), minimaluri pensia da stipendia.
nominaluri Semosavlebi warmoadgens faqtobrivad daricxul Semosavlebs.
aseTis magaliTia daricxuli nominaluri xelfasi. nominalur xelfass
gamoklebuli gadasaxadebi da savaldebulo gadasaxadebi gvaZlevs gankargvad,
saboloo Semosavlebs.
realuri Semosavlebi is saboloo Semosavlebia, riTac SesaZlebelia
saqonlisa da momsaxurebis SeZena.
nominaluri da realuri Semosavlebis donis statistikuri daxasiaTebisaTvis
gaiangariSeben maT moculobas erT mcxovrebze an erT Sinameurneobaze, risTvisac
Sesabamisi maCveneblebi mocemuli wlisTvis gaiyofa mosaxleobis saSualowliur
ricxvze da/an Sinameurneobebis ricxvze.
mosaxleobis cxovrebis donis mniSvnelovan maxasiaTebels warmoadgens
saSualo nominaluri xelfasis da saSualo realuri xelfasis maCveneblebi.
aRniSnuli maCveneblebi SeiZleba gaangariSebuli iqnes ekonomikis dargebis,
249
regionebis da qveynis masStabiT rogorc mTlianad, ise kacebisa da qalebis
mixedviT.
saSualo nominaluri xelfasi gaiangariSeba daricxuli xelfasis fondis
SefardebiT dasaqmebulTa saSualo ricxvTan. maCvenebeli SeiZleba
gaangariSebuli iqnes Tvis, kvartalis, naxevari wlis da mTeli wlis mixedviT.
magaliTad, 2007 wlisTvis saSualo nominalurma xelfasma saqarTvelos
ekonomikaSi dasaqmebulebisTvis Seadgina 368,1 lari, maT Soris: minimaluri _
ganaTlebaSi 153, xolo maqsimaluri - safinanso saqmianobaSi 1014,5 lari, e.i.
ganaTlebaSi dasaqmebulebze 6,6-jer meti. saSualo xelfasi diferencirebulia da
SeiZleba iTqvas adgili aqvs diskriminacias sqesis mixedviT, rac imaSi vlindeba,
rom 2007 wels saSualo xelfasma kacebSi Seadgina 475,6 lari, xolo qalebSi
mxolod 240,2 lari, e.i. 2-jer naklebi.
saSualo realuri xelfasi gaiangariSeba saSualo nominaluri xelfasis
samomxmareblo fasebis indeqsze gayofiT. saSualo nominaluri xelfasi 2007 wels
tolia 368,1 laris, samomxmareblo fasebis indeqsi - 111,0%, e.i. 1,11.
368,1lari
saSualo realuri xelfasi 2007 w. 331,6lars.
1,11
saSualo realuri xelfasis msyidvelobiTi unari ganisazRvreba im
raodenobis sasursaTo da arasasursaTo saqonlisa da momsaxurebis moculobiT,
romelTa SeZenac SeiZleba aRniSnuli xelfasiT. magaliTad, 2007 wlis saSualo
realuri xelfasiT, 331,6 lariT, 2007 wels SeiZleboda: 47 kg. saqonlis xorcis (1
kg. fasi = 7 lars), an 66 kg. yvelis (1 kg. fasi = 5 lars), an 414 kg. kartofilis
(1 kg. fasi = 0,8 lars) da a. S. SeZena.
250
mosaxleobis moxmarebis absoluturi moculoba warmoadgens mosaxleobis
mier gaweuli xarjebis1 mTlian moculobas, gamosaxuls fulad erTeulebSi.
moxmareba moicavs saqonlisa da momsaxurebis SeZenas. masSi mniSvnelovani adgili
ukavia naturiT moxmarebas. moxmarebuli saqonlisa da momsaxurebis struqturaSi
Sedis samomxmareblo xarjebi kvebis produqtebze, tansacmelsa da fexsacmelze,
saojaxo moxmarebis saqonelze, janmrTelobis dacvaze, eleqtroenergiaze,
ganaTlebaze, kulturaze, dasvenebaze, dazogvaze, gasesxebaze da sxva.
moxmarebis rogorc absoluturi, ise SefardebiTi (donis, dinamikis,
struqturis) maCveneblebi saqarTvelos statistikaSi gaiangariSeba Tveebis,
kvartlebis da mTeli wlis mixedviT, qalaqisa da soflis WrilSi. saqarTvelos
mosaxleobis moxmarebis saerTo moculoba da struqtura 2005 wlisTvis
mocemulia cxrilSi.
cxrili 6.6
saqarTvelos mosaxleobis moxmarebis saerTo moculoba
1
vgulisxmobT, rom moxmareba mis SeZenaze gaweuli xarjebis ekvivalenturia, e.i. mocemul
paragrafSi ganxilulia samomxmareblo xarjebi.
1
saqarTvelos Sinameurneobebi. 2008. Tb., 2009. gv. 43; 46.
6.5 cxrils unda mivceT zogierTi ganmarteba:
1. mTliani xarjebi erT SemTxvevaSi tolia – samomxmareblo fuladi xarjebs (72,1%)
damatebuli arafuladi xarjebi (16,2%) da damatebuli arasamomxmareblo fuladi
xarjebi (11,7%), sul 100,0%.
2. mTliani xarjebi meore SemTxvevaSi tolia:
samomxmareblo xarjebi sul (88,3%) damatebuli arasamomxmareblo fuladi xarjebi
(11,7%), sul 100,0%.
TiToeuli muxlis Semadgeneli moxmarebis saxeebi naprocentebia ara am muxlTan,
aramed cxrilis boloSi moTavsebul mTlian jamTan (xarjebi sul).
251
qalaqi sofeli sul qalaqi sofeli sul
samomxmareblo fuladi
245,2 144,1 389,3 83,9 58,2 72,1
xarjebi
sursaTze, sasmelze,
106,5 72,5 179,0 36,5 29,2 33,1
Tambaqos nawarmze
tansacmelze da
11,1 6,7 17,9 3,8 2,7 3,3
fexsacmelze
saojaxo moxmarebis
8,5 5,4 13,9 2,9 2,2 2,6
saqonelze
saTbobsa da
31,3 15,6 46,9 10,7 6,3 8,7
eleqtroenergiaze
ganaTlebaze, kulturasa
10,8 2,6 13,6 3,7 1,1 2,5
da dasvenebaze
samomxmareblo xarjebi,
250,0 213,2 476,7 85,6 86,0 88,3
sul
arasamomxmareblo fuladi
33,0 30,3 63,4 11,3 12,2 11,7
xarjebi
sasoflo-sameurneo xarjebi 0,9 8,1 9,3 0,3 3,2 1,7
transfertebze 6,2 6,5 12,7 2,1 2,6 2,3
dazogvaze an gasesxebaze 21,3 10,5 31,8 7,3 4,2 5,9
qonebis SeZenaze 4,7 4,9 9,6 1,6 2,0 1,8
fuladi xarjebi sul 278,5 174,2 452,7 95,2 70,0 83,8
xarjebi sul 292,2 247,8 540,0 100,0 100,0 100,0
252
(naturaluri moxmareba) – 4,8%. soflis mosaxleobaSi maCveneblebi Sesabamisad
70,0 da 30,0 procentis tolia.
moxmarebis struqturidan yuradRebas iqcevs is garemoeba, rom xarjebis 33,1%
midis sursaTze, sasmelze da Tambaqos nawarmze, anu kvebis produqtebze da
mxolod 1,8% qonebis SeZenaze. Tu imasac gaviTvaliswinebT, rom arafuladi
xarjebi, e.i. moxmareba naturiT (sakuTari warmoebis produqcia) Seadgens xarjebis
16,2%, maSin 2008 wels saqarTvelos mosaxleobis mTliani xarjebis 49,3% (33,1% +
16,2%) modis kvebis produqtebze. danaxarjebis igive procentia erTi
Sinameurneobis mixedviT. 2002 wlisTvis aRniSnuli maCvenebeli Seadgenda 48,8%,
2003 wels – 49,4%, 2004 wels _ 50,0%, xolo 2005 wels _ 55,7%. e.i. 2002-2005 wlebSi
danaxarjebis struqturaSi ganuxrelad izrdeba kvebis produqtebis SeZenaze
gaweuli xarjebis xvedri wili, rac migviTiTebs mosaxleobis kidev ufro
gaRaribebis tendenciaze, radgan germaneli statistikosis engelis kanonis
Tanaxmad – ojaxis Semosavlebis zrdis kvalobaze ecema sursaTze gaweuli
xarjebis xvedri wili, daaxloebiT imave doneze rCeba tansacmelze, fexsacmelze,
binaze, gazsa da eleqtroenergiaze danaxarjebis xvedri wili da izrdeba
momsaxurebasa da fufunebis sagnebis SeZenaze danaxarjebis xvedri wili.1 2005-2008
wlebSi xarjebi kvebis produqtebze 55,7%-dan 49,3%-mde Semcirda, rac dadebiTi
tendenciaa.
mosaxleobis moxmarebis dones gvixasiaTebs xarjebis moculoba erT
mcxovrebze da/an erT Sinameurneobaze gaangariSebiT. aRniSnuli maCveneblebis
gasaangariSeblad saWiroa xarjebis moculoba gaiyos erT SemTxvevaSi
mosaxleobis saSualowliur ricxvze, xolo meore SemTxvevaSi Sinameurneobebis
ricxvze. Sesabamisi maCveneblebi motanilia cxrilSi.
cxrili 6.7
253
erT erT maCvenebeli maCvenebeli
mcxovrebze Sinameurneobaze erT
gaangariSebiT gaangariSebiT mcxovrebze erT
Sinameurneobaze
macivari 64 fotoaparati 16
37
statistikuri weliwdeuli. 2008. Tb., 2009, gv. 65.
254
sarecxi manqana personaluri
36 3
kompiuteri
radiomimRebi 13 velosipedi 4
televizori 89 motocikli 1
videomagnitofoni minitraqtori da
19 2
motobloki
magnitofoni 27 traqtori 1
fortepiano 28
1
daviT kbilaZe. socialur-ekonomikuri statistika. Tb., 2005. gv. 238.
255
saqarTvelos mosaxleobis Semosavlebis da xarjebis
256
Cans, rom 2008 wels Semosavlebi aWarbebda xarjebs 1,8 mln. lariT. unda
aRiniSnos, rom 2005 wels xarjebi aWarbebda Semosavlebs 36,5 mln. lariT.38
257
arasasursaTo sagnebze da momsaxurebaze) dayrdnobiT gansazRvravs statistikis
departamenti. saarsebo minimumi aris Semosavlebis is done, romelic
uzrunvelyofs im minimaluri dovlaTis da momsaxurebis SeZenas, rac saWiroa
adamianis janmrTelobis da sicocxlis SenarCunebisaTvis. saarsebo minimumi
moicavs danaxarjebs minimaluri raodenobis kvebis produqtebis, arasasursaTo
saqonlis da aucilebeli momsaxurebis SeZenaze. aRniSnuli danaxarjebi moicavs
agreTve gadasaxadebs da savaldebuli gadasaxdelebs.
258
gaTvaliswinebiT.1 magaliTad, ruseTSi saarsebo minimums angariSoben bunebriv-
klimaturi zonebis mixediTac.
sasursaTo kalaTis Rirebuleba ganisazRvreba normatiuli da statistikuri
meTodebiT. normatiuli meTodi iTvaliswinebs moxmarebis minimalur,
fiziologiur normebs, xolo statistikuri-moxmarebis faqtobriv dones.
moxmarebis rogorc normatiuli, ise faqtobrivi doneebi arsebiTad gansxvavdeba
asakis, sqesis, saqmianobisa da rigi faqtorebis mixedviT. Sesabamisad rogorc
samomxmareblo, ise sasursaTo kalaTis Semadgenloba da Rirebuleba gansxvavdeba
momxmarebelTa sxvadasxva tipisaTvis. amis gamo minimaluri (normatiuli)
sasursaTo kalaTi da misi Rirebuleba ganisazRvreba Sromisunariani
mamakacisaTvis, xolo sxva tipis momxmarebelTa minimaluri sasursaTo kalaTis
Rirebuleba ganisazRvreba kaloriebze moTxovnis normebis proporciulad.1
1
b.gabiZaSvili. siRaribis portreti saqarTveloSi. Tb., 2006. gv. 27.
1
daviT kbilaZe. socialur-ekonomikuri statistika. Tb., 2005. gv. 239-240.
259
ganisazRvreba samomxmareblo kalaTaSi Semavali produqciis calkeuli saxeebis
gadamravlebiT maT fasze.
saarsebo minimumis sidides yovelTviurad angariSobs saqstati.
saarsebo minimumis garda qveyanaSi ganisazRvreba minimaluri xelfasis,
minimaluri pensiis da minimaluri stipendiis sidide.
cxrili 6.9
1
cxrili Sedgenilia: b. gabiZaSvili. siRaribis portreti saqarTveloSi, Tb., 2006, gv. 26-27.
saqarTvelos Sinameurneobebi. 2004-2005, Tb., 2005, gv. 87-88. saqarTvelos Sinameurneobebi.
2008. Tb., 2009. gv. 60.
260
40%.medianuri moxmareba moxmarebis is sididea, romelze naklebsac moixmars
mosaxleobis 50%, xolo mosaxleobis danarCeni 50% moixmars masze mets. maT
mimarT procentebSi gamoiTvleba siRaribis iseTi statistikuri maCveneblebi,
rogoricaa: siRaribis done, siRaribis siRrme, siRaribis simwvave.
siRaribis done. Raribebs miekuTvnebian is adamianebi, romlebic moxmarebis
mixedviT siRaribis zRvars qvemoT imyofebian. siRaribis done gviCvenebs Raribebis
xvedriT wils mTel mosaxleobaSi procentulad da gamoiTvleba formuliT:2
q
H = 100,
n
(6.12)
_ siRaribis zRvari;
Уi _ Raribi mosaxleobis i -uri wevris moxmarebis moculoba;
q _ Raribi mosaxleobis ricxovnoba;
n _ mTeli mosaxleobis saerTo ricxovnoba.
formulis mricxveliT vadgenT Raribi mosaxleobis moxmarebis im
moculobas, romelic maT siRaribis zRvramde misaRwevad sWirdebaT. faqtobrivad
2
gabiZaSvili. siRaribis portreti saqarTveloSi. Tb., 2006, gv. 45
1
b. gabiZaSvili. siRaribis portreti saqarTveloSi. Tb., 2006, gv. 46.
261
mricxveli gviCvenebs Raribebis moxmarebis deficits. formulis mniSvneli, n Z
warmoadgens mTeli mosaxleobis siRaribis zRvris donis Sesabamis jamur
moxmarebas. esaa moxmareba saarsebo minimumis pirobebSi.
Tu or periodSi Semcirda siRaribis siRrmis maCvenebeli, es migvaniSnebs
Raribebis moxmarebis zrdaze da maTi mdgomareobis gaumjobesebaze. magram aseT
tendencias, e.i. moxmarebis moculobis zrdas SeiZleba adgili hqondes Raribi
mosaxleobis erTi nawilis kidev ufro gaRaribebis da meore nawilis
mdgomareobis gaumjobesebis, e.i. Raribebis moxmarebis diferenciaciis gaRrmavebis
pirobebSi. aRniSnul tendencias siRaribis2 siRrmis maCvenebeli ver asaxavs.
amisaTvis statistikis praqtikaSi gamoiyeneba siRaribis simwvavis maCvenebeli. is
gvixasiaTebs RaribTa moxmarebaSi arsebul diferenciacias, e.i. variacias da
gamoisaxeba procentebSi. faqtobrivad es aris variaciis SefardebiTi maCvenebeli.
is gamoiTvleba formuliT:1
1 q Уi 2 1 q Уi 2
P2 ( ) (1 ) .
n i=1 n i=1
(6.14)
cxrili 6.10
1
b. gabiZaSvili. siRaribis portreti saqarTveloSi. Tb., 2006, gv. 47.
2
cxrili Sedgenilia: b. gabiZaSvili. siRaribis portreti saqarTveloSi. Tb., 2006, gv. 50,
saqarTvelos Sinameurneobebi, 2004-2005, Tb., 2005, gv. 81. www.statistics.ge
262
60%-is mimarT
40%-is mimarT
60%-is mimarT
40%-is mimarT
60%-is mimarT
40%-is mimarT
moxmarebis
moxmarebis
moxmarebis
moxmarebis
moxmarebis
moxmarebis
medianuri
medianuri
medianuri
medianuri
medianuri
medianuri
minimumis
minimumis
minimumis
saarsebo
saarsebo
saarsebo
mimarT
mimarT
mimarT
1997 46,2 25,0 10,8 17,3 8,1 3,3 8,9 3,9 1,6
2000 51,8 23,0 10,2 20,2 7,6 3,2 10,7 3,7 1,6
2003 54,5 20,9 9,2 21,1 6,9 3,1 11,2 3,5 1,6
2004 35,7 35,5 16,9 12,2 12,3 5,4 6,1 6,1 2,6
2005 39,4 34,7 16,1 13,5 11,8 5,0 6,6 5,7 2,3
2009 ... 21,0 8,8 ... 6,6 2,6 ... 3,1 1,2
1
saqarTvelos Sinameurneobebi. 2004-2005. Tb., 2005. gv. 83-84
263
minimumis mimarT
minimumis mimarT
minimumis mimarT
40%-is mimarT
mimarT
40%-is mimarT
mimarT
40%-is mimarT
60%-is mimarT
60%-is mimarT
60%-is mimarT
60%-is mimarT
ojaxis
moxmarebis
moxmarebis
moxmarebis
moxmarebis
moxmarebis
moxmarebis
medianuri
medianuri
medianuri
medianuri
medianuri
medianuri
saarsebo
saarsebo
saarsebo
tipebi
40%-is
40%-is
erTwevriani 31,8 29,0 15,5 12,6 11,3 5,9 7,0 6,2 3,3
orwevriani 28,8 26,0 12,4 10,4 9,2 4,2 5,3 4,7 2,1
samwevriani 30,5 26,3 10,3 9,4 8,0 3,0 4,3 3,6 1,3
oTxwevriani 35,3 30,8 13,4 11,4 9,8 3,8 5,4 4,6 1,8
xuTwevriani 41,7 36,6 15,8 14,1 12,2 5,2 6,9 6,0 2,5
eqvsi da
47,9 42,5 21,5 17,1 15,0 6,5 8,5 7,4 3,0
met wevriani
sul 39,4 34,7 16,1 13,5 11,8 5,0 6,6 5,7 2,3
264
aqve unda aRiniSnos, rom siRaribis donis, siRrmis da simwvavis maCveneblebi
izrdeba ojaxSi bavSvebis ricxvis zrdasTan erTad. kerZod, 2005 wlisTvis
saqarTveloSi ubavSvo ojaxSi siRaribis done saarsebo minimumis mimarT
Seadgenda 37,9%, xolo 15 wlamde asakis 3 an meti bavSviani ojaxSi – 60,1%.
40
statistikuri weliwdeuli 2009, Tb., 84-94.
265
_ ambulatoriul-poliklinikur dawesebulebebSi eqimTan mimarTvebis ricxvi
wlis ganmavlobaSi (maT Soris profilaqtikis CaTvliT (aTasi));
_ mosaxleobis avadoba sul da daavadebaTa ZiriTadi jgufebis mixedviT
(aTasi SemTxveva);
_ avadobis done ganisazRvreba pirvelad dadgenili diagnoziT avadmyofTa
ricxovnobis SefardebiT mudmivi mosaxleobis saSualo wliur
ricxovnobasTan. avadobis done SeiZleba ganisazRvros mosaxleobis
calkeuli sqesobrivi da asakobrivi jgufebis, aseve daavadebaTa ZiriTadi
jgufebis mixedviT;
_ bavSvTa (0-14 wlis asakis) avadoba daavadebaTa ZiriTadi jgufebis mixedviT
(aTasi SemTxveva);
_ mosaxleobis avadoba infeqciuri daavadebebiT;
_ mosaxleobis avadoba tuberkuloziT;
_ mosaxleobis momsaxureba saswrafo daxmarebiT (sul, maT Soris: ubeduri
SemTxvevebis, ucabedi avad gaxdomis, mSobiarobis da sxva garTulebebis
SemTxvevaSi);
_ pensionerTa ricxovnoba.
movitanoT 2008 wlis zogierTi statistikuri maCvenebeli saqarTvelos
Sesaxeb.
eqimebis ricxovnoba mocemuli wlisTvis aRwevda 20,3 aTass. 10 000 mcxovrebze
gaangariSebiT modioda 46,3 eqimi. aRniSnul maCvenebels ewodeba mosaxleobis
eqimebiT uzrunvelyofis maCvenebeli da gamoiTvleba rogorc:
eqimebis ricxovnoba
K uzr. .10000 (6.15)
saSualo mosaxleoba
10000
mocemuli maCveneblis Sebrunebuli sidide ( ) , gviCvenebs, Tu ramdeni
46,3
mcxovrebi modis erT eqimze. mas SeiZleba vuwodoT eqimebis datvirTvis
maCvenebeli. mocemuli maCvenebeli pirdapiri gziT SeiZleba gamovTvaloT
saSualo mosaxleobis ricxovnobis SefardebiT eqimebis ricxvTan;
266
saavadmyofoebis ricxvi Seadgenda 244, maTSi sawolebis ricxvi 14,1 aTass, e.i.
saSualod erT saavadmyofoze modioda 58 sawoli;
cxrili 6.12
% 2008
2006 2008
2006-Tan
pirvelad dadgenili diagnoziT registrirebuli 761,0 807,5 106,1
daavadebebis ricxovnoba, aTasi SemTxveva42
maT Soris:
zogierTi infeqciuri da parazituli daavadeba 44,9 47,1 105,0
41
statistikuri weliwdeuli 2009, Tb., 89.
42
aRiricxeba maTi ricxovnobac, visac orjer da metad daudginda avadmyofoba erTi da
igive diagnoziT. avadobis Sesaxeb statistikuri informaciis Segrovebasa da damuSavebas
safuZvlad edeba janmrTelobis dacvis saerTaSoriso organizaciis mier SemuSavebuli
klasifikacia.
267
sunTqvis organoebis daavadebebi 313,8 299,8 95,5
43
esaa periodi dabadebidan erTi kviris ganmavlobaSi, e.i. 6 dRe (m.x.).
268
perspeqtivaSi, arsebuli demografiuli prognozebiT, Sobadobis Semcireba da
axalgazrdobis emigracia saqarTvelodan gamoiwvevs sapesio asakis mosaxleobis
ricxovnobis rogorc absolutur, ise fardobiT (xvedri wilis) zrdas.
44
statistikuri weliwdeuli 2009, Tb., 69-80. maCveneblebi motanilia saswavlo wlis
dasawyisisaTvis.
269
_ moswavleTa (studentTa) ricxovnoba 10 000 mcxovrebze gaangariSebiT’
_ specialistTa gamoSveba 10 000 mcxovrebze gaangariSebiT;
_ zogadsaganmanaTleblo dawesebulebebis moswavleTa ganawileba klasebis
mixedviT;
_ pedagogebis raodenoba zogadsaganmanaTleblo dawesebulebebSi;
_ sajaro skolebis moswavleTa ganawileba swavlebis enis mixedviT;
_ moswavleTa ganTesva sajaro skolebSi;
_ saxelmwifo saSualo profesiuli saganmanaTleblo dawesebulebebis
ricxvi da maTSi moswavleTa ricxovnoba swavlebis saxeebis (dRis da
dauswrebel ganyofilebebze) mixedviT;
_ kerZo saSualo profesiuli saganmanaTleblo dawesebulebebis ricxvi da
maTSi moswavleTa ricxovnoba;
_ saxelmwifo da kerZo saSualo profesiuli saganmanaTleblo
dawesebulebebi da maTSi moswavleTa ricxovnoba dargobrivi jgufebis
mixedviT;
_ saxelmwifo da kerZo umaRlesi saganmanaTleblo dawesebulebebis ricxvi
da maTSi studentTa ricxovnoba swavlebis saxeebis (dRis, saramos da
dauswrebel ganyofilebaze) mixedviT;
_ saxelmwifo da kerZo umaRlesi saganmanaTleblo dawesebulebebi da maTSi
moswavleTa ricxovnoba dargobrivi jgufebis mixedviT;
_ umaRlesi saganmanaTleblo dawesebulebebis profesor-maswavlebelTa
ricxovnoba;
_ doqturanturaSi miReba, doqturantebis ricxovnoba da gamoSveba.
ganaTlebis saerTaSoriso standartebis moTxovnebi Camoyalibebulia
ЮНЕСКО-s ganaTlebis saklasifikacio sistemiT. saqarTvelos ganaTlebis
sferoSi amJamad moqmed statistikur maCvenebelTa sistema daaxloebiT 60
procentiTaa harmonizebuli evropul standartebTan.45 ukanasknel wlebSi gvaqvs
Semdegi maCveneblebi.
cxrili 6.13
45
daviT kbilaZe, nino abesaZe, Sorena metreveli. statistika ekonomikasa da biznesSi. Tb.,
2008, gv. 597.
270
skolebis da umaRlesi saswavleblebis zogierTi maCvenebeli saqarTveloSi
2006/2009 wlebSi46
46
cxrili Sedgenilia: statistikuri weliwdeuli 2009, Tb., 69-70, 80.
271
Tavi 7. sagareo ekonomikuri urTierTobebis statistika
saleqcio sakiTxebi:
272
procesis mTavari etapebia. aqedan gamomdinare, sagareo ekonomikuri
urTierTobebis statistikis ZiriTadi amocanebia:
273
7.2. sagareo ekonomikuri urTierTobebis statistikaSi gamoyenebuli
ZiriTadi cnebebi, kategoriebi da maCvenebelTa sistema
274
7.3. sagareo vaWrobis oficialuri statistikis warmoebis mokle
meTodologia da praqtika saqarTveloSi*
-------------------------------------
275
statistikis erovnuli samsaxuri yovelTviurad iRebs saqarTvelos
finansTa saministros Semosavlebis samsaxuridan. amasTan, informacia
satransporto saSualebebiT vaWrobis Sesaxeb damatebiT miiReba Sss-is
momsaxurebis saagentodan, xolo bunebrivi airisa da eleqtroenergiis
eqsport-importis Sesaxeb _ Sesabamisad Sps ~saqarTvelos gazis
transportirebis kompania~-dan da Sps ,,saqarTvelos saxelmwifo
eleqtrosistema“-dan.
saqstati Semosavlebis samsaxuridan miRebuli informaciis safuZvelze
axorcielebs:
276
saqarTveloSi sagareo vaWrobis statistikis droiTi (dinamikuri)
mwkrivebi xelmisawvdomia 1995 wlidan, rogorc calkeuli qveynebis, ise
sasaqonlo nomenklaturis WrilSi.
monacemebi muSavdeba da sistematurad qveyndeba yovelTviuri
periodulobiT. 2012 wlidan saqstati axorcielebs eqspres informaciis
gavrcelebas saangariSo Tvis dasrulebidan me-16 dRes, romelic moicavs
eqsportis, importis, sagareo savaWro brunvisa da savaWro balansis
agregirebul monacemebs. rac Seexeba detalur informacias calkeuli
qveynebisa da sasaqonlo nomenklaturis WrilSi, is qveyndeba saangariSo
Tvis dasrulebidan 24-e dRes.
277
sagareo vaWrobis statistika Seiswavlis eqsport-importis rogorc
mTlian moculobas dinamikaSi, aseve calkeuli qveynebisa da maTi jgufebis
mixedviT (magaliTad, evrokavSiris qveynebi, Savi zRvis auzis qveynebi da
a.S.
278
importisa da eqsportis moculobebs Soris sxvaobas ewodeba sagareo
vaWrobis saldo, romelic mniSvnelovan maxasiaTebels warmoadgens
nebismieri qveynis sagareo vaWrobis analizSi. Tu am absolutur sidides
gavyofT mosaxleobis saSualo ricxovnobaze, miviRebT sagareo vaWrobis
saldos SefardebiT maCvenebels, romelic miuTiTebs sagareo vaWrobis
deficiturobis an proficiturobis mniSvnelovnebaze. igi ase gaiangariSeba
N
K saldo ,
S
sadac N aris sagareo vaWrobis saldos absoluturi sidide;
S - mosaxleobis saSualo ricxovnoba.
sagareo vaWrobis statistikur analizSi mniSvnelovan maCvenebels
warmoadgens importisa da eqsportis moculobis Tanafardoba. igi SeiZleba
gaviangariSoT 2 wesiT, kerZod: pirvel SemTxvevaSi importis moculoba
gaiyofa eqsportis sidideze, xolo meore SemTxvevaSi ki piriqiT. meore
wesis gamoyeneba mizanSewonilia im SemTxvevaSi, rodesac eqsportis
moculoba metia importis sidideze. am maCveneblebis gamoTvlis wesi
aseTia:
Im
K Tanaf. ;
E
sadac Im aris importis moculoba;
E - eqsportis sidide.
279
cxrili 1. saqarTvelos sagareo vaWroba
(mln aSS dolari)
საგარეო სავაჭრო
6444 7797 5634 6935 9247 10220
ბრუნვა
საქონლის
რეგისტრირებული 1232 1495 1134 1677 2189 2377
ექსპორტი
საქონლის
რეგისტრირებული 5212 6302 4500 5257 7058 7842
იმპორტი
საგარეო ვაჭრობის
-3980 -4806 -3367 -3580 -4869 -5465
სალდო
280
eqsporti importi savaWro brunva
maT Soris:
azerbaijani 626 854,9 26,4 633 541,8 8,1 1 260 396,7 12,3
ukraina 167 016,3 7,0 597 099,6 7,6 764 115,9 7,5
aSS 226 170,9 9,5 213 156,9 2,7 439 327,8 4,3
danarCeni
partniori
qveynebi -
sul 720 674,5 30,3 2 810878,8 35,8 3 531 553,4 34,6
281
oficialuri statistikuri monacemebiT, EU–sTan saqarTvelos sagareo
vaWrobis moculobamEUSeadgina 2 759,9 mln. aSS dolari, rac saqarTvelos
mTeli sagareo vaWrobis moculobis TiTqmis meoTxedi, anu 24,3 procenti
Seadgina. 10 wlis win ki, e. i. 2003 wels, analogiuri maCvenebeli iyo
TiTqmis mesamedi, anu 30,6 procenti. maSasadame, aRniSnuli periodisaTvis
EU–sTan saqarTvelos sagareo vaWrobis absoluturi moculobis zrdis
miuxedavad, misi SefardebiTi sidide, anu xvedriTi wili Semcirebulia.
282
procenti. pirvel 3 adgilzea azerbaijani, somxeTi da aSS. eqsportis
mTlian moculobaSi Semdegia EU-s qveynebi, romlebic 17 procents ikaveben.
maTgan pirvel 3 adgilze arian bulgareTi, italia da germania. garkveul
interess iwvevs 10 wlis winandeli monacemebi, rodesac eqsportis mTliani
moculobis mixedviT aseTi mdgomareoba dafiqsirda: 2003 wels
saqarTvelos eqsportis mixedviT umsxvilesi partniori qveynebis pirvel
aTeulSi EU-s wevri mxolod ori qveyana iyo (germania da gaerTianebuli
samefo), xolo importis mixedviT ki _ EU-s wevri 4 qveyana: germania,
gaerTianebuli samefo, safrangeTi da italia. sainteresoa is faqti, rom
2003 wels germaniisa da gaerTianebuli samefos savaWro brunvis
moculobam erTad (257,3 mln. aSS dolari) Seadgina evrokavSirTan
saqarTvelos mTliani savaWro brunvis naxevarze meti, anu TiTqmis 56
procenti.
2003 wels savaWro brunvis moculobis saSualo sididem evrokavSiris
wevr erT qveyanaze gaangariSebiT Seadgina 30,7 mln. aSS dolari (es
maCvenebeli gamoTvlilia martivi ariTmetikuli saSualos formuliT), anu:
y i
283
7.5. ucxouri investiciebis statistika
284
investiciebi aramaterialur aqtivebSi (kompiuteruli programuli
produqtebi, patentebi, licenziebi, samecniero-kvleviTi da sacdel-
sakonstruqtoro samuSaoebi da a. S.), aseve investiciebi materialuri
sabrunavi saSualebebis maragebis Sesaqmnelad.
285
kapitalis riskiani dabandeba ganpirobebulia wvrili firmebis
dafinansebiT axali teqnologiebis sferoSi.
informaciis wyaroebi
286
investiciebis ganxorcieleba didi finansuri efeqtis momtania
qveynisaTvis.
287
fuladi saSualebebis Semosavlebisa da gasavlebis, ZiriTadi
kapitalis Semosavlebisa da gasavlebis Sesaxeb.
288
investiciuri proeqtis efeqtianobis maCveneblebi SeiZleba
daiyos or ZiriTad jgufad: sawarmoo saqmianobis efeqtianobis
maCveneblebad da sawarmos finansuri mdgomareobis maCveneblebad.
289
sainvesticio riskis daxasiaTeba da misi regulirebis
SesaZleblobebi SeiZleba miRebul iqnes statistikuri mecnierebis
meTodebis gamoyenebiT. maT ricxvs miekuTneba aseve is meTodebi,
romlebic dafuZnebulni arian statistikuri gadawyvetilebis
Teoriaze (riskis Teoria) da statistikuri cdebis meTodi (e. w.
“monte-karlos” meTodi). statistikuri gadawyvetilebebis Teoria
saSualebas iZleva alternatiuli variantebidan arCeul iqnes
optimaluri sabazro strategia ganusazRvrelobis pirobebSi,
statistikuri dakvirvebis Sedegad miRebuli Sedegebis mixedviT.
optimalurad ki iTvleba is gadawyvetileba, romelic uzrunvelyofs
riskis minimizacias.
290
saqarTvelos erovnuli banki awarmoebs saqarTvelos safinanso
sferoSi, kerZod, komerciul bankebSi, sadazRvevo kompaniebsa da
mikrosafinanso organizaciebSi ganxorcielebuli pirdapiri ucxouri
investiciebis Sesaxeb informaciis Segrovebas, damuSavebas da
yovelkvartalurad saqstatisaTvis miwodebas.
sagareo ekonomikuri saqmianobis Sesaxeb statistikuri gamokvleva
amJamad moicavs saqarTvelos yvela regions (arakontrolirebadi
teritoriebis garda) da 2000-mde samewarmeo subieqts. gamosakvlev obieqtTa
SerCeva xorcieldeba Semdegi ZiriTadi kriteriumebis mixedviT:
- sawarmos hyavs ararezidenti damfuZnebeli;
- axorcielebs eqsport-importis operaciebs;
- ararezidentebisgan aqvs aRebuli sesxi an gacemuli maTze;
- depozitebi aqvs ganTavsebuli ararezident bankebSi;
- flobs ararezidenti sawarmos sawesdebo an saaqcio kapitalis 10%-s da
mets;
- ararezidentebs uwevs an maTgan iRebs momsaxurebas.
yovelkvartalurad xorcieldeba SerCeul sawarmoTa ganaxleba maTi
saqmianobisa da damfuZnebelTa klasifikaciis mixedviT.
pirdapiri ucxouri investiciebis ZiriTadi komponentebia: saaqcio
kapitali, reinvesticia da sxva kapitali.
1997 wlidan statistikuri monacemebi muSavdeba investori qveynebis
WrilSi. 2007 wlidan gamokvlevis instrumentarSi Sevida garkveuli
cvlilebebi, ramac saSualeba mogvca monacemebi dagvemuSavebina ekonomikis
seqtorebis WrilSi, rasac safuZvlad udevs sawarmoTa ZiriTadi
saqmianobis mixedviT dayofa. monacemTa sxvadasxva informaciuli wyaroebis
safuZvelze SesaZlebelia pirdapiri ucxouri investiciebis monacemTa
gaangariSeba informaciis wyaroebis mixedviT.
winaswari monacemebis gamoqveyneba xorcieldeba yovelkvartalurad
saangariSo periodis dasrulebidan 70-e dRes. oTxi kvartalis SejamebiT
291
miiReba winaswari wliuri monacemebi, romlis dazustebac warmoebs
wliuri gamokvlevis monacemebis safuZvelze momdevno wlis 15 agvistos.
dazustebuli monacemebi yovelTvis gansxvavebulia winaswarisagan. amis
erT-erTi yvelaze mTavari mizezi isaa, rom sawarmoebi waradgenen
dazustebuli mogeba-zaralis maCveneblebs.
winaswar da dazustebul monacemebs Soris sxvaoba dinamikaSi ar
warmoadgens iSviaTobas, radgan pirdapiri ucxouri investiciebi ar aris
mxolod fiqsirebul aqtivebSi ganxorcielebuli investicia. igi finansuri
kategoriaa da misi dadebiTi da uaryofiTi mniSvnelobac saerTaSoriso
meTodologiur CarCoebSi da standartebSi Tavsdeba.
zogadad pirdapiri ucxouri investiciebis Semcirebis mizezebi
SeiZleba iyos: ararezidentis mier wilis daTmoba rezidentisaTvis,
ararezidenti pirdapiri investoris reklasifikacia portfelis
investorad, rezidenti sawarmos mier ararezidenti pirdapiri investoris
mimarT arsebuli valdebulebebis Semcireba da sxva.
saqarTvelos statistikis erovnuli samsaxuris oficialuri
monacemebis mixedviT (konkretuli wyaro: statistikuri gamokvleva
„sagareo ekonomikuri saqmianobis Sesaxeb“), 2013 wlis II kvartalSi
ganxorcielebuli pirdapiri ucxouri investiciebis mixedviT umsxvilesi
seqtorebis wilma 96 procenti Seadgina. yvelaze meti pirdapiri ucxouri
investicia energetikis seqtorSi ganxorcielda da 66 mln. aSS dolari
Seadgina, rac mTliani pirdapiri ucxouri investiciebis 29 procentia.
meore adgilze imyofeba damamuSavebeli mrewveloba 59 mln. aSS dolariT,
xolo mesameze - transporti da kavSirgabmuloba 46 mln. aSS dolariT.
ekonomikis seqtorebis mixedviT 2013 wlis II kvartalSi
ganxorcielebuli pirdapiri ucxouri investiciebi procentulad ase
ganawilda:
- energetika 29%;
- damamuSavebeli mrewveloba 25%;
- transporti da kavSirgabmuloba 20%;
292
- mSenebloba 17%;
- safinanso seqtori 6%;
- ekonomikis sxva seqtorebi 3%.
293
avstria - 243,8 11,4 10,1 7,6
slovakeTi - - - 0,01 5,3
espaneTi - - 3,6 0,1 4,4
dsT-is qveynebidan 5
umsxvilesi investori
qveyana (2012 wlis mixedviT)
azerbaijani - 66,9 41,4 58,0 72,7
ruseTi 6,1 - 89,0 47,9 25,6
yazaxeTi - - 88,5 -16,6 11,8
yirgizeTi - - - 14,1 6,2
somxeTi - 0,4 -4,9 -16,5 3,1
295
(3,5 mlrd lari, 18,3%) - sabanko seqtoris, xolo danarCeni - sxva
seqtorebis.
296
(saqstatis praqtikidan gamomdinare). aseTi analizi xorcieldeba aseve
produqciis calkeuli jgufebis mixedviT da gamoiyofa umsxvilesi
sasaqonlo jgufebi eqsportisa da importis mixedviT. rogorc wesi,
ranJireba xdeba bolo (uaxlesi) monacemebis mixedviT.
297
qveynebis oficialuri samarTlebrivi gaerTianebis statusi, rogoricaa,
magaliTad, evrokavSiris qveynebi, damoukidebel saxelmwifoTa
Tanamegobrobis qveynebi, Savi zRvis auzis qveynebi da sxv. garda amisa,
SesaZlebelia dedamiwis kontinentebis mixedviT qveynebis dajgufebis
gamoyenebac, magaliTad, aziis qveynebi, afrikis qveynebi, amerikis qveynebi
da a. S.
maT Soris:
gaviangariSoT:
298
a) qveynebis jgufebis xvedriTi wili importis mTlian moculobaSi
(procentobiT);
b) qveynebis jgufebis mixedviT saSualo absoluturi matebani;
g) qveynebis jgufebis mixedviT jaWvuri zrdis tempebi (procentobiT).
amoxsna:
438,5
2006 weli - 100 51,3%;
855,3
473,1
2007 weli - 100 55,3%;
904,7
500,3
2008 weli - 100 58,5%;
995,0
481,8
2009 weli - 100 56,3%;
967,0
490,9
2010 weli - 100 57,4%.
986,5
299
rogorc miRebuli Sedegebi gviCvenebs, 2006-2010 wlebisaTvis
saqarTvelos importis mTlian moculobaSi yovelwliurad udidesi
xvedriTi wili, anu naxevarze meti evropis qveynebis jgufze modis.
300
amrigad, amerikis qveynebis jgufis mixedviT saSualo absoluturma
matebam 2006-2010 wlebisaTvis saqarTvelos importis mTlian moculobaSi
Seadgina weliwadSi saSualod 3,9 mln aSS dolari.
yi
Tzrd 100 .
yi 1
473,1
T2007 100 107,9%;
438,5
500,3
T2008 100 105,8%;
473,1
481,8
T2009 100 96,3%;
500,3
490,9
T2010 100 101,9%.
481,8
301
7.8. sagadasaxdelo balansis statistika
302
sagadasaxdelo balansis struqtura moicavs 2 ZiriTad nawils. esenia:
1) mimdinare operaciebis angariSi, anu mimdinare angariSi da 2) kapitalisa
da finansuri resursebis angariSi. mimdinare angariSSi aisaxeba saqonliTa
da momsaxurebiT sagareo vaWroba, Semosavlebi da mimdinare transfertebi.
kapitalisa da finansuri operaciebis angariSi moicavs kapitalur
transfertebTan da arawarmoebul arafinansur aqtivebTan dakavSirebul
operaciebs, agreTve finansuri operaciebis angariSs, romelic, Tavis mxriv,
4 konkretul kategorias aerTianebs (pirdapiri investiciebi, portfelis
investiciebi, sxva investiciebi da sarezervo aqtivebi).
303
literatura
Tb., 2012.
304
13. saqarTvelos statistikuri weliwdeuli. statistikis saxelmwifo
16. Экономическая статистика, Учебник (под. ред. Ю.Н.Иванова, ИНФРА. – М., 2007.
18. Essentials of Statistics for Business and Economics. David R.R. Anderson, Dennis J.
19. Hippmann H.-D. Statistik für Wirtschafts- und Sozialwissenschaftler. 2., korrigierte Auflage.
– Stuttgart, 1997.
20. Kazmier, J.L. Theory and Problems of Business Statistics. - New York, 1999.
305