Professional Documents
Culture Documents
Biologia1 PDF
Biologia1 PDF
n. kempbeli j. risi
ბიოლოგია. ნილ კემპბელი, ჯეინ ბ. რისი, მე-7 გამოცემა
ნილ კემპბელისა და ჯეინ რისის ‘ბიოლოგია’ განუმეორებელია, როგორც ბიოლოგიის ყველაზე წარმატებული
სახელმძღვანელო მსოფლიოში. მან 4 მილიონზე მეტი სტუდენტი დააინტერესა ამ დინამიური და აუცილებელი
დისციპლინით. ავტორებმა ყოველი თავი ხუთი-ექვსი დიდი იდეის კონცეპტუალურ ჩარჩოზე ააგეს. მიმოხილვა
სტუდენტთა ინტერესს იწვევს და თავის დარჩენილი ნაწილის გასაცნობად საფუძველს ამზადებს. თავის
ბოლოს შესამოწმებელი კითხვები მოსწავლეს ცოდნის შემოწმების საშუალებას აძლევს. აქვე მოცემულია კითხვა
მეცნიერული კვლევისათვის, რომელიც სტუდენტებისაგან მეცნიერული კვლევის უნარ-ჩვევების კონკრეტული
თავის შინაარსთან მიმართებაში გამოყენებას მოითხოვს.
Authorized translation from the English language edition, entitled BIOLOGY, 7rd Edition, ISBN 080537146X, by CAMPBELL
NEIL A., and REECE, JANE B., published by Pearson Education, Inc, publishing as Benjamin Cummings, Copyright © 2005
All rights reserved. No part of this book may be reproduced or transmitted in any form or by any means, electronic
or mechanical, including photocopying, recording or by any information storage retrieved system, without permission
from Pearson Education, Inc. GEORGIAN language edition published by ILIA CHAVCHAVADZE STATE UNIVERSITY,
Copyright © 2007.
ყველა უფლება დაცულია. დაუშვებელია Pearson Education, Inc.-ის ნებართვის გარეშე წიგნის რომელიმე ნაწილის
ნებისმიერი ფორმით გამოყენება. ქართულ ენაზე გამოიცა ილია ჭავჭავაძის სახელმწიფო უნივერსიტეტის მიერ,
საავტორო უფლება © 2007.
ISBN 978-9941-9116-4-4
2
biologia
nil kempbeli
jein risi
3
S i n a a r s i
1.1 biologebi ikvleven sicocxles mikroskopu meurneobaze. molekuluri biologia qmnis kvlevis axal
lidan globalur donemde saSualebebs iseT gansxvavebul sferoebSi, rogoricaa
1.2 biologiuri sistema gacilebiT rTulia, anTropologia da kriminalistika. evoluciuri biolo-
vidre misi Semadgeneli nawilebis jami gia da neirobiologia cvlis Sexedulebebs fsiqologiasa
1.3 biologebi sicocxles saxeobaTa mTel da sociologiaze. axali modelebi ekologiaSi exmareba
mravalferovnebaSi ikvleven sazogadoebas garemos dacviTi RonisZiebebis Catare-
1.4 evoluciis Sedegia, rom sicocxle erT iania baSi, da bunebis iseTi movlenebis winaswarmetyvelebaSi,
da amave dros mravalferovani rogoricaa globaluri daTboba, misi mizezebi da Sede-
1.5 biologebi sicocxlis Sesaswavlad kvlevis gebi. es mxolod ramdenime magaliTia, Tu ra rols asru-
sxvadasxva meTods mimarTaven lebs biologiis codna Cvens yofaSi.
1.6 Temebi, romlebic biologiuri koncefciebis fenomeni, romelsac sicocxles vuwodebT, erTi
safuZvels qmnian SexedviT martivi gamosacnobia. TiTqmis yvela bavSvma
icis, rom ZaRli, mweri an mcenare, kerZod, gvimra,
romelic am wignis garekans amSvenebs (suraTi 1.1), aris
Sesavali cocxali, qva ki _ aracocxali. Cven vcnobT cocxal
organizms mis qcevaze dakvirvebis saSualebiT 1.2
warmatebebis epoqa biologiaSi suraTze gamoxatulia zogierTi is Tviseba da procesi,
1.1
kopuli ujredidan; rogor gardaqmnis mcenare mzis
sinaTlis energias sakvebis qimiur energiad; rogor
koncefcia
muSaobs adamianis goneba; rogor ukavSirdebian erTma-
neTs sicocxlis sxvadasxva formebi biologiur sazoga-
doebebSi, magaliTad, tyeSi an marjnis rifebSi; rogor biologebi ikvleven sicocxles
ganviTarda pirveli mikrobebidan dedamiwaze sicocxlis
aseTi mravalferovneba. rac ufro meti viciT sicocxlis mikroskopulidan globalur
Sesaxeb, miT ufro momxibvleli warmoCndeba igi. erTi
sakiTxis Seswavlis progress Tan sdevs mravali axali
donemde
SekiTxva da ase daatyvevebs mraval cnobismoyvare gon- sicocxlis Seswavla iwyeba organizmis Semadgeneli
ebas saukuneebis manZilze. biologia umTavresad sicocx- molekulebisa da ujredebis donidan da vrceldeba mTel
lis arsis Sesaxeb amouwurav SekiTxvebze pasuxis Ziebaa. planetaze sicocxlis Seswavlis donemde. davyoT es didi
didia Tanamedrove biologiis gavlena sxva mecniere- masala biologiuri organizaciis sxvadasxva doneebad.
bebze. genetikasa da ujredul biologiaSi Catarebuli biologiuri organizaciis ierarqia. warmoidgineT,
kvlevebi cvlis Cvens Sexedulebas medicinasa da soflis rom vuyurebT dedamiwas kosmosidan, sul ufro va
4
(a) mzesumziris yvavilis gadidebul (b) evoluciuri adaptacia. suraTze Cans ramdenad
suraTze asaxulia sicocxlisTvis Znelia zRvis cxenis danaxva bunebriv saarsebo garemoSi.
damaxasiaTebeli maRal organize- aseTi adaptacia TaobaTa ganmavlobaSi im individebis (g) pasuxi garemos zemoqmedebaze. ven-
buli struqtura warmatebuli reproduqciis meSveobiT yalibdeboda, eras buziWerias foToli mwerebisTvis
romelTa memkvidreobiTi niSan-Tvisebebi saukeTesod xafangia. es foToli swrafad ikeceba
iyo saarsebo garemosTAn misadagebuli. garemo faqtoris gavlenis sapasuxod.
am SemTxvevaSi gaSlil foTolze nemsi-
ylapias dajdomis gamo.
didebT Cven win gadaSlil suraTs, raTa ufro axlos davacqerdeT (1.3) suraTebs. pirvel suraTze moce-
davinaxoT sicocxle dedamowaze. Cveni samiznea kanada, mulia, Tu rogor gamoiyureba dedamiwa da misi mwvane
kerZod ontarios tye. mikroskopisa da sxva xelsawyoe- safari kosmosidan. Tu suraTis masStabs TandaTan gavz-
bis meSveobiT unda SeviswavloT nekerCxlis foTlis rdiT (ixileT momdevno suraTebi), davinaxavT qloro-
agebuleba molekulur donemde. suraTi. 1.3. fotoilus- filis calkeul molekulasa da mis agebulebas.
traciebi da danomrili teqstebi asaxavs am mogzaurobas dasawyisisaTvis SevCerdeT sicocxlis or struqtu-
sicocxlis umcires donemde. isini gagviZRvebian biolo- rul doneze _ ekosistemursa da ujredulze.
giuri organizaciis doneebis siRrmisken.
5
suraTi 1.3.
4. populacia: populacia Sedgeba erTi da igive saxeobis yvela individisgan, romelsac garkveuli teritoria uWiravs. magaliTad ontari-
os tyeSi gvxvdeba Saqriani nekerCxlis populacia da amerikuli Savi daTvebis populacia. axla SegviZlia davazustod Tanasazogadoebis
ganmarteba: Tanasazogadoeba im populaciebis erTobliobaa, romlebic gansazRvrul teritoriaze binadroben.
5. individualur cocxal arsebebs organizmebs uwodeben. nekerCxlis calkeuli xe an sxva nebismieri mcenare aris organizmi. tyis yoveli
binadari aseve aris organizmi, magaliTad, bayayi, ciyvi, daTvi, mweri. niadagi uxvad aris dasaxlebuli mikroorganizmebiT, magaliTad,
baqteriebiT.
6. organoebi da organoTa sistemebi. rTuli organizmebis agebulebis Seswavlisas vamCnevT sicocxlis struqturul ierarqias. nekerCxlis
foToli - organos magaliTia. misi sxeuli ori an meti qsovolisgan Sedgeba (kerZod, Tu romeli qsovilebisgan, Semdgom gavecnobiT). Rero da
fesvi aseve mcenaris organoebia. adamianis organoebis magaliTebia: tvini, guli, Tirkmelebi. adamianisa da sxva rTuli agebulebis cxove-
lebSi organoebi qmnian organoTa sistemebs. yoveli sistema Sedgeba organoTa erTobliobisgan, sadac yvela erTad, gansazRvrul funqcias
asrulebs. magaliTad adamianis saWmlis momnelebeli sistema Sedgeba iseTi organoebisgan, rogoricaa: ena, kuWi, nawlavebi da sxv.
7. qsovilebi. Semdeg safexurze foTlis qsovilebis dasanaxad gvWirdeba mikroskopi. foToli (marcxena naxatze) ganivadaa gadaWrili. foT-
lis SigniT Cans ujredovani qsovili (suraTis zeda nawili), romelic fotosinTezis mTavari adgilia. fotosinTezi aris procesi, romlis
drosac sinaTlis energia gardaiqmneba Saqris an sxva sakvebis qimiur energiad. foTlis Wrilze dakvirvebisas aseve SegviZlia davinaxoT
mozaikuri qsovili, romelsac `epidermiss~ uwodeben (suraTis qveda nawili) _ es aris foTlis zedapiris `kani.~ epidermiss gaaCnia forebi.
forebis saSualebiT naxSirorJangi aRwevs foTlis SigniT _ qsovilSi, sadac fotosinTezi mimdinareobs. am masStabiT gadaRebul fotoze
Cans, rom yovel qsovils ujreduli struqtura aqvs. nebismieri qsovili msgavsi ujredebis erTobliobaa.
6
8. ujredi. ujredi aris cocxali organizmis struq-
turisa da funqciis ganmsazRvreli ZiriTadi
erTeuli. baqteriebis umetesoba da iseTi orga-
nizmebi, rogoricaa ameba, erTujrediania. sxva 8
organizmebi, magaliTad, mcenareebi da cxovelebi,
mravalujredebianebia. gansxvavebiT erTujre-
diani organizmebisgan, sadac erTi ujredi yvela
sasicocxlo funqcias asrulebs, mravalujredi-
an organizmebSi specializebul ujredebs Soris
funqciebi dayofilia. adamianis sxeuli Sedgeba
uamravi sxvadasxva tipisa da daniSnulebis ujre-
disgan, maT Soris kunTovani da nervuli ujre-
debisgan, romlebic erTiandebian sxvadasxva spe-
9 10
7
7
sinaTle ravlebis yvela formas. (suraTi 1.5). ada-
mianis moZraobisa da fiqris unari damyare-
bulia kunTovani da nerv uli ujredebis
ekosistema aqtivobaze. iseTi rTuli procesi, rogori-
caa naxSirbadis mimoqceva (sicocxlisTvis
aucil ebeli qimiuri elementi), ujredebis
aqtivobis Sedegia. sicocxlisTvis umniS-
producentebi (mcena- vnelovanesi procesi _ fotosinTezi mim-
reebi da sxva mafotosin- dinareobs mcenaris foTlis ujredebSi
Tezirebeli organizmebi)
arsebul qloroplastebSi Tanamedrove bi
ologiis mTavari amocanaa, Tu rogor cxo
velqmedebs ujredi.
siTbo
8
iTaa Cawerili nukleotidebis meSveobiT,
ra principiTac vawyobT anbanis asoebs sx-
vadasxva mniSvnelobis mqone sityvebis mis-
aRebad. magaliTad, sityva ia da sityva ai
Sedgeba erTi da imave asoebisgan, magram am
sityvebs sxvadasxva mniSvneloba aqvT. bib-
lioTekebSi inaxeba uamravi informacia,
romelic kodirebulia (Cawerilia) wignebSi
anbanis asoebis meSveobiT. nukleotidebi
SegviZlia warmovidginoT, rogorc memkvi-
druli informaciis Casawerad arsebuli
asoebi. oTxi gansxvavebuli nukleotidi
oTxi asos rolSia. am asoebis gadajgufebis
meSveobiT genSi Cawerilia garkveuli in-
formacia. geni SeiZleba aseulobiT an aTa-
seulobiT nukleotids Seicavdes. baqte-
riuli ujredis erT–erT genSi Cawerili suraTi 1.5 tritonis filtvis ujredi iyofa or ufro mcire ujredad, romle-
informacia SeiZleba gadaiTargmnos, ro- bic gazrdis Semdeg isev daiyofian.
gorc `Seqmeni wiTeli pigmenti~. adamianis
erT-erT genSi Cawerilia hormon insulinis sicocxlis yvela forma erTi da imave principiTaa
asagebad saWiro informacia. kodirebuli. nukleotidebis garkveuli Tanmimdevroba
zogadad rom vTqvaT, genebis umetesoba flobs in sxvadasxva organizmisTvis erTi da imave informaciis
form acias cilebis didi mol ekulebis, agebis Sesax eb. matarebelia. organizmebis gansxvavebas ganapirobebs
ujredi mTEli sicocxlis manZilze uamrav cilis mo nukleotidebis Tanmimdevrobis sxvadasxvaoba. imis
lekulas aSenebs. genis gaswvriv ganlagebuli nukleoti gamo, rom genetikuri kodi universaluria, SesaZlebelia
debis garkveuli Tanm imdevroba kodia calkeuli cilis erTi saxeobis ujredma Seqmnas iseTi cila, romelsac
mol ekulisTvis. yov el cilas ujredSi mxolod misTvis Cveulebriv sxva saxeobis ujredi qmnis. erT-erTi aseTi
niSandoblivi zoma da funqciebi aqvs. erT-erTi cila cila, romelic xelovnurad miiRes samedicino miznebi-
Sedis kunT ovani ujredis SekumSavi aparatis Sedgenlo- sTvis iyo, adamianis insulini. adamianis insulinis Ses-
baSi, meo re antisxeulia (organizmis damcavi sistemis aqmnelad gamoiyenes baqteria, romelSic Seiyvanes ada-
nawili, romelic icavs mas sxvadasxva daavadebebisgan). mianis insulinis geni.
zogi cila enzimia, (katalizatori anu ujredebSi mimdi- genetikuri informaciis mTel `biblioTekas~ ro
nare qimiuri reaqciebis damaCqarebelia). ujredis TiTq- melsac organizmi memkvidreobiT iRebs genoms uwode-
mis yvela sasicocxlo funqcia erTi an ramdenime cilis ben. adamianis yoveli ujredis qromosomebi qmnian ge-
monawileobiT xorcieldeba. dnm memkvidruli informa- noms, romlis sigrZe daaxloebiT 3X109 nukleotiduri
ciis mflobelia, magram cilebi ujredis saSenebi masa- wyvilis tolia. erTi nukleotidi sididiT anbanis asos
laa. ujredis funqcionirebac cilebzea damokidebuli. toli rom yofiliyo, genetikuri kodis Casawerad da
spermatozoidi
ganayofierebuli kvercxujredi
orive mSoblisgan miRebuli dnm-iT.
kvercxujredi
Cvili, romelsac orive mSoblisgan
miRebuli niSnebi aqvs.
suraTi 1.6 memkvidreobiT miRebuli dnm warmarTavs organizmis
ganviTarebas.
9
birTvi
dnm
10
zemoT Cven visaubreT (1.3) biologiur mravalfe vali. biologiis momavali imis SecnobaSia, Tu rogor
rovnebaze. prokariotebi da eukar iotebi am mraval- funqcionireben (moqmedeben) mTlianobaSi biologiuri
ferovnebis magaliTia. sistemebi.
axla gadavxedoT biologiuri rigebis ierarqias bi-
ologiis im mimarTulebis gamoyenebiT, romelsac siste-
biologiuri sistemis axali
mur biologias uwodeben.
(sistemuri) Tvisebebis warmoSoba
1.2
Tvisebaa.
biologiuri organizaciis ufro maRal doneze – eko-
koncefcia
sistemur doneze – naxSirbadis mimoqceva damokidebu-
lia sxvadasxva organizmis urTierTkavSirze, romlebic
biologiuri sistema gacilebiT urTierTqmedeben erTmaneTTan, niadagTan da haerTan.
sistemuri Tvisebebi marto sicocxlisTvis ar aris
rTulia, vidre misi Semadgeneli damaxasiaTebeli. Cven SegviZlia SevamCnioT nebismieri
nawilebis erToblioba manqanis an instrumentis detalebis urTierTganla-
gebis mniSvneloba martiv magaliTze: SevadaroT yuTi,
`mTeli ufro rTulia, vidre misi Semadgeneli na
sadac velosipedis yvela detali devs da TviT velo-
wilebis jami” - cnobili gamoTqmaa. mTelis Semadgeneli
sipedi. grafiti da almasi orive naxSirbadisgan Sedgeba,
nawilebis urTierTganlageba qmnis rTul struqturas,
maTi Tvisebebi ki _ savsebiT gansxvavebuli. es imiTaa
romelsac sistemas uwodeben. biologiuri sistemis mag-
gamowveuli, rom naxSirbadis atomebis ganlageba nax-
aliTebia ujredi, organizmi da ekosistema. imis gas-
Sirsa da almasSi gansxvavebulia. aracocxali bunebis-
agebad, rogor muSaobs aseTi sistema, sakmarisi ar aris
gan gansxvavebiT, cocxali biologiuri sistemebi Zalian
gvqondes misi Semadgeneli nawilebis sruli CamonaT-
rTulia. amis gamo cocxali bunebis sistemuri Tvisebebi
gansakuTrebiT sainteresoa Sesaswavlad.
11
reduqcionizmis siZliere genas. sistemuri biologiis mizania mTliani biolo-
giuri sistemebis cvalebadi qcevis modelireba. kargi
da sisuste modeli biologebs saSualebas miscems iwinaswarmetyve-
sicocxlis rTuli organizaciis gamo, mecnierebi, rom- lon, Tu rogor imoqmedebs sistemis erTi an meti Semad-
lebic biologiur sistemebs swavloben, awydebian prob- geneli nawilis cvlileba mTel sistemaze da mis Semad-
lemas. erTi mxriv ar SeiZleba rTuli organizmi Seviswav- genel sxva nawilebze. magaliTad, rogor imoqmedebs
loT misi nawilebad daSlis meTodiT. Tu mas davSliT, kunTis ujredSi kalciumis koncentraciis odnavi zrda
is Sewyvets funqcionirebas anu daiRupeba. Semadgenel im cilebze, romlebic aregulireben kunTis SekumS-
nawilebad daSlili ujredi, ujredi aRaraa. nawilebad vas? rogor imoqmedebs wnevis damwevi wamali adamianis
daSlili cocxali sistemis meSveobiT ver SeviswavliT organizmis sxva organoebis funqcionirebaze? iqneb
mis funqcionirebas. meore mxriv, iseTi rTuli sistemis, mas uaryofiTi efeqtic aqvs da is azianebs sxva orga-
rogoricaa organizmi an ujredi, Seswavla SeuZlebelia, noebs? rogor imoqmedebs marcvlovani kulturebis
Tu mis Semadgenel nawilebs ar SeviswavliT. am problemis gadaWarbebuli morwyva mcenareebis mier niadagidan
gadawyvetaSi gvexmareba reduqcionizmi. reduqcionizmi saWiro mineralebis SeTvisebasa da adamianis kvebisTvis
– rTuli sistemis dayvanaa ufro martiv, (gamosakvlevad aucilebeli cilebis maragis Seqmnaze? rogor Secvlis
ufro advil) Semadgenel nawilebamde. biologiur kvl- ekosistemas da mTel biosferos atmosferoSi naxSiror-
evaSi aseTi xerxi Sedegiania. magaliTad, jeims uotsonma Jangis koncentraciis TandaTanobiTi zrda? sistemuri
da frensis krikma 1953 wels ujredidan gamoyves dnm-is biologiis mizania am globalur kiTxvebze pasuxis gace-
molekula. am molekulis Seswavlisas mividnen daskvnamde, ma.
rom is memkvidreobiTobis qimiuri safuZvelia. sistemurma biologiam unda Seiswavlos sicocxle
uotsonisa da krikis aRmoCenidan TiTqmis naxevari yvela organizaciul doneze. am dargis pionerebi iyvnen
saukunis Semdgom, 2001 wels, mkvlevarTa saerTaSoriso ekosistemis mklevarebi, romlebmac 1960 wels mlaSe Wao-
gundma gamoaqveyna adamianis genomis Semadgeneli 3.109 bebisa da sxva ekosistemebis SemadgenlobaSi Semavali
nukleotiduri wyvilis Tanamimdevroba (suraTi 1.9). maT saxeobebis da bunebis aracocxali komponentebis urT-
mravali sxva saxeobebis genomis gaSifrvac anu nukleo- ierTmoqmedebis modeli Seqmnes. ufro adre, biologebi,
tidebis Tanamimdevrobis dadgenac moaxerxes) presam da romlebic adamianis da sxva organizmebis fiziologias
msoflio liderebma aRiares adamianis genomis proeqti, (funqcionirebas) swavlobdnen, Seqmnes sxvadasxva orga-
rogorc yvela drois udidesi mecnieruli miRweva. ma- noebis mier sisxlSi Saqris koncentraciis regulirebis
gram gansxvavebiT adrindeli miRwevebisagan, rogori- modeli. organizmebisa da ekosistemebis aseTi mod-
caa astronavtebis mTvareze daSveba, adamianis genomis elebis Seqmna imisTvis aris saWiro, rom warmovidginoT
gaSifvra, mxolod udidesi samuSaos dasawyisia. kvlevebi am sistemebis reaqcia cvalebad pirobebze.
grZeldeba, mecnierebi swavloben aTasobiT genis funq- Tanamedrove sistemuri biologiis meSveobiT da gen-
cionirebas da funqcionirebis Sedegad miRebul cilebs. omis gaSifrvis Sedegad mkvlevarebma SeZles sicocxlis
amJamad mkvlevarebi ikvleven miliardobiT molekulis Seswavla ujredul da molekulur doneze. dagrovda
koordinirebul moqmedebas ujredisa da mTliani orga- didZali masala genomis Sedgenlobisa da cilebis fun-
nizmis ganviTarebis da cxovelmoqmedebis uzrunvelyo- qcionirebis Sesaxeb. magaliTad, 2003 wels mkvlevarTa
faSi. am kvlevebis qvakuTxedia sistemuri biologia. didma jgufma gamoaqveyna cilebis urTierTqmedebis
sqema drozofilas (xilis buzis, kvlevis popularu-
li obieqtis) ujredebSi. modeli efuZneba monacemTa
sistemuri biologia
uzarmazar bazas - aTasobiT Seswavlil cilasa da maTi
biologia gadadis ganviTarebis axal saintereso urTierTqmedebis meqnizmebs sxva cilebTan. magaliTad,
etapze. mravali mklevari sicocxlis sistemuri Tvise-
cila A marTavs da cvlis C da D cilebis aqtivobas, rom-
bebis amosaxsnelad mimarTavs kvlevis axal strat-
lebic Semdeg moqmedeben sxva cilebze.
egiebs. mecnierebi iRrmaveben codnas biologiuri sis
sistemuri strategiis safuZvlebi sakmaod martivia.
temis Semadgeneli nawilebis, magaliTad, ujredebis
upirveles yovlisa, saWiroa mTelis rac SeiZleba meti
funqciur kavSirze. kvlevis principis aseTi cvlileba
Semadgeneli nawilis, magaliTad, yvela Seswavlili genisa
SeiZleba martiv magaliTs SevadaroT: vTqvaT, quCis
da ujreduli cilis aRwera. Semdeg saWiroa imis dadgena,
kuTxeSi vdgavarT da vakvirdebiT moZraobas. erTi qu-
rogor muSaobs am sistemaSi misi TiToeuli Semadgeneli
Cis kuTxidan moZraobaze dakvirvebiT ver gamovitanT
nawili sxva nawilebTan urTierTkavSirSi. drozofilis
daskvnas moZraobaze mTel qalaqSi. Tu moZraobas da-
ujredTa cilebis SemTxvevaSi jer unda SeviswavloT
vakvirdebiT im simaRlidan, saidanac moCans mTeli qa-
yvela cila, Semdeg am cilebis urTierTkavSirebi. kom-
laqis quCebi, am quCebze momxdari ubeduri SemTxvevebi,
piuterisa da Tanamedrove programebis meSveobiT Sesa-
ganaTeba, moZraobis maregulirebeli niSnebi, SevZlebT
Zlebelia mravali mkvlevaris monacemebis gaerTianeba da
qalaqSi transportis moZraobis erTiani suraTis dad-
sistemuri qselis modelis Seqmna (sur. 1.10).
12
suraTi 1.10 . ujreduli cilebis urTierTmo- gare membrana da ujredis zedapiri
qmedebis sistemuri sqema. am diagramaze asaxulia
ujredi
3500 proteini (wertili) da maTi urTierTqmedebis citoplazma
sqema (xazebi akavSireben cilebs) biologiuri
sistemis Semswavleli mecnierebi, monacemTa
birTvi
uzarmazar bazaze dayrdnobiT, qmnian ujredis
Semadgeneli cilis molekulebisa da ujredSi am
molekulebis urTierTqmedebis modelebs. am mod-
elebis Seqmnis mTavari mizania prognozi, Tu ro-
gor aisaxeba, magaliTad, erTi cilis aqtivobis
zrda ujredis sxva molekulebze da ra damatebiT
cvlilebebs gamoiwvevs is. aseTi modelebis Seqm-
nis erT–erTi sasargeblo Sedegi aris samkurnalo
preparatebis moqmedebis efeqtebis prognozi.
marTalia, sistemuri biologiis ZiriTadi idea mar- li programis (sistemuri biologiisa da gamoTvliTi
tivia, magram TviT biologiuri sistemebi Zalian rTu- biologiis) farglebSi. sistemuri biologiis mkvlev-
lia. mkvlevarebma biologiuri sistemebis Sesaswavlad arTa am da sxva jgufebSi xdeba sxvadasxva specialo-
SearCies sami mTavari meTodi: bis mqone mkvlevarebis: inJinrebis, medikosebis,
qimikosebis, fizikosebis, maTematikosebis, progra
maRalteqnologiuri meTodi. warmateba sistemur mistebisa da biologebis gaerTianeba rTuli kvle
biologiaSi damokidebulia didi moculobis monace- vebis Casatareblad.
mebis miRebis SesaZleblobasa da am monacemebis da-
muSavebis siswrafeze. megamonacemebis _ koleqciis bevri cnobili mecnieri awarmoebs kvlevebs siste-
Segrovebisa da damuSavebis aseT meTods `maRalte- mur biologiaSi. magram dRemde molodini Warbobs re-
qnologiurs~ uwodeben. dnm-sekvenatorebi, danad- alur miRwevebs. amave dros sistemuri biologia Tan-
garebi, romelTa daxmarebiTac adamianis genomis daTanobiT ikrefs Zalas. is gavlenas axdens kiTxvebze,
proeqti ganxorcielda maRalteqnologiuri danad- romlebic mecnierebs kvlevis dros uCndebaT da TviT
garebis magaliTia (naxeT suraTi 1.9) am kvlevebze. mecnierebi biologiuri sistemebis fun-
bioinformatika – monacemTa uzarmazari bazebi Se qcionirebis axsnas cdilobdnen didi xniT adre, sanam
iqmna maRali teqnologiebis daxmarebiT. am monacem- gaCndeboda Tanamedrove teqnologiebi. aTwleulebis
Ta damuSaveba xdeba kompiuteris, Tanamedrove pro- win biologebi swavlobdnen im gzebs, romelTa meSveo-
gramebisa da maTematikuri modelirebis meSveobiT. biT xdeba iseTi rTuli sistemebis, rogoricaa ujredi,
am xelsawyoebisa da meTodebis gareSe Tanamedrove organizmi an ekosistema, funqcionirebis regulacia.
biologiaSi sruli qaosi iqneboda. bioinformatikis
axali mimarTulebis meSveobiT miRebuli monaceme- biologiuri sistemis regulacia
bidan Yxdeba sasargeblo informaciis gamoyofa sim-
ukukavSiris meSveobiT
ravlidan maTi damuSavebis Sedegad. am mimarTulebis
meSveobiT swavlobdnen dnm–Si nukleotidur Tan- zogierTi biologiuri sistemebis muSaobisas moq-
mimdevrobas da adgenen cilebis urTierTqmedebis medebs sabazro ekonomikis msgavsi modeli. magaliTad,
sqemas. internetis saSualebiT SesaZlebeli gaxda roca Tqven varjiSobT kunTovan ujredebs sWirdeba
gafantuli monacemebis Tavmoyra. meti energia, vidre mosvenebul mdgomareobaSi. kunTis
sxvadasxva mecnieruli disciplinis warmomadgen- ujredebSi izrdeba Saqris molekulebis moxmareba, rac
lebis gaerTianeba saerTo miznisTvis. 2003 wels maTTvis energiis wyaroa. piriqiT, roca Tqven isvenebT,
Hharvardis samedicino skolaSi Seiqmna sistemuri sxva qimiuri reaqciebis meSveobiT zedmeti Saqari gar-
bio logiis departamenti. es pirveli departamenti daiqmneba nivTierebad, romelic sawvavi maragis (ener-
iyo, romelic Seiqmna bolo oci wlis ganmavlobaSi. giis wyaros) saxiT grovdeba organizmSi.
masaCusetis teqmnologiur institutSi sxvadasxva iseve, rogorc ujredSi mimdinare qimiuri reaqciebis
departamentis 80 wevri gaerTianda fakultetis axa- umetesobas, reaqciebs, romleTa Sedegad xdeba Saqris
13
uaryofiTi
ukukavSiri
enzimi 1 enzimi 1
enzimi 2
enzimi 3
1.2
ukukavSiris dros reaqciis saboloo produqtis Warbi
raodenoba uaryofiTad moqmedebs reaqciaze anu anelebs koncefcia Semowmeba
mas (suraTi 1.11). magaliTad, ujredSi Saqris daSlisas
1. sistemuri Tvisebebis principis gamoyenebiT axse-
miRebuli qimiuri energia inaxeba qimiuri nivTierebis
niT kavSiri winadadebasa da mis Semadgenel anba-
_ atf-is saxiT. atf-is Warbi raodenoba ujredSi moq-
nis asoebs Soris.
medebs atf-is sinTezze da blokavs enzims, romlis gar-
2. rogor uwyobs xels maRalproduqtiuli teqnol-
eSe misi sinTezi ar iwyeba.
ogiebi bioinformatikas?
arsebobs biologiuri procesebi, romelTa regu-
3. roca tualetis wylis avzi wyliT ivseba, wyali aR-
lacia xdeba dadebiTi ukukavSiris meSveobiT. es ufro
wevs garkveul dones da sarqveli, romelic icavs
iSviaTi movlenaa, vidre uaryofiTi ukukavSiri. dadeb-
avzs gadavsebisgan avtomaturad ixureba. ra tipis
iTi ukukavSiris dros reaqciis saboloo produqti aC-
regulaciasTan gvaqvs saqme am aracocxal siste
qarebs reaqciis msvlelobas. sisxlis Trombis warmo-
maSi?
qmna Wrilobis adgilas amis magaliTia. sisxlZarRvis
14
saxeoba gvari ojaxi rigi klasi tipi samefo domeni
Ursus
americanus
(amerikuli
Savi daTvi)
daTvi
daTvisebrTa
mtaceblebi
ZuZumwovrebi
xerxemlianebi
1.3
eukariebi
koncefcia
15
rxemali aqvs) da 1000000 mwers (isini sicocxlis cno- samefos monera erqva. axalma gamokvlevebma cxadyo, rom
bili formebis naxevarze mets Seadgenen). mkvlevarebi baqteria da arqea miekuTvnebian prokariotuli orga-
yovel wels aTasobiT saxeobebs aRweren. savaraudoT nizmebis or sakmaod gansxvavebul formas. dawvrilebiT
saxeobebis saerTo raodenoba 10-dan 20 milionamde sxvaoba maT Soris ganxiluli iqneba 27-e TavSi.
meryeobs. sicocxlis didi mravalferovneba afarToebs yvela eukariotul organizms (organizmi, romel ic
biologiuri kvlevis farglebs (suraTi 1.13). eukariotuli ujredebisgan Sedgeba) amJamad aerTiane-
ben ramdenime samefod _ eukaria domenis farglebSi
saxeobaTa gaerTianeba jgufebad. (suraTi 1.15.) xuT samefod dayofisas erTujredian
eukariotebs _ protozoebs aerTianebdnen calke same-
mTavari idea foSi, romelsac protista erqva. bevri biologi Tvli-
rogorc Cans sxvadasxva sagnebis dajgufeba msgavsi da, rom am samefoSi unda Sediodes mravalujredebiani
niSnebis mixedviT adamianis Tvisebaa. magaliTad, musi- formebic, magaliTad, zRvis wyalmcenareebi, romle-
kaluri Canawerebi SeiZleba davalagoT Semsruleblebis bic zogi erTujrediani protistebis axlo naTesavebia.
gvarebis mixedviT. Semdeg sxvadasxva Semsruleblebi bolo taqsonomiuri gamokvlevebis Sedegad mividnen im
gavaerTianoT ufro farTo kategoriebSi, rogoricaa: daskvnamde, rom protistebis samefo unda daiyos kidev
sacekvao musika, savarjiSo musika, saopero musika, ramdenime samefod. protistas am samefoebTan erTad,
Tanamedrove musika. msgavsi saxeobebis gaerTianeba domeni eukaria moicavs mravalujrediani eukariotebis
jgufebad biologiaSic imave principiT xdeba. roca vam- kidev sam samefos. es samefoebia: mcenareebi, sokoebi da
bobT ciyvi an pepela, gvesmis, rom TiToeuli moicavs cxovelebi. am sam samefos erTmaneTisgan asxvaveben sx-
mraval saxeobas. es cnebebi SegviZlia gavaerTianoT vadasxva niSnis, magaliTad, kvebis tipis mixedviT. mcena-
ufro farTo kategoriebad, rogoricaa mRrRnelebi reebi fotosinTezis gziT TviTon warmoqmnian sakuTar
(romlebSic Sedis ciyvi) an mwerebi (romlebSic Se- Saqars da sxva maTTvis saWiro sakvebs. sokoebis umete-
dis pepela). taqsonomia biologiis ganxraa, romelic soba reducentia anu organizmebi, romlebic sakvebs
saxeobebs saxelebs arqmevs da sistemaSi mohyavs isini, iReben mkvdari organizmebisa da organuli narCenebis
aerTianebs ufro farTo jgufebad saerTo niSnebis (rogoricaa dacvenili foTlebi da cxovelTa eqskre-
mixedviT (suraTi 1.14). taqsonomiaze dawvrilebiT vis- mentebi) daSlis Sedegad.
aubrebT 25-e TavSi. axla SemovifargloT klasifikaciis cxovelebi iTviseben sakvebs monelebis Sedegad. saW
yvelaze didi erTeulebiT _ samefoebiTa da domenebiT. mlis momnelebeli sistemis meSveobiT sakvebi organizm-
Si xvdeba. cxovelTa samefos Cvenc mivekuTnebiT.
sicocxlis sami domeni
bolo aTwleulebamde miRebuli iyo taqsonomiuri
sqema, romlis mixedviT sicocxlis mravalferovnebas erTianoba sicocxlis
yofdnen xuT samefod, mcenareTa da cxovelTa samefoe- mravalferovani formebis
bis CaTvliT. magram kvlevis axalma meTodebma, rogori-
caa sxvadasxva saxeobebis dnm-is Tanmimdevrobis Sedar-
msgavseba
eba, aCvena, rom saWiroa samefoebis raodenobis Tavidan miuxedavad mravalferovnebisa iyos sicocxlis
gaanalizeba da maT Soris axali sazRvrebis gavleba. formebis aseTi, misTvis damaxasiaTebelia msgavseba,
mklevarebi kamaToben samefoebis raodenobis Sesaxeb. gansakuTrebiT ujredul da molekulur doneze. amis
zogi miiCnevs, rom cocxali organizmebi eqvs samefod magaliTia dnm-is universaluri `ena~, romelic erTia
unda daiyos, zogi ki ramdenime aTeul samefos gamoyofs. iseTi gansxvavebuli organizmebisTvis, rogoricaa baq-
sanam grZeldeba kamaTi samefoebis raodenobaze, sruli teria da cxoveli. eukariotebs Soris msgavseba Cans
Tanxmobaa samefoTa gaerTianebis Taobaze klasifikaci- ujredis Semadgenel struqturebSic.
is ufro maRal erTeulebSi, romlebsac domenebs uwo- rogor SegviZlia SevafasoT cocxali organizmebis
deben. gamoyofilia sami domeni. esenia: baqteria, arqea msgavsebisa da mravalferovnebis ormagi buneba? evo-
da eukarioti. luciis procesi (romlis Sesavali mocemulia Semdeg
pirvel ori domenSi _ baqteriasa da arqeaSi gaer- koncefciaSi) asaxavs dedamiwiwaze arsebuli sicocxlis
Tianebulia prokariotebi (prokariotuli ujredebis- formebis msgavsebasa da gansxvavebas.
gan Semdgari organizmebi). maTi umetesoba erTujredi-
ani, mikroskopuli organizmebia. xuTsamefoian sistemaSi
baqteriebi da arqeebi gaerTianebulebi iyvnen erT same-
foSi, vinaidan orive prokariotuli organizmebia. am
16
suraTi 1.15.
sicocxlis sami domenis analizi
domeni baqteria domeni eukaria
1 3 5
domeni arqea
2 4 6
2 prokariotebis didi nawili binadrobs eqstremalur pirobebSi, magaliTad, mlaSe tbebsa da mduRare wylebSi. domeni arqea moicavs ram-
denime samefos. fotoze gamosaxulia kolonia, romelic mravali ujredisgan Sedgeba.
3 protistebi (umartivesebi _ ramdenime samefo) _ erTujrediani organizmebi da maTi (SedarebiT martivi agebulebis) mravalujrediani
naTesavebi. am suraTze gamosaxulia gubeSi mcxovrebi ramdenime tipis protista. mecnierebi kamaToben, Tu ra principiT unda daiyos
protistebi ramdenime samefod ise, rom ukeT aisaxos protistebis evolucia da mravalferovneba.
4 samefo sokoebi – am samefos warmomadgenlebs nawilobriv aerTianeben maTi kvebis tipis mixedviT. magaliTad, es sokoa, romelic ikve-
beba organuli nivTierebebis daSlis Sedegad miRebuli
sakvebiT.
17
parameciumis wamwami _ maTi
meSveobiT ujredi moZraobs
wyalSi.
koncefcia 1.4
sicocxlis erTianoba da
mravalfer ovneba _ evoluciis
Sedegi
sicocxlis istoria. namarxebisa da sxva faqtebis
meSveobiT dasabuTebuli sicocxlis istoria, moTxro-
baa dedamiwaze ramdenime miliardi wlis ganmavloba-
Si mimdinare cvlilebis Sesaxeb. am xnis ganmavlobaSi
adamianis traqeis wamwami _ adaminis traqeis dedamiwa dasaxlebuli iyo cocxali formebiT, romle-
garsis ujredebs aqvs wamwamebi, romelTa meSveobiT filtvebi ga- bic evoluirebdnen (suraTi 1.17). sicocxlis evoluciis
reT gamodevnian WuWyis Semcvel lorwos. am meqanizmis meSveobiT
Sesaxeb Sexeduleba yuradRebis centrSi moiqca mas Sem-
xdeba filtvebis gasufTaveba WuWyisgan.
deg, rac 1959 wlis noemberSi Carlz darvinma gamoaqveyna
umniSvnelovanesi naSromi. misma wignma saTauriT `saxe-
obaTa warmoSoba bunebrivi gadarCevis gziT~ didi ka-
suraTi 1.16. erTianobis magaliTi, romelic safuZvlad
udevs sicocxlis mravalferovnebas: eukariotebSi wamwa- maTi gamoiwvia da TiTqmis maSinve gaxda bestseleri.
mis agebuleba. wamwami ujredis gamonazardia, romelsac ma- `darvinizmi~ male gadaiqca evoluciuri moZRvrebis si-
moZravebeli funqci aaqvs. wamwami gvxvdeba iseT gansxvave- nonimad (suraTi 1.18).
bul eukariotul organizmebSi, rogoricaa, erTi mxvriv, `saxeobaTa warmoSobaSi~ yuradReba or mTavar ide-
_ erTujrediani parameciumi P da, meore mxvriv _ adamiani.
azea gamaxvilebuli. pirveli: _ darvinma warmoadgina
aseT gansxvavebul organizmebSic ki wamwamis agebuleba ms-
gavsia. wamwamebs aqvs milakebis faqizi sistema, romlis ga- monacemebi im ideis dasasabuTeblad, rom Tanamedrove
nivkveTi naCvenebia am suraTze. saxeobebi winaprebisgan maTi Tanmimdevruli cvlile-
bebis Sedegad warmoiqmna. (evoluciuri moZRvrebis
Sesaxeb dawvrilebiT 22-e TavSi visaubrebT). darvinma
18
saxeobaTa evoluciur cvlilebebs `saxecvlili memkvi-
dreobis gadacema~ uwoda.. mecnieruli dakvirvebis Sedegi: individuri
es saxelwodeba moicavs sicocxlis ormagi bunebis cvalebadoba _ saxeobaSi gaerTianebuli nebis-
_ msgavsebisa da mravalferovnebis cnebas. msgavseba mieri populaciis Semadgeneli individebi erT-
gamoixateba im niSan-Tvisebebis erTianobaSi, romelic maneTisgan memkv idreobiT miRebuli niSnebiT
saxeobebma STamomavlobiT saerTo winaprisgan miiRes, gansxvavdebian.
mravalferovneba ki _ saxeobebs Soris gansxvavebebi,
mecnieruli dakvirvebis Sedegi: Warbgamrav-
romelic TandaTan Rrmavdeboda evoluciis gzaze (su-
leba da arsebobisaTvis brZola _ nebismieri
raTi 1.19). darvinis meore mTavari idea aris saxecvli-
saxeobis populacias unari aqvs datovos bevrad
lebis memkvidreobiT gadacemis meqanizmi. (STamomav-
meti STamomavloba, vidre realurad SeiZleba
lobaSi iseTi cvlilebebis warmoqmna, romelTa Sedegad
gadarCes da isev gamravldes. roca individebis
axali saxeobebi yalibdeba). darvinma am meqanizms bune-
raodenoba bevrad metia saarsebo garemos teva-
brivi gadarCeva uwoda.
dobaze, gardauvalia konkurencia anu brZola
arsebobisaTvis.
bunebrivi gadarCeva
daskvna: gansxvavebuli warmatebuli gamrav-
darvinma bunebrivi gadarCevis Teoria SeimuSava im dak- leba _ darvinma miaqcia yuradReba organizmebis
virvebebidan, romlebic TavisTavad arc axali rame iyo memkvidreobiT cvalebadobasa da Warbgamravle
da arc did sibrZnes moiTxovda. mozaikis Semadgenel im bis unars da daaskvna, rom individebs gadarCenisa
nawilebze, romlebisganac darvinma mTeli suraTi aawyo, da gamravlebis gansxvavebuli albaToba aqvT. is
sxva mkvlevarebsac miuwvdebodaT xeli, magram darvinma individebi, romelTa memkvidreobiT miRebuli
dainaxa, rogor SeiZleboda sruli suraTis miReba. igi niSan-Tvisebebi saukeTesodaa misadagebuli maT
mivid a bunebrivi gadarCevis arsebobis Sesax eb logikur saarsebo garemosTan, sxvebTan SedarebiT gac-
daskvnamde cocxali organizmebis ori, advilad SesamCn- ilebiT met jansaR da nayofier STamomavlobas
evi Tvis ebis gaerTianebis gziT. toveben.
organizmebis populacia
memkvidreobiTi Warbgamravleba da
cvalebadoba brZola arsebobisTvis
sxvaoba warmatebul
reproduqciaSi (gamravlebaSi)
populaciaSi adaptaciaTa
(SeguebaTa) evolucia
suraTi 1.18 Carlz darvini 1859 wlis noemberSi,
roca gamovida `saxeobaTa warmoSoba~
suraTi 1.20 bunebrivi gadarCevis sqema.
19
suraTi 1.19. erTianoba da mravalferovneba orqideebis ojax-
Si: es sami `wvimis tyis~ orqidea warmoSva saerTo yvavilovani wina-
pris cvlilebis Sedegad. maT saerTo niSnebi aqvs. magaliTad, yovel
yvavils aqvs tuCis msgavsi furceli, romelic exmareba mas yvavilis
dasamtverad mwerebis mizidvaSi da imavdroulad am mwerebis `dasaj-
dom biliksac~ warmoadgens.
20
populaciis individebi memkvidreobiTi
cvalebadi niSnebiT.
1.4
gadarCenas da nayofieri STamomavlobis
datovebas. koncefcia Semowmeba
21
miwis didi xis didi
mTiula miwis patara mTiula
mTiula
kaktusis didi
miwis mTiula
mgalobeli mgalobeli
basrniskartiani xis saSualo mwvane ruxi
kodalisebri
miwis mTiula mTiula mTiula mTiula
mTiula
miwis saSualo
skvinCa
kaktusis mi-
xis patara
wis mTiula mangris mTiula
marcv- mTiula
leuliT kaqtusis marcvleuliT
mkvebavi yvavilebiT mkvebavi
mkvebavi
vegetarianeli
mTiula
mwerebiT kvirtebiT
mkvebavi mkvebavi
miwis xis mgalobeli
mTiulebi mTiulebi mTiulebi
suraTi 1.23. cvalebadi STamomavloba. galapagosis kunZulebis mTiulebis SeguebiTi radiacia. yuradReba miaqcieT
niskartis formas, romelic icvleba imis mixedviT, ra saxis sarCos mopoveba uxdeba frinvels sxvadasxva kunZulze.
22
yvela mecnierul kvlevaSi - kvlevis kargad dagegmvas-
Tan, winaaRmdegobebis daZlevasTan, moTminebis unarTan,
logikasTan, TanamSromlobasTan da SejibrTan erTad
bevria SemTxveviTi movlena, surprizi da Tavgadasavali.
am mravalferovnebis gamo mecnereba gacilebiT naklebad
`dalagebulia~, vidre adamianebis umetesoba Tvlis.
SevCerdeT im Tvisebebze, romliTac mecnieruli midgoma
gansxvavdeba bunebis aRwerisa da axsnis sxva gzebisgan.
biologiaSi Serwymulia mecnieruli kvlevis ori
mTavari mimarTuleba: aRweriTi mecnereba da hipoTeze-
bze agebuli mecnereba. aRweriTi mecniereba ZiriTadad
bunebis aRwerazea dafuZnebuli. hipoTezebze agebuli
mecniereba, ZiriTadad bunebis axsnazea dafuZnebuli.
mecnierul kvlevaTa umetesoba am ori saxis kvlevis
Serwymazea agebuli.
aRweriTi mecniereba
mas xandaxan TvalsaCinoebebis mecnierebas eZaxian.
aRweriTi mecniereba aRwers bunebriv struqturebs da
procesebs im maqsimaluri sizustiT, romlis SesaZle-
blobasac iZleva dakvirvebebi da miRebuli Sedegebis
suraTi 1.24. jein gudali Simpanzes qcevaze xarisxobrivi mona-
analizi. magaliTad, aRweriTi mecnierebis meSveobiT cemebis Segrovebis dros. gudali iwerda dakvirvebebs savele dRi-
TandaTan Camoyalibda Cveni warmodgena ujredis ageb- urebSi. xSirad ixatavda cxovelTa qcevis amsaxvel suraTebs.
ulebaze. aRweriTi mecnerebis meSveobiT TandaTan ivse-
ba monacemTa baza sxvadasxva saxeobis genomis Sesaxeb.
veul tipze. mas induqcia an induqciuri azrovneba
monacemebis tipebi (logikis nairsaxeoba, sadac ganzogadeba xdeba konkre-
tuli dakvirvebebis did ricxvze dayrdnobiT) ewodeba.
dakvirveba aris azrovnebis unaris gamoyeneba in-
induqciis magaliTia: _ `mze yovelTvis amodis aRmosav-
formaciis SegrovebaSi pirdapiri an arapirdapiri
leTidan~, an - `yvela organizmi ujredebisgan Sedgeba~.
(sxvadasxva instrumentebis, magaliTad, mikroskopis
bolo ganzogadeba damyarebulia orsaukunovan dak-
meSveobiT) gziT. xelsawyoebi Cveni Tvalsawiers afar-
virvebebze. ujredze dakvirvebebi daiwyo im periodi-
Toeben. monacemebi aris dafiqsirebuli dakvirvebebi.
dan, roca biologebma mikroskopis meSveobiT pirvelad
monacemi informaciis erTeulia, romelsac eyrdnoba
aRmoaCines ujredebi sxvadasxva organizmSi. aRweriTi
mecnieruli kvleva. monacemebi bevr adamians warmoudge-
mecnierebis Semadgeneli nawilebia _ gulmodgine da-
nia cifrebis an diagramebis saxiT. magram bevri monacemi
kvirveba da monacemTa analizi. induqciur ganzogade-
aRweriTi xasiaTisaa anu Tvisobrivi monacemebia. magal-
basTan erTad isini bunebis Seswavlis safuZvelia.
iTad, jein gudali gambiis junglebSi aTwleulebis gan-
mavlobaSi akvirdeboda Simpanzeebis qcevas. savele dak-
virvebebi man dRiurebSi Cawera (suraTi 1.24). man Tavisi hipoTezebze dafuZnebuli mecniereba
dakvirvebebi aseve daafiqsira fotoebis da filmebis
dakvirvebisa da induqciis meSveobiT aRweriT mec-
meSveobiT. es Tvisobrivi da ara raodenobrivi monace-
nierebaSi xdeba bunebrivi movlenebis mizezebisa da ax-
mebi iyo. Tvisobriv monacemebTan erTad gudalma kv-
snis moZieba. cnobismoyvare gonebas ebadeba kiTxvebi.
levisas cxovelis qcevaze uamravi raodenobrivi mona-
magaliTad, ra aris galapagosis mTiulebis modifika-
cemi gamoiyena. raodenobrivi monacemebi mis dRiurebSi
ciebis mizezi? ra aiZulebs mcenaris fesvebs gaizardos
gazomvebis saxiTaa warmodgenili. gadaxedeT Tqveni
siRrmeSi, Reros ki _ simaRleSi? riTi aixsneba is, rom
universitetis biblioTekaSi nebismier mecnierul Jur-
mze yovelTvis aRmosavleTidan amodis? mecnierebaSi
nals da naxavT tabulebisa da diagramebis saxiT raode-
aseT kiTxvebs, rogorc wesi, Tan sdevs hipoTezuri axsna
nobrivi monacemebis uamrav magaliTs.
da am hipoTezis testireba (Semowmeba).
23
savaraudo pasuxi anu savaraudo axsna. rogorc wesi, es kar-
gad damuSavebuli postulatia, romelic eyrdnoba aRweri-
lobiTi mecnierebisTvis misawvdom monacemebs da warsul
gamocdilebas. mecnieruli hipoTezebis meSveobiT keTdeba
prognozebi, romelTa Semowmeba SeiZleba damatebiTi dak-
dakvirveba
virvebebiT an kargad dagegmili eqsperementebiT.
yoveldRiuri problemebis gadasaWrelad yoveli
Cvengani iyenebs hipoTezebs. magaliTad, Tqveni fara-
ni gafuWda velze muSaobis dros. es aris dakvirveba.
kiTxva naTelia: ratom ar muSaobs farani? arsebobs amis
ori realuri hipoTeza, romelic warsul gamocdile-
bas eyrdnoba. pirveli: faranis batareebi gafuWda, da
meore: naTura gadaiwva. orive variantis meSveobiT xde-
kiTxva
ba situaciis winaswari gaazreba. orive savaraudo vari-
anti SeiZleba eqsperimentiT SevamowmoT. magaliTad,
hipoTezidan gafuWebuli batareis Taobaze gamomdin-
areobs, rom batareis gamocvliT problema gadaiWreba.
1.25. suraTi asaxavs am situacias. ra Tqma unda, realur pirveli hipoTeza meore hipoTeza _
_ gafuWebuli gadamwvari naTura
cxovrebaSi, roca gviwevs problemis gadawyveta hipo-
batareebi
Tezebis, prognozebisa da eqsperimentebis meSveobiT,
iSviaTad vaanalizebT situacias aseTi TanmimdevrobiT.
hipoTezebze dafuZnebuli mecniereba eyrdnoba adamia-
nis Tvisebas, sxvadasxva xerxebiT axsnas movlenebi da varaudi: batareis varaudi: naTuris
gamocvliT prob- gamocvliT prob-
warmoqmnili sirTuleebis gadaWras.
lema gadaiWreba lema gadaiWreba
24
am hipoTezis uaryofa, Tu vsinjavT Semdeg eqsperiments
– movxsniT Zvel naTuras da SevecdebiT mis sworad day-
enebas. magram eqsperimentebis simravle verc erT hipo-
suraTi 1.26
Tezas ver daadasturebs ise, rom saeWvo aRar iyos nebi-
nestriani futkari
smieri hipoTezis Semowmeba eqsperimentis meSveobiT
da unestro yvavilis
buzi, romelic hgavs SeuZlebelia. hipoTeza sarwmunoa, Tu ramdenime testiT
futkars ver moxerxda misi gamoricxva (uaryofa), maSin, roca sxva
hipoTezebi am testirebiT gamoiricxa.
vis hipoTeza CvenTvis yvelaze misaRebia, unda vicodeT, (Lampropeltis triangulum) mier Sxamiani aRmosavleTis marjnisferi
rom testi adasturebs ara am hipoTezis siswores, ar- aspitis gamafrTxilebeli Seferilobis (Micrurus fulvius) mimikria.
es ori gveli CrdiloeTi da samxreTi karolinis bevr regionSi bi-
amed ar axdens mis uaryofas. iqneb Zveli naTura sulac
nadrobs. amave dros samefo gvelis geografiuli regioni Crdilo-
ar yofila gadamwvari da ubralod araswored iyo Cay- eTiT da dasavleTiT scdeba marjnisferi aspitis gavrcelebis geo-
enebuli, axali ki sworad davayeneT. SegviZlia vcadoT grafiuli regionis farglebs.
25
mecnierul naSromTa umetesobaSi, magram aseTi mkve- obis. am cxovelebs iseTi gareganuli niSnebi axasiaTebs,
Trad gamoxatuli formiT, iSviaTad. Zalian cotaa iseTi romlebic advilad SesamCnevia maT saarsebo garemoSi.
mecnieruli kvleva, romelic mkacrad misdevs am nabi- aseT Seferilobas gamafrTxilebels uwodeneb, is
jebis Tanmimdevrobas anu mecnieruli meTodebis `sax- `saxifaTo saxeobebis~ gamafrTxilebeli signalia po-
elmZRvanelos~. magaliTad, mecnierma SeiZleba dageg- tenciuri mtaceblisTvis. magram bunebaSi arsebobs
mos eqsperimenti, magram ukan daixios, roca dainaxavs, mimikria (mimsgavseba). es matyuarebi garegnulad is-
rom kargi eqsperimentis gansaxorcieleblad meti dak- eve gamoiyurebian, rogorc Sxamiani saxeobebi, magram
virvebis Catarebaa saWiro. sxva SemTxvevebSi dakvirve- sinamdvileSi uvneblebi arian. magaliTisTvis gamodgeba
bebis Sedegad kargad Camoyalibebuli kiTxvebis dasmas yvavilis buzi, mas ar gaaCnia nestari, ar aris Sxamiani,
SeiZleba didi dro dasWirdes, sanam am mimarTulebiT magram SeferilobiT futkars hgavs (suraTi 1.26).
Catarebuli sxva kvlevebis meSveobiT sxva kuTxiT da- ra aris aseTi mimikriis (msgavsebis) funqcia? ra upi-
vinaxavT adrindel dakvirvebebs. magaliTad, darvini ratesobas aZlevs is cxovels? 1862 wels britanelma
agrovebda galapagosis mTiulebis saxeobaTa koleq- mecnierma henri beiTsma wamoayena hipoTeza, rom aseTi
cias. gavida wlebi, sanam damkvidrda bunebrivi gadarCe- mimsgavseba, rogoric yvavilis buzs aqvs, sasargebloa
vis idea da biologebma SeZles am frinvelebis istori- am buzebisTvis. mtacebeli mas erideba, radganac Tvlis
aze mniSvnelovani sakiTxebis Camoyalibeba. ,rom is Sxamiania. sxva sityvebiT rom vTqvaT, es `eSma-
metic, mecnierebi zogjer cvlian kvlevis mimar- koba~ SeiZleba evoluciuri adaptacia iyos, romelic
Tulebas, roca xvdebian, rom `sxva xes uvlidnen~ amcirebs mimikriuli cxovelis daRupvis risks. es intu-
sakiTxis araswori dayenebiT. magaliTad, me-20 sauku- iciuri hipoTeza iyo. misi Semowmeba eqsperimentulad,
nis dasawyisSi Sizofreniisa da maniakalur _ depre- gansakuTrebiT savele eqsperimentebis meSveobiT, im
siuli fsiqozis (axla orpolusian fsiqozs uwodeben) dros Zneli iyo. magram 2001 wels biologebma daviT da
Seswavlisas mkvlevarebi araswori gziT midiodnen. yu- Kkerin feningebma uiliam herkombTan erTad, romelic
radRebas amaxvilebdnen cxovrebis manZilze gadatanil maSin CrdiloeT karolinis universitetis bakalavri
stresebze, romlebic mkvlevarTa azriT, am darRvevis iyo, dagegmes martivi, magram daxvewili savele eqsperi-
Camoyalibebas iwvevda. am daavadebebis gamomwvevi mize- menti. am eqsperimentiT moxerxda mimikriis Sesaxeb be-
zebisa da mkurnalobis gzebis dadgena moxerxda, roca iTis hipoTezis Semowmeba.
SeZles sakiTxis sxvagvarad dayeneba: rogor moqmedebs mecnierebma Seiswavles mimikriis mizezebi CrdiloeTi
daavadebis ganviTarebaze tvinis muSaobis konkretu- da samxreTi karolinis gvelebSi. Sxamian gvels, romelsac
li qimiuri darRvevebi. patiosnad rom vTqvaT, isto- marjnisferi aspiti hqvia (aSS-s aRmosavleTiTaa gavrcele-
riuli perspeqtividan ukeT Cans aseTi `Sebrunebebi~ buli), aqvs gamafrTxilebeli Seferiloba: monacvleobiTi
mecnierul kvlevebSi. arsebobs meore mizezi, ratom mkveTri wiTeli, yviTeli da Savi feris rgolebi. Mmtace-
ar unda mivyveT kvlevis Catarebis yvela safexurs, Tu blebi iSviaTad esxmian Tavs am gvels. rogorc Cans, ara
samecniero kvlevisas kargi Sedegebis miReba gvinda. imitom, rom gamocdilebiT swavloben, is saxifaToa (ase-
umetes SemTxvevaSi aRweriT mecnierebaSi STambeWdav Ti gamocdilebis miReba SeuZlebelia, vinaidan am gvelis
Sedegebs aRwevdnen egreT wodebuli `mecnieruli meTo- pirvelive nakbeni sasikvdiloa), aramed imitom, rom bune-
dis~ safexurebis gavlis gareSe. brivi gadarCevis Sedegad gaizarda memkvidreobiTi in-
laboratoriuli kvlevis dros, ra Tqma unda, mniS- stinqtis mqone mtaceblebis ricxvi. instinqti karnaxobs
vnelovania eqsperimentis Catareba mecnieruli meTo- mtaceblebs, rom am Seferilobas unda moerido.
dis gaTvaliswinebiT, magram aseve mniSvnelovania ar uSxamo gveli, romelsac samefo gveli hqvia, marj-
mivyveT stereotipebs mecnierebaSi anu mecnieruli kv- nis gvelis msgavsi Seferilobisaa. orive, samefo gvelic
levis mkacr sistemas. da marjnisferi aspitis binadrobs karolinaSi, magram
samefo gvelis geografiuli regioni ufro farToa. is
binadrobs im regionebSic, sadac marjnisferi aspiti ar
calkeul magaliTebze dafuZnebuli
aris gavrcelebuli.
mecnieruli kvleva: gvelis populaciaSi karolinaSi gvelebis geografiuli gavrcelebis meS-
mimikriis Seswavla veobiT moxerxda mimikriis hipoTezis ZiriTadi varau-
dis Semowmeba. mimikriam unda daicvas samefo gveli
axla, roca ganvixileT aRweriTi mecnierebisa da mtaceblebisgan, magram marto im regionebSi, sadac mar-
hipoTezebze dafuZnebuli mecnierebis ZiriTadi niSne- jnisferi aspitic aris gavrcelebuli. mimikriis hipo-
bi, SevZlebT imis garkvevas, kvlevis romel meTods mi- Tezidan gamomdinareobs, rom mtacebeli ufro xSirad
vmarTavT konkretuli sakiTxis Seswavlis dros. Tavs daesxmis samefo gvels im arealSi, sadac ar aris
es istoria daiwyo aRweriTi mecnierebisTvis damax- marjnisferi aspiti da iSviaTad iq, sadac marjnisferi
asiaTebeli dakvirvebebisa da ganzogadoebebis gamota- aspitic aris gavrcelebuli.
niT. Sxamiani cxovelebi xSirad arian mkveTri Seferil-
26
xelovnuri gvelebis meSveobiT Cat-
arebuli savele eqsperimentebi
mimikriis hipoTezis Sesamowmeblad herkombma ma-
vTulisgan gaakeTa aseulobiT xelovnuri gveli. mav-
Tuli dafaruli iyo Tixismagvari nivTierebiT _ plas-
tiliniT. man xelovnuri gvelis ori modeli Seqmna:
eqsperimentuli jgufi samefo gvelisTvis damaxasiaTe-
beli wiTeli, Savi da yviTeli rgolebiT da sakontrolo
jgufi romelSic marto yavisferi gvelebi Sedioda. sa-
kontrolo jgufi Sesadareblad gamoiyenes.
mkvlevarebma xelovnuri gvelebis es ori jgufi
(a) xelovnuri samefo gveli
(TiToeul jgufSi gvelebis Tanabari raodenoba iyo)
moaTavses samxreTi da CrdiloeTi karolinis bunebriv
pirobebSi. gvelebi im adgilebSic moaTavses, sadac mar-
jnisferi aspiti ar binadrobs (ixileT suraTi 1.27). oTxi
kviris Semdeg mecnierebma Seagroves xelovnuri gvelebi
da aRricxes mtaceblebis klanWebisa da kbilebis anabe-
Wdebis raodenoba. amiT daadgines, romel gvelebze da
ramdenjer moxda Tavdasxma. yvelaze xSirad gvelebs
Tavs esxmodnen meliebi, koiotebi da maCvebi, magram
Savma daTvmac ramdenjerme scada xelovnuri gvelebis
daWera (suraTi 1.28).
am monacemebma daadastura mimikriis hipoTezis
ZiriTadi varaudi. im regionebSi, sadac marjnisferi as-
pitia gavrcelebuli, mtaceblebi rgolebian xelovnur
samefo gvelebs iSvia Tad esxmodnen Tavs yavisfer xe- (b) xelovnuri yavisferi gveli, romelzec Tavdasxma
iyo mtaceblis mxridan
lovnur gvelebTan SedarebiT. 1.29 suraTi am savele
eqsp erimentis Semajamebelia. momavalSi samecniero eqs-
suraTi 1.28. xelovnuri gvelebi, romlebic mimikriis hipo-
perimentis sailustraciod gamoviyenebT 1.29 suraTis
Tezis Sesamowmeblad gamoiyenes savele eqsperimentSi. SeiZleba
msgavs formas. dainaxoT Savi daTvis kbilebis anabeWdi (b).
27
suraTi 1.29.
SekiTxva: axdens Tu ara gavlenas Sxamiani marjnisferi as-
pitebis yofna regionSi maT msgavs samefo gvelebze Tavdasxmebis
eqsperimenti: raodenobaze?
devid feningma da misma kolegebma daamzades
xelovnuri gvelebi mimikriis hipoTezis im
varaudis Sesamowmeblad, rom samefo gvelebisTvis mimikrias
sargebloba moaqvs marto Sxamiani marjnisferi aspitis gavrce
lebis regionebSi. rukaze X-iT aRniSnulia is regionebi, sadac
mkvlevarebma moaTavses xelovnuri samefo gvelebis (eqsperimen-
tuli jgufi) da xelovnuri yavisferi gvelebis (sakontrolo jgu-
fi) Tanabari raodenoba. mkvlevarebma oTx kviraSi Seagroves xe-
lovnuri gvelebi da aRricxes Tavdasxmebis raodenoba klanWebis ba. es SeuZlebelia ara marto savele kvlevebis dros,
da kbilebis anabeWdebis raodenobis mixedviT. (suraTi 1.28) aramed ufro regulirebad laboratoriul pirobeb-
Sedegebi: Si. mkvlevarebi akontroleben arasasurvel cvalebad
marjnisferi aspitis gavrcelebis regionebSi
efeqtebs ara maTi gamoricxviT garemos faqtorebis
mtaceblebi gacilebiT iSviaTad esxmodnen xelovnur samefo gv-
els, vidre xelovnur yavisfer gvels. im reg Tavs ionebSi, sadac regulaciis meSveobiT, aramed maTi gavlenis gamor-
marjnis gveli ar binadrobs `samefo gvelis” gamafrTxilebel icxviT sakontrolo jgufebis meSveobiT.
Seferilobas didi efeqti ar hqonda. piriqiT, am regionebSi xe-
lovnur samefo gvelze meti Tavdasxmebi iyo, vinaidan mkveTri
Seferilobis gamo misi danaxva mtacebels uadvildeboda. ra zRudavs mecnierul kvlevas
mecnieruli kvleva bunebis Seswavlis mZlavri
iaraRia, magram arsebobs SezRudvebic. garkveul
sakiTxebs kvleva ver pasuxobs. es SezRudvebi
Tavdasxmebi xelovnur samefo gvelebze % gamowveulia mecnierebis moTxovniT, rom SesaZlebe-
li iyos hipoTezebis Semowmeba da uaryofa. dakvirve-
Tavdasxmebis xelovnur yavisfer gvelebze% bebi da eqsperimentebi ki ganmeorebadi unda iyos.
dakvirveba, romlis damtkicebac SeuZlebelia,
adgilebi, sadac xelovnuri
saintereso da StambeWdavi SeiZleba iyos, magram mec-
gvelebi moaTavses
nierulad dadasturebulad ar CaiTvleba. sareklamo
farebma SeiZleba dagvajeron, rom xandaxan ZaRl-
adgilebSi, sadac marjnis
isTaviani adamianebi ibadebian an Tqveni klaselebi
gvelebi binadroben, meti Tav-
dasxma iyo xelovnur yavisfer ucxoplanetelebi arian.
gvelebze mowmis daudasturebeli Cveneba an kompiuteruli
kolaJi StambeWdavia, magram arasarwmuno. mecniere-
baSi eqsperimentebisa da dakvirvebebis Sedegebi
marto maSin aris sarwmuno, Tu gameorebis kriteri-
ums akmayofilebs. mecnierebma, romlebic karoli-
naSi gvelis mimikrias ikvlevdnen, msgavsi monacemebi
miiRes, roca marjnisferi aspitisa da samefo gve-
lis saxeobebze eqsperimentebi gaimeores arizonaSi.
Tqvenc unda SeZloT msgavsi monacemebis miReba, Tu
am eqsperiments gaimeorebT.
da bolos, SezRudvebi mecnierebaSi gamowveu-
lia misi swrafviT realizmisken _ is eZebs bunebriv
mizezs bunebis fenomenebis asaxsnelad. mecnierebas
adgilebSi, sadac marjnis gvelebi ar SeuZlia arc daadasturos da arc gamoricxos
ar binadroben, meti Tavdasxma iyo
hipoTeza, rom keTili angelozebi Tu avi, sulebi ,an
xelovnur samefo gvelebze.
moCvenebebi arian Stormis, cisartyelas, daavadebis
an gankurnebis mizezi. aseTi zebunebrivi axsna, mar-
daskvna: tivad rom vTqvaT, scdeba mecnierebis sazRvrebs.
savele eqsperimenti adasturebs mimikriis hipoTezas da adas-
turebs (ar uaryofs) mTavar varauds, rom marjnisferi aspitebis
imitacia sasargebloa marto maTi gavrcelebis arealSi. eqsperi- mecnieruli Teoriebi
mentiT aseve Semowmda alternatiuli hipoTeza, rom mtaceblebi
`es, ubralod, Teoriaa~ _ Teoriis cnebis yovel-
saerTod eridebian mkveTrad Seferilrgolebian gvelebs imisda
miuxedavad cxovroben Tu ara am regionSi imave Seferilobis dRiuri gamoiyeneba xSirad Seumowmebel spekula-
Sxamiani gvelebi. es hipoTeza gamoiricxa xelovnurrgolebian ciebs ukavSirdeba. magram cnebas `Teoria~ aqvs sul
gvelebze Tavdasxmebis didi raodenobiT im regionebSi, sadac Sx- sxva datvirTva mecnierebaSi. ra aris mecnieruli
amiani marjnisferi aspitebi ar binadroben.
28
sxeulidan filtvebidan miuxedavad monacemebis simravlisa, romlebic adas-
tureben farTod aRiarebul Teoriebs, mecnierebi xan-
daxan cvlian an uaryofen Teoriebs, Tu maT kvlevis
axali meTodebis saSualebiT miRebuli monacemebi ar
adasturebs. magaliTad, cocxali organizmebis 5 same-
fod dayofis Teoria axali meTodebis gamoyenebis Sem-
marjvena marcxena deg Seicvala. am meTodebis meSveobiT SesaZlebeli gaxda
winaguli winaguli kvlevebi ujredul da molekulur doneze da naTesaobis
dadgena organizmebs Soris molekulur doneze. Tu arse-
bobs ~simarTle~ mecnierebaSi, is pirobiTia da damyare-
bulia am momentisTvis CvenTvis misawvdom monacemebze.
modelireba mecnierebaSi
biologiis kursis gavlisas SeiZleba muSaoba mo-
marjvena marcxena giwioT modelirebaze. iqneb dagWirdeT qromosomebze
parkuWi parkuWi dayrdnobiT ujredis gayofis modelireba an mogi-
wioT baqteriis populaciaTa zrdis winaswari dagegmva
maTematikuri modelebis meSveobiT. mecnierebi ageben
modelebs, romlebic maTi ideebis naklebad abstraq-
tuli gamoxatvaa. magaliTad, Teoriebis an iseTi bune-
brivi fenomenebis, rogoricaa biologiuri procesebi.
mecnierul modelebs bevri forma aqvs: diagramebi,
filtvebisken sxeulisken
grafikebi, samganzomilebiani obieqtebi, kompiuteruli
programebi an maTematikuri tolobebi.
suraTi1.30 sisxlis mimoqcevis modelireba adamianis oTx-
saknian gulSi
modelis tipis SerCeva
Teoria da riTi gansxvavdeba is hipoTezisa an Cveu- modelis tipis SerCeva damokidebulia imaze, rogor
lebrivi spekulaciisgan? vapirebT mis gamoyenebas obieqtis, ideis an procesis
pirveli, mecnieruli Teoria gacilebiT ufro far- asaxsnelad da warsadgenad. zogierTi modeli Zalian mi-
To cnebaa, vidre hipoTeza. hipoTezaa: `mimikria uSxamo axloebulia sinamdvilesTan. sxva modelebis gamoyeneba
gvelebSi aris adaptacia, romelic icavs maT mtace- ufro advilia, Tu isini simboluri da sqematurnia. mag-
blebisgan~. Teoriaa: `evoluciuri adaptaciebi bune- aliTad, 1.30 suraTze mocemuli martivi sqema adamianis
brivi gadarCevis Sedegia~. darvinis bunebrivi gadarCe- gulis saknebSi sisxlis mimoqcevis modelia. misi dax-
vis Teoria moicavs adaptaciebis uamrav nairgvarobas marebiT SegviZlia cocxali adamianis guls ar SevexoT.
mimikriis CaTvliT. mecnierebma gulis muSaobis mravali modeli Seqmnes,
meore, Teoria sakmaod ganzogadebuli unda iyos, romlebic qirurgs operaciis momzadebaSi exmareba.
rom misgan ganviTardes mravali axali, konkretuli, rasac ar unda gamoxatavdes modeli, misi daniS-
Semowmebadi hipoTeza. magaliTad, peter da rozmari nulebaa misawvdomi monacemebis asaxva, axali dakvirve-
grantebma, prinstonis universitetis TanamSromleb- bebis Sedegbis Tavmoyra, samomavlo eqsperimentebis
ma, darvinis bunebrivi gadarCevis Teoriis gavleniT Sedegebis winaswarmetyveleba da im procesis efeqturi
Seamowmes galapagosis mTiulebis niskartebis formis asaxva da wardgena, romelsac modeli gamosaxavs.
cvlilebis konkretuli hipoTeza. niskartebi icvle-
boda imisda mixedviT, ra sakvebis mopoveba uxdebodaT mecnierebis kultura
frinvelebs ama Tu im kunZulze.
da mesame, nebismier hipoTezasTan SedarebiT, Teo- mxatvruli da animaciuri filmebi xandaxan mec-
rias, rogorc wesi, adasturebs gacilebiT meti Tval- nierebs warmogvidgenen martoxela sulebis saxiT, rom-
saCinoeba (faqti). mecnierebaSi miRebuli Teoriebi (mag- lebic izolirebul laboratoriebSi muSaoben. sinamd-
aliTad , Bbunebrivi gadarCevis Teoria) dafuZnebulia vileSi mecniereba friad socialuri samuSaoa. mecnerTa
dakvirvebaTa mravalferovnebaze da dadasturebulia umetesoba jgufebad muSaobs. am jgufebSi Sedian ro-
mravali faqtiT. dakvirveba zogad Teoriebze dResac gorc bakalavrebi, ise magistrebi.
grZeldeba konkretuli uaryofadi hipoTezebis Semowme- mecnierebaSi warmatebis misaRwevad kargia, Tu mec-
biT, romlebsac es Teoriebi warmoSoben. niers uadvildeba urTierToba (suraTi 1.31). kvlevis
29
suraTi 1.31. mecniereba da socialuri procesi. niu-iorkis univer-
sitetis laboratoriis ufrosi botanikosi Ggloria koruCi aswavlis
Tavis erT-erT students molekuluri biologis meTodebs. SeRebili
masala, romelsac am suraTze xedavT, dnm-is fragmentia. misi Tvisebebi
sxvadasxva adamianSi gansxvavebulia.
30
dadgenam da dnm-is genebis gaSifrvam Seqmna axali mimar-
Tuleba _ sainJinro genetika, romelmac Secvala mrava-
li mimarTuleba: medicina, soflis meurneoba da metye-
koncefcia 1.6
veoba (suraTi 1.32). uotsoni da kriki albaT fiqrobdnen,
rom maT aRmoCenas didi gavlena eqneneba cxovrebaze,
Temebi, romlebic biologiur
magram Zneli warmosadgenia scodnodaT am gavlenis
masStabebi. teqnologiebis ganviTarebis mimarTulebebi koncefciaTa safuZvels qmnian
imdenad ar aris damokidebuli cnobismoyvareobaze, ro-
melic ganapirobebs fundamenturi mecnierebis ganviTa-
rebas, ramdenadac adamianebis moTxovnebsa da sazoga- biologia sxva mecnierebebTan SedarebiT met disci-
doebis mdgomareobaze drois konkretul monakveTSi. plinaTa codnas iTxovs, nawilobriv cocxali sistemebis
debatebi teqnologiaSi ZiriTadad exeba imas `unda sirTulis gamo, nawilobriv ki imitom, rom biologiaSi
gavakeToT es, Tu ara~, vidre `SeiZleba Tu ara amis ga- gaerTianebulia ramdenime mecniereba. biologisTvis
keTeba~. teqnologiur miRwevebTan erTad gaCnda rTuli aucilebelia qimiis, fizikis ada maTematikis codna. Ta-
arCevani. magaliTad, ra SemTxvevebSi SeiZleba dnm-is namedrove biologia mravaldargian sports mogvagonebs
teqnologiis gamoyeneba adamianis memkvidreobiTi daa- (aTWids?) sabunebismetyvelo mecnierebebSi. sxva mec-
vadebebis gamosavlenad? es testireba yovelTvis nebay- nierebebTan SedarebiT biologia yvelaze ufro dakav-
oflobiTi unda iyos, Tu arsebobdes iseTi SemTxvevebi, Sirebulia humanitaruli da socialur mecnierebebTan.
roca is savaldebulo unda gaxdes? sadazRvevo kom- Tu Sesaswavlad biologias airCevT, Tqven namdvilad
paniebs da samsaxuris xelmZRvanelobas unda hqondes Tu `saWiro adgilze saWiro dros~ aRmoCndebiT.
ara ufleba am informaciis gamoyenebisa, iseve rogorc ara aqvs mniSvneloba, ram mogiyvanaT biologiaSi,
sxva informaciis janmrTelobis Sesaxeb? Tqven yvela SemTxvevaSi aRmoaCenT, rom sicocxlis Ses-
es eTikuri problemebi iseve exeba politikas, eko- wavla saocrad mimzidveli da sainteresoa. magram es
nomikasa da kulturas, rogorc mecnierebasa da te- mudmivad cvalebadi sagani xandaxan profesional bi-
qnologiebs. mecnierebsa da inJinrebs evalebaT poli- ologebsac aSinebs. rogor unda SeZlos damwyebma stu-
tikosebis, biurokratebis, korporaciis liderebisa dentma sicocxleze logikuri warmodgenis Camoyalibeba
da sxva adamianebis ganaTleba imaze, Tu rogor muSaobs imis magivrad, rom uimedod Seecados am sagnSi arsebuli
mecniereba da ra potenciuri saSiSroeba da potenciuri mravali detalis damaxsovrebas? erTi gamosavalia nas-
warmateba moaqvs konkretul teqnologiebs. mecniereba- wavli masalis Temebad gaerTianeba, (romlebic mTel
teqnologia-sazogadoebas Soris rTuli kavSiris ganx- biologiaze vrceldeba) da sicocxleze biologiuri
ilva nebismieri biologiis kursis mniSvnelobas zrdis. (mecnierul) azrovnebis Camoyalibeba. es gamogadgebaT
aTwleulebis merec, roca saxelmZRvaneloebSi dafiq-
sirebuli konkretuli informacia daZveldeba da davi-
wyebas miecema. 1.1 tabulaze mocemulia zogadi Temebis
1.5
CamonaTvali, romlebzec am TavSic iyo laparaki. am
koncefcia Semowmeba Temebs Cvens wignSi kvlav davubrundebiT. maTi gacnoba
sicocxlis SeswavlaSi da sicocxlis Sesaxeb sakuTari
1. dawereT winadadeba romelic akavSirebs or Temas kiTxvebis CamoyalibebaSi dagexmarebaT.
`mecnieruli kvleva~ da `mecniereba, teqnologia
da sazogadoeba~.
31
tabula 1.1 TerTmeti Tema romelic biologiis safuZvels qmnis
Tema aRwera Tema aRwera
erTianoba da biologiuri sicocxlis mra-
ujredi
mravalferovneba valferovnebas sam domenSi
ujredi yvela organizmis ZiriTa-
aerTianeben: baqteria, arqea
di struqturisa da funqciis
da eukaria. sicocxlis mraval-
erTeulia. arsebobs ujredis ori
ferovnebis miuxedavad aSk araa
ZiriTadi tipi: prokariotuli
sicocxlis erTianoba, rogori-
ujredebi (baqteria da arqea) da
caa universaluri genetikuri
eukariotuli ujredebi (pro-
kodi. rac ufro axlos enaTe-
tistebi, mcenareebi, sokoebi da
savebian erTmaneTs saxeobebi,
cxovelebi)
miT ufro meti saerTo niSnebi-
memkvidreobiT aqvT.
miRebuli
evolucia
informacia
evolucia, biologiis ZiriTadi
Temaa, misi meSveobiT cdiloben
sicocxlis gagrZeleba damokidebulia sicocxlis mravalferovnebis
memk v idreobiT biologiur informaciaze, da erTianobis axsnas. darvinis
romelic dnm-is molekulebSia Cawerili. bunebrivi gadarCevis Teoria
es genetikuri informacia dnm-Si nuk- aRwers populaciis adaptacias
leotiduri Tanmimdevrobebis saxiTaa Tavis saa rsebo garemosTan,
Cawerili\a. rasac xels uwyobs Secvlili
individebis gans xv avebuli re-
biologiuri siste-
produqciuli warmateba.
mebis axali Tvise-
bebis warmoqmna struqtura da
funqcia
cocxal samyaros ierarqiuli orga-
nizacia axasiaTebs, romelic vrceldeba forma da funqcia urTierkav-
molekuluridan biosferos don emd e. SirSia biologiuri organiza-
yovel doneze gadasvlasTan erTad Cndeba ciis yvela doneze.
axali sistemuri Tvisebebi (emerjentuli
Tvisebebi). igi wina donis sistemis kompo-
nentebis urTierTqmedebis Sedegia.
regulacia
mecnieruli kvelva
32
Tavi 1 mimoxilva
1.4
biologiuri sistemis axali (sistemuri)
Tvisebebis gaCena koncefcia
biologiuri ierarqiis yoveli Semdgomi done wina
donesTan SedarebiT gacilebiT rTulia. am gar-
evoluciis gamoa, rom sicocxle erT-
TulebasTan dakavSirebiT yovel momdevno doneze
Cndebian axali sistemuri Tvisebebi. nairi da amave dros mravalferovania
33
procesia, romlis dros memkvidreobiTi cvaleba- gvexmareba maT gagebaSi da mecnieruli kvlevis mo-
dobebidan garemos faqtorebis moqmedebis Sede- salodneli Sedegebis winaswarmetyvelebaSi.
gad rCeba is niSan-Tvisebebi, romlebic jansaRi mecnierebis kultura
da nayofieri STamomavlobis warmoqmnas uzrunve- mecniereba socialuri aqtivobaa, romlisTvis dam-
lyofen. axasiaTebelia orive: TanamSromloba da Sejibri.
mecnieruli kvleva: rogor moqmedebs garemos mecniereba, teqnologia da sazogadoeba
cvlileba populaciaze. teqnologia mimarTavs mecnierebas konkretul
sicocxlis (genealogiuri) xe SemTxvevebSi.
mravaltotian genealogiur xeze yoveli saxeoba
1.6
gamosaxulia xis erTi totis saxiT. droSi rac
ufro dacilebulia winapari Tanamedrove saxeo- koncefcia
bisgan, genealogiur xeze miT ufro meti manZilia
maT Soris. kavSiri yvela cocxal organizms arse-
Temebi, romlebic biologiur
bobs Soris evoluciis istoriis ganmavlobaSi.
koncefciaTa safuZvels qmnian
34
4. sistemuri biologia ZiriTadad mcdelobaa, rom: trolo jgufebs, romelTa Semowmeba parale-
a) SeviswavloT yvela donis biologiuri orga- lurad unda mimdinareobdes
nizaciis (molekulidan biosferomde) erTo- g) mravaljer unda gavimeoriT, rom davrwmundeT
blivi moqmedeba miRebuli monacemebis sizusteSi
b) daviyvanoT sistema ufro mcire da martiv kompo- d) misi Caterebis dros garemos yvela cvalebadi
nentebamde da amiT gavamartivoT misi Seswavla faqtori mudmivi rCeba
g) SeviswavloT biologiuri organizaciis daba- e) mas gamocdili mecnieri unda akontrolebdes
li doneebi da amis safuZvelze SevqmnaT ufro 10. hipoTezebsa da mecnierul Teoriebs Soris sxvaoba
maRali donis modeli saukeTesod Cans?
d) mravali biologiuri monacemis asaxsnelad a) Teoriebi damtkicebuli hipoTezebia
gamoviyenoT sistemuri meTodebi b) hipoTeza varaudia, Teoria ki _ zusti pasuxi.
e) davaCqaroT mecnieruli codnis gamoyeneba axa- g) hipoTeza TeoriasTan SedarebiT viwro farg-
li teqnologiebis SeqmnaSi lebSia moqceuli
5. protistebi da baqteriebi sxvadasxva jgufSi mo Teoria hipoTezasTan SedarebiT met kiTxvaze
aTavses vinaidan: gvaZlevs pasuxs
a) protistebi ikvebebian baqteriebiT d) Teoria da hipoTeza namdvilad erTi da igivea
b) baqteriebi araujreduli agebulebisaa e) Teoriebi yvela SemTxvevaSi marTldeba, hipo-
g) baqteriul ujreds ar gaaCnia birTvi Tezebis uaryofa xSiria maTi eqsperimentuli
d) baqteria Slis protistas Semowmebis Sedegad
e) protistebs fotosinTezis unari aqvs
6. organizmebis erTianobas saukeTesod asaxavs?
a) dnm-is nukleotiduri Tanmimdevrobebis Se- evoluciuri kavSiri
dareba
b) saxeSecvlili STamomavloba tipuri prokariotuli ujredis dnm-Si daaxloebiT
g) dnm-is struqtura da funqcia 3 000 genia ganlagebuli. adamianis ujredSi 25 000 genia.
d) bunebrivi gadarCeva am genebis 1% orive tipis ujredebSi saerToa. gamoiy-
e) sistemuri Tvisebebi eneT evoluciis Teoria da axseniT, ratom aqvs aseT gan-
7. Tvisobrivi monacemebis magaliTia? sxvavebul organizmebs saerTo genebi.
a) temperatura 25 dan 15 gradusamde daeca
b) mcenaris simaRle 25 santimetria (sm) mecnieruli kvleva
g) Tevzi iribad dacuravs
d) eqvs wyvil gulwiTelas saSualod sam-sami bar- gamoiyeneT gvelis mimikriis Seswavlis Sedege-
tyi hyavs bi da warmoadgineT amis asaxsnelad sxva hipoTezebi,
e) kuWis SigTavsis areva xdeba yovel 20 wamSi romelzec momavalSi mecnierebi muSaobas SeZleben.
erTxel
8. hipoTezebze dafuZnebuli mecnieruli logikis
asaxsnelad saukeTesoa? mecniereba, teqnologia
a) Tu me Sevqmeni Semowmebadi hipoTezebi, romle-
da sazogadoeba
bic testebma da dakvirvebebma isini unda daa-
dasturon
b) Tu Cemi varaudi marTebulia, SevZleb Semow- veluri pomidoris nayofi kulturuli pomidoris
mebadi hipoTezis Seqmnas nayofTan SedarebiT patara zomisaa. amas ganapirobebs
g) Tu Cemi dakvirveba zustia, is Cems hipoTezas gakulturebul mcenareTa nayofSi ujredebis didi ra-
daadasturebs odenoba. botanikosebma molekuluri genetikis meSveo-
d) Tu swori hipoTeza Sevqmeni, misi Semowmebisas biT aRmoaCines genebi, romlebic akontroleben pomido-
konkretul da mosalodnel Sedegs miviReb ris ujredebis gayofas. riTia mniSvnelovani es aRmoCena
e) Tu Cemi eqsperimenti worad aris Catarebuli, sxva bostneulis da xilis warmoebisTvis? adamianis gan-
misi meSveobiT SevZleb hipoTezis sisworis viTarebisa da daavadebaTa gamosakvlevad? imisaTvis,
Semowmebas rom ukeTesad gavigoT biologiis safuZvlebi?
9. kontrolirebadi eqperimenti:
a) sakmaod nela mimdinareobs imisTvis, rom mec-
nierma SeZlos eqsperimentis Sedegebis zusti
dafiqsireba
b) igi unda Seicavdes eqsperimentul da sakon-
35
nawili
1 cocxali
organizmebis qimia
36
saSualebebis Sesaxeb vkamaTobdiT xolme. zogierTis az- man qals hkiTxa: `ras xmarob sapnad?~ da Seityo, rom igi
riT, es sruli nonsensi iyo, sxvebs – sjerodaT amis. ase Phytolacca-s kenkras nayofs iyenebda. Semdeg man nayofi,
rom, rodesac kanadidan davbrundi, dauyovnebliv mov- cocxal lokokinebTan erTad laboratoriaSi waiRo da
Zebne tradiciuli mkurnalebi, maT Soris zogierTi Cemi aRmoaCina, rom nayofis eqstraqti lokokinebs klavda.
naTesavic iyo. maT maCvenes ramdenime samedicino prepara-
ti, romlebsac isini iyenebdnen. muSaoba laboratoriaSi ra aris Sistostomozi?
daviwye da Sevecade damedgina, ras Seicavda es wamlebSi.
samxreT afrikis sxva qveynebSi tradiciuli mkur- mas bilharcias anu lokokinis cxelebasac uwode-
nalebi asociaciebSi arian gaerTianebuli da klinikebic ben. es gamomfitveli daavadebaa, romliTac 200 mil-
ki aqvT Seqmnili. magram britaneTma, jadoqrobis Sesaxeb ionze meti adamiania daavadebuli msoflioSi. is ganvi-
1901 wlis aqtiT svazilendSi tradiciuli samkurnalo Tarebadi samyaros erT-erTi yvelaze didi problemaa.
saSualebebi akrZala da es kanoni jer kidev ar gauuqme- daavadebas parazituli brtyeli Wia (trematoda) iwvevs,
biaT. TviT is xalxic, romelTac xeli miuwvdebodaT Ta- romelic wylis lokokinas, rogorc maspinZels, Tavisi
namedrove klinikebze, agrZelebdnen tradiciul mkur- ganviTarebis ciklSi iyenebs (ixile nax. 33.11). tremato-
nalebTan siaruls da es dRemde grZeldeba. dis larva, romelic tovebs lokokinas, aRwevs wyalSi
myofi adamianis kanSi da asnebovnebs mas. Tqven Segi-
ZliaT SeebrZoloT Sistostomozs – mospoT parazitebi
gviTxariT kvlevis Sesaxeb, romelic
qimikatebis meSveobiT an gaanadguroT lokokinebi sin-
mcenareze _ Phytolacca dodecandra Tezuri moluscidebiT, magram orive es saSualeba me-
mimdinareobs da misi saSualebiT tismetad ZviradRirebulia afrikaSi.
37
Segroveba. qimikosebma gamoyves Phytolacca -s qimiuri re- rogor gavzardoT isini, aramed imisaTvis, rom movidnen
agenti, romelic letaluria lokokinebisaTvis, Tumca, laboratoriaSi da gvaswavlon Tu rogor mzaddeba wa-
misi moqmedeba jer kidev zustad ar aris Seswavlili. mali, raTa raodenobrivad SevZloT yvelaferis gansaz-
mkvlevarebma aRmoaCines, rom qimiuri reagenti zogierT Rvra. magram es ioli ar aris.
sxva parazitsac klavs, romelic afrikis mdinareebSi bi- Cemis azriT, mniSvnelovania mkurnalTa sulieri
nadrobs, maT Soris koRos larvasac (romelsac malaria rwmenis Seswavlac, vinaidan mTeli sistema am rwmenazea
gadaaqvs). Tanac garemoze, mavne zemoqmedebas ar axdens, dafuZnebuli. maTi TqmiT, mcenareebs sizmarSi TavianTi
vinaidan qimiuri reagenti swrafad iSleba. winaprebis sulebi uCveneben, xolo diagnozs kamaTlebis
svazilendis universitetSi miviReT Phytolacca -s agdebiT svamen da transSi vardebian, ra drosac sulebi
Tesli eTiopiiidan, gavzrdeT mcenare da SevagroveT elaparakebian.
nayofi. eTiopelebma gvaswavlis, rogor unda gagvekeTe-
bina es yvelaferi. es namdvili TanamSromloba iyo svazi ra mdgomareobaSia garemo da biologi
da eTiopiel mecnierebs Soris zogierTi zimbabvelisa
da amerikelis xelSewyobiT. laboratoriaSi muSaobisas
uri mravalferovneba svazilendSi?
davadgineT nayofis eqstraqtis koncentracia, romelic arc Tu ise kargSi. vfiqrob, ZiriTadi problema
klavda lokokinebs, Semdeg velze gadavinacvleT Semd- isaa, rom xalxi metismetad damokidebulia bunebriv pi-
gomi eqperimentebisaTvis. SevarCieT adgili svazilend- robebze, gansakuTrebiT mcenareul resursebze. bevr
Si, sadac Sistostomozi Zalian gavrcelebulia. iq ada- adgilas soflad, xalxi xeebs Wris SeSisaTvis da mTli-
mianebTan vmuSaobT, vaswavliT, rogor unda moiyvanon da anad Cexavs tyes. maT ar ician, rogor gaaSenon xelaxla
gamoiyenon Phytolacca . vimedovnebT, rom momavali wli- mcenareebi, xolo maTi balaxismWameli cxovelebi, ro-
dan. isini TviTon SesZleben am daavadebasTan brZolas. goricaa msxvilfexa rqosani saqoneli, xSirad yvelanair
mcenares Wams da albaT, mkurnalebic didi raodenobiT
ra xdeba Tqvens universitetTan agroveben velur samkurnalo mcenareebs. amitom bevri
saxeoba gaqrobis pirasaa.
arsebul tradiciuli samkurnalo
biomravalferovnebis dacva garemos dacvasTan er-
saSualebebis institutSi? Tad xdeba. Aamgvarad, Tqven naxavT, rom svazilendis
nawilSi, calkeuli cxovelebi gadaSenda, vinaidan mcena-
am institutSi, (oficialurad `tradiciuli sam-
reebi, romlebzec binadrobdnen, isinic gadaSenda. kli-
kurnalo saSualebebis, samkurnalo da adgilobrivi
matic Seicvala. magaliTad, svazilendis tyian maRal
sakvebi mcenareebis svazil endis kvleviTi instituti~)
veldSi uxvi naleqi modioda xolme. magram mcenareTa
multidisciplinuri gundi tradiciuli samkurnalo sa-
gaqrobasTan erTad, naleqebmac iklo.
Sualebebis yvela aspeqts Seiwavlis. tradiciuli mkur-
sxva sakiTxia is ziani, ukavSirdeba ekonomikuri gan-
nalebi gundis mTavari wevrebi arian, radgan maT ician
viTarebis proeqtebs, rogoricaa sabadoebis damuSaveba
samkurnalo mcenareebi da maTi gamoyeneba. ramdenime sem-
da dambebis mSenebloba. kompaniebs, romlebic did pro-
inari CavatareT tradiciul mkurnalebTan da vcilobdiT
eqtebs axorcieleben, mxolod bolo dros ekisrebaT
maT darwmunebas CvenTvis TavianTi codna gaeziarebinaT,
garemoze zrunva.
vinaidan yvela Cvenganis msgavsad, isini mokvdavni arian
da maTi codna SesaZloa male daikargos. Tumca mkurnale-
bi, TviT Cemi naTesavebic ki, uars ambobdnen daxmareba- ra problemebis winaSe dgas saganmanaT
ze. isini fiqroben: `Tqven Cemi codniTa da Tqveni TeTri leblo saqmianoba afrikaSi?
xalaTebiT uamravi fulis gakeTebas apirebT~. rwmenis
sistema kidev erTi dabrkolebaa, radgan mkurnalebs Cven ar gvaqvs sakmarisi resursebi Sesaferisi sa-
sjeraT, rom maT kurnebis Zala TavianTi winaprebisagan mecniero centrebis asaSeneblad da ar gvyavs sakmarisi
mieniWaT da es codna mxolod sakuTar Svilebs unda ga- mecnier-pedagogebi. afrikaSi kidev erTi seriozuli
dascen. umeteswilad es undoblobaa. Tqven iciT, rom maT problema isaa, rom qalebi ar arian warmodgenilni mec-
didi xnisganmavlobaSi, jadoqrebs uwodebdnen da zogi- nierebaSi, rac gansakuTrebiT cudia. am mxriv, qalebi
erT xandazmuls jer kidev awuxebs es. isini mekiTxebian: CamorCebian. mecniereba, gansakuTrebiT medicina, ar mi-
`rodis apirebT jadoqrobis Sesaxeb aqtis gauqmebas?~ – iCneva qalebisaTvis gankuTvnil sferod. bevri adamiani
TiTqos me dameweros igi! magram TandaTan vaxerxebT maT fiqrobs, rom Tu qalebi Zalian Sors wavlen, isini ver
darwmunebas. gvsurs, rom isini xangrZlivad CaerTon am gaTxovdebian. magram situacia TandaTan icvleba.
procesSi, ara marto mcenareebi gvaCvenon da gvaswavlon,
38
Tqven mesame samyaros organizaciis _ Camoyalibebul mecnier qalTa TanamSromlobas.
magram gadamwyveti dawyebiTi skolis yvelaze adre
qalebi mecnierebaSi (msoqm) _ prezi uli safexuria. mkvlevarebma ician, rom Tu gogonebi
denti xarT. ras saqmianobas eweva es mecnierebis dauflebas iwyeben, isini kargad swavloben.
organizacia? magram maT, maswavlebelTa mxridan waxaliseba sWird-
ebaT. Tu aris xelsawyo, mas biWebi iyeneben, gogonebis
Cven vuniSnavT stipendias aspirantebs da viRebT roli ki mxolod Sedegebis aRnusxvaa. amrigad, Cven
daxmarebas organizaciuli beneficiarebisgan. stipen- bevrs vmuSaobT mecnieri qalebis waxalisebaze da maT
diantebi Cveulebriv igzavnebian karg universitetebSi, CarTvaze ganaTlebis yvela safexurze da vcdilobT da-
ganviTarebad qveynebSi, magaliTad, samxreT afrikasa varwmunoT maswavleblebi, rom gogonebs SeuZliaT gaxd
an pakistanSi, sadac arsebuli Tanxa grZel gzas gadis. nen mecnierebi.
msoqm agreTve xels uwyobs ganviTarebadi qveynebs ukve
39
2 sicocxlis
qimiuri garemo
suraTi 2.1 xoWo-bombardiri qimiur naerTs
Tavdasacavad iyenebs
40
suraTi 2.2 naerTis emerjentuli
Tvisebebi. metali natriumi reaqciaSi
Sedis qlorTan, momwamvlel airTan da
sakvebad vargis naerTs _ natriumis
qlorids anu sufris marils qmnis.
41
suraTi 2.3 arsebiTi elementebis
deficitis efeqti
2.1
gan mxolod sami tipia sakmaod stabiluri, romelTac am
koncefcia Semowmeba SemTxvevaSi mniSveneloba eniWebaT. esenia: neitronebi,
protonebi da eleqtronebi. neitronebi da protonebi
1. axseniT, ratom aris sufris marili naerTi, xolo erTmaneTTan mWidrodaa Calagebuli da atomis centrSi
Jangbadi, riTac vsunTqavT – ara. qmnis kompaqtur centrs anu atomis birTvs. eleqtrone-
2. romeli oTxi qimiuri elementi Warbobda Tqven bi, romlebic daaxloebiT sinaTlis siCqariT moZraoben,
mier guSin miRebul sakvebSi? birTvis irgvliv Rrubels warmoqmnian. 2.4. suraTze
naCvenebia heliumis atomis struqturis ori modeli.
savaraudo pasuxebi ixile A danarTSi eleqtronebi da protonebi ele qt rulad damuxtu
2.2
Rrubeli uryofiTi eleqtronebi
koncefcia muxtiT (2 eleqtroni)
atomeb is struqturazea
damokidebuli
TiToeuli elementi Sedgeba gansazRvruli saxis
atomebisagan, romlebic nebismieri sxva saxis elementis
atomebisgan gansxvavdeba. atomi materiis umciresi er-
Teulia, romelic jer kidev inaCunebs elementis Tvise-
(a) (b)
bebs. atomi imdenad mcirea, rom daaxloebiT milioni
atomia saWiro, rom winadadebis bolos dabeWdil wer- (a) am modelSi eleqtronebi warmodgenilia rogorc uaryofiTi mux-
tils gaswvdes. atomebs imave Semoklebuli aRniSvnebiT tis Rrubeli, TiTqos 2 eleqtronis mravali momentaluri foto iyos
gamovsaxavT, riTac am elementebisagan Semdgar atomebs; gadaRebuli drois ganmavlobaSi; ToToeuli wertili eleqtronis
amrigad, C aRniSnavs rogorc element naxSirbads, aseve mdebareobas aRniSnavs drois erT garkveul momentSi.
42
lia. TiToeul eleqtrons uaryofi-
suraTi 2.5
Ti muxtis erTi erTeuli aqvs, xolo
kvlevis meTodi: radioaqtiuri niSandebuli atomebi TiToeul protons _ erTi erTeu-
gamoyeneba li dadebiTi muxti. neitroni, ro-
mecnierebi radioaqtiur izotopebs garkveuli qimiuri nivTierebebis mosaniSnad
iyeneben, qmnian niSandebul atomebs, romlebic SesaZloa gamoyenebul iqnes metab- gorc misi saxelwodeba gviCvenebs,
olur procesebze dakvirvebis an organizmSi nivTierebis lokalizaciis dadgenis mizniT. am magaliTSi eleqtrulad neitraluria. pro-
radiaqtiuri niSandebuli atomebi ujredSi dnm-is aslebis warmoqmnis siCqareze temperaturis gavlenis
tonebi birTvs dadebiT muxts ani-
gansasazRvrad gamoiyeneba.
Weben, xolo urTierTsawinaaRmdego
muxtebis miziduloba swrafad moZ-
meTodi rav eleqtronebs birTvis siaxloves
niSandebuli atomebis
Semcveli ingrediente inkubatorebi
inarCunebs.
bi (kaSkaSa cisferi)
neitronebisa da protonebis ma
adamianis
ujredebi sa TiTqmis identuri daaxloebiT
1.7×10 -24 gramia (g). grami da sxva tra
diciuli erTeulebi praqtikuli ar
aris aseTi mcire obieqtebis masis
aRsaniSnavad. amrigad, atomebisa da
1
subatomuri nawilakebisaTvis (ag
dnm-is misaRebad adamianis ujredebs ingredientebi emateba. erTi ingredienti wyalbadis radioaq-
reTve molekulebisTvisac) viyenebT
tiuri izotopiT – 3H- iT aris moniSnuli. ujredebis cxra firfitis inkubacia sxvadasxva temper-
aturaze xdeba. ujredebi warmoqmnian axal dnm-s, romelSic CarTulia radioaqtiuri niSandebuli sazom erTeuls, romelsac brita-
atomi – 3H . neli mecnieris, jon daltonis pa-
tivsacemad daltoni ewodeba. man
dnm (Zveli da axali) 1800-ian wlebSi xeli Seuwyo atom-
2
ujredebi sacdel sin-
jarebSi Tavsdeba; maTi
uri Teoriis ganviTarebas (daltoni
dnm gamoiyofa, xolo igivea, rac atomuri masis erTeuli
gamouyenebeli ingre- anu amu ( amu ), romelic SesaZloa
dientebi scildeba.
sadme SegxvedriaT). neitronebisa da
protonebis masa miaxloebiT 1 dal-
tonia. vinaidan erTi eleqtronis
masa neitronis an protonis masis mx-
olod 1/2-ia, atomis mTeli masis ga-
moTvlisas eleqtronebi SegviZlia
ugulebelvyoT.
atomuri ricxvi da
3
atomuri masa
sacdel sinjarebs emateba xsnari, romelsac scintilaciuri siTxe ewodeba da scintilaciur mTv-
leleSi Tavsdeba. vinaidan 3H axladwarmoqmnil dnm-Si iSleba, igi asxivebs radiacias, ris Sedegad sxvadasxva elementis atomebi
aRigzneba scintilaciuri siTxis reaqtivebi da es iwvevs naTebas. sinaTlis gaelvebas scintilaci- TavianTi subatomuri nawilakebis
uri mTvleli aRricxavs.
ricxviT gansxvavdebian. calkeuli
elementis yvela atoms birTvSi
Sedegebi protonebis igive raodenoba aqvs.
naTebis sixSire, romelic aRiricxeba rogorc impulsi /wT-Si, arsebuli radioaqtiuri niSandebuli protonebis am ricxvs, romelic uni-
atomebis raodenobis proporciulia da axali dnm-is raodenobaze miuTuTebs. am eqsperimentSi, sa- kaluria elementisaTvis, atomur
dac grafikze gamosaxulia temperaturis mimarTeba
impulsTan/wT-Si, cxadia, rom temperatura gavlenas ricxvs uwodeben, xolo misi aRmniS-
dnm-is
sinTezis
axdens dnm-is sinTezis siCqareze – dnm-is udidesi vneli simbolo elementis marcxniv,
nawili 35°C -ze warmoiqmneba.
indeqsis saxiT iwereba. magaliTad,
aTvla wuTobiT
optimaluri
tempera- abreviatura 2He gviCvenebs, rom
X 1.000
tura
element heliumis atoms birTvSi 2
protoni aqvs. Tu sxvagvarad ar aris
miTiTebuli, atomis eleqtronuli
muxti neitraluria anu misi pro-
temperatura (°C)
tonebis raodenoba eleqtronebis
tolia. aqedan gamomdinare,
43
suraTi 2.6. Ppet-skanograma. radioaqtiuri izotopebis samedi-
cino gamoyeneba. pet-i, pozitron-emisiuri tomografis akronimia,
romelic sxeulSi intensiuri qimiuri aqtivobis lokalizacias ad-
gens. Tavdapirvelad, pacientSi iseTi sakvebi SehyavT, rogoricaa
radioaqtiuri izotopiT niSandebuli glukoza, romelic subatomur
nawilakebs gamoyofs. am nawilakebis Sejaxeba eleqtronebTan Sesa-
Zlebeli xdeba organizmSi mimdinare qimiuri reaqciebis saSualebiT.
pet-skaneri am Sejaxebebisas gamoTavisuflebul energias aRmoaCens
da aRricxavs `cxel wertilebs~ – organos ubnebs, romlebic am droi-
saTvis qimiurad yvelaze aqtiuria. gamosaxulebis feri iq arsebuli
izotopis raodenobis mixedviT icvleba. kaSkaSa yviTeli Seferiloba
aq saylapavis avTvisebiani qsovilis `cxel wertils~ aRniSnavs.
yelis kibos
qsovili
eleqtronulad neitralur atomSi, atomuri ricxvi
protonebis ricxvi da eleqtronebis ricxvi erTnairia.
neitronebis ricxvi SegviZlia davadginoT meore si-
dididan _ masuri ricxvidan, romelic atomis birTvSi
protonebisa da neitronebis jamis tolia. masuri ricxvi
indeqsis saxiT elementis simbolos marcxniv iwereba.
magaliTad, es stenografiuli aRniSvna SegviZlia gamov-
4
iyenoT heliumis atomisaTvis _ 2 He. vinaidan atom- naxSirbadi ar iqneboda. miuxedavad imisa, rom izotopebs
uri ricxvi protonebis ricxvs Seesabameba, SegviZlia odnav gansxvavebuli masa aqvs, qimiur reaqciaSi identu-
ganvsazRvroT neitronebis ricxvic, Tu atomur ricxvs rad moqmedeben (ricxvi, romelic, Cveulebriv, elementis
4
masis ricxvs gamovaklebT. 2 He- is atoms ori neitroni atomuri masis maCvenebelia magaliTad, 22.9898 daltoni
23
aqvs. natriumis atoms, Na – 11 protoni, 11 eleqtroni
11 natriumisaTvis, faqtobrivad, bunebaSi am elementis ar-
da 12 neitroni. yvelaze martivi wyalbadis 1 H atomia, sebuli yvela izotopis saSualo atomuri masaa).
1
romelsac neitronebi ar aqvs. is Sedgeba mxolod pro- rogorc 12C, aseve 13C, stabiluri izotopia, rac
tonisagan, romlis irgvlivac erTi eleqtroni moZraobs. imas niSnavs, rom maT birTSi ar aRiniSneba nawilakebis
TiTqmis mTeli atomuri masa mis birTvSia kon- dakargvis tendencia. Tumca, izotopi 14C arastabiluri
centrirebuli, radgan, rogorc zemoT iyo aRniSnu- anu radioaqtiuri izotopia. radioaqtiuria izoto-
li, eleqtronebis masis wili umniSvneloa. vinaidan pi, romelSic birTvi spontanurad iSleba da gamoyofs
TiToeuli eleqtronisa da protonis masa TiTqmis erTi nawilakebsa da energias. rodesac daSla protonebis
daltonia, masuri ricxvi udris mTeli atomis masis sa- ricxvis cvlil ebas iwvevs, igi atoms sxva elementis
Sualo sidides, rasac atomuri masa ewodeba. amrigad, atomad gardaqmnis. magaliTad, radioaqtiuri naxSir-
SegviZlia vTqvaT, rom natriumis atomuri masa ( 2311
Na ) badi iSleba da azoti warmoiqmneba.
23 daltonia, ufro zustad _ 22.9898 daltoni. radioaqtiur izotopebs gamokvlevebisaTvis xSirad
gamoiyeneben biologiaSi. 26-e TavSi SeityobT, rogor iy-
izotopebi eneben mkvelvarebi radioaqtiur gazomvebs namarxi rel-
iqtebis asakis gansazRvra. radioaqtiuri izotopebi,
mocemuli elementis yvela atoms protonebis Tana-
niSandebuli atomebis saxiT gamoiyeneba metabolizmSic
bari ricxvi aqvs, magram zogierT atoms ufro meti
– organizmis qimiur procesebSi atomebisaTvis Tvalis
neitroni aqvs, vidre amave elementis sxva atomebs da
misadevneblad. ujredebi radioaqtiur atomebs iseve iy-
Sesabamisad, misi masac ufro metia. elementis am sx-
eneben, rogorc amave elementis araradioaqtiur izoto-
vadasxva atomur formas izotopebs uwodeben. bunebaSi
pebs, magram radioaqtiuri niSandebuli atomebis aRmoCe-
elementi izotopebis narevis saxiT gvxvdeba. magali-
na advilad SesaZlebelia. suraTi 2.5 asaxulia rogor
Tad, ganvixiloT naxSirbadis elementis sami izotopi,
iyeneben biologebi radioaqtiur niSandebul atomebs
romlis atomuri ricxvia 6. yvelaze farTod gavrcele-
biologiuri procesebis monitoringisaTvis ujredebis
buli izotopia naxSirbadi _ 12, 12 C , romelic bunebaSi
6 mier TavianTi dnm-s aslebis warmoqmnis SemTxvevaSi.
arsebuli naxSirbadis daaxloebiT 99%-s Seadgens. mas 6
radioaqtiuri niSandebuli atomebi mniSvnelovani
neitroni aqvs. naxSirbadis darCeni 1% Seicavs 13 C izo-
6 sadignostiko saSualebaa medicinaSi. magaliTad, Tirk-
tops, 7 neitroniT. mesame, kidev ufro iSviaTi izotopia
mlebis zogierTi daavadebis diagnostireba SesaZle-
14 C, romelsac 8 neitroni aqvs. aRsaniSnavia, rom samive
6 belia sisxlSi radioaqtiuri izotopebis mcire dozis
am izotops 6 protoni aqvs, winaaRmdeg SemTxvevaSi, isini
44
Semcveli nivTierebebis SeyvaniT da Semdeg SardSi gamo- moednis centrSi mdebare saSlelis toli Tu iqneboda.
yofili niSandebuli atomebis raodenobis gansazRvriT. ufro metic, eleqtronebi emsgavsebodnen cicqna ko-
radioaqtiuri niSandebuli atomebi agreTve iseT rTul Roebs, romlebic dawuian stadionis irgvliv. birTvi da
warmosaxviT instrumentSi gamoiyeneba, rogoricaa pet- eleqtronebi atomSi Zalian patara sivrces ikaveben da-
skaneri, romlis saSualebiTac SesaZlebelia avTvise- narCenSi sivrce carielia
bian zrdaSi CarTuli qimiuri procesebis monitoringi rodesac qimiuri reaqciisas ori atomi uaxlovdeba
imgvarad, rogorc es faqtobrivad, xdeba organizmSi erTmaneTs, maTi birTvebi saWiro manZilze ar uaxlovdeba
(suraTi 2.6). erTmaneTs urTierTqmedebisaTvis zemoT ganxiluli sami
miuxedavad imisa, rom radioaqtiuri izotopebi tipis subatomuri nawilakebidan, atomebs Soris qimiur
saWiroa biologiuri kvlevebisa da medicinisaTvis, reaqciebSi uSualod mxolod eleqtronebia CarTuli.
izotopebis daSliT gamowveuli radiacia, ujredebis atomis eleqtronebi gansxvavdeba im energiis raode-
molekulebis dazianebis gamo, sicocxlisaTvis saxi- nobiT, romelsac isini atareben. energia ganisazRvreba,
faTocaa. dazianebis simZime damokidebulia organizmSi rogorc cvlilebis gamowvevis unari, magaliTad, samuS-
absorbirebuli radiaciis tipsa da raodenobaze. radio- aos Sesrulebis gziT. potenciuri energia aris energia,
aqtiuri narCenebis gaJonva birTvul reaqtorze avari- romelic aqvs materia sgamomdinare Tavis adgilmde-
isas, erT-erTi yvelaze ufro seriozuli ekologiuri bareobidan da struqturidan. magaliTad, wyals mTaze
safrTxea. Tumca, izotopebis umravlesobis doza, ro- mdebare wyalsacavSi, Tavis simaRlis gamo, potenciuri
melic samedicino diagnostikaSi gamoiyeneba, SedarebiT energia aqvs. rodesac wyalsacavis dambebis rabebi Riaa
usafrTxoa. da wyali qvemoT miedineba, energia SesaZlebelia gamoy-
enebul iqnes iseTi samuSaos Sesasruleblad, rogori-
caa generatorebis brunva. radgan energia ixarjeba,
eleqtronebis energetikuli doneebi
wyals mTis ZirSi ufro naklebi energia aqvs, vidre wy-
2.4 suraTze gamosaxul atomis gamartivebul mod- alsacavSi. materias aqvs bunebrivi tendencia, imoZraos
elze birTvis zoma bevrad ufro gadidebulia mTeli at- potenciuri energiis yvelaze dabali SesaZlo mdgoma-
omis moculobasTan SedarebiT. heliumis atomi iankis robisaken. imisaTvis, rom aRdges wyalsacavis bunebrivi
stadionisodena rom yofiliyo, birTvis zoma mxolod energia, unda Sesruldes muSaoba wylis gadasanacvle-
energiis
dakargva
45
blad gravitaciis sawinaaRmdegod. garsze myof eleqtronebs ki yvelaze dabali potenci-
atomis eleqtronebsac aqvs potenciuri energia imis uri energia aqvs. meore garsze eleqtronebs ufro meti
mixedviT, rogor arian isini organizebuli birTvis ir- energia aqvs, mesameze _ kidev ufro meti da a. S. Sesa-
gvliv. uaryofiTad damuxtul eleqtronebis miizidavs Zloa eleqtronma Seicvalos garsi, romelic mas ukavia,
dadebiTad damuxtuli birTvi. eleqtronis birTvidan magram mxolod im raodenobis energiis STanTqmis an da-
mosacileblad muSaobis Sesrulebaa saWiro. amrigad, kargvis Sedegad, romelic Zveli da axali garsebis po-
rac ufro didia manZili eleqtronebsa da birTvs So- tenciur energiaTa sxvaobis tolia. rodesac eleqtro-
ris, miT metia maTi potenciuri energia. mTidan wylis ni STanTqavs energias, is birTvidan ufro dacilebul
gamudmebuli dinebisagan gansxvavebiT, cvlilebebi el garsze gadainacvlebs. magaliTad, sinaTlis energias
eqtronebis potenciur energiaSi mxolod fiqsirebu SeuZlia aRagznos eleqtroni ufro maRali energetiku-
li raodenobis safexurebze gvxvdeba. eleqtroni, ro li donisaken (marTalac, es pirveli safexuria, rodesac
melsac energiis garkveuli diskretuli raodenoba mcenareTa fotosintTezis procesSi naxSirorJangidan
aqvs, zogjer kibeze moZrav burTs hgavs (suraTi 2.7a). da wylidan sakvebi warmoiqmneba da amisaTvis mzis en-
SesaZloa, burTs hgondes gansxvavebuli raodenobis po- ergias iyeneben). rodesac eleqtroni energias kargavs
tenciuri energia, imisda mixedviT, kibis romel safuxu- igi `ukan vardeba~ birTvTan ufro axlomdebare garsze,
rzea, magram igi didxans ar Cerdeba safexurebs Soris. xolo dakarguli energia, Cveulebriv, garemoSi siTbos
eleqtronsac ar SuZlia didi xniT arseboba potenciuri saxiT gamoiyofa. magaliTad, mzis sinaTle muqi manqanis
energiis fiqisirebul mdgomareobebs Soris. saRebavis eleqtronebs ufro maRal energetikul do-
potenciuri energiis sxvadasxva mdgomareobas, rac neebamde aRagznebs. rodesac eleqtronebi ubrundebian
eleqtronebs aqvs atomSi, energetikul doneebs uwo- TavianT Tavdapirvel doneebs, manqanis zedapiri Tbeba.
deben. eleqtronebis energetikuli done korelaciaSia SesaZloa es Termuli energia gadaeces haers an Tqven
birTvidan mis saSualo manZilTan. saSualo manZili sim- xels, Tu manqanis zedapirs SeexebiT.
bolurad eleqtronuli garsiTaa (suraTi 2.7 b) war-
modgenili. pirveli garsi birTvTan yvelaze axlosaa, am
atomuri heliumi
ricxvi
pirveli Sre
wyalbadi
1
H atomuri masa elementis
simbolo
eleqtronuli Sris
sqema
3
Li 4
Be 5
B 6
C 7
N 8
O 9
F 10
Ne
meore
Sre
suraTi 2.8. qimiuri elementebis perioduli sistemis pirveli 18 elementis eleqtronuli garsis sqemebi. am standartul periodul
cxrilSi informacia TiToeuli elementis Sesaxeb imgvaradaa warmodgenili, rogorc es mocemulia CanarTze heliumisaTvis. am modificire-
buli cxrilis sqemebze eleqtronebi luriji wertilebis saxiTaa naCvenebi, xolo eleqtronuli Sreebi (romlebic energetikul doneebs war-
moadgens) – koncentruli rgolebis saxiT. sqemas – eleqtroni–Sre, Zalze mosaxerxebelia eleqtronul SreTa Soris atomis eleqtronebis
ganawilebis sailustraciod. magram gaxsovdeT, rom es gamartivebuli modelebia. elementebi mwkrivebadaa organizebuli, TiToeul maTgans
eleqtronuli SreSevsebuli aqvs. eleqtronebis damatebisas, isini arsebulidan yvelaze ufro dabal Sres ikaveben.
46
eleqtronis orbitalebi
TiToeuli orbitali
or eleqtrons itevs
eleqtronuli Sris
diagrama
TiToeul Sreze
naCvenebia dawyvile-
buli eleqtronebis
maqsimaluriraode-
noba.
suraTi 2.9. eleqtronuli orbitali. naxazis zeda naxevarSi samganzomilebiani formebi eleqtronebis orbitaleb _ sivrcis moculoba,
sadac atomis eleqtronebi savaraudod yvelaze xSirad gvxvdeba. TiToeuli orbitali maqsimum or eleqtrons itevs. naxazis qveda naxevarSi
Sesabamisi eleqtronuli Srisdiagramaa naCvenebi: a) pirvel eleqtronul Sres erTi (s) orbitali aqvs, aRiniSneba 1s-iT; b) meore da yvela
sxva ufro maRal Sreze TiToeuls ufro didi s orbitali aqvs (aRiniSneba rogorc 2s, meore garsisTvis, plius hanteliseburi formis or-
bitalebi, romelTac p orbitalebi ewodeba (2p meore SrisaTvis). atomis sami 2p orbitali x-, y-, z- warmosaxviT RerZebze erTmaneTis mimarT
marTi kuTxiTaa ganlagebuli. TiToeuli 2p orbitali gansxvavebuli feriTaa gamosaxuli. g) element neonis eleqtronul Sres, romelsac
mTlianad10 eleqtroni aqvs, simbolurad gamovsaxavT, rogorc pirveli Sris 1s orbitals, meore garsis 2s da sam 2p orbitalebs.
47
2.3 naxazze naCvenebia mxolod es sami elementi, romelTa erTi sferuli s orbitali (1s) Seesabameba, magram meore
savalento Sreebi Sevsebulia. am elementebs inertuls Sres oTxi orbitali aqvs: erTi didi sferuli s orbit-
uwodeben, rac imas niSnavs, rom isini qimiurad araqti- ali (2s) da sami hanteliseburi p orbitaliDD(2p). TiToeu-
uria. 2.8 naxazze asaxuli yvela sxva atomi qimiurad aq- li 2p orbitali marT kuTxes qmnis danarCen 2p orbital-
tiuria, vinaidan maTi savalento Sre dausrulebelia. Tan (ixile suraTi 2.9). (mesame da umaRles eleqtronul
Sres, iseve, rogorc ufro rTuli formis orbitalebs,
eleqtronis orbitalebi agreTve s da p orbitalebi aqvs).
erTi orbitali araumetes 2 eleqtrons itevs. pir
me-20 saukunis dasawyisSi, atomis eleqtronul Sree- vel eleqtronul garss Tavis s orbitalze maqsimum 2
bs mzis orbitaze moZravi planetebis msgavsad, birTvis eleqtronis moaTavseba SeuZlia. wyalbadis erTaderTi
irgvliv orbitaze moZravi eleqronebis koncentruli atomi, iseve rogroc heliumis 2 eleqtroni 1 s orbit-
bilikebis saxiT gamosaxavdnen. axlac, eleqtronuli als ikavebs. meore eleqtronuli garss SeuZlia maqsi-
Sreebis simbolurad gamosaxvis mizniT, rogorc es 2.8 mum 8 eleqtronis dateva. TiToeul am oTx orbitaze
suraTzea mocemuli, mosaxerxebelia organzomilebi- eleqtronebs daaxloebiT erTnairi energia aqvT, magram
ani koncentruli wreebis sqemebis gamoyeneba, Tu mxed- isini sivrcis sxvadsxva moculobaSi moZraoben.
velobaSi miviRebT, rom eleqtronuli Sre birTvidan atomebis reaqciisunarianoba maTi savalento Sris
eleqtronis daSorebis saSualo manZilzea. es mxolod erT an met orbitalze gauwyvilebeli eleqtronebis
modelia, igi ar iZleva atomis realur suraTs. sinamd- arsebobiTaa gamowveuli. SevniSnavT, rom eleqtronebis
vileSi, arasodes gvecodineba eleqtronis zusti gza. konfiguracias 2.8 naxazze TiToeuli 1 eleqtronis
Cven SegviZlia aRvweroT mxolod sivrce, romelSic damateba ganapirobebs. simartivisaTvis, Cven gareTa
eleqtroni yvelaze metxans imyofeba. samganzomilebian Sris TiToeul mxares 1 eleqtrons vaTavsebT, vidre
sivrces, sadac eleqtroni drois 90% dahyofs, orbita Sre sanaxevrod ar Seivseba, xolo Semdeg eleqtronebs
li ewodeba. vawyvilebT Sris Sevsebamde. rodesac atomebi TavianTi
TiToeuli savalento Sre gansxvavebuli formisa da savalento Sreebis Sesavsebad urTierTqmedeben, amaSi
orientaciis orbitalebis garkveul raodenobas Sei- swored gauwvyvilebeli eleqtronebi monawileoben.
cavs (suraTi 2.9).
orbitali miiCneva eleqtronuli Sris nawilad (Segax-
2.3
senebT, rom eleqtronuli garsi energiis gansazRvrul
dones Seesabameba). pirvel eleqtronul Sres mxolod koncefcia
molekulebis warmoqmna
koncefcia Semowmeba 2.2 da funqcionireba atomebs
1. liTiumis atoms 3 protoni da 4 neitroni aqvs. ras
udris misi atomuri masa daltonebSi?
Soris qimiur bmebzea damokidebuli
2. azotis atoms 7 protoni aqvs, xolo azotis
yvelaze ufro gavrcelebul izotops – 7 neitro- axla, roca atomebis struqturas gavecaniT, gadavi-
ni. azotis radioaqtiur izotops 8 neitroni aqvs. nacvloT organizaciis ierarqiis Seswavlaze da vnaxoT,
ras udris azotis am radioaqtiuri izotopis rogor erTiandebian atomebi molekulebisa da ionuri
atomuri ricxvi da masuri ricxvi? dawereT qimi- naerTebis warmosaqmnelad. atomebs, arasruli savalento
uri simbolos saxiT, qveda da zeda indeqsebiT. garsi, SeuZlia urTierTqmedeba garkveul saxis sxva atom-
3. daakvirdiT. 2.8 suraTs da gansazRvreT magniumis ebTan imgvarad, rom TiToeuli partniori asrulebs mis
atomuri ricxvi. ramdeni protoni da eleqtroni savalento garss. atomebi an inawileben, an gascemen sava-
aqvs mas? ramdeni eleqtronuli Sre aqvs? ramdeni lento eleqtronebs. Cveulebriv, am urTerTqmedebis Sede-
savalento eleqtronia savalento Sreze? gad, atomebi erTmaneTis siaxloves rCebian, maT mizidu-
4. fosforis eleqtronuli Sris sqemaze romel Sreze loba akaveb, rasac qimiuri bma ewodeba. qimiuri bmebis
aqvs eleqtronebs yvelaze meti potenciuri ener- yvelaze mtkice saxeebia kovalenturi bma da ionuri bma.
gia? yvelaze naklebi potenciuri energia?
5. ramdeni eleqtroni aqvs fTors? ramdeni eleqtro- kovalenturi bma
nuli Sre aqvs? daasaxeleT dakavebuli orbita
lebi. ramdeni gauwyvilebeli eleqtroni aqvs kovalenturi bma aris or atoms Soris savalento
fTors? eleqtronebis wyvilis ganawileba. magaliTad, ganvixi-
savaraudo pasuxebi ix. A danarTSi loT ra xdeba, rodesac wyalbadis ori atomi erTmaneTs
uaxlovdeba. SegaxsenebT, rom wyalbads, pirvel Sreze
48
wyalbadis atomi (2 H ) suraTi 2.10. kovalenturi bmis warmoqmna
1
wyalbadis yovel atomSi erTad- yovel atoms, romelsac savalento eleq
erT eleqtrons Tavis orbitalze
tronebis gaziareba SeuZlia, bmebis warmoqmnis
birTvSi protonis mimarT mizidu-
loba akavebs.
unari aqvs, rac kovalenturi bmebis im raode-
nobas Seesabameba, ramdeniwarmoqmnac atoms
SeuZlia. rodesac bmebi warmoiqmneba, atomebi
savalento Sreze eleqtronebis srul nakrebs
iReben. magaliTad, Jang b adis bmis warmoqmnis
unari 2-is tolia. bmis warmoqmnis am unars va-
lentobas uwodeben da igi Cveulebriv, ato-
2
rodesac wyalbadis ori atomi mis gareTa (savalento) Sreze gauwyvilebeli
erTmaneTs uaxlovdeba, TiToeuli eleqtronebis ricxvis tolia.
atomis eleqtroni agreTve meore
SesaZlebelia Tu ara gansazRvroT wyalba-
birTvis protonis mier miizideba.
dis, Jangbadis, azotisa da naxSirbadis valen-
toba 2.8 suraTze gamosaxuli eleqtronebis
konfiguraciis mixedviT. gauwyvilebeli
eleqtronebis daTvliT SegiZliaT daadgi-
noT, rom wyalbadis valentoba aris 1, Jangba-
disa _ 2, azotisa _ 3, xolo naxSirbadisa _
3 4. ufro rTuli SemTxvevaa fosfori (P ), si-
H2-is molekulis warmoqmnisas,
kovalentur bmaSi ori eleqtroni cocxlisaTvis mniSvnelovani kidev erTi el-
saziaro xdeba. ementi. fosforis valentoba SeiZleba iyos 3,
risi gansazRvrac winaswar SesaZlebelia misi
wyalbadis 3 gauwyvilebeli eleqtronis mixedviT. Tum-
molekula (H 2) ca, savaraudod, biologiurad mniSvnelovani
molekulis valentoba, romelic sam erTmag da
erT ormag bmas warmoqmnis, 5-is toli unda iyos.
1 savalento eleqtroni aqvs, magram Sris tevadoba 2 H2-is da O 2-is molekulebi sufTa el-
eleqtronia. rodesac wyalbadis ori atomi sakmaod ementebia da ara naerTebi (SegaxsenebT, rom naerTi
uaxlovdeba erTmaneTs, maTi 1 s orbitalebi erTmaneTs ori an meti sxvadasxva elementis kombinaciaa). naerTis
gadafaravs da eleqtronebi maT Soris nawildeba (su- molekulis magaliTia wyali, romlis molekuluri for-
raTi 2.10). axla, wyalbadis TiToeul atoms 2 asocire- mulaa H 2
O. masSi wayalbadis ori atomia saWiro, raTa
buli eleqtroni aqvs, rac savaleto garss asrulebs. Jangbadis erTi atomis valentoba daakmayofilos. 2.11 g
suraT 2.11a-ze eleqtronuli Sris sqemaa naCvenebi. suraTze naCvenebia wylis molekulis struqtura. wyali
ori an meti atomi, romelic erTmaneTTan kovalen- imdenad mniSvnelovania sicocxlisaTvis, rom me-3 Tavi
turi bmebiT aris dakavSirebuli, molekulas Seadgens. mTlianad mis struqturasa da Tvisebebs eTmoba.
am SemTxvevaSi wyalbadis molekula warmoiqmneba. Segvi- kidev erTi molekula, romelic naerTia aris meTani
Zlia SevamokloT am molekulis struqtura, H – H saxiT, – bunebrivi gazis ZiriTadi komponenti, romlis moleku-
sadac xazi erTmag kovalentur bmas, an martivad, erTmag luri formulaa CH 4 (suraTi 2.11 d). igi, naxSirbadis
bmas asaxavs anu eleqtronebis wyvili saziaroa. aseT atomis Sesavsebad, romlis valentoba 4-is tolia, wy-
aRniSvnas, sadac warmodgenilia rogorc atomebi, aseve albadis 4 atoms (TiToeuli valentoba ki 1-is tolia)
bmebi, struqturuli formula ewodeba. ufro metadac ierTebs. naxSirbadis mraval sxva naerTs me-4 TavSi
SegviZlia misi Semokleba H 2 aRniSvniT – molekuluri gavecnobiT.
formuliT, romelic ubralod miuTiTebs, rom moleku- kovalenturi bmis eleqtronebis mier gansazRvru-
la wyalbadis ori atomisagan Sedgeba. li saxis atomis mizidulobas eleqtrouaryofiTobas
Jangbads, romelsac meore eleqtronul Sreze 6 uwodeben. rac ufro eleqtrouaryofiTia atomi, miT
eleqtroni aqvs, savalento garsis Sesavsebad kidev 2 ufro Zlier eweva igi saziaro eleqtronul wyvils Ta-
eleqtroni esaWiroeba. Jangbadis ori atomi, ori sava- visken. kovalenturi bmaSi erTi da imave elementis or
lento elqtronuli wyvilis gaziarebiT molekulas atoms Soris `bagiris gadawevis~ Sedegi, Cveulebriv,
warmoqmnis (suraTi 2.11 b). atomebis amgvar kavSirs or- eleqtronebisaTvis sayaimoa – orive atomi Tanabrad
magi kovalenturi bma, anu martivad, ormagi bma ewodeba. eleqtrouaryofiTia. iseTi bma, sadac eleqtronebi
49
suraTi 2.11 oTxi molekulis
kovalenturi bma. erTmagi
saxelwodeba elqtronuli struqturuli sivrciTi
kovalenturi bma erTi wyvili
(molekuluri garsis formula modeli
saziaro eleqtronisagan Sedgeba.
formula) diagrama
eleqtronebis ricxvi,romelic
saWiroa atomis savalento Sris
dasrulebisaTvis, Cveulebriv,
gansazRvravs ramdeni bmis a) wyalbadi (H2).
formireba SeuZlia am atoms. aq wyalbadis or atoms erTi bmis war-
naCvenebia miTiTebuli bmebis sami moqmna SeuZlia.
xerxi; sivrciTi modeli moleku-
lis faqtobrivformasTan yvelaze
miaxlovebulia (ixile agreTve
suraTi 2.16).
b) Jangbadi (O2).
ormagi bmis warmosaqmnelad
Jangbadis ori atomi eleqtronebis
or wyvils inawilebs.
Tanabradaa ganawilebuli, aris
arapolaruli kovalent uri
bma. magaliTad, H 2-is koval-
enturi bma, O 2-is ormagi bmis
msgavsad _ arapolarulia. g) wyali (H2O).
Tumca, sxva naerTebSi, sadac wylis molekulis warmosaqmnelad
erTi atomi meore ufro eleq- wyalbadis ori atomi da
trouaryofiT atoms ukav- naxSirbadis erT atomi erTmaneTs
kovalenturi bmiT ukavSirdeba.
Sirdeba, bmis eleqtronebi
Tanabrad ar nawildeba. am ti-
pis bmas polarul kovalen-
tur bmas uwodeben. aseT bmaSi
polaroba cvalebadia, rac d) meTani (CH4).
meTanis warmosaqmnelad wyalba-
ori atomis fardobiT ele q
dis oTx atoms naxSirbadis erTi
trouaryofiTobazea damo atomis valentobis
kidebuli. magaliTad, meTanis dakmayofileba SeuZlia.
(CH 4) calkeuli bmebi mcired
polarulia, vinaidan naxSir-
badisa da wyalbadis eleqtro
uaryofiToba didad ar gan-
sxvavdeba. sxva ufro mkafio
magaliTSi wylis molekulaSi,
Jangbadisa da wyalbadis atom-
ebs Soris bmebi sakmaod po- ionuri bmebi
larulia (suraTi 2.12).
zogierT SemTxvevaSi ori atomi imdenad gansxvavde-
92 elements Soris Jangbadi erT-erTi yvelaze
ba TavianTi savalento eleqtronebis mizidulobiT,
ufro eleqtrouaryofiTia, romelic eleqtronebis
rom ufro eleqtrouaryofiTi atomi mTlianad arTmevs
saziaro wyvils gacilebiT ufro Zlierad izidavs Ta-
eleqtrons Tavis partniors. ase xdeba, rodesac natri-
visken, vidre wyalbadi. kovalentur bmaSi Jangbadsa
umis (11Na) atomi qloris (17Cl) atoms ejaxeba (suraTi
da wyalbads Soris eleqtronebi met dros atareben
2.13). natriumis atoms sul 11 eleqtroni aqvs, maTgan
Jangbadis birTvis axlos, vidre wyalbadis birTvTan.
erTi savalento eleqtroni mesame eleqtronul Srezea.
vinaidan eleqtronebs uaryofiTi muxti aqvs, wyalSi
qloris atoms mTlianad17 eleqtroni aqvs, xolo sava-
eleqtronebis araTanabari ganawilebis Sedegad Jangba-
lento garsze _ 7 eleqtroni. rodesac es ori atomi
dis atoms nawilobriv uaryofiTi muxti aqvs (aRiniSneba
xvdeba erTmaneTs, natriumis erTaderTi savalento
δ laTinuri asoTi minus niSnis win anu δ _, an `delta
eleqtroni qloris atomisaken gadainacvlebs da orive
minusiT~), xolo wyalbadis yovel atoms _ nawilobriv
atomi asrulebs Tavis savalento Sres (radgan natriums
dadebiTi muxti (δ + an delta pliusi~).
ukve aRar aqvs eleqtroni Tavis mesame garsze da axla
ukve meore garsia savalento).
50
or atoms Soris eleqtronis gadacemisas uaryofiTi qlorids (MgC l2) magniumis TiToeul ionze qloris
muxtis erTi erTeuli natriumidan qlorze gadadis. na- ori ioni aqvs. magniumma (12Mg) unda dakargos gareTa 2
triums axla 11 protoni da mxolod 10 eleqtroni aqvs eleqtroni, raTa atoms hqondes dasrulebuli savalen-
da misi Sedegobrivi eleqtronuli muxtia 1+. damux- to garsi; amrigad, igi amJRavnebs kaTionad gadaqcevis
tul atoms (an molekulas) ioni ewodeba. rodesac muxti tendencias, Sedegobrivi muxtiT 2+ (Mg 2+). aqedan gamom-
dadebiTia, ions, kaTions uwodeben, da piriqiT, qlo- dinare, magniumis erT kaTions SeuZlia warmoqnas ion-
ris atoms, romelmac damatebiTi eleqtroni SeiZina, uri bma qloris or ionTan.
axla 17 protoni da 18 eleqtroni aqvs da misi jamuri termini ioni agreTve mTlian molekulas miesad-
eleqtronuli muxtia 1_. igi qloris ionad _ anionad ageba, romelic eleqtrulad aris damuxtuli. magali-
anu uaryofiTad damuxtul ionad gadaiqca. TavianTi Tad, marilSi amoniumis qloridi (NH 4Cl) anioni qloris
sawinaaRmdego muxtebis gamo kaTionebi da anionebi mi- erTi ionia (Cl-), magram kaTioni aris amoniumi (NH 4+), sa-
izidaven erTmaneTs; am mizidulobas ionuri bma ewode- dac azotis erTi atomi kovalenturadaa dakavSirebuli
ba. eleqtronebis gadacema ar niSnavs bmis formirebas; wyalbadis 4 atomTan. mTeli amoniumis ionis eleqtruli
ufro sworad, igi SesaZlebls xdis bmis formirebas, ris muxtia 1+, vinaidan mas erTi eleqtroni aklia.
Sedegadac ori ioni warmoiqmneba. garemo zemoqmedebas axdens ionuri bmis Zalaze.
naerTebs, romlebic ionur bmebs warmoqmnis, ionur marilis mSral kristalSi bmebi imdenad Zlieria, rom
naerTebs anu marilebs uwodeben. CvenTvis cnobilia kristalis orad gasapobad CaquCi da Roji aris saWiro.
ionuri naerTi _ natriumis qloridi (NaCl ), rogorc Tumca, Tu imave kristals wyalSi moaTavsebT _ marili
sufris marili (suraTi 2. 14). bunebaSi marilebi xSirad gaixsneba, radgan ionebs Soris miziduloba mcirdeba.
gvxvdeba sxvadasxva zomisa da formis kristalebis saxiT, Semdeg TavSi SeityobT rogor xsnis wyali marilebs.
TiToeul maTganSi kaTionebisa da anionebis uzarmazari
raodenobaa Tavmoyrili, romlebic erTmaneTs eleqtru- susti qimiuri bmebi
li mizidulobiT ukavSirdeba da samganzomilebian bad-
ed aris organizebuli. marilis kristali ar Seicavs cocxal organizmebSi yvelaze ufro Zlieri qimiuri
molekulas im azriT, rogorc es kovalentur naerTSia, bmebi kovalenturi bmebia, romlebic atomebs ujredis
molekulebis warmosaqmnelad akavSirebs. magram ujred-
radgan kovalneturi bmebiT dkavSirebul molekulas
Si sruliad aucilebelia ufro susti Sidamolekuluri
gansazRvruli zoma da atomebis raodenoba aqvs. ion-
da molekulaTaSorisi bmebic, raSic sicocxlis Tvise-
uri naerTis formula, rogoricaa NaCl, mxolod el-
bebi aseTi urTierTqmedebisas iCens Tavs. yvelaze ufro
ementebis Tanafardobas miuTiTebs marilis kristalSi.
mniSvnelovani didi biologiuri molekulebi TavianT
`NaCl ~ molekula ar aris.
funqciur formas susti bmiT inarCuneben. amas garda,
yvela marils ara aqvs kaTionebisa da anionebis Ta
rodesac ujredSi ori molekula Sedis kontaqtSi, isini
nabari raodenoba. magaliTad, ionur naerTs magniumis
SeiZleba susti bmebiT droebiT miemagros erTmaneTs. Ses-
aZloa susti bmebis warmoqnis Seqcevadobas upiratesobac
vinaidan Jangbadi (O ) ufro eleqtrouaryofiTia, vidre wy- hqondes: ori molekula erTad iyos, raime saxiT reagireb-
albadi (H ), saziaro eleqtronebi ufro metad Jangbadiskenaa des erTmaneTTan, xolo Semdeg dascildes erTmaneTs.
gadaxrili. cocxali organizmebisaTvis ramdenime tipis susti
qimiuri bma aris mniSvnelovani. erT-erTia ionuri bma,
romelic axlaxans ganvixileT. sxva tipis susti bma, ro-
melic agreTve mniSvnelovania sicocxlisaTvis, cnobi-
amis Sede-
gad, Jang-
lia rogorc wyalbaduri bma.
badze aris
nawilobriv wyalbaduri bmebi
uaryofiTi
muxti, xolo susti qimiuri bmebis mraval saxeobas Soris wyalba-
wyalbadze _ duri bmebi imdenad mniSvn elovania cocxali organiz
nawilobriv mebis qimiisaTvis, rom isini gansakuTrebiT sayur-
dadebiTi. adReboa. wyalbaduri bma maSin warmoiqmneba, rodesac
wyalbadis atomi, romelic kovalenturi bmiTaa dakav-
Sirebuli erT uaryofiTad damuxtul atomTan, agreTve
meore uaryofiTad damuxtuli atomis mier miizideba.
51
suraTi 2.14 natriumis qloridis kristali. Nnatriumis ionebi
(Na+) da qloris ionebi (Cl-) erTad kavdeba ionuri bmebis saSualebiT.
formula NaCl gveubneba, rom Na+ da Cl- -is Sefardebaa 1:1.
natriumis atomis erTaderTi savalento eleqtro- TiToeul miRebul ions dasrulebuli savalento
ni gadaadgileba, raTa miuerTdes qloris atomis 7 Sre aqvs. ionuri bmis warmoqmna SesaZlebelia
savalento eleqtrons. uaryofiTad damuxtul ionebs Soris.
natriumis qloris
atomi atomi
suraTi 2.13. elqtronis gadacema da ionuri bmis warmoqmna. pirispir damuxtuli atomebis anu ionebis mizidvis Sedegia ionuri
bma. SesaZloa ionuri bma warmoiqmnas nebismier or sapirispirod damuxtul ions Soris, maSinac ki, rodesac isini ar warmoqmnilan erTi
elementidan meoreze eleqtronebis gadacemis Sedegad.
52
suraTi 2.15. wyalbaduri bma
wyalbaduri bma Sedegia im mizidvis, romelic warmoiqmneba nawilobrivad dadebiTi mixtis mqone
wylis wtalbadis atomsa da amoniumis nawilobriv uaryofiTi muxtis mqone azotis atoms Soris
53
naxSiri azoti
bunebrivi
wyalbadi gogirdi endorfini
morfini
bunebrivi JAngbadi
endorfini
morfini
endorfinis
receptorebi
tvinis ujredi
a) endorfinisa da morfinis struqturebi. endorfinis molekulis b) endorfinis receptorebTan dakavSireba. endorfinis recep-
CarCoSi Casmuli nawili (marcxniv) tvinSi samizne ujredebs, recep- torebi tvinis ujredebis zedapirze ukavSirdebian rogorc en-
toris molekulas ukavSirdeba. morfinis molekulis CarCoSi Casmuli dorfins, aseve morfins.
nawili (marjvniv) misi axlo analogia.
suraTi 2.17 molekuluri imitacia. morfini, tvinis bunebriv endorfinTan msgavsebis gamo, moqmedebs tkivilis SegrZnebasa da emociur
mdgomareobaze.
2.3
wyalbadis birTvebs tetraedris kuTxeebSi radialurad
ukavSirdeba. ufro did molekulebs, romlebic naxSir- koncefcia Semowmeba
badis mravalricxovan atomebs Seicaven, ufro rTuli
forma aqvs. maT Soris mravladaa molekulebi, romelT-
1. ratom aris SeuZlebeli aseTi qimiuri struqtu-
anac cocxali materia Sedgeba. Tumca xSirad oTx sxva
ris arseboba ? H-C=C- H
atomTan dakavSirebuli naxSirbadis atomi, romelsac
2. ganmarteT ra akavebs atomebs erTad magniumis qlo-
tetraedris forma aqvs, aseTi molekulebis ganmeoreba-
ridis (MgCl2) kri,stalSi.
di motivia.
molekulis forma biologiaSi gadamwyvetia, radgan
is gansazRvravs, rogor cnoben erTmaneTs da iZlevian
specifikur sapasuxo reaqcias biologiuri molekule-
bi. mxolod molekulebs, romelTac komplementaruli
forma aqvs, SeuZlia erTmaneTTan dakavSireba susti bme- koncefcia 2.4
biT. tkivilis kontrolis meqanizmi am specifikurobis
magaliTia. bunebrivi sasignalo molekulebi, romelTac qimiuri reaqciebisas warmoiqmneba
endorfinebi ewodebaT, tvinis ujredebis zedapirze
specifikur molekulas _ receptors ukavSirdeba da da ixliCeba qimiuri bmebi
eiforiasa da tkivilis gayuCebas iwvevs. irkveva, rom
molekulebs, romelTac endorfinebis molekulis msgav- qimiuri bmebis warmoqmnasa da gaxleCas sdevs mate-
si forma aqvs, analogiuri efeqti axasiaTebs. morfini, riis Semadgenlobis cvlilebebi, maT qimiur reaqciebs
heroini da sxva opiatiuri saSualebebi, magaliTad, imi- uwodeben. amis magaliTia reaqcia wyalbadsa da Jangbads
taciuri endorfinebi, endorfinis receptorebs tvinSi Soris, ris Sedegadac wyali miiReba.
ukavSirdeba (suraTi 2.17). molekulis formis mniSvn- am reaqciis Sedegad iSleba H 2- isa da O 2- is kovalntu-
eloba tvinis qimiaSi ilustrirebulia struqturisa ri bmebi da H 2O -s axali bma warmoiqmneba. rodesac qimiur
da funqciis damokidebulebis magaliTze. es biolgiis reaqcias vwerT, sawyisi nivTierebis, romelsac reagenti
erT-erTi unificirebuli Temaa. ewodeba, produqtad gardaqmnis aRsaniSnavad, isars
viyenebT. koeficienti monawile molekulebis ricxvze
miuTiTebs. magaliTad, H 2- is win koeficienti 2 niSnavs,
rom reaqcia wyalbadis ori molekuliT iwyeba. SevniSnavT,
rom produqtSi reagentebis yvela atomi igulisxmeba. ma-
teria qimiur reaqci inaxeba. reaqcias materiis Seqmna an
54
reagentebi reaqcia produqti
2.4
urTierTsapirispiro isrebi reaqciis Seqcevadoba-
ze miuTiTebs. koncefcia Semowmeba
erT-erTi faqtori, romelic reaqciis siCqareze
1. wyalbadsa da Jangbads Soris, wylis warmoqm-
zemoqmedebs, reagentebis koncentraciaa. rac metia re-
nis reaqcia sferul-RerZuli modelis saxiTaa
agentebis molekulaTa koncentracia, miT ufro xSirad
naCvenebi 44-e gverdze. daxazeT am reaqciis amsax-
ejaxebian isini erTmaneTs da SesaZlebloba aqvT reaq-
veli eleqtronuli garsis diagrama.
ciaSi Sevidnen erTmaneTTan da warmoqmnian produqts.
2. rodis ufro swrafad miiRweva wonasworoba, re-
produqtebzec igive SeiZleba iTqvas. produqtebis aku-
agentebidan produqtebis warmoqmnisas Tu piriq-
mulaciasTan erTad, Sejaxebebi, romelTac Sedegad Se-
iT produqtebidan reagentebisas?
qcevadi reaqcia mosdevs, gacilebiT xSiria. sabolood,
pirdapiri da sapirispiro reaqciebi erTi da imave siC- (pasuxebi ixile A danarTSi)
qariT mimdinareobs, xolo produqtebisa da reagen-
tebis fardobiTi koncentracia aRar icvleba. wertils,
55
Tavi 2 mimoxilva
2.1
eleqtronis orbitebi. eleqtronebi moZraoben
koncefcia orbitebze, specifikuri formis samganzomilebi-
an sivrceSi daTanmimdevrul Sreebzea lokalize-
buli.
materia Sedgeba qimiuri elementebisagan
sufTa da Sereuli saxi. Sereul formas
koncefcia
aqtivoba 2.3
aageT atomi
naerTi ewodeba.
elementebi da naerTebi. elementebi qimiurad ar molekulis formireba da funqcionireba
iSleba sxva nivTierebebad. naerTi Seicavs or an atomebs Soris qimiur bmebzea
met elements fiqsirebuli SefardebiT.
sicocxlis ZiriTadi elementebi. naxSirbadi,
Jangbadi, wyalbadi da azoti cocxali materiis damokidebuli
daaxloebiT 96%-s Seadgens. gamokvleva. rogor
kovalenturi bma. rodesac atomebi urTierTq-
akeTeben kosmosuri gruntis analizs sicocxlis
medeben da asruleben TavianT savalento Sres,
niSnebis arsebobaze?
warmoiqmneba qimiuri bmebi. calkeuli kovalentu-
ri bma or atoms Soris savalento eleqtronebis
56
savalento garsSi SesaZloa gaerTiandnen da war- romeli atomia Jangbadis 18O izotopi?
moqmnan oTxi hibriduli orbita, romlebic war- a. 6p + ; 8n 0 ; 6e-
mosaxviTi tetraedris kuTxeebiskenaa wagrZele- b. 8p + ; 10n 0 ; 8e-
buli. amgvari orbitalebi ganapirobebs H2O -is, g. 9p + ; 9n 0 ; 9e-
CH4-is da mravali sxva ufro rTuli biologiuri d. 7p + ; 2n 0 ; 9e-
molekulis formas. Fforma, Cveulebriv, erTi e. 10p + ; 8n 0 ; 9e-
biologiuri molekulis mier meoris cnobis
safuZvelia. 5. gogirdis atomuri ricxvia 16. gogirdi reagirebs
2.4
wyalbadTan kovalenturi bmis saSualebiT da
koncefcia warmoqmnis naerTs _ gogirdwyalbads. gogirdis
eleqtronuli konfiguraciis safuZvelze SeiZle-
ba winaswar vivaraudoT, rom naerTis molekuluri
qimiuri reaqciebisas iqmneba
formula iqneba:
da iSleba qimiuri bmebi
qimiuri reaqciebisas reagentebi gardaiqmneba a. HS; b. HS 2; g. H 2S; d. H 3S 2; e. H 4S.
sxva nivTierebad, maSin roca materia inaxeba. qi-
miuri reaqciebis umravlesoba Seqcevadia. qimiuri 6. ganixileT naxSirbadis, Jangbadis, wyalbadisa da
wonasworoba miiRweva maSin, rodesac pirdapiri da azotis valentoba da gansazRvreT, am molekule-
sapirispiro reaqciis siCqareebi Tanabaria . bidan romlis arsebobis albaTobaa ufro maRali?
a. g.
SeamowmeT sakuTari codna
TviTSemowmeba
b. d.
57
a. 1; 2 b. 2; 2 g. 1; 3 d. 1; 1 e. 3; 1
mecnieruli kvleva
teqstSi xazgasmulia, rom bunebrivad arsebuli
elementebis procentuli Semcveloba, romlebisganac
Sedgeba adamianis organizmi (ix. cxrili 2.1), sxva or- erTxel, naomi kempbelma, aeroportSi cdisas yuri
ganizmebSi aRmoCenili elementebis procentuli Sem- mohkra aseT gancxadebas: `paranoia da uvicobaa wuxde
cvelobis msgavsia. rogor axsniT am msgavsebas orga- mrewvelobasa da soflis meurneobaze, romelic garemos
nizmTa Soris? Tavisi qimiuri narCenebiT abinZurebs. bolos da bolos,
es nayarnuyaric xom imave atomebisagan Sedgeba, rac ukve
arsebobs garemoSi~. rogor axsniT am mosazrebas?
mecniereba, teqnologia
da sazogadoeba
58
3wyali da sicocxlisTvis
Sesabamisi garemo
suraTi 3.1 dedamiwis xedi kosmosidan, romelzec
Cvens planetaze wylis siWarbea naCvenebi
ZiriTadi koncefciebi
3.1 wylis molekulebis polarobis Sedegi wyalba- gens. dedamiwis zedapiris sami meoTxedi wyliTaa dafa-
duri bmebia. ruli (suraTi 3.1). Tumca, wylis udidesi nawili Txevadi
3.2 wylis oTxi emerjentuli Tviseba xels uwyobs formiT arsebobs, igi dedamiwaze agreTve yinulisa da
dedamiwaze sicoclisaTvis Sesabamisi garemos orTqlis saxiTacaa warmodgenili. wyali bunebriv gare-
Seqmnas. moSi arsebuli erTaderTi Cveulebrivi nivTierebaa, ro-
3.3 wylis molekulebis disociacias mJava da fuZe melic materiis samive fizikur mdgomareobaSi – myarSi,
pirobebamde mivyavarT, rac gavlenas axdens Txevadsa da gazobrivSi, gvxvdeba.
cocxal organizmebze. wylis siWarbe dedamiwis dasaxlebis mTavari mize-
zia. klasikur wignSi, romelsac garemos adeqvaturoba
ewodeba, ekologi lourens hendersoni aSuqebs si-
Sesavali cocxlisaTvis wylis mniSvnelobas. aRiarebs ra, rom
sicocxle ganicdis garemosadmi adaptacias bunebrivi
seleqciis gziT, hendersoni xazs usvams im faqts, rom
molekula, romelic sicocxles sicocxlis arsebobisaTvis garemo, pirvel rigSi, Sesaf-
ganapirobebs erisi sacxovrebeli unda iyos. am TavSi, Tqven SeityobT
Tu rogor iZleva wylis molekulis struqtura sxva
a
molekulebTan, maT Soris wylis sxva molekulebTan,
stronomebi, axlad aRmoCenili planetebis, Soreul susti qimiuri bmebis warmoqmnis saSualebas. es unari ga-
orbitebze moZravi varskvlavebis Seswavlisas imedovne- napirobebs unikalur Tvisebebs, romlebic xels uwyobs
ben, rom mzis sistemas daSorebul am sxeulebze, wylis da uzrunvelyofs cocxali sistemebis arsebobas Cvens
kvals miagneben; vinaidan, rogorc cnobilia, wyali aris planetaze. am TavSi Tqveni amocanaa, ganaviTaroT kon-
nivTiereba, romelic aq, dedamiwaze, SesaZlebels xdis ceptualuri gageba imisa, Tu rogor uwyobs wyali xels
sicocxlis arsebobas. yvela Cveni msgavsi organizmi dedamiwaze sicocxlisaTvis Sesabamisi garmos Seqmnas.
ZiriTadad wylisagan Sedgeba da cxovrobs garemoSi,
3.1
sadac wyali dominirebs. dedamiwaze, da SesaZloa sxva
planetebzec, wyali biologiuri garemoa.
koncefcia
dedamiwaze sicocxle wyalSi daiwyo da vidre xmele-
Tze gavrceldeboda, iq 3 miliardi wlis ganmavlobaSi
viTardeboda. Tanamedrove sicocxle, TviT xmeleTze wylis molekulebis polarobis
sicocxlec (xmeleTis binadarTaTvis), wyalTan dakav-
Sirebuli rCeba. yvela cocxal arsebas, nebismier sxva
Sedegi wyalbaduri bmaa
nivTierebaze metad wyali esaWiroeba. mag. adamians
sakvebis gareSe SeuZlia gaZlos ramdenime kviris man- wyali imdenad Cveulebrivia, rom iolia mxedvelo-
Zilze, magram uwylod mxolod erT kviras an daaxloe- bidan gamogvrCes is faqti, rom igi gansakuTrebuli niv-
biT amdens Zlebs. wylis molekulebi monawileobas iRebs Tierebaa, mravali eqstraordinaruli TvisebiT. mivyveT
bevr qimiur reaqciaSi, romlebic sicocxlis SesanarCu- emerjentuli Tvisebebis Temas, Cven SegviZlia Tvali ga-
nebladaa saWiro. ujredebis umravleosoba wyliT aris vadevnoT wylis unikalur qcevas, mis struqturasa da
garemoculi, xolo TviT ujredebis 70-90% wyali Sead- molekulebis urTierTqmedebas.
59
koncefcia Semowmeba 3.1
1. ra aris eleqtrouaryofiToba da rogor moqmedebs
igi wylis molekulebs Soris urTierTqmedebaze?
2. ratom aris naklebad sarwmuno, rom wylis ori
wyalbaduri bma mezobeli molekula amgvarad iyos organizebuli?
H H
O O
H H
savaraudo pasuxebi ixile A danarTSi
koncefcia 3.2
wylis oTxi emerjentuli
suraTi 3.2 wylis molekulebs Soris arsebuli wyalbaduri Tviseba xels uwyobs dedamiwaze
bmebi. wylis polaruli molekulis damuxtuli ubnebi mezobeli
molekulebis sawinaRmdegod damuxtuli nawilebis mier miizideba.
TiToeul molekulas wyalbaduri bmis Seqmna mraval partniorTan
sicocxlisaTvis Sesabamis
SeuZlia, xolo es asociacia gamudmebiT icvleba. nebismier Sem-
TxvevaSi, Txevad wyalSi, 37°C-ze (adamianis sxeulis temperatura)
garemos
molekulebis daaxloebiT 15% oTx partniorTan, xanmokle klas-
terebSi aris dakavSirebuli. Cven ganvixilavT wylis oTx Tvi sebas, romlebic
xels uwyobs dedamiwis, rogorc sicocxlisaTvis Sesaf-
calke aRebuli wylis molekulis Seswavla TiTqos erisi garemos Camoyalibebas. esenia: wylis SeWidulobis
iolia. wyalbadis ori atomi Jangbadis atoms erTi kova- Tviseba, temperaturis regulirebis unari, misi gafar-
lenturi bmiT ukavSirdeba. vinaidan Jangbadi ufro Toeba gayinvisas da misi, rogorc gamxsnelis mraval-
eleqtrouaryofiTia vidre wyalbadi, polaruli bmis ferovneba.
eleqtronebi met dros Jangbadis atomis siaxloves at-
areben. sxva sityvebiT, bmebi, romlebic wylis moleku- SeWiduloba
laSi atomebs erTmaneTTan akavSirebs, polaruli kova-
wyalbaduri bmebis Sedegad wylis molekulebi erT-
lenturi bmebia. wylis molekulas V-magvari forma aqvs,
maneTis mimarT mWidrodaa ganlagebuli. rodesac wyali
igi polaruli molekulaa, rac imas niSnavs, rom moleku-
Txevad mdgomareobaSia, misi wyalbaduri bmebi Zalzed
lis sapirispiro boloebs sawinaaRmdego muxti aqvT.
sustia; maTi simtkice kovalenturi bmebis daaxloebiT
Jangbadis ubans molekulaSi nawilobriv uaryofiTi
erT meoceds Seadgens. isini Zalian maRali sixSiriT war-
muxti (δ-) aqvs, xolo wyalbadisas – nawilobriv dadeb-
moiqmneba, iSleba da xelaxla formirdeba. TiToeuli
iTi (δ+) (ix. suraTi 2.12).
wyalbaduri bma mxolod wamis ramdenime metrilionedis
wylis anomaluri Tvisebebi am polarul molekulebs
ganmavlobaSi arsebobs, magram molekulebi gamudmebiT
Soris mizidulobiTaa gamowveuli. miziduloba _ eleq
warmoqmnian axal bmebs partniorebTan. amrigad, nebismi-
trulia; erTi molekulis sustad dadebiTi wyalbadi
er SemTxvevaSi, wylis molekulebis didi procenti da-
axlomyofi molekulis sustad uaryofiTi Jangbadis
kavSirebulia Tavis mezobel molekulasTan, rac wyals,
mier miizideba. amgvarad, ori molekula erTmaneTs
bevr sxva siTxesTan SedarebiT ufro met struqturu-
wyalbaduri bmiT ukavSirdeba (suraTi 3.2). Tumca,
lobas aniWebs. mTlianobaSi, wyalbaduri bmebi nivTiere-
Txevadi wylis nimuSSi molekulebis organizeba ga
bas erTad akavebs. am fenomens SeWiduloba ewodeba.
mudm ebiT icvleba; nebism ier mocemul momentSi, bev
SeWiduloba, wyalbaduri bmebis gamo, mcenareebSi
ri molekula mravalricxovani wyalbaduri bmiTaa
xels uwyobs wylisa da gaxsnili sakvebi nivTierebebis
dak avSirebuli. emerjentuli Tvisebebi wylis eqstra
transportirebas mizidulobis sawinaaRmdegod (suraTi
ordinaruli Tvisebebia, rac wyalbaduri bmebis Sedegia.
3.3). fesvebidan foTlebamde wyali wylis-gamtari ujre-
igi molekulebis struqturuli organizaciis ufro
debis qselis saSualebiT aRwevs.
maRal safexurs ganapirobebs.
60
suraTi 3.3 wylis transportireba mcenareebSi. foTlebidan wy-
lis aorTqlebisas wyali, wylis-gamtari ujredebis saSualebiT, rom-
wylis-gamtari lebic am SemTxvevaSi, xis zroSia ganlagebuli, fesvebidan zemoT adis.
ujredebi wyalbaduri bmebiT ganpirobebuli SeWiduloba, xels uwyobs ujredSi
wylis svetis erTad Sekavebas. wylis molekulebis adhesia ujredis
kedelTan exmareba maT dedamiwis mizidulobis Zalis daZlevaSi. am
Tvisebebis gamo, yvelaze maRal xeebs SeuZliaT wylis transportireba
100 metrze (m) ufro met simaRleze, rac daaxloebiT, niu-iork sitiSi
`emfaia sTeiT bildingis~ simaRlis erT meoTxeds Seadgens.
wyali da temperatura
yvelafers rac moZraobs kinetikuri energia, anu
moZraobis energia gaaCnia. atomebsa da molekulebs ki-
netikuri energia aqvT, radgan isini yovelTvis moZrao-
baSi arian, Tumca aucileblad erTi garkveuli mimar-
TulebiT ar moZraoben. rac ufro swrafad moZraobs
molekula, miT metia misi kinetikuri energia. siTbo
aris mTeli kinetikuri energiis raodenobis sazomi, rac
materiis sxeulSi molekuluri moZraobiTaa gamowveu-
li. temperatura aris siTbos intensivobis sazomi,
foTlidan wylis aorTql ebasTan erTad, wyalba romelic molekulebis saSualo kinetikuri energiiTaa
duri bmebi aiZulebs wylis molekulebs datovos ganpirobebuli. rodesac izrdeba molekulebis saSua-
boWkoe bi, raTa molekulebma qvem oT imoZraon, xolo lo siCqare, Termometri mas temperaturis momatebiT
aRma svla ki, fesvebidan mTel sigrZ eze, wylis-gamtari aRricxavs. siTbo da temperatura erTmaneTTanaa daka-
ujredebis saSualebiT xdeba. adhesia, erTi nivTierebis vSirebuli, magram erTi da igive ar aris. mocuravis tem-
meoris mimarT CaWideba, agreTve TamaSobs garkveul peratura, romelic la-manSis sruteSi micuravs, ufro
rols. wylis SeWiduloba ujredebis kedlebTan xels maRalia vidre wylis, magram okeane, misi moculobis
uwyobs win aRudges dedamiwis mizidulobis Zalas. gamo, gacilebiT met siTbos Seicavs.
wylis SeWidulobasTan aris dakavSirebuli zedapi- rodesac gansxvavebuli temperaturis or sagans er-
ruli daWimuloba _ sazomi imisa, Tu ramdenad Znelia Tad aTavseben, siTbo ufro Tbili sagnidan ufro grils
siTxis zedapiris gaWimva an darRveva. wyals, yvela sxva gadaecema, vidre orive sagnis temperatura erTmaneTs
siTxesTan SedarebiT ufro didi zedapiruli daWimu- ar gautoldeba. ufro gril saganSi, molekulebs siC-
loba aqvs. wyalsa da haers Sor is sivrcis SualedSi qare ufro Tbili sagnis kinetikuri energiis xarjze
aris wylis molekulebis kanonzomieri wyoba, romelic ematebaT. yinulis kubi sasmels acivebs ara siTxisaTvis
erTmaneTsa da wylis qveda fenas wyalbaduri bmebiT sicivis damatebiT, aramed imis gamo, rom igi siTxidan
akavSirebs. amiTaa ganpirobebuli wylis moqmedebis xa- siTbos STanTqavs, sakuTriv yinulis dnobisas.
siaTi, TiTqos igi uxilavi apkiT iyos dafaruli. Tqven am wignSi, Cven temperaturis maCveneblad celsiu-
SeiZleba daukvirdeT wylis zedapirul daWimulobas, sis skalas gamoviyenebT (celsiusi SemoklebiT ºC- Ti
Tu Wiqas odnav gadaavsebT wyliT; wyali kides ascdeba. aRiniSneba). zRvis doneze wyali 0ºC -ze iyineba da duRs
moviyvanoT sxva magaliTi biologiidan: zogierT cxov- 100ºC -ze. adamianis sxeulis temperatura saSualod
els SeuZlia idges, iaros, an irbinos wyalze misi zeda- 37ºC -ia, xolo komfortuli oTaxis temperatura daax-
piris daurRvevlad (suraTi 3.4). loebiT 20-25ºC.
siTbos erTeuli, romelic mosaxerxebelia gamosay-
temperaturis regulireba eneblad da am wignSia mocemuli, aris kaloria (kal).
kaloria aris siTbos is raodenoba, roemlic saWiroa 1
wyali aregulirebs haeris temperaturas, radgan
g wylis 1ºC- iT gasabobad. da piriqiT, kaloria agreTve
igi, ufro Tbili haeridan STanTqavs siTbos, xolo
aris siTbos is raodenoba, romelic gamoiyofa 1 g wylis
dagrovil siTbos ufro gril haerSi gamohyofs. wyali
1ºC- iT gacivebisas. kilokaloria (kkal), 1 000 kal, aris
moqmedebs rogorc siTbos banki, vinaidan mas SuZlia
siTbos is raodenoba, romelic saWiroa 1 kilogrami (kg)
SedarebiT didi raodenobiT siTbos STanTqma da gamo-
wylis temperaturis 1ºC- iT asawevad. (sakvebis paketebze
hyofa, romlis drosac sakuTriv misi temperatura um-
aRniSnuli `kaloriebi~, faqtiurad kilokaloriebia).
niSvnelod icvleba. wylis am unaris gasagebad, Cven jer
kidev erT energiis aRmniSvneli erTeuli, romelic am
mokled unda gavecnoT siTbosa da temperaturas.
wignSi gamoiyeneba aris jouli (j). erTi jouli 0.239
kaloriis tolia; erTi kaloria 4.184 jouls utoldeba.
61
suraTi 3.4 wyalze siaruli. wylis maRali zedapiruli daWimu-
loba, wyalbaduri bmebis erToblivi Zalis Sedegia, rac saSualebas
aZlevs wylis mzomelebs iaron guburis zedapirze.
62
wyalbaduri
bma
yinuli Txevadi wyali
wyalbaduri bmebi s wyalbaduri bmebi gamudmebiT
tabiluria iSleba da xelaxla
warmoiqmneba
suraTi 3.5 yinuli – kristaluri struqtura da motivtive barieri. yinulis samganzomilebian kristalSi, TiToeuli molekula
wyalbaduri bmiTaa dakavSirebuli oTx mezobelTan. vinaidan kristali moculobiTia, yinuls naklebi molekulebi aqvs, vidre imave
moculobis Txevad wyals. sxva sityvebiT, yinuli naklebad mkvrivia vidre Txevadi wyali. motivtive yinuli xdeba barieri, romelic
icavs Txevad wyals ufro civi haerisagan. aq naCveneb zRvis organizms euphausid xamanwkas uwodeben; foto gadaRebulia antarqtikis
yinulqveS.
kuTri Tbotevadoba aqvs, da amasTan, siTxeebis umravle- sagan prevencias cxel dRes, rodesac daZabuli moq-
sobasTan SedarebiT _ maRali aorTqlebis siTbo. 25ºC- medebisas Warbi siTbo gamomuSavdeba. sicxeSi Warbi
ze, 1 g wylis asaorTqleblad daaxloebiT 580 kal siTboa tenianoba diskomforts aZlierebs, radgan wylis
saWiro _ TiTqmis orjer meti, rac saWiroa 1 g spirtis maRali koncentracia, romelic haerSi orTqldeba,
an amiakis asaorTqleblad. maRali aorTqlebis siTbo sxeulidan oflis aorTqlebas ainhibirebs.
wylis kidev erTi emerjentuli Tvisebaa, romelic gan-
pirobebulia wyalbaduri bmebiT, romlebic unda dair-
wylis masis izolacia motivtive
Rves, vidre molekulebi SesZleben siTxidan gamosvlas.
wylis maRali aorTqlebis siTbo xels uwyobs de yinulis mier
damiwaze zomieri klimatis Seqmnas. mzis siTbos mniS- wyali im mcirericxovan nivTierebebs miekuTvneba,
vnelovani nawili, romelsac tropikuli zRvebi STanTqa- romelic myar mdgomareobaSi naklebad mkvrivia, vidre
vs zedapiruli wylis aorTqlebisas ixarjeba. Semdeg, TxevadSi. sxva sityvebiT, yinuli tivtivebs Txevad wy-
teniani tropikuli haeri cirkulirebs polusebis mi alze. maSin roca sxva nivTierebebi gamyarebisas ikumSeba,
marTulebiT, kondensirebisas gamohyofs siTbos da wvi- am dros wyali farTovdeba. am egzotikuri qcevis mizezi,
mas warmoqmnis. kidev erTxel, wyalbadur bmebia. 4°C-ze ufro maRal
siTxis aorTqlebasTan erTad, siTxis zedapiri, ro- temperaturaze, wyali sxva siTxeebis msgavsad iqceva,
melic rCeba, civdeba. am SemTxv evaSi aorTqlebiT gacive- farTovdeba gaTbobisas da ikumSeba gacivebisas. wyali
bas aqvs adgili, vinaidan `yvelaze cxeli~ molekulebi, gayinvas iwyebs, rodesac misi molekulebi sakmarisad en-
romelTac yvelaze maRali kinetikuri energia aqvT, ro- ergiulad aRar moZraoben sakuTari wyalbaduri bmebis
gorc Cans, gadavlen gazobriv mdgomareobaSi. TiTqos gasaxleCad. rodesac temperatura 0°C-mde ecema, wyali
kolejis asi yvelaze swrafi morbenali sxva skolaSi ga- kristalur meserSi emwyvdeva, wylis TiToeuli moleku-
davida; xolo darCenili studentebis saSualo siCqare la warmoqmnis bmebs oTx partniorTan (suraTi 3.5). wy-
ki – Semcirda. albaduri bmebi molekulebs erTmaneTisagan sakmaod
wylis aorTqlebiT gaciveba xels uwyobs temper- dacilebiT, `xelis gawvdenaze~, amyofeben, ris gamoc,
aturis stabilurobas tbebSi da wyalsacavebSi da amas- 4°C-ze, yinuli daaxloebiT 10%-iT ufro naklebi simkvr-
Tan, warmoadgens meqanizms, romelic axdens xmeleTis ivisaa (10%-iT naklebi molekulebia imave moculobaSi),
organizmebis prevencias gadaxurebisagan. magaliTad, vidre Txevadi wyali. rodesac yinuli STanTqavs sakma-
wylis aorTqleba mcenaris foTlebidan, xels uwyobs risi raodenobiT siTbos, da misi temperatura 4°C-is ze-
foTlis qsovilebis dacvas mzis sinaTleze metismeti viT adis, molekulebi Tavisufldebian da uaxlovdebian
gaTbobisagan. oflis aorTqleba adamianis kanidan ga- erTmaneTs. 4°C-ze wyali maqisimalur simkrvives aRwevs
nabnevs sxeulis siTbos da xels uwyobs gadaxurebi-
63
da Semdeg gafarToebas iwyebs, radgan molekulebi ufro CinaT universaluri gamxsneli, romelic yvelafers gax-
swrafad moZraoben. daimaxsovreT, rom TviT Txevad wy- snida. maT naxes, rom wyalze ukeT araferi moqmedebs.
alSic ki molekulebi erTmaneTTan dakavSirebuli arian Tumca, wyali ar aris universaluri gamxsneli; es rom ase
wyalbaduri bmebiT, Tumca, mxolod droebiT: wyalba- yofiliyo, igi gaxsnida nebismier WurWels, romelSic is
duri bmebi gamudmebiT iSleba da xelaxla warmoiqmneba. inaxeba, maT Soris Cvens ujredebsac. magram wyali Zalian
yinulis wyalze tivtivis unari, misi gamyarebis mravalferovani gamxsnelia; es aris Tviseba, romelsac
procesSi gafarToebis gamo, garemos adeqvaturobis wylis molekulis polarobasTan mivyavarT.
mniSvnelovani faqtoria. yinuli rom iZirebodes, amis magaliTad davuSvaT, rom ionuri naerTis, natrium-
Sedegad yvela gubura, tba da okeaneebic ki gaiyine- is qloridis (NaCl ) kristali moTavsebulia wyalSi (su-
boda da gamyardeboda, xolo sicocxle dedamiwaze, raTi 3.6). kristalis zedapirze natriumisa da qloris
rogorc viciT, SeuZlebeli gaxdeboda. zafxulis peri- ionebi gamxsnelisaken aris mimarTuli. am ionebsa da wy-
odSi okeanis mxolod zeda fena galRveboda ramdenime lis molekulebs aqvT ormxrivi afinuroba eleqtronu-
gojis siRrmeze. amis nacvlad, rodesac wylis Rrma masa li mizidulobis gamo. wylis molekulis Jangbadis ubne-
civdeba, motivtive yinuli axdens mis qvemoT myofi Tx- bi uaryofiTad aris damuxtuli da natriumis kaTionebs
evadi wylis izolacias da iZleva sicocxlis arsebobis eWidebian. wylis molekulis wyalbadis ubnebi ki dadeb-
SesaZleblobas gayinuli zedapiris qveS, rogorc es nax. iTadaa damuxtuli da qloris anionis mier miizideba.
3.5 gamosaxul fotozea naCvenebi. amis Sedegad, wylis molekulebi gars ertymis natri-
umisa da qloris calkeul ionebs, acalkevebs da icavs
erTmaneTisagan. wylis molekulis sferos, TiToeuli
sasicocxlo xsnari
gaxsnili ionis irgvliv, hidrataciuli garsi ewodeba.
Wiqa wyalSi moTavsebuli Saqris natexi ixsneba. ris marilis kristalis zedapiridan mis siRrmeSi momuSave
Semdegac Wiqa Saqrisa da wylis erTgvarovan narevs Sei- wyali sabolood yvela ions xsnis. amis Sedegia ori gaxs-
cavs, gaxsnili Saqris koncentracia narevSi yvelgan nili nivTiereba – natriumis kaTionebi da qloridis an-
erTi da igive iqneba. siTxes, romelic ori an meti niv- ionebi, romlebic homogenuradaa Sereuli wyalSi, gamx-
Tierebis mTlianad homogenuri narevia, xsnari ewodeba, snelSi. sxva ionuri naerTebic agreTve ixsneba wyalSi.
xolo nivTierebas, romelic gaxsnilia masSi, gaxsnili magaliTad, zRvis wyali, cocxali ujredebis msgavsad
nivTiereba. am SemTxvevaSi, wyali aris gamxsneli, xolo Zalian mravalferovan gaxsnil ionebs Seicavs.
Saqari _ gaxsnili nivTiereba. wyalxsnari aris xsnari, wyalSi rom gaixsnas ar aris aucilebeli, rom naerTi
sadac wyali gamxsnelia. ionuri iyos; naerTebi, romlebic araionuri polaruli
Sua saukuneebis alqimikosebi cdilobdnen aRmoe- molekulebisagan Sedgeba, rogorc mag. Saqrebi, agreTve
wyalSi xsnadia. TviT iseTi didi molekulebic
ki rogorc cilebia, SeiZleba wyalSi gaixsnas
wylis polaruli Tu maT zedapirze ionuri da polaruli ubnebi
molekulebis aqvT (suraTi 3.7). polaruli naerTis bevri saxe-
uaryofiTi ub-
oba (ionurTan erTad), rogoricaa biologiuri
nebi natriumis
kaTionebisaken siTxeebi _ sisxli, mcenaris wveni da ujreduli
(Na+) miizideba siTxe _ wyalSi ixsneba. wyali sasicocxlo gamx-
snelia.
wylis polaruli
molekulebis
hidrofiluri da hidrofoburi
dadebiTi ubnebi nivTierebebi
qloris anionebi-
saken (Cl-) mi- wylis mimarT afinur nebismier nivTierebas,
izideba iqneba igi ionuri Tu polaruli, hidrofilurs
uwodeben (berZnulad hydro niSnavs wyals, xolo
philios – moyvaruls). zogierT SemTxvevaSi, niv-
Tierebebi SeiZleba hidrofiluri iyos da faq-
tiurad ar ixsnebodes. magaliTad, ujredis
64
a
g
es Jangbadi lizo-
cimis molekulis
susti dadebiTi
muxtiT miizideba
suraTi 3.7 wyalSi xsnadi cila. am suraTze naCvenebia adamianis lizocimi – cila, romelic cremlsa da nerwyvSi gvxvdeba da
antibaqteriuli moqmedeba aqvs.
zogierTi komponenti iseTi didi molekulaa (an mra- gaxnili nivTierebis koncentracia
vali molekulis kompleqsia), rom isini ar ixsneba. amis wyalxsnarebSi
nacvlad, isini suspendirebuli rCebian ujredis wylian
siTxeSi. aseTi narevi aris koloidi, natifi nawilakebis biologiuri qimia `sveli~ qimiaa. organizmSi,
stabiluri suspenzia siTxeSi. hidrofiluri niv- reaqciebis umravlesobaSi wyalSi gaxnili nivTiere-
Tierebis sxva magaliTi, romelic ar ixsneba, aris bamba bebi monawileobs. qimiuri reaqciebis gasagebad, unda
– mcenareuli produqti. bamba celulozis giganturi vicodeT Tu ramdeni atomi da molekulaa CarTuli
molekulebisagan Sedgeba, naerTisagan, romelsac mra- masSi. amrigad, mniSvnelovania gavigoT Tu rogor unda
valricxovani nawilobriv dadebiTad da nawilobriv gamovTvaloT wyalxsnarSi wyalSi gaxsnili nivTierebis
uaryofiTad damuxtuli ubnebi aqvs, romlebic erTma- koncentracia (gaxsnili nivTierebis molekulebis
neTs polaruli bmebiT ukavSirdeba. wyali ekvris celu- ricxvi xsnaris moculobaSi).
lozis boWkoebs. amrigad, bambis pirsaxoci did samuSaos eqsperimentis Catarebisas, molekulebis ricx-
asrulebs sxeulis SemSralebisas da amasTan, sarecxis vis gamosaTvlelad, masas viyenebT. CvenTvis cnobilia
manqanaSi ar ixsneba. celuloza, mcenaris wylis gamtari TiToeuli atomis masa mocemul molekulaSi, ase rom,
ujredebis kedlebSic gvxvdeba; Tqven ukve waikiTxeT Tu SegviZlia gamovTvaloT misi molekuluri masa, ro-
wylis adhesia hidrofilur kedlebze rogor aZlevs wy- melic ubralod, molekulaSi misi yvela atomis masebis
als transportirebis saSualebas. jamis tolia. magaliTisaTvis, gamovTvaloT Saqris
ra Tqma unda, aris nivTierebebi, romlebic ar arian (saqarozis) molekuluri masa, romlis molekuluri
afinuri wylis mimarT. nivTierebebi, romlebic araion- formulaa C 6H 12O 6. naxSirbadis atomis masa, damrgva-
uri da arapolarulia, faqtiurad gandevnis wyals. am lebuli daltonebSi 12-ia, wyalbadis atomis masa
nivTierebebs uwodeben (berZnulad phobos – SiSi). mag- – 1, xolo Jangbadis atomis masa ki _ 16. amrigad, saqa-
aliTi samzareulodan _ mcenareuli zeTi – romelic, rozis molekuluri masa 342 daltonia. ra Tqma unda,
rogorc TqvenTvis cnobilia, mtkiced ar ereva wylisfu- molekulebis mcire raodenobis awonva arapraqtikulia.
Zian nivTierebebs, magaliTad Zmars. zeTis molekulebis amis gamo, Cven nivTierebebs Cveulebriv im erTeulebSi
hidrofoburi qceva ZiriTadad, SedarebiT arapolaru- vzomavT, romelTac moli ewodeba. iseve rogorc duJini
li bmebis, am SemTxvevaSi, naxSirbadsa da wyalbads So- yovelTvis niSnavs 12 sagans, erTi moli (mol) warmoad-
ris bmebis arsebobis Sedegia, romlebic eleqtronebs gens obieqtebis zust ricxvs _ 6.02×10 23, romelsac avo-
TiTqmis Tanabrad inawileben. zeTis monaTesave hidro- gadros ricxvi ewodeba. gamomdinare iqidan, Tu rogor
foburi molekulebi ujredis membranis mTavari ingre- iqna Tavdapirvelad gansazRvruli avogadros ricxvi
dientebia (warmoidgineT ra daemarTeboda ujreds misi da daltonis erTeuli, 1 gramSi 6.02×10 23 daltonia. es
membrana xsnadi rom yofiliyo). mniSvnelovania, radgan Cven erTxel ganvsazRvreT iseTi
molekulis molekuluri masa rogoric saqarozaa. Cven
SegviZlia igive ricxvis gamoyeneba (342), magram gramis
65
hidroniumis ioni hidroqsidis ioni
3.2
rogorc ormxrivi isrebi miuTiTebs, es Seqceva-
koncefcia Semowmeba di reaqciaa, romelic dinamiur wonasworobas aRwevs,
rodesac wyali imave siCqariT disocirdeba, ra siCqari-
1. aRwereT Tu rogor uwyobs xels wylis Tvisebebi Tac xelaxla warmoiqmneba H +-dan da OH --dan. rogorc
xeSi wylis aRma moZraobas. es toloba miuTiTebs, wylis molekulebis koncentra-
2. ganmarteT popularuli gamonaTqvami: `es siTbo cia bevrad aRemateba H +-isa da OH - -is koncentraciebs.
ki ara, tenia~. faqtiurad, sufTa wyalSi, yoveli 554 milionidan mx-
3. rogor SeiZleba wylis gayinvam riyis qvebi olod wylis erTi molekula disocirdeba. TiToeuli
gabzaros? ionis koncentracia sufTa wyalSi aris 10-7 M (25°C ). es
4. rogor daamzadebdiT 0.5 molarul (0.5 M ) natri- niSnavs, rom 1 litr sufTa wyalSi aris molis mxolod
umis qloridis (NaCl) xsnars? (Na- is atomuri erTi aTmemilionedi wyalbadis ioni da hidroqsidis io-
masa 23 daltonia, xolo Cl- is _ 35.5 daltoni). nis igive raodenoba.
miuxedavad imisa, rom wylis disociacia Seqcevadi
savaraudo pasuxebi ixile A danarTSi
da statistikurad iSviaTia, igi sicocxlis qimiaSi uki-
66
duresad mniSvnelovania. wyalbadisa da hidroqsidis sxva SemTxvevaSi, fuZe amcirebs H +- is koncentra-
ionebi Zalian reaqciisunariania. maTi koncentraciebis cias. xsnars, romelSic H +- is da OH –- is koncentraciebi
cvlileba mkveTrad moqmedebs ujredis cilebze da sxva tolia, neitralurs uwodeben.
rTul molekulebze. rogorc vnaxeT, H + da OH - kon- SevniSnavT, rom HCl- is da NaOH- is reaqciebisaTvis
centraciebi sufTa wyalSi tolia, magram garkevuli ti- erTmagi isari gamoiyeneba. es naerTebi wyalSi Serevisas
pis xsnarebis damateba, romelTac mJava an fuZe ewodeba srulad disocirdebian da aqedan gamomdinare, marilm-
arRvevvs am wonasworobas. biologebi e. w. pH skalas iy- Javas Zlier mJavas uwodeben, xolo natriumis fuZes
eneben, imis gansasazRvrad Tu ramdenad mJava an fuZea (hidroqsids) Zlier fuZes. amis sapirispirod amoniumi
(mJavas sapirispiro) xsnari. am TavSi Tqven SeityobT SedarebiT susti fuZea. ormagi isrebi amiakis reaqciaSi
mJavebis, fuZeebis, pH- is Sesaxeb da Tu ratom moqmedebs miuTiTebs, rom wyalbadis ionebis SeboWva da gamoTavi-
Seuqcevadad organizmebze pH- is cvlileba. sufleba Seqcevadi reaqciaa, Tumca wonasworoba aq fiq-
sirebuli TanafardobiTaa NH 4+ - dan NH 3 – ken.
pH-is cvlilebiT gamowvuli arsebobs agreTve susti mJavebi, romlebic Seqcev-
adad gamoaTavisufleben da ukan ibruneben wyalbadis
zemoqmedeba ionebs. magaliTad, naxSirbadis mJava, romelsac arse-
pH- is skalis ganxilvamde ganvixiloT ra aris mJave- biTi funqcia aqvs mraval organizmSi:
bi da fuZeebi da rogor urTierTqmedeben isini wyalTan.
pH-is skala
mJavebi da fuZeebi
ra iwvevs wyalxsnarSi H +-is da OH - -is ionebis kon-
mJavuri akumulato-
centraciis wonasworobis darRvevas? rodesac niv- ris eleqtroliti
Tierebebi, romelTac mJavebs uwodeben wyalSi ixsneba,
maT damatebiTi H + SeaqvT wyalSi. ganmartebis Tanaxmad, saWmlis momnelebeli
romelsac biologebi xSirad iyeneben, mJava aris niv- (kuWis) wveni, limo-
nis wveni
Tiereba, romelic xsnarSi wyalbadis ionebis koncen-
tracias zrdis. magaliTad, rodesac wyals marilmJava Zmari, ludi, Rvino,
koka-kola
(HCl ) emateba, qloridis ionidan wyalbadis ionebi diso-
cirdeba.
pomidvris wveni
HCl → H + + Cl-
H -is damatebiTi wyaros (wylis disociacia sxva wy-
+
Savi yava
aroa) Sedegad miiReba xsnari, romelic met H +-s Seicavs
wvimis wyali
vidre OH - -s. aseTi xsnari cnobilia rogorc mJava xs-
nari.
Sardi
nivTierebas, romelic xsnarSi wyalbadis ionebis
koncentracias amcirebs, fuZe ewodeba. zogierTi fuZe
sufTa wyali
pirdapir amcirebs H +-is koncentracias wyalbadis ionebis
adamianis sisxli
miRebiT. magaliTad, amiaki (NH 3) moqmedebs rogorc fuZe,
rodesac arasaziaro eleqtronuli wyvili azotis sava-
zRvis wyali
lento garsze xsnaridan miizidavs wyalbadis atoms, ris
Sedegadac amoniumis ioni (NH4 +) warmoiqmneba:
NH 3 + H + →
← NH +
4
67
H 2CO 3 →
← HCO 3- + H+ ertili. pH- is sidide, romelic 7-ze naklebia, aRniSnavs
naxSirmJava bikarbonatis wyalbadis mJava xsnars: rac ufro dabalia cifri, miT ufro mJava
ioni ioni xsnaria. fuZe xsnarebisaTvis pH 7- ze naklebia. biolo-
rodesac wyals naxSirmJava emateba, reaqciis wonas- giuri siTxeebis umravlesobis pH diapazoni 6-8. Tumca,
woroba marcxniv ixreba. erT jerze molekulebis mx- aris ramdenime gamonklisi, maT Soris adamianis kuWis
olod 1% disocirdeba. da mainc, es sakmarisia imisaT- wvenis Zlieri mJava, romlis pH daaxloebiT 2-is tolia.
vis rom H + - is da OH -- is wonasworoba neitraluridan SegaxsenebT, rom pH- is TiToeuli erTeuli H +- isa
gadaixaros. da OH --is aTjerad sxvaobas warmoadgens. swored es
maTematikuri Tviseba xdis pH skalas ase kompaqturs.
xsnari, romlis pH- ia 3 , orjer ufro mJave ki ar aris
pH -is skala
xsnarze, romlis pH- ia 6 , aramed aTasjer ufro mJave.
nebismier wyalxsnarSi 25°C -ze, H + - isa da OH --is rodesac xsnaris pH mcired, H +- is da OH --is koncen-
koncentraciebi mudmivia da 10-14-is tolia. es SeiZleba traciebi faqtiurad arsebiTad icvleba.
ase daiweros:
[H+] [OH -] = 10-14 buferebi
am tolobaSi frCxilebSi masSi Cawerili nivTierebis
moluri koncentraciaa miTiTebuli. neitralur xsnarSi cocxali organizmebis umravlesobis Sida pH ax-
oTaxis temperaturaze (25°C ), [H +] = 10-7 da [OH -] = 10-7, losaa 7-Tan. pH- is mcireodeni cvlilebac ki SesaZloa
amrigad, am SemTxvevaSi, 10-14 maTi namravlia _ 10 -7×10 - saziano aRmoCndes, radgan ujredis qimiuri procesebi
7
. Tu xsnars sakmarisi mJava emateba [H+]- is 10-5 M-mde Zalian mgrZnobiarea wyalbadisa da hidroqsidis ionebis
gasazrdelad, maSin [OH -] eqvivalenturi raodenobiT koncentraciebis mimarT.
10-9 M -mde mcirdeba (SevniSnavT, rom 10 -5 × 10 -9 = 10 -14). buferebis arseboba biologiur siTxeebSi SesaZle-
es mudmivi damokidebuleba gamoxatavs MmJavebisa da fu- blobas iZleva SenarCunebul iqnas SedarebiT mudmivi
Zeebis qcevas wyalxsnarebSi. mJava ara martoOumatebs pH, miuxedavad mJavis an fuZis damatebisa. buferebi
wyalbadis ionebs xsnars, aramed arTmevs hidroqsidis nivTierebebia, romlebic xsnarSi minimumamde amcirebs
ionebsac, vinaidan H + urTierTqmedebs OH - - Tan, wylis H +- isa da OH --is koncentraciebis cvlilebebs. magali-
warmoqmniT. fuZes sapirispiro gavlena aqvs, zrdis OH - Tad buferebi, Cveulebriv adaminis sisxlis pH- s Zalian
-is koncentracias, magram amcirebis H +- isas, wylis war- axlos 7.4-Tan inarCuneben, rac susti fuZea. adamians ar
moqmniT. Tu wyals sakmarisi raodenobiT fuZe emateba SeuZlia ramdenime wuTze met xans gaZleba, Tu misi sisx-
OH --is koncentraciis 10-4 M-mde asawevad, es iwvevs H+- lis pH 7- mde daecema an 7.8-mde aiwevs. normalur piro-
is koncnetraciis 10-10 M -mde dacemas. Tu CvenTvis cno- bebSi, sisxlis buferuli Tvisebebi aseTi meryeobis pre-
bilia wyalxsnarSi H +- is an OH --is koncentracia, Segvi- vencias axdens.
Zlia meore ionis koncentracia davadginoT. xsnaridan buferi, wyalbadis ionebs maTi siWarbisas
vinaidan xsnarebis H +- is da OH - -is koncentracie- iRebs da xsnars maTi naklebobisas gadascems. buferuli
bi 100 trilioni, an ufro meti koeficientiT SeiZleba xsnarebis umravlesoba sust mJavas da mis Sesabamis fuZ-
icvlebodes, mecnierebma aRmoaCines am cvlilebis gamo- es Seicavs, romelic Seqcevad reaqciaSi Sedis wyalbadis
saxvis ufro mosaxerxebeli gza vidre mol/litrSi. pH - ionTan. ramdenime buferia, romelTac wvlili SeaqvT
is skala (suraTi 3.8) H +- isa da OH - -is koncentra- adaminis sisxlisa da bevri sxva biologiuri xsnaris
pH- is stabilurobaSi. erT-erTi, rogorc ukve aRiniSna,
ciebis diapazonia logariTmis gamoyenebiT. xsnaris pH
aris naxSirmJava (H 2CO 3), romelic bikarbonatis ionisa
ganisazRvreba rogorc wyalbadis ionis koncentraciis
da wyalbadis ionis warmoqmniT disocirdeba:
uaryofiTi logariTmi (fuZe 10):
pH = - log [H +] pasuxi pH
momatebaze
neitraluri wyalxsnarisaTvis [H ] 10 M -ia, rac
+ -7
-
H 2CO 3 ←
→
HCO 3 + H+
tolia:
pasuxi pH
- log 10-7 = - (-7) = 7 Semcirebaze
SevniSnavT, rom H +-is koncentraciis zrdasTan er-
Tad pH mcirdeba. aRsaniSnavia agreTve, rom miuxeda- H+-is donori H+-is aqceptori wyalbadis
vad imisa, rom pH- is skala damokidebulia H +-is kon- (mJava) (fuZe) ioni
centraciaze, igi OH --is koncentraciasac gulisxmobs.
xsnarSi, romlis pH- ia 10, wyalbadis ionTa koncentra- qimiuri wonasworoba naxSirmJavasa da bikarbonats
-
cia 10 10 M - ia, xolo hidroqsidis ionTa koncentracia Soris moqmedebs rogorc pH- is regulatori, reaqciis
gadaxra marcxniv an marjvniv, iseve rogorc xsnarSi mim-
– 10 -4 M.
dinare sxva procesebi, umatebs an acilebs wyalbadis
25°C- ze neitraluri wyalxsnaris pH 7-ia, skalis Suaw-
ionebs. Tu sisxlSi H +- is ionebis koncentracia klebas
68
suraTi 3.9 mJave wvimebi da maTi gavlena ty-
meti
eebze. mJave wvimebi anadgureben xeebs tyeebSi. aq
mJAvianoba
gamoxatulia CexeTis respublikis soWnari.
mAJvuri
wvima
normalu-
ri wvima qmnian, vidre nebismieri sxva calkeuli
wyaro. qari fantavs am polutantebs da
mJavuri wvimebi SesaZloa samrewvelo
centrebidan aseulobiT kilometris da-
SorebiT movides. pensilvaniisa da niu-
iorkis calkeul raionebSi 2001 wlis de-
kemberSi mosuli naleqis pH saSualod
normalu-
4.3 iyo, rac daaxloebiT 20-jer aRemateba
ri tute
normaluri wvimis pH- s. mJavuri naleqi
bevr sxva regionSic modis, maT Soris aR-
mosavleT kanadaSi, wynari okeanis Crdi-
iwyebs (anu pH imatebs), reaqcia marjvniv gadaixreba
lo-dasavleTis kaskadur mTagrexilze
da meti karbonmJava disocirdeba da avsebs wyalbadis
+ da evropisa da aziis garkveul regionebSi (suraTi 3.9).
ionebs. magram rodesac sisxlSi H - is koncentracia
mJavurma naleqma SesaZloa ziani miayenos sicocxles
matebas iwyebs (rodesac pH klebulobs), reaqcia mar-
- tbebsa da mdinareebSi. amas garda, mJavuri naleqi miwaze
cxniv gadadis, HCO 3 (fuZe) xsnars wyalbadis ionebs
dacemisas Carecxavs kalciumisa da magniumis ionebs,
acilebs da H 2CO 3-s warmoqmnis. amrigad, karbonmJava-
rac Cveulebriv, niadagis buferuli zonis Seqmnas uwy-
bikarbonatuli buferuli sistema Sedgeba MerTmaneT-
obs xels da mcenareTa zrdisaTvis aucilebel sakvebs
Tan wonasworobaSi myofi mJavisa da fuZisagan. sxva
warmoadgens. amave dros, sxva mineralebi, rogoricaa
buferebis umravlesoba agreTve mJava-fuZe wyvilia.
mag. alumini, toqsikur koncentracias aRwevs, radgan
SemJaveba zrdis maT xsnadobas. mJavuri naleqebis gav-
mJavuri naleqis saSiSroeba lenas ganicdis rogorc CrdiloeT amerikis, ise evropis
iqidan gamomdinare, rom mTeli sicocxle wyal- zogierTi tyis masivi (ixile suraTi 3.9). Tumca, gamokv-
zea damokidebuli, mdinareebis, tbebis da zRvebis levebi gviCvenebs, rom CrdiloeT amerikis tyee bis um-
dabinZureba garemos dacvis mwvave problemaa. erT-erTi ravlesoba amJamad ar imyofeba mJavuri naleqebis zemo-
yvelaze ufro seriozuli dartyma, rac wylis xarisxze qmedebis qveS.
aisaxeba, mJava naleqia. daubinZurebeli wvimis wylis warmateba, romelsac Cven mivaRwieT mJavuri na-
pH daaxloebiT 5.6-ia – susti mJava, rac naxSirorJangi- leqebis SemcirebaSi, iZleva optimiz mis safuZvels, rom
dan da wylidan naxSirmJavas (karbonJavas) warmoqmniTaa momavalSi wylis resursebis xarisxi SenarCundeba (ix-
ganpirobebuli. mJavuri naleqi exeba wvimas, Tovls an ile Tavi 54). es yovelive mxolod xalxzea damokidebu-
nisls, romlis pH naklebi an metia 5.6-ze. li, romelic zrunavs garemos dacvaze. aucilebelia im
mJava naleqi upiratesad atmosferoSi gogirdisa da gadamwyveti rolis gacnobiereba, romelsac wyali asru-
azotis oqsidebis – gazobrivi naerTebis arsebobiTaa lebs garemos Sesabamisobis uzrunvelsayofad dedami-
gamowveuli, romlebic haerSi reaqciaSi Sedian wyalTan waze sicocxlis gasagrZelebisTvis.
da warmoqmnian Zlier mJavebs, romlebic dedamiwas wvi-
3.3
mis an Tovlis saxiT ubrundeba. am oqsidebis ZiriTadi
wyaro namarxi sawvavis (qvanaxSiri, navTobi da gazi) wvaa koncefcia Semowmeba
qarxnebsa da avtomobilebSi. eleqtrosadgurebi, rom-
lebic wvaven qvanaxSirs, ufro met am polutants warmo-
1. fuZe xsnarTan SedarebiT, romlis pH -ia 9, imave
moculobis mJava xsnars, romlis pH- ia 4, ___ jer
+
meti wyalbadis ioni (H ) aqvs.
2. HCl Zlieri mJavaa, romelic wyalSi mTlianad di-
+ -
socirdeba: HCl → H + Cl . ra aris 0.01 M HCl- is
pH ?
69
me- 3 Tavis Semowmeba
70
5. bmebi, romlebic ixliCeba wylis aorTqlebisas aris
a. ionuri bmebi
SeamowmeT sakuTari codna b. bmebi wylis molekulebs Soris
g. bmebi wylis molekulebis calkeul atomebs
Soris
d. polaruli kovalenturi bmebi
TviTSemowmeba
e. arapolaruli kovalenturi bmebi
6. romeli maTgania hidrofoburi nivTierebis magaliTi?
1. ra aris saukeToso ganmarteba frazisa `garemos ad- a. qaRaldi b. sufris marili
eqvaturoba?~, rogorc am TavSia gamoyenebuli? g. cvili d. Saqari
a. dedamiwis garemo mudmivia. e. makaroni
b. fizikuri garemoa cvalebadi da ara sicocxle. 7. ras Seicavs Tanabari raodenobiT erTi moli Saqari
g. dedamiwis garemo sicocxlisadmia adaptirebuli. da erTi moli vitamini C:
d. sicocxle, rogorc CvenTvis cnobilia, a. masa daltonebSi b. masa gramebSi
dedamiwis garkveul garemo pirobebzea g. molekulebis d. atomebis raodenoba
damokidebuli. raodenoba e. moculoba
e. wyali da dedamiwis garemos sxva aspeqtebi 8. ramden gram ZmarmJavas (C 2H 4O 2) iyenebT 10 l 0.1 M
imitom arsebobs, rom isini, planetas ZmarmJavas wyalxnaris dasamzadeblad? (SeniSvna:
sicocxlisaTvis ufro xelsayrels xdian. atomuri masa daltonebSi aris daaxloebiT 12 nax-
2. mravali ZuZumwovari Tavis sxeulis temperatu- SirbadisaTvis, 1 wyalbadisaTvis da 16 JangbadisaT-
ras oflis gamoyofiT akontrolebs. wylis romeli vis).
Tviseba ganapirobebs uSualod sxeulis temperatu- a. 10.0 g b. 0.1 g g. 6.0 g
ris Semcirebis unars?. d. 60 g e. 0.6 g
a. wylis simkvrive kondensirebisas icvleba 9. mJavurma naleqma konkretuli tbis pH 4.0-mde das-
b. wyals aqvs haerSi molekulebis gaxsnis unari wia. rogoria wyalbadis ionebis koncentracia tbaSi?
g. wyali gamoaTavisuflebss siTbos wyalbaduri a. 4.0 M b. 10-10 M g. 10-4 M
bmebis warmoqmnisas d. 104 M e. 4%
d. wyali STanTqavs siTbos wyalbaduri bmebis
gaxleCisas 10. rogoria hidroqsidis ionis koncentracia me-9 kiTx-
e. wylis maRali zedapiruli daWimuloba vaSi aRweril tbaSi?
3. kontanqtSi myofi ori materialuri sxeulidan siT- a. 10-7 M b. 10-4 M g. 10-10 M
bo yovelTvis gadadis: d. 10-14 M e. 10 M
a. sxeulidan, romelsac meti siTbo aqvs, sxeulze, damoukidebeli gamokiTxvis pasuxebi ixile A
romelsac naklebi siTbo aqvs. danarTSi.
b. sxeulidan, romlis temperatura ufro mimarTeT veb-saits an CD-ROM damatebiTi
maRalia, sxeulze, romlis temperaturac kiTxvebisaTvis.
naklebia.
g. ufro mkvirivi sxeulidan naklebad mkvriv
sxeulze.
evoluciuri kavSiri
d. sxeulidan, romelic met wyals Seicavs,
sxeulze, romelic nakleb wyals Seicavs.
e. ufro didi sxeulidan, ufro mcire sxeulze. planeta marsis landSaftis mravali Tavisebureba
4. picis naWeri Seicavs 500 kkal-s. Tu Cven davwvavT dedamiwaze wylis dinebis Sedegad warmoqmnil land-
mas da mTel siTbos gamoviyenebT 50 l-iani civi wy- Safts mogvagonebs, maT Soris daklaknili arxebi da ga-
lis konteineris gasaTbobad, saSualod ra gradusiT morecxili teritoriebi. marsidan gamogzavnili bolo-
moimatebs wylis temperatura? (SenviSnavT, rom erTi droindeli sinjebiT dasturdeba, rom erT dros, mis
litri civi wyali iwonis daaxloebiT 1 kg-s). zedapirze Txevadi wyali arsebobda. dResdReobiT mar-
a. 50°C- iT b. 5°C- iT sis polusebze aris yinuli; zogierTi mecnieri varau-
g. 10°C- iT d. 100°C- iT e. 1 ° C- iT dobs, rom SesaZloa gacilebiT meti wyali iyos marsis
zedapiris qveS. ratom aris aseTi did interesi marsze
71
wylis arsebobis mimarT? marsze wylis arsebobidan
gamodinare, SesaZlebelia Tu ara vivaraudoT, rom rom mecnieruli kvleva
sicocxle iq ganviTarda?
72
4
n a x S i r b a d i d a sicocxlis
m o l e k u l u r i mravalferovneba
suraTi 4.1 sicocxle efuZneba naxSirbads
ZiriTadi koncefciebi
4.1 organuli qimia aris swavleba naxSirbadis ris ramdenime konceptis sailustraciod ufro mcire
naerTebis Sesaxeb. molekulebis Tvisebebs ganvixilavT, romlebic sicocx-
4.2 naxSirbadis atomebs SeuZliaT mravalgvari lisaTvis naxSirbadis mniSvnelobas usvams xazs. ganvixi-
molekulebis warmoqmna oTx sxva atomTan daka- lavT agreTve Temas emerjentuli Tvisebebis Sesaxeb,
vSirebis saSualebiT. romlebic cocxali organizmebis materiis organizaci-
4.3 funqcionaluri jgufebi molekulebis nawil- Taa ganpirobebuli.
4.1
ia, romlebic qimiur reaqciebSia CarTuli.
koncefcia
73
rTuli molekulebis xelovnuri sinTezi, SeuZlebeli (CNO- ) SereviT. voleri gancvifrda, rodesac naxa, rom
Canda. im droisaTavis, Svedma qimikosma, jons iakob ber- nacvlad mosalodneli produqtisa organuli naerTi –
celiusma organuli naerTebi, romlebic savaraudod, Sardovana miiRo, romelic cxovelTa SardSi gvxvdeba.
mxolod cocxali organizmebis SigniT SeiZleba warmo- volerma vitalistebi gamoiwvia, rodesac dawera, `unda
qniliyo ganasxvava araorganuli naerTebisagan, romle- giTxraT, rom me SemiZlia Sardovanas miReba Tirkmlis ga-
bic aracocxal samyaroSi iqna nanaxi. Tavdapirvelad, reSe, anu cxovelis gareSe, iqneba es adamiani, Tu ZaRli~.
axali disciplina – organuli qimia, vitalizmis safuZ- Tumca, erT-erTi ingredienti _ cianati, romelic sin-
velze aigo. rwmenaze, romlis Tanaxmadac sasicocxalo Tezis dros iqna gamoyenebuli, gamoyofili iyo cxove-
Zala fizikur da qimiur kanonebs ar emorCileba. lis sisxlidan, da voleris am aRmoCenam vitalistebze
rodesac qimikosebma TavianT laboratoriebSi or- gavlena ver moaxdina. ramdenime wlis Semdeg voleris
ganuli naerTebis sinTezi iswavles, vitalizmis safuZ- studentma herman kolbem organuli naerTi ZmarmJava,
vlebis uaryofa daiwyo. 1828 wels, germanelma qimikosma araorganuli nivTierebisagan miiRo, romelic Tavis
fridrix volerma, romelic berceliusTan erTad swav- mxriv, pirdapir sufTa elementebisagan iyo miRebuli.
lobda scada, `araorganuli~ marilis, amoniumis ciana- ramdenime aTwleulis Semdeg, laboratoriaSi sul
tis, damzadeba amoniumis ionisa (NH4+ ) da cianatis ionis ufro rTuli organuli naerTebis sinTezis Sedegad, vi-
talizmi, sabolood iqna uaryofili. 1953 wels, stenli
mileris, Semdeg ki Cikagos universitetis studentis
harold ureis, daxmarebiT organuli nivTierebebis
cxrili
1.15 SekiTxva: SesaZlebeli abioturi (aracocxali) sinTezi, evoluciis konteqstSi
iyo Tu ara organuli naerTebis abio- moeqca. milerma, pirvelqmnili dedamiwis qimiuri piro-
bebis laboratoriuli modelireba imis sademonstra-
turi sinTezi dedamiwaze adreuli ganvi-
ciod gamoiyena, rom sicocxlis warmoSobis adreul
Tarebis etapze? etapze, SesaZlebeli iyo organuli naerTebis sponta
eqsperimenti nuri sinTezi (suraTi 4.2).
1953 wels stenli milerma Seqmna iseTi garemo
pirobebis modeli, rogoric Tavdapirvelad
organuli qimiis pionerebis daxmarebiT, biolo-
unda yofiliyo dedamiwaze sicocxlis warmoSobamde. rogorc am giuri azrovnebis mTavari mimarTuleba vit alizmidan
aparatzea naCvenebi, milerma eleqtruli ganmuxtva (elvis modeli) meqanicizmisken gadaixara. Sexedulebisaken, romlis
primitiul `atmosferoSi~ – H2O, H2, NH3 (amiaki) da CH4 (vulkane-
bidan gamoyofili zogierTi gazi) – reaqciebisaTvis biZgis misace-
Tanaxmad, yvela bunebrivi fenomeni, sasicocxlo
mad gamoiyena. procesebis CaTvliT, fizikuri da qimiuri kanonebiT
imarTeba. organuli qimiac, xelaxla iqna gansazRvru-
li, rogorc swavleba naxSirbadis naerTebis Sesaxeb,
maTi warmoSobis miuxedavad. bunebaSi arsebuli or-
ganuli naerTebis umravlesoba organizmebis mieraa
warmoqmnili, xolo maTi molekulebi Seadgens mraval-
ferovan speqtrs, romelsac araorganuli nivTierebebi
konkurencias ver uwevs. Tumca, qimiis erTi da igive
kanoni araorganul da organul molekulebs Tanabrad
miesadageba. organuli qimiis safuZveli aris ara raRac
mouxelTebeli sasicocxlo Zala, aramed element nax-
Sirbadis unikaluri qimiuri mravalferovneba.
74
koncefcia 4.2 aqvs. naxSirbadis TiToeuli atomi moqmedebs rogorc
Sualeduri wertili, saidanac molekulas oTxive mimar-
TulebiT SeuZlia datotva. tetravalentoba naxSirbadis
naxSirbadis atomebs SeuZliaT mravalferovnebis erTi aspeqtia, romelic SesaZlebels
xdis didi, kompleqsuri molekulebis warmoqmnas.
mravalgvari molekulebis me-2 TavSi Tqven agreTve SeityveT, rom rodesac
naxSirbadis atomi erTmag kovalentur bmas warmoqmnis,
warmoqmna oTx sxva atomTan misi oTxi hibriduli orbitalis gamo, bmebi erTmaneTis
dakavSirebis saSualebiT mimarT warmosaxviTi tetraedris kuTxeebisaken ganla-
gdeba (ixile suraTi 2.16b). bmis kuTxeebi meTanSi (CH 4)
109.5°C- ia (suraTi 4.3 a) da atomTa nebismier jgufSi, sa-
atomis qimiuri Tvisebebis gasaRebi, rogorc es me-
dac naxSirbads oTxi erTmagi bma aqvs, daaxloebiT erTi
2 Tavidan SeityveT, eleqtronebis konfiguraciaSia.
da igivea. magaliTad, eTani (C 2H 6) formiT or tetraedrs
eleqtronebis konfiguracia ganapirobebs bmebis tipsa
hgavs, romelTa wverebi gadafaravs erTmaneTs (suraTi
da ricxvs, romelsac atomi sxva atomebTan warmoqmnis.
4.3 b). molekulebSi, romlebSic kidev ufro meti naxSir-
badia, naxSirbadis bmis mqone TiToeul jgufs, romelic
bmebis warmoqmna naxSirbadTan oTx sxva atomTanaa dakavSirebuli, tetraedris forma
naxSirbads sul 6 eleqtroni aqvs, 2 pirvel eleq aqvs. magram, rodesac naxSirbadis ori atomi ormagi
tronul garsze da 4 – meoreze. 4 savalento eleqtroni bmiTaa dakavSirebuli, yvela bma am naxSirbadebis irgv-
aqvs garsze, romelic 8 eleqtrons itevs. Tavisi sava- liv erTsa da imave sibrtyeSia. magaliTad, eTeni (C2H4 )
lento garsis Sesavsebad da ionad gardasaqmnelad nax- brtyeli molekulaa. misi yvela atomi erTsa da imave si-
Sirbadma unda gasces an miiRos 4 eleqtroni. amis nacv- brtyeSi mdebareobs (suraTi 4.3 g). CvenTvis mosaxerxe-
lad, naxSirbadis atomi Tavis 4 eleqtrons kovalentur belia yvela struqturuli formulis warmodgena ise,
bmaSi sxva atomebs unawilebs. amgvarad, mas 8 eleqtroni TiTqos molekulebi brtyeli iyos, magram daimaxsovreT,
75
wyalbadi Jangbadi azoti naxSirbadi O=C=O
(valentoba=1) (valentoba=2) (valentoba=3) (valentoba=4)
struqturul formulaSi TiToeuli xazi saziaro
eleqtronebis wyvils aRniSnavs. SevniSnavT, rom CO2 - Si
naxSirbadis atomi or ormag bma-
Sia CarTuli, rac oTxi erTmagi
suraTi 4.4 eleqtronuli garsis diagrama, romelzec or- kovalenturi bmis eqvivalentu-
ganuli molekulebis oTxi ZiriTadi elementis valentobebia ria. organizebisas yvela ato-
naCvenebi. valentoba aris kovalenturi bmebis ricxvi, romlis war- mis savalento garsi sruldeba.
moqmnac atoms SeuZlia. Cveulebriv, igi im eleqtronebis ricxvis vinaidan naxSirorJangi Zalian
tolia, romelic atomis gareTa (savalento) eleqtronuli garsis
martivi molekulaa da ar Seicavs
Sesavsebadaa saWiro (ixile suraTi 2.8).
wyalbads, igi xSirad miiCneva ara-
urea
organulad, miuxedavad imisa, rom
rom molekulebi samganzomilebiania da rom molekulis igi naxSirbads Seicavs. CO2 orga-
forma xSirad mis funqcias ganapirobebs. nizmSi nanaxi yvela organuli molekulis naxSirbadis
naxSirbadis eleqtronebis konfiguracia aniWebs wyaroa.
mas kovalentur Tavsebadobas sxva mraval elementTan. kidev erTi SedarebiT martivi molekulaa Sardovana
suraTze 4.4 naCvenebia organuli molekulebis oTxi CO(NH 2)2. es organuli naerTi gvxvdeba SardSi, romlis
ZiriTadi atomuri komponentis eleqtronuli garsebis sinTezic moaxdina volerma me-19 saukunis dasawyisSi.
diagramebi. rogorc Tqven gaxsovT me-2 Tavidan, es mod- marjvniv naCvenebia Sardovanas struqturuli formula.
elebi SesaZleblobas gvaZlevs vnaxoT naxSirbadis da amasTan, TiToeuli atoms kovalenturi bmebis
misi yvelaze xSiri partniorebis _ Jangbadis, wyalbad- saWiro ricxvi aqvs. am SemTxvevaSi, naxSirbadis erTi
isa da azotis valentoba. es valentobebi Cven SegviZlia atomi monawileobs rogorc erTmag, aseve ormag bmebSi.
ganvixiloT rogorc kovalenturi bmebis wesebi or- Sardovanac da naxSirorJangic molekulebia, rom-
ganul qimiaSi _ erTgvari samSeneblo kodeqsi, romelic lebic naxSirbadis mxolod erT atoms Seicavs. magram
warmarTavs organuli molekulebis arqiteqturas. suraTze 4.3 naCvenebia, rom naxSirbadis atoms Tavisi
ramdenime damatebiTi magaliTi gviCvenebs Tu rogor savalento eleqtronebidan SeuZlia gamoiyenos erTi an
miesadageba kovalenturi bmis wesebi naxSirbadis atomebs meti eleqtroni naxSirbadis sxva atomTan kovalenturi
sxva partniorebTan, garda wyalbadisa. naxSirorJangis bmis warmosaqmnelad, rac SesaZlebels xdis atomebis
molekulaSi (CO2 ), naxSirbadis TiToeuli atomi Jangba- jaWvebad dakavSirebas, rogorc Cans, usasrulo mraval-
dis or atomTan ormagi kovalenturi bmiTaa dakavSire- ferovnebiT.
buli. aq naCvenebia CO2 -is struqturuli formula:
a) sigrZe. naxSirbadis ConCxis sigrZe cvalebadia. g) ormagi bmebi. ConCxs SesaZloa hqondes ormagi bma, romlis mdebareo-
bac icvleba.
b) datotva. Conxi SeiZleba iyos dautotavi d) birTvebi. naxSirbadis zogierTi ConCxi organizebulia birTvebad.
an datotvili. Semoklebul struturul formulaSi TiToeuli naerTisaTvis (mar-
jvniv), yoveli kuTxe warmoadgens naxSirbads masTan dakavSirebuli
wyalbadebiT.
suraTi 4.5 naxSirbadis ConCxis variantebi. naxSirwyalbadebi _ organuli molekulebi, romlebic mxol od naxSirbadisa da wyal-
badisagan Sedgeba _ organuli molekulebis naxSirbadis ConCxis mravalferovnebis ilustraciaa.
76
molekuluri mravalferovneba cximis wveTebi
(SeRebili wiTlad)
77
suraTi 4.10 gaecaniT: organuli naerTebis ramdenime mniSvnelovani
funqcionaluri jgufi
funqcionaluri
hidroqsili karbonili karboqsili
jgufi
(SesaZloa
daiweros HO–)
naerTis spirtebi (maTi specifiuri ketonebia, Tu karbonilis jgufi karboqsiluri mJavebi, anu
saxelwodeba saxelwodebebi Cveulebriv, -ol-ze naxSirbadis ConCxis SigniTaa. organuli mJavebi
bolovdeba aldehidebia, Tu karbonilis
jgufi naxSirbadis ConCxis
boloSia.
magaliTi eTanoli, spirti gvxvdeba acetoni, umartivesi ketoni ZmarmJava, romelic aZlevs
alkoholur sasmelebSi. Zmars mJave gemos
propanali, aldehidi
izidavs wylis
molekulebs, romlebic
axdenen organuli naerTis,
ZmarmJava ZmarmJavas (acetatis)
mag. Saqris gaxsnas (ix.
ujredebSi ionuri for-ioni
sur. 5.5)
miT gvxvdeba, romelsac
karboqsilatis jgufi
ewodeba.
78
amino sulfhidrili fosfati funqciona-
luri
jgufi
(SeiZleba
daiweros HS–)
fosfatis jgufSi fosforis struqtura
amino jgufi (–NH2) Sedgeba ioni dakavSirebulia Jangbadis
wyalbadis ori atomTan oTx atomTan; erTi Jangbadi
da naxSirbdis ConCxTan naSirbadis ConCxTanaa
dakavSirebuli azotis sulfhidrilis jgufi Sedgeba dakavSirebuli; ori Jangbadi
atomisagan. wyalbadis atomTan dakavSirebuli uaryofiTi muxtis matarebelia;
gogirdis atomisagan. abrevatiuraaa – P. fosfatis
jgufi (–OPO32–) fosforis
mJavis jgufis (–OPO3H2);
aRsaniSnavia ori wyalbadi).
naerTis
aminebi Tiolebi organuli fosfatebi saxelwodeba
moqmedebs rogorc fuZe; SeuZlia sulfhidrilis or jgufs qmnis molekulas, sadac funqciuri
protonis mierTeba garemomcveli SeuZlia urTierTqmedeba, igi anionis (uaryofiTad Tvisebebi
xsnaridan: riTac xels uwyobs cilis damuxtuli ionis) nawilia.
struqturis stabilizacias
(ixili nax.5.20). SeuZlia energiis gadatana
organul molekulebs
Soris.
(araionizebuli) (ionizebuli)
ujredul garemoSi
ionizebulia, 1+ muxtiT.
79
suraTi 4.7 izomerebis sami tipi. izomerebi, naerTebi erTi da
igive molekuluri formuliT, magram gansxvavebuli struqturiT,
organuli molekulebis mravalferovnebis wyaroa.
(a) struqturuli izomerebi erTmaneTisagan kovalenturi part- formis safuZvelze SeuZlia. Cveulebriv, erTi izomeri
niorebiT gansxvavdeba, rogorc es pentanis ori izomeris mag-
biologiurad aqtiuria, xolo meore _ araaqtiuri.
aliTzea naCvenebi.
enantiomerebis sakiTxi mniSvnelovania farmacev-
tul warmoebaSi, vinaidan wamlis ori enantiomeridan
orive ar SeiZleba erTnairad efeqturi iyos. magali-
Tad, LL - dofa efeqturia parkinsonis daavadebis winaaR-
mdeg, maSin roca misi enantiomeri LD - dofa – ara (sura-
cis izomeri: orive X erT trans izomeri: Ti 4.8). zogierT SemTxvevaSi, erT-erT izomers zianis
mxaresaa. X-ebi sawinaaRmedgo mxaresaa
motanac ki SeuZlia. ase iyo Talidomidis SemTxvevaSi;
(b) geometriuli izomerebi gansxvavdebian ormagi bmis mimarT gan- wamals, 1950-iani wlebis bolosa da 1960-iani wlebis da-
lagebiT. am diagramaze, X warmoadgens atoms an atomTa jgufs, ro- sawyisSi, aTasobiT fexmZime qals uniSnavdnen. wamali
melic ormagi bmis mqone naxSirbadis atomTanaa dakavSirebuli. warmoadgenda ori enantiomeris narevs. erTi enantio-
meri amcirebda gulisrevas fexmZimeebSi da iZleoda sa-
survel efeqts, xolo meore, iwvevda mZime Tandayolil
defeqtebs (samwuxarod, mxolod `kargi~ enantiomeric
rom yofiliyo gamoyenebuli sufTa saxiT, misi nawili,
pacientis sxeulSi mainc gardaiqmneboda `cud~ enantio-
merad). enantiomerebis sxvad asxva efeqti organizmze
aCvenebs, rom isini mgrZnobiareni arian molekuluri ar-
qiteqturis natifi cvlilebebis mimarT. da kidev erTx-
L-izomeri D-izomeri el vimeorebT, cxadia, rom molekulebs emerjentuli
Tvisebebi aqvT, rac maTi atomebis specifiur ganlageba-
zea damokidebuli.
80
koncefcia Semowmeba 4.2
1. daxazeT C2H4- is struqturuli formula.
2. SexedeT nax. 4.5-s da gansazRvreT molekulebis
romeli wyvili aris(arian) erTmaneTis izomeri(ebi), estradioli
gansaRvreT izomeris tipi(ebi).
3. ra qimiuri msgavsebaa benzinsa da cxims Soris?
Zu lomi
koncefcia 4.3
funqcionaluri jgufebi
molekulebis nawilia, romle-
bic qimiur reaqciebSia testosteroni
CarTuli
organuli molekulebis gansxvavebuli Tvisebebi ara xvadi lomi
marto maTi naxSirbadis ConCxis ganlagebazea damokide-
buli, magram agreTve am ConCxTan dakavSirebul suraTi 4.9 mdedrisa (estradioli) da mamris (testosteroni)
sasqeso hormonebis funqcionaluri jgufebis Sedareba. ori
molekulur komponenetebze. axla ganvixilavT atomTa
molekula erTmaneTisagan mxolod funqcionaluri jgufebiT gansx-
garkveul jgufebs, romlebic xSirad ukavSirdeba or- vavdeba, romlebic naxSirbadis saerTo ConCxTan, oTx Serwymul birT-
ganuli nivTierebebis ConCxs. vTan aris dakavSirebuli; naCvenebia Semoklebuli saxiT. molekulis
arqiteqturis natifi cvlilebebi gavlenas axdens mdedrsa da mamr
xerxemlians Soris anatomiuri da fiziologiuri gansxvavebebis gan-
yvelaze mniSvnelovani funqcionaluri viTarebaze.
jgufebi cocxali organizmebis qimiaSi
sxvavebulad moqmedebs mraval samizneze, riTac xels
organuli molekulebis komponentebi, romlebic qi-
uwyobs mdedrisa da mamris kontrastuli Tvisebebis Ca
miuri reaqciebisaTvis saerToa cnobilia, rogorc fun-
moyalibebas. amrigad, TviT Cvens seqsualobasac aqvs bi
qcionaluri jgufebi. Tu naxSirwyalbadebs umartives
ologiuri safuZveli molekuluri arqiteqturis sxva
organul molekulebad ganvixilavT vnaxavT, rom fun-
dasxva variantebSi.
qcionaluri jgufebi damatebebia, romlebic naxSirba-
cocxali organizmebis qimiaSi yvelaze mniSvnelova-
dis ConCxTan dakavSirebul erT an ramdenime wyalbads
nia eqvsi funqcionaluri jgufi – hidroqsilis, karbo-
Caanacvlebs (Tumca, rogorc vnaxavT, zogierT funq-
nilis, karboqsilis, amino, sulfhidrilisa da fosfa-
cionalur jgufSi naxSirbadis ConCxis atomebic Sedis).
turi jgufebi. es jgufebi hidrofiluria da amrigad,
TiToeuli funqcionaluri jgufi erTi organu-
zrdis organuli naerTebis wyalSi xsnadobas. vidre
li molekulidan meoremde, kanonzomierad moqmedebs,
kiTxvas ganagrZobdeT gaecaniT momdevno or gverdze
xolo jgufebis ricxvi da ganlageba aniWebs moleku-
suraT 4.10-ze gamosaxul funqcionalur jgufebs.
lebs maTTvis damaxasiaTebel unikalur Tvisebebs. gan-
vixiloT gansxvaveba testosteronsa da estradiols (es-
trogenis tipia) Soris. Sesabamisad, es naerTebi mamrisa atf _ energiis mniSvnelovani wyaro
da mdedris sasqeso hormonebia adam ianSi da sxva xerx- ujreduli procesebisaTvis
emlianebSi (suraTi 4.9). orive steroidia _ organuli
suraTze 4.10 `fosfatis~ svetSi organuli fosfa-
molekula naxSirbadis saerTo ConCxiT, romelsac oTxi
tis martivi molekulebia naCvenebi. aRsaniSnavia ufro
Serwymuli birTvis saxe aqvs. sasqeso hormonebi mxolod
rTuli organuli fosfati, adenozin trifosfati anu
birTvebTan dakavSirebuli funqcionaluri jgufebiT
atf, vinaidan igi aris upirvelesi energiis gadamtani
gansxvavdeba. es ori molekula mTels organizmSi gan-
81
sicocxlis qimiuri elementebi:
adenozini mimoxilva
rogorc SeityveT, cocxali materia ZiriTadad nax-
Sirbadis, Jangbadis, wyalb adis, azotis da mcire ra-
odenobiT gogirdisa da fosforisagan Sedgeba. es el-
molekula ujredSi. atf organuli molekulisagan Sed ementebi mtkice kovalentur bmebs qmnis; maTi es Tviseba
geba, romelsac adenozini ewodeba; igi sami fosfaturi arsebiTia rTuli organuli molekulebis agebisas. yve-
jgufis wyebasTanaa dakavSirebuli: la am elements Soris naxSirbadi kovalenturi bmebis
rodesac mwkrivSi, iseve rogorc atf-Si, sami fos- virtuozia. naxSirbadis mravalmxrivoba SesaZlebels
fatia, erTi fosfati SeiZleba mowydes, rogorc araor- xdis organuli molekulebis did mravalferovnebas;
ganuli fosfatis ioni. es ioni, –HOPO32 , wignSi xSirad TiToeul maTgans gansakuTrebuli Tvisebebi aqvs, rom-
Semoklebulia rogorc P. erTi fosfatis dakargviT lebic naxSirbadis ConCxis unikaluri ganlagebiTa
atf adenozin difosfatad, anu adf-ad gardaiqmneba. da ConCxTan darTuli funqcionaluri jgufebiTaa
reaqciis dros gamoTavisufldeba energia, romelic ganpirobebuli. mTel biologiur mravalferovnebas
SeiZleba gamoyenebuli iqnes ujredis mier; amis Sesaxeb safuZvlad udevs es variacia molekulur doneze.
ufro detalurad me-8 TavSi SeityobT.
4.2
molekulebia, romelTac erTi da igive molekulur i
koncefcia formula, magram gansxvavebuli struqtura da Tvise-
bebi aqvT. arsebobs izomerebis sami tipi: struqtu-
ruli izomerebi, geometriuli izomerebi da enan-
naxSirbadis atomebs SeuZliaT sxvadasxva tiomerebi.
aqtivoba: naxSirbadis-fuZiani molekulebis
molekulebis warmoqmna oTx sxva atom-
mravalferovneba
82
aqtivoba: izomerebi d. swavleba bunebrivi (sinTezuris
gamokvleva: ra faqtorebi ganapirobebs wamlebis sapirispirod) naerTebis Sesaxeb.
efeqturobas? e. swavleba naxSirwyalbadebis Sesaxeb.
TviTSemowmeba
83
8. romel moqmedebas SeuZlia karbonilis jgufis war-
moqmna? mecniereba, teqnologia
a. karboqsilis jgufis hidroqsilis
da sazogadoeba
wyalbadiT Canacvlebas
b. Tiolis hidroqsilisaTvis damatebas
g. hidroqsilis fosfatisaTvis damatebas 1918 wels Zilis daavadebis (afrikuli tripanoso-
d. aminis azotis JangbadiT Canacvlebas mozis) epidemiam zogierT gadarCenilSi, parkinsonis
e. sulfhidrilis karboqsilisaTvis damatebas Sors wasuli daavadebis simptomis msgavsi, uCveulo
rigid uli dambla gamoiwvia. wlebis Semdeg, zogierT
9. romeli funqcionaluri jgufi ganapirobebs yvelaze aseT pacients, moZraobis gamosaRviZeblad parkinsonis
metad organuli molekulis, fuZe Tvisebebs? daavadebis samkurnalod gamoyenebuli L- dofa (ixile
a. hidroqsili d. amino sur. 4.8) misces. L- dofa SesamCnevad efeqturi aRmoCnda
b. karbonili e. fosfati damblis salikvidaciod, yovel SemTxvevaSi, droebiT
g. karboqsili mainc. Tumca, mis enantiomers D- dofas, iseve rogorc
parkinsonis daavadebis SemTxvevaSi, efeqti saerTod ar
10. ra iciT Jangbadis eleqtrouaryofiTobis Sesaxeb. hqonda. SemogvTavazeT hipoTeza imis gansamartad, Tu
romeli maTgania am molekulebidan ufro Zlieri ratom aris orive daavadebis SemTxvevaSi erTi enantio-
mJava ( miniSneba: SeiswavleT suraTi 4.10). daasabu- meri efeqturi, xolo meore – ara.
TeT Tqveni pasuxi.
a. b.
mecnieruli kvleva
84
5
makromolekulebis
struqtura da funqcia
suraTi 5.1 cilebis kompiuterul
modelze momuSave mecnierebi
ZiriTadi koncefciebi
5.1
5.4 cilebs ramodenime struqtura aqvT, rac maTi
funqciis koncefcia
mravalgvarobas ganapirobebs.
5.5 nukleinis mJavebi inaxaven da gadascemen memk-
vidrul informacias
makromolekulebis umetesoba
monomerebisagan agebuli
Sesavali polimerebia
sicocxlisaTvis damaxasiaTebeli organuli naer
sicocxlis molekulebi Tebis 4 klasidan, sami maTganis uzarmazari molekulebi
C
– naxSirwylebi, cilebi da nukleinis mJavebi – jaWvise-
ven vnaxeT Tu rogor gamoiyeneba cneba -sagange- bur molekulebs warmoadgenen. maT polimerebs ( berZ.
bo Tvisebebi- wyalsa da SedarebiT martiv organul polys , mravali, da meris , nawili) uwodeben. polimeri
molekulebTan mimarTebaSi. MTiToeuli saxis mcire grZeli molekulaa. igi kovalenturi bmiT dakavSireb-
molekulas aqvs unikaluri Tvisebebi. es Tvisebebi gan- uli mravali msgavsi an identuri saamSeneblo blokisa-
pirobebulia maTi atomebis mowesrigebuli ganlagebiT. gan Sedgeba, TiTqmis iseve, rogorc matarebeli Sedgeba
biologiuri organizaciis ierarqiaSi momdevno safex- vagonebis jaWvisagan. ganmeorebadi erTeulebi, rom-
uri maSin miiRweva, roca ujredSi mcire zomis organu- lebic polimeris saamSeneblo blokebad gamoiyeneba,
li molekulebi erTiandebian ufro didi molekulebis monomerebad wodebul patara molekulebs warmoad-
warmosaqmnelad. Ddidi zomis biologiuri molekulebis genen. monomerad gamoyenebul zogierT molekulas
4 ZiriTadi klasia. maT miekuTvnebian naxSirwylebi, lip- sxva, sakuTari funqciac aqvs.
idebi, cilebi da nukleinis mJavebi. molekuluri masSta-
biT Tu ganvixilavT, am ujreduli molekulebidan mra- polimerebis sinTezi da daSla
vali maTgani uzarmazari zomisaa. magaliTad, cilis
polimeruli makromolekulebis klasebi, maTi Semad-
SemadgenlobaSi SeiZleba Sediodes kovalenturad da-
geneli monomerebis bunebiT erTmaneTisagan gansxvavde-
kavSirebuli aTasobiT atomi, romlebic qmnian 100,000
ba, magram is qimiuri meqanizmebi, romelTa meSveobiTac
daltonze meti masis mqone molekulur kolosebs. aseTi
ujredi warmoqmnis da Slis polimerebs, ZiriTadad erT-
giganturi molekulebisaTvis biologebi iyeneben ter-
nairia yvela SemTxvevaSi (suraTi 5.2). monomerebi erTde-
mins makromolekulebi.
ba reaqciiT, romelis drosac 2 molekula kovalenturad
aRsaniSnavia, rom makromolekulebis zomisa da ageb-
ukavSirdeba erTmaneTs da gamoiyofa wylis molekula.
ulebis sirTulis gaTvaliswinebiT bioqimikosebma deta-
aseTi tipis reaqcias ewodeba kondensirebis reaq-
lurad daadgines umetesi maTganis struqtura (suraTi
cia, ufro specifiurad ki _ dehidrataciis reaqcia,
5.1). makromolekulebis arqiteqturis codna gvexmare-
radganac wylis dakargva xdeba (surraTi 5.2a). rodesac
85
nsuraTi 5.2 polimerebis sinTezi da daSla
polimerTa mravalferovneba
yoveli ujredi aTasobiT gansxvavebul makro-
hidrolizis dros emateba wylis molekulas Seicavs. koleqcia icvleba ujredis erTi
molekula da bma ixliCeba
tipidan meorisaken, TviT erT organizmSic ki. memkvi-
druli gansxvavebebi adamianis STamomavlebs Soris
saukeTasod asaxavs polimerebis mixedviT variaciebs,
gansakuTrebiT DNA da cilebTan mimarTebaSi. moleku-
luri gansxvavebani aramonaTesave individebs Soris
ufro gavrcelebulia da saxeobebs Soris kidev ufro
metad. cocxal samyaroSi makromolekulebis mraval-
(b) polimeris hidrolizi
ferovneba kidev ufro didia da SesaZlo cvlilebebi
faqtiurad SeuzRudavia.
bma warmoiqmneba or monomers Soris, TiToeuli monomeri mainc ra udevs safuZvlad sicocxlis polimerebis
Tavis nawils aZlevs wylis molekulas: erTi molekula aseT mravalferovnebas? aseTi molekulebi Sedgenilia
gascems hidroqsilis jgufs (-OH H), meore ki wyalbads mxolod 40-50-mde martivi, Cveulebrivi monomerisagan
(- H ). polimeris warmoqmnisas es reaqcia meordeba manam, da iSviaTad zogierTi sxva naerTisagan. uamravi polim-
sanam monomerebi erTmaneTis miyolebiT emateba poli- eris aSeneba monomerebis SezRuduli siidan imis analo-
merul jaWvs. dehidrataciis reaqciebisaTvis ujredi giuria, Tu rogor igeba asi aTasobiT sityva anbanis mxo
energias xarjavs da procesi mxolod fermentebis (spe- lod 26 asosagan. Aaq amosavals warmoadgens ganlageba,
cialuri cilebi romlebic ujredSi mimdinare qimiur mowesrigebuloba _ cvlileba erTeulTa xazobriv
reaqciebs aCqareben) daxmarebiT mimdinareobs. TanamimdevrobaSi. Tumca, es analogia sakmarisi ar aris
polimerebi monomerebad iSlebian hidrolizis makromolekulebis didi mravalferovnebis aRwerisaT-
gziT, procesiT, romelic Cveulebriv dehidrataciis vis, radgan biologiur polimerTa umetesoba gacile-
Sebrunebuli reaqciaa (suraTi 5.2 b). hidrolizi niS- biT grZelia, vidre TviT yvelaze grZeli sityvac ki.
navs daSlas wylis meSveobiT (berZ. hydro , wyali da ly- magaliTad, cilebi agebulia 20 saxis aminomjavasagan,
sis, daSla). Mmonomerebs Soris arsebuli bmebi iSleba romlebic ganlagebulia jaWvSi, romelic Cveulebriv,
wylis molekulebis damatebiT, wlis molekulis wyal- asobiT aminomJavas sigrZisaa. sicocxlis molekuluri
badi ukavSirdeba erT monomers da hidroqsilis jgufi logika martivia, magram Cinebulia: mcire molekulebi,
ki - momijnave monomers. Cvens organizmSi mimdinare hi- romlebic saerToa yvela organizmisaTvis, mowesrige-
drolizis reaqciebis saukeTeso magaliTs warmoadgens bulia unikalur makromolekulebSi.
monelebis procesi. Cvens sakvebSi arsebuli organuli Cven axla mzad varT ujredis organuli naerTebis
nivTierebebis ZiriTadi nawili warmodgenilia poli- 4 mTavari klasis specifikuri funqciisa da srtuqtu-
merebis saxiT, romlebic sakmaod didia imisaTvis, rom ris gasarkvevad. yoveli klasis SemTxvevaSi, Cven davi-
Cvens ujredebSi SeaRwion. monelebis procesSi mraval- naxavT, rom did molekulebs iseTi sagangebo funqciebi
nairi fermenti esxmis Tavs polimerebs da aCqareben hi- aqvT, romlebic maT individualur saamSeneblo blokeb-
drolizs. Semdeg, gamoTavisuflebuli monomerebi gai- Si nanaxi ar aris.
86
52.1
(suraTi 5.3). glukozas (C 6H 12O 6), yvelaze gavrcelebul
koncefcia Semowmeba monosaqarids, centraluri mniSvneloba aqvs sicocxlis
qimiaSi. glukozis struqturaSi Cven SegviZlia vnaxoT
1. romelia didi biologiuri molekulebis 4 mTavari Saqris niSani (trade mark) . molekulas aqvs karbonilis
klasi? jgufi (>C=O) da mravali hidroqsilis jgufi (_OH) .
2. wylis ramdeni molekulaa saWiro 10 monomerisagan karbonilis jgufis mdebareobis mixedviT Saqari an al-
Semdgari polimeris sruli higrolizisaTvis. dozaa (aldehiduri Saqari) an ketoza (ketonuli Saqari).
3. mas Semdeg, rac Tqven SeWamT vaSlis naWers, rom- magaliTad, glukoza aldozaa, fruqtoza _ glukozis
eli reaqcia unda wavides raTa vaSlis cilis Semad- struqturuli izomeri ki _ ketoza. (Saqrebis umetesi
geneli aminomJavuri monomerebi Tqveni sxeulis nawilis saxelis daboloebaa _ oza). Saqrebis klasifi-
cilebad gardaiqmnan? kaciis sxva kriteriums warmoadgens naxSirwyalbado-
vani ConCxis zoma, romelic icvleba 3-dan 7 naxSirbadis
SemoTavazebuli pasuxebisaTvis sigrZemde. glukozas, fruqtozas da sxva Saqrebs, rom-
ixileT danarTi AA lebsac 6 naxSirbadis atomi aqvT, heqsozebi ewodeba.
triozebi (samnaxSirbadiani Saqrebi) da pentozebi (xuT-
5.2
naxSirbadiani Saqrebi) aseve gavrcelebulia.
martivi Saqrebis ganmasxvavebel Semdeg niSans war-
koncefcia
moadgens asimetriuli naxSirbadis atomis garSemo
myofi nawilis specialuri ganlageba (Sexseneba me-4 Ta-
naxSirwylebi sawvavad da vidan, rom asimetriuli naxSirbadi aris is naxSirbadi,
romelic 4 gansxvavebul partniorTan aris dakavSire-
saamSeneblo masalad buli). magaliTad, glukoza da galaqtoza erTmaneTisa-
gamoiyeneba gan gansxvavdeba mxolod erTi asimetriuli naxSirbadis
atomis garSemo ganlagebuli nawilebis mdebareobiT.
(ixileT mewamuli yuTebi suraTi 5.3). rogorc Cans, mc-
naxSirwylebis SemadgenlobaSi Sedian Saqrebi da
ire gansxvavebac ki mniSvnelovnad sakmarisia imisaTvis,
SaqarTa polimerebi. yvelaze martivi naxSirwylebi
rom 2 Saqars mieniWos gansxvavebeli forma da Tvisebebi.
monosaqaridebi, an ubralod Saqrebia. isini aseve cno-
bilia, rogorc martivi Saqrebi.
trioza Saqrebi pentoza Saqrebi heqsoza Saqrebi
disaqaridebi ormagi Saqrebia,
romlebic kondensaciis reaqciiT
dakavSirebul 2 momosaqarids Sei-
caven. naxSirwylebi, romlebic
makromolekulebia, warmoadgenen
polisaqaridebs _ polimerebs,
romlebic mravali Saqris saamSene-
aldozebi]
87
(b) Semoklebuli cikluri struqtura.
yoveli kuTxe naxSirbads gamoxatavs. cik-
lis ufro sqeli gverdi mianiSnebs, rom
(a)sworxazovani da cikluri formeba. sworxazovan da ciklur formebs So- Tqven cikls zemodan uyurebT; ciklTan
ris qimiuri wonasworoba upiratesad gadaxrilia ciklis warmoqmnisaken. glu- mimagrebuli komponentebi mdebareoben
kozis cikluri formis warmosaqmnelad, pirveli naxSirbadi ukavSirdeba me-5 cilkis sibrtyis zeviT an qveviT.
naxSirbadTan dakavSirebul Jangbads.
88
polisaqaridebi rTuli formaa amilopeqtini. igi datotvili polimeria
da datotvis wertilebSi 1-6 kavSirebia moTavsebuli.
polisaqaridebi warmoadgenen makromolekulebs, mcenareebi saxamebels granulebis formiT inaxaven
glikoziduri bmebiT dakavSirebuli mravali aseuli- im ujredul struqturebSi, romelTac plastidebi ewo-
dan mraval aTaseulamde monosaqaridisagan Semdgar deba. plastidebi Seicaven qloroplasts (suraTi 5.6a).
polimerebs. zogi polisaqaridi gamoiyeneba samarago saxameblis sinTeziT mcenareebs Warbi glukozis dag-
nivTierebad, romlebic moTxovnilebis Sesabamisad hi- rovebis saSualeba eZlevaT.… radgan glukoza ZiriTadi
drolizs ganicdian da ujreds SaqriT uzrunvelyofen. ujreduli sawvavia, amitom saxamebeli samarago ener-
sxva polisaqaridebi gamoiyeneba saamSeneblo masalad gias warmoadgens. mogvianebiT, Saqari SeiZleba Camo-
im struqturebisaTvis, romlebic ujreds an mTel or- Sorebul iqnas am naxSirwylovani `bankidan~ hidrolizis
ganizms icaven. polisaqaridebis arqiteqtura da funq- gziT, romlis sedegadac glukozis monomerebs Soris
cia ganisazRvreba maTi Saqrovani monomerebiT da maTi arsebuli bmebi iSleba. cxovelTa umetesobas, adamianis
glikoziduri bmebis mdebareobebiT. CaTvliT, aqvT fermentebi, romelTac mcenareuli sax-
ameblis hidrolizi SeuZliaT da amiT, glukozas ufro
samarago polisaqaridebi misawvdoms xdian ujredis kvebisaTvis. kartofilis
saxamebeli, mcenareuli polisaqaridi mxolod glu- bolqvebi da xorblis, Wvavis, brinjis marcvlebi da aseve
kozis monomerebisagan Semdgari polimeria. am mono- sxva marcvlovnebi, adamianis sakvebSi arsebuli saxame-
merebis umetesoba dakavSirebulia 1-4 bmebiT (I naxSir- blis mTavar wyaros warmoadgenen. cxovelebi inaxaven
badi me-4 naxSirbadTan), maltozaSi arsebuli glukozis polisaqarids, romelsac glikogeni ewodeba. igi glu-
erTeulebis msgavsad (ix.suraTi 5.5a). aRniSnuli bmis kozis polimeria da amilopeqtinis msgavsia, magram ufro
kuTxe polimers spiralurs xdis. saxameblis yvelaze metad datotvilia (suraTi 5.6b). adamiani da sxva xerxem-
martivi forma, amiloza dautotavia. A saxameblis ufro lianebi glikogens mxolod RviZlsa da kunTovan ujre-
amiloza
amilopeqtini glikogeni
suraTi 5.6 mcenareebisa da cxovelebis samarago polisaqaridebi. es magaliTebi, saxamebeli da glikogeni, mTlianad glukozis
monomerebisagan Sedgebian. monomerebi aq eqvskuTxedebis saxiT aris warmodgenili. maTi molekuluri struqturis gamo, polimeris
jaWvi spiralis warmoqmnisaken miiswrafvis.
89
(b) saxamebeli: α glukozis monomerebis
α glukoza 1-4 dakavSireba
β glukoza
(g) celuloza: β glukozis monomerebis 1-4 dakavSireba. ciklebis damakavSirebeli bmebis kuTx-
eebi, yovel meore glukozas zeda nawiliT qveviT atrialebs, Tavis mezoblebTan mimarTebaSi.
SeadareT gamoyofili _OH jgufebis mdebareoba saxamebelsa (b) da celulozaSi (g)
daaxloebiT celulozis
celulozis mikrofi-
80 molekula erTiandeba
brilebi mcenareuli
mcenareuli ujredis ked-
ujredis kedelSi
lis mTavari arqiteqtor-
ujredis mikrofibrila uli erTeulis, mikrofi-
kedlebi
brilis warmosaqmnelad.
mcenareuli ujredebi
celu-
lozis
molekula
celulozis parale-
luri molekulebi
erTad kavdebian me-3
da me-6 naxSirbadis celulozis molekula
atomebTan dakavSire- β glukozis dautotavi
buli hidroqsilis polimeria
jgufebs Soris war-
moqmnili wyalbaduri β glukozis
bmebiT. monomeri suraTi 5.8 celulozis organizacia mcenareuli
ujredis kedlebSi
90
suraTi 5.9 celulozis damSleli baqteria nanaxia mcoxnav
cxovelebSi, iseTSi rogoric es Zroxaa.
91
polisaqarids celulozaze metad iyeneben. qitini ce- mcire xarisxiT aqvT gamoxatuli. lipidTa hidrofoburi
lulozis msgavsia im gamonaklisis garda, rom qitinis Tviseba ganpirobebulia maTi molekuluri struqtu-
glukozis monomers aqvs azotis Semcveli danamati (ix. riT. miuxedavad imisa, rom maT SeiZleba gaaCndeT Jang-
suraTi 5.10 a). badTan asocirebuli polaruli bmebi, mainc metwilad,
naxSirwyalbadebisagan Sedgebian. arian ra WeSmarit mak-
romolekulebze (polimerebze) mcire zomisani, lipid-
koncefcia Semowmeba 5.2 ebi metad mravalferovani jgufia rogorc formis, ise
funqciis mixedviT. lipidebs warmoadgenen cvilebi da
1. dawereT samnaxSirbadiani monosaqaridis zogierTi pigmenti, magram Cvens yuradRebas SevaCerebT
formula. biologiurad yvelaze metad mniSvnelovan lipidTa ti-
2. maltozas warmosaqmnelad dehidrataciis reaq- pebze: cximebze, fosfolipidebsa da steroidebze.
ciiT erTdeba glukozis 2 molekula. glukozis
formula aris C 6H 12O 6. rogoria maltozas cximebi
formula?
3. Seadare da ganasxvave saxamebeli da celuloza. Tumca cximebi polimerebs ar warmoadgenen, isi-
ni didi zomis molekulebi arian da ufro mcire zo-
SemoTavazebuli pasuxebisaTvis ixileT danarTi A mis molekulebisagan warmoiqmnebian dehidrataciis
reaqciebiT. cxim i agebulia ori saxis mcire moleku-
lisagan: glicerinisa da cximovani mJavebisagan (suraTi
5.3
5.11a). glicerini samnaxSirbadiani spirtia. TiToeul
naxSirbadis atomTan dakavSirebulia hidroqsilis jgu-
koncefcia fi. cximovan mJavas grZeli naxSirwyalbadovani ConCxi
aqvs, Cveulebriv igi Seicavs 16 an 18 naxSirbadis atoms.
lipidebi, hidrofoburi cximovan mJavas erT boloSi aqvs karboqsilis jgufi, anu
is funqciuri jgufi, romelic am molekulas cximovani
molekulebisagan Semdgari mJavas saxels aniWebs. karboqsilis jgufTan grZeli
naxSirwyalbadovani jaWvia mibmuli. cximovani mJavebis
mravalferovani jgufia naxSirwyalbadovan jaWvSi arsebuli arapolaruli C-H
bmebi ganapirobeben cximebis hidrofoburobas. cximebi
lipidebi warmoadgenen didi zomis im biologiuri wylisagan imitom gamoiyofian, rom wylis molekulebi
molekulebis klass, romlebic polimerebs ar miekuT- erTmaneTs wyalbaduri bmebiT ukavSirdebian da cximebs
vnebian. gamoaZeveben. Aam fenomenis gavrcelebul magaliTs war-
lipidebis saxeliT cnobili naerTebi erT jgufSi moadgens mcenareuli zeTis (Txevadi cximi) gamoyofa
gaerTienebuli arian erTi mniSvnelovani Tvisebis gamo: Zmris wyalxsnarisagan salaTis sakmazis boTlSi.
maT wylisadmi Tvisoba an saerTod ar axasiaTebT, an kidev cximis warmoqmnisas, glicerins sami cximovani mJava
(a) qitinis monomeris (b) qitini warmoqmnis fexsaxsrianebis (g) qitini gamoiyeneba Zlieri da mo-
struqtura garegan ConCxs. es WriWina Tavis gare- qnili qirurgiuli Zafis dasamzade-
gan ConCxs icvlis da warmogvidgeba blad, romelic Wrilobis an nakeris
srulwlovanis formiT Sexorcebis Semdeg iSleba
92
suraTi 5.11 cximis an triacilglicerinis sinTezi da struq-
tura. cximis molekulis saamSeneblo blokebs warmoadgenen glic-
erinis erTi molekula da cximovani mJavas 3 molekula. (a) wylis
erTi molekula gamoiyofa TiToeuli cximovani mJavas glicerin-
Tan dakavSirebisas. (b)cximis molekula 3 identuri cximovani mJa-
cximovani mJava vas erTeuliT. cximovani MmJavebis naxSirbadebi zigzagiseburad
(palmitinis mJava) arian ganlagebuli, raTa yoveli naxSirbadidan gamosuli oTxi
erTmagi bmisaTvis aqtualuri orientacia SeirCes (ix. sur.4.3a).
glicerini
maTi cximovani mJavebis naxSirwyalbadovani jaWvebi _
(a) cximis sinTezis dros mimdinare dehidrataciis reaqcia cximis molekulebis `kudebi~ _ ormag bmebs ar Seicaven
da moklekulebs SeuZlia erTmaneTis gverdze mWidrod
eTeruli kavSiri Cawyoba. najeri cxoveluri cximebi _ rogoricaa Roris
qoni da karaqi _ oTaxis temperaturaze myaria. amis sa-
pirispirod, mcenareuli da Tevzis cximebi, Cveulebriv,
ujeria, rac imas niSnavs, rom isini agebulia erTi an
meti saxis ujeri mJavebisagan. oTaxis temperaturaze
Txevad mdgomareobaSi myof mcenareul da Tevzis cx-
imebs Cveulebriv zeTebs uwodeben _ magaliTad, zei-
Tunis zeTi da virTevzas RviZlis zeTi. molekulaSi
arsebuli naRun ebi, eseigi adgilebi sadac cis- ormagi
bmebia, xels uSlis molekulebis erTmaneTTan mWidrod
Cawyobas, raTa ar moxdes maTi gamyareba oTaxis temper-
aturaze. sakvebis etiketze arsebuli fraza `hidrire-
(b) cximis molekula (triacilglicerini)
buli mcenareuli zeTi~ niSnavs, rom ujeri cximebi wy-
albadis damatebiT sinTezurad gardaqmnilia najerad.
ukavSirdeba, TiToeuli eTeruli kavSiriT _ hidroqs- araqisis karaqi, margarini da mravali sxva produqti
ilisa da karboqsilis jgufebs Soris warmoqmnili bmiT. hidrirebulia, raTa acilebul iqnas lipidTa Tzevadi
miRebul cxims aseve uwodeben triacilglicerins, ro- (zeTis) formiT gamoyofa.
melic amgvarad, Sedgeba glicerinis erT molekulasTan najeri cximebiT mdidari sakvebi im mraval faqtor-
dakavSirebuli sami cximovani mJavisagan. (cxims aseve Tagan erT-erTs warmoadgens, romelic iwvevs iseT gul-
uwodeben triglicerids, es sityva xSirad gvxvdeba Se- sisxlZarRvovan daavadebas, rogoricaa aTerosklerozi.
fuTuli sakvebis ingredientebis siaSi). cximSi arsebuli Aam paTologiis dros, sisxlZarRvTa kedlebze viTarde-
cximovani mJavebi SeiZleba iyos suraTi 5.11b-ze gamosax- ba balTebi, romlebic Sida mxareze amozneqilobebs war-
ulis msgavsi, an kidev ori Tu sami gansxvavebuli saxis. moqmnian da sisxlis nakads xels uSlian. amasTan erTad,
cximovani mJavebi erTmaneTisagan gansxvavdebian nax- mcirdeba sisxlZarRvTa elastiurobasac. Tanamedrove
Sirwyalbadovani jaWvis sigrZiT, ormagi bmebis raodeno- gamokvlevebma aCvenes, rom bostneulis zeTebis hidri-
biTa da mdebareobiT. terminebi najeri cximebi da ujeri rebis procesSi warmoiqmneba ara marto najeri cximebi,
cximebi Cveulebriv, kvebasTan dakavSirebiT ixmareba aramed aseve trans ormagi bmebis mqone ujeri cximebic.
(suraTi 5.12). es terminebi exeba cximovani mJavebis nax- es trans cximis molekulebi SeiZleba ufro metad iyos
Sirwyalbadovani jaWvebis struqturas. Tu ki jaWvis CarTuli aTerosklerozisa (ix. Tavi 42) da sxva probl-
warmomqmnel naxSirbadis atomebs Soris arc erTi ormagi emuri procesebis ganviTarebaSi, vidre najeri cximebi.
bma ar aris, eseigi naxSirbadis jaWvTan dakavSirebulia cximma iseTi uaryofiTi damatebiTi mniSvneloba
imdeni wyalbadis atomi, ramdenis saSualebac aris, aseTi SeiZina, rom SeiZleba gagikvirdes kidec, cxims raime
struqturis Sesaxeb amboben, rom igi gajerebulia wyal- sasargeblo Tviseba Tu aqvs. cximebis mTavari funqcia
badebiT. xolo miRebul cximovan mJavebs uwodeben najer energiis Senaxvaa. maTi naxSirwyalbadovani jaWvebi ben-
cximovan mJavebs (suraTi 5.12a). ujer cximovan mJavebs zinis molekulebis msgavsia da iseve mdidaria energiiT.
aqvT erTi an meti ormagiGbma, romelic warmoiqmneba nax- erTi grami cximi orjer ufro met energias Seicavs, vi-
Sirwyalbadovani jaWvidan wyalbadis atomis moSorebiT. dre erTi grami iseTi polisaqaridi, rogoricaa saxame-
Tu cximovan mJavaSi ormagi bma cis- mdgomareobaSia, ma- beli. radgan mcenareebi SedarebiT uZravni arian, maT
Sin mis naxSirwyalbadovan jaWvs aRniSnuli bmis adgilze funqcionireba SeuZliaT saxameblis saxiT dagrovili
naRuni ukeTdeba, anu jaWvi iRuneba. energiis xarjze. (bostneulis zeTebi Cveulebriv mi-
najeri cximovani mJavebidan waroqmnil cxims najeri iReba Teslebisagan, sadac cximebis ufro kompaqturad
ewodeba. cxoveluri cximebis umetesi nawili najeria: dagroveba mcenaris mniSvnelovan Rirsebas warmoad-
93
nacvlad, mxolod ori cximovani mJavaa dakavSirebuli.
glicerinis mesame hidrohsilis jgufi dakavSirebulia
fosfatis jgufTan, romelsac uaryofiTi eleqtruli
muxti aqvs. sxvadasxva saxis fosfolipidebis warmosaqm-
nelad, fosfatis jgufs Cveulebriv, SeiZleba damate-
biT daukavSirdes damuxtuli an polaruli mcire zomis
stearinis mJava molekulebi.
fosfolipidebi gaorebul qcevas avlenen wylis mi
marT. maTi naxSirwyalbadovani kudebi hidrofoburia da
ganizidebian wylisagan. maSin roca, fosfatis jgufebi da
maTTan mibmuli jgufebi warmoqmnian hidrofilur Tavebs,
(a) najeri cximi da cximovani mJava. oTaxis temperaturaze,
najeri cximis molekulebi, rogoric es karaqia, ewyobian erTad romlebsac wyalTan Tvisoba axasiaTebT. rodesac wyals
mWidrod da myardebian umateben fosfolipidebs, isini TavisiT erTiandebian da
warmoqmnian or Srian agregats _ biSres _ romelic wyl-
isagan icavs hidrofobur nawilebs (suraTi 5.14).
fosfolipidebi ujredis zedapirze igive biSris
formiTaa ganlagebuli. molekulaTa hidrofiluri
Tavebi biSris gareTa mxarezea moTavsebuli da kontaqt-
Sia ujredis Sida da gareTa mxareze arsebul wyalsxn-
arTan. Hhidrofoburi Tavebi ki, biSris Sida mxareze aR-
moCndebian, wylisagan mofarebulad. fosfolipiduri
oleinis
mJava biSre warmoqmnis zRvars ujredsa da mis garSemo arse-
bul garemos Soris. faqtiurad, fosfolipidebi yvela
ujredis membranebis mTavari komponentebi arian. es, cx-
imebis funqciis molekulur doneze gamovlinebis kidev
erTi magaliTia.
ormagi cis-bma moRunvas iwvevs
5.3
Tirkmelebi, aseve kanis qveS debare cximis fena izola-
cias ukeTebs sxeuls. es kanqveSa fena gansakuTrebiT koncefcia Semowmeba
sqelia veSapisnairebSi, selapisnairebsa da zRvis ZuZum-
wovrebis umetesobaSi, raTa isini daicvas okeanis civi 1. SeadareT cximisa (trigliceridis) da fosfoglic-
wylisagan. eridis struqturebi.
2. riT gansxvavdeba najeri da ujeri cximovani mJa-
vebis struqtura da qceva erTmaneTisagan?
fosfolipidebi
3. ratom akuTvneben adamianis sasqeso hormonebs
fosfolipidi, rogorc suraTi 5.13-zea naCvenebi, lipidebs?
cximis msgavsia, magram glicerinis molekulasTan, samis
94
hidrofiluri Tavi qolini
fosfati
glicerini
hidrofoburi kudebi
cximovani mJavebi
hidrofiluri Tavi
hidrofoburi kudebi
suraTi 5.13 fosfolipidis struqtura. fosfolipids aqvs hidrofiluri (polaruli) Tavi da ori hidrofoburi (arapolaruli)
kudi. fosfolipidebis mravalferovneba ganpirobebulia 2 cximovani mJavisa da Tavis fosfatur jgufTan dakavSirebuli jgufebis sx-
vadasxvaobiT. am gansakuTrebul fosfolipids, romelsac fosfatidilqolini hqvia, qolinis jgufi aqvs mierTebuli. mis erT-erT kudze
naRuni ganpirobebulia ormagi cis-bmiT. (a) struqturuli formula miyveba zogad qimiur konvencias naxSirwyalbadovani kudebis naxSir-
badebisa da mimagrebuli wyalbadebis gamotovebis Sesaxeb. (b) sivrcul modelSi, Savi = naxSirbads, ruxi = wyalbads, wiTeli = Jangbads,
yviTeli = fosfors da lurji = azots. (g) fosfolipidis es simbolo am wignSi yvelgan SegxvdebaT.
wyali
hidrofiluri Tavi
wyali
hidrofoburi kudi
suraTi 5.14 orSriani struqtura warmoiqmneba fosfolipid- suraTi 5.15 qolesterini, steroidi. qolesterini aris moleku-
ebis TviT awyobadi procesis Sedegad wylian garemoSi. Aaq naCvenebi la, romlisganac sxva steroidebi, sasqeso hormonebis CaTvliT,
fosfolipiduri ormagi Sre biologiuri membranebis mTavari sinTezdebian. steroidebi gansxvavdebian maT urTierTdakavSirebul
ConCxia. yuradReba miaqcieT, rom fosfolipidebis hidrofiluri 4 ciklTan(naCvenebia oqrosfrad). mibmuli funqciuri jgufebiT
Tavebi am struqturaSi wyalTan kontaqtSi imyofebian, maSin roca
hidrofoburi kudebi erTmaneTTan kontaqtSi da wylisagan mo-
Sorebulebi arian.
95
koncefcia 5.4 genen fermentebi. fermentuli cilebi, moqmedeben ra
rogorc katalizatorebi,Fanu qimiuri agentebi, rom-
lebic gaxarjvis gareSe, SerCeviTad aCqareben qimiur
cilebs mravali struqtura reaqciebs ujredSi, metabolizms aregulireben (suraTi
5.16). radgan fermentebs TavianTi funqciis Sesruleba
aqvT, rac maTi funqciis SeuZliaT isev da isev, ganmeorebiT, es molekulebi Sei-
Zleba gaazrebul iqnan rogorc muSa cxenebi, romlebic
mravalgvarobas ganapirobebs ujreds inarCuneben sasicocxlo procesebis ganxor-
cielebiT.
cilebis mniSvneloba maTi saxelidanac Cans. igi war-
adamians aqvs aTiaTasobiT gansxvavebuli cila.
mosdgeba berZnuli sityvidan proteios , rac `pirvel adg-
TiToeuli maTganisaTvis damaxasiatebelia specifiuri
ils~ niSnavs. ujredTa umetesobis 50%-ze mets cilebi
struqtura da funqcia. cilebi, faqtiurad, struqtu-
Seadgenen da isini monawileoben TiTqmis yvelaferSi, ra-
rulad yvelaze metad daxvewili molekulebia, rac ki
sac organizmi akeTebs. zogierTi cila qimiuri reaqciis
cnobilia. sxvadasxvagvari funqciebis Tanamimdevru-
siCares zrdis, roca sxvebi warmoadgenen struqturul
lad, isini farTod icvlebian struqturis mixedviT,
sayrdens, samarago nivTierebebs, monawileoben trans-
TiToeuli saxis cilas aqvs unikaluri, erTaderTi sam-
portSi, ujredul komunikaciebSi, moZraobasa da ucxo niv-
ganzomilebiani forma an konformacia.
Tierebebisagan TavdacvaSi (cxrili 5.1, Semdeg gverdze).
Ycilebis yvelaze metad mniSvnelovan tips warmoad-
96
polipeptidebi 1 aqtiuri centri xelmi-
cilebis mravalgvarobis miuxedavad, yvela isini sawvdomia substratis
arian polimerebi, romlebic 20 aminomJavisagan Semd- molekulisaTvis, moreagire
gari erTidaigive nakrebiT arian agebuli. aminomJavebis agentisaTvis romelzedac 2 substrati ukav-
polimerebs polipeptidebi ewodeba. cila Sedgeba fermenti moqmedebs. Sirdeba ferments.
specifiur konformaciaSi Cawyobili da daxveuli erTi
an ori polipeptidisagan.
aminomJavuri monomerebi
amino MmJavebi warmoad-
substrati
(α) naxSirbadi saqaroza
genen organul moleku-
lebs, romelTac karbo-
qsilisa da amino jgufebi
aqvT (ixileT me-4 Tavi). glukoza
marjvniv arsebul ilus- fermenti
traciaze warmodgenilia amino M karbo-
jgufi qsilis M
(saqaraza)
aminomJavaTa zog adi for- jgufi fruqroza
mula. aminomJavas centrSi
moTavsebulia asimetriuli
naxSirbadis atomi, romelsac alfa (α) naxSirbadi ewo-
deba. misi 4 gansxvavebuli partnioria amino jgufi, kar-
boqsilis jgufi, wyalbadis atomi da cvalebadi jgufi,
romelic aRiniSneba R -iT. R jgufi, romelsac gverdiT
jaWvsac uwodeben, yvela aminomJavasaTvis gansxvavebu-
lia. 5.17 naxatze naCvenebia is 20 aminomJava, romelT-
4 produqti gamoi- 3 substrati gardaiqm-
ac ujredi aTasobiT cilis asagebad iyenebs. aq yvela
yofa. neba produqtad.
amino da karboqsilis jgufi gamosaxulia ionizirebul
formaSi, ra saxiTac isini Cveulebriv arseboben ujre-
suraTi 5.16 fermentis katalizuri cikli. fermenti saqa-
dis pH -ze. R jgufi SeiZleba an iseTi martivi iyos, rom
raza aCqarebs saqarozis hidrolizs glukozad da fruqtozad.
mxolod wyalbadis atoms Seicavdes, rogorc es aminom-
moqmedebs ra, rogorc katalizatori, cila saqaraza ki ar gaixar-
Java glicinSia (erTaderTi aminomJavaa romelsac asime-
jeba ciklis ganmavlobaSi, aramed igi Semdgomi katalizisTvisac
triuli naxSirbadi ar gaaCnia, radgan misi α naxSirbadis
vargisia.
partniortagan ori wyalbadis atomia), an kidev igi Sei-
Zleba iyos naxSirbadis ConCxi, romelzedac sxvadasxva aqcieT imas, rom yvela aminomJavas aqvs karboqsilisa da
funqciuri jgufebia mimagrebuli, rogorc es gluta- amino jgufebi. terminebi mJave da tute am konteqstSi
minSia. (organizmebs sxva aminomJavebic unda hqondeT, mxolod gverdiT jaWvSi arsebul jgufebs exeba). radgan
romelTagan zogierTi xandaxan gamoCndeba cilebis mJava da tute gverdiTi jaWvebi damuxtulia, isinic
SemadgenlobaSi. radgan isini SedarebiT iSviaTebi ari- aseve hidrofilurebia.
an, amitom ar arian naCvenebi 5.17 suraTze).
gverdiTi jaWvis fizikuri da qimiuri Tvisebebi aminomJavebis polimerebi
gansazRvravs gansakuTrebuli aminomJavas unikalur
maxasiaTeblebs. 5.17 suraTze aminomJavebi daJgufe- mas Semdeg rac SeviswavleT aminomJavebi, vnaxoT
bulia maTi gverdiTi jaWvebis Tvisebebis mixedviT. rogor arian isini dakavSirebuli polimerebis warmo-
erTi jgufi Sedgeba arapolaruli gverdiTi jaWvis qmnisas (suraTi 5.18). rodesac 2 aminomJava ise aris mo-
mqone aminomJavebisagan, isini hidrofoburebia. meore Tavsebuli, rom erTis karboqsilis jgufi esazRvreba
jgufi Seicavs polaruli gverdiTi jaWvis mqone ami- meoris amino jgufs, fermenti iwvevs maT SeerTebas de-
nomJavebs, isini hidrofilurebia. mJava aminomjavebi hidrataciis reaqciiT, wylis molekulis moSorebiT.
arian isini, romelTa gverdiTi jaWvebi, karboqsilis miRebul kovalentur bmas ewodeba peptiduri bma. am
jgufis arsebobis gamo, uaryofiTad aris damuxtuli. procesis kidev da kidev ganmeorebiT, miiReba polipep-
karboqsilis jgufi Cveulebriv disocirebulia (ioni- tidi, peptiduri bmiT dakavSirebuli mravali amonom-
zebulia) ujredul pH -ze. FfuZe aminomJavebs TavianT Javisagan Semdgari polimeri. polipeptiduri jaWvis
gverdiT jaWvSi aqvT amino jgufebi, romlebic Cveu- erT boloSi moTavsebulia Tavisufali amino jgufi,
lebriv, dadebiTad aris damuxtuli. (yuradReba mi- xolo mopirdapiro boloze ki _ Tavisufali karboqsi-
97
glicini (gli) alanini (ala) valini (val) leicini (lei) izoleicini (ile)
arapolaruli
prolini (pro)
polaruli
asparagini (asn)
serini (ser) treonini (tre) cisteini (cis) Tirozini (Tir)
glutamini (gln)
mJava tute
eleqtrulad
damuxtuli asparaginis
histidini (his)
mJava (asp) glutaminis
mJava (glu)
lizini (liz)
arginini (arg)
SS suraTi 5.17 cilebis Semadgeneli 20 aminomJava. aminomJavebi aq dajgufebulia maTi gverdiTi jaWvebis(R jgufebis) Tvise-
bebis mixedviT. R jgufebi TeTrad aris aRniSnuli. aminomJavebi naCvenebia TavianTi gavrcelebuli ionuri formebiT pH7.2-ze, pH-is
Sidaujredul mniSvnelobaze. frCxilebSi mocemulia samasoiani Semoklebani aminomJavebisaTvis. cilebSi gamoyenebuli yvela aminomJava
aris erTidaigive enantiomeri, egreTwodebuli L forma, rogorc aq aris naCvenebi (ix. nax.4.7).
98
lis jgufi. amgvarad, jaWvs aqvs amino bolo (N- kidura)
pepti-
da karboqsi bolo (C- kidura). 5.18b suraTze mewamuli
duri
feriT gamoyofil atomTa ganmeorebiT Tanmimdevrobas,
bma
polipeptiduri ConCxi ewodeba. am ConCxTan mimagrebu-
lia sxvadasxva saxis damatebebi, aminomJavaTa gverdiTi
jaWvebi. polipeptidebis sigrZe icvleba ramodenimedan
aTas an ufro met monomeramde. TiToeul specifikur
polimers aqvs mxolod misTvis damaxasiaTebeli aminom-
JavaTa sworxazovani Tanmimdevroba. bunebaSi arsebul
polipeptidTa uzomo mravalferovneba kidev erTxel
(a) asabuTebs adre warmoTqmul azrs _ rom ujredebs
uamravi gansxvavebuli polimeris Seqmna SeuZliaT Sez-
Ruduli raodenobis monomerTa nakrebiT, Tuki mono-
merebi gansxvavebuli TanamimdevrobiT daukavSirdebi-
gverdiTi an erTmaneTs.
pepti-
jaWvebi
duri
bma polipeptidis aminomJavuri
Tanamimdevrobis gansazRvra
cilis aminomJavuri Tanamimdevrobis gansazRvris
ConCxi saqmeSi pionerad iTvleba frederik sengeri, romelic
1940-iani wlebis bolosa da 1950-ianis dasawyisSi in-
glisSi, kembrijis universitetSi Tavis kolegebTan er-
amino bolo karboqsi bolo Tad muSaobda hormon insulinze. misi midgoma iyo Sem-
(b) (N -kidura) (C-kidura) degi: gamoeyenebia cilis damxleCi fermentebi da sxva
katalizatorebi, romlebic cilebs specifikur ubnebSi
SS suraTi 5.18 polipeptiduri jaWvis warmoqmna. (a) pepti- xleCen, nacvlad imisa, rom moexdina jaWvis sruli, ami-
duri bmebi warmoiqmneba dehidrataciis reaqciiT, romelic nomJavebamde hidrolizi. am agentebidan erT-erTiT
erTi aminomJavas karboqsilisa da momdevnos aminis jgufebs damuSavebisas polipeptidi ixliCeboda fragmentebad
akavSirebs. (b) peptiduri bmebi warmoiqmneba TanamimdevrobiT (TiToeuli Seicavda mraval aminomJavur suberTeuls),
amino boloSi (N –kidura) moTavsebuli aminomJavadan dawyebu- romlebis gamoyofac SeiZleboda qromatografiuli
li. polipeptids aqvs ganmeorebadi ConCxi (mewamuli), romelT-
meTodiT. sxvadasxva agentebiT Catarebuli hidrolizi
anac mimagrebulia aminomJavebis gverdiTi jaWvebi.
polipeptids
gansxvave-
bul adgile-
bze xleCs da
iZleva frag-
mentTa meore
nakrebs. sen-
Rari germa am mc-
Rari ire zomis
fragmentebSi
aminomJavaTa
Tanmimdev-
robis gansa-
sazRvravad
(a) lentiseburi modeli gviCvenebs Tu rogor ike- (b) sivrculi modeli ufro mkafiod gviCvenebs qimiuri meTo-
ceba da exveva polipeptiduri jaWvi funqciuri ci- mraval cilaSi nanax globulur formas, iseTs di gamoiy-
lis Sesaqmnelad. (yviTeli xazebi Seesabameba cilis rogoric aris lizocimis unikaluri specifikuri ena. Semdeg,
formis mastabilizebel erTi saxis qimiur bmas). konformacia. sxvadasxva
agentebiT
SS suraTi 5.19 cilis konformacia, fermenti lizocimi. Cvens oflSi, cremlebsa da nerwyvSi arsebuli lizocimi
aris fermenti, romelic mravali saxis baqteriis zedapirze specifikur molekulebs ukavSirdeba da Catarebuli
Slis maT, amiT xels uwyobs infeqciis Tavidan acilebas. Rari aris cilis swored is nawili, romelic hidrolizis
Seicnobs da ukavSirdeba baqteriis kedelze arsebul samizne molekulebs. gziT miRebul
99
suraTi 5.20
α spirali
100
mesameuli struqtura meoTxeuli struqtura
meoreuli struqturis Tvisebebi cilis mesameul struqturas ganapirobebs, zogi cila ori an meti polipeptiduri jaWvisgan
romelic aq naCvenebia transTiretinis polipeptidis magaliTze. mesameuli Sedgeba, romlebic erT funqcionalur molekulas
struqtura polipeptidis sruli formaa, romelsac sxvadasxva aminomJavebis qmnian. meoTxeuli struqtura am polipeptiduri
gverdiT jaWvebs (R jgufebs) Soris arsebuli kavSiri ganapirobebs, ufro, vi- suberTeulebis gaerTianebis Sedegia da cilis sab-
dre ConCxis komponentebs Soris kavSiri. erTi tipis kavSiris saxeli, romelic oloo stuqturas warmoadgens. aq naCvenebia sruli, polipep-
mesameul struqturaSi monawileobs SecdomaSi Semyvania. es hidrofobuli globularuli cila transTiretini, romelic oTxi tiduri
bmebia. roca polipeptidi funqcionalur struqturad ikeceba, hidrofobuli polipeptidisgan Sedgeba. meore magaliTia marjvniv jaWvi
(araporaluri) gverdiTi jaWvebis mqone aminomJavebi, rogorc wesi wyalTan gamosaxuli kolageni - boWkovani cila, romlis
kontaqtis gareT myof cilis centris klasterSi bolovdeb,. ase, rom, is rasac spiraluri suberTeulebi ufro farTo sammag spi-
hidrofobul kavSirs veZaxiT, sinamdvileSi wylis molekulebis moqmedebis ralSi daxveulia, rac grZel boWkoebs met simkvrives
hidrofoburi aniWebs. kolagenis boWkoebi (kanis, Zvlis, ZarRvebis,
urTierTqmedebani myesebisa da sxeulis sxva nawilebis) SemaerTebeli
qsovilebis sayrdenia (kolageni adamianis cilis 40%
da van der vaalsis Seadgens). hemoglobini, sisxlis wiTeli ujredebis
urTierTqmedebani cila, romelic Jangbads ierTebs, meoTxeuli xtruq-
turis mqone globularuli cilis kidev erTi magali-
polipeptiduri ConCxi Tia. is oTxi polipeptiduri suberTeulisgan Sedgeba,
wyalba-
romelTagan ori erTi tipisaa (α spirali) ori ki sxva
duri bma tipisaa (β spirali). rogorc α, aseve β suberTeuli
Tavdapirvelad α spiraluri meoreuli struqturis-
gan Sedgeba. yovel suberTeuls aqvs arapolipepti-
disulfiduri xidi duri komponenti hema, romelic Jangvadis mierTebis
unaris mqone rkinis atoms Seicavs.
kolageni
ionuri bma
β jaWvebi
hemoglobini
101
nawilebs Soris moZebna nawilobriv gadamfaravi ubne- nivTierebas da fermenti (meore saxis cila) cnobs da
bi. magaliTisaTvis ganvixiloT ori fragmenti Semdegi ukavSirdeba mis substrats, nivTierebas, romelzedac
TanamimdevrobebiT: fermenti moqmedebs. me-2 TavSi Tqven iswavleT, rom
bunebrivi sasignalo molekulebi endorfinebi ukav-
cis-ser-lei-Tir-gln-lei
Sirdebian adamianis tvinis ujredebis zedapirze arse-
Tir-gln-lei-glu-asp
bul specifikur receptorul cilebs da iwveven eifo-
rias da tkivilis Semsubuqebas. morfins, heroins da sxva
nawilobriv gadamfaravi ubnebidan Cven SegviZlia
opiatur medikamentebs endorfinis msgavsi moqmedeba
davaskvnaT, rom dauzianebeli polipeptidi Tavis pirve-
axasiaTebT, radgan yovel maTgans endorfinis magvari
lad struqturaSi Seicavs Semdeg monakveTs:
forma aqvs da amis gamo, tvinSi arsebul endorfinis re-
ceptorebs Seesatyvisebian da maTtan dakavSireba Seu-
cis-ser-lei-Tir-gln-lei-glu-asp
ZliaT. es Sesatyvisoba Zalian specifikuria da Zalian
waagavs gasaRebisa da klitis urTierTobas (ix. suraTi
iseve, rogorc Cven SevZeliT aRgvedgina es winadade-
2.17). amgvarad, cilis funqcia _ magal iTad, receptor-
ba asoTa naxevradgadamfaravi Tanamimdevrobebis mqone
uli cilis unari gaarCios da daukavSirdes garkveul
fragmentebisagan, sengerma da misma TanamSromlebma
tkivil-gamayuCebel sasignalo molekulas _ aris sa-
mravalwliani mcdelobis Semdeg, insulinis pirveladi
gangebo Tviseba, romelic natifi molekuluri Tanamim-
struqturis srulad gaSifvra SesZles. mas Semdeg,
devrobis Sedegia.
polipeptidebis siqvenirebis (aminomJavebis Tanamimdev-
robis gansazRvra) procesis safexurTa umetesoba avto-
matizirebul iqna.
cilis struqturis oTxi done
cilis rTul arqiteqturaSi Cven SegviZlia ga-
cilebis konformacia da funqcia varCioT struqturis sami damatebiTi done _ pirve-
ladi, meoreuli da mesameuli struqtura.meoTxe done
mas Semdeg rac Cven ukve SeviswavleT polipepti- _ meoTxeuli struqtura, warmoiqmneba maSin, roca
dis aminomJavuri Tanamimdevroba, mainc ra SeuZlia mas cila Seicavs or an met polipeptidur jaWvs. Semdgom
gviTxras cilis conformaciasa da Ffunqciaze? termini 2 gverdze arsebul suraTze 5.20 cilis struqturis
polipeptidi termin cilis sruli sinonimi ar aris. es oTxive donea daxasiaTebuli. Esanam Semdgom nawilze
TviT erTi polipeptidisagan Semdgari cilisTvisac ki, gadaxvidodeT, es naxati aucileblad SeiswavleT safuZ-
urTierToba aris raRac analogiuri imisa rogoric vlianad.
arsebobs narTis grZel Zafsa da gansakuTrebuli zo-
misa da formis pulovers Soris, romelic am narTisagan
aris moqsovili. funqciurad aqtiuri cila ubralod
namgliseburi anemia: martivi
polipeptiduri jaWvisagan ki ar Sedgeba, aramed igi
warmoiqmneba erTi an ufro meti polipeptidisagan,
cvlileba pirvelad struqturaSi
romlebic gansazRvruli wesiT igrixebian, ikecebian da pirvelad struqturaSi Tundac sul umniSvnelo cv-
mrgvalad exvevian unikaluri formis molekulis saxiT lilebas SeuZlia gavlena iqonios cilis konformaciasa
(suraTi 5.19). polipeptidis aminomJavuri Tanamimdev- da funqciaze. magaliTad, sisxlis wiTel ujredebSi ar-
roba gansazRvravs imas, Tu rogori iqneba cilis samgan- sebuli, Jangbadis damakavSirebeli cilis_hemoglobi-
zomilebiani konformacia. nis pirveladi struqturis garkveul poziciaSi erTi
rodesac ujredi polipeptidis sinTezs axdens, amonimJavis (valini) meoriT (glutaminis mJava) Secvla
jaWvi Cveulebriv spontanurad ikeceba da am cilisaT- iwvevs daavadebas _ namgliseburi anemia, romelic
vis damaxasiaTebel funqciur konformacias iRebs. es sisxlis memkvidruli daavadebaa. sisxlis normal-
Cakecva imarTeba da myardeba sxvadasxva tipis im bmebiT, uri wiTeli ujredebi diskoseburi formisaa, magram
romlebic warmoiqmneba jaWvis nawilebs Soris, romelic namgliseburi anemiis dros, hemoglobinis anomaluri
Tavis mxriv aminomJavaTa Tanamimdevrobazea damokideb- molekulebi iswrafvian kristalizaciisaken, ris gamoc
uli. mravali cila globuluria (daaxloebiT sferuli), zogierTi ujredi namglis formas iRebs (suraTi 5.21).
maSin roca sxvebi Zafiseburi formisaa. am farTo kat- am daavadebis matarebelTa sicocxle wydeba `namglise-
egoriebis SigniTac ki uricxvi cvlilebebia SesaZle- buri ujredebis krizisiT~, romelsac adgili aqvs ma-
beli. Sin, roca kuTxovani, mouqneli ujredebi Wedaven wvril
cilis specifikuri konformacia gansazRvravs mis sisxlZarRvebs, rac sisxlis nakadis gatarebas uSlis
muSaobs. TiTqmis yvela SemTxvevaSi, cilis funqcia xels. am pacientebis msxverpli aris dramatuli magali-
damokidebulia mis unarze Seicnos da daukavSirdes Ti imisa, Tu rogor gamanadgureblad moqmedebs cilis
sxva molekulas. magaliTisaTvis, antisxeuli (cila) struqturaSi arsebuli sul uminSvnelo cvlilebasac
ukavSirdeba sxeulSi SemoWril gansakuTrebul ucxo ki mis funqciaze.
102
normaluri hemopglobini namgliseburi ujredebis hemopglobini
pirveladi
pirveladi
struqtura
val his lei tre pro glu glu struqtura
meoradi da meoradi da gamo-
β suber- β suberTeuli
mesameuli mesameuli Cenili
Teuli
srtuqturebi srtuqturebi hidro-
foburi
nawili
namg-
liseburi
meoTxeuli ujre-
normaluri
meoTxeuli struqtura debis
hemopglobini hemoglo-
struqtura
(zedxedi) bini
molekulebi
urTierTqmedeben
erTmaneTTan
funqcia
da kristal-
funqcia molekulebi ar erTi- izdebian boWkoe-
bis saxiT, Jang-
andebian erTmaneTTan,
badis gadatanis
yovel maTgans gadaaqvs unari Zlier
Jangbadi. qveiTdeba.
103
denaturacia cilis Cawyobis problema
amJamad bioqomikosebma 875,000-ze meti cilis
aminomJavuri Tanamimdevroba da daaxloebiT,
7,000-is samganzomilebiani struqtura ician. Sei-
Zleba zogierTs Seeqmnas STabeWdileba, rom mra-
vali cilis pirveladi struqturis SefardebiT
maTive konformaciasTan, SedarebiT advili iqne-
ba cilis Cawyobis wesebis aRmoCena. samwuxarod,
cilis Cawyobis problema ar aris aseTi martivi.
denaturirebuli albaT, cilebis umetesoba stabiluri konforma-
normaluri
cila ciis miRebamde mraval Sualedur mdgomareobas
cila
gaivlis, da ukve Camoyalibebul konformaciaze
renaturacia
dakvirvebiT, SeuZlebelia am formis misaRebad
suraTi 5.22 cilis denaturacia da renaturacia. maRal saWiro Cawyobis safexurebis gamovlena. miuxeda-
temperaturas an sxvadasxvanairad qimiur damuSavebas SeuZlia vad amisa, bioqimikosebma ukve ganaviTares meTo-
cilis denaturireba, rac iwvevs misi konformaciisa da aqedan debi, romelTa meSveobiTac SesaZlebelia cile-
gamomdinare, funqciobis unaris dakargvas. Tu denaturirebuli bze Tvalyuris devneba maTi Cawyobis Sualeduri
cila gaxsnili rCeba, is SeiZleba xSirad renaturirdes, roca safexurebidan. mkvlevarebma aseve aRmoaCines
misi garemos normaluri qimiuri da fizikuri pirobebi aRdgeba. Caperoninebi (romelTac aseve eZaxian Capero-
nuli cilebi), cilis molekulebi romlebic sxva
nomJavaTa Tanamimdevroba gansazRvravs konformacias cilebis saTanadod Cawyobas exmarebian (sura-
_ sad SeiZleba warmoiqmnas α spirali, sad SeiZleba Ti 5.23). sinamdvileSi, Caperonineni ar gansazRvraven
mdebareobdes β Cakecil fenovani struqtura, sad aris polipeptidis saboloo swor struqturas. samagierod,
lokalizebuli disulfiduri bmebi, sad SeiZleba war- isini `cudi zegavlenisagan~ gamocalkevebul axal
moiqmnas ionuri bmebi da ase Semdeg. magram mainc, ujre- polipeptids citoplazmur garemoSi inarCuneben manam,
dis SigniT arsebul gadaWedil garemoSi cilis swori sanam is spontanurad daexveva. 5.23 naxatze gamosaxulia
Cawyoba SeiZleba ufro met sirTules warmoadgendes, kargad Seswavlili Caperonini, romelic gamoyofilia
vidre es sinjaraSi xdeba. baqteriidan E.coli. igi warmoadgens gigantur multi-
proteinul kompleqss, romelsac Rruiani cilindris
sworad Cakecili
cila
Tavsaxuri Ppolipeptidi
Rruiani
cilin-
dri
suraTi 5.23 Caperonini moqmedebaSi. kompiuteruli grafika (marcxniv) gviCvenebs did Caperonin-cilis kompleqss
Sida sivrciT, romelic axlad warmoqmnili polipeptidis Sesabamisad Cakecvas uzrunvelyofs. kompleqsi Sedgeba 2 ci-
lisagan: erTi cila aris Rruiani cilindri; meore aris Tavsaxuri, romelic orive bolos ergeba.
104
forma aqvs. Rru, Cawyobis procesSi myofi sxvadasxva suraTi 12.6
saxis polipeptidis TavSesafars warmoadgens.
maSinac ki, rodesac mecnierebs namdvili cila aqvT
kvlevis meTodi: rentgenis sxivebis kristalografia
xelT, misi samganzomilebiani struqturis zustad
gansazRvra ar aris martivi, cilis erTi molekulac
gamoyeneba
ki aTasobiT atomisagan igeba. rentgenis( X) sxivebis
kristalografia aris erT-erTi mniSvnelovani meTo- mecnierebi rentgenis sxivebis kristalografias iyeneben iseTi mak-
romolekulebis samganzomilebiani struqturis gansazRvrisaTvis,
di, romelic gamoiyeneba cilis samganzomilebiani
rogorebicaa cilebi da nukleinis mJavebi. Aam naxatze Cven ganvixilavT
struqturis gansazRvrisaTvis (suraTi 5.24). meore Tu rogor sazRvraven kaliforniis universitetis (Riverside) mkvleva-
meTodi, romelic amJamad gamoiyeneba am problemis rebi cila ribonukleazas struqturas. ribonukleaza aris fermenti,
gadasaWrelad aris birTvuli magnituri rezonansis romlis funqciaSi Sedis nukleinis mJavas molekulasTan dakavSireba.
(NMR) speqtroskopia, romlisTvisac cilis kristal- meTodi mecnierebi rentgenis sxivebis konas kristalize-
izacia ar aris saWiro. Aam midgomebma didi wvlili Sei- bul cilaSi atareben. kristalis atomebi rentgenis sxivebs (gadaxrian)
tanes cilis struqturis ukeT Secnobasa da misi fun- mowesrigebul mwkvrivad gardatexen. gardatexili rentgenis sxivebi
qciis Sesaxeb faseuli cnobebis mopovebaSi. registrirdeba fotografiul firze da warmoiqmnian laqebis kvals,
romelic cnobilia rentgenis sxivebis gardatexis kvalis saxiT.
rentgenis sx-
koncefcia Semowmeba 5.4 fotofiri
rentgenis gardatexili rent-
ivebis garda-
texis kvali
1. SeadareT cximisa (trigliceridis) da fosfo- sxivebis genis sxivebi
gliceridis struqturebi. wyaro rentgenis
2. riT gansxvavdeba najeri da ujeri cximovani mJa- sxivTa kona
vebis struqtura da qceva erTmaneTisagan?
3. ratom akuTvneben adamianis sasqeso hormonebs
lipidebs? kristali
5.5
Sedegebi
rentgenis sxivebis gardatexis kvalis da aminomJavebis Tanamimdevro-
koncefcia bis monacemebis gamoyenebiT, romlebic qimiuri meTodebiT dgindeba,
mecnierebi cilis samganzomilebian kompiuterul models ageben,
nukleinis mJavebi inaxaven rogoricaa nukleinis mJavas (mwvane) mokle monakveTTan dakavSirebuli
cila ribonukleazas (mewamuli) modelinukleinis mJava cila
da gadascemen memkvidrul
iformacias
Tu ki polipeptidis pirveladi struqtura
gansazRvravs cilis konformacias, ra gansazRvravs
TviT pirvelad struqturas? polipeptidis aminomJa-
vuri Tanamimdevroba programirebulia memkvidruli
erTeuliT _ geniT. genebi Sedgeba dnm-sagan, polim-
erisagan, romelic miekuTvneba nukleinis mJavebis
saxiT cnobili naerTebis klass.
nukleinis mJavebis mniSvneloba (a) rentgenis sxivis garda- (b) samganzomilebiani kom-
nukleinis mJavebis 2 tipi arsebobs: dezoqsiribo- texis kvali piuteruli modeli
nukleinis mJava (dnm) da ribonukleinis mJava (rnm).
eseni warmoadgenen molekulebs, romelTa meSveo-
biTac cocxali organizmebi TavianT rTul naerTebs
erTi Taobodan meores gadascemen. molekulebs Soris
erTaderTi da ganumeorebeli dnm miTiTebebs iZleva
sakuTari replikaciisaTvis. dnm aseve marTavs rnm-is
sinTezs da rnm-is meSveobiT mTlianad cilis sinTezs
(suraTi 5.25).
105
dnm dnm, romelic mis struqturas gan sazRvravs.
rogor axerxebs rnm, meore tipis nukleinis mJava,
dnm-idan cilisaken mimaval genetikuri informaciis
nakadze morgebas? dnm-is molekulis mTel sigrZeze
1 irnm-is sin- yoveli ge ni xelmZRvanelobs sinTezs gansakuTrebuli
Tezi birTvSi
irnm tipis rnm-isa, romelsac sainformacio rnm (irnm) ewo-
deba. irnm-is molekula Semdeg urTierTqmedebs ujre-
dis cilis-masinTezirebel struqturasTan, raTa ux-
birTvi elmZRvanelos polipeptidis warmoqmnis process. Cven
SegviZlia genetikuri informaciis nakadis Sejameba
Semdegnairad dnm → dnm → cila (is.suraTi 5.25). ci-
citoplazma lis sinTezis aqtiur adgilebs warmoadgenen ujreduli
struqturebi, romelTac ribosomebi ewodeba. eukari-
irnm
2 irnm-is gadaadg- otul ujredSi ribosomebi citoplazmaSia moTavse-
ileba citoplazmi- buli, xolo dnm ki birTvSi mdebareobs. sainformacio
ribosoma
saken birTvis forebis rnm-s cilis asagebad saWiro genetikuri instruqciebi
gavliT gadaaqvs birTvidan citoplazmaSi. Pprokariotul ujre-
debs birTvi ar aaqvs, magram isini mainc rnm-s iyeneben
3 cilis
sinTezi gzavnilis gasagzavnad dnm-dan ribosomebisaken da
ujredis sxva mowyobilobebisaken, romlebsac kodire-
buli informacia aminomJavebis TanamimdevrobebSi ga-
dayavT.
aminomJavebi
polipeptidi
106
5′ bolo azotovani fuZeebi
pirimidinebi
nukleozidi
azotovani citozini Timini (dnm-Si) uracili(rnm-Si)
fuZe
c T u
purinebi
fosfaturi
jgufi pentozuri
Saqari
adenini guanini
(b) nukleotidi
a
g
gansxvaveba mxolod is aris, rom dezoqsiribozas rgo- bmebiT, romelTac ewodeba fosfodieTeruli kavSirebi.
lis meore naxSirbadTan aklia Jangbadis atomi, aqedan es ukanasknelebi warmoiqmnebian erTi nukleotidis 3′
gamomdinareobs misi saxeli. radgan rogorc azotovani naxSirbadTan dakavSirebul _ OH da meoris 5′ naxSir-
fuZis, ise Saqris atomebi danomrilia, gansasxvaveblad badTan dakavSirebul fosfatur jgufebs Soris. aseTi
Saqris atomebs nomris Semdeg aqvT niSani primi (′). ase, kavSirebis Sedegad warmoiqmneba ConCxi, Saqar-fosfa-
Saqris rgolis meore naxSirbadi aRiniSneba Semdegnai- turi erTeulebis ganmeorebadi struqturebiT (ix. nax.
rad 2′ (`2 primi~) naxSirbadi da naxSirbadis atoms, ro- 5.26a). polimeris ori Tavisufali bolo garkveviT gan-
melic rgolSia CarWobili ewodeba 5′ naxSirbadi. sxvavdeba erTmaneTisagan. erT boloze moTavsebulia
jerjerobiT Cven nukleozidi avageT. nukleotidis 5′ naxSirbadTan dakavSirebuli fosfatis jgufi, xolo
konstruqciis dasasruleblad, Saqris 5′ naxSirbads meoreze ki 3′ naxSirbadTan dakavSirebuli hidroqsilis
unda mivabaT fosfatis jgufi (ix. nax. 5.26b). miRebuli jgufi. Cven maT vaxsenebT, rogorc 5′ bolo da 3′ bolo.
molekula aris nukleozid monofosfati, romelic Aase, rom Cven SegviZlia vTqvaT, rom dnm-s Zafi igeba
ufro metad cnobilia rogorc nukleotidi. misi Saqar-fosfaturi ConCxis gaswvriv 5′- dan 3′ mimar-
TulebiT, igi calmxrivi moZraobis mqone gzas waagavs.
am Saqar-fosfaturi ConCxis gaswvriv, azotovani fuZis
Nnukleotiduri polimeri Semcveli gamonazardebia.
dnm (an rnm) polimeris gaswvriv fuZeebis Tanamim-
axla Cven SegviZlia vnaxoT, Tu rogor uerTdebian
devroba erTaderTi da unikaluria yoveli genisaTvis.
erTmaneTs nukleotidebi polinukleotidis asagebad.
radgan genebi asidan aTasamde nukleotids Seicaven,
mosazRvre nukleotidebi SeerTebulia kovalenturi
fuZeTa Tanamimdevrobis SesaZlo ricxvi SeuzRudavia.
107
5′ bolo 3′ bolo dnm-is ormagi spirali
ujredis rnm-is molekule-
Saqar-fosfaturi bi mxolod erTi polinukleo-
ConCxi tiduri jaWvisagan Sedgeba,
rogorc es naCvenebia 5.26 naxa-
tze. amis sapirispirod, dnm-
fuZeTa wyvilebi (wyalba- is molekulebi, warmosaxviTi
duri bmebiT dakavSire- RerZis garSemo spiralurad
buli) daxveuli ori polinukleo-
tidisagan Sedgeba. es nukleo-
Zveli Zafi tidebi ormag spirals (suraTi
5.27) qmnian. jeims uotsonma da
frensis krikma 1953 wels kem-
nukleotidi axal brijis universitetSi muSaobi-
Zafze damatebis sas pirvelebma wamoayenes wina-
procesSi dadeba dnm-is ormagi spiralis
3′ bolo
samganzomilebiani struqturis
Sesaxeb. ori Saqar-fosfaturi
5′→ 3′ ConCxi erTmaneTis sawi-
naaRmdego mxares aris mimar-
5′ bolo Tuli, anu ganlageba antipara-
leluria, msgavsia ormxrivi
axali Zafi
mimarTulebis mqone gzatkeci-
lisa. Saqar-fosfaturi ConCxi
5′ bolo
spiralis gareTa mxaresaa, xolo
azotovani fuZeebi mis Sida mx-
aresaa dawyvilebuli. ori po-
3′ bolo
linukleotidi, anu rogorc maT
uwodeben Zafi, erTad Cerdeba
5′ bolo 3′ bolo Sewyvilebul fuZeebs Soris ar-
sebuli wyalbaduri bmebiT da
suraTi 5.27 dnm-s ormagi spirali da misi replikacia. dnm-is molekula van der vaalsis urTierTqmede-
Cveulebriv ormagspiraliania, antiparaleluri polinukleotiduri Zafebis (aq bebiT, romlebic warmoiqmneba
warmodgenilia lurji lentebiT) Saqar-fosfaturi ConCxiT, romelic spiralis dastad dawyobil fuZeebs So-
gareTa mxaresaa mimarTuli. am or Zafs erTad akavebs wyalbaduri bmebiT erTmaneT- ris. dnm-is molekulebis umete-
Tan mimagrebuli azotovan fuZeTa wyvilebi. rogorc aq aris warmodgenili fuZeebis soba Zalian grZelia, Sedgeba
simboluri formebiT, adenini (a) mxolod TiminTan (T) wyvildeba, da guanini (g) _ ori jaWvis damakavSirebeli
mxolod citozinTan (c). rodesac ujredi dasayofad emzadeba, ormagi spiralis ori aTasobiT da milionobiT fuZ-
Zafi erTmaneTs Sordeba da TiToeuli maTgani gamoiyeneba Sablonad, axal komple- is wyvilebisagan. erTi grZeli
mentarul ZafebSi (narinjisferi) nukleotidebis zustad gansaTavseblad. am naxatze ormag spiraliani dnm Seicavs
gamosaxuli dnm-is yoveli Zafi, 5.26a naxatze daxazuli polinukleotidis struqtu- mraval gens, TiToeuli maTani
ruli eqvivalentia. molekulis gansakuTrebul seg-
ments warmoadgens.
genis mniSvneloba ujredisaTvis, kodirebulia dnm-is ormag spiralSi mxolod
oTxi fuZis specifikur TanamimdevrobaSi. magaliTad, garkveuli fuZeebia erTmaneTTan SeTavsebadi. adenini (a)
Tanamimdevroba aggtaactt niSnavs erT raRacas, xolo yovelTvis uwyvildeba Timins (T) da guanini (g) _ citoz-
cgctttaac Tanamimdevrobas gansxvavebuli mniSvn- ins (c). Tuki Cven wavikiTxavT fuZeebis Tanamimdevrobas
eloba aqvs. (realuri genebi, ra Tqma unda bevrad ufro erTi Zafis gaswvriv, maSin gvecodineba fuZeTa Tanamim-
grZelia). genSi arsebuli fuZeebis sworxazovani rigi devroba meore Zafzec. Tuki erTi Zafis monakveTs fuZe-
gansazRvravs aminomJavaTa Tanamimdevrobas _ cilis Ta Semdegi Tanamimdevroba aqvs 5′_AGGTCCG_ 3′ , maSin
pirvelad struqturas, romelic Tavis mxriv, gansaz- fuZeTa Sewyvilebis wesi gvikarnaxebs, rom meore Zafis
Rvravs cilis samganzomilebian konformacias da funq- igive monakveTs unda hqondes 3′_TCCAGGC_5′ Tanamim-
cias ujredSi. devroba. ormagi spiralis ori Zafi erTmaneTis komple-
108
mentarulia. swored dnm-is es Tviseba xdis SesaZlebels
5.5
genebis aslis zustad gadaRebas, rac pasixismgebelia
memkvidreobaze (ix.suraTi 5.27). ujredis gayofisaT- koncefcia Semowmeba
vis mzadebis periodSi, dnm-is moklekulis orive Zafi
gamoiyeneba rogorc Sabloni, axal komplementarul 1. miubrundiT 5.26a naxats da danomreT naxSirba-
dis yvela atomi sami sawyisi nukleotidis Saqar-
ZafSi nukleotidebis mosawesrigeblad. Sedegad miiReba
Si; SemoxazeT azotovani fuZeebi da varskvlaviT
dnm-is sawyisi ormagspiraliani molekulis 2 identuri
aRniSneT fosfatebi.
asli, romlebic Semdeg nawildeba 2 Svileul ujredSi.
2. dnm-is ormag spiralSi dnm-is erTi Zafis gas-
amrigad, dnm-is struqtura xsnis mis funqcias geneti- wvriv mdebare erT regions azotovani fuZeebis
kuri informaciis gadacemis procesSi, roca ujredi Semdegi Tanamimdevroba aqvs: 5′_TAGGCCT_3′ .
warmoiqmneba. CamoTvaleT molekulis meore Zafis gaswvriv
mdebare azotovani fuZeebis Tanamimdevroba, am
Zafis 5′ da 3′ boloebis naTlad CvenebiT.
dnm da cilebi, rogorc
evoluciis mzomebi
Cven SeCveulebi varT erTnairi Tvisebebis ganxil-
sagangebo Tvisebebis Tema sicocxlis
vas, rogorc saerTo winapris yolis damadasturebeli qimiaSi: mimoxilva
faqtisa. aseTebia magaliTad, Tma da rZis warmoqmna
gaixsenoT, rom sicocxle struqturuli doneebis
ZuZumwovrebSi. radgan axla gavigeT, rom dnm memkvi-
ierarqiis gaswvriv aris organizebuli (ix. nax. 1.3). am
drul informacias genebis saxiT atarebs, Cven Segvi-
TanmimdevrobaSi TiToeuli donis matebasTan erTad,
Zlia vnaxoT, rom genebi da maTi produqtebi (cilebi)
damatebiT axali Tvisebebi aRmocendeba. Cven me-2_me-5
adastureben organizmis memkvidruli safuZvlis ar-
TavebSi sicocxlis qimia gavarCieT reduqcionizmis
sebobas. dnm-is molekulaSi nukleotidebis xazobrivi
strategiiT. magram davinaxeT ra, Tu rogor aRmocende-
Tanamimdevroba mSoblebidan STamomavlobas gadaecema.
bodnen Tvisebebi donis zrdasTan erTad, Cven aseve da-
es Tanamimdevrobebi gansazRvraven cilaTa aminomJa-
viwyeT ufro metad integrirebuli Sexedulebis ganvi-
vur Tanamimdevrobebs. dedmamiSvilebs Soris gacile-
Tareba sicocxlis Sesaxeb,.
biT meti msgavsebaa dnm-isa da cilebis SemadgenlobiT,
Cven vnaxeT, rom wylis uCveulo qceva, romelic ase
vidre igive saxeobis aramonaTesave individebs Soris.
mniSvnelovania sicocxlisaTvis dedamiwaze, wylis mo
Tuki sicocxlis Sesaxeb evoluciuri Tvalsazrisi mar-
lekulebis urTierTqmedebis _ wyalbadisa da Jangbadis
Tebulia, Cven SevZlebdiT gangvevrco cneba `moleku-
atomebis mowesrigebuli ganlagebis Sedegia. organuli
luri geneologia~ saxeobebs Soris naTesaobazec: Cven
naerTebis didi sirTule da mravalferovneba Cven davi-
unda vivaraudoT, rom namarxebze dayrdnobiTa da
yvaneT naxSirbadis qimiur Tvisebebze, magram Cven aseve
anatomiuri niSnebiT msgavs 2 axlomonaTesave saxeobas
vnaxeT, rom organuli naerTebis unikaluri Tvisebebi
Soris gacilebiT meti msgavsebaa dnm-isa da cilebis
dakavSirebulia naxSirbadis ConCxisa da masTan daka-
mxriv, vidre ufro daSorebul saxeobebs Soris. axlo-
vSirevuli funqciuri jgufebis specifikur struq-
monaTesave saxeobebs dnm-isa da cilebis didi nawili
turul ganlagebaze. Cven viswavleT, rom patara or-
saerTo aqvT. magaliTad, Tu SevadarebT adamianis hemo-
ganuli molekulebi xSirad gaerTianebulia giganturi
globinis polipeptidur jaWvs, 5 sxva xerxemlianis he-
milekulebis saxiT, magram aseve aRmovaCineT, rom mak-
moglobinis Sesabamis polipeptids, vnaxavT Semdegs: am
romolekulebi maTi Semadgeneli monomerebis msgavsad
146 aminomJavas Semcveli jaWvis mixedviT, adamiani da
ar iqcevian, isini iZenen damatebiT Tvisebebs, romlebic
gorila mxolod 1 aminomJaviT gansxvavdebian, adamiani
am monomerebs Soris arsebuli urTierTqmedebebiT aris
da giboni _ 2-iT da adamiani da rezus maimunebi ki _ 8
ganpirobebuli.
aminomJaviT. ufro daSorebuli saxeobebis jaWvebi nak-
sicocxlis molekuluri safuZvlebis Sesaxeb Cveni
lebad msgavsia. adamiani da Tagvi 27 aminomJaviT gansx-
zogadi mimoxilvis
vavdebian da adamiani da bayayi ki _ 67-iT. molekulurma
dasrulebiT, da makromolekulebis im mniSvnelovani
biologiam axali mzomi daumata im xelsawyoebis nakrebs,
klasis gacnobiT, romlebiTac agebulia cocxali ujre-
romelTac biologebi evoluciuri naTesaobis Sesafase-
debi, Cven erTgvari xidi gavdeT wignis meore gan-
blad iyeneben.
yofilebisaken, sadac Cven SeviswavliT ujredTa struq-
turasa da funqcias. Cven wonasworobas SevinarCunebT
sicocxlis, ufro martivi procesebis konglomeratamde
dayvanis saWiroebasa da maqsimalurad damakmayofile-
blad, am procesebis integrirebul konteqstSi ganxil-
vas Soris.
109
me- 5 Tavis Semowmeba
5.1
struqturuli polimeria. saxamebeli, glikogeni
koncefcia da celuloza erTmaneTisagan gansxvavdebian maTi
glikoziduri kavSirebis mdebareobiTa da orien-
taciiT.
makromolekulebis umetesoba
monomerebisagan agebuli polimerebia
polimerebis sinTezi da daSla koncefcia 5.3
naxSirwylebi, lipidebi, cilebi da nukleinis mJa-
vebi ujredSi arsebuli organuli naerTebis 4 ZiriTad lipidebi, hidrofoburi molekulebisa-
klass Seadgenen. am naerTTa umetesoba Zalian didi
gan Semdgari mravalferovani jgufia
zomis molekulebs warmoadgenen. makromolekulaTa
umetesoba miekuTvneba polimerebs, erTidaigive an cximebi
msgavsi monomerebis jaWvs. monomerebi makromoleku- cximebi didi raodenobiT energias inaxaven. tri-
lebs qmnian kondensaciis reaqciebiT, romlebSic wyali acilglicerinebis saxeliT cnobili cximebi war-
gamoiyofa (dehidratacia). polimerebi SeiZleba daiSa- moiqmnebian dehidrataciis reaqciis meSveobiT
los Sebrunebuli procesiT, hidroliziT. glicerinis molekulis sam cximovan mJavasTan
polimerTa TiToeuli klasi monomerTa specifi- SeerTebiT. najeri cximovani mJavebi maqsimaluri
kuri nakrebidan warmoiqmneba. Tumca, organizmebi raodenobis wyalbadis atomebs Seicaven. ujer cx-
SezRuduli raodenobis monomerTa erTidaigive tips imovan mJavebs (zeTSi arsebuli) erTi an ori or-
iyeneben, magram yoveli organizmi mainc unikaluria, magi bma gaaCniaT naxSirbadovan jaWvSi.
polimerebSi monomerebis specifikuri ganlagebis gamo. fosfolipidebi
monomerTa mcire nakrebisagan polimerebis uzomo mra- fosfolipidebi, romlebic ujredis membranis
valfrovnebis miReba SeiZleba. mTavari komponentebi arian, Sedgeba glicerinTan
dakavSirebuli 2 cximovani mJavasa da fosfatis
5.2
jgufisagan. amrigad, fosfolipidis `Tavi~ hi-
koncefcia drofiluria da `kudi~ _ hidrofoburi.
steroidebi
steroidebs miekuTvneba qolesterini da zogi-
naxSirwylebi sawvavad da saamSeneblo
erTi hormoni. steroidebs gaaCniaT naxSirbadis
masalad gamoiyeneba atomebisagan Semdgari 4 rgolis SeerTebiT war-
Saqrebi moqmnili ZiriTadi struqtura.
Saqrebi, yvelaze mcore zomis naxSirwylebi,
gamoiyeneba sawvavad da saamSeneblo masalad.
monosaqaridebi yvelaze martivi Saqrebia. isini
koncefcia 5.4
gamoiyeneba sawvavad, gardaiqmnebian sxva saxis
organul molekulebad, an erTiandebian poli-
cilebs ramodenime struqtura aqvT,
merebSi. disaqaridebi Sedgebian glikoziduri ka- rac maTi funqciis mravalgvarobas
vSirebiT SeerTebuli ori monosaqaridisagan.
ganapirobebs
polisaqaridebi
polisaqaridebs, Saqrebis polimerebs, samarago polipeptidebi
da struqturuli daniSnuleba aqvT. polisaqa- polipeptidi aris specifikuri TanamimdevrobiT
ridebis monomerebi SeerTebilia glikoziduri dakavSirebuli aminomJavebisagan Seqmnili polim-
kavSirebiT. saxamebeli mcenareebSi da glikogeni eri. cila Sedgeba samganzomilebian konforma-
110
ciaSi specifikurad Cakecili ori an meti poli- molekulis Sida nawilisaken gamoSverilia fuZee-
peptiduri jaWvisagan. polipeptidebi agebulia bi. radgan a wyalbaduri bmiT yovelTvis T-s uka-
20 gansxvavebuli aminomJavisagan, romelTagan vSirdeba, da c ki _ g-s, ori Zafis nukleotiduri
TiToeuls damaxasiaTebeli gverdiTi jaWvi (R Tanamimdevrobebi komplementarulia. erTi Zafi
jfufi) aqvs. momijnave aminomJavaTa karboqsili- SeiZleba gamoyenebul iqnas meoris Sablonad.
sa da aminis jgufebi dakavSirebulia peptiduri dnm-is es unikaluri Tviseba sicocxlis uwyveto-
bmebiT. bis meqanizmebis uzrunvelyofas emsaxureba.
cilis konformacia da funqcia
cilis pirveladi struqtura aris misi aminom- dnm da cilebi, rogorc evoluciis mzomebi
Javebis unikaluri Tanamimdevroba. meoreuli molekulebis Sedareba biologebs exmareba saxe-
struqtura aris ganmeorebiT konfiguraciebSi obebs Soris evoluciuri kavSirebis dadgenaSi.
Cakecili an daxveuli polipeptidi; ZiriTadad, imoxilva organizaciis maRali done axali Tvise-
α spiralsa da β Cakecil fenebSi, romlebic war bebis amotivtivebas iwvevs. organizacia gasaRe-
moiqmneba polipeptidebis ZiriTadi ConCxis bia sicocxlis qimiisaTvis.
nawilebs Soris arsebuli wyalbaduri bmebis Sem-
weobiT. mesameuli struqtura polipeptidis
samg anzomilebiani formaa da aminomJavebis R SeamowmeT sakuTari codna
jfufebs Soris arsebuli urTierTqmedebebiT
warmoiqmneba. erTze meti polipeptiduri jaWvis-
agan Semdgar cilebs struqturis meoTxe done
gaaCniaT. cilis forma, saboloo jamSi, misi pirve- TviTSemowmeba
ladi struqturiT ganisazRvreba, magram cilis
struqtura da funqcia mgrZnobiarea fizikuri da
qimiuri pirobebis mimarT. 1. qvemoTCamoTvlili terminebidan romlis mniSvnelo-
ba moicavs yvela danarCeni terminis mniSvnelobas?
5.5
a) monosaqaridi d) naxSirwyali
koncefcia b) disaqaridi e) polisaqaridi
g) saxamebeli
nukleinis mJavebi inaxaven da gadasce-
2. glukozis molekuluri formula aris C6H12O6. ro-
men memkvidrul informacias gori iqneba im polimeris molekuluri formula, ro-
nukleinis mJavebis mniSvneloba melic miiReba dehidrataciis reaqciis Sedegad glu-
dnm inaxavs informacias specifikuri cilebis kozis aTi molekulis SeerTebiT?
sinTezisaTvis. rnm-s (gansakuTrebiT, irnm) es ge- a) C60H120O60 d) C60H100O50
netikuri informacia miaqvs cilis masinTezire- b) C6H12O6
beli struqturebisaken. g) C60H102O51 e) C60H111O51
nukleinis mJavebis struqtura
yoveli nukleotiduri monomeri Sedgeba fosfa- 3. fermenmti amilaza mxolod maSin Slis glikozidur
tis jgufsa da 4 azotovani fuZidan (a, g, c da T kavSirebs glukozas monomerebs Soris,, Tu mono-
an u) erT-erTTan kovalenturad dakavSirebuli merebi mocemulia α formiT., qvemoTCamoTvlili
pentozisagan. rnm-s pentozis saxiT riboza aqvs, naerTebiadn romel naerTebs Slis amilaza (aRniSneT
dnm-s dezoqsiriboza. rnm-s aqvs u, xolo dnm-s yvela swori pasuxi)
ki _ T. polinukleotidSi gaerTianebisas nuk- a) celuloza d) saxamebeli
leotidebi warmoqmnian Saqar-fosfatur ConCxs, b) qitini e) amilopeqtini
romlidanac gamoSverilia azotovani fuZeebi. g) glikogeni
yoveli polinukleotiduri jaWvisaTvis damaxa-
siaTebelia polaroba 5′ bolodan 3′- isaken. genis 4. SearCieT terminebis wyvili, romelic swored avsebs
gayolebaze fuZeebis Tanamimdevroba gansaz- am winadadebas: nukleotidebi igives warmoadgenen
Rvravs gansakuTrebuli cilis aminomJavur Tana- ___________ rasac ___________
mimdevrobas. warmoadgenen cilebisTvis
a) nukleinis mJavebisTvis; aminomjavebi
dnm-is ormagi spirali dnm aris spiraluri, b) aminomJavebisTvis; polipeptidebi
ormagad daxveuli makromolekula, romelSic 2 g) glikoziduri kavSirebisTvis;
antiparaleluri polinukleotiduri Zafidan polipeptiduri bmebi
111
d) genebisTvis; fermentebi cila?
e) polimerebisTvis; polipeptidebi a) hemoglobini d) fermenti
5. Semdegi terminebidan romeli miesadageba gaujere b) qolesterini e) insulini
bel cximebs? g) antisxeuli
a) isini ufro xSirad gvxvdebian cxovelebSi vidre
mcenareebSi 10 . romeli ganmartebebi Seesabameba polinukleo-
b) maTi cximovani maJavebis naxSirbadis ZewkvSi aris tiduri jaWvis 5` daboloebas?
ormagi bmebi a) 5` daboloebas gaaCnia hidroqsilis jgufi
c) isini oTaxis temperaturaze rogorc wesi mkvriv b) 5` daboloebas gaaCnia fospaturi jgufi
nivTierebad gardaiqmnebian. g) 5` dabolioeba 3` daboloebis identuria
d) isini gajerebul cximebTan SedarebiTi met wyal d) 5 ` daboloeba antiparaleluria 3` daboloebis
badis atomebs Seicaven naxSirbadis atomebi ki e) 5` daboloeba warmoadgens erT-erTi azotovani
igive raodenobiT gaaCniaT. fuZis mexuTe pozicias.
e) maT struqturaSi cximis erT molekulas cxi-
movani mJavis naklebi molekula Seesabameba
112
es saSiSroeba sayovelTaoT cnobilia. garda imisa, rom
mecniereba, teqnologia qimiuri nivTierebebis gamoyeneba saxifaToa jamrTelo-
bisTvis, ras fiqrobT maT gamoyenebaze sakuTari sxeulis
da sazogadoeba
formis gasaumjobeseblad? fiqrobT Tu ara, rom atle-
ti, romelic iRebs am nivTierebas ubralod cuRlutobs,
zogi moyvaruli sportsmeni da profesionali atle- Tu am qimiuri nivTierebebis miReba aris nawili im samza-
ti mimarTavs anaboluri steroidebis miRebas imisTvis, disis, romelic atletma SejibrebaSi gasamarjveblad
rom gazardos kunTebis zoma. am nivTierebebis miRebas unda gaiaros? daasabuTeT Tqveni pasuxi.
ukavSirdeba garkveuli saSiSroeba janmTelobisTvis.
113
nawili
2
ujr e d i
interviu umaRlesi skola iyo cota ar iyos Sori gziT Semovla
_ me maSin cota ar iyos, jojoxeTuri viyavi. me da Cemma
piter egrTan megobrebma daviwyeT aralegaluri gazeTis gamocema (es
iyo 1967, me vfiqrobdi TiTqmis revolucia mimdinareob-
da). me ar vakeTebdi saskolo samuSaoebis did nawils.
2003 wels piter egrma miiRo nobelis premia qimiaSi
ase, rom me momTxoves umaRlesi skolis datoveba. wavedi
aqvaforinebis aRmoCenisTvis, „wylis forebis“ cile-
saRamos skolaSi da Semdeg gadavedi augsbergis kolejSi.
bi, romlebic wylis molekulebs ujredis membranis
swrafad gadakveTis saSualebas aZleven. (man es prizi
gaiyo roderik makkinonTan erTad, romelic rokfeler- ram mogabrunaT Tqven mecnierebisaken?
is universitetidan aris da muSaobs ujreduli „wyal- samedicino skolaSi dros vatarebdi samecniero
gamtari sistemis“ sxva mniSvnelovan aspeqtze _ ionTa laboratoriaSi da realurad aman amanTo me. muSaoba da-
transporti). medicinis doqtori, iseve rogorc saba- viwye mTeli msofliodan warmodgenil, rezonansis mim-
ziso mecnierebis mkvlevari, doqtori egri aris jon cem mecnierebis jgufTan. me vswavlobdi: SegeZlo kom-
hopkinsis universitetis samedicino skolis biologi- pleqsur problemebs molekulur doneze miaxloebodi
uri qimiisa da medicinis ganyofilebis profesori. – reduqcionuli biologia. Cven vasufTavebdiT baqte-
ria E.coli-s garkveuli Stamebidan miRebul qoleris to-
rogor daiwyeT mecniereba? qsinis saxesxvaobebs. qoleris namdvili baqteriis (Vib-
rio cholerae) msgavsad, mas SeuZlia gamoiwvios saSineli da
realurad, rogorc patara bavSvma. Mme gavizarde
zogjer letaluri diarea.
norTfildSi, minesotaSi, sadac mamaCemi aswavlida
roca axalgazrdebi mecnierebs uyureben iseve, ro-
qimias wminda olRas kolejSi. Cvens ojaxSi bavSvebs
gorc amas me vakeTebdi im laboratoriaSi, maT yvelas
idiliuri cxovreba hqondaT, TamaSobdnen vaSlis BbaR-
mecnieroba unda. jer kidev Zalian bevri adamiani mecni-
CebSi da daxetialobdnen kampusSi (universitetis ezo).
erta stereotipirebas axdens negatiuri gziT _ raRac
Cven vcxovrobdiT swored mamaCemis laboratoriis
msgavsad eqimisa warsulidan momavlisken. me vSiSob, Cven
gadaRma quCaze, namdvilad sasiamovno laboratoria iyo
ukve davkargeT kargi rolis modelebi mecnierebaSi. da
mxiaruli studentebiT, romlebic zafxulis kvlevebs
Zalian xSirad mecnierebi iseT stresul mdgomareobaSi
atarebdnen. Mmec vatarebdis patara eqsperimentebs mama-
arian grantuli dafinansebis mopovebis gamo, rom Cveni
Cemis daxmarebiT. Cven vcvlidiT zogierTi xsnaris pH-s
samuSao studentebisTvis mimzidveli aRar aris.
da indikatori saRebavi icvlida fers, xdeboda vardis-
xalxma unda gaacnobieros, Tu ramdenad socialuri
feri an lurji – es iyo saocreba! WabukobaSi me arafer
moTxovnaa mecniereba. mecnierebs aqvT individualoba
amis msgavsis gakeTeba ar mindoda. magram pirveli em-
da interesebi, SiSi da SezRudvebi. Cven kibernetikuli
blema romelic me davimsaxure rogorc boi skautma, iyo
manqanebi ar varT. da Cven vTanamSromlobT. leonardo
qimiaSi. Semdeg me ufro mediciniT davinteresdi.
davinCis doneze Tu ar xar, Sen mraval ideas sxva xalx-
isagan iReb.
raSi xedavdiT medicinis mimzidvelobas?
ra iyo medicinis mimzidveloba? mogviyeviT samedicino praqtikisa da
nawilobriv xalxi. Aadgilobrivi eqimebi iyvnen namd- fundamenturi kvlevis gaerTianebis
vilad saintereso da sasiamovno xalxi, da ise Canda rom
Sesaxeb
isini bevr karg saqmes akeTebdnen.
1993 wlamde, me viyavi mzrunveli eqimi aq hematolo-
114
giaSi. me gavCerdi nawilobriv imitom, rom dakavebuli wiTeli ujredebis plazmur membranaSi nanaxi cilebi.
viyavi axali umaRlesi skolis programis dawyebis gamo plazmuri membrana aris fosfolipiduri ormagi Sre,
ujredul da molekulur medicinaSi (is uzrunvelyofs masSi CaSenebuli qolesterinis molekulebiT, `inte-
doqtorantTa treningebs sabaziso mecnierebaSi, magram graluri~ cilebiT, romlebic membranas ganWolaven,
uSualo samedicino SesabamisobiT). samedicino praq- membranasTan dakavSirebuli cilebiT, romlebic mem-
tikis Sexameba sabaziso mecnierebasTan aris gamowveva, branis Sida zedapirs ukavSirdebian. wiTeli ujredebis
radgan mxolod ramdenime saaTia dReSi. Mme daojaxebuli SemTxvevaSi advilia plazmuri membranis Seswavla sufTa
var, myavs 4 Svili da ramdenadac me miyvars Cemi mSoble- formiT da iq aris iseTi saintereso darRvevebi, romle-
bi, Cemi guli ufro metad mainc mecnierebaSia. praqti- bic cilebis defeqtebTan aris dakavSirebuli.
kul medicinaSi Sen SegiZlia daexmaro individualur pa- rodesac me SevuerTdi fakultets hopkinsSi, davi-
cients, magram mecnierebiT Sen SegiZlia gaakeTo iseTi wye MRh sisxlis antigenebis Seswavla. sisxlis jgufis
aRmoCena, romelsac SeeZleba aTasobiT pacientis dax- antigenebi arian wiTeli ujredebis membranuli gliko-
mareba. rac Seexeba students, me veWvob me maqvs rac mas proteinebi, romlebic populaciaSi ori an meti saxiT
sWirdeba sabaziso mecnierebaSi warmatebis misaRwevad, aris warmodgenili. Ggansxvaveba SeiZleba iyos mimagre-
magram me mainc msurs vcado. Mme isev maqvs Cemi samedi- bul naxSirwyalSi, rogorc es aris ABO sisxlis jgufis an-
cino licenzia, romelsac viyeneb boi skautebis banakis tigenebisTvis (ixileT Tavi 43), an kidev SeiZleba iyos
eqimobisaTvis, moyvaruli moWidaveebis eqimobisTvis da gulis cilebs Soris. MRh-s samedicino mniSvneloba
qalaqis bavSvebisTvis, me maTi eqimi var. yovel SemTx- aqvs MRh SeuTavseblobis gamo, romelic maSin iCens
vevaSi, Cemi meuRle ar aris darwmunebuli, rom kvlevebi Tavs, roca Rh uaryofiT dedas yavs Rh dadebiTi Svili
samsaxuridan Cem gadayenebas apirebs.. SeiZleba is mar- da mgrZnobiare xdeba Rh antigenis mimarT. Tuki deda ar
Talia. me vfiqrob, ukeTesia cxovrebaSi ar iyo zedme- mkurnalobs, maSin mniSvnelovani riskia imisa, rom mom-
tad darwmunebuli. devno fexmZimobebSi, misi imunuri sistema Tavs daesx-
meba bavSvis sisxlis wiTel ujredebs. gasakviria, magram
modiT visaubroT kvlevebze, romlebmac 1980-iani wlebis bolosaTvis, jer aravis SeeZlo MRh
antigenis gamoyofa.
aqvaporinis aRmoCenamde migiyvanaT MRh-cilis msgavsi membranis gamWoli cilebi, nam-
me sisxlis specialisti (hematologi) var da Cemi dvilad uwesrigoebi arian, roca maTze muSaob. magram
gansakuTrebuli interesis sagans warmoadgens sisxlis Cven SevimuSaveT Rh cilis gasufTavebisa da gamoyo-
115
fis meTodi. Canda, rom Cveni nimuSi ori komponentis- nawilma gaakeTa dakvirveba, romelic uCvenebda, rom fo-
gan Sedgeboda, magram Cven darwmunebuli viyaviT, rom spolipiduri Sris gavliT difuzia ar iyo sakmarisi. ma-
maTgan ufro parata, mxolod da mxolod ufro didis gram mravali skeptikuri damokidebuleba iqna gamoxat-
daxleCis produqti iyo. sruliad vcdebodiT: es iyo wy- uli, sanam bayayis kvercxujredebze Catarebulma Cvenma
lis arxis cila, romelsac Cven mogvianebiT aqvaforini eqsperimentma bolo ar mouRo dapirispirebebs.
vuwodeT. wylis transporti Zalian mniSvnelovania Cveni sxeu-
lisTvis. magaliTad, Cvenma Tirkmelebma yoveldRe unda
gafiltron da kvlav Seiwovon mravali litra wyali. Tu
rogor gqondaT Tqven is warmodgenili?
Cven ar movaxdenT am wylis kvlavSewovas, daviRupebiT
bevri damajerebeli sabuTi damWirda, raTa Cemi Tavi gauwyloebisgan. aqvaforini sakmarisi raodenobis wy-
damerwmunebia, rom es cila axali aRmoCena iyo. Cvens mier lis Sewovis saSualebas gvaZlevs ionebis kvlav adsor-
cilis mimarT damzadebuli antisxeulebiT vaCveneT, bciis gareSe.
rom is iyo erT-erTi Warbad warmodgenili cila sislis
wiTeli ujredebis membranaSi (200,000 asli ujredze!) da rogor muSaoben aqvaforinebi?
kidev ufro Warbad iyo Tirkmlis garkveul ujredebSi. aqvaforinis molekulis struqtura gvexmareba imis
me vesaubre 15-mde membranebis bioqimikoss: ra SeiZle- axsnaSi, Tu rogor funqciobs igi. cila gamoiyureba ise,
ba rom iyos es? miuxedavad imisa, rom mravali adami- rogorc membranis gamWoli qviSis saaTi, romelic sapir-
ani swavlobs sisxlis wiTel ujredebs, aravis unaxavs ispiro mxariT simetriuli ori nawilisgan Sedgeba. qvi-
manmade es cila, radganac is ar iRebeba cilebis Cveu- Sis saaTi erTnairad kargad muSaobs miuxedavad imisa,
lebrivi saRebavebiT. Mmxolod hematologi da wiTeli misi romeli mxarea zeviT an qveviT. Aasevea aqvaforinic,
ujredebis super fiziologi jon parkeri iyo romelmac igi erTnairad kargad muSaobs wylis STanTqmis Tu da-
sabolood Tqva, “SesaZloa es cila monawileobas Rebu- kargvis SemTxvevebSi. mamoZravebeli Zala raime tumbos
lobs wylis transportSi”. am hipoTezis Sesamowmeblad, magvari ki ar aris, ubralod osmosi amuSavebs mas. Aaqva-
Cven movawyveT martivi eqsperimenti bayayis kvercxu- forini osmoss eqstremalurad swrafad damyarebis sa-
jredis gamoyenebiT: Cven ujredebSi SevaSxapuneT mrnm, Sualebas aZlevs. wylis molekulaze didi veraferi gava
romelic maTSi aqvaforinis translirebas axdenda da arxSi.Ggarda amisa, Tavidan acilebulia ionTa gadaadg-
vnaxeT, rom Cven SegveZlo ujredebis gardaqmna TiTq- ileba, Tundac hidroniumis ionisa (H3O+), romelic war-
mis wyalgaumtari (aqvaforinis gareSe) mdgomareobidan, moiqmneba H+-isa da H2O-sgan (ixileT gv.51). isini … dadebiTad
wylis maRalgamtarobis mdgomareobaSi (aqvaforiniT). damuxtuli aminomJavebiT ukuigdebian arxis yvelaze vi-
aqvaforiniani ujredebi diddeboda da skdeboda gamox- wro adgilidan.
dil wyalSi osmosis Sedegad: aqvaforinebiT, ujredis
membrana gamtari gaxda wylisTvis da ara masSi gaxsnili ra xdeba, roca mutaciebi arRveven
nivTierebebisTvis, ase rom, wylis molekulebi membra-
nas gadalaxavdnen naklebi marilianobidan (gamoxdili aqvaporinis funqcias?
wyali) metisaken (ujredis SigTavsi). iciT, rogorc mec- aqvaforinis genSi mutaciebma SeiZleba janmrTelo-
nierma, SegiZlia, sargebloba naxo hekleber finis ms- bis problema gamoiwvios. im xalxma, romelTa Tirkmel-
gavsad. Sen unda axsna Seni iluziebi garkveuli xarisx- ebs defeqturi aquaporin – 2 molekula aqvT, dReSi 20
iT. Tuki rame saintereso gamoCndeba, kargia mihyve mas. litri wyali unda dalion, raTa Tavidan aicilon gau-
wyloeba. maT ar SeuZliaT TavianTi Sardis sakmarisad
ratom aqvT ujredebs wylis koncentrireba. individebi, romelTac ar aqvT aquafo-
rin-1 Cveulebriv kargad arian Tanamedrove cxovreba-
arxis cilebi? Si, magram gauwyloeba maTSi gacilebiT ufro martivad
yvela ujreds ar aqvs. Cveni aRmoCenis win, main, bevri mimdinareobs, vidre sxvebSi. damatebiT, zog pacients
fiziologi Tvlida, rom fosfolipiduri ormagi Sris Zalian bevri aqvaforini aqvs, rac Zalian bevri wylis
gavliT difuzia sakmarisi iyo wylis ujredis SigniT Se- dagrovebas iwvevs. fexmZime qalebSi siTxis dagroveba
satanad da maT gareT gamosatanad. sxvebi ambobdnen, rom gamowveulia Zalian bevri aqvaforin-2-is sinTeziT
ar SeiZleba sakmarisi iyoso, gansakuTrebiT im ujre- mecnierebam aqvaforinebis Sesaxeb SesaZloa mo-
debisTvis, romlebisTvisac wylis maRalgamtaroba da movalSi monawileoba miiRos samedicino problemebis
misi regulirebaa saWiro, magaliTad ujredebisTvis, gadaWraSi. specifikuri aqvaforinebi, rogorebicaa ma-
romlebic Tirkmlis milakebs warmoqmnian da Sardis lariis parazitebis aquaporinebi, SeiZleba axali wam-
koncentracias akontroleben. mecnierTa garkveulma lebis samizned gamodges.
116
aqvaforinebis Seswavlam ra gamoavlina ra aris axla Tqveni mTavari mizani?
evoluciisTvis? CemTvis amJamad didi mniSvneloba aqvs mecnierTa
momovali Taobis warmatebebs. rogorc mecnierisT-
ramdenime aTasi aqvaforinia cnobili aqamde. Mmcena-
vis, sami ramea mniSvnelovani: originaluri aRmoCenebi,
reebs yvelaze meti aqvT: brinjs daaxloebiT 50 aqvs,
Seni Tanasworebis pativiscema da momavali mecnierebis
maSin, roca ZuZumwovrebs mxolod 10 aqvT. aSkarad,
momzadeba _ da es mesame albaT, yvelaze mniSvnelova-
aqvaforinebi mcenareebisTvis ufro mniSvnelovania,
nia bolosdabolos. TiTqmis yvelaferi, rasac Cven,
vidre cxovelebisTvis. aqvaforinis arseboba TiTqmis
mecnierebi vakeTebT, bolos mowmdeba. Cven Cveulebriv
yvela organizmSi da msgavseba mis molekulebs Soris
legendas viTvisebT da vavrcelebT manamde, sanam vinme
gvafiqrebinebs, rom aqvaforini warmoiSva evoluciis
sxva jer kidev iziarebs mas. amrigad, axalgazrda mec-
adreul safexurze.
nierebis aRzrda didi Sedegia, radgan es aris mecnieru-
li ganaTleba yvelasTvis.
117
6
sicocxlis Seswavla
suraTi 6.1 fluorescentuli mikroskopiT
danaxuli ujredi da misi ConCxi.
ZiriTadi koncefciebi
6.1 ujredis Sesaswavlad biologebi mikroskopsa organizaciis ufro maRal safexurze mowesrigebulad
da bioqimiur xelsawyoebs iyeneben. arian ganlagebuli, magaliTad, qsovilebisa da organoe-
6.2 eukariotul ujredebs gaaCniaT Sida membrane bis saxiT, ujredebi SeiZleba ganxilul iqnas organiz-
bi, romlebic maT funqciebs mijnaven. mis struqturisa da funqciis ZiriTad erTeulad. roca
6.3 eukatiotuli ujredebis genetikuri instruq am winadadebas kiTxulobT, Tqveni Tvalebi moZraoben
ciebi moTavsebulia birTvSi da sruldeba ri kunTovani ujredebis SekumSvis safuZvelze, rodesac
bosomebiT. gadawyvetT Semdegi gverdis gadaSlas, am gadawyvetile-
6.4 ujredSi endomembranuli sistema areguli bas nervuli ujredebi tvinidan gadascemen Tqveni xe-
rebs cilebis moZraobas da asrulebs metab lis kunTovan ujredebs. yvelaferi, rasac organizmi
olur funqciebs. akeTebs, ZiriTadad, ujredul doneze mimdinareobs.
6.5 mitoqondria da qloroplastebi energiis erT ujredi aris mikrokosmi (miniaturuli gamosaxu
formas meored gardaqmnian. leba), romelic im sakiTxTa umetesobis demonstri-
6.6 citoConCxi iseTi boWkoebis qselia, romelic rebas axdens, romlebic pirvel TavSi iyo ganxiluli.
ujredSi axdens struqturebisa da aqtiobebis ujredul doneze sicocxle warmoiSoba struqturuli
organizebas. mowesrigebulobidan, romelic ganamtkicebs ganviTa-
6.7 ujredgare komponentebi da ujredSorisi rebadi Tvisebebisa da aseve, struqturisa da funqciis
kavSirebi xels uwyoben koordinirebul uj Sesabamisobis Temebs. magaliTad, cxoveluri ujredis
redul aqtivobebs. moZraoba damokidebulia im struqturaTa rTul urT-
ierTqmedebaze, romlebic ujredul ConCxs warmoqmnian
(mwvane da wiTeli 6.1 suraTze mocemul mikrografze).
Sesavali biologiaSi wamoWril meore Temas warmoadgens orga-
nizmTa urTierTqmedeba garemosTan. ujredebi grZnoben
da pasuxoben (reagireben) garemos meryeobas. gaiTval-
ujredTa mniSvneloba iswineT erTi biologiuri Tema, romelic yvela danar-
u
Cens aerTianebs: evolucia. yvela ujredi saerTo winapa-
ri ujredebidan warmoSobis gamo, naTesaur kavSirSia
jreds iseTive arsebiTi mniSvneloba aqvs biolo- erTmaneTTan. magram dedamiwaze arsebuli sicocxlis
giisaTvis, rogorc atoms _ qimiisaTvis. biologiuri xangrZlivi evoluciuri istoriis ganmavlobaSi isini
organizaciis ierarqiaSi ujredi aris niviTierebaTa mravali gansxvavebuli mimarTulebiT Seicvalnen.
yvelaze umartivesi koleqcia, romelsac sicocxle miuxedavad imisa, rom ujredebi SeiZleba arsebi-
SeuZlia. marTlac, arsebobs sicocxlis mravalnairi Tad gansxvavdebodnen erTmaneTisagan, maT mainc aqvT
forma, romelic warmodgenilia erTujrediani orga- garkveuli saerTo Tvisebebi. am TavSi Cven pirvelad Se-
nizmebis saxiT. Uufro rTuli agebulebis organizmebi, viswavliT xelsawyoebsa da eqsperinemtul midgomebs,
mcenareebisa da cxovelebis CaTvliT, mravalujredi- romlebic subujreduli detalebis gagebis saSualebas
anebi arian. maTi sxeulebi warmoadgenen mravalnairi gvaZleven. Semdeg ki vimogzaurebT ujredSi da gavecno-
specifikuri saxis ujredebis gaerTianenebs (erTo- biT mis komponentebs.
bliobebs) da es ujredebi cocxloben swored imdenive
xani, ramdensac TviT organizmi. Mmagram, maSinac ki, roca
118
koncefcia 6.1
adamianis simaRle
ujredis Sesaswavlad biologebi
zogierTi narvuli da
mikroskopsa da bioqimiur kunTovani ujredebis
SeuiaraRebeli Tvali
sigrZe
xelsawyoebs iyeneben
wiwilas kvercxi
Zneli gasagebia Tu rogor SeiZleba rom ujredi, ro-
melic, Cveulebriv, iseTi mcirea, rom misi danaxva Seui-
araRebeli TvaliT SeuZlebelia, SeiZleba aseTi rTuli
iyos. rogor SeuZliaT ujreduli biologiis mecnierebs
aseTi erTi cida arsebebis Sida samuSaoebis gamokvleva?
bayayis kvercxi
sanam uSualod ujredSi vimogzaurebdeT, sasargeblo
iqneboda gagvego, rogor swavloben ujreds.
mikroskopi
sinaTlis mikroskopi
mecnierebis warmateba xSirad damokidebulia iseT umetesobis
xelsawyoTa gamoyenebaze, romlebic adamianis SegrZne- mcenareTa da
bebis sazRvrebs afarToeben. 1590 wels mikroskopis cxovelTa
ujredebi
gamogonebiT da me-17 saukuneSi misi gaumjobesebis Sede-
birTvi
gad moxda ujredis aRmoCena da masTan dakavSirebuli
baqteriebis
kvlevebi swrafad ganviTarda. sxvadasxva tipis mikros- umetesoba
kopebi dResac aucilebelia ujredis SeswavlisaTvis. mitoqondria
eleqtronuli mikroskopi
renesansis periodis mecnierTa mier gamoyenebuli mik-
roskopebi, iseve rogorc Tqvens laboratoriaSi arse-
buli mikroskopebi, iyo sinaTlis mikroskopebi (sm). xi-
luli sinaTle gadis nimuSSi da Semdeg minis linzebSi. yvelaze mcire baqteria
wamwamebi
(a) farTo veli (SeuRebavi nimuSi).
gaatareT sinaTle pirdapir nimuSSi. (a) maskanirebeli eleqtronuli
Tu ujredi bunebrivad Seferili an mikroskopi (mem). maskanirebeli
xelovnurad SeRebili ar aris, maSin eleqtronuli mikroskopiT miRe-
gamosaxulebas naklebi kontrasti aqvs. buli mikrografi gviCvenebs ni-
[(a)-(d) nawilebi gviCveneben adamianis muSis zedapiris samganzomilebi-
loyis epiTeliumis ujreds]
an gamosaxulebas. Emem gviCvenebs
bocvris traqeis ujredis zeda-
pirs, romelic dafarulia moZ-
ravi organoidebiT _ wamwamebiT.
wamwamebis rxeva xels uwyobs Ses-
(b) farTo veli (SeRebili nimuS i). unTquli nawilakebis zeda mimar-
sxvadasxva saRebavebiT SeR ebv a kon - TulebiT, xorxisaken moZraobas.
trasts zrdis, magram SeRebvis proce-
durebis umetesoba moi Txovs ujredis wamwamis
wamwamis sig-
fiqsirebas. ganivi kveTi
rZivi kveTi
120
suraTi 6.5.
gamosxivebis talRis sigrZisa. eleqtronTa konis tal-
kvlevis meTodi. ujredis fraqcionireba
Ris sigrZe ki gacilebiT moklea, vidre xiluli sinaT-
lis talRis sigrZe. aAmitom, Tanamedrove eleqtronul gamoyeneba
ujredis fraqcionireba gamoiyeneba ujr edis
mikroskopebs Teoriulad SeuZliaT miaRwion daaxloe- komponentebis gamosayofad maTi zomisa da simkvrivis mixedviT
biT 0.002 nm garCeviTobas, magram biologiuri struq-
teqnika
turebisaTvis praqtikuli limiti, Cveulebriv, aris 2 Tavdapirvelad ujredebs ahomogenizireben
raTa daSalon. miRebuli narevs (ujredis homogenati) Semdeg
nm _ asjeradi gaumjobeseba sinaTlis mikroskopTan acentrifugireben sxvadasxva siCqareebsa da xangrZlivobebiT
SedarebiT. Bbiologebi termin ujredis ultrastruq- ujredis komponentebis gamosayofad. miiReba naleqTa seriebi
turas iyeneben eleqtronuli mikroskopiT miRebuli homogenizireba
121
mem maskanirebeli eleqtronuli mikrografisaTvis da
tem transmisiuri eleqtronuli mikrografisaTvis.
mikroskopebi metad mniSvn el ovani xelsawyoebia ci
koncefcia 6.2
tologiisaTvis _ ujredis struqturis Semswavleli
mecnierebisaTvis. magram ujredSi arsebuli mraval-
eukariotul ujredebs gaaCniaT
gvari organoidis ubralod aRwera, mwir informacias Sida membranebi, romlebic maT
iZleva maT funqciaze. Tan amedrove ujreduli bio-
logia ganviTarda citologiaSi bioqimiis _ ujredis funqciebs gamijnaven
molekulebisa da qimiuri procesebis (metabolizmi)
yoveli organizmis ZiriTadi struqturuli da fun-
Semswavlel mecnierebis CarTviT. ujredul biologiaSi
qciuri erTeulia erT-erTi maTgani ori tipis ujrede-
gansakuTrebiT mniSvn el ovania bioqimiuri midgoma, ro
bidan _ prokariotuli an eukariotuli. mxolod baqte-
mels ac ujredis fraqcionireba hqvia.
riuli samefos warmomadgeneli da arqauli organizmebi
Seicaven prokariotul organizmebs. umartivesebi, so-
organoidebis gamoyofa ujredis koebi, cxovelebi da mcenareebi Sedgebian eukariotu-
fraqcionirebiT li ujredebisagan. Ees Tavi gamiznulia mcenareuli da
cxoveluri ujredebis ganzogadebisaTvis mas Semdeg,
ujredis fraqcionirebis miz ans warmoadgens ujre-
rac isini prokariotul ujredebTan iqnebian Sedare
debis daSla da maTi mTavari organoidebis erTmaneTi-
buli.
sagan gamocalkeveba (suraTi 6.5). ujredTa fraqcioni-
rebisaTvis gamoyenebuli xelsawyoa centrifuga,
romelic daxleCili ujredebis nareviT Sevsebul cdis prokariotuli da eukariotuli
sinjarebs sxvadasxva siCqareebze atrialebs. Uamis Sede- ujredebis Sedareba
gad ujredTa komponentebi iyofian zomisa da simkvrivis
yvela ujreds saerTo ZiriTadi Tviseba aqvs: isini
mixedviT. yvelaze Zlier manqanebs, romelTac ultra-
SemosazRvrulia membraniT, romelsac plazmuri membra-
centrifuga hqviaT, SeuZliaT ganaviTaron 130000 bruni
na ewodeba. membranis SigniT aris naxevrad Txevadi niv-
wuTSi (rpm) da nawilakebisaken mimarTos Zala, romelic
Tiereba citozoli, romelSic organoidebi imyofebian.
1 milionjer metia gravitaciis Zalaze (1 000 000 g).
yovel ujredSi arian qromosomebi, romlebic genebs
ujredTa specifikuri kompon entebis Semadgenlobi-
Seicaven dnm-is formiT. yvela am ujreds aseve gaaCnia
sa da funqciebis Seswavlis procesSi, mecnierebs am kom-
ribosomebi, pawawina organoidebi, romlebic, genebidan
ponentebis didi raodenobiT miReba SeuZliaT ujredTa
wamosuli instruqciebis Sesabamisad, cilebs amzadeben.
fraqcionirebis meTodiT. am midgomis gamoyenebiT,
prokariotuli da eukariotuli ujredebis ZiriTa-
biologebi adgenen ujredis organoidebis sxvadasxva
di gansxvaveba, rac maT saxelebSicaa miniSnebuli, aris
funqciebs, rac gacilebiT Zneli iqneboda dauzianebeli
is, rom eukariotuli ujredebis qromosomebi lokali-
(intaqturi) ujredebis gamoyenebiT. magaliTad, cen-
zebulia membraniT SemosazRvrul organoidSi – birTv-
trifugirebiT Segrovili erTi ujreduli fraqcia Sei-
Si. sityva prokarioti warmosdgeba berZnuli pro-sagan,
cavs ferments, romelic ujreduli sunTqvis saxeliT
rac niSnavs éà”win” da karyon-isagan, rac niSnavs `guls”,
cnobil metabolur procesSi monawileobs. eleqtro-
aq exeba birTvs. prokariotul ujredSi (suraTi 6.6),
nuli mikroskopis gamoyenebiT Cans, rom am fraqciiT
dnm koncentrirebulia regionSi, romelsac nukle-
mdidaria organoidebi, romelTac mitoqondriebs uwo-
oidi ewodeba. AoRond es regioni ujredis sxva danarCeni
deben. es faqti ujreduli biologiis mecnierebs imis
nawilebisagan membraniT ar aris gamoyofili. Amis sapir-
gansazRvraSi daexmara, rom ujreduli sunTqva mito-
ispirod, eukariotul ujreds (berZnuli eu, namdvili,
qondriaSi mimdinareobs. ujredis struqturisa da fun-
da karyon) namdvili birTvi aqvs, romelic SemosazRvru-
qciis Sesabamisobis dadgenisas citologia da bioqimia
lia birTvis garsiT (ix. 6.9 suraTi, gv. 100-101). birT-
erTmaneTs avseben.
vsa da plazmur membranas Soris arsebul mTel sivrces
6.1
citoplazma ewodeba. es termini aseve gamoiyeneba pro-
koncefcia Semowmeba kariotuli ujredebis SigTavsisTvisac. eukariotuli
ujredebis citoplazmaSi, citozolSi Setivtivebulia
1. romeli tipis mikroskops gamoiyenebT Tqven (a) membraniT SemosazRvruli specializebuli formisa da
sisxlis cocxali TeTri ujredis formis cvlile- funqciis mqone mravalnairi organoidi. isini prokari-
bebis, (b) Tmis zedapiruli qsovilis detalebis da otul ujredebSi ar gvxvdeba. ase rom, namdvili birTvis
(g) organoidebis struqturis dawvrilebiT Sesas- arseboba an ararseboba es mxolod erTi magaliTia ori
wavlad? tipis ujredebs Soris arsebuli struqturuli sirTu-
lis uTanasworobisa.
122
bususi: zogierTi pro-
kariotis zedapirze mi-
magrebuli struqtura
ribosomebi: organoidebi,
romlebic cilebs asinTezeben
plazmuri membrana: citoplaz-
mis SemomsazRvreli membrana
ujredis kedeli: plazmuri mem-
baqteriis branis garedan arsebuli mtkice
qromosoma struqtura
kafsula: mravali prokari-
otis Jelesmagvari gareTa
safarveli
Solti: zogierTi baqte-
riis gadasaadgilebeli (b) baqteria Bacillus ccoagulans-is
(a) tipiuri organoidi
Cxiriseburi baqteria Txeli anaTali (TEM)
baqteriuli qromosoma
suraTi 6.6. prokariotuli ujredi. moklebulia ra namdvil birTvsa da uekariotuli ujredisaTvis damaxasiaTebel membraniT Se-
mosazRvrul sxva organoidebs, prokariotuli ujredi gacilebiT martivia struqturulad. mxolod baqteria da arqauli organizmebi
arian prokariotebi.
eukariotuli ujredebi, Cveulebriv, cotaTi ufro did ebia vi- zedapiris moculoba izrdeba, miuxedavad
dre prokariotuli ujredebi (ixileT suraTi 6.2). zoma ujredis imisa, rom sruli moculoba zedapiris
mTliani farTobi ucvleli rCeba
struqturis ZiriTadi aspeqtia da igi funqciasTan aris dakavSire-
buli. ujreduli metabolizmis logika limits awesebs ujredis
zomaze. Uufro dabal zRvarTan, yvelaze mcire ujreds warmoad-
gens baqteria saxelad mikoplazma, romelsac daaxloebiT 0.1 da
1.0 mkm diametri aqvs. SesaZloa, eseni arian yvelaze mcire Sekvrebi
metabolizmis programirebisaTvis sakmarisi dnm-iT da ujredis
aucilebeli aqtivobebis Sesasruleblad sakmarisi fermentebiTa
da sxva ujreduli aRWurvilobebiT, raTa SeinarCunon sakuTari ar-
seboba da gamravldnen. Bbaqteriebis
umetesobis diametri 1-10 mkm-ia, es zedapiris mTliani farTobi
sidide TiTqmis 10-jer metia vidre (simaRle X sigane X
6 150 750
gverdebis ricxvi X
mikoplazmis diametri. eukariotu- yuTebis ricxvi)
li ujredebisaTvis damaxasiaTebe-
lia 10-100 mkm diametri. mTliani moculoba
metaboluri saWiroebani zo- (simaRle X sigane X sigrZe 1 125 125
maze aseve aweseben Teoriu l zeda X yuTebis ricxvi)
zRvars, rac, faqtobrivad martou-
li ujredisaTvis aris gankuTvnili.
zedapiri-moculobasTan
rac Seexeba garkveuli formis obi- Sefardeba (zedapiris farTobi 6 1.2 6
eqtis zomaSi momatebas, misi mocu- _ moculoba)
suraTi 6.7 zedapiris farTobsa da moculobas Soris geometriuli urTierTdamokidebuleba. am diagramaze, ujredebi yuTebis saxiT
aris warmodgenili. TviTneburi sigrZis erTeulebis gamoyenebiT, Cven SegviZlia gamoviangariSoT ujredis zedapiris farTobi (kvadratul
erTeulebSi), moculoba (kubur erTeulebSi) da zedapiris farTobisa da moculobis Sefardeba. rac ufro pataraa ujredi, miT ufro didia
zedapiri-moculobasTan fardobis mniSvneloba. zedapiri-moculobasTan fardobis maRali mniSvneloba, ujredsa da mis garemomcvel ares
Soris nivTierebaTa mimocvlas aadvilebs. 123
suraTi 17.1
cxoveluri da mcenareuli ujredebis kvleva
cxoveluri ujredi
cxoveluri ujredis es ganzogadoebuli naxati Seicavs cxoveluri metad SesamCnevi organoidia birTvi. ujredis metaboluri aq-
ujredebisaTvis yvelaze metad damaxasiaTebel saerTo struq- tivobebis umravlesoba mimdinareobs citoplazmaSi _ birTvsa da
turebs (faqtobrivad, arc erTi ujredi ar gamoiyureba amis ms- plazmur membranas Soris arsebul regionSi. citoplazma mraval
gavsad). rogorc am gamosaxulebis Wrilze Cans, ujreds mravalnairi organoids Seicavs, romlebic Setivtivebuli arian naxevrad Txevad
organoidi aqvs (`patara organoebi”), romelTagan bevri maTgani mem- areSi, citozolSi. citoplazmis umetesi nawili dakavebuli aqvs
braniTaa SemosazRvruli. cxovelur ujredSi Cveulebriv, yvelaze membranebis labirinTs, romelsac endoplazmuri bade (eb) ewodeba.
birTvi
lia ribosomebis warmoqmnaSi.
Solti: gadasaadgilebe- birTvs erTi an ori birTvaki
gluvi eb aqvs.
li organoidi, romelic uxeSi eb
zog cxovelur ujredia.
qromatini: masala, romelic
Sedgeba membraniT Se-
Sedgeba dnm da cilisagan. gayo-
mosazRvruli mikromi- fis procesSi myof ujredSi Cans
lakebisagan. individualuri qromosomebis
saxiT.
centrosoma: adgili, sadac
ujredis mikromi-lakebi iwyeba. cxo-
velur ujredSi igi centriolebis
plazmuri mem
wyvils Seicavs (funqcia ucnobia). brana: ujredis
SemomsazRvreli
membrana.
ujredis ConCxi:
Sedgeba cilisgan, monawil-
eobs ujredis moZraobaSi da
formis SenaxvaSi.
a. mikroboWkoebi
b. Sualeduri boWkoebi
g. mikromilakebi
a.
b.
ribosomebi: aramem-
g. branuli organoidebi
mikroxaoebi: (patara yavisferi
gamonazard- wertilebi), romle-
ebi, romlebic bic cilebs amzadeben
zrdian ujre- an citoplazmaSi
dis zedapiris arseboben Tavisu-
farTobs. fali saxiT, an kidev
dakavSirebulia uxeS
eb-sTan an birTvis
membranasTan
peroqsisoma: organoidi cvaleba-
di specializebuli metaboluri goljis aparati: sinTezSi, modifi-
funqciebiT, warmoqmnis wyalbadis kaciaSi, daxarisxebasa da ujredis
zeJangs. produqtebis gamoyofaSi monawile
organoidi.
mcenareuli ujredis es ganzogadoebuli naxati gviCvenebs mcena- romelic fotosinTezSi monawileobs. mraval mcenareul ujreds
reul da cxovelur ujredebs Soris msgavsebas da gansxvavebas. aqvs didi centraluri vakuoli. zogierTs SeiZleba hqondes erTi
cxovelur ujredze naCvenebi Taviseburebebis umetesobaze damate- an ori ufro mcire vakuoli. mcenareul ujreds plazmuri membranis
biT, mcenareul ujreds aqvs membraniT SemosazRvruli organoidebi garedan aqvs sqeli ujredis kedeli, daxvretili arxebiT, romelTac
plastidebi. plastidis yvelaze mniSvnelovani tipia qloroplasti, plazmodesmebi ewodeba.
ribosomebi: (patara
yavisferi wertilebi)
ujreduli ConCxi
vakuolis gadideba ujredis zrdis mTavari meqanizmia
goljis
aparati tonoplasti: centraluri vakuolis
SemomsazRvravi membrana
Mmikrofilamentebi
Sualeduri
filamentebi
mikromilakebi
mitoqondria
peroqsisoma
qloroplasti: fotosinTezuri organoidi; mzis sinaTlis ener-
plazmuri membrana gias gardaqmnis Saqris molekulebSi Senaxul qimiur energiad
125
ujredis gareTa mxare
naxSirwylis gverdiTi jaWvi
hidrofiluri re-
gioni
ujredis Sida
mxare
hidrofoburi re-
gioni
(a)plazmuri membranis TEM. P
aq sisxlis wiTel ujredze
plazmuri membrana Cans rogorc hidrofiluri re-
ori muqi zolis wyvili, romlebic gioni fosfolipidi cilebi
erTmaneTisagan gamoyofilia na-
Teli zoliT.
(b)plazmuri membranis struqtura
suraTi 6.8 plazmuri membrana. plazmuri membrana da organoidebis membranebi Sedgeba fosfolipidebis 2 Srisagan (ormagi Sre), rom-
lebTanac dakavSirebulia an masSi CaSenebulia sxvadasxva cilebi. membranis Sida nawilSi fosfolipidebis kudebi hidrofoburia, membranuli
cilebis Sidamembranuli nawilebi aseve hidrofoburia. Ffosfolipidebis Tavebi, cilebis gareTa nawilebi, zedapiruli cilebi, naxSirwylebis
gverdiTa jaWvebi hidrofiluria da kontaqtSi arian wylovan garemosTan membranis orive mxares. naxSirwylebis gverdiTi jaWvebi nanaxia
mxolod plazmuri membranis gareTa mxareze. membranis specifiuri funqciebi damokidebulia masSi arsebuli fosfolipidebisa da cilebis
tipze.
loba ufro metad izrdeba proporciulad, vidre misi prokariotuli ujredebi dawvrilebiT aRwerili
zedapiris farTobi. (farTobi proporciulia xazobrivi iqneba me-18 da 27-e TavebSi (ix.27.2 cxrili prokari-
sididis kvadratisa, maSin roca moculoba proporciu- otebisa da eukariotebis SedarebisaTvis) da aseve, pro-
lia xazobrivi sididis kubisa). Aase rom, rac ufro mci- kariotebsa da eukariotebs Soris arsebuli SesaZlo
rea sagani, miT metia misi zedapiris farTobisa da mocu- evoluciuri kavSirebi ganxiluli iqneba 26-e TavSi.
lobis Sefardeba (suraTi 6.7). ujredis struqturis ganxilvis umetesi nawili, ro-
yoveli ujredis sazRvarze SerCeviTi barieris saxiT melic am TavSia warmodgenili, eukariotul ujredebs
funqcionirebs plazmuri membrana, romelic sakmarisi ra- exeba.
odenobiT atarebs Jangbads, sakveb nivTierebebsa da nar
Cenebs ujredis sruli moculobis momsaxurebisaTvis (su
eukariotuli ujredis panoramuli xedi
raTi 6.8). membranis yovel kvadratul mikrometrze, mxolod
ramdenime gansakuTrebuli nivTiereba gadalaxavs mas erT Eukariotul ujreds, gareTa zedapirze arsebuli
wamSi. Uujredgare garemosTan arsebuli qimiuri mimocvlis plazmuri membranis garda, aqvs farTod gaSlili da
norma SeiZleba araadekvaturi iyos Zalian didi citoplaz- rTulad mowyobili Sida membranebi, romlebic ujreds
mis mqone ujredis SesanarCuneblad. moculobis SesafuTad yofen kompartmentebad, ganyofilebebad – rogorebicaa
sakmarisad didi zedapiruli farTobis qonis saWiroeba, adre naxsenebi membranebiani organoidebi. es membrane-
gvexmareba ujredTa umetesobis mikroskopuli zomebis bi uSualod monawileoben ujredebis metabolizmSi,
axsnaSi. did organizmebs mcire organizmebTan SedarebiT, radgan bevri fermenti swored membranaSia moTavsebu-
Cveulebriv, ufro didi ujredebi ki ara aqvT– ubralod, li. garda amisa, ujredTa kompartmentebi gansxvavebu-
meti ujredebi aqvT. zedapiris farTobisa da moculobis li garemos arsebobas uzrunvelyofen, rac specifikur
Sefardebis sakmarisad maRali maCvenebeli gansakuTrebiT metabolur funqciebs ise aadvilebs, rom SeuTavsebeli
mniSvnelovania im ujredebSi, romlebic nivTierebaTa did procesebi SeiZleba erTdroulad mimdinareobdes erTi
raodenobas mimocvlian sakuTar garemomcvel aresTan, da igive ujredis SigniT.
rogorc es xdeba kuW-nawlavis ujredebSi. aseT ujredebs sxvadasxva tipis membranebis arseboba, ujredis or-
SeuZliaT hqondeT mravali grZeli, wvrili zedapiruli ganizaciisaTvis arsebiTia. zogadad, biologiuri mem-
gamonazardi. maT mikroxaoebi ewodeba da isini zedapiris brana Sedgeba fosfolipidebisa da sxva lipidebis or-
farTobs zrdian moculobis sagrZnoblad momatebis gareSe. magi Srisagan. lipidTa am ormag SreSi Casmulia an mis
126
zedapirebTan mibmulia sxvadasxvanairi cilebi (ixileT biT 5 mkm diametri aqvs. birTvis garsi warmoadgens or-
suraTi 6.8). miuxedavad amisa, membranis yovel tips axas- mag membranas. es ori membrana, romelTagan TiToeuli
iaTebs lipidebisa da cilebis unikaluri Semadgenloba, cilebTan asocirebuli ormagi lipiduri Srea, erT-
rac aRniSnuli membranis specifikur funqcias Seesab- maneTisagan gamoyofilia 20-40 nm sivrciT. Ggarss gaaC-
ameba. magaliTad, mitoqondriad wodebuli organoidis nia forebi, romelTa diametri daaxloebiT 100 nm-ia.
membranebSi Casmuli fermentebi ujredul sunTqvaSi TiToeuli foris bagesTan, birTvis garsis Sida da ga-
monawileoben. reTa membranebi uwyvetad aris SeerTebuli. rTuli
vidre am Tavs gavagrZelebdeT, ganixileT eukari- cilovani struqtura, romelsac foris kompleqsi ewo-
otuli ujredebis mimoxilva Semdeg or furcelze deba, yovel foras Signidan aqvs gamokruli da garkveu-
moTavsebul naxat 6.9-ze. Eujredis es ganzogadoebu- li saxis makromolekulebisa da nawilakebis Sesvlas da
li diagramebi gvacnoben sxvadasxva organoidebs da gamosvlas aregulirebs. forebis gamoklebiT, birTvis
gvTavazoben ujredis rukas im detaluri mogzaurobi- interierisaken myofi garsis mxare amofenilia birT-
saTvis, romelsac Cven axla unda SevudgeT. naxat 6.9-ze vis Txeli feniT (laminiT). igi warmoadgens cilovani
aseve Sedarebulia cxoveluri da mcenareuli ujredebi. filamentebis badisebur rigs, romelic birTvis garsis
maT, rogorc eukariotul ujredebs, gacilebiT ufro meqanikuri ganmtkicebiT, birTvis formas inarCunebs.
bevri aqvT saerTo erTmaneTTan, vidre nebismier pro- aseve dadasturebulia birTvuli matriqsis arseboba,
kariotul ujredTan. rogorc xedavT, mainc aris mniS- boWkovani struqturisa, romelic birTvis interierSi
vnelovani gansxvavebebi cxovelur da mcenareul ujre- yvela mimarTulebiT aris gaWimuli. (me-19 TavSi Cven Se-
debs Soris. viswavliT genetikuri masalis organizaciis procesSi
birTvuli laminisa da matriqsis SesaZlo funqciebs).
koncefcia Semowmeba 6.2 birTvis SigniT dnm organizebulia gancalkevebul
erTeulebSi, romelTac qromosomebi ewodeba. eseni ari-
1. 6.9 naxatis gulmodgined mimoxilvis Semdeg, an struqturebi, romlebic genetikur informacias Sei-
mokled aRwereT Semdegi organoidebis struq- caven. yoveli qromosoma Sedgeba masalisagan, romelsac
tura da funqcia: birTvi, mitoqondria, qloro- ewodeba qromatini, cilebisa da dnm-is kompleqsi. SeRe-
plasti, centraluri vakuoli, endoplazmuri bili qromatini, Cveulebriv, rogorc sinaTlis, aseve
bade da goljis aparati. eleqtronul mikroskopSi difuzuri masis saxiT Cans.
roca ujredi gayofisaTvis emzadeba, qromatinis wvr-
ili Zafebi xveulebad eqceva (kondensirdeba) da xdeba
6.3
sakmarisad sqeli, raTa kargad gamoCndes (gamoirCes),
koncefcia rogorc Cveulebrivi gancalkevebuli struqturebi,
romlebsac Cven vicnobT qromosomebad. yovel eukari-
otul saxeobas qromosomaTa damaxasiaTebeli ricxvi
eukariotuli ujredebis aqvs. magaliTad, adamianis tipiur ujredebs, 46 qromo-
soma gaaCnia birTvSi. gamonakliss warmoadgenen sasqeso
genetikuri instruqciebi ujredebi (kvercxujredi, sperma), romelTac adamian-
moTavsebulia birTvSi da ebSi mxolod 23 qromosoma aqvT. xilis buzis ujredTa
umetesoba Seicavs 8 qromosomas, xolo maTive sasqeso
sruldeba ribosomebiT ujredebi ki _ 4-s.
mosvenebis (aragayofis) procesSi myofi birTvis
modiT, ujredSi Cveni detaluri mogzaurobis pir
SesamCnev struqturebs warmoadgenen birTvakebi. isi-
vel safexurze, davakvirdeT im or organoids, romlebic
ni eleqtronul mikroskopSi Canan intensiurad SeRe-
monawileoben ujredis genetikur kontrolSi: birTvs,
bili granulebisa da boWkoebis masis saxiT, romelic
romelSic moTavsebulia ujredis dnm-is umetesi nawili
qromatinis nawils esazRvreba. aq dnm-idan mosuli in-
da ribosomebs, romlebic dnm-is informacias cilebis
struqciebiT specialuri tipis rnm sinTezdeba. mas
dasamzadeblad iyeneben.
ribosomul rnm-s (rrnm) uwodeben. birTvakebSi cito-
plazmidan importirebuli cilebi uerTdebian rrnm-s
birTvi: ujredis genetikuri biblioTeka da warmoqmnian ribosomis mcire da did suberTeulebs.
Semdeg, es suberTeulebi birTvis forebis meSveobiT
birTvi Seicavs eukariotuli ujredis genebis umetes
birTvidan gadian da xvdebian citoplazmaSi, sadac mc-
nawils (zogierTi geni lokalizebulia mitoqondriasa
ire da didi suberTeulebis gaerTianebiT miiReba ribo-
da qloroplastebSi). igi, Cveulebriv, yvelaze kargad
soma. ujredSi zogjer ori an meti birTvaki arsebobs.
SesamCnevi organoidia eukariotul ujredSi, daaxloe-
maTi ricxvi damokidebulia saxeobasa da aseve, ujre-
127
birTvi
birTvi
birTvaki
qromatini
birTvis membrana:
Sida membrana
gareTa
membrana
birTvis
fori
foris kompleqsi
uxeSi eb
birTvis garsis zedapiri. gayinviT
aglejis (freeze-fracture) specialuri
teqnikiT damzadebuli nimuSis tem ribosoma
birTvuli garsis
daTvaliereba
suraTi 6.10 birTvi da misi garsi. birTvis SigniT qromosomebia, romlebic qromatinis (dnm da masTan asocirebuli cilebi) grovis saxiT Canan da
erTi an meti birTvaki, romlebic ribosomebis sinTezSi monawileoben. birTvis garsi, romelic Sedgeba viwro sivrciT gamoyofili ori membranisagan,
daxvretilia forebiT da amofenilia birTvis Txeli feniT _ laminiT.
foris kompleqsebi (tem) birTvis lamina (tem). BbirTvis garsis Sida zedapiri
TiToeuli fori garSemortymulia cilis nawilakebiT. amofenilia badiseburi laminiT.
suraTi 6.10 birTvi da misi garsi. birTvis SigniT ganlagebulia qromosomebi qromatinis saxiT (dnm da masTan dakavSirebuli cilebi) da
erTi an meti birTvaki, romelic monawileobs ribosomis sinTEzSi. birTvis garsi Sedgeba ori membranisgan, romlebis gamoyofilia erTmaneTis-
gan viwro sivrciT. is dacvretilia forebiT da amofenilia birTvis laminiT.
ribosomebi eb citozoli
Tavisufali ribosomebi
bmuli ribosomebi
didi
suberTeuli
mcire
suber
Teuli
suraTi 6.11 ribosomebi. pankreasis ujredis nawilis eleqtronuli mikrografi gviCvenebs mraval ribosomas, rogorc Tavisufals (cito-
zolSi), ise bmuls (endoplazmur badeze). ribosomis gamar tivebuli diagrama gviCvenebs mis or suberTeuls.
6.3
debis gamravlebis ciklis safexurze. Tanamedrove kv-
levebi varaudoben, rom birTvakebs SeiZleba sxva dam- koncefcia Semowmeba
atebiTi funqciebic hqondeT.
rogorc Cven suraTi 5.25-ze vnaxeT, birTvi cilis 1. ra rols asruleben ribosomebi genetikuri
sinTezs marTavs dnm-dan wamosuli instruqciebis Ses- instruqciebis ganxorcielebaSi?
abamisad, sainformacio rnm-is (srnm) sinTeziT. Semdeg 2. aRwereT qromatinisa da birTvakebis Semad-
srnm birTvis forebis gavliT transportirdeba cito- genloba da TiToeuli maTganis funqcia.
plazmaSi. rogorc ki srnm citoplazmas miaRwevs, ribo-
somebi srnm-is genetikur Setyobinebas gadaTargmnian
specifikuri polipeptidis pirvelad struqturad. ge-
netikuri informaciis es transkripciisa da transla- koncefcia 6.4
ciis procesebi dawvrilebiT aris aRwerili me-17 TavSi.
ujredSi endomembranuli sistema
ribosomebi: cilebis moZraobas aregulirebs
ujredSi arsebuli cilis fabrikebi
da metabolur funqciebs
ribosomebi _ ribosomuli rnm-isa da cilisagan
agebuli nawilakebi, arian organoidebi, romlebic ci- asrulebs
lis sinTezs axorcieleben (suraTi 6.11). im ujredebSi,
romelTaTvisac cilis sinTezi maRali xarisxiTaa dam- eukariotuli ujredis gansxvavebuli membranebi-
axasiaTebeli, ribosomaTa ricxvi didia. magaliTad, dan mravali maTgani endomembranuli sistemis nawilia.
adaminis pankreasis ujredebSi ramodenime milioni ri- aRniSnuli sistema mravalnair amocanas asrulebs uj
bosomaa. gasakviri ar aris, rom ujredebs, romlebSic redSi. Ees amocanebi moicavs cilaTa sinTezsa da maT
aqtiurad mimdinareobs cilis sinTezi, aseve aqvT birT- transports membranebsa da organoidebSi an ujredis
vakebi. (daimaxsovreT, rom orive, ribosomebic da birT- gareT, lipidTa metabolizmsa da moZraobas da Sxamebis
vakebic, sxva organoidebisagan gansxvavebiT, membraniT detoqsikacias. Aam sistemis membranebi dakavSirebulia
SemosazRvrulebi ar arian). an uSualod fizikuri uwyvetobiT, an iseTi membranuli
or citoplazmur adgilze xdeba ribosomebze cilis segmentebis gadacemiT, rogorebicaa umciresi vezi-
sinTezi. (ix. suraTi 6.11). Tavisufali ribosomebi ci- kulebi (membranisagan gakeTebuli tomarebi, CanTebi).
tozolSia Setivtivebuli, xolo bmuli ribosomebi mi- miuxedavad am urTierTobebisa, sxvadasxva membrane-
magrebulia endoplazmuri badis an kidev birTvis garsis bi struqturiTa da funqciiT erTmaneTisagan gansx-
gareTa mxareze. im cilaTa umetesoba, romelTa sinTezi vavdebian. garda amisa, sisqe, molekuluri Semadgenloba
Tavisufal ribosomebze xdeba, citozolSi funqcioni- da mocemul membranaSi cilebis mier warmoebuli qimi-
rebs. Aamis magaliTs warmoadgenen fermentebi, romlebic uri reaqciebis tipi fiqsirebuli ar aris, isini SeiZle-
Saqris daSlis pirvel safexurs akatalizeben. Bbmuli ba mravaljer Seicvalos membranis sicocxlis ganmav-
ribosomebi, Cveulebriv, asinTezeben cilebs, romlebic lobaSi. endomembranuli sistema moicavs birTvis garss,
gankuTvnilia an membranaSi Casasmelad, lizosomis ms- endoplazmur bades, goljis aparats, lizosomebs, sx-
gavs garkveul organoidebSi Casalageblad an ujredi- vadasxva tipis vakuolebs da plazmur membranas (faq-
dan eqsportirebisaTvis (sekrecia). ujredebs, romle- tiobrivad, fizikuri mdebareobiT Sida membrana araa,
bic specializebulia cilaTa sekreciaze, magaliTad, magram miuxedavad amisa, dakavSirebulia endoplazmur
pankreasis ujredebs, romlebic momnelebel fermentebs badesTan da sxva Sida membranebTan). Cven ukve ganvixi-
gamoyofen, Cveulebriv, bmuli ribosomebis maRali leT birTvis garsi da axla yuradRebas SevaCerebT en-
proporcia axasiaTebs. bmuli da Tavisufali ribosome- doplazmur badesa da sxva endomembranebze, romlebic
bi struqturulad sruliad identurebia da SeuZliaT am endoplazmuri badidan warmoiSoba.
rolebis Senacvleba. ujredebi Seguebulia TiToeuli
maTganis garkveul SefardebiT ricxvs, magram rogorc
endoplazmuri bade:
ki metabolizmi icvleba, isini cvlian dasasinTezebeli
cilebis tips. Tqven ufro mets SeiswavliT ribosomebis biosinTezuri fabrika
struqturasa da funqciaze me-17 TavSi. endoplazmuri bade (eb) (retikulumi) aris membranaTa
iseTi vrceli bade, romelic mraval eukariotul ujred-
Si mTeli membranebis naxevarze mets moicavs. (sityva en-
129
doplazmuri niSnavs, `citoplazmis SigniT”, retikulumi
- laTinuria ` patara bade”). Eendoplazmuri bade Sedgeba
membranuli arxebisa da cisternebad (laTinuridanm
_ cisterna, rezervuari siTxisaTvis) wodebuli Can-
Tebis qselisagan. endoplazmuri badis membrana cito-
zolisagan gamoyofs mis Sida ganyofilebas, romelsac
hqvia endoplazmuri badis lumeni (Rru) an cisternuli
sivrce. da radgan endoplazmuri badis membrana birTvis
Ggluvi eb garsTan uwyvetad aris dakavSirebuli, garsis or mem-
branas Soris arsebuli sivrce aseve uwyvetad ukavSird-
eba endoplasmuri badis lumens (suraTi 6.12).
arsebobs endoplazmuri badis ori gansxvavebuli,
uxeSi eb Tumca, mainc uwyvetad dakavSirebuli regioni: gluvi
birTvis garsi endoplazmuri bade da granulebiani endoplazmuri
bade. Ggluv eb-s ase imitom hqvia, rom mis gare zedapirze
ribosomebi ar aris. granulebian eb-s aqvs ribosomebi,
romlebic membranis gareTa zedapirzea ganlagebuli
da amis gamo, eletronul mikroskopSi xorkliani Cans.
rogorc ukve aRvniSneT, ribosomebi aseve mimagrebu-
lia birTvis garsis gareTa membranis (romelic aseve
granulebiani endoplazmuri badis gagrZelebaa) cito-
plazmur mxareze.
eb-is Rru
gluvi endoplazmuri badis funqciebi
cisternebi gardamavali eb
robosomebi sxvadasxva tipis ujredebSi gluvi eb sxvadasxva
satransporto metabolur procesebSi iRebs monawileobas. am proce-
gluvi eb vezikula sebs miekuTvneba lipidebis sinTezi, naxSirwylebis me-
tabolizmi da wamlebisa da Sxamebis detoqsikacia.
gluvi eb-s fermentebi mniSvnelovania lipidTa sin-
TezisaTvis, zeTebis, fosfolipidebis da steroidebis
CaTvliT. cxovelur ujredebSiGgluvi endoplazmuri
badis mier sinTezirebul steroidebs Soris aris xerx-
emlianTa sasqeso hormonebi da Tirkmelzeda jirkvlis
mier sinTezirebuli sxvadasxvanairi steroiduli hor-
monebi. ujredebi, romlebic, faqtobrivad, asinTezeben
da gamoyofen am hormonebs, magaliTad saTesleebsa da
sakvercxeebSi, mdidaria gluvi ER-iT. es aris srtuq-
turuli Tavisebureba, romelic am ujredebis funqcias
Seesabameba.
gluvi ER-is sxva fermentebi wamlebisa da Sxamebis
detoqcikaciis procesebSi monawileoben, gansakuT
rebiT RviZlis ujredebSi. detoqcikaciis procesi,
suraTu 6.12 endoplazmuri bade (eb). urTierTdakavSirebuli mi-
lakebisa da cisternebad wodebuli gabrtyelebuli CanTebis membranu- Cveulebriv, moicavs wamlisaTvis hidroqsilis jgufis
li sistema, eb aseve uwyvetadaa dakavSirebuli birTvul membranasTan. damatebas, rac maT ufro xsnads xdis da aadvilebs maT
(naxati gamosaxulebas warmogvidgens WrilSi). E ER -s membrana gars akravs gamodevnas organizmidan. sedatiuri fenobarbitali
uwyvet kompartments, romelsac ER -s Rru (an cisternuli sivrce) ewo- da sxva barbituratebi warmoadgenen im wamlebis mag-
deba. granulebiani endoplazmuri badis, romlis gare zedapiri ribo-
aliTs, romlebic amgvarad metabolizdebian gluvi
somebiTaa moWedili, garCeva gluvisagan SesaZlebelia eleqtronul
mikrografze (tem). satransporto vezikulebi warmoiqmnebian granule- ER-is mier RviZlis ujredebSi. faqtobrivad, barbi-
biani endoplazmuri badis im adgilidan, romelsac gardamavali ER ewo- turatebi, alkoholi da mravali sxva wamali iwvevs
deba da mogzauroben goljis aparatisa da sxva mimarTulebebisaken. gluvi engoplazmuri badisa da masTan dakavSirebuli
detoqsikaciis fermentebis proliferacias, rac zr-
dis detoqsikaciis xarisxs. es, zrdis wamlis mimarT
130
tolerantobas, rac imas niSnavs, rom ufro maRali do- branul fosfolipidebs. ER-is membranaSi CaSenebuli
zebia saWiro iseTi gansakuTrebuli efeqtis misaRwevad, fermentebi fosfolipidebs asinTezeben citozolSi ar-
rogoricaa damSvideba. aseve, radgan zog detoqsikaciis sebuli winamorbedebisagan. ER-is membrana farTovdeba
ferments moqmedebis farTo speqtri axasiaTebs, erTi da satransporto vezikulebis formiT gadaecema endo-
wamlis sapasuxod gluvi ER-is proliferaciam SeiZleba membranuli sistemis sxva komponentebs.
gamoiwvios sxva wamlis mimarT tolerantoba. barbitu-
ratebis umarTebulod gamoyenebam, SeiZleba gamoiwvios
goljis aparati: gadazidvisa
garkveuli antibiotikebisa da sxva sasargeblo wamlebis
efeqturobis Semcireba. da miRebis centri
gluvi eb aseve inaxavs kalciumis ionebs. magali- eb-is datovebis Semdeg, mravali satransporto vezi-
Tad, kunTovan ujredebSi, specializebuli gluvi ER- kula miemgzavreba goljis aparatisaken. Cven SegviZlia
is membrana kalciumis ionebs qaCavs citozolidan ER- golji moviazroT rogorc warmoebis, saqonlis sawyo-
is lumenSi. rodesac kunTovani ujredi stimulirdeba bis, daxarisxebis da gadazidvis centri. aq xdeba eb-is
nervuli impulsis moqmedebiT, kalciumis ionebi ER-is produqtebis saxecvlileba da Senaxva da Semdeg ki, dan-
membranis gavliT, swrafad gadadian isev ukan, cito- iSnulebis sxva adgilisaken gagzavna. gasakviri ar aris,
zolSi da monawileoben kunTovani ujredis SekumSvaSi. rom goljis aparati gansakuTrebiT vrcelia ujredeb-
sxva tipis ujredebSi, gluvi ER-dan gamoyofili kalci- Si, romlebic sekreciaze arian daspecializebuli.
umis ionebiT sxvadasxvagvari pasuxebis gamowveva xdeba. goljis aparati Sedgeba brtyeli membranuli Can-
Tebisagan – cisternebisagan _ romlebic Txeli sasend-
granulebiani eb-is funqciebi viCe puris grovebis msgavsad gamoiyurebian (suraTi
mravali tipis specializebuli ujredebi gamoyofen 6.13 Semdeg gverdze). Uujreds SeiZleba hqondes mravali
cilebs, romlebic granul ebian ER-ze mimagrebul ribo- an asobiT aseTi CanTa. cisternebis grovaSi yoveli cis-
somebze sinTezdebian. magaliTad, pankreasis zogier- ternis membrana Sida sivrces gamoyofs citozolisa-
Ti ujredi gamoyofs cila insulins, hormons, sisxlis gan. goljis aparatis maxloblad koncentrirebuli
mimoqcevis sistemaSi. rodesac polipeptiduri jaWvi vezikulebi dakavebuli arian nivTierebebis gadataniT
bmul ribosomaze gaizrdeba, igi ER-is membranaSi arse- goljis nawilebsa da sxva struqturebs Soris.
buli cilovani kompleqsiT warmoqmnili foris gavliT goljis grovebs mkveTrad gamoxatuli polaroba
SeZvreba eb-is lumenSi. rodesac axlad dasinTezebuli axasiaTebs. rac gamowveulia grovis mopirdapire mxa-
cila SeaRwevs ER-is lumenSi, igi Tavis natiur kon- reebze cisternebis membranebis sisqisa da moleku-
formaciaSi exveva. sekretoruli cilebis umetesoba luri Semadgenlobis sxvadasxvaobiT. goljis grovebis
glikoproteinebia, cil ebi, romelTac kovalenturad 2 polusi moixsenieba rogorc cis mxare da trans mxare.
dakavSirebuli naxSirwylebi aqvT. naxSirwyali cilas isini Sesabamisad moqmedeben rogorc goljis aparatis
ukavSirdeba ER-is membranaSi CaSenebuli specialize- mimRebi da gadamzidavi centrebi. cis mxare Cveulebriv,
buli molekulebis meSveobiT. moTavsebulia ER-Tan axlos. satransporto vezikulebs
mas Semdeg, rac sekretoruli cila warmoiqmneba, eb nivTierebebi gadaaqvT eb-dan goljis aparatisaken.
membrana mas im cilebisagan gamoyofilad inaxavs, romle- vezikulebs, romlebic warmoiqmnebian ER-dan, SeuZliaT
bic Tavisufal ribosomebze sinTezdebian da citozolSi TavianTi membranebi da lumenebis SigTavsi daumaton
rCebian. ER-dan gamgzavrebuli sekretoruli cilebi gaex- cis zedapirs goljis membranasTan SerwymiT. trans mx-
vevian (SeifuTebian) vezikulebis membranebSi, romlebic are warmoqmnis vezikulebs, romlebic wydebian mas da
buStebiviT warmoiqmnebian specializebuli regionidan. am sxva mxareebisaken mogzauroben.
ukanasknels Sualeduri (gardamavali) ER ewodeba (ix. su ER-is produqtebi, Cveulebriv, icvlebian maTi ga-
raTi 6.12). vezikulebs, romlebic ujredis erTi nawilidan datanisas goljis cis regionidan transregionSi.
meorisaken moZraoben, satransporto vezikulebi ewodeba. cilebma da fosfolipidebma SeiZleba cvlileba ganica-
Cven maT Semdeg nawilSi SeviswavliT. don. magal iTad, goljis sxvadasxva fermentebi cvlian
sekretoruli cilebis warmoqmnis garda, granule- glikoproteinebis naxSirwylovan nawils. naxSirwyle-
biani ER aris ujredis membranuli fabrika. igi izrdeba bi cilas pirvelad emateba granulebian ER-ze, xSirad
misive membranaze, membranuli cilebisa da lipidebis es xdeba polipeptidis sinTezis procesSive. miRebul
damatebiT. roca polipeptidebi, romlebic membranul glikoproteinSi naxSirwyali Semdeg icvleba, roca is
cilebad aris gamiznuli, warmoiqmnebian ribosome- gadaadgildeba ER-is danarCen nawilebsa da giljSi.
bze, TviTonve Tavsdebian eb membranaSi da iq kavdebian golji mas aclis Saqris zog monomers da maT adgilze
TavianTi hidrofoburi nawilebiT. Ggranulebiani en- anacvlebs sxvas. goljs naxSirwylebis farTo mraval-
doplazmuri bade aseve TviTon qmnis mis sakuTar mem- ferovnebis warmoqmna SeuZlia.
131
goljis aparati
2. vezikulebi ezrdebian
6. vezikulebs goljis cis mxareze axali
1. vezikulebi moZraoben
cisternis warmosaqm-
aseve garkveuli eb-dan goljisaken.
cilebi ukan nelad.
gadaaqvT eb-saken. cisterna
3. cisternuli mom-
wifeba: goljis cis-
terna moZraobs cis
ternis mimarTuleiT.
4. vezikulebi war-
moiqmnebian da toveben
goljs, specifikuri
cilebi Semdgomi sekre-
ciisaTvis gadaaqvT sxva
adgilmdebareobisaken
an plazmuri membrani-
5. vezikulebs specifikuri cilebi saken.
ukanve gadaaqvT goljis axali cis-
trans mxare (goljis
ternisaken
aparatis G`gamgzavni~ mxare) goljis aparatis tem
mis damagvirgvinebel samuSaoze damatebiT, goljis myof produqtebs vezikulebis saSualebiT erTi cis-
aparati garkveul makromolekulebs TviTon awarmoebs. ternidan momdevnosaken agzavnis. Tanamedrove kvlevebi
ujredebis mier gamoyofili bevri polisaqaridi swored, gvTavazoben goljs, rogorc ufro dinamiuri struq-
goljis produqtia, peqtinisa da mcenareuli ujredis turis axal models. cisternuli momwifebis modelis
mier warmoqmnili sxva aracelulozuri polisaqaridebis mixedviT, goljis cisternebi, faqtobrivad, viTardebi-
CaTvliT, romelTac mcenareuli ujredi Tavis kedelSi an goljis cis zedapiridan trans zedapirisaken da am
celulozis gaswvriv svams. (celuloza warmoiqmneba moZraobis procesSi Tan miaqvT da modificirebas ukeTe-
fermentebiT, romlebic lokalizebulia plazmur mem- ben TavianT cilovan tvirTs. suraTi 6.13 gviCvenebs am
branaSi da am warmoqmnil polisaqarids membrana pirda- modelis detalebs.
pir zedapiris gareT agrovebs). Ggoljis produqtebi, sanam goljis grovebi TavianT produqtebs gaistum-
romelTa sekreciac unda moxdes, trans zedapiridan reben trans zedapiridan vezikulebis gamoberviT, isini
miemgzavrebian satransporto vezikulebSi, romlebic axarisxeben am produqtebs da ujredis sxvadasxva nawi-
sabolood plazmur membranas erwymian. lebs umizneben. Gamosacnobi molekuluri etiketi (iar-
golji mis produqtebs safexurebrivad awarmoebs liyi), rogoricaa fosfatis jgufi, romelic goljis
da srulyofs. Digi amas akeTebs cis da trans regionebs produqtebs emateba, mas daxarisxebaSi swored iseve
Soris arsebuli gansxvavebuli cisternebiT, romle- exmareba, rogorc safosto etiketis ZIP ?kodi. Ddabo-
bic fermentTa gansakuTrebul nakrebs Seicaven. aqa- los, goljidan gamokvirtul satransporto veziku-
mde, Cven goljs ganvixilavdiT rogorc uZrav struq- lebs TavianT membranebze SeiZleba hqondeT garegani
turas, romelic damuSavebis sxvadasxva safeurebze molekulebi, romlebic `misadgom adgilebs” cnoben
132
specifikuri organoidebis an plazmuri membranis zeda- vali lizosomidan Warbma gaJonvam SeiZleba ujredi
pirebze da ase damizneba saTanadod xdeba. gaanadguros avtomonelebis procesiT.
hidrolizuri fermentebi da lizosomebis mem-
branebi warmoiqmneba granulebian eb-ze da Semdgomi
lizosomebi:
damuSavebisaTvis gadaitaneba goljis aparatSi. sab-
momnelebeli kompartmentebi olood, ramodenime lizosoma gamoikvirteba goljis
lizosomebi aris hidrolizuri fermentebis mem- aparatis trans zedapiridan (ix. suraTi 6.13). lizoso-
branuli CanTebi, romelTac cxoveluri ujredi iyenebs muri membranis Sida zedapiris cilebi da TviTon momne-
yvela saxis makromolekulebis mosaneleblad. lizoso- lebeli fermentebi daSlisagan daculi arian samganzo-
muri fermentebi yvelaze kargad lizosomebSi arsebul milebiani konformaciis qoniT, romelic fermentuli
mJava garemoSi moqmedeben. Tuki lizosoma daiSleba, an Tavdasxmisagan icavs mowyvlad bmebs.
kidev misi SigTavsi gamoJonavs, gamoTavisuflebuli lizosomebi Sidaujredul monelebas sxvadasxvagvarad
fermentebi Zalian aqtiurebi aRar iqnebian, radgan ci- axdenen. ameba da mravali sxva umartivesi ikvebeba ufro
tozols neitraluri pH gaaCnia. miuxedavad amisa, mra- mcire organizmebis an sxva sakvebi nawilakebis STanTqmiT.
mitoqondriis
fragmenti
peroqsisomis
fragmenti
lizosoma
lizosoma lizosoma
plazmuri
membrana
moneleba
dazianebuli mito- moneleba
sakvebis vakuoli
qondriis Semcveli
vezikula
(a) fagocitozi: sakvebis momnelebeli lizosoma (marcx- (b) autofagia: dazianebuli organoidis damSleli
ena naxatis warwerebi) lizosoma (marjvena naxatis warwerebi)
suraTi 6.14 lizosomebi. lizosomebi xleCen (hidrolizs axdenen) ujredSi moxvedril nivTierebebs da axdenen Sidaujreduli nivTiere-
bebis ganmeorebiT ciklSi CarTvas. (a) zeda nawili, virTagvis am makrofagSi (sisxlis TeTri ujredis tipi) lizosoma Zalian muqia specifikuri
saRebavis gamo, romelic lizosomis SigniT monelebis procesis Sedegad miRebul erT-erT produqtTan reaqciaSi Sedis (tem). makrofagebi
ylapaven baqteriebsa da virusebs da lizosomebis saSualebiT Slian maT. Qqveda nawili, es diagrama gviCvenebs fagocitozis procesis dros
erTi lizosomis Serwymas sakvebis vakuolTan. (b) zeda nawili, virTagvas RviZlis ujredis citoplazmaSi lizosomas STanTqmuli aqvs ori
dazianebuli organoidi, mitoqondria da peroqsisoma autofagis procesSi (tem). am diagramis Qqveda nawili gviCvenebs dazianebuli mitoqon-
driis Semcvel vezikulasTan lizosomis Serwymis process.
133
am process fagocitozi ewodeba (berZnulidan, phage-
in - Wama da kytos - WurWeli, aq naxmaria ujredisaTvis).
am gziT warmoqmnili sakvebis vakuoli Semdeg erwymis
lizosomas, romlis fermentebic sakvebs ineleben
1
(suraTi 6.14°). monelebis procesis Sedegad miRebu-
li produqtebi, martivi Saqrebis, aminomJavebis da
sxva monomerebis CaTvliT, gadadian citozolSi da
ujredis sakvebi xdebian. A fagocitozi adamianis zogi
2
ujredisTvisac aris damaxasiaTebeli. maT Soris ari-
an makrofagebi, sisxlis TeTri ujredebis erT-erTi
tipi, romlebic baqteriebisa da sxva Tavdamsxmelebis
STanTqmiTa da monelebiT, sxeuls TavdacvaSi exmare-
bian (ix. suraTi 6.32).
4
centraluri
vakuoli
lizosomebi TavianT hidrolizur fermentebs
aseve iyeneben ujredis sakuTari organuli masa-
lis ganmeorebiT ciklSi CasarTavad. am process 5
autofagia ewodeba. autofagiis dros, dazianebuli
organoidebi an kidev citozolis mcire nawili mem-
braniT garSemoirtymeba da lizosomac swored am
6
vezikulas Seerwymeba (suraTi 6.14b). lizosomis
1. centraluri vakuoli 4. birTvi centraluri vakuoli
fermentebi Slian garSemortymul masalas da or-
2. citozoli 5. ujredis kedeli
ganuli monomerebi brundebian citozolSi kvlav
gamosayeneblad. lizosomebis daxmarebiT, ujre- 3. tonoplasti 6. qloroplasti
dis ganaxleba ganuwyvetliv mimdinareobs. mag- suraTi 6.15 mcenareuli ujredis vakuoli. centraluri vakuoli, Cveu-
aliTad, adamianis RviZlis ujredi Tavisi makro- lebriv, yvelaze didi ganyofilebaa mcenareul ujredSi. citoplazma, Cveu-
lebriv, mijrilia vakuolis membranasa (tonoplasti) da plazmur membranas
molekulebis naxevars yovel kviraSi anaxlebs.
Soris arsebul viwro zolSi (tem).
im adamianTa ujredebi, romelTac lizosomuri
dagrovebis (lysosomal storage diseases) memkvidru-
li daavadeba aqvT, moklebuli arian im hidroli- mcenareuli ujredi, Cveulebriv, erT did centralur
zuri fermentebis funqciobebs, romlebic, Cveulebriv, vakuols (suraTi 6.15) Seicavs. igi SemosazRvrulia mem-
lizosomebSi arseboben. Aam paTologiis dros lizo- braniT, romelsac tonoplasti ewodeba. centraluri
somebi iberebian mounelebeli substratebiT, romlebic vakuoli formirdeba endoplazmuri badisa da goljis
sxva ujredul aqtivobebs abrkoleben. magaliTad, Tea- aparatidan warmoqmnili mcire vakuolebis gaer-
saqsis daavadebis dros, lipidis momnelebeli fermenti TianebiT. amis gamo, vakuoli aris mcenareuli ujredis
ar saerTod ar aris an araaqtiuria da tvini ziandeba mis endomembranuli sistemis ganuyofeli nawili. yvela
ujredebSi lipidebis dagrovebiT. sabednierod, lizo- ujreduli membranis msgavsad, tonoplastic gaxsnili
somuri dagrovebis daavadebebi, Cveulebriv, iSviaTia nivTierebebis SerCeviTad gamtaria. vakuolis SigniT
populaciaSi. arsebul xsnarebs wveni ewodeba. igi SemadgenobiT gansx-
vavdeba citozolisagan.
vakuolebi: mravalnairad gamoyenebuli mcenareuli ujredis centr aluri vakuoli mraval
mxrivi kompartmentia. mas SeuZl ia Seinaxos iseTi organ-
kompartmentebi
uli molekulebis maragi, rogorebicaa Teslis samarago
mcenareul an sokos ujreds SeiZleba erTi an ujredeb is vakuolebSi dagrovebuli cilebi. igi aseve
ramodenime vakuoli hqondes. miuxedavad imisa, rom aris, mcenareul i ujredis araorganuli ionebis _ ka-
vakuolebi hodrolizs axdenen da amiT isini lizosomebs liumisa da qloris mTavari sacavi. mravali mcenareuli
emsgavsebian, maT aseve sxva funqciebis Sesrulebac Seu- ujredi Tavis vakuolebs aseve iyenebs metabolizmis
ZliaT. sakvebis vakuolebi, romlebic fagocitozis Tanaprod uqtebis gansaTavsebel adgilad, radgan maT
gziT warmoiqmnebian, ukve vaxseneT (ix. suraTi 6.14°). SeuZliaT ujredis safrTxeSi Cagdeba, Tuki cotozol-
mtknari wylis mraval umartivess aqvs kumSvadi vakuo Si dagrovdebian. zogierTi vakuoli Seicavs pigments,
li, romelic Warb wyals ujredis gareT gadaqaCavs, romelic ujreds fers aZlevs. aseTebia gvirgvinis
riTac marilebisa da sxva molekulebis Sesabamis kon- furclis wiTeli da lurji pigmentebi, romlebic xels
centraciebs inarCunebs (ix. suraTi 7.14). momwifebuli uwyoben dammtveravi mwerebis yvavilebisaken mizidvas.
134
vakuolebs aseve SeuZliaT mcen areebs mtaceblebisagan mitoqondria da qloroplastebi aris is organoidebi,
Tavd asxmaSi daexmarnon, radgan aseT SemTxvevaSi isini romlebic energias iseT formaSi gardaqmnian, romlis
Seicaven nivTierebebs, romlebic Sxamiania an ugemuria muSaobisaTvis gamoyenebac ujredebs SeuZlia. mito
cxovelebisaTvis. mMcenareuli ujredis zrdaSi vak- qondriebi ujreduli sunTqvis adgilebia. e.i. im metab-
uols mTavari roli eniWeba. roca vakuoli wyals iwovs, oluri procesebisa, romlebic Saqrebidan, cximebidan
ujredi izrdeba. vakuoli ujreds aZlevs SesaZleblo- da sxva sawvavebidan Jangbadis daxmarebiT gamoyofili
bas gaxdes ufro didi axal citoplazmaSi minimaluri energiis xarjze, atf-s warmoqmnian. qloroplastebi,
SenataniT (dabandebiT). didi vakuolis gamo, citozoli romlebic mxolod mcenareebsa da wyalmcenareebSia
xSirad plazmur membranasa da tonoplasts Soris ar- nanaxi, fotosinTezis adgilebs warmoadgenen. isini mzis
sebul mxolod mcire fenas ikavebs. ase, rom membranis energias qimiur energiad gardaqmnian. qloroplastebi
zedapiris Sefardeba citozolis moculobasTan didia, mzis sinaTles STanTqaven da mas iyeneben naxSirorJan-
TviT didi mcenareuli ujredisTvisac ki. gisa da wylisagan iseTi organuli naerTebis sinTezi-
saTvis, rogoric Saqrebia.
miuxedavad imisa, rom mitoqondriebi da qloro-
endomembranuli sistema: mimoxilva
plastebi membraniT arian SemosazRvruli, isini ar
6.16 suraTi endomembranul sistemas mimoixilavs sx- warmoadgenen endomembranuli sistemis nawilebs. am
vadasxva organoidebis gavliT membranuli cilebisa da organoidTagan TiToeuls, sul mcire, 2 membrana aqvs.
lipidebis nakadis CvenebiT. roca membrana gadaadgild- es ukanasknelni Sida dafarul nawils gamoyofen ci-
eba eb-dan goljisaken da Semdeg sxva adgilebisaken, misi tozolisagan. am organoidTa membranuli cilebi mx-
molekuluri Semadgenloba da metaboluri funqciebi olod eb-ze ki ar sinTezdebian, aramed isini aseve sin-
icvleba. ujredis kompartmentul organizaciaSi endo- Tezdebian citozolSi arsebul Tavisufal ribosomebsa
membranuli sistema aris rTuli da dinamikuri moTamaSe. da im ribosomebzec, romlebic uSualod am organoideb-
Cven gavagrZelebT Cvens mogzaurobas ujredSi ram- Sia moTavsebuli. mitoqondriebi da qloroplastebi
denime membranuli organoidis ganxilviT, romlebic mxolod ribosomebs ki ar Seicaven, aramed, aseve aqvT
endomembranul sistemasTan mWidrod ar arian dakav- dnm-is mcire raodenobebi. swored es dnm aprogramebs
Sirebuli, magram mniSvnelovan rols TamaSoben ujre- im cilebs, romlebisganac agebulia am organoidebis ri-
dis mier energiis gardaqmnis procesebSi. bosomebi. (citozolidan importirebuli cilebi, rom-
lebic organoidebis cilebis umetesobas warmoadgenen,
6.4
programirdebian birTvuli dnm-iT). mitoqondriebi da
koncefcia Semowmeba qloroplastebi naxevradavtonomiuri organoidebia.
isini ujredSi warmoiqmnebian da izrdebian. Mme-9 da me-10
1. aRwereT gluv da granulebian eb-ebs Soris arse- TavebSi Cven yuradRebas gavamaxvilebT mitoqondriebi-
buli struqturuli da funqciuri gansxvavebani. sa da qloroplastebis funqciebze. am organoidTa evo-
2. warmoidgineT cila, romelic funqciobs eb-ze, ma- lucias ganvixilavT 26-e TavSi. aq ki, am energiis gar-
gram goljis aparatSi modificirebas saWiroebs damqmnelebis mxolod struqturas SevexebiT.
am funqciis Sesasruleblad. aRwereT am cilis am nawilSi Cven aseve ganvixilavT peroqsisomas, mJan-
mier ujredSi ganvlili gza, misi ganmsazRvreli gav organoids, romelic aseve ar aris endomembranuli
mrnm-is molekulidan dawyebuli. sistemis nawili. mitoqondriebisa da qloroplastebis
3. rogor uwyoben xels satransporto vezikulebi msgavsad, peroqsisomas Tavisi cilebi ZiriTadad cito-
endomembranuli sistemis erTianobas? zolidan Semoaqvs.
mitoqondria:
135
1
birTvis garsi dakav- birTvi
Sirebulia granulebian
eb-sTan, romelic aseve
uwyvetad aris dakavSire-
buli gluv E eb-Tan
uxeSi eb
glivi eb
2
eb-ze warmoqmnili mem- cis golji
branebi da cilebi satrans-
porto vezikulebis formiT
miedinebian goljisaken.
plazmis membrana
3
golji moiwyvets sa-
trans.
transporto veziku-
golji
lebsa da sxva veziku-
lebs, romlebic sawyiss
aZleven lizosomebsa
5
da vakuolebs.
4 6
satransporto vezi-
lizosoma, romelic vargisia sxva vezikulebis SerwymiT
kulebi cilebs ezidebian
vezikulasTan Sesarwymelad, raTa plazmuri membrana
plazmuri membranisaken,
moneleba awarmoos . farTovdeba. Uujredidan
raTa moxdes maTi
cilebi gamoiyofa.
sekrecia.
suraTi 6.16 mimoxilva: endomembranuli sistemis organoidebs Soris urTierTdamokidebulebani. wiTeli isrebi gviCveneben membranebisa da maT
mier SemosazRvruli masalebis migraciis zogierT gzas.
baqtiur ujredebs. mitoqondria daaxloebiT 1-10 mkm ris arsebuli viwro adgili. meore kompartmenti, mito
sigrZisaa. cocxali ujredebis realur droSi dakvirve- qondriuli matriqsi, SemosazRvrulia Sida membraniT.
bam mkvdari ujredebis eleqtronul mikrografebze matriqsi Seicavs bevr gansxvavebul ferments da aseve
gamosaxuli uZravi cilindrebisagan gansxvavebiT, ga- mitoqondriul dnm-sa da ribosomebs. ujreduli sunTq-
moavlina mitoqondriis moZraoba ujredSi, misi formis vis zogierTi safexuri swored matriqsSi katalizdeba
cvlileba da orad gayofa. fermentebiT. sxva cilebi ki, romlebic monawileo-
mitoqondrias gars akravs ori membrana, romelTagan bas iReben sunTqvaSi, atf-is warmomqmnel fermentebis
TiToeuli warmoadgens ormag Sres masSi Casmuli uni- CaTvliT, CaSenebulia Sida membranaSi. rogorc metad
kaluri cilebis koleqciiT (suraTi 6.17). gareTa membra- Cakecili zedapirebi, kristebi Sida mitoqondriuli
na gluvia, magram Sida membrana daRarulia nakecebiT, membranis zedapiris farTobs zrdian, rac am cilebisaT-
romelTac kristebi ewodeba. Sida membrana mitoqon- vis xelsayrelia da ase ujreduli sunTqvis produqti-
driebs yofs 2 Sida kompartmentad. pirveli maTgani aris ulobac izrdeba. es aris kidev erTi magaliTi imisa, rom
membranaTaSorisi sivrce, gareTa da Sida membranebs So- struqtura Seesabameba funqcias.
136
qloroplastebi: bi Seicaven pigmentebs, romlebic xilsa da yvavilebs
narinjisfersa da yviTel elfers aZleven. qloroplas-
sinaTlis energiis daWera tebi Seicaven mwvane pigment qlorofils, da masTan
qloroplasti warmoadgens mWidrod monaTesave erTad fermentebsa da im sxva molekulebs, romlebic
mcenareuli organoidebis – plastidebis _ ojaxis monawileoben Saqris fotosinTezuri gziT warmoebaSi.
gansakuTrebul wevrs. amiloplastebi aris ufero es linzis formis mqone organoidebi, romlebic daax-
plastidebi, romlebic saxamebels (amiloza) inaxaven, loebiT 2-5 mkm zomisaa, nanaxia mcenareebisa da wyalm-
gansakuTrebiT, fesvebsa da tuberebSi. qromoplaste- cenareebis foTlebsa da sxva mwvane organoebSi (suraTi
mitoqondria
gareTa membrana
Tavisufali ribo-
somebi
mitoqondriul
matriqsSi
Sida membrana
krista
matriqsi
mitoqondriuli Ddnm
suraTi 6.17 mitoqondria, ujreduli sunTqvis adgili. mitoqondriis Sida da gareTa membranebi naTlad Canan naxatsa da mikrografze
(tem). kristebi aris Sida membranis nakecebi. gamosaxulebis Wrili gviCvenebs membranebiT dakavSirebul or ganyofilebas: membranaTaSoris
sivrces da mitoqondriul matriqss. Tavisuali ribosomebi Cans matriqsSi mitoqondriuli genomis (dnm) mravali aslidan erT-erTis gaswvriv.
dnm-is molekulebi, Cveulebriv, wriulia da Sida mitoqondriul membranasTan aris mimagrebuli.
ribosomebi
stroma
qloroplastis dnm
Sida da gareTa
membranebi
grani
Tilakoidi
137
romelsac Cven am TavSi mogvianebiT ganvixilavT) bi-
qloroplasti likebis gaswvriv.
peroqsisoma
peroqsisomebi: daJangva
mitoqondria
peroqsisoma aris specialuri metaboluri kompart-
menti, romelic erTi membraniT aris SemosazRvruli (su
raTi 6.19). peroqsisomebi Seicaven fermentebs, romelT-
ac sxvadasxva substratebidan wyalbadi gadaaqvT
Jangbadze, Tanaproduqtis saxiT wyalbadis zeJangis (H
2O 2) warmoqmniT da swored aqedan warmoiqmneba organ-
oidis saxeli. am reaqciebs SeiZleba mravali gansxvave-
buli funqcia hqondes. zogierTi peroqsisoma Jangbads
iyenebs cximovani mJavebis ufro mcire molekulebad
dasaxleCad, romlebic mere SeiZleba gadatanil iqnan
mitoqondriebisaken, sadac isini ujreduli sunTqvis
sawvavad gamoiyeneba. RviZlSi peroqsisomebi axdenen
alkoholisa da sxva mavne nivTierebebis detoqsikacias,
Sxamebidan wyalbadis Jangbadze gadataniT. peroqsi-
somuri metabolizmis Sedegad warmoqmnili H2O2 Tvi-
suraTi 6.19 peroqsisoma. peroqsisomebi daaxloebiT sferulia da Tonve aris toqsikuri, magram organoidi aseve Seicavs
xSirad aqvT granulebiani an kristalebiani guli (birTvi), romelic ferments, romelic mas wylad gardaqmnis. erTi da igive
miCneulia fermentuli molekulebis mWidro krebulad. es foTlis sivrceSi moTavseba orive fermentisa: romelTagan erTi
ujredis peroqsisomaa. yuradReba miaqcieT mis maxloblad 2 qloro-
plasts da erT mitoqondrias. es organoidebi peroqsisomebTan erTad warmoqmnis wyalbadis zeJangs da meore ki am toqsikuri
moqmedeben garkveul metabolur procesebSi (tem). naerTisagan Tavisufldeba, aris kidev erTi magaliTi
imisa, Tu rogori mniSvnelovani da gadamwyvetia ujre-
dis kompartmentuli struqtura misi funqciebisaTvis.
6.18). specializebuli peroqsisomebi, romelTac ewodeba
qloroplastebis SigTavsi citozolidan gamoyo- glioqsisomebi, nanaxia mcenareTa Teslebis cximis Sem-
filia garsiT, romelic Sedgeba erTmaneTisagan viwro naxav qsovilebSi. es organoidebi Seicaven fermentebs,
membranaTaSorisi sivrciT gamoyofili, sul mcire 2 mem- romlebic cximovani mJavebis Saqrad gardaqmnis inici-
branisagan. Qqloroplastis SigniT aris meore membranu- rebas axdenen. es Saqari, Teslze amosul ylorts Seu-
li sistema, romelic gabrtyelebuli, urTierTdakav- Zlia energiisa da naxSirbadis wyarod gamoiyenos, sanam
Sirebuli CanTebis formiTaa warmodgenili da ewodeba is TviTonve SeZlebs sakuTari Saqris warmoebas fo-
Tilakoidebi. zogierT ubanSi Tilakodebi, pokeris Ci- tosinTezis gziT.
pebis msgavsad, grovebad aris warmodgenili. TiToeul lizosomebisagan gansxvavebiT, peroqsisomebi endo-
aseT grovas grani ewodeba. Tilakoidebis garSemo myof membranuli sistemebisagan ar warmoiSobian. isini ufro
siTxes stroma ewodeba. igi Seicavs qloroplastis dnm- didebi izrdebian citozolSi warmoqmnili cilebis, eb-
sa da ribosomebs, aseve mraval ferments. membranebi ze sinTezirebuli lipidebisa da TviT peroqsisomebSi
qloroplastis sivrces sam kompartmentad yofen: mem- warmoqmnili lipidebis gaerTianebiT. mas Semdeg rac
branaTSorisi sivrce, stroma da Tilakoidis sivrce. me- garkveul zomas miaRweven, peroqsisomebi orad iyofian
10 TavSi Tqven SeiswavliT, aseTi tipis kompartmentuli da ase izrdeba maTi ricxvi.
organizacia Tu rogor aZlevs qloroplasts sinaTlis
6.5
energiis qimiur energiad gardaqmnis saSualebas fo-
tosinTezis procesSi,. koncefcia Semowmeba
rogorc mitoqondriis SemTxvevaSi, mikrografze an
sqematur diagramaze gamosaxuli qloroplastis uZravi 1. aRwereT qloroplastebisa da mitoqondriebis
da rigiduli Sesaxedaoba ar Seesabameba mis dinamiur sul mcire, ori saerTo damaxasiaTebeli Tviseba.
qcevas cocxal ujredSi. qloroplastebis formebi cva- 2. daasaxeleT mitoqondriebisa da qloroplas-
lebadia da isini izrdebian da drogamoSvebiT orad iyo- tebis damaxasiaTebeli Tvisebebi, romelTa ga-
fian Tavisive kvlavwarmoebisaTvis. isini mobilurebi moc isini moTavsebulia endomembranuli siste-
arian da mitoqondriasa da sxva organoidebTan erTad mis organoidebisagan gamoyofil kategoriaSi.
ujredSi moZraoben citoConCxis (struqturuli qseli,
138
6.6
mikromilaki
koncefcia
139
cxrili 6.1 citoConCxis struqtura da funqcia
mTavari ujredis formis SenarCuneba ujredis formis SenarCuneba ujredis formis SenarCuneba
funqciebi (SekumSva-medegi `koWebi~) (daWimulobis warmomqmneli (daWimulobis warmomqmneli
elementebi) elementebi)
ujredis moZraoba
(rogorc wamwamebSi an SoltebSi) ujredis formis cvlilebebi birTvisa da sxva garkveuli
kunTebis SekumSva organoidebis damagreba
qromosomaTa moZraoba ujredis
gayofis dros citoplazmuri dineba birTvis Txeli fenis
warmoqmna
organoidebis moZraobebi ujredis moZraoba
(rogorc crufexianebSi)
tubulinis monetisebri
struqturebis sveti
cilis suberTeuli
(keratini)
aqtinis suberTeuli
tubulinis monetisebri
struqtura boWkovani suberTeuli
ujreduli biologiis Semswavlel mecnierebs uyvarT fibroblastebis mikrografebis gamokvleva. eqsperimentisas CGvenTvis saintereso struqtura
iniSneba flueresentuli niSnuliT.
mentebis monawileobiT iwvevs kunTovani ujredebis
SekumSvas. ujredis SigniT vezikulebi TavianTi dan-
centrosoma iSnulebis adgilisaken xSirad mogzauroben cotoCon-
Cxis mier uzrunvelyofili `mono relsebis” gaswvriv.
Aamis magaliTia neirotransmiterebis molekulebis Sem-
cveli vezikulebis migrireba aqsonTa boloebisaken.
aqsoni aris nervuli ujredis grZeli morCi, romelic
neirotransmiterebis molekulebs, rogorc qimiur
mikromilakebi
signals, nervuli ujredebis maxloblad gamoaTavi-
suflebs (suraTi 6.21). vezikulebi, romlebic eb-dan
centriolebi viTardebian, goljisaken moZraoben citoConCxis ele
mentebisagan mowyobili bilikebiT. swored citoConCxi
marTavs plazmur membranas sakvebis vakuolis warmo-
saqmnelad fagocitozis procesSi. Ddabolos, citoCon-
Cxis komponentebiT gamowveuli ujreduli moZraobis
kidev erTi saxea citoplazmis dineba, romelic didi
zomis mraval mcenareul ujredSi nivTierebaTa mimo-
qcevas ganapirobebs. citoConCxis SesaZlo funqciebis
CamonaTvalSi yvelaze uaxles damatebas warmoadgens
ujredSi arsebuli bioqimiuri aqtivobebis regula-
cia. arsebobs varaudi, rom citoConCxs SeuZlia gareu-
jreduli molekulebis mier gamowveuli meqanikuri ze-
moqmedebani ujredis zedapiruli cilebis meSveobiT
gadasces mis interiers da TviT birTvis SigTavssac ki.
erT eqsperimentSi, mkvlevari iyenebda mikromanipu-
erTi centriolis mikromilakebi meore centriolis laciis mowyobilobas, romliTac citoConCxTan dakav-
sigrZivi kveTi ganivi kveTi
Sirebul, plazmuri membranis garkveul cilebs qaCav-
suraTi 6.22 wyvili centriolis Semcveli centrosoma. yve- da. video mikroskopma aRbeWda birTvakebisa da birTvis
la cxo velur ureds wyvili centrioli aqvs. isini moTavsebulia sxva struqturebis TiTqmis myisieri gadajgufebani.
centrosomaSi, birTvis axlo mdebare regionSi, sadac ujredis mik-
romilakebi iwyeba. centriolebi, romelTagan TiToeulis diametri amrigad, bunebrivad arsebuli meqanikuri signalebis
daaxloebiT 250 nm-ia (25 mkm), erTmaneTis mimarT swori kuTxiTaa gan- citoConCxis meSveobiT gadacemas Seu Zlia monawileo-
lagebuli da TiToeuli maTgani Sedgeba mikromilakebis samwevriani
9 nakrebisagan. naxatis lurji nawilebi Seesabameba aratubulinur ba miiRos ujredis funqciis regulaciaSi.
cilebs, romlebic mikromilakovan tripletebs aerTeben (tem).
citoConCxis komponentebi
cxovelis ConCxi. is SeiZleba swrafad daiSalos ujredis modiT, axla ufro axlos gavecnoT sami ZiriTa-
erT nawilSi da isev aewyos axal adgilze, riTac ujre- di tipis boWkos, romlebic citoConCxs qmnian (ixi-
dis formas cvlis. leT cxrili 6.1). mikromilakebi yvelaze msxvilia am
citoConCxi aseve CarTulia zogierTi saxis ujre- sami tipidan; mikrofilamentebi (aseve aqtinis fila-
dis moZraobaSic. termini ujredis moZraoba moicavs mentebad wodebuli) yvelaze wvrilia; da Sualeduri
orives, rogorc uSualod ujredis adgilmdebareobis filamentebi aris boWkoebi, romelTa diametri Sua zR-
cvlilebebs, aseve ujredis nawilebis ufro SezRudu- varzea.
li saxis moZraobebsac. ujredis moZraoba, Cveulebriv,
saWiroebs citoConCxis urTierTmoqmedebas im cilebT- mikromilakebi
an, romelTac mamoZravebel (motorul) cilebs uwode-
mikromilakebi nanaxia yvela eukariotuli ujredis
ben. aseTi tipis ujreduli moZraobis magaliTebi ux-
citoplazmaSi. isini arian Rruiani Reroebi, daaxloe-
vadaa. citoConCxis elementebi da mamoZravebeli cilebi
biT, 25 nm diametriT da 200 nm-idan 25 mkm-mde sigrZiT.
plazmuri membranis molekulebTan erTad muSaoben,
Rruiani milis kedeli agebulia globuluri cilisagan,
raTa mTel ujreds ujredgare boWkoebis gaswvriv moZ-
romelsac tubulini ewodeba. tubulinis TiToeuli
raobis saSualeba miscen. mamoZravebeli cilebi iwveven
molekula aris dimeri, romelic Sedgeba 2 umniSvnelod
wamwamebisa da Soltebis moZraobas maTSi arsebuli mi-
gansxvavebuli polipeptiduri suberTeulisagan: α _
kromilakebis SekumSviTa da maTi erTmaneTis miyole-
tubulinisagan da β _ tubulinisagan. mikromilaki sig-
biT moZraobaSi moyvaniT. msgavsi meqanizmi mikrofila-
141
(a) Soltebis moZraoba. Solti Cveulebriv curvis mimarTuleba
livlivebs (talRiseburad moZraobs). Mmas
gvelisaTvis damaxasiaTebeli moZraobiT
ujredi mihyavs Soltis RerZis mimarTulebiT.
adamianis spermis ujredebis populacia aris
SoltebiT gadaadgilebis magaliTi (sm).
suraTi 6.23 S
oltebisa da wamwamebis
rxevis Sedareba
mikromilakebi
sxivuri manebi
plazmuri
membrana
(b) wamwamis ganivi kveTa gviCvenebs mikromilakebis `9+2”
bazaluri ganlagebas (tem). mikromilakebis gareTa wyvili da ori
sxeuli centraluri mikromilaki erTad magrdebian ganivad damaka-
vSirebeli cilebiT (mewamuli) da sxivuri manebiT. Dwyvilebs
aseve mimagrebuli aqvT mamoZravebeli cilebi, dainenis
mxrebi (wiTlad)
144
mxrebis moqmedebiT wyvilebi iRunebian, rac wamwamebisa
da Soltebis moxras iwvevs (ix. suraTi 6.25 b da g).
kunTovani ujredi
Mmikrofilamentebi (aqtinis filamentebi)
aqtinis
filamenti mikrofilamentebi aris myari Cxirebi 7 nm diame-
triT. maT aseve aqtinis filamentebsac uwodeben,
radgan isini agebulia globuluri cilis, aqtinis
miozinis
filamenti molekulebisagan. mikrofilamenti aris aqtinis suber-
Teulebis dagrexili ormagi jaWvi (ix. cxrili 6.1). gar-
miozinis mxari
da imisa, rom mikrofilamentebi sworxazovani boWkoe-
bis saxiT arseboben, maT aseve SeuZliaT warmoqmnan
(a) kunTovan ujredebSi miozini amoZravebs SekumSvas. miozi- struqturuli qselebi. es SesaZlebelia iseTi cilebis
nis mxaris `siaruls” miozinisa da aqtinis paraleluri fila- arsebobis gamo, romlebic aqtinis filamentis gverdis
mentebi erTmaneTis gverdigverd ise mihyavs, rom aqtinis
filamentebi erTmaneTs uaxlovdebian SuaSi (wiTeli isrebi).
gaswvriv arian dakavSirebuli. isini axal filaments
es kunTovan ujreds amoklebs. kunTis SekumSva moicavs mra- aZlevs imis saSualebas, rom igi totis saxiT gaiWimos.
vali kunTovani ujredis erTdroulad damoklebas. mikrofilamentebi yvela eukariotul ujredSia nanaxi.
mikromilakebis SekumSva-medegi funqciisagan gan-
sxvavebiT, citoConCxSi mikrofilamentebis struqtu-
korteqsi (gare citoplazma) ruli roli aris daWimulobis warmoqmna (Zalebis moqa-
geli aqtinis badiT
Cva). mikrofilamentebis unari _ plazmuri membranis
Sida citoplazma: siTxe SigniT samganzomilebiani qselis warmoqmna, ujreds
aqtinis suberTeulebiT formis SenarCunebaSi exmareba. es qseli ujredis
qerqs (citoplazmis gareTa Sre) aZlevs naxevrad myari
gelis konsistencias, gansxvavebiT citoplazmis Sida,
dagrZelebuli
ufro Txevadi mdgomareobisagan. cxov el ur ujredeb-
crufexi
Si, romlebic specializebulia plazm uri mem branis
gavliT nivTierebaTa transportisaTvis, rogoricaa
kuWnawlavis ujredebi, mikrofilamentebis konebi
(b) ameboiduri moZraoba. Aaqtinis filamentebis miozinTan urT- warmoqmnian mikroxaoebis guls (birTvs). mikroxaoebi
ierTqmedeba ujredis Camokidebuli bolos (marcxniv) maxlo- ukve naxsenebi nazi gamonazardebia, romlebic ujredis
blad, Sida siTxes kumSavs wina mimarTulebiT (marcxniv) zedapiris farTobs zrdian (suraTi 6.26).
crufexSi. mikrofilamentebi kargad aris cnobili ujredis
moZraobaSi maTi monawileobis gamo: gansakuTrebiT,
rogorc kunTovani ujredebis SemkumSavi aparatis
umoZrao citolazma
qloroplasti nawili. kunTovani ujredis sigrZis gaswvriv aqtinis
aTasobiT filamentia Camwkrivebuli erTmaneTis para-
denadi
citoplazma lelurad. maT Soris ki moTavsebulia ufro msxvili
(Txevadi) filamentebi, romlebic warmoqmnilia cila miozinisa
gan (suraTi 6.27). miozini moqmedebs rogorc satrans-
porto cila im gamonaSverebis (mxrebis) meSveobiT,
vakuoli romlebic aqtinis filamentebis gaswvriv `daiarebian~.
paraleluri kunTovani ujredebis SekumSva xdeba aqtinisa da miozi-
aqtinis nis filamentebis erTmaneTis gaswvriv srialis Sede-
ujredis
filamentebi
kedeli gad, rac ujreds amoklebs. sxva saxis ujredebSi aqti-
nis filamentebi asocirebulia miozinTan miniaturul
(g) citoplazmuri nakadi mcenareul ujredSi: ujredis garSemo da ufro nakleb rTuli saxis mowesrigebulobiT, vi-
citoplazmuri wreebis fena, romelic moZraobs paraleluri dre es kunTovan ujredSia. es aqtin-miozinuri agrega-
aqtinis filamentebis sufraze. Txevad citozolSi, organ- ti ujredebis lokalur SekumSvebzea pasuxismgebeli.
oidebze mibmul miozinis Zravebs nakadis warmarTva SeuZliaT magaliTad, mikrofilamentebis SekumSvadi zoli war-
aqtinTan urTierTqmedebiT.
moqmnis gamxleC Rars, romelic gayofis procesSi myof
cxovelur ujreds or Svileul ujredad yofs.
suraTi 6.27 mikrofilamentebi da moZraoba. am naxatze naCveneb sam
aqtiniTa da mioziniT gamowveuli lokaluri Se-
magaliTSi, ufro meti sicxadisaTvis, ujredis birTvi da sxva organ-
oidTa umetesoba gamotovebulia.
145
kumSva aseve monawileobs ameboidur moZraobaSic (su
raTi 6.27 b), romlis drosac, ujredi, magaliTad ameba,
zedapiris gaswvriv cocavs gawelviTa da fsevdopo
kunTovani ujredi
diad (berZnulidan: pseudes _ cru da pod _ fexi) wode-
aqtinis bul ujredis gagrZelebul nawilSi CaRvriT. cru fexi
filamenti anu fsevdopodia grZeldeba da ikumSeba aqtinis suber-
Teulebis mikrofilamentebSi da mikrofilamentebi ki
miozinis im qselSi (badeSi) Seqcevadad gaerTianebiT, romlebic
filamenti citoplazmas Txevadidan gelis formaSi gardaqmnian.
farTod aRiarebuli modelis Sesabamisad, SekumSvas
miozinis mxari
iwvevs miozinTan im filamantebis urTierTqmedeba,
romlebic ujredis im bolosTan axlos imyofebian,
(a) kunTovan ujredebSi miozini amoZravebs SekumSvas. miozi-
romelsac ujredi miaTrevs. msgavsad kbilis pastis
nis mxaris `siaruls” miozinisa da aqtinis paraleluri fila-
mentebi erTmaneTis gverdigverd ise mihyavs, rom aqtinis tubis xeliT moWerisa, es SekumSva SigTavss aiZulebs
filamentebi erTmaneTs uaxlovdebian SuaSi (wiTeli isrebi). gadaiRvaros psevdopodiaSi, sadac aqtinis qseli mo-
es kunTovan ujreds amoklebs. kunTis SekumSva moicavs mra- dunebulia. crufexi manamdea gawelili, sanam aqtini
vali kunTovani ujredis erTdroulad damoklebas. Tavidan aewyoba qselis (badis) saxiT. ameba ar aris
erTaderTi ujredi, romelic cocviT moZraobs, ase
iqceva cxoveluri organizmis mravali ujredi, sisx-
korteqsi (gare citoplazma)
geli aqtinis badiT lis zogierTi TeTri ujredebis CaTvliT.
mcenareul ujredSi, aqtiniT ganpirobebuli orive
Sida citoplazma: siTxe procesi: aqtin-miozinuri urTierTqmedebani da xsna-
aqtinis suberTeulebiT ris _-gelis formaSi gardaqmnebi, SeiZleba CarTuli
iyos citoplazmur dinebaSi _ ujredSi arsebul ci-
dagrZelebuli toplazmis wriul nakadSi (suraTi 6.27 g). es moZraoba,
crufexi romelic gansakuTrebiT arsebiTia didi mcenareuli
ujredebisaTvis, xels uwyobs ujredis SigniT niv-
Tierebebis ganawilebas.
146
cilebiT savse mkvdari ujredebisagan. Qqimiuri damuSaveba, isaTvis mniSvnelovania, radgan isini CarTulia mraval
romelic mikrofilementebsa da mikromilakebs gamoyofs ujredul funqciaSi.
cocxali ujredis citoplazmisagan, tovebs Sualeduri
filamentebis xlarTs, romelic Tavis sawyis formas inar-
Cunebs. aseTi tipis eqsperimentebi migvaniSneben, rom Su- mcenareebis ujredis kedlebi
aleduri mikrofilamentebi gansakuTrebiT mniSvnelovania ujredis kedeli aris mcenareuli ujredis gareu-
ujredis formis ganmtkicebisa da garkveuli organoidebis jreduli struqtura, romelic maT ganasxvavebs cxove-
poziciis dasafiqsireblad. magaliTad, birTvi, Cveu- luri ujredebisagan. kedeli icavs mcenareul ujreds,
lebriv, zis Sualeduri filamentebisagan gakeTebul inarCunebs mis formas da Tavidan icilebs zedmeti wy-
galiaSi, sadac adgilze dafiqsirebulia im filamentebis lis STanTqmas. mTeli mcenaris doneze Tu ganvixilavT,
totebiT, romlebic citoplazmaSia ganfenili. sxva Suale- specializebuli ujredebis mtkice kedlebi, mcenareebs
duri filamentebi warmoqmnian birTvis Txel fenas (lami- aCereben zeviT, gravitaciuli Zalis sawinaaRmdegod.
nas), romelic birTvis garss ekvris Siga mxareze (ix.suraTi prokariotebs, sokoebs da zogierT umartivesebsac
6.10). im SemTxvevebSi, rodesac mTeli ujredis forma funq- aqvT ujredis kedeli, magram Cven gadavdebT maT ganx-
cias Seesabameba, swored Sualeduri filamentebi amyareben ilvas mexuTe nawilisaTvis.
am formas. magaliTad, nervuli ujredis grZeli morCebi mcenareuli ujredis kedlebi gacilebiT ufro sqe-
(aqsonebi), romlebic impulsebs atareben, gamyarebulia lia, vidre plazmuri membrana, igi 0.1 mkm-dan ramodenime
Sualeduri filamentebis erTi klasis mier. amgvarad, sx- mikrometramdea. kedlis zusti Semadgenloba icvleba
vadasxva saxis Sualedur filamentebs SeuZliaT mTeli ci- saxeobidan saxeobamde da TviT erTi tipis ujredidan
toConCxis sayrdenis roli Seasrulon. igive mcenaris meore tipis ujredamde. Tumca, kedlis
ZiriTadi konstruqcia Tanamimdevrulia. polisaqarid
6.6
celulozidan Semqmneli mikroboWkoebi (ix. suraTi 5.8)
koncefcia Semowmeba CaSenebulia sxva polisaqaridebisa da cilebis matriqs-
Si. masalaTa es kombinacia _ boWkoebis gamagreba `fuZis
substanciaSi” (matriqsSi), sruliad Seesabameba im Ziri-
1. daaxasiaTeT, Tu rogor gansazRvraven mikromi-
Tad arqiteqturul dizains, romelic gamoyenebulia
lakebis, mikrofilamentebisa da Sualeduri fi
foladiT ganmtkicebul betonSi da boWkovan minaSi.
lamentebis Tvisebebi ujredis formas.
axalgazrda mcenaris ujredi pirvelad gamoyofs
2. rogor ixrebian wamwamebi da Soltebi?
SedarebiT Txel da moqnil kedels, romelsac ujre
dis pirveladi kedeli (suraTi 6.28) ewodeba. mezo-
bel, mosazRvre ujredebis pirvelad kedlebs Soris
6.7
aris Sua Txeli fena (lamela), romelic mdidaria we-
koncefcia bovani polisaqarid peqtiniT. Sua lamela momijnave
ujredebs erTad awebebs (peqtini Semasqelebel agen-
tad gamoiyeneba jemebsa da JeleebSi). rodesac ujredi
ujredgare komponentebi da momwifdeba da zrdas SeaCerebs, misi kedeli myardeba.
ujredSorisi kavSirebi xels zogierTi mcenareuli ujredi amas martivad akeTebs _
gamamyarebel nivTierebebs gamoyofs pirvelad kedelSi.
uwyoben koordinirebul sxva ujredebi plazmur membranasa da pirvelad kedels
Soris meoreul kedels amateben. meoreul kedels, ro-
ujredul aqtivobebs melic xSirad ramdenime firfitovani Sris saxiT aris
warmodgenili, Zlieri da gamZle matriqsi aqvs. matriqsi
sxvadasxva organoidebis gamosakvlevad ujredis ujreds icavs da mis sayrdens warmoadgens. magaliTad,
interieris gadavla-gadmovlis Semdeg Cvens mogzau- merqani Sedgeba mxolod meoreuli kedlebisagan. mcena-
robas ujredSi vamTavrebT am mikroskopuli samyaros reuli ujredis kedlebi, Cveulebriv, daxvretilia
zedapirisaken mibrunebiT, sadac mniSvnelovani funq- mezobel ujredebs Soris arsebuli arxebiT, romelTac
ciis mqone damatebiTi struqturebia. Pplazmur membra- plazmodesmebi (ix. suraTi 6.28) ewodeba. maT mokled
nas, Cveulebriv, ganixilaven rogorc cocxali ujre- ganvixilavT.
dis sazRvars, magram ujredTa umetesoba asinTezebs miuxedavad imisa, rom cxovelur ujredebs ar gaaCnia
da gamoyofs ama Tu im tipis nivTierebebs, romlebic mcenareuli ujredis msgavsi kedeli, isini warmoqmnian
plazmuri membranis garedan mdebareoben. mMiuxedavad rTul ujredgare matriqss (ugm) (suraTi 6.29). ugm-s
imisa, rom isini ujredis gareTa mxares arian, am gareu- mTavari Semadgeneli nawilebia ujredebis mier gamo-
jreduli struqturebis Seswavla ujreduli biologi-
147
ujredis
plazmuri bi SeiZleba warmoiqmnas erT grZel polisaqa-
membrana
centraluri ridul molekulasTan asobiT proteoglikanis
vakuoli ujredis arakovalenturad dakavSirebiT, rogorc es
meoradi
naCvenebia naxat 6.29-ze. zogierTi ujredi ugm-
kedeli
ze mimagrebulia ugm-is sxva glikoproteinebiT,
ujredis fibroneqtinis CaTvliT. fibroneqtini da ugm-
pirveladi
kedeli is sxva cilebi ukavSirdebian ujredis zedapir-
is receptorul cilebs, romelTac integrinebi
Sualeduri ewodeba. integrinebi membranas ganWolaven da
ujredis lamela
mis citoplazmur mxareze ukavSirdebian cito-
centraluri
ConCxis mikrofilamentebTan dakavSirebul ci-
vakuoli
lebs. integrinis saxeli warmodgeba inglisuri
sityvidan integrate: integrinebs iseTi mdebareo-
ba aqvT, rom cvlilebebs gadascemen ugm-sa da
citoConCxs Soris da, amgvarad, integrirebas
ukeTeben ujredis gareT da SigniT mimdinare
centraluri vakuoli
cvlilebebs.
citozoli fibroneqtinze, ugm-is sxva molekulebsa da
integrinebze mimdinare Tanamedrove kvlevebi
plazmuri naTlad aCveneben ujredgare matriqsis gavle-
membrana
nas ujredTa sicocxleze. integrinis meSveo-
mcenareuli biT ujredTan komunikaciis gamo, ugm-s SeuZlia
ujredis ujredTa qcevis regulireba. magaliTad, gan-
kedeli viTarebad CanasaxSi zogi ujredi specifikuri
bilikis gaswvriv ise gadaadgildeba, rom misi
mikrofilamentebis orientacia gareujredu-
li matriqsis boWkoebis `aRnagobas” Seesabam-
eba. mkvlevarebi aseve imasac swavloben, rom
plazmodesma ujredis garSemo arsebul ujredgare matriqss
SeuZlia zegavlena iqonios genTa aqtivobaze
birTvSi. albaT, meqanikuri da qimiuri sasigna-
suraTi 6.28 mcenareuli ujredis kedlebi. saorientacio naxati
lo gzebis SeTavsebiT aRwevs ugm-is Sesaxeb in-
gviCvenebs mraval ujreds da yovel maTgans didi vakuoliT, birTviT
da mravali qloroplastiTa da mitoqondriiT. transmisiuri eleqtro- formacia birTvamde. meqanikur sasignalo gzaSi
nuli mikrografi (tem) gviCvenebs ujredis kedlebs, sadac ori ujredi CarTulia fibroneqtini, integrinebi da cito-
erTmaneTs ukavSirdeba. mcenareul ujredebs Soris arsebuli mraval-
ConCxis mikrofilamentebi. citoConCxSi arseb-
Sriani tixari Sedgeba ujredebis mier individualurad gamoyofili mo-
mijnave kedlebisagan. ulma cvlilebebma SeiZleba piriqiT, gaaaqtivos
ujredis SigniT arsebuli qimiuri sasignalo
gzebi, romlebic cvlilebebs iwveven ujredis
yofili glikoproteinebi. (gaixseneT, rom glikopro- mier sinTezirebuli cilebis nakrebSi da amis
teinebi arian cilebi, romlebTanac kovalenturadaa da- gamo, ujredTa funqciebsac cvlian. am gziT, garkveuli
kavSirebuli naxSirwylebi, Cveulebriv, Saqrebis mokle saxis qsovilis ujredgare matriqss SeuZlia xeli Seu-
jaWvebi). cxoveluri ujredebis umetesobaSi, yvelaze wyos am qsovilSi arsebuli yvela ujredis qcevis koor-
metad gavrcelebul glikoproteins warmoadgens kola dinirebas. am koordinirebaSi aseve monawileoben uSua-
geni, romelic ujredis gareTa mxareze warmoqmnis myar lod ujredTa Soris arsebuli kavSirebic, rasac Semdeg
boWkoebs. faqtobrivad, kolageni Seadgens adamianis ganvixilavT.
sxeulis mTeli cilebis naxevars. Kkolagenis boWkoebi
CaSenebulia sxva saxis glikoproteinebis _ prote ujredSorisi kavSirebi
oglikanebisagan moqsovil qselSi. proteoglikanis
mravali mcenareuli Tu cxoveluri ujredi orga-
molekula Sedgeba mcire zomis birTvis (gulis) ci-
nizebulia qsovilebSi, organoebSi da organoTa sis-
lisagan, romelzedac kovalenturad mibmulia mravali
temebSi. mezobeli ujredebi xSirad ewebebian, urT-
naxSirwylovani jaWvi, ase rom, masSi 95%-mde SeiZleba
ierTqmedeben da urTierTkavSirSi arian im specifikuri
naxSirwyali iyos. didi proteoglikanuri kompleqse-
nawilebiT, romlebic uSualo fizikur SexebaSi arian.
148
ujredis gareTa siTxe
a
1 3
b
d
plazmuri
membrana
4 a. polisaqaridis molekula
b. naxSirwylebi
a g. gulis SemadgenlobaSi
zm
p la Semavali cila
mikro- to
ci d. proteoglikanis molekula
filamen-
tebi
3
proteoglikanuri kompleqsi Sedgeba proteoglikanis asobiT molekulisagan, romlebic arakovalenturadaa dakavSirebuli erT
grZel polisaqaridul molekulasTan.
4
integrinebi membranuli cilebia, romlebic dakavSirebuli arian, erTi mxriv, ugm-Tan da, meore mxriv, mikrofilamentebTan mibmul
asocirebul cilebTan. am kavSirs SeuZlia stimulebis gadacema ujredis gareTa garemosa da mis interiers Soris da amis Sedegad
ujredis qcevaSi cvlilebebis gamowveva.
suraTi 6.29 cxoveluri ujredis ujredgare matriqsi (ugm). ugm-is molekuluri Semadgenloba da struqtura icvleba ujredTa erTi
tipidan meorisaken. am magaliTSi, glikoproteinis sami gansxvavebuli tipia warmodgenili: proteoglikanebi, kolageni da fibroneqtini.
ujredis kedlebi
suraTi 6.30 plazmodesmebi mcenareul ujredebs Soris. erTi mcenareuli ujredis citoplazma ganuyofelia misi mezoblis
citoplazmisagan plazmodesmebis, ujredis kedelSi arsebuli arxebis saSualebiT (tem).
149
suraTi 6.31.
ujredSorisi kavSirebis kvleva cxovelur ujredebSi
mWidro dakavSirebebi
desmosomebi
desmosoma
napralovani
kavSirebi
napralovani kavSirebi
150
mcenareebi: plasmodesmebi ujredi: ufro mniSvnelovani cocxali
SeiZleba erTi SexedviT Cans, rom mcenareebis ara- erTeulia, vidre misi nawilebis
cocxal ujredis kedlebs ujredebis erTmaneTisagan
ubralo jami
gamoyofa SeuZliaT. Mmagram, faqtobrivad, rogorc 6.30
suraTzea naCvenebi, mcenareuli ujredis kedlebi dax- ujredSi Catarebuli es mogzauroba, dawyebuli
vretilia arxebiT, romelTac plazmodesmebi (berZnu- ujredis saerTo kompartmentuli organizaciis pano-
lidan: desmos _ Sekvra) ewodeba. plazmodesmebSi ci- ramuli xedidan da damTavrebuli TiToeuli organoi-
toplazma gadis da mezobeli ujredebis qimiur garemos dis arqiteqturis gulmodgined daTvalierebiT, uamrav
ukavSirdeba. es dakavSireba mcenareTa umetesobas aer- SesaZleblobas iZleva struqturisa da funqciis Ses-
Tianebs erT cocxal uwyvetobad. mezobeli ujredebis abamisobis saCveneblad. (axla swored kargi droa ujre-
plazmuri membranebi TiToeuli plazmodesmis arxs Sig- dis struqturis gadasaxedad, Tuki mivubrundebiT 6.9
nidan amofenen da aseve uwyvetebi arian. wyalsa da mcire naxats, gv.100 da 101). magram im SemTxvevisaTvis, roca
zomis gaxsnil nivTierebebs ujredidan ujredSi Tavi- ujreds vaanalizebT, unda gvaxsovdes, rom misi arc
suflad gasvla SeuZliaT. Tanamedrove eqsperimentebiT erTi organoidi ar muSaobs damoukideblad. ujredu-
irkveva, rom garkveul SemTxvevebSi, specifikuri cile- li integraciis magaliTad ganixileT 6.32 naxatze mo-
bi da rnm-is molekulebic SeiZleba moiqcnen ase. mezo- cemuli mikroskopuli scena. didi ujredi makrofagia
bel ujredebSi transportirebadi makromolekulebi (ix. suraTi 6.14°). igi organizms infeqciebisagan Tav-
plazmodesmebamde citoConCxis boWkoebis gaswvriv moZ- dacvaSi exmareba. da amas axerxebs fagocituri veziku-
raobiT aRweven. lis mier baqteriis (ufro mcire ujredebi) CaylapviT.
makrofagi micocavs zedapiris gaswvriv, iweleba da
cxovelebi: mWidro kavSirebi, baqteriamde aRwevs wvrili crufexiT (romelsac fi-
lopodia ewodeba). am moZraobebis dros aqtinis fila-
desmosomebi da napralovani kavSirebi
mentebi urTierTqmedeben citoConCxis sxva element-
cxovelebSi, ujredSorisi kontaqtebis sami tipi ebTan. Mmas Semdeg, rac makrofagi STanTqavs baqterias, am
arseb obs: mWidro kavSirebi, desmosomebi da napra ukanasknelebs lizosomebi Slian. Llizosomebs ki rTuli
lovani kavSirebi (romelic ufro metad mcenareuli endomembranuli sistema warmoqmnis. lizosomebSi arse-
plazmodesmebis msgavsia). Ees samive tipi gansakuTrebiT buli momnelebeli fermentebi da citoConCxis cile-
arsebiTia epiTeluri qsovilisaTvis, romliTac sxeu- bi mzaddeba ribosomebze Dda am cilebis sinTezi pro-
lis Sida da gare zedapirebia amofenili. suraTi 6.31-ze gramirdeba birTvis dnm-idan gamogzavnili genetikuri
am dakavSirebebis sailustraciod gamoyenebulia kuW- SetyobinebebiT. yvela es procesi saWiroebs energias,
nawlavis traqtis amomfeni epiTeluri qsovili. gTxovT, romelsac mitoqondria uzrunvelyofs atf-is formiT.
SeiswavleT es suraTi, sanam win waiwevdeT. ujreduli funqciebi warmoiSoba ujreduli gundisa-
gan: ujredi ufro mniSvnelovani cocxali erTeulia,
6.7
vidre misi nawilebis ubralo jami.
koncefcia Semowmeba
1. riTi gansxvavdebian mcenareuli da cxoveluri
ujredebi struqturulad erTujrediani eukari-
otebisagan?
2. mcenareuli ujredis kedlisa da cxoveluri
ujredis ujredgare matriqsis romeli damaxasi-
aTebeli Tvisebebi uwyoben xels ujredsa da mis
garemocvas Soris nivTierebebisa da informaciis
mimocvlas?
151
me- 6 Tavis Semowmeba
6.1
birTvi: ujredis genetikuri biblioTeka
koncefcia (gv. 102-103)
birTvSi moTavsebulia dnm da birTvakebi, sadac
ribosomuli suberTeulebi mzaddeba. nivTiere-
ujredis Sesaswavlad biologebi bebi birTvis garsSi gadian arsebuli forebis meS-
mikroskopsa da bioqimiur xelsawyoebs veobiT.
ribosomebi: ujredSi arsebuli cilis fabrike
iyeneben bi (gv. 102-104)
mikroskopi (gv.95-97) citozolSi arsebuli Tavisufali ribosomebi da
mikroskopis aRnagobis gaumjobeseba ujredis eb-is gareTa mxareze da birTvis garsze arsebuli
struqturis Seswavlis progress aCqarebs. bmuli ribosomebi cilebs asinTezeben.
organoidebis gamoyofa ujredis
6.4
fraqcionirebiT (gv.97)
ujreduli biologiis specialistebs ujredebis koncefcia
centrifugirebiT dangrevis Sedegad specifi-
kuri organoidebiT gamdidrebuli naleqis miReba
endomembranuli sistema ujredSi
SeuZliaT.
cilebis moZraobas aregulirebs
152
6.7
mcenareuli ujredis centraluri vakuoli monaw-
ileobs monelebaSi, SenaxvaSi, narCenebis aSore- koncefcia
baSi, ujredis zrdasa da dacvaSi.
endomembranuli sistema: mimoxilva (gv. 108-
ujredgare komponentebi da ujred-
109).
Sorisi kavSirebi xels uwyoben koor-
koncefcia 6.6
TviTSemowmeba
citoConCxi aris iseTi boWkoebis qse-
1. adamianis zogierTi memkvidruli daavadebis simp-
li, romelic ujredSi axdens struq- tomebs warmoadgenen sunTqvis problemebi da
turebisa da aqtivobebis organizebas. steriluroba mamrebSi. qvemoT CamoTvlilidan,
romelia am daavadebis molekuluri safuZvlebi-
citoConCxis daniSnuleba: sayrdeni, moZraoba saTvis misaRebi hipoTeza?
da regulacia (gv. 112-113) a. defeqturi fermentis arseboba mitoqon-
citoConCxis funqciebia ujredisaTvis struqtu- driaSi.
ruli sayrdenis uzrun velyofa, moZraoba da sig- b. defeqturi aqtinis molekulis arseboba
nalis gadacema. ujredul mikrofilamentebSi
citoConCxis komponentebi (gv. 113-118) g. defeqturi daineinis molekulis arseboba
mikromilakebi formas aZleven ujredebs uZRve- wamwamebsa da SoltebSi.
bian organoidebis moZraobas da xels uwyoben d. paTologiuri raodenobis hidrolizuri
gayofis procesSi myof ujredSi qromosomebis fermentebis arseboba
gamocalkevebas. wamwamebi da Soltebi mikromi- lizosomebSi.
lakebis Semcveli mamoZravebeli gamonazardebia. e. defeqturi ribosomebis awyoba birTvSi.
mikrofilamentebi aqtinisagan agebuli wvrili
Cxirebia. isini monawileoben kunTis SekumSvaSi, 2. airCieT mtkiceba, romelic sworad axasiaTebs
ameboidur moZraobaSi, citoplazmur dinebaSi da bmul ribosomebs.
warmoadgenen mikroxaoebis sayrdens. Sualeduri a. bmuli ribosomebi garSemortymulia Tavi-
filamentebi ujredis formas amyareben da organ- sive sakuTari membraniT.
oidebs afiqsireben adgilze. b. bmuli da Tavisufali ribosomebi struqtu-
rulad gansxvavdebian.
153
g. bmuli ribosomebi, Cveulebriv, membranul b. nervuli ujredi
cilebsa da sekretorul cilebs asinTeze- g. fagocituri sisxlis TeTri ujredi
ben. d. mcenaris foTlis ujredi
d. bmuli ribosomebisaTvis yvelaze metad e. baqteriuli ujredi
damaxasiaTebeli mdebareobaa, plazmuri
membranis citoplazmuri zedapiri. 8. CamoTvlili mtkicebebidan, romeli warmoadgens
e. zemoCamoTvlili yvela. eukariotuli da prokariotuli ujredebis iseT
ganmasxvavebel niSans, romelSic prokariotuli
3. Semdegi CamonaTvalidan romeli maTgani ar aris citoConCxis uqonlobaa asaxuli.
endomembranuli sistemis nawili? a. organoidebi nanaxia mxolod eukariotul
a. qloroplasti ujredebSi.
b. goljis aparati b. citoplazmuri nakadebi prokariotebSi ar
g. plazmuri membrana aris nanaxi.
d. eb g. mxolod eukariotul ujredebs SeuZliaT
moZraoba.
4. pankreasis ujredebi cilebSi CairTaven radioaq- d. prokariotul ujredebs aqvT ujredis ke-
tiurad moniSnul aminomJavebs. axlad dasinTeze- deli.
buli cilebis es `iarliyi” mecnierebs saSualebas e. mxolod prokariotuli ujredi axdens
aZlevs Tvali miadevnon am cilis adgilmdebareo- misi genetikuri masalis koncentrirebas
bas ujredSi. am SemTxvevaSi, Cven Tvals vadevnebT ujredis danarCeni nawilisagan gamoyofil
ferments, romelic Cveulebriv pankreasis ujre- ubanSi.
debidan gamoiyofa. romeli mimocvlis gzaa
yvelaze metad Sesaferisi am cilis ujredSi moZ- 9. CamoTvlilidan, romeli struqtura-funqcia
raobisaTvis? wyvilebia SeuTavsebeli?
a. eb golji birTvi a. birTvi; ribosomis warmoqmna
b. golji eb lizosoma b. lizosoma; Sidaujreduli moneleba
g. birTvi eb golji g. ribosoma; cilis sinTezi
d. eb golji vezikulebi, romlebic d. golji; cilebis gadatana
plazmur membranas Seerwymebian. e. mikromilaki; kunTis SekumSva
e. eb lizosomebi vezikulebi romle-
bic plazmur membranas Seerwymebian. 10. cianidi ujavSirdeba sul mcire erT iseT moleku-
las, romelic CarTulia atf-is warmoqmnaSi.
5. CamoTvlili struqturebidan romlebia saerTo ujredis cianidiT damuSavebis Semdeg, cianidis
mcenareuli da cxoveluri ujredebisaTvis? yvelaze meti nawili mosalodnelia nanaxi iqnas:
a. qloroplasti a. mitoqondriaSi
b. celulozisagan Seqmnili kedeli b. ribosomebSi
g. tonoplasti g. peroqsisomebSi
d. mitoqondria d. lizosomebSi
e. centriola e. endoplazmur badeze
154
ujredi cocxlad Seinaxes sakveb areSi. maT naxes, rom
mecniereba, teqnologia am ujredTagan zogierTi warmoqmnida sisxlis cilas,
da sazogadoeba romelic kibosa da Sidsis mkurnalobis imeds iZl-
eva. mkvlevarebma daapatentes ujredebi. pacientma sa-
samarTloSi iCivla, iTxovda mogebis wils misi ujre-
warmoidgineT, X cila gankuTvnilia ujredis
debidan warmoebul yovel produqtze. kaliforniis
plazmur membranaSi gadasaadgileblad. davuSvaT, rom
uzenaesma sasamarTlom gadawyvetileba miiRo pacientis
ujredul kulturaSi, X cilis genetikuri Setyobinebis
sawinaaRmdegod, daadgina rom misi sarCeli `emuqreba
Semcveli mrnm ukve translirebulia ribosomaze. Tqven
ekonomikur miznebs, mniSvnelovani samedicino kvle-
SeagroveT ujredebi, daxliCeT da Semdeg misi Semad-
vis warmarTvas”. amerikis SeerTebuli Statebis uzen-
genlobis fraqcionireba moaxdineT diferenciuli cen-
aesi sasamarTloc daeTanxma am gadawyvetilebas. rogor
trifugirebiT, rogorc es naxat 6.5-zea naCvenebi. rom-
fiqrobT, pacienti sworad moiqca? kidev risi codna
eli fraqciis naleqSi varaudobT Tqven X cilis povnas?
gsurT am SemTxvevis Sesaxeb, rac dagexmarebodaT gadaw-
axseniT Tqveni pasuxi X cilis ujredSi gadaadgilebis
yvetilebis misaRebad?
aRweriT.
mecnieruli kvleva
155
7membranis struqtura
da funqcia
suraTi 7.1 plazmuri membrana
ZiriTadi koncefciebi
7.1 ujredis membrana lipidebisa da cilebis Ti ganvladobis mniSvneloba warmoCinda, rodesac 2003
denadi mozaikaa. wels, nobelis premia qimiis dargSi gadaeca peter agrsa
7.2 seleqtiuri gamtaroba membranis (ixile interviu gv. 92-93) da roderik makkinons – or mec-
struqturiTaa ganpirobebuli. niers, romlebic ujredis SigniT da mis gareT, wylisa
7.3 pasiuri transporti aris nivTierebis da specifiuri ionebis transportirebis sakiTxze muS-
difuzia membranis gavliT, rodesac energiis aobdnen. Cven yuradRebas gavamaxvilebT plazmur mem-
Cadeba ar xdeba. branaze, ujredis yvelaze gareTa membranaze, romelic
7.4 aqtiuri transporti energias gaxsnili suraTi 7.1-zea warmodgenili. Tumca, membranuli moZ-
nivTierebebis TavianTi gradientis raobis igive principebi mravali Sida membranisTvisac
sawinaaRmedegod moZrao bisTvis iyenebs. gamoiyeneba, romlebic eukariotul ujreds anawevrebs.
7.5 moculobiTi transporti plazmuri membranis imis gasagebad, Tu rogor muSaobs membranebi, daviwyoT
gavliT egzocitozisa da endocitozis maTi struqturis Seswavla.
saSualebiT xdeba.
Sesavali
koncefcia 7.1
ujreduli membranebi
mimoxilva: sicocxlis zRvarze lipidebisa da cilebis denadi
lazmuri membrana sicocxlis zRvaria, sazRvari, mozaikaa
rom elic cocxal ujreds aracocxali garemosgan lipidebi da cilebi membranebis erT-erTi mTavari
hyofs. plazmuri membrana, mxolod 8 nm sisqis saocari Semadgeneli nawilia, Tumca, naxSirwylebic mniSvne
apkia, romelic 8000-ze unda gavamravloT rom am gver- lovania. membranebis umravlesobaSi, fosfolipidebi
dis sisqes gautoldes; igi, ujredis SigniT da mis gareT, yvelaze ufro farTod gavrcelebuli lipidebia. fos-
garemomcvel garemoSi, trafiks akontrolebs. yvela bi- folipidebis mier membranebis warmoqmnis unari maT
ologiuri membranis msgavsad, plazmuri membrana seleq- molekulur struqturasTanaa dakavSirebuli. fosfo-
tiur ganvladobas amJRavnebs; anu, igi saSualebas lipidi aris amfipaTuri molekula, rac imas niSnavs,
aZlevs zogierT nivTierebas ufro iolad gavides masSi, rom mas gaaCnia rogorc hidrofiluri, aseve hidrofo-
sxva nivTierebebTan SedarebiT. sicocxlis evoluciis buri ubnebi (ixile sur. 5.13). membranuli lipidebis sxva
erT-erTi yvelaze adreuli epizodi SesaZloa membranis formebic agreTve amfipaTuria. ufro metic, membranu-
formireba iyo, romelic gars ertymoda garemomcveli li cilebis umravlesobas aqvs rogorc hidrofoburi,
xsnarisgan gansxvavebul xsnars, Tumca sakvebis SeT- aseve hidrofiluri ubnebi.
viseba da narCeni produqtebis gamoyofa, mainc SesaZle- rogor aris fosfolipidebi da cilebi organize-
bli iyo. ujredis unari, moaxdinos Tavis garemosTan buli ujredebis membranebSi? am molekulebis amJamad
qimiuri cvlis diferencireba, sicocxlis umTavresi miRebul models, Tqven me-6 TavSi SexvdiT (ixile su-
principia da swored plazmuri membranisa da misi Semad- raTi 6.8). am Txevad-mozaikur modelSi, membrana moZ-
geneli molekulebis saSualebiT xdeba es SerCeviTad ravi struqturaa, sadac fosfolipidebis ormag SreSi
SesaZlebeli. (orSriani) `mozaikurad~ CarTuli, an dakavSirebulia
am TavSi Tqven SeityobT Tu rogor akontrolebs sxvadasxva cila. Cven detalurad ganvixilavT am mo
ujredis membranebi nivTierebebis gatarebas. SerCevi- dels; daviwyebT misi Seqmnis istoriiT.
156
membranis modelebi: membranis sisqe 7-8 nm-ia da mas eleqtronul mikro-
fotografiaze samSriani struqtura aqvs, maSin roca
samecniero gamokvleva mitoqondriis Sida membrana mxolod 6 nm sisqisaa da
membranis molekuluri modelis Seqmna mecnierebma mZivebis acmas hgavs. mitoqondriul membranebs agreTve
ramdenime aTwleuliT adre daiwyes, vidre 1915 wels, gacilebiT meti raodenobiT cila aqvT, vidre plazmur
mas pirvelad ixilavdnen eleqtronul mikroskopSi. membranebs da amasTan, aRiniSneba gansxvaveba fosfoli-
1915 wels, sisxlis wiTeli ujredebidan gamoyofili pidebis specifiur saxeobebsa da sxva lipidebs Soris.
membranebis qimiuri analizi Catarda da aRmoCnda, rom mokled, sxvadasxva funqciis mqone membranebi qimiuri
isini lipidebisa da cilebisgan Sedgeboda. aTi wlis SedgenlobiT da struqturiTac gansxvavdeba.
Semdeg, ori holandieli mecnieri e. gorteri da f. meore, ufro seriozuli problema sendviCis mod-
grendeli mividnen daskvnamde, rom ujredis membranebi elTan dakavSirebiT, cilebis adgili iyo. citozolSi
faqtiurad, fosfolipidebis ormag Sres warmoadgens. gaxsnili cilebisgan gansxvavebiT, membranuli cilebi
molekulebis aseT ormag Sres SeuZlia iarsebos ro- wyalSi advilad ar ixsneba. membranul cilebs hidro-
gorc stabilur sazRvari or wylian kompartments So- filur ubnebTan erTad hidrofobuli ubnebic aqvT (anu,
ris, radgan molekulebis organizacia fosfolipidebis isini amfipaTuria). Tu aseTi cilebi membranis zedapir-
hidrofobur kudebs wylisagan icavs, xolo maT hidro- ze Sres warmoqmnis, maTi hidrofoburi nawilebi wylian
filur Tavebs – wylisken mimarTavs (suraTi 7.2). garemoSi aRmoCndeba.
im daskvnis safuZvelze rom, rom fosfolipidebis 1972 wels, s. j. singerma da g. nikolsonma ivaraudes,
ormagi Sre membranis ZiriTad struqturas warmoadgen- rom membranuli cilebi gafantulia da saTiTaod aris
da, Semdegi kiTxva iyo, Tu sad iyo moTavsebuli cilebi. CarTuli fosfolipidur ormag SreSi; mxolod maTi hi-
Tumca, fosfolipidebis Tavebi hidrofiluria, membra- drofiluri ubnebi sakmaod scildeba ormag Sres da gan-
nis zedapiri, romelic mxolod fosfolipidebis ormagi icdis wylis zemoqmedebas (suraTi 7.3). molekulebis
Srisgan Sedgeba, naklebi ZaliT ekvris wyals, vidre bi- aseTi ganlagebiT, moxdeba cilebisa da fosfolipidebis
ologiuri membranis zedapiri. am monacemebze dayrdno- hidrofiluri ubnebis maqsimaluri kontaqti wyalTan,
biT, hiu davsonma da jeims danielma gamoTqves varaudi, xolo hidrofoburi nawilebi, uwylo garemoTi iqneba
rom am gansxvavebis axsna SesaZlebeli iqneboda, membrana uzrunvelyofili. am modelis mixedviT, membrana cilis
orive mxridan hidrofiluri cilebiT rom yofiliyo molekulebis mozaikaa, romelic Txevadi fosfolipid-
dafaruli. maT SemogvTavazes sendviCis modeli: fos- ebis ormag SreSi daxtis (flip-flop moZraoba).
folipidis ormagi Sre cilebis or Sres Soris. kriofraqtografiis meTodma, romlis saSualebi
1950-ian wlebSi, rodesac mkvlevarebma ujredis Ses- Tac xdeba eleqtronuli mikroskopirebisTvis ujre-
aswavlad pirvelad gamoiyenes eleqtronuli mikros- debis momzadeba, vizualurad aCvena, rom cilebi namd-
kopi, miRebuli suraTi, rogorc Cans, davson-danielis vilad CarTulia fosfolipidebis ormag SreSi. rodesac
models adasturebda. 1960-iani wlebisTvis, davson-dan- eleqtronul mikroskopSi gaxleCili membranis nax-
ielis sendviCi sayovelTaod iqna miRebuli, rogorc ara evrebs aTvalierebT, ormagi Sris Sida mxare, riyis qvebis
marto plazmuri membranis, aramed ujre- msgavsad Cans mokirwyluli – iseve rogorc Txevad- mo-
dis yvela Sida membranis struqtura. zaikur modelSi, gluv matriqsSic, cilis nawilakebia
Tumca, aTwleulis bolos, am modelSi, gafantuli ( suraTi 7.4, momdevno gverdze). SemdgomSi,
ujreduli biologiis bevri specialisti sxva tipis mtkicebulebebic adasturebs am ganlagebas.
or problemas awydeboda. pirveli, gan-
zogadeba, rom ujredis yvela membrana
identuria, saTuo aRmoCnda. plazmuri cilis hidrofoburi ubani
fosfolipiduri ormagi Sre
hidrofi- wyali
luri Tavi
hidrofo-
buri kudi
suraTi 7.2 fosfolipidis ormagi Sre (ganivi kveTa) suraTi 7.3 membranebis Txead-mozaikuri modeli
157
suraTi 7.4
kvlevis meTodi: kriofraqtografia
gamoyeneba
ujredis membrana SeiZleba gaixliCos or Sred da gamoCndes mem-
branis Sida ultrastruqtura.
teqnika ujredi iyineba da daniT ixliCeba. gaxleCis si-
lateraluri moZraoba gadxtoma-gadmoxtoma
brtye xSirad mihyveba membranis hidrofobur
Sida mxares da fosfolipidur ormag Sres or calkeul Sred yofs. (~ 107-jer wamSi) (~ TveSi erTxel)
membranuli cilebi, mTlianad erT-erT Sres mihyveba.
(a) fosfolipidebis moZraoba. lipidebi lateralurad moZraobs, ma-
gram gadaxtoma-gadmoxtoma membranis gavliT sakmaod iSviaTia.
ujredgare
Sre
Txevadi blanti
dana cilebi
plazmuri citoplazmuri
membrana Sre ujeri naxSirwyalbadis najeri
kudebi maryuJebiT naxSiryalbadis kudebi
Sedegebi skaneruli eleqtronuli mikroskopireba (sem)
(b) membranis denadoba. ujeri naxSirwyalbadebis kudebs aqvT
membranul cilebs (`gamonazardebi~) or Sred
maryuJebi, romlebic maT erTmaneTTan mWidrod ganlagebis sa-
aCvenebs, rac imas adasturebs, rom cilebi fosfolipidebis ormag
Sualebas ar aZlevs, rac zrdis membranis denadobas.
SreSia Canergili.
qolesterini
modelebi, rogorc arsebuli informaciis sistem-
atizaciisa da axsnis gzebi, mecnierebis mier, hipoTeze- (g) qolesterini cxoveluri ujredis membranaSi. zomier temper-
aturaze, qolesterini, fosfolipiduri moZraobis SemcirebiT,
bis saxiT iqna SemoTavazebuli. membranis struqturis
membranis denadobas amcirebs, magram dabal temperaturaze,
erTi modelis Canacvleba meoreTi ar gulisxmobs, rom
fosfolipidebis normaluri wyobis rRvevis saSualebiT,
Tavdapirveli modeli ar iyo Rirebuli. modelis miReba gamyarebas aferxebs.
an uaryofa imazea damokidebuli, Tu ramdenad miesad-
ageba igi dakvirvebebs da xsnis eqsperimentul monace- suraTi 7.5 membranebis denadoba.
mebs. kargi modelis safuZvelze SesaZlebelia agreTve
momavali kvlevebis formireba. modelebi, eqsperiment-
ebis STagonebis wyaroa da cota models Tu gauZlia am membranebis denadoba
gamocdisTvis, cvlilebebis gareSe. axali aRmoCenebis
fonze, SesaZloa, modeli moZveldes; maSinac ki, igi membranebi ar aris molekulebis statikuri Sreebi,
mTlianad ki ar unda iqnes ukugdebuli, aramed unda ga- romlebic uZravad SemosazRvravs sivrces. membrana, up-
daixedos, da CarTul iqnes axal gamokvlevebSi. Txevad- iratesad, hidrofoburi urTierTqmedebebis gamoa er-
mozaikuri modeli gamudmebiT zustdeba da erT dResac, Tiani, romlebic gacilebiT sustia, vidre kovalenturi
SesaZloa Semdgom revizias daeqvemdebaros. bmebi (ixile suraTi 5.20). lipidebis umravlesobas da
axla, ufro axlos gavecnoT membranis struqturas, zogierT cilas, lateralurad, anu membranis sibrtyeSi
daviwyoT lipidebisa da cilebis membranis SigniT lat- gadaadgileba SeuZlia (suraTi 7.5 a). Tumca, moleku-
eralurad gadaadgilebis unariT. lisTvis sakmaod iSviaTia siganeze, membranis gavliT
gadaxtoma-gadmoxtoma, erTi fosfolipiduri Sridan
158
naxSirwyalbadebi, rac membarnas ufro denads xdis (su-
suraTi 7.6 raTi 7.5 b).
kvleva: moZraoben Tu ara membranuli steroidul qolesterins, romelic cxoveluri
ujredis plazmis membranaSi fosfolipidebis moleku-
cilebi? lebs Soris soliviTaa SeWrili, sxvadasxva temper-
eqsperimenti mkvlevarebma Tagvis ujredisa da adamianis aturaze, sxvadasxvagvari gavlena aqvs membranis de-
ujredis plazmuri membranis cilebi ori sxva nadobaze (suraTi 7.5 g). magaliTad, SedarebiT maRal
dasxva markeriT moniSnes da am ujredebis Serwyma moaxdines. mik-
temperaturaze – adamianis sxeulis temperaturaze
roskopis saSualebiT, isini hibridul ujredSi markerebs akvird-
ebodnen.
– 37°C-ze, qolesterini, fofsfolipidebis moZraobis
Seferxebis saSualebiT, membranas naklebad denads xdis.
Sedegebi
Tumca, imis gamo, rom qolesterini agrTve xels uSlis
membranuli cilebi fosfolipidebis mWidro ganlagebas, igi amcirebs mem-
branis gasamyareblad saWiro temperaturas. amrigad,
qolesterini SeiZleba ganxilul iqnes rogorc membra-
nis `temperaturuli buferi~, romelic membranis de-
nadobis cvlilebas ewinaaRmdegeba, rac temperaturis
Tagvis ujredi Sereuli cilebi cvlilebiT SeiZleba iyos gamowveuli.
1 saaTis Semdeg membranebi denadi unda iyos, rom saTanadod imuSaos;
adamianis ujredi
hibriduli ujredi Cveulebriv, isini iseTive Txevadia, rogorc mcenareuli
zeTi. rodesac membrana myardeba, misi ganvladoba icvleba
da SesaZloa, fermentuli cilebi membranaSi inaqtivirdes
daskvna
Tagvisa da adamianis membranuli cilebis Sereva – magaliTad, Tu maT membranaSi lateraluri moZraobis
imaze miuTiTebs, rom zogierTi membranuli cila mainc, plazmuri SesaZlebloba eqnebaT. ujredis membranis lipiduri Sed-
membranis sibrtyeSi gverdulad gadaadgildeba.
geniloba, rogorc temperaturis cvlilebis maregulire-
belisa, SeiZleba Seicvalos. Semodgomaze, bevr mcenareSi,
magaliTad, saSemodgomo xorbalSi, romelic ukiduresi
meoreze gadasvla; am SemTxvevaSi. molekulis hidro- sicivis mimarT tolerantulia, ujeri fosfolipidebis
filurma nawilma membranis hidrofoburi guli unda ga- procentuli Sedgeniloba izrdeba. es adaptacia membra-
dakveTos. nas zamTarSi gayinvisgan icavs.
membranis SigniT fosfolipidebis lateraluri moZ-
raoba swrafia. momijnave fosfolipidebi pozicias wam-
Si daaxloebiT 107-jer icvlian, rac niSnavs, rom fos-
membranuli cilebi da maTi funqciebi
folipids 1 wamSi SeuZlia daaxloebiT 2 μm-is – tipuri axla Cven mivediT Txevad-mozaikuri modelis mozai-
baqteriuli ujredis sigrZis – gavla. cilebi gacilebiT kur aspeqtamde. membrana lipidebis ormag SreSi Casmuli
didia vidre lipidebi da ufro nela moZraobs, magram sxvadasxva cilebis kolaJia (suraTi 7.7). magaliTad,
zogierTi membranuli cila, faqtiurad, dreifobs (su- sisxlis wiTeli ujredebis plazmur membranaSi dRemde,
raTi 7.6). rogorc Cans, zogi membranuli cila garkveu- 50-ze meti saxis cila iqna nanaxi. membranis mTavar
li mimarTulebiT moZraobs: savaraudod, citoConCxis struqturas fosfolipidebi qmnis, magram membranebis
boWkoebis gaswvriv, membranul cilebis citoplazmur specifiuri funqciebis umravlesobas, cilebi gansaz-
ubnebTan dakavSirebuli samoZrao cilebis saSualebiT Rvravs. sxvadasxva tipis ujredebi, membranuli cilebis
dreifobs. Tumca, mravali sxva membranuli cila, cito- sxvadasxva nakrebs Seicavs, xolo yovel membranas ujre-
ConCxTan maTi mimagrebis gamo, faqtiurad, umoZraoa. dis SigniT, sxvadasxva cilebis unikaluri koleqcia
temperaturis klebasTan erTad membrana denadi rCe- gaaCnia.
ba, vidre sabolood, fosfolipidebi mWidrod ganlage- SevniSnavT, rom sur. 7.7-ze membranuli cilebis ori
bul struqturad ar Camoyalibdeba da membrana ar gam- ZiriTadi saxeobaa. integraluri cilebi SeWrilia lip-
yardeba; TiTqmis iseve, rogorc bekonis cximi, romelic iduri ormagi Sris hidrofobur gulSi. mravali maTgani
gacivebisas naxevrad Txevad Roris qons warmoqmnis. transmembranuli cilaa, romlebic mTlianad kveTs mem-
temperatura, romelzec membrana myardeba Semadgeneli branas. integraluri cilis hidrofoburi ubnebi arapo-
lipidebis tipzea damokidebuli. dabal temperaturaze, laruli aminomJavebis erTi an meti Wimisgan Sedgeba (ix-
membrana Txevadi rCeba, Tu igi mdidaria fosfolipid-
ile suraTi 5.17), romlebic Cveulebriv, α - spiralebad
ebiT, romelTac ujeri naxSirwyalbadebis kudebi aqvT
aris daxveuli (suraTi 7.8). molekulis hidrofiluri
(ixile sur. 5.12 da 5.13). kudebSi arsebuli maryuJebis
nawilebi membranis orive mxares, wyalxsnarisken aris
gamo, sadac ormagi bmebia lokalizebuli, ujeri naxSir-
mimarTuli. periferiuli cilebi lipidur ormag Sre-
wyalbadebi ise mWidrod ver ganlagdeba, rogorc najeri
Si saerTod ar aris CarTuli; isini danamatebis (gamon-
159
ujredgare matriqsis boWkoebi (ujm)
glikoproteini
naxSirwyali
glikolipidi
membranis
ujredgare mxare
suraTi 7.7 cxovelis ujredis plazmuri membranis detaluri struqtura, ganiv kveTaSi
azardebis) saxiTaa, romlebic Tavisuflad ukavSird- li cilebis ujredgare matriqsis boWkoebiT aris mi-
eba membranis zedapirs, xSir SemTxvevaSi, integraluri magrebuli. (ixile sur. 6. 29; integrinebi, integraluri
cilebis Ria nawilebs (ixile suraTi 7.7). cilebis tipia). erToblivad, es mimagrebebi cxovelur
zogierTi membranuli cila, plazmuri membranis ci- ujreds ufro mtkice karkasiT uzrunvelyofs, vidre
toplazmis mxares, adgilze citoConCxis saSualebiT mxolod plazmuri membrana mianiWebda mas.
magrdeba, xolo gareTa mxares – calkeuli membranu- suraTi 7.9-ze mocemulia plazmuri membranis mier
Sesrulebuli 6 ZiriTadi funqcia. erT ujreds SeiZle-
ba hqondes membranuli cilebi, romlebic ramdenime am
funqcias axorcilebs, xolo calkeul cilas, SeiZleba
N-daboloeba mravali funqcia hqondes. amrigad, membrana struqtu-
ujredgare mxare
rul mozaikasTan erTad funqciuri mozaikacaa.
160
(a) transporti (marcxniv). cilas, romelic mem- gadamwyvetia organizmis funqcionirebisaTvis. es mniS-
branas kveTs, membranis gavliT hidrofiluri
arxis uzrunvelyofa SeuZlia, romelic seleq- vnelovania magaliTad, cxovelis embrionis qsovilebsa
tiuria calkeuli gaxsnili nivTierebebis da organoebSi ujredebis sortirebisas. igi warmoad-
mimarT. (marjvniv) sxva satransporto cilebi,
nivTierebas erTi mxridan meore mxares, formis gens agreTve imunuri sistemis mier ucxo ujredebis
cvlilebis saSualebiT gadaadgilebs. zogi- (maT Soris, transplantirebuli organoebis) gaZevebis
erTi es cila axdens atf-is, rogorc energiis
wyaros hidrolizs, raTa aqtiurad gadatumbos safuZvels, rac xerxemlian cxovelebSi, dacvis mniS-
nivTierebebi membranis gavliT. vnelovani mimarTulebaa (ixile Tavi 43). xerxi, romlis
atf saSualebiTac ujredebi cnoben sxva ujredebs, plazmur
membranaze zedapiris molekulebTan, xSir SemTxvevaSi,
(b) fermentuli aqtivoba. membranaSi CaSenebuli
fermentebi naxSirwylebTan maTi dakavSirebaa (ixile suraTi 7.9 d).
cila SeiZleba iyos fermenti Tavisi aqti-
uri saitiT, romelic momijnave xsnaris niv-
Cveulebriv, membranuli naxSirwylebi mokle, 15
Tierebebis zemoqmedebas ganicdis. zogierT Saqris erTeulze (monomerze) naklebi, datotvili jaW
SemTxvevaSi, ramdenime fermenti membranaSi
organizebulia rogorc gundi, romelic Tan-
vebia. zogierTi naxSirwyali kovalenturad aris daka-
mimdevrul nabijebs dgams metabolur gzaze. vSirebuli lipidebTan, warmoqmnil molekulas gliko-
lipidi ewodeba (SegaxsenebT, rom gliko naxSirwyalis
arsebobaze miuTiTebs). Tumca, umravlesoba kovalentu-
rad aris dakavSirebuli cilebTan, amis gamo maT gliko-
(g) signalis transduqcia. membranul cilas proteinebi ewodebaT (ixile sur. 7.7).
signali
SeiZleba hqondes specifiuri formis damakav- plazmuri membranis gareTa mxares, naxSirwylebi, sax-
Sirebeli ubani, romelic qimiuri mesenjeris,
magaliTad hormonis formas miesadageba. gare- eobidan saxeobaSi, erTi da imave saxeobis individebs So-
ganma mesenjerma (signali) SesaZloa gamoiwvios ris, da TviT calkeuli individis erTi tipis ujredidan
konformaciuli cvlilebebi cilaSi (recep-
torSi), romelic mesijs ujredis SigniT gadas- meore tipis ujredamde, icvleba. molekulebisa da maTi
cems. mdebareobis mravalferovneba ujredis zedapirze saSu-
alebas aZlevs membranul naxSirwylebs ifunqcioniros,
receptori rogorc markerebma, rac erT ujreds meorisagan ganasx-
vavebs. magaliTad, adamianis sisxlis oTxi tipi, romle-
(d) ujredis mier ujredis cnoba. zogierTi
bic A, B, AB, da O aRiniSneba, sisxlis wiTeli ujredebis zeda-
glikoproteini, muSaobs rogorc saidentifi- pirze naxSirwylebis variaciebs asaxavs.
kacio kodi, romelsac konkretulad cnobs sxva
ujredebi.
161
endoplazmuri
bade koncefcia 7.2
transmembranuli
glikoproteini
membranis struqtura seleqti-
ur ganvladobas ganapirobebs
sekretoruli
cila biologiuri membrana supermolekuluri struqtu-
ris SesaniSnavi magaliTia – bevri molekula organiza-
glikolipidi
ciis ufro maRal safexurze imyofeba – misi emerjen-
goljis tuli Tvisebebi calkeuli molekulebisas scildeba. am
aparati TavSi yuradReba gamaxvilebulia erT-erT yvelaze ufro
mniSvnelovan Tvisebaze: ujreduli sazRvrebis gavliT
veziku- transportis regulirebis unarze. funqcias ujredis-
lebi Tvis sasicocxlo mniSvneloba aqvs. Cven kidev erTxel
vnaxavT, rom forma, funqcias Seesabameba: Txevad-mo-
zaikuri modeli gvexmareba imis asaxsnelad, Tu rogor
aregulirebs membranebi ujredis molekulur trafiks.
mcire molekulebi da ionebi plazmuri membranis
gavliT orive mimarTulebiT gamudmebiT moZraobs. gan-
plazmuri membrana: vixiloT qimiuri cvla kunTis ujredsa da ujredgare
citoplazmis mxare siTxes Soris, romelic ekvris mas. Saqrebi, aminomJavebi
ujredgare mxare da sxva sakvebi Sedis ujredSi, xolo metabolizmis nar-
transmembranuli Ceni produqtebi tovebs mas. ujredi iTvisebs Jangbads
glikoproteini ujreduli sunTqvisTvis da gamohyofs naxSirorJangs.
sekretoruli
cila igi agreTve aregulirebs araorganuli ionebis, mag.
Na+, K+, Ca2+, da Cl−-is koncentraciebs, plazmuri
membranuli glokolipidi membranis gavliT maTi am Tu im mimarTulebiT gadat-
virTvis saSualebiT. Tumca trafiki membranis gavliT
suraTi 7.10 membranuli komponentebis sinTezi da eqstensiuria, ujredis membranebi seleqtiurad gan-
maTi orientacia miRebul membranaSi. plazmur membranas vladia da nivTierebebi ganurCevlad ar kveTs bari-
gansxvavebuli citoplazmuri da ujredgare mxareebi, anu saxeebi
aqvs: ujredgare mxare, endoplazmuri badis SigniTa mxaris, goljis
ers. ujreds aqvs mravali saxis mcire molekulebisa da
aparatisa da vezikulebis membranebisgan warmoiqmneba. ionebis SeTvisebis da sxvaTa gamoyofis unari, ufro
metic, nivTierebebi, romlebic moZraobs membranis gav-
liT amas sxvadasxva siCqariT akeTebs.
membranis gareT ganalagebs. amrigad, cilebis, lipid-
ebis, da maTTan dakavSirebuli naxSirwylebis asimetri-
uli ganawileba plazmur membranaSi determinirebulia, lipiduri ormagi Sris ganvladoba
radgan membrana endoplazmuri badisa da goljis apara- hidrofoburi (arapolaruli) molekulebi, rogori-
tis saSualebiT igeba. caa magaliTad, naxSirwyalbadebi, naxSirorJangi da
7.1
Jangbadi membranis lipidis ormag SreSi ixsneba da io-
koncefcia Semowmeba lad gadis masSi membranuli cilebis daxmarebis gareSe.
Tumca, membranis hidrofoburi guli aferxebs hidro-
1. ramdenad gansxvavebuli iqneba membranis cximovani filuri ionebisa da polaruli molekulebis pirdapir
mJavebis najerobis done, civ garemosaTan Segue- gasvlas membranaSi. polaruli molekulebi, rogoricaa
bul mcenareebSi im mcenareebisagan, romlebic glukoza, da sxva Saqrebi lipidur ormag SreSi mxolod
cxel garemosTan arian adaptirebulni? nela Tu gadis; TviT wyalic ki, Zalian mcire polaruli
2. naxSirwylebi, romlebic dakavSirebulia zogierT molekula, ver gadis Zalian swrafad. membranis hidro-
cilasTan da plazmuri membranis lipidebTan erTi- fobur SreSi SeRweva kidev ufro rTulia molekulis
andeba, radgan membranis ageba da srulyofa endo- damuxtuli atomisa da misi garemomcveli wylis gar-
plazmur badesa da goljis aparatSi xdeba; Semdeg, sisTvis (ix. suraTi 3.6). sabednierod, lipiduri ormagi
axali membrana satransporto vezikulebs warmoqmnis, Sre membranis seleqtiuri ganvladobis mxolod nawil-
romlebic ujredis zedapirisken miemarTeba. veziku- ia. transportis regulaciaSi sakvanZo rols membranaSi
lis membranis romel mxare aris naxSirwylebi? CaSenebuli cilebi asrulebs.
162
satransporto cilebi
ujredis membranebi ganvladia specifiuri ionebi-
koncefcia 7.3
sa da sxvadasxva polaruli molekulebis mimarT. am
hidrofilur nivTierebebs, satransporto cilebis pasiuri transporti aris
gavliT, romlebic membranas kveTs, SeuZliaT Tavidan
aicilon kontaqti lipidis ormag SresTan. zogierTi
nivTierebis difuzia membranis
satransporto cila, romelTac arxis cilebi ewode- gavliT energiis Cadebis gareSe
baT hidrofiluri arxis saSualebiT funqcionirebs,
romelsac calkeuli molekulebi an atomuri ionebi molekulebs aqvT energiis tipi, romelsac siT-
gamoiyeneben rogorc gvirabs membranaSi (ixile sura- buri moZraoba (siTbo) ewodeba. siTburi moZraobis
Ti 7.9 a, marcxniv). magaliTad, calkeul ujredebSi wy- erT-erTi Sedegia difuzia – nebismieri nivTierebis
lis molekulebis gavlas membranaSi xels uwyobs arxis molekulebis misawvdom sivrceSi Tanabrad gavrcelebis
cilebi, romelTac aqvaporinebi ewodeba (isini aR- tendencia. yoveli molekula uwesrigod moZraobs, Tum-
moCenil iqna piter agris laboratoriaSi, ixile gv. 92- ca molekulebis erTobliobis difuzia SeiZleba mimar-
93). sxva satransporto cilebi, romelTac matarebeli Tuli iyos. amis vizualizaciis kargi gza arsebobs: war-
cilebi ewodeba, TavianT Tanamgzavrebs miemagreba da movidginoT sinTezuri membrana, romelic sufTa wyals,
formas ucvlis, ise rom maT membranaSi gavla SeZlon (ix- wyalSi gaxsnili saRebavis xsnarisgan yofs. davuSvaT,
ile suraTi 7.9 a, marjvniv). orive SemTxvevSi, satrans- rom am membranas aqvs mikroskopuli forebi da isini gam-
porto cilebi specifiuria im nivTierebis mimarT, rom- taria saRebavis molekulebisTvis (suraTi 7.11 a). saRe-
lis translokaciasac (gadaadgilebas) axdens: mxolod bavis TiToeuli molekula uwesrigod moZraobs, magram
garkveul nivTierebas (an nivTierebebs) aZlevs membra- adgili eqneba saRebavis molekulebis net moZraobas mem-
nis gadakveTis saSualebas. magaliTad, glukoza, ro- branis gavliT im mxrisken, sadac Tavidan sufTa wyali
melic sisxlSia da sisxlis wiTel ujredebs ujreduli iyo. saRebavis molekulebi ganagrZoben membranis gavliT
aqtivobisTvis esaWiroeba, plazmuri membranis specifi- gavrcelebas, vidre orive xsnarSi saRebavis Tanabari kon-
uri satransporto cilebis saSualebiT am ujredebSi centracia ar iqneba. mas Semdeg rac am wertils miaRwevs,
swrafad Sedis. `glukozis transporteri~ iseve seleq- damyardeba dinamikuri wonasworoba, erT wamSi saRebavis
tiuria, rogorc matarebeli cila, romelic glukozis imdeni molekula gaivlis membranas erTi mimarTulebiT,
struqturul izomer fruqtozasac ki ukuagdebs. ramdeni molekulac – meore mimarTulebiT.
amrigad, membranis seleqtiuri ganvladoba damo axla, Cven SegviZlia CamovayaliboT difuziis mar-
kidebulia rogorc lipiduri ormagi Sris, aseve mem- tivi wesi: sxva Zalebis ararsebobisas, nivTiereba ufro
branaSi CaSenebuli specifiuri satransporto cilebis koncentrirebulidan, naklebad koncentrirebuli mx-
ganmasxvavebel barierze. magram ra ganapirobebs mem- arisken difundirebs. anu sxvagvarad, nebismieri niv-
branis gavliT trafikis mimarTulebas? mocemul momen- Tiereba ganicdis difuzias Tavisi koncentraciuli
tSi, konkretuli nivTiereba Seva ujredSi Tu datovebs gradientis mimarTulebiT. amisTvis ar aris saWiro muS-
mas? faqtiurad ra meqanizmebiT imarTeba molekulebis aobis Sesruleba; difuzia spontanuri procesia. SevniS-
gadaadgileba membranebis gavliT? Cven am sakiTxe- navT, rom TiToeuli nivTiereba sakuTari koncentraci-
bze SemdgomSi visaubrebT, mas Semdeg rac membranuli uli gradientis mimarT moZraobs da sxva nivTierebebis
trafikis or models – pasiur transportsa da aqtiur koncentraciuli sxvaobebi masze gavlenas ar axdens
transports ganvixilavT. (suraTi 7.11 b).
ujredis membranebis gavliT trafikebis umravle-
soba difuziis saSualebiT xdeba. rodesac nivTiereba
163
(a) erTi gaxsnili nivTierebis difuzia.
membranas sakmaod didi forebi aqvs rom saRebavis membrana (ga-
saRebavis molekulebi gaataros. saRe- molekulebi nivi kveTa)
bavis molekulebis uwesrigo moZraobis
Sedegad zogi maTgani gadis forebSi; es
ufro xSirad im mxares xdeba, sadac meti
molekulaa. saRebavi ufro koncentri-
rebulidan naklebad koncentrirebuli
mxarisken difundirebs (mas koncen- wyali
traciuli gradientis mimarTulebiT
difuzia ewodeba). mas dinamikuri wonas-
woroba mohyveba: gaxsnili nivTierebis
molekulebi agrZelebs membranis gada-
kveTas, magram orive mimarTulebiT erT- rezultaturi difuzia rezultaturi difuzia wonasworoba
nairi siCqariT.
nivTierebis difuzias biologiuri membranis gavliT gram sakmaod didia wylis molekulebisTvis. ra gavle-
pasiuri transporti ewodeba, radgan ujreds ar uwevs nas moaxdens es wylis koncentraciaze?
energiis daxarjva mis gansaxorcieleblad. TviTon kon- logikuria vivaraudoT, rom xsnars, romelSic gaxs-
centraciuli gradienti warmoadgens potenciur en- nili nivTiereba ufro maRali koncentraciiTaa, wylis
ergias (ixile Tavi 2, gv. 36) da biZgs aZlevs difuzias. ufro naklebi koncentracia eqneba da rom wyali, amis
Tumca gaxsovdeT, rom membranebi SerCeviTad ganvladia gamo, iqidan meore mxrisken difundirdeba. Tumca, gan-
da aqedan gamomdinare, maT sxvadasxvagvari gavlena aqvT zavebuli xnari sTvis, mravali sxva biologuri siTxis
sxvadasxva molekulebis difuziis siCqareze. wylis Sem- msgavsad, gaxsnili nivTierebebi wylis koncentraciaze
TxvevaSi, aqvaporinebi wyals garkveul ujredebSi Za- mniSvnelovan gavlenas ar axdens. piriqiT, gaxsnili
lian swrafi difundirebis saSualebas aZlevs. plazmuri nivTierebis molekulebis irgvliv wylis molekulebis
membranis gavliT wylis moZraobas Zalzed didi mniSvn- mWidro Tavmoyra, wylis zogierTi molekulis membra-
eloba aqvs ujredebisTvis. naSi gavlas SeuZlebels xdis. swored gansxvaveba Ta-
visufali wylis koncentraciaSi aris mniSvnelovani.
magram Sedegi igivea: wyali, membranis gavliT gaxsnili
osmosis gavlena wylis balansze
nivTierebis ufro dabali koncentraciis ubnidan, ufro
imisaTvis rom vnaxoT Tu rogor urTierTqmedebs maRali koncentraciis ubnisken difundirebs, vidre
ori xsnari gaxsnili nivTierebis sxvadasxva koncentra- gaxsnili nivTierebebis koncentraciebi orive mxares
ciiT, warmovidgenT U-s formis minis mili, seleqtiurad ar gaTanabrdeba. wylis difuzias seleqtiurad ganv-
ganvladi membraniT, romelic Saqris or xsnars yofs ladi membranis gavliT osmosi ewodeba. wylis moZraoba
(suraTi 7.12). forebi sinTetur membranaSi metismetad ujredis membranebSi da wylis balansi ujredsa da mis
mcirea saimisod, rom Saqris molekulebi gaataros, ma- garemos Soris gadamwyvetia organizmisTvis. is, rac
164
gaxsnili nivTierebis Saqris meti Saqris erTnairi suraTi 7.12 osmosi. sxvadasxva koncentra-
(Saqris) naklebi koncentracia koncentracia ciis Saqris ori xsnari gayofilia seleqtiurad ganv-
koncentracia ladi membraniT, romelSic gamxsnels (wyali) SeuZlia
gavla, magram gaxsnil nivTierebas (Saqari) – ara. wylis
molekulebi uwesrigod moZraobs da forebSi gasvla
orive mimarTulebiT SeuZlia, magram sabolood, wyali
difundirebs xsnaridan, sadac gaxsnili nivTierebis
naklebi koncentraciaa, im xsnarisken, sadac gaxsnili
nivTierebis meti koncentraciia. sabolood, wylis es
transporti, anu osmosi, Saqris koncentracias membra-
seleqtiurad ganv-
ladi membrana: Saqris wylis molekulebi axla, ujredi gadavitanoT xsnarSi, ro-
molekulebs ar Tavs iyrian Saqris melic ujredis mimarT hipertonulia (hiper
SeuZliaT forebSi molekulebis
niSnavs `mets~, am SemTxvevaSi, ufro met ara-
gasvla, xolo wylis garSemo
molekulebs SeuZliaT.
ganvlad gaxsnil nivTierebebs). ujredi da-
kargavs wyals Tavisi garemodan, danaoWdeba
naklebi Tavisufali
da albaT mokvdeba. es erTi mizezia Tu ro-
meti Tavisufali wylis
wylis molekula gor SeiZleba tbis marilianobis gazrdas
molekula (ufro maRali
koncentracia) (ufro dabali (mineralizacias) cxovelebis sikvdili mo-
koncentracia) hyves – Tu tbis wyali hipertonuli gaxdeba
cxovelebis ujredebis mimarT, ujredebi
osmosi
SeiZleba danaoWdes da mokvdes. Tumca, me-
tismetad didi raodenobiT wylis SeTviseba
wyali ufro maRali Tavisufali wylis koncentraciis aridan ufro
dabali Tavisufali wylis koncentraciis arisken moZraobs
SesaZloa, iseTive saxifaTo iyos cxovelis
ujredisTvis, rogorc wylis dakargva. Tu
ujreds movaTavsebT xsnarSi, romelic hipo-
Cven xelovnur sistemebSi osmosis Sesaxeb SevityveT, tonuria ujredis mimarT (hipo `naklebs~
axla cocxali ujredebis mimarT gamoviyenoT. niSnavs), wyali ufro swrafad Seva ujredSi vidre gamo-
va, ujredi sivdeba da wyliT gadavsebuli buStis ms-
wylis balansi ukedlo ujredebSi gavsad liziss (skdeba) ganicdis.
ujredi, mtkice kedlebis gareSe ver gauZlebda
xsnarSi ujredis moqmedebas ganxilvisas, mxedv- verc wylis Warb SeTvisebas da verc Warb dakargvas. wy-
elobaSi unda iqnes miRebuli rogorc xsnaris koncen- lis balansis es problema avtomaturad wydeba, rodesac
tracia, aseve membranis ganvladoba. tonurobis kon- ujredi izotonur garemoSi cxovrobs. mravali zRvis
cefciis (xsnaris unari gamoiwvios ujredis mier wylis uxerxemlosTvis, zRvis wyali izotonuria. xmeleTis
SeTviseba an dakargva) ganxilvisas orive faqtori unda (xmeleTze mobinadre) cxovelebis umravlesobis ujre-
iqnes gaTvaliswinebuli. xsnaris tonuroba nawilobriv debi garemoculia ujredgare xsnariT, romelic ujre-
damokidebulia gaxsnili nivTierebebis koncentra- debis mimarT izotonuria. cxovelebsa da sxva orga-
ciaze, romelTac ar SeuZliaT membranaSi gasvla (ara- nizmebs mtkice ujredis kedlis gareSe, hipertonul an
ganvladi gaxsnili nivTierebebi), romlebic enaTesaveba hipotonur garemoSi cxovrebisas, osmoregulaciis –
TviTon ujredisas. Tu garemomcvel xsnarSi ufro meti wylis balansis kontrolis, specialuri adaptacia unda
araganvladi gaxsnili nivTierebaa, wyali ujredis da- hqondeT. magaliTad, umartivesi parameciumi guburis
tovebis tendencias amJRavnebs da piriqiT. wyalSi cxovrobs, romelic ujredis mimarT hipoton-
Tu ukedlo ujredi, magaliTad, cxoveluri ujredi, uria. parameciums gaaCnia plazmuri membrana, romelic
CaZirulia garemoSi, romelic ujredis mimarT izot- gacilebiT nakleb ganvladia wylisaTvis, vidre mravali
onuria ( izo `igive~-s niSnavs), wylis rezultatur sxva ujredis membrana, magram igi mxolod anelebs wy-
difuzias plazmur membranaSi, adgili ar eqneba. wyali lis SeTvisebas, romelic ganuwyvetliv Sedis ujredSi.
membranis gavliT moZraobs, magram orive mimarTule- parameciumi ar skdeba, vinaidan igi aRWurvilia kumS-
biT – erTnairi siCqariT. izotonur garemoSi, cxovelis vadi vakuoliT, organeliT, romelic funqcionirebs
ujredis moculoba stabiluria (suraTi 7.13 a). rogorc triumis tumbo, raTa ujredidan wyali imave
165
hipotonuri izotonuri hipertonuli
xsnari xsnari xsnari
suraTi 7.13 cocxali ujre- (a) cxoveluri ujredi.
debis wylis balansi. rogor cxoveluri ujredi, Tavs
saukeTesod izotonur
reagireben cocxali ujredebi
garemoSi grZnobs, Tu mas
TavianT garemoSi gaxsnili niv-
osmosuri SeTvisebis an
Tierebis koncentraciis cvlile- wylis dakargvis sakomp-
baze, imazea damokidebulia, aqvT nesaciod specialuri
Tu ara maT ujredis kedeli. (a) adaptaciebi ar aqvs.
cxovelur ujredebs, magaliTad,
sisxlis wiTel ujredebs, ujre-
dis kedeli ar gaaCniaT. (b) mcena- lizirebuli normaluri danaoWebuli
reul ujredebs ki – aqvT. (isrebi (b) mcenareuli ujredi.
mcenareuli ujredi tur-
wylis net moZraobaze miuTiTebs,
goscentulia (mdgradi)
am xsnarebSi ujredebis pirvelad
da Cveulebriv, yvelaze
moTavsebidan dawyebuli). ufro janmrTeli,
hipotonur garemoSia,
sadac wylis SeTviseba
saboloo jamSi, elasti-
kuri kedlis saSualebiT
balansirdeba, romelic
aviwrovebs ujreds. turgoscentuli modunebuli plazmolizirebuli
(normaluri)
gaadvilebuli difuzia:
siswrafiT gamodevnos, ra siswrafiTac igi Sedis masSi pasiuri transporti cilebis daxmarebiT
osmosis saSualebiT (suraTi 7.14). osmoregulaciis sxva
modiT ufro axlos ganvixiloT Tu rogor gadis mem-
adaptaciebs Cven 44-e TavSi ganvixilavT.
branaSi wyali da zogierTi hidrofiluri gaxsnili niv-
166
Tiereba. rogorc adre iyo aRniSnuli, bevri polaruli maTi polarobis gamo. aqvaporinebi, arxis cilebi, rom-
molekula da ioni, romelsac membranis ormagi lipiduri lebic mcenareul ujredebsa da cxovelur ujredebSi
Sre aferxebs, pasiurad difundirebs satransporto gvxvdeba, xels uwyobs did raodenobiT wylis difu-
cilebis daxmarebiT, romlebic membranas kveTs. am mov- zias, magaliTad, sisxlis wiTel ujredebSi (ixile su-
lenas gaadvilebuli difuzia ewodeba. ujreduli bi- raTi 7.13). arxebis kidev erTi jgufia ionuri arxebi,
ologiis specialistebi jer kidev cdiloben daadginon maT Soris mravali maTgani funcionirebs rogorc karis
Tu rogor uwyobs xels difuzias sxvadasxva satrans- arxebi; gamRizianebeli iwvevs maT gaRebas an daxurvas.
porto cila. satransporto cilebis umetesoba Zalian gamRizianebeli SeiZleba iyos eleqtruli an qimiuri; Tu
specifiuria: isini mxolod garkveuli nivTierebebis qimiuria, maSin gamRizianebeli iqneba gansxvavebuli im
transports axdenen. nivTierebisagan, romlis transportirebac unda moxdes.
rogorc adre iyo aRwerili, satransporto cilebis magaliTad, nervuli ujredis stimulireba specifiuri
ori tipia, arxis cilebi da matarebeli cilebi. arxis neirotransmiteruli molekulebiT aRebs karis arxebs,
cilebi ubralod uzrunvelyofen derefans, romlebic rac natriumis ionebs ujredSi Sesvlis saSulebas aZlevs.
SesaZleblobas aZlevs specifiur molekulebs an ionebs zogierTi memkvidruli daavadebis dros, specifi-
gadakveTon membrana (sur. 7.15 a). hidrofiluri gasasv- uri satransporto sistemebi an defeqturia, an saerTod
lelebi, romlebsac es cilebi uzrunvelyofs SesaZle- ar aris. amis magaliTia cistinuria, daavadeba adamian-
blobas aZlevs wyals an mcire ionebs Zalian swrafad ebSi, romelic im cilis uqonlobiT xasiaTdeba, romelic
gadavides membranis erTi mxridan meoreze. miuxedavad cisteinisa da zogierTi sxva aminomJavis transports
imisa, rom wylis molekulebi sakmarisad mcirea saim- axorcielebs, Tirkmlis ujredebis membranebis gavliT.
isod, rom fosfolipiduri ormagi Sre gadakveTos, am Cveulebriv, Tirkmlis ujredebi am aminomJavebis reab-
marSrutiT wylis moZraobis siCqare, SedarebiT nelia, sorbcias Sardidan axdens da sisxlSi abrunebs, magram
cistinuriiT daavadebul individeb-
Si, aminomJavebisgan qvebi warmoiqm-
ujredgare siTxe neba, romlebic TirkmelebSi aku-
mulirdeba da kristalizdeba, rac
tkivils iwvevs.
(a) arxis cilas (mewamuli) aqvs arxi, romlis gavliTac wylis molekulas an calkeul gax-
snil nivTierebas SeuZlia gasvla.
(b) matarebeli cila or konformaciaSi arsebobs, cilis formis cvlilebasTan erTad gax-
snili nivTiereba membranis gavliT gadaadgildeba. cilas gaxsnili nivTierebis trans-
portireba orive mimarTulebiT net moZraobiT SeuZlia, gaxsnili nivTierebis koncen-
traciuli gradientis mimarTulebiT.
167
7.3
ujredgare [Na+] maRali
koncefcia Semowmeba siTxe [K+] dabali
7.4
natrium-kaliumis tumbos. rebs atf-is mier fosforili-
rebas.
koncefcia
168
pasiuri transporti. nivTierebebi TavianTi aqtiuri transporti. zogier- suraTi 7.17 mimoxilva: pasiuri da aqtiuri
koncentraciuli gradientis mimarTulebiT Ti satransporto cila tumbos transportis Sedareba.
spontanurad difundireben; membranas isini msgavsad moqmedebs, nivTiere-
ujredis mier energiis daxarjvis gareSe gaiv- bebi membranis gavliT, Tavian-
lian. difuziis siCqare, membranis satranspor- Ti koncentraciuli gradien-
to cilebis saSualebiT, SesaZlebelia bevrad tis sawinaaRmdegod gadaaqvT. li potencialis energia – gansxvavebu-
gaizardos. am muSaobisTvis, energias,
li muxtebis gancalkeveba. ujredgare
Cveulebriv, atf awvdis.
siTxisgan gansxvavebiT, ujredis cito-
plazmis muxti, membranis sxvadasxva mx-
ares anionebisa da kaTionebis araTana-
bari ganawilebis gamo, uaryofiTia.
voltaJs membranaze, romelic daaxloe-
biT 50-200 milivoltis (mV) fargleb-
Sia, membranuli potenciali ewodeba.
(minusi aRniSnavs, rom muxti ujredis
Sida mxares, ujredis gareTa mxrisgan
gansxvavebiT, uaryofiTia.
membranuli potenciali batareis,
energiis wyaros msgavsad moqmedebs, ro
melic membranis gavliT yvela damuxu-
tuli nivTierebis trafikze zemoq-
atf medebs. radgan ujredis Sida mxare,
difuzia. hidro- gaadvilebuli difuzia.
gareTa mxrisgan gansxvavebiT uaryofi-
fobur moleku- bevri hidrofiluri niv-
Tia, membranuli potenciali xels uwy-
lebsa da Zalian Tiereba, membranis gavliT,
mcire, umuxto satransporto cilebis – obs kaTionebis pasiur transports
polarul moleku- arxis an matarebeli cilebis ujredSi, xolo anionebisas – ujredi-
lebs (dabali siC- daxmarebiT difundirebs. dan. amrigad, membranis gavliT ionebis
qariT) SeuZliaT
difuzias ori Zala aRZravs: qimiuri Za-
difundireba
lebi (ionis koncentraciuli gradien-
lipiduri ormagi
Sris gavliT. ti) da eleqtruli Zala (membranuli po-
tencialis gavlena ionis moZraobaze).
ZalTa am kombinacias, romelic zemoq-
koncentracia aqvs. am mkveTr sxvaobas, plazmuri mem- medebs ionze eleqtroqimiuri gradi-
brana natriumis ionebis ujredis gareT, xolo kaliumis enti ewodeba. ionebis SemTxvevaSi, unda davazustoT pa-
ionebis – ujredis SigniT gadatumbviT inarCunebs. siuri transportis Cveneuli koncefcia: ioni ubralod
iseve rogorc sxva saxis ujreduli muSaobis dros, Tavis koncentraciuli gradientis mimarTulebiT ki
aqtiuri transportisTvisac, energias atf awvdis. gza, ar difundirebs, aramed eleqtroqimiuri gradientis
romliTac atf-s SeuZlia moqmedebaSi moiyvanos aqtiuri mimarTulebiT. magaliTad, natriumis ionebis (Na +)
transporti, misi terminaluri fosfaturi jgufis pirda- koncentracia mosvenebul nervul ujredSi gacilebiT
pir satransporto cilisTvis gadacemaa. aman SesaZloa dabalia, vidre mis gareT. rodesac ujredi stimulird-
cilis konformaciis cvlilebis iseTi inducireba gamoi- eba, karis arxebi, romlebic xels uwyobs Na +-is difu-
wvios, rom cilasTan dakavSirebuli gaxsnili nivTiereba zias, iReba. Semdeg, natriumis ionebi `ecema~ TavianTi
membranis gavliT gadaadgildes. satransporto sistema, eleqtroqimiuri gradientis mimarTulebiT, romelic
romelic am gziT moqmedebs aris natrim-kaliumis tumbo, Na +-is koncentraciuli gradientiTa da membranis
romelic axdens natriumis (Na+) gacvlas kaliumze (K+) uaryofiT mxares kaTionebis mizidviT aris aRZruli.
cxoveluri ujredis plazmuri membranis gavliT (sura- zogierTi membranuli cila, romelic aqtiurad
Ti 7.16). suraTi 7.17-ze ganxilulia gansxvavebebi pasiur axorcielebs ionebis transports, monawileobs mem-
transportsa da aqitiur transports Soris. branul potencialSi. amis magaliTia, natrium-kaliumis
tumbo. SevniSnavT, rom tumbos (suraTi 7.16) Na +- is da
K+-is ionebi erTi erTze ki ar gadaaqvs, aramed faqtiu-
membranuli potencialis SenarCuneba rad, ujredSi gadmotumbul kaliumis yovel or atomze,
ionuri tumbos saSualebiT ujredis gareT igi natriumis sam atoms gadatumbavs.
tumbos yoveli `bruni~ aris erTi dadebiTi muxtis net
yvela ujreds plazmur membranaze sakuTari volta-
gadatana citoplazmidan ujredgare siTxeSi – procesi,
Ji (potenciali an Zabva) gaaCnia. voltaJi aris eleqtru-
romelic energias voltaJis formiT inaxavs. satrans-
169
ujredgare siTxe
atf
atf protonuli
tumbo
protonuli
tumbo
H+-is difuzia
saqaroza–H+-is
kotransporteri
citoplazma
170
viTarebadi qveynebisTvis, sadac nawlavuri parazitebi Tavsi ujredis gareT gadmoiRvreba, xolo vezikulis
farTodOaris gavrcelebuli. pacientebs aZleven xsnars, membrana plazmuri membranis niwili xdeba (ixile sura-
romelic didi raodenobiT glukozasa da marilebs Sei- Ti 7.10).
cavs. satransporto cilebs, gaxsnili nivTierebebi naw- mravali sekretoruli ujredi egzocitozs Tavi-
lavuri ujredebis zedapirze gadaaqvT da isini, nawlavis anTi produqtebis eqsportisTvis iyenebs. magaliTad,
ujredebis gavliT, sisxlSi xvdeba. miRebuli osmosuri garkveuli ujredebi pankreasSi hormon insulins gamoi-
wneva iwvevs nawlavebidan, nawlavuri ujredebis gavliT muSaveben da egzocitocitozis saSualebiT axdenen mis
wylis sisxlSi gadinebas, xdeba pacientis rehidratacia. sisxlSi sekrecias. kidev erTi magaliTia neironi, anu
vinaidan specifiuri cilebia CarTuli, rogorc gluko- nervuli ujredi, romelic egzocitozs neirotransmi-
za, aseve natriumis ioni – marilis saxiT, unda iyos war- terebis gamosayofad iyenebs, romelic signals aZlevs
modgenili. igive principi udevs safuZvlad aTletebis sxva neironebs an kunTis ujredebs. rodesac mcenaris
mier gaxsnili nivTierebebiT mdidari xsnarebis miRebas ujredebi kedlebs warqmoqmnis, egzocitozis saSuale-
sapasuxismgeblo aTleturi RonisZiebis Semdeg. biT cilebi da calkeuli naxSirwylebi, goljis vezi-
kulebidan ujreds gareT miewodeba.
7.5
reT myof nivTierebas Seicavs. sami tipis endocitozi
arsebobs: fagocitozi (`ujreduli STanTqma~), pinoci-
koncefcia tozi (`ujreduli sma~) da receptoriT gaSualebuli en-
docitozi. vidre Semdeg Temaze gadaxvidodeT, ganixi-
plazmuri membranis gavliT leT suraTi 7.20, gv. 138-ze, romelzec es procesebia
aRwerili.
transportis ZiriTadi mocu- adamianis ujredebi, receptorebiT gaSualebul en-
loba egzocitozisa da endoci- docitozs qolesterinis SesaTviseblad iyenebs, raTa
igi membranisa da prekursoris saxiT sxva steroidebis
tozis saSualebiT xorcieldeba sinTezSi gamoiyenos. qolesterini sisxlSi nawilakebis
saxiT moZraobs, romelTac dabali simkvrivis lipo-
wyali da mcire zomis gaxsnili nivTierebebi, plaz
proteinebs (dsl-ebi), lipidebisa da proteinebis kom-
muri membranis ormagi Sris gavliT Sedis ujredSi da
pleqss uwodeben. es nawilakebi, ukavSirdeba ra dsl-is
tovebs mas, an satransporto cilebis mier xdeba maTi
receptorebs membranaze, moqmedebs rogorc ligandebi
gadatumbva an gadatana membranis gavliT. Tumca, didi
(zogadi termini nebismieri molekulisTvis, romelic
molekulebi, magaliTad, cilebi da polisaqaridebi, da
spcifiurad ukavSirdeba sxva molekulis receptorul
ufro did nawilakebic membranas Cveulebriv, sxva meqa-
ubans), da Semdeg, endocitozis gziT, Sedis ujredSi.
nizmiT – vezikulebSi CarTviT – gaivlis.
memkvidruli hiperqolesterinemiiT daavadebulebSi
(daavadebisTvis damaxasiaTebelia sisxlSi qolesteri-
egzocitozi nis Zalian maRali Semcveloba) dsl-is receptoruli
rogorc me-6 TavSi aRvwereT, ujredi makromol e cilebi defeqturia an ar aris, da dsl-is nawilakebi
kulebis sekrecias vezikulebis plazmur membranasTan ujredSi ver aRwevs. amis nacvlad, qolesterini sisxl-
SerwymiT axdens; amas egzocitozi ewodeba. satrans- Si akumulirdeba, rac adreul aTerosklerozs uwyobs
porto vezikulebi, romlebic goljis aparatidan, ci- xels; lipiduri depozitebis Seqmna sisxlZrRvebis ked-
toConCxis mikrotubulebis gaswvriv Caisaxa, plazmuri lebSi iwvevs maT deformirebas Signidan da aferxebs
membranisken moZraobs. rodesac vezikulis membrana da sisxlis moZraobas.
plazmuri membrana kontaqtSi Sedian, ori ormagi Sris vezikulebi ara marto axorcielebs nivTierebebis
lipiduri ujredebis reorganizeba imgvarad xdeba, rom transports ujredsa da mis garemos Soris, aramed
ori membrana erTmaneTs erwymis. Semdeg, vezikulis Sig- plazmuri membranis gaaxalgazrdavebisa da reorgani-
171
suraTi 7.20
kvleva: endocitozi cxovelur ujredSi
fagocitozi
ujredgare citoplazma
fagocitozSi ujredi siTxe
STanTqavs nawilaks mis crufexi
irgvliv crufexis Semox-
vevisa da membranasTan amebis
dakavSirebuli saknis saSu- crufexi
alebiT, romelic sakmaod
didia, rom klasificirdes
rogorc vakuoli. mas Sem-
`sakvebi~
deg rac vakuoli lizoci-
an sxva
mis Semcvel hidrolizur sakvebi baqteria
nawilaki
fermentebs Seerwymeba, vakuoli
sakvebi
nawilaki moineleba.
vakuoli
ameba nTaqavs baqterias fagocitozis
gziT (tem). (transmisiuli eleqtro-
nuli mikroskopia).
pinocitozi
ujredi, pinocitozSi
ujredgare siTxis wveTebs plazmuri membrana
cicqna vezikulebis saSu- isrebiT aRniSnu-
alebiT `ylapavs~. ujreds lia pinocitozis
TviTon siTxe ki ar sWird- vezikulebis
eba, aramed wveTSi gaxs- warmoqmna mcire
nili molekulebi. radgan sisxlZarRvebis
ujredSi nebismieri gaxs- gamomfen ujredSi
nili nivTiereba xvdeba, pi- (tem)
nocitozi araspecifiuria vezikula
im nivTierebebis mimarT,
romelTa transportsac is
axorcilebs.
plazmuri membrana
172
zebis meqanizmsac uzrunvelyofs. eukariotuli ujre- membranebis Sesaxeb Cveneul analizSi, energiasa da
debis umravlesobaSi, endocitozi da egzocitozi ujredul muSaobas mniSvnelovani adgili ekava. magal-
garkveuli moculobiT gamudmebiT mimdinareobs. da iTad, vnaxeT, rom aqtiur transports energiiT, atf
mainc, didi xnis ganmavlobaSi, plazmuri membranis ra- uzrunvelyofs. momdeno sam TavSi, Tqven ufro mets
odenoba aramzard ujredSi garkveulwilad mudmivi rCe- SeityobT imis Sesaxeb, Tu rogor iZenen ujredebi qi-
ba. rogorc Cans, erTi procesis mier membranis damateba, miur energias sasicocxlo muSaobis Sesasruleblad.
meores procesis mier mis dakargvas akompensirebs.
7.1
dac maT sxva ujredebis zedapiris molekulebTan
koncefcia SeuZliaT urTierTqmedeba.
sinTezi da membranebis ormxrivoba. membranuli
cilebi da lipidebi endoplazmur badeSi sinTezird-
ujreduli membranebi lipidebisa
eba da endoplazmur badesa da goljis aparatSi modi
da cilebis denadi mozaikaa ficirdeba. membranis gareTa da SigniTa mxare Sedge-
nilobiT gansxvavdeba.
membranuli modelebi: samecniero gamokvleva mem-
branis davson-danielis sendviCis modeli Txevad-
mozaikurma modelma Caanacvla, romelSic amfipaTu-
ri cilebi fosfolipidebis ormag SreSia CarTuli.
koncefcia 7.2
membranebis denadoba. fosfolipidebi da ufro
mcire moculobiT cilebic, membranis SigniT later- membranis struqtura seleqtiur
alurad moZraoben. qolesterini da ujeri naxSirw- ganvladobas ganapirobebs
ylebi zemoqmedebs membranis denadobaze.
membranuli cilebi da maTi funqciebi. integra ujredma unda gacvalos mcire molekulebi da ionebi
luri cilebi Canergilia lipidur ormag SreSi; garemosTan. process plazmuri membrana akontrolebs.
periferiuli cilebi zedapirTanaa mimagrebuli. lipiduri ormagi bmis ganvladoba. hidrofoburi niv-
membr anuli cilebis funqciebi moicavs transporti Tierebebi lipidSi ixsneba da membranaSi swrafad gadis.
rebas, fermentul aqtivobas, signalis transduq- satransporto cilebi. polaruli molekulebi da ionebi
cias, ujredis mier ujredis cnobas, ujreTSoris Cveulebriv, specifiur satransporto cilebs saWiroe-
gaerTianebas da citoConCxis ujredgare matriqsTan ben, romlebic maT membranis gadakveTaSi exmareba.
mimagrebas.
173
7.3 7.5
koncefcia koncefcia
7.4
nisTvis.
g. mxolod ujredis calkeuli membranebi aris seleq-
koncefcia
tiurad ganvladi.
d. m xolod calkeuli membranebi Sedgeba amfipaTuri
aqtiuri transporti energias gaxsnili
molekulebisgan.
nivTierebebis sakuTari gradientis sawi- e. zog membranas aqvs citoplazmisken mimarTuli
naaRmdegod gadasaadgileblad iyenebs. hidrofobuli zedapiri, maSin roca sxvebs, ci-
toplazmisken mimarTuli hidrofiluri zedapiri
energiis saWiroeba aqtiur transportSi. specifi- aqvT.
uri membranuli cilebi, aqtiuri transportis muS- 2. Txevad-mozaikuri modelis Tanxmad membranis struq-
aobis Sesasruleblad, energias Cveulebriv, atf-is tura, membranis cilebi ZiriTadad:
formiT iyenebs. a. uwvet Sredaa gavrcelebuli membranis Sida da
membranuli potencialis SenarCuneba ionuri tum- gare zedapirebis zemodan.
boebis saSualebiT. ionebs SeiZleba hqondeT ro- b. SemosazRvravs membranis hidrofobur guls.
gorc koncentraciuli (qimiuri) gradienti, asev e g. Canergilia lipidur ormag SreSi.
eleqtruli gradienti (voltaJi). es Zalebi, erTo- d. uwesrigodaa orientirebuli membranaSi, fiqsire-
blivad Seadgens eleqtroqimiur gradients, romelic buli Sida-gare polarobis gareSe.
ionuri difuziis net mimarTulebas ganapirobebs. e. Tavisuflad scildeba denad membranas da ixsneba
eleqtrogenuli tumboebi, rogoricaa natrium-ka- garemomcvel siTxeSi.
liumis tumboebi, satransporto cilebia, romlebic 3. romeli faqtori gazrdida membranis denadobas?
xels uwyobs eleqtroqimiur gradientebs. a. ujeri fosfolipidebis ufro did wili.
kotransporti: Sewyvilebuli transporti mem- b. najeri fosfolipidebis ufro didi wili.
branuli cilis saSualebiT. erTi gaxsnili niv- g. ufro dabali temperatura.
Tierebis `daRmavali~ difuzia aRZravs meoris `aRma- d. cilis SedarebiT maRali Semcveloba membranaSi.
val~ transports. e. SedarebiT did glikolipidebis ufro didi wili
174
lipidebTan SedarebiT, romelTac ufro mcire g. zogierTi wylis molekula gamova ujredidan, ma-
molekuluri masa aqvT. gram maTi umravlesoba Seva ujredSi.
4. romeli procesi moicavs yvela danarCens? d. membranuli potenciali gaizrdeba.
a. osmosi. e. miuxedavad imisa, rom saqarozas ar aqvs membranaSi
b. gasxnili nivTierebis difuzia membranis gavliT. gasvlis unari, sabolood, orive xsnari izotonuri
c. gaadvilebuli difuzia. gaxdeba.
d. pasiuri transporti.
e. ionis transportireba Tavis eleqtroqimiuri gra- evoluciuri kavSiri
dientis mimarTulebiT.
5. saqarozis SeTvisebis modelze dayrdnobiT, sur. parameciumsa da sxva umartivesebs, romlebic hipo-
7.19, romeli eqsperimentuli xerxi gazrdida saqa- tonur garemoSi cxovroben, ujredis membranis adapta-
rozis transportirebis siCqares ujredSi? ciebi gaaCniaT, romlebic osmosur wylis SeTvisebas ane-
a. ujredgare saqarozis koncentraciis Semcireba. lebs, maSin roca izotonur garemoSi mcxovrebT ufro
b. ujredgare pH -is Semcireba. ganvladi ujredis membranebi aqvT. rogor fiqrobT,
wylis regulaciis ra adaptaciebi ganuviTrdebodaT
c. citoplazmuri pH- is Semcireba. hipertonul habitatSi (sacxovrebel pirobebSi), mag-
d. inhibitoris damateba, romelic blokavs atf-is aliTad, did mlaSe tbaSi mobinadre umartivesebs? ras
regeneracias. ityviT im habitatis binadrebze, sadac marilis konce-
e. nivTierebis damateba, romelic ufro ganvlads tracia meryeobs?
gaxdida membranas wyalbadis ionebisTvis.
mecnieruli kvleva
kiTxvebi 6-10
seleqtiurad ganvladi membraniT SemosazRvruli eqsperimenti mcenareuli ujredis mier saqarozis
wyalxsnaris Semcveli xelovnuri ujredi, moaTavses SeTvisebis meqanizmis Sesaswavlad SemuSavda. ujredebi
qimiur WiqaSi, romelic gansxvavebul xsnars Seicavda. saqarozis xsnarSi moaTavses, xolo xsnaris pH-s pH-metriT
membrana wylisa da martivi SaqrebisTvis – glukozisa da amowmebdnen. ujredis nimuSebs intervalebiT iRebdnen
fruqtozisTvis ganvladia, magram mTlianad gaumtaria da maTSi saqarozas sazRvravdnen. gazomvebma aCvena,
disaqaridi saqarozisTvis. rom ujredis mier saqarozis SeTviseba korelaciaSia
garemomcvel xsnarSi pH-is matebasTan. pH-is cvlilebis
sidide, ujredgare siTxeSi saqarozis sawyisi koncen-
traciis proporciulia. aRmoCnda, rom metaboluri
garemo sawamlavi, romelic ujredebSi atf-is regeneraciis
`ujredi~ blokirebis unariT aris cnobili, ujredgare siTxeSi
pH- is cvlilebebs ainhibirebs. warmoadgineT hipoTeza
0.03 M saqaroza 0.01 M saqaroza am Sedegebis asaxsnelad. SemogvTavzeT damatebiTi eqs-
0.02 M glukoza 0.01 M glukoza perimenti Tqveni hipoTezis Sesamowm eblad.
0.01 M fruqtoza
mecniereba, teqnologia
da sazogadoeba
6. romeli gaxsnili nivTiereba(ebi) aCvenebs rezulta- ariduli regionebis eqstensiuri morwyva niadagSi
tur difuzias ujredSi? marilebis dagrovebas iwvevs. (wyali marilebis nakleb
7. romelic gaxsnili nivTiereba(ebi) aCvenebs rezul- koncentraciebs Seicavs, magram rodesac wyali miwidan
tatur difuzias ujredis gareT? orTqldeba, marilebi rCeba da niadagSi koncentrird-
8. romeli xsnari – ujredis SigTavsi Tu garemo aris eba). imaze dayrdnobiT, rac Tqven iswavleT wylis ba-
hipertonuli meoris mimarT? lansis Sesaxeb mcenareul ujredSi, axseniT ratom aqvs
9. ra mimarTulebiT iqneba wylis net osmosuri moZraoba? niadagis mzard marilianobas (mineralizacia) arasa-
10. ujredis qimiur WiqaSi moTavsebis Semdeg, ra cvli- surveli gavlena soflis meurneobaze? SemogvTavazeT
lebebs eqneba adgili? (airCieT yvela, romelic Se- am zianis minimizaciis gzebi. ra xarjebTan iqneba dakav-
exeba). Sirebuli Tqveni gadawyvetilebebi?
a. xelovnuri ujredi gaxdeba ufro moSvebuli.
b. xelovnuri ujredi gaxdeba ufro turgescentuli.
175
8metabolizmi. Sesavali
suraTi 8.1 bioluminescencia sokoebSi
ZiriTadi koncefciebi
8.1 organizmSi metabolizmis procesSi mate mosaxuli sokos ujredebi, romlebic garkveul or-
riisa da energiis gardaqmna Termodinamikis ganul molekulebSi dagrovil energias sinaTled
kanonebs eqvemdebareba. gardaqmnis; am process bioluminescencia ewodeba (kaS-
8.2 reaqciis Tavisufali energiis clilebis mi kaSa ferebi izidavs mwerebs, rac xels uwyobs sokos
xedviT SeiZleba iTqvas, reaqcia spontanurad sporebis gavrcelebas). bioluminescencia da yvela sxva
xdeba, Tu ara. metaboluri aqtivoba, romelic ujredis mier xorciel-
8.3 atf egzoTermuli reaqciebis endoTermulTan deba, winaswaraa koordinirebuli da kontrolirebuli.
gawyvilebis saSualebiT ujredis muSaobas en ujredi Tavisi sirTuliT, efeqturobiT, mTlianobiTa
ergiiT amaragebs. da natif cvlilebebze sapasuxo reaqciebiT, ubadlo qi-
8.4 fermentebi energetikuli barieris dawevis sa miur qarxanas warmoadgens. metabolizmis safuZvlebi,
SualebiT aCqarebs metabolur reaqciebs. romlebsac Tqven am TavSi gaecnobiT, dagexmarebaT imis
8.5 fermentis aqtivobis regulacia xels uwy obs gagebaSi, Tu ra gzas gadis materia da energia sasicocx-
metabolizmis kontrols. lo procesebSi da rogor regulirdeba maTi nakadebi.
koncefcia 8.1
Sesavali
organizmSi metabolizmis
sicocxlis energia procesSi materiisa da ener-
giis gardaqmna Termodinamikis
ocxali ujredi miniaturuli qimiuri qarxanaa, sa-
dac mikroskopul sivrceSi aTasobiT reaqcia mimdin- kanonebs eqvemdebareba
areobs. Saqrebi SesaZloa aminomJavebad gardaiqmnas,
romlebic, saWiroebis SemTxvevaSi, cilebSi erTmaneTs organizmis qimiuri reaqciebis erTobliobas metab
ukavSirdeba; xolo cilebi, romlebic saWmlis monelebi- olizmi ewodeba (berZnulad metabole _ cvlileba). me-
sas aminomJavebad iSleba, Saqrebad gardaiqmneba. poli- tabolizmi sicocxlis emerjentuli Tvisebaa, romelic
merebad gaerTianebulma mcire molekulebma SemdgomSi, ujredis mowesrigebul garemoSi molekulebs Soris
ujredis cvlilebis Sesabamisad, SesaZloa hidrolizi urTierTqmedebiT aRiZvreba.
ganicados. mravalujredian organizmebSi bevri ujredi
qimiuri produqtebis eqsports axorcielebs, romlebic cocxali organizmebis qimiis organizeba
organizmis sxva nawilebSi gamoiyeneba. procesi, ro-
metabolur ciklebad
melic ujreduli sunTqvis saxiTaa cnobili, stimuls
aZlevs ujreds, ekonomiurad moaxdinos SaqrebSi da sxva ujredis metabolizmi SegviZlia aTasobiT qimi-
sawvavSi Senaxuli energiis eqstragireba. ujredebi am uri reaqciis samarSruto rukis saxiT warmovidginoT,
energias sxvadasxva saxis muSaobis Sesasruleblad iy- romlebic ujredSi gvxvdeba da saintereso metab-
eneben: mag., plazmuri memebranis gavliT gaxsnili niv- olur ciklebad aris organizebuli. metaboluri gza
Tierebebis transportirebisTvis, romelsac me-7 TavSi specifiuri molekuliT iwyeba, romelic Semdeg gansaz-
ganvixilavT. ufro uCveulo magaliTia suraT 8.1-ze ga- Rvruli safexurebis seriis gavliT icvleba, ris Sede-
162
gadac garkveuli produqti warmoqmneba. metaboluri konglomeratis xelaxali organizebis unari. mag., Tqven
gzis TiToeuli safexuri specifiuri fermentiT katal- energias xarjavT am wignis gverdebis gadasafurclad,
izdeba. xolo Tqveni ujredebi _ membranis gavliT garkveuli
nivTierebebis transportirebisTvis. energia mraval-
molekula
produqti
gvari formiT arsebobs, xolo muSaoba, romelsac cocx-
sawyisi
163
siTbo
qimiuri
energia
a) Termodinamikis pirveli kanoni: b) Termodinamikis meore kanoni: energiis yoveli gadacema an transformacia zrdis
energia SeiZleba gadaeces an gardaiqmnas, samyaros uwerigobas (entropias). mag., gepardis garemos uwesrigoba siTbosa da mcire
magram ar SeiZleba Seiqmnas an gaqres. mag., molekulebis saxiT emateba, romlebic metabolizmis gverdiT produqtebs warmoadgens.
suraTi. b-ze sakvebis qimiuri (potenci-
uri) energia gepardis moZraobis kineti-
kur energiad gardaiqmneba. suraTi 8.3 Termodinamikis ori kanoni
ben, rom am molekulebs, mag., glukozas, maRali qimiuri energiis gardaqmnis kanonebi
energia aqvs. kataboluri reaqciebisas xdeba atomebis
reorganizacia da energia Tavisufldeba, ris Sedegadac swavlebas energiis gardaqmnis Sesaxeb, romelsac ad-
naklebi energiis mqone daSlis produqtebi warmoiqmne- gili aqvs materiis konglomeratSi, Termodinamika ewo-
ba. aseTive transformacias aqvs adgili manqanis Zrava- deba. mecnierebi sityva sistemas sakvlevi materiis aR-
Sic, rodesac benzinis naxSirwyalbadebi feTqebadad saniSnavad iyeneben, xolo danarCen samyaros, yvelafers
moqmedebs JangbadTan da gamoiyofa energia, romelic sistemis gareT, garemos uwodeben. TiTqmis daxuruli
dguSebs awveba da gamonabolqvi warmoiqmneba. msgavs, sistema, rogoricaa, mag., siTxe TermosSi, garemosgan
Tumca nakleb feTqebad reaqciebSi, sakvebis molekule- izolirebulia. Ria sistemaSi energia (da xSirad materi-
bi JangbadTan urTierTqmedebisas daSlis produqtebis ac) SeiZleba sistemidan garemos gadaeces. organizmebi
saxiT naxSirorJangsa da wyals warmoqmnis. ujredebis Ria sistemebia. isini STanTqamen energias, mag., sinaTlis
struqtura da bioqimiuri gzebi SesaZlebels xdis sak energias an qimiur energias organuli molekulebis for-
vebis molekulebidan qimiuri energiis gamoyofas, ro- miT da garemoSi siTbosa da metabolizmis produqtebs,
melic sasicocxlo procesebs amaragebs. mag., naxSirorJangs, gamoyofen. energiis gardaqmna orga-
rogor gardaiqmneba erTi saxis energia meored? gan- nizmebsa da materiis yvela sxva konglomeratSi Termo-
vixiloT myvinTavi suraT 8.2-ze. axalgazrda kaci adis dinamikis ori kanoniT imarTeba.
safexurebze, platformisken; am dros Tavisufldeba
qimiuri energia sakvebidan, romelic man sauzmeze mi- Termodinamikis pirveli kanoni
iRo. energiis nawils igi kibeze asasvlelad, muSaobis am kanonis Tanaxmad, samyaros energia mudmivia. en-
Sesasruleblad iyenebs. amgvarad, kunTebis moZraobis ergia SeiZleba gadaeces da gardaiqmnas, magram ar Sei-
kinetikuri energia wylis donidan simaRlis matebis Zleba Seiqmnas an gaqres. pirveli kanoni cnobilia, ro-
gamo potenciur energiad gardaiqmneba. axalgazrda gorc energiis Senaxvis principi. eleqtruli kompania
kaci yvinTvisas Tavis potenciur energias kinetikur en- ki ar qmnis energias, aramed mas gamosayeneblad ufro
ergiad gardaqmnis, romelic myvinTavis wyalSi Sesvlis mosaxerexebel formad gardaqmnis. sinaTlis energiis
Semdeg wyals gadaecema. xaxunis gamo, energiis mcire ra- qimiur energiad gardaqmnisas mwvane mcenare moqmedebs,
odenoba siTbos saxiT ikargeba. rogorc energiis gardamqmneli, da ara rogorc energiis
axla erTi safexuriT ukan davbrundeT da ganvixi- mwarmoebeli.
loT sakvebis organuli molekulebis Tavdapirveli wy- gepardi suraT 8.3a-ze sakvebis organuli mole
aro, rom elic myvinTavs saf exurebze asasvlelad saWiro kulebis qimiur energias kinetikur da sxva saxis ener-
qimiur energias awvdis. Tavis mxriv, es qimiuri energia giebad gardaqmnis, romelTa saSulebiTac biologiuri
mcenareebis mier fotosinTezis procesSi sinTlis en- procesebi xorcieldeba. ra mosdis am energias muSao-
ergiidan warmoiqmna. organizmebi energiis gardamqmne bis Sesrulebis Semdeg? Termodinamikis meore kanoni am
lebi arian. kiTxvaze pasuxis gacemaSi dagvexmareba.
164
Termodinamikis meore kanoni man samyaros entropia unda gazardos. jer SevTanxmdeT,
rom sityva spontanurs iseTi process vuwodebT, ro-
Tu energia ar SeiZleba gaqres, maSin ratom ar Seu-
melic energiis miwodebis gareSe SeiZleba mimdinareob-
ZliaT organizmebs ubralod kidev erTxel CarTon
des. SevniSnavT, rom sityva spontanuris gamoyeneba ar
ciklSi TavianTi energia? ise xdeba, rom energiis yove-
gulisxmobs procesis swrafad mimdinareobas. zogi
li gadacemis an gardaqmnisas energiis nawili muSaobis
spontanuri procesi SeiZleba faqtiurad myisieri iyos,
Sesasruleblad gamousadegari xdeba. energiis gardaqm-
mag., afeTqeba; maSin roca sxva spontanuri procesebi
nis umetes SemTxvevebSi energiis gamoyenebadi formebi
gacilebiT nela mimdinareobs, rogorc, mag., droTa gan-
nawilobriv mainc siTbod gardaiqmneba, romelic atom-
mavlobaSi Zveli manqanis daJangva. process, romelic
ebis an molekulebis uwesrigo moZraobasTanaa daka-
ar SeiZleba TavisiT moxdes, araspontanurs uwodeben.
vSirebuli. sakvebis qimiuri energiis mxolod mcire
gamocdilebiT CvenTvis cnobilia, rom garkveuli mov-
nawili gardaiqmneba suraT 8.3b-ze gamosaxuli gepardis
lenebi spontanurad xdeba, xolo sxvebi ki _ ara. mag.,
moZraobad; udidesi nawili ki siTbos saxiT ikargeba,
viciT rom wyali daRma spontanurad miedineba, magaram
romelic garemoSi swrafad ganibneva.
aRma mxolod energiis miwodebiT moZraobs, mag., maSin,
qimiuri reaqciebis mimdinareobis procesSi, ro-
roca manqana wyals mizidulobis sawinaaRmdegod gada-
melic sxvadasxva tipis muSaobas axorcielebs, cocxa-
tumbavs. faqtiurad, meore kanoni SeiZleba asec Camoy-
li ujredebi energiis organizebul formebs aucile-
alibdes: procesi spontanurad rom mimdinareobdes, man
blad gardaqmnis siTbod. sistemas ki siTbos muSaobad
samyaros entropia unda gazardos.
gamoyeneba mxolod temperaturuli sxvaobis pirobebSi
SeuZlia, ris Sedegadac siTbo ufro Tbili adgilidan
biologiuri wesrigi da uwesrigoba
SedarebiT grils gadaecema. Tu temperatura Tanabar-
ia iseve, rogorc es cocxal ujredSia, maSin qimiuri cocxali sistemebi Tavis irgvliv zrdis garemos
reaqciebisas gamomuSavebuli energiis erTaderTi gamo- entropias, rogorc es Termodinamikis kanoniT aris
yeneba materialuri sxeulis, mag., organizmis, gaTbobaa gansazRvruli. cnobilia, rom ujredebi naklebad orga-
(amis gamoa, rom xalxiT gadaWedil oTaxSi usiamovnod nizebuli sawyisi masalidan mowesrigebul struqturebs
Tbila, radgan yovel adamianSi mravalricxovani qimi- qmnian. mag., specifiuri TanmimdevrobiT dalagebul i
uri reaqcia mimdinareobs!). aminom Javebi polipeptidur jaWvs qmnis. suraT 8.4-ze
energiis gadacemisas an gardaqmnisas sasargeblo en- organizmul don ezea naCvenebi mcenaris fesvis araCveu-
ergiis dakargvis logikuri Sedegi isaa, rom TiToeuli lebrivad simetriuli agebuleba, romelic biologiur i
aseTi SemTxveva samyaros ufro uwesrigod aqcevs. mec- procesebis Sedegad SedarebiT martivi sawyisi masalis-
nierebi uwesrigobis an SemTxveviTobis sazomad iyeneben gan iqmneba. Tumca, organizmi materiisa da energiis or-
sidides, romelsac entropia ewodeba. rac ufro SemTx-
veviTaa organizebuli materiis konglomerati, miT me-
tia entropia. axla Termodinamikis meore kanoni Sem-
degnairad SegviZlia CamovayaliboT: energiis yoveli
gadacema an gardaqmna zrdis samyaros entropias. miuxe-
davad imisa, rom wesrigi SeiZleba lokalurad gaizar-
dos, mTlianobaSi, arsebobs samyaros uwesrigobisken
swrafvis SeuCerebeli tendencia.
xSir SemTxvevaSi, gazrdili entropia sistemis or-
ganizebuli struqturis fiz ikuri dezintegarciis
maCveneblia. mag., mzard entropias Tqven SeiZleba dauk-
virdeT eqsploataciaSi armyofi Senobis TandaTanobiT
ngrevisas. samyaros mzardi entropia metwilad nakleb
TvalsaCinoa, Tumca is siTbos mzardi raodenobis saxiT
da materiis naklebad mowesrigebuli formebiT iCens
Tavs. vinaidan gepardi suraT 8.3b-ze qimiur energias
kinetikur energiad gardaqmnis, igi agreTve siTbosa da
mcire molekulebis warmoqmniT, romlebic sakvebis daS-
lis produqtebia, zrdis garemos uwesrigobas. suraTi 8.4 wesrigi, rogorc sicocxlis maxasiaTebeli. wesrigi
entropiis cneba garkveuli procesebis gagebaSi cxadad Cans mcenare baias fesvis qsovilis detaluri anatomiidan
(ganivi kveTa, sinaTlis mikroskopi). organizms, rogorc Ria siste-
gvexmareba. aRmoCnda, rom procesi TavisiT, garedan dax-
mas, imdenad SeuZlia Tavisi wesrigis gazrda, ramdenadac SeuZlia
marebis (energiis miwodebis) gareSe rom mimdinareobdes, Tavis garemos wesrigis Semcireba.
165
ganizebul formebs garemodanac iRebs da maT naklebad ∆ G _ Tavisufali energiis cvlileba
mowesrigebuli formebiT Caanacvlebs. mag., cxoveli
saxamebelsa da sxva rTul molekulebs sakvebidan iRebs. SegaxsenebT, rom samyaro namdvilad `sistema~ plius
vinaidan katabolur procesSi es molekulebi iSleba, `garemo~-s eqvivalenturia. 1878 wels, profesorma j.
cxoveli gamoyofs naxSirorJangsa da wyals _ mcire vilard gibsma ieilSi gansazRvra Zalian sasargeblo
molekulebs, romlebic sakvebTan SedarebiT nakleb en- funqcia, romelsac sistemis gibsiseuli Tavisufali en-
ergias agrovebs. qimiuri energiis amowurva metaboliz- ergia ewodeba (misi garemos ganxilvis gareSe), romlis
mis dros warmoqmnili siTboTi aixsneba. ufro zogadad, simboloa aso G . Tavisufali energia zomavs sistemis
energia ekosistemaSi sinaTlis saxiT Sedis da siTbos energiis nawils, romelsac muSaobis Sesruleba Seu-
saxiT tovebs mas. Zlia, rodesac temperaturac da energiac mTels siste-
sicocxlis ganviTarebis adreul istoriul peri- maSi erTgvarovania ise, rogorc es cocxal ujredSia.
odSi rTuli organizmebi ufro martivi winaprebisgan ganvixiloT Tavisufali energiis cvlileba, romelsac
warmoiSva. mag., Cven SegviZlia Tvali gavadevnoT mcena- sistemis cvlilebisas _ mag., qimiuri reaqciis dros
reuli samefos warmoSobas gacilebiT ufro martivi aqvs adgili.
organizmebisgan, romelTac mwvane wyalmcenareebs uwo- Tavisufali energiis clileba ∆ G nebismieri spe
deben. Tumca, es organizaciuli zrda, romelic droTa cifiuri qimiuri reaqciisTvis SeiZleba Semdegi formu-
ganmavlobaSi xdeboda, ar arRvevs meore kanons. calkeu- liT gamovTvaloT:
li sistemis, mag., organizmis entropia SesaZloa faqti- ∆G = ∆H - T∆S
urad Semcirdes, maSin roca samyaros mTliani entropia am formulaSi mxolod TviT sistemis (reaqciis)
_ sistema plius misi garemo _ izrdeba. Tvisebebia gamoyenebuli: ∆ H sistemis entalpiis cv-
lilebas (biologiur sistemebSi igi sruli energiis
eqvivalenturia) gamosaxavs; ∆ S sistemis entropiis cv-
koncefcia Semowmeba 8.1 lilebaa; T _ absolturi temperatura kelvinis (K) er-
TeulebSi (K= ° C+273; ixile danarTi B).
1. rogor gvexmareba Termodinamikis meore kanoni Tu CvenTvis cnobilia procesis ∆ G sidide, igi imis
membranis gavliT nivTierebis difuziis axsnaSi? winaswar gansasazRvrad SegviZlia gamoviyenoT, procesi
2. ra damokidebuleba arsebobs energiasa da muSa spontanuri iqneba Tu ara (anu, warimarTeba Tu ara igi
obas Soris? energiis garedan miwodebis gareSe). asobiT eqsperiment-
3. aRwereT energiis formebi, romlebic gvxvde- ma aCvena, rom mxolod uaryofiTi ∆ G-s mqone procesebia
ba vaSlSi, manam, sanam is xeze izrdeba, Semdeg, spontanuri. imisTvis rom procesi spontanuri iyos,
Zirs vardnis dros da mas mere, rac SeWamen da sistemam an entalpia unda daTmos (H unda Semcirdes),
moineleba. an wesrigi (TS unda gaizardos), an _ orive. rodesac H
da TS cvlilebebi emTxveva, ∆ G uaryofiT mniSvnelobas
savaraudo pasuxebi ixile A danarTSi
iRebs (∆ G < 0). es niSnavs, rom yoveli spontanuri pro-
cesi amcirebs sistemis Tavisufal energias. procesebi,
romelTa ∆ G dadebiTi an nulis tolia, arasodes aris
8.2
spontanuri.
koncefcia es informacia Zalzed sainteresoa biologebisT-
vis, radgan misi saSulebiT SesaZlebelia winaswar gan-
isazRvros, Tu ra saxis cvlilebebi SeiZleba moxdes
reaqciis Tavisufali energiis dauxmareblad. aseTi spontanuri cvlilebebi SesaZloa
cvlileba gviCvenebs, aris Tu gamoyenebul iqnas muSaobis Sesasruleblad. es prin-
cipi Zalzed mniSvnelovania metabolizmis kvlevisas,
ara reaqcia sponatanuri rodesac mTavar amocanas imis gansazRvra warmoadgens,
Tu romel reaqcias SeuZlia energiis miwodeba cocxali
axlaxans ganxiluli Termodinamikis kanonebi sa- ujredisTvis muSaobis Sesasruleblad.
myaros, rogorc mTlians, exeba. rogorc biologebs,
Cven gvsurs sococxlis qimiuri reaqciebis gageba _ Tavisufali energia, mdgradoba
mag., imis codna Tu romeli reaqciebi mimdinareobs spon-
da wonasworoba
tanurad da romeli maTgani saWiroebs energiis garedan
miwodebas. magram ramdenad SesaZlebelia amis gageba, Tu rogorc wina nawilSi vnaxeT, rodesac sistemaSi pro-
ar SevafasebT calke aRebuli TiToeuli reaqciis ener- cesi spontanurad mimdinareobs, danamdvilebiT SeiZle-
giisa da entropiis cvlilebas mTlianad samyaroSi? ba iTqvas, rom ∆ G uaryofiTia. sxvagvarad, ∆ G SeiZleba
166
• meti Tavisufali
energia (ufro maRali G )
• naklebi mdgradoba
• meti muSaobis
Sesrulebis unari
spontanuri
cvlilebis dros
• sistemis Tavisufali
energia mcirdeba (∆G < 0)
• sistema ufro mdgradi xdeba
• gamoyofili Tavisufali
energia SeiZleba
• naklebi Tavisufali
energia (ufro dabali G )
• meti stabiluroba
• naklebi muSaobis unari
a) b) g)
a) gravitaciuli moZraoba. sagnebi ufro didi simaRlidan ufro naklebi simaRlisken spontanurad moZraobs.
b) difuzia. molekulebi, saRebavis wveTSi difundirdeba, vidre uwesrigod ar ganawildeba.
g) qimiuri reaqcia. ujredSi Saqris molekula ufro martiv molekulebad iSleba. nax. 8.5 Tavisufali energiis damokidebuleba
stabilurobis, muSaobis unarisa da spontanuri cvlilebebis mimarT. arastabiluri sistemebi (zeda diagramebi) mdidaria Ta-
visufali energiiT, an G -Ti. isini amJRavneben tendencias Seicvalon spontanurad da gadavidnen ufro stabilur mdgomareobaSi
(qveda diagramebi) da SesaZlebelia es `daRmavali~ cvlileba gamoy enebul iqnas muSaobis Sesasruleblad.
suraTi 8.5 Tavisufali energiis kavSiri stabilurobasTan, muSaobis SesaZleblobasTan da spontanur cvlilebasTan. arasta-
biluri sistemebi (zeda sqemebi) mdidaria Tavisufali energiiT an G. maT aqvT tendencia spontanurad Seicvalon da miaRwion ufro
stabilur mdgomareobas (qveda sqema). SeiZleba gamoviyenoT es cvlilebebi samuSaos Sesasruleblad.
warmovadginoT, rogorc saboloo da sawyis mdgomareo- raime ar aferxebs mas, ufro meti stabilurobisken mi-
bebs Soris energiaTa sxvaoba: iswrafvis. myvinTavi vardeba, xsnari erTgvarovnad iRe-
beba, xolo Saqris molekulebi iSleba.
∆G = G saboloo
mdgomareobaSi _ G
kidev erTi termini maqsimaluri stabilurobis md-
G sawyis mdgomareobaSi
gomareobis aRsaniSnavad aris wonasworoba, romlis
amrigad, ∆ G mxolod uaryofiTi SeiZleba iyos, Sesaxebac Tqven me-2 TavSi SeityveT qimiur reaqciebTan
rodesac process, sawyisidan saboloo mdgomareobamde dakavSirebiT. Tavisufal energiasa da wonasworobas
cvlilebisas, Tavisufali energiis danakargi mosdevs. Soris, qimiuri wonasworobis CaTvliT, mniSvnelovani
imis gamo, rom sistemas saboloo mdgomareobaSi nakle- damokidebuleba arsebobs. SegaxsenebT, rom qimiuri
bi Tavisufali energia aqvs, savaraudod, igi naklebad reaqciebis umravlesoba Seqcevadia da midis im werti-
icvleba da aqedan gamomdinare, ufro stabiluria, vi- lamde, romelzec pirdapiri da Sebrunebuli reaqciebi
dre manam iyo. erTnairi siCqariT mimdinareobs. am SemTxvevaSi amboben,
Tavisufali energia SeiZleba miviCnioT, rogorc rom reaqcia qimiur wonasworobaSi imyofeba da reaqciis
sistemis arastabilurobis sazomi _ sistemis ufro sta- produqtebisa da reagentebis fardobiT koncentraciebs
biluri mdgomareobisken Secvlis tendencia. arastabi- Soris Semdgom faqtiur cvlilebebs adgili ar aqvs.
luri sistemebi (ufro maRali G -Ti) amJRavneben amgvari rodesac reaqcia wonasworobisken midis, reagen-
cvlilebis tendencias, raTa ufro stabilurni gaxdnen tebisa da produqtebis narevis Tavisufali energia mc-
(ufro naklebi G -Ti). mag., myvinTavi platformaze nak- irdeba. roca reaqciis wonasworoba irRveva, mag., zogi-
lebad mdgradia, vidre wyalze motivtive. koncentrire- erTi produqtis mocilebisas (da amgvarad, reagentebis
buli saRebavis wveTi naklebad stabiluria, vidre maSin, koncentraciasTan SefardebiT maTi koncentraciis cv-
roca siTxeSi uwesrigodaa ganawilebuli, xolo Saqris lilebisas), Tavisufali energia izrdeba. wonasworo-
molekulebi nakleb stabiluria im martiv molekulebT- baSi myof sistemaSi G- s umciresi SesaZlo mniSvneloba
an SedarebiT, romlebadac igi SeiZleba daiSalos (su aqvs am sistemaSi. wonasworuli mdgomareoba SegviZl ia
raTi 8.5 momdevno gverdze). yoveli aseTi sistema, Tu ganvixiloT, rogorc energiis veli. wonasworobis mdgo
167
mareobaSi nebismieri mcire cvlilebis dros, ∆ G dadeb- endoTermulia reaqcia, romelic garemodan STanT
iT mniSvnelobas iRebs, xolo procesi spontanuri ar qavs Tavisufal energias (suraTi 8.6b). vinaidan am saxis
aris. amis gamo, sistemebi wonasworobidan spontanurad reaqcia faqtiurad molekulebSi inaxavs Tavisufal en-
arasodes gadaixreba. vinaidan wonasworobaSi myofi ergias (G izrdeba), ∆ G dadebiTia. aseTi reaqciebi ara-
sistema ar SeiZleba spontanurad Seicvalos, mas muS- spontanuria, xolo ∆ G sidide aris energiis raodenoba,
aobis Sesruleba ar SeuZlia. procesi spontanuria da romelic saWiroa reaqciis aRsaZravad. Tu qimiuri pro-
muSaobis Sesruleba mxol od maSin SeuZlia, rodesac igi cesi egzoTermulia (daRmavali) erTi mimarTulebiT, ma-
wonasworobisken miiswrafvis. Sin Sebrunebuli procesi endoTermuli (aRmavali) unda
iyos. Seqcevadi procesi ar SeiZleba orive mimarTule-
biT daRmavali iyos. Tu sunTqvis procesSi, romlis
Tavisufali energia da metabolizmi
drosac Saqari wylad da naxSirorJangad gardaiqmneba
axla Tavisufali energiis cneba ufro specifiur, ∆G = -686 kkal/mol-ia, maSin Sebrunebuli procesi _
sasicocxlo procesebis qimiaSi SegviZlia gamoviyenoT. naxSirorJangisa da wylis konversia Saqrad da Jangba-
dad _ aucileblad endoTermuli unda iyos, sadac ∆ G
egzoTermuli da endoTermuli = +686 kkal/mol iqneba. aseTi reaqcia TavisTavad ara-
reaqciebi metabolizmSi sodes moxdeba.
maSin rogor warmoqmnis mcenare Saqars, romelsac
Tavisufali energiis cvlilebebis safuZvelze qi- organizmebi energiisTvis iyeneben? erTi moli Saqris
miuri reaqciebi SeiZleba egz oTermul (`garegani ener- warmosaqmnelad saWiro energias _ 686 kkal-s isini gare-
giis~) da endoTermul (`Sinagani energiis~) reaqciebad modan iReben sinaTlis daWerisa da misi energiis qimiur
klasificirdes. egzoTermuli reaqciebi Tavisufali energiad gardaqmnis saSulebiT. Semdeg, egzoTermuli
energiis faqtiuri gamoyofiT mimdinareobs (suraTi etapebis grZeli jaWvSi, am qimiur energias TandaTan
8.6a). egzoTermuli reaqciebisTvis ∆ G uaryofiTia, vi- xarjaven Saqris molekulis asagebad.
naidan qimiuri narevi kargavs Tavisufal energias (G
mcirdeba). ∆ G spontanurobis sazomad gamoiyeneba. eg-
wonasworoba da metabolizmi
zoTermulia reaqciebi, romlebic spontanurad mimdi-
nareobs (daimaxsovreT, rom sityva spontanuri ar gu- rogorc es suraT 8.7a-ze, Caketili hidroeleqtru-
lisxmobs, rom reaqcia myisierad, an Tundac swrafad li sistemisTvisaa naCvenebi, daxurul sistemaSi re
moxdeba). egzoTermul reaqciebSi ∆ G sidide warmoad- aqciebi faqtiurad wonasworobas aRweven da amitom
gens muSaobis maqsimalur raodenobas, romlis Sesrule- muSaobis Sesruleba ar SeuZliaT. metabolizmis qimiuri
bac reaqcias SeuZlia.1* rac metad mcirdeba Tavisufali reaqciebi Seqcevadia da isinic miaRwevdnen wonasworo-
energia, miT meti raodenobiT muSaobis Sesrulebaa Ses- bas, sacdel sinjaraSi izolaciaSi rom aRmoCeniliyvnen.
aZlebeli. vinaidan wonasworobaSi myofi sistemebis G minimal-
ujreduli sunTqvis jamuri reaqcia SegviZlia amis uria, da maT muSaobis Sesruleba ar SeuZl iaT. ujredi,
magaliTad gamoviyenoT: romelic metabolur wonasworobas aRwevs, kvdeba! is
faqti, rom metabolizmi, rogorc mTeli, arasodes imy-
C 6H12O 6 + O2 → 6CO2 + 6H2O ofeba wonasworobaSi, sicocxlis erT-erTi ganmsaz-
∆G = -686 kkal/mol (-2,870 kj/mol) Rvreli Tvisebaa.
sistemebis umravlesobis msgavsad, ujredi Cvens
sunTqvis procesSi daSlili glukozis yovel molze sxeulSi ar imyofeba wonasworobaSi. materiis gamud-
(180 g) `standartul pirobebSi~ (TiToeuli reagentisa mebuli dineba ujredis gareT da mis SigniT icavs me-
da produqtis 1 M, 25°C, pH 7) muSaobis Sesasruleblad tabolur gzebs wonasworobis miRwevisgan da ujredi
686 kkal (2,870 kj) energia xdeba misawvdomi. vinaidan en- ganagrZobs muSaobas Tavisi sicocxlis manZilze. es
ergia unda iqnas Senaxuli, sunTqvis qimiuri produqte- principi naCvenebia Ria (da ufro realisturi) hidro-
bi, reagentebTan SedarebiT erT molze 686 kkal-ze na- eleqtruli sistemis magaliTze, suraTi 8.7b. Tumca,
kleb Tavisufal energias agrovebs. garkveuli azriT, am martivi, erT-safexuriani sistemisgan gansxvavebiT,
reaqciis produqtebi procesis dros daxarjuli gam- ujredSi katabolur procesSi Tavisufali energia mTel
onabolqvia, romlebic Saqris molekulaSi Senaxul Ta- rig reaqciebSi gam oiyofa. amis magaliTia ujreduli
visufal energias iTvisebs. sunTqva, romelic suraTi 8.7g-zea gamosaxuli. sunTq-
vis zogierTi Seqcevadi reaqcia gamudmebiT erTi mimar-
1 * sityva maqsimaluri axasiaTebs mdgomareobas, radgan Tavisu- TulebiT `miiswrafvis~, anu igi daculia wonasworobis-
fali energiis nawili siTbos saxiT gamoTavisufldeba da muSao- gan. imisTvis, rom sistema ar gadavides wonasworobis
bis Sesruleba ar SeuZlia. aqedan gamomdinare, ∆G warmoadgens mdgomareobaSi, erTi reaqciis produqti ki ar akumu-
misawvdomi energiis Teoriul zeda zRvars.
168
reagentebi produqtebi
Tavisufali energia
Tavisufali energia
gamoyofili saWiro
energiis energiis
raodenoba raodenoba
(∆G < 0)
energia energia (∆ G > 0)
produqtebi reagentebi
169
8.2
adenini
koncefcia Semowmeba
8.3
bmebi, romlebic atf-is kudis fosfatur jgufebs
Sorisaa SeiZleba hidroliziT dairRves. rodesac ter-
koncefcia
minaluri fosfaturi bma iSleba, araorganuli fos-
fatis molekula (SemoklebiT Ⓟ, am wignSi) scildeba
atf energiiT amaragebs ujre- atf -s, romelic adenozindifosafatad anu adf -ad
170
laboratoriaSi, standartul pirobebSi, mravali lizisas gamoyofili energiiT maragdeba (suraTi 8.11).
sxvadasxva reaqciisTvis gazomil iqna Tavisufali ener- TiToeul SemTxvevaSi, fosfaturi jgufi atf-dan rome-
giis cvlileba. Tu endoTermuli reaqciis ∆ G naklebia liRac sxva molekulas gadaecema, xolo fosforilireb-
vidre atf-is hidrolizisas gamoTavisuflebuli en- uli molekula, romelic muSaobas asrulebs, cvlilebas
ergia, maSin ori reaqcia SeiZleba imgvarad gawyvildes ganicdis. amis magaliTia aminomJava glutaminis sinTezi
rom, saboloo jamSi, asocirebuli reaqciebis energia glutaminis mJavidan (sxva aminomJavidan) da amoniumidan
egzoTermuli iyos (suraTi 8.10). (ixile suraTi 8.11g). jer atf axdens glutaminis mJavis
atf -is fosfatur bmebs zogjer maRal-energeti- (Glu) fosforilirebas da amiT qmnis naklebad stabilur
kul fosfatur bmebs miakuTvneben, vinaidan maTi hidro- fosforilirebul Sualedur produqts. Semdeg, amoni-
lizisas energia Tavisufldeba. magram termini mcdaria. umi Caanacvlebs fosfatur jgufs da warmoiqmneba glu-
atf -is fosfaturi bmebi ar aris uCveulod mtkice, ro- tamini (Glu– NH2). vinaidan mTliani procesi egzoTermu-
gorc es `maRali energiis~ mqone bmebSi SeiZleba igu- lia, igi spontanurad mimdinareobs (suraTi 8.10).
lisxmebodes; ufr o swor ad, TviT molekulas aqvs ufro
maRali energia Tavis prod uqtebis (adf da Ⓟ) energias-
atf-is regeneracia
Tan SedarebiT. atf-is hidrolizisas energiis gamoyofa
ufro dabali Tavisufali energiis mdgomareobis qimi- organizmi muSaobis procesSi gamudmebiT iyenebs
uri cvlilebidan da ara uSualod fosfaturi bmebidan atf -s, magram atf ganaxlebadi wyaroa, romelic adf -
gamomdinareobs. isTvis fosfatis damatebiT SeiZleba aRdges (suraTi
atf ujredisTvis sasargebloa, im energiis gamo, 8.12). Tavisufali energia, romelic adf-is fosforil-
romelsac igi fosfaturi jgufis hidrolizisas gamo- irebisTvis aris saWiro, ujredSi egzoTermuli daS-
yofs da romelic yvela sxva molekulis mier mowode- lis reaqciebidan (katabolizmi) warmoiqmneba. araor-
bul energias aRemateba. magram ratom gamoiyofa misi ganuli fosforisa da energiis am maqos, atf-is cikli
hidrolizisas amdeni energia? Tu xelaxla ganvixilavT ewodeba da igi ujredis energiis gamomyof (egzoTer-
atf -is molekulas, suraT 8.8-ze, vnaxavT, rom samive mul) reaqciebs, energiis mSTanTqmel (endoTermul)
fosfaturi jgufi uaryofiTadaa damuxtuli. es msgavsi reaqciebTan awyvilebs. atf-is cikli saocari tempiT
muxtebi erTadaa Tavmoyrili da maTi ormxrivi ganzidva mimdinareobs. mag., momuSave kunTis ujredi atf-is
xels uwyobs atf-is molekulis am ubnis arastabiluro- mTel marags ganmeorebiT ciklSi erT wuTze nakleb
bas. atf-is trifosfaturi kudi SekumSuli zambaris qi- droSi CarTavs. am wrebrunvaSi, ujredSi erT wuTSi
miuri eqvivalentia. atf -is STanTqmuli da regenerirebuli 10 milioni
molekula monawileobs. adf-is fosforilirebiT atf-
is regenerireba rom ar xdebodes, adamiani yoveldRiu-
rogor asrulebs atf muSaobas
rad TiTqmis Tavisi sxeulis wona atf-s moixmarda.
rodesac sacdel sinjaraSi atf hidrolizdeba, vinaidan Seqcevadi procesi orive mimarTulebiT
gamoyofili Tavisufali energia ubralod aTbobs gare- daRma ver wava, adf-dan da Ⓟ-dan atf-is regeneracia,
momcvel wyals. organizmSi, siTbos amgvari warmoqmna aucileblad endoTermuli unda iyos:
SeiZleba zogjer sasargebloc iyos. mag., kankalis pro-
cesSi kunTebis SekumSvisas, atf-is hidrolizis pro- adf + Ⓟ→ atf + H 2O
cesSi warmoqmnili siTbo organizmis gasaTbobad gam- ∆G= +7.3 kkal/mol (+30.5 kj/mol)
oyeneba. Tumca, umetes SemTxvevaSi, ujredSi mxolod (standartuli pirobebi)
siTbos warmoqmna energiis Zvirfasi wyaros araefeturi
(da potenciurad saxifaTo) gamoyeneba iqneboda. radgan adf-dan da P-dan atf-is warmoqmnis procesi
amis nacvlad, specifiuri enzimebis daxmarebiT, spontanuri ar aris, misi ganxorcielebisTvis Tavisufali
ujreds aqvs unari atf-is hidrolizisas gamoyofili energia unda daixarjos. kataboluri (egzoTermuli) gza,
energia pirdapir gauwyvilos endoTermul procesebs gansakuTrebiT ujreduli sunTqva, energias awvdis atf-
atf -is fosfaturi jgufis sxva molekulebze gadacemis is warmoqmnis endoTermul process. mcenareebi, atf-is
saSualebiT. amboben rom, xdeba fosfaturi jgufis re- formirebisTvis agreTve sinaTlis energias iyeneben.
cipientis fosforilireba. egzoTermuli da endoTer- amrigad, atf-is cikli aris turniketi, romlis gav-
muli reaqciebis gawyvilebis gasaRebi fosforilire- liTac energia kataboluri gzebidan anabolurs gadae-
buli Sualeduri produqtis warmoqmnaa, romelic ufro cema. faqtiurad, qimiuri potenciuri energia, romelic
reaqciisunariania (nakleb stabiluri), vidre sawyisi droebiT atf-Si inaxeba, biZgs aZlevs ujredis muSaobis
arafosforilirebuli molekula. udides nawils.
sami tipis ujreduli muSaoba _ m eqanikuri, satrans-
porto da qimiuri _ TiTqmis yovelTvis atf-is hidro-
171
suraTi 8.10 energiis gawyvileba
endoTermuli reaqcia: ∆G dadebiTia, reaqcia spontanuri ar aris
atf-is hidrolizis gamoyenebiT. am
magaliTSi, atf-is hidrolizis egzo-
Termuli procesi, endoTermuli proce-
sis _ glutaminis mJavidan da amoniumi-
dan aminomJava glutaminis _ sinTezis
∆G=+ 3.4 kkal/mol stimulirebisTvis gamoiyeneba.
172
suraTi 8.12 atf-is cikli. ujredSi,
adf + Ⓟ i-dan atf- adf+Ⓟ i-ad atf-is hi-
is sinTezi, energias drolizisas, energia daSlis reaqciebisas (katabolizmi) gamo-
saWiroebs. Tavisufldeba. yofili energia, adf-is fosforilirebi-
atf sTvis, atf-is aRsadgenad gamoiyeneba. um-
Tavresad, atf-Si akumulirebuli energia
biZgs aZlevs ujredis muSaobas.
8.3
SemTxvevaSi metabolizmis gzebi uimedod iqneboda ga-
koncefcia Semowmeba datvirTuli, vinaidan bevri qimiuri reaqcia did dros
waiRebda. momdevno or ganyofilebaSi vnaxavT Tu ra
1. umetes SemTxvevaSi, rogor gadascems ujredSi aferxebs spontanur reaqciebs rom isini ufro swrafad
atf energias egzoTermuli procesebidan endo- warimarTos da rogor cvlis fermenti am situacias.
Termuls?
2. Semdegi jgufebidan romel maTgans aqvs meti Ta-
visufali energia: glutaminis mJava + amoniumi +
energetikuli barieris gaaqtiureba
atf -s, Tu glutamini + adf + Ⓟ-s? axseniT Tqveni molekulebs Soris yovel qimiur reaqcias mosdevs
pasuxi. rogorc bmebis daSla, aseve maTi warmoqmna. mag., saqa-
rozis hidrolizi iwvevs glukozasa da fruqtozas
173
saqaraza
+ H 20 0H H
suraTi 8.13 fermentiT katalizebuli reaqciis magaliTi: saqarozis hidrolizi saqarazis mier
tis molekulebis nawilebi erTmaneTs Soris icvleba: romelic molekulebis mier Tavisufali energiis dana-
AB + CD → AC + BD kargs asaxavs.
reagentebisTvis energiis miniWeba, anu aqtivacia, aqtivaciis energiis miwodeba xSirad siTbos saxiT
grafikis aRmavali nawiliT _ reagentebis molekulebis xdeba, romelsac reagentebis molekulebi garemodan
Tavisufali energiis Semcvelobis gazrdiT _ aris STanTqavs. reagentebis bmebi mxolod maSin iSleba, roca
warmodgenili. mwvervalze, reagentebi arastabilur molekulebi sakmaris energias STanTqavs, imisTvis rom
mdgomareobaSi imyofeba, romelic cnobilia rogorc arastabiluri da aqedan gamomdinare, ufro reaqci-
gardamavali mdgomareoba: am dros isini aqtiurdeba da isunariani gaxdes (gardamaval mdgomareobaSi mrudis
adgili aqvs bmebis daSlasa da warmoqnas. reaqciis bmis pikze, suraTi 8.14). Termuli energiis absorbcia zrdis
warmoqmnis faza, mrudis daRmaval nawils Seesabameba, reagentebis molekulebis siCqares, imgvarad, rom isini
erTmaneTs ufro xSirad da ufro didi ZaliT ejaxebian.
amasTan, molekulaSi atomebis Termuli agzneba zrdis
AB da CD reagentebma garemodan sak-
bmebis gaxleCis albaTobas. mas Semdeg rac molekulebi
marisi energia unda STanTqan, raTa bmebis daSla da axali bmebis
arastabilur gardamaval mdgomareobas warmoqmna garemoSi siTbos moaxdenen bmebis axal, ufro stabilur mdgomareobaSi
miaRwion, sadac bmebi SeiZleba gawydes gamoyofiT mimdinareobs organizebas, garemoSi energia gamoiyofa. Tu reaqcia
egzoTermulia, E A dividendebs moitans, radgan axali
bmebis warmoqmnisas meti energia gamoiyofa, vidre Cai-
A B do Zveli bmebis dasaSlelad.
C D suraT 8.14-ze naCvenebi reaqcia egzoTermulia da
gardamavali mdgomareoba spontanurad mimdinareobs. Tumca, aqtivaciis energia
uzrunvelyofs bariers, romelic reaqciis siCqares
gansazRvravs. reaqciis dawyebamde reagentebma sakma-
A B risi energia unda STanTqan, raTa aqtivaciis energe-
tikuli barieris piks miaRwion. zogierTi reaqciisTvis
Tavisufali energia
174
rogor dasweven fermentebi E A bariers fermentebis substrat-specifiuroba
cilebi, dnm da ujredis sxva rTuli molekulebi reagenti fermentze iseve moqmedebs rogorc fer-
mdidaria Tavisufali energiiT da maT spontanurad daS- menti substratze. fermenti ukavSirdeba Tavis sub-
lis unari aqvT; anu Termodinamikis kanonebis mixedviT, strats (an substratebs, ori an meti reagentis SemTx-
isini unda daiSalos. es molekulebi mdgradia mxolod vevaSi) da ferment-substratul kompleqss warmoqmnis.
imitom, rom ujredisTvis tipur temperaturaze, cota roca fermenti da substrati dakavSirebulia erTmaneT-
molekulas Tu SeuZlia aqtivaciis energetikuli bari- Tan, fermentis katalizuri aqtivoba substrats reaq-
eris gadalaxva. Tumca, SerCeviTi reaqciebisTvis bari- ciis produqtad (an produqtebad) gardaqmnis. mTliani
erebi drodadro unda gadailaxos, raTa ujredebma si- procesi SeiZleba Semdegnairad Sejamdes:
cocxlisTvis aucilebeli procesebi ganaxorcielon.
siTbo reaqciebs aCqarebs, SesaZleblobas aZlevs ra re-
ferment fermenti +
agentebs ufro xSirad miaRwion gardamavl mdgomareo- fermenti +
substratuli produqt(eb)i
bas, magram aseTi gadawyveta miuRebeli iqneboda biolo- substrat(eb)i
kompleqsi
giuri sistemebisTvis. jer erTi, maRal temperaturaze
cilebi denaturirdeba da ujredi iRupeba. meorec, siT-
bo daaCqarebda yvela reaqcias, da ara mxolod saWiro mag., fermenti saqaraza (fermentebis umravlesobis
reaqciebs. aqedan gamomdinare, organizmebi iyeneben al- saxelwodeba bolovdeba –aza -ze) akatalizebs disaqarid
ternativas: katalizs. saqarozas hidrolizs or monosaqaridad, glukozad da
fermenti reaqcias EA barieris daweviT akatali- fruqtozad (ix. suraTi 8.13):
zebs (suraTi 8.15), rac saSualebas aZlevs reagentebis
molekulebs sakmarisi energia STanTqas, raTa gardama-
saqaraza + saqaraza- saqaraza +
val mdgomareobas saSualo temperaturazec miaRwios.
saqaroza + saqaroza-H2O glukoza +
ferments ar SeuZlia reaqciis ∆ G -s Secvla; mas ar
H 2O kompleqsi fruqtoza
SeuZlia endoTermuli reaqcia egzoTermulad aqcios.
fermentebs mxol od reaqciebis daCqareba SeuZlia, rom-
lebic saboloo jamSi, mainc moxdeba, magram maTi funq-
cionireba saSualebas aZlevs ujreds iqonios dinamiuri yoveli fermentis mier katalizebuli reaqcia Ta-
metabolizmi da qimiuri transporti mTels ujredSi viseburia; ferments SeuZlia specifiuri substratis
Tanabrad warmarTos. vinaidan, fermentebi Zalian Ser- amocnoba iseT axlo monaTesave naerTebs Sorisac ki,
CeviTia im reaqciebisTvis, romelTac is akatalizebs, rogoricaa izomerebi. mag., saqaraza moqmedebs mxol od
swored isini gansazRvravs romeli qimiuri procesi saqarozaze da ar ukavSirdeba sxva disaqaridebs, mag.
unda mimdinareobdes ujredSi garkveul dros. maltazas. ra ganapirobebs molekulis amocnobas? Segax-
senebT, rom fermentebi cilebia, xolo cilebi _ makro-
molekulebi, unikaluri samganzomilebiani
konformaciiT. fermentis specifiuroba misi
reaqciis formiTaa ganpirobebuli, rac aminomJavuri
mimdinareoba
Tanmimdevrobis Sedegia.
fermentis
gareSe faqtiurad, mxolod fermentis molekulis
fermentis
SezRuduli ubani ukavSirdeba substrats. es
gareSe
fermentTan ubani, romelsac aqtiuri saiti ewodeba, Cveu-
erTad ufro lebriv, aris jibe an CaRrmaveba cilis zeda-
reagentebi nelia pirze (suraTi 8.16 a). rogorc wesi, aqtiuri
Tavisufali energia
reaqciis mimdinareoba
eSe (∆G) fermenti aCqarebs reaqcias misi aqtivaciis
energiis (EA) SemcirebiT.
175
suraTi 8.16 fermentisa da misi substratis induci
substrati (a) (b)
rebuli Sesabamisoba (a) kompiuteruli grafikis am mod-
elze fermenti (heqsokinaza, aRniSnulia lurjad) Tavis
zedapirze qmnis CaRrmavebas. misi substratia glukoza
(wiTeli). (b) rodesac substrati aqtiur saitSi Sedis,
aqtiuri igi ainducirebs cilis formis cvlilebas. es cvlileba
saiti ufro meti susti bmebis warmoqmnis saSulebas iZleva,
ris Sedegadac aqtiuri centri CairTavs substrats da ad
gilze akavebs mas.
ferment-substratuli kompleqsi
fermenti
1 2
substratebi Sedis aqtiur saitSi substratebi aqtiur saitSi iseTi
fermenti formas icvlis, ise rom aq- susti urTierTqmedebiT, rogoricaa
tiuri centri CairTavs substrats wyalbaduri bmebi da ionuri
(inducirebuli Sesabamisoba). bmebi, kavdeba.
3
aqtiur saits (da misi
aminomJavebis R jgufebs);
EA-s Semcireba da reaq-
substratebi ciis daCqareba SeuZlia
Semdegi gzebiT:
ferment-substratuli • imoqmedos, rogorc
kompleqsi matricam
substratis orien-
tirebisTvis;
• zewola moaxdinos
substratze da
daastabiluros gar
damavali mdgomareo-
6 ba;
aqtiuri
• uzrunvelyos xel-
saiti misawvdomia
sayreli mikrogaremo;
substratis ori
• pirdapir miiRos
axali moleku-
monawileoba katali-
lisTvis.
zur reaqciaSi.
fermenti
4
5 substratebi produqtebad gardai-
produqtebi gamoiyofa.
qmneba.
produqti
sureTi 8.17 aqtiuri saiti da fermentis katalizuri centri. ferments SeuZlia reagentis erTi an meti molekulis gardaqmna produqtis
erT an met molekulad. aq naCvenebi fermenti substratis or molekulas produqtis or molekulad gardaqmnis.
176
visgan iqmneba, cilis molekulis darCenili nawili ki gaRunos ZiriTadi qimiuri bmebi, romlebic unda gawydes
qmnis karkass, romelic aqtiuri saitis konfiguracias reaqciis dros. vinaidan EA bmebis gawyvetis sirTulis
gansazRvravs. fermentis specifiuroba substratis proporciulia, substratis deformireba aaxlovebs mas
formasTan aqtiuri centris formis TavsebadobiT aix- tranzitul mdgomareobasTan da amrigad amcirebs Tavi-
sneba. Tumca, aqtiuri saiti ar aris myari konstruqcia sufali energiis raodenobas, romelic absorbirebuli
substratisTvis. rogorc ki substrati Sedis aqtiur unda iqnas tranzituli mdgomareobis misaRwevad.
saitSi, urTierTqmedeba misi da cilis aminomJavebis mesame, aqtiuri saiti agreTve uzrunvelyofs mik-
qimiur jgufebs Soris fermentis formis umniSvnelo rogaremos, romelic ufro xelSemwyobi iqneba reaqciis
cvlilebas iwvevs. aqtiuri centri ufro moxerxebu- garkeveuli tipisTvis, vidre iqneboda TviTon xsnari fer-
lad ergeba substrats (suraTi 8. 16 b). inducirebuli mentis gareSe. mag., Tu aqtiur centrs aqvs amonomJavebi
Sesabamisoba xelis CamorTmevas hgavs. inducirebuli mJavuri gverdiTi jaWvebiT (R jgufebi), aqtiuri saiti
Sesabamisobis dros aqtiuri saitis qimiuri bmebi uax- SeiZleba iyos jibe dabali pH-iT, sxva mxriv, neitraluri
lovdeba iseT pozicias, rodesac maT mier qimiuri reaq- ujredisTvis. aseT SemTxvevaSi, mJavurma amonomJavebma
ciis katalizis unari izrdeba. SesaZloa xeli Seuwyos substratisTvis H+ -is gadacemas,
rogorc katalizuri reaqciis mTavar etaps.
katalizi fermentebis aqtiur saitSi katalizis meoTxe meqanizmi qimiur reaqciaSi aqti-
uri centris pirdapiri monawileobaa. zogjer, am pro-
fermentul reaqciaSi substrati aqtiur saits uka- cesSi substratsa da fermentis amonomJavis gverdiT
vSirdeba (suraTi 8.17). umravles SemTxvevaSi, aqtiuri jaWvs Soris arsebuli kovalenturi bmebicaa CarTuli.
saiti substrats akavebs susti urTierTqmedebiT, mag., reaqciis momdevno safexurze gverdiTi jaWvebi Tavda-
wyalbaduri da ionuri bmebiT. ramdenime aminomJavis- pirvel mdgomareobamde aRdgeba; amgvarad, aqtiuri cen-
gan Semdgari gverdiTi jaWvebi (R jgufebi), romlebic tri iseTive rCeba, rogoric adre iyo.
aqtiur saits qmnis, substratis produqtad konversias siCqare, romliTac fermenti substratis garkveul
akatalizebs da produqti cildeba aqtiur centrs. Sem- raodenobas produqtad gardaqmnis, nawilobriv, sub-
deg, fermenti Tavisufalia da SuZlia aqtiur centrs stratis sawyisi koncentraciis funqciaa. rac ufro
substratis meore molekula miuerTos. mTeli cikli im- metia substratis molekula, miT ufro xSirad aRwevs
denad swrafad xdeba, rom, Cveulebriv, fermentis erTi igi fermentis molekulebis aqtiur saitebs. Tumca, ar-
molekula substratis daaxloebiT aTasobiT moleku- sebobs zRvari, Tu ramdenad SeiZleba daCqardes reaqcia
lasTan urTerTqmedebs erTi wamis ganmavlobaSi. zogi- fermentis fiqsirebuli koncentraciisTvis substra-
erTi fermenti bevrad ufro swrafia. reaqciis Sedegad tis damatebiT. garkveuli TvalsazrisiT, substratis
fermentebi, sxva katalizatorebis msgavsad, sawyisi koncentracia sakmaod maRali iqneba imisTvis, rom fer-
formiT warmoiqmneba. amitom, fermentis Zalian mcire mentis yvela molekulis aqtiuri centri dakavebuli
raodenobas Zalzed didi metaboluri gavlenis moxdena iyos. rogorc ki produqti tovebs aqtiur centrs, masSi
SeuZlia katalizur ciklebSi ganmeorebiT CarTvis Sede- substratis meore molekula Sedis. amboben, rom sub-
gad. stratis am koncentraciaze fermenti gajerebulia,
metaboluri reaqciebis umravlesoba Seqcevadia da xolo reaqciis siCqare ganisazRvreba im siCqariT, rom-
ferments SeuZlia rogorc pirdapiri, aseve Sebrunebu- liTac aqtiuri centri substrats produqtad gardaqm-
li reaqciis katalizi. romeli reaqciisken gadaixreba nis. rodesac fermentis populacia gajerebulia,
isari, ZiriTadad reagentebisa da produqtebis fardo- produqtis warmoqmnis siCqaris gazrdis erTaderTi gza
biT koncentraciazea damokidebuli. fermenti reaqcias fermentis damatebaa. ujredebi amas xandaxan fermentis
yovelTvis wonasworobis mimarTulebiT akatalizebs. meti molekulis warmoqmniT axerxeben.
fermentebi mravalferovan meqanizmebs iyeneben, rom-
lebic aqtivaciis energias amcireben da reaqcias aCqare-
lokaluri pirobebis gavlena
ben (ixili suraTi 8.17, safexuri 3 ). reaqciebSi, rom-
lebSic ori an meti reagenti monawileobs, aqtiuri saiti fermentis aqtivobaze
Tavdapirvelad warmoadgens matricas substratebisT- garemos cvalebadi faqtorebi, rogoricaa, tempera-
vis, raTa maT reaqciisTvis saWiro orientacia miiRon. tura da pH gavlenas axdens fermentis aqtivobaze _ Tu
meore, radgan fermentis aqtiuri centri eWideba daka- ramdenad efeqturad funqcionirebs fermenti. masze
vSirebul substratebs, fermentma SesaZloa gamoiwvios agreTve SeiZleba gavlena iqonios qimiurma nivTiere-
substratis molekulebis gaWimva TavianTi tranzituli bebma, romlebic specifiurad moqmedebs fermentze.
mdgomareobis konformaciis mimarTulebiT, daawves da
177
temperaturisa da pH-is gavlena Tia, rkina da spilenZi ionebis saxiT. Tu kofaqtori
organuli molekulaa, misi ufro zusti saxelwodebaa
gaixeneT me-5 Tavidan, rom cilebis samganzomilebi- koenzimi. vitaminebis umravlesoba koenzimia an nedli
ani struqtura mgrZnobiarea Tavisi garemos mimarT. amis masala, romlisganac koenzimebi Sedgeba. kofaqtorebi
Sedegad, TiToeuli fermenti ukeT muSaobs garkveul sxvadasxvagvarad funqcionireben, magram yvela SemTx-
pirobebSi, vinaidan optimaluri pirobebi xels uwyobs vevaSi, sadac ar unda gamoiyenebodnen, isini gadamwyvet
fermentis molekulis yvelaze aqtiur konformaciis funqcias asruleben katalizis dros. am wignSi kofaq-
arsebobas. torebis magaliTebs Tqven mogvianebiT SexvdebiT.
temperatura da pH garemo faqtorebia, romlebic
mniSvnelovania fermentis aqtivobisTvis. SegaxsenebT,
rom temperaturis matebasTan erTad nawilobriv iz-
fermentis inhibitorebi
rdeba fermentuli reaqciis siCqare, rac imiTaa gan- garkveuli qimiuri reagentebi SerCeviT ainhibi-
pirobebuli, rom molekulebis swrafi moZraobisas sub- reben specifiuri fermentebis moqmedebas. Cven bev-
stratebi ufro xSirad ejaxeba aqtiur saitebs. Tumca, ri ram SevityveT fermentebis funqciebis Sesaxeb am
mocemuli temperaturis zeviT fermentuli reaqciis molekulebis moqmedebis meSveobiT. Tu inhibitori fer-
siCqare mkveTrad ecema. fermentuli molekulis Ter- ments kovalenturi bmis saSulebiT ukavSirdeba, inhibi-
muli aRgzneba xleCs wyalbadur bmebs, ionur bmebsa da reba, Cveulebriv, Seuqcevadia. Tumca, mravali fermen-
sxva sust kavSirebs, romlebic aqtiur konformacias tis inhibitori ferments susti bmebiT ukavSirdeba; am
astabilizebs, da saboloo jamSi, cilis molekula de- SemTxvevaSi inhibireba Seqcevadia. zogierTi Seqceva-
naturirdeba. TiToeul ferments aqvs optimaluri di inhibitori normaluri substratis molekulis ms-
temperatura, romelzec reaqciis siCqare maqsimal- gavsia da konkurencias uwevs mas aqtiur centrSi Ses-
uria. molekulebis yvelaze didi raodenobis Sejaxeba asvlelad (suraTi 8.19a da b). es msgavseba, romelsac
da reagentebis yvelaze swrafi gardaqmna produqtis
molekulebad fermentis denaturaciis gareSe am tem-
peraturazea SesaZlebeli. adamianis fermentebis um-
optimaluri tempera-
ravlesobisTvis optimaluri temperatura daaxloebiT tura Termofiluri
optimaluri tempera-
35-40° C-ia (uaxlovdeba adamianis sxeulis temperatu- tura adamianis tipu-
(Tbo-tolerantuli)
baqteriebisTvis
ras). baqteriebi, romlebic cxel wyaroebSi cxovrobs, ri fermentebisTvis
Seicavs fermentebs, romelTa optimaluri temperatura
reaqciis siCqare
kofaqtorebi
mraval cilas katalizuri aqtivobisTvis araci
lovani helperebi esaWiroeba. es damatebebi, romelTac
kofaqtorebi ewodeba, SesaZloa mWidrod ukavSird-
(b) optimaluri pH ori fermentisTvis
ebodes fermentebs, rogorc permanentuli reziden-
tebi, an SedarebiT Tavisufali da Seqcevadi kavSiri
suraTi 8.18 fermentis aqtivobaze moqmedi garemo faqtorebi.
warmoqmnas substratTan erTad. zogierTi fermentis
TiToeul ferments aqvs optimaluri (a) temperatura da (b) pH, romle-
kofaqtori araorganulia, mag., metalis atomebi: Tu- bic xels uwyobs cilis molekulis yvelaze aqtiur konformacias.
178
substrati tis sxva nawilis SeboWviT. es urTierTqmedeba aiZulebs
Cveulebriv, fermentis molekulas, Seicvalos forma da substratis
substrats
aqtiuri produqtad konversiisas aqtiur saits igi nakleb efeq-
SeuZlia fer-
mentis aqti- centri turs xdis.
ur centrTan toqsinebi da Sxamebi xSirad Seuqcevadi inhibitore-
dakavSireba bia. amis magaliTia zarini, nervul-paralitikuri gazi,
fermenti romelmac ramdenime adamianis sikvdili da mravali maT-
ganis daSaveba gamoiwvia, rodesac 1995 wels tokios me-
troSi iqna gaSvebuli. es mcire molekula Seuqcevadad
ukavSirdeba aminomJava serinis R jgufs, romelic ace-
(a) normaluri SekavSireba tilqolinesTerazas aqtiur saitSi gvxvdeba. fermenti
mniSvnelovania nervuli sistemisTvis. kidev erTi maga-
liTia pesticidi DDT da paraTioni, romlebic nervuli
sistemis sakvanZoO fermentebs ainhibirebs. dabolos, mra-
konkurentuli vali antibiotiki baqteriebSi specifiuri fermentebis
inhibitori ems-
inhibitoria. mag., penicilini blokavs fermentis aqtiur
gavseba substrats
da konkurencias konkuren- saits, romelsac bevri baqteria ujredis kedlis Sesaqm-
uwevs mas aqtiuri tuli in- nelad iyenebs.
saitisTvis. hibitori dasaxelebulma fermentulma inhibitor ebma, romle-
bic metaboluri sawamlavebia, Sei Zleba Seqmnas STabe-
Wdileba, rom fermentuli inhibreba, Cveulebriv, anom-
aluri da sazianoa. faqtiurad, molekulebi, romlebic
bunebrivad imyofebian ujredSi fermentis aqtivobas in-
(b) konkurentuli inhibireba hibitorebis msgavsad aregulireben. amgvari regulacia
_ SerCeviTi inhibireba _ arsebiTia ujreduli metabo-
lizmis kontrolisTvis, romelsac Semdeg ganvixilavT.
arakonkurenu-
tuli inhibitori,
8.4
ferments aqtiuri
saitisgan moSore- koncefcia Semowmeba
biT ukavSirdeba
da ise cvlis fer- 1. mravali spontanuri reaqcia Zalian nela mim-
mentis konforma-
dinareobs. ratom ar mimdinareobs yvela spon-
cias, rom aqtiuri
centri aRar
tanuri reaqcia myisierad?
funqcionirebs. 2. aRwereT, ratom moqmedebs fermentebi mxolod
Zalzed specifiur substratebze?
arakonkurentuli 3. malonati ferment suqcinat dehidrogenazas
inhibitori konkurentuli inhibitoria. aRwereT, rogor
(g) arakonkurentuli inhibireba daicavda malonati mis normalur substratze,
suqcinatze, zemoqmedebisgan ferments.
suraTi 8.19 fermentis aqtivobis inhibireba
8.5
konkurentuli inhibireba ewodeba, aqtiur centrSi
substratebis SeRwevis blokirebis saSualebiT amci- koncefcia
rebs fermentebis produqtiulobas. am saxis inhibiris
daZleva SesaZlebelia substratis koncentraciis
gazrdiT, radgan rogorc ki aqt iuri saiti misawvdomi
fermentis aqtivobis regulacia
xdeba, saitis Sesasvl elis irgvliv inhibitoris mole xels uwyobs metabolizmis
kul ebTan SedarebiT substratis meti molekula iyris
Tavs. da piriqiT, arakonkurentuli inhibitorebi kontrols
pirdapir konkurencias ar uweven substrats fermentis
aqtiur centrTan dakavSirebisas (suraTi 8.19g). amis ujredis yvela metaboluri gza erTdroulad rom
nacvlad, isini fermentul reaqciebs aferxeben fermen- moqmedebdes, amas Sedegad qimiuri qaosi mohyveboda.
179
sasicocxlo procesebisTvis niSandoblivia
alosteruli
ujredis mier sakuTari metaboluri gzebis fermenti alosteruli aqtiva-
mkacri regulirebis unari, rasac igi imis Semdgari aqtiuri saiti tori stabilurs xdis
mixedviT akontrolebs, Tu rodis da sad aris oTxi suber- (oTxidan aqtiur formas
Teulisgan erTi)
aqtiuri misi esa Tu is fermenti. ujredi amas
im genebis CarTviT da gamorTviT axorcielebs,
romlebSic specifiuri fermentia kodirebuli
(rasac Cven me-3 nawilSi ganvixilavT), an ukve
warmoqmnili fermentis aqtivobis regulire-
biT, rogorc aq aris ganxiluli.
regulatoruli
saiti (oTxidan
aqtivatori
fermentebis alosteruli erTi)
aqtiuri forma stabilizebuli
regulireba aqtiuri forma
180
mitoqondria ujreduli
nis suberTeulis konformaciuli cvlileba yvela danar- respiraciis (sunTqvis)
adgilebi
Cens gadaecema.
suberTeulebis am urTierTqmedebis saSualebiT, aqtiva-
toris an inhibitoris erTi molekula, romlic erT regu-
latorul saits ukavSirdeba, gavlenas moaxdens yvela su-
berTeulis aqtiur saitebze.
regulatorebis cvalebad koncentraciebs, SeuZli-
aT ujreduli fermentebis aqtivobis natifi sapasuxo
reaqciis gamowveva. mag., atf-is hidrolizis produqte-
bi (adf da Ⓟ), anaboluri da kataboluri gzebis sakvan-
Zo fermentebze zemoqmedebis meSveobiT satransporto
nakadis balansis regulirebaSi mTavar rols asrulebs.
mag., atf alosterulad ukavSideba ramdenime katab-
olur ferments, amcirebs maT afinurobas substratis suraTi 8.22 organelebi da struqturuli wyoba metabolizmSi.
mimarT da amgvarad ainhibirebs mis aqtivobas. Tumca, organelebi, rogoric es mitoqondriebia (transmisiuli eleqtro-
adf funqcionirebs rogorc zogierTi fermentis aqti- nuli mikroskopi) Seicaven fermentebs, romlebic specifiur fun-
qciebs, am SemTxvevaSi, ujredul sunTqvas axorcieleben.
vatori. es logikuria, vinaidan katabolizmis ZiriTadi
181
inhibitoruli dakavSirebiT. suraT 8.21-ze naCvenebia da fermentebis kompleqss fiqsirebuli mdebareoba
kontrolis am meqanizmis moqmedeba anaboluri metabo- aqvs ujredis SigniT da moqmedebs, rogorc garkveuli
lizmis gzaze. zogierTi ujredi am xuTsafexurian gzas membranis struqturuli komponeneti. sxva fermentebi,
aminomJava izoleicinis sinTezisTvis iyenebs, romelic xsnarSi specifiuri membraniT SemosazRvrul eukari-
meore aminomJava treoninidan xorcieldeba. izoleici- otul organelebSi arian, romelTagan TiToeuls saku-
nis akumulirebasTan erTad igi fermentis alosteruli Tari qimiuri garemo gaaCnia. mag., eukariotul ujredSi,
inhibirebis saSualebiT metaboluri gzis pirvelive ujreduli sunTqvis fermentebi mitoqondriebis SigniT
safexuridan aferxebs Tavissave sinTezs. aqedan gamom- specifiur adgilzea ganlagebuli (suraTi 8.22).
dinare, ukukavSiris tipis mixedviT inhibireba ujreds am TavSi SevityveT, rom metabolizmi _ sicocx-
icavs qimiuri resursebis gaflangvisgan _ saWiroze lisTvis damaxasiTebeli qimiuri metaboluri gzebis
meti izoleicinis sinTezisgan. saintereso erToblioba _ aTasobiT gansxvavebuli
saxis ujreduli molekulis ansambluri urTierTqmede-
baa. momdevno TavSi Cven SeviswavliT ujredul sunTq-
fermentebis specifiuri lokalizacia
vas, ZiriTad katabolur gzas, romelic Slis organul
ujredis SigniT molekulebs da umniSvnelovanesi sasicocxlo proces-
ujredi ar aris mxolod qimiuri nivTierebebiT savse ebisTvis saWiro energias gamoyofs.
CanTa, romelic aTasobiT sxvadasxva saxis fermentisa
8.5
da substratis SemTxveviT narevs Seicavs. struqture-
bi ujredis SigniT xels uwyobs metaboluri gzebis wes- koncefcia Semowmeba
rigis damyarebas. zogierT SemTxvevaSi, metaboluri
1. rogor SeiZleba aqtivatorsa da inhibitors sxva
gzebis ramdenime safexuris fementebis nakrebi multi-
dasxvagvari gavlena hqondes erT alosterulad
fermentul kompleqsSi erTiandeba. organizebuloba
reg ulirebad fermentze?
akontrolebs da aCqarebs reaqciebis Tanmimdevrobas,
radgan pirveli fermentis Sedegad miRebuli produqti savaraudo pasuxebi ixile A danarTSi
kompleqsSi momdevno fermentis substrati xdeba da a.S.
saboloo produqtis gamoyofamde. zogierT fermentsa
8.1
(molekulebis Seneba, energiis STanTqma).
energiis formebi. energia aris cvlilebis ga
koncefcia
mowvevis unari: energiis zogierTi forma asru-
lebs muSaobas materiis gadaadgilebiT. kineti-
kuri energia moZraobasTan aris dakavSirebuli.
organizmis metabolizmi materiasa da
potenciuri energia materiis mdebareobaSi an
energias Termodinamikis kanonebis struqturaSi inaxeba da molekulis struqturis
qimiur energias moicavs.
Sesabamisad gardaqmnis
energiis gardaqmnis kanonebi. Termodinamikis
sicoxlis qimiis organizeba metabolur gzebad. pirveli kanonis, energiis Senaxvis kanonis Tanx-
metabolizmi aris qimiuri reaqciebis nakrebi, mad, energia arc warmoiqmneba da arc qreba, mx-
romelic organizSi gvxvdeba. fermentebis meSve- olod gadaecema an gardaiqmneba. meore kanonis
182
Tanaxmad, spontanuri cvlilebebi, romlebic ar atf -is regeneracia. kataboluri gzebi biZgs
saWiroebs energiis garedan miwodebas, zrdis sa- aZlevs adf-idan da fosfatidan atf-is regen-
myaros entropias (uwesrigobas). eracias.
183
fermentebis specifiuri lokalizacia ujre b. inhibitoris molekula aqtiur saits dai-
dis SigniT. zogierTi fermenti kompleqsebad kavebs.
aris dajgufebuli, zogi maTgani CarTulia mem- g. substratis koncentraciis gazrda gaa-
branaSi, danarCenebi ki organelebis SigniTaa mo- Zlierebs inhibirebas.
Tavsebuli. d. reaqciis inicirebisTvis meti energia iqne-
ba saWiro.
e. inhibitoris molekula SesaZloa qimiurad
ar iyos dakavSirebuli substratTan.
SeamowmeT sakuTari codna 6. TuU fermentis xsnari substratiTaa gajerebuli,
reaqciis produqtebis warmoqmnis daCqarebis
yvelaze efeqturi gza iqneba
a. fermentis damateba.
TviTSemowmeba b. xsnaris gaTboba 90° C-mde.
g. substratis damateba.
d. alosteruli inhibitoris damateba.
1. SearCieT terminebis wyvili, romelic swo- e. arakonkurentuli inhibitoris damateba.
rad daasrulebs winadadebas: katabolizmi 7. ra moxdeboda, Tu ferments daumatebdnen xsnars,
anabolizmTan iseTive mimarTebaSia rogorc romelSic substrati da reaqciis produqtebi
Tan. wonasworobaSi imyofebian?
a. egzoTermuli; spontanuri a. warmoiqmneboda damatebiTi produqti.
d. muSaoba; energia b. warmoiqmneboda damatebiTi substrati.
b. egzoTermuli; endoTermuli g. endoTermuli reaqcia egzoTermuliT
e. entropia; entalpia Seicvleboda.
g. Tavisufali energia; entropia d. Seicvleboda sistemis Tavisufali ener-
2. ujredebis umravlesoba muSaobis Sesasruleblad gia.
siTbos energiis wyarod ver iyenebs, radgan e. araferi Seicvleobda. reaqcia wonasworo-
a. siTbo energiis forma ar aris. baSi darCeboda.
b. ujredebi didi raodenobiT siTbos ar Sei- 8. zogi baqteria metabolurad aqtiuria cxel wy-
caven; isini SedarebiT grilia. aroebSi, radgan
g. Cveulebriv, ujredis SigniT erTgvarovani a. maT ufro dabali Sida temperaturis
temperaturaa. SenarCunebis unari aqvT.
d. siTbo ar SeiZleba iyos gamoyenebuli muS- b. maRali temperaturebi katalizs usargeb-
aobis Sesasruleblad. los xdis.
e. siTbo iwvevs fermentebis denaturacias. g. fermentebs maRali optimaluri tempera-
3. Termodinamikis pirveli kanonis Tanxmad: tura aqvT.
a. materia arc warmoiqmneba da arc qreba. d. maTi fermentebi temperaturis mimarT
b. energia inaxeba yvela procesSi. saerTod ar aris mgrZnobiare.
g. yvela procesi zrdis samyaros wesrigs. e. isini mTavar katalizatorebad aracilo-
d. energiiT mdidari sistemebi faqtiurad st van molekulebs iyeneben.
abiluria. 9. am daxasiaTebebidan, romeli maTgani ar aris da-
e. samyaro gamudmebiT kargavs energias xaxu- kavSirebuli fermentis aqtivobis alosterul
nis gamo. regulaciasTan?
4. Semdegi metaboluri procesebidan romeli Sei- a. substratis imitacia iwvevs konkurencias
Zleba moxdes sxva procesebidan sasargeblo en- aqtiuri saitisTvis.
ergiis miwodebis gareSe? b. bunebrivad arsebuli molekulebi katal-
a. adf + Ⓟ → atf + H2O
izurad aqtiur konformacias astabili-
b. C6H 12O 6 + 6O2 → 6CO 2 + 6H2O zebs.
g. 6CO2 + 6H2O → C 6H 12O 6 + 6O 2 g. regulatori molekulebi aqtiuri saitis-
d. amonomJavebi → cilebi gan mocilebul ubans ukavSirdeba.
e. glukoza + fruqtoza → saqaroza d. inhibiotorebma da aqtivatorebma SeiZleba
5. Tu fermenti arakonkurentulad inhibirdeba: konkurencia gauwion erTmaneTs.
a. im reaqciis ∆ G , romelsac is akatalizebs e. Cveulebriv, ferments meoTxeuli struq-
yovelTvis uaryofiTi iqneba. tura aqvs.
184
10. am metabolur gzaze, romelsac ganStoebebi aqvs, analizis meTodi: ujredebs petris Tasze igi umatebda
wiTeli isari minus niSniT metaboluri gzis sa fermentis substrats. Semdeg gansazRvravda warmoqm-
fexuris gverdiTi da saboloo produqtebis in- nil reaqciis produqtebis. Sedegebi produqtebis ra-
hibirebis maCvenebelia. odenobis saxiT y -RerZze, xolo dro _ sapirispiro
x-RerZze dahqonda. mkvlevari grafikis oTx monakveTs
aRniSnavs. drois mokle periodSi produqtebi ar Cnde-
ba (A monakveTi). Semdeg (B monakveTi), reaqciis siCqare
sakmaod izrdeba (mrudi damrecia). garkveuli drois
Semdeg reaqcia sagrZnoblad neldeba (C monakveTi),
Tumca produqtebi mainc agrZelebs warmoqmnas (mrudi
ar aris horizontaluri). mogvianebiT reaqcia ubrunde-
ba sawyis siCqares (D monakveTi). daxazeT grafiki da
romel reaqcias mieniWeba upiratesoba Tu ujred- SemogvTavazeT modeli molekuluri movlenebis asaxs-
Si rogorc Q, ise S maRali koncentraciiTaa? nelad. xazi gausviT am saintereso reaqciis profils.
mecniereba, teqnologia
a. L → M g. L → N
e. R → S da sazogadoeba
b. M → O d. O→P
garemos dacvis saagento (EPA) afasebs yvelaze
ufro farTod gamoyenebuli organofosfaturi in-
evoluciuri kavSiri seqticidebis (fosfatis jgufis Semcveli organuli
naerTebi) usafrTxoebas. Cveulebriv, organofosfatebi
abrkolebs nervuli gadacemis process im fermentebis
ukanasknel xans aRorZinebuli anti-evoluciuri inhibirebiT, romlebic axdens mediatori molekulebis
`teleologiuri argumenti~ emyareba imas, rom bioqimi- degradacias, rac erTi neitronidan meoreze difuzi-
uri gzebi metismetad rTulia evoluciuri ganviTarebi- is saSualebiT xorcieldeba. mxolod mavne mwerebi ar
sTvis, radgan saboloo produqtis misaRebad mocemul aris mgrZnobiare maT mimarT; adamianebze da sxva xerx-
gzaze yvela Sualeduri produqti unda arsebobdes. emlianebze maT SesaZloa saziano zemoqmedeba iqonion.
gaakritikeT es argumenti. rogor gamoiyenebdiT metab- amrigad, organofosfaturi inseqticidebis gamoyene-
oluri gzebis arsebul mravalferovnebas, ris Sedega- ba janmrTelobisTvis garkevuuli riskis Semcvelia.
dac igive an msgavsi produqtebi warmoiqmneba, Tqveni TqvenTvis, rogorc momxmareblisTvis, riskis ra zRvar-
mosazrebis dasacavad? ia dasaSvebi xelmisawvdomi sakvebi produqtebis uxvad
momaragebis sanacvlod? kidev ra faqtebis codna gsurT
mecnieruli kvleva Tqveni mosazrebis dasacavad?
185
9 ujreduli sunTqva
qimiuri energiis
dagroveba
suraTi 9.1 es giganturi panda sasicocxlo qme
debebis warsamarTad sawvavs moixmars.
ATP
sicocxle Sromaa
siTburi energia
ocxalma organizmebma energia garemodan unda mi
iRon, raTa mravalnairi sakuTari davaleba Seasru N suraTi 9.2 energiis nakadi da qimiuri mimoceva ekosistemebSi.
lon, magaliTad, polimerebis awyoba, nivTierebebis
gadaqaCva membranis erTi mxaridan meoreze, moZraoba da
gamravleba. 9.1 suraTze gamosaxuli giganturi panda
sunTqvisaTvis saWiro sawvavad iyeneben. sunTqvis pro
Tavisi ujredebisaTvis energias moipovebs mcenareebis
cesis Sedegad, es sawvavi iSleba da warmoiqmneba atf.
WamiT. zogierTi cxoveli ikvebeba mcenaris mWameli sxva
sunTqvis narCeni produqtebi _ naxSirorJangi da wya
organizmebiT. sakvebis organul molekulebSi Senaxuli
li, fotosinTezis nedleuls warmoadgenen. Cven, am
energia, saboloo jamSi, mzidan modis. ekosistemaSi en
TavSi ganvixilavT imas, Tu rogor agroveben ujrede
ergia mzis sxivebis saxiT moedineba da siTbos saxiT rCe
bi organul molekulebSi Senaxul energias da rogor
ba (suraTi 9.2).
gamoiyeneben mas atf-is (adenozintrifosformJava(ATP))
amis sapirispirod, sicocxlisaTvis arsebiTi qi
warmosaqmnelad, molekulisa, romelic ujreduli saq
miuri elementebi, ganmeorebiT ciklSi erTvebian. fo
mianobis umetesobas warmarTavs. sunTqvis procesis zo
tosinTezis Sedegad warmoiqmneba Jangbadi da organuli
gierTi ZiriTadi sakiTxis ganxilvis Semdeg, yuradRebas
molekulebi, romelTac eukariotebis (mcenareebisa da
gavamaxvilebT sunTqvis sam sakvanZo mimocvlis gzaze:
wyalmcenareebis CaTvliT) mitoqondriebi ujreduli
186
glikolizze, limonmJava ciklsa da JangviT fosforili sas -686kkal-is (-2,870kj) tolia (∆ G = - 686 kkal / mol).
rebaze. gaixseneT, rom uaryofiTi ∆ G miuTiTebs imaze, rom qi
miuri procesis produqtebi ufro nakleb energias Sei
da atf-is warmoqmna
Jangva-aRdgeniTi reaqciebi:
organuli naerTebi energias inaxaven maTi atomebis
ganlagebaSi. fermentebis daxmarebiT, ujredi sistema Jangva da aRdgena
tiurad Slis potenciuri energiiT mdidar rTul organ kataboluri mimocvlis gzebi rogor iZlevian ener
uli molekulebs, naklebi energiis mqone, ufro martiv, gias glukozisa da sxva organuli sawvavebis daSliT?
narCen produqtebad. qimiuri sawyobebidan miRebuli pasuxis safuZvels warmoadgens eleqtronTa gadatana
energiis garkveuli raodenoba xmardeba muSaobas, xolo qimiuri reaqciebis dros. eleqtronebis gadaadgileba,
darCenili nawili, siTbos saxiT ifanteba. rogorc me-8 organul molekulebSi Senaxuli energiis gamoTavisu
TavSi iswavleT, metabolur gzebs, romlebic rTuli flebas iwvevs da es energia, saboloo jamSi, atf-is sin
molekulebis daSlis Sedegad aTavisufleben Senaxul TezisaTvis gamoiyeneba.
energias, kataboluri gzebi ewodeba. erT-erTi katab
oluri gza _ duRili, aris Saqrebis nawilobrivi daSla,
Jangva-aRdgenis principi
igi Jangbadis gamoyenebis gareSe mimdinareobs. magram
yvelaze metad gavrcelebuli da efeqturi katabol mraval qimiur reaqciaSi erTi an ufro meti eleq
uri gzaa ujreduli sunTqva, romelSic Jangbadi or troni (e-) gadaitaneba erTi moreagire nivTierebidan
ganul sawvavTan erTad iwveba. eukariotul ujredebSi, meoreze. am saxiT eleqtronTa gadatanas Jangva-aRdge
ujreduli sunTqvisaTvis aucilebeli metaboluri aR nis reaqciebi ewodeba. Jangva-aRdgenis reaqciebSi, erTi
Wurvilobis umetesoba mitoqondriebSia moTavsebuli. nivTierebis mier eleqtronebis dakargvas daJangva ewo
meqanizmebis didi sxvaobis miuxedavad,, sunTqva, deba, xolo meoreze eleqtronis damatebas aRdgena. (yu
principSi, avtomobilis ZravSi benzinis wvas waagavs, radReba miaqcieT, rom eleqtronis damatebas aRdgena
roca Jangbadi ereva sawvavs (naxSirwyalbadebs). sunTqvi hqvia. atomze uaryofiTi eleqtronis damateba, am ato
saTvis sawvavs sakvebi uzrunvelyofs da gamonayofs mis dadebiT muxts amcirebs). ganvixiloT martivi arabi
warmoadgens naxSirorJangi da wyali. saboloo procesi ologiuri magaliTi, reaqcia element natriumsa (Na) da
SeiZleba Semdegnairad Sejamdes: qlors (CI) Soris, romlis drosac sufris marili war
organuli naerTebi + Jangbadi moiqmneba:
→ naxSirorJangi + wyali + energia iJangeba
Tumca, naxSirwylebi, cximebi da cilebidan yoveli (eleqtrons kargavs)
187
reagentebi produqtebi radgan Jangbadi aseTi eleqtrouaryofiTia, yvela dam
Jangav agentebs Soris, is yvelaze efeqturia.
iJangeba
iseve rogorc burTis aRmarTze atanas sWirdeba en
ergiis daxarjva, atomidan eleqtronis Gamotyorcnasac
esaWiroeba energia. rac ufro eleqtrouaryofiTia ato
aRdgeba mi (ufro Zlieria misi miziduloba eleqtronebze), miT
meti energiaa saWiro eleqtronis atomidan mosaSore
blad. E rodesac eleqtroni naklebad eleqtrouaryofi
Ti atomidan gadadis metad eleqtrouaryofiT atomze,
kargavs potenciur energias, iseve rogorc burTi kar
meTani Jangbadi naxSirorJangi wyali gavs energias, roca is daRmarTze migoravs. Jangva-aR
(aRmdgeni (damJangavi dgenis reaqcia, romelic eleqtronebs gadaaadgilebs
agenti) agenti)
JangbadTan ufro axlos, rogoricaa meTanis wva, gamo
yofs qimiur energias, romelic SeiZleba muSaobaSi iqnas
suraTi 9.3 meTanis wva, rogorc energiis momcemi Jangva-aRd
gamoyenebuli.
genis reaqcia. reaqciis dros garemoSi energia gamoiyofa, radgan
eleqtronebi potenciur energias kargaven, roca isini Jangbadis
msgavs eleqtrouaryofiT atomTan ufro axlos aRmoCndebian. organuli sawvavi molekulebis da
Jangva ujreduli sunTqvis procesSi
JangbadiT meTanis daJangva aris wvis is reaqcia,
zogadi saxiT warmodgenil reaqciaSi, nivTiereba X- romelic gazis quris sanTurasTan mimdinareobs. Aavto
s, eleqtronebis donors, aRmdgeni agenti ewodeba. igi mobilis ZravSi benzinis wvac Jangva-aRdgeniT reaqciebs
aRadgens Y-s, romelic gacemul eleqtrons Rebulobs. miekuTvneba, gamoTavisuflebuli energia Zravis dguSs
nivTiereba Y, eleqtronTa aqceptori, damJangavi agen ubiZgebs. magram energiis momcem Jangva-aRdgeniT pro
tia. is Jangavs X-s misgan eleqtronis moSorebiT. radgan cess, romelic udides interess iwvevs, aris sunTqva:
eleqtronis gadatana moiTxovs rogorc donors, ise aq sakvebis SemadgenlobaSi Semavali glukozisa da sxva
ceptors, daJangva da aRdgena yovelTvis erTdroulad molekulebis daJangva. kidev erTxel ganvixiloT uj
mimdinareobs. reduli sunTqvis Semajamebeli gantoleba, magram am
Jangva-aRdgenis yvela reaqciaSi ar xdeba eleqtron jerad igi warmovadginoT rogorc Jangva-aRdgeniTi
Ta sruli gadatana erTi nivTierebidan meoreze. zogi procesi:
eleqtronis xarisxs cvlis kovalentur bmebSi ganawile iJangeba
biT. magaliTs warmoadgens suraT 9.3-ze gamosaxuli
C6 H 12 O 6 + 6O 2 → 6CO2 + 6H 2O + energia
reaqcia meTansa da Jangbads Soris. rogorc me-2 TavSi
iyo ganmartebuli, meTanis kovalenturi eleqtrone aRdgeba
bi TiTqmis Tanabrad aris ganawilebuli erTmaneTTan
dakavSirebul atomebs Soris, radgan naxSirbadsa da rogorc meTanis an benzinis wvis dros, aqac sawvavi
wyalbads TiTqmis erTnairi Tvisoba aqvT valenturi (glukoza) iJangeba da Jangbadi aRdgeba. am procesis
eleqtronebis mimarT, isini TiTqmis erTnairad eleq Sedegad eleqtronebi kargaven potenciur energias da
trouaryofiTebi arian. magram, roca meTani reaqciaSi Se energia gamoiyofa.
dis JangbadTan, warmoqmnis naxSirorJangs, eleqtronebi Cveulebriv, organuli molekulebi, romlebic didi
naxSirbadis atomisagan gadaixrebian maTi axali koval raodenobiT Seicaven wyalbads, saukeTeso sawvavs war
enturi partniorisaken, Jangbadis atomebisaken, romle moadgenen, radgan maTi bmebi eleqtronebis wyaros
bic metad eleqtrouaryofiTebia. sabolood, naxSirba mwvervals warmoadgens. am bmebis energia SeiZleba ga
dis atomi nawilobriv `kargavs~ saziaro eleqtrons, ase moTavisufldes, roca es eleqtronebi `daeSvebian~ qve
rom, meTani iJangeba. viT energetikuli gradientis mimarTulebiT, rodesac
modiT, axla gamovikvlioT moreagire agent O2 –is be isini gadaecemian Jangbads. sunTqvis procesis Semaja
di. Jangbadis molekulis (O 2) ori atomi Tanabrad iyofs mebeli gantoleba gviCvenebs, rom wyalbadi glukozidan
eleqtronebs erTmaneTs Soris. magram, roca Jangbadi Jangbadze gadadis. magram mniSvnelovani sakiTxi, rac ar
reaqciaSi Sedis meTanis wyalbadTan, wylis warmoqmni Cans am tolobaSi, aris is, rom eleqtronis mdgomareoba
sas, kovalenturi bmis eleqtronebi gadaixrebian Jang icvleba, roca wyalbadi gadaadgildeba Jangbadisaken,
badisaken ufro axlos (ix.suraTi 9.3). sabolood, Jang energia Tavisufldeba (∆ G uaryofiTia). sunTqvis pro
badis TiToeul atoms aqvs nawilobrivad `mierTebuli~ cesSi glukozis daJangvisas, glukozaSi Senaxuli ener
eleqtronebi da amgvarad, Jangbadis molekula aRdgeba. gia Tavisufldeba da gamoiyeneba atf-is sinTezisaTvis.
188
nad + nadH
dehidrogenaza
nad+-is aRdgena
suraTi 9.4 nad+, rogorc eleqtronis gadamtani. nad+-is sruli saxelwodeba, nikotinamidad
enindinukleotidi, misi struqturas aRwers; molekula Sedgeba sakuTari fosfaturi jgufebiT
dakavSirebuli (naCvenebia yviTlad) ori nukleotidisagan. (nikotinamidi azotovani fuZea, magram
igi ar warmoqdgens arc erT imaTTagans, romelic arsebobs dnm-Si an rnm-Si). sakvebSi, organuli
molekulidan ori eleqtronis da erTi protonis (H+) fermentuli gadatana nad+-ze, nad+-s aRad
gens nadH-mde. meore protoni (H+) ki gamoTavisufldeba. sakvebidan moSorebuli (Camocilebuli)
eleqtronebis umetesoba Tavdapirvelad nad+-ze gadaitaneba.
mTavari energetikuli sakvebi, naxSirwylebi da cx procesSi moqmedebs rogorc damJangavi agenti.
imebi, wyalbadTan asocirebuli eleqtronebis rezer rogor iWers nad + eleqtronebs glukozisa da sxva
vuarebs warmoadgenen. mxolod aqtivaciis energiis bar organuli molekulebisagan? dehidrogenazebad wode
ieri akavebs eleqtronTa nakads ufro dabali energiis buli fermentebi wyalbadis atomebis erT weevils (ori
mdgomareobaSi (ix. suraTi 8.14). am barieris gareSe, glu eleqtroni da ori protoni) aSoreben substrats (magali
kozis msgavsi sakvebi nivTiereba myisve SeuerTdeboda Tad, Saqari), ris gamoc es ukanaskneli iJangeba. fementi
O 2-s. rodesac Cven aqtivaciis energias vawvdiT gaRvive Tavis koferment nad+-s gadascems or eleqtrons erT
bul glukozas, es ukanaskneli iwvis haerze da gamoyofs protonTan erTad (suraTi 9.4). meore protoni wyalbadis
686kal (92,870 kj) siTbos, glukozis erT molekulaze ionis saxiT (H+) Tavisufldeba garSemomyof xsnarSi:
gadaangariSebiT (daaxloebiT, 180 g). sxeulis tempera
tura ar aris sakmarisad maRali, raTa wva gamoiwvios. Tu dehidrogenaza
Tqven SeWamT glukozas, Tqvens ujredebSi fermentebi H H C OH + nad+ C = O + nad H + H+
aqtivaciis energiis bariers ufro dabla dasweven, riTac
Saqars safexurebrivi daJangvis saSualebas miscemen.
ori uaryofiTad damuxtuli eleqtronisa da mxo
energiis safexureobrivi dagroveba nad+- lod erTi dadebiTad damuxtuli protonis miRebiT,
iTa da eleqtronTa gadamtani jaWviT nad+ Tavis muxts aneitralebs da aRdgeba nadH-made.
abreviaturaSi _ nadH _ Cans is wyalbadi, romelsac
Tuki sawvavidan energia ertdroulad gamoTavisufl nad + reaqciis Sedegad Rebulobs. nad+ aris ujredul
deba, is ar SeiZleba efeqturad iqnas gamoyenebuli kon sunTqvaSi monawile yvelaze mravalmxrivi eleqtronTa
struqciuli muSaobisaTvis. magaliTad, Tuki benzinis aqceptori da Saqris daSlis procesis mraval Jangva-
avzi afeTqdeba, is manqanas Zalian swrafad ver waiyvans. aRdgeniT safexurze moqmedebs.
ujreduli sunTqvis procesSic asevea, glukozis da rodesac eleqtroni sakvebidan nad + -s gadaecema,
Jaggva erTi feTqebadi safexuriT ki ar xdeba, aramed, eleqtronebi TavianTi potenciuri energiis Zalian mc
glukoza da sxva organuli sawvavebis daSla ramodenime ire nawils kargaven. sunTqvis dros warmoqmnili nadH-
safexurad mimdinareobs. yoveli safexuri fermentiT is yoveli molekula energiis sacavs warmoadgens da es
katalizdeba, eleqtronebi glukozidan sakv anZo safex energia SeiZleba gamoyenebul iqnas atf-is sinTezisaT
urebze Tavisufldeba. rogorc es xSirad xdeba daJang vis, rodesac eleqtronebi daasruleben TavianTi ener
vis reaqciebSi, yoveli eleqtroni protonTan erTad getikuli gradientis mimarTulebiT `daSvebas~ qveviT,
gadaadgildeba wyalbadis atomis saxiT. wyalbadis atom nad H-dan Jangbadisaken.
ebi Jangbads uSualod ar gadaecema, pirvelad isini uka sabolood rogor aRweven Jangbadamde is eleqtrone
vSirdeba koferments, romelsac ewodeba nad+ (nikotin bi, romlebic sakvebidan amoiRebian da nad H-Si inaxe
amidadenin dinukleotidi (NAD), vitamin nikotinmJavas bian? Amis gagebaSi dagvexmareba ujreduli sunTqvis
warmoebuli). eleqtronebis aqceptori nad+, sunTqvis Jangva-aRdgeniTi qimiis Sedareba Zalian martiv reaq
189
suraTi 9.5 eleqtronTa gadamtani jaW
vis ganxilva. (a) wyalbadsa da Jangbads So
(sakvebidan nadH-is meSveobiT) ris mimdinare wylis warmomqmneli arakon
trolirebadi egzoTermuli reaqcia didi
atf-is sinTezi raodenobiT energias gamoyofs siTbosa da
saTvis energiis sinaTlis saxiT : afeTqeba. (b) ujreduli
kontrolirebadi sunTqvis dros, igive reaqcia safexureo
ele
gamoTavisuf- brivad mimdinareobs: eleqtronTa gadam
Tavisufali energia, G
Tavisufali energia, G
atf
leba.
qtr
tani jaWvi eleqtronTa «grovas » Slis
siTbosa da ufro patara safexurebis seriebad da gamo
onT
sinaTlis atf
Tavisuflebuli energiis garkveul nawils
feTqebadi
a ga
gamoTavisu inaxavs iseTi formiT, romelic SesaZloa
atf
fleba gamoyenebul iqnas atf-is warmosaqmnelad.
dam
(energiis danarCeni nawili gamoTavisufl
tan
deba siTbos saxiT).
i ja
Wvi
energiis mcire nawilis dakargviT,
sanam sabolood Jangbads ar miaRw
even, anu eleqtronebis ukanasknel
aqceptors, romelsac eleqtronebis
mimarT Zalian maRali Tvisoba gaaC
nia. eleqtronis gadamtani yoveli
(a) arakontrolirebadi b) ujreduli sunTqva `daRmavali~ molekula ufro eleq
reaqcia. trouaryofiTia, vidre misi `aRma
vali~ mezobeli. amrigad, sakvebidan
nad+-iT amoRebuli eleqtronebi,
ciasTan: wyalbadsa da Jangbads Soris wylis warmoqmniT eleqtronTa gadamtan jaWvSi energiis gradients amci
mimdinare reaqcia (suraTi 9.5 a). SeurieT H 2 da O 2, en reben eleqtrouaryofiT Jangbadis atomSi ufro sta
ergiis aqtivirebisaTvis gamoiyeneT waperwkali da gaze biluri adgilis dasakaveblad. sxvanairad, Jangbadi
bi SeaerTeT feTqebadad. afeTqeba energiis gamoyofas eleqtronebs eweva jaWvis qveda nawilisaken energiis-
warmoadgens, roca wyalbadis eleqtronebi ufro axlos momcemi vardnis formiT, romelic simZimis Zalis mier
miuaxlovdebian Jangbadis eleqtronegatiur atomebs. sagnebis daRmavali mimarTulebiT mizidvis analogiuria.
ujreduli sunTqva aseve aaxloebs wyalbadsa da Jang amrigad, ujreduli sunTqvis procesSi, eleqtrone
bads wylis warmosaqmnelad, magram aq 2 mniSvnelovani bi moZraoben Semdegi `daRmavali~ marSrutiT: sakvebi
gansxvavebaa: pirveli, ujreduli sunTqvis dros, Jang → nadH → eleqtronTa gadamtani jaWvi → Jangbadi.
badTan moreagire wyalbadi organuli molekulidan war mogvianebiT, am TavSi Tqven ufro mets SeiswavliT imis
moiqmneba da ara wyalbadis molekulisagan (H2). Mmeore, Sesaxeb, Tu rogor iyenebs ujredi am eleqtronebis eg
sunTqva eleqtronTa gadatanis jaWvs iyenebs raTa erTi zoTermuli vardnis procesSi gamoTavisuflebul ener
feTqebadi reaqciis sanacvlod, eletqronTa Jangbadze gias atf-is maragis aRsadgenad.
gadatanis procesi daSalos ramodenime energia-gamo axla, radgan ujreduli sunTqvis mTavari Jangva-aR
maTavisuflebel safexurad, (suraTi9.5 b). gadamtani dgeniTi meqanizmebi ganvixileT, modiT mTlianad pro
jaWvi Sedgeba ramodenime molekulisagan, umetesad cess SevxedoT.
cilebisagan, romlebic CaSenebulia mitoqondriis Sida
membranaSi. sakvebidan amoRebuli eleqtronebi nadH-is
formiT gadaitanebian `wverisaken~ _ jaWvis maRalener
ujreduli sunTqvis procesis
giuli Tavisaken. `fskerze~_ dabalenergiul boloze, safexurebi: winamimoxilva
Jangbadi am eleqtronebs miizidavs wyalbadis birTvTan
sunTqva aris sami metaboluri safexuris erToblivi
erTad da warmoqmnis wyals.
funqcia:
nadH-idan Jangbadze eleqtronebis gadatana egzo
Termuli procesia da Tavisufali energiis sxvaoba 1. glikolizi (TavSi gamosaxuli iqneba momwvano-mo
udris -53kkal/moli (-222 kj/moli). imis magivrad, rom lurjo feriT)
es energia erT feTqebad safexurze gamoTavisufl 2. limonmJava cikli (TavSi gamosaxuli iqneba narin
des da tyuilubralod daixarjos, eleqtronebi eSve jisfer-vardisferiT)
bian jaWvis daRmavali mimarTulebiT, erTi matarebeli 3. JangviTi fosforilireba: eleqtronTa transporti
molekulidan Semdegisaken, yovel momdevno safexurze da qemiosmosi (TavSi gamosaxuli iqneba iisferiT).
190
suraTi 9.6 ujreduli sunTqvis ganxilva. gli
nadH-iT da
kolizis procesSi, glukozis TiToeuli molekula
nadH-iT
fadH2-iT ixliCeba naerT piruvatis 2 molekulad. piruvati
gadatanili
gadatanili aRwevs mitoqondriaSi, sadac limonmJava cikliSi iJan
eleqtronebi
eleqtronebi geba naxSirorJangamde. nadH-s da mis msgavs kofer
ment fadH2-s glukozidan amoRebuli eleqtronebi
gadaaqvs eleqtronTa gadamtan jaWvze, romelic mito
JangviTi
glikolizi limon qondriis Sida membranaSia CaSenebuli. JangviTi fos
fosforili
mJava forilirebis Sedegad, eleqtronTa gadamtani jaWvi
glukoza piruvati reba: eleqtronTa
cikli transporti da qimiur energias iseT formaSi gardaqmnis, romelic
qemiosmosi
qemiosmosad wodebul procesSi atf-is sinTezisaTvis
gamoiyeneba.
191
nis, romelTagan ToTieuli 7.3 kkal/moli Tavisufal
energias Seicavs. sunTqvis procesi metad Zvirfasia en
ergetikuli TvalsazrisiT erT molekula glukozaze glikolizi limon- JangviTi
mJava fosfori-
gaangariSebiT (686kkal/moli). amitom ujredisaTvis cikli lireba
gacilebiT ufro praqtikulia masze muSaoba.
es winamimoxliva warmodgenas gviqmnis imaze, Tu
rogor arian morgebuli ujreduli sunTqvis mTlian atf atf atf
moxmarebuli
9.1
2 adf 2 atf
koncefcia Semowmeba
2 nad+ + 4 e _ + 4 H+ 2 nadH + 2 H+
sufTa mogeba
9.2
dis) stadiaze, roca atf warmoiqmneba substratuli
fosforilirebiT da nad + aRdgeba nadH-mde sakvebis koncefcia Semowmeba
(am SemTxvevaSi glukoza) daJangvisas gamoTavisufle
buli eleqtronebiT. glukozis erTi molekulidan 1. glikolizis procesSi Jangva-aRdgeniTi reaqciis
glikolizis procesSi miRebuli saboloo energia Sead dros (9.9 naxatze me-6 safexuri) romeli molekula
gens 2 atf-s damatebuli 2 nadH. moqmedebs, rogorc damJangavi agenti? aRmdgeneli
9.9 suraTze yuradReba miaqcieT, rom glukozaSi agenti?
Tavdapirvelad arsebuli naxSirbadis atomebi, piru
192
suraTi 9.9 glikolizis
ufro dawvrilebiT gacnoba.
marjvniv arsebuli saorien
tacio diagrama glikolizs limon- JangviTi
glikolizi
akavSirebs sunTqvis srul mJava fosfori-
procesTan. mTavar diagra cikli lireba
maze gamosaxul qimiur de
talebis gavleniT, Tqvens
glukoza warmodgenas glikolizze nu
SemofarglavT rogorc mx atf atf atf
olod atf-isa da nadH-is
atf wyaroze.
1
energiis investiciis faza
heqsokinaza 1 glukoza xvdeba ujredSi da fosforilirdeba ferment heqsokinaz
adf aTi, romelsac fosfatis jgufi gadaaqvs atf-idan Saqarze. fosfa
tis jgufis muxti Saqars iWers ujredSi, radgan plazmuri membrana
ionebis gaumtaria. fosforilireba glukozas aseve qimiurad ufro
P
aqtiurs xdis. am diagramaze, fosfatis jgufis an eleqtronTa wyvi
lis gadatana erTi moreagire naerTidan meoreze gamosaxulia Sew
yvilebuli isrebiT :
glukozo-6-fosfati
2
2 glukozo-6-fosfati gadaewyoba sakuTar izomerad, fruqtozo-6-
fosfoglukoizomeraza
fosfatad.
fruqtozo-6-fosfati
atf
3 3 am ferments fosfatis jgufi atf-idan gadaaqvs Saqarze, glikolizis
fosfofruqtokinaza procesSi meore molekula atf-is CadebiT (gaxarjviT). aqamde, 2 atf
daixarja. mopirdapire boloze arsebuli fosfatis molekulis gamo,
adf Saqari axla ukve mzad aris Suaze gasaxleCad. Ees aris glikolizis
regulaciis sakvanZo safexuri ; fosfofruqtokinaza alosterulad
P P regulirdeba atf-isa da misi produqtebis mier.
P 5
izomeraza
5 izomeraza akatalizebs or samnaxSirbadian Saqars Soris Seqcevad
gardaqmnas. es reaqcia ujredSi wonasworobas verasodes aRwevs,
radgan glikolizis Semdgomi fermenti substratad moixmars mx
P olod gliceraldehid-3-fosfats ( da ara dihidroqsiaceton
dihidroqsiaceton- fosfats). es wonasworobas gadaxris gliceraldehid-3-fosfa
gliceralde-
fosfati tis mimarTulebiT, romelic warmoqmnisTanave Sordeba. ase, rom
hid-3- fosfati
saboloo Sedegi me-4 da me-5 safexurebisa aris eqvsnaxSirbadiani
Saqris gaxleCa 2 molekula gliceraldehid-3-fosfatad. TiToeuli
maTgani progresirebs glikolizis darCenil safexurebze.
193
energiis gamomuSavebis faza
2 nad H 6
es fermenti gliceraldehid-3- fosfatis dakavSirebiT Tavis aqti
triozofosfatde-
hidrogenaza ur centrSi akatalizebs 2 Tanamimdevrul reaqcias. pirveli, Saqari
6
iJangeba eleqtronebisa da H+-is gadataniT nad+-ze, da warmoiqmne
P 1
2 nad H ba nadH (Jangva-aRdgenis reaqcia). es reaqcia Zlier egzoTermulia
da fermenti gamoyofili energiis gamoyenebiT fosfatis jgufs mia
bams daJangul substratze da warmoqmnis Zlier maRali potenciuri
energiis mqone produqts. Ffosfatis wyaros warmoadgens araorgan
P
uli fosforis ionebis maragi, romelic mudam imyofeba citozol
Si. yuradreba miaqcieT, rom energiis gamomuSavebis fazaSi koefi
cienti 2 yvela molekulas udgas win. es safexurebi mimdinareoben
P mas Semdeg rac glukoza or samnaxSirbadian Saqrad gaixliCeba. (me-4
1,3-bifosfoglicerati
safexuri).
2 adf
2-fosfoglicerati
9
9 es fermenti substratSi warmoqmnis ormag bmas wylis moleku
enolaza lis gamoyofiT, da iZleva fosfoenolpiruvats (fep). substratis
eleqtronebi ise gadalagdebian, rom darCenili fosfaturi bma Za
lian arastabiluri xdeba da substrats amzadebs Semdgomi reaqci
isaTvis.
P
fosfoenolpiruvati
2 nad H
glikolizis bolo reaqcia kidev warmoqmnis atf-s fosfatis jgufis
10 pep-dan adf-ze gadataniT. es aris substratuli fosforilirebis
piruvatkinaza 10 meore magaliTi. radgan es safexuri orjer mimdinareobs TiToeuli
2 atf glukozis molekulisaTvis, 2 atf warmoiqmneba. jamSi, glikolizi
energiis investirebis fazaSi (pirveli da me-3 safexurebi) moixmars
2 atf-s da warmoqmnis 4 atf-s energiis gamomuSavebis fazaSi (me-7
da me-10 safexurebi), 2 atf sufTa mogeba miiReba. glikolizi atf-
is investicias 100%-iT ixdis. damatebiTi energia inaxeba me-6 safex
urze nadH-Si, romelic SeiZleba gamoyenebul iqnas atf-is war
mosaqmnelad JangviTi fosforilirebis gziT, Tuki areSi Jangbadi
arsebobs. Gglukoza ixliCeba da iJangeba piruvatis 2 molekulamde,
piruvati glikolizuri gzis bolo produqti. Tuki Jangbadi arsebobs, piru
vatis qimiuri energia SeiZleba amoRebul iqnas limonmJava cikliT.
194
koncefcia 9.3 JangviTi
glikolizi limon-
mJava fosfori-
organuli molekulebis piruvati cikli lireba
(glikolizidan, 2 moleku
energiis-momcemi Jangvis la erT glukozaze)
atf atf atf
procesi limonmJava cikliT
mTavrdeba nad +
glikolizi glukozaSi Senaxuli qimiuri energiis CoA
meoTxedze naklebs aTavisuflebs. energiis umete nad H
si nawili rCeba piruvatis 2 molekulaSi. Tu ki areSi acetil kofermenti A
molekuluri Jangbadi arsebobs, piruvati Sedis mito
CoA
qondriaSi, sadac limonmJava ciklis fermentebi daas
ruleben organuli sawvavis daJangvas.
CoA
aqtiuri transportis gziT mitoqondriaSi Sesasv
lelad piruvati jer gardaiqmneba naerTad, romelsac
ewodeba kofermenti A, an acetil CoA (suraTi 9.10). gli
kolizisa da limonmJava ciklis damakavSirebeli es sa
fexuri mimdinareobs multifermentuli kompleqsis
meSveobiT, romelic 3 reaqciis katalizs axdens: 1 piru limonmJava
_
vatis karbiqsilis jgufi (_COO ), romelic ukve sru cikli
lad daJangulia da amgvarad, mcire qimiuri energia aqvs,
scildeba da gareT gamoiyofa rogorc CO2-is molekula. fadH2 3 nad+
(es sunTqvis procesSi pirveli safexuria, romelzec
CO2 gamoiyofa). 2 darCenili 2 naxSirbadiani fragmenti fad nadH
iJangeba da warmoiqmneba naerTi saxelwodebiT acetati
(ZmarmJavas ionuri forma). gamoyofili eleqtronebi
adf P
ferments gadaaqvs nad +-ze da energia inaxeba nadH- 1
is formiT. 3 sabolood, kofermenti A, B vitaminidan atf
warmoqmnili gogirdSemcveli naerTi, acetats miebmeba
arastabiluri bmiT (klaknili xazi 9.10 suraTze), rac
nad + nad H
CoA acetilis jgufs (mibmuli acetati) Zlier reaqciis un
arians xdis. am qimiuri samzadisis produqti acetil
CoA, axla mzad aris Tavisi acetilis jgufis limonmJava
ciklSi Semdgomi daJangvisaTvis CasarTavad,.
acetil limonmJava cikls aseve uwodeben samnaxSirbadiani
piruvati kofermenti A
kofermenti A mJavebis cikls, an krebsis cikls, es ukanaskneli ger
satransporto cila manel-ingliseli mecnieris hans krebsis pativsacemad.
man es cikli 1930-ian wlebSi aRmoaCina. cikli moqmedebs,
rogorc metaboluri Rumeli, romelic piruvatidan
suraTi 9.10 piruvatis gardaqmna acetil koferment A-d, kavSiri
glikolizsa da limonmJava cikls Soris. radgan piruvati aris damux warmoqmnil organul sawvavs Jangavs. 9.11 suraTze Se
tuli molekula, mas SeuZlia mitoqondriaSi SeaRwios aqtiuri trans jamebulia Sesvla (datvirTva) da gamoSveba, roca pi
portis meSveobiT, satransporto cilis daxmarebiT. Semdeg, ramoden
ruvati iSleba 3 molekula CO 2-ad, piruvatis acetil
ime fermentisagan Sedgenili kompleqsi (piruvatdehidrogenazuli
kompleqsi) akatalizebs sam safexurs, romlebic Semdeg aris aRwerili CoA-d gardaqmnis dros gamoyofili CO2-is CaTvliT.
teqstSi. acetil koferment A-s acetilis jgufi, limonmJava ciklSi ciklis erTi brunis dros warmoiqmneba 1 molekula atf
erTveba. CO2–is molekula difuzirdeba ujredis gareT.
substratuli fosforilirebiT, xolo qimiuri ener
195
1 acetil kofermenti A Tavis 2 naxSirbadian acetilis
JangviTi
glikolizi limon- jgufs umatebs oqsaloacetats da warmoqmnis citrats.
mJava fosfori-
cikli lireba
citrati gar
daiqmneba Tavis
izomerad, izoc
acetil kofermenti A itratad, wylis
8 erTi molekulis
substrati CoA _ SH moSorebiT da
iJangeba, nad+ meoris damate
aRdgeba nadH- biT.
mde da xelaxla nad H
warmoiqmneba 1
oqsaloacetati.
nad +
oqsaloacetati
8
2
malati citrati
3
izocitrati
7 citrati kargavs
wylis damatebiTi limon-mJava CO 2–is moleku
molekula bmebs las da miRebuli
gadaawyobs sub
cikli 3
nad + naerTi iJangeba
7
stratSi. nad+-is nadH-
mde aRdgeniT.
nad H
fumarati CoA _ SH
α − ketoglu
tarati
6 CoA _ SH 4
4
fadH2 5
nad + meore CO2 ikarge
6
fad ba da miRebuli
ori wyalbadi naerTi iJangeba
suqcinati P S _ CoA nad H
nad+-is nadH-
gadaitaneba
fad-ze, war gtf gdf suqcinilko mde aRdgeniT.
moiqmneba fadH2 fermenti A Semdeg, darCe
da daJanguli nili molekula
suqcinati. adf aramyari bmiT
ukavSirdeba ko
ferment A –s.
atf
suraTi 9.12 limonmJava ciklis ufro de miaqcieT, rom naxSirbadis is atomebi rom qondriul matriqsSi. gamonaklisia fermen
taluri gacnoba. qimiur struqturebSi, wi lebic ciklSi xvdebian acetil koferment ti, romelic akatalizebs me-6 safexurs, igi
Teli Srifti kvaldakval miyveba im 2 naxSir A-dan, pirvelive brunis ganmavlobaSi ar moTavsebulia mitoqondriis Sida membra
badis atomis bedisweras, romlebic ciklSi toveben cikls. isini ciklSi rCebian, mom naSi. karbonilis mJavebi warmodgenilia ion
xvdebian acetil koferment A-dan (pirveli devno brunis drosac, mas Semdeg rac aceti izirebul mdgomareobaSi, rogorc _ COO
_
)safexuri, da lurji Srifti miuTiTebs im lis meore jgufi emateba, isini gansxvavebul , radgan mitoqondriuli pH–is pirobebSi
2 naxSirbadze, romlebic cikls toveben mdebareobebs ikaveben molekulebSi. amis upiratesad ionizebuli formebi arian. mag
CO2–is formiT me-3 da me-4 safexurebze. Sedegad, oqaloacetati, romelic me-8 safex aliTad, citrati aris limonis mJavas ioni
(wiTeli moniSvna mxolod me-5 safexuramde urze aRdgeba, yovelTvis naxSirbadis gansx zebuli forma.
midis, Tqven SegiZliaT gaagrZeloT im nax vavebuli atomebisagan Sedgeba. limonmJava
Sirbadebis kvaldakval miyola). yuradreba ciklis yvela fermenti moTavsebulia mito
196
giis umetesi nawili gadaitaneba nad+-sa da monaTesave
koferment fad-ze Jangva-aRdgeniTi reaqciebis dros.
aRdgenil kofermentebs nadH da fadH 2, maRalener
koncefcia 9.3
getikuli eleqtronebis tvirTi gadaaqvT eleqtronTa
JangviTi fosforilirebis
gadamtani jaWvisaken.
modiT, axla limonmJava cikli ganvixiloT ufro dros, qemiosmosi eleqtr onebis
detalurad. cikls 8 safexuri gaaCnia, romelTagan Ti
Toeuli specifiuri fermentiT katalizdeba. 9.12 su transports atf-is sinTezTan
raTze Tqven SegiZliaT dainaxoT, rom limonmJava cik
awyvilebs
lis yovel brunze 2 naxSirbadi (wiTeli) Sedis acetilis
am TavSi, Cveni ZiriTadi mizania imis Seswavla, Tu
jgufis SedarebiT aRdgenili formiT (1-li safexuri)
rogor agroveben ujredebi sakvebis energias atf-is
da 2 gansxvavebuli naxSirbadi (lurji) gadis CO2-is
sinTezisaTvis. sunTqvis procesis aqamde ganxilul me
srulad daJanguli formiT (me-3 da me-4 safexurebi).
tabolur stadiebSi _ glikolizi da limonmJava cikli
acetil CoA-s acetilis jgufi ciklSi CaerTveba naerT
_ glukozis TiTo molekulidan 4atf molekula war
oqsaloacetatTan gaerTianebiT da warmoqmnis citrats
moiqmneba: aqedan 2atf glikolizSi da 2atf limon
(1-li safexuri). (citrati aris limonis mJavas ionize
mJava ciklSi. mocemul etapze, nadH-is ( da fadH2-is)
buli forma, swored amis gamo hqvia cikls saxeli). Semd
molekulebSi imyofeba sakvebidan gamoyofili ener
gom 7 safexurze citrati iSleba da isev oqsaloacetati
giis umetesi nawili. aRniSnuli eleqtronTa eskorti
miiReba. Swored, oqsaloacetatis regeneraciis gamo, es
glikolizsa da limonmJava cikls akavSirebs JangviTi
procesi ciklis saxes Rebulobs.
fosforilirebis meqanizmTan, romelic eleqtronTa
ciklSi moxvedrili acetilis yoveli jgufisaTvis
gadamtani jaWviT gamoTavisuflebul energias iyenebs
3 nad + aRdgeba nadH-mde (me-3, me-4 da me-8 safexurebi).
atf-is sinTezisaTvis. am nawilSi Tqven pirvel rigSi
me-6 safexurze eleqtronebi nad+-ze ki ar gadaitaneba,
imas SeiswavliT, Tu rogor muSaobs eleqtronTa gad
aramed eleqtronTa gansxvavebul aqceptorze fad-ze
amtani jaWvi, Semdeg ki, Tu rogor awyvilebs mitoqon
(flavinadenindinukleotidi, romelic warmoiSoba vi
driis Sida membrana eleqtronTa gadaadgilebas jaWvis
tamin riboflavinidan). limonmJava ciklis me-5 safex
daRmavali mimarTulebiT, atf-is sinTezTan.
urze warmoiqmneba gtf-is molekula. es xdeba uSualod
substratuli fosforilirebiT da aRniSnuli safexuri
msgavsia glikolizis im safexurebisa, romelTa drosac eleqtronTa transportis gza
atf warmoiqmneba. es gtf SemdgomSi gamoiyeneba atf-
eleqtronTa gadamtani jaWvi warmoadgens mito
is sinTezisaTvis da uSualod mxolod atf warmoiqm
qondriis Sida membranaSi ganlagebul molekulaTa na
neba limonmJava ciklSi. sunTqvis procesSi gamoyofili
krebs. mitoqondriis Sida membrana kristebis saxiT aris
atf-is umetesi nawili JangviTi fosforilirebis dros
Cawyobili da es misi zedapiris farTobs zrdis. amiT ki
warmoiqmneba, maSin roca limonmJava ciklis dros war
TiToeul mitoqondriaSi, aTasobiT jaWvisaTvis aris
moqmnili nadH da fadH2 –s realurad, eleqtronebi
uzrunvelyofili sivrce. (kidev erTxel vxedavT, rom
gadaaqvT sakvebidan eleqtronTa gadamtani jaWvisaken.
struqtura Seesabameba funqcias). jaWvis komponentTa
isini process amarageben im energiiT, romelic adf-is
umetesobas warmoadgenen cilebi, romlebic multicilo
atf-ad gardaqmnisaTvis aris saWiro. Cven am process
van kompleqsebis saxiT arian warmodgenili da danomril
Semdgom nawilSi ganvixilavT.
ia I-dan IV-mde. am cilebTan mWidrod aris dakavSirebulia
prostetuli jgufebi, aracilovani komponentebi, rom
9.3
lebsac arsebiTi mniSvneloba aqvT zogierTi fermentis
koncefcia Semowmeba katalituri funqciis gamosavlenad.
9.13. suraTze naCvenebia eleqtronTa gadamtan jaWv
1. limonmJava ciklis Jangva-aRdgenis reaqciebi
Si arsebuli eleqtronTa gadamtanebis Tanamimdevroba
dan, energiis yvelaze didi raodenoba romel
da Tavisufali energiis vardna eleqtronTa moZrao
molekulaSi aris Senaxuli? es molekulebi rogor
bisas jaWvis bolosaken. jaWvis gaswvriv eleqtronTa
gardaqmnian TavianT energias iseT formaSi, ro
moZraobisas eleqtronTa matareblebis aRdgenili da
melic atf-is sinTezisaTvis gamoiyeneba?
daJanguli formebi monacvleoben, imis mixedviT isini
2. romeli ujreduli procesi warmoqmnis im nax
eleqtronebs iReben Tu gascemen. jaWvis TiToeuli kom
SirorJangs, romelsac Tqven amoisunTqavT?
ponenti aRdgeba, roca igi eleqtronebs iRebs Tavisi
`zeda~ mezoblisagan, romelsac ufro dabali Tvisoba
aqvs eleqtronebis mimarT (naklebad eleqtrouaryofi
197
amtani jaWvis pirvel molekulaze. es molekula fla
voproteinia. mas ase imitom uwodeben, rom mis pros
limon
Jangv. tetul jgufs warmoadgens flavin mononukleotidi
glikolizi fosfor. el.
mJava
cikli transp. da (fmn pirvel kompleqsSi). momdevno Jangva-aRdgeniT
qemoosmosi
reaqciaSi plavoproteini ubrundeba Tavis daJangul
formas, radgan eleqtronebs gadascems rkina-gogir
atf atf atf dovan cilas (Fe· S pirvel kompleqsSi). es ukanaskneli
cilaTa im ojaxis erT-erTi warmomadgenelia, romelSic
nad H mWidrod aris dakavSirebuli rkina da gogirdi. rki
na-gogirdovani cila Semdeg eleqtronebs gadascems
naerTs, romelsac ubiqinoni (9.13 suraTze) ewodeba. igi
mcire zomis hidrofobur molekulas warmoadgens da
fadH2
eleqtronTa gad amtani jaWvis erTaderTi aracilovani
multifermentuli
O2-is Sesabamisi (kkal/mol) Tavisufali energia (G)
membranaTSorisi sivrce
membranaSi ar
sebuli rotori
miTiTebulis
msgavsad brunavs,
roca H + mie
dineba gverdiT
H+–is gradientis
daRmavali mimar
TulebiT.
membranaSi CaZiru
2 H+ + 1/2 li statori iWers
girCas stabilu
rad (umoZraod).
198
mitoqondriis
Sida membrana
Jangv.
glikolizi limon fosfor. el.
mJava
cikli transp. da
qemoosmosi
eleqtronTa
gadamtanebis cit c
cilovani kom
pleqsi
atf
mitoqondriis
Sida membrana
sinTaza
fadH2 fad
nad H nad +
adf P 1 atf
(eleqtronebi
gadaaqvs sakvebidan)
mitoqondriuli
matriqsi
JangviTi fosforilireba
suraTi 9.15 qemiosmosi eleqtronTa gadamtan jaWvs auRlebs atf-is sinTezTan. nadH-s da fadH 2-s, glikolizisa da limonmJava ciklis
dros sakvebidan amoRebuli maRali energiis Semcveli eleqtronebi dagaaqvT eleqtronTa gadamtan jaWvze, romelic CaSenebulia mitoqon
driis Sida membranaSi. yviTeli isari kvaldakval miyveba im eleqtronTa gadaadgilebas, romlebic sabolood Jangbadze gadadian jaWvis `daR
maval~ boloze, wylis warmosaqmnelad. rogorc suraT 9.13-zea naCvenebi, eleqtronTa gadamtanebis umetesi nawili, jaWvSi warmodgenilia 4
jgufSi. ori mobiluri gadamtani, ubiqinoni (Q) da citoqromi c (Cyt c), membranis gaswvriv swrafad moZraobs da eleqtronebi gadaaqvT did
kompleqsebs Soris. I, III da IV kompleqsebi eleqtronebs iReben da gascemen, isini wyalbadis ionebs (protonebs) mitoqondriuli matriqsidan
membranaTSoris sivrceSi gadaqaCaven. (yuradreba miaqcieT, rom fadH2 Tavis eleqtronebs depozitis saxiT debs II kompleqsis meSveobiT da
amis Sedegad, ufro cota protoni gadaiqaCeba membranaTSoris sivrceSi, vidre nadH-iT.). sakvebidan originalurad Segrovebuli qimiuri
energia gardaiqmneba proton-motivirebul Zalad, H+-is gradientad membranis gamWolad. wyalbadis ionebi isev ukanve miedinebian sakuTari
gradiantis daRmavalad, membranaSi CaSenebul meore kompleqs _ atf sinTazaSi arsebuli arxiT. atf sinTaza proton-motivirebul Zalas
iyenebs adf-is fosforilirebiT atf-is warmosaqmnelad. H+–is gradientis gamoyenebas (proton-motivirebuli Zala) energiis gadasatanad
Jangva-aRdgenis reaqciebidan ujredul samuSaoebze (am SemTxvevaSi atf-is sinTezi), qemiosmosi ewodeba. qemiosmosi da eleqtronTa trans
porti erTad Seadgenen JangviT fosforilirebas.
Jangbadi da ara eleqtronebi). eleqtronTa gadamtani ergetikul doneze, vidre amas nadH akeTebs. maSasadame,
jaWvi ramodenime saxis citoqroms Seicavs: TiToeuli eleqrtonTa gadamtani jaWvi, im SemTxvevaSi roca donors
warmoadgens gansxvavebul cilas, odnav gansxvavebuli warmoadgens fadH2 da ara nadH, atf-is sinTezisaTvis
eleqtronebis matarebeli hemis jgufiT. jaWvis bolo erTi mesamediT nakleb energias iZleva.
citoqromi cyt a3, eleqtronebs Zlier eleqtrouaryofiT eleqtronTa gadamtani jaWvi uSualod atf-is erT
Jangbadis atoms gadascems. Jangbadis TiToeuli atomi molekulasac ar asinTezebs. mis funqcias warmoadgens
wyalxsnaridan aseve ierTebs wyalbadis ionebis erT wee sakvebidan Jangbadze eleqtronTa gadatanis gaadvile
vils da warmoiqmneba wyali. ba, aseve didi raodenobis Tavisufali energiis vard
eleqtronTa gadamtani jaWvisaTvis eleqtronebis nis procesis danawevreba SedarebiT mcire safexurebis
meore wyaros warmoadgens fadH2, limonmJava ciklis seriebad, romelTa drosac energiis marTvadi raode
dros aRdgenili meore produqti. 9.13 suraTze yuradreba nobebiT gamoaTavisufleba xdeba. rogor axdens mito
miaqcieT imas, rom fadH2 Tavis eleqtronebs eleqtronTa qondria eleqtronTa transportisa da atf-is sinTezi
gadamtan jaWvs awvdis II safexurze, anu ufro dabal en saTvis saWiro energiis gamoTavisuflebis SeuRlebas?
199
eleqtronebis gadamtanebi
citozoli moicaven membranas mitoqondria
2 nad H
an
2 fadH2
daaxloebiT
Mmaqsimumi glukozis erT molekulaze
36 an 38 atf
suraTi 9.16 atf-is gamosavali ujreduli sunTqvis yovel safexurze erTi molekula glukozisaTvis.
200
gadasaqaCad membranis meore mxareze, mitoqondriuli ujreduli sunTqvis dros
matriqsidan membranaTSoris sivrceSi. H +-s, gradientis
mimarTulebiT, membranis gavliT isev ukan dabrunebis
warmoqmnili atf-is aRricxva
midrekileba aqvs. da atf sinTazebi erTaderTi adgile axla ki imisaTvis, rom ufro dawvrilebiT ganvixi
bia membranaSi, romlebic Tavisuflad atareben H+–s. loT ujreduli sunTqvis sakvanZo procesebi, modiT da
ionebi gadian arxSi, romelic moTavsebulia atf sonTa vubrundeT mis zogad funqcias: sakvebSi arsebuli ener
zaSi. Ees ukanaskneli ki H+-is egzoTermul nakads iyenebs giis dagroveba atf-is sinTezisaTvis.
adf-is fosforilebis warsamarTad (ix. 9.14 suraTi). sunTqvis dros, energiis umetesi nawili miedine
amjerad, H+-is gradientSi akumulirebuli energia, ba Semdegi TanamimdevrobiT: glukoza → nadH →
membranis meore mxareze eleqtronTa gadamtani jaWvis eleqtronTa gadamtani jaWvi → proton-ganpirobebu
Jangva-aRdgeniT reaqciebs atf-is sinTezTan auRlebs. li Zala → atf. Cven SegviZlia garkveuli buRalteria
E e s aris qemiosmosis magaliTi. vawarmooT atf-is mogebis gamosaangariSeblad, roca
aq, Tqven SeiZleba imiT dainteresdeT, Tu rogor ujreduli sunTqvis Sedegad glukozis erTi molekula
gadaqaCavs eleqtronTa gadamtani jaWvi wyalbadis iJangeba naxSirorJangis 6 molekulamde. am metabol
ionebs. mkvlevarTa mier nanaxia, rom eleqtronTa gad uri sawarmos sam ZiriTad ganyofilebas warmoadgenen
amtani jaWvis zogierTi wevri Rebulobs da gascems glikolizi, limonmJava cikli da eleqtronTa gadamtani
protonebs (H +) eleqtronebTan erTad. jaWvis zogi jaWvi, romelic JangviT fosforilirebas warmarTavs.
erT safexurze eleqtronTa gadamtanebi H+-s ierTeben 9.16 naxazze mocemulia glukozis erTi molekulis da
da Semdgom garSemomyof xsnarSi gamoaTavisufleben. Jangvis Sedegad miRebuli atf-is detaluri aRricxva.
eleqtronTa gadamtanebi membranaSi specialurad ise aRricxvisas JangviTi fosforilirebis Sedegad war
arian ganlagebuli, rom H+ miiReba mitoqondriuli moqmnili atf-is bevrad meti molekula emateba im 4
matriqsidan da grovdeba membranaTSoris sivrceSi (ix. atf-s, romelic warmoiSoba uSualod substratuli
9.15 suraTi). miRebul H +-is gradients ewodeba pro fosforilirebis Sedegad, glikolizis processa da li
ton-ganpirobebuli (motivirebuli) Zala. igi xazs us monmJava ciklSi. yoveli nadH, romelsac eleqtronTa
vams gradientis unars – Seasrulos muSaoba. Zala H+-s erTi wyvili gadaaqvs sakvebidan eleqtronTa gadamtan
warmarTavs ukan, membranis meore mxareze specifiuri jaWvze, monawileobs proton-ganpirobebuli Zalis war
H +-is arxebis saSualebiT, romlebic atf sinTazaTia moqmnaSi da miiReba maqsimumi, daaxloebiT 3 atf.
uzrunvelyofili. ratom aris 9.16 suraTze gamosaxuli raodenoba
zogadad, qemiosmosi aris energia-SeuRlebuli meqa arazusti? arsebobs 3 mizezi imisa, ris gamoc Cven ar
nizmi, romelic membranis gamWol H+-is gradientis for SegviZlia erTi molekula glukozis daSlis Sedegad
miT akumulirebul energias iyenebs ujreduli muSaobis warmoqmnili atf-is molekulebis ricxvis zustad
warsamarTad. mitoqondriaSi, gradientis warmosaqm gansazRvra. pirveli, fosforilireba da Jangva-aRdge
neli energia miiReba egzoTermuli Jangva-aRdgeniTi nis reaqciebi erTmaneTTan uSualod ar aris SeuRleb
reaqciebidan, xolo atf-is sinTezi aris Sesrulebuli uli, ase nadH-is molekulebis ricxvis Sefardeba atf-
samuSao. magram qemiosmosi mimdinareobs sxvaganac da is molekulebis ricxvTan mTeli ricxvi ar aris. Cven
sxvadasxva formiTac. qloroplastebi qemiosmoss iyene viciT, rom erTi nadH mitoqondriis Sida membranis
ben fotosinTezis procesSi atf-is sinTezisaTvis; am meore mxareze gadaitans 10 H+-s, da aseve isic viciT,
organoidebSi, sinaTle (da ara qimiuri energia) warmar rom zogan 3-sa da 4-s Soris raodenobis H + kvlav Sedis
Tavs, rogorc eleqrtonTa gadamtan jaWvSi eleqtronTa mitoqondriul matriqsSi, atf sinTazas meSveobiT erTi
gadaadgilebas, ise am gadaadgilebis Sedegad H+-is gra molekula atf-is warmosaqmnelad. erTi nadH warmo
dientis warmoqmnasac. qmnis 2,5-dan 3,3-mde atf-is molekulis sinTezisaTvis
prokariotebSi, romelTac arc mitoqondria da arc sakmaris proton-ganpirobebul Zalas. Cveulebriv,
qloroplastebi ar aaqvT, H+-is gradientis warmoqmna Cven vamrgvalebT da vambobT, rom erT nadH-s SeuZlia
xdeba plazmuri membranis gamWol. isini, Semdeg proton- daaxloebiT, 3 atf-is warmoqmna. limonmJava cikli
ganpirobebul Zalas iyeneben ara marto atf-is warmo eleqtronTa gadamtan jaWvs eleqtronebs aseve awvdis
saqmnelad, aramed aseve sakvebi nivTierebebisa da narCe fadH2-is meSveobiT, magram radgan igi jaWvSi mogvi
nebis gadasaqaCad membranis meore mxareze da sakuTari anebiT erTveba, eleqtronTa am gadamtanis TiToeuli
Soltebis trialisaTvis. prokariotebsa da eukarioteb molekula mxolod 1.5-dan 2-mde atf-is molekulis sin
Si energiis gardaqmnisaTvis centraluri mniSvnelobis TezisaTvis sakmarisi H+-is gadatanazea pasuxismgebeli.
gamo, qemiosmosi xels uwyobs bioenergetikis Sekvlevis meore, atf-is gamosavali icvleba im gadamtanebze
unificirebas. P1978 wels piter miCelma nobelis premia damokidebulebiT, romlebic gamoiyeneba eleqtronTa
miiRo qemiosmosuri modelis originalurad SemoTava gadasatanad citozolidan mitoqondriaSi. mitoqon
zebis gamo. driis Sida membrana ar atarebs nadH-s. ase, rom cito
201
zoluri nadH izolirebulia JangviTi fosforili
rebis meqanizmebisagan. glikolizis procesSi nadH-is
mier amoRebuli 2 eleqtroni gadatanili unda iqnas mi
koncefcia Semowmeba 9.4
toqondriaSi arsebuli eleqtronTa gadamtani ramoden 1. ra gavlena aqvs 9.15 suraTze gamosaxul procesze
ime sistemidan, erT-erTis mier. tipze damokidebilebis O 2 –is ar arsebobas?
mixedviT ujredTa garkveul tipebSi, eleqtronebi ga 2. Tqveni azriT ra moxdeba Tu mitoqondriis membra
daitaneba nad+-is an fad-is mier. Tuki eleqtronebi ga naTSorisi sivrcis pH Semcirdeba O 2 –is ar arse
daitaneba fad-ze, rogorc es xdeba tvinis ujredebSi, bobisas? Tqveni pasuxi ganmarteT.
yoveli citozoluri nadH-idan mxolod 2 atf war
moiqmneba. Tuki eleqtronebi mitoqondriul nad+-ze
gadaitaneba, rogorc amas adgili aqvs RviZlisa da gu
lis ujredebSi, gamosavals Seadgens 3 atf.
mesame cvlileba, romelic amcirebs atf-is gamo koncefcia 9.5
savals, aris sunTqvis procesis Jangva-aRdgeniTi reaq
ciebis Sedegad warmoqmnili proton-ganpirobebuli duRilis meSveobiT zogierTi
Zalis gamoyeneba sxva tipis samuSaos Sesasruleblad.
magaliTad, proton-ganpirobebuli Zalis meSveobiT ujredi atf-s Jangbadis
xdeb a piruvatis SeTviseba citozolidan mitoqondrieb
Si. ase, Tu eleqtronTa gadamtani jaWvis mier warmoqm
gamoyenebis gareSe awarmoebs
nil proton-ganpirobebuli Zala gamoyenebul iqneba imis gamo, rom ujreduli sunTqvis dros warmoqm
atf-is sinTezisaTvis, glukozis erTi molekula war nili atf-is umetesi nawili JangviTi fosforilirebis
moqmnis maqsimums _ JangviTi fosforilirebis Sedegad Sedegia, sunTqvis dros atf-is gamosavlis Cveneuli Se
warmoqmnil 34 atf-s damatebuli substratuli fosfo faseba damokidebulia ujredis JangbadiT momarageba
rilirebis Sedegad warmoqmnili 4 atf da sabolood mi ze. eleqtrouaryofiTi Jangbadis gareSe, eleqtronebis
iReba 38 atf (an mxolod 36 atf, Tu nakleb efeqturi gadaadgileba sunTqvis JaWvis qveda mimarTulebiT da
gza funqcionirebs). JangviTi fosforilireba wydeba. miuxedavad amisa, du
Cven axla SegviZlia uxeSad SevafasoT sunTqvis Rili uzrunveluofs meqanizms, romliTac zogierT
efeqturoba, romelic aris glukozaSi Senaxuli im ujreds SeuZlia organuli sawvavis daJangva da atf-is
qimieri energiis procentuli mniSvneloba, romelic warmoqmna Jangbadis gamoyenebis gareSe.
akumulirdeba atf-Si. gaixseneT, rom erTi moli glu rogor SeiZleba sakvebi daiJangos Jangbadis gareSe?
kozis sruli daJangvis Sedegad gamoTavisufldeba 686 gaixseneT, rom daJangva niSnavs eleqtronTa dakargvas
kkal energia ( ∆ G = - 686 kkal/mol). Aatf-is warmosaqmne eleqtronTa nebismieri aqceptoris mier, da ara mxolod
lad, adf-is fosforilireba sul mcire 7.3kkal ener Jangbadis mier. Gglikolizi glukozas Jangavs 2 moleku
gias inaxavs atf-is erTi molisaTvis. amitom, sunTqvis la piruvatamde. glikolizis damJangavi agentia nad+
procesis efeqturoba aris 7.3 kkal atf-is erT mol da ara Jangbadi. zogadad, glikolizi egzoTermuli
ze gadaangariSebiT, gamravlebuli 38 mol atf-ze _ procesia, da energiis garkveuli nawili gamoiyeneba 2
glukozis erT molze gadaangriSebiT _ da gayofili molekula atf-is warmosaqmnelad substratuli fos
686kkal-ze _ aseve glukozis erT molze gadaangriSe forilirebis meSveobiT. Tu areSi Jangbadi moipoveba,
biT, rac sabolood 0,4-is tolia. ase rom, glukozaSi maSin damatebiTi atf miiReba JangviTi fosforili
Senaxuli energiis daaxloebiT 40% gadaitaneba mara rebis Sedegad, roca nadH glukozidan mocilebul
gis saxiT atf-Si. energiis darCenili nawili ikargeba eleqtronebs gadascems eleqtronTa gadamtan jaWvs.
siTbos saxiT. am siTbos nawils Cven viyenebT Cveni sxe magram glikolizi yovelTvis warmoqmnis 2 molekula
ulis SedarebiT maRali temperaturis SesanarCuneblad atf-s miuxedavad imisa Jangbadi aris Tu ara areSi, es
(37° ) da danarCens ki uqmad vfantavT oflis gamoyofisa eigi aerobul da anaerobul pirobebSi (berZnulidan air
da sxva gamagrilebeli meqamizmebis dros. ujreduli haeri da bios sicocxle, prefiqsi an- niSnavs `u~-s).
sunTqvis procesi gansakuTrebiT efeqturia energiis organuli sakvebis anaerobuli katabolizmi SeiZ
gardaqmnaSi. SedarebisaTvis, yvelaze efeqturi avtomo leba duRiliT warimarTos. duRili aris glikolizis
bili sawvavSi Senaxuli energiis mxolod 25%-s gardaqm gagrZeleba, romlis Sedegadac atf mxolod substrat
nis im energiad, romelic mas amoZravebs. uli fosforilirebis Sedegad warmoiqmneba.– ramdena-
dac arsebobs nad+-is sakmarisi raodenoba eleqtronTa
misaerTeblad glikolizis Jangvis safexurze. GnadH-
idan nad+-is aRsadgeni meqanizmebis gareSe, glikolizs
202
duRilis tipebi
2 adf P 1 atf duRili Sedgeba glikolizs plius reaqciebi, rom
lebic nad +-s aRadgenen nadH-isagan, eleqtronTa ga
dataniT piruvatze an piruvatis warmoebulebze. nad+
glukoza glikolizi Semdgom SesaZloa, kvlav iqnas gamoyenebuli Saqris
dasaJangad glikolizSi, romelic iZleva 2 molekula
2 piruvati atf-s substratuli fosforilirebiT. duRilis mra
vali forma arsebobs. isini piruvatisagan warmoqmnili
2 nad + 2 nad H saboloo produqtiT gansxvavdebian. Oor gavrcelebul
tips warmoadgens spirtuli duRili da rZemJava duRili.
spirtuli duRilis dros (suraTi 9.17a), piruvati
or safexurad gardaiqmneba eTanolad (eTilis spirti).
pirveli safexuri naxSirorJangs gamoaTavisuflebs pi
ruvatisagan, romelic gardaiqmneba ornaxSirbadian ac
2 eTanoli 2 acetaldehidi etaldehidad. meore safexurze, acetaldehidi nadH-
iT aRdgeba eTanolamde. Ees aRadgens nad+-is marags,
a) spirtuli duRili
romelic glikolizis gasagrZeleblad aris saWiro.
mravali baqteria spirtul duRils anaerobul piro
bebSi awarmoebs. safuari (soko) aseve awarmoebs spir
tul duRils. aTaswleulebis ganmavlobaSi adamianebi
2 adf P 1 atf
safuars iyenebdnen ludis da Rvinis warmoebaSi, puris
cxobaSi. Ppuris safuariT warmoqmnili CO 2–is buStebi
puris amosvlas iwvevs.
glukoza glikolizi rZemJava duRilis dros (suraTi 9.17b), piruvari
uSualod aRdgeba nad H-iT da CO 2–is gamoyofis gar
eSe warmoqmnis saboloo produqts, laqtazas (laqtaza
2 nad + 2 nad H
glukoza
2 piruvati
citozoli
piruvati
2 laqtati O2 ar aris O2-is Tanaobisas
duRili ujreduli sunTqva
b) rZemJava duRili
203
aris rZis mJavas ionuri forma). garkveuli sokoebisa da met atf-s, vidre duRils SeuZlia – 38-mde atf Sedare
baqteriebis mier warmoebuli rZemJava duRili gamoiy buli 2 atf-sTan, romlebic warmoiqmneba substratuli
eneba kvebis mrewvelobaSi yvelisa da iogurtis dasamza fosforilirebiT duRilis dros.
deblad. komerciulad mniSvnelovani mikrobuli du zogierT organizms, safuarebisa da bevri baqteri
Rilis sxva tipebis meSveobiT warmoiqmneba acetoni da is CaTvliT, SeuZlia sicocxlisaTvis sakmarisi atf-is
meTanoli (meTilis spirti). warmoqmna rogorc duRilis, aseve sunTqvis gziT. aseT
adamianis kunTovani ujredebi, roca Jangbadis nak saxeobebs fakultatur anaerobebs uwodeben. ujredul
lebobaa atf-s rZrmJava duRilis gziT awarmoeben. Ees doneze, Cveni kunTis ujredebi iqcevian rogorc fakul
xdeba daZabuli varjiSis adreul safexurebze, roca taturuli anaerobebi. Ffakultatur anaerobebSi, pi
Saqris katabolizmi atf-is warmosaqmnelad uswrebs ruvati warmoadgens metaboluri gzis ganStoebas,
sisxlidan kunTebis JangbadiT momaragebas. Aam piro romelic miemarTeba 2 alternatiuli kataboluri
bebSi, ujredebi aerobuli sunTqvidan gadaerTvebian marSrutiT (suraTi 9.18). aerobuli pirobebis dros, pi
duRilze. laqtazas, romelic akumulirdeba, SeuZlia ruvati SeiZleba gardaiqmnas acetil koferment A-d, da
gamoiwvios kunTebis daRla da tkivili, magram Cveu misi daJangva grZeldeba limonmJava ciklSi. Aanaerobul
lebriv, igi sisxlis saSualebiT RviZlSi gadaitaneba. pirobebSi, piruvati limonmJava ciklidan gadauxvevs,
RviZlis ujredebis mier, laqtaza ukanve piruvatad da gvevlineba rogorc eleqtronTa aqceptori nad+-is
gardaiqmneba. reciklirebisaTvis. igive raodenobis atf-is warmo
saqmnelad, fakultaturma anaerobebma Saqari gacile
bic ufro swrafad unda moixmaron duRilis dros, vi
duRilisa da ujreduli
dre sunTqvis dros.
sunTqvis Sedareba
duRili da ujreduli sunTqva sakvebis qimiuri en glikolizis evoluciuri mniSvneloba
ergiis mogrovebis gziT, atf-is warmosaqmneli aero glikolizis rols rogorc duRilis ise sunTqvis
buli da anaerobuli alternativebia Sesabamisad. orive procesSi evoluciuri safuZveli aqvs. Savaraudoa, rom
gza glikolizs iyenebs glukozisa da sxva organuli saw uZvelesi prokariotebi glikolizs iyenebdnen atf-is
vavebis piruvatamde dasaJangad da 2 molekula atf-is sawarmoeblad imaze gacilebiT adre, vidre Jangbadi
warmosaqmnelad substratuli fosforilirebis gziT. gaCndeboda dedamiwis atmosferoSi. Bbaqteriebis cno
Dda oriveSi, rogorc duRilSi, aseve sunTqvaSi nad+ aris bili uZvelesi namarxebi daTariRebulia 3.5 miliard
damJangavi agenti, romelic eleqtronebs Rebulobs welze adre, magram Jangbadis sagrZnobi raodenoba at
sakvebisagan glikolizis dros. sakvanZo gansxvavebas mosferoSi ar dagrovebula 2.7 miliard welze adre. ci
warmoadgens nadH-is isev ukan nad+-ad daJangvis kon anobaqteriebi O 2-s awarmoebdnen rogorc fotosinTez
trastuli meqanizmi, romelic aucilebelia glikolizis is Tanaproduqts. amitom, adreul prokariotebs atf-is
SesanarCuneblad. duRilis dros eleqtronis saboloo warmoqmna SeeZloT mxolod glikolizis gziT, romelic
aqceptori aris iseTi organuli molekula rogoricaa Jangbads ar saWiroebs. Ggarda amisa, glikolizi far
piruvati (rZemJava duRili), an acetaldehidi (spir Tod gavrcelebuli metaboluri gzaa, rac imaze metyve
tuli duRili). sunTqvis dros, sapirispirod, nadH-dan lebs, rom igi warmoiqmna sicocxlis istoriis adreul
eleqtronTa saboloo aqceptors warmoadgens Jangbadi. safexurebze. glikolizis citozoluri lokalizacia
es ara marto glikolizisaTvis saWiro nad+-is aRdgenas aseve miuTiTebs mis udides siZveleze; es mimocvlis
axdens, aramed aseve atf-sac aRadgens, roca eleqtron gza ar saWiroebs eukariotuli ujredis arc erT mem
Ta safexurebrivi gadatana nadH -dan Jangbadamde mar braiT SemosazRvrul organoids, romlebic warmoiqmnen
Tavs JangviT fosforilirebas. piruvatis limonmJava prokariotuli ujredis warmoqmnidan 1 miliardi wlis
ciklSi daJangvis Sedegad ufro meti atf warmoiSoba, Semdeg. Gglikolizi adreuli ujredebidan memkvidreo
rac sunTqvisaTvis aris damaxasiaTebeli. Jangbadis ga biT aris gadmocemuli da igi moqmedebas agrZelebs
reSe, piruvatSi jer kidev Senaxuli energia ujredisaT duRilsa da sunTqviTi procesis meSveobiT organuli
vis miuwvdomelia, gamouyenebelia. ase rom, ujreduli molekulebis daSlis pirvel safexurze.
sunTqva moimkis bevrad met energias Saqris TiToeuli
molekulidan, vidre es duRils SeuZlia. faqtiurad,
glukozis TiToeul molekulaze sunTqva iZleva 19-jer
204
koncefcia Semowmeba 9.5 cilebi naxSirwylebi cximebi
205
glukoza warmoqmnis, vidre erTi grami naxSirwyali. samwuxarod,
es aseve imas niSnavs, rom pirovnebam, romelic cdilobs
amf wonis daklebas, unda imuSaos bevri sxeulSi dagrove
glikolizi
buli cximis gamosayeneblad, radgan ase bevri kaloriaa
fruqtozo-6-fosfati astimulirebs
cximis yovel gramSi dagrovebuli.
fosfofruqtokinaza
biosinTezi (anaerobuli gza)
fruqtozo-1,6-bifosfati ujredebs iseve sWirdeba nivTierebebi, rogorc en
ainhibirebs ainhibirebs
ergia. sakvebis yvela organuli molekula ar aris gaT
valiswinebuli dasaJangad, rogorc sawvavi atf-isaT
vis. garda kaloriebisa, sakvebma aseve unda uzrunvelyos
naxSirbadovani ConCxebi, romlebic ujredebs sWird
ebaT maTi sakuTari molekulebis asagebad. monelebis
Sedegad miRebuli zogi organuli monomeri SesaZloa
uSualod iqnas gamoyenebuli. magaliTad, rogorc adre
piruvati
aRvniSneT, sakvebis cilebis hidrolizis Sedegad miRe
buli aminomJavebi SesaZloa CarTul iqnan organizmis
atf citrati
sakuTar cilebSi. magram, xSirad, sxeuli saWiroebs
acetil CoA
specifiur molekulebs, romlebic ar arian warmodgeni
li sakvebSi. glikolizisa da limonmJava ciklis Sedegad
warmoqmnili Sualeduri naerTebi SesaZloa anaerobul
cvlaSi CaerTon rogorc winamorbedebi, romelTaganac
limon- ujreds SeuZlia misTvis saWiro molekulebis dasinTe
mJava
cikli zeba. magaliTad, adamianebs SeuZliaT cilaSi arsebuli
20 aminomJavadan TiTqmis naxevaris warmoqmna limonmJa
va ciklidan gareT gamosuli naerTebisagan. aseve, glu
koza SesaZloa warmoiqmnas piruvatidan da cximovani
mJavebi SesaZloa warmoiqmnan acetil koferment A-dan.
JangviTi Ra Tqma unda, es anaboluri anu biosinTezuri gzebi ar
fosforilireba
warmoqmnian atf-s, piriqiT moixmaren mas.
garda amisa, glikolizi da limonmJava cikli moq
suraTi 9.20 ujreduli sunTqvis kontroli. GsunTqvis proce medeben rogorc metaboluri gadamcvlelebi, romlebic
sis garkveul wertilebze alosteruli fermentebi reagireben im Cvens ujredebs aZleven imis saSualebas, rom garkveuli
inhibitorebisa da aqtivatorebis moqmedebaze, romlebic exmare saxis molekulebi gardaiqmnan Cveni saWiroebisamebr.
bian glikolizisa da limonlJava ciklis tempis dadgenaSi. Ffosfo
magaliTad, glikolizis Sedegad warmoqmnili Suale
fruktokinaza, fermenti, romelic akatalizebs glikolizis me-3
safexurs (ix. suraTi 9.9), aris erT-erTi aseTi fermenti. igi stimu
duri produqti dihidroqsiaceton fosfati (ix. su
lirdeba amf-iT (adf-idan warmoqmnili) da inhibirdeba atf-iT da raTi 9.9, me-5 safexuri), SeiZleba gardaimnas cximebis
citratiT. es ukuregulacia sunTqvis siCqares ujredis katabol mniSvnelovani winamorbedebidan , romelime erT-erTad.
uri da anaboluri moTxovnilebebis Sesabamisad awesrigebs. Tuki Cven vWamT imaze met saWmels, vidre gvWirdeba, Cven
cximebs mainc vinaxavT imisdamiuxedavad Seicavs Tu ara
katabolizms energiis dagroveba aseve SeuZlia sakve Cveni sakvebi mas. metabolizmi mniSvnelovnad mraval
bidan mopovebuli, an sxeulis samarago ujredebSi arse ferovani da adaptaciis unaris mqonea.
buli cximebidan. Mmas Semdeg, rac cximebi daiSleba glic
erinad da cximovan mJavebad, glicerini gardaiqmneba ujreduli sunTqvis regulacia
gliceraldehid-3-fosfatad, glikolizis Sualedur
produqtad. cximebis energiis umetesi nawili dagrove
SeqceviTi meqanizmebiT
bulia cximovan mJavebSi. metaboluri Tanamimdevroba, momaragebisa da moTxovnilebis ZiriTadi princi
romelsac beta daJangva ewodeba, cximovan mjavebs Slis pebi aregulireben metabolur ekonomias. ujredi ar
ornaxSirbadian fragmentebad. es ukanasknelebi ki li xarjavs energias ufro meti raodenobiT gansakuTreb
monmJava ciklSi erTvebian acetil koferment A–s saxiT. uli substanciebis damzadebaze, vidre amis saWiroebaa.
cximebi saukeTeso sawvavs warmoadgenen. sunTqvis Sede Tuki arsebobs garkveuli aminomJavas siWarbe, magali
gad daJanguli 1 grami cximi 2-jer da ufro met atf-s Tad, anaboluri gza, romelic am aminomJavas sinTezs
206
axdens limonmJava ciklis Sualeduri produqtebidan, rebas axdens. es meqanizmi glikolizisa da limonmJava
iTiSeba, gamoirTveba. am kontrolisaTvis yvelaze me ciklis xarisxis sinqronizacias uwyobs xels. roca
tad gavrcelebuli gzaa SeqceviTi inhibireba: anaero citrati akumulirdeba, glikolizi neldeba da limon
buli gzis saboloo produqti ainhibirebs ferments, mJava ciklis momarageba acetilis jgufebiT mcirdeba.
romelic am gzis adreul (sawyis) safexurs akatalizebs Tu citratis moxmareba izrdeba, an atf-is ufro me
(ix. suraTi 8.21). es uzrunvelyofs sakvanZo metabol tad moTxobnilebis an kidev limonmJava ciklis inter
uri intermediatebis saWiroebisamebr moxmarebas. mediatebis anaboluri gzis meSveobiT ganlevis gamo,
ujredi aseve akontrolebs Tavis katabolizms. Tuki glikolizi Zlierdeba da moTxovnilebas Seesabameba.
ujredi gaZlierebulad muSaobs da misi atf-is koncen metaboluri balansi farTovdeba glikolizisa da li
tracia klebulobs, sunTqvis procesi Zlierdeba. rode monmJava ciklis sxva sakvanZo adgilebze lokalizebuli
sac moTxovnilebaze metia atf-is koncentracia, sunTq fermentebis kontroliT. sakuTar metabolizmSi ujre
va klebulobs, da Sesabamisi organuli molekulebi debi ekonomiuri, mizanmimarTuli da pasuxismgeblobis
izogeba sxva funqciebisaTvis. isev, kontroli ZiriTa mqone arian.
dad dafuZnebulia fermentTa aqtiobis regulaciaze isev davubrundeT 9.2 suraTs, raTa ujreduli
kataboluri gzis strategiul wertilSi. erT-erTi mniS sunTqva ganvixiloT ekosistemebSi energiis dinebisa da
vnelovani gadamrTvelia fosfofruktokinaza (suraTi qimiuri brunvis ufro farTo konteqstSi.
9.20), fermenti romelic akatalizebs glikolizis mesa energia, romelic Cven gvacocxlebs gamoiyofa, ma
me safexurs (suraTi 9.9). es aris glikolizis yvelaze gram ar warmoiqmneba, ujreduli sunTqvis Sedegad. Cven
adreuli safexuri, romelic Seuqcevad substrats iZl viyenebT im energias, romelic sakvebSi Senaxuli iqna
eva. am safexuris xarisxis kontroliT, ujreds SeuZlia fotosintezis Sedegad. Semdgom TavSi, Tqven Seiswav
mTlianad kataboluri procesis an Seneleba an daCqare liT Tu rogor iWers fotosinTezi sinaTles da rogor
ba. fosfofruktokinaza SeiZleba miCneul iqnas sunTq gardaqmnis mas qimiur energiad.
vis stimulatorad.
9.6
fosfofruqtokinaza alosteruli fermentia spe
cifiuri inhibitorisaTvis da aqtivatorisaTvis gan koncefcia Semowmeba
kuTvnili receptoruli saitebiT. igi inhibirdeba
atf-iT da stimulirdeba amf-iT (adenozin monofos 1. SeadareT cximis struqtura (ix. suraTi 5.11) nax
fati), romelsac ujredi warmoqmnis adf-idan. roca Sirwyalisas (ix. suraTi 5.3). maTi struqturis ra
atf akumulirdeba, fermentis inhibireba glikolizs TaviseburebiT aris ganapirobebuli is, rom cximi
anelebs. fermenti isev aqtiuri xdeba roca ujreduli ukeTesi sawvavia?
samuSaoebi atf-s gardaqmnian adf-ad (da amf-ad) imaze 2. ra garemoebaSi asinTezebs Tqveni sxeuli cxims?
ufro swrafad, vidre atf-is aRdgena xdeba. fosfo 3. ra mouva kunTovan ujreds, romelic mTlianad
fruqtokinaza aseve sensitiuria citratis _ limon gamoiyenebs misi Jangbadisa da atf-is marags? (ix.
mJava cilkis pirveli produqtis mimarT. Tu mitoqon suraTi 9.20).
driaSi citrati akumulirdeba, misi garkveuli nawili
citozolSi gaedineba da fosfofruqtokinazas inhibi
207
me- 9 Tavis Semowmeba
208
Zulebs H +–is gadatanas mitoqondriuli matriqsidan mentebiT kontroldeba glikolizisa da limonmJava
membranaTaSoris sivrceSi, romelic inaxavs energias ciklis sakvanZo wertilebSi.
rogorc proton-motivirebul Zalas (H+ gradienti).
difuziis Sedegad H + isev ukan, matriqsSi brundeba
atf sinTazas meSveobiT, mis gadasvlas Tan sdevs SeamowmeT sakuTari codna
adf-is fosforilireba.
ujreduli sunTqvis dros warmoqmnili atf-is aR
ricxva. glukozis molekulaSi Senaxuli energiis TviTSemowmeba
daaxloebiT 40% gadadis atf-Si ujreduli sunTqvis
dros, romelic warmoqmnis atf-s.
1. romelia aRmdgeni agenti Semdeg reaqciaSi?
9.5
piruvati + nadH + H+ → laqtati + nad+
koncefcia a. Jangbadib. nadHg. nad+
d. laqtatie. piruvati
2. energiis UuSualo wyaro, romelic awarmoebs atf-is
duRilis meSveobiT zogierTi ujredi
sinTezs atf sinTazas meSveobiT JangviTi fosfo
atf-s Jangbadis gamoyenebis gareSe rilirebis dros aris
a. glukozisa da sxva organuli naerTebis daJangva.
awarmoebs
b. eleqtronTa transportis jaWvSi eleqtronebis
duRilis tipebi. glikolizis Sedegad substrat gadaadgileba jaWvis qveda mimarTulebiT
uli fosforilirebiT warmoiqmneba ori atf imis g. Jangbadis afinuroba eleqtronebisadmi.
damiuxedavad Jangbadi aris Tu ara. Aanaerobuli pi d. H+–is koncentraciuli gradienti Sida miroqon
robebis dros, eleqtronebi nadH-dan gadaecemian driuli membranis gaswvriv.
piruvats, aRdgenili nad+ saWiroa glukozis meti e. fosfatis gadatana adf-ze.
raodenobis dasaJangad. sayovelTaod cnobili du
Rilis 2 formaa spirtuli duRili da rZemJava du 3. romeli metaboluri gza aris saerTo duRilisa da
Rili. ujreduli sunTqvisaTvis?
duRilisa da ujreduli sunTqvis Sedareba. orive a. limonmJava cikli
maTgani glukozis dasaJangad iyenebs glikolizs, b. eleqtronTa transportis jaWvi
magram gansxvavdebian eleqtronTa saboloo aqcep g. glikolizi
torebiT. sunTqva met atf-s iZleva. d. piruvatidan aceril koferment A–s sinTezi
glikolizis evoluciuri mniSvneloba. Gglikolizi e. piruvatis daJangva laqtatamde
TiTqmis yvela organizmSi mimdinareobs da savarau
dod, igi warmoSobilia uZveles prokariotebSi, sanam 4. mitoqondriaSi egzoTermuli Jangva-aRdgenis rea
atmosferoSi O 2 dagrovdeboda. qciebi
a. warmoadgenen im energiis wyaros romlebic awar
9.6
moeben prokariotuli atf-is sinTezs
koncefcia b. uSualod arian SeuRlebuli substratul fosfo
rilirebasTan
g. uzrunvelyofen energias protonuli gradientis
glikolizi da limonmJava cikli mraval
dasamkvidreblad
sxva metabolur gzasTan aris d. naxSirbadis atomebs aRadgenen naxSororJangamde
e. fosforilirebuli Sualeduri produqtebis meS
SeuRlebuli
veobiT SeuRlebuli arian endoTermul proces
katabolizmis mravalferovneba. kataboluri gze ebTan.
bi eleqtronebs mravali saxis organuli molekule 5. eleqtronTa gadamtan jaWvSi eleqtronTa saboloo
bidan Tavs uyrian ujredul sunTqvaSi. aqceptori romelic JangviT fosforilirebaSi
biosinTezi (anaerobuli gza). organizms sakvebis monawileobs aris
mcire molekulebi SeuZlia gamoiyenos an uSualod, a. Jangbadib. wyalig. nad+
an kidev sxva nivTierebebis asagebad glikolizis an d. piruvatie. adp
limonmJava cilkis meSveobiT. 6. rodesac eleqtronebi mitoqondriaSi eleqtronTa
ujreduli sunTqvis regulacia SeqceviTi meqa gadamtani jaWvis gaswvriv miedinebian, CamoTvlilTa
nizmebiT. ujreduli sunTqva alosteruli fer gan romeli cvlilebebi xdeba?
209
a. matriqsis pH izrdeba
b. atf sinTaza protonebs gadaqaCavs aqtiuri trans evoluciuri kavSiri
portiT
g. eleqtronebi Rebuloben Tavisufal energias. fermenti atf sinTaza nanaxia prokariotebis plaz
d. citoqromebi adf-s afosforilireben atf-is war mur membranaSi, mitoqondriasa da qloroplastebSi. ras
mosaqmnelad. varaudobs es am eukariotuli organoidebisa da prokari
e. nad+ iJangeba otebis evoluciuri kavSiris Sesaxeb? SeuZlia sxvadasxva
wyarodan miRebuli atf sintazas aminomJavur Tanamim
7. metaboluri Sxamebis Tanaobisas, romlebic specifiu devrobas Tqveni hipoTezis mxardaWera an uaryofa?
rad da srulad ainhibireben mitoqondriuli atf sin
Tazas yvela funqcias, Tqven romels ivaraudebdiT?
a. pH–is sxvaobis Semcireba Sida mitoqondriuli mecnieruli kvleva
membranis gaswvriv.
b. pH–is sxvaobis gazrda Sida mitoqondriuli mem
1940-ian wlebSi, zogierTi eqimi pacientebs uwerda
branis gaswvriv
mcire dozas wamlisa, romelsac uwodebdnen dinitro
g. atf-is sinTezis gazrda
fenols (dnf). igi pacientebs wonis daklebaSi exmarebo
d. Jangbadis moxmarebis gazrda
da. es saxifaTo meTodi mitovebul iqna mas Semdeg, rac
e. nad+-is akumulireba, dagroveba
ramodenime pacienti daiRupa. Ddnf Seuwyvilebelia qemi
osmosur meqanizmTan, igi Sida mitoqondriul membranas
8. ujredebis mier naxSirorJangis katabolizmi imitom
H+–isadmi ganvlads xdis. axseniT, rogor iwvevs es wonis
ar xdeba, rom
dakargvas.
a. misi ormagi bmebi sakmaod stabiluria imisaTvis
rom daSlil iqnas.
b. CO 2-sUufro sustad bmuli eleqtronebi aqvs, vidre mecniereba, teqnologia
sxva organul naerTebs.
g. CO2 ukve mTlianad aRdgenilia.
da sazogadoeba
d. CO2 ukve mTlianad daJangulia.
e. molekulas Zalian cota atomi aqvs. TiTqmis adamianTa mTeli sazogadoeba iyenebs duRils
iseTi alkoholuri sasmelebis sawarmoeblad, rogoricaa
9. CamonaTvalidan, romeli ufro WeSmariti gansxvavebaa ludi da Rvino. praqtika TariRdeba soflismeurneobis
duRilsa da ujredul sunTqvas Soris? yvelaze adreuli periodiT. Tqveni azriT rogor iqna
a. mxolod sunTqvis dros iJangeba glukoza. pirvelad aRmoCenili duRilis gamoyeneba? ratom aR
b. nadH eleqtronTa gadamtani jaWvis meSveobiT mx moCnda Rvino ufro gamosadegi sasmeli, gansakuTrebiT
olod sunTqvis dros iJangeba. preindustriuli kulturisaTvis, vidre yurZnis wveni,
g. duRili, da ara sunTqva, aris kataboluri mimocv romlisganac is iyo damzadebuli?
lis magaliTi.
d. substratuli fosforilireba damaxasiaTebelia
mxolod duRilisaTvis.
e. nad+ mxolod sunTqvis dros moqmedebs rogorc
damJangavi agenti.
210
10
fotosinTezi
SS suraTi 10.1 mzis sinaTle ferTa speqtrisgan
Sedgeba, romelic aq cisartyelas saxiT Cans.
211
XX suraTi 10.2 fotoautrotrofebi. es
organizmebi sinaTlis energias naxSiro-
orJangidan da wylidan (umravles SemTx-
vevaSi) organuli molekulebis sinTezis
stimulirebisaTvis iyeneben. isini ara
marto sakuTar Tavs kvebaven, aramed
mTel cocxal samyarosac. (a) xmeleTze,
sakvebis upiratesi mwarmoeblebi mcena-
reebi arian. wylis garemoSi, fotoma-
sinTezirebel organizmebs miekuTvneba:
(b) mravalujrediani wyalmcenareebi,
rogorc mag., es wabla wyalmcenare, (g)
zogierTi erTujrediani umartivesi,
mag., Euglena; (d) prokariotebi, saxel-
wodebiT cianobaqteriebi; da (e) sxva
(a) mcenareebi
fotomasinTezirebeli prokariotebi,
rogorc mag., es gogirdis mewamuli
baqteriebia, romlebic gogirds (sferuli globulebi) warmoqmnian (sinaTlis mikroskopi)
(g) e rTujrediani 10 m m
umartivesi |–––––|
is daWera da qimiur energiad misi gardaqmna; da kalvi- udidesi umravlesobis kvebazea pasuxismgebeli. qloro-
nis cikls, rodesac qimiuri energia sakvebis organuli plastebi sxvadasxva mafotosinTezirebel organizmeb-
molekulebis warmosaqmnelad gamoiyeneba. dabolos, Si gvxvdeba (ixile suraTi10.2), magram Cven yuradRebas
fotosinTezs evoluciuri perspeqtivis Tvalsazrisi- mcenareebze gavamaxvilebT.
Tac ganvixilavT.
10.1
qloroplstebi:
koncefcia fotosinTezis saitebi mcenareebSi
mcenaris yvela mwvane nawils, mwvane Reroebisa
fotosinTezi sinaTlis da daumwifebeli nayofebis CaTvliT qloroplastebi
energias sakvebis qimiur gaaCnia, magram mcenareTa umravlesobaSi, foTlebia
fotosinTezis ZiriTadi saitebi (suraT10.3). foTlis
energiad gardaqmnis zedapiris erT kvadratul milimetrze daaxloebiT nax-
evari milioni qloroplastia. foTols Seferilobas
me-6 TavSi Tqven qloroplastebs gaecaniT. es gan- qlorofili aZlevs, mwvane pigmenti, romelic qloro-
sakuTrebuli organela, Cvens planetaze, organizmebis plastebSia lokalizebuli. swored qlorofilis mier
212
XX suraTi 10.3 yuradReba gamaxvilebulia
mcenareSi fotosinTezis lokaciaze. foTlebi
foTlis ganivi kveTa
mcenareSi fotosinTezis mTavari organoebia.
am suraTebze gamosaxulia jerFfoToli, Semdeg
ujredi, dabolos qloroplasti – organeli, bageebi
sadac fotosinTezs aqvs adgili (SuaSi aris
sinaTlis mikroskopia, qvemoT – transmisiuli
eleqtronuli mikroskopia).
mezofili
213
tosinTezis toloba jer kidev 1800-iani wlebidan aris Si, k. b. van nilis mier. van nili fotosinTezs ikvlevda
cnobili. sinaTlis Tanaobisas, mcenaris mwvane nawilebi baqteriebSi, romlebic TavianT naxSirwyals CO2-dan
naxSirorJangidan da wylidan organul nivTierebebsa warmoqmnian, magram Jangbads ar gamoyofen. van nilma
da Jangbads warmoqnis. molekuluri formulebis gamoy- daaskvna, rom CO 2 naxSirbadad da Jangbadad ar ixliCeba,
enebiT fotosinTezis procesi am qimiuri tolobis sax- yovel SemTxvevaSi, am baqteriebSi mainc. baqteriebis
iT SegviZlia SevajamoT: erTi jgufi, fotosinTezisTvis gogirdis sulfids
6CO 2 + 12H 2O + sinaTlis energia → C6H 12O 6 + 6O2 (H2S) ufro iyenebs vidre, wyals da narCeni produqtis
saxiT gogirdis yviTel globulebs warmoqmnis (es glob-
+ 6H2O
ulebi Cans suraTi10.2-ze). aq moyvanilia fotosinTezis
naxSirwyali C6H12O6 aris glukoza. 1* wyali tolo- qimiuri toloba gogirdis baqteriebSi.
bis orive mxares gvxvdeba, vinaidan fotosinTezis dros
12 molekula wyali gardaiqmneba, xolo 6 molekula Tav- CO 2 + 2H2S → [CH2O] + H 2O + 2S
idan warmoiqmneba. Cven SegviZlia tolobis gamartiveba,
Tu mxolod wylis STaqnTmas aRvniSnavT. van nilma daaskvna, rom baqteria, Saqris warmosaqm-
6CO2 + 6H 2O + sinaTlis energia _ C6H12O 6 + 6O 2 nelad, xleCs H 2S-s da iyenebs wyalbadis atoms. Semdeg
man ganazogada es mosazreba da ivarauda, rom yvela fo-
Tu tolobas am formiT davwerT, vnaxavT, rom mTeli tomasiTezirebel organizms esaWiroeba wyalbadis wy-
qimiuri cvlileba fotosinTezis dros imis sapirispi- aro, magram es wyaro SeiZleba icvlebodes:
roa, rac ujreduli sunTqvisas xdeba. orive am metab-
olur process mcenaris ujredSi aqvs adgili. Tumca,
gogirdis baqteria: CO 2 + 2H2S → [CH2O] + H 2O + 2S
rogorc amas male SeityobT, mcenareebi sakvebs mxolod
mcenare: CO2 + 2H2O → [CH2O] + H 2O + O 2
sunTqvis procesis etapebis SebrunebiT ar qmnian.
zogadad: CO 2 + 2H2X → [CH2O] + H 2O +2X
axla, fotosinTezis toloba 6-ze gavyoT da rac Sei-
Zleba martivi formiT warmovadginoT:
amrigad, van nilma gamoTqva hipoTeza, romlis Tanax-
CO 2 + H2O → [CH 2O] + O 2 madac mcenare xleCs wyals, iyenebs wyalbadis atoms ro-
gorc eleqtronebis wyaros da gamoyofs Jangbads, ro-
frCxilebi aq aRniSnavs, rom CH 2O faqtiurad Saqa-
gorc gverdiT produqts.
ri ki ara, aramed naxSirwylis zogadi formulaa. sxva
van nilis hipoTeza mecnierebma TiTqmis 20 wlis Sem-
sityvebiT, Cven warmovadgineT Saqris molekulis sin-
deg daadastures; niSandebul atomad maT mZime izoto-
Tezi TiTo naxSirbadidan. eqvsi ganmeoreba glukozis
pi, Jangbadi-18 (18O) gamoiyenes, raTa Tvali miedevnebi-
molekulas warmoqmnida. axla, es gamartivebuli for-
naT Jangbadis atomis gzisTvis fotosinTezis procesSi.
mula imis sanaxavad gamoviyenoT, Tu rogor gaadevnes
eqsperimentebma aCvena, rom mcenareebidan gamoyofili
Tvali mkvlevarebma qimiuri elementebis (C, H da O) gzas
O2 18O-iT mxolod maSin moiniSneboda, Tu niSandebuli
fotosinTezis reagentebidan produqtebamde.
atomis wyaro wyali iyo (1-li eqsperimenti), xolo Tu
18O mcenareSi CO 2-is formiT iyo Setanili, niSandebuli
wylis gaxleCa
atomi gamoyofil O 2-Si ar aRmoCndeboda. Sejamebuli
fotosinTezis meqanizmis amoxsnis erT-erTi pirve- saxiT es Semdegnairad gamoixateba; wiTlad Jangbadis
li gasaRebi im aRmoCenidan iRebs saTaves, romlis Tanax- (18O) niSandebuli atomebia RniSnuli:
madac, mcenareebis mier bageebidan gamoyofili Jang-
cda 1: CO2 + 2H2O → [CH 2O] + H 2O + O 2
badi wylidan da ara naxSirorJangidan warmoiqmneboda.
cda 2: CO 2 + 2H2O → [CH 2O] + H 2O + O 2
qloroplasti wyals wyalbadad da Jangbadad xleCs.
am aRmoCenamde, gabatonebuli iyo hipoTeza, romlis
fotosinTezis procesSi atomebis gadaadgilebis
Tanaxmadac, fotosinTezi xleCs naxSirorJangs (CO2 →
mniSvnelovani Sedegia wyalbadis wylidan eqstraqcia
C+ O 2 ), xolo Semdeg, naxSirbads wyali emateba (C + H2O da misi SaqarSi CarTva. fotosinTezis narCeni produqti
→ [CH2O]). – O2, atmosferoSi gamoiyofa. suraTi10.4-ze naCvenebia
fotosinTezis yvela atomis gza.
am hipoTezis mixedviT, fotosinTezis dros gamo-
yofili Jangbadi CO 2-dan modioda. es mosazreba wamoy- reagentebi: 6CO2 12H 2O
enebul iqna 1930-ian wlebSi, stenfordis universitet-
produqtebi: C 6H12O 6 6H2O 6O2
1
* fotosinTezis pirdapiri produqti faqtiurad sam-naxSirba-
diani Saqaria. glukoza aq mxolod fotosinTezsa da sunTqvas S S suraTi 10.4 atomebis gadaadgileba fotosinTezis procesSi
Soris damokidebulebis gasamartiveblad aris gamoyenebuli.
214
fotosinTezi rogorc Jangva-aRdgeniTi amrigad, sinaTlis energia qimiur energiad Tavda-
procesi pirvelad ori naerTis formiT – nadpH-is, romelic
agznebuli eleqtronebis wyaroa (`aRmdgeni Zala~) da
modiT, mokled SevadaroT fotosinTezi ujredul
atp-is formiT gardaiqmneba, romelic ujredebSi en-
sunTqvas. orive procesSi Jangva-aRdgeniTi reaqciebia
ergiis mimocvlis moqnili saSualebaa. SevniSnavT, rom
CarTuli. ujreduli sunTqvis dros Saqridan energia
sinaTlis reaqciebis dros Saqari ar warmoiqmneba; es
gamoiyofa, rodesac wyalbadTan asocirebuli eleqt
fotosinTezis meore etapze, kalvinis ciklSi xdeba.
ronebi gadamtanebis saSualebiT Jangbads gadaecema,
kalvinis ciklma saxelwodeba melvin kalvinisgan mi-
ris Sedegadac warmoiqmneba wyali, rogorc gverdiTi
iRo, romelic 1940-iani wlebis bolos Tavis kolegebTan
produqti. eleqtronebi TavianT potenciur energias
erTad misi etapebis axsnas Seudga. cikli, qloroplastSi
kargaven, vinaidan isini eleqtronebis satransporto
ukve arsebul organul molekulaSi CO2-is haeridan in-
jaWvs qvemoT, eleqtrouaryofiTi Jangbadisken `ewevi-
korporirebiT iwyeba. naxSirbadis es sawyisi CarTva or-
an~, xolo mitoqodndriebi am energias atp-is sinTezisT-
ganul naerTSi cnobilia rogorc naxSirbadis fiqsacia.
vis iyeneben (ixile suraTi 9.15).
Semdeg, kalvinis cikli fiqsirebul naxSirbads, eleq
fotosinTezi eleqtronebis nakads sawinaaRmdegod
tronebis mimatebiT, naxSirwylamde aRadgens. aRmdgen
mimarTavs. wyali ixliCeba da eleqtronebi, wyalbadis
energias nadpH awvdis, romelic agznebul eleqtronebs
ionebTan erTad, wylidan naxSirorJangs gadaecema, ro-
sinaTlis reaqciebisas iZens. CO2-is naxSirwylad gardasaq-
melic mas Saqramde aRadgens. vinaidan wylidan Saqarze
menlad kalvinis cikls qimiuri energiac esaWiroeba atp-is
gadasvlisas eleqtronebis potenciuri energia izrde-
formiT, romelic aseve sinaTlis reaqciebiT generird-
ba, procesi energias saWiroebs. energiis am zrdas sina-
eba. amrigad, es aris kalvinis cikli, romelic Saqars war-
Tle uzrunvelyofs.
moqmnis, magram amis ganxorcieleba mxolod nadpH-is da
atp-is daxmarebiT aris SesaZlebeli, romlebic sinaTlis
fotosinTezis ori etapi: reaqciebis dros warmoiqmneba.
winaswari ganxilva kalvinis ciklis metabolur etapebs xandaxan sibne-
lis, anu sinaTlisgan damoukidebel reaqciebs miakuT-
fotosinTezis toloba Zalzed rTuli procesis
vneben, vinaidan arc erT etapze isini uSualod sinaTles
ukiduresad martivi jamia. faqtiurad, fotosinTezi
ar saWiroeben. miuxedavad amisa, mcenareTa umravle-
aris ara erTi, aramed ori procesi da TiToeul maTgans
sobaSi kalvinis cikli dRis sinaTleze mimdinareobs,
mravalricxovani safexurebi aqvs. fotosinTezis es
mxolod maSin SeuZliaT sinaTlis reaqciebs kalvinis
ori etapi cnobilia rogorc sinaTlis reaqciebi (fo-
ciklisTvis nadpH-is da atp-is miwodeba. arsebiTad,
tosinTezis foto nawili) da kalvinis cikli (sinTezis
qloroplasti, fotosinTezis ori etapis koordini-
nawili) (suraTi 10.5).
rebis saSualebiT, sinaTlis energias Saqris warmosaqm-
sinTalis reaciebi aris fotosinTezis safexure-
nelad iyenebs.
bi, romlebic mzis energias qimiur energiad gardaqm-
rogorc suraTi 10.5-zea naCvenebi, qloroplastis
nis. qlorofilis mier STanTqmuli sinaTle aRZravs
Tilakoidebi sinaTlis reaqciebis saitebia, maSin, roca
eleqtronebisa da wyalbadis wylidan aqceptorze ga
kalvinis cikli stromaSi mimdinareobs. TilakoidebSi
dac emas, romelsac nadp+ (nikotinamid adenin dinuk
leotid fosfati) ewodeba da romelic agznebul eleq nadp+-is da adp-is molekulebi Sesabamisad eleqtroneb-
trons droebiT inaxavs. wyali am procesSi ixliCeba da sa da fosfatis jgufs ierTeben da Semdeg stromaSi
amrigad, swored fotosinTezis sinaTlis reaqciebis gamohyofen, sadac isini TavianT maRal-energetikul
tvirTs kalvinis cikls gadascemen.
dros gamoiyofa O2 gverdiTi produqtis saxiT. sinaT-
fotosinTezis es ori etapi, am suraTze ganxilulia
lis reaqciebis eleqtronebis aqceptori nadp+ nad+-is
rogorc metabolizmis ori modeli, romlis drosac ad-
monaTesavea, romelic ujreduli sunTqvisas rogorc
gili aqvs ingredientebis SeTvisebas da produqtebis
eleqtronebis gadamtani funqcionirebs;
gamoyofas. momdevno nabiji fotosinTezis Seswavlis
es ori molekula erTmaneTisgan nadp+-Si arsebuli
mimarTulebiT iqneba am or etapis moqmedebis ufro ax-
damatebiTi fosfaturi jgufiT gansxvavdeba. sinaT-
los gacnoba, rasac sinaTlis reaqciebiT daviwyebT.
lis reaqciebi mzis energias nadp+-is nadpH-ad aRsad-
am diagramis ufro Semoklebuli varianti ramdenime
genad iyenebs wyalbadis birTvTan, anu H+-Tan erTad momdevno suraTze kvlav gamoCndeba, raTa SegaxsenoT
eleqtronebis wyvilis damatebiT. sinaTlis reaqciebi aRwerili movlenebi sinaTlis reaqciebSi xdeba, Tu kal-
agreTve axdens atp-is generirebas, risTvisac qemiosmoss vinis ciklSi.
iyenebs, raTa adp-sTvis fosfaturi jgufis mierTeba en-
ergiiT uzrunvelyos; procesi fotofosforilirebis
saxeliT aris cnobili.
215
SS suraTi 10.5 fotosinTezis sqema:
sinaTlis reaqciebisa da kalvinis
ciklis kooperireba. qloroplas-
tebSi, Tilakoidis membranebi aris
ubnebi, sadac sinaTlis reaqciebi
mimdinareobs, maSin roca kalvinis
cikli, stromaSi xdeba. sinaTlis H 2O CO2
reaqciebi nadpH -is da atp -is
warmosaqmnelad mzis energias
iyenebs, romlebic kalvinis ciklSi
sinaTle
Sesabamisad qimiuri energiisa da
aRmdgeni Zalis saxiT funqcioni-
rebs. kalvinis cikli CO 2-s organul NADP+
molekulebSi CarTavs, romlebic ADP ADP
Saqrad gardaiqmneba (me-5 Tavidan
SegaxsenebT, rom martivi Saqrebis P1
kalvinis
kalvinis
umravlesobas gaaCnia formula, sinaTlis cikli
cikli
romelic [CH 2O ]-s namravlia). nawilakebi
ADP
NADPH
qloroplasti
qloroplasti
[CH2O]
[CH2O]
O2 (Saqari)
Saqari
10.1
mzis sinaTlis buneba
koncefcia testi sinaTle energiis formaa, romelic eleqtromagni-
turi energiis saxelwodebiT aris cnobili. mas xSirad
1. rogor aRwevs fotosinTezis reagentebis mole eleqtromagnitur gamosxivebasac uwodeben. eleqtro-
kulebi foTlebSi, qloroplastebamde? magnituri energia ritmuli talRebis saxiT vrceldeba,
2. rogor Seuwyo xeli Jangbadis izotopis gamoy- im talRebis analogiurad, romlebic gubeSi kenWis Ca-
enebam fotosinTezis qimiis axsnas? vardnis Semdeg warmoiqmneba. Tumca, eleqtromagnituri
3. aRwereT rogor aris damokidebuli fotosin- talRebi ufro eleqtruli da magnituri velis dar-
Tezis ori etapi erTmaneTze? Rvevaa vidre materialuri garemosi, magaliTad, wylis.
eleqtromagnituri talRebis pikebs Soris manZils
talRis sigrZe ewodeba. talRebis sigrZe erT nano-
216
sinaTles, maSin, roca atarebs da ireklavs mwvane sina-
Tles (suraTi 10.7). pigmentis unari STanTqas sxvadasxva
gama ren- ultra infrawi- mikro- radio talRis sigrZis sinaTle SeiZleba xelsawyoTi gaizomos,
tgenis iis-
sxivebi Teli talRebi talRebi romelsac speqtrofotometri ewodeba.
sxivebi feri
es aparati sxvadasxva talRis sigrZis sinaTlis sxi
vebs pigmentebis xsnaris gavliT mimarTavs da sinaTlis
im nawils zomavs, romelsac talRis TiToeul sigrZeze
atarebs (suraTi 10.8). grafiks, romelic pigmentis mier
sinaTlis STanTqmis talRis sigrZeze damokidebulebas
asaxavs, STanTqmis speqtri ewodeba.
fotosinTezis pigmentebi:
qloroplastis pigmentebis STanTqmis speqtrebi,
sinaTlis receptorebi
fotosinTezis aRsaZravad saWiro sxvadasxva talRis
rodesac sinaTle materias xvdeba, is SeiZleba airek- sigrZ is SefardebiTi efeqturobis axsnis gasaRebs war-
los, gatardes an STainTqas. nivTierebebi, romlebic moadgens, radgan sinaTles qloroplastSi muSaobis
STanTqavs xilul sinaTles, pigmentebis saxelwodeb- Sesruleba mxolod misi STanTqmis SemTxvevaSi SeuZlia.
iTaa cnobili. sxvadasxva pigmenti sxvadasxva talRis suraTi 10.9a-ze naCvenebia STanTqmis speqtri qlo-
sigrZis mqone sinaTlis STanTqmas axdens, xolo tal- roplastis sami tipis pigmentisTvis. Tu qlorofil
Rebi romlebic absorbirdeba, qreba. Tu pigments TeTri a-s STanTqmis speqtrs vnaxavT, SeiZleba vivaraudoT,
sinaTliT aSuqeben, feri, romelsac Cven vxedavavT, is rom fotosinTezis procesSi iisfer-lurji da wiTeli
feria, romelsac yvelaze metad aireklavs an atarebs sinaTle saukeTesod muSaobs, radgan igi STainTqmeba
pigmenti. maSin, roca mwvane, yvelaze nakleb efeqturi feria. es
(Tu pigmenti STanqams yvela sigrZis talRas, is Savad fotosinTezis moqmedebis speqtriT (suraTi 10.9b)
moCans). Cven vxedavaT mwvanes, roca foTols vuyurebT, dasturdeba, romelic procesis aRsaZravad saWiro
vinaidan qlorofili STanTqavs iisfer-lurj da wiTel sxvadasxva talRis sigrZis gamosxivebis SedarebiTi
217
suraTi 10.9 suraTi 10.8
kvleva:
ra talRis sigrZis mqone sinaTle yvelaze
kvlevis meTodi: STanTqmis speqtris gansazRvra
efeqturia fotosinTezis aRsaZravad
eqsperimetni sami sxvadasxva eqsperimentiT gamovlenil iqna
sinaTlis romeli talRis sigrZea mniSvnelovani
fotosinTezisTvis. Sedegebi qvemoT aris moce- gamoyeneba
muli. STanTqmis speqtri vizualurad gamoxatavs, Tu ramdenad kargad
Sedegebi STanTqavs konkretuli pigmenti sxvadasxva talRis sigrZis xilul
sinaTles. qloroplastis sxvadasxva pigmentis STanTqmis speqtri ex-
mareba mecnierebs mcenareSi TiToeuli pigmentis rolis gaSifvraSi.
qlorofili a
qlorofili b meTodi
speqtrofotometri, pigmentis xsnaris mier STanTqmul da
gatarebul sxvadasxva talRis sigrZis sinaTlis fardobiT ra-
karotinoidebi odenobebs zomavs.
TeTri
sinaTle
218
efeqturobis profils iZleva. qloroplastis agzneba sinaTlis
moqmedebis speqtris momzadeba qloroplastis sxva
dasxva feris sinaTlis dasxivebiT xdeba; Semdeg adgenen
saSualebiT
diagramas, romelzec asaxulia talRis sigrZis damokide- zustad ra xdeba, rodesac qlorofili da sxva pig-
buleba fotosinTezis siCqaris zogierT maCvenebelze, mentebi sinaTles STanTqavs? feri, romelic STanTqmuli
magaliTad, CO2-is STanTqmaze da O2-is gamoyofaze. moq- talRis sigrZes Seesabameba gatarebuli da areklili
medebis speqtri fotosinTezisTvis pirvelad 1883 wels sinaTlis speqtridan qreba. rodesac molekula sinaTlis
iqna naCvenebi germaneli botanikosis, Teodor v. engel- fotons STanTqavs, erT-erTi molekulis eleqtronebi
manis mier Catarebuli eqsperimentiT, romelmac Zafise- gadainacvlebs orbitalze, sadac maT meti potenciuri
br wyalmcenareebSi fotosinTezis siCqaris gasazomad energia aqvT. rodesac eleqtroni Tavis normalur or-
baqteriebi gamoiyena. bitalzea, amboben, rom pigmentis molekula sawyis md-
SevniSnavT, rom suraTi 10.9 a-s da 10.9 b-s Sedarebi- gomareobaSi imyofeba. fotonis STanTqma xels uwyobs
sas, fotosinTezis moqmedebis speqtri qlorofil a-s eleqtrons, rom ufro maRali energiis orbitalze gada-
STanTqmis speqtrs zustad ar miesdageba. mxolod qlo- vides, am dros ki, pigmentis molekula agznebul mdgo-
rofil a-s STanTqmis speqtri ar aris sakmarisi calkeu- mareobaSi imyofeba.
li talRis sigrZis efeqturobis Sesafaseblad raTa fo- mxolod is fotonebi STainTqmeba, romelTa energia
tosinTezi aRiZras. zustad utoldeba ZiriTad da agznebul mdgomareobebs
es nawilobriv imitom xdeba, rom damatebiTi pig- Soris energiaTa sxvaobas, xolo energiaTa sxvaoba erTi
mentebi, romelTac gansxvavebuli STanTqmis speqtri saxis atomidan Tu molekulidan, meoremde icvleba. am-
aqvT, fotosinTezis TvalsazrisiT, agreTve mniSvne rigad, erTi konkretuli nivTiereba specifiuri tal-
lov ania qloroplastebisTvis da afarTovebs ferTa Ris sigrZis Sesabamis fotonebs STanTqavs, ris gamoc,
speqtrs, romelic fotosinTezis procesSi SeiZleba iq-
nas gamoyenebuli. erT-erTi aseTi damatebiTi pigmentia CH2 qlorofil a-Si
qlorofilis meore forma, qlorofili b. qlorofili CHO qlorofil b-Si
219
agznebuli
mdgomareoba
Ee
siTbo
eleqtronis energia
fotoni
(fluorescencia)
protoni ZiriTadi
mdgomareoba
qlorofilis
molekula
S S suraTi 10.11 izolirebuli qlorofilis agzneba sinaTlis saSualebiT. (a) protonis STanTqma qlorofilis moleku-
lis ZiriTadi mdgomareobidan agznebul mdgomareobaSi gadasvlas iwvevs. protoni xels uwyobs eleqtrons orbitalze
gadasvlaSi, sadac mas meti potenciuri energia aqvs. Tu dasxivebuli molekula izolaciaSi imyofeba, misi agznebuli
eleqroni dauyovnebliv ZiriTadi mdgomareobis orbitals ubrundeba, xolo misi Warbi energia siTbos saxiT gamoiyofa
da fluorescirebs. (b) qlorofilis xsnari ultraiisferi sinaTliT agznebisas wiTel-narinjisferi naTebas gamoscems.
TiToeul pigments STanTqmis unikaluri speqtri gaaCnia. inercias fluorescencia ewodeba. Tu qloroplaste-
amasTanave, fotonis absorbciis Sedegad eleqtroni bidan gamoyofil qlorofilis xsnars davasxivebT, igi
ZiriTadi mdgomareobidan agznebul mdgomareobaSi gada- speqtris narijisfer-wiTel nawilSi fluorescirebs da
dis; eleqtrons iq didxans darCena ar SeuZlia. agznebuli amasTanave siTbos gamohyofs (suraTi 10.11).
mdgomareoba, yvela maRal-energetikuli mdgomareobis
msgavsad, arastabiluria. Cveulebriv, rodesac izoli-
fotosistema: sinaTlis-Semkreb
rebuli pigmentis molekulebi STanTqavs sinaTles, maTi
agznebuli eleqtronebi wamis erT memiliardedSi kvlav kompleqsebTan asocirebuli
ZiriTadi mdgomareobis orbitals ubrundeba, xolo sareaqcio centri
TavianT Warb energias siTbos saxiT gamoyofs. swored
sinaTlis energiis siTbod gardaqmnis gamoa avtomobilis sinaTlis STanTqmis Sedegad agznebuli qlorofi
kapoti aseTi cxeli mzian dRes (TeTri manaqanebi yvelaze lis molekulebi intaqtur qloroplastebSi, izolire-
grilia, vinaidan maTi saRebavi xiluli sinaTlis yvela bulTan SedarebiT, Zalze gansxvavebul Sedegs iZleva
talRis sigrZes ireklavs, Tumca STanTqavs ultraiis- (ixile suraTi10.11). TavianT bunebriv garemoSi, Tila-
fer da sxva uxilav gamosxivebas). izolaciaSi, zogierTi koidis membranaSi, qlorofilis molekulebi sxva mci-
pigmenti, maT Soris qlorofili, fotonebis STanTqmis re organul molekulebTan da cilebTan erTad foto-
Semdeg siTbosTan erTad sinaTles asxivebs. sistemaSia organizebuli.
rogorc ki agznebuli eleqtronebi ZiriTad mdgo- fotosistema sareaqcio centrisgan Sedgeba, ro-
mareobas ubrundeba, fotonebi gamoiyofa. sinaTlis am melic sinaTlis Semkrebi kompleqsebiT aris gare-
220
SS suraTi 10.12 rogor krebs fotosistema sinaTles. rode-
Tilakoidi
sac sinaTlis Semkreb kompleqsSi fotoni pigmentis moleku-
las ejaxeba, energia molekulidan molekulas gadaecema,
vidre igi sareaqcio centrs ar miaRwevs. sareaqcio centrSi,
agznebul eleqtrons qlorofil a-s ori specializebuli
molekulidan erT-erTis pirveladi eleqtronis aqceptori
daiWers.
fotosistema stroma
eleqtronis
sinaTlis-Semkrebi reaqciis pirveladi mimRebi
kompleqsebi centri
fluorescirebs, vinaidan masSi eleqtronis aqceptori
ar aris, amgvarad, fotoagznebuli qlorofili ZiriTad
mdgomareobas ubrundeba.
qloroplastSi maRal-energetikuli eleqtronis
ukan, ZiriTad mdgomareobaSi, vardna Tavidan aris ac-
Tilakoidis membrana
221
bis ori SesaZlo gza arsebobs: cikluri da aracikluri. misi eleqtronuli xvreli unda Seivsos).
eleqtronebis aracikluri nakadi, ufro gavrcelebu- 4 TiToeuli fotoagznebuli eleqtroni, PS II-is
li gza, suraTi 10. 13-zea naCvenebi. eleqtronis pirveladi aqceptoridan PS I-ze eleq
cifrebi teqstis gadmocemisas naxazze aRniSul dan- tronebis satransporto jaWvis saSualebiT gada-
omril safexurebs Seesabameba. dis (eleqtronebis satransporto jaWvis msgavsad,
romelic ujreduli sunTqvisas funqcionirebs).
1 sinaTlis fotoni, sinaTlis Semkreb kompleqsSi eleqtronebis satransporto jaWvi Sedgeba PS II-sa
pigmentis molekulas ejaxeba da Semdeg pigmentis da PS I-s Soris eleqtronebis gadamtani plastoqin-
sxva molekulas gadaecema, vidre PS II-is sareaqcio onisgan (Pq), citoqromis kompleqsisa da cilisgan,
centrSi qlorofil a-s ori molekulidan erT-er- saxelwodebiT plastocianini (Pc).
Tis P680 ar miaRwevs. mas P680-is erT-erTi eleqtroni 5 eleqtronebis egzoTermuli `vardna~ ufro dabal
ufro maRal energetikul mdgomareobaSi gadahy- energetikul doneze uzrunvelyofs energias atp-
avs. is sinTezisTvis.
2 am eleqtronis daWera eleqtronis pirveladi aq- 6 am dros sinaTlis energia, sinaTlis Semkrebi kom
ceptoris mier xdeba. pleqsis saSualebiT PS I-is sareaqcio centrs gadae-
3 fermenti wylis molekulas or eleqtronad, wyal cema da qlorofil a-s ori molekulidan erT-erT
badis or ionad da Jangbadis atomad xleCs. es P700 eleqtrons aagznebs, romelic iq aris lokali-
eleqtronebi, saTiTaod P680-is molekulas miewo- zebuli. fotoagznebul eleqtrons Semdeg PS I-is
deba da TiToeuli maTgani pirvelad eleqtronul eleqtronis pirveladi aqceptori daiWers;P700-
aqceptorSi eleqtronis danakargs Caanacvlebs. Si eleqtronis `xvreli~ iqmneba. xvrels avsebs
(rodesac P680 eleqtrons kargavs, igi yvelaze ufro eleqtroni, romelic eleqtronis satransporto
mZlavri biologiuri damJangveli agenti xdeba; jaWvis bolos PS II-dan miaRwevs.
H 2O CO2
sinaTle
NADP+ TT suraTi 10.13 rogor axdes sinaTlis reaqciebis dros eleqt
ronebis aracikluri nakadi atp-isa da NADPH-is generirebas.
ADF
kalvinis oqrosferi isrebiT aRniSnulia sinaTliT stimulirebuli eleq
reaqcia cikli
sinaTleze tronebis gadasvla wylidan NADPH-ze.
ATF
NADPH
el
sat eqtr
O2 [CH2O] (Saqari) ra o
ns nebi
pirveladi
ja port s
Wvi o
mimRebi
pirveladi ele 4 7
qtr Fd
mimRebi one
Pq bis
gad NADP+
2 ata
2H+ H 2O citoqromis na 8
NADP+ +2H+
eleqtronebis energia
kompleqsi
+ reduqtaza
1/2 O2 3 NADPH
Pc
+H+
sinaTle P700
sinaTle
P680 5
1
6
ATF
fotosistema I
fotosistema II
222
7 fotoagznebuli eleqtronebi PS I-is eleqtronebis eleqtronebis cikluri moZraoba
pirveladi aqceptoridan, qvemoT satransporto
garkveul pirobebSi, fotoagznebuli eleqtronebi
jaWvis meore eleqtrons, cila feredoqsinis (Fd)
alternatiul gzas mimarTaven, romelsac eleqtronebis
saSualebiT gadaecema.
cikluri nakadi ewodeba, romelic fotosistema I-s iy-
8 fermenti NADP+ reduqtaza eleqtronebs Fd-dan
enebs, magram ar iyenebs fotosistema II-s. suraT 10. 15-
NADP+-ze gadascems. mis NADPH-mde aRsadgenad
ze Tqven xedavT, rom cikluri moZraoba mokle wreze
ori eleqtronia saWiro.
mimdinareobs: eleqtronul ciklSi eleqtronebi fe-
ramdenadac suraTi 10.13-ze gamosaxuli sqema rTu-
redoqsinidan (Fd) citoqromis kompleqsisken brunde-
lia, ar dakargoT misi funqcionirebis kvali: sinaTlis re
bian da aqedan agrZeleben gzas P700 qlorofilisken PS I
aqciebi mzis energias atp-is da NADPH-is generirebisTvis
sareaqcio centrSi.
iyenebs, romlebic Sesabamisad, qimiuri energiiTa da aRm-
am dros NADPH ar warmoiqmneba da arc Jangbadi
dgeni ZaliT uzrunvelyofs kalvinis ciklis Saqris war-
gamoiyofa. Tumca, cikluri nakadi atp-is generirebas
momqmnel reaqciebs. eleqtronebis energiis cvlilebebis
axdens.
analogi, maTi sinaTlis reaqciebSi moZraobisas naCvenebia
ra aris eleqtronebis cikluri nakadis funqcia?
suraT 10.14-ze.
eleqtronebis aracikluri nakadi atp-s da NADPH-s daax-
loebiT Tanabari raodenobiT warmoqmnis, magram kalvi-
nis cikli NADPH-ze met atp-s STanTqavs. eleqtronebis
aAtfF cikluri nakadi qmnis sxvaobas, radgan igi warmoqmnis
atp-s, magram ar warmoqmnis NADPH-s. SesaZlebelia,
NADPH-is koncentracia qloroplastSi xels uwyobdes
imis regulirebas, Tu romel gzas gahyveba eleqtroni
sinaTlis reaqciebSi, ciklurs Tu araciklurs.
Tu qloroplasti kalvinis ciklisTvis dabla sw-
evs atp-is koncentracias, NADPH iwyebs akumulirebas,
wisqvili radgan kalvinis cikli neldeba. SesaZloa NADPH-is
ni
foto
WW suraTi 10.15
pirveladi eleqtronebis cikluri
mimRebi nakadi. PS I-dan fotoag-
pirveladi Fd znebuli eleqtronebi,
mimRebi Fd drodadro feredoq-
sinidan (Fd) citoqromuli
NADP+
kompleqsisa da plasto-
Pq cianinis (Pc) gavliT ukan,
NADP+
qlorofilze gadadian.
reduqtaza
citoqromis eleqtronebis es gadasvla
NADPH avsebs atp-is marags (qemios-
kompleqsi
mosis saSualebiT), magram
ar warmoqmnis NADPH-s.
diagramaSi, ciklur gzasTan
Pc Sesadareblad CarTulia
eleqtronebis aracikluri
nakadis `Crdili~. diagram-
aze naCvenebi feredoqsinis
ori molekula faqtiurad
erTia – eleqtronebis
saboloo gadamtani PS I-is
ATP
eleqtronebis satranspor-
to jaWvSi.
223
vixiloT qemiosmosi, procesi, romelic membranebs iy-
gasaRebi
enebs raTa Jangva-aRdgeniTi reaqciebi atp-is warmoqmnas
dauwyvilos. ufro maRali [H+]
ufro dabali [H+]
224
H 2O CO2
sinaTle
NADP +
ADP
sinaTlis kalvinis
nawilakebi cikli
ATP
NADPH
stroma
O2 [CH2O] (Saqari)
(H+-is dabali koncentracia)
fotosistema II citoqtromis fotosistema I NADP+
sinaTle kompleqsi reduqtaza
Fd NADP+ +2H+
NADPH +H+
Pq Pc
HO
2
1/2 O2
Tilakoidis Rru
(H+-is maRali koncen- O+2H
+ 2H+
tracia)
kalvinis
ciklisken
ATP-
stroma Tilakoidis sintaza
(H+-is dabali membrana ADP
koncentracia) + ATP
P1 H+
SS suraTi 10.17 sinaTlis reaqciebi da qemiosmosi: Tilakoidis membranis struqtura. diagrama Tilakoidis membranis struq-
turis Tanamedrove models gviCvenebs. oqrosferi isrebiT naCvenebia eleqtronebis aracikluri nakadi, romelic suraT10.13-zea
gamosaxuli. Jangva-aRdgeniT reaqciebSi, eleqtronebis gadamtanidan gadamtanze gadasvlisas, stromadan gamosuli wyalbadis
ionebi, Tilakoidis RruSi grovdeba da inaxavs energias, rogorc protonis mamoZravebel Zalas (H+-is gradienti). sinaTlis
reaqciebis sul mcire sami safexuri mainc xels uwyobs protonul gradients: wyali, fotosistema II-is mier, membranis im mxares
ixliCeba, romelic Tilakoidis Rrusken aris mimarTuli; rogorc ki mobiluri kompleqsi plastoqinoni (Pq), eleqtronebs cito-
qromis kompleqss gadascems, protonebi membranis meore mxares, Tilakoidis RruSi ganlagdeba, da wyalbadis ioni stromas scil-
deba, rodesac mas NADP+ ierTebs. yuradReba miaqcieT, rogorc es suraT10.16-zea naCvenebi, Tu rogor gadaitumbeba wyalbadis
ionebi stromadan Tilakoidis RruSi. H+-is difundireba Tilakoidis Rrudan ukan stromaSi (H+-is koncentraciul gradientTan
erTad) energiiT amaragebs atp-sintazas. sinaTliT stimulirebuli es reaqciebi energias NADPH-sa da ATP-Si agroveben, romelTac
energia Saqris warmomqmnel kalvinis ciklSi gadaaqvT.
10.2
modiT, SevajamoT sinaTlis reaqciebi. eleqtronebis
aracikluri nakadi, eleqtronebs wylidan, sadac isini koncefcia testi
dabal potenciur mdgomareobaSi imyofebian, NADPH-
sken ubiZgebs, sadac isini potenciuri energiis maRal
mdgomareobaSi inaxeba. sinaTliT stimulirebuli eleqt 1. ra feris sinaTle aris yvelaze naklebad efeq-
ronebis dineba agreTve axdens atp-is generirebas. amrigad, turi fotosinTezis stimulirebisaTvis? gan
Tilakoidis membranis aparati, sinaTlis energias qimiur marteT.
energiad gardaqmnis, romelic NADPH-sa da atp-Si inaxeba 2. ratom gamoyofen ganaTebisas intaqturi qlo-
(Jangbadi gverdiTi produqtia). axla vnaxoT, Tu rogor roplastebi nakleb siTbos izolirebuli qlo-
iyenebs kalvinis cikli sinaTlis reaqciis produqtebs rofilis xsnarTan SedarebiT da fluoresci-
CO2-dan Saqris sinTezisTvis. reben?
3. ra aris eleqtronebis donori sinaTlis re
aqciebSi? sad aris eleqtronebis dasaruli?
225
koncefcia 10.3 naxSirbadi kalvinis ciklSi CO2-is formiT Sedis da
Saqris formiT tovebs mas. cikli xarjavs atp-s rogorc
energiis wyaros da moixmars NADPH-s, rogorc aRmdgen
Zalas, raTa Saqris warmosaqmnelad maRal-energetiku-
kalvinis cikli CO 2-is Saqrad li eleqtronebi miierTos.
H 2O CO2
sinaTle
NADP+ 3 (Sedis saTiTaod)
ADP CO2
kalvinis
sinaTlis
cikli
nawilakebi
faza 1: naxSirba-
ATP
dis fiqsacia
NADPH
RuBP kar-
CH2O] (Saqari) boqsilaza
O2
3 P P
xanmokle Sualeduri
3 P P 6 P
kalvinis
3 ADP
cikli
3 ATP 6 P P
1,3-bifosfoglicerati
6 NADPH
faza 3: CO2-is 6 NADP+
aqceptoris 6 P
1
(RuBP) regeneracia P
5
G3P 6 P
gliceraldehid- faza 2:
3-fosfati reduqcia
(G3P)
1 P glukoza da
G3P sxva organuli
(Saqari)
naerTebi
gasavali
S S suraTi 10.18 kalvinis cikli. diagrama ciklSi naxSirbadis atoms (nacrisferi burTulebi) mihyveba. ciklis sami faza teqstSi
ganxilul fazebs Seesabameba. ciklSi Sesuli CO2-is yoveli sami molekuli, sufTa gamosavali samnaxSirbadiani Saqris, gliceral-
dehid-3-fosfatis (G3P) erTi molekulaa. sinaTlis reaqciebi kalvinis cikls ATP-isa da NADPH-is regenerirebiT inarCunebs.
226
10.3
faza 1: naxSirbadis fiqsacia. kalvinis cikli CO2-
is yovel molekulas, saTiTaod ukavSirebs xuTnaxSir- koncefcia testi
badian Saqars, saxelwodebiT ribuloza bisfosfats
(SemoklebiT RuBP). fermenti, romelic pirvel safexurs
akatalizebs, aris karboqsilaza anu rubisko (es aris 1. glukozis erTi molekulis sinTezisaTvis kal-
yvelaze ufro gavrcelebuli cila qloroplastebSi da vinis cikli iyenebs CO2-is –––––
SesaZloa yvelaze gavrcelebuli cila dedamiwazec). 2. molekulas, atp-is –––– molekulas da NADPH-
reaqciis produqti, eqvsnaxSirbadiani Sualeduri is –––– molekulas.
forma imdenad arastabiluria, rom igi maSinve Suaze ix- 3. axseniT, ratom aris SesabamisobaSi kalvi-
liCeba da 3-fosfogliceratis or molekulas (TiToeul nis ciklSi gamoyenebuli atp-is da NADPH-is
CO2-ze) warmoqmnis. molekulebis didi raodenoba glukozis, ro-
faza 2: aRdgena. 3-fosfogliceratis TiToeuli mo gorc energiis wyaros maRal RirebulebasTan?
lekula atp-dan fosfatis damatebiT jgufs iRebs da 4. axseniT, ratom moaxdens sinaTlis reaqciebis
1,3-bisfosfogliceratad gardaiqmneba. Semdeg, eleq inhibirebasac sawamlavi, romelic kalvinis
tronebis wyvili, romelsac NADPH gascems, 1,3-bis- ciklis ferments ainhibirebs?
fosfoglicerats G3P-mde aRadgens. ufro zustad,
eleqtronebi NADPH-dan, 3-fosfogliceratis kar-
boqsilis jgufs G3P-s aldehidis jgufamde aRad-
gens, romelic met potenciur energias agrovebs. G3P
Saqaria; aseTive samnaxSirbadiani Saqari warmoiqmneba
glikolizisas, glukozis gaxleCis Sedegad. SevniSnavT,
koncefcia 10.4
rom suraTi10.18-ze, CO2-is yovel sam molekulaze G3P-s
mSrali, ariduli klimatis
eqvsi molekula modis. magram am samnaxSirbadiani Saqris
mxolod erTi molekula SeiZleba CaiTvalos naxSirwy- pirobebSi naxSirbadis
lis sufTa SenaZenad.
cikli 15 naxSirbadiT iwyeba, romelic naxSirwyliT, f iqsaciisalternatiuli
xuTnaxSirbadiani Saqris, RuBP-is sami molekulis for-
m eqanizmebi C amoyalibda
miTaa warmodgenili. axla ki, ukve 18 naxSirbadi gvaqvs,
naxSirwyal G3P-is eqvsi molekulis saxiT. erTi moleku-
mas Semdeg, rac mcenareebi daaxloebiT 475 milioni
la gamodis ciklidan, raTa mcenaris ujredis mier iqnes
wlis win pirvelad gadavidnen xmeleTze, isini xmeleTze
gamoyenebul, magram danarCeni xuTi xelaxla erTveba
arsebobas, kerZod ki, dehidrataciis problemas egue-
ciklSi (reciklizacia), raTa RuBP-is 3 molekulis re-
bian. 29-e da 36-e TavebSi Cven ganvixilavT anatomiur
generacia moxdes.
adaptaciebs, romlebic mcenareebs wylis SenarCunebaSi
faza 3: CO2-is aqceptoris (RuBP) regeneracia. uwyobs xels. Cven aq metabolur adaptaciebs SevexebiT.
rTuli reaqciebis mTel rigSi, G3P-s naxSrbadis Con- problemis gadawyvetas xSirad kompromisi mosdevs. amis
Cxis xuTi molekula kalvinis ciklis bolo safexurebze mniSvnelovani magaliTia kompromisi fotosinTezsa da
RuBP-is sam molekulad reorganizdeba. amis gansaxor- mcenaridan wylis Warbi raodenobiT dakargvis preven-
cieleblad cikli damatebiT 3 molekula atp-s xarjavs. cias Soris. foTolSi, fotosinTezisTvis saWiro CO 2
axla RuBP momzadebulia CO2-is kvlav misaRebad, da cik- bageebis, foTlis zedapirze arsebuli forebis, gavliT
li grZeldeba. xvdeba (ixile suraTi10.3).
erTi molekula G3P-s sufTa sinTezisTvis kalvinis Tumca, bageebi sunTqvis ZiriTadi magistralebicaa,
cikli mTlianad atp-is cxra da NADPH-is eqvs moleku- saidanac wyali aorTqlebis saSualebiT ikargeba. cxel,
las STanTqavs. sinaTlis reaqciebi axdens atp-isa da mSral dRes mcenareebis umravlesoba bageebs xuravs, es
NADPH-is regeneracias. G3P-s kalvinis ciklidan ga- aris sapasuxo reaqcia, rac wyals inarCunebs. es reaqcia
mosvla sawyisi masala xdeba metaboluri gzebisTvis, agreTve amcirebs fotosinTezis gamosavals CO 2-is mis-
romelic sxva organul nivTierebebs, maT Soris gluko- awvdomobis SezRudvis saSualebiT. nawilobriv daxuru-
zasa da sxva naxSirwylebs, asinTezebs. li bageebiTac ki, CO2-is koncentracia foTlis sahaero
arc marto sinaTlis reaqciebs da arc marto kal- saknebSi Semcirebas iwyebs, xolo sinaTlis reaqciebisas
vinis cikls CO 2-dan Saqris warmoqmna ar SeuZlia. fo- gamoyofili O 2-is koncentracia izrdeba. rogorc Cans,
tosinTezi intaqturi qloroplastis damaxasiaTebeli es pirobebi foTolSi xels uwyobs, mflangvel process,
Tvisebaa, romelic fotosinTezis ori safexuris inte- romelsac fotosunTqva ewodeba.
gracias axdens.
227
fotosunTqva: evoluciuri reliqti? sunTqvis Semcireba SesaZlebeli rom yofiliyo, ise,
rom sxva mxriv, zegavlena ar moexdina fotosinTezis
mcenareTa umravlesobaSi naxSirbadis sawyisi produqtiulobaze, mosavali da sakvebiT momarageba sa-
fiqsacia kalvinis ciklis fermentis, rubiskos saSu- varaudod gaizrdeboda.
alebiT mimdinareobs, romelic CO 2-s ribulozo bis- mcenaris calkeul saxeobebSi naxSirbadis fiqsaciis
fosfats uerTebs. aseT mcenareebs C3 mcenareebs uwo- alternatiuli modelebi ganviTarda, romelmac minimu-
deben, radgan naxSirbadis fiqsaciis pirveli organuli mamde daiyvana fotosunTqva da moaxdina kalvinis cik-
produqti samnaxSirbadiani naerTi, 3-fofsfoglicera- lis optimizacia cxeli, ariduli klimatis pirobebSic
tia (ixile suraTi10.18). brinji, xorbali da barda C3 ki. C 4 da CAM fotosinTezis ori yvelaze ufro mniS-
mcenareebia, romlebic mniSvnelovania soflis meur- vnelovani adaptaciiaa.
neobisTvis. rodesac maTi bageebi cxel, mSral dReebSi
nawilobriv daxurulia, C3 mcenareebi nakleb Saqars war-
C4 mcenareebi
moqmnian, radgan CO2-s Semcirebuli raodenoba foTol-
Si SimSiliT klavs kalvinis cikls. amas garda, rubiskos C4 mcenareebma saxelwodeba iqidan miiRes, rom isi-
CO2-s adgilze O 2-is dakavSireba SeuZlia. ni, kalvinis cikls naxSirbadis fiqsaciis alternatiu-
li modeliT iwyeben, romlis pirvel produqts oTxnax-
radgan foTlis sahaero saknebSi CO2-s gaiSviaTeba
Sirbadiani naerTi warmoadgens. mcenareebis ramdenime
xdeba, rubisko kalvinis ciklSi CO2-is nacvlad O2-s
aTasi saxeoba, sul mcire, 19 ojaxidan C4 gzas iyenebs.
ierTebs. produqti ixliCeba da ornaxSirbadiani naerTi
soflis meurneobisTvis mniSvnelovan C4 mcenareebs So-
tovebs qloroplastebs. peroqsisomebi da mitoqondrie-
ris aris Saqris lerwami da marcvleuli, balaxovanTa
bi am naerTebis reorganizaciasa da gaxleCas CO 2-is gam-
ojaxis warmomadgenlebi.
oyofiT axdens. process fotosunTqva ewodeba, radgan
foTlis unikaluri anatomia korelaciaSi imyofeba
mas adgili aqvs sinaTleze (photo ) da CO 2-is warmoqmnisas
C4 fotosistemis meqanizmTan (suraTi10.19; SeadareT
O 2-s STanTqavs (sunTqva). Tumca, normaluri ujreduli suraTi10.3-s). C4 mcenareebSi ori gansxvavebuli tipis
sunTqvisgan gansxvavebiT, fotosunTqva ar axdens atp-is fotomasinTezirebeli ujredebia: gamtari konis ujre-
generirebas, faqtiurad fotosunTqva moixmars atp-s. debi da mezofiluri ujredebi. gamtari konis ujre-
fotosinTezisgan gansxvavebiT, fotosunTqva Saqa- debi foTlis ZarRvebis irgvliv, mWidrod Calagebul
rs ar warmoqmnis. faqtiurad, fotosunTqva, kalvinis garsebSia organizebuli, gamtari konis ujredebsa da
ciklidan organuli nivTierebebis gadaqaCviT, fo- foTlis zedapirs Soris ufro faSarad organizebuli
tosinTezis gamosavals amcirebs. mezofiluri ujredebia.
rogor SeiZleba avxsnaT metaboluri procesis kalvinis cikli gamtari konis ujredebis qloroplas-
arseboba, romelic, rogorc Cans, mcenarisTvis kon- tebiT aris SezRuduli. Tumca, cikli, mezofiluri ujre-
trproduqtiuli unda iyos? erTi hipoTezis mixedviT, debSi, organul naerTSi CO2-is inkorporirebiT iwyeba.
fotosunTqva aris evoluciuri tvirTi – gacilebiT pirveli safexuri fermnt PEP karboqsilazas saSualebiT
ufro adrindeli metaboluri reliqti, rodesac at- xorcieldeba. CO2-is fosfoenolpiruvatTan mierTebiT
mosferoSi naklebi O2 da meti CO2 iyo, vidre amJamad. oTxnaxSirbadiani produqti, oqsaloacetati warmoiqmneba.P
uZveles atmosferoSi, romelic gabatonebuli iyo, karboqsilazas gacilebiT ufro maRali afinuroba aqvs
rodesac rubisko pirvelad Camoyalibda, fermentis aq- CO2-is mimarT, vidre rubiskos da saerTod ar aris afinuri
tiuri saitis uunaroba gamoericxa O2, mcire sxvaobas O2-is mimarT. aqedan gamomdinare, PEP karboqsilazas gaaC-
Tu gamoiwvevda. am hipoTezaze dayrdnobiT varaudoben, nia naxSirbadis efeqturad fiqsaciis unari, maSin, roca
rom Tanamedrove rubisko inarCunebs Tavis SemTxveviT rubiskos – ar aqvs; es maSin, roca cxeli da mSrali amindia
afinurobas O2-is mimarT, romelic axla imdenad koncen- da bageebi nawilobriv daxurulia, rac foTolSi CO2-is
trirebulia atmosferoSi, rom fotosunTqva, garkveuli koncentraciis Semcirebasa da Jangbadis koncentraciis
raodenobiT, gardauvalia. gazrdas iwvevs. mas Semdeg rac C4 mcenare CO2-idan nax-
aris Tu ara fotosunTqva mcenareebisTvis raime Sirbadis fiqsacias moaxdens, mezofiluri ujredebi Ta-
formiT sargeblobis momtani, cnobili ar aris. cnobi- vianTi oTxnaxSirbadiani produqtebis (malatis, rogorc
lia mxolod, rom mravali tipis mcenareSi, marcvlov- es suraT10.19-ze moyvanil magaliTSia) eqsports gamtari
nebis CaTvliT, fotosunTqva xarjavs naxSirbadis 50%- konis ujredebSi, plazmodesmebis gavliT axorcieleben
s, romelsac kalvinis cikli afiqsirebs. bunebrivia, rom (ixile suraTi 6.30).
Cven, rogorc heterotrofebi, romlebic Cvens sakvebSi gamtari konis ujredebis SigniT, oTxnaSirbadiani
qloroplastebis mier naxSirbadis fiqsaciaze varT naerTebi gamoyofs CO 2-s, romelic rubiskosa da kal-
damokidebulni, fotosunTqvas araekonomiurad miviC- vinis ciklis mier organul nivTierebaSi xelaxla asi-
nevT. milirdeba. piruvatic regenerirdeba, raTa mezofilur
marTlac, calkeul mcenareTa saxeobebSi foto- ujredebSi PEP-ad gardaiqmnas.
228
mezofiluri mezofilis ujredi
C4 mcenaris foTlis ujredi CO2
mafotosinTezire- PEP karboqsilaza
beli ujredebi C4 gza
gamtari ko-
nis ujredi mezofilur ujredeb-
Si fermenti PEP kar-
oqsaloacetati (4C) PEP (3 C) boqsilaza PEP-s
boWko ADP naxSirorJangs
(gamtari qsovili) uerTebs.
malati (4C) ATP
oTxnaxSirbadiani
naerTi O2-is atomebs
purivati 3 C plazmodesmebis gav-
liT gamtari konis
CO2 ujredebs gadascems.
C4 foTlis anatomia bage
gamtari kalvinis
konis ujredi cikli CO2 gamoiyofa da
kalvinis ciklSi
erTveba.
Saqari
sinamdvileSi, C 4 mcenaris mezofiluri ujredebi va metabolizms, anu CAM-s uwodeben, mcenareTa ojaxis
CO 2-s gamtari konis ujredebSi gadatumbavs; amasTan Crassulaceae-s, sukulentebis mixedviT, romlebSic es
gamtari konis ujredebi, CO 2-s sakmaod maRal koncen- procesi pirvelad iqna aRmoCenili.
tracias inarCunebs, raTa rubisko, Jangbadze metad, CAM mcenareebis mezofiluri ujredebi TavianT
naxSirorJangs daukavSirdes. cikli moicavs reaqciebis vakuolebSi dilamde, rodesac bageebi daxurulia, inax-
rigs, romelSic PEP karboqsilaza monawileobs, xolo avs organul mJavebs, romlebsac isini RamiT warmoqmnis.
PEP-is regeneracia SeiZleba moiazrebodes rogorc DdRisiT, rodesac sinaTlis reaqciebs SeuZliaT kalvinis
CO2-is makoncentrirebeli tumbo, romelsac atp ener- ciklisTvis atp-isa da NADPH-is miwodeba, wina RamiT
giiT amaragebs. warmoqmnili organuli mJavebidan CO2 gamoiyofa, raTa
am gziT, C4 fotosinTezs minimumamde dahyavs fo- qloroplastebSi misi SaqarSi inkorporacia moxdes.
tosunTqva da zrdis Saqris warmoqmnas. es adaptacia SevniSnavT, rom suraTi 10.20-ze, CAM gza C4-is ms-
gansakuTrebiT wingadadgmuli nabijia intensiuri mzis gavsia, rac imaSi gamoixateba, rom naxSirorJangi, vidre
sinaTlis mqone cxeli regionebisTvis, sadac dRis gan- kalvinis ciklSi CaerTvebodes, jer organul Suale-
mavlobaSi bageebi nawilobriv daxurulia; garemo ki, dur produqtSi inkorporirdeba. gansxvaveba isaa, rom
romelSic C 4 mcenareebi viTardeba da uxvad izrdeba, C4 mcenareebSi, naxSirbadis fiqsaciis sawyisi safexuri
aseTia. kalvinis ciklisgan struqturulad gancalkevebulia,
maSin roca CAM mcenareebSi, orive safexuri sxvadasx-
CAM mcenareebis va dros, magram erTsa da imave ujredSi mimdinareobs
ariduli pirobebis mimarT meore fotosinTezuri (daimaxsovreT rom, saboloo jamSi, CAM, C 4, C 3 mcena-
adaptacia sukulent (wylis Semnaxvel) mcenareebSi (maT reebi kalvinis cikls naxSiroorJangidan Saqris warmo-
Soris, moyviTalo-momwvano mcenareebSi) Camoyalibda saqmnelad iyeneben).
kaqtusebis, ananasebis da sxva ojaxebis warmomadgen- safexurebis sivrculi ganawileba. C4 mcenareebSi
lebis CaTvliT. es mcenareebi TavianT bageebs RamiT naxSirbadis fiqsacia da kalvinis cikli sxvadasxva ti-
aReben, xolo dRisiT – xuraven; swored sxva mcenareebis pis ujredebSi mimdinareobs.
sawinaaRmdegod iqcevian. bageebis dRisiT daxurva ud- safexurebis droSi ganawileba. CAM mcenareebSi
abnos mcenareebs wylis SenarCunebaSi exmareba, magram naxSirbadis fiqsacia da kalvinis cikli erTsa da imave
igi foTlebs CO 2-is SeRwevisganac icavs. RamiT, roca ujredSi sxvadasxva dros mimdinareobs.
maTi bageebi Riaa, mcenareebi CO 2-s iTviseben da mas sxva
dasxva organul mJavaSi CarTaven.
naxSirbadis fiqsaciis am models krasulaciur mJa-
229
10.4
energia inaxeba. mTeli procesis mimoxilvisTvis ixile
koncefcia testi suraTi10.21.
rogoria fotosinTezis produqtebis metaboluri
gza? qloroplastebSi warmoqmnili Saqari mTel mcena-
1. axseniT, ratom amcirebs fotosunTqva fo- res qimiuri energiiTa da naxSirbadis ConCxiT amaragebs,
tosinTezis gamosavals mcenareebSi? romelic mcenaris ujredis yvela ZiriTadi organuli
2. rogori cvlilebebia mosalodneli C4 da CAM molekulis sinTezisTvisaa saWiro.
mcenareebTan SedarebiT ufro mravalricxo- fotosinTezis dros warmoqmnili organuli nivTiere-
van C3 saxeobebSi, im geografiul regionSi, bebis 50% mcenaris ujredis mitoqondriebSi STainTqmeba
romlis klimati ufro cxeli da mSrali xdeba? rogorc sawvavi ujreduli sunTqvisTvis. zogjer foto-
sunTqvisas adgili aqvs fotosinTezis produqtebis dana-
kargs.
formalurad, mwvane ujredebi mcenaris erTaderTi
autotrofuli nawilia. danarCeni mcenare, foTlebidan,
C4 CAM
mezofiluri Rame
CO2 CO2
ujredi
mJavebSi inkorpo-
organuli riebuli CO2 organuli
mJava (naxSirbadis mJava
XX suraTi 10.20 C4 da CAM fotosinTezis fiqsacia)
Sedareba. orive adaptaciisTvis dam-
axasiaTebelia: CO2-is organul mJavebSi gamtari konis
dRe
winaswar inkorporireba, romelsac mosdevs
ujredi CO2
CO2-is kalvinis ciklisaTvis gadacema. organuli mJavebi
C4 da CAM gzebi, cxel mSral dReebSi, kalvinis CO2-s kalvinis kalvinis
cikli ciklisTvis cikli
nawilobriv an mTlianad daxuruli bagee-
bis pirobebSi, fotosinTezis SenarCunebis gamoyofen
problemis ori evoluciuri gadawyvetaa. Saqari Saqari
230
sinaTlis kalvinis
reaqciebi cikli WW gv. 198. suraTi 10.21 fotosin-
Tezis mimoxilva. am diagramaze
H 2O CO2 sinaTlis reaqciebisa da kalvinis
ciklis ZiriTadi reagentebi da
produqtebia gamosaxuli, rogorc es
sinaTle mcenaris ujredebis qloroplastebSi
NADP+ gvxvdeba. moqmedebis mTeli Tanmim-
ADP devroba qloroplastisa da misi mem-
branebis struqturul mTlianobazea
damokidebuli. fermentebi, qloro-
plastsa da citozolSi, kalvinis
RuBP 3-fosfoglicerati
ciklis pirdapir produqts, glicer-
fotosistema II aldehid-3-fosfats (G3P) mraval sxva
eleqtronebis organul nivTierebad gardaqmnis.
gadatanis jaWvi sinaTlis reaqciebi
fotosistema I
NADPH saxamebeli
mimdinareobs bageebSi;
(samarago) iyenebs ATP-sa da NADPH-s
aminomJavebi CO2-is Saqar G3P gardasaqm-
qloroplasti nelad;
cximovani
mJavebi
ADP-s, araorganul
saqaroza fosfatsa da NADP+-s
(eqsporti) sinaTlis reaqciebSi abrunebs
sinaTlis reaqciebi:
mcenareTa umravlesoba yoveldRiurad ufro meti robebs. ufro metic, sakvebis warmoqmnis TvalsazrisiT,
organuli masalis warmoqmnas axerxebs vidre esaWiroeba, mikroskopuli qloroplastebis koleqtiuri nayofiereba
rogorc sawvavi sunTqvisTvis da rogorc biosinTezis uzarmazaria. daangariSebulia, rom fotosinTezis pro-
winamorbedi. zedmet Saqars isini saxameblis sinTezis sa- cesSi weliwadSi daaxloebiT 160 miliardi metrikuli
SualebiT imarageben, nawils TviT qloroplatebSi inax- tona naxSirwyali (metrikuli tona 1,000 kg, daaxloebiT
aven, xolo danarCens – fesvebis, gorglebis, Teslebisa da 1.1 tonaa) warmoiqmneba.
nayofebis samarago ujredebSi. fotosinTezis dros war- es organuli masala miaxloebiT am saxelmZRvanelos
moqmnili sakvebis molekulebis miRebisas ar unda dagvavi- 60 trilioni egzemplarisgan Semdgari dastis eqvival-
wydes, rom mcenareTa umravlesoba, heterotrofebisTvis, enturia, wignebis 17 dasta dedamiwidan mzemde aRwevs!
maT Soris adamianisTvisac, foTlebs, fesvebs, Reroebs, planetaze, verc erTi sxva qimiuri procesis gamosavali,
nayofebs da xandaxan mTels sxeulsac ki kargavs. fotosinTezis gamosavals ver Seedreba. da arc erTi
globaluri masStabiT, fotosinTezi aris procesi, sxva procesi fotosinTezze metad ar aris mniSvnelovani
romelic Cvens atmosferoSi Jangbadis arsebobas ganapi- dedamiwaze keTildReobisTvis.
231
me- 10 Tavis Semowmeba
10.1
ni maRal energetikul orbitalze gadahyavs. es
koncefcia agz nebuli mdgomareoba arastabiluria. izolirebu
li pigmentis eleqtronebi ukan, ZiriTad mdgomaroba-
fotosinTezi sinaTlis energias Si dabrunebis tendencias amJRavneben da siTbos da/
an sinaTles gamoscemen.
sakvebis qimiur energiad gardaqmnis
X X fotosistema: sinaTlis-Semkreb kompleqsebTan
XX qloroplastebi: fotosinTezis saitebi mcenaree- asocirebuli sareaqcio centri fotosistema sa
bSi autotroful eukariotebSi fotosinTezi qlo- reaqcio centrisgan Sedgeba, romelic sinaTlis Sem-
roplastebSi mimdinareobs, organelebSi, romlebic krebi kompleqsebiTaa garemoculi, da romlebic fo-
Tilakoidebs Seicavs. Tilakoidebis wyeba grans war- tonebis energias sareaqcio centrisken mimarTaven.
moqmnis. rodesac sareaqcio centris qlorofili a-s moleku-
X X atomebis gza fotosinTezSi: samecniero SekiTx- la energias STanTqavs, misi erT-erTi eleqtroni
va fotosinTezis Sejameba amgvarad xdeba: 6CO 2 + pirv elad eleqtronul aqceptors scildeba. foto
12H 2O + sinaTlis energia → C6H12O 6 + 6O2 + 6H2O qlo- sistema I sareaqcio centrSi qlorofili a P700-is mo
roplastebi wyals wyalbadad da Jangbadad xleCs da lekulebs Seicavs; fotositema II P680-is molekulebs
Saqris molekulaSi wyalbadis eleqtronebis inkor- Seicavs.
porirebas axdens. fotosinTezi Jangva-aRdgeniTi XX eleqtronebis aracikluri nakadi eleqtronebis
procesia: H 2O iJangeba, xolo CO2 aRdgeba. aracikluri nakadi NADPH-s, ATP-sa da Jangbads war-
XX fotosinTezis ori safexuri: winaswari ganxil- moqmnis.
va sinaTlis reaqciebi granSi xleCs wyals, gamoyofs XX eleqtronebis cikluri nakadi eleqtronebis cik
O 2-s, ATP-sa da NADPH-s warmoqmnis. kalvinis cikli luri nakadi mxolod fotosistema I iyenebs, warmoqm-
stromaSi CO2-dan Saqars warmoqmnis da energiis wy- nis ATP-s, magram ar warmoqmnis NADPH-s an O2-s.
arod ATP-s, xolo aRmdgen Zalad NADPH -s iyenebs.
X X qemiosmosis Sedareba qloroplastebsa da mitoqon-
aqtivoba: fotosinTezis ganxilva
driebSi orive organelSi eleqtronuli satrans-
porto jaWvis Jangva-aRdgeniTi reaqciebi membranis
232
eracias moicavs. iyenebs ra NADPH-is eleqtronebs b. H 2O → NADPH → kalvinis cikli;
da ATP-is energias, cikli samnaxSirbadian Saqars g. NADPH → qlorofili → kalvinis cikli;
(G 3P) asinTezebs. G 3P-s didi nawili ciklSi xelaxla d. H2O → fotosistema I → fotosistema II;
gamoiyeneba, magram nawili gadis ciklidan da gluko- e. NADPH → qlorofili → eleqtronebis satrans-
zad da sxva organul molekulebad gardaiqmneba (gv. porto jaWvi → O 2.
193-195).
3. romeli daskvna ar gamomdinareobs swavlebidan qlo-
koncefcia 10.4 rofil a-s STanTqmis speqtrisa da fotosinTezis
moqm edebis speqtris Sesaxeb?
a. fotosinTezisTvis yvela talRis sigrZe Tanab
mSral, aridul klimatSi naxSirba-
rad efeqturi ar aris.
dis fiqsaciis alternatiuli meqanizmi b. unda iyos damatebiTi pigmentebi, romlebic si
Camoyalibda naTlis speqtrs afarTovebs, rac xels uwyobs
fotosinTezs.
XX fotosunTqva: evoluciuri reliqti? mSral, cxel g. speqtris wiTeli da lurji ubnebi yvelaze efeq-
dRes mcenareebi xuraven TavianT bageebs da wyals turia fotosinTezis stimulirebisaTvis.
inarCuneben. Jangbadi, sinaTlis reaqciebidan, matu- d. qlorofilis feri mwvane sinaTlis STanTqmas mi
lobs. fotosunTqvisas, rubiskos aqtiur centrSi, ewereba.
O2 Caancvlebs CO2-s. es procesebi STanTqavs organul e. qlorofil a -s STanTqmis ori piki aqvs.
sawvavs da CO 2-s gamoyofs, ATP-is an Saqris warmoqm-
4. ori fotosistemis kooperireba saWiroa:
nis gareSe.
a. ATP-is sinTezisTvis.
X X C4 mcenareebi C4 mcenareebi, mezofiluri ujre- b. NADP+-is aRsadgenad.
debSi, oTx-naxSirbadian naerTSi CO 2-is inkorpori- g. cikluri fotofosfolirebisTvis.
rebiT, fotosunTqvis safasurs minimumamde amcire- d. fotosistema I-is sareaqcio centris dasaJangad.
ben. am naerTebis eqsporti gamtari konis ujredebSi e. protonis mamoZravebeli Zalis generirebisTvis.
xdeba, sadac isini, kalvinis ciklSi gamosayeneblad,
naxSirorJangs gamohyofen. 5. Tavisi meqanizmiT fotofosforilireba yvelaze me-
tad hgavs:
X X CAM mcenareebi CAM mcenareebi RamiT aReben Ta- a. glikolizSi substratul doneze fosfolir-
vianT bageebs, da CO2-s organul mJavebSi CarTaven, ilebas.
romlebic mezofiluri ujredebSi inaxeba. dRis gan- b. JangviT fosforilirebas ujreduli sunTqvisas.
mavlobaSi bageebi daxurulia da kalvinis ciklisT- g. kalvinis cikls.
vis CO 2 organuli mJavebidan gamoiyofa. d. naxSirbadis fiqsacias.
e. NADP+-is aRdgenas.
XX fotosinTezis mniSvneloba: ganxilva fotosinTez-
is dros warmoqmnili organuli naerTebi energiiTa 6. ra TvalsazrisiT aris fotosinTezis adaptaciebi C4
da samSeneblo masaliT uzrunvelyofs ekosistemebs. mcenareebSi da CAM mcenareebSi msgavsi?
a. orive SemTxvevaSi mxolod fotosistema I gamoiy-
eneba.
SeamowmeT sakuTari codna b. mcenareebis orive tipi warmoqmnis Saqars kalvi-
nis ciklis gareSe.
g. orive SemTxvevaSi, naxSirbadis fiqsaciis pirvel
TviTSefaseba safexurs, rubiskoskos garda, sxva fermentic ax-
orcielebs.
1. fotosinTezis sinaTlis reaqciebi kalvinis cikls d. mcenareTa orive tipi Saqars sibneleSi warmoqm-
awvdis: nis.
a sinaTlis energias; b. CO2-s da ATP-s e. arc C 4 mcenareebs da arc CAM mcenareebs Tila-
koidebi ar aqvs.
g. H2O-s da NADPH-s; d. ATP-s da N ADPH-s;
7. am procesebidan romeli aris yvelaze pirdapir
e. Saqars da O2-s;
stimulirebuli sinaTlis energiiT?
2. romeli Tanmimdevroba warmoadgens sworad eleqt a. pH gradientis Seqmna protonebis gadatumbviT
ronebis nakads fotosinTezis dros? Tilakoidis membranis meore mxares.
a. NADPH → O2 → CO 2; b. bageebSi naxSirbadis fiqsacia.
233
g. NADP+-is molekulebis aRdgena.
d. qlorofilis molekulebidan eleqtronebis mo-
mecnieruli kvleva
cileba.
e. ATP-is sinTezi.
qvemoT, diagramaze, warmodgenilia eqsperimenti
8. am debulebaTagan, romeli ganasxvavebs sworad eleq
izolirebul qloroplastebze. qloroplastebi jer
tronebis ciklur da araciklur nakads erTmaneTis-
mJava xsnarSi, pH 4-ze moaTavses. mas Semdeg rac Tila-
gan?
koidis RruSi pH-ma 4-s miaRwia, qloroplastebi fuZe
a. eleqtronebis mxolod aracikluri nakadi war-
xsnarSi, pH 8-ze gadaitanes. Semdeg qloroplatebma sib-
moqnis ATP-s.
neleSi ATP warmoqmnes. axeniT es Sedegi.
b. garda ATP-isa, eleqtronebis cikluri nakadi
warmoqmnis agreTve O2-s da NADPH-s.
g. mxolod eleqtronebis cikluri nakadi axdens
sinaTlis utilizacias 700 nm-ze.
d. qemiosmosi unikaluria eleqtronebis ara- pH 7 pH 4
cikluri nakadisTvis.
e. mxolod eleqtronebis ciklur nakads SeuZlia pH 4 pH 8
moqmedeba fotosistema II-is ararsebobisas.
9. am debulebebidan, romeli maTgani ganasxvavebs swo- ATP
rad autotrofebs heterotrofebisgan?
a. mxolod hterotrofebi saWiroeben qimiur na
erTebs garemodan.
b. ujreduli sunTqva unikaluria heterotrofebi-
sTvis. mecniereba, teqnologia
g. mxolod htereotrofebs aqvT mitoqonriebi. da sazogadoeba
d. mxolod autotrofebs, magram ara heterotro-
febs, SeuZliaT Tavis gamokveba, CO 2-iT dawye-
buli da sxva araorganuli sakvebi elementebiT
CO 2 atmosferoSi siTbos akavebs da haers aTbobs,
damTavrebuli.
zustad ise, rogorc amas sufTa mina akeTebs saTburSi.
10. CamonaTvalidan romeli ar mimdinareobs kalvinis
mecnierulad dasabuTebulia, rom CO2, romelic haers
ciklSi?
SeSisa da namarxi sawvavis dawviT emateba, temperatu-
a. naxSirbadis fiqsacia.
ris globalur awevazea pasuxismgebeli. gamoTvlilia,
b. NADPH-is daJangva. rom mTeli fotosinTezis 20%-ze meti tenian tropikul
g. Jangbadis gamoyofa. tyeebze modis. rogorc Cans, gonivruli iqneboda gve-
d. CO 2-is aqceptoris aRdgena. fiqra, rom teniani tropikuli tyeebi globalur daT-
e. A TP-is STanTqma. bobas didi raodenobiT CO 2-is STanTqmiT Seamcirebda,
magram axla, bevr eqsperti miiCnevs, rom globaluri
daTbobis SemcirebaSi tenian tropikul tyeebs mcire wv-
evoluciuri kavSiri lili miuZRviT, anu faqtiurad ar monawileoben. ratom
unda iyos ase? (miniSneba: ra mosdis sakvebs, romelsac
teniani tropikuli tyeebi warmoqmnis, rodesac mas
fotosunTqvas SeuZlia mniSvnelovnad, daaxloebiT cxovelebi Wamen an rodesac xe kvdeba?)
50%-iT, Seamciros sois fotosinTezis gamosavali. ro-
gor fiqrobT, sois velur monaTesave formebSi es cifri
ufro maRali iqneba Tu ufro dabali? ratom?
234
11
u j r e d u l i k o munikacia
SS s uraTi 11.1 sasignalo gzis fermantTan
(mewamuli) dakavSirevuli viagra (mraval-
feriani).
m
davad imisa, warmoiSobian isini sxva ujredebidan, Tu
ogzaurs fexi ucurdeba da ecema cicabo xevSi, da- fizikuri garemocvis cvlilebebiT, rogoricaa sina-
cemisas izianebs fexs. tragedia acilebulia, roca mas Tle, Sexeba, sxvadasxva formisaa. Tumca, ujredebi erT-
SeuZlia telefonis amoReba da darekva. mobiluri tele- maneTTan kavSirebs mainc ufro xSirad, qimiuri signale-
foni, interneti, eleqtronuli fosta, dauyovneblivi biT amyareben. am TavSi, Cven yuradrebas gavamaxvilebT
Setyobinebebi _ aravis SeuZlia komunikaciis mniSvn- im mTavar meqanizmebze, romelTa saSualebiTac ujre-
elobis uaryofa Cvens cxovrebaSi. komunikaciis roli debi iReben, amuSaveben da pasuxoben sxva ujredebidan
aseve kritikulia sicocxlisTvis ujredul donezec. miRebul signalebs.
ujred-ujreduli urTierToba absoluturad aucile-
11.1
belia mravalujrediani organizmebisTvis, iqnebian es
adamianebi, Tu muxis xeebi. mravalujredian organizmeb-
koncefcia
Si trilionobiT ujredi unda daukavSirdes erTmaneTs
sakuTari aqtivobis iseTi koordinaciisTvis, rom orga-
nizms ganayofierebuli kvercxidan ganviTarebis, Semdeg garegni signalebi ujredSi
gadarCenis, da Tavis mxriv, isev gamravlebis saSualeba
mieces. ujredSorisi urTierTobebi aseve mniSvnelova- gardaiqmneba pasuxebad
nia mravali erTujrediani organizmisTvisac. ujredebs
Soris arsebuli urTierTobebis qseli SeiZleba gacile-
ras eubneba `molaparake~ ujredi `msmenel~ ujreds
biT ufro rTuli iyos, vidre msoflio sainformacio
da rogor pasuxobs ukanaskneli Setyobinebaze? modiT,
eleqtronuli qselia.
235
am sakiTxebis ganxilva daviwyoT pirvel rigSi mikroor- sxva ujreduli cvlilebebic. Sedegi ki aris ori sapir-
ganizmebs Soris urTierTobebis gacnobiT. ispiro tipis ujredis Serwyma, an Sewyvileba. axali a /
a ujredi Seicavs orive sawyisi ujredis yvela gens, ge-
netikuri resursebis kombinacias, romelic upirateso-
ujreduli sasignalo sistemebis
bas aniWebs Semdgomi gayofebis Sedegad warmoqmnil maT
evolucia STamomavlebs.
ujredTa `saubris~ erT-erTi Tema aris sqesobrivi safuaris ujredis zedapirze Sesawyvilebeli sig-
urTierToba – yovel SemTxvevaSi, safuarisTvis Sacha- nali rogor icvleba an transducirdeba (gardaiqmneba)
romyces cerevisiae, romelsac adamianebi saukuneebis iseT formaSi, romelic iwvevs Sewyvilebis ujredul
manZilze puris, Rvinisa da ludis dasamzadeblad iyene- pasuxs? procesi, romlis Sedegadac ujredis zedapir-
ben. mecnierebma Seiswavles, rom am safuaris ujredebi ze signali gardaiqmneba specialur ujredul pasuxad,
TavianT wyvilebs Seicnoben qimiuri signalebiT. arse- warmoadgens safexurebis serias, romelsac signalis
bobs ori sqesi, an mewyvilis tipi, romelTac ewodebaT gadacemis gza ewodeba. mravali aseTi gza farTod aris
a da a (suraTi 11.2). a tipis mewyvilis ujredebi gamo- Seswavlili rogorc safuarebSi, aseve cxovelur ujre-
yofen qimiur signals, romelsac ewodeba a faqtori. mas debSi. sakvirvelia, magram signalis gadacemis moleku-
SeuZlia, daukavSirdes mezobeli a ujredis specialur luri detalebi saocrad msgavsia safuarebsa da Zu-
receptorul cilas. amavdroulad, a ujredebi gamo- ZumwovrebSi, TviT organizmTa am ori jgufis saerTo
yofen a faqtors, romelic ukavSirdeba a ujredebze winaparSic, romelic miliardi wlis win cxovrobda. es
arsebul receptorebs. faqtobrivad, ujredSi Sesv- msgavseba da aseve baqteriebisa da mcenareebis sasig-
lis gareSe, ori mewyvile faqtori aiZulebs ujredebs, nalo sistemebs Soris axlaxan gamovlenili msgavsebani
gamoizardon erTmaneTis mimarTulebiT da gamoiwvion amtkiceben, rom dRes gamoyenebuli ujreduli sasigna-
lo meqanizmebis adreuli variantebi bevrad ufro adre
a faqtori ganviTarda, vidre pirveli mravalujrediani arsebebi
Sewyvilebis receptori
faqtorebis gamoCndebodnen dedamiwaze. mecnierebi fiqroben, rom
mimocvla. sasignalo meqanizmebi pirvelad ganviTarda uZveles
yoveli prokariotebsa da erTujredian eukariotebSi da Semdeg
tipis ujredi
gamoyofs adaptirda maTi mravalujrediani STamomavlebis mier
Sewyvilebis gamosayeneblad.
faqtors,
romelic
meore tipis a faqtori adgilobrivi da distanciuri
ujredis
receptors
safuaris ujredi,
Sewyvilebadi a tipi
safuaris ujredi,
Sewyvilebadi a tipi
sasignalo gzebi
ukavSirdeba.
safuaris ujredebis msgavsad, ujredebi mravalu-
jredian organizmebSi Cveulebriv urTierToben qimi-
Sewyvileba. uri Suamavlebis meSveobiT, romlebic gamiznulia im
receptorebTan
ujredebisTvis, romlebic SesaZloa iyvnen erTmaneTis
faqtorebis daka-
vSireba ujredSi momijnave, an kidev ara. ujredebs komunikacia SeuZliaT
iwvevs cvlilebebs, uSualo kontaqtiT, rogorc es vnaxeT me-6 da me-7 Taveb-
romelic maT Serw- Si. rogorc cxovelebs, ise mcenareebs aqvT ujredis da-
ymas ganapirobebs.
makavSireblebi, romlebic maTi mdebareobis adgilebSi
mezobeli ujredebis citoplazmas uSualod akavSire-
ben erTmaneTTan (suraTi 11.3 a). aseT SemTxvevebSi ci-
axali a/ a ujredi.
Serwymis Sedegad miRebuli tozolSi gaxsnil sasignalo nivTierebebs Tavisuflad
ujredis birTvi Seicavs SeuZliaT momijnave ujredebs Soris gadasvla. garda
a da a ujredebis yvela amisa, cxovelur ujredebs komunikacia SeuZliaT ujre-
gens.
dis membranasTan dakavSirebul, zedapirul molekulebs
Soris uSualo kontaqtiT (suraTi 11.3 b). aseTi saxiT
signalis gadacema, romelsac ujred-ujredul Secno-
bas uwodeben, mniSvnelovania iseTi procesebisTvis, ro-
SS suraTi 11.2 safuaris Sewyvilebad ujredebs Soris komuni- goricaa embrionuli ganviTareba da imunuri pasuxi.
kacia. Saccharomyces cerevisiae- s ujredebi qimiur sasig-
nalo gzas iyeneben sawinaaRmdego Sesawyvilebeli ujredis mraval sxva SemTxvevaSi, Suamavali molekulebi ga
tipis gamosacnobad da Sewyvilebis procesis dasawyebad. ori moiyofian sasignalo ujredebidan. zogi maTgani mxolod
Sewyvilebadi tipi da maTi Sesabamisi signalebi, an Sewyvilebis mcire manZilze mogzaurobs, rogorebicaa adgilobrivi
faqtorebi iwodebian rogorc a da a . regulatorebis moqmedeba mezobel ujredebze. cxove-
236
plazmuri membrana isini mogzauroben sxeulis sxvadasxva nawilSi arsebuli
samizne ujredebisken (suraTi 11.4 g). mcenareTa hor-
monebi (xSirad uwodeben zrdis regulatorebs) zogjer
mogzauroben ZarRvebSi, magram ufro xSirad TavianT
samizneebs aRweven ujredebis gavliT moZraobiT (ixileT
39-e Tavi), an kidev haerSi difuziiT, rogorc airi. hor-
monebs axasiaTebs mravalferovneba molekulis zomisa
cxovelur ujredebs Soris plazmodesma mcenareul da tipis mixedviT, rogorc es xdeba adgilobriv regula-
gadakavSireba. ujredebs Soris. torebSi. magaliTisTvis mcenareuli hormoni _ eTileni,
a. ujredebis dakavSireba. rogorc cxovelebs ise mcenareebs axasiaTebT airi, romelic aCqarebs xilis damwifebasa da xels uwyobs
ujreduli SeerTeba (kavSirebi), romlebic molekulebs saSualebas aZ-
leven, advilad imoZraon mosazRvre ujredebs Soris, plazmuri membra- zrdis regulacias, aris mxolod 6 atomisgan Semdgari
nis gadakveTis gareSe. naxSirwyalbadi (C2H4), romelsac SeuZlia ujredis ke-
delSi gasvla. amis sapirispirod, ZuZumwovarTa hormoni
_ insulini, romelic aregulirebs Saqris koncentra-
cias sisxlSi, aris aTasobiT atomisgan Semdgari cila.
nervuli sistemis meSveobiT signalis gadacema aseve
SeiZleba iqnas miCneuli signalis distanciuri gadacemis
tipad. eleqtruli signali mogzaurobs nervuli ujredis
sigrZeze da Semdeg gardaiqmneba isev qimiur signalad,
romelic gadakveTs sinafss meore nervuli ujredisken,
Ub. ujred-ujreduli Secnoba. or cxovelur ujreds urTierToba Seu-
Zlia maT zedapirebze amoweul molekulebs Soris urTierTmoqmedebiT. sadac igi kvlav eleqtrul signalad gardaiqmneba. am
SemTxvevaSi, nervul signals mogzauroba SeuZlia mTeli
rigi nervuli ujredebis gaswvriv. radgan zogierTi ner-
SS suraTi 11.3 ujredebs Soris uSualo kontaqtiT
urTierToba. vuli ujredi sakmaod grZelia, nervul signals SeuZlia
did manZilze swrafad mogzauroba, magaliTad, Tqveni
tvinidan fexis ceramde. am tipis distanciuri sasignalo
luri lokaluri regulatorebis erTi klasi _ zrdis
gza detalutad iqneba ganxiluli 48-e TavSi.
faqtorebi, warmoadgens naerTebs, romlebic axlomax-
ra xdeba mas Semdeg, rac ujredi signals miiRebs?
lo arsebul samizne ujredebs zrdisa da gamravlebis
signali Secnobil unda iqnas specifiuri receptoruli
stimuls aZleven. erTdroulad mraval ujreds SeuZlia
molekulis mier da informacia, romelsac signali flobs,
miiRos da pasuxi gasces axlomaxlo myofi erTi moleku-
unda Seicvalos sxva formiT – unda transducirdes uj
lis mier producirebul zrdis faqtoris molekulebs.
redis SigniT manamde, vidre ujredi SeZlebs pasuxis
cxovelebSi, am tipis adgilobrivi signalis gadacemas
gacemas. am Tavis darCenil nawilSi ganxiluli iqneba es
uwodeben signalis parakrinul gadacemas (suraTi 11.4°).
procesi, pirvel rigSi ,cxoveluri ujredebisTvis.
Lsignalis lokaluri gadacemis meore, ufro special-
izebul tips, romelsac sinafsur gadacemas uwodeben,
adgili aqvs cxovelTa nervul sistemaSi. nervuli ujre- signalis gadacemis sami stadia:
dis gaswvriv eleqtruli signali iwvevs qimiuri signalis, mokle mimoxilva
neirotransmiteruli molekulis formiT sekrecias. igi
arsebul Sexedulebas imis Sesaxeb, Tu rogor moq-
difuzias ganicdis sinafsSi, patara sivrceSi, romelic
medebs qimiuri Suamavali sasignalo gzis meSveobiT, Ta
arsebobs nervul ujredsa da mis samizne ujreds (xSirad
visi fesvebi aqvs earl v. saterlendis pionerul naSromSi,
meore nervuli ujredi) Soris. neirotransmiteri iwvevs
romelmac 1971 wels nobelis premia miiRo. saterlendma
samizne ujredis stimulacias (suraTi 11.4 b).
da misma kolegebma vanderbiltis universitetidan gamoi-
mcenareebSi signalis adgilobrivi gadacema kargad
kvlies, Tu rogor astimulirebs samarago polidsqari-
ar aris Seswavlili. ujredis kedlis arsebobis gamo,
dis, glikogenis daSlas RviZlsa da kunTovan ujredebSi
mcenareebma unda gamoiyenon cxovelebSi arsebuli lo-
cxoveluri hormoni epinefrini. glikogenis daSlis Sede-
kalurad moqmedi meqanizmebisgan gansxvavebuli meqa-
gad gamoiyofa Saqari glukozo-1-fosfati, romelsac
nizmebi.
ujredi gardaqmnis glukozo-6-fosfatad. SemdegSi,
rogorc cxovelebi, ise mcenareebi signalebis grZel
ujreds (magaliTad, RviZlis ujredi) SeuZlia am naerTis,
manZilze gadacemisaTvis iyeneben qimiur naerTebs,
glikolizis adreuli gardamavali produqtis gamoyeneba
romelTac hormonebs uwodeben. cxovelebSi hormonul
energiis produqciisTvis. alternatiulad, naerTs Sesa-
sasignalo gzaSi, romelsac aseve uwodeben endokrinul
Zloa CamoSordes fosfati da RviZlis ujredidan sisxlSi
sasignalo gzas, specialuri ujredebi hormonis moleku-
gamoTavisufldes rogorc glukoza, romelsac SeuZlia
lebs gamoyofen sisxlZarRvebSi, romelTa saSualebiTac
237
adgiobrivi signalis gadacema distanciuri signalis gadacema
endokrinuli sisxlZarRvi
nervuli ujredis
samizne ujredi gaswvriv arse- ujredi
buli eleqtruli
signali iwvevs
neirotransmiter-
is gamoyofas
(a) siganlis parakrinuli gadacema. signa- (b) signalis sinafsuri gadacema. nervuli
lis gamomyofi ujredi moqmedebs mezobel ujredi neirotransmiterul molekulebs
samizne ujredebze, lokaluri regulato- gamoyofs sinafsSi da samizne ujredis
ris molekulebis (magaliTisTvis, zrdis stimulirebas axdens.
(g) hormonuli signalis gadacema.
faqtori) gamoyofiT ujredSoris siTxeSi.
specialuri endokrinuli ujredebi
gamoyofen hormonebs sxeulis siTxeebSi,
xSirad sisxlSi. hormonebs faqtiurad Seu-
SS suraTi 11.4 adgilobrivi da distanciuri ujreduli urTierToba cxove-
lebSi. rogorc adgilobrivi, ise distanciuri signalis gadacemisas, mxolod ZliaT miswvdnen sxeulis yvela ujreds.
specifikuri samizne ujredebi Seicnoben da pasuxoben mocemul qimiur signals.
ujredebis sawvaviT momarageba mTel sxeulSi.Aase, epine- eba ujredis zedapirze, an ujredis SigniT arsebul re-
frinis, romelic Tirkmelzeda jirkvlidan gamoTavisu- ceptorul cilas.
fldeba fizikuri an fsiqikuri stresis dros, erT-erTi
transduqcia. sasignalo molekulis dakavSireba
efeqtiaris sawvavis maragis mobilizacia.
transduqciis procesis inicirebiT, receptorul cilas
saterlendis samecniero jgufma aRmoaCina, rom epi
garkveulwilad cvlis. transduqciis safexuri signals
nefrini glikogenis daSlas astimulirebs citozoluri
gardaqmnis iseT formaSi, romelsac SeuZlia gamoavlinos
fermentis, glikogenfosforilazas raRacnairad gaaq-
specifiuri ujreduli pasuxi. saterlendis sistemaSi,
tivebiT. miuxedavad amisa, rodesac epinefrini daamates
epinefrinis dakavSireba RviZlis ujredebis plazmuri
cdis sinjaraSi, romelic Seicavda fermentsa da mis
membranis receptorul cilasTan, iwvevs glikogenfos-
substrat glikogens, aranairi daxleCa ar momxdara.
forilazas gaaqtivebas. zogjer transduqcia mimdin-
epinefrins glikogenfosforilazas gaaqtiveba mxolod
areobs erT safexurad, magram ufro xSirad saWiroebs
maSin SeuZlia, roca hormons amateben sxnars, romelic
cvlilebaTa Tanamimdevrobas sxvadasxva molekulebis
intaqtur (dauzianebel) ujredebs Seicavs. am Sedegebma
seriebSi – signalis transduqciis gza. xSirad am gzaSi
saterlends ori ram auwyes: pirveli, epinefrini uSua-
molekulebs uwodeben gadamcem molekulebs.
lod ar urTierTqmedebs glikogenis damxleC ferment-
Tan; Sualeduri safexuri an safexurTa seria unda mim- pasuxi. ujredis signalis gadacemis mesame safex-
dinareobdes ujredis SigniT. meore ki is, rom plazmuri urze, gardaqmnili signali sabolood iwvevs specifiur
membrana raRacnairad CarTulia epinefrinis signalis ujredul pasuxs. pasuxi SesaZloa iyos TiTqmis nebism-
gadacemaSi. ieri ujreduli aqtivoba – rogoricaa fermentiT katal-
saterlendi Tavis adreul SromaSi varaudobda, rom izi (magaliTad, glikogenfosforilaza), citoConCxis
ujreduli saubris mimReb nawilze mimdinare procesi gadawyoba, an kidev specifiuri genebis gaaqtiveba birT-
SeiZleba sam safexurad daiyos: miReba, transduqcia da vSi. Uujredis sasignalo gzebi imas uzrunvelyofs, rom
pasuxi (suraTi 11.5). zemoCamoTvlilis msgavsi kritikuli aqtivoba mimdi-
nareobdes Sesaferis ujredebSi, Sesaferis drosa da
miReba. miReba aris samizne ujredis mier ujred-
organizmis sxva ujredebTan zust koordinaciaSi. Cven
gare sivrcidan momavali sasignalo molekulis aRqma.
axla ufro detalurad ganvixilavT ujredis sasignalo
Qqimiuri signali `vlindeba~ maSin, rodesac is ukavSird-
gzebis meqanizmebs.
238
ujredgare siTxe citoplazma
plazmuri membrana
receptori
ujreduli
pasuxis
gaaqtiveba
sasignalo
molekula
SS suraTi 11.5 ujredis sasignalo gzis mimoxilva. miiRebs ra ujredi signals, ujredis sasignalo gza SeiZleba sam stadi-
ad daiyos: signalis aRqma (miReba), signalis transduqcia da ujreduli pasuxi. roca aRqma mimdinareobs plazmur membranaze,
rogorc aq aris naCvenebi, transduqciis stadia Cveulebriv mravalsafexuriani parocesia, misi TiToeuli molekula iwvevs
momdevnos cvlilebas. gzis saboloo molekula rTavs ujredis pasuxs. es sami stadia axsnilia teqstSi.
11.1
mewyvile a-ujredebs. Mmsgavsadve, miuxedavad imisa rom
koncefcia testi epinefini mravali saxis ujredze moqmedebs, roca is
sisxlSi cirkulirebs, mxolod garkveuli samizne ujre-
debi aRiqvamen mas da reagireben mis moqmedebaze. samizne
1. axseniT Tu rogor uzrunvelyofen nervuli ujredis zedapirze, an kidev mis SigniT arsebuli recep-
ujredebi lokaluri da grZel-manZiliani sig- toruli cila saSualebas aZlevs ujreds, `moisminos~
nalebis gdacemas. signali da pasuxi gasces mas. sasignalo molekula for-
2. rodesac epinefrini ereva cdis sinjaraSi ar- mis mixedviT komplementaluria receptoris specifi-
sebul glikogenfosforilazasa da glikogens, uri saitisa da gasaRebisa da klitis msgavsad emagreba,
warmoiqmneba glukozo-1-fosfati? ratom? an kidev substratisa da fermentis katalituri saitisa.
sasignalo molekula ligandis msgavsad iqceva. ligan-
di aris termini molekulisTvis, romelic specifiurad
ukavSirdeba meore molekulas. ligandis dakavSireba,
Cveulebriv iwvevs receptoruli cilis daqvemdebare-
239
ujredSida receptorebi hormoni ujredSorisi
(testosteroni) siTxe steroiduli hor-
ujredSida receptoruli cilebi nanaxia samizne
moni testosteri-
ujredis citoplazmaSi, an kidev birTvSi. aseTi re- ni gadis plazmur
ceptoris misaRwevad, qimiuri Suamavali gadalaxavs membranas.
samizne ujredis plazmur membranas. mraval mniSvnelo-
van sasignalo molekulas SeuZlia amis gakeTeba, radgan plazmuri
membrana testosteroni
isini sakmarisad hidrofoburebi arian, an sakmarisad
receptoruli ukavSirdeba re-
patarebi, raTa gadalaxon membranis fosfolipiduri cila ceptorul cilas
Sida nawili. aseT hidrofobur qimiur mesenjerebs war- citoplazmaSi da
moadgenen cxovelTa steroiduli da Tiroiduli hor- hormon-recepto- aaqtivebs mas.
monebi. sxva saxis qimiur signals, romelsac ujredSida ruli kompleqsi
receptorebi aqvs, warmoadgens azotis oqsidi (NO), airi.
misi Zalian patara molekula advilad Zvreba membranis
fosfolipidebs Soris. hormon-recep-
testosteronis moqmedeba steroiduli hormonebis toruli kompleq-
nimuSs warmoadgens. saTeslis ujredebis mier sekreti si Sedis birTvSi
da ukavSirdeba
rebuli hormoni mogzaurobs sisxlis meSveobiT da aR-
specifikur genebs.
wevs mTeli organizmis sxvadasxva ujredebamde. samizne dnm
ujrdebis citoplazmaSi, anu mxolod im ujredebSi rom-
lebic testosteronis Sesabamis receptorul cilebs mdnm dakavSirebuli
cila astimuli-
Seicaven, hormoni ukavSirdeba receptorul cilas da
rebs genebis tran-
aaqtivebs mas (suraTi 11.6). hormondakavSirebuli cila- skrifcias mrnm-Si.
receptoris aqtiuri forma aRwevs birTvSi da moqmedebs
specifiur genebze, romlebic akontroleben mamrobiTi birTvi axali cila
sqesis niSan-Tvisebebs. mrnm translird-
rogor rTavs hormon-receptoris gaaqtivebuli kom eba specifikur
pleqsi genebs? gaixseneT, rom ujredis dnm-Si genebis cilad.
citoplazma
funqciis realizeba xdeba transkripciiTa da sainfor-
macio (mesenjeruli) rmn-is (mrnm) sinTeziT, romelic
tovebs birTvs da specifiur cilad translirdeba ci- S S suraTi 11.6 s
teroiduli hormonis urTierTqmedeba
toplazmaSi arsebul ribosomebze. (ixileT suraTi 5.25). ujredSida receptorTan.
specialuri cilebi, romelTac transkripciis faqtorebi
ewodeba, akontroleben, Tu romeli genebis CarTva unda
moxdes, rac imas niSnavs, rom romeli genis transkripcia plazmuri membranis receptorebi
unda moxdes mrnm-ad garkveul ujredSi, garkveul dros.
wyalSi xsnadi sasignalo molekulebis umetesoba
testosteronis receptori rodesac aqtivdeba, moq-
ukavSirdeba ujredis plazmur membranaSi Camjdar ci-
medebs rogorc transkripciis faqtori, romelic rTavs
la-receptoris specifiur saits. roca aseTi tipis re
specifiur genebs.
ceptorebs specifiuri ligandi ukavSirdeba, isini for
transkripciis faqtoris msgavsad moqmedebiT, TviT
mis cvlilebiT an agregaciiT ujredgare sivrcidan
testosteronis receptori axdens signalis srul trans-
informacias gadaitanen ujredis SigniT.Cven SegviZlia
duqcias. ujredSida receptorebis umetesi nawili aseve
vnaxoT, Tu rogor muSaoben membranuli receptorebi sa
moqmedebs, miuxedavad imisa, rom mravali maTgani birTvSi
mi ZiriTadi tipis ganxilviT, esenia: G-cilasTan dakavSire-
arsebobs jer kidev manamde, sanam signali miaRwevs (mag-
buli receptorebi, Tirozinkinazuli receptorebi da
aliTs warmoadgens Tiroiduli hormonis receptori).
ionuri arxis receptorebi. es receptorebi ganxiluli
sainteresoa, rom am ujredSida receptoruli cilebis
da ilustrirebulia momdevno sam gverdze suraT 11.7-ze.
umetesoba struqturulad erTnairia, rac maT evolu-
gTxovT, jer es suraTi SeiswavloT da Semdeg gaagrZeloT
ciur naTesaobaze migvaniSnebs. hormonebs, romelTa re-
momdevno teqstis ganxilva.
ceptorebic ujredis SigniTaa moTavsebuli, Cven ufro
axlos gavecnobiT 45-e TavSi.
240
11.2
dis doneze mimdinare yvela saxis regulaciis gamaer-
koncefcia testi Tianebeli sakiTxi.
gaiTvaliswineT, rom sawyisi sasignalo molekula
fizikurad ar gadaadgildeba sasignalo gzis gaswvriv,
1. nervis zrdis faqtori (NGF) aris wyalSi xsnadi sa- umetes SemTxvevebSi, igi ujredamdec ki arasdros aRw-
signalo molekula. aqedan gamomdinare, Segi- evs. rodesac Cven vambobT, rom signali gadaicema sasig-
ZliaT ivaraudoT NGF-is receptori ujredis Sig- nalo gzis gaswvriv, Cven vgulisxmobT, rom garkveuli
niT, Tu plazmur membranaSia lokalizebuli? informacia gadaicema. Yyovel safexurze signali gar-
ratom? daiqmneba sxvadasxva formaSi, Cveulebriv, es cilis kon-
SemoTavazebuli pasuxebisaTvis ixileT danarTi A. formaciis cvlilebiT gamoixateba. Zalian xSirad kon-
formaciuli cvlileba gamowveulia fosforilirebiT.
241
suraTi 11.7
membranuli receptorebis Seswavla
G-cilasTan dakavSirebuli receptorebi
signalis dakavSirebis
saiti
G-cilasTan dakavSire-
sasignalo araaqtiuri
buli receptori plazmuri membrana
gaaqtivebuli molekula fermenti
receptori
GDPGDP
citoplazma G-cila (araaqtiuri) fermenti
GDP GDPGTP
membranis citoplazmur mxareze Tavisuflad mimagrebuli G-cila moqmedebs rodesac Sesabamisi sasignalo molekula ukavSirdeba receptors
rogorc molekuluri CamrTveli, romelic an CarTulia, an kidev gamorTuli, ujredgare mxareze, receptori aqtivdeba da formas icvlis, misi
imisda mixedviT, guaninis ori nukleotididan, romeli aris masTan mimagre- citoplazmuri mxare Semdeg ukavSirdeba araaqtiur G-cilas da
buli, gdf Tu gtf. swored, amis gamo hqviaGG-cila. (gtf an guanin trifosfati iwvevs gdf-is gtf-iT Secvlas. es G-cilas aaqtivebs.
atf-is msgavsia). roca gdf dakavSirebulia G-cilasTan, rogorc zemoT aris
naCvenebi,GG-cila araaqtiuria. receptori da G-cila erTad muSaoben meore
cilasTan urTierTobisTvis, xSirad fermentTan.
gaaqtivebuli
fermenti
GTP
GTP
P1
ujreduli pasuxi
gaaqtivebuli G-cila receptoridan disocirdeba da membranis gaswvriv cvlilebebi fermentsa da G-cilaSi mxolod droebiTia, radganac G-
difuzirdeba, Semdeg ukavSirdeba ferments da cvlis mis aqtivobas. roca cila aseve moqmedebs rogorc gtf-azuri fermenti da masTan dakavSire-
fermenti gaaqtivdeba, mas SeuZlia ujredis pasuxis ganmapirobebeli gzis buli gtf-is hidrolizs axdens gdf-ad. axla isev araaqtiuri G-cila
momdevno safexuris CarTva. tovebs ferments, romelic Tavis mxriv, sawyis mdgomareobas ubrundeba.
G-cila axla mzad aris isev gamosayeneblad.G-cilis gtf-azuri funq-
242 cia mimocvlis gzis swrafad Sewyvetis saSualebas iZleva im SemTxvevaSi,
roca sasignalo molekula aRar aris warmodgenili.
Tirozinkinazuli receptorebi
Tirozinkinazul receptorebs SeuZlia erTze meti sasignalo erT Tirozinkinazul receptoris kompleqss SeuZlia gaaaqtivos
gzis CarTva myisve da ujreds exmarebian zrdisa da gamravlebis proce- aTi an meti gansxvavebuli gadamcemi gza da ujreduli pasuxi. erTi li-
sebis mravali aspeqtis regulaciasa da koordinaciaSi. am receptorTa gandis dakavSirebiT mravali gzis CarTvis unari aris arsebiTi gansx-
klasi aris plazmuri membranis receptorebis erT-erTi ZiriTadi vaveba Tirozinkinazul da G-cilasTan dakavSirebul receptorebs So-
klasi, romlebic fermentuli aqtivobiT xasiaTdebian. kinaza aris ris. Aaranormuli Tirozinkinazuli receptorebi, romlebic sasignalo
fermenti, romelic fosfatis jgufebis gadatanas axdens. receptoris molekulis ararsebobis drosac ki funqcionireben, monawileobas Re-
citoplazmuri nawili moqmedebs rogorc Tirozinkinaza, fermenti, buloben zogierTi tipis kibos ganviTarebaSi.
romelsac fosfatis jgufi atf-dan gadaaqvs substratis molekulis
aminomJava Tirozinze. ase rom, Tirozinkinazuli receptorebi, mem-
branuli receptorebia, romlebic fosfats amagreben Tirozinebze.
sasignalo signalis
molekula dakavSirebis
saiti
sasignalo
a spirali molekula
membranaSi
Tirozinebi
Tyr Tyr
Tyr Tyr Tyr
Tyr
Tyr Tyr
Tyr Tyr Tyr
Tyr
Tyr Tyr Tyr Tyr Tyr
Tyr
Tirozinkinazuli
receptoruli cilebi dimeri
citoplazma (araaqtiuri monomerebi)
mraval Tirozinkinazul receptors aqvs aq warmodgenili struqtura. sa- sasignalo molekulis (rogoricaa zrdis faqtori) dakavSireba
signalo molekulis dakavSirebamde, receptorebi arseboben rogorc in- iwvevs ori receptoruli polipeptidis erTmaneTTan mWidrod
dividualuri polipeptidebi. YyuradReba miaqcieT, rom TiToeul maTgans dakavSirebas da warmoqmnian dimers (dimerizacia).
aqvs ujredgare signalis dakavSirebis saiti, membranis gamWoli a spirali
da mravali Tirozinis Semcveli ujredSida bolo.
gaaqtivebuli
gadamcemi
molekulebi
ujreduli pasuxi 1
P Tyr Tyr P
Tyr Tyr P Tyr Tyr P
Tyr P Tyr Tyr P
Tyr P Tyr Tyr P ujreduli pasuxi 2
Tyr P Tyr P Tyr Tyr P
Tyr Tyr P
6 ATP 6 ADP
dimerizacia aaqtivebs TiToeuli polipeptidis Tirozinkinazul regions; axla, radgan receptoruli cila srulad gaaqtivebulia, igi Seicnoba
TiToeuli Tirozinkinaza atf-is molekulidan fosfats amatebs meore specifikuri gadamtani cilis mier ujredis SigniT. yoveli aseTi cila uka-
polipeptidis kudis Tirozinze. vSirdeba specifikur fosforilirebul Tirozins da gamowveuli 243struq-
turuli cvlileba aaqtivebs dakavSirebul cilas. yoveli dakavSirebuli
cila iwyebs transduqciis gzas, romelic ujreduli pasuxisken midis.
hqondes asobiT sxvadasxva tipis proteinkinaza,
suraTi 11.7 (gagrZeleba) romelTaganac TiToeuli sxvadasxva substratuli
cilis specifikuria. erTad, SesaZloa isini ujredSi
ionuri arxis receptorebi
aregulireben ufro didi raodenobis, aTasobiT ci-
las. maT Sorisaa im cilebis umetesoba, romlebic
ligand-daWiSkruli ionuri arxi aris membranuli receptoris
tipi, romlis garkveul nawils “WiSkrismagvari” moqmedeba SeuZlia, Tavis mxriv, ujredis reproduqcias aregulire-
roca receptori formas icvlis. rodesac sasignalo molekula ben. aseTi tipis kinazebis uzomo aqtivobas SeuZlia
ukavSirdeba receptorul cilas rogorc ligandi, WiSkari iReba an gamoiwvios ujredis ukontrolo zrda da monawil-
iketeba, rac Na+ -is an Ca2+-is msgavsi specifikuri ionebis nakadis eoba miiRos kibos ganviTarebaSi.
receptorSi arsebuli arxis saSualebiT gatarebis an dablokvis sa-
Ffosforilirebis kaskadSi aseve mniSvnelovania
Sualebas iZleva. Cvens mier ganxiluli sxva receptorebis msgavsad,
es cilebi ligands ikavSireben maTi ujredgare mxaris specifikur protein fosfatazebic, fermentebi, romlebic ci-
saitze. lebs advilad aSoreben fosfatis jgufebs, am pro-
cess defosforilireba ewodeba. proteinkinazebis
defosforilirebiT da amgvarad, maTi inaqtivire-
sasignalo
1. aq naCvenebia ligand-daWiSk- molekula WiSkari biT, fosfatazebi uzrunvelyofen sasignalo gzis
ruli ionuri arxis recep- daketilia ionebi gamosarTvel meqanizmis im SemTxvevisTvis, rodesac
(ligandi)
tori, romelSic WiSkari sawyisi signali aRar arsebobs. fosfatazebi aseve
daketili rCeba manam, sanam proteinkinazebis kvlav gamoyenebis saSualebas iZle-
ligandi dakavSirebulia
vian da amiT ujreds saSualebas aZleven, ujredgare
receptorTan.
signals isev upasuxos. nebismier SemTxvevaSi, fosfo-
rilirebiT regulirebadi cilis aqtivoba damokide-
ligand- plazmuri
membrana
bulia kinazas aqtiur molekulebsa da aqtiur fosfa-
daWiSkruli
ionuri arxis tazas molekulebs Soris arsebul balansze ujredSi.
receptori fosforilireba/defosforilirebis sistema ujred-
Si moqmedebs rogorc molekuluri CamrTveli, ro-
melic saWiroebisamebr aqtivobas an CarTavs, an gam-
2. roca ligandi ukavSirdeba orTavs.
WiSkari Riaa
receptors da WiSkari iReba,
specifikur ionebs SeuZli-
aT imoZraon arxis gavliT mcire molekulebi da ionebi, rogorc
da swrafad Secvalon
garkveuli ionebis koncen- meoradi Suamavlebi
tracia ujredis SigniT. am
sasignalo gzis yvela molekula ar aris cila.
cvlilebam SeiZleba uSua-
lod imoqmedos ujredis mravali sasignalo gza aseve moicavs mcire, ara-
aqtiobaze garkveuli gziT. cilovan, wyalSi xsnad molekulebs, an airebs,
ujre- romelTac meorad mesenjerebs uwodeben (ujred-
duli gare sasignalo molekula, romelic membranul re-
pasuxi ceptors ukavSirdeba, warmoadgens `pirvelad Sua-
mavals”). radgan meoradi mesenjerebi mcire zomisa
da wyalSi xsnadebi arian, maT difuziis gziT ad-
vilad gavrceleba SeuZliaT mTel ujredSi. magali-
3. rodesac ligandi diso- WiSkari daketilia Tad, mokled ganvixiloT Semdegi, arsebobs meoradi
cirdeba am receptoridan,
Suamavali, romelsac uwodeben ciklur amf-s. mas
WiSkari iketeba da ionebi
veRar Sedian ujredSi. epinefriniT gamowveuli signali gadaaqvs RviZlis
an kunTis plazmuri membranidan ujredis SigniT,
sadac is axorcielebs glikogenis daxleCas. meo-
radi Suamavlebi monawileoben rogorc G-cilasTan
SeuRlebuli receptorebiT dawyebul, aseve Tiro-
zinkinazuli receptorebiT dawyebul sasignalo
ligand-daWiSkruli ionuri arxebi Zalian mniSvnelovania nervuli
sistemisTvis. magaliTad, or nervul ujreds Soris sinafsSi (ixileT gzebSi. ori, yvelaze farTod gamoyenebadi Suama-
suraTi 11.4 b) gamoTavisuflebuli neirotransmiteris molekulebi, valia cikluri amf da kalciumis ionebi, Ca2+. gad-
rogorc ligandi, ukavSirdebian mimRebi ujredis ionur arxebs, iwveven amcemi cilebis umetesoba mgrZnobiarea aTasobiT
arxis gaRebas. ionebi Sedian SigniT da rTaven eleqtrul signals, ro-
melic vrceldeba mimRebi ujredis mTel sigrZeze. zogierTi daWiSk- Suamavalis citozoluri koncentraciis mimarT.
ruli ionuri arxi ligandis nacvlad, eleqtruli signaliT kontrol-
deba.; es voltaJ-daWiSkruli ionuri arxebi aseve kritikulia nervuli
sistemis funqcionirebisTvis, rasac Cven 48-e TavSi ganvixilavT.
244
cikluri amf suxad atf-s gardaqmnis camf-ad, am SemTxvevaSi, epine-
frinis pasuxad. magram epinefrini adenilat ciklazas
earl saTerlendma rodesac daadgina, rom epinefri- uSualod ar astimulirebs. rodesac epinefrini ujre-
ni rogorRac iwvevs glikogenis daSlas plazmur membra- dis gareTa mxareze specifikur cila receptors ukav-
naSi gasvlis gareSe, daiwyo kvleva meoradi Suamavlisa Sirdeba, cila aaqtivebs adenilat ciklazas, romelsac
(man moigona es termini), romelsac signali gadahqonda Tavis mxriv SeuZlia camf-is mravali molekulis sin-
plazmuri membranidan citoplazmaSi arsebul metabol- Tezis katalizi. am gziT, camf-is normaluri ujreduli
ur manqanebamde. koncentracia SeiZleba 20-jer gaizardos wamebis ganma-
saTerlendma naxa, rom RviZlis ujredis plazmur vlobaSi. camf signals gadascems citoplazmas. hormo-
membranaze epinefrinis dakavSireba, zrdis citoplaz nis uqonlobis SemTxvevaSi, camf-is arsebobis periodi
mur koncentracias iseTi naerTisa, romelsac uwodeben didi ar aris, radgan arsebobs sxva fermenti, fosfodi-
ciklur adenozin monofosfats, SemoklebiT cikluri esTeraza, romelic camf-s gardaqmnis amf-ad. camf-is
amf an camf (suraTi 11.9). plazmur membranaSi Camjdari citozoluri koncentraciis kvlav gasazrdelad epine-
fermenti, adenil ciklaza, ujredgare signalis pa- frinis axali talRa aris saWiro.
sasignalo molekula
gaaqtivebuli
receptori gadamcemi
molekula 1. gadamcemi moleku-
la aaqtivebs pro-
teinkinaza1-s.
araaqtiuri
proteinkin-
aza 2. gaaqtivebul proteinkin-
1
aqtiuri aza1-s fosfati gadaaqvs
proteinkinaza atf-dan proteinkinaza2-is
fo
1 araaqtiur molekulaze da
sf
aaqtivebs am meore kinazas.
or
il
araaqtiuri
proteinkinaza ATP
ir
2
ADP P
eb
3. gaaqtivebuli pro-
aqtiuri
is
proteinkin- teinkinaza 2 Sem-
ka
aza deg akatalizebs
PP
sk
2 proteinkinaza3-is
P1
ad
fosforilirebas (da
i
gaaqtivebas).
araaqtiuri
ATP
proteinkinaza
3 ADP P
4. sabolood, aqtiuri
5. fosfatazebi (PP) qtiuri proteinkinaza 3 afos-
akatalizebs cilebi- PP proteinkinaza forilirebs cilas
dan fosfatis jgufis P1 3 (vardisferi), romelic
gamoyofas da isini iwvevs ujredis pasuxs
araaqtiuribi da xle- signalze.
more gamoyenebisTvis araaqti-
uvargisebi xdeba. uri cila ATP
ADP P
aqtiuri
cila ujredis pasuxi
PP
P1
SS suraTi 11.8 fosforilirebis kaskadi. fosforilirebis kaskadSi, mravali gansxvavebuli molekula fosforilirebas gan-
icdis, Tavis mxriv, yoveli molekula fosfatis jgufs amatebs mwkrivis momdevno wevrs. TiToeuli cilis aqtiuri da araaqtiuri
formebi sxvadasxva formebiT aris warmodgenili, raTa SegasxenoT Tqven, rom gaaqtiveba Cveulebriv asocirdeba molekuluri
konformaciis cvlilebasTan.
245
adenililciklaza
pirofosfati H 2O
SS suraTi 11.9 cikluri amf. Mmeoradi Suamavali cikluri amf (camf) warmoiqmneba atf-dan plazmur membranaSi CaSenebuli fermen-
tis, adenililciklazas moqmedebiT. cikluri amf inaqtivirdeba fosfodiesTerazaTi, fermentiT, romelic mas gardaqmnis amf-ad.
fosfodiesTeraza
Semdgomma kvlevam gamoavlina, rom epinefrini mxo axla, roca Cven viciT camf-is rolis Sesaxeb G-cilis
lod erTia im mraval hormonTagan da sxva sasignalo sasignalo gzaSi, SegviZlia molekuluri detalebiT avx-
molekulaTagan, romlebic iwveven camf-is warmoqmnas. snaT is, Tu rogor iwveven daavadebebs garkveuli mikro-
aseve gamovlinda camf-is gzis sxva komponentebic: G- bebi. ganvixiloT qolera, daavadeba romlis epidemiac
,
cilebi G-cilasTan dakavSirebuli receptorebi da didi sixSiriT vlindeba im adgilebSi, sadac sasmeli wyali
proteinkinazebi (suraTi 11.10). camf-is uSualo efeqti dabinZurebulia adamianis fekaliebiT.Aadamianebi qoler-
Cveulebriv aris serin/treoninuli proteinkinazas anu is baqteriebs _ Vibrio cholerae-s iZenen dabinZurebuli wy-
protein kinaza A–s gaaqtiveba. Semdeg gaaqtivebuli kin- lis smiT. baqteria saxldeba mcire nawlavis amomfen SreSi
aza sxva mraval cilas afosforilirebs, ujredis tipze da warmoqmnis toqsins. qoleris toqsini aris fermenti,
damokidebulebis mixedviT (epinefrinis stimulirebiT romelic qimiurad cvlis marilebisa da wylis gamoyofis
glikogenis daSlis sruli mimocvlis gza naCvenebia regulirebaSi CarTul G-cilas. radgan modificirebul
11.13 suraTze). G-cilas ar SeuZlia gtf-is gdf-ad gardaqmna, igi rCeba
ujredis metabolizmis Semdgomi regulacia uz- aqtiur formaSi da ganuwyvetliv astimulirebs adeni-
runvelyofilia sxva G-cilovani sistemiT, romelic lat ciklazas camf-is warmosaqmnelad. Sedegad miRebuli
ainhibirebs adenilat ciklazas. am sistemaSi, gansxvave- camf-is maRali koncentracia iwvevs nawlavis ujredebis
buli sasignalo molekula aaqtivebs gansxvavebul re- mier didi raodenobebiT wylisa da marilebis gamoyofas
ceptors, romelic aaqtivebs inhibitorul G-cilas. nawlavebSi.Ddaavadebul adamians swrafad uviTardeba
mwvave diarea da Tu mkurnalobis gareSe rCeba, SeiZleba
pirveladi Suamavali swrafad daiRupos wylisa da marilebis naklebobis gamo.
(epinefrinis msgavsi Cveni warmodgenebi cikluri amf-isa da monaTesave
sasignalo molekula) adenilil Suamavlebis monawileobiT mimdinare sasignalo gzebze
ciklaza
G-cila saSualebas gvaZlevs, ganvaviTaroT adamianis garkveuli
mdgomareobebis mkurnaloba. erTi aseTi gza sasignalo
molekulad iyenebs ciklur gmf-s, anu cgmf-s; misi efeqte-
bi moicavs arteriebis kedlebis gluvi kunTebis ujre-
G-cilasTan dakavSire- debis relaqsacias. naerTi, romelic ainhibirebs cilkuri
buli receptori gmf-is hidrolizs gmf-ad da ase axangrZlivebs signals,
meoradi
Suamavali Tavdapirvelad iniSneboda gulmkerdis areSi arsebuli
S S suraTi 11.10 tkivilis samkurnalod, radgan igi zrdida gulis kun-
camf rogorc meoradi Suama-
vali G- cilis sasignalo gzaSi. Tisken mimaval sisxlis nakads. es naerTi, romlis komer-
pirveladi Suamavali aaqtivebs ciuli saxelia viagra (ixileT suraTi 11.1), axla farTod
G-cilasTan dakavSirebul protein- gamoiyeneba ereqciis disfunqciis samkurnalod. viagra
receptors, romelic aaqtivebs kinaza
specifikur G- cilas. Tavis A iwvevs sisxlZarRvebis gafarTovebas, romelic sisxlis
mxriv, G- cila aaqtivebs adenil- nakadis penisisken warmarTvis saSualebas iZleva da amiT
il ciklazas, romelic atf-is misi ereqciisTvis saWiro fiziologiuri pirobebis opti-
camf-ad gardaqmnas akatalizebs.
Semdeg camf aaqtivebs sxva cilas, mizacias axdens.
xSirad proteinkinaza A- s. ujreduli pasuxebi
246
miuxedavad imisa, rom ujredebi yovelTvis Seicaven
ujredSorisi plazmuri
membrana garkveuli raodenobis Ca2+-s, am ions meorad Suamavlad
siTxe
funqcioba imitom SeuZlia, rom Cveulebriv SemTxveva-
Si misi koncentracia citozolSi gacilebiT dabalia
ATP tumbo ujredgare sivrcesTan SedarebiT (suraTi 11.11). faq-
mitoqondria tiurad, Ca2+-is done cxovelTa sisxlsa da ujredgare
siTxeSi xSirad 10 000-jer metia citozolTan SedarebiT.
kalciumis ionebi aqtiurad transportirdebin ujredi-
dan da aseve aqtiurad importirdebian citozolidan
birTvi endoplazmur retikulumSi (sxva garkveuli pirobebis
dros, mitoqondriebsa da qloroplastebSi) sxvadasxva
ionuri saqaCavebiT (ixileT suraTi 11.11). Sedegad, kal-
citozoli ciumis koncentracia endoplazmur retikulumSi, Cveu-
lebriv, gacilebiT maRalia, vidre citozolSi. radgan
citozoluri kalciumis done dabalia, ionebis raode-
nobis mcire cvlilebac ki did procentul cvlilebas
tumbo
warmoadgens kalciumis koncentraciisTvis.
endoplazmuri
sasignalo gzis Sedegad gadacemuli signalis sa-
bade
ATP pasuxod, citozoluri kalciumis done Cveulebriv Se
tumbo saZloa gaizardos im meqanizmiT, romelic Ca2+-s gamoaT-
avisuflebs ujredTa endoplazmuri retikulumidan.
sasignalo gzebi, romlebic kalciumis gamoyofiT mim-
gasaRebi maRali dabali dinareoben, sxva meorad Suamavlebsac Seicaven, es-
enia inozitol trifosfati (IP3) da diacilglicerini
S S suraTi 11.11 kalciumis ionis koncentraciis SenarCu- (DAG). es ori Suamavali warmoiqmneba plazmuri membra-
neba cxovelur ujredSi. koncentracia ujredSi Cveulebriv
bevrad ufro dabalia (cisferi), vidre ujredgare siTxeSi nis garkveuli tipis fosfolipidebis daxleCis Sede-
da enroplazmur badeze (muqi lurji). plazmur membranasa da gad. suraTi 11.12 gviCvenebs, Tu rogor mimdinareobs
endoplazmuri badis membranebSi arsebuli atf-iT marTvadi
kalciumis gamoyofa endoplazmuri badidan da rogor
cilovani tumboebi, Ca 2+-s gadaqaCaven citozolidan ujredgare
siTxesa da endoplazmuri badis lumenSi. mitoqondriuli tum- astimulirebs am process IP3. radgan IP3 mimocvlis am gze-
boebi, romlebic qemiosmosiT (ixileT me-9 Tavi) imarTebian, - s bSi kalciumze adre iwyebs funqcionirebas, kalciumi
gadaqaCaven mitoqondriaSi, roca kalciumis done sagrZnoblad
izrdeba citozolSi. SeiZleba `mesame Suamavlad~ iqnas miCneuli. miuxedavad
amisa, mecnierebi sasignalo gzebis yvela mcire zomis,
aracilovani komponentebisTvis iyeneben termins _
kalciumis ionebi da inozitol meoradi Suamavali.
trifosfati (IP3)
11.3
cxovelebSi mravali sasignalo molekula, neiro-
transmiterebis, zrdis faqtorebis da zogierTi hormo- koncefcia testi
nis CaTvliT, maT samizne ujredebSi pasuxebs iwveven is-
eTi sasignalo gziT, romelic kalciumis ionebis (Ca2+)
1. ra aris proteinkinaza da ra roli akisria mas
citozolur koncentracias zrdian. kalciumi, rogorc
sasignalo gzebSi?
meoradi mesenjeri, ufro farTod gamoiyeneba, vidre
2. rodesac sasignalo gza moicavs fosforili-
camf. Ca2+–is citozoluri koncentraciis zrda mra- rebis kaskads, rogor xdeba ujredis pasuxis
val pasuxs iwvevs cxovelur ujredSi.AaseTia kunTovani gamorTva?
ujredis SekumSva, garkveuli nivTierebebis gamoyofa 3. receptorTan dakavSirebuli ligandiT fosfo-
da ujredis gayofa. mcenareul ujredSi, farTo rigis
lipaza C-s gaaqtivebisas, ra gavlena SeiZleba
hormonuri da garemo stimulebi iwveven citozoluri
hqondes IP3-daWiSkrul kalciumis arxs, cito-
Ca2+–is koncentraciis swraf zrdas da amiT rTaven mra-
zoluri Ca2+-is koncentraciaze?
val sasignalo gzas, magaliTad, rogoricaa sinaTlis
sapasuxod gamwvanebis metaboluri gza (ixileT suraTi
39.4). ujredebi Ca2+-s meorad Suamavlad iyeneben ro-
gorc G-cilis, aseve Tirozinkinazuli sasignalo gze-
bis SemTxvevaSi.
247
W W suraTi 11.12 kalciumi da
1. sasignalo molekula ukavSirde- 2. fosfolipaza C xleCs plazmuri 3. DAG moqmedebs rogorc
IP3 sasignalo gzaSi. kalciumis
ba receptors da fosfolipaza C–s membranis fosfolipids PIP2-s DAG da meoradi Suamavali sxva
ionebi (Ca2+) da inozitol tri-
gaaqtivebas iwvevs. IP3-ad. gzaSi.
fosfati (IP 3) moqmedeben rogorc
sasignalo meoradi Suamavlebi mraval sasig-
molekula nalo gzaSi. am naxatze, procesi
ujredgare (pirveladi iwyeba sasignalo molekulis
siTxe Suamavali) dakavSirebiT G-cilasTan daka-
vSirebul receptorTan. Tiro-
G-cila zinkinazul receptorsac aseve
SeuZlia daiwyos es gza fosfoli-
paza C–s gaaqtivebiT.
DAG
GTP
IP3-daWiSkruli
kalciumis arxi
endoplaz-
muri bade (eb) mravali ujreduli
gaaqtive-
Ca2+ pasuxi
buli cila
Ca2+
(meoradi
citozoli Suamavali)
4. IP3 swrafad difuzirdeba cito- 5. kalciumis ionebi gamodian 6. kalciumis ionebi aaq-
zolSi da ukavSirdeba IP3-iT daWiSk- endoplzmuri badidan (koncen- tiveben momdevno cilas
rul kalciumis arxs endoplazmuri traciuli gradientiT) da ci- erT an erTze met gzaSi.
badis membranaze da iwvevs mis gaxsnas. tozolSi izrdeba Ca2+-is done.
moqmedebdes.
11.4
citoplazmaSi signalma SeiZleba gamoiwvios magali-
koncefcia Tad, plazmuri membranis ionuri arxis gaxsna an Caketva,
an kidev sxvadasxva saxis metaboluri cvlileba. rogorc
Cven ukve ganvixileT, hormon epinefrinis moqmedebaze
pasuxi: ujreduli sasignalo RviZlis ujredebis pasuxi xels uwyobs energiis metab-
gzebi citoplazmur aqtivobas olizmis regulirebas. sasignalo gzis saboloo safex-
uri aaqtivebs ferments, romelic glikogenis daxleCas
an transkripcias aregulireben akatalizebs. suraTi 11.13 gviCvenebs srulyofil mi-
mocvlis gzas, romelic glikogenidan glukozo-1-fos-
Cven axla ufro axlos gavecnobiT ujredgare sig-
fatis CamoSorebas axdens. yuradReba miaqcieT imas, rom
naliT gamowveul ujredis saboloo pasuxs, rasac zo-
yoveli safexuri pasuxs aZlierebs, rogorc amas mogvi-
gierTi mkvlevari `gamomuSavebul pasuxs~ uwodebs. ra
anebiT ganvixilavT.
bunebisaa sasignalo gzis saboloo safexuri?
mravali sxva sasignalo gza sabolood areguli-
rebs ara fermentTa aqtivobas, aramed fermentebis an
citoplazmuri da birTvuli pasuxebi sxva cilebis sinTezs, rasac Cveulebriv axorcielebs
specifikuri genebis CarTviT an gamorTviT birTvSi. gaaq-
sabolood, sasignalo gza erTi an meti ujreduli
tivebuli steroiduli receptoris msgavsad (ixileT su-
aqtivobis regulacias warmarTavs. pasuxi SeiZleba mim-
raTi 11.6), sasignalo gzis bolo gaaqtivebuli molekula
dinareobdes citoplazmaSi, an kidev SeiZleba birTvSi
248
miReba W W suraTi 11.13 signaliT gamowveuli birTvuli pasuxi:
epinefriniT stimulirebuli glikogenis daSla.Aam sasigna-
epinefrinis dakavSireba G-cilis receptorTan (1 molekula) lo sistemaSi, hormoni epinefrini moqmedebs G-cilasTan da-
kavSirebuli receptoris meSveobiT da aaqtivebs gadamcemi
molekulebis Tanamimdevrobas, camf-isa da ori proteinkin-
azas CaTvliT (ixileT aseve suraTi 11.10). saboloo cila,
transduqciaa
romelic aqtivdeba, aris fermenti glikogen fosforilaza,
araaqtiuri G-cila romelic glikogenidan gamoaTavisuflebs glukozo-1-fos-
fatis erTeuls. es gza hormonul signals aZlierebs, radgan
aqtiuri G-cila (102 molekula) erT receptorul cilas SeuZlia gaaaqtivos daaxloebiT 100
molekula G-cila da am gzis TiToeuli fermenti moqmedebs sub-
araaqtiuri adenililciklaza stratis mraval molekulaze, anu kaskadis momdevno moleku-
laze. yoveli safexurisTvis gaaqtivebuli molekulebis
aqtiuri adenililciklaza (102)
mocemuli ricxvi miaxloebiTia.
atf
cikluri amf (104)
araaqtiuri proteinkinaza A
araaqtiuri glikogenfosforilaza
aqtiuri glikogenfosforilaza (106)
pasuxi
glikogeni
glukozo-1-fosfati
(10 8 molekula)
SeiZleba moqmedebdes rogorc transkrifciis faqtori. pasuxs Soris? rogorc adre aRvniSneT, mravalsafexu-
suraTi 11.14 naCvenebia magaliTi, romelSic sasignalo rian sasignalo gzas ori mniSvnelovani sargebeli aqvs:
gza aaqtivebs genis CamrTvel transkrifciis faqtors: igi aZlierebs signals (ase rom, pasuxsac) da aseve monaw-
zrdis faqtoris signalze pasuxia mrnm-is sinTezi, ro- ileobas Rebulobs pasuxis specifikurobaSi.
melic citoplazmaSi specifikur cilad translirdeba.
sxva SemTxvevebSi, transkrifciis faqtori gens misi misi signalis gaZliereba
gamorTviT aregulirebs. xSirad, erTi transkrifciis
rTuli fermentuli kaskadebi aZliereben ujredis
faqtori mraval gansxvavebul gens aregulirebs.
pasuxs signalze. kaskadis TiToeul katalizur safex-
am TavSi warmodgenili Ggansxvavebuli tipis yvela
urze, gaaqtivebuli produqtebis raodenoba gacilebiT
sasignalo da gadamcemi molekula sxvadasxva genis mare-
metia, vidre wina safexurze. magaliTad, epinefriniT
gulirebel gzebSi da sxva saxis pasuxebis gamomwvev mo-
gamowveul sasignalo gzaSi suraT 11.13-ze, adenilil
micvlis gzebSi monawileobs. molekuluri Suamavlebi,
ciklazas TiToeuli molekula akatalizebs mravali
romlebic sapasuxod genTa regulacias iwveven, zrdis
camf-is warmoqmnas, proteinkinaza A-s TiToeuli moleku-
faqtorebi da garkveuli mcenareuli da cxoveluri
la afosforilirebs gzis momdevno safexurze myof
hormonebia. suraT 11.14-ze gamosaxulis msgavsi zrdis
kinazas molekulebs da ase Semdeg. gaZlierebis efeqti
faqtoris avadmoqmedi sasignalo gza SeiZleba CarTuli
warmoiSoba iqidan, rom es cilebi aqtiur mdgomareobaSi
iyos kibos ganviTarebaSi, rogorc amas vnaxavT me-19
sakmaod xangrZlivad inaxeba imisTvis, rom substratis
TavSi.
mravali molekula daamuSavon manamde, vidre isev ara-
aqtiurebi gaxdebodnen. signalis gaZlierebis efeqtis
pasuxis natifi regulacia wyalobiT, epinefrinis mcire raodenobis molekulebs,
ratom aris ase xSirad amdeni safexuri ujredis ukavSirdebian ra RviZlis an kunTovani ujredebis zeda-
zedapiris sasignalo movlenebsa da ujredis saboloo pirze arsebul receptorebs, SeuZliaT asobiT milioni
glukozis molekulis gamoyofa glikogenidan.
249
zrdis faqtorimiReba sTvisac. magram RviZlis ujredebi pasuxoben garkveul
miReba
signalebze da ignorirebas ukeTeben sxvebs da aseve
receptori
iqcevian gulis ujredebic. zogierTi tipis signali
orive ujredSi iwvevs pasuxs, magram pasuxebi gansxvave-
bulia. magaliTad, epinefrini astimulirebs RviZlis
ujredebs glikogenis dasaxleCad, xolo mis mimarT gu-
lis ujredebis mTavari pasuxi aris SekumSva, romelic
fosforilirebis gulis ufro swraf SekumSvebs ganapirobebs. rogor avx-
kaskadi
snaT es gansxvaveba ?
transduqcia
signalebis mimarT gamovlenili specifikuri ujre
duli pasuxebisTvis axsna igivea, rogoricaa ujredebs
Soris arsebuli yvela gansxvavebis ZiriTad axsna: sx-
citoplazma
vadasxva tipis ujredebs aqvT cilebis sxvadasxva nakre-
bi (suraTi 11.15). gansakuTrebuli ujredis pasuxi sig-
nalze damokidebulia signalis receptoruli cilebis,
sasignalo
araaqtiuri aqtiuri molekula
transkripciis transkripciis
faqtori. faqtori
pasuxi
dnm receptori
geni
birTvi gadamcemi
mrnm molekula
250
gadamtani cilebisa da pasuxis ganmaxorcielebeli
cilebis gansakuTrebul nakrebze. magaliTad, RviZlis sasignalo molekula
ujredi dabalansebulia suraT 11.13-ze warmodgenili
cilebis im nakrebiT, romlebic saWiroa rogorc epine-
frinis Sesabamisi pasuxisTvis, aseve glikogenis warmo-
saqmnelad. receptori
ase, ori ujredi, romlebic gansxvavebulad pasuxo-
ben erTsa da imave signals, gansxvavdebian erTi an ori sami gansx-
vavebuli
ciliT, romlebic iReben da pasuxoben signals. suraT protein
11.15-ze yuradReba miaqcieT imas, rom gansxvavebuli kinaza
mimocvlis gzebi SeiZleba hqondes erTdroulad zogi- sayrdeni cila
erT molekulas. magaliTad a, b da g ujredebi erTsa da
imave receptorul cilas iyeneben citrusis sasignalo
molekulisTvis. gansxvaveba aris im cilebSi, romle- SS suraTi 11.16 sayrdeni cila. aq naCvenebi sayrdeni cila
erTdroulad ukavSirdeba specifikurad gaaqtivebul mem-
bic gankuTvnilia maTi gansxvavebuli pasuxebisTvis.Gd
branul receptors da 3 gansxvavebul proteinkinazas. es fizi-
ujredSi gansxvavebuli receptoruli cila gamoiyene- kuri struqtura aadvilebs signalis gadacemas sami molekulis
ba igive sasignalo molekulisTvis, romelic ukve sxva meSveobiT.
pasuxs iwvevs. Bb ujredSi, erTi sasignalo molekulis
mier CarTuli sasignalo gza, iyofa da or pasuxs iZleva. zas da es proteinkinazebi gadaaqvs, roca is ukavSird-
aseTi datotvili gza xSirad damaxasiaTebelia Tiro- eba saTanado gaaqtivebul membranul receptors; is
zinkinazuli receptorebis (romlebsac SeuZlia mra- ase aadvilebs specifikuri fosforilirebis kaskadis
vali gadamtani molekulis gaaqtiveba), an meoradi Sua- funqcionirebas (suraTi 11.16). faqtiurad, mkvlevre-
mavlebisTvis (romlebsac mravali cilis regulireba bi tvinis ujredebSi eZeben sayrden cilebs, romlebic
SeuZliaT).Gg ujredSi sxvadasxva signaliT gamowveuli permanentulad erTad iWeren sasignalo gzebis cilebs
ori sasignalo gza erTiandeba erTi pasuxis moduli- sinafsebTan axlos. es rTuli xlarTebi zrdis ujredebs
rebisTvis. sasignalo gzebis datotva da `gadalapara- Soris signalis gadacemis siCqaresa da sizustes.
keba~ (urTierToba) mniSvnelovania sxvadasxva wyarodan rodesac sasignalo gzebi pirvelad aRmoaCines,
sxeulSi momaval informaciaze ujredebis pasuxebis fiqrobdnen, rom isini sworxazovani da damoukideblebi
regulirebisa da koordinaciisTvis. garda amisa, erTi iyvnen. ujreduli komunikaciebis procesebis Cveneuli
da igive cilis gamoyeneba erTze met sasignalo gza- gageba imis realizaciidan sazrdoobs, rom nivTebi ase
Si, ujreds mis mier dasasinTezebeli gansxvavebuli martivia.Ffaqtiurad, rogorc suraT 11.15-zea gamo-
cilebis raodenobis ekonomiis saSualebas aZlevs. saxuli, zogierTi cila SesaZloa monawileobdes er-
Tze met sasignalo gzaSi sxvadasxva tipis ujredebSi an
igive ujredSi sxvadasxva dros, an sxvadasxva pirobebis
sasignalo gzis efeqturoba: sayrdeni arsebobisas. Ees mosazreba xazs usvams permanentuli, an
cilebi da sasignalo gzebis kompleqsebi xanmokle cilovani kompleqsebis mniSvnelobas ujredis
funqcionirebisTvis.
suraT 11.15-ze gamosaxuli sasignalo gzebi (iseve, im gadamcemi cilebis mniSvneloba, romlebic sa-
rogorc am TavSi aRwerili zogierTi sxva maTgani), bev- signalo gzebSi warmodgenilia rogorc gantotvis an
rad gamartivebulia. diagramebi gamosaxaven mxolod urTierTdakavSirebis wertilebSi, pirvel adgilzea
ramdenime gadamcem molekulas da TvalsCinoebisTvis wamoweuli im problemis gamo, romelic warmoiSoba am
am molekulebs citozolSi mimofantulad gamosax- cilebis defeqturobis an ararsebobis SemTxvevebSi.
aven. marTlac, ase rom iyos ujredSi, sasignalo gzebi magaliTad, memkvidruli daavadebis viskot-aldriCis
imuSavebdnen Zalian araefeqturad, radgan umetesad, (WAS) sindromis dros, erTi gadamcemi cilis ararse-
gadamcemi molekulebi cilebia da cilebi sakmaod didia boba iwvevs iseT gansxvavebul efeqts, rogoricaa ara-
imisTvis, rom swrafad difuzirdnen viskozur cito- normaluri sisxldena, egzema, infeqciebisa da leike-
zolSi. rogor naxulobs magaliTad, garkveuli pro- miisadmi midrekileba. fiqroben, rom es simptomebi
teinkinaza Tavis substrats? warmoiSoba pirvel rigSi, imunuri sistemis ujredebSi
Tanamedrove kvleva varaudobs, rom signalis ga- cilis ararsebobiT. normaluri ujredebis Seswavli-
dacemis efeqturoba mraval SemTxvevaSi SesaZloa gaz- sas mecnierebma naxes, rom WAS cila lokalizebulia
rdili iqnas sayrdeni cilebiT, didi gadamtani cile- uSualod ujredis zedapiris qveviT. cila urTierT-
biT, romelsac erTdroulad bevri sxva gadamcemi cila moqmedebs rogorc citoConCxis mikrofilamentebTan,
emagreba. magaliTad, Tagvis tvinis ujredebidan gamo- aseve im sasignalo gzebis mraval gansxvavebul kom-
yofili erTi sayrdeni cila ikavebs sam proteinkina-
251
ponentTan, romlebsac informacia gadaaqvT ujredis Aase rom, regulaciisadmi ujredebis uwyveti SeT-
zedapiridan SigniT, maT Soris aris imunuri ujredebis visebis gasaRebi aris signalis warmomSobi cvlilebebis
proliferaciis sasignalo gzebic. es mravalfunqciuri Seqcevadoba. sasignalo molekulebis receptorebTan
gadamcemi cila aris rogorc datotvis wertili, aseve dakavSireba Seqcevadia, rac ufro dabalia sasignalo
mniSvnelovani gadakveTis wertili, imunuri ujredebis molekulebis koncentracia, miT sustia dakavSire-
qcevis makontrolebel sasignalo gzebis rTul qselSi. ba nebismier mocemul momentSi. rodesac sasignalo
rodesac WAS cila ar arsebobs, citoConCxi saTanadod ar molekula tovebs receptors, receptori ubrundeba
aris organizebuli da sasignalo gzebi wydeba, rac WAS Tavis araaqtiur mdgomareobas. Semdeg, sxvadasxva
simptomebs iwvevs. garemoebis gamo, gadamcemi molekula brundeba Ta-
vis araaqtiur formaSi: G-cila damaxasiaTebeli gtf-
signalis terminacia azuri aqtivobis Sedegad axdens masTan bmuli gtf-is
hidrolizs; fermenti fosfodiesTeraza ciklur amf-s
Tuki suraT 11.15-s aseTi martivi saxiT SevinarCu-
gardaqmnis amf-ad; protein fosfatazebi axdenen fos-
nebT, Cven ver mivuTiTebT inaqtivaciis im meqanizmze,
forilirebuli kinazebisa da sxva cilebis inaqtivacias
romelic sasignalo procesebis arsebiTi sakiTxia.
da ase Semdeg. sabolood, ujredi swrafadve mzad aris
mravalujrediani organizmis ujredisTvis, gangaSis
axali signalis sapasuxod.
SesanarCuneblad da Semosul signalze pasuxis gasace-
am TavSi Tqven warmogidgineT ujreduli komuni-
mad, TiToeuli molekuluri cvlileba mis sasignalo
kaciis ZiriTadi meqanizmebi, rogoricaa ligandis da-
gzaSi mxolod mcire xniT unda grZeldebodes. rogorc
kavSireba, konformaciuli cvlilebebi, urTierTmoq-
qoleris magaliTSi vnaxeT, Tu sasignalo gzis komponen-
medebis kaskadebi da cilis fosforilireba. miyvebiT
ti narCundeba erT mdgomareobaSi, an aqtiurSi an araaq-
ra teqsts, Tqven SexvdebiT ujreduli sasignalo gzis
tiurSi, amas SeiZleba organizmisTvis sazareli Sedegi
mraval magaliTs.
moyves.
11.4
signalis lokalurad gadacemis dros, cxovelur
koncefcia testi ujreds SeuZlia an uSualo kontaqtiT urTierToba,
an iseTi lokaluri regulatoris gamoyofiT, rog-
orebicaa zrdis faqtorebi an neirotransmiterebi.
1. rogor Zlierdeba samizne ujredebis pasuxi distanciuri sasignalo gzebisTvis, rogorc mcena-
milionjer da ufro metad hormonis sapasuxod? reebi, ise cxovelebi iyeneben hormonebs; cxovelebi
2. axseniT, gansxvavebuli sayrdeni cilebis mqone signalebs gadascemen aseve nervuli ujredebiT.
ori ujredi rogor gansxvavebulad iqceva erTi
XX signalis gadacemis sami stadia: mokle mimoxilva.
da igive sasignalo molekulis sapasuxod?
earl saterlendma aRmoaCina, Tu rogor moqmedebs
SemoTavazebuli pasuxebisaTvis ixileT danarTi A. hormoni epinefrini ujredze. sasignalo molekula
epinefrini ukavSirdeba ujredis zedapirze arsebul
receptors (miReba), rac iwvevs mTel rig cvlilebebs
receptorsa da ujredSida molekulebSi (transduq-
ZiriTadi koncefciebis Semowmeba
cia) da sabolood, im fermentebis gaaqtivebas, rom-
11.1
lebic glikogens xleCen (pasuxi).
koncefcia
252
ris konformaciuli cvlileba xSirad aris signalis s meorad Suamavlad iyeneben rogorc G-cilis, ise
pirveli gardaqmna. Tirozinkinazul gzebSi. Tirozinkinazul gzas Seu-
Zlia aseve sxva ori Suamavlis gamoyenebac, DAG da IP3. IP3
XX ujredSida receptorebi. ujredSida receptorebi
arian citoplazmuri an birTvuli cilebi. sasignalo iwvevs Ca2+-is donis Semdgom zrdas.
11.4
molekulebi, romlebic arian mcire an hidrofobuli
da SeuZliaT, advilad gadalaxon plazmuri membrana, koncefcia
am receptorebs iyeneben.
pasuxi: ujreduli sasignalo
X X plazmuri membranis receptorebi. G-cilasTan da-
kavSirebuli receptori aris membranuli receptori, gzebi citoplazmur aqtivobas
romelic muSaobs citoplazmuri G-cilis daxmare- an transkrifcias aregulireben
biT. ligandis dakavSireba aaqtivebs receptors, ro-
melic Semdeg aaqtivebs specifiur G-cilas, romelic X X citoplazmuri da birTvuli pasuxebi. citoplaz
aseve aaqtivebs sxva cilas da ase gadascems signals maSi, sasignalo gzebi aregulireben magaliTad, fer-
sasignalo gzis gaswvriv. mentTa aqtivobas da citoConCxis gadawyobas. sxva
gzebi transkripciis faqtorebis – cilebis, romle-
X X Tirozinkinazuli receptorebi sasignalo molek u
bic specifikur genebs CarTaven an gamorTaven – gaaq-
lebis dakavSirebaze reagireben dimeris warmoqmniT
tivebiT aregulireben genebs.
da Semdeg, dimeris sxva suberTeulis citoplazmur
mxareze arsebul Tirozinebze fosfatis jgufebis X X Pp asuxis natifi regulacia. sasignalo gzis TiToeu-
damatebiT. Aamis Semdeg, ujredSi gadamcemi cilebi li katalizuri cila signals aZlierebs gzis momdev-
SesaZloa gaaqtivdnen sxvadasxva fosforilirebul no komponentebis mravali aslis gaaqtivebiT. distan-
TirozinebTan dakavSirebiT, rac am receptors mra- ciuri gzebisTvis, totaluri gaZliereba SesaZloa
vali gzis erTdroulad CarTvis saSualebas aZlevs. iyos milionjer an ufro metad. ujredSi arsebuli
cilebis gansakuTrebuli kombinacia, ujreds maRal
X X specifikuri sasignalo molekulebi iwveven membra-
specifikurobas aniWebs rogorc signalTan, aseve
naSi arsebuli ligand-daWiSkruli arxebis gaxsnas an
pasuxTan mimarTebaSi. sayrdeni cilebi signalis ga-
daxurvas, riTac aregulireben specifikuri ionebis
dacemas efeqturad zrdian. Ggzis datotva da gada-
nakads.
kveTa ujreds exmareba Semosuli signalebis koordi-
11.3
naciaSi. signalis pasuxi swrafad mTavrdeba ligandis
koncefcia dakavSirebis gauqmebiT.
X X mcire molekulebi da ionebi, rogorc meoradi Sua- 2. sasignalo molekulis romeli tipis receptorTan
mavlebi. meoradi Suamavlebi, rogorebicaa cikluri dakavSireba iwvevs uSualod anionebis da/an ka-
amf(camf) da Ca2+, advilad difuzirdebian citozol- Tionebis ganawilebis cvlilebas membranis mopirda-
Si da ase uwyoben xels signalis swrafad gavrcele- pire mxareebze?
bas. mravali G-cila aaqtivebs adenilil ciklazas, a. Tirozinkinazuli receptori;
romelic atf-dan warmoqmnis cAMF-s. ujredebi Ca 2+- b. G-cilasTan dakavSirebuli receptori;
253
g. Tirozinkinazuli receptoris fosforilirebu- 7. qimiuri signalis gaZliereba mimdinareobs, roca:
li dimeri; a. plazmuri membranis receptori aaqtivebs G-cilis
d. ligand-daWiSkruli ionuri arxi; zogierT molekulas, sanam sasignalo molekula
e. ujredSida receptori. masTan aris dakavSirebuli.
b. camf-is molekula aaqtivebs proteinkinazas erT
3. Tirozinkinazuli receptoris gaaqtiveba yovelT-
molekulas, sanam amf-ad gardaiqmnebodes.
vis xasiaTdeba:
g. fosforilazasa da fosfatazas aqtiobebi daba-
a. dimerizaciiTa da fosforilirebiT;
lansebulia.
b. IP3-is dakavSirebiT;
d. Tirozinkinazuli receptorebi dimerizacias
g. fosforilirebis kaskadiT;
ganicdian ligandis dakavSirebis Sedegad.
d. gtf-is hidroliziT;
e. a da d erTdroulad roca mimdinareobs.
e. arxis cilis konformaciuli cvlilebiT;
8. cximSi xsnadi sasignalo molekula, rogoricaa
4. CamonaTvalidan yvelaze metad romeli adasturebs,
test osteroni, yvela ujredis membranas gadalax-
rom ujredis sasignalo gzebi warmoiqmna sicocxlis
avs, magram moqmedebs mxolod samizne ujredebze,
istoriis adreul safexurze?
radgan:
a. isini nanaxia iseT `primitiul~ ujredebSi, ro-
a. mxolod samizne ujredebi inaxaven dnm-is Ses-
goricaa safuari.
abamis segmentebs.
b. safuaris ujredebi SewyvilebisTvis signalebs
b. ujredSida receptorebi mxolod samizne ujre-
gadascemen erTmaneTs.
debSia moTavsebuli.
g. Soreulad monaTesave organizmebis signalis gad-
g. ujredebis umetesobas ar aqvs saWiro Y qromo
amcemi molekulebi erTi da igivea.
soma.
d. ujredebiT signalis gadacema SesaZlebelia
d. mxolod samizne ujredebi Seicaven testostero-
grZel manZilebze
nis gardamqmnel citozolur fermentebs.
e. signalTa umetesoba miiReba ujredis zedapiris e. mxolod samizne ujredebSi SeuZlia testoster-
receptorebiT. ons daiwyos fosforilirebis kaskadi, romelic
5. romelma dakvirvebam miiyvana saterlendi im mosaz- transkrifciis faqtoris gaaqtivebas iwvevs.
rebamde, rom RviZlis ujredebze epinefrinis moq- 9. signalis gadacemis gza ujredisTvis sasargebloa
medebisas monawileobas iRebs meoradi Suamavali? yvela momdevno mizezebis gamo, garda:
a. fermentuli aqtivoba proporciuli iyo ujrede a. isini exmarebian ujredebs, reagireba moaxdi-
bisgan Tavisufal eqstraqtze damatebuli kal non sasignalo molekulebze, romlebic Zalian
ciumis raodenobisa. didi, an Zalian polarulia, raTa maT gadakveTon
b. receptoris Seswavlam aCvena, rom epinefrini plazmuri membrana.
aris ligandi. b. isini gansxvavebul ujredebs aZleven imis saSu-
g. glikogenis daxleCa nanaxi iqna mxolod maSin, alebas, rom saTanadod upasuxon erTsa da imave
roca epinefrini gamoyenebul iqna intaqtur signals.
ujredebze. g. isini exmarebian ujredebs atf-is daxleCis Sede-
d. glikogenis daxleCa nanaxi iqna maSin, roca er- gad warmoqmnili fosfatis gamoyenebaSi.
Tad iqna gamoyenebuli epinefrini da glikogen- d. maT SeuZliaT signalis gaZliereba
fosforilaza. e. sasignalo gzebSi cvlilebebs SeuZliaT pasuxis
e. cnobili iyo, rom epinefrins gansxvavebuli efeq specifikurobis gazrda.
tebi gaaCnda gansxvavebuli tipis ujredebze.
1. cilis fosforilireba Cveulebriv CarTulia yvela 10. ganvixiloT sasignalo gza: epinefrini → GG-cilas-
ferSi, garda Semdegi CamoTvlili procesebisa: Tan dakavSirebuli receptori → G-cila → adenil-
a. ujredgare sasignalo molekuliT transkrifci-
il ciklaza → cAMF. gamoicaniT meoradi Suamavali.
is regulacia.
a. camf; b. G-cila;
b. fermentis gaaqtiveba;
g. gtf; d. adenilil ciklaza;
g. G-cilasTan dakavSirebuli receptoris gaaq-
tiveba; e. G-cilasTan dakavSirebuli receptori.
d. Tirozinkinazuli receptoris gaaqtiveba;
e. proteinkinazas molekulis gaaqtiveba.
254
energiis wvas. cnobilia, rom kofeini camf fosfodies-
evoluciuri kavSiri terazas aqtivobis blokirebas axdens, gamoicaniT meqa-
nizmi, romliTac kofeinis miReba iwvevs gaZlierebul
aqtivobas da uZilobas.
am TavSi Tqven SeiswavleT, rom ujred-ujreduli
kvleva rogor urTierToben ujredebi erTmaneTTan?
sasignalo gza warmoiSva sicocxlis istoriis adreul
safexurze. Aamas isic adasturebs, rom signalis gadace-
mis erTi da igive meqanizmebia nanaxi naTesaurad sakmaod
daSorebul organizmebSi.Mmagram ratom ar warmoiSva zo-
gierTi `ukeTesi~ meqanizmi? sruliad axali sasignalo mecniereba, teqnologia
meqanizmebis warmoSoba Znelia, Tu arsebuli meqanizmebi
da sazogadoeba
aris ubralod sakmarisi da amitom SenarCundnen? meore
mxriv, Seuwyobs xels bunebrivi gadarCeva ukeTesi sasig-
nalo meqanizmebis evolucias, Tu arsebuli meqanizmebi
arsebobs mosazreba, rom daberebis procesi
aris adekvaturi da efeqturi? ratom ki an ara?
ujredul doneze iwyeba. ujredis ramdenjerme gayo-
fis Sedegad warmoSobili cvlilebebis gamo, ujreds
ekargeba zrdis faqtorebsa da sxva qimiur signalebze
mecnieruli kvleva
pasuxis unari. daberebasTan dakavSirebuli kvlevebis
umetesoba mimarTulia aseTi danakargebis gagebisken,
epinefrini axdens im sasignalo gzis inicirebas,
misi ZiriTadi mizania adamianis sicocxlis xangrZli-
romelic moicavs cikluri amf-is (camf) warmoqmnas da
vobis mniSvnelovnad gazrda. miuxedavad amisa, yvela ar
iwvevs glikogenis ujredis ZiriTad energetikul wy-
eTanxmeba, rom es aris sasurveli mizani. Tuki sicocx-
arod, glukozad daSlas. magram glikogenis daSla faq-
lis albaToba bevrad gaizrdeba, rogori iqneba social-
tiurad mxolod nawilia epinefrinis mier gamowveuli
uri da ekologiuri Sedegebi? rogor gavarTmevT Cven
`brZola-Tu-gaqceva pasuxisa”; organizmze misi mTeli
maT Tavs?
efeqti moicavs gulis aCqarebas da aqtiurobas, aseve
255
12
ujredis
sa s i c o c x l o c ikli
S S suraTi 12.1 qromosomebi gayofis procesSi
myof ujredSi
ZiriTadi koncefciebi
12.1 ujredis dayofa genetikurad identur Svileul ujredebad
12.2 mitozisa da interfazis monacvleoba ujredis sasicocxlo
sasicocxlo ciklSi.
12.3 ujredis sasicocxlo ciklis regulaciis molekuluri
kontroli
a. gamravleba. ameba _ erTujrediani eu- b. zrda da ganviTareba. es mikrografia g. qsovilebis ganaxleba. es, gayofis mdgo
karioti, iyofa or ujredad. yoveli axali gvaCvenebs zRvis brtyeli verskvlavis mareobaSi myofi Zvlis tvinis ujredebi (mi
ujredi iqneba axali damoukidebeli or- embrionis ganayofierebuli kvercxujredis niSnebulia isriT) warmoqmnian sisxlis axal
ganizmi (sinaTlis mikroskopiT miRebuli gayofas or ujredad, ganayofierebidan xan- ujredebs (sinaTlis mikroskopiaLM)
gamosaxuleba LM) mokle periodSi (sinaTlis mikroskopia LM)
12.1
SS suraTi 12.3 eukariotuli qromosomebi. mikrogramis cen-
trSi _ CanTosani virTagvas epiTelur ujredebSi Cans xiluli
koncefcia qromosomebi (Seferilia narinjisfrad). ujredi emzadeba
gayofisTvis.
257
eukariotuli qromosoma Sedgeba qromatinisagan yoveli gaormagebuli qromosoma Sedgeba tyupi
_ dnm-is kompleqtisa da masTan dakavSirebuli cilis qromtidisagan. orive qromatidi, romelTagan Ti
molekulebisagan. yoveli calkeuli qromosoma Seicavs Toeu li Seicavs dnm-is identur molekulas, mTel
dnm-is erT Zalian grZel, sworxazovan molekulas, ro- sigrZ eze miwebebulia cilis molekulebTan. gaorma-
melic ramdenime aseulidan ramodenime aTasamde genis gebuli qromosomis SekumSuli forma Seviwroebulia
_ organizmis memkvidreobiTi niSnebis ganmsazRvreli gansakuTrebul adgilas, romelsac centromera ewode-
erTeulis _ matarebelia. Tanmxlebi cilis molekulebi ba. aq ori qromatidi gansakuTrebiT mWidrodaa mierTe-
emsaxureba qromosomis struqturis Seqmnasa da genebis buli (suraTi 12.4). mogvianebiT, ujredis gayofis pro-
aqtivobaze kontrolis ganxorcielebas. cesSi yoveli gaormagebuli qromosomidan gamoiyofa
ori tyupi qromatidi da gadaadgildeba or axal brTvSi,
qromosomebis ganawileba ujredis ujredis sapirispiro boloebSi. ukve gayofili tyupi
qromatidi ganixileba, rogorc damoukidebeli qromo-
gayofis procesSi
soma. amgvarad, TiToeuli axali birTvi Rebulobs dedi-
rodesac ujredi ar iyofa an mxolod aormagebs dnm- seuli ujredis pirveladi qromosomebis nakrebis iden-
s da emzadeba gayofisTvis, yoveli qromosomas aqvs tur kompleqts. ujredis gayofa _ mitozi, Cveulebriv,
grZeli gaSlili qromatinis Zafebis forma. magram dnm- dauyovnebliv mosdevs citokinezs _ citoplazmis gay-
is dublirebis Semdeg qromosomebi ikumSeba: qromatinis ofas. erTi ujredis nacvlad Cndeba ori, TiToeuli _
yoveli Zafi mWidrod ixveva da ikvreba. qromosomebi dediseuli ujredis genetikuri ekvivalenti.
imdenad mokldeba da sqeldeba, rom SesaZlebelia maTi rogor Seicvleba qromosomebis raodenobas, Tu mi-
sinaTlis mikroskopiT danaxva. vyvebiT adamianis sasicocxlo cikls Taobidan Taobam-
qromosomebis gaor-
mageba (dublikacia)
(dnm-is sinTezis
CaTvliT
centromera
wyvili
qromatidebi
wyvili
qromatide-
bis dacileba
centromerebi
wyvili qromatidebi
S S suraTi 12.4N qromosomebis gaormageba da ganawileba ujredis gayofis procesSi. gayofisaTvis momzadebis periodSi eukari-
otuli ujredi aormagebs Tavis yovel qromosomas. mikrogramaze naCvenebia adamianis gaormagebuli qromosoma (maskanirebeli
eleqtronuli mikroskopi (SEM). TiToeuli qromosomis asli ujredis gayofis procesSi nawildeba or Svileul ujreds Soris.
Cveulebriv, qromosomebi Zlier SemWidrovebuli saxiT, rogorc aq aris naCvenebi, arseboben mxolod ujredis gayofis procesSi;
suraTis Tavsa da boloSi qromosomebi SemWidrovebuli saxiT mocemulia mxolod TvalsaCinoebis mizniT.
258
de? Tqven memkvidreobiT gergoT 46 qromosoma _ 23 qro- r f a z a
i n t e
mosomisagan Semdgari kompleqti TiToeuli mSoblisgan.
isini gaerTiandnen erTi ujredis birTvSi, rodesac
mamis spermatozoidi Seerwya dedis kvercxujreds da
warmoqmna ganayofierebuli kvercxujredi anu zigota.
mitozisa da citokinezis meSveobiT axla 200 trilioni
(dbm-is sinTEezi)
somaturi ujredi qmnis Tqvens sxeuls da igive proces-
ebi agrZelebs axali ujredebis warmoqmnas dazianebuli
an daRupuli ujredebis Sesacvlelad. amisgan gansxvave-
i
biT, Tqven warmoqmniT gametebs _ kvercxujredebs an ez
k in
to
zi
spermatozoidebs _ ujredebis gamravlebis nairsaxeo- ci
o
t
mit
mi
biT, romelsac meiozi ewodeba da warmoqmnis dediseuli oz
(M) ur
i
faz
ujredis araidentur Svileul ujredebs qromosomebis a
12.2
zuri faza mon acvleobs bevrad ufro grZel periodTan,
romelsac interfaza ewodeba da ujredis sasicocxlo
koncefcia
ciklis xangrZlivobis 90%-s Seadgens. swored interfa-
zis periodSi mimdinareobs qromosomebis zrda da gaor-
mitozisa da interfazis mona- mageba ujredis gayofisaTvis mosamzadeblad. iterfaza
SeiZleba davyoT ramdenime qvefazad: G 1 faza (pirveli
cvleoba ujredis sasicocxlo intervali – „first gap~), S faza, da G 2 faza (meore in-
tervali – „second gap~). samive qvefazis ganmavlobaSi
ciklSi ujredi izrdeba zomaSi, mimdinareobs iseTi cilebisa
da citoplazmis organelebis sinTezi, rogoricaa mi-
1882 wels germanelma anatomma valter flemingma toqondriebi, endoplazmuri bade (retikulumi). qro-
aRmoaCina saRebavebi, romlebic saSualebas aZlevda
259
suraTi 12.6
cxovelur ujredSi mitozuri gayofis analizi
kinotoqoris
birTvaki birTvis plazmuri qromosoma, romelic mikro milakebi
garsi membrana wyvili qromatidisgan Sedgeba
interfaza – G2
ff birTvi SemosazRvrulia birTvis garsiT sinaTlis mikrografiaze warmodgenilia tri-
ff birTvi Seicavs erT an met birTvaks (nukleols) tonis filtvis ujredis gayofa, romelsac aqvs
ff erTi centrosomis gaormagebis Sedegad warmoiqmneba 22 qromosoma somatur ujredSi (qromosomebi
ff ori centrosoma Seferilia cisfrad, mikromilakebi mwvaned, Su-
ff cxovelur ujredSi yoveli centrosoma Seicavs aleduri boWkoebi – wiTlad). gamartivebisaTvis
ff or centriols sqemebze naCvenebia mxolod 4 qromosoma.
ff S fazaSi gaormagebuli qromosomebi ar Cans calcalke,
ff radgan jer ar aris SemWidroebuli.
profaza
ff qromatinis Zafebi mWidrod ixveva, msxvildeba calkeul qromosomebad da sinaTlis mikroskopiisaTvis xiluli xdeba.
ff nukleolebi erTmaneTs Sordeba
ff yoveli gaormagebuli qromosoma warmodgenilia, rogorc erTmaneTTan dakavSirebuli tyupi qromatidi.
prometafaza
ff birTvis garsi iSleba
ff TiTistaras mikrimilakebs SeuZlia SeiWras birTvis midamoSi da daukavSirdes qromosomebs, romlebic kidev ufro SemWidroebulia
ffN mikromilakebi gadaWimulia centrosomebidan ujredis centrisken
ff qromosomis orive qromatids aqvs kinetoqori, centromeraze ganlagebuli specialuri cilovani struqtura
ff zogierTi mikromilaki ukavSirdeba kinetoqorebs da qmnis `kinetoqoris mikromilakebs~; isini ubiZgeben qromosomebs win da ukan
ff Camoyalibebas
260 iwyebs mitozuri Titistara. is Sedgeba centrosomebisa da maTgan gadmoWimuli mikromilakebisagan. mokle radialur mikromi lakebs, romlebic
260centrosomebidan gamodis `varskvlavs~ uwodeben
ff centrosomebi gadaadgildebian erTmaneTis sapirispirod, savaraudoa, maT Soris gaWimuli mikromilakebis dagrZelebis Sedegad
ff TiTistaras mopirdapire polusebidan gamomavali kinetoqorebTan SeukavSirebeli mikromilakebi urTierTqmedeben.
interfaza anafaza telefaza da citokinezi
gayofis Rari birTvis formireba
metafazuri firfita
birTvis garsis
centrosoma TiTistaras Svilobili formireba
TiTistara
erT polusze qromosomebi
metafaza
ff metafaza mitozis yvelaze xangrZlivi stadiaa; grZeldeba daaxloebiT 20 wuTis ganmavlobaSi
ff centrosomebi ujredis sapirispiro boloebSia ganlagebuli
ff qromosomebi Tavmoyrilia metafazur firfitaze – warmosaxviT sibrtyeSi, romelic Tanabradaa daSorebuli TitistarAs orive polusidan. qromosomebis centro-
merebi ganlagebulia metafazur firfitaze
ff yoveli qromosomis tyupi qromatidis kinetoqori mimagrebulia TitistarAs mopirdapire polusidan gamosuli kinetoqoris mikromilakTan
ff mikromilakebis kompleqss TiTistarA ewodeba, Tavisi ormxrivwamaxvilebuli Sesaxedaobis gamo.
anafaza
ff anafaza mitozis yvelaze mokle stadiaa; grZeldeba sul ramodenime wuTi
ff anafaza iwyeba rodesac tyupi qromatidebi uecrad iwyeben gancalkevebas. amgvarad TiToeuli qromatidi xdeba damoukidebeli qromosoma
ff yoveli wyvilidan, calkeuli qromosoma iwyebs gadaadgilebas ujredis sapirispiro boloebisken, ramdenadac mokldeba maTi kinetoqorebis mikromilakebi. radgan
mikromilakebi mimagrebilia centromerebze, qromosomebi gadaadgildebian centromerebiT win (daaxloebiT 1 mikrometri/wuTSi siCqariT)
ff ujredi matulobs sigrZeSi, kinetoqorebTan daukavSirebeli mikromilakebis darZelebis gamo
ff anafazis dasasrulisaTvis ujredis orive boloSi aris qromosomebis sruli da eKvivalenturi kompleqti.
telofaza
ff ujredSi iwyebs Camoyalibebas ori Svileuli birTvi
ff birTvis garsi yalibdeba dediseuli birTvis fragmentebisa da endomembranuli sistemis sxva komponentebisagan
ff qromosomebi aRar aris mWidrod daxveuli
ff mitozi – erTi birTvis gayofa or genetikurad identur birTvad – amiT dasrulebulia
citokinezi
261
ff citoplazmis gayofa, Cveulebriv, kargadaa gamoxatuli telofazis mogvianebiT stadiaSi, amdenad, ori Svileuli ujredi Cndeba mitozis damTavrebisTanave261
mokle
droSi
ff cxovelur ujredebSi citokinezi vlindeba gayofis Raris CamoyalibebiT, romelic yofs ujreds Suaze
mosomebis gaormageba xdeba mxolod S fazis ganma- varskvlavi
astra
centrosoma
centrosoma
vlobaSi (dnm-is sinTezs ganvixilavT me-16 TavSi). wyvili
amgvarad, ujredi matulobs zomaSi (G1), agrZelebs qromatidi metafazuri
firfita
zrdas, ramdenadac aormagebs qromosomebs (S), kvlav
izrdeba manamde vidre amTavrebs ujredis gayofisaT-
vis mzadebas (G2) da iyofa (M). Semdgom cikls Svileu-
li ujredebi imeoreben.
adamianis ujredebis gayofis erTi cikli 24 saaTi
kinoto-
mimdinareobs. aqedan M faza 1 saaTze nakleb xans, S qorebi
faza ki 10-12 saaTi grZeldeba. danarCeni dro ga-
nawilebulia G1 da G 2 fazebs Soris. Cveulebriv, G 1
faza 4-6, xolo G2 faza 5-6 saaTi grZeldeba. G 1 fazis
xangrZlivoba sxvadasxva tipis ujredebSi SesaZloa
metad gansxvavebuli iyos.
gayofis procesSi ujredis cxovelqmedebaze
dakvirvebis Senelebuli firebi mitozs warmogvid-
gens, rogorc cvlilebaTa uwyvet jaWvs. magram aR-
werisTvis pirobiTad mitozi iyofa xuT stadiad,
esenia: profaza, prometafaza, metafaza, anafaza
da telofaza. citokinezi erTvis bolo qvefazebs
da asrulebs mitozs. Semdeg gverdebze 12.6 suraTze arakinotoqoris
asaxulia es fazebi cxovelur ujredSi. Semdeg or mikro milakebis gadafarva kinotoqoris
paragrafze gadasvlamde, sadac dawvrilebiT iqneba mikro milakebi
mitozuri TiTistara:
dawvrilebiTi ganxilva
mitozis procesSi mravli movlena damokidebulia
mitozur TiTistaraze, romelic profazis ganmav-
lobaSi iwyebs citoplazmaSi formirebas. es struq-
tura mikromilakebisa (mikrotubulebisa) da maTTan
dakavSirebuli cilebis boWkoebisagan Sedgeba. sanam
mitozuri TiTistara yalibdeba, ujredis ConCxis
sxva mikromilakebi nawilobriv iSleba, savaraudod
TiTistaras Sesaqmnel masalad. TiTistaras mikromi-
lakebi izrdeba sigrZeSi cila tubulinis damatebiTi
suberTeulebis gaerTianebis Sedegad (ix. cxrili 6.1).
TiTistaras mikromilakebi warmoiqmneba centro-
somaSi, aramembranul organelaSi, romelic ujredis
mTeli sasicocxlo ciklis ganmavlobaSi axdens mi-
kromilakebis sinTezs (mas agreTve mikromilakebis
warmomqmnel centrsac uwodeben). cxovelur ujred-
Si centrosomis centrSi ganlagebulia wyvili cent-
riola, magram isini ar asruleben mniSvnelovan rols
centromosoma
ujredis gayofaSi. mcenareuli ujredebis umravle-
sobis centromerebs ara aqvs centriolebi, cxovelur
ujredSi ki mitozis dros TiTistari Cveulebrivad S SsuraTi 12.7 mitozuri TiTistari metafazaSi.
qromosomis tyupi qromatidebis kinetoqorebi ganlagebulia
warmoiqmneba centriolebis lazeruli sxivebiT daS- erTmaneTis sapirispirod. aq yoveli kinetoqori, faqtiurad,
lis Semdegac. ukavSirdeba uaxloesi centromeridan gadmoWimul kineto-
interfazis ganmavlobaSi zogierTi centrosoma qorebis mikromilakebis jgufs. kinetoqorebTan SeukavSire-
beli mikromilakebis erTmaneTTan zeddeba xdeba metafazur
ganicdis replikacias da warmoiqmneba ori centro- firfitaze. (TEM s tele-eleqtro mikroskopia?)
262
suraTi 12.8. gamokvleva: anafazaSi,
kinotoqorebis mikrotubulebi mokldebian
TiTistaris polusis bolodan Tu
kinotoqoris mxridan?
eqsperimenti
1
kinetoqori
TiTistaras
polusi
gayofis Rari
2
niSani
Sedegi
qromosomis
moZraoba kinetoqori
tubulinis
suber-
mikromi- mamoZrave- Teulebi
lakebi beli cila
Svilobili
b. ujredis firfitis formieba ujredi
qromosoma mcenareul ujredSi (TEM)
2 TiTistaras polussa da qromosomebs Soris mcire monakveTSi kinetoqorebis mikromilakebis fluorescenciuli naTebis gaqrobisTvis gamoiyeneboda laz-
eri. anafazis mimdinareobisas, mkvlevarebi niSnulis orive mxares akvirdebodnen mikromilakebis sigrZis cvlilebas.
Sedegi . qromosomebis polusebisaken gadaadgilebis procesSi mikromilakebis segmentebi lazeris niSnulidan kinetoqorebis mxares mokldeboda, Titistaras
polusis mxares ki imave sigrZisa rCeboda.
daskvna . ewsperimenti cxadyofs, rom anafazaSi kinetoqorebis mikromilakebi mokldeba kinetoqorebis boloebidan da ara TiTistaras polusebis mxridan. es
aris mxolod erTi eqsperimenti, romelic amtkicebs, rom anafazis ganmavlobaSi qromosomebi gadaadgildeba mikromilakebis gaswvriv, radgan mikromilakebi ganic-
dis depolimerizacias kinetoqorebis boloebze da am dros aTavisuflebs tubulinis suberTeulebs.
263
soma, romlebic rCebian erTad ujredis birTvTan ax- mis centromera ganlagebulia TiTistaras or poluss
los. Semdeg, profazisa da prometafazis ganmavlobaSi, Soris centalur proeqciaze. am warmosaxviT sibrtyes
centosomebi wyvil-wyvilad Sordebian erTmaneTs, ram- ujredis metafazuri firfita ewodeba (suraTi 12.7).
denadac maTgan TiTistaras mikromilakebi izrdeba. amasobaSi mikromilakebi, romlebic ar arian dakav-
prometafazis bolos wyvili centrosoma aRmoCndeba Sirebuli kinetoQorebTan, matuloben zomaSi; metafa-
TiTistaras polusebze, ujredis or mopirdapire mxa zis ganmavlobaSi ukavSirdebian da edebian TiTistarAs
res. centrosomebisagan gamomavali mikromilakebis sawinaaRmdego polusidan gadmoWimul sxva Tavisufal
mokle, radialuri sxivebi qmnis varskvlavs. TiTistara mikromilakebs (maT zogjer „polarul~ mikromilakeb-
Sedgeba centrosomebis, TiTistaris mikromilakebisa da sac uwodeben). metafazaSi varskvlavis mikromilakebic
varskvlavebsagan. izrdeba da ukavSirdeba plazmur membranas. TiTistarAA
qromosomis yovel tyup qromatids aqvs kinetoqo- amGgvaradAD saxiT dasrulebul formas iZens.
ri, struqtura, romelic iqmneba centromeraSi cilisa axla vnaxoT, rogor korelirebs dasrulebuli Ti-
da qromosomuli dnm-is specifikuri segmentis daka- Tistaras struqtura mis funqciasTan anafazaSi. ana-
vSirebiT. qromosomebSi ori kinetoqori mimarTulia faza iwyeba uecrad, rodesac cilebi, romlebic erTad
sapirispiro mxares. prometafazaSi TiTistaras zogi- amagrebs qromosomebis tyup qromatidebs, inqtivird-
erTi mikromilaki emagreba kinetoxors; maT kinetoqo- eba. am dros gancalkevebuli qromatidebi iqceva das-
ris mikromilakebi ewodeba. (kinetoqorTan mimagrebuli rulebul damoukidebel qromosomebad da miemerTeba
mikromilakebis raodenoba cvalebadia sxvadasxva saxe- ujredis sapirispiro boloebisken. rogoria kinetoqo-
obisTvis _ safuaris ujredebis erTi mikromilakidan, ris mikromilakebis funqcia qromosomebis ujredis po
zogierTi ZuZumwovaris 40 mikromilakamde). rodesac lusebisken mimarTuli moZraobisas? SesaZloa, es aixsnas
erTi qromosomis kinetoqori „daWerilia` mikromi- imiT, rom qromosomebi daxveulia mikromilakebze, rom-
lakebiT, qromosoma iwyebs gadaadgilebas im polusi- lebic mokldebian TiTistaras polusebisken. amasTanave
saken, saidanac mikromilakia gadmoWimuli. amasTanave eqsperiment uli monacemebi amtkicebs hipoTezas, rom-
es procesi SeCerebulia manam, sanam mikromilaki meore lis Tanaxmad, moZraobis pirveladi meqanizmi iyenebs sa-
polusidan ar miemegreba meore kinetoqors. is, rac Sem- transporto cilebs kinetoqorebze, rac gadaaadgilebs
deg xdeba, Zalian hgavs bagiris gadazidvas. qromosoma qromosomebs mimagrebuli mikrimilakebis gaswvriv uax-
gadaadgildeba jer erT mxares, Semdeg meore mxares, loesi polusisaken. amasTanave mikromilakebi mokldeba
win da ukan, sanam ar ganlagdeba SuaSi ujredis or po- kinetoqoris boloebze depolimerizaciis Sedegad. (su-
luss Soris. metafazaSi yoveli gaormagebuli qromoso- raTi 12.8). (rogor gadaaadgilebs satransporto cil ebi
1 2 3 4 5
1 profaza. qromqtini ganicdis SemWidroebas, nukleolebi iwyebs gancalkevebas. mitozuri TiTistara iwyebs Camoyalibebas, Tumca jer ar Cans
mikrogramebze.
2 prometafaza. ukve vxedavT calkeul qromosomebs TiTeuli Seicavs or identur – tyup qromatids. prometafazis bolos birTvis garsi iwyebs
daSlas.
3 metafaza. Titistara Camoyalibebulia. kinetoqorebiT mikromilakebTan mimagrebuli qromosomebi ganlagebulia metafazur firfitaze.
4 anafaza. yoveli qromosomis qromatidebi gancalkevebulia da Svileuli qromosomebi gadaadgildeba ujredis boloebisken, ramdenadac maTi
kinetoqorebis mikromilakebi mokldeba.
5 telofaza. yalibdeba Svileuli birTvebi. amasobaSi iwyeba citokinezi: dediseuli ujredis gardigardmo Cndeba ujredis firfita, romelic
orad yofs citoplazmas.
SS suraTi 12.10 mitozi mcenareul ujredSi. xaxvis bolqvis ujredebSi mimdinare mitozis sinaTlis mikrografia.
264
gayofis ujredis
sawyisi wertili kedeli baqteriis
qromosomebi
plazmuri
E. coli - s ujredi membrana
qromosomebi
mikromilakebi
kinetoqoris
mikromilakebi
intaqturi
(xeluxlebeli)
birTvis garsi
SS suraTi 12.11 baqteriuli ujredis gayofa (binaruli gayofa). warmodgenilia baqteria E. Coli. erTaderTi wriuli qromosoma
ormagdeba da ori asli jerac ucnobi meqanizmiT gadaadgildeba erTmaneTis sawinaaRmdegod, ise rom gaormagebis ori sawyisi wer-
tili (mwvane), Tavsdeba ujredis sxvadasxva boloSi. ramdenedac ujredi dagrZelebulia, qromosomis gaormagebis dasrulebisTa-
nave, plazmuri membrana iwyebs Cazrdas, axali ujredis kedeli ganlagdeba or Svileul ujreds Soris da iyofa or axal ujredad.
265
obieqts mikromilakis gaswvriv ix. 6.21 suraTze). plazmuri membraniT, radgan amasobaSi ujredis fir-
ra funqcia akisria im mikromilakebs, romlebic ar fitis Semadgeneli nawilebisgan ganviTarebuli axali
arian dakavSirebuli kinetoqorebTan? cxovelur ujre- ujredis kedeli Camoyalibebulia or Svileul ujreds
debSi am mikromilakebis funqciaa anaf azaSi mTliani Soris.
ujredis sigrZeSi gazrdaa. kinetoqorebTan Seukav- 12.10 suraTze mocemulia gayofis procesSi myofi
Sirebeli mikromilakebi sawinaaRmdego polusebidan mcenareuli ujredis mikrofotoebi. suraTis Seswavla
eqstensiurad edebian erTmaneTs metafazaSi (suraTi dagexmarebaT mitozisa da citokinezis gameorebaSi.
12.7). anafazaSi zeddebis nawili Semcirebulia, ram-
dendac mikromilakebze mimagrebuli satransp orto
binaruli gayofa (orad gayofa)
cilebi gadaadgileben maT erTmaneTis sawinaaRmdegod
da amisaTvis, iyeneben atf-is energias. ramdenedac mik- prokariotebi (baqteriebi) mravldeba ujredis gayo-
romilakebi ubiZgeben erTmaneTs sawinaaRmdego mimar- fis tipiT, romelsac binaruli gayofa ewodeba, rac si-
TulebiT, polusebi aseve gadaadgildeba urTierT- tyvasityviT niSnavs Suaze gayofas. baqteriaTa genebis
sapirispirod da ujredi izrdeba sigrZeSi. amave dros umravlesoba ganlagebulia baqteriis erTaderT qromo-
mikromilakebi grZeldeba maT daboloebaze tubulinis somaze, romelic Sedgeba wriuli (cirkularuri (circular))
suberTeulebis damatebiT. Sedegad mikromilake-bi kv- dnm-is molekulisa da masTan dakavSirebuli cilebisa-
lav nawilobriv gadafaraven erTmaneTs. gan. miuxedavad imisa, rom baqteria ufro patara da mar-
anafazis bolos qromosomebis ori jgufi aRwevs tivia, vidre eukariotuli ujredi, genomis organize-
dagrZ elebuli dediseuli ujedis mopirdapire boloe- buli replikaciisa da Svileul ujredebSi misi Tanabrad
bs. birTvebi yalibdeba telofazaSi. citokinezi iwyeba ganawilebis mniSvneloba Zalian didia. magaliTad baqte-
mitozis am bolo stadiebSi da TiTistara sabolood ria Escherichia coli-is srulad gaSlili qromosoma ujre-
iSleba. dis sigrZeze 500-jer metia. cxadia, aseTi grZeli qro-
mosoma mWidrod unda iyos daxveuli da kompaqturad
moTavsebuli ujredSi da es asecaa.
citokinezi: dawvrilebiTi ganxilva
Escherichia coli-is ujredis gayofis procesi iwyeba
cxovelur ujredebSi citokinezi aris procesi, rodesac baqteriis dnm-i iwy ebs replikacias qromoso-
rom elsac gayof as uwodeben. gayofis pirveli niSani mis specifikur adgilze _ replikatorze da warmo-
aris gayofis Raris _ viwro arxis gaCena ujredis qmnis or sawyis wertils. radgan qrimosoma agrZelebs
zedapirze uwind eli metafazuri firfitis axlos (su- replikacias, erT-erTi maTgani gadaadgildeba ujredis
raTi12.9). arxis citoplazmur zwdapirze ganlagebulia sapirispiro mxar es (suraTi 12.11) da ujredis sigrZe
aqtinis mikroboWkoebis kontraqtuli rkali, romelic izrdeba. replikaciis damTavrebisTvis baqteriis ujre-
dakavSirebulia cila miozinis molekulebTan (aqtini di sawyis zomasTan SedarebiT orjer matulobs, misi
da miozini igive cilebia, romlebic ganapirobebn kun- plazmuri membrana Caizrdeba SigniTken da dediseul
Tebis SekumSvas, iseve, rogorc ujredSi ganxorciele- ujreds yofs or Svileul ujredad. yoveli maTgani mem-
bul sxvadasxva saxis moZraobas). aqtinis mikroboWkoebi kvidreobiT iRebs srul genoms.
urTierTqmedebes miozinis molek ulebTan, rac iwvevs Tnanmedrove dnm-teqnologiebis gamoyenebis meS-
rkalis Sekvras. gayofis procesSi myofi ujredis mik- veobiT SesaZlebeli xdeba replikatorebis moniSvna mo
roboWkoebis rgolis SekumSva qisis Sekvras hgavs. gayo- lekukebiT, romlebic fluorescenciul mikroskopSi
fis Rari Rrmavdeba, sanam dediseuli ujredi imdenad ar mwvane naTebas iZleva (ix. suraTi 6.3), mkvlevarebs sa-
gadaiWimeba, rom gaiyos or nawilad ori damoukidebel Sualeba misca uSualod dakvirvebodnen baqteriuli
ujredad _ sakuTari biTviT, Tavisi wili citozoliTa qromosomis moZraobas. es moZraoba hgavs eukariotuli
da organelebiT. qromosomebis centromerebis nawilebis gadaadgilebas
mcenareul ujredebSi, romelTac ujredis kedeli polusebisken mitozis anafazaSi. magram baqteriebs ara
aqvs citokinezi, gamoxatulad gansxvavebulia. aq gayo- aqvs xiluli mitozuri TiTistara, arc mikromilakebi.
fis Rari ar viTardeba. samagierod telofazaSi goljis Seswavlili baq teriebis saxeobebis umravlesobaSi ori
aparatSi warmoqmnili buStukebi ujredis centrisaken replikatori gadaadgilebas amTavrebs ujredis sapir-
mikromilakebis gaswvriv gadaadgildeba, erTiandeba da ispiro boloebTan an sxva specifikur adgilas da, Sesa-
warmoqmns ujredis firfitas (suraTi 12.9 b). ujredis Zloa, fiqsirdebodes erTi an ramdenime cilis mier. ro-
firfita izrdeba, masze erTiandeba ujredis kedlis gor gadaadgildeba baqteriuli qromosoma da rogor
masala, romlis gadatana xdeba buStukebiT. igi matu- aris gansazRvruli da organizebuli maTi specifiuri
lobs manam, sanam garemomcveli membrana ar Seerwymeba lokalizacia, TandaTan naTeli xdeba, magram bolomde
plazmur membranas ujredis mTels perimetrze. Sedegad garkveuli ar aris. ramdenime cila identificirebulia,
miiReba ori damoukidebeli Svileuli ujredi sakuTari rac mniSvnelovan rols asrulebs problemis gadaWraSi.
266
mitozis evolucia
rogor viTardeboda mitozi? Tu gaviTvaliswinebT,
koncefcia 12.3
rom miliardobiT wlis win prokariotebi uZRodnen eu-
kariotebs, SeiZleba vivaraudoT, rom mitozi sawyiss ujredis sasicocxlo cikli
ujredis gamravlebis martivi baqteriuli meqanizmi- regulirdeba molekuluri
dan iRebs. faqtobrivad baqteriul binarul gayofaSi
monawile ramdenime cila eukariotuli proteinebis kontrolis sistemis saSuale-
monaTesavea, rac amtkicebs ujredis baqteriuli gayo-
fisgan mitozis Camoyalibebis Sesaxeb debulebas. sain- biT
teresoa, erT-erTi bolo Sroma, romelSic naCvenebia, ujredebis gayofis dro da xarisxi mcenarisa Tu
rom binarul gayofaSi monawile ori cila eukariotuli cxovelis sxvadas xva nawilSi gadamwyvetia normaluri
cilebis, tubulinisa da aqtinis monaTesavea. zrdis, ganviTarebisa da cxovelqmedebisaTvis. ujre-
rogorc eukariotebi ganviTarda Tavisi ufro didi dis gayofis sixSire gansxvavebulia sxvadasxva tipis
genomebisa da birTvis garsebis warmoqmiT, aseve binaru- ujredebisTvis. magaliTad, adamianis kanis ujredebis
li gayofis memkvidruli procesic rogorRac gadaiz- gayofis sixSire maRalia mTeli cxovrebis ganmavloba-
arda mitozSi. 12.12 suraTze mitozis safexurebrivi
ganviTarebis hipoTeza. SesaZlo Sualeduri etapebi
warmodgenilia Tanamedrove erTujredian mikroor- suraTi 1.15. gamokvleva. aris Tu ara citoplazma-
ganizmebSi aRmoCenili birTvis gayofis ori uCveulo Si molekuluri signalebi, romlebic aregulireben
tipiT. birTvis gayofis es ori magaliTi, savaraudoa
is SemTxveva, roca memkvidruli meqanizmebi evolu-
ujredis sasicocxlo cikls?
ciis procesSi SedarebiT ucvleli darCa. orive Sem- eqsperimenti
ZuZumwovarTa ujredebis kulturaze eqsperimen-
TxvevaSi birTvis garsi intaqturi rCeba. dinofla- tis dros aRiniSneboda, ujredis sasicocxlo ciklis sxvadasxva fa-
gelatebSi gaormagebuli qromosomebi mimagrebulia zaSi myofi ujredebis gaerTianeba erT orbirTvian ujredad.
birTvis garsTan da Sordeba erTmaneTs, ramdenadac eqsperimenti I eqsperimenti II
birTvis sigrZe izrdeba ujredis gayofis win. diato-
meis (Diatomeae) (wyalmcenaris) qromosomebs erTma-
neTs aSorebs Titistara ujredis birTvis farglebSi.
eukariotebis umravlesobaSi TiTistara yofs qromo-
somebs birTvis garsis daSlis Semdeg
269
XX suraTi 12.16 ujredis sa-
sicocxlo ciklis molekuluri
kontroli Gor sakontrolo wer-
koncentraciis Sedareba
mmf-s aqtivoba
tilSi. ujredis ciklis fazebi gan-
pirobebulia ciklin-damokidebuli
kinazebis (cdk) aqtivobis ritmul ciklini
meryeobze. aq Cven yuradRebas vamax-
vilebT mmf-ad wodebul, ciklin-cdk
kompleqsze, romelic or sakontrolo
wertilSi mitozis dawyebis gamSvebi
signalis rols asrulebs.
ciklinis dagroveba
aqtivoba piks aRwevs metafazaSi.
270
suraTi 12.17. gamokvleva. iwvevs Tu ara,
ujredis sasicocxlo ciklis gansazRvrul etapebze.
Trombocituli zrdis faqtori (Tzf) adamianis
amasTanave, xSir SemTxvevaSi mecnierebisTvis ucnobia
fibroblastebis ujredebis gamravlebis stimula-
faqtobrivad ra funqcias asrulebs zogierTi cdk.
cias kulturaSi?
miuxedavad amisa, maT moaxdines im signalebis gadace-
eqsperimenti mis gzis ramdenime etapis identificireba, romlebic
informacias awvdian ujredis sasicocxlo ciklis
meqanizms.
1 SemaerTebeli qsovilis masala Sinagani signalis gadacemis magaliTi gvxvdeba M
daiWira mcire nawilebad.
fazis sakontrolo wertilSi. anafaza tyupi qroma-
tidebis dacilebis procesi ar daiwyeba, sanam metafa-
petris jami
zis firfitaSi yvela qromosoma ar iqneba mimagrebuli
TiTistaras. mkvlevarebma daadgines, rom kinetoqore-
bi, romlebic ar aris jer mimagrebuli TiTistaras
2 fermentebi gamoyenebul iq
na eqstraceluluri (uj
mikromilakebs, agzavnis molekulur signalebs, rom-
redgareTa) matricis da lebic aiZulebs qromatidebs darCnen erTad da axan-
saSlelad da Tavisufali grZlivebs anafazis dawyebas. mxolod mas Semdeg, rac
fibroblastebis ujreduli
suspenziis misaRebad. yvela qromosomis kinetoqori miemagreba TiTistaras,
tyupi qromatidebi Sordeba erTmaneTs (maTi damaka-
vSirebeli cilis inaqtivaciis gamo). es meqanizmi uz-
runvelyofs, rom Svileulma ujredebma sabolood ar
miiRon naklebi an zedmeti qromosoma.
3 ujredebi gadatanil iqna kul- mkvebav kulturaSi gazrdil cxovelur ujre-
turis sterilur konteinerSi,
ZiriTadi mkvebavi niadagiT, debSi mecnierebma SeZles moexdinaT mravali rogorc
romelic Seicavda glukozas, fizikuri, asev e qim iuri faqtoris identificieba,
aminomJavebs eleqtrolitebsa
romelTac SeuZlia gavl ena iqon ion ujredis gayofis
da antibiotikebs (baqteriebis
zrdis asacileblad). Tzf dae procesze. magaliTad, ujredi kargavs gayofis unars,
mata kulturis konteinerebis Tu kulturis niadagidan mocilebuli iqneba mniS-
mxolod naxevars. inkubacia
mimdinareobda 370C-ze. vnelovani sakvebi nivTiereba (es hgavs avtomaturi
sarecxi manqanis gaSvebis mcdelobas wylis gareSe).
sxva yvela xelsayreli pirobis arsebobisSemTxveva-
Sic, ZuZumwovarTa umravlesobis ujr edebi kultur-
aSi mravldeba, Tu niadagi Seicavs gansazRvrul zrdis
Sedegebi
faqtorebs. rogorc me-11 TavSia aRniSnuli, zrdis
(a) ZiriTadi mkvebavi niadagi Tzf-is faqtori aris garkveuli ujredebis mier gamomuSaveb-
gareSe (kontroli) ujredTa gamrav-
lebis uSedego mcdeloba.
uli cila, romelic astimulirebs sxva ujredebis gay-
ofas. miuxedavad imisa, rom cnebas _ zrdis faqtori,
(b) ZiriTadi mkvebavi niadagi Tzf-is
aqvs istoriuli mizezebi, cilas, romelic xels uwyobs
damatebiT. ujredebma ganicada pro- mitozis dawyebas, mitogenad ufro moixsenieben.
liferacia. skanirebad eleqtronul
mikrosopSi (SEM) Cans kulturaSi gam-
erT-erTi aseTi zrdis faqtori aris Tromboci-
ravlebuli fibroblastebi. tuli (sisxlis firfitebi) zrdis faqtori (Tzf), is
warmoiqmneba sisxlis ujredebSi, romelTac Tromboc-
itebi an sisxl is firfitebi ewodeba. 12-17 suraTze
ilustrirebuli eqsperimenti aCv en ebs, rom Tzf-s ar-
seboba saWiroa ujredebis kulturaSi fibroblastebis
gayofisTvis. fibroblastebi SemaerTebelqso-
vilovani ujredebia, romelTac plazmur membranaze
Tzf-receptorebi aqvs. Tzf molekulebis mimagreba
am receptorebze (romlebic Trozinkinaza receptore-
bia; ix. Tavi 11) iwvevs signalis transd uqciis meqaniz-
mis gaSvebas, Sedegad ujredi gadadis G1 sakontrolo
wertilSi da iwyebs gayofas. Tzf astimulirebs fi-
daskvna eqsperimenti adasturebs, rom Trombocituli broblastis gayofas aramarto kulturaSi, aramed
zrdis faqtori (Tzf) iwvevs adamianis fibroblaste-
bis ujredebis gamravlebis stimulacias kulturaSi. cxovelis organizmSic. qsovilis dazianebisas am mida-
271
moSi Trombocitebidan gamoTavisufldeba Tzf,
ujredi emagreba finjanis amis gamo fibroblastebis proliferacia xels uwy-
zedapirs da iyofa (mimag obs Wrilobis Sexorcebas. mecnierebis mier gamokv-
rebis damokidebuleba). leulia sul cota 50 gansxvavebuli zrdis faqtori,
romelic iwvevs ujredis gayofis stimulirebas. sx-
vadasxva ujredi reagirebs gansazRvrul specifiur
zrdis faqtorze an zrdis faqtorTa kombinaciaze.
ujredis gayofis garegani fizikuri faqto-
rodesac ujredebi qmnian
ris efeqti naTlad Cans simkvrive (simWidrove)-
erTi fenisgan Semdgar
Sres, isini wyveten gayofas damokidebuli daTr gunvis fenomenis magaliTze,
(simWidroviT gamowveuli rodesac didi raodenobiT dagrovili ujredebi,
gayofis daTrgunva). wyveten gamravlebas (suraTi 12.18-a, Semdeg gverze).
mravali wlis winaT pirvelad iqna nanaxi, rom ujre-
debi kulturaSi normalurad mravldeba, sanam kul-
Tu ramdenime ujreds amo-
turis konteineris Sida zedapirze ar warmoiqmneba
viRebT, darCenili ujre-
ujredTa erTi Sre. Semdeg ujredebi wyveten gayo-
debi gamravldeba, sanam
ar Seavsebs danakliss da fas. Tu ujredTa jgufi moSorebiTaa ganlagebuli da
Semdeg wyveten gamravlebas garSemortymulia Tavisufali sivrciT, isini iwyeben
(simWidroviT gamowveuli gamravlebas da mravldebian manam, sanam ar Seavse-
gayofis daTrgunva). ben Tavisufal ares. Tavdapirvelad varaudobdnen,
rom mezobeli ujredebis fizikuri kontaqti signa-
lia gamravlebis SewyvetisaTvis. miuxedavad imisa,
rom SesaZloa fizikur kontaqts hqondes garkveuli
gavlena TiToeuli ujredisaTvis, gacilebiT mniS-
vnelovania zrdis faqtorebisa da sakvebi nivTiere-
bebis saWiro raodenobis arseboba: cxadia, rodesac
ujredTa populacia aRwevs garkveul simWidroves,
iqmneba sakvebi nivTierebebis deficiti da misi ra-
(a) ZuZumwovris normaluri ujredebi. sak odenoba arasakmarisi xdeba ujredTa Semdgomi zr-
vebi produqtebis, zrdis faqtorebis da disa da gamravlebisTvis.
mimgrebisaTvis substratis arseboba gansaz- cxovelur ujredTa umravlesobas axasiaTebs
Rvravs ujredTa gamravlebis simWidroves
mimagrebis damokidebuleba (ix. suraTi 12.18-a).
(simkvrives) ujredTa erTi feniT.
gamravlebisaTvis saWiroa maTi mimagreba substra-
tze, rogoricaa ujreduli kulturis Semcveli fin-
jani, an qsovilis arau jreduli matrica. eqsperi-
kibos ujredi ar avlens mimagrebis damokide- mentebi amtkicebs, rom mimagr ebis Sesaxeb signali
bulebas an simkvrive-damokidebuli daTrgun-
ujredis sasicocxlo ciklis kontrolis sistemas
vis fenomens.
gadaecema gamtari gzebiT plazmuri memb ranis
cilebisa da masTan dakavSirebuli ujredis ConCxis
elementebis monawileobiT. simWidrove-damokide-
buli daTrgunva da mimagrebis damokidebuleba or-
ganizmis qsovilebSi moqmedebs iseve, rogorc kul-
turaSi akontrolebs ujredebis zrdis garkveul
optimalur simkvrivesa da adgilmdebareobas. kibos
(b) kibos ujredebi. kibos ujredebi agrZele- ujredebi, romelTac amis Semdeg ganvixilavT, ar
ben gayofas erTujrediani Sris warmoqmnis avlenen arc simkvrive-damokidebul daTrgunvas da
Semdegac da qmnian erTmaneTze dalagebuli arc mimagrebis damokidebulebas (suraTi 12.18-b).
ujredebis grovas.
272
1 2 3 4 1 simsivne izrdeba kibos erTi
ujredidan
SS suraTi 12.19 ZuZus avTvisebiani simsivnis zrda da metastazebis gavrceleba. avTvisebiani simsivnis ujredebi ukontrolo
zrdis Sedegad vrceldeba mezobel qsovilebSi da limfuri sadinarebisa da sisxlZarRvebis saSualebiT sxeulis sxva nawilebSi.
kibos ujredebis gavrcelebas maTi pirveladi ganviTarebis adgilidan moSorebiT, metastazebis warmoqmna ewodeba.
ujredis sasicocxlo ciklis kontrolis pirvelawyaro iyo simsivne, romelic amoaWres qals hen-
rieta laks (Henrietta Lacks). sapirispirod amisa, ZuZum-
meqanizmebis dakargva kibos ujredebSi wovarTa yvela normaluri, kulturaSi mzardi ujredi
kibos ujredebi, Cveulebriv, ar pasuxobs organiz- iyofa daaxloebiT 20-50-jer, ris Semdegac wyvets gam-
mis kontrolis meqanizmebs. isini Warbad mravldeba da ravlebas, berdeba da kvdeba (Cven gavecaniT am fenomenis
iWreba sxva qsovilebSi. daubrkolebeli zrdis pirobeb- SesaZlo mizezebs me-16 TavSi, rodesac ganvixilavT qro-
Si SeiZleba organizmis sikvdili gamoiwvios. mosomebis replikacias)
kurturaSi ujredebis zrdis Seswavlisas mec- organizmSi kibos ujredebis paTologiuri qceva
nierebma gamoikvlies, rom kibos ujredebi ar reagire- SesaZl oa katastrofuli aRmoCndes. problema iwyeba,
ben ujredis ciklis maregulirebel normalur signale- rodesac qsovilis erTi ujredi ganicdis transforma-
bze. magaliTad, 12.18-b suraTi gviCvenebs, rom kibos cias _ process, romelic normalur ujreds gardaqm-
ujredi ar avlens simkvrive-damokidebuli daTrgun- nis kibos ujredad. Cveulebriv, organizmis imunuri
vis fenomens kulturaSi zrdisas; ujredebi ar wyveten sistema, transformirebul ujreds afasebs, rogorc
gamravlebas maSinac ki roca zrdis faqtorebi amowu- ucxo agents da anadgurebs mas. Tu ujredi gadaurCa ga-
rulia. am movlenis asaxsneli logikuri hipoTeza aris nadgurebas, igi swrafad mravldeba da warmoqmnis sim-
is rom kibos ujredebi zrdisa da gamravlebisTvis ar sivnes _ paTologiuri ujredebis masas normaluri qso-
saWiroeben kulturis niadagSi zrdis faqtorebis arse- vilis siRrmeSi. Tu paTologiuri ujredebi inarCunebs
bobas. isini an Tavad warmoqmnian maTTvis saWiro zrdis TavianT pirvelad adgilmdebareobas, simsivnes uwode-
faqtorebs, an SesaZloa, maTSi aRiniSneba darRveva sig- ben keTilTvisebians. keTilTvisebian simsivneTa umrav-
nalebis gadacemis sistemaSi, romelic gadascems zrdis lesoba ar qmnis seriozul problemas da SesaZlebelia
faqtoris signals ujredis sasicocxlo ciklis marT- mTlianad iqnes mocilebuli qirurgiuli gziT. amisgan
vis meqanizmebs am faqtoris ararsebobis pirobebSic. gansxvavebiT, avTvisebiani simsivne aris sakmaod in-
sxva SesaZlo variantia darRveva ujredis sasicocxlo vaziuri imisTvis, rom gamoiwvios erTi an ramodenime
ciklis marTvis sistemaSi. faqtobrivad, rogorc me-19 organos funqciis darRveva. Tu individs aqvs avTvise-
TavSi SeiswavliT, yoveli maTgani SeiZleba iyos kibos biani simsivne, amboben, rom mas aqvs kibo.
ganviTarebis mizezi. avTvisebiani simsivnis ujredebi, garda maTi in-
normalur da kibos ujredebs Soris arsebobs sxva tensiuri proliferaciis (gamravlebis) unarisa, pa-
mniSvnelovani gansxvavebac, romlebic asaxavs ujredis Tologiuria mravali sxva niSniTac: SesaZloa hqondes
sasicocxlo ciklis darRvevebs. rodesac simsivnuri qromosomebis araswori raodenoba (Tumca aris es trans-
ujredebi wyveten gamravlebas, es xdeba ciklis SemTx- formaciis mizezia Tu Sedegi,jerac sakamaToa). niv-
veviT momentebSi da ara Cveulebriv normalur sakon- TierebaTa cvla iyos darRveuli da SeiZleba Sewyvitos
trolo werilebSi. ufro metic, kulturaSi sakvebi yovelgvari normaluri funqcionireba; ujredis zeda-
nivTierebebis uwyveti miwodebis pirobebSi kibos ujre- pirze arsebuli paTologiuri cvlilebebis gamo maT da-
debs SeuZliaT gamravleba usasrulod, SeiZleba iTqvas, karguli an darRveuli hqondes damokidebuleba mezo-
`ukvdavni~ arian. gansacvifrebeli magaliTia ujredTa bel ujredebTan da ujredTaSoris sivrcesTan, SeuZlia
Taoba, romelic mravldeba kulturaSi 1951 wlidan. gavrceleba axlomdebare qsovilebSi. simsivnur ujre-
am Taobas HeLa-s ujredebs uwodeben, radgan maTi debs SeuZlia agreTve sasignalo molekulebis sekre-
273
cia, romlebic iwvevs sisxlZarRvebis zrdas simsivnis lis sistemaze. da mainc, Cveni codna genomis cvlileba-
mimarTulebiT. ramdenime simsivnuri ujredi SeiZleba Ta Sesaxeb, romlebic iwveven kibos ujredebSi sxvadasx-
mowydes ZiriTad simsivnes, moxvdes sisxlZarRvSi an vagvar darRvevebs, elementarul doneze rCeba.
limfur sadinarSi, aqedan ki _ sxeulis sxva nawilebSi, SesaZloa, mizezi kibos ujredebis garSemo mravali
sadac mas SeuZlia gamravldes da warmoqmnas axali sim- upasuxo kiTxvis arsebobisa, aris is, rom jer kidev bevr-
sivne. simsivnuri ujredebis sawyisi lokalizaciidan ia Sesaswavli normaluri ujredis funqcionirebis Ses-
daSorebul adgilebSi amgvar gavrcelebas metastazebs axeb. ujredi – sicocxlis ZiriTadi struqturuli da
uwodeben (ix. suraTi 12.19). funqciuri erTeuli inax avs sakmao raodenobiT saidum-
erT adgilas lokalizebuli simsivnis mkurnaloba los, rac mecnerebs momavalSi safuZvliani kvlevisken
SesaZlebelia maRalenergetikuli radiaciiT, romelic uxmobs.
azianebs kibos ujredebis dnm-s metad, vidre normal-
uri ujredebisas; safiqrebelia, rom kibos ujredebs
dakarguli aqvs amgvari dazianebisgan Tavdacvis unari.
cnobili an savaraudo metastazuri simsivneebis sam- koncefcia testi 12.3
kurnalod gamoiyeneba preparatebi, romlebic toqsi-
kuria im ujredebis mimarT, romlebic aqtiurad mrav-
ldebian. maTi Seyvana xdeba sisxlis mimoqcevis sistemis
1. mkvlevari zemoqmedebs ujredze qimiuri nivTiere-
saSualebiT. qimioTerapiuli medikamentebi ereva ujre-
biT, romelic aferxebs dnm-is sinTezs. ujredis sa-
dis sasicocxlo ciklis specifikur etapebSi. magali-
sicocxlo ciklis romel nawilSi akavebs ujreds es
Tad, medikamenti taqsoli mikrotubulebis depolimer-
zemoqmedeba?
izaciis Seferxebis gziT yinavs mitozur TiTistaras,
2. daakvirdiT 12.13. suraTs me-2 eqsperimentis Sede-
ris gamoc aqtiuri gamravlebis procesSSi myofi ujre-
gad ratom Seicavs birTvi dnm-is gansxvavebul ra-
debi aRar gadadis metafazaSi. qimioTerapiis uaryofi-
odenobas?
Ti moqmedeba vlindeba medikamentebis normalur ujre-
3. ra aris ujredisTvis gaSvebis signali G2 fazis kon-
debze zemoqmedebis Sedegad. magaliTad gulisreva
trolis wertilSi mitozSi gadasasvlelad?
Sedegia qimioTerapiis zemoqmedebisa nawlavebis ujre-
4. ra moxdeboda Tu Tqven ganaxorcielebdiT 12.17 su-
debze, Tmiscvena _ Tmis folikulebis ujredebze, in-
raTze asaxul eqsperiments, simsivnuri ujredebis
feqciebisadmi rezistentobis daqveiTeba _ imunuri
gamoyenebiT?
sistemis ujredebze.
5. umetesad ujredis sasicocxlo ciklis romel fa-
mecnierebi iwyeben garkvevas, rogor gardaiqmneba
zaSi imyofeba Tqveni somaturi ujredebi?
normaluri ujredi kibos ujredad. kibos ujredebis
6. SeadareT da erTmaneTs da aRwereT keTilTvisebiani
molekulur biologias ufro dawvrilebiT SeiswavliT
da avTvisebiani simsivneebis niSnebi.
me-19 TavSi. miuxedavad imisa, rom kibos ganviTarebis
meqanizmi mravalgvaria, ujreduli transformacia yov-
elTvis gulisxmobs genebis cvlileba, rac ase Tu ise
gavlenas axdens ujredis sasicocxlo ciklis kontro-
274
me- 12 Tavis Semowmeba
12.2
vlobaSi, SesaZloa mitozi ganviTarda ujredis gayo-
koncefcia fis prokariotuli tipidan. garkveuli protistebi
(erTujrediani organizmebi) mravldebian ujredis
mitozisa da interfazis monacvleoba gayofis iseTi tipiT, romelic Sualeduri formaa
baqteriul binarul gayofasa da eukariotuli ujre-
ujredis sasicocxlo ciklSi debis umravlesobisaTvis damaxasiaTebel mitozis
XX ujredis sasicocxlo ciklis fazebi gayofaTa So- process Soris.
ris SualedSi ujredi imyofeba interfazaSi: (G1, S
da G2 fazebi). ujredi zoma izrdeba interfazis gan-
275
koncefcia 12.3 teazebis mier;
e) garegani zrdis faqtorebis koncentraciis
daqveiTebiT inhibirebis
ujredis sasicocxlo cikli regulirdeba zRvarze dabla.
molekuluri kontrolis sistemis 2. mikroskopis saSualebiT xedavT, rom ujredis fir-
saSualebiT fita iwyebs ganviTarebas gardigardmod ujre-
dis SuaSi, xolo ujredis firfitis orive mxares
formirdeba birTvebi. es unda iyos:
XX citoplazmuri signalebis hipoTezis damajere-
a) cxoveluri ujredi citokinezis procesSi;
bloba citoplazmaSi arsebuli molekulebi aregu- b) mcenareuli ujredi citokinezis procesSi;
lireben ujredis sasicocxlo ciklis mimdin areobas. g) cxoveluri ujredi ujredis ciklis S fazaSi;
XX ujredis sasicocxlo ciklis kontrolis siste- d) baqteriuli ujredis gayofa;
ma maregulirebeli cilebis cikluri cvlilebebi e) mcenareuli ujredi metafazaSi.
rogorc ujredis sasicocxlo ciklis saaTis meqa- 3. vinblastini aris kibos samkurnalod gamoyenebuli
nizmis msgavsad moqmedebs. `saaTis meqanizms~ aqvs standartuli qimioTerapiuli saSualeba. radgan
specifiuri sakontrolo wertilebi, sadac ujre- is zemoqmedebs mikrotubulebis kompleqsze, efeq-
dis sasicocxlo cikli wydeba, manam ar miRebuli turoba dakavSirebuli unda iyos :
`gagrZelebis~ signals. maregulirebeli molekule- a) mitozuri Titistaras warmoqmnis darRvevasTan;
bia cikliniebi da ciklindamokidebuli kinazebi b) maregulirebeli cilebis fosforirebis inhibi-
(cdk). ujreduli kulturebi mecnierebs saSualebas ciasTan (daTrgunvasTan);
aZlevs Seiswavlon ujredis gayofis molekuluri de- g) ciklinis produqciis (warmoqmnis) daTrgunvas-
talebi. ujredis sasicocxlo ciklis sakontrolo Tan;
punqtebze gavlenas axdens rogorc Sida, ise garegani d) miozinis denaturaciasa da gayofis Raris formi
faqtorebi, signalis transduqciis gadacemis gze- rebis daTrgunvasTan;
bis saSualebiT. ujredTa umravlesoba avlens ujre- e) dnm-s sinTeziz daTrgunvasTan.
dis gamravlebis rogorc simkvrive _ damokidebuli
daTrgunvis fenomens, aseve mimagrebis damokideb- 4. gansazRvruli ujredi Seicavs im dnms-s naxevars,
ulebas. ujredis sasicocxlo ciklis kontrolis rasac Seicavs mitozurad aqtiuri qsovilis sxva
meqanizmebis dakargva kibos ujredebs ukargavs norm- ujredebi. safiqrebelia, rom aRniSnuli ujredi
aluri regulaciis unars, amitom isini iyofian kon- unda iyos:
trolis gareSe, ris Sedegadac warmoiqmneba simsivne. a) G1 fazaSi; b) G 2 fazaSi; g) profazaSi;
avTvisebiani simsivne iWreba garemomcvel qsovilebSi d) metafazaSi; e) anafazaSi.
da aqvs metastazirebis unari, SeuZlia gaavrcelos 5. erT-erTi gansxvaveba kibos ujredsa da normalur
kibos ujredebi sxeulis sxva nawilebSi, sadac war- ujreds Soris aris is, rom:
moiqmneba meoreuli simsivneebi. a) kibos ujreds ar SeuZlia dnm-s sinTezi;
b) ujredis sasicocxlo cikli kibos ujredSi Seka-
vebulia S fazaSi;
SeamowmeT sakuTari codna g) kibos ujredebi ganagrZobs gamravlebas maSinac
ki, rodesac
mWidrod arian erTmaneTTan ganlagebuli;
TviTSefaseba d) kibos ujredebs ar SeuZliaT gamarTulad funq-
cionireba, radgan ganicdian simWidrove-dam o
1. ujredis sasicocxlo ciklis regulirebisTvis mniS- kidebul daTrgunvas;
vnelovani zogierTi proteinkinazas fermentuli aq- e) kibos ujredebi yovelTvis ujredis sasicocxlo
tivobis momateba gamowveulia: ciklis M fazaSi arian.
a) kinazebis sinTeziT ribosomebis mier; 6. mmf-s aqtivobis dacema mitozis bolos gamowveulia:
b) araaqtiuri kinazas gaaqtiurebiT ciklinTan da- a) protein kinazas (cdk) destruqciiT;
kavSirebis gziT; b) ciklinis sinTezis daqveiTebiT;
g) araaqtiuri ciklinis gardaqmniT aqtiur kinazad g) dnm-s sinTeziT;
fosforirebis gziT; e) ujredis moculobasa da misi genoms Soris Sefar
d) araaqtiuri kinazas daSliT citoplazmuri pro- debis gazrdiT.
276
7. sisixlis wiTel ujredebis (eriTrocitis _ RBC) si-
cocxlis xangrZlivoba 120 dRes Seadgens. Tu moz- evoluciuri kavSiri
rdil adamians saSualod 5 l. sisxli aqvs, amasTan
yoveli mikrolitri (µL) Seicavs 5 milion eriTroc- mitozis Sedegad Svileuli ujredebi iReben qromo-
its (RBC), ramdeni axali ujredi ujda warmoiqmnas somebis imave raodenobas, ramdenic hqondaT dediseul
yovel wamSi, raTa aRdges eriTrocitebis sruli ujredebs. qromosomebis raodenobis SenarCunebis sxva
populacia (1µL=10-6 L)? gza, SesaZloa yofiliyo Tavdapirvelad ujredis gayofa
a) 30 000; b) 2 400; g) 2 400,000; d) 18 000; e) 30 000 000. da Semdeg qromosomebis gaormageba warmoqmnil Svileul
8. medikamenti citoqalazin-B (Cytichalasin B) axdens aq- ujredebSi. ra problema SeiZleboda Seqmniliyo amgvari
tinis funqciis blokirebas. citoqalazin-B iwvevs alternativis pirobebSi? xom ar migaCniaT, rom es aris
ujredis sasicocxlo ciklis darRvevas? ujredis sasicocxlo ciklis organizebis erTnairad mis-
a) TiTistaras warmoqmnas; aRebi forma?
b) TiTistaras mimagrebas kinetoqorebze;
g) dnm-is sinTezs; mecnieruli kvleva
d) ujredis sigrZeSi momatebas anafazaSi;
e) gayofis Raris formirebas.
mikromilakebi aris polaruli struqturebi,
9. zogierT organizmSi mitozi mimdinareobs citokine- romelTagan erT boloze (egreTwodebuli `+ boloze~)
zis gareSe. amis Sedegi SesaZloa iyos: polimerizaciisa depolimerizaciis xarisxi bevrad
a) erTze metbirTviani ujredi; maRalia, vidre meore boloze (e.w. `boloze~). 12.8 su-
b) uCveulod patara ujredi; raTze asaxuli eqsperimenti naTlad ganasxvavebs am or
g) arasrulfasovanbirTviani ujredi; bolos.
d) qromosomebis destruqcia; a. Sedegebis mixedviT gamoyaviT `+ bolo~ da daas-
e) ujredis sasicocxlo cikli S fazis gareSe. abuTeT Tqveni msjeloba.
10. m itozis ganmavlobaSi ar gvxvdeba: b. Tu `+ bolo~ iqneboda sapirispiro mxare, rogor
a) qromosomebis SemWidroeba (gamsxvileba); Sedegs miviRebdiT? gaakeTeT modeli.
b) dnm-is gaormageba; g. gadaakeTeT 12.8 suraTis daskvniTi modeli. war-
g) tyupi qromatidebis gancalkeveba; moadgineT Tqveneuli Sedegebis axali versia.
d) TiTistaras warmoqmna;
e) centrosomebis gancalkeveba.
mecniereba, teqnologia
11. q vemoT gamosaxul xaxvis bolqvis apkis sinaTlis mik-
roskop miRebul gamosaxulebaze gamoyaviT ujrede-
da sazogadoeba
bi, romlebic imyofebian: interfazaSi, profazaSi,
metafazaSi da anafazaSi. aRwereT TiToeuli stadi- asobiT milioni dolari ixarjeba yovelwliurad ki-
isTvis damaxasiaTebeli ZiriTadi movlenebi. bos samkurnalo efeqturi saSualebebis ZiebaSi. bevrad
naklebi fuli ixarjeba kibos profilaqtikaze. ratom
ggonoaT, rom es sworia? rogori cxovrebis wesi dagvex-
mareba kibos Tavidan acilebaSi? ra saxis profilaqti-
kuri programebiT iqneba SesaZlebeli xeli SevuwyoT
amgvari cvlilebebis dawyebasa da ganxorcielebas?
romeli faqtorebi SeuSlida xels aseTi cvlilebasa da
programebs?
277
3
nawili
genetika
interviu ramdenime naSromi gamomigzavna. ujreduli neirobi-
ologiis Sesaxeb codnis gareSe am naSromebSi garkveva
SeuZlebeli iyo. amitom daviwye ujredis biologiis Ses-
erik lenderTan wavla. Semdeg gadavedi molekulur biologiaze da bo-
los, genetikac damWirda. amgvarad, erTi sagnis meores
genomika _ mecniereba organizmis yvela genisa da Seswavla mohyva. genetikas ki dRemde vswavlob!
maTi erToblivi funqcionirebis Sesaxeb, axali disci-
plinaa, romelmac biologiaSi revolucia moaxdina. erik ra iyo adamianis genomis proeqtis
lenderi, romelsac adamianis genomis proeqtSi mniS-
mTavari mizani?
vnelovani roli miuZRvis, am revoluciis lideria. doq-
tori lenderi masaCusetsis teqnologiis institutisa adamianis genomis proeqtis saboloo mizani iyo ada-
da harvardis gaerTianebuli institutis [Broad Institute mianis dnm-is sruli Tanmimdevrobis wakiTxva da misi
of MIT and Harvard] damfuZnebeli direqtoria, romelic aRqmis gaadvileba. aseTi informacia Tanamedrove bi-
genomikas daavadebebis axsnisa da maT mkurnalobaSi ax- ologiisTvis fundamenturia. sabolood, mis safuZvel-
ali saSualebebisa da miRwevebis danergvisTvis iyenebs. ze SeiZleba yvela biologiuri struqturisa da proce-
institutis SemadgenlobaSi Sedis genomis kvlevis sis axsna.
uaiThedis centri [Whitehead Center for Genome Research], SegiZliaT an individualuri genebis detaluri
Tvisebebis Seswavla, rasac biologebi adamianis genomis
romelsac adamianis genomis sekvenirebaSi wamyvani ad-
proeqtamdec akeTebdnen da dResac agrZeleben, an siste-
gili ukavia.
mis yvela komponentis urTierTqmedebis dadgena. orive
prinstonis kursdamTavrebulma, doqtorma lend-
mimarTulebiT dReisTvis mniSvnelovani aRmoCenebi ga-
erma, doqtorantura oqsfordis universitetSi, maTema-
keTda, magram zogierT problemas mxolod maSin xedav,
tikaSi, gaiara da rodsis stipendiantic iyo. harvardis
roca ukan ixev. warmoidgineT, rom puantilistis nax-
biznes skolaSi igi 1990 wlamde ekonomikas aswavlida,
ats uyurebT. axlodan mxolod wertilebs dainaxavT,
magram SemdgomSi biologiis kursbze gadavida. mis mra-
es ra TGqma unda sainteresoa, magram Tu ukan daixdevT,
valricxovan jildoebs Soris makarturis fondis sti- dainaxavT calkeul figurebs, romlebsac axlodan ver
pendiaa. is agreGTve airCies amerikis mecnierebaTa aka- amCnevdiT. adamianis genomis proeqtamde, ukan daxevisa
demiis wevrad. doqtori lenderi, rogorc masaCusetsis da adamianis genomis sruli suraTis danaxvis SesaZle-
teqnologiis institutis, aseve harvardis universite- bloba ar arsebobda.
tis profesoria. masaCusetsis teqnologiis institut- genomis analizma gamoaSkarava sxvadasxva momentSi
Si bolo aTi wlis ganmavlobaSi is biologiis dawyebiT da sxvadasxva qsovilebSi genebis moqmedebis CarTvisa
kurss kiTxulobs. da gamorTvis saerTo suraTi. axla SgviZlia modulebsa
Tu sistemebSi (sqemebSi) genebis TanamSromlobis danax-
rogor moxvediT genetikaSi? va. aseTi saerTo suraTi dRemde ar gvqonia.
278
mecnierTa sazogadoebis am SemoTavazebas nebismieri mokle segmentebad (egzonebad) dayofilia. adamianis
relisti sigiJed CaTvlida. magram realoba gacilebiT genebis gaSifvraze muSaobisas xmauris zRvaSi Tundac
ufro rTuli aRmoCnda. roca gavacnobiereT, Tu ramde- mcire signalebs veZebdiT. kompiuteruli programebi
nad mniSvnelovania dnm-is Tanmimdevrobebis gaSifvra genis Tanmimdevrobis amorCevaSi mxolod zedapirul
aTasobiT mecnierisTvis, dagvebada kiTxva: ratom ar samuSaos asrulebs. CvenTvis saintereso Tanmimdev-
SegviZlia amis gakeTeba? droTa ganmavlobaSi mogviwia robebi ATG-s Seicavs, romliTac yvela genebis mako-
TanmimdevrobiT mravali barieris gadalaxva. im mwiri direbeli Tanmimdevroba iwyeba. magram ATG genomisT-
imformaciis mosapoveblad, romelic im momentSi CvenT- vis Cveulebrivi tripledia da did arafers gveubneba.
vis sasargeblo iyo, jer Sualedur miznebs visaxavdiT. SeiZleba iseTi adgilebis moZebna, sadac sawyis signals
amavdroulad sakuTari Tavis darwmunebac gvWirdeo- nukleotidebis sakmaod grZeli fragmentebi mohyveba,
boda, rom swor gzas vadgavarT. TandaTan mizansac mi- sanam stop signals aRmniSvneli sami nukleotididan
vaRwieT: jer genetikuri rukebi SevadgineT, romelTa erT-erTi ar gamoCndeba. magram es SeiZleba SemTxveviT-
saSualebiT amjerad SegviZlia memkvidreobiT miRebuli ac moxdes. ase rom, roca am tipis signalebis mosaZebnad
daavadebebis kvalis dadgena da maTi memkvidreobiTo- mxolod kompiuters viyenebT, genebis identificirebis
bis prevencia, Semdeg SevadgineT qromosomuli dnm-is TvalsazrisiT sakmaod uxarisxo Sedegs viRebT.
fizikuri rukebi, sabolood ki mTeli genomis nukleo- sabednierod, Cven sxva xrikebsac mivmarTavT. genebis
tidebis Tanmimdevroba davadgineT. identificirebis erTi gzaa genomis Sedareba ujredis
es iyo didi miRweva. genomis proeqtSi CarTulma yve- informaciuli rnm-is molekulebis aslebTan (ix. naxati
la monawilem icoda, rom vmuSaobT sakiTxze, romelic 5. 25). kidev erTi mniSvnelovani xerxia adamianis Tan-
mecnierebisTvis 100 wlis Semdegac ki iqneba fundamen- mimdevrobebis Sedareba monaTesave saxeobebis Tanmim-
turi. vgrZnobdiT, rom Cveni Sroma Cveni SvilebisTvi- devrobebTan. mravali geni organizmis gadarCenisTvis
sac Zalian mniSvnelovania, vinaidan 50 wlis Semdeg me- sasicocxlod mniSvnelovania, amitom evoluciis msvl-
dicina zustad am Sedegebze iqneba dafuZnebuli. es iyo elobisas es genebi dakonservebis (didad ar icvlebian)
mravali pirovnebis, mravali centrisa da qveynis erTo- tendencias avlenen. Tu Cven adamianis genomis im nawi-
blivi Zalisxmeva, yovlismomcveli proeqti, romelSic lebs SevxedavT, romlebic sxva ZuZumwovrebis ganomis
amerikis SeerTebuli Statebis, didi britneTis, ger- nawilebis msgavsia, aRmovaCenT, rom aqac igive tenden-
maniis, iaponiisa da CineTis 20 samecniero centris ram- cia arsebobs. yvela genis povna momajadovebeli Tavsa-
denime aTasi adamiani monawileobda. es iyo saerTaSor- texia, romelic gamoTvliTi teqnikis dargSi momuSave
iso samecniero TanamSromlobis saukeTeso magaliTi, im mecnierebs, evoluciur biologebs, molekulur biolo-
adamianebis TanamSromlobis, romlebic udidesi mniSvn- gebsa da sxvebs erTnairad itacebs.
elobis sakiTxze erTad muSaobdnen.
Cveni mizmebis misaRwevad gamudmebiT gvWirdeobda ramdeni geni aqvs adamians?
axali meTodebis damuSaveba da maT avtomatizaciaze
zrunva. miRebuli monacemebis analizis saSualebebic Cemi dRevandeli varaudiT adamians cilis makodire-
gasarkvevi gvqonda. analizis Casatareblad maTematikis beli 20 000-25 000 geni aqvs. adamianis genomis saerTo zo-
midan gadinare iTvleboda, rom genebis raodenoba amaze
codna Zalian sasargeblo aRmoCnda.
bevrad metia, magram es varaudi ar dadasturda, rac ada-
mianis genomis proeqtis erT-erTi yvelaze gansacvifre-
genomis Tanmimdevrobebi A-s, C-s, T-sa beli aRmoCenaa. arc ise didi dro gavida, rac saxelmZ-
da G-s grZeli jaWvebia. saidan iciT am RvaneloebSi werdnen, ron adamians daaxloebiT 100 000
geni aqvs. roca Tanmimdevrobebis uxeSi suraTi miviReT,
jaWvis romeli monakveTebia genebi? vivaraudeT, rom adamians SeiZleba daaxloebiT 40 000-
adamianis genomis sami miliardi asos codnidan, am mde geni hqondes, magram male gairkva, rom aqedan mrava-
asoebis mier naTqvamis gagebamde jer kidev bevri sa- li fsevdogenia _ namdvili genebis arasrulyofili da
muSaoa Casatarebeli. Zalian grZel TanmimdevrobebSi arafunqcirebadi asli. genebis raodenoba mcirdeboda
genebis identificireba rTuli saqmea. es gansakuTrebiT da mcirdeboda. ra Tqma unda, genomSi arsebobs funqci-
uri rnm-is molekulebis, magaliTad ribosomuli rnm-is
adamiansa da sxva mravalujredian eukariotebs exeba,
genebi, romlebic cilebad ar iTargmneba, magram isini
romlebsac aqvT aramakodirebeli dnm-isa da gen-mako-
did adgils ar ikaveben. ase rom, savaraudo pasuxia mx-
direbeli Tanmimdevrobebis didi raodenoba, romelic
olod ramdenime aTasi geni, Tumca amaSi jer darwmuneb-
aramakodirebuli dnm-s fragmentebiT (intronebiT)
ulebi ara varT.
279
ramdenad axlos varT adamianis genomis detalebis aRdgena. SegviZlia im Zalebis danaxva, romle-
bic sxvadasxva TaobebSi moqmedeben. magaliTad, gavigeT,
gaSifvrasTan? rom adamianis SemTxvevaSi evoluciurad yvelaze ganvi-
Cveni ucodinroba mas Semdeg gamovlinda, roca ada- Tarebulia gamravlebasa da imunur reaqciebSi CarTuli
mianis genomi Tagvis genoms SevadareT. roca es genomebi genebi. mecnierebi didi xania varaudobdnen, rom genomi
erT xazad davalageT, aRmovaCineT, rom adamianis gen- evoluciaze zustad amgvar informacias unda Seicavdes,
omis daaxloebiT 5% Tagvis genomis msgavsia. am genebma magram mxolod axla dadginda, rom es marTlac asea. evo-
adamianis da Tagvis saerTo winapris droidan dawyebuli lucia eqsperimentatoria, romelic Tavis eqsperiments
mkveTri evoluciuri konservacia gamoavlines.A dnm- dedamiwaze sicocxlis gaCenis droidan, bolo samnaxeva-
is Tanmimdevrobebi funqciurad Zalian mniSvnelovani ri miliardi welia, ayenebs. saocaria, rom dRevandeli
unda iyos. magram am 5%-is mxolod erT mesamedze pasux- organizmebis genomebi am eqsperimentis laboratorul
imgebelia cnobili genebi da maregulirebeli Tanmim- Canawerebs inarCunebs. amitom SegviZlia ukan dabruneba
devrobebi. gacilebiT meti “evoluciis mosavlelia”, da im movlenebis aRdgena, romlebic uZveles warsulSi
vidre dRes SegviZlia avxsnaT. moxda.
genomika zustad am gamocanebis gamo miyvars. bi-
ologiis dargSi didi carieli sivrceebia, romlebic modiT, visaubroT genomikis medicinaSi
Cven unda SevavsoT. TiTqos uecrad SevZeliT mTeli
dedamiwis danaxva da, eSmakma dalaxvros, ramdenime is-
gamoyenebis Sesaxeb. ra siaxleebia am
eTi kontinenti davinaxeT, romelTa Sesaxeb dRemde kuTxiT broudis institutSi?
araferi vicodiT. genomika aCvenebs, rom Semdegi Taobis
mTavari amocanaa adamianis ZiriTadi daavadebebis
axalgazrda mecnierebsac kvlevisTvis uzarmazari Sesa-
molekuluri safuZvlebis axsna. magaliTad, diabetis,
Zlebloba eqneba.
filtvis kibos, fsiqikuri daavadebebisa da mravali
sxva daavadebebis. molekuluri meqanizmebis garkveva
rogor moqmedebs genomika evoluciis mkurnalobis gzebis mignebis gasaRebia. adamianis gen-
Seswavlaze? omis Tanmimdevrobis gaSifvram Seqmna myari safuZveli
daavadebebis sistemuri gaazrebisTvis, magram es mx-
genomikis monacemebis safuZvelze evoluciuri bio- olod dasawyisia. axla yvela funqciuri elementis
logiac icvleba. axla SegviZlia orgamizmebis sruli sruli codna gvWirdeba, romelic Cawerilia adamianis
Tanmimdevrobebis dadgena da amis safuZvelze maTi evo- genomis TanmimdevrobebSi da garkveva Tu rogor mar-
luciuri kavSirebisa da biologiuri istoriis natifi Taven isini genebs; unda gavarkvioT adamianis popula-
280
ciaSi gavrcelebuli yvela genetikuri Tanmimdevroba Tarebis Semdgomi stadiis marTvaSi daxmareba. Cvens
da maTi korelacia daavadebebis riskTan; genisa da ci- institutSi muSaobs masaCusetsis teqnologiis insti-
lis gamovlenis Tvisebebi, romlebic ujredul doneze tutidan, harvardis universitetidan da harvardis
mimdinare jaWvuri reaqciebis aqtivacias marTavs; yvela klinikebidan Camosuli sxvadasxva dargis specialisti:
genetikuri mutacia, romelic avTvisebiani procesebis biologebi, qimikosebi, eqimebi, matematikosebi da sxve-
ganviTarebis safuZvelia. paralelurad, unda mivagnoT bi. erTad vcdilobT biologiuri informaciis dagrove-
am informaciis gamoyenebis gzebs, rom samkurnalo pre- basa da medicinaSi misi danergvis axali gzebis moZiebas.
paratebisTvis swori samizneebi SevarCioT da Terapiis darwmunebulebi varT, rom Cvens mier miRebuli monace-
sxva mimarTulebebic ganvaviTaroT. mebi yvelasTvis xelmisawvdomi iqneba. yvela SeZlebs am
broudis institutis misiaa, biomedicinis ganvi- moanemebiT sargeblobas da axali kiTxvebis wamoyenebas.
281
13
meiozi da sqesobrivi
cxovrebis cikli
SS suraTi 13.1 frensis ford kopolo da misi ojaxi.
c
procesebi sqesobrivi sasicocxlo ciklis ganmavlobaSi
saxeobebs qromosomebis mudmiv ricxvs unarCunebs. Cven
ocxali organizmebi Tavisi msgavsis Seqmnis unariT ganvixilavT meiozis ujredul meqanizmsa da mis gansxvave-
gamoirCeva. muxis xes mxolod muxis xe qmnis, meti spi- bas mitozisgan. da bolos, im wvlils gavecnobiT, romelic
los gaCena mxolod spiloebs SeuZlia. amave dros, naS- meiozsa da ganayofierebas genetikur cvalebadobaSi
ieri ufro hgavs Tavis mSoblebs, vidre imave saxeobis Seaqvs, magaliTad, frensis kopolos ojaxSi arsebul cva-
naklebad monaTesave individebs. erTi Taobidan meoreze lebadobaSi (ix. suraTi 13.1).
niSan-Tvisebebis gadacemas memkvidreobiToba ewodeba
13.1
(laTinurad heres, heir–memkvidre). memkvidreobiTi ms-
gavsebis garda arserobs cvalebadobac: roca naSieri
koncefcia
mSoblebisa da dedmamisSvilebisgan garkveulwilad gan-
sxvavdeba. aTaswleulebia, rac miwaze momuSave xalxi am
dakvirvebas iyenebs da sasurveli niSan-Tvisebebis mqone qromosomebsa da genebs
mcenareebi da cxovelebi gamohyavs. adamiani Zveli droi-
dan dainteresebulia adamianebs Soris arsebuli memkvi-
STamomavloba mSoblebisgan
dreuli msgavsebiTa da gansxvavebiT, maT Soris ojaxis memkvidreobiT iRebs
wevrebs Sorisac (suraTi 13.1). sanam me-20 saukuneSi ar
daiwyo genetikis ganviTareba, memkvidreobiTobisa da ojaxis axloblebma SeiZleba aRniSnon, rom dedas
cvalebadobis meqanizmebi biologebs mxedevelobis areSi Worflebi da mamas Tvalebi gaqvs. Tumca, pirdapiri mniS-
ar imyofeboda. vnelobiT Tvalebs, Tmas, an nebismier sxva damaxasiaTeb-
genetika mecnierebaa memkvidreobiTobisa da mem- el niSans mSoblebi TavianT Svilebs ar gadascemen. maS,
kvidreobiTi cvalebadobis Sesaxeb. saxelmZRvanelos am sinamdvileSi ras viRebT memkvidreobiT?
282
genebis memkvidreobiT miReba romlebic moTavsebulia mSoblebisgan memkvidreobiT
miRebul qromosomebSi.
mSoblebi STamomavlobas uzrunvelyofen memkvidre-
obiTi erTeulebSi kodirebuli informaciiT. am erTeu-
lebs genebi ewodeba. dedisgan da mamisgan memkvidreobiT sqesobrivi da usqeso gamravlebis
miRebuli aTeulobiT aTasi geni genoms Seadgens. swored Sedareba
mSoblebTan arsebuli genetikuri kavSiri ganapirobebs
sakuTari Tavis zust aslebs mxolod is organizmebi
ojaxur msgavsebas, magaliTad Tvalis fersa an Worflis
qmnian, romlebic usqesod mravldebian. usqeso gamrav-
arsebobas. Cveni genebi specifikur niSan-Tvisebebs apro-
lebisas individi erTaderTi mSobelia, romelic saku-
gramebs, romlebic ganayofierebuli kvercxujredidan
Tari genebis yvela asls STamomavals gadascems. magali-
ganviTarebis dasawyisidan, zrdasrul asakamde vlindeba.
Tad, erTujredian eukariotul organizmebs usqesod
genebi dnm-is segmentebia. 1 da 5 TavebSi waikiTxeT,
gamravleba ujredebis mitozuri dayofiT SeuZlia, rom-
rom dnm nukleotidebad wodebuli oTxi sxvadasxva monom-
lis drosac mimdinareobs dnm-is kopireba da or Svileul
eris polimeria. memkvidreobiTi informacia TiTqmis iseve
ujreds Soris Tanabari ganawileba. STamomavalTa ge-
gadadis TiToeuli genisTvis specifikuri nukleotidebis
nomebi faqtobrivad mSoblis genomis zusti aslebia. zo-
Tanmimdevrobis saSualebiT, rogorc nabeWdi informacia,
gierT mravalujredian organizms aseve SeuZlia usqeso
romelsac konkretuli mniSvnelobis mqone asoebis Tanmim-
gziT gamravleba. meduzas monaTesave saxeoba - hidra,
devrobidan viRebT. ena simboluria. tvini sityvebs gon-
dakvirtviT mravldeba (suraTi 13.2). mSobeli hidras
ebriv gamosaxulebebad da azrebad Targmnis; magaliTad,
kvirtis ujredebi mitozis gziT warmoiqmna, amitom STa-
sagani, romelsac sityva „vaSli“-s kiTxvisas warmoidgenT,
momavali genetikurad mSoblis identuria. usqesod gam-
am sityvis moxazulobas arafriT ar hgavs. analogiurad,
ravlebuli individi dasabams aZlevs klons, genetikurad
ujredebi genetikur „winadadebebs“ Worflebad da sxva
identuri individebis jgufs. usqeso gamravlebis mqone
niSan-Tvisebebad Targmnian, romlebic TviT genebs saer-
organizmebSi xandaxan Ggenetikuri sxvaobac arsebobs,
Tod ar gvanan. genebis umravlesoba ujredebSi specifi-
rac dnm-Si momxdari cvlilebebis – mutaciebis Sedegia
kuri fermentebisa da sxva cilebis sinTezs aprogramebs,
(amas me-17 TavSi ganvixilavT).
romelTa erToblivi moqmedeba qmnis organizmis memkvi-
dreobiT niSan-Tvisebebs. dnm-is saxiT niSan-Tvisebebis
WW suraTi 13.2 hidras usqeso
daprogrameba biologiis dargebis erT-erTi yvelaze m gamravleba. es SedarebiT mar-
niSvnelovani Temaa. tivi mravalujrediani cxoveli
dakvirtviT mravldeba. kvirti -
memkvidreobiTi niSan-Tvisebebis gadacemis moleku- mitozurad dayofili ujredebis
luri safuZvelia dnm-s duplikacia anu genebis aslebis SemosazRvruli masa - patara
Seqmna, romlebic mSoblidan Svils gadaecema. cxovelebisa mSobeli hidraSi viTardeba, romelic mo-
da mcenareebis sasqeso ujredebs, romlebic erTi Taobi- mavalSi mSobels gamoeyofa (LM).
kvirti
dan meoreze genebis gadamtanebis anu tranwportis rols sqesobrivi gamravlebis
asruleben, gametebi ewodeba. mdedrobiTi da mamrobiTi dros ori mSobeli dasabams
gametebi (spermatozoidi da kvercxujredi) ganayofi- aZlevs STamomavlobas, ro
erebisas erTmaneTs erwymis da orive mSoblis genebs mem- melsac aqvs mSoblebisg an
kvidres gadascems. memkvidreobiT miRebuli
mitoqondriebsa da qloroplastebSi dnm-is mcire genebis unikaluri nakrebi.
raodenobaa, eukariotuli ujredis dnm ZiriTadi nawili klonisgan gansxvav eb iT, sqe-
ujredis birTvSi arsebul qromosomebSia ganawilebu- sobrivi gamravlebis gziT
li. yvela cocxal saxeobas qromosomebis damaxasiaTe- miRebuli STam omavali Ta-
beli raodenoba aqvs. magaliTad, adamians TiTqmis yvela visi dedmamiSvilebisa da
ujredSi 46 qromosoma aqvs. TiToeuli qromosoma erTi mSoblebisgan genetikurad
grZeli dnm-is molekulisgan Sedgeba, romelic asocire- gansxv avd eba. es ojaxur msgavsebebze damyarebuli erTi
bulia sxvadasxva cilebTan da gulmodgined daxveulia saerTo Temis mqone variaciaa, da ara zusti asli. 13.1 su-
spiralad. erTi qromosoma ramdenime aseulidan ramden- raTze naCvenebia genetikuri cvalebadoba, romelic sqe-
ime aTasamde gens Seicavs, TiToeuli genis dnm-is moleku- sobrivi gamravlebis mniSvnelobas adasturebs. ra meqa-
laSi nukleotidebis specifikuri Tanmimdevrobaa. qro- nizmebi ganapirobebs genetikur cvalebadobas? sakvanZo
mosomaze genis specifikur adgilmdebareobas lokusi roli aq miuZRvis qromosomebis qcevas sqesobrivi sa-
ewodeba. Cveni genetikuri maragi im genebisgan Sedgeba, sicocxlo ciklis ganmavlobaSi.
283
koncefcia testi 13.1 suraTi 13.3
kvlevis meTodi: kariotipebis momzadeba
gamoyeneba
1. rogor gadadis mSoblebis niSan-Tvisebebi (maga kariotipi wyvilebad ganlagebuli mkvirivi qromosomebis
liTad Tmis feri) STamomavlibaze? nakrebia. kariotipirebas konkretuli memkvidreobiTi
daavadebis, magaliTad daunis sindromis gamomwvevi
2. mutaciis ararsebobis SemTxvevaSi usqesod defeqturi qromosomebis aRmosaCenad an qromosomebis
gamravlebadi organizmebi iZlevian STamomav- raodenobis cvlilebis Sesamowmeblad iyeneben.
lobas, romelic erTmaneTisa da mSoblebis gene- meTodi
tikurad identuria. ganmarteT. kariotips amzadeben izolirebuli somaturi ujredebidan,
3. ramdenad gvanan sqesobrivi garavlebis mqone romlebic mitozis mastimulirebeli nivTierebiT damuSave-
organizmebis STamomavlebi mSoblebs? bulia. am ujredebis kulturas ramdenime dRis ganmavlobaSi
zrdian. matafazaSi dafiqsirebul ujredebs Rebaven da Semdeg
digitaluri kamerasTan dakavSirebul mikroskopSi aTva-
liereben. qromosomebis digitaluri fotosuraTi kompoiut-
erSi SeaqvT, sadac qromosomebs zomisa da formis mixedviT
wyvilebad alageben.
13.2
A
koncefcia
sqesobriv sasicocxlo
ciklSi ganayofiereba
da meiozi monacvleobs
sasicocxlo cikli organizmis reproduqciul is-
toriiis manZilze, ganayofierebidan sakuTari STamoma-
vlobis warmoqmnamde, Taobidan Taobamde ganmeorebadi
stadiebis Tanmimdevrobaa. amave WrilSi ganvixilavT
adamians, romlis magaliTze gavecnobiT qromosomebis
qcevas sqesobrivi sasicocxlo ciklis ganmavlobaSi.
daviwyebT adamianis somatur ujredebsa da gametebSi
qromosomebis ricxvis ganxilviT; Semdeg gavecnobiT Sedegebi
adamianis sasicocxlo ciklSi da sqesobrivi ciklebis es kariotipi nirmaluri mamakacis qromosomebia. SeRebili
sxva tipebSi mimdinare qromosomebis qcevas. wyvilebis Tvisebebis daxmarebiT SesaZlebelia specifikuri
qromosomebisa da qromosomebis wyvilebis identifikacia.
Tumca suraTze gamosaxuli kariotipis garCeva rTulia, Cans,
adamianis ujredebis rom yoveli matafazuri qromosoma ori erTmaneTTan mimagre-
buli tyupi qromatidisgan Sedgeba (ixilaT diagrama).
qromosomebis nakrebebi
Hhomologiuri qromo-
adamianis yovel somatur ujreds (sasqeso ujre- somebis wyvili
debis garda nebismieri sxva ujreds) aqvs 46 qromosoma.
mitozis msvlelobisas qromosomebi mkvrivdeba. maTi da-
naxva sinaTlis mikroskopSic SesaZlebeli xdeba. qromo-
somebi gansxvavdeba zomiTa da centromerebis mdebare-
obiT. amis garda, qromosomuli preparatis SeRebvisas cetrnomera
qromosomebis zolebis struqturebi sxvadasxvanairad
iRebeba. amitom, Tu qromosomebis simkvrive Sesaferi-
tyupi qromatidebi
sia, maTi gansxvaveba SesaZlebelia mikroskopis saSuale-
biTac.
adamianis ujredis 46 qromosoma mitozis msvlelo-
bisas gadaiRes. miRebuli mikrofotoebis dawvrile-
biTi analizi aCvenebs, rom adamians yoveli tipis or-
ori qromosoma aqvs. es naTlad Cans, Tu qromosomebis
suraTebs, yvelaze grZeli qromosomebiT dawyebuli,
284
gasaRebi uri wyvilebis arseboba sqesis arsebobis Sedegia. ada-
miani TiToeuli mSoblis qromosomebis yoveli wyvili-
dedis qromosomebis dan STamomavlobiT TiTo qromosomas iRebs.A ase rom,
nakrebi (n=3) somatur ujredebSi myofi 46 qromosoma faqtiurad 23
2n=6
Mmamis qromosomebis qromosomis ori nakrebia (kompleqti) – dedis nakre-
nakrebi (n=3) bi (dedisgan miRebuli) da mamis (mamisagan miRebuli).
erTi gaormage- TiTo nakrebSi qromosomebis raodenoba n-iT avRniS-
buli qromosomis noT. qromosomebis ori nakrebis mqone nebismier ujreds
ori tyupi qroma-
diploiduri ujredi ewodeba, M Amas aqvs qromosomebis
tida centromera
dip loiduri raodenoba, romelic 2n-iT avRniSnoT. ada-
mianis qromosimebis diploiduri raodenobaa 46 (2n=46).
homologiuri es Cveni somaturi ujredebis qromosomebis raodenobaa.
homologi- qromosomebis ujredSi, sadac dnm-is sinTezi moxda, yvela qromosoma
uri wyvilis wyvili (yoveli
ori aratyupi gaormagebulia da misi TiToeuli nawili ori identuri
nakrebidan
qromatida erTi) qromatidisgan Sedgeba. suraTi 13.4 gvexmareba im ter-
minebis aRqmaSi, romlebsac diploidur ujredeSi gaor-
magebuli (dublirebuli) homologiuri qromosomebis
aRwerisas viyenebT. SeiswavleT es suraTi da SeecadeT
SS suraTi 13.4 qromosomebis aRwera.
SeamCnioT sxvaoba, romelic homologiur qromosomebs,
Q aq naCvenebia 6 (2n=6) diploiduri raodenobis qromosomebis mqone tyup qromatidebs, aratyup qromatidebsa da qromoso
ujredebi interfazis GGG2-Si, romelic qromosomebis gaormagebas mebis nakrebebs Soris arsebobs.
mosdevs. (qromosomebi gamosaxulia mkvriv mdgomarebaSi). yoveli somaturi ujredebisgan gansxvavebiT, gametebi (sper
gaormagebuli qromosoma ori tyupi qromatidisgan Sedgeba, rom-
matozoidi da kvercxujredi) qromosomebis TiTo na-
lebic cetromeris adgilas erTmaneTs emagreba. Yyoveli homolo-
giuri wyvili dedis nakrebis erTi qrmomsomisgan (wiTeli) da mamis krebs (komleqts) Seicavs. aseT ujredebs haploiduri
nakrebis erTi qromosomisgan (cisferi) Sedgeba. Yyoveli nakrebi ki ujredebi ewodeba. TiToeul maTgans qromosomebis
sami qrmomsomisgan Sedgeba. Aaratyupi qromatidebi homologiuri haploiduri raodenoba (n) aqvs. adamianis SemTxvevaSi
qromosomebis wyvilebis nebismieri ori qromatidaa, romlebic
haploiduri raodenobaa 23 (n=23), rac gametebSi qromo-
tyupi qromatidebi ar aris.
somebis raodenobis tolia. 23 qromosomian nakrebSi 22
autosoma da erTi sasqeso qromosomaa. Ggaunayofierebe-
wyvil wyvilad davawyobT. qromosomebis mTlian gamo- li (momwifebuli) kvercxujredi X qromosomas Seicavs,
saxulebas kariotipi ewodeba (suraTi 13.3). spermatozoidi ki, SeiZleba an X da an Y qromosomis
or wyvil qromosomas, romelebsac erTnairi sigrZe, matarebeli iyos.
centromerebis erTnairi mdebareoba da SeRebvis msgav- yuradReba miaqcieT, rom yovel saxeobas sqeso-
si unari axasiaTebs, homologiuri qromosomebi an ho- brivi ganayofierebis Sedegad miRebuli qromosomebis
mologebi ewodeba. TiToeuli wyvilis orive qromosoma konkretuli diploiduri ricxvi axasiaTebs. es ricxvi
im genis matarebelia, romelic erTsa da imave memkvidre- SeiZleba adaminis qromosomebis ricxvze didi, mcire an
obiT niSnebs akontrolebs. magaliTad, Tu Tvalis feris toli iyos. axla ki gavarkvioT qromosomebis qceva ada-
geni konkretuli qromosomis gansakuTrebul lokusSia mianis sasicocxlo ciklis ganmavlobaSi.
ganlagebuli, maSin am qromosomis homologsac Sesabam-
is lokusSi Tvalis feris ganmsazRvreli geni eqneba.O
qromosomebis nakrebis qceva adamianis
ori gansxvavebuli qromosoma, romlebsac Sesabami
sad X da Y qromosomebi ewodeba, mniSvnelovanad gansx- sasicocxlo ciklSi
vavdeba somaturi qromosomebisgan da homologiurobis adamianis sasicocxlo cikli maSin iwyeba, roca mamis
saerTo sistemidan gamonakliss qmniss. qalebs X qro- haploiduri spermatozoidi dedis haploidur kvercxu-
mosomebis homologiuri wyvili (XX) aqvT, magram mamak- jreds erwymis. gametebis SeerTebas, romlis kulminacia
acebs wyvilSi erTi X da erTi Y qromosoma (XY) aqvT. X birTvebis Serwymaa, ganayofiereba ewodeba. ganayofi-
da Y qromosomebis mxolod mcire nawilia homologi- erebuli kvercxujredi _ zigota diploiduria, vi-
uri. X qromosomis genebis umetesobas patara Y qromo- naidan qromosomebis or hapliodur nakrebs Seicavs. es
somaSi analogi ara aqvs, Y qromosomas ki is genebi aqvs, im genebis nakrebia, romlebic dedisa da mamis ojaxur
romlebic X-s aklia. X da Y qromosomebi individis sqess xazebSi arsebobs. roca adamiani zigotidan sqesmwife
gansazRvravs, amitom maT sasqeso qrom osomebi ewode- zrdasrul organizmamde viTardeba, Msxeulis yvela so-
ba. sxva qromosomebs ki autosomebs uwodeben. maturi ujredi mitozis Sedegad warmoiqmneba. zigotis
adamianis TiToeul somatur ujredSi homologi- qromosomebis nakrebi da yvela geni, romlebsac es qro-
285
mosomebi Seicavs, somatur ujredebs zustad gadaecema. noba gametebSi naxevrdeba, rac ganayofierebis dros
gametebis garda, adamianis sxeulis yvela ujredi mi- momxdar gaormagebas abaTilebs. cxovelebSi meiozi mx-
tozis Sedegad warmoiqmneba. gametebi viTardeba gonad- olod sakvercxeebSi an saTesleebSi mimdinareobs. mei-
ebSi _ qalis sakvercxeebsa da mamakacis saTesleebSi. ozis Sedegad adamianis TiToeuli spermatozoidi da
(suraTi 13.5) somaturi ujredebis msgavsad, adamianis kvercxujredi haploiduria (n=23). ganayofiereba, qro-
gametebi mitozuri gayofis Sedegad rom warmoqmnili- mosomebis haploiduri nakrebis gaerTianebis Sedegad,
yo, isinic diploidurni iqneobodnen. am SemTxvevaSi diploidur raodenobas aRadgens. aseTi sasicocxlo
ganayofierebisas - ori gametis Serwymisas, romelTa cikli Taobidan Taobamde meordeba (ix. suraTi 13.5).
normaluri ricxvi 46-ia - maTi raodenoba gaormagdebo- spermatozoidisa da kvercxujredis warmoqmnaze met
da da 92 qromosomas miviRebdiT. qromosomebis ricxvi informacias 46-e TavSi SeityobT.
yovel Semdgom TaobaSic gaaormageboda da ase usasru- adamianis sasicocxlo ciklis safexurebi damaxa-
lod gagrZeldeboda. siaTebelia bevri cxovelisTvis. marTlac, ganayofi-
sqesobrivi gamravlebis mqone organizmebSi qromo- erebisa da meiozis procesebi sqesobrivi gamravlebis
somebis ricxvis mudmivi zrda hipoTeturi situaciaa, unikaluri Tvisebaa. ganayofiereba da meiozi sqesobriv
romelic meiozis procesis gamo ar xorcieldeba. ujre- sasicocxlo ciklebSi monacvleobs da qromosomebis
debis meiozuri gayofis Sedegad qromosomebis raode- ricxvze urTierTgavlenas abaTilebs. am rpocesis gamo
saxeobis qromosomebis raodenoba mudmivi rCeba.
286
gasaRebi
mravalujredebiani haploidi mra-
haploidi haploidi organizmi valujredebiani
diploidi (gametofiti) organizmi
gametebi
mitozi mitozi mitozi
mitozi
n
gametebi
meiozi ganayofiereba
sporebi gametebi
meiozi ganayofiereba
zigota
SS suraTi 13.6 sasqeso sasicocxlo ciklebis sami tipi. yvela am ciklis saerTo niSania meiozisa da ganayofierebis monacvleoba.
am ZiriTad movlenebs sakuTari wvlili SeaqvT STamomavlobis genetikur cvalebadobaSi. meiozi da ganayofiereba samive sasicocx-
lo cilkis tipSi sxvadasxva dros mimdinareobs.
13.2
Si, gvxvdeba. gametebis Serwymisa da zigotis warmoqmnis
Semdeg meiozi diploiduri STamomavlobis ganviTarebis koncefciis testi
gareSe mimdinareobs. is haploidur ujredebs, da ara
gametebs, warmoqmnis, romlebic Semdeg mitozurad 1. riTi gansxvavdeba qalis kariotipi mamakacis ka
iyofa da haploidur mravalujredian zrdasrul orga- riotipisgan?
nizmad viTardeba. haploiduri organizmi SemdgomSi mi- 2. sqesobrivi gamravlebis mqone organizmebis
toziT iyofa da viRebT ujredebs, romlebic gametebad sacicocxlo ciklSi meiozis da ganayofierebis
yalibdeba. am saxeobebis erTaderTi diploiduri sta- monacvleoba yovel saxeobaSi misTvis damaxa-
dia erTujrediani zigotaa. (suraTi 13.6 g) (miaqcieT siaTebel qromosomebis ricxvs inarCunebs. ro-
yuradReba, rom haploidur da diploidur ujredebs mi- gor?
toziT gayofa SeuZlia, rac damokidebulia sasicocxlo 3. ZaRlis spermatozoidi 39 qromosomas Seicavs.
ciklis tipze. Tumca meiozi mxolod diploidur ujre- risi tolia ZaRlis qromosomebis haploiduri
debSi mimdinareobs. da diploiduri raodenoba?
sqesobrivi sasicocxlo ciklebis sami tipi imiT 4. romeli process (meiozi Tu mitozi) meti wvli-
gansxvavdeba, rom meiozi da ganayofiereba ciklis sx- li miuZRvis cxovelebis gametebis warmoqmnaSi?
vadasxva dros xdeba. miuxedavad amisa, am procesis mcenareebis da sokoebis umetesobis gametebis
Sedegi yvelasTvis saerToa: TiToeul cikls yoveli warmoqmnaSi?
qromosomis ganaxevrebiTa da gaormagebiT STamomav-
lobis genetikuri cvalebadobaSi Tavisi wvlili Seaqvs.
meiozis Semdgomi Seswavla am cvalebadobis wyaroebs ga-
moavlens.
287
koncefcia 13.3 interfaza
mSobeli diploidi
ujredis qromosomebis
meiozi qromosomebis nakrebebis homologiuri wyvili
288
mitozi meiozi
mSobeli jredi Qqiazma (krosin- meiozi I
(qromosomebis goveris adgili)
gaormagebamde)
Pprofaza Pprofaza I
Mmetafaza Mmetafaza I
Qqromosomebi tetradebi ganla-
ganlagebulia gebuli metafa-
metafazur zur firfitaze
firfitaze
mitozis Svileu-
li ujredebi meiozi II
2n 2n
n
n n n
Mmeiozi II-is Svileuli ujredebi
anafaza II-is ganmavlobaSi tyupi
qromatidebi calkevdeba
Ddaskvna
Tvisebebi mitozi meiozi
dnm-is gaorma- xdeba interfazaSi mitozis dawyebamde mimdinareobs interfazaSi meiozi I-is dawyebadme
geba
dayofebis erTi: profazis, metafazis, anafazisa da Mmimdinareobs profaza I-is ganmavlobaSi. formirdeba tet-
raodenoba telofazis CaTvliT. radebi (oTxi qromatidis jgufebi); aratyup qromatidebs
Soris krosingoveri mimdinareobs.
homologiuri ar aris ori, orive mimdinareobs profazaSi, anafazaSi da telo-
qromosomebis fazaSi.
sinapsi
Svileuli ujre- ori, yoveli maTgani diploidia (2n) da oTxi, yoveli haploidi (n) mSobeli ujredis qroma-
debis raodenoba genetikurad identuria mSobliuri tidebis naxevars Seicavs; genetikurad gansxvavdeba
da genetikuri ujredis mSobeli ujredisa da erTmaneTisgan.
Semadgenloba
roli cxove- zigotidan mravalujrediani zrdas- iZleva gametebs; anaxevrebs qromosomebis raodenobas da
lis sxeulSi ruli viTardeba; organizmis zrdisa da gametebSi genetikur cvalebadobas ganapirobebs
qsovilebis formirebisTvis ujredebs
iZleva
289
suraTi 13.8
kvleva: cxoveluri ujredis meiozuri dayofa
tyupi qroma-
centrosoma (cen- centromera tidebi mimagre-
triolebis wyviliT) (kinetoqoriT) buli rCeba
qiazma
tyupi qromatidi metafazuri
TiTistara firfita
290
Mmeiozi II: tyupi qromatidebis daTiSva
viRebT or haploidur ujredes, ujredis dayofis meore etapze tyupi qromatidebi sabolood cildeba, amis Sedegad oTx haploidur
magram qromosomebi jer gaormage- Svileul ujreds viRebT, yovels aqvs erTi qromosoma
bulia
Mmetafaza II telofaza II da citokinezi
telofaza I da ci-
tokinezi Qqromosomebi metafazur firfitaze Fformirdeba birTvaki, iwyeba qromo-
telofaza I-is dasawyisSi ujredis qromosomebis gaormageba ar mimdin- iseve lagdeba, rogorc mitozis dros. somebis dekondensacia da citokinezi
yoveli naxevars aqvs qomosomebis areobs meiozi I-is dasasrulamde da mimdinareobs.
sruli haploiduri nakrebi, magram meiozi II-es dasawyisamde, vinaidan Mmeiozi I-is ganmavlobaSi momxdari kros-
yoveli qromosoma jer ori tyupi qromosomebi ukve gaormagebulia. ingoveris gamo yoveli qromosomis ori mSobliuri ujredis meiozuri dayofa
qromatidisgan Sedgeba. tyupi qromatida genetikurad identuri oTx Svileul ujreds iZleva, yovels aqvs
aRar aris. qromosomebis haploiduri nakrebi.
Pprofaza II
citokinezi (citoplazmis dayofa) TiTistaras Fformireba. tyupi qromatidebis kinetoqori mi- oTxi Svileuli ujredidan yoveli gene-
rogorc wesi, telofaza I-is parale- magrebulia mikromilakebTan, romlebic tikurad gansxvavdeba sxva Svileuli
lurad mimdinareobs, ris Sedegad or Ggvian profaza I-Si (ar aris naCvenebi) mopirdapire polusebidan vrceldeba. da mSobliuri ujredebisgan.
haploidur Svileul ujreds viRebT qromosomebi, romlebic jer ori
qromatidisgan Sedgeba, metafaza Aanafaza II
II-is firfitasTan moZraobs.
Yyoveli qromosomis centromerebi sab-
cxovelur ujredSi formirdeba olood cildeba da tyupi qromatidebi
daTiSvis Rari. (mcenareebis ujredSi erTmaneTs wydeba.
formirdeba ujredis firfita).
axla yoveli qromosomis tyupi qro-
zog saxeobaSi qromosomebi Zafisebr marida, ori individualuri qromosomis
struqturas iRebs. birTvis garsi da msgavsad, mopirdapire polusebisken
birTvaki axlidan warmoiqmneba. moZraobs.
291
gasaRebi
dedis qromosomebis
nakrebi SesaZlebloba II
SesaZlebloba I
mamis qromosomebis
nakrebi
Mmetafaza II
Svileuli
ujredebi
ki viRebT ujredebs, romlebic mSoblis ujredebsa da 2. tetradebi metafazis firfitaze. meiozis I me
erTmaneTisgan genetikurad gansxvavdeba. tafazis ganmavlobaSi dawyvilebuli homologi-
13.9 suraTze Sedarebulia mitozi da meiozi. mei- uri qromosomebi (tetradebi) ZiriTadad ganla-
ozisTvis damaxasiaTebelia sami unikaluri movlena. gebulia metafazur firfitaze. mitozis dros ki
yvela es movlena I meiozuri gayofisas vlindeba: 1. individualuri gaormagebuli qromosomebi fir-
sinafsi da krosingoveri. I profazis msvlelobisas fitaze ar aris ganlagebuli.
gaormagebuli homologiuri qromosomebi gverdi-gverd 3. homologebis daTiSva. meiozis I anafazaSi Ti
lagdeba da erTmaneTs sigrZeze cilovani (elva Ses- Toeuli homologiuri wyvilis gaormagebuli
akravis magvari) struqturis saSualebiT ukavSirdeba. qromosoma sawinaaRmdego polusebis mimar-
warmoiqmneba sinaptonemaluri kompleqsi. am process TulebiT moZraobs, magram yoveli gaormagebuli
ki sinapsi ewodeba. gansxvavebuli qromatidebis geneti- qromosomis tyupi qromatidi erTamneTTan mi-
kuri gadawyoba - krosingoveri - aseve I profazis gan- magrebuli rCeba. mitozis msvlelobisas ki tyupi
mavlobaSi mimdinareobs. gvian profazaSi sinaptonem- qromatidebi iyofa.
aluri kompleqsi iSleba da homologiuri wyvilis oTxi
I meiozur gayofas aseve reduqciul gayofas eZaxian,
qromatidis danaxva sinaTlis mikroskopiTac xdeba Ses-
vinaidan is qromosomebis nakrebis ricxvs anaxevrebs.
aZlebeli. miRebul struqturas tetrada ewodeba. ro-
yovel ujredSi ori nakrebidan (diploiduri mdgomare
gorc wesi, TviToeuli tetrada X-is formis minimum erT
oba) qromosomebis raodenoba erT nakrebamde (haploi-
regions Seicavs, romelsac qiazmas uwodeben. qiazma
duri mdgomareoba) mcirdeba. tyupi qromatidebi ki
krosingoveris garegnuli gamoxatulebaa. mitozis gan-
mogvianebiT, II meiozuri gayofis dros iyofa da haploi-
mavlobaSi sinapsi da krosingoveri Cveulebriv ar xdeba.
dur Svileul ujredebs iZleva. II meiozisa da mitozis
292
msvlelobisas tyupi qromatidebis gayofis meqanizmi fis metafazaSi qromosomebis homologiuri wyvilebis
praqtikulad identuria. SemTxveviTi orientaciaa. homologiuri wyvilebi erTi
dediseuli da erTi mamiseuli qromosomisgan Sedgeba. I
13.3
metafazaSi isini metafazur firfitaze lagdeba (SeniS-
koncefciis testi neT, rom terminebi dediseuli da mamiseuli im individis
dedas da mamas exeba, romlis ujredebi meiozs gadis).
yoveli qromosoma, mamiseul an dediseul homologTan
1. ganmarteT, rogor inarCunebs mitozi qromo-
erTad, SeiZleba polusTan romelime mxriT ufro ax-
somebis ricxvs maSin, rodca meiozis msvlelo-
los ganlagdes – misi orientacia iseTive SemTxvevi-
bisas qromosomebis raodenoba naxevrdeba.
Tia, rogorc xurda fulis agdebis Semdeg misi aversiT
gamoiyeneT qromosomebis nakrebis koncepcia.
an reversiT davardnis albaToba. 50%-iani albaTobiT I
2. mitozis metafazisa da II meiozis metafazis gan-
meiozuri gayofis Sedegad Svileuli ujredi Sesabamisi
mavlobaSi ra msgavsebas da gansxvavebas avlens
homologiuri wyvilidan dedis qromosomas miiRebs,
qromosomebi?
50%-iani albaTobiT ki mamis qromosomas.
I metafazaSi qromosomebis TiToeuli homologiuri
wyvili ganlagebulia sxva wyvilebisgan damoukideblad,
amitom yoveli wyvilis I meiozuri gayofis Sedegad de-
13.4
diseuli da mamiseuli homologebi Svileul ujredSi
koncefcia sxva wyvilebisgan damoukideblad nawildeba. am process
damoukidebeli ganawileba ewodeba. yoveli Svileuli
ujredi iRebs dediseuli da mamiseuli qromosomebis
sqesobrivi sasicocxlo yvela SesaZlebeli kombinaciidan erT-erTs. rogorc
ciklebis msvlelobisas mimdin- naCvenebia 13.10 suraTze, Svileuli ujredebisTvis,
romlebic yalibdeba qromosomebis ori homologiuri
areobs genetikuri cvlilebebi, wyvilis mqone diploiduri ujredebis meiozis proces-
Si, kombinaciebis SesaZlo raodenobaa – 4 (2n = 4). gaiT-
romlebic evoluciaze aisaxeba
valiswinT, rom suraTze naCvenebi Svileuli ujredebis
oTxi kombinaciidan erTi diploiduri ujredis meiozis
13.1 suraTze naCvenebia genetikuri cvalebadobis
Sedegs mxolod ori warmoadgens, vinaidan I metafazaSi
magaliTi. rogor SegviZlia misi axsna? Semdgom TavebSi
erT mSobliur ujreds qromosomebis SesaZlo erTi an
waikiTxavT, rom genetikuri gansxvavebebis mTavari wy-
meore ganlagebidan SeiZleba romelime maTgani, da ara
aroa mutacia. organizmis dnm-Si mimdinare cvlilebebi
orive hqondes. amrigad, didi raodenobis diploiduri
genebis sxvadasxva versias qmnian. sxvadasxva versiebis
ujredebis meiozis Sedegad miRebuli Svileuli ujre-
warmoqmnisTanave, es versiebi sqesobrivi gamravlebis
debis populaciaSi oTxive tipi daaxloebiT Tanabari
msvlelobisas gadaadgileba da cvalebadobas gvaZlevs,
raodenobiT iqneba. Tu n=3, Svileul ujredebSi qro-
romelic saxeobis, unikaluri niSan-Tvisebebis kombina-
mosomebis rva kombinacia iqneba. zogadad, meiozSi qro-
ciis mqone, yovel wevrze aisaxeba.
mosomebis damoukidebeli ganawilebisas kombinaciebis
SesaZlo raodenobaa 2n, sadac n organizmis qromo-
STamomavlobis genetikuri somebis haploiduri raodenobaa.
cvalebadobis wyaro adamianis qromosomebis haploiduri raodenobaa
n=23. amrigad, gametebSi dediseuli da mamiseuli qro-
sqesobrivi gamravlebis mqone saxeobebis yovel
mosomebis SesaZlebeli kombinaciebis raodenoba = 223
TaobaSi meiozisa da ganayofierebis msvlelobisas mim-
rac daaxloebiT 8 milionia. yoveli gameta, romelic si-
dinareobs cvlilebebi, romlebzec pasuxismgebelia
cocxlis ganmavlobaSi Tqvens organizmSi warmoiqmneba,
qromosomebis qceva. ganvixiloT sami procesi, romle-
dedisgan da mamisgan memkvidreobiT miRebuli qromo-
bic sqesobrivi gamravlebis Sedegad miRebul geneti-
somebis 8 milioni SesaZlebeli kombinaciidan erT-erTs
kur cvalebadobaSi monawileobs. es procesebia: qro-
Seicavs.
mosomebis damoukidebeli gadawyoba, krosingoveri da
ganayofierebis SemTxveviToba.
krosingoveri
qromosomebis damoukidebeli gadawyoba meiozis msvlelobisas xdeba qromosomebis da-
moukidebeli gadanawileba. amitom TiToeuli Cven-
sqesobrivi gamravlebis erT-erTi Tviseba, romelic
Tagani sicocxlis ganmavlobaSi qmnis gametebis
genetikur cvalebadobas ganapirobebs, I meiozuri gayo-
koleqcias, romlebSic qromosomebis kombinaciebi ab-
293
soluturad gansxvavdeba mSoblebisgan memkvidreobiT bolomde, yoveli tyupi qromatidis segmenti sxva qro-
miRebuli qromosomebis kombinaciebisgan. 13.10 sura- matidis darCenil nawils uerTdeba. amis Sedegad ori
Tze naCvenebia, rom gametas yoveli individualuri qro- homologiuri segmenti adgils icvlis an krosingovers
mosoma warmoSobiT an mxolod dediseulia an mamiseuli. gadis. amitom dediseuli da mamiseuli genebis axali
magram sinamdvileSi ase ar aris, vinaidan krosingoveris kombinaciis mqone qromosomebs viRebT (ix.suraTi 13.11).
Sedegad viRebT rekombinantul qromosomebs anu in- adamianis yovel qromosomul wyvilSi saSualod er-
dividualur qromosomebs, romlebic orive mSoblisgan Tidan samamde krosingoveri xdeba, rac damokidebulia
miRebul genebs (dnm) Seicavs. (suraTi 13.11). qromosomebis zomasa da maTi centromerebis adgilmde-
bareobaze. uaxlesma gamokvlevebma aCvena, rom zogierT
saxeobaSi krosingoveri aucilebelia sinapsisTvis da
Mmeiozis profaza I Aaratyupi I meiozSi qromosomebis swori ganlagebisTvis. Tumca
qromatidebi krosingoversa da sinapss Soris kavSiri jer naklebad
Seswavlilia da rogorc Cans, cvalebadia saxeobebis
mixedviT.
II metafazaSi erTi an meti rekombinanti qromati-
tetrada dis Semcveli qromosomebi sxva qromosomebis mimarT
SeiZleba ori alternatiuli mimarTulebiT iyos orien-
Qqiazma
krosin- tirebuli, vinaidan maTi tyupi qromatidebi identuri
goveris tyupebi aRar arian. II meiozis msvlelobisas araidentu-
adgili ri tyupi qromatidebis damoukidebeli ganlageba mniS-
vnelovnad zrdis meiozis Sedegad miRebuli Svileuli
ujredebis genetikuri tipebis raodenobas.
krosingoveris Sesaxeb ufro mets me-15-e TavSi
metafaza I SeityobT. amjerad mTavaria, rom krosingoveri, sqeso-
brivi sasicocxlo ciklis ganmavlobaSi ori mSoblidan
memkvidreobiT miRebuli dnm-is erT qromosomaSi kom-
binaciis saSualebiT, genetikuri cvalebadobis mniS-
vnelovan wyaros warmoadgens.
ganayofierebis SemTxveviToba
metafaza II
meiozis msvlelobisas warmoqmnil genetikur cva-
lebadobas ganayofierebis SemTxveviTobac emateba. mag-
aliTad, adamianis TiToeuli mdedrobiTi da mamrobiTi
gameta, qromosomebis daaxloebiT 8 milioni kombinaci-
idan erT-erTs Seicavs, rac meiozis ganmavlobaSi mim-
dinare damoukidebeli ganawilebis Sedegia. ganayifi-
Svileuli erebisas erTi mamrobiTi gameta erT mdedrobiT gametas
ujredebi erwymis. viRebT zigotas, romelic daaxloebiT 64 tri-
lioni (8 milioni X 8 milionze) diploiduri kombinaci-
idan erT-erTis matarebelia. (Tu 223 X 223 zustad gaam-
Nrekombinanti qro-
mosomebi ravlebT, aRmoCndeba, rom namravli 70 trilionze met
ricxvs gvaZlevs). Tu yovelive amas krosingoveris Sede-
SS suraTi 13.11 krosingoveris Sedegebi gad miRebul cvalebadobas davamatebT, miviRebT Sesa-
meiozis ganmavlobaSi. Zlebeli kombinaciebis marTlac astronomiul ricxvs.
ra gasakviria, rom Zmebi da debi erTmaneTisgan sagrZno-
krosingoveri I profazis dasawyisSi mimdeinareobs,
blad gansxvavdebian. yoveli Tqvengani marTlac unikal-
roca homologiuri qromosomebi sigrZeSi erTmaneTis
uri organizmia.
gaswvriv lagdeba. yoveli homologis TiTo geni meore
homologis Sesabamisi genis pirdapir xvdeba. krosin-
goveris erTi movlenisas ori aratyupi qromatidis dnm- populaciebSi genetikuri cvalebadobis
is molekulebi (homologiuri wyvilis erTi dediseuli
evoluciuri mniSvneloba
da erTi mamiseuli qromatidis dnm) erTsa da imave adg-
ilas wydeba da Semdeg maTi dnm - is monakveTebi erTma- axla, roca gaecaniT sqesobrivi gamravlebis mqone
neTis-s ukavSirdeba. gawyvetis adgilidan qromatidis populaciis STamomavlobaSi genebis axali kombinaciebis
294
warmoqmnis meqanizms, vnaxoT, ra kavSiria populaciis wlamde mis aRmoCenebs biologebze gavlena ar hqonda.
genetikur cvalebadobasa da evolucias Soris. darvin- am droisTvis ki darvinis (1809-1882) da mendelis (1822-
ma SeniSna, rom populaciis ganviTarebas misi wevrebis 1884) gardacvalebidan 15 welze meti gavida. Semdeg Tav-
gansxvavebuli reproduqciuli warmateba ganapirobebs. Si gaecnobiT, Tu rogor aRmoaCina mendelma ZiriTadi
garemosTan yvelaze kargad Seguebuli individebi saSua- kanonebi, romelTa daxmarebiT konkretuli niSan-Tvise-
lod met STamomavlobas toveben da sakuTar genebs meti bebis memkvidreobiToba ixsneba.
warmatebiT avrceleben. bunebrivi gadarCevis Sedegad
13.4
is genetikuri cvalebadoba grovdeba, romlsac garemo
upiratesobas aniWebs. garemos pirobebis Secvlis Sem- koncefcia testi
TxvevaSi populacia maSin gadarCeba, Tu yoveli Taobis
ramdenime wevri axal pirobebTan efeqtur Seguebas SeZ-
1. xilis buzis qromosomebis diploiduri raode-
lebs. sxva genetikur Semadgenlobas, xom ukeTesi Sedegi
nobaa 8, xolo muSa futkrebis diploiduri ra-
SeiZleba hqondes, vidre adre gavrcelebul genotips.
odenoba - 32-ia. Tu ar CavTvliT krosingovers,
am TavSi ganvixileT sqesobrivi gamravlebis kavSiri
erTi da igive mSoblebis STamomavlobaSi arseb-
populaciis genetikur cvalebadobasTan, romelic mu-
uli genetikuri cvalebadoba meti iqneba buzisa
taciebis Sedegad Cndeba.
Tu futkris SemTxvevaSi? ganmarteT.
darvini mixvda, rom evolucia mimdinareobs mem-
2. ra pirobebSi meiozis dros mimdinare krosin-
kvidreobiTi cvalebadobis gamo; magram man ver axsna
goveri ar monawileobs Svileuli ujredis gene-
STamomavalisa da mSoblis mxolod msgavsebisa da ara
tikur cvlilebebSi?
identurobis movlena. sainteresoa, rom darvinis Ta-
namedrovem, gregor mendelma, darvinis sicocxle-
Sive memkvidreobiTobis Teoria gamoaqveyna, sadac axs
nilia genetikuri cvalebadobis meqanizmi; magram 1900
295
gad, haploiduri gametebi formirdeba; TiToeuli X X populaciis genetikuri cvalebadobis evoluciu
gameta 23 qromosomisgan Semdgar erT nakrebs (n) Sei- ri mniSvneloba. bunebri gadarCevis gziT mimdinare
cavs. ganayofierebis dros, kvercxujredi da sper- evoluciisTvis genetikuri cvalebadoba nedli masa-
matozoidi erTmaneTs erwymis da viRebT diploidur laa. am cvalebadobebis wyaroa mutaciebi; sqesobrivi
(2n) erTujredian zigotas, romlidanac mitozuri gamravlebisas cvalebadi genebis axali kombinaciebis
gayofiT mravalujrediani organizmi viTardeba. Seqmna damatebiT genetikur mravalferovnebas gva-
Zlevs.
X X sqesobrivi sasicocxlo ciklebis mravalferovne-
ba. sqesobrivi saicocxlo ciklebi erTmaneTisgan ga-
nayofierebasTan SefardebiT meiozis dawyebis droiT
SeamowmeT sakuTari codna
gansxvav deba. mravalujrediani organizmebi diploi-
duria, haploiduria, an haploiduri da diploiduri
Taobebi monacvleobs.
TviTSefaseba
296
d. gametofiti; e. zigota;
297
14
mendeli da misi
Sexeduleba genebze
SS suraTi 14.1 gregor mendeli baRis bardaze
muSaobis procesSi.
y
avisferi, cisferi, mwvane Tu nacrisferi Tvalebi;
Savi, yavisferi, qera Tu wiTuri Tma – es adamianSi mem-
lis aRiarebamde.
am TavSi Cven droebiT gadavuxvevT qromosomis Temas,
raTa Tvali mivadevnoT gzas, romelic mendelma ganvlo
kvidrul variaciaTa mxolod ramdenime magaliTia, rom- sakuTari Teoriis SemuSavebamde. visaubrebT imazec,
lebsac populaciis calkeul warmomadgenelSi vxvdeb- Tu rogor xdeba niSnebis memkvidruli gadacemis prog-
iT. romeli genetikuri kanonebiT aixsneba mSoblebidan nozireba; ganvixilavT memkvidrulobis SedarebiT rTul
STamomavlebze amgvari niSan-Tvisebebis gadacema? SemTxvevebsac, vidre amas mendeli swavlobda baRis bar-
memkvidrulobis erT-erTi SesaZlo axsna aris niSan- daSi; da bolos, gavecnobiT, Tu rogor iyeneben amJamad
TvisebaTa `Serwymuli memkvidreobis~ hipoTeza, romlis mendeliseul models adamianis mutaciebis mimarT, maT
mixedviT, STamomavlebSi xdeba orive mSoblidan miRebuli Soris iseTi memkvidruli darRvevis SemTxvevaSi, rogori-
genetikuri masalis iseTive aRreva, rogorc es lurji caa namglisebrujrediani daavadeba.
14.1
da yviTeli saRebavis urTierTSezavebis gziT axali –
mwvane feris miRebisas. am hipoTezis Tanaxmad, Tavisu- koncefcia
fali Sejvarebisas mravali Taobis manZilze, individTa
erTobliobam SesaZloa dasabami misces erTgvarovan pop-
ulacias; cocxal organizmebze Cveni yoveldRiuri dak- mendelma memkvidrulobis ori
virveba, iseve rogorc cxovelebisa da mcenareebis axali
kanoni mecnieruli kvlevis
jiSebis gamoyvanis mizniT warmoebul eqsperimentTa Sede-
gebi, ewinaaRmdegeba am hipoTezas. meTodis safuZvelze SeimuSava
niSan-TvisebaTa `Serwymuli memkvidreobis~ hipoTeza
verc memkvidrulobis sxva SemTxvevebs xsnis, magaliTad, mendeli erTmaneTs ujvarebda mcenare baRis bardas
niSnebis ganmeorebiT gamovlenas ramdenime Taobis gamo- gansxvavebul formebs da kargad dagegmili eqsperimentis
tovebis Semdeg. safuZvelze mivida memkvidrulobis ZiriTadi principebis
298
14.2 kvlevis
aRmoCenamde. Tu Tvals mivadevnebT mis saqmianobas, Cvenc
naTlad davinaxavT mecnieruli kvlevis procesis im Ziri- suraTi meTodi.
Tad elementebs, razec 1-el TavSi vsaubrobdiT. mcenareTa Sejvareba
baRis bardas
mendelis mier eqsperimentuli magaliTze.
raodenobrivi kvlevis meTodis gamoyeneba gamoyeneba ori wminda xazis organizmis Sejvarebis
(SeuRlebis) gziT SesaZlebelia memkvidru-
mendeli aRizarda mSoblebis kuTvnil patara fermaSi lobis suraTis Seswavla. am SemTxvevaSi mendeli ajvarebda baRis
bardas formebs, romlebic yvavilis feriT gansxvavdebodnen erT-
avstriis erT-erT mxareSi, romelic amJamad CexeTis re-
maneTisgan.
spublikis teritoriazea. skolaSi swavlis periodSi saba-
meTodi
ziso ganaTlebis miRebasTan erTad, mendeli TanatolebT-
an erTad praqtikul sasoflo-sameurneo saqmianobasac mewamul yvavils moacileben
mtvrianebs.
eufleboda. mogvianebiT, umaRles skolaSi, Semdeg ki ol-
TeTri yvavilis
miucis filosofiur institutSi swavlis periodSi, men- mtvrianebidan
dels finansuri da janmrTelobasTan dakavSirebuli gamohyofen spermiis
garkveuli problemebis gadalaxva mouwia. Semcvel mtvris mar-
cvlebs da gadaaqvT
1843 wels, 21 wlis mendeli avgustinelTa monasterSi kvercxujredis
berad aRikveca. misi mcdeloba – gamxdariyo maswavlebe- Semcvel, mewamuli
li, kraxiT dasrulda. gamocdaze warumateblobis Semdeg yvavilis butkoze.
299
14.3
mendelma gadawyvita, Seeswavla mxolod iseTi niSnebi,
suraTi kiTxva: rogori feris romlebic srulad `vlindeboda~ an `ver vlindeboda~ STa-
yvavilebs ganiviTareben F2 Taobis momavlobaSi da ar SeerCia iseTi niSan-Tvisebebi, romle-
mcenareebi, Tu moxdeba bardas F 1 bic TaobebSi `sxvadasxva xarisxiT~ vlindeboda. ase mag-
aliTad, sakvlevi mcenareebi ikeTebdnen mxolod mewamul
Taobis mcenareTa TviTdamtverva?
an TeTr yvavilebs. am niSnis Sualeduri gamovlena gamor-
cda cda: wminda xazis mewamulyvavilian bardas icxuli iyo. mendelis arCevani marTebuli iyo. winaaRmdeg
ajvarebdnen TeTryvavilian mcenaresTan
SemTxvevaSi, Tuki mendeli dasakvirveblad iseTi niSnebs
(Sejvarebas aRniSnaven “X” simboloTi). F1 TaobaSi miRebul hibridebs
amravlebdnen TviTdamtvervis gziT an F1 Taobis sxva hibridebTan SearCevda, romlebic gamudmebiT varirebda individebs
jvaredini damtvervis gziT. akvirdebodnen yvavilis Seferilobas F2 Soris (magaliTad, Teslis wona), igi ver daadgenda mem-
Taobis mcenareebSi.
kvidrulobis diskretul bunebas (Tu ratom, amas mogvi-
anebiT SeityobT).
P formebi
(wminda xazis mSobliuri eqsperimentebis dawyebamde mendeli darwmunda imaSi,
formebi) rom cdisTvis SerCeuli mcenareebi WeSmaritad wminda
mewamuli
xazebi iyo. rodesac wminda xazis mcenareebs TviTdamt-
yvavilebi X verviT amravleben, maTi STamomavloba erTgvarovania.
TeTri yvavilebi
magaliTad, mewamuli yvavilebis mqone mcenare WeSmaritad
wminda xazisaa, Tu TviTdamtverviT miRebuli yvela Tes-
F1 Taoba lidan mxolod mewamulyvaviliani mcenare viTardeba.
(hibridebi)
ganvixiloT mendelis erT-erTi tipuri eqsperimenti.
mendeli jvaredinad mtveravda bardas ori kontrastuli
yvela mcenares hqonda niSnis (mag. mewamuli da TeTri yvavilebis) mqone jiSis
mewamuli yvavilebi mcenareebs (ix. suraTi 14.2). wminda xazis formebis amgvar
Sewyvilebas, anu Sejvarebas hibridizacias uwodeben.
wminda xazis mSobliur formebs P Taobas (mSoblebis Tao-
F2 Taoba
bas) miakuTvneben, maTi hibriduli STamomavloba ki F1 Tao
baa (filial - laTin. `vaJiSvili”). F1 Taobis hibridebs TviT-
damtverviT amravleben da isini iZlevian F2 Taobas (meore
Taobas). Cveulebriv, mendeli ikvlevda niSan-Tvisebebis
gamovlenas P mSobliur formebSi, F1 da F2 TaobaSi. mxolod
F1 TaobiT rom Semofargluliyo, igi ver SeZlebda mem-
kvidrulobis fundamenturi suraTis daxatvas. F2 Taobis
Sedegebi F2 TaobaSi gamoCnda orive niSnis – rogorc
mewamulyvaviliani, ise TeTryvaviliani mcenareTa mimarT raodenobrivi analizis meTodis gamoy-
mcenareebi. mendelma mis mier Catarebul cdebSi miiRo 705 mewamuli eneba iyo swored mendelis warmatebis sawindari, ramac
da 224 TeTri yvavilis mqone mcenareebi, romelTa Tanafardoba iyo
daaxloebiT 3 mewamuli: 1 TeTri.
mas SesaZlebloba misca, aRmoeCina memkvidrulobis ori
ZiriTadi kanoni. isini dRes daTiSvis da genTa damoukide-
blad ganawilebis kanonebis saxelwodebiTaa cnobili.
daTiSvis kanoni
lis warmomqmneli organo (mtvriana), ise kvercxujredis
warmomqmneli organo (butko). bunebaSi barda, Cveulebriv, niSan-TvisebaTa `Serwymuli memkvidreobis~ hipoTeza
TviTdamtverviT mravldeba: mtvrianadan gadmofantuli marTebuli rom yofiliyo, mewamuli da TeTryvaviliani
mtvris marcvlebi imave mcenaris butkoze xvdeba. mtvris mcenareebis Sejvarebis gziT miRebuli hibridebi Ria
marcvlis sperma anayofierebs kvercxujreds. jvaredini mewamuli feris yvavilebs gaikeTebdnen, kerZod, orive
damtvervis (sxvadasxva mcenareTa Sejvarebis) mizniT, men- mSoblis (Sualeduri) niSani gamovlindeboda. yuradReba
delma winaswar, mtvris marcvlebis warmoqmnamde moaci- miaqcieT im faqts, rom eqsperimentSi miRebul iqna sru-
la moumwifebeli mtvrianebi mcenareebs da sxva mcenari- liad gansxvavebuli Sedegi (ix. suraTi 14.2): F1 TaobaSi
dan aRebuli mtvris marcvlebiT damtvera kastrirebuli yvela mcenares hqonda zustad iseTive mewamuli yvavile-
yvavilebi (suraTi 14.2). yoveli warmoqmnili zigotidan bi, rogorc erT-erTi mSoblis formas. ra daemarTa TeT-
mogvianebiT ganviTarda mcenaris Canasaxi, romelic ryvaviliani mcenaris niSans? is rom dakarguliyo, maSin F1
bardis TeslSi iyo moTavsebuli. vinaidan mendelma zus- Taobis mcenareebi F2 TaobaSi mxolod mewamulyvaviliani
tad icoda, Tu rodis mimdinareobda TviTdamtverva da formebis warmoqmnas SeZlebdnen; magram rodesac mendel-
rodis iyo sruliad gamoricxuli jvaredini damtvervis ma TviTdamtverviT gaamravla hibriduli mcenareebi da
SesaZlebloba, mas yovelTvis SeeZlo axalwarmoqmnili daTesa maTi Tesli, F2 TaobaSi xelaxla iCina Tavi TeTry-
hibriduli Teslis mSobliuri formebis identificireba. vavilianobis niSanma.
300
faqtori ver gamovlinda F1 Taobis
cxrili 14.1 F1 Taobis hibridTa mendeliseuli hibridebSi da ratom gamovlinda
Sejvarebis Sedegebi Svid wyvil niSan-Tvisebaze mxolod yvavilis mewamuli Seferi-
lobis niSani. Tu mendeliseul ter-
dakvirvebisas minologias gamoviyenebT, yvavilis
mewamuli Seferiloba aris dominan-
F2 Taoba
niSan-Tviseba dominanturi X recesiuli dominanturi: Sefardeba turi, xolo TeTri Seferiloba –
niSani niSani
recesiuli recesiuli niSan-Tviseba. F2 TaobaSi
yvavilis
Seferiloba
TeTryvaviliani mcenareebis xelax-
ali gamovlena imis dadasturebaa,
rom F1 Taobis mcenareTa hibridebi
or memkvidrul faqtors floben.
mewamuli TeTri
am pirobebSi ar xdeba recesiuli
yvavilis
mdebareoba niSan-Tvisebis ganmsazRvreli mem-
kvidruli faqtoris ganzaveba me-
wamuli yvavilis faqtoriT.
memkvidrulobis msgavsi su-
raTi naxa mendelma kidev eqvs sxva
gverdiTi kenwruli
niSanze dakvirvebisas. TiToeuli
Teslis
Seferiloba maTgani warmodgenili iyo ori
gansxvavebuli variantiT (cxrili
14.1). magaliTad, bardis mSobli-
yviTeli mwvane uri mcenareebi ikeTebdnen gluv an
Teslis danaoWebul Tesls.
forma
rodesac mendelma erTma-
neTTan Seajvara ori WeSmaritad
mrgvali danaoWebuli
wminda jiSis mcenare, F1 Taobis
nayofis (Wotis)
forma
yvela hibridma ganiviTara gluvi
Teslebi (gluvTeslianoba domi-
nanturi niSan-Tvisebaa); F1 TaobaSi
Seberili
Teslebis 75% iyo gluvi, xolo 25%
daCutuli
_ danaoWebuli, Tanafardoba ki
nayofis (Wotis) – 3 : 1, rogorc es me-14.3 suraTzea
Seferiloba
naCvenebi. axla ki Tvali mivadevnoT,
Tu rogor mivida mendeli sakuTar
eqsperimentul Sedegebze dayrdno-
mwvane yviTeli
biT daTiSvis kanonis aRmoCenamde.
Reros Cvens msjelobaSi gamoviyenebT Ta-
sigrZe
namedrove terminebs im terminolo-
giis sanacvlod, romelTac iyenebda
mendeli (magaliTad, Cven mendeli-
seuli `memkvidruli faqtoris~
maRali juja nacvlad vixmarT termins `geni”).
mendelis modeli
mendelma didZali eqsperimentuli masala gaanaliza; mendelma miRebuli Sedegis asa
amasTan, igi udidesi sizustiT aRricxavda Sedegebs: F2 xsnelad wamoayena hipoTeza, anu modeli da ganmarta 3 : 1
Taobis mcenareTagan 705-s hqonda mewamuli, 204-s ki – daTiSva F2 TaobaSi. bardaze Catarebul eqsperimentebSi
TeTri Seferilobis yvavilebi. am monacemebis Tanaxmad, igi yovelTvis iRebda daTiSvas msgavsi TanafardobiT. aq
mewamuli da TeTryvavilian mcenareTa Tanafardoba iyo Cven aRvwerT aRniSnuli modelis Semadgenel oTx konce-
daaxloebiT 3 : 1 (suraTi 14.3). mendeli Seudga imis garkve- fcias, romelTagan meoTxe daTiSvis kanons warmoadgens.
vas, Tu ratom moxda, rom TeTryvavilianobis memkvidruli pirveli, memkvidruli niSan-Tvisebebis cvalebado
ba genebis alternatiuli formebis arsebobiT aixsne-
301
via konkretul qromosomaSi. dnm
yvavilis mewamuli feris ganmsazRvrel aleli
SeiZleba varirebdes am lokusSi –
hqondes nukleotidebis gansxvave-
buli Tanamimdevrobebi da aqedan
gamomdinare, atarebdes sxvadasxva
informacias. mewamulyvaviliano-
homologiuri bis da TeTryvavilianobis alelebi
yvavilis feris ganmsazRvreli genis lokusi qromosomebis
wyvili dnm-is ori saxesxvaobaa, romlebic
SeiZleba iyos mcenare bardis qro-
mosomebSi, yvavilis feris ganmsaz-
Rvrel lokusSi.
meore, yoveli organizmi mem
yvavilis TeTri feris ganmsazRvreli aleli kvidrulad iRebs or alels konkre-
tuli damaxasiaTebeli niSnisTvis,
SS suraTi 14.4 alelebi, genis alternatuli saxesxvaobebi. somatur ujreds aqvs TiTo-TiTos calkeuli mSoblis-
yoveli qromosomis ori asli (romlebic qmnian homologiur wyvils) da, Sesabamisad, yoveli
genis ori aleli, romlebic SeiZleba iyos identuri an gansxvavebuli. suraTze gamosaxulia gan. aucilebelia aRiniSnos, rom
bardas F1 hibridis qromosomebis erTi homologiuri wyvili. qromosoma, romelic Seicavs mendeli ise mivida aRniSnul daskv-
mewamuli feris ganmsazRvrel alels, erTi mSoblisgan aris miRebuli, TeTri feris ganmsaz- namde, rom araferi icoda qromo-
Rvreli alelis Semcveli qromosoma ki – meore mSoblisgan.
302
somebis rolis Sesaxeb. me-13 Tavis Sinaarsidan gavixsenoT, recesiuli niSnisTvis ki – patara asoebi: Cvens magaliT-
rom diploiduri organizmis TiToeul somatur ujreds Si P Seesabameba mewamul, p ki – TeTri feris yvavilis
aqvs orive mSoblisgan miRebul qromosomaTa ori nakrebi. ganmsazRvrel alels.
amrigad, genetikuri lokusi diploidur ujredSi or ca- kidev ismis kiTxva: rogori iqneba hibridebis F2 Taoba-
lad aris warmodgenili. garkveul lokusSi mdebare ori Si garegnuli niSan-Tvisebebi? mcenareTa erTma meoTxedma
aleli SesaZloa erTmaneTis identuri iyos, rogorc es memkvidreobiT miiRo ori mewamuli feris ganmsazRvreli
aris mendeliseuli mSobliuri formebis WeSmaritad wmin- aleli da, cxadia, maT mewamuli Seferiloba eqneba; F2 Tao-
da xazebSi. alelebi SeiZleba kidevac gansxvavdebodnen bis naxevarma memkvidreobiT miiRo erTi mewamuli, xolo
erTmaneTisgan, rogorc amas pirveli Taobis hibridebSi meore – TeTri feris ganmsazRvreli aleli; maTi yvavile-
vxvdebiT (ix. suraTi 14.4). bic mewamuli feris, anu dominanturi niSnisa iqneba. da bo-
mesame, Tu erT da imave lokusis ori aleli gansxvavdeba los, F2 Taobis mcenareTa erTma meoTxedma memkvidreobiT
erTmaneTisgan, maTgan erTi, dominanturi aleli, gansaz- miiRo ori TeTryvavilianobis ganmsazRvreli aleli da
Rvravs organizmis garegnul niSnebs, xolo meore, rece maTSi moqmedebs recesiuli aleli. amrigad, mendeliseu-
siuli aleli, ver axdens ramdenadme gamoxatul gavlenas li modeli xsnis avtoris mier F2 TaobaSi miRebul niSan-
organizmis garegnul iersaxeze. amrigad, mendelis cdebSi TvisebaTa Tanafardobas – 3 : 1.
F1 Taobis mcenareebi mewamul yvavilebs ikeTebdnen, vinaid-
an am niSnis ganmsazRvreli aleli dominanturia, xolo Te- genetikuri leqsikoni
Tri yvavilebis ganmsazRvreli aleli – recesiuli.
im organizms, romelic flobs konkretuli niSnis ma-
meoTxe da ukanaskneli, dResdReobiT daTiSvis kan
kontrolebeli genis alelTa erTnair wyvils, homozigo
onis saxeliT cnobili koncefciis Tanaxmad, memkvidruli
turs uwodeben. amis magaliTia mewamulyvavilebiani
niSnis ganmsazRvreli ori aleli gancalkevdeba (iTiSeba)
wminda xazis barda (PP). TeTryvaviliani bardac homozigo-
gametis formirebis procesSi da sxvadasxva gametaSi gan-
turia, oRond mas mxolod recesiuli alelebi (pp) aqvs.
Tavsdeba. amrigad, kvercxujredi da sperma organizmis
Tu dominantur homozigotebs SevajvarebT recesiul
somatur ujredebSi arsebuli ori alelidan mxolod erTs
homozigotebTan, rogorc es xdeba mSobliuri formebis
miiRebs. qromosomul terminologias Tu gamoviyenebT,
Sejvarebisas (ix. suraTi 14.5), yvela STamomavals (F1
alelebis daTiSva Seesabameba meiozSi homologiuri qro-
Taobis hibridebs) eqneba ori gansxvavebuli aleli – Pp.
mosomebis ganawilebas gametebSi (ix. suraTi 13.7). SeniS-
organizms, romelsac aqvs erTi genis ori gansxvavebuli
neT, rom Tu organizms garkveuli niSnis mixedviT aqvs
aleli, am genis mixedviT heterozigotuls uwodeben.
identuri alelebi, anu Tu igi WeSmaritad wminda xazia mo-
homozigotebisgan gansxvavebiT, heterozigotebi ar war-
cemuli niSnis mimarT, maSin yvela gametas erTnairi aleli
moadgenen wminda xazs, vinaidan warmoqmnian sxvadasxva
eqneba. rodesac organizms aqvs gansxvavebuli alelebi,
alelis Semcvel gametebs – magaliTad, P da p alelis Sem-
rogorc es gvxvdeba F1 hibridebSi, maSin gametebis 50% mi-
cvel gametebs suraT 14.5-ze gamosaxul F1 hibridebSi.
iRebs dominantur, 50% ki – recesiul alels.
Sedegad, F1 hibridebi TviTdamtverviT gamravlebisas
ismis kiTxva: xsnis Tu ara mendeliseuli daTiSvis mod-
iZlevian rogorc mewamul, ise TeTryvavilian STamomav-
eli mis mier warmoebuli mravalricxovani Sejvarebebis
lobas.
dros F2 TaobaSi miRebul Tanafardobas – 3 : 1? modelis
dominanturi da recesiuli alelebis gansxvavebuli
mixedviT, F1 individebSi yvavilis Seferilobis ganmsaz-
urTierTqmedebis gamo organizmis garegnuli niSnebi yov-
Rvreli alelebi gametebSi ise ganawildeba, rom gametaTa
elTvis ar gamoxatavs mis genetikur struqturas. amrigad,
naxevars mewamuli, meore naxevars ki – TeTryvavilianobis
Cven ganvasxvavebT organizmis fenotips, garegnul niSan-
aleli eqneba. TviTdamtvervis procesSi gametebi SemTx-
Tvisebebs da genotips, genetikur Sedgenilobas. suraTi
veviT erTdebian. yvavilis mewamuli Seferilobis alelis
14.6 ganmartavs am cnebebs. yuradReba miaqcieT im gare-
Semcveli kvercxujredi ganayofierebisas Tanabari al-
moebas, rom fenotipi Seexeba rigorc fiziologiur niSan-
baTobiT SeiZleba Sexvdes rogorc erTi, ise meore niSnis
Tvisebebs, ise uSualod garegnul (morfologiur) niS-
alelis matarebel spermas. igive iTqmis TeTryvaviliano-
nebs. magaliTad, cnobilia bardas iseTi jiSi, romelsac
bis alelis Semcvel kvercxujredzec. aqedan gamomdinare,
dakarguli aqvs TviTdamtvervis unari. es fiziologiuri
arsebobs spermisa da kvercxujredis Serwymis oTxi Sesa-
cvlileba fenotipuri niSania.
Zlo kombinacia.
suraT 14.5-ze gamosaxul penetis cxrilSi warmodge-
nilia monacemebi, romliTac SesaZlebelia cnobili gene-
gamaanalizebeli Sejvareba
tikuri struqturis mSobelTa Sejvarebis Sedegad miRe- davuSvaT, gvaqvs mewamulyvaviliani barda. yvavilis
bul STamomavlebSi winaswar ganisazRvros maTi aleluri Seferilobis mixedviT ver ganvsazRvravT, rogori geno-
struqtura. yuradReba miaqcieT im detals, rom dominan- tipisaa es mcenare – homozigoti Tu heterozigoti, vi-
turi niSnis aRniSvnisTvis gamoyenebulia asomTavruli, naidan erTsa da imave Sedegs iZleva rogorc PP, ise Pp
303
fenotipi genotipi damoukideblad
ganawilebis kanoni
mewamuli PP (homozigoturi) mendelma bardas gansxvavebuli jiSis
mcenareTa Sejvarebisa da maTi gamravle
bis eqsperimentis safuZvelze daadgina
daTiSvis kanoni. igi calkeuli wyvili niS
nis (magaliTad, yvavilis Seferilobis)
mewamuli Pp (heterozigotuli)
memkvidreobas akvirdeboda. pirveli Tao-
ba man miiRo wminda xazis mSoblebis Se-
jvarebiT. Sejvarebas, rodesac mSoblebi
erTi niSniT gansxvavdebian, monohibrid
mewamuli Pp (heterozigotuli) uli ewodeba. pirveli Taobis hibridebi
heterozigotulia erTi niSnis mixedviT.
memkvidrulobis meore kanoni mendel-
ma or niSanze erTdrouli dakvirvebis
safuZvelze daadgina. magaliTad, mis mier
Seswavlili Svidi niSan-Tvisebidan men-
deli ors akvirdeboda – Teslis Seferi-
TeTri pp (homozigoturi)
lobasa da formas. bardis Tesli SeiZleba
iyos yviTeli an mwvane feris. amavdrou-
lad, is SeiZleba iyos gluvzedapiriani an
daTiSva 3 : 1 daTiSva 1 : 2 : 1 naoWiani. erTeuli niSnis memkvidruloba-
ze dakvirvebis Sedegebidan gamomdinare,
SS suraTi 14.6 fenotipi da genotipi. F2 Taobis mcenareTa dajgufeba yvavilis
Seferilobis fenotipuri niSnis mixedviT, iZleva tipur fenotipur daTiSvas 3 : mendelma gansazRvra, rom yviTeli feris
1. genitipis mixedviT ki, arsebobs mewamulyvavilian mcenareTa ori kategoria: PP Teslis ganmsazRvreli geni dominantu-
(homozigoturi) da Pp (heterozigotuli), romlebic iZlevian 1 : 2 : 1 genotipur ria (Y), xolo Teslis mwvane Seferilobis
daTiSvas.
aleli – recesiuli (r).
davuSvaT, erTmaneTs ujvareben bar
dis or wminda xazis mSobels – yviTeli,
genotipi; magram Tu aseT mcenares TeTryvavilian bar-
mrgvali (YYRR) da mwvane, naoWiani (yyrr)
dasTan SevajvarebT, miRebuli STamomavlobis garegnuli
Teslebis mqone mcenareebs. am saxis Sejvarebas dihibrid
niSnebiT SevZlebT davadginoT mewamulyvaviliani mSob-
uli ewodeba (rodesac mSobliuri formebi ori wyvili
liuri formis genotipi (suraTi 14.7).
niSniT gansxvavdebian erTmaneTisgan). F1 Taobis mcena-
vinaidan yvavilis TeTri Seferiloba recesiuli niSa-
reebi heterozigotuli iqneba orive niSnis mixedviT
nia, TeTryvaviliani mSobliuri forma iqneba homozigo-
(YyRr), magram gadaecema Tu ara mSoblebidan axal Taobas
turi (pp). Tu yvela STamomavals eqneba mewamuli yvavilebi,
es ori niSani (Teslis feri da forma) erT `kompleqtSi”?
maSin bunebrivia, rom meore mSobliuri forma homozigo-
sxvagvarad rom vTqvaT, darCeba Tu ara Y da R alelebi
turia dominanturi alelis mixedviT, radgan PP x pp Sejva-
yovelTvis erTad da gadaecemian Tu ara isini Taobidan
rebis Sedegad miRebul yvela STamomavals eqneba Pp geno-
Taobas SeWidulad? da kidev, memkvidreobs Tu ara Tes-
tipi. Tu STamomavlobaSi gamovlindeba orive fenotipis
lis feris da Teslis formis ganmsazRvreli niSnebi erT-
(mewamuli da TeTryvaviliani mcenareebi), maSin mewamuly-
maneTisgan damoukideblad? suraTi 14.8 ilustrirebul
vaviliani mSobliuri forma ueWvelad heterozigotulia.
pasuxs gvaZlevs, Tu rogoraa SesaZlebeli dihibriduli
PP x pp Sejvarebis Sedegad miRebul STamomavlobaSi feno-
SejvarebiT (F1 Taobis dihibridul formebs Soris Sejva-
tipuri daTiSva xdeba TanafardobiT 1 : 1. Sejvarebis iseT
rebiT) ganisazRvros – romelia swori am ori hipoTezidan.
formas, rodesac homozigot recesiul individs ujvareben
ucnobi genotipis dominanturi fenotipis mflobel orga- YyRr genotipis mqoneF1 Taobis mcenareebi amJRavneben
nizms, gamaanalizebel Sejvarebas uwodeben. es meTodi orive dominantur fenotips – Teslis yviTel Seferilo-
mendelis mieraa SemuSavebuli da amJamadac genetikosTaT- basa da mrgval formas, miuxedavad imisa, Tu rogoria pa-
vis kvlevis mniSvnelovan iaraRad rCeba. suxi zemoT dasmul kiTxvebze. am eqsperimentSi arsebiTia
pirveli Taobis hibridebis TviTdamtverviT meore Taobis
304
miReba. Tu hibridebma TavianTi alelebi imave kombinaciiT memkvidrulobis suraTi gacilebiT rTulia, vidre amas
unda gadascen Semdeg Taobas, rogori kombinaciac TviTon iTvaliswinebda damoukideblad ganawilebis kanoni. me-15
miiRes mSoblebisgan memkvidreobiT, maSin miiReba gam- TavSi Cven ganvixilavT memkvidrulobis aseT SemTxvevebs.
etebis mxolod ori klasi:YYR da yr. am hipiTezis mixedviT, garegnulad gamoxatuli yvela is niSan-Tviseba, romelsac
mosalodnelia, rom daTiSvaF2 TaobaSi iqneba Tanafardo- mendeli bardaSi swavlobda, kontrolirdeboda araho-
biT 3 : 1, iseTive, rogorc monohibriduli Sejvarebisas mologiur qromosomebSi ganTavsebuli genebiT. amgvarad,
iyo (ix. suraTi 14.8). SemTxveviTi faqtori didad daexmara mendels bardas maga
alternatuli hipoTezis mixedviT, alelTa orive liTze miRebuli polihibriduli Sejvarebis Sedegebis
wyvili erTmaneTisgan damoukideblad daiTiSeba. sxva si- interpretaciaSi. yvela SemTxveva, romelsac winamdebare
tyvebiT rom vTqvaT, genebi gametebSi yvela SesaZlo ale- Tavis momdevno nawilSi ganvixilavT, sxvadasxva qromo-
luri kombinaciiTaa `Cawyobili~ ise, rom TiToeuli gam- somebSi lokalizebuli genebis memkvidreobas Seexeba.
eta yoveli genis TiTo alels flobs. Cvens mier ganxilul
SemTxvevaSi F1 Taobis mcenareebs erTnairi TanafardobiT
SeuZliaT warmoqmnan oTxi klasis gametebi: YR, Yr, yR da koncefcia testi 14.1
yr. Tu oTxive klasis spermebi da kvercxujredebi erT-
nairi albaTobiT Seerwymian erTmaneTs, maSin F2 TaobaSi
alelTa kombinaciebis 16 (4X4) Tanabrad SesaZlo varianti
miiReba, rogorc es suraT 14.8-is marjvena mxares moce- 1. mokled aRwereT, Tu rogor daadastura me-14.3
mul penetis cxrilSia naCvenebi. kombinaciaTa variantebi suraTze gamosaxuli eqsperimentis Sedegebma
oTx fenotipur kategorias qmnis TanafardobiT 9:3:3:1 mendelis diskretul niSan-TvisebaTa hipoTez-
(9 wili yviTeli-mrgvali: 3 wili mwvane-mrgvali: 3 wili is marTebuloba.
yviTeli-danaoWebuli: 1 wili mwvane-danaoWebuli). rode- 2. mcenare bardas, romelic heterozigotulia
sac mendelma daasrula eqsperimenti da daajgufa F2 Tao- Reroze yvavilTa ganlagebis da Reros sigrZis
bis warmomadgenlebi (anu, moaxdina maTi klasificireba), niSnebis (AaTt) mixedviT, TviTdamtverviT am-
miRebuli Sedegebi miaxloebuli aRmoCnda navaraudev ravleben. ganviTarebuli Teslebidan daTeses
9:3:3:1 TanafardobasTan, riTac dadasturda SemuSave- 400 cali. gansazRvreT, ramden mcenares eqneba
buli hipoTezis marTebuloba. am hipoTezis mixedviT, qondara, kenwrulad ganlagebuli yvavilebi?
calkeuli niSnis – Teslis feris an Teslis formis – mem- (ix. cxrili 14.1).
kvidreobiT gadacema sxva niSnebisagan damoukideblad
mimdinareobs.
mendelma bardaSi SerCeuli Svidive sakvlevi niSani sx-
vadasxva dihibridul kombinaciaSi gamoikvlia. meore Tao-
baSi yovelTvis iRebda fenotipur daTiSvas Tanafardo-
biT 9:3:3:1. yuradReba miaqcieT suraT 14.8-ze gamosaxul
detals: Tu miRebul Sedegs calkeuli wyvili niSnis koncefcia 14.2
mixedviT gaaanalizebT, fenotipuri daTiSva konkretuli
niSnisTvis iqneba 3 : 1 TanafardobiT; saxeldobr, Teslis mendeliseul memkvidrulobas
sami nawili aris yviTeli, xolo erTi – mwvane; sami nawili
mrgvalia, xolo erTi – naoWiani. amrigad, TiToeuli wyvi- albaTobis kanonebi ganageben
li niSani iseTive TanafardobiT iTiSeba, rogorc amas
adgili hqonda monohibriduli Sejvarebis SemTxvevaSi. mendelis daTiSvis da damoukideblad ganawilebis
mendelis mier Catarebuli dihibriduli Sejvareba genTa kanonebi SesabamisobaSia albaTobis imave kanonebTan, rom-
damoukideblad memkvidreobis kanonis saxelwodebiT lebsac agdebuli monetis, kamaTlis Tu dastidan amoRe-
cnobili kanonzomierebis safuZvels warmoadgens. aRniS- buli banqos SemTxvevebi eqvemdebareba. albaTobaTa mniS-
nuli kanonis mixedviT, formirebis procesSi gametebSi vnelobebi 0-dan 1-mde intervalSi meryeobs. albaTobis
alelTa konkretuli wyvili sxva wyvilebisgan damoukide- mniSvneloba iseTi SemTxvevisTvis, romelic aucileblad
blad nawildeba. moxdeba, 1-is tolia, xolo iseTi SemTxvevis albaToba, ro-
Tu ufro davakonkretebT, es kanoni mxolod iseT melic danamdvilebiT ar moxdeba – 0-ia. Tu iseT monetas
genebs (alelTa wyvilebs) Seexeba, romlebic sxvadasxva aviRebT, romlis rogorc Sublis, ise zurgis mxare erT-
qromosomebSi (arahomologiur qromosomebSi) arian lo- nairia, imis albaToba, rom agdebisas moneta ise daecema,
kalizebuli. genebi, romlebic erTsa da imave qromosomaSi rom Subli gamoCndes, 1-is toli iqneba, xolo imis albaTo-
erTmaneTTan axlos arian lokalizebuli, midrekilni ari- ba, rom zurgi gamoCndes – 0-is toli. Cveulebrivi monetis
an memkvidreobiT erTad gadaecnen momaval Taobebs. maTi SemTxvevaSi rogorc Sublis, ise zurgis gamoCenis alba-
305
14.7 kvlevis
aleli gametebSi sxva genebis alelebisgan damoukideblad
suraTi meTodi ganawildeba (damoukideblad ganawilebis kanoni). alba-
gamaaanalizebeli Tobebis ori umTavresi kanoni dagvexmareba ganvWvritoT
Sejvareba amgvar gametaTa Serwymis Sedegebi martivi monohibridu-
li Sejvarebisa da ufro rTuli Sejvarebis SemTxvevebSi.
gamoyeneba organizmi, romelic avlens dominantur
niSan-Tvisebas, magaliTad, mewamulyvavil-
iani barda, SeiZleba iyos dominanturi alelis mixedviT ho- monohibridul SejvarebaSi gamoyenebuli
mozigoturi an heterozigotuli. organizmis genotipis dad-
genis mizniT atareben gamaaanalizebel Sejvarebas.
gamravlebisa da dajamebis wesebi
meTodi gamaaanalizebeli Sejvarebisas, gaurk rogor ganvsazRvroT imis albaToba, rom ori an meti
veveli genotipis individebs ajvareben
damoukidebeli movlena erTdroulad moxdeba specifi-
gamoxatuli recesiuli niSnis mqone homozigotur individ- kuri kombinaciiT? magaliTad, rogoria albaToba imisa,
Tan (Cvens SemTxvevaSi, TeTryvavilian mcenaresTan). STamoma-
vlobis fenotipze dakvirvebis gziT SegviZlia ganvsazRvroT rom erTdroulad agdebuli orive moneta ise daecema,
mewamulyvaviliani mSobliuri formis genotipi. rom orive maTganze gamoCndeba Subli. gamravlebis wesis
mixedviT, am albaTobis gansazRvrisTvis erTi damoukide-
beli movlenis moxdenis albaToba (monetis davardna Sub-
liani gamosaxulebiT zemoT) mravldeba meore damoukide-
X
beli movlenis (monetis davardna Subliani gamosaxulebiT
dominanturi fenotipi recesiuli fenotipi qvemoT) xdomilebis albaTobaze. amrigad, gamravlebis
ucnobi genotipia Tu cnobili genotipi pp wesis mixedviT, albaToba imisa, rom orive moneta daecema
Pp?
Subliani gamosaxulebiT zemoT utoldeba 1/2 x 1/2=1/4-s.
igive SeiZleba davuSvaT monohibriduli Sejvarebis
Sedegi SemTxvevaSic (suraTi 14.9). mcenare bardaSi Teslis forma
memkvidruli maxasiaTebeli niSania da F1 Taobis mcenareTa
Sedegebi PP-is SemTxvevaSi Pp-is SemTxvevaSi
STamomavlobaSi yvela mcenares STamomavlobaSi mcenareTa genotipi aris Rr. heterozigotul mcenareSi alelebis ga-
eqneba mewamuli yvavilebi 1/2-s eqneba mewamuli da 1/2-s nawileba monetis agdebis magaliTis msgavsia: TiToeuli
eqneba TeTri yvavilebi
kvercxujredisTvis albaToba imisa, rom mas eqneba domi-
nanturi aleli (R) 1/2-is tolia da aseve 1/2-is tolia imis
albaTobac, rom kvercxujreds eqneba recesiuli ale-
li (r). igive iTqmis spermiebzec. imisTvis, rom F2 Taobis
mcenares hqondes danaoWebuli Tesli (recesiuli niSani),
kvercxujredic da spermac, romlebic Seerwymebian erT-
maneTs, unda flobdnen recesiul alels – r-s. imis alba-
Toba, rom gametaSi ganayofierebis Sedegad moxvdeba ori r
aleli, tolia ½1/2 (albaToba, rom kvercxujredi atarebs
r-s) x ½1/2 (albaToba, rom sperma atarebs r-s). amrigad, gam-
ravlebis wesis mixedviT, F2 mcenaris mier danaoWebul Tes-
lis ganiviTarebis (rr) albaToba 1/4-ia (ix. penetis cxrili
Toba ½1/2-is tolia. banqos SemTxvevaSi, sadac kompleqti
suraTze 14.9). amis msgavsad, albaToba, rom F2 mcenares
52 furcels moicavs, albaToba imisa, rom dastidan amovi-
Teslis formis ganmsazRvreli orive aleli iqneba domi-
RebT yvavis tuzs, 1/52-is tolia. nebismieri SemTxvevisT-
nanturi (RR), aseve 1/4-is tolia.
vis yvela SesaZlo Sedegis albaTobebi ikribeba, magram
imisTvis, rom cifrebiT gamovsaxoT, ramdenad me-
maTi jami arasodes aRemateba 1-s. banqos SemTxvevaSi al-
baToba imisa, rom amoviRebT nebismier karts garda yvavis tia albaToba imisa, rom monohibriduli Sejvarebisas F2
tuzisa, 51/52-is toli iqneba. mcenare iqneba heterozigotuli da ara homozigoturi,
monetaTa agdebis magaliTi albaTobis arsSi gas- Cven dagvWirdeba meore wesis (dajamebis wesis) gamoy-
arkvevad gacilebiT mosaxerxebelia. monetis yoveli ag- eneba. suraT 14.9-ze yuradReba miaqcieT im faqts, rom
debisas niSnis gamoCenis albaToba½1/2-is tolia. Sedegze dominanturi aleli SeiZleba `Seitanos~ kvercxujredma,
gavlenas ar axdens monetis wina agdebis Sedegebi. nebis- xolo recesiuli aleli Semovides spermiidan. dasaSve-
mier SemTxvevas Cven ganvixilavT rogorc damoukidebel bia Sebrunebuli variantic. es niSnavs, rom F1 gametebi
movlenas. monetis nebismieri agdeba, damoukideblad kombinireben da gadascemen axal Taobas Rr alelebs ori
imisa, zedized erT monetas avagdebT, Tu ramdenime mon- damoukidebeli da urTiergamomricxavi gziT: yvela het-
etas erTdroulad, damoukidebeli movlenaa; da msgavsad erozigot F2 hibrids dominanturi aleli miRebuli eqneba
monetis ori damoukideblad agdebisa, erTi genis ori kvercxujredidan an spermiidan, magram arc erT SemTx-
306
14.8
lia. meore variantis albaTobac,
suraTi rom mcenare recesiul alels
kiTxva: gadadian Tu ara Teslis feris da Teslis formis miiRebs kvercxujredidan,
ganmsazRvreli alelebi gametebSi SeWidulad (erTad) Tu xolo dominanturs spermidan –
agreTve 1/4-ia (ix. suraTi 14.9).
erTmaneTisagan damoukideblad?
dajamebis wesis gamoyenebiT Cven
cda Seajvares ori niSniT gansxvavebuli mcenareebi – erTs hqonda yviTeli daviangariSebT F2 heterozigo-
feris gluvi Teslebi, meores – mwvane da danaoWebuli. miiRes dihibrid-
tis albaTobas: 1/4¼+ 1/4 = 1/2.
uli F1 mcenareebi, romlebic orive niSnis mixedviT heterozigotuli iyvnen. maTi TviTdamt-
verviT miiRes F2 Taoba. ori hipoTeza or gansxvavebul fenotipur daTiSvas varaudobs. gaiT-
valiswineT, rom yviTeli feri (Y) da mrgvali forma (R) dominanturi niSnebia. kompleqsuri
PP mSobliuri formebi genetikuri amocanebis
gadawyveta albaTobis
gametebi kanonebiT
albaTobis kanonTa gamoyene-
biT aseve SesaZlebelia mrav
F1 Taoba lobiTi niSnebis momcvel (igi
SeWidulad gada- damoukideblad ve polihibridul) SejvarebaTa
cemis hipoTeza gadacemis hipo- Sedegebis winaswari gansazRv
Teza
rac. gaixseneT, rom TiToeu-
spermebi li aleluri wyvili gametebis
kvercxujredebi
spermebi kvercx- formirebis procesSi erTmane-
ujredebi Tisgan damoukideblad iTiSeba
(damoukideblad ganawilebis ka
noni). amrigad, dihibriduli an
F2 Taoba polihibriduli Sejvareba ori
(savaraudo an meti damoukidebeli da erT-
STamomav-
loba) droulad mimdinare monohibrid-
uli Sejvarebis ekvivalenturia.
Tu visargeblebT im codniT, ro-
melic ukve gvaqvs monohibridu-
li Sejvarebis sakiTxTa irgvliv,
fenotipuri daTiSva SevZlebT penetis cxrilis ga-
mouyenebladac ki ganvsazRvroT
F2 TaobaSi warmoqmnili specifi-
fenotipuri daTiSva
kuri genotipebis Sexvedris al-
Sedegi baToba.
fenotipuri daTiSva aris daaxloebiT 9: 3 : 3 : 1 ganvixiloT suraT 14.8-ze
mocemuli dihibriduli Sejva-
reba YyRr heterozigotebs So-
daskvna Sedegebi adasturebs alelTa damoukideblad ganawilebis hipoTezis
marTebulobas. Teslis ferisa da formis ganmsazRvreli alelebi
ris. Tavdapirvelad yuradRebas
erTmaneTisgan damoukideblad gadadis gametebSi. gavamaxvilebT Teslis Seferi-
lobis niSanze. Yy mcenareebis
monohibriduli Sejvarebisas
vevaSi orivedan. dajamebis wesis mixedviT, ori an meti STamomavlobaSi Y genotipis al-
urTierTgamomricxavi movlenis xdomilebis albaToba baToba 1/4-s utoldeba, Yy genotipis – 1/2-s, xolo yy geno-
gamoiTvleba calkeuli movlenis xdomilebis albaTobaTa tipis albaToba 1/4-ia. analogiuria genotipebis albaTo-
dajamebis gziT. baTa ganawileba Teslis formis niSnis SemTxvevaSi: 1/4 RR,
rogorc zemoT vnaxeT, gamravlebis wesi gvawvdis in- 1/2 Rr da 1/4 rr. viciT ra es albaTobebi, gamravlebis wesis
dividualuri albaTobebis mniSvnelobebs, romlebic gamoyenebiT martivad SegviZlia ganvsazRvroT F2 TaobaSi
Semdeg unda dajamdes. magaliTad, imis albaToba, rom F2 TiToeuli genotipis Sexvedris albaToba. magaliTad, F2
heterozigoti mcenare dominantur alels miiRebs kver- TaobaSi YRR genotipis mcenaris albaToba tolia 1/4 X 1/4
cxujredidan, xolo recesiuls – spermiidan, ¼1/4-is to- = 1/16, rac suraT 14.8-ze Seesabameba penetis cxrilis zeda
307
mcire, samidan ori niSnis mixedviT?
Rr × Rr
sanam pasuxs gavcemdeT am kiTxvaze, CamovTvaloT STa
alelebis segrega- alelebis segrega-
cia kvercxujre- cia spermaSi momavlobaSi mosalodneli yvela genotipi: ppyyRr, ppYyrr,
debSi Ppyyrr, PPyyrr, an ppyyrr. (radgan amocanis pirobaSi naT
qvamia `sul mcire, ori niSnis mixedviT”, pasuxSi unda mi-
vaTvaloT bolo genotipic, romelic samive recesiul
sperma
fenotipur suraTs iZleva). amis Semdeg gamoviTvliT al-
baTobis mniSvnelobebs TiToeuli genotipisTvis, rom-
lis mocemac SeuZlia PpYyRr xPpyyrr Sejvarebas. amisTvis,
TiToeuli aleluri wyvilisTvis gamoTvlil individua-
lur albaTobebs gadavamravlebT erTmaneTze, rogorc es
gavakeTeT dihibriduli Sejvarebis SemTxvevaSi. yuradRe-
ba miaqcieT im garemoebas, rom iseTi Sejvarebis SemTxveva-
Si, romelic moicavs heterozigotul da homozigotur
kvercxuj alelur wyvilebs (magaliTad, Yy X yy), heterozigotul
redebi
individTa warmoSobis albaToba 1/2-ia da aseve 1/2-is to-
lia homozigoturi individebis warmoSobis albaTobac.
bolo etapze visargeblebT dajamebis wesiT da SevkrebT
308
14.2
netikas iseT memkvidrul SemTxvevebze, romlebic mendels
koncefcia testi ar Seuswavlia.
14.3
alelis meore alelze sruli dominirebis gamo. aseT vi-
koncefcia TarebaSi SeuZlebelia heterozigotisa da dominanti ho-
mozigotis fenotipebis erTmaneTisgan garCeva.
speqtris meore ukiduresi gamovlineba aris orive
memkvidrulobis suraTi xSirad alelis kodominantoba. es niSnavs, rom orive aleli cal-
gacilebiT rTulia, vidre amas calke axdens gamoxatul efeqts fenotipze. magaliTad,
adamianSi MN sisxlis jgufi determinirebulia kodomi-
martivi mendeliseuli genetika nanturi alelebiT, romlebic gansazRvraven eriTroc-
itebis zedapirze ori specifikuri molekulis arsebo-
gulisxmobda bas. calkeuli genis lokusi, romlisTvisac SesaZlebelia
ori aleluri variantis arseboba, gansazRvravs sisxlis
me-20 saukuneSi genetikosebma mendeliseuli kanonebi jgufis fenotips. individebs, romlebic homozigoturi
ara marto mravalgvar organizmebze, aramed memkvidru- arian M alelis mixedviT (MM), sisxlis wiTel ujredebze
lobis ufro rTul SemTxvevebzec ganavrces, vidre es aqvT mxolod M molekulebi; N alelis mixedviT homozigo-
mendels hqonda aRwerili. saucxoo (amasTanave, iRbliani) tur individebs (NN) eriTrocitebis zedapirze mxolod
iyo mendelis arCevani dasakvirveblad mcenare bardis N molekulebi aqvT. magram M da N alelebis mixedviT het-
niSan-Tvisebebis SerCevisas. am niSnebs SedarebiT marti- erozigot individebs (MN) eriTrocitebis zedapirze
vi genetikuri safuZveli aRmoaCndaT: TiToeuli niSani, orive, M da N molekula aqvT. SeniSneT, rom MN fenotipi
romelsac mendeli ikvlevda, erTi geniT iyo determinire- ar aris Sualeduri M da N fenotipebs Soris. orive feno-
buli, romelsac mxolod ori aleli hqonda da erTi aleli tips, M da N-s, avlenen heterozigotebi, radgan maT sisx-
srulad dominirebda meoreze*. magram yvela memkvidruli lis ujredebSi arsebobs orive molekula.
niSani, TviT baRis bardaSic ki, ar akmayofilebs am piro- zogierTi niSnis ganmsazRvreli aleli dominantobis
bebs. genotipi-fenotipis urTierTdamokidebuleba iSvia- speqtris SuaSi xvdeba. aseT SemTxvevaSi F1 hibrids aqvs
Tad aris esoden martivi. miuxedavad amisa, es sruliadac fenotipi, romelsac ori mSobliuri formis fenotipebis
ar amcirebs mendeliseuli genetikis (mendelizmis) mniSvn- ramdenadme Sualeduri gamovlineba aqvs. es fenomeni,
elobas, vinaidan daTiSvis da damoukideblad ganawilebis romelsac oridan erT-erTi alelis arasrul dominire
kanonebi moqmedeben memkvidrulobis ufro kompleqsur bas uwodeben, nanaxia mcenare devispiraSi. rodesac wiTe-
SemTxvevebSic. am TavSi Cven ganvavrcobT mendeliseul ge- lyvavila devispiras ajvareben TeTryvavila formasTan,
* arsebobs erTi gamonaklisi: genetikosebma daadgines, rom mendelis mier Seswavlili erT-erTi niSani – Reroze yvavilis gan-
lageba, faqtobrivad, ori geniTaa determinirebuli.
309
vardisferyvavilian mcenareebSi wiTelyvavilianobis
PP mSobliuri da TeTryvavilianobis ganmsazRvreli alelebis ganawile-
formebi ba gametebSi adasturebs mosazrebas, rom yvavilis Seferi-
lobis ganmsazRvreli alelebi memkvidruli faqtorebia,
wiTeli TeTri romlebic hibridebSi inarCuneben individualobas, rac
CR CR CW CW niSnavs, rom memkvidruloba diskretulia.
310
14.2 mravlobiTi alelebiT
alelebi recesiulia; magram lipidis metabolizmSi mo
nawile ferments heterozigotul individSi axasiaTebs cxrili
efeqtis Sualeduri gamovlineba normaluri alelis determinirebuli sisxlis ABO jgufebi.
matarebel homozigot da Tei-saqsiT daavadebuli indi-
videbis fenotips Soris. bioqimiur doneze Sualeduri genotipi fenotipi eriTrocitebi
fenotipi erT-erTi alelis arasruli dominirebisTvisaa (sisxlis jgufi)
damaxasiaTebeli. sabednierod, heterozigotuli mdgo-
mareoba ar iwvevs daavadebis simptomebis gamovlinebas,
radganac sanaxevrod ganxorcielebuli normaluri fer- IA IA an IA i A
mentuli aqtivoba sakmarisia Tavis tvinSi lipidebis dag-
rovebis Tavidan asacileblad.
Tuki analizs sxva doneze gadavitanT, davinaxavT,
rom heterozigoti individebi Tanabari odenobiT gamoi- IB IB an IB i A
muSaveben fermentis normalur da defeqtur molekulebs.
amrigad, molekulur doneze normaluri da Tei-saqsis
alelebi kodominanturi arian. rogorc xedavT, alelebis
erTmaneTis mimarT sruli dominantoba, arasrul dominan- I A I B AB
toba Tu kodominantoba damokidebuli yofila imaze, Tu
romel fenotipur niSans vixilavT.
ii O
dominanturi alelebis sixSire
miuxedavad imisa, rom Tqven SeiZleba migaCndeT, rom
garkveuli niSnis ganmsazRvreli dominanturi aleli
ufro metad aris gavrcelebuli populaciaSi, vidre misi
Sesatyvisi recesiuli aleli, es yovelTvis marTebuli ar
ganapirobebs sisxlis wiTel ujredebze A da B naxSirw-
aris. magaliTad, amerikis SeerTebul StatebSi yoveli 400
ylebis mimagrebas. fermenti, romelsac IA aleli kodi-
axalSobilidan erTs fexze zedmeti TiTi aqvs. es darRveva
rebs, gansazRvravs A naxSirwylis arsebobas ujredebis
polidaqtiliis saxelwodebiTaa cnobili. polidaqtiliis
zedapirze, maSin, rodesac IB aleli gansazRvravs B nax-
gamomwvevi aleli dominantobs ufro gavrcelebuli niS-
Sirwylis ganTavsebas ujredebis zedapirze. fermenti,
nis _ kidurebis xuTTiTianobis ganmsazRvrel alelze.
romelsac I aleli kodirebs, ar gansazRvravs arc A da arc
sxva sityvebiT rom vTqvaT, yoveli 400 adamianidan 399
B naxSirwylis arsebobas. vinaidan yoveli adamiani atarebs
warmoadgens am niSnis mixedviT recesiul homozigots. mo-
niSnis or alels, genotipTa eqvsi klasi formirdeba, rom-
saxleobaSi recesiuli aleli gacilebiT xSiria dominan-
lebic oTxi saxis fenotipiT vlindeba (ix. cxrili 14.2).
tur alelTan SedarebiT. 23-e TavSi Tqven SeityobT, Tu ra
orive aleli – IA da IB, dominanturia I alelis mimarT. am-
gavlenas axdens bunebrivi gadarCeva populaciaSi alelTa
rigad, IAIB da IAi individebs aqvT A jgufis sisxli da
sixSiris Tanafardobaze.
IBIB da IBi individebs aqvT B jgufis sisxli. recesiul ho-
mozigotebs ii-s aqvT 0 sisxli, vinaidan maTi sisxlis er-
mravlobiTi alelebi iTrocitebs ar gaaCniaT arc A da arc B naxSirwyali. IA
niSnebs, romelTac mendeli bardaSi swavlobda, mx- da IB alelebi kodominanturia; orive maTgani vlindeba
olod ori aleli gansazRvravda, magram populaciaSi heterozigotul IAIB fenotipSi, romelsac aqvs AB jgu-
genebis umetesoba, faqtobrivad, orze meti aleluri fis sisxli.
formiT arsebobs. magaliTad, adamianis sisxlis ABO sisxlis jgufebis SeTavsebulobas gadamwyveti mniS-
sistema erTi genis sami aleliT aris determinirebuli. vneloba aqvs sisxlis usafrTxo transfuziisTvis. mag-
arsebobs am niSnis oTxi SesaZlo fenotipi: adamians Sei- aliTad, Tuki individs, romelsac aqvs A jgufis sisxli,
Zleba hqondes A, B, AB an 0 jgufis sisxli. es simboloebi gadausxamen B jgufis mqone donoris sisxls, recipientis
Seesabameba or naxSirwyals – A-s da B-s, romlebic SeiZle- imunuri sistema amoicnobs `ucxo~ B nivTierebas donoris
ba arsebobdes sisxlis wiTeli ujredebis zedapirze. indi- sisxlis ujredebze da Seutevs mas. aseTi reaqcia gamoi-
vidis sisxlis ujredebs SeiZleba hqondeT A naxSirwyali wvevs gadasxmuli sisxlis ujredebis Sejgufebas, rasac
(A tipis sisxli), B naxSirwyali (B tipis sisxli), orive nax- SesaZloa recipientis sikvdili mohyves (ix. 43-e Tavi).
Sirwyali (AB tipis) an arcerTi maTgani (0 tipis sisxli),
rogorc es sqematurad aris warmodgenili cxrilSi 14.2. pleiotropia
sisxlis oTx jgufs gansazRvravs im fermentis (I) gan-
aqamde Cven iseTi kuTxiT ganvixilavdiT mendeliseul
sxvavebuli alelebis sxvadasxva kombinaciebi, romlebic
311
memkvidrulobas, TiTqos erTi genis moqmedeba mxolod
erT fenotipur niSans gansazRvravda; magram genebis
umetesobas axasiaTebs mravlobiTi fenotipuri efeqti,
movlena, romelsac pleiotropias uwodeben (berZn. plei-
on – meti). magaliTad, pleiotropuli alelebi ganapi-
robeben mravlobiT simptomebs, romlebic adamianis bevr
memkvidrul daavadebas ukavSirdeba. aseTebia: kisturi
fibrozi da namglisebrujrediani daavadeba, romlebsac
qvemoT, amave TavSi ganvixilavT.
Tuki gavecnobiT im rTul molekulur da ujredul
meqanizmebs, romlebic safuZvlad udevs organizmis gan-
viTarebas da masSi mimdinare fiziologiur procesebs,
ucnaurad aRar mogveCveneba is faqti, rom konkretul gens
SeuZlia organizmis mTel rig niSnebze moaxdinos gavlena.
epistazi
epistazis (berZn. `gaCereba”) SemTxvevaSi erTi loku- S S suraTi 14.11 epistazis magaliTi. penetis cxrilSi moce-
mulia BbCc genotipis mqone ori Savi Tagvis Sejvarebis Sedegad
sis erTi geni cvlis meore lokusis genis fenotipur miRebuli Taobis genotipebi da fenotipebi. C/c geni, romelic
eqspresias. qvemoT moyvanili magaliTi dagvexmareba am epistatikuria B/b genis mimarT, akontrolebs bewvis nebismieri
sakiTxis ukeT gagebaSi. TagvebSi bewvis Savi Seferiloba pigmentis gamovlineba-gamouvlineblobas.
dominirebs ruxze (bevr sxva ZuZumwovara cxovelSic Savi
bewvi dominirebs mura yavisferze). am niSnis ganmsazRvre- bridebis Sejvarebas, sadac tipuri mendeliseuli cdebis
li ori aleli B da b simboloebiT aRvniSnoT. ruxi bewvis msgavsad, daTiSva 9:3:3:1 TanafardobiT xdeba. F2 Taobis
mqone Tagvs eqneba bb genotipi. sinamdvileSi am alele- genotipebis gamosaxvisTvis SegviZlia visargebloT pe-
biT determinirebuli niSnebis gamovlena sulac ar aris netis cxriliT (suraTi 14.11). epistazis Sedegad F2 Tao-
ase martivi: TagvebSi arsebobs kidev sxva geni, romelic baSi fenotipebis Tanafardoba iqneba 9 Savi : 3 yavisferi :
gansazRvravs, moxdes Tu ara pigmentis dagroveba bewvSi 4 (3+1) TeTri. epistazis sxva SemTxvevebi sxvadasxva Tana-
(anu hqondes Tu ara cxovels Seferili bewvi). feris ar- fardobas iZlevian, magram yvela maTgani aris 9:3:3:1-is
sebobis ganmsazRvreli dominanturi aleli, romelsac modificirebuli varianti.
C simboloTi aRvniSnavT, ganapirobebs erT-erTi (Savi an
yavisferi) pigmentis dagrovebas bewvSi imaze damokide- poligenuri memkvidruloba
bulebiT, Tu rogoria genotipi pirvel lokusSi; magram
mendeli swavlobda iseT niSnebs, romlebic SeiZleba
Tu Tagvi recesivi homozigotia meore lokusis mixedviT
klasificirdes, rogorc niSnebi, romelTagan erT-erTi
(cc), maSin misi safarveli iqneba TeTri (albinosi), miuxeda-
fenotipurad gamovlindeba. ase magaliTad, yvavilis me-
vad misi genotipisa Savi/yavisferi Seferilobis ganmsaz-
wamuli da TeTri Seferiloba; magram bevri niSnisTvis,
Rvrel lokusSi. am SemTxvevaSi amboben, rom pigmentis
magaliTad, adamianis kanis feris an simaRlis ganmsaz-
dagrovebis geni epistatikuria im genis mimarT, romelic
Rvreli niSnebisTvis, aseTi klasificireba SeuZlebelia,
Sav an yavisfer pigments kodirebs.
radganac isini populaciaSi sxvadasxva xarisxiT vlinde-
ras unda movelodeT, Tu erTmaneTTan SevajvarebT
bian (maT axasiaTebT xarisxobrivi variabeloba). aseT
orive genis mixedviT heterozigot Savi feris Tagvebs
niSnebs raodenobriv niSnebs uwodeben. raodenobrivi
(BbCc)? miuxedavad imisa, rom orive es geni erTsa da imave
niSnebi, Cveulebriv, poligenur memkvidrulobas _
fenotipur niSanze (bewvis Seferilobaze) moqmedeben,
erT fenotipur niSanze ori an meti genis aditiur efeqts
isini damoukidebeli ganawilebis kanons eqvemdebarebian.
gamoxataven (es efeqti pleiotropiis sapirispiro movle-
amrigad, aRniSnuli eqsperimenti warmoadgens F1 dihi-
naa, romlis drosac erTi geni ramdenime fenotipur niSan-
312
ze moqmedebs).
magaliTisTvis, arsebobs ara erTi eqsperimentuli
mtkicebuleba, rom adamianSi kanis pigmentacia kontrol- AaBbCc AaBbCc
deba sul mcire, sami svadasxva geniT (savaraudod metiT-
ac, magram simartivisTvis Cven mxolod sams davakvirdeb-
iT). ganvixiloT sami geni, romlis kanis muqi Seferilobis
ganmsazRvreli alelebi (A, B an C) TiTo `erTeuls~ umate-
aabbcc Aabbcc AaBbcc AaBbCc AABbCc AABBCc AABBCC
ben kanis muqi Seferilobis fenotips da amasTan, arasru-
lad dominireben sxva alelebze (a, b an c-ze). ABBCC geno- 20/64
tipis individs Zalian muqi Seferilobis kani eqneba maSin,
roca aabbcc genotipis individi iqneba Zalian Ria ferisa.
STamomavlobis nawili
AaBbCc genotipis mqone individs eqneba kanis Sualeduri
Seferiloba. radgan alelebs aqvT kumulaciuri efeqti, 15/64
313
Cven gamoviyenebT mendeliseul genetikas adamianis mem-
kvidrulobis mimarT da aqcents gavakeTebT memkvidruli
daavadebebis gadacemaze.
14.4
cneba fenotipi ar SeiZleba FSemoifarglos mxolod
specifikuri niSnebiT, magaliTad, yvavilis Seferilo- koncefcia
biT an sisxlis jgufobriobiT. is exeba mTel organizms
– misi fizikuri garegnobis yvela aspeqts, Sinagan anato-
mias, fiziologias da qcevas. amis msgavsad, cneba genotipi
adamianis mravali niSan-Tviseba
SeiZleba moicavdes organizmis mTlian genetikur konsti- mendeliseuli kanonzomierebebiT
tucias da ara konkretuli alelebis genetikur lokusebs.
umetes SemTxvevaSi, romelime genis gavlena fenotipze memkvidreobs
ganicdis sxva genebis da garemos zegavlenasac. memkvi- barda genetikuri kvlevebisTvis xelsayreli obieq-
dreobisa da cvalebadobis integrirebuli Sexedulebis tia, rasac ver vityviT adamianze. adamianis generaciuli
Tanaxmad, organizmis fenotipi mTlianobaSi asaxavs geno- simwifis asakis xangrZlivoba daaxloebiT 20 welia da bar-
tipsa da unikalur garemo pirobebs. dasTan da saxeobaTa umetesobasTan SedarebiT mSoblebi
Tu Tvals mivadevnebT yovelives, rac SeiZleba mcirericxovan Svilebs Soben. ufro metic, mendelis eqs-
niSanma ganicados genotipidan fenotipSi realizaciis perimentebis msgavsi Sejvarebis eqsperimentebi adamian-
gzaze, marTlac STambeWdavia, rogor SeZlo mendelma ebis mimarT miuRebelia. am winaaRmdegobaTa miuxedavad,
aRmoeCina is fundamenturi kanonebi, romlebic marTaven sakuTari memkvidrulobis Secnobis surviliT waqezebu-
mSoblebidan STamomavlebze individualuri genebis ga- li, adamianis genetika intensiurad viTardeba. moleku-
dacemas. mendelis ori kanoni – daTiSvisa da damoukide- luri biologiis axali meTodebis gamoyenebiT bevri sen-
blad ganawilebis kanoni, xsnis genebis (memkvidruli saciuri aRmoCena gakeTda, magram mendelizmi mainc rCeba
`nawilakebis”) alternatiuli formebis memkvidrul vari- adamianis genetikis qvakuTxedad.
aciebs, maT gadacemas Taobidan TaobaSi albaTobis marti-
vi wesebis mixedviT. memkvidrulobis es Teoria Tanabrad
genealogiuri analizi
marTebulia bardisTvis, buzebisTvis, TevzebisTvis, fr-
invelebisTvis da adamianisTvis. ufro metic, daTiSvis ar SeuZliaT ra adamianTa Sewyvilebis eqsperimente-
da damoukideblad ganawilebis kanonebis gavrcobam mem- biT manipulireba, genetikosebma ukve momxdari SeuRlebis
kvidreobis zogierTi suraTis, magaliTad, epistazis da Sedegebi unda gaaanalizon. amas isini garkveuli niSnis
raodenobrivi niSnebis axsnis mizniT dagvanaxa, Tu raoden mimarT ojaxuri istoriis Sesaxeb monacemebis Segrovebis
farTo gamoyeneba aqvs mendelizms. gziT axdenen da es informacia SeaqvT genealogiuri xis
mendeliseuli monastris baRidan modis diskretuli gamosaxulebaSi, romelic gamoxatavs Taobidan TaobaSi
(`dacalkevebuli~) memkvidreobis Teoria, romelic ga- mSoblebsa da Svilebs Soris urTierTdamokidebulebas. am
namtkicebs Tanamedrove genetikas. am Tavis bolo nawilSi xes genealogiur xes uwodeben.
314
Ppirveli Taoba
(babuebi bebiebi)
Ww ww ww Ww
meore Taoba Ff Ff ff Ff
(mSoblebi, mamide-
bi, deidebi biZebi)
mesame Taoba
Ww ww ww Ww Ww ww (ori da) FF an Ff ff ff Ff Ff ff
WW ww ff FF
Ww Ff
qvrivis piki qvrivis piki ar aris Sezrdili bibilo bibilo Sezrdili ar aris
a dominanturi niSani (`qvrivis piki”). mocemulia e.w. qvrivis b recesiuli niSani (Sezrdili yuris bibilo). imave ojaxis
pikis niSnis memkvidruli gadacema sami TaobaSi. SeniSneT, rom sagvartomo xea, magram amjerad vakvirdebiT recesiul niSans –
mesame TaobaSi, meore qaliSvils ara aqvs es niSani, miuxedavad Sezrdil yuris bibilos. SeniSneT, rom mesame TaobaSi, pirvel
imisa, rom mis orive mSobels aqvs aRniSnuli niSani. memkvidru- qaliSvils aqvs Sezrdili yuris bibilo, miuxedavad imisa, rom
lobis aseTi suraTi adasturebs mosazrebas, rom niSnis ganviTa- mis arcerT mSobels ara aqvs aRniSnuli niSani (orives aqvs
rebas ganapirobebs dominanturi aleli. qvrivis piks recesiuli yuris Tavisufali bibilo). memkvidrulobis aseTi suraTi ad-
aleli rom iwvevdes da orive mSobels recesiuli fenotipi rom vilad aixsneba, Tu davuSvebT, rom Sezrdili bibilos fenotips
hqonoda, maSin maT yvela STamomavals agreTve eqneboda recesiu- gansazRvravs recesiuli aleli. am niSans dominanturi aleli
li fenotipi. rom iwvevdes, erT mSobels mainc unda hqonoda Sezrdili yuris
bibilo.
suraT 14.14 a-ze gamosaxulia sami Taobis momcveli imisa, rom bavSvs eqneba `qvrivis piki”? es iqneba mendeli-
genealogiuri xe, romelic asaxavs Sublze Tmis sawyisi seuli F1 monohibriduli Sejvarebis (Ww X Ww) analogi
zolis wamaxvilebuli konturis, e.w. `qvrivis pikis~ mem- da Sesabamisad, albaToba imisa, rom bavSvi memkvidreobiT
kvidrulobas. am niSans dominanturi aleli gansazRvravs. miiRebs dominantur alels da eqneba `qvrivis piki”, aris
maSasadame, yvela, visac gamoxatuli ar aqvs Sublze `qvr- 3/4 (1/4 WW + 1/2 Ww). rogoria imis albaToba, rom bavSvs
ivis piki”, recesiuli homozigotia (ww). papa-didedas, eqneba yuris Sezrdili bibilo? isev gavixsenoT, rom es
romelTac hqondaT `qvrivis piki”, unda hqonodaT Ww aris monohibriduli Sejvarebis msgavsi (Ff X Ff), magram
genotipi, radgan zogierTi maTi STamomavali iyo rece- amjerad gvWirdeba ganvsazRvroT, Tu rogoria albaToba
siuli homozigoti. F2 TaobaSi yvela, visac moepoveba es imisa, rom bavSvi iqneba recesiuli homozigoti (ff). es al-
niSani, unda iyos agreTve heterozigoti, vinaidan isini baToba 1/4-is tolia. da bolos, rogoria albaToba imisa,
warmoSobili arian Ww X ww? SeuRlebis Sedegad. am nusx- rom bavSvs erTdroulad eqneba `qvrivis piki~ da Sezrdili
is mesame TaobaSi aris ori da. erT-erTi maTgani, romelsac bibilo? Tu davuSvebT, rom am ori niSnis ganmsazRvreli
aqvs `qvrivis piki”, SiZleba iyos homozigoti WW an het- genebi sxvadasxva qromosomaSia, aseT dihibridul Sejva-
erozigoti Ww, maTi mSoblebis Sesaxeb Cvens xelT arse- rebaSi (WwFf X WwFf) alelebis es ori wyvili damoukide-
buli monacemebidan gamomdinare (orive iyo Ww). blad memkvidreobs. gamoviyenebT gamravlebis wess da
suraTi 14.14 b imave ojaxis sagvartomo xea, magram ganvsazRvravT: 3/4 (albaToba, rom eqneba `qvrivis piki”) X
amjerad vakvirdebiT recesiul niSans – yuris Sezrdil 1/4 (albaToba, rom eqneba Sezrdili bibiloebi) = 3/16 (al-
bibilos. recesiuli alelisTvis gamoviyenebT f da domi- baToba, rom eqneba `qvrivis piki~ da Sezrdili bibiloebi).
nanturi alelisaTvis – F simboloebs (es ukanaskneli genealogiuri analizi gansakuTrebiT mniSvnelovania,
gansazRvravs Tavisufali bibilos arsebobas). kidev erTx- roca saqme exeba invalidobasTan dakavSirebul niSnebs, an
el SeniSneT, rom sagvartomo analizis procesSi genoti- romelime leTalur memkvidrul daavadebas da ara Tmis
pis winaswar gansazRvrisTvis Cven viyenebT im codnas, rac xazis an bibilos formis sruliad `uwyinar~ niSnebs. unda
mendeliseuli memkvidrulobis Seswavlisas dagvigrovda. aRiniSnos, rom memkvidruli paTologiebis mimarTac,
sagvartomo analizi didad gvexmareba momavalSi romlebic martivi mendeliseuli niSnebis msgavsad mem-
niSnebis memkvidruli gadacemis suraTis SeqmnaSi. war- kvidrulobs, iseTive genealogiuri analizis meTodebs
moidgineT, rom meore TaobaSi wyvilma (ix. suraTi 14.14) iyeneben.
gadawyvita, iyolios kidev erTi Svili. rogoria albaToba
315
recesiuli memkvidruli darRvevebi spireTis ebralebis an araebrael mosaxleobis Sesabamis
maCveneblebTan SedarebiT. aseTi araTanabari ganawilebis
cnobilia mravali genetikuri darRveva, romelTa mizezi dabalganviTarebuli teqnologiebis xanaSi msof
memkvidreoba martivi recesiuli niSnebis msgavsad xde- lio xalxebis gansxvavebuli genetikuri istoria gaxlavT.
ba. es darRvevebi varirebs simZimis mixedviT SedarebiT im periodSi msoflios mosaxleoba ufro metad imyofe-
sustidan, rogoricaa albinizmi (pigmentaciis uqonloba, boda geografiuli (da aqedan gamomdinare, genetikuri)
rac iwvevs organizmis midrekilebas kanis kibos ganviTa- izolaciis pirobebSi. amjerad Cven ganvixilavT or rece-
rebisadmi, agreTve uqmnis mxedvelobasTan dakavSirebul siul memkvidrul daavadebas, romlebic aseve adamianTa
problemebs), sicicxlisTvis saSiS iseT daavadebamde, ro- garkveul jgufebSi prevalireben.
goricaa kisturi fibrozi.
rogor avxsnaT, rom recesiuli alelebs SeuZliaT,
kisturi fibrozi
gamoiwvion aRniSnuli daavadebebi? gaixseneT specifi-
kuri funqciis cilebis makodirebeli genebi. aleli, amerikis SeerTebul StatebSi yvelaze ufro gavrce
romelic iwvevs genetikur darRvevas, kodirebs mrav- lebuli leTaluri genetikuri daavadeba kisturi fib
lobiTi funqciis mflobel cilas an arafers. recesiuli rozia, romelic evropuli warmoSobis amerikelebSi yov-
daavadebis SemTxvevaSi heterozigotebi fenotipurad el 2500-e adamianSi vlindeba, maSin, rodesac is sakmaod
normaluri arian, radgan normaluri alelis erTi asli iSviaTia mosaxleobis danarCen nawilSi. evropuli warmo-
producirebs sakmarisi odenobis specifikur cilas. am- Sobis amerikelebSi 25-dan erTi (4%) kisturi fibrozis
rigad, darRveva, romelic recesiulad memkvidreobs, gamomwvevi alelis mflobelia. am genis normaluri ale-
vlindeba mxolod homozigotur individebSi, romelTac li kodirebs membranul cilas, romelic monawileobs
orive mSoblisgan miiRes TiTo recesiuli aleli. aseT in- garkveul ujredebs Soris, agreTve ujredgare siTxidan
dividTa genotipi SegviZlia gamovsaxoT aa simboloebiT, ujredSi qloris ionebis transportSi.
normaluri fenotipis individis genotipi SeiZleba iyos bavSvebSi, romlebmac mSoblebisgan memkvidreobiT
AA an Aa. miuxedavad imisa, rom fenotipurad normaluri miiRes kisturi fibrozis gamomwvevi ori recesiuli
arian, heterozigotebs (Aa) SeuZliaT gadascen STamoma- aleli, plazmur membranaSi qloris ionis satransporto
vlebs recesiuli aleli, ris gamoc maT alelis matareb arxebi defeqturia an saerTod ar gvxvdeba. am darRvevis
lebs uwodeben. Sedegad, ujredis gareT grovdeba qloris ukiduresad
recesiuli darRvevebis mqone individTa umetesobis maRali koncentracia, warmoiqmneba lorwo, romelic
mSoblebi darRvevebis matareblebi arian, Tumca TviTon ujredTa nawils lorwovan safarvelSi xvevs da normal-
normaluri fenotipi aqvT. darRvevis niSnis mflobelTa urTan SedarebiT met webovnebas aniWebs. lorwo grovdeba
SeuRleba SesabamisobaSia mendeliseuli F1 Taobis monohi- pankreasis jirkvalSi, filtvebSi, momnelebel traqtSi
bridul SejvarebasTan (Aa X Aa); F2 TaobaSi mosalodnelia da sxva organoebSi, rac Tavis mxriv, iwvevs mravlobiT
daTiSva genotipuri TanafardobiT 1AA:2Aa:1aa. amrigad, (pleiotropul) darRvevebs, maT Soris nawlavebidan
TiToeul bavSvs aqvs 1/4 albaToba imisa, rom mSoblebisgan sakvebis Sesustebul adsorbcias, qronikul bronqits,
memkvidreobiT miiRos recesiuli alelis ormagi doza da faRaraTianobas, baqteriuli infeqciebis recidivebs.
daavadebuli aRmoCndes. genotipuri Tanafardobidan isic ukanaskneli periodis gamokvlevebma aCvena, rom ujred-
Cans, rom normaluri fenotipis mqone sami bavSvidan (erTi gare qloridi xels uSlis agreTve sxeulis zogierTi
AA + ori Aa) ori, savaraudod, heterozigoti matarebeli ujredis mier bunebrivi antibiotikis gamomuSavebas.
iqneba (albaToba – 2/3). recesiuli homozigoti SeiZleba rodesac imunitetSi monawile ujredebi `saSvelad~ mo-
daibados Aa X aa da aa X aa SeuRlebis Sedegadac, magram emarTebian, maTi narCenebic lorwos emateba da iqmneba
Tu daavadebis leTaluri Sedegi reproduqciul asaka- Sekruli cikli.
mde vlindeba, an Tu is iwvevs sterilobas, maSin aa indi- Tu ar moxdeba daavadebul bavSvTa mkurnaloba, isini
videbi ver gamravldebian. maSinac ki, rodesac recesiul xuT wlamde asakSi daiRupebian. mkurnaloba gulisxmobs
homozigotebs aqvT gamravlebis unari, populaciaSi maTi mkerdis frTxil masaJs daxSuli sasunTqi gzebis lorwos-
wili mainc mniSvnelovnad naklebia heterozigot alelis gan gaTavisuflebis mizniT, antibiotikebis yoveldRiur
matareblebTan SedarebiT (amis mizezebze 23-e TavSi vis- miRebas infeqciebisgan Tavdasacavad da sicocxlis gasax-
aubrebT). angrZlivebisken mimarTul sxva prevenciul RonisZiebebs.
adamianTa sxvadasxva jgufebSi genetikur darRve- amerikis SeerTebul StatebSi daavadebulTa naxevari
vaTa ganawileba ZiriTadad araTanabarzomieria. magali- dRes ukve 20, zogjer ki 30 wlis asaksac aRwevs.
Tad, Tei-saqsis daavadebis gavrcelebis areali arapro-
porciulad maRalia aSkenazis ebraelebSi. am ebraelTa namglisebrujrediani daavadeba
winaprebi centralur evropaSi saxlobdnen. Tei-saqsis namglisebrujrediani daavadeba afrikuli warmoma-
daavadeba fiqsirdeba 3600 axalSobilidan erTSi. es vlobis mosaxleobaSi yvelaze ufro gavrcelebuli daa-
maCvenebeli TiTqmis 100-jer maRalia xmelTaSua zRvi- vadebaa, romelic gvxvdeba Savkaniani amerikelebis 400
316
warmomadgenlidan erTSi. namglisebrujredian daavade- axlonaTesauri qorwinebebi
bas iwvevs sisxlis wiTeli ujredebis cila hemoglobinSi
rodesac daavadebis gamomwvevi recesiuli aleli pop-
erTi aminomJavis meoriT Canacvleba. rodesac daavade-
ulaciaSi iSviaTia, erTi da igive saziano alelis mflo-
buli individis sisxlSi mcirdeba Jangbadis done (mag-
beli individebis daqorwineba naklebad mosalodnelia
aliTad, zRvis donidan maRal simaRleze, an raime fizi-
_ amis albaToba dabalia. magram Tuki mamakaci da qali
kuri stresis pirobebSi), xdeba defeqturi hemoglobinis
erTmaneTis axlo naTesavebi arian (magaliTad, da-Zma, an
molekulebis agregacia, isini iReben Cxirisebur formas
pirveli rigis biZaSvil-mamidaSvili), maSin STamomavle-
da iwveven eriTrocitebis deformacias, aniWeben ra maT
bze recesiuli niSnis gadacemis albaToba Zlier izrdeba.
namglis formas (ix. suraTi 5.21).
amas `sisxlis aRrevas~ uwodeben da aseT kavSirebs sagvar-
namgliseburi formis ujredebi SeiZleba daecos wvr-
tomo nusxaSi ormagi xaziT aRniSnaven. aramonaTesave ada-
il sisxlZarRvebSi, rac xSirad iwvevs avadmyofobis sxva
mianebTan SedarebiT, saerTo axlo winapris Camomaval
simptomebis gamovlenasac, magaliTad, fizikur sisustes,
adamianebSi albaToba imisa, rom isini erTsa da imave rece-
tkivils, organoTa dazianebas da paralizebasac ki. namg-
siul alelebs atareben, metia. Sesabamisad, gacilebiT
lisebrujrediani daavadebis gamomwvevi alelis ormagi
maRalia imis albaToba, rom axlonaTesaur qorwinebaTa
dozis mravlobiTi efeqti pleiotropiis kidev erTi maga-
Sedegad dabadebuli bavSvebi recesiuli homozigoturi
liTia. sisxlis regularuli gadasxmebis gziT SeiZleba
(maT Soris, saziano) niSnebis matareblebi aRmoCndebian.
daavadebuli bavSvebis dacva Tavis tvinis dazianebisgan,
amis magaliTebi mravlad gvxvdeba Sinaur cxovelebsa da
xolo axali samkurnalo preparatebiT SesaZlebelia sxva
zooparkis inbredul binadrebSi.
problemebis prevencia da mkurnalobac, Tumca daavadebi-
axlonaTesauri qorwinebis SemTxvevaSi memkvidru-
sgan gankurneba ar xdeba.
li daavadebebis gamovlenis riskis zrdis Sesaxeb ge-
miuxedavad imisa, rom namglisebrujrediani daava
netikosebs Soris azrTa sxvadasxvaobaa. bevri saziano
debis srulad gamovlenisTvis aucilebelia daavadebis
alelis efeqti imdenad mZimea, rom is iwvevs Canasaxis
gamomwvevi ori alelis arseboba, fenotipze gavlenas ax-
spontanur aborts dabadebamde didi xniT adre. dRes-
dens erTi alelis matareblobac. amrigad, organizmis
dReobiT sazogadoebis did nawilSi axlonaTesauri qor-
doneze, normaluri aleli arasrulad dominirebs namg-
winebebi akrZaluli an tabudadebulia. am akrZalvebs
lisebrujredian alelze. heterozigotebi, Cveulebriv,
SesaZloa amyarebdes empiriuli dakvirvebebic, romelTa
janmrTelebi arian, magram SesaZloa gamouvlindeT daa-
mixedviT mkvdradSobadobis da Tandayolili defeqtebis
vadebis zogierTi namglisebrujrediani simptomi xan-
sixSire gansakuTrebiT maRalia axlo monaTesave mSo-
grZlivi drois ganmavlobaSi sisxlSi Jangbadis daqveiTe-
blebis SemTxvevaSi. axlonaTesauri qorwinebebis amkrZa-
buli Semcvelobis pirobebSi. molekulur doneze, es ori
lav kanonebze da tradiciebis Camoyalibebaze socialur-
aleli kodominanturia da heterozigotebSi warmoebs ro-
ekonomikuri faqtorebic moqmedeben.
gorc normaluri, ise defeqturi (namglisebrujrediani)
hemoglobinis sinTezi.
yoveli aTi afrikuli warmoSobis amerikelidan TiTq- dominanturi memkvidruli darRvevebi
mis cxras aqvs namglisebrujrediani daavadebis niSnebi.
miuxedavad imisa, rom mravali saziano aleli rece-
maT Soris uCveulod maRalia daavadebis gamomwvevi alel-
siulia, adamianSi rigi daavadebebi swored dominanturi
is mixedviT heterozigoti individebis sixSire. am faqtis
alelebiT gamoiwveva. amis magaliTia aqondroplazia, ju-
erT-erTi axsna imaSi mdgomareobs, rom namglisebru-
jobis erT-erTi forma, romelic 25000 individidan erTSi
jrediani alelis erTi aslis arseboba organizms aniWebs
gvxvdeba. heterozigotebs aqvT jujas fenotipi (suraTi
mdgradobas malariis mimarT, amcirebs Setevebis simZimes,
14.15). amrigad, yvela is adamiani, romelic ar aris aqon-
gansakuTrebiT mcirewlovan bavSvebSi. malarias? paraz-
droplaziuri juja (msoflio mosaxleobis 99,9%), ho-
iti sasicocxlo ciklis naxevars adamianis eriTrociteb-
mozigotia recesiuli alelis mixedviT. xelis da fexis
Si atarebs (ix. suraTi 28.11) da namglisebrujreduli he-
mtevnebze mravalTiTianobis msgavsad, razec zemoT vsau-
moglobinis Tundac ganaxevrebuli raodenoba parazitis
brobdiT, aqondroplaziac is niSania, romlis recesiuli
Semcvelobis Semcirebas da, maSasadame, malariis simptom-
aleli Sesabamis dominantur alelTan SedarebiT ufro
ebis Sesustebas iwvevs.
farTodaa gavrcelebuli.
amrigad, tropikul afrikaSi, sadac gavrcelebulia
leTaluri daavadebis gamomwvevi domonanturi ale
malariis gamomwvevi paraziti, namglisebrujreduli ale-
lebi gacilebiT iSviaTia, vidre aseTive efeqtis mqone
li erTsa da imave dros aris sasikeToc da damRupvelic.
recesiuli alelebi. yvela aseTi leTaluri aleli sper-
afrikuli warmoSobis amerikelebSi namglisebrujreduli
matozoidSi an kvercxujredSi momxdari mutaciis (dnm-Si
niSnebis maRali sixSire maTi afrikuli warmomavlobis
momxdari cvlilebis) Sedegad Cndeba. savaraudod, aseTi
erTgvari nakvalevia.
mutaciebis sixSire ar aris damokidebuli imaze, dominan-
turia Tu recesiuli mutanturi aleli; magram, Tu leTa-
317
luri dominanturi aleli imis gageba, rom mas memkvidreobiT aqvs miRebuli fata-
iwvevs bavSvis sikvdils luri da jer ukurnebeli avadmyofoba. ojaxis Seqmnis
manamde, sanam is mom- gadawyvetilebis miRebamde, zogierT adamians SeiZleba
wifdeba da miaRwevs re- gauCndes daavadebis matareblobaze Semowmebis survili.
produqciul asaks, maSin
mutanturi aleli ver
multifaqtoruli darRvevebi
gadaecema Semdgom Tao-
bebs. amis sapirispirod, aqamde ganxilul memkvidrul paTologiebs zogjer
leTaluri recesiuli iseT darRvevebad miiCneven, romlebic martivi mendeli-
aleli SeiZleba Taobidan seuli wesiT memkvidreoben (maT mendeliseul darRvevebs
Taobas gadaeces hetero- uwodeben). aseTi mosazreba efuZneba im faqts, rom aRniS-
zigotuli matareblebis nul daavadebebs iwvevs erTi lokusis erTi an orive aleli.
meSveobiT, romelTac zemoT ganxiluli darRvevebisgan gansxvavebiT, gacilebiT
normaluri fenotipi ufro gavrcelebulia multifaqtoruli, genetikuri kom-
aqvT. aseTi alelis mflo- ponentisa da garemos monawileobiT warmarTuli daavade-
belebi mravldebian da bebi. mraval adamians aqvs winaswarganwyoba daavadebebis
gadascemen recesiul mimarT, romlebsac multifaqtoruli safuZveli aqvT.
alels axal Taobas. leTa- gulis daavadeba, diabeti, kibo, alkoholizmi, gonebrivi
luri daavadeba mxolod aSlilobis zogierTi forma, maT Soris, Sizofrenia da
SS suraTi 14.15 aqondropla recesiul homozigotebs maniakalur-depresiuli sindromi, agreTve sxva tipis daa-
zia. msaxiob devid rapoports uviTardebaT. vadebebi erTiandeba multifaqtorul paTologiaTa qveS.
hqonda aqondroplazia, jujo-
leTaluri dominan- xSir SemTxvevaSi memkvidruli genetikuri komponenti
bis erT-erTi forma, romelsac
iwvevs dominanturi aleli. turi aleli mxolod im poligenuria. magaliTad, mravali geni moqmedebs gul-
SemTxvevaSi `gadaurCeba~ sisxlZarRvTa mdgomareobaze da isini bevr CvenTagans Se-
eliminacias, Tu misi leTaluri efeqti SedarebiT gvian darebiT metad winaswarganwyobils xdis gulis Setevebisa
asakSi vlindeba. aseT SemTxvevaSi, daavadebis simptom- da infarqtis mimarT. amasTan, Cveni cxovrebis wesis zegav-
ebis gamovlenis droisTvis individebs SesaZloa ukve
gadacemuli hqondeT SvilebisTvis leTaluri aleli.
magaliTad, hantingtonis daavadebas, nervuli sistemis
degeneraciul daavadebas iwvevs leTaluri dominanturi
aleli, romelsac 35-45 wlis asakamde ar gaaCnia gamoxatu-
li fenotipuri efeqti. mas Semdeg, rac daiwyeba darRveve-
bi nervul sistemaSi, procesi Seuqcevadi da yovelTvis
fataluria. nebismier bavSvs, romelsac hyavs hanting-
tonis daavadebis alelis matarebeli mSobeli, imyofeba
50%-iani riskis qveS, rom memkvidreobiT miiRebs alels da
avadmyofobas. (SeuRleba SeiZleba gamovsaxoT simboloe-
biT Aa X aa, sadac A hantingtonis daavadebis gamomwvevi
dominanturi alelia). amerikis SeerTebul StatebSi am
damRupveli daavadebis sixSirea 1 : 10000 mosaxleze.
ukanasknel dromde simptomebis gamoCena rCeboda
erTaderT niSnad imisa, rom individs memkvidreobiT
miRebuli hqonda hantingtonis aleli. gaaanalizes ra S S suraTi 14.16 mravalwevriani ojaxi – kvlevis saucxoo
saSualeba adamianis genetikaSi. am suraTze nensi veqsleri,
daavadebis maRali sixSiris mqone erT-erTi didi ojaxis kolumbiis universitetisa da memkvidrul daavadebaTa kvlevis
wevrTa dnm-is sinjebi, genetikosebma SeZles hantingtonis organizaciis warmomadgeneli, ikvlevs uzarmazar sagvartomo
nusxas, romelic erT-erT ojaxs ekuTvnis venesueladan. igi
alelis lokusis identifikacia, romelic me-4 qromosomis
akvirdeba hantingtonis daavadebis memkvidrulobis suraTs
boloSi aRmoCnda (suraTi 14.16). am faqtma xeli Seuwyo ramdenime TaobaSi. ojaxis gamokvleva, romelic aerTianebs
sadiagnostiko testis SemuSavebas, riTac ganisazRvreba klasikur, mendeliseul analizsa da molekuluri biologiis
kvlevis meTodebs, saSualebas aZlevs mecnierebs, ganaviTaron
individis genomSi hantingtonis alelis arseboba (meTo-
testebi hantingtonis daavadebis ganmsazRvreli dominanturi
debze, romlebmac SesaZlebeli gaxades aseTi testirebis alelis gamosavlenad, iseTi deteqciis saSualebebis Sesa-
Catareba, me-20 TavSi visaubrebT). maTTvis, visac aqvT han- muSaveblad, rac saSualebas iZleva dadgindes alelis matare-
bloba jer kidev daavadebis simptomebis gamovlenamde. doqt.
tingtonis daavadebis ojaxuri istoria, gadawyvetilebis
veqsleris deda hantingtonis daavadebiT gardaicvala da amde-
miReba – Caitaron aseTi testireba – mtanjveli dilemaa: nad, mas aqvs 50%-iani riski imisa, rom atarebdes dominantur
ra viTarebaSi SeiZleba janmrTelma adamianma moindomos alels, Tumca amJamad ara aqvs daavadebis aranairi simptomi.
318
lena gulsisxlZarRvTa da sxva multifaqtorul daavade- matareblebi (Aa genotipiT). Tu orive, jonic da kero-
bebze uaRresad Zlieria. varjiSi, racionaluri dieta, lic, arian alelis matareblebi, maSin arsebobs 1/4-iani
uaris Tqma Tambaqos wevaze da stresuli situaciebis riski imisa, rom am wyvilis STamomavlebSi romelime bavSvi
marTvis unari – yovelive es amcirebs gulis daavadebis da iqneba daavadebuli.
zogierTi saxis kibos ganviTarebis risks. rodesac Cven viyenebT mendeliseul kanonebs SeuR
amJamad Zalze cota ramaa cnobili imis Sesaxeb, Tu lebis Sedegebis gansazRvris mizniT, mniSvnelovania gvax
rogoria genetikuri faqtorebis roli multifaqtoruli sovdes, rom TiToeuli bavSvis daavadeba damoukidebeli
daavadebebis gamowvevaSi. saukeTeso strategia sazogado SemTxvevaa im gagebiT, rom misi genotipi ar ganicdis da-
ebis janmrTelobis dacvis saqmeSi, adamianebisTvis iseTi ZmaTa ganotipebis mxridan raime gavlenas. warmovidginoT,
codnis miwodebaa, romelic asaxavs garemo faqtorebis rom kerolsa da jons hyavT kidev sami Svili da samive daa-
mniSvnelobas da xels uwyobs cxovrebis jansaRi wesis dan- vadebulia. aseTi SemTxvevis xdomilebis albaToba aris
ergvas. erTi 64-dan (1/4X1/4X14). sami avadmyofi bavSvis dabadebis
Semdegac ki, momdevno bavSvisTvis daavadebis albaToba
genetikuri testireba da konsultireba mainc 1/4 rCeba.
319
a. amniocentozi. b. qorionis xaos sinjis aReba.
nayofi
nayofi
saSvilosno saSvilosnos
yeliyeli
siTxe
nayofis ujredebi
nayofis ujredebi
kariotipireba
SS suraTi 14.17 nayofis gamokvleva genetikuri darRvevis matareblobaze. bioqimiuri testebiT SesaZlebelia iseTi nivTiere-
bebis deteqcia, rac garkveul paTologiebs ukavSirdeba. aq gamosaxuli kariotipidan Cans, rom nayofs aqvs normaluri raodeno-
bisa da struqturis qromosomebi
320
ujredebi swrafad proliferireben da, amdenad, maleve dabadebisTanave gamovlenis SemTxvevaSi, fenilalaninis
SeiZleba maTi kariotipireba. analizis am swraf meTods dabalSemcveli specialuri dieta, Cveulebriv, bavSvis
garkveuli upiratesoba aqvs amniocentozTan SedarebiT, normalur ganviTarebasa da gonebrivi CamorCenilobis
romlis drosac ujredebi kariotipirebamde ramdenime Tavidan aSorebas uzrunvelyofs. samwuxarod, dResdReo-
kvirian inkubirebas saWiroeben. qorionis ujredebis biT Zalze cota genetikuri darRvevis mkurnalobaa Sesa-
meTods kidev is upiratesoba aqvs, rom misi Catareba or- Zlebeli.
sulobis ukve merve-meaTe kviras SeiZleba; magram am meTo- seriozuli xasiaTis memkvidrul paTologiebze axal-
dis gamoyeneba mouxerxebelia, roca testuri analizisT- Sobilisa da nayofis skriningi, alelis matarebelTa gamo-
vis saWiroa amnionis siTxe da amitom amniocentozTan savleni testirebis meTodebi da genetikuri konsultacia
SedarebiT is naklebad aris gavrcelebuli. bolo dros – Tanamedrove medicinis yvela es saSualeba memkvidru-
samedicino dargis mecnierebma SeimuSaves dedis sisxlSi lobis mendeliseul models emyareba. Cven swored gregor
gadasuli nayofis ujredebis gamoyofis meTodebi. miuxe- mendels unda vumadlodeT genialuri mignebebisTvis, misi
davad imisa, rom aseTi ujredebi Zalze mcirericxovania, `eleganturi~ raodenobrivi analizis eqsperimentuli
xerxdeba maTi kultivireba da Semdgomi gamokvleva. meTodisTvis, unda vaRiaroT misi koncefcia `diskretu-
nayofis gamosaxulebaze dakvirvebis meTodebi, eq- li~ memkvidruli faqtorebis arsebobis Sesaxeb _ `idea
ims SesaZleblobas aZlevs, daakvirdes nayofis ZiriTad genebis Sesaxeb”, romlebic martivi albaTobis kanonebiT
anatomiur anomaliebs. ultrabgeriTi gamokvlevis dros, gadaecema STamomavlobas. mendelis naSromis gamoqvey-
romelic martivi arainvaziuri proceduraa, nayofis ga- nebidan ramdenime aTwleulis ganmavlobaSi, me-20 sauku-
mosaxulebis misaRebad iyeneben bgeriT talRebs. fetos- nis dasawyisamde, biologebma ver SeniSnes da mxedvelobi-
kopiis SemTxvevaSi saSvilosnoSi SehyavT Zalian viwro dan gamorCaT misi aRmoCenis udidesi mniSvneloba. Semdeg
mili, romelzec damagrebulia dasakvirvebeli linza da TavSi Tqven SeityobT, Tu rogori fizikuri safuZveli
gamanaTebeli. aqvs mendelis kanonzomierebebs, rac sasqeso ujredTa
ultrabgeriTi gamokvleva rogorc dedisTvis, ise formirebis procesSi qromosomebis qcevaSi gamoixateba.
nayofisTvis araviTar riskTan ar aris dakavSirebuli. visaubrebT imazec, Tu rogori `katalizatoris~ roli
amniocentozi da fetoskopia ki SemTxvevaTa 1%-Si iwvevs iTamaSa mendelizmisa da memkvidreobis qromosomuli
garTulebebs, magaliTad sisxldenas dedis organizmSi Teoriis sinTezma genetikis ganviTarebis saqmeSi.
an zogjer, nayofis daRupvasac ki. amis gamo, aRniSnul
14.4
meTodebs ZiriTadad maSin mimarTaven, rodesac SedarebiT
maRalia genetikuri darRvevis an romelime Tandayolili koncefcia testi
defeqtis mosalodnelobis xarisxi. Tu nayofis testebi
gamoavlens rame seriozul darRvevas, mSoblebi mZime
1. betisa da toms, orives hyavT kisturi fibroziT
dilemis winaSe dgebian – miiRon gadawyvetileba orsulo-
daavadebuli Zmebi, magram arc maT da arc mSob-
bis Sewyvetis Taobaze, Tu ganewyon da moemzadon geneti-
lebs ar aqvT daavadebis niSnebi. gamoiTvaleT,
kuri defeqtis mqone bavSvis movlisTvis.
rogoria albaToba imisa, rom Tu es wyvili iyo-
liebs Svils, maT bavSvs eqneba kisturi fibro-
axalSobilTa skriningi zi. rogori iqneba avadmyofi bavSvis dabadebis
zogierTi genetikuri darRvevis deteqcia advilia da albaToba, Tu testuri gamokvleva gamoavlens,
amJamad amerikis SeerTebuli Statebis mraval hospital- rom tomi aris daavadebis alelis matarebeli,
Si aseTi tipis gamokvlevebi dabadebisTanave rutinulad beti ki – ara?
tardeba martivi testebis gamoyenebiT. sayovelTao skrin- 2. jons dabadebidan, orive fexis terfze aqvs eqvs-
ingis erT-erTi programa moicavs fenilketonuriis gamo- eqvsi TiTi, anu aReniSneba dominanturi niSani –
savlen meTods. fenilketonuria recesiuli memkvidruli polidaqtilia. zedmeti TiTi aqvs mis dedasac
darRvevaa, romlis populaciuri sixSire StatebSi Sead- da xuTi da-Zmidan ors. mamas terfebze TiTebis
gens erT SemTxvevas 10000 – 15000 axalSobilze. aRniSnuli normaluri raodenoba aqvs. rogoria jonis ge
darRvevis mqone bavSvebis organizmSi ar xdeba aminomJava notipi am niSnis mixedviT? axseniT Tqveni pa-
fenilalaninis saTanado daSla. es naerTi da misgan warmo- suxi. niSnis alelebis simboluri aRniSvnisTvis
qmnili produqti – fenilpiruvati, SeiZleba dagrovdes gamoiyeneT D da d asoebi.
sisxlSi da miaRwios toqsikurobis zRvars; es ki, Tavis
mxriv, iwvevs gonebriv CamorCenilobas; magram defeqtis
321
me- 14 Tavis Semowmeba
koncefcia 14.2 ori an meti geni erT da imave fenotipur niSanze moq-
medebs. mravlobiTi genebiT gansazRvruli niSnebi,
Cveulebriv, raodenobrivia, rac niSnavs, rom isini
mendeliseul memkvidrulobas albaTobis gamudmebiT ganicdian cvalebadobas.
322
XX buneba da aRzrda: garemos gavlena fenotipze geno- vadebaTa sul ufro meti da meti ricxvisTvis da meti
tipis eqspresiaze gavlenas axdens garemo. garkveuli sizustiT SeiZleba darRvevis matarebelTa identifi-
genotipis Sesabamisi fenotipis cvalebadobis farg- kacia. mas Semdeg, rac bavSvi Caisaxeba, amniocentozisa
lebs reaqciis normas uwodeben. poligenur niSnebs, da qorionis xaos sinjebis gamokvleviT SesaZlebelia
romlebic agreTve ganicdian garemos zegavlenas, mul- dadgindes mosalodneli genetikuri darRvevis arse-
tifaqtorul niSnebs uwodeben. boba-ararseboba. Semdgomi genetikuri gamokvleva Sei-
Zleba Cautardes axalSobils.
XX memkvidreobasa da cvalebadobaze mendeliseul Se
xedulebaTa integrireba organizmis fenotipi mo gamokvleva: rogor dasvamdiT Tqven genetikuri dar
icavs mTel organizms – mis fizikur garegnobas, Sina- Rvevis diagnozs?
gan anatomias, fiziologiasa da qcevas, mTlianobaSi
asaxavs genotips da unikalur garemo pirobebs. kom-
pleqsuri memkvidrulobis SemTxvevaSic ki, amJamad
isev xelmZRvaneloben daTiSvisa da damoukideblad ga-
SeamowmeT sakuTari codna
nawilebis mendeliseuli fundamenturi kanonzomiere-
bebiT.
genetikis sakiTxebi
323
Seajvares pirvel TaobaSi moRebul Sav zRvis goWTan, 8. rogoria albaToba imisa, rom qvemoT moyvanili mSo-
maT STamomavlobaSi 7 iyo Savi, xolo 5 – albinosi. ro- belTa wyvilebi mogvcemen mocemuli genotipis STamo-
gor genetikur axsnas mouZebniT am SemTxvevas? dawer- mavlobas:
eT mSobliuri formebis, gametebis da STamomavlobis a) AABBCC X aabbcc → AaBbCc
genotipebi. b) AABbCc X AaBbCc → AabbCC
g) AaBbCc X AaBbCc → AaBbCc
4. mcenare qenjuTSi erTWotiani nayofis arseboba (P)
d) aaBbCC X AABbcc → AaBbCc
dominirebs samWotiani nayofis ganviTarebaze (p),
xolo foTlis normaluri forma (L) – foTlis da- 9. karensa da stivs, orives, hyavT namglisebrujrediani
naoWebis niSanze (l). Woti nayofis da foTlis tipis anemiiT daavadebuli da-Zma. arc kareni, arc stivi da
ganmsazRvreli niSnebi erTmaneTisgan damoukideblad arc maTi mSoblebi ar arian daavadebuli da arcerTi
memkvidruloben. gansazRvreT mSobliur mcenareTa maTgani ar Semowmebula niSnis matareblobaze. am aras-
genotipebis SesaZlo variantebi iseTi SejvarebebisT- ruli monacemebis pirobebSi, SeecadeT gamoTvaloT,
vis, romelTa Sedegad, pirvel TaobaSi, qvemoCamoTv- rogori iqneba albaToba, rom wyvils eyoleba namg-
lili niSnebis mqone mcenareebi miiReba Semdegi Tana- lisebrujrediani daavadebis mqone bavSvi.
fardobiT:
10. 1981 wels, erTi upatrono kata
a) 318 erTWotiani, normaluri foTlebiT: 98 erT-
uCveulo formis – mrgvali da
Wotiani, danaoWebuli foTlebiT
ukandaxveuli yurebiT, Seikedla
b) 323 samWotiani, normaluri foTlebiT: 106 samWo-
erT-erTma ojaxma kaliforniaSi.
tiani, danaoWebuli foTlebiT
mas Semdeg, am katis asobiT naS-
g) 401 erTWotiani, normaluri foTlebiT
ieri daibada da seleqcionerebi
d) 150 erTWotiani, normaluri foTlebiT: 147 erT-
imedovneben, rom SeZleben dax-
Wotiani, danaoWebuli foTlebiT: 51 samWotiani,
veuli yurebis mqone katis jiSis gamoyvanas. warmoid-
normaluri foTlebiT: 48 samWotiani, danaoWe-
gineT, rom Tqven xarT pirveli daxveulyurebiani ka-
buli foTlebiT
tis patroni da gsurT, miiRoT wminda xazis cxovelebi.
e) 223 erTWotiani, normaluri foTlebiT : 7298
rogor daadgendiT, aRniSnuli aleli dominanturia
erTWotiani, danaoWebuli foTlebiT : 76 samWo-
Tu recesiuli? rogor miiRebdiT wminda jiSis yure-
tiani, normaluri foTlebiT : 27 samWotiani, da-
bdaxveul katas? rogor unda darwmundeT, rom miRe-
naoWebuli foTlebiT.
buli cxovelebi wminda xazisaa?
5. A jgufis sisxlis mqone mamakaci daqorwinda B jgufis
11. warmoidgineT, rom aRmoaCines TiTqos romeliRac
mqone qalze. maT Svils aqvs 0 jgufis sisxli. rogoria
daavadeba vlindeba mxolod 0 sisxlis jgufis mqone
mSoblebis genotipebi? kidev rogor genotipebs da
individebSi, Tumca daavadebis da sisxlis jgufis
rogori sixSiriT SeiZleba movelodeT am qorwinebis
ganmsazRvreli genebi erTmaneTisgan damoukideblad
Sedegad dabadebul bavSvebSi?
memkvidreobs. A jgufis sisxlis mqone janmrTel ma-
6. fenilketonuria memkvidruli daavadebaa, romelsac makacs da B jgufis sisxlis mqone janmrTel qals hy-
iwvevs recesiuli aleli. Tu qalsa da mamakacs, romle- avT erTi daavadebuli Svili. qali amJamad orsuladaa.
bic arian am niSnis matarebeli, hyavT sami Svili, ro- rogoria imis albaToba, rom meore Svilsac eqneba daa-
goria albaTobaTa mniSvnelobebi qvemoCamoTvlili vadeba? dauSviT, rom orive mSobeli daavadebis gamom-
SemTTxvevebisTvis: wvevi genis mixedviT heterozigotulia.
a) yvela bavSvs eqneba normaluri fenotipi
12. vefxvebSi recesiuli aleli iwvevs bewvis pigmentaciis
b) erTi an meti bavSvi iqneba daavadebuli
uqonlobas (TeTri vefxvebi) da sielmes. Tuki dawyvil-
g) samive bavSvi iqneba daavadebuli
deba ori fenotipurad normaluri vefxvi, romlebic
d) sul mcire, erTi bavSvi mainc iqneba janmrTeli
heterozigotuli arian aRniSnuli lokusis mixedviT,
(SeniSvna: gaxsovdeT, rom yvela SesaZlo albaTobaTa
procentulad maT ramden naSiers eqneba sielme? ram-
mniSvnelobebis jami yovelTvis 1-is tolia).
deni procenti iqneba TeTri feris?
7. tetrahibriduli Sejvarebis Sedegad miRebul F1 Tao-
13. marcvleul kulturebSi dominanturi aleli I inhibi-
bis yvela individs eqneba AaBbCcDd genotipi. Tu da-
rebs marcvlis feris ganviTarebas, xolo recesiuli
vuSvebT, rom es oTxive geni erTmaneTisgan damoukide-
aleli i gansazRvravs Seferili marcvlebis ganviTa-
blad nawildeba TaobebSi, rogoria albaToba imisa,
rebas homozigotur mcenareebSi. sxva lokusSi, domi-
rom F2 Taobis individebs eqnebaT Semdegi genotipebi:
nanturi P aleli iwvevs mewamuli, xolo homozigotu-
a) aabbccdd d) AaBBccDd
ri recesiuli genotipi pp – wiTeli feris marcvlebis
b) A aBbCcDd e) AaBBCCdd
ganviTarebas. Tu erTmaneTTan SevajvarebT orive
g) AABBCCDD
324
lokusis mixedviT heterozigotul mcenareebs, ro- sul ufro gaxSirda gviani qorwinebis SemTxvevebi, vidre
gori iqneba fenotipuri daTiSva miRebul TaobaSi? es iyo uwin, mSoblebisa da bebia-babuebis TaobaSi. Teori-
ulad imsjeleT, rogor imoqmedebs es faqti maRal asakSi
14. qvemoT mocemul sagvartomo nusxaSi naCvenebia bio-
gamovlinebadi, dominanturi leTaluri daavadebebis pop-
qimiuri darRvevis, alkaptonuriis memkvidruloba.
ulaciur sixSireze.
daavadebul individebs, romlebic sqemaze Seferili
wreebiT an kvadratebiT arian gamosaxuli, ar SeswevT
nivTiereba alkaptonis daSlis unari. es ukanaskneli mecnieruli kvleva
muq Seferilobas aniWebs Sards da sxeulis qsovilebs.
Tqven gaZleven mcenare bardas, romelsac aqvs grZeli
rogoria alkaptonuriis gamomwvevi aleli – domi-
Rero da gverdiTi yvavilebi da gTxoven, rac SeiZleba
nanturi Tu recesiuli? CawereT sqemaSi imaTi geno-
swrafad gansazRvroT mcenaris genotipi, Tuki iciT, rom
tipebi, romelTa gansazRvrac SesaZlebelia. rogori
maRali Reros ganviTareba (T) dominanturi niSania da
ganotipebia dasaSvebi sagvartomos danarCeni wevrebi-
dominirebs jujobaze (t), xolo yvavilebis gverdiTi gan-
sTvis?
lagebis niSani (A) dominirebs kenwruli yvavilebis ganvi-
giorgi arlen
Tarebis (a) niSanze.
sandra tomi semi vilma eni maikli
a) CamoTvaleT Tqveni sakvlevi mcenaris yvela SesaZlo
genotipi.
danieli alani tina karla
b) aRwereT romelime erTi Sejvarebis eqsperimenti,
romelSic Tqven SeecdebodiT mcenaris zusti geno-
kristoferi tipis dadgenas.
325
15
memkvidrulobis
qromosomuli safuZveli
SS suraTi 15.1 specifikuri genis Semcveli moniSnuli
qromosomebi (is ubani, romelSic mdebareobs sakvlevi
geni, Seferilia yviTlad).
15.1
kalizebuli
326
P Taoba yviTeli-gluvi mwvane-danaoWebuli
bardas F1 da F2 TaobaSi dakvirve- Teslebi (YYRR) Teslebi (yyrr)
bas or genze viwyebT. aRniSnuli
genebi Teslis fersa da formas
gansazRvraven (Y aleli ganapi- X
robebs Teslis yviTel, xolo y
– mwvane Seferilobas; R aleli
Teslis gluv, r ki – danaoWebul
meiozi
formas gansazRvravs). es ori geni
sxvadasxva qromosomaSia. (bar-
das Svidi wyvili qromosoma aqvs, ganayofiereba
magram aq mxolod or wyvils gan-
vixilavT.) gametebi
gametebi
SS suraTi 15.2 mendelis kanonebis qromosomuli safuZveli. naCvenebia korelaciis arseboba mendelis erT-erTi dihibriduli Se-
jvarebis (ix. suraTi 14.8) Sedegebsa da meiozSi qromosomebis qcevas (ix. suraTi 13.8) Soris. I meiozuri dayofis metafazaSi qromo-
somebis dajgufebiT da I anafazaSi maTi gadaadgilebiT aixsneba Teslis ferisa da formis ganmsazRvreli alelebis daTiSva da da-
moukidebeli ganawileba. yoveli ujredi, romelic F1 mcenareSi ganicdis meiozs, warmoqmnis ori saxis gametas. Tumca, sabolood,
F1 mcenare Tanabari raodenobiT producirebs oTxive tipis gametas, radgan Tanabrad mosalodnelia qromosomebis alternatuli
dajgufeba I metafazaSi.
327
erTmaneTisgan damoukidebeli ganawileba SeiZleba aix-
snas arahomologiuri qromosomebis qceviT. Tu yur-
adRebiT daakvirdebiT am suraTs, dainaxavT, rom masSi
moCans bardaze Catarebuli Sejvarebis eqsperiment-
ebis erTgvari nakvalevi (romelsac Tqven suraT 14.8-is
analizisas gaecaniT) da isic, Tu rogor gansazRvravs
F 1 Taobis organizmebSi qromosomebis meiozuri qceva
da, Semdgom, SemTxveviTi ganayofiereba mendelis mier
gamovlenil fenotipur daTiSvas F 2 TaobaSi.
328
suraTi 15.4 tobis mauwyebelia. Semdeg, rodesac morganma erTmaneTTan
kvleva: veluri tipis mdedr drozofilasa da TeTrTvala, Seajvara F1 Taobis buzebi, F 2-Si man klasikuri fenotipuri
mutantur, mamrs Soris Seajvarebis Sedegad ra feris Tva- daTiSva 3 : 1 miiRo; magram gamovlinda kidev erTi moulod-
lebi eqneba F1 da F2 Taobebis STamomavlobas? neli Sedegi: TeTrTvaliani buzebi mxolod mamri mwerebi
eqsperimenti aRmoCdnen. F 2-Si yvela mdedrs hqonda wiTeli Tvalebi,
morganma veluri tipis (wiTelTvala) mdedri Seujvara mutantur, TeTrT- xolo mamrebis naxevars hqonda wiTeli, meore naxevars ki
vala mamrs. F1 TaobaSi yvela drozofilas hqonda wiTeli Tvalebi. – TeTri Tvalebi. Sesabamisad, morganma daaskvna, rom xi-
P Taoba lis buzis Tvalis feri rogorRac ukavSirdeboda mweris
sqess. (Tvalis feri drozofilaSi dakavSirebuli rom ar
iyos sqesTan, maSin TeTrTvaleba buzebis naxevari mamri,
naxevari ki mdedri unda yofiliyo).
mdedr drozofilas aqvs ori X qromosoma (XX), xolo
mamrs – X da Y (XY). F2-is mutantur formebSi Tvalis TeTr
F1 Taoba fersa da mamrobiT sqess Soris korelaciis arsebobam
morgans ukarnaxa azri, rom TeTrTvaleba mutantebSi
mutanturi geni X qromosomaSi unda yofiliyo lokali-
zebuli, xolo Y qromosomas, savaraudod, ar gaaCnda Se-
Semdeg morganma F1 Taobis wiTelTvala mdedri Seajvara wiTelTvala sabamisi aleli (ix. suraTi 15.4). mamrebSi mutanturi ale-
mamrTan da miiTo F2 Taoba.
lis erTi aslic ki sakmarisia imisTvis, rom drozofilas
ganuviTardes TeTri Tvalebi, radgan mamrs mxolod erTi
Sedegebi
X qromosoma aqvs. am SemTxvevaSi ar arsebobda veluri ti-
F2 TaobaSi gamoCnda tipuri mendeliseuli daTiSva 3 wiTelTvala : 1
TeTrTvala. amasTan, TeTrTvala buzebs Soris ar iyo arcerTi mdedri. pis aleli (w+), romelic daTrgunavda recesiul alels.
yovel maTgans hqonda wiTeli Tvalebi. mamrebis naxevars hqonda TeTri, meore mxriv, mdedrs mxolod im SemTxvevaSi aRmoaCnde-
naxevars ki – wiTeli Tvalebi.
boda TeTri Tvalebi, Tu mis orive X qromosomas eqneboda
F2 Taoba
recesiuli mutanturi aleli (w). morganis eqsperimentSi
F2 mdedrebisTvis aseTi varianti SeuZlebeli iyo, vinaidan
F 1-Si yvela mamrs wiTeli Tvalebi hqonda.
daskvna morganis mier garkveul niSansa da sqess Soris gamov-
radgan F1 TaobaSi yvela drozofilas hqonda wiTeli Tvalebi, mutantu- lenilma korelaciis faqtma safuZveli daudo memkvi-
ri TeTrTvalianobis niSani (w) recesiuli unda iyos veluri tipis, wiTe-
dreobis qromosomul Teorias: saxeldobr, dadginda, rom
lTvalianobis (w+) mimarT. radgan recesiuli niSani – TeTri feris Tva-
lebi – F2 TaobaSi aqvT mxolod mamrebs, morganma ivarauda, rom Tvalis specifikuri geni specifikur qromosomaSia moTavsebuli
feris ganmsazRvreli geni X qromosomaSi unda yofiliyo lokalizebuli, (zemoT ganxilul SemTxvevaSi, Tvalis feris ganmsazRvre-
xolo Y qromosomas ar hqonda Sesabamisi lokusi, rogorc es gamosaxulia
li geni X qromosomasTan aris dakavSirebuli). amasTanave,
diagramaze.
morganis gamokvlevam isic aCvena, rom sasqeso qromoso-
P Taoba
maSi lokalizebuli genebi memkvidreobis uCveulo suraTs
avlenen, razec am TavSi, odnav qvemoT gveqneba saubari.
aRiarebdnen ra morganis adreuli naSromebis mniSvnelo-
bas, bevr axalgazrda, niWier students gaeRviZa interesi
F1 Taoba
misi `buzebis oTaxis~ mimarT.
kvercxujredi
sperma
F2 Taoba
kvercxujredi sperma
329
15.1
lebs Semdegi simboloebiT gamosaxaven: b+ - nacrisferi,
koncefcia testi b – Savi; vg+ _ normaluri frTebi, vg – Canasaxovani
frTebi. mutanturi aleli veluri tipis alelis mimarT
recesiulia da arcerTi maTgani ar aris moTavsebuli
1. mendelis kanonebidan romeli Seexeba erTi niS- sasqeso qromosomebSi.
nis ganmsazRvreli alelebis memkvidrulobas? aRniSnuli ori genis kvlevisas morgani atarebda Se-
romeli kanoni Seexeba ori niSnis ganmsazRvre- jvarebebs suraT 15.5-ze gamosaxuli sqemiT. Tavdapir-
li alelebis memkvidrulobas dihibriduli Se- velad, veluri tipis niSnebis mqone heterozigotuli
jvarebis dros? ra aris am kanonebis fizikuri F1 dihibridebis (b+ b vg+ vg) miRebis mizniT, morgani
safuZveli? wminda xazis veluri tipis xilis buzebs (b+ b+ vg+ vg+)
2. Tvalis feris ganmsazRvreli geni drozofila- ajvarebda Sav, CanasaxovanfrTian mwerebTan (b b vg vg).
Si autosomaSi rom yofiliyo lokalizebuli, Semdeg man mdedri dihibridebi Seujvara ormagi mutan-
rogori sqesi da fenotipi eqnebodaT F2 Taobis turi fenotipis (b b vg vg) wminda xazis mamrebs. am eqs-
warmomadgenlebs, romlebic me-15.4 suraTze ga- perimentSi, romelic mendeliseul gamaanalizebel Se-
mosaxuli Sejvarebis Sedegad gaCndebodnen? jvarebas Seesabameba, cnobilia dediseuli genotipi (b+
b vg+ vg) da P TaobaSi mSoblebisgan miRebuli anu `mSob-
330
msazRvreli genebi yovelTvis erTad, mSobliseuli kom rekombinantebs uwodeben. rodesac STamomavlobis 50%
binaciebiT rom memkvidreobdnen, morganiseuli saana rekombinantulia, rogorc amas ganxilul magaliTSi
lizo Sejvarebisas STamomavlobaSi saerTod ar unda aqvs adgili, genetikosebi amboben, rom rekombinaciis
gvxvdebodes aramSobliuri fenotipebi; Tumca, mor- sixSire 50%-is tolia. STamomavlobaSi savaraudo feno-
ganis eqsperimentebSi aseTi fenotipebic gvxvdeboda tipuri Tanafardoba iseTivea, rogoric mendelma YyRr
(ix. suraTi 15.5), rac sxeulis ferisa da frTis zomis X yyrr Sejvarebisas daadgina.
ganmsazRvreli genebis mxolod nawilobrivi genetikuri rekombinaciis 50%-iani sixSire gvxvdeba sxvadasxva
SeWidulobis maniSnebelia. amgvari Sedegis asaxsnelad qromosomaSi lokalizebul or nebismier gens Soris.
saWiroa Semdgomi gamokvlevis Catareba, romelic gene araSeWidul genebs Soris rekombinaciis fizikur safuZ-
tikur rekombinacias ukavSirdeba, niSnebis iseTi kom- vels meiozis I metafazaSi homologiuri qromosomebis
binaciebis matarebeli STamomavlebis miRebas, romle- orientaciis SemTxveviTi xasiaTi warmoadgens, rasac
bic ar gvxvdeba arcerT mSobelSi. Sedegad alelebis damoukidebeli ganawileba mosdevs
(ix. suraTebi 15.2 da 13.10).
genetikuri rekombinacia da SeWiduloba
SeWiduli genebis rekombinacia:
me-13 TavSi Tqven SeityveT, rom meiozi da ganayofi- krosingoveri
erebis SemTxveviTi xasiaTi ganapirobebs genetikur mra-
axla kvlav morganiseul eqsperiments davubrundeT
valferovnebas im organizmTa STamomavlobaSi, romle-
da SevecadoT avxsnaT suraT 15.5-ze gamosaxuli drozo-
bic sqesobrivi gziT mravldebian. am TavSi ganvixilavT
mendelisa da morganis mier gamovlenili genetikuri filebis Sejvarebis Sedegebi. gavixsenoT, rom STamoma-
rekombinaciis qromosomul safuZvlebs. vlobaSi umetesobas aqvs mSobliuri formebis msgavsi
sxeulis Seferiloba da frTis zoma, rac imis maniSne-
belia, rom orive geni erT da imave qromosomaSia lo-
araSeWiduli genebis rekombinacia:
kalizebuli; magram STamomavlobaSi mcire raodenobiT
qromosomebis damoukideblad ganawileba mainc Cndeba rekombinantuli formebi. miuxedavad niS-
ori niSniT gansxvavebuli organizmebis Sejvarebi- nebis SeWidulobisa, es ukanaskneli, rogorc Cans, mainc
dan mendelma Seityo, rom STamomavlobaSi zogierTi arasrulia.
forma orive mSoblis niSanTa kombinaciebisgan gansx- amgvari Sedegebis safuZvelze morganma dauSva ra-
vavebul kombinaciebs atarebda. magaliTisTvis ganvixi- Rac meqanizmis arseboba, romelsac erT da imave qromo-
loT mcenare bardaze Catarebuli eqsperimenti, sadac somaSi lokalizebul genebs Soris fizikuri kavSiris
yviTel da gluvTeslian, orive niSnis mixedviT hetero- SemTxveviTi gawyveta unda gamoewvia. Semdgomma eqsperi-
zigot mcenares (YyRr) ajvarebdnen mwvane da danaoWe- mentebma aCvena, rom swored amgvari procesiT, romelsac
buli Teslis (orive niSnis mixedviT homozigotul, yyrr) amJamad krosingovers uwodeben, aixsneba SeWidul
mcenaresTan. SevadginoT penetis cxrili: genebs Soris warmoSobili rekombinacia. krosingoveris
SemTxvevaSi, romelic I meiozis profazaSi, replicire-
yviTeli da gluvTesliani buli homologiuri qromosomebis dawyvilebisas xdeba,
heterozigotuli
erTi dediseuli da erTi mamiseuli qromatida urT-
mSoblis (YyRr) gametebi
ierTSesabamis wertilebSi wydeba da erTmaneTis frag-
mentebs ukavSirdeba (ix. suraTi 13.11). faqtobrivad,
ori araSvileuli qromatida krosingoveris yoveli
xdomilebisas boloebs ucvlis erTmaneTs.
mwvane da danaoWebuli
Teslis mqone recesivi krosingoveris Sedegad warmoSobil rekombinan-
homozigoturi tul qromosomebSi alelebma SesaZloa axali kombina-
mSoblis (yyrr) gametebi ciebi warmoqmnan, xolo meiozis Semdgomi msvlelobisas
rekombinantuli qromosomebi gametebSi gadanawildebi-
mSobliseuli tipis rekombinantuli
STamomavloba STamomavloba an. suraTze 15.6 gamosaxulia dihibridul mdedr dro-
zofilaSi krosingoveris Sedegad miRebuli rekombinan-
SeniSneT, rom am cxrilis mixedviT mosalodnelia, tuli kvercxujredebi da rekombinanti STamomavlebi
rom STamomavlobis naxevari memkvidreobiT erT-erTi morganis eqsperimentebSi. kvercxujredebis umravleso-
mSoblis fenotips miiRebs. aseT STamomavlebs mSobli ba Seicavs qromosomas b+ vg an b vg+ mSobliseuli geno-
seul tipebs uwodeben. magram aqve gvxvdeba orgvari, tipiT, Tumca zogierTi kvercxujredi rekombinantul
mSoblisgan gansxvavebuli fenotipic. radgan aseT fe qromosomasac (b+ vg an b vg+) atarebs. sxvadasxva klasis
notipebs aqvT Teslis formis da feris axali kombi- kvercxujredebis ganayofiereba recesivi homozigoti
naciebi, maT rekombinantul tipebs, an SemoklebiT, spermatozoidebiT (b vg) iZleva STamomavlobas, rom-
331
suraTi 15.5 lis 17% avlens aramSobliseul,
rekombinantul fenotips (ix. su
kvleva: arian Tu ara xilis buzSi Seferilobisa da frTis zomis
raTi 15.6). rogorc qvemoT vnaxavT,
ganmssazRvrebli genebi lokalizebuli erT da imave qromosomaSi? rekombinanti STamomavlebis pro-
eqsperimeti centuli maCvenebeli, e.w. rekombi-
Tavdapirvelad morganma erTmaneTs Seujvara wminda xazis, veluri tipisa da Savi, Canasax- naciis sixSire, damokidebulia Se-
ovanfrTiani buzebi im mizniT, rom F1 TaobaSi mieRo heterozigotebi veluri tipisTvis Widul genebs Soris manZilze.
damaxasiaTebeli garegnuli niSnebiT. Semdeg man veluri tipis F1 dihibriduli mdedrebi
Seajvara Sav, CanasaxovanfrTian mamrebTan da F2 TaobaSi miiRo 2300-mde buzi, romlebic
fenotipebis mixedviT daajgufa.
SeWidulobis rukebis
P mSobliuri formebi
(homozigoturi) ormagi mutanti
Sedgena rekombinaciis
veluritipi(ruxi (Savi sxeuli, Ca- monacemebis safuZvelze:
sxeuli,normaluri nasaxovani frTe-
frTebi) bi) samecniero gamokvleva
SeWiduli genebis da krosin-
goveriT ganpirobebuli rekombi-
F1 dihibridi (ve ormagi mutanti naciis movlenis aRmoCenam morga-
luri tipi) (ruxi (Savi sxeuli, Cana-
gamaanalizebeli nis erT-erTi studenti, Aalfred
sxeuli,ormaluri saxovanifrTebi)
Sejvareba startevanti, genetikuri rukis
frTebi)
– qromosomis gaswvriv genetikuri
lokusebis mowesrigebuli mimdev-
robis konstruirebis meTodis Se-
muSavebamde miiyvana.
Sedegebi startevantma SeimuSava hipo-
Teza, romlis Tanaxmad, me-15.5 da
me-15.6 suraTebze gamosaxuli eqs-
perimentebis msgavsi cdebis safuZ-
veluri tipi Savi, Cana- ruxi, Ca- Savi, norm- velze gamoTvlil rekombinaciaTa
(ruxi, norm- s a x o v a n - nasaxovan- a l u r i sixSiris maCveneblebi damokide-
aluri frTe- frTiani frTiani frTebiT
bulia qromosomaSi genebs Soris
biT)
manZilze. man dauSva, rom krosin-
goveri SemTxveviTi movlenaa da,
amdenad, misi xdomilebis alba-
Toba TiTqmis Tanabaria qromoso-
mis yvela wertilSi. amgvari daS-
vebis safuZvelze, startevantma
ivarauda, rom rac ufro dacile-
rekombinantuli (mSobliuri bulia ori geni erTmaneTisgan, miT
mSobliuri formebis formebisagan gansxvavebuli) STa-
msgavsi STamomavloba metia maT Soris krosingoveris
momavloba
daskvna xdomilebis albaToba da, Sesabam-
isad, rekombinaciis sixSirec. misi
es ori geni sxvadasxva qromosomaSi rom yofiliyo lokalizebuli, F1 dihibridTa alele-
bi damoukideblad gadanawildebodnen gametebSi da STamomavlobaSi oTxive tipi Tanabari msjeloba martivi iyo: rac metia
sixSiriT iqneboda warmodgenili. es genebi erT da imave qromosomaSi rom yofiliyo loka- or gens Soris manZili, miT ufro
lizebuli, gametebis formirebisas, calkeuli alelebis kombinaciebi (b+ vg+ da b vg) er-
didia im wertilebis ricxvi, rom-
Tad moxvdebodnen gametebSi. am SemTxvevaSi miiReboda mxolod mSobliuri fenotipis mqone
STamomavloba. morgani im daskvnamde mivida, rom sxeulis Seferilobisa da frTis formis lebSic SesaZlebelia moxdes kros-
ganmsazRvreli genebi erT da imave qromosomaSi arian lokalizebuli, magram mcire raode- ingoveri. xilis buzebis Sejvarebis
nobiT aramSobliuri fenotipis mqone buzebis gamoCena imaze mianiSnebda, rom raRac meqa-
eqsperimentul monacemebze dayrd-
nizmiT drodadro xdeboda erT da imave qromosomaSi arsebuli genebis SeWidulobis dar-
Rveva. nobiT startevantma ganaviTara
erT da imave qromosomaSi genebis
urTierTmdebareobis gansazRvris,
igive genebis kartirebis meTodi.
genetikur rukas, romelic
rekombinaciis sixSireebis safuZ-
332
velzea Seqmnili, SeWidulobis rukas uwodeben. suraT sa da b-s Soris 9%-ia; cn-sa da vg-s Soris – 9,5%; xolo
15.7-ze naCvenebia startevantiseuli SeWidulobis ruka b-sa da vg-s Soris – 17%. sxva sityvebiT rom vTqvaT,
drozofilas sami genisTvis: sxeulis Seferilobis (b), krosingoveris sixSire cn-sa da b-s Soris da cn-sa da vg-s
frTis zomis (vg) (ix. suraTi 15.6) da cinnabar (cn) genebi- Soris TiTqmis orjer ufro iSviaTia, vidre b-sa da vg-s
saTvis. Cinnabar erT-erTia drozofilas im mraval gen- Soris. Tu alternatul rukebs avagebT, davrwmundebiT,
Tagan, romlebic Tvalis ferze moqmedebs. Cinnabar Tva- rom es mxolod im SemTxvevaSi iqneba SesaZlebeli, Tu cn
lebi, mutanturi fenotipi, ufro Ria wiTeli ferisaa, lokalizebuli iqneba b-sa da vg-s Soris. startevantma
vidre veluri tipis Tvalebi. rekombinaciis sixSire cn- genebs Soris manZili rukis erTeulebSi gamosaxa da
g a m a a n a l i z e b e l i ruxi sxeuli,
Sejvareba mSobli n o r m a l u r i Savi sxeuliCanasaxovani
uri formebi frTebi (F1 di- frTebi (ormagi mutanti)
hibridi)
qromosomebis qromosomebis
replikacia replikacia
I meiozi: krosingoveri b da
vg lokusebs Soris warmo-
Sobs alelTa axal kombina-
ciebs
I da II meiozi: ar
miiReba alelTa
axali kombinaciebi
II meiozi: qromatidebis
dacalkeveba iwvevs-
rekombinantuli gam-
etebis formirebas rekombinanti qromosomebi
rekombinanti alelTa
axali kombinaciebiT
gametebi
kvercxujredi spermatozoidi
rekombina-
=
_________________
391 rekombinanti
X 100 =
ciis sixSire 2300 STamomavlobasTan
= 17%
Stamomavlobis
gamaanalizebeli 965 veluri944 Savi, Ca-206 ruxi, Ca-1 8 5 S a v i ,
Sejvareba tipi (ruxi,n a s a x o v a n -n a s a x o v a n -normaluri
normaluri-frTiani frTiani frTebiT
frTebiT)
S S suraTi 15.6 SeWiduli genebis maTi garCeva. radgan krosingoveri b da ereba b vg genotipis spermatozoidiT,
rekombinaciis qromosomuli safuZve vg lokusebs Soris xdeba zogierT, magram iZleva rekombinantuli STamomavlobis
li. am diagramaze qromosomul da ara yvela kvercxujredis winamorbed garkveul raodenobas. rekombinaciis
genur doneebze aris ganxiluli me-15.5 ujredSi, mSobliuri tipis qromo- sixSire aris mTlianad STamomavlobaSi
suraTze warmodgenili gamaanalize- somebis Semcveli kvercxujredebi ufro rekombinantuli formebis procentuli
beli Sejvareba. dediseuli qromosomebi Warbad warmoiqmneba rekombinantulTan maCvenebeli.
Seferilia, raTa SevZloT homologisagan SedarebiT. kvercxujredis ganayofi-
333
suraTi 15.7
gamoyeneba
eWidulobis ruka emyareba Teoriul daSvebas, rom or genetikur mutanturi fenotipebi
lokuss Soris krosingoveris albaToba lokusebs Soris manZilis
proporciulia. rekombinaciis sixSiris maCveneblebs, romlebic
saWiroa garkveuli qromosomis SeWidulobis rukis asagebad, eqs- mokle Savi sxe- mowiTalo Canasaxovani yavisferi
perimentuli Sejvarebis Sedegebis safuZvelze gamoiTvlian. erT- antenebi uli Tvalebi frTebi Tvalebi
erTi aseTi magaliTi ganxiluli iyo me-15.6 suraTze. genebs Soris
manZils rukis erTeulebSi (igive, sentimorganebSi) gamosaxaven.
erTi rukis erTeuli rekombinaciis sixSiris 1%-ian maCvenebels
Seesabameba. genebs qromosomul rukaze iseTi momdevrobiT ganal-
ageben, romelic yvelaze ukeT Seesabameba eqsperimentis Sedegebs.
meTodi
am magaliTSi mocemulia rekombinaciis sixSiris mniSvnelobebi
drozofilas sami wyvili genisaTvis (b-cn 9%, cn-vg 9.5% da b-vg
17%), romelTa mixedviT, cn genis moqceva danarCen or gens Soris
yvelaze ukeT Seesabameba mocemuli genebis xazobriv mimdevrobas: grZeli an-
tenebi (gam- nacrisferi wiTeli normaluri wiTeli
onazardebi sxeuli Tvalebi frTebi Tvalebi
rekombinaciis sixSireebi Tavze)
rukis erTeuli gansazRvra rogorc 1%-ani rekombina- nawildebian, TiTqos sxvadasxva qromosomaSi iyvnen mo-
ciis sixSiris ekvivalenturi sidide. rukis erTeuls Tavsebuli. dResdReobiT ukve dadgenilia, rom mendelis
zogjer sentimorgansac uwodeben morganis pativsace- mier bardaze Seswavlili ori niSnis – Teslis ferisa da
mad. yvavilis feris ganmsazRvreli genebi erT da imave qro-
rekombinaciis monacemebis interpretacia praq- mosomaSi arian lokalizebuli, magram maT Soris manZili
tikaSi gacilebiT ufro rTuli aRmoCnda, vidre amas imdenad didia, rom genetikuri Sejvarebisas SeWiduloba
ganxiluli magaliTi gvTavazobda. magaliTad, zogi- ar vlindeba. qromosomaSi erTmaneTisgan Zlier dacile-
erTi genebi qromosomaSi imdenad arian dacilebuli buli genebis kartireba xdeba im rekombinaciis sixSireTa
erTmaneTisgan, rom maT Soris krosingoveris SesaZle- maCveneblebis SekrebiT, romlebic aRiricxeba dacilebul
bloba eWvs ar iwvevs. or aseT gens Soris rekombinaciis genebsa da maT Soris lokalizebul calkeul gens Soris.
sixSires SeiZleba hqondes maqsimaluri mniSvneloba rekombinaciis monacemebze dayrdnobiT, start-
– 50%, rac faqtobrivad arc ki ganirCeva sxvadasxva evantma da misma kolegebma SeZles drozofilas mrav-
qromosomaSi lokalizebul genebs Soris rekombina- alricxovan kartirebul genTa mwkrivebis Sedgena. maT
ciis maCveneblisgan. am SemTxvevaSi erTsa da imave qro- naxes, rom genTa klasterebi genebis oTx SeWidul jgufs
mosomaSi lokalizebul genebs Soris fizikuri kavSiri qmnida. radgan mikroskopuli gamokvleviT mecnierebma
sruliadac ar aisaxeba Sejvarebis Sedegebze. amgvari aRmoaCines drozofilaSi oTxi wyvili qromosomis arse-
genebis fizikuri SeWidulobis miuxedavad, isini gene- boba, genTa amgvari klasterebis gamovlena kidev erTxel
tikurad araSeWidulia. maTi alelebi damoukideblad adasturebda genebis qromosomebSi lokalizaciis faqts.
334
TiToeuli qromosoma specifikuri genis xazobrivad paragrafSi Cven ufro dawvrilebiT ganvixilavT sasqe-
ganlagebul lokusTa mwkrivebs Seicavda (suraTi 15.8). so qromosomebis rols memkvidreobaSi. Tavdapirvelad
SeWidulobis ruka rekombinaciis sixSireebis safuZ- mimovixilavT sqesis determinaciis qromosomul safuZ-
velzea SemuSavebuli; amitom is qromosomis mxolod miax- vels adamianSi da zogierT cxovelSi.
loebiT suraTs iZleva. rogorc es startevantma ivarau-
da, krosingoveris sixSiris maCveneblebi gansxvavebulia
sqesis qromosomuli safuZveli
qromosomis gaswvriv da Sesabamisad, rukis erTeulebi
ar Seesabameba faqtobriv fizikur manZilebs (magali- mamrobiTi an mdedrobiTi sqesi adamianSi yvelaze
Tad, nanometrebSi gamosaxul sidideebs). SeWidulobis ukeT gamoxatuli fenotipuri niSania. miuxedavad imisa,
rukaze gamosaxulia genebis mimdevroba qromosomaSi, ma- rom qalsa da mamakacs Soris arsebobs mravali anato-
gram ar aris naCvenebi am genebis zusti lokalizacia. sxva miuri Tu fiziologiuri ganmasxvavebeli niSani, sqesis
meTodebi saSualebas iZleva, aigos qromosomaTa citoge determinaciis qromosomuli safuZveli sruliad mar-
netikuri rukebi, sadac genebis lokalizacias qromoso- tivia. adamianSi da, zogadad, ZuZumwovrebSi gvxvdeba
muli niSnebi, magaliTad, maTi zolianoba gansazRvravs, sasqeso qromosomis ori saxesxvaoba, romlebsac X- da
rac kargad ganirCeva mikroskopSi. dasrulebuli rukebi, Y-iT aRniSnaven. Tuki individi memkvidreobiT miiRebs
romelTac Cven me-20 TavSi ganvixilavT, genis lokusebs or X qromosomas, TiTo-TiTos orive mSoblisgan, Cveu-
Soris fizikur manZils dnm-is nukleotidTa raodeno- lebriv, igi viTardeba rogorc mdedrobiTi sqesis or-
biT gamosaxavs. SeWidulobis rukisa da amgvari fizikuri ganizmi. mamrobiTi sqesi viTardeba zigotidan, ro-
rukis an imave qromosomis citogenetikuri rukis urT- melic erT X da erT Y qromosomas Seicavs (suraTi 15.9
ierTSedarebisas irkveva, rom genebis xazobrivi ganla- a). Y qromosoma gacilebiT mcire zomisaa, vidre X (ix.
geba yvela rukisTvis saerToa; gansxvavebulia mxolod mikrosuraTi marcxniv) da mxolod qromosomis orive
genebs Soris manZili. boloze arsebuli mcire segmentebi aris X-is Sesabamisi
raionebis homologiuri. swored es homologiuri ub-
15.3
ZumwovrebisTvis damaxasiaTebeli X-Y sistemis garda,
koncefcia arsebobs sqesis determinaciis sami sxva qromosomu-
li sistemac, romelic suraT 15.9-zea gamosaxuli (b-d
sqesTan SeWiduli genebi nawilebi).
adamianSi sqesis anato-
unikalur memkvidrulobas miuri niSnebi daaxloebiT
ori Tvis CanasaxSi Cndeba.
avlenen am dromde Canasaxovani go-
nadebi ar ganirCeva erTmane-
rogorc ukve SeityveT, xilis buz drozofilaSi Tisgan – isini SeiZleba Cam-
morganis mier TeTrTvalianobis niSnis sqesze damokide- oyalibdnen sakvercxeebad
bulebis aRmoCena gadamwyveti epizodi iyo memkvidru- an saTesle jirkvlebad, rac
lobis qromosomuli Teoriis ganviTarebis saqmeSi. am damokidebulia Canasaxis
335
rebisTvis aucilebeli genis identificireba Y qromo-
mSoblebi
somaSi da mas SRY (sex-determining region of Y) uwoda. SRY
genis ararsebobis pirobebSi, gonadebi sakvercxeebad
yalibdeba. mkvlevarebi xazgasmiT aRniSnaven, rom SRY-
is arseboba (an ararseboba) mxolod gamSvebi meqanizmia,
xolo qalisa da mamakacis ganmasxvavebeli bioqimiuri,
fiziologiuri Tu anatomiuri niSnebi kompleqsuria da
spermatozoidi kvercxujredi
maT ganviTarebaSi mravali geni monawileobs. SRY kodi-
rebs sxva genebis moqmedebis maregulirebel cilas. mec-
z i g o t a
(STamomav- nierebma TandaTanobiT SeZles Y qromosomis rigi sxva
loba) genebis identificirebac, romlebic saTesle jirkv-
lebis normaluri funqcionirebisTvis aris saWiro. am
(a) X-Y sistema. ZuZumwovrebSi sqesi damokidebulia imaze, romel
qromosomas – X-s Tu Y-s Seicavs spermatozoidi. genTa ararsebobis SemTxvevaSi individi mamrobiTi sqe-
sisaa, Tumca normalurad ver gamoimuSavebs spermato-
zoidebs.
sqesTan SeWiduli
genebis memkvidruloba
sqesis determinaciasTan erTad, sasqeso qromosome-
bi (gansakuTrebiT ki X qromosoma) iseT genebsac Sei-
(b) X-0 sistema. kaliebSi, taraknebSi da zogierT mwerebSi arse-
bobs mxolod erTi saxis sasqeso qromosoma – X. mdedrebi arian caven, romelTac aranairi kavSiri ar aqvT sqesTan. gens,
XX, xolo mamrebi – X0. STamomavlobaSi sqesi damokidebulia imaze, romelic romelime sasqeso qromosomaSia lokalize-
Seicavs Tu ara spermatozoidi X sasqeso qromosomas. buli, sqesTan SeWiduli geni ewodeba, Tumca adamianis
SemTxvevaSi am saxelwodebis qveS istoriulad X qromo-
somis genebs gulisxmobdnen. yuradReba miaqcieT gansx-
vavebas Semdeg cnebebs Soris – sqesTan SeWiduli geni
(romelic Seexeba sasqeso qromosomaSi moTavsebul gens)
da Wdomili geni (romelic erT qromosomaSi moTavseb-
uli genebis jgufs aRniSnavs, romlebic memkvidreobiT
(g) Z-W sistema. frinvelebSi, zogierT TevzSi da mwerebSi, STa- erTad gadaecemian STamomavlobas). adamianSi sqesTan
momavlobaSi sqess gansazRvravs spermatozoidSi (da ara kver- SeWiduli genebi imeoreben memkvidreobis im suraTs,
cxujredSi) arsebuli sasqeso qromosoma. sasqeso qromosomebs aq
Z-iT da W-iT aRniSnaven. mdedrebis sqesi aris ZW, xolo mamrebis romelic morganma aRwera drozofilaSi Tvalis feris
– ZZ. ganmsazRvrel lokusze dakvirvebisas (ix. suraTi 15,4).
mamrebi sqesTan SeWidul alelebs gadascemen yvela md-
edrobiTi sqesis, magram arcerT mamrobiTi sqesis STa-
haploidi momavals. amis sapirispirod, dedebs sqesTan SeWiduli
diplooidi
alelebi, SeuZliaT gadascen rogorc vaJiSvilebs, ise
qaliSvilebs (suraTi 15-10).
Tu sqesTan SeWidul niSans recesiuli aleli gansaz-
(d) haplo-diploiduri sistema. futkrebisa da WianWvelebis Rvravs, mdedrobiTi sqesis individSi fenotipi mxolod
bevr saxeobaSi sasqeso qromosomebi sruliad ar gvxvdeba. mde- im SemTxvevaSi eqspresirdeba, Tu is homozigotia. radgan
drebi viTardebian ganayofierebuli kvercxujredebidan da arian
mamakacebs mxolod erTi lokusi aqvT, rodesac saqme sqes-
diploiduri, mamrebi ki viTardebian gaunayofierebeli kvercxu-
jredebidan da arian haploiduri (maT ar hyavT “mamebi”). Tan SeWiduli genebis aRweras Seexeba, cnebebi homozigo-
turi da heterozigotuli kargaven TavianT mniSvnelo-
SS suraTi 15.9 sqesis determinaciis zogierTi qromosomuli bas (am SemTxvevaSi gamoiyeneba termini hemizigoturi).
sistema. autosomebi danomrilia. drozofilaSi mamrebi arian XY ,
magram sqesi maTSi damokidebulia ara martivad, Y qromosomis
yoveli vaJiSvili, romelic dedisagan miiRebs recesiul
Semcvelobaze, aramed X qromosomebis ricxvsa da autosomuri alels, gamoavlens niSans. amiT aixsneba is faqti, rom
nakrebis ricxvs Soris Tanafardobaze. mamakacebSi gacilebiT ufro xSiria sqesTan SeWiduli
recesiuli daavadebebi. miuxedavad imisa, rom qalSi ori
hormonul mdgomareobaze. SesaZlo sqess Y qromosomis mutanturi alelis miRebis albaToba mniSvnelovnad
arseboba-ararseboba gansazRvravs. 1990 wels britanel CamorCeba vaJis mier genis erTmagi dozis miRebis alba-
mkvlevarTa jgufma SeZlo saTesle jirkvlebis ganviTa- Tobas, sqesTan SeWiduli darRvevebis matarebeli qalebi
336
mainc arseboben. magaliTad, ferebis sibrmave sqesTan mdedrobiTi sqesis ZuZumwovrebSi
SeWiduli msubuqi xasiaTis darRvevaa. ferebis sibrmave
gogonas im SemTxvevaSi gamouvlindeba, Tu mis mamas aqvs miuxedavad imisa, rom ZuZumwovrebSi da maT Soris
es darRveva, xolo deda ki am niSnis matarebelia (ix. su adamianSic, mdedrobiTi sqesis organizmi memkvidreo-
raTi 15.10 g); magram, radganac sqesTan SeWiduli niSani biT or X qromosomas iRebs, erTi X embrionuli ganviTa-
– ferTa sibrmave SedarebiT iSviaTia, aseTi mamakacisa da rebis periodSi TiTqmis mTlianad inaqtivirdeba. amis
qalis SeuRleba nakleb savaraudoa. gamo, rogorc mdedrobiTi ise mamrobiTi organizmis
adamianebSi cnobilia sqesTan SeWiduli gacile- yoveli ujredi Seicavs X qromosomis lokusebSi mo-
biT ufro mZime darRvevebi, vidre ferTa sibrmave. amis Tavsebuli genebis efeqtur dozas (TiTo asls). inaqti-
magaliTia diuSenis kunTovani distrofia, romelic virebuli X kondensirdeba TiToeul ujredSi da warmo-
amerikis SeerTebul StatebSi 3500 mamakacidan erTSi qmnis kompaqtur struqturas, romelic birTvis garsis
gvxvdeba. daavadeba xasiaTdeba kunTebis ganleviT da qveS aris moTavsebuli da mas baris sxeulaks uwodeben.
koordinaciis moSliT, rac progresulad mimdinareobs im qromosomis genebis umetesoba, romelic baris sxeu-
da avadmyofTa umetesoba daaxloebiT 20 wlis asakSi laks qmnis, ar eqspresirdeba. sakvercxeebis ujredebSi,
iRupeba. mecnierebma daadgines, rom daavadebuli in- romlebic kvercxujreds aZleven dasabams, baris sxeu-
dividebi ver gamoimuSaveben cila distrofins, romlis lakis warmomSobi qromosomebi reaqtivacias ganicdian,
geni X qromosomis specifikur lokusSia lokalizebuli. anu yoveli mdedrobiTi gameta Seicavs aqtiur X qromo-
hemofilia sqesTan SeWiduli recesiuli darRve somas.
vaa, romlisTvisac damaxasiaTebelia sisxlis Sedede britanelma genetikosma meri laionma SeZlo imis de
bisTvis aucilebeli erTi an ramdenime saxis cilis monstrireba, rom arCevani, Tu romeli warmomavlobis
uqonloba. rodesac hemofiliiT daavadebuli adamiani X qromosoma – mdedrobiTi Tu mamrobiTi – warmoSobs
iRebs Wrilobas, sisxlis Seudedeblobis gamo ewyeba baris sxeulaks calkeul embrionul ujredSi X inaqti-
gax angrZlivebuli sisxldena. marTalia, mcire nakawri vaciis dawyebamde, SemTxveviTia. Sedegad, mdedri orga-
seriozul problemas ar warmoadgens aseTi pirebisT- nizmebi mozaikurni arian, isini ori tipis ujredebs Sei-
vis, magram sisxldena saxsris kunTebSi zogjer Zalian caven: mamiseuli da dediseuli warmomavlobis aqtiuri X
mtkivneulia da amasTan, SeiZleba seriozuli ziani mi- qromosomiT. mas Semdeg, rac dasruldeba X qromosomis
ayenos organizms. dResdReobiT hemofiliiT daavade- inaqtivacia, am ujredisgan warmoSobil mTel mitozur
bulebis mkurnalobis mizniT, maTTvis periodulad in- Taobas igive warmomavlobis X eqneba inaqtivirebuli.
travenurad SehyavT saTanado cilebi. amrigad, Tu qali heterozigotulia romelime sqesTan
SeWiduli niSnis mixedviT, misi ujredebis TiTqmis naxe-
varSi eqspresirdeba erTi aleli, danarCenSi ki – alter-
X-is inaqtivacia natuli aleli. suraT 15.11-ze Cans, rogor aisaxeba es
SS suraTi 15-10 sqesTan SeWiduli recesiuli niSan-Tvisebebis gadacema. am diagramaze xarisxi “A”-Ti gamosaxulia X qromoso-
maSi lokalizebuli dominanturi aleli, xolo “a” xarisxis maCvenebliT – recesiuli aleli. warmoidgineT, rom recesiuli aleli
Seesabameba mutacias, romelic iwvevs sqesTan SeWidul daavadebas – ferebis sibrmaves. TeTri kvadratebi Seesabameba janmrTel
individebs, Ria feris kvadratebi – niSnis matareblebs, xolo muqad Seferili kvadratebi – sqesTan SeWiduli darRvevis mqone
individebs.
337
15.3
mozaicizmi dedal katebSi kus baknis msgavsad Seferil
bewvis safarvelis ganviTarebaSi. adamianSi mozaicizmi koncefcia testi
vlindeba saofle jirkvlebis ganviTarebis ganmsazRvre-
li genis recesiuli X-SeWiduli mutaciis SemTxvevaSi,
rac xels uSlis yvela jirkvlis ganviTarebas. am niSnis 1. TeTrTvaleba mdedri drozofila Seujvares
mixedviT heterozigoti qalebis sxeuli `dalaqulia~ – aq wiTelTvaleba (veluri tipis) mamrs. am Sejva-
erTmaneTs enacvleba normaluri kanis da saofle jirkv- rebis reciprokuli varianti mocemulia me-15-
lebs moklebuli kanis `laqebi~. 4 suraTze. rogor genotipsa da fenotips unda
X qromosomis inaqtivacia gulisxmobs dnm-is modi- movelodeT STamomavlobaSi?
fikacias, rac dnm-is nukleotidebSi erT-erT azotovan 2. arc tims da arc rodas ar aqvT diuSenis kun-
fuZesTan meTilis jgufebis (-CH3) mimagrebas ganapiro- Tovani distrofia, magram maT erTaderT vaJs
bebs (dnm-is meTilirebis regulatorul rolze qvemoT, aqvs daavadeba. rogoria riski imisa, rom am wyvi-
me-19 TavSi visaubrebT. aRmoCenilia agreTve e.w. XIST lis meore Svilic daavadebuli iqneba?
(X-inaqtivaciis specifikuri transkriftis) geni, ro-
melic mxolod da mxolod baris sxeulakis qromosomaSi
aris aqtiuri. am genidan producirebuli rnm-is mrav- koncefcia 15.4
lobiTi aslebi mimagrebulia im X qromosomasTan, sadac
isini producirdnen da bolos mTlianad faraven mas. zogierTi genetikuri
savaraudod, rnm-isa da qromosomis urTierTqmedeba
inicirebs X qromosomis inaqtivacias. yvela am informa- daavadeba qromosomebis ricxvis
ciis flobis miuxedavad, Cveni codna X-inaqtivaciasTan
an struqturis cvlilebiT aris
dakavSirebiT sakmaod mwiria.
gamowveuli
sqesTan SeWiduli niSnebi mendelis mier gamovle-
aqtiuri X
narinjisferi
bewvis ganmsaz- Savi feris bewvi
Rvreli aleli
Savi feris bewvis
inaqtiuri X
ganmsazRvreli aleli
S S suraTi 15.11 X inaqtivacia da kus magvari Seferilobis kata. bewvis kus magvari Seferilobis ganmsazRvreli geni katebSi X
qromosomaSia lokalizebuli da cxovels kuseburi Seferiloba eqneba im SemTxvevaSi, Tu igi atarebs narinjisferi da Savi feris
ganmsazRvrel or gansxvavebul alels. normaSi, aseTi alelebi mxolod mdedrs SeiZleba hqondes, radgan mxolod maT aqvT ori X
qromosoma. Tuki dedali kata heterozigotia kuseburi Seferilobis niSnis mixedviT, mas gamouvlindeba es niSani. narinjisferi
laqebi moicavs im ujredul populaciebs, romlebSic aqtiuria narinjisferi bewvis ganmsazRvreli genis Semcveli X qromosoma,
xolo Savi laqebi Seicavs ujredebs Savi feris genis matarebeli aqtiuri X qromosomiT. (aseT katebs TeTri laqebic aqvT sxeulze,
magram am niSans sruliad sxva geni gansazRvravs).
338
nili memkvidreobis suraTidan gadaxris erTaderTi aqvs 2n + 1 qromosoma), aseT aneuploidur ujredze am-
gamonaklisi rodia; arc axali alelebis warmomSobi gen- boben, rom is aris mocemuli qromosomis mixedviT tri
uri mutaciebi iwvevs fenotipze moqmed genomur cvli- somiuli. Tuki qromosoma dakargulia (ise, rom ujreds
lebebs. fizikuri da qimiuri darRvevebi, meiozuri cv- aqvs 2n - 1 qromosoma), maSin aneuploidur ujreds uwo-
lilebebis garda, SeiZleba sxvadasxvagvarad azianebdes deben am qromosomis mixedviT monosomiurs. aRniSnuli
qromosomebs, cvlides maT struqturas an raodenobas darRveva Semdeg mitozurad gadaecema Canasaxis yvela
ujredSi. masStaburi xasiaTis qromosomuli cvlilebe- ujreds. Tuki organizmi gadarCeba, Cveulebriv, mas
bi xSirad xdeba spontanur abortis mizezi, genetikuri eqneba simptomTa mTeli seria, ganpirobebuli im genebis
darRveviT dabadebul bavSvebSi ki Zalze xSiria ganvi- arasaTanado doziT, romlebic zedmet an dakargul
Tarebis mankebi. amgvari genetikuri cvlilebebi gac- qromosomas ukavSirdeba. ganuridebloba mitozis msvl-
ilebiT ufro farTod aris gavrcelebuli mcenareebSi elobis drosac SeiZleba moxdes. Tu aseTi darRveva em-
cxovelur organizmebTan SedarebiT. brionuli ganviTarebis adreul stadiaze moxdeba, aneu-
ploiduri darRveva mitozis gziT gadaecema ujredebis
qromosomaTa raodenobrivi cvlilebebi did ricxvs, rasac savaraudod, organizmisTvis mZime
Sedegebi mohyveba.
normaSi meiozuri TiTistara Tanabrad, uSecdomod zogierT organizms aqvs orze meti sruli qromo-
anawilebs qromosomebs Svileul ujredebSi; magram somuli nakrebi. aseTi qromosomuli cvlilebis zogadi
zogjer xdeba darRveva, e.w. ganuridebloba. am dros saxelwodebaa poliploidia. masSi gamoyofen specifi-
wyvilad warmodgenili homologiuri qromosomebi I mei- kur terminebs _ triploidias (3n) da tetraploidias
ozis dros araTanabrad nawildebian ujredebSi an II mei-
(4n), rac, Sesabamisad, sammagi da oTxmagi qromosomuli
ozis dros yvela Svileuli qromatidi ar scildeba erT-
nakrebis aRmniSvnelia. erT-erTi mizezi, ramac SeiZleba
maneTs. aseT SemTxvevaSi erTi gameta iRebs or erTnair
triploiduri ujredi warmoSvas, aris yvela qromosomis
qromosomas, meore gameta ki aslis gareSe rCeba (suraTi
ganurideblobis Sedegad warmoqmnili anomaluri dip-
15.12). danarCeni qromosomebi, Cveulebriv, normalu-
loiduri kvercxujredis ganayofiereba. tetraploidi-
rad nawildebian. Tuki miRebuli aberantuli gametidan
is gamowvevis magaliTia 2n qromosomuli nakrebis Sem-
romelime ganayofierebisas normalur gametas Seerw-
cveli kvercxujredis gauyofloba mas Semdeg, rac masSi
ymeba, nayofs zemoaRniSnuli qromosomis Secvlili ra-
qromosomebi replicirdeba. amgvari ujredis Semdgomi
odenoba eqneba. amgvar darRvevas aneuploidia ewodeba.
normaluri mitozuri dayofebi ganapirobebs 4n embrio-
Tuki qromosoma ganayofierebul kvercxujredSi sam
nis ganviTarebas.
calad aris warmodgenili (ise, rom mTlianobaSi ujreds
poliploidia farTod aris gavrcelebuli mcena-
meiozi 1
ar dacileba
meiozi II
ar dacileba
gametebi
339
aRmoCnda (suraTi 15.13). ufro detalurma gamokvleveb-
ma aCvena, rom axlomonaTesave saxeobebs Sorisac aris
tetraploidiis SemTxvevebi. zogadad SeiZleba iTqvas,
rom tetraplodebi garegnulad ufro normalurad
gamoiyurebian, vidre aneuploidebi. sruliad aSkaraa,
rom erTi zedmeti (an nakluli) qromosoma iwvevs gene-
tikuri balansis ufro mniSvnelovan darRvevas, vidre
damatebiTi mTliani qromosomuli nakrebis arseboba.
S S suraTi 15.14 qromosomis struqturis cvlilebebi. vertikaluri isrebiT naCvenebia gawyvetis wertilebi. muqi mewamuli feri
aqvs qromosomis im nawilebs, romlebmac ganicades cvlilebebi.
340
iT da gamoiwvios inversia. qromosomis gawyvetis meo- daunis sindromi
Txe SesaZlo Sedegi iqneba fragmentis arahomologiur (21-e qromosomis trisomia)
qromosomasTan SeerTeba. am darRvevas translokacias
uwodeben. aneuploidiis erT-erTi forma, daunis sindromi
deleciebi da dublikaciebi umTavresad meiozis ms- amerikis SeerTebul StatebSi gvxvdeba daaxloebiT
vlelobisas xdeba. araSvileuli qromatidebi zogjer 700 bavSvidan erTSi (suraTi 15.15). Cveulebriv, daunis
wydeba krosingoveris dros da `arasaTanado~ werti- sindromi zedmeti 21-e qromosomis arsebobiT gamoi-
lebSi erTdeba ise, rom erT maTgans akldeba, meores ki – wveva, rodesac sxeulis yvela ujredi mTlianobaSi 47
emateba genebi. amgvari arareciprokuli krosingoveris qromosomas Seicavs. radgan ujredebi trisomiuria
Sedegad erTi qromosoma delecirebuli, meore ki – dub- 21-e qromosomis mixedviT, daunis sindroms xSirad 21-e
licirebuli aRmoCndeba. qromosomis trisomias uwodeben. sindroms aqvs damaxa-
diploidi Canasaxi, romelic homozigoturia didi siaTebeli saxis gamometyveleba; avadmyofebi tanda-
zomis fragmentis deleciis mixedviT (an vaJebSi, erTad- balni arian, aqvT gulis mankebi, midrekilni arian res-
erT X qromosomas aqvs didi zomis delecirebuli frag- piratoruli infeqciebisadmi, aReniSnebaT gonebrivi
menti), Cveulebriv, kargavs ZiriTadi genebis nawils. CamorCeniloba. amasTanave, daunis sindromis mqone in-
aseTi darRveva, rogorc wesi, leTaluria. mZime Sedegebi dividebs aqvT leikemiisa da alchaimeris daavadebis
mosdevs dublikaciur da translokaciur darRvevebsac. ganviTarebis mimarT winaswarganwyoba; miuxedavad imisa,
reciprokuli translokaciebis (sadac arahomologi- rom maTi sicocxlis xangrZlivoba saSualod, normal-
uri qromosomebi adgilebs ucvlian erTmaneTs) da in- urze dabalia, zogierTi maTgani aRwevs Suaxnis da met
versiebis SemTxvevaSi genebis balansi ar irRveva – yvela asaks. maTi umetesoba sqesobrivad sustad ganviTare-
geni saxezea misTvis damaxasiaTebeli doziT. miuxeda- buli da unayofoa.
vad amisa, translokaciebsa da inversiebs mainc SeuZlia daunis sindromis sixSire dedis asakTan erTad mat-
imoqmedos fenotipze, radgan genis eqspresia garkveul- ulobs. Tu 30 wlamde asakis dedebisTvis sindromiani
wilad damokidebulia mezoblad mdebare genebze. bavSvis yolis riski 0.04%-ia, es riski 1,25%-mde izrdeba
30 wlis zemoT da kidev ufro momatebulia maRal asak-
341
XX suraTi 15.16 translokacia, da
kavSirebuli qronikul mielogenur
leikemiasTan (qml). TiTqmis yvela
qml avadmyofSi simsivnuri ujredebi normaluri me-9 reciprokuli translocirebuli me-9 qromosoma
qromosoma translokacia
Seicaven uCveulod damoklebul 22-e
qromosomas, e.w. filadelfiur qromo-
somas da uCveulod dagrZelebul me-9
qromosomas. qromosomaTa amgvar cv- qromosoma
lilebebs iwvevs suraTze gamosaxuli filadelfia
translokacia.
normaluri 22-e qromosoma translocirebuli 22-e qromosoma
Si. SedarebiT maRali risk-faqtoris arsebobis gamo, 35 rom X0 individebi fenotipurad qalebi arian, isini un-
welze maRali asakis orsul qalebs sTavazoben nayofis ayofoni arian, radgan maTi sasqeso organoebi moum-
Semowmebas 21-e qromosomis trisomiaze. jer-jerobiT wifebelia. CanacvlebiTi Terapia estrogenebiT ter-
ver xerxdeba imis axsna, Tu ratom korelirebs daunis neris sindromis mqone gogonebSi xels uwyobs meoradi
sindromis sixSire dedis asakTan. umravles SemTxvevaSi sasqeso niSnebis Camoyalibebas. umetesobas aqvs norm-
sindromi gamowveulia ganurideblobiT I meiozSi da zo- aluri inteleqti.
gierTi monacemis mixedviT, aRiniSneba asakze damokide-
buli darRveva meiozis sakontrolo-gamSveb meqanizmSi, qromosomuli cvlilebebiT
rac aferxebs anafazis dawyebas, sanam yvela kinetoqori gamowveuli darRvevebi
ar miemagreba dayofis TiTistaras (msgavsad M fazis
sakontrolo-gamSvebi meqanizmisa, romelic mitozur mravali qromosomuli delecia, heterozigotul
ciklSi moqmedebs; ix. Tavi 12). zogierTi sxva qromoso- mdgomareobaSic ki, seriozul darRvevebs iwvevs ada-
mis trisomiis SemTxvevaTa sixSireebic izrdeba dedis mianSi. erT-erTi aseTi darRveva aris kri du Cetis (`ka-
asakTan erTad, Tumca sxva autosomuri trisomiebis Sem- tis knavilis~) saxeliT cnobili sindromi, romelic
TxvevaSi axalSobilebi arasicocxlisunarianebi arian gamowveulia me-5 qromosomis specifikuri fragmentis
da maleve iRupebian. deleciiT. am darRvevis matarebeli bavSvi gonebrivad
CamorCenilia, aqvs mcire zomis qala saxis damaxasiaTe-
beli niSnebiT, xolo misi tirili katis knavils mogva-
sasqeso qromosomebis aneuploidia
gonebs. aseTi individebi, Cveulebriv, dabadebisTanave
sasqeso qromosomebis ganuridebloba iwvevs sx- an Cvilobis asakSive iRupebian.
vadasxva tipis aneuploidur darRvevebs. umetes Sem- qromosomis struqturuli darRvevis kidev erTi
TxvevaSi, genetikuri balansi am dros naklebad irRveva forma, romelic adamianis daavadebebs ukavSirdeba, aris
autosomur aneuploidiasTan SedarebiT. amis mizezi translokacia – erTi qromosomis fragmentis gadas-
SesaZloa iyos genebis mcirericxovneba Y qromosomaSi vla sxva, arahomologiur qromosomaze. qromosomuli
da erTi X qromosomis inaqtivacia (baris sxeulakebis translokaciebi xSiria simsivneebis, maT Soris, qroni-
formireba) somatur ujredebSi. kuli mielogenuri leikemiis (CML) SemTxvevaSi. leike-
zedmeti X qromosomis Semcvelobis sixSire mamak- mia avTvisebiani daavadebaa, romelic leikocitebis
acebSi aris daaxloebiT 1 : 2000 axalSobil vaJze. adami- winamorbed ujredebs moicavs da avadmyofis simsivnur
anebs, romelTac aqvT es darRveva (mas klainfelteris ujredebSi vlindeba reciprokuli translokaciis sax-
sindroms uwodeben), aqvT mamakacis sasqeso organoebi, iT; kerZod, aRiniSneba 22-e qromosomis didi monakveTis
magram saTesle jirkvlebi mcire zomisaa da isini un- da me-9 qromosomis kidura mcire fragmentis urTierT-
ayofoni arian. miuxedavad imisa, rom zedmeti X qromo- gacvla. Sedegad, miiReba Zlier damoklebuli, advilad
soma inaqtivirdeba, sindromisTvis damaxasiaTebelia amosacnobi 22-e qromosoma, romelsac filadelfiur
mkerdis gadideba da qalis sxeulis sxva niSnebis ganvi- qromosomas uwodeben (suraTi 15.16). me-19 TavSi Cven
Tareba. inteleqti, Cveulebriv, normaluria. mamakacebi ganvixilavT, Tu rogor SeiZleba monakveTebis amgvarma
zedmeti Y qromosomiT (XYY) ar avlenen rame specifi- urTierTgacvlam gamoiwvios simsivnis ganviTareba.
kur niSan-Tvisebebs, Tumca SedarebiT tanmaRalni arian.
15.4
X qromosomis trisomiis mqone qalebi (XXX), rac ax-
alSobil gogonebSi 1:1000 sixSiriT gvxvdeba, janmrTel- koncefcia testi
ni arian da ar ganirCevian XX qalebisgan, Tu ar Cau-
tardebaT kariotipireba. X monosomia, rasac terneris
sindroms uwodeben, gvxvdeba 1 : 5000 axalSobilis six-
SiriT da sicocxlisunariani monosomiis erTaderTi
cnobili gamonaklisia adamianebSi. miuxedavad imisa,
342
mavlobaze (anu imaze, dediseuli Tu mamiseuli warmoSo-
1. mozaikuri poliploiduri cxovelebi gacile bisaa aleli), genomur imprintings uwodeben (SeniSneT,
biT ufro xSirad gvxvdeba srul poliploi rom aq saubari ar aris sqesTan SeWidulobaze; ufro
debTan SedarebiT. es `qimerebi~ diploiduri metic, imprintirebuli genebis umetesoba autosomebSi
ujredebisgan Sedgebian, magram sxeulze aqvT mdebareobs).
poliploidur ujredTa erTgvari `laqebi”. ax- genomuri imprintingi gametaTa formirebis peri-
seniT, rogor warmoiSvebian aseTi cxovelebi odSi xdeba da garkveul genebSi iwvevs erT-erTi ale-
– oTxmagi qromosomuli nakrebis mqone ujre- lis `gaCumebas”. radgan es genebi gansxvavebulad arian
debis Semcveli organizmebi. imprintirebuli (aqvT gansxvavebuli `anabeWdi”) sperma-
2. daunis sindromis mqone individTa TiTqmis tozoidsa da kvercxujredSi, zigotaSi eqspresirdeba
5% atarebs qromosomul translokacias – maT imprintirebuli genis mxolod erTi aleli – dediseuli
ujredebSi 21-e qromosomis erTi asli mimagreb- an mamiseuli. ganviTarebis procesSi `anabeWdebi~ ga-
ulia me-14 qromosomaze. rogor xdeba, rom erT- daecema sxeulis yvela ujreds ise, rom mocemuli ge-
erTi mSoblis gonadaSi warmoSobili amgvari nis erTi da igive aleli (dedisgan an mamisgan miRebuli)
translokacia iwvevs daunis sindromis ganviTa- eqspresirdeba organizmis yvela ujredSi. yovel mom-
rebas bavSvSi? devno TaobaSi Zveli `anabeWdebi waiSleba~ gametaTa win-
3. axseniT, ra SemTxvevaSi SeiZleba mamal katas amorbed ujredebSi da ganviTarebis procesSi myofi ga-
hqondes kus baknis msgavsad Seferili bewvis sa- metis qromosomebi xelaxla imprintirdebian individis
farveli. sqesze damokidebulebiT. mocemul saxeobaSi imprint-
irebuli genebi yovelTvis erT da imave mimarTulebiT
15.5
imprintirdebian. magaliTad, geni, romelic imprintire-
bulia dediseuli alelis eqspresiisTvis, yovelTvis
koncefcia
dediseul alels eqspresirebs da ase gadadis Taobidan
TaobaSi.
zogierTi genetikuri daavadeba ganvixiloT magaliTi: insulinis msgavsi zrdis faq-
343
normaluri lgf2 aleli XX suraTi 15.18 dalaquli
(eqspresirdeba) foTlebi Croton dioicus -Si.
mamiseuli dalaqul (zolian an dawinwklul)
qromosoma
foTlianobas iwvevs mutaciebi
pigmentis ganmsazRvrel genebSi,
romlebic plastidebSia lo-
kalizebuli da memkvidreobiT
gadaecema dedis xaziT.
dediseuli veluri tipis Tagvi
normaluri
qromosoma (normaluri zomis)
lgf2 aleli (ar
eqspresirdeba)
344
iRebs yvela plastids. amdenad, mdedrobiTi mcenaris sicocxlis ganmvlobaSi axal-axali mutaciebi
memkvidruli masalis wili mxolod qromosomebis hap- grovdeba Cvens mitoqondriul dnm-Si da, rogorc zogi-
loiduri nakrebiT ar Semoifargleba. zigotis ganviTa- erTi mkvlevari fiqrobs, es mutaciebi garkveul rols
rebis procesSi, veluri tipis an mutanturi pigmentis TamaSoben daberebis procesebSi.
ganmsazRvreli genebi SemTxveviT nawildeba Svileul genebis memkvidruloba, miuxedavad imisa, Tu sad
ujredebSi. mcenaris foTlis Seferiloba damokidebu- arian isini lokalizebuli – birTvSi Tu citoplazmur
lia mis qsovilebSi veluri tipisa da mutanturi plas- organelebSi, damokidebulia genetikuri masalis (dnm-
tidebis fardobiT Semcvelobaze (suraTi 15.18). is) replikaciis sizusteze. momdevno TavSi Tqven Se
amis msgavsad, mdedrobiTi sqesis mSobliuri forma ity obT Tu rogor mimdinareobs es molekuluri re-
gansazRvravs mitoqondriuli genebis memkvidrulobis produqcia.
xasiaTs cxovelebisa da mcenareebis umravlesobaSi: am
15.5
SemTxvevaSic TiTqmis yvela mitoqondria kvercxujre-
dis citoplazmidan xvdeba zigotaSi. mitoqondriul koncefcia testi
genTa produqtebi xels uwyobs eleqtronis transpor-
tis jaWvisa da atf-sintazas cilovani komleqsebis
1. genis doza da genis aqtiuri aslebis ricxvi
formirebas (ix me-9 Tavi). am cilebis dazianeba iwvevs
mniSvnelovania normaluri ganviTarebisTvis.
atf-s Semcvelobis daqveiTebas ujredSi da ganapiro-
daasaxeleT da aRwereT ori procesi, romelic
bebs adamianis zogierTi iSviaTi daavadebis ganviTare-
xels uwyobs garkveuli genebis dozis dacvas.
bas. radgan energiis moxmareba, sxeulis sxva nawilebTan
SedarebiT, yvelaze didia nervul sistemasa da kunTebSi, 2. reciprokuli Sejvareba furisulas or, A da
amitom mitoqondriuli daavadebebi ZiriTadad am sis- B jiSis mcenareebs Soris aseT Sedegs iZleva A
temebs moicavs; magaliTad, mitoqondriuli miopaTiiT (mdedrobiTi) X B (mamrobiTi) – STamomavlobaSi
daavadebul pirebs aqvT saerTo sisuste, ar SeuZliaT yvela mcenares aqvs mwvane (daulaqavebeli) fo-
fizikuri datvirTva, axasiaTebT kunTebis ganleva. Tlebi. axseniT es Sedegi.
garda am iSviaTi daavadebebisa, romlebic aSkarad mitoqondriuli genebi gansakuTrebiT mniSvne
mitoqondriuli dnm-is dazianebas ukavSirdeba, mito- lovania ujredis energetikuli cvlisTvis.
qondriuli mutaciebi, romelsac indiviTi memkvidreo- amasTanave, am genebis mutaciiT gamowveuli mi-
biT iRebs dedisgan, zogjer diabetis, gulis daavadebis toqondriuli darRvevebi ZiriTadad araleTa-
da xandazmulobis asakisTvis damaxasiaTebeli (rogori- luria. axseniT, ratom?
caa, mag. alchaimeris) sxva paTologiebis mizezi xdeba.
15.1
rom specifikuri genebi specifikur qromosomebSi
koncefcia mdebareoben.
345
deben. araSeWiduli genebis alelebi lokalizebuli Tarebis adreul etapze ganicdis inaqtivacias yvela
arian sxvadasxva qromosomaSi an erT da imave qro- ujredSi. Tu mdedri heterozigotulia X qromosoma-
mosomis Zlier dacilebul ubnebSi da memkvidreobiT Si lokalizebuli romelime genis mixedviT, is mozai-
gadaecemian erTmaneTisgan damoukideblad. kuri iqneba am niSnis mixedviT: misi ujredebis daax-
loebiT naxevarSi eqspresirdeba dediseuli, meore
X X genetikuri rekombinacia da SeWiduloba rekom-
naxevarSi ki _ mamiseuli aleli.
binantuli STamomavloba atarebs orive mSoblisgan
miRebuli niSnebis axal kombinaciebs. qromosomebis
damoukideblad ganawilebis da ganayofierebis Sem- koncefcia 15.4
TxveviTi xasiaTis gamo, araSeWiduli genebi avlens
rekombinaciis 50%-ian sixSires. SeWiduli genebis re zogierTi genetikuri daavadeba qromo-
kombinaciis sixSire pirveli meiozuri gayofis dros somebis ricxvis an struqturis cvlile-
araSvileul qromatidebs Soris krosingoveris Sem-
TxvevaSic ki 50%-ze naklebia. biT aris gamowveuli
XX SeWidulobis rukebis Sedgena rekombinaciis mo X X qromosomaTa raodenobrivi cvlilebebi aneu-
nacemebis safuZvelze: samecniero gamokvleva ge- ploidia SesaZloa gamoiwvios normaluri gametis
netikuri Sejvarebebis Sedegad miRebul rekom- Serwymam iseT gametasTan, romelic meiozSi momx-
binaciaTa sixSireebis safuZvelze genetikosebma dari ganurideblobiss gamo moklebulia romelime
gansazRvres genebis adgilmdebareoba qromosomaSi qromosomas an Seicavs mis or asls. aseTi zigotidan
da genebs Soris manZili. zogadad SeiZleba iTqvas, ganviTarebul ujredebs aRniSnuli qromosomis erTi
rom rac ufro daSorebuli arian genebi qromoso- asli eqnebaT zedmeti (trisomia) an dakarguli (mono-
maSi, miT ufro mosalodnelia maTi dacileba krosin- somia). poliploidia, romlis drosac ujredSi aris
goveris dros. qromosomebis orze meti sruli nakrebi, SeiZleba
15.3
gamowveuli iyos qromosomaTa sruli gauTiSeblobiT
koncefcia gametaTa formirebis procesSi.
346
nis fenotipi damokidebulia imaze, Tu romeli aleli frTiani, 158; ruxi SanasaxovanfrTiani, 162. rogoria
miiRo organizmma dedisgan da romeli – mamisgan. im- rekombinaciis sixSire sxeulis Seferilobisa da frTis
printebi (“anabeWdebi”) gametebis Camoyalibebis pro- sigrZis ganmsazRvrel genebs Soris?
cesSi formirdeba da Sedegad mohyveba is, rom erTi meore magaliTSi, veluri tipis xilis buzi (het-
aleli (dediseuli an mamiseuli) ar eqspresirdeba erozigotuli, sxeulis ruxi SeferilobiTa da wiTeli
STamomavlebSi. amJamad ukve cnobilia, rom imprint- TvalebiT) Seajvares Savi feris sxeulis, mewamuli Tva-
irebuli genebi mniSvnelovan rols TamaSoben Cana- lebis mqone buzTan. STamomavlobaSi miiRes Semdegi
saxis ganviTarebaSi. fenotipuri daTiSva: veluri tipi, 721; Savi feris sxe-
uliT, mewamuli TvalebiT, 751; ruxi feris sxeuliT,
XX ujredul organelTa genebis memkvidruloba im
mewamuli TvalebiT 49; Savi feris sxeuliT, wiTeli
niSnebis memkvidruloba, romlebic mitoqondriebSi
TvalebiT, 45. rogoria rekombinaciis sixSire sxeulis
da plastidebSo arsebuli genebiT kontroldeba,
Seferilobisa da Tvalis feris ganmsazRvrel genebs
mxolod da mxolod dedazea damokidebuli, radgan
Soris? isargebleT me-4 amocanis pirobiT da gansaz-
zigota citoplazmas iRebs kvercxujredidan. zo-
RvreT: rogori genotipuri da fenotipuri niSnis mqone
gierTi daavadeba, romlebic nervuli da kunTovani
mSobliuri formebi unda SegerCiaT, rom dagedginaT am
sistemebis darRvevas ukavSirdeba, mitoqondriuli
genebis Tanamimdevroba qromosomaSi.
genebis dazianebiT aris gamowveuli. es ukanaskneli
rogori unda iyos memkvidrulobis suraTi, rom ge-
xels uSlis normaluri odenobis atf-s gamomuSave-
netikoss daebados eWvi, TiTqos ujreduli metaboliz-
bas ujredSi.
mis memkvidruli darRveva mitoqondriuli genis de-
feqts ukavSirdeba?
SeamowmeT sakuTari codna zedmeti X qromosomis mqone qalebi (XXX) janmrTelni
arian da fenotipurad ar ganirCevian normaluri XX qa-
lebisgan. rogor savaraudo axsnas mouZebniT am faqts?
genetikis sakiTxebi
rogor SeamowmebdiT Tqveni mosazrebis siswores?
hemofiliiT (recesiuli, sqesTan SeWiduli dar- gansazRvreT genebis mimdevroba qromosomaSi rekom-
Rveva) daavadebul mamakacs hyavs qaliSvili normal- binaciis Semdeg sixSireebze dayrdnobiT: A-B, 8 rukis
uri fenotipiT, romelic gaTxovilia am niSnis mixedviT erTeuli; A-C, 28 rukis erTeuli; A-D, 25 rukis erTeu-
normalur mamakacze. rogoria albaToba imisa, rom am li, B-C, 20 rukis erTeuli da B-D, 33 rukis erTeuli.
wyvilis qaliSvils eqneba hemofilia? vaJiSvils eqneba davuSvaT, rom A da B genebi SeWidulia da daSorebu-
hemofilia? Tu wyvils eyoleba oTxi vaJiSvili, rogo- lia erTmaneTisagan 50 rukis erTeuliT. orive lokusis
ria albaToba imisa, rom oTxive maTgani daavadebuli mixedviT heterozigotuli cxoveli Seajvares orive
iqneba hemofiliiT? lokusis mixedviT homozigotur cxovelTan. ramden
fsevdohipertrofuli kunTovani distrofia memkvi- procents eqneba maT STamomavlobaSi krosingoveriT
druli darRvevaa da iwvevs kunTebis TandaTanobiT gan- gamowveuli fenotipi? rom araferi gcodnodaT A-sa da
levas. is TiTqmis yovelTvis vlindeba mxolod vaJebSi,
B-s SeWidulobis Sesaxeb, SeZlebdiT Tu ara amgvari Se-
romelTac garegnulad normaluri mSoblebi hyavT. daa-
jvarebis Sedegebis axsnas?
vadeba, Cveulebriv, iwvevs daavadebuli vaJis sikvdils
kosmosuri gamokvlevebis Sedegad aRmoaCines pla-
mozard asakSi. romeli aleli iwvevs am darRvevas –
neta, dasaxlebuli arsebebiT, romlebsac adamianis ms-
dominanturi Tu recesiuli? rogoria memkvidruloba –
gavsi memkvidrulobis suraTi axasiaTebT. sami fenoti-
sqesTan SeWiduli Tu autosomuri? rogor Seityob amas?
puri niSania : sxeulis simaRle (T – tanmaRali, t – juja);
axseniT, ratom ar gvxvdeba es daavadeba gogonebSi?
Tavze antena (A – gamozrdili antena, a – antenis uqon-
wiTeli da mwvane ferebis sibrmave sqesTan SeWiduli
loba) da cxvirze xorTumi (S – aprexili, s – dabladaS-
recesiuli aleliT gamoiwveva. ferebis sibrmavis mqone
vebuli). radgan es arsebebi ar arian gonierni, dedami-
mamakaci daqorwinda normaluri mxedvelobis qalze,
waze mcxovreb mecnierebs SeuZliaT dakvirvebis mizniT,
romlis mamas aseve hqonda ferebis sibrmave. rogoria
awarmoon maTze Sejvarebis eqsperimentebi da gamaana-
albaToba imisa, rom maT eyolebaT ferebis sibrmavis
lizebel SejvarebaSi gamoiyenon sxvadasxva saxis het-
mqone qaliSvili? rom maT pirvel vaJiSvils eqneba fe-
erozigotebi. tanmaRali da anteniani heterozigotebis
rebis sibrmave? (SeniSneT: es ori kiTxva gansxvavebuli
Sejvarebis Sedegad miRebul STamomavlobaSi niSnebi
Sinaarsis Semcvelia).
Semdegnairad ganawilda: tanmaRali, anteniani – 46;
veluri tipis xilis buzi (heterozigotuli, sxe-
juja, anteniani – 7; juja, uanteno – 42; tanmaRali, uan-
ulis ruxi SeferilobiTa da normaluri frTebiT)
teno – 5. anteniani da aprexili xorTumis mqone hetero-
Seajvares Savi feris, CanasaxovanfrTian buzTan. STamo-
zigotebis Sejvarebis Sedegad miRebul STamomavlobaSi
mavlobaSi miiRes Semdegi fenotipuri daTiSva: veluri
niSnebi Semdegnairad ganawilda: anteniani, aprexili
tipi, 778; Savi CanasaxovanfrTiani, 785; Savi normalur-
347
xorTumiT – 47; anteniani, dabladaSvebuli xorTumiT
– 2; uanteno, dabladaSvebuli xorTumiT – 48; uanteno,
mecnieruli kvleva
aprexili xorTumiT – 3. gamoTvaleT rekombinaciis six-
Siris maCveneblebi orive eqsperimentisTvis.
me-10 sakiTxSi mocemul informaciaze dayrdno- ganixileT me-15.5 suraTi, romelzec gamosaxulia
biT, mecnierebma kidev erTi gamaanalizebeli Sejvareba F1 mdedri dihibridi, miRebuli xilis buzis b+b+vg+vg+
Caatares ucxoplanetelebze. isini akvirdebodnen si- da bbvgvg genotipis mqone mSobliuri formebis (P) Se-
maRles da cxviris morfologiur niSans. STamomavalTa jvarebis Sedegad. rogor mwerebs miiRebT F1 TaobaSi,
Soris iyvnen: tanmaRali, aprexili xorTumiT – 40; juja, Tu mSobliur formebad SearCev b+b+vgvg da bbvg+vg+
aprexili xorTumiT – 9; juja, dabladaSvebuli xor- genotipis mqone buzebs?
TumiT – 42; tanmaRali, dabladaSvebuli xorTumiT – 9.
a. rogori genotipi eqnebaT F1 Taobis mdedrebs?
gamoTvaleT rekombinaciis sixSiris maCveneblebi am mo-
daemTxveva Tu ara maTi genotipebi me-15.5 su-
nacemebis mixedviT; SeajereT Sedegebi me-10 sakiTxis
raTze gamosaxuli F1 Taobis mdedrebis genoti-
SedegebTan da gansazRvreT am sami SeWiduli genis mim-
pebs?
devroba qromosomaSi.
b. daxazeT qromosoma F1 Taobis mdedrebisaTvis
AB0 jgufis sisxlis lokusi kartirebulia me-9 qromo-
TiToeuli alelis adgilmdebareobis miTiTe-
somaSi. AB jgufis sisxlis mqone mamas da 0 jgufis mqone
biT. daemTxveva Tu ara es suraTi me-15.5 suraTs
dedas hyavT Svili, romelsac aqvs me-9 qromosomis tri-
F1 Taobis mdedrebisTvis?
somia da A jgufi sisxlis. am informaciaze dayrdnobiT,
g. gamoTvaleT Sejvarebis Sedegad miRebuli for
Tu SegiZliaT gansazRvroT, romel mSobelSi moxda qro-
mebis fenotipebis Tanafardoba, Tuki gvecodine-
mosomebis gauTiSveloba? axseniT Tqveni pasuxi.
ba, rom or gens Soris manZili 17 rukis erTeulia.
yvavilis ori geni, romelTagan erTi akontrolebs
daemTxveva Tu ara es Tanafardoba me-15.5 sura-
gvirgvinis furclebis lurj (B) an TeTr (b) Seferilo-
Tis Sesabamis maCvenebels?
bas, meore geni ki – mrgval (R) an ovaluri (r) formis but- d. me-15.5 suraTze gamosaxuli SejvarebisTvis,
kos, SeWidulia da 10 rukis erTeuliT aris dacilebuli me-15.6 suraTis analogiiT, daxazeT qromosoma
erTmaneTisgan. Tqven ajvarebT homozigotur mcenaree-
P, F1 da F2 TaobebisTvis. aCveneT, rogor xdeba,
bs: lurjs, ovaluri butkoTi da TeTrs, mrgvali but-
rom alelebis ganawileba P TaobaSi, F1 Taobis in-
koTi. F1 TaobaSi miRebul mcenareebs Semdeg ajvarebT
dividTa gametebis meSveobiT, F2 TaobaSi iZleva
homozigotur TeTr, mrgvalbutkoian mcenareebTan da
aseT fenotipur daTiSvas?
F2 TaobaSi iRebT 1000-mde mcenares. am 1000 mcenareSi
mocemuli oTxi fenotipuri niSnis sixSireebis rogor
gamokvleva: memkvidrulobis Sesaxeb ra axali in
ganawilebas unda movelodeT?
formacia SegviZlia SevityoT xilis buzze Catarebu
rekombinaciis sixSireebis gansazRvris mizniT,
li cdebiT?
drozofilas a genisTvis Tqven SeimuSaveT Casatare-
beli Sejvarebis eqsperimentebis sqema. a geni lokali-
zebulia imave qromosomaSi, sadac moTavsebulia me-15.8 mecniereba, teqnologia
suraTze gamosaxuli genebi. a genisTvis rekombinaciis da sazogadoeba
sixSiris maCvenebeli CanasaxovanfrTianobis lokusTan
14%-is tolia, xolo yaviferi Tvalebis ganmsazRvrel daaxloebiT erTi yoveli 1500 vaJidan da 2500 gogo-
lokusTan – 26%. gansazRvreT a genis adgilmdebareoba nadan ibadeba fragiluri X-sindromiT. qromosomul
qromosomaSi suraTze X-qromosomis bolo dnm-is wvrili ZafiT
ukavSirdeba qromosomas. am tipis darRveva gonebriv
evoluciuri kavSiri CamorCenilobas ukavSirdeba. arsebobs azrTa sxvadasx-
vaoba imasTan dakavSirebiT, aris Tu ara saWiro, rom
moxdes gonebrivad CamorCenili yvela bavSvis kariotip-
Tqven naxeT, rom krosingoveri, anu rekombinacia ireba fragiluri X qromosomis gamovlenis mizniT. zo-
evoluciuri TvalsazrisiT sasargergebloa orga- gierTs miaCnia, rom umjobesia icode darRvevis mizezi,
nizmisTvis, radgan ganuwyvetliv warmoiqmneba gene- raTa defeqtis mqone bavSvisTvis SeimuSavo swavlebis
tikuri alelebis axali kombinaciebi; magram zogierT specialuri programa. sxvani fiqroben, rom daswavlis
organizms aSkarad dakarguli aqvs rekombinaciis meqa- uunarobis biologiuri mizezebis gamoZieba aseTi bavS-
nizmi, sxvebSi – zogierTi qromosoma ar monawileobs vis erTgvari `daRdasma~ iqneba, rac garkveulad SezRu-
rekombinaciis procesSi. rogor fiqrobT, ra faqtoreb- davs mis SesaZleblobebs. rogoria Tqveni mosazreba am
ma Seuwyo xeli rekombinaciis donis daqveiTebas? sakiTxis mimarT?
348
16
memkvidreobis
molekuluri safuZvlebi
SS suraTi 16.1 uotsoni da kriki Tavis dnm-is
modelTan.
ZiriTadi koncefciebi
349
monacemebi, rom dnm-s
suraTi 16.2kvleva: SeiZleba paTogenurobis ge-
SeuZlia baqteriis
netikuri Tviseba gadadiodes baqte-
transformireba
riidan baqteriaze?
Cven SegviZlia mivyveT dnm-is
eqsperimenti Streptococcus pneumoniae-s `S~ (gluvi) xazis baqteriebi paTogen-
uria, radgan aqvT kapsula, romelic icavs maT cxovelis dam- genetikuri rolis aRmoCenis kvals
cavi sistemisagan. `R~ (xorkliani) xazis baqteriebs ara aqvT kapsula, amitom ukan 1928 wlamde. frederik gri-
arapaTogenurebia. frederik grifiti axdenda Tagvebis ineqcirebas ori xazis fiti, britaneli medicinis muSaki,
baqteriebiT qvemoT naCvenebi meTodiT:
swavlobda Streptococcus pneumoniae-
cocxali S cocxali R gacxelebiT gacxelebiT mokluli S s, baqterias, romelic ZuZumwovreb-
ujredebi ujredebi mokluli S ujre- ujredebisa da cocxali
(kontroli) (kontroli) debi (kontroli) R ujredebis narevi Si pnevmonias iwvevs. grifits hqonda
baqteriis ori Stami (nairsaxeoba) _
paTogenuri (daavadebis gamomwvevi)
da arapaTogenuri (uvnebeli). misT-
vis moulodneli iyo aRmoCena, rom,
rodesac paTogenur baqteriebs
klavda gacxelebiT Dda Semdeg ure-
vda maT narCenebs cocxali, arapa-
Togenuri Stamis baqteriebTan,
cocxali ujredebidan zogierTi
paTogenuri xdeboda (suraTi 16. 2).
amasTan erTad, paTogenurobis es
Sedegebi
axali Tviseba memkvidreobiT gada-
dioda transformirebuli baqteri-
Tagvi kvdeba Tagvi janmrTelia Tagvi janmrTelia Tagvi kvdeba
is yvela STamomavalze. naTeli iyo,
rom mkvdari paTogenuri ujredebis
garkveulma qimiurma komponentma
gamoiwvia aRniSnuli memkvidreobi-
Ti cvlileba, Tumca am substanciis
sisxlis nimuSebSi
aris cocxali S identuroba ucnobi iyo. grifitma
ujredebi aRweril fenomens transforma
cia uwoda, rac dRes ganimarteba,
rogorc garegani dnm-is ujredTan
daskvna grifitma daaskvna, rom cocxali R baqteria transformirda asimilaciis Sedegad gamowveuli
paTogenur S baqteriad ucnobi, memkvidreobiTi substanciis genotipisa da fenotipis cvlileba
saSualebiT mkvdari S ujredebidan.
(termin transformaciis gamoyeneba
ar unda avurioT normaluri cxove-
luri ujredis gardaqmnaSi sim-
sivnur ujredad, rac ganxilulia
gadacemadi Tvisebebis uzarmazari ricxvis asaxsnelad. Tav 12-Si).
es Sexeduleba TandaTanobiT Seicvala, radganac eqs- grifitis kvlev am saf uZveli daudo amerikeli
perimentebma mikroorganizmebze moulodneli Sedegebi baqteriologis osvald everis 14-wlian Ziebas trans-
aCvena. iseve rogorc mendelisa da morganis Sromebis Sem- formaciis gamomwvevi substanciis identurobis
TxvevaSi, genetikuri masalis identurobis dadgenisaTvis dasadgenad. everi gacxelebiT mokluli paTogenuri
ganmsazRvreli faqtori iyo Sesaferisi eqsperimentuli baqterii dan gamoyofda da asufTavebda sxvadasxva ti-
organizmebis arCeva. dnm-is roli memkvidreobiTobaSi pis molekulebs da Semdgom yoveli tipiT cdilobda,
pirvelad gamoikveTa baqteriebisa da im virusebis Seswav- gamoewvia cocxali arapaTogenuri baqteriis trans-
lisas, romlebic ainficirebdnen am baqteriebs. es orga- formacia. mxolod dnm-ma imuSava. sabolood, 1944 wels,
nizmebi ki gacilebiT martivia, vidre barda, drozofila everim da misma kolegebma maklin makkartim da kolin
an adamiani. am seqciaSi Cven sakmaod detalurad ganvixi- makleodma gamoacxades, rom transformaciis gamom-
lavT genetikuri masalis mosapoveblad Catarebul kv- wvevi agenti aris dnm. maTi aRmoCena interesiT, magram
levebs, rogorc mecnieruli Ziebis karg magaliTs. sakmao skepticizmiT miiRes, nawilobriv im dros dam-
kvidrebuli rwmenis Sedegad, rom cilebi ukeTes kandi-
350
moebel fabrikad, romelic ujredis darRvevis Semdeg
fagis
Tavi fagis mraval asls gamoyofs. T2 -s, raRacnairad, Seu-
Zlia `gadaaprogramos~ maspinZeli ujredi virusebis
sawarmoeblad. magram romeli virusuli komponentia
_ cila Tu dnm _ pasuxismgebeli am procesze?
kudi herSim da Ceizma SeZles am mniSvnelovani SekiTx-
vis pasuxis povna, dagegmes ra eqsperimenti, romelmac
aCvena, rom inficirebis dros T2 -is ori komponentidan
kudi
boWkoebi
mxolod erTi Sedis E.coli-is ujredSi (suraTi 16-4).
eqsperimentis momzadebisas, fagis dnm-isa da cilebis
dnm mosaniSnad isini sxvadasxva radioaqtiur izotopebs
iyenebdnen. Tavdapirvelad, T2 izrdeboda E.coli-Tan
erTad radioaqtiuri gogirdis Tanaobisas. radganac
baqteriuli
gogirds Seicavs cila, magram ara dnm, radioaqti-
ujredi
uri atomebi mxolod fagis cilaSi CaerTveba. Semdeg,
analogiurad, moxda sxva jgufis T2 -is dnm-is moniS-
vna radioaqtiuri fosforis atomebiT. radganac fagis
SS suraTi 16.3 virusebi ainficireben baqteriul ujreds. T2 da
monaTesave fagebi emagrebian kudis boWko maspinZel ujreds da Sehy- fosforis udidesi nawili swored mis dnm-Sia, am pro-
avT masSi Tavisi genetikuri masala (feradi tranmisiuli eleqto- ceduris Sedegad fagis cila mouniSnavi rCeba. eqsper-
nuli mikroskopi tem).
imentis dros, T2 -is cila-moniSnuli da dnm-moniSnuli
jgufebi cal-calke ainficirebdnen araradioaqtiuri
datebs warmoadgenen genetikuri masalis rolisaTvis. E.coli -is ujredebis sxvadasxva nimuSebs. infeqciis (anu
garda amisa, bevri biologi ar iyo darwmunebuli, rom fagebis baqteriebSi SeWris) dasawyisidan mcire drois
baqteriebisa da ufro rTuli organizmebis genebi erT- Semdeg, kulturebs urevdnen blenderiT, raTa dae-
maneTis msgavsi iqneboda Semadgenlobisa da funqciebis calkevebinaT baqteriuli ujredebis gareT darCenili
mixedviT. magram daeWvebis mTavari mizezi is iyo, rom Za- fagis nawilebi. Semdeg narevs acentrifugebdnen, ris
lian cota iyo cnobili dnm-is Sesaxeb. Sedegadac baqteriuli ujredebi warmoqmnidnen naleqs
centrifugis sinjarebis fskerze, xolo ufro msubuqi
Tavisufali fagebi da fagebis nawilebi xsnarSi suspen-
monacemebi, rom virusul dnm-s SeuZlia direbuli, anu supernatantSi, rCebodnen. mecnierebi
ujredis daprogrameba Semdeg zomavdnen radioaqtiobas naleqsa da superna-
tantSi.
dnm-is, rogorc genetikuri masalis, damamtkicebe-
herSim da Ceizma naxes, rom, rodesac baqteriis in-
li damatebiTi monacemebi miRebuli iqna im virusebis kv-
ficireba xdeboda radioaqtiurad moniSnuli cilebis
levidan, romlebic ainficireben baqteriebs. virusebi
Semcveli T2 fagebiT, radioaqtiobis didi nawili su-
ujredebze gacilebiT martivebia. virusi odnav metia,
pernatantSi iyo koncentrirebuli. supernatanti ki
vidre dnm (an xandaxan rnm) garSemortymuli damcavi
Seicavs fagis nawilebs (magram ara baqterias). es Sedegi
SriT, romelic xSirad ubralod cilas warmoadgens. vi-
gvafiqrebinebs, rom fagis cilebi ar Sedis maspinZel
rusi, rom gamravldes, unda SeiWras ujredSi da `daeu-
ujredebSi. magram, rodesac baqteria inficirdeba ra-
flos~ ujredis metabolur aparats.
dioaqtiurad moniSnuli dnm-is Semcveli fagebiT, ra-
virusebs, romlebic ainficireben baqteriebs, far-
dioaqtiobis umetesoba naleqSia. naleqi ki maspinZel
Tod iyeneben molekuluri genetikis mkvlevarebi.
ujredebs Seicavs da amdenad, swored fagis dnm ga-
am virusebs baqteriofagebs (rac niSnavs `baqteriis
dadis maspinZel ujredebSi. ufro metic, rodesac am
mWamels~), an ubralod fagebs uwodeben (suraTi 16. 3).
baqteriebs abruneben kulturis areSi, infeqciis mimdi-
1952 wels Aalfred herSim da marta Ceizma Caatares eqs-
nareoba grZeldeba da E.coli gamoyofs fagebs, romlebic
perimentebi, romelmac aCvena, rom dnm warmoadgens fag
garkveul radioaqtiur fosfors Seicavs.
T 2 -is genetikur masalas. es aris erT-erTi im fagTagan,
herSim da Ceizma daaskvnes, rom infeqciis dros xde-
romelic ainficirebs Escherichia coli (E.coli)-is, Cveu-
ba virusis dnm-is gadasvla maspinZlis ujredSi, xolo
lebriv, ZuZumwovaraTa nawlavebSi mcxovreb baqterias.
virusis cila gareT rCeba. Sesuli (ineqcirebuli) dnm
am droisaTvis biologebma ukve icodnen, rom T2 , sxva
Seicavs genetikur informacias, romelic ujredebs
mravali virusis msgavsad, TiTqmis mTlianad Sedgeba
awarmoebinebs axal virusul dnm-sa da cilebs, romelT-
dnm-isa da cilisagan. maT aseve icodnen, rom T2 fags
aganac iqmneba axali virusebi. amrigad, herSi-Ceizis
SeuZlia E.coli-is ujredi swrafad gadaaqcios T2 -mwar-
eqsperimentma safuZvlianad daamtkica, rom swored
351
suraTi 16.4 kvleva: ra aris fag T2-is genetikuri masala: cila Tu dnm?
eqsperimenti Aalfred herSim da marta Ceizma Tavis cnobil, 1952 wlis cdaSi gamoiyenes radioaqtiuri gogirdi da
fosfori, raTa mihyolodnen baqteriuli ujredebis damainficirebeli T2 fagis cilisa da dnm-is,
Sesabamisad, kvals.
1 radioaqtiurad 2 blenderSi areva baqteriuli 3 narevis centrifugirebi- 4 naleqsa
moniSnuli fagebisa ujredebisa da maT gareT myofi sas baqteriebi warmoqmnian da xsnarSi
da dnm-is narevi. fagebis dasaSoreblad. naleqs sinjaris fskerze. radioaqtiobis
fagebi Sedian baqte- carieli gazomva.
riul ujredebSi. fagi radioaqti- cilis garsi
uri cila radioaqtioba
baqteriuli ujredi (fagis cila) xsnarSi
dnm
jgufi 1: fagebi iz-
rdeboda radioaq- fagis
tiur gogirdTan (35S), dnm
romelic CaerTvis
fagis cilaSi (vard- centrifugireba
isferi).
radioaqti- naleqi (baqteriuli
uri dnm ujredebi da maTi Semad-
genloba)
jgufi 2: fagebi
izrdeboda radio-
aqtiur fosfor-
Tan (32P), romelic
CaerTvis fagis
dnm-Si (lurji).
centrifugireba
radioaqtioba
naleqi (fagis dnm)
naleqSi
Sedegebi infeqciis dros, fagis cilebi baqteriuli ujredebis gareT rCeba, xolo fagis dnm Sedis ujredeb-
Si. fagis radioaqtiuri dnm-is Semcveli baqteriul ujredebis kulturas Tu gavzrdiT, maT mier
gamoyofili axali fagebi mcire raodenobiT radioaqtiur fosfors Seicaven.
daskvna herSim da Ceizma daaskvnes, rom T2 fagis genetikuri masalis rols asrulebs dnm, da ara cila.
nukleinis mJavebi, da ara cilebi, warmoadgenen memkvi- rigi sxvadasxva organizmidan miRebuli dnm-ebis fuZe
dreobiTobis masalas, yovel SemTxvevaSi, virusebisT- Semadgenlobebi. 1947 wels man ganacxada, rom dnm-is
vis mainc. Semadgenloba icvleba saxeobebis mixedviT. magaliTad,
adamianis dnm-is nukleotidebis 30.3%-s Seadgens fuZe
damatebiTi mtkicebuleba, a, xolo baqteria E.coli-is dnm-Si igive fuZe mxolod
rom dnm aris genetikuri masala 26.0%-ia. saxeobebs Soris molekuluri nairsaxeobis ar-
sebobam ufro sarwmuno gaxada dnm-is SesaZlo kandida-
dnm-is genetikuri rolis Semdgomi dasabuTeba toba genetikuri masalis rolisaTvis.
bioqimikos Eervin Cargafis laboratoriidan iqna miRe- Cargafma aseve aRmoaCina erTi saxeobis SigniT nuk-
buli. ukve cnobili iyo, rom dnm warmoadgens nukleo- leotidebis fuZeebis SefardebaSi specifikuri regu-
tidebisagan Semdgar polimers. nukleotidebi ki sami larobis arseboba. mis mier Seswavlili TiToeuli saxe-
komponentisagan Sedgeba: azotovani (azotis Semcveli) obis dnm-Si adeninis raodenoba daaxloebiT toli iyo
fuZe, pentozuri Saqari _ dezoqsiriboza da fosfatis Timinis raodenobisa, xolo guaninebis ricxvi aseve
jgufi (suraTi 16.5). fuZe SesaZloa iyos adenini (a), Ti- utoldeboda citozinebs. adamianis dnm-Si, magaliTad,
mini (T), guanini (g) an citozini (c). Cargafma gaanaliza
352
Saqar-fosfatovani azotovani fuZeebi W W suraTi 16.5 dnm-is jaWvis struqtura. TiToeuli
xerxemali nukleotidi (monomeri) Sedgeba azotovani fuZis (T, a, c an
g), Saqar dezoqsiribozisa (lurji) da fosfatis jgufisa-
5’ bolo gan (yviTeli). erTi nukleotidis fosfati dakavSirebulia
Semdgomis SaqarTan, ris Sedegadac miiReba fosfatebisa da
Saqrebis monacvleobiT Sedgenili `ConCxi~, romlisganac
gamodis (gamoSverilia) fuZeebi. polinukleotidis jaWvs
aqvs mimarTuleba 5’ bolodan (fosfatis jgufiT) 3’ bolo-
saken (_OH jgufiT). 5’ da 3’ Saqris rgolSi naxSirbadis
atomebisaTvis miniWebul nomrebs aRniSnavs.
Timini (T)
353
W W suraTi 16.6 rozalin frankl ini da mis
mier miRebuli dnm-is rentgenuli difraq-
ciis foto. franklinma, rogorc rentgenulma
kristalografma, gadaiRo foto, romelic
uotsonma da krikma gamoiyenes dnm-is or-
magspiralovani struqturis gasaSifrad.
franklini gardaicvala 1958 wels, 38 wlis
asakSi simsivnisagan. misma kolegam moris
uilkinsma 1962 wels, uotsonsa da krikTan
erTad, nobelis premia miiRo.
a b
uotsonma da krikma daiwyes ormagi spiralis modelebis fuZeebi molekulis Sida nawilSi Tavsdeba da, amgvarad, mo-
ageba, rentgeniT miRebuli gazomvebisa da dnm-is qimiuri cilebulia garemomcveli wylovani arisgan. uotsonma aaS-
Semadgenlobis Sesaxeb arsebuli codnis gaTvaliswinebiT. ena modeli, romelSic azotovani fuZeebi ormagi spiralis
isini gaecnen franklinis wliur angariSs, romelSic mkvle- Sida mxarisken iyo mimarTuli (ix. suraTi 16.7). Tqven Segi-
vari askvnida, rom Saqar-fosfatovani ConCxi ormagi spira- ZliaT warmoidginoT es konstruqcia, rogorc Tokis kibe
lis gareTa mxaresaa. aseTi ganlageba metad momxiblavi iyo, myari safexurebiT. gverdiTi Tokebi Saqar-fosfatovan
rameTu am SemTxvevaSi, SedarebiT hidrofoburi azotovani ConCxs Seesabameba, xolo safexurebi
5’ bolo
wyalbaduri bma
3’ bolo
3’ bolo
5’ bolo
SS suraTi 16.7 ormagi spirali. (a) am diagramaze `lentebi~ warmoadgens dnm-is ori jaWvis Saqar-fosfatovan ConCxebs. spirali
`memarjvenea~, ixveva ra marjvniv. or jaWvs erTmaneTTan akavSirebs wyalbaduri bmebi (punqtiri), romlebic warmoqmnilia ormagi
spiralis SigniT dawyvilebul azotovan fuZeebs Soris. (b) gasagebi rom iyos, dnm-is ori jaWvi gaSlili saxiTaa naCvenebi am nawilo-
briv qimiur struqturaSi. yuradReba miaqcieT, rom jaWvebi antiparaleluria, rac niSnavs, rom isini sawinaaRmdego mimarTule-
biTaa orientirebuli. (g) am kompiuterul modelSi naTlad Cans mWidrod Cawyobili azotovani fuZeebi. molekulis SigniT mTavari
damakavSirebeli Zalaa azotovan fuZeebs Soris arsebuli van der vaalsis urTierTqmedebani.
354
warmoadgens azoto-
vani fuZeebis wyvilebs.
axla warmoidgineT, rom
kibe spiraluradaa gada-
purini + purini: zedmetad ganieri grexili. franklinis re-
ntgenuli sxivebiT mi
Rebuli monacemebi mi
uTiTebda, rom spirali Saqari
erT srul bruns akeTebs
pirimidini + pirimidini: yovel 3.4 nm-ze misi sig- adenini (a)
zedmetad viwro Saqari
rZis gaswvriv. fuZeebs
Soris daSoreba 0.34 nm-ia Timini (T)
da amitom spiralis erT
brunSi Tavsdeba 10 Sre
purini+pirimidini: wyvili fuZisa, anu kibis
sigane Seesabameba rentgenul 10 safexuri.
monacemebs
ormagi spiralis az-
ot ovani fuZeebi Sewy vilebisas specifikur kombina-
ciebs warmoqmnian: adenini (a) TiminTan (T) da guanini
(g) citozinTan (c). uotsonma da krikma dnm-is es um-
niSvnelovanesi Tviseba, faqtiurad, cdisa da Secdomis
Saqari
meTodis saSualebiT aRmoaCines. Tavidan, uotsonma war-
moidgina, rom fuZeebi wyvildeboda msgavsi msgavsTan
Saqari
principiT, magaliTad a - a-sTan da c - c-sTan. magram
es modeli ar Seesabameboda rentgenul monacemebs,
citozini (c)
romelTa mixedviT ormag spirals erTgvarovani, mud- guanini (g)
mivi diametri aqvs. ratom aris es moTxovna Seusabamo
erTnairi fuZeebis SewyvilebasTan? adenini da guanini SS suraTi 16.8 fuZeTa Sewyvileba dnm-Si. dnm-is ormag spi-
warmoadgenen purinebs, azotovan fuZeebs ori organ- ralSi azotovani fuZeebis wyvilebi dakavSirebulia wyalba-
uli rgoliT. maTgan gansxvavebiT, citozini da Timini duri bmebiT, rac naCvenebia suraTze.
miekuTvneba azotovani fuZeebis ojaxs pirimidinebs,
romelTac mxolod erTi rgoli aqvT. amrigad, purinebi
(a da g) orjer ufro ganieria pirimidinebTan (c da T) erT jaWvSi yovelTvis uwyvildeba c-s komplementarul
SedarebiT. purin-purinis wyvili zedmetad ganieria, jaWvSi. amrigad, nebismieri organizmis dnm-Si adeninis
xolo pirimidin-pirimidinis wyvili zedmetad viwroa raodenoba tolia Timinis raodenobisa, xolo guaninis
ormagi spiralis 2nm-iani diametrisaTvis. yovelTvis raodenoba _ citozinisa. marTalia, wyvilebis Sew-
purinisa da pirimidinis Sewyvilebis Sedegad ki swored yvilebis wesebi ganapirobebs ormagi spiralis `safex-
erTgvarovani diametri miiReba: urebis~ warmomqmneli azotovani fuZeebis kombinaciebs,
uotsoni da kriki miiCnevdnen, rom fuZeebis Sew- magram isini ar zRudavs nukleotidebis Tanamimdevro-
yvilebisaTvis unda arsebobdes sxva, damatebiTi spe bas dnm-is yoveli jaWvis gaswvriv. oTxi fuZis xazo-
cifikurobac, ganpirobebuli maTi struqturiT. Ti brivi Tanamimdevroba SeiZleba varirebdes ganusaz-
Toeul fuZes aqvs qimiuri gverdiTi jgufebi, romelTac Rvrelad da Yamitom, TiToeul gens fuZeTa unikaluri
SeuZliaT wyalbaduri bmebis warmoqmna Sesabamis `part- Tanamimdevroba aqvs.
niorTan~: adenins SeuZlia ori wyalbaduri bmis warmo- 1953 wlis aprilSi uotsonma da krikma ganacvifres
qmna mxolod da mxolod TiminTan; guanini ki sam wyal- samecniero samyaro mokle, erTgverdiani statiiT bri-
badur bmas warmoqmnis mxolod citozinTan. mokled, a tanul Jurnal Nature*-Si. statia gvamcnobda dnm-is maT
uwyvildeba T-s, xolo g uwyvildeba c-s (suraTi 16.8). mier SemoTavazebul molekulur models: ormag spi-
uotson-krikis modelma axsna Cargafis wesebis sa rals, romelic Semdgom molekuluri biologiis simbo-
fuZveli. dnm-is molekulis erT jaWvSi sadac ki iqneba lo gaxda. modelis momxibvleloba imaSi mdgomareobda,
a, mis sapirispirod meore jaWvSi unda iyos T. xolo g rom dnm-is struqtura misi replikaciis ZiriTad meqa-
nizms Tavad karnaxobda mecnierebs.
* J.D.Watrson and F.H.C. Crick, `Molecular Structure of Nucleic Acids: A Structure for Deoxinucleic Acids.~ Nature 171 (1953): 738.
355
16.1
statia maT Semdegi winadadebiT daasrules: `Cveni yur-
koncefcia testi adRebis miRma ar darCenila, rom Cvens mier postuli-
rebuli specifikuri Sewyvileba iqve gvavaraudebinebs
SesaZlo kopirebis meqanizms genetikuri masalisaTvis.~
1. rogor xdeboda baqteriuli transforma- wignis am seqciaSi Tqven gaecnobiT dnm-is replikaciis
cia grifitis cnobil eqsperimentSi (suraTi ZiriTad princips, aseve Tavad am procesis zogierT
16.2)? mniSvnelovan detalebs.
2. ra Sedegi SeiZleboda migveRo herSisa da
Ceizis eqsperimentSi baqteriul virus T2-ze, mTavari principi: fuZeTa Sewyvileba
cila rom yofiliyo genetikuri masala?
sayalibo jaWvTan
3. buzis dnm-Si nukleotidebi procentulad
asea ganawilebuli: 27.3% a, 27.6% T, 22.5% g, uotsonma da krikma Tavis meore statiaSi Camoayal-
da 22.5% c. rogor asaxavs es ricxvebi Cargaf- ibes hipoTeza, Tu rogor replicirdeba dnm:
is wesebs?
dezoqsiriribonukleinis mJavis Cveneuli modeli,
4. rogor axsna uotsonisa da krikis modelma
faqtiurad, warmoadgens yalibebis wyvils, romelT-
Cargafis wesebis safuZveli?
agan TiToeuli meoris komlementarulia. Cveni
warmodgeniT, gaormagebis dawyebamde, wyalbaduri
bmebi irRveva, da ori jaWvi swordeba da Sordeba
erTmaneTs. TiToeuli maTgani Semdeg moqmedebs, ro-
16.2
gorc yalibi, romelzedac misi axali mewyvile jaWvi
warmoiqmneba. Sedegad, Cven gveqneba jaWvebis ori
koncefcia axali wyvili, Tavdapirveli erTis nacvlad. amasTan
erTad, fuZeTa wyvilebis Tanamimdevrobac zustad
mravali cila erToblivad iqneba gameorebuli.*
* F.H.C.Crick and J.D.Watson, `The Complementary Structure of Deoxyribonucleic Acid.~ Proc. Roy . Soc. (A) 223 (1954): 80.
356
di axdens dnm-is molekulis gaormagebas (kopirebas), mSobeli pirveli meore
TiToeuli jaWvi asrulebs yalibis rols ujredi replikacia replikacia
axal, komplementarul jaWvSi CasarTavi nukleo-
(a) konservatiuli mod-
tidebis gansasazRvravad. nukleotidebi, fuZeebis eli. ori mSobeli jaWvi,
Sewyvilebis wesebis mixedviT ewyoba sayalibo jaWvis axali jaWvebisaTvis yal-
gaswvriv da kavSirdebian erTmaneTTan axali jaWvis war- ibis rolis Sesrulebis
Semdeg, reasocirdeba da
mosaqmnelad. Tu procesis dasawyisSi iyo erTi orjaWvi-
amgvarad moxdeba Tavda-
ani dnm-is molekula, cota xanSi iqneba ori molekula, pirveli ormagi spiralis
romelTagan TiToeuli `mSobeli~ molekulis zust rep- aRdgena.
likas warmoadgens. kopirebis meqanizmi fotografiaSi
negativis gamoyenebis analogiuria pozitiuri gamosax-
ulebis misaRebad, romlisganac, Tavis mxriv, SeiZleba
miviRoT sxva negativi da ase Semdeg.
dnm-is replikaciis es modeli Seumowmebeli rCebo- (b) naxevradkonserva-
da dnm-is struqturis publikaciis Semdgom ramodenime tiuli modeli. mSobeli
wlis ganmavlobaSi. saWiro eqsperimentebi Teoriulad molekulis ori jaWvi
scildeba erTmaneTs da
martivi iyo, magram gansaxorcieleblad sakmaod rTuli.
TiToeuli moqmedebs,
uotsonisa da krikis modelis mixedviT unda vivarau- rogorc yalibi axali,
doT, rom ormagi spiralis replikaciis dros miRebuli komplementaruli jaWvis
ori Svileuli molekulaTagan TiToeulSi erTi jaWvi dasasinTezeblad.
357
`replikaciuri manqanis~ muSaobaze baqteriebSi, vi-
suraTi kvleva: romel models mihyve-
16.11 dre eukariotebSi. amitom, Cven am procesis ZiriTad
ba dnm-is replikacia: kon-
safexurebs aRvwerT E.coli–s magaliTze, garda im Sem-
servatiuls, naxevradkonservatiuls Tu dis-
Txvevebisa, romlebic specialurad iqneba miTiTe-
persiuls?
buli. imis mixedviT, rac mecnierebma eukariotuli
eqsperimenti
dnm-is Sesaxeb gaarkvies, unda vifiqroT, rom pro-
meTiu mezelsoni da franklin stali ramodenime generaciis ganmav-
lobaSi zrdidnen E.coli-s baqteriebis kulturas azotis mZime izoto- kariotebsa da eukariotebSi procesi ZiriTadad ms-
piT, 15N-iT, moniSnuli nukleotidebis winamorbedebis Semcvel areze. gavsad mimdinareobs.
baqteriebi rTavdnen mZime azots Tavis dnm-Si. amis Semdeg, Mmecnierebs
baqteria gadahqondaT mxolod 14N-is, azotis ufro msubuqi da sayov-
elTaod gavrcelebuli izoformis, Semcvel areze. baqteriebis mier
sinTezirebuli nebismieri axali dnm msubuqi iqneba 15N areze warmo-
dawyeba: replikaciis sawyisebi
qmnil mSobel dnm-Tan SedarebiT. mezelsonsa da stals baqteriidan
gamoyofili dnm-is centrifugirebis saSualebiT SeeZloT gaerCiaT dnm-is molekulis replikacia specifikur
gansxvavebuli simkvrivis dnm-ebi. saitebTan iwyeba, romelTac replikaciis sawyisebs
uwodeben. baqteriuli qromosoma wriulia da aqvs
1. baqteria, ro- 2. baqteria, ro-
melic gazrdilia melic gadaitanes
mxolod erTi sawyisi, dnm-is ubani nukleotidebis
15
N-is Semcvel 14
N-is Semcvel specifikuri TanamimdevrobiT. cilebi, romle-
areze. areze. bic ainicireben dnm-is replikacias, amoicnoben am
Tanamimdevrobas da ukavSirdebian dnm-s. Sedegad
Sedegebi
dnm-is ori jaWvi Sordeba erTmaneTs da warmoiqm-
naklebad
3. dnm-is nimuSebi, cen- 4. dnm-is nimuSebi, neba replikaciuri `buSti~. dnm-is replikacia Semd-
trifugirebuli 20 wT- centrifugirebu- mkvrivi
gom orive mimarTulebiT mimdinareobs, sanam mT eli
is Semdeg (pirveli rep- li 40 wT-is Semdeg
likaciis mere). (meore replikaciis metad molekula ar gaormagdeba (ix. suraTi 18.14). baqte-
mere). mkvrivi riuli qromosomisagan gansxavavebiT, eukariotul
qromosomas SeiZleba hqondes asobiT, an aTasobiT-
am or centrifugis sinjaraSi arsebuli xazebi safexur 2-is kolbidan
miRebuli dnm-is ori nimuSis centrifugirebis Sedegs asaxavs; erTi ac ki, replikaciis sawyisi. mravali replikaciuri
nimuSi aRebuli iyo 20 wT-is Semdeg, xolo meore 40 wT-is Semdeg. buSti warmoiqmneba da sabolood erTmaneTs erwy-
mis, rac aCqarebs dnm-is Zalian grZeli molekulis
daskvna
kopirebis process (suraTi 16.12). baqteriebis ms-
mezelsonma da stalma daaskvnes, rom dnm-is replikacia naxevrad-
konservaciul models mihyveba, Seadares ra maT mier miRebuli
gavsad, eukariotuli dnm-is replikaciac TiToeu-
Sedegi samive modelisaTvis (suraTi 16.10) navaraudeb Sedegebs. 14N- li sawyisidan orive mimarTulebiT mimdinareobs.
is areSi pirveli replikaciis Sedegad miiReba hibriduli (15N_14N) TiToeuli replikaciuri buStis bolosTan aris
dnm-is zoli. es Sedegi uaryofs konservatiul models. meore rep-
likaciis Semdeg warmoiqmna rogorc msubuqi, ise hibriduli dnm. es replikaciuri Cangali, Y-formis ubani, sadac xde-
Sedegi uaryofs dispersiul models da amyarebs naxevradkonserva- ba dnm-is axali jaWvebis elongacia.
tiul models.
pirveli replikacia meore replikacia
dnm-is axali jaWvis elongacia
358
replikaciis sawyisi mSobeli (sayalibo) jaWvi
1 replikacia iwyeba specifikur saitebTan, sa-
Svileuli (axali) jaWvi
dac ori mSobeli jaWvi scildeba erTmaneTs
da warmoqmnis replikaciur buStebs.
1 2 buStebi vrceldeba lateralurad, radganac
dnm-is replikacia orive mimarTulebiT mim-
replikaciuri Cangali dinareobs.
buSti
3 droTa ganmavlobaSi, replikaciuri buStebi
erTmaneTs erwymis da Svileuli jaWvebis sin-
Tezi sruldeba.
2
SS suraTi 16.12 replikaciis sawyisebi eukariotebSi. wiTeli isrebi miuTiTebs replikaciuri Canglis gadaadgilebas da amrigad,
TiToeuli buStis SigniT dnm-is replikaciis mTlian mimarTulebebs.
jgufiT. Cven ukve gavecaniT aseT molekulas _ atf-s tidebis damatebas mzardi dnm-is jaWvze mxolod Tavis-
(adenozin trifosfati; ix. suraTi 8.8). erTaderTi gan- ufal 3’ boloze axdens da arasodes 5’ boloze (ix. sura-
sxvaveba energiis metabolizmSi monawile atf-sa da nuk- Ti 16.13). amrigad, dnm-is axali jaWvi izrdeba mxolod
leozid trifosfats Soris, romelic amaragebs dnm-s 5’-3’ mimarTul ebiT. amis gaTvaliswinebiT, ganvixiloT
adeniniT, aris maTi Saqrovani komponenti. dnm-is sam- replikaciuri Cangali (suraTi 16.14). erTi sayalibo
Seneblo masalaSi Saqari aris dezoqsiriboza, xolo jaWvis gaswvriv, dnm polimeraza III-s (abreviatura dnm
atf-Si _ riboza. atf-is msgavsad, dnm-is sinTezSi pol III) SeuZlia komplementaruli jaWvis uwyvetad sin-
gamoyenebuli trifosfaturi monomerebic qimiurad Tezireba, axdens ra axali dnm-is elongacias savalde-
reaqciulebia, rac nawilobriv imiTaa gamowveuli, rom bulo 5’-3’ mimarTulebiT. dnm pol III ubralod Tavsdeba
am molekulebis trifosfatur kudebSi uaryofiTi mux- sayalibo jaWvze replikaciur CangalSi da Canglis win
tis arastabiluri koncentraciaa Tavmoyrili. TiToeu- gadaadgilebasTan erTad ganuwyvetliv umatebs nukle-
li monomeri dnm-is jaWvis mzard bolosTan mierTebisas otidebs komplementarul jaWvs. am meqanizmiT miRebul
kargavs fosfatis or jgufs pirofosfatis molekulis, dnm-is jaWvs wamyvan jaWvs * uwodeben.
P _ Pi, saxiT. pirofosfatis Semdgomi hidrolizi, ara- dnm-is meore axali jaWvis aucilebeli, 5’-3’, mimar-
organuli fosfatis Pi or molekulamde, warmoadgens TulebiT gasazrdelad, dnm pol III-ma unda imuSaos
egzergonul reaqcias, romelic warmarTavs polimer- meore sayalibo jaWvze replikaciuri Canglidan uku mi
izaciis reaqcias (suraTi 16.13). marTulebiT. am mimarTulebiT sinTezirebul dnm-is
jaWvs CamorCenili jaWvi* ewodeba. wamyvani jaWvisagan
antiparaleluri elongacia gansxvavebiT, romlis elongacia uwyvetad mimdinareobs,
rogorc mTeli am Tavis ganmavlobaSi SeamCnevdiT, Camorenili jaWvi sinTezdeba segmentebis seriis saxiT.
dnm-is jaWvis ori bolo gansxvavebulia (ix. suraTi rogorc ki replikaciuri buSti sakmao manZiliT gaixs-
16.5). amasTan erTad, ormag spiralSi dnm-is ori jaWvi neba, dnm pol III-is molekula ukavSirdeba CamorCenili
antiparalelurebia, anu isini erTmaneTis sawinaaRm- jaWvis yalibs da moZraobs ra replikaciuri Canglis
degodaa orientirebuli (ix. suraTi 16.13). naTelia, sawinaaRmdego mimarTulebiT, asinTezebs dnm-is mokle
rom dnm-is replikaciis Sedegad warmoqmnili ori axa- segments. rodesac buSti izrdeba, analogiurad iqm-
li jaWvic antiparaleluri unda iyos Tavisi sayalibo neba CamorCenili jaWvis Semdegi segmenti. CamorCenili
jaWvebis mimarT. jaWvis am segmentebs okazakis fragmentebs uwodeben,
rogor moqmedebs ormagi spiralis antiparaleluri maTi aRmomCeni iaponeli mecnieris sapativcemulod.
struqt ura replikaciaze? dnm polimeraza nukleo- fragmentebi 1,000-2,000 nukleotidis sigrZisaa E.coli-Si,
* wamyvani da CamorCenili jaWvis sinTezi erTdroulad da Tanabari siCqariT xorcieldeba. CamorCenil jaWvs ase imitom daerqva, rom misi
sinTezi odnav dagvianebulia droSi wamyvani jaWvis sinTezTan SedarebiT; TiToeuli axali fragmentis sinTezi ver daiwyeba, sanam sakma-
risi sayalibo jaWvi ar gaixsneba replikaciur CangalTan.
359
axali jaWvi sayalibo jaWvi eris rnm nukleotidebs maTi dnm versiebiT, amatebs
5’ bolo 3’ bolo 5’ bolo 3’ bolo ra maT rig-rigobiT mosazRvre okazakis fragmentis 3’
boloze (fragmenti 2 suraT 16.15-ze). magram dnm pol
fosfati Saqari
1
dnm polimeraza
3’ bolo mSobeli dnm
2
pirofosfati 3’ bolo
okazakis
nukleotid fragmentebi
5’ bolo 5’ bolo 3
trifosfati
jaWvi.
jaWvis sinTezis dawyeba Tavidan (arafridan). praimaza erTi axali jaWvi, wamyvani jaWvi, SeiZleba 5’-3’ mimarTulebiT
2
gaizardos uwyvetad replikaciuri Canglis gadaadgilebasTan
aerTebs rnm-is nukleotidebs, rig-rigobiT, da im adgi-
erTad.
las, saidanac axali dnm-is jaWvis iniciacia unda mox-
3 meore axali jaWvi, CamorCenili jaWvi sabolood unda gaizardos
des, warmoiqmneba sayalibo jaWvis komplementaruli 3’-5’ mimarTulebiT mokle segmentebis, okazakis fragmentebis
praimeri. (praimerebi, ZiriTadad, 5-dan 10-mde nukleo- damatebiT, romlebic izrdeba 5’-3’ mimarTulebiT (fragmentebi
tidis sigrZisaa). Semdgom dnm pol III amatebs ukve dnm- aq danomrilia maTi sinTezis rigis mixedviT).
4 dnm ligaza aerTebs okazakis fragmentebs maT Tavisufal bo-
is nukleotids rnm praimeris 3’ bolos da ganagrZobs
loebs Soris bmis warmoqmniT. Sedegad, miiReba uwyveti jaWvi.
dnm nukleotidebis mimatebas dnm-is mzard jaWvze
fuZeTa Sewyvilebis wesebis mixedviT.
SS suraTi 16.14 dnm-is replikaciis procesSi wamyvani da
mxolod erTi praimeria saWiro, rom dnm pol III- CamorCenili jaWvebis sinTezi. dnm polimeraza III (dnm pol
ma daiwyos mowinave jaWvis sinTezi. CamorCenili jaW- III) mWidrodaa asocirebuli cilasTan, romelic axlad sin-
vis sinTezisaTvis ki, TiToeul okazakis fragments Tezirebul ormag spirals wriulad kravs. aRsaniSnavia, rom
sinamdvileSi okazakis fragmentebi bevrad ufro grZelia,
calke praimingi esaWiroeba (suraTi 16.15). sxva dnm vidre suraTzea naCvenebi, sadac simartivisaTvis erT fragmen-
polimeraza, dnm polimeraza I (dnm pol I) cvlis praim- tSi mxolod xuTi fuZea gamosaxuli.
360
1 1 praimaza akavSirebs rnm nukleotidebs praimerad.
2 dnm pol III umatebs dnm nukleotidebs praimers da
warmoqmnis okazakis fragmens.
3 miaRwevs ra Semdeg rnm praimeramde (ar aris naCvene-
sayalibo jaWvi
bi), dnm pol III Sordeba jaWvs.
4 meore fragmentis praimingis mere, dnm pol III
umatebs mas dnm nukleotidebs, sanam pirvel praim-
2
eramde miva da Semdeg Sordeba jaWvs.
rnm praimeri 5 dnm pol I cvlis rnm-s dnm-iT, umatebs ra fragment
2-is 3’ bolos dnm nukleotidebs.
6 dnm ligaza warmoqmnis kavSirs uaxles dnm-sa frag-
ment 1-is mosazRvre dnm-s Soris.
7 CamorCenili jaWvi am ubanSi axla dasrule bulia.
3
okazakis
fragmenti nas asrulebs dnm ligaza, romelic aerTebs okazakis
yvela fragmentis Saqar-fosfatovan ConCxs dnm-is erT
mTlian uwyvet jaWvad.
erT jaWvTan dakav- ukavSirdeba da astabilizebs erTjaWvian dnm-s, sanam xdeba misi
Sirebadi cila gamoyeneba yalibad
dnm pol III uwyvetad asinTezebs wamyvan jaWvs, asinTezebs TiToeul okazakis fragments,
umatebs ra praimers umatebs ra mis praimers nukleotids
dnm pol I nukleotidebs wamyvani jaWvis 5’ bolo- TiToeul fragments 5’ bolodan aSorebs
dan aSorebs praimers da cvlis mas dnm- praimers da cvlis mas dnm-iT, umatebs ra
iT, umatebs ra nukleotidebs mosazRvre nukleotidebs mosazRvre fragmentis 3’
3’ bolos bolos
dnm ligaza aerTebs dnm-is 3’ bolos praimeris Semcv- aerTebs okazakis fragmentebs
leli wamyvani jaWvis danarCen nawilTan
2 3 CamorCenili wamyvani
jaWvi zogadi suraTi
jaWvi
dnm pol III
wamyvani jaWvi
5 6
7
SS suraTi 16.16 baqteriuli dnm-is replikaciis Sejameba. detaluri diagrama gviCvenebs erT replikaciur Cangals, magram ro-
gorc zogadi suraTis diagrama miuTiTebs, replikacia, Cveulebriv, erTdroulad or CangalTan mimdinareobs, replikaciuri buS-
tis orive boloSi. zogadi suraTis diagramaze yuradReba miaqcieT, rom wamyvani jaWvis iniciacias axdens rnm praimeri (wiTeli),
iseve rogorc CamorCenili jaWvis yoveli okazakis fragmentisa. TiToeul Svileul jaWvs mTlianobaSi Tu SevxedavT, SeamCnevT,
rom misi naxevari sinTezdeba uwyvetad wamyvani jaWvis saxiT, xolo meore naxevari (sawyisis meore mxares) sinTezdeba fragmentebad
CamorCenili jaWvis saxiT.
362
1. Timinis dimeri W W suraTi 16.17 dnm-is dazianebis reparacia nukleotidebis
azianebs dnm-is amoWriT. fermentTa jgufi aRmoaCens da asworebs dazianebul
molekulas.
dnm-s. es suraTi gviCvenebs Timinis dimeris Semcvel dnm-s. da-
zianebis am tips xSirad iwvevs ultraiisferi radiacia. fermenti
nukleaza amoWris dnm-is dazianebul ubans, xolo dnm polimer-
aza (baqteriebSi, dnm pol I) cvlis mas dnm-is normaluri segmen-
tiT. ligaza asrulebs am process, aerTebs ra Saqar-fosfatovan
ConCxSi darCenil wyvetas.
363
WW suraTi 16.18 xazobrivi nm-is molekulebis
damokleba. Cven aq Tvals vadevnebT dnm-is
mSobeli dnm-is wamyvani jaWvi molekulis erTi jaWvis bolos replikaciis ori
jaWvebis bolo wris ganmavlobaSi. pirveli wris Semdeg, axali
CamorCenili jaWvi
CamorCenili jaWvi sayalibo jaWvze ufro moklea.
meore wris Semdeg, orive jaWvi, wamyvanica da
CamorCenilic, sawyis dnm-ze mokle gaxda. Tumca
aq ar aris naCvenebi, magram dnm-is am molekulebis
bolo wina sxva boloebic aseve mokldeba.
fragmenti fragmenti
364
WW suraTi 16.19 telomerebi. eukariotebs Tavisi dnm-is bo-
loebSi aqvT ganmeorebadi, aramakodirebeli Tanamimdevrobe-
bi, romelTac telomerebs uwodeben. aq, Tagvis qromosomebze
ganlagebuli telomerebi moniSnulia mkveTri narinjisferi
saRebaviT (sinaTlis mikroskopi [sm]).
365
16.2
mSoblebi gadascemen STamomavlobas. Tumca sakmarisi
ar aris genebis mxolod kopireba da gadacema; saWiroa koncefcia testi
aseve maTi eqspresia. Semdeg TavSi Cven gavigebT, rogor
`gadaTargmnis~ ujredi dnm-Si kodirebul genetikur
informacias. 1. ra rols asrulebs fuZeTa komplementaruli
Sewyvileba dnm-is replikaciaSi?
2. ra aris dnm pol III-is ori mTavari funqvia
dnm-is replikaciaSi?
3. ratom aris dnm pol I aucilebeli wamyvani
jaWvis sinTezis dasrulebisaTv is? aCveneT
suraT 16.16-is zogad suraTze, ra adgilas
imoqmedebda dnm pol I zeda wamyvan jaWvze.
4. ratom arian telomerebi mniSvnel ovani euka
riotuli genebis SenarCunebisaTvis?
366
biT.
SeamowmeT sakuTari codna
e. polimerazas SeuZlia moqmedeba mxolod erT
jaWvTan erT jerze.
367
simsivnis warmoqmna ganapirobos. b. warmoidgineT, rom eqsperimenti ase Catarda:
g. simsivne ver warmoiqmneba, Tu reparaciuli fer- Tavdapirvelad, baqteria ramdenime.
mentebi saTanadod moqmedeben.
d. mutaciebi, ZiriTadad, simsivnes iwvevs. Taobis ganmavlobaSi izrdeboda azotis msubuqi
e. simsivnes iwvevs garemo faqtorebi, romlebic izotopis, 14N –is Semcvel areze da mere gadaitanes
azianebs dnm-is reparaciul fermentebs. 15N-is Semcvel areSi. eqsperimentis Semdgomi nawilebi
identuria. Tavidan daxateT suraTi 16.11, am eqsperi-
mentis pirobebis gaTvaliswinebiT da asaxeT, xazebis
evoluciuri kavSiri ra mdebareobas unda velodeT pirveli da meore Tao-
bebis Semdeg suraT 16.10-ze naCvenebi samive modelidan
TiToeulis sisworis SemTxvevaSi.
bevr baqterias SeuZlia, garemo stress upasuxos
ujredis gayofis procesSi mutaciebis warmoqmnis six-
Siris gazrdiT. riT SeiZleba es damTavrdes, an ra evo- mecniereba, teqnologia
luciuri sargebloba SeiZleba hqondes am unars? da sazogadoeba
368
17
genidan cilamde
SS suraTi 17.1 ribosomis, cilis sinTezis manqanis
nawilis, kompiuteruli modeli
ZiriTadi koncefciebi
17.1 genebi gansazRvraven cilebs transkripciisa maRal da juja saxeobebs Soris sxvaobis fiziologiuri
da translaciis saSualebiT. safuZveli; magram Semdgom, mcenareTa Semswavlelma
mecnierebma daadgines amis mizezi: juja bardebs akliaT
17.2 transkripcia aris rnm-is sinTezi, romelsac
zrdis hormonebi, hiberelinebi, romlebic Reros norm-
dnm warmarTavs: detalurad.
alur zrdas astimulireben. gare wyarodan miRebuli hi-
17.3 eukariotul ujredebSi transkripciis Semd- berelinebiT damuSavebis Sedegad juja mcenarec aseve
gom xdeba rnm-is modificireba. normaluri sigrZes aRwevs. ratom ver warmoqmnian juja
mcenareebi sakuTar hiberelinebs? maT akliaT sakvanZo
17.4 translacia aris polipeptidis sinTezi,
cila, fermenti, romelic aucilebelia hiberelinis sin-
romels ac rnm warmarTavs: detalurad.
TezisaTvis. xolo es cila imitom akliaT, rom misi geni
17.5 rnm mraval rols asrulebs ujredSi: mimox- sworad ver funqcionirebs.
ilva. aRniSnuli magaliTi naTlad gviCvenebs winamdebare
Tavis dedaazrs: organizmis mier memkvidreobiT miRe-
17.6 genTa eqspresiis Sedareba prokariotebsa
bul dnm-s mivyavarT specifikur niSnebamde. sxva si-
da eukariotebs Soris mTavar gansxvavebebs
tyvebiT, cilebi warmoadgenen genotipisa da fenotipis
warmoaCens.
damakavSirebel rgols. procesi, romliTac dnm gansaz-
17.7 wertilovanma mutaciebma, SesaZloa, cilis Rvravs cilis sinTezs, anu genis eqspresia, ori stadi-
struqturasa da funqciebze imoqmedon. isagan Sedgeba, romelTac transkripcia da translacia
ewodeba. suraT 17.1-ze SegiZliaT, dainaxoT ribosomis
kompiuteruli modeli. ribosoma aris translaciis _
polipeptidis sinTezis _ warmmarTveli ujreduli man-
Sesavali qanis nawili. am TavSi detaluradaa aRwerili informa-
ciis dineba genidan cilamde. dasasrul, Tqven gaecnobiT
rogor axdenen genetikuri mutaciebi, rogoricaa, mag-
genetikuri informaciis dineba aliTad, bardis mcenareSi jujobis gamomwvevi mutacia,
17.1
nm-is Semadgeneli informacia, genetikuri masala,
warm odgenilia dnm-is jaWvis gaswvriv nukleotidebis
specifikuri Tanamimdevrobis formiT. magram rogor
koncefcia
gans azRvravs es informacia organizmis damaxasiaTeb-
el niSnebs? sxvagvarad Tu vityviT, faqtiurad ras am- genebi gansazRvraven cilebs
bobs geni? da rogor gadaTargmnis ujredi mis mesijs
specifikur niSanSi, rogoricaa, magaliTad, yavisferi transkripciisa da translaciis
Tma an A jgufis sisxl i? saSualebiT
ganvixiloT, erTxel kidev, mendelis barda. erT-
erTi niSani, romelsac mendeli Seiswavlida, iyo Re- sanam detalurad ganvixilavT, Tu rogor gansaz
ros sigrZe (ix. cxrili 14.1). mendelma ar icoda bardis Rvraven genebi cilis sinTezs, cota ukan davixioT da
369
vnaxoT, rogor moxda genebsa da cilebs Soris fundamen- sebos agarze (notio saarsebo are), romelSic Sereulia
turi kavSiris aRmoCena. mxolod araorganuli marilebi, glukoza da vitamini bi-
otini. am minimaluri aridan, obis soko sakuTari metab-
oluri gzebis saSualebiT warmoqmnis misTvis saWiro
metaboluri defeqtebis kvlevidan
yvela sxva molekulas. bidlma da tatumma moaxdines im
miRebuli mtkicebuleba mutantebis identificireba, romelTac ar SeuZliaT
909 wels, britanelma eqimma arCibald garodma pir arseboba minimalur areze, albaT imitom, rom veRar
velma ivarauda, rom genebi ganapirobebs fenotipebs im axerxeben minimaluri ingredientebisagan garkveuli
fermentebis saSualebiT, romlebic specifikur qimiur aucilebeli molekulebis sinTezs. Tumca, aseTi kve-
reaqciebs akatalizeben ujredSi. garodis azriT, mem- biTi mutantebis umetesoba gadarCeba, Tu movaTavsebT
kvidreobiTi daavadebis simptomebi asaxavs individis sruli zrdis areze, rasac warmoadgens minimalur ares
uunarobas, moaxdinos garkveuli fermentis sinTezi. damatebuli 20-ve aminomJava da zogierTi sxva sakvebi
is saubrobda iseT daavadebebze, rogoricaa `metabo- nivTiereba.
lizmis Tandayolili Secdomebi~. garodma erT-erT mag- TiToeul kvebiT mutantSi arsebuli metabol-
aliTad moiyvana memkvidreobiTi mdgomareoba, saxelad uri defeqtis dasaxasiaTeblad, bidlma da tatumma ai-
alkaptonuria. am dros Sardi Savi ferisaa, radganac Res nimuSebi srul areze gazrdili mutantebidan da
Seicavs alkaptons, romelic haerze muqdeba. garodi gaanawiles isini rig sxvadasxva WurWelSi. TiToeuli
Tvlida, rom adamianebis umetesobas aqvs alkaptonis WurWeli Seicavda minimalur ares plus erTi damatebi-
damSleli fermenti, xolo alkaptonuriiT daavadeb- Ti sakvebi nivTiereba. gansazRvruli danamati, romelic
ulebma memkvidreobiT miiRes aRniSnuli fermentis sin- SesaZlebels xdida zrdas, miuTiTebda am SemTxvevaSi
Tezis uunaroba. arsebul metabolur defeqtze. magaliTad, Tu erTad-
garodis idea win uswrebda dros, magram ramoden- erTi danamatiani WurWeli, romelSic mutanti gaizar-
ime aTw leulis Semdeg Catarebulma kvlevebma daadas- da, aminomJava argininiT iyo gamdidrebuli, mecnierebs
tura misi hipoTeza, rom geni karnaxobs specifikuri SeeZloT daeskvnaT, rom aRniSnul mutantSi defeqturi
fermentis warmoqmnas. bioqimikosebma didi raodeno- iyo bioqimiuri gza, romelsac veluri tipis ujredebi
biT daagroves mtkicebulebani, rom ujredebi organul argininis sinTezisaTvis iyeneben.
molekulaTa umravlesobis sinTezsa da daSlas metab- bidlma da tatumma ganagrZes kvleva, raTa TiToeuli
oluri gzebis saSualebiT axorcieleben; am gzebis mutantis defeqti ufro specifikurad ganesazRvraT.
Semadgeneli TiToeuli Tanamimdevari qimiuri reaqcia gansakuTrebulad samagaliToa maT mier Sesrulebuli
ki specifikuri fermentis mier katalizdeba. aseT me- samuSao argininis moTxovnilebis mqone mutantebze.
tabolur gzebs mivyavarT im pig mentebis sinTezisaken, genetikuri Sejvarebis saSualebiT ganisazRvra, rom
romlebic ganapirobeben xilis buzis (Drosophila) Tvalis maTi mutantebi sam klasad iyofa, TiToeulSi ki gansx-
fers (ix. suraTi 15.3). 1930-ian wlebSi jorj bidlma da vavebuli genia mutirebuli. mkvlevarebma aCvenes, rom
boris efrasim wamoayenes mosazreba, rom Drosophila-Si, SeuZliaT ganasxvavon es klasebi damatebiTi testebis
Tvalis ferze moqmedi TiToeuli mutacia pigmentis saSualebiT, rac damyarebulia maTi zrdisTvis saWiro
sinTezs specifikur safexurze blokavs, am safexuris sakveb nivTierebebze (suraTi 17.2). argininis sinTezis
makatalizebeli fermentis warmoqmnis Seferxebis meS- gzaze, maTi varaudiT, winamorbedi sakvebi nivTiereba
veobiT. Tumca im droisaTvis cnobili ar iyo arc qimi- gardaiqmneba ornitinad, romelic, Tavis mxriv, gardai-
uri reaqciebi da arc fermentebi, romlebic maT akatal- qmneba citrulinad, es ukanaskneli ki argininad. rode-
izebdnen. sac maT gamoscades, argininuli mutantebi izrdebod-
nen Tu ara ornitinsa da citrulinze, aRmoCnda, rom
erT klass SeuZlia zrda orive naerTze (an argininze),
mutantebi kvebiTi moTxovnilebis mixedviT
meore klasi mxolod citrulinze (an argininze) izrde-
Neurospora-Si: mecnieruli kvleva
ba, xolo mesame klasi verc erT naerTze ver gaizarda
genebsa da fermentebs Soris kavSiris damadasture- _ is aucileblad saWiroebda arginins. amrigad, mecni-
beli mniSvnelovani aRmoCena ramdenime wlis Semdeg mox- erTa dasabuTebiT, mutantebis sami klasi blokirebuli
da, rodesac bidlma da eduard tatumma daiwyes muSaoba unda iyos argininis sinTezis sxvadasxva safexurebze,
puris obis sokoze, Neurospora crassa-ze. isini rentge- anu mutantTa TiToeul klass aklia fermenti, romelic
nis sxivebiT asxivebdnen Neurospora-s da Semdeg gadar- akatalizebs blokirebul safexurs.
Cenilebs Soris eZebdnen mutantebs, romlebic sakvebis radganac yoveli mutanti defeqturi iyo erT genSi,
saWiroebis mixedviT gansxvavdebodnen veluri tipis bidlisa da tatumis mier miRebulma Sedegebma gaamyara,
sokosagan. veluri tipis Neurospora-s sakvebSi zomieri rogorc maT uwodes, erTi geni _ erTi fermentis hipo-
moTxovnilebebi aqvs. mas laboratoriaSi SeuZlia iar- Teza, rac gulisxmobs, rom genis funqcias warmoadgens,
370
suraTi 17.2 kvleva: gansazRvraven
ganapirobos specifikuri Tu ara
fermen- mJavebica da cilebic warmoadgenen polimerebs, mono-
calkeuli
tis genebi
warmoqmna. sxvadasxva
mkvlevarebma aseve merebis specifikuri TanamimdevrobiT, rac informaciis
ferm entebs
aCvenes, rogor arginins biosinTezSi?
SeiZleba genetikisa da bioqimiis kombi- matarebelia; iseve rogorc asoebis specifikuri Tana-
naciis gamoyenebiT
eqsperimenti: metaboluri
jorj gzis safexurebis
bidli da eduard dad-
tatumi muSaobdenen mimdevrobaa informaciis matarebeli enebSi, vTqvaT
gena. erTiNeurospora
obis soko crassa-ze
geni _ erTi da gamoyves
fermentis mutantebi,Semdgomi
hipoTezis romlebic inglisurSi an qarTulSi. dnm-sa Tu rnm-Si monomerebs
zrdisTvis saWiroeben argininis damatebas sakveb areSi. maT gene-
dadastureba miiRes eqsperimentebidan, romelTa saSu- warmoadgens oTxi tipis nukleotidi, romlebic erT-
tikurad aCvenes, rom mutantebi sam klasad iyofodnen, TiToeuli
alebiT identificirebuli iqna specifikuri
klasi sxvadasxva geniT iyo defeqturi. fermente-
sxva monacemebis mixed- maneTisagan azotovani fuZeebiT gansxvavdebian. genebi,
bi, romlebic
viT, akliaT mutantebs.
isini varaudobdnen, rom argininis biosinTezis metaboluri Cveulebriv, aseulobiT an aTaseulobiT nukleotidebis
gza Seicavs argininis winamorbedebs, ornitinsa da citrulins. aq sigrZisaa da TiToeul gens fuZeTa specifikuri Tana-
moyvanili maTi yvelaze cnobili eqsperimentiT gamoicada, ro-
genis mimdevroba axasiaTebs. cilis yoveli polipeptidi aseve
gorc eqspresiis
maTi erTi geniproduqtebi: ganviTarebadi
_ erTi fermentis istoria
hipoTeza, aseve maT mier
postulirebuli argininis sinTezis gza. am eqsperimentSi, isini monomerebisagan Sedgeba, romlebic ganlagebulia gan-
cilebis ukeT Seswavlis Semdeg, mecnierebma mcire
mutantebis sam klass zrdidnen oTx gansxvavebul pirobebSi, rac sakuTrebuli xazobrivi rigiT (cilis pirveladi struq-
Sesworebebi Seitanes
Sedegebis seqciaSia erTi geni _ erTi fermentis hipo-
warmodgenili. tura), xolo mis monomerebs 20 aminomJava warmoadgens.
TezaSi. pirvel yovlisa, yvela cila ar warmoadgens
amrigad, nukleinis mJavebica da cilebic Seicaven in-
Sedegebi:keratini,veluri
ferments. cxovelistipis xazistruqturuli
Tmis zrdisTvis minimalurcila
ares saWiroebs. mutantebis sam klass ki zrdisTvis gansxvave- formacias, romelic Cawerilia or gansxvavebul qimiur
da hormoni insulini arafermentuli cilebis ori maga-
buli moTxovnilebebi hqondaT. enaze. dnm-idan cilamde misasvlelad saWiroa ori mTa-
liTia. radganac cilebi, romlebic ar arian fermentebi,
veluri klasi klasi klasi vari safexuri _ transkripcia da translacia.
mainc genis pro d uqtebs
tipi warmoadgenen,
I mutantebi molekulurma
II mutan- bi-
III mutan- transkripcia aris dnm-is karnaxiT rnm-is sinTezi.
ologebma daiwyes fiqri erTi geni _ erTi tebi cilis tebi Teori-
orive nukleinis mJava erTidaigive enas iyenebs, amitom
aze. Tumca, mravali cil a Sedgeba ori an meti sxvadasxva
minimal- informacia ubralod transkribirdeba, anu gadaiwere-
uri are
polipeptiduri jaWvis agan da TiToeuli polipeptidi
(ma) (kon- ba, erTi molekulidan meoreze. rogorc dnm-is jaWvi
sakuTari
troli) geniT ganisazRvreba. magaliTad, hemoglobi-
asrulebs yalibis rols dnm-is replikaciis procesSi
ni, xerxemlianTa sisxlis wiTeli ujredebis Jangbadis-
axali komplementaruli jaWvis sinTezisaTvis, zus-
gadamtani cila, Sedgeba ori tipis polipeptidisagan da
ma + tad aseve warmoadgens is yalibs rnm-is nukleotidebis
amgvarad,
ornitini am cilas kodirebs ori geni (ix. suraTi 5.20). Tanamimdevrobis gansasazRvravad. miRebuli rnm-is
bidlisa da tatumis idea amjerad ukve Camoyalibda, ro-
molekula genis cilis asaSenebeli instruqciebis zust
gorc erTi geni _ erTi polipeptidis hipoTeza. TviT
transkriptad gvevlineba. rnm-is am tipis molekulas
esmaformulirebac
+ ar aris bolomde zusti. rogorc Tqven
mesenjeruli rnm (mrnm) ewodeba, radganac mas gadaaqvs
amcitrulini
TavSi, mogvianebiT, gaigebT, zogierTi genebi ako-
genetikuri mesiji dnm-idan ujredis cilis sinTezis
direben rnm-is molekulebs, romelTac mniSvnelovani
ma + manqanamde. (transkripcia aris dnm-is yalibze nebism-
funqciebi aqvT ujredSi, Tumca isini ar translird-
arginini ieri tipis rnm-is sinTezis amsaxveli zogadi termini. am
ebian cilaSi. magram am etapze, Cven fokusirebas movax-
(kontroli)
TavSi, mogvianebiT, Tqven SeityobT sxva tipis rnm-ebis
denT genebze, romlebic kodireben polipeptidebs. (yu-
Sesaxeb, romlebic transkripciiT miiReba.)
radReba miaqcieT, rom genebis produqtebad cilebis, da
translacia aris polipeptidis sinTezi, romelic
ara polipeptidebis,
daskvna: moxsenieba
mutantebis zrdis gavrcelebul praqtikas
suraTebis mixedviT, bidlma mimdinareobs mrnm-is `xelmZRvanelobiT~. am stadiis
warmoadgens, rasac am
da tatumma daadgines, wignSic
rom TiToeulaqvs adgili.)
mutants ara aqvs unari, ga-
ganmavlobaSi xdeba enis Secvla: ujredma unda gada-
naxorcielos erTi safexuri argininis sinTezis gzaSi, savarau-
dod imitom, rom aklia amisaTvis saWiro fermenti. radganac, am Targmnos mrnm-is molekulis fuZeTa Tanamimdevroba
transkripciisa
mutantebidan TiToeulSi damutirebulia
translaciis
erTi geni, maT daaskvnes, polipeptidis aminomJavur Tanamimdevrobad. transla-
rom normaSi, yoveli mutirebuli geni unda ganapirobebdes erTi cia xorcieldeba ribosomebze, kompleqsur nawilake-
ZiriTadi principebi
fermentis sinTezs. am Sedegebma mxari dauWira erTi geni _ erTi
fermentis hipoTezas da aseve daadastura argininis sinTezis na- bze, romlebic xels uwyoben aminomJavebis rigis mixed-
genebi gza.
varaudebi instruqciebs
(daakvirdiT, gvawvdian
rom mutantsspecifikuri
SeuZlia zrda, cilebis
Tu mas mi- viT dakavSirebas polipeptidur jaWvebad.
Sesaqmnelad. magram
awvdian nivTierebas, genebi warmoiqmneba
romelic ar aSenebendefeqturi
cilebs pirdapir.
safexuris Tqven SesaZloa ikiTxoT, ratom ar SeiZleba pirda-
Semdeg.)
dnm -sa da cilis sinTezs Soris xids warmoadgens nuk- pir dnm-dan moxdes cilebis translacia. rnm-is Sua-
leinis mJava rnm. Tqven me-5 klasiTavSi iswavleT,
klasi rom
klasirnm maval rgolad gamoyenebisaTvis evoluciuri mizezebi
velurimsgavsia,
qimiurad dnm-is oRondII misgan
I mutantebi mutantebi III mutantebi
(mutacia
gansxvavebiT,
(mutacia arsebobs. pirvel rigSi, es dnm-isa da misi genetikuri
tipi (mutacia
Saqris saxiT Seicavs ribozas, gen B-Si)
gen A-Si) dezoqsiribozas gen C-Si)
nacv- informaciis dacvis saSualebas warmoadgens. analogi-
winamorbedi
lad, da azotovan fuZeswinamorbedi
uracils, winamorbedi
Timinis nacvlad (ix.
winamorbedi
isaTvis rom ganvixiloT, magaliTad, rodesac arqiteq-
suraTi 5.26).fer-
amgvarad, dnm-is jaWvis gaswvriv TiToeul tori aproeqtebs saxls, mSeneblebi adgilze ar iyeneben
geni A menti
A
nukleotidsAaqvs a, g, c an T fuZis AsaxiT, xolo A
rnm -is originalur proeqts (dnm-is msgavsad). amis nacvlad,
jaWvSi fuZis ornitini a, g, c an uornitini
saxiT aris ornitini . rnm-is molekula,
ornitini isini iyeneben originalebis aslebs (mrnm-is analogi),
fer-
Cveulebriv,
geni B erTi jaWvisagan Sedgeba. xolo originalebi inaxeba xeluxleblad da dauzianeb
menti
miRebulia,
B genidan Bcilamde informaciis
B B
dinebis lad. meore mxriv, rnm-is Suamavlad gamoyeneba saSuale-
citrulini citrulini citrulini citrulini
aRwera lingvisturi terminebiT, radganac nukleinis bas iZleva cilis mravali asli gakeTdes erTdroulad,
fer-
geni C menti
C C C
C
arginini arginini arginini arginini 371
(a) prokariotuli ujredi. ujredSi, romelsac ara aqvs birTvi,
transkripciis Sedegad warmoqmnili mrnm myisve translirdeba
damatebiTi procesingis gareSe.
(b) eukariotuli ujredi. birTvi warmoqmnis calke kompartments
transkripciisaTvis.
transkripcia dnm Tavdapirveli rnm transkripti, romelsac pre-mrnm-s uwodeben,
ganicdis sxvadasxvagvar procesings (damuSavebas), sanam birTvs
datovebs mrnm-is saxiT.
mrnm
ribosoma
radganac erTi genidan SesaZlebelia, rnm-is mravali
translacia
transkripti miviRoT. garda amisa, rnm-is yoveli tran-
skripti SeiZleba ganmeorebiTad translirdes.
polipeptidi suraTi 17.3T umca transkripciisa da translaciis
ZiriTadi meqanizmebi msgavsia prokariotebisa da eu-
kariotebisaTvis, ujredis SigniT genetikuri infor-
maciis dinebaSi mniSvnelovani gansxvavebebic arsebobs.
a radganac baqteriebs birTvi ara aqvT, maTi dnm ar aris
segregirebuli ribosomebisa da cilis masinTezebeli
birTvis garsi
sxva organelebisagan (a). rogorc qvemoT naxavT, es sa-
Sualebas iZleva, mrnm-is translacia daiwyos jer kidev
misi transkripciis procesSi (ix. suraTi 17.22b). eu-
kariotul ujredSi, piriqiT, birTvuli garsi acalkev-
ebs transkripciasa da trnslacias drosa da sivrceSi
(suraTi 17.3b). transkripcia birTvSi warmoebs, xolo
dnm mrnm transportirdeba citoplazmaSi, sadac xdeba (su-
transkripcia
raTi 17.3) translacia. magram, birTvis datovebamde,
eukariotuli rnm transkriptebi ganicdian sxvadasx-
rnm procesingi vagvar modifikaciebs, suraTi 22.3334b raTa warmoiqmnas
pre - mrnm
saboloo, funqcionaluri mrnm. cilis makodirebeli
eukariotuli genebis transkripciis Sedegad miiReba
mrnm pre-mrnm, misi rnm procesingis Sedegad ki warmoiqm-
neba dasrulebuli mrnm. nebismieri genis (maT Soris im
rnm-ebis makodirebelisac, romlebic ar translirdeba
cilaSi) sawyis rnm transkripts, zogadad, pirvelad
transkripts uwodeben.
ribosoma modiT SevajamoT: genebi aprogrameben cilis sinTezs
genetikuri mesijebis saSualebiT, romlebic warmodge-
translacia nilia mesenjeruli rnm-is saxiT. sxvagvarad Tu vityviT,
ujredebi imarTeba brZanebaTa molekuluri jaWvis mier:
polipeptidi dnm _ rnm _ cila. Semdeg seqciaSi, ganvixilavT, rogor
aris nukleinis mJavebSi kodirebuli instruqciebi ami-
nomJavebis specifikuri rigiT asawyobad.
b
genetikuri kodi
SS suraTi 17.3 zogadi ganxilva: transkripciisa da trans-
laciis roli genetikuri informaciis dinebis procesSi. rodesac biologebma pirvelad daiwyes fiqri, rom
ujredSi, memkvidreobiTi informacia gadadis dnm-dan rnm-ze cilis sinTezisaTvis instruqciebi kodirebulia dnm-
da rnm-dan cilaze. informaciis dinebis ori mTavari stadia
aris transkripcia da translacia. nawili (a)-sa da nawili (b)- Si, maT winaSe Semdegi problema dadga: arsebobs mxol od
s miniaturuli versiebi am TavSi zog sxva suraTsac erTvis oTxi nukleotiduri fuZe 20 aminomJavas gansasazRvra-
Tan, rogorc saorientacio diagrama, romelic dagexmarebaT, vad. amrigad, genetikuri kodi ar SeiZleba, iyos Cinuris
gaigoT, calkeuli suraTi saerTo sqemis ra nawils Seesabameba.
msgavsi ena, sadac yoveli werilobiTi simbolo erT
sityvas Seesabameba. maSin, ramdeni fuZe unda Seesabam-
ebodes erT aminomJavas?
372
kodonebi:
fuZeTa tripletebi geni 2
dnm-is
Tu TiToeuli nukleotiduri molekula
fuZe gadaiTargmneboda aminomJavad,
geni 1
20-dan mxolod 4 aminomJava iqneboda
gansazRvruli. sakmarisi iqneba Tu
ara orasoiani kodiT Cawerili si- geni 3
tyvebis ena? fuZeTa Tanamimdevroba
ag, magaliTad SeiZleba aRniSnavdes
erT aminomJavas, xolo gT _ meores.
radganac gvaqvs oTxi fuZe, es
mogvcemda 16 (anu 42) SesaZlo vari-
dnm-is jaWvi
ants, rac kvlav ar aris sakmarisi 20-
(yalibi)
ve aminomJavas kodirebisaTvis.
nukleotidur fuZeTa triplete-
bi aris mudmivi sigrZis umciresi er-
Teulebi, romelTac SeuZliaT yvela transkripcia
aminomJavas kodireba. Tu sami Tana-
mimdevari fuZis TiToeuli ganla-
geba gansazRvravs aminomJavas, Sei-
Zleba arsebobdes 64 (anu 43) SesaZlo mrnm
koduri sityva _ sakmarisze meti
yvela aminomJavas kodirebisaTvis. kodoni
eqsperimentebma daadastura, rom translacia
genidan cilamde informaciis ga-
datana emyareba tripletur kods:
polipeptiduri jaWvis Sesaxeb ge- cila Trp Phe Gly Ser
netikuri informacia Cawerilia
dnm -Si erTmaneTis aragadamfaravi,
aminomJava
sam-nukleotidiani sityvebis seriis
saxiT. magaliTad, fuZeTa triple- S S suraTi 17.4 tripleturi kodi. TiToeuli genis transkripciisaTvis dnm-is
ti agT ganlagebuli dnm-is jaWvze erTi jaWvi yalibis funqcias asrulebs. dnm-is sinTezisaTvis arsebuli fuZeTa
Sewyvilebis wesebi aseve warmarTaven transkripciasac, magram uracili (u) ikavebs
garkveul poziciaSi, iwvevs aminom-
Timinis (T) adgils rnm-Si. translaciis procesSi, mrnm ikiTxeba, rogorc fuZeTa
Java serinis CarTvas warmosaqmneli tripletebis, anu kodonebis, Tanamimdevroba. TiToeuli kodoni gansazRvravs ami-
polipeptidis Sesabamis poziciaSi. nomJavas, romelic unda daematos mzard polipeptidur jaWvs. mrnm 5’ _ 3’ mimar-
TulebiT ikiTxeba.
transkripciis procesSi, geni
gansazRvravs fuZeTa Tanamimdevro-
bas rnm-is molekulis sigrZis gas- rnm-Si ganlagdeba yalibTan fuZeTa Sewyvilebis wesebis
wvriv (suraTi 17.4). TiToeuli genisaTvis dnm-is ori mixedviT. miRebuli wyvilebi dnm-is replikaciis dros
jaWvidan mxolod erTi transkribirdeba. am jaWvs say- warmoqmnili wyvilebis msgavsia, im gansxvavebiT, rom u,
alibo jaWvi ewodeba, radganac is warmoadgens rnm-is romelic rnm-Si T-s nacvladaa, uwyvildeba a-s da m rnm-
transkriptze nukleotidebis Tanamimdevrobis ganmapi- is nukleotidebi dezoqsiribozas nacvlad Seicaven ri-
robebel yalibs. mocemuli dnm-is jaWvi SeiZleba iyos bozas. dnm-is axali jaWvis msgavs ad, rnm-is molekula
dnm-is molekulis gaswvriv ganlagebuli garkveuli sinTezdeba dnm-is sayalibo jaWvis mimarT antipara-
genebis sayalibo jaWvi; xolo sxva ubnebSi ganlagebuli leluri mimarTulebiT. (rom gaerkveT, ra igulisxmeba
sxva genebisaTvis sayalibo jaWvis funqcia SesaZloa, Sea- `antiparalelurSi~ da nukleinis mJavas jaWvis 5’ da
srulos komplementarulma jaWvma. Tumca, aRsaniSnavia, 3’ boloebSi, ixileT suraTi 16.7). magaliTad, fuZeTa
rom mocemuli genisaTvis, ramdenjerac ar unda moxdes tripleti acc dnm-is jaWvze (Cawerili, rogorc 3’-acc-
misi transkribireba, yalibad yovelTvis erTidaigive 5’) warmoadgens yalibs 5’-ugg-3’ tripletisaTvis mrnm-
jaWvi gamoiyeneba. is jaWvze. mrnm-is fuZeTa tripletebs kodonebs uwo-
m rnm-is molekula misi dnm yalibis mimarT ufro deben da isini yovelT vis 5’ _ 3’ mimarTulebiT iwereba.
komplementarulia, vidre identuri, radganac fuZeebi Cvens magaliTSi, ugg aris kodoni aminomJava tripto-
373
mrnm-is meore fuZe WW suraTi 17.5 genetikuri kodis leqsiko-
ni. mrnm-is kodonis sami fuZe aq mocemulia,
rogorc pirveli, meore da mesame fuZeebi,
wakiTxuli 5’ _ 3’ mimarTulebiT mrnm-is
gaswvriv. (ivarjiSeT leqsikonis gamoyeneba-
Si suraT 17.4-ze napovni kodonebiT.) kodoni
aug ara mxolod aminomJava meTionins (Met)
aRniSnavs, aramed aseve moqmedebs, rogorc
“start” signali ribosomebisaTvis, rom am
wertilidan daiwyon mrnm-is translacia.
64 nukleotididan sami moqmedebs, rogorc
mrnm-is pirveli fuZe (5’ bolo)
kodis gaxsna
molekulurma biologebma sicocx-
lis kodi 1960-iani wlebis dasawyisSi
gaSifres, maSin, rodesac rigi natifi
eqsperimentebis Sedegad cnobili gaxda
TiToeuli rnm kodonis aminomJavuri
`Targmani~. pirveli kodoni 1961 wels
Met anu gaiSifra marSal nirenbergisa, janmrT-
starti elobis nacionaluri institutidan, da
misi kolegebis mier. nirenbergma daasin-
Teza xelovnuri mrnm identuri rnm nuk-
leotidebisagan, romlebic fuZis saxiT
uracils Seicavdnen. imis miuxedavad,
sad daiwyeba an damTavrdeba es mesiji, is
SeiZleba Seicavdes mxolod erTi kodo-
nis: uuu-s ganmeorebebs. nirenbergma es
`poli-u~ daumata sinjaras, romelic
Seicavda aminomJavebs, ribosomebsa da
fanisaTvis (SemoklebiT Trp). termini kodoni xandaxan cilis sinTezisaTvis saWiro sxva kom-
aseve gamoiyeneba dnm-is fuZe tripletebis aRsaniSna- ponentebs. am xelovnurma sistemam moaxdina poli-u-s
vad arasayalibo jaWvze. es kodonebi sayalibo jaWvis translacia polipeptidSi, romelic erTaderT aminom-
komplementarulia da amitom, mrnm-is Tanamimdevrobis Javas, fenilalanins (Phe) Seicavda, anu grZeli poli-
identuria, im gansxvavebiT, rom maT u-s nacvlad T aqvT. fenilalaninis jaWvi miiRo. amrigad, nirenbergma daad-
(am mizeziT, dnm-is arasayalibo jaWvs xandaxan `makodi- gina, rom mrnm-is kodoni uuu gansazRvravs aminomJava
rebel jaWvs~ uwodeben.) fenilalanins. male aseve ganisazRvra aaa, ggg da ccc
translaciis dros, xdeba mrnm-is molekulis gas- kodonebis Sesabamisi aminomJavebic.
wvriv ganlagebuli kodonebis Tanamimdevrobis gaSifvra Tumca ufro daxvewili teqnika iyo saWiro areuli
(dekodireba) anu gadaTargmna (translacia) polipepti- tripletebis, rogoricaa aua da cga, gansasazRvravad,
duri jaWvis Semadgeneli aminomJavebis Tanamimdevro- 1960 wlebis bolomde yvela, 64-ive, kodonis gaSifvra
baSi. kodonebi translaciis manqanis mier ikiTxeba 5’ moxerxda. rogorc suraTi 17.5 gviCvenebs, 64-dan 61
_ 3’ mimarTulebiT mrnm-is gaswvriv. TiToeuli kodoni tripleti kodirebs aminomJavebs. is sami kodoni, ro-
gansazRvravs, 20 aminomJavidan romeli CaerTveba Se- melic ar gansazRvravs aminomJavebs, aris `stop~ sig-
sabamis poziciaze pol ipeptidSi. radganac kodonebi nalebi, anu terminaciis kodonebi. isini translaciis
warmoadgenen fuZeTa tripletebs, genetikuri mesijis dasasruls aRniSnaven. yuradReba miaqcieT, rom kodon
matarebeli nukleotideb is ricxvi samjer meti unda aug -s ormagi funqcia aqvs: is kodirebs aminomJava me-
iyos cilovani produqtis Sem adgeneli aminomJavebis Tionins (Met) da aseve moqmedebs, rogorc `start~ sig-
ricxvze. magaliTad, mrnm-is gaswvriv 300 nukleotidia nali, anu iniciaciis kodoni. genetikur i mesijebi iwyeba
374
WW suraTi 17.6 Tambaqos mcenare, romelSic cicinaTelas genia eqspresirebuli. sicocxlis
gansxvavebul formebs saerTo genetikuri kodi aqvT. amitom SesaZlebelia erTi saxeobis dapro-
grameba sxva saxeobisaTvis damaxasiaTebeli cilebis sawarmoeblad dnm-is transplantaciis gziT.
am eqsperimentSi, mecnierebma SeZles cicinaTelas genis CarTva Tambaqos dnm-Si. cicinaTelas
geni kodirebs ferments, romelic akatalizebs sinaTlis energias gamomyof qimiur reaqcias.
17.1
winadadeba: `man ias Zma aqo.~ daajgufeT asoebi araswo-
rad, wakiTxvis araswori wertilidan dawyebiT da Sede- koncefcia testi
gad, albaT, abdaubdas miiRebT: magaliTad, `ani asZ maa
qo.~ wakiTxvis CarCo aseve mniSvnelovania ujredebis
molekuluri enisaTvis. suraT 17.4-ze naCvenebi poli- 1. daxateT dnm-is arasayalibo jaWvi suraT 17.4-
peptidis mokle ubani sworad mxolod im SemTxvevaSi ze naCvenebi yalibisaTvis. SeadareT misi fuZeTa
dasinTezdeba, Tu mrnm-is nukleotidebs wavikiTxavT Tanamimdevroba mrnm-is molekulas.
marcxnidan marjvniv (5’ _ 3’) sam-sami nukleotidis 2. ra cilovan produqts miviRebT 30 nukleotidis
jgufebis saxiT: ugg uuu ggc uca. marTalia, genetikuri sigrZis poli-g mrnm-isgan?
mesiji kodonebs Soris sivrcis daucveladaa dawerili,
magram ujredis cilis masinTezebeli manqana mesijs
kiTxulobs, rogorc erTmaneTis aragadamfaravi sam-
asoiani sityvebis serias. mesiji ar ikiTxeba erTmaneTis
gadamfaravi sityvebis seriis saxiT _ gaagaau da a.S.
koncefcia 17.2
rac gansxvavebuli mesijis matarebeli iqneboda.
transkripcia aris rnm-is
genetikuri kodis evolucia sinTezi, romelsac
genetikuri kodi TiTqmis universaluria, saer-
dnm warmarTavs: detalurad
To yvela organizmisaTvis, umartivesi baqteriidan genetikuri kodis lingvistikuri logikisa da evo-
yvelaze rTul cxovelebamde. rnm-is kodoni ccg, maga luciuri mniSvnelobis ganxilvis Semdeg, Cven ukve mza-
375
promotori transkripciuli erTeuli
rnm polimeraza
1. iniciacia. rnm polimerazas promoterTan daka-
vSirebis Semdeg, dnm-is jaWvi iSleba da polimeraza
ainicirebs rnm-is sinTezs sayalibo jaWvis startis
wertilidan.
elongacia
dnm-is arasayalibo jaWvi
spiralizirebuli dnm-i
transkripciis mimar-
rnm transkripti
Tuleba (`dineba qveda
mimarTulebiT~)
da varT ufro detalurad ganvixiloT transkripcia, erazebs SeuZliaT jaWvis sinTezis dawyeba dasawyisi-
genis eqspresiis pirveli safexuri. danve, anu maT ar esaWiroebaT praimeri.
dnm -ze nukleotidebis specifikuri Tanamimdevro-
transkripciis molekuluri bebi aRniSnavs, sad iwyeba da mTavrdeba genis transkrip-
cia. dnm-is Tanamimdevrobas, romelsac rnm polimeraza
komponentebi
ukavSirdeba da transkripciis inicirebas axdens, pro-
mesenjeruli rnm, informaciis gadamtani dnm-dan motors uwodeben. prokariotebSi, Tanamimdevrobas,
ujredis cilis-masinTezebel manqanaze, transkribird- romelic transkripciis dasrulebas aRniSnavs, ter-
eba genis sayalibo jaWvidan. fermenti, saxelad rnm minatori ewodeba. (terminaciis meqanizmebi gansxvave-
polimeraza, ganacalkevebs dnm-is or jaWvs da dnm-is bulia eukariotebSi, rasac mogvianebiT ganvixilavT.)
yalibis gaswvriv dnm-is fuZeebTan Sewyvilebul rnm molekuluri biologebi transkripciis mimarTulebas
nukleotidebs akavSirebs erTmaneTTan (suraTi 17.7). moixseneben, rogorc `daRmavals~, xolo meore mi
dnm polimerazebis msgavsad, romlebic dnm -is replika- marTulebas, rogorc `aRmavals.~ es terminebi aseve ix-
ciaSi monawileoben, rnm polimerazebsac mxolod 5’ _ mareba dnm-sa Tu rnm-Si nukleotidebis Tanamimdevro-
3’ mimarTulebiT SeuZliaT polinukleotidis awyoba. bebSi mdebareobis aRsawerad. magaliTad, amboben, rom
magram, dnm polimerazebisagan gansxvavebiT, rnm polim- dnm -Si promotoris Tanamimdevroba aRmavalia termina-
376
toris mimarT. dnm-is ubans, romelic transkri-
1 eukariotuli promotorebi, Cveu-
birdeba rnm-is molekulaSi, transkripciis er-
lebriv, Seicaven
Teuls uwodeben. rnm procesingi pre-mrnm TaTa yuTs,
transkripcia
transkripcia dnm dnm
baqterias aqvs erTi tipis rnm polimeraza, TaTa-s Semcvel nukleotidur mrnm
romelic asinTezebs ara marto m rnm-s, aramed rnm procesingi pre - mrnm
Tanamimdevrobas, daaxloebiT 25 nuk-
cilis sinTezSi monawile sxva tipis rnm-ebsac. leotids, translacia ribosoma tran-
skripciis sastarto wertilidan aR-
misgan gansxvavebiT, eukariotebs birTvSi aqvT mrnm
mavali polipeptidi mimarTulebiT.
sami tipis rnm polimeraza, I, II da III. m rnm-is sin- ribosoma (SeTanxmebis Tanaxmad, nukleotiduri
translacia
TezSi monawileobs rnm polimeraza II. danarCeni Tanamimdevrobebi mocemulia ise, ro-
ori polimeraza rnm-is im molekulebs asinTe- gorc arasayalibo jaWvSia.)
polipeptidi
zeben, romelTa translacia cilebad ar xdeba.
promotori
transkripciis qvemoT mocemul ganxilvaSi Cven,
Tavdapirvelad, SevexebiT mrnm-is sinTezis
saerTo niSnebs prokariotebsa da eukariotebSi,
xolo Semdeg aRvwerT zogierT mniSvnelovan
TaTa yuTi
gansxvavebas. sastarto dnm -is
wertili sayalibo jaWvi
377
pleqsi ewodeba. suraTi 17.8 gviCvenebs eukariotebSi lis Tavmoyra da maT mier erTi genis erTdroulad tran-
transkripciis faqtorebisa da dnm-is krucialuri pro- skribireba zrdis am genidan miRebuli mrnm-ebis raode-
motoruli Tanamimdevrobis, e.w. TaTa yuTis, rols ini- nobas, rac saSualebas aZlevs ujreds, didi raodenobiT
ciaciis kompleqsis CamoyalibebisaTvis. daasinTezos kodirebuli cila.
eukariotuli rnm polimeraza II-sa da transkrip-
ciis faqtorebs Soris arsebuli urTierTqmedeba war- transkripciis terminacia
moadgens eukariotuli transkripciis kontrolirebis
terminaciis meqanizmebi gansxvavebulia prokari-
procesSi (rasac Cven qvemoT, Tav 19-Si, ganvixilavT) ci-
otebsa da eukariotebSi. prokariotebSi, transkripcia
la-cilovani urTierTqmedebis mniSvnelobis magaliTs.
grZeldeba dnm-is terminatorul Tanamimdevrobazec.
rogorc ki polimeraza mWidrod daukavSirdeba dnm-is
transkribirebuli terminatori (rnm-is Tanamimdev-
promotors, am adgilze xdeba dnm-is ori jaWvis gaSla
roba) moqmedebs, rogorc terminaciis signali da iwvevs
da fermenti iwyebs sayalibo jaWvis transkripcias.
dnm -dan polimerazas moSorebasa da Semdeg misgan tran-
skriptis gamoTavisuflebas, romelic maSinve SeiZleba
rnm-is jaWvis elongacia
iqnas gamoyenebuli mrnm-ad. eukariotebSi ki, pre-mrnm
rnm polimeraza moZraobs dnm-is gaswvriv da ga- mowydeba mzard rnm-is jaWvs, rodesac rnm polimeraza II
nagrZobs ormagi spiralis gaSlas. amgvarad, erTdrou- kvlav agrZelebs dnm-is transkribirebas. specifikurad,
lad, dnm-is daaxloebiT 10-20 fuZe xdeba rnm nuk- polimeraza axdens dnm-ze im Tanamimdevrobis transkri-
leotidebisaTvis Sesawyvileblad xelmisawvdomi (ix. birebas, romelsac poliadenilizaciis signalis Tana-
suraTi 17.7). ormagi spiralis gaswvriv gadaadgilebi- mimdevrobas uwodeben da romelic kodirebs poliadini-
sas, fermenti amatebs nukleotidebs mzardi rnm-is lizaciis signals (aauaaa) pre-mrnm-ze. Semdgom, aauaaa
molekulis 3’ bolos. rnm-is sinTezis moZravi talRis signalidan daRmavali mimarTulebiT daaxloebiT 10-35
nakvalevze rnm-is axali molekula Sordeba Tavis dnm nukleotidis gavlis Semdeg, mzardi rnm-is transkript-
yalibs da am adgilas xelaxla xdeba dnm-is ormagi spi- Tan asocirebuli cilebi aTavisufleben mas polimera-
ralis formireba. transkripciis siCqare eukariotebSi zisagan da gamoiyofa pre-mrnm. polimeraza ganagrZobs
daaxloebiT 60 nukleotidia wamSi. transkripciis process pre-mrnm-is gamoyofis werti-
erTi geni SeiZleba erTdroulad transkribirdes lidan kidev asobiT nukleotidis manZilze. transkrip-
rnm polimerazas ramodenime molekulis mier, romle- ciis terminacia xdeba, rodesac polimeraza sabolood
bic miyvebian erTmaneTs, rogorc satvirTo manqanebi vardeba dnm-dan (meqanizmiT, romelic bolomde ar aris
avtokolonaSi. TiToeul polimerazaze Camokidebulia garkveuli). pre-mrnm-is dasinTezebis Semdeg, is modi-
rnm-is mzardi jaWvi, romlis sigrZe asaxavs fermentis ficirebas ganicdis rnm-is procesingis ganmavlobaSi,
mier, yalibis gaswvriv, sastarto wertilidan ganvlil rac wignis Semdegi nawilis Temas warmoadgens.
manZils (ix. suraTi 17.22). polimerazis bevri moleku-
mrnm
ribosoma
translacia start stop
5’kepi 5’ atu 3’atu poli-a kudi
kodoni kodoni
S S suraTi 17.9 rnm-is proc esingi: 5’ kepisa da poli- a kudis damateba. fermentebis mier modificirdeba pre-mrnm-is
molekulis orive bolo. modificirebuli boloebi xels uwyoben birTvidan mrnm-is eqsports da icaven mrnm-s degradaci-
isagan. rodesac mrnm miaRwevs citoplazmas, modificirebuli boloebi, garkveul citoplazmur cilebTan erTad, aadvile-
ben mrnm-is ribosomasTan dakavSirebas. 5’ kepi da poli-a kudi ar translirdebian cilebad. aseve ar translirdeba ubnebi,
romelTac 5’ aratranslirebad ubansa (5’ atu) da 3’ aratranslirebad ubans (3’ atu) uwodeben.
378
17.2
sTan dakavSirebaSi. suraTi 17.9 gviCvenebs eukariotuli
koncefcia testi mrnm-is molekulis diagramas kepiTa da kudiT. suraTze
aseve Cans m rnm-is 5’ da 3’ boloebTan arsebuli ara-
translirebadi ubnebi (atu-ebi, ingl. UTRs) (romelTac
1. ra msgavseba da gansxvavebebia dnm poli aRniSnaven 5’ atu da 3’ atu, Sesabamisad). es aris mrnm-is
merazas da rnm polimerazas funqcionire- ubnebi, romlebic ar translirdebian cilebad, magram
baSi? aqvT sxva funqciebi, magaliTad ribosomasTan dakav-
2. promotori transkripciis erTeulis aRmaval Sireba.
boloSia Tu daRmaval boloSi?
3. prokariotebSi, rogor `igebs~ rnm polimer-
wyvetili genebi da rnm-is splaisingi
aza, sad daiwyos genis transkripcia? eukari-
otebSi? eukariotul birTvSi rnm-is procesingis yvelaze
4. riT gansxvavdeba prokariotuli ujredis mniSvnelovani etapia rnm-is molekulidan ukve dasin-
warmoebuli pirveladi trans k ripti eukario Tezebuli, sakmaod didi nawilebis moSoreba _ amoW-
tuli ujredis mier warmoebulisagan?. risa da dawebebis procedura, rasac rnm splaisingi
ewodeba (suraTi 17.10). eukariotuli dnm-is moleku-
lis gaswvriv, transkriciuli erTeulis saSualo sigrZe
17.3
daaxloebiT 8 000 nukleotidia, ase rom, pirveladi rnm
koncefcia transkriptic amave sigrZis iqneba. magram saSualo zo-
mis, 400 aminomJavasagan Semdgari cilis kodirebisaTvis
mxolod, daaxloebiT, 1 200 nukleotidia saWiro. (gaix-
eukariotul ujredebSi tran- seneT, rom TiToeuli aminomJava kodirdeba nukleo-
skripciis Semdgom tidebis tripletis mier.) es niSnavs, rom eukariotuli
genebisa da maTi rnm transkriptebis umetesobas aqvs
xdeba rnm-is modificireba nukleotidebis grZeli, aramakodirebeli monakveTebi,
ubnebi, romlebic ar translirdeba. kidev ufro gasaoc-
eukariotul birTvSi, genetikuri mesijis cito- aria, rom am aramakodirebeli Tanamimdevrobebis umete-
plazmaSi gagzavnamde, fermentebi pre-mrnm-is specifikur soba gabneulia genis makodirebel segmentebs Soris da
modificirebas axdenen. rnm-is procesingis ganmavlobaSi, e.i. pre-mrnm-is makodirebel segmentebs Sorisac. sxva
Cveulebriv, pirveladi transkriptis orive bolo icvle- sityvebiT rom vTqvaT, dnm-is nukleotidebis Tanamim-
ba. aseve, xSir SemTxvevaSi, xdeba molekulis Sida ubnebis devroba, romelic akodirebs eukariotul polipeptids,
amoWra da darCenili nawilebis erTmaneTTan mierTeba Cveulebriv, ar aris uwyveti. is dayofilia segmentebad.
(splaisireba). aseTi modifikaciebis saSualebiT, miiReba nukleinis mJavis aramakodirebel segmentebs, romle-
translaciisaTvis gamzadebuli mrnm-is molekula. bic moTavsebulia makodirebel ubnebs Soris, uwodeben
Suamdebare Tanamimdevrobebs, an intronebs. danarCen
mrnm-is boloebis cvlileba ubnebs egzonebs uwodeben, radganac isini sabolood
eqspresirdebian, Cveulebriv translaciis gziT, aminom-
pre-mrnm-is orive bolo specifikurad modificird- Javur TanamimdevrobebSi. (gamonaklisTa Sorisaa rnm-is
eba (suraTi 17.9). 5’ bolos, romelic pirveli tran- boloebSi ganlagebuli egzonebis atu-ebi, romlebic Se-
skribirda, pirveli 20-40 nukleotidis transkripciis dian mrnm-is SemadgenlobaSi, magram ar translirdebian
Semdeg, emateba (exureba) nukleotid guaninis (g) modi- cilebSi. am gamonaklisebis gamo, SesaZloa, mosaxerxe-
ficirebuli forma da warmoiqmneba 5’ kepi (qudi). pre- beli iyos egzonebi miviCnioT rnm-is im Tanamimdevro-
mrnm-is molekulis 3’ bolo aseve modificirdeba, sanam bebad, romlebic toveben birTvs.) terminebi introni da
m rnm birTvs datovebs. gaixseneT, rom pre-mrnm gamoTa- egzoni ixmareba rnm-is TanamimdevrobebisaTvis da maTi
visuflda poliadenilizaciis signalis, aauaaa, tran- makodirebeli dnm-is TanamimdevrobebisaTvisac.
skribirebis Semdeg. 3’ bolos fermenti amatebs 50-250 genidan pirveladi transkriptis Seqmnis procesSi,
adeninis (a) nukleotids da warmoiqmneba poli-a kudi. rnm polimeraza II axdens dnm -dan orives, intronebisa
5’ kepsa da poli-a kuds ramodenime mniSvnelovani funq- da egzonebis, transkripcias. magram mrnm-is molekula,
cia aqvT. pirveli, isini unda aadvilebdnen zrdasruli romelic Sedis citoplazmaSi, Sekvecil versias war-
mrnm-is eqsports birTvidan; meore, isini icaven mrnm- moadgens. molekulidan amoiWreba intronebi, egzonebi
s hidrolizuri fermentebis mier degradaciisagan; erTdeba da warmoiqmneba mrnm-is molekula uwyveti ma-
da mesame, mas Semdeg, rac mrnm miaRwevs citoplazmas, kodirebeli TanamimdevrobiT. es aris rnm-is splaisin-
orive struqtura exmareba ribosomas mrnm-is 5’ bolo- gis procesi.
379
5’ egzoni introni egzoni introni egzoni 3’
transkripcia
pre-mrnm 5’ kepi poli-a kudi
dnm
S S suraTi 17.10 rnm-is procesingi: rnm-is splaisingi. aq naCvenebi rnm-is molekula kodirebs β-globins, hemoglobinis
erT-erT polipeptids. ricxvebi rnm-is qveS aRniSnavs kodonebs. β-globini 146 aminomJavis sigrZisaa. β-globinis geni da
misi pre-mrnm transkripti sam egzons Seicaven, romlebic Seesabameba im Tanamimdevrobebs, romlebic mrnm-is saxiT da-
tovebs birTvs. (5’ atu da 3’ atu egzonebis nawilebs warmoadgenen, radganac isini mrnm-Sic aris CarTuli, Tumca isini ar
kodireben cilas.) rnm-is procesingis ganmavlobaSi, intronebi amoiWreba da egzonebi erTdeba (splaisirdeba).
rogor xorcieldeba pre-mrnm-is splaisingi? mec- is faqti, rom rnm erTjaWviani molekulaa, mniSvn e
nierebma daadgines, rom rnm splaisingisaTvis signals lovan rols asrulebs rnm-is garkveuli molekulebi-
warmoadgens intronis orive boloze ganlagebuli mokle saTvis ribozimebad funqcionirebis unaris miniWebaSi.
nukleotiduri Tanamimdevroba. splaisingis am saitebs rnm-is molekulis ubani SesaZloa, fuZeTa Sewyvilebis
amoicnoben nawilakebi, romelTac mcire birTvuli saSualebiT daukavSirdes imave molekulaze sadme sxva-
ribonukleoproteinebi, SemoklebiT mbrnp (inglisuri gan mdebare komplementarul ubans da amgvarad, rnm-is
abreviaturaa snRNP, gamoiTqmis snarp) ewodebaT. ro- mTel molekulas specifikuri funqcia mianiWos. garda
gorc saxelwodebac miuTiTebs, mbrnp-ebi ganlagebuli amisa, zogierTi fuZe Seicavs funqcionalur jgufebs,
arian ujredis birTvSi da Sedgebian rnm-isa da cilis romlebic SesaZloa, katalizSi monawileobdnen. zustad
molekulebisagan. mbrnp nawilakis rnm-s uwodeben mc- iseve, rogorc fermentuli cilis specifikuri forma
ire birTvul rnm-s (mbrnm _ ingl. snRNA); TiToeuli da funqcionaluri jgufebi mis aminomJavur gverdiT
es molekula, daaxloebiT, 150 nukleotidis sigrZisaa. jaWvebze aniWeben cilas katalizatorobis unars, zo-
ramodenime sxvadasxva mbrnp erTdeba damatebiT cilebT- gierTi rnm-is molekulis struqturac aZlevs maT sa-
an, rom Camoyalibdes kidev ufro didi ansambli, splai- Sualebas, imoqmedon katalizatorebad. ribozimebis
sosoma, romelic TiTqmis ribosomis zomisaa. splaiso- aRmoCenam Searyia rwmena, rom yvela biologiuri katal-
soma urTierTqmedebs garkveul saitebTan intronze da izatori cilas warmoadgens.
Sedegad introni gamoTavisufldeba, misi mimdebare eg-
zonebi ki erTdeba (suraTi 17.11). arsebobs myari mtkice- intronebis funqcionaluri
buleba, rom mbrnm-ebi mTavar rols asruleben am katali- da evoluciuri mniSvneloba
zur procesebSi, iseve, rogorc splaisosomis awyobasa da
splaisingis saitis amocnobaSi. ra aris intronebisa da rnm-is splaisingis biologi-
uri funqcia? erTi ideis mixedviT, intronebi regula-
torul rols asruleben ujredSi; yovel SemTxvevaSi,
ribozimebi
zogierTi introni Seicavs Tanamimdevrobebs, romelnic
mbrnm –is katalizuri rolis Sesaxeb idea warmoiS- raRac gziT akontroleben genis aqtivobas. splaisingis
va ribozimebis aRmoCenis Sedegad. ribozimebi rnm-is procesi ki, TavisTavad, aucilebelia mrnm-is birTvidan
molekulebia, romlebic fermentebiviT moqmedeben. citoplazmaSi gadasasvlelad.
zogierT organizmebSi rnm-is splaisingi xorcieldeba genSi egzonebisa da intronebis arsebobis erTi
cilebis an rnm-is damatebiTi molekulebis gareSec: Sedegi is aris, rom erTeul gens SeuZlia akodiros er-
intronis rnm moqmedebs, rogorc ribozomi da akatali- Tze meti tipis polipeptidi. cnobilia mTeli rigi gene-
zebs Tavissave mocilebas! magaliTad, protozoa Tetra- bi, romelTaganac warmoiqmneba ori an meti sxvadasxva
hymena-Si TviT-splaisingsa aqvs adgili ribosomuli polipeptidi, imis mixedviT, Tu romeli segmentebi
rnm-is (r rnm ), organizmis ribosomis komponentis, war- iqneba ganxiluli egzonebad rnm-is procesingis ganma-
moqmnis dros. pre-mrnm, faqtiurad, sakuTar intronebs vlobaSi; amas rnm-is alternatiuli splaisingi ewo-
iSorebs. deba (ix. suraTi 19.8). magaliTad, drozofilaSi sqesTa
380
rnm transkripti (pre-mrnm) gis Sedegad, organizmis mier warmoebuli sxvadasxva
cilovani produqtis raodenoba bevrad aRemateba misi
egzoni 1 introni egzoni 2 genebis raodenobas.
cilebs xSirad moduluri arqiteqtura aqvT,
cila Sedgebian ra diskretuli struqturuli da funqcio-
1 sxva cilebi
naluri ubnebisagan, romelTac domenebs uwodeben.
mbrnm fermentuli cilis erTi domeni, magaliTad, SeiZle-
ba Seicavdes aqtiur centrs, xolo meore, SesaZloa,
mbrnm- ebi akavSirebdes cilas ujredul membranasTan. umetes
SemTxvevaSi, sxvadasxva egzonebi kodireben cilis
splaisosoma sxvadasxva domenebs (suraTi 17.12). genSi intronebis
arsebobam, SesaZloa, xeli Seuwyo axali da poten-
ciurad sasargeblo cilebis evolucias im procesis
saSualebiT, romelic cnobilia egzonTa arevis sax-
2 eliT. intronebi zrdian alelebis egzonebs Soris
potenciurad momgebiani krosingoveris albaTobas
_ ubralod, krosingoverisaTvis meti adgilis war-
moqmniT, makodirebeli Tanamimdevrobebis gawyvetis
gareSe. Cven aseve SegviZlia warmovidginoT sruliad
gansxvavebul (araalelur) genebs Soris egzonebis
SemTxveviTi areva da gacvla. egzonebis orive tipis
arevam SesaZloa, warmoqmnas axali cilebi funqciaTa
splaisosomas
komponentebi amoWrili introni geni
dnm
mrnm egzoni 1 int- egzoni 1 int-
roni roni
3
egzoni 1 egzoni 2 transkripcia
polipeptidi
Soris gansxvavebani metwilad gamowveulia imiT, Tu ro- S S suraTi 17.12 Sesabamisoba egzonebsa da cilis
gor axdenen mdedrebi da mamrebi garkveuli genebidan domenebs Soris. genebis did nawilSi, sxvadasxva egzonebi
transkribirebuli rnm-is splaisings. adamianis genomis akodireben cilovani produqtis calkeul domenebs.
proeqtidan (ganxilulia me-20 TavSi) miRebuli pirve-
ladi Sedegebi gvafiqrebinebs, rom rnm-is alternatiu-
li splaisingi unda iyos erT-erTi mizezi, rom adamian-
axali kombinaciebiT. Tumca arevis umetesobis Sedegad
ebisaTvis savsebiT sakmarisia genebis SedarebiT mcire
araxelsayrel cvlilebebs miviRebT, xandaxan sasarge-
raodenoba _ maTi ricxvi drozofilas genebis ricx-
blo variantic SeiZleba warmoiqmnas.
vze orjer metic ki ar aris. alternatiuli splaisin-
381
koncefcia testi 17.3 transkripcia dnm
mrnm
ribosoma
translacia
polipeptidi
1. rogor moqmedebs pre-mrnm-is 5’ da 3’ bo-
loebis cvlileba mrnm-ze, romelic tovebs
birTvs?
2. aRwereT mbrnp-ebis roli rnm splaisingSi.
3. rogor xdeba rnm-is alternatiuli polipeptidi aminomJavebi
splaisingis Sedegad genebis raodenobaze
meti cilovani produqtebis warmoqmna?
trnm masTan
dakavSireb-
uli aminom-
JaviT
17.4
ribosoma
f
koncefcia tr
fe gli
382
W W suraTi 17.14 transportuli rnm-is (t rnm -is) struq-
tura. SeTanxmebis mixedviT, antikodonebi iwereba 3’ _ 5’ mimar-
aminomJavas TulebiT, rom 5’ _ 3’ mimarTulebiT daweril kodonebTan Sesabam-
dakavSirebis isad ganlagdnen (ix, suraTi 17.13). fuZeTa SewyvilebisaTvis, rnm
saiti jaWvebi, dnm-is msgavsad, antiparaleluri unda iyos. magaliTad,
antikodoni 3’-aag-5’ uwyvildeba mrnm-is kodons 5’-uuc-3’.
383
aminomJava aminoacil-trnm (a) organzomilebiani struqtura. yvela trnm-isaTvis
sinTetaza (fermenti) damaxasiaTebelia Sewyvilebul fuZeTa oTxi ubnisa da
sami maryuJis arseboba, aseve 3’ boloze aminomJavas da-
kavSirebis saitis fuZeTa Tanamimdevroba. antikodonuri
1 tripleti unikaluria TiToeuli tipis trnm-isaTvis.
aqtiuri saiti ukavSirdeba
aminomJavasa da atf-s. (varskvlavebiT aRniSnulia qimiurad modificirebuli
adenozini
fuZeebi, rac axasiaTebs trnm-s.)
atf (b) samganzomilebiani struqtura
(g) trnm-isaTvis am wignSi gamoyenebuli simbolo.
2
atf kargavs or P
jgufs da ukavSirdeba ami
nomJavas amf-is saxiT.
buli fuZe u SeiZleba Seuwyvildes mrnm-is kodonis
mesame poziciaze myof (3’ bolosTan) a-s an g-s. fuZeTa
pirofosfati adenozini
Sewyvilebis wesebis aseT Sesustebas qanaoba ewodeba.
qanaoba xsnis, ratom SeiZleba, rom mocemuli aminom-
Javas Sesabamisi sinonimuri kodonebi erTmaneTisagan
fosfatebi gansxvavdebodnen, Cveulebriv, mesame fuZis mixedviT,
magram ara sxva fuZeebiT.
trnm
ribosomebi
3
Sesabamisi trnm ribosomebi, cilis sinTezis procesSi, trnm-is an
kovalenturad
ukavSirdeba tikodonebis mrnm-is kodonebTan specifikur Sewyvi
aminomJavas, lebas uwyoben xels. ribosoma sakmaod didia, rom
Caanacvlebs
ra amf-s. eleqtronul mikroskopSi gamoCndes da is ori suber-
adenozini Teulisagan _ didi da patara suberTeulebisagan _
amf Sedgeba (suraTi 17.16). ribosomuli suberTeulebi age-
bulia cilebisa da rnm-is molekulebisagan, romelTac
4 ribosomuli rnm, an rrnm, ewodebaT. eukariotebSi, su-
fermenti gamoyofs gaaq-
tivebul aminomJavas. berTeulebi birTvakSi iqmneba. qromosomul dnm-ze ar-
sebuli ribosomuli rnm-is genebi transkribirdeba, rnm
ganicdis procesings da aiwyoba citoplazmidan Semot-
anil cilebTan erTad. Sedegad miRebuli ribosomuli
aminoacil trnm (`gaaq-
tivebuli aminomJava~) suberTeulebi birTvis forebis gavliT gadadian ci-
toplazmaSi. prokariotebsa da eukariotebSic, didi da
patara suberTeulebi funqcionaluri ribosomis Camo-
S S suraTi 17.15 aminoacil t rnm sinTetaza specifi- sayalibeblad mxolod m rnm -is molekulasTan dakav-
kur aminomJavebs akavSirebs trnm-Tan. trnm-isa da Sirebis Semdeg erTdeba. ribosomis masis daaxloebiT
aminomJavas dakavSireba endergonuli procesia, romelic ori mesamedi r rnm -ia. radganac ujredebis umetesoba-
atf -is xarjze xorcieldeba. atf kargavs fosfatis or Si aTasobiT ribosomaa, r rnm rnm -is yvelaze gavrcele-
jgufs da gardaiqmneba amf-ad (adenozin monofosfatad). bul tips warmoadgens.
prokariotebisa da eukariotebis ribosomebi Zalian
vas ribosomaze, mzard polipeptidur jaWvze. msgavsia struqturisa da funqciebis mixedviT. Tumca,
amocnobis meore saf exurs warmoadgens trnm-is eukariotebSi ribosomebi odnav didia da prokari-
antikodonsa da mrnm-is kodons Soris swori Sewyvileba. otebis ribosomebisagan garkveulwilad gansxvavdeba
aminomJavebis Sesabamisi TiToeuli mrnm-is kodonisaT- molekuluri SemadgenlobiT. es gansxvavebebi samedi-
vis TiTo trnm rom arsebobdes, trnm-ebis raodenoba cino TvalsazrisiT mniSvnelovania. garkveul antibio-
61 unda iyos (ix. suraTi 17.5). sinamdvileSi, arsebobs tikur wamlebs SeuZliaT prokariotuli ribosomebis
mxolod 45 trnm, rac miuTiTebs, rom zogierT trnm-s inaqtivireba, eukariotuli ribosomebis mier cilis
erTze met kodonTan dakavSireba unda SeeZlos. es mov- sinTezis unaris inhibirebis gareSe. aseTi wamlebi, maT
lena imitomaa SesaZlebeli, rom kodonis mesame fuZisa Soris tetraciklini da streptomicini, baqteriul in-
da t rnm-is antikodonis Sesabamisi fuZis Sewyvilebis feqciebTan sabrZolvelad gamoiyeneba.
wesebi ar aris iseTi mkacri, rogorc dnm-isa da m rnm-is ribosomebis struqtura asaxavs mis funqcias, rom
kodonebisaTvis. magaliTad, trnm-is 5’ boloze moTavse- erTmaneTTan `miiyvanos~ mrnm da aminomJavebis matare-
384
(a)moqmedi ribosomis kompiuteruli modeli. es aris
baqteriuli ribosomis modeli, romelic mis mTlian
transkripcia
dnm formas gviCvenebs. eukariotuli ribosoma, daaxloebiT,
msgavsia. ribosomuli suberTeuli aris ribosomuli rnm-is
mrnm molekulebisa da cilebis erToblioba.
ribosoma
translacia tunelis (b)dakavSirebis saitebis maCvenebeli sqematuri modeli.
polipeptidi gasasvleli ribosomas aqvs mrnm-is dakavSirebis saiti da trnm-is
mzardi dakavSirebis sami saiti, A, P da E saitebi. es sqematuri
polipeptidi ribosoma Semdgom diagramebSic Segvxvdeba.
trnm molekulebi
(g)sqematuri modeli mrnm-iTa da trnm-iT. trnm Tavsdeba
dakavSirebis saitze, rodesac misi antikodoni uwyvil-
deba mrnm-is kodons. P saitTan dakavSirebulia mzard
polipeptidTan bmuli trnm. A saitTan aris trnm, romelsac
didi
polipeptidur jaWvze dasamatebeli Semdegi aminomJava
suberTeuli moaqvs. gantvirTuli trnm ribosomas tovebs E saitidan.
E P
A
WW suraTi 17.16 moqmedi ribosomis anatomia
mcire
suberTeuli
385
ribosomis
1 didi
suberTeuli
P saiti
Met Met
mrnm
start kodoni
ribosomis
patara
suberTeuli translaciis iniciaciis
mrnm-is dakavSirebis saiti
kompleqsi
2
1 ribosomis patara suberTeuli ukavSirdeba m rnm -is molekulas. prokariotul ujredSi, am suberTeulze arsebuli m rnm -is da-
kavSirebis saiti amoicnobs specifikur nukleotidur Tanamimdevrobas mrnm-ze start kodonis gverdze, aRmavali mimarTulebiT.
iniciatori trnm, Tavisi uac antikodoniT, uwyvildeba start kodons aug-s. am trnm-s gadaaqvs aminomJava meTionini (Met).
2 ribosomis didi suberTeulis mierTeba asrulebs iniciaciis kompleqss. translaciis yvela komp onentis erTad Sesakrebad
saWiroa cilebi, romelTac iniciaciis faqtorebs uwodeben (ar aris naCvenebi). gtf iZleva am asociaciisaTvis saWiro ener-
gias. iniciatori trnm P saitzea. A saiti misawvdomia momdevno aminomJavas matarebeli trnm-isaTvis.
386
polipeptidis
kodonis amocnoba. Semosuli
amino bolo
transkripcia dnm aminoacil trnm-is antikodoni
uwyvildeba mrnm-ze komplemen-
mrnm
tarul kodons A saitze. gtf-is
ribosoma
translacia 1 hidrolizi zrdis am safexuris
sizustesa da efeqturobas.
polipeptidi
mrnm
ribosoma gamzade-
saiti saiti
buli Semdegi amino-
acil trnm-isTvis gtf
2 gdf
2
3
gdf
translokacia. ribosoma peptiduri bmis warmoqmna.
axdens A saitze ganlagebuli didi suberTeulis rrnm-is
gtf
trnm-is translokacias P molekula akatalizebs
saitze. P saitze mdebare peptiduri bmis warmoqm-
Tavisufali (carieli) trnm nas A saitze mdebare axal
gadadis E saitze, saidanac is aminomJavasa da P saitze
gamoiyofa. mrnm gadaadgil- ganlagebuli mzardi
deba masTan dakavSirebuli polipeptidis karboqsi
trnm-ebiT da Semdgom kodons bolos Soris. am safexuris
miitans translaciisaTvis A Sedegad, polipeptidi aR-
saitze. moCndeba A saitze mdebare
trnm-Tan dakavSirebuli.
S S suraTi 17.18 translaciis elongaciis cikli. diagramaze ar aris naCvenebi cilebi, romelTac elongaciis
faqtorebi ewodebaT. gtf-is hidrolizi mniSvnelovan rols asrulebs elongaciis procesSi.
damatebaSi monawileobs ramodenime cila, romelTac kodonobiT xdeba (anu, SeiZleba iTqvas, rom moZraobis
elongaciis faqtorebs uwodeben. axali aminomJavas dam- biji aris kodoni). prokariotebSi elongaciis cikls
ateba sam-safexuriani cikliT xorcieldeba, rac aRwer- wamis meaTedze naklebi dro sWirdeba da jaWvze yove-
ilia suraT 17.18-ze. energiis xarjva xdeba pirvel da li aminomJavas damatebisas Tavidan meordeba, sanam ar
mesame safexurebze. kodonis amocnoba saWiroebs gtf-is dasruldeba polipeptidis sinTezi.
ori molekulis hidrolizs, rac am safexuris sizustesa
da efeqturobas zrdis. kidev erTi gtf hidrolizdeba translaciis terminacia
translokaciis safexuris energiiT uzrunvelsayofad.
translaciis saboloo stadia terminaciaa (suraTi
m rnm gadaadgildeba ribosomaSi mxolod erTi
17.19). elongacia grZeldeba, sanam mrnm-ze ganlage-
mimarTulebiT, 5’ boloTi win; es Seesabameba ribosomis
buli stop kodoni miaRwevs ribosomis A saits. fuZeTa
gadaadgilebas m rnm -ze 5’ _ 3’ mimarTulebiT. mniS-
tripletebi uag, uaa da uga ar kodireben aminomJavebs,
vnelovania, rom ribosoma da m rnm erTmaneTis mimarT
aramed moqmedeben, rogorc translaciis dasrulebis
moZraoben erTi mimarTulebiT da gadaadgileba
signalebi. cila, romelsac gamoTavisuflebis (ril-
387
1 2 3
gamoTavisuflebis Tavisufali
faqtori polipeptidi
1 rodesac ribosoma miaRwevs stop kodons m rnm -ze, ribosomis A saiti, t rnm -is nacvlad, Rebulobs cilas, saxelad gamoTavisu-
flebis faqtori.
2 gamoTavisuflebis faqtori axdens P saitze mdebare t rnm -sa da polipeptiduri jaWvis bolo aminomJavas Soris arsebul bmis
hidrolizs. amrigad, polipeptidi gamoTavisufldeba ribosomidan.
3 ori ribosomuli suberTeuli da ansamblis sxva komponentebi disocirdebian.
poliribosoma
mrnm-is funqcionaluri cilis warmoqmnis
mrnm-is
dasawyisi
a. (5’ bolo) bolo dasruleba da mizanmimarTuli gadatana
(3’ bolo)
translaciis procesi xSirad ar aris sakmarisi
b. funqcionaluri cilis Sesaqmnelad. am nawilSi, Tqven
gaecnobiT modifikaciebs, romelTac polipeptiduri
jaWvebi ganicdian translaciis procesis Semdeg da
388
1 ribosoma 5
4 4
mrnm
3 6
sasignalo 2
peptidi
endoplazmuri
badis membrana
signalis
amomcnobi
nawilaki
(san) sasignalo peptidi cila
mocilda
san
cila
receptori
endoplazmuri translokaciis
badis sanaTuri kompleqsi
S S suraTi 17.21 cilebis eb-isken mizanmimarTuli gadatanis sasignalo meqanizmi. polipeptidi, romelic gamiznu-
lia endomembranuli sistemis an ujredidan sekreciisaTvis, iwyeba sasignalo peptidiT, aminomJavebis rigiT, romelic
mimarTavs mas eb-isaken. es suraTi gviCvenebs sekretoruli cilis sinTezs da mis imavdroul imports eb-Si. eb-sa da Semdeg
goljis aparatSi, cila ganicdis Semdgom procesings. sabolood, satransporto vezikula gadaitans mas plazmur mem-
branasTan, ujredidan gamosayofad (ix. suraTi 7.10).
aseve zogierT im meqanizms, romelTa saSualebiT xdeba aqtiuri mxolod mas Semdeg xdeba, rac fermenti jaWvis
dasrulebuli cilebis mizanmimarTuli gadatana ujre- centralur nawils amoWris da cila ori, erTmaneTTan
dis specifikuri ubnebis, saitebisaken. disulfiduri xidakebiT dakavSirebuli polipepti-
duri jaWvebisagan Sedgenili rCeba. sxva SemTxvevebSi,
cilis daxveva da post-translaciuri damoukideblad dasinTezebuli ori an meti polipep-
modifikaciebi tidebi, SesaZloa, SeerTdes da meoTxeuli struqturis
mqone cilis suberTeulebad iqces.
sinTezis procesSi, polipeptiduri jaWvi spon-
tanurad iwyebs daxvevasa da dakecvas da warmoiqmneba
polipeptidebis mizanmimarTuli gadatana
specifikuri konformaciis funqcionaluri molekula:
specifikuri adgilebisaken
sam-ganzomilebiani molekula meoradi da mesameuli
struqturiT (ix. suraTi 5.20). geni gansazRvravs pirve- cilis sinTezSi aqtiuri eukariotuli ujredebis
lad struqturas, xolo pirveladi struqtura, Tavis eleqtronul mikrifotografiebze Cans ribosomebis (da
mxriv, gansazRvravs konformacias. xSir SemTxvevaSi, poliribosomebis) ori populacia: Tavisufali da daka-
Caperonuli cila (Caperonini) exmareba polipeptids vSirebuli (bmuli) (ix. suraTi 6.11). Tavisufali ribo-
sworad daxvevaSi (ix. suraTi 5.23). somebi citozolSia gabneuli da umetesad asinTezeben
sanam cila Tavisi GgansakuTrebuli samuSaos Ses- cilebs, romlebic ixsneba citozolSi da aqve funq-
rulebas SeZlebs ujredSi, SesaZloa, saWiro iyos cionirebs. amis sapirispirod, bmuli ribosomebi daka-
damatebiTi safexurebi _ post-translaciuri modi- vSirebuli arian endoplazmuri badis (eb) citozolur
fikaciebi. garkveuli aminomJavebi ganicdian qimiur mxaresTan an birTvis garsTan. dakavSirebuli ribosome-
modifikaciebs Saqrebis, lipidebis, fosfatis jgufebi- bi asinTezeben endomembranuli sistemis (birTvis gar-
sa an sxva danamatebis mierTebiT. fermentebma Sesa- si, eb, goljis aparati, lizosomebi, vakuolebi da
Zloa, erTi an meti aminomJava moaSoron polipeptiduri plazmuri membrana) cilebs da aseve cilebs, romlebic
jaWvis aminobolos. zog SemTxvevaSi, erTi polipepti- unda gamoiyos ujredidan, rogoricaa insulini. Ta-
duri jaWvi, SesaZloa, fermentulad or an met nawilad visTavad, ribosomebi identuria da SeuZliaT statusis
gaixliCos. magaliTad, cila insulini Tavdapirvelad Secvla Tavisuflidan bmulisaken.
erTi polipeptiduri jaWvis saxiT sinTezdeba, magram ra gansazRvravs, nebismier konkretul dros ribo-
389
soma Tavisufali iqneba citozolSi, Tu xorklian eb-
sTan iqneba bmuli? polipeptidis sinTezi yovelTvis
citozolSi iwyeba, sadac Tavisufali ribosoma mrnm-is
koncefcia 17.5
molekulis translacias iwyebs. procesi aqvec dasrul-
rnm mraval rols asrulebs
deba, Tu mzardi polipeptidi Tavad ar ukarnaxebs ri-
bosomas, daukavSirdes eb-s. endomembranuli sistemis ujredSi: mimoxilva
an sekreciisaTvis gamiznuli cilebis polipeptidebi
moniSnulia sasignali peptidiT, romelic mimarTavs rogorc Cven ukve vnaxeT, cilis sinTezis (da eb-
cilas eb-saken (suraTi 17.21). sasignalo peptidi, daax- isaken mizanmimarTuli gadatanis) ujredul manqanaSi
loebiT 20 aminomJavasagan Sedgenili Tanamimdevroba, dominirebdnen sxvadasxva tipis rnm-ebi. mrnm-is garda,
ganlagebulia polipeptidis wamyvan (amino) boloSi, aq Sedis trnm, rrnm da, eukariotebSi, mbrnm da san rnm
an mis siaxloves, da ribosomidan mis gamosvlisTanave (cxrili 17.1). rnm-is kidev erTi tipi _ mcire birT-
amoicnoba cila-rnm-uli kompleqsis, saxelwodebiT _ vakuli rnm (mbkrnm, ingl. snoRNA) xels uwyobs pre-
rrnm transkriptebis procesings birTvakSi. es pro-
signalis amomcnobi nawilakis (san-ingl. SRP), mier.
cesi aucilebelia ribosomis warmoqmnisaTvis. rnm-is
es nawilaki moqmedebs, rogorc adaptori, romelsac mi-
am mcire molekulebs mravalferovani funqciebi aqvT:
aqvs ribosoma eb-is membranaSi CaSenebul receptorul
struqturulidan informaciulamde da katalizuramde.
cilasTan. es receptori warmoadgens multicilovani
Tanamedrove kvlevebma aseve gamoavlina mcire, erT an
translokaciuri kompleqsis nawils. polipeptidis sin-
or-jaWviani rnm-is molekulebis arseboba, romlebic
Tezi aq grZeldeba da mzardi polipeptidi cilovani
moulodnelad mniSvnelovan rols asruleben genebis
foris saSualebiT gaivlis membranas da aRwevs eb-is
RruSi (lumenSi). sasignalo peptidi, Cveulebriv, fer-
rnm-is warmomadgenlebi
17.1
mentulad moSordeba polipeptids. dasrulebuli po
lipeptidis danarCeni nawili, Tuki is sekretoruli cxrili
eukariotul ujredSi
cila unda iyos, gamoTavisufldeba eb-is RruSi arse-
bul xsnarSi (rogorc suraT 17.21-ze); da piriqiT, Tuki
polipeptidi membranuli cila unda iyos, is rCeba eb-is rnm-is warmomadgenlebi funqciebi
membranaSi nawilobriv CaSenebuli.
matricul rnm-s (mrnm) gadaaqvs informacia dnm-dan
sxva tipis sasignalo peptidebi gamoiyeneba polipep- ribosomebamde, romelic gansazRvavs
tidebis mizanmimarTulad gadasatanad mitoqondriebis, cilebSi aminomJavebis Tanmimdevrobas.
qloroplastebis, birTvis SigTavsisa da sxva organ- satrasnporto rnm-i (srnm) moqmedebs rogorc molekula-adap-
elebisaken, romlebic ar ekuTvnian endomembranul si tori cilebis sinTezisas; gardaqmnis
mrnm-is kodonebs amino mJavebad.
st emas. am SemTxvevebSi, mniSvnelovani gansxvaveba is
aris, rom translacia citozolSive mTavrdeba da poli- ribosomuli rnm-i (rrnm) asrulebs ribosomebSi katalizur
(ribozimul) da struqturul rols.
peptidi Semdgom importirdeba organelaSi. translo-
kaciis meqanizmebi aseve varirebs, magram yvela aqamde pirveladi transkripti mrnm-sTvis, srnm-sTvis an rrnm-
saTvis `winamorbedis~ rols TamaSobs
Seswavlil SemTxvevaSi, `safosto indeqss~, romelic iqamde,sanam ar Sewyvets arsebobas
mimarTavs cilebs sekreciisa Tu ujreduli dislokaci- Serwymis an, piriqiT, daSlis Sedegad.
zogi rnm introni moqmedebs rogorc
isaken, raime tipis sasignalo peptidi warmoadgens. pro- ribozimi, da katalizirebs sakuTar
kariotebi aseve iyeneben sasignalo Tanamimdevrobebs daSlas.
cilebis mizanmimarTulad gadasatanad sekreciisaTvis. mcire birTvuli rnm-i (mbrnm) TamaSobs struqturul da katalizur
rols splaisozomebSi, romlebic war-
moadgenen cilis da rnm-is kompleqss,
17.4
romelic Tavis mxriv aerTianebs
pirvelad transcripts.
koncefcia testi
san (rnm) warmoadgens signalis amomcnobi
nawilakis komponents (san), cilis da
1. romeli ori procesi warmoadgens garants, rnm-is kompleqsi, romelic amoicnobs
sasignalo peptidebs polipeptidebSi,
rom mzard polipeptidur jaWvs daemateba endoplazmuri badisaTvis.
swori (saWiro) aminomJava?
mcire birTvuli rnm (mcbrnm) monawileobas iRebs birTvSi mimdin-
2. aRwereT, ra sargebloba SeiZleba mouta- are pre-rnm-is transkripciaSi ribo-
nos ujreds poliribosomebis warmoqmnam? somuli suberTeulis formirebisas.
3. aRwereT, rogor transportirdeba endo-
mcire interferirebuli CarTulia genis eqspresiis
membranul sistemaSi sasekrecio polipep- rnm (mirnm) da mikro-rnm (mirnm) regulaciaSi.
tidi?
390
eqspresiis regulaciaSi. am tipis rnm-ebs uwodeben mc- bi damokidebulia transkripciuli faqtorebis jgufze.
ire interferenciul rnm-s (minrnm, ingl. siRNA) da mikro transkripciis terminacia sxvadasxvagvaria ori tipis
rnm (mirnm, ingl. miRNA) (ix. Tavi 19). ujredebSi. aseve, mcire gansxvavebebi arsebobs pro-
rnm-is unari, Seasrulos amdeni gansxvavebuli fun- kariotul da eukariotul ribosomebs Soris. Tumca,
qcia, damyarebulia mis sam Tvisebaze. pirveli, rnm-s yvelaze mniSvnelovani gansxvavebebi gamomdinareobs
SeuZlia wyalbaduri bmebiT daukavSirdes sxva nuklei- eukariotuli ujredebis kompartmentuli organizaci-
nis mJavis molekulebs (dnm-s an rnm-s). meore, mas Seu- idan. erToTaxiani saxelosnos msgavsad, prokariotuli
Zlia specifikuri sam-ganzomilebiani formis miReba, sa- ujredi kargad awyobil muSaobas ganapirobebs. birTvis
kuTari polinukleotiduri jaWvis sxvadasxva nawilebs ararsebobis gamo, mas erTdroulad SeuZlia erTi genis
Soris wyalbaduri bmebis warmoqmniT (rogorc trnm-Sia; transkribireba da translirebac (suraTi 17.22), xolo
ix. suraTi 17.14). mesame, mas aqvs funqcionaluri jgufe- axlad miRebul cilas swrafad SeuZlia difundirdes
bi, romelTa saSualebiT is moqmedebs katalizatorad misi funqcionirebis adgilTan. amis sapirispirod, eu-
(ribozimebi). es sami Tviseba rnm-s multifunqciona- kariotuli ujredis birTvis garsi gamoyofs transkrip-
lur naerTad aqcevs. cias translaciisagan da iZleva kompartments rnm-is
dnm SeiZleba aris yvela cocxali ujredis gene- farTo procesingis Casatareblad. procesingis stadia
tikuri masala, magram rnm bevrad ufro mravalmxrivi warmoqmnis damatebiT safexurebs, romelTa regulire-
da moqnilia. me-18 TavSi Tqven SeityobT, rom bevri vi- ba xels uwyobs eukariotuli ujredis mier gamomuSave-
rusi genetikur masalad rnm-s iyenebs, da ara dnm-s. buli aqtivobebis koordinacias (ix. Tavi 19). da bolos,
ukanaskneli ramodenime wlis ganmavlobaSi, mecnierebma eukariotul ujredebs rTuli meqanizmebi aqvT cilebis
gaacnobieres rnm-is molekulebis mier ganxorciele- mizanmimarTuli gadatanisaTvis Sesabamisi ujreduli
buli ganxvavebuli funqciebis didi mniSvneloba. Jur- kompartmentebisaken (organelebisaken).
nalma Science Tavisi 2002 wlis `wlis aRmoCenis~ jildo saidan iReben prokariotebi da eukariotebi genebs,
mcire regulatoruli rnm-is molekulebis minrnm-isa romlebic kodireben maT mier sinTezirebul, uzarmaz-
da mirnm-is aRmoCenas miuZRvna. ari raodenobis sxvadasxva cilebs? ukanaskneli ra
modenime miliardi wlis ganmavlobaSi, axali genebis
17.5
pirdapiri wyaro iyo ukve arsebuli genebis mutaciebi,
rac wignis Semdgomi monakveTis Temas warmoadgens.
koncefcia testi
17.6
translaciis iniciaciis rigis mixedviT.
2. SeiZleba Tu ara suraT 17.22-ze naCvenebi su-
koncefcia raTis aRmoCena eukariotul ujredSi? daas-
abuTeT pasuxi.
genTa eqspresiis Sedareba
prokariotebsa da eukariotebs
Soris mTavar gansxvavebebs koncefcia 17.7
warmoaCens wertilovanma mutaciebma,
marTalia, prokariotebi da eukariotebi faqtiurad
erTnairad warmarTaven transkripciasa da transla-
SesaZloa, cilis struqturasa
cias, magram Cven ukve aRvniSneT zogierTi gansxvavebis da funqciebze imoqmedon
arseboba ujredul meqanizmebsa da procesis garkveul
detalebSi. prokariotuli da eukariotuli rnm polim- mutaciebi ujredis (an virusis) genetikur masalaSi
erazebi gansxvavebulia. eukariotebis rnm polimeraze- warmoqmnili cvlilebebia. suraT 15.14-ze Cven ganvixi-
391
rnm polimeraza wertilovani mutaciebis tipebi
genis SigniT warmoqmnili wertilovani muta-
dnm ciebi SeiZleba daiyos or ZiriTad kategoriad:
mrnm
wyvili fuZis Canacvleba (substitucia) da wyvili
poliribosoma fuZis Camateba (insercia) an delecia (amoReba).
rodesac waikiTxavT rogor moqmedeben es mutacie-
bi cilebze, gaecaniT suraTebs 17.24 da 17.25.
transkrifciis
mimarTuleba
rnm polimeraza
dnm Canacvlebebi
wyvili fuZis Canacvleba aris erTi nukleoti-
disa da misi partnioris Secvla nukletidTa sxva
poliribosoma wyviliT. zogierT Canacvlebas mdumare mutaciebi
ewodebaT, radgan genetikuri kodis gadagvarebis
polipeptidi
(amino bolo) gamo, isini ver axdenen efeqts kodirebul cilaze.
sxva sityvebiT, wyvili fuZis cvlilebam SeiZle-
ribosoma
ba Secvalos erTi kodoni meoriT, romelic aseve
translirdeba imave aminomJavaSi. magaliTad, Tu
mrnm (5’ bolo)
sayalibo jaWvze 3’-ccg-5’-ma ganicada mutacia da
warmoiqmna 3’-cca-5’, mrnm kodoni, romelic ma-
S S suraTi 17.22 transkripciisa da translaciis Sew-
yvileba baqteriaSi. prokariotul ujredebSi, mrnm-is namde iyo ggc, axla gaxdeba ggu da cilaSi Sesabamis
translacia SeiZleba daiwyos, rogorc ki mrnm-is molekulis adgilze mainc glicini CaerTveba (ix. suraTi 17.5).
wamyvani (5’) bolo moSordeba dnm-is yalibs. mikrofoto (TEM– sxva Canacvlebebma, SesaZloa, gamoiwvion aminom-
transmisiuli eleqtronuli mikrosokopi) gviCvenebs E.coli -s Javis Secvla, magram mainc mcire efeqti moaxdi-
dnm -is jaWvs, romelic transkribirdeba rnm polimerazas
non cilaze. axal aminomJavas, SesaZloa, Secvlili
molekulebis mier. TiToeul rnm polimerazas molekulasTan
mimagrebulia mrnm-is mzardi jaWvi, romelic ukve ganicdis aminomJavis msgavsi Tvisebebi hqondes, an cilis im
translacias ribosomebis mier. axlad dasinTezebuli polipep- ubanSi iyos, sadac aminomJavaTa zusti Tanamimdev-
tidebi mikrofotoze ar Cans, magram naCvenebia diagramaze. roba ar aris mniSvnelovani cilis funqciisaTvis.
Tumca, wyvili fuZis Canacvlebebidan, gansa-
leT didi masStabis mutaciebi, qromosomuli gadan- kuTrebuli yuradRebis Rirsi isinia, romlebic
awilebani, romlebic dnm-is grZel segmentebze moq- gamomJRavnebad cvlilebebs iwveven cilebSi. cilisaT-
medebs. axla ganvixilavT wertilovan mutaciebs, genis vis krucialur ubanSi _ magaliTad, fermentis aqtiur
mxolod erT wyvil fuZeSi momxdar qimiur cvlilebebs. centrSi _ erTi aminomJavas Secvlac ki mniSvnelovnad
Tu wertilovani mutacias adgili aqvs gametaSi, imoqmedebs cilis aqtivobaze. xandaxan, aseTma mutaciam,
an ujredSi, romlisganac gameta warmoiqmneba, is Sei- SesaZloa, migviyvanos gaumjobesebul cilamde, an axali
Zleba, STamomavals da momdevno Taobebsac gadaeces. unari SesZinos cilas, magram, bevrad ufro xSirad ase-
Tu mut acias arasasurveli efeqti aqvs organizmis fe Ti mutaciebi sazianoa da mivyavarT naklebad aqtiuri
notipze, mutantis mdgomareobas aRweren, rog orc gene- an saerTod usargeblo cilisaken, rac ujredis funq-
tikur darRvevas an memkvidrul daavadebas. magaliTad, cionirebas aferxebs.
namgliseburi ujredis daavadebis genetikur safuZv- CanacvlebiTi mutaciebi, Cveulebriv, misens muta
els warmoadgens hemoglobinis erT-erTi polipeptidis ciebia (ingl. missense – araswori mniSvnelobis), anu am
makodirebel genSi erTi wyvili fuZis mutacia. dnm-is SemTxvevaSi saxecvlili kodoni kvlav kodirebs aminom-
sayalibo jaWvSi erTi nukleotidis cvlileba iwvevs de- Javas da amrigad, aqvs mniSvneloba, Tumca SesaZlebelia,
feqturi cilis warmoqmnas (suraTi 17.23 da ix. suraTi es ar iyos swori mniSvneloba. magram wertilovanma mu-
5.21). im individebSi, romlebic homozigoturi arian mu- taciam aseve SeiZleba aminomJavas makodirebeli kodoni
tanturi alelisadmi, saxecvlili hemoglobinis Sede- Secvalos stop kodoniT. amas ewodeba nonsens mutacia
gad warmoqmnili namgliseburi sisxlis wiTeli ujrede- (ingl. nonsense-dan) da is iwvevs translaciis termina-
bi ganapirobeben namgliseburi ujredis daavadebasTan cias droze adre. Sedegad vRebulobT normaluri genis
asocirebul mraval simptoms (ix. Tavi 14). vnaxoT, ro- mier kodirebul polipeptidze mokle polipeptids (ix.
gor translirdeba sxvadasxva tipis wertilovani muta- suraTi 17.24). TiTqmis yvela nonsens mutacias arafunq-
cia saxecvlil cilebSi. cionalur cilamde mivyavarT.
392
veluri tipis hemoglobinis dnm-i mutanturi hemoglobinis dnm-i
dnm-Si mitanturi yalibis
jaWvs aqvs A maSin, roca
veluri tipi aqvs T.
mrnmi mrnm-i
SS suraTi 17.23 namgliseburi ujredis daavadebis molekuluri safuZveli: wertilovani mutacia. aleli,
romelic iwvevs namgliseburi ujredis daavadebas, veluri tipis (normaluri) alelisagan dnm-is erTi wyvili fuZiT
gansxvavdeba.
393
veluri tipi W W suraTi 17.24 wyvili fuZis Canacvleba. mutaciebi
warmoadgenen cvlilebebs dnm-Si, magram aq isini warmod-
genili arian im saxiT, rogorc aisaxebian mrnm-sa da mis
m rnm cilovan produqtSi. wyvili fuZis Canacvlebam SeiZleba
gamoiwvios mdumare, misens da nonsens mutaciebi.
cila meT liz fen gli
stop
nonsensi
a-s nacvlad u
ra aris geni? sakiTxTan mibruneba
genis Cveneuli gansazRvreba ixveweboda wignis
ramodenime Tavis msvlelobaSi, iseve, rogorc xde-
boda genetikis istoriis ganmavlobaSi. Cven daviwyeT
meT
stop mendelis koncefciiT genze, rogorc memkvidreobis
diskretul erTeulze, romelic moqmedebs fenotipur
maxasiaTeblebze (Tavi 14). Cven vnaxeT, rom morganma da
Ta analogebi warmoadgenen qimiur naerTebs, romlebic misma kolegebma aseTi genebi miakuTvnes specifikur
dnm -is normaluri fuZeebis msgavsia, magram arasworad lokusebs qromosomebze (Tavi 15). Semdeg, Cven ganvixi-
wyvildebian dnm-is replikaciis dros. zogierTi sxva leT geni, rogorc dnm-is molekulis sigZis gaswvriv
qimiuri mutageni xels uSlis dnm-is sworad replici- ganlagebuli specifikuri nukleotiduri Tanamimdev-
rebas imiT, rom Tavad CaerTvebian dnm-Si da arRveven robis mqone ubani (Tavi 16). dabolos, am TavSi, Cven war-
ormag spirals. kidev sxva tipis mutagenebi qimiur cv- mogidgineT genis funqcionaluri gansazRvra, rogorc
lilebebs iwveven fuZeebSi da amis Sedegad, cvlian maTi dnm -is Tanamimdevrobisa, romelic kodirebs specifi-
Sewyvilebis Tvisebebs. kur polipeptidur jaWvs. yvela es gansazRvra gamosa-
mkvlevarebma sxvadasxva meTodi SeimuSaves ama Tu degia, imis mixedviT, Tu ra konteqstSi xdeba genebis
im qimiuri naerTis mutagenuri aqtivobis dasadgenad. Seswavla. (suraT 17.26-ze Sejamebulia gza genidan
am testebs umTavresad iyeneben qimiuri nivTierebebis polipeptidamde eukariotul ujredSi.)
gamosavlenad, romelTac, SesaZloa, gamoiwvion kibo. es TviT erTi geni _ erTi polipeptidis modeli
midgoma SeiZleba sasargeblo iyos, radganac kancero- saWiroebs srulyofasa da SerCeviT gamoyenebas. eukari-
genebis (simsivnis gamomwvevi qimiuri naerTebis) umete- otuli genebis umravlesoba Seicavs aramakodirebel
soba mutagenuria da, piriqiT, mutagenebis umetesoba segmentebs (intronebs), ase rom am genebis did nawilebs
kancerogenulia. ara gaaCniaT Sesabamisi segmentebi polipeptidebSi.
molekuluri biologebi genis sazRvrebis SigniT aseve
xSirad ganixilaven promotorebsa da dnm-is zogierT
394
dnm
transkripcia
1 nm transkri-
r
birdeba dnm-is 3’
yalibidan. ia
p ol
rnm
rnm polimeraza
ranskripti
rnm-is
procesingi
egzoni
2 eukariotebSi, rnm transkripti
rnm transkripti (pre-mrnm)
(pre-mrnm) Seezrdeba
da modificirdeba, introni
raTa warmoiqmnas aminoacil-trnm-
mrnm, romelic
a sinTetaza
gadadis birTvidan po li
citoplazmaSi. birTvi
aminomJava
iniciaciis
aminomJavis
kompleqsis warmoqmna
gaaqtiveba
citoplazma
trnm
3 birTvis datovebis Semdeg, 4
TiToeuli aminom-
mrnm ukavSirdeba ribosomas.
Java ukavSirdeba
Sesabamis trnm-s
mrnm specifikuri fer-
mzardi
mentisa da atf-is
polipeptidi
saSualebiT.
i gaaqtivebuli
kep aminomJava
ebi
pi
suber omuli
ke
Teul
ribos
i
kep
5’ translacia
odoni
5
trnm-ebis wyeba Tavis
aminomJavebs umatebs
antik
polipeptidur jaWvs
mrnm-is ribosomaSi
gadaadgilebisas TiTo
kodoni kodoniT erT jerze. (das-
rulebis Semdeg, polipep-
tidi gamoTavisufldeba
ribosomidan.)
ribosoma
SS suraTi 17.26 eukariotul ujredSi transkripciisa da translaciis Sejameba. es diagrama gviCvenebs gzas erTi
genidan erT polipeptidamde. daimaxsovreT, dnm-Si TiToeuli geni SeiZleba transkribirdes mravalgzis mravali rnm-is
molekulaSi da rom yoveli mrnm, aseve SeiZleba mravalgzis translirdes polipeptidis mravali molekulis misaRebad.
(aseve, gaxsovdeT, rom zogierTi genis saboloo produqti aris ara polipeptidi, aramed rnm-is molekulebi, maT Soris
trnm da rrnm.) zogadad, transkripciisa da translaciis safexurebi msgavsia prokariotul da eukariotul ujredebSi.
mTavari gansxvavebaa, rom eukariotul birTvSi adgili aqvs rnm-is procesings. sxva mniSvnelovani gansxvavebebi nanaxia
transkripciisa da translaciis iniciaciis stadiebsa da transkripciis terminaciaSi.
395
sxva regulatorul ubnebs. dnm-is es Tanamimdevrobebi Tqven SeiswavleT rogor eqspresirdeba tipiuri geni
ar transkribirdeba, magram isini SeiZleba miCneul iq- molekuluri TvalsazrisiT _ transkripciiT rnm-Si
nas funqcionaluri genis nawilad, radgan maTi arseboba da Semdgom translaciiT polipeptidSi, romelic war-
aucilebelia transkripciis mosaxdenad. genis moleku- moqmnis specifikuri struqturisa da funqciebis mqone
luri gansazRvra aseve unda moicavdes dnm-s, romelic cilas. cilebi, Tavis mxriv, ganapirobeben organizmis
transkribirdeba rrnm-Si, trnm-sa da im sxva rnm-ebSi, gamoxatul fenotips.
romelTa translacia ar xorcieldeba. am genebs ara genebi regulirdeba. eukariotebSi genis eqspresiis
aqvT polipeptiduri produqtebi. amrigad, Cven mivediT regulacias Cven gavecnobiT TavebSi 19 da 21. Semdeg Tav-
Semdeg gansazRvrebamde: geni aris dnm-is ubani, rom- Si ki, Cven daviwyebT genis regulaciis ganxilvas ufro
lis saboloo produqts warmoadgens an polipeptidi, an martivi molekuluri biologiis mqone baqteriebisa da
rnm -is molekula. virusebis magaliTze.
Tumca, genebis umravlesobisaTvis kvlav gamosa-
degia erTi geni _ erTi polipeptidis idea. am TavSi,
396
li genebis umetesobaSi, egzonebi gabneulia in- Zlia imoqmedos, rogorc katalizatorma, ribozimma.
tronebs Soris. rnm-is splaisingis dros, intronebi
amoiWreba, xolo egzonebi erTdeba. rnm splaisings
axorcielebs splaisosomebi, magram, zog SemTxvevaSi, koncefcia 17.6
mxolod rnm-ic akatalizebs splaisings. katalizur
rnm molekulebs ribozimebi ewodeba. intronebis ar- genTa eqspresiis Sedareba prokarioteb-
seboba rnm-is alternatiuli splaisingis saSualebas
iZleva. sa da eukariotebs Soris mTavar gansx-
vavebebs warmoaCens
koncefcia 17.4
X X radganac prokariotul ujreds ara aqvs birTvis gar-
translacia aris polipeptidis sinTezi, si, translacia transkripciis mimdinareobis proces-
Sive SeiZleba daiwyos. eukariotul ujredSi, birTvis
romelsac rnm warmarTavs: detalurad garsi acalkevebs transkripcias translaciisagan da
birTvSi xorcieldeba rnm-is farTo procesingi.
XX translaciis molekuluri komponentebi. ujredi
17.7
mrnm-is mesijs gadaTargmnis cilaSi transportuli
rnm-is daxmarebiT. specifikur aminomJavebTan daka- koncefcia
vSirebis Semdeg, trnm-is molekulebi, Tavisi antiko-
donebis meSveobiT, ganlagdebian mrnm-is komple- wertilovanma mutaciebma, SesaZloa,
mentarul kodonebTan. ribosomas aqvs dakavSirebis
saitebi mrnm-isa da trnm-isaTvis da, am gziT, xels cilis struqturasa da funqciebze
uwyobs maT Sewyvilebas. imoqmedon
XX polipeptidis aSeneba. ribosomebi axdenen
X X wertilovani mutaciebis tipebi. wertilovani mu-
translaciis sami stadiis: iniciaciis, elongaciisa
tacia warmoadgens dnm-is erTi wyvili fuZis cvli-
da terminaciis, koordinacias. aminomJavebs Soris
lebas, romelmac SeiZleba, migviyvanos arafunqcio-
peptiduri bmis warmoqmnas akatalizebs rrnm. erTi
naluri cilis sinTezamde an saerTod Seaferxos
mrnm-is translacia SeiZleba ramodenime ribosomam
cilis sinTezi. wyvili fuZis Canacvlebam SesaZloa,
moaxdinos erTdroulad, warmoqmnian ra poliribo-
gamoiwvios misens an nonsens mutaciebi. wyvili fuZis
somas.
Camateba an delecia iwvevs wanacvlebuli CarCos mu-
XX funqcionaluri cilis warmoqmnis dasruleba da taciebs.
mizanmimarTuli gadatana. translaciis Semdeg,
X X mutagenebi. spontanuri mutaciebi SeiZleba war-
cilebi, SesaZloa, modificirdnen, rac maT samganzo-
moiqmnas dnm-is replikaciis, rekombinaciis an repa-
milebian konfiguraciaze imoqmedebs. yvela cilis
raciis procesSi. fizikur da qimiur mutagenebs aseve
sinTezis inicirebas axdens Tavisufali ribosomebi
SeuZliaT genis Secvla.
citozolSi, magram endomembranuli sistemisa an sekre-
ciisaTvis gamiznuli cilebi unda transportirdnen
eb-Si. aseT cilebs aqvT sasignalo peptidebi, romelT-
ac ukavSirdeba signalis amomcnobi nawilaki (san) da SeamowmeT sakuTari codna
translaciis ganmaxorcielebel ribosomas saSualebas
aZlevs, daukavSirdes eb-s.
TviTSefaseba
koncefcia 17.5 1. wyvili fuZis Canacvleba, romelic Seexeba kodonis
mesame fuZes, Cveulebriv, ar iwvevs Secdomas poli-
rnm mraval rols asrulebs ujredSi:
peptidSi. es xdeba imitom, rom
mimoxilva a. Canacvleba gamoswordeba transkripciis dawye-
bamde.
XX rnm-s SeuZlia wyalbaduri bmebiT daukavSirdes sxva b. Canacvleba mxolod intronebSi xdeba.
nukleinis mJavis molekulebs (dnm-s an rnm-s). man Sei- g. fuZeTa Sewyvilebis wesebi naklebad mkacria ko-
Zleba, miiRos samganzomilebiani forma. da mas aqvs donebisa da antikodonebis mesame fuZisaTvis.
funqcionaluri jgufebi, romelTa saSualebiT Seu- d. signalis amomcnobi nawilaki asworebs kodirebis
397
Secdomebs. b. nukleotidebi SeiZleba daematos rnm-is orive
e. transkribirebuli Secdomebi izidavs mbrnp-ebs, bolos.
romlebic astimulireben g. ribozimebma SeiZleba, monawileoba miiRon rnm-
splaisingsa da koreqcias. is splaisingSi.
d. rnm-is spalaisingis katalizi SeiZleba moaxdi-
2. eukariotul ujredebSi, transkripcia ver daiwyeba,
non splaisosomebma.
sanam
e. pirveladi transkripti xSirad bevrad ufro
a. dnm-is ori jaWvi mTlianad daSordeba erTmaneTs
grZelia, vidre saboloo
da moxdeba promotoris eqspozicia.
rnm-is molekula, romelic tovebs birTvs.
b. transkripciis ramdenime faqtori daukavSird-
eba promotors. 7. romelia swori translaciisaTvis prokariotebSic
g. mrnm-s moSordeba 5’-kepi. da eukariotebSic?
d. yalibidan amoiWreba dnm-is intronebi. a. translacia SeuRlebulia transkripciasTan.
e. dnm nukleazebi moaxdenen transkripciuli er- b. transkripciis produqti maSinve mzad aris
Teulis gamoyofas. translaciisaTvis.
g. kodoni uuu kodirebs fenilalanins.
3. romeli debuleba ar aris swori kodonisaTvis?
d. ribosomebze moqmedebs streptomicini.
a. is Sedgeba sami nukleotidisagan.
e. signalis amomcnobi nawilaki (san) ukavSirdeba
b. is SeiZleba kodirebdes igive aminomJavas, rasac
garkveuli polipeptidebis pirvel 20 aminomJa-
sxva kodoni.
vas.
g. is arasodes kodirebs erTze met aminomJavas.
d. is gamodis trnm-is erTi bolodan. 8. suraT 17.5-is gamoyenebiT, daadgineT polipepti-
e. is aris genetikuri kodis ZiriTadi erTeuli. duri Tanamimdevrobis Phe-Pro-Lys makodirebeli
4. argininis sinTezis metaboluri gza Semdegia: mrnm-is Sesabamisi dnm-is sayalibo jaWvis nukleo-
winamorbedi ornitini tiduri Tanamimdevroba 5’ _ 3’ mimarTulebiT.
citrulini arginini a. uuu-ggg-aaaa d. cTT-cgg-gaa
b. gaa-ccc-cTT e. aaa-ccc-uuu
A B C
g. aaa-acc-TTT
bidlma da tatumma aRmoaCines Neurospora-s mu-
tantebis ramdenime klasi, romelTac SeuZliaT 9. Semdegi mutaciebidan, romels unda hqondes, faqti-
zrda minimalur areze argininis damatebiT (ix. urad, aucileblad saziano efeqti organizmze?
suraTi 17.2). maT SeZles, daeskvnaT, rom a. wyvili fuZis Canacvleba.
a. erTi geni kodirebs mTeli metaboluri gzisTvis. b. genis Sua adgilis siaxlovidan sami nukleotidis
b. dnm-is genetikuri kodi tripleturi kodia. delecia.
g. I klasis mutantebs mutacia nukleotidur jaWvSi g. intronis SuaSi erTi nukleotidis delecia.
II klasis mutantebis mutaciis Semdeg aris. d. erTi nukleotidis delecia makodirebeli Tana-
d. I klasis mutantebs arafunqcionaluri fermenti mimdevrobis bolosTan.
e. erTi nukleotidis Camateba makodirebeli Tana-
aqvT safexur A-ze, xolo mimdevrobis dasawyisidan daRmavali mimarTule-
II klasis mutabtebs _ safexur B-ze. biT da masTan axlos.
e. III klasis mutantebs samive safexurisTvis ara-
10. romeli komponenti ar aris pirdapir CarTuli
funqcionaluri fermentebi aqvT.
translaciaSi?
5. gansazRvruli trnm-is molekulis antikodoni aris a. mrnm b. dnm g. trnm d. ribosomebi e. gtf
a. komplementaruli Sesabamisi mrnm-is kodonisa.
b. komplementaruli Sesabamisi tripletisa rrnm-
ze. evoluciuri kavSiri
g. trnm-is nawili, romelic ukavSirdeba specifi-
kur aminomJavas.
genetikuri kodi (ix. suraTi 17.5) mdidaria evoluci-
d. cvladi, imis mixedviT, Tu romeli aminomJava
uri qveteqstebiT. magaliTad, yuradReba miaqcieT, rom
daukavSirdeba trnm-s.
20 aminomJava ar aris SemTxveviT gabneuli; aminomJavebis
e. katalizatori, trnm-s ribozimad aqcevs.
umetesobas akodirebs erTmaneTis msgavsi kodonebis
6. romeli ar aris swori rnm-is procesingisaTvis? jgufi. ra evoluciuri axsna SeiZleba moiZebnos am mov-
a. egzonebi amoiWreba, sanam mrnm birTvs datovebs. lenisaTvis? (miniSneba: arsebobs erTi axsna, romelic is-
398
toriul warmomavlobas exeba, da sxva, `forma Seesabameba
Ffunqciis~ tipis, naklebad TvalsaCino axsnebi. mecniereba, teqnologia
da sazogadoeba
399
18
vi r u s e b i s a d a
b a q t e r i e b i s g enetika
S S suraTi 18.1 T 4 baqteriofagebi ainficireben
E.coli–s ujreds.
400
WW suraTi 18.3 inficireba Tambaqos mozai-
virusi kis virusiT (Tmv). janmrTeli, aradain-
ficirebuli Tambaqos foToli (marcxniv)
SeadareT Tmv-iT eqsperimentulad dain-
ficirebul foTols (marjvniv).
baqteria
cxoveluri
ujredi
virusebis aRmoCena: mecnieruli kvleva kultivireba sakveb areze sinjarebsa Tu petris jamebze
SeuZlebeli iyo. beierinkma warmoidgina, rom es gamrav-
Tambaqos mozaikis daavadeba aferxebs Tambaqos mce- lebadi nawilaki baqteriasTan SedarebiT bevrad patara
naris zrdas da mis foTlebs dawinwklul, anu mozai- da martivi iyo. misi varaudi dadasturda 1935 wels,
kur, Sefervas aniWebs (suraTi 18.3). 1883 wels, adolf rodesac amerikelma mecnierma uendel stenlim moax-
maierma, germanelma mecnierma, aRmoaCina, rom SeeZlo dina infeqciuri nawilakis kristalizeba. es nawilaki
daavadebis gadatana mcenaridan mcenareze, daavadebu- axla cnobilia, rogorc Tambaqos mozaikis virusi (Tmv).
li foTlebidan miRebuli wvenis janmrTel mcenareze SemdgomSi, Tmv-is da sxva mravali virusis danaxva re-
wasmis Sedegad. wvenSi infeqciis gamomwvevi mikrobis alurad gaxda SesaZlebeli eleqtronuli mikroskopis
warumatebeli Zebnis Semdeg, maierma daaskvna, rom daa- saSualebiT.
vadebas iwv evs uCveulod mcire baqteria, romlis dan-
axva mikroskopiT Seu Zlebelia. es hipoTeza aTwleulis
Semdeg Seamowma rusma Ddimitri ivanovskim, romelmac virusebis struqtura
inficirebuli Tambaqos foTlebidan miRebuli wveni umciresi virusebi mxolod 20 nm-ia diametrSi _
gaatara baqteriebis mosaSoreblad Seqmnil filtrSi. ufro naklebi, vidre ribosoma. qinZisTavze advilad
gafiltvris Semdeg, wveni mainc iwvevda mozikur daa- daeteva milionobiT virusi. TviT yvelaze didi viruse-
vadebas. bic Zlivs Cans sinaTlis mikroskopSi. stenlis aRmoCena,
ivanovski erTguli darCa hipoTezisa, rom baqteria rom SesaZlebelia garkveuli virusebis kristalizacia,
iwv evs Tambaqos mozaikis daavadebas. SesaZloa, asab- warmoadgenda metad saintereso da aseve daujerebel
uTebda is, baqteria iseTi pataraa, rom gaivlis fil- ambavs. TviT umartives ujredebsac ar SeuZliaT agrega-
trSi an warmoqmnis filtrSi gaRwevad toqsins, ro- cia regularul kristalebad. magram Tu virusebi ujre-
melic iwvevs daavadebas. es ukanaskneli SesaZlebloba debi ar aris, maSin ras warmoadgenen isini? isini arian
gamoiricxa, rodesac holandielma botanikosma marti- infeqciis gamomwvevi nawilakebi, romlebic Sedgeba
nus beierinkma aRmoaCina, rom gafiltrul wvenSi arse- cilovan garsSi da, zog SemTxvevebSi, membranul gareTa
bul infeqciis gamomwvev agents reproducireba Seu- garsSi moTavsebuli nukleinis mJavisagan. modiT, ufro
Zlia. is mcenareebs gafiltrul wvens usmevda da maTSi detalurad gavecnoT virusebis struqturasa da Semd-
mozaikis daavadebis ganviTarebis Semdeg, iyenebda ukve gom, maTi reproduqciis saSualebebs.
maTgan miRebul wvens sxva mcenareebis inficirebisaT-
vis; da am process ganagrZobda infeqciaTa ramdenime virusuli genomebi
seriis ganmavlobaSi. paTogeni unda gamravlebuliyo,
radgan mis mier daavadebis gamowvevis unari ar sust- genebs Cven, Cveulebriv, warmovidgenT, rogorc
deboda mcenaridan mcenareze mravaljeradi gadatanis orjaWviani dnm-is _ ormagi spiralisagan Sedgenil
Semdegac ki. struqturas. magram mravali virusi uaryofs am mosaz-
faqtiurad, paTogeni reproducirdeboda mxolod rebas. maTi genomebi SesaZloa, Sedgebodes orjaWviani
mis mier inficirebul masp inZel ujredSi. baqteriisa- dnm-is, erTjaWviani dnm-is, orjaWviani rnm-is an erT-
gan gansxvavebiT, mozaikis daavadebis saidumlo agentis jaWviani rnm-isagan, imis mixedviT, ra tipis virusTan
401
kapsidis rnm membranuli
kapsomeri garsi
kapsomeri
dnm
Tavi
kapsidi dnm
kudis
rnm garsi
kudis
boWko
glikoproteini glikoproteini
(diametri) (diametri)
(a) Tambaqos mozaikis viruss aqvs spiraluri kapsida, saboloo forma ki myari Cxirisebulia.
(b) adenovirusebs aqvT mravalwaxnagovani kapsida glikoproteinuli SveriliT (spaikiT) yoveli wverodan.
(g) gripis virusebs aqvT gareTa garsi mofenili glikoproteinu li SverilebiT. genomi Sedgeba rnm-is
rva sxvadasxva molekulisagan, romelTagan TiToeuli moTavsebulia spiralur kapsidaSi.
(d) baqteriofag T4-s, sxva T-tipis fagebis msgavsad, aqvs rTuli kapsida, romelic Sedgeba mravalwaxnagovani
Tavisa da kudis aparatisagan.
SS suraTi 18.4 virusebis struqtura. virusebi agebulia cilovan garsSi (kapsidaSi) moTavsebuli nukleinis mJavisagan (dnm-
is an rnm-is) da, xandaxan, damatebiT Sexveuli arian membranul gareTa garsSic. kapsidis Semadgenel calkeul cilovan sube-
reTeulebs kapsomerebi ewodeba. zomebisa da formebis nairgvarobis miuxedavad, virusebs saerTo struqturuli maxasiaTeblebi
aqvT, romelTa umetesoba naCvenebia zemoT warmodgenil oTx magaliTze. (yvela mikrofoto aris feradi tem _ transmisiuli
eleqtronuli mikroskopi.)
gvaqvs saqme. viruss uwodeben dnm viruss, an rnm viruss, lebriv, mcirea. Tambaqos mozaikis viruss aqvs myari,
misi genomis Semadgeneli nukleinis mJavis tipis Ses- Cxiris formis kapsida, romelic Sedgeba spiralurad
abamisad. orive SemTxvevaSi, genomi, Cveulebriv, war- ganlagebuli mxolod erTi tipis cilis aTasze meti
modgenilia erTi xazobrivi an wriuli molekulis saxiT. molekulisagan (suraTi 18.4 a). adenovirusebs, romle-
umcires virusebs mxolod oTxi geni aqvT, xolo udides- bic ainficireben cxovelTa respiratorul gzebs, aqvT
ebs _ ramodenime aseuli. 252 identuri cilis molekula, romlebic ganlagebulia
mravalwaxnagovan kapsidaSi 20 samkuTxa facetiT _ iko-
kapsidebi da gareTa garsebi zaedrSi (suraTi 18.4 b).
zogierT viruss aqvs damatebiTi struqturebi,
virusebis genomis cilovan garss kapsidas uwode-
romlebic maspinZeli ujredebis inficirebaSi exmare-
ben. virusis tipis mixedviT, kapsida SeiZleba iyos Cx-
baT. magaliTad, gripis virusebs da aseve cxovelebSi
iris formis, mravalwaxnagovani (poliedruli) an ufro
nanax sxva mraval viruss kapsidis garSemo aqvT mem-
rTuli formis (T4-is msgavsad). kapsidebi agebulia didi
branuli garsi (suraTi 18.4 g). es virusuli gareTa
raodenobiT cilovani suberTeulebis, kapsomerebisa-
garsebi warmoqmnilia maspinZeli ujredis membranidan
gan. magram cilebis sxvadasxva tipebis raodenoba, Cveu-
da Seicavs maspinZeli ujredis fosfolipidebsa da mem-
402
virusi 1 virusi Sedis ujredSi, iSorebs garss da gamoyofs virusul
dnm dnm-sa da kapsidis cilebs.
1 2 maspinZeli fermentebi axorcieleben virusuli genomis rep-
kapsida
likacias.
3 amave dros, maspinZeli fermentebi axdenen virusuli genomis
transkripcias virusul mrnm-Si, romelsac sxva maspinZeli
3
fermentebi iyeneben ufro meti virusuli cilebis Sesaqmne-
2 lad.
maspinZeli 4 virusuli genomebi da kapsidis cilebi TviTawyobis gziT
ujredi warmoqmnian axal virusul nawilakebs, romlebic gadian
ujredidan.
virusuli
dnm WW suraTi 18.5 virusis gamartivebuli reprod uqciuli
mrnm cikli. virusi warmoadgens iZulebiT ujredSida parazits,
romelic reproducirebisaTvis maspinZeli ujredis apar-
virusuli
kapsidis atsa da mcire winamorbedebs iyenebs. am umartives virusul
dnm
cilebi ciklSi paraziti aris dnm virusi, romlis kapsida erTi tipis
cilisagan Sedgeba.
403
adamianebs ainficireben. garda amisa, mravalujredi- romelTac yalibad rnm-is gamoyeneba SeuZliaT. (arain-
ani eukariotebis virusuli infeqciebi, Cveulebriv, ficirebuli ujredebi, ZiriTadad, ar asinTezeben am
gansazRvruli qsovilebiTaa limitirebuli. adamianis bolo procesis ganmaxorcielebel fermentebs.)
gacivebis virusebi ainficireben mxolod zeda respira- virusuli nukleinis mJavis molek ulebisa da kapso
toruli traqtis amomfen ujredebs, xolo Sidsi-s vi- merebis warmoqmnis Semdeg, maTi awyoba axal virusebad
rusi ukavSirdeba sisxlis garkveuli tipis TeTr ujre- xSir ad TviTawyobis spontanur process warmoadgens.
debze ganlagebul specifikur receptorebs. faqtiurad, SesaZloa, Tmv-is rnm-isa da kapsomerebis
virusuli infeqcia iwyeba, rodesac virusis genomi dacalkeveba laboratoriaSi da Semdeg, maTi xelaxla
Sea Rwevs maspinZel ujredSi (suraTi 18.5). nukleinis awyoba mTlian virusebad moxdeba Sesabamis pirobebSi
mJavis ujredSi Sesvlis meqanizmebi sxvadasxvagvaria vi- komponentebis ubralo SereviT. virusuli reproduqci-
rusis tip isa da maspinZeli ujredis tipis mixedviT. mag- uli ciklis umartivesi tipi mTavrdeba inficirebu-
aliTad, T-rigis fagebi baqteriaSi dnm-is Sesayvanad iy- li maspinZeli ujredidan aseulobiT an aTaseulobiT
eneben Tavis daxvewil kudis aparats (ix. suraTi 18.4d). virusebis gamosvliT; am procesis Sedegad TviTon
ujredSi SeRwevis Semdeg, virusuli genomi ipyrobs maspinZeli ujredi xSirad ziandeba, an iRupeba. amgvari
sakuTar maspinZels, gadaaprogramebs ra ujreds viru- ujreduli dazianeba an sikvdili, iseve rogorc orga-
suli nukleinis mJavis aslebisa da virusuli cilebis nizmis sapasuxo reaqciebi am dazianebebze, iwvevs vi-
sawarmoeblad. maspinZeli ujredidan iRebs nukleo- rusul infeqciebTan asocirebul zogierT simptoms.
tidebs, virusuli nukleinis mJavebis Sesaqmnelad, aseve ujredidan gamosul virusul STamomavlobas damatebi-
fermentebs, ribosomebs, trnm-ebs, aminomJavebs, atf- Ti ujredebis inficirebis potenciali aqvs da amgvarad
sa da sxva komponentebs, roml ebic saWiroa virusuli xdeba virusuli infeqciis gavrceleba.
genebis karnaxiT virusuli cilebis dasasinTezeblad. Cvens mier zogadad ganxiluli virusis umartivesi
dnm virusebis umetesoba iyenebs maspinZeli ujredis reproduqciuli ciklis mravali variacia arsebobs. Cven
dnm polimerazebs, virusuli dnm-is yalibebis mixed- axla cota ufro detalurad ganvixilavT zogierT am
viT axali genomebis Sesaqmnelad. amis sapirispirod, variacias baqteriul virusebsa (fagebsa) da cxovelur
Tavisi genomis replicirebisaTvis, rnm virusebi iyene- virusebSi; ufro mogvianebiT, amave TavSi, mcenareTa vi-
ben specialur, virusis mier kodirebul polimerazebs, rusebsac SevexebiT.
1 dakavSireba. T4 fagi iyenebs Tavisi kudis boWkoebs E.coli-is gare zedapirze arsebul specifikur receptorebTan dasakavSireblad.
2 fagis dnm-is Sesvla da maspinZeli dnm-is ganadgureba. kudis garsi ikumSeba da fagis dnm Seaqvs ujredSi, carieli kapsida ki gareT
rCeba. xdeba ujredis dnm-is hidrolizi.
3 virusuli genomebisa da cilebis sinTezi. fagis dnm ganapirobebs fagis cilebisa da fagis genomis aslebis warmoqmnas aspinZeli fer-
mentebis saSualebiTa da ujredis komponentebis gamoyenebiT.
4 awyoba. cilebis sami calkeuli jgufi spontanurad aewyoba fagis Tavebis, kudebisa da kudis boWkoebis warmosaqmnelad. fagis genomi
kapsidis SigniT Tavsdeba fagis Tavis Camoyalibebisas.
5 gamoyofa. fagi gansazRvravs baqteriuli ujredis kedlis damazianebeli fermentis warmoqmnas, ris Sedegadac siTxe Sedis ujredSi.
404
fagebis reproduqciuli ciklebi enturi fagis, lizisuri ciklis ZiriTad safexurebs.
suraTsa da mis ganmartebaSi mocemulia am procesis aR-
fagebi yvelaze kargad Seswavlil virusebs warmoad- wera, romelic Tqven unda SeiswavloT, sanam msjelobas
genen, Tumca zogierTi maTgani aseve yvelaze rTul ganvagrZobdeT.
virusebsac miekuTvneba. fagebis kvlevam migviyvana lizisuri ciklis Sesaxeb wakiTxvis Semdeg, Tqven
aRmoCenamde, rom zogierT orjaWvian dnm viruss re- SesaZloa, dagainteresoT, ratom ar gaunadgurebiaT
producireba ori alternatiuli meqanizmiT SeuZlia: aqamde fagebs mTeli baqteriebi. marTlac, zogierT
lizisuri cikliTa da lizogenuri cikliT. qveynebSi baqteriul infeqciebTan gasamklaveblad, me-
dicina fagiT mkurnalobas iyenebs. magram baqteriebic
lizisuri cikli ar arian daucvelni. jer erTi, bunebrivi gadarCeva xels
fagis reproduqciul cikls, romelic maspinZeli uwyobs baqteriul mutantebs receptoruli saitebiT,
ujr edis sikvdiliT mTavrdeba, lizisuri cikli ewo- romlebsac gansazRvruli tipis fagebi veRar amoicno-
deba. termini asaxavs infeqciis bolo stadias, romlis ben. meore, rodesac fagis dnm warmatebiT aRwevs baq-
ganmavlobaSic baqteria ganicdis liziss (iSleba) da teriaSi, is, xSirad, amoicnoba, rogorc ucxo sxeuli
gamoyofs ujredis SigniT warmoqmnil fagebs. am fagTa- da iWreba ujreduli fermentebiT, saxelwodebiT re-
gan TiToeuls SeuZlia janmrTeli ujredis inficireba striqciuli endonukleazebi, an ubralod restriqci-
da ramodenime Tanamimdevarma lizisurma ciklma, Sesa- uli fermentebi. baqteriuli ujredebis sakuTari
Zloa, sul ramodenime saaTSi gaanadguros baqteriebis dnm qimiurad imgvaradaa modificirebuli, rom xeli
mTeli populacia. fagi, romelic mravldeba mxolod SeeSalos restriqciuli fermentebis maTze moqmede-
lizisuri ciklis saSualebiT, virulentur fags war- bas. magram, iseve rogorc bunebrivi gadarCeva exmareba
moadgens. suraTi 18.6 asaxavs T4-is, tipiuri virul- baqteriebs efeqturi restriqciuli fermentebiT, aseve
lizisuri lizogenuri
cikli cikli
garkveuli faqtorebi baqteria normalurad repro-
ujredi ganicdis liziss ducirdeba, warmoqmnis
ganapirobebs ra
da gamoyofs fagebs profagis aslebs da
lizisuri cikli lizogenuri cikli gadascems maT
Tu profagi
gamoiwveva ganviTardeba Svileul ujredebs
SS suraTi 18.7 fagi λ-s, zomieri fagis, lizisuri da lizogenuri ciklebi. baqteriul ujredSi Ses vlisa da wriuli
formis miRebis Semdeg, λ dnm-s SeuZlia maSinve warmoqmnas didi raodenobiT STamomavali fagebi (lizisuri cikli) an
integrirdes baqteriul qromosomaSi (lizogenuri cikli). umetes SemTxvevebSi, fagi λ lizisur cikls mihyveba, romelic
msgavsia suraT 18.6-ze aRwerili ciklisa. Tumca, Tu lizogenuri cikli daiwyeba, profagi maspinZeli ujredis qromoso-
maSi mravali Taobis ganmavlobaSi SeiZleba iyos ganTavsebuli. fagi λ-s aqvs erTi mTavari kudis boWko, romelic SedarebiT
moklea.
405
bunebrivi gadarCeva uwyobs xels am fermentebisadmi transkripciis Semaferxebeli cilis genTan erTad,
mdgradi (rezistentuli) fagebis mutantebs. amrigad, lizogenuri ciklis procesSi profagis ramodenime sxva
paraziti _ maspinZlis urTierToba mudmiv evoluciur genic SeiZleba eqspresirdebodes. am genebis eqspre-
moZraobaSi imyofeba. siam, SesaZloa, Secvalos maspinZlis fenotipi. aRniS-
arsebobs kidev mesame mniSvnelovani mizezi, rac baq nul fenomens yuradsaRebi samedicino mniSvneloba
teriebs fagebis moqmedebis Sedegad gadaSenebisagan aqvs. magaliTad, adamianis daavadebebis _ difteriis,
icavs. mravali fagi maspinZeli ujredebis daSlis nacv- botulizmisa da qunTruSas gamomwvevi baqteriebi ada-
lad, Tanaarsebobs maTTan e.w. lizogenur ciklSi. mianisaTvis usafrTxo iqneboda, rom ara garkveuli
profaguri genebi, romlebic maspinZel baqteriebs to-
lizogenuri cikli qsinebs asinTezebineben.
406
CaerTveba eb-is membranaSi da transportird-
cxrili 1.15 cxovelTa virusebis klasebi ebian ujredis zedapirTan. egzocitozis msgavsi
procesis saSualebiT, axali virusebis kapsidebi
ujredidan gamosvlis (gamokvirtvis) dros, Tavad
klasi/ojaxi gareTa garsi magaliTebi/daavadebebi gaexvevian mambranebSi. sxvagvarad Tu vityviT, vi-
rusuli gareTa garsebi warmoiqmneba maspinZeli
I. orjaWviani dnm (ojdnm) ujredis plazmuri membranidan, Tumca am membra-
adenovirusi ara respiratoruli daavadebani; cxovel- nis zogierTi molekula gansazRvrulia virusuli
(ix. suraTi 18.4b) Ta simsivneebi genebiT. garsian virusebs axla ukve SeuZliaT sxva
ujredebis inficireba. am reproduqciuli ciklis
papovavirusi ara papilomavirusi (papilomebi, saSvilos-
nos yelis kibo); poliomavirusi (cxo- dros maspinZeli ujredi aucilebelad ar kvdeba,
velTa simsivneebi) gansxvavebiT fagebis lizisuri ciklisagan.
zogierT viruss aqvs gareTa garsi, romelic
herpesvirusi aris Herpes simplex I da Herpes simplex II
(sicivis gamonayari, genitaluri wylu- ar aris warmoqmnili plazmuri membranidan. mag-
lebi);Varicella zoster (sartylise buri aliTad, herpesvirusebis garsebi warmoqmnilia
sirsveli, Cutyvavila); epStain baris
maspinZeli ujredis birTvuli membranidan. aseT
virusi (mononukleozi, barkitis
limfoma) virusebs aqvT orjaWviani dnm-is genomi da re-
poqsvirusi (Poxvirus) aris yvavilis virusi; Zroxis yvavilis producirdebian maspinZeli ujredis birTvSi,
virusi
Tavisi dnm-is replikaciisa da transkripciisaT-
vis ki virusuli da ujreduli fermentebis kom-
II. erTjaWviani dnm (ejdnm) binacias iyeneben. zog SemTxvevaSi, herpesviru-
parvovirusi ara B19 parvovirusi (msubuqi gamonayari) sis dnm-is aslebi miniqromosomebis saxiT rCeba
zogierTi nervuli ujredebis birTvebSi. aq isi-
ni latenturebia, sanam raime saxis fizikuri an
III. orjaWviani rnm (ojrnm)
emociuri stresi ar gamoiwvevs aqtiuri virusis
reovirusi ara rotavirusi (diarea);kolorados tkipas warmoqmnis axal cikls. am axali virusebiT sxva
ciebis virusi
ujredebis inficireba iwvevs herpesisaTvis dam-
axasiaTebeli wylulebis warmoqmnas, rogoricaa
IV. erTjaWviani rnm (ejrnm) gacivebis gamonayari an genitaluri wylulebi.
Tu adamianma erTxel herpesvirusis infeqcia ga-
pikornavirusi ara rinovirusi (zogadi gaciveba); daitana, daavadebis aseTi ucabedi gamovlinebebi
poliovirusi; A hepatitis virusi,
da sxva entero (nawlavovani) virusebi mTeli cxovrebis ganmavlobaSi SeiZleba daemar-
koronavirusi aris Zlieri mwvave respiratoruli sind- Tos.
(ix. suraTi 18.4b) romi (SARS -ingl. abr.)
flavivirusi aris yviTeli ciebis virusi; vest nilis rnm, rogorc virusuli
(Vest (Flavivirus) Nile) virusi; genetikuri masala
C hepatitis virusi
togavirusi aris wiTuras virusi; cxenis encefalitis Tumca zogierTi fagi da mcenareTa vi-
(Togavirus) virusebi
rusebis umetesobac rnm virusebs warmoadgenen,
rnm genomebis yvelaze farTo nairsaxeoba gvaqvs
V. ejrnm; yalibi mrnm-is sinTezisaTvis cxovelebis damasnebovnebel virusebSi. cxov-
filovirusi aris ebolas virusi (hemoragiuli elTa virusebSi nanaxi sami tipis erTjaWviani
cieb-cxeleba) rnm genomebidan, IV klasis virusebis genomebs
pirdapir SeuZliaT, Seasrulon mrnm-is roli da
orTomiqsovirusi aris gripis virusi
(ix. suraTi 18.4g) amdenad, inficirebidan myisve SeiZleba, moxdes
maTi translireba virusul cilebSi. suraTi 18.8
paramiqsovirusi aris wiTelas virusi; ybayuras virusi gviCvenebs V klasis viruss, romelSic rnm genomi
rabdovirusi aris cofis virusi asrulebs yalibis rols mrnm-is sinTezisaTvis.
rnm genomi transkribirdeba komplementarul
VI. ejrnm; yalibi dnm-is sinTezisaTvis rnm jaWvSi, romelic Semdeg funqcionirebs, ro-
retrovirusi aris aiv, adamianis imunodeficitis virusi gorc mrnm-ica da yalibic rnm genomis damatebiTi
(ix. suraTi 18.9) (Sidsi); rnm simsivnis virusebi aslebis sinTezisaTvis. sxva virusebis msgavsad,
(leikemia) romlebic mrnm-is warmosaqmnelad saWiroeben rnm
407
kapsidi 1
rnm
gareTa garsi
(glikoproteinebiT) 2
maspinZeli ujredi
mrnm
kapsidis
cilebi
eb
5 glikopro- genomis asli (rnm)
teinebi 4
1 virusuli garsis glikoproteinebi ukavSirdeba specifikur receptorul molekulebs maspinZel ujredze (ar aris
naCvenebi), rac ganapirobebs virusis Sesvlas ujredSi.
2 kapsida da virusuli genomi aRweven ujredSi. ujreduli fermentebi “moineleben” kapsidas, ris Sedegadac virusuli
genomi gamoTavisufldeba.
3 virusuli genomi (wiTeli) funqcionirebs, rogorc yalibi komplementaruli rnm jaWvebis (vardisferi) dasasinTeze-
blad virusuli fermentis mier.
4 virusuli rnm genomis axali aslebi miiReba komplementaruli rnm jaWvebis yalibebad gamoyenebiT.
5 komplementaruli rnm jaWvebi aseve moqmedeben, rogorc mrnm, romelic translirdeba rogorc kapsidis cilebSi
(citozolSi), ise virusuli garsisaTvis saWiro glikoproteinebSi (eb-Si).
6 vezikulebs gadaaqvT garsis glikoproteinebi plazmur membranasTan.
7 TiToeuli virusuli genomis molekulis garSemo yalibdeba kapsida.
8 TiToeuli axali virusi gamoiyofa (gamoikvirteba) ujredidan, misi garsi mofenilia glikoproteinebiT, romlebic
CarTulia eb-dan miRebul membranaSi.
_ rnm sinTezs, es virusic iyenebs virusul ferments, transkriptaza, romelic rnm yalibis transkripcias
romelic kapsidaSi genomTan erTadaa moTavsebuli. axdens dnm-Si da amrigad, ganapirobebs informaciis
cxovelTa rnm virusebidan yvel aze rTuli re- dinebas rnm _ dnm mimarTulebiT, anu Cveulebrivi
produqciuli cikli aqvT retrovirusebs (klasi VI). mimarTulebis sapirispirod. am uCveulo fenomenma war-
es virusebi aRWurvili arian fermentiT, saxelad uku- moqmna saxeli retrovirusebi (retro niSnavs `ukan~).
408
1 virusi erwymis ujredis plazmur
membranas. kapsidis cilebi mocil-
debian da gamoiyofa virusuli
1 cilebi da rnm.
2 2 ukutranskriptaza akatalizebs
virusuli rnm-is komplementaruli
maspinZeli
ujredi dnm-is jaWvis sinTezs.
3 3 ukutranskriptaza akatalizebs dnm-
ukutranskriptaza
is pirveli jaWvis komplementaruli
virusuli rnm
dnm-is meore jaWvis sinTezs.
4
rnm-dnm hibridi 4 orjaWviani dnm provirusis saxiT
CaerTveba ujredis dnm-Si.
aiv iWreba ujredSi 5 provirusis genebi transkribird-
dnm
ebian rnm molekulebSi, romlebic
birTvi asruleben genomebis rols virusis
Semdegi TaobisaTvis da aseve mrnm-is
provirusi 5 rols virusul cilebSi translaci-
qromosomuli
dnm isaTvis.
6 virusuli cilebis SemadgenlobaSi
rnm genomi virusis aris kapsidis cilebi da ukutran-
Semdegi TaobisaTvis skriptaza (sinTezdeba citozolSi)
mrnm
da garsis glikoproteinebi (sin-
Tezdeba eb-Si).
7 vezikulebs gadaaqvT glikopro-
teinebi eb-dan ujredis plazmur
6 membranaSi.
8 virusuli genomebisa da ukutran-
7 skriptazas molekulebis garSemo
warmoiqmneba kapsidebi.
8
9 axali virusebi gamoikvirteba
9 maspinZeli ujredidan.
axali aiv tovebs
ujreds
SS suraTi 18.10 aiv-is, retrovirusis, reproduqciuli cikli. fotoebi marcxniv (xelovnurad SeRebili tem) aCveneben aiv-s
adamianis sisxlis TeTr ujredSi SeWrisa da gamosvlis procesSi. yuradReba miaqcieT, rom me-4 safexurze virusuli rnm genomi-
dan sinTezirebuli dnm integrirdeba maspinZeli ujredis qromosomul dnm-Si, rac retrovirusebisaTvis damaxasiaTebeli unikal-
uri fenomenia.
gansakuTrebuli samedicino mniSvnelobisaa aiv (adami- axdens provirusuli dnm-is transkripcias rnm moleku-
anis imunodeficitis virusi) retrovirusi, romelic lebSi, romelTac SeuZliaT funqcionireba, rogorc
iwvevs Sids-s (SeZenili imunodeficitis sindromi). mrnm-ad virusuli cilebis sinTezisaTvis, aseve ujredi-
aiv da sxva retrovirusebi garsian virusebs warmoad- dan gamoyofili axali virusuli nawilakebis genomebad.
genen, romelnic Seicaven erTjaWviani rnm-is or iden- suraTi 18.10 asaxavs aiv-is reproduqciul cikls, ro-
tur molekulas da aseve or molekula ukutranskripta- melic tipiuria retrovirusebisaTvis. 43-e TavSi Cven
zas (suraTi 18.9). aRvwerT, rogor iwvevs aiv imunuri sistemis moSlas, rac
aiv-is maspinZel ujredSi Sesvlis Semdeg, misi uku- Sids-iT daavadebisaTvisaa damaxasiaTebeli.
transkriptazas molekulebi gamoiyofian citoplazmaSi
da akatalizeben virusuli dnm-is sinTezs. axladSeqm- virusebis evolucia
nili virusuli dnm Semdgom Sedis ujredis birTvSi da
integrirdeba qromosomis dnm-Si. integrirebuli viru- virusebi realurad ar Seesabamebian cocxali or-
suli dnm, saxelwodebiT provirusi, arasodes tovebs ganizmebis Cveneul gansazRvrebas. calkeuli, izoli-
maspinZlis genoms da amdenad, ujredis mudmiv reziden- rebuli virusi biologiurad inertulia, ara aqvs Ta-
tad rCeba. (profagisagan gansxvavebiT, provirusi ara- visi genebis replikaciisa da atf-is sakuTari wyaros
sodes gamodis ujredidan). maspinZlis rnm polimeraza regeneraciis unari. magram mainc, mas aqvs genetikuri
409
glikoproteini virusuli gareTa garsi W W suraTi 18.9 Sidsi-s gamomwvevi retrovirusis,
aiv-is, struqtura. garsis glikoproteinebi saSuale-
bas aZleven viruss, daukavSirdes sisxlis zogierT TeTr
kapsida
ujredebze ganlagebul specifikur receptorebs.
18.1
netikuri Tanamimdevrobebi sakmaod msgavsia maTTan,
TiTqosda, Soreulad dakavSirebuli virusebis Tanamim-
koncefcia testi
devrobebisa (rogorebicaa, magaliTad cxovelis virusi
da mcenaris virusi, romelTac msgavsi Tanamimdevro-
bebi aqvT). es genetikuri msgavseba, SesaZloa, asaxavdes 1. SeadareT lizisuri (virulenturi) fagisa
virusuli genebis im jgufebis SenarCunebas, romlebic da lizogenuri (zomieri) fagis moqmedeba
evoluciurad warmatebuli iyvnen virusebisa da maTi maspinZel ujredze.
maspinZeli eukariotuli ujredebis adreuli evoluci- 2. rogor reproducirdebian zogierTi virusebi
is stadiaze. virusebis warmoqmna ki kvlavac seriozuli dnm-is arqonisa da misi sinTezirebis gareSec?
debatebis sagans warmoadgens. 3. ratom uwodeben aiv-s retroviruss?
410
koncefcia 18.2 sapirispirod, poliovirusiT gamowveuli zrdasruli
nervuli ujredebis dazianeba ukve mudmivia, radganac
es ujredebi ar iyofa da maTi Canacvleba, Cveulebriv,
virusebi, viroidebi da ver xerxdeba. virusul infeqciebTan asocirebuli mra-
vali droebiTi simptomi, rogoricaa cieba da tkivilebi,
prionebi saxifaTo paTogenebs faqtiurad gamowveulia Tavad sxeulis mier infeqcias-
Tan SebrZolebis mcdelobis Sedegad.
warmoadgenen cxovelebsa imunuri sistema sxeulis bunebrivi TavdacviTi
da mcenareebSi sistemis (ix. Tavi 43) rTuli da kritikuli nawil-
ia. imunuri sistema aseve warmoadgens virusuli in-
virusuli infeqciebiT gamowveuli daavadebani feqciebis Tavidan asacilebeli mTavari samedicino
azianebs adamianebs, sasoflo-sameurneo kulturebsa iaraRis _ vaqcinebis _ safuZvels. vaqcinebi aris
da cxovelebs mTel msoflioSi. sxva ufro mcire da na- paTogenuri mikrobebis usafrTxo variantebi an maTi
klebad rTuli warmonaqmnebi, romlebic cnobilia vi- warmoebulebi, romlebic astimulireben imunur siste-
roidebisa da prionebis saxeliT, aseve iwveven daavade- mas, faqtiuri paTogenis winaaRmdeg Tavdacvis gamosa-
bebs mcenareebsa da cxovelebSi. muSaveblad. vaqcinaciis Sedgad aRmoifxvra yvavili,
erT dros msoflios mraval nawilSi gavrcelebuli
virusuli daavadebebi cxovelebSi damangreveli epidemia. yvavilis, poliomielitisa da wi-
Telas gamomwvevi virusebi mxolod adamianebs ainfici-
kavSiri virusul infeqciasa da mis mier warmoqm- rebn. swored es Zalian viwro maspinZeli areali iyo
nil simptomebs Soris xSirad ar aris naTeli. viruseb- mniSvnelovani msoflio jandacvis organizaciis mier
ma, SesaZloa, daazianon an moklan ujredebi, iwveven ra yvavilis aRmofxvris warmatebuli mcdelobis saqme-
lizosomebidan hidrolizuri fermentebis gamoTavisu- Si. amJamad, msgavsi, msoflio masStabis sayovelTao
flebas. zogierTi virusis moqmedebis Sedegad, infici- vaqcinacia mimdinareobs darCenili ori virusis aseve
rebuli ujredebi iwyeben toqsinebis gamomuSavebas, rac aRmosafxvrelad. efeqturi vaqcinebi arsebobs aseve
daavadebis simptomebs ganapirobebs. zogierTi virusi wiTuras, ybayuras , B hepatitisa da rigi sxva virusuli
ki TviTon Seicavs molekulur komponentebs, romlebic daavadebis winaaRmdeg.
toqsikuria, magaliTad gareTa garsis cilebi. ra zomis marTalia, vaqcinebs SeuZliaT, agvaridon garkveu-
dazianebas gamoiwvevs virusi, nawilobriv damokide- li virusuli daavadebani, magram samedicino teqnolo-
bulia inficirebuli qsovilis regenerirebis unarze gias, dResdReisobiT, mcire daxmarebis aRmoCena Za-
ujredis dayofis saSualebiT. adamianebi, Cveulebriv, luZs umetesi virusuli daavadebebisagan gankurnebis
mTlianad ikurnebian gacivebisagan, radganac respi- saqmeSi, ukve maTi dawyebis Semdeg. antibiotikebi,
ratoruli traqtis epiTeliums, romelic inficird- romlebic baqteriuli infeqciebisagan gankurnebaSi
eba virusebiT, efeqturad SeuZlia Tavis aRdgena. amis
411
gvexmarebian, virusebis winaaRmdeg uZluria. antibio- wvevad (suraTi 18.11b).
tikebi baqteriebs klaven am paTogenebisaTvis specifi- saidan da rogor iWrebian aseTi virusebi adamianTa
kuri fermentebiT katalizebuli procesebis inhibi- scenaze, iwveven ra manamade iSviaT an ucnob daavade-
rebis gziT; magram virusebs sakuTari fermentebi an bebs? sami procesi uwyobs xels virusuli daavadebebis
cota aqvT, an saerTod ar gaaCniaT. miuxedavad amisa, uecar gaCenas. pirveli, arsebuli virusebis mutaciebi,
ramodenime wamali efeqturad ebrZvis zogierT viruss. am axali daavadebebis mTavar wyaros warmoadgens. rnm
antivirusuli wamlebis umetesoba hgavs nukleozidebs virusebs aqvT midrekileba, uCveulod maRali sixSiriT
da amis Sedegad, moqmedebs virusuli nukleinis mJavis ganicadon mutaciebi, radganac maTi rnm genomebis rep-
sinTezze. erT aseT wamals warmoadgens acikloviri. likaciisas momxdari Secdomebis Sesworeba aRar xor-
is aferxebs herpesvirusis reproduqcias im virusuli cieldeba. zogierTi mutaciebis Sedegad, arsebuli vi-
polimerazis inhibirebis saSualebiT, romelic asin- rusebi gardaiqmnebian axal genetikur nairsaxeobebad
Tezebs virusul dnm-s. amis msgavsad, azidoTimidini (xazebad), romelTac daavadebis gamowveva im individeb-
(azT) aferxebs aiv-is reproduqcias ukatranskrip- Sic SeuZliaT, visac imuniteti hqonda gamomuSavebuli
tazas mier dnm-is sinTezis procesSi Carevis Sedegad. winamorbedi virusebisadmi. gripis epidemiebi, magali-
ukanaskneli aTwleulis ganmavlobaSi, didi mcdeloba Tad, warmoiqmneba gripis virusis axali xazebis mier,
iyo mimarTuli aiv-is sawinaaRmdego wamlebis Sesa- romlebic genetikurad sakmarisad gansxvavdeba wina xa-
muSaveblad. amJamad, yvelaze efeqturadaa miCneuli zebisagan, rom adamianebs mcire imuniteti hqondeT maT
multimedikamentozuri mkurnalobebi, romelTac xan- mimarT.
daxan `koqteilebs~ uwodeben. aseTi reJimi ZiriTadad axali virusuli daavadebebis meore wyaroa arse-
Seicavs ori nukleozidis msgavsi naerTisa da protea- buli virusebis gavrceleba erTi maspinZeli saxeobe-
zis inhibitoris kombinacias. es ukanaskneli moqmedebs bidan sxvebze. mecnierebma gamoTvales, rom adamianis
fermentze, romelic saWiroa virusuli nawilakebis axali daavadebebis daaxloebiT sami meoTxedi sawyiss
asawyobad. iRebs sxva cxovelebidan. magaliTad, hantavirusi Cveu-
lebrivia mRrRnelebSi, gansakuTrebiT TeTrfexa me-
mindvriaSi. maTi populacia mkveTrad gaizarda SeerTeb-
aRmocenebadi virusebi
uli Statebis samxreT-dasavleTSi 1993 wels, mas Semdeg,
virusebs, romlebic ucbad Cndeba an ucbad moeqce- rac uCveulod nestiani amindis Sedegad sagrZnoblad
vian medicinaSi moRvawe mecnierTa yuradRebis areSi, moimata mRrRnelebis sakvebis wyarom. mravali adamiani,
xSirad aRmocenebad virusebs uwodeben. aiv-i, Sids-is romelTac SeisunTqes inficirebuli Tagvebis Sardisa
virusi, amis klasikur magaliTs warmoadgens: es virusi da fekaliebis narCenebis Semcveli mtveri, inficirda
san-franciskoSi gamoCnda 1980-iani wlebis dasawyisSi, hantavirusiT, da maTgan ramdenime aTeuli gardaicvala.
TiTqosda arsaidan. momakvdinebeli ebolas virusi, SARS-is gamomwvevi virusis wyaro 2004 wlisaTvis jer
Tavdapirvelad centralur afrikaSi nanaxi 1976 wels, kidev daudgenelia, Tumca kandidatebs Soris arian eg-
aris erT-erTi ramodenime aRmocenebadi virusebidan, zotikuri cxovelebi, romlebic CineTSi, produqtebis
romlebic iwveven hemoragiul ciebas . es, xSir SemTx- bazrebSi iqna nanaxi. xolo 2004 wlis dasawyisSi gamoCnda
vevaSi, fatalur sindromia, romelsac axasiaTebs cie- cnobebi samxreT-aRmosavleT aziaSi pirveli adamian-
ba, sicxe, gulisreva, masiuri sisxldena da cirkulaci- ebis dasnebovnebis Sesaxeb gripis virusiT, romelic ma-
uri sistemis kolafsi. mTeli rigi sxva, saxifaTo axali namde nanaxi iyo mxolod frinvelebSi. Tu es virusi ise
virusebi iwvevs encefalits, tvinis anTebas. erTi maga- ganviTardeba, rom advilad SeZlebs gadasvlas adami-
liTia vest nilis virusi, romelic pirvelad gamoCnda anidan adamianze, daavadebis didi afeTqebis seriozuli
CrdiloeT amerikaSi 1999 wels da gavrcelda aSS-s yve- safrTxe warmoiqmneba. marTlac, arsebobs myari mtkice-
la mimdebare 48 StatSi. buleba, rom 1918-1919 wlebis gripis pandemia, romlis
kidev ufro axlaxans gamoCenili virusuli daa- Sedegadac daaxloebiT 40 milioni adamiani gardaicva-
vadebaa Zlieri mwvave respiratoruli sindromi (Zmrs la, swored frinvelebidan warmoiSva.
_ ingl. SARS), romelic pirvelad samxreT CineTSi ga- dabolos, virusuli daavadebis gamosvlam pata-
moCnda 2002 wlis noemberSi (suraTi 18.11a). 2002 wlis ra, izolirebuli populaciidan SesaZloa, farTod
noembridan 2003 wlis ivlisamde momxdari daavadebis gavrcelebuli epidemiebi gamoiwvios. magaliTad, Sid-
globaluri afeTqebis periodSi daaxloebiT 8 000 ada- si usaxelod da faqtiurad SeumCnevlad mimdinareob-
miani inficirda, romelTagan 700-ze meti gardaicvala. da aTwleulebis ganmavlobaSi, sanam daiwyeboda misi
mkvlevarebma swrafad moaxerxes SARS-is gamomwvevi gavrceleba mTel msoflioSi. am SemTxvevaSi teqnolo-
agentis identificireba. es aRmoCnda koronavirusi, giurma da socialurma faqtorebma, rogorebicaa xelmi-
virusi erTjaWviani rnm genomiT (klasi IV), romelic sawvdomi internacionaluri mogzaurobebi, sisxlis
manamde ar iyo cnobili adamianebSi daavadebis gamom- gadasxmebi, uwesrigo da mravalferovani seqsualuri
412
kavSirebi da intravenuri narkotikebis moxmareba, xeli pasuxismgebeli msoflio masStabiT yovelwliuri $15
Seuwyves adamianis manamde iSviaT daavadebas, gadaqceu- miliardiani zaralisaTvis, sasoflo-sameurneo da me-
liyo globalur ubedurebad. baReobis kulturebis mosavalis ganadgurebis gziT.
amrigad, aRmocenebadi virusebi, ZiriTadad, ar war- virusuli infeqciebis zogadi simptomebia foTlebsa
moadgenen axal virusebs; aramed isini arian ukve arseb- da xilze warmoqmnili TeTri an yavisferi laqebi, Se-
uli virusebi, romelTac ganicades mutacia, gadavidnen ferxebuli zrda da dazianebuli yvavilebi an fesvebi,
axal maspinZel saxeobebze, an ufro farTod gavrceld- rasac yvelafers mivyavarT mosavlis Semcirebisa da
nen sakuTar maspinZel saxeobebSi. cvlilebebma maspinZ- misi xarisxis gauaresebamde (suraTi 18.12).
lis qcevaSi, an garemo cvlilebebma SeiZleba, gazar- mcenareTa virusebis ZiriTadi struqtura da rep-
dos virusuli moZraoba, rac ganapirobebs daavadebebis likaciis modeli msgavsia cxovelTa virusebisa. jer-
gaCenas. magaliTad, axali gzebis gayvanam daSorebul jerobiT aRmoCenili mcenareTa virusebis umetesobas
adgilebSi SesaZloa, xeli Seuwyos virusebis gavrcele- rnm genomi aqvT, maT Soris Tambaqos mozaikis virussac
bas adamianTa manamde izolirebul populaciebs Soris. (Tmv). bevrs aqvs Cxiris formis kapsida, rogorc Tmv-s
kidev erTi problemaa tyeebis ganadgureba sasoflo- (ix. suraTi 18.4a), sxvebs ki poliedruli kapsidebi aqvT.
sameurneo miwebis gafarTovebis mizniT. es aris gare- mcenareTa virusuli daavadebebi vrceldeba ori
mos dazianeba, ris Sedegadac ZiriTadi gziT. pirvel gzaSi, romelsac
adamiani kontaqtSi Sedis sxva horizontaluri transmisia ewodeba, mce-
cxovelebTan, romlebic SesaZloa naris inficireba virusis gare wyaro-
im virusebis maspinZlebi iyvnen, dan xdeba. mcenareSi SeWrilma virusma
romelTac adamainis inficirebis Tavdapirvelad unda gaiaros ujredTa
unaric gaaCniaT. gareTa damcveli Sre (epidermisi). ami-
tom mcenare naklebad mdgradi xdeba vi-
rusuli infeqciebis mimarT, Tu ukve aris
virusuli daavadebebi
dazianebuli qaris, mwerebis mier, an aqvs
mcenareebSi raime Wriloba. mwerebi ormag safrTxes
cnobilia 2 000-ze meti ti- warmoadgenen, radganac SeiZleba aseve
pis mcenareTa virusuli daa- Seasrulon virusebis gadamtanis roli
vadebani, romlebic erTad arian da gaavrcelon daavadeba mcenaridan
mcenareze. fermerebma da mebaReebmac,
SesaZloa, uneblieT gadaitanon virusebi
sasxlavi makrateliT an sxva iaraRebiT.
virusuli infeqciebis gadatanis meore
gza aris vertikaluri transmisia, rom-
lis drosac mcenares virusuli infeqcia
memkvidreobiT gadaecema mSoblisagan.
vertikaluri transmisia SeiZleba ganx-
orcieldes usqeso gamravlebisas (magali-
Tad, gasamravleblad mcenareTa nawilebis
aRebisas) an sqesobrivi gamravlebis dros,
inficirebuli Teslebis meSveobiT.
mas Semdeg, rac virusi SeaRwevs mce-
naris ujredSi da daiwyebs gamravlebas,
virusuli komponentebi advilad vrcel-
deba mTel mcenareSi plazmodesmis gavliT.
plazmodesma aris mcenaris momijnave ujre-
debs Soris arsebuli kedlebis gamWoli
XX suraTi 18.12 virusuli
citoplazmuri kavSirebi (ix. suraTi 6.28).
infeqciebi mcenareebSi.
gansazRvruli virusebiT in- virusuli genebis mier kodirebul cilebs
ficireba iwvevs titas yvavilis SeuZliaT plazmodesmis diametris imgvarad
zoliani Sefervis warmoqmnas Secvla, rom virusul cilebsa Tu genomebs
(zemoT), pomidorze araregu- masSi gaRwevis saSualeba mieces. mecnierebs
larul yavisfer laqebsa (mar-
jer ar SeumuSavebiaT mkurnaloba mcena-
cxniv centrSi) da Sav laqebs
nesvze (qvemoT).
413
prioni sawyisi
prioni
mravali prioni
axali
normaluri prioni
cila
SS suraTi 18.13 modeli, Tu rogor mravldebian prionebi. prionebi warmoadgenen tvinis normaluri cilebis
arasworad daxveul versiebs. rodesac prioni kontaqtirebs Tavis normalur ~tyupiscalTan~, man, SeiZleba,
gamoiwvios normaluri cilis mier araswori formis miReba. Sedegad warmoqmnili jaWvuri reaqcia SesaZloa, manam
gagrZeldes, sanam agregirebuli prionebis akumulireba saxifaTo dones miaRwevs, rac ujredis funqcionirebis
darRvevasa da Sedegad, tvinis degradacias iwvevs.
reTa virusuli daavadebebis umetesobisaTvis. amitom, prionebs uwodeben da romelnic aRmoCnda, rom iwveven
maTi mcdeloba umTavresad mimarTulia aseT daavadebaTa mTel rig tvinis degeneraciul daavadebebs sxvadasxva
SemTxvevebisa da maTi gavrcelebis Semcirebisaken; aseve, saxeobis cxovelebSi. am daavadebebs Sorisaa skrepi
sasoflo-sameurneo kulturebis garkveuli virusebisadmi (scrapie) cxvarSi; e.w. Zroxis cofis daavadeba (saqonlis
mdgradi saxeobebis gamoyvanisaken. Rrubliseburi encefalopatia), romelmac bolo wlebSi
mniSvnelovani ziani miayena evropuli saqonlis xorcis
industrias; da kroicfeld-jakobis daavadeba adamian-
viroidebi da prionebi:
ebSi, romelmac gamoiwvia 125 britanelis sikvdili ga-
umartivesi damainficirebeli agentebi sul aTwleulSi. prionebi, albaT, sakvebiT gadaitaneba,
raoden patara da martivebi arian virusebi, magram rogorc es moxda Zroxis cofis daavadebiani saqonlis
isini didebi Cans paTogenebis kidev erTi klasTan: prionebis Semcveli xorciT kvebisas. gansakuTrebiT
viroidebTan SedarebiT. eseni arian rnm-is wriuli SemaSfoTebelia prionebis ori damaxasiaTebeli niSani.
molekulebi, romelTa sigrZe mxolod ramodenime aseu- erTi, prionebi arian Zalian neli moqmedebis agentebi;
li nukleotidia da romelnic ainficireben mcenareebs. inkubaciuri periodi simptomebis gamomJRavnebamde
erTma viroidulma daavadebam gamoiwvia 10 milionze daaxloebiT aT wels Seadgens. meore, prionebi faqtiu-
meti qoqosis palmis daRupva filipinebze. viroidebi rad dauzianebeli arian; isini ar iSlebian da ar inaqti-
ar kodireben cilebs, magram SeuZliaT replicireba virdebian gacxelebiT saWmlis momzadebisaTvis norm-
maspinZeli mcenaris ujredebSi, albaT ujreduli fer- alur temperaturebze. dReisaTvis, ar aris cnobili
mentebis gamoyenebiT. es mcire rnm-is molekulebi unda prionuli daavadebis samkurnalo raime saSualeba da
iwvevdnen Secdomebis warmoqmnas mcenaris zrdis ma- efeqturi mkurnalobis SemuSavebis erTaderTi imedi
kontrolirebel regulatorul sistemebSi. amitomac, SeiZleba iyos infeqciis meqanizmebis garkvevaSi.
viroidul daavadebebTan asocirebul tipiuri simp- rogor SeiZleba, rom cila, romelic TavisTavad
tomebs warmoadgens mcenaris aranormaluri ganviTa- ver replicirdeba, gadacemadi paTogeni iyos? wamyvani
reba an Seferxebuli zrda. hipoTezis Tanaxmad, prioni warmoadgens tvinis ujre-
viroidebidan miRebuli mniSvnelovani gakveTili is debSi normulad arsebuli cilis arasworad dakecil
aris, rom erTeuli molekula SeiZleba warmoadgendes (daxveul) formas. rodesac prioni moxvdeba ujredSi,
damainficirebel agents, romelic daavadebas avrce- romelic cilis normalur formas Seicavs, is gardaqmnis
lebs. magram viroidebi nukleinis mJavebia, romelTa re- normalur cilas mis prionul versiaSi (suraTi 18.13).
plicirebis unari kargadaa cnobili. kidev ufro gasao- amgvarad, prions mravaljer SeuZlia jaWvuri reaq-
caria monacemebi damainficirebel cilebze, romelTac ciis gaSveba, rac maT ricxvs zrdis. es modeli pirve-
414
lad SemoTavazebuli iqna 1980-iani wlebis dasawyisSi da nawlavovani baqteriis Escherichia coli-dan miRebuli kv-
dRes sayovelTaodaa miRebuli. levebidan. am baqterias xom xandaxan ~molekuluri bi-
ologiis laboratoriul virTagvas~ uwodeben.
415
E.coli-is ujredis dnm-s Tu gavasworebT, is daax- deben da is ar aris SemosazRvruli membraniT, rogorc es
loebiT milimetris sigrZis iqneba, anu 500-jer ufro xdeba eukariotuli ujredis birTvis SemTxvevaSi. qro-
grZeli, vidre TviTon ujredi. baqteriis SigniT ki mosomasTan erTad, bevr baqterias aseve aqvs plazmidebi,
garkveuli cilebi iwveven qromosomis imgvar mWidro bevrad ufro mcire wriuli dnm-ebi. TiToeul plazmida
daxvevasa da ~superdaxvevas~, rom is mxolod ujredis genebis mxolod mcire raodenobas Seicavs, ramodenime
nawils avsebs. dnm-is am mWidro ubans nukleoids uwo- erTeulidan ramodenime aTeulamde. plazmidebis Ses-
axeb Tqven qvemoT ufro mets SeityobT.
baqteriuli ujredebi iyofa bina-
suraTi 18.15 ruli dayofiT, rasac win uswrebs baq-
teriuli qromosomis replikacia (ix.
kvleva: SeuZlia baqteriul ujreds genebis SeZena
suraTi 12.11). replikaciis erTi sawy-
sxva baqteriuli ujredisagan? isidan dnm-is sinTezi wriuli qromo-
eqsperimenti somis gaswvriv orive mimarTulebiT
mkvlevarebs hqondaT ori mutanturi xazi, erTs
mimdinareobs (suraTi 18.14). xelsayrel
SeeZlo argininis sinTezi, magram ar SeeZlo trip-
+ -
tofanis (arg trp ), xolo meores SeeZlo triptofanis sinTezi, magram pirobebSi, baqterias Zalian swrafad
- + SeuZlia gamravleba, iqneba es bunebriv
ara argininisa (arg trp ). TiToeuli mutanturi Stami da aseve orive
xazis narevi izrdebodnen Txevad areze, romelic yvela aucilebel garemoSi, Tu laboratoriul kultur-
aminomJavas Seicavda. nimuSebi TiToeuli Txevadi kulturidan gadai- aSi. magaliTad, E.coli optimalur piro-
tanes Tasebze, romelic glukozisa da araorganuli marilebis (mini bebSi zrdisas SeiZleba daiyos yovel
maluri are) xsnars Seicavda da gamyarebuli iyo agariT. 20 wuTSi. laboratoriul kulturas,
dawyebuls erTi ujrediT sakvebi niv-
narevi Tierebebis Semcvel agaris firfitaze,
SeuZlia 12 saaTSi warmoqmnas 107-dan
108-mde baqteriis Semcveli ujredTa
masa anu kolonia. organizmis bunebriv
mutanturi mutanturi
xazi xazi garemoSi, anu ZuZumwovarTa msxvil
+ - - + nawlavSi reproduqciis siswrafe Sesa-
arg trp arg trp
Zloa, bevrad naklebi iyos. magaliTad,
ujredTa ricxvis erT gaormagebas ada-
mianis msxvil nawlavSi daaxloebiT 12
saaTi sWirdeba, magram es sakmarisia
imisaTvis, rom Canacvldes 2X1010 baqte-
Sedegebi: mxolod Sereuli kulturidan aRebuli nimuSebi ria, romlebic yoveldRiurad ikargeba
Seicavda ujredebs, romlebisganac minimalur fekalur masebTan erTad.
areze (romelsac ar hqonda aminomJavebi) gaizarda koloniebi.
416
WWsuraTi 18.16 generalizebuli transduqcia.
fagis dnm fagi ainficirebs fagebs xandaxan gadaaqvT maspinZeli qromosomis
baqteriul ujreds, genebis Semcveli SemTxveviTi fragmentebi erTi ujre-
romelsac aqvs alele- didan (donori) meoreSi (recipienti). gadatanil dnm-sa
1 bi A+ da B+. da recipientis genoms Soris SeiZleba moxdes rekombina-
cia, risi Sedegic iqneba rekombinantuli ujredi.
417
X X suraTi 18.17 baqteriuli koniugacia. E.coli-is do
nori ujredi (marcxena) gamouSvebs Soltebs, romelT-
agan erTi dakavSirdeba recipient ujredTan. ori
ujredi miiqaCeba erTmaneTisaken axlos, rac saSualebas
miscems maT Soris citoplazmuri Sewyvilebis xidis war-
moqmnas. am xidis saSualebiT, donori gadaitans Tavis
dnm-s recipientSi (feradi tem).
418
enti ujredis qromosomis homologiuri ubani Caanacv- plazmiduri forma, F plazmida, Sedgeba daaxloebiT 25
los, Tuki nawilis orive bolosTan krosingoveri genisagan, romelTagan umetesoba saWiroa sasqeso xaoe-
ganxorcieldeba. am SemTxvevaSi, recipienti ujredis bis warmosaqmnelad. F plazmidis Semcveli ujredebi,
qromosoma gadaiqceva ori ujredidan miRebuli dnm-is aRniSnuli F + ujredebad, koniugaciis dros moqmedeben,
kombinaciad; genetikuri rekombinacia ganxorcielda. rogorc dnm-is donorebi. F plazmida qromosomul dnm-
zomieri fagebi, romelTac SeuZliaT Tavisi genomis Tan sinqronulad replicirdeba da F+ ujredis gayofis
integrireba profagis saxiT baqteriul qromosomaSi Sedegad, Cveulebriv, miiReba ori F + ujredi. ujredebi,
(ix. suraTi 18.7), axorcieleben specializebul trans- romelTac ara aqvT F faqtori arcerT formaSi, aRiniS-
duqcias. am procesSi, profagi qromosomis datovebisas nebian F- ujredebad da koniugaciis dros moqmedeben,
`Tan gaiyolebs~ ramodenime momijnave gens da gadaitans rogorc dnm-is recipientebi. F + mdgomareoba gadace-
maT axal maspinZel ujredSi. amgvarad SesaZlebelia miTia im mxriv, rom F+ ujredi gardaqmnis F - ujreds F+
efeqturi gadatanis ganxorcieleba, magram mxolod im ujredad, rodesac ori ujredis koniugacia xdeba, rac
genebis, romlebic profagis saits esazRvrebian. naCvenebia suraT 18.18a-ze. sawyisi ujredi rCeba F+ ,
radganac gadacemis procesi moicavs dnm-is replika-
koniugacia da plazmidebi ciis specifikur tips: F faqtoris dnm-is erTi mSo-
beli jaWvi gadaitaneba Sewyvilebis xidis saSualebiT
koniugacia, romelsac xandaxan baqteriul `seqss~
da TiToeuli mSobeli jaWvi moqmedebs, rogorc yalibi
uwodeben, aris genetikuri masalis transferi droebiT
meore jaWvis dasasinTezeblad Tavis Sesabamis ujredSi.
erTmaneTTan dakavSirebul or baqteriul ujreds So-
F+ da F - ujredebis Sewyvilebisas erTi ujredidan meo-
ris. dnm-is gadatana calmxrivia: erTi ujredi gascems
reSi gadaitaneba mxolod F plazmidis dnm.
dnm-s, xolo misi `mewyvile” Rebulobs dnm-s. donori,
koniugaciis dros qromosomuli genebis gadatana
romelsac xandaxan `mamrs” uwodeben, iyenebs gamonaz-
SeiZleba moxdes, rodesac donori ujredis F faqtori
ardebs, saxelwodebiT sasqeso Solti (Bbususi, xao), re-
integrirebulia qromosomaSi (suraTi 18.18b, zemoT).
cipientTan dasakavSireblad (suraTi 18.17). recipients
ujreds, romelSic F faqtori CaSenebulia qromosomaSi,
xandaxan `mdedrsac” uwodeben. recipientis ujredTan
uwodeben rms ujreds (rekombinaciis maRali sixSire,
kontaqtis Semdeg, sasqeso Solti ikumSeba da or ujreds
ingl. Hfr). F+ ujredis msgavsad, rms ujredi koniuga-
erTmaneTisken qaCavs. Sedegad, warmoiqmneba droebiTi
ciis dros moqmedebs donoris saxiT: dnm-is replikacia
citoplazmuri Sewyvilebis xidi, romelic warmoadgens
inicirdeba integrirebuli F faqtoris dnm-is specifi-
gzas dnm-is gadaadgilebisaTvis.
kur wertilze. am wertilidan, F faqtoris dnm-is erTi
umravles SemTxvevebSi, sasqeso Soltis warmoqm-
jaWvi gadadis F- partniorSi da Tan gaiyolebs mosazRvre
nisa da dnm-is gacemis unari damokidebulia dnm-is
qromosomul dnm-s (suraTi 18.18b, centrSi). baqteriis
specialuri nawilis, e.w. F faqtoris (F ingl. fertility –
SemTxveviTi moZraobebi, TiTqmis yovelTvis, iwvevs ko-
nayofiereba) Tanaobaze. F faqtori SeiZleba arsebob-
niugaciis Sewyvetas bevrad adre, sanam rms qromosomis
des an dnm-is segmentis saxiT baqteriuli qromoso-
mTeli jaWvi SeZlebda gadasvlas F- ujredSi. TiToeuli
mis SigniT, an plazmidis saxiT. plazmida aris patara,
jaWvi yalibis rols asrulebs axali jaWvis sinTezisaT-
wriuli TviTreplicirebadi dnm-is molekula, ro-
vis orive ujredSi. amgvarad, rms ujredebis dnm igive
melic gancalkevebulia baqteriuli qromosomisagan.
rCeba, xolo F - ujredi iZens axal dnm-s, romlis nawili
garkveul plazmidebs, rogoricaa F plazmidebic, Seu-
qromosomulia. recipienti ujredi, droebiT, nawilo-
ZliaT ganicadon SeqceviTi integracia ujredis qro-
briv diploids warmoadgens, Seicavs ra sakuTar srul
mosomaSi. genetikur elements, romelsac SeuZlia re-
F- qromosomas plus rms donoridan gadmocemul qromo-
plicireba rogorc baqteriuli qromosomis nawils, da
somul dnm-s. Tu axladSeZenili dnm-is nawili F- qro-
aseve damoukidebladac, episomas uwodeben. zogierT
mosomaSi Tavis homologiur ubanTan ganlagdeba, SeZa-
plazmidebTan erTad, episomebad iTvlebian agreTve zo-
Zloa, moxdes dnm-is segmentebis gacvla (suraTi 18.8b,
mieri fagebi, rogoricaa fagi λ .
qvemoT). am ujredis reproduqcia warmoqmnis rekombi-
plazmidas genebis mxolod mcire ricxvi aqvs da es
nantuli baqteriebis populacias, romelTac ori gan-
genebi ar aris saWiro normalur pirobebSi baqteriis ga-
sxvavebuli ujredidan miRebuli genebi eqnebaT. koniu-
darCenisa da gamravlebisaTvis. magram plazmidis geneb-
gaciisa da rekombinaciis es procesi ganapirobebs 18.15
ma, SesaZloa, sargebloba moutanon baqteriebs stresul
suraTze naCvenebi eqsperimentis Sedegebs; am eqsperi-
garemoSi cxovrebisas. magaliTad, F plazmida xels uwy-
mentSi erTi baqteriuli xazi iyo rms, xolo meore F-.
obs genetikur rekombinacias, rac SesaZloa momgebiani
R plazmidebi da antibiotikebisadmi rezistento-
iyos cvalebad pirobebSi, romelic aRar aris xelsayre-
ba. 1950-ian wlebSi, iaponelma eqimebma SeamCnies, rom Zl-
li baqteriul populaciaSi arsebuli xazebisaTvis.
ieri diareis gamomwvevi baqteriuli dizenteriiT daa-
F plazmida da koniugacia. F faqtori da misi
vadebul pacientTagan zogierTni ar eqvemdebarebodnen
419
F plazmida baqteriuli qromosoma F+ ujredi
W W suraTi
18.18 koniugacia
F+ da rekombinacia
ujre-
di E. coli-Si. dnm-is
replikacias, rac
F - F plazmidis an
ujredi rms baqteriuli
qromosomis nawilis
(a) baqteriuli
1 2 3 F+ ujredi 4
gadatanas mohyveba,
qromosoma
mbrunavi wris
1 2 rms ujredi replikacias
uwodeben. mas aseve
F+ ujredi
ixsenieben, rogorc
F+ faqtori `tualetis qaRal-
dis~ models, imis
rms ujredi
4 5 6 mixedviT, Tu rogor
gadadis donori
ujredis dnm -dan
F -
ujredi erTi jaWvi recipi-
ent ujredSi.
3
droebiTi -
rekombinantuli F
nawilobrivi
baqteria
diploidi
(b)
7 8
1
F plazmidis matarebeli ujreds (F+ ujreds) SeuZlia warmoqmnas Sewyvilebis xidi F - ujredTan da gadaitanos Tavisi
F plazmida.
2
F plazmidis erTi jaWvi wydeba specifikur wertilSi (lurji isris wveri) da iwyebs recipient ujredisaken moZraobas.
gadasvlis procesSi, donori plazmida brunavs (wiTeli isari).
3
dnm-is replikacia xorcieldeba rogorc donor, ise recipient ujredebSi, komplementaruli jaWvebis (Ria lurji) dasasinTezeblad
sayalibod gamoiyeneba F plazmidas TiTo mSobeli jaWvi.
4
plazmida recipient ujredSi xdeba wriuli. gadatanisa da replikaciis Sedegad TiToeul ujredSi miiReba sruli F plazmida. amrigad,
axla orive ujredi aris F +.
-
(b) koniugacia da baqteriuli qromosomis nawilis gadatana rms donoridan F recipientze, rasac mohyveba rekombinacia.
1 F+ujredSi arsebuli wriuli F plazmida SesaZloa, integrirdes wriul qromosomaSi erTi krosingoveris Sedegad (wyvetili xazi).
2 Sedegad miRebul ujreds uwodeben rms ujreds (rms _ rekombinaciis maRali sixSire).
3 radganac rms ujreds F faqtoris yvela geni aqvs, mas SeuZlia Sewyvilebis xidis warmoqmna F- ujredTan da dnm-is gadatana.
4 F faqtoris erTi jaWvi wydeba da xidis gavliT iwyebs moZraobas. dnm-is replikacia xdeba, rogorc donor, ise recipient ujredSi da
Sedegad miiReba orjaWviani dnm (Svileuli jaWvebi naCvenebia Ria ferSi).
5 donor qromosomaSi (yavisferi) F faqtoris (lurji) mdebareoba da orientacia gansazRvravs koniugaciis procesSi gadatanili genebis
Tanamimdevrobas. moyvanil magaliTSi, oTxi genis gadasvlis Tanamimdevrobaa A-B-C-D.
6 Sewyvilebis xidi, Cveulebriv, manamde wydeba, sanam moxdeba mTeli qromosomisa da darCenili F faqtoris gadasvla.
7 ori krosingoveris Sedegad SesaZloa, moxdes msgavsi (homologiuri) genebis gacvla gadatanili qromosomis fragmentsa (yavisferi) da
recipienti ujredis qromosomas (mwvane) Soris.
8 dnm-is nawyveti, romelic baqteriuli ujredis gareT mTavrdeba, TandaTanobiT daiSleba ujredis fermentebis mier. recipienti ujre-
-
di, axla ukve, Seicavs genebis axal kombinacias, Tumca ar Seicavs F faqtors. is aris rekombinantuli F ujredi.
420
antibiotikebs, manamde metad efeqtur saSualebebs ms- ementebis, moZraobiT ujredis genomis SigniT. Pplazmi-
gavs SemTxvevebSi. naTeli iyo, rom paTogenis, Shigella - disa Tu profagisagan gansxvavebiT, transpozirebadi
s, garkveul StamebSi ganviTarda rezistentoba, mdgra- elementebi damoukideblad arasodes arseboben, isini
doba am antibiotikebis mimarT. SemdgomSi, mkvlevarebma yovelTvis qromosomuli an plazmiduri dnm-is nawils
daiwyes specifikuri genebis identificireba, romlebic warmoadgenen. Aam elementenis gadaadgilebisas, rasac
ganapirobeben antibiotikebisadmi mdgradobas Shigella - transpozicia ewodeba, transpozirebadi elementi ga-
sa da sxva paTogenur baqteriebSi. xandaxan, mutaciam dainacvlebs ujredis dnm-is erTi saitidan meore _
paTogenis qromosomul genSi, SesaZloa, gamoiwvios re samizne saitze, garkveuli tipis rekombinaciis proce-
zistentoba. magaliTad, mutaciam erT genSi, SeiZleba sis meSveobiT. Bbaqteriul ujredSi, transpozirebad
Seasustos paTogenis mier gansazRvruli antibiotikis elements SeuZlia imoZraos qromosomis SigniT, plazm-
ujredSi gadatanis unari. mutaciam sxva genSi, SesaZloa ididan qromosomaze (an piriqiT), an erTi plazmididan
Secvalos antibiotikis molekulis samizne ujredSida meoreze.
cila da Sedegad Seamciros misi inhibitoruli efeqti. transpozirebad elementebs xandaxan `mxtunav genebs~
zogierT baqteriebs aqvT rezistentobis genebi, romle- uwodeben, magram es fraza sinamdviles ar asaxavs, radganac
bic kodireben fermentebs, es ukanasknelni ki specifi- isini ujredis dnm-s mTlianad arasdros Sordebian. (xde-
kurad Slian garkveul antibiotikebs, rogoricaa ba dnm-is sawyisi da axali saitebis erTmaneTTan mitana
tetraciklini an ampicilini. am tipis rezistentobis dnm-is dakecvis Sedegad.) zogierTi transpozirebadi
Semcveli genebi ZiriTadad plazmidebSia moTavsebuli, elementis gadasvla dnm-ze erTi mdebareobidan meo-
romlTac R plazmidebs uwodeben (R rezistentobas reSi xorcieldeba “cut-and-paste” meqanizmiT. sxvebi ki
aRniSnavs). gadainacvleben “copy-and-paste” meqanizniT, romelSic
Bbaqteriul populaciaze specifikuri antibioti-
transpozirebadi elementebi replicirdeba Tavis sawyis
kis moqmedeba, iqneba es laboratoriul kulturaSi Tu
saitTan da asli sadme sxvagan CaerTveba. sxva sityvebiT
maspinZel organizmSi, moklavs antibiotikisadmi sensi-
rom vTqvaT, transpozirebadi elementi axal saits emate-
tiur baqterie bs, magram ara R plazmidebis Semcvelebs;
ba, Zveli saitis datovebis gareSe.
radganac R plazmidebSi aris genebi, romlebsac anti-
marTalia, transpozirebadi elementebi gansxvav
biotikebsaTvis winaaRmdegobis gaweva SeuZliaT. bune-
debian samizne saitebis SerCevis mixedviT, magram maT
brivi gadarCevis Teoriis Tanaxmad unda vivaraudoT,
umetesobas SeuZlia mraval alternatiul saitze gada
rom aseT pirobebSi antibiotikebisadmi rezistentobis
genebis matarebeli baqteriuli populaciebis ricxvi nacvleba dnm-Si. Ees unari, rom moaxdinos garkveuli
gaizrdeba; swored asec xdeba. Aam movlenebis samedici- genebis `mimobneva~ mTel genomSi, fundamentalurad ga
no Sedegebis winaswar ganWvreta aseve martivia: paTo- nasxvavebs transpozicias genetikuri arevis (aq cvlile-
genebis rezistentuli xazebi sul ufro metad vrcel- bebis) sxva meqanizmebisagan. Bbaqteriuli transformaciis,
deba, rac sul ufro aZnelebs garkveuli baqteriuli generalizebuli transduqciisa da koniugaciis (aseve mei-
infeqciebis mkurnalobas. problemas is faqtic emateba, ozis dros, eukariotebSi) procesSi, rekombinacia xdeba
rom mraval R plazmidas, F plazmidebis msgavsad, aqvT dnm-is homologiur ubnebs Soris, rac identur an fuZeTa
genebi, romlebic sasqeso Solts kodireben da saSuale- Zalian msgavsi Tanamimdevrobis mqone ubnebs aRniSnavs,
bas aZleven plazmidas, koniugaciis saSualebiT erTi romelTac erTmaneTTan fuZeebiT Sewyvileba SeuZliaT.
baqteriuli ujredidan meores gadaeces. Kkidev ufro amis sapirispirod, transpozirebadi elementis CarTva
arTulebs problemas is, rom zogierTi R plazmida axal saitSi ar aris damokidebuli fuZeTa Tanamimdevro-
Seicavs aTamde gens, amdenive antibiotikisadmi mdgra- bebis komplementarulobaze. transpozirebad elements
dobiT. rogor xdeba amdeni antibiotikisadmi rezis- SeuZlia genebis gadatana saitze, sadac msgavsi tipis gene-
tentobis geni erTi plazmidis nawili? Ppasuxi Seicavs bi manamde arasdros arsebobdnen.
mobiluri genetikuri elementebis sxva tips, romelsac
qvemoT gavecnobiT. GCamatebiTi (inserciuli)
Tanamimdevrobebi
genetikuri elementebis transpozicia umartivesi transpozirebadi elementebi, romelT-
zemoT Tqven gaecaniT, rogor SeiZleba dnm erTi ac CamatebiT Tanamimdevrobebs uwodeben, mxolod
baqteriuli ujredidan meoreSi gadavides da rekom- baqteriebSi arseboben. CamatebiTi Tanamimdevroba Sei-
binirdes recipientis genomSi. calkeuli ujredis cavs erT, ferment transpozazas makodirebel gens.
dnm-ma aseve SesaZloa, ganicados rekombinacia, rac es fermenti akatalizebs CamatebiTi Tanamimdevrobis
gamowveulia egreT wodebuli transpozirebadi geneti- gadaadgilebas erTi saitidan meoreSi genomis SigniT.
kuri elementebis, an ubralod transpozirebadi el- transpozazas geni SemosazRvrulia wyvili aramako-
421
CamatebiTi Tanmimdevroba
(a) CamatebiTi Tanamimdevrobebi, umartivesi transpozirebadi elementebi baqteriebSi, Seicaven erT gens, romelic kodirebs
transpozazas. es fermenti akatalizebs gadaadgilebas genomis SigniT. Sebrunebuli ganmeorebebi warmoadgenen erTmaneTis Seb
runebul, zemodan qvemoT gadanacvlebul versiebs; naCvenebia mxolod maTi nawili. Sebrunebuli ganmeorebebis Tanamimdevrobebi
icvleba sxvadasxva tipis CamatebiTi Tanamimdevrobebis mixedviT.
transpozoni
(b) transpozonebi transpozazas genTan erTad, Seicaven erT an met genebs. aq naCveneb transpozonSi, antibiotikisadmi rezistento-
bis geni moTavsebulia or CamatebiT Tanamimdevrobebs Soris. antibiotikisadmi rezistentobis geni gadaitaneba rogorc transpozo-
nis nawili, rodesac transpozoni genomSi axal adgilas Caemateba.
direbeli dnm-is TanamimdevrobebiT, romelTa sigrZe transpoziciiT gamowveuli mutacia sakmaod iSviaTad
daaxloebiT 20-40 nukleotidia. am Tanamimdevrobebs xdeba _ daaxloebiT erTxel yovel 10 milion Taobaze.
Sebrunebul ganmeorebebs uwodeben, radganac Camate- es daaxloebiT igivea, rac sxva faqtorebiT gamowveuli
biTi Tanamimdevrobis erT boloSi ganlagebuli fuZeTa spontanuri mutacieb is sixSire.
Tanamimdevroba meordeba zemodan qvemoT da ukuRma (Se-
brunebulad) meore boloze (suraTi 18.19a). transpo- transpozonebi
zaza amoicnobs am Sebrunebul ganmeorebebs CamatebiTi
CamatebiT Tanamimdevrobebze ufro grZel da
Tanamimdevrobebis sazRvrebze. transpoziciis pro-
rTul transpozirebad elementebs transpozonebs
cesSi, fermentis molekulebi ukavSirdeba Sebrunebul
uwodeben da isinic gadaadgildebian baqteriul ge-
ganmeorebebsa da samizne saits sadRac sxvagan genomSi,
nomSi. transpoziciisaTvis saWiro dnm-Tan erTad,
da akatalizebs saWiro gaWrebsa da SeerTebebs dnm-ze.
transpozonebi Seicaven damatebiT (eqstra) genebs, ro-
CamatebiTma Tanamimdevrobam SesaZloa, gamoiwvios
gorebicaa antibiotikebisadmi rezistentobis genebi,
mutaciebi, Tuki CaerTveba genis makodirebel Tanamim-
romlebic maTTan erTad moZraoben. zogierT baqte-
devrobaSi an dnm-is ubanSi, romelic genis eqspresias
riul transpozonebSi, eqstra genebi moqceuli arian
aregulirebs. mutaciis es meqanizmi Sinagania ujredis-
or CamatebiT Tanamimdevrobas Soris (suraTi 18.19b).
aTvis, im mutaciebisagan gansxvavebiT, romelTac iwveven
es ise gamoiyureba, TiTqos ori CamatebiTi Tanamimdev-
garegani faqtorebi, rogoricaa radiacia da qimiuri
roba genomSi erTmaneTTan SedarebiT axlos CaerTvnen
naerTebi. CamatebiTi Tanamimdevrobebi E.coli–is genomis
da axla oriveni mogzauroben maT Soris moxvedril
daaxloebiT 1.5%-s Seadgenen. Tumca, mocemuli genSi
422
mTel dnm-Tan erTad, rogorc erTi transpozirebadi bunebriv gadarCevas. mravali Taobis ganmavlobaSi mo-
elementi. sxva baqteriul transpozonebi ar Seicaven qmed bunebriv gadarCevas ki SeuZlia baqteriul popu-
CamatebiT Tanamimdevrobebs; maT gansxvavebuli Se- laciaSi im individebis proporciis gazrda, romelnic
brunebuli ganmeorebebi aqvT TavianT boloebze. adaptirebuli arian garkveuli axali garemo pirobebis
CamatebiTi Tanamimdevrobebisagan gansxvavebiT, mimarT. magram rogor SeuZlia calkeul baqterias, ro-
romlebsac aranairi specifikuri sargeblobis motana melic SezRudulia memkvidreobiT miRebuli Tavisi ge-
ar unda SeeZloT baqteriebisaTvis, transpozonebi ex- nomiT, gaumklavdes garemos fluqtuaciebs?
marebian baqteriebs axal garemosTan adaptirebaSi. warmovidginoT, magaliTad, erTeuli E.coli-is
Cven adrec aRvniSneT, rom erTi R plazmida SesaZloa, ujredi, romelic adamianis nawlavis cvalebad gare-
ramodenime gens Seicavdes sxvadasxva antibiotikebi- moSi cxovrobs da Tavisi sakvebi nivTierebebisaTvis
sadmi rezistentobisaTvis. es aixsneba transpozon- damokidebulia maspinZlis arastabilur kvebiT Cveve-
ebiT, romelTac SeuZliaT antibiotikisadmi mdgrado- bze. Tu garemoSi aris aminomJava triptofanis nakle-
bis genis damateba plazmidaze, romelic ukve Seicavs boba, romelic aucilebelia baqteriis gadarCenisaTvis,
sxva antibiotikebisadmi rezistentobis genebs. aseTi am movlenas ujredi triptofanis sxva naerTidan war-
Semadgenlobis mqone plazmidis gadacemas sxva baqte- momqmneli metaboluri gzis gaaqtivebiT pasuxobs. Sem-
riul ujredebze, ujredis dayofisa Tu koniugaciis sa- dgom, Tu maspinZeli adamiani miiRebs triptofaniT mdi-
SualebiT, SeuZlia sxvadasxva antibiotikebisadmi rez- dar sakvebs, baqteriuli ujredi wyvets triptofanis
istentoba gaavrcelos mTels baqteriul populaciaSi. warmoqmnas, zogavs ra resursebs fuWad daxarjvisagan
antibiotikebiT mdidar garemoSi, bunebrivi gadarCeva im naerTis misaRebad, romelic xelmisawvdomia garemom-
xels Seuwyobs baqteriebs, romelTac transpoziciebis cvel xsnarSi naxavarfabrikatis saxiT. es aris mxolod
seriis Sedegad warmoeqmnaT mravali antibiotikisadmi erTi magaliTi, Tu rogor usadageben baqteriebi Tavis
rezistentobis genebis Semcveli R plazmidebi. metabolizms garemo cvlilebebs.
transpozonebi ar arian unikaluri baqteriebisaT- metaboluri kontroli or doneze xdeba (suraTi
vis da aseve mniSvnelovan komponentebs warmoadgenen eu- 18.20). pirveli, ujedebs SeuZliaT ukve arsebuli fer-
kariotuli genomisaTvis. eukariotebSi transpozireba- mentebis aqtivobis regulireba. es aris SedarebiT
di elementebs SeiswavliT me-19 TavSi. swrafi pasuxi, romelic eyrdnoba mravali fermentis
18.3
mgrZnobelobas qimiuri signalebisadmi, rac zrdis an
amcirebs maT katalizur aqtivobas (ix. me-8 Tavi). mag-
koncefcia testi aliTad, triptofanis sinTezis gzaSi pirveli fermenti
inhibirdeba gzis saboloo produqtiT. amgvarad, Tu
1. ganasxvaveT erTmaneTisagan erTi baqteriu- ujredSi xdeba triptofanis akumulireba, is wyvets axa-
li ujredidan meoreSi dnm-is gadacemis sami li triptofanis sinTezs fermentuli aqtivobis inhibi-
meqanizmi. rebis saSualebiT. aseTi ukukavSiris inhibicia tipiuria
2. ra msgavseba da gansxvavebebia lizogenuri anboluri (biosinTezuri) gzebisaTvis da saSualebas
fagis dnm-sa da plazmidas Soris? aZlevs ujreds, Seeguos misTvis saWiro naerTebis mowo-
3. axseniT, ratom migviyvans koniugaciis pro- debaSi warmoqmnil xanmokle fluqtuaciebs.
cesi qromosomuli dnm-is genetikur rekom- meore, ujredebs SeuZliaT garkveuli fermentebis
binaciamde rms X F+ SewyvilebaSi, magram ara warmoqmnis raodenobis regulireba; anu, maT SeuZliaT
F+ X F- SewyvilebaSi? fermentebis makodirebeli genebis eqspresiis reguli-
reba. Tuki, Cvens magaliTSi, garemo agrZelebs ujredi-
saTvis saWiro mTeli triptofanis miwodebas, ujredi
423
(a) fermentis aqtivobis (b) fermentis warmoqmnis WWsuraTi 18.20. metaboluri gzis regula-
cia. triptofanis sinTezis gzaSi, triptofa-
regulacia regulacia
nis siWarbem, SesaZloa gamoiwvios orive: (a)
winamorbedi moaxdinos gzis pirveli fermentis aqtivobis
ukukavSiris inhibireba (ukukavSiris inhibicia), swrafi
inhibicia pasuxi, da (b) moaxdinos am gzisaTvis saWiro
fermenti 1 geni 1 yvela fermentis genebis eqspresiis daTrgun-
va, ufro gviani pasuxi. simbolo inhibicias
aRniSnavs.
fermenti 2 geni 2
genis eqspresiis
regulacia
fermenti 3 geni 3
424
trp operoni
promotori promotori
operonis genebi
dnm trp R trpE trpD trpC trpB trpA
operatori
regulatoruli geni rnm polimeraza start kodoni stop kodoni
mrnm
mrnm
E D C B A
inaqtiuri
cila polipeptidebi, romlebic warmoqmnian fermentebs
represori
triptofanis sinTezisaTvis
(a) triptofani ar aris, represori inaqtivirebulia, operoni muSaobs. rnm polimeraza ukavSirdeba dnm-s promo-
torTan da axdens operonis genebis transkripcias.
mrnm
aqtiuri represori
cila
triptofani (korepresori)
SS suraTi 18.21. trp operoni : represirebadi fermentebis regulirebadi sinTezi. triptofani aminomJavaa, romelic war-
moiqmneba represirebadi fermentebis mier katalizebadi anaboluri gziT. (a) am gzis Semadgeneli fermentebis misaRebi poli-
peptidebis makodirebeli xuTi geni promotorTan da operatorTan erTad trp operonSia dajgufebuli. trp operatori mo-
Tavsebulia trp promotorSi. (b) metaboluri gzis saboloo produqtis, triptofanis, akumulacia trp operonis transkripciis
represias ganapirobebs, rac am gzaSi monawile yvela fermentis sinTezis Sewyvetas iwvevs. aq naCvenebia meqanizmi E.coli–Si.
jer erTi, represorebis operatorebTan dakavSireba alosterul saitze. amis Sedegad ki moxdeba operonis
Seqcevadi procesia. operatori or mdgomareobas So- gam orTva.
ris meryeobs : erTi, represorTan dakavSirebis gareSe am sistemaSi, triptofani moqmedebs, rogorc ko-
da meore, masTan dakavSir ebuli represoriT. TiToeuli represori, mcire molekula, romelic represorul
mdgomareobis SedarebiTi xangrZlivoba damok idebulia cilasTan ~TanamSromlobs~ operonis gamosarTavad.
garSemo arsebuli aqtiuri represoris molekulebis triptofanis dagrovebisas, ufro meti triptofanis
raodenobaze. meorec, trp represori, regulatoruli molekula asocirdeba trp represoris molekulebTan,
cilebis umetesobis msgavsad, alosterul cilas war- romelTac amis Semdeg SeuZliaT, daukavSirdnen trp op-
moadgens, ori alternatiuli konformaciiT, aqti- erators da SeaCeron triptofanis gzis fermentebis
uri da araaqtiuri (ix. suraTi 8.20). trp represori sin- warmoqmna. Tu ujredSi triptofanis done Semcirdeba,
Tezdeba inaqtiur formaSi, trp operatorisadmi dabali operonis genebis transkripcia kvlav ganaxldeba. es
TvisobiT. represoruli cila mxolod im SemTxvevaSi aris erTi magaliTi, Tu rogor swrafad pasuxobs genTa
gadadis aqtiur formaSi, romelsac operatorTan da- eqspresia cvlilebebs ujredis Sida Tu gare garemoSi.
kavSireba SeuZlia, Tu triptofani ebmis trp represors
425
represirebadi da inducirebadi urTierTqmedebs regulatorul cilasTan. inducireba-
di operonis klasikuri magaliTia lac operoni ( lac aRniS-
operonebi: genTa negatiuri navs laqtozas), romelic Jakobisa da monos pioneruli
regulaciis ori tipi kvlevis sagans warmoadgenda.
disaqaridi laqtoza (rZis Saqari) misawvdo-
trp operons represirebad operons uwodeben,
mia E.coli-isaTvis, Tuki misi maspinZeli adamiani rZes
radganac misi transkripcia, Cveulebriv, CarTulia,
svams. laqtozis metabolizmi iwyeba disaqaridis hi-
magram SesaZloa, moxdes misi inhibireba (represireba),
droliziT mis Semadgenel monosaqaridebad, gluko-
rodesac specifikuri mcire molekula (triptofani)
zad da galaqtozad. am reaqcias akatalizebs fermen-
alosterulad daukavSirdeba regulatorul cilas.
ti β -galaqtozidaza. aRniSnuli fermentis mxolod
amis sapirispirod, inducirebadi operoni, Cveulebiv,
ramodenime molekulaa warmodgenili E.coli-is ujredSi,
gamorTulia, magram SesaZloa, moxdes misi stimulireba
romelic laqtozis ararsebobisas izrdeba. magram, Tu
(inducireba), rodesac specifikuri mcire molekula
baqteriis garemocvas laqtozas davumatebT, ujredSi
lac operoni
rnm polimeraza
mrnm
mrnm
β-galaqto- transace-
permeaza
cila zidaza tilaza
inaqtiuri represori
alolaqtoza
(induqtori)
S S suraTi 18.22 lac operoni: inducirebadi fermentebis regulirebadi sinTezi. E.coli laqtozis STanTqmisa da metabo-
lizmisaTvis sam ferments iyenebs. am sami fermentis genebi klasterizebulia lac operonSi. erTi geni, lacZ, β-galaqtozidaza-s
kodirebs, romelic axorcielebs laqtozas hidrolizs glukozamde da galaqtozamde. meore geni, lacY, kodirebs permeazas,
membranul cilas, romelsac laqtoza ujredSi gadaaqvs. mesame geni, lacA, kodirebs ferments, saxelwodebiT transacetila-
za, romlis funqcia laqtozis metabolizmSi jer kidev ar aris naTeli. lac represoris makodirebeli geni, lacI, lac operonis
mezobladaa ganlagebuli, rac uCveuloa. promotoris aRmaval (marcxena) boloSi ganlagebuli muqi mwvane ubnis funqcia
ganxilulia suraT 18.23-ze.
426
β-galaqtozidazebis molekulebis ricxvi daaxloebiT ararsebobisas (da Sesabamisad alolaqtozisac), lac
15 wuTSi aTasjer gaizrdeba. represori Tavis aqtiur konfiguraciaSia da amitom, lac
β-galaqtozidazas geni warmoadgens lac operonis operonis genebi ar eqspresirdebian (suraTi 18.22a). Tu
naw ils, romelSic mis garda laqtozas metabolizmSi ujredis garemomcvel ares daemateba laqtoza, alolaq-
monawile sxva ori fermentis makodirebeli genic aris toza daukavSirdeba lac represors, Secvlis mis konfor-
CarTuli. mTeli transkripciis erTeuli erTi opera- macias da amiT arTmevs mas operatorTan dakavSirebis
torisa da promotoris mier kontroldeba. regula- unars. masTan bmuli represoris gareSe, lac operoni
toruli geni, lacI, ganTavsebulia operonis gareT da transkribirdeba laqtozas momnelebeli fermentebis
kodirebs alosterul represorul cilas, romelsac ganmsazRvrel mrnm-Si (suraTi 18.22b).
operatorTan dakavSirebis Sedegad, lac operonis gam- genTa regulaciis konteqstSi, laqtozis gzis fer-
orTva SeuZlia. aqamde, yvelaferi trp operonis regu- mentebs ganixilaven, rogorc inducirebad fermentebs,
laciis msgavsad gamoiyureba, magram arsebobs erTi, radganac maTi sinTezi inducirdeba qimiuri signalis
mniSvnelovani gansxvaveba. gaixseneT, rom trp represori (alolaqtozas, am SemTxvevaSi) mier. analogiurad, trip-
TavisTavad inaqtiuria da operatorTan dasakavSire- tofanis sinTezis fermentebs represirebad fermentebs
blad saWiroebs triptofans, rogorc korepresors. lac uwodeben. represirebadi fermentebi, ZiriTadad, moq-
represori ki, misgan gansxvavebiT, TavisTavad aris aq- medeben anabolur gzebSi, romelTa saSualebiTac xdeba
tiuri, ukavSirdeba ra operators da TiSavs lac operons. umi masalisagan (prekursorebisagan) aucilebeli sab-
am SemTxvevaSi, represoris inaqtivacias iwvevs specifi- oloo produqtebis sinTezi. rodesac saboloo produq-
kuri mcire molekula, romelsac induqtori ewodeba. ti ukve arsebobs sakmarisi raodenobiT, ujredi wyvets
lac operonisaTvis, induqtors warmoadgens alo- mis warmoebas da am gziT, SeuZlia misi organuli win-
laqtoza, laqtozas izomeri, romelic ujredSi Sesuli amorbedebisa da misi sinTezisaTvis saWiro energiis
laqtozidan miiReba mcire raodenobebiT. laqtozis mimarTva sxva daniSnulebisaTvis. amis sapirispirod,
kac-dakavSirebis saiti operatori (b) laqtoza aris, glukoza aris (camf-is done
rnm polimerazas
dabalia): lac mrnm mcire raodenobiT sinTezde-
SeuZlia
dakavSireba da transkribireba ba. rodesac glukoza warmodgenilia, camf co-
camf taa, da kac-s ar SeuZlia transkripciis stimu-
aqtiuri kac lireba.
427
inducirebadi fermentebi, Cveulebriv, moqmedeben ka- operons. radganac kac inaqtiuria, lac operonis tran-
tabolur gzebSi, romelTa saSualebiT xdeba sakvebi niv- skripcia mxolod dabali sixSiriT mimdinareobs, laq-
Tierebebis daSla ufro martiv molekulebamde. Sesabami- tozis Tanaobis miuxedavadac (suraTi 18.23b). amgvarad,
si fermentebis warmoebiT mxolod maSin, rodesac sakvebi lac operoni ormag kontrols ganicdis: negatiur kon-
nivTiereba xelmisawvdomia, ujredi Tavidan iridebs en- trols lac represorisagan da pozitiur kontrols kac-
ergiisa da winamorbedi molekulebis xarjvas im cilebis isagan. lac represoris mdgomareoba (alolaqtozasTan
Sesaqmnelad, romlebic am momentSi ar arian saWiro. dakavSirebuli Tu ara) gansazRvravs ganxorcieldeba,
rogorc trp , ise lac operonebis regulacia moicavs Tu ara lac operonis genebis transkripcia saerTod;
gen ebis negatiur (uaryofiT) kontrols, radganac xde- kac-is mdgomareoba ki (camf-Tan dakavSirebuli Tu
ba operonebis gamorTva represoruli cilis aqtiuri ara) akontrolebs transkripciis siCqares, Tu operoni
formis mier. amis danaxva, SesaZloa, ufro martivia trp represorisagan Tavisufalia. yovelive ise gamoiyureba,
operonisaTvis, magram aRniSnuli debuleba WeSmaritia TiTqos operons aqvs rogorc CarTva-gamorTvis Rilaki,
lac operonis SemTxvevaSic. alolaqtoza fermentis sin- aseve xmis asawevi kontroli.
Tezs iwvevs ara pirdapir genomze moqmedebiT, aramed lac operonis garda, kac aseve monawileobs zogierTi
lac operonis ganTavisuflebiT represoris negatiuri sxva operonebis regulaciaSic, romlebic katabolur
efeqtisagan. miCneulia, rom genTa regulacia mxolod gzebSi gamoyenebul fermentebs kodireben. rodesac
maSin aris pozitiuri (dadebiTi), rodesac regulatoru- glukoza Warbadaa da kac inaqtiuria, im fermentebis
li cila pirdapir urTierTqmedebs genomTan transkrip- sinTezi, romlebic glukozis garda sxva naerTebis ka-
ciis CasarTavad. modiT, ganvixiloT genTa pozitiuri tabolizms axorcieleben, ZiriTadad, Semcirebulia.
regulaciis magaliTi, kvlav lac operonis SemTxvevaSi. ujredis unari, moaxdinos sxva naerTebis, rogoricaa
laqtoza, katabolizmi, gadarCenis saSualebas aZlevs
glukozas moklebul ujredebs. gansazRvruli momen-
genTa pozitiuri regulacia
tisaTvis arsebuli specifikuri naerTebi ganapirobe-
laqtozas momnelebeli fermentebis sagrZnobi ra ben, romeli operonebi unda CairTos. aseTi, mraval-
od enobiT dasasinTezeblad ar aris sakmarisi baqte- gvar SemTxvevaze gaTvaliswinebuli meqanizmebi kargad
riul ujredSi laqtozis arseboba. meore saWiro pi- Seesabameba organizms, romelic ver akontrolebs, riT
roba aris, rom ujredi unda ganicdides martivi Saqris, ikvebeba misi maspinZeli. baqteriebi aRsaniSnavi arian
glukozas, naklebobas. glikolizisa da sxva katabol- Tavisi adaptaciis unariT _ rogorc xangrZlivi drois
uri gzebisaTvis, E.coli sxva substratebTan SedarebiT, TvalsazrisiT evoluciuri cvlilebebis saSualebiT
upiratesad glukozas iyenebs. glukozis daSlisaTvis Tavis genetikur SemadgenlobaSi, ise xanmokle droSi
(glikolizisaTvis, ix. suraTi 9.9) saWiro fermentebi calkeul ujredebSi genTa eqspresiis kontrolis sa-
mudmivadaa warmodgenili. SualebiT. ra Tqma unda, nairgvari makontrolebeli
rogor SeigrZnobs E.coli-s ujredi glukozis kon- meqanizmebi aseve evoluciis produqtebs warmoadgenen,
centraciebs da rogor gadaecema es informacia ge- romlebic imitom arseboben, rom maT xeli bunebrivma
noms? aqac, meqanizmi damokidebulia alosteruli reg- gadarCevam Seuwyo.
ulatoruli cilis urTierTqmedebaze mcire organul
molekulasTan, am SemTxvevaSi ciklur amf-Tan (camf),
romelic akumulirdeba glukozis naklebobis dros
(camf-is struqturisaTvis ix. suraTi 11.9). regula- koncefcia testi 18.4
toruli cila, romelsac katabolitis aqtivatori cila
(kac, ingl. - CAP) ewodeba, transkripciis aqtivators
1. E.coli-Si, garkveulma mutaciam lac operatori
warmoadgens. rodesac camf ukavSirdeba kac-s, regula-
imgvarad Secvala, rom mas ver ukavSirdeba aq-
toruli cila (kac) Rebulobs Tavis aqtiur formas da
tiuri represori. rogor imoqmedebs es movlena
SeuZlia, daukavSirdes lac promotoris aRmaval boloSi
ujredis mier β -galaqtozidaza-s warmoebaze?
ganlagebul specifikur saits (suraTi 18.23a). kac-is
promotorTan dakavSireba pirdapir astimulirebs ge- 2. rogor cvlis trp korepresorisa da lac induq-
nis eqspresias. amrigad, es meqanizmi kvalificirdeba, toris dakavSireba Tavis Sesabamis represorul
rogorc dadebiTi regulacia. cilebTan, represoris funqciasa da transkrip-
Tu glukozis raodenoba ujredSi matulobs, camf- cias TiToeul SemTxvevaSi?
is koncentracia mcirdeba, mis gareSe ki, kac Sordeba
428
me- 18 Tavis Semowmeba
429
li qromosoma, Cveulebriv, wriuli dnm-is moleku- X X represirebadi da inducirebadi operonebi: genTa
las warmoadgens, masTan asocirebuli ramodenime negatiuri regulaciis ori tipi. represirebad
ciliT. plazmidebi ufro mcire zomis, wriuli dnm-is operonSi, specifikuri represoruli cilis dakav-
molekulebia, romelTac qromosomisagan damoukide- Sireba oper onTan, transkripciis Sewyvetas iwvevs.
blad SeuZliaT replicireba. represori aqtiuria, rodesac dakavSirebulia ko-
represorTan, Cveulebriv, anaboluri gzis saboloo
X X mutaciebi da genetikuri rekombinacia, rogorc
produqtTan. inducirebad operonSi, induqtoris da-
genetikuri mravalgvarobis wyaroebi. radganac
kavSireba Tavdapirvelad aqtiur represorTan, inaq-
baqteriebs swrafad SeuZliaT gamravleba, axali mu-
tiurs xdis represors da amdenad, transkripcia xor-
taciebi aseve swrafad zrdian populaciis geneti-
cieldeba. inducirebadi fermentebi, Cveulebriv,
kuri nairsaxeobebis ricxvs. damatebiTi nairgvaroba
katabolur gzebSi funqcionireben.
warmoiqmneba ori sxvadasxva baqteriuli ujredebis
dnm-ebis rekombinaciis saSualebiT. XX genTa pozitiuri regulacia. zogierTi operonebi
aseve pozitiuri kontrolis gavlenasac ganicdian ma-
XX genis gadatanisa da genetikuri rekombinaciis
stimulirebeli aqtivatoruli cilis, katabolitis
meqanizmebi baqteriebSi. axali baqteriuli xazebi
aqtivatori cilis (kac) saSualebiT. es cila tran-
SeiZleba warmoiqmnas dnm-is gadataniT erTi ujre-
skripcias uwyobs xels, rodesac promotorSi mde-
didan meoreSi. transformaciis dros, Seumosavi dnm
bare saits ukavSirdeba.
ujredSi garemomcveli aridan Sedis. transduqciis
procesSi, baqteriuli dnm erTi ujredidan meoreSi
fagebis mier gadaitaneba. koniugaciisas, F+ donori SeamowmeT sakuTari codna
ujredi, romelic F plazmidas Seicavs, gadascems
plazmidis dnm-s F- recipient ujreds. rms ujredis F
faqtors, romelic integrirebulia baqteriul qro-
mosomaSi, F- ujredSi gadasvlisas Tan miaqvs garkveu- TviTSefaseba
li qromosomuli dnm-ic. R plazmidebi sxvadasxva an-
tibiotikebisadmi rezistentobis matareblebi arian. 1. baqteria inficirebulia eqsperimentulad Seqmnili
baqteriofagiT, romelic Sedgeba T2 fagis cilis
XX genetikuri elementebis transpozicia. dnm-is
garsisa da T4 fagis dnm-isagan. axlad warmoqmnili
segmentebs, romlebsac SeuZliaT, Caematon ujredis
fagebs eqnebaT
dnm-Si sxvadasxva saitze, aseve SeaqvT Tavisi wvli-
a. T2 cila da T4 dnm.
li genetikur cvlilebebis warmoqmnaSi baqteriebSi.
b. T2 cila da T2 dnm.
CamatebiTi Tanamimdevrobebi, umartivesi baqte-
g. orive fagis dnm-isa da cilebis narevi.
riuli transpozirebadi elementebi, Sedgeba dnm-
d. T4 cila da T4 dnm.
is Sebrunebuli ganmeorebebisagan, romlebic orive
e. T4 cila da T2 dnm.
mxridan esazRvrebian transpozazas gens. baqteriul
transpozonebi Seicaven damatebiT genebs, rogorebi- 2. rnm virusebs garkveuli fermentebis sakuTari wy-
caa, vTqvaT antibiotikebisadmi mdgradobis genebi. aro esaWiroebaT, radganac
a. maspinZeli ujredebi swrafad anadgureben vi-
koncefcia 18.4 rusebs.
b. maspinZel ujredebs ara aqvT fermentebi,
calkeuli baqteriebi garemo romelTac virusuli genomis replikacia Seu-
Zlia.
cvlilebebs Tavisi genebiseqspresiis
g. es fermentebi axdenen virusuli mrnm-is trans-
regulirebiT pasuxoben lacias cilebSi.
d. es fermentebi gadian maspinZeli ujredebis mem-
XX operonebi: ZiriTadi koncefcia. ujredebi metabo- branebSi.
lizms akontroleben fermentebis aqtivobis regula- e. es fermentebi ver dasinTezdeba maspinZel ujre-
ciis an am fermentebis makodirebeli genebis eqspre- debSi.
siis regulaciis saSualebiT. baqteriebSi, genebi
xSirad arian klasterizebuli (dajgufebuli) oper- 3. romeli debuleba aris damaxasiaTebeli R plazmidi-
onebSi, sadac ramodenime mosazRvre gens erTi pro- saTvis?
motori emsaxureba. operatoris ubani dnm-ze axor- a. misi gadacema F+ ujreds gardaqmnis F- ujredad.
cielebs operonis CarTva-gamorTvas. b. mas aqvs genebi antibiotikisadmi rezistentobi-
saTvis da, SesaZloa, sasqeso SoltisaTvis.
430
g. misi gadatana baqteriebs Soris transduqciis sa- a. binaruli dayofa.
SualebiT xdeba. b. ribosomebi.
d. is Sedgenili transpozonis karg magaliTs war- g. nukleinis mJavisagan Sedgenili genetikuri ma-
moadgens. sala.
e. is baqterias fagisadmi rezistentuls xdis. d. mitozi.
e. koniugacia.
4. transpozicia genetikuri rekombinaciis sxva meqa-
nizmebisagan gansxvavebulia, radganac is 10. ris Sedegad Cndeba AaRmocenebadi virusebi?
a. mxolod baqteriaSi xdeba. a. arsebuli virusebis mutaciebis.
b. gadaadgilebs genebs dnm-is homologiur ubnebs b. arsebuli virusebis gavrcelebiT axal maspinZel
Soris. saxeobebze.
g. asrulebs mcire an araviTar rols evoluciaSi. g. arsebuli virusebis gavrcelebiT ufro farTod
d. mxolod eukariotebSi xdeba. Tavis maspinZel saxe obebSi.
e. mimoabnevs genebs axal mdebareobebze genomSi. d. yovelive zemoTCamoTvlilis Sedegad.
e. arcerTi zemoTCamoTvlilis Sedegi ar aris.
5. Tu gansazRvruli operoni kodirebs aucilebeli
aminomJavis Sesaqmnel fermentebs da regulirdeba
trp operonis msgavsad, maSin evoluciuri kavSiri
a. aminomJava axdens represoris inaqtivacias.
b. warmoqmnil fermentebs inducirebadi fermentebi
zogierTi virusis `warmateba~ ganpirobebulia maTi
ewodebaT.
unariT, ganviTardnen maspinZlis SigniT. aseTi virusebi
g. represori aqtiuria aminomJavas gareSe.
Tavs arideben maspinZlis dacviT sistemebs, swrafad
d. aminomJava moqmedebs, rogorc korepresori.
mutirebisa da mravali saxecvlili STamomavali vi-
e. aminomJava CarTavs operonis transkripciis pro-
rusebis warmoqmnis saSualebiT manamde, sanam sxeuli
cess.
SesZlebs maTTvis Setevas. amrigad, infeqciis bolosken
6. ra moxdeba, Tu inducirebadi operonis represorma warmodgenili virusebi gansxvavdebian virusebisagan,
iseTi mutacia ganicada, rom operators veRar ukav- romelTac Tavidan daainficires organizmi. ganixileT
Sirdeba? es, rogorc mikrokosmosis evoluciis magaliTi. romel
a. operonis genebis uwyveti transkripcia. virusul xazebs aqvT gadarCenis meti Sansi?
b. operonis genebis Semcirebuli transkripcia.
g. operonis mier kontrolirebadi gzisTvis sub-
stratis warmoqmna.
d. represoris Seuqcevadi dakavSireba promotor-
mecnieruli kvleva
Tan.
e. katabolitis aqtivatori cilis (kac) Warbad
rodesac baqteria ainficirebs cxovels,
baqteriebis raodenoba sxeulSi eqsponencialurad iz-
warmoqmna.
rdeba (sqema a). lizisuri reproduqciuli ciklis mqone
7. rms ujredsa da F- ujreds Soris mimdinare koniuga- virulenturi cxovelTa virusiT gamowveuli infeq-
ciis dros, ciisas ki garkveuli drois manZilze infeqciis niSnebi
a. F- ujredi gardaiqmneba F+ ujredad. ar SeimCneva. Semdeg, virusTa ricxvi ucbad izrdeba da
b. F- ujredi gardaiqmneba rms ujredad. SemdgomSi aseve xdeba maTi zrda nabijebis seriis saxiT
g. F- ujredis qromosoma daiSleba. (sqema b). axseniT zrdis mrudebSi arsaebuli gansxvaveba.
d. rms ujredis genebma SeiZleba Caanacvlon F-
ujredis genebi rekombinaciis saSualebiT. a baqteriebis raodenoba b virusebis raodenoba
e. dnm F- ujredidan gadaecema rms ujreds, xolo dro dro
rms ujredis dnm gadava F- ujredSi.
431
19 eukariotuli genomis
organizacia, regulacia
da evolucia
SS suraTi 19.1 s alamandras ganviTarebadi
kvercxis eukariotuli qro-
mosomis dnm.
ZiriTadi koncefciebi
19.1 qromatinis struqtura damyarebulia dnm-is
SefuTvis Tanmimdevrul doneebze.
nawili ganlagebulia qromosomis mTavar RerZSi (TeTri),
19.2 genis eqspresiis regulacia SesaZlebelia nebi- xolo aqtiuri transkribirebis procesSi myofi nawilebi
smier stadiaze, magram transkripcia misi gad- maryuJebis (wiTeli) saxiT gareT gamodis.
amwyveti safexuria. prokariotebSic da eukariotebSic mimdinare ge
19.3 kibos iwvevs genetikuri cvlilebebi, romle- nebis eqspresia garemo pirobebis cvlilebebis sapa-
bic ujredis ciklis kontrolze moqmedebs. suxod unda icvlebodes. amasTan erTad, mravalujre-
4.4 eukariotuli genomebi, genebis garda, SeiZle- dianma eukariotebma unda ganaviTaron da SeinarCunon
ba dnm-is mraval aramakodirebel Tanamimdev- mravalgvari tipis ujredebi. ujredebis TiToeuli
robebs Seicavdes. tipi erT da igive genoms Seicavs, magram genebis sxvav-
4.5 dnm-is duplikaciebi, gadawyobebi da mutacie- dasxva dajgufebebis eqspresias axorcielebs. am movle-
nis gadalaxva genTa regulaciis procesSi sakmaod mniS-
bi xels uwyobs genomis evolucias.
vnelovania.
am TavSi gaecnobiT qromatinis struqturAasa da
genebis eqspresiaze misi cvlilebebis moqmedebas. ganix-
Sesavali ilavT eukariotuli genebis eqspresiis regulaciis sxva
meqanizmebsac. prokariotebis msgavsad, eukariotuli
rogor muSaobs da viTardeba genis eqspresiis regulirebac ufro xSirad transkrip-
ciis stadiaze mimdinareobs. gaecnobiTG kibos ganvi-
eukariotuli genomebi Tarebas, romelsac genis regulaciis darRveva iwvevs.
ganixilavT eukariotul genomebSi arsebul sxvadasxva
eukariotuli DAda prokariotuli ujredebis genebis
tipis nukleotidur Tanamimdevrobebs, maT warmoqmnasa
eqspresiis mizezebi erTi da igivea. Tumca tipuri eu-
da genomis cvlilebas evoluciis procesSi. im Zalebis
kariotuli genomi prokariotulze bevrad didia, Tanac
codna, romlebmac genomebi Camoayalibes da maT Camoya-
mravalujredian eukariotebSi ujredTa specializacia
libebas kvlav agrZeleben, dagexmarebaT biologiuri
wamyvani faqtoria. es ori Tviseba Zalian arTulebs eu-
mravalferovnebis ganviTarebis gagebaSi.
kariotuli ujredebi mier informaciis damuSavebas.
magaliTad, adamianis genomSi dadgenilia 25 000 genis
19.1
arseboba, rac xuTjer aRemateba Cveulebrivi prokario-
tis genebis ricxvs. adamianis genomSi agreTve aRiniSneba koncefcia
dnm-is uzarmazari raodenoba, romelic rnm-s an cilas
ar kodirebs. amdeni dnm-is marTva daxvewili organiza-
ciis mqone genoms moiTxovs. yvela organizmis dnm aso-
qromatinis struqtura
cirebulia cilebTan, romlebic mis kondensacias (kom- damyarebulia dnm-is SefuTvis
paqturad SefuTvas) ganapirobebs. eukariotebSi dnm
- cilis kompleqsis (qromatinis) struqturuli mowyoba Tanmimdevrul doneebze
ufro maRal doneeebs aRwevs, vidre prokariotebis dnm-
cilis kompleqsis. 19.1 suraTze mocemulia fluoro- eukariotuli dnm zustad ukavSirdeba cilis did
scentuli mikrofoto, romelic eukariotul qromoso- raodenobas. viRebGT qromatins, romelic Zlier icvleba
maSi qromatinis rTul organizacias asaxavs. qromatinis ujredis ciklis mimdinareobisas (ix. suraTi 12.6). in-
432
terfazaSi myof ujredebSi, romlebic SeRebila sinaT- isini dnm-Tan transkripciis drosac ki rCebian. rogor
lis mikroskopSi dasanaxad, qromatini birTvis SigniT mimdinareobs dnm-is transkripcia maSin, roca is nuk-
difuzuri masis saxiT Cans. SeiZleba davaskvnaT, rom is leosomaSi histonebiT garsSemortymulia? mkvlevrebma
maqsimalurad gaWimulia. roca ujredi mitozisaTvis daadgines, rom nukleosomis formisa da poziciis cvli-
emzadeba, qromatini ixveva da ikeceba (sqeldeba). sab- lebebis gamo, rnm-masinTezebel polimerazebs SeuZlia
olood ki damaxasiaTebeli raodenobis, mokle, msxvili, dnm -is gaswvriv moZraoba. am TavSi ganvixilavT zogierT
sinaTlis mikroskopSi erTmaneTisgan kargad gasarCevi uaxles aRmoCenas, romelic exeba genis eqspresiis regu-
qromosomebis saxes iRebs. laciaSi histonebis kudebisa da nukleosomebis monaw-
eukariotuli qromosomebi, kondensirebuli mdgo- ileobas.
mareobis sigrZesTan SefardebiT, auracxeli raodeno-
bis dnm-s Seicavs. TiToeul qromosomaSi erTxazovani
dnm-is SefuTvis maRali doneebi
dnm -is ormagi spiralia. adamianis dnm saSualod 1.5 x 10 8
wyvili nukleotidis sigrZisaa. dnm-is aseTi molekula SefuTvis Semdgom dones ganapirobebs erTi nukleo-
mTlianad rom gavWimoT, misi sigrZe daaxloebiT 4 sm-s somis histonur kudebsa da nukleosomebisa da linkeru-
miaRwevs, rac ujredis birTvis diametrs aTasjera- li dnm-is orive mxares Soris urTierToba. es urTierTq-
dad aRemateba. es dnm da danarCeni 45 qromosomis dnm medeba histoni H1-is daxmarebiT iwvevs wagrZelebuli
birTvSi dnm-is SefuTvis daxvewili, mravalsafexuriani 10-nm Zafis daxvevasa da dakecvas. Sedegad viRebT qroma-
sistemis meSveobiT Tavsdeba, romelic 19.2 suraTzea tinis Zafs, romlis sigane daaxloebiT 30 nm-ia anu 30 nm
gamosaxuli. Zafs (suraTi 19.2 b). 30 nm is Zafi qmnis maryuJebs, rom-
lebsac damaryuJebuli domenebi ewodeba. isini ukav-
Sirdeba qromosomis ara histonuri cilebisagan Seqmnil
nukleosomebi,
platformas da Sedegad 300-nm Zafs viRebT (suraTi
anu „Zafze asxmuli mZivebi~ 19.2 g). mitozur qromosomaSi damaryuJebuli domenebic
cila histonebi dnm-is qromatinSi dalagebis (SefuT- ixveva da ikeceba, amitom qromatini ufro kompaqturi
vis) pirvelad dones ganapirobebs. qromatinSi arsebuli xdeba. ase warmoiqmneba metafazisTvis damaxasiaTebeli
histon ebis masa dnm-is masis TiTqmis tolia. histoneb- qromosoma, romlis mikrofoto naCvenebia 19.2 d sura-
Si didia dadebiTad damuxtul aminomJavebs (lizinsa Tis qveda nawilSi. daxvevebis Semdeg metafazur qro-
da arginins) Semcveloba, romlebic mWidro kavSirSia mosomebSi konkretuli genebi yovelTvis ganlagebulia
uaryofiTad damuxtul dnm-Tan (gaixseneT, rom fosfa- erTsa da imave adgilze, rac SefuTvis stadiebis maRal
tis jgufebi dnm-s mTel sigrZez uaryofiT muxts gana- specifikurobasa da sizusteze miuTiTebs.
pirobebs; ix. suraTi 16.7) sxvadasxva eukariotebis his- Tumca interfazaSi qromatini mitozuri qromo-
tonebi Zalian msgavsia. prokariotebSic ki naxes mgavsi somebis qromatinTan SedarebiT gacilebiT naklebad
cilebi. dnm-is ujredSi organizaciaSi histonebs mniS- kondensirebulia, mas maRali rangis SefuTva mainc axa-
vnelovan roli ikavia, razec metyvelebs evoluciis gan- siaTebs. qromosomis qromatinis umetesi nawili arse-
mavlobaSi histonebis genebis SedarebiTi ucvleloba. bobs10-nm Zafebis saxiT, magram misi garkveuli nawili
rogorc 19.2 suraTze mocemuli eleqtronuli mi- SekumSulia 30-nm ZafebSi, romelic zog ubnebSi daxveu-
krofotosuraTidan Cans, gaSlili qromatini Zafze lia damaryuJebul domenebad. interfazur qromosomas
asxmul mZivebs waagavs. am konfiguraciis qromati- gamokveTili platforma ara aqvs, magram misi damaryu-
nis boWkos diametri 10 nm-ia (10-nm boWko). TiToeuli Jebuli domenebi birTvuli garsis SigniT birTvul lam-
inas, da albaT, birTvuli matriqsis Zafebsac unda uka-
„mZivi` - nukleosomaa - dnm-is SefuTvis ZiriTad er-
vSirdebodes. SesaZlebelia, rom es kavSirebi exmareba
Teulia. mZivebs Soris arsebul „Zafs` linkerul dnm- s
aqtiuri transkripciis ubnebis organizebas. TiToeuli
uwodeben. nukleosoma Sedgeba cilovani gulis garSemo
qromosomis qromatini interfazul birTvSi specifi-
daxveuli dnm-isagan. cilovani guli ki oTxi tipis his-
kur SezRudul areals ikavebs. amitom sxvadasxva qromo-
tonebis _H2A, H2B, H3 da H4 _ or-ori molekulisgan
somebis qromatinis boWkoebi erTmaneTSi ar ixlarTeba.
Sedgeba. TiToeuli histonuri cilis aminomJavuri
qromosomebis centromerebi da telomerebi, iseve,
bolo (N-bolo), anu histonis kudi , nukleosomidan ga-
rogorc zogierTi ujredebis qromosomuli ubnebi, Zli-
reT gamoSverilia. mexuTe histonis molekula - H1 - nuk- er kondensirebul mdgomareobas interfazis drosac ki
leosomis gverdze mdebare dnm-s ukavSirdeba da 10-nm
inarCuneben, rac asaxulia 19.2 d suraTze. interfazu-
boWko SefuTvis Semdeg doneze gadadis.
li qromatinis es tipi sinaTlis mikroskopSi uwesrigo
nukleosomebSi dnm-isa da histonebis kavSiri ujre-
grovebis saxiT Cans. mas heteroqromatins uwodeben,
dis mTeli ciklis ganmavlobaSi ZiriTadad ucvleli
rom naklebad kompaqturi euqromatinisagan (namdvi-
rCeba. histonebi dnm-s misi replikaciisas mxolod xan-
li qromatinisgan) ganasxvavon. maRali kompaqturobis
mokle droiT toveben. mcire gamonakliseb is garda,
gamo heteroqromatini transkripciuli fermentebi-
433
2 nm
histo- histonis
nebi kudebi
histoni H1 10 nm
nukleosoma linkeruli
(`mZivi~) dnm (`Zafi~)
(a) nukleosomebi (10-nm boWko). dnm da histonebis molekulebi warmoqmnian `Zafze asxmul mZivebs~, wagrZelebuli qromatinis
boWkos, romelic interfazis dros Cans. nukleosomas aqvs histonis rva molekula da TiToeulis amino bolo (kudi) gareTaa ga-
moSverili. gansxvavebuli tipis histons, H1-s, SeuZlia nukleosomis mimdebare dnm-s daukavSirdes, riTac 10-nm boWkos Semdgom
kompaqtizaciaSi exmareba.
30 nm
nukleosoma
(b) 30-nm boWko. nukleosomebis Zafi ixveva da warmoiqmneba 30 nm diametris mqone qromatinis boWko (kudebi ar aris naCvenebi).
es forma aseve interfazis dros Cans.
cilovani platforma
maryuJebi
300 nm
platforma
(g) damaryuJebuli domenebi (300-nm boWko). profazis ganmavlobaSi 30-nm boWkos Semdgomi daxveva damaryuJebul domenebad war-
moqmnis 300-nm boWkos. maryuJebi dakavSirebuli arian arahistonuri cilebis platformasTan.
700 nm
1.400 nm
(d) metafazuri qromosoma. qromatini agrZelebs Semdgom daxvevas da Sedegad miiReba maqsimalurad kompaqturi qromosoma, rogorsac
vxedavT metafazis dros. TiToeuli metafazur qromosoma ori qromatidisagan Sedgeba.
SS suraTi 19.2 qromatinis Cawyobis (SefuTvis) doneebi. mocemuli diagramebisa da transmisiuli eleqtronuli mikro-
grafebis seriebi dnm-is daxvevisa da dakecvis Tanmimdevruli stadiebis Tanamedrove models asaxaven.
434
saTvis faqtiurad miuRwevadia da amitom praqtikulad maRali difernciaciis mqone ujredebi, magaliTad kun-
ar transkribirdeba. euqromatini ki ufro Tavisuflad Tovani ujredebi, genebis kidev ufro mcire nawilis
SefuTulia da misi dnm fermentebisTvis da transkrip- eqspresias axorcielebs. organizmis TiTqmis yvela
ciisTvisac misawvdomia. am Tavis Semdeg nawilSi ganvix- ujredi identur genoms Seicavs, magram yoveli ti-
ilavT, Tu rogor ganapirobebs qromatinis cvlilebebi pis ujredis gamovlenili genebis nakrebi unikaluria.
da sxva meqanizmebi ujredis mier konkretuli genebis ujredis tipebs Soris sxvaoba ganpirobebulia ara imiT,
eqspresiis regulacias. rom isini sxvadasxva genebs Seicavs, aramed genebis gan-
sxvavebuli eqspresiiT (gamovleniT): erTi genomis
19.2
transkripciulma cilebma saWiro genebi saWiro dros
koncefcia unda ipovon. es amocana Tivis zvinSi nemsis povnis ms-
gavsia. roca genebis eqspresia arasworad mimdinareobs,
SeiZleba ganviGTardes seriozuli darRvevebi da daa-
genis eqspresiis regulacia vadebebi, maT Soris kiboc
19.3 suraTze Sejamebulia eukariotul ujredSi
SesaZlebelia nebismier stadi- genTa eqspresiis mTeli procesi da gamokveTilia cilis
aze, magram transkripcia misi makodirebeli genis eqspresiis gadamwyveti stadiebi.
19.3 suraTze asaxuli yoveli stadia potenciuri sakon-
gadamwyveti safexuria trolo wertilia romelzec genis eqspresia SeiZleba
CairTos an gamoirTos, gaZlierdes an Seneldes.
yvela organizmma drois nebismier mocemul mon- 40 wlis win eukariotebis genebis eqspresiis makon-
akveTSi konkretuli genebis eqspresia unda areguliros. trolebeli meqanizmebis gamokvleva uimedo saqmed
erTujrediani organizmebisa da mravalujrediani or- Canda. magram kvlevis axali meTodebis, maT Soris dnm-
ganizmebis ujredebi garemodan da Sida sivrcidan miRe- is teqnologiebis miRwevebis (ix. Tavi 20), daxmarebiT
buli signalebis sapasuxod mudmivad rTAaven da TiSaven molekulurma biologebma eukariotuli genebis regula-
sxvadasxva genebs. mravalujrediani organizmebis ujre- ciis mravali detali axsnes. yvela organizmSi specifi-
debma, amavdroulad, sakuTari genebis eqspresiis regu- kuri genebis eqspresia ZiriTadad transkripciis etapze
lacia ufro xangrZliv safuZvelze dayrdobiT unda regulirdeba, xSirad es ujredis garemodan Semosuli
ganaxorcielon. mravalujrediani organizmis ganviTa- signalebis sapasuxod xdeba. amitom prokariotebisa da
rebisas xdeba misi ujredebis formisa da funqciebis eukariotebis SemTxvevaSic termini genis eqspresia xSir-
specializacia, rasac ujredis diferenciacia ewodeba. ad transkripciasTan asocirdeba. magram eukariotuli
Sedegad viRebT diferencirebuli ujredebis ramodenime ujredis struqturisa da funqciebis sirTulis gamo ge-
an mraval tips. zrdasruli adamianis organizmi ujre- nis eqspresiis regulacia SesaZlebeli xdeba damatebiT
debis daaxloebiT 200 gansxvavebuli tipisagan Sedgeba. stadiebzec. am Tavis Semdgom sam nawilSi ufro detalu-
kunTovani da nervuli ujredebi amis magaliTia. rad ganvixilavT eukariotuli ujredis genebis eqspre-
imunuri sistemis ujredebi gamonaklisia. maTi dife- siis kontrolis ramodenime mniSvnelovan punqts.
renciaciis dros imunoglobulinebis genebis gadawyoba
(rearanJireba) genomis cvlilebebs iwvevs, rasac 43-e
qromatinis struqturis regulacia
TavSi ganvixilavT.
rogorc adre avRniSneT, qromatinis stuqturuli
organizacia dnm-s kompaqtur formaSi fuTavs, rom is
genebis gansxvavebuli eqspresia
birTvis SigniT moaTavsdes. magram is aseve mniSvnelovania
adamianis tipiuri ujredi nebismier mocemul mo- genTa eqspresiis regulaciisTvis. Zlier kondensirebul
mentSi sakuTari genebis daaxloebiT 20%-s amuSavebs. heteroqromatinSi moTavsebuli genebi, rogorc wesi, ar
435
signali vlindebian. heteroqromatinis represiuli efeqti kargad
Cans eqsperimentSi, romelSic safuaris ujredebis het-
eroqromatinul ubnebSi transkripciulad aqtiuri genebi
Caamates (insercia); Camatebuli genebi aRar vlindebodnen.
birTvi
qromatini genebis promotorebis ganlageba nukleosomebisa
da im saitebis mimarT, sadac dnm qromosomis platfor-
qromatinis modifikacia: mas an birTvul laminas ukavSirdeba, aseve gansazRvravs
dnm-is gaSla (gaxsna) moicavs transkribirdeba geni, Tu ara. uaxlesi kvlevebis mona-
histonis acetilirebasa
da dnm-is demeTilirebas cemebidan gamomdinareobs, rom histonebisa da qromati-
dnm nis dnm-is konkretuli qimiuri modifikaciebi rogorc
transkripciisaTvis qromatinis struqturaze, aseve genebis eqspresiaze mo-
xelmisawvdomi geni
qmedebs. aq ganvixilavT am modifikaciebis moqmedebas,
geni romelsac specifikuri fermentebi akatalizebs.
transkripcia
histonis modifikaciebi
rnm egzoni
pirveladi transkripti gvaqvs mtkicebuleba, rom histonebis qimiuri modi-
fikaciebi genebis transkripciis regulaciaSi pirdapir
introni
rols asrulebs. yoveli histonis mol ekulis N-bolo
rnm procesingi nukleosomidan gareTaa gamoSverili (suraTi 19.4 a). es
kudi histonuri kudebi misawvdomia sxvadasxva modifikaciis
gamomwvevi fermentebisaTvis, romlebic specifikuri
kepi mrnm birTvSi qimiuri jgufebis damatebas an moSorebas akatalizebs.
transportireba histonis acetilirebisas acetilis jgufebi
citoplazmaSi
(COOH 3) histonis kudebSi mdebare dadebiTad damux-
tul lizinebs ukavSirdeba; deacetilireba ki aceti-
mrnm citoplazmaSi lis jgufebis moSorebaa. roca nukleosomis histonis
kudebi acetilirebulia, xdeba maTi dadebiTi muxtis
mrnm-is citoplazma ganeitraleba da isini mezobel nukleosomebs aRar uka-
degradacia vSirdeba (suraTi 19.4 b). gaixseneT, rom aseTi bmebi xels
uwyobs qromatinis kompaqtur struqturaSi dakecvas;
translacia
roca es bma aRar gvaqvs, qromatins ufro faSari struq-
tura eqneba. amitom transkripciuli cilebi acetilire-
polipeptidis daxleCa bul ubanze ganlagebul genebs ufro advilad uerTdeba.
mkvlevrebma daadgines, rom histonebis acetilirebis an
deacetilirebis zogierTi fermenti mWidrod asocire-
qimiuri modifikacia
ujredSi gadatana bulia transkripciul faqtorebTan an TviTon am faq-
daniSnulebis adgilze torebis komponentebia. rogorc viciT, transkripciuli
faqtorebi promotors ukavSirdeba (suraTi 17.8). sxva
sityvebiT, histonis acetilirebis fermentebs tran-
aqtiuri cila
skripciis iniciaciis gamowveva SeuZl ia rogorc qroma-
tinis struqturis modifikaciiT, aseve transkripciuli
cilis degradacia meqanizmis komponentebTan mibmiT anu maTi `ayvaniT~.
ramodenime sxva qimiuri jgufis SesaZlebeli kav-
Siri histonis kudebze mdebare aminomJavebTan aseve Se-
degradirebuli qcevadia. magaliTad, meTilis jgufebis (-CH3) histonis
(daSlili) cila kud ebze damatebam (meTilirebam) SesaZloa qromatinis
suraTi 19.3 genTa eqspresiis stadiebi, romelTa regulaciac SesaZlebelia eukariotul ujredebSi. mocemul diagramaze feradi oTxkuTxede-
bi migviTiTeben yvelaze xSirad regulirebad procesebze. birTvuli garsi, romelic eukariotul ujredebSi transkripcias translaciisagan
acalkevebs, gvaZlevs postranslaciuri kontrolis SesaZleblobas rnm-is procesingis formiT, rac prokariotebSi ar xdeba. amasTan erTad, eu-
kariotebSi gacilebiT mravalferovania sakontrolo meqanizmebi, romlebic transkripciamde da translaciis Semdeg moqmedeben. Tumca, nebis-
mieri mocemuli genis eqspresiaSi aucilebeli ar aris yvela naCvenebi stadiis gamoyeneba. magaliTad, yvela polipeptidi ar ganicdis daxleCas.
rogorc prokariotebis SemTxvevaSi, aqac yvelaze mniSvnelovani sakontrolo wertili transkripciis iniciaciaa.
436
kond ensacia gamoiwvios. uaxlesi aRmoCenebiT histo-
nis kudebis es da sxva mravali modifikaciebi moqmedebs qromatinis
cvlilebebi
qromatinis stuqturasa da genTa eqspresiaze. aman his-
tonuri kodis hipoTeza warmoSva. am modelis Tanaxmad, transkripcia
437
kuri informaciis mniSvnelovnebis damamtkicebeli ma- cilis urTierTqmedeba gadamwyvet rols asruleben
salis Segrovebas. naTelia, rom fermentebi, romlebic eukariotuli transkripciis iniciaciaSi. polimerazas
qromatinis struqturas cvlian, transkripciis regu- dnm -is sayalibo jaWvze gadaadgilebis dawyeba da amis
laciis ujreduli meqanizmis Semadgeneli nawilebia. Sedegad rnm-is komplementaruli jaWvis warmoeba mx-
olod iniciaciis sruli kompleqsis awyobis Semdeg Se
uZlia.
transkripciis iniciaciis regulacia
ZiriTadi transkripciuli faqtorebisa da rnm po-
qromatinis modifikaciis ganmaxorcielebeli fer- limeraza II-is urTierTqmedeba promotorTan iZleva
mentebi genTa eqspresiis pirvelad kontrols uzrun- dabali sixSiris iniciacias da mcire raodenobis rnm-
velyofs. isini qmnian dnm-is ubans, romelsac tran- is transkriptebis warmoqmnas. Sesabamis drosa da adg-
skripciis meqanizmTan ufro an naklebad mWidrod mibma ilze eukariotebis konkretuli genebis transkripciis
SeuZlia. eqspresiisTvis optimalurad modificirebuli maRali done damokidebulia makontrolebeli element-
genisTvis transkripciis iniciacia genebis eqspresiis ebis sxva cilebTan urTierTqmedebaze, romlebic albaT
regulaciis yvelaze mniSvnelovani da universalurad specifikuri transkripciuli faqtorebia.
gamoyenebadi safexuria. sanam gadavalT ujredebis mier
transkripciis kontrolze, gavecnoT tipiuri eukari- gamaZliereblebi (enhanserebi) da transkripciis
otuli genisa da misi transkriptis struqturas. specifikuri faqtorebi. rogorc 19.5 suraTze Cans,
zogierTi makontrolebeli elementi - proqsimaluri
tipiuri eukariotuli genis agebuleba makontrolebeli elementebi - ganlagebulia promo-
torTan axlos. (zogierTi biologi proqsimalur ma-
eukariotuli genisa da misi makontrolebeli dnm- kontrolebel elementebs promotoris nawilad ganixi-
is elementebis (segmentebis) tipiuri organizacia lavs, Tumca Cven am mosazrebas ar veTanxmebiT.) ufro
naCvenebia 19.5 suraTze. aq ufro Rrmad ganxilulia me- daSorebuli distaluri makontrolebeli elementebi,
17 TavSi mocemuli informacia eukariotebis genebis romelTa jgufebs gamaZliereblebs (enhanserebs) uwo-
Sesaxeb. gaixseneT, rom cilebis klasteri (jgufi) - deben, SeiZleba mdebareobdnen aRmavali an daRmavali
transkripciis iniciaciis kompleqsi - montaJdeba mimarTulebiT aTasobiT nukleotidiT daSorebul adg-
promotoris Tanamimdevrobaze, genis `aRmaval~ bo- ilas, an TviT intronis SigniTac. mocemul gens SeiZleba
losTan. kompleqsis awyobis Semdeg erT-erTi cila, mravali enhanseri hqondes, romelTagan TiToeuli aq-
rnm polimeraza II, genis transkripcias axorcielebs. tiuria an sxvadasxva dros, an sxvadasxva tipis ujredSi,
viRebT pirveladi rnm transkripts (pre-mrnm). rnm-is an organizmis sxvadasxva adgilas.
procesingi moicavs 5’ dasawyisis da poli-A kudis fer- urTierTqmedeba enhanserebsa da transkripciis
mentebis damatebas da splaisingis Sedegad intronebis specifikur faqtorebs, aqtivatorebs an represorebs
amoRebas. warmoiqmneba saboloo m-rnm. Soris, genTa eqspresiis regulaciisaTvis gansa-
eukariotuli genebis umetesobasTan asocirebulia kuTrebiT mniSvnelovania.
didi raodenobis makontrolebeli elementebi (ara-ma- aqtivatori cilaa, romelic enhansers ukavSirdeba
kodirebeli dnm-is segmentebi, romlebic transkripci- da genis transkripciis stimulacias iwvevs. suraTi 19.6
is regulirebaSi konkretul cilebTan kavSiris SeqmniT asaxavs amJamad miRebul models, Tu rogor SeiZleba
monawileoben). makontrolebel elementebs da MmaTTan imoqmedos transkripciaze aqtivatorebis dakavSirebam
dakavSirebul cilebs gadamwyveti roli aqvT ujredebis promotorisgan moSorebiT ganlagebul enhanserebTan.
sxvadasxva tipebSi genTa eqspresiis zust regulaciaSi. cilasTan mibmuli dnm-is Sekvra rogorc Cans, ganapiro-
bebs bmuli aqtivatorebis `mitanas~ e.w. mediatoruli
transkripciuli faqtorebis roli cilebis jgufTan da maT Soris kontaqts. mediatoruli
transkripciis iniciaciisaTvis eukariotul rnm- cilebi ki, Tavis mxriv, urTierTqmedebs cilebTan pro-
polimerazas cilebis - transkripciuli faqtorebis motorze. cilebis mravaljeradi urTierTqmedeba xels
uwyobs promotorze iniciaciis kompleqsis awyobasa da
- daxmareba sWirdeba (ix. suraTi 17.8). me-17 TavSi nax-
ganTavsebas.
senebi transkripciuli faqtorebi aucilebelia cilis
eukariotebSi aRmoCenilia asobiT transkripciis
makodirebeli yoveli genis transkripciisaTvis, amitom
aqtivatori. mkvlevrebma aqtivatori cilebis did rao
maT xSirad ZiriTad transkripciul faqtorebs uwode-
denobaSi ori saerTo struqturuli elementis identi-
ben. ZiriTadi transkripciuli faqtorebidan mxolod
fikacia moaxdines: dnm-damakavSirebeli domenis _ ci-
ramodenimes SeuZlia dnm-is iseT TanamimdevrobebTan
lis samganzomilebiani struqturis nawilis, romelic
damoukidebeli dakavSireba, rogoricaa promotorSi
dnm -s ukavSirdeba, da erTi an meti aqtivaciis domenis.
arsebuli TATA boqsi; DdanarCenebi jer sxva cilebs,
aqtivaciis domenebi sxva regulatorul cilebs an tran-
erTmaneTs, da rnm-polimeraza II-s ukavSirdeba. cila-
skripciuli meqanizmis komponentebs ukavSirdeba, ris
438
enhanseri (gamaZlierebeli ) proqsimaluri poli-A sasignalo termina-
(distaluri makontrolebeli elementebi) makontrolebeli elementebi terminalu-
ciis Tanamimdevroba
ri ubani
egzoni egzoni introni egzoni
dnm
aRmavali transkripcia
daRmavali
promotori poli-A
signali
pirveladi rnm egzoni introni egzoni introni egzoni pirveladi
tratranskripti enskriptis moxleCili
qromatinis
cvlilebebi (pre-mrnm) 3’ bolo
rnm procesingi:
transkripcia Tavi da kudis damateba,
intronuli rnm intronebis amoWra da egzonebis
SeerTeba splaisingis saSualebiT
rnm procesingi
makodirebeli segmenti
suraTi 19.5 eukariotuli geni da misi misgan moSorebiT (distalurad). distaluri minaciamde. funqcionaluri m-rnm-is misaRebad
transkripti. TiToeul eukariotul gens makontrolebeli elementebi SeiZleba erTad pirveladi transkriptis rnm procesingi sam
aqvs promotori, dnm is Tanamimdevroba, ro davajgufoT, rogorc gamaZlierebeli el- safexurs moicavs: 5’ kepis damatebas, poli-
melsac rnm- polimeraza ukavSirdeba da tran- ementebi (enhanserebi). genis bolo egzonSi ar- A kudis damatebas da splaisings. ujredSi, 5’
skripciis ganxorcielebas iwyebs `daRmavali~ sebuli poliadenilizaciis (poli-A) signali kepis damateba transkripciis iniciaciidan
mimarTulebiT. mTeli rigi makontrolebeli transkribirdeba rnm-is TanamimdevrobaSi, maleve xdeba; splaisingi da poli-A kudis dam-
elementebi (oqrosferi) monawileoben tran- romelic gansazRvravs, sad gaixliCeba tran- atebac aseve SesaZloa transkripciis mimdin-
skripciis iniciaciis regulaciaSi; eseni skripti da daemateba poli-A kudi. transkrip- areobis procesSi moxdes (ix. suraTi 17.9).
arian dnm is Tanmimdevrobebi, ganlagebuli cia SesaZloa gagrZeldes poli-A signalis
promotoris maxloblad (proqsimalurad) an Semdegac asobiT nukleotidis manZilze ter-
Sedegad cilebis mTeli rigi urTierTqmedeba SesaZle- torebis gverdiT ganlagebul histonebs acetilireben
beli xdeba da sabolood mocemuli genis transkripcia da ase transkripcias xels uwyoben. amis sapirispirod,
xorcieldeba. sxva represorebi histonebis deacetilirebis cilebs
transkripciis zogierTi specifikuri faqtori iwveven, rasac transkripciis Semcireba mohyveba. am
represoris saxiT moqmedebs da krZalavs konkretuli fenomens siCumes (silencing) uwodeben. marTlac, eukari-
genis eqspresias. eukariotulma represorebma genTa otebSi represiis yvelaze gavrcelebuli meqanizmi unda
eqspresiis inhibireba (akrZalva) SeiZleba ramodenime iyos procesSi qromatinis modifikaciis gamomwvevi
sxvadasxva gziT gamoiwvion. cilebis CarTva.
garkveuli represorebi uSlian aqtivatorebis da-
genTa aqtivaciis kombinirebuli kontroli. tran-
kavSirebas Sesabamis makontrolebel elementebTan an
skripciis kontroli eukariotebSi ufro damokidebulia
transkripciuli meqanizmis komponentebTan. sxva rep
dnm-is makontrolebel elementebTan aqtivatorebis da-
resorebi Tavis makontrolebel elementebs enhanserze
pirdapir ukavSirdebian da aqtivatorebis arsebobis kavSirebaze. cxovelis an mcenaris tipiur ujredSi genebis
SemTxvevaSic ki transkripcias `TiSaven~ . Zalian did raodenobis regulacia unda moxdes. miuxeda-
transkripciuli meqanizmis warmoqmnaze zogierTi vad amisa makontrolebel elementebSi arsebuli gansxvave-
aqtivatori da represori pirdapir moqmedebs. amasTan buli nukleotiduri Tanamimdevrobebis ricxvi moulod-
erTad qromatinis struqturaze isini iribadac moq- nelad mcire aRmoCnda. sxvadasxva genebis makontrolebel
medeben. gaixseneT, rom histonis acetilirebis maRali elementebSi daaxloebiT Tormeti mokle nukleotiduri
donis qromatinis ubanSi arsebul gens SeuZlia tran- Tanamimdevroba mravaljer meordeba.
skripciul meqanizmTan dakavSireba, histonis acetili- TiToeuli enhanseri daaxloebiT aTi makontrole-
rebis dabali donis qromatinul ubanSi ganlagebul gens beli elementisagan Sedgeba, romelTagan TiToeuli mx-
ki ara (ix. suraTi 19.4). olod erT an or specifikur transkripciul faqtors
safuarebze da ZuZumwovrebze Catarebulma kv- ukavSirdeba. aRmoCnda, rom genis transkripciis regu-
levebma aCvena, rom zogierTi aqtivatori procesSi laciisaTvis ufro mniSvnelovania genTan asocirebul
rTavs cilebs, romlebic specifikuri genebis promo- enhanserSi makontrolebeli elementebis gansakuTreb-
439
uli kobinacia , vidre erTeuli unikaluri makontrole- koordinirebulad kontrolirebadi genebi
beli elementis arseboba.
rogor awesrigebs eukariotuli ujredi monaTesave
mxolod Tormeti makontrolebeli elementis Tana
funqciebis mqone genebis eqspresias, romlibic erT-
mimdevrobis arsebobis SemTxvevaSic ki SesaZlebelia
droulad an unda CairTos, an gamoirTos? me-18 TavSi
kombinaciebis didi raodenoba. makontrolebeli el-
Tqven SeityveT, rom prokarioteis koordinirebulad
ementebis gansazRvruli kombinacia mxolod maSin Se-
kontrolirebadi genebi xSirad dajgufebulia oper-
Zlebs transkripciis aqtivacias, Tu gvaqvs Sesabamisi
onSi, romelic saerTo promotoriT regulirdeba da
cila aqtivatori. aseTi movlena ganviTarebis zustad
erT m-rnm-is molekulaSi transkribirdeba. amgvari
gansazRvrul dros an garkveuli tipis ujredSi gvxvde-
meqanizmiT genebi erTad vlindeba da kodirebuli cile-
ba.
bi erTdroulad warmoiqmneba. iSviaTi gamonaklisebis
19.7 suraTze asaxulia makontrolebeli element-
garda, ase moqmedi operonebi eukariotul ujredebSi
ebis sxvadasxva kombinaciebis mier transkripciis aq-
ar arsebobs.
tivacia, romelic ganapirobebs makontrolebeli el-
ramdenime eukariotuli saxeobis genomis uaxlesma
ementebis mcire jgufis mier transkrifciis uzustes
kvlevebma gamoavlina, rom zogierTi ko-eqspresirebuli
regulacias.
distaluri
makontrolebeli aqtivatorebi promotori
elementi geni
dnm
ZiriTadi
1 aqtivatori cilebi ukavSirdeba
distalur makontrolebel elementebs, transkripciuli
romlebic dajgufebulia enhanserTan faqtorebi
dnm-Si. am enhansers dakavSirebis sami
saiti aqvs.
dnm-is
damkecavi
cila
qromatinis
cvlilebebi
3 aqtivatorebi ukavSirde
transkripcia bian gansazRvrul ZiriTad
transkripciul faqtorebs
rnm procesingi da mediatorul cilebs da
amgvarad promotorze aqti-
uri transkripciis iniciaciis rnm polimeraza II
mrnm-is degradacia translacia kompleqsis warmoqmnaSi uwyoben
xels maT.
cilis procesingi da degradacia
transkripciis
iniciaciis kompleqsi rnm-is sinTezi
suraTi 19.6 enhanserebisa da transkripciis aqtivatorebis moqmedebis modeli. cilebis mier dnm-is mokecva enhanserebs saSualebas aZlevs,
zemoqmedeba moaxdinon promotorze, romelic asobiT da xandaxan aTasobiT nukleotidiTaa daSorebuli maTgan. specifikuri transkripciuli
faqtorebi, romelTac aqtivatorebi ewodebaT, ukavSirdebian dnm-is enhanserul Tanamimdevrobebs da Semdeg mediatoruli cilebis jgufs, rom-
lebic, Tavis mxriv, ZiriTad transkripciul faqtorebs ukavSirdebian da xdeba transkripciis iniciaciis kompleqsis warmoqmna. es cila-cilovani
urTierTqmedebani aadvilebs promotorze kompleqsis swor poziciaze ganlagebas da rnm-is sinTezis iniciacias. am suraTze naCvenebia mxolod
erTi enhanseri, magram gens SeiZleba ramdenime enhanseri hqondes, romlebic sxvadasxva dros an ujredTa sxvadasxva tipSi moqmedebdnen.
440
genebi erTmaneTis maxloblad erTsa da imave qromosom-
enhanseri promotori
azeAAQ aA dajgufebuli. amis magaliTia xilis buzis saTesle
jirkvlebis konkretuli genebi da nematodis kunTebis
funqciasTan dakavSirebuli genebi. prokariotuli makontrole- albuminis geni
operonebis genebisagan gansxvavebiT, am klasterebis beli elemen-
(jgufebis) TiToeul eukariotul gens sakuTari pro- tebi
motori aqvs da misi transkripcia individualurad
mimdinareobs. iTvleba, rom eukariotul ujredebSi
klasteris genebis koordinirebuli reg ulacia moicavs kristalinis geni
qromatinis struqturis cvlilebebs, ris Sedegad genTa
mTeli jgufi transkripciisTvis an xelmisawvdomia, an RviZlis ujredis birTvi brolis ujredis
miuRwevelia. birTvi
ufro xSirad ko-eqspresirebuli eukariotuli ge
nebi, magaliTad metaboluri gzis makodirebeli fermen
tebi, gabneulia sxvadasxva qromosomebSi. am SemTxvaSi
genebis koordirebuli eqspresia unda iyos damokidebu-
li specifikuri makontrolebeli elementebis kavSirze
an elementebis kombinaciaze gafantuli jgufis yvela
genTan. im aqtivatorebis aslebi, romlebic am makon- xelmisawvdomi xelmisawvdomi
trolebel elementebs cnoben ukavSirdeba maT da yvela aqtivatorebi aqtivatorebi
am genis erTdroul transkripcias ganapirobebs,genomSi
maTi ganlagebis miuxedavad.
eukariotul ujredSi gabneuli genebis koordini-
rebuli kontroli xSirad gare qimiuri signalebis sapa-
suxod M mimdinareobs. magaliTad, steroiduli hormoni
Sedis ujredSi da specifikur ujredSida receptorul
cilas ukavSirdeba. amis Sedegad warmoiqmneba hormon-
receptoruli kompleqsi, romelic transkripciis aqti-
albuminis geni
vatoris rols asrulebs (ix. suraTi 11.6). albuminis geni ar eqspresirdeba
yvela gens, romlis transkripcia, qromosomaSi misi eqspresirdeba
mdebareobis miuxedavad, konkretuli steroiduli hor-
moniT stimulirdeba, aqvs hormon-receptoruli kompleq-
sis mier amocnobadi makontrolebeli elementi.
mravali sasignalo molekula, magaliTADad ara-ste-
roiduli hormonebi da zrdis faqtorebi, ujredis zeda-
pirze ganlagebul receptorebs ukavSirdeba da ujred- kristalinis geni
Si faqtiurad arasodes Sedis. am tipis signals SeuZlia ar eqspresirdeba kristalinis geni
genTa eqspresiis kontrolireba iribad, signalis gada- eqspresirdeba
cemis im gzebis CarTviT, romlebic gansazRvruli tran-
skripciuli aqtivatorebis an represorebis aqtivacias (a) RviZlis ujredi. albumi- (b) brolis ujredi. kristalinis
nis geni eqspresirdeba, xolo geni eqspresirdeba, xolo albu-
iwvevs (ix. suraTi 11.14). koordinirebuli regulaciis kristalinis _ ara. minis _ ara.
principi igivea, rac steroiduli hormonebis SemTx-
vevaSi: erTnairi qimiuri signalebi aaqtivebs erTnairi
suraTi 19.7 ujredis tipis mixedviT specifikuri transkripcia. RviZlis ujredebsac da brolis ujredeb-
sac aqvT cila albuminisa da kristalinis genebi, magram mxolod RviZlis ujredebSi xdeba albuminis (sisxlis
cilis) warmoqmna da mxolod brolis ujredebSi xdeba kristalinis (Tvalis brolis mTavari komponentis) warmo-
qmna. gansazRvruli tipis ujredSi romeli genis eqspresia ganxorcieldeba, ganisazRvreba am ujredSi warmoe-
buli specifikuri transkripciuli faqtorebis (aqtivatorebisa da represorebis) mier. am magaliTSi, albumi-
nisa da kristalinis genebi zemoTaa naCvenebi, TiToeuli Tavisi enhanseriT, romlebic Sedgenilia sami sxvadasxva
makontrolebeli elementisagan. Tumca ori genis enhanserSi erTi makontrolebeli elementi saerToa, TiToeul
enhansers elementebis unikaluri kombinacia aqvs. albuminis genis maRal doneze eqspresiisaTvis saWiro yvela
aqtivatori warmodgenilia mxolod RviZlis ujredebSi (a), xolo kristalinis genis eqspresiisaTvis saWiro aq-
tivatorebi mxolod brolis ujredebSia (b). simartivisaTvis, Cven aq mxolod aqtivatorebis roli ganvixileT,
Tumca represorebis arseboba an ararseboba aseve moqmedebs transkripciaze garkveuli tipis ujredebSi.
441
makontrolebeli elementebis mqone genebs. albaT,
genebis koordinirebuli regulaciis sistemebi
evoluciis dasawyisSi warmoiqmnen da genomis Sig- qromatinis
cvlilebebi
niT maTi Semdgomi ganviTareba makontrolebeli
elementebis duplikaciisa da gavrcelebis saSu- transkripcia
alebiT xdeboda.
rnm procesingi
post-transkripciuli regulaciis
mrnm-is de- translacia
meqanizmebi gradacia
442
meqanizmic, romlis saSualebiT xdeba specifikuri mrnm- Semdgomma kvlevebma aCvena, rom minrnm-ebis warmomqm-
is molekulebis eqspresiis blokireba. mkvlevrebma aR- neli ujreduli meqanizmi Zalian waagavs ujredSi, bune-
moaCines patara erT-jaWviani rnm-is molekulebi - mi- briv pirobebSi mirnm-ebis warmoqmnaze pasuxismgebel
kro rnm-ebi (mirnm), romlebsac mrnm-is molekulebze meqanizms. aseve
komplementarul TanamimdevrobebTan dakavSireba Seu- msgavsia am mcire rnm-ebis moqmedebis meqanizmebi.
ZliaT. ujreduli rnm-is gzam im rnm-ebis daSla SeiZleba
mirnm-ebi ufro grZeli winamorbedi rnm-ebisagan gamoiwvios, romlebic orjaWviani rnm-ebis molekulebis
warmoiqmneba, romlebic sakuTar Tavze ukan ikecebian. Tanamimdevrobebis komplementarul Tanamimdevrobebs
viRebT grZel, orjaWvian, Tmis sarWisebur struqtu- Seicavs. amitom iTvleba, rom es fenomeni rnm virusebiT
ras, romelsac wyalbaduri bmebi inarCunebs (suraTi gamowveuli infeqciebis sawinaaRmdego bunebrivi dacvis
19.9). fermenti daiseri am orjaWviani rnm-is moleku- meqanizmia. Tumca, is faqti rom rnmi-is gza ujreduli
las mokle fragmentebad Wris. ori jaWvidan erTi de- genebis eqspresiaze moqmedebs, alternatiul modeleb-
gradirdeba, xolo meore jaWvi (mirnm) ukavSirdeba sac adasturebs. yvela SemTxvevaSi, naTelia, rom rnmi
did cilovan kompleqss. misi saSualebiT kompleqsi mniSvnelovan rols asrulebs ujredSi genTa eqspresiis
ebmis komplementaruli Tanmimdevrobis mqone nebismi- regulirebaSi.
er mrnm-s. sxvadasxva faqtorebis moqmedebis mixedviT
mirnm-cilovani kompleqsi an samizne mrnm-is degrada- translaciis iniciacia
cias, an misi translaciis blokirebas iwvevs.
translacia genebis eqspresiis regulirebis kidev
rnm-is molekulebis mier genTa eqspresiis inhibicia
erTi SesaZleblobaa; is yvelaze xSirad iniciaciis
biologebma aRmoaCines, rica SeamCnies, rom ujredSi
stadiaze xdeba (ix. suraTi 17.17). SerCeuli mrnm-ebis
orjaWviani rnm-is molekulebis Seyvana imave Tanamim-
translaciis iniciaciis blokireba SeuZlia regula-
devrobis mqone genis gamorTvas iwvevs. am eqperimentul
torul cilebs, romlebic mrnm-is aratranslirebadi
fenomens rnm-is interferencia (an rnmi) uwodes. Semd-
ubnis 5’ bolosTan (5’ atu) specifikur Tanamimdevrobebs
gomSi gamovlinda, rom am fenomenis gamomwvevebia mcire
an struqturebs ukavSirdeba da ribosomebis mimagrebas
interferenciuli rnm-ebi (minrnm, ingl. siRNA). es ase aferxebs. translaciis blokirebis gansxvavebuli
mirnm-ebis msgavsi zomisa da funqciebis mqone rnm-ebia. meqanizmi
cilovani cilis
procesingi da
kompleqsi degradacia
daiseri
(kamaTelis mrnm-is degradacia
moTamaSe)
an
mirnm
samizne mrnm
wyalbaduri bma
translaciis blokireba
443
mravali organizmis kvercxis ujredebis sxvadasxva periodebis ganmavlobaSi inaxaven; sinaTle ki trans-
mrnm-ebSi: am dagrovil mrnm-ebs ara aqvT translaciis laciuri aparatis reaqtivaciis iniciatoria.
iniciaciisTvis saWiro Sesabamisi zomis poli-A kude-
bi. embrionuli ganviTarebis Sesaferis momentSi ci- cilis procesingi da degradacia
toplazmuri fermenti amatebs damatebiT AnaSTebs, rac
genebis eqspresiis kontrolirebis ukanaskneli
translaciis dawyebas iwvevs.
SesaZlebloba translaciis Semdeg xorcieldeba. fun-
magram ujredSi SesaZlebelia yvela mrnm-is trans-
qcionaluri cilovani molekulebis misaRebad xSirad
laciis erTdrouli regulacia. eukariotul ujredSi,
saWiroa eukariotuli polipeptidebis damuSaveba -
aseTi `globaluri~ kontroli, translaciis iniciaci-
procesingi. magaliTad, insulinis sawyisi polipepti-
isaTvis saWiro erTi an meti cilovani faqtoris aqti-
dis (pro-insulinis) gaxleCis Sedegad aqtiur hormons
vaciiT an inaqtivaciiT xdeba. igive meqanizmi kvercxis
viRebT. amasTan erTad, mravali cila qimiurad modi-
ujredebSi Senaxuli mrnm-ebis translaciis dawyebaSic
ficirdeba, rom funqcionalur cilad gardaiqmnas. reg-
monawileobs. ganayofierebisTanave translaciis irT-
ulatori cilebi aqtivdeba an inaqtivdeba fosfaturi
veba translaciis iniciaciis faqtorebis uecari gaaq-
jgufebis Seqcevadi damatebiT, xolo cxoveluri ujre-
tivebis saSualebiT. sapasuxod xdeba Senaxuli mrnm-ebis
debis zedapiris cilebi Saqrebs iZenen. ujredis zeda-
mier kodirebuli cilebis didi raodenobis sinTezi. zo-
piris da sxva mravali cila unda moxvdes sakuTari fun-
gierTi mcenare da zRvis wyalmcenare mrnm-ebs sibnelis
SS suraTi 19.10 proteasomis mier cilis degradacia. proteasoma carieli konservis qilis formis uzarmazari cilovani
kompleqsia, romelic ujredisTvis arasaWiro cilebs aqucmacebs. umetes SemTxvevaSi es cilebi moniSnulia patara cilis - ubiqvi-
tinis mokle jaWvebiT. 1 da 3 safexuri atf-s saWiroebs. eukariotuli proteasomebi ribosomuli suberTeulebiviT masiuria da
ganawilebulia mTel ujredSi. kasrisebri formiT isini gvanan cila Saperonebs, romelTa funqcia ZiriTadad cilis struqturis
dacvaa, da ara daSla (ix. suraTi 5.23).
qciis Sesabamis samiznesTan. regulacia SeiZleba cilis ujredi am cilas amagrebs mcire zomis cilis - ubiqvi-
modifikaciisa an tranportirebis nebismier safexurze. tinis molekulebs. giganturi cilovani kompleqsebi
da bolos, ujredSi TiToeuli cilis funqcioni- - proteasomebi cnoben ubiqvitin-dakavSirebul cilo-
rebis drois xangrZlivoba mkacrad regulirdeba van molekulebs da maT degradacias awarmoeben (suraTi
seleqciuri degradaciiT. mravali cila, magaliTad, 19.10). proteasomebis mniSvneloba gansakuTrebiT gamov-
ujredis ciklis regulaciaSi CarTuli ciklinebi, unda linda, rac aRmoCnda, rom mutaciebi, romelTa Sedegad
SedarebiT mcire dros arsebobdes, rom ujredma Ses- ujredis ciklis cilebi proteasomuli degradaciisaT-
abamisad funqcionireba SeZlos (ix. suraTi 12.16). im- vis xelSeuxebeli xdeba, SesaZloa kibos ganviTarebamde
isTvis, rom konkretuli dasaSleli cila moiniSnos, migviyvanos.
444
19.2
safuZvlebis kvlevisas iyeneben biologiis sxva sferoebi-
koncefcia Semowmeba dan miRebul monacemebs. amave dros es kvleva aRniSnuli
sferoebisaTvis damatebiT informacias gvawvdis.
1. ra efeqti aqvs genebis eqspresiaze histonis ace-
tilirebasa da dnm-is meTilirebas?
2. SeadareT genebis eqspresiis regulaciaSi ZiriTa- kibosTan dakavSirebuli genebi
di da specifikuri transkripciuli faqtorebis ujredis ciklis msvlelobisas ujredis normalur
roli. zrdasa da dayofas aregulireben zrdis faqtorebis,
3. ra Sedegs unda velodeT, Tu SevadarebT sami koor- maTi receptorebisa da ujredSida sasignalo gzebis
dinirebulad regulirebadi genis enhanserebSi arse- molekulebis genebi (ujredis ciklis mimoxilva moce-
bul distalur makontrolebel elementebs? ratom? mulia 12 TavSi.) mutaciebs, romlebic somatur ujre-
4. imis Semdeg, rac konkretuli cilis makodirebeli debSi nebismier am gens cvlian, kibos gamowveva SeuZlia.
mrnm citoplazmaSi gadadis, ra oTxi meqanizmi Sei- am cvlilebis agenti SeiZleba SemTxveviTi spontanuri
Zleba aregulirebdes ujredSi arsebuli aqtiuri mutacia iyos. savaraudod kibos gamomwvevi mutaciebis
cilis raodenobas? mizezi garemos gavlenaa, magaliTad qimiuri kancero-
genebis, rentgenis sxivebisa da garkveuli virusebis.
kibos meqanizmis gagebaSi pirveli garRveva 1911
19.3
wels moxda, roca peiton rouzma aRmoaCina wiwilebSi
sarkomis gamomwvevi virusi. mas Semdeg, mecnierebma
koncefcia
mravali simsivnuri virusi aRmoaCines, romlebic sx-
vadasxva cxovelebSi, maT Soris adamianSic kibos gan-
kibos ujredis cilis kontrol- viTarebas iwveven (ix. cxrili 18.1). epStein-baris da
ze gavlenis mqone genetikuri infeqciuri mononukleozis gamomwvevi virusi herpesi
kibos ramodenime tips, maT Soris barkitis limfomas
cvlilebebi iwvevs ukavSirdeba. papilomis virusebi (papovavirusebis jgu-
fidan) dakavSirebulia saSvilosnos yelis kibosTan. re-
me-12 TavSi kibo ganvsazRverT, rogorc daavadebebi tovirusebs Soris erTi - HTLV-1 zrdasrulebSi leikemias
roca ujredebi normalur pirobebSi gadaurCeba (anu iwvevs. yvela simsivnis virusi ujredis transformacias
maTze veRar moqmedebs) maTi zrdis malimitirebel ma- kibos ujredad maspinZeli ujredis dnm -Si virusuli
kontrolebel meqanizmebs. genebis eqspresiisa da maTi nukleinis mJavis integrirebiT axorcielebs.
regulaciis molekuluri safuZvlebis ganxilvis Semdeg,
SegviZlia kibos daavadeba ufro detalurad SeviswavloT.
onkogenebi da proto-onkogenebi
kibos dros darRveuli genebis regulaciis sistemebi
swored is sistemebia, romlebic embrionul ganviTarebaSi, simsivnis virusebze Catarebulma kvlevebma gark
imunur pasuxsa da mraval sxva biologiur procesSi mniS- veul retrovirusebSi kibos gamomwvevi genebis, anu
vnelovan rols asrulebs. amgvarad, kibos molekuluri onkogenebis (berZnulad onco simsivnea) aRmoCenamde
445
(a) ujredis ciklis mastimu- zrdis faqtori mutacia
lirebeli gza. am gzis `CarTvas~
Ras
iwvevs (1) zrdis faqtori, ro- (3) G cila hiperaqtiuri
melic plazmur membranaze gan- GTP Ras cila
lagebul Tavis (2) receptors (onkogenis
ukavSirdeba. signali (3) G cilas produqti)
-Ras - gadaecema. sxva G cilebis Ras signalebs Ta-
msgavsad, Ras maSin aqtiuria,
GTP vad gadascems
roca masTan dakavSirebulia GTP.
Ras signals (4) proteinkinazebis
mTel serias gadascems. ukanaskne-
li proteinkinaza (5) transkrip-
ciul aqtivators aaqtivebs,
receptori proteinkinazebi
romelic ujredis ciklis mastim-
ulirebeli cilebis makodirebel (fosforilirebis
erT an met gens rTavs. Tu mutaci- kaskadebi) birTvi
is Sedegad Ras an aRniSnuli gzis
nebismieri komponenti hiperaqti- transkripciis faq-
uri xdeba, viRebT ujredis Warb tori (aqtivatori)
dayofasa da kibos ganviTarebas. dnm
genis eqspresia
cila, romelic
ujredis cikls
astimulirebs
ujredis ciklis
inhibiciis cila
S S suraTi19.12 ujredis dayofis maregulirebeli sasignalo gzebi. ujredis cikls transkripciaze moqmedebiY G T , rogorc mastimu-
lirebeli, ise mainhibirebeli gzebi aregulirebs. am gzebSi momxdari darRvevebis sxva faqtorebTan kombinaciis Sedegad SeiZleba
kibo ganviTardes.
446
TT suraTi 19.13 msxvili nawlavis kibos ganviTarebis mravalsafexuriani modeli. am
msxvili nawlavi tipis kibo moqmedebs msxvil da/an swor nawlavze da yvelaze kargad Seswavlilia. simsiv-
nis cvlilebebi genetikuri cvlilebebis paraleluria, romlebic simsivnis ramodenime
supresorul genze (rogoricaa p53) da ras proto-onkogenze momxdar mutaciebs moicavs.
simsivnis supresoruli genebis mutaciebs xSirad genis dakargva (delecia) mohyveba. APP
`adenomatozuri polipozuri nawlavis~ inglisuri abreviaturaa, xolo DCC _ `delecire-
bul koloreqtalur kibos~ aRniSnavs. sxva mutirebul Tanamimdevrobebs aseve SeuZlia kibos
gamowveva.
simsivnis supresoru-
msxvili li APC (an sxva genis ras onkogenis
gaaqtiveba simsivnis supresoru-
nawlavis dakargva
li genis p53 dakargva
kedeli
migviyvana. SemdgomSi, adamianisa da sxva cxovelebis ufro rezistentul cilad cvlis. yvela am meqanizmma
genomebSi aRmoaCines am onkogenebis oreulebi. ujre- SeiZleba migviyvanos ujreduli ciklis aranormalur
dis normaluri genebi _ proto-onkogenebi kodireben stimulaciamde da ujredi avTvisebianad aqcios.
ujredis normaluri zrdisa da dayofis mastimulireb-
el cilebs. simsivnis supresoruli
rogor gardaiqmneba normalur ujredebSi mniS- (damTrgunveli) genebi
vnelovani funqciis mqone proto-onkogeni kibos ga-
momwvev onkogenad? onkogeni genetikuri cvlilebis im genebTan erTad, romelTa produqtebi normal-
Sedegad warmoiqmneba, romelic an proto-onkogenis ur pirobebSi ujredis dayofas ganapirobebs, ujredi
cilovani produqtis raodenobis, an TiToeuli ci- Seicavs genebs, romelTa normaluri produqti ujre-
lis molekulisTvis damaxasiaTebeli aqtivobis zrdas dis dayofas ainhibirebs (krZalavs) . aseT genebs sim-
iwvevs. genetikuri cvlilebebi, romlebic proto-onko- sivnis supresoruli (damTrgunveli) genebi ewodeba,
genebs onkogenebad gardaqmnian, sam ZiriTad kategori- radganac maT mier kodirebuli cilebi ujredebis ara-
ad iyofa: genomis SigniT dnm-is segmentis gadaadgile- kontrolirebad zrdas aferxebs. simsivnis supresoru-
ba, proto-onkogenis amplifikacia da makontrolebel li cilis normaluri aqtivobis Semamcirebelma nebis-
elemetSi, an Tavad proto-onkogenSi wertilovani mu- mierma mutaciam SeiZleba kibos ganviTareba gamoiwvios,
taciebi (suraTi 19.11). kibos ujredebi xSirad Seicaven vinaidan supresiis (daTrgunvis) ararseboba zrdas as-
gawyvetil, da SemdgomSi araswored SeerTebul qro- timulirebs.
mosomebs, ris Sedegad xdeba erTi qromosomis frag- simsivnis damTrgunveli genebis cilovan prod uq
mentebis meoreze translokacia (ix. suraTi 15.14). tebs sxvadasxva funqcia aqvs. zogierTi simsivnis su-
Tu translocirebuli proto-onkogeni gansakuT presoruli cila dazianebuli dnm-is aRdgenaSi monaw-
rebiT aqtiuri promotoris (an sxva makontrolebeli ileobs da amiT ujreds kibos gamomwvevi mutaciebis
elementis) gverdiT aRmoCndeba, misi transkripciis dagrovebisgan azRvevs. ujredebis normaluri mimagre-
done SesaZloa gaizardos, rac mas onkogenad aqcevs. ba normaluri qsovilisTvis gadamwyvetia da sisivnis
transpozirebadi elementebis gadaadgilebis Sedegad dros xSirad darRveulia. sxva simsivnis supresoruli
proto-onkogenis gverdiT SeiZleba ufro aqtiuri pro- cilebi ujredis ciklis inhibirebis gamomwvevi sasig-
motori aRmoCndes, rac mis eqspresias gazrdis. (eukari- nalo gzebis komponentebia.
otul transpozirebad elementebs qvemoT aRvwerT.) ge-
netikuri cvlilebebis meore mTavari tipi, amplifikacia, ujredis normalur sasignalo
ujredSi proto-onkogenebis aslebis raodenobas zrdis.
gzebSi Careva
mesame SesaZleblobaa wertilovani mutaciebi, romlebic
xdeba an (1) proto-onkogenis makontrolebel promo- mravali proto-onkogenisa da simsivnis supreso-
torSi, an enhanserSi, rac misi eqspresiis dones zrdis, an ruli genebis mier kodirebuli cilebi ujredis sasig-
(2) makodirebel TanamimdevrobaSi, rac genis produqts nalo gzebis komponentebia. detalurad ganvixiloT am
normalur cilaze ufro aqtiur an degradaciisadmi cilebis funqcionireba normalur ujredebSi, da maTi
447
funqciis cvlileba kibos ujredebSi. ganvixiloT ori kibos ganviTarebis
ZiriTadi genis produqtebi: ras proto-onkogenisa da
mravalsafexuriani modeli
p53 simsivnis supresoruli genis. adamianis kibos SemTx-
vevebis daaxloebiT 30%-Si xdeba mutacia ras-Si, xolo Cveulebriv, erTze meti somaturi ujredis muta-
p53-Si _ 50%-ze met SemTxvevaSi. ciaa saWiro, raTa warmoiqmnas srulad ganviTarebuli
ras genis mier kodirebuli Ras cila plazmur mem- kibovani ujredisaTvis damaxasiaTebeli yvela cvlile-
branaze ganlagebuli zrdis faqtoris receptoridan ba. swored amiT aixsneba, Tu ratom izrdeba kibos Sem-
proteinkinazul kaskads gadascems signals. gzis bo- Txvevebis ricxvi asakTan erTad. Tuki kibo mutaciebis
loSi am signalze ujredis pasuxia ujredis ciklis ma- dagrovebis Sedegs warmoadgens da Tuki mutaciebi mTe-
stimulirebeli cilis sinTezi (suraTi 19.12 a). es gza li sicocxlis ganmavlobaSi xdeba, rac ufro didxans
ar muSaobs, Tu Sesabamisi zrdis faqtori mas ar CarTavs. vcxovrobT, miT metia kibos ganviTarebis Sansi.
kibosken mimavali mravasafexuriani gzis modeli
magram ras genis konkretuli mutaciebi hiperaqtiur Ras
kargad dadasturebulia adamianis simsivnis yvelaze
cilas iwvevs, romelic rTavs kinazur kaskads. amis Sede-
ukeT Seswavlili tipis, koloreqtaluri (msxvili naw-
gad ujredis dayofis sixSire zrdis faqtoris ararse-
lavis) kibos kvlevebSi. SeerTebul StatebSi yovelwli-
bobis pirobebSic ki izrdeba. sasignalo gzis nebismieri
urad msxvili nawlavis kibos daaxloebiT 135 000 axali
komponentis hiperaqtiuri variantebi da maTi Warbi ra-
SemTxveva registrirdeba da amave droSi am daavadebiT
odenoba erTdaigives - ujredis Warb dayofas iwvevs.
60 000 adamiani iRupeba. kibos umetesi formebis ms-
19.12 b suraTze naCvenebia gza, romliTac signali
gavsad, msxvili nawlavis kiboc etapobrivad viTardeba
ujredis ciklis damTrgunveli cilis sinTezs aRwevs.
(suraTi 19.13). pirvel niSani xSirad polipia, msxvili
am SemTxvevaSi signalia ujredis dnm-is dazianeba, rac
nawlavis amomfeni Sris mcire zomis keTilTvisebiani
SeiZleba ultraiisferi dasxivebis Sedegia. am sasigna-
gamonazardi. polipis ujredebi Cveulebrivia, Tumca
lo gzis moqmedeba ujredis ciklis blokirebas iqamde
uCveulod xSirad iyofa. simsivne izrdeba da SemdgomSi
iwvevs, sanam dnm-is dazianeba ar ganeitraldeba. sxva
SesaZloa avTvisebiani gaxdes da sxva qsovilebSi Sei-
SemTxvevaSi dazianeba mutaciebis an qromosomuli dar-
Wras. avTvisebiani simsivnis ganviTareba im mutaciebis
Rvevebs gamoiwvevs, ris Sedegad simsivne viTardeba. am
etapobrivi akumulaciis paralelurad mimdinareobs,
gzis komponentebis makodirebeli genebi simsivnis su-
romlebic proto-onkogenebis onkogenebad gardaqmnas
presoruli genebis saxiT moqmedebs. simsivnis supreso-
da simsivnis supresoruli genebis gamoTiSvas ganapiro-
ruli cila, romelsac veluri tipis p53 geni kodirebs,
bebs. am procesebSi xSirad CarTulia ras onkogeni da mu-
transkripciis specifikuri faqtoria da ujredis
ciklis mainhibirebeli cilebis sinTezs uwyobs xels. tirebuli p53 simsivnis supresoruli geni.
ujredi rom mTlianad simsivnuri gaxdes, dnm-is
swored amitomaa, rom hiperaqtiuri Ras cilis mutaciis
doneze daaxloebiT eqvsi cvlileba unda moxdes. maT So-
msgavsad, p53 genis mutacia ujredebis Warb zrdasa da
ris erTi mainc aqtiuri onkogenis gamoCenaa da ramoden-
kibos iwvevs (suraTi 19.12 g).
ime ki, simsivnis supresoruli genis mutaca an dakargvaa.
p53 gens ( mis cilovan produqts 53 000 daltonis
mutanturi simsivnis supresoruli alelebi Cveulebriv
toli molekuluri wona aqvs) `genomis mfarvel ange-
recesiulebia, amitom simsivnis supresiis blokirebi-
lozs~ uwodeben. gaaqtivebis Semdeg, vTqvaT dnm-is
sTvis mutaciebma genomSi orive alelis nokauti unda
dazianebis sapasuxod, p53 cila ramodenime genis aqti- ganaxorcielon. (meore mxriv, onkogenebis umetesoba
vatoris rols asrulebs. is xSirad p21 gens aaqtivebs, dominanturi alelebis msgavsad moqmedebs.)
romlis produqti ujredis cikls ciklin-damokidebul da bolos, mravali avTvisebiani simsivnis dros gaaq-
kinazebTan dakavSirebiT aCerebs, rac ujreds dnm-is tivirebulia telomerazas geni. es fermenti dnm-is rep-
aRdgenisTvis dros aZlevs; p53 cilac dnm-is reparaci- likaciis procesSi qromosomis boloebis damoklebas
aSi pirdapir CarTul genebs aaqtivebs. roca dnm-is da- gvaridebs (ix. suraTi 16.19). kibovan ujredebSi telom-
zianeba ar swordeba, p53 TviTmkvlel genebs aaqtivebs, erazas warmoeba ujredis SesaZlebeli dayofebis ricx-
romelTa cilovani produqtebi ujredis sikvdils - vis bunebriv limits xsnis.
apoptozs iwvevs (ix. suraTi 21.18). msoflios masStabiT adamianebis kibos daavadebebis
amgvarad, p53, sul mcire sami gziT, ujreds dnm-is daaxloebiT 15 %-s, albaT, virusebi iwvevs. kibos ganvi-
dazianebiT gamowveuli mutaciebis gavrcelebisagan Tarebas isini iwveven inficirebuli ujredebis dnm-Si
icavs. Tu mutaciebi mainc grovdeba da ujredi mrava- sakuTari genetikuri masalis CarTviT. magaliTad, ret-
li dayofis ganmavlobaSi gadarCeba (ase SeiZleba mox- rovirusma SeiZleba ujreds onkogeni gadasces. integ-
des p53 simsivnis supresoruli genis defeqturobis an rirebulma virusulma dnm-ma simsivnis supresoruli
ararsebobis SemTxvevebSi) SeiZleba kibo ganviTardes. geni SeiZleba gaxlikCos, an proto-onkogeni onkogenad
gardaqmnas. da bolos, zogierTi virusi warmoqmnis ci-
448
lebs, romlebic p53-isa da simsivnis sxva supresor ci- wavlam yvela tipis kibos adreuli diagnostirebisa da
lebs inaqtivirebs da ujredi simxivnur ujredad ufro mkurnalobis axali gzebi unda gamoavlinos. am genebis
advilad gardaiqmneba. kvleva genomis regulaciis normaluri procesebis ukeT
gagebaSic gvexmareba.
genetikuri midrekileba kibosadmi
19.3
amrigad, kibovani ujredis warmomnisTvis saWiroa
mravalsafexuriani genetikuri cvlilebebi. am faqtis koncefcia Semowmeba
daxmarebiT gasagebia, rom garkveuli simsivnuri daa-
vadebebi xSiria zogierT ojaxebSi. individi, romelmac 1. SeadareT proto-onkogenebis mier kodirebuli ci
memkvidreobiT onkogeni an simsivnis supresoruli genis lebisa da simsivnis damTrgunveli genebiT kodire-
mutanturi aleli miiRo, erTi nabijiT uaxlovdeba ki- buli cilebis funqciebi.
bos warmoqmnisaTvis aucilebeli mutaciebis dagroveba, 2. axseniT, ratom gansxvavdeba kibos warmomSobi mu-
vidre aseTi mutaciis armqone individi. taciebi proto-onkogenebisaTvis da simsivnis su-
genetikosebi didi mondomebiT cdiloben memkvidre- presoruli genebisaTvis?
obiTi kibos alelebis identifikacias, rom sicocxlis 3. ratom ganvixilavT memkvidreobiTi komponentis
adreul etapebze SeZlon kibos konkretuli formebis arsebobas kibos SemTxvevebSi?
mimarT midrekilebis dadgena. magaliTad, msxvili naw-
lavis kibos daaxloebiT 15 %-Si monawileobs memkvi-
dreobiTi mutaciebi. maT Soris mravali simsivnis dam-
Trgunvel genze moqmedebs, romelsac adenomatozuri koncefcia 19.4
polipozuri nawlavi , an APC (ingl. Adenomatous polypo-
sis coli –is abreviatura) ewodeba (ix. suraTi 19.13). eukariotuli genomebi genebis
am gens ujredSi mravali funqcia aqvs, maT Soris
ujredebis migraciisa da Sewebebis regulaciac. im paci- garda dnm-is mraval aramako-
entebSi, romlebsac es kibo ar hqondaT memkvidreobiTi, direbel Tanamimdevrobebs
APC geni 60%- SemTxvevaSi mutirebuli iyo. am individeb-
Si axali mutaciebi unda orive APC alelSi gaCndes, sanam Seicavs
genis funqcia gaqreba. msxvili nawlavis kibos mxolod
am Tavsa da mTlianad am nawilSi ZiriTadad vixi-
15%-i ukavSirdeba cnobil memkvidreobiT mutaciebs,
lavdiT cilis makodirebel genebs. Tumca, am genebisa
magram mkvlevrebi ganagrZoben im `markerebis~ identi-
da rnm produqtebis, magaliTad trnm da rrnm, genebis
ficirebas, romelTa DdaxmarebiT SeZleben am tipi kibos
makodirebeli ubnebi mravalujrediani eukariotebis
ganviTarebis riskis dadgenas.
umetesobis genomis mxolod mcire nawilia. eukariotu-
aseve Zlieri memkvidreobiTi midrekileba vlindeba
li genomis ZiriTadi raodenoba dnm-is aramakodirebel
mkerdis simsivniT daavadebuli pacientebis 5-10%-Si.
Tanamimdevrobebze modis, romelsac adre `nagav dnm-s~
SeerTebul StatebSi es kibo gavrcelebis mixedviT meore
uwodebdnen. dRes arsebuli monacemiT cilis aramako-
adgilzea. is yovelwliurad 180 000 qals (da zogjer ma-
direbel dnm-s ujredSi mniSvnelovani roli aqvs. arama-
makacebsac) emarTeba da weliwadSi misgan 40 000 adamiani
kodirebeli dnm sxvadasxva genomSi aseulobiT Taobebis
iRupeba. BRCA1 an BRCA2 genSi momxdari mutaciebi nanax-
ganmavlobaSi SenarCunda. wignis am nawilSi gavecnobiT
ia memkvidreobiTi mkerdis kibos SemTxvevebis naxevarSi
dnm -s aramakodirebel Tanamimdevrobebs da genebis or-
(BRCA ingl. BReast CAncer _mkerdis kibo).
ganizacias eukariotul genomSi; amis magaliTad adamia-
qals, romelmac memkvidreobiT erT mutantur BRCA1 nis genoms gamoviyenebT. genomis warsul da dRevandel
aleli miiRo, 50 wlamde mkerdis kibos ganviTarebis 60% evoluciaze informacias genis organizacia gvawvdis,
albaToba aqvs, roca homozigoturi normaluri ale- romelic am Tavis bolo nawilis sagania.
lis mqone individebSi msgavsi albaToba mxolod 2%-ia.
BRCA1 da BRCA2 simsivnis supresoruli genebiva, vi-
naidan maTi veluri tipis alelebi iceven mkerdis kibo-
genomis Semadgenlobasa da organizmis
sagan, mutanturi alelebi ki recesiulebia. mkvlevrebma sirTules Soris kavSiri
jer bolomde ver gansazRvres ra funqcias asruleben am
roca vadarebT prokariotebisa da eukariotebis,
genebis normaluri produqtebi ujredSi. Tumca, uaxlesi
maT Soris ufro rTuli jgufebis, ZuZumwovrebis, ge-
monacemebi gvafiqrebinebs, BRCA2 cila pirdapir monaw-
nomebs ramodenime tendencias vxedavT. marTalia gvaqvs
ileobs dnm-is orive dazianebuli jaWvis aRdgenaSi.
gamonaklisebi, magram vxedavT mcire genomidan did
memkvidreobiT kibosTan dakavSirebuli genebis Ses-
genomze gadasvlas, Tumca mocemuli sigrZis dnm-Si
449
genebis ufro mcire ricxvia. magaliTad, adamianis ge- Tu trnm-ebis aramakodirebeli genomis 98.5%, (suraTi
nomSi 500-1500-jer meti wyvili fuZea, vidre prokari- 19.14). genebTan dakavSirebuli regulatoruli Tana-
otebis umetesobaSi, magram mxolod 5-15-jer meti genia mimdevrobebi da intronebi adamianis genomis 24%-ia.
anu dnm-is nebismier mocemul sigrZeSi bevrad naklebi funqcionalur genebs Soris ganlagebuli danarCeni
genia ganlagebuli. Tanamimdevrobebi moicavs zogierT unikalur arama-
prokariotuli genomis dnm-is umetesi nawili ci- kodirebel dnm-s, magaliTad genis fragmentebsa da mu-
las, trnm-s an rrnm-s kodirebs; aramakodirebeli dnm- taciebis Sedegad arafunqcionalurad qceul genebs.
is mcire raodenoba ZiriTadad regulatoruli Tana- magram genTaSorisi dnm-is umetesi nawilia ganmeo-
mimdevrobebisagan, mag. promotorebisgan Sedgeba. rebadi dnm, Tanamimdevrobebi, romlebic genomSi mra-
prokariotebis genomSi nukleotidebis makodirebel vali aslis saxiTaa warmodgenili. sakmaod moulodneli
Tanam imdevrobaSi dasawyisidan bolomde aramakodire- aRmoCnda, rom ganmeorebadi dnm-is (rac adamianis mTe-
beli Tanamimdevrobebi (intronebi) araa CarTuli. eu- li genomis 44%-ia) daaxloebiT sami meoTxedi Sedgeba
kariotebis genomSi ki, piriqiT, dnm-is umetesi nawili transpozirebadi elemetebisa da maTi monaTesave Tana-
cilas an rnm-s ar kodirebs da ufro rTul, kompleqsur mimdevrobebisagan.
regulatorul Tanamimdevrobebs Seicavs. faqtiurad,
adamianebs prokariotebTan SedarebiT 10 000-jer meti
transpozirebadi elementebi da maTi
aramakodirebeli dnm aqvT. mravalujredian eukari-
otebSi zogierTi aramakodirebeli dnm genis SigniT in- monaTesave Tanamimdevrobebi
tronebiT warmodgenilia. marTlac, swored intronebze rogorc Cans, yvela organizms aqvs dnm-is monakveTe-
modis adamianis genebis saSualo sigrZes (27 000 wyvili bi, romelTac genoms SigniT erTi mdebareobidan meo-
fuZe) da prokariotebis genebis saSualo sigrZes (1 000 reze gadaadgileba SeuZliaT. me-18 TavSi, Cven aRvwereT
wyvili fuZe) Soris arsebuli sxvaobis didi nawili. transpozirebadi elementebi prokariotebSi, romlebic
axla, roca adamianis genomis sruli Tanamimdevroba SesaZloa virusebis warmoqmnis evoluciuri wyaro yo-
xelmisawvdomia, viciT risgan Sedgeba cilis, rrnm-ebisa filiyvnen. Tumca, dnm-is moxetiale segmentebis Sesaxeb
pirveli monacemebi wamovida ara prokariotebze Catare-
buli eqsperimentebidan, aramed amerikeli genetikosis
barbara makklintokis simindze Catarebuli Sejvarebis
cdebidan 1940-ian da 1950-ian wlebSi (suraTi 19.15).
ganmeorebadi makklintokma moaxdina simindis marcvlebis feris
dnm, romelic
gadatanad el- cvlilebebis identifikacia, romelTa axsna SesaZlebeli
ementebsa da maT
intronebi da regula-
iyo mxolod im SemTxvevaSi, Tu davuSvebdiT genomSi erTi
monaTesave Tana-
mimdevrobebs toruli Tanamimdevro- mdebareobidan marcvlebis feris ganmsazRvrel genSi
bebi ( 24%)
moicavs (44%) gadanacvlebis unaris mqone genetikuri elementebis ar-
sebobas. makklintokis aRmoCenam ar daimsaxura saTanado
unikaluri aramako-
direbeli dnm (15%)
Alu elementebi ganmeorebadi dnm,
(10%) romelic ar aris
dakavSirebuli
transpozirebad
elemetebTan (daax-
loebiT 15%)
450
yuradReba, sanam mravali wlis Semdeg traspozirebadi nizmiT, romelic asls sawyis saitzec tovebs (suraTi
elementebi ar aRmoaCines baqteriebSi da baqteriebis 19.16 a).
Semswavlelma genetikosebma ufro meti ar Seityves retrotranspozonebi transpoziciis procesSi yov-
transpoziciis molekuluri safuZvlebis Sesaxeb. elTvis toveben asls mis sawyis saitze, radganac Tavda-
pirvelad xdeba maTi transkribireba rnm SuamavalSi
transpozonebisa da retrotranspozonebis (suraTi 19.16 b). sxva saitze inserciisaTvis, rnm Sua-
gadaadgileba mavali jer kvlav dnm-ad unda iqces ukutranskripta-
zas moqmedebiT. am ferments Tavad retrotranspozoni
eukariotuli transpozirebadi elementebi ori tip- kodirebs. amgvarad, ukutranskriptaza SeiZleba im
isaa: transpozonebi, romlebic genomis SigniT gadaadg- ujredebSic arsebobdes, romlebic retrovirusebiT ar
ildebian dnm Suamavlis (intermediatoris) saSualebiT arian inficirebuli. (faqtiurad, SesaZloa, rom ret-
da retrotranspozonebi, romlebic moZraoben rnm Sua- rovirusebis warmoqmna retrotranspozonebidan moxda
mavlis saSualebiT. rnm Suamavali retrotranspozo- evoluciis Sedegad.) ujreduli fermenti akatalizebs
nis dnm-is transkripts warmoadgens. transpozonebi ukutranskribirebuli dnm-is Camatebas axal saitze.
gadaadgildebian `amoWrisa da Cawebebis~ (cut-and-paste) eukariotul genomebSi transpozirebadi elementebis
meqanizmiT, romelic elements gadaitans sawyisi sai- umetesoba retrotranspozonebs warmoadgens.
tidan, an `kopirebisa da Cawebebis~ (copy-and-paste) meqa-
transpozirebadi ele
transpozoni
transpozonis mentebis monaTesave
axali asli
Tanamimdevrobebi
genomis dnm transpozirebadi elementebi
transpozo- sa da maTi monaTesave Tanamimd ev
Camateba
nis kopireba robebis mravali aslia mimobneuli
(insercia)
mTels eukariotul genomSi. erTi
erTeuli, Cveulebriv, asidan aTa
samde wyvili fuZis sigrZisaa da
mobiluri transpozoni
mim ofantuli `aslebi~ msgavsi, ma-
(a) transpozonis gadaadgileba (`kopirebisa da Caweris~ meqanizmiT)
gram Cveulebriv erTmaneTis arai-
denturebi arian. zogierTi maTgani
arian transpozirebadi elementebi,
retrotranspozonis romlebic gadaadgildebian Tavis an
retrotranspozoni axali asli sxva transpozirebadi elementebis
mier kodirebuli fermentebis gamo-
yenebiT, da zogierTi ki warmoadgens
genomis dnm
maT monaTesave Tanamimdevrobebs,
rnm romelTac gadaadgilebis unari aqvT
dakarguli.
Camateba (insercia) transpozirebadi elementebi da
ukutranskriptaza maTi monaTesave Tanamimdevrobebi
ZuZumwovrebis umetesobis genomis
25-50%-s Seadgens da kidev ufro
maRali procentebiTaa warmodgeni-
li amfibiebsa da umaRles mcenaree-
bSi (ix.suraTi 19.14).
(g) retrotranspozonis gadaadgileba
adamianebsa da sxva primateb-
Si transpozirebadi elementebis
S S suraTi 19.16 eukariotuli transpozirebadi elementebis gadaadgi
monaTesave dnm-is didi nawili
leba. (a) transpozonebis gadaadgilebaSi, rogorc amoWrisa da Cawebebis, ise
Sedgeba msgavsi Tanamimdevrobebis
kopirebisa da Cawebebis (aq naCvenebi) meqanizmebiT, monawileobs orjaWviani dnm
ojaxisagan, romelTac Alu eleme-
Suamavali, romelic Caemateba genomSi. (b) retrotranspozonebis gadaadgileba erT-
jaWviani rnm Suamavlis warmoqmniT iwyeba. danarCeni safexurebi ZiriTadSi retro- tebs uwodeben. mxolod es Tana-
virusis reproduqciuli ciklis nawilis identuria (ix. suraTi 18.10). transpozon- mimdevrobebi adamianis genomis
ebis gadaadgilebisas kopirebisa da Cawebebis meqanizmiTa da retrotranspozonebis daaxloebiT 10%-s Seadgenen. Alu
gadaadgilebisas, dnm -is Tanamimdevroba sawyis saitzec rCeba da axal saitzec Cndeba. elementebi daaxloebiT 300 nuk-
451
leotidis sigrZisaa, bevrad ufro mokle, vidre umetesi
dnm
funqcionaluri transpozirebadi elementi da isini ar
rnm transkriptebi
kodireben aranair cilas. Tumca, mravali Alu elementi
transkribirdeba rnm molekulebSi; maTi ujreduli fun-
qcia, Tu gaaCniaT aseTi, ucnobia.
marTalia bevri transpozirebadi elementi kodirebs
aratranskribirebadi
cilebs, es cilebi ar axorcieleben normalur ujredul transkripciuli
speiseri
funqciebs. amitom, es elementebi xSirad ganixilebian, erTeuli
hemi β−globini
. . . gTTacgTTacgTTacgTTacgTTacgTTac . . .
452
Seadgenen (ix. suraTi 19.14). Tu intronebsa da genebTan
gadatanadi elementi geni
asocirebul regulatorul Tanamimdevrobebsac davu-
matebT, maSin genebisa da maTTan dakavSirebuli dnm-is,
makodirebelisac da aramakodirebelisac, mTeli raode-
aratyupi
qromatidebi
noba adamianis genomis daaxloebiT 25% iqneba.
prokariotebis msgavsad, eukariotuli genebis um-
ravlesobac warmodgenilia unikaluri Tanamimdevrobis
krosingoveri saxiT, mxolod erTi asliT qromosomebis haploidur na-
krebze. magram adamianis genomSi, aseTi erTeuli genebi
mTliani makodirebeli dnm-is mxolod daaxloebiT nax-
evars Seadgenen. danarCeni warmodgenilia multigenur
ojaxebSi, anu identuri Tu Zalian msgavsi genebis kre-
meiozis dros ori
homologis araswori bulSi.
Sewyvileba zogierTi multigenuri ojaxebi Sedgeba dnm-is
identuri Tanamimdevrobebisagan, romlebic Cveuleb
riv erTadaa klasterizebuli. histonis cilebis mako
direbeli genebis SemTxvevaSi arsebuli gamonaklisis
garda, identuri genebis multigenuri ojaxebi rnm
da
produqtebs kodireben. amis magaliTia sami udidesi ri-
bosomuli rnm-is (rrnm-is) molekulebis makodirebeli
identuri Tanamimdevrobebis ojaxi (suraTi 19.17a).
es rrnm-is molekulebi kodirebuli arian erT tran-
S S suraTi 19.18 genTa duplikacia araTanabari krosin-
goveris Sedegad. erT meqanizms, romlis saSualebiTac geni skripciul erTeulSi, romelic erTad meordeba asidan
(an sxva dnm-is segmenti) SeiZleba duplicirdes, warmoadgens aTasamde jerad erT an ramodenime klasterSi mravalu-
meiozis dros transpozirebadi elementebis mosazRvre genebis jrediani eukariotebis genomSi. rrnm-is transkripci-
aslebs Soris rekombinacia. homologiuri qromosomebis
uli erTeulis mravali asli ujredebs aqtiuri cilis
arasworad ganlagebuli aramewyvile qromatidebs Soris ganx-
orcielebuli aseTi rekombinaciis Sedegad erTi qromatidi
sinTezisaTvis saWiro milionobiT ribosomebis swrafad
miiReba genis ori asliT, xolo meore _ am genis gareSe. warmoqmnaSi exmareba. pirveladi transkripti Semdeg
ixliCeba, raTa sami rrnm-is molekula miviRoT. isini
genomis martivi Tanamimdevrobebis dnm-is umetesi Semdgom cilebTan da erTi sxva tipis rrnm-Tan (5S rrnm)
nawili qromosomul telomerebsa da centromerebzea kombinaciaSi ribosomul suberTeulebs warmoqmnian.
ganlagebuli, rac imas miuTiTebs, rom es dnm qromo- araidenturi genebis multigenuri ojaxebis klasi-
somebisaTvis struqturul rols asrulebs. kuri magaliTebia globinebis makodirebeli genebis ori
centromerebTan ganlagebuli dnm aucilebelia monaTesave ojaxi. globinebi cilebis jgufs warmoad-
qromatidebis dacalkevebisaTvis ujredis dayofisas genen, romlebSic hemoglobinis α da β polipeptiduri
(ix. Tavi 12). centromeruli dnm, sxva adgilebze ganla- suberTeulebi Sedian. erTi ojaxi, ganlagebuli adamia-
gebuli martivi Tanamimdevrobebis dnm-Tan erTad, aseve nis me-16 qromosomaze, α -globinis sxvadasxva formebs
SesaZloa monawileobdes interfazul birTvSi qromati- kodirebs; meore ki, me-11 qromosomaze, β -globinis for
nis organizebaSi. telomerebTan, anu qromosomebis bo- mebs kodirebs (suraTi 19.17 b).
loebTan, ganlagebuli martivi Tanamimdevrobebis dnm TiToeuli globinis suberTeulis gansxvavebuli
replikaciis yovel wresTan erTad warmoqmnili dnm-is formebi ganviTarebis sxvadasxva dros eqspresird-
damoklebis Sedegad genebis ganlevas gvaridebs Tavidan ebian, rac saSualebas aZlevs hemoglobins, efeqturad
(ix. Tavi 16). telomeruli dnm aseve ukavSirdeba cilebs, ifunqcioniros ganviTarebadi cxovelis cvlad gare-
romlebic qromosomis boloebs degradaciisagan da sxva moSi. adamianebSi, magaliTad, hemoglobinis embrionul
qromosomebTan SeerTebisagan icaven. formebs ufro meti Tvisoba aqvT Jangbadisadmi, vidre
zrdasrul formebs, rac dedidan ganviTarebad nayofze
Jangbadis efeqturi gadacemisTvisaa saWiro. globi-
genebi da multigenuri ojaxebi nis genTa ojaxur klasterebSi aseve nanaxia ramodenime
eukariotul genomSi dnm-is Tanamimdevrobebis fsevdogeni, funqcionaluri genebis msgavsi ara-funq-
sxvad asxva tipebis Sesaxeb Cvens msjelobas genebis cionaluri nukleotiduri Tanamimdevrobani.
ufro detaluri ganxilviT vamTavrebT. SegaxsenebT, genTa ojaxebSi genebis ganTavseba garkveul Suqs
rom cilebisa da struqturuli rnm-ebis makodirebe- fens genomebis evoluciis sakiTxebs. Cven Semdeg seq-
li Tanamimdevrobebi adamianis genomis mxolod 1.5%-s ciaSi ganvixilavT zogierT im procesebs, romelTac sx-
453
vadasxva saxeobebis genomebis formebi ganapirobes evo- aspeqti unda yofiliyo genomis zomis gadideba, genTa
luciis dros. diversifikaciisaTvis saWiro damatebiTi genetikuri
mas alis arsebobis uzrunvelsayofad.
koncefcia Semowmeba 19.4 am seqciaSi, Cven pirvelad aRvwerT, rogor SeiZleba
genomis nawilis an mTeli genomis damatebiTi aslebis
1. imsjeleT im maxasiaTeblebze, romlebic ZuZum warmoqmna. Semdeg ganvixilavT Tanamimdevar proces-
wovarTa genomebs prokariotulze gacilebiT dids ebs, romlebmac SeiZleba msgavsi an sruliad axali fun-
aqcevs. qciebis mqone cilebis (an rnm produqtebis) evolucii-
2. rogor gansxvadebian intronebi, transpozirebadi saken migviyvanon.
elementebi da martivi Tanamimdevrobebis dnm ge-
nomSi Tavisi ganawilebis mixedviT?
qromosomuli nakrebebis duplikacia
3. imsjeleT rrnm-is genTa ojaxsa da globinebis
genTa ojaxebs Soris arsebul sxvaobebze. ra sar meiozis dros raime SemTxvevam SesaZloa, qromo-
gebloba moaqvT genTa ojaxebs organizmisaTvis? somebis erTi an meti damatebiTi nakrebis warmoqmna
gamoiwvios. es mdgomareoba poliploidiis saxeli-
Taa cnobili. poliploidur organizmSi, genebis erT
srul nakrebs SeuZlia organizmisaTvis aucilebeli
19.5
funqciebis uzrunvelyofa. erTi an meti damatebiTi
koncefcia nakrebis genebi dagrovebuli mutaciebis Sedegad Sei-
Zleba daSordnen erTmaneTs, gansxvavebulni gaxdnen; es
variaciebi SenarCundeba, Tuki maTi matarebeli orga-
dnm-is duplikaciebi, rearan- nizmi arsebobs da reproducirdeba.
Jireba (gadawyobebi) da muta- amgvarad, SesaZloa, warmoiqmnas axali funqciebis
mqone genebi. rodesac mniSvnelovani genis erTi asli
ciebi genomis evolucias uwyo- eqspresirdeba, meore aslis gansxvavebulobam SeiZleba
mis mier kodirebul cilis axlebur moqmedebamde migvi-
ben xels yvanos, ris Sedegadac organizmis fenotipi Seicvleba.
genomis doneze cvlilebebis sawyiss mutacia war- bevr (an Tundac cota) genebSi mutaciebis dagrovebam
moadgens, romelic safuZvlad udevs genomis evolu- SeiZleba gamoiwvios axali saxeobebis gamocalkeveba,
ciis udides nawils. rogorc Cans, sicocxlis adreul rac xSirad xdeba mcenareebSi (ix. Tavi 24). miuxedavad
formebs genebis minimaluri raodenoba unda hqonodaT imisa, rom poliploiduri cxovelebi gvxdeba, isini iS-
_ mxolod isini, rac aucilebeli iyo gadarCenisa da viaTobas warmoadgenen.
gamravlebisaTvis. Tu marTlac ase iyo, evoluciis erTi
dnm-is segmentebis
globinis winapruli geni
winapari genis duplikacia duplikacia da divergencia
meiozis dros momxdarma Sec-
mutaciebi orive aslze
domebma aseve SeiZleba calkeuli
evoluciuri dro
454
eba axali komplementaruli jaWvis gaTvaliswinebiT da duplikaciuri movlenebis Semdeg, globinebis oja
am dros, yalibis erTi ubani an ar kopirdeba, an piriqiT, xebSi Semaval genebs Soris arsebuli sxvaobebis war-
kopirdeba orjer. Sedegad, dnm-is es ubani an delec- moqmnis mizezs ueWvelad warmoadgenen mutaciebi,
irdeba (amovardeba), an duplicirdeba. advili warmo- romelTa dagroveba genTa aslebSi mravali Taobis man-
sadgenia, rogor SeiZleba moxdes aseTi Secdomebi gan- Zilze xdeboda. Tanamedrove modelis mixedviT, magali-
meorebad ubnebSi, magaliTad zemoT aRweril martivi Tad, α -globinis cilis mier Sesasrulebeli aucilebeli
Tanamimdevrobebis dnm-Si. erT saitze martivi Tanamim- funqcia erTi genis mier sruldeboda, xolo α -globinis
devrobebis dnm-is ganmeorebadi erTeulebis raode- genis sxva aslebSi xdeboda SemTxveviTi mutaciebis
nobaSi arsebuli variaciebi swored aseTi Secdomebis dagroveba. zogierT mutacias uaryofiTi efeqti Sei-
Sedegi unda iyos. imis monacemebi, rom araTanabari Zleba hqonoda organizmze, zogs saerTod ar hqonda
krosingoverisa da acdeniTi Secdomebis msgavs moleku- efeqti, magram zogierTma mutaciam SesaZloa cilovani
lur movlenebs mivyavarT genebis duplikaciamde, mul- produqtis funqcia imgvarad Secvalos, rom is orga-
tigenuri ojaxebis arsebobaSia nanaxi. nizmisaTvis xelsayreli gaxados sicocxlis garkveul
stadiaze da amave dros mniSvnelovnad ar Secvalos misi
monaTesave funqciebis mqone genebis Jangbadis-matarebelis funqcia. savaraudod, bunebrivi
evolucia: adamianis globinis genebi gadarCevis saSualebiT moxda aseTi Secvlili genebis
SenarCuneba populaciaSi da Sedegad α -globinis cilis
duplikaciurma movlenebma SeiZleba monaTesave alternatiuli formebis warmoqmna miviReT.
funqciebis mqone genebis evolucia gamoiwvios, rogore- sxvadasxva α -globinisa da β -globinis cilebis ami-
bic arian α− globinisa da β− globinis genTa ojaxebis nomJavuri Tanamimdevrobebis msgavseba genis duplika-
wevrebi (ix. suraTi 19.17 b). multigenuri ojaxis genebis ciisa da mutaciebis am models amyarebs (cxrili 19.1).
Tanamimdevrobebis Sedarebam, SesaZloa, gvavaraudebi- magaliTad, β− globinebis aminomJavuri Tanamim-
nos is rigi, romlis mixedviTac moxda genebis warmoqmna. devrobebi erTmaneTs bevrad ufro emsgavseba, vidre
sxvadasxva globinebis genebis evoluciuri istoriis α-globinis Tanamimdevrobebs. funqcionalur glo-
Tavidan gavlis midgoma gvaCvenebs, rom yvelani isini binur genebs Soris ramodenime fsevdogenis arseboba
globinis erTi saerTo winapari genidan warmoiqmnen, am models damatebiT mtkicebulebas sZens (ix. suraTi
romelic duplicirda da α -globinisa da β -globinis 19.17b). evoluciuri drois ganmavlobaSi, SemTxveviT-
winapar genebad daiyo daaxloebiT 450-500 milioni wlis ma mutaciebma, albaT, am `genebis~ funqciebis gauqmeba
win (suraTi 19.19). gamoiwvies.
TiToeuli am genTagani SemdgomSi ramodenimejer
duplicirda da aslebi daSordnen erTmaneTs Tanamim-
axali funqciebis mqone genebis evolucia
devrobebis mixedviT, ris Sedegadac ojaxis axlandeli
wevrebi miviReT. faqtiurad, globinis genis saerTo globinebis genTa ojaxebis evoluciaSi, genebis dup-
winaparisagan aseve warmoiqmna Jangbad-dakavSirebadi likaciisa da Semdgomi divergenciis Sedegad warmoiqmna
kunTis cila mioglobini da mcenareuli cila leghe- ojaxis wevrebi, romelTa cilovani produqtebi msgavs,
moglobini. ukanaskneli ori cila moqmedeben, rogorc monaTesave funqciebs asrulebdnen. amis sapirispirod,
monomerebi da maTi genebi `globinis superojaxs~ mie- duplicirebuli genis erTma aslma SeiZleba ganicados
kuTvneba. cvlilebebi, romlebic misi cilovani produqtis sru-
liad axal funqciamde migvi-
yvans. amis karg magaliTebs
cxrili 19.1 adamianis globinis cilebs Soris aminomJavebis warmoadgenen lizocimisa da
Tanmimdevrobebis msgavsebis procenti α−laqtalbuminis genebi.
lizocimi aris fermenti,
α-globini β- globini romelic baqteriebis ujredis
kedlis hidrolizirebis meS-
veobiT infeqciisagan gvicavs.
α−laqtalbumini arafermen-
tuli cilaa, romelic ZuZum-
α-globini wovrebSi rZis warmoqmnaSi
asrulebs garkveul rols. es
ori cila sakmaod msgavsia ami-
β-globini nomJavuri Tanamimdevrobisa
da samganzomilebiani struq-
turebis mixedviT. ZuZum-
455
wovrebSi nanaxia orive maTganis geni, magram frinveleb- cilaa, romelic sisxlis Sededebis SezRudvaSi monawil-
Si mxolod lizocimis genia warmodgenili. es aRmoCenebi eobs. mas gaaCnia 3 tipis 4 domeni, TiToeuli kodirdeba
gvavaraudebinebs, rom frinvelebisa da ZuZumwovrebis calke egzoniT; TiToeuli egzoni ori asliTaa warmod-
xazebis gamocalkevebis Semdeg, lizocimis genma dup- genili. radganac TiToeuli tipis egzoni sxva cilebSic
likaciis movlena ganicada ZuZumwovarTa xazSi, magram gvxvdeba, savaraudod, qpa-s geni egzonebis mrvaljeradi
ara frinvelTa xazSi. Sedegad, duplicirebuli lizoci- urTierTSerevisa da duplikaciis Sedegad unda warmo-
mis genis erTi asli evolucirda α -laqtalbuminis, anu qmniliyo. qpa cila anelebs Sededebis reaqcias da amis
sruliad gansxvavebuli funqciis matarebeli cilis, ma- gamo amcirebs im dazianebas, romelic gulis Setevebisa
kodirebel genSi. da damblis zogierTi tipis dros warmoiqmneba, Tu misi
Seyvana avdamyofebSi imavdroulad xdeba.
genebis ubnebis rearanJireba:
egzonebis duplikacia da egzonebis
urTierTSereva epidermuli zrdis faq-
toris geni mraval FGF
dnm-is arsebuli Tanamimdevrobebis rearanJirebam egzons (mwvane) Seicavs egzonebis urT- egzonis du-
ierTSereva plikacia
aseve Seitana wvlili genomis evoluciaSi. eukariotuli
genebis umravlesobaSi intronebis arsebobam, genomSi
fibroneqtinis geni mra-
egzonebis duplikaciis an maTi mdebareobis Secvlis val `TiT~ (Finger) egzons
gaadvilebis saSualebiT, axali da potenciurad sa- (narinjisferi) Seicavs
sargeblo cilebis evolucias Seuwyo xeli. gavixsenoT,
me-17 Tavidan rom egzoni xSirad akodirebs domens – ci-
lis struqturulad an funqciurad gansxvavebul re- plazminogenis geni egzonebis urT-
gions. kringel (Kringle) eg- ierTSereva
Cven ukve vnaxeT, rom meiozis procesSi araTanabarma zons (lurji) Seicavs
krosingoverma SeiZleba ganapirobos genis duplikacia winapari genebis nawilebi dRes arsebuli TPA geni
erT qromosomaze da misi dakargva homologiur qromo-
somaze (ix. suraTi 19.18). S S suraTi 19.20 egzonebis urTierTSereviT axali genebis
msgavsi procesiT, genSi gansazRvrulma egzonma evolulcia. egzonebis urTierTSereviT adgili hqonda epi-
dermuli zrdis faqtoris, fibroneqtinisa da plazminogenis
SeiZleba ganicados duplicireba erT qromosomaze da
genebis winapari formebidan (marcxniv) egzonebis gadatanas,
delecia homologiur qromosomaze. geni gaormagebuli qsovilebis plazminogenis aqtivatoris, qpa-s, warmoqmnad genSi
egzoniT ganaxorcielebs cilis kodirebas, romelic (marjvniv). ar aris cnobili, Tu ra TanamimdevrobiT moxda es.
kodirebuli domenis meore asls Seicavs. cilis struq- plazminogenidan `kringel’ egzonis duplikacia misi gadatanis
turaSi momxdarma am cvlilebam SeiZleba, gaaZlieros Semdeg pasuxismgebelia am egzonis 2 aslze qpa genSi. TiToeuli
tipis egzoni gansazRvrul domens kodirebs qpa cilaSi.
misi funqcia stabilurobis gazrdiT, gaaZlieros
misi gansazRvrul ligandTan dakavSirebis unari, an
Secvalos misi kidev sxva Tviseba. ra wvlili SeaqvT transpozirebad
sakmaod mcire raodenobis cilebis makodirebel
elementebs genomis evoluciaSi
genebs gaaCniaT msgavsi egzonebis mravali asli, rom-
lebic savaraudod duplikaciiT warmoiqmna da Semdeg zogierT eukariotul genomSi transpozirebadi el-
divergencia ganicada. ujredgare matriqsis cila ko- ementebis did fraqciad mudmivad arseboba eTanxmeba im
lagenis makodirebeli geni karg magaliTs warmoadgens. ideas, rom maT mniSvnelovani rolis Sesruleba SeuZli-
kolageni struqturuli cilaa maRali sixSiriT ganmeo- aT genomis formis CamoyalibebaSi (shaping) evoluciuri
rebadi aminomJavuri TanamimdevrobiT, romelic aisaxe- drois ganmavlobaSi. am elementebs sxvadasxva gziT Seu-
ba egzonebis ganmeorebad qargaSi kolagenis genSi. ZliaT genomis evoluciaSi wvlilis Setana. maT SeuZliaT,
alternatiulad, Cven SegviZlia warmovidginoT xeli Seuwyon rekombinacias, daSalon ujreduli genebi
sxvad asxva egzonebis SemTxveviTi areva da Semdgomi an makontrolebeli elementebi, an gadaadgilon mTliani
dajgufeba an Tavad genis SigniT an or araalelur gens genebi Tu individualuri egzonebi axal adgilebSi.
Soris, rac meiozuri rekombinaciis dros daSvebuli homologiuri transpozirebadi elementebis Tana-
Secdomebis gamo SeiZleba moxdes. am process, romelsac mimdevrobebis mimobneva mTels genomSi, sxvadasxva qro-
egzonebis urTierTSereva (exon shuffling) ewodeba, Seu- mosomebs Soris rekombinaciis moxdenis saSualebas iZl-
Zlia axal cilamde migviyvanos, funqciebis axali kombi- eva. am cvlilebebis umTavresoba savaraudod sazianoa,
naciiT. magaliTisaT vis ganvixiloT qsovilis plazmi- iwveven ra qromosomul translokaciebs da sxva cv-
nogenis aqtivatoris (qpa) geni. qpa cila ujredagare lilebebs genomSi, romlebic SeiZleba letaluri iyos
456
organizmisaTvis. Tumca evoluciis procesis ganmav- intronSi, imgvarad, rom Seqmnas susti alternatiuli
lobaSi, amis msgavsi SemTxveviTi rekombinacia SeiZleba splaisingis saiti rnm-is transkriptSi. transkriptis
sasargebloc iyos organizmisaTvis. procesingis dros, regularuli splaisingis saitebi
genomis gaswvriv transpozirebadi elementebis moZ- ufro xSirad gamoiyeneba, ase rom xdeba sawyisi cilis
raobas SeiZleba sxvadasxva pirdapiri Sedegebi hqondes. warmoqmna. Tumca, SemTxveviT, splaisings SeiZleba ad-
magaliTad, Tu transpozirebadi elementi `Caxteba~ ci- gili hqondes axal, sust saitzec, rasac moyveba im zogi-
lis makodirebeli genis makodirebeli Tanamimdevrobis erTi Alu elementis moxvedra mrnm-Si, romlebic cilis
SuagulSi, is abrkolebs am genis normul funqcionire- axal monakveTs akodireben. am gziT SeiZleba adgili
bas. Tu transpozirebadi elementi regulatorul Tan- hqondes alternatiuli genetikuri kombinaciis `gamoc-
amidevrobaSi CaerTveba, am transpoziciam erTi an meti das~ ise, rom sawyisi genis produqtis funqcia SenarCu-
cilis gazrdili an Semcirebuli warmoqmna SeiZleba nebuli rCeba.
gamoiwvios. TvalnaTelia, rom am procesebs an saerTod ara aqvT
transpozicia iwvevda orive tipis efeqtebs im efeqti, an saziano efeqti gaaCniaT individualuri Sem-
genebze, romlebic akodireben pigmentis-masinTezireb- Txvevebis umravlesobaSi. Tumca, xangrZlivi periodis
el fermetebs makklintokis simindis marcvlebSi. isev, ganmavlobaSi genetikuri mravalferovnebis generacia
rodesac aseTi cvlilebebi Cveulebriv saziano SeiZle- met nedl masalas warmoqmnis evoluciis procesSi bune-
ba iyos, didi periodis ganmavlobaSi zogierTi maTgani brivi gadarCevis muSaobisaTvis. Ddnm-is teqnologiebSi
SeiZleba sasargeblo gaxdes. Tanamedrove miRwevebma saSualeba misca mkvlevarebs,
transpoziciis dros, transpozirebadma elementma daedginaT bevri sxvadasxva saxeobis dnm-is Tanamimdev-
geni an genTa jgufi genomSi axal poziciaze SeiZleba robebi, SeedarebinaT isini da amiT gaefarToebinaT Cve-
gadaitanon. savarudod es meqanizmia pasuxismgebeli ni codna genomebis warmoqmnis Sesaxeb. Tqven am sakiTxe-
α−globinisa da β-globinis genTa ojaxebis lokali- bze bevrad ufro mets Semdeg TavebSi SeiswavliT. M
zaciaze adamianis sxvadasxva qromosomebSi, aseve sxva
gansazRvrul genTa ojaxebis genebis dispersiaze. msgav-
si `gadakerebis’ (tag-along) procesiT, egzoni erTi geni-
dan SeiZleba meore genSi CaerTos meqanizmiT, romelic
koncefcia Semowmeba 19.5
rekombinaciis procesis dros egzonebis urTierTSere- 1. aRwereT ujredul procesebSi Secdomebis sami
vis msgavsia. magaliTad, transpoziciiT egzoni Sei- magaliTi, romlebic dnm-is duplikaciebs iwveven.
Zleba CaerTos cilis makodirebeli genis intronSi. Tu 2. romelma procesebma gamoiwvies savaraudod glo-
CarTuli egzoni SenarCundeba rnm-is transkripSi rnm- binis genebis ojaxTa evolucia?
is splaisingis dros, dasinTezirebul cilas eqneba dam- 3. SexedeT fibroneqtinisa da epidermuli zrdis faq-
atebiTi domeni, romelmac cilovan molekulas axali toris nawilebs suraTze 19.20 (marcxniv). rogor
funqcia SeiZleba SesZinos. SeiZleba isini warmoqmniliyvnen?
Tanamedrove kvleva kidev erT sxva gzaze miuTiTebs, 4. ra aris is sami gza, romliTac savaraudod
romliTac transpozirebadma elementebma axali mako- transpozirebadma elementebma xeli Seuwyves gen-
direbeli Tanamimdevrobebi SeiZleba Camoayalibon. es omis evolucias?
samuSao aCvenebs, rom Alu elementi SeiZleba moxvdes
457
me- 19 Tavis Semowmeba
19.1
figuraciaze da, amdenad, genTa eqspresiaze. histonis
koncefcia acetilireba unda iwvevdes qromatinis struqturis
gafaSarebas da Sedegad, aZlierebdes transkripcias.
dnm -is meTilireba Semcirebul transkripciasTanaa
qromatinis struqtura damyarebulia asocirebuli.
dnm-is SefuTvis (Cawyobis) transkripciis iniciaciis regulacia. promoto
Tanmimdevrul doneebze risagan daSorebuli mravali dnm-is makontrole-
beli elementi (erT an met enhanserSi) ukavSirdebian
nukleosomebi, anu „Zafze asxmuli mZivebi. `eu- specifikur transkripciul faqtorebs (aqtiva-
kariotuli dnm umTavresad dnm-isa da histonuri torebs an represorebs), romlebic genomis SigniT
cilebisagan aris Sedgenili, romlebic erTmaneTsa specifikuri genebis transkripciis iniciacias are-
da dnm-s ukavSirdebian nukleosomebis warmosaqmne- gulireben. dnm-is moxra enhanserebTan dakavSire-
lad. nukleosomebi dnm-is SefuTvis bazisur erTeu- bul aqtivatorebs saSualebas aZlevs, promotorze
lebs warmoadgenen. histonebis kudebi gareT arian ganlagebul cilebTan daamyaron kontaqti. prokari-
gagrZelebuli nukleosomebis mZiviseburi gulidan. otuli operonis genebisagan gansxvavebiT, koordini-
dnm-is SefuTvis (Cawyobis) ufro maRali doneebi. rebulad kontrolirebadi eukariotuli genebisagan
damatebiT Cawyobas, Cakecvas etapobrivad maRali TiToeuls sakuTari promotori da makontrolebeli
donis kompaqtur heteroqromatinamde mivyavarT, elementebi aqvT. erTi jgufis genebisaTvis saerToa
romelic qromatinis formas warmoadgens metafazur erTnairi regulatoruli Tanamimdevrobebi, ris
qromosomaSi. interfazur ujredebSi, qromatinis Sedegadac erTidaigive specifikur transkripciul
umetesoba Zlier dagrZelebul formaSia, romelsac faqtorebs SeuZliaT maTi amocnoba.
euqromatini ewodeba. aqtivoba transkripciis kontroli
aqtivoba dnm-is SefuTva gamokvleva rogor Seqmni genTa eqspresiis
19.2
sistemas?
koncefcia post-transkripciuli regulaciis meqanizmebi.
rnm-is procesingis doneze arsebuli regulaciis
genis eqspresiis regulacia procesi kargad ilustrirdeba rnm-is alternatiu-
li splaisingiT. amasTan erTad, TiToeul mrnm-s aqvs
nebismier stadiazea Ses aZ l ebeli, sicocxlis misTvis damaxasiaTebeli xangrZlivoba,
magram gadamwyvet safexurs transkrip- rac nawilobriv mis wamyvan da bolo ubnebSi ganla-
gebuli Tanamimdevrobebis mieraa gansazRvruli.
cia warmoadgens. rnm-is urTierTqmedebas erTjaWvian mikro-rnm-
ebTan mrnm-is degradaciisaken an misi translirebis
genis diferencialuri eqspresia. mravalujredi- blokirebisaken mivyavarT. translaciis iniciaciis
ani eukariotis yoveli ujredi eqspresirebs Tavis kontrolireba SesaZlebelia iniciaciis faqtorebis
genTa mxolod nawils. diferencirebuli ujredebis regulaciis gziT. translaciis Semdeg, kontrolis
yvela tipSi, genTa unikaluri nakrebi eqspresirdeba. subieqtebs warmoadgenen cilis procesingis sx-
ZiriTadi safexurebi, romlebzedac genTa eqspresiis vadasxva meqanizmebi (rogorebicaa cilis gaxleCva an
regulacia SeiZleba, moicavs cvlilebebs qromati- qimiuri jgufebis damateba) da aseve proteasomebis
nis struqturaSi, transkripciis iniciacias, rnm-is mier cilebis degradacia.
procesings, mrnm-is degradacias, translaciasa da aqtivoba post-transkripciuli kontrolis meqa-
cilebis procesingsa da degradacias. nizmebi
aqtivoba mimoxilva: genTa eqspresiis kontroli aqtivoba mimoxilva: genTa eqspresiis kontroli
458
koncefcia 19.3 Tanamimdevrobebs Seicavdnen
urTierTkavSiri genomis Semadgenlobasa da or-
ganizmis kompleqsurobas Soris. prokariotul
kibos iwvevs genetikuri cvlilebebi, genomebTan SedarebiT, eukariotebis genomebi bev-
romlebic ujredis ciklis kontrolze rad ufro didia, ufro grZeli genebi aqvT da bevrad
ufro meti raodenobiT Seicaven aramakodirebel
axdenen zegavlnas dnm -s, rogorc genebTan asocirebuls (intronebi,
regulatoruli Tanamimdevrobebi), aseve genebs So-
kibosTan asocirebuli genTa tipebi. proto-on
ris mdebares (umetesoba ganmeorebadi Tanamimdev-
kogenebisa da simsivnis damTrgunveli genebis pro
robebia).
duqtebi akontroleben ujredebis dayofas. dnm-is
cvlileba, romelic proto-onkogens metismetad aq- transpozirebadi elementebi da maTi monaTesave
tiurs xdis, gardaqmnis mas onkogenad. onkogens ki Tanamimdevrobebi. umaRles eukariotebSi ganmeo-
ujredis gaZlierebuli dayofisa da kibos gamowveva rebadi dnm-is yvelaze farTod gavrcelebuli tipi
SeuZlia. simsivnis damTrgunveli (supresoruli) geni transpozirebadi elementebisa da maTi monaTe-
kodirebs cilas, romelic ujredis aranormalur day- save Tanamimdevrobebisagan Sedgeba. eukariotebSi
ofas ainhibirebs. aseT genSi momxdar mutacias, ro- gvxvdeba transpozirebadi elementebis ori tipi:
melic misi cilovani produqtis aqtivobas amcirebs, transpozonebi, romlebic dnm Suamavlis saSuale-
aseve SeuZlia ujredis Warbad dayofa gamoiwvios da biT gadaadgildebian da retrotranspozonebi, rom
savaraudod kibomde migviyvanos. lebic umetes nawils warmoadgenen da rnm Suamavlis
meSveobiT gadaadgildebian. TiToeuli elementi
ujredis normalur sasignalo gzebTan urTierTq-
SeiZleba asobiT an aTasobiT wyvili fuZis sigrZisa
medeba. ravali proto-onkogeni da simsivnis dam- iyos da msgavsi, magram Cveulebriv araidenturi
Trgunveli geni zrdis mastimulirebeli da zrdis
aslebi mTel genomSia gabneuli.
mainhibirebeli sasignalo gzebis komponentebs ko-
direbs, Sesabamisad. mastimulirebeli gzis cilis, sxva ganmeorebadi dnm, maT Soris martivi Tanamim-
rogoricaa Ras (G cila), hiperaqtiuri versia moq- devrobebis dnm. mokle aramakodirebeli Tanamimdev-
medebs, rogorc onkogenuri cila. inhibitoruli robebi, romlebic tandemSi meordebian aTasjeradad
gzis cilis, rogoricaa p53 (transkripciis aqtiva- (martivi Tanamimdevrobebis dnm), gansakuTrebiT
tori), defeqturi versia veRar moqmedebs, rogorc gamokveTili arian centromerebsa da telomerebSi,
simsivnis damTrgunveli. sadac albaT, struqturul rols asruleben qromo-
somaSi.
kibos ganviTarebis mravalsafexuriani modeli.
normaluri ujredebis gardaqmna kibovan ujre- genebi da multigenuri ojaxebi. eukariotuli ge
debad proto-onkogenebsa da simsivnis damTrgunvel nebis umravlesoba erTi asliTaa warmodgenili qro-
genebze moqmedi mravaljeradi mutaciebis akumula- mosomebis haploidur nakrebSi. miuxedavad amisa,
ciis Sedegad xdeba. garkveuli virusebi xels uwyo- transkripciuli erTeuli, romelic sam udides
ben kibos ganviTarebas virusuli dnm-is ujredis ge- rrnm-ebs kodirebs, erToblivad meordeba asidan-
nomSi integraciis gziT. aTasjeradad erT an ramodenime qromosomul sai-
tze. es ujreds saSualebas aZlevs, rom milionobiT
genetikuri midrekileba kibosadmi. individebs, ribosomebisaTvis rrnm-ebi swrafad Seqmnas. glo-
romelTac memkvidreobiTaa aqvT miRebuli mutan- binebis genTa ori ojaxis mravali, erTmaneTisagan
turi onkogenisa Tu simsivnis damTrgunveli aleli, mcired gansxvavebuli genebi kodireben polipep-
garkveuli tipis kiboebis ganviTarebis momatebuli tidebs, romelTa gamoyeneba cxovelis ganviTarebis
riski gaaCniaT. sxvadasxva stadiebze xdeba.
aqtivoba kibos ganviTarebis mizezebi
koncefcia 19.5
koncefcia 19.4 dnm-is duplikaciebi, rearanJireba
(gadawyobebi) da mutaciebi genomis
eukariotuli genomebi genebis garda,
evolucias uwyoben xels
SesaZloa, dnm-is mraval aramakodirebel
qromosomuli nakrebebis duplikacia. ujredis
459
dayofisas momxdarma Secdomebma SeiZleba gamoiwvi- 3. retrotranspozonebis erT-erT maxasiaTebels war-
os mTeli genomis an misi nawilis damatebiTi aslebis moadgens is, rom
warmoqmna, romlebmac SesaZloa, Semdgom divergen- a. isini kodireben ferments, romelic rnm yali-
cia ganicadon, Tu erT nakrebSi Tanamimdevrobebis bis gamoyenebiT axdens dnm-is sinTezs.
cvlilebebi dagrovdeba. b. isini mxolod cxovelur ujredebSia nanaxi.
dnm-is segmentebis duplikacia da divergencia. g. isini, ZiriTadad, gadaadgildebian amoWrisa da
sxvadasxva globinuri cilebis makodirebeli gene- Cawebebis meqanizmiT.
bi erTi saerTo winapari globinuri genidan war- d. maT mniSvnelovani wvlili SeaqvT gametebis
moiqmna, romelic duplicirda da divergencia gani- populaciaSi nanax genetikur mravalgvaro
cada α -globinisa da β -globinis winapar genebad. am baSi.
genebis Semdgomma duplicirebam da SemTxveviTma mu- e. maTi amflipikacia retrovirusebzea damokide-
taciebma misces sawyisi dRevandel globinis genebs, buli.
romelTagan yvela kodirebs Jangbadis damakavSireb-
4. enhanserebis funqcionireba Semdegis magaliTs war-
el cilebs. duplicirebuli genebis zogierTi asli
moadgens
evoluciuri drois ganmavlobaSi imdenad daSorda
a. genTa eqspresiis transkripciuli kontrolis.
sawyiss, rom maT mier kodirebuli cilebis funqcie-
b. mrnm-is redaqtirebis post-transkripciuli
bi dRes Zireulad gansxvavebulia.
meqanizmis.
genTa ubnebis rearanJireba: egzonebis duplika- g. iniciaciis faqtorebis mier translaciis stim-
cia da egzonebis urTierTSereva. enebis SigniT an ulaciis.
genebs Soris egzonebis rearanJirebam evoluciis d. zogierTi cilebis gamaaqtivebeli post-trans-
procesSi warmoqmna genebi, romlebic Seicaven msgav- laciuri kontrolis.
si egzonebis mraval asls da/an sxva genebidan miRe- e. prokariotuli promotoris funqcionirebis
bul ramodenime sxvadasxva egzons. eukariotuli ekvivalentis.
ra wvlili SeaqvT transpozirebad elementebs ge 5 multigenuri ojaxebi aris
nomis evoluciaSi. transpozirebadi elementebis a. enhanserebis jgufebi, romlebic akontrole-
gadaadgilebis an igive elementebis aslebs Soris ben transkripcias.
mimdinare rekombinaciis Sedegad xandaxan warmoiqm- b. Cveulebriv, klasterizebuli telomerebTan.
neba axali Tanamimdevrobebis kombinaciebi, romelic g. prokariotebis operonebis ekvivalenturi.
sasargebloa organizmisaTvis. aseTma meqanizmebma d. genTa nakrebebi, romlebic koordinirebulad
SeiZleba Secvalon genTa funqciebi an maTi eqspre-
kontroldeba.
siisa da regulaciis suraTi.
e. identuri an msgavsi genebi, romlebic genTa
duplikaciiT warmoiqmnen.
SeamowmeT sakuTari codna
6. erT-erTi Tqveni tvinis ujredis dnm-is Sesaxeb Sem-
degi debulebebidan romelia swori?
a. dnm-is zogierTi Tanamimdevroba warmodge-
TviTSemowmeba
nilia mravali aslis saxiT.
b. dnm-is umetesoba cilas kodirebs.
1. nukleosomaSi dnm gars exveva g. genebis umravlesoba albaT, transkribir
a. polimerazas molekulebs. debian.
b. ribosomebs. d. yoveli geni ganlagebulia zustad enhanseris
g. histonebs. mezoblad.
d. birTvaks. e. bevri geni dajgufebulia operonis tipis klas-
e. satelitur dnm-s. terebSi.
2. kunTovani ujredebi nervuli ujredebisagan Zi 7. or eukariotul cilas erTi domeni saerTo aqvT, ma-
riTadad imitom gansxvavdebian, rom gram sxva mxriv Zalian gansxvavdebian erTmaneTisa-
a. isini sxvadasxva genebs aeqspresireben. gan. qvemoT moyvanili procesebidan, romlis Sedegi
b. isini sxvadasxva genebs Seicaven. unda iyos es fenomeni?
g. isini sxvadasxva genetikur kods iyeneben. a. genTa duplikaciis.
d. maT unikaluri ribosomebi aqvT. b. rnm-is splaisingis.
e. maT sxvadasxva qromosomebi aqvT. g. egzonTa urTierTSerevis.
460
d. histonTa modifikaciebis.
e. SemTxveviTi wertilovani mutaciebis. mecnieruli kvleva
8. qvemoT moyvanilTagan romeli warmoadgens genTa
eqspresiis post-transkripciuli
prostatis ujredebi, Cveulebriv, testosteronsa
kontrolis SesaZlo safexuris magaliTs?
da sxva androgenebs saWiroeben gadarCenisaTvis. ma-
a. dnm-is citozinis fuZeebze meTilis jgufebis
gram prost atis kibos zogierTi ujredi mSvenivrad
damateba.
arsebobs androgenebis gamanadgurebeli mkurnalobis
b. transkripciuli faqtorebis dakavSireba pro-
miuxedavadac. erTi hipoTezis mixedviT, estrogeni, ro-
motorTan. melic mdedrobiT hormonadaa miCneuli, SesaZloa, aaq-
g. intronebis moSoreba da egzonebis erTmaneT- tivebs Cveulebriv androgenebis mier kontrolirebad
Tan mierTeba. genebs am kibovan ujredebSi. aRwereT am hipoTezis ga-
d. ganviTarebis stadiaze genTa amflipikacia. mosacdeli erTi an meti eqsperimenti. (ix. suraTi 11.6 am
e. dnm-is dakecva heteroqromatinis Camosayali- steroiduli hormoniebis moqmedebis mimoxilvisaTvis.)
beblad. gamokvleva rogor warmoidgendiT genTa eqspre-
9. ujredis SigniT, mocemuli mrnm-is molekulis gamoy- siis sistemas?
enebiT warmoqmnili cilis
raodenoba nawilobriv damokidebulia
a. dnm-is meTilirebis doneze. mecniereba, teqnologia
b. mrnm-is degradirebis siCqareze. da sazogadoeba
g. garkveuli transkripciuli faqtorebis Tanao-
baze.
d. mrnm-Si arsebuli intronebis raodenobaze. vietnamis omis dros mcenareebze Sesxurebul defo-
e. citoplazmaSi warmodgenili ribosomebis ti- liant narinjisfer agentSi (Agent Orange - herbicidi,
pebze. romelic droze adre iwvevs foTolcvenas) warmod-
genili iyo dioqsini kvalis raodenobiT. cxovelebze
10. proto-onkogenebs SeuZliaT, gardaiqmnan onko- Catarebulma testebma aCvena, rom dioqsinma SeiZleba
genebad, romlebic kibos ganviTarebas gamoiwvios Sobadobis defeqtebi, kibo, RviZlisa da
iwveven. Semdegi debulebebidan romeli xsnis yvelaze Timusis dazianeba da imunuri sistemis supresia, ra-
kargad eukariotul ujredebSi sac xandaxan sikvdilamde mivyavarT. magram cxove-
am droSi potenciuri bombebis arsebobas? luri testebi orazrovania; zazunaze ar moqmedebs
a. proto-onkogenebi pirvelad virusuli in- doza, romelsac zRvis goWis mokvla SeuZlia. dioqsini
feqciebidan warmoiqmnen. garkveulwilad steroiduli hormonis msgavsad mo-
b. proto-onkogenebi Cveulebriv ujredis dayo- qmedebs, Sedis ujredSi da ukavSirdeba receptorul
fis regulaciaSi monawileoben. cilas, romelic Semdeg ujredis dnm-s ebmis. rogor
g. proto-onkogenebi genetikur „narCenebs` war- SeiZleba, am meqanizmis daxmarebiT aixsnas dioqsinis sx-
moadgenen. vadasxvagvari efeqtebi sxeulis sxvadasxva sistemebsa
d. proto-onkogenebi normaluri genebis mutan- Tu sxvadasxva cxovelebze? rogor SegiZliaT, gansazRv-
tur versiebs warmoadgenen. roT daavadebis tipi dakavSirebulia Tu ara dioqsinis
e. ujredebi asakis matebasTan erTad awarmoeben miRebasTan. rogor SeiZleba, gansazRvroT, garkveuli
proto-onkogenebs. individi dioqsinTan Sexebis Sedegad avad gaxda Tu ara?
testis pasuxebisaTvis, ix. danarTi a. risi gansazRvra iqneba ufro rTuli? ratom?
mimarTeT vebsaits an CD-ROM-s damatebiTi Se
kiTxvebisaTvis.
evoluciuri kavSiri
adamianis genomis Tanamimdevrobis erT-erTi aR-
moCena iyo masSi reliqturi prokariotuli Tanamim-
devrobebis arseboba _ Cvens genomSi CarTulia dRes
gadaSenebuli „namarxi` prokariotebis genebi. ras unda
akeTebdnen es genebi Cvens genomSi?
461
20
dnm-is teqnologia
da genomika
S S suraTi 14.1 dnm-is mikroCipi, romelic asaxavs adamianis
2 400 genis eqspresiis dones (gadidebuli foto)
T
goricaa baqteriebi, mcenareebi da cxovelebi.
dnm-is teqnologia axla gamoiyeneba sxvadasxva
anamedrove mecnierebis erT-erTi udidesi miR-
sferoSi, sasoflo-sameurneo kulturidan dawyebu-
wevaa adamianis genomis Tanamimdevrobis dadgena, rac
li _ kriminalur samarTlamde. rac kidev ufro mniS-
umeteswilad dasrulebuli iqna 2003 wlisTvis. pirveli
vnelovania, misi gamoyeneba mkvlevrebs saSualebas
sruli genomis, kerZod baqteriis genomis, sikvenireba
aZlevs, biologiis faqtiurad yvela sferoSi didi xnis
(nukleotiduri Tanamimdevrobis gansazRvra) mxolod
manZilze arsebuli amouxsneli an bolomde gaurkveve-
rva wliT adre iqna ganxorcielebuli. am wlebis ganma-
li sakiTxebis gadaWra ufro srulad da amomwuravad
vlobaSi, sxva genomebze muSaobisas mecnierebma dnm-is
moaxerxon. magaliTad, axla aTasobiT sxvadasxva genis
sikvenirebis tempi gaaZlieres, raSic didad exmareboda
eqspresiis donis erTdrouli gansazRvraa SesaZlebeli,
ufro da ufro swrafi sikvenirebis manqanebis gamogone-
rogorc es naCvenebia suraT 20.1-ze moyvanil dnm-is mi-
ba. sikvenirebis es miRwevebi damokidebuli iyo dnm-is
kroareze.
teqnologiebis progresul ganviTarebaze, rasac da-
am fotoze TiToeuli laqis feri adamianis 24 000
sabami rekombinantuli dnm-is warmoqmnis meTodebis
genidan erT-erTis fardobiT eqspresias asaxavs gansaz-
aRmoCenam misca. rekombinantuli dnm warmoadgens dnm-
Rvrul qsovilSi. am teqnikis saSualebiT, mkvlevrebs
s, romelSic ori sxvadasxva wyarodan _ xSirad sxvadasx-
SeuZliaT, gansazRvrul qsovilSi an sxvadasxva pirobis
va saxeobebidan _ miRebuli nukleotiduri Tanamimdev-
dros genTa eqspresiis Sedareba moaxdinon. globaluri
robebi in vitro erT dnm-is molekulaSia kombinirebuli.
eqspresiis amgvari Seswavlidan codnis miReba sul ram
466
baqteria
1.plazmidaSi
samizne genis Sem-
cveli ujredi koncefcia 20.1
CarTuli geni
denime aTwleulis winac ki principSi SeuZlebeli iyo. dnm -is klonireba da misi gamoyeneba:
am TavSi, Cven Tavdapirvelad dnm-iT manipulirebis
ZiriTad teqnikas aRvwerT da Semdeg ganvixilavT, ro- winaswari mimoxilva
gor xdeba genomebis analizi da Sedareba dnm-is doneze. laboratoriaSi dnm-is nawilebis klonirebis
bolo nawilSi mimovixilavT dnm-is teqnologiis gamoy- meTodTa umetesobas garkveuli ZiriTadi Tvisebebi
enebis aspeqtebs da Tavs SevajamebT garkveuli social- saerTo aqvT. erTi zogadi midgoma baqteriebsa (yvelaze
uri da eTikuri sakiTxebis ganxilviT, romlebic Cvens xSirad Escherichia coli-s) da maT plazmidebs iyenebs. gaix-
cxovrebaSi dnm-is teqnologiebis ufro da ufro SemoW- seneT me-18 Tavidan, rom baqteriuli plazmidebi Se-
ris Sedegad warmoiqmneba. darebiT mcire, wriuli dnm-is molekulebia, romlebic
baqteriuli qromosomisgan damoukideblad replicird-
ebian. laboratoriaSi, genebis an dnm-is sxva nawilebis
467
klonirebisTvis, Tavdapirvelad baqteriuli ujredi- restriqciis saiti
dan plazmidis gamoyofa xdeba da Semdeg ucxo dnm-is
masSi CarTva xorcieldeba (suraTi 20.2).
miRebuli plazmida axla rekombinantuli dnm-is dnm
molekulas warmoadgens, romelSic ori wyarodan miRe-
buli dnm-ia kombinirebuli. plazmidas abruneben baq-
1. restriqciuli fer-
teriul ujredSi da miiReba rekombinantuli baqteria,
menti Saqar-fosfato-
romelic mravldeba da identuri ujredebis klons war-
van ConCxs TiToeul
moqmnis. radganac baqteriis gayofisas rekombinantuli isarTan gadaWris
plazmidac replicirdeba da mis STamomaval ujredebs
gadaecema, imavdroulad xdeba ucxo genis „klonire-
bac“; amgvarad, ujredebis klonebi am genis mraval asls
Seicavs.
laboratoriaSi genis klonirebis am gamartivebul
diagramas Cven viwyebT baqteriuli ujredidan gamoyo- webovani
fili plazmidiTa da sxva organizmidan miRebuli samizne bolo
2. sxva wyarodan miRe-
geniT. suraTis zeda nawilSi plazmidisa da samizne ge-
buli dnm-is fragmenti
nis mxolod TiTo aslia naCvenebi, magram sinamdvileSi,
emateba. webovani boloe-
sawyisi masala TiToeuli maTganis mraval asls Seicavs
bis fuZeTa Sewyvileba
xolme. sxvadasxva kombinaciebs 3. dnm-is sxvadasxva
klonirebuli genebi ori ZiriTadi miznisTvis gamoi- warmoqmnis. molekulebis fragmentebi
yeneba: gansazRvruli genis mravali aslis misaRebad da daWrilia igive restriqciis
cilovani produqtis warmosaqmnelad. mkvlevrebs Seu- fermentiT
ZliaT baqteriidan klonirebuli genis aslebis gamo-
yofa da maTi fundamentur kvlevaSi an organizmisTvis
axali metaboluri unaris (rogoricaa pesticidisadmi
rezistentoba) misaniWeblad gamoyeneba.
magaliTad, SeiZleba erTi kropis saxeobaSi arse- erTi SesaZlo kombinacia
buli rezistentobis genis klonireba da sxva saxeobis
mcenareebSi misi gadatana. amis sapirispirod, medici- 4. dnm ligaza
naSi gamoyenebadi cila, rogoricaa, vTqvaT, adamianis jaWvebs aerTebs
zrdis hormoni, SegviZlia didi raodenobiT miviRoT am
cilis klonirebuli genis matarebeli baqteriuli kul-
turebidan.
cilis makodirebeli genebis umetesoba genomSi mx- rekombinantuli dnm -is molekula
olod TiTo asliT arsebobs, rac daaxloebiT erT nawils
Seadgens milion dnm-ze _ amrigad, dnm-is aseTi iSviaTi
S S suraTi 20.3 rekombinantuli dnm-is miReba restriqciu-
fragmentebis klonirebis SesaZleblobis arseboba metad li fermentisa da dnm ligazas gamoyenebiT.
faseul teqnikas warmoadgens. am Tavis darCenil nawilSi
Tqven ufro mets SeityobT suraT 20.2-ze mocemuli te-
qnikisa da sxva monaTesave meTodebis Sesaxeb. baqteriebidan, dnm-is SeWrisgan icavs. isini moqmedeben
ucxo dnm-is daWris gziT; am process ewodeba restriqcia.
restriqciuli fermentebis gamoyeneba asobiT sxvadasxva restriqciuli fermentia identi-
ficirebuli da gamoyofili. TiToeuli restriqciuli
rekombinantuli dnm -is misaRebad
fermenti metad specifikuria, amoicnobs ra dnm-is
genis klonireba da genuri inJineria SesaZlebeli gansazRvrul mokle Tanamimdevrobas, anu restriqciis
gaxda im fermentebis aRmoCenis Semdeg, romlebic dnm- saits, da dnm-is orive jaWvs Wris am restriqciis saitSi
is molekulebs limitirebuli raodenobis specifi- mdebare specifikur wertilebTan. baqteriuli ujredis
kur adgilebze Wrian. es fermentebi, saxelwodebiT dnm ujredis sakuTari restriqciuli fermentebisgan
restriqciuli endonukleazebi, an restriqciuli fermentebis mier amocnobad TanamimdevrobaSi adenin-
fermentebi, 1960-iani wlebis bolos iqna aRmoCenili Tan an citozinTan meTilis jgufebis (-CH3) damatebis
baqteriebze momuSave mkvlevrebis mier. saSualebiTaa daculi.
bunebaSi, es fermentebi baqteriul ujreds sxva suraTi 20.3 zeda nawilze gviCvenebs E. coli-is gansaz-
organizmebidan, magaliTad fagebisa Tu sxva saxeobis Rvruli restriqciuli saitis mier amocnobad restriq-
468
ciis saits. rogorc am magaliTSia
suraTi 20.4 naCvenebi, restriqciis saitebis
umravlesoba simetriulia: anu nuk-
kvleva: baqteriul plazmidaSi adamianis leotidebis Tanamimdevroba orive
jaWvze erTnairia rodesac 5’_>3~
ujredis kloonireba mimarTulebiT vkiTxulobT. re-
striqciuli fermentebis umete-
gamoyeneba soba oTxidan rva nukleotidis
Semcvel Tanamimdevrobebs amoic-
klonirebis saSualebiT viRebT samizne genis mraval asls, romlebsac viyenebT: genis sikveni- nobs. radganac aseTi mokle sigrZis
rebisTvis, am genebis mier kodirebuli cilebis warmoebisTvis, genur Terapiasa da fundamen- nebismieri Tanamimdevroba, Cveu-
tur kvlevebSi.
lebriv, bevrjer gvxvdeba (SemTx-
am magaliTSi adamianis geni Seyvanilia E.coli-dan miRebul plazmidaSi. es plazmida ampR gens
veviT) dnm-is grZel molekulaSi,
Seicavs, romellis daxmarebiT E.coli-is ujredebi antibiotik ampicilinis mimarT rezisten-
tulobas iZens. is aseve lacZ gens Seicavs, romelic b-galaqtozidazas kodirebs. es fermenti restriqciuli fermenti mraval
awarmoebs laqtozas molekuluri analogis (X-gal-is) hidrolizs, Sedegad lurj produqts Wrils gaakeTebs dnm-is molekula-
viRebT. aq naCvenebia mxolod sami plazmida da adamianis dnm-is sami fragmentia, magram Si da restriqciuli fragmentebis
nimuSebSi warmodgenilia plazmidis milionobiT aslida adamianis dnm-is milionobiT sx- nakrebi miiReba.
vadasxva fragmentis narevi.
gansazRvruli dnm-is moleku-
meTodebi
lis yvela aslisgan erTnairi re-
1. gamoyaviT baqteriuli ujrede- lacZ geni adamianis ujredi striqciuli fermentis moqmedebis
baqteriis ujredi
bidan plazmidis dnm da adamianis (laqtozas Sedegad restriqciuli frag-
ujredebidan samizne genis Semcveli daSla) mentebis erTi da igive nakrebi mi-
dnm. iReba yovelTvis. sxva sityvebiT,
2. daWeriT dnm-is orive nimuSi re- restriqciis
striqciis erTidaigive fermentiT, saiti restriqciuli fermenti dnm-is
romelic lacZ genSi erT, xolo ada- ampR geni (am- b a q t e r i i s molekulas reproduqciuli gziT
mianis dnm-Si mraval Wrils qmnis. picilinisad- plazmida samizne geni Wris (mogvianebiT Tqven SeityobT,
3. SeurieT daWrili plazmidebi da mi mdgradoba) rogor aris SesaZlebeli sxvadasx-
dnm-is fragmentebi. zogierTi erT- webovani adamianis
dnm-is va fragmentis dacalkeveba).
maneTs fuZeebis SewyvilebiT dau- boloebi
kavSirdeba; am kavSirebis gasamyare- frag- am magaliTSi moyvanili re-
blad dnm-ligaza daamateT. miiRebT mentebi striqciuli fermenti (uwode-
rekombinantul (aq naCvenebia) da ben EcoRI) amoicnobs specifikur
mraval ararekombinantul plazmidas. eqvswyvilfuZian Tanamimdevro-
4. SeiyvaneT dnm mutaciis mqone baq-
bas, restriqciis saits da texil
teriul ujredebis sakuTar lacZ
genSi. Sesabamis pirobebSi zogi
Wrils akeTebs Saqar-fosfatovan
ujredi transformaciis saSualebiT ConCxSi Tanamimdevrobis SigniT.
rekombinantul plazmidas an dnm-is rekombinanti dnm-is plazmidebi Sedegad warmoiqmneba fragmentebi
sxva molekulas SeiZens. mwebvare boloebiT. nebismier kom-
5. moaTavseT baqteriebi ampicilinsa plementaruli mwebare boloebis
da X-gal-is Semcvel agarze. inkubacia rekombinanti Semcvel fragmentebs SeuZliaT,
koloniebis gazrdamde grZeldeba. baqteria fuZeTa Sewyvilebis saSualebiT
Sedegebi dakavSirdnen; Tu isini sxvadasxva
dnm-is molekulebidanaa warmoqm-
reproduqciisa da koloniis warmo-
qmnis unari mxolod ampR genis Sem- nili, miRebuli produqti rekombi-
cveli plazmidis mqone ujreds aqvs. nantuli dnm iqneba.
ararekombinantuli plazmidebis yvelaze sasargeblo re-
koloniebi lurjia, vinaidan X-gal-is rekombinan- striqciuli fermentebi orive
hidrolizacia SeuZlia. darRveuli tuli plazmi-
ararekombinantuli dnm-is jaWvis Saqar-fosfatovan
lacZ genis mqone rekombinantuli plazmidis matarebeli dis matare-
plazmidebis Semcveli koloniebi ConCxs zigzagiseburad Wrian, ro-
koloniebi, romlebSic lacZ beli koloniebi,
ki TeTria, radganac maT X-gal-is hi- sadac lacZ geni gorc es suraT 20.3-zea naCvenebi.
geni xeluxlebelia.
drolizaciis unari ara aqvT. nuk- dazianebulia. Sedegad miRebul orjaWvian re-
leinis mJavis nimuSebis saSualebiT striqciul fragmentebs erTi
TeTri koloniebis skriningiT (ix. baqteriuli bolo mainc aqvT erT-jaWviani,
suraTi 20.5) mkvlevrebs samizne genis kloni
matarebeli baqteriuli ujredebis rasac mwebare bolos uwodeben.
klonebis dadgena SeuZlia am mokle `gamonazardebs” wyalba-
469
suraTi 120.5
kvleva: nukleinis mJavis nimuSis hibridizacia
gamoyeneba
komplementaruli nukleinis mJavebis nimuSTan hibridizaciiT SegviZlia dnm-is molekulebis narevSi specifikuri dnm-is aRmoCe-
na. am magaliTSi naCvenebia baqteriuli klonebis (koloniebis) skriningi samizne genis mqone plazmidis Semcveli klonis aRmoCenis
mizniT.
meTodi
rekombinantuli plazmidebis Semcveli (TeTri koloniebi suraTi 20.4) koloniis yvela ujredi agaris axal finjanze axal adgilas
gadaaqvT da xiluli koloniebis mdgomareobamde zrdian. mTavar finjanze zustad es baqteriuli koloniebia.
samizne genis
Semcveli kol-
oniebi
mTavari finjani mTavari finjani
mTavari dnm
radioaqtiuri
erTjaWviani dnm samizne geni
nimuSis Semcve-
li xsnari firi
ujredidan aRebuli
filtri
erTjaWviani dnm
filtrs viRebT da
gadmovatrialebT
filtrze hibridizacia
1. mTavar finjanze aTavseben 2. filtrs amuSaveben masze moTavsebuli 3. filtrs fotofiris 4. gamJRavnebuli firis
specialur filtrs. odnav ujredebis gaxsnisa da dnm-is denatura- qveS aTavseben. yoveli gadmotrialebis Sem-
awvebian da ujredebi fil- ciis mizniT; miRebuli dnm-is erTjaWvian radioaqtiuri nawili deg masze da mTavar
tris qaRaldis qveda mxareze molekulebs ise amuSaveben, rom isini fil- firze aisaxeba (auto- finjanze ganlagebuli
gadadis. filtris qaRaldze trs Seewebon. Semdeg samizne genis nawilis radiografia). firze aRniSvnebi (X) isea gan-
da agaris finjanze (X) aRniS- mimarT komplementaruli radioaqtiuri warmoqmnili Savi Tavsebuli, rom Sesa-
vnebs akeTeben da am niSnebiT nimuSis molekulebs filtrTan erTad laqebi nimuSTan hi- Zlebelia samizne genis
yoveli calkeuli koloniis inkubireben. erTjaWviani nimuSis fuZeebi bridizirebuli dnm- matarebeli koloniebis
mdebareobas sazRvravenE N . filtrze ganlagebul nebismier komple- is filtrze mdebareo- lokalizacia.
mentarul dnm-s dawyvilebiT ukavSirdeba; bas Seesabameba.
zedmeti dnm gamoirecxeba (radioaqtiuri
nimuSi-dnm hibridebis koloniebi aq stafi-
losferia, magram realurad jer uxilavia).
Sedegebi
samizne genis Semcveli ujredebis koloniebis identificireba nukleinis mJavis hibridizaciis saSualebiT moxda. nimuSTan da
kavSirebuli koloniebidan aRebuli ujredebi SegviZlia did i moculobis Txevad areSi gavzardoT. am kulturebidan SeiZleba
samizne genis Semcveli didi raodenobis dnm-is gamoyofa. sxvadasxva nukleotiduri Tanamimdevrobebis nimuSebis gamoyenebiT ki
SeiZleba sxvadasxva genisTvis baqteriuli klonebis koleqciis skriningi.
duri bmiT fuZeTa Sewyvilebis unari aqvT imave fermen- kovalenturi bmebis warmoqmnas akatalizebs, romlebic
tis mier gaWril nebismieri sxva dnm-is moleulis kom- Saqar-fosfatovan ConCxebs aerTeben. rogorc suraT
plementarul mwebare boloebTan. 20.3-ze, qveda nawilSi SegiZliaT naxoT, ori sxvadasx-
am gziT warmoqmnili asociaciebi mxolod droe- va wyarodan miRebuli dnm-is ligaziT katalizebuli
biTia, magram ferment dnm ligazas moqmedebis Sede- SeerTebis Sedegad warmoiqmneba stabiluri rekombinan-
gad asociaciebi SesaZloa mudmivad iqces. es fermenti tuli dnm-is molekula.
470
eukariotuli genis klonireba fuZeSewyvilebuli plazmidisa da adamianis dnm-is
fragmentis SeerTebas. Sedegad miRebuli rekombi-
baqteriul plazmidaSi nantuli plazmidebis nawili adamianis dnm-is frag-
axla, rodesac SeityveT restriqciuli fermentebi- mentebs Seicavs, rogorc suraT 20.4-ze naCvenebi
sa da dnm ligazas Sesaxeb, Cven SegviZlia ufro deta- sami plazmida. am safexurze SesaZloa aseve sxva
lurad ganvixiloT, rogor xdeba genebis klonireba produqtebic miviRoT, rogorebicaa adamianis dnm-
plazmidebSi. sawyis plazmidas klonirebis veqtori is ramdenime fragmentis Semcveli plazmida, ori
ewodeba da ganisazRvreba rogorc dnm-is molekula, plazmidis kombinacia, an sawyisi plazmidis xelaxla
romelsac ucxo dnm-is ujredSi Setana da iq replici- SeerTebuli ararekombinantuli versia.
reba SeuZlia. baqteriuli plazmidebi klonirebis veq- *4 me-3 safexurze momzadebuli dnm Seereva baqteriebs,
torebad farTod gamoiyeneba ramdenime mizezis gamo. romelTac sakuTari lacZ genis mutacia aqvT da amde-
sakmaod advilia maTi gamoyofa baqteriebidan, maTi nad, laqtozis hidrolizis unari ar aqvT. Sesaferis
manipulireba rekombinantuli plazmidebis warmosaqm- eqsperimentul pirobebSi ujredebi iReben ucxo
nelad ucxo dnm-is in vitro CarTviT da Semdgom maTi dnm-s transformaciis saSualebiT (ix. gv. 348?) am
xelaxla Seyvana baqteriul ujredebSi. amasTan erTad, gziT, zogierTi ujredi iZens samizne genis matareb-
baqteriuli ujredebi swrafad mravldeba da am proces- el rekombinantul plazmidas. Tumca, sxva mravali
Si amravlebs nebismier ucxo dnm-s, romelsac Seicavs. ujredi Rebulobs sxva genis matarebel rekombinan-
tul plazmidas, an ararekombinantul plazmidas, an
ujredebis klonebis warmoqmna adamianis dnm-is fragments. es sxvadasxva SesaZle-
bloba SemdgomSi iqneba sortirebuli.
suraTi 20.4-ze detaluradaa asaxuli baqteriuli *5 faqtobrivi klonirebis safexurze xdeba baqteriebis
plazmidis klonirebis veqtorad gamoyenebis meSveobiT moTavseba myar sakveb areze (agarze), romelic ampi-
adamianis an sxva eukariotuli saxeobebidan miRebuli cilinsa da X-gal-as, laqtozas molekulur analogs
gansazRvruli genis klonirebis erTi meTodi. momdevno Seicavs. am aris gamoyeneba rekombinantuli plaz-
teqstSi moyvanili safexurebis numeracia Seesabameba midiT transformirebuli ujredebis klonebis iden-
suraTze mocemuls. tificirebis saSualebas gvaZlevs.
471
olod CvenTvis saintereso erTi restriqciuli fermentiT
maTgani. gansazRvruli genis daWrili ucxo genomi
klonirebis saboloo da yvelaze
rTuli nawili aris adamianis dnm-
is sxvadasxva nawilis Semcvel aTa-
sobiT koloniebs Soris swored am
genis Semcveli koloniis identi-
baqteriuli klonebi
an
ficireba.
fagis klonebi
rekombinantuli r e k o m b i n a n t i
samizne genis matarebeli plazmidebi fagis dnm
koloniebis identifikacia
rekombinantuli plazmidebiani
yvela koloniis (TeTri koloniebi
zemoT aRweril meTodSi) skrin-
ingisTvis samizne genis Semcveli
ujredebis klonis aRmosaCenad,
SeiZleba veZeboT TviTon geni, an (a) plazmidebis biblioTeka (b) fagis biblioTeka
misi cilovani produqti. pirvel
S S suraTi 20.6 genomuri biblioTekebi. genomuri biblioTeka mravali baqteriuli
midgomaSi, romelsac aq aRvwerT,
an fagis klonis koleqciaa, romelTagan TiToeuli ucxo genomidan miRebuli dnm -is
genis dnm-is deteqcia xdeba misi gansazRvruli segmentis aslebs Seicavs. srul genomur biblioTekaSi ucxo dnm -is seg-
unaris saSualebiT, fuZeTa Sew- mentebi organizmis mTel genoms faravxs. (a) plazmidis biblioTekis aTasobiT wignidan
yvilebis gziT daukavSirdes nuk- mxolod samia naCvenebi. TiToeuli `wigni” baqteriuli ujredebis klonia da TiToeuli
leinis mJavis sxva molekulaze rekombinantul plazmidaSi ucxo genomis gansazRvruli fragmentis (vardisferi, yvi-
Teli, Savi segmentebi) aslebs Seicavs. (b) fagis biblioTekis sam `wignSi~ naCvenebia ucxo
mdebare komplenmentarul Tanamim-
genomis igive sami segmenti.
devrobas. am process nukleinis
mJavis hibridizacia ewodeba.
ingi dnm nimuSisadmi koplementaruli dnm-is arsebobis
komplementarul molekulas,
aRmosaCenad.
mokle erTjaWvian nukleinis mJavas, romelic SeiZleba
am meTodis umniSvnelovanesi safexuria ujreduli
iyos rnm an dnm, nukleinis mJavis nimuSi ewodeba. Tu
dnm-is denaturacia _ misi ori jaWvis dacalkeveba.
viciT samizne genis nukleotiduri Tanamimdevrobis
cilis denaturaciis msgavsad, dnm-is denaturacia ad-
nawili mainc (SesaZloa mis mier kodirebuli cilis cod-
vilad xorcieldeba qimiuri nivTierebebis an gacx-
nidan an monaTesave saxeobebis genomSi misi Tanamimdev-
elebis saSualebiT. CvenTvis saWiro genis matarebeli
robidan), Cven misi komplementaruli nimuSis dasinTe-
koloniis lokalizaciis dadgenis Semdeg SegviZlia am
zeba SegviZlia. magaliTad, Tu sasurveli genis erTi
koloniidan ramdenime ujredi Txevad kulturaSi, did
jaWvis Tanamimdevrobis nawili aseTia
WurWelSi gavzardoT. Semdeg advilad SegviZlia didi
raodenobis genis gamoyofa. aseve SegviZlia klonire-
5~ . . . ggcTaacTTagc . . . 3~
buli genis gamoyeneba sxva wyaroebidan, magaliTad,
sxva saxeobebidan miRebul dnm-Si msgavsi an identuri
Cven movaxdenT Semdegi nimuSis sinTezs:
genebis identifikaciis nimuSis saxiT.
3~ ccgaTTgaaTcg 5~
klonirebuli genebis Senaxva
nimuSis TiToeuli molekula, romelic wyalbadur dnm-is biblioTekebSi
bmebs warmoqmnis specifikurad sasurveli genis komple-
mentarul jaWvTan, radioaqtiuri izotopiT an fluo- suraT 20.4-ze asaxuli klonirebis proceduras,
rescentuli tag-iTaa moniSnuli, ise, rom misi aRmoCena romelic organizmis mTeli genomidan miRebuli frag-
SesaZlebeli iqneba. mentebis nareviT iwyeba, `safantis” midgoma ewodeba;
magaliTad, Cven SegviZlia suraT 20.4-ze yoveli am SemTxvevaSi klonireba ar aris mimarTuli romelime
TeTri koloniidan (safexuri 4) ramdenime ujredis ga- calkeuli genisadmi. aTasobiT sxvadasxva rekombinan-
datana agaris axal firfitaze calkeul wertilebze, sa- tuli plazmidis warmoqmna xdeba me-3 safexurze da
dac TiToeul maTgans saSualeba eqneba, axal koloniad TiToeuli maTganis kloni me-5 safexurze (TeTr) ko-
gaizardos. suraTi 20.5 gviCvenebs, rogor SeiZleba mTe- loniad izrdeba. plazmidebis klonebis srul nakrebs,
li rigi aseTi baqteriuli klonebis erTdrouli skrin- romelTagan TiToeuli sawyisi genomidan miRebuli
472
suraTi 20.7 gansazRvruli segmentis aslebis matarebelia, ge-
nomur biblioTekas uwodeben (suraTi 20.6a).
kvleva: polimerazuli jaWvuri reaqcia
mecnierebi xSirad moipoveben aseT biblio
gamoyeneba PCR-iT dnm-is nimuSis nebismieri specifikuri seg- Tekebs (an calkeul klonirebul genebsac ki) sxva
mentis _ samizne Tanamimdevrobis _ mravaljera- mkvlevarisa Tu komerciuli wyarodan (amas xan-
di kopireba (amflipikacia) mTlianad in vitro SeiZleba. daxan `telefoniT klonirebas” uwodeben!).
meTodi PCR-isTvis sawyisi masala gasamravlebeli samizne garkveuli baqteriofagi aseve xSirad gamoi-
nukleotiduri Tanamimdevrobis Semcveli or- yeneba klonirebis veqtorebad genomuri bib-
jaWviani dnm, siTbomdgradi dnm polimeraza, oTxive nukleotidi lioTekebis Sesaqmnelad. ucxo dnm-is fragmente-
da ori mokle erTjaWviani dnm-is molekulaa, romlebic praimerebis bi SeiZleba splaisirdnen fagis genomSi iseve,
rols asruleben. erTi praimeri samizne Tanamimdevrobis erTi jaWvis rogorc plazmidaSi, restriqciuli fermentisa
erTi bolos komplementarulia, xolo meore praimeri _ Tanamimdev-
da dnm-ligazas gamoyenebiT. veqtorebad fagebis
robis meore jaWvis meore bolosi.
gamoyenebis upiratesoba imaSi mdgomareobs, rom
fags baqteriul plazmidasTan SedarebiT dnm-is
ufro didi nawilis CarTva SeuZlia. rekombinan-
genomuri dnm samizne Tanamimdevroba tuli fagis dnm in vitro Tavsdeba kafsidebSi da
Semdgom gadadis baqteriul ujredSi Cveulebrivi
inficirebis procesis saSualebiT.
ujredis SigniT, fagis dnm replicirdeba da
1. denaturacia: axali fagis nawilakebs warmoqmnis, romelTagan
swrafi gacxeleba TiToeuli ucxo dnm-is matarebelia. fagis gam-
dnm-is jaWvebis gan- oyenebiT Seqmnili genomuri biblioTeka fagis
calkevebis mizniT
klonebis koleqciis saxiT inaxeba (suraTi 20.6b).
2. gamowva: gaciveba, radganac restriqciuli fermentebi genebis saz-
raTa praimerebi Rvrebs ver scnoben, zogierTi geni orive tipis ge-
cikli 1 wyalbaduri bmebiT nomur biblioTekaSi gaWrili da or an met klons
viRebT 2 samizne Tanamimdev- praimerebi Soris ganawilebuli iqneba.
molekulas robebis boloebs
mkvlevrebs sxva tipis dnm-is biblioTe-
daukavSirdnen
kis Seqmnac SeuZliaT, Tu process ujredebidan
3. dagrZeleba:
eqstragirebuli mrnm-iT daiwyeben. fermenti uku-
dnm polimer-
aza TiToeul
transkriptazas (miRebuli retrovirusebidan)
axali
praimers 3~ nuk- gamoyenebiT in vitro mrnm-is molekulebis erT-
bolodan leo- jaWviani dnm transkriptebi miiReba. mrnm-is fer-
tidebi
nukletidebs mentuli degradaciis Semdeg, dnm polimerazas
umatebs mier sinTezdeba dnm-is meore jaWvi, pirvelis
komplementaruli. es orjaWviani dnm, romelsac
komplementaruli dnm (kdnm) ewodeba, Semdgom
cikli 2
modificirdeba orive boloze restriqciuli
viRE B E e bT 4
fermentis amomcnobi Tanamimdevrobebis damate-
molekulas
biT. da bolos, kdnm CaerTveba dnm veqtorSi
genomuri dnm fragmentebis CarTvis analogiuri
meqanizmiT. gamoyofili mrnm ujredebis mier
cikli 3 gamoyenebuli, mravali sxvadasxva genidan tran-
viRebT 8
skribirebuli yvela mrnm molekulebis, narevs
molekulas;
2 molekula warmoadgenda. amgvarad, kdnm, romlis klonire-
(TeTr boqsSi) bac ganxorcielda, genebis koleqciis Semcvel
samizne Tana-
mimdevrobas biblioTekas warmoqmnian. Tumca, kdnm biblioTe-
Seesabameba ka genomis mxolod nawils warmoadgens _ masSi
Sedegebi PCR-is TiToeuli ciklisas dnm-is samizne Tanamim- genebis mxolod is jgufi gvaqvs, romlebic mrnm-
devroba ormagdeba. mesame ciklis dasrulebisas Si transkribirdnen sawyis ujredebSi.
molekulebis meoTxedi zustad Seesabameba samizne Tanamimdevrobis genomur da kdnm biblioTekebs TiToeuls Ta-
zusti sigrZis orive jaWvs (ix. TeTri boqsi). daaxloebiT 20 ciklis
visi upiratesobebi aqvs, imisda mixedviT, Tu risi
Semdeg samizne Tanamimdevrobebis molekulebis ricxvi yvela danar-
Seswavla mimdinareobs.
Cens miliardjer aRemateba.
Tu Tqven gindaT genis klonireba, magram zus-
473
tad ar iciT, ra tipis ujredebSi xde-
suraTi 12.6 ba misi eqspresia, an ver axerxebT am
kvleva: gelis eleqtroforezi tipis ujredebis mopovebas, SegiZli-
aT darwmunebuli iyoT, rom genomur
gel-eleqtroforezs iyeneben zomiT, eleqtruli muxtiT,
gamoyeneba biblioTekaSi es geni iqneba. aseve, Tu
an sxva fizikuri maxasiaTebliT gansxvavebuli nukleinis
Tqven regulatoruli Tanamimdevro-
mJavebis an cilebis dasayofad. dnm molekulebis gel-
bebi an genTan asocirebuli intronebi
eleqtroforeziT dayofa rogorc klonirebuli genebis (ix. suraTi 20.9),
gainteresebT, genomuri biblioTekaa
aseve genomuri dnm-is (ix. suraTi 20.10) restriqciuli fragmentebis anal-
saWiro, radganac aseTi Tanamimdevro-
izisas xdeba.
gel-eleqtroforezi acalkevebs makromolekulebs bebi sabolood damuSavebul mrnm-eb-
meTodebi
eleqtruli velSi moTavsebul gelSi maTi moZraobis siCqa- Si, romelTac kdnm biblioTekis Ses-
ris safuZvelze. CarTuli denis pirobebSi dnm-is molekulis gadaadgilebis aqmnelad iyeneben, ar aris. swored am
manZili misi sigrZis ukuproporciulia. dnm-is molekulebis narevi, ro- mizeziT, Tu Tqven mxolod genis mako-
melic Cveulebriv restriqciis fermentebis moqmedebis Sedegad warmoqmni- direbeli Tanamimdevroba gaintere-
li fragmentebisagan Sedgeba, `xazebad” iyofa: TiToeuli xazi erTi da igive sebT, kdnm biblioTekidan SegiZliaT
sigrZis aTasobiT molekulas Seicavs. moipovoT misi damuSavebuli versia.
sxvadasxva kdnm biblioTeka aseve sasargebloa
zomis dnm-is gansazRvruli tipis ujredebis, vTq-
molekulebis vaT tvinis an RviZlis ujredebis,
1. dnm-is molekulebis narevis Sem- kaTodi
narevi specializirebuli funqciebis ganma-
cveli TiToeuli nimuSi gelis Tx-
pirobebeli genebis Sesaswavlad. da
eli firfitis erT bolosTan calke
bolos, genTa eqspresiis suraTSi gan-
fosoSi Tavsdeba. geli wyalxsnaris
abazanaSi SuSis firfitebs Sorisaa d e n i s
viTarebis procesSi warmoqmnil cv-
moTavsebuli da mis orive bolosTan wyaro lilebebs SeiZleba davakvirdeT, Tuki
geli
eleqtrodebia mierTebuli. erTi da igive tipis ujredebidan kdnm
SuSis biblioTekebs organizmis sicocxlis
firfitebi sxvadasxva etapebze gavakeTebT.
2. CarTuli denis pirobebSi
anodi
uaryofiTad damuxtuli dnm-is eukariotuli genebis
molekulebi dadebiTi eleqtrodis-
ken moZraobs. mokle molekulebi
klonireba da eqspresireba
grZel molekulebTan SedarebiT gansazRvruli nukleotiduri
ufro swrafad gadaadgildeba. aq xa- grZeli
Tanamimdevrobis sapovnelad dnm-is
zebi lurjad naCvenebia, Tumca nam- molekulebi
bibl ioTekis skriningis alternativa
dvil gelSi dnm-is xazebi uxilavia, xandaxan SeiZleba iyos samizne genze
sanam dnm-Tan bmebis Semqnis unaris klonebis skriningi, rac mis mier ko-
mqone saRebavs ar amateben. yvelaze direbuli cilis aRmoCenas efuZneba.
mokle
mokle molekulebi yvelaze swrafad magaliTad, Tu cila ferments war-
molekulebi
gadaadgildeba. maTi xazebi gelis moadgens, SesaZloa gaizomos misi aq-
qveda nawilSi iqneba. tivoba; aseve, cilis deteqcia maTTan
denis gamorTvis Semdeg specifikurad dakavSirebadi antisx-
Sedegebi
dnm-is gasamJRavnebel eulebis gamoyenebiTaa SesaZlebeli.
saRebavs vamatebT. es da mas Semdeg, rac gansazRvruli ge-
saRebavi ultraiisfer sinaTleze vard- nis klonireba maspinZel ujredeb-
isfrad anaTebs da mastan dakavSirebul
Si ganxorcieldeba, misi cilovani
dayofil xazebs gvaCvenebs. aq moyvanil
produqtis warmoeba SeiZleba didi
namdvil gelze vardisferi xazebi,
raodenobiT, kvleviTi miznebisa Tu
eleqtroforezis saSualebiT dayofil,
mniSvnelovani praqtikuli gamoyene
dnm-is sxvadasxva sigrZis fragmentebs
bisTvis.
Seesabameba. Tu yvela nimuSi Tavdapirve-
lad erTi da imave restriqciis fermentiT
daWres, maSin xazebis gansxvavebuli su-
raTebi maTi sxvadasxva wyarodan warmoSo-
baze miuTiTebs.
474
b globinis normaluri aleli
obebiT gamowveuli sirTuleebis gadasalaxavad, mec-
nierebi, Cveulebriv, eqspresiis veqtors iyeneben;
es aris klonirebis veqtori, romelic re-
striqciis saitis gverdze aRmavali mimarTulebiT
didi fragmenti maRalaqtiur prokariotul promotors Seicavs da
aqve SesaZlebelia eukariotuli genis swori wakiTx-
namglisebri ujredis mutanturi b globinis aleli vis CarCoSi CarTvac. baqteriuli maspinZeli ujredi
amoicnobs promotors da warmatebiT ganaxorcie-
lebs am promotorTan mibmuli ucxo genis eqspresias.
aseTi eqspresiis veqtorebi baqteriul ujredebSi
mravali eukariotuli cilis sinTezis saSualebas
didi fragmenti
iZlevian.
klonirebuli eukariotuli genebis baqteriebSi
eqsp resirebasTan dakavSirebuli meore problema
(a) DdeI restriqciis saitebi b-globinis genis normaluri da namglisebri eukariotuli genebis umetesobaSi aramakodirebeli
ujredis alelebSi. aq naCvenebia klonirebuli alelebi, romlebic veq- ubnebis (intronebis) arsebobaa. intronebi eukari-
torul dnm-s mocilebilia, magram makodirebeli dnm-is gverdiT mdebare
otul gens Zalian agrZeleben da mouxerxebels xdian
garkveuli raodenobis dnm-sac Seicavs. normaluri aleli makodirebel Tana-
mimdevrobaSi or saits Seicavs, romelTa amocnoba SeuZlia DdeI restriqciis da aseve genis sworad eqspresias uSlian xels baqte-
ferments. namglisebri ujredis alels am saitTagan erT-erTi aklia. riuli ujredebis mier, radganac am ukanasknelT ar
aqvT rnm-is splaisingis meqanizmi.
namglisebri am problemis gadaWra SesaZlebelia genis kdnm
normaluri ujredis formis gamoyenebiT, romelic mxolod egzonebs Sei-
aleli aleli
cavs. baqteriebs eukariotuli kdnm genis eqspre-
sireba SeuZliaT, Tu veqtori baqteriul promo-
torsa da genis transkriciisa da translaciisTvis
didi
aucilebel yvela sxva makontrolebel elementebs
fragmenti
Seicavs.
201 wf
376 wf eukariotuli klonireba da
175wf eqpresiis sistemebi
molekuluri dargis biologebs eukariotul-
prokariotuli SeuTavsebobis Tavidan arideba Seu-
(b) normaluri da namglisebri ujredis alelebidan miRebuli restriqciu-
ZliaT, Tu samizne eukariotuli genebis klonirebi-
li fragmentebis eleqtroforezi. TiToeuli gasufTavebuli alelis nimuSe- sa da/Tu eqspresirebisTvis maspinZel ujredebad
bi DdeI fermentiT daiWra da Semdgom gel eleqtroforezze gaiSva. normaluri baqteriebis nacvlad eukariotul ujredebs, vTqvaT
alelisTvis sami xazi, xolo namglisebri ujredis alelisTvis _ ori miviReT
(dnm-is orive sawyisi molekulis boloebze ganlagebuli mcire zomis frag-
safuarebs, gamoiyeneben. safuaris ujredebi, erTu-
mentebi identuria da ar Cans). jrediani sokoebi or upiratesobas gvTavazoben: isi-
ni baqteriebiviT advilad izrdebian da plazmidebs
SS suraTi 20.9 restriqciuli fragmentebis analizis gamoy- Seicaven, rac didi iSviaTobaa eukariotebs Soris.
eneba b- globinis genis normaluri da namglisebri ujredis mecnierebma iseTi rekombinantuli plazmidebic
alelebis gasarCevad. (a) namglisebri ujredis mutacia b- glo- ki Seqmnes, romlebSic safuarisa da baqteriebis
binis genSi Dde I –is erT-erT restriqciis saits anadgurebs. (b) dnm-ia kombinirebuli da romelTac orive tipis
Sedegad, Dde I fermentis moqmedebiT normaluri da namglisebri ujredebSi SeuZliaT replicireba. eukariotuli
ujredebis alelebisgan gansxvavebuli fragmentebi warmoiqmneba. genebis klonirebis sxva gamosadeg iaraRs safuaris
xelovnuri qromosomebi (YACs) warmoadgenen, rom-
lebSic eukariotuli qromosomebis mTavari Semad-
baqteriuli eqspresiis sistemebi genlebi _ dnm-is replikaciis sawyisi, centromera
klonirebuli eukariotuli genis mier baqteriul da ori telomera, ucxo dnm-Tanaa kombinirebuli. ase-
maspinZel ujredebSi funqcionirebis dawyeba sirTu- Ti qromosomis msgavsi veqtorebi mitozis dros Cveu-
leebTan SeiZleba iyos dakavSirebuli, radganac genTa lebriv iqcevian da safuaris ujredis dayofisas ucxo
eqspresiis garkveuli aspeqtebi eukariotebsa da pro- dnm-is klonirebas axdenen. radganac YAC-s plazmidur
kariotebSi gansxvavebulia. promotorebsa da dnm-is veqtorTan SedarebiT, dnm-is bevrad ufro grZeli seg-
sxva makontrolebel TanamimdevrobebSi arsebuli sxva mentis tareba SeuZlia, meti Sansia, klonirebuli frag-
475
menti mTlian gens, da ara mxolod mis nawils, Seicavdes. cxeldeba dnm-is jaWvebis denaturaciis (dacalkevebis)
klonirebuli eukariotuli genis eqspresirebisTvis mizniT da Semdgom civdeba, raTa SesaZlebeli gaxdes
eukariotuli maspinZeli ujredebis gamoyenebis kidev samizne Tanamimdevrobis sapirispiro jaWvebis orive
erTi mizezi is aris, rom mravali eukariotuli cila ver boloze ganlagebul TanamimdevrobebTan maTi komple-
ifunqcionirebs, Tu translaciis Semdgom maTi modifi- mentaruli mokle, erTjaWviani dnm-is praimerebis
kacia, magaliTad naxSirwylovani an lipiduri jgufebis gamowva (wyalbaduri bmebiT dakavSireba); da bolos,
damateba ar ganxorcielda. siTbomdgradi dnm polimeraza axdens praimerebis
baqteriul ujredebs am modifikaciebis Catareba ar gagrZelebas 5’_> 3~ mimarTulebiT. standartuli dnm
SeuZliaT da Tu cilovani produqti, romelic amgvar polimeraza rom gamogveyenebina, is dnm-Tan erTad
procesings saWiroebs, ZuZumwovrisgan aris, safuaris pirvel, gacxelebis safexurze denaturirdeboda da
ujredebic ki ver SeZleben mis sworad modificirebas. yoveli ciklis Semdgom saWiro iqneboda misi gamocvla.
amitom SesaZloa, cxovelTa ujredebis kulturidan PCR-is avtomatizaciisTvis gadamwyveti uCveulo, siT-
maspinZeli ujredebis gamoyeneba gaxdes aucilebeli. bomdgradi dnm polimerazas aRmoCena iyo. is pirvelad
mecnierebma rekombinantuli dnm-is eukariotul cxel wyaroebSi arsebuli prokariotebisagan gamoiyo,
ujredebSi gadatanis sxvadasxva meTodebi SeimuSaves. romelTac yoveli ciklis dasawyisSi sicxis gaZleba
eleqtroporaciaSi ujredebis Semcvel xsnarze xan- SeuZliaT.
mokle eleqtruli impulsiT moqmedeben, ris Sedegadac PCR-is specifikuroba iseTive STambeWdavia, ro-
ujredebis plazmur membranebSi droebiTi xvrelebi gorc misi siCqare. sawyis masalaSi sakmarisia saWiro
warmoiqmneba, romelTa gavliT maTSi dnm SeiZleba Sevi- dnm-is mxolod umciresi raodenobis arseboba da es
des (es teqnika axla farTod gamoiyeneba baqteriebisaT- dnm nawilobriv degradirebul mdgomareobaSic Sei-
visac). gansxvavebuli midgomiT, mecnierebs calkeul Zleba iyos. aRniSnul maRalspecifikurobas metwilad
eukariotul ujredebSi pirdapir SeuZliaT, moaxdi- praimerebi ganapirobeben, romlebic wyalbaduri bmebiT
non dnm-is ineqcireba mikroskopiulad wvrili nem- mxolod samizne segmentis sapirispiro boloebze ganla-
sebis gamoyenebiT. mcenareul ujredebSi dnm-is Sesa- gebul Tanamimdevrobebs ukavSirdebian. mesame ciklis
tanad, niadagis baqteriis Agrobacterium –is gamoyeneba bolosTvis, molekulebis erTi meoTxedi samizne segmen-
SeiZleba, rogorc Semdgom SevityobT. Tuki Setanili tis identuria, maTi orive jaWvis Sesabamisi sigrZisaa.
dnm genuri rekombinaciis saSualebiT ujredis genom- yoveli momdevno ciklis Sedegad, swori sigrZis
Si CaerTveba, Semdgom SesaZlebelia ujredis mier misi samizne segmentis molekulebis ricxvi ormagdeba da
eqspresirebac moxdes. male mravaljer aRemateba reaqciis yvela sxva dnm
molekulebs.
dnm -is amplificireba in vitro: misi siCqarisa da specifikurobis miuxedavad, PCR
amflipikacia ver Secvlis ujredebSi genebis kloni-
polimerazuli jaWvuri reaqcia (PCR) rebas im SemTxvevebSi, rodesac genis didi raodenobiT
gansazRvruli genis an dnm-is sxva Tanamimdevrobis miRebaa sasurveli. PCR replikaciis procesSi momx-
didi raodenobis mosamzadeblad saukeTeso meTodad dari SemTxveviTi Secdomebi am meTodiT miRebuli kargi
rCeba ujredebSi dnm-is klonireba. Tumca, rodesac aslebis raodenobas zRudavs. Tumca, sul ufro intensi-
dnm-is wyaro arasakmarisi an gausufTavebelia, po- urad xdeba PCR-is gamoyeneba dnm-is specifikuri frag-
limerazuli jaWvuri reaqcia, anu PCR ufro swraf mentis sakmarisi raodenobis misaRebad, raTa klonireba
da seleqciur meTods warmoadgens. am meTodiT, erTi ganxorcieldes veqtorSi misi ubralod CarTvis gziT.
an meti dnm-is molekulidan nebismieri specifikuri SeimuSaves ra 1986 wels, PCR-ma udidesi gavlena
samizne segmentis swrafi amplifikaciaa (mravaljeradi moaxdina biologiur kvlevebsa da bioteqnologiaSi.
kopireba) SesaZlebeli sinjaraSi. avtomatizirebuli PCR-is saSualebiT amflipicirebuli iqna wyaroTa
PCR-is saSualebiT, ramdenime saaTSi dnm-is samizne farTo speqtridan miRebuli dnm: 40 000 wlis winandeli
segmentis miliardobiT aslis miRebaa SesaZlebeli; es gayinuli mamontidan miRebuli uZvelesi dnm-is frag-
sagrZnoblad gansxvavdeba im dReebisgan, rac imave ra- mentebi; dnm TiTis anabeWdebidan Tu danaSaulis adgi-
odenobis aslebis misaRebad dagvWirdeboda, Tu samizne lidan aRebuli sisxlis, qsovilis an spermis umciresi
genis klonis aRmosaCenad dnm-is biblioTekis skrinings raodenobidan;
CavatarebdiT da Semdgom maspinZel ujredSi movaxden- erTeuli embrionuli ujredebis dnm genetikuri
diT mis replikacias. darRvevebis swrafi prenataluri diagnostirebisTvis;
PCR-is proceduraSi (suraTi 20.7) samsafexuriani da rTulad aRmosaCeni virusebiT, rogoricaa magali-
cikli jaWvur reaqcias iwvevs, ris Sedegadac dnm-is Tad HIV, inficirebuli ujredebidan aRebuli viru-
identuri molekulebis populacia eqponencialurad suli genebis dnm. PCR-is gamoyenebas Cven mogvianebiT
izrdeba. TiToeuli ciklis procesSi, sareaqcio narevi kvlav davubrundebiT.
476
suraTi 20.10
geli
Rrubela
477
20.1
is molekulebis nukleotidur TanamimdevrobebSi arse-
koncefcia testi buli garkveuli gansxvavebebis deteqciaa SesaZlebeli.
am tipis analizs dnm-is Tanamimdevrobis Sesaxeb Sedar-
ebiTi informaciis swrafad mowodeba SeuZlia.
1. suraT 20.4-is me-5 safexurze ujredebis gasa
zrdeli are ampicilins rom ar Seicavdes, plaz
gel-eleqtroforezi
midebis arSemcveli ujredebs koloniebad gaz-
rda SeeZlebaT. ra feri eqnebaT am koloniebs da da sauzern blotingi
ratom? dnm-is molekulebis Seswavlis mraval midgomaSi
2. warmoidgineT, rom gsurT, SeiswavloT adamianis gel-eleqtroforezs iyeneben. am teqnikaSi xdeba gelis,
b-globini, sisxlis wiTel ujredebSi warmodge- rogorc molekuluri saceris gamoyeneba nukleinis mJa-
nili cila. cilis saWiro raodenobis misaRebad vebisa da cilebis dasayofad zomis, eleqtruli muxtisa
b-globinis genis klonireba gadawyviteT. ras da sxva fizikuri Tvisebebis safuZvelze (suraTi 20.8).
SeqmniT: genomur biblioTekas Tu kdnm-is bib- radganac nukleinis mJavis molekulebi fosfa-
lioTekas? ra masalas gamoiyenebT wyarod dnm-s tur jgufebze uaryofiTi muxtis matareblebi arian,
Tu rnm-s? eleqtrul velSi isini yvelani dadebiTi eleqtrodis-
3. ra ori potenciur sirTules vawydebiT kloni- ken miemerTebian. polimeruli boWkoebis sixSireSi
rebuli genebidan adamianis cilebis didi ra- gadaadgileba grZel molekulebs ufro metad uWirT,
odenobebis warmosaqmnelad plazmiduri veq- vidre mokleebs da amitom maTi dayofa sigrZis mixed-
torebisa da baqteriuli maspinZeli ujredebis viT xdeba. amgvarad, gel-eleqtroforezi xazovani dnm-
gamoyenebisas? is molekulebis narevs dayofs xazebad, romelTagan
TiToeuli erTi sigrZis dnm-is molekulebisgan Sedgeba.
restriqciuli fragmentebis analizSi, dnm-is
20.2
molekulaze restriqciis fermentebis moqmedebis Sede-
gad warmoqmnili dnm-is fragmentebis dayofa, sortire-
koncefcia
ba gel-eleqtroforezis saSualebiT xdeba. rodesac
dnm-is garkveuli molekulidan miRebuli restriqci-
restriqciuli fragmentebis uli fragmentebis narevs eleqtroforeziT dayofen,
sawyisi molekulisa da gamoyenebuli restriqciis fer-
analizi aRmoaCens dnm -is mentisTvis damaxasiaTebeli xazebis suraTi miiReba.
gansxvavebebs, romlebic re- faqtiurad, virusebisa da plazmidebis SedarebiT mcire
dnm-is molekulebis identifikacia mxolod maTi re-
striqciis saitebze moqmedeben striqciuli fragmentebis suraTebis mixedviTac aris
SesaZlebeli (ufro didi dnm molekulebi, rogore-
identuri dnm-is segmentebis didi raodenobebis ho- bicaa eukariotuli qromosomebis dnm, imdenad bevr
mogenurad momzadebisTvis saWiro teqnikis xelmisawv- fragmentebs iZleva, rom isini calkeuli xazebis nacv-
domobis Semdeg, ukve SegviZlia specifikur genebTan da lad gadRabnili laqebis saxiT Cans.) gelidan dnm-is
maT funqciebTan dakavSirebul sxvadasxva saintereso dauzianeblad aRdgena SesaZlebelia; amitom es proce-
sakiTxvas SeveWidoT. gansxvavdeba Tu ara gansazRvruli dura calkeuli fragmentebis gasufTavebuli nimuSebis
geni sxvadasxva pirSi da arsebobs Tu ara memkvidrul momzadebis saSualebasac warmoadgens.
darRvevebTan asocirebuli garkveuli alelebi? sxeu- restriqciuli fragmentebis analizi ori sxvadasx-
lis ra nawilSi da rodis xdeba genis eqspresia? genomSi va dnm molekulis, magaliTad, genis ori alelis Se-
sad mdebareobs geni? damokidebulia Tu ara genis eqspre- darebisTvisac gamodgeba. restriqciis fermenti nuk-
sia sxva genebis eqspresiaze? Cven SegviZlia aseve vi- leotidebis specifikur Tanamimdevrobas amoicnobs
kiTxoT, gansxvavdeba Tu ara geni saxeobidan saxeobamde da erTi wyvili fuZis Secvlac ki Seaferxebs mis mier
da daviwyoT misi evoluciuri istoriis garkveva. gansazRvrul saitze molekulis gaWras.
amgvar kiTxvebze sapasuxod, saWiroa genisa da sx- amgvarad, Tu alelebs Soris arsebuli nukleo-
vadasxva individebsa da saxeobebSi misi aslebis sruli tiduri sxvaoba restriqciis fermentis amocnobis Tana-
nukleotiduri Tanamimdevrobis, aseve misi eqspresiis mimdevrobis SigniT iqneba moTavsebuli, am fermentis
suraTis codna. swored am sakiTxebs exeba Tavis Semd- moqmedebis Sedegad TiToeuli alelidan fragmentebis
gomi ori nawili. am nawilSi ki Cven ufro arapirdapir gansxvavebuli narevi warmoiqmneba. da TiToeuli narevi
midgomas ganvixilavT, romelsac restriqciuli frag- gel-eleqtroforezSi xazebis Tavis sakuTar suraTs
mentebis analizi ewodeba da romlis saSualebiTac dnm- mogvcems. magaliTad, namglisebri ujredis daavadeba
b-globinis genis restriqciis saitis Tanamimdevro-
478
baSi ganlagebuli erTi nukleotidis mutaciiT aris homologiur qromosomebze ganlagebul restriq
gamowveuli (ix. suraTi 17.23). rogorc suraT 20.9-zea ciul saitebSi arsebul gansxvavebebs, romlebic re-
naCvenebi, restriqciuli fragmentebis eleqtrofore- striqciuli fragmentebis gansxvavebul suraTebs
zuli analiziT SesaZlebelia b-globinis genis normal- iwv evs, restriqciuli fragmentebis sigrZis poli-
uri da namglisebri ujredis alelebis garCeva. morfizmebs (RFLPs) uwodeben. RFLP Warbadaa mimobneu-
suraT 20.9-ze sawyis masalas klonirebuli da gas- li mTel genomSi, maT Soris adamianis genomSic. arama-
ufTavebuli b-globinis alelebis nimuSebi warmoad- kodirebel dnm-Si Tanamimdevrobis sxvaobis es tipi
gendnen. magram davuSvaT, gvinda sami individis geno- konceptualurad igivea, rac gansxvaveba makodirebel
muri dnm-is nimuSebis Sedareba: adamianis, romelic TanmimdevrobaSi. rogorc erTi wyvili fuZis sxvaobiTaa
homozigoturia normaluri b globinis alelis mimarT; SesaZlebeli namglisebri ujredis alelis identifika-
adamianis namglisebri ujredis daavadebiT, romelic cia, analogiurad RFLP-m SeiZleba genetikuri markeris
homozigoturia mutanturi alelisadmi; da hetero- roli Seasrulos genomSi gansazRvruli mdebareobisT-
zigoturi alelebis matarebeli adamianis. restriqciis vis (lokusisTvis). mocemuli RFLP populaciaSi mravali
fermentiT damuSavebuli genomuri dnm-is eleqtro- variantis saxiT SeiZleba Segvxvdes (sityva polimor-
forezi Zalian bevr xazs mogvcems imisTvis, rom maTi fizmi berZnuli `mravali formidan” modis).
individualurad garCeva moxerxdes. RFLP-s deteqcia da analizi sauzern blotingis
magram meTodiT, romelsac sauzern blotingi ewo- saSualebiT xdeba, gansaxilveli Tanmimdevrobis kom-
deba da romelic gel-eleqtroforezisa da nuklei- plementaruli nimuSis gamoyenebiT. suraT 20.10-ze
nis mJavebis hibridizaciis kombinacias warmoadgens, moyvanili magaliTi iseve advilad SeiZleba asaxavdes
Cven SegviZlia swored im xazebis dadgena, romlebic b aramakodirebel dnm-Si RFLP-is deteqcias, rogorc ori
globinis genis nawilebs Seicaven. principi igivea, rac alelis makodirebeli Tanmimdevrobidan erT-erTis.
baqteriuli klonebis skriningisas nukleinis mJavebis dnm hibridizaciis maRali mgrZnobelobis gamo, Sesa-
hibridizaciaSi (ix. suraTi 20.5). am SemTxvevaSi, nimuSi Zlebelia mTeli genomis gamoyeneba dnm-is sawyis masal-
radioaqtiuri erTjaWviani dnm-is molekulaa, romelic ad (adamianis dnm-is nimuSebs Cveulebriv sisxlis TeTri
namglisebri ujredis mutanturi b globinis genis ujredebidan Rebuloben).
komplementarulia. suraTi 20.10 asaxavs mTel proce- RFLP markerebis gadacema mendelis wesebiT xdeba da
duras da gviCvenebs, rogor SeiZleba misi gamoyeneba amitom maT genetikuri markeris rolis Sesruleba kav-
zemoT naxsenebi sami individisgan miRebuli dnm-is ni- Siruli rukebis SedgenisaTvisac SeuZliaT. genetikose-
muSebis Sesadareblad. sauzern blotingi ara mxolod bi imave dasabuTebiT sargebloben, rac suraT 15.6-zea
gansazRvruli Tanamimdevrobis arsebobas gamoavlens aRwerili: sixSire, romliTac ori RFLP markeri _ an
dnm-is nimuSSi, aramed am Tanamimdevrobis Semcveli re- RFLP markeri da garkveuli genis aleli _ memkvidreo-
striqciuli fragmentebis zomasac. aRniSnuli meTodis biT erTad gadaecema, qromosomaze am ori lokusis gan-
mraval gamoyenebaTagan erT-erTia genetikur daavade- lagebis siaxlovis zomas warmoadgens. RFLP-is aRmoCe-
bebTan asocirebuli mutanturi alelebis heterozigo- nam adamianis genomis kartirebisTvis xelmisawvdomi
turi matareblebis gamovlena, rogorc es iyo Cvens b- markerebis ricxvi Zalian gazarda. genetikosebi ukve
globinis magaliTSi. aRar iyvnen limitirebuli mxolod im genetikuri sax-
esxvaobebiT, romlebic TvalnaTel fenotipur cvlile-
restriqciuli fragmentebis sigrZis bebs (rogorebicaa genetikuri daavadebebi), an Tundac
sxvaobebs cilovan produqtebSi, iwveven.
mixedviT gansxvavebebi,
rogorc genetikuri markerebi
restriqciuli fragmentebis analizi metad faseuli
koncefcia testi 20.2
aRmoCnda, rodesac biologebi aramakodirebeli dnm-
iT dainteresdnen, romelic cxoveluri da mcenareuli 1. warmoidgineT, rom eleqtroforezze uSvebT in-
genomebis udides nawils Seadgens (ix. suraTi 19.14). dividisgan gamoyofili da restriqciuli fer-
rodesac mkvlevrebma sxvadasxva individisgan aRebul mentiT damuSavebuli genomuri dnm-is nimuSs.
aramakodirebeli dnm-is klonirebul segmentebze su- ras dainaxavT dnm dakavSirebadi saRebaviT ge-
raT 20.8-ze naCvenebi procedura ganaxorcieles, metad lis SeRebvis Semdeg? axseniT.
saintereso iyo aRmoCena, rom maTi xazebis suraTebSi 2. axseniT, ratom asruleben restriqciuli frag-
mravali sxvaobebi arsebobs. genis sxvadasxva alelebis mentebis sigrZis polimorfizmebi genetikuri
msgavsad, homologiur qromosomebze ganlagebuli ara- markerebis rols, miuxedavad imisa, rom isini ar
makodirebeli dnm-is Tanamimdevrobebic avlenen mcire ganapirobeben xilul fenotipur cvlilebebs.
nukleotidur gansvavebulobas.
479
citogenetikuri ruka oficialurad, adamianis genomis proeqtis saxeliT
qromosomis xazebis Tvise- qromosomuli 1990 wels daiwyo. es mcdeloba umeteswilad dasrule-
bebi da fluorescentuli xazebi
in situ hibridizaciiT buli iqna 2003 wlisTvis, rodesac ganisazRvra ada-
(FISH)specifikuri genebis mianis TiToeuli qromosomis (22 autosomisa da wyvili
lokalizacia
FISH-iT lokalize- sasqeso qromosomebis) dnm-is udidesi nawilis nukleo-
buli genebi tiduri Tanmimdevroba. universitetebsa da kvleviT in-
stitutebSi mkvlevarTa saerTaSoriso, saxelmwifoTa
1. genetikuri (kavSiruli) mier dafinansebuli konsorciumis mier organizebulma
kartireba
genetikuri markerebis, mag. proeqtma sami etapi warmatebiT gaiara, ris Sedegadac
RFLP, martivi Tanmimdevro- miRweuli iqna adamianis genomis progresulad ufro
bebis dnm da sxva polimor-
fizmebis (daaxloebiT 200 detaluri xedva : genetikuri (an kavSiruli) kartireba,
qromosomaze)ganawilebis fizikuri kartireba da dnm-is siqvenireba (Tanamimdev-
dadgena genetikuri
markerebi robis gansazRvra).
admianis genomis kartirebasTan erTad, adamianis
2. fizikuri kartireba genomis proeqtis farglebSi mecnierebi biologiuri
didi, urTierTgadamfaravi, kvlevebisTvis mniSvnelovani sxva saxeobebis genome-
YAC da BAC veqtorebze
klonirebuli fragmentebis bzec muSaoben. maT ukve daasrules E.coli-is da mravali
ganawilebis dadgena. Semdeg sxva prokariotis, Saccharomyces cerevisiae–is (safuari),
fagis an plazmidur veq-
torebze klonirebuli ufro
urTierTgdamfaravi Caenorhabditis elegans-is (nematoda), Drosophila melanogas-
fragmentebi
mcire zomis fragmentebis ter-is (xilis buzi), Mus musculus-is (Tagvi) da zogierT
ganawilebis dadgena.
sxvaTa Tanmimdevrobebis gansazRvra. es genomebi Ta-
visTavadac didi interesis sagans warmoadgens da aseve
3. dnm-is Tanamimdevrobis zogadi biologiuri mniSvnelobis faseul xedvas gvawo-
gansazRvra (sekvenireba) deben, rogorc amas mogvianaebiTGganvixilavT. amasTan
TiToeuli mcire fragmentis
nukleotiduri Tanamimdev- erTad, am genomebis kartirebis adreuli cdebi sasarge-
robebis gansazRvra da Tan- blo iyo bevrad ufro didi zomis adamianis genomis gaS-
....gacTTcaTcggTaTcgaacT......
mimdevrobebis nawilebisgan
genomis sruli Tanmimdevro- ifvrisTvis aucilebeli strategiebis, meTodebisa da
bis ~awyoba~. axali teqnologiebis gasaviTareblad.
20.3
zebis mTlian suraTs gviCvenebs (ix. suraTi 13.3). da zo-
gierTi geni ukve lokalizebuli iyo mTeli qromosomis
koncefcia gansazRvrul ubanze fluorescentuli in situ hibrid-
izaciis (FISH) saSualebiT; am meTodSi fluorescentu-
SesaZlebelia mTeli genomis lad moniSnul nimuSebs mTliani qromosomebis imobi-
lizebul rigTan hibridizaciis saSualeba eZlevaT (ix.
kartireba dnm-is doneze suraTi 15.1). am tipis informaciis safuZvelze miRebu-
li citogenetikuri rukebi sawyis masalas warmoadgenen
jer kidev 1980 wels, molekulurma biologma devid Semdgomi, ufro detaluri kartirebisTvis.OGEN
botsteinma da kolegebma ivaraudes, rom RFLP-Si asaxu- qromosomebis citogenetikuri rukebis arsebobis
li dnm-is variaciebi SesaZloa adamianis mTeli genomis Semdeg, didi zomis genomis kartirebis sawyis stadias
metad detaluri rukis Sedgenis safuZveli gamxdariyo. calkeul qromosomebSi ganawilebuli ramdenime aTasi
mas Semdeg, mkvlevrebi aseTi markerebisa da dnm te- genetikuri markeris kavSiruli rukebis Sedgena war-
qnologiis meTodebis erToblivi gamoyenebiT mTeli moadgens (suraTi 20.11 stadia 1). aseT rukebze markerebis
rigi saxeobebis genomebis sul ufro da ufro detaluri ganawileba da maT Soris arsebuli fardobiTi manZilebi
rukebis Seqmnas cdiloben. rekombinaciis sixSireebs efuZneba (ix. Tavi 15).
dReisTvis, kartirebis yvelaze ambiciur proeqts markerebi SeiZleba iyos genebi an nebismieri sxva
adamianis genomis siqvenireba warmoadgens, romelic identificirebadi Tanamimdevrobebi dnm-Si, rogorebi-
480
suraTi 20.12
kvleva: dni-is sekvenirebis meTodi
gamoyeneba 800 wyvil fuZis sigrZeze ara umetesi nebismieri klonirebuli dnm-is fragmentis nukleotiduri Tana-
mimdevrobis swrafi gansazRvra SesaZlebelia specializirebuli xelsawyoebiT, romlebic sekvenirebis
reaqciebs axorcielebs da reaqciis moniSnul produqtebs sigrZis mixedviT yofs.
meTodi am meTodiT xorcieldeba dnm-is sawyisi fragmentis komplementaruli dnm-is jaWvebis sruli seriis
sinTezi. TiToeuli jaWvi iwyeba erTi da igive praimeriT da didezoqsiribonukleotidiT (ddNTP) modi-
ficirebuli nukleotidiT mTavrdeba. ddNTP-s CarTva iwvevs dnm-is jaWvis zrdis terminacias, radganac
mas Semdegi nukleotidis dakavSirebis saiti, 3’-OHO jgufi aklia (ix. suraTi 16.13).
1. dnm-is fragmenti, romlis
sekvenirebac unda ganxorcieldes,
denaturirebulia erT jaWvamde
da dnm-is sinTezisTvis saWiro in- dnm praimeri dezoqsiribo- didezoqsiribonukleoti
gredientebTan erTad inkubirebu- (sayalibo jaWvi) nukleotidebi debi (fluorescentulad
lia sinjaraSi: praimeri, romelic moniSnuli)
fuZeTa SewyvilebiT sayalibo
jaWvis cnobil 3~ bolos unda dau-
kavSirdes. dnm polimeraza, oTxi
dnm po-
tipis dezoqsiribonukleotidi,
limeraza
da oTxi tipis didezoqsiribonuk-
leotidi, romlebidan TiToeuli
specifikuri fluorescentuli
molekuliTaa moniSnuli.
2. yoveli axali jaWvis sinTezi
praimeris 3~ bolodan iwyeba da
iqamde grZeldeba, sanam SemTxvevi- dnm (sayalibo jaWvi) moniSnuli jaWvebi
Ti wesiT, jaWvSi normaluri dezo-
qsiribonukleotidis nacvlad
misi ekvivlenturi didezoqsiri-
bonukleinis mJava ar CaerTveba.
es ki jaWvis Semdgom gagrZelebas
aCerebs. sabolood sxvadasxva
sigrZis moniSnuli jaWvebis seria
warmoiqmneba, romelTa moniSvnis
feri Tanamimdevrobis bolo nuk-
leotids asaxavs.
481
caa RFLP an Tavi 19-Si ganxiluli martivi Tanamimdevro- Zlebelia 800 wyvil fuZemde sigrZis dnm-is fragmentis
bebis dnm. ZiriTadad martivi Tanmimdevrobebis dnm-ze mravali aslis sufTad miReba, fragmentis Tanamimdev-
dayrdnobiT, romlebic Warbadaa gavrcelebuli adamia- roba SeiZleba siqvenirebis danadgaris saSualebiT
nis genomSi da sigrZis mixedviT gansxvavebuli sxvadasx- dadgindes. siqvenirebis Cveulebrivi meTodika, rac aR-
va ~alelebi~ gaaCnia, mkvlevrebma adamianis genetikuri werilia suraT 20.12-ze, britanelma mecnierma, freder-
ruka Seadgines daaxloebiT 5 000 markeriT. aseTi rukis ik sengerma SeimuSava;
daxmarebiT kidev sxva markerebis, maT Soris genebis lo- mas xSirad didezoqsiribonukleotiduri (an dido-
kalizacia gaxda SesaZlebeli cnobili markerebisadmi qsi, SemoklebiT) jaWvis terminaciis meTods uwodeben.
genetikuri kavSirebis testirebis gziT. is aseve faseu- avtomatizaciis SemTxvevaSic ki, adamianis qromosomebis
li iyo, rogorc karkasi, gansazRvruli ubnebis ufro haploiduri nakrebis Semadgeneli 2.9 miliardi wyvili
detaluri rukebis Sesadgenad. fuZis siqvenireba Zalian rTul amocanas warmoadgens.
faqtiurad, rogorc es interviuSic aris ganxiluli,
fizikuri kartireba: dnm -is adamianis genomis proeqtis mTavar mizans siqvenirebis
ufro swrafi teqnologiis SemuSaveba warmoadgenda
fragmentebis ganawilebis dadgena Tanmimdevrobebis nawilobrivi analizisa da awyobisT-
fizikur rukaSi markerebs Soris arsebuli dis- vis saWiro ufro daxvewili kompiutruli programebis
tancia garkveuli fizikuri sazomiT, rogorc wesi, SeqmnasTan erTad.
dnm-is gaswvriv wyvil fuZeTa ricxviT gamoixateba. praqtikaSi, suraT 20.11-ze naCvenebi sami stadia
MmTeli genomis kartirebis SemTxvevaSi, fizikuri ruka erTmaneTs gadafaravs, rasac Cvens mier moyvanili
iqmneba TviToeuli qromosomis dnm-is daWriT rig re- gamartivebuli versia ar asaxavs, magram kargad war-
striqciul fragmentebad da Semdgom qromosomul dnm- moadgens adamianis genomis proeqtSi gamoyenebul
Si fragmentebis Tavdapirveli ganlagebis, ganawilebis strategias. 1992 wels, siqvenirebisa da komputerul
dadgeniT. mniSvnelovania iseTi frgmentebis warmoqmna, teqnologiebSi miRweuli warmatebebiT STagonebulma
romlebic erTmaneTs gadafaraven da Semdeg nimuSebis molekulurma biologma j. kreig venterma mTliani ge-
an fragmentebis boloebis avtomatizirebuli nukle- nomebis siqvenirebis alternatiuli midgoma SeimuSava.
otiduri siqvenirebis saSualebiT am urTierTgada- misi ideis safuZveli genetikuri kartirebisa da fizi-
farvebis aRmoCena (suraTi 20.11 safexuri 2). am gziT kuri kartirebis safexurebis gamotoveba da pirdapir
SesaZlebelia ufro da ufro meti fragmentis ganla- SemTxveviTi dnm-is fragmentebis sikvenirebis dawyeba
gebis dadgena, rac qromosomaze maT ganawilebas Seesab- iyo. Semdgom ki, mZlavri kompiuteruli programebis sa-
ameba. SualebiT moxdeba ukve gaSifruli, Zalian didi raode-
fizikuri kartirebisTvis gamosayenebeli dnm-is nobis urTierTgadamfaravi mokle Tanmimdevrobebis
fragmentebi klonirebis saSualebiT mzaddeba. did ge- awyoba erT, uwyvet Tanmimdevrobad (suraTi 20.13).
nomebze muSaobisas mkvlevrebi dnm-is daWris, kloni- Celera Genomics is mier SemuSavebul midgomaSi xdeba
rebisa da fizikuri kartirebis ramdenime etaps at- dnm-is SemTxveviT aRebuli fragmentebis sikvenireba
areben. klonirebis pirvel veqtors xSirad safuaris da Semdeg erTmaneTis mimarT maTi ganlagebis dadgena.
xelovnuri qromosoma (YAC) warmoadgens, romelsac SeadareT es midgoma 20.11-suraTze naCveneb ierarqiul,
milioni wyvili fuZis sigrZis CarTuli fragmentebis samsafexurian midgomas.
tareba SeuZlia. pirvel etapze aseve xSirad iyeneben mravali mecnieris skepticizmis miuxedavad, ven-
baqteriul xelovnur qromosomas ( BAC), baqteriuli teris midgomis Rirebuleba naTeli gaxda 1995 wels,
qromosomis xelovnur versias, romelic 100 000-dan 500 rodesac man da misma kolegebma organizmis, baqteria
000-mde wyvili fuZis sigrZis CanarTebis matarebelia. Hemophilus influenzae-s, genomis pirveli sruli Tanmim-
aseTi grZeli fragmentebis ganawilebis dadgenis Sem- devroba gamoaqveynes. 1998 wlis maisSi man daarsa kom-
deg, TiToeuli fragmenti ufro mcire zomis nawilebad pania celera genomiksi da gasca dapireba, 3 weliwadSi
iWreba, romlebic fagebSi an plazmidebSi klonirdebi- adamianis MmTliani Tanmimdevrobis gaSifvra daemTavre-
an da amjerad ukve maTi ganawileba dgindeba. bolos ki binaT.
Tanmimdevrobis gansazRvra xorcieldeba. misi mTliani genomisadmi safantis principiT mid-
goma SemdegSi, 2000 wlis martSi, damtkicebuli iqna
Drosophila melanogaster-is genomis Tanmimdevrobis gaS-
dnm-is Tanamimdevrobis gansazRvra _
ifvriT. rogorc dapirebuli iyo, 2001 wlis TebervalSi
siqvenireba celeram, sazogadoebriv adamianis genomis proeqtTan
erTdroulad, adamianis genomis 90%-ze metis siqveni-
genomis kartirebis saboloo mizans TiToeuli qro-
rebis Sesaxeb gamoacxada.
mosomis sruli nukleotiduri Tanamimdevrobis gansaz-
sazogadoebrivi konsorciumis warmomadgenlebi
Rvra warmoadgens (suraTi 20.11 safexuri 3). Tu Sesa-
acxadeben, rom celeram konsorciumis rukebi da Tan-
482
dasrulebulia, Tumca kvlav rCeba zogierTi naprali,
1. mTliani
qromosomis romlebic kartirebas saWiroebs. ganmeorebadi dnm-is
mravali arsebobis gamo da sxva rTulad gasagebi mizezebis gamo,
aslidan
miRebuli
mravalujrediani organizmebis qromosomebis zogierTi
dnm sekve- ubani Cveulebrivi meTodebiT detalur kartirebas ar
nirebisT- eqvemdebareba.
vis mokle
urTierTg- erT doneze, adamianisa da sxva organizmebis geno
adamfarav muri Tanamimdevrobebi ubralod mSral cxril war-
frag-
mentebad moadgens, romelic Sedgeba nukleotiduri fuZeebis-
davWraT. gan: milionobiT a, T, c da g gonebisTvis gamaognebeli
2. frag- TanmimdevrobebiT. meore mxriv, sxvadasxva saxeobebis
mentebis
klonireba
am Tanmimdevroebebis analizs da saxeobaTaSoris Se-
plazmidur darebebs saocar aRmoCenebamde mivyavarT, rasac qvemoT
an fagis ganvixilavT.
veqtorebSi
vawarmooT (ix.
20.3
suraTi 20.4 da
20.6)
koncefcia testi
3. ganvsazRvroT
TiToeuli fragmen-
tis Tnamimdevrobebi
1. ra aris mTavari gansxvaveba qromosomis geneti-
(ix. suraTi 20.12).
kur (kavSirebiT) da fizikur rukebs Soris?
2. zogadad, riT gansxvavdeba adamianis genomis
4. kom-
proeqtSi gamoyenebuli midgoma safantis Tofis
piut-
eruli midgomisgan?
programis
saSuale-
biT da-
vadginoT
20.4
mTlian
Tanmim-
devrobaSi koncefcia
calkeuli
Tanmim-
devro-
bebis ga-
genomis Tanmimdevrobebi
nawileba.
mniSvnelovani biologiuri
sakiTxebis amoxsnis gasaRebs
SS suraTi 20.13 mTeli genomis sekvenirebis mimarT “yvela
saxis iaraRidan srolis” midgomid gamoyeneba. am midgomis
gvawvdian
mixedviT, romelic ganaviTara celera genomikma, snm-is SemTx-
veviT fragmentebs sekvenireben da Semdeg erTmaneTis mimarT axla, rodesac xelmisawvdomia mTliani genomebis
kavSiris mixedviT ganalageben. SeadareT es midgoma 20.11 su-
Tanamimdevrobebi, mecnierebs SeuZliaT, genebis sruli
raTzegamosaxul sam safexurian midgomas.
nakrebi da maTi urTierTqmedeba Seiswavlon; am midgo-
mas genomika ewodeba. genomikis saSualebiT genomis
mimdevrobebis monacemebi gamoiyena, romlebic imwamsve organizaciis, genTa eqspresiis regulaciis, zrdisa da
Tavisuflad xelmisawvdomi xdeba yvela mkvlevarisT- ganviTarebisa da evoluciis Sesaxeb arsebuli funda-
vis, celeras mier miRebuli monacemebisgan gansxvave- menturi sakiTxebis ukeT gagebaa SesaZlebeli. dnm te-
biT. isini aseve amtkicebdnen, rom maTi midgomiT Camoya- qnologiis meTodebis gamoyenebiT, genetikosebs genebis
libebulma infrastruqturam didad gaadvila celeras Seswavla SeuZliaT pirdapir da ar aris saWiro fenoti-
muSaoba. pis mixedviT genotipis gansazRvra, rogorc es klasi-
venteri, meore mxriv, celeras meTodebis efeqtu kur genetikaSia miRebuli. magram axali midgoma sapir-
robasa da ekonomiurobas amtkicebs, da marTlac, sazo ispiro problemas awydeba, saWiroa genotipis mixedviT
gadoebrivma konsorciumma garkveulwilad gamoiy- dadgindes fenotipi. rodesac dnm-is grZeli Tanmim-
ena isini. cxadia, rom orive midgoma mniSvnelovania devrobiT viwyebT, rogor SeiZleba amovicnoT genebi da
da orivem Seuwyo xeli garkveuli saxeobebis genomis ganvsazRvroT maTi funqcia?
mTlian gaSifvras.
adamianis genomis siqvenireba amJamad faqtiurad
483
cilis makodirebeli
cxrili 20.1
genebis identifika-
cia dnm -is Tanmim- genomebis zoma da genebis dadgenili raqodenoba
devrobebSi genebis genebi
organizmi haploiduri ge-
nomis zoma (mf) ricxvi mf-ze
dnm-is Tanmimdevrobebi
kompiuteris monacemTa ba- Hemophilus influenzae (baqteria) 1.8 1 700 940
zaSi inaxeba, romelic inter- Escherichia coli (baqteria) 12 5 800 480
netis saSualebiT xelmisawv- Saccharomyces cerevisae (safuari) 4.6 4 400 950
domia yvela mkvlevrisTvis Caenorhabditis elegans (nemaotoda) 97 19 000 200
mTel msoflioSi. ucnobi
Arabidopsis thaliana (mcenare) 118 25 500 215
cilis makodirebeli genebis
identifikaciisTvis, mec- Drosophila melanogaster (xilis buzi) 180 13 700 76
nierebi kompiuterul pro- Oryza sativa (brinji) 430 60 000 140
gramebs iyeneben, raTa am
Senaxul Tanmimdevrobebis Danio reriao (Tevzi) 1 700 22 000 13
skanireba moaxdinon tran- Mus musculus (saxlis Tagvi) 2 600 25 000 11
skripciisa da translaciis
Homo sapiens (adamiani) 2 900 25 000 10
start da stop signalebis,
rnm-is splaisingis saitebi- Fritillaria assyriaca (mcenare) 120 000 ag ag
sa da cilis makodirebeli
genebis damaxasiaTebeli sxva * zusti gansazRvrebiT `genomi” organizmis haploiduri genomia. aq mocemuli zogierTi si-
signalebis sapovnelad. dide SesaZloa, gadaisinjos, vinaidan genomis analizi jer grZeldeba. mf = milioni wyvili fuZe,
kompiuteruli programa ag = ar aris gansazRvruli.
aseve eZebs garkveul mokle
makodirebel Tanmimdevro- adamianSi. adamianis genomSi uzarmazari raodenobiT
bebs, romlebic cnobil genebSi arsebuli Tanmimdevro- warmodgenili aramakodirebeli dnm-is udides nawils
bebis msgavsia. aTasobiT aseTi Tanmimdevroba, romelT- ganmeorebadi dnm Seadgens, magram uCveulod grZel in-
ac eqspresirebuli Tanmimdevrobis iarliyebi, anu ESTs tronebsac mniSvnelovani wvlili SeaqvT.
ewodebaT, ganTavsebulia katalogSi kompiuterul mo- amgvarad, ra aqcevs adamianebsa da sxva xerxem-
nacemTa bazaSi. am tipis analizis saSualebiT, im Tanmim- lianebs buzebsa da Wiebze udavod bevrad rTul orga-
devrobebis identifikacia xdeba, romlebic SesaZloa, nizmebad? erTi mxriv, xerxemlianebSi genTa eqspresia
”axali” cilis makodirebeli genebi, e.w. savaraudo gene- ufro natifi da rTuli meqanizmebiT regulirdeba sxva
bi an kandidati genebi iyvnen. organizmebTan SedarebiT. xerxemlianebSi warmodge-
marTalia, genomis zoma zogadad prokariotebidan nili didi raodenobis aramakodirebeli dnm-is nawili
eukariotebamde izrdeba, eukariotebs Soris is yovelT- SesaZloa am regulatorul meqanizmebSi monawileobdes.
vis ar korelirebs maT biologiur sirTulesTan. magal- amasTan erTad, xerxemlianTa genomebs `mciredan (maTi
iTad, Fritillaria assyriaca -s, yvavilovani mcenaris, genomi makodirebeli Tanamimdevrobebidan) bevris miRebis”
120 X 109 wyvil fuZes Seicavs, rac daaxloebiT 40-jer tendencia axasiaTebT, rac rnm transkriptebis alter-
metia adamianis genomis zomaze. ufro metic, organizmSi natiuli splaisingis Sedegia. gaixseneT, rom am proce-
arsebuli genebis ricxvi xSirad ufro naklebia, vidre sis saSualebiT erTi genidan erTze meti funqcional-
misi genomis zomis gaTvaliswinebiT iyo savaraudo. uri cila warmoiqmneba (ix. suraTi 19.8).
kerZod, adamianis genebis dReisTvis gamoTvlili magaliTad, adamianis TiTqmis yvela geni mraval eg-
raodenoba daaxloebiT 25000 an naklebi, bevrad nakle- zons Seicavs da am multi-egzonuri genebis daaxloebiT
bia navaraudeb 50 000-dan 100 000-mde ricxvze da mx- 75% alternatiulad splaisirdeba. Tu CavTvliT, rom
olod erTnaxevarjer aRemateba xilis buzsa da nemato- TiToeuli alternatiulad splaisirebadi adamianis
das WiaSi nanax raodenobas (cxrili 20.1). geni saSualod sam gansxvavebul polipeptids gansaz-
es faqti Tavdapirvelad Zalian moulodneli Canda, Rvravs, maSin adamianis sxvadasxva polipeptidebis
adamianebsa da sxva xerxemlianebSi ujredTa tipebis M m Tliani raodenoba daaxloebiT 75 000 iqneba.
didi mravalferovnebisa da zogadad maTi biologiuri polipeptidebis damatebiTi nairsaxeoba SeiZleba
kompleqsurobis ufro didi sirTulis gaTvaliswinebiT. gamoiwvios post-translaciuri daxleCis variaciebma
jer-jerobiT Seswavlil sxva organizmebTan SedarebiT, an naxSirwylovani jgufebis damatebam sxvadasxva tipis
genebi genomis bevrad ufro mcire fraqcias Seadgenen ujredebSi an ganviTarebis sxvadasxva stadiebze. xerx-
484
emlianTa biologiuri sirTulis kidev erTi mizezi aris
suraTi 20.14
cilovan produqtebs Soris SesaZlo urTierTqmede-
bebis gacilebiT maRali ricxvi, rac polipeptidebis dnm-is mikroCipebis saSualebiT genebis eqspre-
didi mravalferovnebiTaa gamowveuli. SemdgomSi Cven siis donmeebis analizi
am urTierTqmedebebis dasadgen eqsperimentul meTo-
debs ganvixilavT. am meTodis saSualebiT mkvlevrebs Seu-
gamoyeneba
adamianis genebis daaxloebiT naxevris identuroba ZliaT aTasobiT genis erTdrouli Semow-
cnobili iyo adamianis genomis proeqtis dawyebamde. ma- meba konkretul qsovilSi gamovlenili
genis dasadgenad, gansxvavebul garemoSi daavadebis sxvadasxva
gram rac Seexeba danarCenebs, dnm-is Tanamimdevrobebis
mimdinareobisas, an ganviTarebis sxvadasxva stadiebze. amis
analizis Sedegad gamovlenil axal genebs? maTi iden- garda, SesaZlebelia koordinirebul eqspresiazec dakvirveba.
turobis Sesaxeb garkveuli miniSnebebi SeiZleba movi-
povoT axali kandidati genebis Tanamimdevrobebis Se-
darebiT sxvadasxva organizmebis ukve cnobili genebis meTodi qsovilis nimuSi
TanmimdevrobebTan.
zog SemTxvevaSi, axlad identificirebuli genis
Tanmimdevroba Seesabameba, nawilobriv mainc, im genis
mrnm-is molekulebi
Tanmimdevrobas, romlis funqcia kargadaa cnobili. 1. mrnm-is gamoyofa
magaliTad, axali genis nawili SeiZleba Seesabamebodes
cnobil gens, romelic proteinkinazas kodirebs; es
gvafiqrebinebs, rom axali geni aseve proteinkinazas
unda kodirebdes. Tumca, sxva SemTxvevebSi axali genis 2. kdnm-is ukutranskripci- kdnm-is moniSnuli molekule-
iT warmoqmna fluorescen- bi (erTeuli jaWvebi)
Tanmimdevroba SesaZloa, adre nanaxi Tanmimdevrobis
tulad moniSnuli nukleo-
msgavsi iyos, romlis funqcia jer kidev ucnobia. kidev tidebis gamoyenebiT
sxva SemTxvevebSi, Tanmimdevroba SeiZleba aqamde nanaxi
yvela Tanmimdevrobisgan sruliad gansxvavebuli iyos.
dReisTvis siqvenirebul organizmebSi, mravali kan- 3. kdnm-is narevis mokro-
Cipsebze, mikroskopul
didati genis Tanmimdevrobebi absoluturad axali aR-
firfitaze, moTavseba. am dnm mikroCipi
moCnda mecnierebisTvis. magaliTad, E.coli-is, yvelaze firfitaze fiqsirebulia
kargad Seswavlili sakvlevi organizmis genebis mesame- organizmis genebis erT-
di CvenTvis sruliad axali aRmoCnda. jaWviani dnm-is frag-
mentebis aslebi. yovel wer-
tilSi calke geni Tavsdeba.
genis funqciis gansazRvra es kdnm mikroCipze ejvareba
nebismier komplementarul
aba, rogor gansazRvraven mecnierebi genomis siqve- dnm-s.
nirebisa da SedarebiTi analizis saSualebiT identi- 4. zedmeti dnm gamoirecxe-
ficirebuli axali genis funqcias? SesaZloa, yvelaze ba; mikroCipsis skanireba
gavrcelebuli midgomaa genis gamoTiSva da Semdgom fluorescensiis aRmosaCenad.
TiToeuli fluorescentuli
amiT gamowveul Sedegebze dakvirveba ujredSi an or-
wertili (yviTeli) qsovilis dnm-is namdvili
ganizmSi. am midgomis erT-erT gamoyenebaSi, romelsac nimuSSi eqspresirebul gens mikroCipis zoma,
in vitro mutagenezi ewodeba, klonirebuli genis Tan- warmoadgens. romelzec data-
mimdevrobaSi specifikur mutaciebs axorcieleben, ris nilia safuaris
Semdegac mutirebul gens ujredSi abruneben. yvela (6 400) geni.
Tu warmoqmnili mutaciebi genis produqtis fun- yovel wertilSi fluorescenciis inten-
Sedegebi sivoba am wertilis mier warmodgenili
qcionirebas cvlian an saerTod spoben, mutanturi
genis eqspresiis sididea, romelsac is
ujredis fenotipi SesaZloa `dakarguli” normaluri qsovilis nimuSSi avlens. ori sxvadasxva nimuSi, romlebsac sx-
cilis funqciis gamovlenaSi dagvexmaros. mkvlevrebs vadasxvanairad SeRebili fluorescentuli niSnuli aqvT, yove-
amgvari mutirebuli genis CarTva mravalujrediani or- li nimuSidan momzadebuli kdnm-is moniSvniT, erTad mowmdeba.
ganizmebis (rogoricaa Tagvi) adreuli embrionis ujre- wertilSi miRebuli feri asaxavs or nimuSSi konkretuli genis
eqspresiis fardobiT dones. E e s nimuSebi SeiZleba ekuTvodes sx-
debSic ki SeuZliaT, raTa am genis roli mTeli organiz-
vadasxva qsovilis an sxvadasxva pirobebSi moTavsebul erT da
mis ganviTarebasa da funqcionirebaSi Seiswavlon. igive qsovils.
SerCeviTi genebis eqspresiis `gaCumebis” ufro mar-
tivi da swrafi meTodi rnm-is interferenciis (rnmi) molekulebs, romlebic gansazRvruli genis Tanmimdev-
fenomens iyenebs, rac aRwerili iyo Tav 19-Si. am eqsperi- robas Seesabameba am gziT genis mesenjeruli rnm-is daS-
mentul midgomaSi iyeneben sinTetur orjaWvian rnm-is las an misi translirebis procesis dablokvas iwvevs.
485
dReisTvis, rnmi teqnikis gamoyenebas garkveulwilad fragmentebi minis firfitazea fiqsirebuli mkacrad
limitirebuli warmatebebi aqvs ZuZumwovaraTa ujre- SemosazRvrul areSi (badeSi). (ares aseve dnm-is Cip-
debis, maT Soris adamianis ujredebis kulturebSi. sac uwodeben, komputeruli Cipis analogiiT). idealur
magram sxva organizmebSi, rogorebicaa nematoda da SemTxvevaSi, es fragmentebi organizmis yvela gens war-
drozofila, rnmi teqnika ukve metad faseulia genebis moadgenen, rac im organizmebisTvisaa SesaZlebeli,
funqciebis farTo masStabiT gasaanalizeblad. erT kv- romelTa genomebi ukve sruladaa siqvenirebuli.
levaSi, rnmi nematodas adreuli embrionis genebis 86 suraTi 20.14. gviCvenebs rogor xdeba mikroareebSi
%-is eqspresiis Sesaferxeblad gamoiyenes, erT jerze ganlagebuli dnm-is fragmentebis Semowmeba kdnm-is
erTi genis eqspresia ferxdeboda. am embrionebidan gan- molekulebis nimuSebTan hibridizaciisTvis; kdnm-is
viTarebuli Wiebis fenotipebis analizma mkvlevrebs sa- nimuSebi momzadebulia gansazRvruli sakvlevi ujre-
Sualeba misca, genebis umetesoba ramdenime funqciona- debidan miRebuli mrnm-gan da fluorescentuli saRe-
lur jgufSi daejgufebinaT. baviTaa moniSnuli.
genTa funqciebis am tipis mTel genomze gaTvlili magaliTad, erT-erT kvlevaSi mecnierebma mikroaree-
analizi ufro da ufro farTod gavrceldeba, radganac bis analizi C. elegans-is genebis 90%-ze mets misi sicocx-
Tanamedrove kvleva mTlian sistemaSi genebs Soris urT- lis ciklis yvela stadiaze Cautares. Sedegebma gvaCvena,
ierTqmedebebis mniSvnelobazea fokusirebuli, rac rom genTa daaxloebiT 60%-is eqspresia mkveTrad icv-
sistemuri biologiis safuZvels warmoadgens (ix. Tavi 1). leba organizmis ganviTarebis procesSi da mravali geni
sqesisTvis specifikuri qargiT eqspresirdeba. amgvari
kvlevebi naTlad gviCvenebs dnm-is mikroareebis faseu-
urTierTmoqmed genTa jgufebis
lobas sicocxlis manZilze organizmis genTa eqspresiis
eqspresiis Seswavla zogadi profilebis gamovlenis saqmeSi.
genomikis mTavari mizania, gavigoT, rogor moqmede- genebs Soris urTierTqmedebebis gamovlenasa da gen-
ben genebi erToblivad funqcionaluri organizmis war- Ta SesaZlo funqciebze informaciis mowodebis garda,
mosaqmnelad da SesanarCuneblad. rogorc adrec iyo dnm-is mikroareebis analizma Tavisi wvlili SeiZleba
aRniSnuli, is movlena, Tu rogor gadis iolad adamiani Seitanos garkveuli daavadebebis ukeT gagebaSi da ax-
ase mcire raodenobis genebiT, nawilobriv albaT geneb- ali diagnostikuri teqnika an Terapia SemogvTavazos.
sa da maT produqtebs Soris arsebuli urTierTqmede- magaliTad, mkerdis kibos simsivneebisa da janmrTeli
bebis qselis sirTuliT SeiZleba aixsnas. mkerdis qsovilSi genTa eqspresiis suraTebis Sedarebam
rogorc ki ramdenime organizmis genomebis sruli ukve gamoiRo Sedegi ufro informirebuli da efeqturi
Tanmimdevrobebis gaSifvra dasasruls miuaxlovda, zo- mkurnalobis protokolebis saxiT. sabolood, dnm-is
gierTma mkvlevarma am Tanmimdevrobebis gamoyenebiT mikroareebis analizebiT miRebulma informaciam ufro
imis garkveva daiwyo, Tu romeli genebis transkribireba farTo xedva unda mogvawodos, Tu rogor urTierTqmede-
xorcieldeba sxvadasxva viTarebaSi, vTqvaT, sxvadasxva ben genTa jgufebi cocxali organizmis warmosaqmnelad.
qsovilSi, an ganviTarebis sxvadasxva stadiaze. isini
aseve ganixilaven, koordinirebulad eqspresirdebian sxvadasxva saxeobebis genomebis Sedareba
Tu ara genTa jgufebi, raTa eqspresiis globaluri su-
daaxloebiT 150 saxeobis genomebi srulad an TiTq-
raTebi an kavSiri dadgindes. amgvari kvlevebis Sedege-
mis srulad iyo siqvenirebuli 2004 wlis gazafxulisT-
biT unda gairkves, rogor moqmedeben genebi organizmSi
vis, da kidev ufro metis gaSifvra mimdinareobs. maTgan
erToblivad funqcionaluri kavSiris saxiT.
didi umravlesoba prokariotebis genomebia, maT Sori-
globaluri eqspresiis kvlevebis ZiriTad strate-
saa 20 archaea-s (cxel wyaroebSi mcxovrebi mikroorga-
gias warmoadgens: gansazRvrul ujredebSi warmoqmnili
nizmebi) genomic. gaSifrulTa jgufSi eukariotuli
mrnm-is gamoyofa, am molekulebis yalibze Sesabamisi
saxeobebis ricxvi daaxloebiT 20-ia, romelTa Soris
kdnm-ebis miReba ukutranskripciis saSualebiT da Sem-
arian xerxemlianebi, uxerxemloni da mcenareebi.
dgom kdnm-ebis am nakrebis Sedareba genomuri dnm-is
pirveli eukariotuli genomi, romlis siqvenirebac
fragmentebis koleqciasTan. dnm-is teqnologia amgvar
srulad ganxorcielda, iyo safuara Saccharomyces cere-
kvlevas SesaZlebels xdis da avtomatizaciis daxmare-
visae, erTujrediani organizmi; nematoda Caenorhabditis
biT misi didi masStabebiT warmoebac sakmaod advilia.
elegans, ubralo Wia ki, pirveli mravalujrediani orga-
mecnierebs dRes erTdroulad aTasobiT genis eqspre-
nizmi iyo, romlis genomis siqvenirebc ganxorcielda.
siis gazomva SeuZliaT.
mcenare Arabidopsis thaliana, kidev erTi mniSvnelovani
amJamad, mTeli genomis masStabiT eqspresiis Ses-
sakvlevi organizmis genomis gaSifvra aseve dasrulebu-
wavlis saqmeSi mTavari midgoma dnm-is mikroareebis
lia. sxva saxeobebi, romelTa genomebi ukve siqvenirda,
analizs iyenebs. dnm-is mikroareebi Sedgeba umciresi
an axla mimdinareobs, moicaven futkars, ZaRls, virTag-
raodenobis mravali erTjaWviani dnm-is fragmentebi-
vas, wiwilasa da bayays.
sgan, romlebic sxvadasxva genebs warmoadgenen. es
486
sxvadasxva saxeobebis genomebis Tanamimdevrobebis gens. mkvlevrebi jer ufro patara genomis siqvenirebas
Sedareba saSualebas gvaZlevs, ganvsazRvroT am saxeobebs axdenen da mxolod Semdeg miapyroben Tavis mzeras bev-
Soris arsebuli evoluciuri kavSirebi. TanmimdevrobiT rad ufro didi buzi ceces genoms; Tavdapirvel aqcents
rac ufro msgavsia geni or saxeobaSi, miT ufro mWidrodaa ki im makodirebel Tanmimdevrobebze akeTeben, romle-
es saxeobebi erTmaneTTan dakavSirebuli TavianTi evolu- bic orive saxeobisTvis saerTo unda iyos.
ciuri istoriis mixedviT. analogiurad, saxeobebs Soris axlo monaTesave saxeobebs Soris genTa sxvaobebis
mravali genis Sedarebam SesaZloa, saxeobebis ufro maRal mcire ricxvi aseve aadvilebs fenotipuri gansxvave-
dajgufebebs mohfinos naTeli, rac aseve maT evoluciur bebis korelirebas gansazRvrul genetikur saxesxvao-
istorias asaxavs. marTlac, baqteriis, arqaes da eukarias bebTan. magaliTad, erTi geni, romelic mkafiod gansx-
genomebis sruli Tanmimdevrobebis Sedarebebi myarad vavebulia adamianebsa da SimpanzeebSi, metyvelebaSi
adasturebs Teorias, rom swored isini warmoadgenen si- unda monawileobdes, rac im maxasiaTebels warmoadgens,
cocxlis sam fundamentur domens. romelic naTlad ganasxvavebs or saxeobas.
evoluciuri biologiisTvis didi faseulobis gar- Tagvebsa da adamianebs Soris arsebuli genetikuri
da, genomTa SedarebiTi kvlevebi adastureben, rom Se- msgavseba, romlebsac genebis 80% saerTo aqvT, SesaZloa
darebiT martiv organizmebze ganxorcielebul cdebs adamianebis garkveuli genetikuri daavadebebis Ses-
didi mniSvneloba SeiZleba hqondeT zogadad biolo- aswavlad iqnas gamoyenebuli. Tu mecnierebma ician, an
giisa da kerZod, adamianis biologiis ukeT gagebis SeuZliaT, ivaraudon organo an qsovili, sadac defeq-
saqmeSi. sruliad gansxvavebuli organizmebis genebs turi geni gansazRvrul daavadebas iwvevs, maT SeuZliaT
Soris arsebuli msgavsebani imdenad gasaocari SeiZleba moZebnon genebi, romlebic im adgilas eqspresirdebian
iyos, rom erTi mkvlevari drozofilebs axla ganixi- Tagvebze Catarebul eqsperimentebSi. am midgomis saSu-
lavs, rogorc `patara frTian adamianebs”. alebiT adamianis ramdenime sakvlevi geni iqna gamovle-
safuaris genomi aseve sakmaod faseuli gamodga nili, maT Soris genic, romelic SesaZloa daunis sin-
adamianis genomis Secnobis saqmeSi. magaliTad, adamia- dromSi monawileobdes.
nis genomSi didi raodenobiT aramakodirebeli dnm-is kvlevebis sxva mcdeloba mimdinareobs, raTa ge-
arseboba Tavdapirvelad aferxebda regulatoruli nomikuri Seswavla ufro gafarTovdes da kidev sxva
makontrolebeli elementebis aRmoCenas. magram ada- mikrobuli saxeobebi da sicocxlis xis sxvadasxva gan-
mianis genomis aramakodirebeli Tanmimdevrobebis Se- Stoebebis warmomadgeneli aqamde ugulvebelyofili
darebam aseTive TanmimdevrobebTan bevrad ufro mcire saxeobebic moicvas. es kvlevebi win wasweven biologiis
zomis safuaras genomSi, Zlier konservaciuli ubnebi yvela aspeqtis ukeT gagebas, maT Soris janmrTelobis,
gamoavlina; isini mniSvnelovani regulatoruli Tan- ekologiisa da evoluciis sferoebs.
mimdevrobebi aRmoCndnen orive organizmSi. meore mag-
aliTSi, safuaras ramdenime cilis makodirebeli geni
genomikis momavali mimarTulebebi
imdenad msgavsi iyo adamianis zogierTi daavadebis geni-
sa, rom mkvlevrebma daavadebis gamomwvevi genebis fun- genomis siqvenirebisa da genebis mTeli nakrebebis
qciebis garkveva moaxerxes safuarSi maTi normaluri SeswavlaSi miRweuli warmatebebi mecnierebs STaagonebs
oreulebis Seswavlis gziT. msgavsi sistemuri kvlevis Catarebis cdisken genomebis
ori axlo monaTesave saxeobis genomebis Sedareba aseve mier kodirebul srul cilovan nakrebebze (proteome-
metad saWiro SeiZleba gamodges, radganac maTi genomebis bze); am midgomas proteomika ewodeba. ukve aRniSnuli
organizacia msgavsi unda iyos. rogorc ki erTi genomis mizezebis gamo, adamianebsa da Cvens axlo monaTesave sax-
Tanmimdevroba da organizacia cnobili gaxdeba, man Sei- eobebSi cilebis ricxvi udavod aRemateba genTa ricxvs.
Zleba ConCxis roli Seasrulos mWidrod monaTesave saxe- radganac faqtiurad cilebi, da ara genebi, axorciele-
obebis dnm-is Tanmimdevrobebis organizaciisTvis, rac ben ujredis aqtivobebs, Cven unda SeviswavloT, sad da
meore genomis kartirebas Zalian aadvilebs da aCqarebs. rodis xdeba maTi warmoqmna organizmSi da aseve rogor
magaliTad, Tagvis genomis, romelic zomiT adamianis ge- urTierTqmedeben isini, Tu ujredebisa da organizmebis
nomis msgavsia, kartireba sakmaod swrafad ganxorcielda, funqcionirebis gageba gvinda. proteomebis awyoba da
radganac adamianis genomis TanamimdevrobiT xelmZRvan- analizi mraval eqsperimentul sirTulesTan aris daka-
elobdnen. am midgomis gamoyeneba gansakuTrebiT xel- vSirebuli, magram teqnikis mimdinare miRwevebi am prob-
sayrelia, rodesac ori monaTesave saxeobidan erT-erTis lemebis gadaWrisTvis aucilebel iaraRs mogvawvdis.
genomi bevrad ufro moklea meoresTan SedarebiT. genomika da proteomika, biologebs saSualebas
amis magaliTs buzi cece, Glossina palpalis , warmoad- aZlevs, sicocxlis Seswavlas sul ufro mzardi glo-
gens, romlic afrikuli Zilis daavadebis gamomwvevi baluri xedviT miudgnen. biologebi axla im mdgomareo-
parazitis gadamtania. buzi ceces genomi 7 X 109 wyvil baSi arian, rom genebisa da cilebis katalogebs adgenen
fuZes Seicavs (ori adamianis genomze metia), magram misi _ yvela im `nawilis” sias, romlebsac ujredebis, qso-
axlo monaTesave buzis genomi mxolod mis mesameds Sead- vilebisa da organizmebis funqcionirebaSi SeaqvT wv-
487
20.5
lili. aseTi katalogebiT xelSi, mkvlevrebs yuradReba
individualuri nawilebidan biologiur sistemebSi maT koncefcia
funqcionalur integraciaze gadaaqvT. am sistemuri bi-
ologiis midgomaSi pirvel safexurs genebis urTierT-
kavSirisa da cilebis urTierTqmedebaTa qselebis (ix.
dnm -is teqnologiis praqtikul
suraTi 1.10) gansazRvra warmoadgens. gamoyenebas mravalgvari
uzarmazari moculobis biologiuri monacemebis
kompiuterulad da maTematikurad damuSavebisa da in- gavlena aqvs Cvens cxovrebaze
tegrirebis Sedegad, mkvlevrebs urTierTqmedebaTa
mravali kombinaciis aRmoCena da raodenobrivi gansaz- dnm-is teqnologia axal ambebSi TiTqmis yoveldRe
Rvra SeuZliaT. xvdeba. ufro xSirad, ambavi aRwers mis axal da perspeq-
kidev erTi, imedis momcemi perspeqtivaa adamian- tiul gamoyenebas medicinaSi, magram es mxolod dnm-is
ebSi genetikuri variaciebis speqtris ukeT Secnoba. teqnologiiTa da genetikuri inJineriiT sargeblobis
radganac adamianTa saxeobebis istoria aseTi xanmoklea, mravali sferodan erT-erTs warmoadgens.
adamianebs Soris dnm-is variaciebis ricxvi sakmaod
mcirea sxva mraval saxeobasTan SedarebiT. Cveni nair- samedicino gamoyeneba
gvarobis umetesoba calkeuli nukleotidebis poli-
morfizmebis (SNPs) formiT unda iyos ganpirobebuli. dnm-is teqnologiis erTi aSkara upiratesoba ada-
es polimorfizmi erTi wyvili fuZis variacias warmoad- mianis im genebis identifikaciaa, romelTa mutaciebi
gens genomSi, romli deteqcia Cveulebriv siqvenire- genetikur daavadebebs iwveven. am aRmoCenebma SesaZloa
biT xdeba. adamianis genomSi, SNP saSualod daaxlobiT aseTi mdgomareobebis diagnostirebis, mkurnalobisa
erTxel warmoiqmneba 1 000 wyvil fuZeSi. sxva sityve- da TviT prevenciis ukeTes saSualebebamde migviyvanos.
biT rom vTqvaT, Cveni sakuTari dnm-is Tanmimdevroba dnm-is teqnologias Tavisi wvlili Seaqvs Cvens mier
rom SevadaroT imave sqesis nebismieri, gverdze mjdomi `aragenetikuri” daavadebebis, arTritiT dawyebuli
an samyaros meore boloSi mcxovrebi piris dnm-s, maTi Sids-mde, ukeT SecnobaSic, rameTu adamianis genebi mo-
99.9% identuri aRmoCndeba. qmedeben amgvari daavadebebisadmi mis mgrZnobelobaze,
mecnierebi ukve adganan adamianis genomSi arsebuli midrekilebebze.
ramdenime milioni SNP saitis mdebareobis dadgenis gzas. garda amisa, yvela tipis daavadebebi genTa eqspresiis
isini metad sasargeblo genetikuri markerebi cvlilebebs iwveven daavadebaSi CarTul ujredebsa da
iqnebian adamianis evoluciis, adamianTa populaciebs xSirad pacientis imunur sistemaSic. dnm-is mikroaree-
Soris arsebuli sxvaobebisa da istoriis manZilze ada- bis analizis an sxva teqnikis gamoyenebiT janmrTel da
mianTa populaciebis migraciuli marSrutebis Sesas- daavadebul qsovilebSi genTa eqspresiis Sedarebis saSu-
wavlad. SNP da sxva polimorfizmebi aramakodirebel alebiT, mkvlevrebi imedovneben, rom im genebs aRmoaCenen,
(da makodirebel) dnm-Si aseve faseuli markerebi iqneba romlebic gansazRvruli daavadebebis dros irTveba an
daavadebaTa gamomwvevi genebisa da Cvens janmrTelo- iTiSeba. es genebi da maTi produqtebi potenciur samiznee-
baze ufro farulad moqmedi genebis identifikaciisT- bs warmoadgenen daavadebaTa prevenciisa da TerapiisTvis.
vis. safiqrebelia, rom es movlena medicinis praqtikas
21-e saukunis bolosken sagrZnoblad Secvlis. Tumca,
daavadebaTa diagnostireba
dnm-is kvlevebisa da dnm teqnologiis gamoyeneba mra- infeqciur daavadebaTa diagnostirebaSi dnm-is
vali gziT ukve moqmedebs Cvens cxovrebaze, rasac Tavis teqnologiis saSualebiT axali Tavi gaixsna, gansa-
bolo nawilSi ganvixilavT. kuTrebiT PCR-isa da moniSnuli nukleinis mJavebis
gamoyeneba iZleva karg Sedegs garkveuli paTogenebis
488
klonirebuli 1. CavrToT retrovirusSi norm-
RFLP markeri geni (normal-
dnm aluri alelis rnm versia.
uri aleli, ro-
melic pacien-
daavadebis gamomwvevi aleli
restriqciis saitebi tis ujredebSi
ar aris)
virusis dnm
2. retrovirusiT davainficiroT
retrovirusis pacientisgan aRebuli da kulti-
normaluri aleli kafsida virebuli Zvlis tvinis ujredebi.
489
efeqturoba. Semdgom kvlevebSi, romelic 2000 wels sargeblo iyvnen (amis erT-erTi magaliTia namglisebri
daiwyo, SCID-iT daavadebuli 10 patara bavSvs Cautar- ujredis aleli, ganxiluli me-14 TavSi). gvsurs Tu ara
da igive procedura. 9 maTganisTvis ori wlis Semdeg gavriskoT da ganvaxorcieloT genetikuri cvlilebebi,
naCvenebi iqna sarwmuno, gamokveTili gaumjobeseba – romlebic SesaZloa uaryofiTi gavlena hqondes Cveni
genuri Terapiis pirveli ueWveli warmateba. magram saxeobebis gadarCenis saqmeze momavalSi? Cven sakmaod
SemdegSi or pacinetSi ganviTarda leikemia, sisxlis male SeiZleba davdgeT am sakiTxis gadaWris winaSe.
ujredebis kibos saxe. mecnierebma aRmoaCines, rom
orive SemTxvevaSi, retrovirusuli veqtori, romelic
farmacevtuli produqtebi
normaluri alelis gadamtanad iqna gamoyenebuli Zvlis
tvinis ujredebSi, im genis siaxloves CaerTo, romelic am TavSi zemoT Tqven SeityveT dnm-is klonirebisa
sisxlis ujredebis proliferaciasa da ganviTarebaSi da saeqspresio sistemebis Sesaxeb, rac im cilebis didi
monawileobs da leikemias iwvevs. retrovirusebze da- raodenobebis misaRebad aris saWiro, romlebic bune-
fuZnebuli es da sxva kvlevebi mTel rig qveynebSi droe- brivad mxolod mcire odenobiT arian warmodgenili.
biT akrZaluli iqna. aseT saeqspresio sistemebSi gamoyenebuli maspinZeli
retrovirusebis qcevis ufro kargad Seswavlis Sem- ujredebi genetikuri inJineriiT imgvarad SeiZleba
deg, mkvlevrebs SeeZlebaT, gaakontrolon retroviru- gardaiqmnas, rom pirdapir moaxdinos Seqmnili cilis
suli veqtoris CarTva im adgilebSi, sadac aRniSnuli sekrecia da amgvarad tradiciuli bioqimiuri meTodeb-
problema Tavidan iqneba acilebuli. iT misi gasufTavebis amocana gaamartivos.
genurma Terapiam mTeli rigi sxva teqnikuri sakiTxe- am gziT `manufaqturul” pirvel farmacevtul
bi daayena. magaliTad, rogor SeiZleba gavakontroloT produqtebs Soris iyo adamianis insulini da adamianis
gadatanili genis aqtivoba ise, rom ujredma cilovani zrdis hormoni (HGH). amerikis SeerTebul StatebSi dia-
produqti Sesabamisi raodenobiT warmoqmnas swor dros betiT daavadebuli 2 milioni pirovneba maTi daavadebis
da swor adgilas? rogor SeiZleba darwmunebuli viyoT, kontrolisTvis insulinzea damokidebuli. adamianis
rom Terapiuli genis Casma ujredis sxva aucilebel zrdis hormoni namdvili saCuqaria bavSvebisaTvis, rom-
funqciebs ar miayenebs zians? dnm-is kontrolis el- lebic qondriskacobis im formiT daibadnen, romelic
ementebisa da genTa urTierTqmedebebis ufro Rrmad da HGH-is araadekvaturi raodenobebiT aris gamowveuli.
ukeTesad Seswavla daexmareba mkvlevrebs am kiTxvebze genuri inJineriiT Seqmnil sxva farmacevtul produqts
pasuxis gacemaSi. ganekuTvneba qsovilis plazminogenis aqtivatori (TPA).
teqnikuri sirTuleebis garda, genuri Terapia gulis Setevidan mcire xanSi misi Seyvanisas, es cila
rTul eTikur problemebsac warmoqmnis. zogierTi kri- sisxlis koltebis gaxsnas aadvilebs da gulis Semdegi
tikosi varaudobs, rom adamianis genebiT manipulireba Setevebis risks amcirebs.
raime gziT aucileblad migviyvans evgenikis praqtika- farmacevtul produqtebSi yvelaze ufro Tanamedrove
mde, anu adamianTa populaciebis genetikurad Seqmnis miRwevebi zogierT im daavadebebTan brZolis sruliad
kontrolirebis winaswarganzraxul mcdelobamde. sxva axal gzebs moicavs, romlebic wamlebiT tradiciulad
damkvirveblebi ki ver xedaven sxvaobas somatur ujre- mkurnalobas ar eqvemdebarebian. erTi midgomaa genurad
debSi genebis transplantaciasa da organoebis trans- inJinirebuli cilebis gamoyeneba, romlebic ujredis mem-
plantacias Soris. branis zedapirul receptorebs blokaven an mimicireben.
adamianis sasqeso xazis ujredebis damuSaveba moma- erTi aseTi eqsperimentuli preparati mimicirebs recep-
val TaobebSi defeqtebis gamosworebis mizniT Semdgom torul cilas, romelsac HIV ukavSirdeba sisxlis TeTr
eTikur sakiTxebs awydeba. amgvari genetikuri inJineria ujredebSi SeRwevisas. preparatis administrirebisas ki
laboratorul Tagvebze rutinulad tardeba da adamian- HIV receptoruli cilis nacvlad preparatis molekulebs
ebze msgavsi genetikuri inJineriis ganxorcielebasTan ukavSirdeba da sisxlis ujredebSi veRar Sedis.
dakavSirebuli teqnikuri problemebi etapobrivad ga- dnm teqnologiebi SeiZleba im vaqcinebis Sesaqm-
daiWreba. magram ra garemoebebma, Tu saerTod arsebobs nelad iqnas gamoyenebuli, romlebic imunur sistemas
aseTi, unda gvaiZulos adamianis sasqeso xazis ujredebis specifikuri paTogenebisgan Tavis dasacavad astimu-
an embrionebis genomebis Secvla? erTi SexedulebiT, es lireben (ix. Tavi 43). tradiciuli vaqcinebi ori tipis
SesaZloa evoluciis procesSi Careva iyos. arian: inaqtivirebuli (mokluli) mikrobebi da sicocx-
biologiuri perspeqtivis TvalsazrisiT, genebis lisunariani, magram dasustebuli (Zalagamoclili),
sacavidan arasasurveli alelebis moSorebam ukuSedegi romlebic zogadad daavadebas ver iwveven. paTogenebis
SeiZleba mogvitanos. genetikuri variaciebi saxeobaTa umravlesobas zedapirze erTi an meti specifikuri cila
gadarCenisTvis aucilebel ingredients warmoadgens, gaaCniaT, romlebic maT winaaRmdeg imunuri pasuxis
radganac garemo pirobebi droTa ganmavlobaSi cvli- trigers warmoadgenen. rekombinaciuri dnm-is teqnikiT
lebebs ganicdis. genebi, romlebsac garkveul pirobebSi Seqmnili cilis es tipi SeiZleba gamoyenebuli iqnas, ro-
damazianebeli efeqti aqvT, sxva pirobebSi SesaZloa sa- gorc vaqcina am paTogenis winaaRmdeg.
490
alternatiulad genuri inJineriis meTodebi Sei- igive jgufis sisxli an qsovilis tipi aqvs, am midgomiT
Zleba paTogenis genomis modifikaciisTvis gamoviyenoT mxolod eWvmitanilis gamoricxvaa SesaZlebeli; mas ar
imgvarad, rom misi dasusteba, Zalis gamocla moxdes. SeuZlia danaSaulis mtkice dasabuTeba mogvawodos.
dnm-is testirebiT, meores mxriv, damnaSavis iden-
tificireba sarwmunoebis maRali xarisxiTaa SesaZle-
sasamarTlo monacemebi
beli, rameTu yvela adamianis dnm-is Tanmimdevroba uni-
Zaladobrivi danaSaulis dros, SesaZlebelia ad- kaluria (gamonakliss identuri tyupebi warmoadgenen).
gili hqondes sxeulis siTxeebis an qsovilis patara sauzern blotingiT RFLP analizi dnm-is nimuSebs
nawilebis datovebas danaSaulis adgilze an tansac- Soris msgavsebisa da gansxvavebebis dasadgen mZlavr
melze an msxverplis Tu damnaSavis sxva kuTvnil meTods warmoadgens da amasTan sisxlisa da sxva qso-
nivTebze. Tu sisxlis, spermis an qsovilis sakmarisi vilebis mxolod mcire raodenobas moiTxovs (daaxloe-
raodenobaa xelmisawvdomi, kriminalistikur labora- biT 1 000 ujredi). mkvlelobis SemTxvevaSi, magaliTad,
toriebs SeuZliaT, sisxlis an qsovilis tipi gansazRv- es meTodi SeiZleba gamoyenebuli iqnes eWvmitanilis,
ron specifikuri ujredis zedapiruli cilebis winaaRm- msxverplisa da danaSaulis adgilze mopovebuli sisx-
deg mimarTuli antisxeulebis gamoyenebiT. Tumca aseTi lis mcire raodenobis dnm-is nimuSebis Sesadareblad.
testebisTvis sakmaod axali nimuSi da misi didi raode- sasamarTlos mkvlevari Cveulebriv testirebas axor-
nobaa saWiro. amave dros, radganac bevr adamians erTi da cielebs xuTi RFLP markeris mixedviT, sxva sityvebiT
dnm-is mxolod mcire SerCeuli nawilebi gadis testire-
braldebulis sisxli braldebu- msxverplis bas. miuxedavad amisa, markerebis es mcire krebulic ki
sisxli (D) lis tansacmelidan sisxli (V) sakmarisia individisagan dnm-is anabeWdis, anu xazebis
specifikuri ganawilebis misaRebad, rasac sasamarTlo
gamoyeneba aqvs, radgan albaToba imisa, rom or adamians
(Tu isini identur tyupebs ar warmoadgenen) zustad erTi
da igive RFLP markerebis krebuli eqnebaT, Zalian mcirea.
jinsi perangi 20.17 suraTze moyvanili autoradiografi im mtki
cebulebaTa tipis msgavsisa, romelic mkvlelobis ganx-
ilvisas waredginebaT msajulebs sasamarTloze.
dnm-is anabeWdebi SeiZleba aseve gamoyenebuli iqnas
mamobis dasadgenad. dedis, misi Svilisa da savaraudo
mamis dnm-is Sedarebis safuZvelze mamobis sakiTxis
gadawyveta SesaZlebelia. amgvari sakiTxebi xandaxan is-
toriuli interesis sagans warmoadgenen: dnm-is anabe-
Wdebma daadastura, rom Tomas jefersoni an misi rome-
lime axlo naTesavi mamakaci iyo jefersonis monis sali
hemingsis Svilebidan sul mcire erT-erTis mama.
dReisTvis, RFLP-s nacvlad, dnm-is anabeWdebis mar
kerebad sul ufro xSirad iyeneben genomSi arsebuli
martivi Tanamimdevrobis dnm-is garkveul ganmeorebad
fuZeTa Tanmimdevrobebis sigrZis variaciebs.
es ganmeorebadi dnm-is Tanamimdevrobebi maRali
xarisxis variabelobiT xasiaTdeba adamianidan adamianSi
da amitom ufro met markerebs gvawodebs, vidre RFLP.
magaliTad, erT individs SesaZloa erT genomur lokus-
Si 65-jer hqondes ganmeoreba aca da meore lokusSi 118-
S S suraTi 20.17 dnm-is TiTis anabeWdebi mkvlelobis jer da ase Semdeg, rodesac meore individs am ganmeore-
saqmidan. es autoradiografia gvaCvenebs, rom braldebulis bebis gansxvavebuli ricxvebi eqneba am lokusebSi. aseTi
tansacmlidan aRebuli sisxlis dnm emTxveva msxverplis dnm- polimorfuli genetikuri
is TiTis anabeWds, magram gansxvavdeba braldebulis dnm-is lokusebi xSirad moixsenieba, rogorc martivi tande-
anabeWdisgan. es amtkicebs, rom braldebulis tansacmelze msx- muri ganmeorebebi (STRs). rac ufro metia dnm-is nimuSSi
verlis da ara braldebulis sisxlia. radioaqtiuri nimuSebis Seswavlili markerebis ricxvi, miT ufro savaraudoa,
gamoyenebiT dnm-is sam nimuSs sauzern blotingi Cautarda
rom dnm-is anabeWdi unikaluria erTi individisaTvis.
(ix. suraTi 20.10). eleqtroforezis Sedegad miRebul dnm-is
PCR xSirad calkeuli STR-is an sxva markerebis ampli-
xazebze Tanmimdevrulad imoqmedes ramdenime gansxvavebuli
RFLP markeris nimuSiT; Semdgomi nimuSis datanamde wina nimuSi
ficirebisTvis gamoiyeneba eleqtroforezis win. PCR
irecxeboda. gansakuTrebiT mniSvnelovania, rodesac dnm cud mdgo-
491
mareobaSia an misi Zalian mcire raodenobaa xelmisawvdo- baqteriuli xazebi, romelTac navTobis daRvris Sede-
mi. qsovilis nimuSi, romelic mxolod 20 ujreds Seicavs, gad gamoyofili zogierTi qimiuri naerTis degradacia
SeiZleba sakmarisi iyos PCR-amplifikaciisTvis. SeuZliaT. am transformaciaze pasuxismgebeli genebis
ramdenad sarwmunoa dnm-is anabeWdi? sasamarTlo gadataniT sxvadasxva organizmebSi, bioinJinerebma Se-
saqmeebis umravlesobaSi imis albaToba, rom or adamians Zles, SeeqmnaT iseTi xazebi, romlebsac bunebis stiq-
identuri dnm-is anabeWdi hqondes, meryeobs erTi San- iebis mZime pirobebSi gadarCena SeuZliaT da narCenebis
sidan 100 000-Si erT Sansamde miliardSi. zusti suraTi detoqsikaciaSi gvexmarebian.
damokidebulia SedarebisTvis gamoyenebuli markerebis
ricxvze da am markerebis sixSireze zogadad mosaxleo-
gamoyeneba soflis meurneobaSi
baSi. informacia imis Sesaxeb, Tu ramdenad saerToa sx-
vadasxva markerebi sxvadasxva eTnikur jgufebSi, kriti- mecnierebi muSaoben, raTa meti Seiswavlon sof-
kulia, radgan markerebis sixSire SeiZleba sagrZnoblad lis meurneobisTvis mniSvnelovani mcenareebisa da
icvlebodes eTnikur jgufebs Soris da mocemul eTnikur cxovelebis genomebis Sesaxeb da ukve wlebis ganmav-
jgufsa da populacias, rogorc erT mTlians, Soris. lobaSi iyeneben dnm-is teqnologiebs soflis meurneo-
sixSiris monacemebis xelmisawvdomobis zrdasTan bis produqtiulobis gaumjobesebis mizniT.
erTad, sasamarTlos mecnierebs ufro zusti statis-
tikuri gamoTvlebis ganxorcieleba ZaluZT. amrigad, cxovelebis soflis meurneboba
problemebis miuxedavad, romlebic kidev SeiZleba war da `farmakologiuri~ cxovelebi
moiqmnan arasakmarisi monacemebis arsebobis, adami-
dnm-is teqnologiebi axla rutinulad gamoiyeneba
anuri Secdomebis an uxarisxo monacemebis gamo, dnm-is
vaqcinebisa da zrdis hormonebis Sesaqmnelad fermis
anabeWdi utyuar mtkicebulebad aris aRiarebuli ro-
cxovelebisTvis. jer kidev umTavresad eqsperimentul
gorc legaluri eqspertebis, ise mecnierebis mier. faq-
doneze, mecnierebs aseve SeuZliaT erTi cxovelis geni
tiurad, uaxles wlebSi Senaxul sasamarTlo nimuSebze
meore cxovelis genomSi Seiyvanon, romelsac Semdgom
dnm-is analizi ganxorcielda da Sedegad miviReT mona-
transgenuli cxoveli ewodeba. amisTvis, Tavdapirve-
cemebi, romlebic mravali `Zveli saqmis~ gasaxsnelad
lad isini mdedr cxovelebidan iReben kvercxujredebs
iyo aucilebeli.
da maT in vitro ganayofierebas axorcieleben. amis para-
lelurad, sxva organizmidan miRebuli sasurveli genis
garemos gasufTaveba klonireba xdeba. Semdeg isini axorcieleben klonireb-
zogierTi mikroorganizmis SesaniSnavi unari, gar uli dnm-is ineqcias pirdapir ganayofierebuli kverxu-
daqmnas qimiuri nivTierebebi, sul ufro metad gamoiy- jredebis birTvebSi.
eneba garemos gawmendisTvis. mecnierebi cdiloben am zogierTi ujredi CarTavs ucxo dnm-s, transgens sa-
metaboluri unaris inJinerias sxva mikroorganizmeb- kuTar genomSi da ucxo genis eqspresiis unaric gaaCnia.
Si, romlebic Semdeg garemos zogierTi problemis mo- inJinerirebuli embrionebi Semdeg qirurgiuli gziT
sagvareblad gamoiyeneba. magaliTad, bevr baqterias implantirdebian surogat dedaSi. Tu embrioni warmate-
SeuZlia garemodan iseTi mZime metalebis, rogoricaa bulad ganviTardeba, Sedegad transgenul cxovels mi-
spilenZi, tyvia da nikeli, eqstraqcia da am metalebis viRebT, romelic Seicavs gens `mesame” mSoblisgan da es
CarTva imgvar naerTebSi, rogoricaa spilenZis sulfati mSobeli SeiZleba sul sxva saxeobisac ki iyos.
an tyviis sulfati, romlebic advilad regenerirebadi transgenuli cxovelis Seqmnis mizani xSirad igivea,
arian. genurad inJinirebuli mikrobebi SeiZleba mniS- rac tradiciuli gamoyvanis, magaliTad, Seiqmnas cx-
vnelovani iyos rogorc mineralebis mopovebaSi (gansa- vari matylis ukeTesi xarisxiT an mexorceuli Rori
kuTrebiT, rodesac sabadoebSi maragi iwureba), aseve an Zroxa, romelic swrafad izrdeba. mecnierebma, mag-
madneulis mopovebis Sedegad warmoqmnili maRal to- aliTad, SeiZleba moaxdinon im genis identifikacia da
qsikur narCenebisgan gawmendaSi. bioteqnologebi iseTi klonireba, romelic ufro didi kunTebis (kunTebi Sead-
mikrobebis inJineriasac cdiloben, romlebsac qlori- genen im xorcis umetes nawils, romlesac Cven mivirT-
rebuli naxSirwyalbadebisa da sxva mavne naerTebis mevT) warmoqmnas ganapirobebs saqonlis erT jgufSi da
degradacia SeeZlebaT. es mikrobebi SeiZleba gamoy- gadaitanon es geni sxva saqonelSi an sulac cxvrebSi.
enebuli wylis gadamamuSavebel fabrikebSi ixmaron, an transgenuli cxovelebiDaseve iqmneba, rom farmacev-
mwarmoeblebma maTi gamoyenebiT naerTebis garemoSi tuli `qarxnebis” roli Seasrulon – sxvamxriv iSviaTi,
moxvedra aicilon Tavidan. medicinaSi gamosayenebeli biologiuri naerTis didi
kvlevis monaTasave areals ganekuTvneba im mikro- raodenobiT warmomqmnelebi iyvnen. magaliTad, trans-
bebis identifikacia da inJineria, romlebsac gadaRvr- geni adamianis sasurveli cilisTvis, rogoricaa hor-
il wylebsa da nagavsayrelebSi specifikuri toqsikuri moni an sisxlis Sededebis faqtori, SeiZleba CarTuli
narCenebis detoqsikacia ZaluZT. magaliTad, Seqmnilia iyos fermis ZuZumwovaraSi ise, rom transgenis produq-
492
ti cxovelis rZeSi gamoiyofodes (suraTi 20.18). am ci- SesaZlebelia erT ujredze da es ujredi SeiZleba gam-
lis gasufTaveba rZidan Cveulebriv ufro advilia, vi- oyenebuli iyos axali niSan-Tvisebiani organizmis war-
dre ujreduli kulturidan. cota xnis win mecnierebis mosaqmnelad.
mier Seqmnili iyo transgenuli wiwila, romelsac didi mcenareul ujredSi axali genis SeyvanisaTvis yve
raodenobiT transgenuli produqtis eqspresireba See- laze ufro farTod gamoyenebul plazmidas warmoad-
Zlo kvercxSi. es warmateba miuTiTebs imaze, rom uax- gens niadagiis baqteriis Agrobacterium tumefaciens-dan
loes momavalSi transgenuli wiwila SedarebiT iafi miRebuli plazmida Ti. es plazmida axorcielebs Ta-
farmacevtuli qarxnis rolSi SeiZleba mogvevlinos. visi dnm-is segmentis, cnobilis rogorc T dnm, inte-
fermis cxovelebis mier gamomuSavebuli adamia- gracias maspinZeli mcenaris ujredebis qromosomul
nis cilebi SesaZloa, garkveulwilad gansxvavdebod- dnm-Si. veqtoruli miznebisTvis, mkvlevrebi plazmi-
nen adamianis Sesabamisi bunebrivi cilebisgan. amrigad, dis iseT versiasTan muSaoben, romelic veluri jiSis-
es cilebi Zalian yuradRebiT unda iyvnen Semowmebuli gan gansxvavebiT daavadebas ar iwvevs. suraTi 20.19 Ti
SesaZlo alergiul reaqciebze da sxva arasasurvel plazmidis gamoyenebiT transgebuli mcenareebis Seqm-
efeqtebze im pacientebSi, romlebic maT iReben. nis erT meTods gamosaxavs. mecnierebs rekombinantuli
aseve mniSvnelovani aspeqtia adamianisa da sxva ucxo Ti plazmidis Seyvana mcenareul ujredSi eleqtropor-
saxeobebis genebis matarebeli fermis cxovelebis jamr- aciis saSualebiT SeuZliaT. alternatiulad, rekom-
Teloba da keTildReoba; iseTi problemebi, rogori- binantuli plazmida SeiZleba ukan iqnas gadatanili
caa dabali nayofiereba da mgrZnobeloba daavadebebis Agrobacterium-Si; mgrZnobiare mcenareebi an kulturaSi
mimarT arcTu iSviaTia maT Soris. zrdadi mcenareuli ujredebi Semdeg SeiZleba infici-
rebulebi iyvnen baqteriebiT, romlebic rekombinantul
plazmidas Seicaven.
genuri inJineria swrafad anacvlebs tradiciul
mcenareebis Sejvarebis programebs, gansakuTrebiT ise-
Ti gamosadegi TvisebebisTvis, rogoricaa herbicidebi-
sadmi da pesticidebisadmi rezistentoba, romelic
erTi an ramdenime geniT ganisazRvreba. magaliTad, in-
Jinirebul kulturul mcenareebs baqteriuli geniT,
romlebic mcenareebs herbicidebisadmi rezistentobas
aniWebs, SeuZliaT zrda, xolo sarevela nadgurdeba.
analogiurad, genetikurad inJinirebul kulturul
mcenareebs, romlebic destruqciuli mikrobebis da
mwerebis mimarT rezistentulebi arian, SeumcirdaT qi-
miuri inseqticidebisadmi moTxovnileba.
genetikur inJinerias aseve didi potenciali gaaC-
S S suraTi 20.18 `farm~ cxovelebi. es transgenuli cx- nia kulturuli mcenareebis kvebiTi Rirebulebis gaum-
vrebi adamianis sisxlis cilis matareblebia. am cilas jobesebisTvis. magaliTad, mecnierebma gamoiyvanes
isini rZeSi gamoyofen. es cila inhibirebs ferments, transgenuli brinji, romelic warmoqmnis beta-karoti-
romelic monawileobs kisturi fibrozisa da sxva nis Semcvel yviTel marcvlebs, romelsac Cveni sxeuli
qronikuli respiratoruli daavadebebis mqone pacien- A vitaminis warmosaqmnelad iyenebs (ix. suraTi 38.16).
tebis filtvebis dazianebaSi. es cila advilad gamoiyo- am `oqros~ brinjs, SeuZlia, Seaferxos A vitaminis
fa cxvris rZidan. amJamad mas cdian kisturi fibrozis deficiti msoflios mosaxleobis im naxevarSi, romelic
mkurnalobaSi. damokidebulia brinjze, rogorc ZiriTad sakvebze. am-
Jamad, aziis samxreT-aRmosavleTis patara bavSvebis
didi raodenoba A vitaminis deficits ganicdis, ro-
genuri inJineria mcenareebSi melic mxedvelobis daqveiTebas ganapiroebebs da daa-
soflis meurneobis sferos mecnierebma ukve mTeli vadebebisadmi mgrZnobelobas zrdis.
rigi kulturuli mcenareebi Seqmnes im sasurveli niSan- axal talRaze farmacevtuli industria, `farmako
Tvis ebebis genebiT, romlebic apirobeben dayovnebuli logiuri~ cxovelebis analogiurad `farmakologiuri~
simwifes, mdgradobas gafuWebisa da avadmyofisadmi. mcenareebis ganviTarebas iwyebs. marTalia, bunebrivi
mcenareebis genuri inJineria ufro advili aRmoCnda, vi- mcenareebi, didi xania, wamlebis wyarod gamoiyeneba,
dre cxovelebis umravlesobisa. bevri mcenareuli saxe- mkvlevrebi axla qmnian mcenareebs, romlebic warmoqm-
obisTvis, kulturaSi gazrdil qsovilis erT ujreds nian adamianis cilebs samedicino gamoyenebisTvis da
SeuZlia, zrdasrul mcenares misces sawyisi (ix. suraTi virusul cilebs _ vaqcinebis warmoebisTvis. mTeli
21.5). amrigad, genetikuri manipulaciis ganxorcieleba rigi aseTi produqtebi ukve gadian klinikur gamocdas,
493
suraTi 20.19 im baqteriis winaaRmdeg, romelic kbilebis dazianebas
iwvevs. am cilebis did raodenoba SeiZleba ufro ekono-
kvleva: Ti plazmidis gamoyeneba transgenuri mcenareebis miurad miviRoT mcenareebidan, vidre kultivirebuli
misaRebad ujredebisgan.
494
savebTan damtvervis gziT. Tu herbicidebis, daavade- neobis departamentiT. es saagentoebi imyofeba zrdadi
bebis an mwerebis pesticidebis rezistentobis genebis wnexis qveS sxvadasxva momxmarebelTa jgufidan. amave
matarebeli kulturuli mcenareebi damtveraven velur dros, igive saagentoebma da sazogadoebam mxedvelo-
mcenareebs, maTi STamomavloba SeiZleba gaxdes ”super baSi unda miiRon bioteqnologiis eTikuri gamoyenebis
sarevelebi“, romelTa kontroli Zalian Zneli iqneba. implikaciebi?
sxva SesaZlebeli safrTxe, romelic gamomdinareobs magaliTad, adamianis genomis kartirebis damTavre-
erTi laboratoruli Seswavlebidan, aris is, rom trans- ba mTel rig eTikur kiTxvebs aRZravs. vis aqvs ufleba,
genma, romelic kodirebs pesticidis msgavs cilas, Sei- Seamowmos sxva pirovnebis genebi? rogor unda iyos
Zleba gamoiwvios mcenaris mier iseTi mtvrianas pro- gamoyenebuli mere informacia? unda iyos pirovnebis
ducireba, romelic toqsikuria peplebisTvis. Tumca genomi, faqtori, romelic gansazRvravs samsaxurisadmi
mecnierebma sasoflo-sameurneo kvleviTi samsaxuri- Sesabamisobas da dazRvevisTvis Sesaferisobas? eTikuri
dan, 2 wliani Seswavlebis Sedegad daadgines, rom pep- ganxilvebi, iseve rogorc SeSfoTebebi garemos da jamr-
lebi nakleb savaraudod iqnebian mtvrianas toqsikuri Telobis potenciuri safrTxis Sesaxeb, savaraudod Se-
donis eqspoziciis qveS. aneleben bioteqnologiis zogierT aplikacias. yovelT-
rac Seexeba gm sakvebis riks adamianis jamrTelo- vis aris safrTxe, rom zedmeti regulacia Seaferxebs
baze moqmedebisa, zogierTi adamiani SiSob,s trans- bazisur kvlevas da mis potenciur sargebels. Tumca
genebis cilovanma produqtebma SeiZleba gamoiwvios dnm-is teqnologiebis da genuri inJineriis simZlavre
alergiuli reaqciebi. Tumca, arsebobs garkveuli mona- – Cveni unari, swrafad da Zlierad SevcvaloT saxeobebi,
cemebi, rom es SeiZleba moxdes, advokatebi amtkiceben romlebic viTardebodnen aTaswleulebis ganmavlobaSi,
_ es cilebi SeiZleba Semowmebuli iyvnen alergiuli moiTxovs, vimoqmedoT sifrTxiliT da TavmdablobiT.
reaqciebis gamowvevis unarze.
dResdReobiT, mTel msoflioSi mTavrobebi da reg-
20.5
ulaciuri saagentoebi ibrZvian, Tu rogor gaaadvilon
bioteqnologiis gamoyeneba soflis meurneobaSi, indus- koncefcia testi
triaSi da medicinaSi imavdroulad iZlevian garantiebs,
rom axali produqtebi da procedurebi usafrTxoa.
1. ra aris Rerovani ujredebis gamoyenebis upi-
SeerTebul StatebSi bioteqnologiis aseTi aplika-
ratesobani genur TerapiaSi?
ciebis potenciur safrTxeebze Sefaseba xdeba sxvadasx-
2. CamoTvaleT sul mcire, sami Tviseba, romlebic
va regulaciuri saagentoebiT, maT Soris, sakvebisa da
genuri inJineriiT SeZenili iyo kulturuli
wamlebis administraciiT, bunebis dacvis saagentoTi,
mcenareebis mier?
jamrTelobis erovnuli intitutebis da soflis meur-
495
me- 20 Tavis Semowmeba
20.1
eukariotuli genebis eqspresirebas ramdenime teqni-
koncefcia kuri sirTule aferxebs. am problemebis gadaWraSi
maspinZlis rolSi kultivirebuli eukariotuli
dnm-is klonireba specifikuri genis an ujredebisa da veqtorebad safuaris xelovnuri qro-
mosomebis (YAC) gamoyeneba gvexmareba.
dnm-is sxva segmentebis mravali aslis
XX dnm-is amplificireba in vitro: polimerazuli jaW
warmoqmnis saSualebas iZleva
vuri reaqcia (PCR) PCR-iT dnm-is specifikuri
samizne segmentis mravali aslis warmoqmnaa Sesa-
XX dnm-is klonireba da misi gamoyeneba: winaswari mi-
Zlebeli, Tu gamoviyenebT praimerebs, romlebic sa-
moxilva dnm-is klonireba da sxva teqnologiebi,
survel segments SemosazRvraven da siTbomdgrad
romlebsac koleqtiurad ewodeba dnm teqnologiebi,
dnm polimerazas.
SeiZleba gamoyenebuli iqnas dnm-is manipulaciisa da
analizisTvis da gamosadegi axali produqtebis da
organizmebis SeqmnisTvis.
496
20.3
qsovilebSi, sxvadasxva drosa da sxvadasxva pirobeb-
koncefcia Si erTmaneTs Seadaron.
20.5
is molekulas mraval mokle fragmentad Wrian da maT
ganawilebas gadafarvebis identifikaciis saSuale- koncefcia
biT adgenen. fizikuri ruka markerebs Soris arsebul
wyvil fuZeebSi gamoxatul faqtobriv manZilebs gva- dnm -is teqnologiis praqtikul gamoye
Zlevs.
nebas mravalgvari gavlena aqvs Cvens
XX dnm-is Tanamimdevrobis gansazRvra _ siqvenire-
cxovrebaze
ba SedarebiT mokle dnm-is fragmentebis Tanamim-
devrobis gansazRvra didezoqsi jaWvis terminaciis
X X samedicino gamoyeneba dnm-is teqnologias sul
meTodiTaa SesaZlebeli, romelic avtomatizirebuli
ufro mzardi gamoyeneba aqvs genetikuri da sxva ti-
siqvenirebis manqanebiT SeiZleba warmimarTos.
pis daavadebebis diagnostirebaSi. mas aseve didi po-
aqtivobaa adamianis genomis proeqti: genebi ada-
tenciali aqvs garkveuli genetikuri daavadebebis
mianis me-17 qromosomaze
ukeTesi mkurnalobisTvis da saboloo gankurnebisT-
visac ki.
497
potenciuri sargebeli metad frTxilad unda gaizo- e. mcenareul ujredebs ufro didi birTvi aqvT.
mos im potenciuri safrTxis winaaRmdeg, romelic
4. paleontologma mcire zomis qsovili moipova 400
SeiZleba warmoiqmnas adamianisa Tu garemosTvis sa-
wlis winandeli gadaSenebuli frinvelis (dronti)
ziano produqtebis SeqmniTa da procedurebis ganvi-
Senaxuli kanidan. mkvlevars unda, rom am nimuSis
TarebiT.
dnm Seadaros cocxali frinvelebis dnm-s. Semdegi-
aqtivoba gadawyvetilebis miReba dnm-is teqnol- dan, romeli iqneba yvelaze metad gamosadegi te-
ogiebze: oqros brinji stirebisTvis saWiro raodenobis dnm-is misaRebad
gadaSenebuli frinvelidan?
a. RFLP analizi.
SeamowmeT sakuTari codna b. polimerazuli jaWvuri reaqcia (PCR).
g. eleqtroporacia.
d. gel-eleqtroforezi.
TviTSefaseba e. sauzern hibridizacia.
498
9. rekombinantuli dnm-is meTodebSi, termini ,,veqto-
ri” SeiZleba aRniSnavdes
mecnieruli kvleva
a. ferments, romelic dnm-s restriqciul frag-
mentebad Wris.
b. dnm-is fragmentis mwebvare bolos. Sen imedovneb, rom Seiswavlo geni, romelic adamia-
g. RFLP markers. nis Tavis tvinSi neirotransmiterul cilas akodirebs.
d. plazmidas, romelic cocxal ujredSi dnm-is ga- Sen ici cilis aminomJavuri Tanmimdevroba. axseni, ro-
dasatanad gamoiyeneba. gor SeiZleba: (a) tvinis ujredebis specifikur ujre-
e. dnm-is nimuSs gansazRvruli genis saidentifika- debSi moaxdino genebis eqspresiis identificireba, (b)
ciod. neirotransmiteris genis identificireba, (g) kvlevisT-
vis miiRo genis mravali asli da (d) neirotransmiteris
10. rodesac genomis kartirebisTvis safantis Tofis
SefasebisTvis rogorc potenciuri mkurnalobisTvis
midgomas viyenebT, mkvlevrebi axorcieleben
miiRo misi Sesabamisi raodenoba.
a. TiToeuli qromosomis kavSirul kartirebas.
b. TiToeuli qromosomis farTo fizikur kartire-
gamokvleva: rogor SeiZleba antibiotikrezisten-
bas, iwyeben ra didi
tulma plazmidebma moaxdinon E.Coli-is transformacia?
qromosomuli fragmentebiT.
gamokvleva: dnm-is analizisaTvis rogor SeiZleba
g. mcire fragmentebis dnm-is Tanmimdevrobis
gel-eleqtroforezis gamoyeneba
gansazRvras da Semdgom maTi
ganawilebis dadgeniT sruli nukleotiduri
Tanmimdevrobis garkvevas.
d. a-s da b-s. mecniereba, teqnologia
e. a-s, b-s da g-s.
da sazogadoeba
testis pasuxebisTvis, ix. danarTi A.
499
21
ganviTarebis
genetikuri safuZvlebi
S S suraTi 21.1 mutanti drozofila
antenaze patara damatebiTi TvaliT.
501
suraTi 21.2
502
MUS MUSCULUS DANIO RERIO ARABIDOPSIS THALIANA
(Tagvi) (TEevzi zebra) (arabidofsisi)
TagvisTvis, rogorc xerxemliani modelisaT-
vis, damaxasiaTebeli zemoT xsenebuli ori na-
kli, ar aqvs Tevz zebras (Danio rerio.) es patara
Tevzi (2 _ 4 sm) advilad mravldeba laborato-
riaSi da misi gamWvirvale embrioni viTardeba
dedis organizmis gareT. Tumca reproduqciis
dro SedarebiT xangrZlivi aqvs (2 _ 4 Tve),
ganviTarebis pirveli stadiebi swrafad mim-
dinareobs. ganayofierebidan 24 saaTis Sem-
deg organoebis qsovilebis da rudimentebis
umetesoba ukve Camoyalibebulia da ori dRis
Semdeg pawawina Tevzi kvercxidan iCekeba. Tevz
zebras genomis (1,700 Mb) darukeba
da siqvensis (Tanmimdevrobis) Ses-
xerxemlianTa Soris ganviTarebis gene- wavla jer kidev mimdinareobs, ma-
tikuri analizi ganxorcielda or saxe- gram mkvleverebma ukve SeZles am
obaze – Tagvze da Tevz zebraze. Tagvs, cxovelis ganviTarebaSi CarTuli
rogorc ZuZumwovris models, xangrZlivi mravali genis identificireba.
warsuli aqvs da bevri ram aris cnobili
misi biologiis Sesaxeb. misi ge- mcenareTa ganviTarebis molekuluri
nomi 2,600 Mb sigrZisaa da Sei- genetikis Seswavlis mizniT, mecnierebi
cavs daaxloebiT 25 000 gens, anu, xSirad iyeneben mdogvis ojaxis patara
adamianis genomis identuria. yvavilovan mcenares Arabidopsis thaliana.
mkvlevarebs Tagvis genebiT ma- erT mcenares SeuZlia sacdel pirobebSi
nipulirebis didi gamocdileba aTasobiT STamomavlobis mocema yovel
aqvT am droisaTvis da SeuZliaT 8 - 10 kviraSi; iseve, rogorc mendelis
Seqmnan, rogorc transgenuri sacdeli mcenare _ muxudo, yoveli or-
Tagvi, aseve Tagvi, romelsac ganizmi awarmoebs, rogorc kvercxujre-
konkretuli genebi mutaciiT debs, aseve spermas. genis funqcionirebis
eqneba “nokautirebuli” (gaTi- Sesaswavlad mecnierebs SeuZliaT trans-
Suli). Tumca, ganviTarebis kv- genuri Arabidopsis-is Seqmna (ix. sur.
levebisaTvis am saxeobas ori nakli aqvs. 20.19). sxva zogierT mcenareul saxeobebTan SedarebiT
misi reproduqciis dro daaxloebiT cxra Arabidopsis-s aqvs SedarebiT mcire genomi, daaxloebiT
kviras warmoadgens, xolo misi embrioni 118 Mb, romelic arsebuli Sefasebis Tanaxmad Seicavs
viTardeba dedis organizmis SigniT. 25, 500 gens.
vadasxva tipis ujredebi qmnian qsovilebs, qsovilebi _ ujredebis diferencirebac, procesi, romlis drosac
organoebs, organoebi _ organoTa sistemebs, xolo or- ujredebi specializirdeba garkveuli struqturebis
ganoTa sistemebi _ mTlian organizms. amgvarad, embri- da funqiebis TvalsazrisiT. ufro metic, ujredebis sx-
onaluri ganviTarebis procesi unda gulisxmobdes ara vadasxva tipebi SemTxveviTad ki ara arian ganawilebuli
mxolod sxvadasxva tipis ujredebis diferencirebas, sivrceSi, aramed organizebulni arian qsovilebad da
aramed ufro maRali donis struqturebis organizebas organoebad. fizikur process, romlis drosac yalib-
gansazRvruli sivrciTi orientaciiT sam ganzomile- deba organizmis forma, aris morfogenezi, rac niSnavs
baSi. `formebis Seqmnas~.
suraTze 21.3 mocemuli fotoebi asaxavs zigo- ujredis dayofis, diferencirebis da morfogenez-
tis transformirebas mravalujredian organizmad. is procesebs axasiaTebT droSi nawilobrivi gadafarva
es transformacia aris sami urTierTdakavSirebuli (sur. 21.4). morfogenezuri movlenebi embrionaluri
procesis Sedegi: ujredebis dayofa, ujredebis dife- ganv iTarebis adreuli stadiebidanve iwyeba. sxeulis
rencireba da morfogenezi. ujredebis Tanmimdevruli ZiriTad gegmaSi ukve gansazRvrulia, cxovelis embrio-
mitozuri dayofis Sedegad warmoqmneba ujredebis nis romeli bolo iqneba Tavi, an mcenaris embrionis rom-
didi raodenoba. Tumca mxolod ujredebis dayofis eli nawili iqnba fesvi. es adreuli movlenebi gansaz-
Sedegad warmoiqmneboda identuri ujredebis gorga- Rvraven organizmis sxeulis RerZebs, rogoric aris
li, romelsac araferi saerTo ar eqneboda mcenares- anterior-posterioruli (Tavi _ kudi) RerZi da dor-
Tan an cxovelTan. embrionaluri ganviTarebis dros ki salur-ventraluri (zurgi _ muceli) RerZi. momdevno
xdeba ara marto ufredebis raodenobis mateba, aramed morfogenezuri movlenebi gansazRvravs embrionis
503
W W suraTi 21.3 ganayofierebuli kvercxu
jredidan Camoyalibebul cxovelamde: ra
gansxavebebi SeimCneva erT kviraSi. erTi
kvira aris sakmarisi ujredebis dayofis,
diferencirebisa da morfogenezisaTvis, da
imisaTvis, rom bayayis yoveli ganayofiere-
buli kvercxi, naCvenebi suraTze (a) gadai-
qces Tavkombalad (b). kvercxs, iseve, rogorc
Tavkombalas, aqvs Jeleseburi damcavi garsi.
Teslis ylortis
foTlebi apikaluri (b) mcenareTa ganviTareba
meristema Teslovan mcenareebSi embrioni
b
mTlianad viTardeba TeslSi. mor-
fogenezi, romelic moicavs ufro
ujredebis dayofas da ujredebis
kedlebis zrdas, vidre ujredebis an
qsovilebis moZraobas, mimdinareobs
zigota (ganayo- ori fesvis
mcenaris mTeli sicocxlis ganma-
fierebuli kver- ujredi apikaluri
meristema vlobaSi. apikaluro meristemebi
cxujredi)
mudmivad ganicdian ganviTarebas
embrioni da transformirdebian sxvadasxva
Teslis mcenare organoebad mcenaris zrdis ganusaz-
SigniT
Rvreli periodis ganmavlibaSi.
504
sxeulis SedarebiT mcire ubnebSi konkretuli struq-
turebis mdebareobas, rogoricaa, magaliTad, buzis sxe-
ulis segmentebis apendiqsebis (danamatebis), an Tevzis
koncefcia 21.2
farflebis mdebareoba. Semdeg ki ganisazRvreba kidev
sxvadasxva tipis ujredebi
ufro mcire ubnebis organizacia.
mravalujrediani organizmebis morfogenezSi mniS- warmoiSveba erTnairi dnm-is
vnelovan rols TamaSobs, rogorc ujredebis dayofa
da diferencireba, aseve garkveuli ujredebis saTa- mqone ujredebSi madiferenci-
nado droisaTvis daprogramebuli sikvdili. rogorc
rebeli genis eqspresiis
ar unda iyos, cxovelebis da mcenareebis morfogenezis
mTliani sqema mniSvnelovnad gansxvavdeba erTmaneTi- Sedegad
sagan. cxovelebs da mcenareebs ganviTarebis mravali
wina TavebSi Cven mogaxseneT, rom gansxvavebebi
saerTo meqanizmi aqvT, xolo gansxvavebebi ki ZiriTadad
mraval ujrediani organizmis ujredebs Soris TiTq-
ori mimarTulebisaa.
mis mTlianad gamowvevulia genebis zegavleniT, da ara
XX cxovelebSi, magram ara mcenareebSi, ujredebis da ujreduli genomebis gansxvavebebiT. (arsebobs ramden-
qsovilebis moZraoba aucileblad unda ganxor- ime gamonaklisi, rogoricaa antisxeulebis mwarmoebeli
cieldes, imisaTvis, rom organizmma TavisTvis da ujredebi; ix. suraTi 43.11). garda amisa, Cven avRniSneT,
maxasiaTebeli sam-ganzomilebiani forma miiRos. rom ganviTarebis procesSi es gansxvavebebi vlindeba
maregulirebel meqanizmebad, romlebic CarTaven an gam-
X X mcenareebSi, magram ara cxovelebSi, morfogenezi da
orTaven garkveul genebs. axla gadavxedoT aseTi mosaz-
zrda embrionaluri da iuveniluri periodebiT ki ar
rebis sasrgeblod arsebul mtkicebulebebs.
aris SezRuduli, aramed xorcieldeba mceneris mTe-
li sicocxlis manZilze.
genomis eqvivalentobis mtkicebuleba
mcenaris uwyvet zrdaze da axali organoebis
formirebaze pasuxismgebeli struqturebi _ apikal- mravali eqsperimentis Sedegi metyvelebs im mo-
uri meristemebia _ ylortis kenweros da fesvis bolos sazrebis sasargeblod, rom organizmis TiTqmis yvela
mudmivmoqmedi embrionuli ubnebi. zrdasrul cxove- ujreds aqvs erTnairi, eqvivalenturi genomi, anu erT-
lebSi ganviTareba Cveulebriv SezRudulia im ujre- nairi genebi. ra emarTeba am genebs, rodesac ujredi
debis gamravlebiT, romlebic misi mTeli sicocxlis iwyebs diferencirebas? am SekiTxvaze pasuxis gasacemad
manZilze mudmivad unda ganaxldnen. aseTebia, magali- Cven Semdegi kiTxva unda davsvaT. Seuqcevadad pasiur-
Tad sisxlis ujredebi, kanis ujredebi da nawlavebis debian genebi diferencirebis procesSi? magaliTad,
Sida garsis intestinaluri ujredebi. Seicavs Tqveni TiTis epidermisis ujredi Tvalis feris
diferencirebisa da morfogenezis msvlelobisas, ganmsazRvrel funqcionalur gens? an iqneb aq Tvalis
embrionaluri ujredebi sxvadasxvanairad iqcevian da ganmsazRvreli geni iSleba, an permanentulad pasiur
funqcionireben, miuxedavad imisa, rom yoveli maTgani mdgomareobaSi imyofeba?
erTi da igive ujredidan – zigotidan aris warmoSo-
bili. Semdeg ganyofilebaSi Tqven iswavliT Tu rogor mcenareTa totipotenturoba
xdeba es. (totipotency), anu yovlisSemZleoba
505
organizmis Seqmnas ewodeba klonireba, xolo ase-
suraTi 21.5 SekiTxvebi SesaZlebelia, rom Ti gziT miRebul yvela organizms ewodeba kloni
mcenaris diferencirebuli ujredidan ganviTardes (berZnulidan klon, toti, ylorti). mcenareebis
srulyofili mcenare? klonireba dReisaTvis farTod gamoiyeneba soflis
meurneobaSi. marTlac, Tu Tqven rodesme gagizr-
eqsperimenti
diaT axali mcenare damynobiT (kalmiT), CaTvaleT,
stafilos fesvis rom Tqven klonireba gagixorcielebiaT.
transversuli
seqcia
birTvuli transplantacia cxovelebSi
cxovelebis diferencirebuli ujredebi Cveu-
lebriv kulturaSi ar iyofian, da miT umetes ar vi-
Tardebian sxvadasxva tipis ujredebis mqone axal
2 mg fragmentebi organizmad. aqedan gamomdinare, cxovelTa gan
viTarebis mkvleverebs cxovelTa ujredebis to-
tipotenturobis unaris dasadgenad sxva midgomebi
unda gamoeyenebinaT. aseTi midgoma gulisxmobs
gaunayofierebeli kvercxujredidan, an zigotidan
birTvis amoRebas da mis Canacvlebas diferencire-
buli ujredis birTviT. am meTods hqvia birTvuli
sakveb areSi suspenziaSi mcenaris mcenare kul- transplantacia. Tu donoris diferencirebuli
kultivirebuli calkeuli embrioni tivirebulia
ujredi inarCunebs Tavis srul genetikur SesaZle-
fragmentebi; ujredebi viTardeba agaris sakveb
moreva iwvevs iwyeben kultivire- areSi. Semdgom blobebs, maSin igi SeZlebs warmarTos recipienti
calkeuli ujre- dayofas buli erTi igi gadairgo kvercxujredis ganviTareba da Camoayalibos orga-
debis mocilebas, ujredidan niadagSi nizmis yvela Sesabamisi qsovili da organo.
romlebic tiv- aseTi eqsperimentebi Caatares bayayebze rob-
tiveben xsnarSi
ert brigsma (Robert Briggs) da Tomas qingma (Thomas
Sedegi King) 1950-an wlebSi, da Semdgom jon gerdonma (John
Gurdon) 1980-an wlebSi. maT embrionis (an Tavkom-
erTi somaturi (arareproduqciuli) balas) ujredis birTvi gadanerges igive saxeobis
stafilos ujredi ganviTarda mom-
ubirTvo kvercxujredSi. gadanergil birTvs xSir
wifebul mcenared. axali mcenare war-
moadgenda mSobliuri mcenaris gene- SemTxvevebSi Seswevda unari waremarTa kvercxu-
tikur oreuls. jredis normaluri ganviTareba, ris Sedegadac yal-
ibdeboda Tavkombala (suraTi 21.6). Tumca, trans-
plantirebuli birTvis normaluri ganviTarebis
warmarTvis `potencia~ ukuproporciul damokide-
bulebaSi imyofeboda donoris asakTan: rac ufro
zrdasruli mcenare
asakovani iyo donori, miT ufro naklebi iyo Tavkom-
balebis normaluri ganviTarebis Sansi.
am Sedegebis gaTvaliswinebiT Cven SegviZlia
davaskvnaT, rom, rodesac cxoveluri ujredi gan-
daskvna mcenaris ramdenime diferencirebuli (so-
icdis diferencirebas, birTvSi `raRac~ icvleba.
maturi) ujredi mainc aris totipotenturi
da Seswevs diferencirebis reversirebis unari, da Semdgom bayayebSi da sxva cxovelTa umravlesobaSi, rac
SeuZlia sawyisi misces zrdasruli organizmis ujredebis yve- ufro Sors aris wasuli embrionaluri ganviTa-
la tips. rebis da ujreduli diferencirebis procesi, miT
ufro dabalia birTvuli potencia. kvlevebma aCve-
na, rom miuxedavad imisa, rom dnm-is ZiriTadi Tan-
Si, momwifebul ujredebs diferencireba SeuZliaT da
mimdevroba ar aris Cveulebriv Secvlili, qromatuli
Semdgom, zrdasruli organizmis yvela tipis special-
struqtura sruliad garkveul cvlilebebs ganicdis,
izirebuli ujredebis warmoSoba. aseTi unaris mqone
rac gamoixateba histonebis qimiur modifikaciebSi an
yvela ujredze SeiZleba iTqvas rom isini arian yovlis-
dnm-is meTilirebaSi. (ix. Tavi 19). es qromatuli cvli-
SemZleni _ totipotenturebi (totipotent).
lebebi xandaxan Seqcevadia, da biologebi SeTanxmdnen,
mravalujrediani organizmis erTi an meti somatu-
rom cxovelTa sakmarisad diferencirebuli ujre-
ri ujredis gamoyenebiT meore genetikurad identuri
506
debis birTvebsac gaaCniaT srulyofili
organizmis CamoyalibebisaTvis saWiro
yvela geni. sxva sityvebiT, cxovelis sxe-
suraTi 21.6
SekiTxva: SeuZlia cxovelis
ulis ujredebis sxvadasxva tipebi gansx- diferencirebul ujredis birTvs warmarTos
vavdebian struqyuriT da funqciiT ara organizmis ganviTareba?
imitom, rom maT sxvadasxva genebi aqvT,
aramed imitom, rom maTSi saerTo genomis
eqsperimenti mkvlevarebma moaSores birTvi bayayis kvercxu-
genTa sxvadasxva monakveTebis eqspresia jredidan ultraiisferi sxivebis zegavleniT (ul-
xdeba. traiisferi sxivebi Slis birTvs). embrionis ujredebis birTvebi (Tavkom-
balas stadiis CaTvliT) gadanergil iqna ubirTvo kvercxujredebSi.
ZuZumwovarTa reproduqciuli
klonireba. is faqti, rom organizmis bayayis bayayis bayayis Tavkombala
yvela ujreds erTi da igive dnm aqvs, das- embrioni kvercxujredi
turdeba ZuZimwovrebze eqsperimentebis
SedegebiTac. mkvlevarebi didi xnis gan- UV
mvlobSi axorcielebdnen ZuZumwovrebis
klonirebas embrionis adreul stadiebze srulad dife-
amoRebuli birTvebis an ujredebis gamo- naklebad rencirebuli
yenebiT. magram ar iyo cnobili, aris Tu diferencire- (intestinal-
buli ujredi uri) ujredi
ara SesaZlebeli srulad diferencire-
buli ujredis birTvis `re-programire-
ba~, ris Sedegadac igi gadaiqceva toti- transplan-
ubirTvo transplan-
potenturad. 1997 wels Sotlandielma tirebuli
kvercxujredi tirebuli
mkvleverebma daikaves yvela sagazeTo donori
donori
birTvi
hedlaini, rodesac gamoacxades, rom birTvi
daibada cxvari doli, romelic kloni-
rebuli iyo zrdasruli cxvrisagan, da
es SesaZlebeli gaxda diferencirebuli
ujredis birTvis transplantaciis Sede-
gad (suraTi 21.7). mkvleverebma donori
birTvebis aucilebel diferencirebas
miaRwies sarZeve jirkvlis (mammary)
ujredebis kultivirebiT Rarib sakvebi
areSi. Semdeg moaxdines am ujredebis
Serwyma cxvris kvercxujredebTan, umravlesoba
ganviTarda Tavkombalad <2% ganviTarda Tavkombalad
romelTac winaswar gamoclili hqondaT
birTvebi. amis Sedegad miRebuli dip-
Sedegebi rodesac transplantirebuli birTvebi aRebu-
loiduri ujredebi iwyebdnen dayofas da
li iyo ebrionidan adreul stadiebze, anu maSin,
yalibdeboda adreuli embrionebi, rom- rodesac ujredebi SedarebiT naklebad aris diferencirebuli, recipi-
lebsac surogatuli dedis organizmSi enti kvercxujredebis umravlesoba ganviTarda Tavkombalebad. magram,
nergavdnen. ramdenime aseulma implan- Tavkombalis srulad diferencirebuli intestinaluri ujredebis
tirebulma embrionma daasrula norm- birTvis transplantaciis SemTxvevaSi, normalur Tavkombalad ganvi-
Tarda 2%-ze naklebi kvercxujredi, xolo embrionTa umravlesoba daix-
aluri ganviTareba. ase daibada doli.
oca ganviTarebis adreul stadiebze.
mogvianebiT Catarebulma analizma aCve-
na, rom dolis qromosomuli dnm-i dono- daskvna bayayis diferencirebuli ujredis birTvs SeuZlia
ri birTvis absoluturad identuri iyo. warmarTos Tavkombalas ganviTareba. Tumca, misi
(misi mitiqondruli dnm, rogorc es mo- aseTi unari klebulobs donori ujredis diferencirebis xarisxis zr-
dasTan erTad, savaraudod birTvSi mimdinare cvlilebebis gamo.
salodneli iyo, donori kvercxujredis
warmoSobis aRmoCnda).
2003 wels, 6 wlis asakSi, dolis aR-
moaCnda filtvebis daavadeba, romelic eve, rogorc misi arTriti, miaweres imas, rom misi ujre-
cxrebs Cveulebriv bevrad ufro gviandel asakSi emarTe- debi ufro `asakovani~ iyo, vidre realurad mis asaks
baT xolme, da igi daaZines. dolis naadrevi sikvdili, is- Seesabameboda, da SesaZloa es iyo transplantirebuli
507
suraTi 21.7 kvlevis meTodi
ZuZumwovris reproduqciuli klonireba
birTvuli transplantaciis saSualebiT WW suraTi 21.8 pirve
li klonirebuli
gamoyeneba es meTodi gamoiyeneba iseTi klonirebuli
kata saxelad `qofi~,
cxovelebis misaRebad, romelTa birTvu-
(Copy Cat)
li genebi donori cxovelis birTvis genebis identuria.
teqnika klonirebuli cxoveli garegnobiT da genetikuri struqturiT birTvis donoris identuria (romlisganac mas
birTvi aqvs miRebuli), magram gansxvavdeba kvercxujredis donorisgan da surogatuli dedisagan.
508
cxovelTa klonirebasTan dakavSirebu embrionaluri zrdasruli organizmis
li problemeb i. birTvuli transplantaciis Rerovani ujredebi Rerovani ujredebi am
adamianis adreuli SemTxvevaSi aRebuli Zvlis
kvleveTa umetesobam aCvena klon irebuli em- tvinidan totipotenturi
embrioni blastocis-
brionebis normaluri ganviTarebis (dabade- tis stadiaze (ZuZum- ujredebi (yovlis SemZle)
made) dabali procenti. dolis msgavsad, wovrebSi blastulis
mrval maTgans aRmoaCndaT sxvadasxva de- eqvivalenti)
feqti. klonirebul Tagvebs, magaliTad aqvT
simsuqnis, pnevmoniis, RviZlis funqciis moS-
lis da adreuli sikvdilis midrekileba. mec-
nierebis rwmeniT, is cxovelebic ki, romlebic
TiTqosda normalurad gamoiyurebian, patara
defeqtebis matareblebi mainc arian.
ukanaskneli wlebis ganmavlobaSi Tan- pluripotenturi
totipotenturi
daTanobiT irkveva, Tu ratom mimdinareobs ujredebi
ujredebi
klonireba aseTi dabali efeqturobiT da de- (mravlis SemZle)
feqtebis maRali maCvenebliT. srulad dife-
rencirebuli ujredebis birTvebSi, genebis
mxolod mcire ubania aqtivirebuli, xolo
danarCeni genebis eqspresia ki daTrgunulia. kultivirebuli
es xSir SemTxvevaSi gamowveulia qromatinSi Rerovani ujredebi
epigenetikuri cvlilebebiT, rogoricaa his-
tonebis acetilizacia, an dnm-is meTilizacia
kultivirebis
(ix. suraTi 19.4). aseTi clilebebis umetesoba
sxvadasxva
unda reversirdes birTvSi donori cxovelis-
pirobebi
agan imisaTvis, rom ganviTarebis adreul sta-
diebSi moxdes genebis Sesabamisi eqspresia,
an represia. mkvlevarebma aRmoaCines, rom
klonirebuli embrionebis ujredebis dnm-i,
msgavsad diferencirebuli ujredebis dnm-
isa, xSirad Seicavs ufro didi raodenobis RviZlis nervuli sisxlis
meTilis jgufebs, vidre es igive saxeobis ara- ujredebi ujredebi ujredebi
klonirebuli embrionebis dnm-s axasiaTebs. diferenci-
rebuli
es aRmoCena savaraudod miuTiTebs imaze, rom
ujredebis
donori birTvis re-programireba yovelT-
sxvadasxva
vis srulad ar xorcieldeba. vinaidan dnm-is
tipebi
meTilizacia xels uwyobs genebis eqspresiis
regulirebas, donori birTvis dnm-Si arasa-
Tanado adgilze myof meTilis jgufebs Seu-
ZliaT xeli SeuSalon im genebis eqspresias,
romlebic normalur embrionalur ganviTa- S S suraTi 21.9 Rerovan ujredebze muSaoba cxovelis Rerovani
rebas emsaxurebian. ujredebi, romelTa izolireba xdeba an adreuli embrionidan, an
zrdasruli organizmis qsovilebidan, da romlebic Semdgom gad
cxovelTa Rerovani ujredebi argulia kulturul pirobebSi, warmoadgenen TviTSenarCunebad,
SedarebiT aradiferencirebul ujredebs. embrionaluri Rerovani
is mosazreba, rom ujredebi sxvadasxva ujredebi ufro advili gasazrdelia kulturaSi, vidre zrdasruli
gziT viTardeba imis gamo, rom erTi da imave organizmis Rerovani ujredebi, da Teoriulad SeuZliaT ujredebis
genomis genTa sxvadasxva monakveTebi eqspre- yvela tips miscen sawyisi. Tu ra ujredTa tipebi SeiZleba warmoiSvas
sirdeba, dasturdeba Rerovani ujredebis zrdasruli organizmis Rerovani ujredebidan, jer-jerobiT bolomde
Seswavlis SedegebiTac. Rerovani ujredebi dadgenili ar aris.
warmoadgenen met-naklebad araspecializire-
bul ujredebs, romelTac erTis mxriv, usasrulo ujredebad diferencireba. amgvarad, Rerovan ujre-
reproduqciis unari aqvT, xolo meores mxriv, Sesabamis debs SeuZliaT, rogorc Tavisi sakuTari populaciis
pirobebSi, SeuZliaT ramdenime tipis specializirebul Sevseba, aseve iseTi ujredebis warmoqmna, romlebic gan-
509
viTarebis sxva gzas daadgebian. dReisaTvis embrionaluri Rerovani ujredebis
cxovelTa adreuli stadiebis embrionebis did wyaros warmoadgens pacientebis (romlebic nayofis
ricxvs gaaCnia totipotenturi Rerovani ujredebi, SenarCunebaze gadian mkurnalobas) TanxmobiT gace-
romelTac nebismieri tipis diferencirebuli ujre- muli embrionebi, an aseTi embrionebidan aRebuli da
debi warmoebis unari SeswevT. SesaZlebelia adreuli xangrZlivi periodis ganmavlobaSi kultivirebuli
embrionis Rerovani ujredebis izilireba blastulas ujredebi. vinaidan adamianis embrionis blastocistis
stadiaze, an adamianis SemTxvevaSi _ blastocistis stadiamde klonireba ukve miRweulia, SesaZloa mec-
stadiaze (suraTi 21.9). kulturaSi es embrionaluri nierebma embrionaluri Rerovani ujredebis wyarod
Rerovani ujredebi usasrulod reproducirdeba da swored aseTi klonebi gamoiyenon momavalSi. rodesac
kulturaSi garkveuli pirobebis Seqnisas, SeuZliaT ga- klonirebis mizans warmoadgens embrionaluri Rerovani
daiqcnen sxvadasxva specializirebul ujredebad, kver- ujredebis warmoeba daavadebebis samkurnalod, am pro-
cxujredis da spermis CaTvliT. cess ewodeba Terapiuli klonireba. Tu reproduqciuli
zrdasrul sxeulSic mravlad aris warmodgenili klonireba adamianebis umravlesobas araeTikurad miaC-
Rerovani ujredebi, romlebic saWiroebisamebr em- na, Terapiul klonirebaze aseTi erTmniSvnelovani azri
saxurebian arareproducirebadi specializirebuli ar arsebobs. adamianTa garkveul nawils miaCnia, rom ar
ujredebis Canacvlebas. totipotenturi embrionaluri aris swori embrionebis Casaxva imisaTvis, rom Semdgom
Rerovani ujredebisgan gansxvavebiT, zrdasruli orga- isini ganadgurebul iqnen, maSin, rodesac sxvebis azriT,
nizmis Rerovan ujredebs SeiZleba vuwodoT pluripo- dolis Semqnelebis sityvebiT rom vTqvaT, `klonirebam
tenturi, anu mravlis SemZle, romelTac SeuZliaT ara SeiZleba iseTi sargebeli moitanos, rom amoraluri
yvela, aramed mravali sxvadasxva tipis ujredebad Cam- iqneboda masze uaris Tqma~.
oyalibeba. magaliTad, Zvlis tvinis Rerovani ujredebi Cvens mier ganxiluli masalis Sedegad SegviZlia vTq-
aZleven sawyiss sisxlis ujredebis sxvadasxva tipebs vaT, rom mcenareTa da cxovelTa TiTqmis yvela ujredi
(ix. suraTi 21.9), da intestinalur (nawlavur) kedlebSi Seicavs erTsa da igive genebs. SemdgomSi Cven gavecno-
isini regenerireben sxvadasxva ujredebad da qmnian in- biT process, romlis Sedegadac yalibdeba ujredebis
testinalur Sida amomfen garss. ramdenadac gasakviri sxvadasxva tipebi, anu diferencirebis molekulur
ar unda iyos, Cven cota xnis winaT aRmovaCineT, rom safuZvlebs.
zrdasuli tvini Seicavs Rerovan ujredebs, romlebic
ganagrZoben garkveuli tipis nervuli ujredebis war-
genis eqspresiis transkripciuli
moebas. Tumca zrdasrul organizmebs Rerovani ujre-
debi Zalian mcire odenobiT aqvT, mecnierebi TandaTan regulireba ganviTarebis procesSi
aRweven maT identificirebas da izolirebas sxvadasxva rodesac embrionis qsovilebi da organoebi formas
qsovilebisgan, da zogjer maT gazrdasac kulturaSi. mii Reben, SesaZlebeli xdeba maTi TvalnaTlivi garCeva
Semdgomi kvlevebis Sedegad mecnierebma daadgines, rom funqciisa da struqturis mixedviT. rasac Cven TvaliT
kultivirebis Sesabamis pirobebSi (magaliTad, special- vamCnevT, es ukve ujredebis ganviTarebis Sedega, ro-
uri zrdis faqtoris damatebiT), zrdasruli cxovelis melic daiwyo zigotis pirveli mitozuri dayofisTa-
organizmidan aRebuli da Semdgom kultivirebuli Re- nave. yvelaze adreuli cvlilebebi, romlebic ujreds
rovani ujredebi SeiZleba diferencirdnen mravali sx- specializirebis gzaze dadgomas ubiZgeben, Zalian sus-
vadasxva tipis specializirebul ujredebad. tia, da maTi danaxva SeiZleba mxolod molekulur done-
embrionaluri an zrdasruli organizmis Rerovani ze. manamde, sanam mecnierebma cota ram icodnen embrio-
ujr edebis kvlevisas diferencirebis Sesaxeb miRebuli nis molekuluri cvlilebebis Sesaxeb, isisni iyenebdnen
Zalze Rirebuli informacia uzarmazar mniSvnelobas termins determinireba, imisaTvis, rom aReniSnaT is
iZens samedicino sferosTvis. saboloo mizans warmoad- movlenebi, romlebic Semdgom iwveven ujredis ukve
gens dazianebuli, an daavadebuli organobis `SekeTeba~ SesamCnev diferencirebas. am procesis bolos, embrion-
aseTi ujredebis saSualebiT: magaliTad, insulinis aluri ujredis saboloo bedi ukve gansazRvrulia, ase
mwarmoebeli pankreasis ujredebi gankurnavda diabetiT vTqvaT determinirebuli. Tu am ujredebs eqsperimen-
daavadebulebs, anda tvinis garkveuli tipis ujredebi tulad gadavnergavT embrionis sxva ubanze, isini mainc
SesaZlebels gaxdida parkinsonis, an hantingtonis daa- ganagrZoben Tavis adre gansazRvrul diferencirebis
vadebaTa mkurnalobas. am droisaTvis, medicinaSi gamoy- gzas da Camoyalibdebian im ujredebad, rogorc es mox-
enebis TvalsazrisiT embrionaluri Rerovani ujredebi deboda normalur adg ilze ganviTarebisas.
ufro perspeqtiulia, vidre zrdasruli organizmis Re- is, rasac adre determinirebas eZaxdnen, dReisaTvis
rovani ujredebi, magram vinaidan es ujredebi aRebul ganixileba, rogorc molekuluri cvlilebebis Sedegi.
unda iqnas adamianis embrionidan, aq Tavs iCens ukve eTi- determinirebis Sedegi _ ujredebis xilvadi dife-
kuri da politikuri sakiTxebi.
510
birTvi
mTavari makontrolebeli geni MyoD kunTovani specializaciis sxva genebi
dnm
ujredis embrion- gamorTva gamorTva
aluri winamorbedi
S S suraTi 21.10 kunTovani ujredebis determinireba da diferencireba. es suraTi gamartivebuli saxiT aRwers, Tu
rogor viTardeba embrionuli ujredebidan ConCxis kunTovani ujredebi. es prekursori (winamorbedi) ujredebi qmnian
fibroblastebs
renciacia _ im(ix. foto suraTze
genebis 12.17). aris dakavSire-
eqspresiasTan siaTebel SemkumSveli cilebis _ miozinis da aqtinis
buli, romlebic qsovilis specifiur proteinebs awar- maRal koncentraciebs, iseve, rogorc membranul recep-
moebs. es proteinebi gvxvdeba mxolod garkveuli tipis tor _ cilas, romelic aRiqvams nervuli ujredebidan
ujredebSi da aniWeben maT struqturul da funqciur wamosul signals.
Taviseburebebs. diferencirebis pirvel mtkicebule- kunTovani ujredebi viTardebian embrionaluri wi-
bas warmoadgens am proteinebisaTvis mrnm-is gamoCena. namorbedi ujredebidan, romelTac SeswevT unari gan-
diferencireba xilvadi xdeba mikroskopis saSualebiT viTardnen ramdenime alternatiuli tipis ujredebad,
da gamoixateba ujreduli struqturis cvlilebeSi. xrtilovani da cximovani ujredebis CaTvliT, magram
SemTxvevaTa umetesobaSi, diferencirebul ujredSi romlebic garkveuli pirobebis zegavleniT yalibdebi-
genis eqspresiis paterni transkrifciis doneze kontr- an swored kunTovan qsovilis ujredebad. miuxedavad
oldeba. imisa, rom mikroskopSi ar Cans ujredebSi mimdinare cv-
diferencirebuli ujredebi specializirdebian lilebebi, determinireba aq mainc ganxorcielda _ isi-
garkveu li qsovilisTvis damaxasiaTebeli proteinebis ni axla mioblastebs warmoadgenen. mioblastebi iwyeben
warmoebaSi. magaliTad, transkripciuli regulirebis didi raodenobiT kunTovani qsovilisTvis specifiuri
Sedegad RviZlis ujredebi specializirdebian albu- cilebis warmoebas da qmnian mowiful, wagrZelebul,
minis warmoqmnaSi, xolo Tvalis brolis ujredebi spe- mravalbirTvian kunTovan ujredebs (suraTi 21.10, mar
cializirdebian kristalinis warmoqnaSi (ix. suraTi cxena).
19.7). marTlac, brolis ujredebSi cilebis sinTezis mkvlevarebma g kultivirebul mioblastebze
warmadobis 80% xmardeba kristalinis sinTezs, rom- dakvirv ebis saSualebiT da im teqnikis gamoyenebiT,
lis saSualebiTac SesaZlebeli xdeba Suqis gatareba romelsac Tqven me-20 TavSi gaecaniT, gaarkvies, Tu ra
da fokusireba. kunTovani ujredebi sxva magaliTs war- xdeba molekulur doneze kunTovani ujredis diferen-
moadgens. es aris grZeli boWkoebi, romelTa erTiani cirebisas. maT pirvelad Seqmnes
plazmuri membranis SigniT ganTavsebulia mravali dnm biblioTeka, romelSic Seitanes kultivirebul
birTvi. isini Seicaven kunTovani qsovilisTvis damaxa- mioblastebSi yvela eqpresirebuli geni. mkvlevarebma
511
gaunayofierebeli
kvercxujredi
sxva
citoplazmuri adreuli embrioni
sperma (32 ujredi)
determinantis
molekulebi
citoplazmuri
determinantis birTvi
molekulebi signalis
ganayofiereba gadacemis
birTvi
gza
zigota
(ganayofie- signalis
rebuli
receptori
kvercxujre-
di) (mimRebi)
ujredis mitozuri
sasignalo
dayofa
molekula
(mainduci-
orujrediani rebeli)
embrioni
Semdeg yoveli klonirebuli geni Canerges calkeul geni sxva transkrifciuli faqtorebis kodirebasac
embrionalur winamorbed ujredSi da cdilobdnen dae- axdens. MyoD aseve astimulirebs TviTon MyoD genis
fiqsirebinaT diferencirebis procesi, romelic aya- eqspresias da, amgvarad unarCunebs ujreds diferenci-
libebs mioblastebs da kunTovan ujredebs. am gziT maT rebis saSualebas. rogorc Cans, genebs, romlebic aqti-
gansazRvres egred wodebuli «mTavari maregulire- urdebian MyoD -s mier, hyavT specialuri MyoD -is mier
beli genebi» («master regulatory genes»), romelTa pro- cnobadi gamaZliereblebi, da amgvarad koordinirebuli
teinebis nawarmi ujredebs ConCxis kunTebad gadaaqcevs. kontrolis qveS imyofebian. da bolos, meoradi tran-
amgvarad, kunTovani ujredebis SemTxvevaSi, determini- skrifciuli faqtorebi aaqtiveben iseT proteinebTan
rebis molekulur safuZvlebs warmoadgens aseTi erTi, dakavSirebul genebs, rogoricaa miozini da aqtini, rom-
an ramdenime mTavari maregulirebeli genis eqspresia. lebic kunTovan ujredebs Tavis unikalur Tvisebebs an-
imisaTvis, rom gavigoT ufro meti imis Sesaxeb, iWeben.
Tu rogor xdeba kunTovani ujredebis diferencireba, MyoD proteini sakmaod Zlevamosilia. mkvlevarebma
modiT ukeT davakvirdeT mTavar maregulirebel gens, SeZl es gamoeyenebinaT igi srulad diferencirebuli
romelsac qvia MyoD (ix suraTi 21.10, marjvena). es geni ara-kunTovani ujredebis Sesacvlelad, magaliTad ga-
axdens MyoD proteinis kodirebas, anu im transkrifci- daekeTebinaT cximovani da RviZlis ujredebi kunTovan
uli faqtoris, romelic ebmis specifiur makontroleb- ujredebad. ratom ar aris SesaZlebeli amis gakeTeba
el elementebs sxvadasxva samizne genebis gamaZliere- yvela tipis ujredebze? am SekiTxvaze erT-erTi Sesa-
blebSi, da stimuls aZlevs maT eqspresias. (ix. suraTi Zlo pasuxi SeiZleba is iyos, rom kunTovani specifi-
19.6). MyoD-sTan dakavSirebuli zogierTi daniSnulebis kis genebis aqtivireba ar aris daomokidebuli mxolod
512
MyoD -ze, aramed saWiroa maregulirebeli proteinebis vnelovania is signalebi, romlebic mezobeli ujrede-
konkretuli kombinacia, rac yovelTvis ar aris warmod- bidan SemoiWreba. cxovelebSi es gulisxmobs ujredis
genili ujredebSi. sxva tipis qsovilebis determinireba zedapiris molekulebis kontaqts mezobel ujredebTan
da diferencireba SesaZloa amgvaradve mimdinareobdes. da mezobeli ujredebis mier gamomuSavebuli zrdis
faqtorTan bmas. mcenareebSi kavSirebi ujredebs Soris,
cnobili, rogorc plazmodesmata, SesaZlebels xdis sa-
citoplazmuri determinantebi da
signalo molekulebis gadasvlas erTi ujredidan meo-
ujredSorisi signalebi ujredebis reSi. aseTi signalebis gadamtan molekulebs warmoad-
diferencirebis procesSi gens proteinebi, romlebic embrionis sakuTari genebiT
eqspresirdeba. sasignalo molekulebi mezobel samizne
MyoD-s rolis garkveva kunTovani ujredebis dife- ujredebSi iwveven cvlilebebs, process, romelsac
rencirebaSi Sors wagviyvans organizmis ganviTarebis qvia induqcia (suraTi 21.11 b). sazogadod, sasignalo
axsnisgan. MyoD-s rolze saubrisas maSinve ibadeba molekulebi ujreds agzavnian ganviTarebis specifiur
SekiTxva: ra konkretuli biZgi iwvevs swored am konkre- gzaze misi genebis eqspresiaSi cvlilebebis meSveobiT,
tuli genis eqspresias, da Semdeg ibadeba msgavsi SekiTx- rac ukve xilvad ujredul cvlilebebs iwvevs. amgvarad,
vebis seria, romelsac mivyavarT isev zigotamde. ra embrionaluri ujredebis urTierTqmedeba, saboloo
iwvevs im pirvel gansxvavebebs, romlebic adreul em- jamSi, inducirebs diferencirebis process, romlis
brionSi warmoiSveba? da ra akontrolebs ujredebis Sedegadac viRebT specializirebuli ujredebis sx-
sxvadasxva tipebis morfogenezs da diferencirebas gan- vadasxva tipebs da axal organizms.
viTarebis procesSi? rogorc Cven es vnaxeT kunTovani momdevno TavebSi Tqven iswavliT mets cito-
ujredebis magaliTze, am sakiTxis garkveva daiyvaneba plazmuri determinantebis da induqciis Sesaxeb, sadac
imaze, Tu romeli genebis transkribireba xdeba ganvi- ufro axlos gaecnobiT ganviTarebis zogierT mniS-
Tarebadi organizmis ujredebSi. arsebobs informaciis vnelovan genetikur da ujredul meqanizms sami samod-
ori wyaro, romelTa gamoyeneba sxvadasxva saxeobebSi elo organizmis magaliTze: Drosophila, C. elegans da Ara-
sxvadasxva moculobiT xdeba. wyaro `eubneba~ ujreds, bidopsis.
Tu romeli genebis eqspresireba unda moaxdinos man em-
brionaluri ganviTarebis yovel mocemul dros.
ganviTarebis adreul stadiebze informaciis erT koncefcia testi 21.2
mniSvnelovan wyaros warmoadgens kvercxujredis ci-
toplazma, romelic Seicavs rogorc rnm-s, aseve mSob- 1. ratom ar SeuZlia embrionaluri Reros
liuri dnm-is mier kodirebul proteinis molekulebs. calkeul ujreds Camoy alibdes embrionad?
gaunayofierebeli kvercxujredis citoplazma ar aris 2. Tu Tqven akeTebT stafilos klonirebas, iqne-
homogenuri. mesenjeri rnm-i, proteinebi, sxva substan- ba Tu ara yvela STamomavali (kloni) identu-
ciebi da organelebi araTanabrad arian ganawilebuli ri? ratom, an ratom ara?
gaunayofierebel kvercxujredSi. aseTi heterogenuro- 3. embrionaluri ujredis mier gamoTavisufle-
ba Rrma zegavlenas axdens mravali saxeobebis momavali bul sasignalo molekulebs SeuZliaT mezo-
embrionebis ganviTarebaze. mSobliuri kvercxujredis bel ujredebSi cvlilebebis inducireba
nivTierebebs, romlebic adreuli ganviTarebis mimdin- ujredSi SeRwevis gareSe. rogor?
areobaze axdenen zegavlenas, ewodebaT citoplazmuri
determinantebi. ganayofierebis Semdeg, adreuli mito-
21.3
zuri dayofebis Sedegad zigotis citoplazma gadanawil-
deba calkeul ujredebSi. amgvarad am ujredebis birTve- koncefcia
bi xvdebian citoplazmuri determinantebis zegavlenis
areSi, imisda mixedviT, Tu citoplazmis romel porcias
miiRbs ujredi (suraTi 21.11a). citoplazmuri determi- modelis formirebas
nantebis nakrebi, romelsac Rebulobs garkveuli ujredi cxovelebSi da mcenareebSi
exmareba misi ganviTarebis saboloo miznis determinire-
bas ujredis genebis eqspresiis regulirebis saSualibiT iwvevs msgavsi genetikuri
diferencirebis msvlelobisas.
informaciis meore wyaros, romelic embrional- da ujreduli meqanizmebi
uri ujredebis ricxvis zrdasTan erTad sul ufro da
manamde, sanam morfogenezis Sedegad mcenare, an
ufro didi mniSvnelobas iZens, warmoadgens konkre-
cxoveli Tavis formas miiRebs, unda Camoyalibdes or-
tuli ujredis garSemo arsebuli garemo. yvelaze mniS-
ganizmis sxeulis gegma – misi mTliani samganzomilebi-
513
folikulis ujredi 1 pirveli 10 mitozuri dayofa xasiaTdeba ori aRsaniSnavi
kvercxujredi
romelic viTardeba birTvi TvisebiT. pirveli: es pirveli dayofebi, romlebic Zalian
kvercxujredis fo-
kvercxu- swrafad mimdinareobs, Sedgeba mxolod S da M fazebisgan.
likulSi
mkvebavi jredi dayofa mimdinareobs zrdis gareSe da amitom citoplazmis
ujredi ganayofiereba odenoba ar icvleba. meore: ar aqvs adgili citokinezs, ris
Sedegadac drozofilas adreuli embrioni warmoadgens
ganayofierebuli kvercxisdeba
erT did mravalbirTvian ujreds (sxva mravali cxovelis
kvercxujredi
kvercxis embrionisgan gansxvavebiT; ix. suraTi 21.4).
birTvi garsi 2 meaTe birTvuli dayofisas, birTvebi iwyeben migrirebas
embrionis periferiisken da qmnian adreuli blastulis ms-
1 gavs stadias, romelsac hqvia blastoderma.
embrioni 3 me-13 dayofisas plazmuri membrana iqmneba daaxloebiT
mravalbirTviani 6,000 birTvis garSemo da warmoiqmneba gviandeli blasto-
calkeuli ujredi dermis calkeuli ujredebi. miuxedavad imisa, rom mikros-
kopSi es jer kidev ar Cans, am droisaTvis sxeulis ZiriTadi
2
gegma, RerZebis da segmentebis sazRvrebis CaTvliT, ukve
adreuli determinirebulia. centrSi ganTavsebuli yviTri kvebavs
blastoderma embrions, xolo kvercxis garsi asr ulebs damcav funqcias.
4 Semdgom, yalibdeba naTlad xilvadi segmentebi, romlebic
plazmis membranis erTi SexedviT Zalian gavs erTmaneTs.
formireba 3 yviTri
5 Semdgom, zogierTi ujredi gadaadgildeba axal pozoci
gviani ebze, yalibdeba organoebi da kvercxidan iCekeba Wiis-
blastoderma magvari larva (iuveniluri forma). drozofila gaivlis sam
larvul stadias, romelTa ganmavlobaSi larva ikvebeba, iz-
embrionis sxeulis
ujredebi 4 segmentebi rdeba da icvlis garss.
6 mesame larvuli stadiSi yalibdeba gansakuTrebuli garsis
mqone, egred wodebuli Wupri.
segmentirebuli
embrioni 7 metamorfozis procesi, anu larvis gadaqceva zrdasrul
buzad xdeba Wupr is SigniT.
5
gamoCekva
ani struqtura. am procesSi monawilebas iReben citoplazmuri
larvis determinantebi da induqciuri signalebi, magram, konkretulad,
stadiebi (3) ra rols TamaSoben isini? Cven ganvixilavT am sakiTxs paternis
(modelis) formirebis konteqstSi, anu rogor gadanawildebian
6 qsovilebi da organoebi TavianT damaxasiaTebel adgilze sivr-
Wupri
ciTi struqturis Camoyalibebis procesSi. mcenareebSi, apikalur
meristemaSi paternis formireba mimdinareobs mudmivad (ix. sura-
metamorfozi Ti 21.4b). cxovelebSi, paternis formireba ZiriTadad SezRudulia
embrionaluri da iuveniluri asakiT, garda im saxeobebisa, rom-
7
lebsac dakarguli organoebis regenerirebis unari aqvT.
Tavi gulmkerdi muceli paternis formireba cxovelebSi iwyeba adreul embrionalur
zrdasruli stadiaze, rodesac formirdeba ZiriTadi RerZebi. axali Senobis
buzi agebisas unda ganisazRvros wina, ukana da gverdiTi xedebi. ma-
namde, sanam bilateralurad simetriuli embrionis specializire-
buli qsovilebi, an organoebi warmoiqmneba, unda iqnas gansaz-
dorsaluri (zurgis)
Rvruli cxovelis Tavi da kudi, marjvena da marcxena, wina da ukana
anterioruli posterioruli
sxeulis (wina) (ukana) mxareebi, anu sxeulis sami ZiriTadi RerZi. mcenareebSi, ylorti-
RerZebi
fesvis RerZi ganisazRvreba ganviTarebis aseTive adreul stadi-
ventraluri (muclis)
S S suraTi 21.12 drozofilas sasicocxlo ciklSi ganviTarebis sakvanZo movlenebi. yviTeli kvercxujredi (zeviT)
garSemortymulia sxva ujredebiT, romlebic dedis erT-erTi sakvercxis SigniT qmnian garkveul struqturas _ foli-
kuls. mkvebavi ujredebi iWmuxneba da sabolood qreba; kvercxujredi izrdeba da mwifdeba. folikuluri ujredebis mier
sekretirebuli nivTierebebi avsebs kvercxis garss. kvercxujredis ganayofiereba xdeba dedis organizmSi da Semdgom
514
gamoiyofa gareT. ixile teqsti 1-7 stadiebis aRweriT, romelTa ganmavlobaSi yalibdeba segmentirebuli zrdasruli buzi,
romlis yoveli segmenti Tavisi specifiuri struqturuli nawilebiT xasiaTdeba.
WW suraTi 21.13 drozofilas
aranormaluri paternis formireba
Tvali
ofierebis Semdeg aseTi informaciis
miwodebis Sedegad, romelic ufro da
ufro ixveweba, warmoiqmneba garkveu-
li raodenobis sworad orientire-
buli segmenti da sabolood ayalibebs
yoveli segmentisaTvis damaxasiaTebel
struqturas.
antena fexi
drozofilas kvercxujredi vi
Tardeba mdedris sakvercxeSi. igi gar
Semortymulia ujredebiT, romelTac
veluri tipi mutanti hqvia mkvebavi da folikuluri ujrede-
bi (suraTi 21.12). es ujredebi amarage-
ben kvercxujreds sakvebi nivTierebe-
aze. molekulur signals, romelic paternis formirebas
biT, mrnm -iT da ganviTarebisaTvis da kvercxis garsis
akontrolebs da romelsac zogadad hqvia informacia
SeqmnisaTvis saWiro sxva nivTierebebiT. ganayofierebis
mdebareobis Sesaxeb (positional information), uzrunve-
da kvercxis dadebis Semdgom viTardeba Semdegi movle-
lyofs citoplazmuri determinantebi da induqciuri
nebi (suraTi 21.12):
signalebi (ix. suraTi 21.11). es signalebi acnobeben
zrdasruli buzis yoveli segmenti anatomiuri
ujreds mis Sesabamis mdebareobas RerZis da mezobeli
TviseburebebiT xasiaTdeba, Tavisi konkretuli ap-
ujredebis mimarT da gansazRvraven, rogor unda upasux-
endiqsebiT (ixile suraTi 21.12, qveviT). magaliTad,
on ujredebma da am ujredebis winamorbedebma momaval
gulmkerdis pirveli segmenti aRWurvilia fexebis
molekulur signalebs.
erTi wyviliT; meore segmenti fexebis erTi wyviliT
da frTebis erTi wyviliT; mesame segments aqvs fexebis
drozofilas ganviTareba: genTa
erTi wyvili da erTi wyvili balansis funqciis matare-
aqtivaciis kaskadi beli organo.
paternis formireba yvelaze farTod Seswavlilia
drozofilaze. am kvlevebSi gamoyenebulma genetikurma adreuli ganviTarebis genetikuri
midgomebma saukeTeso Sedegebi gamoiRo. dadasturda, analizi: mecnieruli gamokvleva
rom genebi akontroleben ganviTarebas da gairkva, rom
me-20 saukunis pirvel naxevarSi klasikosma em-
mdebareobis gansazRvraSi da diferencirebis warmarT-
briologebma detalurad Seiswavles rigi saxeobebis
vaSi sakvanZo rolebs garkveuli molekulebi TamaSo-
anatomiuri agebuleba embrionaluri ganviTarebis pe-
ben. drozofilas ganviTarebis Seswavlisas anatomi-
riodSi da Caatares eqsperimentebi, sadac iyenebdnen em-
uri, genetikuri da bioqimiuri midgomebis kombinaciis
brionalur qsovilebs. da Tumca, am kvlevebma safuZve-
gamoyenebiT, mkvlevarebma aRmoaCines, rom sxvadasxva
li Cauyara ganviTarebis meqanizmebis zogad gagebas,
cxovelebis, maT Soris adamianis, ganviTarebas saerTo
veraferi iTqva ganviTarebis warmmarTveli, an pater-
principebi axasiaTebs.
nebis Semqneli specifiuri molekulebis Sesaxeb. 1940-an
wlebSi, brwyinvale amerikelma mkvlevarma, edvard li-
drozofilas sasicocxlo cikli
uisma aCvena, rom genetikuri midgoma – mutantebis kv-
xilis buzs da sxva arTropodebs aqvT danawevrebu- leva – SeiZleba drozofilas ganviTarebis Sesaswavlad
li agebuleba da Sedgebian sxvadasxva segmentebisagan. iqnas gamoyenebuli.
es segmentebi qmnian sxeulis sam ZiriTad nawils: Tavi, liuisi ikvlevda ganviTarebis defeqtebis mqone
Toraqsi (Suatani, saidanac izrdeba frTebi da fexebi) da mutant buzebs, romelTac hqondaT zedmeti frTebi, an
muceli. rogorc sxva bilateralurad simetriul cxov- zedmeti fexebi aranormalur adgilebze (suraTi 21.13).
els, drozofials aqvs anteriorul-posterioruli, anu man buzis genetikur rukaze daitana mutaciebi da ase
wina-ukana (Tavi-kudi) RerZi da dorsalur-ventraluri daakavSira ganviTarebis gadaxrebi garkveul genebTan.
(zurgi-muceli) RerZi. drozofilas gaunayofierebel am kvlevam gamoiRo pirveli konkretuli Sedegi – mt-
kvercxujredSi lokalizebuli citoplazmuri deter- kicebuleba, rom genebi raRacnairad warmarTaven ganvi-
minantebi uzrunvelyofen informacias am ori RerZis Tarebis process. genebi, romlebic liuisma aRmoaCina,
mdebareobis Sesaxeb jer kidev ganayofierebamde. ganay- akontroleben gviani embrionis paternis formirebas.
515
(a) bikoidis veluri fenotipis da mutanturi fenotipis drozo
kudi filas larvebi. dedis bikoidi genis mutacia iwvevs larvis orive
boloSi kudis struqturis Camoyalibebas (qveda larva) (numeracia
Tavi
Seesabameba mkerdis da muclis
segmentebs)
bikoiduri
mrnm mom- WW suraTi 21.14 bikoiduri genis zegavlena, dedis zegav
2
wifebul lenis (kvercxis polarulobis) geni drozofilaSi
gaunayo- aRmoCeniliyo, rom mecnierebi ver gaarTmevdnen Tavs
fierebel maTi funqciebis dadgenas. meore, mutacia, romelic
kvercxu- iseT fundamentur process Seexeba, rogoricaa segmen-
jredSi tacia, Zalian didi albaTobiT SeiZleboda yofiliyo
ganayofiereba sasikvdilo embrionalur stadiaze, da fenotipurad
bikoiduri mrnm-is translacia gamovlenili mutaciebi gamoiwvdnen sikvdils embrio-
nis an larvis stadiaze. vinaidan embrionalur stadiaze
adreuli
3 sasikvdilo mutaciebis mqone organizmebi verasodes
embrionis
bikoiduri ver datoveben STamomavlobas, maT ver gaamravleb sakv-
proteini levad. mesame, cnobili iyo, rom kvercxujredis cito-
plazmuri determinantebi mniSvnelovan rols TamaSoben
(b)
anterioruli bolo RerZebis formirebaSi, da amitom, mkvlevrebma icodnen,
rom maT embrionis genebis garda mouwevdaT aseve dedis
genebis Seswavlac.
Cven am Temas mogvianebiT davubrundebiT. embrionalur stadiaze sikvdilianobis problemis
adreuli ganviTarebis procesSi paternis gverdis avlis mizniT nuslain-volhardi da vaishausi
formirebis saidumlos axsna ver moxerxda kidev 30 eZebdnen recesiul mutaciebs, romelTa arseboba het-
wlis ganmavlobaSi, manamde, sanam germanelma mkvleva- erozigotebSi gamravlebis saSualebas miscemdaT. maT
rebma, qristiane nuslain-volhardma da erik vaishausma ZiriTad strategias warmoadgenda buzis gametebSi qi-
(Christiane Nusslein-Volhard, Eric Wieshaus), yvela im genis miuri mutagenebis zegavleniT mutaciebis gamowveva da
identificireba ar moaxdines, romlebic drozofila- Semdeg mis STamomavlobaSi aranormaluri segmentaciis
Si iwveven segmentebis formirebas. proeqtis ganxor- mqone mkvdari embrionebis (an larvebis) moZebna. Ses-
cielebis bolomde miyvana saTuo iyo sami mizezis gamo. abamisi Sejvarebebis Semdeg, maT SeeZloT iseTi cocx-
pirvli, ar iyo cnobili drozofilas genebis miaxloe- ali heterozigotebis identificireba, romelTac erT
biTi raodenoba (romelic am droisaTvis cnobilia da genSi hqondaT warmodgenili, rogorc embrionaluri
Seadgens daaxloebiT 13,700). genebi, romlebic zegavle- stadiis sasikvdilo mutanturi aleli, aseve normal-
nas axdenen segmentaciaze, SesaZloa Tivis zvinSi nemsis uri alelic. mkvlev arebi imedovnebdnen, rom mkvdari
Zebnis msgavsi gamxdariyo, an piriqiT, iseTi raodenebiT homozigoturi embrionebis xilvadi defeqtebi daex-
516
marebodaT imis garkvevaSi, Tu rogor funqcionireben genebis mutaciebic embrionis sikvdilianobis gamomwve-
dazianebuli genebi heterozigotul organizmSi. via zogadad.
nuslain-volhardma da vaishausma moaxdines embri- imisaTvis, rom gavarkvioT, rogor axdens dedis
onaluri ganviTarebisaTvis mniSvnelovani daaxloebiT zegavlenis geni STamomavlebis sxeulis RerZebis de-
1,200 genis identificireba. maTgan daaxloebiT 120 mniS- terminirebas, Cven ganvixilavT erT-erT aseT gens saxe-
vnelovania paternis formirebisaTvis da normaluro lad bicoid, anu «orkudiani». embrioni, romlis dedasac
segmentaciisaTvis. ramdenime wlis ganmavlobaSi mkvl- mutanturi «bikoidi» geni aqvs, moklebulia sxeulis
evarebma SeZles segmentaciaze pasuxismgebeli genebis wina nawils, da sxeulis orive bolo posteriuruli
dajgufeba ZiriTadi funqciebis mixedviT, maTi daruke- struqturis aqvs (suraTi 21.14 a). aseTi fenotipis arse-
ba da mravali maTganis klonireba. Sedegad miiRes dro- bobam afiqrebina mkvlevarebs, rom dedis bikoidi genis
zofilas paternis formirebis pirveli nabijebis deta- mier gamomuSavebuli produqti mniSvnelovania sxeulis
luri molekuluri suraTi. anterioruli bolos ganviTarebisaTvis da, SesaZloa,
Tu SevajamebT nuslain-volhardis da vaishausis misi koncentrireba xdebodes momaval anteriorul bo-
Sedegebs da liuisis adrindel namuSevars, miviRebT loSi. es hipoTeza Zalian gavs saukunis win embriolo-
drozofilas ganviTarebis naTel suraTs. 1995 wels gebis mier gamoTqmuli gradientuli hipoTezas. am ideis
samive mkvlevari gakeTebuli aRmoCenebisaTvis dajil- Tanaxmad, substanciebis gradientebi, romelTac hqviT
dovdnen nobelis premiiT. sanam daviwyebdeT segmen- morfogenebi, ayalibeben embrionis RerZebs da sxva
taciis genebis funqcionirebis garkvevas, saWiroa da- nawilebis Tvisebebs.
vubrundeT citoplazmuri determinantebis sakiTxs, dnm teqnologiebis da sxva bioqimiuri meTodebis
romlebic dedisgan gadadian kvercxujredSi, imitom gamoyenebam saSualeba misca mecnierebs SeemowmebinaT,
rom isini akontroleben segmentaciis genebis eqspre- aris Tu ara sinamdvileSi es bikoidi geni _ morfogeni,
sias. romelsac SeuZlia buzis anterioruli nawilis deter-
minireba. mkvleverebma klonireba gaukeTes bikoid gens
RerZebis Camoyalibeba da nukleinis mJavis zondirebis saSualebiT aRmoaCines
bikoiduri mnrm kvercxebSi, romlebsac veluri tipis
rogorc es adre iyo naxsenebi, kvercxujredis ci-
mdedri buzebi awarmoebdnen. rogorc es nawinaswarm-
toplazmuri determinantebi warmoadgens substancias,
etyvelebi iyo hipoTeziT, bikoiduri mnrm Zalian didi
romelic sxeulis RerZebis pirvelad Camoyalibebas
koncentraciiT aRmoCnda momwifebuli kvercxujredis
iwyebs. es substancia kodirebulia dedis genebis mier,
ukidures anteriorul nawilSi (suraTi 21.14 b). kver-
romelsac Searqves dedis zegavlenis geni. dedis zegav
cxujredis ganayofierebis Semdeg, mnrm translirdeba
lenis geni (maternal effect gene) aris iseTi geni, rom-
proteinebSi. bikoiduri proteinebi Semdgom gadadian
lis mutaciac dedis mxridan gadaecema STamomavlobas
anterioruli bolodan posteriurulisaken da adreul
da vlindeba maTSi fenotipurad, miuxeda-
vad TavianTi sakuTari genotipisa. drozo-
filas ganviTarebisas, mrnm, an dedis zegav- drozofilas adreuli ganviTarebis genTa aqtivaciis ierarqia
lenis genebis cilovani produqtebi, xvdeba
kvercxujredSi jer kidev maSin, rodesac es dedis zegavlenis genebi (kvercxis polarulobis genebi)
kvercxujredi dedis sakvercxeSi imyofeba.
rodesac dedas aseTi genis mutacia aqvs, is
warmoqmnis defeqtur produqtebs (an saer- gef genebi
Tod ar warmoqmnis), da misi kvercxujre-
debic defeqturia; rodesac aseTi kvercxu- embrionis
jredebi nayofierdeba, isini normalurad SeWiduli genebi segmntaciis genebi
veRar viTardebian.
dedis zegavlenis genebi akontroleben
kvercxis, da Semdgom, buzis orientacias segmentis polarulobis genebi
(polarulobas), da amitom maT aseve hqviaT
kvercxis polarulobis genebic (egg polar-
ity gene). am genebis erTi jgufi ayalibebs homeoturi genebi
embrionis anteriorul-posteriorul (wi-
na-ukana) RerZs, meore jgufi ki dorsalur-
ventralur RerZs (zurgi-muceli). segmen-
taciis genebis msgavsad, dedis zegavlenis embrionis sxva genebi
517
embrionSi warmoiqmneba proteinis gradienti umaRlesi romelTa produqcia warmarTavs segmentebis for
koncentraciiT anteriorul nawilSi. es Sedegebi Tanx- mirebas mas Semdeg, rac misi sxeulis ZiriTadi RerZebi
vedraSia hipoTezasTan, romlis Tanaxmadac bikoiduri Camoyalibdeba.
proteini pasuxismgebelia buzis anterioruli nawilis genTa aqtivaciis kaskadSi, segmentaciis genebis sami
Camoyalibebaze. hipoTezis kidev erTi Semowmebis monakveTis Tanmimdevruli aqtivacia uzrunvelyofs
mizniT, mecnierebma Seiyvanes sufTa bikoiduri mrnm informacias cxovelis sxeulis gegmis detalebis mde-
adreuli embrionis sxvadasxva nawilebSi, ris Sedegadac bareobis Sesaxeb. genTa Tanmimdevrobis es sami monakve-
mrnm-dan translirebulma proteinma gamoiwvia anteri- Tia gef genebi (gap genes) , anu napralovani genebi, SeWid-
oruli struqturebis Camoyalibeba im adgilebSi, sadac uli genebi (pair-rule genes) da segmentis polarulobis
mrnm iyo Seyvanili. genebi (segment polarity genes).
bikoidis kvleva mniSvnelovania ramdenime Tval- segmentaciis genebis mravali produqti, kvercxis
sazrisiT. pirveli aris is, rom igi iseTi konkretuli polarulobis genebis msgavsad, warmoadgens tran-
proteinis identifikaciis saSualebas gvaZlevs, ro- skrifciis faqtorebs, romlebic paternis formirebis
melic paternis formirebis yvelaze adrindeli sta- ierarqiul sqemaSi pirdapiri gziT aaqtiveben genTa
diebisaTvis aris aucilebeli. meore, xazs usvams de- Semdeg monakveTs. segmentaciis sxva genebi arapirda-
dis kritikul rols embrionaluri ganviTarebis sawyis piri gziT moqmedeben da sxvadasxvanairad uWeren mxars
stadiebze (rogorc erT-erTma ganviTarebis biologma transkrifciis faqtorebis funqcionirebas. magali-
Tqva, `deda eubneba bavSvs ra gziT wavides~). da bolos, Tad, zogierTi maTgani warmoadgens ujredis sasignalo
dadasturda principi, rom molekulebis gradients gzebis komponentebs, ujredebs Soris sakomunikacio
SeuZlia polarulobis da mdebareobis gansazRvra, sasignalo molekulebisa da maTi amomcnobi membranuli
warmoadgens ganviTarebis ZiriTad koncefcias mrava- receptorebis CaTvliT (ix. Tavi 11). ujredis sasigna-
li saxeobisaTvis, rogorc amas embriologebi varau- lo molekulebs kritikuli mniSvneloba aqvT, rodesac
dobdnen. drozofilas SemTxvevaSi, specifiuri pro- plazmis membranebi yofen embrions calkeul ujredul
teinebis gradientebi gansazRvraven posteriorul seqciebad.
da anteriorul boloebs da agreTve pasuxismgebelni bikoiduri genis msgavsi kvercxis polarulobis
arian dorso-ventraluri RerZis Camoyalibebaze. genebi erTad muSaoben da aregulireben gef genebis
segmentaciis paterni
dro ganayofierebis Semdeg (saaTebi)
zigota
vulvis winamorbedi
signali ujredi
anterioruli posteri-
Svileuli oruli vulvis vulvis
zrdasruli Sida mxare gareTa mxare
ujredi 3 Svileuli
ujredi 3
epidermisi
(a) (b)
(a) intestinaluri ujredis winamorbedi ujredis (b) larvis ganviTarebis procesSi vulvis ujredebis
induqcia oTx-ujrediani embrionis stadiaze. me-4 inducireba. vulva warmoiqmneba embrionis ventral-
ujredis zedapirze arsebuli signalis proteini iwvevs uri zedapiris eqvsi winamorbedi ujredidan. gonadaSi
(inducirebs) garkveul movlenebs me-3 ujredSi, rac lokalizebuli iniciatori ujredi gamoyofs konkret-
gansazRvravs me-3 ujredis posterioruli Svileuli uli signalis proteinis mraval asls, da amiT uzrunve-
ujredis beds. anterioruli Svileuli ujredis STamoma- lyofs Zlieri induqciuri signalis gadacemas uaxloesi
vlobis bedi ganisazRvreba ufro gviandeli movlenebiT. prekursori ujredebisaTvis (muqi lurji), rac iwvevs
vulvis Sida nawilis formirebas. ori mimdebare ujredi
(cisferi) induqciis Sedegad iRebs ufro sust signals
SS suraTi 21.16 ujreduli signalebi da induqcia da warmoqmnis gareTa vulvas. sami danarCeni prekursori
nematodas ganviTarebis procesSi. orive magaliTis ujredi (Ria cisferi) iseT manZilze arian lokalizebu-
SemTxvevaSi, proteini, romelic ujredis zedapirzea li, rom signals ver iReben; isini aZleven sawyiss epider-
ganTavsebuli, an sekretirebulia ujredidan, aZlevs mul ujredebs. damatebiTi signalebi prekursor ujre-
signals erT, an ramodenime samizne ujreds da iwvevs (in- debs Soris, romlebic ar aris asaxuli am suraTze, aseve
ducirebs) samizne ujredebis diferenciacias. garkveul rols TamaSoben vulvis ganviTarebaSi.
eqspresias, romlebic akontroleben dawy v il ebis sabamis segmentze. segmentebis anatomiur Tavisebure-
genebis eqsp resias, romlebic, Tavis mxriv, aaqtive- bebze pasuxismgebelia mTavari maregulirebeli genebi
ben konkretuli segmentis polarulobis gens yoveli (master regulatory genes), romelTac homeoturi genebi
segmentis sxvadasxva nawilSi. amis Semdeg segmentebis hqviaT. es is genebia, romlebic edvard liuisma (Edward
sazRvrebi da RerZebi ukve Camoyalibebulia. genebis Lewis) aRmoaCina. mas Semdeg, rac segmentaciis genebi seg-
aqtivaciis ierarqiaSi, paternis formirebaze pasux- mentebs gansazRvravs, homeoturi genebi gansazRvraven
ismgebeli Semdegi genebi, romlebic eqspresirdebian, sxva damatebiT struqturebs, romlebic monawileoben
gansazRvraven yoveli segmentis anatomias embrionis segment is formirebaSi. homeoturi genebis mutaciebs
mTeli sigrZis gaswvriv. SeuZlia gamoiwvios konkretuli segmentis damaxasiaTe-
beli damatebiTi struqturis ganviTareba sul sxva seg-
sxeulis nawilebis Taviseburebebi mentze, rac liuisma naxa buzebze (suraTi 21.13).
kvercxis polarulobis da segmenteciis mravali ge-
normalurad ganviTarebul buzs iseTi organoebi,
nis msgavsad, homeoturi genebi akodireben specifiur
rogoricaa fexebi, frTebi da antenebi uviTardeba Se-
transkrifciul faqtorebs. es maregulirebeli pro-
519
aSkarad avlenen aseT msgavsebebs. am sakiTxs
Cven mogvianebiT davubrundebiT, rodesac
ganvixilavT ganviTarebis evolucias.
520
W W suraTi 21.18 apoptozis molekuluri
Ced-9 safuZvlebi C. elegans-is magaliTze. sam pro-
proteini teins, Ced-3, Ced-4 da Ced-9 kritikuli mniS-
(aqtiuri) Trgunavs
vneloba aqvT apoptozisaTvis da misi regu-
Ced 4-is aqtivobas
lirebisaTvis nematodebSi. ZuZumwovrebSi
apoptozi ufro rTulad mimdinareobs, magram
masSi monawile proteinebi nematodebisTvis
mitoqondria damaxasiaTebeli proteinebis msgavsia.
induqcia
nematodas oTx-ujredian embrionalur
stadiaze, ujr eduli signalebi Svilobil
ujredebs miuTiTebs Sesabamis gzas. magali-
Tad, suraTze 21.16a naCvenebia, rom ujredi
4-is signali zemoqmedebs me-3 ujredze ise,
sikvdilis Ced-4 Ced-3 rom me-3 ujredis erT-erTi Svilobili ujre-
signalis di aZlevs sawyiss intestinalur ujredebs.
receptori pasiuri signals warmoadgens ujredis zedapiris
proteinebi proteini, romelsac awarmoebs ujredi 4,
romelsac amoicnobs da daakavebs me-3 ujre-
(a) sikvdilis signalis ar aris. sanam mitoqondriul gareTa mem- dis zedapiris receftoris proteini. es urT-
branaze lokalizebuli Ced-9 aqtiuria, apoptozi daTrgunulia, ierTqmedeba aZlevs biZgs me-3 ujredSi ganvi-
xolo ujredi _ cocxali
Tarebuld movlenebs, ris Sedegadac ujredis
erTi bolo (posterioruli bolo) meore bo-
losagan gansxvavebuli xdeba. rodesac me-3
ujredi iWmuWneba ujredi daiyofa, posterioruli Svilobili
ujredi ganagrZobs intestinaluri garsis
Ced-9 (pasiuri)
warmoqmnas, maSin, rodesac anteriorul Svi-
lobil ujreds sxva bedi aqvs. Tu eqsperimen-
tis dros embrionis 4-ujredian stadiaze me-4
sikvdilis ujreds movaSorebT, intestinaluri qsovili
signali aRar warmoiqmneba, magram, Tu izolirebuli
me-3 da me-4 ujredebis rekombinacias movax-
denT, intestinaluri garsi normalurad
ganviTardeba. es monacemebi uadvileben mec-
aqtiuri aqtiuri sxva nierebs gansazRvron induqciis roli nemato-
Ced-4 Ced-3 proteazebi das ganviTarebis adreul stadiebze
induqcias didi mniSvneloba aqvs nema-
todas ganviTarebis ufro gviandel sta-
aqtivaciis nukleazebi
diebzec, rodesac embrioni gadis larvis sam
kaskadi stadias, sanam zrdasrul cxovelad ar ga-
daiqceva. vulva, patara xvreli, romlis meS-
veobiTac es Wia debs kvercxebs, aRmocende-
ba eqvsi ujredidan, romlebic me-2 larvis
(b) sikvdilis signali. rodesac ujredi miiiRebs sikvdilis sig-
stadiaSi warmodgenilia larvis ventralur
nals, Ced-9 pasiur mdgomareobaSi gadadis da ixsneba misi Semakave-
beli gavlena Ced-3-ze da Ced-3-ze. aqtiur mdgomareobaSi gadasuli zedapirze (suraTi 21.16 b). embrionis gona-
Ced-3 aZlevs biZgs reaqciebis kaskads, romlis Sedegadac aqtiur- dis erTi ujredi, iniciatori, aZlevs biZgs
deba nukleazebi da proteazebi. am enzimebis moqmedeba iwvevs cv- induqciuri signalebis kaskads, rac gansaz-
lilebebs, romlebsac Cven vxedavT apoptur ujredSi da romelic Rvravs vulvis 6 winamorbedi ujredis beds.
sabolood iwvwvs ujredis sikvdils. Tu eqsperimentis dros lazeruli sxiviT da-
ziandeba iniciatori ujredi, vulva ar war-
moiqmneba, da misi winamorbedi ujredebi ga-
daiqcevian Wiis epidermisis nawilad.
521
interdigitaluri qsovili
S S suraTi 21.19 apoptozisis efeqti Tagvis TaTis ganviTarebis procesSi. TagvebSi, adamianebSi da sxva ZuZum-
wovrebSi, agreTve arawyalmcurav frinvelebSi, embrionis ubani, romelic momavalSi Camoyalibdeba xelebad an
fexebad, xasiaTdeba mkvrivi, brtyeli struqturiT. apoptozi anadgurebs ujredebs interdigitalur ubnebSi. Tagvis
embrionis TaTis mikrografiaze Ria yavisfrad aRniSnulia is ubnebi, sadac ujredebi eqvemdebareba apoptozs. ujre-
debis apoptozi iwyeba yovel interdigitalur ubanSi (marcxniv). maqsimums aRwevs qsovilis reducirebisas am ubnebSi
(SuaSi), da aRar fiqsirdeba maSin, rodesac interdigitaluri qsovili ganadgurdeba (marjvniv).
am orive SemTxvevaSi sasignalo meqnizmebi me-11 XX mainducirebeli efeqti SeiZleba iyos damokidebuli
TavSi aRwerili meqninizmebis msgavsia. sekretirebuli mis koncentraciaze (rogorc Cven es vnaxeT cito-
zrdis faqtorebi an ujredis zedapiris proteinebi eb- plazmuri determinantebis magaliTze drozofila-
mian recepient ujreds da amiT iwyeba ujredSorisi sig- Si).
nalebis transduqcia (gadacema). inducirebul ujredSi
X X mainducirebeli ujredebi moqmedebs iseTive sasig-
es aisaxeba transkrifciul regulirebaSi da madiferen-
nalo transduqciuli gziT, rogorc es zrdasrul
cirebeli genis eqspresiaSi.
ujredebSi xdeba.
nematodas, da agreTve sxva mravali cxovelis ganvi-
Tarebis procesSi, induqciis es ori magaliTi SeiZleba XX inducirebuli ujredebis pasuxs xSirad warmoadgens
gamodges ramdenime mniSvnelovani koncefciis sailus- genebis aqtivacia (an inaqtivacia) _ transkrifciuli
traciad: regulireba _ romelic Tavis mxriv konkretuli ti-
pis diferencirebuli ujredisTvis damaxasiaTebel
XX ganviTarebad embrionSi, Tanmimdevruli induqciis
genis aqtivobis models qmnis.
Sedegad yalibdeba organoebi.
butko
mtvriana gvirgvinis
furclebi
ujredebis
Sreebi
jamis
foTolakebi
SS suraTi 21.20 yvavilis ganviTareba. yvavili viTardeba yvavilis meristemis ujredTa sami Sridan (L1 – L3 ).
specifiuri paternis Tanaxmad ujredTa dayofis, diferencirebis da zrdis Sedegad yalibdeba yvavili. organoTa
oTxi tipi (mtvrianebi, butkoebi, gvirgvinis furclebi da jamis foTolakebi), romlebic qmnian yvavils, struqturi-
rebulia koncentrul wreebad. yovel saxeobas yovel wreSi organoTa garkveuli raodenoba axasiaTebs. tomats aqvs
eqvsi gvirgvinis furceli, eqvsi jamis foTolaki, eqvsi mtvriana da oTxi butko.
522
suraTi 21.21 SekiTxvebi yvavilis meristemis rom-
eli ujredTa Sreebi gansazRvravs 1 2
jamis foTolakebi gvirgvinis furclebi
yvavilis organoebis raodenobas?
3 butko 4 mtvriana
eqsperimenti Reros Sebrtyelebis an Sezrdilobis(Fasciated
(ff)) mutaciis matarebel mcenares uviTardeba
yvavilis damatebiTi organoebi
1
ujredis daprogramebuli sikvdili
(apoptozi)
2
C. elegans-is genealogiis analizma xazi gausva
3
cxovelis ganviTarebisaTvis ujreduli signalebis
4 kidev erT Zalian mniSvnelovan funqcias: ujredebis
daprogramebul sikvdils, apoptozs. ujredebis
veluri normaluri drouli TviTmkvleloba zustad 131-jer xorciel-
tipi
deba nematodas normaluri ganviTarebis msvlelo-
Sezrdili (Fas ciated (ff)), zedmeti organoebi
mkvlevarebma daamynes mutanturi mcenaris Rero veluri tipis baSi. es cifri meordeba yoveli Wiis genealogiur
mcenareze. Semdeg maT darges ylortebi, romlebis aRmocenda xeze. WiebSi, iseve, rogorc sxva cxovelebSi, apop-
damynobis adgilis maxloblad. bevri maTgani aRmoCnda qimera. tozi CairTveba maSin, rodesac im ujredebSi, romle-
bic ganwiruli arian sasikvdilod, miRebuli iqneba
«TviTmkvlelobis» proteinebis kaskadis gaaqtivebis
signali. apoptozis dros ujredi iWmuxneba, birTvi
Reros pataravdeba da dnm ganicdis fragmentacias (21.17,
nawili, gv. 428). mezobeli ujredebi swrafad da ukvalod
romelsac
STanTqaven da ineleben membr aniT garSemortymul
iyeneben
dasamyno- narCenebs.
bad nematodas genetikuri sqriningis (detaluri
qimerebi gamokvlevis) Sedegad gamovlinda ori ZiriTadi apop-
tozis geni Ced-3 da Ced-4 (Ced – Cell death), romlebic
akodireben apoptozisTvis mniSvnelobis mqone pro-
yoveli qimerisaTvis, mkvlevarebi iniSnavdnen yvavilis feno- teinebs. es da sxva proteinebis umetesoba, romlebic
tips: veluri tipi, Tu Sezrdili (fasciate). sxva genetikuri
markerebis gamoyenebis saSualebiT SesaZlebelia yvavilis CarTuli arian apoptozSi, mudmivad aris warmodge-
meristemis yoveli Sris mSobliuri wyaros dadgena qimerebSi. nili ujredebSi ara-aqtiuri formiT; am SemTxvevaSi
proteinebis aqtivoba regulirdeba ara transkrip-
Sedegebi qimeruli mcenareebis yvavilebs aqvT
Sezrdili (fasciated) fenotipi mxolod im ciiT, da arc translaciiT. nematodas SemTxvevaSi, mi-
SemTxvevaSi, Tu L3 Sre warmoSobiT miekuTvneba Sezrdil (fasci- toqondriuli gareTa membranis proteini, romelsac
ated) mSobels. hqvia Ced-9, (Ced-9 genis produqti), muSaobs, rogorc
sakvanZo sakiTxi apoptizis mTavari regulatori, romelic, Tu ar aris
apoptozis signali, moqmedebs rogorc muxruWi (su
veluri tipi (FF) yvavilis
raTi 21.18). rodesac ujredi miiRebs sikvdilis sig-
meristema
Sezrdili (Fasciated (ff)) nals, igi aaqtivebs proteazas da nukleazas, enzimebs,
romlebic daSlian ujredis dnm-s da proteinebs. apop-
mcenare yvavili fenotipi yvavilis meristema tozis ZiriTadi proteazebs hqviT kaspasebi (caspases);
nematodebSi ZiriTad kaspass warmoadgens Ced-3.
veluri tipis veluri tipi adamianebSi da sxva ZuZumwovrebSi arsebobs sxva
mSobeli dasxva gzeb i, sadac moqmedebs apoptozis gamomwvevi 15
zedmetad zedmetad sxvadasxva kaspasi. gza, romelic iqneba gamoyenebuli,
Sezrdili damokidebulia ujredis tipze da im konkretul sig-
Sezrdili
mSobeli
nalze, romelic CarTavs apaptozs. erT-erTi mniSv
zedmetad nelovani gza CarTavs mitoqondriul proteinebs.
qimera 1 Sezrdili
apoptozis gzis proteinebi, an sxva signalebi, ra-
qimera 2 zedmetad Racnairad iwveven mitoqondriuli gareTa membranis
Sezrdili gamtarobas, ris Sedegadac gamoTavisufldeba pro-
qimera 3 veluri tipi teinebi, romlebic apoptozis process aviTareben. am
dros moqmedebs citoqromi c, romelic monawileobs
daskvna L3 Sris ujredebi inducireben L1 da L2 Sreebis
ganviTarebas, ris Sedegadac yalibdeba organo-
Ta garkveuli raodenobis mqone yvavili. (L3 Sris induqciuri signalis 523
buneba jer-jerobiT bolomde cnobili ar aris).
W W suraTi 21.22 yvavilis organoe
bis identurobis genebis mutaciebi.
veluri tipis Arabidopsis -is yvavils aqvs
oTxi jamis foTolaki, oTxi gvirgvinis
furceli, eqvsi mtvriana da ori butko.
Tu organos identurobis geni saxelad
apetala 2 mutanturia, viTardeba mtvri-
anebi, butkoebi, da gvirgvinis furclebis
da jamis foTolakebis nacvlad – isev
mtvrianebi da butkoebi.
janmrTeli ujredebis mitoqondriul eleqtronul tozis rolis Seswavla daiwyo 30 weliwadze naklebi xnis
transportSi (ix. suraTi 9.15). magram rodesac gamoTa- winaT sidnei breneris, jon e. salstonis da h. robert
visufldeba mitoqondriidan, moqmedebs, rogorc ujre- horvitcis mier (Sydney Brenner, John E. Sulston, H. Rob-
dis sikvdilis faqtori,. ZuZumwovrebis mitoqondriuli ert Horvitz). maTi kvlevebis mniSvn eloba 2003 wels iqna
apoptozis dros moqm edeben Wiebis proteinebis Ced-3, aRiarebuli, rodesac medicinis dargSi nobelis premia
Ced-4 da Ced-9 homologiuri proteinebi. ZuZumwovreb- gadaecaT _ genebis mier organoebis ganviTarebis regu-
Si ujredebi raRacnairad iReben sikvdil-sicocxlis lirebis (rogoricaa nematodas vulvis ganviTareba) da
`gadawyvet ilebas~ _ mas Semdeg, rac orive signals mi- ujredebis daprogramebuli sikvdilis procesis dadge-
iReben _ `sikvdilis~ da `sicocxlis~, rogoricaa, mag- naSi Setanili wvlilisaTvis.
aliTad, zrdis faqtori.
yvela cxovelis ganviTarebisaTvis didi mniSvnelo- mcenareTa ganviTareba: ujreduli
ba aqvs ujredSi CaSenebul TviTmkvlelobis meqanizms.
signalebi da transkrifciuli
ZuZumwovrebis da nematodebis apoptozis genebis ms-
gavseba, iseve, rogorc misi arseboba mravalujredian regulireba
sokoebSi da erTujredian safuarebSi, miuTiTebs imaze,
mcenareTa ganviTarebis genetikuri analizi, rom-
rom es sabaziso meqanizmi gaCnda evoluciis adreul sta-
lis drosac iyenebn iseT samodelo organizms, rogori-
diebze. xerxemlianebSi apoptozs didi mniSvneloba aqvs
caa Arabidopsis, (ix. suraTi 21.2), aseTive cxoveluri
nervuli sistemis ganviTarebisaTvis, imunuri sistemis
samodelo organizmebis kvlevasTan SedarebiT, droSi
normaluri funqcionirebisaTvis, adamianebSi xelebis
Seyovnebulia im martivi mizezis gamo, rom mcenaree-
da fexebis, da sxva cxovelebSi - TaTebis normaluri
bze naklebi mkvlevari muSaobs. magaliTad, 2000 wels,
morfogenezisaTvis (suraTi 21.19). apoptozi ufro da-
rodesac arabidofsisis dnm-is genTa Tanmimdevrobis
bal doneze warmodgenilia ixvebis da sxva wyalmcuravi
dadgena dasrulda, misi genebis 5%-ze naklebi iyo dad-
frinvelebis TiTebSorisi apkebis ganviTarebisas, gan-
genili mutaciuri analizis Sedegad, maSin, rodesac,
sxvavebiT qaTmebis da sxva xmeleTis frinvelebis ki-
drozofilas da nematodas genebis 25% dadgenili iyo
durebis ganviTarebisgan. adamianis SemTxvevaSi normal-
swored am gziT. Cven axla viwyebT mcenareTa ganviTa-
uri apoptozis darRveva SeiZleba gamovlindes xelebis
rebis detaluri molekuluri safuZvlebis gagebas. dnm
an fexebis TiTebSorisi apkebis SenarCunebaSi. garda
teqnologiebis gamoyenebiT da cxovelebze Catarebuli
amisa, mecnierebi ikvleven nervuli sistemis zogierTi
analogiuri kvlevebis Sedegad miRebuli miniSnebebis
daavadebis mizezs, romelic savaraudod SeiZleba iyos
safuZvelze mcenereebis kvleva axla intensiurad mim-
apoptozis genebis arasaTanado aqtivacia. agreTve arse-
dinarebs.
bobs mosazreba, rom simsivnovani daavadebebis mizezic
SeiZleba iyos ujredebis TviTmkvlelobis meqanizmis
moSla. ujredebi, romlebic gamousworeblad dazianda,
mcenareTa ganviTarebis meqanizmebi
dnm-is dazianebis CaTvliT, da sismsivnovani daavadebis sazogadod, mcenaris ujredis genealogiis dadgena
mizezi gaxda, normalur viTarebaSi gamoimuSaveben Sida paternis formirebis TvalsazrisiT, naklebad mniS-
signals, romelic CarTavs apoptozs. vnelovania, vidre cxovelebis SemTxvevaSi. rogorc es
nematodas ganviTarebis procesSi induqciis da apop- zemoT iyo naxsenebi, mcenareTa bevri ujredi toti-
524
potenturia (yovlisSemZle), da maTi bedi ufro metad morfogenezi da diferencireba, da rogor warmoiSoba
aris damokidebuli informaciaze mdebareobis Sesaxeb, iseTi axali organoebi, rogoricaa foTlebi, gvirgvinis
vidre ujredis genealogiaze. aqedan gamomdinare, gan- furclebi da yvavilebi. Cven ganvixilavT yvavilovan
viTarebis maregulirebeli ZiriTadi meqanizmebi aris (floral) meristemebSi paternis formirebis or aspeqts,
_ ujreduli signalebis (induqcia) da transkrifciu- apikalur meristemebs da yvavilebis warmoSobas.
li regulirebis meqanizmebi.
mcenareTa umravlesobis embrionebi viTardeba Tes- paternis formireba yvavilebSi
lis SigniT da amgvarad nawilobriv xelmiuwvdomelia
garemos signalebi, rogoricaa dRis xangrZlivoba da
dakvirvebisaTvis (Camoyalibebuli Tesli mTlianad
temperatura, biZgs aZleven signalis transduqciuli
formirebul embrions Seicavs). magram, mcenareTa gan-
gzeb is amuSavebas, rac Cveulebrivi ylortis meriste-
viTarebis mniSvnelovani aspeqtebi advili sanaxavia
mas gardaqmnis yvavilis meristemad. tomatis yvavileb-
mcenaris mTeli sicocxlis manZilze misi meristemebis,
Si induqciis Sesaswavlad mkvlevarebma gamoiyenes ori
kerZod, ylortis kenweros apikaluri meristemis Ses-
meTodis kombinacia: genetikuri midgoma da qsovilebis
wavlisas. magaliTad, rogor xdeba ujreduli dayofa,
transplantacia. rogorc es naCvenebia suraTze 21.20,
yvavilis meristema warmoadgens amoburcul war-
monaqmns, romelic ujredebis sami Srisgan Sedgeba
(L-1 – L-3). samive Sre monawileobs yvavilis formire-
baSi, romelic warmoadgens reproduqciis unaris
zrdasruli mqone struqturas da Sedgeba oTxi tipis organo-
xilis buzi
sagan: butko (romelSic moTavsebulia kvercxujre-
debi), mtvrianebi (romlebSic moTavsebulia spermis
Semcveli mtveri), gvirgvinis furclebi da jamis
foTolakebi. zrdasruli mcenaris am oTxi tipis or-
ganoebis ganlageba ufro radialuria, drozofilas
xilis buzis sxeulis xazovani agebulibisgan gansxvavebiT.
embrioni (10 sT) tomati, homozigoturi mutanti aleliT, ro
melsac hqvia fasciated (f) , warmoqmnis aranormalu-
rad didi raoo den obis organoebis mqone yvavilebs.
imisaTvis, rom gaarkvion, Tu ra akontrolebs or-
buzis qromosoma
ganoebis raodenobas, mkvlevarebma Caatares da-
mynobis eqsperimenti, gamosaxuli suraTze 21.21.
isini iRebdnen mutanturi mcenaris Reros nawils
(kalams) da amynobdnen veluri tipis mcenareze (FF,
Tagvis homozigoturze normaluri alelsTvis), da Semdeg
qromosomebi zrdidnen axal mcenareebs damynobis adgilis max-
loblad gamozrdili ylortebidan. aRmoCnda, rom
aseTi axali mcenareebis didi raodenoba qimeruli
iyo, anu genetikurad sxvadasxva ujredebis mqone
525
organizmebi. zogi maTgani yvavilis iseT meristemebs viTardeba yvavilis meristemis gamonazardi gvirgvinis
awarmoebda, romelTa sami Sre ar iyo warmoSobili erTi furcelad, Tu mtvrianad? codna, romelic gagvaCnia
da imave «mSoblisgan». imis garkveva, Tu romeli mSob- aseTi organoebis identurobis genebis Sesaxeb, mTlianad
lisgan viTardeba meristemis esa Tu is Sre, SesaZlebeli miRebulia Arabidopsis-is yvavilis ganviTarebis kvlevis
gaxda sxva genetikuri maxasiaTeblebis monitoringiT, safuZvelze.
iseTebis, rogoricaa, magaliTad, sxva damoukidebeli organoebis identurobis gen ebi cxovelebis homeo-
mutaciiT ganpirobebuli yviTeli foTlebi. Sedegad turi genebis analogiuria da xSirad moixsenieba, ro-
gairkva, rom yvavilis organoebis didi, an normarm- gorc mcenareuli homeoturi genebi. iseve, rogorc xi-
aluri raodenoba umetesad damokidebulia imaze, Tu lis buzis homeoturi genis mutacias SeuZlia gamoiwvios
romeli tipis ujredebidan aris warmoSobili L3 Sre, antenis nacvlad fexis ganviTareba, mcenaris identuro-
veluri tipis ujredebidan Tu mutanturi tipis ujre- bis genis mutaciam SeiZleba gamoiwvios butkos ganvi-
debidan. L3 Sre inducirebs L2 da L1 Sreebis formire- Tareba jamis foTolakis adgilze. mutanti aranormal-
bas da gansazRvravs organoebis raodenobas. sasignalo uri yvavilebis SegrovebiT da SeswavliT mkvlevarebma
meqanizmi, romelic ujredebs Soris mimdinareobs, da SeZles yvavilis organoebis identurobis mravali ge-
romelic induqcias udevs safuZvlad, jer ar aris bo- nis identificireba da klonireba. `homeoturi~ muta-
lomde Seswavlili, Tumca mis Seswavlaze amJamad muS- ciebis mqone mcenareebs romelime konkretuli organo
aoben. an ar aqvT, an aqvT zedmeti raodenobiT (suraTi 21.22).
iseTi genebis garda, romlebic akontroleben yvavi- aseTi mutanturi fenotipebi mogvagonebs drozofilas
lis organoebis raodenobas, arsebobs organoebis iden- bikoiduri mutaciiT, an sxva paternis formirebis muta-
turobis (Taviseburebis) makontrolebeli genebi. or ciebiT gamowveul cvlilebebs. cxovelebis homeoturi
ganos identuribis geni gansazRvravs im struqturis genebis msgavsad, mcenaris organoebis identurobis
tips, romelic gaizrdeba meristemidan, magaliTad, gan- genebi akodireben transkrifciul faqtorebs, romle-
gulmkerdi muceli
S S suraTi 21.24 H o x genis sxvadasxva eqspresiis Sedegi fexsaxsrianebis da mwerebis ganviTarebis procesSi. 4 Hox genis
eqspresiis cvlileba dafiqsirebul iqna evoluciuri ganviTarebis manZilze. es cvlilebebi nawilobriv zRvis xamanwkas
Artemia (fexsaxsriani) da kaliis (mweri) sxeulis gegmis Sesabamisia. aq naCvenebia feris mixedviT zrdasruli sxeulis Hox
genebis gavlenis ubnebi, romlebic gansazRvraven sxeulis konkretuli nawilebis Camoyalibebas embrionaluri ganviTa-
rebis dros.
526
bic marTaven specifiur miznobriv genebs dnm-Si maT ga warmoiSva dedamiwaze formebis uzarmazari mraval-
maZliereblebze zegavlenis(bmis) saSualebiT. TavSi 35, ferovneba, rac evoluciuri Teoriis sasargeblod me-
Tqven Sei swavliT genebis mier organoTa ganviTarebis tyvelebs.
kontrolis models.
ra Tqma unda, mcenaris ganviTarebis meqanizmebi Za-
ganviTarebis genebis konservacia
lian gavs im ori cxovelis ganviTarebis meqanizmebs,
romlebic Cven adre ganvixileT. Semdeg ganyofile- cxovelebSi
baSi Cven vnaxavT, Tu risi garkveva SeiZleba mravalu- drozofilas homeoturi genebis molekulurma anal-
jrediani organizmebis ganviTarebis strategiebisa da izma aCvena, rom yvela maTgani Seicavs 180-nukleotidur
molekuluri meqanizmebis erTmaneTTan SedarebiT. Tanmimdevrobas, romelsac hqvia homeoboqsi (homeo-
box), romelic gansazRvravs 60-amino-mJavur homeodo-
meins (homeodomain - homeoubani) proteinSi. identuri,
21.4
warmodgenilia ara mxolod homeotur genebSi, aramed
kvercxis polarulobis bikoidur genSic, segmentaciis
koncefcia
zogierT genSic, da Tvalis ganviTarebis mTavar maregu-
lirebel genSic.
SedarebiTi kvlevis saSualebiT mkvlevarebma aRmoaCines, rom homeoboqsis mier
kodirebuli homeodomeini warmoadgens proteinis im
SesaZlebelia aixsnas rogor nawils, romelic ebmis dnm-s, rodesac proteini fun-
yalibdeba morfologiuri qcionirebs rogorc transkrifciuli regulatori.
yovel SemTxevaSi, mas iseTi konfiguracia aqvs, rom mas
mravalferovneba ganviTarebis SeuZlia dnm-is nebismier ubanze awarmoos bma; TviTon
mas ar SeuZlia SearCios konkretuli Tanmimdevroba.
evoluciis procesSi savaraudod, homeodomeinis Semcveli proteinis sxva
evoluciuri ganviTarebis (rogorc mas xSirad ufro variabeluri domeinebi gansazRvraven, Tu romel
`evo-devo~-s eZaxian) biologebma, (ingl, evolution _ genebi unda areguliros proteinma. aseTi variabeluri
evolucia, development _ ganviTareba), erTmaneTs domeinebis sxva traskrifciul faqtorebTan urT-
Seadares sxvadasxva mravalujrediani organizmis gan- ierTqmedebis Sedegad SesaZlebeli xdeba homeodomei-
viTarebis procesebi. maTi mizani iyo gaegoT _ rogor nis Semcvelma proteinma amoicnos dnm-is specifiuri
evolucionirebs ganviTarebis procesebi. rogor Seu- gamaZliereblebi. SesaZlebelia, homeodomeinis Semcve-
Zlia cvlilebebs am procesebSi gamoiwvios organiz- li proteinebi ganviTarebas aregulireben ganviTarebis
mis Tvisebebis cvlilebebi, an axali Tvisebebis SeZena. genebis transkrifciuli procesebis koordinirebiT,
Tanamedrove molekuluri teqnologiebis da genomis anu maTi CarTva-gamorTvis gziT. drozofilas da sxva
Sesaxeb uzarmazari informaciis gamoyenebiT, Cven ukve cxovelebis embrionebSi, homeoboqsis genebis sxvadasx-
vxvdebiT, rom aSkarad gamoxatuli gansxvavebebis mqone va kombinaciebi aqtiurdeba embrionis sxvadasxva nawi-
saxeobebi SeiZleba Zalian mcired gansxvavdebodnen lebSi. maregulirebeli genebis SerCeviTi eqspresireba
genomSi genTa Tanmimidevrobis an regulirebis Tval- droSi da sivrceSi warmoadgens yvelaze mniSvnelovan
sazrisiT. Tavis mxriv, am gansxvavebebis molekuluri movlenas paternis formirebisaTvis.
safuZvlebis garkveva gvexmareba gavigoT, Tu rogor ganviTarebis biologebma aRmoaCines, rom homeotur
527
genebTan erTad ganviTarebis procesSi CarTuli mravali ujredul dayofaze da ujredebis SerCeviT zrdaze (am
sxva genic sakmao ucvlelobiT xasiaTdeba saxeobidan procesebs Tqven gaecnoebiT 35-e TavSi). magram miuxeda-
saxeobamde. es exeba im mravalricxovan genebsac, romle- vad gansxvavebebisa mcenareebs da cxovelebs Soris, maT
bic akodireben sasignalo gzebis komponentebs. ganviTa- ganviTarebis meqanizmebis ramdenime ZiriTadi msgavseba
rebis genebis araCveulebrivi msgavseba sxvadasxva cxove- axasiaTebT – orives ujreduli warmoSoba aqvT da saer-
lebSi iwvevs Semdeg SekiTxvas: rogor xdeba, rom erTi da To Tvisebebi memkvidreobiT aqvT miRebuli.
igive genebi arian CarTuli iseT cxovelTa ganviTare- rogorc mcenareebSi, aseve cxovelebSi, ganviTe-
baSi, romelTa formebi ase gansxvavdeba erTmaneTisagan? areba damokidebulia transkrifciuli regulatorebis
amJamad mimdinare kvlevebi savaraudo pasuxis saSu kaskadze, romlebic CarTaven an gamorTaven genebis mo-
alebas gvaZlevs. zogierT SemTxvevaSi, konkretuli qmedebis natif serias – magaliTad, gansazRvraven dro-
genebis maregulirebeli Tanmimdevrobebis mcire cv- zofilas sxeulis Tavi-kudis RerZs da Arabidopsis-is
lilebebi, iwvevs sxeulis formis mniSvnelovan cvli- yvavilis organoebis radialur models. magram genebi,
lebebs. magaliTad, mwerebSi da kibosnairebSi sxeulis romlebic am procesebs warmarTaven, mniSvnelovnad
RerZebis gaswvriv Hox genebis eqspresiis gansxvavebuli gansxavdebian mcenareebSi da cxovelebSi. Tu drozo-
modelebiT aixsneba am cxovelebSi fexebis mqone seg- filas SemTxvevaSi is ramodenime mTavari regulato-
mentebis gansxavebuli raodenoba (suraTi 21.24). sxva ri CamrTveli warmoadgens homeoboqsis Semcvel Hox
SemTxvevebSi, msgavsi genebi warmarTaven ganviTarebis genebs, Arabidopsis-is SemTxvevaSi isini miekuTvnebian
gansxvavebul procesebs sxvadasxva organizmebSi, da genTa sul sxva ojaxs, romelsac Mads-box genebi hqvia. da
Sedegad viRebT sxeulis sxvadasxva formebs. zogier- miuxedevad imisa, rom homeoboqsis Semcveli genebi Ses-
Ti Hox geni, magaliTad, eqspresirebulia zRvis zRar- aZlebelia aRmoaCndes mcenares, xolo Mads-box genebi
bis embrionalur da larvul stadiebze. zRvis zRar- ki – cxovels, arc erT SemTxvevaSi isini erTsa da imave
bis arasegmentirebuli sxeuli sakmaod gansxvavdeba mniSvnelobis rols ar iTamaSeben, rogoric maT aqvT
mwerebis da Tagvebis sxeulisagan. misi zrdasruli indi- sxva jgufis SemadgenlobaSi.
vidi nemsebis CasarWobi baliSis msgavs niJarebs ikeTebs. am TavSi Tqven ganixileT genetikuri kvlevebis Sede-
zRvis zRarbebi klasikuri embriologiuri kvlevebis gad miRebuli informacia ganviTarebis molekuluri
erT-erTi sayvareli obieqtia (ix. Tavi 47). da ujreduli meqanizmebis Sesaxeb. sxeulis paternebis
Arabidopsis -is genomis Tanmimdevrobis gaSifrvi- Camoyalibebis biologiuri meqnizmebis msgavseba si-
sas aRmoCnda, rom mcenareebs aqvT zogierTi homeobo- cocxlis erTianobas asaxavs, Tumca genebi, romlebic
qsis Semcveli genebi. Tumca isini, rogorc Cans, ar ganviTarebas warmarTaven, SeiZleba gansxvavdebodnen
funqcionireben, rogorc mTavari maregulirebeli sxvadasxva organizmebSi. msgavseba dedamiwaze sicocx-
CamrTvelebi (rogorc es xdeba cxovelebSi). rogorc lis saerTo winaparze miuTiTebs, magram gansxvavebebsac
Cans, mcenareebSi paternis formirebis ZiriTad pro- kritikuli mniSvneloba aqvs, radganac maTi wyalobiT
cess sxva genebi warmarTaven. organizmTa uzarmazari mravalferovneba Camoyalibda.
am wignis danarCen TavebSi Cven gamoviyenebT moleku-
lur, ujredul da genur doneze arsebul codnas da gan-
mcenareTa da cxovelTa ganviTarebis
vixilavT maT mravalferovnebas organizmebis doneze.
Sedareba
ukanaskneli saerTo winapari, romelic mcenareebs
da cxovelebs hyavdaT, albaT erTujrediani mikrobi
iyo, romelic dedamiwaze binadrobda asobiT milioni koncefcia testi 12.1
wlis winaT. ase rom, maTi ganviTarebis procesi warimar-
Ta ori damoukidebeli mimarTulebiT. mcenareebi
1. dnm-is Tanmimdevrobebi, anu homeoboqsebi, rom-
ganviTardnen ujredebis rigiduli kedlebiT, ramac
lebic cxovelebSi exmarebian homeotur genebs
ujredebis da qsovilebis Sreebis moZraoba praqtiku-
ganviTarebis warmarTvaSi, buzebs da Tagvebs
lad SeuZlebeli gaxada. amiT gamoiricxa ujredebis da
erTnairi aqvT. axseniT, ratom gansxvavdebian
qsovilebis morfogeneturi moZraoba, romelsac Zalian
es cxovelebi aseTi msgavsebis miuxedavad?
didi mniSvneloba aqvs cxovelebSi. amis nacvlad, mor-
fogenezi mcenareebSi ufro metad aris damokidebuli
528
21 -e Tavis Semowmeba
529
tozis CaTvliT (ujredebis daprogramebuli sikvdi- SeamowmeT sakuTari codna
li). embrionis erTi ujredis mier gamomuSavebul in-
duqciis signals SeuZlia sxva induqciuri signalebis
jaWvi gamoiwvios, rac sabolood konkretuli orga- TviTSefaseba
nos Camoyalibebas iwvevs, rogorebicaa intestinal-
uri garsi, an vulva. apoptozis dros droSi Zalian
1. romeli procesi agebs uSualo pasuxs adamianis
zustad gansazRvruli signalebi sasikvdilod gan-
TiTebSua apkis ararsebobaze?
wirul ujredSi CarTaven «TviTmkvlelobis» pro-
a. paternis formireba
teinebis kaskads.
b. transkrifciuli regulireba
X X mcenareTa ganviTareba: ujreduli signalebi da g. apoptozi
transkrifciuli regulireba. induqcia ujred- d. ujredis dayofa
Sorisi sign alebis meSveobiT xels uwyobs meristemi- e. induqcia
dan gasaviTarebeli yvavilis organoebis raodenobis
gansazRvras. organoebis identurobis genebi gansaz- 2. ganviTarebis Sesaswavlad gamosayenebeli kargi sa
Rvraven struqturis tips (mtvriana, butko, jamis modelo organizmi unda akmayofilebdes Semdeg kri-
foTolakebi, Tu gvirgvinis furclebi), romelic teriumebs:
yvavilis meristemis Sreebidan izrdeba. organoebis a. embrionis xilvadi ganviTareba
identurobis genebi iqcevian iseve, rogorc mTavari b. reproduqciis mcire dro
maregulirebeli genebi. yoveli maTgani akontrolebs g. SedarebiT mcire genomi
sxva genebis aqtivobas, romlebic Tavis mxriv akon- d. organizmis sicocxlis istoriis winaswari
troleben organoebis struqturas da funqciebs. codna
e. ganviTarebis iSviaTi modeli sxva organizmebTan
530
d. embrionSi ar mimdinareobs ujredebis migracia e. induqtorebi moqmedeben transkrifciuli regu-
e. ujredis pirveli dayofebis xangrZlivoba G1 fa- latorebis kodirebis saSualebiT genebis aqti-
zis tolia virebis an dablokvis gziT.
6. drozofilas romeli genebi iwyeben genTa aqtivaciis 10. miuxedavad struqturuli gansxvavebebisa, cxove-
kaskads, romelSic Semdgom CaerTvebian danarCeni lebs da mcenareebs axasiaTebT ganviTarebis saerTo
genebi? ZiriTadi msgavsebebi, rogoricaa:
a. homeoturi genebi b. gef genebi a. ujredebis da qsovilebis moZraoba
g. SeWiduli genebi d. kvercxis polarulobis b. ujredebis SerCeviTi zrda
genebi g. homeoboqis Semcveli homeoturi genebi
e. segmentis polarulobis genebi d. meristemuli qsovilebis SeCereba zrdasrulebSi
e. mTavari maregulirebeli genebi, romlebic ako-
7. drozofilas kvercxSi bikoiduri mnrm-s arase-
direben proteinebs, da romlebic ebmian dnm -s
boba iwvevs larvis sxeulis anterioruli nawilis
ararsebobas da posterioruli nawilis sarkisebur
ganmeorebas. es adasturebs im faqts, rom bikoiduri evoluciuri kavSiri
genis aRniSnuli produqti:
a. transribirebulia adreuli embrionis stadebSi
cxovelebis embrionaluri ganviTarebisTvis mniSvne
b. Cveulebriv iwvevs posterioruli struqturebis
lovani genebi, rogoricaa homeoboqsis Semcveli genebi,
form irebas
SedarebiT ucvlelad arian SenarCunebuli evoluciis
g. Cveulebriv iwvevs anterioruli struqturebis
procesSi; yovel SemTxvevaSi, sxvadasxva saxeobebSi ms-
form irebas
gavseba am genebs Soris ufro didia, vidre sxva mraval
d. aris proteini, warmoadgenili yvela anteri-
gens Soris. ratom?
orul struqturaSi
e. iwvwvs ujredebis daprogramebul sikvdils
mecnieruli kvleva
8. homeoturi genebi
a. akodireben im transkrifciul faqtorebs, rom-
zrdasruli organizmis Rerovan ujredebs SuZliaT
lebic akontroleben konkretul anatomiur
daiyon da warmoqmnan ori Svileuli ujredi, da ase Sein-
struqturebze pasuxismgebeli genebis eqspre-
arCunon SedarebiT aradiferencirebuli ujredebis
sias
populacia. alternatiulad, aseTi mitozuri dayofis
b. aRmoCenilia mxolod drozofilaSi da sxva fex-
Sedegad SeiZleba warmoiSvas erTi Svileuli ujredi,
sasrianebSi
romelsac SenarCunebuli eqneba Rerovani ujredis
g. gansazRvraven anterior-posteriorul RerZebs
Tvisebebi, da meore Svileuli ujredi, romelic dife-
xilis buzis yoveli sagmentisaTvis
rencirebis gzas daiwyebs. gamoTqviT erTi an ramodenime
d. ayalibebs buzis embrionis anterior-posteri-
hipoTeza imis asaxsnelad, Tu rogor SeiZleba xdebodes
oruli RerZebis ZiriTad qvedanayofebs
es. (SeniSvna: am SekiTxvaze martivi pasuxi ar arsebobs,
e. pasuxismgebelni arian morfogenezis procesSi
magram misi ganxilva Rirebulia. miniSnebisaTvis ix. su-
ujredebis daprogramebul sikvdilze
raTi 21.16a).
9. C. elegans-is embrionaluri ganviTareba SeiZleba ga
modges ganviTarebis Semdegi koncefciebis sailus-
traciad, garda:
mecniereba, teqnologia
a. induqciis gamomwvevi faqtorebis efeqti SeiZle- da sazogadoeba
ba damokidebuli iyos maTi koncentraciis gra-
dientze
mTavrobis mier embrionaluri Rerovani ujredebis
b. inducirebuli ujredis pasuxi iwvwvs genis aqti-
kvlevis dafinansebis politikuri sakiTxi Zalze kri-
vobis unikaluri paternis Camoyalibebas
tikuli ganxilvis sagani iyo. ratom gaxda aRniSnuli
g. transduqciis sasignalo gza, aqtivirebuli induq-
sakiTxi aseTi cxeli kamaTis sagani? SeajameT embrion-
torebis mier, unikaluria embrionis ujredebi-
aluri Rerovani ujredebis kvlevis saWiroebis dama-
saTvis
dasturebeli da sawinaaRmdego argumenti. axseniT da
d. ganviTarebadi embrionis rTuli struqturebis
daasabuTeT Tqveni sakuTari pozicia.
formirebas warmarTavs TanmimdevrobiTi induq-
cia
531
nawili
4 evoluciis meqanizmebi
interviu
evoluciis meqanizmebi
Tu Cven gvinda SeviswavloT evoluciis meqanizmebi kontinentebisgan yvela mxridan daaxloebiT 2 000 miliT
da gaverkvioT maTSi, havais kunZulebi amisTvis erT- aris daSorebuli. ase rom sawyisi populaciis Camoya-
erT yvelaze did bunebriv laboratorias warmoadgenen. libeba xdeboda organizmebis nebismieri saxeobis mier,
doqtori kenes kaneSiro erT-erTi maTgania, visi wvlil- romelsac SeeZlo kunZulebze moxvedra okenis gadakveTis
ic am meqanizmebis SeswavlaSi Zalian didia. is swavlobs Sedegad, magaliTad qaris daxmarebiT. SemdgomSi es popu-
havais buzis drozofilas (Drosophila) mravalricxovan lacia xdeboda izolirebuli genebis nakadisgan, anu amave
saxeobebs. profesori kaneSiro havais universitetis, saxeobis sxva populaciebisgan.
(manoa), evoluciuri biologiis programis direqtoria. aq damkvidrebulma zogma organizmma SemdgomSi da-
is agreTve konservaciuli kvlevebis da treiningebis sabami misca mraval axal saxeobas. es xdeboda am orga-
centris direqtoria amave universitetSi. 2003 wels,Mme nizmebiT havais sxva kunZulebnis kolonizaciis Sedegad.
pirvelad Sevxvdi dr. kaneSiros. am dros me viyavi sti- kunZulebi ganlagebulia erT mwkvrivad: auai-dan did
pendiani viziroti honolulus iolanis institutes kunZulamde, maTi amoweva aseTi qronologiiT xdeboda.
fakultetze. amave fakultetze kaneSirom daiwyo misi qronologiuri Tanmimdevroba arsebobs saxeobaTa warmo-
ganaTlebis miReba. erTi wlis Semdeg didi sixaruliT SobaSic, vinaidan organizmebi gadadiodnen ufro Zveli
davbrundi havaize imisTvis, rom es interviu Camewera. me kunZulebidan ufro axal kunZulebze. Drosophila-s Sem-
Zalian miyvars es samuSao. TxvevaSi, yvelaferi miuTiTebs imaze, rom erTma buzma
(ganayofierebulma mdedrma), romelic moxvda kunZulze
rogor moxda havais kunZulebis ramdenime milioni wlis win, dasabami misca havais dro-
zofilebis 500-ze met saxeobas. dResac yvela saxeoba ar
formireba?
aris aRwerili. es msoflios drozofilebis cnobili saxe-
geologiuri TvalsazrisiT es Zalian axalgazrda kun- obebis daaxlooebiT meoTxedia.
Zulebia. kunZulebs Soris yvelaze Zvelia kunZuli Kauai.
misi asaki mxolod 5-6 milion weliwads Seadgens. kunZulebi drozofilebis saxeobebis raodenoba ga
qronologiuri TanmimdevrobiT moulodnelad aRimaRld-
cilebiT metia, vidre kunZulebis rao
nen. es moxda wynari okeanis teqtonuri filis Crdilo-
dasavleTiT moZraobis da zRvis fskerze arsebuli vul- denoba. pasuxismgebelia Tu ara yoveli
kanurad aqtiuri arealis dafarvis Sedegad. havais didi kunZulis farglebSi arsebul i gansxva
kunZuli aris yvelaze axalgazrda daganlagebulia vul-
vebuli garemo pirobebi saxeobebis aseT
kanurad aqtiuri arealis maRla. axla mimdinareobs axali
kunZulis loihis formireba. misi formireba daiwyo didi mravalferovnebaze?
kunZulis samxreT-aRmosavleTiT, wyalqveSa mTis saxiT. diax, imis gamo, rom calkeuli kunZulis farglebSi ar-
sebobs sxvaoba simaRleSi, naleqebis raodenobasa da sxva
ratom aris havais kunZulebi evoluciis faqtorebSi, yoveli kunZulis bunebrivi pirobebi Zalian
Sesaswavlad aseTi mimzidveli adgili? mravaklferovania. yovel kunZulze arsebobs is, rasac
Cven “kipukas” veZaxiT, e saris laviT garSemortymuli “
pirvel rigSi, msoflioSi es xmeleTis yvelaze izoli- mcenareebis “kunZulebi”. ase rom kunZulebze damatebiT
rebuli nawilia. is ganlagebulia wynari okeanis SuaSi, da arseboben laviT garSemortymuli kunZulebi. lava ro-
532
melic kipukasebs Soris qmnis baierebs. magaliTad, Cven deg, samagistro programa entomologiaSi aviRe. amitom
vswavlobT did kunZulze mdebare or kipukas. lavis na- SemeZlo havais Drosophila-s Seswavlis gagrZeleba.
kadma isini zustad 100 wlis win daacila erTmaneTs. iqa-
mde isini dakavSirebulebi iyvnen erTmaneTTan. Cven ukve es samuSao moicavs Tqvens kvlevas
vamCnevT mniSvnelovan genetikur sxvaobas am or kipukaze
Drosophila -s Sewyvilebis qcevaze. me
mobinadre Drosophila-s populaciebs Soris. jer-jerobiT
isini erT da imave saxeobas warmoadgenen, magram daTiSvis vfiqrom, mravali studenti gaocdeba
procesi dawyebulia. havais kunZulebze saxeobaTa warmo- roca gaigebs, rom es buzebi arSiyoben
qmna axlac Zalian dinamiuri procesia.
TavianT partniorebTan.
arSiyobis procesi mamrebsa da mdedrebs Soris sakmaod
rogor ganviTarda Tqveni interesi
srulyofilia. Sewyvilebis qceva aseve mamrebs Soris Se-
biologiis mimarT? jibrs moicavs. mamrma unda daicvas teritoria, romelzec
Cemi interesi biologiis mimarT albaT warmoiqmna mdedrebi Sesawyvileblad grovdebian. magaliTad, Dro-
bavSvobaSi, roca aq, havais kunZulebze vizrdebodi. bavS- sophila-s erTi saxeobis mamrebs aqvT Zalian farTo Tavebi.
vobaSi mamas davyvebodi saTevzaod oahus garSemo. mamas ori mamri erTmaneTs Tavs urtyavs, ise, rogorc amas Txebi
midgoma Tevzaobis mimarT Zalian mecnieruli iyo, Tumca akeTeben. teritoriisTvis brZolisas mamri mowinaaRmde-
im dros me amis gacnobiereba ar SemeZlo. mamaCemi Tevzao- ges ukan an win gaadaagdebs. sxva saxeobis SemTxvevaSi Se-
bisas mxedvelobaSi iRebda qaris siswrafes, moqcevebs. is jibri ufro sumos Widaobas waagavs. mamrebi ukana TaTebis
ukavSirebda satyuaras ferebs Tevzis im nairsaxeobebis “TiTis wverebze” dgebian, eWidebian erTmaneTs Sua da wina
Seferilobas, romelic iq binadrobdnen. dResac vTevzao- TaTebiT da TavebiT. magram iyo kargi mebrZoli, ar niS-
bisas, mivmarTav mamas gakveTilebs. me vfiqrob, rom Tevza- navs iyo kargi sayvareli. mamr buzs, Tu mas SeuZlia gaum-
obis mimarT isTma mecnierulma midgomam pirvelad gaaR- kvlavdes sxva mamrebs da daicvas teritoria meti Sansi
viZa CemSi interesi biologiis mimarT. aqvs mdedrTan Sewvilebis, magram man aseve unda SeeZlos
Zalian rTuli qcevis gamomJRavneba, romelic daakmayofi-
lebs mdedris saarSiyo qcevis moTxovnebs.
rodis gadaizarda es interesi interesSi
evoluciuri biologiis mimarT? magaliTad aseTi?
roca havais universitetis pirveli kursis studenti erT-erTi saxeobis mamri maRla wevs mucelis ukana
viyavi, mindoda zRvis biologiis Seswavla. magram ojaxis nawils da iRebs morielis msgavs pozas. mdedri xedavs spe-
gavlenis gamo Cavabare samedicino programaze. swavlisT- cializirebuli jagrisebis mwkvrivs, romlebic muclis
vis fulis gadasaxdelad saWiro iyo muSaoba. muSaoba da- qveda mxarezea ganlagebuli. yoveli jagrisi Sebrtyele-
viwye havais Drosophila-s proeqtze. jer laboratoriuli bulia maraos msgavsad. Semdeg mamris muceli vibracias
WurWlis mrecxavi viyavi da Tan vswavlobdi buzebis gas- iwyebs, da jagrisebi avrceleben muclis jirkvlebidan
amravleblad saWiro mkvebavi garemos momzadebas. ram- gamoyofil sqesobrivad mimzidvel nivTierebas, feromo-
denime TveSi CaverTe namdvil kvlevaSi, vaxorcielebdi nis sekrets. amave dros, mamri Slis frTebs, irxeva win da
sasqeso organoebis gakveTas. vswavlobdi sxva morfolo- ukan da warmoqmnis bgeras. cekvis da simReris dros mamri
gamowevs win ybebis nawilebs da mdedri advilad amCnevs
giur Tvisebebsac, romelTa saSualebiT SeiZleba havais
TeTri feris laqas. sapasuxod mdedri marTlac rom “koc-
Drosophila-s saxeobebis evoluciuri istoriis Seswavla.
nis” mamrs. Sewyvileba xdeba mxolod maSin, Tu mamrs Seu-
velze samuSaod gasvlis SesaZleblobac mqonda. amitom
Zlia am demonstraciis yvela details ganxorcieleba.
ekologiac Cemi sabakalavro ganaTlebis nawili gaxda. am
ganxrebs auditoriidan ki ara, aramed uSualod Drosophi-
la-ze kvlevebis Catarebisas vswavlobdi. yovel wels Dro-
havais Drosophila -s axali saxeobebis
sophila-s sxvadasxva proeqtSi monawileobda 10-dan 12-mde warmoqmnaSi Sewyvilebis qcevaSi cvli
sxvadasxva mimarTulebis wamyvani mecnieri. isini samuSaod lebebi ZiriTad rols TamaSoben. es
havaiebze Camodiodnen. baklavriatSi swavlisas vakvird-
gamomdinareobs im modelidan, rom elsac
ebodi cnobili mecnierebis muSaobas. aman Cemze udidesi
StabeWdileba moaxdina. bakalavriatis damTavrebis Sem- dRes vicnobT `kaneSiros hopoTezis~
533
sax eliT. am cvlilebebis roli gansa qmnian. isini warmoadgenen im Rorebis STamomavlobas
evropelebis mier Semoyvanili Rorebis, d aim Rorebis,
kuTrebiT didia saxeobaTawarmoqmnis
romlebic havais mkvidrma mosaxleobam kunZulebze Semoi-
adreul stadiebze. raSi mdgomareobs yvana. gareuli Rorebi Txrian bunebriv tyeebSi fesvebs.
am ideis arsi? warmoiqmneba gubeebi, sadac mravldebian koRoebi. Tavis
mxvriv koRoebi arian im paTogenis gadamtanebi, romelic
sxvaoba Sewyvilebis qcevaSi SeiZleba moxdes mcire frinvelebSi malarias iwvevs. introducirebuli mcena-
populaciaSi, imis Semdeg, rc is axal adgilas daarsdeba. reebic devnian mraval bunebriv saxeobas. mcire zomis
vTqvaT, yvelaze Zvel kunZulze, kauai-ze, arsebobs buze- miuxedavad, saubedurod, havai SeerTebuli Statebis ga-
bis populacia. Semdeg moxda oahu-mis amoweva. ganayofi- daSenebis safrTxis winaSe mdgomi saxeobebis dedaqalaqi
erebuli mdedri moxvda axal kunZulze. ramdenime aseuli gaxda. SeiZleba mTeli msoflios dedaqalaqic.
STamomavlis gamoCekvis Semdeg mas SeuZlia daaarsos oa-
hu-ze buzebis axali populacia. sawyisi populaciisTvis
erT-erTi Tqveni Tanamdeboba aris
damaxasiaTebeli saarSiyo qcevis mixedviT gansxvavebuli
mamrebi gvxvdebian axal populaciaSi. maTi saarSiyo qceva havais universitetis konservaciuli
SeiZleba naklebad srulyofili iyos. magram aseT patara kvlevebis da treinigis centris direq
populaciaSi, Zalian wunia mdedrebs STamomavlobis da-
toris Tanamdeboba. ra saxis samuSaoebs
tovebis naklebi SesaZlebloba aqvT, vidre naklebad “wun-
iebs”. naklebad wunia mdedrebi Sexvdebian met mewyviles,
xelmZRvanelobs centri?
vidre maT SewyvilebisTvis sWirdebaT. aseTi gziT, gadar-
Ceva upiratesobas mianiWebs genebis axal kombinacias, sa- konservaciul biologiaSi Cveni kvlevis interesi
ZiriTadad exeba ekosistemebs da ekoregionebs: is rac
dac iqneba adaptacia axal garemosTan, Kauai-s “mSobliur”
xdeba mTis mwvervalze, mTels gzaze - zevidan qveviT
populaciasTan SedarebiT Sewyvilebis naklebad rTul
myof ekosistemaze moqmedebs. zemoqmedeba aRwevs marjnis
qcevasTan. rogorc Cans amis gamo Drosophila-s yvelaze
rifebs da maT farglebs gareTac vrceldeba. me vfiqrob,
Zvel saxeobebaSi Sewyvilebis qceva rogorc wesi yvelze
Cven unda SevignoT, rom ekosistemebs Soris arsebobs
rTulia. me vfiqrob, Sewyvilebis qcevaSi aseTi gadaxrebi
mWidro kavSirebi, imisTvis, imisTvis, rom davicvaT kun-
havais Drosophila-s evoluciaSi Zalian mniSvnelovan rols
Zulebis biomravalferovneba. centrs aseve aqvs didi gav-
TamaSobs. SesaZlebelia, rom ase xdeba organizmebis sxva
lena ganaTlebaze. Cven gvaqvs erovnuli samecniero fon-
jgufebSic.
dis grantri, romelic afinansebs programebs, romelTa
daxmarebiT Cveni studentebi muSaoben skolis mowafee-
maSin, roca biologebi havais kunZulebze swav-
bTan da maT pedagogebTan. K-12 studentebi monawileoben
loben saxeobebis aseTi mravalferovnebis evolucias,
savele gasvlebSi da kvlevebSi. isini agroveben mecnierul
TviT kunZulebi moxvdnen biomravalferovnebis cx-
monacemebs, aRmoaCenmen axal saxeobebs, da gvexmarebian
deli wertilebis siaSi, rac niSnavs, rom kunZulebis
imis gadawyvetaSi, Tu rogor aRmofvRraT zogi intro-
mravali saxeoba gadaSenebis safrTxis winaSe aris. ra
ducirebuli saxeoba. garkveuli monacemebis Segroveba
warmoadgens havais kunZulebis biomravalferovnebi-
SesaZlebelia mxolod imitom, rom aseTi studentebis
sTvis yvelaze did safrTxes?
sakmaod didi raodenoba monawileobs maT SegrovebaSi.
sxvanairad es SeuZlebeli iqneboda. magaliTad, rogorc
ra Tqma unda bunebrivi habitatis ngreva da Semoyvani-
wesi, mkvlevarebi, romlebic axorcieleben mdinareebis
li saxeobebis – ara adgilobrivi saxeobebis gavlena,
sisufTavis monitorings nimuSebis agroveben mdinaris
romlebic kunZulebze SemTxveviT an Segnebulad moxvd-
ramdenime gubidan. magram Cveni magistrantebs samuSaos
nen. Semoyvanili saxeobebi albaT yvelaze didi safrTxea.
SesrulebaSi exmareboda 320 meSvide klaseli. maT nimuSe-
nomer pirvel problemas albaT WianWvelebi warmoad- bi Seagroves mdinaris mTels gayolebaze - mTis CanCqeri-
genen. havaiebze mkvidri WianWvelebi ar iyvnen, yvela dan im adgilamde, sadac mdinare okeanes uerTdeba. Cemi
aris Semoyvanili. isini amjerad ikvebebian bunebriv tyis azriT, Tu garemodacviTi ganaTlebis SevudgebiT bavSvo-
ekosistemebSi da es Zlierad moqmedebs mkvidri fexsas- bidan, es aamaRlebs mosaxleobis Segnebas da Cven yvelani
rianebis faunaze. Semoyvanili virTxebi anadgureben fr- gavxvdebiT ukeT davicavT wylis resursebs da bunebriv
invelebs. aRweven ra maT budeebSi da ikvebebian barTye- ekosistemebs.
biT da kvercxebiT. gareuli Rorebi aseve did problemas
534
Drosophila-s SemTxvevaSi, yvelaferi miuTiTebs imaze, rom erTma buzma (ganayofi-
erebulma mdedrma), romelic moxvda kunZulze ramdenime milioni wlis win, dasabami
misca havais drozofilebis 500-ze met saxeobas.
535
22
saxecvlili
STamomavloba
suraTi 22.1 zRvis iguana SesaniSnavadaa Seguebuli
galapagosis kunZulebis kldovan garemosTan.
ZiriTadi koncefciebi
22.1 darvinis Teoriam revolucia moaxdina, man bebis mqone individebi sxva individebTan SedarebiT met
Secvala tradiciuli Sexeduleba Tavdapir- STamomavlebs datoveben. bunebrivi gadarCevis saboloo
veli dedamiwis Sesaxeb. darvinamde miaCndaT, Sedegi aris evoluciuri adaptacia. evoluciuri adap-
rom dedamiwaze dasaxlebuli saxeobebi ar tacia aris iseTi memkvidreobiTi niSan-Tvisebebis dag-
Secvlila. roveba, romlebic Sesabamis garemoSi organizmis ga-
22.2 naSromSi `saxeobaTa warmoSoba~ darvinma darCenisa da gamravlebis unars zrdian. Tanamedrove
ivarauda, rom saxeobebi bunebrivi gadarCe- ganmartebiT evolucia aris populaciis genetikuri
vis moqmedebiT icvleba. Semadgenlobis cvlileba droSi. sabolood ki popu-
22.3 darvinis TeoriiT mravali dakvirvebis axna laciSi imdenad bevri cvlileba grovdeba, rom igi ar-
SeiZleba. sebobas axali saxeobis saxiT agrZelebs. termini evo-
lucia Cven aseve SegviZlia didi masStabis cvlilebebis
Sesavali aRsaniSnavad gamoviyenoT. vTqvaT, mTeli biologiuri
mravalferovnebis TanTadanobiTi CamoyalibebisTvis:
darvinma SemogvTavaza Tavdapirveli mikrobebidan moyolebuli Tanamedrove
mravalferovani organizmebis CaTvliT.
revoluciuri Teoria evolucia imdenad fundamentur koncefcias warmoad-
C
gens, rom misi codna saWiroa nebismieri doneze myofi
sicocxlis formebis Seswavlis dros: molekulebidan
arlz darvinma naSromi `saxeobaTa warmoSoba bune-
ekosistemamde. evoluciuri moZRvreba dResac did gav-
brivi gadarCevis gziT anu ukeTSeguebuli jiSebis ga
lenas axdens medicino da sasoflo-sameurneo praqtika-
darCena sicocxlisaTvis brZolaSi~ 1859 wlis 24 no-
ze, bioteqnologiaze, aseve konservaciul biologiaze.
embers gamoaqveyna. mas Semdeg biologiaSi axali era
am wignis gacnobisas Tqven aseve mudmivad SegxvdebaT
daiwyo. darvinma naSromSi mogvca sicocxlis erTiano-
evoluciis Tema. am TavSi ki gaecnobiT darvinis Sexed-
bis idea. darvinamdec arsebobda nairgvari mosazreba
ulebebis organuli samyaros ganviTarebaze.
sicocxlis ganviTarebaze. am mosazrebebs Soris mec-
nierebi kavSirs ver amyarebdnen. darvinma es SeZlo.
`saxeobaTa warmoSobis~ gamoqveynebis Semdeg biologebma
didi yuradReba miaqcies organizmebTa mravalferovne-
bas, maT warmoSobas, maT Soris msgavseba-gansxvavebas,
koncefcia 22.1
naTesaur kavSirs, geografiul gavrcelebas da adapta- darvinis revoluciurma Teori
cias garemosTan (suraTi 22.1).
saxeobaTa warmoSobaSi darvinma ori mTavari idea ga- am Secvala tradiciuli Sexed
naviTara. pirveli: warmoadgina uamravi TvalsaCino ma-
sala, romlisgan gamomdinareobda, rom dedamiwaze dRes
uleba Tavdapirveli dedamiwis
arsebuli organizmebi winapari saxeobebis STamomavlebi Sesaxeb. darvinamde miaCndaT,
arian. winapari saxeobebi ki gansxvavdebodnen Taname-
drove sasxeobebisgan. meore: man SemogvTavaza evoluci-
rom dedamiwaze dasaxlebuli
uri procesis warmmarTveli faqtori, romelsac bune- saxeobebi ar Secvlila
brivi gadarCeva daarqva. bunebrivi gadarCevis ZiriTadi
idea SemdegSi mdgomareobs: populacia TaobaTa ganmav- darvinma moaxdina inteleqtualuri revolucia. rev-
lobaSi SeiZleba Seicvalos, Tu garkveuli niSan-Tvise- oluciuri azris gavlena sazogadoebriv azrovnebaze
536
damokidebulia drois im momentze, roca es idea yal- lia, romelsac miekuTvneba saxeoba, meore ki _ Tavad
ibdeba da amasTan erTad sazogadoebis azrovnebis sim- saxeobis saxelia. es principi dResac ZalaSia. linem ki-
wifeze. rom gavigoT raSi mdgomareobda darvinis ideis bismagvari ierarqiis magivrad Seqmna urTierTdaqvemde-
revoluciuroba, unda SevadaroT misi Sexeduleba si- barebuli klasifikaciis sistema. am sistemis mixedviT
cocxleze, sxva dasavlur ideebs (suraTi 22.2). msgavsi saxeobebi erTiandeba ufro did kategoriaSi-
gvarSi, msgavsi gvarebi ojaxSi da ase Semdeg (ixileT
suraTi 1.14).
winaaRmdegoba evoluciis ideis mimarT
lines mixedviT zogierTi saxeobis urTierT msga
`saxeobaTa warmoSobam~ Secvala manamde gabato vseba, ar niSnavs maT evoluciur naTesaobas. es msgavse-
nebuli Sexeduleba. amave dros man Searyia dasavleTis ba Semoqmedis ideis gansaxierebaa. erTi saukunis Sem-
kulturis safuZvlebi. darvinis warmodgena sicocx- deg darvinma lines taqsonomiuri sistema evoluciis
leze mkveTrad ewinaaRmdegeboda tradiciul Sexedule- damamtkicebel argumentad gamoiyena.
bas. darvinamde miaCndaT, rom dedamiwis asaki mxolod
ramdenime aTas wels moicavs da masze dasaxlebuli namarxebi, kiuve da katastrofebis idea
cocxali formebi ucvlelia. aseve iTvleboda, rom
Tavdapirvelad Semoqmedma Seqmna sxvadasxva saxeobebi, darvins Teoriis CamoyalibebaSi namarxi formebis
romlebmac dRevandlamde ucvlelad moaRwies. darvi- Seswavlac daexmara. Gganamarxebuli organizmebi war
nis naSromma Secvala saukuneTa manZilze gabatonebuli moadgenen geologiur warsulSi arsebul organizm
warmodgenebi. Ta naSTebs. ganamarxebuli masalis umetesoba napovnia
danaleq qanebSi. am qanebis formireba moxda zRvebis,
tbebis da Waobebis fskerze drois ganmavlobaSi daleq-
bunebis Skala da saxeobaTa klasifikacia
ili qviSisa da Slamisgan. axali fenebi Zvel fenebze
marTalia, zogierTi Zveli berZeni filosofosi mi- ileqeboda. axali fenebis simZimis Sedegad qanebi iwnexe-
iCnevda, rom sicocxlis ganviTareba TandaTan xdebo- boda. erTmaneTze dawyobil qanebs stratonebi daarqves.
da, magram is filosofosi, romelmac udidesi gavlena droTa ganmavlobaSi erozia Slis SedarebiT axalgaz-
moaxdina dasavleTis mecnierebaze Tvlida, rom saxe- rda zedapirul qanebs da gamoaCens ufro Zvels, ma-
obebi ucvlelia. es filosofosi iyo aristotele (384- namde dafarul stratons. yoveli fenis qanSi daculia
322 C.w). aristotelem Tavis bunebis mimoxilvaSi aRniSna am qanis formirebis dros dedamiwaze mcxovrebi orga-
garkveuli „msgavseba` cocxal arsebebs Soris. aqedan man nizmebis naSTebi. stratonebi gnsxvavdebian masSi asrse-
daaskvna, rom sicocxlis formebi kibis msgavsad arian buli organizmebis naSTebis mixedviT (suraTi 22.3).
dalagebulni. `arsebaTa kibis~ safexurebs martividan paleontologia anu namarxi naSTebis Seswavla. am
rTulisken mivyavarT. mogvianebiT am kibes bunebis kibe dargis ganaviTarebaSi didi wvlili Seitana frangma mec-
(scala naturae) uwodes. aristotele Tvlida, rom si- nierma JorJ kiuviem (1769-1832). kiuvie ikvlevda parizis
cocxlis yoveli forma srulyofilia da ucvleli. mas SemogarenSi arsebul danaleq qanebs. man SeamCnia, rom
`arsebaTa kibeze~ sakuTari safexuri ukavia. rac ufro Rrmadaa (ufro Zvelia) stratoni, miT metia
Zvel aRTqmaSi arsebobs debuleba sicocxlis Seqm- sxvaoba am stratonis namarx formebsa da Tanamedrove
naze, is Zalian hgavs aristoteles ideas. Zvel aRTqmaSi formebs Soris. amave dros erTi stratonidan meoreze
gamoTqmuli debulebis Tanaxmad saxeobebi Seqmnilia gadasvlisas icvleba ganamarxebul formaTa Semadgen-
RmerTis mier da amitom isini srulyofilni arian. 1700- loba (Zveli formebi qrebian da Cndebian axali formebi).
ian wlebSi bevri mecnieri Tvlida, rom organizmebis kiuviem daaskvna, rom sicocxlis formebis gadaSeneba
saocari adaptacia garemosTan adasturebs RmerTmis Cveulebrivi movlena iyo sicocxlis istoriaSi. Tumca
mier am saxeobebis Seqmnas. isini fiqrobdnen, rom Rmer- kiuvie jiutad uaryofda evoluciuri _ TandaTanobi-
Tma yvela saxeoba garkveuli miznisTvis Seqmna. Ti cvlilebebis ideas. is anviTarebda katastrofebis
erT-erTi aseTi mecnieri iyo Svedi eqimi da bo ideas. am ideis Tanaxmad stratonebs Soris yoveli zR-
tanikosi karl line (1770-1778). is sicocxlis mraval- vari Seesabameba katastrofas, vTqvaT, wyaldidobas an
ferovnebas `RmerTis udidess warmatebad~ miiCnevda. piriqiT amoSrobas. katastrofebis Sedegad bevri im-
linem ganaviTara taqsonomia. taqsonomia aris biolo- droindeli saxeoba nadgurdeboda. kiuvie Tvlida, rom
giis ganxra, romelic axdens organizmTa klasifika- katastrofebi periodulad meordeboda da rogorc wesi
cias da aZlevs saxelwodebas. linem daamkvidra saxe- garkveul geografiul regions moicavda. katastrofis
obaTa laTinuri saxelwodebis binominaluri sistema Semdeg mezobeli regionebidan populaciebis migracia
(ori laTinuri sityvisgan Semdgari saxeli). saxeobis mimdinareobda. migrirebuli populaciebi dacariele-
saxeli or sityvas Seicavs, pirveli gvaris aRmniSvne- bul regions xelmeored iTvisebdnen.
537
linei
linei (klasifikacia)
(klasifikacia)
hatoni
hatoni(gradualuri geologiuricvlilebebi)
(gradualuri geologiuri cvlilebebi
lamarki (saxeobebi icvlebian)
suraTi 22.2 darvinis cxovrebis da ideebis istoriuli mniSvneloba. drois Skalaze zeviT gamoxatulia muqi lurji xazebi. lurji
xazebiT aRniSnulia im adamianebis sicocxle, romelTa ideebma gavlena moaxdines Tanamedrove evoluciur azrovnebaze.
538
suraTi 22.3 namarxi naSTebi stratigrafiuli
monakveTidan. mdinare koloradom, daaxloebiT
2000 m. siRrmis, didi kanioni warmoqmna. danaleqi
qanebi gaSiSvlda. is sicocxlis istoriis wignis
did furclebs mogvagonebs. yovel stratonSi
daculia ganamarxebuli formebi. isini dedamiwis
Sesabamis geologiur periodSi gavrcelebul or-
ganizmTa naSTebs warmoadgenen. Teslovani gvim-
ris foTlis (zeviT)Onamarxebi aris meCxeri „hermiT
Sale` (Hermit Shale) fenidan (265 milioni wlis).
trilobitis namarxebi (qveviT) aris ufro Rrma
„braiT angel Sale` (Bright Angel Shale) fenidan
(530 milioni wlis).
22.1
biT gadaecemis arcerTi argumenti ar moipoveba. (su-
raTi 22.4). koncefcia
lamarks Semowmeba
mTeli cxovrebis manZilze mravali mecn-
ieri kicxavda. gansakuTrebiT mas kiuvie upirispird-
1. amkiuvie
eboda. TavSisaerTod
dasxelebul mecnierTagan
uaryofda romels
saxeobaTa evolucias.
simarTle rom iTqvas,
miaCnda, sikvdilis geologiur
rom saxeobebi Semdeg lamarkma mec-
droSi
nieruli sazogadoebis didi pativiscema
ucvlelia? romeli mecnieri Tvlida, rom daimsaxura.
man mogvca cocxali bunebis safuZvliani mimoxilva da
saxeobebi droTaAganmavlobaSi icvleboda?
aRiara TandaTanobiTi evoluciuri cvlilebebis mimdi-
2. raSi mdgomareos lamarkis evoluciis Teor-
nareoba. evoluciuri cvlilebebi saukeTesod xsnidnen
iis arsi? axseniT misi mniSvneloba.
mis dakvirvebebs.
539
koncefcia 22.2 sitetSi. darvinma gadawyvita RvTis msaxuri gamxdariyo.
mecnierebis bevri dargi imdroinel inglisSi eklesiaSi
viTardeboda.
naSromSi `saxeobaTa~ warmo kembrijSi darvins mfarvelobda botanikis profesori,
reverend jon henslo. darvins bakalavris xarisxi mieniWa.
Soba~ darvinma ivarauda, rom Semdgom henslom axalgazrda kursdamTavrebuls rekomen-
dacia gauwia kapitan robert fic-roisTan. Ffic-roi amza-
saxeobebi bunebrivi gadarCevis debda dedamiwis garSemo samogzaurod sazRvao xomald
Sedegad icvlebian „bigls`. darvini ekuTvnoda imave socialur fenas, rac
fic-roi, iyo axalgazrda da ganaTlebuli. is yvela mxvriv
mecxramete saukunis dasawyisisTvis sazogadoe- awyobda fic-rois da amitomac ekipaJSi Caricxa.
bas sjeroda, rom saxeobebi Seqmnis droidan ucvle-
lia. marTalia ramdenime Rrubeli gamoCnda am rwmenis Mmogzauroba `bigliT~
caze, magram arc erTi ar gadaizarda namdvil quxilSi, 1831 welis 27 dekembers „biglma` 22 wlis darvin-
ZiriTadad ca kvlav mowmendili rCeboda. Tan erTad inglisis sanapiro datova. ekipaJis ZiriTadi
mizani iyo samxreTi amerikis naklebad Seswavlili sana-
darvinis gamokvleva piro zolis rukis Sedgena. sanam mimdinareobda sanapir-
os geografiuli Seswavla, darvini napirze akvirdeboda
Carlz darvini (1809-1882) daibada dasavleT inglis-
samxreTi amerikaSi gavrcelebul aTasobiT mcenares da
Si, SruzberSi. buneba mas bavSvobidan ainteresebda.
cxovels, amave dros koleqcias agrovebda. mas saSu-
kiTxulobda wignebs bunebaze, Tevzaobda, nadirobda
aleba mieca Caetarebina gamokvleva iseT gansxvavebul
da mwerebs agrovebda. darvinis mama cnobili eqimi iyo.
garemoSi, rogoricaa braziliis junglebi, argentinis
mas ver warmoedgina, rom Svili SeiZleba naturalisti
pampasebis balaxeulobiT dafaruli vrceli velebi, an-
gamxdariyo. amitom 16 wlis darvini gaagzavnes edinbur-
tarqtidasTan axlos mdebare gaudabnoebuli kunZulebi
gis universitetSi medicinis Sesaswavlad. magram dar-
(tiera del fuego) da andebis maRali mTagrexilebi.
vinisTvis medicina mosabezrebeli sagani iyo. anestezia
yvela am adgilebSi is mcenareebisa da cxovelebis
darvinis dros ar arsebobda, amgvarad qirurgiac misT-
nairgvar adaptaciebs akvirdeboda. darvinma SeamCnia,
vis miuRebeli iyo. amitom man xarisxis gareSe datova
rom samxreT amerikis zomier klimatur pirobebSi mo-
edinburgis universiteti da Sevida kembrijis univer-
inglisi
Cr. amerika evropa
wynari atlantikis
okeane okeane
ketili imedis
koncxi
tasmania
hornis koncxi axali zelandia
cecxlovani miwa
540
suraTi 22.6 niskartis formis varia-
ciebi galapagosis mTiulebSi. gala-
pagosis kunZulebze daaxloebiT mTi-
ulebis 12-mde axlo monaTesave saxeoba
binadrobs, zogi mxolod konkretul
kunZulebze gvxvdeba. Zalian STambeW-
davia niskartis formebs Soris gansx-
vaveba. niskartis forma specifikuri
sakvebis mopovebasTanaa adaptirebuli.
binadre mcenareebi da cxovelebi ufro axlos idgnen mdebareobs (suraTi 22.5). darvinze didi STabeWdileba
samxreT amerikis tropikebSi gavrcelebul saxeobebTan, moaxdina arqipelagze gavrcelebulma ucnaurma orga-
vidre evropis zomieri klimatis saxeobebTan. metic, ga- nizmebma. galapagosze man Seagrova frinvelTa koleq-
namarxebuli formebi, Tumca cxadad gansxvavdebodnen cia, romelTa Soris iyo mTiulas ramdenime saxeoba. es
Tanamedrove cxovelebisgan, iyvnen namdvilad samxreT saxeobebi Zalian hgavdnen erTmaneTs, magram msgavsebis
amerikulni. isini Zalian hgavdnen am kontinentze miuxedavad sxvadasxva saxeobebs warmoadgendnen. zogi-
gavrcelebul cocxal organizmebs. erTi maTgani mxolod konkretul kunZulze saxlobda,
mogzaurobis ganmavlobaSi darvini geologiur dak sxvebi gavrcelebulebi iyvnen or an met mezoblad mde-
virvebasac awarmoebda. „bigliT` mogzaurobisas darvins bare kunZulze. darvini Tavadac ver xvdeboda am da-
zRvis daavadebam ramdenjerme Seutia. miuxedavad amisa kvirvebis mniSvnelobas, vidre 1863 wels ar dabrunda
man waikiTxa laielis „geologiis principebi`. laielis inglisSi. inglisSi darvinmac da sxva mecnierebmac aR-
gavleniT darvinma Ciles sanapiro zolSi gamoikvlia ge- moaCines, rom galapagosze mobinadre saxeobebis umete-
ologiuri cvlilebebi. es cvlilebebi Zlierma miwisZ- soba msoflioSi sxvagan arsad ar gvxvdeba. Tumca isini
vram gamoiwvia. darvinma SeamCnia, rom Ciles sanapiro kontinentze mobinadre saxeobebs Camogavda. darvin-
zolis ramdenime futiT aweva ramdenjerme moxda. man ma ivarauda, rom galapagosze mobinadre organizmebi
naxa okeanis organizmebi andebis mTebSi da daaskvna, rom samxreT amerikidan iq SemTxveiT moxvdnen da Semdeg
namarxebis Semcveli kldeebi aq aRimarTnen miwisZvrebis sxvadasxva kunZulebze gansaxldnen.
mravali seriis Sedegad. am dakvirvebam didi gavlena
moaxdina mis SexedulebaTa Camoyalibebaze. man dainaxa, darvini organizmTa
rom dedamiwis ucvlelobaze da axalgazrda asakze ar- adaptaciebze amaxvilebs yuradRebas
sebul tradiciul Sexedulebas faqtobrivi masala ewi-
naaRmdegeba. amis Semdeg darvinma laielis Sexeduleba, darvinma Tavidan gadaafasa yvelaferi, rac naxa
rom dedamiwa mudmivad icvleboda gaiziara. mogzaurobis dros. gadafasebis Sedegad is mixvda, rom
mogzaurobis periodSi „bigli` galapagosze SeCerda. garemosadmi adaptacia da axal saxeobaTa warmoqmna
darvinis interesi saxeobebis geologiuri gavrcelebis axlo monaTesave procesebia. SesaZlebelia Tu ara axal
mimarT gaaRrmava galapagosis kunZulebis Seswavlam. saxeobaTa Camoyalibeba winapari saxeobebidan gansxvave-
galapagosis arqipelagi geologiurad axalgazrda, vul- bul garemosTan adaptaciebis TandaTanobiTi Camoyali-
kanuri warmoSobis kunZulebia. is ekvatorTan, samxreTi bebis Sedegad? darvinis mogzaurobis Semdeg mravali
amerikidan dasavleTiT daaxloebiT 900 kilometrSi, weli gavida sanam biologebi mividnen daskvnamde, rom
541
zustad es moxda galapagosis mTiulebis SemTxvevaSi. mravalferovneba organuli samyaros evoluciis gan-
mTiulebis qceva da niskartis forma adaptirebulia viTarebis Sedegia. darvinma warmatebas miaRwia. bevri
ama Tu im kunZulze arsebul sakvebTan (suraTi 22.6). darvinamdel evolucionisti ZiriTadad imitom damar-
darvins miaCnda, rom adaptaciis warmoSobis axsniT cxda, rom maT ar hqondaT aseTi uxvi TvalsaCino masala
evoluciur ganviTarebasac daadgenda. da myari logikiT SeiaraRebuli argumentebi. darvinis
1840 wlebis dasawyisSi darvini muSaobda Tavisi pirvel wigns male sxva mniSvnelovani naSromic mohy-
Teoriis ZiriTad debulebaze - bunebriv gadarCevaze va, kerZod ki naSromi sqesobriv gadarCevaze, romelic
rogorc evoluciis mTavar mamoZraveleb faqtorze. mas bunebrivi gadarCevis erT-erT nairsaxeobas warmoad-
Tavisi ideebi jer ar hqonda gamoqveynebuli. darvini gens. (ixileT Tavi 23).
londnTan axlos daunSi cxovrobda. susti janmrTelobis
gamo iSviaTad tovebda mamuls. karCaketili cxovrebis
saxeobaTa warmoSoba
miuxedavad is gare samyarosgan ar iyo izolirebuli.
„bigliT` mogzaurobis dros is agzavnida inglisSi weri- saxeobaTa warmoSobis TeoriaSi darvini or mTavar
lebs da sxvadasxva saxeobis nimuSebs. ris gamoc metad ideas aviTarebda: pirveli, evoluciiT SesaZlebelia
popularuli naturalisti gaxda. darvins intensiuri mi- sicocxlis erTianobisa da mravalferovnebas mizezis
mowera hqonda msoflios gamoCenil naturalistebTan. axsna, da meore, adaptaciuri evoluciis mizezi aris
mas xSirad stumrobdnen laieli, henslo da sxvebi. bunebrivi gadarCeva.
1844 wels darvinma saxeobaTa warmoSobasa da bu
nebriv gadarCevaze vrceli narkvevi dawera. mas ar un- saxeSecvlili STamomavloba
doda Tavisi Teoriis gamoqveyneba, vinaidan icoda, rom
misi Teoriis gamoqveynebas uaryofiTi reaqcia mohyveba. saxeobaTa warmoSobis pirvel gamocemaSi darvins si-
darvinma sTxova meuRles gamoeqveynebina misi naSromis tyva `evolucia~ wignis dasarulamde ar uxmaria. mis
narkvevi, Tu is ufro srulyofili naSromis damTavre- nacvlad is termin `saxeSecvlili STamomavlobas~ iy-
bamde mokvdeboda. enebda. es fraza ukeT ajamebda mis mosazrebebs sicocx-
marTalia darvinma gadado Tavisi naSromis gamo- lis Sesaxeb. darvini aRiqvamda sicocxlis erTianobas.
qveyneba, magram is agrZelebda Tavisi Teoriis dama- is Tvlida, rom yvela organizmi, dawyebuli uZveles
dasturebeli argumentebis moZiebas. laieli Tavad ar warsulSi mcxovrebi winaprebidan moyolebuli, TaobaTa
iziarebda evoluciis ideas, miuxedavad amisa urCevda manZilze erTmaneTs enaTesaveba. milionobiT wlebis gan-
darvins naSromis gamoqveynebas, sanam vinme sxva ar mivi- mavlobaSi winaparTa STamomavlebi sxvadasxva garemoSi
doda igive daskvnamde da ar gaaswrebda mas. vrceldeboda. gansxvavebul garemoSi maT nairgvari cv-
1858 wlis ivnisSi laielis varaudi gamarTlda. dar lilebebi da adaptaciebi daugrovdaT. es adaptaciebi
vinma miiRo axalgazrda britaneli naturalistis al- maT gadarCenasa da konkretul garemo pirobebTan Seg-
fred rasel uolesis (1823-1913) manuskripti. uolesi uebaSi exmarebodnen.
muSaobda malais arqipelagze da ganaviTara darvinis darvinis SexedulebiT sicocxlis istoria SeiZleba
ideis msgavsi bunebrivi gadarCevis Teoria. uolesi gantotvili xes SevadaroT. saerTo RerZidan Tavdapir-
sTxovda darvins ganexila misi naSromi da Tu is imsax- velad ganStovdebian martivi da uZvelesi saxeobebi,
urebda gamoqveynebas gadaeca laielisTvis dasabeWdad. totebis kenweroebze ki rTuli da SedarebiT gvian Cam-
darvinma miswera laiels: „ Tqveni sityvebi sruliad oyalibebuli formebi Tavsdebian. amgvarad kenweroebi
gamarTlda..... me arasdros minaxia ufro saocari Tanx- amJamad arsebul organizmTa mravalferovnebas asaxas.
vedra..... ase rom mTeli Cemi pirveloba, raoden didic yoveli ganStoebis adgili warmoadgens yvela im evolu-
ar unda yofiliyo ganadgurda.` 1858 wlis 1 ivliss lai- ciuri xazis winapars, romlebic mogvianebiT am wertili-
elma da misma kolegebma londonis lines sazogadoe- dan gantotdnen. axlo monaTesave saxeobebi, rogoricaa
bas warudgines uolesis naSromi, darvinis gamouqvey- aziuri da afrikuli spilo, Zalian gvanan erTmaneTs. arc
nebeli naSromis TezisebTan erTad. darvinma swrafad Tu ise didi xania rac isini saerTo winaprisgan gan-
daasrula naSromi „saxeobaTa warmoSoba` da momdevno Stovdnen. sanam ganitotebobnen erT Stos ekuTvnodnen.
wels gamoaqveyna. marTalia uolesma pirvelma waradgina (suraTi 22.7). ZiriTadad evoluciis ganStoebebis kenw-
gamosaqveyneblad Tavisi idea, magram is Tvlida, rom eroebi amomwydari formebiT bolovdeba. odesRac arse-
darvinma ise Rrmad ganaviTara bunebrivi gadarCevis buli organizmebis daaxloebiT 99% dRes gadaSenebulia.
Teoria, rom prioriteti mas ekuTvnis. uolesi darvinis ase rom amJamad aRar arseboben cxovelebi, romlebic
didi Tayvanismcemeli iyo. Seavsebdnen cariel adgils spilosa da mis uaxloes na-
10 weli dasWirda imas, rom darvinis wignSi moy Tesavs - lamantinsa da damans Soris. sadReisoT mxolod
vanili argumentebis meSveobiT biologebis didi nawili zogierTi ganamarxebuli gardamavali forma aris napovni.
evoluciur ganviTarebaSi darwmunebuliyo. 10 weli- lines xedavda rom zogi saxeoba erTmaneTs ufro
wadSi biologebis umravlesobam aRiara, rom sicocxlis metad Camohgavda, vidre sxva saxeobebs. is am msgavsebas
542
Elephas maximus
(azia)
Sirenia Loxodonta africana
Hyracoidea (lamantinebi da maTi naTesavebi) (afrika)
(damanebi) Loxodonta cyclotis
wlebis win
(afrika)
Mammuthus
Stegodon
Mammut
Deinotherium
Platybelodon
milionobiT wlebis win
Barytherium
Moentherium
suraTi 22.7 saxeSecvlili STamomavloba. spilos evoluciuri xe ZiriTadad ganamarxebul formebs – maT anatomias, stratonSi gamoCe-
nis Tanmimdevrobasa da geografiul gavrcelebas efuZneba. gaiTvaliswineT, rom STamomavalTa totebis umetesoba gadaSenebuli formebiT
sruldeba. miuxedavad didi garegnuli gansxvavebisa (drois masStabi suraTze ar aris daculi) lamantini da damani spilos uaxloesi Ta-
namedrove naTesavebia.
evolucias ar ukavSirebda. vinaidan lines esmoda rom lebis didi potencialis miuxedavad, populaciebs
organizmTa didi mravalferovneba SeiZleba iyos orga- raodenobis SenarCunebis tendencia aqvT.
nizebuli `jgufebad, romlebSic sxva jgufebi Sedian~ dakvirveba #3: saarsebo resursebi limitirebulia.
(darvinis gamoTqma). amitom darvinis Teoria ZiriTadad daskvna #1: Tu populaciaSi individTa raodenoba
emTxveva lines taqsonomiur sqemas. darvini Tvlida, Warbobs, saarsebo pirobebs, maSin individebs So-
rom lines ierarqia asaxavs sicocxlis xis ganStoebaTa ris iwyeba brZola arsebobisaTvis. ris gamoc yovel
istorias. saerTo winapridan warmoSobis gamo sagvar- TaobaSi mxolod STamomavalTa mcire nawili gadar-
tomo xis Semadgeneli organizmebi sxvadasxva taqso Ceba da miaRwevs sqesmwife asaks.
nomiur doneze erTmaneTs enaTesavebian. dakvirveba #4: populaciis wevrebi niSan-TvisebebiT
Zlier gansxvavdebian; ar moipoveba ori erTmaneTis
bunebrivi gadarCeva da adaptacia absoluturad msgavsi individi (suraTi 22.9).
dakvirveba #5: warmoqmnil variaciaTa umetesoba mem-
rogor moqmedebs bunebrivi gadarCeva da rogor xs-
kvidrulia.
nis is adaptacias? evolucionistma ernst mairma darvi-
daskvna #2: individebis gadarCena nawilobriv da
nis bunebrivi gadarCevis Teoriis daskvna sam daskvnad
mokidebulia memkvidreobiT Tvisebebze. individebs,
dayo. es daskvnebi xuT dakvirvebas eyrdnoba: *
romelTa memkvidreobiTi niSan-Tvisebebi mocemul
garemoSi maT gadarCenisa da gamravlebis met Sans
dakvirveba #1: Tu individTa yvela STamomavali sqesm- utoveben, Seguebulobis da gadarCenis meti Sansi
wife asaks miaRwevs da warmatebulaT gamravlda, ma- aqvT. isini met STamomavlobas toveben, vidre gare-
Sin nebismieri saxeobis populaciis zoma eqsponen- mosTan naklebad Seguebuli individebi.
ciurad gaizrdeba (suraTi 22.8). daskvna #3: individebis gadarCenis da gamravlebis
dakvirveba #2: sezonuri fluqtuaciebis da gamrav- araTanabar SesaZleblobas populaciis TandaTano-
biT cvlilebamde mivyavarT. TaobaTa manZilze ug
rovdebaT arsebobisaTvis sasargeblo niSan-Tvisebebi.
* mairis naSromi, biologiuri azrovnebis zrda: mravalferovneba,
evolucia da memkvidreoba (kembriji, MA: harvardis universitetis ga-
momcemloba, 1982). bunebrivi gadarCeva Sedegia imisa, rasac Cven arse-
543
es evoluciuri modifikaciis mniSvnelovani resursia.
X X suraTi 22.8 xelovnuri gadarCeva. darvinis Teoriis meore na
Warbi STamomavloba.
nekerCxlis erTi
wili mraval yofiT magaliTs eyrdnoba. magaliTad ro
totic ki aTeulo- goricaa kulturul mcenareTa da Sinaur cxovelTa
biT frTian nayofs seleqcia. adamiani cvlis sxva saxeobebs. mravali Tao-
ikeTebs. Tu xis yvela
STamomavali gadarCe-
bis ganmavlobaSi misTvis sasurveveli niSan-Tvisebebis
ba, Cven male garSe- mflobel individebs amravlebs. am process xelovnuri
mortymulni viqnebiT gadarCeva ewodeba. xelovnuri gadarCevis Sedegad ada-
nekerCxlis tyiT.
mians mcenareTa da cxovelTa axal jiSebi gamoyavs. Se-
qmnil jiSebs garegnulad velur winaprebisagan Zalian
cota ram saerTo moepovebaT (suraTi 22.10).
darvinma daaskvna, rom Tu xelovnuri gadarCeva
SedarebiT mokle droSi aseT STambeWdav Sedegs gvaZ
levs, maSin, rasac Cven `bunebriv gadarCevas~ vuwodebT,
mravali aseuli Taobis Semdeg saxeobaTa mniSvnelo-
van cvlilebas gamoiwvevs. Amas adgili eqneba maSinac ki,
roca zogi memkvidreobiTi niSan-Tvisebis upiratesoba
sxvebTan SedarebiT mcirea. sasrgeblo Tvisebebi Tan-
SS suraTi 22.9 variaciebi populaciebSi. Wiamaiebis am po daTanobiT grovdeba populaciaSi. nakleb sasargeblo
pulaciis wevrebSi Seferilobis da wertilebis ganlagebis Tvisebebi ki qreba.
variaciebi memkvidreobiTia, amitom bunebriv gadarCevas
bunebrivi gadarCevis Teoriis Sejameba. kidev erT
masze gavlenis moxdena SeuZlia.
xel gavimeoroT bunebrivi gadarCevis mTavari idea:
bobisaTvis brZolas vuwodebT. darvins esmoda im kav-
Siris mniSvneloba, romelic arsebobs bunebriv gadar- bunebrivi gadarCeva individTa gansxvavebul
Cevasa da organizmis `Warbi STamomavlobis datovebis~ warmatebul gamravlebasTan aris dakavSire-
unars Soris. am movlenis gagebas xeli Seuwyo 1798 wels buli (individebi gadarCenisa da gamravlebis
gamoqveynebulma tomas malTusis narkvevma. es narkvevi gansxvavebul unars floben). es SesaZleblo
populaciis zrdas exeba. malTusi adamianebis ubedure- ba gansxvavebuli garemos da gansxvavebuli
bebis umetesobas, rogoricaa avadmyofoba, SimSili, memkv idreuli niSan-Tvisebis mqone indiv idTa
usaxlkaroba da omi ukavSirebda imas, rom adamianis urTierTkavSirzea damyarebuli.
populacias unari aqvs ufro Cqari tempiT gaizardos, droTa ganmavlobaSi bunebr iv i gadarCevis mo-
vidre izrdeba sakvebi an sxva saarsebo resursi. Warbi qmedebiT org anizmTa adaptacia garemosTan
STamomavlobis datovebis unari rogorc Cans yvela sax- izrdeba (suraTi 22.11).
eobisTvis aris damaxasiaTebeli (ix. sur. 22.8). Tu garemo droTa ganmavlobaSi icvleba, an
cxovelis mravali kvercxidan gamoCekili individe- Tu saxeobis garkv euli jgufi axal garemoSi
bidan, an mcenaris mravalricxovani Teslidan mxolod gans axldeba, bunebrivi gadarCevis moqmedeba
umniSvnelo nawili aRwevs sqesmwife asaks da tovebs axal pirobebTan adaptaciaSi aisaxeba. zogjer
STamomavlobas. danarCeni nadgurdeba: an Wamen, an Sim- adaptaciis Sedegad axali saxeobebi warmoiq
SiliT da avadmyofobiT iRupebian, gamravlebisas part- mneba.
ners ver pouloben, an sxva mizezebis gamo ar SeuZliaT
sanam gavagrZelebdeT, avRniSnoT sami mcire, magram
STamomavlobis datoveba.
mniSvnelovani momenti, romelic axasiaTebs evolucias
garemo faqtorebi yovel TaobaSi cxrilaven indi-
bunebrivi gadarCevis gziT. pirveli: Tumca bunebrivi
videbs, romelTa memkvidreobiTi Tvisebebi mocemul
gadarCeva organizmsa da saarsebo garemos Soris urT-
garemo pirobebSi wamgebiania. xandaxan garemo pirobebi
ierTkavSiris Sedegad moqmedebs, magram individi ar
ise icvleba, rom zogi niSan-Tviseba sxvebTan Sedare-
evoluirebs. populacia aris is elementaruli erTeuli,
biT ufro sasrgeblo xdeba. organizmebi, romelTa niSan-
romelic evoluirebs (amjerad Cven SegviZlia ganvmatoT
Tvisebebi ukeT esadageba konkretul garemos toveben
populacia rogorc individTa jgufi, romelic garkveul
met STamomavlobas, vidre is organizmebi romlebTac
saxeobas miekuTvneba, erTmaneTs Tavisuflad ejvareba da
aseTi Tvisebebi ar moepovebaT. warmatebuli gamrav-
konkretul teritoriaze _ arealSi binadrobs).
lebis unari sasrgeblo Tvisebis mqone individebs aqvT
evolucias vafasebT memkvidreobiTi cvlilebebiT,
da amitom es Tvisebebi Semdeg TaobaSi ufro xSirad
romlebic xdeba populaciaSi warmatebuli Taobebis gan-
gvxvdeba. sasargeblo, arsebobisaTvis mniSvnelovani
mavlobaSi. am dros sasargeblo memkvidreobiTi niSan-
niSan-Tvisebebis sixSiris zrdas yovelTvis aqvs adgili
Tvisebebis mqone indvidTa ricxvi populaciaSi matulobs.
populaciaSi, imis miuxedavad icvleba Tu ara garemo.
544
briuselis momavlobas memkvidreobiT gadaeces.
kombosto
Cven unda ganvasxvavoT adaptacia,
romelsac organizmi iZens sicocx-
kenweros gverdiTi lis ganmavlobaSi da memkvidreo-
kvirti kvirti
biTi adaptacia, romelic bunebrivi
kombosto gadarCevis Sedegad mravali Taobis
ganmavlobaSi grovdeba populaciaSi.
aseve gaxsovdeT, rom garemo faq-
yvaviledi foTlebi
torebi adgilis da drois mixedviT
icvlebian. erTi da igive memkvidre-
obiTi adaptacia erT SemTxvevaSi
SeiZleba sasrgeblo aRmoCndes, sxva
yvavilovani kombosto SemTxvevaSi ki SeiZleba saziano.
foTlovani kombosto
bunebrivi gadarCeva mudmivad moq-
medebs, magram Tu ra niSnebi gamov-
yvavilebi
da Rero Rero len wina planze garemozea damokide-
buli.
ase rom, darvins hqonda war-
modgenili sicocxle rogorc am
brokoli veluri mdogvi kolrabi mcire Tvisebebis TandaTanobiTi Se-
grovebis Sedegad miRebuli ganviTa-
suraTi 22.10 xelovnuri gadarCeva. erTi veluri saxeobidan xelovnuri gadarCevis Sede- reba. is amtkicebda, rom drois didi
gad kombostos nairgvari jiSi gamoyvanili. mcenaris sxvadasxva nawilis (forma, zoma)
monakveTis ganmavlobaSi da cva-
seleqcis Sedegad seleqcionerebma mravali gansxvavebuli jiSi gamoiyvanes.
lebad pirobebSi moqmedi bunebrivi
gadarCeva pasuxismgebelia sicocx-
lis mTel mravalferovnebaze.
meore mniSvnelovani momenti aris is, rom bunebriv
gadarCevas mxolod memkvidreobiTi niSnebis gazrda an
22.2 Semowmeba
Semcireba SeuZlia, anu im niSnebis, romlebsac organiz-
mi STamomavlobas gadascems. Tumca TviT organizmic koncefcia
sicocxlis manZilze garemos moqmedebiT SeiZleba
Seicvalos. individuri ganviTarebisas SeZenili niSnebi 1. aRwereT, darvinis TeoriiT, evolucia bune-
zogjer adapturi xasiaTisaa. sadReisoT ar arsebobs brivi gadarCevis gziT, rogor ukavSirdebi-
TvalsaCino argumenti, rom aseTi SeZenili niSnebi STa- an erTimeores Semdegi koncefciebi: Warbi
gamravleba populaciebSi, limitirebuli
resursebi da memkvidreobiTi cvlilebebi.
(a) malaiziis yvavilis 2. axesinT, ratom ar SeiZleba vTqvaT konkre-
masgavsi Coqela, tul organizmze, rom is ar evoluirebs.
545
koncefcia 22.3 Sedegi iyos. mecnierebma gadawyvites SeemowmebinaT da-
kavSirebulia Tu ara Tevzebis zomisa da sxeulis wonis
sxvaoba bunebriv gadarCevasTan. reznikma da endlerma
darvinis Teoriis meSveobiTbiT gupiebi qariylapia _ cixlidas gubeebidan im tborebSi
gauSves, romlebSic gambuzia saxlobda. aRsaniSnavia,
mravalimovlenis axna SeiZleba rom gupiebi am tborebSi saerTod ar binadrobdnen
(suraTi 22.12). momdevno TerTmeti wlis ganmavlobaSi,
mecnierebi eZeben bunebrivi movlenebis asaxsnelad mkvelvarebi adarebdnen gaSvebuli sqesmwife gupiebis
materialur axsnas (ixileT Tavi 1). evoluciis Teoria asaksa da zomas, sawyisi populaciis gupiebis asaksa
am movlenebis mravalmxriv da Semajamebel axsnas iZl- da zomasTan. 30-60 Taobis Semdeg gadayvanili sqesm-
eva. is bunebrivi movlenebiT xsnis biologiis mravali wife gupiebis 14% ufro mZime wonis aRmoCnda, vidre
dargis mravalferovan monacemebs. msgavsad ZiriTadi individebi romlebic ar iyvnen gadasmulni. gadayvanil
mecnieruli Teoriebisa, darvinis evoluciis Teoriac TevzebSi sqesmwifobis saSualo asakic gaizarda. es
mudmivad mowmdeba mimdinare dakvirvebebiT da eqsperi- Sedegi adasturebs hipoTezas, rom bunebrivi gadarCeva
mentebis SedegebiT. mecnierebs ainteresebT, Tu ramde- iwvevs populaciebSi sxvaobas. daskvna: vinaidan qari-
nad efeqturad xsnis is am dakvirvebebs. iqneb darvinis ylapia _ cixlidebi ZiriTadad nadiroben sqesmwife
Teoriis yvelaze pirdapiri mtkicebas gvaZlevs moqmed zrdasrulebze, gadarCenis da ramdenjerme gamravlebis
bunebriv gadarCevaze dakvirveba. albaToba gupisTvis sakmaod dabalia. gadarCenis da
gamravlebis meti albaToba amdagvar tborebSi aqvT im
bunebrivi gadarCeva moqmedebaSi gupiebs, romelTa zoma da asakic sqesmwifobis miRw-
evis dros mcirea. adre miRweuli sqesmfwifobis meS-
bunebrivi gadarCeva populaciaSi evoluciis meqa-
veobiT isini erTxel mainc aswreben gamravlebas, vidre
nizmia. modiT amis sailustraciod ori magaliTi gan-
im zomas miaRweven, romelzec qariylapia _ cixlidas
vixiloT.
uyvars nadiroba. gambuzian tborebSi ki im gupiebs rom-
lebic adreul asakSi mtacebels gadaurCnen SeuZliaT
gansxvavebuli mtacebloba
nela gaizardon da patarebis ramdenime Taoba dato-
da gupis populaciebi von. reznikis da endleris kvleva aris erTi im mravali
gupi (Poecilia reticulata) aris mcire zomis mt- dafiqsirebuli magaliTidan romelic xdeba drois Se-
knari wylis Tevzi. albaT ginaxavT. moyvarulebs gu- darebiT mcire monakveTSi. es cda bunebriv pirobebSi
piebi akvariumSi xSirad hyavT. jon ebdleri (kalifor- ganxorcielebuli evoluciis magaliTia.
niis universiteti, santa barbara) da david rezniki
(kaliforniis universiteti, riversaidi) mravali wlis samkurnalo preparatebisadmi
ganmavlobaSi ikvlevdnen gupis bunebriv populaciebs. rezistentuli aiv-is (adamianis
es populaciebi kunZul trinidadaze, mdinare aripos imunodefecitis virusis) evolucia
auzis tborebSi,. binadroben.
mkvelvarebi akvirdebodnen populaciebs Soris sx- imis SemaSfoTebeli magaliTi, rom bunebrivi gadar-
vaobas saSualo asakSi da zomaSi, romlebSic gupi aRw- Ceva mudmivad mimdinareobs da uSualo gavlenas ax-
evs sqesobriv simwifes. sqesobrivi simwifis asakisa da dens Cvens sicocxleze aris samkurnalo preparatebi-
sxeulis zomis cvlilebebi korelaciaSia yvelaze aqti- sadmi rezistentuli paTogenur formaTa evolucia.
uri mtaceblis tipTan, romelic am populaciis wevre- baqteriebi da virusebi Zalian swrafad mravldebian.
bze nadirobs. zog tborSi ZiriTadi mtacebeli da gu- amis Sedegad populaciaSi Zalian swrafad izrdeba im
piebis mTavari mteri aris patara Tevzi gambuzia. is cvlilebis sixSire, romlic individebs garkveuli pre-
ZiriTadad mozardebiT ikvebeba. sxva tborebSi ZiriTa- paratis mimarT rezistentulobas sZenen.
dad qariylapia – cixlida mtacebobs. igi gambuziaze ganvixiloT aiv virusis magaliTi, romelic iwvevs
gacilebiT didi zomisaa. cixlida ZiriTadad Tavs esx- Sids (ixileT Tavi 18 da Tavi 43). mkvlevarebma daa-
mis sqesmwife individebs. im populaciebis gupiebi, rom- vadebis aRsakveTad mravali saxis samkurnalo preparati
lebzec nadirobs qariylapia _ cixlida ufro adreul Seqmnes. magram am wamlebis gamoyenebis Sedegad xdeba
asakSi iwyeben gamravlebas da saSualod ufro mcire wamlis mimarT mdgradi virusebis gadarCeva. mkurnalo-
zomis aRweven sqesmwifobas, vidre gupiebi, romlebzec bis dasawyisSi virusebs Soris SeiZleba SemTxveviT aR-
gambuzia nadirobs. moCndes konkretuli wamlis mimarT ramdenime mdgradi
Tumca mtaceblis tipTan korelacia TvalsaCinoa, ar virusi. virusebi, romlebic mkurnalobis dasawyisSi pre-
aris aucilebeli is gupiebis zomis da wonis mizezi da parats gadaurCebian, wamlisadmi rezistentobis genebs
546
Secdomis Sedegad virusis dnm-is
suraTi22.12
jaWvis Semdgomi sinTezi iblokeba
SekiTxva SeuZlia Tu ara mtacebels gavlena moaxdinos gu
da aiv-is gamravleba wydeba.
piebis zomasa da asakze sqesobrivi simwifis miRwevisas? aiv-is 3TC-s mimarT rezisten-
eqsperimenti rezniks da endlers gadahyavdaT gupiebi gubeebidan sadac binadrobda qariylapia cix- tul formebs sxva tipis rever-
lida gambuziis gubeebSi da sazRvravdenen sqesobriv simwifes miRweuli gupiebis saSualo asaks da zomas 11
suli transkriptazac moepovebaT.
wlis ganmavlobaSi (30-dan 60 Taobamde)
am transkriptazas SeuZlia ganasx-
gube sadac binadroben
vaos saxecvlili da normaluri C
gambuziebi, magram
gupiebi gadayvanamde nukleotidi. roca 3TC preparats
ar binadrobdnen
ar iyeneben am genis mfloebel vi-
rusebs aranairi seleqtiuri upi-
eqsperimentis
msvlelobis ratesoba ar moepovebaT. Cveu-
mtacebeli: gambuzia; ikve- dros gupiebis lebriv garemoSi isini ufro nela
beba ZiriTadad mcire zomis gadayvana
gupiebiT
mravldebian, vidre Cveulebrivi
genis mflobeli virusebi. magram
roca saarsebo garemoSi 3TC pre-
paratia, igi gadarCevis (seleqciis)
gupiebi: sqesobrivi simwifis miRwevi- mZlavri faqtori xdeba. wamlis moq-
sas ufro didi zomis arian, vidre isi-
ni, romlebic qariylapia cixlidebis medebis Sedegad mxolod rezisten-
gubeebSi binadroben tuli virusebi mravldebian.
bunebrivi gadarCevis es mag-
aliTebi or mTavar punqts aSuqeben.
mtacebeli: qariylapia cixlida ikvebeba ZiriTadad didi
zommis gupiebiT pirveli: bunebrivi gadarCeva ufro
gupiebi: ufro mcire zomis arian sqesmwifobis miR- metad dagrovebiTi procesia, vidre
wevisas, vidre isini, vinc `qariylapia cixlidebis
gubeebSi~ arian SemoqmedebiTi. rP eparati ar qmnis
rezistentul paTogenur formas.
Sedegebi igi populaciaSi arsebul rezisten-
11 wlis Semdeg sqesmwife gupiebis saSualo asaki da zoma gadayvanil populaciaSi im gu-
piebTan SedarebiT gaizarda, romlebic iyvnen sakontrolo populaciaSi tul individebs gadaarCevs. meore:
bunebrivi gadarCeva damokidebulia
sakontrolo populacia:
drosa da sivrceze. misi moqmedeb-
sqesmwife gupiebis
sqesmwife gupiebis
mtacebelia qariylapia
populaciidan konkretuli garemo-
masa (mg)
cixlida
sadmi ufro Seguebul formebis
eqsperimentaluri popu-
lacia: gupiebi, romlebic gadaCeva mimdinareobs. konkretul
gadaiyvanes gubeebSi, sadac garemoSi sasurveli niSani, Sei-
mamrebi mdedrebi mamrebi mdedrebi mtacebeli iyo gambuzia.
Zleba ar iyos misaRebi da mavnec
daskvna
ki aRmoCndes sxva garemoSi. gupis
reznikma da elderma daaskvnes, rom mtaceblis cvlileba aisaxeba populaciis sxvadasxva
Tvisebebis (didi zoma da sqesmwifobis ufro swrafi miRweva) win wamowevaSi. eqsperi- magaliTze, individebi, romle-
mentalur populaciaSi evoluciuri cvlilebi gadarCevis pirobebis Secvlis Sedegad moxda SedarebiT mcire
bic sqesmwifobas adreul asakSi
droSi.
da mcire zomisas aRweven, kargad
mravldebian qariylapia-cixlidian
tborebSi, magram cudad mravldebi-
Tavis STamomavlobas gadacemen amgvarad wamlis mimarT an gambuzebian garemoSi.
mdgradi virusebis raodenoba swrafad izrdeba.
22.13 suraTze naCvenebia aiv-is evolucia, romelic homologia, biogeografia
preparat 3TC-s mimarT rezistentulia. mecnierebma Se-
da namarxebis registracia
qmnes iseTi 3TC preparati, romelic reversiul (piru-
ku) transkriptazaze zemoqmedebs. adamianis maspinZel axlaxan ganxiluli ori magaliTi mowmobs, rom bune-
ujredSi virusis enzimiT aiv-is rnm genomidan dnm-is briv gadarCevas sakmaod swrafad SeuZlia Sedegis moce-
asli warmoiqmneba (ixileT suraTi 18.10). vinaidan 3TC ma. Cvens SemTxvevaSi mkvlevarebis Semdegi Taobac ki ar
molekula C (citozini) nukleotidis zomisaa, aiv-is gaxda saWiro Sedegis mosapoveblad. unda vTqvaT, rom
reversiuli transkriptaza dnm-is sinTezisas citozi- darvinis Teoria erTianad xsnis anatomiur, embriolo-
nis nacvlad jaWvSi 3TC molekulebis CarTvas axdens. giur, molekulur, biogeografiul da paleontologiur
dakvirvebebs.
547
amis magaliTia layuCebi TevzSi da yuris an xaxis
nawilebi adamiamSi.
homologiuri struqturebidan yvelaze damaintri
3TC-s mimarT rezistentuli aiv pacientebi
pacienti
#1 pacienti gebelia zogi rudimentuli organo. rudimentuli or-
#2 gano aris im struqturis narCeni, romelic winapar
organizmSi mniSvnelovan funqciebs asrulebda. magali-
Tad, zogi gvelis ConCxis daTvalierebisas SeiZleba da-
vinaxoT menjis da kiduris Zvlebis narCenebi. es imis
pacienti maCvenebelia, rom gvelis winapars siaruli SeeZlo.
#3
vinaidan gvels kidurebi sul ar sWirdeba, bunebriv-
ma gadarCevam upiratesoba mianiWa gvelis im winaprebs,
romelTa kidurebi TaobebSi TandaTanobiT pataravde-
boda. gveli rom Tavidanve gamoyofiliyo sxva xerxem-
liani cxovelebisgan, mis ConCxSi am rudimentur struq-
turebs ver vnaxavdiT.
kvirebi vinaidan evoluciis Sedegad mxolod arsebuli struq
turebis da funqciebis modificireba xdeba, is xSirad
suraTi 22.13 aiv-Si wamlis rezistentulobis evolucia. gvaZlevs arasrulyofil Sedegs. magaliTad: adamianis
roca pacientebs anti aiv preparat - 3TC preparatiT mkurnaloben
muxlis saxsari da xerxemali ganviTarda im winapari
maTSi wamlis mimarT rezistentuli virusebi ufro Cqara mravl-
debian. ramdenime kviraSi populaciaSi 3TC-s mimarT rezistentuli struqturebidan, romlebic xels uwyobdnen oTx fexze
virusis raodenoba 100% -s aRwevs. siaruls. amitom TiTqmis yvela adamians sibereSi awuxebs
muxlis an xerxemlis problemebi. es struqturebi Tavi-
danve rom zeamarTuli siarulisTvis ganviTarebuliyvnen,
homologia aseTi malfuWebadebi ar iqnebodnen. anatomiuri gardaqm-
na, romelmac xeli Seuwyo Cveni winaprebis zeamarTul
darvinis koncefcias saxeSecvlili STamomavlo siaruls, nawilobriv gamowveuli iyo Cveni evoluciis
-bis Sesaxeb SeuZlia axsnas, Tu ratom hgvanan gar mimdinareobiT.
kveuli niSnebi monaTesave saxeobebSi, miuxedavad molekuluri homologiebi. biologebi organizmebs
imisa, rom am niSnebs SeiZleba gansxvavebuli funqci Soris msgavsebas molekulur donezec afiqsireben. yve-
ebi hqondeT. aseTi msgavseba saerTo winaprisgan war- la cocxal organizms msgavsi genetikuri aparati (dnm
moSobis Sedegia. is cnobilia homologiis saxeliT. da rnm) da universaluri genetikuri kodi gaaCnia (ixi-
anatomiuri homologiebi. SedarebiT anatomiaSi mo leT Tavi 17).
povebuli aRmoCenebiT dasturdeba rom evolucia gar radganac genetikuri kodi yvela organizmisTvis
daqmnis process warmoadgens. es Cans saxeobebis sxe- saerToa, ese igi yvela arsebuli saxeoba erTi saerTo
ulis nawilebis SedarebiT. yvela ZuZumwovaris kidurs: winapris STamomavalia. molekuluri homologiebi uni-
katis, veSapis, Ramuras da adamianis CaTvliT, mxris Zv- versalur kodze ukeTesad aCveneben organizmebis ms-
lebis msgavsi agebuleba gaaCnia. amave dros am kidurebs gavsebas. organizmebi gansxvavdebian, Tumca adamianebs
SeiZleba Zalian gansxvavebuli funqciebi hqondeT: _ da baqteriebs Soreuli saerTo winaprisgan miRebuli
saxtomi, sasiarulo, sacurao da safreni (suraTi 22.14). bevri saerTo geni aqvT. adamianis da veSapis wina ki-
aseTi anatomiuri msgavseba ar iqneboda, yovel saxeo- durebis msgavsad, es genebic xSirad sxvadasxva funq-
baSi kiduri rom damoukideblad da xelaxla ganviTare- cias asruleben.
buliyo. sxvadasxva ZuZumwovris xeli, wina fexi, lasti homologiebi da sicocxlis xe. darvinis sicocxlis
da frTaò homologiuri struqturebia, isini im struq- xis evoluciur koncefcias SeuZlia homologiebis axsna.
turis variaciebs warmoadgenen, romelic maT saerTo zogi homologia, magaliTad genetikuri kodi, yvela sax-
winapars hqonda. eobisTvis saerToa, vinaidan is metad Soreul winapars
SedarebiTi embriologia cxovelebis ganviTarebis gaaCnda. SedarebiT gviani homologiebi, saerToa xis
adreuli stadiebis urTierT Sedarebas axdens. Se- ufro mcire ganStoebebisTvis. magaliTad, yvela tet-
darebiTi embriologiis gamoyenebiT vxvdebiT im dam- rapoda (oTxfexiani, berZnulidan tetra _ oTxi pod _
atebiT anatomiur homologiebs, romlebic zrdasrul fexi) _ Seadgens xerxemlianebis tots, romelic Sedgeba
organizmSi aRar Cans. magaliTad, yvela xerxemlianis amfibiebisgan, reptiliebisgan (frinvelebis CaTvliT) da
embrions ganviTarebis romelime etapze aqvs anusis pos- ZuZumwovrebisgan. maT aqvT msgavsi xuT-TiTiani kiduri
teriuli kudi, aseve aqvs faringuli (xaxis) jibakebi. (kiduri gamosaxlia 22.14 suraTze). ase rom homologie-
es embrionuli struqturebi viTardebian Zalian gansx- bi SeiZleba warmovidginoT Sreebian sqemad. ufro Rrma
vavebuli funqciebis mqone homologiur struqturebad. Sre saerToa mTeli sicocxlisTvis, im homologiebs,
548
romlebic msxvili jgufeebisTvis saerToa, ufro mcire CanTosan mfrinav ciyvs moepoveba bevri sxva niSani,
jgufebSi sxva homologiebic emateba. mravalSriani sqema romlebic mas placentiani mfrinavi ciyvisgan ganasx-
Seesabameba sicocxlis saerTo winaprisgan ganviTarebis vavebs. is gacilebiT ufro axlos dgas kengurusTan da
da gamravalferovnebis sqemas. sxva avstraliur CanTosnebTan, vidre sxva placentian
saxeobebs Soris anatomiuri msgavseba aisaxeba maT mfrinav ciyvebTan an sxva placentianebTan. darvinis
molekulebSi _ genebSi (dnm) da genis moqmedebis TeoriiT es movlena advilad ixsneba.
produqtSi (cilebi). 22.16 suraTze gamosaxulia ada marTalia es ori ZuZumwovari msgavs garemosTan ms-
mianis hemoglobinis (cila romelic Jangbadis tran gavsad aris adaptirebuli, magram isini sxvadasxva wi-
portirebas axorcielebs) Sedareba sxva xerxemlianebis naprisgan damoukideblad ganviTardnen. avstraliuri
hemoglobinTan kerZod ki hemoglobinis Semadgeneli mfrinavi ciyvi aris CanTosani, ara imitom, rom Can-
aminomJavebis TanmimdevrobasTan. Se
degebi gvaCvenebs evoluciuri naTe-
sauri kavSirebis igive sqemas, rogor-
sac viRebT sxva cilebis Sedarebisas,
an SedarebiT anatomiaze dafuZnebuli
naTesauri kavSirebis Sefasebis dros.
darvinistuli Sexedulebebidan ga-
momdinare, SeiZleba vivaraudoT rom
monaTesave organizmebis jgufebSi ho-
mologiuri niSnebi msgavsad evolu-
ireben.
biogeografia
saxeobebis geografiul gavrcele-
bas biogeografia ikvlevs. darvinis
dakvirveba saxeobebis geografiul
gavrcelebaze warmoadgens evoluciis
istoriis mniSvnelovan nawils. axlo
monaTesave saxeobebi napovnia erT
da igive geografiul regionSi. sxva
dasxva geografiul regionebSi msgavsi adamiani kata veSapi Ramura
ekologiuri niSebi ki sxvadasxva saxe-
obebiT aris dakavebuli (Tumca zogi suraTi 22.15 xerxemlianTa Canasaxebis anatomiuri msgavseba. yvela xerxemlianis em-
es saxeoba Zalian hgavs erTmaneTs). brions, embrionuli ganviTarebis garkveul stadiebze aqvs anusis posteriuli kudi da
avstralia ZuZumwovrebis erTi salayuCe jibakebi. embionebis aseTi msgavseba aixneba imiT, rom yvela xerxemlians saerTo
jgufis _ CanTosnebis samosaxloa. winapari hyavda.
CanTosnebi gancalkevebulia dedamiwis
danarCen nawilSi gavrcelebul ZuZum-
wovarTa sxva jgufisgan _ placen- layuCis
tianebisgan. (placentianebi embrionul tomara
549
saxeobebi adamianis hemoglobinis polipeptidis amino-
mJavebis identuri aminomJavebis procenti.
CrdiloeTi
amerika
adamiani CanTosani
mfrinavi
ciyvi
makaka rezusi
avstralia
Tagvi
qaTami
mfrinavi
ciyvi
bayayi
suraTi 22.17 gansxvavebuli geografiuli regionebi,
ZuZumwovrebis gansxvavebuli `jiSebi~. CanTosani mfrinavi
ciyvi aris gansxvavebuli CanTosanis arsebobis magaliTi,
romelic kunZulis msgavs avstraliis kontinentze izoli-
minoga
rebulad Camoyalibda. garegnulad CanTosani mfrinavi ciyvi
saocrad hgavs CrdiloeTi amerikis placentian mfrinav
ciyvs. am or, didi manZiliT daSorebul, ZuZumwovrTa jgufs
SS suraTi 22.16 sxvadasxva ZuZumwovrebis cilebis Sedareba. haerSi planirebis unari damoukideblad CamouyalibdaT.
Tosnoba aucilebelia misi `frenisTvs~, ubralod imi- msgavsi kunZulTa jgufi an arqipelagi. Tu materiki-
tom, rom misi winapari iyo CanTosani. avstraliis uni- dan kunZulebze gavrcelebuli saxeobebi axal garemoSi
kaluri fauna gaxda ufro mravalferovani imis Semdeg, warmatebulad gamravldnen, arqipelagis sxva kunZule-
rac moxda avstralia danarCen xmeleTs. gamoeyo. dan- bze populaciaTa gavrcelebis Sedegad SeiZleba da-
arCen kontinentebze placentianebis gamravalferovneba sabami mieces ramdenime axal saxeobas. galapagosis kun-
moxda. msgavseba CanTosan mfrinav ciyvsa da placen- Zulebis mTiulebi am procesis kargi magaliTia (ixileT
tian mfrinav ciyvebs Soris ar aris homologia, es aris suraTi 12.30).
egreT wodebuli konvergentuli evoluciis magaliTi kenes kaneSirom havais kunZulebze gavrcelebuli
(konvergencias Cven 25 TavSi ufro dawvrilebiT gan- drozofilas ramdenime aseuli saxeoba Seiswavla. isini
vixilavT). aseve warmoadgenen axal garemoSi saxeobebis warmoqmnis
ar aris gasakviri, rom dakvirveba galapagosis kun magaliTs. (ixileT interviu ------ gverdebze).
Zulebis cocxal formebze aseTi mniSvnelovani iyo
darvinis azrovnebisTvis. darvinis droidan glapagosis namarxebi
kunZulebi evoluciaze geografiuli gavlenis klasi-
Nganamarxebul formaTa Saswavlisas stratonebSi ga
kuri magaliTia. galapagosis kunZulebze mcenareTa da
movlenil formebis Tanmimdevroba Tanxvdeba sicocx-
cxovelTa mravali endemuri saxeoba saxlobs.
lis xis ZiriTadi totebis naTesaobis hipoTezas. magal-
endemi iseT saxeobas niSnavs, romelic msoflioSi,
iTad, bioqimiis, molekuluri da ujreduli biologiis
konkretuli adgilis garda, sxvagan arsad ar gvxvde-
monacemebis SedarebiT im daskvnamde mivdivarT, rom
ba. metic, mogzaurobis dros mopovebuli koleqciis
prokariotebi yvela cocxali organizmebis winaprebia.
gadamowmebisas darvinma aRmoaCina, rom kunZulebze
SegviZlia vivaraudoT, rom qanebis yvelaze uZveles
gavrcelebul saxeobaTa umetesoba enaTesaveba uax-
fenebSi ganamarxebuli formebidan mxolod prokari-
loesi materikis an mezobeli kunZulis saxeobebs.
otuli organizmebi iqnebian. marTlac, cnobil yvelaze
amiT aixneba, rom msoflios sxvadasxva nawilSi ganla-
Zvel ganamarxebul formas prokariotebi warmoadgenen
gebuli, msgavsi garemo pirobebis mqone ori kunZuli
(ixileT Tavi 26).
dasaxlebulia aramonaTesave saxeobebiT. am kunZulebis
darvinis sicocxleze Sexedulebidan gamomdin-
saxeobebi, ufro gvanan sakmaod gansxvavebuli garemo
areobs, rom evoluciuri gadasvlebi unda dafiqsire-
pirobebis mqone uaxloesi materikis saxeobebs. biogeo-
buliyvnen ganamarxebul formebSi. marTlac, mravali
grafiis mxvriv gansakuTrebiT sainteresoa galapagosis
550
vnelobiT ixmareba. yoveldRiuri cxovrebaSi ki sxva
mniSvnelobiT xmaroben mas. salaparako enaSi Teorias
igive mniSvneloba aqvs, rac mecnierebaSi aqvs hipoTe-
zas. mecnierebaSi ki Teoria ufro mravlis momcvelia,
vidre hipoTeza. Teoria, magaliTad niutonis mizidu-
lobis Teoria, an darvinis Teoria evoluciaze bune-
brivi gadarCevis gziT, eyrdnoba mraval dakvirvebas da
monacems, is cdilobs axsnas da SeaerTos uamravi sx-
vadasxva fenomeni. aseT kompleqsur Teoriebs farTod
ar aRiareben, sanam isini mravalferovani eqsperimete-
biT da damatebiTi dakvirvebebiT Semowmebis grZel gzas
ar gaivlian (ixileT Tavi 10).
rogorc Semdegi 3 Tavis wakiTxvisas vnaxavT, uamra-
vi monacemi namdvilad adasturebs Teorias: evolucia
bunebrivi gadarCevis gziT.
mecnierebis skepticizmi, (mecnierebi agrZeleben
suraTi 22.18. gardamavali namarxi, forma romelic aka-
vSirebs warsulsa da Tanamedroveobas. am Teoriis marTebulobis Semowmebas) darvinis ideebs
im hipotezidan, rom veSapebi ganviTardnen xmeleTze mo- dogmebad gadaqcevisgan icavs. magaliTad, mraval evo-
binadre winaprebisgan gamomdinareobs, rom veSapis winapa- lucionists ebadeba kiTxva, aris Tu ara bunebrivi ga-
ri oTxkiduriani unda yofiliyo. egvipteSi da pakistanSi
gaTxrebis dros paleontologebma SeZles gadaSenebuli veS- darCeva evoluciis is erTaderTi meqanizmi, romelic
apebis identifikacia. am veSapebs hqondaT ukana kidurebi. pasuxismgebelia evoluciis mimdinareobaze, rac ga-
aq naCvenebia veSapis erT-erTi winapris bazilozavris ki- namarxebuli formebiTa da molekuluri monacemebiT
durebis Zvlebi. paleponTologebma sxva ganamarxebuli veS-
apTa naSTebic ipoves, romlebTac hqondaT ufro didi an dasturdeba. rogorc mogvianebiT am ganyofilebaSi
ufro mcire zomis kidurebi. yvela es cxoveli im winapari wavikiTxavT, sxva faqtorebic mniSvnelovan rols Ta-
cxovelis STamomavali da naTesavi iyo, romelic drois mx- maSoben genebis da cilebis evoluciaSi. evoluciis Ses-
olod raRac nawils wyalSi atarebda.
wavla yovelTvis mniSvnelovania, mecnierebi eZeben dar-
vinis Teoriis sisworis Semowmebis axal gzebs. darvinma
gardamavali ganamarxebuli formaa paleontologebis
biologias mecnieruli safuZveli Cauyara imiT, rom
mier aRmoCenili. isini gadaSenebul organizmebs Taname-
sicocxlis mravalferovneba bunebrivi gadarCevis moq-
drove saxeobebTan akavSireben. magaliTad, namarxebis
medebiT axsna. darvinis Semdeg biologia mecniereba gax-
Seswavlisas mkvlevarebma miagnes imis damamtkicebel
da. miuxedavad amisa evoluciis mravalferovani Sedegi
masalas, rom frinvelebi dinozavrebis erT-erTi totis
modaSi rCeba da axal SemoqmedebiT azrebs badebs. ro-
STamomavlebia. iseTi veSapis namarxi naSTebs miakvlies,
gorc darvinma `saxeobaTa warmoSobis~ daskniT TavSi
romlebic wylis ZuZumwovrebs maT xmeleTis winapre-
dawera - `sicocxlis am suraTSi dideba aris.....~
bTan aerTianebs (suraTi 22.18).
biologiaSi darvinis Teoriam droTa gamocdas gauZ-
lo. is sarwmunoa, vinaidan xsnis mraval gansxvavebul
dakvirvebas: anatomiur da molekulur homologiebs,
romlebic aerTianeben Tvisebebs sivrcesa (biogeogra-
fia) da droSi (namarxebi). bunebrivi gadarCeviT SeiZle-
koncefcia 22.3 Semowmeba
ba avxsnaT naTesaurad dacilebul saxeobebSi msgavsi 1. ratom aris mcdari Semdegi fraza: `samkur
adaptaciebis damoukidebelad ganviTareba. magaliTad: nalo preparatisadmi virusis rezistentu-
CanTosani mfrinavi ciyvi da mfrinavi ciyvi. loba anti aiv wamalma warmoqmna~ pasuxi da
asabuTeT.
2. rogor axsniT darvinis TeoriiT orive Ca
maS ra araa sarwmuno darvinis monaTvals: ZuZumwovrebSi sxvadasxva funq
SexedulebebSi? ciis wina kidurebis agebulebis msgavseba
(suraTi 22.14) da naTesaurad daSorebuli
zogi adamiani uaryofs darvinis Sexedulebas si-
ZuZumwovris ori saxeobis msgavsi cxovrebis
cocxleze da ambobs rom es `mxolod Teoria aris~,
niri (suraTi 22.17)?
Tumca rogorc Cven vnaxeT, darvinis Teoria uamrav mo-
3. axseniT rogor iyeneben ganamarxebul naS-
nacemebs xsnis, bunebrivi gadarCevis Sedegi ki SeiZleba
Tebs evoluciuri Teoriidan gamomdinare
bunebaSi vnaxoT.
varaudebis Sesamowmeblad.
maSin ra aris spekulaciuri evoluciaSi? mecniere-
baSi termini `Teoria~ srulebiT gansxvavebuli mniS-
551
22-e Tavis Semowmeba
saxeobaTa warmoSoba
22.3
winapari saxeobidan bunebrivi gadarCevis mo-
qmedebis Sedegad Camoyalibda. am Sexedulebam koncefcia
radikalurad Secvala darvinamde gabatonebuli
Sexedulebebi.
darvinis Teoriis daxmarebiT
gradualizmis Teoriebi. geologebma haton-
uamravi dakvirvebis axna SeiZleba
ma da laielma daaskvnes, rom dedamiwis qerqi
bunebrivi gadarCeva moqmedebaSi.
neli, droSi gawelili movlenebis Sedegad icv-
mkvlevarebi akvirdebodnen bunebrivi gadarCev-
leba. es procesi dRemde mimdinareobs.
is Sedegad miRebul adaptur evolucias gareuli
lamarkis evoluciis Teoria. lamarki Tvlida, gupis populaciaSi. adamianebSi samkurnalo prepa-
ratebis gamoyenebis Sedegad im paTogenebis gadar-
rom organizmebi viTardebian, magram mis mier
Ceva xdeba, romlebic spontanuri mutaciebis gamo
SemoTavazebuli ganviTarebis meqanizmi faqto-
mdgradebi arian wamlis mimarT. baqteriebi da vi-
brivad ar dasturdeba. rusebi swrafad icvlebian. es unari gavlenas axdens
Cvens sazogadoebazec.
552
SeamowmeT sakuTari codna biT erT da imave dros. Semdegi CamonaTvali-
dan romeli xsnis saukeTesod am monacemebs?
a) adamiani da Ramurebi Seicvalnen bunebrivi
TviTSemowmeba gadarCevis moqmedebis Sedegad, veSapebi ki
lamarkis ideis Tanaxmad.
1. gradualizmis Teoriis (hatoni da laeli) rom- b) adamianisa da Ramurebis wina kidurebis
eli daskvnebi aris kavSirSi darvinis evolu- evolucia iyo adapturi, veSapebis ki ara;
ciis TeoriasTan? g) bunebrivi gadarCeva wylis garemoSi aisaxa
a) populaciaSi gadarCenisTvis da gamravle veSapis wina kiduris agebulebis mniS-
bisTvis arsebobisaTvis brZola mimdina vnelovan cvlilebaSi.
reobs; d) veSapebSi genebis mutacia ufro swrafia,
b) bunebrivi gadarCeva memkvidreobiT cvli- vidre adamiansa da RamurebSi.
lebebis gamoyenebiT moqmedebs; e) ar aris marTebuli veSapebis ZuZumwovreb-
g) xangrZlivi drois ganmavlobaSi dagro- Si gavaerTianeba.
vili mcire cvlilebebi did cvlilebebs 4. Semdegi dakvirvebebidan romeli daexmara darvins
iwveven. saxeSecvlil STamomavlobaze koncefciis Camo-
d) organizms sicocxlis manZilze sxvadasx- yalibebaSi?
va Tvisebebi uyalibdeba. isini Tavs Tan- a) ekvatoridan daSorebasTan erTad mcird-
daTanobiT avlenen. am cvlilebebma SeiZle- eba saxeobebis mravalferovneba;
ba Semdgomi Taobebis Tvisebebi Secv alon. b) kunZulebze uaxloes kontinentebTan Se-
e) saerTo winaparis mqone organizmebs xSir- darebiT saxeobebis mcire raodenoba bine-
ad aqvT homologiuri struqturebi. drobs.
2. Semdegi dakvirvebidan an daskvnebidan romeli g) kunZulebze SeiZleba vnaxoT is frinvele-
eyrdnoba bunebriv gadarCevas? bi, romlebTac meti manZilis dafarva
a) individebs Soris aris memkvidreobiTi cv- sWirdebodaT materikidan kunZulamde mis-
lilebebi; aRwevad, vidre maT SeuZliaT.
b) cudad adaptirebuli individebi arasdros d) samxreTi amerikis zomieri klimatis mcena-
ar iZlevian STamomavlobas; reebi ufro gvanan samxreTi amerikis
g) organizmebs Soris mimdinareobs brZola tropikul mcenareebs, vidre evropis zom-
limitirebuli resursebisTvis, am brZolaSi ieri klimatis mcenareebs.
mxolod STamomavlobis nawili gadarCeba. e) miwisZvrebi iwveven cocxali organizmebis
d) individebi, romelTa Tvisebebi ukeT esad- masobriv gadaSenebas da amiT cvlian si-
ageba garemos rogorc wesi met STamomav- cocxlis formebs.
lobas toveben im individebTan SedarebiT 5. darvini ramdenime wyarodan miRebul infor-
romelTa Tvisebebi naklebad misadagebu- macias aerTianebda. ase man ganaviTara Teoria
lia garemos. evolucia bunebrivi gadarCevis gziT. Semdegi
e) organizmebi urTierTqmedeben garemosTan; CamonaTvalidan romelma ar moaxdina gavlena
3. adamianis, Ramurebis da veSapebis wina kidu mis azrebze?
rebis agebulebis Sedarebis Sedegad aRmoCnda, a) lines saxeobebis ierarqiulma klasifika-
rom adamianis da Ramuras kiduris Zvlebis age- ciam;
buleba sarwmunod msgavsia, veSapebis sxeulis b) laielis geologiis principebma;
zoma da Zvlebis proporcia ki sakmaod Secv- g) dakvirvebam homologiebze molekulur
lilia. am saxeobebSi Catarda ramdenime genis doneze;
analizi. analizma gvaCvena, rom samive xazis d) moSinaurebul saxeobebSi xelovnuri ga-
ganStoeba saerTo winapridan moxda daaxloe- darCeviT gamowveuli mniSvnelovani cvli-
553
lebebis magaliTebma. b) evoluciis Sedegad organizmebi sul ufro
e) saxeobebis gavrcelebam romelic man naxa da ufro rTuldebian;
galapagosis kunZulebze da samxreTi af- g) evoluciuri adaptacia organizmebsa da maT
rikis garSemo mogzaurobis dros. garemos Soris urTierTqmedebis Sedegia.
6. termins `Teoria~ mecnierebaSi ZiriTadad iy- d) adaptaciebi anatomiuri struqturebis ga
eneben ideisTvis romelic: moyeneba ar gamoyenebis Sedegia;
a) aris spekulacia, romelsac aklia eqsperi- e) namarxi naSTebiT saxeobaTa ucvlelobis
mentebis da dakvirvebebis Sedegebi; idea sabuTdeba.
b) cdilobs mravali monaTesave movlenis ax- 10 struqturebis Semdegi wyvilidan romelia ho-
snas; mologiuri naklebi albaTobiT?
g) aris sinonimi imisa, rasac biologebi hipo- a) Ramuras frTebi da adamianis wina kidurebi
Tezas eZaxian; b) babuinis da gorilas hemoglobini;
d) miRebulia bunebis kanonad; g) mcenaris da cxovelis mitoqondia;
e) yvelaferi zemoT CamoTvlili erTad. d) frinvelis da mweris frTebi;
7. samkurnalo preparati 3TC – Ti ramdenime e) katis da ZaRlis tvini;
kviriani mkurnalobis Sedegad pacientis aiv
populacia mTlianad Sedgeba 3TC -s mimarT
evoluciuri kavSiri
rezistentuli virusebisgan. rogor SeiZleba
avxsnaT es Sedegi.
anatomiuri da molekuluri homologiebi xSirad
a) aiv–s aqvs unari Secvalos misi zeda- msgavs evoluciur gzas gaivlian. axseniT ratom.
piris cilebi da mdgradi gaxdes vaqcinis
mimarT.
b) pacienti SeiZleba xelmeored dainficirdes mecnieruli kvleva
3TC -s mimarT rezistentuli virusiT.
g) aiv-i wamalze sapasuxod qmnis wamlis mi
darvinis argumenti evoluciis mimdinareobaze did
marT reversuli transkriptazis mdgrad wilad induqciuria, misi argumenti bunebrivi gadar-
versias Cevis meqanizmebze ki namdvilad deduqciuria. aRwer-
d) mkurnalobis dasawyisSi virusebis popula- eT Tqveni sityvebiT darvinis Teoriis induqciuri da
ciaSi aris wamlis mimarT rezistentuli deduqciuri komponentebi (SegiZliaT pirvel Tavs „in-
ramdenime virusi. bunebrivi gadarCeva zr- duqcia da deduqcia` gadaxedoT).
554
23
populaciebis evolucia
suraTi 23.1 mravalferovneba
ZiriTadi koncefciebi bunebriv populaciebSi
Sesavali
koncefcia 2.1
evoluciis elementaruli populaciuri genetika
erTeuli evoluciis Seswavlis
e voluciaze msjelobisas Cveulebrivad uSveben Sec-
domas. Tavis droze am Secdomas darvinic uSvebda. xSirad
safuZvelia
Tvlian, rom konkretuli organizmebi sicocxlis ganmav- dRes SesaZlebelia ganvsazRvroT evoluciuri cv-
lobaSi evoluireben. bunebrivi gadarCeva marTlac mo- lilebebi umcires an mikroevoluciur doneze. mikro-
qmedebs calkeul organizmebze; yoveli organizms aqvs evoluciuri cvlilebebi populaciis genetikuri Semad-
niSan-Tvisebebis garkveuli kombinacia; is ganapirobebs genlobis droSi cvlilebaa (suraTi 23.2). magram darvini
organizmis gadarCenasa da warmatebul gamravlebas sxva evolucias sxvanairad gansazRvravda. man aRmoaCina saxeo-
individebTan SedarebiT. magram bunebrivi gadarCevis mo- bis droSi cvlilebis meqanizmi. Tumca is marTebulad ver
qmedeba populaciis Semadgenel individebze ar cvlis am xsnida, Tu rogor Cndeba populaciebSi bunebrivi gadar-
organizmis genotips misi sicocxlis ganmavlobaSi. bune- CevisTvis saWiro mravalferovneba anu memkvidreobiTi
brivi gadarCevis moqmedebis Sedegad populaciis Semad- cvlilebebi; an rogor gadascemen organizmebi am cvlile-
genloba droSi icvleba. magaliTad: kubaze gavrcele- bebs TavianT STamomavlebs. darvinis dros memkvidreobis
bulia xis lokokinebis (Polymita picta) populacia. meqanizmebze cota ram iyo cnobili. amitom mecnierebi ver
ganvixiloT am lokokinebis niJarebis koleqcia. es koleq- xsnidnen, Tu rogor xdeba memkvidreobiTi cvlilebebis
cia gamosaxulia 23.1 suraTze. SenarCuneba populaciebSi. farTod gavrcelebuli iyo
niJarebis forma da Seferiloba gansxvavebulia. es hipoTezebi STamomavlobaSi mSoblebis niSan-Tvisebebis
individebs Soris arsebuli genetikuri cvalebadobis Serevis (Serwymuli memkvidreobis hipoTeza) Sesaxeb. ma-
Sedegia. garkveuli Seferilobis mqone lokokinebs mtace- gram darvini da sxva mecnierebic acnobierebdnen, rom niS-
belebi naklebad anadgureben. es lokokinebi garemosTan nebis Serevis Sedegad garkveuli drois Semdeg individTa
ukeT arian Sexamebulni, anu Seferilobis gamo konkretul Soris sxvaoba gaqreba. rogorc vTqviT, imis gamo, rom
garemoSi SeumCnevelia. amdagvari Seferilobis lokoki- memkvidreobis meqanizmi ar iyo Seswavlili, darvinma ver
nebis raodenoba Taobidan Taobamde izrdeba. am gziT icv- SeimuSava memkvidrulobis axsnis iseTi modeli, romelic
leba populacia. populaciaSi gaerTianebuli individebi, miesadageboda mis hipoTezas. Sejvarebaze Catarebuli
aseTi gziT ar icvlebian. droTa ganmavlobaSi zogi niSani eqsperimentebis da bunebaSi dakvirvebebis Sedegad moxda
ufro metad vrceldeba populaciaSi, sxva niSnebTan Se- Serwymuli memkvidreobis hipoTezis uaryofa.
darebiT. sxva niSnebi ki ufro iSviaTad gvxvdeba.
555
Zalian mniSvnelovania darvinis Teoriis sisworisTvis.
ramdenime aTwleulis ganmavlobaSi genetikosebma daamt-
kices, rom uwyvetad cvalebad Tvisebebze gavlenas axdens
mravali genetikuri lokusi da yoveli lokusis alelebi
eqvemdebareba mendelis memkvidreobiTobis sqemas (ixi-
leT Tavi 14).
am aRmoCenebma xeli Seuwyves mendelis da darvinis
ideebis Serigebas da dasabami misces populaciuri gene-
tikis formalur daarsebas. populaciuri genetika aris
mecniereba populaciebSi droSi mimdinare genetikur cv-
lilebebze.
meoce saukunis Sua wlebisTvis populaciurma geneti-
kam dasabami daudo ganxras, romelsac Tanamedrove sin-
Tezuri Teoria daarqves. es aris biologis sxvadasxva
dargebSi SemuSavebuli ideebis gamaerTianebeli evolu-
suraTi 23.2 individebis gadarCevis Sedegad populacia icvleba. ciuri Teoria. Tanamedrove sinTezur Teoria ramdnime
namikrefia (Agrostis tenuis). suraTze wina xazze Cans balaxovani mcenare, mecnierma daafuZna: statistikosi r. a. fiSeri (1890-1962).
romelic yofili maRaros teritoriaze izrdeba. es balaxi niadagSi man daamuSava bunebrivi gadarCevis ZiriTadi Teorema, bi-
mZime liTonebis maRal koncentracias uZlebs. amave saxeobis sxva ologi j. b. s. holdeini (1892-1964) romelic swavlobda
mcenareebisTvis es koncentracia momwamlavia da isini Robis ukan,
bunebrivi gadarCevis kanonzomierebs. mogvianebiT dam-
saZovarze izrdebian. saZovridan namikrefias Tesli yofili maRaros
adgilas xvdeba. magram gadarCena da gamravldeba mxolod im mcena- aarsebelTa sias Seemata feodosia dobJanski (1900-1975),
reebs SeuZlia, romelTa genebi aZleven maT saSualebas liTonebiT suel raiti (1889-1988), biogeografi ernst mairi (1904-
dabinZurebul niadagze arsebobas Seeguon. 2005), paleontologi jorj jeilord simpsoni (1902-1984)
da botanikoso j. lediard stebinsi (1906-2000).
ra Tqma unda mecnierul paradigmas iSviaTad iReben
darvinis naSromis `saxeobaTa warmoSobis~ gamoqvey- cvlilebis gareSe. Tanamedrove sinTezuri Teoria dRemde
nebidan ramdenime weliwadSi gregor mendelma miagno viTardeba. magaliTad: aRmoCnda, rom populaciaSi arseb-
memkvidreobis diskretul erTeuls. memkvidreobis er- uli zogi genetikuri cvlileba gamowveulia ara bunebri-
Teulis aRmoCenis Semdeg cxadi gaxda, rom mSoblebi vi gadarCeviT, aramed sxva meqanizmebiT. Tanamedrove sin-
calkeuli memkvidreobiTi erTeulebis (genebis) meSveo- Tezuri Teoria agrZelebs ganviTarebas. misi yuradrebis
biT gadascemen STamomavlobas TavianT niSan-Tvisebebs. obieqti populaciebia. is aerTianebs Tanamedrove ideebs
mSoblebis niSnebi STamomavlobaSi sakuTar identurobas evoluciur procesze.
inarCuneben. darvini mendelis naSroms ar icnobda. men-
delis Tanamedrove ramdenime mecnieri gaecno am naSroms,
genofondi da alelebis sixSire
magram naSromis arsi maTTvis gaugebari darCa. naxevari
saukunis ganmavlobaSi mendelis aRmoCena da am aRmoCenis populaciur genetikaze diskusiis gasagrZeleblad
mniSvneloba evoluciuri Teoriis mimdevrebisTvis uc- unda ganvsazRvroT populaciis raoba. populacia aris
nobi rCeboda. konkretul teritoriaze mobinadre individTa jgufi,
romlebic erTmaneTs Tavisufalad ejvareba da nayofi-
eri STamomavlobis iZleva. erTi da igive saxeobis popu-
Tanamedrove sinTezuri Teoria
laciebi SeiZleba izolirebulebi iyvnen erTmaneTisgan.
saocaria, magram roca meoce saukunis dasawyisSi bo- am SemTxvevaSi genetikuri masalis mimocvla populaciebs
los da bolos aRiares mendelis naSromi, mravali gene- Soris Zalian iSviaTad mimdinareobs. aseTi izolacia
tikosi miiCnevda, rom mendelis memkvidreobis kanonebi ar Cveulebrivi movlenaa im populaciebisTvis romelTa adg-
eTanxmeba darvinis Teorias. darvini Tvlida, rom bunevr- ilmdebareoba SemosazRvrulia mTagrexilebiT, saxlo-
ivi gadarCevaM”muSaobs” iseT niSan-Tvisebebze romlebic ben kunZulebze an tbebSi. magram populacia yovelTvis
ganuwyvetliv icvleba. magaliTad: bewvis sigrZe ZuZum- erTmaneTisgan araa izolirebuli. amave dros izolacia
weovrebSi, an sirbilis siCqare im cxovelebSi, romlebic SeiZleba ar iyos sruli, anu ar hqondes mkveTri sazRvrebi
gaurbian mtaceblebs. magram mendeli da sxva adrindeli (suraTi 23.3). individebi, romlebic populaciis centrSi
genetikosebi mxolod diskretul “ki an ara” niSnebs ikv- binadroben, meti albaTobiT ejvarebian Tavisive popula-
levdnen, rogoricaa bardas yvavilebis Seferiloba: muqi ciis wevrebs, vidre sxva populaciis wevrebs. aqedan gamom-
wiTeli an TeTri feri. im dros ar iyo cxadi, rom metad dinare isini saSualod ufro metad enaTesavebian erTma-
umniSvnelo niSnebsac genetikuri safuZvli moepoveba. am neTs, vidre populaciis sxva wevrebs.
umniSvnelo niSnebis genetikuri meqanizmis arseboba ki populaciaSi arsebul genTa erTobliobas populaciis
556
rukis
TeTri yvaviliT. Seferilobis ganmsazRvreli alelebi
areali
arasrulad dominantoben (ixileT Tavi 14). Cvens mier
kanada
alaska
gis regioni
SegviZlia ganvsazRroT genetikuri cvalebadoba, vinaidan
yovel genotips Sesabamisi fenotipi aqvs. mraval lokuss
zogjer erTze meti aleli moepoveba. rodesac lokusSi
erTze meti alelia genetikuri calebadobis gansazRvra
rTulia, vinaidan erTi aleli SeiZleba meoreze srulad
SS suraTi 23.3 erTi saxeoba, ori populacia. iukonze gavrcele- dominantobdes, an am alelebis gavlena fenotipze SeiZle-
buli karibus es ori populacia sruliad izolirebuli ar ba Znelad SesamCnevi iyos.
aris. zogjer es populaciebi erT da imave areals iyofen.
miuxedavad amisa erTi da imave populaciis wevrebi rogorc
Cans ufro xSirad ejvarebian erTmaneTs, vidre mezobeli popu- hardi-vainbergis Teorema
laciis wevrebs.
amjerad ganvixiloT rogor icvleba droTa ganmav-
lobaSi genebis da alelebis sixSire. es cvlileba asaxavs
genofondi ewodeba. populaciis genofondi Sedgeba popu- evoluciur cvlilebebs. magram rom SevqmnaT etaloni,
laciis yvela individis yvela genetikuri lokusis yvela romlis mixedviT ganvsazRvravT am cvlilebebs, jer unda
alelisgan. Tu populaciaSi, konkretul lokusSi mxolod ganvixiloT iseTi genofondis Tvisebebi, romelic droSi
erTi alelia warmodgenili, amboben rom mxolod es ale- ucvlelia. aseTi genofondi aRwerilia hardi-vainber-
li dafiqsirebulia genofondSi. yvela individi am ale- gis TeoremiT. Teoremas im ori mecnieris saxeli daar-
lis mixedviT homozigotia. (gavixsenoT, rom homozigot qves, romlebmac 1908 wels es principebi erTmaneTisgan
individebs mocemul lokusSi aqvT ori identuri aleli, damoukideblad daadgines. Teorema amtkicebs, rom maSin
heterozigotebs ki _ ori gansxvavebuli aleli). magram roca mxolod alelebis mendeliseul daTiSvas da rekom-
Tu populaciaSi garkveul lokuss ori an meti aleli mo- binacias aqvs adgili, populaciaSi alelebis da genoti-
epoveba, individebi SeiZleba iyvnen rogorc homozigote- pebis Tanafardoba droSi ar icvleba. (suraTi 23.4).
bi aseve heterozigotebi.
populaciaSi yoveli aleli garkveuli sixSiriT aris alelebTa sixSiris mudmivoba (Senaxva)
warmodgenili. magaliTad: warmoidgineT bunebaSi velu-
rad mozardi yvavilovani mcenaris populacia, romelSic hardi-vainbergis Teorema gansazRvravs, Tu rogor
inarCunebs genetikur mravalferovnebas droTa ganmav-
500 wevria. maT moepovebaT geni, ori: CR da CW aleliT,
lobaSi mendeliseuri memkvidreoba rodesac populaciaSi
romelic yvavilis pigmentacias dansazRvravs. CR alelis ar xdeba evoluciuri cvlilebebi. magram realurad es
mixedviT homozigoturi (CR CR) mcenare asinTezebs wiTel Teorema metis momcemia. Cven SemdgomSi davinaxavT, rom
pigments da wiTel yvavilebs ikeTebs; CW alelis mixedviT es Teorema warmoadgens safuZvels romelze dayrdnobiT
( CW CW ) homozigoturi mcenare wiTeli pigmentis sin- SegviZlia gavigoT, Tu rogor mimdinareobs xangrZlivi
Tezs ver axdens da aqvT TeTri yvavilebi; heterozigoti evoluciuri cvlilebebi. darvinis dros ar arsebobda ge-
netika da ver ganixilavda grZelvadian cvalebadobas. ge-
(CR CW) wiTel pigments mcire raodenobiT asinTezebs da
netikuri mravalferovnebis SenarCunebis meSveobiT bune-
vardisferi yvavilebs isxams. Cvens populaciaSi aris 320
brivi gadarCeva moqmedebs mravali Taobis ganmavlobaSi.
mcenare wiTeli yvaviliT, 160 vardisferi yvaviliT da 20
exla ki gamoviyenoT hardi-vainbergis Teorema Cveni
557
loidi, mas yvavilis Seferilobis ganmsazRvreli mxolod
Taoba
erTi aleli moepoveba. albaToba, rom gametas eqneba CR
1
aleli iqneba 0,8. albaToba, rom mas eqneba CW aleli aris
0,2. populaciis yvela gametaSi alelebis sixSire igive
CR CR CW CW iqneba, rac sawyis populaciaSi. Tu CavTvliT rom gametebi
Semdeg Taobas SemTxveviT gadaecema, alelebis sixSire ar
Seicvleba.
558
yoveli Taobis gametebi wina Taobis genofondidan gaxsnamde, ase rom is anayofierebs Tavis sakuTar yvavils
SemTsveviT SerCeulia: (bardas jvaredin damtvervas mendeli xelovnurad axor-
cielebda).
80% CR (p=0,8) 20% CW (p=0,2) TviTdamtvervis gamo bardas populacia Sors aris har-
di-vainbergis wonasworobidan. yvela homozigoti mcenare
gvaZlevs mxolod homozigotebs, im dros, roca hetero-
zigoti mcenareebis STamomavlobis daaxloebiT naxevari
homozigotebi arian. aqedan gamomdinare sakmaod male yve-
CW CW
la heterozigoti mcenare xdeba homozigoti. miuxedavad
C R
CW
CR CW CW CW
lel populacias. magram bunebriv populaciebSi alelebis
q2 da genotipebis sixSire droTa ganmavlobaSi icvleba. es
Tu gametebi SemTxveviT erTiandeba, am Taobis genotipebis six-
imitom xdeba, rom xangrZlivi drois ganmavlobaSi popu-
Sireebi hardi-vainbergis wonasworobaSi iqneba laciis ucvlelobisTvis saWiroa daculi iyos Semdegi
xuTi wesi. bunebaSi ki am wesebis dacva iSviaTad Tu xdeba.
64% CR CR, 32% CR CW da 4% CW CW es wesebia:
559
populaciebi iSviaTad an TiTqmis arasodes imyofebian 2pq = 2 ×0,99 × 0,01 = 0,0198
WeSmarit hardi-vainbergis wonasworobaSi, magram mra- (aSS-s populaciis daaxloebiT 2%)
val populaciaSi evoluciuri cvlilebebis siCqare im-
gaxsovdeT, rom hardi-vainbergis wonasworoba mx-
denad nelia, rom isini axlos dganan wonasworobis mdgo-
olod miaxloebiTia; fku-s mtareblebis realuri ricxvi
mareobasTan. amitom SesaZlebelia miaxloebiT SevafasoT
SeiZleba gansxvavebuli iyos. miuxedavad amisa Cven Segvi-
alelebis da genotipis sixSireebi. amas Semdegi magaliTe-
Zlia davaskvnaT, rom adamianebis populaciaSi am da sxva
bi gvaCveneben.
lokusebSic farulad bevri saxifaTo recesiuli aleli
imyofeba. am alelebis mtareblebi ki janmrTeli hetero-
populaciuri genetika da zigotebi arian.
adamianis janmrTeloba
hardi-vainbergis gantolebis gamoyeneba SeiZleba
populaciis individebis im procentis dasadgenad, ro-
koncefcia 23.1 Semowmeba
melic memkvidreobiTi daavadebebis alelebis mtare- 1. ra Semata mendelis aRmoCenam darvinis evo-
belia. magaliTad: SeerTebul StatebSi dabadebuli 10
luciur Teorias?
000 bavSvidan daaxloebiT erTi aris fenolketonuri-
2. warmoidgineT populacia, romlis TiToeul
is (fku) mtarebeli. fenolketonuria metabolizmis
individs 500 genetikuri lokusi gaaCnia. am
darRvevaa, romelic viTardeba recesiuli genis ho-
lokusebis naxevari erTaderTi aleliTaa
mozigotur mdgomareobaSi yofnis Sedegad. mkurnalo-
bis gareSe fku iwvevs oligofrenias da janmrTelo- warmodgenili, xolo danarCeni lokusi – ori
bis sxva darRvevebs. (amJamad axalSobilebSi atareben aleliT. ramden alels Seicavs populaciis
tests fku-ze. daavadebis simptomebi SeiZleba Sevam- genofondi? axseniT
ciroT dietiT, romelic gamoricxavs fenilanalins). 3. hardi-vainbergi gantolebis (p 2 + 2 pq + q 2 = 1)
hardi-vainbergis gantolebis gamosayeneblad unda mi- romeli wevri dakavSirebulia fku alalebis
viRoT, rom adamianebi ar irCeven partniors garkveuli mtarebeli individebis sixSiresTan?
genebis qona ar qonis mixedviT, magaliTad fku-s. rogorc
23.2
wesi adamianebi ar irCeven partniorad axlo naTesavebs (in-
bridingi). amave dros unda vuaryoT SeerTebuli Statebis
populaciaze sxva populaciebidan genebis nakadis gavlena, koncefcia
axali fku-s mutaciebis gaCena, gadarCenaSi gansxvaveba da
fku genotipebis reproduqciu-li warmateba. es daSvebebi
safuZvliania, radganac inbridingi SeerTebul StatebSi
mutaciebis da sqesobrivi gam-
iSviaTia da SeerTebuli Statebis farglebs gareT mobi- ravlebis Sedegad warmoiqmneba
nadre populaciebs fku alelis igive sixSire axasiaTebT,
rogorc SeerTebul StatebSi. amis garda fku genisTvis genetikuri mravalferovneba
mutaciebis sixSire aris sakmaod dabali da gadarCeva mo-
qmedebs mxolod iSviaTi homozigotebis winaaRmdeg. Tu
(memkvidreobiTi cvalebadoba).
yvela es daSveba daculia, maSin fku –Ti dabadebuli in- cvalebadobis Sedegad ki
dividebis sixSire hardi-vainbergis gantolebaSi iqneba
q2-is toli (q2 = homozigotebis sixSires am alelisTvis). mimdinareobs evolucia
vinaidan aleli recesiulia, Cven SegviZlia uSualod, ga-
rogorc ukve gaigeT, bunebrivi gadarCevis moqmedeba
moTvlis gareSe davadginoT heterozigotebis raodenoba,
memkvidreobiT cvlilebebs emyareba. zogjer populaciis
rogorc es vardisferi yvavilebis SemTxvevaSi gavakeTeT.
individebSi cvlilebebi metad umniuSvneloa. ori procesi:
Cven viciT, rom 10 000 dabadebulze erTi fku–s SemTxveva
mutaciebi da sqesobrivi rekombinaciebi genofondis cva-
gvaqvs (q2=0,0001), recesiuli fku alelis sixSire iqneba:
lebadobas iwveven. genofondis cvlileba ki poulaciis in-
dividebSi momxdar cvlilebebTan aris dakavSirebuli.
q= 0,0001 = 0,01
dominanturi alelisTvis sixSire iqneba mutaciebi
p = 1 - q = 1 - 0,01 =0,99 axali genebi da axali alelebi mxolod mutaciis Sede-
fku-s matarebeli heterozigotebis sixSire, romle- gad warmoiqmneba (suraTi 23.6) mutacia warmoadgens dnm-is
bic ar avaddebian fku-Ti, magram gadascemen fku alels Tanamimdovrebis cvlilebas. mutacia hgavs Tofis gasrolas
STamomavlobas aris: sibneleSi. SeuZlebelia ganvsazRvroT, Tu rogor Secvlis
is dnm-s da ra iqneba am cvlilebis Sedegi. mutaciebis umete-
560
soba somatur (ara sasqeso) ujredebSi warmoiqmneba. indivi- organizmisTvis mavne iyvnen Secvlil garemoSi upirate-
dis sikvdilTan erTad es mutaciebi ikarkebian. mxolod is sobas aniWeben mas. magaliTad: rogorc 22 TavSi waikiTxeT,
mutaciebi, romlebic gametebis waqrmomqmnel sasqeso ujre- mutaciebi, romlebic aiv-s viruss samkurnalo preparat-
debSi inducirdeba, SeiZleba gadaeces STamomavlobas. amave is mimarT mdgradobas aniWeben, amave dros amcireben misi
dros maTi mxolod mcire nawili vrceldeba populaciaSi. gamravlebis siCqares. am mutantur alelebs upiratesoba
eniWebaT preparatis moqmedebis Semdeg. wamlis miRebis
wertilovani mutaciebi Semdeg bunebrivi gadarCevis moqmedebis Sedegad izrdeba
mutanturi alelebis raodenoba.
iseT mcire cvlilebasac, rogoricaa erTi wyvili nuk-
leotidis Secvla, anu `wertilovani mutacia~ SeiZleba
mniSvnelovani gavlena moaxdinos fenotipze. amis magali- mutaciebi romlebic cvlian genebis
Tia namglisebrujredovani anemia (memkvidruli daavade- raodenobas an Tanamimdevrobas
ba) (ixileT suraTi 5.21). magram wertilovani mutaciebis
qromosomuli mutaciebi, romlebic erTbaSad Slian,
umetesoba savaraudod uvnebelia. amis erTi mizezia is,
anawevreben an adgilebs ucvlian mraval lokuss TiTqmis
rom eukariotuli genomis dnm-is umetesi nawili ar ko-
yovelTvis saxifaToa organizmisTvis. Tumca, Tu genebi
direbs cilovan produqtebs. genetikuri kodSi arsebobs
xelSeuxleblebi rCebian aseTi mutaciebis gavlena or-
sinonimuri kodonebi, ris gamo cilebis makodirebel
ganizmze SeiZleba neitraluri iyos. iSviaT SemTxvevebSi
genebSi momxdari wertilovani mutaciebi cilis aminom-
qromosomaTa Soris ubnebis gadaatana warmatebulic ki
Javur Semadgenlobas ar cvlian (ixileT suraTi 17.24) da
aris. magaliTad, erTi qromosomis nawilis gadatanam sxva
amgvarad maTi gavlena mcirea. Tumca zogi, kodirebis una-
qromosomaze SeiZleba ise gaaerTianos genebi, rom maT er-
ris aramqone dnm-is regioni genebis eqspresias areguli-
Tad meti pozitiuri efeqti eqnebaT.
rebs. amdagvar maregulirebel regionis dnm-Si momxdari
genebis duplikacia (gaormageba) cvalebadobis mniS-
cvlilebebi mniSvnelovan efeqts iZlevian.
vnelobvani resursia. sxva qromosomuli mutaciebis ms-
gavsad, qromosomebis segmentebis gaormagebac TiTqmis
yovelTvis sazianoa organizmisTvis. Tu segmentebis aseT
gaormagebas ara aqvs mkveTri efeqti, is SeiZleba Taobebis
ganmavlobaSi grZeldebodes. amave dros sxvadasxva mobi-
luri genetikuri elementebis meSveobiT (ixileT Tavi 19)
genomSi xSirad xvdeba dnm-is ufro mcire monakveTebi.
yovelive amis gamo warmoiqmneba axali lokusebiT gaz-
rdili genomi. gazrdilma genomma Semdgomi mutaciebis da
Semdgomi gadarCevis Sedegad SeiZleba axali funqciebi
SeiZinos. axali genebi warmoiqmneba maSinac, roca makodi-
rebeli genebis (ekzonebis) garkveuli raodenoba genomSi
gadaadgilebulia.
genebis ricxvis nairgvari gazrda rogorc Cans mniS-
vnelovan rols TamaSobs evoluciaSi. magaliTad ZuZum-
wovrebis Soreul winapars surnelis gasarCevad erTeuli
geni moepoveboda. mravali mutaciebis Sedegad geni du-
plicirda. amJamad Tanamedrove adamians ynosvis recep-
suraTi 23.6 mutaciebi yvela memkvidreobiTi cvalebadobis wy-
torebis 1 000-mde geni aqvs, Tagvs ki 1 300. Semdgomma muta-
aroa. am veluri mustangebis gansxvavebuli Seferiloba mravali Tao-
ciebma adamianis ynosvis receptorTa genebis daaxloebiT
bis ganmavlobaSi momxdari mutaciebis Sedegia.
60% inaqtivacia moaxdines. Tagvma ki dakarga genebis mx-
olod 20%. es mkeTri demonstraciaa imis, rom mravalmx-
vrivi da mZafri ynosva ufro mniSvnelovania TagvisTvis
calke aRebul organizmze aisaxeba gadarCevis Sedegi,
vidre CvenTvis!
romelic aTasobiT Taobis ganmavlobaSi warsulSi xdebo-
da. amitom genomze erTi mutaciuri cvlilebis moqmedebis
albaToba igivea, rac manqanis kapotis mimarTulebiT brma mutaciebis sixSire
gasrolis Sedegad manqanis Zravas Tvisebebis gaaumjobe-
mutaciebis sixSire cxovelebSi da mcenareebSi daba-
sebis albaToba. Tumca, iSviaT SemTxvevebSi mutanturi
lia, yovel TaobaSi saSualod yovel 100 000 genze erTi mu-
alelis mtarebeli ukeT esadageba garemos, vinaidan iz-
tacia modis. magram sicocxlis mcire xangrZliobis mqone
rdeba misi reproduqciuli warmateba. es xdeba maSin, Tu
mikroorganizmebSi da virusebSi mutaciebi swrafad qmnian
garemo pirobebi icvleba. is mutaciebi, romlebic adre
genetikur cvlilebebs. magaliTad, aiv virusis Taobis
561
sicocxlis xangrZlivoba daaxloebiT ori dRea. virusis
genomi warmoadgens rnm-s, romelsac mutaciis gacilebiT
maRali sixSire axasiaTebs, vidre dnm-is genoms. am mizezis
koncefcia 23.3
gamo erTi preparatis gamoyeneba aiv-is winaaRmdeg arae-
feqturia, vinaidan Zalian swrafad Cndebian konkretuli
bunebrivi gadarCeva, genTa
wamlis mimarT rezistentuli virusis mutanturi forme- dreifi da genTa nakadi cvlis
bi. ori wamliT mkurnalobasac ki ara aqvs xangrZlivi efeq-
ti, vinaidan ori mutaciis mqone da orive wamlis mimarT
populaciis genetikur
rezistentuli virusebi yoveldRe Cndebian. Sidsis wi- Semadgenlobas
naaRmdeg yvelaze ufro efeqturia wamlebis `kokteili~,
anu ramdenime medikamentis narevi. naklebad mosalodne- gadaxedeT isev xuT wess ...... gverdze. populacia rom
hardi-vaingergis wonasworobaSi imyofebodes, am wesebis
lia, rom xanmokle periodis ganmavlobaSi gaCndebian yve-
dacvaa saWiro. am mdgomareobidan nebismieri gadaxra
la wamlis mimarT mravali mutaciebis mqone virusebi.
evoluciis potenciuri mizezia. Tumca marTalia, rom
axal mutaciebs SeuZliaT Secvalon alelebis sixSire,
sqesobrivi rekombinacia magram erTi Taobidan meoreze gadasvlisas, rogorc Cans
mcire cvlilebebi xdeba. rekombinaciebis Sedegad xde-
sqesobrivi gamravlebis unaris mqone populaciebSi
ba alelebis gadaadgileba, magram ar icvleba maTi six-
sqesobrivi rekombinacia gacilebiT ufro mniSvnelovania Sire. im SemTxvevSi, roca Sejvareba ar aris SemTxveviTi,
vidre mutaciebi. droTa ganmavlobaSi sqesobrivi rekom- alelebis sixSireze SeiZleba imoqmedos homozigoti da
binaciebis Sedegad warmoiqmneba cvlilebebi, romle- heterozigoti genotipebis SefardebiTma sixSireebma. ro-
bic zrdian organizmis adaptacias. fenotipuri mraval- gorc wesi isini ar axdenen alelebis sixSireze gavlenas.
ferovneba dafuZnebulia organizmebs Soris genetikur alelebis sixSires cvlis sami ZiriTadi faqtori. igive
gansxvavebaze. TiTqmis yvela fenotipuri variacia geno- faqtorebi gvaZleven evoluciuri cvlilebebis ZiriTad
raodenobas. es aris bunebrivi gadarCeva, genTa dreifi da
fondis alelebis rekombinaciuli gadaadgilebis Sede-
genTa nakadi.
gia (alelebis es variaciebi Cndebian warsulSi momxdari
mutaciebis Sedegad). populaciaSi partnioris SerCevis
milionobiT varianti arsebobs. ganayofierebis Sedegad
bunebrivi gadarCeva
genetikuri SemadgenlobiT gansxvavebuli individebis rogorc 22 TavSi gaecaniT darvinis bunebrivi ga-
gametebi erTiandebian. sqesobrivi gamravlebis Sedegad darCevis koncefcia emyareba gansxvavebul warmatebul
yovel TaobaSi xdeba alelebis reorganizacia da axali gamravlebas. populaciaSi individebs memkvidreobiT
niSan-Tvisebebis variaciebi axasiaTebT. garemosTan ukeT
kombinaciebis Seqmna. aseve genTa rekombinacia mimdin-
misadagebuli cvlilebebis mqone individebi met STamo-
areobs mraval virussa da baqteriaSi. maTSi es procesi
mavlobas toveben, vidre isini, visi Tvisebebi naklebad
gacilebiT nakleb regularulad da sxva gziT xorcield- morgebulia garemos pirobebs.
eba, vidre cxovelebsa da mcenareebSi. amis saSualebiT maT Cven viciT, rom gadarCeva aisaxeba alelebis propor-
SeuZliaT saxeobaTa Soris arsebuli barierebi gadalaxon ciebSi, romlebic Semdeg Taobas gadaecemian. Semdgomi
(ixileT Tavi 18). saWmliT mowamvlis mraval SemTxvevebSi Taobebis alelebis SefardebiTi sixSireebi gansxvavedebi-
`damnaSavea~ colis baqteria escherichia-s O157:H7-s Stami. an wina Taobebis SefardebiTi sixSireebisgan. magaliTad
misi mravali geni sxvadasxva saxeobis baqteriebis genTa Cveni warmosaxviTi yvavilovani mcenaris populaciis Sem-
mozaikas warmoadgens. intensiuri rekombinaciis Sedegad TxvevaSi, TeTri yvavilebi (CW CW) mcenareWamia mwerebi-
sTvis SeiZleba ufro advilad SesamCnevi aRmoCndnen.
paTogenebi swrafad icvlebian. mutaciebis maRal six-
amis Sedegad ZiriTadad TeTr yvaviliani mcenareebi nad-
SiresTan erTad recombinaciis unari, gansakuTrebiT sa-
gurdebian. dauSvaT, rom wiTeli yvavilebi (CR CR) metad
SiSs xdis paTogenebs.
izidaven damtverav mwerebs. amis Sedegad wiTelyvavilian
mcenareebs meti Sansi aqvT datovon STamomavloba. orive
koncefcia 23.2 Semowmeba es sxvaoba _ gadarCenaSi da reproduqciul warmatebaSi
arRvevs hardi-vainbergis wonasworobas: CW alelis six-
1. genofondSi vrceldeba yvela warmoqmnili mu- Sire genofondSi mcirdeba da CR alelis sixSire ki izrde-
taciebis mxolod mcire nawili, ratom? ba. mogvianebiT am TavSi ufro axlos ganvixilavT bunebri-
2. rogor warmoiqneba variaciebi sqesobrivi re vi gadarCevis process.
kombinaciebis Sedegad?
562
genTa dreifi damfuZneblis efeqti
aagdeT moneta 1 000 jer. Tu monetis davardnis Se roca xdeba ramdenime individis izolireba ufro didi
degad miiRebT 700 averss da 300 reverss eWvi Segepare- populaciidan, am mcire jgufma (ramdenime individma)
baT monetis sinamdvileSi (SeiZleba is yalbia). magram Tu SeiZleba daaarsos axali populacia. axali populaciis
aagdebT mxolod 10 jer da Sedegad miiRebT 7 averss da genofondi sawyisi populaciis genofondisgan gansxvave-
3 reverss es iqneba normaluri movlena. rac ufro mci- buli iqneba; am movlenas damfuZneblis efeqts uwodeben.
rea nimuSi, miT metia mosalodneli Sedegidan gadaxra. magaliTad damfuZneblis efeqts SeiZleba adgili hqondes
Cvens SemTxvevaSi aversis da reversis warmoqmnis alba- roca xdeba axal teritoriaze populaciis ramdenime
Tobidan gadaxra Tanabaria. msgavsi gadaxra mosalodneli wevris dasaxleba. es damfuZneblebi `izolaciis viwro
Sedegidan (is imis Sedegia, rom realuri populaciebis yelSi~ gadian da damoukidebel genofonds qmnian. am geno-
zoma gansazRvrulia da ara ganusazRvreli), xsnis erTi fondSi alelebis sixSire gansxvavdeba sawyisi populaciis
Taobidan meroremde alelebis sixSiris moulodneli cv- genofondis alelTa sixSirisgan.
lilebebs. aseT fluqtuaciebs (gadaxrebs) genTa dreifs damfuZneblis efeqti gamovlenilia adamianis izo
uwodeben. ganvixiloT 23.7 suraTze gamosaxuli magaliTi. lirebul populaciaSic maT garkveuli memkvidreobiTi
gaviTvaliswinoT, rom am SemTxvevaSi erT-erTi aleli darRvevebis SedarebiT maRali sixSire aReniSnebaT. mag-
gaurkveveli mizezis gamo daikarga; rac niSnavs, rom CW aliTad, 1814 wels 15 kolonistma daaarsa tristan de
da ara CR alelis dakargva sufTa SemTxveviTobaa. drois kuniaSi (afrikasa da samxreT amerikas Soris Sua gzaze,
ganmavlobaSi genebis dreifi aqrobs alelebs da amcirebs atlantikis okeaneSi, mdebare mcire kunZulebis jgufi)
genofondis genetikur cvalebadobas. britanuli dasaxleba. ueWvelia, rom erT-erTi kolo-
ori movlena, viwro yelis efeqti da damfuZneblis nisti retinit pigmentozis recesiuli alelis mtarebe-
efeqti zrdis genetikuri dreifis populaciaze gavlenis li iyo (sibrmavis progresuli forma, romelic vlindeba
albaTobas. homozigot individebSi). gvian 1960 wlebSi am pirveli
kolonistebis 240 STamomavalidan daavadeba oTxs aReniS-
nebda. am alelis sixSire tristan de kuniaze aTjer meti
boTlis (viwro) yelis efeqti
aRmoCnda, vidre im populaciaSi, saidanac damfuZneblebi
garemos pirobebis mkveTrma cvlilebam SeiZleba Zli- movidnen.
er Seamciros populaciis ricxovnoba. amis Sedegad ram-
denime gadarCenilma organizmma SeiZleba gaaRwios Sez-
genTa nakadi
Rudul `viwro yelSi~. am SemTxvevaSi maTi genofondi ukve
ar asaxavs sawyisi populaciis genofonds; am movlenas vi- genTa nakadis arsebobis gamo populaciam SeiZleba
wro yelis efeqts uwodeben (suraTi 23.8a). gadarCenilTa SeiZinos an dakargos garkveuli alelebi. populacias
Soris garkveuli alelebi raRac albaTobiT SeiZleba genetikuri masala emateba an akldeba. es procesi xdeba
Warbi raodenobiT iyvnen warmodgenilni. sxva alelebi fertiluri (nayofieri) individebis an gametebis gadaadg-
SeiZleba ar iyvnen warmodgenilni, an Zalian mcire raode- ilebis Sedegad. magaliTad: warmovidginoT, rom Cvens
nobiT iyvnen warmodgenilni gadarCenilebs Soris. genTa warmosaxviT yvavilovan mcenareTa populaciasTan axlos
dreifi mravali Taobis ganmavlobaSi sakmaod Zlierad cv- aris axlad dafuZnebuli velurad mozardi yvavilo-
lis genofonds, sanam populacia iqamde ar gizrdeba, rom van mcenareTa populacia. axali populacia ZiriTadad
fluqtuacias naklebi efeqti eqneba. Sedgeba TeTryvaviliani individebisgan (CW CW). damt-
mniSvnelovania gvesmodes viwro yelis efeqtis gavlena. verav mwerebs SeuZliaT gadafrena da sawyisi populaciis
amis erTi mizezi imaSia, rom adamianis zemoqmedebis Sede- mcenareebis damtverva. Semotanilma CW alelebma SiZle-
gad zogierTi saxeobebisTvis xandaxan warmoiqmneba viwro ba Secvalon alelebis sixSire Cveni sawyisi populaciis
yelis efeqti. magaliTad 1890 wlebSi nadirobis Sedegad momdevno TaobaSi.
CrdiloeTis zRvis spilos kaliforniis populacia 20 in- genebis nakads aqvs tendencia Seamciros populaciebs
dividamde Semcirda. amis ga-moc is dacul saxeobaTa nusx- Soris genetikuri sxvaoba. Tu genTa nakadi sakmaod in-
aSi Seitanes. dacvis Sedegad populacia 30 000 individamde tensiuria, mas SeuZlia mezobeli populaciebi saerTo
gaizarda (suraTi 23.8b). mkvlevarebma aiRes zRvis spilo- genofondis mqone erT populaciad gaaerTianos. magali-
ebis reprezentatiuli sinji da genebis 24 lokusi gamoikv- Tad: dRes adamianebi gacilebiT advilad gadaadgild-
lies. maT lokusTa cvlilebebi ver aRmoaCines. TiToeuli ebian msoflios masStabiT, vidre es adre iyo. amis Sede-
genii mxolod erTi aleli iyo warmodgenili. monacemebi gad genebis nakadi ufro mniSvnelovani gaxda adamianis
samxreTis zRvis spiloebis populacias Seadares, romelic populaciaSi arsebuli evoluciuri cvlilebebisTvis, vi-
CrdiloeTis saxeobis axlo naTesavia. am ukanasknels viwro dre im dros, roca adamianebi SedarebiT izolirebulebi
yeli ar gauvlia. samxreTis zRvis spiloebs mniSvnelovani iyvnen.
genetikuri cvalebadoba aReniSneboda.
563
CW CW CR CR
CR CR CR CR CR CR
10 mcenari- 10 mcenari-
CW CR dan STamo- CW CR dan STamo- CR CR CR CR
mavloba mx- mavloba mx-
olod 5-ma olod 2-ma
datova datova
CW CW CR CR CW CW CR CR CR CR
CR CR
CW CR
CW CR CR CR CR CR
CW CR CW CW CR CR
CR CR CR CR
CW CR CW CR CR CR CR CR
CR CR CW CR
koncefcia 23.4
bunebrivi gadarCeva
adapturi evoluciis
ZiriTadi meqanizmia
(b) organizmebis populaciis boTlis yelSi gatareba amcirebs gene-
yvela im faqtoridan, romelsac SeuZlia genofondis tikur cvalebadobas. amis magaliTia kaliforniis CrdiloeTis zR-
vis zRvis lomebis populacia, romlebic gadaWarbebuli nadirobis
Secvla, mxolod bunebriv gadarCevas SeuZlia moaxdinos
gamo gadaSenebis piras iyvnen.
populaciis adaptacia garemosTan. bunebrivi gadarCe-
suraTi 23.8 viwro (boTlis) yelis efeqti
564
vis Sedegad populaciaSi grovdebian wamyvani (favoriti) cvalebadoba populaciebSi
genotipebi. amave dros xdeba am genotipebis Senaxva. ro-
orive: diskretuli (wyvetili) da raodenobrivi (uw-
gorc adre waikiTxeT, bunebrivi gadarCevis procesi gene-
yveti) maCveneblebi dakavSirebulia populaciaSi arse-
tikuri cvalebadobazea damokidebuli.
bul cvalebadobasTan. diskretuli Tvisebebia magali-
Tad: wiTeli, vardisferi da TeTri Seferiloba velurad
genetikuri cvalebadoba mozard yvavilovan mcenareTa warmosaxviT populaciaSi.
albaT ar gagiWirdebaT xalxSi megobrebis amocnoba. yvavilebis Seferiloba maSin iqneba Semdegi: yovel mcena-
yvela adamians aqvs unikaluri genomi. genomi aisaxeba res aqvs yvavili, romelic an yvela vardisferia, an wi-
individualur fenotipur cvalebadobaSi, rogoricaa: Teli, an TeTri. diskretuli Tvisebebi xSirad erTi genis
garegnoba, xma da temperamenti da misT. individualuri gansxvavevuli alelebiT aris determinitebuli, romle-
cvalebadoba yvela saxeobis individisTvis aris damaxa- bic gansxvavevul fenotips ayalibeben. rogorc 22 TavSi
siaTebeli. adamianebis umetesoba Zalian mgrZnobiarea iyo naTqvami, genetikur mravalferovnebas ZiriTad uwyve-
sakuTari saxeobis cvalebadobis mimarT, magram naklebad ti (raodenobrivi) maxasiaTeblebi qmnian. raodenobrivi
mgrZnobiarea sxva saxeobebSi arsebuli individualizmis maxasiaTeblebi populaciis SigniT uwyvetad icvlebian.
mimarT. magram cvalebadoba yovelTvis arsebobs yvela uwyveti memkvidreobiTi cvalebadoba erT fenotipur
saxeobaSi. darvini aRniSnavda, rom memkvidreobiTi cva- niSanze ori an meti genis zemoqmedebis Sedegia.
lebadoba masalas qmnis bunebrivi gadarCevisTvis. im gan- polimorfizmi. rodesac individebi calkeuli ni
sxvavebasTan erTad, romelTa danaxva an gagoneba Segvi- San-Tvisebis mixedviT gansxvavdebian, isini gansxvavebul
Zlia, populaciebs axasiaTebT intensiuri genetikuri formebs qmnian. am gansxvavevul formebs morfebs uwo-
cvalebadoba. genetikuri cvalebadobis danaxva SesaZle- deben. amboben, rom populacia avlens garkveuli niSan-
belia mxolod molekulur doneze. magaliTad: SeuZlebe- Tvisebis mixedviT fenotipur polimorfizms. am SemTx-
lia individis sisxlis jgufis dadgena (A, B, AB, an O), mxolod vevaSi ori an meti gansxvavebuli morfa sakmaod maRali
sisxlis garegnuli saxis mixedviT. sixSiriT aris warmodgenili populaciaSi. amave dros es
yvela fenotipuiri cvlileba ar aris memkvidreobiTi morfebi advilad SesamCnevi arian populaciaSi. (gansaz-
(suraTi 23.9). fenotipi yalibdeba genotipis da ga-remos Rvreba `advilad SesamCnevi~ garkveulwilad subieqturia,
gavlenis erTiani moqmedebis Sedegad. magaliTad: atlete- magram populacia ar aris polimorfuli, Tu is ZiriTadad
bi mniSvnelovnad cvlian sakuTar fenotips, magram maTi erTi morfisgan Sedgeba, sxva morfebi ki Zalian iSviaTad
mZlavrad ganviTarebuli kunTebi momdevno Taobas mem- gvxvdebian). sapirispirod, adamianis populaciaSi simaR-
kvidreobiT ar gadaecema. mniSvnelovania gvaxsovdeT, lis cvaebadoba ar aCvenebs fenotipur polimorfizms,
rom cvalebadobis mxolod genetikur komponents Seu- vinaidan adamianis populacia ar Sedgeba gansxvavebuli da
Zlia evoluciuri roli hqondes da bunebrivi gadarCevis gancalkevebuli morfebisgan _ fenotipi icvleba uwyve-
Sedegs warmoadgendes. tad. anu simaRlis cvlilebac uwyvetia adamianis popu-
laciaSi. Tumca genetikur doneze uwyvetad cvalebadi
Tvisebebis formirebaSi polimorfizmi garkveul rols
TamaSobs. simaRlis ganmsazRvreli memkvidreobiTi kom
ponenti genetikuri polimorfizmis Sedegia. genetikuri
polimorfizmi arsebobs im ramdenime lokusis alelebi-
sTvis, romlebic gavlenas axdenen simaRle.
genetikuri cvalebadobis gazomva. populaciur
genetikaSi arsebobs populaciaSi polimorfizmis ricx-
vis gansazRvris meTodi. amisTvis saWiroa ganisazRvros
(a) gazafxulze gamosuli (b) gvian zafxulSi gamosuli heterozigotebis raodenoba orive doneze: genis doneze
Wrelura: narinjisferi Wrelura: Savi da TeTria (genetikuri cvalebadoba) da molekulur, dnm-is doneze
da yavisferia (nukleotiduri cvalebadoba). rom davinaxoT am meqaniz-
mis moqmedeba, ganvixiloT xilis buzis (drozofilas)
suraTi 23.9 aramemkvidreobiTi cvalebadoba populaciaSi. am populacia. xilis buzis genomi Sedgeba daaxloebiT 13 000
suraTze gamosaxulia Wrelura (Araschnia levana), romelic igive saxe-
lokusisgan Sedgeba. drozofilas saSualo heterozigo-
obis sezonuri formaa. gamomuSavebuli hormonebis sezonuri sxvaobis
gamo (a) gazafxulobiT gamosuli individebi narinjisferni da yavis-
tuloba izomeba, rogorc heterozigoti lokusebis saSu-
ferni arian (b). gvian zafxulSi gamosuli individebi ki TeTri da Savi alo procenti. saSualod xilis buzi aris heterozigoti
Seferilobis. Seferilobis ganmsazRvreli lokusis mixedviT es ori (aqvs ori gansxvavebuli aleli) lokusebis daaxloebiT
forma genetikurad identuria. aqedan gamomdinare, Tu am ori formis 14% mixedviT. ase rom, SegviZlia vTqvaT, rom buzis popu-
reproduqciuli warmateba gansxvavebulia, Cven mainc ver miviRebT
laciis saSualo heterozigotuloba 14%. anu rom tipi-
genotipSi cvlilebas.
uri xilis buzi heterozigotulia 13 000 genis lokusidan
565
darebiT SedarebiT mcire genetikuri cvalebadoba aqvT.
ori adamiani maTi fuZeebis mxolod 0,1% gansxvavdeba, es
drozofilis populaciaSi napovni nukleodituri cva-
lebadobis meaTedia. Cven, adamianebi, sarwmunod ufro
msgavsni varT genetikurad, vidre gansxvavebulni. magram
nukleotiduri cvalebadobis 0,1% moicavs mTel memkvi-
dreul komponents, anu yvela sxvaobas adamianebis ierSi,
JReradobaSi da moqmedebaSi, bioqimiur cvalebadobasTan
erTad. magaliTad: ABO sisxlis jgufobrioba, romelic mor-
fologiurad ar Cans.
566
ufro axlos gavecnoT
suraTi 23.11
bunebriv gadarCevas
kvleva: aqvs Tu ara asfurcelas geografiuli cvalebadobas
567
suraTi 23.12 gadarCevis meTodi.
es SemTxveva aRwers sam gzas romli-
Tac irmis Tagvis (Peromyscus leucopus)
warmosaxviTi populacia SeiZleba
individebis sixSire
ganviTardes. populaciaSi arsebobs
balnis Seferilobis memkvidreobiTi
sawyisi populacia
cvlilebebi: Ria feridan muq feramde.
grafiki aCvenebs gansxvavebuli balnis
Seferilobis mqone individebis six-
Siris cvlilebas drois ganmavlobaSi.
farTo TeTri isrebiT aRniSnulia
garkveuli fenotipis winaaRmdeg moq-
medi bunebrivi gadarCeva.
(a) pirdapiri gadarCeva. populaciis saerTo struq- (b) dizruptiuli gadarCeva. upiratesobas(g) mastabilizrebeli gadarCeva. popula-
turis gadaweva gavrcelebis erTi polusis mqone vari- aniWebs gavrcelebis orive polusis varian-ciidan xdeba eqstremaluri fenotipebis
antebisTvis upiratesobis miniWebiT. am SemTxvevaSi tebs. es Tagvi gavrcelda Sereul habitatSieliminacia da Seualdeuris damkvidreba.
upiratesoba eniWeba muq Tagvebs, vinaidan, roca isini sadac rogorc Ria aseve muqi feris kldeebia.Tu garemoSi Warbobs Sualeduri Seferilo-
muq kldeebSi binadroben Seferiloba icavs maT mtace- amis Sedegad Sualeduri Seferilobis Tagve-bis kldeebi TeTri da Savi Tagvebis gamor-
blebisgan bi iCagrebian. icxva moxdeba
568
STamomavals tovebs vidre is organizmi, romelic ufro Tvisebebs, romlebTac gansxvavebuli reproduqciuli
male kvdeba. sxva mxvriv, xanmokld mcxovreb individs Seu- warmateba gaaCniaT.
Zlia meti STamomavali datovos, Tu is ufro male xdeba
sqesmwife da sqesobriv gamravlebas ufro adreul asakSi genetikuri mravalferovnebis
iwyebs. ase rom orive: gadarCenac da nayofierebac xels SenarCuneba
uwyobs evoluciur warmatebas.
mamoZravebeli, dizruptiuli (damanawevrebeli) da ra icavs genetikur mravalferovnebas Semcirebisgan
mastabilizirebeli bunebrivi gadarCeva Tu bunebriv gadarCevis mier xdeba yvela araxelsayreli
memkvidreobiTi Tvisebebis gavrcelebis sixSire bune- genotipis eliminacia? mamoZravebeli da mastabilizire-
brivi gadarCevis Sedegad sami gziT icvleba. Tu romeliT, beli gadarCeva amcirebs cvalebadobas. amas ewinaaRmdege-
damokidebulia imaze, Tu romeli fenotipia dominanturi bian cvalebadobis damcavi an aRmdgeneli meqanizmebi.
populaciaSi. arsebobs gadarCevis sami tipi: mamoZravebe-
li, dizruptiuli da mastabilizirebeli gadarCeva.
diploiduroba
mamoZravebli gadarCeva (suraTi 23.12a) yvelaze far-
Todaa gavrcelebuli. igi moqmedebs maSin, roca poulaci- eukariotebis umetesoba diploiduri organizme-
is garemo icvleba an roca populaciis wevrebi axal, gan- bia. amitom memkvidreuli cvalebadobis sakmaod didi
sxvavebuli garemo pirobebis mqone habitatSi migrireben. nawili gadarCevisgan dafarulia. is arsebobs recesiu-
mamoZravebeli gadarCeva zogi fenotipuri cvlilebebis li alelebis formiT. recesiuli alelebi dominantur
ganawilebis mruds gadawevs erTi an meore mimarTulebiT. alelebTan SedarebiT mocemul garemoSi an naklebad xel-
am dros upiratesoba eniWebaT im individebs, romlebic sayrelni arian, an srulebiTac mavnea. magram maTi dag-
saSualo mniSvnelobidan gadaixrebian. magaliTad, ga- roveba SesaZlebelia, vinaidan isini arian heterozigot
namarxebuli naSTebidan Cans, rom evropaSi gavrcelebuli individebSi. es faruli cvlileba marto maSin monawil-
Savi daTvis saSualo zoma yovel gamyinvarebis periodSi eobs bunebriv gadarCevaSi, roca orive mSobeli erTi da
izrdeboda, Semdeg gamyinvarebaTa Soris periodSi daTbo- igive recesiuli alelis mtarebelia da erT zigotaSi er-
bis dros isev mcirdeboda. ufro didi zomis daTvebi, rom- Tiandeba orive recesiuli aleli. es iSviaTad xdeba maSin,
lebTac zedapiri/moculobis Sefardeba naklebi hqondaT Tu recesiuli alelis sixSire Zalian dabalia. rac ufro
ukeT inarCunebdnen sxeulis mudmiv temperaturas, eqs- iSviaTia recesiuli alelis sixSire, miT ufro daculia
tremalur siciveSi maT gadarCenis meti Sansi gaaCndaT. bunebrivi gadarCevisgan. heterozigotebSi daculobis
dizruptiuli (damanawevrebeli) gadarCeva (suraTi gamo xdeba didi raodenobis recesiuli alelebis dag-
23.12b) mimdinareobs maSin, roca garemo pirobebi aniWeben roveba. arsebul pirobebSi recesiuli aleli SeiZleba ar
upiratesobas fenotipis romelime an orive eqstremums iyos xelsaxreli, magram Secvlil garemo pirobebSi zogma
(ukiderusobas), Sualedur fenotipTan SedarebiT. magal- organizmma SeiZleba warmatebas miaRwios.
iTad kamerunSi gavrcelebuli Savmucela, marcvleuliT
mkvebavi mTiulebis populaciSi gvxvdeba orgvari, metad gamawonasworebeli gadarCeva
gansxvavebuli niskartis mqone frinvelebi. patara niskar-
gadarCevis Sedegad zogi genis lokusSi SeiZleba mox-
tis mqone individebi ikvebebian ZiriTadad rbili marcv-
des cvlilebis Senaxva. gamwonasworebeli gadarCeva
lebiT. didi niskartis mqone frinvelebi ki specializire-
bunebrivi gadarCevis Sedegad populaciaSi ori an meti
bulebi arian mkvrivi marclebis mtvrevaze. rogorc Cans
fenotipis stabilur sixSires inarCunebs. am mdgomareo-
saSualo niskartiani frinvelebs uWirT orive tipis mar-
bas damabalansebel polimorfizms an wonasworul po-
cvlebis mtvreva (rbilis da magaris), amitom aqvT ufro
limorfizms uwodeben. am tipis gadarCeva moicavs het-
dabali fardobiTi warmateba. rogorc waikiTxavT Semdeg
erozigotul upiratesobas da sixSireze damokidebul
TavSi, dizruptuli gadarCeva SeiZleba mniSvnelovani
gadarCevas.
iyos saxeobaTa warmoSobis adreul stadiebze.
heterozigotuli upiratesoba. Tu garkveuli ge
mastabilizirebeli gadarCeva (suraTi 23.12 ï) moq
nis lokusis mtarebel heterozigot individs aqvs meti
medebs eqstremaluri fenotipebis winaaRmdeg da upirate-
warmateba, vidre homozigot individs, bunebrivi ga
sobas aniWebs saSualo adre Camoyalibebul variantebs.
darCeva inarCunebs am lokusSi or an met alels. hetero-
gadarCevis es tipi amcirebs cvalebadobas da xels uwy-
zigotuli upiratesobis magaliTia adamianis genomis
obs garkveuli fenotipuri TvisebebisTvis status qvos
lokusi, romelic hemoglobinis (sisxlis wiTeli ujre-
(igive mdgomareobis) SenarCunebas. magaliTad: adamianebSi
dis Jangbadis gadamtani cila) erT –erT peptidur qveer-
umetesi axalSobili bavSvis wona meryeobs 3-4 kg-is farg-
Teuls akodirebs. homozigotur individebSi am lokusis
lebSi. bavSvebs, romelTa wona amaze bevrad mcire an didia
recesiuli aleli iwvevs namglisebrujredovani anemias
aqvT daRupvis meti Sansi.
(ixileT suraTi 5.21 da 17.23). heterozigotebi ar avad-
gadarCevis tipis miuxedavad, misi ZiriTadi meqanizmi
debianian malariiT (Tumca malariis mimarT rezisten-
igive rCeba. gadarCeva arCevs garkveul memkvidreobiT
569
suraTi 23.14
kvlevis meTodi virtualuri populaciis gamoyeneba gadarcevis efeqtis Sesaswavlad
gamoyeneba virtualuri organizmebis gamoyenebiT, romlebic “mravldebian” da Tavis Tvisebebs Semdeg Taobas gadace-
men, genetikosebi drois SekumSuli monakveTisTvis gadarCevis efeqts modelireben. sinamdvileSi gadarCeva
mravali Taobis ganmavlobaSi mimdinareobs. am meTodis saSulebiT mkvlevrebi calke gamoyofen Sesaswavli cvalebadis gavlenas,
populaciis evoluciaze sxva moqmedi faqtorebis kontroliT. bunebaSi es TiTqmis SeuZlebelia.
meTodi virtualuri populaciis gamoyenebiT kvleva ufro efeqturia, Tu is dafuZnebulia bunebriv sistemaze. magaliTad: alan
bondma da alan kamilma (nebraskis universiteti) Seqmnes “virtualuri ekologia” mtacebeli-msxverplis dafuZnebul urT-
ierTkavSirze. es kavSiri kargad aris Seswavlili. mkvlevrebma gamoiyenes CrdiloeTi amerikis cisferi Cxikvisa da tyis pepelas Soris kavSiri.
jer pepelas fotoebi digitalur gamosaxulebad gardaqmnes. frTebis Tvisebebs rTuli kompiuterizirebuli genomi ganapirobebda, romelic da-
fuZnebulia namdvili peplebis genetikaze. mkvlevrebma poligenuri memkvidreoba, krosingoveri da mutaciebi gaiTvaliswines. peplebi SeiZleba
SevajvaroT. maTi STamomavlobis genotipi da fenotipi sxvadasxva maTematikuri
modelebiT dgindeba. bondi da kamili cisfer Cxikvebs avarjiSebdnen. Cxikvebi pepelas gamosaxule-
SeeCvivnen digitalur peplebze nadirobas. peplebi Cndebodnen ekranze. ekranis baze daniskartebis Sem-
foni bunebaSi arsebul fons, anu xis Reros hgavda. Cxikvis pepelaze nadiro- deg mkvlevrebi Cxikvs
bis efeqtis modelirebisTvis mkvlevarebi yovel Cxikvs pepelas gamosaxule- sakvebs aZlevdnen. Tu
bas aCvenebdnen da zomavdnen dros, romelSic Cxikvi gamosaxulebas cnobda (an frinveli verc erT
ver cnobda). yoveli pepelas Sejvarebis albaTobis gamosaTvlelaT mkvlevrebi ekranze ver amCnevs pe-
statistikur models iyenebdnen. amis Sedegad warmoiqmneba msxverplis Semdegi pelas gamosaxulebas,
Taoba. am process isini 100 Taobis ganmavlobaSi pepelas yoveli eqsperimentuli is mwvane rgols uni-
jgufisTvis imeorebdnen (am dros Cxikvebi sixSireze damokidebul gadarCevas skartebs. amis Semdeg
axorcielebdndn). cda ori sakontrolo jgufisTvis tardeboda ( am SemTxvevaSi ekranze gamosaxulebis
Cxikvebi gadarCevas ar awarmoebdnen), mkvelvrebi yovel TaobaSi genotipebis axali seria Cndeba
SemTxveviT rekombinacias awarmoebdnen. sxva sakontrolo, sixSireze da- (kvebis axali SesaZle-
moukidebel gadarCevaSi, Cxikvebi peplebs arCevdnen, magram kompiout- bloba).
eruli programa “gamosaxulebis Zebnis” efeqts Slida.
Sedegebi
virtualuri msxverplis populaciis gamoyenebiT mkvlevrebma SeZles real-
uri mtaceblis mier grZelvadiani gadarCevis Sedegad momxdari evoluciuri
mSobliuri populaciis nimuSi cvlilebebis modelireba. am kvlevaSi eqsperimentuli populaciis peplebis
aRmoCena naklebad gadarCevad sakontrolo populaciis peplebTan Sedar-
ebiT rTulia (rogorc es sixSireze damoukidebeli gadarCevisas xdeba), ma-
gram rogorc naCvenebia qveviT moyvanil grafikze, sam cdaSi eqsperimentuli
jgufi (feradi xazebi) ufro did fenotipur mravalferovnebas avlens vidre
sixSireze damoukidebeli sakontrolo jgufi (Savi xazebi). Sedegebi bondis
da kamilis hipoTezas adasturebs, rom mtaceblis mier sixSireze damokide-
buli gadarCeva msxverplis populaciaSi polimorfizms xels uwyobs.
sixSireze damoukidebeli
kontroli.
Taobebis raodenoba
erTferovani ekrani ornamentiani ekrani
tulebi ar arian). tropikul regionebSi, sadac adami- aqvT homozigot recesiul individebTan SedarebiT, vi-
anebi ZiriTadi malariiT iRupebian, aseTi damcveloba naidan recesiuli homozigotebi avaddebian namglisebru-
mniSvnelovan upiratesobas qmnis. jredovani anemiiT da iRupebian. namglisebrujredovani
am arealSi arsebuli garemo pirobebi upiratesobas an- anemiis ganmsazRvreli alelis sixSire yvelaze maRalia
iWeben heterozigotebs, dominant homozigot individebT- afrikis im regionebSi, sadac farTod aris gavrcelebuli
an SedarebiT. dominanti homozigoti individebi ufro malariis paraziti (suraTi 23.13). zog ojaxSi hemoglo-
mgrZnobiareni arian malariis mimarT, magram ar avad- binis alelebis genofondis 20% -s namglisebrujredo-
debian anemiiT. amave dros heterozigotebs upiratesoba vani anemiis aleli Seadgens. es Zalian maRali sixSirea
570
aseTi saxifaTo alelisTvis. magram aseTi maRali sixSiris gzas yvelaze gavrcelebuli peplebis gamosacnobad. maTi
miuxedavad (q = 0,2), namglisebrujredovani anemiiT avad- codnis gaRrmavebasTan erTad kompiuteruli programa
deba populaciis mxolod 4% (q2 = 0,04). gacilebiT maRa- cvlida virtualuri msxverplis sixSires.
lia heterozigotebis ricxvi, romlebic rezistentule- Cveulebrivi tipis pepela xdeboda iSviaTi, iSviaTi ti-
pis pepela ki Cveulebrivi. amas kompiuterSi akeTebdnen
bi arian malariis mimarT (2pq = 2 x 0,8 x 0,2 = 0,32). Tumca
zustad ise, rogorc bunebrivi gadarCeva akeTebs bune-
heterozigotebis fardobiTi warmateba bevrad naklebia
baSi. mkvlevarebma aseve Seiyvanes programaSi mutaciebi,
homozigotebis warumateblobasTan SedarebiT, popula-
romelTa Sedegad viRebT axali niSnebis mqone peplebs.
ciaSi heterozigotebis raodenoba bevrad Warbobs ho-
rogorc ki axali peplis tipi Cveulebrivi xdeba, Cxikvebi
mozigotebis raodenobas. amitom populaciaSi am alelis
swrafad swavloben axal gamosaxulebas da uniskarteben
arsebobis sargebeli abalansebs mis mavne efeqts.
mas. am populaciaSi polimorfizmis SenarCuneba xdeba six-
Sireze damokidebuli gadarCevis gamo: nebismieri Tvise-
bebis mqone iSviaTi peplebi iReben upiratesobas Cveu-
lebriv peplebTan SedarebiT, nebismieri Tvisebebis mqone
Cveulebrivi peplebi ki xdebian warumateblebi, vinaidan
Cxikvebi ufro advilad swavloben Cveulebrivi peplebis
moZebnas, vidre iSviaTi peplebis. velur bunebaSi mtace-
beli-msxverpli urTierTkavSirisas nanaxia msgavsi, six-
Sireze damokidebuli gadarCeva.
neitraluri cvalebadoba
populaciaSi arsebul zog memkvidreobiT cvalebadobas
albaT mcire gavlena aqvs an saerTod ara aqvs gavlena re-
produqciul warmatebaze, ase rom bunebrivi gadarCeva ar
moqmedebs am alelebze. magaliTad: adamianis genomis dnm-is
aratranslirebadi nawili sakmaod gansxvavebulia sxvadasx-
va adamianSi, magram es cvalebadoba ar iZleva upiratesobas
gadarCevaSi. aseT cvalebadobas neitraluri cvalebadoba
daarqves. psevdogenebSi, anu genebSi romlebic inaqtivire-
bulebi arian mutaciebiT, genis yvela nawilSi Tavisuflad
grovdeba genetikuri “xmauri” anu neitraluri cvaleba-
suraTi 23.13 malariis da namglisebrujredovani anemiis gavr
doba. neitraluri cvalebadobis SefardebiTi sixSireebi ar
celebis ruka. namglisebrujredovani anemiis aleli afrikaSi farTod
gavrcelebulia. am polimorfizmis garda arsebobs sxva wonasworuli eqvemdebarebian bunebriv gadarCevas; genetikuri dreifis
polimorfizmic, romlebic organizms malariisgan icavs. gansxvavebu- arsebobis gamo, drois ganmavlobaSi zogi neitraluri ale-
li saxis wonasworuli polimorfizmi aRFmoaCines msoflios sxva kuTx- lis sixSire izrdeba da sxvebis ki mcirdeba. cilis struq-
eebis populaciebSi, magaliTad xmelTaSua zRvis regionSi da samxreT turis kodis Semcvleli mutaciuri cvlilebebic SeiZleba
– aRmosavleT aziaSi, sadac malaria farTod gavrcelebulia.
neitralurebi iyvnen. magaliTad: drozofilas genomSi
warmoiqmnebian mutaciebi. xdeba am mutaciebis genomSi fiq-
sixSireze damokidebuli gadarCeva. sixSireze da
sireba, magram drozofilis genetikuri monacemebidan Cans,
mokidebuli gadarCevis SemTxvevSi nebismieri morfis
rom aminomJavebis makodirebeli alelebis mutaciebis daax-
warmateba mcirdeba, Tu is Zalian Cveulebrivi xdeba popu-
loebiT naxevari gadarCevis efeqts ar eqvemdebareba, anu es
laciaSi. 23.14 suraTze gamosaxulia eqsperimenti, rom-
mutaciebi ar axdenen gavlenas cilebis funqciebze.
lis Catarebis dros moxerxda sixSireze damokidebuli
ra Tqma unda SesaZlebelia, rom neitralurma geneti-
gadarCevis simulireba. velur bunebaSi cisferi Cxikvebi
kurma sxvaobam imoqmedos gadarCevaze da reproduqciul
nadiroben peplebze. isini pouloben im peplebis adgil-
warmatebaze. am moqmedebis gzebis gansazRvra rTulia.
samyofels, romlebic dRis ganmavlobaSi gaunZrevlad
ufro metic, Secvlili aleli SeiZleba iyos neitraluri
sxedan totebze. Cxikvebi Wamen am peplebs. datyvevebul
erT garemoSi, magram sxva garemoSi ar iqneba neitraluri.
Cxikvebs SeiZleba vaswavloT kompiuteris ekranze gamo-
debatebi neitraluri cvalebadobis masStabze grZeldeba
saxuli virtualuri msxverplis povna. Cxikvebs uCvene-
(romelsac 25 TavSi gaecnobiT) magram erTi ram cxadia:
ben kompiuteris ekranebis serias. am kompiuterebze aris
maSinac, Tu genofondSi arsebuli intensiuri cvalebado-
wertilebisgan Semdgari foni, romelzec xandaxan Cndeba
bis mxolod nawili axdens mniSvnelovan gavlenas warmate-
peplis gamosaxuleba. roca Cxikvi uniskartebs peplis ga-
baze, es cvlileba udides rezervs warmoadgens bunebrivi
mosaxulebas, mas aZleven saWmlis mcire ulufas. Cxikveb-
gadarCevisTvis da adapturi evoluciisTvis.
ma male daiswavles `gamosaxulebis povna~, miagnes swraf
571
rogorc Cans Sidasqesobrivi gadarCeva zogjer memdreb-
Sic mimdinareobs. magaliTad: mrgvalkuda lemurebSi dom-
inantebi arian mdedrebi da ara mamrebi. amitom ierarqias
erTmaneTSi mdedrebi adgenen.
sqesTaSorisi gadarCevis dros, romelsac aseve mam-
ris SerCevas uwodeben, erTi sqesis individebi (rogorc
wesi mdedrebi) irCeven TavianT partniorebs meore sqesis
warmomadgenlebs Soris. umetes SemTxvevaSi mdedris ar-
Cevani damokidebulia mamris garegnobaze an qcevaze (ixi-
leT suraTi 23.15). mdedrebi mamrebTan SedarebiT ufro
iSviaTad uwyvildebian. amitom upiratesoba im mdedrs
eqneba, romelic ufro met STamomavlebs datovebs, anu
iseT mamrs SeirCevs, romlisgan meti naSieri eyoleba.
sqesobrivi gadarCevis kvlevisas darvins aocebda is,
rom zogi saxeobis mamris mkveTri garegnoba misTvis momge-
suraTi 23.15 sqesobrivi dimorfizmi da sqesobrivi gadarCeva.
farSevangebis SemTxvevaSi eqstremalur sqesobriv dimorfizms vxv-
biania mxolod mdedris misazidad. sxva mxvriv is sul ar
davT. es mamrebs Soris arsebuli konkurenciis Sedegia. mamrebis Se- aris adapturi da uqmnis mis patrons garkveul risks. mag-
jibri sqesTaSoris gadarCevas iwvevs. sqesTaSorisi gadarCevisas md- aliTad kaSkaSa Seferiloba mamr frinvelebs ufro Sesa-
edrebi mamrebs Soris yvelaze lamazsirCeven. mCnevs xdis mtaceblebisTvis. magram Tu es meoradi sqe-
sobrivi maCvenebeli exmareba mamrs mdedris moxiblvas da
sargebeli aqedan riskTan SedarebiT metia, maSin orive,
sqesobrivi gadarCeva
kaSkaSa Seferilobac da mdedris arCevanic zrdian re-
Carlz darvini pirveli iyo, romelmac gamoikvlia sqe- produqciul warmatebas. amiT mtkicdeba darvinis ZiriTa-
sobrivi gadarCevis gavlena evoluciaze. warmatebul di idea. mdedri yovel jerze partniors irCevs garkveuli
SejvarebaSi sqesobrivi gadarCeva igive rols asrulebs, garegnobis an qcevis mixedviT. ase xdeba im alelebis Senax-
raserac bunebriv gadarCeva. gadarCevis es tipi aisaxeba va, romelTa arsebobis gamo mdedri akeTebs am arCevans. es
sqesobriv dimorfizmSi, anu sqesTa Soris sxvaobaSi. sqes- ki aZlevs saSualebas gansakuTrebiT mkveTri fenotipis
Ta Soris sxvaoba ki gamoixateba meorad sqesqeso niSnebSi. mqone mamrs gadasces STamomavlobas misi alelebi.
meoradi sasqeso niSnebi pirdapir ar asocirdebian re- rogor viTardeba mamris garkveuli niSan-Tvisebebis
produqciasTan (suraTi 23.15). am niSnebs miekuTvneba sxe- SerCeva mdedris mier? aqvs Tu ara mamrs Sesabamisi sarge-
ulis zomaSi, SeferilobaSi da moxatulobaSi gansxvaveba. beli mkafio niSan-Tvisebebisgan? ramdenime mkvelvari
xerxemlianebSi mamrebi wesisamebr `Zlier sqess~ warmoad- muSaobs hipoTezaze, rom mkveTri sqesobrivi niSnebi
genen. mniSvnelovania SevZloT sqesTaSorisi (intraseqsu- asaxaven cxovelis janmrTelobas. magaliTad: seriozuli
aluri) da Sidasqesobrivi gadarCevis garCeva. Sidasqeso- parazituli infeqciebis matarebel mamr frinvelebs aqvT
brivi gadarCeva niSnavs gadarCevas
“erTi da imave sqess Soris”. am dros
usqeso gamravleba sqesobivi gamravleba
adgili aqvs pirdapir Sejibrs erTi
sqesis individebs Soris mdedris mdedri Taoba 1 mdedri
dasaufleblad. Sidasqesobrivi ga-
darCeva yvelaze advilad SesamCnevia
mamrebSi. magaliTad: mraval saxe- Taoba 2
obaSi erTi mamri mdedrebis jgufs
patronobs. sxva mamrebs ar akarebs mamri
Tavis mdedrebs imitom, rom mis md-
edrebs ar Seejvaron. aseTi mamri Taoba 3
icavs Tavis mdgomareobas da Cagravs
ufro mcire zomis, sust an naklebad
agresiul mamrebs; am Sejibris dros
ufro xSiria fsiqologiuri gamar- Taoba 4
jveba ritualur SejibrSi. fsiqolo-
giuri gamarjvebis Sedegad meore suraTi 23.16 sqesobivi gamravleba winaaRmdegobaSia reproduqciul warmatebasTan. es dia-
metoqe ukan ixevs da Tavs aridebs grama asaxavs oTxi Taobis Semdeg usqeso gamravlebis mqone mdedrebis reproduqciul warmate-
tramvis risks. tramvebi amcireben mis bas (cisferi wreebi). scenariT dasaSvebia erT mdedrze ori gadarCenili STamomavali modiodes.
sakuTar warmatebas (ixileT Tavi 51). usqeso gamravlebis mqone populacia swrafad izrdeba sqesobrivad gamravlebadTan SedareboiT
572
Seuxedavi, aCeCili bumbuli. rogorc wesi isini ver axerxe- dobaSi. mravali baqteriuli da virusuli paTogeni cnobs
ben sakmarisi raodenobis mdedrebis moxiblvas. roca maspinZels da ainficirebs. is ukavSirdeba maspinZelis re-
mdedri yvelaze lamaz mamrs irCevs, is amave dros part- ceptorebis molekulebs. ase rom, momgebiani unda iyos sx-
niorad irCevs janmrTel individs. amiT ki meti Sansi aqvs vadasxva daavadebis mimarT cvalebadebi mdgradobis mqone
janmrTeli STamomavloba datovos. STamomavloba. magaliTad: erT STamomavals SeiZleba
hqondes ujreduli markeri, romelic mas A virusis mimarT
sqesobrivi gamravlebis rezistentuls xdis. meore SeiZleba rezistentuli iyos B
virusis mimarT. am hipoTezidan gamomdinareobs, rom re-
evoluciuri gamocana ceptorebis (romlebsac emagrebian paTogenebi) makodire-
biologebi ara marto sqesobrivi gamravlebis meqa- beli genis lokuss unda hqondes mravali aleli. rogorc
nizmebs swavloben, aramed sqesis evoluciasac, rogorc Cans zustad es aris sqesobrivi gamravlebis warmatebis
calke aRebul movlenas. populaciis swrafi gamravlebi- mimzezi. magaliTad: adamianebSi oridan yoveli genis
sTvis usqeso gamravleba sqesobriv gamravlebasTan Sedar- lokusisTvis arsebobs aseulobiT aleli, romlebic ako-
ebiT ufro momgebiania. magaliTad: ganvixiloT mwerebis direben cilebs. es cilebi ujredis zedapirs mis moleku-
populacia, sadac mdedrebis naxevari mravldeba mxolod lur unikalobas aniWeben (am ujreduli markerebis Sesaxeb
sqesobrivad da naxevari mxolod usqesod. maSinac, roca meti informacia mocemulia 43 TavSi). paTogenebis umete-
orive tipis mdedrebi yovel TaobaSi erTi da igive ra- sobas unari aqvs swrafad ipovos maspinZelis specifikuri
odenobis STamomavlobas toveben, usqesod momravle md- receptoris gasaRebi, amitom calkeuli genotipis mdgra-
edrebs upiratesoba eqnebaT. usqeso gamravlebis dros md- doba mocemuli daavadebis mimarT ar aris mudmivi. magram
edrebis yvela STamomavali iqneba mdedri, yvela mdedrs ki sqesis arseboba iZleva `kliteebis Secvlis~ meqanizms da
aseve STamomavlobis mocema SeuZlia. mdedrebis STamomav- es meqanizmi cvalebadia STamomavalTa Soris. aseTi erT-
loba isev mdedrebi iqneba da a.S. sapirispirod, orsqesiani drouli koevoluciis (am dros maspinZeli da paraziti
gamravlebisas mdedrebis STamomavlobis naxevars mamrebi erTmaneTze upiratesobis SesanarCuneblad swrafad icv-
Seadgenen. es aucilebelia gamravlebisTvis, magram mamre- lebian) kargi ilustracia aris luis kerolis nawarmoebSi
bi TviTon ar toveben STamomavlobas. 23.16 suraTze moce- `alisa sarkis miRma~ aRwerili `wiTeli dedoflis rbola~.
muli diagrama asaxavs sqesis arsebobis am `reproduqciul erT-erT epizodSi wiTeli dedofali Tavazobs alisas rac
winaRobas~ SeiZleba swrafad irbinos, rom erT adgilas darCes.
eukariotuli saxeobebis umetesobaSi SenarCunebu-
lia sqesobrivi gamravleba. sqesobrivad mravldebian is ratom ar warmoiqmnebian bunebrivi
eukariotuli organizmebic, romlebTac usqeso gam
gadarCevis Sedegad srulyofili
ravlebis unari gaaCniaT. rogorc Cans sqesobrivi gamrav-
leba raRacnairad aZlierebs reproduqciul warmatebas. organizmebi?
ase rom ar yofiliyo, bunebrivi gadarCeva iTamaSebda us-
rogorc 22 TavSi avRniSneT, bunebaSi arsebobs uamravi
qeso gamravlebis alalebis sasargeblod. magram ra upi-
organizmi romelic arc ise kargad aris morgebuli Tavis
ratesoba aqvs sqesobriv gamravlebas?
cxovrebis nirTan. es xdeba ramdenime mizezis gamo.
erTi versiiT meiozuri rekombinaciis da ganayofi-
1. evolucia SezRudulia istoriuli zewoliT. yovel
erebis procesis Sedegad grovdeba memkvidreobiTi cva-
saxeobas winapari formebi yavs. winapari formebis STamo-
lebadoba (genetikuri mravalferovneba), romelzec
mavloba xangrZlivi drois ganmavlobaSi icvleboda. evo-
moqmedebs bunebrivi gadarCeva. savaraudod, bunebrivi
luciis Sedegad ar xdeba winapari organizmis agebulebis
gadarCeva inarCunebs sqesis arsebobas, miuxedavad misi
`waSla~ da TiTqmis arafrisgan axali struqturis Seqmna.
reproduqciuli naklisa, vinaidan momavalSi mas sargebe-
evolucia operirebs arsebuli struqturis farglebSi da
li moaqvs. memkvidreobiTi cvalebadoba sqesis arsebobis
axdens am struqturis axal situaciasTan modificirebas.
Sedegia. is iZleva organizmis adaptaciis SesaZleblobas
magaliTad: Cven SegviZlia warmovidginoT ra sargebeli
cvalebad garemosTan. magram am varaudis dacva Znelia.
eqnebodaT frinvelebs, rom safreni frTebis garda oris
bunebrivi gadarCeva yovelTvis moqmedebs `axla da aq~, is
magivrad oTxi fexi hqonodaT. maSin isini xmeleTze swraf,
ar moqmedebs momavalze gaTvaliswinebiT, amitom im indi-
manevrirebad sirbils SeZlebdnen. magram frinvelebi gan-
videbis reproduqciul warmatebas xels uwyobs, romle-
viTardnen reptiliebisgan, romlebTac aqvT mxolod ori
bic ukeT mravldebian konkretul garemoSi.
wyvili kiduri. wina kidurebis frTebad gadaqcevis Semdeg
SeecadeT gansazRvroT, Tu ra gziT aniWebs upirateso-
xmeleTze sasiarulod mxolod erTi wyvili ukana kiduri
bas gamravlebad individebs memkvidreobiTi cvalebadoba
darCa.
anu genetikuri mravalferovneba drois mcire monakve-
2. adaptacia xSirad kompromiss warmoadgens. yovel or-
Tis, Taobidan –Taobamde, ganmavlobaSi. erTi hipoTeziT
ganizms mravali sxvadasxva sagnis keTeba SeuZlia. selapi
memkvidreobiTi cvalebadobis arseboba mniSvnelovan
drois garkveul nawils atarebs xmeleTze; is albaT ukeT
rols TamaSobs daavadebaTa mimarT organizmis mdgra-
573
SeZlebda siaruls lastebis magivrad kidurebi rom hqono- arsebuli fenotipebidan mxolod warmatebulebs. aseTi
da. magram am SemTxvevaSi ase kargad ver icurebda. adamian- moqmedeba SeiZleba ar iyos idealuri. axali alelebi ar
ebs universalobas da atletizms aniWeben moqnili kidure- warmoiqmnebian moTxovniT. yvela am faqtoris gaTval-
bi da sagnebis daWeris unaris mqone xelebi. amave dros Cven iswinebiT evolucias ar SeuZlia Seqmnas srulyofili
advilad viRebT kidurebis sxvadasxva tramvebs: xSiria organizmebi. bunebrivi gadarCeva operirebs `ukeTesi vi-
saxsris gaWimva, fexis gadabruneba, kunTis dazianeba. ad- dre“ bazisze. evoluciis mtkicebis naxva SeiZleba im or-
vilad tramvirebis Tviseba sazRauria moqmnilobisTvis. ganizmebis arasrulyofilebaSi romlebsac is warmoqmnis.
3. bunebrivi gadarCevisa da Sansis urTierTgavlena. po
pulaciis Semdgom evoluciaze moqmedeben SemTxveviTi
movlenebi. magaliTad: xandaxan Storms gadaaqvs fr-
invelebi an mwerebi okeaneSi ganlagebul romelime kun-
koncefcia 23.4 Semowmeba
Zulze pirvandeli adgilidan asobiT kilometrze. ar 1. yovelTvis dakavSirebulia Tu ara popula-
aris aucilebeli rom qarma gadaitanos axal garemosTan ciaSi arsebuli nukleotiduri cvalebadoba
saukeTesod morgebuli saxeobebi an saxeobebis warmo- fenotipur polimorfizmTan? ratom an ratom
madgenlebi. amis Sedegad kunZulze warmoiqmneba axali ara?
populacia. magram am populaciis genofondSi arsebuli 2. raSi mdgomareobs steriluri joris fardo-
alelebi ar iqnebian ukeT morgebulni axal garemos, vidre biTi warmateba?
im organizmebis alelebi, romlebic `TamaSgareT darC- 3. axseniT rogor mivyevarT sqesobriv gadarCevas
nen~, anu ar moxvdenen axal garemoSi. sqesobriv dimorfizmamde?
4. gadarCeva mxolod arCevs arsebuli cvalebadobidan.
bunebrivi gadarCeva upiratesobas aniWebs populaciaSi
23.1
orema: Tu mendeliseuli izolacia da SemTxve
viTi Sejvareba erTaderTi procesebia, romlebic
koncefcia genofondze moqmedeben alelebis da genotipebis
sixSire populaciaSi rCeba mudmivi. Tu p da q - Ti
Sesabamisad avRniSnavT calkeul lokusSi ori Ses-
populaciuri genetika aZlebeli alelis sixSireebs, maSin p 2+2pq+q 2 =1, sa-
dac p 2 da q2 aris homozigoti genotipebis sixSire da
evoluciis Seswavlis safuZvelia
2pq aris heterozigoti genotipebis sixSire. Tumca
Tanamedrove sinTezuri Teoria. Tanamedrove sin- mravali populacia axlos aris hardi-vainbergis
Tezuri Teoria aerTianebs mendelur genetikas wonasworobasTan, magram WeSmariti wonasworoba
darvinis evoluciis TeoriasTan. Tanamedrove sin- SeiZleba miRweuli iyos Semdegi xuTi wesis dacvi-
Tezuri Teoria fokusirebulia evoluciis ZiriTad sas: Tu populacia aris sakmaod didi, Sejvareba
erTeulze - populaciaze. SemTxveviTia, mutaciebi ar warmoiqmneba, ar aris
genebis nakadi sxva populaciebidan, da yvela indi-
genofondi da alelebis sixSire. populacia aris vids erTnairi reproduqciuli warmateba gaaCnia
organizmebis jgufi, romlebic erT garkveul adgi- (bunebrivi gadarCevis zewola erTnairia).
las binadroben, ganekuTvnebian erT saxeobas da er-
574
koncefcia 23.2 koncefcia 23.4
mutaciebis da sqesobrivi
bunebrivi gadarCeva adapturi
gamravlebis Sedegad warmoiqmneba
evoluciis ZiriTadi meqanizmia
genetikuri mravalferovneba
(memkvidreobiTi cvalebadoba). memkvidreobiTi cvalebadoba (genetikuri mra
valferovneba) memkvidreobiTi cvalebadoba moi
cvalebadobis Sedegad ki cavs populaciis individebs Soris sxvaobas diskre-
mimdinareobs evolucia tuli da uwyveti Tvisebebis mixedviT. amave dros is
moicavs populaciebis geografiul cvalebadobas.
mutaciebi da rekombinaciebi qmnian genetikur mravalferovne-
axlos davxedoT bunebriv gadarCevas. erT-erT
bas, mravalferovnebis gamo ki SesaZlebeli xdeba evolucia.
organizms meoresTan SedarebiT meti fardobiTi
warmateba gaaCnia, Tu is met STamomavlobas tovebs.
mutacia. axali genebi da axali alelebi mxolod mutaciis
gadarCeva upiratesobas aniWebs populaciaSi ar-
gziT Cndebian. mutaciebis umetesobas an ara aqvs gavlena
sebul garkveul genotipebs. is moqmedebs indi-
organizmze, an aris misTvis saziano, magram zogi mutacia
videbis fenotipze. bunebrivma gadarCevam SeiZleba
zrdis organizmis adaptacias garemosTan.
upiratesoba mianiWos Sedar ebiT iSviaT individebs.
sqesobrivi rekombinacia. sqesobrivad gamravlebad orga- am iSviaT individebs aqvT ukiduresi fenotipuri
nizmebSi genetikuri rekombinaciis Sedegad viRebT memkvi- niSani (mamoZravebeli gadarCeva). SeiZleba bune-
dreobiT cvalebadobas (mravalferovnebas), romlis gamo brivma gadarCevam upiratesoba mianiWos individebs
adaptacia SesaZlebeli xdeba. orive eqstremaluri fenotipuri niSniT, (dizrup-
aqtiuroba: memkvidreobiTi cvalebadoba (genetikuri mra- tiuli anu damanawilebeli gadarCeva). gadarCevam
valferovneba) sqesobrivi gamravlebidan gamomdinare SeiZleba imoqmedos eqstremaluri genotipebis wi-
23.3
naaRmdeg (mastabilizirebeli gadarCeva)
575
ratom ar qmnis bunebrivi gadarCeva srulyof il b) inteleqtis cvalebadoba
organizmebs. nebismieri Tanamedrove cocxali or- g) mimagrebuli yuris bibilo
ganizmis sxeulis agebuleba cariel adgilas ar war- (ixileT suraTi 14.14)
moiqmna. is Sedegia winapari organizmis agebulebis d) TiTebis raodenobis cvalebadoba
modifikaciis; adaptaciebi xSirad kompromisia; ge- e) TiTis anabeWdebis cvalebadoba
nofondi genetikuri dreifis gavlenis qveS aris da 6. bunebrivi gadarCevis Sedegad populaciaSi icvleba
bunebrivi gadarCeva SeiZleba mxolod xelmisawv- alelebis sixSire. vinaidan zogi individi sxvebTan
dom mravalferovnebis farglebSi `muSaobdes~. SedarebiT ukeT gadarCeba da mravldeba
a) alelebi g) genofondi
b) calkeuli organizi d) genis lokusi
e) saxeoba
SeamowmeT sakuTari codna 7. soflis mercxlis mamlebs ufro grZeli kudi
ganuviTarda, vinadan dedal mercxlebs urCevniaT
grZelkudian mamlebTan Sejvareba. es procesi aR-
werilia rogorc
TviTSemowmeba a) genTa dreifi. is cvlis kudis sigrZis makodi-
rebeli alelebis sixSires
1. 100 individisgan Semdgari populaciis genofondis b) bunebrivi gadarCeva sqesobrivi gamravlebis
calkeuli genis lokusis fiqsirebuli alelis six- dros. is inaxavs im genTa variaciebs, romlebic
Sire aris kudis sigrZeze moqmedeben.
a) 0 g) 1 g) sqesTaSorisi gadarCeva iseTi TvisebebisTvis,
b) 0.5 d) 100 rogoricaa kudis sigrZe. es Tvisebebi exmare-
e) SeuZlebelia daTvla, informacia bian mamrebs mdedrebis moxiblvaSi.
arasakmarisia. d) Sidasqesobrivi gadarCeva iseTi TvisebebisT-
2. mkvlevarebma xilis buzis populaciaSi calke aRe- vis, rogoricaa grZeli kudi. is exmareba mam-
buli geni gamoikvlies da aRmoaCines, rom gens Sei- rebs moigon Sejibri mdedrisTvis
Zleba hqondes mcired gansxvavebuli ori Tanmim- e) mamoZravebeli gadarCeva iseTi Tvisebebis, ro-
devroba. Tanmimdevrobebi aRniSnes A1 da A2. Semdegi goricaa grZeli kudi. grZeli kudi zrdis mam-
gamokvlevis Sedegad aRmoCnda, rom populaciaSi ris SesaZleblobas kargad ifrinos da ufr o
gametebis 70% Seesabameba A1 Tanmimdevrobas. Tu farTo arealidan Seagrovos sakvebi.
populacia aris hardi-vainbergis wonasworobaSi 8. ar arsebobs erTmaneTis identuri ori adamiani, Tu
buzebis ra raodenoba aris orive: A1 da A2 Tanmimdev- ar CavTvliT identur tyupebs. individebSi mraval-
robis matarebeli? ferovnebis mTavari mizezi aris
a) 0.7 g) 0.21 e) 0.09 a) axali mutaciebi, romlebic wina TaobebSi war-
b) 0.49 d) 0.42 moiqmnen
b) sqesobrivi rekombinaciebi
3. dominanturi da recesiuli alelebis Semcvel
g) genTa dreifi, populaciis mcire zomasTan er-
lokusSi, romelic hardi vainbergis wonasworoba-
Tad
Sia individebis 16% homozigotia recesiuli ale-
d) geografiuli cvalebadoba populaciaSi
lis mixedviT. ras udris dominanti alelis sixSire
e) garemos zegavlena
populaciaSi?
9. gzis mSeneblobis Sedegad xoWoebis populaciis mc-
a) 0.84 g) 0.6 e) 0.48
ire nawili mTavari populaciidan izolirda. ram-
b) 0.36 d) 0.4
denime Taobis Semdeg axali populacia genetikurad
4. kaliforniuli Savkuda kurdRlis yurebis saSualo mniSvnelovnad Zveli populaciisgan gansxvavebuli
sigrZe gradualurad (TandaTan) mcirdeba ganedis aRmoCnda. rogorc Cans es imitom moxda, rom
zrdasTan erTad. es cvalebadoba magaliTia. a) axal garemoSi ufro iSviaTad xdeba mutaciebi
a) mamoZravebeli gadarCevis b) mTavari populaciidan gamoyofili xoWoe-
b) diskretuli cvalebadobis bis alelebis sixSire SemTxveviT gansxvavdeba
g) polimorfizmis mSobliuri populaciis genofondSi arsebuli
d) genTa dreifis alelebis sixSirisgan. Semdgomi genetikuri
e) dizruptiuli (damanawevrebeli) gadarCevis dreifi qmnis met sxvaobas Tavdapirvel geno-
5. adamianebSi Semdegi Tvisebebidan romelia poli- fondTan SedarebiT
morfuli? g) axali garemo gansxvavebulia Zvelisgan da upi-
a) simaRlis cvalebadoba ratesobas aniWebs mamoZravebel gadarCevas
576
d) axal garemoSi genTa nakadi izrdeba blad CR alelis sixSire aris 0.8 da CW alelis sixSire ki
e) mcire zomis populaciis wevrebi migrireben, 0.2. am yvavilebis gansxvavebul populaciebSi genotipis
ris Sedegad genofondidan xdeba alelebis ga- sixSireebi ar eTanxmeba hardi-vainbergis wonasworobas:
datana mcenareebis 60% matarebelia CRCR alelebis da 40% CW
10. saSualo zomis frTebis mqone mercxlebi grigals CW alelebis. aCveneT, rom genotipebi miaRweven wonaswor-
ukeT uZleven, vidre ufro grZeli an mokle frTebis bas Semdeg TaobaSi im SemTxvevaSi, Tu hardi-vainbergis
mqone mercxlebi. rac ilustrirebs wonasworobis yvela wesi daculia,. Semdeg igulisxmeT,
a) viwro yelis efeqts rom mcenareebi qmnian wyvilebs mxolod TviTdamtverviT.
b) mastabilizirebel gadarCevas rogori iqmneba alelebis da genotipebis sixSire Semdgom
g) sixSireze damokidebul gadarCevas TaobaSi?
d) neitralur cvalebadobas
e) dizruptiul gadarCevas
mecniereba, teqnologia
da sazogadoeba
evoluciuri kavSiri
ramdenad Tavisufalia bunebrivi gadarCevis moq-
rogor xsnis evoluciis process cocxali orga- medebisgan Tanamedrove adamiani?
nizmebis arasrulyofileba?
mecnieruli kvleva
577
24
saxeobaTa warmoSoba
suraTi 24.1 galapagosis Cvama (Nannopterum
harrisi), mas frena ar SeuZlia. is erT-erTia im
ZiriTadi koncefciebi mravali saxeobidan, romlebic galapagosis
kunZulebze warmoiSvnen.
24.1 biologiuri saxeobis koncefciis Tanaxmad didi mniSvneloba
eniWeba reproduqciul izolacias.
24.2 saxeobaTa warmoqmna SeiZleba mimdinareobdes rogorc geo
grafiuli izolaciis pirobebSi, ise mis gareSe.
24.3 saxeobaTa warmoqmnis dros SeiZleba dagrovdes makroevoluci
uri cvlilebebi.
578
viT saxeoba warmoadgens populacias an populaciaTa
jgufs, romlis wevrebs bunebaSi Sejvarebis unari ga
aCniaT da sicocxlisunarian, nayofier STamomavlobas
gvaZleven. magram sxva populaciebis wevrebTan Sej
varebisas ar SeuZliaT sicocxlisunariani da nayofieri
STamomavlobis datoveba. (suraTi 24.3) sxva sityvebiT
rom vTqvaT biologiuri saxeobis wevrebs aerTianebs
reproduqciuli Sesabamisoba. SesaZlebelia is mxolod
potenciuri iyos. magaliTad: yvela adamiani ekuTvnis
erT biologiur saxeobas. biznes ledi manhetenidan co-
579
lad monRolel fermers Tavisi nebiT albaT ar gayveba, mivmarToT biologiuri saxeobebis koncefcias im
magram Tu isini erTad cxovrebas gadawyveten, maT mra- sqesobrivad gamravlebadi saxeobebis SemTxvevaSic, rom-
vali Svili eyolebaT. yvela maTi Svili ganviTarde- lebze cota ram aris cnobili. maT xSirad sxva saxe-
ba zrdasrul, gamravlebad organizmad. sapirispirod, obis warmomadgenlebTan Sejvareba SeuZliaT. yvela am
adamiani da SimpanZe arian sxvadasxva biologiuri saxe- mizezis gamo garkveul situaciebSi marTebulia vixma-
obebi, Tundac erT habitats iyofdnen. maT Sejvarebas roT saxeobis alternatiuli koncefcia.
da nayofieri STamomavlobis datovebas bevri faqtori
ewinaaRmdegeba.
saxeobis sxva gansazRvreba
reproduqtiuli izolacia biologiuri saxeobis koncefcia dafuZnevulia saxe-
obebis gancalkevebaze reproduqciuli barierebis meS-
vinaidan biologiur saxeobebs Soris gansxvaveba veobiT. sxva koncefciebi dafuZnebulia saxeobebs So-
reproduqciul SeuTavseblobaze dafuZnebuli, bio ris kavSirze. magaliTad: morfologiuri saxeobis
logiuri saxeobis koncefcia damyarebulia repro koncefciis Tanaxmad saxeobas gansazRvraven misi sxe-
duqciul izolaciaze _ anu biologiuri faqtorebis ulis formis, zomis da sxva msgavsi struqturuli Tvise-
(barierebis) arsebobaze. igi xels uSlis ori saxeobis bebis mixedviT. morfologiuri saxeobis koncefcias
warmomadgenlebs datovon sicocxlisunariani, nayoferi aqvs garkveuli upiratesoba: is SeiZleba gamoviyenoT
hibridebi. erT bariers ar ZaluZs saxeobebs Soris ge- rogorc usqesod ise sqesobrivad gamravlebadi orga-
netikuri masalis gaclvis yvela SesaZlebeli variantis nizmebis SemTxvevaSi, is SeiZleba gamoviyenoT maSinac,
blokireba. saxeobaTa genofondebis efeqtur izolacias Tu ara gvaqvs informacia genTa nakadis sidideze. am
ramdenime barieris kombinacia qmnis. koncefciis naklia, rom is aris damyarebuli subieqtur
cxadia buzi bayays an xavss ver Seejvareba. magram kriteriumze. mkvlevarebma SeiZleba ver miaRwion SeTanx-
ufro axlo monaTesave saxeobebs Soris amdenad cxadi mebas im struqturebis Taobaze, romelic ganasxvavebs
reproduqciuli barierebi ar arsebobs. reproduqciu- saxeobas.
li barierebis klasifikacias imis mixedviT axdenen, Tu
rodis Camoyalibda reproduqciuli izolacia: ganayo-
fierebis win Tu ganayofierebis Semdeg. prezigoturi
barieri (zigotis warmoqmnamde) moqmedebs im SemTxveva-
Si, Tu sxvadasxva saxeobis individebi cdiloben Sejvare-
bas. is xels uSlis saxeobebis Sejvarebas an kvercxujre- A. harrisi A. leucurus
dis ganayofierebas. Tu erTi saxeobis spermam daarRvia
prezigoturi barieri da gaanayofiera sxva saxeobis
kvercxujredi maSin xSirad postzigoturi barieri
(zigotis warmoqmnis Semdeg) ar aZlevs hibridul zigo-
tas ganviTarebis saSualebas. postzigoturi barieris mo-
qmedebis Sedegad hibriduli zigota sicocxlisunarian, suraTi 24.6 alopatriuli saxeobaTa warmoqmna didi kanio
nayofier zigotad ver yalibdeba. 24.4 suraTze gamoxatu- nis mopirdapire nawilebze mobinadre Trias magaliTze. harisis
lia sxvadasxva prezigoturi da postzigoturi barieri. Tria (Ammospermophilus harrisi) binadrobs kanionis samxreT nawilSi
(marcxvniv). ramdenime milis daSorebiT, kanionis CrdiloeT nawilSi
(marjvniv) cxovrobs misi axlo monaTesave TeTrkuda Tria (Ammo-
biologiuri saxeobebis spermophilus leucurus).
koncefciis imitaciebi
reproduqciul izolaciaze dafuZnebuli biolo- paleontologiuri saxeobis koncefcia. es kon-
giuri saxeobebis koncefcia did gavlenas axdens evo- cefcia exeba morfologiurad gansxvavebul saxeobebs,
luciur Teoriaze, magram am koncefcias saxeobebis romelTa naSTebi mxolod namarxebiT aris cnobili. mra-
limitirebuli raodenoba esadageba. magaliTad, Seu- vali saxeobis dadgena zustad am gziT xdeba, vinaidan
Zlebelia SeviswavloT namarxi formebis an sqesobri- maTi Sejvarebis SesaZleblobaze informacia an Zalian
vi gamravlebis aramqone organizmebis reproduqciuli cota aris, an sul ar arsebobs.
izolacia. magaliTad prokariotebis reproduqciuli ekologiuri saxeobis koncefcia saxeobebs ga-
izolacia. (bevr prokariot organizmSi genebis mimocv- nixilavs maTi ekologiuri niSebis mixedviT da rolis
la xdeba koniugaciis da sxva procesebis meSveobiT – mixedviT biologiur TanasazogadoebaSi (ixileT Tavi
ixileT Tavi 18 – magram genetikuri masalis mimocvlis 53). magaliTad: galapagosis mTiulebis ori saxeoba
es xerxebi gansxvavdeba sqesobrivi rekombinaciisgan. garegnulad SeiZleba msgavsi iyos, magram sxvaoba maT
genebis mimocvla xSirad Soreul aramonaTesave pro- Soris dafuZnebulia gansxvavebul sakvebze. saxeobis
kariotul organizmebs Sorisac xdeba). Znelia biologiuri koncefciisgan gansxvavebiT, es ganmarteba
580
suraTi 24.7 lis mixedviT saxeoba calkeul saxeobad ganisazRvreba).
filogenetikuri informaciis meSveobiT xandaxan xdeba
kvleva: iwvevs Tu ara reproduqciul izolacias xilis buzis
`monaTesave, Svileuli saxeobebis~ gamovlena. es saxe-
laboratoriul populaciaSi mimdinare daTiSva? obebi imdenad msgavsni arian, rom morfologiurad maTi
diana dodim (ielis universiteti) xilis buzis popu-
gansxvaveba SeuZlebelia. Tu filogenetikuri sxvaoba
eqsperimenti lacia or nawilad dayo. erT nawils is saxamebelze reproduqciuli SeuTavseblobis Sedegia, mecnierebi
zrdida, meores malTozaze. mravali Taobis Semdeg
bunebrivi gadarCeva divergentul evoluciaSi aisaxa: saxamebelze gazrdili pop- saxeobis gansazRvrisTvis biologiuri saxeobis konce-
ulaciebi ufro racionalurad saxamebels inelebdnen, malTozaze gazrdilebi fcias mimarTaven.
ki malTozas. Semdeg dodma sxvadasxva populaciis buzebi Sesajvareblad erTad
moaTavsa da Sejvarebis sixSireebi gazoma. am ganmartebebis gamoyenebis warmateba damokide-
bulia situaciaze da Cvens mier dayenebul kiTxvebze.
reproduqciul barierebze damyarebuli biologiuri
saxeobis koncefcia sakmaod gamosadegia saxeobaTa war-
moSobis Sesaswavlad.
xilis buzis
(Drosophila
pseudoobscura)
24.1 Semowmeba
sawyisi popu-
lacia
saxamebelze gazrdi-
koncefcia
malTozaze gazrdili
li zogierTi buzi zogierTi buzi
Sejvarebis eqsperimenti 1. tyis ori frinvelis saxeobis Sejvarebis Se
ramdenime Taobis Semdeg
saxeb araferi ar aris cnobili. erTi saxeoba
Sedegebi `saxamebelis populaciis~ buzebi `malTozis populaciis~ bu- ikvebeba da mravldeba xis kenweroebze, meore
zebs Seerivnen, magram Sesajvareblad mainc sakuTari popu-
laciis wevrebs irCevdnen. sakontrolo jgufSi sxvadasxva
ki xmeleTze. tyveobaSi es ori saxeoba erT-
populaciidan aRebuli buzebi iyvnen, romlebic erT da igive sakvebze izrde- maneTs ejvareba da gvaZlevs sicocxliunar-
bodnen. es buzebi erTnairad rogorc erTamneTs, aseve sxva populaciis wevrebs
ejvarebodnen.
ian, nayofier STamomavlobas. ra tipis re-
produqciuli barieri uSlis am frinvelebis
mdedri mamri Sejvarebas bunebaSi? axseniT.
igive sxva
saxamebeli malToza
populacia populacia
2. a. saxeobis romeli koncefcia SeiZleba gamov-
iyenoT orive: usqeso da sqesobrivi gamrav-
saxamebeli
populacia populacia
mamri
RvrisTvis?
sxva
581
suraTi 24.4
sxvadasxva
saxeobis dawyvilebis
mcdeloba
individebi
ori saxeoba, romelic erTi saxeobebi, romlebic erTma- partnioris mosazidi saarSiyo morfologiuri izolacia
da igive arealis sxvadasxva neTs wlis, dRis an sezonis rituali da sxva unikaluri gamoricxavs warmatebul
habitatSi binadrobs erTma- sxvadasxva dros ejvarebian. qceviTi Tvisebebi axlo monaTe- Sejvarebas
neTs iSviaTad, an saerTod am saxeobebis gametebi erT- save saxeobebs Sorisac ki efeq-
ar xvdeba, Tumca namdvi- maneTs ar ereva. tur reproduqciul bariers qm-
magaliTi: yvavilebi gare-
li fizikuri barierebiT, nian.
gnulad gansxvavebulia
magaliTad mTagrexiliT, saarSiyo ritualis magaliTi:
magaliTi: CrdiloeTi mcenareebis axlo monaTe-
izolirebuli ar aris. galapagosze gvari Sula -s binad-
amerikaSi gavrcelebuli save saxeobebSic. maT gansx-
robs warmomadgeneli lurjfexa vaveuli surneli axasiaTebs
aRmosavleTis xalebiani
Sula nebouxii. is partniors saar- da amitom sxvadasxva dam-
magaliTi: gvari Thamnophis- skunsis geografiuli are- Siyo ritualis Semdeg ejvareba. tveravebs izidaven. gvari
is Tasmiani gvelis ori saxe- ali (Spilogale putorius (c) da es rituali am saxeobisTvis uni- Mimulus-is es ori saxeoba
oba erT geografiul areal- dasavleTis xalebiani skun- kaluria. ritualis erT-erTi yvavilebis SeferilobiT da
Si binadrobs, magram erTi sis (Spilogale gracilis) (d) are- Semadgeneli nawilis aRwera: mam- formiT (f, g) gansxvavdeba.
saxeoba (a) ZiriTadad wylis, ali gadaifareba, magram S. ri demonstrirebs lurji feris jvaredini damtverva am
meore ki ZiriTadad xmeleTis putorius–i mravldeba gvian kidurebs, riTac mdedris yur-
zamTarSi S. gracilis kmi gvian mcenareebSi ar xdeba.
binadaria (b) adRebas izidavs (e).
zafxulSi
(z)
(b) (e)
(a)
(d)
(g) (v)
582
postzigoturi barierebi, romlebic zigotas ar aZleven saSualebas nayofier,
zrdasrul organizmad ganviTardes.
gametebis
izolacia hibridis reducirebuli hibridis reducirebuli hibridis
sicocxlisunarianoba nayofiereba daSla
sicocx-
lisunariani
ganayofiereba
nayofieri
STamomav-
loba
erTi saxeobis spermam Sei- sxvadasxva saxeobebi SeiZleba Tu hibridi gamZlea, is Sei-pirveli Taobis zogi hi-
Zleba sxva saxeobis kver- Sejvardnen, magram hibridis Zleba steriluri iyos. Tubridi sicocxlisunariani
cujredi ver gaanayofie- ganviTareba Seferxebuli ori mSobliuri saxeobebisda nayofieria, magram Tu
ros. am izolacias bevri iqneba. qromosomebis agebuleba anisini erTmaneTs an mSob-
mizezi aqvs. magaliTad, ricxvi gansxvavdeba, hibrideb-liuri saxeobis warmomad-
sperma SeiZleba ver ga- magaliTi: gvari Ensatina-s sal- Si meiozi ar mimdinareobs dagenels ejvarebian, Semdegi
darCes sxva saxeobis md- amandras zogi qvesaxeoba erT normaluri gametebi ar war-Taobis STamomavloba sus-
edris reproduqciul da imave regionSi da erT habi- moiqmneba. hibridi unayofoa,ti an steriluria.
traqtSi, an bioqimiuri tatSi binadrobs. isini xandaxan anu mSobliur saxeobebTan
meqanizmebmis moqmedebis wyvildebian, magram hibridebis Sejvarebisas STamomavlobas
gamo ver SeaRwios sxva umetesoba ganviTarebas ar am- ar iZleva. saxeobebs SorismagaliTi: kulturuli brin-
saxeobis mdedris kvercxu- Tavrebs. is vinc viTardeba, Za- genebis mimocvla SezRudu-jis jiSebis or lokusSi
jredis membranaSi. lian sustia. lia. dagrovda mutanturi rece-
siuli alelebi, rac saerTo
magaliTi: wylis cxovelebis
axlo monaTesave zog saxe- magaliTi: viris (k) da cxeniswinapridan daTiSvisas moxda.
obas, magaliTad zRvis zRar- (l) hibriduli STamomavlobaam jiSebis hibridi sicocx-
bebs (h) gametebis izolacia - jori (m) gamZlea, magramlisunariania da nayofieri
steriluri. (n marcxvniv da marjvniv).
yofs. zRvis zRarbebi sper- Semdegi Taobis mcenareebi
masac da kvercxebsac wyalSi mraval recesiul alels at-
gamoyofen. ganayofierebac wy- areben. amitom patarebi da
alSi xdeba, ris Sedegad zigo- sterilurebi arian (n cen-
ta warmoiqmneba. sxvadasxva tri). marTalia, brinjis am
saxeobis gametebi, magaliTad jiSebs sxvadasxva saxeobebad
mowiTalo da witeli zRvis ar Tvlian. maTi izolacia
zRarbebis gametebi ki, erTma- postzigoturi barierebis
neTs ar erwymis. gamo daiwyo.
(i)
(l)
(T) (k)
(n)
(m) 583
frinvelebi da sxva cxovelebi, romlebTac SeuZ
liaT kanionis advilad gadalaxva, ar qmnian kanionis
mopirdapire mxareebze axal saxeobebs.
geografiuli izolaciis gaCenis Semdeg, izolire-
buli genofondebi yvela im wesis mixedviT ganicdian
gaTiSvas, romlebic 23 TavSi aRwerilia: warmoiqmneba sx-
vadasxva saxis mutaciebi, sqesobrivi gadarCeva Sesabamis
populaciebSi sxvadasxva gziT mimdinareobs, sxva gadar-
CeviTi zewola sxvadasxvanairad moqmedebs izolirebul
organizmebze, genetikuri dreifi ki cvlis alelebis
sixSires. izolirebuli mcirericxovani populacia did
populaciasTan SedarebiT ufro advilad ganicdis mniS-
vnelovan cvlilebebs, amitom misi genofondi SedarebiT
mcire drois ganmavlobaSi damokidebulia gadarCevaze
da genetikur dreifze. mosalodnelia, rom ufro mcire
zomis populaciebi, ufro didi albaTobiT ganicdian
alopatriul saxeobaTa warmoqmnas. samxreTi amerikis
materikidan daaxloebiT 2 milioni wlis win ramdenime
(a) alopatriuli saxeobaTa (b) simatriuli saxeoba
warmoSoba. mSobliur popu- TawarmoSoba. mcire zomis cxoveli da mcenare moxvda galapagosis kunZulebze.
laciaSi momxdari geografi- populaciaSi axali saxeoba maT dasabami misces yvela im axal saxeobas, romelic
uli izolaciis Sedegad geografiuli izolaciis amJamad am kunZulebze binadrobs. magram mcire zomis
axali saxeobebi warmoiqmneba. gareSec warmoiqmneba izolirebuli populaciis daRupvis Sansi axal garemoSi
bevrad didia, vidre axal saxeobad gadaqcevis Sansi.
SS suraTi 24.5 saxeobaTa warmoqmnis ori mTavari gza
rom davadasturoT alopatriuli saxeobaTa warmo-
qmnis SemTxveva, aucilebelia ganvsazRvroT, sakmarisad
nakadi wydeba, roca populacia geografiulad izo Seicvalnen alopatriuli populaciebi Tu ara, SeZleben
lirebul qvepopulaciebad iyofa. magaliTad: tbaSi wy- Tu ara isini Sejvarebas da nayofieri STamomavlobis
lis donem SeiZleba daiwios, amis Sedegad warmoiqmneba mocemas. amis gasarkvevad zog SemTxvevaSi mkvlevare-
patara zomis gancalkevebuli tbebi. am tbebSi mobinad- bi Semdeg cdas atareben: izolirebuli populaciebis
re populaciebi gancalkevebulebi arian erTmaneTisgan wevrebs laboratoriul pirobebSi erTad aTavseben (su
(ixileT suraTi 24.5). mdinaris dinebis mimarTuleba raTi 24.7).
SeiZleba Seicvalos. amis Sedegad xdeba im cxovelebis biologebi alopatriul saxeobaTa warmoqmnas ve
populaciebis gancalkeveba, romlebTac ar SeuZliaT lur bunebaSic afaseben. magaliTad: galapagosis miwis
mdinaris gadakveTa. alopatriuli saxeobaTa warmoqmna mTiulebis Geospiza difficilis mdedrebs aqvT imave
SeiZleba mimdinareobdes geografiuli cvlilebebis ga- kunZulze mobinadre mamris galobaze garkveuli sapa-
reSec, magaliTad roca erTi saxeobis individebi migri- suxo reaqcia, magram isini ar aqceven yuradrebas sxva
reben sacxovreblad Soreul regionSi. am individebis kunZulidan moyvanili igive saxeobis mamris galobas
STamomavloba xdeba geografiulad izolirebuli mSob- (alopatriuli populacia). am dakvirvebidan SeiZleba
liuri populaciidan. amis magaliTia galapagosis kun-
davaskvnaT, rom alopatriul. difficilis populaciaSi Cam-
Zulebze momxdari saxeobaTa warmoqmna. is moxda imis
oyalibda gansxvavebuli qceviTi (prezigoturi) barieri.
Semdeg, rac materikze binadari organizmebiT dasaxlda
saboloo jamSi es populaciebi Seqmnian or, gansxvave-
galapagosis kunZulebi.
bul saxeobas.
ramdenad didi unda iyos geografiuli barieri, unda avRniSnoT, rom geografiuli izolacia Ta-
rom alopatriuli populaciebi darCnen erTmaneTisgan visTavad ar warmoadgens biologiuri izolaciis me
dacilebulebi sakmaod didi drois ganmavlobaSi? pa- qanizms. Tumca naTelia, rom is icavs alopatriul pop-
suxi damokidebulia imaze, Tu ramdenad gaaCniaT or- ulaciebs Sejvarebisgan. izolaciuri meqanizmi SeiZleba
ganizmebs am barieris gadalaxvis unari. frinvelebs, TviTon organizms axasiaTebdes, anu masSi arsebobdes.
pumebs da koiotebs SeuZliaT mdinareebis, mTebis da is maSinac uSlis xels sxvadasxva populaciebis Sejva-
kanionebis gadalaxva. es barierebi aseve xels ar uSlian rebas, roca geografiuli izolacia aRar arsebobs.
fiWvis mtveris an uamravi yvavilovani mcenaris Tes- ganvixiloT meqanizmebi, romelTa moqmedebis Se-
lis gavrcelebas. amisgan gansxvavebiT mcire zomis degad mSobliuri populaciidan geografiuli izo-
mrRnelebisTvis Rrma kanioni an farTe mdinare gadau- laciis gareSe warmoiqmneba axali saxeobebi.
laxav bariers warmoqmnis (suraTi 24.6).
584
simp atriuli saxeobaTa warmoqmna mecnierebi sicocxleSive aswreben ramdenime axali saxe-
obaTa warmoqmnis procesis dafiqsirebas. magaliTad:
(imave teritoriaze) 1900 wlebSi wynari okeanis Crdilo dasavleTiT mcenare
famfaras (gvari Tragopogon) ori axali saxeoba Camoyal-
simpatriuli saxeobaTa warmoqmnisas (berZnuli-
ibda. Tragopogon gvarSi gaerTianebuli saxeobebi evro-
dan syn _ erTad) saxeobebis warmoqmna xdeba geografi- paSia gavrcelebuli. adreul 1900 wlebSi adamianma sami
ulad gadafarvad populaciebSi. rogor warmoiqmneba saxeoba gaavrceles amerikaSi. es saxeobebia: T. dubuis,
reproduqciuli barierebi simpatriul populaciaSi, T. pratensis da T. porrifolius. amJamad es saxeobebi parkebSi
Tu populaciis wevrebi erTmaneTTan kavSirs inarCu- da sxva urbanul adgilebSi gavrcelebuli sarevele-
neben? simpatriuli sxeobaTa warmoqmnis meqanizms qm- bia. 1950-ian wlebSi aidaxos da vaSingtonis regionebSi
nian qromosomuli cvlilebebi da SerCeviTi Sejvareba, botanikosebma gvar famfaras ori axali saxeoba aRweres.
ukanaskneli amcirebs genebis nakads. amave dros aq samive evropuli saxeoba binadrobs. erTi
axali saxeoba T. miscellus aris T. dubiusis da T. praten-
poliploidia sis hibriduli tetraploidi. meore axali saxeoba _ T.
mcenaris zogierT saxeobaSi ujredebis gayofis
mirus alopoliploidia, magram misi winaprebia T. dubius
da T. porrifolius. T. mirus-is populaciis zrdis ganmav-
dros xdeba Secdomebi. gayofis Secdomebi aisaxeba an
lobaSi (is ZiriTadad populaciis wevrebis gamravlebis
qromosomebis damatebiT raodenobaSi, an mutaciur cv-
Sedegad izrdeba) grZeldeba mSobliuri saxeobebis hi-
lilebebSi. amis Sedegad xSirad viRebT mdgomareobas,
bridizacia. hibridebi emateba T. mirusis populacias. es
romelic poliploidis saxeliT aris aRwerili.
aris mimdinare saxeobaTa warmoqmnis erTi magaliTi. es
autopoliploiduri (berZnulidan auto - TviTon)
procesi Cvens Tvalwin mimdinareobs.
aris individi, romelsac qromosomebis or nakrebze meti
mravali mniSvnelovani sasoflo-sameurneo kultu-
aqvs. am movlenas erTi saxeobis farglebSi aqvs adgili.
ris warmomadgeneli, magaliTad: qeri, bamba, kartofili,
magaliTad: ujredis dayofis dros momxdari Secdomis
Tambaqo da xorbali poliploidebia. xorbali _ Ttriti-
Sedegad qromosomebis ricxvi SeiZleba diploiduridan
(2n) tetrapoloiduramde (4n) gaizardos (suraTi 24.8).
cum aestivum, romlisganac purs acxoben, aris aloheqsap-
loidi (mas qromosomebis eqvsi nakrebi aqvs, anu sami
am mutaciis Sedegad tetraploiduri organizmi xde-
gansxvavebuli saxeobis or-ori nakrebi). Tanamedrove
ba sawyisi populaciis diploidur organizmTan Sejva-
xorblis saxeobis Camoyalibeba daiwyo poliploidiis
rebisgan daculi. Tu Sejvareba mainc moxda, miviRebT
pirveli SemTxvevis Sedegad. es moxda daaxloebiT 8
triploid (3n) STamomavlobas. triploiduri organizme-
000 wlis winaT, Sua aRmosavleTSi. poliploidi xor-
bi sterilurebi arian, vinaidan sasqeso ujredebSi mei-
bali spontanuri hibridis saxiT warmoiqmna. es iyo adre
ozi darRveulia. tetraploidur mcenareebs ki SeuZli-
kultivirebuli xorblis da velurad mozardi balaxis
aT nayofieri STamomavlobis datoveba TviTdamtvervis
hibridi. dRes mecnierebi, romlebic swavloben mcena-
Sedegad an sxva tetraploidebTan Sejvarebis Sedegad.
reTa genetikas, qmnian laboratoriebSi axal polip-
ase rom autopoliploidias erTi Taobis ganmav-
loidur mcenareebs. isini iyeneben iseT nivTierebebs,
lobaSi SeuZlia warmoqmnas reproduqciuli izolacia,
romlebic ujredis mitozuri da meiozuri dayofis
yovelgvari geografiuli izolaciis gareSe.
darRvevas iwveven. evoluciuri procesis gaaqtiurebiT
poliploidiis yvelaze Cveulebrivi forma gvaqvs,
da gaZlierebiT mkvlevarebi qmnian axal hibridul saxe-
roca ori gansxvavebuli saxeoba jvardeba da warmoqm-
obebs. am saxeobebs mkvelvarebisTvis sasurveli Tvise-
nis hibrids. saxeobaTa Soris hibridebi xSirad steri-
bebi gaaCniaT.
lurebi arian, vinaidan erTi saxeobis qromosomuli na-
magaliTad: mirebulia hibridi, romelSic xorblis
krebi meiozis dros ar qmnis wyvilebs meore saxeobis
maRali mosavlianoba Wvavis gamZleobasTan aris Sex-
qromosomul nakrebTan. marTalia es hibridebi unayo-
amebuli.
foa, magram maT SeuZliaT usqeso gamravlebis meSveo-
biT gavrceleba (amas bevri mcenare akeTebs). Taobebis
Semdeg sxvadasxva meqanizms SeuZlia steriluri hibridi sxvaoba saxeobebis
nayofier poliploidad gadaaqcios. qcevaSi da sqesobrivi gadarCeva
es procesi cnobilia alopoliploidiis saxeliT
(suraTi 24.9 asaxavs erT aseT movlenas) alopolip-
saxeobaTa poliploiduri warmoqmna cxovelebSic
loidi nayofieria roca misive msgavs mcenareebs ejva-
mimdinareobs. mcenareebisgan gansxvavebiT cxovelebSi
reba, magram mSobliur saxeobasTan Sejvareba ar Seu-
is ufro iSviaTia. simpatriuli saxeobaTa warmoqmna
Zlia. ase rom is axal biologiur saxeobas warmoadgens.
rogorc cxovelebSi, ise mcenareebSic xorcieldeba,
axali poliploiduri saxeobebis gaCena sakmaod Cveu-
magram gansxvavebuli meqamnizmebis moqmedebiT. magali-
lebrivi movlenaa da sakmaod swrafad mimdinareobs.
Tad: reproduqciuli izolaciis Sedegad. am dros qve-
585
tetraploiduri kario-
qromosomebis gaormagebis Semdeg dip- tipis mqone organizmis
loiduri mcenaris mzardi ujredi ar tetraploiduri gan-
STamomavloba SeiZleba
iyofa, rac sabolood tetraploidur Stoebis yvavilebi
sicocxlisunariani da
Stos, an sxva qsovilebs qmnis. diploidur gametebs
nayofieri iyos – axali
qmnian.
biologiuri saxeoba.
populacia genetikuri faqtorebis moqmedebis Sedegad cxovelTa saxeobaTa warmoqmnis erT-erTi cxeli
iyenebs im resurs, romelic mSobliur populacias adre wertili aris aRmosavleT afrikaSi mdebare tba viq-
ar gamouyenebia. amis magaliTia CrdiloeT amerikuli toria. es didi da wyalmeCxeri tba xan ivseba wyliT,
vaSlis WrelfrTiani buzi Rhagoletis pomonella. bunebaSi xan ki Sreba. es klimaturi cvlilebebis Sedegad xdeba.
buzi Tavdapirvelad velurad mozard kunelze binad- tba viqtoria aris mxolod 12 000 wlis. is warmoadgens
robda. magram daaxloebiT 200 wlis win evropelma kol- samSoblis cixlidebis 500-ze meti saxeobisTvis. es
onistebma Seitanes buzis gavrcelebis arealSi vaSlis saxeobebi genetikurad Zalian msgavsni arian. rogorc
xe. buzis zogi populacia dasaxlda vaSlis xeze. vaSli Cans bevri saxeoba tbis ukanaskneli avsebis Semdeg war-
kunelze adre mwifdeba. amitom buzebs Soris daiwyo ga moiqmna. Tavdapirvelad Tevzebis populacia jgufebad
darCeva swrafi ganviTarebis sasargeblod. vaSlze mkve- daiyo gansxvavebuli kvebis resursebis asaTviseblad. es
bavi populaciebi droebiT izolirebulebi iyvnen kun- sakvebis asaTviseblad saWiro adaptacia iyo. am adap-
elze mkvebavi R. pomonella-sgan. dRemde buzebis am or taciam sxva faqtorebTan erTad swrafad gamoiwvia
jgufs ufro qvesaxeobebad miiCneven, vidre izolire- saxeobaTa warmoqmna. magram laidenis universitetis
bul saxeobebad. rogorc am magaliTidan Cans saxeobaTa (holandia) mkvlevarebma aCvenes, rom saxeobaTa warmo-
warmoqmnis procesi amJamadac mimdinareobs. qmnis kidev erTi faqtori SeiZleba yofiliyo asortat-
2n=10
normaluri gameta
normaluri gameta
n=3
n=3
saxeoba B
2n=6
suraTi 24.9 mcenareebSi alopoliploiduri (aloploidia) saxeobaTa warmoqmnis erTi meqanizmi. ori gansxvavebuli saxeobis hibridi
rogorc wesi steriluria, vinaidan sxvadasxva saxeobis qromosomebi homologiurni ar arian da meiozis dros wyvilebs ar qmnian. magram aseT
hibrids usqeso gamravleba SeuZlia. es diagrama nayofieri hibridebis (alopoliploidiis Sedegad axali saxeobis) warmoiqmnis erT meqanizms
asaxavs. axal saxeobas aqvs qromosomebis diploiduri nakrebi, romelic mSobliuri saxeobebis qromosomebis diploiduri nakrebis jamis tolia.
586
suraTi 24.10. vevaSi orive saxeobis mdedrebi ver arCeven mamrebis
Seferilobas da ganurCevlad nebismieri saxeobis mam-
kvleva: gvaZlevs Tu ara reproduqciul izolacias cixlidebSi mim-
dinare sqesobrivi gadarCeva? rebs ejvarebian (suraTi 24.10). P. pundamilia x P.nyererei
hibridebi sicocxlisunarianebi da nayofierebi arian.
eqsperimenti
am eqsperimentis Sedegebidan SegviZlia davaskvnaT
rom Seferilobaze dafuZnebuli Sejvarebis dros ar-
laidenis universitetis mkvlevrebma Pundamilia pundamilia-
Cevani mTavar reproduqciul bariers warmoadgens. ro-
s da P. nyererei-is mdedrebi or akvariumSi, erTad moaTavses.
erTi akvariumi bunebrivad, meore ki monoqromatuli narinj- gorc wesi misi wyalobiT SenarCunebulia izolacia ori
isferi naTuriT naTdeboda. bunebriv sinaTleze myofi ori saxeobis genofondebs Soris.
saxeoba SesamCnevad gansxvavdeba SeferilobiT; mkvlevrebi laboratoriul pirobebSi Catarebuli Sejvarebis
yvela akvariumSi partnioris SerCevas akvirdebodnen. Sedegad SegviZlia davaskvnaT, rom vaSlis buzis msgav
sad, cixlidebis am saxeobebma mxolod gancalkeveba
bunebrivi narinjisferi daiwyes. rogorc Cans, cixlidebis winapari populacia
ganaTeba ganaTeba Seferilobis mixedviT polimorfuli iyo. divergencia
ori ekologiuri niSis gaCenis Semdeg daiwyo. ekologi-
urma niSebma dayves Tevzebi qvepopulaciebad. qvepopu-
P. pundamilia laciis wevrebis genetikur SemadgenlobaSi iyo SemTx-
veviTi sxvaoba. igi genetikuri dreifis Sedegia. yvela
am procesebis jamuri moqmedebis Sedegad erTi qvepopu-
laciis mdedrebma upiratesoba wiTel fers, meore qve-
populaciis mdedrebma ki upiratesoba cisfers mianiWes.
P. nyerrerei sqesobrivi gadarCevis Semdgomma moqmqdebam Seferilo-
baSi gansxvaveba gaaZliera. mdedrebi agrZelebdnen Se-
jvarebas im mamrebTan, romlebTac ufro mkveTri cis-
feri an wiTeli Seferiloba hqondaT. (ixileT Tavi 23
Sedegebi sqesobrivi gadarCevis gasaxseneblad).
bunebrivi ganaTebis pirobebSi yoveli saxeobis mdedrebi mx- amJamad tba viqtoria binZurdeba. SesaZlebelia,
olod sakuTari saxeobis mamrebs ejvarebian. magram narinjis- dabinZurebis gamo cixlidebis daTiSva sapirispiro
feri ganaTebis SemTxvevaSi yoveli saxeobis mdedrebi orive mimarTulebiT wavides. dabinZurebis Sedegad mdedr
saxeobis mamrebs Seuferxeblad ejvarebian. miRebuli hibridu-
li STamomavloba sicocxlisunariani da nayofieria. cixlidebs uWirT mamrebis feris garCeva. amitom punda-
daskvna milias da P.nyererei-s genofondebi SeiZleba isev erTma-
mecnierebma daaskvnes, rom mdedrebis mier partnioris Ser- neTs Seerwyas.
Cevas ganapirobebs mamris Seferiloba. Seferiloba mTavari
reproduqciuli barieria. amis gamo bunebaSi orive saxeobis
genofondi izolirebuli rCeba. laboratoriul pirobebSi alopatriuli da simpatriuli
prezigoturi qceviTi barieri dairRva. amitom saxeobebma erT-
maneTTan Sejvareba SeZles. rogorc Cans, saxeobebs Soris gene-
saxeobaTa warmoqmna: Sejameba
tikuri daTiSva sakmaod mcirea. daskvna: am SemTxvevaSi bunebaSi sanam gavagrZelebdeT diskusias, gavixsenoT is ori
saxeobaTawarmoSobis procesi mcire xans mimdinareobs.
mTavari gza, romliTac axal saxeobaTa warmoqmna mimdin-
areobs. alopatriuli saxeobaTa warmoqmnisas axali sax-
uli (araSemTxveviTi) Sejvareba (sqesobrivi gadarCeva). eobebi winapari saxeobidan yalibdeba. es procesi mSobe-
sqesobrivi gadarCevis dros mdedrebi mamrebs maTi li populaciis geografiuli izolaciis Sedegad xdeba.
garegnobis mixedviT irCeven. holandieli mkvlevarebi izolirebuli populacia bunebrivi gadarCevisa da ge-
ikvlevdnen cixlidebis or axlomonaTesave simpatri- netikuri dreifis Sedegad viTardeba. reproduqciuli
ul saxeobas. Tevzebis es saxeobebi ZiriTadad feriT izolacia genetikuri cvlilebebis paralelurad Sei-
gansxvavdebodnen: Pundamilia pundamilia-s aqvs mocisfro Zleba Camoyalibdes. reproduqciuli barieri Svileul
zurgi da Pundamilia nyererei-s aqvs mowiTalo zurgi. populacias mSobeli populaciis wevrebTan Sejvarebis-
misaRebia hipoTeza, rom Sejvarebis dros Seferilo- gan icavs. es dacva grZeldeba maSinac, Tu populaciis
bis mixedviT upiratesobis miniWeba warmoqmnis qceviT wevrebs Soris kontaqti aRdgeba.
bariers. akvariumSi bunebrivi ganaTebisas konkretuli simpatriuli saxeobaTa warmoqmnis dros repro
saxeobis mdedrebi mxolod amave saxeobis mamrebs ejva- duqciuli barieri moqmedebs populaciebis qveerTe-
rebian. magram monoqromatuli narinjisferi naTuriT ulebze mSobliuri populaciidan geografiuli izo
ganaTebuli akvariumSi ganaTeba iseTia, rom cixlidas laciis gareSec. mcenareebSi Cveulebrivad gvxvdeba al-
orive saxeobis Seferiloba ar gansxvavdeba. am SemTx- opoliploidia, anu axlo monaTesave saxeobebis hibrid-
587
izacia sqromosomTa ZiriTadi kompleqtis gaormagebiT.
qromosomuli kompleqtis jeradad ga-
zrda ujredis normaluri gayofis darRvevis Sedegia. al-
opoliploidiis Sedegad nayofieri poliploiduri in-
dividebi yalibdeba. simpatriuli saxeobaTa warmoqmnas
habitatis, sakvebis wyaros, an sxva resursis Secvlis
Sedegad xorcieldeba. am dros populaciis qveerTeuli
xdeba reproduqciulad izolirebuli, vinaidan iyenebs
im resursebs, romlebsac mSobliuri populacia ar iy-
enebda. cxovelebSi saxeobaTa warmoqmna xdeba sqesobri-
vi gadarCevis Sedegad polimorful populaciaSi.
adaptaciuri radiacia
erTi saerTo winapridan mravali sxvadasxvanairad
adaptirebuli saxeobis evolucia aris adaptaciuri suraTi 24.11 nayofis gabneva did manZilze. mcenare pizonias (gv
Pisonia) nayofi Sesakravi `fxriwis~ msgavsad Savi Tevziylapias bum-
radiacia. is xorcieldeba axal garemo pirobebSi, ax-
buls emagreba da avstraliis sanapirodan Sors vrceldeba. am meqaniz-
ali SesaZleblobebis gamoyenebiT. rogorc wesi adap- mis daxmarebiT Tesli did manZilze vrceldeba. (nayofis bumbul-
tirur radiacias adgili aqvs, roca ramdenime orga- Tan mimagrebis struqturis Seswavlis Sedegad mkvlevrebma Sesakravi
nizmi gadainacvlebs axal, xSirad Zvelisgan dacilebul `fxriwi~ Seqmnes).
arealSi (suraTi 24.11), an roca garemos cvlilebis
Sedegad xdeba saxeobebis gadaSeneba da gadarCenilebi-
sTvis axali ekologiuri niSa Cndeba. magaliTad: namarxi
saxeobaTa warmoqmnis
naSTebidan Cans, rom ZuZumwovrebma ganicades Zlieri genetikis Seswavla
adaptaciuri radiacia dinozavrebis gadaSenebis Semdeg,
sadReisod genetika viTardeba swrafi nabijebiT.
romelic 65 milioni wlis win moxda.
amis saSualebiT mkvlevarebs SeuZliaT didi sizustiT
rogorc kenes kaneSiro ambobs ...... gverdebze mo
gansazRvron genebi, romlebic ZiriTad rols TamaSoben
cemul interviuSi, havais arqipelagi msoflioSi adap
saxeobaTa warmoqmnis garkveul procesebSi. duglas Sem-
taciuri radiaciis saukeTeso asparezia. havais arqipe-
skem da misma kolegebma (miCiganis saxelmwifo univer-
lagi ganlagebulia uaxloesi kontinentidan 3 500 km-is
siteti) Caatares erT-erTi aseTi kvleva maT ganixiles
daSorebiT. es axalgazrda vulkanuri warmoSobis kun-
gvari Mimulus–is ori saxeoba (Mimulus; ixileT sura
Zulebis jaWvia. jaWvis boloSi, samxreT aRmosavleTiT,
ganlagebulia yvelaze axalgazrda kunZuli havai. misi Ti 24.4 e da z) Mimulus lewisii-s da Mimulus cardinalis-
asaki erT milion welze naklebia. mas dRemde axasiaTebs s Sesabamisad futkrebi da kolibrebi mtveraven. maTi
vulkanuri aqtivoba. arqipelagis kunZulebze cocxali genofondebi prezigotuli izolaciiT aris ganmxoloe-
organizmebis gansaxleba xdeboda sakmaod swrafad, kun- buli. magram es saxeobebi postzigotur izolacias ar
Zulis warmoqmnis Semdeg. es procesi TandaTan xor- floben; oranJereaSi isini erTmaneTs ejvarebian. miRe-
cieldeboda SedarebiT Zvel dasaxlebul kunZulidan bul hibridebi nairgvarad Seferil da sxvadasxva zomis
axal dausaxlebel kunZulamde. kunZulze saxldebodnen yvavilebs ikeTeben. isini nayofier nayofier STamoma-
organizmebi, romlebic okenis dinebis, an qaris saSu- vlobas iZlevian. mkvlevarebi akvirdebodnen, romeli
alebiT didi manZiliT daSorebuli adgilidan, an ufro damtveravi cxoveli romel mcenares irCevda. mcenaree-
Zveli kunZulidan axal kunZulze aRwevdnen. anu yovel bs Soris genetikuri sxvaobis gamokvlevis Sedegad mkv-
kunZulze dasaxleba iyo SemTxveviTi. levarebma daadgines, rom cxovelis mizidvaze ori genia
yoveli kunZulis simaRle zRvis donidan da mosuli pasuxismgeli. erTi lokusi moqmedebs yvavilis Seferi-
naleqebis raodenoba gansxvavebulia, anu kunZulebs axa- lobaze, meore ki _ neqtaris raodenobaze, romelsac
siaTebT fizikuri maCveneblebis mravalferovneba. es qm- mcenare warmoqmnis. mkvlevarebma daadgines, Tu romeli
nis bevr SesaZleblobas evoluciuri mravalferovnebi- mcenare romeli damtveravisTvis aris mimzidveli. am
sTvis bunebrivi gadarCevis gziT (suraTi 24.12). lokusis mixedviT alelebis mravalferovnebis Sedegad
mravlobiTi invazia (SeWra). alopatriuli da sim mimdinareobs saxeobaTa warmoqmna.
patriuli saxeobaTa warmoqmna aZlierebs adaptaciur
radiacias. TiTqos xdeba adaptaciuri radiaciis saxeobaTa warmoSobis sixSire
afeTqeba. warmoiqmneba saxeobebi, romlebic kunZulis
namarxi naSTebidan Cans, rom xSirad geologiur
garda sxvagan msoflioSi arsad ar gvxvdebian. aseTia
strataSi axali saxeoba myisierad Cndeba. ramdenime
arqipelagze mobinadre saxeobaTa umetesoba.
588
N
1,3
milioni
Dubautia laxa weli
molokai
kaua maui
5,1 oahu
milioni lanai Argyroxiphium sandwicense
weli 3,7
milioni
weli
0,4
havai milioni
weli
Dubautia scarba
suraTi 24.12 adaptaciuri radiacia. molekuluri analizidan gamomdinareobs, rom havais mcenareebi sxva mcenareebisgan mniSvnelovnad gansx-
vavdebian. maT `vercxlisferi mcenareebis kavSiris~ saxeliT icnoben. yvela es mcenare erTi winapari mcenaris madias (Madia sativa) STamomavlaia. is
havais kunZulebze CrdiloeTi amerikidan daaxloebiT 5 milioni wlis winaT moxvda. vercxlis mcenareebis kavSiris wevrebi amJamad sxvadasxva kun-
Zulze, gansxvavebul habitatebSi binadroben. alopatriuli da simpatriuli saxeobaTa warmoSobisas isini gansxvavebul formebad Camoyalibdnen.
strataSi jiutad rCeba ucvleli da Semdeg ki qreba. rac misi arsebobis erT procents warmoadgens.
paleontologebma nils eldrejma (amerikis bunebis is- drois aseTi mcire monakveTebis aRricxva namarxebidan
toriis muzeumi) da stefan jei gouldma (harvardis ver xerxdeba. amitom SeiZleba mogveCvenos, rom saxe-
universiteti) Semoitanes termini periodulad dar oba jer uecrad gaCnda, Semdeg mcireT icvleboda, an
Rvevadi wonasworoba. am terminiT Seecadnen aReweraT saerTod ar Secvlila da ase arsebobda, Semdeg ki ga-
saxeobis ucvlelobis periodebi, romlebic dro da dro daSenda. saxeobis ganviTarebas albaT ramdenime aTeuli
uecari cvlilebebiT irRveva. aTasi weliwadi dasWirda, magram cvlilebebis am peri-
zogierTi mkvlevari Tvlis, rom am movlenis asax- odma namarxebi ver Semogvinaxa (suraTi 24.13).
snelad unda gverdi auaToT darvinis (STamomavloba sinamdvileSi darvinma SeamCnia es movlena namar
TandaTanobiTi modifikaciebiT) models. Tumca ar aris xebis Seswavlis dros. is msjelobda periodulad dar-
aucilebeli, rom marTlac ase iyos. upirveles yovlisa Rveuli wonasworobis koncefciis Tanaxmad, roca werda.
aseT populaciebs SeiZleba naklebi wyveta hqondeT, vi- `yoveli saxeoba garkveuli raodenobis gardamaval sta-
dre es ganamarxebuli formebidan Cans. warmoidgineT, diebs gadis, periodebi, romelTa ganmavlobaSi yoveli
rom saxeoba arsebobs 5 milioni wlis ganmavlobaSi, ma- saxeoba ganicdis modifikacias wlebSi rom davTvaloT
gram Zireuli morfologiuri cvlilebebis umetesoba grZelia, anu es procesi mraval weliwads saWiroebs.
moxda misi arsebobis pirveli 50 000 wlis ganmavlobaSi. magram cvlilebis periodebi mcirea im periodebTan Se-
589
darebiT, romelTa ganmavlobaSi saxeoba rCeba ucvlel
mdgomareobaSi.~
SeiZleba aseve avxsnaT ucvlelobis (stazisis) md-
gomareoba. yvela saxeoba arsebobis dasawyisidan ga-
nagrZobs adaptacias. xSirad adaptaciis Sedegebs
namarxebidan Cven ubralod ver vxedavT. magaliTad
Cven ver davinaxavT organizmis bioqimiur procesebSi
momdar mcire modifikacias. amitom ucvleli STamoma-
vlobis hipoteza TiTqmis mTlianad morfologiur niS-
nebzea (ConCxi, garegani agebuleba) damyarebuli.
moCvenebiTi garegnuli wonasworobis periodebis
ganmavlobaSi cvlilebebi qcevaSi, Sinagan agebulebaSi
da fiziologiaSi SeumCneveli rCeba. Tu garemo icvle-
ba, uZravi mdgomareoba irRveva. monacvleobiTi rRveva
xilvad kvals tovebs namarxebSi.
24.3
farglebSi.
amis msgavsad makroevoluciuri cvlileba grovdeba
koncefcia im procesebis ganmavlobaSi, romlebzec saubari gvqonda
23 TavSi. es aris bunebrivi gadarCeva, mutacia, geneti-
saxeobaTa warmoqmnis kuri dreifi da genTa nakadi. makroevoluciuri cvli-
leba Semajamebeli cvlileba aris. is saxeobaTa warmo-
procesis ganmavlobaSi qmnis mcire epizodebis dagrovebis Sedegia. yvelafers
amas mivyevarT Zireul evoluciur cvlilebamde. axla
SeiZleba dagrovdes ganvixilavT zogierT gzas, romliTac mimdinareoben
Zireuli gardaqmnebi.
makroevoluciuri cvlilebebi
evoluciuri siaxleebi
saxeobaTa warmoqmna SeiZleba umniSvnelo sxvaobis
safuZvelze daiwyos. amis magaliTia cixlidas zur- darvinis koncefcia saxeSecvlil STamomavloba-
gis Seferiloba. Tumca rac ufro izrdeba drois gan- ze SeiZleba gamoviyenoT ufro Zireuli morfologi-
mavlobaSi sxvaoba saxeobebs Soris, saxeobebi ufro uri gardaqmnebis ganxilvis dros. umetes SemTxvevaSi
gamokveTilebi xdebian. ase rom saxeobaTa warmoqmna rTuli struqturebi viTardebian gacilebiT martivi
590
pigmenturi ujredebi pigmenturi (suraTi 24.14). yvelaze martivi Tvali romelsac Cven
(fotoreceptorebi) ujredebi vicnobT aris fotoreceftoris mqone ujredis Tva-
epiTeliumi
laki. is mgrZnobiarea sinaTlis mimarT. martiv Tvals
rogorc Cans erTi evoluciuri warmomavloba aqvT, am-
jerad isini gansxvavebul cxovelebSi gvxvdebian. magal-
nervuli boWkoebi nervuli boWkoebi iTad mcier zomis mucelfexiani moluskebSi (tipi Mol-
(a) pigmenturi ujredebis jgu (b) Tvalis bude. niJarian molusks luska -s warmomadgenlebi). aseT Tvals gamosaxulebis
fi. rigi Patellogastropoda–s war- Pleurotomaria-s aqvs Tvalbude. siTx- fokusirebisTvis saWiro linzebi an sxva organoebi ara
momadgenels Patella-s foto- iT savse Rru
receftorebis martivi grova aqvs aqvs, magram aseTi Tvalis saSualebiT cxovels SeuZlia
ujreduli siTxe (linza)
sibnelis da sinaTlis garCeva. rigi Patellogastropoda-s
siTxiT amovsebuli Rru warmomadgenlebi (lambaqis formis moluskebi) kldeebs
rqovana
ufro magrad eWidebian, roca Crdili efarebaT an bnel-
epiTeliumi
deba. es aris qceviTi adaptacia, romelic amcirebs maTi
optikuri nervi ganadgurebis (SeWmis) risks. rigi Patellogastropoda -s war-
momadgenlebs grZeli evoluciuri istoria aqvT. amitom
pigmenturi Sre (badura) SegviZlia davaskvnaT, rom maTi martivi Tvali sakmari-
optikuri nervi
sia, rom uzrunvelyos maTi gadarCena da gamravleba.
cxovelTa samyaros sxvadasxva tipis warmomadgen-
(d) Tvali primitiuli linziT.
(g) patara naxvretis (nemsis zRvis lokokinas Murex–s aqvs lebis rTuli Tvali martivi sabazo struqturidan
Tavis xela) mqone kameris primitiuli linza. is kristalis damoukideblad mravaljer ganviTarda. zog molusks
msgavsi Tvali. Nautilus-is msgavsi ujredebisgan Sedgeba.
Tvali nemsis Tavis naxvretis (kalmarebis da rvafexianebis CaTvliT) aqvT iseTive
rqovana epiTeliumis gamWvirvale
mqone kameris msgavsad fun- regionia (epiderma). is Tvals icavs sirTulis Tvali, rogoric adamians an sxva xerxemlian
qcionirebs (ulinzo kameris da sinaTlis fokusirebaSi exmareba. cxovelebs moepovebaT (ixileT suraTi 24.14). marTalia
Zveli tipi). optikuri nervi, rqovana, linza,
moluskis rTuli Tvali damoukideblad ganviTarda xe-
badura
rxemlianebis rTuli Tvalisgan, magram orive es struq-
rqovana
tura ganviTarda winapari martivi fotoreceptoruli
linza
ujredebisgan. Tvalis agebulebis gamravalferovneba
moxda TandaTanobiTi modifikaciebis Sedegad. modifi
kaciis yovel stadiaze ufro rTuli agebulebis Tva-
badura
mxedvelobis nervi lis mflobeli iRebda upiratesobas gadarCenasa da gam-
ravlebaSi. evoluciuri divergenciis damamtkicebeli
argumentebs viRebT genebis filogenetikuri analizis
(e) rTuli kameris msgavsi Tvali. kalmar Loligo - s rTuli Tvali aqvs
Sedegad. kerZod ki im genebis, romlebic Tvalis gan-
romlis nawilebi (rqovana linzebi da badura) xerxemlianebis Tvalis Ses- viTarebis `ZiriTadi maregulireblebi~ arian. es genebi
abamisi nawilebis msgavsia, magram damoukideblad ganviTardnen. Tvalis mqone yvela cxovels saerTo aqvT.
mTeli Tavisi evoluciuri istoriis ganmavlobaSi
SS suraTi 24.14 m olusebis sxvadasxva sirTulis Tali inarCunebs mxedvelobis funqcias. magram evo-
Tvali. luciuri siaxle maSinac SeiZleba warmoiqmnas, roca
garkveuli struqtura TandaTanobiT sxva funqcias
struqturebidan, romlebTac igive ZiriTadi funqcia iZens. struqturebi, romlebic erTi funqciisTvis vi-
gaaCniaT. magaliTad ganvixiloT adamianis Tvali. ada- Tardebodnen gadavidnen sxva funqciis Sesrulebaze.
mianis Tvali rTuli organoa. is ramdenime nawilis- aseTi struqturebi zogjer saWiroeben gadasinjvas.
gan Sedgeba. es nawilebi erTad qmnian gamosaxulebas mkvlevarebi cdiloben daadginon, Tu ra iyo sawyisi
da romelsac tvins gadascemen. rogor warmoiqmna ada- struqturis adaptacia da ganasxvavon saboloo struq-
mianis Tvali TandaTanobiTi garTulebis Sedegad? Tu tura sawyisi struqturidan.
Tvals funqcionirebiTvis sWirdeba yvela komponenti, gaiTvaliswineT, rom funqciis Secvla ar niSnavs
romelic Tanamedrove Tvals gaaCnia, maSin rogor See- imas, rom struqtura mizanmimarTulad, momavali cvli-
Zlo `dausrulebel Tvals` igive samsaxuri gaewia Cveni lebis gaTvaliswinebiT viTardeboda. bunebriv gadarCev-
winaprisTvis? as ar SeuZlia momavlis gansWvreta; mas SeuZlia mxolod
am argumentis nakli, rasac TviTon darvini amCnevda gaaZlieros struqtura, romlis gamoyeneba mocemul
aris imis daSveba, rom mxolod rTuli Tvalis gamoye momentSi aris aucilebeli. magaliTad: frinvelebis
neba aris SesaZlebeli. sinamdvileSi bevri cxovelis msubuqi, forebiani Zvlebi homologiuria xmeleTze mo-
sicocxle damokidebulia iseT Tvalze, romelic Cvens binadre frinvelebis winapris Zvlebis. Tumca foriani
TvalTan SedarebiT, gacilebiT martivi agebulebisaa Zvlebi frinvelebis winaprebSi ar ganviTarebulan, mo-
591
mavali frenisTvis saWiro adaptaciis saxiT. maT
mflobelebs albaT sxva sargebeli hqondaT am
Zvlebisgan. frinvelis axlo monaTesave saxeobis
namarxebi napovni iyo CineTSi. es mcire zomis
cxovelebi ar dafrinavdnen. maT hqondaT fexe-
bi, romelTa saSualebiT daZvrebodnen xeebze
da ijdnen xis totebze. msubuqi Zvlebi albaT
aadvilebdnen xeze moZraobas. am cxovelebs fr-
Tis msgavsi wina kidurebi da bumbuli hqondaT.
bumbuli zrdida am mcire zomis cxovelebis
wina kidurebis farTobs. albaT dasawyisSi mas
sxva funqcia honda, magaliTad saqorwino ritu-
alis, Termoregulaciis an SeniRbvis (funqciebi axalSobili 2 5 15 zrdasruli
romlebsac bumbuli dRemde asrulebs). Semdeg
asaki (wlebSi)
ki daiwyo misi gamoyeneba frenisTvis. pirveli
frena albaT mcire manZilze irao iyo. a) adamianis sxeulis nawilebis zrdis sxvadasxva siCqare.
marTlac, pirveli bumbuli, romelsac vx- bavSvis zrdisas misi xelebi da fexebi ufro Cqara izrdeba, vi-
vdebiT namarxebSi iyo mokle da RinRlismagvari. dre Tavi da sxeuli. am diagramaze naCvenebia sxvadasxva asakis
frenisTvis adaptirebuli bumbuli mogvianebiT individebi. masStabi erTnairia.
gaCnda. drois ganmavlobaSi bunebrivi gadarCe-
vis Sedegad gadairCa damatebiTi mutaciebi. amis
Semdeg bumbuli da frTebi iseTnairad gardaqm-
na, rom ukeT asrulebdnen axal funqcias.
funqciis Secvlis koncefcia gvTavazobs axnas,
Tu rogor moxda TandaTan axali Tvisebebis gan-
viTareba mTeli rigi Suamavali stadiebis gavliT.
yovel stadiaze am Tvisebebs organizmisTvis im
periodisTvis sasargeblo funqcia hqondaT. har-
vardis universitetis zoologis karel laiemis
sityvebiT `evolucia hgavs manqanis axali modelis
Seqmnis process, romelic mimdinareobs manqanis Simpanzes Canasaxi
moZraobasTan paralelurad~. zrdasruli Simpanze
ganviTarebis makontrolebeli
genebis evolucia
rogorc 21 TavSi waikiTxeT evoluciur bio-
logiasa da ganviTarebis biologias Soris ka-
vSiriT Suqdeba, Tu mcire genetikuri sxvaoba
individebs Soris rogor gardaqmneba saxeobaTa
Soris did morfologiur gansxvavebad. gene-
bi, romlebic aprogrameben ganviTarebas, amave
adamianis Canasaxi zrdasruli adamiani
dros akontroleben struqturebis ganviTarebis
xarisxs, dros da sivrcobrivi ganlagebis cvli- b) adaminis da Simpanzes Canasaxis Tavis qalas forma
lebebs. es kontroli grZeldeba, sanam organiz- msgavsia. alometriuli zrdis gamo axalSobili Simpanzes
mi zigotidan zrdasrul formamde viTardeba. momrgvalebuli qala da vertikaluri pirisaxe wagrZelebul
qalad da CaWril pirisaxed gadaiqceva. es forma zrdasruli
SimpanzesTvis damaxasiaTebelia. zrdis igive alometriuli
ganviTarebis drois monakveTis movlenebi damaxasiaTebelia adamianisTvisac, magram yba Tavis
da siCqaris cvlileba qalas sxva nakvTebTan SedarebiT naklebad grZeldeba.
592
Secvlac ki mniSvnelovnad cvlis zrdas-
ruli organizmis formas. magaliTad gan-
sxvavebuli alometriuli Tvisebebis gamo
adamianis da Simpanzis qalas gansxvavebuli
forma gaaCniaT (suraTi 24.15b).
heteroqronia TamaSobs rols sala
mandras kiduris evoluciaSic (suraTi
24.16). salamandrebis umetesoba xmeleTze
binadrobs, magram zogi saxeoba cxovrobs
xeebze. xeze mobinadre salamandras kiduri
ufro metad adaptirebulia xeze verti-
kalurad gadaadgilebasTan, vidre xmele-
Tze siarulTan. magaliTad: xeze mobinadre
salamandras TiTebi moklea da intensiu-
rad Sezrdili.
amis saSualebiT salamandra ukeT emagre-
ba xes. am adaptaciis sawyisi albaT iyo im
alelebis an genebis gadarCeva, romlebic
(a) xmeleTze mobinadre salamandra. kiduris zrdis periodi ufro grZelia, rac kiduris ganviTarebis dros akontroleben.
ufro grZel da naklebad Sezrdil TiTebSi aisaxeba am hipoTezis Tanaxmad winapari salaman-
dras kiduri iqamde izrdeboda, sanam zr-
dis maregulirebeli genebis produqtma ar
Sewyvita maTi zrda. amis Sedegad kiduri
garkveuli sididis darCa. erT an or mare-
gulirebel genSi momxdari mutacia ufro
male wyvitavs kiduris zrdas, rac aisaxeba
xeebze mcxovrebi salamandras ufro mokle
terfSi. am meqanizmis saSualebiT geneti-
kuri cvlilebebis SedarebiT mcire ricxvs
Seesabameba mkveTri da mdgradi morfolo-
giuri cvlilebi.
hetoroqroniis Sedegad icvleba re-
produqciuli organoebis ganviTarebisTvis
saWiro drois Sefardeba somaturi (arare-
produqciuli organoebis) ganviTarebis
drosTan. Tu reproduqciuli ganviTarebis
sisCqare somaturi ganviTarebis siCqares-
(b) xeze mobinadre salamandra. kiduris zrda ufro male mTavrdeba. evolu-
Tan SedarebiT didia, sqesobrivi simwifis
ciis ganmavlobaSi TiTebis sigrZe d aSezrdoiloba icvleba. amitom salamandra
stadiaze organizms mozardisTvis damaxa-
xis totze vertikalurad advilad adis.
siaTebeli sxeulis proporciebi aqvs. anu
winapar saxeobaSi sxeulis es proporciebi
S S suraTi 24.16 heteroqronia da salamandras, axlo monaTesave mzardi organizmisTvis iyo damaxasiaTebe-
saxeobebis kiduris evolucia
li. am mdgomareobas eZaxian pedamorfozms
(berZnulidan paedos - bavSvis da morpho-
monakveTis an sxeulis nawilebis fardobiTi ganviTa- sis _ formireba). magaliTad: salamandras
rebis evoluciuri cvlilebebi. magaliTad: organiz- saxeobaTa umetesobas aqvs larvuli stadia. larvuli
mis forma nawilobriv damokidebulia sxeulis gansx- stadiis gavlis Semdeg is gadis metamorfozs da gar-
vavebuli nawilebis zrdis siCqaris Sefardebaze sxva daiqceva zrdasrul formad. magram zogi saxeoba iz-
nawilebis zrdis siCqaresTan. es propocia aniWebs sx- rdeba zrdasrulis zomamde da xdeba sqesmwife, magram
euls specifikur formas. mas uwodeben alometriul amave dros aqvs layuCebi da sxva larvuli Tvisebebi
zrdas (berZnulidan allos _ sxva da metron _ gazomva) (suraTi 24.17).
24.15a suraTze naCvenebia Tu rogor icvleba alometri- ganviTarebis drois am evoluciuri cvlilebis Se
uli zrdis Sedegad adamianis sxeulis proporciebi misi degad warmoiqmneba cxovelebi, romlebic Zalian gan-
ganviTarebis dros. zrdis fardobiTi siCqaris mcire sxvavdebian TavianTi winaprebisgan. Tumca am dros ar
593
ganvixiloT magaliTad oTxfexianebis (xmeleTis xe-
rxemlianebi amfibiebis, frinvelebis, sxva reptiliebis
da ZuZumwovrebis CaTvliT) evolucia Tevzebidan, rom-
lebic wylis xerxemlianebi arian. am procesis ganma-
vlobaSi Tevzis oTxi farfli kidurebad gardaeqmna.
oTxfexianis kiduris adaptaciebs Soris arian TiTebi
(xelis da fexis TiTebi adamianebSi, isini uzrunve-
lyofen ConCxis ukeTes mdgradobas).
Tevzis embrionSi Hox geni moqmedebs farflis Ca-
nasaxis erTi mxris gaswvriv ganlagebul ujredebis
jgufze (suraTi 24.18). oTxfexianebis embrionSi igive
Hox genebi moqmedeben Canasaxovani kiduris bolos
formirebaze (embrionuli struqtura, romelic vi-
Tardeba wina an ukana kidurebSi). Hox genebi iZlevian
damatebiT informacias TiTebis Zvlebis da sxva Zvlebis
sigrZis Sesaxeb.
uxerxemloebidan xerxemlianebis ganviTareba di-di
evoluciuri cvlileba iyo. is aseve ukavSirdeba cvli-
lebs Hox genebSi da Hox genebis maregulirebel genebSi
(suraTi 24.19). cvlilebebi ganviTarebis dinamikaSi qm-
suraTi 24.17 pedamorfozi. zogi saxeoba iuvenilur Tvisebebs
nidnen aseT morfologiur siaxleebs. ueWvelia, rom es
zrdasrulobaSic inarCunebs. es salamandra aqsolotlia, romelic
zrdasrulis zomamde izrdeba, aRwevs sqesoriv bsimwifes da mravl- procesi mniSvnelovan rols TamaSobda makroevoluciaSi.
deba. amave dros is konkretul larvul Tvisebebs, maT Soris la-
yuCebac, inarCunebs.
594
uxerxemloTa umetesobas gomeozisuri genebis (Hox kom-
leqsi) erTi nakrebi aqvT. qromosomaze is naCvenebia fe-
xerxemlianis hipoTetu-
radi xaziT. Hox geni sxeulis ZiriTadi nawilebis ganviTa-
ri (uxerxemlo) winapari
rebas marTavs.
erTi Hox nakrebiT.
erTi Hox kompleqsis mutacia (duplikacia - gaormageba)
daaxloebiT 520 milioni wlis win moxda. rogorc Cans,
man damatebiTi genetikuri masala mogvca. es procesi uka-
vSirdeba pirveli xerxemlianebis gaCenas.
595
bolo periodi
11 500 wel.
Equus Hippidion da sxva gvarebi
pleistoceni
1,8 mln. wel.
Nannippus
Piohippus
plioceni Hipparion Neohipparion
5,3 mln. wel.
Sinohippus Megahippus
Callippus
Archaeohippus
mioceni Meryhippus
23 mln. wel. Anchitherium
Hypohippus
Parahippus
Miohippus
oligoceni Pachynolophus
Paleotheriom Epihippus
Propalaeotheriom
Pachynolophus Orohippus
gasaRebi
mZovelebi
Hyracotheriom ylortebiT
mkvebavebi
SS suraTi 24.20 cxenis winapris da misi ganStoebebis evolucia. yviTeli niSnuliT Sualeduri formis namarxi cxenebis
sixSirea aRniSnuli. es Sualeduri formebi ganlagebulia Tanamedrove cxensa (Equus) da eocenSi mcxovreb mis winapars
Hyracotherium -s Soris. suraTis daTvalierebisas warmoiqmneba iluzia, rom arsebobs tendencia progresisken, ufro didi zo-
mis cxovelis ganviTarebisken. amave dros TiTebis raodenoba mcirdeba da kbilebi balaxiT sakvebad modificirdeba. sinamd-
vileSi Tanamedrove cxeni mTeli evoluciuri buCqis erTaderTi gadarCenili totia. am buCqze mravali sxva gansxvavebuli
totic iyo.
rogorc calkeul individs: saxeobaTa warmoqmna aris Rvraven saxeobebi, romlebic yvelaze did xans arse-
saxeobis dabadeba, gadaSeneba ki aris misi sikvdili. ax- boben da yvelaze met axal STamomaval saxeobas qmnian.
ali saxeobebi, romlebic misgan gamoiyofian, arian misi saxeobebis gadarCevis modelis mixedviT igulisxmeba,
Svilebi. am modelis mixedviT stenli varaudobs, rom rom `diferencrebuli saxeobaTa warmoqmnis warmate-
saxeoba gnicdis saxeobis gadarCevas iseve, rogorc ba~ TamaSobs makroevoluciaSi igive rols, rasac re-
individualuri organizmi ganicdis bunebriv gadarCe- produqciuli warmateba mikroevoluciaSi.
vas. ZiriTadi evoluciuri gzis mimarTulebas gansaz- Tu saxeobaTa warmoqmnis siCqare da saxeobis arse-
596
bobis vada asaxavs warmatebas, analogia bunebriv ga- garkveuli fenotipis sasargeblod. evolucia organiz-
darCevasTan kidev ufro Zlierdeba. SesaZlebelia, rom mis da misi garemos urTierTqmedebis Sedegia. Tu gare-
is Tvisebebi, romlebic garkveul garemoSi ar uwyo- mos pirobebi Seicvleba, gamoxatuli evoluciuri ten-
ben xels organizmis saerTo warmatebas, mniSvnelobas dencia SeiZleba Sewydes an mimarTulebac ki Secvalos.
iZenen saxeobis gadarCevis dros. magaliTad: Tu saxe- Semdeg TavSi gavagrZelebT organizmebis da saxeo-
oba advilad vrceldeba axal garemoSi, man SeiZleba da- bebis Semdgomi divergenciis (daTiSvis) ufro detalur
sabami misces `Svilobili saxeobebis~ did raodenobas. Seswavlas. davakvirdebiT namarxebs da garemos piro-
ramdenadac ar iyos faseuli saxeobebis gadarCevis bebis gavlenas.
modeli, namarxebidan Cans, rom arseboben saxeobis evo-
luciis sxva SesaZlebeli mimarTulebebic. magaliTad:
24.3 Semowmeba
sqesobrivi gadarCeva irlandiuri (CrdiloeTi evro-
pa) cxeniremis SemTxvevaSi. am gadarCevis Sedegad cx- koncefcia
eniremis rqebi uaRresad gaizardnen – Tumca aman ver
gadaarCina cxeniremi gadaSenebisgan. Seicvalnen mcena- 1. rogor avxsnaT darvinis saxeSecvlili STa-
reebi, romliTac is ikvebeboda da adamiani masze inten- momavlobis koncefciis daxmarebiT iseTi
siurad nadirobda. ZuZumwovrebis xanaSi Ria sivrceebs rTuli struqturebis evolucia, rogori-
didi farTobi ekavaT. cxenis winaprebi iTvisebdnen Ria caa xerxemlianebis Tvali an guli?
sivrceebs. paralelurad mimdinareobda intensiuri ga-
2. funqcis Secvlis koncefciis mixedviT ar
darCeva im balaxismWameli cxovelebis, romlebTac sir-
bili sxebze Cqara SeeZloT. sxvanairad Tavis daRweva
igulisxmeba, rom garkveuli struqtura
mtaceblebisgan SeuZlebeli iyo. am tendencias ar eqne- unda ganviTardes garemos momavali cvli-
boda adgili, rom ar yofiliyvnen didi, balaxiT dafa- lebebis Sesabamisad. axseniT ratom.
ruli sivrceebi. 3. rogor SeiZleba gamoiwvios heteroqroniam
rac ar unda iyos ganviTarebis mizezi, evoluciuri sxeulis sxvadasxva formis evolucia?
tendenciis gaCena ar niSnavs imas, rom arsebobs ra-
Rac Sinagani mamoZravebeli Zala, romelic moqmedebs
24.1
turi barierebi. geografiuli izolaciis Sede-
koncefcia gad xdeba sxvadasxva populaciis genofondis
izolacia.
597
muSaves saxeobaTa alternatiuli koncefciebi. waxeobaTa warmoqmnis dros reproduqciuli
magaliTad morfologiuri saxeobis koncefcia. barieri populaciis qveerTeulebs yofs geo-
misi gamoyeneba ufro mravlismomcvelia. grafiuli izolaciis gareSe.
24.2
adaptaciuri radiacia. adaptaciur radiacias
adgili aqvs, roca populacia SemTxveviT xvde-
koncefcia
ba axal ekologiur niSaSi. es SeiZleba mox-
des axali adgilis dasaxlebis dros. magali-
saxeobaTa warmoqmna SeiZleba Tad: axlad warmoqmnili vulkanuri kunZulebis
mimdinareobdes rogorc dasaxlebisas, an garemos cvlilebebis Sedegad.
garemo pirobebis cvlilebas xSirad mivyev-
geografiuli izolaciis pirobebSi,
arT am arealSi mobinadre sxva saxeobebis ga-
ise mis gareSe daSenebisken.
alopatriuli (`sxva qveynis~ ) saxeobaTa war saxeobaTa warmoqmnis genetikis Seswavla. ge-
moqmna. alopatriul saxeobaTa warmoqmna maSin nomis afeTqebis saSualebiT mkvlevarebi ikv-
xdeba, roca erTi saxeobis ori populacia geo- leven saxeobaTa warmoqmaSi monawile specifi-
24.3
gavrcelebis areali gadaikveTeba mSobeli po
pulaciis gavrcelebis arealTan. magaliTad: koncefcia
mcenaris bevri saxeoba gaCnda simpatriulad,
poliploidiis Sedegad (qromosomebis ricxvis
jeradjer gazrda). autopoliploidurebi ari-
saxeobaTa warmoqmnis procesis
an is saxeobebi, romlebic am gziT warmoiSvnen ganmavlobaSi SeiZleba dagrovdes
erTi winapari saxeobidan. alopoliploidiebi makroevoluciuri cvlilebebi
saxvadasxva saxeobebidan warmoqmnili saxeobe-
bi arian. maTi qromosomebis ricxvic jeradjer evoluciuri siaxleebi. organizmis arsebobis
gazrdilia. simpatriuli saxeobaTa warmoqmna yvela etapze axali biologiuri struqturebi
SeiZleba moxdes axali ekologiuri niSis war- viTardebian adre arsebuli struqturebidan.
moqmnis Sedegad an polimorful populaciaSi zog rTul struqturas, magaliTad Tvals, ar-
araSemTxveviTi Sejvarebis Semdeg. sebobis yvela safexurze msgavsi funqcia hqon-
da. sxva struqturebis, magaliTad bumbulis,
alopatriuli da simpatriuli saxeobaTa war
funqcia Seicvala.
moqmna. daskvna: alopatriuli saxeobaTa war-
moqmnis dros axali saxeobebi warmoiqmneba
ganviTarebis makontrolebeli genebis evo
mSobeli populaciidan Svileuli populaciis
lucia. didi evoluciuri cvlilebebi SeiZle-
geografiuli izolaciis Sed egad. simpatriuli
ba gavaigivoT ganviTarebis maregulirebel
598
genebSi momxdar mutaciebTan. evoluciuri 3. frinvelebis sarkvevSi tyis mgalobeli ( Den-
cvlilebis Sedegad icvleba drois peri- droica coronata) da udaubonis mgalobeli gansx-
odi, romelSic esa Tu is ganviTarebis sta- vavebuli saxeobebia. bolo drois klasifikaci-
dia grZeldeba (heteroqronia), aseve SeiZleba is mixedviT es erTi da igive saxeobis (yviTel
Seicvalos sxeulis nawilebis sivrcobrivi gan- boloiani mgalobelis) aRmosavleTi da dasav-
lageba. zogi aseTi cvlileba xdeba gomeozi- leTi formebia. qvemoT CamoTvlili mizezebi-
sur genebSi mutaciuri cvlilebis Sedegad, an dan ra aris amis mizezi?
gomeozisuri genebis maregulirebel genebSi a) habitatebis gadafarvis dros es ori forma
mutaciebis Sedegad. SesaniSnavad ejvareba erTmaneTs.
b) orive forma msgavs habitatSi binadrobs
evolucia ar aris orientirebuli garkveul g) orive formas bevri saerTo geni aqvs
Sedegze. Secvlil garemosTan adaptaciis gamo d) orive forma erTnairi sakvebiT ikvebeba
SeiZleba gaCndes grZelvadiani evoluciuri e) orive formis Seferiloba Zalian msgavsia.
tendencia. saxeobaTa gadarCevis modelis Se- 4. havais kunZulebis erT da igive nawilSi mobi-
sabamisad es tendencia gamoixateba SemdegSi: nadre xilis buzis _ drozofilas sxvadasxva
garkveuli Tvisebebis mqoneP s axeobebi ufro saxeobis mamrebs aqvT sxvadasxva saqorwino ri
did xans arseboben da ufro xSirad warmo- tuali. ritualSi Sedis brZola sxva mamrebTan
qmnian axal saxeobebs vidre sxva Tvisebebis da garkveuli moZraobebi, romlebic mdedrebs
mqone saxeobebi. izidaven. ra tipis reproduqciuli izolaciis
Sedegia es?
a) habitatis izolacia
SeamowmeT sakuTari codna b) droebiTi izolacia
g) qceviTi izolacia
d) gametebis izolacia
TviTSemowmeba
e) postzigoturi barierebi
5. qvemoTCamoTvlili faqtorebidan, romlebi ar
1. biologiuri saxeobebis koncefcia ar esadage- uwyoben xels alopatriul saxeobaTa warmoqm-
ba mxolod namarxebidan cnobil organizmebs, nas?
vinaidan a) Svileuli populaciis mSobeli populaci-
a) namarxebze dayrdnobiT saxeobebs morfo idan geografiuli izolacia
logiurad Znelad vansxvavebT. (namarxebi b) izolirebuli populaciis simcire da gene-
iSviaTad aris kargad Senaxuli) tikuri dreifi
b) SeuZlebelia davadginoT reproduqciuli g) winapari populacia izolirebuli popula-
izolaciis arseboba namarx formebSi ciisgan gansxvavebul gadarCevis dawolas
g) SeuZlebelia davadginoT ra tipis habita ganicdis
tSi arsebobdnen namarxi formebi gada d) izolirebuli populaciebis genofondebi
Senebamde gansxvavebuli xdeba sxvadasxva mutaciebis
d) namarxi organizmebis gamokvlevisas Seu- Sedegad
Zlebelia maTi sqesis dadgena. e) or populacias Soris mimdinare intensiuri
e) namarxebis gamoyeneba mxolod anagenezis genebis nakadi
Sesaswavlad SeiZleba. kladogenezs namar 6. mcenaris A saxeobas aqvs qromosomebis dip-
xebis meSveobiT ver ganvixilavT loiduri nakrebi 2n=12. mcenaris B saxeobas
2. yvelaze didi erTeuli, romelSic moqmedebs aqvs diploiduri nakrebi 2n=16. axali saxeoba
genTa nakadi aris C warmoiqmneba A da B saxeobebidan alopolip-
a) populacia b) saxeoba loidiis Sedegad. C saxeobisTvis yvelaze mo-
g) gvari d) hibridi e) tipi salodneli qromosomebis diploiduri ricxvi
599
iqneba b) pedamorfozi an winaparis iuveniluri for
a) 12 b) 14 g) 16 mis struqturis Senaxva zrdasrul orga-
d) 28 e) 56 nizmSi
7. meeqvse sakiTxSi aRwerili saxeobaTa warmoqm- g) ganviTarebis genSi an mis maregulirebel
nis epizodi albaT aris genebSi cvlileba, romlis Sedegad icvle-
a) alopatriuli saxeobaTa warmoqmnis SemTx- ba sxeulis nawilebis sivrcobrivi orga-
veva nizacia.
b) simpatriuli saxeobaTa warmoqmnis SemTx- d) periodulad darRveuli wonasworoba
veva e) alopoliploidiis Sedegad axali saxeo-
g) sqesobriv gadarCevaze dafuZnebuli saxe- bebis warmoqmna
obaTa warmoqmnis SemTxveva
d) adaptaciuri radiaciis SemTxveva
e) anagenezisis SemTxveva evoluciuri kavSiri
8. mcenareebi Mimulus lewisii da M. carsinalis bune-
baSi hibridebs ar qmnian. laboratoriul piro- erT-erT Tavis rveulSi darvinma CainiSna, rom moma-
bebSi ki maT ajvareben da Sejvarebis Sedegad valSi arasdros ar ganixilavs saxeobas, ufro metad an
iReben nayofier STamomavlobas. ra acilebs ufro naklebad ganviTarebuls. dResac zog saxeobaze
bunebaSi am mcenareebis genofondebs erTmane- an saxeobaTa jgufze adamianebi fiqroben, rom sxvebTan
SedarebiT isini ufro ganviTarebulni arian. es al-
Tisgan?
baT evoluciuri `progresis~ cnebis arsebobis Sedegia.
a) gametebis SeuTavsebloba
marTlac arsebobs evoluciuri progresi? ratom Hox,
b) sxvadasxva mimzidveloba damtveravi an ratom ara? daicaviT Tqveni pozicia, warmoidgineT,
organizmebisTvis rom ekamaTebiT pirovnebas, romelic sapirispiro azrs
g) sxvadasxva ekologiuri niSebi amtkicebs.
d) sxvadasxva geografiuli areali
e) sezonuri sxvaoba yvavilobaSi
9. periodulad darRvevadi wonasworobis model- mecnieruli kvleva
is Sesabamisad
a) bunebrivi gadarCeva umniSvnelo evoluci- kulturul amerikul bambas aqvs 52 qromosoma
uri meqanizmia (2n=52). yoveli ujredis 13 wyvili yromosoma (26 qro-
b) gadaSenebuli saxeobebis umetesoba Tan- mosoma) ufro mcire zomisaa, vidre danarCeni 13 wyvili.
aziaSi gavrcelebul kulturul bambas aqvs 26 qromo-
daTan gardaiqceoda axal saxeobebad, sak-
soma (2n=26) yvela qromosoma aris didi zomis. velurad
marisi dro rom hqonodaT amisTvis
mzard amerikul bambas aqvs 26 qromosoma, yvela qro-
g) axali saxeobebis umetesoba Tavisi arsebo- mosima aris patara zomis. warmoadgineT hipoTeza da
bis dasawyisSi agrovebs axal unikalur axseniT, Tu rogor warmoiqmna kulturuli amerikuli
Tvisebebs. Semdegi arsebobis periodSi bamba. rogor SegiZliaT Tqveni hipoTezis Semowmeba?
isini mcired icvlebian.
d) evolucia umeteswilad mizanmimarTulia
mecniereba, teqnologia
e) saxeobaTa warmoqmna damokidebulia erTeul
mutaciaze da sazogadoeba
10. genetikuri cvlileba romelsac iwvevs Hox
geni. is marTavs xerxemlianebSi kidurebis zr- ra aris biologiuri safuZveli imisa, rom adamianis
das. misma moqmedebam gamoiwvia oTxfexianebis yvela populacia miCneulia erT saxeobad? moifiqreT
kidurebis evolucia. gamovlenis aseTi cvli- scenari, romlis mixedviT momavalSi kladogenezis
Sedegad SeiZleba warmoiqmns adamianis meore saxeoba.
leba gamosaxavs
SegiZliaT es Tu ara?
a) individis ganviTarebaze garemos gavlenas
600
25
filogenezi da
sistematika
SS suraTi 14.1 nemsiylapias namarxi braziliidan.
misi asaki 100 milion wels aRemateba.
Sesavali
601
1. mdinareebi, romlebsac danaleqi qanebi
okeanSi miaqvT. namarxebis Semcveli dan-
aleqi qanebis formireba okeanis fsker-
ze xdeba.
2. garkveuli drois ganmavlobaSi axali
stratebi warmoiqmneba. isini Seicaven
namarxebs drois yvela periodidan.
3. zRvis donis cvlilebasTan erTad zRvis
fskeri SiSvldeba da danaleqi qanebi zedapirze
gamodian. eroziis Sedegad stratas da namarxebs
vxedavT.
602
(g) daaxloebiT 40 milioni
wlis asakis foTlis namarxi
(z) cimbiris yinulSi mTlianad gayinuli 23000 (e) kolorado. biWi, romelic 150 milioni
aTasi wlis asakis mamontis eSvi. wlis winandel dinozavris nakvalevze dgas
SS suraTi 25.4 sxvadasxva tipis namarxebi (a) mineralebis Semcveli mkvrivi nawilebis namarxebi, magaliTad Zvlebi, niJarebi
an kbilebi, kargad inaxeba. (b) zogi namarxi imis Semdeg formirdeba, rac mineralebi organuli nivTierebis adgils ikaveben. (g)
danaleq qanebSi aRmoCenili zogi namarxi organul nivTierebebs Seicavs da mecnierebs analizisTvis saWiro molekulebis gamoyofa
SeuZliaT. (d) Camarxuli lpobadi organizmebi ise gamoiyurebian, TiTqos wyliT gajerebulni arian. wyalSi ki gauxsnad mineralebs
Seicavs. am mineralebis gaqvavebisas yalibdeba cocxali organizmis aslebi. (e) nakvalevis namarxs TviTon kvali qmnis, soroebi da
uZvelesi organizmis aqtiurobis sxva niSnebi. (v) qarvaSi (xis gaqvavebuli fisi) xandaxan mTlian, kargad Senaxul organizmebs pou-
loben. (z) kargad Senaxuli, sakmaod didi zomis organizmebi iSviaTad yinulSi an mJavis Semcvel WaobebSi gvxvdeba.
kidurebis Zvlebis raodenoba da Zvlebis ganlagebis ms- nareobs, rom saerTo winapars hqonda msgavsi Tanmimde-
gavseba Sedegia imisa, rom maT erTiani winapari hyavdaT. vrobebi.
msgavsi morfologiis an dnm-is msgavsi Tanmimde-
am winapris kidurebis Zvlebis agebuleba hgavda Ta- vrobis mqone organizmebi, rogorc wesi, ufro axlos
namedrove saxeobebis kidurebis Zvlebis agebulebas; es enaTesavebian erTmaneTs, vidre organizmebi, romelTa
aris morfologiuri homologiis magaliTi (ixileT su- agebuleba an dnm-is Tanmimdevroba mkveTrad gansxvave-
raTi 22.14). aseve, genebi an dnm-is sxva Tanmimdevrobebi bulia. zog SemTxvevaSi, monaTesave saxeobebSi SeiZleba
homologiuria, Tu maTi msgavsebis bunebidan gamomdi- iyos sakmaod didi morfologiuri daTiSva. genetikuri
603
sxvaoba ki SeiZleba sakmaod mcire iyos (an piriqiT). ma- 1 roca pirveli da meore
galiTad: 24 TavSi ganvixileT havais vercxlisferi mce- saxeoba saerTo winapris-
nareebis aliansi. kunZulis gaswvriv mobinadre saxeobe- gan daiTiSa, winaparuli
bi garegnulad mkveTrad gansxvavdebian erTmaneTisgan: homologiuri dnm-is seg-
mentebi identuri iyo.
zogi maRali, datotvili xea, sxvebi ki xSiri, miwasTan
garTxmuli buCqebi (ixileT suraTi 24.12) mniSvnelovani amoSla
fenotipuri sxvaobis miuxedavad, vercxliferi mcena-
reebis genebi Zalian msgavsia. mcire molekulur sxvao- 2. amoSlis da CarTvis
baze dayrdnobiT mecnierebs SeuZliaT daadginon, rom mutaciebi ori saxeobis
vercxlisferma mcenareebma daiwyes daTiSva 5 milioni Sesadarebel Tanmimdevro-
bebs cvlian.
wlis winaT. daaxloebiT am dros moxda Tanamedrove kun-
Zulebidan yvelaze Zveli kunZulis formireba. aqedan
CarTva
SegviZlia davaskvnaT, rom am mcenareebis SemTxvevaSi
morfologiur mravalferovnebas akontrolebs Sedare-
3. am mutaciebis gamo ho-
biT mcire genetikuri sxvaoba.
mologiuri regionebi (yvi-
Teli) ar qmnian Sesadare-
blad swor Tanmimdevrobas.
604
agebulebiT gacilebiT ufro axlos dgas katis da sxva dan xdeba bevri fuZis CarTva an amoSla. es ki moqmdebs
ZuZumwovrebis wina kidurebis agebulebasTan, vidre jaWvis sigrZeze (ixileT Tavi 23).
frinvelis frTebis agebulebasTan. namarxebidanac Cans, warmoidgineT, rom ori saxeobis garkveul genSi
rom Ramuras wina kidurebi da frinvelis frTebi ganvi- aramakodirebeli dnm-is Tanmimdevroba Zalian msgav-
Tardnen damoukideblad, sxvadasxva winaprebis sasia- sia. magram erT-erTi saxeobis SemTxvevaSi mutaciis Se-
rulo kidurebidan. ase rom, SegviZlia davaskvnaT, rom degad amoiSala Tanmimdevrobis pirveli fuZe. amis Se-
Ramurebis wina kidurebi ZuZumwovrebis wina kidurebis degad danarCeni Tanmimdevroba gadaiwevs erTi fuZiT.
homologiuria, magram funqciis mixedviT frinvelebis Tu aseT or nukleotidur Tanmimdevrobas SevadarebT
frTebis analogiuria. analogiuri struqturebi, rogo- erTmaneTs, xelad mivxvdebiT, Tu ra siZnele warmoqmne-
ricaa Ramuras wina kidurebi da frinvelis frTebi, vi- ba Sedarebis dros. am problemis Tavidan asacileblad,
Tardeba damoukideblad. xandaxan maT eZaxian homopla- dnm-is monakveTebis Sedarebis da Sedarebis Sedegebis
ziebs (berZnulidan _ erTi mimarTulebiT formireba). analizis dros sistematikosebi iyeneben kompiuterul
namarxebis msgavsebis garda, arsebobs homologie- programas. kompiuteruli programis meSveobiT xdeba
bis da analogiebis gansxvavebis sxva xerxi. am xerxis mi- sxvaobis daadgena Sesadarebeli jaWvebis sigrZeebs So-
xedviT unda ganvsazRvoT im Tvisebis sirTule, romlis ris da maTi axlidan dalageba. (suraTi 25.6)
Sedarebas vapirebT. rac ufro metia or rTul stru- dnm-is fuZeebis Sedarebis Sedegad aRmoCnda, rom
qturas Soris msgavseba ZiriTadi niSnebis mixedviT, miT avstraliis da Crdilo amerikis Txunelebis genebSi be-
naklebad mosalodnelia, rom isini ganviTardnen damou- vri fuZe gansxvavebulia. amis garda, drois ganmavloba-
kideblad. magaliTad: adamianisa da Simpanzis qala Sed- Si maT Soris sxva sxvaobac dagrovda. aqedan SegviZlia
geba ara erTi, aramed mravali, erTmaneTTan SeerTebuli davaskvnaT, rom saerTo winaprisgan ganviTarebis Sem-
Zvlisgan. orive qalas SemTxvevaSi, Zvlebi erTmaneTTan deg Txunelebis es ori xazi sakmaod dascilda erTa-
mWidrod aris SeerTebuli da zustad ergebian erTma- neTs. anu, Tanamedrove Txunelebis es saxeobebi ar arain
neTs. TiTqmis warmoudgenelia, rom aseT rTul stru- erTmaneTis axlo naTesavebi. sapirispirod, vercxlis
qturebs, romelTa detalebi ase kargad ergeba erTma- mcenareebis aliansis fuZeebis ganlageba Zalian hgavs
neTs, aqvT erTmaneTisgan damoukidebeli warmoSoba. erTmaneTs. es adasturebs hipotezas, rom gansxvavebuli
rogorc Cans, genebi, romlebic monawileoben am ori agebulebis miuxedavad aliansis yvela wevri erTmaneTis
qalis ganviTarebaSi, memkvidreobiT miRebulia saerTo axlo naTesavia.
winaprisgan. igive argumenti muSaobs, roca erTmaneTs is faqti, rom sxvadasxva saxeobis molekuluri
vadarebT aTasobiT nukleotiduri Tanmimdevrobis Sem- Tanmimdevroba gansxvavebulia, TavisTavad arafers
cvel genebs. dnm-is oTxi fuZis ganlagebis Tanmimde- ar gveubneba imaze, Tu rodis cocxlobda am saxeobe-
vroba dnm-is an rnm-is jaWvSi eyrdnoba memkvidreobiT bis saerTo winapari. xandaxan, magaliTad Txunelebis
Tvisebebs. es fuZeebia: A(adenini), G (guanini). C (citozini) SemTxvevaSi, amis gageba SesaZlebelia namarxebidan. ma-
an T (Timini). Tu Sesadareblad viRebT ori saxeobis 1 000 gram vercxlis aliansis SemTxvevaSi, napovni namarxebi
nukleotidis sigrZis dnm-is regions, miviRebT maT So- Zalian cotaa. aseT saxeobebTan muSaobisas mkvlevrebi
ris msgavsebis an gansxvavebis 1 000 wertils. saxeobebs adareben maT molekulur Tanmimdevrobas mcenareebis
Soris naTesauri kavSiris dasadgenad sistematikosebi im xazis molekulur TanmimdevrobasTan, romelSic meti
erTmaneTs adareben dnm-is grZel jaWvebs da mTlian ge- namarxebia napovni. ase qmnian molekulur sazoms. am sa-
nomebs. Tu ori organizmis genebs bevri saerTo nukle- zomiT miaxloebiT izomeba daTiSvis sxvadasxva xaris-
otidri Tanmimdevrobebi aqvT, mosalodnelia, rom es xis drois diapazoni (molekuluri sazomis gamoyenebis
genebi homologiuria. Sedegad mkvlevarebi Tvlian, rom vercxlis mcenaree-
bis aliansis saerTo winapari cxovrobda daaxloebiT 5
molekuluri homologiebis Sefaseba milioni wlis winaT). imisTvis, rom ganvsazRvroT, ram-
denad gamosadegia evoluciis Sesaswavlad molekulu-
nukleinis mJavebis Sedareba xSirad dakavSirebu-
ri msgavseba, aucilebelia ganvasxvavoT homologiebi
lia teqnikur sirTuleebTan. pirveli nabijis saxiT
analogiebisgan. igive aris saWiro morfologiuri maxa-
unda ganisazRvros im monakveTis nukleinis mJavebis
siaTeblebis SemTxvevaSi. ori Tanmimdevroba, romelic
Tanmimdevroba, romlis mixedviT vapirebT ori saxeobis
Tavisi sigrZis gaswvriv bevr wertilSi aqvs erTmaneTs
Sedarebas. Tu es saxeobebi axlo naTesavebi arian, Tan-
ufro metad homologiuria (ixileT suraTi 25.6). magram
mimdevrobebSi gansxvaveba mxolod ramdenime adgilas
Soreulad monaTesave organizmebsac xandaxan axasia-
iqneba. aramonaTesave saxeobebSi ki nukleinis mJavebis
TebT Tanmimdevrobebis damTxveva. rogorc Cans, es Sem-
Tanmimdevroba didad gansxvavdeba. am SemTxvevaSi jaWv-
TxveviTi msgavsebaa an molekuluri homoplazia (suraTi
Si iqneba warmodgenili sxvadasxva fuZe. jaWvis sigr-
25.7). mecnierebi aviTareben maTematikur meTodebs, rom
Zec ki SeiZleba gansxvavebuli iyos. amis mizezi aris is,
ganasxvavon “daSorebuli” homologiebi SemTxveviTi ms-
rom drois ufro didi monakveTis ganmavlobaSi, jaWvi-
gavsebisgan, romelsac adgili aqvT sakmaod dacilebul
605
im droisTvis cnobili mcenareebis da cxovelebis taq-
sonomiuri klasifikacia.
taqsonomia aris organizmebis dayofa katego
riebad. es procesi dafuZnebulia mravali Tvisebis Ses-
wavlaze, romlebsac iyeneben sxvadasxva organizmebs
Soris msgavsebis da gansxvavebis dasadgenad. lines kla-
sifikacia ar iyo dafuZnebuli evoluciur kavSirebze.
SS suraTi 25.7 molekuluri homoplazia. Soreulad monaTe-
save ori organizis dnm-is Tanmimdevrobis fuZeebis 25% Sem-
mas safuZvlad edo organizmis agebuleba. miuxedavad
TxveviT saerToa. imis dasadgenad, homologiuria Tu mravali amisa, misi sistematikis bevri aspeqti filogenetikur
saerTo fuZis Semcveli dnm-is molekulebi, mravali xerxi sistematikaSic gamoiyeneba. magaliTad, saxeobis binom-
SemuSavda. inaluri saxeli da ierarqiuli klasifikacia.
25.1
mier. binominaluri saxelis pirveli nawili aRniSnavs
im gvars genus - gvari (mravlobiTSi genera), romelsac
koncefcia testi
saxeoba ekuTvnis. meore nawili specifikuri epiTeti
aRniSnavs am gvaris erT saxeobas. binominaluri sistemis
1. Semdegi wyvili struqturidan, romeli ufro magaliTia Panthera pardus. es aris didi katis, romelsac
hgavs analogias an homologias? axseniT Tqveni
Cveulebrivad leopards (jiqs) eZaxian, mecnieruli sax-
daskvna: (a) maCvzRarbas da kaqtusis nemsebi: (b)
eli. miaqcieT yuradReba, rom saxeobis pirveli saxeli
katis TaTi da adamianis xeli; (g) bus frTa da kra-
iwereba didi asoTi, mTliani saxeli ki daxriliT (mecni-
zanas frTa.
2. Semdegidan, romlebi ufro axlos enaTesavebian eruli saxelebi laTinizirebulia. Tu Tqven axali saxeo-
erTmaneTs: ori saxeoba, romelic garegnulad bis mwers aRmoCenT, SegiZliaT daarqvaT Tqveni amxanagis
msgavsia, magram maTi genebis Tanmimdevroba Zli saxeli, magram saxelis daboloeba unda iyos laTinuri).
er gansxvavebulia, an ori saxeoba, romelic ga linem SemoiRo 11000 binominaluri saxelwodeba. maTgan
regnulad Zalian gansxvavebulia, magram aqvT mravali dResac arsebobs. arsebobs is optimisturi sax-
TiTqmis identuri genebi. axseniT. elic, romelic man Cveni sakuTari saxeobisTvis SearCia:
Homo sapiens, rac niSnavs: gonieri adamiani.
606
Panthera
saxeoba pardus
pantera
gvari Panthera Canis Canis
Mephitis mephitis Lutra lutra
saxeoba
pardus (zolebiani (evropuli familiaris lupus
(leopardi) skunsi) wavi) (ZaRli) (mgeli)
katisebrTa
ojaxi
ojaxi
mtaceblebi
gvari
rigi Panthera Mephitis Lutra Canis
ZuZumwovrebi
ojaxi
Felidae Mustelidae Canidae
klasi
qordianebi
tipi
rigi Carnivora
cxovelebi
samefo
eukariotebi
domeni S S suraTi 25.9 kavSiri klasifikaciasa da filogenezs Soris.
ierarqiuli klasifikacia asaxulia filogenetikuri xis mzard
SS suraTi 25.8 ierarqiuli klasifikacia. saxeobebi gaer- datotvaSi. am xeze gamoxatulia mtaceblebis rigis zogi
Tianebulia jgufebSi, romlebic Tavis mxvriv ufro did taqsonis SesaZlo evoluciuri kavSirebi, TviT xe ki klasi
jgufebSi erTiandeba. ZuZumwovrebis ganStoebaa.
607
matikosebi, roca swav-
loben Tanamedrove da koncefcia 25.3
namarxi organizmebis
leopardi Sinauri kata sxvadasxva Tvisebebs. filogenetikuri sistematikis
isini iyeneben datot-
vil diagramebs. am safuZvelze ageben evoluciur
diagramebs eZax-
ian filogenetikur
xes evoluciuri xis agebule-
xeebs. filogeneti- ba efuZneba saxeobaTa saerTo
kuri xeebis meSveobiT
gamoxataven TavianT Tvisebebs
saerTo winapari hipoTezebs evolu-
ciur kavSirebze. xee- saerTo Tvisebebis modeli SeiZleba gamovsaxoT dia-
bis ganStoebebi im jgufebis ierarqiul klasifikacias gramaze, romelsac kladogramas eZaxian (ixileT suraTi
asaxaven, romlebic ufro did jgufebSia moTavsebuli 25.11b) TavisTavad kladograma ar asaxavs evoluciur
(suraTi 25.9). filogenetikuri xe xSirad Sedgeba diqot- istorias. magram Tu saerTo Tvisebebi organizmebs aqvT
omiuri, anu or-orad datotvili ganStoebebis seriidan; imis Sedegad, rom maT saerTo winapari hqondaT (Tu isi-
datotvis yoveli wertili asaxavs saerTo winaprisgan ni homologiebs warmoadgenen), maSin kladograma filo-
ori saxeobis daTiSvas. magaliTad: katisebrTa ojaxSi genetikuri xis fuZesac gvaZlevs. xis farglebSi klada
datotvis wartili SegviZila Semdegnairad gamovsaxoT: (berZnulidan klados _ toti) ganisazRvreba, rogorc
leopardi, Sinauri kata, saerTo winapari. saxeobebis jgufi, romelSic Sedis winapari saxeoba da
rogorc es 25.9 suraTzea mocemuli, taqsonis mis yvela STamomavali saxeoba. kladistika aris imis ana-
diqotomiuri datotva, romelic saxeobaze ufro msx- lizi, Tu rogor xdeba kladaSi saxeobebis dajgufeba.
vil kategoriebs moicavs SeiZleba gamovsaxoT diagram-
aze. magaliTad: ojaxebi da rigebi. yoveli, ufro “Rrma”
kladistika
datotvis wertili, asaxavs progresulad met mraval-
ferovnebas (daTiSvas). klada, iseve rogorc taqsonomiuri xazi, SeiZleba
ar agerioT filogenetikur xeze mocemuli da- movaTavsoT ufro did kladaSi. magaliTad: katisebrTa
totvis Tanmimdevroba TiToeuli saxeobis arsebobis ojaxi qmnis kladas, ufro did kladaSi, romelSic Se-
asakTan (faqtiur asakTan). 25.9 suraTze gamosaxul xeze dis aseve ZaRlisebrTa ojaxi. magram organizmis yvela
ar aris aRniSnuli, rom mgeli evropuli wavTan Seda- dajgufeba ar qmnis kladas. namdvili klada aris mono-
rebiT gvian ganviTarda, is aRniSnavs mxolod, rom maTi fileturi (`erTi gvaris warmomadgenlebi~), rac niS-
saerTo winapari ufro adre arsebobda, vidre mglis da navs, rom is Sedgeba winapari saxeobidan da yvela misi
ZaRlis saerTo winapari. STamomavlisgan (suraTi 25.10 a). Tu kladis zogierT
filogenezis gansazRvris meTodebi dasabams iReben wevrze informacia ar gvaqvs, viRebT parafiletur
darvinis droidan. darvinma linesgan gansxvavebiT ie- jgufs. is Sedgeba winapari saxeobidan da zogi, magram
rarqiuli klasifikacia gaaerTiana evoluciasTan. man ara yvela, STamomavali saxeobidan. (suraTi 25. 10 b). an
saxeobaTa warmoSobaSi warmogvidgina filogenetikuri viRebT ramdenime saxeobis polifiletur jgufs. es im
sistematika, roca werda: ,,Cveni klasifikacia ramdena- SemTxvevaSi iqneba, Tu jgufis saxeobebs ar aqvT saerTo
dac es SesaZlebelia genealogias unda warmoadgendes”. winapari, an is ucnobia (suraTi 25.10 g). Tu gvaqvs aseTi
viTareba, is moiTxovs Semdgom rekonstruqcias. unda
SevavsoT jgufi iseTi saxeobebiT, rom miviRoT mono-
25.2
fileturi klada.
koncefcia testi
saerTo primitiuli da
saerTo warmoqmnili Tvisebebi
1. 25.8 suraTze gamosaxuli klasifikaciis romeli
doneebi saerToa adamianisTvis da leopardis sistematikosebma gansazRvres homologiuri da ana
Tvis. logiuri msgavseba. axla maT SeuZliaT homologiebis
2. ras gveubneba 25.9 suraTze gamosaxuli evolu- mixedviT ganasxvavon saerTo primitiuli da warmoqm-
ciuri xe leopardis, zolebiani skunsis da mglis nili Tvisebebi. ,,Tviseba” am SemTxvevaSi aris yoveli
evoluciur kavSirebze? is Tviseba, romelic calkeul taqsons gaaCnia. filo-
genezisTvis ra Tqma unda mniSvnelovania homologiuri
Tvisebebi. magaliTad: ZuZumwovrebis saerTo homolo-
608
dajgufeba 1. dajgufeba 2. dajgufeba 3 (g)
(a) monofileturi. am xeze mocemuli (b) parafileturi. dajgufeba 2 ar akmayo- (g) polifileturi. aseve ar akmayofilebs
pirveli dajgufeba Svidi saxeobisgan B-H filebs kladistikis kriteriums: is para- kladistikis kriteriums. is polifiletu-
Sedgeba da kladas monofileturi jgufia. fileturia, anu winapari (am SemTxvevaSi A) ria, anu mas ara aqvs saerTo winapari (A).
monofiletur jgufs winapari saxeoba (am da zogi, magram ara yvela STamomavlisgan metic mniSvnelovani taqsoni, romelSic
SemTxvevaSi B saxeoba B) da yvela misi STamo- Sedgeba. dajgufeba 2 moicavs STamomav- gadaSenebuli GG, HH, J da K K saxeobebi Sedis,
mavali saxeoba qmnis. kladistikis mixedviT lobas I, J da K, magram ar moicavs B-H s rom- aucileblad unda moicavdes aseve D D da
legitimuri taqsoni mxolod monofile- lebic aseve A A-s STamomavali saxeobebia. E E saxeobebs, romlebic aseveAA A saxeobis
turi jgufia. STamomavlobaa.
giuri Tvisebaa xerxemlis mala. Tumca xerxemali ar enaTesavebian jgufis SigniT myof saxeobebs, anu im
ganasxvavebs ZuZumwovrebs sxva xerxemlianebisgan, vi- sxvadasxva saxeobebs, romlebsac Cven vswavlobT. jgu-
naidan Tevzebs da reptiliebs aseve gaaCniaT xerxemali. fis farglebs gareT myofi saxeoba naklebad enaTesaveba
xerxemali aris homologiuri struqtura, romelic win jgufis farglebSi myof saxeobebs, vidre jgufis SigniT
uswrebs ZuZumwovrebis kladis gamoyofas sxva xerxem- myofi saxeobebi sxvadasxva Tvisebebis mixedviT, (anu
lianebisgan; paleontologiis, embrionuli ganviTarebis da genebis
is aris saerTo primitiuli Tviseba, Tviseba, ro Tanmimdevrobis mixedviT) enaTesavebian erTmaneTs.
melic saerToa im taqsonis farglebs gareTac, ro Cvens SemTxvevaSi jgufis farglebs gareT myofi sax-
melsac Cven ganvixilavT. sapirispirod, balani aris eobis kargi arCevani aris lanceta. lanceta aris mcire
yvela ZuZumwovrisTvis saerTo Tviseba, magram is ar zomis cxoveli, romelic binadrobs zRvis napirebTan da
moiZebneba araZuZumwovar xerxemlianebSi. aseTi Tvise- (xerxemlianebis msgavsad) aris tipi qordianebis wevri,
ba aris saerTo warmoqmnili Tviseba. igi warmoadgens magram ar aqvs xerxemali. jgufgare saxeobis jguf-
garkveuli kladisTvis damaxasiaTebel evoluciur siax- Sida saxeobebTan SedarebiT SegviZlia daviwyoT Cveni
les. am SemTxvevaSi igi aris evoluciuri siaxle ZuZum- kladogramis Seneba.
wovrebis kladisTvis. jgufgare saxeobis Sedareba jgufSida saxeobebTan
gaiTvaliswineT, rom ganStoebis ufro Rrma wertil- dafuZneblia imis daSvebaze, rom oriveSi, jgufgare sax-
Si xerxemali aseve SeiZleba ganxiluli iyos, rogorc eobaSic da jgufSida saxeobaSic arsebuli homologie-
saerTo warmoebuli Tviseba, romlis SeZenis Semdeg yve- bi, unda iyvnen is primitiuli Tvisebebi, romlebic win
la xerxemliani gamoeyo sxva cxovelebs. xerxemlianebs uswreben orive jgufis daTiSvas saerTo winaprisgan.
Soris ki xerxemali aris saerTo primitiuli Tviseba, Cvens SemTxvevaSi, aseTi Tvisebis magaliTia struqtura,
vinaidan is ganuviTarda yvela xerxemlianis saerTo wi- romelsac notoqordas eZaxian. es aris moqnili Wimi, ro
napars. melic gasdevs cxovelis zurgis mxares. lanceteb-
Si notoqorda arsebobs mTeli maTi sicocxlis ganma-
jgufis farglebs gareTa saxeoba vlobaSi, magram xerxemlianebSi notoqorda arsebobs
mxolod embrionuli ganviTarebis periodSi.
sistematikosebi jgufis Sedarebisas iyeneben Ses-
Semdgomi ganviTarebis dros is icvleba xerxem-
adarebeli jgufis farglebs gareT mdgom saxeobebs.
liT. jgufis Sida saxeobebi aCveneben Sereul, saerTo
maT adareben jgufis SigniT myof saxeobebs imisTvis,
primitiul da saerTo warmoqmnil Tvisebebs. jgufgare
rom ganasxvavon saerTo warmoqmnili Tvisebebi da saer-
saxeobis Sedareba saSualebas gvaZlevs, yuradReba ga-
To primitiuli Tvisebebi. am meTodis gansaxilvelad,
vamaxviloT iseT Tvisebebze, romlebic warmoiqmnen xe-
modiT, SevadginoT xuTi xerxemlianis kladograma. es
rxemlianebis evolucis dros ganStoebebis sxvadasxva
xerxemlianebia: leopardi, ku, salamandra, tuna da mi-
wertilebSi. suraTi 25.11a gvaZlevs aseTi Tvisebebis
noga (wylis uybo xerxemliani). safuZvels SedarebisT-
CamonaTvals. gaiTvaliswineT, rom jgufis SigniT myof
vis unda warmoqmnides jgufis farglebs gareTa saxeo-
yvela xerxemlians aqvs xerxemali; es aris is saerTo
ba. es aris saxeoba an saxeobaTa jgufi, romlebic axlos
609
taqsoni
salamandra
(jgufgare)
gvelTevza
leopardi
lanceta
la
fi
Tinusi
o
oz
dr
ku
Tviseba
balani
v zi
a Te
et ia
nc ib amnioturi kvercxi
la amf
xerxemlis sveti
ku leopardi
balani
salamandra
amnioturi kvercxi
Tinusi
dakavSirebuli ybebi
lanceta (jgufgare)
xerxemlis sveti
SS suraTi 25.11 kladogramis Seqmna. S S suraTi 25.12 filograma. am filogramaze mocemulia ho-
mologiuri hedghog genebis drozofilas genebTan Sedareba.
drozofilas genebi gamoyenebulia jgufgare genebis saxiT.
primitiuli Tviseba, romelic winapar xerxemlians hedghog geni mniSvenlovania ganviTarebisTvis. ganStoebis sx-
gaaCnda, Tumca jgufgare saxeobaSi es Tviseba ar aris. vadasxva sigrZe miuTiTebs, rom sxvadasxva evoluciur StoebSi
axla gaiTvaliswineT, rom moZravad SeerTebuli ybebi geni odnav gansxvavebuli siCqariT ganviTarda.
aris Tviseba, romelic ar aqvs minogebs, magram aqvs jgu-
fis SigniT myof yvela sxva wevrs; es Tviseba gvexmareba,
davadginoT adreuli ganStoebis adgili xerxemlianebis romel jgufSi gaCndnen pirvelad esa Tu is Tvisebebi,
kladaSi. suraTi 25.11 b aseve aCvenebs, Tu ra gziT ga- unda ganvixiloT namarxebi.
davaqcioT kladogramaSi homologiebis tabulaSi moce-
muli monacemebi. filogenetikuri xe da drois dadgena
gaiTvaliswineT, rom 25-e suraTze gamosaxuli
kladograma ar aris filogenetikuri xe. Cven SeiZleba yvelanairi qronologia, romelsac filogenetikuri
vifiqroT, rom is gviyveba evoluciis istorias, magram xis ganStoebebidan viRebT, ufro fardobiTia (,asze
filogenetikur xed rom gadavaqcioT, dagvWirdeba meti adre an masze gvian), vidre absoluturi (milioni wlebis
informacia. magaliTad imisTvis, rom gavigoT, rodis da win). magram xis zogi tipi SeiZleba gamoviyenoT imisT-
610
filograma
filogramaze ganStoebis sigrZis meS-
veobiT vigebT im cvlilebebis ricxvs, ro-
i
melic moxda dnm-is TanmimdevrobaSi am
el ni
i la a i b ia nv mia Txa i evoluciur xazSi (suraTi 25.12). gaiTval-
of ce
t
ev
z fi ri ad
a gv
oz n T am f vir Ta
dr la iswineT, rom 25.12 suraTze mocemul filo-
kainozouri
ultrametruli xeebi
miuxedavad imisa, rom filogramaze
gamoxatul ganStoebebs SiZleba gansxvave-
buli sigrZe hqondeT, saerTo winaparis
242
611
maqsimaluri ekonomiuroba da maqsim-
adamiani soko tita
aluri msgavseba
vinaidan dnm-is Tanmimdevrobaze arsebuli monace-
adamiani
mebis raodenoba izrdeba, SesaZlebeli xdeba ufro meti
saxeobis dakavSireba. amasTan ufro Zneli xdeba iseTi
soko
filogenetikuri xis ageba, romelic ukeT asaxavs evo-
luciur istorias. vTqvaT, atarebT 50 saxeobis analizs.
tita
arsebobs 3 × 1076 gansxvavebuli gza, rom davalagoT es
50 saxeoba da miviRoT filogenetikuri xe! sakiTxavia,
(a) Tanmimdevrobebs Soris procentuli sxvaoba
am uzarmazari tyis romeli xe ukeT asaxavs namdvil
filogenias? sistematikosebi verasdros ityvian darw-
munebiT, romeli xea saukeTeso am uzarmazar raodeno-
baSi. magram maT SeuZliaT, Seamciron SesaZleblobebis
raodenoba, Tu mimarTaven maqsimaluri ekonomiisa da
maqsimaluri mimsgavsebis princips.
maqsimaluri ekonomiis principis Tanaxmad, pirve-
lad unda ganvixiloT faqtebiT dadasturebuli yve
laze martivi axsna (ekonomiis princips aseve eZaxian
okamis samarTebels, meToTxmete saukunis ingliseli
filosofosis uiliam okamis sapativcemulod. man war-
moadgina problemis gadawyvetis minimalisturi gza
araaucilebeli sirTuleebis “amoparsvis” meSveobiT).
morfologiur Tvisebebze dafuZnebuli xeebis SemTx-
vevaSi, yvelaze ekonomiuri xe iqneba is, romlis asagebad xe 1: ufro damajerebeli xe 2: naklebad damajerebeli
sakmarisia mcire raodenobis evoluciuri movlenebi. (b) SesaZlebeli xeebis Sedareba.
amave dros evoluciuri movlenebis raodenoba sakma-
risi unda iyos, rom xem asaxos saerTo meoreuli Tvise- S S gv. 501. suraTi 25.14 sxvadasxva mimsgavsebis mqone xeebi. es
bebi. dnm-is Tanmimdevrobaze dafuZnebuli filogramis xeebi dafuZnebulia adamianis, sokosa da titas genebs Soris
SemTxvevaSi, yvelaze ekonomiuri xe iqneba is, romelic procentul sxvaobaze (a). SegviZlia SevadginoT totebis
dafuZnebulia Tanmimdevrobebis raodenobis mcire cv- erTnairi sigrZis mqone ori filograma (b). xeze daTiSvis
lilebaze. wertilebis procentebis jami (a)–ze gamosaxuli procentebis
jamis tolia. magaliTad; pirveli xis SemTxvevaSi adamiani-
maqsimaluri mimsgavsebis principi amtkicebs, rom
titas daTiSva udris 15%+5%+20%=40%. meore xis SemTxvevaSi
Tu gvaqvs garkveuli wesi, romlis mixedviT, dnm icv-
es daTiSva aseve udris 40% (15%+25%). imis gaTvaliswinebiT,
leba drois ganmavlobaSi, SeiZleba moiZebnos iseTi xe,
rom sxvadasxva totSi genebis evolucia erTi siCqariT mimdin-
romelic yvelaze zustad asaxavs evoluciuri cvlile- areobs, pirveli xe ufro axloa sinamdvilesTan, vidre meore.
bebis Tanmimdevrobas. maqsimaluri mimsgavsebis prin-
cipi iyenebs yvela SesaZlebel informacias. ufro metad
SesaZlebeli da naklebad SesaZlebeli xeebis martivi naxavT, rom sxvadasxva evoluciur xazSi mravali genis
magaliTia filogenetikuri kavSirebis dadgena adami- evolucia SedarebiT Tanabari siCqariT mimdinareobs.
ans, sokosa da titas Soris. davubrundeT am magaliTs. magram unda gaviTvaliswinoT, rom Tu gamoCndeba gan-
25.14 suraTze gamosaxulia am sami saxeobis erTnairad viTarebis araTanabari siCqaris arsebobis axali mona-
ekonomiuri, ori SesaZlebeli xe. pirvel xeze adamiani cemebi, meore xe gaxdeba ufro mosalodneli! xis tipis
ufro axlos enaTesaveba sokos, meore xis SemTxvevaSi, albaToba damokidebulia im daSvebaze, romelzec is age-
adamiani ufro axlos enaTesaveba titas. Tu davuSvebT, bulia.
rom dnm-is cvlilebebi saerTo winapridan wamosuli maqsimalurad ekonomiuri da ufro damajerebeli
yvela totis gaswvriv erTi siCqariT mimdinareobda, ma- xeebis moZiebisTvis mravali kompiuteruli programa
Sin ufro mosalodnelia pirveli xe. Seiqmna, es procesi Semdeg principebs eyrdnoba:
Tu davuSvebT meore xes, rac aseve SesaZlebelia, 1. “distanciuri“ meTodebis saSualebiT xdeba yvela
maSin unda miviRoT, rom sokos kladaSi evoluciis siC- Tanmimdevrobebs Soris yvela procentuli sxvaobis ja-
qare Zalian Senelda, titas kladaSi ki Zalian daCqarda. mis minimizacia.
imis gaTvaliswinebiT, rom ganviTarebis erTnairi siC- 2. ufro rTuli, Tvisebaze damyarebuli, meTodebis
qare ufro Cveulebrivi movlenaa, vidre gansxvavebuli, meSveobiT axdenen nukleotiduri fuZis cvlilebebis
ufro mosalodnelia pirveli xis varianti. male davi- miRebuli ricxvis minimizacias an yvela Tanmimdevro-
612
suraTi 25.15
kvlevis meTodi: ekonomiurobis principi molekuluri sistematikis problemebis gadawyvetaSi
gamoyeneba
saxeobebis jgufis filogenezis dadgenisas sistematikosebi adareben am saxeobebis molekulur monacemebs, sxvadasxva filogenetikuri
hipoTezis SemowmebisTvis yvelaze efeqturia pirvel rigSi maqsimaluri ekonomiurobis pirncipis gamoyeneba anu im hipoTezis dadgena,
romeli yvelaze nakleb molekulur (evoluciur ) cvlilebebs uSvebs.
meTodi
tidisgan Sedgeba).
nukleotidis Canacvlebis
movlena
613
4. Tu gavagrZelebT 2,3 da 4 saite-
bze fuZeebis Sedarebas, miviRebT,
rom yoveli SesaZlebeli xe oTxi
fuZeTa Canacvebis movlenis Sej-
amebas iTxovs (es movlenebi parale-
luri xazebiT moniSnulia). ase rom
dnm-is am Tanmimdevrobis pirveli
oTxi saiti ar gvexmareba yvelaze
ekonomiuri xis agebaSi.
Sedegebi
614
bebSi eZeben fuZe nukleotidis yvelaze mosalodnel
cvlilebebs.
Tumca mkvlevrebi verasdros iqnebian darwmunebu-
li imaSi, romeli xe ufro srulad asaxavs filogenezs,
Tu didi raodenobiT zust monacems Seagroveben da
sxvadasxva meTods gamoyeneben, rogorc wesi, mainc mi-
iReben Sesabamis xeebs. 25.15 suraTze aris erT-erTi xvliki frinveli ZuZumwovari
aseTi meTodis magaliTi. naCvenebia yvelaze ekonomiuri
molekuluri xis Zebnis procesi oTxsaxeobiani proble-
mis SemTxvevaSi.
oTxsakniani
guli
filogenetikuri xe rogorc hipoteza
yoveli filogenetikuri xe warmoadgens hipoTezas
(a) ZuZumwovari-frinvelebis klada
imis Sesaxeb, rogor enaTesavebian erTmaneTs am xeze
ganlagebuli sxvadasxva organizmebi. yvelaze kargi
hipoTeza aris is, romelic saukeTesod iyenebs yvela xvliki frinveli ZuZumwovari
arsebul monacems. filogenetikuri hipoTeza SeiZle-
ba Seicvalos maSin, roca axali monacemebi aiZuleben
sistematikosebs gadaamowmon maTi xeebi. marTlac bevri
Zveli filogenetikuri hipoTeza Seicvala an saerTod
uaryofil iqna molekuluri meTodebis gaCenis Semdeg.
maTi saSualebiT amjerad adareben saxeobebs da gansaz-
Rvraven filogenezs. oTxsakniani
xSirad, sapirispiro informaciis uqonlobis SemTx- guli
vevaSi, yvelaze ekonomiuri xe amave dros yvelaze mosa-
oTxsakniani
lodnelia. magram zogjer gvaqvs sarwmuno monacemebi
guli
imisa, rom saukeTeso hipoTeza ar aris yvelaze ekonomi-
uri (suraTi 25.16). buneba yovelTvis ar iyenebs yvelaze
martiv gzas. SesaZlebelia, rom Cvens mier taqsonis
dasaxarisxeblad gamoyenebuli garkveuli morfolo- (b) xvliki-frinvelebis klada
giuri an molekuluri Tvisebebi sinamdvileSi ramden-
jerme gaCndnen. magaliTad, orives, frinvelebsac da Zu-
Zumwovrebs oTxsakniani guli aqvT, maSin, roca xvlikebs,
ZuZumwovrebis oTxsakniani guli ganviTarda gansxvave-
gvelebs, kusa da niangebs aqvT samsakniani guli (ixileT
bulad. es eTanxmeba hipoTezas, rom is damoukideblad
Tavi 42). ekonomiuri modelidan gamomdinareobs, rom
ganviTarda. cxadia, rom 25.16a suraTze gamosaxuli eko-
oTxsakniani guli erTxel ganviTarda da is hqonda fr-
nomiuri xe ar eTanxmeba am faqts, maSin roca 25.16b su-
invelebisa da ZuZumwovrebis saerTo winapars, magram
raTze gamosaxuli naklebad ekonomiuri xe eTanxmeba am
ar hqonda xvlikebis, gvelebis, kusa da niangis saerTo
faqtebs.
winapars. Tumca mravalricxovani monacemebi adas-
am SemTxvevaSi problema gvaqvs ara ekonomiuobis
turebs, rom frinvelebi ufro axlos dganan xvlikebT-
principTan, aramed analogia-homologiur moZRvrebas-
an, gvelebTan, kusTan da niangTan, vidre ZuZumwovrebT-
Tan. frinvelebisa da ZuZumwovrebis oTxsakniani guli,
an. ase rom, oTxsakniani guli, rogorc Cans gv. 504. suraTi
rogorc Cans, aris analogia, da ara homologia. Ses-
suraTi 25.16 parsimonmia da analogia/homologiebis maxe.
abamisi cvlilebebi, romlebic arsebobs ori saxeobis
Tu CavTvliT, rom frinvelebisa da ZuZumwovrebis oTx-
dnm-is fuZeebis TanmimdevrobaSi aseve SeiZleba iyos
sakniani guli homologiebia da ara analogiebi da amave
damoukideblad ganviTarebuli. magram rac ufro met
dros sxva informacias ar gamoviyenebT, maSin yvelaze fuZes ganvixilavT, miT naklebad mosalodnelia, rom Se-
ekonomiuri (a) suraTze gamosaxuli xe iqneba. sinamd- sabamisi cvlilebebi aris damoukidebeli, da es ubralo
vileSi uamravi monacemebiT dasturdeba hipoTeza, rom Tanxvedraa. roca ekonomiis princips viyenebT moleku-
frinvelebi da xvlikebi ufro axlos enaTesavebian erT- lur sistematikaSi, ukeTesia gamoviyenoT dnm-is ufro
maneTs, vidre frinvelebi da ZuZumwovrebi. oTxsakniani bevri da grZeli Tanmimdevroba, vidre ufro mcire da
guli ki araerTxel ganviTarda, rac asaxulia (b) xeze. mokle. aseve morfologiaSi arsebuli analogiuri ms-
frinvelebSi da ZuZumwovrebSi damoukideblad gan- gavseba xandaxan erevaT saerTo warmoqmnil (homolo-
viTarda. marTlac, kvlevam aCvena, rom frinvelebisa da giur) TvisebebTan. naklebad mosalodnelia, rom erTi
615
aseTi Secdoma daarRvevs filogenetikur xes, Tu yove- dasanaxi, magram ver davadgenT axali Tvisebebis gaCenis
li klada xeze ganisazRvreba ramdenime warmoqmnili Tanmimdevrobas.
TvisebiT. yvelaze mZlavria is filogenetikuri hipoTe- molekuluri xeebis Tvisebaa, asaxon drois grZeli
zebi, romlebic dadsturebulia mravali molekuluri da mokle periodebi. es Tviseba damyarebulia im faqtze,
da morfologiuri TvalsaCinoebiT d rom sxvadasxva geni erT evoluciur xazSic ki sxvadasx-
va dros Cndeboda. magaliTad, dnm, romelic akodirebs
25.3
ribosomul rnm-s (rrnm) icvleba SedarebiT nela. ami-
koncefcia testi tom aseuli milioni wlis win daTiSuli taqsonebis ga-
mosakvlevad misaRebia am genis dnm-is Tanmimdevrobebis
1. aris Tu ara Tma kargi Tviseba imisTvis, rom Zu- Sedareba. rrnm Tanmimdevrobis Seswavlis Sedegad dadg-
Zumwovrebis did kladaSi ganvasxvavoT ufro inda, rom sokoebi ufro axlos enaTesavebian cxovelebs,
mcire klada, romelic aseve Sedis ZuZumwovrebis vidre mwvane mcenareebs (ixileT suraTi 25.2). sapirispi-
klasSi? ratom, an ratom ara? rod, mitoqondriuli dnm (mt-dnm) SedarebiT swrafad
2. ratom xdeba, rom ekonomiuri xeebis umetesoba icvleba. is SeiZleba gamoviyenoT, rom SeviswavloT Se-
ar warmoadgens zust xerxs saxeobebis garkveul darebiT axlaxans momxdari evoluciuri movlenebi. mkv-
jgufSi evoluciuri naTesauri kavSirebis dasa- levrebis erT-erTma jgufma mt-dnm Tanmimdevrobebis
dgenad. saSualebiT gamoikvlia mkvidri amerikelebis naTesauri
kavSiri. molekuluri meTodebiT damtkicda mosazreba,
25.4
rom tomi pima arizonidan, maia meqsikidan da ianomamo
koncefcia venesuelidan axlo monaTesave tomebi arian. albaT isini
arian im pirveli imigrantebis STamomavlebi, romlebmac
gadalaxes beringis srute da aziidan amerikaSi gadavid-
nen daaxloebiT 13 000 wlis winaT.
evoluciuri istoriis umetesi
nawili Cawerilia genebis duplikaciebi da genTa ojaxebi
organizmis genomSi genebis duplikaciebi mutaciis erT-erTi yvelaze
mniSvnelovani nairsaxeobaa evoluciaSi, vinaidan igi
am TavSi waikiTxeT, rom molekuluri sistema- zrdis genomSi genebis raodenobas da Semdgomi evo-
tikosebi organizmebis naTesaobis dasadgenad erTma- luciuri cvlilebebis SesaZleblobas iZleva. axla
neTs adareben am organizmebis nukleinis mJavebs an sxva SeiZleba detalurad ganxvixiloT genis duplikaciis
molekulebs. molekuluri sistematika aris Zvirfasi molekuluri filogenezi da duplikaciis gavlena ge-
iaraRi organizmebis evoluciuri istoriis dasadgenad. nomis evoluciaze. es filogenezi SeiZleba movargoT
molekuluri midgomiT SegviZlia davadginoT filoge- gameorebad duplikaciebs, romlebic aisaxeba genebis
netikuri naTesauri kavSiri, romlis dadgena SeuZlebe- ojaxebze. genTa ojaxi aris organizmis genomSi monaTe-
lia ara molekuluri meTodebiT, magaliTad SedarebiTi save genebis jgufi (ixileT suraTi 19.17). iseve rogorc
anatomiiT. molekuluri sistematika gvexmareba da- sxvadasxva saxeobis homologiur genebs, duplicirebul
vadginoT evoluciuri kavSiri im jgufebs Soris, rom- genebsac aqvT saerTo winapari. am tipis homologiur
lebic morfologiurad sakmaod gansxvavebulebi arian. genebs Cven sxvadasxva saxelebiT ganvasxvavebT: or-
magaliTad: ZuZumwovrebi da baqteria. am meTodebiT Tologiuri genebi da paralogiuri genebi.
SesaZlebelia filogenezis rekonstruqcia iseTi or- termini orTologiuri genebi (berZnulidan or-
ganizmebis, romelTa namarxebi sul ar arseboben. mag- thos – swori) aris is homologiuri genebi, romlebic
aliTad, Tanamedrove baqteriebisa da sxva mokroorga- pirdapiri xaziT gadaecemian erTi Taobidan meore Tao-
nizmebis. bas, magram saxeobaTa warmoqmnis gamo sxvadasxva geno-
molekuluri sistematikis wyalobiT mecnierebs fondebSi wydebian (suraTi 25.17a). adamianisa da Tagvis
SeuZliaT saxeobebis genetikuri daTiSvis Sedareba. β hemoglobinis genebi orTologiurebi arian.
molekuluri biologiis daxmarebiT SesaZlebelia ga- paralogiuri genebi (berZnulidan para – raRacis
vavrceloT sistematika, saxeobis donis maRla da dabla erT mxares) genebis duplikaciis Sedegia. isini genomSi
myof organizmebze da davadginoT maTi evoluciuri na- erT aslze meti raodenobiT arseboben (suraTi 25.17b).
Tesauri kavSiri. Tumca molekuluri meTodebis meSveo- 23 TavSi iyo moyvanili amis magaliTi: ynosvis recepto-
biT Catarebuli gamokvlevebi xSirad ar aris sarwmuno, ris genebma xerxemlian cxovelebSi gaiares genebis du-
gansakuTrebiT im SemTxvevebSi, roca taqsonis daTiSva plikaciis mravali SemTxveva. adamiansa da Tagvs aqvT 1
moxda Soreul warsulSi, daaxloebiT erTsa da imave 000 meti paralogiuri geni, anu sakmaod didi ojaxi.
dros. sxvaoba organizmebs Soris SeiZleba iyos advilad genomis Semadgeneli genebis umetesoba am ori tipi
616
winapari geni gaiara bioqimiuri ganviTarebis saerTo gzebi.
meore: genebis ricxvi duplikaciis Sedegad ar gai-
zarda igive siCqariT, ra siCqariTac gaizarda feno-
saxeobaTa tipuri sirTule. adamians mxolod xuTjer meti geni
warmoSoba aqvs, vidre safuars. am dros safuari aris erTujre-
diani eukarioti. safuaris ujredebisgan gansxvavebiT,
Cven gvaqvs didi, rTuli tvini da Cveni sxeuli Sedgeba
200 gansxvavebuli tipis qsovilisgan. Cndeba azri, rom
adamianis bevri geni ufro mravalferovania, vidre sa-
(a) orTologiuri genebi fuaris. am genebs sxeulis sxvadasxva qsovilSi SeuZli-
aT mravali davalebis Sesruleba. Cvens win dgas didi da
uaRresad saintereso mecnieruli gamocana: davadginoT
winapari geni
meqanizmebi, romelTa meSveobiT arsebobs es genomuri
mravalferovneba.
genebis duplikacia
617
daTiSvis Semdeg. paralogiuri genebis SemTxvevaSi Ca- maSin axali mutaciebis mxolod nawili iqneba mavne, mu-
nacvlebebis ricxvi im drois proporciulia, romelSic taciebis umetesoba ki neitraluri iqneba. aseTi genebi
moxda genebis duplikacia. ufro swrafad icvleba.
Cven SegviZlia im genis molekuluri saaTis gradu-
ireba, romelsac evoluciis sarwmuno saSualo siCqare molekulur saaTTan
aqvs. amisTvis unda SevadginoT grafiki. davakavSiroT dakavSirebuli sirTuleebi
nukleotiduri sxvaobis ricxvi, evoluciuri datotvis
wertilebis drosTan. evoluciuri datotvis dro cno- sinamdvileSi, molekuluri saaTi ar muSaobs ise zu-
bilia namarxebidan. grafikis xazi aCvenebs molekuluri stad, rogorc amas neitraluri Teoria amtkicebs. bevri
saaTis evoluciis siCqares. is SeiZleba Semdeg gamoviye- uzustoba, rogorc Cans, bunebrivi gadarCevis Sedegia.
noT im evoluciuri movlenebis drois dasadgenad, ro- bunebrivi gadarCevis Sedegad dnm-Si momxdar zog cvli-
melTa drois dadgena SeuZlebelia namarxebidan. maga- lebas upiratesoba aqvT sxva cvlilebebTan SedarebiT.
liTad: vercxlis mcenareebis aliansis daarsebis dro. amitom, zogi mecnieri varaudobs, SeiZleba Tu ara evo-
ra Tqma unda genebi didi sizustiT ar asaxaven dros. luciis daTariRebisTvis molekuluri saaTis gamoye-
sinamdvileSi zustad ver davadgenT, romel saaTze neba. didi debatebi imarTeba imis Taobaze, ramdenad
daiwyo muSaoba an ganviTareba genomis zogma nawilma. axdens gavlenas neitraluri genetikuri cvlilebebi
SedarebiT zusti molekuluri saaTis mqone genebic ki dnm-is mravalferovnebaze. marTlac, axali monaceme-
mxolod statistikis TvalsazrisiT arian zusti. isi- bidan gamomdinareobs, rom drozofilas or saxeobaSi
ni obieqturad gviCveneben neli cvlilebebis saSualo S. simulans da S. yakuba aminomJavebis sxvaobis TiTqmis
siCqares. didi drois ganmavlobaSi ki SeiZleba adgili naxevari ar aris neitraluri.
hqondes SemTxveviT gadaxrebs am saSualo siCqaridan. im es sxvaoba mimarTuli bunebrivi gadarCevis Sedegia.
genebSic ki, romlebic saaTis msgavsad zustad muSaoben, Tumca, Tu evoluciis siCqare drois Zalian didi perio-
am saaTis siCqare sxvadasxva genSi SeiZleba gansxvavebu- dis ganmavlobaSi icvleba da amave dros gvaqvs gadar-
li iyos. zogi geni icvleba milionjer ufro swrafad, Cevis gavlena, es ori faqtori erTad saSualo sidides
vidre sxvebi. warmoqmnis. is genebic ki, romelTa saaTi araregularu-
lia, muSaoben rogorc gasuli drois miaxloebiTi mar-
neitraluri Teoria kerebi.
sxva sakiTxia, roca mkvlevrebi cdiloben, gaavrce-
cvlilebebis regularobis wyalobiT zogi geni SeiZ lon molekuluri saaTi im drozec, romelic ar aris do-
leba molekuluri saaTis saxiT gamoviyenoT. cvlile- kumentirebuli namarxebidan. marTalia, zogi namarxi 3
bebis regularoba zrdis imis albaTobas, rom Tanmim- miliard welze metisaa, magram es Zalian iSviaTi movle-
devrobebSi momxdari mravali cvlileba genTa dreifis naa. namarxebis umetesoba 550 milioni wliT TariRdeba,
Sedegia. es cvlilebebi ZiriTadad neitraluria. isini magram molekuluri saaTis gamoyeneba xdeba im evolu-
adaptaciebisTvis arc sasargebloa da arc mavne. ciuri daTiSvis dasaTariReblad, romelic miliard we-
1960 wels jek kingma, Tomas jukma (kaliforniis liwadze adre moxda. es SesaZlebelia, Tu miviRebT, rom
universiteti, berkli) da meTiu kimuram (genetikis na- saaTi mTeli am drois ganmavlobaSi erTnairad muSaob-
cionaluri instituti, iaponia) gamoaqveynes statia, da. aseTi daskvna ki naklebad damajerebelia.
romelSic amtkiceben neitralur Teorias. isini am-
tkicebdnen, rom evoluciuri cvlilebebis umetesoba adamianis imunodeficitis viru-
ar axdens gavlenas genebze da cilebze. ase rom, maT ar
sis warmoSobis molekuluri saaTi
aqvT efeqti da maTze ar moqmedebs darvinis gadarCeva.
kimura aRniSnavda, rom mravali axali mutacia aris ma- los alamosis (axali mexiko) nacionaluri labo-
vne da isini maleve nadgurdebian. magram Tu danarCeni ratoriis mkvlevrebma bolo dros gamoiyenes moleku-
mutaciebis umetesoba aris neitraluri da mcire efe- luri saaTi, rom daedginaT adamianebSi HIV virusis ga-
qti aqvT an saerTod ar aqvT efeqti, maSin molekuluri Cenis dro. HIV virusi iwvevs SeZenili imunodefecitis
cvlilebebis siCqare, saaTis msgavsad, marTlac unda sindroms. filogenetikuri analizi aCvenebs, rom is
iyos mudmivi. sxvadasxva genSi arsebuli cvlilebis siC- aris im virusebis STamomavali, romliTac inficird-
qaris sxvaoba aris imis maCvenebeli, ramdenad mniSvne- eba Simpanze da sxva primatebi (am cxovelebSi virusi
lovania esa Tu is geni. Tu gadarCenisTvis aucilebelia ar iwvevs Sidsis msgavs aranair daavadebas). rodis ga-
genSi aminomJavebis zusti Tanmimdevroba, mutaciuri davida HIV adamianebze? am kiTxvaze ar arsebobs martivi
cvlilebebis umetesoba iqneba mavne organizmisTvis da pasuxi, vinaidan virusi araerTxel gavrcelda adamian-
mxolod ramdenimes eqneba neitraluri efeqti. amis Se- ebSi. HIV-is gaCenis mravali faqti asaxulia virusis mra-
degad aseTi genebi nela icvleba. magram Tu aminomJave- val xazSi (genetikur tipSi). HIV genomi Sedgeba rnm-sgan
bis zusti Tanmimdevroba ar aris amdenad mniSvnelovani, da sxva rnm-is virusebis msgavsad, igi swrafad icvleba.
618
nawilebis makodirebeli rrnm-is genebic aseve unda ak-
Bacteria Eukarya Archaea mayofilebdnen am moTxovnebs. ujredis funqcionirebi-
sTvis rrnm genebs fundamenturi mniSvneloba aqvT, vi-
1. qloroplastis naidan maTi molekuluri saaTi ise nela midis, rom maT
winapris da mwvane
SuZliaT safuZveli Seadginon sicocxlis universaluri
mcenareebis winapris
xisTvis. am xes ufro axlos da detalurad Semdeg Taveb-
simbiozi
Si ganvixilavT. amjerad ki unda gavakeToT ori SeniSvna:
2. mitoqondriis wi-
miliardi wlebis win
619
koncefcia testi 25.5
1. ra aris molekuluri saaTi? ra daSveba udevs
safuZvlad molekuluri saaTis gamoyenebas?
2. axseniT, rogor xdeba, rom dnm-Si momxdar fuZe
nukleotidebis cvlilebebs ar aqvT gavlena or-
ganizmze?
25 -e Tavis Semowmeba
25.1
TianebT ufro did kategoriebSi.
koncefcia
XX klasifikaciis da filogenetikis erToba sistema-
tikosebi evoluciur kavSirebs gamosaxaven datot-
filogenezis Sesaswavlad awarmoeben vili filogenetikuri xis saxiT. filogenetikuri
morfologiur da molekulur kvlevebs, xis agebuleba damyarebulia sxvadasxva monacemebze,
TvalsaCinoebasa da mosazrebebze.
aseve saerTo winaparis namarxebis kvl-
evas
koncefcia 25.3
XX namarxebi namarxebis Seswavla damyarebulia namarxi filogenetikuri sistematikis safuZ-
organizmebis Seswavlaze. namarxi organizmebi moiZe-
velze ageben evoluciur xes evoluci-
bnebian sxvadasxva asakis geologiur stratebSi. maT
aqvT winapris is Tvisebebi, romlebic amjerad dakar- uri xis agebuleba efuZneba saxeobaTa
gulia. saerTo Tvisebebs
X X morfologiuri da molekuluri homologiebi ms-
gavsi agebulebis an dnm-is msgavsi Tanmimdevrobis
mqone organizmebi, rogorc wesi, ufro axlo naTe- X X kladistika klada aris saxeobebis monofiletu-
savebi arian, vidre gansxvavebuli agebulebis da gan- ri jgufi. jgufSi Sedis winapari organizmi da misi
sxvavebuli dnm-is Tanmimdevrobis mqone organizmebi. yvela STamomavali. kladisturi analizis mixedviT,
magram homologia (saerTo winaparTan msgavseba) unda kladebi ganisazRvreba evoluciuri siaxleebis, anu
ganvasxvavoT analogiisgan (msgavseba, romelic war- saerTo warmoqmnili Tvisebebis mixedviT. identi-
moiqmneba konvergentuli evoluciis Sedegad). ficireba xdeba jgufis SigniT myofi saxeobebis Se-
darebiT jgufgare saxeobebTan. jgufgare saxeobas
25.2
ar axasiaTebs saerTo warmoqmnili Tviseba.
koncefcia
XX filogenetikuri xe da drois dadgena filogramaze
totis sigrZe asaxavs am evoluciur xazSi evoluci-
filogenetikuri sistematika aerTianebs uri cvlilebebis raodenobas. ultrametruli xee-
klasifikacias da evoluciis istorias bis SemTxvevaSi evoluciuri datotva geologiuri
drois konteqstSi ganixileba. rogor SeiZleba fi-
logenezis dagdgena cilebis SedarebiT?
XX binominaluri nomenklatura lines sistemis mixed-
X X maqsimaluri ekonomiuroba da maqsimaluri ms-
viT organizms erqmeva ori nawilisgan Semdgari sax-
gavseba filogenetikur xeebs Soris yvelaze eko-
elebi: gvari da specifikuri epiTeti.
nomiuri xe aris is, romelic iTxovs yvelaze nakleb
620
evoluciur cvlilebebs. yvelaze msgavsi xe aris is, SeamowmeT sakuTari codna
romelic cvlilebebs yvelaze sarwmunod (msgavsad)
asaxavs.
621
d. mitoqondriuli dnm-is Tanmimdevrobebi b. molekuluri saaTi, romelic aRricxavda HIV genis
e. rrnm-is genis Tanmimdevrobebi Tanmimdevrobebis cvlilebas, damyarebulia pa-
cientebisgan bolo 40 wlis ganmavlobaSi aRebul
6. Tu katebis filogenetikuri xis asagebad gamoiye
sinjebze
nebT kladistikur analizs, romeli iqneba saukeTe-
g. aivis homologiuri genebis Sedareba, romlebic
so jgufgareSe saxeoba
naxes adamianSi da SimpanzeSi
a. lomi b. Sinauri kata g. mgeli
d. adamianebSi nanaxi virusis sxvadasxva Stamebs So-
d. leopardi e. vefxvi
ris ekonomiurobis principis mixedviT evoluci-
7. Tu gvinda avagoT Tevzis ramdenime saxeobis filo- uri kavSirebis axsna
genetikuri xe, Semdegidan, romeli Tviseba iqneba e. 1930 wlis sisxlis nimuSSi ai virusis aRmoCena.
yvelaze gamosadegi?
a. yvela TevzisTvis saerTo ramdenime analogiuri
Tviseba evoluciuri kavSiri
b. yvela TevzisTvis saerTo erTi homologiuri
Tviseba darvini Tvlida, rom Tu ganvixilavT saxeobis uax-
g. sxvadasxva Tevzis saxeobaSi morfologiuri ms- loes naTesavs, miviRebT informacias imis Sesaxeb, ro-
gavsebis sruli xarisxi gor gamoiyureboda maTi winapari. rogor ganapirobebda
d. ramdenime Tviseba, romelic rogorc Cans, gaCnda misi rCeva kladistikuri analizisTvis jgufgareSe sax-
imis Semdeg, rac Tevzebis sxvadasxva saxeobebi eobebis gamoyenebis meTods?
daiTiSnen
e. erTi Tviseba, romelic yvela TevzSi gansxvave-
bulia mecnieruli kvleva
8. 25.12 suraTze mocemul filogramaze amfibiebis da
zogi nukleotiduri cvlileba iwvevs aminomJavis
Tagvebis totebis SefardebiTi sigrZe asaxavs imas,
Canacvlebas cilaSi sxva aminomjaviT (arasinonimuri
rom
Canacvleba, romelic cvlis cilis bunebas) da nukleo-
a. amfibiebi ganviTardnen Tagvebze adre
tiduri cvlileba ki ar iwvevs am movlenas (sinonimuri
b. Tagvebi amfibiebze adre ganviTardnen
Canacvleba, romelic ar cvlis cilis bunebas). mRrRne-
g. amfibiebis da Tagvebis genebs mxolod SemTxvevi-
lis da adamianis genebis Sedarebisas, aRmoCnda, rom
Ti homoplaziebi gaaCniaT
sinonimuri Canacvlebeblis dagroveba mRrRnelebSi
d. homologiuri genebi ufro Cqara amfibiebSi gan-
xdeba 2.0 jer ufro swrafad, vidre adamianebSi. arasi-
viTardnen
nonimuri Canacvlebebi ki 1.3 jer ufro swrafad xdeba.
e. homologiuri genebi ufro Cqara ganviTardnen
ra faqtorebiT aixsneba es sxvaoba? ra gziT arTuleben
TagvebSi
es monacemebi evoluciuri movlenebis dasaTariRebeli
9. Semdegi CamonaTvalidan SearCie orTologiuri gene- molekuluri saaTis gamoyenebas?
bis wyvili
a. adamianis α hemoglobini da Simpanzis α hemo-
globinis genebi mecniereba, teqnologia
b. adamianis α hemoglobinis genis ori aleli
g. Tagvis insulinis geni da safuaris Sejvarebis
da sazogadoeba
nairsaxeobis geni
d. ori sxvadasxva virTxis ynosvis receptoris geni genomis Sedareba iZleva axal SesaZleblobebs samed-
e. eukariotis genomSi rrnm-is genis mravali asli icino kvlevebSi. adamianebs da Tagvebs aqvT bevri saer-
To orTologiuri genebi. amitom, SesaZlebelia adami-
10. bolo dros dadginda, rom pirvelad HIV–1 Simpanzidan
anSi genis funqciis dadgena, Tagvis genomidan mezobeli
adamianze gadavida 1930 wlebSi, es daskvna damyare-
orTologiuri genebis ,,gamogdebiT”. am gamokvlevebis
bulia
Sedegad, ra samedicino miRwevebs miviRebT? rogoria
a. afrikis sofelSi naxes Sidsis pirveli klinikuri
aseTi aRmoCenis mniSvneloba sazogadoebisTvis?
gamovlineba
622
623
nawili
5
biologiuri mravalferovnebis
evoluciis istoria.
organizmebis qimia
interviu roben. es daskvna namarxi sporebisa da mcenareebis sxva ti-
pis namarxebis kvlevas efuZneba. Tumca, zogi kolega Tvlis,
linda grehemTan rom mcenareebi xmeleTze ukve Sua kembriumSi anu 500 mil-
ioni wlis winaT arsebobdnen. amas namarxi sporebis kvlevis
safuZvelze askvnian. Cemi varaudiT momavalSi xmeleTis
profesori linda grehemi droSi namdvilad mogzau-
mcenareebis warmoSobis TariRi daaxloebiT kembriuli pe-
robs. igi mokroskopiT im mcenareebis namarxebs akvird-
riodis SuaSi gadainaclebs. SesaZlebelia, rom mcenareebi
eba, romlebic dedamiwaze didi xnis win binadrobdnen.
xmeleTze ufro adrec arsebobdnen.
doqtori grehemi gadaSenebuli mcenareebis namarxebs maT
uaxloes Tanamedrove naTesavebs adarebs. mikroskopis sa-
SualebiT mas im mcenareebis danaxvac SeuZlia, romlebic Tqveni azriT romeli Tanamedrove
naxevari miliardi wlis winaT arsebobdnen. is sicocxlis mcenareebi ufro gvanan xmeleTis
ganviTarebis drois dadgenas cdilobs. mas sicocxlis gan-
viTarebis ZiriTadi gardamtexi momentebic ainteresebs.
uZveles mcenareebs?
magaliTad, xmeleTis mcenareebis wyalmcenareebisgan molekuluri monacemebiT dasturdeba, rom xavsebi
warmoSoba. xmeleTze mobinadre pirveli mcenareebis zoma (bryophyta): RviZlis xavsi, rqafoTola da xavsebi mcena-
mikroskopuli iyo. grehemi da misi studentebi xmeleTis reebis samefos uZvelesi Stoebia. mTeli xavsis namarxi
mcenareebis warmoSobasa da gamravalferovnebas ikvleven. dRemde ver ipoves. uZvelesi WurWlovani mcenareebis am
amis garda maT ainteresebT mcenareebis, gansakuTrebiT tipis namarxebi ki napovnia. am mcenareebs aqvT ZarRvebi,
ki xavsebis biosferoze udidesi gavlena. mcenareebi bios- romelTa meSveobiT wyali da sakvebi nivTierebebi gadaadg-
feroze dResac moqmedeben. doqtori grehemi (viskinsin- ildeba. molekuluri monacemebidan gamomdinareobs, rom
medisonis universiteti) botanikas da mcenareebze garemos isini saerTo winapars xavsebis Semdeg gamoeyvnen. xavsebis
gavlenas swavlobs. amave dros, is warmatebuli maswavle- namarxebis ar arsebobas imiT xsnian, rom isini cudad inaxe-
belia. am interviuSi linda grehemi zogadi ganaTlebisTvis ba. Tumca viciT, rom xavsebs aqvs sporebi da sxva rezisten-
biologiuri mravalferovnebis Seswavlis mniSvnelobaze tuli (mdgradi) masala. Cven im ideis Semowmeba gvindoda,
saubrobs. rom xavsebsac SeeZloT namarxebis datoveba.
624
ma masalam, romelmac acetolizs gauZlo, lpobis ufro igive exeba uZvelesi xavsebis organul nivTierebas, razec
naz processac gadaurCa. is nawilebi, romlebic lpobasac ukve visaubreT. torfiani Waobebi mravladaa CrdiloeT
da acetolizsac gadaurCnen, Zveli ganmarxebuli orga- naxevarsferoSi. CrdiloeTi regionebi naklebad dasaxle-
nizmebis fragmentebis msgavsad gamoiyurebdnen. adami- bulia, amitom mraval adamians ara aqvs warmodgena torfis
ani erTi SexedviT ver cnobda, rom odesRac es fragmenti Waobebis raodenobis Sesaxeb. CrdiloeTi amerikis, evro-
mcenare iyo. pisa da aziis sakmaod didi farTobi torfis didi WaobebiT
dafarulia. aq naxSirbadis uzarmazari maragi inaxeba. at-
mosferuli CO2-is raodenobis regulaciisas (romelsac
am organizmebis fragmentebidan aris Tu
aseve saTburis gazs eZaxian) torfis Waobebi globaluri
ara romelime ufro Zveli, vidre WurW- Termostatebis rols asruleben. klimatis regulirebaSi
lovani mcenareebi? xavsi gvexmareba. Tu temperatura odnav maRla iwevs, xavsi
izrdeba da atmosferodan met CO2-s STanTqavs. amis Sede-
diax. es fragmentebi sporebisgan, milismagvari struq- gad planeta civdeba. aciebisas xavsi nela izrdeba da mi-
turebidan da ujredis nawilebisgan Sedgeba. aRmoCnda, rom krobuli dehitrataciis Sedegad meti CO2 Tavisufleba.
isini gacilebiT ufro Zvelia, vidre WurWlovani mcena- amitom klimati ufro Tbili xdeba. ase rom, Cven torfis
reebis narCenebi. Cven gvindoda damtkiceba, rom xavsebis did Waobebs unda vumadlodeT. isini Cveni planetis Termo-
msgavsi mcenareebi WurWlovanii mcenareebis warmoSobamde statis funqcias asruleben.
gavilebiT adre arsebobdnen. igives mowmobs molekuluri
monacemebic.
rogor uvlis adamiani torfis Waobebis
rogor Seicvala biosfero xmeleTze uZve- Zalian mniSvnelovan ekosistemas?
lesi mcenareebis gavrcelebis Sedegad? ekologebi, romlebic torfis Waobebs swavloben, wux-
an, rom maT maRaroebis mSenebloba (samTo saqmianoba) da
pivel rigSi maTi daxmarebiT adreuli niadagi warmoiqm- soflis meurneoba anadgurebs. magaliTad StoSis warmoeba.
na. uZvelesi mcenareebis Semadgenel zog organul masalas torfis Waobebis arealis Semcireba xels uwyobs global-
mikrobebi ar Slida. igive Cvens cdaSic moxda. es dauSleli uri daTbobis efeqtis moaxloebas. torfis Waobebi Zalian
masala niadagSi organul fenas qmnida. meore, fotosin- did rols TamaSobs klimatis regulaciaSi.
Tezis Sedegad naxSirbadis orJangi (CO2) rezistentul or-
ganul masalad gadaiqceoda. amas mohyva atmosferoSi CO2-
is raodenobis Semcireba. atmosferoSi CO2-is Semcirebis doqtor grehem, rogor daiwyeT samecniero
tendenciam kulminacias qvanaxSiris periodis ganmavlobaSi moRvaweoba? ratom dainteresdiT
miaRwia, roca uZvelesi xeebi naxSiris sabadoebs qmnidnen.
mcenareebiT?
es periodi CO2-is yvelaze mcire raodenobiT xasiaTdeba.
amave dros, uZvelesi mcenareebi asinTezebdnen organul dawyebiT, saSualo da umaRles skolebSi ramdenime
mJavebs da niadagidan fosfatebs aTavisuflebdnen. amis araCveulebrivi maswavlebeli myavda. maT ganaviTares
Sedegad zRisa da mtkani wylis ekosistemebSi albaT gaiz- CemSi mecnierebis interesi. kerZod, Cemi qimiis maswavle-
arda fotosinTezis unaris mqone mikrooganizmebis raod- beli CemTvis misabaZi magaliTia. is ganaTlebuli da TviT-
neoba. sabolood xmeleTis uZvelesma mcenareebma xmeleTis dajerebuli adamiania. mis gakveTilebze vifiqre, rom mec
ekosistema Seqmnes, romelic sakmariss organul produqts SemiZlia mecnieri gavxvde. mikroskopi yovelTvis mizidav-
qmnida. ase rom, xmeleTis uZveles cxovelebs sakvebis de- da da Sinagani struqturebis saocrebas kargad aRviqvam-
feciti ar hqondaT. di. mcenareebis Sinagani agebuleba Zalian sainteresoa.
maTi naTesavebi, wyalmcenareebi, mikroskopSi aseve Zalian
lamazad gamoihyurebian. ase rom, mikroskopuli agebule-
Tqven swavlobT xmeleTis mcenareebis
biT gatacebam gaoiwvia interesi mcenareebis mimarTac.
warmoSobas. amave dros torfis Wao-
bebis ekologiasac ikvlevT. ras warmoad- rogor moxda, rom es gataceba gadaizarda
gens torfis Waobi da ratomaa is mniS- interesSi xmeleTis mcenareebis
vnelovani? warmoSobis mimarT?
torfis Waobi daWaobebuli teritoriaa, romelzec gadamwyveti momenti botanikis bolo gamocdisTvis
dominanti mcenare sfagnumia, anu “torfis xavsi”. sfagnumi samzadisi iyo. maSin wminda luisis iuniversitetis (vaS-
Zalian mniSvnelovani xavsia, vinaidan is ekologiuri in- ingtoni) bakalavri viyavi. gamocdis erT-erTi sakiTxi
Jineria. torfis Waobebis sfagnumi atmosferodan didi ra- mcenareebis sasicocxlo cikli iyo. am sasicocxlo ciklSi
odenobis CO2-s absorbirebs da organuli nivTierebis sax- mravalujrediani haploidi da diploidi Taobebi monacv-
iT inaxavs. am nivTierebas mikroorganizmebi rTulad Slian. leobs. rogor gaCndnen es rTuli sasicocxlo ciklebi? am
625
sakiTxma Zalian damainteresa. aman ganapiroba Cemi interesi romel Temebs aniWebT upiratesobas
mcenareebis evoluciis mimarT.
pirveli kursis ganmavlobaSi?
ratom fiqrobT, rom bakalavriatis me vfiqrob, rom biologiaSi yvelaze sainteresoa sx-
vadasxva ierarqiul midgomas Soris kavSiri. magaliTad,
studenti biologisTvis pirvel welsve molekuluri procesebisa da agebulebis gacnoba bevrs
mniSvnelovania sicocxlis mraval- gveubneba organizmisa da ekologiur doneebze mimdin-
are procesebze. me vfiqrob, rom damwyebi biologebisT-
ferovnebis, maT Soris mcenareebis
vis mniSvnelovania integrirebuli (rTuli) azrovnebis
mravalferovnebis Seswavla maSinac, Camoyalibeba. maT unda iswavlon ierarqiuli doneebis
Tu studenti momavalSi ujredul an dakavSireba. Cem klasebSi vcdilob avxsna, rom biologia
ar aris dayofili calkeul “oTaxebad”. yoveli Tema sxva
molekulur biologiaSi specializacias, TemasTan dakavSirebulia. maTi erTmaneTisgan gancalkev-
an samedicino skolaSi gadasvlas apirebs? eba srulyofil ganaTlebas ar mogvcems. vcdilob pirveli
kursis studentebis dainteresebas globaluri TemebiT
viskonsinis universitetis kurikulumSi biologi-
da mniSvnelovan problemebze pasuxebiT, Tundac maTze
uri mravalferovnebis kursis CarTvis pirveli mizezia
pasuxis gacema erTi eqsperimentis an eqperimentebis erTi
is, rom es SeiZleba studenti biologisTvis erTaderTi
seriis Sedegad SeuZlebeli iyos. Cemi kvlevis sferoSi _
SesaZleblobaa, rom ganaTlebis miRebis periodSi orga-
mcenareTa warmoSobaSi, uamravi SekiTxva arsebobs. uamravi
nizmebis mravalferovnebas gaecnos. Cven gvesmis, rom bi-
kiTxva ufro globalur Temaze, sicocxlis warmoSobaze
ologiuri mravalferovnebis codna yvela moqalaqisTvis
ibadeba. mravali adamiani Tvlis, rom am kiTxvebze pasuxis
mniSvnelovania, vinaidan biologiuri mravalferovneba
gacema SeuZlebelia. Cven xom am SemTxvevaSi ar SegviZlia
adamianis janrTelobazec moqmedebs. roca studentebi
pirdapiri dakvirveba. magram me unda wavaxaliso studente-
prokariotebs, umartivesebs, mcenareebs, sokoebsa da
bi, rom am kiTxvebze pasuxi deduqciisa da integrirebuli
cxovelebs, maT Soris uxerxemloebs ecnobian, isini am mra-
azrovnebis meSveobiT cadon. biologiis arsis Cawvdomas
valferovani organizmebis ekosistemaze gavlenas xvdebian.
ufro farTo azrovneba da sistemebis calkeul detalebze
da sabolood: Cveni sakuTari janrTeloba damokidebulia
naklebi fokusireba sWirdeba.
ekosistemis janmrTelobaze, romelic adamians sxvadasxva
resursebiT amaragebs. magaliTad, sufTa wyaliT da sufTa
haeriT.
626
26
sicocxlis xe da Sesavali
biologiur mravalferovnebaSi
S S suraTi 26.1 mxatvris mier warmosaxuli dedamiwis
zedapiri 3 miliardi wlis winaT.
s
misawvdomia namarxebi, romlebic CvenTvis erTaderTi
icocxle ganuwyveteli procesia. is daiwyo pirveli TvalsaCino masalaa. amave dros, Tanamedrove orga-
organizmebis warmoqmniT da dRemde grZeldeba. amJa- nizmis molekulebis agebulebaSi, nivTierebaTa cvlis
mad dedamiwaze mcenareTa da cxovelTa uamravi saxeoba formasa da anatomiaSi evoluciuri istoriis nakvale-
arsebobs. am nawilSi ganvixilavT sicocxlis mraval- vis povna SeiZleba. SemdgomSi vnaxavT, rom es kvali war-
ferovnebas da evolucias. sulis gasaRebia da namarxebisgan miRebul monacemebs
am wignSi ganxiluli mravali Temidan erT-erTi avsebs. magram Soreuli warsulis evoluciuri movle-
mTavaria organizmebisa da maTi saarsebo garemos urT- nebis umetesoba burusiT moculi rCeba.
ierTqmedeba (ix. Tavi 1). am TavSi gavecnobiT biolo- am Tavs sicocxlis warmoSobis ganxilviT viwyebT.
giur istoriasa da geologiur istorias Soris kavSirs. sicocxlis warmoSoba yvelaze rTuli nawilia, radganac
geologiuri movlenebi garemoze Zlier moqmedebs da am movlenebis damadasturebeli namarxebi ar arsebobs.
biologiuri evoluciis mimarTulebasac cvlis. roca Semdeg ganvixilavT namarxebis daTariRebis xerxebs da
didi tba ramdenime mcire zomis tbad iyofa, did tbaSi kavSirs biologiur movlenebsa da dedamiwis istorias
mobinadre saxeobebis populaciebi izolaciSi xvdebian Soris. gavecnobiT dedamiwaze arsebuli sicocxlis 3,8
da axal saxeobebs aZleven dasabams (ix.Tavi 24). amave miliardi wlis istoriis ZiriTad movlenebs. bolos
dros cocxali organizmebis cxovelmoqmedebis Sedegad visaubrebT biologebis mier sicocxlis xeebis agebis
627
xerxebze. es Sesavalia 27-34 TavebSi ganxilul biologiur suraTi 26.2
mravalferovnebaSi.
26.1
kvleva SesaZlebelia Tu ara aRdgeniT atmosferoSi organuli
molekulebis warmoqmna?
koncefcia
Eqsperimenti
adreul dedamiwaze sicocxlis milerma da ureim adreul dedamiwaze savaraudod arsebuli
pirobebis gasameoreblad TavianT laboratoriaSi daxuruli
gaCenisTvis xelsayreli sistema Seqmnes. Tbili wylis Semcvel kolbas pirveladi zR-
vis magivrad iyenebdnen. sistemis Zlieri aRdgeniTi Tvisebebis
pirobebi iyo mqone “atmosfero” wyalbadis (H2), meTanis (NH4), amiakisa (NH3) da
wylis orTqlisgan Sedgeboda. xelovnur atmosferoSi elvis ma-
mecnieruli kvlevebidan gamomdinareobs, rom qimiuri givrobas eleqtro ganmuxtva uwevda. KkondicionerSi atmosfer-
da fizikuri procesebis da gadarCevis Sedegad adreul os aciebdnen, rac miniaturul zRvaSi wylisa da masSi gaxsnili
dedamiwaze Zalian martivi ujredebi gaCnda. es procesi nivTierebebis nakads uzrunvelyofda.
savaraudod, 4 mTavari stadiisgan Sedgeboda: 1. patara
organuli molekulebis, magaliTad aminomJavebis da nuk- wylis orTqli
leotidebis, abioturi (aracocxali) sinTezi; 2. maTi eleqtrodi
(monomerebis) SeerTeba polimerebad, cilisa da nuklei-
nis mJavebis warmoqmna; 3. am didi molekulebis membranis
mqone protobiontebSi _ wveTebSi dalageba. membranis
gamo protobiontebis Sinagani garemos qimiuri Semadgen- kondencioneri
loba gareganisgan gansxvavedeboda; 4. gamravlebis unaris
mqone molekulebis anu memkvidreobiTobis warmoqmna. am
sqemaSi bevri dauzustebeli momentia, magram SesaZlebelia civi
am hipoTezis laboratoriaSi Semowmeba. aq ganvixilavT am wyali
oTxi punqtis Sesaxeb arsebul zogierT mosazrebas.
628
ara atmosferoSi, aramed wyalqveSa vulkanebTan da zRvis
fskerze arsebul dedamiwis qerqis gaxleCis adgilebTan
axlos (dedamiwis qerqis susti wertilebi, saidanac cx-
eli wyali da mineralebi okeaneSi Caedineba, suraTi 26.3)
es regionebi mdidaria araorganuli gogirdisa da rkinis
SenaerTebiT, romlebic Tanamedrove organizmebSi atf-is
sinTezis Semadgeneli nawilia.
629
glikozas fosfati tiduri samSeneblo `blokebiT~ uxvi
momarageba. es blokebi ki ujredis
metabolizmis anu nivTierebaTa cv-
lis Sedegad warmoiqmneba (ix. Tavi
glikozas fosfati
16). miler-ureis eqsperimentebSi
SegviZlia zogierTi dnm-is da rnm-is
fosforilaza
azotovani fuZeebis miReba. magram am
eqsperimentebis Sedegad ver viRebT
saxamebeli nukleotidebs. ase rom, nukleinmJa-
amilaza vebisgan Semdgari saSeneblo `bloke-
bi~ albaT pirveladi organuli bu-
maltoza
lionis SedgenilobaSi ar Sedioda.
metabolizmis msgavsi procesebi da
samSeneblo blokebis Sesaqmnelad
maltoza
saWiro TviTgamravlebadi molekule-
(a) martivi gamravleba. es liposima (b) martivi metabolizmi. Tu fermentebi, am SemTx- bi erTdroulad unda warmoqmniliyo.
“Sobs ufro patara liposomas (LM) vevaSi fosforilza da amilaza, damatebulia xsnar- rogor moxda es?
Si, romelSic wveTebi warmoiqmneba, zogi liposoma
yvela am pirobas protobiontebi
iwyebs martivi metaboluri reaqciebis warmoebas da
qimiuri naerTebis garemoSi gamoyofas akmayofilebs. es abioturad warmo-
qmnili molekulebis erTobliobaa,
S S suraTi 26.4 protobiontebis laboratoriuli versia. romelic membraniT an membranis ms-
gavsi struqturiT garSemortymulia.
protobiontebs sicocxlesTan aso-
patara planetebis, an iupiteris msgavsi didi planetebis
cirebuli zogierTi Tviseba aqvs. am
mTvareebze dakvirvebas. Tu romelime observatoria mi-
Tvisebebs Soris martivi reproduqcia da metabolizmia. maTi
iRebs am planetebis atmosferoebSi Tavisufali Jangba-
Sinagani qimiuri Semadgenloba gansxvavdeba garemos qimiuri
dis arsebobis damadasturebel mZlavr speqtroskopiul
Semadgenlobisgan.
signals, es daadasturebs, rom iq Jangbadis warmomqmneli
eqsperimentebiT dasturdeba, rom protobiontebi abio-
fotosinTezis unaris mqone organizmebi arsebobs. amJamad
turad warmoqmnili organuli struqturebisgan spontanu-
sicocxlis arsebobis damadasturebeli sxva atmosferuli
rad gaCnda. magaliTad, patara, membraniT SemosazRvruli
niSnebi ar aris cnobili.
protobiontebi komple-
mentaruli
sicocxle nawilobriv ori TvisebiT, zusti replika- rnm-is asli
ciiTa da metabolizmiT, ganisazRvreba. erTi Tviseba meo-
ris gareSe ar arsebobs. dnm-is molekulebi Seicavs geneti- SS suraTi 26.5 rnm-is replikaciaze pasuxismgebeli ri-
kur informacias. im instruqciis CaTvliT, romelic zusti bozima. rnm-is am molekulas SeuZlia meore molekulis,
TviTreplikaciisTvis saWiroa. magram dnm-is replikacias daaxloebiT 14 nukleotidis Semcveli monakveTis, komple-
uzrunvelyofs rTuli fermentuli meqanizmi da nukleo- mentaruli aslis Seqmna.
630
wveTebi, liposomebi, SeiZleba lipidebis an sxva organuli Secdomebi. gadarCeva pirvelad TanmimdevrobaSi mutaciebs
molekulebis wyalTan Serevis Sedegad gaCndes (suraTi cxrilavs. kopirebisas daSvebuli SemTxveviTi Secdomebi
26.4). narevis wveTis zedapiris hidrofoburi molekulebi aisaxeba molekulebze. gadarCeva ufro stabiluri formis
ormag Sres qmnian, romelic plazmis membranis lipiduri molekulebs arCevs, an maT, vinc winapar TanmimdevrobebTan
ormagi Sris msgavsia. ormagi Sris SerCeviTi SeRwevadobis SedarebiT ukeT TviTreplicirdeba. msgavi gadarCeva albaT
gamo liposomebi osmosis Sedegad farTovdeba an ikumSeba, adreul dedamiwazec iyo. ase rom, dRevandeli molekuluri
roca maT sxvadasxva koncentraciis xsnarebSi aTavseben. biologiis safuZveli rnm-is `samyaroa~. am samyaroSi pata-
zogi liposoma energias membranuli potencialis formiT ra rnm-is molekulebs, romlebic genetikuri informaciis
(membranis zedapiris gaswvriv arsebuli eleqtruli muxti) matareblebi iyvnen, SeeZloT replikacia da rnm-is matareb-
inaxavs. aseT liposomebs, nervuli ujredebis msgavsad aRg- el protobiontebze informaciis gadatana.
zneba SeuZlia. am tipis aRgznebadoba yvela cocxali form- prinstonis universitetis fizikosi friman disoni Tv-
isTvis damaxasiaTebelia (es ar niSnavs, rom liposomebi lis, rom rnm-is pirveli molekulebi albaT mokle, virusis
cocxalia, ubralod maT cocxali organizmis zogi Tviseba magvari Tanmimdevrobeba iyo. am TanmimdevrobaTa replika-
axasiaTebs). Tu adreuli dedamiwis gubeebSi warmoqmnili ciisas katalizur funqcias SemTxveviTad SerCeuli ami-
es wveTebi TavianT membranebSi aminomJavebis SemTxveviTad nomJavuri polimerebi asrulebda, magram maTi katalizuri
SerCeul polimerebs CarTavdnen, da Tu zogi dakavSirebu- Tvisebebi susti iyo. savaraudod, es adreuli replikacia
li polimeri konkretuli organuli molekulebisTvis SeR- protobiontebis SigniT mimdinareobda, romlebmac didi
wevad membranebs Seqmnida, maSin aseTi wveTebi SeZlebdnen raodenobiT organuli monomerebi Seagroves. Tu rnm-is
garemodan organuli molekulebis SerCeviT aTvisebas. zog molekulas SeeZlo specifikuri aminomJvebis dakav-
pirveli genetikuri masala albaT rnm da ara dnm iyo. Sirebariv maTi sigrZis nawilis gaswvriv ganlagebul fuZee-
Tomas Cexma (kolorados universiteti) da sidnei altman- bTan, es kavSiri ramdenime aminomJavas im drois ganmavloba-
ma (ielis universiteti) gamoikvlies, rom rnm-s, romelic Si daikavebda, ramdenic saWiroa peptidis formirebisTvis
cilebis sinTezSi mTavar rols asrulebs, SeuZlia fer- marTlac, es Tanamedrove ribosomebSi (cilis sinTezis
mentis msgavsi ramdenime katalizuri funqciis Sesruleba. adgilebi ujredSi) ribosomuli rnm-is erT-erTi funqciaa.
Cexma maT rnm fermentebi uwoda. zogierTi ribozima nuk- zogi peptidi fermentis magvar funqcias asrulebda _
leotiduri samSeneblo blokebiT momarag ebisas mcire rnm-is molekulis replikaciis daxmareba. sxvebi protobi-
monakveTebis komplementalur aslebs qmnis (suraTi 26.5) onturi membranis SemadgenlobaSi Sevidnen, ris gamoc mem-
sxvebi TviT on gadaadgileben sakuTar segmentebs (TviT- branam maRalenergiuli araorganuli molekulebis, magal-
modificirebadi intronebi, ix. Tavi 17), moqmedeben sxva iTad wyalbaTis sulfidis gamoyeneba SeZlo da organuli
dasxva molekulebze, magaliTad satransporto rnm-ze, an reaqciebis, maT Soris rnm-is samSeneblo `blokebis ~ Seqmna
Slian molekulebis nawilebs. es maT srulfasovan i funq- bolomde miiyvana.
cionirebis unars aniWebs. ribozimebiT kat alizirebuli TviTreplikaciis unaris mqone katalizuri rnm-is
reaqciebi SedarebiT nelia. magram ribozimebTan dakavSire- Semcveli protobiontebi unda gansxvavdebodnen mezo-
bul cilebs reaqciis siCqaris aTasjer gazrda SeuZlia. blebisgan, romlebsac ar hqondaT rnm, an romelTa rnm-s
rnm-is molekulebis bunebriv gadarCevaze laborato- es Tvisebebi ar hqonda. Tu aseTi protobiontebi izrdebo-
riul pirobebSi eqsperimenti tardeboda. dnm-is ormagi da, ixliCeboda da rnm-is molekulebs Svileul ujredebs
jaWvisgan gansxvavebiT, romelic ormagi spiralis stand- gadascemda, maT mSoblebis zogi Tvisebac unda mieRoT.
artul formas iRebs, rnm-is erTjaWviani molekulebi sx- pirvelad protobiontebi albaT SezRudul genetikur
vadasxva samganzomilebian formas iRebs, romelsac maTi nuk- informacias atarebdnen. es informacia ramdenime Tvise-
leotiduri Tanmimdevroba gansazRvravs. aseT molekulas bas akontrolebda, romelic maT memkvidreobiT miiRes
aqvs orive: _ genotipuri (misi nukleotiduri Tanmimdev- da romelzec bunebrivi gadarCeva moqmedebda. yvelaze
roba) da fenotipuri (misi struqtura, romelic konkret- warmatebuli protobiontebis raodenoba nel-nela izrde-
uli mimarTulebiT garSemo myof molekulebTan urTierT- boda, vinaidan isini resursebs ufro efeqturad iyenebdnen
moqmedebs) Tvisebebi. garemos eqstremalur pirobebSi da Semdgom Taobebsac am Tvisebas gadacemdnen. aseTi pro-
rnm-is molekulebi, romlebsac zusti ZiriTadi Tanmimdev- tobiontebis gaCena SeiZleba ararealurad geCvenebaT, ma-
roba aqvs, ufro stabiluria. maTi replikaciac ufro swra- gram gaxsovdeT, rom adreuli dedamiwis wylebSi miliardo-
fia da naklebi SecdomebiT mimdinareobs, vidre sxva Tanmim- biT protobionti arsebobda. memkvidreobiTobis Tundac
devrobebis replikacia. rnm-is gansxvaveuli molekulebi SezRuduli unaris mqones sxvebTan SedarebiT uzarmazari
konkurireben replikaciisTvis saWiro monomerebisTvis. upiratesoba hqonda.
imarjvebs Tanmimdevroba, romelic ukeT Seguebulia tem- protobiontebSi genetikuri informaciis matarebeli
peraturas, marilis koncentraciasa da xsnaris sxva Tvise- rnm-is Tanmimdevrobis gaCenis Semdeg bevri sxva cvlile-
bebs, da saukeTeso TviTkatalizuri aqtioba axasiaTebs. ase- bac gaxda SesaZlebeli. magaliTad, rnm iseT matricas qm-
Ti molekulebis STamomavloba erTi rnm-is absoluturad nida, romelSic grovdeboda dnm-is nukleotidebi. geneti-
identuri asli ar aris. axlomonaTesave TanmimdevrobaTa kuri informaciis Sesanaxad dnm-is ormagi spirali rnm-is
ojaxs Svileuli rnm-ebi qmnian. maT TanmimdevrobaSi gan- erTmag jaWvze gacilebiT stabiluria. dnm-is replikaciac
sxvaveba mainc iqneba, vinaidan replikaciisas gardauvalia ufro zustia. genomis zrdasTan erTad zusti replikacia-
631
li aucilebeli xdeba genis gaormagebisa da sxva procesebi-
sTvis. is aucilebelia, Tu saWiroa mravali Tvisebis gene-
tikuri kodireba. dnm-is gaCenis Semdeg rnm-is molekulebs
sxva funqciebi daekisra. es funqciebi maTi amJamindeli
funqciebis msgavsi iyo. kerZod, genetikuri informaciis
gadatanisas Suamdgomloba. `rnm-is samyarom~ adgili `dnm-
is samyaros~ dauTmo. bunebrivi gadarCevis procesSi gaCnda
sicocxlis sxvadasxva formebis gaCenisaTvis aucilebeli
pirobebi. es procesi dRemde mimdinareobs.
Svilobili@ izoto-
rogor aTariReben danaleq qanebsa pis dagroveba
da namarxebs
Svilobil izotopTan
632
asaks ver vigebT. qan ebSi namarxebis adgilmdebareobis dad- CrdiloeTis da samxreTis magnituri polusebi warsulSi
gena SeiZleba SevadaroT Zalian Zveli saxlis kedlidan adgils mravaljer icvlidnen. magnituri polusebis cvli-
qaRaldis fenebis mocilebas. SevZlebT kedelze gakruli leba mTel planetaze moqmedebda da danaleq qanebzec sa-
qaRaldis Tanmimdevrobis dadgenas, magram misi kedelze kuTari kvali datova. erT adgilas magnituri polusebis
dawebebis dros ver daadgenT. geologebma namarxebis zus- cvlilebis struqtura msgavsia nebismier sxva adgilas Ses-
ti asakis dasadgenad ramdenime meTodi SeimuSaves. (zusti abamisi struqturis. amitom sxva meTodebis miuwvdomlobis
an `absoluturi~ TariRi ar niSnavs marTlac zust TariRs. SemTxvevaSi qanebis daTariReba am meTodiTac SeiZleba.
ubralod am SemTxvevaSi asaki mocemulia wlebSi da ar aris
dadgenili rame movlenasTan SedarebiT. magaliTad, iqamde
geologiuri matiane
da imis Semdeg). yvelaze gavrcelebuli meTodia radiome-
triuli daTariReba. is dafuZnebulia radioaqtiuli izo- dedamiwis istoriis aRwerisTvis geologebma geolo-
topebis daSlis siCqareze. yovel radioaqtiul elements giuri matiane SemoiRes. dedamiwis istoria sam eonad dai-
daSlis zusti periodi axasiaTebs. izotopis naxevrad daS- yo (cxrili 26.1 pirvel gverdze). pirveli ori, arqeis da
lis periodi aris dro, romelic sawyisi nivTierebis 50%-is proterozouri eoni, daaxloebiT 4 miliard wels grZel-
daSlas sWirdeba. daSlis procesze temperatura, wneva da deboda. erTad am or eons prekembiul periods uwodeben.
garemos sxva faqtorebi ar moqmedebs (suraTi 26.7). fanerozouri eoni, romelic ukanasknel naxevar mili-
namarxebi Seicavs organizmSi misi sicocxlis ganmav- ard wels grZeldeba, emTxveva dedamiwaze eukariotuli
lobaSi dagrovil izotopebs. magaliTad, cocx al orga- organizmebis arsebobis umetes nawils. am eons sam _ pa-
nizmSi Semavali naxSirbadi Seicavs naxSirbadis yvelaze leozour, mezozour da kainozour erebad yofen. yoveli
gavrcelebul izotops, naxSirbad-12-s da radioaqtiur era dedamiwis istoriis gansxvavebul dros warmadgens.
naxSirbad-14 izotops. roca organizmi kvdeba naxSirbadis magaliTad: mezozour eras xandaxan `reptiliebis eras~
dagrovebac wydeba. naxSirbad-14, romelsac is sikvdilis eZaxian, didi raodenobis reptiliebis, maT Soris dinoza-
momentSi Seicavda, nela iSleba da sxva elementad _ azot- vrebis namarxebis gamo. erebs Soris arsebuli drois saz-
14-ad gardaiqmneba. naxSirbad-14-is mTel naxSirbadTan an Rvrebi masobriv gadaSenebebs ukavSirdeba, romelTa kvals
azot 14-Tan Sefardebis gamoangariSebiT namarxis asakis namarxebis kvlevisas vxedavT. dedamiwaze odesme arsebuli
dadgena SeiZleba. naxSirbad-14, romlis naxevrad daSlis mravali organizmi mTlianad gadaSenda, gadarCenilebma
periodi 5 730 welia, 75 000 wlis namarxebis daTariRebi- ki axali formebi mogvces. erebs periodebad yofen. bevri
sTvis gamodgeba. amaze Zveli namarxebi naxSirbad-14-is periodis sazRvrebs SedarebiT mcire masStabis katastro-
imdenad mcire raodenobas Seicavs, rom misi dafiqsireba febis mixedviT adgenen. periodebi iyofa intervalebad,
xelsawyoebiT SeuZlebelia (13 naxevrad daSlis periodis romlebsac epoqebs eZaxian. kainozouri eris epoqebis
anu 74 490 wlis Semdeg namarxi im naxSirbad-14-is mxolod CamonaTvali mocemulia 26.1 cxrilSi.
1/213 anu 0.012% Seicavs, romelic am namarxSi formirebis
momentSi iyo). ufro didi naxevraddaSlis peroidis mqone masobrivi gadaSenebebi
radioaqtiur izotopebs ufro Zveli namarxebis dasaTari-
Reblad iyeneben. saxeobebis gadaSenebas SeiZleba uamravi mizezi hqondes:
vulkanuri danaleqi qanebis namarxebis asakis dadgena sabindro areali SeiZleba ganadgurdes an garemo saxe-
paleontologebs vulkanur fenebSi radioaqtiuri izoto- obisTvis arasasurveli mimarTulebiT Seicvalos. okeanis
pis potasium-40-is raodenobis gansazRvriT SeuZlia. po- temperatura ramdenime gradusiT Tu daiwevs, Tanamedrove
tasium-40 qimiurad neitralur gazad - argon-40-ad iSleba, pirobebTan kargad adaptirebuli mravali saxeoba gadaS-
romelic vulkanur qanebSi TiTqos `daWerilia~. vulkanuri endeba. garemos fizikuri faqtorebis stabilurobis Sem-
amofrqvevisas qanebi cxeldeba, argoni qanebidan gamoid- TxvevaSi SeiZleba Seicvalos biologiuri faqtorebic.
evneba, magram potasiumi iq rCeba. amiT SegviZlia potasi- erTi saxeobis sabinadro garemoSi sxva saxeobebic binad-
um-40-is daSlis dasawyisis dro davadginoT. vulkanur roben. amitom erTi saxeobis evoluciuri cvlileba sxve-
SreebSi potasium-40-is argon-40-ad daSlis siCaris mixed- bzec aisaxeba.
viT am Sris formirebis TariRs gansazRvraven. ase rom, Tu namarxebis SeswavliT dasturdeba garemos swrafi da
namarxebi napovnia or vulkanur Sres Soris ganlagebul da- gamanadgurebeli cvlilebebis ramdenime SemTxveva, rom-
naleq qanebSi, romelTa asaki Sesabamisad 530 da 520 milioni lis Sedegad saxeobebis umravlesoba gadaSenda (suraTi
welia, SegviZlia davadginoT, rom isini daaxloebiT 525 26.8). masobrivi gadaSenebis magaliTia sxeulis mkvrivi sa-
milioni wlis asakis organizmebs ekuTvnis. faris mqone cxovelebis gadaSeneba, romlebic wyalmarCx
qanebis magnetizmis saSualebiT aseve SegviZlia maTi zRvebSi binadrobdnen. sxvebTan SedarebiT am organizmebis
daTariReba. vulkanuri an danaleqi qanebis form irebis mo- namarxebi ufro srulyofilia. did interess ori masobrivi
mentSi am qanebSi Semavali rkinis nawilakebi ganlagebuli gadaSeneba – permuli da carculi iwvevs. permuli masobri-
iyo dedamiwis magnituri velis Sesabamisad. roca qanebi vi gadaSeneba paleozouri da mezozouri erebis sazRvarze
qvavdeba, rkinis nawilakebis orientacia `droSi iyineba~. am moxda da zRvis saxeobebis 96%-mde Seiwira. man imoqmeda
qanebis magnetizms magnitometris meSveobiT zomaven. am xe- dedamiwis zedapirze gavrcelebul sicocxlezec. magali-
rxis gamoyenebiT geologebma gansazRvres, rom dedamiwis Tad, mwerebis 27 rigidan 8 gadaSenda. es masobrivi gadaSene-
633
cxrili 26.1 geologiuri aTvla
sicocxlis istoriis
eonebis asaki (milio- zogi mniSvnelovani
era epoqa
fardobiTi periodi ni wlebis win movlena
xangrZlivoba
holoceni Tanamedroveoba
634
milioni wlebis win W W suraTi 26.8 sicocxlis mravalferovneba da maso-
brivi gadaSenebis periodebi. xmeleTisa da zRvis or-
ganizmebis namarxebi drois ganmavlobaSi organizmebis
taqsonomiuri mravalferovnebis zrdis maCenebelia (wiTeli xazi da
ojaxebis raodenoba marjvena vertikaluri RerZi) masobriovi gadaSene-
bebi naCvenebia gadaSenebis sixSiris mwvervalebiT
permuli masobrivi (lurji xazi da marcxena vertikaluri RerZi) romle-
gadaSenebis sixSire gadaSeneba
qvanaxSiris
kembriuli
siluruli
paleogeni
proterozouri
devonuri
triasuli
carculi
iuruli
permuli
neogeni
eoni
ba 5 milionze naklebi wlis win moxda. geologiuri drois gamowveva SeeZlo. sad Camovarda es asteroidi an kometa?
TvalsazrisiT es wamebia. carcis masobrivi gadaSeneba 65 mkvlevrebi Tvlian, rom is Ciqsulubis krateris, 65 mil-
milioni wlis winaT mezozouri da kainozouri erebis saz- ioni wlis winaT warmoqmnili Rrmulis, adgilas Camovarda,
Rvarze moxda. zRvis saxeobebis naxevarze meti da xmeleTis romelic meqsikaSi, iukatanis sanapirosTan, danaleqi qa-
binadarTi mravali mcenare da cxoveli gadaSenda. am dros nebis qveviT mdebareobs (suraTi 26.9). krateris diametri -
gadaSenda dinozavrebis umetesobac. 180 km-ia, aseTi Rmulis datovebas 10 kilometri diametris
permuli masobrivi gadaSeneba daemTxva uzarmazar vul- obieqts SeeZlo.
kanur amofrqvevebs, romlebic tamanedrove cimbiris adgilas masobrivi gadaSenebis sxvadasxva mizezebze arsebuli
moxda. bolo naxevari miliardi wlis ganmavlobaSi es yvelaze hipoTezebis ganxilva dResac grZeldeba. carcul peri-
masStaburi vulkanuri amofrqvevebi iyo. lavis gamosvlisa da odSi momxdari masobrivi gadaSenebisas vulkanuri aqti-
atmosferoSi nacris amofrqvevis garda, atmosferoSi didi vobis piki Tanamedrove indoeTis adgilas iyo. gamoiwvia
raodenobiT naxSirorJangi moxvda, ramac globaluri klima- Tu ara es piki Ciqsulubis gavlenam? zogi mecnieri Tvlis,
turi cvlilebebi, kerZod ki globaluri daTboba gamoiwvia. rom permul masobriv gadaSenebasTan dakavSirebuli cimbi-
ekvatorsa da polusebs Soris temperaturis sxvaoba Semcir- ruli vulkanuri aqtivoba SeiZleba kosmosurma movlenebma
da, ramac okeanuri wylebis Serevis Seneleba gamoiwvia. aman gamoiwvia. am dros didi avstraliis napirTanac Camovarda
Tavis mxriv Seamcira zRvis cxovelebisTvis saWiro Jangbadis meteoriti, ramac avstraliaze gavlena iqonia. es mosaz-
raodenoba. okeaneebSi Jangbadis deficitma permul gadaSene- reba daudasturebelia. permul danaleq qanebSi iridiumiT
baSi didi roli Seasrula. mdidari Sreebi ar aris aRniSnuli. magram vulkanuri aqti-
carcis masobrivi gadaSenebis SesaZlebeli mizezis vobis gamosawvevad sakmarisia meteoritis an sxva didi sxe-
asaxsnelad ikvleven iridiumiT gamdidrebul Tixis Txel ulis siaxlove an iribi dartyma.
fenas, romelic ganlagebulia mezozouri da carcis erebis masobrivi gadaSenebebis mizezebi jer gamosakvlevia.
danaleqi qanebis sazRvarze. iridiumi dedamiwaze Zalian magram am periodSi sicocxles ganTavisuflebul ekolo-
iSviaTad gvxvdeba, magram bevria dedamiwaze moxverili me- giur niSebSi adaptaciuri radiaciis SesaniSnavi SesaZle-
teoritebis da sxva kosmosuri obieqtebis SemadgenlobaSi. bloba uCndeboda. Tavis boloSi sicocxlis istoriis Ziri-
valter da luis alvarezebma da maTma kolegebma (kalifor- Tad momentebze visaubrebT. 26.10 suraTze asaxulia am
niis universiteti) ivaraudes, rom es Sre sxvadasxvanairi movlenebis geologiur aRricxvasTan SesabamisobaSi mosay-
namsxvrevebis Semcveli uzarmazari Rrublis daleqvis vanad saaTis principis gamoyeneba. am saaTs Tavis sxvadasx-
Sedegad warmoiqmna, romelic asteroidis an didi kometis va nawilSic gamoviyenebT. is ama Tu im movlenis TariRis
dedamiwasTan Sejaxebis Sedegad atmosferoSi gavrcelda. swraf gaxsenebaSi dagvexmareba. k
am Rrubels mzis sinaTlis dafarva da ramdenime Tvis gan-
c e
mavlobaSi globaluri klimatis seriozuli cvlilebis
635
26.2
Tu miviCnevT, rom baqteriebi 3.5 miliardi wlis win arse-
koncefcia testi bobda, unda vivaraudoT, rom sicocxle dedamiwaze gac-
ilebiT adre, daaxloebiT 3.9 miliardi wlis win warmoiSva,
roca dedamiwa imdenad gacivda, rom wyali Txevadi gaxda.
1. analizis saSualebiT daadgineT, rom Tqvens mier aR-
amdenad, prokariotebi warmoiSva da ganviTarda, roca
moCenili Tavis qalaSi naxSirbad-14/naxSirbad-12-
dedamiwa Zalian `axalgazrda iyo~. faqtiurad prokari-
Tan, Tanamedrove cxovelebis Tavis qalebis msgavsi
otebis ganviTarebis adreul stadiaSi Camoyalibda ori
Semardebis 1/16-ia. ras udris gaqvavebuli namarxis
ZiriTadi evoluciuri xazi _ baqteriebi da arqebaqterie-
miaxloebiTi asaki?
bi. rogorc 27-e TavSi naxavT, es ori xazi arsebobas dResac
2. 26.1 cxrilze dayrdnobiT gamoTvaleT, ramden xans
ganagrZobs da sxvadasxva bunebriv pirobebSi gvxvdeba.
iyo dedamiwa mxolod prokariotebiT dasaxlebuli?
26.3
pirveli prokariotebi
koncefcia gamravlebis unaris mqone adreuli protobiontebi me-
tabolizmisTvis primitiul bulionSi arsebul molekulebs
iyenebdnen. umartives protobiontebsac ki arebobisTvis
prokariotebis evolucia da maTi garemos konkretuli pirobebi esaWiroeboda. sicocxlis
gavlena axlagazrda dedamiwaze es formebi iZulebuli iyvnen sinTezis gziT SeeqmnaT maT-
Tvis sasicocxlod aucilebeli nivTierebebi. mogvianebiT,
yvelaze Zveli namarxi formebi stromatoliTebia, protobiontTa Soris iseTi organizmebi gaCnda, romlebic
romelTa asaki 3,5 miliar- sinaTlis energiis gamoyenebiT saarsebo garemos araor-
di welia. stromatoliTebi ganuli molekulebidan, organuli naerTebis sinTezs awar-
kldovani struqturebia, moeben anu pirveli autotrofebi ganviTardnen. autotro-
roml ebic baqteriebisa da febis Semdgom ganviTarebam xeli Seuwyo heterotrofebis
misi sedimentebis mravali warmoSobas, radganac isini sakvebad swored autotrofebis
Srisgan Sedgeba (sur. 26.11). mier warmoebul nivTierebebs iyenebdnen.
dResdReobiT stromato- 3,5 – 2 miliardi wlis win heterotrofebi da autotro-
miliardi wlebis win liTebi mcire zomis Tbil febi dedamiwis pirveli prokariotuli organizmebi da si-
gubeebSi, wyalmarCx adgileb- cocxlis erTaderTi formebi iyvnen. swored isini arian
Si da mlaSe wylebSi gvxvdeba. Cveni planetis yvela cocxali organizmis winaprebi.
atmosferuli
Jangbadi
TT suraTi 26.9 dedamiwaze momxdari katastrofa da carculi periodis sicocxle. 65 milioni wlis asakis Ciqsulubis krateri ganla-
gebulia meqsikaSi, iukatanis naxevarkunZulTan axlos karibis zRvaSi. krateris nalis forma da danaleqi qanebis Semadgeneli nawilebis
Tvisebebi adasturebs, rom dedamiwaze samxreT-aRmosavleTidan mcire kuTxiT asteroidi an kometa Camovarda. mxatvarma gamosaxa Sejaxe-
ba da misi myisieri Sedegi: cxeli orTqlis Rrubeli da namsvrevebi, romlebmac saaTebis ganmavlobaSi CrdiloeTi amerikis cxovelebisa
da mcenareebis umetesoba gaanadgures.
CrdiloeTi
amerika
Ciqsulubis
krateri
iukatanis nax-
evarkunZuli
636
kaino
zouri
mezozouri
adamiani
paleozouri
xmeleTis
mcenareebi
cxovelebi mzis sistemisa da
dedamiwis warmoSoba
mravalujredi-
ani eukarioti ???????????????????????????????????????????????
prokariotebi
erTujrediani
eukarioti
atmosferuli
Jangbadi
SS suraTi 26.11 baqteriebis namarxi fenebi da stromatolitebi (a) lin margulisi (marjvniv zeviT) masaCusetis universitetidan da kenes
nelsoni samxreTi karolinis univeristetidan baxa kaliforniis lagunasTan Segrovebul baqteriul namarxebs aTvaliereben. namarxebi
baqteriebis koloniebs ekuTvnis, romlebic binadrobdnen sxva organizmebisTvis araxelsayrel garemoSi. namarxis gaswvriv ganlagebuli
zoli naleqebis Srea romelic mieweba baqterias, roca is maRla moZraobda.
637
eleqtronebis gadacemis sistemebi
atf-s sinTezis qemiosmosuri meqanizmi, romelSic
membranasTan dakavSirebuli cilebi monawileobs, eleq
tronebis transports da adenindifosfatidan adenintri-
fosfats warmoqmnas ganapirobebs. es sicocxlis samive
formas _ baqteriebs, arqebaqteriebsa da eukariotebs axa-
siaTebs. gvaqvs utyuari mtkicebuleba, rom eleqtronebis
gadacemis meqanizmi pirvelad im cocxal organizmebSi
gaCnda, romlebic Tanamedrove sasicocxlo formebis wina-
prebi iyvnen. eleqtronebis gadacemis meqanizmis evolucia
savaraudod maSin daiwyo, roca fotosinTezis Sedegad war-
moqmnili Tavisufali Jangbadis molekulebi atmosferoSi
jer ar arsebobda. im dros organizmebi energiis wyarod
meTans da wyalbadis sulfids iyenebdnen. sicocxlis war- S S suraTi 26.12 dakavSirebuli rkinis formacia: Jangba-
moSobis Semswavleli mecnierebi cdil oben eleqtronebis duri fotosinTezis dadastureba. danaleqi qanis wiTeli
gadacemis meqanizmebis warmoSobis etapebisa da pirvelad CanarTebi rkinis oqsidis zolebia.
ujredebSi maTi funqciebis dadgenas.
prokariotebis metabolizmsa da eleqtronebis ga- atmosferuli Jangbadis raodenoba 2.7 - 2.2 miliardi
dacemis meqanizmebs detalurad 27-e TavSi ganvixilavT. wlis intervalSi mniSvnelovnad gaizarda, magram maSin is
erTi ram cxadia: sxvadasxva garemo pirobebSi mobinadre atmosferos mxolod 10% -s Seadgenda. am `Jangbadurma rev-
prokariotebis evolucia 3 miliardi wlis win daiwyo. ma- oluciam~ maSindel cocxal organizmebze mniSvnelovnad
gram prokariotebis agebulebis evolucia mniSvnelovnad imoqmeda. Jangbadis Tavisufali da ionizirebuli
CamorCeboda maTi metabolizmis evolucias. molekulebi da misi komponentebi, magaliTad wyalbadis ze-
Jangi (H2O2), arRvevs qimiur kavSirebs da inhibirebs (akavebs)
fotosinTezi da Jangbaduri revolucia fermentebs, rac ujreds azianebs. Jangbadis ionebis kon-
centraciis zrdam atmosferoSi prokariotebis didi jgu-
savaraudoT, fotosinTezi
fis gadaSeneba gamoiwvia. prokariotebis saxeobaTa nawili
prokariotebis ganviTareb is
anaerobul habitatSi (garemoSi) gadarCa. maTi nawili dRe-
adreul stadiaze warmoiqmna,
atmosferuli sac obligaturi anaerobis (dakavSirebuli anaerobis) sax-
magram Tavdapirvelad metabo-
Jangbadi iT arsebobs (ix. Tavi 27). prokariotebis zogierTma formam
lizmis dros wylis molekule-
atmosferos cvlilebis Sedegad sxvadasxvagvari adaptacia
bi ar iSleboda da Tavisufal
SeiZina anu ujreduli sunqvisTvis energiis wyarod Jangba-
miliardi wlebis win Jangbadis -O O2-is molekulebs
dis da organuli molekulebis gamoyeneba daiwyo.
ar warmoqmnida. 27-e TavSi de-
atmosferoSi Jangbadis koncentraciis momateba ci-
talurad ganxilulia pro-
anobaqteriebis winaprebis mier fotosinTezis warmoe-
kariotebSi arsebuli ~araJang-
bam gamoiwvia. magram ram gamoiwvia Jangbadis raodeno-
baduri~ fotosinTezi. dRes
bis swrafi momateba ramdenime aseuli milioni wlis win?
prokariotebidan fotosinTezs mxolod cianobaqteriebi
erT-erTi hipotezis Tanaxmad es eukariotebis evoluciis
(lurj-mwvane wyalmcenareebi) awarmoeben.
Sedegi iyo, romelTa ujredebi qloroplastebs Seicavda.
atmosferoSi arsebuli Jangbadis - O2-is didi nawili
eukariotebis evolucias Semdeg nawilSi ganvixilavT.
biologiuri warmoSobisaa da wylis molekulebis gaxleCiT
26.3
warmoiqmna. piveli Jangbaduri fotosinTezias Tavisufa-
li Jangbadi jer wyalSi dagrovda, ris Sedegad zRvebi da
koncefcia testi
tbebi Jangbadis molekulebiT gajerda. Jangbadi reaqciaSi
rkinasTan Sedioda da rkinis oqsids warmoqmnida. rkinis
oqsidi wiTelia da dResac rkinis wyaroa (suraTi 26.12). 1. ra informacias viRebT namarxi stromatoliTe-
roca Tavisufali rkinis koncentracia okeaneSi pirvelad bidan prokariotebis evoluciis Sesaxeb?
Semcirda, OO 2 -is molekulebi wylidan atmoferoSi moxvda.
2. atmosferoSi Tavisufali Jangbadis (O2) warmoSo-
rkinis daJangva daaxloebiT 2.7 miliardi wlis win rkiniT
bam prokariotebis masobrivi gadaSeneba gamoi-
mdidar kldovan SreebSic mimdinareobda. rkinis daJangvis
wvia. ratom?
qronologiis mixedviT SegviZlia cianobaqteriebis evo-
luciaze msjeloba. isini daaxloebiT 3,5 miliardi wlis win
warmoiSvnen, roca stromatoliTebis formireba daiwyo.
638
koncefcia 26.4 sayrdeni ConCxis saSualebiT eukariotul ujreds SeuZlia
Sinagani struqturebis adgilmdebareoba Secvla, ujredis
erTi nawilidan meore nawilSi maTi gadaadgilebiT. sayrde-
eukariotuli ujredebi warmoiqm- ni struqtura xels uwyobs mitozisa da meozis msvlelobi-
sas qromosomebis mwyobr moZraobas (ix.Tavebi 12 da 13). mi-
na simbiozisa da prokariotul tozis gamo SesaZlebeli gaxda eukariotebis didi genomis
reproduqcia. am procesTan mWidrod dakavSirebulia mei-
ujredebs Soris genetikuri ozis meqanizmi, romelic sqesobrivi gamravlebis Sedegad
informaciis mimocvlis Sedegad miRebuli genebis rekombinaciis ganuyofeli nawilia.
rogor ganviTarda eukariotuli ujr edebis ufro rTu-
eukariotuli ujredebis mravali Tviseba gansxvavde- li organizacia martivi prokariotuli ujredebisgan? mi-
ba ufro mcire zomis baqteriebis an arqeebis ujredebis toqondriebis da plastidebis (plastidebi zogadi saxelia
Tvisebebisgan (ix. Tavi 6). yvelaze patara erTujrediani eu- rogorc fotosinTezis unaris mqone, aseve am unaris ar-
kariotebis agebulebac ki ufro rTulia, vidre nebismieri mqone qloroplastebisa da maTi monaTesave organelebis)
prokariotis. biologiis erT-erTi fundamenturi sakiTxia warmoqmna ganapiroba endosimbiozma. endosimbiozis Teor-
martivi prokariotuli ujredisgan gavilebiT ufro rTu- iis mixedviT, adre mitoqondriebi da plastidebi patara
li eukariotuli ujredebis warmoqmna. prokariotebis saxiT arsebobnen da ufro did ujredebSi
cxovrobdnen. termini endosimbioti sxva ujredSi mobinad-
pirveli eukariotebi re ujreds niSnavs. ujreds, romelSic sxva ujredi cxov-
robs, maspinZels uwodeben. mitoqondriebis savaraudo
mkvlevrebis umrav- winapari aerobuli heterotrofuli prokariotebia, rom-
lesoba Tvlis, rom yve lebic SemdgomSi endosimbiontebi gaxdnen; plastidebis sa-
laze Zveli eukariotebis varaudo winapari ki fotosinTezis unaris mqone prokario-
namarxebi 2,1 miliardi tia, romelic aseve endosimbionti gaxda.
wliT TariRdeba. mec- rogorc Cans, mitoqondriebisa da plastidebis winapre-
nierebma aRmoaCines sxva bi maspinZel ujredSi mounelebeli msxverplis an Sinagani
namarxebic, romlebic parazitis saxiT moxvdnen. am hipoTezidan endomembranuli
miliardi wlebis win
erTujrediani algis sistemisa da sayrdeni ConCxis adreuli evolucia gamom-
(wyalmcenaris) spiral- dinareobs, romlis Sedegad ufro didma zomis ujredma pa-
pirveli eu-
kariotuli uri formis martiv or- tara prokariotebi STanTqa da buStukebSi (vezikulebSi)
ujredi ganizmebs ekuTvnis. am Caalaga. advili warmosadgenia, rom aseTi urTierTobis
namarxebis asaki odnav Camoyalibebis Semdeg simbiozi urTierTsasargeblo gaxda.
didia (2,2 miliardi weli), magram gaurkvevelia iyvnen Tu heterotroful maspinZeli endosimbiontebis cxovelmoq-
ara es organizmebi eukariotebi. zogi mkvlevari amtkicebs, medebis - fotosinTezis Sedegad miRebul sakvebs iyenebda.
rom eukariotebi gacilebiT adre arsebobdnen, rsTvisac Jangbadis koncentraciis zrdasTan erTad garemo aero-
isini qolesterolis msgavsi molekulebis nakvalevs eyrd- buli gaxda, anaerobuli ujredi ki aerobuli endosimbion-
nobian, romlebic 2,7 miliardi wlis asakis danaleq qaneb- tiT sargeblobda. es endosimbiontebi Jangbads maspinZeli
Si aRmoaCines. am molekulebis sinTezi mxolod aerobuli ujredis sasargeblod iyenebdnen. maspinZelisa da parazitis
(sunTqva) nivTierebaTa cvlis mqone eukariotul ujre- urTierTdamokidebuleba izrdeboda. am procesis Sedegad
debSi mimdinareobs. Tu es simarTlea, eukariotebi im rev- erTiani organizmi warmoiqmna, romlis nawilebi ganuyofeli
oluciis dros warmoiSvnen, romelmac dedamiwis saarsebo gaxda. heterotroful da autotroful eukariotsac an sa-
garemo (Jangbadis atmosferoSi dagrovebiT) Zirfesvianad kuTriv mitoqondria, an misi msgavsi organizmis arsebobis
Secvala. genetikuri kvali aqvs. magram zog eukariots plastidebi
ar hqonda. seriuli endosimbiozis (endosimbiozuri movle-
mitoqondriebisa da plastidebis nebis Tanmimdevroba) hipoTezis Tanaxmad plastidebze adre
am procesSi mitoqondria Caeba (suraTi 26.13).
endosimbiozuri warmoSoba plastidebisa da mitoqondriebis endosimbiozuri bu
prokariotebis ujredebSi ar gvxvdeba mravali struq- nebis damamtkicebeli mravali argumenti arsebobs. orive or-
tura. essenia: birTv is garsi, endoplazmuri bade da ganelas Sinagan membranas aqvs fermentebi da satransporto
goljis aparati. es struqturebi damaxasiaTebelia eukari- sistema, romelic prokariotebis plazmuri membranis igive
otuli ujredebisTvis. prokariotebs ara aqvs ujreduli struqturebis homologiuria. mitoqondriebisa da plas-
ConCxi (citoplazmis sayrdeni struqturebi) da ujredis tidebis replikacia gaxleCis gziT, zogi prokariotis gayo-
formis Secvla maT ar SeuLZlia. eukariotul ujreds ki fis msgavsad mimdinareobs. yoveli organela dnm-is erTmag
aqvs es struqturebi. maT formis SecvliT sxva ujredis rgolisebr molekulas Seicavs, romelic baqteriis qromo-
datyveveba da STanTqma SeuZlia. marTlac, pirveli eukari- somis msgavsad histonebTan an sxva cilebTan ar aris dakav-
otebi albaT sxva ujredebze monadire mtaceblebi iyvnen. Sirebuli. es organelebi Seicavs satransporto rnm-s, ribo-
639
citopoazma somebs an maTi dnm-is cilebSi gadawerisa da kodirebisTvis
saWiro sxva molekulebs. zomiT, nukleotiduri Tanmimdev-
plazmuri dnm
membrana robiTa an garkveuli antibiotikebis mimarT mgrZnobelobis
mixedviT mitoqondriebis da plastidebis ribosomebi ufro
waagavs prokariotebis ribosomebs, vidre eukariotuli
ujredis citoplazmur ribosomebs.
winapari
prokarioti prokariotebis romelma Stom misca dasabami mito-
qondriebs da plastidebs? am kiTxvaze pasuxis gasacemad
sistematikosebma ribosomis erTi suberTeulis rnm-is
nukleotidebis Tanmimdevroba Seiswavles. geni am mcire
plazmuri membranis ribosomuli suberTeulis rnm-is geni (SSU–rRNA) yvela or-
nakecebi ganizmSi arsebobs da sicocxlis xis ganStoebebis ufro
dawvrilebiTi Seswavlis saSualebas iZleva (ix. Tavi 25).
mitoqondriebis, plastidebisa da sxvadasxva Taname-
drove prokariotebis SSU-rRNA-is Sedarebidan Cans, rom
endoplazmuri bade baqteriebis jgufi - alfa proteobaqteriebi mitoqon-
birTvi driebis uaxloesi naTesavebia. lurj-mwvane wyalmcenaree-
bi ki plastidebis uaxloesi naTesavebia.
droTa ganmavlobaSi zogi geni, romelic dasawyisSi mi-
birTvis garsi
toqondriebsa da plastidebSi iyo lokalizebuli, birTvSi
gadainacvla. am procesis dasrulebas albaT xeli Seuwyo
aerobuli het- mobilurma genetikurma elementma (ix. Tavi 18). amis Sede-
erotrofuli pro-
kariotis STanTqma
gad zog mitoqondriul da plastidur cilas dnm-is mqone
organelebi akodirebs, sxva cilebs ki birTvis genebi. zogi
cila dResac polipeptidebis kombinaciaa, romelsac orive
ujredi birTviT da adgilas (organelebSic da birTvSic) mdebare genebi ako-
endomembranuli direbs: magaliTad, mitoqondriuli Aatf-sinTaza, cilebis
sistemiT
komleqsi, romelic ujreduli sunTqvisas atf-s warmoqmnis
(ix. Tavi 9). genebis birTvSi gadatanis procesi zog eukari-
otSi ufro Sors wavida. mtknari wylis umartivesis Reclimo-
mitoqondria
nas-is mitoqondrias 97 geni aqvs (im genebis CaTvliT, romle-
bic sxva eukariotebSi birTvSi gadainacvla), xerxemlianebis
mitoqondrias ki mxolod 34 geni. eukariotul ujreds amJa-
mad erTi, ZiriTadad birTvuli genomi aqvs, magram am genoms
avsebs mitoqondriebsa da plastidebSi SemorCenili dnm.
mitoqondria
eukariotuli ujredi
genetikuri qimeraa
zogi ujredis berZnul miTologiaSi qimera monstria, romelsac sxeulis
mier fo-
tosinTezis erTi nawili Txis, meore lomis, mesame ki gvelis aqvs. eu-
unaris mqone kariotuli ujredebi prokariotebis nawilebisgan Semd-
prokariotis gari qimerebia. maTi mitoqondriebi erTi tipis baqteriebi-
STanTqma
dan, plastidebi sxva tipis baqteriebidan, birTvuli genomi
winapari het-
plastida ki endosimbiontebis genomis nawilebidan da endosimbion-
erotrofuli
eukarioti tebis maspinZeli ujredis genomidan warmoiqmna. mitoqon-
driebisa da plastidebis warmoSobis dadgena SesaZlebelia,
raDdganac maTSi dRemde SemorCa dnm-is patara molekulebi,
romelTa genebi prokariotuli organizmebis orTologi-
winapari fotosin- uria (ix. suraTi 25.17) (orTologiuri genebi, filogene-
Tezis unaris mqone tikurad monaTesave organizmebis genebis homologiuri
eukarioti
genebia). eukariotuli ujredebis warmoqmnis sxva sakiTxe-
bi gacilebiT ufro mravalferovani da damabnevelia. zogi
S S suraTi 26.13 r amdenime endosimbiozis Sedegad eukario- mkvlevari amtkicebs, rom birTvi arqeas domenSi Semavali
tis warmoSobis modeli
endosimbiotebidan warmoiqmna. eukariotebis birTvSi aR-
640
darebiT gvian Camoyalibebul simbiotur kavSirs iyeneben
(suraTi 26.14). eukariotebis Soltebisa da wamwam ebis mik-
romilakebis 9+2 struqtura (ix. Tavi 6) prokariotebSi aR-
moCenili ar aris.
did orkestrs, erT meviolinesTan SedarebiT, meti
musikaluri nawarmoebis Sesruleba SeuZlia. rTul or-
ganizms, martivTan SedarebiT, meti SesaZlebloba aqvs.
eukariotuli ujredebis warmoqmnam agebulebis mra-
valferovnebis evolucia daaCqara. prokariotul orga-
nizmebTan SedarebiT eukariots amis meti SesaZlebloba
aqvs. am evoluciis Sedegad warmoiqmna pirveli didi adap-
taciuri radiacia, prokariotebis nivTierebaTa cvlis di-
versifikacia (gamravalferovneba). diversifikaciis mesame
talRa eukariotis zogierT evoluciur StoSi mravalu-
jrediani sxeulis warmoqmnas mohyva.
641
(a) ori ujredis stadia (b) mogvianebiTi stadia
642
xmeleTis kolonizacia mcenareebis,
mxarfexianebi
moluskebi
rgolovani Wiebi
qordianebi
Rrubelebi
msusxavebi
kaneklianebi
fexsaxsrianebi
sokoebisa da cxovelebis mier
organizmebis mier xmeleTis aTviseba sicocx-
lis istoriis yvelaze mniSvnelovani periodi iyo.
milioni wlebis win namarxebi adasturebs, rom miliardze meti wlis wi-
naT lurj-mwvane wyalmcenareebi da fotosintezis
adreuli unaris mqone sxva umartivesebi dedamiwis tenian
paleozouri
era (kembriuli zedapirs faravdenen. didi organizmebi: mcenareebi,
periodiO) sok oebi da cxovelebi, adreul paleozour eramde anu
500 milioni wlis winaT dedamiwaze ar arsebobdnen.
wylis garemodan gasaxwevad saWiro iyo dehidrata-
ciis damabrkolebeli adaptaciuri meqanizmebis Tan-
daTanobiTi evolucia. aseTi meqanizmebis Camoyali-
bebis Semdeg SesaZlebeli gaxda xmeleTze gamravleba.
magaliTad, zRvis mwvane wyalmcenareebidan ganviTa-
rebuli xmeleTis mcenareebis foTlebi dafarulia
wyalgaumtari cviliT, romelic wylis aorTqlebas
aferxebs.
mcenareebma da sokoebma xmeleTi erTdroulad
daipyres. mravali mcenaris fesvebi dResac dakavSire-
bulia sokoebTan, romlebic maT exmarebian niadagi-
dan wylisa da sasargeblo nivTierebebis miRebaSi (ix.
gviani protero-
zouli eoni Tavi 31). fesvebTan mobinadre sokoebi ki mcenarisa-
gan organul sakveb nivTierebebs iReben. mcenaresa da
sokoebis amgvari simbiozuri kavSiri zogierT faes-
vis uZveles namarxSi gvxvdeba, romelic xmeleTze si-
cocxlis gavrcelebis uZvelesi peri
odiT TariRdeba.
xmeleTze cxovelebis mravali jgufi binadrobs,
SS suraTi 26.17 cxovelebis kembriuli daTiSva. am diagramis monakveTe-
bi miuTiTebs namarxebSi cxovelebis ramdenime tipis gamoCenaze. Tumca
magram yvelaze mravalricxovani da mravalferovania
molekuluri monacemebis Tanaxmad es tipebi gacilebiT adre warmoiSva. fexsaxsrianebi (gansakuTrebiT mwerebi da obobas-
nairebi) da xerxemlianebi (amfibiebi, reptiliebi, fr-
invelebi da ZuZumwovrebi). xmeleTis xerxemlianebs
magram molekulur saaTze dayrdnobiT varaudoben, rom oTxfexianebs (tetrapoda) uwodeben, vinaidan maT
cxovelebis tipebis umetesi nawili warmoiSva da ganviTarda oTxi kiduri aqvs. amiT isini sxva, wyalSi mobinadre xerx-
gacilebiT adre, 1 miliardi - 700 milioni wlis winaT. kem- emlianebisagan ganasxvavdebian. adamianic oTxfexianebSi
brijis universitetis paleontologs saimon konvei moriss Sedis, magram Cven `asparezze~ SedarebiT gvian gamovediT.
SesaniSnavi fraza ekuTvnis: `kembriul afeTqebas grZeli pa- adamianis evoluciuri Sto sxva hominidebs (adamianismagvar
truqi (fitili) hqonda~. CvenTvis ucnobi mizezebis gamo kem- maimunebs) mxolod 6-7 milioni wlis win gamoeyo. dedamiwis
briuli periodis dasawyisSi organizmebis sxvadasxva tipebi istoriis saaTi Cveulebrivi saaTi rom yofiliyo, adamiani
erTdroulad da uecrad Seicvala anu saxeobaTa diversi- gaCenidan mxolod erTi wami gavidoda.
fikacia (gamravalferovneba) moxda. mravali didi cxovelis
mravalferovnebac gaizarda, magaliTad mkvrivi niJarisa
(javSnis) da garegani ConCxis mqone cxovelebis, rac namarxe- CrdiloeTi evr aziis
biT dasturdeba. mravalferovnebis zrdis mizezebis hipo- amerikis fila fila
Tezas 32-e TavSi ganvixilavT. karibis fila
xuan de fukos filifinebis
fila fila
arabeTis fila indoeTis
kokosis fila fila
wynari okeanis samxreT
fila n a z k a s amerikis fila
X X suraTi 26.18 dedamiwis qerqis ZiriGTadi filebi. filebi fila afrikis fila
mudmivad icvleba. magaliTad, filebis axali sazRvaris formire-
ba mimdinareobs aRmosavleT afrikasa da danarCen kontinents Sotlandiis antarqtikis
Soris. wiTeli wertilebi saxifaTo teqtonikur zonebs aRniSnavs, fila fila
romelTagan mravali subduqciis zonebia (ixileT sur. 26.19)
643
vulkanebi da vul- dedamiwis yvelaze ax-
kanuri kunZulebi algazrda mTagrexili,
himalai warmoiqmna
naprali
daaxloebiT 10 milioni
okeanes qedi wlis winaT kainozois
ganmavlobaSi indoeTis
evraziasTan Sejaxebis
kainozouri
Sedegad. kontinen-
ka tebi moZraobas dResac
ri
na ame agrZeleben
zo Ti
uqcis
e
lo evrazia
qi subd di
ri qer Cr
mezozois bolos
okeanu
sa
leba afrika lavrazia da gondvana
mx
avrce indoeTi
r
eris g gancalkevda da Taname-
eT
is fsk
madagaskari
i
am
okean drove kontinentebi
er
avstralia
ik
Camoyalibda
a
antarqtika
mezozouri
warmoiqmneba. subduqciis zonaSi dagrovili daZabulobis uecari
ganTavisufleba miwisZvrebs iwvevs. roca sxvadasxva filebze
ganlagebuli kontinentebi erTmaneTs ejaxeba, kontinenturi da
okeanis fskeris masala maRla iwevs da mTagrexilebs warmoqmnis.
kontinentebis gadaadgileba
dedamiwaze sicocxlis gavrcelebis am mimoxilvaSi unda
paleozois bolosT-
avRniSnoT, rom evolucia rogorc droSi aseve sivrceSi
paleozouri
vis dedamiwis mTeli
mimdinareobda. darvini da uolesi sicocxlis ganviTare- xmeleTi gaerTioanebu-
bas mraval adgilebSi ikvlevdnen, ramac dasabami misca si- li iyo da superkonti-
nent pangeas qmnida
cocxlis evoluciis moZRvrebis Camoyalibebas. amJamad es
biogeografiis sagania. globalurad rom vimsjeloT, kon-
tinentebis gadaadgileba is mTavari faqtoria, romelic
sicocxlis sivrceSi ganawilebas gansazRvarvs. dedamiwis S S suraTi 26.20 kontinentibis moZraobis istoria fanerozois
ganmavlobaSi.
kontinentebi moZraobs. isini dedamiwis zedapiris garSemo,
misi qerqis uzarmazar sibrtyeze (filebze) gadaadgil-
deba. filebi mantiis qveS moqceul gavarvarebul lavaze adgilebSi maSinac mravali zRvis organizmi cxovrobda.
tivtiveben. xSir SemTxvevaSi es sibrtyeebi erTmaneTs Sor- pangeas Camoyalib ebam am organizmebis saarsebo garemo
deba an uaxlovdeba da ejaxeba kidevac (suraTi 26.18). mag- mniSvnelovnad daarRvia. vrceli kontinentis Sida re-
aliTad, CrdiloeTi amerika da evropa amJamad erTmaneTis gionebi civi da mSrali iyo. albaT iq ufro mkacri saarsebo
sawinaaRmdego mimarTulebiT, weliwadSi 2 sm siCqariT, pirobebi iyo, vidre dRes centralur aziaSi gvaqvs. pangeas
gadaadgildeba da kaliforniis, cudi reputaciis mqone san Camoyalibebam didi gavlena iqonia biologiuri mraval-
andreasis bzari, im sazRvris nawilia, romezec ori fila ferovnebis zrdaze. zogi saxeoba gadaSenda. gadarCenili
erTmaneTis mimarT moZraobs. filebis gadaadgileba nel- taqsonebisTvis ki ganviTarebis xelSemwyobi axali piro-
nela cvlis geografias. am procesis saboloo efeqti Zalze bebi Seiqmna.
STambeWdavia. mravali mniSvnelovani geologiuri procesi, kontinentebis cvlilebis istoriis meore Tavi daaxloe-
magaliTad mTebisa da kunZulebis warmoqmna, filebis sazR- biT 180 milioni wlis win, mezozour eraSi `daiwera~. konti-
varze an uSualod maT sust adgilebSi xdeba (suraTi 26.19). nentebi erTmaneTs Sordebodnen da organizmebis saarsebo
kontinentebis cvlilebis or moments sicocxlis gan- garemo ufro mravalferovani gaxda, ramac mcenareebis da
viTarebisTvis gansakuTrebuli mniSvneloba hqonda. daax- cxovelebis ganviTarebis SesaZlebloba gazarda. kontinen-
loebiT 250 milioni wlis win, paleozouri eris bolos, tebis gaerTianebisa da dacilebis sqema biogeografiis mra-
dedamiwis qerqis sibrtyeebis gadaadgilebis Sedegad vali gamocanis axsnis SesaZleblobas iZleva. magaliTad,
mTeli xmeleTi erT kontinentad SeerTda. am kontinents ganasa (dasavleTi afrika) da braziliaSi paleontologebma
pangea uwodes, rac `mTel xmeleTs~ niSnavs (suraTi 26.20). mtknari wylis reptiliebis erT-erTi saxeobis permiuli pe-
okeanis Rrmulebi ufro gaRrmavda, ramac wylis done dawia riodis namarxebi aRmoaCines. dedamiwis es ori nawili amJamad
da mcire sanapiro zRvebis drenaJi gamoiwvia. wyalmarCx 3.000 kilometriT daSorebulia okeaniT. gvian paleozour
644
da adreul mezozour erebSi ki gaerTianebuli iyo. konti-
nentebis cvlileba organizmebis dRevandel ganawilebas-
Tan dakavSirebul mraval koTxvaze pasuxobs; magaliTad,
ratom gansxvavdeba avstraliis fauna da flora danarCeni
samyaros faunisa da florisgan? avstraliis ekologiur ni-
Sas CanTosani ZuZumwovrebi avseben, danarCeni kontinentebis
ekologiur niSebs ki placenturi ZuZumwovrebi (suraTi 25.5).
savaraudod CanTosnebi dRevandeli CrdiloeTi amerikis
teritoriaze ganviTardnen da avstralias samxreTi amerikisa mcenare soko cxoveli
da antarqtikis gavliT miaRwies. es maSin moxda, roca es kon-
tinentebi erTmaneTs ukavSirdeboda. kontinentebis Semdgom-
ma dacilebam avstralia CanTosnebis `motivtive~ did kidob-
nad gadaaqcia. avstraliaSi CanTosnebis mravalferovani
saxeobebi ganviTardnen, sxva ZuZumwovrebi ki gadaSendnen.
sxva kontinentebze ki piriqiT moxda; CanTosnebis umetesoba
eukarioti
gadaSenda da ganTavisuflebuli adgili placenturi ZuZum-
wovrebis mravalferovanma saxeobebma daikava. umartivesi
26.5
prokarioti
koncefcia testi
26.6
vnebda.
koncefcia mikroorganizm ebis mravalferovani samyaros aRmoCenis
Semdegac cocxali organizmebis or samefod dayofis siste-
ma mainc arsebobda. taqsonomistebma baqteriebi mcenareTa
axalma informaciam Secvala samefos miakuTvnes, vinaidan maT ujredebs mkvrivi garsi
Cveni warmodgena sicocxlis aqvs. qloroplastebis mqone erTujrediani eukariotebic
mcenareebSi moxvndnen. sokoebs fotosinTezis unari ara
xis Sesaxeb aqvs da agebulebiTac mcenareebisgan mniSvnelovnad gan-
sxvavdebian, magram isinic mcenareebs miakuTvnes, vinaidan
rogorc 25-e TavSi vTqviT, sistematika maT Soris anal-
maT umravlesobas, iseve rogorc mcenareebis umravleso-
itikuri midgomaa, romelsac sicocxlis mravalferovani
bas, gadaadgileba ar SeuZlia. erTujrediani organizmebi,
formebis evoluciuri naTesauri kavSirebis dasadgenad
umartivesebi, romlebic gadaadgildebian da sakvebs iT-
viyenebT. bolo aTwleulebSi molekulur-genetikuri mo-
viseben cxovelTa samefoSi Seiyvanes. gadaadg ilebisa da-
nacemebis analizis Sedegad sicocxlis xis yvelaze ucnob
fotosinTezis unari mqone evglena rogorc botanikosebis,
ganStoebebze warmodgena Seicvala. mimdinare kvlevebis
asev e zoologebis moTxovnebs akmayofilebs, amitom is ro-
masalebze dayrdobiT mimdinareobs sicocxlis xis gan-
gorc cxovelebis, aseve mcenareebis sam efoSi gvxvdeba.
Stoebebis mudmivi gadasinjva.
1969 wlamde orze meti samefos mqone taqsonomiuri
sqemebi biologebSi popularulobiT ar sargeblobda. 1969
warsulis taqsonomiuri wels robert h. uitekerma (kornelis universiteti) kargad
(klasifikaciis) sistemebi argumentirebuli sistema Seqmna. am sistemaSi xuTi samefo
Sedioda: monera, umartivesebi, mcenareebi, sokoebi da
ufrosi Tasoba cocxali organizmebis mxolod or same- cxovelebi (Monera, Protista, Plantae, Fungi, Animalia) (suraTi
fos, mcenareebsa da cxovelebs icnobda. adamiani ZiriTa- 26.21). uitekeri ujredebis or fundamenturad gansxvave-
dad dedamiwis makroskopul samyaros ikvlevs da iSviaTad bul tips, prokariotebs da eukariotebs gamoyofda. man
akvirdeba im organizmebs, romlebic arc mcenareebi da arc prokatriotebi eukariotebisgan calke, moneras jgufSi
cxovelebia. formalur taqsonomiaSi cocxali samyaros or moaTavsa.
645
Tavi 27 Tavi 28 Tavi 29
cerkozoa, radiolaria
alveolata (dinoflagelata, apikompleqsa,
diplomonadebi, parabazaliebi
lurj-mwvane wyalmcenare
qlamidia
korarqeota
gram-dadebiTi baqteria
nanoarqeota
spiroqeta
protobaqteria
qlorofiti
evglenebi
witeli agla
qaroficeanebi
qrenarqeota,
wamwamiani)
domeni baqteria
saerTo winapari
S S suraTi 26.22 biologiuri mravalferovenbis erT-erTi Tanamedrove sqema. am xeze asaxulia sicocxlis gamravalferovneba evoluci-
uri drois ganmavlobaSi. cxare kamaTi mimdinareobs aq asaxul zogierT naTesaur kavSirze, rasac sqemaze miTiTebul TavebSi gaecnobiT.
uitekerma mravalujrediani eukariotebis sami, mcena- cxovelebis umravlesoba sakvebs garemodan iRebs da orga-
reebis, sokoebisa da cxovelebis samefo gamoyo. es kla- nizmSi arsebul specialur RruSi inelebs.
sifikacia ZiriTadad kvebis Taviseburebebs efuZneboda. uitekeris xuTi samefos sistemaSi umartivesebis
mcenareebi autotrofebia, romlebic TavianT sakvebs fo- samefo SedarebiT bundovnad gansazRvrulia. umar
tosinTezis gziT qmnian. sokoebi da cxovelebi heterotro- tivesebis samefoSi yvela eukarioti Sedioda, romlebic
febia. sokoebis umravlesoba reducentis (damSleli). is mcenareebis, sokoebisa an cxovelebis gansazRvras ar See-
sakveb obieqtSi iWreba, saWmlis momnelebel fermentebs sabameboda. umartivesTa umravlesoba erTujrediania, ma-
gamoyofs da monelebuli sakvebis mcire molekulebs iwovs. gram maTi samefos sazRvrebi gaafarToes damasSi zogierTi
646
Tavi 30 Tavi 28 Tavi 31 Tavi 32 Tavi 33, 34
qoanoflagelatebi
CanTiani sokoebi
zigoturi sokoebi
farulTeslovanebi
qitridebi
msusxavebi (medu
amebebi
Teslis ar mqone WurWlo
Rrubelebi
vani mcenareebi (gvimra)
zebi, MAmarjnebi)
sokoebi
647
monerebis samefo amovarda, radgan misi warmomadgenlebi ueWvelia, rom am procesSi organizmebis axal jgufebs aR-
or gansxvavebul domenSi aRmoCndnen. dRes molekuluri movaCenT, rac taqsonomiis modernizacias gamoiwvevs. 27-34
monacemebis filogenezuri analizis safuZvelze mravali Tavebis kiTxvisas sicocxlis mravalferovnebas gaecnobiT.
mikrobiologi orive prokariotul domens mraval samefod gaxsovdeT, rom filogenezuri xe da taqsonomiuri jgufebi
yofs (suraTi 26.22). Cvens xelT arsebul monacemebze agebuli hipoTezaa. Semow-
xuTi samefos sistemis mimarT sxva mniSvnelovani SeniS- mebadi hipoTezebis kvleva uwyvetad mimdinareobs, rac
vnebi im sistematikosebmac gamoTqves, romlebic umarti- adasturebs, rom evoluciur biologia sabunebismetyvelo
vesebis samefoSi Semavali eukariotebis filogenezs ikv- mecnierebaa.
leven. amjamad am organizmebs xuT an met samefod yofen,
26.6
romlebsac sicocxlis xis eukariotuli Stos fuZeSi
saerTo winapari hyavT. kamaTi zogierTi erTujrediani koncefcia testi
umartivesis mcenareebis, sokoebis an cxovelebis samefoSi
gadayvanaze dRemde grZeldeba. sruli Tanxmobis miRwevas
mravali kvleva dasWirdeba. dasadgenia sicocxlis sam do- 1. xuTi samefos sistemis romel samefoSia organizme-
mens Soris arsebuli kavSiri da maTSi Semavali samefoebis bi, romlebic amJamad eukariotebis domenSi Sedian?
raodenoba. mecnierebi ganagrZoben organizmebis kolo- 2. 26.22 suraTze dayrdnobiT axseniT, ratom aRar iT-
niebis aRmoCenas da Seswavlas, magaliTad Rrmad miwisqveS vleba monerebis samefo srulfasovan taqsonad.
mobinadre organizmebis da maT kultivirebas cdiloben.
26.3
komponentebi TavisTavad lagdebian da qmnian pro-
tobiontebs _ cximovan wveTebs, romlebsac ujredis koncefcia
zogi Tviseba aqvs.
rnm-is samyaro da bunebrivi seleqciis gariJraJi prokariotebis evolucia da maTi gavlena
pirvel genetikuri masala albaT rnm-is mokle
axalgazrda dedamiwaze
molekulebi iyo. isini qmnidnen trafarets aminom-
JavebisTvis polipeptidebis sinTezis dros da nuk-
pirveli prokariotebi
leotidebisTvis _ primitiuli TviTreplikaciisas.
3.5-2 miliardi wlis win dedamiwaze mxolod prokari-
adreuli protobiontebi, romlebic TviTreplici-
otebi arsebobdnen.
648
eleqtronebis gadatanis sistemebi eleqtronebis `kembriuli afeTqeba~ cxovelTa tipebis umetesobis
pirveli satransporto jaWvebi albaT atf-is Senax- uZvelesi namarxebi kembriuli periodiT TariRdeba,
vas emsaxureboda, rac organuli mJavebis daJangvasa magram molekulur-genetikuri kvlevebi miuTiTebs,
da H +-is ujredis farglebs gareT tranportirebas rom am tipebis umravlesoba gacilebiT adre, daax-
Soris kavSiris SeqmniT xdeboda. loebiT 1 miliardi - 700 milioni wlis win gaCnda.
fotosinTezis warmoSoba da Jangbadis revolucia xmeleTis kolonizacia mcenareebis, sokoebisa da
adreuli fotosinTezis sxvadsxva formis arsebobis cxovelebis mier mcenareebi, sokoebi da cxovelebi
periodSi, Jangbadi albaT ar warmoqmneboda. savarau- xmeleTze daaxloebiT 500 milioni wlis win dasaxld-
dod, Jangbadis warmomqneli fotosinTezi lurj- nen. mcenareebis fesvebsa da sokoebs Soris simbiozu
mwvane baqteriebSi 3,5 miliardi wlis win ganviTarda. ri kavSiris Camoyalibeba zustad am droiT TariRd-
Jangbadis dagroveba atmosferoSi daaxloebiT 2.7 eba da dResac gavrcelebuli movlenaa.
miliardi wlis win moxda, ramac organizmebis saarse- kontinentebis gadaadgileba dedamiwis filebis
bo garemo Secvala. am procesis Sedegad konkretuli moZraobam evoluciaze didi gavlena iqonia. super-
adaptaciebi gaCnda, magaliTad, ujreduli sunTqva kontinent pangeas formireba, Semdeg ki sxvadasxva
Jangbadis gamoyenebiT. kontinentebad daSla, bevr biogeografiul gamoca-
26.4
nas xsnis.
26.6
koncefcia
koncefcia
eukariotuli ujredebi simbiozisa da
prokariotul ujredebs Soris genetikuri sicocxlis xeze warmodgena axlma
informaciis mimocvlis Sedegad informaciam Secvala
warmoiqmna warsulis taqsonomuri sistemebi warsulis taq-
sonomiur sistemebSi or, mcenareebisa da cxovelebis
piveli eukariotebi eukariotuli ujredebis uZve- samefos, gamoyofdnen. SemdegSi Camoyalibda 5 same-
lesi namarxebi 2.1 miliardi wliT TariRdeba. fosgan Semdgari sistema. esenia: monera, umartivese-
mitoqondriebisa da plastidebis endosimbiozuri bi, mcenareebi, sokoebi da cxovelebi.
warmoSoba pirveli eukariotebi sxva ujredebze sicocxlis xis ganaxleba. samuSao grZeldeba sami
monadire mtaceblebi iyvnen. mitoqondria da plas- domenis sistemam (baqteriebi, arqeebi da eukari-
tidebi eukariotul ujredebSi albaT prokariote- otebi) xuTi samefos sistema Secvala. yoveli domeni
bidan moxvdnen. eukariotuli ujredebi ufro mcire sistematikosebma mraval samefod dayves.
prokariotuli ujredebiT ikvebebodnen. zogi pro-
kariotuli ujredis ar moinela da maspinZeli eu-
kariotuli ujredis SemadgenlobaSi Sevida. ganvi- SeamowmeT sakuTari codna
Tarda simbiozi. prokariotulma ujredebma arseboba
eukariotuli ujredebis SemadgenlobaSi ganagrZes.
eukariotuli ujredebi genetikuri qimerebia.
endosimbiozma da genebis horizontalurma gadata- TviTSefaseba
nam xeli Seuwyo eukariotuli ujredebis agebulebis
sirTulis zrdas. 1. sicocxlis warmoSobaze erT-erTi mosazrebidan gamom-
dinareobs, rom dedamiwaze pirveli organuli naerTebi
koncefcia 26.5 atmosferoSi ki ara aramed warmoiqmna....
a) mSral miwaze;
b) zRvaSi Rrma napralebTan axlos;
eukariotebSi mravalujredianoba
g) virusebisgan;
ramdenjerme ganviTarda d) samxreT afrikaSi;
e) dedamiwaze mTvaris namsxvrevebis Camocv enisas.
mravalujrediani eukariotebis adreuli formebi
2. risi Seswavla dRemde ver daasrules sicocxlis warmo-
mravalujrediani eukariotebis uZvelesi namarxebi
Sobis sakiTxebze momuSave mecnierebma?
1.2 miliardi wliT TariRdeba, magram molekuluri
a) ribozimebis mier rnm-is patara polimerebis sin-
saaTis mixedviT mravalujrediani eukariotebis saer-
Tezis;
To winapari 1.5 miliardi wlis win ukve arsebobda.
b) polipeptidebis abioturi sinTezis;
koloniuri organizmebi pirveli mravalujrediani
g) molekuluri erTobliobebis, romlebic membranis
organizmebi specializebuli ujredebis mqone kol-
SerCeviT SeRwevadobas uzrunvelyofen;
oniebia.
d) protobiontebis formirebis, romlebic aminomJa-
649
vebis sinTezisTvis dnm-s iyeneben; d) ujreduli sunTqvis evolucia: Jangbadis gamoyeneba
e) organuli molekulebis abioturi sinTezis. sakvebi molekulebisgan energiis misaRebad;
e) prokariotebis simbioturi Tanasazogadoebebidan
3. bunebrivi gadarCevis Sedegad protobiontebis popu-
mravalujrediani eukariotebis koloniebis ganvi-
laciSi evoluciuri cvlilebebi mxolod maSin mimdin-
Tareba.
areobda, roca
a) maT pirvelad SeZles qimiuri reaqciebis katalizi; 8. Semdegi CamonaTvalidan, romeli asaxavs dedamiwis bi-
b) memkvidreobiTobis zogi meqanizmi ganviTarda; ologiuri istoriis movlenebis SesaZlo Tanmimdevro-
g) maT zrda da orad dayofa SeZles; bas?
d) fotosinTezi warmoiqmna; a) jer metabolizmi, Semdeg mitozi;
e) dnm pirvelad gaCnda. b) jer Jangbadis Semcveli atmosfero, Semdeg reduci-
rebuli atmosfero;
4. romeli mosazreba ar eTanxmeba hipotezas, rom rnm iyo
g) jer eukariotebi, Semdeg prokariotebi;
uZvelesi protobiontebis genetikuri masala da am sax-
d) jer dnm genebi, Semdeg rnm genebi;
iT funqcionirebda?
e) jer cxovelebi, Semdeg wyalmcenareebi.
a) rnm-is mokle Tanmimdevrobebs dnm-is jaWvisTvis
mxolod SezRuduli raodenobis komplementaluri 9. indoeTis mcenareebi da cxovelebi SesamCnevad gansx-
fuZeebis damateba SeuZlia; vavdebian masTan mezoblad mdebare samxreT-aRmosavle-
b) cocxal ujredebSi rnm-s katalizuri aqtivoba aqvs; Ti aziis saxeobebisgan. imitom, rom:
g) Tanmimdevrobebis SemadgenlobaSi cvlilebebis a) saxeobebi konvergentuli evoluciis Sedegad erT-
Sedegad garemos sxvadasxva pirobebis mimarT sx- maneTs dacildnen;
vadasxva mdgradobis mqone molekulebs viRebT; b) ori regionis klimati absoluturad gansxvavdeba;
d) dRevandel ujredebSi cilebis sinTezisTvis rnm ma- g) indoeTi danarCeni aziidan gamoyofis procesSia;
tricis rols asrulebs; d) vulkanuri aqtivobis Sedegad sicocxle indoeTSi
e) dRevandel ujredebSi rnm matricaa, romlis mixed- didi xnis win Seicvala;
viT dnm-is nukleotidebi lagdeba. e) indoeTi SedarebiT axlaxans calke kontinenti iyo.
5. konkretul danaleq qanebSi maTi formirebisas pota- 10. kamaTi sicocxlis samefoebis ricxvsa da sazRvrebze
sium-40-is 12mg iyo. amJamad es qanebi 3mg potasium-40-s ZiriTadad organizmebis Semdeg jgufebs exeba:
Seicavs. potasiumis naxevrad daSlis periodi 1.3 mili- a) mcenareebsa da cxovelebs;
ardi welia. ras udris am qanebis asaki? b) mcenareebsa da sokoebs;
a) 0.4 miliardi weli; b) 0.3 miliardi weli; g) prokariotebsa da erTujredian eukariotebs;
g) 1.3 miliardi weli; d) 2.6 miliardi weli; d) sokoebsa da cxovelebs;
e) 5.2 miliardi weli. e) amfibiebsa da reptiliebs.
6. namarxi stromatolitebi
a) 2.7 miliardi wliT TariRdeba;
b) maTi formireba zRvebSi, napralebis axlos moxda; evoluciuri kavSiri
g) isini baqteriebis Tanasazogadoebebs hgvanan, rom-
lebic dRes zogierT Tbil, marilian, wyalmarCx
yureebSi binadroben; aRwereT agebulebis, metaboluri da genetikuri ele-
d) mowmoben, rom mcenareebi xmeleTze sokoebTan er- mentebis minimumi, romlebic protobionts esaWiroeba nam-
Tad, daaxloebiT 500 milioni wlis win dasaxldnen; dvil ujredad ganviTarebisTvis.
e) Seicaven pirveli namdvili eukariotebis namarxebs,
romlebic 2.1 miliardi wliT TariRdeba. mecnieruli kvleva
7. Jangbadis revoluciam dedamiwis saarsebo garemo mkve-
Trad Secvala. okeaneebsa da atmosferoSi Tavisufali Tu mzis sistemis farglebSi sicocxles kidev sadme
Jangbadis arsebobam gamoiwvia: aRmoaCenT, gaCndeba kiTxva: warmoiSva Tu ara dedamiwaze
a) qloroplastebis evolucia, imis Semdeg, rac ad- arsebuli da es aRmoCenili sicocxle erTmaneTisgan da-
reulma umartivesebma fotosinTezis unaris mqone moukideblad? axalad aRmoCenili sicocxlis fizikuri da
lurj-mwvane wyalmcenareebi STanTqes; qimiuri Tvisebebis Sesawavlis Sedegad, ra Tvisebebi daa-
b) anaerobul adgilebSi mobinadre cxovelebis zogi dasturebs maT erTian warmoSobas? ra kiTxvebi gaCndeba,
jgufis mdgradobis gazrda; Tu aRmoCndeba, rom es sicocxleebi saerTo an sxvadasxva
g) fotosinTezuri pigmentebis evolucia, romlebic warmoSobisaa?
adreul wyalmcenares Jangbadis koroziuli (Jangvi-
Ti) moqmedebisgan icavdnen;
650
mecniereba, teqnologia da xels uwyobs dedamiwaze klimatis cvlilebas. amis gamo
da sazogadoeba saxeobebis jamuri gadaSeneba SeiZleba carculi periodis
bolos moxdar gadaSenebas gautoldes. unda gvaRelvebdes
Tu ara mosalodneli masobrivi gadaSeneba? pasuxisas gaiT-
eqspertebis mtkicebiT, adamianis cxovelqmedebis Sede- valiswinoT, rom sicocxlem dedamiwaze ramdenime masobriv
gad yovelwliurad aseulobiT saxeoba nadgurdeba. saxeo- gadaSenebas gauZlo. riTi gansxvavdeba wina masobrivi ga-
bebis gadaSenebis bunebrivi sixSire ki weliwadSi saSualod daSenebebi mosalodneli gadaSenebisgan? ra bedi elis ga-
ramdenime saxeobas udris. adamiani garemoze zemoqmedebas, darCenil saxeobebs, maT Soris Cvensac?
magaliTad, tropikuli tyeebis ganadgurebas agrZelebs
651
27
prokarioteb i
SS suraTi 27.1N `siTbos moyvaruli~ prokariotebis narin-
jisferi da yviTeli koloniebi. nevada, cxeli geizeri.
652
pirs mosgan moSorebul molekulebsac abavs. arqeebis
ujredis garsi mravalferovani polisaqaridebisa da
cilebisgan Sedgeba, magram peptidoglikans anu mukope-
ptids ar Seicavs.
mecxramete saukuneSi danielma eqimma, hans qristian
gramma baqteriuli ujredis garsis SeRebvis meTodika ga-
naviTara, romelsac gramis saxeli uwodes. am meTodika-
ze (gramis saRebavi) dayrdnobiT mecnierebi baqteriebs
or jgufad yofen, rac ujredis garsis sxvadasxva Semad-
genlobas efuZneba. gramdadebiTi baqteriebis garsi
martivi agebulebisaa da SedarebiT didi raodenobis
peptidoglikans Seicavs (suraTi 27.3 a). gramuaryofiTi
baqteriebis garsi nakleb peptidoglikans Seicavs da misi
agebuleba ufro rTulia. maT aqvT garegani membrana, ro-
melic lipopolisaqaridebs Seicavs (naxSirwyalbadebis
naerTi lipidebTan) (suraTi 27.3 b).
(a) sferuli koki (b) Cxiris formis bacila (g) spirali medicinaSi gramis mixedviT SeRebva Zalian mniS-
vnelovani saidentifikacio meTodia. baqteriebis pa-
S S suraTi 27.2 prokariotebis yvelaze gavrcelebuli formebi Togenuri da daavadebis gamomwvevi gramuaryofiTi
(a) koki, sferuli formis prokariotia. kokebi calkeuli or- saxeobebi ZiriTadad ufro saxifaToni arian, vidre
ganizmebia, wyvilebs (diplokokebi) da mravalujredebian gramdadebiTi saxeobebi. gramuaryofiTi baqteriebis
Zewkvs (am suraTze naCvenebi streptokokebi) an qmnian. kedlebze arsebuli lipopolisaqaridebi xSirad to-
kokebi xandaxan mtevnebad grovdebian (stafilokokebi). (b) qsikuria. garegani membrana ki exmareba baqterias
bacila Cxirismagvari prokariotia. rogorc wesi, calkeu-
maspinZelis TavdacviTi meqanizmebisgan dcvaSi. met-
li ujredebis saxiT gvxvdeba. xandaxan Cxirebi Zewkvs
ic, gramuaryofiTi baqteriebi gramdadebiTebTan Se-
(streptobacilebi) qmnian. (g) spiraluri prokariotebi,
spirilas CaTvliT. maTi forma mZivismagvari formidan _
darebiT antibiotikebis mimarT ufro rezistentulni
grZel spiralamde meryeobs. aq naCvenebia spiralis formis (mdgradebi) arian. maTi garegani membrana xels uSlis
spiroqetebi. (SeRebilia SEM) wamlis SeRwevas ujredSi.
konkretuli antibiotikebis efeqturobas, peni-
cilinis CaTvliT, ganapirobebs maTi unari daabrkolon
ujredis zedapiris struqturebi peptidoglikanis jvaredini Sekvris procesi. antibio-
tiki blokavs srulyofili baqteriuli garsis Camo-
ujredis garsi TiTqmis yvela porkariotuli ujre- yalibebas. gansakuTrebiT efeqturia antibiotikebis
dis erT-erTi ZiriTadi struqturaa, romlis saSuale- gamoyeneba gramdadebiTi baqteriebis winaaRmdeg. an-
biT ujredi stabilur formas inarCunebs. is aseve qmnis tibiotikebi uamrav sxvadasxva paTogenur baqterias
fizikur bariers da ujreds hipotoniur garemoSi gask- Slian, magram ar azianeben adamianis sxeulis ujredebs,
domisgan icavs (ixileT Tavi 7). hipertoniul garemoSi romlebic peptidoglikans ar Seicaven.
prokariotebis umetesoba, iseve rogorc garsis mqone mravali prokariotis ujredis garsi dafarulia
sxva ujredebi, wyals kargavs da ikumSeba - misi SigTavsi kapsuliT. kapsula polisaqaridebis an cilebis we-
ujredis garss Sordeba (plazmolizi). wylis didi da- bovani Srea (suraTi 27.40). misi saSualebiT prokariote-
naklisi prokariotebis reproduqcias (gamravlebas) bi substrats, an koloniis sxva individebs emagrebian.
abrkolebs. marilis gamoyeneba konkretuli sakvebis paTogenur prokariotebs kapsula maspinZlis imunuri
Sesanaxad, magaliTad lorisa da Tevzis, zustad am sistemis ieriSisgan icavs.
TvisebiT aixsneba. zogi prokarioti erTmaneTs an substrats Tmis-
prokariotuli ujredis garsis molekuluri ageb- magvari gamonazardebis saSualebiT emagreba. am gamon-
uleba da Semadgenloba eukariotuli ujredis garsis- azardebs fimbriebs – wamwamebs eZaxian. zogi ki amisTvis
gan gansxvavdeba. mexuTe TavSi waikiTxeT, rom eukari- pilebs iyenebs. rogorc wesi, fimbriebi ufro mraval-
otebis ujredis garsi ZiriTadad celulozisgan an ricxovania da moklea, vidre pilebi (suraTi 27.5) Neisse-
qitinisgan Sedgeba.
ria gonorrhoeae _ baqteria, romelic gonoreas iwvevs, fim-
baqteriebis umetesobis ujredis garsi ki pepti-
briebs maspinZelis ujredebis lorwovan membranasTan
doglikans, Saqris modificirebul polimers, Seicavs.
misamagreblad iyenebs. specializirebuli pilebi, rom-
polimeri qmnis bades, romelic mokle polipeptidebiT
lebsac sasqeso pilebs uwodeben, prokariotebs koniuga-
jvaredinad SeerTebulia. es molekuluri masala baqte-
ciis msvlelobisas aerTianeben. am procesis dros erTi
riis SigTavsis Sekvras emsaxureba da baqteriis zeda-
ujredis dnm meore ujredSi gadadis (ix. suraTi 18.17).
653
lipopolisaqaridebi
garegani
peptido membrana
glikanis Sre peptido
ujredis ujredis
glikanis Sre
garsi garsi
plazmuri plazmuri
membrana membrana
cila cila
gram
gram uaryofiTi
dadebiTi
20 μm baqteria
baqteria
(a) gramdadebiTi. gramdadebiT baqterias aqvs didi raode- (b) gramuaryofiTi. gramuaryofiTi baqteria peptidog-
nobis peptidoglikanis Semcveli ujredis garsi, romelic likans naklebi raodenobiT Seicavs da is ganlagebulia
iisfer saRebavs citoplazmaSi ikavebs. spirtiT gamorecxva plazmuri membranisa da garegani membranis SuaSi. iisferi
damatebuli wiTel saRebavis mfarav iisfer saRebavs ar saRebavis amorecxva ar aris rTuli, ris Sedegad ujredi
auferulebs. wiTel an vardisfer fers iZens.
S S suraTi 27.3 SeRebva gramis mixedviT. baqteriebi SeRebilia lilisferi saRebaviT da spirtSi gaxsniliT iodiT, Semdeg
ki wiTeli saRebaviT, fuqsiniT. garsis agebuleba misi SeRebvis unars ganapirobebs (lm).
fimbria
200 nm
kapsula
S S suraTi 27.5 fimbria. mravalricxovani gamonazardebis
saSualebiT zogi prokarioti eukariotuli ujredebis
S S suraTi 27.4 kapsula. streptokokis baqterias gars er- zedapirs an sxva prokariotebs emagreba (SeRebili TEM)
tymis polisaqaridis kapsula, romlis saSualebiT paTo-
genuri prokarioti adamianis traqtis SemomsazRvrel
ujredebs emagreba. am suraTze naCvenebia streptokokis Solti eukariotebis Soltisgan rogorc struqturu-
mimagreba nuSisebri jirkvlis ujredTan (SeRebili trans-
lad, aseve biZgebis meqanizmiT gansxvavdeba (suraTi
misiuli eleqtronuli mikroskopisTvis).
27.6). prokariotis Soltis sisqe eukariotis Soltis
erTi meaTedia. is ar aris dafaruli plazmuri membranis
moZraobis unari gamonazardebiT (ixileT suraTi 6.24 da 6.25 eukariotis
Soltis agebulebis gasaxseneblad)
prokariotebidan daaxloebiT naxevars mimarTuli SedarebiT erTgvarovan garemoSi Soltiani pro-
moZraoba SeuZlia. zogi saxeoba uzarmazari siCqariT, kariotebi qaoturad moZraoben. heterogenur garemoSi
50 μm/wamSi moZraobs. es 50-jer aRemateba maTi sxeulis ki bevr prokariots taqsisi axasiaTebs. taqsisi aris
sigrZis toli manZilis wamSi gavlis siCqares. moZraoba stimulis, an stimulis sapirispiro mimar-
prokariotis samoZrao mravalferovani struq- TulebiT (berZnulad taqsisi wesrigSi moyvanaa). mag-
turebidan yvelaze gavrcelebulia Solti. is SeiZleba aliTad, qemotaqsisis mqone prokariotebi konkretul
ujredis mTel zedapirze vrceldebodes, an ujredis qimiur nivTierebebze moZraobis mimarTulebis SecvliT
erT, an orive boloze mdebareobdes. prokariotebis pasuxoben. isini sakvebis an Jangbadis mimarTulebiT
654
Solti Sinagani da geneti-
kuri Semadgenloba
prokariotis ujredis Sina-
gani agebuleba da genetikuri
Zafi – filamenti
Semadgenloba ufro martivia,
vidre eukariotis. prokari-
50 nm
otul ujreds ar axasiaTebs
calkeuli struqturebi, rom-
ujredis garsi
kauWi
lebic eukariotul ujredSi
arsebobs (ixileT suraTi 6.6).
bazaluri aparati zog prokariotul ujreds aqvs
specializirebuli membranebi,
romlebic metabolur fun-
qciebs asrulebs (suraTi 27.7).
rogorc wesi, es membranebi
plazmuri membranis nakecebia.
plazmuri
membrana prokariotebis genomis
agebuleba eukariotebis gen-
omisgan Zalian gansxvavebulia.
S S suraTi 27.6 prokariotis Solti. bazaluri meqanizmi, prokariotis Soltis mamoZrave-
beli aparati, rgolebis sistemaa, romelic Casmulia ujredis keledSi da plazmur membra- maTi dnm eukariotebis dnm-is
naSi (TEM). atf-iT marTul tumbos gadaaqvs protonebi ujredis gareT. protonebis difuzia saSualod meaTaseds Seadgens.
ujredSi ki energias aniWebs bazalur aparats da is kauWad igrixeba. kauWi mimagrebulia prokariotebis umetesobis
Zafebze, romlebici flagelinis, globularuli cilis, Zewkvisgan Sedgeba. (am diagramaze genomis udidesi nawili rgo-
naCvenebia gramuaryofiTi baqteriebisTvis damaxasiaTebeli Soltis agebuleba).
lovani dnm-gan Sedgeba. mas-
Tan dakavSirebulia SedarebiT
naklebi raodenobis cila. ge-
0,2 μm 1 μm
netikuri masalis am rgols prokariotul qromosomas
qromosoma
sasunTqi
membrana
Tilakoiduri
membrana
moZraoben (dadebiTi qemotaqsisi) an piriqiT, toqsi- eZaxian (suraTi 27.8). eukariotebis qromosomebi ganla-
kur nivTierebas gaurbian (uaryofiTi qemotaqsisi). 2003 gebulia birTvSi, prokariotuli qromosoma ki birTvis
wels prinstonis universitetis da kiuris institutis regionSi. birTvis regioni citoplazmis adgilia, ro-
(parizi) TanamSroblebma aCvenes, rom E. coli-s ujredi melic eleqtronul mokrosuraTze ufro Riaa, vidre
misi saxeobis sxva warmomadgenlebis mimarT dadebiT qe- mis garSemo myofi citoplazma.
motaqsiss avlens, ris gamoc koloniebs warmoiqmnis. qromosomas garda, tipuri prokariotuli ujredi
SeiZleba dnm-is mcire rgolebsac Seicavdes, romleb-
655
sac plazmidebs uwodeben. plazmidebis umetesoba mx-
olod ramdenime genisgan Sedgeba, romlebic antibio- endospora
tikebis mimarT mdgradobas ganapirobebs. isini agreTve
iSviaTi sakvebi nivTierebebis metabolizms marTaven, an
sxva ,,iSviaT~ funqcias asruleben. xSirad prokariotul
ujreds plazmidebis gareSec SeuZlia arseboba, vinaidan
misi qromosoma yvela mniSvnelovan funqcias akodirebs.
magram, konkretul pirobebSi, magaliTad infeqciis wi-
naaRmdeg antibiotikebis gamoyenebisas, plazmidam pro-
kariotis gadarCenis Sansi SeiZleba mniSvnelovand gaz-
ardos. plazmidebis replikacia mTavari qromosomisgan
damoukidebelia. mravali plazmida koniugaciis pro-
cesSi sxva ujdredSi advilad aRwevs (ix. suraTi 18.18).
meTeqvsmete da meCvidmete TavebSi vaxseneT, rom
prokariotebSi da eukariotebSi dnm-is replikacia,
traskripcia da translacia ZiriTadad msgavsad mimdi- SS suraTi 27.9 endospora. baqteria Bacillus anthracis sasikvdi-
lo daavadebas, cimbirul wyluls, iwvevs. misi endospora (TEM)
nareobs. Tumca aris garkveuli sxvaobac. magaliTad,
sqeli, damcveli garsis gamo, niadagSi wlebis ganmavlobaSi
prokariotebis ribosomebi odnav mcire zomisaa, vidre cocxali rCeba.
eukariotebis. isini aseve cilebisa da rnm-is Semad-
genlobiT gansxvavdebian. es sxvaoba sakmarisia, rom
konkretuli antibioti, magaliTad eriTromicini da nis. am procesSi ujredi wyals kargavs, nivTierebaTa
tetraciklini, prokariotebis, da ara eukariotebis ri- cvla masSi wydeba, misi danarCeni nawili iSleba da sa-
bosomas daukavSirdes da cilebis sinTezis dablokos. kuTari Tavis magivrad ujredi endosporas tovebs. en-
amitom baqteriebis mosaklavad adamians SeuZlia am an- dosporebis umetesoba imdenad mdgradia, rom mduRare
tibiotikebis gamoyeneba sakuTari TavisTvis zianis miy- wyals uZlevs. maT mosaklavad mikrobiologebi labora-
enebis gareSe. torul instrumentebs 121 oC - ze gacxelebuli orTqliT
maRali wnevis qveS amuSaveben. cud pirobebSi endospora
reproduqcia da adaptacia saukuneebis ganmavlobaSi SeiZleba miZinebuli, magram
cocxali iyos da rehidrataciis unars inarCunebdes.
erTi mxvriv, prokariotebi Zalian warmatebuli or- xelsayrel garemo pirobebSi misi nivTierebaTa cvla
ganizmebia. xelsayrel garemoSi isini swrafad, gayofiT aRdgeba.
mravldebian (ixileT suraTi 12.11) gayofis Sedegad prokariotebs bunebrivi gadarCevis Sedegad garemo
erTi prokariotuli ujredi 2 ujreds, Semdeg ki Ses- pirobebis cvlilebebTan swrafi adaptacia SeuZlia. isi-
abamisad 4, 8, 16 da a.S gvaZlevs. prokariotebis umrav- ni swrafad mravldebian, amitom populaciaSi swrafad
lesoba yovel 1-3 saaTSi erTxel iyofa. karg pirobebSi vrceldeba mutaciebi, romlebic zrdian maT warm atebas
zogi saxeoba axal Taobas yovel 20 wuTSi erTxel iZl- garemos axal pirobebSi. laboratorul pirobebSi evo-
eva. Tu erTi prokariotuli ujredi aseTi siswrafiT luciis Semswavleli mecnierebebisTvis prokariotebi
dabrkolebis gareSe gamravldeba, misi kolonia dedami- SesaniSnavi modelia.
was sam dReSi dafaravs!. sinamdvileSi prokariotebis magaliTad, riCard lenski da misi gundi (miCiganis
gamravleba SezRudulia. prokariotul ujreds sakve- saxelmwifo universiteti) E. coli-s koloniebs 988 wli-
biT momarageba sWirdeba, sakvebi ki milevadi resursia. dan, 1 20 000-ze meti Taobis ganmavlobaSi akvirdebian.
amis garda, ujredi nivTierebaTa cvlis Sedegad war- mkvlevrebi koloniebis nimuSebs regularulad yinaven,
moqmnili narCenebiT iwamleba, an mas sxva organizmebi Semdeg alRoben da maT Tvisebebs Semdgomi Taobebis
anadgureben. bunebaSi prokariotebTan sxva mikroorga- Tvisebebs adareben. Sedarebam aCvena, rom erTsa da imave
nizmebi konkurirebs. bevri maTgani TviTon asinTezebs pirobebSi, dRevandeli kolonia 1988 wlis koloniaze
antibiotikebs, romlebic prokariotebis reproduqcias 60%-iT swrafad izrdeba. lenskis gundi im genetikur
aneleben. cvlilebebs swavlobs, romlebic koloniis garemosTan
zogi prokarioti sakmaod mZime pirobebs uZlevs, evoluciuri adaptaciis safuZvelia. 2003 wels mkv-
rac aseve zrdis maT warmatebas. magaliTad, konkretuli levrebma gamoavlines, rom or koloniaSi, sawyis kolo-
baqteriebi rezistentul ujreds – endosporas qmnian, niebTan SedarebiT, erTi da igive 59 genis eqspresiis
roca garemoSi baqteriisTvis saWiro sakvebi ar aris
paraleluri cvlilebebi moxda. E. coli swrafad mravl-
(suraTi 27.9).
deba da mecnierebs adaptaciuri evoluciis dafiqsireba
endosporis Camoyalibebisas baqteria mkvrivi gar-
SeuZliaT.
siT daculi, sakuTari qromosomebis aslebs warmoqm-
genebis horizontaluri gadatana (ixileT Tavi 25)
656
prokariotebis swraf evolucias aseve aadvilebs. mag- CO 2-sgan organuli naerTebis sinTezisTvis iyeneben.
aliTad, koniugaciis Sedegad plazmidebis gacvla xde- cianobaqteriebi da mravali sxva prokarioti foto-
ba. plazmidebi ramdenime gens, an Tundac genebis ufro autotrofia. fotoautotrofebia mcenareebic da wy-
farTe jgufs Seicaven. gadatanili genebi prokariotis almcenareebic.
genomSi aRwevs. dayofis seriebis msvlelobisas isini 2. qemoautotrofebi naxSirbadis resursis saxiT
bunebrivi gadarCevis subieqtebi xdebian. genebis hori- mxolod CO2-s saWiroeben. Tumca energiis wyarod sina-
zontaluri gadatana paTogenuri baqteriebis grZel Tles ar iyeneben. isini araorganul nivTierebebs Jan-
vadiani evoluciis ZiriTadi mamoZravebeli Zalaa. am gaven, magaliTad, gogirdwyalbads (H2S), amiaks (NH 3) an
Temas mogvianebiT ganvixilavT. rkinis ionebs (Fe 2+). kvebis es tipi unikaluria konkre-
tuli prokariotebisTvis.
27.2
ujreduli sunTqvisTvis iyeneben da O 2-is gareSe zrda
koncefcia ar SeuZlia. fakultaturi anaerobebi O 2-s iyeneben, Tu
is garemoSia, magram fermentaciis Sedegad uJangbado
(anaerobul) garemoSic izrdebian. obligaturi an-
prokariotebSi ganviTarda aerobebi O 2-iT iwamlebian. zogi obligaturi anaerobi
mravalferovani kvebiTi mxolod fermentaciis gamo cocxlobs; sxvebi qimiur
energias anaerobuli sunTqvis gziT iReben. am dros
da metaboluri adaptaciebi sxva nivTierebebi, da ara O 2, magaliTad nitratebis
ionebi (NO3-) an sulfatis ionebi (SO42-), eleqtronebs
yvela organizmis klasifikacia kvebis tipis mixedviT eleqtronebis satransporto jaWvis boloSi iZenen.
SeiZleba, anu maT mier energiisa da naxSirbadis miRebis
saSualebis mixedviT. energia da naxSirbadi organuli
azoturi metabolizmi
molekulebis asaSeneblad saWiroa, romlebisganac ujredi
Sedgeba. prokariotebis kvebiTi tipebis mravalferovneba azoti mTel rig organizmebs aminomJavebisa da nuk-
eukariotebTan SedarebiT metia: eukariotebis kvebis yve- leinis mJavebis sinTezisTvis sWirdeba. eukariotebis
la tipi prokariotebSic arsebobs. magram aris mxolod SesaZlebloba azotis sxvadasxva naerTebis SeTvisebis
prokariotebisTvis damaxasiaTebeli kvebis tipebic. SezRudulia. prokariotebi ki azots mravali formiT
fototrofebi organizmebia, romlebic energias iReben. magaliTad, konkretuli prokariotebi, zogi
sinaTlidan iReben. qemotrofebi ki energias qimiuri cianobaqteriis (lurj-mwvane wyalmcenaris) CaTvliT,
nivTierebebisgan iReben. orgnizmebi, romlebsac nax- atmosferul azots _ (N2) amiakad (NH 3) gardaqmnian.
Sirbadis wyarod mxolod araorganuli komponenti CO2 am process azotis fiqsacia hqvia. `fiqsirebuli~ az-
sWirdeba, autotrofebia. heterotrofebs ki, rogorc oti Semdeg ujredis aminomJavebisa da sxva organuli
minimum, erTi organuli sakvebi, magaliTad glukoza molekulebis SemadgenlobaSi Sedis. azotis fiqsirebad
sWirdeba, sxvanairad isini organul naerTebs ver Seqm- cianobaqteriebs, sxva organizmebTan SedarebiT, TviT-
nian. energiisa da naxSirbadis wyaros mixedviT kvebis dakmayofilebis yvelaze meti unari aqvT. maT zrdisTvis
oTx ZiriTad meTods gamoyofen. 27.1 cxrilSi es meTo- mxolod sinaTle, CO2, O2, wyali da zogi minerali sWird-
debi aRwerilia da Sejamebuli. eba. 54 TavSi ganxilulia ekosistemaSi mimdinare azotis
1. fotoautotrofebi fotosinTezis unaris mqone ciklisTvis prokariotebis didi mniSvneloba.
organizmebia. isini sinaTlis energias `iWeren~ da
657
TeziT dakavebulia. ram-
cxrili 27.1 kvebis ZiriTadi tipebi denime specializebuli
ujredi, heterocisti, ki
kvebis mxolod azots fiqsirebs.
energiis naxSirbadis
tipi resursi resursi organizmebis tipebi heterocistebi garSemor-
tymulia ujredis sqeli
autotrofebi garsiT. es garsi zRu-
mafotosinTezirebeli prokarioti (mag. davs ujredSi fotosin-
fotoautotrofebi sinaTle CO2 tezis unaris mqone mezo-
cianobaqteria), xmeleTis mcenareebi, zogi
umartivesi (wyalmcenare) beli ujredebidan O 2-is
SeRwevas. ujredSorisi
qemoautotrofebi araorganu- konkretuli prokarioti
li qim. nivT CO2 kavSirebis saSualebiT
magaliTad (Sulfolobus)
heterocistebs mezobel
ujredebSi fiqsirebuli
heterotrofebi
azoti gadaaqvT da naxSir-
organuli konkretuli prokariotebi (mag wylebSi cvlian.
fotoheterotrofebi sinaTle
nivT Rhodobacter, Chloroflexus) zog prokariotul sax-
eobaSi metaboluri kavSiri
organuli organuli mravali prokarioti (mag.
qemoautotrofebi zedapiruli Sris Semqm-
nivT nivT Clostridium) da protisti;
nel koloniebSi arsebobs.
sokoebi, cxovelebi, zogi mcenare..
zedapiruli Sre cnobi-
lia bioapkis saxeliT (su-
fotosinTezis
mwarmoebeli
ujredi
heterocisti
SS suraTi 27.10 metaboluri TanamSromloba koloniur S S suraTi 27.11. bioapki. yviTeli masa, romelic skanirebul
prokariotebSi. Zafismagvari cianobaqteriis Anabaena-s elektronul mikroskopSi Cans, dentaluri nadebia. dentaluri
ujredebi, heterocistebi, azots afiqsirebs, sxva ujdredebi nadebi bioapkia, romelic kbilis zedapirze warmoiqmneba.
ki mxolod fotosinTezireben (LM sinaTlis mikroskopi) Anabaena
mtknari wylis tbebSi binadrobs.
raTi 27.11). koloniis ujredebi asinTezebs sasignalo
molekulebs, romlebic ujredebis irgvliv grovdeba
metaboluri kooperacia
da koloniis zrdas astimulirebs. amis garda, ujre-
prokariotebi kooperaciis (TanamSromlobis) sa- debi cilebs asinTezebs romelTa saSualebiT ujredebi
SualebiT garemos im resursebs iyeneben, romlebsac substrats da erTmaneTs emagreba. bioapkebSi arsebobs
calkeuli ujredi ver iyenebs. zog SemTxvevaSi koloni- arxebi, romelTa saSualebiT sakvebi ujredis SigniT
is specializebuli ujredebi TanamSromloben. magali- aRwevs, cxovelmoqmedebis narCenebi ki gareT gamoid-
Tad, cianobaqteria Anabaena-s aqvs genebi, romlebic evneba.
fotosinTezisTvis da azotis fiqsaciisTvis saWiro ci- sxvadasxva saxeobis prokariotebi aseve TanamSrom-
lebs akodirebs. calkeul ujreds erTsa da imave dros loben. magaliTad, baqteria, romelic gogirds STanTqa-
orive procesis Sesruleba ar SeuZlia, imitom, rom fo- vs da arqea, romelic meTans STanTqavs, okeanis fskerze
tosinTezis Sedegad O 2 warmoiqmneba, romelic azotis sferos formis grovas qmnian. rogorc Cans, baqteria
fiqsaciaSi monawile fermentebs dezaqtivirebs. amitom arqeas narCen produqtebs, magaliTad, organul kompo-
Anabaena ara izolirebuli ujredebis saxiT arsebobs, nentebsa da wyalbads iyenebs. sapirispirod, baqteria
aramed Zafisebr koloniebs qmnis (suraTi 27.10). Zafis warmoqmnis komponentebs, romlebic arqeas uadvilebs
Semadgeneli ujredebis umetesoba mxolod fotosin- meTanis gamoyenebas. am TanamSromlobas globaluri
658
mniSvneloba aqvs: yovel wels arqeebi daaxloebiT 300 gramuaryofiTi baqteriebi, ramdenime evoluciur Stos
miliard kg meTans spoben, romelic saTburis efeqtis Soris gafantulia (suraTi 27.12. am suraTze naCvenebia
ZiriTadi monawilea (ixileT Tavi 54). prokariotebis zogi ZiriTadi taqsonis filogenezis
frTxili mcdeloba, romelic molekulur sistematikas
27.2
efuZneba).
koncefcia testi prokariotebis filogenezi dRemde kvlevis sagan ia,
magram ori mniSvnelovani gakveTili ukve miviReT. pirve-
li: prokariotebis genetikuri mravalferovneba sao-
1. bnel gamoqvabulebSi mobinadre baqterias orga crad didia. roca mkvlevrebma prok ariotebis genebis
nuli sakvebis saxiT mxolod aminomJava meTioni- sekvenireba daiwyes, maT mxolod laboratoriul piro-
ni sWirdeba. kvebis ra tipTan gvaqvs saqme? bebSi gamravlebadi saxeobebis gamokvleva SeZles. ra
2. ra Seadgens naxSirbadis wyaros azotis cianobaq- Tqma unda, es prokariotuli saxeobebis mxolod mcire
teria Anabaena-sTvis? nawilia.
norman feisma (kolorados universiti) 1980-ian
.
wlebSi SeimuSava meTodebi, romelTa saSualebiT mkv-
levrebs genetikuri masalis aReba pirdapir garemo-
dan SeuZliaT. am `genetikuri kvlevis~ saSualebiT, si-
koncefcia 27.3 cocxlis xis ZiriTad nawils yovel wels axali totebi
emateba (zogi mkvlevari Tvlis, rom konkretuli totebi
sinamdvileSi axali samefoebia). dReisTvis mTlianad
prokariotebis filogene- aRwerilia prokariotebis mxolod 4 500 saxeoba. zogi
monacemebis mixedviT ki erTi muWa niadagi SeiZleba
zs molekuluri sistematikis prokariotebis 10 000 saxeobas Seicavdes. cxadia, rom am
mravalferovnebidan sruli monacemebis SegrovebisT-
safuZvelze swavloben vis kvlevis mravali welia saWiro.
meoce saukunis bolomde prokariotebis taqsonomi- meore mniSvnelovani gakveTilia prokariotebis evo
is dasadgenad sistematikosebi fenotipuri kriteriume- luciaSi genebis horizontaluri gadatanis mniSvneloba.
biT xelmZRvanelobdnen, magaliTad, formiT, moZraobis aseulobiT milioni wlis ganmavlobaSi prokariotebi
unariT, kvebis tipiTa da gramis meTodiT SeRebvaze sa- genebs Soreulad monaTesave saxeobebidan iRebdnen da es
pasuxo reaqciiT. garkveuli TvalsazrisiT es kriteri- procesi dResac frZeldeba. amitom mravali prokario-
umebi dRemde mniSvnelovania, magaliTad, roca saWiroa tis genomis mniSvnelovani wili sxva saxeobebidan im-
pacientis sisxlis paTogenuri baqteriebis klasifi- portirebuli genebis mozaikaa.
kacia. magram, roca saqme prokariotebis filogenezs kvlav daxedeT 27.12 suraTs, romelic molekulur
exeba, maTi Tvisebebis Sedareba naTel suraTs ar iZleva. sistematikas efuZneba: prokariotebis or mTavar xazad,
mol ekuluri sistematika ki prokariotebis filogene- baqteriebad da arqead adreuli daTiSva.
zis kvlevisas saocar Sedegebs iZleva.
baqteriebi
molekuluri sistematikis gamoyenebidan
prokariotebis umetesoba baqteriebia, romlebsac
miRebuli gakveTilebi mravali adamiani kargad icnobs. es rogor paTogenuri
rogorc 25 TavSi vTqviT, mokrobiologebma pro- saxeobebia, romlebic yelis streptokokul infeqcias
kariotuli genebis Tanmimdevrobebis Sedareba 1970 da sxva daavadebebs iwvevs, aseve saxeobebi, romlebsac
wels daiwyes. evoluciuri naTesauri kavSiris dasa- magaliTad Sveicariuli yvelis damzadebaSi iyeneben.
dgenad markeris saxiT ribosomul rnm-s mcire qveer- baqteriebSi da baqteriebis mcire taqsonomiuri jgufic
ki kvebisa da metabolizmis yvela ZiriTadi tipi gvsvde-
Teuls (SSU–rRNA) iyenebdnen. karl uozem da misma ko-
ba. daakvirdiT 27.13 suraTs, rom ufro axlos gaicnoT
legebma am meTodis gamoyenebiT daaskvnes, rom mravali
baqteriebis ramdenime ZiriTadi jgufi.
prokarioti, romlebsac adre baqteriebad Tvlidnen,
sinamdvileSi ufro axlos eukariotebs enaTesavebian.
es organizmebi calke domenad _ arqeebad gamoyves. arqeebi
dRes mikrobiologebma genetikuri monacemebis didi
arqeebs zogi Tviseba baqteriis, zogi ki eukariotis
baza Seiswavles, zogi organizmis mTliani genomic gaS-
aqvs (cxrili 27.2). Tumca arqeebs mravali unikaluri
ifres. maT daaskvnes, rom ramdenime tradiciuli taq-
Tvisebac axasiaTebs, rogorc es mosalodnelia grZeli,
sonomiuri jgufi, magaliTad cianobaqteriebi, marT-
izolirebuli evoluciuri gzis mqone taqsonisgan.
lac monofileturi jgufia. sxva jgufebi, magaliTad
659
domeni baqteria domeni
domeni arqea
eukaria
cianobaqteriebi
proteobaqteriebi
euriaqreotebi
krenarqeotebi
nanoarqeotebi
qoraqreotebi
gramdadebiTi
eukariotebi
spiroqetebi
baqteriebi
qlamidiebi
efsiloni
delta
alfa
beta
gama
universaluri winapari
SS suraTi 27.12 prokariotebis gamartivebuli filogenezi. es filogenetikuri xe efuZneba molekulur monacemebs. masze
naCvenebia prokariotebis ZiriTad jgufebs Soris naTesauri kavSiri, romlebsac am TavSi ganvixilaeT.
pirveli prokariotebi, romlebic arqeas domenSi lis mimarT ubralod mdgradia, sxvebs ki sWirdeba zRvis
Seiyvanes, saxeobebia, romlebic sxva organizmebisTvis wyalze ramdenjerme mariliani garemo. zogi eqstremal-
momakvdinebel eqstremalur garemoSi binadroben. aseT uri halofitis kolonia qmnis lilisfer qafs, romlis
organizmebi cnobilia eqstremofilebis saxeliT, rac Seferilobas baqteriorodofini, xerxemlianebis ba-
eqstremaluri pirobebis moyvarulebs niSnavs (berZnu- duris mxedvelobiTi pigmentis msgavsi fotosinTezuri
lad philos _ moyvarulia). eqstremofilebSi eqstremal- pigmenti ganapirobebs (suraTi 27.14).
uri Termofilebi, eqstremaluri galofilebi da meTa- meTanogenebs im unikaluri xerxis gamo daerqvaT,
nogenebi Sedian. romliTac isini energias iReben. isini H2-is dasaJangad
eqstremaluri Termofilebi (berZnulad thermos _ CO 2-s iyeneben da narCeni produqtis saxiT meTans gamo-
cxelia) Zalian cxel garemoSi yvavian (ixileT suraTi yofen. meTanogenebi mkveTrad gamoxatuli anaerobebiam
27.1). magaliTad, arqea, gvari Sulfolobus-is warmomad- romlebic O2-iT iwamlebian. zogi saxeoba WaobebSi da
geneli, gogirdiT mdidar vulkanur wyaroebSi 90°C -ze daWaobebul adgilebSi binadrobs, sadac mTel O2-s sxva
met temeperaturaze binadrobs. Pyrolobus fumarii, eqs- mikroorganizmebi iyeneben. am adgilebis `Jaobis airi”
tremaluri Termofili, Sua atlantikuri mTagrexilis am arqeebis mier gamoyofili meTania. meTanogenebis sxva
Rrma hidroTermul gasasvlelTan binadrobs. is 113°C- saxeobebi anaerobul garemoSi binadroben. magaliTad
ze met temperaturaze cocxlobs. sxva magaliTia Ter- msxvilfexa rqosani saqonelis nawlavebSi, termitebisa
mofili Pyrococcus furiosus-is bioteqnologiebSi gamoiy- da mcenareebiT mkvebavi sxva cxovelebis nawlavebSi da
eneba polimerazas jaWvuri reaqciis (PCR) meTodikaSi am cxovelebis kvebaSi mniSvnelovan rols TamaSoben.
dnm polimerazas resursis saxiT (ixileT Tavi 20). meTanogenebi agreTve damSlelebia da dabinZurebuli
wylis gawmendaSic monawileoben.
eqstremaluri halofilebi (berZnulad halo – mar i
yvela cnobili eqstremaluri halofilebi da meTa-
liani) Zalian marilian garemoSi binadroben, rogoricaa
didi mariliani tba da mkvdari zRva. zogi saxeoba mari- nogenebi im kladas wevrebia, romelsac Euryarchaeo-
660
am patara arqeebs sxva organizmebTan SedarebiT
cxrili 27.2 sicocxlis sami domenis Sedareba
yvelaze mcire genomi aqvs. masSi mxolod 500 000 fuZe
wyvilia. genomis analizi aCvenebs, rom es prokariotebi
Tviseba domeni
arqeebis meoTxe kladas ekuTvnis, romelsac axla Nano-
baqteria arqea eukaria archaeota-s uwodeben (berZnulad nanos _ juja). am kla-
birTvis garsi ara ara aris das darqmevidan erT weliwadSi Nanoarchaeote-s sxva sami
membranis mqone ara ara aris saxeobis dnm-is Tanmimdevroba gamoyves: erTi ielous-
organelebi tonis cxeli nakadulebidan, esTo cimbiris cxeli na-
ujredis garsis aris ara ara kadulebidan da erTi wynar okeaneSi hidreoTermuli
peptidoglikani
gasasvlelidan. kvleva grZeldeba, da 27.12 suraTze ga-
membranis lipidebi aradatotvili zogi ara- aradatotvili mosaxuli xe, rogorc Cans, uaxloes wlebSi isev Seicv-
naxSirwyal- datotvili naxSirwyal-
badebi naxSirwyal- badebi leba.
badi
27.3
rnm polimeraza erTi tipis ramdenime ramdenime
tipis tipis
cilis sinTezis ini- formalmeTio- meTionini meTionini koncefcia testi
ciatori aminomJava nini
intronebi (genis iSviaTi aris ramden- aris
aramakodirebeli ime genSi
nawilebi) 1. axseniT, ramdenad zrdis molekuluri sistema-
antibiotikebze zrda zrda ar zrda ar tika prokariotebis filogenezis sizustes?
reaqcia iTrguneba iTrguneba iTrguneba 2. ra aqvT saerTo sifilissa da laimis daavadebas?
streptomicini da
qloramfenikoli 3. ra Tvisebebis saSualebiYT arqeebis garkveui saxe-
obebi eqstremalur garemoSi arseboben?
dnm-Tan asocirebuli ar aris aris aris
histonebi
661
suraTi 27.13
jgufi/aRwera magaliTi
proteobaqteriebi
Nitrosomonas (SeRebili
TEM)
662
jgufi/aRwera magaliTi
qlamidiebi
es parazitebi mxolod cxovelebis ujredebSi binadroben, isini atf -is mixedviT maspinZelze
arian damokidebulebi. qlamidiebis gramuaryofiTi garsi an Seicavs peptidoglikans. erTi
saxeoba Chlamydia trachomatis sibrmavis erT-erTi Cveulebrivi gamomwvevia, aseve aragono-
kokur ureTriTs iwvevs. SeerTebul StatebSi erT-erTi yvelaze gavrcelebul daavadebas.
gadados sqesobrivi gziT
Chlamydia (isrebi)
cxoveluri ujredis
SigniT (SeRebili TEM)
spiroqetebi
spiraluri formis heterotrofebi garemoSi Sinagani Soltis msgavsi Zafebis brunvis saSu-
alebiT gadaadgildebian. spiroqetas bevri saxeoba Tavisuflad mcxovrebia, sxvebi gamokveTi-
li paTogenuri parazitebia: Treponema pallidum sifiliss iwvevs, Borrelia burgdorferi ki laimis
daavadebas
Leptospira, spiroqeta
(SeRebili TEM)
gramdadebiTi baqteriebi
663
SS gv. 545. suraTi 27.15 mutualizmi: baqteriebis Seqmnili
`proJeqtorebi~. manaTebeli Tevzis (Photoblepharon palpebra-
tus) Tvalis qveS aorganoa, romelSic bioluminescenciis unaris
SS gv. 544. suraTi 27.14 eqstremaluri halofilebi. `marilis mqone baqteriebi imalebian. Tevzi am sinaTles msxverplis misa-
moyvaruli~ feradi arqea san franciskosTan axlos ganlage- zidad da potenciuri partnioris mosaZebnad iyenebs. baqteria
bul tbebSi yvavis. tbebs marilis komerciuli mopovebisTvis ki Tevzisgan sakvebs iRebs.
iyeneben, vinaidan maTSi wylis marilianoba daaxloebiT eqvs-
jer aRemateba zRvis wylis marilianobas.
naerTebad cvlian, romelTa SeTviseba sxva organizmeb- baqteriis saxlia; maTi ujredebis raodenoba adamianis
sac SeuZlia. magaliTad, autotrofuli prokariotebi, xseulis yvela ujredis raodenobaze metia. aqedan mra-
organuli nivTierebebis Sesaqmnelad CO 2-s iyeneben, vali saxeoba mutualistia, isini im sakvebs ineleben,
Semdeg es nivTierebebi kvebiT jaWvSi maRla gadadis. ci- romelsac Cveni nawlavebi ver Slian. 2003 wels vaSingto-
anobaqteriebi aTavisufleben atmosferoSi O 2-s. zogi nis universitetis (sent luisi) mecnierebma nawlavebis
saxeoba azots iseTi formiT afiqsirebs, romlis SeT- erT-erTi mutualistis, Bacteroides thetaiotaomicron-is
viseba sxva organizmebs cilis sinTezisTvis SeuZlia. pirveli sruli genomi gaSifres.
genomSi genebis farTo speqtria, romlebic nax-
Sirwyalbadebis, vitaminebisa da adaminisTvis saWiro
simbiozuri naTesauri kavSiri
sxva sakvebis sinTezSi monawileobs. baqteriis signali
prokariotebis konkretul saxeobebs momgebiani sakvebis absorbciisTvis aucilebel, adamianis naw-
kavSiri aqvs sxva prokariotebTan (metaboluri koop- lavebis sisxlZarRvebis badis genebs aaqtiurebs. sxva
eracia), zogi prokarioti ki msgavs intimur kavSirs eu- signalebi iwvevs adamianis ujredebis induqcias da
kariotebTan qmnis. pirdapiri kavSiris mqone sxvadasxva isini iseTi antimikrobuli komponentis sinTezs iwye-
saxeobis organizmebis ekologiuri kavSiri simbiozis ben, romlis mimarT B.thetaiotaomicron ar aris mgrZnobi-
saxeliT cnobilia (berZnulad ` erTad cxovreba”). Tu are. B. thetaiotaomicron-is warmatebisTvis saWiroa sxva
erTi simbioturi organizmi meoreze bevrad didia, konkurenti baqteriebis mocileba, rac adamianisTvisac
ufro dids maspinZels uwodeben, patarsa ki simbionts. sasargebloa.
simbiozur kavSirebs yofen mutualizmad, komensaliz-
27.4
mad da parazitizmad. mutualizmis SemTxvevaSi orive
simbionti sargebels iRebs (suraTi 27.15). komensaliz- koncefcia testi
mis SemTxvevaSi sargebels erTi organizmi iRebs, meore
ki arc zindeba da arc sargeblobs (komensalizmi bune-
1. calkeuli prokariotebis mcire zomis miuxeda-
baSi iSviaTia, rogorc amas 53 TavSi vnaxavT). parazitiz-
vad, dedamiwaze arsebul sicocxleze maTi erTo-
mis SemTxvevaSi erTi organizmi, paraziti, maspinZelis
blivi gavlena uzarmazaria. axseniT ratom.
xarjze iRebs sargebels.
2. B. thetaiotaomicron-sa da adamians Soris kavSiri
mravali eukariotis keTildReoba, maT Soris Cvenic,
mutalizmis magaliTia. axseniT, ratom.
damokidebulia mitualistur prokariotebze. magali-
Tad, adamianis nawlavebi daaxloebiT 500-1000 saxeobis
664
koncefcia 27.5 Vibrio cholerae asinTezebs. egzotoqsini nawlavis ujre-
debs astimulirebs da isini nawlavebSi da wyalSi, osmo-
sis Sedegad, qloris ionebs aTavisufleben. egzotoq-
prokariotebs adamianebze orive, sinis moqmedebis Sedegad daavadeba maSinac viTardeba,
roca egzotoqsinis mwarmoebeli prokarioti organizm-
kargi da cudi gavlena aqvs Si aRar aris. magaliTad, sasikvdilo daavadeba botu-
lizms iwvevs botulini. es egzotoqsinia, romelsac
yvelaze kargad cnobilia is prokariotebi, romle- gramdadebiTi baqteria Clostridium botulinum gamoyofs,
bic adamianis daavadebebis gamomwvevia. paTogenebi pro- romelic arasworad daxufuli sakvebis duRils iwvevs.
kariotebis mxolod mcire nawilia. mraval prokariots endotoqsinebi gramuaryofiTi baqteriis garegani
adamianTan dadebiTi kavSiri aqvs da sasoflo-sameurneo membranis lipopolisaqariduli komponentebia. egzo
saqianobisa da industriis mniSvnelovani instrumentia. toqsinebisgan gansxvavebiT, endotoqsinebi mxolod
baqteriis sikvdilis da misi ujredis garsis daSlis
paTogenuri prokariotebi Semdeg gamoiyofa. endotoqsinis mwarmoebeli baqteriis
magaliTia Salmonella-s gvaris TiTqmis yvela sax eoba,
adamianis parazit prokariotul saxeobebs cudi romlebic, rogorc wesi, jamrTel cxovelebSi ar bi-
reputacia aqvs. isini adamianis naxevarze meti daa-
nadroben. Salmonella typhi tifis cieb-cxelebas iwvevs.
vadebis mizezia. weliwadSi 2-3 milioni adamiani filt-
Salmonellas ramdenime sxva saxeoba, (zogi maTgani xSiria
vebis daavadebiT tuberkuloziT iRupeba, romelsac
frinvelebSi) sakvebiT mowamvlas iwvevs.
bacila Mycobacterium tuberculosis iwvevs. kidev 2 milioni
mecxramete saukunidan ganviTarebad qveynebSi dai-
sxva prokariotebiT gamowveuli sxvadasxva diareuli
wyo kanalizaciis sistemis gaumjobeseba, ramac paTo-
daavadebebiT iRupeba. SeerTebul StatebSi parazite-
genuri prokariotebis mavne gavlena mniSvnelovnad
biT gamowveuli daavadebebidan yvelaze gavrcelebu-
Seamcira. mravali sicocxle antibiotikebma gadaarCina
lia laimis daavadeba (suraTi 27.16). mas iwvevs baqteria,
da aman daavadebebis SemTxvevebi Seamcira. Tumca anti-
romlis gadamtania irmisa da mindvris Tagvis tkipebi.
biotikebis mimarT mdgradoba prokariotebis mraval
laimis daavadeba, Tu droze s ar umkurnalebT, artriTs,
StamSi viTardeba. rogorc ukve waikiTxeT, prokari-
gulis daavadebasa da nervul aSlilobas iwvevs.
otebis swrafi gamravlebis gamo bunebrivi gadarCe-
rogorc wesi, paTogenuri prokariotebi daa vadebas
vis Sedegad prokariotis populaciaSi rezistentuli
imiT iwveven, rom Sxams, egzotoqsins an endotoqsins gam-
genebi swrafad vrceldeba. es genebi SeiZleba sxva saxe-
oyofen. egzotoqsini prokariotebis mier sinTezire-
obebSic gavrceldes, genebis horizontaluri gadatanis
buli cilebia. saxifaTo diareuli daavadeba qolera,
Sedegad.
gamowveulia ekzotoqsiniT, romelsac proteobaqteria
genebis horizontaluri gadatanis Sedegad viru-
lentobasTan asocirebuli genebic vrceldeba,amitom
uvnebeli prokarioti gaxdes fataluri paTogeni Sei-
Zleba. magaliTad, E. coli, Cveulebriv, adamianis naw-
lavebis uvnebeli simbiontia. magram warmoiSva paTogen-
uri Stami, romelic sisxlian diareas iwvevs. erT-erTi
yvelaze saxifaTo Stami, O157:H7, mikrobiologebis yu-
radRebis centrSi pirvelad 1982 wels moxvda.
dRes man globaluri safrTxe Seqmna. mxolod
SeerTebul StatebSi O157:H7-iT yovelwliurad 75 000
adamiani inficirdeba, infeqcia xSirad xorcidan xvdeba.
2001 wels mecnierebis saerTaSoriso gundma O157:H7-is
genomis sekvenireba gaakeTa da E. coli-s uvnebeli Sta-
mis genoms, K-12, Seadara. maT aRmoaCines, rom O157:H7-
is 5,416 genidans 1,387 gens K-12-Si oreuli ara aqvs. es
1 387 geni O157:H7 genomSi unda genebis horizontaluri
gadatanis Sedegad moxvedriliyo. rogorc Cans, baqte-
riofagebis moqmedebis Sedegad (ixileT suraTi 18.16).
S S suraTi 27.16 laimis daavadeba. Ixodes-s gvaris tkipebi
mravali Semotanili geni asocrebulia paTogenuri
daavadebas spiroqeta Borrelia burgdorferi-s gadataniT avrcele-
ben (SeRebili maskanirebuli eleqtronuli mikroskopisTvis). baqteriebiT maspinZlis invaziasTan. magaliTad, zogi
nakbenis adgilas farTe rgolis formis gamonayari SeiZleba geni akodirebs egzotoqsins, romlis meSveobiT O157:H7
ganviTardes, rac adamianis fexis qveda nawilze Cans. ukavSirdeba nawlavis kedels da iRebs iqidan sakvebs.
665
paTogenuri prokariotebi bioterorizmis mxvrivac
potenciuri safrTxea. 2001 wlis oqtoberSi cimbiruli
wylulis gamomwvevi baqteriis, Bacillus anthracis-is en-
dosporebi, ipoves konvertebSi, romlebic mediisa da
SeerTebuli Statebis senatis warmomadgenlebma mi-
iRes. cimbiruli wyluliT Tvrameti adamiani daavadda
da xuTi aqedan gardaicvala. aseT iaraRad gadaqcevis
kandidatebia sxva prokariotebic. C. botulinum -isa da
Yersinia pestis-is CaTvliT, romelic Sav Wirs iwvevs. es
safrTxe gaxda paTogenuri prokariotebis saxeobebis
intensiuri kvlevis stimuli. axali vaqcinebisa da anti-
biotikebis ganviTarebis imediT, 2003 wlis maisSi, mer- SS suraTi 27.17 navTobis daRvris Sedegebis biogawmena.
ilendis genetikuri kvlevebis institutis mecnierebma, alaskis sanapirosTan muSa xsnars navTobiT dabinZurebul
2001 wlis ieriSSi gamoyenebuli B. anthracis-is sruli ge- adgils asxurebs. xsnari bunebrivi baqteriebis zrdas astimu-
nomi gamoaqveynes. lirebs, romlebic navTobs Slian da zog SemTxvevaSi bunebrivi
daSlis process xuTjer aCqareben..
prokariotebi kvlevasa
monebisa da sxva produqtebis misaRebad (ixileT Tavi
da teqnologiebSi 20). prokariotebis modificirebis erT-erTi yvelaze
prokariotebis metaboluri SesaZleblobebis xarj radikaluri idea kraig venters ekuTvnis (adamianis ge-
ze uamrav sargebels viRebT. magaliTad, rZidan yvelisa nomis proeqtis erT-erTi lideri), romelmac gamoacxa-
da iogurtis misaRebad baqteriebs didi xania viyenebT. da, rom is da misi kolegebi prokariotebis `xelovnuri
Cveni codnis gaRrmavebasTan erTad bolo wlebSi pro- qromosomebi”-s aSenebas cdiloben, rac sinamdvileSi
kariotebis gamoyeneba bioteqnologiaSic daviwyeT. carieli adgilidan mTlianad axali saxeobebis Seqmnas
magaliTad, E. coli-s genebis klonirebaSi, Agrobacterium niSnavs. venteris imedovnebs iseTi prokariotebis Seqm-
tumefaciens ki transgenuri mcenareebis SeqmnaSi iyeneben nas, romlebic specifikur samuSaos, magaliTad didi ra-
(ixileT Tavi 20). odenobis wyalbadis warmoebas, Seasruleben, rac namarx
prokariotebis ZiriTadi roli bioaRdgenaa. isini sawvavze adamianis damokidebulebas Seamcirebs.
narCenebisgan niadags, haers an wyals aTavisufleben. mag- prokariotebis gamoyenebis SesaZl ebloba didad
aliTad, anaerobuli baqteriebi da arqeebi dabinZure- damokidebulia maTi kvebisa da metab olizmis mraval-
bul organul masalas Slian, magaliTad, kanalizaciis ferovan formaze. es metaboluri mravalferovneba im
dabinZurebul wyals asufTaveben, da iq arsebul masa- struqturuli siaxleebis gaCenamde ganviTarda, rom-
las gardaqmnian nivTierebad, romlis gamoyeneba, qimi- lebmac eukariotuli organizmebis evolucias win uZ-
uri sterilizaciis Semdeg, rogorc narCenebis gadasa- Roda.
muSaveblad, aseve sasuqad SeiZleba. bioaRdgenis sxva
meTodebSi radioaqtiuri narCenebis daSla da navTobis
daRvris Sedegebis neitralizacia (Sedis suraTi 27.17). koncefcia testi 27.5
samTo warmoebaSi prokariotebi madneulidan meta
leb is eqstraqciaSi gvexmareba. baqteria spilenZis 1. ganasxvaveT egzotoqsini da endotoqsini.
sulfidebidan yovel wels 30 miliardi kg spilenZis 2. ra Tvisebebis gamo prokariotebi bioteror-
miRebaSi gvexmareba. sxva prokariotebis monawileoben istebis potenciuri iaraRia?
madneulidan oqros eqstraqciaSi. ganas (afrika) erTi 3. gansazRvreT, rogorc minimum, ori gza, romliTac
qarxana 1 milioni kg oqros koncentrats awarmoebs, rac prokariotebi Tqvens cxovrebaze dRes dadebiTad
ganas yoveldRiuri eqsprtis naxevaris tolia. moqmedeben
genuri inJineriis daxmarebiT adamians SeuZlia pro-
kariotebis gardaqmna vitaminebis, antibiotikebis, hor-
666
27 -e Tavis Semowmeba
27.4
prokariotebSi kvebiTi
koncefcia
da metaboluri adaptaciebis didi
mravalferovneba ganviTarda prokariotebi biosferoSi udidess
XX Pp rokariotebSi aRmoCenilia kvebis oTxi tipi: foto- rols TamaSoben
autotrofia, qemoautotrofia, fotoheterotrofia
X X qimiuri wrebrunva heterotrofuli prokariote
da qemoheter otrofia.
bis, autotrofebisa da azotis fiqsatori prokari-
667
otebis mier warmoebuli sinTezi xels uwyobs eko- 3. Semdegi debulebidan romeli ar aris swori?
sistemaSi nivTierebaTa wrebrunvas. a. arqeebsa da baqteriebs gansxvavebuli membranu-
li lipidebi aqvs.
X X simbiozuri kavSirebi mravali prokarioti sxva or-
b. orives, arqeebisa da baqteriebis organelebs
ganizmebTan simbiozur kavSirs qmnis an maTSi paraz-
ZiriTadad membrana ara aqvs.
itobs. esenia: mutualistebi, komensalistebi an para-
g. arqeebis ujredis garss ara aqvs peptidoglikani.
zitebi
d. mxolod baqterias aqvs dnm-Tan asocirebuli
histonebi.
koncefcia 27.5 e. baqteriebSi spiroqetebi Sedian.
668
romlis Sedegad O2 Tavisufldeba, mimdinareibs nis, magram infeqciis ganadgurebas gacilebiT meti dro
a. cianobaqteriebSi. sWirdeba. pacientebi xSirad bqteriis ganadgurebamde
b. qlamidiebSi. wyveten mkurnalobas. ratom SeuZlia prokariots paci-
g. arqeebSi. entis swrafi reinficireba, Tu is ar aris mTlianad ga-
d. aqtinomicetebSi. nadgurebuli? rogor aisaxeba es movlena wamlis mimarT
e. qemoautotroful baqteriebSi. rezistentuli paTogenebis evoluciaze?
mecniereba, teqnologia
da sazogadoeba
evoluciuri kavSiri
669
28
umartivesebi (Protista)
SS suraTi 28.1 erTujrediani da koloniuri eukariotebi
gubis wylis wveTSi (sinaTlis mikroskopi LM).
670
(a) mtknari wylis romelsac mravalujredian organizmSi specializebuli
umartivesi wamwamiani er- ujredebi asruleben.
Tujrediani Stentor (LM) sxva eukariotul organizmebTan SedarebiT umarti-
vesebis kvebis tipi yvelaze mravalferovania. zogi
qloroplastebs Seicavs da fotoautotrofia. zogi
heterotrofia, isini organul molekulebs STanTqa-
ven, an sakvebis ufro did nawilakebs ineleben. sxvebi
– miqsotrofebia, isini erTdroulad fotosinTeziT
da heterotrofulad ikvebebian. umartivesebis mraval
100μm
evoluciur StoSi fotoautotrofia, heterotrofia
da miqsotrofia damoukideblad ganviTarda. kvebis
100μm tipSi sxvaobis daxmarebiT SegviZlia biologiur Tana-
sazogadoebaSi umartivesebis rolis ukeTersi gansaz-
Rvra. ekologiur konteqstSi umartivesebi SegviZlia
sam kategoriad davyoT: fotosinTezis unaris mqone
(mcenareebis msgavsi) umartivesebi an zRvis wyalmcena-
reebi (alga); monelebis unaris mqone (cxovelebis msgav-
si) umartivesebi an protozoanebi; da STanTqmis unaris
mqone (sokoebis msgavsi) umartivesebi, romlebsac sxva
zogadi saxeli ara aqvT. gaxsovdeT, rom Tumca umarti-
(b) Ceratium tripos, zRvis erTujrediani vesebis ekologiaze saubrisas iyeneben terminebs alga
pirofituli wyalmcenare (LM). da umartivesi cxoveli, am terminebiT monofiletur
4sm
jgufebs ar aRniSnaven.
umartivesebis habitati Zalian mravalferovania
(suraTi 28.2). maTi umetesoba wyalSi TiTqmis yvelgan
binadrobs. isini xmeleTzec, tenian adgilebSi binadro-
ben, magaliTad svel niadagSi da dacvenil, lpobad fo-
TlebSi. okeaneebSi, wyalsatevebSi da tbebSi gavrcele-
buli umartivesebis umetesoba fskeris binadaria. isini
kldeebsa da sxva substrats emagrebian, an silasa da
SlamSi daxoxaven. planqtonic ZiriTadad umartivesebi-
sgan Sedgeba (berZnulad planktos _ moxetialea). planq-
toni organizmebis erTobliobaa, romlebic wylis zeda-
pirTan axlos pasiurad tivtiveben. fitoplanqtoni
(planqtonuri wyalmcenareebi da lurj-mwvane wyalm-
(g) Delesseria sanguinea, zRis mravalujredeani cenareebi-cyanobacteria) zRvisa da mtknari wylis ume-
Zoweuli wyalmcenare.
tesi kvebiTi jaWvis safuZvelia. Tavisuflad mcxovrebi
saxeobebis garda, gvxvdeba mravali umartivesi, ro-
melic sxva organizmebSi simbiontis saxiT binadros.
umartivesebis gamravleba da sasicocxlo cikli
500μm aseve Zalian mravalferovania. zogi mxolod usqesod
mravldeba. sxvebi sqesobrivad mravldebian an rogorc
minimum, meiozisa da singamiis sqesobriv meqanizmebs iy-
eneben. umartivesebSi vxvdebiT sqesobrivi sasicocxlo
ciklis samive ZiriTad tips (ixileT suraTi 13.6) da amas-
Tan erTad ramdenime variacias, romelic samidan arc
erT tips ar uxdeba. am TavSi umartivesebis ramdenime
jgufis sasicocxlo cikls ganvixilavT.
(d) Spirogyra, mtknari wylis mwvane
Zafisebri wyalmcenare
endosimbiozi eukariotebis evoluciaSi
SS suraTi 28.2 umartivesebis mravalferovnebis ram ganapiroba umartivesebis saocari mraval-
mcire nimuSi. ferovneba? dRes mravali mtkicebuleba gagvaCnia, rom
umartivesebis mravalferovnebas dasabami endosimbi-
671
X X suraTi 28.3 meoradi endosimbiozis Sedegad warmoiqmnili plas- plastida
tidebis mravalferovneba. plastidebis mqone eukariotebis Seswavla
cxadyofs, rom yvela plastida gram-uaryofiTi cianobaqteriidan
ganviTarda, romelic winaparma heterotrofulma eukariotma STanTqa
pirofituli
(pirveladi endosibmiozi). SemdgomSi winapari eukarioti Zoweul da
mwvane wyalmcenarebad daiTiSa. zogi maTgani Semdeg sxva eukariotebma wyalmcenare
STanTqes (meoradi endosimbiozi).
apikomleqsa
meoradi en-
dosimbiozi
heterotrofuli plastida
eukarioti
evglena
meoradi en-
dosimbiozi
mwvane wyalm-
cenare
mwvane wyalmcenare
ozma daudo. es procesia, roca zogi erTujrediani or- almcenareebis plastidebs aqvs ori membrana, romlebic
ganizmi sxva ujredebs STanTqavs, romlebic SemdgomSi gram-uaryofiTi lurj-mwvane wyalmcenareebis endosim-
maspinZel ujredebSi endosimbiontebad, sabolood ki biontebis Sida da gare membranebs Seesabameba.
organelebad gadaiqceva. magaliTad, rogorc 26 TavSi eukariotebis evoluciis msvlelobisas ramdenime
vTqviT, mitoqondria uZvelesma eukariotebma albaT SemTxvevaSi Zoweulma da mwvane wyalmcenareebma meo-
alfa proteobaqteriebis STanTqmis Sedegad SeiZines. radi endosimbiozi ganicades. isini heterotrofuli
dReisTvis yvela Seswavlil eukariotSi mitoqondria an eukariotis sakveb vakuolSi moxvdnen da TviTon gax-
gvxvdeba, an gvaqvs imis niSnebi, rom warsulSi arsebobda. dnen endosimbiontebi. magaliTad, qloraraqniofitas
es mitoqondriis Zalian Zvel warmoSobas adasturebs. saxeliT cnobili wyalmcenare maSin warmoiqmna, roca
biologebi amtkiceben, rom mogvianebiT het- heterotrofulma eukariotma mwvane wyalmcenare
erotrofuli eukariotebis evoluciurma Stom dam- STanTqa. evoluciuri drois Skalaze es SedarebiT axal
atebiTi endosimbiontebi – fotosinTezis unaris mqone movlenad gveCveneba, vinaidan STanTqmuli wyalmcena-
lurj-mwvane wyalmcenareebic SeiZina, romlebic Sem- ris plastidebSi fotosinTezi axlac mimdinareobs da
dgomSi plastidebad ganviTardnen. 28.3 suraTze moce- mas sakuTari patara, rudimentuli birTvic – nukleo-
mul modelze naCvenebia plastidebis matarebeli evo- morfi aqvs. qloraraqniofitebis plastidebs oTxi mem-
luciuri Sto, romelmac sabolood dasabami mwvane da brana aqvs, rac Seesabameba im hipoTezis, rom qloraraq-
Zoweul wyalmcenareebs misca. am hipoTezas adasturebs niofitebi ganviTardnen eukariotisgan, romelmac sxva
monacemi, rom Zoweuli da mwvane wyalmcenareebis plas- eukarioti STanTqa. ori Sida membrana winapari ciano-
tidebis genebis dnm Zalian hgavs lurj-mwvane wyalm- baqteriis Sida da gare membranisgan warmoiqmna, mesame
cenareebis dnm-s. amasTan erTad, Zoweuli da mwvane wy- STanTqmuli wyalmcenaris plazmuri membranisgan da
672
mwvane wyalmcenareebi mwvane wyalm-
wy-
diplomonadebi d i p l o m o n a -
sokoebi
xmeleTis
almcenareebi
parabaza-
kaJovani wy- s t r a m e n o -
evglenas-
raiolar-
lebi
Zoweuli
almcenareebi filebi
liebi
anebi
opistikon-
debi
amebisnairebi
iebi
alveolatebi tebi
oqrosferi wyalmcenareebi
plazmodiuri miq-
ujreduli miq-
mravalujrediani
wyalmcenareebi
amebiazis gamomwvevebi
SiSveli lobozuri amebebi
wamwamianebi
foraminiferebi
sokoebi
apikompleqsebi
oomicetebi
parabazaliebi
radiolariebi
mura wyalmcenareebi
kinetoplastidebi
evglenebi
Zoweuli wyalmcenareebi
qoanoflagelatebi
wyalmcenareebi
pirofituli
somicetebi
somicetgebi
winapari eukarioti
S S suraTi 28.4 eukariotebis warmosaxviTi filogenezi. totebze aRniSnuli eukariotebi dajgufebulia ufro msxvil kladeb-
Si, romelTa saxelebi mocemulia filogenetikuri xis kenweroSi. xuTi samefos klasifikaciis sistemidan SemorCnen sokoebis,
cxovelebisa da mcenareebis samefoebi, Tumca maTi sazRvrebi Seicvala. umartivesebis samefoSi Setanili kladebi aRniSnulia
yviTlad.
673
avaddeba, roca cistis stadiaSi myofi parazitis Sem-
cveli fekaliebiT dabinZurebul wyals dalevs. paraz-
itiT dabinZurebuli nakadulis an mdinaris wyali gare-
gnulad sufTaa, magram misi dalevis Semdeg viTardeba
diarea, romelsac turistuli laSqrobis CaSla namd-
vilad SeuZlia. Tu dalevis win wyals aaduRebT, cista
mokvdeba.
parabazaliebi
parabazaliebSi umartivesebi - triqomonadebi Se-
dian. yvelaze cnobili saxeoba Trichomonas vaginalis qalis
vaginis Cveulebrivi binadaria (suraTi 28.5b) T. vagina-
lis maspinZlis sasqeso da gamomyofi sistemis lorwovan
zedapirze Soltis saSualebiT da plazmuri membranis
(a) Giardia intestinalis diplomonada (SeRebili SEM) 5 μm nawilis talRisebri moZraobiT gadaadgildeba. Tu vag-
inis normaluri mJave garemo darRveulia, triqomona
sxva sasargeblo mikrobebs Cagravs da vaginis garss aa-
Solti vadebs. sqesobrivi gziT gadamdebi es infeqcia SeiZleba
aseve mamris SardsadenSi ganviTardes, Tumca am Sem-
TxvevaSi daavadeba xSirad simptomebis gareSe mimdin-
areobs.
T. vaginalis-is genetikurma Seswavlam aCvena, rom es
saxeoba paTogenuri gaxda, roca zogma parabazaliam
vaginaSi mobinadre erT-erTi baqteriisgan garkveuli
geni genebis horizontaluri gadacemis Sedegad SeiZina.
am genis saSualebiT T. vaginalis-s epiTeliur ujredebze
kveba SeuZlia, rac infeqciis ganviTarebas iwvevs.
674
Solti tidebi adamianSi Zilis daavadebas iwveven, romelsac
afrikuli buzi _ cece avrcelebs. mkurnalobis gareSe
0,2μm es daavadeba sasikvdiloa (suraTi 28.7) tripanosomebi
Cagas daavadebasac iwveven, romelic sisxlismwovel
mwerebs gadaaqvT da romelmac SeiZleba gulis gaCereba
gamoiwvios.
tripanosomebs imunuri sistemisgan efeqturi stra
tegia - `miizide da moatyue~ icavs. tripanosomas ukre-
dis zedapirze erTi cilis milionobiT aslia ganlage-
kristalebis
buli. sanam maspinZlis imunuri sistema cilas amoicnobs
mwkvrivi
da Seutevs, parazitis axali Taoba sxva zedapiruli ci-
mikromilakebis lis sinTesze gadadis, romlis molekuluri struqtura
rgoli mcired gansxvavebulia. zedapiruli cilis agebuleba
xSirad icvleba, amitom maspinZeli imunitets ver iviTa-
SS suraTi 28.6 evglenasnairebis Soltebi. evglenasnairebis rebs. tripanosomas genomis mesamedi dakavebulia zeda-
umetesobas erT-erT SoltSi aqvs kristaluri RerZi (TEM). es
RerZi ganlagebulia 9 + 2 mokromilakebis rgolis gaswvriv, piruli cilebis sinTeziT.
romelic yvela eukariotis SoltSi arsebobs (SeadareT 6.24
suraTTan).
evglenasnairebi
lagebuli spiraluri an kristaluri RerZia, romlis evglenasnairebs ujredis erT-erT boloze aqvs
funqcia dRemde ucnobia (suraTi 28.6). evglenasnairebis jibe, romlidanac erTi an ori Solti gamodis (suraTi
umetesobas aqvs diskis formis mitoqondriuli krista. 28.8). evglenasnairebis damaxasiaTebeli niSania para-
kinetoplastidebi da evglenebi ori yvelaze ukeT Ses- miloni _ glukozis polimeri, romelic samarago mo
wavlili jgufia. lekulis saxiT funqcionirebs. evglenasnairis Euglena-s
mravali saxeoba autotrofia, magram sibneleSi het-
kinetoplastidebi erotrofebad gadaiqceva da garemodan organul sakvebs
absorbirebs. mraval evglenansairs msxverplis STanTq-
kinetoplastidebs aqvT erTi didi mitoqondria,
ma fagocitozis gziTac SeuZlia.
romelic dalagebul dnm-s - kinetoplasts Seicavs. am
28.3
umartivesebSi Sedian mtknari wylis, mlaSe wylisa da
nestiani niadagis ekosistemebis Tavisuflad mcxovre-
bi organizmebi, romlebic prokariotebiT ikvebebian.
koncefcia testi
agreTve cxovelebis, mcenareebisa da sxva umartivesebis
parazitebi. magaliTad, gvari Trypanosoma-s kinetoplas- 1. tripanosomas gadarCenisTvis riTia sasargeblo
ujredis zedapirze ganlagebuli cilebis sin-
Tezis unari?
2. aris Tu ara evglena wyalmcenare? axseniT Tqveni
pasuxi.
koncefcia 28.4
alveolatebis plazmur
membranasTan ganlagebulia
tomarakebi
alveolatebi (Alveolata) umartivesebis kladaa, rom-
lis identifikacia molekuluri sistematikis safuZ-
9 μm
velze moxda. maTTvis damaxasiaTebelia plazmuri
membranis SigniT ganlagebuli da masTan mimagrebuli
SS suraTi 28.7 kinetoplasida tripanosoma, romelic Zilis
daavadebas iwvevs. sisxlis wiTel ujredebs Soris ganlagebuli tomarakebi (alveolebi) (suraTi 28.9). alveolebis fun-
arsebebi tripanosomebia (SeRebilia SEM). qcia ucnobia; mkvlevrebi varaudoben, rom isini al-
675
grZeli Solti
Tvalaki: pigmentire-
buli organelaa, ro- fotomimRebi: grZeli Soltis
melic sinaTlis amreklav fuZis axlos mdebare amo-
funqcias asrulebs. burculi adgili; grZnobs
misi meSveobiT sinaTle sinaTles, romelic TvalakiT
fotomimRebze mxolod ar iblokeba. amis Sedegad
garkveuli mimarTulebi- evglena sinaTlis mimarTule-
dan moqmedebs. mokle biT Sesabamisi intensiurobiT
Solti moZraobs. es mniSvnelovani
adaptacia fotosinTezis alba-
Tobas zrdis.
kumSvadi
vakuoli
evglena (LM) 5 μm
birTvi
pelikula: plazmuri membranis ukan
ganlagebuli cilis Sre, romelic simk-
qloroplasti
virivesa da moqnilobas uzrunvelyofs
(evglenas ujredis kedeli ara aqvs).
paramilonis
granula
pirofituli wyalmcenareebi
( dinoflagellates )
pirofituli wyalmcenareebi rogorc mlaSe, aseve
mtknari wylis fitoplanqtonis mravalricxovani orga-
nizmebia. xSirAAad gvxvdeba heterotrofuli pirofitu-
li wyalmcenareebic. amjerad cnobilia pirofituli wy-
almcenareebis ramdenime aTasi saxeoba. maTi umetesoba
erTujrediania, zogi koloniuria. yovel saxeobas aqvs
damaxasiaTebeli forma, romelsac met simyares xSirad
celulozis Sinagani Sreebi aniWeben. am Sreebis perpen-
dikularul RarebSi ganlagebulia ori Solti, romelTa
saSualebiT organizmi wyalSi moZraobisas brunavs (ber-
Znulad dinos – mbrunavia) (suraTi 28.10).
pirofituli wyalmcenareebis yvavilobam – popu-
laciis demografiuli afeTqebis epizodma – SeiZleba
warmoqmnas fenomeni, romelic cnobilia sanapiros
S S suraTi 28.9 alveolatebi. alveolatebis ganmasxvavebeli wylebis ,,wiTeli moqcevis” saxeliT. yvaviloba moyav-
niSania plazmur membranasTan ganlagebuli tomarakebi (TEM). isfro wiTeli an movardisfro-narinjisferia, am Se-
ferilobas ganapirobebs karotinoidebi - pirofituli
baT xels uwyoben ujredis zedapiris stabilurobas an wyalmcenareebis plastidebis yvelaze mravalricxovani
ujredSi wylisa da ionebis Semcvelobas aregulireben. pigmentebi. zogi pirofituli wyalmcenare gamoyofs
alveolatebSi gaerTianebulia sami jgufi: Soltianebi toqsinebs, romlebmac SeiZleba uxerxemloebisa da Tev-
676
maspinZeli. magaliTad,P malariis gamomwvevi paraziti
- plazmodiumi rogorc koRoebSi, aseve adamianebSi bi-
nadrobs (suraTi 28.11, Semdeg gverdze).
1960 wlebSi daiwyes malariis gamavrcelebeli koRo
anofelesis sawinaaRmdego inseqcitidebis warmoeba
Solti
da malariis sawinaaRmdego wamlebis gamoyeneba, rom-
lebic dainficirebul adamianSi plazmodiums klaven.
amis Sedegad malariis SemTxvevebis raodenoba mniS-
vnelovnad Semcirda. magram malaria nel-nela aRdga,
vinaidan gaizarda rogorc inseqcitidebis mimarT rez-
istentuli koRoebis, aseve wamlis mimarT rezistentu-
li plazmodiumebis raodenoba. tropikul qveynebSi am-
Jamad malariiT daavadebulia daaxloebiT 300 milioni
3 μm
adamiani, romelTagan yovel wels 2 milioni iRupeba.
malariis sawinaaRmdego vaqcinis Seqmnas is arTu-
SS suraTi 28.10 Pfiesteria shumwayae, pirofituli wyalm-
lebs, rom plazmodiumi umetes dros adamianis ujre-
cenare. alveolata brunavs spiraluri Soltis dartymebiT,
romelic ganlagebulia ujredis garSemo arsebul RarSi (SeRe- debSi atarebs da imunuri sistemis moqmedebisTvis
bilia SEM). miuwvdomelia. tripanosomas msgavsad, plazmodiumic
ganuwyvetliv cvlis ujredis zedapirze ganlagebul
zebis masobrivi daxocva gamoiwvion. Tu adamiani SeWams cilebs. malariis sawinaaRmdego axali meTodebis Se-
moluskebs, romlebSic es Sxami dagrovda, is maszec imo- muSavebis aucileblobam ganapiroba plazmodiumis gen-
qmedebs da xandaxan mis sikvdilsac iwvevs. omis sekvenireba. mkvlevrebma 2003 wlisTvis daadgines
zogi pirofituli wyalmcenare efeqturi biolumi- parazitis genebis umetesobis gamovlena misi sasicocx-
nescentia: RamiT, roca talRebi, navebi an mocuravee- lo ciklis sxvadasxva etapze. kvlevam unda daexmaros
bi pirofituli wyalmcenareebis mWidro populaciis mecnierebs vaqcinis moqmedebis axali SesaZlo mizanis
adgilas moZraoben, atf-is gadatanis qimiuri reaqciis gamoavlenaSi.
Sedegad zebunebrivi naTeba warmoiqmneba. biolumi-
nescenciis erT-erTi SesaZlebeli funqciaa pirofi- wamwamianebi
tuli wyalmcenareebiT mkvebavi organizmebisgan dacva,
radganac sinaTle izidavs Tevzebs, romlebic pirofi- wamwamianebi umartivesebis mravalferovani jgu-
tuli wyalmcenareebis moyvarulebiT ikvebebian. fia, romlebic moZraobisas da sakvebis mosapoveblad
zogi pirofituli wyalmcenare marjnis polipebis wamwamebs iyeneben. es saxelic amitom daerqvaT. wamw-
- cxovelebis, romlebic marjnis rifebs aSeneben - mu- amebi ujredis zedapirs an mTlianad faraven, an ram-
tualisti simbiontia. pirofituli wyalmcenareebis denime mwkvrivs an konas qmnian. zog saxeobaSi, magali-
fotosinTezis produqti rifebis Tanasazogadoebebis Tad Stentor (ixileT suraTi 28.2a) mWidrod ganlagebuli
mTavari sakvebia. wamwamebis mwkvrivebi moZraobisas erTad funqcionire-
ben. sxva wamwamianebi swrafad moZraoben fexismagvari
apikompleqsebi anu sporianebi struqturebis saSualebiT, romlebsac erTmaneTTan
SeerTebuli mravali wamwami qmnis. wamwamebis moZraobas
yvela sporiani cxovelebis parazitia, zogi maT- mikromilakebis submembranuli sistema aregulwamwami-
gani adaminis seriozul daavadebebs iwvevs. parazitebi anebis saidentifikacio Tvisebaa ori tipis birTvi: didi
maspinZlebSi patara, infeqciis gadamtani ujredebis -makronukleusi da mcire - mikronukleusi. ujredSi
- sporozoitebis saxiT vrceldebian. apikompleqsebs SeiZleba yoveli tipis erTi an meti birTvi iyos. ro-
es saxeli imitom daarqves, rom sporiani ujredis erT gorc wesi, yovel makronukleusSi wamwamianis genomis
boloze (apeqsze) maspinZlis ujredebisa da qsovilebis aTeulobiT aslia. genebi qromosomebSi ar lagdebian,
gasarRvevad specializirebuli organelebis komleqsi isini mcire kopleqtebs qmnian, romelTagan yoveli ram-
aqvT. sporianebs aqvT plastida – apikoplasti, romelic denime genis mravali aslis matarebelia. makronukleu-
fotosinTezs ar awarmoebs. amis miuxedavad, spori- sis genebi yoveldRiur funqciebs akontroleben, mag-
anebis apikiplasti sasicocxlo mniSvnelobis funqciebs aliTad kvebas, narCenebis gandevnasa da wylis balansis
mainc asrulebs, magaliTad cxomovani mJavebis sinTezs. SenarCunebas. 28.12 suraTis zeda nawilze gamosaxulia
apikompleqsebis umetesobis sasicocxlo cikli Za- wamwamiani parameciumi, romlis magaliTze ganxilulia
lian rTulia da rogorc sqesobriv, aseve usqeso sta- es funqciebi.
diebs moicavs. aseTi sasicocxlo ciklis dasamTavre- wamwamianebi ZiriTadad usqesod, orad dayofiT,
blad xSirad saWiroa ori an meti sxvadasxva saxeobis
677
1. inficirebuli koRo anofelesi kbens adamians. mis ner- 2. sporozoitebi adamianis RviZlis ujredebSi aRweven. ramdenime dRis
wyvTan erTad adamianis sxeulSi sporozoitebi xvdeba. Semdeg isini ramdenime dayofas gadian da merozoitebad gardaiqm-
nebian, romlebic apikaluri aparatis daxmarebiT sisxlis wiTeli
ujredebis kedels xvreten (ixileT qveviT TEM).
merozoiti
sporozoiti (2n)
RviZli
S S suraTi 28.11 p
lazmodiumis, malariis gamomwvevi sporianis, orsaxliani sasicocxlo cikli.
(feri bunebrivs ar Seesabameba).
mravldebian. am dros makronukleusi grZeldeba da nierebis gundma aRmoaCina, rom kuniugaciis gziT wam-
ufro ixliCeba, vidre mitozur dayofas gadis. geneti- wamianebs SeuZliaT transpozonebisa da ,,egoisturi”
kuri cvalebadoba koniugaciis (sqesobrivi procesis, dnm-is sxva tipebis raodenobis Semcireba, romelsac ge-
romlis dros ori individi haploidur mikronukle- nomis SigniT replikacia SeuZliaT. koniugaciis dros,
usebs cvlis) Sedegia. miaqcieT yuradRebaEBA28.12 suraTis roca mikronukleusi makronukleusad viTardeba, ucxo
qveda nawils, sadac Cans, rom wamwamianebSi reproduq- genetikuri elementebis amoSla mimdinareobs. am gziT
cia da koniugacia damoukidebeli procesebia. 2003 wels yoveli koniugaciis msvlelobisas wamwamianis genomis
fred hatCinsonis kibos kvlevis centris (sietli) mec- TiTqmis 15% procenti SeiZleba amoiSalos.
678
28.4
birTviani Zafebi (hifebi) romlebic sokoebis hifebs gva-
koncefcia testi nan. Tumca oomicetebsa da sokoebs Soris mniSvnelovani
sxvaobaa. rogorc wesi, oomicetebis ujredis kedeli ce-
lulozisgan Sedgeba, sokoebis ujredis kedeli ki sxva
1. ra morfologiuri Tviseba Seesabameba moleku- polisaqaridisgan _ qitinisgan. oomicetebis umeteso-
lur monacemebs, romelTa mixedviT pirofitu- bis sasicocxlo ciklSi diploiduri mdgomareoba War-
li wyalmcenareebi, sporianebi da wamwamianebi bobs, romelic sokoebSi reducirebulia. oomicetebs
erT kladaSi Sedian? aqvs Soltiani ujredebi, TiTqmis yvela sokos ki Solti
2. `wiTelma moqcevam~ SeiZleba janmrTelobis ara aqvs. molekuluri sistematikis saSualebiT dadg-
problema Seuqmnas adamianebs, romlebic am inda, rom oomicetebi sokoebis axlo naTesavebi ar arin.
adgilas mopovebuli zRvis produqtebiT ikve- maTi garegnuli msgavseba ki konvergentuli evoluciis
bebian. ratom? Sedegia (ixileT Tavi 25). oriveSi, oomicetebsa da so-
3 ratom ar aris swori wamwamebSi mimdinare ko- koebSic, Zafismagvari struqturebis zedapiris mocu-
niugacia reproduqciis formad CavTvaloT? lobasTan Sefardebis maRali koeficienti zrdis orga-
nizmis garemodan sakvebis aTvisebis unars.
28.5
Tumca oomicetebi plastidebis matarebeli wina-
koncefcia prebis STamomavlebia, maT arc plastidebi da arc fo-
tosinTezis unari aRar aqvT. isini ZiriTadad parazite-
bia an reducentebi. wylis obis saxeobebis umetesoba
stramenofilebs aqvT reducentia, isini ZiriTadad mtknar wyalSi, mkvdar wy-
,,bususebiani~ da gluvi Soltebi almcenareebsa da cxovelebze bususebiani masis saxiT
izrdebian (suraTi 28.14). TeTri Jangi da vazis Wraqi
xmeleTze mobinadre mcenareebis parazitebia. maTi
klada stramenofilebSi (Stramenopila, igive hetero-
sporebi ZiriTadad qariT vrceldeba, Tumca sasicocx-
kontebi) Sedis rogorc heterotrofebis ramdenime jgu-
lo ciklis garkveul momentSi isini Soltian zoo-
fi, aseve wyalmcenareebis konkretuli jgufebi. kladas
sporebs qmnian.
saxeli (laTinurad stramen – Cala, da pilos _ Tma) daer- oomicetebis ekologiuri gavlena SeiZleba Zalian
qva im Soltis gamo, romelsac mravali, nazi, Tmismagvari
didi iyos. magaliTad, oomiceta phytophthora infestans
gamonazardi aqvs, rac am umartivesebis damaxasiaTebeli
kartofilis daavadebas, fitoftorozs iwvevs, romlis
niSania. stramenofilebis umetesobaSi ,,bususebiani”
Sedegad kartofilis Rero da yunwi Sav lorwod ga-
Solti ,,gluv” (uTmo) SoltTan dawyvilebulia (suraTi
daiqceva. fitoftorozi iyo mecxramete saukuneSi ir-
28.13). stramenofilebis zog jgufSi Soltiania mxolod
landiaSi momxdari gamanadgurebeli SimSilis mizezi,
moZravi, reproduqciuli ujredebi.
romlis Sedegad milioni adamiani daiRupa da TiTqmis
amdenivem irlandia datova. es daavadeba dResac didi
oomicetebi (wylis obi da naTesavebi) problemaa. is iwvevs SeerTebul StatebSi mosavlis 15%-
ian danakargs. ruseTis im nawilebSi, sadac pesticidebs
oomicetebSi Sedis wylis obi, TeTri Jangi da vazis
ar iyeneben ki 70%-ans. paTogenis ukeTesi kvlevisTvis
Wraqi. adreuli morfologiuri kvlevebidan gamomdi-
molekulurma biologebma 1840 wlis irlandiuri daa-
nareobda, rom es organizmebi sokoebia (oomyce ,,sokos
vadebuli kartofilidan fitoftoras dnm gamoyves.
kvercxs” niSnavs). oomicetebis umetesobas aqvs mraval-
genetikuri kvlevebiT dadasturda, rom oomicetam
bolo aTwleulebis ganmavlobaSi meti paTogenurobis
da pesticidebis mimarT meti mdgradobis genebi SeiZina.
mecnierebi daavadebis winaaRmdeg axali saSualebebis
Sesaqmnelad rogorc fitoftoras, aseve kartofilis
genoms ikvleven.. magaliTad, 2003 wels mkvlevrebis
bususiani Solti gundma fitoftorizis mimarT rezistentuli gareu-
li kartofilidan genebi gadaitana da fitoftorizis
gluvi Solti mimarT rezistentuli kartofilis xazi gamoiyvana.
679
suraTi 28.12
koniugacia da gamravleba
Sesabamisi makrobirTvi
mewyvileebi
meiozi
4. ujredebi erT
mikrobirTvs
cvlian.
haploiduri
diploiduri mikrobirTvi
mikrobirTvi
diploiduri
mikrobirTvi
mikrobirT-
vebis Serwyma
5. ujredebi
calkevdeba.
6. mikrobirTvebi
8. pirveladi makro- erTdeba da dip-
birTvi iSleba. 7. citokinezis gareSe loiduri mikro-
9. citokinezis ori iTxi mikrobirTvi mimdinare sami birTvi warmoiqm-
raundis Sedegad makrobirTvebad mitozuri dayofis neba. gasaRebi
ujredi oTxad gardaiqmneba, Sedegad rva mikro- koniugacia
iyofa. TiToeulSi danarCeni oTxi birTvi warmoiqm-
erTi makrobirTvi gamravleba
mikrobirTvebad neba.
da erTi mikrobirT- rCeba.
vi xvdeba.
680
1. kapsulirebuli zoosporebi 2. ramdenime dReSi 3. meiozis Sedegad 4. igive an sxva individis sxva
substratze ileqeba da kvirtebs hifebSi sqesobri- oogoniumSi kver- totebze meiozis Sedegad spermis
iZleva, romlebic hipebis datot- vi struqturebis cxi warmoiqmneba. ramdenime haploiduri birTvi war-
vil sxeulad izrdeba. formireba iwyeba. moiqmneba, romlebic anTeridiul
hifaSi Cerdeba.
gaRvivebis
oogoniumi
cista milaki
kvercxis birTvebi (n)
anTeridiuli
meiozi
9. yoveli zoospo- hifa spermis
rangiumi usqeso usqeso birTviT (n)
gamravlebiTY gamravleba
daaxloebiT 30
orSoltian zoo-
sporas iZleva. zoospora (2n)
zigotis gaRviveba
aRniSvna
haploidi (n)
diploidi (2n)
5. anTeridiuli hifa oogoniumis
irgvliv kauWebis magvar struatu-
rad izrdeba. ganayofierebis
milebis gavliT misi birTvebi
7. zigota Rvivdeba da gadadian kvercxebTan. ganayofi-
hifas qmnis. cikli erebis Semdeg zigotas (oosporam)
mTavrdeba. SeiZleba rezistentuli kedlebi
6. Semdegia Sesvenebis
periodi, roca ro- ganuviTardes, magram mas SeiZleba
gorc wesi, oogoniumi aseve oogoniumis garsi icavdes.
iSleba.
SS suraTi 28.14 wylis obis sasicocxlo cikli. mtknar wyalSi wylis obi mwerebs, Te-
vzebsa da sxva mkvdar cxovelebs Slis. (yuradReba miaqcieT suraTze marcxniv, qveviT,
oqros Tevzze gamosaxul hifebs) .
681
25μm
50μm
SS suraTi 28.16 kaJovani wyalmcenareebis
mravalferovneba (LM).
682
firfita
fexi
kavi
683
(a) wyalmcenareebi
badeze napiris wy-
almarCx adgileze
koncefcia testi 28.5
izrdeba.
1. romeli unikaluri ujreduli Tviseba saerToa
yvela stramenofilisTvis?
2. SeadareT oomicetebisa da oqrosferi wyalm-
cenareebis kveba.
3. rogoraa morgebuli mura wyalmcenaris - lami-
narias agebuleba mis habitats, mimoqcevis zo-
(b) muSa wyalmcena- nas?
reebs bambukis fi-
crebze gasaSrobad
28.6
aTavsebs.
koncefcia
(g) qaRaldis fur-
clis sisqis noris cerkozoas da radiolariebis
priala, minarelebiT
mdidar firfitebs zRvis fsevdopodiebi Zafisebria
produqtebisgan da bost-
neulisgan suSis momza- axal klada cerkozoaSi (Cercozoa) Sedis mravali
debisas iyeneben.
saxeoba. isini im organizmebs miekuTvnebian, romelsac
zogadad amebebs veZaxiT. amebas adre fsevdopodiebis
SS suraTi 28.20 sakvebad vargisi wyalmcenareebi. nori
tradiciuli iaponuri sakvebia, romelsac wyalmcenare por-
(crufexebis) meSveobiT moZrav da mkvebav umartivesebs
firasgan amzadeben (Zoweuli wyalmcenare, romelzec am TavSi miakuTvnebdnen. fsevdopoda wagrZelebaa, romelic ujre-
ufro dawvrilebiT visaubrebT). dis zedapiris nebismier adgilas SeiZleba gaCndes. amebas
gadaadgilebisas fsevdopodia iweleba, garkveul wer-
TaobaTa monacvleoba tilze fiqsirdeba da Semdeg iq danarCeni citoplazmac
gadaiRvreba. molekulur sistematikaze dayrdnobiT
mravalujredian wyalmcenareebSi sxvadasxva sa-
cxadi gaxda, rom ameba ar aris monofileturi jgufi. es
sicocxlo cikli ganviTarda. yvelaze rTulia sasicocx-
organizmebi eukariotebis Soreulad monaTesave mraval
lo cikli, romelsac TaobaTa monacvleoba axlavs anu
taqsons Soris gabneulia. klada cerkozoas warmomadgen-
haploiduri da diploiduri formebi erTmaneTs enacv-
lebi sxva amebebisgan Zafismagvari fsevdopodiebiT gansx-
leba. magram haploiduri da diploiduri mdgomareo-
vavdeba. cerkozoaSi Sedian qloraraqniofitebi (isini am
bis monacvleoba yvela sqesobrivi sasicocxlo ciklis
TavSi adrec vaxseneT, roca meorad endosimbiozze vsau-
Semadgeneli nawilia. magaliTad, adamianis gameta hap-
brobdiT) da foraminiferebi. meore kladas, radiolarias
loiduria. magram TaobaTa monacvleobaze saubrisas mx-
olod iseT sasicocxlo cikls vgulisxmobT, roca hap- (Radiolaria) warmomadgenlebs aseve aqvT Zafismagvari fsev-
loiduri da diploiduri stadiac mravalujrediania. dopodia da cerkozoas axlo naTesavebi arian.
rogorc 29-e TavSi naxavT, TaobaTa monacvleoba yvela
mcenaris sasicocxlo ciklSi ganviTarda. foraminiferebi
mura wyalmcenaris - laminarias rTuli sasicocxlo
foraminiferebs (laTinurad foramen _ patara nax-
cikli TaobaTa monacvleobis malagiTia (suraTi 28.21).
diploidur individs sporofiti daarqves, vinaidan is vreti da ferre _ matarebeli) an foramebs saxeli forebi-
reproduqciul ujredebs - zoosporebs iZleva. zoos- ani niJaris _ testis gamo daerqvaT (suraTi 28.22). for-
pora mdedr da mamr haploid gametofitad viTardeba, amebis testebi mravalsakniania da organuli masalisgan
romlebic gametebs qmnian. ori gametas Serwymis Sede- Sedgeba, romelsac simkvrives kalciumis karbonati an-
gad (ganayofiereba an singamia) diploidur zigotas iWebs. forebidan gaSverili fsevdopodiebi curvaSi,
viRebT, romelic axal sporofits aZlevs dasabams. niJaris formirebasa da kvebaSi monawileobs. niJaraSi
laminariis SemTxvevaSi ori Taoba heteromorfulia, mobinadre foTosinTezis unaris mqone wyalmcenare
anu sporofiti da gametofiti struqturulad gansx- mravali foramis simbiontia da mas sakvebs aseve awvdis.
vavebdeba. sxva wyalmcenareebis sasicocxlo ciklSi foraminiferebi rogorc okeaneSi, aseve mtknar wyalSi
gvaqvs izomorfuli Taobebis monacvleoba, roca spo- binadroben. saxeobebis umetesoba qviSaSi cxovrobs an
rofiti da gametofiti garegnulad erTmaneTis msgav- kldeebsa da wyalmcenareebs emagreba, zogi ki planq-
sia, Tumca maTi qromosomebis ricxvi gansxvavdeba. tonis mravalricxovani binadaria. yvelaze didi fora-
684
1. rogorc wesi, wyalmcenareebis
sporofitebs wyalSi yvelze da-
bali moqcevis zonis qveS naxu-
loben. isini kldeebs datotvili
kavebiT emagrebian.
sporangiumi
2. adre gazafxulze, zrdis ZiriTa-
di sezonis bolos, firfitis zede-
piris ujredebi sporangiumebad
viTardeba.
3. sporangiumi zoosporebs
meiozis gziT warmoqmnis.
7. zigota iz- meiozi
rdeba axal 4. yvela zoospora struqturu-
sporofitad lad msgavsia, magram maTi nax-
zoosporebi
da sicocxles evari viTardeba mamrobiT game-
mdedrobiT sporofiti (2n) tofitad, naxevari ki mdedrobiT
gametofitTan ganviTarebadi gametofitad, romlebic spo-
mimagrebul sporofiti mdedri rofitebs ar gvanan. es mokle
mdgomareobaSi datotvili Zafebia, romlebic
gametofi-
iwyebs. moqcevis zonis kldeebis zeda-
ti (n)
zigota (2n) pirze izrdeba.
685
kads ujredis mTavari nawilisken miaqvs. radiolariebis
sikvdilis Semdeg maTi niJarebi zRvis fskerze ileqeba
da Slamis masas qmnis. zogierT adgilas Slamis sisqe
ramdenime aseul metrs aRwevs.
28.7
peba. parazitebiT gamowveuli sikvdilianobis mixedviT
koncefcia is, malariisa da Sistosomozis Semdeg, mesame adgilze
imyofeba (ixileT Tavi 33).
amebasnairebis fsevdopodia
miqsomicetebi
momrgvaloa miqsomicetebi an mycetozoa (rac laTinurad ,,soko
cxovels” niSnavs) adre sokod iTvleboda, vinaidan
amebas mravali saxeoba, romelsac ufro momrgvale- sokos msgavsad nayofsxeuls warmoqmnis, romelic
buli, vidre Zafismagvari fsevdopodiebi aqvs, klada sporebis gavrcelebas exmareba. Tumca msgavseba miqso-
amebozoaSi (Amoebozoa) Sedis. am kladaSi gaerTianebu- micetebsa da sokoebs Soris evoluciuri konvergenciis
lia SiSveli lobozuri amebebi (Gymnamoeba), amebiozis kidev erTi magaliTia. molekulurma sistematikosebma
gamomwvevi amebebi (Entamoeba) da miksomicetebi. moaTavses miqsomicetebi klada Amoebozoa –Si da Tv-
lian, rom isini erTujrediani gymnamoeba-s msgavsi wi-
686
4sm
fsevdopodia
40μm
687
8. zigotis birTvis gan- 1. mkvebavi stadia mravalu- 2. plazmodiumi 3. cud pirobebSi plazmodiumidan
meorebadi mitozuri jrediani plazmodiumia, badisebr formas fexebiani nayofsxeulebi (sporan-
dayofa, romelic cito- romelic organul narCe- iRebs. giumi), izrdeba.
plazmis dayofis gareSe nebze binadrobs.
mimdinareobs, iZleva
mkvebav plazmodiums,
riTac sasicocxlo
cikli mTavrdeba.
mkvebavi
zigota (2n) momwifebuli plazmo-
plazmodiumi
diumi (gamzadebuli
nayofsxeuliebis warmo-
saqmnelad)
singamia axalgazrda sporangiumi
1mm
mwife sporangiumi
amebis formis
ujredi (n)
Soltiani
gasaRebi
ujredi (n) meiozi
gaRivebuli sporebi (n) haploidi (n)
spora diploidi (2n)
7. ujredebi wyvil- fexi
deba (Soltianebi
SoltianebTan da 4. sporangiumis
amebis formis amebis 6. es ujredebi an amebas 5. rezistentuli sporebi hae- bolqvisebr bo-
formianebTan) da formis an Soltianebi riT axal adgilebSi xvdeba da loebSi meiozis
diploiduri zigotebi arian. es ori forma Rvivdeba. karg pirobebSi aq- Sedegad haploi-
warmoiqmneba. erTmaneTSi swrafad tiur haploidur ujredebad duri sporebi
gadadis. gadaiqceva. warmoiqmneba.
gamravlebis dros funqcionireben. metic, ujredovan tom gasakviria, rom Dictyostelium -is yvela ujredi ar
miqsomicetebs Soltiani stadia ar aqvs. aris matyuara.
Dictyostelium discoideum, tyeebis niadagis Cveulebrivi 2003 wels raisisa da turinis universitetebis mec-
ujreduli miqsomiceta mravalujredianobis evolu- nierebma (italia) aRmoaCines, Tu ratom ar arian sxva
ciis Seswavlis obieqtia. zogi mkvlevari nayofsxeulis ujredebic matyuarebi. matyuara mutantebs ujredis
stadias ikvlevs. am stadiisas “Reros” Semqmneli ujre- zedapirze ara aqvT cila da patiosan ujredebs Seu-
debi gaSrobisas kvdebian, maSin, roca kenweroSi ganla- ZliaT maTi amocnoba. patiosnebi upiratesobas sxva pa-
gebuli sporis ujredebi gadarCebian da gamravlebis tiosnebTan gaerTianebas aniWeben da matyuarebs Tavisi
SesaZlebloba aqvT. mecnierebma aRmoaCines, rom erT eqsploataciis saSualebas ar aZleven. amnocnobis aseTi
genSi momxdari mutaciis Sedegad Dictyostelium-is zogi sistema mravalujrediani eukariotebis, magaliTad
ujredi “matyuarad” gadaiqceva da Reros Semadgenlo- mcenareebisa da cxovelebis, evoluciisas albaT Zalian
baSi arasdros ar Sedis. am ujredebs “patiosnebTan” mniSvnelovani iyo.
SedarebiT didi reproduqciuli upiratesoba aqvT, ami-
688
9 karg garemo piro- 1. sasicocxlo cik-
2. sqesobrivi gam-
gasaRebi bebSi ameba sporis lis kvebis sta-
ravlebisas ori
garsidan Tavisu- diaze individu-
haploiduri ameba
haploidi (n) fldeba da kvebas aluri haploidi
erTmaneTs erwymis
iwyebs. ameba STanTqavs
da qmnis zigotas.
diploidi (2n) baqterias.
3. zigota gardai-
qmneba gigantur
8. sporebi Tavisufl-
ujredad haploi-
deba.
duri amebebis
singamia STanTqmis Sedegad.
7. sxva ujredebi fexze rezistentuli ked-
miZvrebian wverisken lis Camoyalibebis
da sporebad viTardeba. amebas gamonTavi- Semdeg giganturi
sporebi (n) sufleba sqesobrivi ujredi gadis mei-
gamravleba ozs, romelsac ram-
denime mitozuri
zigota
dayofa axlavs.
(2n)
individualuri
ameba (kvebis
stadia) meiozi
600μm
amebebi
nayofsxe- usqeso
uliebi gamravleba
200 μm
28.8
28.7
koncefcia
koncefcia testi
Zoweuli da mwvane wyalmcena-
1. ganasxvaveT amoebozoa -s da foraminiferebis reebi xmeleTis mcenareebis
fsevdopodiebi.
2. ratom uxdeba miqsomicetebs ganmarteba ,,soko uaxloesi naTesavebia
cxoveli” da ratom ar uxdeba?
3. arsebobs Tu ara amoebozoa-Si ujredebis Tanam- rogorc 26-e TavSi avRwereT, molekuluri siste-
Sromloba? axseniT. matikisa da ujredis agebulebis Seswavlis Sedegebi
Semdeg filogenetikur suraTs adasturebs: miliard
welze meti gavida, rac lurj-mwvane wyalmcenare (ci-
anobaqteria) heterotroful umartivesSi simbiontis
689
(b) Dmuqi wiTeli feris sakvebad vargisi
wyalmcenare (Palmaria palmata). am wyalm-
cenares aqvs foTlis forma
Zoweuli wyalmcenareebi
Zoweuli wyalmcenareebis (berZnulad rhodo-
phytes–rhodos _ wiTelia) 6 000 cnobili saxeobidan
bevri mowiTalo Seferilobisaa, rac gamowveulia dam-
atebiTi pigmentiT - fikoeriTriniT, romelic qloro-
filis mwvane fers faravs. Tumca, wyalmarCx adgilebSi
cxovrebas adaptirebuli saxeobebi fikoeriTrins nak-
lebi raodenobiT Seicavs. amitom Zoweuli wyalmcena-
reebis saxeobebi Rrma wyalSi TiTqmis Savi feris Stabe-
Wdilebas toveben, saSualo siRrmis wyalSi - mkveTri
wiTelisa da wyalmarCx adgilebSi - momwvanosi. zogi-
erTi saxeoba saerTod ar aris pigmentirebuli da sxva
Zoweuli wyalmcenareebis heterotrofi parazitia.
Zoweuli wyalmcenare tropikuli okeanis Tbil sana-
piros wylebSi yvelaze gavrcelebuli didi wyalmcena-
rea. damatebiTi pigmentebis saSualebiT mas SeuZlia
cisferi da mwvane sinaTlis STanTqma, romelic wyalSi
SedarebiT Rrmad aRwevs. axlaxans aRmoaCines, rom baha-
mas axlos mobinadre Zoweuli wyalmcenareebis saxeobe- S S suraTi 28.29 sazamTros Tovli. TovlSi mobi-
nadre zogi wyalmcenaris, rogoricaa Chlamydomo-
bi 260 metris siRrmezec cxovroben. identificireulia nas nivalis, karotinoidebi Tovls wiTlad Rebaven.
mtknari wylisa da xmeleTis saxeobebic.
690
50 μm a) volvoqsi, mtknari wylis koloniuri mwvane wy-
20 μm almcenare. kolonia Rruiani burTia, romlis kedeli
Jelatinisebr matriqsSi (citoplazmis ZiriTadi masa)
CarTuli asobiT an aTasobiT orSoltiani ujredis-
gan Sedgeba (ixileT CarTva LM). rogorc wesi, ujredebi
dakavSirebulia citoplazmuri WimebiT; izolire-
bul ujredebs gamravleba ar SeuZlia. aq gamosaxul
did koloniebSi sabolood mcire zomis ,,Svilobili
kolonibi” yalibdeba (LM)
cenare giganturi mura laminariis zomas ver aRwevs. gaxda, rom mwvane wyalmcenareebi da xmeleTis mcena-
mravali Zoweuli wyalmcenaris Talusi boWkovania, reebi axlo naTesavebia. zogi sistematikosi moiTxovs
xSirad datotvilia da totebi erTmaneTSi gadaxlarTu- kidevac mwvane wyalmcenareebis ,,mcenareebis” samefoSi,
lia. Talusis fuZe xSirad ubralo kaviviT gamoiyureba. Viridiplantae-Si CarTvas (laTinurad viridis – mwvanea).
Zoweul wyalmcenares gansakuTrebiT mraval- mwvane wyalmcenareebi or mTavar jgufad – mwvane
ferovani sasicocxlo cikli axasiaTebs, sadac Taobebis wyalmcenareebad _ chlorophyta (berZnulidan chloros _
monacvleoba Cveulebrivi movlenaa. magram sxva wyalm- mwvane) da xarovanebad _ charophycea (ixileT suraTi
cenareebisgan gansxvavebiT, maT sasicocxlo ciklSi 28.4) iyofa. dReisTvis identificirebulia chlorophyta
Soltiani stadia ar aris. gamravlebisas maTi gametebis
–s 7 000 saxeobaze meti. maTi umetesoba mtknar wyalSi
daaxloeba wylis nakadzea damukidebulni.
binadrobs, magram bevria zRvis saxeobac. yvelaze mar-
tivi agebulebis mwvane wyalmenareebi orSoltiani er-
mwvane wyalmcenareebi Tujrediani organizmebia, magaliTad qlamidomonada,
romelic ufro rTuli agebulebis mwvane wyalmcena-
mwvane wyalmcenarebs saxeli mwvane qloroplas-
reebis gametebsa da zoosporebs waagavs. erTujrediani
tebis gamo daerqvaT. ultrastruqturiTa da pigmentis
qlorofitebis mravali saxeoba planqtonis saxiT ar-
SemadgenlobiT isini im organizmebis qloroplastebs
sebobs an tenian niadagSi binadrobs. zogi sxva saxeoba
Zalian hgvanan, romlebsac Cven tradiciulad ubralod
eukariotebSi simbiotis saxiT arsebobs da fotosin-
mcenareebs veZaxiT. molekuluri sistematikisa da
Tezis Sedegad miRebuli produqtis nawils maspinZels
ujreduli morfologiis gamokvlevebis Sedegad cxadi
sakvebad uwiladebs. sokoebis simbiontebi, sxva wyalm-
691
1 μm
Solti 2. sakvebis naklebobis,
gubis amoSrobisa an
sxva stresis sapa-
ujredis suxod ujredebi
kedeli gametebad viTardeba. 3. mewyvileebis gametebi
(aRniSnulia + da _
-iT) wyvildeba da erT-
birTvi 1. qlamidomonaSi mwife
maneTs ewebeba. game-
ujredebi haploiduria
tebis Serwymis Sedegad
da Wiqis formis erT
(singamia) diploiduri
qloroplasts Seicavs
zigota warmoiqmneba.
erTi (ixileT TEM marcxniv).
qloro-
plastis
regioni
zrdasruli
7. Svilobil ujredebs Soltebi da ujredi (n)
ujredis kedeli uviTardeba da isini zoosporebi
mSobliuri ujredis kedelidan, sadac singamia
aqamde Caketilni iyvnen, mcuravi zoo- usqeso gam-
sporebis saxiT gamodian. zoosporebi sqesobrivi
ravleba
izrdeba zrdasrul haploidur
ujredebad, riTac usqeso sasicocxlo
gamravleba zigota (2n)
cikli mTavrdeba.
cenareebis garda, mwvane wyalmcenareebic arian. aseTi mwvane wyalmcenareebis didi zoma da rTuli ageb-
simbiozis produqts liqenebs eZaxian. (ixileT suraTi uleba sami sxvadasxva meqanizmiT ganviTarda: (1) indi-
31.24). vidualuri ujredebis koloniebis, magaliTad vol-
zogi mwvane wyalmcenare iseT adgilebSi cxovrebas voqsi, (suraTi 28.30) da Zafisebri formebis wamoqmniT
Seegua, sadac maT naxvas namdvilad ar elodebiT. magal- romlebic ,,gubis qafis” saxeliT cnobil Zafismagvar ma-
iTad, wyalmcenare Chlamydomonas nivalis did simaRleze sas qmnian (2) birTvis ganmeorebadi dayofiT, romelsac
ganlagebul myinvarebsa da Tovlis mdeloebze ,,yvavi- citoplazmis dayofa ar axlavs, magaliTad, Caulerpa-s
lobs”, misi mowiTalo pigmenti aq ,,sazamTros Tovlis” mravalbirTviani Zafebi (suraTi 28.30b); (3) ujredis
saxeliT cnobil efeqts iZleva (suraTi 28.29). am wyalm- dayofisa da ujreduli diferencirebis gziT namdvili
cenareebSi fotosinTezi mimdinareobs yinvisa da xil- mravalujrediani formebis CamoyalibebiT, magaliTad
vadi da ultraiisferi intensiuri gamosxivebis miuxe- Ulva (suraTi 28.30g). zRvis zogi mravalujrediani mwvane
davad. maT icavs citoplazmaSi arsebuli radiaciis wyalmcenare imdenad didi da rTuli agebulebisaa, rom
damblokavi naerTebi da TviT Tovlic, romelic damcavi wyalmcenaris saxels imsaxurebs.
faris rols asrulebs. mwvane wyalmcenareebis umetesobas aqvs sqesobrivi
692
28.8
da usqeso gamravlebis stadiebis Semcveli rTuli sa-
sicocxlo cikli. TiTqmis yvela mravldeba sqesobrivad, koncefcia testi
Wiqis formis qloroplastebis mqone orSoltiani gam-
etebiT (suraTi 28.31). gamonaklisia koniugaciis mqone
wyalmcenare Spirogyra, romelic ameboidur gametebs 1. daadgineT ori gza, romliTac Zoweuli wyalm-
warmoqmnis (ixileT suraTi 28.2d). TaobaTa monacvleo- cenareebi mura wyalmcenareebisgan gansxvav
ba zogi mwvane wyalmcenaris sasicocxlo ciklSi ganvi- deba.
Tarda, maT Soris Ulva-s SemTxvevaSic, sadac es Taobebi 2. ratom aris swori, rom Ulva namdvili mravalu-
izomorfulia. jrediani organizmia da Caulerpa ara?
mwvane wyalmcenareebis meore ZiriTadi jgufia
xarovanebi, romlebic yvelaze axlos xmeleTis mcena-
reebs enaTesavebian. amis gamo maT 29 TavSi, xmeleTis
mcenareebTan erTad ganvixilavT.
28 -e Tavis Semowmeba
693
XX konetoplastidebi konetoplastidebis did mito- ganizmi an parazitia. hipebi sakvebis SeTvisebas aad-
qondriaSi ganlagebulia dnm-is dalagebuli masa - ki- vilebs. oomiceta Phytophthora infestans kartofilis
netoplasti. parazituli kinetoplastidebi Zilisa lpobas iwvevs.
da Cagas daavadebas iwveven.
XX kaJovani wyalmcenareebi (Diatomeae) kaJovani wyalm-
X X evglenebi evglenebs aqvT erTi an ori Solti, rom- cenareebis ujredi garSemortymulia ori nawilisgan
lebic ujredis erT boloSi arsebuli jibidan vr- Semdgari SuSismagvari kedliT. es wyalmcenareebi
celdeba. es umartivesebi agroveben glukozis po- fitoplanqtonis ZiriTadi komponentia. namarxi di-
limeris - paramilonis marags. evglenas zog saxeobas atomebis ujredebis kedlebi danaleqi qanebis umetes
sibneleSi autotrofiuli kvebidan heterotrofi- nawils Seadgens, maT kaJis saxeliT icnoben.
ulze gadarTva Seulia.
XX oqrosferi wyalmcenareebi rogorc wesi, oqrosfer
wyalmcenares aqvs ori Solti, romlebic ujredis
28.6
fia. maTTvis damaxasiaTebelia brunvadi moZraoba, XX
romelsac ujredis zedapirze perpendikularul koncefcia
RarebSi ganlagebuli ori SoltiT axorcieleben.
zogi pirofituli wyalmcenaris populaciis swrafi cerkozoasa da radiolariebis fsevdopo-
zrda wiTeli moqcevis efeqts iZleva.
diebi Zafisebria
XX apikompleqsebi anu sporianebi apikompleqsebi
parazitebia, romlebsac maspinZelis ujredSi Ses- X X foraminiferanebi (foramebi) foramebi zRvisa da
aRwevad specializirebuli organelebis apikaluri mtknari wylis amebebia, romelTa mravalsakniani
kompleqsi aqvT. maT aseve axasiaTebs apikoplasti - forebiani niJarebi organuli masalisgan da kalciu-
fotosinTezis unaris armqone plastida. sporiani mis karbonatisgan Sedgeba. fsevdopodiebs forebi-
plazmodiumi malarias iwvevs. dan avrcelebs. danaleqi qanebis namarxebis umetes
nawils foramebis niJarebi warmoadgens.
XX wamwamianebi wamwamianebi wamwamebis saSualebiT moZ-
raoben da ikvebebian. maT aqvT didi makrobirTvi da XX radiolariebi radiolariebis Serwymuli niJara,
mcire mikrobirTvi. mikrobirTvi funqcionirebs ko- rogorc wesi, kvarcisgan Sedgeba. isini sxvadasxva mi-
niugaciisas - sqesobrivi procesis dros, romelic kroorganizmebs centraluri sxeulidan gavrceleb-
xels uwyobs genetikur mravalferovnebas. koniuga- uli fsevdopodiebis saSualebiT iWeren da ineleben.
cia gansxvavdeba reproduqciisgan, romelic ZiriTa-
dad orad dayofiT xorcieldeba.
koncefcia 28.7
koncefcia 28.5 amebasnairebis fsevdopodia momrgvaloa
694
cxrili 28.1
umartivesebis mravalferovnebis nimuSi
ZiriTadi klada ZiriTadi Tvisebebi magaliTebi am Tavidan
Diplomonadida (diplomonadebi) ori, erTnairi sididis birTvi; modificirebuli mitoqondria Giardia
Parabasala (parabazalebi) talRisebrimembrana; modificirebuli mitoqondria Trichomonas
Euglenozoa (evglenebi) spiraluri an kristaluri mwkvrivi Soltis SigniT Trypanosoma
Kinetoplastida (kinetoplastidebi) kinetoplasti (dnm mitoqondriaSi)
Euglena
Euglenophyta (evglenidebi) maragi molekulebi paramiloni
Alveolata (alveolatebi) alveola plazmuri membranis SigniT
Dinoflagellata (pirofituli SeiaraRebulia celulozis firfitebiT Ceratium, Phyesteria
wyalmcenareebi)
Apicomplexa (apikompleqebi) organelebis apikaluri kompleqsi Plasmodium
Ciliophora (infuzoriebi) wamwamebs iyeneben moZraobisas Paramecium Stentor
da kvebisas. makro da mikrobirTvebi
Stramenopila (heterokontebi) bususiani da gluvi Solti
Oomycota (oomicetebi) hifebi, romlebic absorbireben sakvebs wylis obi, TeTri
Jangi, vazis Wraqi
Bacillariophyta (kaJovani wyalm- SuSisebri, ornawiliani kedeli
cenareebi)
Chysophyta (oqrosferi wyalmcenare) Solti ujredis erT bolosTan mimagrebuli Dinobryon
Phaeophyta (mura wyalmcenare) yvela mravalujrediani, zogi
Laminaria, Macrocystis,
TaobaTa monacvleobiT
Postelsia
Cercozoa (cerkozoebi) da Radio- ameba Zafismagvari fsevdopodiebiT
laria (radiolariebi)
Foraminifera (foramebi) foriani niJara
Radiolaria (radiolariebi) fsevdopodia centraluri sxeulidan gamodis Globigerina
Amoebozia (amebebi) ameba momrgvalo fsevdopodiebiT
Gymnamoeba (SiSveli lobozuri niadagis, mknari da mlaSe wylis binadari Amoeba
ameba)
Entamoeba
Entamoeba (amebiazis gamomwvevi) parazitebi
mravalujrediani plazmodiumi; nayofsxeuli Physarum
Myxogastrida (plazmodiuri lor-
wovanebi) monawileobs sqesobriv gamravlebaSi
parazitebia. Entamoeba histolytica adamianis amebas di- miqsomicetebi mravalujredian organizms qmnian,
zenteriis gamomwvevia. romelSic ujredebi gamoyofilia membranebiT.
ujreduli miqsomiceta Dictyostelium discoideum
XX miqsomicetebi plazmodiuri miqsomicetebi cito-
plazmis mravalbirTvian masaSi - plazmodiumSi erTi- mravalujredianebis evoluciis Seswavlis eqsperimen-
andeba, romelsac ujredis membranebi yofen. plazmo- tuli modelia.
diumi crufexebs lpobad masaSi avrcelebs da sakvebs
fagocitozis saSualebiT STanTqavs. ujreduli
695
koncefcia 28.8 3. Semdegi eukariotebidan, romels aqvs eleqtronebis
gadatanis jaWvis ar mqone mitoqondria?
a. oqrosfer wyalmcenares;
Zoweuli da mwvane wyalmcenareebi b. diplomonadebs;
xmeleTis mcenareebis uaxloesi g. apikompleqsebs;
d. kinetoplastidebs;
naTesavebia e. kaJovan wyalmcenareebs;
696
ciklSi mravalujredian haploidur formas cvlis: mecnieruli kvleva
a. erTujrediani haploiduri forma;
b. erTujrediani diploiduri forma; mecnieruli `Tu...maSin~ logikidan gamomdinare
g. mravalujrediani haploiduri forma; (ixileT Tavi 1) ra prognozebamde mivyevarT hipoTezas,
d. mravalujrediani diploiduri forma; rom xmeleTis mcenareebi mwvane wyalmcenareebisgan gan-
e. mravalujrediani poliploiduri forma; viTardnen? rogor SegiZliaT am hipoTezis sxva gziT
Semowmeba?
10. romeli umartivesebi qmnian mkveTri Seferilobis
mqone mravalbirTvian masas:
a. evglenebi; mecniereba, teqnologia
b. plazmodiuri miqsomiceta;
da sazogadoeba
g. ujreduli miqsomiceta;
d. foramebi;
e. wylis obi;
paTogenPplazmodiums SeuZlia adamianis imunuri
sistemis moqmedebis arideba. amitom malariis sawinaaR-
evoluciuri kavSiri mdego vaqcinis SemuSaveba sakmaod rTulia. meore mx-
vriv, malariis kvlevaze naklebi fuli ixarjeba, vidre
im daavadebebis, romlebic gacilebiT nakleb adamians
sistematikosebma gadawyvites, rom samefo umarti-
emarTeba, magaliTad, Sardis buStis fibrozis. ra mize-
vesebi daZvelebuli taqsonia
zebi iwvevs am kvlevebis disbalanss?
697
29
mcenareTa mravalferovneba I
rogor gansaxldnen mcenareebi
xmeleTze
SS suraTi 14.1 xi smagvari gvimrebi da xavsiT
dafaruli mori
29.1
bi pirvel tyeebs qmnidnen
koncefcia
Sesavali
xmeleTis mcenareebi
dedamiwis mwvane safaris mwvane wyalmcenareebisgan
ganviTareba warmoiSvnen
r oca vuyur ebT mcenareebiT mdidar mwvane land- rogorc 28-e TavSi
SiSvelTeslovanebi
uTeslo WurWlovani mcenareebi
farulTeslovanebi
Safts, magaliTad tyes, 29.1 suraTze, Znelad warmov- wai kiTxeT, mecnierebma qarofitebi
idgenT dedamiwas mcenareebisa an sxva organizmebis aRiares, rom qarofitebi
gareSe. Tumca dedamiwis istoriis pirveli 3 miliar- xmel eTis mcenareebis
di wlis ganmavlobaSi xmeleTis zedapirze sicocxle uaxl oesi naTesavebia. aq
ar iyo. geoqimiuri monacemebis mixedviT baqteriebi ganvixilavT am kavSiris
xmeleTze, daaxloebiT 3,5 miliardi wlis winaT, ukve damadasturebel masalas
arsebobdnen, magram xmeleTis pirveli mcenareebi, so- da hipoTezas im adapta-
koebi da cxovelebi maT mxolod 500 milioni wlis win ciebze, romelTa saSuale-
SeuerTdnen. biT xmeleTis mcenareebis
am TavSi ganvixilavT xmeleTis mcenareebsa da maT winapari wyalmcenareebi
warmoSobas wyalSi mobinadre mwvane wyalmcenareebisgan. xmeleTze dasaxldnen.
marTalia, mcenareebis zogierTi saxeoba, rogoricaa zR-
vis balaxebi, evoluciis procesSi wyalSi dabrunda, ma-
gram mcenareTa umetesoba xmeleTze darCa. amitom, yvela morfologiuri
mcenares, maT Soris wyalSi mobinadres, xmeleTis mcena- da bioqimiuri
reebs vuwodebT, riTac maT, fotosinTezis unaris mqone,
umartivesi wyalmcenareebisgan vansxvavebT. xmeleTis
mtkicebulebebi
kolonizaciis Semdeg mcenareebis mravalferovneba dax- xmeleTis mcenareTa mravali ZiriTadi niSan-Tviseba
loebiT 290,000 saxeobamde gaizarda, romlebic yvela bevr umartivess, ZiriTadad wyalmcenareebs, axasiaTebs.
698
XX sur. 29.2 celulozis procesSi myofi ujredis Sua xazis gaswvriv ganlageb-
masinTezirebeli rozetise uli ujredis ConCxis elementebisa da goljis aparatSi
bri kompleqsebi. cilebis
warmoqmnili buStukebis erTobliobaa (ix sur. 12.10).
forma vards gvagonebs,
rac damaxasiaTebelia
mxolod xmeleTis mcena- genetikuri mtkicebulebebi
reebisa da xaras msgavsi
wyalmcenareebisTvis da bolo periodSi mecnierebma, romlebic `Deep Green”
maT axlo naTesaobaze saerTaSoriso proeqtSi monawileobdnen, mcenareebis
miuTiTebs (maskanirebeli
eleqtronuli mikroskopi).
evoluciis ZiriTadi safexurebis dasadgenad didi kv-
30 nm leva Caatares da xmeleTis mcenareebisa da wyalmcena-
reebis mravali saxeobis genebi gamoikvlies. birTvisa
magal iTad, iseve, rogorc mur a, Zoweuli da mwvane wy-
almcenareebi, xmeleTis mcenareebic mravalujrediani,
eukariotuli, fotosinTezis unaris mqone autotrofe-
bia (ix. Tavi 28). mcenareebis ujredis garsi agebulia ce-
lulozisgan, ujredis garsis msgavsi agebuleba mwvane
wyalmcenareebs, pirofitul da mura wyalmcenareebsac
axasiaTebs. xmeleTis mcenareebis msgavsad a da b qloro-
filis Semcveli qloroplastebi aqvsY mwvane wyalmcena-
reebs, evglenidebsa da ramdenime pirofitul wyalm-
cenares (Dinoflagellate) .
oTxi ZiriTadi niSan-Tviseba mxolod xmeleTis
mcenareebsa da xaras msgavs wyalmcenareebs axasiaTebs
da am ori jgufis axlo naTesaobas adasturebs: (a) Chara – 10 mm
celulozis sinTezis rozetisebri kompleqsebi. guburebSi
xmeleTis mcenareebis da xaras msgavsi wyalmcenareebis mobinadre
ujredebSi ganlagebulia celulozis masinTezirebe organizmi
li rozetisebri kompleqsebi. es plazmur membranaSi
ganlagebuli vardis formis cilebia, romlebic ujre- 40 μm
dis garsis celulozis mikrofibrilebs asinTezebs (b) Coleochaete orbicularis – diskos
(sur. 29.2). sxva wyalmcenareebSi celulozas cilebis formis qarofiti (LM).
ara rozetisebri, aramed wrfivi kompleqsi asinTe-
S S sur. 29.3 qa rofitebi, xmeleTis mcenareebis uaxloesi
zebs. garda amisa, celulozis wili mcenareebisa da qa- naTesavebi.
rofitebis ujredis garsSi ufro maRalia, vidre sxva
wyalmcenareebis SemTxvevaSi. es gansxvaveba miuTiTebs,
rom xmeleTis mcenareebisa da qarofitebis celulozis da qloroplastebis genebis Sedareba morfologiur da
Semcveli garsi sxva wyalmcenareebis ujredis garsisgan bioqimiur monacemebs adasturebs, romlebic mowmobs
damoukideblad ganviTarda. qarofitebis kerZod, Chara da Coleochaete da xmeleTis
peroqsisomebis fermentebi. xmeleTis mcenaree- mcenareebis Tanamedrove saxeobebis axlo naTesaobaze
bisa da qarofitebis msgavsi wyalmcenareebis peroq- (sur. 29.3). es ar niSnavs, rom Tanamedrove wyalmcena-
sisomebi (ix. sur. 6.19) Seicavs fermentebs, romlebic reebi xmeleTis mcenareebis winaprebia; magram maTi dax-
fotosunTqvis (ix. Tavi 10) Sedegad miRebuli organuli marebiT am winaprebis fenotipis warmodgena SegviZlia.
nivTierebebis danakargs amcirebs. sxva wyalmcenareebis
peroqsisomebSi aseTi fermentebi ar aris. adaptaciebi, romelTa daxmarebiT
Soltiani spermatozoidis agebuleba. xmeleTis
mcenareebis Soltiani spermatozoidebis mqone saxe- mcenareebi wylidan xmeleTze gadavidnen
obebSi spermatozoidis agebuleba Zalian hgavs qa- qarofitebis mravali saxeoba wyalmarCx adgilebSi,
rofitebis spermatozoidis agebulebas. guburebisa da tbebis napirebTan binadrobs, romlebic
fragmoblastis Camoyalibeba. ujredis gayofis drodadro Sreba. aseT garemoSi bunebrivi gadarCeva
procesis zogierTi detali damaxasiTebelia mxolod xels uwyobs im individebis gadarCenas, romlebsac uw-
xmeleTis mcenareebisa da konkretuli qarofitebisT- ylobas drois konkretuli monakveTis ganmavlobaSi
vis, maT Soris Chara da Coleochaete gvarebisTvis. magali- uZleven. qarofitebis zigotebs gamoSrobisgan mdgra-
Tad, ujredis gayofisas axali ujreduli firfitis di polimeris – sporopoleninis Sre icavs. am qimiuri
sinTezis dros yalibdeba fragmoblasti. es gayofis adaptaciis winaparis forma SeiZleba sporopoleni-
699
nis mkvrivi garsis winamorbedi iyo, romelic xmeleTis
mcenareebis sporebs faravs. Viridiplantae
qarofitebis msgavsi winaprebis, rogorc minimum,
erTi populaciis mier aseTi niSan-Tvisebebis dagroveba, Streptophyta
maT STamomavlobas, xmeleTis pirvel mcenareebs, sana- Plantae
piro zolSi mudmivad arsebobis saSualebas aZlevda.
aseTi evoluciuri siaxleebis saSualebiT SesaZlebeli
gaxda xmeleTze gansaxleba, rasac mravali sargebeli
hqonda. mzis kaSkaSa sinaTles aq wyali da planqtoni ar
Zoweuli mwvane qarofitebi embriofitebi
filtravda, atmosfero didi raodenobiT CO2-s Seicav-
wyalmcenare wyalmcenare
da; mineraluri sakvebi nivTierebebiT mdidar niadagSi
fitofagebi da paTogenebi mxolod mcire raodenobiT
iyo. sargebeli am faqtorebidan mcenareebma mas Semdeg
miiRes, rac evoluciis Sedegad xmeleTze gadarCenisa
da gamravlebis adaptaciebi ganuviTardaT.
700
suraTi 29.5
kvleva: xmeleTis mcenareebis SeZenili niSan-Tvisebebi
apikaluri meristema
fotosinTezis unaris mqone organizmi
misTvis aucilebel resursebs xmele- kvirtis ganviTareba-
Tze or gansxvavebul garemoSi poulobs. mcenaris ylortisa da fes
apikaluri di foTlebi
sinaTle da CO 2 ZiriTadad xmeleTis vis wveros apikaluri meri
zedapirze maRlaa, wyali da mineraluri
meristema
stema. sinaTlis mikrografebi
sakvebi nivTierebebi ki niadagSia. mcena- ylortisa da fesvis sigrZivi
res erTi adgilidan meoreze gadasvla ar Wrilebia.
SeuZlia, magram misi fesvebi da ylortebi
SeiZleba dagrZeldes, rac zrdis mcena-
ris mier garemodan resursebis mopovebis
SesaZleblobas. zrdis unars mcenare
mTeli sicocxlis manZilze inarCunebs. am
Tvisebas uzrunvelyofs apikaluri meri
stemebi, romlebic ylortebisa da fes-
vebis wverosTan, ujredebis zrdis ubneb-
Sia ganlagebuli. apikaluri meristemebis
ujredebi sxvadasxva qsovilad, maT Soris,
zedapiris epidermisad diferencirdeba,
romelic mcenaris sxeuls da mis sxvadasx-
va Sida qsovilebs icavs. mcenareebis um- fesvis apikal-
ravlesobis ylortebis apikaluri meri- uri meristema
stema foTlebsac warmoSobs. amgvarad,
mcenareebis umetesobis rTuli sxeuli
avlens struqturul specializacias mi-
wisqveSa da miwiszeda organoebis mixed- kvirti 100μm fesvi
viT, Sesabamisad fesvebisa da foTlebiani
Reroebis mixedviT.
TaobaTa monacvleoba
xmeleTis yvela mcenaris sasicocxlo cikli Sedgeba ori gansxvavebuli mravalujrediani sxeulis monacvleobisa da erTi sxeulis
mier meores warmoSobisgan. reproduqciuli ciklis am tips TaobaTa monacvleoba ewodeba da is wyalmcenareebis sxvadasxva jguf-
Sic ganviTarda. is ar axasiaTebds qarofitebs anu wyalmcenareebis im jufs, romelic xmeleTis mcenareebis yvelaze axlo naTesavia.
SeiZleba davaskvnaT, rom TaobaTa monacvleoba xmeleTis mcenareebis SeZenili niSan-Tvisebaa, romelic ar axasiaTebda xmeleTis
mcenareebisa da qarofitebis saerTo winapars.
ar agerioT haploiduri da diploiduri stadiebis mqone mcenareebis TaobaTa monacvleoba da yvela sqesobrivi gamravlebis mqone
organizmis sasicoxclo ciklebis haploiduri da diploiduri stadiebi (ix. suraTi 13.6). magaliTad, adamianis sasqeso jirkvlebSi
(sakvercxeebsa da saTesleebSi) meiozis Sedegad haploiduri gametebi warmoiqmneba, romlebic erTmaneTs erwymis da diploidur
zigotas gvaZleven. zigota Semdeg iyofa da mravalujrediani organizmi yalibdeba. haploiduri stadia aq mxolod erTujrediani
gametebia. TaobaTa monacvleobis sasicocxlo ciklSi ki mrvalujrediani haploiduri da mravalujrediani diploiduri stadiebia.
haploiduri mravalujrediani xmeleTis mcenareebis sasicoxclo ciklSi erTmaneTs enacvleba game-
organizmi (gametofiti) tofitisa da sporofitis Taobebi anu sxeulis ori mravalujrediani
gametebi forma. gametofitis ujredebi haploiduria anu maT qromosomebis
mitozi
mitozi kenti nakrebi aqvs. mitozis Sedegad gametofiti haploidur gam-
etebs, kvercxujredebsa da spermatozoidebs warmoqmnis, romlebic
sporebi erTmaneTs erwymis da diploidur zigotas qmnis. zigota mitozurad
iyofa da mra valujrediani sporofiti, sporebis warmomSobi Taoba,
warmoiqmneba. amgvarad, sporofitis ujredebi diploiduria anu maT
qromosomebis erTi nakrebi erTi gametidan, meore ki meore gametidan
aqvT miRebuli. momwifebul sporofitSi meiozis Sedegad haploiduri
meiozi ganayofiereba sporebi yalobdeba anu reproduqciuli ujredebi, saidanac axali
organizmi sxva ujredTan Serymis gareSe viTardeba. sporebisgan gan-
sxvavebiT, gameta meore gametasTan Serymis da zigotas warmoqmnis ga-
reSe mravalujredian organizmad ver ganviTardeba. mcenares spora mi-
zigota
diploiduri mra- tozurad iyofa da axal mravalujredian gametofits iZleva. TaobaTa
valujrdiani orga- monacvleoba grZeldeba: sporofiti warmoSobs sporebs, sporebidan
nizmi (sporofiti) viTardeba gametofiti, gametofiti warmoSobs gametebs, gametebi erT-
mitozi
maneTs erwymis, viRebT zigotas, zigotidan ki sporofiti viTardeba.
TaobaTa monacvleoba: saerTo sqema
701
sporangiumebSi garsiani sporebi viTardeba
mcenareebis sporebi haploiduri reproduqciuli ujredebia, sporebi
romlebic xelsayrel pirobebSi mitozuri dayofis gziT mra-
valujredian haploidur gametofitebad viTardeba. polimeri sporangiumi
sporopolenini mcenaris sporis garss simkvrivesa da garemos
mkacri pirobebis mimarT mdgradobas aniWebs. am qimiuri Sefuebis
daxmarebiT sporebi mSrali haeris nakadebiT gavrcelebisas ar
ziandeba.
sporofitSi mdebareobs sporebis warmomSobi mravalujrediani
organoebi - sporangiumebi. sporangiumis diploiduri ujre-
debi, sporicitebi anu sporebis deda ujredebi, meioziT iyofa
da haploidur sporebs qmnis. ganviTarebad sporebs iqamde icavs Sphagnum-is sporangi-
sporangiumis gareTa qsovilebi, sanam isini haerSi mimoifanteba. umis ganivi Wrili (LM)
mravalujrediani sporangiumi, romelic sporopoleninis gar-
sporofiti
sian sporebs qmnis, xmeleTis mcenareebis erT-erTi ZiriTadi
adaptaciaa. qarofitebi sporebiT mrvaldeba, magram maT ar aqvT
mravalujrdiani sporangiumi da maTi, sporopoleninis ar mqone, gametofiti
Soltiani sporebi wyalSi vrceldeba.
702
xmeleTze cxovrebasTan dakavSirebuli SeZenili (a) ganamarxebuli
niSan-Tvisebebi, evoluciurad mcenareebis mraval saxe- sporebi. Tanamedrove
mcenareebis sporebi-
obas ganuviTarda. xmeleTis mcenareebs gacilebiT metad
sgan gansxvavebiT,
emuqrebaT gamoSroba, vidre maT winapar wyalmcenareebs, romlebic calkeuli
vinaidan mudmivad haeris garemoSi imyofebian. mravali marcvlebia, omanSi
saxeobis epidermiss aqvs safari, romelsac kutikulas aRmoCenili sporebi
uwodeben da romelic polimerebs: polieTerebsa da 4-sporian (marcx-
ena; erTi ar Cans) da
cvilebs Seicavs. kutikula wyalgaumtari garsis saxiT
2-sporian (marjvena)
moqmedebs, abrkolebs mcenaris miwiszeda organoebidan jgufebad erTiandeba.
Warbi wylis dakargvas da mcenares garkveulwilad mik-
robebis Tavdasxmisgan icavs.
xmeleTis mravali mcenare warmoqmnis molekulebs,
romlebsac meorad naerTebs uwodeben. isini meoradi
metaboluri gzebis produqtia. meoradi metaboluri
(b) sporofitis ga
gza pirveladi metaboluri gzis (yvela organizmisT-
namarxebuli qsovili.
vis saerTo lipidebis, naxSirwylebis, aminomJavebisa da sporebi Camjdaria qso-
sxva nae rTebis sinTezis) gverdiTi ganStoebaa. meorad vilSi, romelic savarau-
naerTebs Soris alkaloidebi, terpenebi, taninebi da dod mcenares ekuTvnis.
fenolis naerTebia, magaliTad flavonoidebi. sxvadasx-
va alkaloids, terpensa da tanins mware gemo, Zlieri suni S S gv. 578. sur. 29.6 uZvelesi mcenareebis sporebi da
qsovilebi (SEM)
an toqsikuri efeqti aqvs, rac mcenares fitofagebisa
da parazitebisgan TavdacvaSi exmareba. flavonoidebi
mavne ultraiisfer gamosxivebas STanTqavs da xandaxan sporebisgan gansxvavebiT, es sporebi mcenaris kutiku-
niadagis sasargeblo mikrobebTan simbiozuri urT- lis masalaSi iyo, romelic Tanamedrove mcenareebis
ierTqmedebis sasignalo funqcias asrulebs. zogier- sporebis matarebeli qsovilis msgavsia (sur. 29.6b). qso-
Ti fenoluri naerTi mcenares paTogenuri mikrobebis vilis sxva mcire fragmentebis aRmoCenis Semdeg, romle-
ieriSis mogeriebaSi exmareba. mcenareebis gadarCenaSi bic aSkarad mcenares ekuTvnoda, mecnierebma daaskvnes,
meoradi naerTebis rols xmeleTis mcenareebis ZiriTa- rom omanSi napovni sporebi meti albaTobiT xmeleTis
di jgufebis ganxilvisas gaecnobiT. fenoluri naero- mcenareebs, vidre wyalmcenareebs ekuGTvnoda.
biT adamianic sargeblobs; magaliTad, alkaloid kininis 2001 wels mcenareebis `molekuluri saaTis~ (ix. Tavi
antimikrobul Tvisebebs malariis winaaRmdeg iyeneben. 25) Seswavlis Sedegad dadginda, rom Tanamedrove mcena-
reebis saerTo win apari savaraudod 700 milioni wlis
winaT arsebobda. Tu es marTlia, mcenareTa evoluciis
mcenareebis warmoSoba pirveli 225 milioni wlis damadasturebeli namarxebi
da mravalferovnebis Camoyalibeba ara gvaqvs. Tumca 2003 wels maikl sandersonma (kali-
forniis universiteti) molekuluri monacemebis safuZ-
paleobotanikosebi, romlebic mcenareebis evo-
velze gamoTvala omanSi aRmoCenili sporebis asaki da is
luciis dasawyisis niSnebs eZeben, didi xania kamaToben
daaxloebiT 490-425 milioni weli aRmoCnda.
xmeleTis mcenareebis uZvelesi namarxi formis raobaze.
ra asakis ar unda iyos pirveli mcenareebi, am wi-
1970-ian wlebSi mecnierebma namarxi sporebi aRmoaCines
naparma saxeobebma dasabami misces Tanamedrove mcena-
da ordoviciuli periodiT daaTariRes anu maTi asaki
reebis did mravalferovnebas. 29.1 cxrilSi Sejamebu-
475 milioni welia. marTalia, namarxi sporebi Taname-
lia am Tavsa da 30-e TavSi gamoyenebuli taqsonomiuri
drove mcenareebis sporebs hgavs, magram isini ramden-
sqemis 10 tipi. xmeleTis mcenareebis mimoxilvis gac-
ime mniSvnelovani niSniT gansxvavdeba. magaliTad, Ta-
nobisas 29.1 cxrils da 29.7 suraTs erTdroulad daak-
namedrove mcenareebis sporebi calkeuli marcvlebis
virdiT. 29.7 suraTze mocemulia mcenareebis filogene-
saxiT vrceldeba, namarxi sporebi 2-4-sporisgan Semd-
zis sqema, romelic damyarebulia maT morfologiaze,
gar jgufSi Sekrebilia. SesaZlebelia, rom es namarxi
bioqimiasa da genetikaze.
sporebi romelime gadaSenebiul, xmeleTis mcenares
xmeleTis mcenareebi SeiZleba WurWlovani qsovi
monaTesave wyalmcenareebs ekuTvnis. garda amisa, mcena-
lis arseboba-ararsebobis mixedviT davajgufoT. es
reuli qsovilis uZvelesi cnobili fragmentebi amouc-
qsovili Sedgeba milebSi gaerTianebuli ujredebis-
nob sporebze 50 milioni wliT axalgarzdaa.
gan, romelTa saSualebiT mcenareSi wyali da sakvebi
omanSi 2003 wels didi britaneTisa da omanis mec-
nivTierebebi gadaadgildeba. mcenareTa umetesobas
nierebma sporebi 475 milioni wlis asakis qanidan
WurWlovani qsovilis rTuli sistema aqvs da amitom
gamoyves (sur. 29.6a). amave asakis adre aRmoCenili
maT WurWlovan mcenareebs uwodeben. mcenareebs, rom-
703
lebsac farTe satransporto sistema ara aqvs – RviZ- bevri namarxi forma gardamavalia da dedamiwaze Ta-
lis xavsebs, rqafoTola xavsebsa da sakuTriv xavsebs namedrove mcenareebis jgufebis evoluciis sxvadasxva
– `araWurWlovan~mcenareebs uwodeben, Tumca zogierT etapze arsebobda.
xavss martivi WurWlovani qsovili aqvs. araWurWlovan
29.2
mcenares xSirad xavsisnairebs anu briofitebs uwode-
ben (berZnulad bryon – xavsi da phyton – mcenare). koncefcia testi
marTalia, termin briofits kvlav iyeneben araWur-
Wlovani mcenareebis aRsaniSnavad, kamaTi RviZlis
1. daasaxeleT sami SeZenili niSani, romlebic
xavsebs, rqafoTola xavsebsa da sakuTriv xavsebsa da
xmeleTis mcnareebs qarofitebisgan ganasxvavebs
WurWlovan mcenareebs Soris arsebul naTesaobaze
dRemde grZeldeba. zogierTi molekuluri kvlevis-
da xmeleTze arsebobas aadvilebs. axseniT.
2. Semdegi struqturebidan, romeli haploiduria
Sedegebis mixedviT, xavsebi ar aris monofileturi jgu-
da romeli diploiduri:
fi, Tumca qloroplastis aminomJavebis bolo periodis
analizis mixedviT, xavsebi namdvili kladaa. 29.7 sura (a) sporofiti; (b) spora; (g) gametofiti; (d) zi
Tze wyvetili xazi brifitebis jer gaurkvevel filoge- gota; (e) spermatoziodi; (v) kvercxujredi.
nas aRniSnavs. magram xavsebsa da WurWlovan mcenareebs
zogierTi saerTo SeZenili niSan-Tviseba aqvs, magali-
Tad mravalujrediani Canasaxi da apikaluri meristema,
Tumca xavsebs ara aqvs WurWlovani mcenareebisTvis
damaxasiaTebeli siaxleebi, rogoricaa fesvebi da WeS-
mariti foTlebi. koncefcia 29.3
WurWlovani mcenareebi qmnian kladas, romelic
mcen areebis saxeobebis daaxloebiT 93%-s moicavs. Sei- xavsebisa da sxva xavsis-
Zleba WurWlovani mcenareebis Semdgomi klasifikacia
ufro mcire kladebad. maT Soris ori klada likofite nairebis sasicocxlo ciklSi
bi (likopodiumebi da maTi monaTesave jgufebi) da
pterofitebia (gvimrebi da maTi monaTesave jgufebi). gametofitis stadia dominirebs
am kladebSi gaerTianebul mcenarebs ara aqvs Tesli,
amitom am or kladas xSirad araformalurad uTeslo xavsebi, mcire zomis
xavsebi (araWurWlovani mcenareebi)
balaxovani mcenareebi
farulTeslovanebi
SiSvelTeslovanebi
uTeslo WurWlovani mcenareebi
Cans, rom uTeslo WurWlovani mcenareebi ar arias mono- sam tipSia gaerTianebu-
fileturi klada. WurWlovani mcenareebis mesame klad- li: RviZlis xavsebi (tipi
Si Teslovani mcenareebi Sedis, romelTa umetesoba Ta- Hepatophyta), rqafoTo-
namedrove saxeobebia. Tesli Canasaxia, romelic sakveb la xavsebi (tipi Antho-
nivTierebaTa maragTan erTad damcav garsSia moTavseb- cerophyta) da sakuTriv
uli. Teslovani mcenareebi, Teslis momwifebis daxuru- xavsebi (tipi Bryophyta).
li kameris qona ar qonis mixedviT, SeiZleba or jgufad: RviZlis xavsebsa da rqa-
SiSvelTeslovnebad da farulTeslovnebad, davyoT. foTolas saxelebi for-
SiSvelTeslovnebi (Gymnospermae: berZnulad gymnos – mis gamo daerqva. adamiani
SiSveli, sperm – Tesli) erT jgufSi erTiandeba Teslis yvelaze ukeT sakuTriv
Ria mdebareobis mixedviT. SiSvelTeslovnebis dRemde xavsebs icnobs, Tumca
gadarCenili saxeobebi metwilad wiwvianebis, da sa- zogi mcenare, romelsac
varaudod kladas qmnian. farulTeslovnebi (Angiosper- `xavss~ uwodeben, sinamd-
mae: berZnulad angion – saTavso) didi kladaa, romelSic vileSi xavsi ar aris.
gaerTianebulia yvela yvavilovani mcenare. farulTes- aseTebia: irlandiuri
lovanTa Tesli viTardeba kameraSi, romelsac naskvi xavsi (zRvis Zoweuli wyalmcenare), irmis xavsi (liqeni),
ewodeba, romelic yvavilSi mdebareobs da Teslis mom- espanuri xavsebi (zogierT regionSi liqenebi, sxvagan ki
wifebisas nayofad gardaiqmneba. yvavilovani mcenareebi).
29.7 suraTze mocemul filogenetikur sqemaze naC Bryophyta da xavsisnairebi ar aris sinonimi. Bryophy-
venebia Tanamedrove mcenareebis evoluciuri xazebi, ta im tipis formaluri taqsonomiuri saxelwodebaa, ro-
sadac gadaSenebul wevrebTan erTad gadarCenilebic melic mxolod xavsebs moicavs. xavsisnairebs ki iyeneben
Sedis. paleobotanikosebma aRmoaCines namarxi formebi, yvela araWurWlovani mcenaris: RviZlis xavsebis, rqa-
romlebic mcenareebis gadaSenebul xazebs ekuTvnis. foTolas da sakuTriv xavsebis aRsaniSnavad. rogorc
704
29.8 suraTze, xavsis sasicocxlo ciklis sqemaze. spo-
cxrili 29.1 Tanamedrove mcenareebis tipebi
rofitebi sasicocxlo ciklis mxolod nawilis ganmav-
Tanamedrove lobaSi arsebobs.
saxeobaTa Tu xavsisnairebis sporebi xelsayrel pirobebSi
qarTuli sax miaxloebiTi
elwodeba
moxvdeba, magaliTad notio niadagSi an xis qerqSi, isini
raodenoba
xavsisnairebi Rvivdeba da gametofitebad viTardeba. xavsis sporis
(briofitebi) gaRvivebisas Cveulebriv mwvane, datotvili, erTujre-
(araWurWlovani diani Zafebisa grova, protonema vitardeba (berZnu-
mcenareebi) lad proto – pirveli, nema – Zafi). protonemas aqvs didi
tipi Hepatophyta RviZlis xavsebi 9 000
zedapiri, romelic xels uwyobs wylisa da mineraluri
tipi Anthocerophyta rqafoTola xavsebi 100
marilebis absorbcias. xelsayrel pirobebSi protonema
tipi Bryophyta xavsebi 15 000 erT an met `kvirts~ Sobs, romelsac apikaluri meri-
WurWlovani mcenareebi stema aqvs. is ki Tavis mxriv gametofors (`gametebis
uTeslo WurW matarebel”), gametebis warmomqmnel struqturas iZl-
lovani mcenareebi eva. protonema da gametofori xavsis gametofitis sx-
1 200
tipi Lycophyta likofitebi (liko- euls qmnian.
podiumebi, gvarebi
xavsisnairebis gametofiti, rogorc wesi, miwaze mi-
Selaginella da Isoetes) krul xaliCebs qmnis, romelic ramdenime ujredis sisq-
pterofitebi (gvim- 12 000
tipi Pterophyta isaa. sxeulis aseTi Txeli nawilebi ver ikavebs maRal
rebi, Svitebi da
fsilofitebi) mcenares. meore faqtori, romelic moqmedebs xavsis-
nairebis simaRleze, saxeobaTa umetesobaSi wylisa da
Teslovani mcenareebi sakvebi nivTierebebis did manZilze gadaadgilebisTvis
SiSvelTeslovnebi saWiro WurWlovani qsovilebia. xavsisnairebis organoe-
ginkgo 1
tipi Ginkgophyta bis natifi agebulebis gamo SesaZlebelia nivTierebebis
sagovanebi gadaadgileba specializebuli WurWlovani qsovilis
tipi Cycadophyta 130
tipi Gnetophyta gnetofitebi (gvarebi 75 gareSec. Tumca zogierT xavss, maT Soris gugulis sels
Gnetum, Ephedra da (Polytrichum) gamtari qsovilebi `Reros~centrSi aqvs da
Welwitschia) mxolod ramdenime saxebas SeuZlia 2m simaRlemde gaz-
rda. botanikosebi cdiloben daadginon homologiuria
tipi Coniferophyta wiwvovanebi 600 Tu ara gadamtani da WurWlovani qsovilebi Tu konver-
farulTeslovnebi gentuli evoluciis Sedegad ganviTardnen.
gametofitebs substratze Txeli rizoidebi akavebs,
tipi Anthophyta yvavilovani mcenareebi 250 000 romlebic calkeuli grZeli, milisebri ujredebia (Rvi-
Zlis xavsebsa da rqafoTola xavsebSi) an ujredebis Zafe-
zemoT vTqviT, es termini ar iarsebebda, es sami jgufi bia (sakuTriv xavsebSi). WurWlovani mcenareebis fesvebi-
kladas rom ar qmnides. sistematikosebi ganagrZoben ka- sgan gansxvavebiT, rizoidebi ar Sedgeba qsovilebisgan,
maTs xavsisnairebis am sami tipis evoluciis Tanmimdev- ar aqvs specializebuli gamtari ujredebi da ar aris wa-
robaze. myvani wylisa da mineraluri marilebis absorbciaSi.
xavsisnairebma winaprebisgan evoluciri gamijv- momwifebuli gametofitebi gametebs damcavi qso-
nis Semdeg bevri unikaluri Segueba SeiZines, romelic viliT dafarul gametangiumebSi warmoSoben. gametofi-
Tanamedrove WurWlovan mcenareebs axasiaTebs. miuxe- tze SeiZleba mravali gametangiumi ganlagdes. kver-
davad amisa, Tanamedrove xavsisnairebi savaraudod cxujredebi saTiTaod larnakisebr arqegoniumebSi
uZvelesi mcenareebis zogierT niSan-Tvisebas floben. warmoiqmneba, yoveli anTeridiumi ki mraval spermato-
magaliTad, mcenareebis fragmentebis uZvelesi cnobi- zoids warmoSobs. zogierTi xavsisnairis gametofitebi
li namarxebi iseT qsovilebs Seicavs, romlebic Zalian orsqesiania, magram sakuTriv xavsebSi arqegoniumi da
hgavs RviZlis xavsebis Sida qsovilebs. mkvlevrebs un- anTeridiumi Cveulebriv gancalkevebul mdedrobiT da
daT am uZvelesi mcenareebis meti nawilis aRmoCena, rom mamrobiT gametofitebzea ganlagebuli. Soltiani sper-
gaarkvion, ramdenad mravlismomcvelia es msgavseba. matozoidi wylis apkSi kvercxujredisken micuravs da
qimiuri mimzidveli nivTierebebis anu atraqtantebis
xavsisnairebis gametofitebi gavleniT arqegoniumis yelSi Sedis. kvercxujredi
rCeba arqegoniumis fskerze. ganayofierebis Semdeg Ca-
WurWlovani mcenareebisgan gansxvavebiT, xavsis- nasaxi arqegoniumSi agrZelebs ganviTarebas. placentis
nairebis samive tipSi gametofitebi sporofitebze gadamtani ujredebis Sreebs sakvebi nivTierebebi Cana-
ufro msxvili da sicocxlisunariania, rac naCvenebia saxisaken gadaaqvs, romelic sporofitad viTardeba.
705
xmeleTis mcenareebi
WurWlovani mcenareebi
farulTes
xavsebi
SiSvelTes
RviZlis xavsebi
qarofitebi
lovanebi
Svitebi da fsilofitebi)
lovanebi
pterofitebi (gvimrebi,
Teslovani mcenareebis
warmoSoba (daaxloebiT
360 milioni wlis win)
WurWlovani mcenareebis
warmoSoba (daaxloebiT
420 milioni wlis win)
706
T T suraTi 29.8 gugulis selis (Polytrichum) mamrobiTi wvimis wveTi
sasicocxlo cikli. gasaRebi
gametofiti
haploidi (n)
diploidi (2n)
spermatozoidebi
`kvirti~
1. spora Zafisebr pro
tonemebad Rivdeba 4. spermatozoidi
wylis apkSi
anTeridiumebi arqegoniumisken
2. haploiduri pro micuravs da
tonemebi `kvirtebs~ 3. xavsebis umetesobas aqvs gancalkev kvercxujreds
warmoqmnian, romle ebuli mamrobiTi da mdedrobiTi anayofierebs
bic gametofitebad gametofitebi. romlebSic nTeridi
viTardeba umi an arqegoniumia
protonemebi kvercxujredi
`kvirti~
mdedrobiTi
sporebi
gametofiti
gametofori
arqegoniumi
8. sporangiumSi mimdinareobs
meiozi da haploiduri sporebi
viTardeba. sporangiums xufi rizoidi
peristoma scildeba da peristomis
`kbilebi~sporebis TandaTanobiT
gaTavisuflebas awesrigebs
6. sporofits grZeli Rero uvi
Tardeba, romelic arqegoni ganayofiereba
sporangiumi umidan amodis
(arqegoniumSi)
meiozi
Rero
kaliptra
momwifebuli zigota
sporofitebi kafsula (sporangiumi) Canasaxi
fexi
arqegoniumi
5. diploiduri zigota
axalgazrda 7. fexiT mimagrebuli arqegoniumSi ,spo
mdedro sporofiti sporofitis kveba rofitis Canasaxad
damokidebulia viTardeba
biTi game
kafsula peristomiT gametofitze
tofitebi
(SEM)
xavsebis sporofitebs aqvs specializebuli forebi – Zlis xavsebi xmeleTis mcenareebis yvelaze Rrmad gan-
bageebi, romlebic yvela WurWlovan mcenaresac axasi- Stoebuli evoluciuri xazia, maSin rqafoTola xavsebis,
aTebs. es forebi fotosinTezs xels uwyobs. maTi saSu- sakuTriv xavsebisa da WurWlovani mcenareebis winapar-
alebiT SesaZlebelia CO2-isa da O2-is mimocvlas haersa Si bageebi erTxel warmoiqmna. Tu rqafoTola xavsebi
da sporofitis Sida qsovilebs Soris (ix. sur. 10.3). wyal- yvelaze Rrmad ganStoebuli evoluciuri xazia, maSin
ic bageebiT orTqldeba. cxel da mSral pirobebSi bageebi bageebi erTxel warmoiqmna da RviZlis xavsebis xazSi
ixureba, rac wylis danakargs minimumamde amcirebs. Semdeg daikarga. SesaZlebelia, rom rqafoTola xavsebSi
sakuTriv xavsebsa da rqafoTola xavsebs aqvs bagee- bageebi sakuTriv xavsebisa da WurWlovani mcenareebis-
bi RviZlis xavsebs ki ara, rac xavsisnairebis eviluciis gan damoukideblad ganviTarda. am kiTxvis gadaWra mniS-
sami hipoTezis wamoyenebis saSualebas gvaZlevs. Tu Rvi- vnelovania mcenareebis evoluciis gasarkvevad, radgan
707
suraTi 29.9
kvleva: xavsebis mravalferovneba
RviZlis xavsi (tipi Hepatophyta )
RviZlis xavsebis Cveulebrivi da samecniero saxelwodebebi (laTinurad: hepaticus – RviZli), CrdiloeT naxevarsferoSi
farTod gavrelebuli gvaris Marchantia-s gemetofitis RviZlis msgavss formas efuZneba. Sua saukuneebSi am mcenares misi
formis gamo RviZlis daavadebebis samkurnalod iyenebdnen. zogierT RviZlis xavss, magaliTad Marchantia, gametofitis
brtyeli formis gamo `Talusianebad” Tvlidnen (gaixseneT 28-e Tavidan, rom mravalujrediani wyalmcenaris sxeuls Ta-
lusi ewodeba). Marchantia-s gametangiumebi aRmarTulia gametoforebze, romlebic patara xeebs waagavs (ix. aseve sur.
29.5). mokle Reros da mrgvali sporangiumis mqone sporofitebis dasanaxad lupa dagWirdebaT. zogierT RviZlis xavss
`foTlovans~uwodeben, radgan maT gametofitebs aqvs Reros msgavsi struqturebi mravali foTlisebri danamatiT. foT-
lovani RviZlis xavsebi, romlebic tropikul da subtropikul regionebSi gvxvdeba, Talusian saxeobebze gacilebiT metia.
mdedrobiTi gametofitis
gametofori
fexi
Rero
sporangiumi
rqafoTola xavsebis Cveulebrivi da samecniero sax- RviZlis xavsebisa da rqafoTola xavsebisgan gansxvavebiT sa-
elwodebebi (berZnulad: keras – rqa) sporofitis for- kuTriv xavsebis gametofiti, rogorc wesi, vertikalurad izrdeba.
mas asaxavs, romelic marcvlovni foTolsac waagavs. misi siamRle 1 mm-ze naklebidan 50 sm-ze metia, magram saxeobaTa
tipuri sporofitis simaRlem SeiZleba 5 sm-s miaR- umetesobis simaRle 15 sm-ze naklebia. gametofiti struqturaa,
wios. sporangiumi sporofitis gaswvriv viTardeba da romelic xavsebis xaliCas qmnis. xavsis `foTlebi~ Cveulebriv erTi
sporebis momwifebisas rqis wverodan dawyebuli skde- ujredis sisqisaa, Tumca gugulis selsa da mis axlomonaTesave
ba. gametofitebi, romelTa diametri Cveulebriv 1-2 xavsebs ufro rTuli, kutikuliT dafaruli Txemebis mqone `fo-
sm-ia, horizontalurad izrdeba. erT gametofitze Tlebi~ aqvs. rogorc wesi, xavsebis sporofitebi wargZelebulia
xSirad mravali sporofitia. da maTi danaxva SeuiaraRebeli TvaliTac SeiZleba. sporofitis
simaRle SeiZleba 20 sm-s aRwevdes. axalgazrda sporofiti mwvanea
da fotosinTezis unari aqvs, magram sporebis momwifebisas moyvi-
Talo-mura an moyavisfro xdeba.
sporofiti
sporofiti
gametofiti
gametofiti
708
bageebi WurWlovani mcenareebis warmatebis ZiriTadi
faqtoria, rasac 36-e TavSi naxavT.
am nawilis pirvel gverdze, 29.9 suraTze, mocemu-
lia xavsisnairebis sami tipis gametofitebisa da spo-
rofitebis magaliTebi.
xavsebis ekologiuri
da ekonomikuri mniSvneloba
xavsebis msubuqi sporebi haeris nakadebiT mTel
planetaze vrceldeba. es mcenareebi gansakuTrebiT
gavrcelebuli da mravalferovania tenian tyeebsa da
daWaobebul adgilebSi, sadac isini patara cxovelebi-
sTvis saarsebo garemos qmnian. zogierTi xavsi eqstrem-
alur garemoSic ki binadrobs, magaliTad mwvervalebze,
tundrasa da udabnoSi (ix. 50-e Tavi). mravali xavsi bi-
(a) torfis Segroveba torfis WaobSi nadrobs Zalin civ an mSral garemoSi, radgan isini uZ-
leven sxeulis mier wylis umetesi nawilis dakargvas.
sporangiumi spo-
gametofiti rofitis wverze
xelsayrel pirobebSi xavsis sxeuli wyals isev iwovs.
fotosinTezis wylis WurWlovani mcenareebis mxolod mcire nawils aseTi Zl-
unaris mqone Semkrebi ieri gamoSrobis anu desikaciis gadatana SeuZlia. met-
cocxali ujre- mkvdari ic, xavsis ujredebis fenoluri naerTebi udabnoSi, did
debi ujredebi simaRleebze an maRal ganedebze mzis Warb gamosxivebas
100μm STanTqavs.
Waobis xavsebis gvari sfagnumi (Sphagnum) anu `tor-
fis xavsi~ gansakuTrebiT farTod gavrcelebulia da
nawilobriv gaxrwnili organuli masalis uzarmazar
sabadoebs qmnis, romlebic cnobilia torfis saxeliT
(b) Sphagnum-is garegnuli
saxe. miaqcieT yuradReba (suraTi 29.10). daWaobebul adgilebs, sadac es xavsi
`foTlovan~gametofitebsa dominirebs, torfiani Waobebi ewodeba. ujredis garsis
da maT STamomavlobas – (g) Sphagnum-is `foToli~(LM). rezistentuli fenoluri naerTebis wyalobiT sfagnumi
sporofitebs. cocxali fotosintezis unaris
mqone ujredebisa da wylis Semkrebi nela ixrwneba. garda amisa, igi gamoyofs nivTierebebs,
mkvdari ujredebis kombinacia xavss romlebic baqteriul aqtiobas aqveiTeben. torfian Wao-
Rrubelas Tvisebebs aniWebs. bebSi xrwnis process dabali temperatura da sakvebi
nivTierebebis simcirec Trgunavs. amis Sedegad, tor-
fian WaobebSi mumificirebuli sxeuli SeiZleba aTaso-
biT wlis manZilze inaxebodes.
mTel msoflioSi torfis saxiT daaxloebiT 400
miliardI tona organuli naxSirbadiA. naxSirbadis re
zervuarebi xels uwyobs atmosferOoSi CO2-is koncen-
traciis stabilizacias (ix. 54-e Tavi).
evropasa da aziaSi torfs didi xnis manZilze sawva-
vad gamoiyenebdnen. irlandiasa da kanadaSi igive mizniT
mas dResac agroveben. torfis xavsis mkvdar ujredebs
SeuZlia xavsis masaze daaxloebiT 20-jer meti wylis
Sewova, amitom igi niadagsac aumjobeseba. mas aseve iy-
eneben mcenareebis fesvebis SesafuTad maTi transpor-
(d) `tolandieli kaci~– torfis mumia, romelic Zv. w. aR.-is tirebis dros. sfagnumis gadaWarbebulma moxmarebam
405-100 wliTaa daTariRebuli. Sphagnum-is mier Seqmnili SeiZleba Seasustos misi ekologiuri sargebeli.
mJave, JangbadiT Rarib garemoSi adamianis an cxovelebis sx-
eulebi SeiZleba aTasobiT wlis manZilze Seinaxos.
709
29.3
X X suraTi 29.11 Aglaophy-
ton major – Tanamedrove
koncefcia testi WurWlovani mcenareebis
uZvelesi naTesavia. mcena-
ris garegnuli saxe aRdge-
1. riT gansxvavdeba xavsnairebi sxva mcenareebis-
nilia namarxebis mixedviT,
gan? romelTa asaki daxloebiT
2. daasaxeleT xavsnairebSi struqturasa da funq- 420 milioni welia. mcena-
cias Soris Sesabamisobis sami magaliTi. res aqvs diqotomiuri
datotva (Y-is formis) da
kidura sporangiumebi. es
niSnebi damaxasiaTebelia
29.4
Tanamedrove WurWlovani
mcenareebisTvis, magram
koncefcia xavsisnairebSi ar gvxvdeba
(araWurWlovan mcenaree-
bSi).
gvimrebi da sxva uTeslo
WurWlovani mcenareebi
pirvel tyeebs qmnidnen nairebisgan gansxvavebiT, am saxeobebs datotvili spo-
rofitebi hqondaT, romelTa zrda-ganviTareba game-
tofitze damokidebuli ar iyo (suraTi 29.11). marTalia,
Tu xavsisnairebi da am mcenareebis simaRle 50 sm-s ar aRemateboda, magram
farulTeslovanebi
xavsebi (araWurWlovani mcenareebi)
SiSvelTeslovanebi
qarofitebi
710
1. sporangiumi aTavisuflebs 2. gvimris spora pa 3. am suraTze naCvenebia erTi game
gasaRebi
sporebs. gvimrebis saxeobebis tara fotosinTezis tofitis kvercxujredi da sper
haploidi (n) umetesoba erTi tipis sporebs war unaris mqone game matozoidi, magram sinamdvileSi
moqmnis, romlebidanac orsqesiani tofitad viTardeba. gametofitebs Soris jvaredin ga
diploidi (2n)
gametofiti viTardeba. nayofierebas sxvadasxva meqanizmi
ganapirobebs.
anTeridiumi
spora axalgazrda
meiozi gametofiti
sporangiumi
arqegoniumi sperma-
tozoidi
momwifebuli kvercxujredi
sporangiumi sporofiti
axali spo- zigota
ganayofiereba
sorusi rofiti
6. sporofitis
reproduqciuli
foTlebis qveda 4. gvimris spermatozo
mxareze sorusebad idi Soltis saSuale
wodebuli laqebia. biT anTeridiumidan
TiToeuli sorusi arqegoniumSi myof
gametofiti kvercxujredTan
sporangiumebis
jgufia. micuravs.
axalgazrda
5. zigota viTardeba axal spo
foToli rofitad da axalgazrda mcenare
mSoblis gametofitis arqegoni
S S suraTi 29.12 gvimris sasicocxlo cikli umidan izrdeba.
siaTebeli dominanturi sporofitis mqone sasicocxlo mkvdari ujredebia (mxolod garsi SemorCa) da wylis mi-
cikli SegiZliaT gvimris magaliTze ganixiloT. Semdeg kroskopuli milebis sistemas qmnian. WurWlovani mcena-
29.12-suraTze gamosaxuli es sasicocxlo cikli 29.8 reebis wylis gamtari ujredebi lignificirebulia anu
suraTs SeadareT, sadac mocemulia xavsebisa da sxva ujredebis garss simkvrives fenoluri polimeri, lig
araWurWlovani mcenareebisTvis damaxasiaTebeli ti- nini, aniWebs. qsovili, romelsac floema ewodeba, Sei-
puri dominant-gametofitiani sasicocxlo cikli. 30-e cavs Saqrebis gadamtan cocxal ujredebs, romlebic
TavSi naxavT, rom Teslovani mcenareebis evoluciis gaerTianebulia Saqrebis, aminomJavebisa da sxva organ-
procesSi gametofiti kidev ufro metad iTrguneba anu uli produqtebis gamtar milakebad (ix. suraTi 35.9).
meti reduqcia xdeba. lignificirebuli WurWlovani qsovilis saSuale-
biT WurWlovani mcenareebi xavsisnairebze maRla iz-
nivTierebaTa transporti rdebian. maTi Rero gamkvrivda da naklebad ixreboda.
qsilemasa da floemaSi SesaZlebeli gaxda Reros saSualebiT wylisa da miner-
aluri marilebis miwis zedapiridan sakmaod did simaR-
WurWlovan mcenareebs aqvs ori saxis WurWlovani lemde gadaadgileba.
qsovili: qsilema da floema. qsilemiT gadadgildeba
wylisa da mineraluri marilebis udidesi nawili. yve-
fesvebis evolucia
la WurWlovani mcenaris qsilema Seicavs traqeidebs
– milisebr ujredebs, romelTa daxmarebiT wyali da lignificirebuli WurWlovani qsovili miwis qveSac
mineraluri marilebi fesvebidan zeviT miemarTe- warmatebis momtania. xavsisnairebis rizoidebis nacv-
ba (ix. suraTi 35.9). araWurWlovan mcenareebs ara lad, TiTqmis yvela WurWlovan mcenares fesvebi ganu-
aqvs traqeidebi, WurWlovan mcenareebs ki zogjer viTarda. fesvebi organoebia, romlebic WurWlovan
traqeofitebs uwodeben. traqeidebi Cveulebriv mcenareebs ikavebs da niadagidan wyalsa da sakveb niv-
711
WurWlovani
qsovili
(a) mikrofilebi, mag. likofitebis, SeiZleba WurWlovani (b) megafilebi, romlebsac datotvili WurWlovani sistemebi
qsovilis TiTo dautotavi Zafis mqone Reros mcire gamonaz- aqvs, SeiZleba datotvili Reroebis Serwymis Sedegad ganvi-
ardebidan warmoiSva. Tarda.
Tierebebs iwovs. fesvebis saSualebiT ylortebis siste- lyofs. zomisa da agebulebis sirTulis mxriv foTlebi
ma ufro maRla izrdeba. SeiZleba mikrofilebad da megafilebad davyoT. yvela
Tanamedrove mcenareebis fesvebis qsovilebi Zalian likofits (Tanamedrove WurWlovani mcenareebis uZve-
waagavs namarxebis saxiT SemorCenili uZvelesi WurW- lesi evoluciuri xazi) aqvs mikrofilebi, patara, Cveu-
lovani mcenareebis Reros qsovilebs. aqedan gamomdin- lebriv, eklis formis erTZarRviani foTlebi. TiTqmis
areobs, rom fesvebi albaT uZvelesi WurWlovani mcena- yvela sxva WurWlovan mcenares aqvs megafilebi, LZlier
reebis Reros qveda, miwisqveSa nawilebisgan ganviTarda. daZarRvuli foTlebi. megafilebi Cveulebriv mikro-
gaurkvevelia, yvela WurWlovani mcenaris saerTo wi- filebze didia da maTi saxelic igives mowmobs. mega-
naparSi fesvebi erTxel ganviTarda Tu sxvadasxva evo- filebi mikrofilebze ukeT uzrunvelyofs fotosin-
luciur xazSi damoukideblad Camoyalibda. WurWlovani Tezis gasavlianobas, zedapiris meti farTobis gamo,
mcenareebis am xazebis Tanamedrove warmomadgenlebs romelsac ZarRvebis qseli `emsaxureba”. mikrofilebi
mravali saerTo niSani aqvT, magram namarxi mtkicebule- namarxebSi pirvelad 410 milioni wlis win Cndeba, xolo
bebi konvergentul evoluciaze miuTiTebs. magaliTad, megafilebi – mxolod 370 milioni wlis win, devonuri
likofitebis uZveles namarxebs, romelTa asaki 400 mil- periodis dasasrulisken.
ioni welia, ukve aqvT martivi fesvebi, xolo gvimrebisa foTlis evoluciis erT-erTi modelis mixedviT, mi-
da Teslovani mcenareebis winaprebs ki ara. am sakiTxis krofilebi Reros mcire gamonazardebis saxiT warmoiS-
garkvevas xels Seuwyobs sxvadasxva WurWlovani mcenaris va. am gamonazardebSi WurWlovani qsovilis TiTo Zafi
fesvebis ganviTarebis makontrolebeli genebis Seswavla. Sedioda (suraTi 29.13 a). megafilebi, piriqiT, albaT
Reroze axlos ganlagebuli ramdenime totisgan ganvi-
foTlebis evolucia Tarda, am totebis gabrtyelebisa da maTi SemaerTebeli
apkis warmoSobis Sedegad (suraTi 29.13 b). foTlebis
foTlebi organoebia, romlebic WurWlovani mcena-
warmoSobis gasarkvevad mecnierebi foTlebis ganviTa-
reebis zedapiris farTobs zrdis, rac fotosinTezi-
rebis genetikuri kontrolis meqanizmebs ikvleven.
saTvis saWiro meti mzis energiis STanTqvas uzrunve-
712
suraTi 29.14
kvleva: uTeslo WurWlovani mcenareebis mravalferovneba
likofitebi (tipi Lycophyta )
vegetaciuri
Rero
strobila nayofier
Reroze
713
S S sur. 29. 15 namarxi mtkicebulebebis safuZvelze mxatvris mier aRdgenili qvanaxSiris periodis tyis suraTi. didi swor-
Reroiani xeebis umetesoba likofitebia. marcxniv frTisebri totebis mqone xe Svitaa. aq ar aris naCvenebi xismagvari gvimrebi,
romlebic `qvanaxSiris tyeebSi”aseve mravili iyo . am tyeebSi cxovelebic, maT Soris giganturi WriWinebi, binadrobdnen.
uTeslo WurWlovani mcenareebis saxeobebis umete- dadasturda, rom es sami jgufi erT kladas qmnis. aqe-
soba homosporulia anu erTi tipis sporofilebi aqvs, dan gamomdinare bevri sistematikosi am sam jgufs erT
romlebic erTi tipis sporebs warmoqmnan. rogorc wesi tipSi - Pterophyta aerTianebs. Cvens saxelmZRvaneloSi
am sporebidan, iseve, rogorc gvimrebSi, orsqesiani es klasifikacia miviReT. sxvebi maT erTi kladis sam sx-
gametofiti viTardeba. piriqiT, heterosporul saxe- vadasxva tipad ganixilaven.
obebs ori tipis sporifilebi aqvs da ori tipis sporebs 29.14 suraTze daxasiaTebulia uTeslo WurWlovani
qmnian. megasporofilebze ganviTarebuli megasporangi- mcenareebis jgufebi.
umebi megasporebs warmoSobs, romlebidanac mdedro-
biTi gametofitebi viTardeba. mikrosporofilebze tipi Lycophyta: likopodiumebi,
ganviTarebuli mikrosporangiumebi ki mikrosporebs
gvari Selaginella da gvari Isoetes
warmoSobs, romlebidanac mamrobiTi gametofitebi vi-
Tardeba. yvela Teslovani da ramdenime uTeslo WurW- WurWlovani mcenareebis yvelaze prim itiuli jgu-
lovani mcenare heterosporulia. qvemoT mocemul dia- fis, likofitebis, Tanamedrove saxeobebi reliqtebia.
gramaze Sedarebulia es ori mdgomareoba: qvanaxSiris periodSi ori evoluciuri xazi arsebobda:
erTi - patara balaxovani mcenareebi, xolo meore - 2m-
ze meti diametrisa da 40 m-ze meti simaRlis giganturi
uTeslo WurWlovani mcenareebis
merqniani xeebi. giganturi likofitebi milionobiT
klasifikacia wlis manZilze daWaobebul adgilebSi izrdebodnen, ma-
gram gadaSendnen, roca qvanaxSiris periodis miwuruls
rogorc ukve aRvniSneT, Tanamerdove WurWlovani
hava ufro mSrali gaxda. patara likofitebi gadarCnen
mcenareebi or kladas qmnian: likofitebsa da pre-
da dRes maTi saxeobebis ricxvi 1,200-s aRwevs.
tofitebs. likofitebis kladi (tipi Lycophyta) liko-
podiumebs, Selaginella gvaris da Isoetes gvaris saxeobebs
tipi Pterophyta: gvimrebi, Svitebi
moicavs. pretofitebis kladaSi Sedis: gvimrebi, Svite-
bi, fsilofitebi da maTi naTesavebi. didi garegnuli sx- da fsilofitebi
vaobis gamo, gvimrebi, Svitebi da fsilofitebi didi xnis devonur periodSi warmoSobili gvimrebi farTod
ganmavlobaSi calkeul tipebad iTvleboda: Pterophyta gansaxldnen. xismagvar likofitebTan da SvitebTan
(gvimrebi), Sphenophyta (Svitebi) da Psilophyta (fsi- erTad isini qvanaxSiris periodis vrcel Waobian ty-
lofitebi). Tumca bolo drois molekuluri kvlevebiT eebSi izrdebodnen. amJamad gvimrebi Zalian farTod
714
gavrcelebuli uTeslo WurWlovani mcenareebia. maTi pirveli tyeebis Semqmneli uTeslo WurWlovani
saxeobebis raodenoba 12,000-s aRemateba. marTalia, mcenareebi sabolood qvanaxSirad gardaiqmnen. qvanax-
tropikebSi gvimrebi yvelaze mravalferovania, magram Siris periodis Waobebis damdgar wyalSi mkvdari mcena-
bevri saxeoba zomieri sartylis tyeebSic izrdeba. zogi reebi mTlianad ar ixrwneboda. es organuli masala tor-
aridul saarsebo garemoSi cxovrebas Seegua. fis sqel Sred gadaiqca, romelic Semdeg zRvam dafara.
qvanaxSiris periodSi Svitebis mravalferovneba torfis fenis zedapirze zRvis danaleqebi dagrovda da
Zalian didi iyo. zogierTis simaRle 15m-s aRwevda. milionobiT wlis Semdeg siTbosa da wnevis zemoqmedebiT
dReisTvis erTaderT farTod gavrcelebuli gvaris Eq- torfi qvanaxSirad gardaiqmna. qvanaxSiris periodis es
uisetum mxolod 15 saxeoba gvaqvs, romlebic daWaobebul sabadoebi qvanaxSiris arsebul sabadoebs Soris yvelaze
adgilebSi an mdinareebis piras gvxvdeba. didia. qvanaxSirs gadamwyveti mniSvneloba hqonda in-
gvari Psilotum da misi axlomonTesave gvari Tmesipteris dustriuli revoluciisTvis. mTel msoflioSi adamiani
kladas qmnian, romelic mxolod tropikul epifitebs sawvavad weliwadSi 6 miliard tona qvanaxSirs iyenebs.
moicavs. WurWlovani mcenareebidan mxolod fsilotu- im mcenareebis mier warmoqmnili qvanaxSiri, romlebmac
mebs namdvili fesvebi da foTlebi ara aqvs. Tanamedrove globalur aciebaSi sakuTari wvlili Seitanes, axla nax-
WurWlovani mcenareebis uZveles naTesavebTan saocari SirorJangs atmosferoSi abrunebs da globalur daT-
msgavsebis gamo maT `cocxal namarxebs~uwodeben (ix. bobas ganapirobebs (ix. Tavi 54).
sur. 29.11 da 29.14). mravali monacemi, maT Soris dnm-is karbonuli periodis WaobebSi uTeslo mcenareebTan
Tanmimdevrobebis analizi da spermatozoidis agebule- erTad primitiuli Teslovani mcenareebic izrdeboda.
ba, miuTeTebs, rom gvari Psilotum da Temsipteris gvimrebis marTalia, maSin Teslovani mcenareebi ar dominirebdnen,
axlo naTesavebia. am hipoTezis Tanaxmad maTSi winapre- maTi batonoba Waobebis amoSrobis Semdeg, qvanax-
bisTvis damaxasiaTebeli namdvili fesvebi da foTlebi Siris periodis dasasruls daiwyo. momdevno TavSi
evoluciis procesSi daikarga. Teslovani mcenareebis warmoSobasa da maTi mraval-
ferovnebis Camoyalibebas ganvixilavT, riTac xmeleTis
mimarT Seguebis Temas gavagrZelebT.
uTeslo WurWlovani mcenareebis
mniSvneloba
qvnaxsiris periodSi Tanamedrove likofitebis,
koncefcia testi 29.4
Svitebisa da gvimrebis winaprebi da maTi uTeslo WurW-
lovani naTesavebi gacilebiT maRlebi iyvnen da pirvel 1. ra ZiriTadi sxvaobaa uTeslo WurWlovan mcena-
tyeebs qmnidnen (sur. 29.15). WurWlovani qsovilis, fes- reebsa da xavsisnairebs Soris?
vebisa da foTlebis evoluciasTan erTad am mcenaree- 2. ra ZiriTadi sxvaobaa likofitebis umetesobasa
bSi gaizarda fotosinTezis done, ramac atmosferodan da gvimrebisa da maTi naTesavebis umetesobas So-
CO 2-is STanTqva Zlier gazarda. mecnierTa SefasebiT, ris?
715
29 -e Tavis Semowmeba
716
bis namarxebis asaki 420 milioni welia. namarxebis drove likofitebi patara balaxovani mcenareebia.
mixedviT, am patara mcenareebs damoukidebeli likofitis sporofits aqvs mravali mikrofilis
datotvili sporofitebi hqonda, magram WurWlovani matarebeli, zeviT aRmarTuli Reroebi da horizon-
mcenareebis sxva SeZenili niSnebi, rogoricaa qsilema taluri Reroebi, romlebic substratis zedapiris
da floema, fesvebi da foTlebi ar hqonda. gaswvriv izrdeba. gvimrebi yvelaze mravalferovani
uTeslo WurWlovani mcenareebia. gvimrebis saxeoba-
XX sasicocxlo ciklebi sporofitebis dominirebiT.
Ta umetesoba homosporulia da sporangiumebis klas-
xavs isnairebisgan gansxvavebiT, uTeslo WurWlovani
terebs qmnis, romlebsac sorusebi ewodeba. Svitebi
mcenareebis sporofiti ufro didi zomisaa, magali-
da fsilofitebi gvimrebis axlo naTesavebia.
Tad foTlovani gvimris. gametofitebi patara mcena-
reebia, romlebic miwis zedapirze am miwis qveS iz- X X uTeslo WurWlovani mcenareebis mniSvnelo
rdeba. ba. uTeslo WurWlovani mcenareebi uZveles tyeebSi
batonobdnen. SesaZlebelia, rom maTma zrdam xeli
XX qsilemasa da floemaSi niviTierebebis transporti.
Seuwyo mTavar globalur acivebas, romelic qvana-
WurWlovan mcenareebs ori saxis WurWlovani qsovili
xSiris periodis dasasruls moxda. pirveli tyeebis
aqvs: qsilema da floema. qsilemas wylisa da mineral-
xrwnadi naSTebi sabolood qvanaxSirad iqca.
uri marilebis umetesi nawili gadaaqvs. yvela Wur-
Wlovani mcenaris qsilema mkvdari ujredebisagan,
traqeidebisgan, Sedgeba. qsilemaSi arsebuli ligni- SeamowmeT sakuTari codna
nis saSualebiT WurWlov ani mcenareebis umetesoba
xavsn airebze maRalia. floema cocxali qsovilia,
TviTSefaseba
romliTac Saqrebi da sxva organuli sakvebi nivTie
rebebi gadaadgileba.
1. qvemoT CamoTvlidan romeli ar adasturebs, rom qa-
XX fesvebis evolucia. xavsisnairebis rizoidebis- rofitebi xmeleTis mcenareTa monTesave wyalmcena-
gan gansxvavebiT fesvebi, wylisa da mineraluri reebia?
marilebis SewovaSi, mniSvnelovan rols asrulebs. a. spermatozoidis agebulebis msgavseba;
fesvebi SeiZleba miwisqveSa Reroebisgan ganviTare- b. ujredis garsis agebulebis msgavseba;
buliyo. sxvadasxva evoluciur xazSi fesvebis da- g. ujredis gayofisas ujredis garsis formirebis
moukidebeli ganviTarebis sakiTxi gaurkvevelia. msgavseba;
d. qloroplastebis genetikuri msgavseba;
XX foTlebis evolucia. evoluciis mxriv foTlebi or
e. celulozis sinTezSi monawile cilebis msgavse-
tipad: mikrofilebad da meg afilebad iyofa. mikro-
ba.
filebi, erTaderT i ZarRvis mqone foTlebi, mega-
filebze adre ganviTarda da likofitebs axasiaTebs. 2. mcenareebis Semdegi niSan-Tvisebebidan romeli ar
TiTqmis yvela sxva WurWl ovan mcenares aqvs mega- aqvT maT uaxloes naTesavebs – qarofitebs?
filebi, Zlier daZarRvuli foTlebi. Cveulebriv, a. qlorofili b;
megafilebi SedarebiT msxvilia da maTSi mimdinare b. celuloza ujredis garsSi;
fotosinTezic ufro produqtiulia. g. mravalujrediani Taobebis monacvleoba;
d. sqesobrivi gamravleba;
X X sporofilebisa da sporebis variaciebi. sporofile-
e. ujredis firfitis formireba citokinezis
bi sporangiumebis mqone modificirebuli foTle-
dros.
bia. uTeslo WurWlovani mcenareebis umetesoba ho-
mosporulia da erTi tipis sporebs qmnis, romlebic 3. qvemoT CamoTvlilidan romelia klada (monofile-
Cveulebriv orsqesian gametofitebad viTardeba. turi jgufi)?
yvela Teslovani da zogierTi uTeslo WurWlovani a. xavsisnairebi da uTeslo WurWlovani mcenaree-
mcenare heterosporulia da ori tipis spora aqvs, bi;
romlebic mamrobiT da mdedrobiT gametofitebs qm- b. likofitebi da pterofitebi;
nian. g. RviZlis xavsebi, rqafoTola xavsebi da sakuTriv
xavsebi;
XX uTeslo WurWlovani mcenareebis klasifika
d. uTeslo WurWlovani mcenareebi da Teslovani
cia uTeslo WurWlovani mcenareebSi Sedis: tipi
mcenareebi;
Lycophyta (likopodiumebi, Selaginella gvaris da
e. qarofitebi da xavsisnairebi.
Isoetes gvaris saxeobebi) da tipi Pterophyta (gvimrebi,
Svitebi, fsilofitebi da maTi naTesavebi). uZvelesi 4. CamoTvlili niSan-Tvisebebidan, romelia saerTo
likofitebi merqniani da balaxovani mcenareebia, xavsebis, RviZlis xavsebisa da rqafoTola xavsebi-
romlebic pirvel tyeebSi dominirebdnen. Taname- saTvis?
717
a. reproduqcili ujredebi gametangiumebSi; Cana- a. gvimra;
saxebi; b. xavsi;
b. datotvili sporofitebi; g. RviZlis xavsi;
g. WurWlovani qsovili, namdvili foTlebi da cvi- d. qarofiti;
lis Semcveli kutikula; e. rqafoTola xavsi.
d. Tesli;
e. lignificirebuli garsi.
718
30
mcenareTa mravalferovneba II
Teslovani mcenareebis evolucia
SS suraTi 30.1 gogris uZvelesi Tesli
719
lo WurWlovani mcenareebis sasicocxlo ciklebSi
sporofiti (2n))
sporofiti (2n) – sporofiti. gametofitis reduqciis evoluciuri
tendencia ufro Sors wavida WurWlovan mcenareTa
xazSi, ramac Teslovan mcenareTa warmoSobamde migvi-
yvana. Tu uTeslo WurWlovan mcenareTa gametofite-
bi xilulia SeuiaraRebeli TvalisTvis, Teslovan
mcenareTa gametofitebi metwilad mikroskopulia.
gametofiti (n) gametofitis zomaSi Semcirebam ganapiroba mniS-
vnelovani evoluciuri inovacia Teslovan mcenaree-
bSi: gametofitebi SeiZleba mSobliseuli sporofitis
sporangiumSi darCenili sporidanve ganviTardes. es
gametofiti (n) icavs naz (kvercxujredis Semcvel) mdedrobiT game-
tofits garemos stresuli zemoqmedebisgan. spo-
rofitis notio reproduqciuli qsovilebi icavs
(a) gametofitze damokidebu
li sporofiti (xavsebi da sxva
gametofits simSralisa da ultraiisferi gamosx-
xavsisnairebi). xavsebisa da ivebis gavlenisgan. aseTi urTierTkavSiri damokide-
sxva xavsisnairebis sasicocxlo (b) didi sporofiti da patara da bul gametofits sporofitidan sakvebi nivTierebebis
ciklSi, romelSic gametofiti moukidebeli gametofiti (gvim
dominirebs, arqegoniumidan rebi da sxva uTeslo WurWlovani
miRebis saSualebasac aZlevs. amisgan gansxvavebiT,
amozrdil damokidebul spo- mcenareebi). sporofiti yvela uTeslo WurWlovan mcenareTa Tavisuflad mcxovreb-
rofits kvebavs gametofiti. WurWlovan mcenareSi gabatoneb- ma gametofitebma sakuTar Tavze Tavad unda izrunon.
uli Taobaa. gvimrebis umetesobis
gametofitebi, marTalia, pataraa,
suraTze 30.2 Sedarebulia sporofitisa da game-
magram mafotosinTezirebeli da tofitis kavSiri xavsisnairebSi, uTeslo WurWlovan
Tavisuflad mcxovrebia (kvebis mcenareebSi da Teslovan mcenareebSi.
mxriv sporofitze ar aris
damokidebuli).
720
integumenti mdedrobiTi gametofiti (n) Teslis garsi (integumen-
tisagan ganviTarebuli)
(a) gaunayofierebeli Teslkvirti. fi- (b) ganayofierebuli Teslkvirti. megaspora vi- (g) SiSvelTeslovnis Tesli.
Wvis (SiSvelTeslovani) Teslkvirtis tardeba mravalujredian mdedrobiT gametofit- ganayofierebiT iwyeba Teslkvirtis
am Wrilze xorcovani megasporangiumi ad. mikropile _ integumentis erTaderTi xvreli gardaqmna Teslad, romelic Seicavs
garemoculia integumentad wodebuli mtvris marcvals integumentSi gavlis saSuale- sporofitis Canasaxs, sakvebis marags
qsovilis damcavi SriT (farulTes- bas aZlevs. mtvris marcvali Seicavs mamrobiT da Teslis damcav garss, romelic
lovnebs aqvT ori integumenti). gametofits, romelic viTardeba samtvre milad, integumentisgan viTardeba.
samtvre mils ki spermiebi gadaaqvs TeslkvirtSi.
721
rsebod Zalian civi, cxeli an mSrali xdeba. maTi mcire
SiSvelTeslovnebi
farulTeslovnebi
zoma saSualebas aZlevs xavsebis sporebs, mRviZare md-
gomareobaSi axal teritoriaze gavrceldnen, sadac isi-
ni SeiZleba gaRvivdnen da dasabami miscen xavsebis axal
gametofitebs, roca garemo sakmarisad xelsayrelia maT
gamosayvanad svenebis mdgomareobidan. sporebi is mTa-
qaroftebi
vari saSualeba iyo, romliTac xavsebi da sxva uTeslo
mcenareebi dedamiwaze gavrceldnen xmeleTze mcena-
reTa arsebobis pirveli 100 milioni wlis ganmavlobaSi.
erTujrdiani sporebisgan gansxvavebiT, Tesli mra-
valujrediani struqturaa, romelic sporaze gacile-
biT ufro mdgradia da rTulad agebuli. misi damcavi
garsi Teslkvirtis integument(eb)isgan viTardeba. mSo-
beli mcenaris mier gaTavisuflebis Semdeg Tesli Sei-
Zleba mosvenebul mdgomareobaSi darCes dReebis, Tvee-
bis an wlebis manZilzec ki. xelsayrel pirobebSi Tesli
SeiZleba gaRvivdes da sporofitis Canasaxi amoizardos.
zogi Tesli mSobliseuli sporofiti mcenaris axlos
vardeba; sxvebi qars an cxovelebs Sors gadaqvT.
30.2
Ti 30.5), Tumca mas ar hqonda Tesli. uTeslo WurWlovan
mcenareTa aseT gardamaval saxeobebs zogjer pro-SiS
koncefcia velTeslovnebs uwodeben.
pirveli Teslis mqone mcenareebi, romlebic namarx
SiSvelTeslovnebs aqvT masalebSi Cndeba, SiSvelTeslovnebia, romelTa asaki
daaxloebiT 360 milioni welia anu 200 milioni wliT
`SiSveli~Tesli, Cveulebriv, meti farulTeslovanTa uZvelesi namarxebis asakze. es
girCebSi adreuli SiSvelTeslovnebi amowydnen iseve, rogorc
SiSvelTeslovanTa ramdenime ufro gviandeli xazi.
gaixseneT 29-e Tavidan, rom SiSvelTeslovnebs aqvT
marTalia, kavSiri Teslovan mcenareTa gadaSenebul
SiSveli Tesli, romelic ar aris moTavsebuli Teslk-
da gadarCenil xazebs Soris gaurkveveli rCeba, magram
virtSi. maTi Tesli ganlagebulia saxecvlil foTle-
morfologiuri da molekuluri monacemebis safuZvel-
bze, romlebic Cveulebriv girCebs (strobilebs) qmnian.
ze Teslovan mcenareTa gadarCenil xazebs or kladad
amisgan gansxvavebiT, farulTeslovanTa Tesli moTavse-
yofen: SiSvelTeslovnebad da farulTeslovnebad (ix.
bulia nayofebSi, romlebic momwifebuli naskvebia. SiS-
suraTi 29.7).
velTeslovnebs Sorisaa girCiani mcenareebi, romlebsac
adreuli SiSvelTeslovnebi arsebobdnen karbonuli
wiwvianebs uwodeben da romelTa Sorisaa iseTi xeebi,
periodis ekosistemebSi, romlebSic kvlavac domini-
rogoricaa fiWvi, naZvi da seqvoia. am saxelmZRvaneloSi
rebdnen likofitebi, Svitebi, gvimrebi da sxva uTeslo
miRebuli mcenareTa taqsonomiuri sqemis aTi filumi-
WurWlovani mcenareebi. karbonuli periodi permulma
dan (ix. cxrili 29.1)
periodma Secvala, romelSic mSralma havam SiSvelTes-
722
WW s
uraTi 30.5 ukeT gasagebad gaarCieT suraTi 30.6, romelzec moce-
pro-SiSvelTeslovani. mulia erT-erTi yvelaze nacnobi SiSvelTeslovnis sa-
Archaeopteris -s, romelic arse sicocxlo cikli.
bobda 360 milioni wlis win,
fiWvis xe sporofitia; misi sporangiumebi ganlagen-
hqonda merqani da igi het
erosporuli iyo, Tumca Tesls ulia qerclisebr warmonaqmnebze, romlebic mWidrodaa
ar warmoqmnida. misi simaRle Sekrebili girCebad. yvela Teslovani mcenaris msgavsad
aRwevda 20m-s da mas gvimris wiwvianebi heterosporulia. wiwvianebSi sporebis ori
msgavsi foTlebi hqonda. tipi sxvadasxva girCaSi warmoiqmneba: patara samtvre
girCebSi da did Teslkvirtebian girCebSi. fiWvis saxe-
obaTa umetesobaSi yovel xes orive tipis girCebi aqvT.
samtvre girCebSi mikrosporocitebi (mikrosporebis
deda ujredebi) meioziT iyofian da haploidur mikros-
porebs warmoSoben. TiToeuli mikrospora viTardeba
mtvris marcvlad, romelic mamrobiT gametofits Sei-
lovnebis gavrcelebas Seuwyo xeli. flora da fauna Zli-
cavs. fiWvsa da sxva wiwvianebSi yviTeli mtveri didi
er Seicvala, radgan organizmebis mravali jgufi gaqra,
raodenobiT Tavisufldeba, igi qars gadaaqvs da gzad
sxvebi ki ufro metad gavrceldnen (ix. Tavi 26). marTa-
yvelaferi am yviTeli mtvriT ifareba. Teslkvirtebian
lia, cvlilebebi zRvebSi ufro gamokveTili iyo, magram
girCebSi megasporocitebi (megasporebis deda ujrede-
es cvlilebebi Seexo xmeleTis cocxal samyarosac. mag-
bi) meioziT iyofian da haploidur megasporebs warmo-
aliTad, cxovelTa samefoSi Semcirda amfibiebis mraval-
Soben. gadarCenili megasporebi viTardebian mdedro-
ferovneba da gamqrali amfibiebi Caanacvles qvewarmav-
biT gametofitebad, romlebic sporangiumebSi rCebian.
lebma, romlebic gansakuTrebiT kargad iyvnen Seguebuli
mas Semdeg rac xeze axalgazrda mtveri da Teslkvirte-
aridul pirobebs. amis msgavsad, likofitebi, Svitebi da
biani girCebi Cndeba, mamrobiTi da mdedrobiTi game-
gvimrebi, romlebic dominirebdnen karbonuli periodis
tofitebis ganviTarebas, Semdeg maT Sexvedrasa da ga-
WaobebSi, mniSvnelovanwilad Caanacvles SiSvelTeslov
nayofierebuli Teslkvirtidan momwifebuli Teslis
nebma, romlebic ufro ukeT iyvnen Seguebuli mSral ha-
ganviTarebas sami weli sWirdeba. Semdeg Teslkvirtebi-
vas. iseT SiSvelTeslovnebSi, rogoricaa fiWvi da naZvi,
ani girCis qerclebi calkevdeba da Tesli qars gadaaqvs.
ariduli pirobebisadmi adaptaciebs Sorisaa nemsisebri
Tesli, romelic xelsayrel adgilas eSveba, Rvivdeba da
foTlebi – wiwvebi, romlebsac aqvs sqeli kutikula da
misi Canasaxidan Rivi viTardeba.
zedapiris SedarebiT mcire farTobi.
mecnierTa SefasebiT permuli periodi dasrulda 251
30.2
milioni wlis win da es iyo sazRvari paleozour (`Zveli
sicocxle~) da mezozour (`Sua sicocxle~) erebs Soris. koncefcia testi
cocxali samyaro Zlier Seicvala mas Semdeg, rac SiS-
velTeslovnebi gabatondnen xmeleTis ekosistemebSi.
1. suraTis 30.4 mixedviT axseniT, ra msgavseba da ra
isini batonobdnen mTeli mezozouri eris ganmavlobaSi
gansxvavebaa sxvadasxva tipis SiSvelTeslovnebs
da sakvebis wyaros qmnidnen giganturi fitofagi dino-
Soris.
zavrebisTvis. mezozouri era dasrulda dinozavrebis
2. axseniT, rogor asaxavs fiWvis sasicocxlo cik-
umetesi nawilisa da bevri sxva jgufis masobrivi amowyve-
li (ix. sur. 30.6) Teslovan mcenareTa ZiriTad
tiT da mas Semdeg dedamiwa TandaTan gacivda. marTalia,
niSan-Tvisebebs.
farulTeslovnebi axla xmeleTis ekosistemebis umete-
sobaSi dominireben, magram mravali SiSvelTeslovani savaraudo pasuxebi ixile danarTSi A.
dedamiwis floris mniSvnelovan nawilad rCeba.
723
suraTi 30.4
SiSvelTeslovanTa mravalferovneba
tipi CYCADOPHYTA tipi GINKGOPHYTA
sagovanebi wiwvianebis Semdeg SiSvelTeslovanTa yvelaze didi jgufia. maT Ginkgo biloba am filumis erTaderTi Tanamedrove saxeobaa. es aris foTolmcveni
aqvT didi girCebi da palmis msgavsi foTlebi (namdvili palmebi farulTes- xe maraosebri foTlebiT, romlebic Semodgomaze oqrosferi xdeba. ginkgo popu-
lovnebia). amJamad arsebobs mxolod 130-mde saxeoba, Tumca sagovanebi ba- laruli dekoratiuli xea qalaqebSi, radgan igi kargad itans haeris dabinZurebas.
tonobdnen mezozour eraSi, romelsac `sagovanTa erasac~ uwodeben iseve, landSaftis dizainerebi Cveulebriv mxolod mtvris warmomqmnel (mamrobiT) in-
ogorc `dinozavrebis eras~. dividebs rgaven, radgan xorcovan nayofs gaxrwnisas mZafri usiamovno suni aqvs.
Cycas REVOLUTA
tipi GNETOPHYTA
Gnetum . am gvarSi tropi-
filumi Gnetophyta sami gvarisgan Sedgeba: Gnetum, Ephedra da Welwitschia . zogi
kuli xeebis, buCqebisa da
saxeoba tropikulia, sxvebi udabnoebSi gvxvdeba. garegnulad Zlier gansx-
lianebis 35-mde saxeobaa,
vavebuli es gvarebi molekuluri monacemebis safuZvelze erT filumSia
romlebic metwilad af-
gaerTianebuli.
rikasa da aziaSi gvxvdeba.
maTi foTlebi yvavilovan
mcenareTa foTlebis
Welwitschia. am gvarSi msgavsia, xolo Tesli –
erTaderTi saxeobaa nayofebisa.
– Welwitschia mirabilis,
mcenare, romelic
mxolod samxreT-
dasavleTi afrikis
udabnoebSi gvxvdeba.
mas mcenareebis cno-
bil saxeobaTa Soris
yvelaze didi, Tas-
misebri foTlebi aqvs.
ovaluri girCebi
724
tipi CONIFEROPHYTA
tipi Gnetophyta SiSvelTeslovanTa udidesi filumia da wiwvianTa 600-mde wiwvianebis umetesoba maradmwvanea da isini wiwvebs mTeli wlis manZilze inarCune-
saxeobas moicavs. bevri maTgani didi xea, rogorebicaa kviparosi da seqvoia. ben. zamTarSic ki mzian dReebSi maT wiwvebSi fotosinTezi mcire xarisxiT, magram
wiwvianTa ramdenime saxeoba batonobs CrdiloeT naxevarsferos uzarmazar mainc mimdinareobs. gazafxulis mzian, Tbil dReebSi wiwvianebis srulyofilad gan-
tyian regionebSi, sadac ganedis an zRvis donidan simaRlis gamo savegetacio viTrebul foTlebSi fotosinTezi Zlierdeba. zogi wiwviani, rogoricaa metaseqvoia,
periodi SedarebiT moklea. foTolmcveni xeebia, romlebsac foTlebi Semodgomaze scviva.
longaeva), romelic
napovnia kaliforniis
(Juniperus communis) TeTr mTebSi, moicavs
,,nayofebi” sinamd- zogierT uZveles
vileSi mdedrobiTi, cocxal organizms,
Teslkvirtiani girCe- romelTa asaki 4600
bia, romlebic xorco- wels aRwevs. erT-
vani sporofilebisgan erT xes (aq ar aris
Sedgeba. naCvenebi) uwodeben
meTusalas, radgan
volemia. wiwvianTa SesaZlebelia, is iyos
jgufis erT-erTi msoflios uZvelesi
cocxali xe. am xis
dasacavad mecnierebma
gaasaidumloes misi
mdebareoba.
Cveulebrivi Rvia.
Cveulebrivi Rviis
725
1. wiwvianebis saxeobaTa umete- 2. Teslkvirtebiani girCis qerclze ori
sobaSi yovel xes aqvs rogorc Teslkvirtia, romelTagan TiToeuli mega- gasaRebi
Teslkvirtebiani, ise samtvre sporangiums Seicavs. naCvenebia mxolod erTi
girCebi. Teslkvirti. haploidi (n)
diploidi (2n)
Teslkvirti
4. mtvris marcvali
megasporociti (2n) mikropiles gaiv-
Teslkvirtebiani lis, Rivdeba da
girCa warmoqmnis samtvre
integumenti
mils, romelic
Teslkvirtebiani girCis nela miikvlevs gzas
sigrZivi Wrili mikropile
megasporangiumSi.
momwifebu- megasporangiumi
li sporofi-
gaRvivebis procesSi myofi
ti (2n) mikrosporocitebi (2n)
mtvris marcvali
mtvris marcvlebi
(n) (mamrobiTi
meiozi 5. samtvre milis
gametofitebis ganviTarebasTan
erTad, megaspo-
meiozi Semcveli)
rociti (megaspo-
samtvre girCis gadarCenili ris deda ujredi)
sigrZivi Wrili sporofili megaspora (n) meioziT iyofa
mikrosporangiumi
oTx haploidur
gaRvivebis procesSi ujredad. erT-erTi
myofi mtvris marcvali gadarCeba da mega-
sporad viTardeba.
Rivi 3. samtvre girCa Seicavs mraval mikrosporangiums, romlebic
sporofilebzea ganlagebuli. yoveli mikrosporangiumi
Seicavs mikrosporocitebs (mikrosporebis deda ujredebs).
isini meioziT iyofian da warmoSoben haploidur mikrosporebs,
romlebic mtvris marcvlebad viTardeba.
integumenti
arqegoniumi
Teslebi Teslk-
kvercxujredi (n)
virtiani qerclis
zedapirze mdedrobiTi gametofiti
mtvris mili
726
xavsisnairebi anu briofitebi
qarofitebi
(araWurWlovani mcenareebi)
SiSvelTeslovnebi
farulTeslovnebi
mtvrianebi dingi
samtvere sveti
gvirgvinis
furclebi jamis foTolakebi
Teslkvirti
yvavilsajdomi
727
nayoffoTlebis – wreebi ganlagebulia Reros im nawil- (a) nekerCxlis nayofs qari misi
ze, romelsac yvavilsajdomi ewodeba. frTebis wyalobiT iolad
zogierT farulTeslovans, rogoricaa baRis arja avrcelebs
keli, aqvs erTnayoffoTliani yvavilebi. sxvebs, rogo
ricaa magnoliebi, aqvT ramdenime gancalkevebuli nay-
offoToli. sxva saxeobebs, rogoricaa SroSanebi, aqvT
ori an meti Serwymuli nayoffoToli, romlebic Cveu-
lebriv qmnis Teslkvirtebis Semcvel mravalsaknian
naskvs. erT nayoffoTols an Serwymuli nayoffoTlebis
jgufs butko ewodeba. (b) kenkrasa da sxva
sakvebad vargis nay-
nayofi ofebis Tesli xSirad
cxovelTa eqskrement-
nayofi, rogorc wesi, momwifebuli naskvia, Tumca ebTan erTad vrcelede
igi SeiZleba Seicavdes yvavilis sxva nawilebsac. ganayo-
fierebis Semdeg Teslkvirtidan Teslis ganviTarebas-
Tan erTad sqeldeba Teslkvirtis kedeli. bardis parki
magaliTia nayofisa, romelSic Tesli (momwifebuli
Teslkvirtebi) momwifebul naskvSia (parkSia) moTavse-
buli. nayofi icavs msvenebare Tesls da xels uwyobs mis
gavrcelebas.
(g) cecxlekalas nayofi
nayofi ganviTrebas iwyebs mas Semdeg, rac damtverva kauWebiT cxovelis
aRZravs naskvis zrdis gamomwvev hormonul cvlilebebs. balans eWideba, rac
naskvis kedeli iqceva perikarpiumad – nayofis gasqele- Teslis gavrcelebas
bul kedlad. naskvis zrdasTan erTad, yvavilis gareTa aadvilebs
728
1. samtvreebi Seicavs mikrosporangi 2. mikrosporebi warmo
gasaRebi umebs. yoveli mikrosporangiumi mik Soben mtvris marcvlebs
rosporocitebs (mikrosporebis deda (romlebic mamrobiT game
haploidi (n) ujredebs) Seicavs, romlebic meioziT tofitebs Seicaves. gen
diploidi (2n) iyofa da mikrosporebs iZleva. eraciuli ujredi iyofa
samtvere da or spremas warmoSobs.
mikrosporangiumi samtvre milis ujredi ki
momwifebuli samtvre mils warmoqmnis.
mikrosporocitebi (2n)
yvavili sporofi-
tze (2n) meiozi
ganayofiereba
4. damtvervis Semdeg
5. xdeba ormagi ganayofiereba.
ori spermis birTvebi
erTi sperma anayofierebs
TeslkvirtSi Sedis.
kvercxujreds, ris Sedegadac
miiReba zigota. meore sperma
erwymis or polarul birTvs,
ris Sedegadac miiReba endo gaTavisufle-
spermis birTvi, romelic am buli spermis
magaliTSi triploiduria. birTvi (n)
729
uebuli. bevri farulTeslovnis nayofi cxovelebiT vr- redini damtvervis uzrunvelmyofi meqanizmebi. jva-
celdeba. zogierTi aseTi mcenaris nayofs aqvs kauWebi, redini damtverva gulisxmobs mtvris gadatanas erTi
romlebic eWideba cxovelis balans (an adamianis tanisa- mcenaris yvavilis samtvredan imave saxeobis sxva mce-
moss). sxva yvavilovnebi warmoqmnian sakvebad vargis nay- naris yvavilis butkos dingze. jvaredini damtverva
ofebs, romlebic momwifebisas Cveulebriv yuaTiani, tk- genetikur variabelobas uwyobs xels. zog SemTxvevaSi
bili da kaSkaSa ferisaa. roca cxoveli nayofs Wams, igi erTi yvavilis mtvrianebi da butkoebi sxvadasxva dros
nayofis wvnian nawils inelebs, mkvrivi Tesli ki Cveu- mwifdeba an isini SeiZleba ise iyos ganlagebuli, rom
lebriv dauzianeblad gadis cxovelis saWmlis momnele- mcirdeba TviTdamtvervis albaToba.
bel traqtSi. cxovelma am gziT SeiZleba Tesli Sors ga- mtvris marcvali Rvivdeba mas Semdeg, rac is butkos
daitanos da momavali mcenare sasuqiTac uzrunvelyos. dings miewebeba. axla is ukve momwifebuli mamrobiTi
gametofitia da mas uviTrdeba samtvre mili, romelic
farulTeslovanTa sasicocxlo cikli iwyebs gzis gakvlevas butkos svetSi. miaRwevs ra naskvs,
samtvre mili gadis mikropileSi – Teslkvirtis integ-
farulTeslovanTa tipuri sasicocxlo cikli naC
umentis xvrelSi da spermis or ujreds aTavisuflebs
venebia suraTze 30.10-ze. sporofitis yvavili warmo-
mdedrobiT gametofitSi (Canasaxis parkSi). erTi sperma
Sobs mikrosporebs, romlebidanac viTardeba mamrobiTi
anayofierebs kvercxujreds, ris Sedegadac diploi-
gametofitebi da megasporebs, romlebidanac viTardeba
duri zigota miiReba. meore sperma erwymis or birTvs
mdedrobiTi gametofitebi. mamrobiTi gametofitebi
mdedrobiTi gametofitis did centralur ujredSi. es
mtvris marcvlebSia, romlebic samtvres mikrosporan-
ormagi ganayofiereba mxolod farulTeslovnebisT-
giumebSi viTardeba. yovel mtvris marcvals aqvs ori
visaa damaxasiaTebeli.
haploiduri ujredi: generaciuli ujredi, romelic
ormagi ganayofierebis Semdeg Teslkvirti Teslad
iyofa da or spermas warmoSobs da samtvre milis ujre- viTardeba. zigota viTardeba sporofitis Canasaxad ru-
di, romelic samtvre mils warmoSobs. TiToeuli Teslk- dimentuli fesviTa da Canasaxis erTi an ori foTliT,
virti, romelic naskvSi viTardeba, Seicavs mdedrobiT romlebsac lebnebi ewodeba. mdedrobiTi gametofitis
gametofits, romelsac aseve Canasaxis parki ewodeba. centraluri ujerdis birTvi iyofa da mdedrobiTi
Canasaxis parki Sedgeba mxolod ramdenime ujredisgan, gametofiti endospermad – saxamebliTa da sxva samarago
romelTagan erT-erTi kvercxujrdia. 38-e TavSi ufro sakvebi nivTierebebiT mdidar qsovilad viTardeba.
dawvrilebiT ganvixilavT gametofitis ganviTarebas. ra aris ormagi ganayofierebis funqcia farulTes-
samtvredan gaTavisuflebis Semdeg mtveri xvdeba lovnebSi? erT-erTi hipoTezis Tanaxmad, ormagi ganayo-
butkos webovan dingze. marTalia, zogierTi mcenaris fiereba axdens TeslSi sakvebis maragis Camoyalibebis
yvavili TviTdamtvervia, magram umravlesobas aqvs jva sinqronizacias Canasaxis ganviTarebasTan. Tu esa Tu is
yvavili ar imtvereba an sperma ar xvdeba Cana-
nayofisfoToli saxis parkSi, ganayofiereba ar xdeba da ar vi-
Tardeba arc endospermi da arc Canasaxi. ase
rom, albaT ormagi ganayofiereba aris Seg-
ueba, romelic Tavidan acilebs yvavilovan
mtvriana mcenares sakvebi nivTierebebis usargeblo
xarjvas gaunayofierebeli Teslkvirtebis
ganviTarebaze.
ormagi ganayofierebis kidev erTi tipi
damaxasiaTebelia zogierTi SiSvelTes-
lovnisTvis filumidan Gnetophyta. Tumca am
saxeobebSi ormagi ganayofierebis Sedegad
5 sm
miiReba ori Canasaxi da ara Canasaxi da endo-
spermi. es gansxvaveba imaze metyvelebs, rom
(a) Archaefructus sinensis, 125 ormagi ganayofiereba farulTeslovnebsa
milioni wlis asakis namarxi.
da SiSvelTeslovnebSi erTmaneTisgan da-
es saxeoba SeiZleba warmoad-
gendes yvela sxva farulTes- moukideblad ganviTarda.
lovnis `diseul~ jgufs. rogorc ukve iciT, Tesli Sedgeba Cana-
saxis, endospermis, sporangiumis naSTebisa
(b) Archaefructus sinensis-is da integumentebidan ganviTarebuli Teslis
mxatvriseuli
garsisgan. Teslkvirtebidan Teslis ganvi-
rekonstruqcia.
TarebasTan erTad, naskvi viTardeba nayo-
S S gv. 601. suraTi 30.11 primitiuli yvavilovani mcenare? fad. gavrcelebis Semdeg, Tesli SeiZleba
730
gaRvivdes, Tu garemo pirobebi xelsayrelia. garsi balaxovani mcenare, SesaZlebelia, dabrunda wyalSi da
skdeba da Canasaxi gareT gamodis – amis Semdeg igi ukve iq binadrobda, gaurboda ra konkurencias sxva Teslo-
Rivia, romelic iyenebs endospermsa da lebnebSi arse- van mcenareebTan da Semdeg kvlav dabrunda xmeleTze.
bul sakveb nivTierebebs. mcire xnis win zogierTma paleobotanikosma es in-
terpretacia gaakritika. farulTeslovanTa ufro gvi-
andeli evoluciuri xazebi aseve wyalSi dabrundnen da
farulTeslovanTa evolucia
amasTan erTad maTi yvavilebi gamartivda da Archaefruc-
farulTeslovanTa warmoSobisa da evoluciis de- tus-is `primitiul~ yvavilebs daemsgavsa. aseTi kamaTi
talebis dadgena, rasac Carlz darvinma ,,saSineli Cveulebrivi movlenaa, roca gardamaval namarxs pou-
saidumlo” uwoda, did amocanebs ayenebs evoluciuri loben da es kamaTi SeiZleba gadawydes maSin, roca aR-
biologiis specialistebis winaSe. farulTeslovnebi moaCenen met namarxs da sxva tipis mtkicebulebebs.
warmoiSvnen sul mcire, 140 milioni wlis win da gviani
mezozouri eris ganmavlobaSi saerTo winapari kladas
yvavilis warmoSobis `evoluciuri/
ZiriTadi ganStoebebis mimarTulebiT ganviTardnen. ma-
gram xmeleTis bevr ekosistemaSi batonoba farulTes-
ganviTarebis~ (,,Evo-Devo”) hipoTeza
lovnebma mxolod mezozouri eris bolos daiwyes. 24-e TavSi ganvixileT, rogor yalibdeba cxovelTa
landSaftebi Zlier Seicvala mas Semdeg, rac wiwvianeb- warmoSobis Sesaxeb hipoTezebi ganviTarebasTan da-
ma, sagovanebma da sxva SiSvelTeslovnebma gza dauTmes kavSirebuli genebis Seswavlis Sedegad miRebuli mo-
yvavilovan mcenareebs dedamiwis mraval nawilSi. nacemebis safuZvelze. asea yvavilovani mcenareebis
yvavilebiTa da nayofebiT farulTeslovnebi Zli- SemTxvevaSic. botanikosma maikl froliCma londonis
er gansxvavdebian Tanamedrove Tu namarxi SiSvelTes- bunebis istoriis muzeumidan Camoayaliba ,,evoluciuri
lovnebisgan, rac maT warmoSobas amoucnobs xdis. imis /ganviTarebis” (,,Evo-Devo”) hipoTeza – evoluciuri da
gasagebad, rogor gaCnda farulTeslovnis agebulebis ganviTarebis biologiis sinTezi, romelic xsnis, rogor
moxda mtvris warmomSobi da Teslkvirtebis warmom-
Taviseburebebi, mecnierebi swavloben axlad aRmoCe-
Sobi struqturebis kombinireba erT yvavilSi. avtori
nil namarxebs da ganviTarebasTan dakavSirebul genebs,
varaudobs, rom farulTeslovanTa winapars hqonda gan-
romlebic yvavilebisa da farulTeslovanTa sxva inova- calkevebuli mtvris warmomSobi da Teslkvirtebis war-
ciebis safuZvelia (ix. Tavi 35) momSobi struqturebi. Semdeg mutaciis gamo zogierT
mikrosporofilze ganviTarda Teslkvirtebi da es mik-
namarxi farulTeslovnebi rosporofilebi nayoffoTlebad Camoyalibda.
vinaidan froliCi amtkicebs, rom yvavili ganvi-
1990-iani wlebis dasasruls, Cinelma mecniereb-
Tarda SiSvelTeslovani winapris mtvris warmomSobi
ma aRmoaCines saintereso namarxi farulTeslovnebi,
(`mamrobiTi~) reproduqciuli struqturebisgan, misi
romelTa asaki 125 milioni welia. am namarxebs, romleb-
mosazreba cnobilia, rogorc `metwilad mamrobiTi~
sac uwodes Archaefructus liaoningensis da Archaefructus sinen-
hipoTeza. am hipoTezis mxardamWeri mtkicebulebebi
sis (suraTi 30.11), aqvT SeZenili da primitiuli niSnebi.
miRebulia im genebis Sedarebis Sedegad, romlebic
magaliTad, A.sinensis-s aqvs samtvreebi da aseve Tesli yvavilebisa da girCebis ganviTarebas udevs safuZvlad.
daxurul nayoffoTlebSi, magaram ar aqvs jamis foTo- yvavilis ganviTarebasTan dakavSirebuli genebi Cveu-
lakebi da gvirgvinis furclebi. 2002 wels mcenierebma lebriv enaTesaveba SiSvelTeslovanTa mtvris warmo-
dasrules A. sinensis-is filogenetikuri Sedareba 173 qmnasTan dakavSirebul genebs. garda amisa, garkveuli
Tanamedrove mcenaresTan (A. liaoningensis am mxriv ar mutaciebi iwvevs yvavilovan mcenareTa Teslkvirtebis
Seiswavles, radgan misi namarxebi ise kargad ar aris ganviTarebas jamis foTolakebsa da gvirgvinis fur-
Semonaxuli, rogorc A. sinensis-isa.) mecnierebma daas- clebze, rac imaze miuTeTebs, rom Teslkvirtebis mde-
kvnes, rom mcenareTa yvela cnobili namarxidan Archae- bareoba SeiZleba iolad Seicvalos. farulTeslovanTa
fructus-i yvela Tanamedrove farulTeslovnis yvelaze da SiSvelTeslovanTa genebis SedarebiT botanikosebi
axlo naTesavia. amowmeben froliCis hipoTezas da yvavilis warmoSobis
Tu Archaefructus marTlac ,,proto-farulTeslova- sxva ,,evoluciur/ganviTarebis” (,,Evo-Devo”) modelebs.
nia”, unda vivaraudoT, rom yvavilovan mcenareTa wi-
naprebi balaxovani da ara merqniani mcenareebi iyvnen. farulTeslovanTa mravalferovneba
Archaefructus aRmoaCines Tevzis namarxebTan erTad da am
mcenares hqonda bolqvisebri warmonaqmnebi, romlebic mezozouri eridan moyolebuli farulTeslovanTa
SeiZleba yofiliyo adaptacia wyalSi arsebobasTan. es mravalferovneba Zlier gaizarda da saxeobaTa ricxvi
SeiZleba imas niSnavdes, rom farulTeslovnebi warmoiS- amJamad 250,000-ze metia. farulTeslovnebi domini-
vnen, rogorc wylis mcenareebi. mkvlevrebma, romlebmac reben xmeleTis ekosistemebis umetesobaSi. 1990-iani
wlebis dasasrulamde sistematikosebis umravlesoba
Archaefructus aRmoaCines, ivaraudes, rom swrafad mzardi
731
yvavilovan mcenareebs yofda or jgufad, rac nawilo- magram amave dros miuTiTebs, rom danarCeni farulTes-
briv efuZneboda Canasaxis lebnebis raodenobas; es lovnebi monofileturi ar arian. tradiciulad orleb-
jgufebia: erTlebnianebi da orlebnianebi. am ori jgu- nianebad wodebuli saxeobebis umetesoba kladas qmnis
fis gamoyofisas eyrdnobodnen sxva niSan-Tvisebebsac, da maT amJamad WeSmarit orlebnianebs uwodeben. sxvebi
rogoricaa yvavilisa da foTlis agebuleba. magaliTad, ramdenime mcire xazadaa gayofili. am xazebidan sams ara-
erTlebnianebs, rogorc wesi, aqvT foTlis paraleluri formalurad ewodeba fuZe farulTeslovnebi, radgan
ZarRvebi (gaixseneT marcvlovnis foToli), xolo or- isini, rogorc Cans, moicaven uZvelesi xazebis yvavilo-
lebnianTa umetesobas aqvs badiseburad daZarRvuli van mcenareebs. kidev erTi xazi, romelsac magnoliidebs
foTlebi (gaixseneT muxis foToli). erTlebnianTa maga uwodeben, ufro gvian ganviTarda. suraTze 30.12 fa-
liTebia palmebi da kulturuli marcvlovnebi, rogori- rulTeslovanTa mravalferovnebaa gadmocemuli.
caa simindi, xorbali da brinji. orlebnianTa zogierTi
magaliTia vardi, barda, mzesumzira da nekerCxali.
evoluciuri kavSirebi farulTes-
dnm-is bolodroindeli gamokvlevebis Sedegebis
mixedviT, farulTeslovnebis dayofa erTlebnianebad lovnebsa da cxovelebs Soris
da orlebnianebad mTlianad ar asaxavs arsebul evolu- mas Semdeg, rac cxovelebma xmeleTi daipyres, isini
ciur kavSirebs. Tanamedrove kvlevebis Sedegebi mxars gavlenas axdendnen xmeleTis mcenareebis evoluciaze
uWers im mosazrebas, rom erTlebnianebi qmnian klads, da piriqiT. tyeSi miwaze mxoxavma cxovelebma Seqmnes
suraTi 30.12
farulTeslovanTa mravalferovneba
ZiriTadi farulTeslovnebi yvavilovani mcenareebis hipoTezuri evoluciuri xe
amborella
dumfarebi
magnoliidebi
erTlebnianebi
WeSmariti orlebnianebi
patara xazisgan, romlebSic mxolod daaxloebiT 100 saxeoba Sedis. uZve-
lesi xazi, rogorc Cans, warmodgenilia erTaderTi saxeobiT Amborella
trichopoda. ori sxva Tanamedrove xazis divergencia ufro gvian moxda: es
aris xazi, romelic aerTianebs dumfarebs da klada, romelSic Sedis
saxeoba Illicium verum da misi monaTesave saxeobebi.
732
erTlebnianebi WeSmariti orlebnianebi
pireneis
muxa (Quercus
pyrenaica)
daZarRva
juja finikis palma (Phoenix roebelenii)
WurWlovani
SroSani (Lilium qsovili gafantulia
Cveulebriv WurWlovani qsovili
„Enchantment“) badisebria Cveulebriv wriula-
Reroebi daa ganlagebuli
fesvebi
gogra
(Cucurbita pepo),
mdedrobiTi
samtvre (marcxniv) da
dingi yvavilis organoebi yvavilis organoebi
Cveulebriv samis Cveulebriv oTxis an mamrobiTi
mtvrianas jeradia xuTis jeradia yvavilebi
naskvi
Zafi
733
xelsayreli pirobebi mcenareebisTvis, romelTa spore- mweri emsaxurebodes da piriqiT, cxovelis erTi saxeo-
bi da gametofitebi miwis zedapiridan daSorebuli iyo. ba, magaliTad, futkris saxeoba SeiZleba mravali mcena-
aseTma tendenciam mcenareebSi, SesaZlebelia, xeli Seu- ris yvavilebs mtveravdes. Tumca naklebad specifikur
wyo mfrinavi mwerebis evolucias. urTierTobebSic ki yvavilis feri, surneli da agebule-
saxeobebs Soris ormxrivi evoluciuri gavlenis es ba xSirad asaxavs specializacias damtveravTa kerZo
tipi xSirad orive partniorisTvis momgebiania. magali- taqsonomiuri jgufis mimarT, rogoricaa futkris an
Tad, mas Semdeg, rac farulTeslovnebs ganuviTardaT kolibris sxvadasxva saxeoba. sxvagvarma zemoqmedebam,
yvavili da nayofi, cxovelebma daiwyes maTi mtvrisa da rogoricaa im cxovelTa gavlena, romlebic ikvebebian
Teslis gavrceleba. farulTeslovnebSi yvavilisa da yvavilebiT da ar emsaxurebian damtvervas, aseve Sei-
nayofis ganviTareba cxovelebisTvisac momgebiani iyo, Zleba garkveulwilad gansazRvros yvavilebis mraval-
radgan isini ikvebebodnen mcenaris neqtariT, TesliTa ferovneba.
da nayofiT. farulTeslovnebis evoluciam gansakuTrebuli wv-
rogorc Cans, mcenarisa da misi damtveravis urTier- lili mwerebis evoluciaSi Seitana. Tumca isic aRsaniS-
Tobam xeli Seuwyo farulTeslovnebisa da cxovelebis navia, rom balaxovani cenozebis gavrcelebam bolo 65
mravalferovnebis zrdas (suraTi 30.13). am urTierTo- milioni wlis ganmavlobaSi gazarda balaxis mWameli Zu-
baTa ukiduresi gamovlinebaa, roca yvavilovani mcena- Zumwovrebis (magaliTad, cxeni) mravalferovneba. mar-
ris ama Tu im saxeobas mtveravs mxolod erTi romelime cvlovnebisaTvis damaxasiaTebelia C4 fotosinTezi da
saxeobis cxoveli. magaliTad, madagaskarze jadvaris maT gavrcelebas xeli Seuwyo atmosferoSi CO2-is donis
erT-erT saxeobas aqvs 11 duimis (1 duimi = 2,5sm) sigrZis daqveiTebam, ramac bunebriv gadarCevaSi C4 fotosin-
saneqtre da mis neqtars SeiZleba miwvdes mxolod 11 Tezi upiratesi gaxada (ix. Tavi 10). rogorc 34-e TavSi
duimis sigrZis xorTumis mqone pepela! aseT SeuRlebu- waikiTxavT, magaliTad, afrikaSi tyeebis balaxovani ce-
li adaptaciebze, romlebic dakavSirebulia urTierT- nozebiT Secvla moxda 10-2 milioni wlis win.
damokidebul anu reciprokul genetikur cvlilebe-
bze or saxeobaSi, saubroben, rogorc koevoluciaze,
romelsac 53-e TavSi ganvixilavT.
saxeobaTa urTierTqmedebebi metwilad naklebad
specifikuria. magaliTad, ama Tu im saxeobis yvavilma
SeiZleba miizidos mwerebi da ara frinvelebi, magram am
yvavilis damtvervas SeiZleba bevri sxvadasxva saxeobis
(a) yvavili, romelsac futkari mt (b) yvavili, romelsac mtveravs kolibri. (g) yvavili, romelsac Ramis cxovelebi mtveraven.
veravs. es futkari agrovebs mtversa am wiTuri kolibris niskarti da ena zogierTi farulTeslovani, rogoricaa es kaqtusi,
da neqtars (Saqris Semcveli xsnari, frinvels saSualebas aZlevs Seagrovos ZiriTadad damokidebulia Ramis damtveravebze,
romelsac yvavilis jirkvlebi gamo- neqtari iseTi yvavilebidan, romelTa neq- maT Soris, Ramurebze. aseT mcenareTa zogadi
tari yvavilebis grZeli milebis siRrmeSi
yofs) tyis cocxis yvavilidan. yvavils Seguebebia didi, Ria feris, Zlier surnelovani yvavile-
gamoiyofa. frinveli ikvebeba neqtriT,
aqvs meqanizmi, romelic iwvevs mt- bi, romlebic SesamCnevia Ramis damtveravebisaTvis.
samtvreebidan ki mis niskarts da Tavis
vrianebis mweris zemodan gadaRunvas bumbuls eyreba mtveri. bevri yvavili,
da masze mtvris Camofantvas. mtvris romlebsac frinvelebi mtveraven, wiTeli
nawili miekroba momdevno yvavils, an vardisferia an iseTi feri aqvs, romlis
romelsac ewveva mweri. mimarT frinvelis Tvali gansakuTrebiT
mgrZnobiarea.
734
30.3
ieri cvlilebebi, rogoricaa taros RerZis gamsxvileba
koncefcia testi da teosintis marcvlebisaTvis damaxasiaTebeli mkvrivi
garsis gaqroba, SeZleba gamoewvia sul xuT genur muta-
cias.
1. naTqvamia, rom muxa aris rkos gza, warmoqmnas
rogor Seicvala veluri mcenareebi ase Zlier aseTi
meti rko. dawereT axsna-ganmarteba, romelSic
mcire drois ganmavlobaSi? aTaswleulebis manZilze
gamoyenebuli iqneba terminebi: sporofiti, game-
miwaTmoqmedebi arCevdnen sasurveli niSan-Tvisebebis
tofiti, Teslkvirti, Tesli, naskvi da nayofi.
(magaliTad, didi nayofebis) mqone mcenareTa Tesls
2. SeadareT fiWvis girCis agebuleba da funqciebi
momdevno wlis naTesebisTvis. Tumca adamianebs gauc-
yvavilisas.
nobiereblad kulturaSi SemohqondaT sxva mcenareebic,
3. axseniT terminebi erTlebniani, orlebniani da
magaliTad, veluri nuSi. nuSi Seicavs mware nivTierebas,
WeSmariti orlebniani.
e.w. amigdalins, romelic afrTxobs frinvelebsa da sxva
savaraudo pasuxebi ixile danarTSi A. cxovelebs. amigdalinis daSlis Sedegad miiReba cianidi
da amitom veluri nuSis didi raodenobiT miRebas Sei-
30.4
Zleba sikvdili mohyves. mutaciebma SeiZleba Seamciros
koncefcia amigdalinis Semcveloba, ris gamoc nuSis mware Tesli
SedarebiT tkbili xdeba. veluri frinvelebi aseTi mu-
taciebis Sedegad miRebul nuSs xidan Wamen. erT-erTi
adamianis keTildReoba didadaa hipoTezis mixedviT, SesaZlebelia, adamianebma dainaxes,
damokidebuli Teslovan Tu rogor Wamdnen frinvelebi aseT nuSs, Semdeg Tavadac
gasinjes igi da gaavrceles nuSis Tesli, romlis nawili
mcenareebze saWmlis momnelebel traqts dauzianeblad gadioda.
Tesli Rvivdeboda adamianis dasaxlebebis garSemo da
mcenareTa arc erTi jgufi ar aris iseTi mniSvne ase vrceldeboda xeebi SedarebiT tkbili da naklebad
lovani adamianisaTvis, rogorc Teslovani mcenareebi. saziano TesliT.
tyeebis Tu sasoflo-sameurneo nakveTebis mcenareebi ZiriTadi kulturuli mcenareebis garda, mniSvne
sakvebis, sawvavis, merqnis produqtebisa da medika- lov ania is yvavilovani mcenareebic, romlebic meore
mentebis umniSvnelovanesi wyaroa. mcenareebze Cveni xarisxovan produqts iZleva. msoflios ori yvelaze
damokidebuleba mcenareTa mravalferovnebis SenarCu- popularuli sasmeli – Cais foTlebisa da yavis Tesl
nebas umiSvnelovanes amocanad aqcevs. isagan mzaddeba, xolo kakaosa da Sokoladis wyaro,
tropikuli kakaos xea. saneleblebi mcenaris sxvadasxva
nawilisgan miiReba, rogoricaa yvavili (mixaki, zafra-
Teslovani mcenareebisgan miRebuli
produqtebi suraTi 30.1 Teslovani mcenareebisgan warmoebuli wamlebi
Cveni sakvebis umetesi nawili farulTeslovnebidan naerTi wyaro gamoyeneba
modis. eqvsi kulturuli mcenare: xorbali, brinji, sim- (magaliTi) (magaliTi)
indi, kartofili, manioka da batati anu tkbili karto- atropini beladona Tvalis Semowmebisas
fili adamianis mier miRebuli kaloriebis 80%-s iZleva. gugis gamafarToebeli
Cven farulTeslovnebze imiTac varT damokidebuli, digitalini futkara gulis wamali
rom farulTeslovnebiT vkvebavT Sinaur pirutyvs: mar- menToli evkalipti xvelis wamali
cvliT nakvebi Zroxis xorcis 1kg-is misaRebad ixarjeba morfini xaSxaSi tkivilgamayuCebeli
4,8kg marcvali.
qinini qinaqinis xe malariis prevenciis
Tanamedrove kulturuli mcenareebi SedarebiT saSualeba
axlo warsulSi momxdari genetikuri cvlilebebis taqsoli wynarokeanuri sakvercxis kibos wamali
produqtia da es produqti miRebuli iqna xelovnuri urTxmeli
SerCeviT mas Semdeg, rac adamianma savaraudod 13,000 tubokuranini kurare qirurgiuli
operaciebis dros
wlis win daiwyo mcenareebis moSinaureba. gardaqmnis
kunTebis momadunebeli
masStabis Sesafaseblad SeadareT kulturuli mcena- vinblastini gvelis suro leikemiis wamali
reebisa da maTi veluri naTesavebis, magaliTad, simind-
isa da teosintis zomebi (ix. sur. 38.14). genetikur done-
ze mecnierebs moSinaurebis Sesaxeb cnobebis mopoveba
SeuZliaT kulturuli mcenareebisa da maTi veluri na-
Tesavebis genebis SedarebiT. simindis SemTxvevaSi Zl- qinaqinis xis qerqi, qininis wyaro
735
ni), nayofi da Tesli (vanili, Savi pilpili, mdogvi, Zira), da sadac mosaxleobis zrdis siCqare udidesia. yovelw-
foTlebi (rehani, pitna, salbi) da qerqic ki (dariCini). liurad nadgurdeba teniani tropikuli tyis 50 milion
bevri Teslovani mcenare – SiSvelTeslovanic da fa- akrze (1 akri = 0,4ha) meti, rac daaxloebiT vaSingtonis
rulTeslovanic – merqnis wyaroa. uTeslo mcenareebs Statis farTobia. am siCqariT dedamiwis tropikuli ty-
merqani ar aqvT. merqani qsilemis uxeSkedliani ujre- eebi 25 weliwadSi SeiZleba mTlianad moispos. teniani
debisgan Sedgeba (ix. Tavi 35). merqani msoflios udidesi tropikuli tyeebis ganadgurebis yvelaze gavrcele-
nawilisTvis aris sawvavisa da qaRaldis dasamzadebeli buli xerxia tyis gaCexva da Semdeg gadawva adgilis
masis wyaro (qaRaldis dasamzadeblad metwilad wivwi- sasoflo-sameurneo mizniT gamosayeneblad (ix. Tavi 55).
anebis, magaliTad, naZvisa da fiWvis merqani gamoiyene- tyeebis ganadgurebiT ispoba mcenareTa aTasobiT saxe-
ba). mTel msoflioSi merqani kvlavac rCeba yvelaze far- oba. Tu saxeoba amowyda, misi aRdgena SeuZlebeli xdeba.
Tod gamoyenebul samSeneblo masalad. mcenareTa saxeobebis gaqrobas xSirad Tan axlavs
saukuneebis manZilze medicinac mcenareebze iyo mwerebisa da teniani tyis sxva cxovelebis gaqroba. mec-
damokidebuli. bevr kulturas aqvs balaxovani wamle nierTa SefasebiT adgilsamyofelTa ganadgurebiT te-
bis gamoyenebis Zveli tradiciebi. samecniero gam okv nian tyeebsa da sxva ekosistemebSi yovel wels ispoba
levebis Sedegad ki tradiciulad samkurnalod gamoy- asobiT saxeoba. saxeobebis gaqrobis siCqare ufro metia,
enebuli bevr mcenareSi aRmoCenili naerTebis mixedviT vidre odesme yofila, permul da carcul periodebSi
Seiqmna meoradi naerTebi, ramac SesaZlebeli gaxada saxeobaTa farTomasStabian amowyvetasTan SedarebiT-
wamlebis sinTezi. magaliTad, tirifis foTlebi da qer ac ki. marTalia, saxeobaTa gaqroba yvelaze swrafad
qi uZvelesi droidan gamoiyeneba tkivilgamayuCebeli tropikebSi xdeba, magram es safrTxe globaluria.
wamlebis dasamzadeblad da es saSualeba jer kidev bevr adamians cocxali organizmebis amowyvetis
berZeni eqimis hipokratesdroindel sabuTebSia moxse- problema eTikuri TvlaTaxedviT aRelvebs, Tumca ar-
niebuli. 1800-ian wlebSi mecnierebma tirifidan gamo- sebobs uamravi praqtikuli mizezic, romelTa gamo es
yves nivTiereba salicini. am nivTierebis sinTezirebu- problema Zalze mwvavea. Cven mimovixileT mcenareTa
li warmoebuli – acetilsalicilis mJava aris wamali, 290,000 cnobili saxeobidan mxolod mcire ricxvis
romelsac aspirins vuwodebT. marTalia, Tanamedrove gamoyenebis gzebi. magaliTad, Cveni sakvebis udidesi
qimiam SesaZlebeli gaxada laboratoruli sinTezi, ma- nawilis misaRebad sakmarisia Teslovan mcenareTa aT-
gram mcenareebi mainc rCeba samkurnalo nivTierebebis amde saxeobis moyvana. mcenareTa 5,000-ze naklebi saxe-
mniSvnelovan uSualo wyarod. obaa Seswavlili, rogorc wamlebis potenciuri wyaro.
magaliTad, aSS-Si wamlebis daaxloebiT 25% Seicavs teniani tropikuli tye SeiZleba samkurnalo mcenareTa
mcenareebidan, ufro xSirad, Teslovani mcenareebidan udidesi saganZuri iyos da es mcenareebi SeiZleba iqamde
gamoyofil an warmoebul ingredientebs. sxva ingredi- amowydnen, sanam Cven maTi arsebobis Sesaxeb SevityobT.
entebi jer mcenareebSi iyo aRmoCenili da Semdeg dai- Tu tenian tyeebsa da sxva ekosistemebs SevxedavT, ro-
wyes maTi xelovnuri sinTezi. cxrilSi 30.1 CamoTvlil- gorc cocxal saganZurs, romelic mxolod Zalian nela
ia Teslovani mcenareebis meoradi naerTebis zogierTi Tu SeiZleba aRdges, Cven viswavliT maTi produqtebis
samkurnalo Tviseba. mdgrad gamoyenebas. kidev ra SeiZleba gavakeToT mcena-
reTa mravalferovnebis SesanarCuneblad? es problema
bevr sxva problemaze mniSvnelovania.
safrTxeebi, romlebic mcenareTa
30.4
mravalferovnebas emuqreba
mcenareebi SeiZleba ganaxlebadi resursi iyos, ma- koncefcia testi
gram mcenareTa mravalferovneba ar aris ganaxlebadi.
mosaxleobisa da masTan erTad sivrcesa da resursebze
1. axseniT, ratom unda CaiTvalos mcenareTa mra-
moTxovnilebis zrdasTan erTad, nadgurdeba mcenareTa
valferovneba aRudgenel resursad.
saxeobebi. es problema gansakuTebiT mwvavea tropikebSi,
sadac dedamiwis mosaxleobis naxevarze meti cxovrobs
736
30 -e Tavis Semowmeba
737
verva da Teslis gadatana organizmebs Soris kavSiris vavebs farulTeslovnebsa da SiSvelTeslovnebs
ori mniSvnelovani formaa xmeleTis ekosistemebSi. sxva mcenareebisgan?
a. TaobaTa morigeoba;
b. Teslkvirtebi;
738
ilebiT naklebi ziani miadga saxeobaTa am da sxva drois nawili CrdiloeT naxevarsferos ganviTarebul qveyneb-
masobrivi amowyvetis dros. Si gakafulia. aqvT Tu ara ganviTarebul qveynebs ufle-
ra adaptaciebi SeiZleba daxmareboda mcenareebs, ba, mosTxovon samxreT naxevarsferos ganviTarebad
rom maT katastrofebisTvis cxovelebze ukeT gaeZloT? qveynebs maTi tyeebis gakafvis Seneleba an SeCereba?
daicaviT Tqveni pozicia. ra saxis programebma SeiZleba
Seanelos teniani tyeebis ganadgureba?
mecnieruli kvleva
mecniereba, teqnologia
da sazogadoeba
739
31 sokoebi
SS suraTi 31.1 ori saxeobis soko iwvevs merqnis
dekompostirebas.
31.1
nawili. xeebs Soris aucileblad SeniSnavT juja sokoe-
bs, ucnaurad SeiZleba mogeCvenoT, magram es simarTlea. koncefcia
es sokoebi warmoadgenen erTi uzarmazari sokos zeda
nawilebs, romelTa miwisqveSa filamentebi 890 heqtarze
vrceldeba, rac 1600 fexburTis stadionis zomisaa. am sokoebi arian heterotrofebi,
sokoebis zrdis temps Tu miviRebT mxedvelobaSi, amas-
romlebic absorbiciiT ikvebebian
Tan am giganturi sokos masa ramdenime aseul tonas aRe-
miuxedavad sokoebis didi mravalferovnebisa, TiT
mateba, maSin unda vivaraudoT rom es soko 2600 wlis
qmis yvela warmomadgenels erTi damaxasiaTebeli niSani
ganmavlobaSi izrdeboda.
aqvs, es exeba maT nivTierebaTa cvlas. cxovelebis ms-
Armillaria ostoyae Tavisullad SegviZlia miviCnioT
gavsad, sokoebi heterotrofebi arian _ maT ar SeuZli-
sokoebis samefos simbolod. adamiani kargad icnobs
aT awarmoon sakvebi nivTierebebi, rogorc mcenareebs
sokoebs, rogorc sakvebs, rogorc obis gamomwvevs an
an wyalmcenareebs, magram sokoebi cxovelebisgan gansx-
safuars.
vavebiT mcenareuli sakvebiTac ar ikvebebian. piriqiT,
sokoebis samefo biosferos erT-erT umniSvnel o
sokoebi sakvebis SesaTviseblad gamoyofen hidroli-
vanes komponents warmoadgens, dReisTvis 100 000 saxe-
zur fermentebs _ egzofermentebs. swored es egzo-
obaa aRwerili, mecnierebi varaudoben, rom dedamiwaze
fermentebi rTul organul naerTebs Slian mcire zomis
sokoebis 1.5 milioni saxeoba unda iyos gavrcelebuli.
martiv organul naerTebad, romelTa SeTviseba sokoebs
sokoebis zogierTi warmomadgeneli aris erTujrediani,
absorbciiT (SewoviT) SeuZlia. kvebis es tipi ganapiro-
740
bebs sokoebis farTo gavrcelebas. sokoebis zogierTi zeda fotoze naCvenebia mWada sokos (Boletus edulis)
saxeoba warmoadgens egreT wodebul reducents (iwo- sasqeso organoebi, zogadad, sokos es nawili nayof-
debian saprofitebad), zogi saxeoba parazitia da zogi sxeulis saxeliTaa cnobili. qveda marcxena fotoze
mutualisturi simbionti. naCvenebia miceliumis makroskopuli gamosaxuleba, xo
saprofitebi absorbciiT ikvebebian aracocxali lo qveda marjvena fotoze ki miceliumis mikroskopuli
organuli nivTierebebiT, rogoricaa cxovelTa leSi, foto.
organuli narCeni, mkvdari mcenareebi. paraziti sokoe- sokoebis hifebi garSemortymulia miceliumiT. mic-
bi sakvebs iReben cocxali maspinZlebisgan. zogierTi eliumis meSveobiT xdeba sokoebis metabolozmisTvis
paraziti soko warmoadgens paTogens da iwvevs mcena- aucilebeli nivTierebebis gafiltrva da Sewova. mice-
reTa daavadebebis 80%, aseve azianebs adamianis sasunTq liumis struqtura ganapirobebs absorbciis efeqturo-
sistemas. mutualisti sokoebi sakvebs iReben cocxali bas, radgan Semwovi zedapiri maqsimumamdea gazrdili.
organizmebisgan, magram parazitebisgan gansxvavebiT ar magaliTad, 1sm3 niadagi SesaZlebelia Seicavdes hifebs,
azianeben maspinZlebs, piriqiT, garkveuli sargeblobac romelTa jamuri sigrZe 1km aRematebodes da Semwovi
ki moaqvT _ exmarebian mcenareebs niadagidan mineral- zedapiri 300sm2 tolia. sokos miceliumi swrafad iz-
uri nivTierebebis SeTvisebaSi. rdeba, cilebi da sxva nivTierebebi, romlebsac sokoebi
sxeulis agebuleba asinTezeben, iwveven hifebis zrdas. sokoebs aqvT Sem-
zogierTi soko erTujredian organizms warmoad- degi zrdis egreT wodebuli strategia, mTeli energia
gens, magaliTad, safuari, Tumca maTi umravlesoba mra- xmardeba hifebis zomis zrdas da, Sesabamisad, Semwovi
valujrediania. zedapiris gafarToebas da ara hifebis raodenobis mo-
sokoebis mravalujrediani organizmi sruliad adap matebas. sokos miceliumi uZravia, mas ar SeuZlia sir-
tirebulia kvebis absorbciis tipTan (suraTi 31.2). bili, curva, Tumca hifebis meSveobiT axerxebs sivrceSi
sokoebis sxeuli Sedgeba mcire zomis filamentebis axali teritoriebis aTvisebas.
qselisgan, romelsac hifebi (hifi mxolobiT ricxvSi) sokoebis did umravlesobaSi hifebi gayofilia hor-
ewodeba. hifi Sedgeba tubularuli ujredebisgan, xolo izontaluri kedlebiT, rasac septa ewodeba. septas aqvs
Tavis mxriv ujderebi _ plazmuri membranisgan da ci- forebi, am forebis meSveobiT robosomebi, mitoqon-
toplazmisgan. mcenareTa celulozuri ujredebisgan driebi da birTvic ki Tavisuflad moZraobs ujredidan
gansxvavebiT, sokoebis ujredis kedeli Seicavs qitins. ujredSi (suraTi 31.3 a).
qitini azotis Semcveli polisaqaridia da farTodaa sokos zogierT saxeobas ar aqvs septa, rac koenoci-
gavrcelebuli cocxal samyaroSi da mwerebis, fexsax- turi sokos saxeliTaaa cnobili. aseT sokoebs aqvs erTi
srianebisa da zogierTi moluskis sxeulis safarvels giganturi ujredi, romelic Tavis mxriv, mraval aseul
warmoadgens. birTvs Seicavs (suraTi 31.3 b). koenocituri mdgomareo-
ba gamowveulia birTvis gayofiT
reproduqciuli siste-
cotoplazmis gayofis gareSe. rac
ma. sokoebi warmoqmnian
mcire zomis sporebs. mogvagonebs plazmoiduri lorwo-
van obs, romlis citoplazma Sei-
Hiphae. sokos nayofsxe-
uli da misi miceliumi cavs mraval ujreds (ixileT 28-e
warmoadgens hifebis Tavi). swored esaa mizezi imisa, rom
qselis erTobliobas. es organizmebi miekuTvneba sokoe-
bis samefos. Tumca molekulur-ge-
netikuri kvlevebi aCvenebs, rom es
jgufebi ar aris erTmaneTis axlo
naTesavebi.
sporebis war-
momqmneli struq-
turebi
741
ujredis kedeli
reebisa da sokoebis mutualisturi urTieroba, aseT
ujredis kedeli
sokoebs mikoriza sokoebi ewodeba (,,mikoriza” niSnavs
sokos fesvi).
birTvi forebi mikoriza sokoebi mcenareebs azotisa da sxva mi
septa neralebis SewovaSi exmareba, risi Sewovac am ukanaskne-
birTvi lebs damoukideblad ar SeuZlia, Tavis mxriv, mcenaree-
bi sokoebs organuli nivTierebebiT uzrunvelyofen.
arsebobs mikoriza sokoebis ramdenime saxesxvaoba _
(a) septuri hifa (b) koenocituri hifi
eqtomikorizuli sokoebi (berZnuli sityvidan ektos _
S S suraTi 31.3 hifis struqtura
gareT) da endomikorizuli sokoebi.
eqtomikorizuli sokoebis hifebi mcenareTa fes-
vebs garedan exveva da zogjer fesvebis ujredSorisSic
zogierTi sokos hifs iseTi agebuleba aqvs, rom Seu-
iWreba (suraTi 37.12 a). endomikorizuli sokoebis (ber-
Zlia cocxal organizmze dasaxldes da miiRos metab-
Znuli sityvidan entos _ SigniT) hifebi iWreba fesvis
olozmisTvis saWiro yvela nivTiereba (suraTi 31.4 a).
ujredis kedelSi invaginaciis gziT (suraTi 37.12 b) am
sxva saxeobis sokoebs aqvT specialuri hifi haustoria,
sakiTxebs Cven qvemoT ufro detalurad SevexebiT.
risi meSveobiTac SeuZliaT SeiWranen maspinZeli orga-
nizmis qsovilSi (suraTi 31.4 b). zemoT aRvniSneT mcena-
koncefcia 31.2
sokoebi warmoqmnian sporebs
(a) hifa, romelic maspinZlis daRupvas iwvevs. Arthro-
botrys hifebs SeuZliaT nematodebis (rgolovani Wiebi) sx-
sqesobrivi an usqeso
eulze ramodenime wamis ganmavlobaSi Semoexvion da Semdeg
msxverplis qsovili sakvebad gamoiyenon. gamravlebis Sedegad
mcenaris
ujredis sokoebis gamravleba xdeba sporebiT, Tavis mxriv ki,
kedeli sporebi warmoiqmneba sqesobrivi an usqeso gamravlebis
Sedegad. magaliTad, zogierT sokos SeuZlia warmoqmnas
sokos hifi
ramdenime miliardi spora, romlebic SeuiaraRebeli
TvaliTac ki aris SesamCnevi (suraTi 31.18 d). sporebi
qaris an wylis meSveobiT did manZilze vrceldeba da
tenian, sakvebiT mdidar adgilas Rvivdeba, warmoqmnis
axal miceliums. am procesis TvalsaCinoebisTvis Segi-
mcenaris ujredi ZliaT nesvis patara naWers daakvirdeT. erTi kviris, an
SesaZloa ufro mcire drois Semdeg dainaxavT, rom nes-
mcenaris
ujredis
vis naWeri sokos miceliumiT daifara, romelic mikros-
pazmuri kopuli zomis sporebis gaRvivebis Sedegia.
houstoria
membrana suraTi 31.5 sasicocxlo cikli, sadac aRweril-
ia sporebis warmoqmnis sxvadasxva gza. am TavSi Tqven
(b) Haustoria. mutualist da parazit sokoebs aqvT haustori-
aspecializirebuli hifebi, romlebic mcenareul ujredSi gaecnobiT sokoebis sqesobriv da usqeso gamravlebis
iWreba da am ukanasknelis citoplazmaSi plazmuri membra- tipebs. mogvianebiT, ganvixilavT sokoebis samefos sa-
niT gamoyofil struqturebs qmnian. sicocxlo ciklebs.
742
W W suraTi 31.5 sokoebis warmo-
aRniSvna
qmnis sasicocxlo cikli. bavri,
magram ara yvela soko warmoiqm-
haploiduri (n) heterokariotuli neba orive sqesobrivi da arasqe-
heterokariotuli (birTvebi, stadia
sobrivigziT. zogi mravldeba
sxvadasxva mSobluri ujredebidan)
plazmogamia mxolod sqesobrivasd, zogi ki
(citoplazmis Sewyma) usqesod.
diploiduri (2n)
kariogamia
(birTvebis Serwyma)
sqesobrivi
gamravleba
zigota miceliumSi warmoiqmneba spe-
sqesobrivi cialuri struqturebi, rom-
sporebi miceliumi
gamravleba lebic sporebis warmoqmnasa da
usqeso
gamravleba gavrcelebas uwyobs xels.
sqesobrivi gamravleba, ka
riogamia da meiozi iwvevs ge-
meiozi netikuri mravalferovnebas,
sporebis
sporebis gaRviveba
rac ganapirobebs saxeobis un-
gaRviveba sporebis ars, Seeguos mudmivad cvale
warmomqmneli
struqturebis bad garemo pirobebs (ixileT
formireba Tavi 13 da 23 populaciis gene-
sporebi
tikuri mravalferovnebis sa
kiTxebSi ukeT gasarkvevad).
sqesobrivi gamravleba
sokoebis umravlesobaSi hifebi da birTvi aris hap- usqeso gamravleba
loiduri, gamonaklisia xanmokle diploiduri faza. sokoebis did umravlesobas usqeso gamravleba axas-
sokoebis sqesobrivi gamravleba maSin iwyeba, roca ori iaTebs. mitozuri dayofiT klonebi warmoiqmneba, sadac
sxvadasxva individis hifebSi warmoiqmneba sqesobrivi sporebis momwifeba xdeba. sporebi qaris an wylis saSu-
gamravlebis sasignalo molekulebi _ feromonebi. alebiT vrceldeba.
sxvadasxva individis feromonebi xvdeba erTmaneTs sokos zogierTi saxeoba usqeso gziT mravldeba,
da xdeba hifebis Serwyma. feromonebi xels uSlis gene- iseve rogorc obis soko. obis sokos naxva yvelgan Se-
tikurad identuri miceliumebis Sexvedras da, Sesabam- giZliaT, xilze, purze da a.S. xaliCasaviT ekvris sakveb
isad, identuri hifebis Serwymas. ori mSobliuri mic- produqtebs (suraTi 31.6) obis soko swrafad izrdeba
eliumis citoplazmis Serwymas plazmogamia ewodeba. da sporebs warmoqmnis. obis sokos zogjer sqesobrivi
sokoebis umravlesobaSi mSobliuri haploiduri birT- gziT gamravlebac axasiaTebs.
vebis Serwyma ar xdeba hifebis SerwymisTanave da mic-
eliumi xSirad orive mSoblis birTvebs Seicavs. aseTi
miceliumi heterokarionis (gansxvavebuli birTvebi)
saxeliTaa cnobili. zogierT saxeobaSi heterokario-
nuli miceliumi mozaikurad vrceldeba sokos mTel gi-
gantur sxeulSi.
zogierTi saxeobis sokoebSi hifebis Serwymis Semdeg
2,5μm
genetikurad sxvadasxva birTvebi erwymis erTmaneTs,
xdeba genebis mimocvla krosingoveris gziT (ix. Tavi 13).
zogjer sqesobrivi gamravlebis Sedegad, miceliumi di-
kariotuli (or birTviani) xdeba. miceliumis zrdasTan
erTad birTvebis gayofa erTmaneTisgan damoukideblad
xdeba, Serwymis gareSe.
saaTebi, dReebi, SesaZloa saukuneebic ki gavides
plazmogamiasa da kariogamias Soris. kariogamiis dros
SS suraTi 31.6 penicilini. obis soko, romelsac xSirad
xdeba ori mSobliuri birTvis Serwyma da diploiduri sakvebis damSlelad Tvlian. burTismagvari struqturebis
ujredebis warmoqmna. zigota aris sokos umravles saxe- jgufebi konidebia, romlebic usqeso gamravlebaSi monawileo-
obaSi, sasicocxlo ciklis erTaderTi diploiduri sta- ben (Sem)
dia. haploiduri stadia miiRweva birTvis meiozos gziT.
743
sokos kidev erTi saxeoba, romelsac usqeso gamrav- sistematikosebi cxovelebisa da sokoebis samefos ax-
leba axasiaTebs, aris safuari. safuari izrdeba tenian los mdgomad miiCneven. sxva sityvebiT rom vTqvaT, so-
areze, rogorc mcenareul, ise cxovelur qsovilebze. koebi cxovelebTan ufro axlos dganan, vidre mcenaree-
sporebis nacvlad, safuari warmoqmnis mcire zomis bTan da sxva eukariotebTan.
ujredebs da mSobliur ujreds gamoeyofa (suraTi 31.7).
safuaris zogierT saxeoba izrdeba miceliumis fila-
sokoebis warmoSoba
mentebiT, rac sakveb arezea damokidebuli. safuars
zogjer sqesobrivi gziT gamravlebac axasiaTebs. evolucionistebi miiCneven, rom sokoebi Soltiani
winaprisgan ganviTardnen. Tumca Tanamedrove sokoe-
W W suraTi 31.7 bis umravlesobas Solti aRar aqvs. sokoebis sxvadasx-
safuaris Sacharomyces va klasebma didi xnis win divergencia ganicades, maSin,
cerevisiae ujredebi ganvi-
roca qitridebs (chytrids), Tqven maT mogvianebiT gaecno-
Tarebis sxvadasxva
stadiaze.
biT, aqvs Solti. ufro metic, cxovelebisa da sokoebis
saerTo winapari umartivesebi (protistebi) Soltiania.
eukariotebis sami samefo, cxovelebi, sokoebi da
mSobliuri ujredi
maTi protistuli winaprebi _ opistokontebad iwo-
deba. samive erTiandeba opistokontas jgufSi. saxeli
Canasaxi ganpirobebulia am organizmebSi Soltis mdebareobiT
(opistho _ ukan).
10 μm filogenetikuri monacemebi cxadyofs, rom sokoe-
bis winapari erTujrediani organizmi iyo. cxovelebi
obisa da safuaris sokoebis did umravlesobaSi ar ganviTardnen aseve erTujrediani, magram sxva wina-
aris cnobili sqesobrivi gamravlebis SemTxveva. prisgan. anu sokoebs da cxovelebs hyavda erTi saerTo
biologebs, romlebic sokoebis SeswavliT arian daka- winapari. mravalujredianoba sokoebSi da cxovelebSi
vebulni, mikologebi ewodebaT. mikologebi aseT sokoebs erTmaneTisgan damoukideblad ganviTarda.
deuteromicetebs an imperfeqtul (botanikuri termini, molekuluri saaTis (ix. Tavi 25) mixedviT, mecniereb-
sasicocxlo ciklSi sqesobrivi stadiis arqonas niSnavs) ma daadgines, rom sokoebi da cxovelebi erTmaneTs 1.5
sokoebs uwodeben. roca obisa da safuaris sokoebSi sqe- miliardi wlis win daSordnen. sokoebis uZvelesi warmo-
sobrivi gamravleba iqna aRwerili es sokoebi, gamravlebis madgenlis namarxi forma 460 milioni wliT TariRdeba
tipis gamo, calke klasad deuteromicetebad gamoiyo. (suraTi 31.8). ar aris cnobili ufro adreuli formebi,
radgan sokoebis ganamarxeba rTulad xdeba.
31.3
50 μm
koncefcia
xmeleTis aTviseba
sokoebi warmoiSvnen
sokoebis didma umravlesobam xmeleTis aTviseba
erTujrediani, wyalSi sakmaod adre daiwyo. siluruli periodis namarx, Wur-
Wlovan mcenareebze mikoriza sokoebia aRmoCenili.
mcuravi umartivesebisgan mcenare-sokos simbiozs Cven ukve wina TavSi gavecaniT.
paleontologiuri da molekulur-sistematikuri es simbiozuri Tanacxovreba xmeleTis kolonizaciis
kvlevebi sokoebis adreul warmoSobaze metyvelebs. adreul etapze Camoyalibda.
744
31.3
asaxavs sokoebis filogeniis gamartivebul suraTs.
koncefcia testi am nawilSi Cven SevexebiT sokoebis samefos mTavar
jgufebs, maT filogenetikur xes.
zigomicetebi
mikorizuli
micetebi
qitridebi
CanTiani
bobas adreul mcenareebSi?
bazidio
sokoebi
Taa cnobili. zogierTi
sokoebi
savaraudo pasuxebi ixile danarTSi A. maTgani saprofitia, zogi
ki parazitobs umarti-
vesebze, mcenareebsa da
Ascomicota
Zygomicota
Glomeromicota
Basidiomicota
hipa 25μm
Solti
4μm
745
zigomicetas zogierT warmomadgenels, magaliTad, pi-
zogi qitrida glomeromicitebi,
zigomicetebi da sxva qitridebi loboluss, SeuZlia Tavisi sporangiumi sakvebi arisken
askomicetebi da ba-
zidiomicetebi mimarTos (suraTi 31.13).
zigomicetebis es jgufi cxoveluri narCenebis de
kompostirebas axorcielebs. sporangiumi mimarTulia
sinaTlisken, sadac mcenareebis ganviTareba mimdin-
areobs, sporebis momwifebis Semdeg maTi gadmotyorcna
2 metrze xdeba, mcenarismWameli cxovelebis saWmlis
momnelebel traqtSi, balaxTan erTad sporebic xvdeba,
sadac sokoebis ganviTareba iwyeba.
Tu garemos pirobebi ar aris xelsayreli, magali-
Tad, sakmarisi sakvebi nivTierebebi, arasasurveli tem-
peraturuli reJimi da a.S. maSin Rhizopus iwyebs sqeso-
briv gamravlebas. gamravlebaSi monawile ,,mSoblebs”
sxvadasxva qimiuri Semadgenlobis miceliumi aqvT,
Tumca zogjer SeiZleba miceliumi identuric ki iyos.
plazmogamiis Sedegad, garemo pirobebisadmi mdgradi
gasaRebi
struqtura, zigosporangiumi warmoiqmneba. zogospo-
rangiumSi xdeba kariogamia da Semdeg meiozis gziT
saerTo winapari Soltis
sporebis formireba. mxedvelobaSi misaRebi is gare-
dakargva moeba, rom sasicocxlo ciklis 2n stadiaze (ix. suraTi),
roca zigosporangiumi warmoadgens e.w. zigotas _ es
S S suraTi 31.11 sokoebis evolucia, Soltis dakargvis evolu- ar aris namdvili zigota (SegaxsenebT, rom zogota aris
via. filogenetikuri kvlevebi aCvenebs, rom sokoebis winapar- ujredi, erTi diploiduri birTviT). zigosporangiumi
ma Solti ramdenjerme dakarga evoluciis dros. aris mravalbirTviani struqtura, dasawyisSi is het-
erokariotulia _ orive mSoblis mravali haploiduri
birTviT, Semdeg ukve kariogamiis dasrulebisTanave,
zigomicetebi ( Zygomicetes ) zogosporangiumi ramdenime aseul diploidur birTve-
1000 saxeobis sokoa bian nawilad yalibdeba.
zigomicetebi
mikorizuli
micetebi
qitridebi
CanTiani
bazidio
sokoebi
746
1. gamravlebaSi monawile gasaRebi
sxvadasxva (qimiuri Semad-
genlobis) miceliumi 2. gamravlebaSi monawile mic- haploiduri (n)
(simartivisTvis, wiTlad eliumebs Serwymis win qmnian dikariotuli (n+n)
aRniSnulia tipi (-) da gametangiebs, romelic sep- diploiduri (2n)
lurjad tipi (+); tiTaa gamoyofili da septis
gaswvriv uamravi haploiduri
birTvebia ganlagebuli.
dawyvilebis
tipi (+) 3. heterokari-
otuli zigo-
sporangiumi
Seicavs didi
plazmogamia raodenobiT,
gametangia haploi- orive mSobli-
duri birTvebiT; seul, haploi-
dur birTvebs.
purze gazrdili Rhizopus dawyvilebis sqesobrivi
tipi (-) gamravleba 100μm
axalgazrda
9. miceliumze xdeba spo- zigosporan-
rangiumis ganviTare- 8. sporebi Rivdeba da giumi (hetero-
ba, romelic genetiku- axali miceliumis kariotuli)
rad identur sporebs ganviTareba xdeba.
warmoqmnis.
7. sporangiumidan, hap-
loiduri, genetikurad zigosporangiumi
gansxvavebuli sporebis (heterokari-
gavrceleba xdeba kariogamia otuli)
sporangiumi
sporebis
gavrceleba da 4. am ujreds aqvs
gaRviveba. sqeli, ujredis
sporangiumi kedeli, romelic
diploi-
araxelsayreli
usqeso duri
meiozi garemo pirobebi-
gamravleba birTvi
sadmi medegia.
sporebis
gavrceleba
da gaRviveba. 5. xelsayreli garemo
pirobebis dadgomisTa-
50μm miceliumi nave xdeba jer kario-
6. zigosporangiumi Rivdeba gamia, Semdeg birTvis
da sporangiumad gadai- meioziri dayofa.
SS suraTi 31.12 Rhizopus stolonifer qceva
(obis sokos) sasicocxlo cikli
zigomicetebi
micetebi
qitridebi
CanTiani
bazidio
sokoebi
747
jgufi). miuxedavad maTi mcire ricxvisa, mxolod 160 sax-
eoba iqna identificirebuli. glomeromicetebi ekolo-
giurad mniSvnelovani jgufia. yvela glomeromiceti
Camoyalibda endomikorizas gansakuTrebul jgufad,
saxelwodebiT arbuskularuli mikoriza (suraTi 31.15)
hifebis gamonazardebi, romlebic Caizrdeba mcenaris
fesvebis ujredebSi, itoteba patara xis msgavsad da
arbuskulis saxelwodebiTaa cnobili. daaxloebiT maT
90%-s aqvs aseTive simbiozuri urTierToba glomeromi-
cetebTan.
askomicetebi
mikologebma aRweres as
zigomicetebi
mikorizuli
micetebi
qitridebi
CanTiani
bazidio
sokoebi
5mm komicetebis 32 000-ze meti
sokoebi
SS suraTi 31.13 pilobusis sporangiumi sakvebi ariskenaa saxeoba (soko askomicetas
mimarTuli.
klasSi). askomicetebi gavr
celebulia zRvis, mtknar wy-
lebSi da xmeleTze. savarau-
dod, es jgufi warmoiqmna
askis (asci _ mxolobiT ricx-
10μm
748
warmoiqmneba. askogoniums septiT hifi gamoeyofa, ro-
melic dikariotulia da orive mSobliseuli birTvebiT
aris warmodgenili. kariogamiis Semdeg warmoqmnili
diploiduri birTvis meiozuri dayofa xdeba da oTxi
genetikurad gansxvavebuli birTvi miiReba, romlebic
mitozuri dayofis Semdeg rva askosporas warmoqmnis.
asc-Si askosporebi paralelur, vertikalur rigebadaa
ganlagebuli, sporebis momwifeba askosporebSi xdeba.
es struqtura mTlianad askokarpad iwodeba (suraTi
31.17).
zigomicetebisgan gansxvavebiT, askomicetebsa da
(a) Aleunia aurantia Wiqis formis bazidiomicetebSi dikariotuli stadia, sasicocxlo
narinjisferi askokarpiumi (nay- ciklis ganmavlobaSi, genetikuri mravalferovnebis war-
ofsxeuli)
moqmnas uwyobs xels, rac Tavis mxriv, zrdis organizmis
(b) Morchella esculenta
unars, Seeguos mudmivad cvalebad garemo pirobebs.
sukilenturi sokos
saWmelad vargiss nay-
ofsxeuls xSirad nax-
bazidiomicetebi ( Basidiomycetes )
avT baxSi xeebis Ziras
daaxloebiT 30,000 sokos, romelic moicavs sokoe-
bsa da qudian sokoebs, suraTi 31.18 bazidiomicetebi
(qudiani sokoebi) ewodeba bazidiomicetebi da miekuT-
vneba bazidiomicetis klass (suraTi 31.18). aRniSul
klass miekuTvneba obis sokoebi, mutualisti mikoriza
sokoebi, romlebic formirdebian mikorizad, aseve kul-
turuli mcenareebis parazitebis ori jgufi, Janga da
10μm
(g) Tuber melanosporum trufelia, Wraqi. am klasis saxelwodeba warmodgeba basidium-gan
(d) Neurospora crassa
romlis nayofsxeuli izrdeba miwis (laT. `patara saZirkveli~), ujredi, romelic diploi-
obia, romelic purze
qveS da Zlieri suni aqvs. misi nayofsx- duria sokos sasicocxlo ciklis dros. diskos msgavs
da sxva sakvebze ikve-
eulebi amoTxrilia. Sua nayofsxeuli
beba (SEM M) Tavs, qudi ewodeba, rac daedo safuZvlad klasis meore
gaxsnilia.
saxelwodebas da xSirad maT qudian sokoebsac eZaxian.
bazidiomicetebi arian mcenareTa mniSvnelovani ma-
SS suraTi 31.16 askomicetebi (CanTiani soko)
kompostireblebi (damSlelebi). sokoebs Soris saprof-
ituli baziomiceti aris merqnis yvelaze gavrcelebuli
rosporas genomi kompaqturia da aqvs mcire nawili ara- komponentis polimeruli ligninis saukeTeso damSle-
makodirebeli dnm-sa, romelic ikavebs adamianisa da sxva li. bevri soko Slis susti da dazianebuli xis mer-
eukariotebis genomebis did nawils. biologebma aRmoa- qans, xolo mcenaris sikvdilis Semdeg agrZelebs misi
Cines, rom neurosporas aqvs genetikuri informaciis nawilebis dakompostirebas.
dacvis sistema e.w. `usargeblo dnm~ romelsac, Tavis bazidiomicetebis sasicocxlo cikli yovelTvis
mxriv, organizmis dacvis funqcia aqvs. Seicavs merqnisa da sxva mcenareebis makompostireb-
askomicetebis warmomadgenlebi gansxvavdebian re- lebs. askomicetebis msgavsad, bazidiomicetebSi dika-
produqciuli struqturiT, Tumca aris saerTo ele- roituli stadia xels uwyobs genetikur rekombinacias,
mentebic. askomicetebi mravldebian usqesod aTasobiT rac zrdis saxeobis mravalferovnebas da Sesabamis-
sporebis warmoqmniT, romelTac conidia (suraTi 31.17) ad, unars, Seeguos mudmivad cvlad garemo pirobebs.
ewodeba. konidia ar aris moTavsebuli sporangiumSi, zogjer garemo pirobebis zemoqmedebis Sedegad, sx-
gansxvavebiT zigomicetebis sporebis umetesobisgan, vadasxva miceliumi erwymis erTmaneTs. xdeba plazmogam-
isini warmoiqmnebian gareTa hifebis gamonazardebze, ia da dikariotuli, datotvili miceliumis formireba,
romelTac konidioforebi ewodeba da qaris meSveobiT ris Semdegac warmoiqmneba diploiduri bazidiokarpi
vrceldebian. konidia SeiZleba CarTuli iqnas sqeso- (basidiocarps) (ix. suraTi 31.20).
briv reproduqciaSi, sadac sxvadasxva tipis muceliu- sokoebis hifebis zrdis Sedegad bazidiomikotis
mis hifebs ereva, iseve rogorc, es xdeba neurosporaSi miceliumi swrafad izrdeba, qmnis datotvil struq-
(ix. suraTi 31.17). turas. iwovs didi raodenobiT wyals da xdeba dikari-
ori sxvadasxva `mSoblis~ hifebis Serwymas palzmo- otikuli miceliumidan sokos nayofsxeulebis zrda.
gamia ewodeba. pazmogamiis Sedegad heterokariotuli, datotvil miceliumze sokos nayofsxeulebi zogjer
koenocituri (tixrebis gareSe) struqtura askogoniumi
wreebs qmnian, romelsac ,,feriebis wre” ewodeba (su-
749
gasaRebi
1. neirospora sqesobrivi 2. neirospora usqesodac mrav-
gamravlebisas iviTa- konida; gamrav- ldeba specializirebuli haploiduri (n)
rebs specialur hifs _ lebis tipi (-) hipebis warmoqmniT. sapirisp-
dikariotuli (n+n)
konidias. iro gamravlebis tipis mqone
konidia am hipas erwymis diploiduri (2n)
gavrceleba
gaRviveba
usqeso
gamravleba miceliumi
plazmogamia
3. dikariotuli Can-
gamravlebis Tis ganviTareba
tipi (+) CanTa (di-
kariotuli)
micelia
konidospora
sqesobrivi
gamravleba
gaRviveba
kariogamia
31.4
raTi 31.19). miceliumi weliwadSi daaxloebiT 30sm-iT
izrdeba feriebis wris qveS. zrdis Sedegad igi niadagSi koncefcia testi
axdens organuli nivTierebebis dakompostirebas. zo-
gierTi uzarmazari feriebis wre SeiZleba saukuneebsac
1. qitridebi sokoTa samefos yvelaze primitiuli
iTvlides.
warmomadgenlebi arian. maTi romeli TvisebiT
bazidiokarpSi uamravi sqesobrivi spora, bazidia
mtkicdeba es hipoTeza?
warmoiqmneba, romelTac bazidiosporebi ewodeba (sura-
2. ratom arian gloromicetebi ekologiurad ase-
Ti 31.20). sokos qudSi warmoqmnili miliardobiT spora
Ti mniSvnelovanni?
qaris saSualebiT ifanteba. usqeso gamravleba gacile-
3. moiyvaneT zigomicetebis, askomicetebisa da ba-
biT iSviaTia bazidiomicetebSi, vidre askomicetebSi.
zidiomicetebis ganviTarebis magaliTebi.
750
SS suraTi 31.19 feriebis wre. legendis mixedviT,
(b) Dyctifora, maldenis vualis mqone
es sokoebi wreze izrdebian, iq, sadac mTvaris Suqze
soko, romelsac dampali xorcis
feriebma icekves (teqstSi axsnilia maTi biologiuri
suni aqvs
safuZveli)
simbiontebi
sokoebi simbiozs qmnian mcenareebTan, wy-
almcenareebTan da cxovelebTan da es urTierT-
mokidebuleba didi ekologiuri mniSvnelobisaa.
mikoriza
mikoriza did rols asrulebs bunebriv eko-
(d) burTis formis soko
sporebs fantavs sistemasa da soflis meurneobaSi. rogorc ze-
(g) niJaris msgavsi soko xis ZiriTadi moT iyo naTqvami, gamtari qsovilis mqone yvela
damSlelia. mcenares aqvs mikoriza da maTi kveba damokidebu-
lia simbiont sokoebze (suraTi 31.21). metyeveebi,
S S suraTi 31.18 bazidiomicetebi (qudiani sokoebi)
rogorc wesi, wiwvianebis amonayars xelovnurad
,,asnebovneben” mikoriza sokoebiT, rac uzrunve-
31.5
lyofs nergebis swraf zrdas.
751
1. ori, dawyvilebis sxvadasxva tipis 2. mSobliuri haploiduri miceliumis Serwymis
miceliumi, plazmogamias gadis. Semdeg, dikariotuli miceliumi warmoiqm-
neba, romelic swrafad izrdeba.
dikariotuli
plazmogamia
miceliumi
dawyvilebis
tipi (_) 3. tenianoba da xelsayreli
temperaturuli reJimi
xels uwyobs dikariotu-
li miceliumis zrdas da
bazidiokarpebis warmoqm-
8. xelsayrel garemo piro- dawyvilebis nas; (sokos nayof-sxeuli
bebSi bazidiosporebi tipi (+) am SemTxvevaSi)
Rvivdeba da xdeba haploiduri
haploiduri miceliumis miceliumi
warmoqmna. firfitebi
bazidiumSi bazidiokarpi
(dikariotuli)
meiozi
mikroorganizmebis simbiozuri gaerTianeba. sxvadasxva Tujredianis simbiozs anu liqenebs, rogorc erT orga-
ferisa da formis liqenebi gvxvdeba xeebze, qvebze, sax- nizms ise moixsenieben da maTi 13 000 saxeobaa aRwerili,
lis saxuravebze, kldeebze da a.S. (suraTi 31.23). mafo- rac sokoebis saxeobebis 1/5 Seadgens.
tosinTezirebels ZiriTadad warmoadgens erTujredi- Seswavlili liqenebis umravlesobam aCvena, rom
ani wyalmcenare an cianobaqteria, romelic sokoebis risi gakeTebac SeuZlia erT partniors, SeuZlebelia
hifebSi cxovrobs; sokos komponents _ askomicetebi, _ sxvisTvis. wyalmcenare axdens fotosinTezs da qmnis
Tumca bazidiomicetebic arian cnobilni. sokoebi organul naerTebs, cianobaqteria ki azots gardaqmnis
liqenebis formasa da fers ganapirobeben da mis Ziri- organul azotad (ix. 27-e Tavi). sokoebi, ,,mafotosin-
Tad masas warmoadgenen (suraTi 31.24). maSin, roca wy- tezirebel partniorebs” uzrunvelyofen araorgan-
almcenareebi da baqteriebi liqenebis sxeulis ufro uli nivTierebebiT. hifebis fizikuri Semadgenloba
Rrma nawilebSia moTavsebuli. xels uwyobs airis gamoyofas, icavs wvimisa da mtvris
dResdReobiT sokosa da mafotosinTezirebeli er- nawilakebisgan STanTqmul wyalsa da mineralebs. so-
752
suraTi 39.13 kvleva: aqvT Tu ara "upiratesoba"
mikoriza sokoebiT daavadebul mcenareebs"
eqsperimenti
mkvlevrebma soios aRmonaceni gazardes: erT SemTxvevaSi _ fun-
gicidur (sokoebisgan Tavisufali) niadagSi da meore SemTxvevaSi
_ niadagSi, sadac xdeboda mikoriza sokoebiT mcenaris ,,das-
nebovneba”.
Sedegebi daskvna
suraTze marcxniv aris mikoriza sokosTan Tavisufali aRmonace-
ni, xolo marjvniv _ ufro didi da janmrTeli mcenare warmoad-
gens kontrols, romlis fesvebzec mikoriza sokoebia ganviTare-
buli.
753
an sxva marcvleulze dasaxlebis Semdeg
gamoyofs kancerogenul nivTierebas af-
latoqsins (aflatoxins). Claviceps purpurea
imave klasidan Wvavis daavadebas ergots
da marcvleulis mewamul Seferilobas
ganapirobebs, Tu aseTi daavadebuli mar-
cvleuli adamianis saWmlis momnelebel
traqtSi moxvda, iwvevs ergotizms _ gan-
grenas, nervul spazmebs, halucinacias,
gonebriv CamorCenilobas. ergotizmis epi-
(a) buCqis msgavsi liqena demiam 944 wels 40 000 adamianis sicocxle
Seiwira safrangeTSi. amasTan, am ergotid-
an gamoyofilia lizergis mJava, romelic
halucinogenia da narkotikuli nivTiere-
ba LSD-s erT-erTi ZiriTadi Semadgenelia.
cxovelebi sokoebis mimarT ufro
mdgradebi arian vidre mcenareebi. sokoe-
bis mxolod 50 saxeobaa ZuZumwovrebis
paraziti da iwvevs sokovan infeqciebs
saerTo saxelwodebiT mikozi.
kanis sokovani daavadeba ringworm kan-
ze wiTeli wriuli rgolebis gaCenas iwvevs.
(b) foTlis msgavsi liqena (g) qerqis msgavsi liqena daavadebaSi askomicetebis klasis warmo-
madgenlebi arian damnaSaveni. ZiriTadad
fexebze Cndeba da aTletis fexis saxeli-
SS suraTi 31.23 liqenebis sxvadasxva formebi
sokos askokarpi
sokos
Taa cnobili. daavadebis samkurnalod antimikozuri, hifebi wyalmcenaris Sre soredia
fungiciduri losionebi da abebi gamoiyeneba.
Coccidioidomycosis _ tuberkuliozis msgavs simp-
tomebs da filtvebis mZime daavadebas iwvevs. saube-
durod, am sokos gamoyeneba warmatebiT mimdinareob-
da biologiuri iaraRis damzadebis dros.
zogierTi mikoza oportunistulia anu daavadeba
vlindeba sxeulis mikrobiologiuri, imunologiuri
an sxva cvlilebebis dros, rac SesaZleblobas aZlevs
sokos, swrafad gamravldes. amis naTeli magaliTia
lorwovani epiTeliumis (vaginis) paraziti Candida
albicans.
bolo aTwleulis ganmavlobaSi gamoqveynda
Sromebi Stachybotrys chartarum (askomiceta) mier
gamowveuli daavadebebis Sesaxeb. obis sokos es saxe-
oba Zvel SenobebSi gvxvdeba da adamianis daavadebebs
iwvevs. wyalmcenaris
ujredi
754
TT suraTi 31.25 sokoebiT gamowveuli
mcenareebis daavadebebi.
(a) simindis Wraqi simindze (b) fisisebri xalebi nakerCxlis foTlebze (g) Wvavis Wraqi Wvavze
sokoebis zogierT individs maRali kvebiTi Rireb- moSi safuaris soko gamoyofs fermentebs da glukozas
uleba aqvs (ixile suraTi 31.16b da c), zogierT qveyanaSi Slis spirtad da CO 2, rac comis afuebas iwvevs. mxolod
kargi sagemovno Tvisebebis gamo, am saxeobebis erTi ki- ramdenime aTeuli welia, rac moxda safuaris sokos
logramis fasi ramdenime aTeul dolars Seadgens. amas sufTa kulturis gamoyofa Saccharomyces cerevisiae (su-
garda, sokoebis zogierTi saxeoba gamoiyeneba maRali raTi 31.7). safuaris sokoebi sakonditro saqmis garda,
xarisxis yvelis _ Roquefort da blue cheese dasamzadeblad. aseve warmatebiT gamoiyeneba ludis warmoebaSi.
ualkoholo sasmelebis industriaSi sokoebs um- bevr sokos maRali samedicino Rirebuleba aqvs. er-
niSvnelovanesi datvirTva aqvT. magaliTad, Aspergillus gotidan gamoyofili nivTiereba gamoiyeneba sisxldenis
saxeobebisgan mzaddeba limonmJava, romelic gaziani sa- Sesamcireblad da maRali arteriuli wnevis dasaregu-
smelebis mTavari komponentia. lireblad. zogierTi sokosgan antibiotiki mzaddeba da
adamianebi, mravali aseuli wlis ganmavlobaSi, didi baqteriuli daavadebebis samkurnalod gamoiyeneba.
warmatebiT iyenebden safuaris sokos. anaerobul gare- pirveli antibiotiki penicilinisgan damzadda (suraTi
31.26).
sokoebi warmatebiT gamoiyeneba bioteqnologiaSi.
penicilini Saccharomyces molekulur-genetikuri kvlevis kargi
stafilokoki
obieqtia (ix. Tavi 19). parkinsonisa da hantingtonis daa-
zrdis inhibi- vadebebis kvlevisas mecnierebi safuaris homologiuri
rebis zona genebis Seswavlas axdenen.
nawlavis Cxiri (Echerichia coli) warmoqmnis cilebs,
Tumca is glokoproteinebs ver asinTezirebs, soko S.
Cerevisiae-s adamianis glikoproteinebis siTezireba
SeuZlia. mecnierebma genuri inJineriis gziT SeZles
insulinis miReba. bazidiomicetebis warmomadgeneli
Phanerochaete chrysosporium qaRaldis warmoebaSi gamoiy-
eneba.
am TavSi Cven mimovixileT sokoebis samefo, romelic
SS suraTi 31.25 sokos mier antibiotikis warmoeba. Penic- cxovelebis samefos uaxloess naTesavs warmoadgens.
6cilium -is obi asinTezebs antibiotiks, romelic abrkolebs
Staphylococcus bqteriis zrdas, rasac vxedavT sokosa da baqte-
rias Soris arsebul sufTa monakvTze.
755
koncefcia testi 31.5
1. aRwereT liqenebSi wyalmcenarisa da sokos
roli.
2. paTogenuri sokoebis ra Tviseba ganapirobebs
maTi gavrcelebis efeqturobas?
31.1
garmavlebis stadiis mqone sokoebs deuteromicete-
koncefcia bi ewodeba. Tumca deuteromicetebis sistematika
mikologebis Seswavlis sagans warmoadgens.
sokoebi heterotrofuli organizmebi
arian da absorbciiT ikvebebian koncefcia 31.3
sokoebi wyalSi mcxovrebi, erTujredi-
XX sokoebis sasicocxlo cikli yvela soko het-
ani, Soltiani umartivesebisgan pro-
erotrofia cxovrebis niris mixedviT da metabo-
lizmisTvis aucilebel nivTierebebs absorbciiT tistebisgan warmoiSvnen
iRebs. sokoebi asinTezireben fermentebs, romlebic
makromolekulebs Slian mcire zomis molekulebad, X X sokoebis warmoSoba molekulurma kvlevebma cxad
romelTa Sewovac xdeba. yo, rom sokoebs da cxovelebs erTi, saerTo, erTiu-
jrediani, Soltiani winapari hyavda.
X X sxeulis agebuleba sokoebis sxeuli absorbciisT-
vis adaptirebuli datotvili hifebisgan Sedgeba. XX xmeleTis aTviseba sokoebi xmeleTis erT-erTi uZ
ujredis kedeli qitinisaa. zogierTi sokos hifi sep- velesi kolonizatorebi arian, savaraudod, dasaw
tiT iyofa, septas forebi aqvs, rac nivTierebebis Ta- yisSi, isini xmeleTis mcenareebTan simbiozuri Ta
visufal gadaadgilebas ganapirobebs. koenocitul nacxovrebis nirs eweodnen.
sokoebs septa ar aqvT.
756
ari aqvs, Seeguos garemos araxelsayrel pirobebs. sokoebis tipebis mimoxilva
cxrili 31.21
erTujr ediani paraziti mikrosporadia zigomicete
bis klass miekuTvneba. tipi ganmasxvavebeli niSnebi
XX glomeromicetebi mcenareTa didi umravlesoba glo-
meromicetebTan _ arbuskularul mikorizasTan sim- Chytridiomycota Soltiani moZ-
biozs qmnis. (qitridebi) vari sporebi
koncefcia 31.5
Basidiomycota iviTareben nayofsx-
sokoebis mniSvneloba ekosistemaSi euls, bazidiokarps.
(qudiani sokoebi)
XX sokoebis praqtikuli gamoyeneba sakvebi Rireb- 2. ra niSania napovni qitridebSi, romelic saerToa prim-
ulebis garda, adamiani sokoebs iyenebs alkohol- itiuli sokoebisTvis?
uri sasmelebis, yvelisa da sakonditro nawarmebis a. qitinis ar arseboba ujredis kedelSi
dasamzadeblad. sokoebis zogierTi saxeoba baqteri- b. koenostikuri hifa
uli daavadebebis samkurnalod gamoiyeneba. g. Soltiani sporebi
d.zogosporangiumis warmoqmna
e. parazituli cxovrebis niri
757
3. romeli struqturaa dakavSirebuli sokoebis usqeso 9. liqenebis mafotosinTezirebeli yvelaze xSirad
gamravlebasTan? aris:
a. askospora b. bazidiospora a. xavsi; b. mwvane wyalmcenare;
g. kondiofora d. zigosporangiumi g. mura wyalmcenare; d. akomiceti;
e.askokarpi e. WurWlovani mcenare;
758
32
Sesavali cxovelTa
mravalferovnebaSi
S S suraTi 32.1 wyalqveSa dakvirveba marjnis rifebis
cxovelTa mravalferovnebaze.
w
melic cxovels sxva cocxali formebisgan ganasxvavebs
arsebobs gamonaklisi. amdenad Cveni miznebisTvis
ina ramdenime Tavis wakiTxvisas Tqven albaT Tavs
(cxovelebs rom mivceT ganmarteba) sakmarisia am jgu-
grZnobdiT `turistad~, romelic mogzaurobs uCveulo fisTis damaxasiaTebeli ramdenime niSani.
organizmebs Soris, rogorebicaa: Physarum polycephalum
(fizarumi), Psilotum (fsilotumi - gvimraa) da Ascomi-
ceta (CanTiani sokoebi). cxovelTa samefoSi, romelsac kvebis forma
am TavSi ganvixilavT Tqven albaT ufro Sinaurulad cxovelebi gansxvavdebian mcenareebisgan da so-
igrZnobT Tavs. am samefoSi Tqvenc SedixarT. cxovelTa koebisgan kvebis formiT. gavixsenoT, rom mcenareebi
samefoSi adamianebis, ZaRlebis, katebis, frinvelebis arian autotrofuli eukariotebi, romlebsac Seu-
da sxva cxovelebis garda (romlebsac adamianebi yovel- ZliaT organuli molekulebis sinTezi fotosinTezis
dRe xedaven) Sedis uamravi sxvadasxva cxoveli (suraTi meSveobiT; sokoebi arian heterotrofebi, romlebic
32.1). biologebma aRweres cxovelTa 1,3 milioni saxe- izrdebian TavianT sakvebze an sakvebTan axlos. isini
gamoyofen egzofermentebs, romelTa meSveobiT sakvebs
oba. sadReisod arsebuli saxeobebis ricxvi gacilebiT
ineleben sxeulis farglebs gareT. cxovelebs mcena-
didia. zogierTi mkvelvaris azriT is meryeobs 10 - 20
reebisgan gansxvavebiT, ar SeuZliaT sakuTari organ-
milionidan 100-200 milionamde. cxovelTa samyaro sao- uli molekulebis sinTezi, ase rom umetes SemTxvevaSi
crad mravalferovania, masSi Sedian gansxvavebuli ageb- isini ineleben organul sakvebs. es xdeba cocxali or-
ulebis mqone cxoveloebi: marjnebidan da taraknebidan ganizmebis an aracocxali organuli sakvebis saWmlis
– niangebamde. momnelebel sistemaSi moxvedris Sedegad. sokoebisgan
759
gansxvavebiT cxovelTa umetesoba sakvebis mosanele- cxovelur ujredebs Soris aris ori specializire-
blad enzimebs iyenebs marto sakvebis Caylapvis Semdeg. buli ujredis forma, romelic sxva mravalujredebian
organizmebs ar gaaCniaT: kunTovani ujredebi da nervu-
li ujredebi. cxovelTa umetesobaSi es specializire-
ujredis struqtura da specializacia buli ujredebi organizebulni arian kunTovan da ner-
mcenareebis da sokoebis msagvsad (magram pro- vul qsovilebad sadac garkveuli TanmimdevrobiT arian
tistebis umetesobisgan gansxvavebiT) cxovelebic mra- ganlagebulebi. es qsovilebi axorcieleben moZraobis
valujrediani eukariotebi arian. mcenareebis da so- da impulsebis (signalebis) gadacemis funqcias.
koebisgan gansxvavebiT cxovelebs ujreduli garsebis
struqtura naklebad aqvT ganviTarebuli. cxovelis
gamravleba da ganviTareba
sxeuli inarCunebs mTlianobas struqturuli cilebis
meSveobiT, romelTa Soris yvelaze gavrcelebulia ko- cxovelebis umetesoba sqesobrivi gziT mravl-
lageni. (naxeT suraTi 6.26.) kolagenTan erTad, romelic deba. sicocxlis ciklis ganmavlobaSi ujredebis dip-
ZiriTadad ujredebs Soris sivrceSi gvxvdeba, cxove- loiduri stadia Warbobs. haploiduri stadia gvxdeba
lebs ujredSorisi kavSirebis sami gansakutrebuli tipi sasqeso ujredebSi. saxeobaTa umetesobaSi patara zo-
gaaCniaT: mWidro kontaqti, desmosomebi (Serwymis wer- mis Soltiani spermatozoidi anayofierebs didi zo-
tilebi) da neqsusi (naxvretisebri kavSiri) _ romelic mis uZrav kvercxujreds ris Sedegad warmoiqmneba dip-
Sedgeba sxvadasxva struqturuli cilebisgan (naxeT su- loiduri zigota. zigota Semdgom iwyebs dayofas. erTi
raTi 6.31) ujredis magivrad mravali ujredi warmoiqmneba, magram
1 2 3 blastoceli
dayofa dayofa
blastoceli
6
endoderma
eqtoderma
5
gastrula
gastrulacia
blastopori 4
760
32.1
am dayofis ciklis dasawyisSi ar xdeba ujredebis zrda.
umetesi cxovelis ganviTarebis procesSi zigotis (Cana-
koncefcia testi
saxis) dayofis Sedegad warmoiqmneba mravalujrediani
stadia, romelsac blastulas eZaxian. bevri cxovelis
Canasaxs am stadiaze carieli burTis foma aqvs (suraTi 1. orive mcenareebi da cxovelebi mravalujre-
32.2). blastulas stadiis Semdeg iwyeba gastrulaciis diani eukariotebi arian. daasaxeleT oTxi gza,
procesi. am procesis Sedegad warmoiqmneba gastrula. romlebiTac mcenareebi da cxovelebi gansx-
gastrulaciis dros warmoiqmnebian embrionuli qso- vavdebian.
vilebis Sreebi, romlebic momavalSi ganviTardebian
2. organizmis adreuli ganviTarebis procesebi,
zrdasruli cxovelis sxeulis nawilebSi.
rogoricaa blastulis da gastrulis Camoyali-
zogi cxoveli ganviTarebis stadiebs swrafad gadis
da pirdapir zrdasrul formad viTardeba. magram bevri beba, axasiaTebs iseT gansxvavebul cxovelebs,
cxovelis sasicocxlo ciklSi erTi larvuli stadia rogoricaa kalia, moluski an adamiani. SegviZlia
mainc Sedis. larva aris cxovelis sqesobrivad moumwife- Tu ara davaskvnaT, cxovelTa evoluciis romel
beli forma, is morfologiurad gansxvavdeba zrdas- etapze daiwyo am struqturebis Camoyalibeba?
ruli formisgan, gansxvavebulad ikvebeba, da SeiZleba
zrdasruli formisgan gansxvavebuli gavrcelebis ar-
ealic ki hqondes. magaliTad xmeleTis bayayis larva
– Tavkombala, wyalSi binadrobs. cxovelTa larvebi gan-
icdian saboloo metamorfozs – ganviTarebas, romlis
koncefcia 32.2
Sedegad larva gardaiqmneba zrdasrul cxovelad. (zr-
dasruli formis aRdgena)
cxovelTa istoria
morfologiis mravalferovnebis miuxedavad ro- SesaZlebelia miliard welze
melic zrdasrul cxovelebs axasiaTebs, maTi ganvi-
Tarebis genetikuri safuZveli (genetikuri kodi, ro- met dros grZeldeba
melic akontrolebs cxovelTa ganviTarebas) SedarebiT
stabiluria, erTgvarovania. yvela eukariots gaaC- cxovelTa samefoSi Sedian ara marto mravalnairi
niaT genebi, romlebic marTaven sxva genebis muSaobas, Tanamedrove saxeobebi, aramed gadaSenebuli saxeobebi,
am regulatoruli genebis umravlesobas aqvT dnmi-is romelTa ricxvi gacilebiT metia amJamad arsebul saxe-
Tanmimdevrobis saerTo monakveTebi, romlebsac ho- obaTa ricxvze. (zogierTi paleobiologi Tvlis, rom
meoboqsebs (dnm-is nukleotidebis garkveuli Tanmim- odesme arsebuli saxeobebis 99% gadaSenda) sxvadasxva
devroba) eZaxian. (naxeT Tavi 21) cxovelebs aqvT saerTo gamokvlevebis mixedviT cxovelTa gavrceleba daiwyo
unikaluri homeoboqs-Semcveli genebis ojaxi, is Hox miliard welze meti dros winaT. magaliTad, moleku-
genebis saxeliT aris cnobili. fiqroben, rom genebis es lur saaTze dafuZnebuli gamokvlevebidan gamomdi-
ojaxi ganviTarda eukariotebSi, ramac dasabami misca nareobs varaudi, rom cxovelTa winaprebi gamoeyvnen
cxovelebis ganviTarebas. Hox-genebi Zalian did rols sokoebis winaprebs 1,5 miliardi wlis win. Tanamedrove
TamaSoben cxovelebis embrionebis ganviTarebaSi. isini cxovelebis saerTo winapris analogiurma gamokvleveb-
akontroleben aTeulobiT an aseulobiT sxva genebs da ma gvaCvenes, rom is cxovrobda 1,2 miliardidan-800
maT muSaobas. amgvarad Hox-genebs SeuZliaT ujredis milioni wlis winaT. es saerTo winapari waagavda Ta-
dayofis da diferenciaciis kontroli da cxovelis sx- namedrove choanoflagellata-s (suraTi 32.3) - umartivesebs
vadasxva morfologiuri niSan-Tvisebebis Seqmna. (protistebs), romle-
Rrubelebs, romlebic Tanamedrove cxovelebs So- bic cxovelebis uax-
ris umartivesebi arian, aqvT Hox-genebi, romlebic are- loesi Tanamedrove
gulireben sxeulis kedelSi wylis arxebis formirebas naTesavebi arian.
(Rrubelebis morfologiis ZiriTadi damaxasiaTebeli cxovelebis saerTo
niSani). (naxeT Tavi 33). ufro rTuli agebulebis cxove- win apari rogorc
lebSi Hox-genebma ganicades Semdgomi gaormageba, riTac Cans iyo kolozniuri,
SeiZines ganviTarebis regulaciis meti SesaZlebloba. Soltiani umartive-
bilateralebSi, (ormxvrivi simetriis mqone cxovelebi, si. (suraTi 32.4)
jgufi, romelSic Sedian xerxemlianiebi, mwerebi da sxva am seqciaSi gan- erTi
cxovelebis umravlesoba) Hox-genebi akontroleben da vixilavT namarxebs ujredi Rero
aregulireben wina-ukana RerZis Camoyalibebas, iseve romlebic adas-
rogorc ganviTarebis sxva momentebs. genebis es ucv- tureben cxovelTa
leli qseli marTavs adamianis da buzis ganviTarebas, evolucias oTxi ge-
miuxedavaT maT Soris arsebuli Rrma gansxvavebebis da
aTeuli milionobiT wlebis ganmavlobaSi maTi gansx-
ologiuri eris gan- S SsuraTi 2.3 choanoflagellata -
mavlobaSi. s (qoanoflagelatebis) kolonia.
vavebuli (divergentuli) evoluciis.
koloniis simaRle 0,02 mm aris.
761
odenoba ki miuTiTebs ramdenime formis
Wiebis arsebobaze.
somaturi (sxeulis) ujredebi saWmlis
makroskopul namarxebTan erTad
momnelebeli
neoproteozou r qanebSi nanaxia ga-
Rru
daSenebuli mikroskopuli cxov elebis
niSnebi. rogorc avRniSneT 26 TavSi naTe-
lia CineTSi aRmoCenili 570 milioni wlis
asakis embrionis ZiriTadi struqturu-
reproduqciuli ujredebi li organizaciis msgavseba Tanam edrove
cxovelebis embrionebTan, Tumca paleon-
koloniuri sfero Seqmnili ujredebis spe- tologebma dRemde darwmunebiT ar ician
protisti, araspecial- cializaciis gastrulis magvari
romel monofiletur taqsons miekuT-
msgavsi ujre- izirebuli dasawyisi. pirveladi cxoveli
venba es embrioni. momavalSi albaT aR-
debis jgufi ujredebiT Cazneqva
(ganivi Wrili) moaCenen ufro Zvel namarxebs, dReisTvis
cnobili namarxebidan naTlad Cans, rom
neoproteozouri eris dasasruli iyo
cxovelTa mravalferovnebis zrdis peri-
SSsuraTi 32.4 cxovelebis Soltiani protistebisgan warmoSobis hipoteza. odi.
(isrebi evoluciuri drois maCvenebelia).
762
W W suraTi 32.6 kembriuli namarxebi. mxatvarma sxvadasxva orga-
nizmebis garegani saxe aRadgina. es organizmebi napovni iyo britanul
kolumbiaSi, kanadaSi. rkinis madnis kaJis fenebSi. suraTze gamosaxulia
es cxovelebi: Pikaia (gvelTevzas msgavsi mcuravi xerxemliani), Halucige-
nia (zRvis fskeris cxoveli grZeli basri gamonazardebiT), Anomalocaris
(didi cxoveli kauWismagvari klanWebiT) da Marella (marcxena mxares
mocurave fexsaxsriani)
32.2
amfibiebi, rogoricaa bayayebi da salamandrebi da amni-
otebi (reptiliebi da ZuZumwovrebi) am jgufis yvela
warmomadgenlebs tetrapodebs (oTxfexianebs) uwode- koncefcia testi
ben. dawvrilebiT am jgufze 34-e TavSi visaubrebT.
1. daalageT cxovelTa evolucis stadiebi Sem-
mezozouri era (251-65.5 milioni degi qronologiis mixedviT _ uZvelesidan
uaxloesamde. (a) ZuZumwovrebis gamoCena, (b)
wlis winaT) xmeleTis antropodebis gamoCena, (g) ediakaru-
li fauna, (d) didi, frenis unaris aramqone di-
mezozouri eris ganmavlobaSi cxovelebSi gaCnda
nozavrebis gadaSeneba.
sxeulis agebulebis ramdenime fundamentalurad ax-
2. axseniT rogor iyo ganpirobebuli kembriu-
ali forma. cxovelTa tipebi romelebic paleozouri
li periodis cxovelTa evoluciuri Stoebis
eris ganmavlobaSi ganviTardnen mezozour eraSi dai-
mravalferovnebis SedarebiT swrafi zrda
wyes gavrceleba axali ekologiuri niSis farglebSi.
im mizezebiT, romlebmac gamoiwvies orga-
okeaneebSi gaCndnen pirveli marjnis rifebi da cxove-
nizmebis garegani da Sinagani cvlilebebi
lebs gauCndaT axali sacxovrebeli adgilebi (niSebi).
grade _ evoluciuri safexuri, clade – evoluci-
zogi reptilia dabrunda wyalSi da warmatebas miaRwia
uri Sto. lineage _ aseve evoluciuri Sto
wylis didi mtaceblis saxiT. xmeleTze moxda tetrapo-
763
koncefcia 32.3 dakarga niJarebi da gardaiqmna `loqorebad~. sxva si-
tyvebiT, loqorebis evoluciuri safexuri (greidi) po-
lifileturia.
cxovelebis daxasiaTeba morfologiis da ganviTarebis Taviseburebebi,
roml ebic ganapirobeben evoluciur safexurs (gre-
SesaZlebelia maTi `sxeulis ids) gaerTianebulni arian funqciunalur erTeulad
zogadi agebulebis~ mixedviT romelsac `sxeulis gegmas~(sxeulis zogadi agebuleba)
veZaxiT. axla ganvixiloT cxov elebis sxeulis ageb-
erT-erTi kriteriumi romelsac zoologebi mimar- ulebis zogierTi ZiriTadi niSnebi.
Taven cxovelebis kategoriebad dajgufebisas aris
ganviTarebis Tvisebebi da morfologiuri niSnebi.
cxovelebis jgufi, romlebTac axasiaTebT organiza-
simetria
ciis sirTulis erTi da igive done cnobilia evoluci- cxovelebis kategoriebad dajgufeba SesaZlebelia
uri safexuris (grade) saxeliT. evoluciuri safexuri da maTi sxeulis simetriis (an misi uqonlobis) mixedviT.
evoluciuri Sto (klada) erTi da igive ar aris. magaliT- magaliTad Rrubelebis umetesobas simetria saerTod
isTvis moviyvanoT loqora: cxovelTa klasSi, romelsac ar gaaCniaT. im cxovelebs Soris, romlebTac aqvT sime-
gastropodebs, (mucelfexianebs) veZaxiT Sedis bevri triuli sxeuli, simetria SeiZleba sxvadasxva formiT
niJaris aramqone saxeoba. isini cnobilebi arian lo- iyos warmodgenili. zogierT cxovels aqvT radialuri
qorebis saxeliT. maTTan erTad bevri niJariani saxe- simetra, forma romelic axasiaTebs yvavilis qoTans
obaa, magaliTad lokokinebi. albaT SegimCneviT baRSi (suraTi 32.7a). magaliTad zRvis anemonebs aqvT sxeulis
xmeleTis loqorebi. loqorebis bevri saxeoba ki wylis zeviTa nawili (oraluri an piris mxare) da fuZe (ab-
binadaria. saerTo winapari yvela am saxeobas ar gaaCnia, oraluri, pirs moSorebuli), mxare. magram maT ar gaaC-
ase rom isisni ar qmnian monofiletur kladas (ix. sura niaT Tavi, iSviaTad gaaCnia ukana mxare, da marjvena da
Ti 25.10). metic, filogeneturma gamokvlevebma gvaCve- marcxena mxareebi.
na, rom gastropodebis ramdenime xazma damoukideblad ormxvrivi simetria, niCabi bilateraluri simetri-
is magaliTia. (suraTi 32.7 b). bilateraluri
simetriis mqone cxovels gaaCnia dorsaluri
anu zeda nawili da ventraluri anu (qvevda)
nawili iseve, rogorc marjvena da marcxena mxa-
reebi. aseve anterioruli (Tavis) bolo piriT
da posterioruli (kudis) bolo. bevr bilater-
aluri simetriis sxeulis gegmis mqone cxovels
(rogorebicaa antropodebi anu fexsasrianebi
da ZuZumwovrebi) aqvT mgrZnobiare organoebi,
romlebic Tavmoyrilia anteriorul boloze,
maT Soris centraluri nervuli sistema `tvi-
(a) radialuri simetria. radialuri simetriis mqone cxovelis sxeulis ni~ romelic TavSia moTavsebuli. evoluciis am
nawilebi, magaliTad zRvis anemonis (jgufi cnidaria) ganStovdeba cen
gzas kefalizacia hqvia. (berZnulidan kephale,
tridan. centrze gamavali nebismieri warmosaxviTi kveTa dayofs mas
or Tanabar nawilad. Tavi).
cxovelebis sxeulis simetria ZiriTadad
Seesabameba maT cxovrebis nirs, bevri radi-
aluri simetriis mqone cxoveli aris mjdomi-
are (uZravi, substratze mimagrebulebi mTeli
cxovrebis manZilze) an planqtonuri (dinebas
mihyveba an nela micuravs, magaliTad medu-
zebi). sxeulis simetriuli agebuleba exmareba
am cxovelebs sxeulis yvela mxariT Tanabrad
(b) bilateraluri simetria. bilateraluri simetriis mqone cxovels,
rogoric kiborCxalaa (jgufi fexsasrianebi) aqvs sxeulis marjvena da Seexon garemos. sapirispirod, bilateraluri
marcxena mxareebi. marto erTi warmosaxviTi kveta gayos mis sxeuls or simetriis mqone cxovelebi ZiriTadad aqtiurad
Tanabar nawilad. gadaadgildebian. centraluri nervuli sista
saSualebas aZlevs am cxovelebs ganaxorcielon
SS suraTi 32.7 sxeulis simetria. am suraTze gamoxatulia yvavilis qo-
Tani da niCabi, imisTvis, rom dagexmaroT radialuri da
bilateraluri (ormxvrivi) simetriis gaixsenebaSi
764
rTuli moZraobebi, rogoricaa: cocva, miwis Txra da bas da zogierT tipSi9 centrealuri nervuli sistemis
soroebis Seqmna, frena, an curva. sxeulis simetriis es ganviTarebas. endoderma yvelaze Rrma embrionuli Sre,
ori fundamentalurad gansxvavebuli saxe albaT gaCnda saWmlis momnelebeli milis an arqenteronis ganviTare-
cxovelTa arsebobis istoriis adreul etapze. (naxeT bas aZlevs dasabams. misgan aseve saWmlis momnelebeli
suraTi 32.5). traqti da misgan warmoebuli sxva organoebi viTardebi-
an, magaliTad xerxemlianebSi RviZli da filtvebi.
cxovelebs, romlebsac marto es ori embrionuli Sre
qsovilebi
gaaCniaT diploblastebi uwodes. diploblastebSi Se-
cxovelTa sxeulis agebuleba icvleba aseve maTi dian cxovelebi, romlebsac knidariebs veZaxiT (magali-
qsovilebis organizaciis Sesabamisad. namdvili qsovili Tad zooplanqtonis Jelesmagvari cxovelebi, marjnebi
warmoadgens specializirebuli ujredebis erToblio- da savarcxlurebi (Ctenophora) (naxeT Tavi 33)). sxva
bas, romlebic sxva qsovilebisgan membranis SreebiT cxov elebs aqvT mesame embrionuli Sre, romelsac mezo-
arian gamoyofilni. Rrubelebs ara aqvT namdvili qso- derma hqvia. is ganlagebulia eqtodermasa da endoder-
vilebi. yvela sxva cxovelebs embrionuli Sreebi uvi- mas Soris. am cxovelebs triploblastebs eZaxian. (sami
TardebaT gastrulaciis procesSi, rogorc am Tavis embrionuli Sris mqone). triploblastebSi mezodermi-
dasawyisSi waikiTxeT (naxeT suraTi 32.2). ganviTarebis dan viTardebian kunTebi da sxva organoebis umetesoba.
ganmavlobaSi am koncentrirebuli Sreebidan romleb- es organoebi ganlagebulni arian saWmlis momnelebel
sac embrionul Sreebs eZaxian warmoiqmneba sxeulis milsa da garegan safars Soris. triploblastebSi Se-
sxvadasxva qsovili da organo. eqtoderma embrionuli dian yvela bilateraluri simetriis mqone cxovelebi,
Srea romelic embrionis zedapirs faravs, is aZlevs brtyeli Wiebidan – fexsasrianebi –xerxemlianebamde.
dasabams cxovelis sxva mfaravi qsovilebis ganviTare- (zogierT diploblastur cxovels gaaCnia mesame Sre, ma-
SSsuraTi 32.8 triploblasturi cxovelebis sxeulis gegma. cxovelebis sxvadasxva organoTa sistemebi
viTardebian samiembrionuli Sridan. cisferia eqtodermidan ganviTarebuli qsovilebi, wiTeli – mezo
dermidan, yviTeli- endodermidan.
765
gram is ar aris imdenad kargad ganviTarebuli rogorc Zleba or jgufad davyoT. protostomuli ganviTarebis
im cxovelebis mezoderma, romlebsac triploblastebi da deutorostomuli ganviTarebis mqone cxovelebad.
daarqves). anu pirveladpirianebad da meoradpirianebad. ganviTa-
rebis am gzebs xSirad sami niSniT vasxvavebT.
sxeulis Rru
dayofa
zog triploblatur cxovles aqvs sxeulis Rru,
siTxiT amovsebuli sivrce romelic gamoyofs saWmlis bevri pirveladpiriani cxovelis Tvisebaa spiral-
momnelebel sistemas sxeulis garegani kedelisgan. es sx- uri dayofa, romlis dros ujredis dayofis mimar-
eulis Rru aseve cnobilia celomis saxeliT(berZnulad Tuleba diagonaluria embrionis vertikaluri RerZis
koilos, carieli). egreT wodebuli `namdvili~ celomebi mimarT. rogorc Cans spiraluri dayofis mqone Canasaxis
warmoiqmneba mezodermidan warmoebuli qsovilisgan. rva ujrediani stadiidan, zeda Sris mcire zomis oTxi
sxeulis Rrus Semomfargleli qsovilis SigniTa da ga- ujredi ganlagdeba qveda Sris, didi zomis ujredebs
reTa Sreebi, dorsalurad (zemodan) da ventralurad Soris arsebul CaRrmavebebSi. (suraTi 32.9a). egreT wo-
(qvemodan) uerTebian erTmaneTs da qmnian struqturas, debuli determinirebuli anu gansazRvruli dayofis
romelsac mezenterias eZaxian. masze mimagrebulebi dros, romelic zogierTi cxovelis embrions axasiaTebs
(Camokidebulebi) arian Sinagani organoebi. cxovelebs yovel embrionul ujreds mkacrad gansazRvruli `bedi~
romlebsac `namdvili~ celomi gaaCniaT eZaxian celo- aqvs gayofis Zalian adreul stadiaze. lokokinis oTxu-
matebs (celomianebs) (suraTi 32.8a). zog triploblas- jredian stadiaze myofi embrionidan Tu erT ujreds
tur cxovels aqvs Rru, romelic blastocelomidan gamovyofT, is ver ganviTardeba sicocxlis unarian em-
aris formirebuli da ara mezodermidan (suraTi 32.8b). brionSi, mas sxeulis bevri nawili daakldeba.
aseT Rrus `cruceloms, fsevdoceloms~ eZaxian (ber- pirveladpirianebis ganviTareba: magaliTebi: mo
Znulidan pseudo _ cru) da cxovelebs, romlebsac aseTi luskebi, rgolovani Wiebi, fexsasrianebi. rva ujredis
Rru gaaCniaT fsevdocoelomatebs (crucelomianebs). stadia. spiraluri da determinirebuli. sxizocelo-
saxelis miuxedavad TviT fsevdocelomi cru ar aris is muri mezodermis masivi ixliCeba da warmoqmnis celoms.
sruliad funqcuinaluri Rrua. mezoderma, celomi, blastopori, pirveladi nawlavi.
da bolos, zog triploblastur cxovels celomi piri warmoiqmneba blastoporidan. anusi, piri. meorad-
srulebiTac ar gaaCnia. (suraTi 32.8 b). isini cnobilni pirianebis ganviTareba. (magaliTi: ekalkanianebi, xerx-
arian rogorc acelomatebi (celomis ara mqone) (berZnu- emlianebi) rvaujredis stadia. radialuri da ganusaz-
lad a niSnavs gareSe). Rvreli. enterocelomuri – piveladi nawlavis nakecebi
sxeulis Rrus bevri funqcia gaaCnia. misi siTxiT warmoqmnian celoms. celomi, blastopori, mezoderma.
garSemortymulni arian Sinagani organoebi, is icavs maT anusi viTardeba blastoporidan. piri, anusi.
Sinagani dazianebisgan. rbiltanian celomatebSi, ro- dayofis spiraluri modelis sapirispirod, meorad-
goricaa miwis Wiebi, celomi Seicavs arakumSvad siTxes, pirianebis ganviTarebisTvis ZiriTadad damaxasiaTebe-
romelic xerxemlis magivrobas uwevs organizms. misi lia radialuri dayofa. am dros dayofa mimdinareobs
daxmarebiT kunTebs SeuZliaT funqcionireba. sxeulis paralelurad an perpendikularulad kvercxis verti-
Rru ar aZlevs Sinagan organoebs garegani kedlisgan kaluri RerZis mimarT; rogorc Cans Canasaxis rva-ujre-
damoukideblad zrdis da moZraobis saSualebas. Tqveni dis stadiidan, ujredebi zustad erTi meoris qveviT
celomi rom ara, sxeulis zedapirze SesamCnevi iqmnebo- arian ganlagebulni. meoradpirianebis umetesobisTvis
da gulis yoveli Zgera da nawlavebis SekumSva. damaxasiaTebelia ganusazRvreli anu aradetermini-
filogeneturi kvelvebi adastureben, rom namdvili rebuli dayofa, rac imas niSnavs, rom yoveli ujredi
celomi da fsevdocelomi ramdenjerme warmoiqmneboda dayofis adreul stadiaze inarCunebs normalur embri-
evoluciis ganmavlobaSi. ase rom cneba celomatebi da onad ganviTarebis SesaZleblobas. magaliTad, Tu zRvis
fsevdocelomatebi exeba evoluciur safexurs da ara varskvlavis ujredebs erTmaneTisgan gamovyofT oTxi
evoluciur Stos. ujredis stadiis dros, yoveli am oTxi ujredidan lar-
vad gadaiqceva. adamianis Canasaxis aradeterminirebu-
li dayofis Sedegad, SesaZlebelia identuri tyupebis
protostomebis (pirveladpirianebis) gaCena. es Tviseba aseve xsnis embrionuli `RerZuli
da deuterostomebis (meoradpirianebis) ujredebis~ ganviTarebis cvalebadobas, ris gamo Cndeba
mraval daavadebasTan brZolis axali gzebi, magaliTad:
ganviTareba
diabeti bavSvebSi, parkinsonis daavadeba, alchaimeris
adreuli ganviTarebis garkveul Tvisebebze dayrd- daavadeba da a.S. (naxeT Tavi 21)
nobiT, bevri cxoveli ganviTarebis xerxis mixedviT Sei-
766
pirveladpirianis ganviTa-
reba (magaliTebi: moluskebi, meoredpirianis ganviTareba
rgolovani Wiebi, (magaliTebi: ekalkanianebi, a) dayofa. rogorc wesi pirvelad pirianebis gan-
fexsaxsrianebi) qoedianebi)
viTareba iwyeba spiraluri determinirebuli
rva ujredis stadia rva ujredis stadia (gansazRvruli) gayofiT. meoradpirianebis gan-
viTarebisTvis damaxasiaTebelia radialuri ara
determinirebuli (ganusazRvreli) dayofa.
saWmlis momne-
lebeli mili
W W suraTi 32.9 pirveladpirianebis da meorad
pirianebis ganviTarebis Sedareba . aq gamoxatulia
piri anusi zogadi sxvaoba ganviTarebis am gzebs Soris, Tumca arsebobs
bevri gamonaklisi am modelidan _ (cisferia eqtoderma; wiTeli
piris formireba blasto- anusis formireba blasto-
poridan poridan _ mezoderma; yviTeli _ endoderma)
32.3
– gaxleCa). sapirispirod, meoradpirianebis ganviTa-
rebisas sxeulis Rrus formireba enteroceluri gziT
koncefcia testi
xdeba: mezoderma gamoeyofa pirveladi nawlavis kedels
da warmoqmnili sivrce qmnis celoms (ix. suraTi 32.9 b)
1. ratom aris mniSvnelovani ganvasxvavoT evolu-
ciuri safexuri da evoluciuri Sto?
blastoporis bedi
2. SeadareT lokokinas (moluski) da adamianis
ZiriTadi niSani, romelic ganasxvavebs ganviTarebis (xerxemliani) adreuli ganviTarebis sami damaxa-
or saxes aris blastoporis bedi. blastopori CaRrmave- siaTebeli niSani.
baa, romelic gastrulaciis dros pirveladi nawlavis
formirebas aZlevs dasabams (suraTi 32.9 g). pirveladi
767
koncefcia 32.4 rom mivxvdeT raze kamaToben cxovelTa sistematikose-
bi, modiT SevamowmoT ori filogeneturi hipoTeza. es
hipoTezebi Semdeg or gverdze filogeneturi xeebis
saxiTaa warmodgenili. 32.10 suraTze gamosaxuli xe da-
or wamyvan hipoTezas Soris fuZnebulia morfologiuri Tvisebebis sistematikur
Tanxmobaa cxovelTa filogene- analisze. suraTi 32.11 gamartivebuli modelia uka
naskneli molekuluri-genetikuri gamokvlevebis.
turi xis ZiriTadi Tvisebebis sakiTxebi, romlebzec arssebobs Tanxmoba hipo-
Tezebi Tanxmdebian cxovelebis filogeniis ZiriTadi
Sesaxeb Tvisebebis raodenobis Taobaze. yoveli punqtis wakiTx-
zoologebi sadReisod arCeven cxovelTa 35 tips visas yuradReba miaqcieT, Tu rogor aisaxeba es punqti
(filas). naTesauri kavSiri am filebs Soris kamaTis sa- filogenetur xeebze (suraTebi 32.10 da 32.11.)
gnad rCeba. bevri biologi studenti gaognebulia imiT, 1. yvela cxovels saerTo winapari gaaCnia. filo-
rom saxeZRvaneloebSi gamoxatuli filogeneturi xe geneturi xeebis umetesobidan Cans, rom cxovelTa
SeiZleba gansxvavdebodes romelime samecniero naS- samefo aris monofileturi. is mravalujredebi-
romSi gamoxatuli filogeneturi xisgan. anu Znelia am anebis evoluciur Stos warmoadgens. sxva sityve-
xis `dajereba~. am mimarTulebiT kvelvebi grZeldeba biT rom vTqvaT, yvela Tanamedrove da gadaSeneb-
da filogeneturi xe mudmivad icvleba. am sqem isTvis uli cxovelebis evoluciur Stoebs ukana svliT
damaxasiaTebeli arasarwmunoeba imis cocxali Sexsene- rom mivyveT, maT saerTo winapramde mivalT.
baa, rom mecniereba kvlevis procesia da rogorc yvela 2. Rrubelebi primitiuli cxovelebi arian. Ta-
procesi aris dinamiuri. mkvlevarebis hipoTezebi cxov- namedrove tipebs Soris cxovelTa orive filo-
elTa filogeniaze efuZnebodnen cxovelTa morfolo- genetikur xeze Rrubelebi (fila porifera – nas-
giis (agebulebis) Seswavlas. zoologebma 1990 wlebSi vretebianebi) xis fuZesTan axlos gamoeyofian
mimarTes molekulur genetikas cxovelTa sistematikis sxva cxovelebs. isini warmoadgenen parazoanebis
Sesaswavlad. naklebad Seswavlili tipebis gamokvlevam (es niSnavs cxovelebs gareT) evoluciuri orga-
axali meTodebis gamoyenebiT, (maT Soris namarxebis nizacis safexurs. qsovilebi gaCndnen imis mere,
analizi molekulur-genetikuri meTodebis meSveobiT), rac Rrubelebi sxva cxovelebs gamoeyvnen. Ta-
gvaCvena cxovelTa sxvadasxva jgufebSi romeli niSnebia namedrove molekulur-genetikuri gamokvlevebis
pirveladi da romlebi arian warmoebulebi. gaxsovdeT, mixedviT Rrubelebi parafileturebi arian, ro-
rom mecniereba codnis sxva gzebisgan imiT gansxvavdeba, gorc es 32.11 suraTzea aRniSnulia.
rom mecnieruli ideebis uaryofa SesaZlebelia eqsperi- 3. Eumetazoa - es evoluciuri Sto aerTianebs namd-
mentiT maTi Semowmebis mere, dakvirvebebis da axali vili qsovilebis mqone cxovelebs. yvela cxoveli
analitikuri meTodebis gamoyenebiT. Rrubelebis garda miekuTvneba eumetazoanebis
filogeneturi sistematika dRes dafuZnebulia `namdvili cxovelebi~ evoluciur Stos. Taname-
evoluciuri Stoebis identifikaciaze. evoluciuri drove namdvili cxovelebis saerTo winaparma evo-
Sto (klada) rogorc vTqviT monofileturi taqsonebis luciis procesSi SeiZina namdvili qsovilebi. nam-
erTobliobaa, am taqsonebisTvis da maTi saerTo naTe- dvili cxovelebis evoluciuri Stos primitiuli
savebisTvis unikaluri meoradi (pirveladidan warmoe- warmomadgenlebi arian tipi Cnidaria (msusxavi naw-
buli) saerTo TvisebebiT. (naxeT Tavi 25, rom gaixsenoT lavRruianebi, aq Seidian meduzebi) da Ctenophora
kladisturi analizi da filogeneturi sistematika) (savarcxlurebi) am primitiul namdvil cxovelebs
kladistur meTodebze dayrdnobiT agebul filogene- ori Canasaxovani Sre da rogorc wesi radialuri
tur xes aqvs kladebis ierarqiis forma, mcire kladebi simetria gaaCniaT. amotim maT erT evoluciur
moTavsebulni arian ufro did kladebSi (Sesabamisad safexurSi (grada) aTavseben, romelsac Radiata (sx-
xis ufro wvrili da ufro msxvili totebi). cxovelebis ivarebi) eZaxian.
saerTo meoradi Tvisebebis aRwera - kerZo hipoTezebis 4. cxovelebis ZiriTadi jgufi ekuTvnis Bilateria
warmoqmnis wyaroa. evoluciuri Sto (klada) SeiZleba (ormxrivsimetrianebi) evoluciur Stos (kla
ganisazRvros anatomiuri da embrionuli msgavsebebis das). ormxrivi simetria aris is saerTo meoradi
mixedviT, romlTa homologiurobis Sesaxeb mkvelvarebi Tviseba romelic gvexmareba im evoluciuri Stos
SeTanxmdnen. (da evoluciuri safexuris) gansazRvraSi, sadac
mogvianebiT, mkvlevarebma axali monacemebi miiRes ormxrivsimetrianebis ZiriTadi tipebi Sedian. kem-
sxvadasxva saxeobebis cilebis monomeruli Tanmimdev- briuli afeTqeba ZiriTadad ormxrivsimetrianebis
robebis an birTvis aminomJavebis Sedarebis Sedegad. mravalferovnebis swraf zrdasTan aris dakav-
am monacemebis mixedviT xdeba saerTo winapris dadgena Sirebuli.
da kladas gansazRvra. gamoviyenebT `tradiciul~ mor- 5. xerxemlianebi da zogi sxva tipebi miekuTvnebian
fologiur Tvisebebze agebul monacemebs, Tu `axal~ meoradpirianebs. termini meoradpirianebi ara
molekulur _ ganetikur monacemebs an orives erTad, marto evoluciur safexurs gulisxmobs, aramed
Sedegi asaxuli filogenetur xeze erTi da igive iqneba. evoluciur Stosac, romelSic Sedian xerxemliane-
768
rgolovani Wiebi
fexsaxsrianebi
savarcxlurebi
brtyeli Wiebi
eqtoproqtebi
mxarfexianebi
ekalkanianebi
cibrutelebi
foronidebi
nemertinebi
nematodebi
qordianebi
moluskebi
msusxavebi
forianebi
ormxvrivsi-
metrianebi
Soltiani koloniuri
winapari SS suraTi 32.10 cxovelTa filogeniis hipoTeza dafuZnebuli morfologiur da ganviTarebis
Tvisebebze. ormxrivsimetriul cxovelebSi Sedis ori didi jgufi: pirveladpirianebi da
meoradpirianebi.
bi. (gaiTvaliswineT, rom es ori hipoTeza ar Tanxm- radpirianebad da pirveladpirianebad. anu ganviTarebis
deba imaSi, Tu kidev romeli tipebi Sedian meored- am or tipSi asaxulia organizmebis filogenia. aseTi
pirianebSi) dayofa didi xnis ganmavlobaSi miRebuli iyo zoologi-
aSi. aRsaniSnavia, rom pirveladpirianebSi (suraTi 32.10)
uTanxmoeba ormxrivsimetriuli fexsasrianebi (sadac Sedian mwerebi da kibosnairebi, ki-
bos CaTvliT) gaerTianebulebi arian rgolovan WiebTan
cxovelebis gamo (sadac Sedis miwis Wia). orive jgufis warmomadgenlebs
marTalia es ori filogeneturi hipoTeza Tanxm- aqvT segmentirebuli anu danawevrebuli sxeuli (gaix-
deba cxovelTa filogeneturi xis zogadi agebulebis seneT Wiayela, romelic rgolovan Wiebs miekuTvneba, da
Taobaze, magram maT Soris uTanxmoebaa ramdenime mniS- kibos muclis qveda mxare, romelic fexsasrianebs mie-
vnelovani punqtis gamo. aqedan yvelaze mniSvnelovania kuTvneba.)
naTesauri kavSiri ormxvrivsimetrianebs Soris. mor- ukanaskneli molekulur-ganatikuri gamokvlevebis
fologiaze agebuli filogenetikuri xe 32.10 suraTze Sedegad, rogorc naCvenebia 32.11 suraTze, pirvelad-
yofs ormxrivsimetrianebs or evoluciur Stod: meo- pirianebs or taqsonad yofen: kutikulianebad da lo-
769
fotroqozoanebad. saxeli kutikulianebi gamomdin- _ qona) lofofori warmoadgens wamwamovani marwuxebis
areobs nematodebis, fexsasrianebis da kutikulianebis gvirgvins, romelic sakvebis mopovebaSi da miRebaSi monaw-
zogi sxva tipis warmomadgernlebis (romlebic ar arian ileobs. (suraTi 32.13a) cxovelTa sxva tipebi rgolovani
CarTulebi Cvens mimoxilvaSi) saerTo damaxasiaTebeli Wiebis da moluskebis CaTvliT gadian gansakuTrebul
niSnebidan. am cxovelebs garegani ConCxi gaaCniaT. amis larvul stadias, romelsac troqofora hqvia. (suraTi
magaliTia mkvrivi garsi, romelic faravs WriWinas. 32.13b) _ aqedan saxelwodeba lophotrochozoan.
roca cxoveli izrdeba, is kans icvlis, gamoZvreba Zveli
kanidan (garegani ConCxidan) da axals, ufro dids qmnis.
Zveli garegani ConCxis moSlis process eqdisi hqvia. ami-
cxovelTa sistematikis momavali
tom am cxovelebs laTinurad Ecdisozoa (kutikulianebi) mimarTulebebi
hqviaT. (suraTi 32.12). molekulur-genetikuri gamokv-
levebidan Cans, rom am evoluciuri Stos warmomadgen- iseve rogorc sxva samecniero mimarTulebebi cxov-
lebs saerTo winapari hyavdaT. zogi taqsoni, romelic elTa sistematikac mudmivad viTardeba. Cndeba axali
molekulur-genetikuri gamokvlevebis mere gamoyves am informacia, romlis meSveobiT SesaZlebelia arsebuli
evoluciuri Stodan aseve icvlis kans, magaliTad namd- hipoTezebis gadamowmeba, da moZvelebuli hipoTeze-
vili wurbelebi. bis axaliT Secvla.. dRevandeli sistematika efuZneba
saxeli Lophotrochozoa daerqva cxovelebs, romlebTac cxovelebis tipebis molekulur _ genetikur anal-
Semdegi ori struqturidan erT-erTi gaaCniaT. am struq- izs. am tipebs Soris naTesauri kavSirebis dadgena ex-
turebis mqone cxovelebi erT evoluciur StoSi gaaer- mareba mecnierebs cxovelTa sxeulis agebulebis mra-
Tianes. zogi cxoveli, rogoricaa Ectoprocta (xavselebi) valferovnebis warmoqmnis gagebaSi. momdevno TavebSi
aviTareben struqturas, romelic cnobilia lofoforis (33 da 34) ufro dawvrilebiT gavecnobiT Tanamedrove
saxeliT. (berZnulidan lophos _ savarcxeli da pherein cxovelebis tipebs da maTi evoluciis istorias.
32 -e Tavis Semowmeba
32.1
ferovani formebis ganviTarebis kontroli.
koncefcia
770
koncefcia 32.3 iqnebian agebulni filogeneturi kvlevebi, miT
ufro Rrmad Cawvdebian mecnierebi cxovelTa evo-
luciis istorias.
cxovelebis daxasiaTeba SesaZlebe-
lia maTi `sxeulis zogadi agebulebis~
mixedviT SeamowmeT sakuTari codna
simetria. cxovelebs SeiZleba ar hqondeT sime-
triuli sxeuli, an hqondeT radialuri an ormxri- TviTSefaseba
vi simetria. ormxrivi simetriis mqone cxovelebs
aqvT muclis da zurgis mxareebi, iseve rogorc
marjvena da marcxena msareebi. bevr ormxvrivsi- 1. cxovelebisTvis damaxasiaTebel unikalur
metrian cxovels kefalizacia axasiaTebT (Tavis Tvisebebs Soris aris:P
qala gaaCniaT) a) gastrulacia
qsovilebi – cxovelebis embrionebs uviTarde- b) mravalujredianoba
baT embrionuli Sreebi, isini SeiZleba iyvnen g) sqesobrivi gamravleba
diploblastebi (ori embrionuli Sris mqone) da d) Solriani sperma
triploblastebi (sami embrionuli Sris mqone) e) heterotrofuli kveba
sxeulis Rru. triploblastul cxovelebSi Sei- 2. romeli faqtori naklebad moqmedebda kembri
Zleba iyos, an ar iyos sxeulis Rru. sxeulis Rru ul afeTqebaze?
SeiZleba warmoadgendes fsevdoceloms (cru Rru) a) cxovelebSi mtacebeli-msxverplis kav-
romelic viTardeba blastocelomidan an namdvil Sirebis gaCena
celoms, romelic mezodermidan viTardeba. b) sxvadasxva adaptaciebis dagroveba, ro-
protostomebis (pirveladpirianebis) da deu goricaa niJarebi, da moZraobis
terostomebis (meoradpir ianebis) ganviTareba. sxvadasxva tipebis gaCena.
ganvitarebis ori forma romelic gansxvavdeba g) cxovelebis gamosvla xmeleTze
Canasaxis ujredebis gayofis tipis, celomis d) Hox genebis evolucia, romlebic akon-
formirebis da blastoporis `bedis~ mixedviT. trolebdnen ganviTarebas
e) atmosferuli Jangbadis koncentraciis
koncefcia 32.4
zrda, romelic aucilebelia
moZravi cxovelebis ufro intensiuri niv-
TierebaTa cvlisTis.
or wamyvan hipoTezas Soris Tanxmobaa 3. cxovelTa samyaroSi ormxrivi simetria
saukeTesod korelirebs:
cxovelTa filogeneturi xis ZiriTadi a) TvisebasTan yvela mimarTulebiT erTnai-
Tvisebebis Sesaxeb rad SeigrZnon garemo
b) ConCxis gaCenasTan
sakiTxebi, romlebzec arssebobs Tanxmoba.
g) aqtiuri moZraobis unarTan, mtaceblobas-
cxovelTa samyaro monofileturia. cxovelTa
Tan da mtaceblisgan Tavis
saerTo winapari albaT iyo koloniuri Soltiani
dacvasTan
umartivesi. Rrubelebi arian Parazoan - ebisTvis
d) namdvili celomis ganviTarebasTan
damaxasiaTebeli organizaciis evoluciur safex-
e) xmeleTTan SeguebasTan
urze. `namdvil cxovelebs~ gaaCniaT qsovilebi,
4. acelomatebisTvis damaxasiaTebelia:
aq Seidis yvela cxoveli Rrubelebis garda. Cni-
a) tvinis uqonloba
daria da Ctenofora –s xandaxan Radiata-s evoluciur
b) mezodermis uqonloba
safexurze aTavseben. ormxrivi simetria aris
g) meoredpirianobis ganviTareba
Tviseba, romelic saerToa evoluciuri StosTvis
d) celomi, romelic mTlianad ar aris Semo-
(kladasTvis) romelSic cxovelebis sxva tipebic
sazRvruli mezodermiT
Sedian.
e) mkvrivi sxeuli, romelsac ar gaaCnia Sina-
uTanxmoeba ormxrivsimetriuli cxovelebis
gani organoebis
gamo. cxovelTa sistematikis morfologiuri kv-
SemomsazRvreli Rru.
levebze erTi mxriv da meore mxriv molekulur-
5. aradeterminirebuli (ganusazRvreli) dayofis
genetikuri analizis Sedegebze dayrdnobiT mec-
pirdapiri Sedegi aris:
nierebi ver Tanxmdebian ormxrivsimetrianebis
a) pirveladi nawlavis formireba
evoluciuri Stoebis (kladebis) raodenobaze.
b) ujredebis, (roml;ebic adreul embrionul
cxovelTa sistematikis ganviTarebis momava
stadiaze gamoeyo Canasaxis sxva ujredebs)
li mimarTulebebi. rac ufro met monacemebze
sicocxlisunarian organizmad ganviTa-
771
rebis unari a) Protostomia _ pirveladpirianebi
g) dayofis mimarTuleba perpendikularuli b) Bilateria _ ormxrivsimetriulebi
kvercxis vertikaluri g) Radiata _ sxivarebi
RerZis mimarT d) Eumetazoa _ mravalujredebiani `namdvi-
d) winaswari gansazRvris SeuZlebloba moxde- li~ cxovelebi
ba momavalSi sxizocelomuri e) D euterostomia _ ormxrivsimetriuloba
Tu enterocelomuri sxeulis Rrus
formireba
6. Rrubelebsa da sxva cxovelebs Soris Ggansxvave evoluciuri kavSiri
ba gamoixateba imaSi, rom maT ar gaaCniaT:
a) sxeulis Rru
b) Camoyalibebuli saWmlis momnelebeli zogierTi mkvlevaris azriT, gamoTqma kembriu-
sistema li afeTqeba unda Seicvalos gamoTqmiT `kembriuli
g) namdvili qsovilebi iluzia~. miRebulia, rom cxovelTa mravalferovneba
d) mimoqcevis systema mkveTrad gaizarda kembriul periodSi. magram zogi
e) mezoderma mkvlevari, magaliTad lin margulisi masaCusetis uni-
7. ra aris ori filogeneturi xis avtorebs Soris versitetidan adarebs kembriul SreebSi napovn mra-
kamaTis mizezi. filogeneturi xeebi gamoxatu valnairi cxovelTa namarxebs, dakvirvebas dedamiwaze
lia Sesabamisad 32.10 da 32.11 suraTebze. kosmosidan, saidanac Canan marto didi qalaqebi, isic
a) cxovelTa samefos monofilia Tu miuaxlovdebi amisTvis sakmarisad axlo manZilze.
b) ormxrivsimetrianebis Lophotrochozoa da Ec- Tu am Sedarebis gamoyenebiT ra daskvna SeiZleba gava-
dysozoa evoluciuri safexuris arseboba keToT kembriuli periodis cxovelTa evoluciis Ses-
g) rom Rrubelebi martivi cxovelebi arian axeb?
d) rom xerxemlianebi meoradpirianebi arian
e) ormxrivsimertianebis monofilia mecnieruli kvleva
8. cxovelebis filogeniis erT-erTi hipoTezis
mixedviT fexsasrianebi da nematodebi Ecdysozoa
– Si arian gaerTianebulebi. ra aris amis mizezi vTqvaT Tqven axorcielebT cxovelTa samefos
a) orive jgufis cxovelebi segmenturebi ari- filogenetur analizs, romelic efuZneba morfologi-
an uri Tvisebebis Sedarebas da gindaT Soltis qona-arqo-
b) orive jgufis cxovelebi gadian kanis cvlis nis mixedviT gaaerTianoT cxovelTa tipebi evoluciur
stadias Stoebad. ratom ar aris sakmarisi es Tviseba (Soltis
g) orives Canasaxis ujredi radialur, deter- qona) rom mis mixedviT gavaerTianoT tipebi evoluciur
minirebul gayofas gadis, da maTi embrion- StoebaT?
aluri ganviTareba msgavsia
d) namarxebis Seswavlisas aRmoCenilia maTi
saerTo winapari mecniereba, teqnologia
e) genetikurma analizma aCvena, rom maTi Tan- da sazogadoeba
mimdevrobebi msgavsia da gansxvavdebian
loforianebis da meoradpirianebisgan.
9. Semdegi ganmartebebidan romeli ar aris swori? cxovelTa filogeniis Seswavlas bevri uyurebs,
a) Echinodermata – ormxrivsimetrianebis Sto, rogorc `mecnierebas mecnierebisaTvis~ anu am xalxis
celomi viTardeba pirveladi nawlavidan azriT praqtikuli gamosavali am saqmianobas ar gaaC-
b) Nematoda – mgrvali Wiebi, crucelomianebi nia. zogi organizacia, romelic afinansebs mecnierul
g) Cnidaria – radialuri simetria – diplo- kvlevebs upiratesobas aniWebs adamianis moTxovnebTan
blastebi ufro mWidrod dakavSirebul proeqtebs. meore mxvriv,
d) Platyhelmintes (brtyeli Wiebi) – brtyeli saerTo interesi sicocxlis istoriisadmi sakmaod did-
Wiebi, celomis aramqone ia. popularul JurnalebSi xSirad ibeWdeba statiebi
acelomatebi axal aRmoCenebze am dargSi. vTqvaT Tqven gqondaT muS-
e) Porifera – celomianebi, piri blastoporidan aobis SesaZlebloba im mkvlevarebis gundSi, romlebic
vitardeba cxovelTa filogenias Seiswavlian. miswereT mokle wer-
10. cxovelTa samyaros Semdegi erTobliobebidan ili ara biologebs imis axsniT, Tu ratom ukeT unda fi-
romeli moicavs yvela nansdebodes filogeneturi kvlevebi.
danarCens?
772
33
uxerxemloebi
S S suraTi 33.1 Wia Spirobranchus giganteus `saSobao xis
msgavsi Wia~, wylis uxerxemlo.
kaneklianebi
qordianebi
moluskebis da anelidebis CaT-
Rrubelebi
(nematodebis, fexsaxsrianebis
msusxavebi
Sesavali
ormxvriv
ki es lamazi arseba marjnis rifebis binadaria. is wyalm- simetriulebi
cenare ki ara, aramed cxovelia, kerZod ki segmenturi
Wiis Spirobranchus giganteus-is nairsaxeobaa. inglisuri-
namdvili
dan misi saxeli ,,saSobao xis msgavsi Wia”-d iTargmneba. cxovelebi
foTlebis ori rgoli sinamdvileSi sacecebia. Wia maT
airebis mimocvlisTvis iyenebs. maTi saSualebiT wyli-
dan mcire organizmebisac iWers. am WiisTvis damaxa- winapruli kolo-
nialuri qoano-
siaTebelia kalciumis karbonatis sekrecia. kalciumis
flagelatebi
karbonatisgan is milakebs aSenebs da iqidan sacecebs
gamoyofs. milaki Wiis sxeuls simkvrives aniWebs da
S S suraTi 33.2 c
xovelTAa filogenezis mimoxilva.
773
suraTi 33.3
uxerxemloebis mravalferovnebis mimoxilva
cxovelTa samefos amJamad 35 tipad yofen. am tipebSi gaerTianebulia 1.3 milioni aRwerili saxeoba. mecnierebi
varaudoben, rom sinamdvileSi dedamiwaze 10-200 milionamde saxeoba arsebobs. maTi umetesoba ar aris aRweri-
li. am TavSi cxovelTa 24 tips ganvixilavT da suraTebze gamoxatuli yvela tipis warmomadgenels gavecnobiT.
24-ve tipis warmomadgenlebi uxerxemloebia.
Porifera Rrubelebi (forianebi) (5 500 saxeoba) Cnidaria knidariebi anu msusxavebi (10 000 saxeoba)
Platyhelminthes brtyeli Wiebi (20 000 saxeoba) Rotifera cibrutelebi (1 800 saxeoba)
774
33.3 (gagrZeleba)
suraTi
uxerxemloebis mravalferovnebis mimoxilva
Brachiopoda – mxarfexianebi (335 saxeoba) Nemertea nemertinebi (900 saxeoba)
775
Nematoda nematodebi anu mrgveli Wiebi (25 000 saxeoba) Arthropoda fexsaxsrianebi (1 000 000 + saxeoba)
mrgvali Wia
morieli (obobasnairi)
776
koncefcia 33.1 ufro rTuli agebulebis mqone Rrubelebs aqvTY sxe-
ulis danaoWebuli kedlebi, mravali, datotvili wylis
sadinari da ramdenime oskulumi. garkveuli pirobebis
Rrubelebs mimagrebuli zegavleniT forebisa da oskulumis irgvliv ganlage-
buli ujredebi ikumSeba da sxeulis Ria nawils ketavs.
cxovrebis niri, Rrublisebri Rrubelebis zoma ramdenime milimetridan ramdenime
metramde meryeobs. namdvili cxovelebisgan (eumetazo-
sxeuli da qoanocitebi an) gansxvavebiT, Rrubelebs namdvili qsovilebi (erTi
axasiaTebs funqciis Semsrulebeli msgavsi ujredebis jgufi, ro-
melic sxva qsovilebisgan membranuli SreebiT gamoyo-
filia) ar aqvT. ase rom, Rrubelebis sxeuli ujredebis
Rrubelebs (tipi _ Porifera) mimagrebuli cxovrebis
ramdenime gansxvavebuli tipisgan Sedgeba. spongocelo-
niri axasiaTebs. Zvel berZnebs egonaT, rom isini mcena-
mis (spongocoel) Sinagani zedapiri SemosazRvrulia wyl-
reebia. Rrubelebi binadroben zRvebSi da mtknar wy-
is kamerebiTa da Soltiani qoanocitebiT anu sayeloiani
lebSi. ikvebebian wyalSi motivtive mcire zomis sakvebi
ujredebiT (maT Soltis fuZesTan membranuli sayelo
nawilakebiT anu suspenziiT (suspenziiT mkvebavebi).
aqvT, amitom sayeloiani ujredebi daarqves). Solti wy-
wyali, masSi gaxsnili nawilakebiT, Rrubelebis sxeulSi
lis nakads warmoqmnis, sakvebis nawilakebi sayeloSi ka-
advilad aRwevs. sxeuli forebiT dasvretil tomaras
vdeba, qoanocitebi ki maT fagocitozis gziT ineleben.
waagavs (Porifera _ niSnavs forebis mqones) wyali forebis
qoanoflagelatebis ujredebsa da qoanocitebs Soris
gavliT centralur Rrumde, anu spongocelomde mie-
msgavseba molekulur-genetikuri kvelvebis meSveobiT
dineba, Semdeg ki gareT gamodis Rrubelas farTo Ria
dadginda. is adasturebs hipoTezas, romlis mixedviT,
nawilidan, romelsac oskulums eZaxian (suraTi 33.4).
oskulumi Solti
Rrubela cisferi larnaki
(Calyspongia plicifera).
777
cxovelebi qoanoflagelatis msgavsi winaprisgan war-
moiSvnen (ixileT Tavi 32). koncefcia 33.2
Rrubelas sxeuli Sedgeba ujredebis ori Srisgan,
romlebic erTmaneTisgan gamoyofilia Jelatinisebri msusxavebisTvis damaxasiate-
nivTierebiT. am nivTierebas mezohili (mezoglea) ewo-
deba. mezohilSi da mis gareT mogzauroben ujredebi, belia radialuri simetria,
romlebsac amoebocitebs uwodeben, vinaidan maT cru-
fexebi aqvT. amebocitebs bevri funqcia axasiaTebs.
gastrovaskularuli Rru da
isini wylidan da qoanocitebidan sakvebis nawilakebs knidociti
iReben, ineleben da sakvebs sxva ujredebs awvdian. ame-
Rrubelebis garda yvela sxva cxoveli eumetazoas
bocitebi mezohilis SigniT ConCxis mkvriv boWkoebs qm-
(namdvili qsovilebis mqone cxovelebis) kladas mie-
nian. Rrubelebis zogierT jgufSi es boWkoebi kvarcis-
kuTvneba (ixileT Tavi 32). am kladaSi Semavali cxovlTa
gan an kirisgan Semdgar basr spikulebs formireben. sxva
jgufis erT-erTi uZvelesi tipi msusxavebia (Cnidaria).
RrubelebSi isini cila kolagenisgan Semdgar elastiur
msusxavebs axasiaTebs mravalferovani formebi: mi-
boWkoebs _ spongins qmnian (abanos Rrubelebi, Rru-
magrebuli (marjnebi da hidrebi) da motivtive (meduze-
belebis elastiuri ConCxebia).
bis CaTvliT). msusxavebs aqvT SedarebiT martivi, dip-
Rrubelebis umetesoba hermafroditia (berZnuli
loblasturi (ori Canasaxovani Sris mqone), radialuri
RmerTis hermesis da qalRmerTis afroditas gaerTianeb-
simetriis mqone sxeuli. msusxavebi bolo 570 milioni
uli saxelebi). sqesobrivi gamravlebisas yoveli indi-
wlis ganmavlobaSi arseboben.
vidi mamrisa da mdedris funqcias iTavsebs, anu rogorc
msusxvaebis sxeulis ZiriTadi nawilia centraluri
kvercujreds, aseve spermatozoids warmoqmnis. TiTqmis
saWmlis momnelebeli ganyofilebis anu gastrovasku-
yvela Rrubelas Tanmimdevruli hermafroditizmi axa-
laruli Rrus mqone tomara. Rru erTi mxridan ixsneba.
siaTebs, anu jer erTi sqesis Tvisebebs avlens, Semdeg ki
am gasasvlels erTdroulad piris da anusis funqcia
meores. gametebi qoanocitebisgan an amebocitebisgan
aqvs. msusxavebs sxeulis agebulebis ori tipi axasi-
warmoiqmneba. kvercxujredebi mezohilSia ganlagebu-
aTebs. erTi _ mimagrebuli polipia, meore _ motivtive
li, sperma ki wylis nakadTan erTad gareT gamoedineba.
meduzaa (suraTi 33.5). polipi formaa, romelic sub-
jvaredini gamravlebisas sperma mezobel individebTan
strats sxeulis aboraluri nawiliT (piris mopirdapire
gadadis. ganayofiereba xdeba mezohilSi, iqve viTardeba
mxariT) emagreba. polipis sacecebi, msxverplis molo-
zigota, romelic mcuravi larvis formas iRebs. is gamo-
dinSi, sxvadasxva mxares gaWimulia. hidrebi da zRvis
dis mSobliuri Rrubelisgan da iqamde dacuravs, sanam
anemonebi polipis formis cxovelebia. meduza polipis
Sesabamis substrats miemagreba. misgan viTardeba moz-
Sebrtyelebuli formaa. piri fskeris mxares aqvs. pasi-
rdili, mimagrebuli Rrubela.
uri tivtivisa da zaris msgavsi sxeulis SekumSvis saSu-
Rrubela sxvadasxva damcvel struqturebsa da anti-
biotikebs asinTezebs. mkvelvrebi im nivTierebebis gam-
piri/anusi
oyofaze muSaoben, romelTa saSualebiT SesaZlebelia meduza
sacecebi
adamianis daavadebebTan brZola. magaliTad, arizonis polipi
saxelwifo universitetis TanamSromlebma, robert pe- gastrovasku-
titma da misma kolegebma, zRvis RrubelebSi aRmoaCines laruli Rru
nivTiereba, romelsac kribrostatini daarqves. kri- gastroderma
brostatini klavs penicilinis mimarT mdgrad strepto- mezoglea
kokis baqteriebs. mecnierebi Rrubelebisgan gamoyofil epiderma
sxva nivTierebebsac swavloben da maT gamoyenebas ki- sacecebi
piri/anusi
bosTan sabrZolvelad apireben.
33.1
S S suraTi 33.5. msusxavebis ori forma _ polipi da meduza.
msusxavebis sxeulis kedeli ujredebis ori Srisgan Sedgeba:
koncefcia testi epidermis garegani Srisgan (warmoiqmna eqtodermisgan) da
gastrodermis Sinagani Srisgan – (warmoiqmna entodermisgan).
1. aRwereT Rrubelas kveba. moneleba gastrovaskularul RruSi iwyeba da gastroderm-
aluri ujredebis sakveb vakuolebSi mTavrdeba. gastroderm-
2. aRwereT, rogor SeiZleba imoqmedos Rrubelebis aluri ujredebis Soltebis meSveobiT gastrovaskularuli
gamravlebaze wylis nakadis dinebis Secvlam. Rrus Semcveloba ireva da sakvebi nivTiereba danarCen sxeulSi
vrceldeba. epidermisa da gastrodermis Sreebs Soris ganlage-
bulia Jelatinisebri Sre _ mezoglia.
778
WW suraTi 33.6 hidris knidoc-
iti. knidocitis es tipi msusxav
saceci kapsulas _ nematocits Seicavs,
msxverpli romelSic ganlagebulia dax-
veuli Zafi. Sexebis an qimiuri
zemoqmedebis Sedegad Zafi
gamoisroleba, msxverpls erWoba
da msxverplis sxeulSi Sxams
uSvebs.
"CamrTveli"
Zafis gaSla
nematocisti
daxveuli
knidociti
Zafi
alebiT wyalSi Tavisuflad gadaadgildeba. meduzebs beli sakvebi gamoidevneba piris/anusis gavliT. sacecebi
Tavisuflad mcuravi Jelesmagvari cxovelebi miekuT- SeiaraRebulia knidocitebis kompleqtiT - ujredebiT,
vneba. am cxovelebs oralur (piris) mxares ganlagebuli romlebic cxovels saSiSroebis SemTxvevaSi icaven da
da fskerisken CamoSvebuli sacecebi aqvT. zogi msusxavi msxverplis daWeraSi monawileoben (suraTi 33.6). knidoc-
mxolod mimagrebuli formiT (polipis saxiT) arsebobs, itebis SemadgenlobaSi Sedis knida (berZnulad cnide Win-
zogi mxolod meduzis formiT (mocurave). sxvebi si- Waria). tipi knidariebis saxeli knidisgan warmoiSva.
cocxlis ciklis ganmavlobaSi orive stadias _ mimagre- knida kapsulis magvari organelaa, romelsac amo-
bulsac da mocuravesac gadian. bruneba SeuZlia. knidebis erT-erTi forma _ nematoc-
msusxavebi cocxali organizmebiT ikvebebian. piris itebi msusxavi kapsulebia. sxva knidebs Zalian grZeli
garSemo ganlagebuli sacecebiT msxverpls iWeren da msusxavi an mxlarTavi Zafebi aqvT, romlebic sacecebSi
sakvebis gastrovaskularul RruSi gadaaqvT. gastro- moxvedril patara zomis msxverpls iWeren.
vaskularul RruSi xdeba sakvebis moneleba. mounele- msusxavebis kumSvadi qsovilebi da nervebi primiti-
779
uli formisaa. epidermis ujredebi (garegani Sre) da gas-
cxrili 33.1 tipi msusxavebis klasebi
trodermis ujredebi (Sinagani Sre) mikrofilamentebis
(mikroZafebis) Sekvrebs Seicaven. es Sekvrebi kumSvad klasi da magaliebi ZiriTadi Tvisebebi
boWkoebs qmnian (ixileT Tavi 6).
Hydrozoa (fizalia, hidra, ZiriTadad zRvis, zogi
gastrovaskularuli Rru hidrostatikuri ConCxis obelia, zogi marjani); mtknari wylis binadaria;
funqcias asrulebs. kumSvadi ujredebi masze dayrd- ixileT suraTi 33.7a da 33.8 saxeobaTa umetesobas
rogorc meduzas, aseve
nobiT funqcionireben. roca knidaria pirs xuravs,
polipis stadia aqvs. Ppolipis
Rrus moculoba fiqsirebuli rCeba. cxovelis sxeulis stadiisas xSirad koloniuri
formis cvlileba SesaZlebelia ujredebis SerCeviTi cxovrebis niri axasiaTebs.
SekumSvis Sedegad. moZraobis koordinacias nervuli
Scyphozoa (meduzebi, zRvis zRvis cxovelebia; polipis
qseli axorcielebs. msusxavebs tvini da centraluri Zafebi _ sea msusxavebi; stadia reducirebulia;
nervuli sistema ar aqvs. nervuli qseli dakavSirebulia ixileT suraTi 33.7b) Tavisuflad mcuravebi, zogi
meduza diametri 2 metrs
sxeulSi radialurad ganlagebul martiv mgrZnobiare
aRwevs.
struqturebTan. ase rom, cxoveli yvela mimarTulebi-
dan mosul gaRizianebas SeigrZnobs da Sesabamisad re- Cubozoa (kubis formis kubis formis zRvis
meduzebi, zRvis bzikebi; cxovelebia, aqvT rTuli
agirebs.
ixileT suraTi 33.7c) Tvalebi
33.1 cxrilSi moyvanilia msusxavebis klasifikacia.
tipi msusxavebi oTx mTavar klasad iyofa: Hydrozoa (hi- Anthozoa (zRvis anemonebi, yvela zRvis cxovbelia.
marjnebis umetesoba, zRvis Mmeduzas stadia ara aqvs,
droidulebi), Scyphozoa (scifoiduri meduzebi), Cubo-
maraoebi ixileT suraTi umetesobas mimagrebuli
zoa (kuburi meduzebi) da Anthozoa (marjnis polipebi) 33.7d) cxovrebis niri axasiaTebs.
(suraTi 33.7). Aam klasSi bevri koloniuri
formaa.
hidroidulebi
obelias (suraTi 33.8) sasicocxlo ciklis magali-
kuboiduri meduzebi
Tze vxedavT, rom hidroidulebis umetesobis forma
gardamavalia polipisa da meduzas formebs Soris. obe- rogorc maTi saxelidan (kubis formis cxovelebi)
lias SemTxvevaSi polipis stadia (urTierTdakavSire- gamomdinareobs, es kubismagvari meduzebia. kubomedu-
buli polipebis kolonia) ufro gamoxatulia, vidre zebi scifomeduzebisgan sxva mniSvnelovani niSnebiTac
meduzas stadia. mtknar wyalSi mobinadre msusxavebs So- gansxvavdeba. magaliTad, rTuli TvalebiT (Tvalebi
ris sxva hidroidulebisgan gansxvavebuli hidrebicaa. ganlagebulia gamonazardebSi). tropikul okeaneebSi
isini mxolod polipis formiT arseboben. garemos xel- mobinadre kubomeduzebs xSirad aqvs Zlieri Sxamis Sem-
sayreli pirobebisas hidra usqesod (dakvirtviT) mrav- cveli knidocitebi. magaliTad, CrdiloeTi avstraliis
ldeba. dakvirtviT gamravlebis dros hidras uCndeba sanapirosgan moSorebiT mobinadre kubomeduza _ zR-
gamonazardi, romelic SemdgomSi mSobels gamoeyofa da vis bziki (Chironex fleckeri), erT-erTi yvelaze Sxamiani
damoukideblad iwyebs cxovrebas (ixileT suraTi 13.2) cxovelia dedamiwaze. am meduziT dasusxuli adamiani
garemo pirobebis gauaresebisas hidrebi sqesobrivad Zlier tkivils grZnobs, SeiZleba sunTqvis ukmarisoba
mravldebian. am dros warmoiqmneba garemo pirobebisad- ganuviTardes, rasac wuTebis ganmavlobaSi gulis ga-
mi rezistentuli zigota, romelic iqamde rCeba ganuvi- Cereba da sikvdili mohyveba. zRvis erTi bziki 60 ada-
Tarebeli, sanam pirobebi ar gaumjobesdeba. mianis mosaklavad sakmaris SxamsSeicavs . zRvis bzikis
Sxami yvela cxovelisTvis sasikvdilo ar aris. magali-
Tad: zRvis ku am Sxamis mimarT mdgradia da amitom am
scifoiduri meduzebi
cxovelebiT ikvebeba.
klasi scifoiduri meduzebis sasicocxlo ciklis
ZiriTadi stadia meduzaa. meduzebis saxeobebis umete-
marjnis polipebi
soba planqtonis Jelesmagvari cxovelebia. planqtonSi
isini Tavisuflad mocurave meduzebis saxiT gvxvdeba. zRvis anemonebi da marjnebi miekuTvneba marjnis
sanapirosTan mobinadre scifoiduri meduzebis umete- polipebis _ Anthozoa-s (,,yvavilismagvari cxovelebi”)
soba sasicocxlo ciklSi polipis stadias gadis. Ria klass. es cxovelebi marto polipis formiT gvxvdeba.
okeaneSi mcxovreb meduzebs es stadia ara aqvs. marjnebi an erTmaneTisgan gancalkevebulad cxovroben
an koloniebs qmnian. maT aqvT kalciumis karbonatisgan
Semdgari magari garegani ConCxi. polipebis axali Taoba
Zveli Taobis ConCxebze saxldeba. sxvadasxva saxeobebi
maTTvis damaxasiaTebeli formis ,,kldeebs” _ marjnis
780
koloniis zogi sacecebiani koloniis zogi sacecebiani meduza kolonias cil-
polipi specializirebulia polipi specializirebulia deba, izrdeba da sqeso-
kvebisTvis. kvebisTvis. brivad mravldeba.
gamravlebadi
mkvebavi polipi polipi
urTierTdakavSirebuli Ppoli-
pebis kolonia usqeso gamravlebis
Sedegad dakvirTviT warmoiqmneba. meiozi sperma
gonada
meduza
kvirti meduza
sakvercxe
usqeso gamravlea
polipebis (dakvirtva) sqesobrivi gam-
koloniis
nawili
ravleba
ganayofi-
ereba
ganviGTareba-
di polipi zigota
planula
(larva) gasaRebi:
planula sabolood sub-
sqesmwife polipi strats emagreba da axal zigota viTardeba did wam-
polipad viTardeba. (haploidi n)
wamian larvad - planulad.
1mm (diploidi 2n)
SS suraTi 33.8 klasi hidrozoas sasicocxlo cikli. polipis stadia usqesoa, meduzas stadia ki sqesobrivi. es ori stada monacvlobs,
erTi meores iwvevs. ar agerioT Taobebis monacvleobasTan, romelas adgili aqvs xmeleTis mcenareebSi da zogierT zRvis wyalmcenareSi,
rogorc meduza aseve polipi diploiduri organizmebia, (mxolod obelias SemTxvevaSi gametebi haploiduria, iseve, rogorc cxovlebSi).
mcenareebSi ki erTi Taoba diploidia, meore ki haploidi.
33.2
rifebs aSeneben. rasac Cven marjans veZaxiT, sinamdvile-
Si marjnis polipis ConCxia. koncefcia testi
tropikuli zRvebisTvis marjnis rifebs igive
mniSvneloba aqvs, rac tenian tyeebs dedamiwis tropi-
1. SeadareT erTmaneTs msusxavebis _ polipisa da
kuli nawilisTvis. marjnis rifebSi binadrobs cxov-
meduzas formebi. moZebneT maT Soris msgavseba
elTa uamravi saxeoba. saubedurod, adamianis cxovel-
da sxvaoba.
moqmedebis Sedegad marjnis rifebi iseTive degradacias
2. aRwereT msusxavi ujredebis (knidebis) funqcie-
ganicdis, rogorsac teniani tyeebi. gadaWarbebuli Te-
bi da struqtura.
vzWera da dabinZureba marjnis polipebs did saSiSroe-
bas uqmnis. maT gadaSenebas xels uwyobs globaluri daT-
bobac. amaze ufro dawvrilebiT 54 TavSi visaubrebT.
781
Wiebis umetesobas aqvs erTi Ria nawilis mqone saWmlis
782
a) farinqsi. Ppiri ganlagebulia kunTivani farinqsis kenw-
eroze, romelic grZeldeba cxovelis ventraluri mxaredan.
saWmlis momnelebeli wveni iRvreba msxverplSi da farinqsi
sakvebis mcire nawilakebs gastrovaskularul RruSi iwovs,
sadac moneleba grZeldeba.
gastrovasku b) moneleba mTavrdeba gastrovaskularuli Rrus Semomsaz-
laruli Rru Rver ujredebSi. Rrus sami ganStoeba aqvs. yoveli maTgani
SeiaraRebulia wvrili ganStoebebiT, romlebic monelebisT-
vis did zedapirs uzrunvelyofen.
g) mounelebeli narCenebi piridan gamoiyofa.
Gd) ganglia. Gganlagebulia Wiis wina boloze, grZnobis orga-
noebTan. Ggangliebis wyvili mWidrod ganlagebul nervul
ujredebs warmoadgens.
Ee) ventra;luri nervuli qorda. ventraluri nervuli qordis
wyvili gangliidan mTels szeulze vrceldeba,
Tvlalakebi
WW suraTi 33.10 planaria – turbelarias agebuleba.
783
1. zrdasruli orpira adamianis nawlavebis sisx-
1
lZarRvebSi binadrobs. medri orpira ufro didi
mamris sxeulis gaswvriv arsebul RruSi Tavs-
deba, rogorc es marjvena suraTzea naCvenebi Mmamri
784
cibrutela msxverpls, ZiriTadad wyalSi mobinadre mi-
kroorganizmebs aqucmacebs. cibrutelebis gamravleba
Taviseburia.
zogi saxeoba warmodgenilia marto mdedrebiT, rom-
lebic gaunayofirebel kvercxebs deben. kvercxebidan
isev mdedrebi viTardebian (gamravlebis es tipi cno-
bilia parTenogenezis saxeliT). sxva saxeobebSi ori
tipis kvercxi gvxvdeba, romlebic
parTenogenezurad viTardeba. erTi
tipis kvercxidan mdedrebi gamodi-
an, meore tipis kvercxidan martivi
mamrebi viTardebian. mamrebs da-
moukideblad kvebac ki ar SeuZlia. 0,1 μm
isini iqamde cocxloben, sanam spermas
gamoimuSaveben da kvercxebs gaanayo-
SS suraTi 33.13. cibrutela. am crucelomiani, mcire zomis
fiereben. ganayofierebis Semdeg vi- cxovelebis agebuleba brtyeli Wiebis umravlesobis agebule-
Tardeba araxelsayreli pirobebis baze ufro rTulia.
mimarT mdgradi zigota. magaliTad,
is gubis amoSrobas uZlevs. pirobebis
gaumjobisas zigota iyofa da md- saxeobebi. saziano mutaciebis gamo, usqeso gamravlebis
edrebis axali Taoba viTardeba, ro- mqone saxeobebs gadaSenebis meti safrTxe emuqrebaT.
melic pirobebis gauaresebamde isev amave dros, axali saxeobebis warmoqmnis unari daqveiTe-
parTenogeneziT mravldeba. bulia.
ucnauria, rom cibrutelebis meTiu mezelsoni, harvardis universitetis TanamS-
uamravi saxeoba mamrebis gareSe ar- romeli da nobelis premiis laureati, swavlobda usqeso
sebobs. TiTqmis yvela cxovelisa da gamravlebis mqone cibrutelebis klass _Bdelloidea-s. am
mcenaris saxeoba, garkveuli periodis klasis 360 saxeobis cibrutelaa cnobili. isini yvelani
ganmavlobaSi, sqesobrivad mravldeba. parTenogeneziT anu mamrebis gareSe mravldebian.
sqesobriv gamravlebas usqesosTan Se- paleontologebma bdeloidebi 35 miloni wlis asa-
darebiT bevri upiratesoba aqvs. mag- kis qarvaSi aRmoaCines. qarvaSi marto mdedrebi iyvnen.
aliTad: saxeobebi, romlebic usqesod mezelsonma da misma kolegebma bdeloidebis dnm maTi
mravldebian ufro male agroveben uaxloesi naTesavis, sqesobrivi gamravlebis mqone
TavianT genomSi saziano mutaciebs, cibrutelebis dnm-s Seadares. Sedarebis Semdeg dadg-
vidre sqesobrivi gamravlebis mqone inda, rom 35 milion welze meti gavida, rac bdeloidebi
usqesod mravldebian. rogor axerxeben isini amas, ga-
progloditebi reproducirebadi mocanaa, vinaidan saerTo wesis mixedviT usqeso gamrav-
s truqturebiT (sasqeso masaliT) lebis mqone organizmi did xans ver iarsebebs.
lofoforianebi: eqtoproqtebi,
foronidebi da mxarfexianebi.
200 μm ormxrivsimetriulebs, romlebic sam tips: Ecto-
procta, Phoronida da Brachiopoda-s ekuTvnis, tradici-
ulad lofoforianebs uwodeben. maT aqvT lofofori
_ piris garSemo ganlagebuli nalis formis an mrgvali
wamwamovani gamonazardebis (marwuxebis) mqone gvirg-
vini (ixileT suraTi 32.13a). wamwamebis meSveobiT wyali
pirisken miedineba, marwuxebi ki sakvebis nawilakebs
kauWebi
skoleqsi
misawovrebi
W W suraTi 33.12 Tasmisebri Wiis agebuleba. suraTze
skoleqsi naCvenebia eleqtronuli mikroskopiT danaxuli skoleqsi
(SeRebilia SEM scanning electron microscope)
785
iWers. es rTuli aparati samive tips axasiaTebs, maTi Si lofofori gamoyofilia milis Ria bolodan. SeSineb-
naTesauri kavSiric amis mixedviT dadginda. sam tips uli cxoveli mas milSi malavs (suraTi 33.14b).
Soris sxva msgavsebarogoricaa UU-formis saWmlis mom- mxarfexianebi anu braqiopodebi. garegnulad sxva
nelebeli arxi da Tavi, romelic ar aris sxeulisgan gam- moluskebs hgvanan, magram saWmelad vargisi moluskebi-
oyofili, mimagrebul cxovrebis nirTan dakavSirebuli sgan gansxvavebiT, maTi niJara dorsaluri da ventral-
adaptaciebia. brtyeli Wiebisgan (sxeulis Rru ara aqvs) uri da ara lateraluri (gverdiTi) nawilebisgan Sedgeba
da cibrutelebisgan (cru celomi anu cru Rru aqvs) (ix- (suraTi 33.14 g). yvela mxarfexiani mlaSe wylis binadar-
ileT suraTi 32.8a), gansxvavebiT lofoforianebs namd- ia. umetesobas mimagrebuli cxovrebis niri axasiaTebs
vili celomi (Rru) aqvT. is mTlianad SemosazRvrulia da zRvis fskers ReroTi emagrebian. am dros niJaras
mezodremiT. odnav aReben, rom lofoforSi wylis dineba uzrunve-
eqtoproqtebi Ectoprocta (berZnulad ecto _ gareT lyon. paleozois da mezozois ganmavlobaSi arsebobda
da procta _ anusi) koloniuri cxovelebia. maT mcenaree- mxarfexianebis daaxloebiT 30 000 saxeoba. Tanamedrove
bTan garegnuli msgavseba axasiaTebs (maTi saerTo sax- mxarfexianebis raodenoba mkveTrad Semcirebulia.Lmxar-
elia bryozoan, rac `xavsis cxovelebs~ niSnavs). am tipSi fexianebis Tanamedrove gvaris – Lingula-s warmomadgen-
Semavali saxeobebis umetesoba koloniuria. koloniebi lebi 400 milioni wlis winaT mobinadre mxarfexianebis
ganlagebulia mkvriv, forebian, garegan ConCxSi. lofo- TiTqmis identurebi arian.
forebi gamoSverilia forebSi (suraTi 33.14 a). eqto-
proqtebis saxeobaTa umravlesoba zRvebSi binadrobs.
nemertinebi
mimagrebuli cxovrebis niris mqone cxovelebs Soris
isini yvelaze gavrcelebulebi da mravalricxovnebia. tipi nemertea-s warmomadgenlebs stiletian an Tas-
ramdenime saxeoba rifebis mSenebelia. eqtoproqtebi misebr Wiebs eZaxian (suraTi 33.15).
tbebSic da mdinareebSic binadroben. magaliTad: mt- brtyeli Wiebis msgavsad nemertinebi nawlavR-
knari wylis eqtoproqtas Pectinatella magnifica-s kolo- ruianiebia (Acoelomates). amave dros, maTi sxeuli siTx-
niebis formireba wyalqveSa substratze (joxebze an iT amovsebul patara tomaras Seicavs. savaraudod
kldeebze) mimdinareobs, sadac isini 10sm diametris, es struqtura reducirebuli celomia (Rru). siTx-
Jelatinismagvar, burTs qmnian. iani tomara elastiur `stilets~ hidravlikurad mar-
foronidebi – mlaSe wyalSi mobinadre Wiebia. maTi Tavs. gaRizianebisas stileti Wiis sxeulidan swrafad
sigrZe 1mm-dan 50 sm-mde meryeobs. zogi saxeoba miwaSi gamoityorcneba. bevr SemTxvevaSi is Sxams Seicavs,
qitinisgan milebs aSenebs da iq binadrobs. am SemTxveva- romelsac Wia msxverplis dasaWerad iyenebs.
WW suraTi 33.14
lofoforianebi.
lofofori
lofofori
lofofori
786
koncefcia testi 33.3
1. axseniT, rogor arseboben Tasmiani Wiebi celomis,
piris, saWmlis momnelebeli da gamomyofi siste-
mebis gareSe.
2. aris Tu ara dakavSirebuli cxovelis zomasTan
saWmlis momnelebieli arxis arseboba-ararsebo-
ba? daamtkiceT Tqveni pasuxi ori magaliTiT.
3. axseniT, ratom aqvT eqtoproqtebs meti saerTo
marjnebTan (ar arian ormxrivsimetrianebi), vi-
dre ormxrivsimetrianebTan, romlebic eqtopro-
qtebis uaxloesi naTesavebia.
787
ad) dayofilia (suraTi 33.17): zRvis am cxovelebs zRvis
napiris gaswvriv, kldeebze ukuqcevisas naxavT. Seeca-
deT, erT-erTi kldes moaciloT. gagikvirdebaT, ra Za-
liT eWideba kldes misi misawovris msgavsi fexi. qitoni
fexis meSveobiT qvis zedapirze nela gadaadgildeba.
radulas ki wyalmcenaris mosaWrelad da mosaneleblad
iyenebs.
788
cxovelebiTaa warmodgenili. maTi radula gadaiqca
iaraRad, romlis saSualebiT sxva moluskebis niJarebs
xvreten an nanadirevs glijaven. konusuri lokokinebis
radulas kbilSi ki Sxamiani isrebi warmoqmna, romelTa
saSualebiT isini msxverpls iWeren.
xmeleTis lokokinebs ar aqvT wylis mucelf-
exianebis umravlesobisTvis damaxasiaTebeli layuCebi;
samagierod, mantiis Rrus SigniTa fena filtvis fun-
qciebs asrulebs. is atmosferul haerTan airebis mi-
a) xmeleTis mocvlaSi monawileobs.
lokokina
orsagduliani
orsagduliani moluskebis klasSi saWmelad vargisi
b) zRvis loqora – man evilocis moluskebis didi raodenobaa: xamanwkebi, savarcxlure-
SS suraTi 33.18
mucelfexianebi. procesSi dakarga niJara. bi, midiebi da zRvis orsagduliani saWmelad vargisi
moluskebi. orsagdulianebis niJara ori nawilisgan
Sedgeba (suraTi 33.20). es nawilebi Sua dorsalur xazze
laruli masa 1800-iT brundeba, ris gamoc, mantiis Rru erTiandeba. niJaris nawilebs mWidrod ketavs Zlieri
da anusi Tavis zeviT aRmoCndeba (suraTi 33.19). zogi Camketi kunTi. es rbiltaniani cxoveli ase icavs Tavs.
organo, romelic Semobrunebis movlenamde ormxrivsi- orsagdulianebis Tavi da radula sxeulisgan gamoyo-
metriuli iyo, mis Semdeg zomaSi mcirdeba, an sxeulis fili ar aris. zog orsagdulians mantiis gareTa kideze
erTi nawilidan srulebiT qreba. Semobrunebis procesi Tvalebi da mgrZnobiare marwuxebi aqvs.
ar unda agverios daxveuli niJaris formirebis proces- orsagdulianebis mantiis RruSi moTavsebulia la-
Tan. niJaris formireba ganviTarebis damoukidebeli yuCebi, romlebic ara marto airebis mimocvlaSivis, ar-
procesia. amed sakvebis mopovebaSic monawileobs (suraTi 33.21).
mucelfexianebis umetesobas aqvs erTi, spiraluri orsagdulianebis umetesoba suspenziiT ikvebeba. lor-
niJara, romelSic cxoveli gaRizianebisas imaleba. ni- wo, romelic gars ertymis layuCebs, sakvebis patara
Jara xSirad konusis formisaa, magram Haliotidae (zRvis nawilakebs akavebs. wamwamebis meSveobiT ki nawilakebi
yuri)-s da Patellogastropoda (wylis lokokinebi)-s SemTx- pirSi xvdeba. mantiis RruSi ganlagebulia sifoni, rom-
vevaSi is TiTqos Sebrtyelebulia. bevr mucelfexians lis gavliT wyali mantiaSi aRwevs, layuCebs Semouvlis
aqvs kargad gamoxatuli Tavi. marwuxebis boloebze da mantiis Rrudan gamomyofi sifonis meSveobiT gamoe-
moTavsebulia Tvalebi. mucelfexianebis umetesoba dineba.
fexis talRisebri moZraobis an wamwamebis meSveobiT,
mxatvrulad rom vTqvaT, lokokinas siCqariT gadaadg-
ildeba. radulas isini wyalmcenaris an sxva mcenaree-
bis dasaRrRnelad iyenebs. ramdenime jgufi mtacebeli
piri
SS suraTi 33.20 orsagduliani moluski. am savarcxlurs aqvs
uamravi Tvalaki (lurji wertilebi), romelTa daxmarebiT is
Caketili niJaridan ixedeba.
789
niJarebis kunTi erTi patara jgufi (sadafis an margalitisebri nauti-
mimagrebis nawlavebi adduqtori lusi) (suraTi 33.22 g).
adgili celomi (SekumSvisas
moluskebs Soris daxuruli mimoqcevis sistema
kidurs
mantia guli Sua xazTan marto Tavfexianebs axasiaTGebs. maTi tvini rTuli age-
gadaadgilebs) bulebisaa da kargad ganviTarebuli grZnobis orga-
niJara
noebi aqvT. rTuli qceva da daswavlis unari swrafad
piri moZravi mtaceblebisTvis ufro mniSvnelovania, vi-
dre mimagrebuli cxovrebis niris mqone cxovelebi-
anusi sTvis, rogorebicaa zRvis orsagduliani moluskebi.
rvafexebisa da kalmarebis winaprebi albaT niJariani
gamomyofi moluskebi iyvnen. evoluciis procesSi isini mtaceblur
sifoni
cxovrebis nirze gadavidnen. maTi Semdgomi ganviTarebi-
sas niJara daikarga. aseulobiT milioni wlis ganmavloba-
wylis Si niJariani Tavfexianebi anu amonitebi (zogi maTganis zo-
nakadi mia satvirTo manqanis borblis toli iyo) zRvis dominanti
marwuxi uxerxemlo mtaceblebi iyvnen. maTi masobrivi gadaSeneba
fexi
carcis periodis bolos moxda (ixileT Tavi 26).
sifoni - wyals
SigniT atarebs kalmarebis saxeobebis umetesobis zoma 75sm-s ar
mantiis Rru
layuCebi aRemateba, magram mniSvnelovnad ufro didi zomis saxe-
obebic gvxvdeba. giganturi kalmari (Architeuthis dux)
SS suraTi 33.21 saWmelad vargisi moluskis agebuleba.
kalmarebis cnobil saxeobebs Soris yvelaze didad iT-
zRvis, saWmelad vargisi orsagduliani moluskis niJaris mar- vleboda. misi mantiis sigrZe 2.25 metrs aRwevs, mTliani
cxena nawili moxsnilia. wyalSi motivtive sakvebis nawilakebi sigrZe ki 18 metria. magram 2003 wels antarqtikis ax-
sifonis gavliT mantiaSi xvdeba. layuCebi da wamwamebi maT los daiWires saxeoba Mesonychoteuthis hamiltoni, rom-
agroveben, dagrZelebuli gamonazardebi, palpebi anu marwuxe-
lis mantiis sigrZe 2.5 metrs aRwevs. zogi zoologi Tv-
bi ki pirSi agzavnian.
lis, rom es axalgazrda ekzempliari iyo, mozrdilis
sigrZe ki albaT orjer metia! A. dux-isgan gansxvave-
emagreba. zRvis orsagdulian moluskebs SeuZlia qviSaSi biT, romelsac didi misawovrebi da marwuxebze patara
an SlamSi Cafloba. maSin kunTovan fexs isini ialqaniviT kbilebi aqvs, M. hamiltoni-s aqvs marwuxebis boloebze
iyeneben. savarcxlurebi zRvis fskerze niJaris gaxsna _ mbrunavi, borblismagvari basri firfitebi. maT sasikv-
daxurvis saSualebiT srialeben. niJaris gaxsna-daxurva dilo Wrilobebis miyeneba SeuZliaT. A. duxi da M. hamil-
meqanikuri xelovnuri ybebis moZaraobas waagavs. aseTi toni cxovrebis met nawils okeanis siRrmeSi atareben, sa-
xelovnur ybebs Tanamedrove afTiaqebSi naxavT. dac didi TevzebiT ikvebebian. orive saxeobis narCenebi
napovnia kbilebiani veSapis kuWSi, romelic, rogoc Cans,
maTi erTaderTi bunebrivi mteria. bunebriv garemoSi es
Tavfexianebi
giganturi saxeobebi mecnierebs ar unaxavT. amitom, es
Tavfexianebi tipiuri mtaceblebia. isini marwuxebs uzarmazari zRvis cxovelebi uxerxeml oebze Seqmnili
msxverplis dasaWerad iyeneben. niskartis msgavsi didi misteriebis gmirebad rCebian.
ybebis meSveobiT msxverplis sxeulSi damblis gamom-
33.4
wvevi Sxami SehyavT. Tavfexianebis fexi kunTovan gamo-
myof sifonad, Tavad da marwuxebis nawilad gardaiqmna koncefcia testi
(Cephalopoda Tavis fexs niSnavs). rvafexebis umetesoba
kiborCxalebisa da sxva saWmlis ZebnaSi zRvis fskerze 1. axseniT, rogor aris dakavSirebuli mucelf-
dacocavs (suraTi 33.22 a). kalmarebi gadaadgildebian exianebisa da Tavfexianebis fexis modifikacia
wylis nakadis saSualebiT, romelic mantiis RruSi ga- maTi cxovrebis nirTan.
dis da gareTa sifonidan wylis Zlieri Wavlis saxiT
2. rogor moxda orsagduliani moluskebis formis
gamoityorcneba (suraTi 33.22 b). moZraobis mimarTule-
divergencia moluskebis sawyisi formidan?
bas isini sifonis mimarTulebis marTviT icvlian.
mantia Tavfexianebis visceralur (Sinagan) masas
faravs. niJara an reducirebulia, an Sinagani (kal-
marebSi da sipinebSi), an mTlianad dakargulia (bevr
rvafexianSi). dResac arsebobs niJariani Tavfexianebis
790
b) kalmarebi swrafad gadaadg-
ildebian. isini mtaceblebi
arian, maTi ybebi niskarts waaga-
vs. aqvT kargad ganviTarebuli
Tvalebi.
791
TT suraTi 33.23 Wiayelas agebuleba.
metanefridiumi: Wiayelas yovel
Wiayelas celomi dayo- segmentSi ganlagebulia gamomyofi
sxeulis yoveli segmenti garSemor- filia tixrebiT. milakebis wyvili _ metanefridiebi,
tymulia grZivi kunTiT, romlic Tavis kutikula wamwamovani ZabrebiT – nefrostome-
epidermisi
mxvriv ganivi kunTiTaa farsSemortymuli. biT. metanefridiebs sisxlidan da
moZraobisas Wiayela am ori tipis kunTebs rgolovan- celomuri siTxidan narCenebi gamo-
koordinirebs (ixileT suraTi 49.25). kun- ikunTi myofi forebidan gamoaqvT.
Tebis muSaoba damokidebulia arakumSvadi
celomis siTxeze, romelic hidrostati-
kuri ConCxis funqcias asrulebs. wvrili
tixari
anusi sisxl-
ZarRvebi
Sinagani struqturebis
ganla-
umetesoba Wiayelas yovel
grZivi gebulia
segmentSi meordeba. Wiayelas
kunTebi
kanSi. kani
zurgis sisxl- gamomyofi
jagrisebi: yovel segments ZarRvebi sistemis
oTxi wyvili jagrisi aqvs. rols
es jagrisebi saWiroa miwaSi asrulebs.
nawlavi sisxli
Casaflobad.
muclis sisx- Seicavs
nefrostoma Jangbadis
nervuli lZarRvi
qorda Semcvel
klitelumi hemaglo-
(lorwovani bins.
sartyeli)
metanefridiumi
ventraluri ner-
CiCaxvi
ezofagusi (say- vuli qorda segmen-
lapavi mili) turi gangliebiT.
saylapavi nervuli qorda
avstraliuri giganturi Wiayela aRwevs tixarSi. is
(farinqsi
saWmlis momnele-
cerebraluri (tvinis) ganglia: nawlavi beli traqtisa da
Wiayelas nervuli sistema Sedgeba sisxlZarRvebis
farinqsis win da ukan ganla- piri Wiayelas kuWi msgavsad, sxeulis
gebuli wyvili cerebraluri mTel sigrZes gas-
gangliisgan . farinqsis irgvliv subfaringuli (saylapavis qveda ganglia) devs.
arsebuli nervuli rgoli sub-
mimoqcevis sistema Sedgeba sislZarRvebis badisgan da daxurulia. dorsalur da
faringul ganglias ukavSirdeba,
ventralur sisxlZarRvebs segmentirebuli sisxlZarRvebis wyvili akavSireebs.
saidanac ukana mimarTulebiT
dorsaluri sisxlZarRvebi da Wiayelas saylapavis garSemo ganlagebuli sisxl-
vrceldeba Serwymuli nervuli
ZarRvebis xuTi wyvili kunTovania da sisxls mimoqcevis sistemaSi amoZravebs.
Wimebis wyvili.
XX suraTi 33.24 poliqeta. Rrmad zRvaSi fskerze hidroTermul napralebTan binadrobs Hesiolyra bergi.
parapodia
792
wurbelebis zoma 1-dan 30
sm-mde meryeobs. mravali
nematodebi mkvrivi kutikuliT
wurbela mtacebelia, rom dafaruli arasegmentirebuli
lebici sxva uxerxemlo
ebiT ikvebebian. zogi wur- crucelomianebia
bela parazitia. isini sxva
cxovelebis (adamianis CaT nematodebi an mrgvali Wiebi erT-erTi yvelaze far-
vliT) sxeuls droebiT Tod gavrcelebuli cxovelebia. isini wyalSi, niadagSi,
emagrebian da sisxls woven mcenareebis qsovilebSi, cxovelebis sxeulis qsovi-
(suraTi 33.25). zogi paraz- lebSi da siTxeSi binadroben. rgolovani Wiebisgan gan-
iti saxeoba maspinZlis kans sxvavebiT, nematodebis sxeuli ar aris segmentirebuli.
basri ybebiT Wris, sxvebi nematodebis (tipi nematoda) cilindruli sxeulis sig-
ferments gamoyofen, ro- rZe 1mm-ze naklebidan 1 metramde meryeobs. rogorc wesi,
SS suraTi 33.25 wurbela. melic kans Slis da masSi maTi sxeuli posteriuri (ukana) bolosken viwrovde-
Cndeba. rogorc wesi, mas ba. anteriur (wina) boloze ki ufro blagvia (suraTi
pinZeli am Semotevas ver grZnobs, vinaidan wurbela anes- 33.26). sxeuli dafarulia mkvrivi safariT, romelsac
Teziuri moqmedebis mqone nivTierebas gamoyofs. kanSi kutikulas eZaxian; roca Wia izrdeba, Zvel kutikulas
naxvretis gakeTebis Semdeg, wurbela meore nivTierebas _ periodulad icilebs da axal, ufro farTe kutikulas
hirudins gamoyofs, romelic Wrilobis midamoebSi xels asinTezebs. nematodebs aqvT saWmlis momnelebeli arxi,
uSlis maspinZlis sisxlis Sededebas (koagulacias). kvebis gamomyofi sistema ki ara. siTxis SemadgenlobaSi Semava-
dros paraziti imden sisxls Seiwovs, ramdenis SeTviseba li sakvebi sxeulis crucelomSi cirkulirebs. nemato-
SeuZlia. xSirad Tavisi sxeulis wonaze aTjer mets. gamZ- debs grZivi kunTebi aqvT. maTi SekumSvis Sedegad isini
Rari wurbela sakvebis gareSe erT Tves Zlevs. biZgebiT moZraoben.
pacientis dazianebul TiTze medda samedicino wur-
belas amagrebs (Hirudo medicinalis). es xels uwyobs hema-
tomidan (Sinagani dazianebis dros warmoqmnili sisxlis
grova) sisxlis amowovas.
meoce saukunemde wurbelebs xSirad wneviani adamia-
nis sisxlis amosawovad iyenebdnen. sadReisod maT qso-
vilebidan sisxlis amosaqaCad iyeneben (adgilebidan, sa-
dac sisxli grovdeba dazianebisa an qirurgiuli Carevis
Sedegad da hematomebs warmoqmnis). mklevrebi ikvleven
hirudinis potenciuri gamoyenebis SesaZleblobas
arasasurveli sisxlis grovebis dasaSlelad, romle-
bic qirurgiuli Carevisas Cndeba an gulis daavadebebis
Sedegad viTardeba. mecnierebma hirudinis rekombinan-
tuli formebi Seqmnes da maT klinikebSi cdian. SS suraTi 33.26 Tavisuflad mcxovrebi nematoda
(SeRebili SEM).
33.6
valricxovani da Tavisuflad mcxovrebi Wiebi nivTiere-
baTa daSlisa da nivTierebaTa mimocvlis procesSi did
koncefcia
793
33.6
rols TamaSoben. amave dros nematodebis saxeobebis
umetesobaze Zalian cota ram aris cnobili. niadagis koncefcia testi
nematodebis erT-erTi saxeoba Caenorhabditis elegans kar-
gad aris Seswavlili. is ganviTarebis biologiis kvelvis
klasikuri obieqtia (ixileT Tavi 21) C. elegans-ze mimdi- 1. r
estoranSi kvebisas ratom ar aris sasurveli
nare kvlevebis Sedegad adamianis daberebis zogi meqa- Roris sisxliani mwvadis SekveTa?
nizmi gamovlinda da sxva aRmoCenebic gakeTda. 2. r
a sxvaobaa nematodebis sxeulis agebulebasa
tipi nematodebis uamravi warmomadgeneli mcena- da rgolovani Wiebis sxeulis agebulebas So-
reebis problemuri parazitia. isini mcenareebis fes- ris?
vebs azianeben da riTac soflis meurneoba zaraldeba.
nematodebis sxva saxeobebi cxovelebis parazitebia. ro-
gorc minimum, 50 saxeoba sxvadasxva Enterobius-ebis (mag.
maxvilas) da ankilostomebis CaTvl iT ki adamianis para- koncefcia 33.7
zitia. nematodebis erT-erTi cnobili saxeobaa triqin-
ela (Trichinella spiralis), Wia, romelic triqinelozs iwvevs fexsaxsrianebi segmentirebuli,
(suraTi 33.27). adamianis sxeulSi es nematoda infici-
rebuli naxevrad umi Roris an sxva cxovelis xorcidan celomiani cxovelebia. aqvT
xvdeba, romlis kunTovan qsovilSi iuveniluri (axal-
gazrda) Wiebis cistebia. adamianis nawlavebSi cistebi
garegani ConCxi da saxsriani
sqesobrivad momwifebul zrdasrul Wiebad viTardeba. gamonazardebi.
mdedrebi nawlavebis kunTebSi iWrebian da axal nema-
todebs Cekaven. axali Taoba maspinZlis sxeulSi an qso- zoologebma fexsasrianebis (kibosnairebis, obo-
vilebis gaburRvis meSveobiT, an limfuri ZarRvebiT bebis da mwerebis CaTvliT) msoflio populaciebis ra-
sxva organoebamde mogzaurobiT vrceldeba. ase is Con- odenoba miaxloebiT Seafases. aRmoCnda, rom is mili-
Cxis kunTebs aRwevs, sadac cistebad gardaiqmneba. ardjer miliards, anu 1018 individs aRwevs. dReisTvis
aRwerilia fexsaxsrianebis milionze meti saxeoba. maT
umetesobas mwerebi Seadgenen. zoologebisTvis cno-
bili sami saxeobidan 2 fexsaxsriania. fexsaxsrianebis
tipis warmomadgenlebi gavrcelebulni arian mTel
biosferoSi. saxeobaTa mravalferovnebiT, absoluturi
ricxviTa da gavrcelebiT, fexsaxsrianebi cxovelTa
samefos yvelaze warmatebuli warmomadgenlebia.
794
25 μm5μm
lferovani gamonazardebi. kibos fexsaxsrianebisTvis xels uSlis fexsaxsriani cxovelis zrdas. es SeuZlebe-
damaxasiaTebeli sxva niSnebic axasiaTebs. lia garegani ConCxis perioduli cvlisa da ufro farTe
garegani ConCxis Seqmnis gareSe. am process kanis cvla an
ekdizisi hqvia. kanis cvla bevr energetikul danaxarjs
moiTxovs. kaniscvlis Semdeg fexsaxsriani mtaceblebi-
sTvis kargi samiznea. sanam misi garegani ConCxis simkvr-
ives SeiZens, is daucvelia sxva xifaTis mimarTac. ram-
denime xanSi rbili garegani ConCxi magrdeba.
roca zRvis fexsaxsrianebSi garegani ConCxi pirve-
lad ganviTarda, misi mTavari funqcia albaT kunTebis
dacva da maTTvis sayrdenis Seqmna iyo. magram garegani
ConCxis daxmarebiT zogierTma fexsaxsrianma xmeleTze
cxovreba SeZlo. garegani ConCxi wylisTvis SedarebiT
SeuRwevadia, rac am cxovelebs gamoSrobisgan icavs.
S S suraTi 33.28 namarxi trilobita. mTeli paleozouri eris ConCxis simkvrivem sayrdenis problemac gadaWra, roca
ganmavlobaSi trilobitebi iyvnen Ria meCxeri zRvebis binadre- fexsaxsrianebma wylis garemo datoves. xmeleTze fex-
bi. isini didi permuli gadaSenebisas, daaxloebiT 250 milioni saxsrianebis mravalferovneba adreul paleozour
wlis winaT gaqrnen. paleontologebma trilobitebis daaxloe-
eraSi gaizarda, rac mcenareebiT xmeleTis dasaxlebas
biT 4 000 saxeoba aRweres.
daemTxva. 2004 wels SotlandiaSi, moyvarulma paleon-
Tologma mravalfexas 428 milioni wlis namarxi aRmo-
aCina. sxva xmeleTis fexsaxsrianebis gaqvavebuli narCe-
nebi daaxloebiT 450 milioni wliT TariRdeba.
fexsaxsrianebs grZnobis organoebi (Tvalebi, ynos-
vis receptorebi da sacecebi) kargad ganviTarebulia.
sacecebi rogorc Sexebis, ise ynosvis organoebis funq-
cias asrulebs. grZnobis organoebis umetesoba koncen-
trirebulia cxovelis sveulis wina boloze.
moluskebis umravlesobis msgavsad, fexsaxsrianebs
Ria mimoqcevis sistema axasiaTebs. gulis meSveobiT, sensoruli sig-
siTxe – hemolimfa (termini _ sisxli ufro uxdeba siTx- nalebis mimRebi
(mgrZnobiare)
es, romelic daxurul mimoqcevis sistemaSi brunavs), antenebi
mokle arteriebSi cirkulirebs da sivrceebSi iRvreba Tavi
795
molekuluri genetikis aRmoCenebma saSualeba misca qelicerianebi
biologebs, fexsaxsrianebis evoluciur naTesaur kav-
Sirebze axali hipoTezebi ganeviTarebinaT. kerZod ki qelicerianebs (qvetipi Cheliceriformes; berZnulad
hipoTeza, rom isini sicocxlis xis sxvadasxva ganStoe- chelios – tuCebi da cheir _ mkvlavi) saxeli brWyalis-
bebs qmnian. axali monacemebidan cxadia, rom dReisTvis magvari gamonazardis _ qeliceris gamo daerqva. es gam-
arsebobs fexsaxsrianebis oTxi ZiriTadi evoluciuri onazardi pincetis an eSvis rols asrulebs da sakvebis
Sto, romlebic erTmaneTisgan fexsaxsrianTa tipis mopovebaSi monawileobs. qelicerianebs win Tavmkerdi,
evoluciis adreul stadiebze daiTiSnen (cxrili 33.5): ukan ki muceli aqvT. maT ara aqvT sacecebi. umetesobas
qelicerianebi (zRvis obobebi, kamCatkis kiborCxala, martivi Tvali (erT linziani) aqvs.
xmalkudianebi, kibo gandegilebi, morielebi, tkipebi uZvelesi qelicerianebi, wylis morielebi an evrip
da obobebi); mravalfexianebi (ormocfexianebi da orw- teridebi, ZiriTadad zRvisa da mtknari wylis mtaceblebi
yvilfexianebi), eqvsfexianebi (mwerebi da maTi ufrTo iyvnen. sigrZeSi 3 metrs aRwevdnen. zRvis qelicerianebis
eqvsfexa naTesavebi); da kibosnairebi (kiborCxalebi, umetesoba, evripteridebis CaTvliT, gadaSenda; dReisTvis
omarebi, krevetebi, zRvis sxvadasxva kibosnairebi da qelicerianebis zRvis saxeobebi warmodgenilia zRvis obo-
mravali sxva). bebiT (piknogonidebi) da xmalkudianebiT (suraTi 33.30).
796
T T suraTi 33.31 obobasnairebi. mravalfexebianebi
cxrafexebi (centipede) da
orwyvilfexianebi (millipede)
qvetip Myriapoda-s (mraval-
fexianebs) ekuTvnis. yvela
Tanamedrove mravalfexiani
xmeleTis binadaria. Tavze
wyvili antena da sami wyvili
gamonazardia. gamonazard-
ebi, ybis msgavsi mandibulas
CaTvliT, gardaqmnilia piris
nawilebad.
(a) skorpionis pedipalpebi (b) Lmtveris tkipa adamianis (g)Q qselis mSenebeli orwyvilfexianebs (klasi
marwuxebia, romlesac sabinadroSi farTod gavrcelebuli obobebi aqtiurobas
is Tavdacvis da sakvebis organizmia, romelic narCenebiT ZiriTadad dRis Diplopoda) aqvT fexebis didi
mosapoveblad iyenebs. kudis ikvebeba. is adamisnisTvis uvnebelia, ganmavlobaSi inarCuneben. raodenoba, Tumca miuxeda-
boloze momwamlavi nestaria. im SemTxvevebis garda, roca masze
alergia viTardeba. (SeRebilia Sem). vad maTi laTinuri saxelisa
_ millipede (aTasfexianebia)
is aTasze naklebia (suraTi
yofilebaSi ganlagebuli firfitebis wyebaa (ixileT
33.33). sxeulis yoveli segmenti ori Serwymuli segmen-
suraTi 33.32). sasunTqi organos zedapiri sakmaod didia
tisgan Sedgeba, romelsac fexebis ori wyvili aqvs. or-
da struqturul adaptacias warmoadgens. didi zeda-
wyvilfexianebi xrwnadi foTlebiTa da mcenareebis sxva
piri hemolimfasa da haers Soris O 2 da CO 2-is mimocvlas
narCenebiT ikvebebian. dedamiwis istoriaSi isini albaT
aumjobesebs.
yvelaze uZveles cxovelebs Soris iyvnen. binadrobdnen
bevr obobas unikaluri adaptacia aqvs. es abreSumis-
xavsebSi da primitiul WurWlovan mcenareebSi.
magvari Zafisgan qselis Seqmnis unaria. qselis meSveobiT
orwyvilfexianebisgan gansxvavebiT cxrafexebi (kla
oboba mwerebs iWers. Zafi Txevadi cilisgan Sedgeba. cila
si Chilopoda _ tuCfexianebi) mtaceblebia. maTi sxeulis
muclis specializebul jirkvlebSi warmoiqmneba. abre-
yovel segments mxolod erTi wyvili fexi aqvs (suraTi
Sums saqsovi organoebi gamoyofen. saqsov organoebSi
33.34). sxeulis wina segmentze Sxamiani brWyalia. Sxamis mo-
igi Zafebad ixveva da Semdeg magrdeba. yoveli oboba misi
qmedebiT msxverpls dambla emarTeba. amis garda brWyali
saxeobisTvis damaxasiaTebel qsels qsovs. samuSaos pirve-
Tavdacvis iaraRia.
live mcdelobisas SesaniSnavad arTmevs Tavs. rogorc
Cans, es rTuli qceva memkvidreobiTia. sxvadasxva obobebi
abreSums sxvadasxvanairad iyeneben: gaqcevisas abreSu- mwerebi
mis ZafiT dabla eSvebian, qsoven kvercxisTvis safars an
mwerebi da maTi naTesavebi (qvetipi Hexapoda _ eqvs
`saCuqars fuTaven~. mamri obobebi mdedrebs SeuRlebamde
fexianebi) sxva saxeobebze (erTad aRebulze) metnia.
saWmels Tavazoben. am sakvebs ki ZafSi axveven.
isini xmeleTzec da mtknar wyalSic TiTqmis yvelgan
pedipalpa
anusi
797
S S suraTi 33.33 orwyvilfexiani _ aTasfexa.D S S suraTi 33.34 cxrafexa.
binadroben. harSi ki mfrinavi mwerebi mefoben. zRvebSi (erTi wertilidan daTiSvas). es sxvadasxva namarxi
mwerebi iSviaTad gvxvdeba. aq wamyvani roli fexsasri- mweris piris aparatis agebulebis magaliTze Cans. far-
anebs - kibosnairebs uWiravs. mwerebis Sinagani organoe- Tod gavrcelebulia hipoTeza, rom mwerebis mraval-
bis agebuleba naCvenebia 33.35 suraTze. mwerebs organo- ferovnebis mkveTri zrda carcisa da adreuli mesameu-
Ta ramdenime rTuli sistema aqvT. li periodebis ganmavlobaSi yvavilovani mcenareebis
mwerebis namarxebi cnobilia devonuri periodidan, evoluciur radiaciasTan erTad mimdinareobda (daax-
romelic 416 milioni wlis win daiwyo. qvanaxSirisa da loebiT 65-60 milioni wlis winaT).
permul periodebSi mwerebs frenis unari ganuviTarda. axalma gamokvlevebma es mosazreba eWvis qveS daay-
frenis ganviTarebasTan erTad maTi mravalferovneba ena. aRmoCnda, rom mwerebis mravalferovneba mkveTrad
mkveTrad gaizarda. kvebis specializacia SiSvelTes- gaizarda farulTeslovani mcenareebis radiaciamde.
lovanebze da qvanaxSiris periodis sxva mcenareebze axali hipoTezis Tanaxmad mwerebis mravalferovnebis
aseve xels uwyobda mwerebis adaptaciur radiacias zrda SeiZleba farulTeslovnebis radiaciis mizezi
antenebi
zurgis
arteria CiCaxvi
sakvercxe
malpigis milakebi: metaboluri anusi
narCenebi hemolimfidan gamomyofi
organoebis – malpigis milakebiT
vagina
gamoiyofa. malpigis milakebi
saWmlis momnelebeli traqtis
amoburculi adgilebbia.
798
yofiliyo, da ara Sedegi. marTlac, mwerebi yvavilo- frTebs safren funqciamde sacurao funqcia hqondaT.
van mcenareebs amtvereben da amiT xels uwyoben maT morfologiuri da molekuluri kvlevebi adas-
gavrcelebas. turebs, rom frTebi mwerebSi erTxel ganviTarda. pirvel
frenis unaris SeZena mwerebis didi warmatebis erT- mfrinav mwerebs Soris arian nemsiylapiebi, romlebsac
erTi mizezia. frenis unaris mqone cxovels SeuZlia msgavsi frTebis ori wyvili aqvT. nemsiylapiebis Semdeg
uamravi mtaceblisgan Tavis daRweva, mewyviles da sakvebis mwerebis ramdenime rigi ganviTarda, romlebSic safreni
meti warmatebiT moZebna, axali habitatis bevrad ufro organoebis modifikacia moxda. magaliTad, futkrebisa
swrafi aTviseba, vidre mxolod xmeleTze gadaadgilebis da bzikebis frTebi erTmaneTTan gadabmulia da erTi
unaris mqone cxovels. bevr mwers erTi wyvili frTa aqvs, wyvili frTasaviT moZraobs. pepelas frTebic aseve fun-
romelic mkerdis dorsaluri mxridan ganviTarda. frTe- qcionirebs. wina wyvili frTa ukana wyvilze gadafarebu-
bi kutikulis da ara namdvili gamonazardebia (kidurebi). lia da orive wyvili erTianad moZraobs. xoWoebis ukana
amitom mwerebs frenisTvis sasiarulo fexebis raodeno- frTebi frenaSi monawileobs, wina frTebi ki safarad
bis Semcireba ar dasWirvebia. mfrinavi xerxemlianebis gardaiqmna. es safari icavs safren frTebs, roca xoWo
ki (frinvelebisa da Ramurebis) ori wyvili sasiarulo miwaze dacocavs an miwaSi efloba.
fexidan erTi frTebad gadaiqca. amis gamo isini xmeleTze bevri mweri ganviTarebisas metamorfozs gadis. ax-
mouxerxeblad gadaadgildebian. algamoCekil kaliebSi da sxva mwerebSi gvxvdeba aras-
Tavdapirvelad albaT mwerebs frTebi kutikulis ruli metamorfozi. am dros axalgamoCekili mwerebi
gamonazardebis saxiT ganuviTardaT. es gamonazardebi (nimfis stadia) mozrdilebs hgvanan, magram ufro mc-
mwers siTbos absorbciaSi exmarebodnen. mogvianebiT ki ire zomis sxeuli aqvT. sxeulis proporciebic zrdas-
safren organoebad gardaiqmnen. arsebobs sxva mosaz- rulebisgan gansxvavebulia da frTebi ar aqvT. nimfa
rebebic; erTi, rom frTebis meSveobiT mwerebs maRali ramdenime kanis cvlas gadis da yoveli maTganis Semdeg
mcenareebidan Zirs Camosvla uadvildebodaT; meore, zrdasrul mwers sul ufro emsgavseba. ukanaskneli
rom wylis mwerebSi frTebi layuCebis magivrobas as- kanis cvlis Semdeg mweri srul zomas aRwevs, frTebs
rulebdnen. dRemde arsebobs hipoTeza, rom mwerebis iZens da sqesmwife xdeba. sruli metamorfozis (sruli
(a) larv
pepela
pepela
(e) zrdasruli
pepela
(a) larva
muxluxo) (b) Wupri
g) Wupri
(d) zrdasruli
pepela Wupridan
gamosvlisas
SS suraTi 33.36 pepelas metamorfozi. (a) larva (muxluxo) mTel dros Wamasa da
zrdas andomebs, zrdisas kans icvlis. (b) ramdenime kaniscvlis Semdeg larva Wuprad
gadaiqceva (g) WuprSi larvis qsovilebi iSleba. zrdasruli mweri ujredebis gayo-
fisa da diferenciaciis Sedegad yalibdeba. larvaSi es ujredebi pasiur mdgomareo-
baSi iyvnen. sabolood Wupris kutikulidan zrdasruli mweri gamodis (d) hemolimfa
frTebis ZarRvebSi gadaiRvreba, Semdeg ki is ukan brundeba. amis Sedegad frTebis
ZarRvebi magrdeba. gamagrebul ZarRvebs frTebis ,,daWera” SeuZlia. amis Semdeg
mweri mifrinavs da mravldeba. sakvebis umetes nawils muxluxos mier Segrovebuli
kaloriebidan iRebs.
799
suraTi 33.37
mwerebis mravalferovnebis mimoxilva
saxeobebis
rigi savaraudo ZiriTadi Tvisebebi magaliTebi
raodenoba
yurbela
800
saxeobebis
rigi savaraudo ZiriTadi Tvisebebi magaliTebi
raodenoba
801
gardaqmnis) mqone mwerebs aqvT larvuli stadia, roca kibosnairebi
larva ZiriTadad ikvebeba da izrdeba. larvas stadi-
as muxluxos stadiasac eZaxian. sruli metamorfozis obobasnairebi da mwerebi xmeleTze batonoben, ki-
mqone mwerebSi larva zrdasruli formisgan srulebiT bosnairebi ki ZiriTadad zRvebSi da mtknar wylebSi bin-
gansxvavebulia. zrdasrul stadiaze mweri special- droben. kibosnairebs (qvetipi Crustacea – kibosnairebi)
izirebulia gavrcelebasa da gamravlebisTvis. larvuli rogorc wesi aqvs orad datotvili, Zalze specialize-
stadiidan zrdasrulamde metamorfozi Wupris stadiis buli gamonazardebi. magaliTad omarebs da langustebs
gavliT mimdinareobs (suraTi 33.36). 19 wyvili gamonazardi aqvT (ix. suraTi 33.29). sxeulis
rogorc wesi, gamravleba mwerebSi sqesobrivia. wina nawilze ganlagebuli gamonazardebi sacecebia; ki-
mwerebi ZiriTadad gancalkevebul sqesianebia. mded bosnairebi erTaderTi fexsaxsrianebia, romlebsac ori
robiTi da mamrobiTi individebi cal-calke arseboben. wyvili saceci aqvT. gamonazardebis sami an meti wyvili,
zrdasruli mwerebi wyvildebian. erTi saxeobis warmo- mkvrivi mandibulebis CaTvliT, modificirebulia piris
madgenlebi erTmaneTs rogorc SeferilobiT (pepleb- nawilebad. sasiarulo fexebi mkerdzea ganlagebuli.
Si), aseve xmebiT (WriWinebSi) an suniT (CrCilis SemTx- mwerebisgan gansxvavebiT kibosnairebs gamonazardebi
vevaSi) cnoben. ganayofiereba, rogorc wesi, Sinagania. muclis mxareze aqvT. kibosnairebs dakarguli gamonaz-
saxeobebis umetesobaSi kopulaciisas sperma uSualod ardis regeneracia SeuZlia.
mdedris vaginaSi xvdeba, Tumca zogi saxeobis mamrebi
spermis parks mdedris sxeulis gareT aTavseben, md-
edri ki mas Semdeg iRebs. mdedrebs aqvT Sinagani struq-
tura – spermaTeka, sadac sperma inaxeba. rogorc wesi,
Senaxuli sperma sakmarisia ramdenime wyeba kvercxebis
gasanayofiereblad. bevri mweri sicocxlis ganmav-
lobaSi mxolod erTxel wyvildeba. dawyvilebis Semdeg
mdedri kverxs Sesabamis sakveb resursze debs. amitom
Semdeg Taobas gamoCekvis Semdeg kveba umalve SeuZlia.
mwerebs 26 rigad yofen. 15 rigi wina or gverdze, 33.37 su-
raTzea gamosaxuli.
mwerebi imdenad mravalricxovani, mravalferovani
da farTod gavrcelebulebia, rom yvela sxva xmeleTis
cxovelebis sicocxleze, adamianis CaTvliT, moqmede-
ben. erTi mxvriv, Cven damokidebulebi varT futkre-
bze, buzebze da bevr sxva mwerze, romlebic amtvereben (a) kiborCxala moCveneba (gvari Ocypode) gavrcelebulia
Cvens marcvleul kulturebsa da xexils. meore mxvriv, mTeli msoflios okeaneebis qviSian napirebze. aqtiuria
ZiriTadad RamiT. dRis ganmavlobaSi qviSaSi efloba.
mwerebi uamravi daavadebis gadamtanebia. magaliTad,
afrikuli Zilis daavadebis (avrcelebs tripanosomis
gadamtani buzi cece; ixileT suraTi 28.7) da malariis
(avrcelebs malariis plazmodiumis matarebeli koRo,
ixileT suraTi 28.11).
ufro metic, mwerebi sakvebisTvis adamianTan
konkurireben. magaliTad, afrikis zog raionSi mwerebi
marcvleulis 75% anadgureben. zaralis Semcirebis mcd-
elobaze SeerTebuli Statebis fermerebi pesticidebSi
da marcvleuli kulturebis Sesawaml uZlieres SxamebSi
yovel wels milionobiT dolars xarjaven. mecnierebi
mwerebis sawinaaRmdego axal-axal momakvdinebel Sx-
amebs igoneben da iyeneben. mwerebisa da maTi fexsaxsri-
ani naTesavebis upiratesoba ara marto adamianisTvis,
aramed sxva cxovelebisTvisac sagrZnobia. rogorc ko-
rnelis universitetis entomologma, Tomas aisnerma
(b) veSapi planqtonur (g) niJaridan moCans
Tqva: ,,mwerebi dedamiwis flobas ki ar apireben, isini mas kibosnairs - krils Amoluskis dasaxsruli
axla floben. ase rom, Cven unda SevecadoT davzavdeT uzarmazari raodenobiT gamonazardebi, romelTa
moixmars. saSualebiT is wyalSi
da mSvidoba davamyaroT dedamiwis mflobelebTan. motivtive organizmebsa da
sakvebis nawilakebs iWers.
S S suraTi 33.38 kibosnairebi.
802
33.7
patara zomis kibosnairebSi airebis mimocvla kuti-
kulis Txel adgilebSi mimdinareobs; ufro did saxe- koncefcia testi
obebs aqvs layuCebi. azotovani narCenebic kutikulis
Txeli adgilebidan gamoidevneba. jirkvlebis wyvili he-
molimfaSi marilebis balanss aregulirebs. 1. adamianis ybebisgan gansxvavebiT, romlebic zeviT da
kibosnairebis umetesoba calsqesiania. omarebisa qveviT moZraobs, fexsaxsrianebis piris nawilebi
da langustebis mamrs muclis specializebuli gamon- gverdulad moZraoben. axseniT es Tviseba fexsax-
azardebis wyvili aqvs, romelsac kopulaciis dros md- srianebis piris nawilebis warmoSobidan gamomdin-
edris reproduqciul foraSi spermis gadasatanadiy- are.
enebs. wylis kibosnairebis umetesoba zrdisas mcuravi 2. samarTliania Tu ara fexsaxsrianebis tips yvelaze
larvis or an met stadias gadis. warmatebuli cxovelebis tipi davarqvaT?
kibosnairebis erT-erT udidess jgufs (daaxloebiT 3. axseniT ori adaptacia, romelTa saSualebiT mwerebi
10 000 saxeoba) izopodebi (Tanabarfexiani kibosnairebi) xmeleTze farTod gavrceldnen.
qmnian. am jgufSi xmeleTis, mtknari wylisa da zRvis
saxeobebi Sedian. izopodebis zogi saxeoba okeanis Rrma
fskerze binadrobs. xmeleTis izopodebis warmomad-
genelia tenis Wia, romelic Cveulebrivad morebisa da koncefcia 33.8
dacvenili foTlebis qveS binadrobs.
omarebi, langustebi kiborCxalebi da krevetebi kaneklianebi da qordianebi
SedarebiT didi zomis kibosnairebia. maT aTfexianebs
uwodeben (suraTi 33.38 a). kalciumis karbonati aT- meoradpirianebia
fexianebis kutikulas simkvrives aniWebs; saxeobebis
garegnulad zRvis varskvlavebsa da sxva kaneklianebs
umetesoba wylis binadaria. mdinaris kibo mtknar wyalSi
(tipi Echinodermata) qordianebis tipis warmomadgenlebT-
cxovrobs, langusti zRvaSi, zogi tropikuli kiborCxa-
an TiTqmis araferi aqvT saerTo. tipi qordianebis war-
la ki xmeleTis binadaria.
momadgenlebi xerxemliani cxovelebia, romlebsac namd-
bevri mcire zomis kibosnairi zRvisa da mtknari wy-
vili xerxemali axasiaTebs. sinamdvileSi kaneklianebsa
lis planqtonis ZiriTad masas qmnis. planqtonis kibos-
da qordianebs meoradpirianebisTvis damaxasiaTebeli
nairebSi kopepodebis (niCabfexianebis) bevri saxeobaa,
saerTo niSnebi aqvs: radialuri dayofa, celomis (Rrus)
romlebic yvelaze mravalricxovani cxovelebidan erT-
pirveladi nawlavidan (arqenteronisgan) ganviTareba da
erTia. planqtonis SemadgnlobaSi aseve krevetismagvari
piris formireba embrionis blostoporis mopirdapire
krili Sedis, romelic 3 santimetramde izrdeba (suraTi
mxares (ixileT suraTi 32.9). molekulurma sistematikam
33.38 b). es cxovelebi namdvili veSapebis (cisferi da nam-
daadastura varaudi, rom meoradpirianebi ormxvrivsime-
dvili veSapis CaTvliT) mTavari sakvebi resursia. adami-
triani cxovelebis kladaa.
ani krils didi raodenobiT iWeren. mas rogorc sakvebad,
aseve mcenareebis sasuqad iyeneben. bevri ufro didi zo-
mis kibosnairis larvac planqtonis Semadgeneli nawilia. kaneklianebi
Barnacles Cirripedia (zRvis ixva) es jgufi ZiriTa- zRvis varsklavebi da Echinodermata-s anu kanek
dad mimagrebuli cxovrebis niris mqone kibosnairebi- lia nebis (berZnulidan echin _ ekliani da derma – kani)
sgan Sedgeba. maTi kutikula niJarasaviT mkvrivia, vi- sxva warmomadgenlebi an nela moZraoben, an mimagre-
naidan kalciumis karbonats Seicavs. maTi umetesoba buli cxovrebis niri axasiaTebs. isini zRvis cxovele-
kldeebs, navebis fskersa da sxva wyalqveSa zedapirs bia. garegani ConCxi kalciumis Semcveli mkvrivi fir-
emagreba. nivTiereba, romelsac es cxovelebi misamagre- fitebisgan Sedgeba, romlebsac Txeli kani faravs.
blad iyeneben, iseTive Zlieria, rogorc nebismieri xe- kaneklianebis umetesobis eklianobas es gamonazardebi
lovnuri webo. sakvebis mopovebisas isini niJarebidan uzrunvelyofs. kaneklianebs unikaluri wyalgamtari
gamonazardebs yofen da wyals filtraven. zogi saxe- anu ambulakruli sistema axasiaTebs. es wylis arxebis
oba sxvadasxva maspinZelis, magaliTad, kiborCxalas, badea. arxebi gamonazardebSi itoteba, romlebsac mi-
parazitia. maspinZelis sxeulSi binadari parazitis lakovan anu ambulaklur fexebs eZaxian. gamonazardebi
sxeuli mcenaris fesvs waagavs. magaliTad Cirripedia-s saWmlis mopovebaSi da airebis mimocvlaSic monawil-
kibosnairebad 1800 wlamde ar Tvlidnen, sanam natu- eobs (suraTi 33.39). kaneklianebi sqesobrivad mravl-
ralistebma ar aRmoaCines, rom Cirripedia-s larva sxva debian. rogorc wesi, isini gansxvavebulsqesianebia. gam-
kibosnairebis larvas waagavs. Cirripedia-s unikalurma ravlebisas mamrobiTi da mdedrobiTi gametebi wyalSi
Tvisebebma da homologiebma, romelic maT sxva kibos- gamoiyofa.
nairebTan aqvs, Carlz darvini daaineresa, roca is evo- kaneklianebis umetesobis garegani da Sinagani na
luciis moZRvrebaze muSaobda. wilebi centridan ganStovdeba. xSirad ganStoebebi 5
803
mokle saWmlis momnelebeli traqti piridan iwyeba
(centraluri diskis fskerze) da anusTan mTavrdeba
(diskis zeda mxareze).
gonadebi
rgolovani arxi
ampula
fexi
milakovani fexi
radialuri arxi: wylis mimoqcevis sistema yoveli radialuri arxidan siTxiT amovsebuli asobiT
centralur diskze ganTavsebuli wriuli kunTovani, milakovani, Rruiani fexi itoteba. yovel kunTovan
arxebidan da xuTi radialuri arxidan fexSi kolbismagvari ampula da misawovari nawilia (fexis
Sedgeba. yoveli arxi fexis mTel sigrZeze nawili). ampula ikumSeba, wyals misawovaris mimagrebis adgilSi
vrceldeba. gadaisvris da mas afarTovebs. Semdeg misawovris mimagrebis
adgili substrats exeba. misawovris kedlis kunTebi ikumSeba
da wyals ukan ampulaSi gadaisvris. amis Sedegad misawovaris
S S suraTi 33.39 kaneklianis (zRvis varskvlavas) agebuleba. mimagrebis regioni mokldeba.
sxivis saxes iRebs. kaneklianebis larvas ormxvrivi sime- substrats emagreba, ikumSeba, dundeba, isev iweleba,
tria axasiaTebs, amitom, zrdasruli kaneklianebis ra- substrats emagreba da a. S. zRvis varskvlava milako-
dialuri agebuleba meoradi adaptaciaa. metic, zrdas- van fexs msxverplis, magaliTad zRvis moluskebisa da
ruli kaneklinebis simetria ar aris zustad radialuri. xamanwkebis dasaWeradac iyenebs. es Semdegnairad xde-
magaliTad: xvreli (madrepori), romliTac zRvis var- ba: zRvis varskvlavas sxivebi orsagduliani moluskis
skvalavas wyalgamtari sistema gareT ixsneba, sxeulis daxurul niJaras gars ertymis da msxverpls milakovani
centris magivrad cota gverdzea ganlagebuli. fexebiT mWidrod emagreba. Semdeg zRvis varskvlava
Tanamedrove kaneklianebs eqvs klasad yofen (cxri- piridan kuWs gareT gamoyofs. kuWi im viwro napralTan
li 33.6; suraTi 33.40): axlos Tavsdeba, romelic orsagduliani moluskis sag-
zRvis varskvlavebi (Asteroidea), ofiurebi (Ophiuroi- dulebs Sorisaa. zRvis varsvlavas saWmlis momnelebeli
dea), zRvis zRarbebi da farisebri varskvlavebi (Echi- sistema gamoyofs wvens, romelic moluskis rbil sxeuls
noidea), Reros mqone da armqone zRvis SroSanebi (Crinoi- misive niJaraSi inelebs.
dea), zRvis kitrebi (Holothuroidea) da zRvis gvirilebi zRvis varskvlavebsa da sxva kaneklianebs regenera-
(Concentricycloidea). ciis sakmaod didi unari axasiaTebs. zRvis varskvlava
moglejil sxivs aRadgens. erT-erTi gvaris warmomad-
zRvis varskvalvebi genlebs erTi sxividan mTeli sxeulis aRdgena SeuZlia.
804
cxrili 33.6 tipi kaneklianebis klasebi
Reros mqone da ar mqonezRvis SroSanebi
zRvis SroSanebi mimagrebuli cxovrebis niris mqone
klasi da magaliTebi ZiriTadi Tvisebebi
cxovelebia. isini substrats RerZiT emagrebian; Reros
Asteroidea (zRvis varskvlavis formis sxeuli ar mqone SroSanebi ki dacocaven grZeli moqnili sx-
varskvlavebi, ixileT ramdenime sxiviT; piri ivebis daxmarebiT. oriveni sxivebs suspenziiT kvebaSi
suraTebi 33.39 da 33.40 a ganlagebulia substratis iyeneben. sxivebi ganlagebulia piris garSemo, romelic
mxares.
substratis mxaresaa mimarTuli. Crinoidea Zalian Zveli
Ophiuroidea (ofiurebi; gamoxatuli centraluri klasia, romlis evolucia Zalian nela mimdinareobda;
ixileT suraTi 33.40b)) diski; grZeli moZravi zRvis SroSanebis, daaxloebiT 500 milioni wlis winan-
sxivebi, ambulakluri
fexebi misawovrebis gareSe deli, gaqvavebuli narCenebi am klasis Tanamedrove war-
momadgenlebs Zalian waagavs.
Echinoidea (zRvis zRarbebi, sferuli an diskis formis
brtyeli zRvis zRarbebi; cxovelebi; sxivebi ara
ixileT suraTi 33.40 g) aqvs, xuTi rigi milakovani zRvis kitrebi
(ambulakluri) fexi
nel gadaadgilebas zRvis kitrebi erTi SexedviT sxva kaneklianebs
uzrunvelyofs; piri ar gvanan. maT garegani ConCxis ekliani firfitebi ar
garsSemortymulia gaaCnia. ConCxis sxva nawilebic reducirebulia. zRvis
rTuli ybebis magvari
struqturebiT. kitrebs piri-anusis RerZis mimarTulebiT wagrZele-
buli forma aqvT. sxeulis formiT kitrs gvanan. amitom
Crinoidea (Reroiani da zeviT mimarTuli piri maTi da zRvis varkvlavebis naTesauri kavSiris dadgena
Reros ar mqone zRvis SemosazRvrullia
SroSanebi, ixileT suraTi busisiani ReroebiT garTulda. zRvis kitrs milakovani fexebis xuTi rigi
33.40 d) (sxivebiT) aqvs. piris irgvliv ganlagebuli zogi milakovani fexi
sakvebis mosapovar sacecebad gadaiqca.
Holothuioidea (zRvis kitrebi; kitris formis sxeuli;
ixileT suraTi 33.40 e) xuTi rigi milakovani
(amblakruli) fexi, zRvis gvirilebi
damatebiTi milakovani
fexi gadaqceulia sakvebis zRvis gvirilebi 1986 wels aRmoaCines. dReisTvis
mosapovebel sacecebad; cnobilia marto ori saxeoba. orive axali zelandiisa
ConCxi reducreblia,
eklebi ara aqvs. da bahamis kunZulebis napirTan axlos CaZirul xeebze
binadrobs. sxeuli diskis formisaa. misi diametri erT
Concentricycloidea (zRvis diskis formis sxeuli santimetrze naklebia. sxivebi ara aqvs. axasiaTebs xuTis
gvirilebi; ixileT suraTi SemosazRvrulia patara
33.40f) eklebiT; arasrulyofili jeradi simetria. sxeulis kideebi SeiaraRebulia mcire
saWmlis momnelebeli zomis eklebiT. zRvis gvirilebis sxeuli garsSemorty-
sistema; cxovroben xis mulia membraniT, romlis gavliT sxeulSi sakvebi xvde-
CaZirul nawilebze.
ba. zRvis gvirilebsa da sxva kaneklianebs Soris zusti
naTesauri kavSiri ar aris dadgenili. zogi taqsonomis-
ti miiCnevs, rom zRvis gvirilebi zRvis varskvlavebis-
zRvis zRarbebi da farisebri varskvlavebi gan warmoiSvnen.
zRvis zRarbebs da farisebr varskvlavebs (Clypeast-
eroida) sxivebi ara aqvs, samagierod aqvs milakovani qordianebi
fexebis xuTi rigi. am fexebis meSveobiT cxoveli nela
gadaadgildeba. zRvis zRarbebs aqvT kunTebi, romle- qordianebis tipSi Sedis: uxerxemloebis ori qveti-
bzec mimagrebulia grZeli ,,nemsebi”. kunTebis daxmare- pi, miqsinebi da xerxemlianebi. kaneklianebsa da qord-
biT nemsebi trialeben da cxovelic ase moZraobs. zRvis ianebs Soris arsebuli axlo naTesaoba ar niSnavs,
zRarbebis piri garSemortymulia rTuli, ybebis magvari rom erTi tipi meorisgan warmoiSva. rogorc minimum,
struqturebiT, romlebic adaptirebulia zRvis wyalm- ukanaskneli naxevari miliardi weli kaneklianebi da
cenareebisa da sxva sakvebiT kvebisTvis. zRvis zRarbebi qordianebi calkeuli tipebia. qordianebis filogenias
TiTqmis mrgvalia, farisebri varskvlavebi ki diskos 34-e TavSi ganvixilavT da maT warmoSobis istoriaze
formis anu Sebrtyelebulia. gansakuTrebiT gavamaxvilebT yuradRebas.
805
(a) zRvis varskvlava (klasi Asteroi- (b) ofiura (klasi Ophiuroidea _ (g) zRvis zRarbi (klasi Echinoidea)
dea _ zRvis varskvlavebi) ofiurebi)
(e) zRvis kitri (klasi Holothuroidea) (v) zRvis gvirila (klasi Concentri- (d) Reros armqone zRvis SroSane-
cycloidea) bi (klasi Crinoidea)
SS suraTi 33.40 kaneklianebi.
33 -e Tavis Semowmeba
806
cxrili 33.7 cxovelebis SerGeuli tipebi
tipi aRwera
dorzoventralurad Sebrtyelebuli
Platyhelminthes (brtyeli arasegmentirebuli nawlavRruianebi
Wiebi) (acoelomates). saWmlismomnelebeli Rru an aqvs
an ara qvs. Aqvs saWmlis momnelebeli traqti.
daxurulia.
ormxvrivsimetrianebi
807
XX gidrisnairebi rogorc wesi, am klasSi rogorc po- aTebs sxeulis Semobruneba anu Torsioni. Torsioni
lipis aseve meduzas formebia, Tumca polipis forma am klasis damaxasiaTebeli niSania. bevri loqoras ni-
ufro xSiria. Jara an reducirebulia, an saerTod ar arsebobs.
koncefcia 33.7
koncefcia 33.4
fexsaxsrianebi segmentirebuli, celo-
moluskebs aqvs kunTovani fexi, miani cxovelebia. aqvT garegani ConCxi
visceraluri masa da mantia da saxsriani gamonazardebi
XX qitonianebi Poliplakofora-s klasSi Sedian ovaluri X X fexsaxsrianebis zogadi daxasiaTeba: fexsaxsri-
formis zRvis cxovelebi - qitonianebi. maTi sxeuli anebis morfologiis cvalebadoba ZiriTadad sxeu-
dafarulia eqvsi dorsaluri firfitiT. lis segmentebisa da gamonazardebis specializaciaSi
X X mucelfexianebi am klasis warmomadgenlebis umete- gamoixateba. garegani ConCxi qitinisa da cilebisgan
sobas (lokokinebs da maT naTesavebs) erTi, spiral- Sedgeba. is periodulad iSleba da Tavidan warmoiqm-
uri formis niJara aqvs. embrionul stadiaze axasi- neba (kanis cvla)
808
XX qelicerianebi obobebi da tkipebia. maTi sxeulis d. Rotifera (cibrutelebi) da Deuterostomia (meorad-
wina nawili Tavmkerdia, ukana ki muceli. qeliceri- pirianebi);
anebis umetesobis wina gamonazardebi qelicerebad e. Deuterostomia (meoradpirianebi) da Bilateria (ormx-
gardaqmnilia (pincetis an eSvismagvar gamonazard- vrivsimetrianebi);
ebad)
2. ra mimarTulebiT moZraobs wyali Rrubelas sxeulSi?
X X mravalfexianebi Wiismagvari cxovelebia. dam- a. forociti – spongoceli – oskulumi (fora);
axasiaTebelia mravali sasiarulo fexi. uZvelesi b. blastopori – gastrovaskularuli Rru – pro-
cxovelebi. cxrafexebi xmeleTis mtaceblebia. aqvT tostoma;
Sxamiani kauWi an brWyali. g. qoanociti – mezohili – spongocelomi;
d. forociti – qoanociti – mezohili;
XX mwerebi yvela sxva cxovelebTan SedarebiT, yvelaze
e. sayelos ujredebi – celomi – forociti;
mravalferovani da mravalricxovani jgufia. maTi
warmateba frenis unarma ganapiroba. 3. msusxavebis mravalferovan jgufs axasiaTebs:
a. gastrovaskularuli Rru;
XX kibosnairebi (kiboebi, kiborCxalebi, krevetebi da
b. meduzas da polipis formas Soris arCevani;
zRvis ixvebi) ZiriTadad wylis cxovelebia. aqvT mra-
g. cefalizaciis garkveuli xarisxi;
valricxovani gamonazardebi, romelTa umetesoba
d. mezodermuli warmoSobis kunTovani qsovilebi;
specializebulia sakvebis mosapoveblad da gadaadg-
e. mxolod sqesobrivi gamravleba
ilebisTvis.
4. xmeleTis lokokinas, saWmelad vargisi orsagduliani
809
d. ormxvrivi simetria; ra Seicvala maT biologiaSi, rac naklebad aisaxa sxe-
e. frenis unari; ulis agebulebaze?
810
34
xerxemlianebi
SS suraTi 34.1 x meleTis xerxemlianis (gvelis) Ta-
vis qalis da xerxemlis Zvlebi.
811
qordianebi
qalianebi
xerxemlianebi
ybapirianebi
Zvlovani Tevzebi
mtevanfarflianebi
oTxfexianebi
amniotebi
amfibiebi (salaman-
ZuZumwovrebi
ormagmsunTqavebi (Tevzebi)
drebi, bayayebi)
rZe
cefaloqordianebi (lanceta)
uroqordianebi (garianebi)
miqsinebi
niangi, frinvelebi)
actinopterigiebi (sxivfarfliani Tevzebi)
amnioturi
kvercxi
kidurebi
mtevniani
farflebi
xerxemlis malebi
ConCxi
Tavis qala
tvini
notoqorda
S S suraTi 34.4. qordioanebis savaraudo filogenezi: diagramaze naCveneba qordianebis ZiridaTi kladebis kavSiri
ekalkanianebTan, meoradpirianebis sxva ZiriTadi klada. (ixileT Tavi 33).CamoTvlilia konkretuli kladebis zogierTi
SeZenili niSan-Tviseba. magaliTad, yvela qordians, da mxolod qordians, aqvs notoqorda.
812
ani) ConCxis gaCenamde. aseve ganvixilavT xerxemlianebis turas. kunTebi curvis dros am struqturaze dayrd-
ZiriTad jgufebs (Tanamedroves da gadaSenebulebsac) nobiT muSaoben. xerxemlianebis umetesobaSi viTardeba
da Cveni sakuTari saxeobis ganviTarebis istorias. ufro rTuli, erTmaneTTan mWidrod dakavSirebuli
malebisgan Semdgari ConCxi. zrdasrul asakSi embrionu-
813
yuCis napralebad da monawileobas iReben airebis mi- dros gamomyofi sifonidan wylis Wavls gamotyorcnis. am
mocvlaSi. oTxfexianebSi xaxis napralebi ar viTardeba cxovelebs ascidiebs eZaxian.
namdvil napralebad. samagierod, isini monawileoben
yuris nawilebis ganviTarebaSi da Tavisa da kisris sxva
lanceta
nawilebis formirebaSi.
lancetebi (qveti-
xrtilovani Tevzebi
amfibiebi
ZuZumwovrebi
reptiliebi
mrgvalpirianebi
pi Cephalochordata _
miqsinebi
ormagadmsunTqavebi
sxivfarfliani Tevzebi
celakantisnairebi
cefaloqordianebi
uroqordianebi
kunTovani, postanaluri kudi
Tavqordianebi). am
qordianebs aqvT kudi. kudi anusidan posteriulad cxovelebis sxeulis
(ukan) vrceldeba. bevrma saxeobam embrionuli ganviTa- forma hgavs lancetas
rebis ganmavlobaSi kudi dakarga. araqordianebis umete- (suraTi 34.5). larvu-
sobas ki aqvs sxeulis TiTqmis mTels sigrZeze gaWimuli li stadiis dros lan-
saWmlis momnelebeli traqti. qordianebis kudi Sedgeba cetebs uviTardebad
ConCxis elementebisgan da kunTebisgan. wylis bevr saxe- notoqorda, dorsal-
obaSi is moZraobis saSualebas warmoadgens. uri Rruiani nervuli
mili, xaxis ramdenime
garsianebi naprali da postanal-
xrtilovani Tevzebi
amfibiebi
reptiliebi
ZuZumwovrebi
mrgvalpirianebi
ormagadmsunTqavebi
miqsinebi
celakantisnairebi
uroqordianebi
sxivfarfliani Tevzebi
arsebobs hipo-
bian wyalSi motivtive
Teza, rom garsianebi
planqtoniT. axasi-
(qvetipi uroqord-
aTebT an mizanmimar-
ianebi) ekuTvnian
Tuli curva an pasi-
qordianebis evolu-
uri tivtivi. tivtivis
ciur xazs. es xazi
dros planqtoni da
saerTo winapridan
sxva sakvebi nawilakebi xaxaSi xvdebian.
yvelaze adre gan-
suraTi 34.5 cefaloqordiani: lanceta branxiosto-
Stovda. maTi warmo-
ma Branchiostoma-am mcire zomis uxerxemlos aqvs qord-
mavloba dasturdeba
ianebisTvis damaxasiaTebeli yvela mTavari niSani. wyali
sxvadasxva morfolo-
Sedis pirSi da gaivlis ra xaxis viwro napralebs xvdeba
giuri da molekuluri
atriumSi. atriumi aris kamera, romelic gareT ixsneba
gamokvlevebiT. sxva
atrioporiT. lorwoSi moxvedrili sakvebi nawilakebi
qordianebs garsian-
wamwamebis meSveobiT miewodeba saWmlis momnelebel
ebi ZiriTadad lar-
traqts. kunTebi segmenturia, erTmaneTis miyolebiT
vuli stadiis dros
Camwkvrivebuli. maTi meSveobiT lanceta curavs tal-
gvanan. am stadiis xan-
Rismagvari moZraobebiT.
grZlioba SeiZleba
zrdasruli lancetebis zoma 5 sm-s aRwevs. isini
ramdenime wuTs ar aRematebodes. bevri saxeobis larva
zrdasrulobisas inarCuneben qordianebisTvis dam-
wyalSi sacuraod kudis kunTebs da notoqordas iyenebs.
axasiaTebel mTavar niSnebs. 34.3 suraTze gamoxatulia
curvisas larva eZebs Sesabamis substrats, romelsac
qordianebis idealizebuli warmomadgeneli. lancete-
Semdeg emagreba. substratis Zebnis dros signalebs
bi mas sakmaod gvanan. metamorfozis dros zrdasruli
iRebs sinaTlis da mizidulobis mimarT mgrZnobiare
lancetebi fskerze eSvebian da ukana nawiliT qviSaSi
ujredebisgan.
ixraxnebian. gareT rCeba marto anteriuli (wina) bolo.
roca garsiani substrats miemagreba, igi gadis rig ra-
lorwovani badis meSveobiT (misi sekrecia xdeba far-
dikalur cvlilebas _ metamorfozs. am dros qreba qord-
ingiuli napralebis gaswvriv) lanceta zRvis wylidan
ianebisTvis damaxasiaTebeli bevri Tviseba. kudi da noto-
iWers mcire zomis sakveb nawilakebs. wamwamebis tum-
qorda gaiwoveba; nervuli sistema ganicdis degeneracias;
bosmagvari muSaobis Sedegad nawilakebi pirSi xvdeba.
sxva organoebi trialdeba 900-iT; zrdasruli garsiani
wyali gaivlis viwro napralebSi, sakvebi ki nawlavSi
Sinagani sifonis meSveobiT iwovs wyals; wyali gadis xaxis
xvdeba. airebis mimocvlaSi farinqsis da faringial-
viwro napralebSi da xvdeba kameraSi _ atriumSi. Semdeg
uri napralebis roli umniSvneloa. airebis mimocvla
gareT gamoiyofa gamomyofi sifonis meSveobiT (suraTi
ZiriTadad sxeulis garegani zedapiriT xorcieldeba.
34.4). wylidan miRebuli sakvebi nawilakebis filtracia
lanceta xSirad tovebs im adgils, sadac is pirve-
xdeba lorwovani badis da wamwamebis meSveobiT. filtra-
lad qviSaSi daimala da micuravs axali adgilisken. lan-
ciis Semdeg sakvebi gadadis saylapavSi. anusi gamomyof
cetebi ar arian kargi mcuravebi, miuxedavad amisa, maTi
sifonSi icleba. garsianebis zogi saxeoba Tavdasxmis
curvis meqanizmi hgavs Tevzebis gamartivebul curvis
814
piris Semavali
(SigniTa) sifoni notoqorda
atriumi kunTis
garegani segmentebi
gareTa sifoni sifoni
farin- Sinagani
qsi mravali sifoni nawlavi
napraliT anusi
kuWi
nawlavebi
saylapavi atriumi
garsi
kuWi napralebiani farinqsi
meqanizms. notoqordis gverdebis gaswvriv mwkvrivebad qordianebis winaparSi, romelic hgavda garsians, moxda
ganlagebuli kunTebi aniWeben notoqordas moqmnilobas sqesobrivi momwifebis daCqareba. is larvuli stadiis
(kunTebis ganlageba Semdeg suraTs gvagonebs). kunTebis mdomareobaSi aRwevda sqesmwifobas. Sesabamisad, es wi-
koordinirebuli SekumSva warmoqmnis gverdiT, tal- naparic da misgan SemdgomSi ganviTarebuli qordianic,
Risebr moZraobebs. es moZraobebi sxeuls win gadaadg- zrdasrulobisas inarCunebdnen notoqordas da sxva
ileben. kunTebis mwkvrivebis arseboba adasturebs damaxasiaTebel Tvisebebs. evoluciuri ganviTarebis
lancetis segmentacias. kunTis segmentebi viTardeba dros zogjer xdeba aseTi movlena. igi cnobilia ped-
mezodermis blokebisgan. am blokebs somitebi ewodeba. amorfozis saxeliT (ixileT Tavi 24).
somitebi yvela qordianis embrionSi gvxvdeba notoqor- garstengis idea Zalian populari iyo ramdenime aT-
dis gverdebis gaswvriv. wleulis ganmavlobaSi. dReisTvis dagrovili monace-
bunebaSi lancetebi iSviaTad gvxvdebian, magram ram- mebi, garsianebis SemTxvevaSi, uaryofen am mosazrebis
denime regionSi (magaliTad: tampas yure, floridis na- siswores. saxeSecvlili zrdasruli stadia garsianebSi,
pirebTan) maTi simWidrove sakmaod did ricxvs aRwevs _ rogorc Cans, meoreuli SeZenili Tvisebaa. es moxda gar-
5 000 individi kvadratul metrze. sianebis xazis sxva qordianebisgan gamoyofis Semdeg.
garsianebis larvasac meti SeZenili Tviseba axasiaTebs,
vidre adreuli qordianebis larvas. Hox genis gamovle-
adreuli qordianebis evolucia
nis (ixileT Tavi 21) Seswavlam aCvena, rom garsianebis
garsianebi da lancetebi SedarebiT naklebad cno- larvaSi ar viTardeba sxeulis koordinatebis sistemis
bili cxovelebi arian, Tumca evoluciuri biologiis RerZis ukana (posteriuli) regioni. samagierod, wina
ganviTarebis Sedegad maT didi yuradReba xvdaT wilad. (anteriuri) regioni wagrZelebulia da Seicavs guls da
maT aqvT xerxemlianebisTvis damaxasiaTebeli bevri momnelebel sistemas.
saerTo SeZenili Tviseba. am Tvisebebis Seswavla Sei- lancetebze Catarebulma gamokvlelebma axsna
Zleba dagvexmaros xerxemlianebis sxeulis agebulebis qordianebis tvinis evolucis ramdenime mniSvnelovani
Camoyalibebisa da evoluciis ukeT gagebaSi. rogorc aspeqti. lancetebs ar aqvT ganviTarebuli tvini. aqvT
ukve iciT, garsianebs qordianebis Tvisebebi marto odnav Semsxvilebuli warmonaqmni dorsaluri nervuli
larvuli stadiis dros axasiaTebT. lancetebSi ki es qordis anteriul boloze. es warmonaqmni ujredebis
niSan-Tvisebebi mozrdil asakSic rCeba. Sesabamisad, mcire jgufisgan Sedgeba. lancetas nervuli qordis
zrdasruli lanceta gacilebiT ufro hgavs larvul ujredebis mcire jgufis formirebaSi monawileoben
stadiaze myof garsians, vidre zrdasrul garsians. am Hox genebi. igive Hox genebi monawileoben xerxemlianeb-
dakvirvebebze dayrdnobiT 1920 wels biologma uiliam Si wina tvinis, Sua tvinis da rombisebri tvinis ZiriTadi
garstengma ivarauda, rom garsianebi qordianebis evo- regionebis formirebaSi (suraTi 34.6). aqedan gamomdin-
luciis adreul etaps warmoadgenen. is Tvlida, rom areobs, rom xerxemlianebis tvinis ganvi
815
S S suraTi 34.5 lanceta Branchlostoma,
sacecebi
Tavqordiani. mcire zomis uxerxemlos
axasiaTebs qordianebis oTxi mTavari piri
Tviseba: wyali sxeulSi aRwevs piridan
da faringiuli napralebis saSualebiT
artrumSi miedineba, kameraSi, romelic
gareT ixsneba atrioporis gavliT. faringiuli
sakvebis nawilakebi lorwoSi kavdeba da napralebi
wamwamebis saSualebiT saWmlis momne- atriumi
lebel traqts aRwevs. Tanmimdevrulad notoqorda
saWmlis momne-
ganlagebuli segmentirebulikunTebis
lebeli traqti
saSualebiT lanceta talRisebri da-
dorzaluri
curavs moAZraobebiT.
Rruiani atriopori
ervuli qorda
segmenturi
kunTebi
anusi
kudi
34.2
akontroleben xerxemlianebis tvinis ZiriTadi regionebis
ganviTarebas. es genebi erTi da igive anteriur-posteriuli
koncefcia mimarTulebiT moqmedeben lancetebSic da xerxemlianebSic.
816
nervuli fir- ime tips, mgrZnobare kapsulebs (romlebSic viTardeba
fitis dorsal- Tgvalebi da grZnobis sxva organoebi), kbilebs, zog sxva
nervuli mili
uri napirebi nervuli Zvals da qalis xrtilebs. nervuli firfita aris ujre-
lilvaki
eqtoderma debis grova, romelic yalibdeba embrionSi nervuli mi-
eqtoderma lis dorsaluri kideebis daxurvis dros.
wylis qalianebSi faringuli napralebi layuCebis
napralebad gadaiqca. lancetebis faringuli napralebi-
sgan gansxvavebiT (lancetebSi isini upirveles yovlisa
suspenziiT kvebaSi monawileoben), layuCebis napralebi
nervuli lilvakis dakavSirebulia kunTebTan da nervebTan. am kavSiris
notoqorda
ujredebis migracia gamo, wyali isruteba napralebSi. wylis Sesrutva xels
uwyobs sakvebis STanTqmas da airebis mimocvlas (mogvi-
(a) nervuli lilvaki Sedgeba ormxvr- (b) nervuli ujredebi
migrireben embrionis
anebiT vnaxavT, rom xmeleTis qalianebSi faringiuli
ivsimetriuli ujredebis jgufisgan
romlebic ganlagebulia embrionuli sxvadasxva regionebSi napralebi sxva struqturebs qmnian).
nakecebis napirebTan. napirebi qmnian ufro aqtiur qalianebs (vidre lancetebi da garsian-
nervul mils ebi) aqvT ufro aqtiuri metabolizmi. maTi kunTovani
sistema gacilebiT ukeT aris ganviTarebuli. kunTebi
(g) ujredebi aZleven dasabams xe-
sazRvraven saWmlis momnelebel traqts. maTi muSaobis
rxemlianebis unikalur anatomiur
struqturebs, zogi Zvlis da qalis Sedegad sakvebi moZraobs am traqtSi. qalianebs aqvT
xrtilebis CaTvliT. guli. is, rogorc minimum, orsakniania. maT aqvT sisx-
lis wiTeli ujredebi da hemoglobini. aqvT Tirkmelebi.
Tirkmelebi sisxls wmenden narCenebisgan.
SS suraTi 34.7 nervuli firfita, xerxemlianebis uamravi
unikaluri Tvisebis embrionuli resursi.
5 mm
a) Haikouella. aRmoaCines 1999 wels samxreT CineTSi. Haikouella-s aqvs (b) Haikouichthyes. Haikouichthyes-s aqvs Tavis qala, is namdvili
Tvalebi da tvini, magram ar aqvs Tavis qala. Tavis qala qalianebis qaliania.
SeZenili Tvisebaa.
SS suraTi 34.8 primitiuli qordianebis namarxebi. suraTze gamoxatuli cxovelis Seferiloba warmosaxviTia. dRes SeuZlebelia
am cxovelebis Seferilobis dadgena.
817
qalianebis warmoSoba iTad, Haikouichthys (haikoixtisi). es cxoveli haikuelas
zomis iyo. Haikouichthys-s hqonda qala. qala Sedgeboda
1990-iani wlebis
xrtilovani Tevzebi
xrtilebisgan (suraTi 34.8 b). qalis arsebobaze da sxva
ZuZumwovrebi
cefaloqordianebi
miqsinebi
amfibiebi
reptiliebi
sxivfarfliani Tevzebi
ormagadmsunTqavebi
celakantisnairebi
mrgvalpirianebi
uroqordianebi
bolos CineTSi mo- Tvisebebze dayrdnobiT, paleontologebma daaskvnes,
muSave paleon- rom haikoixtisi namdvili qaliani iyo.
tologma aRmoaCina
adreuli qordianebis
uamravi gaqvavebuli miqsinebi
namarxi. es qord- dRemde arsebobs qalianebis evoluciuri xazi, ro-
ianebi, rogorc Cans, melic yvelaze gvian gamoeyo saerTo Stos. es aris klasi
gardamaval etaps qm- Myxini _ miqsinebi. miqsinebis klasis warmomadgenelia
nidnen qalianebisken. miqsina (suraTi 34.9) miqsinebs aqvT xrtilovani qala,
namarxebis formire- magram ar aqvT ybebi da malebiani xerxemali. dacuraven
ba moxda kembriuli gvelisebri moZraobiT. segmentirebuli kunTebi eyrd-
afeTqebis dros, 530 nobian notoqordas. ase iReben moZraobisTvis saWiro
milioni wlis win. Zalas. notoqorda mZlavri, moqnili xrtilovani Wimia.
amave dros moxda is zrdasrul asakSic rCeba (ar iSleba). miqsinebs aqvT
cxovelTa bevri jgu- Tvalebi, yurebi da patara zomis tvini. cxviris gasaxs-
fis diversifikacia nelebi dakavSirebulia farinqsTan. miqsinas pirSi aris
(gamravalferovneba) kbilebis msgavsi warmonaqmnebi. isini Sedgebian cila ke-
(ixileT Tavi 32). ratinisgan.
yvelaze primitiuli namarxebidan ekuTvnis 3sm sig- Tanamedrove miqsinas yvela saxeoba mlaSe wylis bi-
rZis Haikouella-s (haikuela) (suraTi 34.8a). nadaria. maTi sigrZe 60sm-s aRwevs. umetesoba fskeris,
haikuela bevri niSniT hgavs lancetas. amas adas- leSiWamia an narCenebiT mkvebavi cxovelia. ikvebebian
turebs piris agebuleba. lancetas msgavsad, isic albaT WiebiT, avadmyofi an mkvdari TevzebiT. sxeulis gverde-
suspenziiT ikvebeboda. amave dros haikuelas qalianebis bze miqsinas aqvs lorwos Semqmneli jirkvlebis rigi.
damaxasiaTebeli zogi niSani hqonda. magaliTad: mas es jirkvlebi gamoyofen nivTierebas, romelic wyals
mcire zomis, magram kargad gamoxatuli tvini hqonda, absorbirebs. amis Sedegad warmoiqmneba lorwo. roca
aseve hqonda Tvalebi da kunTovani segmentebi. isini xe- miqsina ikvebeba, lorwo afrTxobs sxva leSiWamia cxove-
rxemlianebis Sesabamis organoebs hgvanan. mis farinqsSi lebs (ix. suraTi 34.9). mtacebelis Tavdasxmisas miq-
iyo gamkvrivebuli struqturebi. SesaZlebelia, rom sina erTi wuTis ganmavlobaSi ramdenime litr lorwos
es struqturebi kbilebis magvar ,,kbilakebs” warmoad- warmoqmnis. lorwo garss ertymis mtacebeli Tevzis
gendnen. magram haikuelas ar hqonda qala. rogorc Cans, layuCebs. es iwvevs mtaceblis ukan daxevas da xandaxan
qala qordianebis nervul sistemaSi momxdar axal cvli- mis daxrCobasac. biologebis da inJinrebis ramdenime
lebebTan erTad gaCnda. jgufi ikvlevs miqsinebis lorwos Tvisebebs. maT aqvT
kembriuli periodis sxva danaleq qanebSi pale- xelovnuri lorwos Seqmnis imedi. xelovnuri lorwo
ontologebma naxes qordianebis namarxebi, romlebic imoqmedebs sivrcis amomvsebi Jeles msgavsad. aseTi
kidev ufro ganviTarebul cxovels ekuTvnodnen; magal- Jele SeiZleba gamoyenebuli iyos sisxldenis SesaCere-
blad operaciebsistematikosebi ar Tvlian miqsinebs
webovani Tevzebad. Tumca inglisurad miqsina ,,jadoqar Tevzs”
nivTierebebis niSnavs. tradiciulad, nebismier qalian cxovels, oTx-
gamomyofi fexianebis garda, Tevzs eZaxdnen. magram darqmevis
jirkvlebi
aseTi xerxi ar asaxavs jgufis monofileturobas; Ta-
namedrove sistematikosebi saxels `Tevzi~ iyeneben xe-
rxemlianebis mxolod gansazRvruli kladas mimarT, anu
sxivfarflianebis mimarT (ixileT koncefcia 34.4). Cvenc
am xerxs mivyvebiT.
818
koncefcia testi 34.2
1. gadaSenebuli qordianebidan, romeli ufro ax-
los enaTesaveba adamianebs Haikouichthys Tu
Haikouella? axseniT Tqveni pasuxi.
2. ra Tvisebebi aqvT garsianebs da lancetebs da
ar aqvT miqsinebs?
ZuZumwovrebi
amfibiebi
reptiliebi
miqsinebi
cefaloqordianebi
uroqordianebi
mrgvalpirianebi
ormagadmsunTqavebi
sxivfarfliani Tevzebi
celakantisnairebi
819
30sm-s aRwevda. didi Tvalebi albaT nadirobaSi exmare-
boda. msxverpls Tavze arsebul kauWze acvamdnen. Sem-
deg sakvebi farinqsSi gadainacvlebda. farinqsSi den-
taluri (kbilebis) elementebis sxvadasxva mwkvrivebi
sakvebs amtvrevdnen da aqucmacebdnen.
konodontebi farTod iyvnen gavrcelebuli 300
milioni wlis ganmavlobaSi. maTi gaqvavebuli denta-
Tavis dorsaluri xedi
luri elementebi didi raodenobiT moiZebneba. amitom
aTwleulobis ganmavlobaSi geologebi navTobis Zebnis
dros maT iyenebdnen danaleqi qanebis asakis dasadgenad
(konodonti niSnavs ,,konusis formis kbilebs”). axali
SeZenili Tvisebebis mqone sxva xerxemlianebi ganvi-
Tardnen ordovikis ganmavlobaSi siluris da devonis
dentaluri periodebSi. am xerxemlianebs hqondaT wyvili farfli
elementebi da ori, naxevradwriuli arxis mqone, Sinagani yuri. Sina-
gani yuri uzrunvelyofda wonasworobis SegrZnebas.
ybebi maT ar hqondaT, samagierod, hqondaT kunTovani,
misawovris msgavsi farinqsi. kunTovani farinqsis meS-
SS suraTi 34.11 konodonti. konodontebi iyvnen adreuli veobiT isini emagrebodnen fskerze mobinadre orga-
xerxemlianebi. isini gviani kembriidan gvian triasamde ar- nizmebs da detrits. maTi Zvlebi mineralizirebuli iyo.
sebobdnen. minogebisgan gansxvavebiT, konodontebs piris Zvlebi faravdnen sxeulis sxvadasxva farTobs (suraTi
nawilebi mineralizebuli hqondaT. amitom SesaZlebeli gaxda
34.12). zog saxeobas hqonda ekliani garsi. eklebi albaT
mtacebloba da leSiWamioba.
icavdnen maT mtaceblebisgan. formalurad es xerxem-
lianebi moaTavses ostracodermae-s (niJariani kani) jguf-
adreuli xerxemlianebis namarxebi Si. ufro axalma gamokvlevebma cxadyo, rom es jgufi
aris parafileturi: zogi evoluciuri xazi ufro axlos
minogebis winaprebi gamoeyvnen sxva xerxemlianebs enaTesaveba ybian xerxemlianebs, vidre am jgufis sxva
kembriuli periodis ganmavlobaSi. mas mere gaCnda xe- wevrebs. ekliani garsis mqone uybo xerxemlianebi iyvnen
rxemlianebis bevri sxva evoluciuri Sto. am Stoebis Zalian mravalferovani, Tumca devonis periodis bo-
adreul warmomadgenlebs minogebis msgavsad ybebi ar losTvis isini mTlianad gadaSendnen.
hqondaT, magram amiT mTavrdeba maT Soris msgavseba.
konodontebi iyvnen Txeli, rbiltaniani xerxem-
Zvlebisa da kbilebis gaCena
lianebi, win gamoweuli TvalebiT. Tvalebs mravalnairi
kunTebi marTavdnen. piris wina bolos ganlagebuli iyo adamianis ConCxi Zlier mineralizebulia. xrtile-
ekliani kauWebis mwkvrivi. kauWebi mineralizebuli Zv- bi mis SemadgenlobaSi sakmaod cotaa. magram xerxem-
lovani qsovilisgan Sedgeboda (suraTi 34.11). konodon- lianebis ganviTarebis istoriaSi es SedarebiT gviani
tebis umetesoba 3-10sm sigrZis iyo. zogierTis sigrZe movlenaa. rogorc vnaxeT, dasawyisSi xerxemlianebis
ConCxi aramineralizebuli xrtilebis struqturas war-
moadgenda. mineralizacia daiwyo minogebis sxva xerxem-
lianebisgan gamoyofis Semdeg.
ra gaxda xerxemlianebSi mineralizaciis procesis
dasawyisis mizezi? filip donogium (birmingemis uni-
Pteraspis versiteti, inglisi) ivarauda, rom mineralizacia da-
kavSirebulia kvebis meqanizmebis SecvlasTan. adreuli
qordianebi, lancetebis msgavsad, albaT suspenziiT
ikvebebodnen. drois ganmavlobaSi maTi zoma gaizar-
da. maT SeZles ufro didi zomis sakvebi nawilakebis
moneleba, patara zomis cxovelebis CaTvliT. xerxem-
Pharyngolepis lianebis adreuli mineralizebuli struqturebidan
Cven vicnobT albaT yvelaze adreuls. es aris konodon-
tebis dentaluri elementebi. am adaptaciis meSveobiT
S S suraTi 34.12 uybo, eklebiT SeiaraRebuli xerxemlianebi.
pteraspisi da faringolepisi uybo xerxemlianebis ori mTavari konodontebi gaxdnen leSiWamiebi da mtaceblebi. ufro
gvari iyo. es cxovelebi ganviTardnen ordovikSi, siluris da gvian ganviTarebul uybo xerxemlianebs gauCndaT sx-
devonis periodebis ganmavlobaSi. vadasxva eklebiT da gamonazardebiT SeiaraRebuli
820
garsi. es garsi dentaluri mineralizaciis warmoqmnis
Sedegia. ase rom, donogius mixedviT, xerxemlianebis
sxeulis mineralizacia daiwyo piridan. mxolod ufro koncefcia 34.4
mogvianebiT ganviTarebul xerxemlianebSi moxda Sina-
gani ConCxis mineralizacia. es procesi daiwyo Tavis ybapirianebi _ Gnathostoma
qalidan. rogorc amas Semdeg nawilSi waikiTxavT, xerx-
emlianebis ufro axalgazrda evoluciur xazebSi miner- ybebis mqone xerxemlianebi
alizacia ufro Sors wavida.
arian
miqsinebi da minogebi uybo qalianebis farTod gavr
34.3
celebis droidan arseboben. dRes maTi raodenoba ybiani
koncefcia testi xerxemlianebis raodenobaze bevrad naklebia. es ybiani
xerxemlianebi cnobilia ybapirianebis gnathostoma-s sax-
eliT.
1. rogor aisaxeba sxvaoba kvebis meTodebSi mino- ybapirianebis SeZenili Tvisebebi: gnathostoma (ybiani
gebisa da konodontebis agebulebaze? piri) maT ybebis gamo daerqvaT. ybebi moZravad SeerTe-
2. rogori funqcia daekisra mineralizirebul buli struqturebia. kbilebis daxmarebiT es cxovele-
Zvals pirvel xerxemlianebSi? ra Tvisebebis bi iWeren da aqucmaceben sakvebs. erT-erTi hipoTezis
ganviTarebas Seuwyo man xeli? Tanaxmad, ybapirianebis ybebi ConCxis gamonazardebis
modifikaciis Sedegia. ConCxis es gamonazardebi aqamde
emsaxurebodnen wina, faringiuli layuCebis napralebis
Seqmnas (suraTi 34.13). layuCis napralebs, romlebic
ar iyvnen gamoyenebuli suspenziiT kvebaSi, darCaT sxva
funqcia. es aris garemosTan sasunTqi airebis mimocvla.
XX suraTi 34.13 hipo-
sxva hipoTezebis Tanaxmad ybebi sul sxva struq-
Teza: xerxemlianebis layuCebis turebisgan warmoiqmnen. mkvlevrebi ikvleven genebs,
ybebis evolucia. ybebis napralebi qala romlebic ganapirobeben miqsinebis da minogebis piris
Zvlebi da maTi mimagrebis ganviTarebas da amowmeben am hipoTezebis siswores.
adgilebi ConCxis gamon-
ybapirianebs ybebis garda, sxva saerTo SeZenili
azardebis ori wyvilidan
ganviTardnen (suraTze Tvisebebic aqvT. yvela ybapirianis saerTo winaprebSi
wiTeli da mwvane). es gam- moxda Hox genebis damatebiTi gaormageba. ase rom, Tu
piri
onazardebi pirTan axlos, adreul qordianebSi genebis erTi jgufi iyo, ybapir-
ConCxis el-
layuCebis napralebs ianebSi oTxi jgufia. genebis sxva jgufebmac ganicades
ementebi
Soris iyo ganlagebuli.
gaormageba. amas mohyva ybapirianebis embrionuli ganvi-
ybebis Semqmneli gamonaz-
ardebis win iyo gamon- Tarebis Semdgomi garTuleba. ybapirianebis wina tvini
azardebis kidev erTi
wyvili. is an daikarga,
an Sevida ybebis Zvlebis
SemadgenlobaSi.
821
sxva qalianebis wina tvinTan SedarebiT ufro didia.
ynosvisa da mxedvelobis grZnoba ufro Zlieria. wylis
ybapirianebs sxeulis yovel gverdze aqvT lateraluri
anu gverdiTi xazis sistema. gverdiTi xazi gverds sig-
rZeSi gahyveba. is warmoadgens mikroskopuli organoe-
bis mwkvrivs. mikroskopuli organoebi mgrZnobiarea wy-
alSi vibraciis mimarT.
rogorc adre avRniSneT, ybapirianebis winaprebSi
daiwyo mineralizebuli Sinagani ConCxis warmoqmnis
procesi. Tanamedrove ybapirianebis saerTo winapars mkerdis analuri
mineralizirebuli hqonda RerZuli ConCxi, mxrebis sar- farfli farfli
tyeli da dawyvilebuli gamonazardebi.
ZuZumwovrebi
reptiliebi
mrgvalpirianebi
miqsinebi
uroqordianebi
amfibiebi
sxivfarfliani Tevzebi
ormagadmsunTqavebi
cefaloqordianebi
celakantisnairebi
822
xrtilovani Tevzebi umetesoba mtacebelia. isini an mTlianad ylapaven msx-
verpls, an Tu is didia da mTlianad misi Caylapva Zne-
(zvigenebi, skarosi da maTi naTesavebi) lia, aglejen xorcis naWrebs mZlavri ybebis da basri
okeanis yvelaze didi da warmatebuli xerxemliani kbilebis meSveobiT. zvigens aqvs kbilebis ramdenime
mtaceblebi arian zvigenebi, skarosebi da maTi naTesave- rigi. Zveli kbilebis dakargvasTan erTad, es rigebi
bi. isini ekuTvnian klass Chondrichthyes, rac ,,xrtilo- TandaTan piris wina nawilisken gadaadgildebian. zvi-
van Tevzebs” niSnavs. rogorc maTi saxelidan gamomdi- genis saWmlis momnelebeli traqti sxva xerxemlianebis
nareobs Chondrichthyes _ xrtilovani Tevzebis ConCxi umetesobis traqtTan SedarebiT proporciulad ufro
ZiriTadad Sedgeba xrtilisgan. xSirad xrtili kalci- moklea. zvigenis nawlavebSi ganlagebulia spiral-
umiT aris gajerebuli. uri klapani. es spiralis formis nakecebia, romlebic
saxeli – xrtilovani Tevzebi pirvelad 1800 wels zrdian nawlavebis zedapiris farTobs da agrZeleben
SemoiRes. maSin mecnierebi fiqrobdnen, rom saxeli asax- sakvebis gzas saWmlis momnelebel traqtSi.
avs xerxemlianebis ConCxis evoluciis adreul stadias. kargad ganviTarebuli grZnobis organoebi da Seg-
varaudobdnen, rom mineralizacia ganviTarda ufro gan- rZnebis mZafri unari aris adaptacia. is Tan sdevs aq-
viTarebul evoluciur xazebSi (magaliTad Zvlovan Te- tiur mtaceblur cxovrebis nirs. zvigenebs aqvT Zlieri
vzebSi). am mosazrebas isic aZlierebda, rom ufro gvian mxedveloba, magram ferebs ver asxvaveben. zvigenebis
ganviTarebul evoluciur xazebSi embrionebs Tavdapir- nestoebi ixsnebian daxurul kolbebSi (sivrceebSi).
velad xrtilovani ConCxi uviTardebaT. Semdgomi ganvi- aseve ixnebian wylis xerxemlianebis umetesobis nestoe-
Tarebis dros xrtilis umetesi nawili ZvliT icvleba bi,. nestoebs marto ynosvis (sunis garCevis) funqcia
(kalciumis fosfatis Semcveli mkvrivi masaliT). mosaz- aqvT. kunTebis SekumSva warmoqmnis eleqtrul vels.
reba, rom xrtilovani Tevzebi Zvlovani Tevzebis evo- zvigenis Tavis nawilis kanSi ganlagebulia wyvili zona,
luciis adreul etaps warmoadgenen ar gamarTlda. kon- romliTac is am vels SeigrZnobs. sxva wylis cxovelebis
odontebis da javSniani xerxemlianebis magaliTze Cans, msgavsad zvigenebsac ar aqvT dafis apki. es aris struq-
rom xerxemlianebis ConCxis mineralizacia daiwyo Chon- tura, romlis meSveobiT xmeleTis xerxemlianebSi
drichthyes evoluciuri xazis sxva xerxemlianebisgan bgeris talRebi gadaecema smenis organos. bgera aRwevs
gamoyofamde. metic, Zvlis arsebobis kvali SeiZleba zvigens wylis gavliT. Sinagani yuris smenis organos is
vnaxoT Tanamedrove xrtilovanebSi, kerZod ki maT qer- mTeli sxeuliT gadaecema.
clebSi, kbilebis fuZeebTan, zvigenis zog saxeobaSi ki zvigens axasiaTebs kvercxis Sinagani ganayofi-
malebis zedapirze arsebul Txel fenaSi. Zvlis reduq- ereba. mamrs menjis farflebTan wyvili ulvaSi aqvs.
cia xrtilovan TevzebSi rogorc Cans meoradi movlenaa. am ulvaSebs gadaaqvT sperma mdedris reproduqciul
es moxda sxva ybapirianebisgan gamoyofis Semdeg. traqtSi. zvigenis zogi saxeoba kvercxismdebelia, anu
amjerad dafiqsirebulia xrtilovani Tevzebis 750 isini deben kvercxs da naSieri kvercxidan iCekeba de-
saxeoba. yvelaze did da mravalferovan qveklasSi Se- dis sxeulis gareT. kvercximdebeli zvigenebi kvercxebs
dian zvigenebi da skarosebi (suraTi 34.15 a da b). Sem- dadebamde fuTaven damcav samosSi. sxva saxeobebi arian
deg qveklasSi Sedis qimerebis ramdenime aTeuli saxeoba cocxalmSobiarebi. isini inaxaven ganayofierebul kver-
(suraTi 34.15 g). cxs kvercxsavalSi. embrionebi dedis sxeulSi ikvebebian
zvigenebis umetesoba Zalian swrafad curavs. sxe- yviTriT, viTardebian, iCekebian saSvilosnoSi, Semdeg ki
ulis forma gluvia. manevrirebis unari sakmaod cudia. gareT gamodian (ibadebian). ramdenime saxeoba cocxalm-
sxeulisa da kudis farflis mZlavri moZraobebis meS- Sobiarea. am SemTxvevaSi naSieri viTardeba saSvilosno-
veobiT sxeuli win gadaadgildeba. zurgis farflebi Si. dabadebamde sakvebs iRebs dedis sisxlidan. sakvebi,
stabilurobas aniWebs sxeuls. wyvili mkerdisa (wina) romelsac saSvilosno gamoimuSavebs, absorbciis gziT,
da menjis (ukana) farflebis meSveobiT zvigens curvis yviTris tomris placentis gavliT xvdeba embrionSi.
dros zeviT moZraoba SeuZlia. zvigenis curvadobas aris SemTxevebi, roca embrioni sxva kvercxs Wams. zvi-
xels uwyobs uzarmazar RviZlSi arsebuli cximis didi genis reproduqtiuli traqti ixsneba kloakaSi, iqve ix-
maragi. amis miuxedavad, cxovelis sxeulis simkvrive wy- sneba gamomyofi da momnelebeli sistemebi. kloaka aris
lis simkvriveze ufro didia. Tu is ar curavs (Cerdeba saerTo kamera, romelsac erTi gareTa gasaxsneli aqvs.
erT adgilas), igi iZireba. gauCerebeli curva uzrunve- skarosebi zvigenebis axlo naTesavebi arian, ma-
lyofs wylis nakadis gadinebas piridan layuCebSi. la- gram maTi cxovrebis niri gansxvavebulia zvigenebis
yuCebSi xdeba airebis mimocvla. Tumca bevr skaross da cxovrebis nirisgan. skarosebis umetesobas Sebrtyele-
zog zvigens sakmaod did xans SeuZlia fskerze dasvene- buli formis sxeuli aqvs. isini fskerTan axlos binad-
ba. dasvenebis dros muSaoben ybebis da farinqsis kunTe- roben. ikvebebian moluskebiT da kibosnairebiT. ybebis
bi. isini uzrunvelyon wylis dinebas layuCebis gavliT. meSveobiT amtvreven niJarebs. skarosebs aqvT Zalian
yvelaze didi zomis zvigenebi da skarosebi ikvebe- mkerdis farTo farflebi. isini wylis frTebs waagavs.
bian suspenziiT kerZod ki planqtoniT. sxva zvigenebis cxovelis wyalSi gadaadgileba ki frenas hgavs. bevr
823
skaross aqvs maTraxisebri formis kudi. zog saxeobas turi taqsonia. (ix. suraTi 34.2). Tanamedrove sistema-
kudze momwamlavi kauWebi gaaCnia. kauWebs cxoveli Tav- tikosebi aTavseben oTxfexianebs Zvlovan TevzebTan
dacvisTvis iyenebs. erTad klada Osteichthyes-Si. sinamdvileSi saxeli ,,Zv-
ukanaskneli 300 milioni wlis ganmavlobaSi xrti- lovani Tevzebi” jgufis yvela wevrs zustad ver aRwers.
lovani Tevzebi didad ar Secvlilan. dRes-dReobiT xrtilovanebisgan gansxvavebiT TiTqmis yvela arse-
gazrdili TevzsWeris gamo, isini safrTxis qveS imyofe- bul Osteichthyes _ Zvlovans aqvs mkvrivi (gaZvalebuli)
bian. 2003 dafiqsirda, rom bolo 15 wlis ganmavlobaSi Sinagani ConCxi. kalciumis fosfati aniWebs ConCxs si-
Crdilo- dasavleT atlantikaSi zvigenebis raodenoba magres. dRemde ar aris cnobili, rodis gaCnda Zvlov-
Semcirda 75%-iT. ani ConCxi ybapirianebis evoluciis msvlelobaSi. Ses-
aZlebelia, rom xrtilovanebis da Zvlovanebis saerTo
winapars Zvlovani ConCxi hqonda. xrtilovanebma al-
sxivfarfliani da mtevanfarfliani
baT dakarges Zvlebi Semdgomi evoluciis procesSi. am
Tevzebi sakiTxis gadasaWrelad saWiroa meti namarxis aRmoCena
xerxemlianebis da gamokvleva.
ZuZumwovrebi
xrtilovani Tevzebi
amfibiebi
reptiliebi
mrgvalpirianebi
celakantisnairebi
miqsinebi
uroqordianebi
sxivfarfliani Tevzebi
umetesoba miekuT-
vneba ybapirianebis Cven Tevzebs veZaxiT. isini sunTqaven wylis nakadis meS-
kladas _ Zvlovan Te- veobiT. wylis nakadi mexuTe, meoTxe wyvil layuCebs
vzebs. bevri sxva taq- Soris gadis. layuCebi moTavsebulia kamerebSi da dafa-
sonomiuri saxelis rulia damcavi Zvlovani firfitiT. firfitas operculum
msgavsad Osteichthyes _ operkulums anu layuCebis safars eZaxian (suraTi
(,,Zvlovani Tevzebis”) 34.16). wyali grovdeba pirSi, Semdeg farinqsis gavliT
saxeli arsebobda vrceldeba layuCebSi. wylis gavrceleba xorcield-
filogeneturi siste- eba operkulumis moZraobisa da layuCebis kamerebis
matikis SemoRebamde garSemo ganlagebuli kunTebis SekumSvis meSveobiT.
didi xniT adre. roca wylis Zvlovanebis umetesoba curvis unars haeris
es saxeli pirvelad tomris meSveobiT inarCunebs. haeris tomara cnobi-
SemoiRes, oTxfexiane- lia sacuravi buStis saxeliT. airebi sisxlidan xvdeba
bi am jgufSi ar Se- sacurav buStSi. es zrdis Tevzis curvisa da tivti-
diodnen. axla Cven vis unars, ris Sedegad Tevzs zeviT aslva SeuZlia.
viciT, rom Zvlovani roca airebi ukan sisxlSi ganidevneba, Tevzi qveviT,
Tevzebi parafile- fskerisken moZraobas. Carlz darvinis varaudiT, oTx-
fexianebis filtvebi sacuravi buStidan ganviTardnen.
dorsaluri farfli
cximis farfli
(damaxasiaTebeli
sacuravi buSti kudis farfli
zurgis qorda kalmaxisTvis)
tvini
nestoebi
lateral-
uri xazi
operkulumis
danawevrebuli layuCebi anusi
Tirkmelebi analuri
kide guli
Sardis buSti farfli
RviZli
gonadebi menjis
kuWi farfli
nawlavebi
824
wylis Zvlovani Tevzebis kani xSirad dafarulia
brtyeli, Zvlovani qerclebiT. qerclebi zvigenis kbi
lismagvari qerclebisgan gansxvavdeba agebulebiT. ka
nis jirkvlebi asinTezeben sekrets _ sqel lorwos.
lorwo faravs kans da curvis dros amcirebs wylis wi-
naRobas. iseve, rogorc zvigenebs, wylis Zvlovanebsac
aqvT gverdiTi xazis sistema. gverdiTi xazi aris sxeu-
lis orive mxarze kanSi ganlagebuli patarwylis Zvlov-
(a) yviTelfarfliani tuna (Thunnus albacares). swrafad mocurave ani Tevzebis gamravleba Zalian gansxvavebulia. saxeo-
gunduri Tevzia. mTel msoflioSi Zalian didia misi komerciuli bebis umetesoba qviriTs yris. qviriTi patara kvercxia,
mniSvneloba.
romelsac mdedri didi raodenobiT yris. mamri qviriTs
dayris Semdeg anayofierebs. es aris garegani ganayofi-
ereba. amave dros bevr saxeobas axasiaTebs Sinagani ga-
nayofiereba da cocxalmSobiaroba.
sxivfarfliani Tevzebi
CvenTvbis kargad cnobili wylis Zvlovani Tevzebi
TiTqmis yvela ekuTvnis sxivfarflian Tevzebs (klasi
Actinopterygii, berZnulidan aktin –sxivi da pteryg – frTa
da farfli). sxvadasxva saxeobebi: qorWila, kalmaxi, mt-
knari wylis qorWila, tuna da qaSayi yvela CvenTvis kar-
(b) Tevzi klouni (Amphiprion ocellaris), zRvis anemonebis gad cnobilia (suraTi 34.17). farflebs qmnian grZeli,
simbionti.
moqnili sxivebi. farflebi modificirebulia manevri-
rebis, Tavdacvis da sxva funqciebisTvis.
sxivfarfliani Tevzebi, rogorc Cans, mtknar wyal-
Si gaCndnen da Semdeg zRvebSi gavrceldnen (adaptacia,
romelmac mlaSe wyalSi gadaadgilebasTan dakavSire-
buli osmosuri problemebi gadawyvita ganxilulia 44
825
34.4
doebi katastrofamde miiyvana. TevzWeris garda sx-
ivfarfliani Tevzebi adamianisgan sxva dawolasac koncefcia testi
ganicdian: magaliTad, dambebis meSveobiT mdinareebis
dinebis Secvla.
1. romeli SeZenili Tvisebebi aqvT saerTo zvi-
mtevanfarflianebi genebsa da tunas? romeli Tvisebebi ganasxvave-
ben maT?
devonis periodis ganmavlobaSi sxivfarfliani Tev- 2. sarkopterigiebis Tanamedrove sami xazi gansx-
zebi Zvlovani Tevzebis sxva ZiriTad evoluciur xazTan vavebul saarsebo garemoSi binadrobs. aRwereT
mtevanfarflianebTan (Sarcopterygii) erTad ganviTard- gansxvaveba am habitatebs Soris.
nen. sarkopterigiebis ZiriTadi damaxasiaTebeli aris
ylortis formis Zvlebi. mkerdis da menjis farflebSi es
34.5
Zvlebi garsSemortymulia kunTebis sqeli SriT. devon-
uri periodis ganmavlobaSi bevri sarkopterigia mlaSe
koncefcia
wylebSi binadrobda. magaliTad zRvebis sanapirosTan
daWaobebul teritoriebze. farflebs albaT sacuraod
da wylis qveS ,,sasiarulod” iyenebdnen. devonis peri- oTxfexianebi arian wina
odis zogi sarkopterigia Zalin didi zomis mtacebeli
iyo. am periodis sarkopterigiebis namarxebSi xSirad nax-
da ukana kidurebis mqone
uloben cera TiTisodena, eklis formis kbilebs. ybapirianebi
devonis periodis bolosken sarkopterigiebis mra-
valferovneba mkveTrad Semcirda. dReisTvis mxolod xerxemlianebis istoriaSi erT-erTi yvelaze mniS-
sami xazia gadarCenili. erTi _ celakantebi (klasi Ac- vnelovani movlena moxda daaxloebiT 360 milioni wlis
tinistia) gadasaxldnen okeanSi (suraTi 34.18). mecnierebi winaT. zogi sarkopterigiis farflebi gadaiqcnen oTx-
fiqrobdnen, rom celakantebi 75 milioni wlis win ga- fexianebis wina da ukana kidurebad. aqamde yvela xerx-
daSendnen, magram 1938 wels meTevzem daiWira celakan- emlians Tevzismagvari agebuleba axasiaTebda. oTx-
ti indoeTis okeanis dasavleT nawilSi, komorosis kun- fexianebi gadavidnen xmeleTze. maTi sxeulis forma
ZulebTan. 1999 wlamde celakantebs marto am arealSi gaxda Zalian mravalferovani. oTxfexianebis kidurebi
poulobdnen. Semdeg indoneziis axlos, indoeTis okeanes sxvadasxva funqciebs asruleben. magaliTad: bayayi dax-
aRmosavleT nawilSi, aRmoaCines meore populacia. in- tis, arwivi dafrinavs, adamiani ki gamarTulad dadis.
doneziis populacia albaT meore saxeobas warmoadgens.
Tanamedrove sarkopterigiebis meore xazs qmnis oTxfexianebis SeZenili Tvisebebi
orgvaradmsunTqavi (klasi Dipnoi) Tevzebis sami Taoba.
oTxfexianebis (tetrapodebi) yvelaze mniSvnelovani
yvela orgvaradmsunTqavis namarxebi napovnia samxreT
niSani safuZvlad daedo maT saxels (Tetrapoda berZnu-
naxevarsferoSi. orgvaradmsunTqavebi gaCndnen okeane-
lad oTx fexs niSnavs). mkerdis da menjis farflebis
Si. dRes maT pouloben ZiriTadad mtknar wyalSi: gubee-
adgilze oTxfexianebs kidurebi aqvT. kidurebis sa-
bSi da WaobebSi. es Tevzebi haers filtvebSi agrove-
SualebiT oTxfexianebs SeuZliaT wonis gadanawileba
ben. filtvebi dakavSirebulia farinqsTan. filtvian
xmeleTze moZraobis dros. TiTebiani kidurebi siaru-
(orgvaradmsunTqav) Tevzebs layuCebic aqvT. avstra-
lis dros kunTebiT gamomuSavebul Zalas xmeleTs ga-
liuri orgvaradmsunTqavi Tevzebis airebis mimocvlis
dascemen.
mTavar organos layuCebi warmoadgens. mSrali sezonis
xmeleTze cxovrebam oTxfexianebis sxeulis agebule-
dros gubeebi Srebian. zog orgvaradmsunTqavs SeuZlia
baSi sxva cvlilebebic Seitana. ukana kidurebi mimagreb-
talaxSi Cafloba da daZineba (uZraobis mdgomareobaSi
ulia menjis sartylis Zvlebze. menjis sartylis Zvlebi
cudi pirobebis gadatana; ixileT Tavi 40)
uZravad dakavSirebulia xerxemalTan. amis gamo, ukana
mesame Tanamedrove xazi gacilebiT ufro mraval-
kidurebis xmeleTze moZraobis Sedegad gamomuSavebuli
ferovania, vidre celakantebi an orgvaradmsunTqavebi.
Zala sxeuls gadaecema. dRes arsebul oTxfexianebs ar
Sua devonuri periodis ganmavlobaSi moxda maTi adapta-
aqvT layuCis napralebi; embrionuli ganviTarebis dros
cia xmeleTze cxovrebasTan. maT dasabami misces xmeleTis
faringiuli napralebidan xdeba yuris nawilebis, jirkv-
yvela xerxemlians _ oTxfexianebs, adamianis CaTvliT.
lebisa da sxva struqturebis formireba. yurebi adap-
oTxfexianebis klada aris Semdegi koncefciis Tema.
tirebulia haerSi gavrcelebuli bgerebis misaRebad.
zogi es Tviseba oTxfexianebis sxvadasxva evolu-
ciur xazSi daikarga an mniSvnelovnad Seicvala. magali-
Tad: frinvelebSi mkerdis kidurebi frTebad gadaiqcnen,
veSapebis mTelma sxeulma ki Tevzis msgavsi forma miiRo.
826
Sirebuli rCeboda. amiT isini hgvanan Tanamedrove oTx-
fexianebs, romlebsac amfibiebs eZaxian.
amfibiebi
amfibiebi (klasi
xrtilovani Tevzebi
ZuZumwovrebi
reptiliebi
miqsinebi
amfibiebi
cefaloqordianebi
mrgvalpirianebi
uroqordianebi
ormagadmsunTqavebi
sxivfarfliani Tevzebi
celakantisnairebi
Amphibia) dRes war-
Zvlebi, rom- modgenilni arian
lebic `iWeren” daaxloebiT 4800 sa
layuCebs xeobiT. maT Soris
arian salamandrebi
(rigi Urodela _kudi-
anebi), bayayebi (rigi
oTxfexia-
nis kiduris Anura _ ukudoebi)
Zvlebis da ufiltvo amfibie-
agebuleba bi (rigi Apoda, rac
niSnavs ufiltvos).
S S suraTi 34.19 Acanthostega _ devonuri periodis oTx- dReisTvis aRwe
fexianebis naTesavi. ganviTarebul gamonazardebTan erTad, rilia salaman-
romlebic oTxfexianebisTvis damaxasiaTebeli, Acanthostega-s drebis 500 saxeoba.
primitiuli wylis adaptaciebic axasiaTebda: magaliTad la-
zogi salamandra
yuCebi.
mxolod wyalSi bi-
nadrobs. sxvebi zr-
oTxfexianebis warmoSoba
dasrul asakSi bi-
rogorc vTqviT, devonis periodis sanapiroebis nadroben wyalSic da xmeleTzec, an mTel cxovrebas
daWaobebuli adgilebi uamravi sxvadasxva sarkopteri- xmeleTze atareben (suraTi 34.21 a). xmeleTze mobindre
gis samSoblo iyo. meCxer da JangbadiT Rarib wyalSi salamandrebis umetesoba gadaadgildeba sxeulis erTi
maT daiwyes haeriT sunTqvisTvis filtvebis gamoyeneba. mxridan meore mxareze daqanebuli moZraobis meSveobiT.
zogi saxeoba mkvrivi farflebis meSveobiT albaT ta- es Tviseba memkvidreobiT darCaT xmeleTis adreuli
laxian fskerze an morebze gadaadgildeboda. ase rom, oTxfexianebisgan. wylis salamadrebSi xSiria pedamor-
oTxfexianebis sxeulis agebuleba warmoadgens aqamde fozi; magaliTad: amerikuli protei (Necturus) larvul
arsebuli sxeulis agebulebis modifikacias. Tvisebebs sqesobrivi simwifis drosac inarCunebs (ix.
sarkopterigiebis erT-erT evoluciur xazSi suraTi 24.23).
farflebi TandaTan kidurebs daemsgavsa. amave dros dRes aRwerilia bayayebis daaxloebiT 4 200 saxe-
danarCeni sxeuli adaptirebuli darCa wyalSi cxovre- oba. bayayebi xmeleTze kudian amfibiebze ukeT gadaadg-
basTan. magaliTad: oTxfexianebis axlo naTesavi _ Ac- ildebian, anu ufro adaptirebulebi arian xmeleTze
anthostega binadrobda grenlandiaSi 365 milioni wlis cxovrebasTan (suraTi 34.21 b). zrdasruli bayayebi
winaT. mas hqonda mTlianad Camoyalibebuli wvivi, koWi xmeleTze daxtian Zlieri ukana kidurebis daxmarebiT.
da TiTebi (suraTi 34.19). amis miuxedavad, darCa wy- bayayi iWers mwerebs grZeli, webovani eniT, romelic
alTan adaptirebuli. mas hqonda layuCebis Zvlebi da piris wina nawilTan aris mimagrebuli. bayayi enas ga-
sxivebisgan Semdgari kudis farfli. am farflis meS- motyocnis da mweri ewebeba enas. bayayebs aqvs uamravi
veobiT cxoveli wyalSi moZraobda. misi menjis da mker- TavdacviTi adaptacia. amiT Tavs icaven mtaceblebis-
dis sartyeli Zalian susti iyo. amitom, sxeulis wonas gan. maTi kanis jirkvlebi asinTezeben cudi gemos mqone
xmeleTze ver ikavebda. rogorc Cans, Acanthostega dro- an momwamvlav lorwos. bevri Sxamiani saxeoba mkveTrad
dadro wylidan gamodioda, magram ZiriTad dros mainc aris Seferili. mkveTri Seferiloba afrTxobs mtaceb-
wyalSi atarebda. lebs (ix. suraTi 53.6). sxva bayayebs SeniRbviTi Seferi-
bolo 20 wlis ganmavlobaSi paleontologebma aR- loba axasiaTebT (suraTi 53.5).
moaCines uamravi axali namarxi. am aRmoCenebis wyalo- ufiltvoebi (daaxloebiT 150 saxeoba) TiTqmis brme-
biT, mecnierebma sakmaod darwmunebiT daadgines oTx- bi arian. garegnulad Wiayelebs gvanan (suraTi 34.21g).
fexianebis warmomavloba (suraTi 34.20). oTxfexianebis ufiltvoebis winaprebs kidurebi hqondaT, ase rom, ki-
mravalferovneba mkveTrad gaizarda qvanaxSiris peri- durebis arqona aris meoreuli adaptacia. ufiltvoebi
odis ganmavlobaSi. zogi saxeoba sigrZeSi 2m aRwevda. binadroben tropikul arealSi. maTi saxeobebis umeteso-
namarxebis adgilmdebareoba da agebuleba imas mowmobs, ba binadrobs nestiani tyis niadagSi. ramdenime samxreT
rom adreuli oTxfexianebis umetesoba wyalTan dakav- amerikuli saxeoba binadrobs mtknar wyalSi – gubeebSi
827
milioni wlebis win:
sxivfarfliani Tevzebi
celakantebi
ormagmsunTqavebi
(a) rigi Urodela (kudiani amfibiebi) kudian
eustenopteroni amfibiebs (salamandrebs) kudi zrdasrul asakSic
rCebaT.
panderixti
elginerpetoni
metaqsignatusi
akantostega
ixtiostega
hinerpetoni
griirpetoni
828
(b) Tavkombala wylis,
mcenareebiT mkvebavia,
Tevzis kudis msgavsi
kudiT da Sinagani la-
yuCebiT.
(a) mamri iWers mdedrs da stimulirebs kvercxebis dadebas. (g) metamorfozis ganmavlobaSi layuCebi da
kvercxebi gamoiyofa da nayofierdeba wyalSi. maT aqvT Jelati- kudi ganiwoveba da oTxi kiduri viTardeba
nisebri garsi, magram ara aqvT mkvrivi garsi da haerze amoSroba
emuqreba.
saxeobas filtvebi ar aqvs. isini sunTqaven kanisa da bevri saxeobis mamrebi mkveTr xmas gamoscemen. am xmebiT
piris meSveobiT. isini icaven teritorias da izidaven mdedrebs. zogi
amfibiebis umetesobaSi ganayofiereba garegania; saxeoba gamravlebis adgilebTan migraciis dros avlens
mamri iWers mdedrs wina TaTebiT, sanam mdedri dadebs rTul qcevas: am qcevebSi Sedis xmiT urTierToba, nav-
kverxs (qviriTs yris), mamri maT anayofierebs. (ix. sura- igaciis araCveulebrivi unari da qimiuri signalebi.
Ti 34.22 a). amfibiebi kvercxs, rogorc wesi, deben wyalSi ukanaskneli 25 wlis ganmavlobaSi mTel msoflioSi
an xmeleTis nestian adgilebSi. kvercxs ar aqvs mkvrivi aRiniSneba amfibiebis ricxvis swrafi da SemaSfoTe-
garsi da haerze swrafad Sreba. zogi saxeoba didi ra- beli Semcireba. rogorc Cans, habitatebis degrada-
odenobiT qviriTs yris droebiT gubeebSi. gubeebi Sreba ciis ramdenime mizezi arsebobs: sokovani (qitriduli)
da mTeli STamomavloba iRupeba. amis gamo, sikvdiliano- daavadebis gavrceleba da mJave naleqebi. ukanaskneli
ba maRalia. sxva saxeobebi SedarebiT mcire raodenobis gansakuTrebiT saSiSia amfibiebis umravlesobisTvis,
kvercxs deben. amis garda, sxvadasxva saxis mSobliur mz- radganac maT sasicocxlo ciklis dasamTavreblad
runvelobas avlenen. zogi saxeobis mamrebi an mdedrebi sWirdeba nestiani adgilebi.
kverxs atareben zurgiT, piriT an mucelSic ki. xis bay-
34.5
ayebis tropikuli saxeobebi qviriTs aTavseben nestian,
qafian budeebSi. es budeebi mdgradia simSralis mimarT. koncefcia testi
arsebobs ramdenime kvercx-cocxalmSobiare da cocx-
almSobiare saxeoba. am SemTxvevaSi kvercxi rCeba mde-
1. iyo Tu ara Acanthostega xmeleTis oTxfexiani?
dris sasqeso traqtSi. iq embrionebi viTardebian gamoS-
axseniT Tqveni pasuxi.
robis safrTxis gareSe.
2. zogi amfibia wyals arasdros tovebs. sxvebs
bevr amfibias rTuli da mravalferovani socialuri
SeuZliaT xmeleTis SedarebiT mSral adgileb-
qceva axasiaTebs. rTul qcevas amfibiebi gansakuTrebiT
Si arseboba. ganasxvaveT adaptaciebi, romle-
gamravlebis periodis dros avlenen. rogorc wesi, bay-
bic amsubuqeben cxovrebis am or stils.
ayebi Cumi cxovelebi arian, magram gamravlebis dros
829
bi i
e bi ku gi i ni re eb
i eb i i
li n r a v vr eb ri
a bi eb
ia av ji za ve
l a vr e ne r
ti n oz en no ). in oz a at ia ov
re
p er m i d i a ez
i oz g l w
ra pt ve
l eb i d fr Ti rc um
in avr an ar pl ix qe Z
pa ji is g Zu
fr noz n
e eb
di km
li el
xv rinv
(f
xvlikmenjiani
dinozavrebi
dinozavrebi
lepidozavrebi
arqozavrebi
diafsidebi sinafsidebi
reptiliebi
830
gareembrionuli garsebi amniotebma xmeleTze sacxovrebeli
sxva adaptaciebic SeiZines. maTi kani nak-
alantoisi. alantoisi embrionis qorioni. qorioni da alantoisis lebad SeRwevadia. aeracia xorcieldeba
cxovelmoqmedebis narCenebis gadamcem membrana iReben monawileobas gazebis gulmkerdis areSi arsebuli filtvebiT.
itomaraa. qorionTan erTad alantoi- mimocvlaSi embrionsa da haers Soris.
adreuli oTxfexianebs da amJamad arse-
sis membranac sunTqvis organos rols Jangbadi da naxSirorJangi Tavisu-
asrulebs. flad gadian naWuWSi. buli amfibiebs kidurebze dgomis unari
ar aqvT. Tanamedrove amniotebs SeuZli-
amnioni. embrioni moTavsebulia yviTris tomara. yviTris tomara aT fexze ufro maRla (aweulad) dgoma.
siTxiT savse RruSi. amnioni icavs mas. Seicavs sakvebis rezervs, yviTrs. adreuli amniotebi
siTxe baliSis rols asrulebs meqani- yviTris tomaris membranaSi ganlageb- Tanamedrove amfibiebTan da amni-
kuri zemoqmedebis dros. ulia sisxlZarRvebi. maTi saSualebiT
xdeba sakvebis transportireba yviT-
otebTan yvelaze axlo mdgomi maTi saer-
ridan embrionSi. sxva sakvebi inaxeba To winapari cxovrobda qvanaxSiris peri-
cilaSi (kvercxis TeTri nawili). odSi, 340 milioni wlis winaT. am periodiT
daTariRebuli amnioturi kvercxebis
namarxebi ar aris nanaxi. es arc aris ga-
embrioni
sakviri, Tu gaviTvaliswinebT, rom amnio-
turi kvercxi Zalian nazia. ase rom, Seu-
Zlebelia davadginoT, rodis warmoiqma
mnioturi siTxiT amnioturi kvercxi. Tumca Tanamedrove
savse amnioturi amniotebis ukanasknel saerTo winapars
Rru
ukve unda hqonoda amnioturi kvercxi.
yviTri
adreuli amniotebisa da maTi uaxloe-
si naTesavebis namarxebidan Cans, rom isini
naWuWi cila ufro mSral garemoSi binadrobdnen, vidre
adreuli oTxfexianebi. saReWi kbilebis
agebuleba da sxva Tvisebebi miuTiTebs,
rom zogi maTgani ikvebeboda mcenareebiT.
SS suraTi 34.24 amnioturi kvercxi. reptiliebis da ZuZumwovrebis embrionSi mcenareebiT mkvebavi amniotebi didi ra-
oTxi Canasaxis gareTa membranis Camoyalibeba xdeba. es membranebia: amnioni,
alantoisi, qorioni da yviTris parki.
odenobiT iRebdnen mcenareul masas. Tavis
mxvriv, isini didi mtacebeli amniotebis
msxverpls (sakvebs) warmoadgendnen.
Ta membranebi ewodebaT. isini ar warmoadgenen embrionis
sxeulis nawils da viTardebian embrionis gareT arse-
reptiliebi
buli qsovilis Sreebidan. Canasaxis gareTa membranebi
monawileoben airebis mimocvlaSi, narCenebis SenaxvaSi reptiliebis kla-
xrtilovani Tevzebi
reptiliebi
ZuZumwovrebi
amfibiebi
mrgvalpirianebi
cefaloqordianebi
uroqordianebi
miqsinebi
erT-erTi membrana garss ertymis siTxiT savse embrio- jgufebTan erTad (mag-
nis saTavsos da hidravlikuri dartymis amortizato- aliTad, didi, frenis
radac moqmedebs. am membranas amnioni hqvia. amnioturi unaris armqone dino-
kvercxis saxeli amnionidan warmoebulia. zavrebi) Sedian: gate-
amfibiebis kvercxs garsi ar aqvs. reptiliebis ria, xvlikebi, gvelebi,
umetesobasa da zogi ZuZumwovris amniotur kvercxs ku, niangebi da fr-
aqvs garsi. frinvelebis kvercxis garsebi kalcinire- invelebi. adreuli rep-
bulia (Seicavs kalciumis karbonats) da mkvrivi. bevri tiliebi binadrobdnen
reptiliis kvercxis garsi ki blantia da kaniT aris da- dedamiwaze 320 milioni
faruli. garsi mniSvnelovnad amcirebs haerze kvercxis wlis winaT. yvela Ta-
amoSrobis saSiSroebas. es adaptacia saSualebas aZlevs namedrove reptiliis
amniotebs, aiTvison xmeleTis ufro didi regionebi, evoluciuri xazi uaR-
vidre es amfibiebma (amniotebis uaxloesma Taname- resad Secvlilia. ami-
drove naTesavebma) SeZles (rogorc 29 TavSi waikiTxeT tom, arc erTs SeuZlia
xmeleTis mcenareebis evoluciaSi igive rolo Teslma adreuli reptiliebis
Seasrula) ZuZumwovrebis umetesobas kvercxis garsi ar pirdapiri magaliTi
aqvs. embrioni viTardeba dedis sxeulSi da dazRveulia iyos. SedarebiTma Ses-
gamoSrobisgan. wavlam aCvena, rom zogi
831
ulis siTbos SenarCuneba metabolizmis gziT.
reptiliebis warmoSoba da
evoluciuri radiacia
reptiliebis yvelaze adreuli namarxebi aRmoa-
Cines kanzasis kldeebSi. isini ekuTvnis qvanaxSiris pe-
riodis bolos, anu daaxloebiT 300 milioni wlis arian.
reptiliebis pirveli ZiriTadi jgufi iyvnen pararep-
tiliebi. ZiriTadad es iyvnen didi, dabali, oTxfexa
balaxismWamelebi. zog parareptilias kanze dermuli
firfitebi hqonda. firfitebi, rogorc Cans, icavd-
nen maT mtaceblebisgan. mtaceblebi ZiriTadad iyvnen
SS suraTi 34.25 reptiliis gamoCekvis momenti. suraTze
gamosaxuli komodos varani Tavisufldeba pergamentis msgavsi sinafsidebi, ZuZumwovrebis winaprebi (amis Sesaxeb
garsisgan. Tanamedrove reptiliebis kvercxs frinvelebis mogvianebiT am TavSi visaaubrebT). parareptiliebi
kvercxisgan gansxvavebiT, rogorc wesi, aqvT aseTi garsi.
gadaSendnen triasuli periodis bolos, daaxloebiT
200 milioni wlis winaT. zogi sistematikosi Tvlis,
SeZenili Tviseba ganasxvavebs adreul reptiliebs sxva rom parareptiliebma dasabami misces kus ganviTare-
oTxfexianebisgan. bas. sistematikosebi varaudoben, rom parareptiliebis
reptiliebs amfibiebisgan gansxvavebiT aqvT qer- kanis firfitebi da kus baqani homologiur warmonaqm-
clebi. qerclebi wylisgan damcav bariers qmnian. Sei- nebs warm oadgenen. magram molekulurm a kvlevebma ar
caven cila keratins. qerclebi mSral haerze icaven daadastura es mosazreba. mkvlevrebs am TemasTan da-
sxeuls gamoSrobisgan. wyalTan adaptirebul niangebSi kavSirebiT dRemde agadaSenebis procesSi pararep-
ganviTardnen farebi. maT meti gamtarobis unari aqvT. tiliebis mravalferovneba mcirdeboda. paralelurad
qerclebis gamo, reptiliebi amfibiebisgan gansxvave- izrdeboda reptiliebis uZvelesi kladas diapsidebis
biT kaniT ar sunTqaven. reptiliebis umetesoba marto mravalferovneba. diafsidebs gauCndaT sxva axal Tvise-
filtvebiT sunTqavs. ku gamonakliss warmoadgens, vi- bebTan erTad erT-erTi advilad SesamCnevi Tviseba. es
naidan kus bevri saxeoba airebis mimocvlas kloakis sve- iyo qalas orive mxares ganlagebuli naxvretebis wyvi-
li zedapiris meSveobiT axorcielebs. li. naxvretebi Tvalbudis ukan iyo ganlagebuli. diaf-
reptiliebis umetesoba kvercxs xmeleTze debs. sidebi Sedgebodnen ori ZiriTadi evoluciuri xazisgan.
kvercxi garsiania (suraTi 34.25). ganayofiereba Sinaga- erTma xazma dasabami misca lepidozavrebs. am xazSi Se-
nad unda xdebodes, garsis ganviTarebamde. gvelebisa da dian gateriebi, xvlikebi da gvelebi. am xazSi plezio-
xvlikebis bevri saxeoba cocxalmSobiarea; maTi Canasax- zavrebTan da ixTiozavrebTan erTad aseve Sedis zogi
is gareTa membranebi qmnian placentas. placentis saSu- wylis reptilia (ix. suraTi 34.23). wylis zogi reptilia
alebiT embrioni dedis sxeulidan iRebs sakvebs. Tanamedrove veSapze ufro grZeli iyo; isini yvelani ga-
reptiliebze amboben, rom isini civsisxlianebi ari- daSendnen (Cven mokled visaubrebT Tanamedrove lepi-
an. es niSnavs, rom isini sxeulis temperaturis gasakon- dozavrebze).
troleblad ar iyeneben nivTierebaTa cvlis Sedegad diafsidebis meore evoluciur xazSi arqozavrebSi
miRebul energias. sxeulis temperaturas isini qceviTi Sedis bevri gadaSenebuli jgufi (pterozavrebis da
adaptaciebis meSveobiT aregulireben. magaliTad: roca zogi dinozavris CaTvliT) da niangebi (niangebze mogvi-
haeris temperatura dabalia, bevri xvliki mzeze Tbeba. anebiT visaubrebT). Ppterozavrebi gaCndnen gviani tria-
roca haeris temperatura maRalia, isini Crdils eZeben. sis dros. es pirveli oTxfexianebi iyvnen, romlebmac
ufro zusti iqneba davarqvaT am reptiliebs eqtoTer- frena daiwyes. pterozavrebis frTebi absoluturad
mulebi (siTbos garemodan mimRebi). es saxeli miuTiTebs gansxvavdebodnen frinvelebis da Ramurebis frTebi-
garegani siTbos absorbciis unarze. am SemTxvevaSi sgan. maT frTebs qmnida jagrisiT dafaruli membrana.
garemodan absorbirebuli siTbo sxeulis temperaturis membrana gaWimuli iyo ukana da wina kidurebis Zalian
ZiriTad wyaros warmoadgens (ufro detalurad es Tema grZel TiTebs Soris. kargad Senaxuli namarxebidan
me-40 TavSi iqneba ganxiluli). eqtotermul reptiliebs Cans, rom frTis membranaSi arsebobdnen kunTebi, sisxl-
arsebobisTvis 10% naklebi sakvebi sWirdebaT, vidre ZarRvebi da nervebi. aqedan vaskvniT, rom pterozavrebs
igive zomis ZuZumwovrebs. vinaidan isini pirdapir mzis frenis dros SesaniSnavad SeeZloT membranis marTva da
energiidan iReben siTbos da ara sakvebis metabolizmis kontroli.
Sedegad. reptiliebis kladis yvela warmomadgeneli ar arsebobdnen rogorc mcire, ise Zalian didi zomis
aris eqtotermuli; frinvelebi arian reptiliebis kla- pterozavrebi. mcire zomis pterozavrebi daaxloebiT
dis endoTermuli warmomadgenlebi, anu SeuZliaT sxe- Tolias zomis iyvnen. yvelaze didi pterozavrebis frTe-
832
warmoqmna hipoTeza, rom zogi
dinozavri iyo Tbilsisxliani.
metic, paleontologebma naxes
dinozavrebis namarxebi antar-
qtikaSic da arqtikaSic; Tumca
dinozavrebis arsebobis dros
klimati am arealSi dRevandel-
Tan SedarebiT ufro rbili iyo,
mainc sakmaod cioda imisTvis,
rom mcire zomis civsisxlian
dinozavrs SeenarCunebinaT
sxeulis maRali temperatura.
dinozavrebi, romlebidanac
frinvelebi ganviTardnen, fr-
SS suraTi 34.26 mSobliuri zrunva dino-
invelebiviT Tbilsisxlianebi
zavrebSi. monRoleTSi naxes budis mqone unda yofiliyvnen.
dinozavris gaqvavebuli ConCxi da kver- yovelTvis iTvleboda, rom
cxebi. aRmoCnda, rom dinozavrebi uvlidnen
kvercxebs da axalgamo Cekilebs. dinozavri dinozavrebi neli, pasiuri ar-
cnobili Oviraptor-is (kvercxis damWeri) sebebi iyvnen. 1970 wlebis da-
saxeliT cxovrobda 80 milioni wlis winaT. sawyisSi aRmoCenilma namarxebma
is kvercxebs faravda mkvlavebiT. SesaZle-
belia, rom misi mkvlavebi bumbuliT iyo da kvlevebma cxadyo, rom bevri
Semosili. dinozavri sakmaod moqmnili,
swrafad moZravi da zog SemTx-
bi gaSlil mdgomareobaSi 11 metrs aRwevdnen. rogorc vevaSi socialuric ki iyo. pale-
Cans, isini igive ekologiur niSas ikavebdnen, romelsac onTologebma dinozavrebSi aRmoaCines mSobliuri mz-
mogvianebiT frinvelebi daeuflnen; zogi mweriWamia iyo, runvelobis niSnebi (suraTi 34.26).
zogi Tevzs iWerda okeaneebidan, sxvebi ki filtravdnen yvela dinozavri (frinvelebis garda) gadaSenda
wyals grZel niskartSi da iqidan mcire zomis cxovelebs carcis periodis bolos. carcis periodis bolomde
iRebdnen. pterozavrebi gadaSendnen carcis periodis ramdenime milioni wyliT adre dinozavrebis saxe-
bolos, daaxloebiT 65 milioni wlis winaT. obebis raodenobam kleba daiwyo. namarxebidan es naT-
xmeleTze gaizarda dinozavrebis mravalferovneba. lad Cans. dRemde ar aris naTeli, ra gaxda dinozavrebis
maTi forma da zoma Zalian gansxvavebuli iyo. zogi or- gadaSenebis mizezi. ar viciT, ramdenad marTalia, rom
fexiani dinozavri mtredis xela iyo, zogi oTxfexia- mizezi asteroidi an kometa iyo, romelTa Sesaxeb Tqven
nis sigrZe 45 metrs aRwevda. am gigantebs iseTi grZeli 26-e TavSi waikiTxeT, vinaidan am katastrofas gadaurCa
kiseri hqondaT, rom xeebis mwvervalebis wvdebodnen. xmeleTis uamravi xerxemliani, ZuZumwovrebis umeteso-
dinozavrebis erT-erTi xazi _ frinvelmenjianebi bis CaTvliT.
mcenareebiT ikvebebodnen. mcenareebiT mkvebavebis bevr
saxeobas ganuviTarda damcavi meqanizmebi mtaceblebis lepidozavrebi (qerclebiT dafaruli)
winaaRmdeg, magaliTad: kudis ekliani da Tavis rqiani
lepidozavrebis erTi gadarCenili evoluciuri
gamonazardebi. dinozavrebis meore ZiriTadi xazs xv-
xazi warmodgenilia ori saxeobiT: xvlikis msgavsi rep-
likmenja dinozavrebi warmoadgendnen. aq Sediodnen
tiliiT, saxelad gateria (suraTi 34.27 a). gateriebis
Teropodebi da grZelkisriani gigantebi. Teropodebi
naTesavebi 220 milioni wlis winaT binadrobdnen. isini
orfexa mtaceblebi iyvnen. ganTqmuli tiranozavri req-
carcis periodis ganmavlobaSi SesaniSnavad grZnobdnen
si am jgufis warmomadgenelia. frinvelebis winaprebi
Tavs bevr kontinentze. maTi sxeulis sigrZe 1 metrs aRw-
aseve am jgufSi Sediodnen.
evda. dRes gateriebi binadroben axali zelandiis axlos
dRemde grZeldeba kamaTi dinozavrebis nivTiere-
mdebare 30 kunZulze. 750 wlis winaT TeTrkanianebma
baTa cvlis Taobaze. zogi mkvlevari Tvlis, rom mezo-
miaRwies axal zelandians. adamianebTan erTad mgza-
zouri eris klimati iyo SedarebiT Tbili da stabiluri.
vrobdnen virTxebi. virTxebma gaanadgures gaterias
am klimatis pirobebSi dinozavrebi yvavodnen. didi di-
kvercxi da es reptiliebi mTavar kunZulze sabolood
nozavrebis sxeulis zedapiris Sefardeba moculobasTan
gaqrnen. moSorebiT myof kunZulebze gateriebi darC-
mcire iyo. magram qceviT adaptaciebTan erTad (mzeze
nen. maTi sigrZe daaxloebiT 50 santimetria. isini ikve-
Tboba) albaT es Sefardeba sakmarisi iyo civsisxliani
bebian mwerebiT, mcire zomis xvlikebiT, frinvelebis
cxovelebisTvis, rom SeenarCunebinaT sxeulis saWiro
kvercxiTa da wiwilebiT. gateriebis sicocxlis xan-
temperatura. magram sxeulis agebulebis zogma Tvisebam
833
(b) avtraliuri ekliani satanas xvliki –
moloxi (Moloch horridus)
(d) aRmosavleTis yuTisebri ku (Terrapene carolina carolina) (e) amerikuli aligatori (Alligator mississipiensis)
grZlivoba 100 welia. isini rom gadarCnen, maTi saarsebo moZraoben xmeleTze. yvelaze xSirad gvxvdeba moqmni-
garemo virTxebisgan Tavisufali unda iyos. li, gverdiTi talRuri moZraoba. is vrceldeba Tavis
lepidozavrebis meore, ZiriTad, Tanamedrove evo- arealidan kudamde. es moqnili moZraoba mkvrivi obi-
luciur xazs qmnian squamate (qerclianebi) xvlikebi da eqtebis mimarT qmnis Zalas. am Zalis meSveobiT gveli win
gvelebi. dRes xvlikebi yvelaze gavrcelebuli, mraval- gadaadgildeba. gvels SeuZlia miwaze dayrdnobiT moZ-
ferovani da mravalricxovani reptiliebi arian (fr- raoba. is eyrdnoba miwas sxeulis muclis mxares gaswvr-
invelebi rom ar CavTvaloT) (suraTi 34.27 b). xvlikebis iv mdebare ramdenime wertiliT. dayrdnobis wertilebs
umetesoba mcire zomisaa; xvliki jaragua, romelic 2001 Soris mdebare qerclebi odnav iwevian miwis zeviT da win
wels aRmoaCines dominikis respublikaSi sigrZeSi mx- gadaadgileben sxeuls.
olod 16mm-s aRwevs. mas SeuZlia komfortulad moTavs- gvelebi mtaceblebi arian. rigi adaptaciebisa ex-
des 10 TeTrian monetaze. indoneziaSi gavrcelebuli mareba maT nadirobaSi da msxverplis WamaSi. gvelebs Ses-
komodos drakoni ki 3 metrs aRwevs sigrZeSi. is nadi- aniSnavi qimiuri mgrZnobeloba aqvT. dafis apki ar aqvT,
robs did msxverplze, maT Soris irmebze. is nakbeniT magram mgrZnobiareni arian miwis vibraciis mimarT. es
avrcelebs sasikvdilo baqteris. dakbenili msxverpli Tviseba exmareba maT msxverplis moZraobis SegrZnebaSi.
infeqciis gamo iRupeba. xvliki mas nela uaxlovdeba da Cxriala gvelgeslebs, maT Soris texasur Cxrialas Tva-
Semdeg Wams. lebs da nestoebs Soris aqvT siTbos SemgrZnebi orga-
gvelebi ufexo lepidozavrebi arian. isini war- noebi. es organoebi Zalian mgrZnobiarea temperaturis
moiqmnen komodos drakonis axlo naTesavi xvlikebis- momentaluri cvlilebebis mimarT. aseTi gziT es Ramis
gan (suraTi 34.27 g). gvelis zog saxeobas aqvs SemorCe- monadireebi igeben Tbilsisxliani cxovelebis adgilm-
nili TiTqmis SeumCneveli menjis da wina kidurebis debareobas. Sxamian gvelebs aqvT wyvili basri, Rruiani
Zvlebi. es rudimentebi miuTiTeben winapris raobaze. an napraliani kbili. Sxams am kbilebidan anTxeven. wvr-
kidurebis arqonis miuxedavad, gvelebi sakmaod kargad ili da moqnili ena ar aris Sxamiani. enis daxmarebiT
834
cxoveli iWers sunis nawilakebs da aTavsebs ynosviT or- gionebSi. SeerTebul StatebSi gaizarda aligatorebis
ganoebSi. ynosvis organoebi piris RruSi, zeviT aris mo- ricxvi. isini wlebis ganmavlobaSi Setanilebi iyvnen
Tavsebuli. gvelebs aqvT Tavisuflad moZravi ybebi da safrTxis qveS myofi cxovelebis nusxaSi.
elastiuri kani. amitom SeuZliaT Tavis diametrze didi
zomis msxverplis Caylapva.
frinvelebi
ku msoflioSi dafiq-
reptiliebi
xrtilovani Tevzebi
ZuZumwovrebi
amfibiebi
uroqordianebi
cefaloqordianebi
miqsinebi
mrgvalpirianebi
ormagadmsunTqavebi
celakantisnairebi
sxivfarfliani Tevzebi
sirebulia frinve-
ku Tanamedrove reptiliebis yvelaze gansxvavebuli lis 8 600 saxeoba. fr-
jgufia. yvela kus aqvs yuTismagvari bakani. is Sedgeba invelebi niangebis
zeda da qveda nawilebisgan. nawilebi xerxemalze, lavi- msgavsad arqozavrebi
wze da neknebze arian mimagrebulni (suraTi 34.27d). arian. frenis adapta-
saxeobaTa umetesobas aqvT mkvrivi bakani. is SesaniSna- ciasTan erTad rep-
vad icavs kus mtaceblebisgan. kus adreuli namarxebi, tiliisTvis damaxasi-
TariRdeba daaxloebiT 220 milioni wliT. maSin maT ukve aTebelma agebulebam
hqondaT mTlianad Camoyalibebuli bakani. Sualeduri ganicada modifikacia.
namarxebis analizis gareSe kus SeuZlebelia kus bakanis
warmoSobis gamocnoba. rogorc adre avRniSneT, zogi
frinvelebis SeZe-
paleontologi varaudobs, rom kus bakani ganviTarda
nili Tvisebebi
parareptiliebis kanis firfitebisgan. magram sxva kv-
levebi kus arqozavrebs an lepidozavrebs ukavSireben. frinvelebis bevri
adreul kuebs ar SeeZloT bakanSi Tavis damalva. Tviseba aris adapta-
es meqanizmi damoukideblad ganviTarda kus or da- cia. es adaptaciebi
moukidebel xazSi. gverdiTi kisris mqone ku (pleurodi- frenas xels uwyoben.
ra) Tavs bakanSi horizontaluri mimarTulebiT malavs. erT-erTi modifikacia
vertikalur-kisriani ku (cryptodira) ki vertikalurad aris mcire wona. am modifikaciis meSveobiT gaumjobesda
malavs Tavs. frenis xarisxi. magaliTad: frinvelebs ar aqvT Sardis
zogi ku adaptirebulia udabnoSi cxovrebasTan, buSti. umetesi jgufis mdedrebs marto erTi sakvercxe
sxvebi ki gubeebSi da mdinareebSi binadroben. zogi zR- aqvT. mdedrebis da mamrebis gonadebi pataraa. gonadebi
vaSi dabrunda. zRvis kus bakani reducirebulia, wina ki- diddeba marto gamravlebis periodis dros. Tanamedrove
durebi ki gafarToebuli. wina kidurebs lastebis fun- frinvelebi ukbiloebi arian. es adaptacia abalansebs Ta-
qcia aqvT. am radiaciis Sedegad warmoqmna yvelaze didi vis wonas. qala Zalian msubuqia, Tumca frinvelis ConCxi
Tanamedrove ku – tyavzurgianebi. maTi wona 1.500kg-s aR- sxeulis wonasTan SefardebiT ar aris ufro msubuqi, vi-
wevs. isini ikvebebian meduzebiT da SeuZliaT 60 metrze dre Sesabamisi zomis ZuZumwovris ConCxi.
CayvinTva. tyavis kus meTevzeebi uqmnian safrTxes. ku yvelaze SesamCnevi frenis adaptacia aris frTe-
xSirad SemTxveviT xvdeba meTevzeebis badeebSi. kidev bi da bumbuli (suraTi 34.28). bumbulSi Sedis cila
erTi safrTxea adamianis mier sanapiroebis aTviseba, sa- β-keratini. is aris aseve reptiliebis qerclebSi. bum-
dac ku kvercxs debs. bulis forma da ganlageba qmnis frTis aerodinamiur
zedapirs. frTis zedapirs igive aerodinamiuri Tvise-
aligatorebi da niangebi bebi aqvs, rogoric aqvs TviTmfrinavis frTas. frTebis
moZraobisTvis saWiro Zalas qmnian mkerdis farTe
aligatorebi da niangebi niangisnairebi arian. isini
kunTebi. SekumSvis Sedegad isini mimagrebulebi arian
ekuTvnian arqozavrebis evoluciur xazs. arqozavrebis
mkerdis Zvlis sternum-is kilTan, maTi SekumSva qmnis
evoluciuri xazi dasabams iRebs gvin triasSi (suraTi
frenisTvis saWiro Zalas. zog frinvels magaliTad
34.27 e). arqozavrebis evoluciuri xazis adreuli war-
arwivs da Sevardens SeuZliaT haeris nakadSi livlivi.
momadgenlebi iyvnen mcire zomis xmeleTis oTxfexiane-
frTebis amoZraveba iSviaTad sWirdebaT (ix. suraTi
bi grZeli, viwro fexebiT. mogvianebiT ganviTarebuli
34.28); sxva frinvelebi, magaliTad, kolibri mudmivad
saxeobebi ufro didi zomis gaxdnen da SeiZines adapta-
amoZraveben frTebs, rom simaRle SeinarCunon. yvelaze
ciebi wylis garemos mimarT. haeriT sunTqavdnen zeviT
swrafad namgalebi dafrinaven. maT SeuZliaT 170 km/sT-
mimarTuli nestoebiT. mezozouri xanis zogi niangis
Si siCqariT frena.
sigrZe 10 metrs aRwevda. maT SeeZloT Tavdasxma did di-
frenis ganviTarebam ramdenime upiratesoba Se-
nozavrebze.
qmna. frena xels uwyobs nadirobasa da leSiWamiobas;
Tanamedrove niangebi binadroben afrikis, CineTis,
bevri frinveli ikvebeba mfrinavi mwerebiT. es mraval-
indoneziis, indoeTis, avstraliis, samxreTi amerikis da
ricxovani da Zalian noyieri sakvebia. frena aadvilebs
SeerTebuli Statebis samxreT-aRmosavleTis Tbil re-
835
(b) Zvlis struqtura
maja
TiTi 1
836
T T suraTi 34.31 zogi Tanamedrove frinvelis suraTi ebiT.
rogorc wesi, frinvelebs Zalian rTuli qceva axa-
siaTebT. gansakuTrebiT es vlindeba gamravlebis peri-
odis (saqorwilo ritualis) dros. frinvelis kvercxi
dafarulia naWuWiT. amitom ganayofiereba unda xde-
bodes Sinaganad, kvercxis dadebamde. kopulaciisT-
vis, rogorc wesi, saWiroa partiorebs Soris kontaqti.
partniorebis Ria kloakebi erTmaneTs exeba. kvercxis
dadebis Semdeg embrions ganviTarebisTvis sWirdeba
siTbo. siTbos uzrunvelyofs an deda, an mama, anda rig-
rigobiT orive mSobeli. es (kruxoba) damokidebulia
saxeobaze.
837
W W suraTi 34.31 frinvelis fexis formis da
funqciis mravalferovneba
34.6
lyofs kunTis Sre saxelad diafragma.
koncefcia testi ZuZumwovrebis umetesobas ufro didi moculobis
tvini aqvT, vidre Sesabamisi zomis sxva xerxemlianebs. bevr
saxeobas daswavlis unari gaaCnia. mSobeli naSierze Se-
1. daicaviT an uaryaviT Semdegi winadadebebi: darebiT did dros zrunavs. es dro sakmarisia, rom naSier-
amnioturi kvercxi reptiliebSi daxuruli ma mSoblebTan urTierTobiT iswavlos gadarCenisTvis
sistemas warmoadgens. am sistemaSi embrioni kbilebis diferenciacia aseve aris ZuZumwovrebis mniS-
garemosgan izolaciaSi viTardeba. vnelovani Tviseba. reptiliebis kbilebi ZiriTadad ko-
2. aRwereT frinvelebSi frenis oTxi adaptacia nusuri formis da erTnairi zomis aris. ZuZumwovrebis
kbilebi aris sxvadasxva zomis da formis. kbilebi adap-
tirebulia sxvadasxva tipis saWmelis dasaReWad. mag-
838
200 milioni wlis winaT. marTalia,
ybebis Sesaxsreba ybebis Sesaxsreba
gasaRebi isini jer namdvili ZuZumwovrebi
ar iyvnen, magram gauCndaT ZuZum-
dentaluri
kuTxis wovrebisTvis damaxasiaTebeli
skvamozuri rigi Tvisebebi. es Tvisebebi ganasx-
artikularuli vavebdnen ZuZumwovrebs sxva amni-
oTkudxedi
otebisgan. pirveli ZuZumwovrebi
morganukodoni
mcire zomis cxovelebi iyvnen.
dimetrodoni
sxeu li albaT balniT hqondaT da-
(a) dimetrodonis qveda yba ramdenime Sezrdili Zvlisgan Sedgeba: ori patara Zvali – oTx- faruli. rogorc Cans, isini Ra-
kuTxedi da saxsriani, qmnida ybis SeerTebis adgils. morganukodonis qveda yba reducire-
mis cxovelebi iyvnen da mwerebiT
bulia erT Zvlamde – dentalur Zvlamde da ybis SeerTebis adgili gadaweulia.
ikvebebodnen. maT albaT ufro in-
dafis Sua smenis Sida dafis Sua tensiuri nivTierebaTa cvla axa-
apki yuri Zvali yuri apki yuri
siaTebdaT, vidre sxva sinapsidebs.
Sida magram isini jer kvercximdebelebi
yuri rCebodnen.
smenis pirveli namdvili ZuZumwovre-
bgera bgera Zvali bi gaCndnen iurul periodis ganmav-
inkusi (grdemli, ganviTare-
lobaSi. isini ramdenime evoluciur
buli oTxkuTxedi Zvlisgan)
maleusi (CaquCi) ganviTa- Stod gaiyvnen. bevri maTgani gadaS-
rebuli artikularisgan enda. mezozouri eris ganmavlobaSi
Tanamedrove reptilia Tanamedrove ZuZumwovari TiTqmis yvela ZuZumwovari Taname-
drove miwis mTxreli bigas zomis
(b) ZuZumwovrebis Tavis qalis evoluciuri gardaqmnebis Sedegad oTkuTxa da artikularu-
iyo. patara zomas xsnian imiT, rom
li Zvlebi SeerTdnen Sua yurSi da ori im sami Zvlidan Seadgines, romlebic gadascemen
bgeras dafis apkidan Sida yurSi. am evoluciuri gardaqmnis safexurebi Cans namarxebSi. didi cxovelebis ekologiur niSas
am dros dinozavrebi flobdnen.
S S suraTi 34.32 ZuZumwovrebis ybebis da yuris Zvlebis evolucia. dimetrodoni iyo mezozouri eris ganmavlobaSi
adreuli sinafsidi. is reptiliebis magvari cxovelebis evoluciuri xazis warmomad-
gaCnda Tanamedrove ZuZumwovrebis
geneli iyo. man albaT dasabami misca ZuZumwovrebs. Morganucodon formiT ZuZumwovrebs
hgavda. is Tanamedrove ZuZumwovrebis naTesavi iyo. cxovrobda 200 milioni wlis winaT. sami ZiriTadi evoluciuri xazi:
monotremes (erTgasavliani kvercx-
aliTad: adamianebs aqvT saWrelad (saWreli kbilebi ismdeblebi) marsupials (CanTosnebi)
da eSvebi) da saReWad (mcire saReWi da mTavari saReWi da eutherians (placenturi ZuZumwovrebi). gviani carcis
kbilebi), modificirebuli kbilebi. periodis ganmavlobaSi, didi dinozavrebis, pteroza-
vrebis da zRvis reptiliebis gadaSenebis Semdeg Zui-
ZumwovrebSi moxda adapturi radiacia. amis Sedegad
ZuZumwovrebis adreuli evolucia gaCn dnen didi zomis mtaceblebi da balaxismWameli
ZuZumwovrebi amniotebis jgufs sinafsidebs mie- cxovelebi. aseve frenis unaris mqone da wylis ZuZum-
kuTvneba. araZuZumwovar sinafsidebs ar aqvT balani, wovrebi.
daTvebiviT dadian da deben kvercxs. sinafsidebis gan-
masxvavebeli niSani aris safeTqelis naprali. safeTq- erTgasavlianebi
lis naprali ganlagebulia Tvalis napralis ukan, Tavis
qalis orive mxares. adamianebsac aqvT safeTqlis napra- erTgasavlianebi dRes marto avstraliaSi da axal
li; adamianis ybebis kunTebi gadian safeTqelis napral- gvineaSi binadroben. isini warmodgenilni arian erTi
Si da emagrebian safeTqels. ybebi evoluciis procesSi ixvniskartis erTi da eqidnis ori saxeobiT (ekliani eq-
ganviTardnen araZuZumwovrebis sinafsidebidan. araZu- idnebi). erTgasavlianebi deben kvercxs. es Tviseba prim-
Zumwovrebis ybebis SemarTebeli Zvlebidan ori Sevida itiulia amniotebisTvis. is damaxasiaTebelia reptili-
ZuZumwovrebis Sua yuris SemadgenlobaSi (suraTi 34.32). ebis umetesobisTvis (suraTi 34.33). erTgasavlianebs
sinafsidebma did zomas miaRwies permuli periodis ZuZumwovrebis msgavsad aqvT balani da warmoqmnian
dros. isini, rogorc balaxismWameli, aseve da mtacebe- rZes. magram maT ZuZus dvrilebi ar aqvT. rZis sekrecia
li cxovelebi iyvnen. sakmaod didi drois ganmavlobaSi xdeba dedis mucelze arsebul jirkvlebSi. patarebi, ga-
dominanti oTxfexianebi iyvnen. permul-triasulma ga- moCekvis Semdeg rZes dedis balnidan iwoven.
daSenebam maT didi ziani miayena. maTi mravalferovne- suraTi 34.33 mokleniskartiani eqidna (Tachyglossus
ba Semcirda triasis ganmavlobaSi. ZuZumwovrebis ms- aculeatus) aris avstraliuri erTgasavliani. erTgasav-
gavsi sinapsidebi gaCndnen triasuli periodis bolos lianebs aqvT balani da awarmoeben rZes. magram maT ar
839
(a) axalgazrda posumi (Trichosurus vulpecula). CanTosnebis naSieri
S S suraTi 34.34 avstraliuri CanTosani mokleniskartiani ganviTarebis SedarebiT adreul stadiaze ibadeba. naSieri dedis
eqidna (Tachi8glossus aculeatus). CanTosnebs aqvT Tma da CanTaSi emagreba ZuZus dvrils. ase is ikvebeba da amTavrebs
naSierebs rZiT kvebaven, magram ara aqvT ZuZus Tavebi. Can- embrionul ganviTarebas.
Tosnebi erTaderTi ZuZumwovrebia, romlebic kverxebs deben.
(CanarTi)
CanTosnebi
oposumi, kenguru da koala arian CanTosnebi. Can-
Tosnebs da placentarul ZuZumwovrebs saerTo SeZe-
nili Tvisebebi aqvT. es niSnebi ar aqvs erTgasavlianebs.
CanTosnebs da placentarulebs aqvT ufro intensiuri
nivTierebaTa cvla da ZuZuebi. ZuZuebis sarZeve jirkv-
lebSi xdeba rZis warmoqmna. CanTosnebi da placenta-
rulebi cocxalmSobiare cxovelebi arian. embrioni vi-
b) grZelcxvira bandikuti (Perameles nasuta) bandikutebis umete-
Tardeba mdedris sasqeso traqtSi _ saSvilosnoSi. gare
soba kargad Txris niadags, ikvebebian mwerebiT, patara xerx-
embrionul membranebs Canasaxi asinTezebs. es membranebi emlianebiT da mcenareulobiTac. dedis CanTa ixsneba sxeulis
da saSvilosnos Sreebi erTad qmnian placentas. placen- ukana mxarisken. es icavs pataras WuWyisgan, roca deda miwas
Txris. sxva CanTosnebis, magaliTad, kengurus CanTa sxeulis wina
tis meSveobiT sakvebi dedis sisxlidan xvdeba embrionSi.
mxares ixsneba.
CanTosanebis naSierebi ganviTarebis adreul safex-
urze ibadebian. isini embrionul ganviTarebas ZiZobis S S suraTi 34.34 avstraliuri CanTosnebi
periodSi amTavreben. saxeobebis umetesobaSi mdedrs
aqvs muclis kanis nakeci. es nakeci qmnis CanTas. deda liaSi da CrdiloeT da samxreT amerikaSi. CanTosnebis
uvlis patarebs, romlebic CanTaSi agrZeleben ganvi- biogeografia aris biologiuri da geografiuli evo-
Tarebas (suraTi 34.34 a). magaliTad: wiTeli kenguru luciis urTierTkavSiris magaliTi (ixileT Tavi 26).
dabadebisas aris futkris zomis. is ganayofierebidan 33 pangeas daSlis Semdeg, samxreTi amerika da avstralia
dReSi ibadeba. ukana kidurebi dabadebisas Canasaxovan gancalkevebul kontinentebad iqcnen. iq mcxovrebi
mdgomareobaSi aqvs. wina kidurebi ki sakmaod Zlieria. CanTosnebi izolaciis gamo dascildnen placentaru-
mas SeuZlia wina kidurebis daxmarebiT gamococdes de- lebs. amave dros CrdiloeT kontinentebze daiwyo pla-
dis sasqeso traqtidan da CanTaSi gadainacvlos. CanTa centaruli cxovelebis adapturi radiacia. avstralia
dedis sxeulis wina nawilisken ixsneba. mogzauroba Can- sxva kontinentebs mowyvetilia adreuli kainozouri
Tis gaxsnil mxaremde ramdenime wuTs grZeldeba. sxva eris drodan, daaxloebiT 65 milioni wlis ganmavloba-
saxeobebSi CanTa dedis sxeulis ukana mxrisken ixsneba. Si. konvergentulma evoluciam gamoiwvia avstraliaSi
bandikutebis SemTxvevaSi es Tviseba icavs pataras, roca CasnTosnebis mravalferovneba. msoflios sxva kuTxee-
deda miwaSi efloba (suraTi 34.34 b). bSi amave rols placentaruli cxovelebi asrulebdnen.
mezozouri eris ganmavlobaSi CanTosnebi mTel isini msgavs ekologiur niSebs daeuflnen. (suraTi
msoflioSi yvaodnen. dRes isini darCnen marto avstra- 34.35) paleogenis ganmavlobaSi samxreT amerikSic iyo
840
placentaruli CanTosnebis mravalferovani fauna. magram Semdeg moxda
CanTosani cxovelebi
cxovelebi placentaruli cxovelebis ramdenime migracia. erT-
erTi yvelaze mniSvnelovani migracia moxda daaxloebiT
3 milioni wlis winaT. am dros samxreTi da CrdiloeTi
amerika panamiT gaerTianda. amas mohyva cxovelebis or-
mxvrivi gadaadgileba xmeleTis xidis gavliT. dRes avs-
traliis regionis gareT CanTosnebis mxolod sami ojaxi
binadrobs. CrdiloeT amerikaSi aris mxolod erTi saxe-
TeTrfexa an irmis Tagvi oba – oposumi.
plantigale
placentaruli ZuZumwovrebi
placentarul ZuZumwovrebs placentarulebs imis
gamo uwodeben, rom maTi placenta CanTosnebis placen-
taze ufro rTulad aris agebuli. placentarulebs,
CanTosani Txunela Txunela CanTosnebTan SedarebiT, makeobis ufro didi dro axa-
siaTebT. placentarulebi embrionul ganviTarebas
saSvilosnoSi amTavreben. maT dedasTan placenta aer-
TianebT. placenta dedasa da mis ganviTarebad Svils So-
ris piradul da xangrZliv kavSirs uzrunvelyofs.
placentarulebis Tanamedrove rigebi gviani car-
cis periodSi warmoiqmnen. 34.36 suraTze gamosaxulia
placentarulebis ZiriTadi rigebi. aseve am rigebis Ses-
aZlo filogeneturi naTesauri kavSirebi sxva rigebTan,
CanTosani mfrinavi ciyvi, erTgasavlianebTan da CanTosnebTan.
mfrinavi ciyvi
primatebi
primatebSi (ZuZumwovrebis rigi) Sedian lemurebi,
anTrebi, maimunebi da adamianismagvari maimunebi. adami-
anebi Sedian adamianismagvari maimunebis jgufSi.
primatebis SeZenili Tvisebebi. primatebis umete-
sobas wina da ukana kidurebi aqvs (xelebi da fexebi). ki-
vombati Crdiloamerikuli tyis zazuna
durebi adaptirebulia sagnebis daWerisTvis. TiTebis
frCxilebi brtyelia. sxva ZuZumwovrebs aqvT viwro
klanWebi. xelebs da fexebs sxva damaxasiaTebeli niS-
kenguru mara
SS suraTi 34.35 GCanTosnebis da placentaruli ZuZumwovrebis S S suraTi 34.37 l emuris saxeoba _ sifaka ( Propithecus vereauxi
evoluciuri konvergencia. suraTSi masStabi daculi ar aris. coquereli).
841
suraTi 36.36
Proboscidea (xorTumian-
ebi) Sirenia (sirenebi), Rodentia Scandentia – tu-
Tubulidentata (milk- (mRrRnelebi), paisnairni (xis
bilianebi) Hyracoidea Lagomorpha (kur- biga). Carnivora
(damanebi) Afrosoricida dRlisnairebi), mtacebeli Cetar-
(oqrosferi Txunela da Primates (pri- tiodactyla (veSapis-
tenreki), Macroscelidea matebi) Dermoptera nairni) Perissodactyla
Monotremata Marsupialia Xenarthra
(spilos biga) (frTamatylianebi) (kentCliqosnebi)
erTgasavlianebi CanTosnebi arasrulkbilianebi Chiroptera (xelfr-
Tianebi) Eulipotyphla
(mweriWamiebi) Pholi-
dota (pangolinebi).
winapari ZuZumwovari
842
rigi da magaliTebi ZiriTadi Tvisebebi rigi da magaliTebi ZiriTadi Tvisebebi
eqidna koala
oqrosferi lomis
kaliforniuli
tamarini
kurdReli
mtaceblebi – basri wawvetebuli eSvebi, kentCliqos- TiTebis kenti raodeno-
ZaRlebi, mglebi, da saReWi kbilebi _ mta- nebi: cxeni, bis mqone Cliqebi yovel
daTvebi, katebi, ceblebi. zebra, tapiri, fexze. ikvebebian mcena-
sindiofalebi, martorqa. reebiT.
wavi, selapebi,
zRvis lomi koioti induri martorqa
843
X X suraTi 34.38 primatebis
filogenetikuri xe. pri- anTropoidebi
matebis namarxebidan Cans,
rom anTropoidebis diver-
gencia (gamoyofa) sxva pri-
matebisgan daiwyo 50 milioni
wlis winaT. axali da Zveli
samyaros maimunebi da homi-
noidebi (klada, sadac Sedian
gibonebi, orangutangebi,
gorilebi, SimpanZeebi da
adamianebi) gamoeyvnen sxva
Simpanze
adamiani
primatebs (calke evoluci-
gibonebi
orangutangebi
gorilebi
lemuri lori da poto
winapari primati
nebic aqvs, magaliTad: kanis nakecebi TiTebze (am niSans namedrove primats aqvs didi cera TiTi. cera TiTi sxva
iyeneben TiTis anabeWdis aRebis dros). sxva ZuZum- TiTebisgan sakmaod aris gamoyofili. amitom, maT Seu-
wovrebTan SedarebiT primatebs didi tvini da mokle ZliaT totebs fexebiT CaeWidon. yvela primatis xelebis
ybebi aqvT. amis gamo, saxe brtyel formas iRebs. pri- pirveli TiTi SedarebiT mobiluria da sxva TiTebisgan
matebis Tvalebi saxis wina nawilSi erTmaneTTan axlos aris gancalkevebuli. magram anTropoidebSi (maimune-
aris win ganlagebuli. amitom, isini win ixedebian. pri- bi, adamianismagvari maimunebi da adamianebi) cera TiTi
matebs axasiaTebT SedarebiT kargad ganviTarebuli mTlianad gancalkevebulia. gancalkevebuli TiTi saSu-
mSobliuri zrunva da rTuli socialuri qceva. alebas aZlevs maT, Seexon cera TiTiT imave xelis sxva
adreuli primatebi albaT xeebze binadrobnen. pri- TiTebis bolos (TiTebis nakecebis mxares). maimunebSi
matebis bevri Tviseba aris xeebze cxovrebasTan daka- da adamianismagvar maimunebSi mopirdapire TiTi moq-
vSirebuli adaptacia. primatebs xelebiTa da fexebiT medebs sagnebis daWeraSi. adamianebSi Zvlebis gansxvave-
SeuZliaT sagnebis daWera. es Tviseba exmarebaT tote- bulma ganapiroba pirveli TiTis gamoyeneba ufro zust
bze gadaadgilebis dros. adamianis garda, yvela Ta- manipulaciebSi. adamianis xelis unikaluri moqniloba
844
(a) axali samyaros (amerikis) maimunebi: am mai-
munebs magaliTad: oboba maimuns (romelic am
suraTzea gamoxatuli), saimirsa da kapuCins
aqvT grZeli kudi. maT SeuZliaT kudi tots
Semoaxvion da masze daekidnen. am maimunebis (b) Zveli samyaros maimunebi. Zveli samyaros
nestoebi gverdebze ixsneba. maimunebs ara qvT iseTi kudi, rom xis totebs
CaeWidnon, maTi nestoebi qveviT ixneba, am
jgufSi Sedian anTrebi, (am suraTzea gamoxat-
S S suraTi 34.39 a xali da Zveli samyaros maimunebi uli) mandrili, babuini da makaka rezusi.
Sedegia TaobaTa Soris memkvidreobiTi cvalebadobis. xeebiT an morebiT mogzaurobdnen afrikidan amerikamde.
es Tviseba SeviZineT xeebze mobinadre winaprebisgan. mniSvnelovania vicodeT, rom axali da Zveli samyaros
xeebze gadaadgileba iTxovs SesaniSnav koordinacias maimunebi milioni wlis ganmavlobaSi dacilebulebi
mxedvelobasa da xelebs Soris. ori Tvalis mxedvelobis iyvnen erTmaneTs da damoukideblad viTardebodnen.
are erTmaneTs gadaefareba, rac aZlierebs mxedvelobis amis Sedegad maT ganicades damoukidebeli adapturi
simkveTres. es did upiratesobas qmnis xeebze moZraobi- radiacia (suraTi 34.39). axali samyaros maimunebis yve-
sas (xis erTi totidan meoreze gadaxtomis dros). la saxeoba aris xis binadari. Zveli samyaros saxeobebs
Soris iyvnen rogorc xis, ise xmeleTis saxeobebi. orive
Tanamedrove primatebi. jgufSi Semavali maimunebis umetesoba dRis cxovelebia
Tanamedrove primatebis sami jgufi arsebobs: mada- (aqtiurebi arian dRis ganmavlobaSi). rogorc wesi, isini
gaskaris lemurebi (suraTi 34.37), tropikuli afrikis jgufebs qmnian da socialuri qceva axasiaTebT.
da samxreTi aziis lori da poto; samxreT-aRmosavleT antropoidebis sxva jgufSi _ hominoidebSi Se-
aziaSi mobinadreebi da anTropoidebi. antropoidebSi dian primatebi, romlebsac adamianismagvar maimunebs
Sedian mTel msoflioSi gavrcelebuli maimunebi da eZaxian (suraTi 34.40). am jgufSi Sedis gvari Hylobates
hominoidebi. uZvelesi anTropoidebis namarxebi aR- (gibonebi), pongo (orangutanebi) Gorilla (gorilebi), Pan
moCenilia Sua eocenis plastebSi (daaxloebiT 45 mil- (Simpanze da bonobo) da Homo (adamiani). hominoidebi
ioni weli), CineTSi. am namarxebidan Cans, rom isini ufro gamoeyvnen Zveli samyaros maimunebs 20-25 milioni wlis
axlos dgas anTropoidebTan (suraTi 34.38). 34.38 sura- winaT. dRes hominoidebi (adamianis garda) marto Zveli
Tze Cans, rom maimunebi ar qmnian monofiletur jgufs. samyaros tropikul regionebSi binadroben. Taname-
namarxebidan Cans, rom amerikaSi (samxreT amerikaSi) drove hominoidebi, gibonebis garda, maimunebze ufro
maimunebi pirvelad oligocenis ganmavlobaSi gaCnd- didi zomis arian. yvela Tanamedrove hominoids aqvs
nen. am droisTvis samxreTi amerika da afrika erTma- sxeulis proporciebTan SedarebiT grZeli mkvlavebi
neTs dacildnen. pirveli maimunebi albaT ganviTardnen da mokle fexebi. kudi maT ar aqvT. adamianis garda yve-
msoflios sxva kuTxeebSi (afrikaSi da aziaSi). samxreT la hominoida raRac dros xeebze atarebs. gibonebi da
amerikamde miRweva sxvadasxva gziT SeeZles. motivtive orangutangebi ZiriTadad xeebze binadroben. social-
845
(a) gibonebi, magaliTad miuleris giboni, binadroben
mxolod samxreT-aRmosavleT aziaSi. maTi Zalian grZeli
xelebi da TiTebi adaptirebulia xeebze gadaadgilebasTan.
846
Paranthropus Homo nean- Homo
robustus derthalensis sapiens
Homo
Paranthropus
ergaster
boisei
Australopithecus
africanus
Kenyanthropus
platyops
Australopithecus
Australopithecus Homo
garhi
anamensis erectus
milionobiT wlis win
Homo
Homo ru- habilis
dolfensis
Australopithecus
Ardipithecus afarensis
ramidus
Orrorin tugenensis
Sahelanthropus
tchadensis
SS suraTi 34.41 hominidebis zogi saxeobis ganviTarebis dro. namarxebis umravlesoba napovnia aRmosavleT da samxreT afrikaSi.
rogorc wesi, dedamiwaze erTdroulad ori an meti himinidis saxeoba arsebobda. zogi saxeobis saxeli dasazustebelia, vinaidan
saxelebSi aisaxeba ConCxis agebulebaze Catarebuli filogeneturi kvlevebis Sedegebi. saxelSi aseve aisaxeba hominidebis biogeo-
grafiis Sesaxeb gamarTuli debatebis Sedegebi.
adamianis SeZenili Tvisebebi Tvisebebi Cawerilia genomSi. Cvens winaprebs, Cveni sax-
eobis gaCenamde didi xniT adre, gauCnda bevri axali
adamians sxva hominoidebisgan garkveuli Tvisebebi Tviseba. am TavSi Cvens zog winapars ganvixilavT da vnax-
ganasxvaveben. yvelaze TvalsaCino Tvisebaa gamarTuli avT, rogor gaCnda es Tvisebebi.
siaruli (or fexze siaruli). adamianis tvini gacilebiT
didi moculobis aris, vidre sxva hominoidebis tvini.
adamianebs SeuZliaT laparaki, enebis aTviseba, abstraq- adreuli hominidebi
tuli (simboluri) azrovneba da sxvadasxva sirTulis mecnierebas adamianis warmoSobaze hqvia paleo-
iaraRebis Seqmna. adamianebs reducirebuli aqvT ybis Zv- anTropologia. paleoanTropologebi awarmoeben gaTx
lebi da ybis kunTebi. saWmlis momnelebel traqti Sedar- rebs. gaTxrebis ganmavlobaSi maT aRmoaCines mravali
ebiT moklea. dRes mimdinareobs adamianisa da Simpanzis gadaSenebuli hominidebis namarxebi (ConCxisa da Tavis
genomebis SedarebiTi Seswavla. amis Sedegad grovdeba qalas nawilebi). es namarxebi daaxloebiT 20 saxeobas
informacia genomebs Soris sxvaobaze molekulur done- ekuTvnian. napovni Zvlebi agebulebiT ufro hgvanan ada
ze. Cveni da Simpanzeebis genomis 99% msgavsia. magram mianis Sesabamis Zvlebs, vidre Simpanzis Zvlebs. am na-
darCenili 1%-ic sakmaod didi ricxvia, vinaidan adamia- povn saxeobebs hominidebi uwodes (suraTi 34.41). 1994
nis genomi Sedgeba 3 miliardi fuZe wyvilisgan. wlidan dRemde aRmoCenilia hominidebis oTxi (daaxloe-
genetikuri sxvaoba ganasxvavebs adamianebs sxva biT 4 milioni wlis asakis) saxeobis namarxebi. yvelaze
Tanamedrove hominoidebisgan. SeZenili fenotipuri adreuli am hominidebidan (Sahelanthropus tchadensis)
847
SegviZlia Tavis sworad daWera. SedarebiT adreul hom-
inidebsac SeeZloT Tavis swored daWera. Australopithe-
cus anamensis (hominidi, romelic 4,5-5 milioni wlis
winaT arsebobda) fexis Zvlebis agebuleba imaze metyve-
lebs, rom adreul hominidebs gamarTuli siarulis un-
ari TandaTan uyalibdebodaT (gamarTuli siarulis
Temas mogvianebiT davubrundebiT).
gaiTvaliswineT, rom adamianebs sxva Tanamedrove
hominoidebisgan ganmasxvavebeli Tvisebebi sxvadasxva
dros gauCndaT. es Tvisebebi erTmaneTTan mWidro ka-
vSirSi ar iyo. roca adreulma hominidebma SeZles or
fexze siaruli, maTi tvini jer mcire moculobis iyo
(daaxloebiT 400-450sm3. (SeadareT Homo sapiens-is tvi-
nis moculobas, romelic 1.300sm3 Seadgens). adreuli
hominidebi patara zomis iyvnen (4,5 milioni wlis Ardipi-
thecus ramidus namarxidan Cans, rom misi wona mxolod 40
kg-s Seadgenda). maT hqondaT SedarebiT farTe kbilebi,
qveda yba win iyo gamoweuli. adamianebis saxe ki Sedar-
ebiT brtyelia (SeadareT Tqveni sakuTari saxe 34.40d
(a) liusi, 3.24 milioni wlis (b) 3,5 milion welze meti, fexis suraTze gamosaxul Simpanzes saxes). sxvadasxva niSan-
ConCxi, hominidebis saxe- anabeWdebi letoleSi. fexis anabe-
obaa saxelad avstrlopi- Wdebidan Cans, rom gamarTuli sia- Tvisebebis evolucia gansxvavebuli siCqariT cnobilia
Tekus afarensis. ruli hominidebis ganviTarebis mozaikuri evolucis saxeliT. adreul hominidebze sau-
sakmaod adreul etapze gaCnda. brisas ar unda davuSvaT ori mTavari Secdoma: pirveli:
isini ar arian Simpanzeebi. Simpanzeebi hominoidebis
calke evoluciuri xazis mwvervals warmoadgenen. maT
sakuTari SeZenili Tvisebebi gauCndaT imis mere, rac
isini Cvens saerTo winapars gamoeyvnen.
meore Secdomaa adamianis evoluciis warmodgena ki-
bis saxiT, romelsac winapari hominoidebidan pirdapir
homo sapiensamde mivyavarT. mxatvrebi xSirad gamoxat-
aven hominidebs. maTi suraTebis mixedviT, hominidebi
TandaTan Cven gvemsgavsebodnen. Tu adamianis evolu-
cia hgavs kibes, es kibe Zalian mouwesrigebelia. kibis
safexurebis gavlisas bevri jgufi gamoeyo Cvens xazs
da gadavida gadaSenebisken mimaval bilikze. yvela dro-
(g) mxatvris warmosaxviT ase gamoiyureboda avstralopiTekus Si hqonda adgili hominidebis ramdenime saxeobis Ta-
afarensis.
naarsebobas. magram erTi xazis garda (am xazma dasabami
SS suraTi 34.42 adamianis evoluciis dros jer gamarTuli misca homo sapiens), yvela danarCeni gadaSenda. zogi pa-
siaruli ganviTarda, Semdeg ki gazrda tvinis moculoba. leoanTropologi Tvlis, rom konvergencia (daaxloeba)
Cveulebrivi movlena iyo adreuli hominidebis evolu-
ciaSi. hominidebis sxvadasxva evoluciuri xazi inarCu-
cxovrobda daaxloebiT 7-6 milioni wlis winaT; misi nebda sxvadasxva primitiul niSnebs, magram amave dros
namarxebi aRmoaCines 2002 wels. iZenda axal Tvisebebs. gamoiTqva iseTi mosazrebac, rom
Sahelanthropus, sxva adreul hominidebs da adamianebs adreuli hominidebis zogi namarxi sinamdvileSi hom-
saerTo aqvT zogi SeZenili niSani. magaliTad: reduci- inidebis kladas farglebs gareT dgas (magaliTad Or-
rebuli eSvi. zogi namarxidan Cans, rom mis mflobelebs rorin tugenensis) (ixileT suraTi 34.41). Tu es simarTlea,
SedarebiT brtyeli saxeebi hqondaT. arsebobs imis niS- maT damoukideblad unda SeeZinaT hominidebisTvis dam-
nebic, rom isini ufro gamarTulad dadiodnen, vidre axasiaTebeli Tvisebebi.
sxva hominoidebi. amas adasturebs magnumis arxis age-
buleba. am arxSi gadis zurgis qorda. arxi Tavis qalas
avstralopiTeki
ZirSia ganlagebuli.
SimpanzeebSi magnumis arxi odnav gadaweulia qalas namarxebidan Cans, rom hominidebis mravalferovneba
ukana mxrisken. adreul hominidebSi (da adamianebSi) is mkveTrad gaizarda 4-dan 2 milioni wlis winaT. imdroin-
moTavsebulia uSualod qalis qveviT. am Tvisebis gamo, del hominidebs axla xSirad erTad aRebuls avstralo-
848
piTekebs eZaxian. maTi filogeniis bevri wvrilmani vixiloT: es aris gamarTuli siaruli da xelsawyoebis
dRemde ucnobia, magram TiTqmis darwmunebiT SeiZleba gamoyeneba.
vTqvaT, rom avstralopiTekebi parafileturi jgu-
fia. Australopithecus anamensis, romelzec adre gvqonda
gamarTuli siaruli
saubari, SemaerTebeli rgolia avstralopiTekebsa da
ufro Zvel hominidebs Soris, magaliTad Ardipithecus Cveni anTropoidi winaprebi 30-35 milioni wlis wi-
ramidus-Tan. naT xeebze cxovrobdnen. daaxloebiT 20 milioni wlis
avstralopiTekebi, kerZod ki Australopithecus africa- winaT indoeTis plato SeuerTda azias. SeerTebis adgi-
nus (samxreTi afrikis adamianismagvari maimuni) aRmoa- las aRimarTa himalais mTebi (ix. suraTi 26.20). Seicv-
Cines 1924 wels samxreT afrikaSi. is cxovrobda 3-dan ala klimati. is gaxda ufro mSrali. aziaSi da afrikaSi
2,4 milioni wlis winaT. 1924 wlis Semdegac ipoves bevri Semcirda tyeebis farTobi. amis Sedegad gaizarda sava-
namarxi. am namarxebis kvlevam aCvena, rom A. africanus nis (balaxiT dafaruli xmeleTis) areali. aTwleulebis
gamarTulad dadioda. misi xelebisa da kbilebis ageb- ganmavlobaSi paleoanTropologebi varaudobdnen, rom
uleba adamianis xelebisa da kbilebis agebulebis msgav- arsebobs kavSiri savanebis arealis gazrdasa da gamar-
si iyo. Tumca misi tvinis moculoba Tanamedrove adamia- Tul siaruls Soris. erT-erTi hipoTezis Tanaxmad, xee-
nis tvinis moculobis mesameds Seadgenda. bze mobinadre hominidebma dakarges xeebis varjSi moZ-
afaris regionSi, eTiofiaSi 1974 wels paleoanTro- raobis saSualeba. bunebrivi gadarCevis Sedegad SeirCa
pologebma aRmoaCines 3,24 milioni wlis avstralopi- adaptaciebi, romlebic xels uwyobdnen Ria savanebSi
Tekis ConCxi. ConCxis 40% kargad iyo SenarCunebuli. gadaadgilebas.
namarxs daarqves `lucy” (liusi). liusi iyo patara zomis, dRemde SemorCa am hipoTezis zogi elementi, Tumca,
simaRliT 1 metrs ar aRemateboda. gadawyda, rom liusi rogorc Cans, saerTo suraTi gacilebiT ufro rTuli
da misi msgavsi namarxebi sakmaod gansxvavebulia Aus- iyo. bolo dros napovni adreuli hominidebis namarxe-
tralopithecus africanus-sgan da SeiZleba maTi calke saxe- bi gamarTul siaruls adasturebs. Tumca arc erTi or
obad Australopithecus afarensi (avstralopiTeki afaris fexze mosiarule hominidi ar cxovrobda savanaSi. isi-
regionidan) aRwera. adreul 1990 wlebSi aRmoCenili ni cxovrobdnen Sereul saarsebo garemoSi: namdvil da
namarxebidan Cans, rom A afarensis, rogorc minimum, 1 meCxer tyebSi. yvela sxva hipoTeza damyarebulia imaze,
milioni wlis ganmavlobaSi arsebobda. rom or fexze siaruli iyo adaptacia. es adaptacia xels
SeiZleba iTqvas, rom A. afarensis kisris zeviT na- uwyobda xilis mowyvetas xis dabali totebidan.
klebad hgavda adamians, vidre kisris qveviT. mas or fexze (gamarTuli) siarulis Semdgomi ganviTa-
hqonda damaxasiaTebeli SeZenili Tvisebebi. liu- reba rTuli procesi iyo. rogorc Cans, avstralopi-
sis Tavi patara zomis iyo. misi tvinis moculoba ise- Tekebs moZraobis sxvadasxva xerxi axasiaTebdaT: zogi
Tive iyo, rogorc igive zomis Simpanzes tvinis moc- sxvebTan SedarebiT met dros miwaze atarebda. or fexze
uloba. A. afarensis qveda yba iyo win gamoweuli da did manZilze gadaadgileba hominidebma daaxloebiT 1.9
wargZelebuli. ConCxis agebuleba imaze metyvelebs, rom milioni wlis winaT daiwyes. es hominidebi cxovrobdnen
A. afarensis xeebze binadrobda. xelebi sxeulis zomas- SedarebiT mSral garemoSi. mSral garemoSi or fexze
Tan SedarebiT ufro grZeli hqonda, vidre es adami siaruli energiis nakleb xarjvas moiTxovs, vidre oTx
amave dros menjisa da Tavis qalas Zvlebis fragmentebis fexze siaruli.
agebulebidan gamomdinareobs, rom A. afarensis or fexze
dadioda. fexis gaqvavebuli anabeWdebidan (letole, instrumentebiT sargebloba
tanzania) da ConCxis agebulebidan Cans, rom A. afarensis
dros arsebuli hominidebi or fexze dadiodnen (suraTi rogorc adre waikiTxeT, xelsawyoebis Seqmna da
34.42). rTuli xelsawyoebis gamoyeneba aris adamianebis SeZe-
avstralopiTekebis sxva evoluciur xazSi Sediodnen nili qceviTi Tviseba. hominidebis evolucias Tan sdev-
`Zlieri” avstralopiTekebi. Zlieri avstralopiTekebis da xelsawyoebis xmarebis unaris ganviTareba. es Tvise-
warmomadgeneli iyoPParanthropus boisei. am avstralopi- ba aris Tanamedrove paleoanTropologiis kvlevis
Tekebs hqondaT magari Tavis qala, Zlieri ybebi da didi ZiriTadi sakiTxi. sxva hominoidebic (adamianis garda)
kbilebi. kbilebi adaptirebuli iyo uxeS saWmelTan. gra- xelsawyoebis xmarebisas saocrad rTul qcevas avlenen.
ciozul avstralopiTekebs, magaliTad: A. afarensis da A. magaliTad: orangutangebs SeuZliaT sxvadasxva for-
africanus-s sapirispiro niSnebi axasiaTebdaT. maTi ybebi mis joxebis SerCeva da am joxebis gamoyeneba mwerebis
ar iyo Zlieri da rbil sakvebTan iyo adaptirebuli. budeebidan amosaRebad. Simpanzeebs ufro rTuli qceva
mecnierebma Seadares adreuli hominidebis namarxe- axasiaTebT: sakvebs qvebiT aqucmaceben an eklian buC-
bi avstralopitekebis namarxebs. analizis Sedegad qnarSi moZraobisas fexebze foTlebs ixveven. rogorc
gaCnda hipoTeza hominidebis evoluciisas momxdar mniS- Cans, adreul hominidebsac SeeZloT aseTi martivi
vnelovan siaxleebze. modiT, am siaxleebidan ori gan- iaraRebis xmareba. magram TiTqmis SeuZlebelia adreu-
849
S S suraTi 34.43 Homo ergaster -
is namarxebi da garegani ieri SS suraTi 34.44 homo sapiensis uZvelesi cnobili namarxebi.
(mxatvris mier aRdgenili). es Tavis qala TiTqmis ar gansxvavdeba Tanamedrove adamianis
es 1.7 milioni wlis namarxi ke- Tavis qalisgan.
niaSi ipoves. is ekuTvnis homo
ergasteris axalgazrda mamrs.
mamri iyo maRali, moxdenili da Tavis qalas agebulebaSi naTlad Cans hominidebis SeZe-
or fexze dadioda. mas Sedar- nili Tvisebebi. avstralopiTekTan SedarebiT, H. habi-
ebiT didi tvini hqonda. lis-s hqonda SedarebiT mokle ybebi. tvinis moculoba _
daaxloebiT 600-750 sm3 sakmaod didi iyo. H. habilis-is
namarxebTan erTad napovnia qvis basri xelsawyoebi (H.
li hominidebis mier damuSavebuli joxebis an fexsac-
habilis niSnavs _ moxerxebuli adamiani).
melebad gamoyenebuli foTlebis povna da amiT am unars
1.9 1.6 milioni wlis namarxebis agebuleba metyve-
dadastureba.
lebs adamianis evoluciis axali etapze. paleoanTro-
eTiopiaSi napovnia yvelaze Zveli dasturi imisa,
pologebis nawilma es namarxebi gansxvavebul saxeobas
rom hominidebs marTlac SeeZloT iaraRebis gamoyene-
Homo ergaster-s (homo ergasteri) miakuTvna. Homo ergas-
ba. es aris iaraRiT damuSavebuli cxovelebis Zvlebi.
ter-is tvinis moculoba H. habilis-ze SesamCnevad didia
Zvlebi 2.5 milioni wliT TariRdeba. Zvlebze darCe-
(900 sm3-ze meti iyo). grZeli fexebi da barZayis nawevre-
nilia anabeWdebi. anabeWdebidan Cans, rom hominidebi
bi adaptirebuli iyo did manZilze gadaadgilebasTan
Zvlebidan xorcis mosaWrelad qvis iaraRebs iyenebdnen.
(suraTi 34.43). TiTebi iyo SedarebiT mokle da naklebad
cxovelebis ZvlebTan axlos naxes hominidebis Zvlebic.
moqnili. es niSnavs, rom H.ergaster-s ar SeeZlo adreuli
sainteresoa, am hominidebs SedarebiT mcire moculo-
hominidebis msgavsad xeebze gadaadgileba. homo ergas-
bis tvini hqondaT. Tu isini (maT Australopithecus garhi
teris narCenebi ipoves gacilebiT ufro mSral gare-
daarqves) marTlac qmnidnen qvis iaraRebs da Zvlebis
moSi, vidre adreuli hominidebis narCenebi. amave dros
dasamuSaveblad iyenebdnen, ese igi maTi qvis instru-
isini ufro rTul qvis xelsawyoebs qmnidnen. kbilebi
mentebiT sargebloba hominidebSi tvinis evoluciamde
ufro patara zomis hqondaT. ese igi homo ergasteris
ganviTarda.
sakvebi gansxvavdeboda avstralopiTekebis sakvebisgan
(sakvebSi xorci meti raodenobiT Sedioda, mcenareebi
homo
ki naklebi raodenobiT). zog saWmels homo ergasteri
homos anu Cveni gvaris adreuli namarxebi (paleo- `amzadebda” _ xarSavda an qvebiT abrtyelebda.
anTropologebis daskvniT) aris Homo habilis-is namarxe- homo erasteris SemTxvevaSi Seicvala sqess Soris
bi. es namarxebi 2.4-2.6 milioni wlisaa. am namarxebis
850
zomebis Sefardeba. primatebSi zomaSi sxvaoba mamrebs da
mdedrebs Soris Zalian didia. aseTi sxvaoba sqesobrivi
dimorfizmis mTavari Semadgeneli nawilia (ixileT Tavi
23). mamri gorilebi da orangutangebi saSualod orjer
mets iwonian, vidre igive saxeobis mdedrebi. Simpanzesa
da bonobos SemTxvevaSi mamrebi mxolod 1.35-jer mets
iwonian vidre mdedrebi. Australopithecus afarens-is mam-
rebi mdedrebze 1.5 jer mZimeebi iyvnen. magram adreul
homoSi sqesobrivi dimorfizmi mniSvnelovnad Semcir-
da. es tendencia Cveni saxeobis gaCenamde gagrZelda.
adamianebSi mamrebi mdedrebze saSualod 1.2-jer
mets iwonian.
sqess Soris Semcirebuli sxvaoba xsnis gadaSenebu-
li hominidebis socialuri qcevis ramdenime saidumlos.
Tanamedrove primatebSi arsebobs didi sqesobrivi di- S S suraTi 34.45 samxreT afrikaSi, blombos gamoqvabulSi,
morfizmi. es ixsneba mamrebis mZafri SejibriT mravali oxras naWerze aRmoaCines 77 000 wlis naxati. es naxati
mdedrisTvis (erTi mamri anayofierebs mraval mdedrs). adasturebs imdroindeli adamianis SemoqmedebiT unars da
aris saxeobebi, romlebsac ufro gamoxatuli dawyvile- simbolur azrovnebas.
ba axasiaTebT (Cveni sakuTari saxeobis CaTvliT). am Sem-
TxvevaSi sqesobrivi dimorfizmi naklebad SesamCnevia.
moiqmna afrikaSi, daaxloebiT 600 000 wlis winaT, Sem-
aqedan gamomdinareobs, rom homo ergasteris mamri da
deg ki evropaSi gavrcelda. neandertaleli ki axlo
mdedri ufro xSirad qmnidnen wyvilebs, vidre adreuli
aRmosavleTSi da evropaSi gavrcelda daaxloebiT 200
hominidebi. es Zvra SeiZleba es ukavSirdeboda mSob-
000 wlis winaT. misi tvinis moculoba iseTive didi
liur mzrunvelobas. orive mSobeli Svilebs ufro did
iyo, rogorc Tanamedrove adamianis. is qmnida qvisa da
xans uvlida. adamianis SemTxvevaSi mSoblebi uzrunve-
xisgan nadirobisTvis saWiro xelsawyoebs. magram am
lyofdnen Svilebis sakvebiT momaragebas da dacvas gac-
adaptaciebis miuxedavad, neandertalelebi gadaSend-
ilebiT did xans, vidre patara Simpanzeebis an sxva homi-
nen daaxloebiT 30.000 wlis winaT. maT TavianTi wvli-
noidebis mSoblebi.
li ar SeutaniaT Tanamedrove adamianis genofondSi.
homo ergasters adre ganixilavdnen sxva saxeobis
neandertalelebis gadaSenebis mizezi aRmoaCines maT
_ Homo erectus (homo ereqtusis) adreul warmomadgen-
dnm-Si. mecnierebma evropis sxvadasxva adgilebSi, sx-
lebad. zogi paleoantropologi dRemde ase Tvlis. homo
vadasxva droSi mobinadre oTxi neandertalels Zvlebi-
ereqtusi gaCnda afrikaSi daaxloebiT 1.8 milioni wlis
dan gamoyves dnm-is fragmentebi. Semdeg neandertalel-
winaT. is iyo pirveli hominidi, romelmac datova afrika
is dnm Seadares Tanamedrove evropis, afrikisa da aziis
da sxva kontinentebze gansaxlda. afrikis farglebs ga-
adamianebis dnm-s. Tu neandertalelma dasabami misca
reT yvelaze Zveli namarxebi aRmoaCines yofil sabWoTa
evropis adamianebs, maSin orive jgufs unda hyoloda
respublikaSi _ saqarTveloSi 2000 wels. gansaxlebisas
saerTo winapari. evropelebi sxva adamianebisgan ufro
homo ereqtusma miaRwia indoneziis arqipelags. homo
daSorebulebi unda yofiliyvnen. amis magivrad dnm-is
ereqtusis namarxebis Sedarebam adamianTan da adamianis
analizma aCvena, rom yvela neandertaleli erT kladas
dnm-is Seswavlam gvaCvena, rom homo ereqtusi sadRac
qmnida. Tanamedrove evropelebi ki Tanamedrove af-
200 000 wlis winaT gadaSenda.
rikelebTan da azielebTan axlos dganan.
851
34.44). am adreul adamianebs ar hqondaT mZime warbebi. homo floresiensi iaraRebs da ra urTierToba hqondaT
amiT isini gansxvavdebodnen homo ereqtussa da neander- maT homo sapiensTan (hqondaT Tu ara konfliqti). homo
talelisgan. aseve isini sxva hominidebTan SedarebiT sapiensi gvian pleistocenSi indoneziaSi igive droSi
ufro moxdenilebi iyvnen. arsebobda.
eTiopiuri namarxebi adastureben adamianis gaCe- Cveni saxeobis swrafi eqspansia (da neander-
nis molekulur kvlevebs. rogorc adre avRniSneT, dnm talelebis gamodevna) SeiZleba aqtivizirebuli iyo
analizidan gamomdinareobs, rom yvela Tanamedrove adamianebis mier codnis SeZenis unariT. es unari homo
adamiani erTmaneTTan ufro axlo naTesaur kavSirSia, sapienss kargad aqvs ganviTarebuli. neandertalelebs
vidre neandertalelebTan. adamianis dnm-is kvlevebma da sxva hominidebs SeeZloT, rTuli xelsawyoebis Seqm-
gvaCvena, rom evropelebsa da azielebs SedarebiT gvian na, magram maT naklebad hqondaT SemoqmedebiTi da sim-
hyavdaT saerTo winapari. aseve cxadia, rom bevri afri- boluri azrovnebis unari (ramdenadac Cven axla Segvi-
kuli evoluciuri xazi ufro adre gamoiyo adamianebis Zlia vimsjeloT). sapirispirod, homo sapiensis gaCenis
genealogiur xes, vidre azielebisa. am aRmoCenebidan mere mkvevrebi awydebian ufro rTuli azrovnebis niS-
gamomdinareobs, rom yvela Tanamedrove adamians hy- nebs. magaliTad samxreT afrikaSi 2002 wels mkvlevrebma
avs saerTo winapari. es saerTo winapari – homo sapi- aRmoaCines 77 000 wlis winaT daxatuli geometriuli
ensad afrikaSi Camoyalibda. SemdgomSi es daskvna daa- figurebi. naxatebi gakeTebulia oxris naWrebze. (su-
dastura mitoqondriuli dnm-is kvlevam da adamianis raTi 34.45). samxreT da aRmosavleT afrikaSi momuSave
populaciis sxvavasxva wevris Y qromosomebis analizma. arqeologebma 2004 wels aRmoaCines 75 000 wlis asakis
Hhomo sapiensis yvelaze Zveli namarxebi, romlebic af- siraqlemas kvercxi da lokokinas niJarebi. am kvercx-
rikis gareT aRmoaCines, TariRdeba daaxloebiT 50 000 Si da niJarebSi gakeTebuli iyo naxvretebi. daaxloe-
wliT. adamianis Y qromosomebis Seswavlam aCvena, rom biT 36 000 wlis win adamianebma daiwyes gamoqvabulebis
adamianebis pirveli talRa afrikidan gavrcelda aziaSi araCveulebrivi naxatebis Seqmna.
da Semdeg ki evropasa da avstraliaSi. amerikaSi adamia- simboluri azrovneba adamians gauCnda albaT
nis moxvedris TariRi dRemde rCeba kamaTis sagnad, Tum- laparakis unaris ganviTarebasTan erTad. orive Tviseba,
ca yvelaze adreuli amerikuli namarxebi TariRdeba 15 rogorc Cans, gadarCenisTvis da sqesobrivi gamravlebis
000 wliT. warmatebisTvis aucilebeli iyo. es Tvisebebi xels uwy-
axal aRmoCenebTan erTad icvleba Cveni warmodgena obda axali xelsawyoebis Seeqmnasa da codnis ukeT ga-
homo sapiensis evoluciis Sesaxeb. magaliTad, 2004 wlis dacemas momdevno TaobebisTvis. SemdgomSi adamianebma
oqtomberSi piter brovnma (niu inglandis universiteti, SeZles mwiri resursebis grZelvadiani gamoyeneba. amas-
axali samxreTi uelsi, avstralia), Tomas Sutiknam (in- Tan erTad afrikaSi gaizarda adamianebis populacia.
doneziis arqeologiis centri) da maTma kolegebma Seg- populaciis simWidrovis zrdam aiZula, adamianebi ga-
vatyobines gamaognebeli aRmoCenis Sesaxeb. 2003 wels dasaxlebuliyvnen aziaSi, Semdeg ki evropaSi. neander-
maT gaTxares zrdasruli hominidis ConCxi, romelic 18 talelebis gadaSeneba albaT orma stresma gamoiwvia:
000 wliT TariRdeba. is warmoadgens adre ucnob saxe- pirveli _ es bolo gamyinvareba iyo, meore ki konkuren-
obas. am saxeobas daarqves Homo floresiensis (homo flo- cia evropaSi axlad Semosuli adamianebis mxridan.
rensiensi). is aRmoaCines indoneziis (flores) kunZulze adamianis Semecnebis unaris mqone arsebad gadaqce-
kiris gamoqvabulSi. mas gacilebiT mcire zoma da tvinis vis saidumloeba SeiZleba adamianis genomSi moiZebnos.
mcire moculoba hqonda, vidre homo sapienss. sinamd- amave dros am saidumloebis axsnas xels uwyoben arqe-
vileSi is avstralopiTeks ufro hgavda. Tumca ConCxs ologiuri gaTxrebis Sedegad miRebuli masalebic. 2001
aReniSneba bevri SeZenili niSani: Tavis qalas sisqe, qa- wels moxda erT-erTi genis identifikacia, romelsac
las proporciebi da kbilebis forma. am niSnebidan ga- FOXP2 geni daarqves. laparakis unari FOXP2 genis arse-
momdinareobs, rom es adamiani warmoiSva ufro didi bobazea damokidebuli. am genis mutanturi formis mqone
zomis homo ereqtusisgan. am saxeobis zomaSi SesamCnevi adamianebs laparakSi memkvidreobiTi defeqtebi axasi-
Semcirebis erT-erTi saintereso axsna aris is, rom kun- aTebT. maTi tvinis brokas velSi Semcirebulia aqtivo-
Zulze izolacias mohyva ufro mcire zomis adamianebis ba (ixileT Tavi 48). 2002 wels genetikosebma adamianis
gadarCeva. FOXP2 geni Seadares sxva ZuZumwovrebis homologiur
zomis aseTi SesamCnevi Semcireba kargad Seswavlil- gens. Sedarebis Sedegad mkvlevrebma daaskvnes, rom es
ia kunZulebis endemur juja ZuZumwovrebis sxva saxe- geni ganicdida intensiur bunebriv gadarCevas imis Sem-
obebSi; maT Soris aris primitiuli juja spilo, romlis deg, rac Simpanzeebisa da adamianis winaprebi erTmaneTs
namarxebi imave adgilas naxes, sadac homo floresiensis dascildnen. mkvlevrebma Seadares mutaciebi am genis
namarxebi. flanking (SemzRudav) regionSi. dadginda, rom intensi-
ibadeba mravali axali kiTxva. maT pasuxi SeiZleba uri bunebrivi gadarCevas adgili hqonda bolo 200 000
gaeces floresze Semdgomi arqeologiuri da antrop- wlis ganmavlobaSi. ra Tqma unda, adamianis laparakis
ologiuri aRmoCenebiT. sainteresoa, iyenebda Tu ara unars tvinis mravali regioni ganapirobebs. amisTvis
852
bevri sxva genis monawileobac aris aucilebeli. magram fexianebis mravalferovnebis gazrda. Tevzebma ki ga-
evoluciuri cvlileba FOXP2 genSi SeiZleba pirveli nagrZes evolucia zRvebsa da okeaneebSi. wylis garemo
genetikuri axsna gaxdes imisa, Tu rogor gauCnda Cvens ki biosferos udides nawils Seadgens. mravalferovani
saxeobas dedamiwaze unikaluri roli. prokariotebi gavrcelebulebi arian mTel biosferoSi.
Tavi adamianebis biologiur mravalferovnebaze am SedarebiT martiv organizmebs SesaniSnavi gamZleo-
diskusiiT mTavrdeba. magram es imas ar niSnavs, rom si- ba axasiaTebT. maT adapturi evoluciis msvlelobisas
cocxle hgavs kibes da kibis safexurebs mivyavarT mar- warmatebiT miaRwies dRemde. biologia adiadebs si-
tivi mikrobebidan rTul adamianebamde. biologiuri cocxlis warsulsa da Tanamedrove mravalferovnebas.
mravalferovneba aris gantotvili filogeniis Sedegi
34.8
da ara kibis msgavsi progresi. dRes dedamiwaze sxiv-
farfliani Tevzebis meti saxeoba arsebobs, vidre yvela koncefcia testi
sxva xerxemlianis, erTad aRebulis. Cvenma farflianma
naTesavebma, marTalia, ver SeZles wylidan gamosvla,
1. ganasxvaveT hominoidebi hominidebisgan.
magram sulac ar gamosulan Tanamedroveobidan. oTx-
2. rogor aisaxeboda mozaikuri evolucia homo
fexianebi – amfibiebi, reptiliebi da ZuZumwovrebi war-
ergasteris Tvisebebze?
moiSvnen xerxemlianebis erTi evoluciuri xazidan _
sarkopterigiebisgan. SemdgomSi xmeleTze moxda oTx-
34 -e Tavis Semowmeba
qordianebs aqvT notoqorda da dorsal- X X qalianebis SeZenili Tvisebebi qalianebs aqvT Tavi
(Tavis qalis CaTvliT), tvini, Tvalebi da grZnobis
uri Rruiani nervuli mili sxva organoebi. qalianebis bevri struqtura ganvi-
Tarda nawilobric ujredebis axali populaciidan,
XX qordianebis SeZenili Tvisebebi. qordianebis Tvi
nervuli firfitidan,
sebebia: notoqorda, dorsaluri, Rruiani nervuli
mili, faringialuri viwro napralebi an napralebi da XX qalianebis warmoSoba qalianebi ganviTardnen ro-
kunTovani postanaluri kudi. gorc minimum, 530 milioni wlis winaT kembriuli
afeTqebis dros.
X X garsianebi garsianebi arian zRvis cxovelebi, ikve-
bebian suspenziiT. zrdasrulobisas qordianebisTvis XX miqsinebi miqsinebi uybo zRvis qalianebi arian. maT
damaxasiaTebel zog SeZenil Tvisebas kargaven. aqvT xrtilovani qala da notoqordidan warmoSobili
RerZuli xrtilebis mwkvrivi. maT ar aqvT xerxemali.
X X lancetebi. lancetebi zRvis cxovelebi arian, ikve-
34.3
bebian suspanziiT. zrdasrulobisas inarCuneben
qordianebisTvis damaxasiaTebel sxeulis agebule- koncefcia
bas.
853
XX minogebi minogebi uybo xerxemlianebi arian, maT X X oTxfexianebis warmoSoba namarxebidan Cans, rom
aqvT notoqordis garSemo xrtilis segmentebi. es oTxfexianebis kidurebi, romlebic ZiriTadad xmele-
segmentebi nawilobricv sazRvraven nervul mils. Tze sasiarulod gamoiyeneba dasawyisSi ixmareboda
wyalSi gadasaadgileblad.
X X uZvelesi xerxemlianebis namarxebi konodontebi
iyvnen pirveli xerxemlianebi mineralizebuli Con- XX amfibiebi amfibiebSi Sedis salamandrebi, bayayebi.
Cxis elementebiT pirSi da farinqsSi. SeiaraRebul bevrs aqvs gluvi, sveli kani, romelic filtvebTan er-
uybo xerxemlianebi (`ostakodermebs”) hqondaT Zvlis Tad airebis mimocvlaSi iRebs monawileobas. bayayebis
damcveli firfitebi kanze. umetesoba da zogi salamandra gadis metamorfozs wy-
lis larvidan xmeleTis zrdasruli cxovelidan.
XX Zvlis da kbilebis warmoSoba rogorc Cans, miner-
alizacia xerxemlianebis piris nawilebSi daiwyo; xe-
rxemlianebis mTeli Sinagani ConCxma gacilebiT gvian
ganicada mineralizacia.
koncefcia 34.6
XX amniotebi arian oTxfexianebi, rom-
lebTac xmeleTisTvis adaptirebuli
koncefcia 34.4 kvercxi aqvT
854
XX erTgasavlianebi erTgasavlianebi aris kvercxism winaT gavrcelda sxva kontinentebze. es gavrceleba
debeli ZuZumwovrebis mcire jgufi, sadac Sedian eq- albaT ganpirobebuli iyo tvinis cvlilebebiT, ramac
idna da ixvniskarta. warmoqmna simboluri azrovneba da Semecnebis unari.
homo sapiensis warmoSobisa da gavrcelebis istoria
X X CanTosnebi CanTosnebSi Sedis oposumi, kenguri da
aris kvlevisa da debatebis sayvareli Tema. kvlevis
koala. CanTosnebis naSieri iwyebs ganviTarebas dedis
Sedegad aRmoaCines axali saxeobaHhomo floresiensi,
saSvilosnoSi, sadac placentas aris mimagrebuli, ma-
romelic gviani pleistoceniT TariRdeba.
gram ganviTarebas amTavrebs dedis CanTaSi.
34.8
g) nervuli firfitidan struqturebis formireba;
koncefcia d) ConCxi Tavis qalasTan erTad;
e) notoqorda da dorsaluri Rruiani nervuli
adamianebi orfexa hominoidebi mili;
arian didi tviniT 2. zogi 530 milioni wlis win arsebuli cxoveli hgav-
da lancetas, magram maT hqondaT tvini da qala. es
XX adamianebis SeZenili Tvisebebi adamianebis axasi- cxovelebi SeiZleba warmoadgendnen:
aTebT or fexze siaruli, mokle ybebi da didi tvini a) pirvel qordianebs;
b) `dakargul xazs” cefaloqordianebs da uro-
X X adreuli hominidebi hominidebi gaCndnen afrikaSi,
qordianebs Soris;
rogorc minimum, 6-7 milioni wlis winaT. adreul hom-
g) adreul qalianebs;
inidebs patara tvini hqondaT, magram albaT gamarTu-
d) CanTosnebs;
lad dadiodnen
e) araoTxfexian ybapirianebs;
XX avtralopiTeki avtralopiTeki hominidebis para-
3. xrtilovani Tavzebi Zvlovani Tevzebisgan SeiZleba
filetur jgufs warmoadgens. es hominidebi cxov-
ganvasxvavoT:
robdnen 4-2 milioni wlis winaT. zogi saxeoba abso-
a) ZvlovanebSi qalis qoniT;
luturad gamarTulad dadioda da adamianis msgavsi
b) ZvlovanebSi gverdiTi xazis sistemis qoniT;
kbilebi da xelebi hqondaT.
g) xrtilianebSi kenti farflebis qoniT;
XX or fexze siaruli hominidebma didi manZilis gavla xrtilianebSi sacurao buStis da filtvebis ar-
or fexze daiwyes 1.9 milioni wlis winaT. qoniT xrtilianebSi wyvili grZnobis organoebis
arqoniT
XX iaraRis gamoyeneba iaraRis gamoyenebis uZvelesi
niSani aris cxovelebis Zvlebze qvis iaraRis anabeWd- 4. Semdegidan, romeli SeiZleba iyos yvelaze axlo
ebi. es aris 2.5 milioni wlis saerTo winapari Tanamedrove oTxfexianebis?
a) magari farflis, meCxeri wylis sarkopterigiebi,
XX adreuli homo homo ergasteri iyo pirveli mTli-
romelTa farflebs hqondaT xmeleTis xerxem-
anad or fexze mosiarule, didi tvinis mqone homin-
lianebis kidurebis msgavsi ConCxis agebuleba?
ida.Hhomo erectusi iyo pirveli, vinc datova afrika
b) Seiararebuli, ybiani plakodermebi, romlebsac
XX neandertaleli neandertaleli cxovrobda evro- ori rigi wyvili gamonazardebis hqondaT?
paSi axlo dasavleTSi 200 000 dan 30 000 wlis winaT. g) adreuli sxivfarfliani Tevzebi, romlebsac
isini gadaSendnen homo sapiensi evropaSi moxvedri- Zvlovani elementebi dawyvilebul farflebSi
dan ramdenime aTasi wlis Semdeg. ganuviTardaT;
d) salamandra, romelsac ukve hqonda kidurebi,
XX homo sapiensi homo sapiensi gaCnda afrikaSi, rogorc
magram Tevzis msgavsi moZraobiT erTi mxridan
minimum, 160 000 wlis winaT da daaxloebiT 50 000 wlis
meore mxares daxriT;
855
e) xmeleTis adreuli binadari, romlis ufexoba g) neandertalelebi Tanamedrove evropelebis wi-
meoreuli niSania; naprebi arian;
d) avstralopiTeki afrikidan sxvagan gavrcelda;
5. ZuZumwovrebsa da Tanamedrove frinvelebs aqvT Sem-
e) CrdiloeT amerikaSi Tanamedrove adamianebis
degi Tvisebebi garda
pirveli populacia iyo
a) Tbilsisxlianobis;
b) warmoSobis saerTo amnioturi winaprisgan;
g) dorsaluri Rruiani nervuli mili; evoluciuri kavSiri
d) Tvalis ukana Rru qalis orive mxares;
e) amnioturi kvercxi;
daasaxele erTi Tviseba, romlis mixedviT adamianebi
6. placentarulebisgan gansxvavebiT, orive, CanTos- romelime Semdegi kladis wevrebi arian: eukariotue-
nebic da erTgasavlianebi: bi cxoveli, meoradpiriani, qordiani, xerxemliani,
a) ara aqvT ZuZus dvrilebi; ybapiriani, amnioti, ZuZumwovari, primati
b) axasiaTebT embrionuli ganviTareba dedis saSvi-
losnos gareT;
g) deben kvercxebs;
d) binadroben afrikaSi da avstraliaSi; mecnieruli kvleva
e) Sedian marto mweriWamiebi da balaxismwamelebi;
mecnieruli kvleva xSirad cdilobs saintereso dak-
7. maimunebis Semdegi Tvisebebidan romelia specifi-
virvebis Catarebas. erTi aseTi kvleva exebaGgeneti-
uri axali samyaros maimunebisTvis:
kuri Sedarebis models morfologiuri divergen-
a) kargad ganviTarebuli mSobliuri zrunva;
ciis xerxemlianebis zog jgufSi
b) Tavis qalas win ganlagebuli erTmaneTTan axlis
mdebare Tvalebi; magaliTad, amfibiebi morfologiurad msgavsni arian,
g) kudis gamoyeneba xeebze dasakideblad; Tumca isini genetikurad ufro gansxvavebulebi
d) SemTxvevis mixedviT or fexze siaruli; arian, vidre morfologiurad ufro gansxvavebuli
e) nestoebis qveviT mimartuli ganlageba; frinvelebi. msgavsi movlena Cans adamianisa da Sim-
panzis Sedarebis dros. es ori saxeoba sakmaod gansx-
8. romel kladaSi ar Sedis adamiani:
vavebulia morfologiurad, magram gacilebiT ufro
a) sinapsidebSi;
msgavsia genetikurad. warmoadgineT erTi an meti
b) sarkopterigiebSi;
hipoTeza, romelic axsnis am saocar Tvisebas.
g) diapsidebSi;
d) qalianebSi;
kvleva: rogor hfens naTels Zvlebis struqtura
e) placentarulebSi;
frinvelebis gaCenass?
9. roca adamianebi gamoeyvnen danarCen primatebs Sem-
degi Tvisebebidan romeli gamoCnda pirveli:
a) teqnologiebis ganviTareba;
mecniereba, teqnologia
b) ena;
g) nawilobriv gamartuli siaruli; da sazogadoeba
d) xelsawyoebis Seqmna;
e) didi tvini; Tu adamianis evolucia darviniseulia, adamianis
10. dnm-is Seswavlam ra gvaCvena Semdegidan: kulturis ganviTareba lamarkiseulia. axseniT es sx-
a) homo ereqtusi warmoiSva aziaSi; vaoba mas Semdeg, rac gadaxedavT darvinisa da lamarkis
b) homo sapiensi warmoiSva afrikaSi; ideebs 22 TavSi.
856
857
nawili
6 m c e n a r i s f orma
da funqcia
interviu ra garemoebebSi mogixdaT emigrireba?
nataSa raiselTan es iyo 70-iani wlebis bolo. sabWoTa kavSirSi, Cveni,
rogorc ebraelebis kariera mecnierebaSi SezRuduli
nataSa raixelma uxerxemloTa zoologma leningra- iyo, magram bedma gagviRima da emigrirebis neba dagvrTes.
dis universitetidan didi gza ganvlo, rogorc geo- 1975 wels, Cveni pirveli vaJis dabadebis Semdeg, gvsur-
grafiulad, aseve mecnierulad. dResReobiT igi ameri- da, mas meti SesaZleblobebi hqonoda, ramac sabolood
kis erTerTi yvelaze cnobili mcenareTa fiziologia. gadagvawyvetina gamgzavreba. im periodSi sabWoTa kav-
amJamad doq. raixeli mcenareuli ujredis biologiis Siridan emigrireba Zneli iyo. imxanad erTi anekdoti da-
damsaxurebuli profesoria kaliforniis universitet- dioda – karteris administracia marcvleulis ebraele-
Si, riversaidSi, sadac igi agreTve mcenareuli ujredis bze gacvlis politikas atarebs – rac ufro met xorbals
biologiis centrs xelmZRvanelobs. 2003 wels amerikis gaugzavnis SeerTebuli Statebi sabWoTa kavSirs, miT met
ujreduli biologiis sazogadoebis `qalebi ujredul ebraels miscemen gamgzavrebis uflebaso.
biologiaSi~ mier profesor raixelis aRmoCenas aRi- ase rom, Cven Zalian iRblianebi aRmovCndiT, rom Sev-
arebis niSnad gadaeca mTavari jildo, xolo 2004 wels ZeliT sabWoTa kavSiris datoveba im dros, rodesac bevr
man amerikis mcenareTa biologebis sazogadoebis stefan xalxs hqonda gamgzavrebis survili.
hales prizi miiRo; es jildo mecniers mcenareTa biolo-
giaSi Setanili RirsSesaniSnavi wvlilisTvis gadaecema. rogor monaxeT aq Tqveni
doq. raixelis amJamindeli interesis sagans mkvlevarTa
pirveli samuSao?
mravaldargovani gundis saSualebiT sistemaTa biolo-
giis Seqmna warmoadgens. doq. raixelis damsaxureba bi- sabWoTa kavSiridan emigrirebul mecnierTaTvis,
ologebis winaSe, iseve rogorc misi, rogorc damrige- rekomendaciebis uqonlobis gamo, Zneli iyo akademi-
blis, gulisxmiereba axalgazrda mkvlevarTa mimarT, uri samuSaos Sovna, magram Cven bedma kvlav gagviRima.
TamaSromlobisa da mecnieruli kulturis nimuSia. kvleviTi instituti (citologiis instituti) sadac
me vmuSaobdi, Zalze dainteresebuli iyo Tanamedrove
biologiiT da pasuxismgebelma profesorma dapatiJa
rogor daiwyo Tqveni samecniero
mowveuli profesorebi, raTa maT SemoqmedebiTi Sveb-
kariera sabWoTa kavSirSi? uleba institutSi kvlevebis Casatareblad gaetarebi-
sinamdvileSi, pirdapir mecnierebaSi wavsulvar. me naT. profesor jeri paulins, romelic Tavis ojaxTan
musikosi viyavi da vapirebdi profesionali pianisti erTad jorjiis universitetidan iyo Camosuli, labo-
gamovsuliyavi. magram, raRac momentSi mivxvdi, rom ratoriaSi Tavisi samuSao magida zustad Cemi magidis
saukeTeso pianisti ver gavxdebodi, rac ar momwonda. gverdiT hqonda. Cven ojaxebiT davmegobrdiT.
buneba yovelTvis miyvarda da leningradis univer- im dros, sabWoTa kavSirSi vizitiT myofi amerikele
sitetSi biologiis Seswavlis SesaZlebloba momeca. bisTvis Zalian Zneli iyo sadme wasvla, radgan maT eubne-
Cems meuRles rom Sevxvdi, orive zoologiis fakulte- bodnen, `Tqven iq ver waxvalT, Tqven aq ver waxvalT.~ ami-
tis studentebi viyaviT leningradSi (amJamad sankt-pe- tom, Cven davexmareT paulinebis ojaxs leningradSi maTi
terburgi). pirveli stumrobisas. mogvianebiT, rodesac SeerTebul
Cven ganvagrZeT muSaoba universitetSi, magis- StatebSi emigrireba gadavwyviteT, jeri paulini iyo
traturaSi, ris Semdegac davikaveT Tanamdebobebi erTaderT profesori amerikaSi, romelic gvicnobda Cven
fakultetze. mogvianebiT ki sabWoTa kavSiris datoveba da Cvens samecniero samuSaos. igi jorjiis universitet-
gadavwyviteT. Si samsaxuris moZebnaSi dagvexmara. amrigad, rodesac am
qveyanaSi CamovediT, rogorc postdoqtoranturis mkv-
levrebma, yvelaferi Tavidan daviwyeT.
858
leningradSi Tqven umartivesebze - wam- norma iqneba. Zalze mniSvnelovania, rom mcenareTa bi-
ologebis axali Taoba warmomadgenlobiTi iyos, bioin-
wamianebze muSaobdiT. magram jorjiaSi formatikaSi kargad erkveodes da amave dros, kargi bio-
muSaoba mcenareebze daiwyeT. ram gana- logic iyos. mecnierTa am axali Taobis Camoyalibebas
dro sWirdeba. Tumca,Bbevri xalxi Tvals adevnebs mkv-
piroba es cvlileba?
levarTa sazogadoeba Arabidopsis-s sistemuri midgomis
Cemi interesis sagani Zireuli ujreduli donea amuSavebis mizniT, vinaidan es sazogadoeba magaliTia
da organizmebze gadarTva ar iyo metismetad rTuli. gaxsnilobisa da kolegebs Soris gamocdilebis gazi-
SeerTebul StatebSi Camosvlis Semdeg maleve mivxvdi, arebis TvalsazrisiT.
rom Tavisuflad mcxovrebi umartivesebis kvlevisaT-
vis, romlebic ar iwvevs daavadebebs, grantebis mopove-
mTeli rigi cilis makodirebeli genebi
ba gaZneldeboda. im dros, mcenareTa kvleva namdvilad
iwyebda aRmavlobas da jorjia iyo erTerTi kera, sadac Arabidopsis-Si konkurencias uwevs
mcenareTa biologia siaxle iyo. me vigrZeni es da msur- adamianisa da sxva rTuli cxovelebis
da, am garemos nawili gavmxdariyavi da amitom bevri ram
viswavle mcenareebis Sesaxeb. agreTve, CemiT daveufle genebs. gagaocaT am aRmoCenam?
disciplinebs, raTa memuSava molekulur biologiaSi. namdvilad ara. vinaidan mcenareebi umoZraoni arian,
molekuluri midgomebi mcenareTa biologiaSi is-is iyo maT garemo pirobebis stresebze Zalian mravalferovani
ikidebda fexs. mec im xalxTan erTad daviwye moleku- sapasuxo reaqcia unda hqondeT. mcenareebi Zalian sru-
luri biologiis Seswavla. ase rom, droSi gamimarTla. lyofili unda iyon, raTa gadarCnen, radgan maT gaqceva
ar SeuZliaT. amas ki didi raodenobiT sxvadasxva saxis
rodesac karg droze saubrobT, ratom cila esaWiroeba, maT Soris mravali maTgani mxolod
mcenareebSi gvxvdeba.
aris mcenareTa biologiaSi yofnisTvis
axla kargi dro? aqvs Tu ara _ rabidopsis-ze Catare-
erTi mizezi isaa, rom sakvlevi organizmis, mcenare bul samuSaoebs mniSvnelovani sasof-
Arabidopsis-is Sesaxeb, CvenTvis bevri ram aris cnobili.
misi genomi siqvenirebulia, xolo mravali cila – iden- lo-sameurneo gamoyeneba?
tificirebuli. mas Semdeg, rac TqvenTvis cnobili gax- diax, radgan Arabidopsis mosaxerxebeli modeluri or-
deba am cilebis funqciebi, rogor urTierTqmedeben ganizmia mniSvnelovani procesebis Sesaswavlad yvela
es cilebi da ra kavSirSia metaboluri gzebi ujredSi mcenareSi, maT Soris marcvlovnebSi. magaliTad, sicivi-
erTmaneTTan, Tqven namdvilad upasuxebT kiTxvebs imis sa da paTogenebis mimarT mdgradoba is ori detalia,
Sesaxeb,Urogor funqcionirebs ujredebi da rogor muS- romlebic marcvlovnebisTvis Zalze mniSvnelovania. ma-
aobs mTlianad mcenare. sistemaTa biologiasTan erTad gram am detalebis analizi gacilebiT iolia Arabidopsis-
mcenareTa biologia gacilebiT ufro saintereso xdeba. Si. ase rom, Tu jer garkveuli genebisa da regulator-
uli metaboluri gzebis identificirebas movaxdenT,
ra dro dasWirdeba mcenareTa sistemaTa romlebic xels Seuwyobs Arabidopsis-s winaaRmdegoba
gauwios garemos stress, Semdeg Cven ukve SevZlebT es
biologiis amoqmedebas? codna marcvlovani mcenareebis gasaumjobeseblad
sistemaTa biologiis arsi modeluri organizmis Se- gamoviyeneoT.
qmnasa da imis gansaRvris unarSi mdgomareobs, rogor
urTierTqmedebs sxvadasxva metaboluri gzebi ujredSi razea fokusirebuli sakuTriv Tqveni
da ra gavlenas axdens erTi romelime metaboluri gzis
cvlileba mTlian organizmze. amisTvis saWiroa, rom laboratoruli kvleva?
Cveni midgomebi ufro mravalferovani da integrirebu- didi xnis manZilze Cemi laboratoriis jgufi ujre-
li unda iyos. CvenTvis saWiroa, rom mcenareTa biolo- dis vezikulebsa da vakuolebSi molekulebis transpor-
gia iseT disciplinebs daukavSirdes, rogoricaa infor- tirebaze muSaobda. bolo ramdenime wlis manZilze Cven
matika da inJineria, magram es rTulia, vinaidan xalxi kidev erTi proeqti davamateT: ujredis kedlis sinTezi
gansxvavebuli mecnieruli kulturebidan modis. mcenareebSi. vakuolebsa da ujredis kedlebs unikal-
swored axla, bevri Cvengani xelaxal treninigs gadis uri mcenare-specifiuri funqcia aqvT da isini arsebi-
iseTi sferos asaTviseblad, rogoricaa bioinformati- Tia mcenaris sicocxlisTvis. amdenad, me Zalze dain-
ka, magram bevrad ukeTesi iqneba, Tu aseTi multidisci- teresebuli var am meqanizmebis srulad gagebiT.
plinaruli ganaTlebis miReba biologebis momzadebisas
859
ukanasknel wlebSi Tqveni gavlena gasc- me miyvars axalgazrdebis garemocvaSi yofna, rad
gan maTTan Tavs axalgazrdulad vgrZnob. pirvelad,
da Tqveni laboratoriis farglebs da rodesac studentebi laboratoriaSi movidnen, kvle
mcenareuli ujredis biologiis saerTa- vebis Catarebis gamocdileba sruliad ar hqondaT da
ubralod ar icodnen, riT daewyoT. magram rogorc ki
Soriso sazogadoebis xelmZRvanelobamde
biZgs miscemT maT da interess gauRvivebT, amiT yvelaze
gafarTovda. ratom fiqrobT, rom es ufro did sazRaurs miiRebT amqveynad. magaliTad, ga-
gazrdili roli am etapze mniSvnelova- sul zafxuls gvyavda studenti san bernardino valeis
kolejidan, axlomdebare sazogadoebrivi kolejidan.
nia Tqveni karierisTvis? mas moswonda Tavisi proeqti da Cven vwerdiT statias.
pirvel rigSi minda ganvacxado, rom Cemi kvlevebi isic gadava universitetSi da mainc, Cems laboratori-
laboratoriaSi Cems jgufTan erTad kvlav Cemi nomer aSi yovel kviras mravali saaTis ganmavlobaSi muSaobs,
pirveli prioritetia. magram droTa ganmavlobaSi xvde- Tumca bevr sagans gadis. am students axla surs mcena-
bi, rom miRebuli gamocdileba saSualebas gaZlevs meti reTa mklevari gaxdes – is `moeqca~! da es me did kmayo-
gaakeTo samecniero sazogadoebisTvis Sens sferoSi. me filebas maniWebs.
bevri ram Semmata mcenareTa biologebis sazogadoebam
da axla minda konstruqciuli viyo da ukanve davubruno rodesac ojaxSi ori Zalian dakavebuli
sazogadoebas. faqtiurad, karieris garkveul etapze
valdebuli xar gasce ufro meti, vidre miiRo.
mecnieria _ Tqven da Tqveni meuRle,
magaliTad, me ar viswrafodi gavmxdariyavi Jurna- rogor uTavsebT karieris moTxovnebs
lis `mcenareTa fiziologia~ mTavari redaqtori, magram
ojaxuri cxovrebis movaleobebsa da
kolegebma damiTanxmes, mekisra es saqme. axla amas bevri
dro miaqvs, magram Jurnali warmatebiT viTardeba, rac siamovnebas?
Zalzed maxarebs. msurs rom axalgazrdebi, romlebic muSaobas iwye-
ben mecnierebaSi, samuSaos gamo ar gaurbodnen ojaxis
`dabrunebis~ kidev erTi magaliTi _ Seqmnasa da Svilebis yolas. yvelaze SesaniSnavi ram Cems
cxovrebaSi Cemi ori vaJia. karierasa da ojaxs Soris
Tqven monawileobT programaSi, romelic
wonasworobis dacva ar aris ioli, magram es yvelaferi
SesaZleblobas aZlevs sazogadoebrivi SesaZlebelia, radgan myavs saocari meuRle da Cven
kolejis studentebs, sazafxulo kvleve- erTad viRebT gadawyvetilebebs da saqmesac erTad va-
keTebT. ver ityvi: `Sen Sin darCi da ase gavinawiloT fun-
bi Caataros kaliforniis riversaidis qciebi~. SeiZleba zogierTisTvis es misaRebia, magram
universitetSi. am studentebis muSaoba Cvens SemTxvevaSi, orives gvsurda samecniero kariera.
860
35
mcenareTa struqtura,
zrda da ganviTareba
S S suraTi 35.1 m cenare (Cabomba caroliniana)
861
koncefcia 35.1 reproduqtiuli ylorti (yvavili)
kenwruli kvirti
muxli
mcenaris organizms organoebis, muxlTaSorisi
qsovilebisa da ujredebis
Reros sistema
ierarqia aqvs kenwruli
kvirti
mcenareebs, cxovelTa umravlesobis msgavsad, aqvs
organoebi, romlebic sxvadasxva qsovilebisgan Sedgeba,
vegetatiuri
romlebic Tavis mxriv, ujredebisgan aris warmoqmnili. ylorti
qsovili ujredTa jgufia, romelsac saerTo funq-
foToli
cia an struqtura aqvs, an orive saerTo aqvs. mcenaris firfita ubis
organoebis, qsovilebisa da ujredebis ierarqiis ganx- yunwi kvirti
ilvisas, Cven yuradRebas jer organoebze, mcenaris
struqturis damaxasiaTebel niSnebze gavamaxvilebT, Rero
fesvTa sistema
fesvi, Rero da foToli gverdiTi fesvebi
862
am mcire fesvs sakuTari gverdiTi fesvebi aqvs. amis Reroebi
Sedegad warmoiqmneba funja fesvTa sistema – rogorc
Rero organoa, romelic monacvleobiT ganlagebuli
wesi, wvril fesvTa safari, romelic miwis siRrmeSi vr-
muxlebis sistemisa, romlebzec foTlebia mimagrebuli
celdeba da romelTaganac arc erTi mTavari fesvi ar
da muxlTaSorisebisgan _ muxlebs Soris arsebuli Re-
gamoirCeva (ix. suraT 30.12).
ros segmentebisgan Sedgeba (ixileT suraT35.2). kuTxeSi
Rerodan gamomaval fesvebs damatebiT (laTinurad
(ubeSi), romelic TiToeul foTolsa da Reros Soris
adventicius _ periferiuli) fesvebs uwodeben, termini
warmoiqmneba ubis kvirtia – struqtura, romelsac
aRwers mcenaris nebismier nawils, romelic uCveulo
gverdiTi ylortis warmoqmnis potenciali aqvs da
adgilze izrdeba. funja fesvTa sistema, Cveulebriv,
romelsac Cveulebriv, tots uwodeben. axalgazrda
ufro zedapirulia vidre mTavarRerZian fesvTa siste-
ylortis ubis kvirtebis umravlesoba mosvenebul mdgo-
ma. gansakuTrebiT zedapirulia balaxebis fesvebi, rom-
mareobaSia (ar izrdeba). amrigad, axalgazrda ylortis
lebic niadagis zeda fenis ramdenime santimetrSia kon-
elongacia Cveulebriv, ylortis apeqsis (wveris) axlo-
centrirebuli. amis gamo balaxebis fesvebi niadagis
saa koncentrirebuli, romelic kenwruli kvirtisgan
zeda fenas adgilze amagrebs da SesaniSnav pirobebs qm-
Sedgeba da ganviTarebadi foTlebisa da kompaqturi
nis eroziis prevenciisTvis. didi zomis erTlebnianebs,
muxlebisa da muxlTaSorisebis mTeli wyeba aqvs.
magaliTad, palmebsa da bambuks, ZiriTadad mZlavri
kenwruli kvirtis siaxlove, nawilobriv ubis kvir
fesurebi akavebs, romlebic horizontalur miwisqveSa
tebis zrdis inhibirebazea pasuxismgebeli – fenomenze,
Reroebs warmoadgens.
rom elsac apikaluri dominireba ewodeba. resursebis
fesvTa mTeli sistema mcenaris damagrebas uwyobs
elongaciaze koncentrirebuli apikaluri dominireba
xels, Tumca mcenareTa umravlesobaSi wylisa da mi
evoluciur adaptacias warmoadgens, romelic zrdis
neralebis Sewova uSualod fesvis wveris siaxloves
mcenareze sinaTlis zemoqmedebas. magram ra moxdeba, Tu
xdeba, sadac mravalricxovani fesvebis cicqna bususebi
cxoveli Reros bolos SeWams? an Tu romelime obieqtis
metismetad zrdis fesvebis zedapirs (suraT 35.3).
daCrdilvis gamo, sinaTle mcenaris gverdiTa mxridan
ufro intensiuri iqneba, vidre uSualod mis zemodan?
aseT pirobebSi, ubis kvirtebis mosvenebuli mdgomareo-
ba irRveva, anu, isini zrdas iwyebs. mzardi ubis kvirti
dasabams aZlevs gverdiTa ylorts, romelsac sakuTari
kenwruli kvirti, foTlebi da ubis kvirtebi gaaCnia.
kenwruli kvirtis mocileba Cveulebriv, ubis kvirtebis
zrdas astimulirebs, ris Sedegadac ufro meti gverdi-
Ti ylortebi miiReba. amitom, xeebisa da buCqebis gasx-
W W suraTi 35.3 fesvis bususebi
da fesvis wveri. fesvis bususebi, vla da oTaxis mcenareebis waWra maT ufro `dabuCquls~
romlebic aTasobiT zustad fesvis xdis.
wverTan izrdeba, zrdis fesvebis bevr mcenareSi ganviTarda saxecvlili Reroebi,
zedapiris farTobs wylisa da romelTac sxvadasxva funqcia aqvT, rogorc garemosad-
mineralebis Sesawovad.
mi adaptacia. am saxecvlil Reroebs, romlebSic kavebi,
fesurebi, gorglebi da bolqvebi Sedis, xSirad Sec-
mcenaris bususi domiT fesvebad miiCneven (suraT 35.5).
863
T T suraTi 35.4 saxecvlili fesvebi. gare-
mosadmi adaptaciebma SesaZloa fesvebis
sxvadasxva funqciis cvlileba gamoiwvios.
bevri saxecvlili fesvi sahaeroa, romle-
bic normaluri ganviTarebisas miwis zemoT
viTardeba.
(d) diskisebri fesvebi. sahaero fesvebi, romlebic diskebs hgavs (e) pnevmatoforebi. aseve cnobilia rogorc sahaero fesvebi,
zogierTi tropikuli xis maRal zros ikavebs, rogorc cen- isini iseTi xeebs uviTardeba, rogoricaa magaliTad, mangris
tralur amerikaSi gavrcelebuli am matylis xis SemTxvevaSia. xe, romelic miqcevisas warmoqmnil WaobebSi binadrobs. zeda-
pirze amosuli fesvebi, fesvTa sistemas Jangbadis miRebis
SesaZleblobas aZlevs, romelic sqel, wyaliT gaJRenTil
lafSi ar aris.
864
ZarRvebi aqvs, romlebic foTlis firfitas sigrZeze qsovilTa sami sistema: dermaluri,
gasdevs. maTgan gansxvavebiT orlebnianebs, Cveulebriv,
mTavari ZarRvebis datotvili qseli aqvs (ix. suraT
gamtari da safari
30.12). mcenaris yvela organos – fesvs, Rerosa da foTols
farulTeslovnebis identificirebisa da klasi- dermaluri, gamtari da safari qsovili aqvs. qsovilTa
ficirebisas taqsonomistebi ZiriTadad yvavilis mor- sistema funqcionalur erTeulebadaa organizebuli
fologias eyrdnobian, magram isini foTlis morfolo- da erTi an meti qsovilisgan Sedgeba, romelic mcena-
giis cvalebadobasac iyeneben. magaliTad, foTlis ris organoebs akavSirebs. qsovilTa yoveli sistema
formas, foTlebis sivrceSi ganlagebasa da foTlebis mcenaris mTel organizmSi vrceldeba, magram qsovilTa
daZarRvas. suraT 35.6-ze naCvenebia foTlis sxvadasx- specifiuri maxasiaTeblebi da sivrceSi maTi urTierT-
va forma: martivi da rTuli foTlebi. didi foTlebis damokidebuleba sxvadasxva organoSi gansxvavebulia
umetesoba rTuli an ormagad rTulia. es struqturu- (suraT35.8).
li adaptacia did foTlebs SesaZleblobas aZlevs, win dermalur qsovilTa sistema gareTa damcavi safa-
aRudges Zlier qars da naklebad daziandes; agreTve ria. Cveni kanis msgavsad, igi dacvis pirvelad xazs qm-
maT ufro SeuZliaT paTogenis SezRudva, romelic foT- nis fizikuri dazianebisa da paTogenuri organizmebis
lis calkeul foTolaks utevs da mas mTels foTolze winaaRmdeg. balaxovan mcenareebSi dermaluri qsovili
gavrcelebis saSualebas ar aZlevs. Cveulebriv, mWidrod ganlagebul ujredTa erTi Sris-
foTlebi umetesad fotosinTezzea specializeb- gan Sedgeba, romelsac epidermiss uwodeben. merqnian
uli. Tumca, mcenaris zogierT saxeobas aqvs foTlebi, mcenareebSi damcavi qsovilebi, romlebic cnobilia ro-
romlebmac evoluciis procesSi adaptacia ganicada da gorc periderma, Reroebisa da fesvebis xandazmul ub-
sxva funqcia magaliTad, damagrebis, dacvis, dagrovebis nebSi epidermiss cvlis; es procesi am TavSi mogvianebiT
an gamravlebis funqcia SeiZina (suraT 35.7).
samarago foTlebi
fesvebi
muxli
865
iqneba ganxiluli. garda imisa, rom epidermisi mcenares T T s uraTi 35.7 s axecvlili
wylis dakargvisa da daavadebebisgan icavs, yovel or- foTlebi.
ganoSi mas specifiuri funqciac aqvs. magaliTad, fes-
(a) ulvaSebi. ulvaSebi sax-
vebis bususebi, romlebic ase mniSvnelovania wylisa da ecvlili foTlebia, maTi saSu-
mineralebis absorbciisTvis, fesvis wverTan arsebuli alebiT barda samagrs eWideba.
ulvaSi `qamandiviT~ exveva sa-
epidermuli ujredebis gamonazardebia. magrs da qmnis xveuls, romelic
foTlebisa da Reroebis umetesobis epidermisis mcenares samagrTan aaxlovebs.
cvilis safari, romelsac kutikula ewodeba wylis da- ulvaSebi tipuri saxecvlili
foTlebia, magram zogi maTgani
kargvis prevencias – xmeleTze cxovrebis mniSvnelovan saxecvlili Reroa, magaliTad
vazis.
(b) eklebi. kaqtusis eklebi, rogorc
magaliTad, opunciis, faqtiurad foT-
lebia, xolo fotosinTezi ZiriTadad
norC mwvane ReroebSi mimdinareobs.
foToli.
yunwi
ubis kvirti
866
adaptacias uwyobs xels. mogvianebiT foTlis speciali- myari centraluri gamtari cilindris formiTaa war-
zebul ujredebs ganvixilavT, romlebic CO2-is cvlas modgenili. misgan gansxvavebiT, Reroebisa da foTlebis
aregulirebs. specializaciis kidev erTi magaliTia steli WurWlovan konebad, wnulebad iyofa, romlebic
foTlis triqomebi, romlebic epidermisis gamonaz- qsilemisa da floemisgan Sedgeba. qsilemac da floe-
ardebs warmoadgens. magaliTad, aromatuli foTlebis mac sxvadasxva tipis ujredebs Seicavs, maT Soris iseT
triqomebi, romlebic pitnis sekrecias axdens, mcena- ujredebs, romlebic upiratesad transportirebazea
reebs balaxismWamelebisa da daavadebebisgan icavs. specializebuli.
qsovilTa gamtari sistemis saSualebiT fesvebsa da qsovilebi, romlebic arc dermaluria da arc gam-
Reroebs Soris nivTierebebis transporti xorcield- tari, safar qsovilTa sistemis Semadgeneli nawilia.
eba. qsilema da floema ori gamtari qsovilia. qsilema safar qsovils, romelic gamtari qsovilis SigniTaa,
wyalsa da gaxsnil mineralebs fesvebidan zemoT, Reroe- gulguli ewodeba, xolo safar qsovils, romelic gam-
bisken atarebs. floema ki organuli sakvebis, magali- tari qsovilis gareTaa, korteqss (qerqs) uwodeben. sa-
Tad, Saqrebis transports axorcielebs iqidan, sadac far qsovilTa sistema ufro metia, vidre ubralod Sema-
isini warmoiqmneba (Cveulebriv, foTlebidan), im mimar- vsebeli. igi sxvadasxva ujreds Seicavs, romlebic iseTi
TulebiT, sadac misi saWiroeba arsebobs – Cveulebriv, funqciebis Sesasrulebladaa specializebuli, rogori-
fesvebisa da zrdis saitebisken, magaliTad, ganviTa- caa samarago, fotosinTezisa da sayrdeni.
rebadi foTlebisa da nayofebisken. fesvisa da Reros
gamtar sistemas erTad stela (berZnulidan _ RerZi)
mcenareuli ujredis ZiriTadi tipebi
ewodeba. stelas organizacia saxeobebisa da organoe-
bis mixedviT icvleba. farulTeslovnebSi, fesvis stela mcenare, nebismieri mravalujrediani organizmis
msgavsad, ujreduli diferencirebiT, ujredebis spe-
cializebuli struqturiTa da funqciiT xasiaTdeba.
mcenareul ujredebSi, diferenciacia zogjer proto-
plastis (ujredis SigTavsi ujredis kedlis garda) far-
glebSi vlindeba. magaliTad, zogi mcenareuli ujredis
protoplastebs qlorofili aqvT, maSin, rodesac sxva
tipis mcenareul ujredebs, funqcionaluri qloro-
plastebi ar aqvs. ujredis kedlis cvlilebebi agreTve
garkveul rols asrulebs mcenareuli ujredebis dife-
renciaciaSi. momdevno or gverdze, suraTi 35.9, yur-
adReba gamaxvilebulia mcenareuli ujredis ZiriTad
tipebze: parenqimaze, kolenqimaze, sklerenqimaze, qsil-
emis wylis gamtar ujredebsa da floemis Saqris gamtar
ujredebze. aRsaniSnavia struqturuli adaptaciebi,
romlebic specifiuri funqciebis ganxorcielebis Ses-
aZleblobas iZleva. SegiZliaT ganixiloT suraTi 6.9 da
6.28, romlebzec ZiriTadi mcenareuli ujredis struq-
kanis turebia naCvenebi.
qsovili
867
suraTi 35.9
kvleva: diferencirebuli mcenareuli ujredebis magaliTebi parenqimuli ujredebi
parenqimis ujredebi
momwifebul parenqimis ujredebs pirveladi kedlebi aqvT, romlebic ufro Txeli da
drekadia; umetesad, maT meoreuli kedeli ar aqvT (ix. suraT 6.28, romelzec pirveladi
da meoreuli ujredis kedelia ganxiluli). protoplastebs, Cveulebriv, didi zomis
centraluri vakuoli aqvT. parenqimis ujredebs xSirad `tipur~ mcenareul ujredebad
miiCneven, radgan isini struqturulad yvelaze naklebadaa specializebuli. parenqimis
ujredebi mcenaris metaboluri procesebis umravlesobas axorcielebs, asinTezebs da
imaragebs sxvadasxva organul produqts. magaliTad, foTlis parenqimuli ujredebis
qloroplastebSi adgili aqvs fotosinTezs.
Rerosa da fesvis parenqimul ujredebs ufero plastidebi aqvT, romlebic saxamebels
imaragebs. nayofis tipuri ujredebi ZiriTadad parenqimuli ujredebisgan Sedgeba.
gansakuTrebul pirobebSi, magaliTad, mcenaris dazianebis Semdeg organoebis aRdgenisaparenqimuli ujredebi
da ganaxlebisas, parenqimuli ujredebis umravlesoba sxva tipis mcenareul ujredebad Elodea-s foTolSi qloro- 60 μm
dayofisa da diferencirebis unars inarCunebs. laboratoriaSi erTi parenqimuli ujre-
plastebTan erTad (LM).
didan mTeli mcenaris regenaraciac ki SesaZlebelia.
kolenqimis ujredebi
Wimebad an cilindrebad dajgufebuli kolenqimis ujredebi mcenaris ylortis qerqis parenqimuli
axalgazrda nawilebis sayrdenia. kolenqimis ujredebs ufro sqeli pirveladi kedeli 80μm ujredebi
aqvs, vidre parenqimis ujredebs, Tumca kedlebi araTanabradaa gasqelebuli. axalgaz-
rda Reroebsa da yunwebs, epidermisis qveS, xSirad aqvs kolenqimis ujredebis Wimebi
(magaliTad, niaxuris Reris `larebi~). kolenqimis ujredebs meoreuli kedeli ar
aqvT, xolo simkvrivis ganmapirobebeli lignini maT pirvelad kedelSi ar aris. amitom
isini, zrdis SeuzRudavad, moqnili saydeniT uzrunvelyofen ujreds. funqcionaluri
simwifisas, kolenqimis ujredebi cocxali da moqnilia da sklerenqimis ujredebisgan
gansxvavebiT, romelTac Semdeg ganvixilavT, maTi elongacia ReroebTan da foTlebTan
erTad xdeba, romelTa sayrdensac isini warmoadgens.
sklerenqimis ujredebi
sklerenqimis ujredebic funqcionirebs, rogorc mcenaris
sayrdeni elementebi, magram maT sqeli meoreuli kedlebi aqvT,
5 μm
romlebic Cveulebriv ligniniTaa gamagrebuli; isini gacilebiT
ufro uxeSia, vidre kolenqimis ujredebi. momwifebul kolenqimis
ujredebs elongacia ar SeuZliaT da mcenaris im nawilebSi gvx- sklereidis ujre-
vdeba, romlebmac Sewyvites sigrZeSi zrda. sklerenqimis ujredebi debi msxalSi (LM)
imdenad specializebulia sayrdenad, rom bevri maTgani funq-
cionaluri simwifisas ukve mkvdaria, magram vidre protoplasti 25 μm
daiSlebodes, meoreul kedels warmoqmnis. uxeSi kedlebi `ConCxis~
saxiT rCeba, romelic zog SemTxvevaSi, aseulobiT wlebis ganma-
vlobaSi mcenaris sayrdens warmoadgens. mcenaris im nawilebSi,
romlebic jer kidev elongirdeba, moumwifebeli sklerenqimis meo- ujredis ke-
radi kedlebis dagroveba araTanabrad, spiraluri an rgolisebri deli
konfiguraciiT xdeba. ujredis kedlis es gasqelebebi mas elonga-
ciasTan erTad zambaris msgavsad gaWimvis saSualebas aZlevs.
sklerenqimis ujredebis or tipi, romlebsac sklereidebsa da
boWkoebs uwodeben, mTlianad sayrdensa da ganmtkicebazea spe-
cializebuli. sklereidebs, romlebic boWkoebTan SedarebiT ufro
boWkos ujredebi (ganivi kveTi
moklea da arawesieri forma aqvs, Zalian sqeli ligninizebuli meo-
reuli kedlebi aqvs.sklereidebi simkvrives aniWebs kaklis naWuWeb- ifnis xidan) (LM)
sa da Teslis garsebs, agreTve, msxlis nayofis qviSisebr struq- zogi maTgani warmoebaSi gamoiyeneba, magaliTad kanafis boWkoebi
turas ganapirobebs. boWkoebi, romlebic Cveulebriv Zafebadaa – Tokebis dasamzadeblad, xolo selis boWkoebi – selis mo-
organizebuli, grZelia, ufro Txeli da boloebSi viwrovdeba. saqsovad.
868
qsilemis wylis gamtari ujredebi
qsilemis wylis gamtari ujredebi boloebSi
ori tipis wylis gamtari ujredebi, traqeidebi da WurWlis naklebad vi-
WurWeli traqeidebi 100 μm
elementebi milisebri, wagrZelebuli ujredebia, romlebic wrovdeba. isini
funqciuri simwifisas kvdeba. traqeidebi yvela WurWlovani erTi bolodan
mcenaris qsilemaSi gvxvdeba. garda traqeidebisa, farulTes- meore bolo-
lovnebis umravlesobas, iseve rogorc zogierT SiSvelTes- sken mwkrivadaa
lovansa da uTeslo WurWlovan mcenares, WurWlebis element- ganlagebuli da
ebi aqvs. mikromilakebs
rodesac traqeidis an WurWlis elementis protoplasti qmnis, romle-
dezintegrirdeba, ujredis kedlis gasqelebuli kedlebi ukan bic WurWlebis
rCeba, warmoqmnis aracocxal mils, romelSic wyals SeuZlia saxiTaa cno-
idinos. traqeidebisa da WurWlis elementebis meoreul bili. WurWlis
kedlebSi xSirad CarTulia forebi, ufro Txeli ubnebi, sadac elementebis
mxolod pirveladi kedlebia warmodgenili (pirveladi da meo- damaboloveb-
reuli kedlebis Sesadareblad ixile suraT 6.28). or mezobel el kedlebs
ujreds Soris wyals SeuZlia lateralurad, forebis saSuale-traqeidebi da WurWlebi forebi xvrelebi gaaC-
biT gadaadgileba. (Seferili SEM) nia, romelTa
traqeidebi grZeli, Txeli ujredebia daviwroebuli boloe- saSulebiTac
biT. ujredidan ujredSi wyali ZiriTadad forebis saSuale- wyali WurWleb-
biT gadadis, sadac mas sqeli meoradi kedlis gadakveTa ar Si Tavisuflad
uwevs. traqeidebis meoreuli kedlebi ligniniTaa gamagre- WurWlis
miedineba.
buli, romelic maT wylis transportirebisas, daWimulobis elementi
pirobebSi, daSlisgan icavs da sayrdeniTac uzrunvelyofs.
Cveulebriv, WurWlis elementebi traqeidebTan SedarebiT WurWlis elementebi
ufro ganieri da moklea; maTi kedlebi ufro Txelia da dasvretili damabolovebeli kedlebiT
floemis Saqris gamtari ujredebi
qsilemis wylis gamtari ujredebisgan gansxvavebiT, sacrisebri milakebi:
floemis Saqris gamtari ujredebi funqcional-
sigrZivi Wrili (LM)
uri simwifis asakSi cocxalia. uTeslo WurWlovan
mcenareebSi da SiSvelTeslovnebSi, Saqrebi da sxva
organuli sakvebi grZeli, viwro ujredebis saSu- Tanamgzavri
alebiT transportirdeba, romlebsac sacrisebr ujredi
ujredebs uwodeben. farulTeslovnebis floemaSi
sakvebi sacris milebis saSualebiT tranportird- sacrisebri
eba, romlebic ujredebis jaWvisgan Sedgeba, rom- milaki
lebsac sacrisebr milakebs uwodeben. plazmodesma
miuxedavad imisa rom cocxalia, sacrisebr mi-
lakebs ar aqvT iseTi organelebi, rogorcaa birT- sacris
vebi, ribosomebi da mkveTrad gamoxatuli vakuoli. firfita
ujredis SigTavsis amgvari reduqcia ujredSi
sakvebis ufro Tavisuflad moZraobis saSulebas
iZleva. sacrisebr milakebs Soris damabolovebel
kedlebs, romlebsac sacris firfitebi ewodeba, birTvi
forebi aqvs, romlebic sacrisebri milakis sig-
rZeze, ujredidan ujredSi siTxis dinebas uwyobs
citoplazma
xels. TiToeuli sacrisebri milakis gverdiT
Tanamgzavri
aris Tanamgzavri ujredi, romelic sacrisebr 30μm
ujredi
milaks mravalricxovani arxebiT, plazmodesmebiT
ukavSirdeba (ix. suraT 6.8). Tanamgzavri ujredis 15 μm
birTvi da ribosomebi ara marto am ujreds emsax- sacrisebri milakebi:
ureba, aramed momijnave sacrisebr milaksac. zog sigrZivi Wrili sacrisebri firfita
mcenareSi foTlebis Tanamgzavri ujredebi sacri- forebiT (LM)
sebr milakebSi Saqrebis CatvirTvas uwyobs xels,
romelic Semdeg mcenaris sxva nawilebs gadaecema.
869
koncefcia 35.2 Teslis warmoqmna, sikvdili – erT weliwadSi an ufro
nakleb droSi asruleben. mravali gareuli yvavilovani
mcenare, iseve rogorc mniSvnelovani sasoflo-sameur-
meristema axdens ujredebis neo kulturebi, marcvlovnebisa da parkosnebis CaTv-
liT, erTwliania. orwliani mcenareebi Cveulebriv,
generirebas axali or weliwads cocxloben, romelic xSirad vegetatiuri
zrdisa (pirveli gazafxuli/zafxuli)O da yvavilobis
organoebisTvis (meore gazafxuli/zafxuli) periodebs Soris Sualedur
jer-jerobiT, Cven ganvixileT mcenaris qsovilTa civ periodsac (zamTari) moicavs.
da ujredTa struqtura da maTi ganlageba Camoyalibe- Warxali da stafilo orwliani mcenareebia, magram
bul organoebSi. magram rogor iqmneba es struqtura? maT iSviaTad toveben miwaSi xangrZlivad, yvavilobisT-
ZiriTadi gansxvaveba mcenareebsa da umetes cxovelebs vis sakmarisi droiT. mravalwliani mcenareebi mravali
Soris isaa, rom mcenaris zrda mxolod embrionuli an wlis manZilze cocxloben, isini moicaven xeebs, buCqebs
iuveniluri periodiT ki ar Semoifargleba, aramed zr- da zogierT balaxovan mcenares. amboben, rom CrdiloeT
das adgili aqvs mcenaris mTeli sicocxlis manZilze; amerikis velebze gavrcelebuli bizonis balaxi im Tes-
movlena cnobilia rogorc SeuzRudavi zrda. drois lidan izrdeba, romlebic 10 000 wlis win, bolo gamyin-
nebismier monakveTSi, tipuri mcenare Canasaxovani, gan- varebis dasrulebis Semdeg aRmocenda.
viTarebadi da momwifebuli organoebisgan Sedgeba. rodesac mravalwliani mcenare kvdeba, es Cveuleb
mosvenebis periodebis garda, mcenareTa umravleso- riv, asakis gamo ki ar xdeba, aramed SeiZleba gam owveuli
ba gamudmebiT izrdeba. maTgan gansxvavebiT, cxovelTa iyos infeqciebiT an saziano garemoTi, magaliTad, xanZ-
umravlesoba da mcenaris zogierTi organos, magaliTad, riT an Zlieri gvalviT.
foTlebis didi nawili SezRudul zrdas ganicdis; anu, mcenareebs SeuzRudavi zrdis unari aqvT, radgan
garkveuli zomis miRwevis Semdeg isini zrdas wyveten. mudmivi embrionuli qsovili aqvT, romelsac meriste-
miuxedavad imisa, rom mcenareebi zrdas mTeli si- ma ewodeba. igi ori ZiriTadi saxisaa: apikaluri meri-
cocxlis manZilze agrZeleben, ra Tqma unda, isini stema da lateraluri meristema. apikaluri meristema
kvdebian. sasicocxlo ciklis xangrZlivobis mixedviT, fesvebis wversa da ylortebis kvirtebSia ganlagebuli
yvavilovani mcenareebi SeiZleba daiyos erTwlian, or- da damatebiT ujredebs iZleva, romlebic mcenares
wlian an mravalwlian mcenareebad. erTwliani mcena- sigrZeSi zrdis saSulebas aZlevs; es procesi pirve-
reebi TavianT sasicocxlo cikls – Casaxva, yvaviloba, ladi zrdis saxeliTaa cnobili. pirveladi zrda fes-
870
vebs niadagSi gavrcelebis saSualebas aZlevs, xolo X X suraTi 35.11 kenwruli kvirti
ylortebs – sinaTlisa da CO2 zemoqmedebis gazrdis. samwliani zrda kvirtis qercli
balaxovan (aramerqnian) mcenareebSi pirveladi zamTris totSi
zrda mTlianad, an TiTqmis mTlianad qmnis mcenaris damatebiTi
organizms. Tumca, merqniani mcenareebis garSemoweri- kvirtebi
lobis zrda Reroebisa da fesvebis nawilebSi iq mim-
dinareobs, sadac pirveladi zrda Sewyvetilia. sisqe- wlevandeli foTlis nawiburi
Si zrda, romelic cnobilia rogorc meoradi zrda, zrda Rero muxli
(erTi wlis) ylortis
gamowveulia lateraluri meristemebis aqtivobiT, apeqsis ax-
romelsac WurWlovan kambiums da korpis kambiums uwo- muxlTaSorisi
lomdebare
deben. damyofi ujredebis es cilindrebi fesvebisa da damatebiTi
Reroebis sigrZezea ganlagebuli (suraT 35.10). WurW- kvirtidan
lovani kambiumi Sreebs umatebs WurWlovani qsovils, ganviTare-
foTlis
romelsac meoradi qsilema (merqani) da meoradi flo- buli
nawiburi
ema ewodeba. korpis kambiumi epidermiss peridermiT gasuli wlis erTwliani
Caancvlebs, romelic ufro sqeli da mtkicea. zrda gverdiTi
(ori wlis) toti
meristemis SigniT ujredebi SedarebiT xSirad iyo-
fa da damatebiT ujredebs warmoqmnis. gayofis zogi- kenwruli kvirtis
erTi produqti meristemaSi rCeba da kidev warmoqnis qerclebis
ujredebs, maSin, roca sxvebi diferencirdeba da mo- mier zamTris wina
foTlis sezonebSi
zardi mcenaris organoebsa da qsovilebSi CaerTveba. ori wlis winan- nawiburi datovebuli nawibu-
ujredebs, romlebic rCeba rogorc axali ujredebis deli
rebi
wyaro, sawyisebs uwodeben. meristemidan gadmonacvle- zrda (sami wlis)
bul axal ujredebs – warmoebulebs, romlebic manamde
agrZeleben dayofas, vidre maT mier warmoqmnili ujre-
debi ganviTarebad qsovilebSi ar specializdeba.
35.3
merqnian mcenareebSi pirveladi da meoradi zrda
erTdroulad, magram sxvadasxva adgilas mimdinareobs.
koncefcia
zrdis yovel sezonze, pirveladi zrda apikaluri meri-
stemis axlos axalgazrda fesvebisa da ylortebis dag-
rZelebas iwvevs, maSin, roca lateraluri meristema pirveladi zrda agrZelebs
meorad zrdas iwvevs, rac sisqes hmatebs da ufro mt-
kices xdis mcenaris SedarebiT xnier nawilebs (suraT 35.
fesvebsa da ylortebs
11). yvelaze xnier ubnebSi, magaliTad, xis zros fuZeSi, pirveladi zrdisas apikaluri meristema warmoqmnis
meoradi zrdis Sedegad warmoqmnili qsovilebi yvelaze mcenaris pirvelad RerZs, fesvisa da Reros sistemaTa
metad akumulirdeba. nawilebs. balaxovan mcenareebSi, mcenaris pirveladi
RerZi Cveulebriv, mTeli mcenarea. merqnian mcenareebSi
igi mxolod yvelaze axalgazrda nawilebisgan Sedgeba,
35.2
romlebic jer ar gamerqnebula. miuxedavad imisa, rom
koncefcia testi apikaluri meristema agrZelebs rogorc fesvebs, aseve
Reroebs, am ori sistemis pirvelad zrdaSi gansxvaveba
SeiniSneba.
1. Tqveni kanis qveda Sreebis ujredebi iyofa da
Caanacvlebs zedapiridan Camofcqvnil mkvdar
ujredebs. ratom aris mcdari ujredis dayofis fesvebis pirveladi zrda
am ubnebis Sedareba mcenaris meristemasTan? fesvis wveri saTiTis msgavsi fesvis SaliTiTaa da-
2. ganasxvaveT zrdis tipebi, romlebic saTaves faruli, romelic natif apikalur meristemas icavs,
apikaluri da lateraluri meristemidan iRebs. radgan pirveladi zrdisas fesvi uxeS niadags awveba.
amas garda, fesvis SaliTa polisaqaridebis lorwos
gamoyofs, romelic fesvis SaliTis irgvliv afxvierebs
niadags. zrda, zustad fesvis wveris ukan, ujredebis sam
zonaSi, pirveladi zrdis Tanmimdevrul etapebze xdeba.
fesvis SaliTidan daSorebiT, ujredis dayofis, zrdisa
da momwifebis zonebia (suraT 35.12).
871
sistemis transversaluri (ganivi) kve-
Ta. wyalma da mineralurma marilebma,
romlebic niadagidan STainTqmeba,
fesvis mfaravi ujredebis erTi Sre,
epidermisi unda gaiaros. fesvis bu-
korteqsi WurWlovani susebi, zrdis ra epidermuli ujre-
cilindri
epidermisi
debis zedapiris farTobs, am process
ufro intensiurs xdis.
gasaRebi momwifebis fesvebis umravlesobaSi stela
zona WurWlovani cilindris, qsilemisa da
dermaluri fesvis bususi
floemis myar RerZs warmoadgens (ix.
parenqimuli
suraT 35.13 a). qsilema centridan ra-
WurWlovani
dialurad, ori an meti sxivis saxiT
vrceldeba, xolo floema maT Soris
soliseburad viTardeba. mravali er-
elongaciis Tleblianis fesvebSi, gamtari qsovili
zona parenqimuli ujredebis centraluri
RerZisgan Sedgeba, romelsac monacv-
leobiT gars ekvris qsilemisa da flo-
emis rgolebi (suraT 35. 13b).
centralur ubans xSirad guls
ujredis
apikaluri dayofis uwodeben, magram igi ar unda agerioT
meristema zona Reros gulgulSi, romelic safari
fesvis qsovilia.
SaliTa
fesvebis safari qsovili, romelic
100 μm metwilad parenqimuli ujredebis-
gan Sedgeba, avsebs korteqss _ zonas
WW suraTi 35.12 fesvis pirveladi zrda. diagramasa da sinaTlis mikrofotogra-
fiaze gamosaxulia xaxvis fesvis wveri. mitozi, ujredis dayofis zonaSia koncen- WurWlovan cilindrsa da epidermiss
trirebuli, sadac apikaluri meristema da misi uSualo produqtebia lokalize- Soris. safari qsovilis ujredebi or-
buli. apikaluri meristema agreTve fesvis SaliTis axali ujredebis warmoqmnas ganul sakvebs imaragebs, xolo maTi
uzrunvelyofs, romlebic Camofcqvnili ujredebis adgils ikavebs. fesvis zrda, plazmuri membrana niadagidan xsnaris
upiratesad, fesvis elongaciis zonaSia koncentrirebuli. ujredebi funqcionalu-
saxiT STanTqavs mineralebs. korteq-
rad simwifis zonaSi aRwevs simwifes. zonebi erTmaneTSi mkveTri sazRvrebis gareSe
gadadis. sis Sida Sres endodermisi ewodeba; es
aris erTi ujredis sisqis mqone cilin-
ujredebis samive zona erTadaa, maT Soris mkveTri dri, romelic WurWlovan cilindrTan
sazRvari ar aris. ujredis dayofis zona fesvis api- sazRvars warmoqmnis.
kalur meristemas da mis warmoebulebs Seicavs. fesvis 36-e TavSi Tqven SeityobT, rogor asrulebs en-
axali ujredebi, maT Soris fesvis SaliTis ujredebi, am dodermisi SerCeviTi barieris rols da areguli-
zonaSi warmoiqmneba. elongaciis zonaSi fesvis ujre- rebs niadagidan WurWlovan cilindrSi nivTierebebis
debi izrdeba da zogjer, zomiT Tavdapirvel sidides gatarebas.
aTjer aRemateba. ujredebis elongacia ZiriTadad, gverdiTi fesvebi periciklidan – WurWlovani ci
fesvis wveris niadagSi win gadaadgilebazea pasuxismge- lind ris gareTa Sridan warmoiqmneba (ix. suraT 35.13).
beli. amavdroulad, fesvis apikaluri meristema, elon- gverdiTi fesvi izrdeba da korteqsisa da epidermisis
gaciiis zonis ufro axalgazrda bolos, kvlav hmatebs gavliT win miiwevs, vidre Camoyalibebuli fesvidan ar
ujredebs. gamova (suraT 35.14). igi fesvis zedapiris axlos ar vi-
vidre fesvis ujredebi zrdas daasrulebdes, bevri Tardeba, radgan rogorc uwyveti qsovilTa WurWlovani
maTganis struqturisa da funqciis specializacia iwye- sistemis nawili, Camoyalibebuli fesvis WurWlovan
ba. momwifebis zonaSi ujredebi asruleben diferenci- cilindrTan unda darCes dakavSirebuli.
rebas da funqcionalur simwifes aRweven.
fesvis pirveladi zrdisas epidermisi, ZiriTadi ylortebis pirveladi zrda
parenqima da gamtari qsovili warmoiqmneba. sinaTlis
mikrofotografiaze – suraTi 35.13, naCvenebia orleb- ylortis apikaluri meristema kenwruli kvirtis
nianebisa (Ranunculus, baia) da erTlebnianebis (Zea, si- wverSi, dayofis fazaSi myofi ujredebis gumbaTisebri
mindi) axalgazrda fesvebis sami pirveladi qsovilTa masaa (suraTi 35. 15). foTlebi, foTlis borcvebisgan
872
epidermisi
korteqsi
WurWlovani
cilindri
endodermisi
pericikli
parenqimuli
ujredebis
guli
qsilema
floema
100 μm 100 μm
(a) tipuri fesvis ganivi kveTa. tipuri SiSvelTeslovnebisa
da orlebnianebis fesvebSi, iseve, rogorc zogierT er-
TlebnianSi, stela aris WurWlovani cilindri, romelic (b) fesvis ganivi kveTa, parenqimiT
Sedgeba qsilemis wilebad dayofili gulisgan, xolo centrSi. mravali erTlebnianis
wilebs Soris floema aris moTavsebuli. fesvis steli warmoadgens Wur-
50 μm Wlovan cilindrs, parenqimiT
centrSi, romelic garSemorty-
endodermisi gasaRebi mulia rgoliT, sadac qsilema da
floema monacvleobs.
dermaluri
pericikli
parenqimuli
WurWlovani
qsilema
SS suraTi 35.13 pirveladi qsovilis struqtura axalgazrda
floema fesvebSi.
(a) da (b) nawilebSi naCvenebia qsovilTa sami pirveladi sistema,
Sesabamisad Ranunculus -isa (baia) da Zea-s (simindi) fesvebSi. SevniS-
navT, rom baias fesvs qsilemisa da floemis centraluri guli aqvs.
maSin, roca simindis fesvs – parenqimuli ujredebis guli. es aris
mcenaris fesvTa organizebis ori ZiriTadi tipi, sadac mravali va-
riacia gvxvdeba, rac mcenaris saxeobazea damokidebuli (yvela sm).
(mxolobiTSi primordiumi, foTlis borcvi) TiTisebri mcenareebi, mTeli ylortis sigrZeze izrdeba. TiToeu-
gamonazardebis saxiT, apikaluri meristemis gverdiTi li foTlis ubeSi meristemuli ubania, romelsac inter-
mxridan warmoiqmneba. ubis kvirtebi meristemuli ujre- kalaruli meristema ewodeba. swored amitom, balaxi
debis kunZulebidan viTardeba, romelsac apikaluri gaTibvis Semdegac agrZelebs zrdas.
meristema foTlis borcvebis fuZeSi tovebs. mogvi-
anebiT, kenwrul kvirtebs gverdiTi ylortebis warmo- qsovilTa organizeba ReroebSi
qmna SeuZliaT (ix. suraT 35.2).
epidermisi, rogorc uwyveti dermaluri sistemis
kvirtis SigniT foTlis borcvebi erTadaa Tavmoy-
nawili Reroebs faravs. gamtari qsovili Reros sig-
rili, vinaidan muxlTaSorisebi Zalian moklea. faqtiu-
rZeze, WurWlovani konebis saxiT gasdevs. gverdiTi fes-
rad, ylortis elongacias metwilad ylortis apeqsis
vebisgan gansxvavebiT, romlebic fesvis siRrmidan, gam-
qvemoT, odnav ufro xnieri muxlTaSorisebis sigrZeSi
tari qsovilisgan warmoiqmneba (suraT 35.15), gverdiTi
zrdisas aqvs adgili. am zrdas ganapirobebs rogorc
ylortebi Reros zedapirze arsebuli ubis kvirtebidan
ujredebis dayofa, aseve ujredebis elongacia mux-
viTardeba (suraT 35.15). Reros WurWlovani konebi fes-
lTaSorisis SigniT. zogi mcenare, maT Soris balaxovani
vis WurWlovan cilindrSi, niadagis zedapiris axlos
873
XX suraTi 35.14 gverdiTi fesvis formireba. gverdiTi 100 μm
fesvi periciklSi, WurWlovani cilindris gareTa SreSi
ganviTa-
iRebs saTaves da korteqsisa da epidermisis gavliT
rebadi
izrdeba. mikrofotografiebis am seriaSi sawyisi fesvis
gverdiTi
ganivi kveTis xedia warmodgenili, xolo gverdiTi
fesvi
fesvi sigrZiv WrilSia naCvenebi.
korteqsi
WurWlovani
cilindri
epidermisi
gverdiTi fesvi
lokalizebul gardamaval zonaSi iyris Tavs. tisebri) parenqimis da Rrublisebri parenqimis. palisa-
SiSvelTeslovnebSi da erTlebnianebis umravleso- duri mezofili, an palisaduri parenqima foTlis zeda
baSi gamtari qsovili rgolurad organizebuli WurW- nawilSi erT an met Sred ganlagebuli wagrZelebuli
lovani konebis saxiT arsebobs (suraT 35.16 a). yovel ujredebisgan Sedgeba.
WurWlovan konaSi qsilema gulgulisken aris mimarTuli, Rrublisebri mezofili, romelsac Rrublisebr
xolo floema – korteqsisken. erTlebnianTa umravleso- parenqimasac uwodeben svetisebri mezofilis qvemoT
bis ReroebSi, konebi mTel safar qsovilSi ufroa gafan-
apikaluri
tuli, vidre rgolurad ganlagebuli (suraT 35.16 b). foTlis
meristema,
rogorc erTlebnianebis, aseve orlebnianebis Rero borcvebi
mezofili, ZiriTadad fotosinTezze specializebuli S S suraTi 35.15 kenwruli kvirti da ylortis pirveladi zrda.
foTlis borcvebi apikaluri gumbaTis gverdiTi mxridan war-
parenqimuli ujredebisgan Sedgeba. mravali orlebnia-
moiqmneba. es Coleus-is ylortis wveris sigrZivi Wrilia (sinaTlis
nis foTlebs ori sxvadasxva zona aqvs: palisaduri (sve- mikroskopi).
874
floema qsilema TT suraTi 35.16 pirveladi qsovilebis organizeba axalgazrda ReroebSi.
sklerenqima
gulgulis korte- ZiriTadi
(boWkovoni ujre-
qsTan damakavSire- parenqima
debi)
beli ZiriTadi
parenqima
gulguli
epidermisi
gasaRebi
epidermisi korteqsi dermaluri WurWlovani
boWkoebi 1 mm
WurWlovani 1 mm parenqimuli
kona
WurWlovani
(a) orlebniani mcenaris (mzesumzira) Rero. WurWlovani (b) erTlebniani mcenaris (simindi) Rero. WurWlovani konebi
Wimebi qmnis rgols. SigniT mimarTul ZiriTad parenqimas mTel ZirTad parenqimaSia gafantuli. aseTi struqturis
gulguli ewodeba, xolo gareT mimarTul ZiriTad paren- mqone ZiriTadi parenqima ar aris dayofili gulgulad da
qimas – korteqsi (ganivi kveTa, sinaTlis mikroskopi) korteqsad (ganivi kveTa, sinaTlis mikroskopi).
875
TT suraTi 35.17 foTlis anatomia. Camketi
gasaRebi
ujredebi
dermaluri
bageebis
parenqimuli xvreli
WurWlovani epidermuli
ujredebi
50 μm
kutikula sklerenqi-
mis boWkoebi (b) Wortanas (Tradescantia) foTlis
zedapiris xedi (LM)
bageebi
zeda epider-
misi
konebis palisaduri
amomfeni mezofili
ujredebi
Rrublisebri
mezofili
qveda epi-
dermisi
Camketi
ujredebi kutikula
sahaero Camketi
qsilema ZarRvi ZarRvi saknebi ujredebi
floema Camketi
100 μm
ujredebi
(g) iasamnis (Syringa) foTlis ganivi
(a) foTlis qsovilebis nawilobrivi Wrili kveTi (LM)
bas wlidan wlamde (rom SegeZloT momdevno sami wlis agreTve konebs Soris arsebul gamtar qsovilSi Sres
manZilze, kenwerosTan axlomdebare yvelaze axalgaz- warmoqmnis.
rda ubanze dakvirveba, Tqven iseTive cvlilebebs SeniS- WurWlovani konebis SigniT da maT Soris arsebuli
vnavdiT). meristemuli zonebi erTiandeba da damyofi ujredebis
uwyvet cilindrs warmoqmnis. tipuri SiSvelTeslovanis
an merqniani erTlebnianis fesvSi, WurWlovani kambiumi
WurWlovani kambiumi
pirvelad floemasa da pirveladi qsilemis wilebs So-
da meoradi gamtari qsovili ris segmentebisa saxiT viTardeba, xolo pericikli, sab-
WurWlovani kambiumi erTi ujredis sisqis meri- olood cilindrad yalibdeba.
stemuli ujredebisgan Semdgari cilindria. igi zrdis ganiv kveTaSi WurWlovan kambiums wriuli saxe aqvs,
garSemowerilobas da agreTve Sida mxridan meoradi gafantuli ujredebis zonebiT, romlebsac TiTista
qsilemis, xolo gareTa mxridan meoradi floemis Tan- risebr sawyisebs da sxivur sawyisebs uwodeben. rode-
mimdevrul Sreebs warmoqmnis. yoveli momdevno Sris sac es sawyisebi iyofa, am dros izrdeba TviT kambiumis
diametri wina Sris diametrze metia (ix. suraT 35.18). garSemoweriloba; kambiumis SigniT meoradi qsilema,
amgvarad, ZiriTadad igi ganapirobebs fesvisa Tu Reros xolo kambiumis gareT meoradi floema imatebs (suraT
sisqeSi zrdas. 35.19). TiTistarisebri sawyisebi wagrZelebul ujre-
WurWlovani kambiumi aradiferencirebuli ujr e debs qmnis, rogoricaa magaliTad, qsilemis traqeide-
debisa da parenqimuli ujredebisgan viTardeba, rom- bi, WurWlovani elementebi da qsilemis boWkoebi; isini
lebsac SenarCunebuli aqvT dayofis unari. tipuri agreTve sacrisebri milakebis elementebs, Tanmxleb
SiSvelTeslovnebis an merqniani erTlebnianebis Re ujredebs, parenqimasa da floemis boWkoebs qmnian. maT
roSi, WurWlovani kambiumi TiToeuli WurWlovani ko- konusuri (TiTistarisebri) boloebi aqvT da fesvis an
nis pirvelad qsilemasa da pirvelad floemas Soris da Reros RerZis paraleleurad arian orientirebulni.
876
(a) pirveladi da meoradi Reros yvelaze axalgazrda nawilSi Tqven SegiZlia
zrda orwlian ReroSi naxoT mcenaris pirveladi organizmi, im saxiT,
rogorc is pirveladi zrdis procesSi, apikaluri
meristemis saSualebiT yalibdeba. ganviTarebas
WurWlovani kambiumi iwyebs.
epidermisi gulguli pirveladi zrda agrZelebs Reros elongacias.
korteqsi pirveladi qsilema Reros nawils, romelic imave wels ufro adre aris
WurWlovani kambiumi warmoqmnili, ukve dawyebuli aqvs meoradi zrda. am
pirveladi nawilis garSemoweriloba izrdeba, radgan WurW-
pirveladi floema
floema lovani kambiumis TiTistarisebri sawyisebi Sida
korteqsi epidermisi
WurWlovani mxares meorad qsilemas, xolo gareTa mxares – meo-
kambiumi floemis sxivi radi floemas warmoqmnis.
a
pirveladi zrd WurWlovani kambiumis sxivisebri sawyisebi, sawyiss
qsilema qsilemis sxivi
aZlevs qsilemisa da floemis sxivebs.
meoradi floema
WurWlovani kambiumi
korpis
meoradi gazafxulis merqani kambiumi
qsilema zafxulis merqani peridermi
korpi
qsilemis sxivi
qerqi
sxivisebri sawyisebi, romlebic ufro moklea da Re- sakvebi nivTierebebi gadaaqvT. agreTve, isini imarageben
ros an fesvis RerZis perpendikularuladaa mimarTuli saxamebels da sxva organul nivTierebebs. WurWlovani sx-
WurWlovan sxivebs – radialur Sreebs warmoqmnis, romle- ivis nawili, romelic meorad qsilemaSia lokalizebuli,
bic ZiriTadad parenqimuli ujredebisgan Sedgeba. WurW- cnobilia rogorc qsilemis sxivi. meorad floemaSi loka-
lovani sxivebi cocxali gzebia, romlebsac meorad qsile- lizebul wils, floemis sxivi ewodeba.
masa da meorad floemas Soris wyali da sxva organuli vinaidan meoradi zrda wlebis manZilze grZeldeba,
877
lis saxe aqvs, romelic xeebis umravlesobis Reroebisa
da fesvebis ganiv kveTaSi Cans. aqedan gamomdinare, xe-
WurWlovani kambiumi mcenaris asaki SeiZleba wliuri rgolebis daTvliT Se-
fasdes. rgolebi SeiZleba gansxvavdebodnen sisqiT, rac
sezonuri nazardis raodenobas asaxavs.
asakis matebasTan erTad, xis an merqniani buCqis meo-
(a) u
jredis dayofis tipi. sawyisi SeiZleba daiyos siganeze da radi qsilemis ufro xnieri Sreebi wyalsa da mineralebs
warmoqmnas ori kambialuri sawyisi (C), an radialurad da war- (qsilemis wveni) aRar atarebs. am Sreebs merqnis guls
moqmnas sawyisi da qsilemis (X) an (P) floemis ujredi. uwodeben, radgan isini Reros an fesvis centrTan axlo-
saa ganlagebuli (suraTi 35.20). gareTa Sreebi, romle-
bic jer kidev atareben qsilemis wvens merqnis cilis
saxelwodebiTaa cnobili. amitom, didi xe maSinac ki Sei-
Zleba gadarCes, Tu misi zros centri futuroa.
imis gamo, rom meoradi qsilemis yovel axal Sres
ufro didi garSemoweriloba aqvs, meoradi zrda saSu-
alebas iZleva, rom qsilemam yovelwliurad ufro meti
wvenis transportireba moaxdinos da foTlebis mzardi
raodenoba moamaragos. merqnis guli Cveulebriv, ufro
(b) m
eoradi zrdis akumulireba. Tumca aq qsilemisa da floemis muqia, vidre merqnis cila, vinaidan igi gamoyofs fissa
monacvleobiT matebaa naCvenebi, Cveulebriv, kambialuri da sxva nivTierebebs, romlebic ecoba ujredis Rruebs
sawyisi gacilebiT met qsilemas warmoqmnis. da xis qerqs icavs sokoebisa da xis-mxreli mwerebisgan.
mxolod yvelaze ufro axalgazrda meoradi floe
S S suraTi 35.19 ujredis dayofa WurWlovn kambiumSi
ma, romelic WurWlovan kambiumTan yvelaze axlosaa
funqcionirebs Saqrebis transportSi. Reros an fesvis
garSemowerilobis zrdasTan erTad, ufro xnieri meo-
xdeba meoradi qsilemis (merqnis) akumulireba, romelic
radi floema Camoifcqvneba, ris gamoc meoradi floemis
ZiriTadad traqediebis, WurWlovani elementebisa
akumulireba ise intensiurad ar xdeba, rogorc meoradi
da boWkoebisgan Sedgeba (ix. suraT35. 9). SiSvelTes-
qsilemis.
lovnebs traqeidebi aqvT, maSin, roca farulTeslovnebs
rogorc traqeidebi, aseve WurWlovani elementebi aqvT.
funqcionaluri simwifisas ujredebi mkvdaria, orive korpis kambiumi
tipis ujredebs sqeli gamerqnebuli (lignificirebuli) da peridermis warmoqmna
kedlebi aqvT, romlebic merqans simagresa da simtkices
meoradi zrdis adreul safexurze epidermisi ga-
aniWebs. traqeidebi da WurWlovani elementebi, romle-
reT gamoidevneba, ris gamoc skdeba, Sreba da Reros Tu
bic zrdis sezonis dasawyisSi, Cveulebriv, adre gazaf-
fesvs scildeba. mas ori qsovili Caenacvleba, romlebic
xulze viTardeba, gazafxulis merqnis saxelwodebiTa
pirveladi korpis kambiumisgan warmoiqmneba. ReroebSi
cnobili; maT, rogorc wesi, SedarebiT didi diametri
igi gareTa korteqsisgan iRebs saTaves (ix. suraT 35.18
da Txeli ujredis kedlebi aqvT (ix. suraT 35.18 b). es
a), xolo fesvebSi – periciklis gareTa Sridan. erTi
struqtura maqsimalurad awvdis wyals axal, mzard fo-
qsovili, romelsac felodermas uwodeben parenqimuli
Tlebs.
ujredebis Txeli Srea, romelic korpis kambiumis Sig-
traqeidebi da WurWlovani elementebi mogviane
niT warmoiqmneba.
biT, zrdis sezonis dasasruls, gvian zafxulSi an ad-
meore qsovili, romelic korpis ujredebisgan Sed
reul Semodgomaze viTardeba da zafxulis merqnis sa
geba, korpis kambiumis gareTa mxares akumulirdeba.
xelwodebiTaa cnobili. es sqelkedliani ujredebia,
korpis ujredebis momwifebasTan erTad, maT kedlebSi
imdenive wyalis transportirebas ar axdenen, magram
ufro myar sayrdens qmnian, vidre gazafxulis merqnis cvilisebri nivTiereba grovdeba, romelsac suberini
Txelkedliani ujredebi. ewodeba da Semdeg kvdeba. SemdgomSi, korpis qsovili
zomier sartyelSi, mravalwlovan mcenareebSi meo- funqcionirebs rogorc barieri, romelic icavs Rerosa
radi zrda yovel wels wydeba, rodesac zamTarSi WurW- Tu fesvs wylis dakargvisgan, fizikuri dazianebisa da
lovani kambiumi svenebis mdgomareobaSi gadadis. gazaf- paTogenebisgan. korpis kambiumi da mis mier warmoqmnili
xulze, rodesac zrda ganaxldeba Cndeba sazRvari axal qsovilebi peridermas Seadgens.
gazafxulis merqnis did ujredebsa da zafxulis merq- vinaidan korpis ujredebi suberins Seicavs da Cve
nis ufro mcire ujredebs Soris, romlebic zrdis wina ulebriv, kompaqturadaa ganlagebuli, peridermis udi
sezonze warmoiqmna; Cveulebriv, mas gansxvavebuli rgo- desi nawili, epidermisisgan gansxvavebiT wylisa da
gaz ebisTvis SeuRwevadia. aqedan gamomdinare, umetes
878
mcen areSi wylisa da mineralebis absorbcia uSualod aRweridan meqanizmebis aRweraze gadavinacvl ebT, rom-
fesvis yvelaze axalgazrda nawilSi, ZiriTadad fesvis lebic safuZvlad udevs am process.
bususebSi mimdinareobs. ganvixiloT tipuri erTwliani sarevela. albaT, igi
ufro xnieri nawilebi mcenaris sayrdens warmod- miliardobiT ujredisgan Sedgeba – zogi maTgani didia,
gens da wyalsa da gaxsnil nivTierebebs fesvebsa da Re- zogi mcire, zogi Zlier specializebulia, zogi – ara, ma-
roebs Soris atarebs. periderma dawinwklulia mcire gram yvela maTgani erTi ganayofierebuli kvercxujre-
amoburculi ubnebiT, romelTac meWeWebi ewodebaT, disgan warmoiqmneba. masis mateba, anu zrda, romelsac
sadac korpis ujredebs Soris ufro meti sivrcea. isini mcenaris sicocxleSi aqvs adgili, rogorc ujredebis
gamerqnebuli fesvis an Reros SigniT cocxal ujredebs dayofis, aseve maTi moculobis zrdis Sedegia, magram
garemos haerTan gazTa cvlis ganaxorcielebis saSuale- ra akontrolebs am procesebs? ratom wyveten foTlebi
bas aZlevs. zrdas mas Semdeg rac garkveul zomas miaRweven, maSin,
WurWlovani kambiumisgan gansxvavebiT, korpis kam- roca apikaluri meristema gamudmebiT iyofa? agreTve
biumis ujredebi dayofas aRar agrZelebs; amrigad, misi unda aRiniSnos, rom Cvens hipoTetur sarevelaSi, mili-
garSemoweriloba ar izrdeba. amis magivrad, Reros Tu ardobiT ujredi aradiferencirebuli ujredebis gro-
fesvis gasqelebiT ixliCeba pirveladi korpis kambiumi, va ar aris, isini advilad sacnob qsovilebad da orga-
romelic kargavs Tavis meristemul aqtivobas da korpis noebadaa organizebuli.
ujredebad diferencirdeba. foTlebi muxlebidan viTard eba; fesvebi (Tu dam-
axali korpis kambiumi Sida mxares viTardeba, ris Se atebiTi ar aris) – ara. epidermisi, foTlis gareTa
degadac peridermis kidev erTi Sre warmoiqmneba. pro- mxridan warmoiqmneba, xolo WurWlovani qsovili – Sida
cesis gagrZelebaTan erTad, peridermis ufro xnieri mxridan, piriqiT arasodes.
Sreebi Camoifcqvneba, rac naTlad Cans mravali xis zros organimzmis formisa da organizaciis ganviTare-
damskdar, CamoSrevebul qerqze. bas morfogenezi ewodeba. mcenaris organizmis yove-
bevri fiqrobs, rom qerqi, merqniani Rerosa Tu fes- li ujredi genebis iseTive nakrebs, genomis zust asls
vis mxolod gareTa damcavi safaria. faqtiurad, qerqi Seicavs, romelic ganayofierebul kvercxujredSia.
WurWlovani kambiumis gareT arsebul yvela qsovils genebis eqspresiis sxvadasxva xasiaTi (modeli), ujre-
Seicavs. gareT mimarTuli misi mTavari komponentebia: debSi ujredul diferenciacias iwvevs, ris Sedegadac
meoradi floema (warmoqmnili WurWlovani kambiumis mi sxvadasxva tipis ujredebi warmoiqmneba (ixile Tavi
er), uaxlesi periderma da peridermis yvela xnieri Sre 21). ganviTarebasTan dakavSirebuli sami procesi, zrda,
(ix. suraT 35.20). morfogenezi da ujreduli diferencireba SeTanxme-
bulad moqmedebs, raTa ganayofierebuli kvercxujredi
35.4
mcenared gardaiqmnas.
koncefcia testi
35.5
merqnis
koncefcia meoradi guli
qsilema merqnis
cila
zrda, morfogenezi da
WurWlovani
diferenciacia qmnis kambiumi
meoradi floema
mcenaris organizms qerqi
peridermis Sreebi
879
molekuluri biologia: gadawyveta – detaluri sqemis dadgena, rogor aris
mcenare agebuli, yoveli genis funqciis gansaRvra da
revolucia mcenareTa SeswavlaSi TiToeuli qimiuri nivTierebis metabolur gzaze dak-
Tanamedrove molekuluri teqnologiebi xels uwy- virveba. SeiZleba erT dResac SesaZlebeli gaxdes kom-
obs mcenareTa biologebs, gamoikvlion, aZlevs mcena- piuteriT Seqmnili `virtualuri mcenaris~ Seqmna, rac
res dasabams zrda, morfogenezi da ujreduli dife- SesaZleblobas miscems mkvlevrebs, vizualurad war-
rencireba. axali laboratoruli meTodebi, sacdeli moidginon, mcenaris romeli geni aqtivdeba mis sxvadasx-
organizmebis gonivrul SerCevasTan erTad gamokvle va nawilSi ganviTarebis mTeli mimdinareobis manZilze.
vebis katalizatori gaxda, ramac mcenareTa biologiis
aRorZineba gamoiwvia. erT-erT samecniero gamokvleva- zrda: ujredis dayofa
Si yuradReba gamaxvilda Arabidopsis thaliana-ze, mdogvise-
brTa ojaxis patara sarevelaze, romelic sakmaod
da moculobis zrda
mcirea, ris gamoc mkvlevrebs saSualeba eZlevaT, labo- meristemaSi ujredebis dayofiTa da ujredebis ra-
ratoriis farTobis ramdenime kvadratul metrze aTa- odenobis matebiT maRldeba zrdis potenciali. Tumca,
sobiT mcenaris kultivireba moaxdinon (suraT 35.21). mcenaris masis faqtiuri mateba, ujredebis moculobis
ganviTarebis xanmokle cikli – daaxloebiT eqvsi kvira zrdis xarjze xdeba. ujredis dayofis procesi ufro
ganayofierebidan yvavilobamde Arabidopsis-s genetikuri srulad me-12 TavSia aRwerili (ix. suraT 12.10), xolo
kvlevebisTvis SesaniSnav modelad aqcevs. 39-e TavSi ganxilulia ujredis elongaciis procesi (ix.
mcenareTa biologebs agreTve xels uwyobs dnm- suraT 39.8). aq Cven yuradRebas gavamaxvilebT imaze, ro-
is Zalzed mcire raodenoba ujredze, romelic yvela gor uwyobs xels es procesebi mcenaris formirebas.
cnobili mcenaris genomze ufro mcirea. am Tvisebebis
gamo, Arabidopsis iyo pirveli mcenare, romlis genom- ujredis dayofis sibrtye da simetria
ic mTlianad iqna seqvenirebuli
eqvswliani, mravalerovnuli Zal-
isxmevis Sedegad. ujredis organizacia da biogenezi (1.7%)
dnm-is metabolizmi (1.8%)
Arabidopsis-s daaxloebiT 26
naxSirwylebis metabolizmi (2.4%)
000 geni aqvs, magram bevri maTgani
sasignalo transduqcia (2.6%)
dublikatia. savaraudod, 15 000-
cilis biosinTezi (2.7%)
ze naklebi sxvadasxva tipis genia; ar aris cnobili
sirTulis done buz Drosophila-Si (36.6%) eleqtronebis transporti (3%)
aRmoCenili genebis msgavsia. imis
cilebis modifikacia (3.7%)
codna, ras akeTebs Arabidopsis-
is zogierTi geni, agreTve gaaf- cilebis metabo-
arTovebs Cvens warmodgenas mce- lizmi (5.7%)
naris ganviTarebis Sesaxeb (ix.
suraT 35.21). TeTri laqebis Ses- transkripcia
avsebad, mcenareTa biologebma (6.1%)
daisaxes ambiciuri gegma – 2010
wlisTvis gansazRvron mcenaris
TiToeuli genis funqcia. am miz- sxva
metaboli-
nis misaRwevad isini mcenaris ge-
zmi (6.6%)
nomis TiToeuli genisTvis mutan-
tebis Seqmnas cdiloben. zogierT
am mutants mokled ganvixilavT,
rodesac ufro axlos gavecno- transporti (8.5%)
biT molekulur meqanizmebs, rom-
lebic zrdas, morfogenezsa da
sxva biologiuri procesebi (18.6%)
ujredul diferenciacias udevs
safuZvlad.
XX suraTi 35.21 A r abidopsis thaliana. mcire zomis, xanmokle sa-
rogorc nataSa rakelTan in- sicocxlo ciklisa da mcire genomis gamo Arabidopsis iyo pirveli
terviuSi iyo ganxiluli, mkv- mcenare, romlis mTeli genomi (daaxloebiT 26 000 geni) iqna
levrebma miznad daisaxes siste- seqvenirebuli. wriul diagramaze warmodgenilia Arabidopsis-is
genebis wili sxvadasxva funqcionalur kategoriebSi (TAIR-is,
maTa biologiis mTavari amocanis
Arabidopsis-is sainformacio wyaros monacemebi, 2004).
880
ujredis dayofis sibrtyes (mimarTulebas) da sime- krotubulebi citoplazmaSi wriulad koncentrirdeba,
trias ganuzomlad did mniSvneloba aqvs mcenaris for- rasac prepofazuri Wimi ewodeba (suraT 35.23). Wimi
mis gansazRvrisTvis. warmoidgineT erTi ujredi, ro- metafazamde qreba, magram misi saSualebiT SesaZlebe-
melic mitozs ganicdis. Tu maT STamomavalTa dayofis lia ujredis dayofis sibrtyis prognozireba. `kvali~
sibrtyeebi pirveli ujredis dayofis sibrtyis parale- aqtinis mikrofilamentebis mwyobri erTobliobisgan
luria, ujredebis erTi rigi warmoiqmneba (suraTi 35.22 Sedgeba, romelic mikrotubulebis gaqrobis Semdeg
a). meore ukiduresobaa, Tu sibrtyeebi qaoturad icv- rCeba.
leba, ris Sedegadac ujredebis araorganizebuli grova
warmoiqmneba. ujredis moculobaSi zrdis mimarTuleba
am dros, miuxedavad imisa, rom mitozis dros qro-
vidre gavaanlizebdeT, ra rols asrulebs ujre-
mosomebi Svileul ujredebs Soris Tanabrad nawildeba,
debis moculobaSi zrda (eqspansia) mcenaris formire-
citoplazma SesaZloa asimetriulad gaiyos. ujredebis
baSi, zedmeti ar iqneba imis ganxilva, riT gansxvavdeba
asimetriuli dayofa, rodesac erTi Svileuli ujredi
ujredebis eqspansia mcenareebsa da cxovelebSi. cxove-
met citoplazmas iRebs vidre meore, sakmaod damaxasi-
luri ujredebi, ZiriTadad cilebiT mdidari citoplaz-
aTebelia mcenareuli ujredebisTvis da, rogorc wesi,
mis sinTezis – metabolurad ZviradRirebuli procesis
sakvanZo movlenis ganviTarebis signals warmoadgens.
saSulebiT izrdeba. mzardi mcenareuli ujredebic war-
magaliTad, Camketi ujredis warmoqmnisas Cveulebriv,
moqmnian citoplazmaSi damatebiT, cilebiT mdidar niv-
adgili aqvs rogorc ujredebis asimetriul dayofas,
Tierebebs, Tumca eqpansiis 90%, Cveulebriv, wylis SeT-
aseve ujredis dayofis sibrtyis cvlilebas. epidermuli
visebaze modis. wylis umetesi nawili, did centralur
ujredi asimetriulad iyofa da warmoqmnis did ujreds,
vakuolSi grovdeba, romelic ujredis zrdis procesSi,
romelic araspecializebul epidermul ujredad rCeba
mravali mcire vakuolis SerwymiT viTardeba. mcenares
da mcire zomis ujreds, romelic Camketi ujredis `deda
swrafi da ekonomiuri zrdis unari aqvs, radgan wylis
ujredad~ gardaiqmneba. rodesac patara deda ujredi
STanTqma mcenares mcire raodenobis citoplazmiT
pirveli ujredis perpendikularul sibrtyeSi daiyofa,
Sors wasvlis SesaZleblobas aZlevs. magaliTad, Sesa-
Camketi ujredebi warmoiqmneba (suraT 35.22 b).
Zlebelia rom bambukis ylortebi da fesvebi kviraSi 2m-
sibrtye, romelSic ujredi unda daiyos gviani in-
ze metadac gaizardos.
terfazis dros ganisazRvreba. am sivrcobrivi orien-
ylortebisa da fesvebis swrafi eqspansia zrdis
taciis pirveli niSania citoConCxis reorganizacia. mi-
(a) ujredis erTsa da imave sibrtyeSi dayofisas ujredebis erTi Sre warmoqneba, maSin, roca ujredebis sam sibrtyeSi
dayofa dasabams aZlevs kubis formas.
SS suraTi 35.22 ujredis dayofis sibrtye da simetriuloba gavlenas axdens formis ganviTarebaze.
881
sinaTlisadmi da niadagisadmi eqspozicias, rac umoZ- orientacia ujredis gare citoplazmaSi gansazRvravs
rao cxovrebisadmi mcenareebis mniSvnelovan evolu- celulozis mikrofibrilebis orientacias, romlebic
ciur adaptacias warmoadgens. ujredis kedelSi grovdeba.
mcenareuli ujredebis moculobaSi zrda iSviaTad
xdeba Tanabrad yvela mimarTulebiT. maTi zrda, Cveu- mikrotubulebi da mcenaris zrda
lebriv, ZiriTadad mcenaris mTavari RerZis gaswvrivaa
Arabidopsis-is fass mutantebis Seswavlam daadastura
orientirebuli. magaliTad, fesvis wveris axlomdebare
citoplazmuri mikrotubulebis roli ujredis dayo-
ujredebs 20-jer metad SeuZliaT dagrZeleba Tavdapir-
fisa da eqspansiis procesSi. fass mutantebs uCveulo.
vel sigrZesTan SedarebiT, ise, rom maTi sigane, Sedar-
gabrtyelebuli ujredebi aqvT, romelTa dayofis si-
ebiT mcired Seicvalos. celulozis mikrofibrilebis
brtye, rogorc Cans, SemTxveviTia. maT fesvebsa da Re-
orientacia ujredis kedlis Sida SreebSi aris am dife-
roebs mowesrigebuli ujredebis mwkrivi an Sre ar gaaC-
rencirebuli zrdis mizezi.
niaT. miuxedavad am anomaliisa, fass mutantebi cicqna
mikrofibrilebs ar aqvT Zlier gaWimvis unari, ase
zrdasrul mcenareebad viTrdebian, magram maTi orga-
rom, ujredi ZiriTadad mikrofibrilebis `granulebis~
noebi sigrZivad aris kompresirebuli (suraT 35.25).
perpendikularulad izrdeba, rogorc es suraT 35.24-
es juja forma da qsovilis araorganizebuli ganla-
zea naCvenebi.
geba, SesaZloa mikrotubulebis anomaluri organizaci-
rac Seexeba ujredis dayofis sibrtyes, mikrotu-
iT iyos gamowveuli. interfazaSi mikrotubulebis gan-
bulebi, ujredis eqpansiis sibrtyis regulirebaSi
lageba SemTxveviTia da preprofazuri Wimebi mitozamde
sakvanZo rols asruleben. swored mikrotubulebis
ar warmoiqmneba (ixile 35. 23). amis Sedegad, ujredis ke-
delSi mikrofibrilebis mowesrigebuli `granulebi~ ar
aris, rom elongaciis mimarTuleba gansazRvros (ixile
35. 24). es defeqti dasabams aZlevs ujredebs, romlebic
moculobaSi yvela mimarTulebiT izrdeba da usistemod
iyofa.
rodesac ujredis mier gamoyofili wyalbadis
ionebi ujredis kedlis fermentebis aqtivacias axde
nen, romlebic kedelSi polimerebs Soris arsebul mo
lekulaTSoris bmebs Slis, xdeba kedlis gafaSareba.
amiT mcirdeba Semakavebeli moqmedeba turgescentul
ujredze, romelsac ufro meti wylis SeTviseba da moc-
ulobaSi gazrda SeuZlia. mcire vakuolebi, romlebSic
wylis udidesi nawilia akumulirebuli, erTiandeba da
10 μm ujredis centralur vakuols qmnis.
mikrotubulebis
prepofazuri Wimebi
morfogenezi da konfiguraciis
formireba
birTvebi
mcenareuli organizmi ufro metia, vidre dayo-
fisa da zrdis procesSi myofi ujredebis nakrebi. gan-
ujredis viTareba rom saTanadod warimarTos, morfogenezs
firfitebi unda hqondes adgili, anu unda moxdes ujredebis orga
nizacia mravalujredian struqturebad, magaliTad,
qsovilebad da organoebad. konkretul adgilebSi konk
retuli struqturebis ganviTarebas, konfiguraciis
formireba ewodeba.
ganviTarebis biologiis bevri specialisti iziarebs
SS suraTi 35.23 prepofazuri Wimi da ujredis dayofis si-
brtye. preprofazuri Wimis lokalizaciiT SesaZlebelia ujre- postulats, romlis Tanaxmadac, konfiguraciis formireba
dis dayofis sibrtyis prognozireba. Tumca, marjvna da marcxna signalebis saxiT arsebuliYpoziciuri informaciiT gan-
mxares gamosaxul ujredebs msgavsi forma aqvT, isini sxvadasxva isazRvreba, romelic ganviTarebad struqturaSi TiToeul
sibrtyeSi daiyofa. TiToeuli ujredi sinaTlis ori mikrofoto-
ujreds gamudmebiT miuTiTebs Tavis mdebareobas. am ideis
grafiiTaa warmodegenili, erTi (zeda) ar aris SeRebili, xolo
meore (qveda) SeRebilia flurescentuli saRebaviT, romelic Tanaxmad, ganviTarebadi organos TiToeuli ujredi, me
konkretulad mikrotubulebs ukavSirdeba. SeRebili mikrkotu- zobeli ujredidan miRebul poziciur informacias gansa
bulebi, centridan mocilebiT, citoplazamaSi birTvebis irgv- Rvruli tipis ujredebad diferencirebis gziT pasuxobs.
liv `naTebas~ (preprofazuri Wimi) qmnis.
882
SS suraTi 35.24 mcenareuli ujredis eqspansiis mimar- celulozis
Tuleba. mcenaris mzardi ujredebi ZiriTadad wylis SeT- mikrofibrilebi
visebis saSualebiT izrdeba moculobaSi. mzard ujredSi,
fermentebi ujredis kedelSi molekulaTSoris bmebs
asustebs da vakuolSi osmosis gziT wylis moxvedrasTan
erTad, mas moculobaSi zrdis saSualebas aZlevs. rogorc am
or sxvadasxva orientaciis magaliTzea naCvenebi, ujredis
zrdis mimarTuleba ZiriTadad, kedelSi celulozis mikro-
fibrilebis sibrtyis perpendikularulia. mikrofibrilebi
sxva (aracelulozis) polisaqaridebis matriqsSia Casmuli. vakuolebi
birTvi
zogierTi maTgani molekulaTSoris bmebs qmnis, romlebic
mikrofotografiaze Cans (TEM, transmisiuri eleqtronuli 50 μm
mikroskopireba).
883
Reroebis ganviTarebaSi. Reros kalmis fesvis daboloe- somaturi ujredidan mTeli mcenaris klonireba adas-
bidan damatebiTi fesvebi viTardeba, xolo fesvis kalmis turebs daskvnas imis Sesaxeb, rom diferencirebuli
Reros daboloebidan – damatebiTi Reroebi. ujredis genomi intaqturi rCeba (ix. suraT 21.5).
Cveulebriv, mcenaris zigotis pirveli dayofa asi- Tu momwifebul ujreds, romelic fesvsa Tu
metriulia, rac dasabams aZlevs mcenaris organizmis po- foTols aris mocilebuli, aqvs qsovilovan kulturaSi
larizacias Rerod da fesvad. mas Semdeg, rac polaroba dediferncirebis unari da SeuZlia dasabami misces mce-
inducirdeba, eqsperimentulad misi sapirispiro mimar- naris sxvadasxva tipis ujredebs, maSin mas yvela saWiro
TulebiT Sebruneba metismetad garTulebulia. aqedan geni unda hqondes, mcenaris nebismieri tipis ujredis
gamomdinare, RerZuli polarobis saTanadod gansaz- warmosaqmnelad. es niSnavs, rom ujreduli diferen-
Rvra mcenaris morfogenezis gadamwyveti safexuria. ciacia didwilad damokidebulia genis eqspresiis kon-
Arabidopsis-is gnom mutantSi polarobis warmoqmna trolze – transkripciisa da translaciis regulaciaze,
defeqturad xdeba. zogotis pirveli dayofa anomal- rasac specifiur cilebamde mivyavarT. diferenciaciis
uria da simetriul xasiaTs atarebs, rasac Sedegad sf- procesSi ujredebi gansazRvrul dros, SerCeviT ax-
eruli formis mcenaris ganviTareba mohyveba, romelsac denen calkeuli genebis eqspresias. Camket ujreds aqvs
arc fesvebi aqvs da arc foTlebi (suraT 35.26). morfo- genebi, romlebic WurWlovani elementis protoplastis
genezi mcenareebSi, iseve rogorc sxva mravalujredian TviT-destruqcias aprogramebs, magram igi ar axdens am
organizmSi, xSirad wamyvani regulatoruli genebis genebis eqspresias. arc qsilemis WurWlovani elementi
kontrolqveSaa, romlebsac homeoturi genebi ewodebaT; axdens am genebis eqspresias, amas igi mxolod diferen-
isini Sualeduri rgolis funqcias asruleben, ro- ciaciis garkveul etapze akeTebs, mas Semdeg, rac ujre-
melic individis ganviTarebaSi bevr mniSvnelovan mov- di elongirdeba da meorad kedels warmoqmnis.
lenas ukavSirdeba, magaliTad, organos iniciacias mkvlevrebi molekuluri meqanizmebis gaSifvras
(ixile Tavi 21). KNOTTED-1 homeoturi genis cilis iwyeben, romlebic ujredis ganviTarebisTvis kritikul
produqti, romelic bevri saxeobis mcenareSia nanaxi periodSi CarTavs da gamorTavs specifikur genebs (ix.
mniSvnelovania foTlis morfologiis, maT Soris rTu- Tavebi 19 da 21).
li foTlebis ganviTarebisTvis. Tu pomidorSi KNOT- ujredebis diferenciacia didwilad damokidebu-
TED-1 genis eqspresia gaZlierebulia, Cveulebrivi rTu- lia poziciur informaciaze – sad aris lokalizebuli
li foTlebi `superrTuli~ xdeba (suraT 35.27). calkeuli ujredi sxva ujredebTan mimarTebaSi. maga
liTad, Arabidopsis -is fesvis epidermisSi ori sxvadasxva
tipis ujredi viTardeba: fesvis bususebis ujredebi da
epidermuli ujredebi.
umwifari epidermuli ujredebi, romlebic kon-
taqtSi imyofebian fesvis korteqsis or qvemoTmdebare
ujredTan, fesvis bususebis ujredebad diferencird-
eba, maSin, roca umwifari epidermuli ujredebi, romle-
bic mxolod erT kortikalur ujredTan arian kontaqt-
Si, momwifebul ubususo ujredebad diferencirdeba.
fesvis bususebis saTanadod ganawilebisTvis homeotu-
ri genis, GLABRA-2-is (glaber laTinurad melots niSnavs)
diferencialuri eqspresiaa saWiro. mkvlevrebma moax-
dines amis demonstrireba RA-2 genis SewyvilebiT `macne
genTan~1, rac garkveuli damuSavebis Semdeg yvela im
SS suraTi 35.27 homeoturi genis gaZlierebuli eqspresia
foTlis formirebisas. KNOTTED-1 homeoturi genia, ro- ujredis cisfrad Sefervas iwvevda, romlebic GLA-
melic foTlisa da foTolakebis formirebaSi monawileobs. BRA-2 genis eqspresias axdenda (suraT 35.28). rogorc
pomidorSi normalur foTlebTan (marcxniv) SedarebiT misi wesi, RA-2 genis eqspresia mxolod epidermul ujredebSi
gaZlierebuli eqspresia `super-rTuli~ (marjvniv) foTlebis
xdeba, romlebic fesvis bususebs ar iviTarebs. Tu mu-
warmoqmnas iwvevs.
taciis gamo GLABRA- 2-is funqcia irRveva, maSin fesvis
TiToeuli epidermuli ujredi fesvis bususs iviTarebs.
genebis eqspresia da ujreduli
diferenciaciis kontroli
is, rac ujredul diferenciacias aseT mimzidvels
xdis, isaa, rom ganviTarebadi organizmis ujredebi,
saerTo genomis miuxedavad, sxvadasxva cilas asinTe-
zeben da struqturiTa da funqciiTac gansxvavdebian.
1 geni advilad sacnobi fenotipiT
884
aq epidermuli ujredi or kortikalur roba, romelic mitozisa da mutanturi
ujreds esazRvreba. homepturi geni
meristemuli ujredis dayofis gziT war-
GLABRA-2-iseleqciurad vlindeba da es
ujredebi bususebis gareSe rCeba. (sinaT- moiqmneba, agreTve `markirebuli~ iqneba.
aq epidermuli ujredebi esaz-
lis mikroskopSi gadaRebul suraTze cis- magaliTad, ylortis apikaluri meriste-
Rvreba or kortikalur ujreds
feri feri aRniSnavs ujredebs, romlebSic
GLABRA-2 ar vlindeba da ujredi mis erTma ujredma SesaZloa mutacia gani-
GLABRA-2 vlindeba
fesvis bususebs iviTarebs cados, romelic qlorofilis warmoqmnis
prevencias moaxdens. es ujredi da yvela
kortikaluri misi STamomavali `albinosi~ iqneba da isi-
ujredebi ni uferuli ujredebis mwkrivis saxiT ga-
moCndeba, romelic mwvane Reros sigrZivi
RerZis gaswvriv iqneba ganlagebuli.
gansazRvravs Tu ara adreul etapze
ujredis ganviTarebis metabolur gzas
misi pozicia embrionul struqturaSi?
garkveulwilad, ujredis ganviTarebis
gzis prognozireba ylortis apeqsSi Sesa-
Zlebelia.
magaliTad, klonarulma kartirebam
aCvena, rom ganapira meristemuli ujrede-
bidan warmoqmnili TiTqmis yvela ujredi
dermaluri qsovilis nawili xdeba. Tum-
ca, Cven ar SegviZlia zustad mivuTiToT,
romeli meristemuli ujredi miscems da-
sabams calkeul qsovilsa Tu organos. ro-
gorc Cans, ujredis dayofis siCqarisa da
wriulad ganlagebuli ujre- sibrtyis SemTxveviT cvlilebebs SeuZlia
debi, romlebic epidermuli
meristemis reorganizacia. magaliTad,
Sris gareT mdebareobs, fesvis
SaliTis ujredebisgan Sedge- ganapira ujredebi Cveulebriv, ylortis
ba, romlebic Camoifcqvneba, apeqsis zedapiris perpendikularulad
rogorc ki fesvis bususebi
diferncirebas iwyebs.
iyofa da am gziT emateba ujredebi zeda-
pirul Sres.
S S suraTi 35.27 homeoturi genis mier fesvis bususebis diferen-
Tumca, ylortis apeqsis erT-erTi
ciaciis kontroli (LM)
ujredi, SemTxveviT SeiZleba ylortis
apeqsis paralelurad daiyos, xolo erT-
lokalizacia da ujredis erTi Svileuli ujredi zedapiris qveS, im
ujredebs Soris aRmoCndes, romlebic sxva ujreduli
ganviTarebis gza Taobidanaa warmoqmnili. msgavsi gamonaklisebi imaze
Canasaxovani organos formirebisas, ujredis dayo- miuTiTebs, rom meristemuli ujredebi ar aris special-
fisa da ujredis eqspansiis Taviseburebebi ujredebis izebuli, rom adreul etapzeve moaxdinon calkeuli
difernciaciaze axdens gavlenas, rac sxva ujredebis qsovilis an organos formireba. amis nacvlad, ganvi-
mimarT maTi specifiuri lokalizaciiT xorcieldeba. Tarebad organoSi ujredis saboloo pozicia gansaz-
amrigad, poziciuri informacia ganviTarebis mTel pro- Rvravs savaraudod, poziciuri informaciis safuZvel-
cess – zrdas, morfogenezsa da difernciacias udevs ze, ra tipis ujredi Camoyalibdeba.
safuZvlad. am procesebs Soris urTierTdamokideb-
ulebis Seswavlis erTi meTodia klonuri analizi, rode- gadaxrebi ganviTarebaSi:
sac organos ganviTarebasTan erTad, apikaluri meri-
stemis TiToeuli ujredidan warmoqmnili ujreduli
fazis cvlilebebi
Taobebis Tanmimdevroba (klonebi), rukaze aRiniSneba. mravalujrediani organizmi, rogorc wesi, ganviTa-
mkvlevrebs amis gakeTeba radiaciis an qimiuri re- rebis fazebs gadis. adamianebSi es aris Cvilobis, bavS-
agentebis gamoyenebiT SeuZliaT, rac somatur muta- vobis, siymawvilisa da mowifulobis fazebi, agreTve pu-
ciebs iwvevs, romlis drosac icvleba qromosomTa ricx bertatuli periodi, romelic gamyof xazs warmoadgens
vi an raime sxva gziT xdeba ujredis markireba, imgvarad, arareproduqtiul da reproduqtiul fazebs Soris.
rom misi garCeva ylortis apeqsis mezobeli ujredebi- mcenareebic gadian fazebs, viTardebian ra iuveniluri
sgan SesaZlebeli iyos. ujreduli Taobebis Tanmimdev- fazidan zrdasrul vegetatiur fazamde da zrdasrul
885
reproduqtiul fazamde. cxovelebSi, ganviTarebis am stema wlebis ganmavlobaSi zrdasrul muxlebs aZlevs
cvlilebebs mTel organizmSi aqvs adgili, magaliTad, dasabams.
rodesac larva zrdasrul cxovelad yalibdeba. Sesa- fazis cvlilebebi mcenaris ganviTarebaSi – Segue-
mCnevi kontrastia mcenareebSi. cvlilebebi calkeul bulobis magaliTia. iuveniluri foTlebis zrdasrul
ubanSi, ylortis apikalur meristemaSi gvxvdeba. mor- foTlebad gardaqmna fazis cvlilebis mxolod erTi
fologiur cvlilebebs, romlebic ylortis apikaluri saxea. kabombas (ix. suraT 35.1) frTisebri wyalqveSa
meristemis aqtivobis am transformaciidan iRebs saT- foTlebis transformacia maraosebr motivtive foT-
aves, fazis cvlilebebi ewodeba. lebad, amis kidev erTi magaliTia. Semdeg Cven ganvixi-
iuveniluri fazidan zrdasrul fazaze gadasvlisas lavT gavrcelebul, magram mainc saocar fazis cvli-
yvelaze ufro aSkara morfologiuri cvlilebebi Cveu- lebas – apikaluri meristemis vegetatiuri ylortis
lebriv, foTlis zomasa da formaSi gvxvdeba (suraT transformacias yvavilis meristemad.
35.29). mas Semdeg, rac apikaluri meristema dasabams mis-
cems iuvenilur muxlebsa da muxlTaSorisebs, isini am
yvavilis formirebis
statuss maSinac ki inarCuneben, rodesac ylorti elon-
gacias ganagrZobs, xolo ylortis apikaluri meristema genetikuri kontroli
momwifebul fazaSi gadadis. aqedan gamomdinare, axali yvavilis formireba iwvevs fazis cvlilebas veg-
foTlebi, romlebic totebze viTardeba da romlebic etatiuri zrdidan reproduqtiuli zrdisken. am trans-
iuveniluri muxlebis ubis kvirtebidan warmoiqmneba, formacias biZgs aZlevs garemo gamRizianeblebis
agreTve iuveniluri iqneba maSinac, Tu apikaluri meri- magaliTad, dRis xangrZlivobisa da Sida signalebis
magaliTad, hormonebis kombinacia (yvavilobis kontro-
lis Sesaxeb ufro vrclad 39-e TavSi SeityobT). vegeta-
tiuri zrdisgan gansxvavebiT, romelic ar aris deter-
minirebuli, reproduqtiuli zrda deteriminirebulia:
ylortis apikaluri meristemidan warmoqmnili yvavili
aCerebs am ylortis pirvelad zrdas.
apikaluri
meristemis mier
zrdasrul fazaSi
warmoqmnili foT-
lebi apikaluri
meristemis mier
iuvenilur fazaSi
warmoqmnili fo-
A(a) rabidobsis-is normaluri
Tlebi
yvavili. Cveulebriv, Arabidobsis-s
yvavilis nawilebis oTxi rgolli
aqvs: jamis foTolakebi (Se), yvavi-
lis furclebi (Pe), mtvrianebi (St)
da nayofis foTlebi (Ca).
SS suraTi 35.29 fazis cvlileba Acacia koa-s ylortis siste- A(b) Arabidobsis-is anomaluri yvavi-
maSi. havais am binadars rTuli iuveniluri foTlebi aqvs, rom- li. mkvlevrebma moaxdines orga-
lebic mraval, mcire foTolaks Seicavs; mas agreTve momwife- nos saidentifikacio genebis ram-
buli namglisebri `foTlebi~ (formalurad, Zlier saxecvlili denime mutaciis identificireba,
foTlis yunwebi) aqvs. es ormagi foTlebi TiToeuli ylortis romlebic anomluri yvavilebis
apikaluri meristemis ganviTarebaSi fazis cvlilebas asaxavs. ganviTarebas iwvevs. am yvavils mtvrianebis naclad yvavilis
apikaluri meristemis iuvenilur vegetatiur fazaSi, TiToeul furclebis damatebiTi nakrebi da Sida yvavili aqvs, maSin,
muxlTan rTuli foTlebi viTardeba. apikaluri meristemis
roca normalur mcenareebs nayofis foTlebi aqvT.
zrdasrul vegetatiur fazaSi namglisebri foTlebi warmoiqm-
neba. muxlis formirebasTan erTad fiqsirdebaganviTarebis
faza – iuveniluri an zrdasruli; ese igi, rTuli foTlebi S S suraTi 35.30 organos saidentifikacio genebi da struq-
namglisebr `foTlebad~ ar mwifdeba. turis formireba yvavilis ganviTarebisas.
886
jamis foTolakebi A(a) A
BC hipoTezis sqematuri diagrama. mcenaris mutaciebis Seswavlam
aCvena, rom organos saidentifikacio genebi yvavilis nawilebis sivr-
yvavilis furclebi cul konfiguracias gansazRvravs. yvavilis meristemis ganivi kveTis
mtvrianebi sqematur diagramaze es genebi A, B da C-Tia aRniSnuli. es genebi sxva
nayofis foTlebi genebis eqspresias aregulireben, romlebic jamis foTolakebis, yvavi-
lis furclebis, mtvrianebisa da nayofis foTlebis ganviTarebaze arian
pasuximgebeli. jamis foTolakebi meristemuli zonidan viTardeba,
sadac mxolod A genebia aqtiuri. yvavilis furclebi viTardeba iqidan,
sadac orive, A da B genebis eqspresia xdeba. mtvrianebi warmoiqmneba
sadac B da C genebia aqtiuri. nayofis foTlebi ki – sadac mxolod C
genebis eqspresia xdeba.
C geni funq-
cionirebs
B+C genebi
A+B genebi
funqcioni-
funqcionirebs
rebs
A geni fun-
qcionirebs
aqtiuri
genebi:
rgolebi:
nayofis foTlebi
mtvrianebi yvavilis
furclebi
jamis
foTo-
lakebi
(b) o
rganos saidentifikacio mutanturi yvavilebis gverdxedi. Tu (a) nawilSi naCveneb models im wesTan SevajerebT, romlis Tanx-
madac A an C genebis aqtivobis dakargvis SemTxvevaSi, sxva genebis moqmedeba oTxive rgolze gavrceldeba, SeiZleba mutantebis
fenotipi avxsnaT, romelTac funqcionaluri, organos saidentifikacio A, B an C geni dakarguli aqvT.
S S suraTi 35.31 organos saidentifikacio genebis funqcionirebis ABC hipoTeza yvavilis ganviTarebisas.
vegetatiuri zrdidan yvavilobaze gadasvla yva wres an rgols qmnis: jamis foTolakebi qmnis meoTxe
vilis meristemis saidentifikacio genebis gadarT (gareTa) rgols; yvavilis furclebi – mesames, mtvri-
vasTan aris dakavSirebuli. am genebis cilovani anebi – meores, xolo nayofis foTlebi – pirvel (Sida)
prod uqtebi transkripciis faqtorebia, romlebic ara rgols. mcenareTa biologebma ramdenime organos said-
determ inirebuli vegetatiuri meristemidan, deter- entifikacio geni gansazRvres, romlebic yvavilis dam-
minirebul yvavilis meristemad gardasaqmnelad saW iro axasiaTebeli struqturebis ganviTarebas aregulirebs.
genebs aregulirebs. organos saidentifikacio genebi, romelTac mcenaris
rodesac ylortis apikaluri meristema yvavilad homeotur genebsac uwodeben, transkripciis faqtorebs
inducirdeba, TiToeuli foTlis borcvidan, misi mde- akodirebs. poziciuri informacia gansazRvravs, rom-
bareobis Sesabamisad, yvavilis calkeuli organo – mt- eli organos saidentifikacio genebis eqspresia xdeba
vriana, nayofis foToli, jamis foTolaki, an yvavilis calkeul yvavilis organos CanasaxSi.
furceli warmoiqmneba (ix. suraT 30.7, romelzec yvavi- amis Sedegia ganviTarebadi foTlis Camoyalibeba
lis ZiriTadi struqturaa ganxiluli). yvavilis konkretul organod, magaliTad yvavilis
zedxedSi, yvavilis organoebi oTx koncentrul furclad an mtvrianad. ise, rogorc homeoturi genis
887
mutacias drozofilaSi SeiZleba mohyves sacecebis nebis sami klasidan erT-erTi ar aqvT da aRwerilia, ro-
adgilze fexebis ganviTareba, aseve mutacias mcenaris gor aixsneba am modeliT yvavilis fenotipebi. amdagvari
organos saidentifikacio genSi, yvavilis anomaluri hipoTezebis SeqmniT da maT Sesamowmeblad eqsperiment-
ganviTarebis gamowveva SeuZlia, magaliTad, yvavilis ebis SemuSavebiT mklevrebi mcenaris genetikuri ganvi-
furclebis zrda mtvrianebis adgilze, rogorc es su- Tarebis safuZvlebs ikvleven.
raT 35.30-zea naCvenebi. mcenaris nawilebis gamokvlevis mizniT misi momza-
anomaluri yvavilebis mqone mutantebis Segrovebisa debisas, rogorc am TavSi iyo gakeTebuli, unda gaxsov-
da Seswavlis safuZvelze mkvlevrebma moaxdines yvavi- deT, rom mTeli mcenare funqcionirebs rogorc erTiani
lis organos saidentificikacio genebis sami klasis organizmi. momdevno TavebSi Tqven ufro mets SeityobT
gansazRvra da klonireba; dawyebulia imis Seswavla, imis Sesaxeb, rogor xdeba nivTierebebis transpor-
rogor moqmedebs es genebi. yvavilis formirebis ABC tireba WurWlovan mcenareebSi (Tavi 36), rogor iReben
modeli, romelic diagramis saxiTaa mocemuli, suraT mcenareebi sakvebs (Tavi 37), rogor mravldebian mcena-
35.31a asaxavs, rogor aregulirebs es genebi yvavilis reebi (Tavi 38, yuradReba gamaxvilebulia yvavilovan
oTxi tipis organos formirebas. ABC modelis mixed- mcenareebze) da rogor aris koordinirebuli mcenaris
viT, TiToeuli klasis organos saidentifikacio genebi sxvadasxva funqcia (Tavi 39).
yvavilis meristemis or calkeul rgolSia `CarTuli~. SegaxsenebT, rom struqtura funqcias Seesabameba
Cveulebriv, A geni CarTulia or gareTa rgolSi (jamis da rom mcenaris anatomia da fiziologia xmeleTze si-
foTolakebisa da yvavilis furclebis); B geni CarTulia cocxlis sirTuleebTan maT evoluciur adaptaciebs
or Sua rgolSi (yvavilis furclebisa da mtvrianebis); asaxavs, rac mcenareebis ukeT SecnobaSi dagexmarebaT.
xolo C geni – or Sida rgolSi (mtvrianebisa da nayofis
foTlebis). jamis foTolakebi yvavilis meristemis im
35.5
nawilebidan warmoiqmneba, sadac mxolod A genebia aqti-
uri; yvavilis furclebi – sadac A da B genebia aqtiuri; koncefcia testi
mtvrianebi – sadac B da C genebia aqtiuri; xolo nayofis
foTlebi – sadac mxolod C genebia aqtiuri. ABC mod-
1. rogor SeiZleba mcenareSi or ujreds erTi da
eliT aixsneba mutantebis fenotipi, romelTac aqtiuri
igive genomis miuxedavad, uaRresad gansxvave-
A, B an C genebi ar gaaCniaT; amasTan, iq, sadac A genebis
buli struqtura hqondes?
aqtivoba aRiniSneba, C genebis inhibireba xdeba da piriq-
2. ganmarteT, magaliTad fass mutacia Arabidopsis-Si
iT. Tu A an C genebidan romeliRac dakargulia, maSin ratom iwvevs juja mcenaris da ara normaluri
meore mis adgils ikavebs. simaRlis mcenaris ganviTarebas?
suraT 35.31 b-ze naCvenebia mutantebis yvavilis
struqtura, romelTac organos saidentifikacio ge
35 -e Tavis Semowmeba
35.1
lebic yunwebisa da Reroebis ubeebSia lokalizebuli
koncefcia vegetatiuri an yvavilovani ylortebis ganviTarebis
unari aqvT. farulTeslovnebis ori ZiriTadi jgu-
mcenaris organizms aqvs organoTa, fi – erTlebnianebi da orlebnianebi erTmaneTisgan
anatomiuri detalebiT gansxvavdeba.
qsovilTa da ujredebis ierarqia
X X qsovilTa sami sistema: dermaluri, WurWlovani da
XX sami mTavari organo: fesvi, Rero da foToli Ff esve- ZiriTadi parenqimuli dermaluri qsovili (epi-
bi imagrebs mcenares, STanTqavs da atarebs wyalsa da dermisi da periderma) WurWlovani qsovili (qsilema
mineralur marilebs da imaragebs sakvebs. ylortebis da floema) da ZiriTadi parenqimuli qsovili mTels
sistema Reroebisgan, foTlebisa da yvavilebisgan mcenareSi yovelTvis gvxvdeba Tumca, mcenaris sx-
888
vadasxva organoSi es sami qsovili erTmaneTisgan
struqturiT da zogierTi specializebuli funqciiT koncefcia 35.4
gansxvavdeba. WurWlovani qsovili mcenaris nawilebs
aerTianebs. wyali da mineralebi fesvebidan zeviT, meoradi zrda merqnian mcenareebSi
qsilemaSi moZraobs. Saqris gatana foTlebidan, an sa- sisqes matebs Reroebsa da foTlebs
marago organoebidan ki, floemis saSualebiT xdeba.
XX mcenaris ujredis ZiriTadi tipebi parenqimuli X X WurWlovani kambiumi da meoradi WurWlovani qso-
ujredebi SedarebiT araspecializebuli ujredebia, vili WurWlovani kambiumi parenqimuli ujredebi-
romelTac dayofis unari SenarCunebuli aqvT; isini sgan meristemul cilindrad viTardeba, romelic
mcenaris metaboluri funqciebis did nawils – sin- meorad qsilemasa da meorad floemas warmoqmnis.
Tezisa da maragis dagrovebis funqciebs asruleben. meoradi qsilemis ufro xnieri Sreebi (merqnis guli)
kolenqimis ujredebi, romlebsac araTanabrad gas- inaqtivirdeba, maSin roca ufro axalgazrda Sreebi
qelebuli kedlebi aqvT, mcenaris axalgazrda, mzard (merqnis cila) kvlav atarebs wyals. mxolod yvelaze
nawilebs akaveben. sklerenqimis ujredebs – boWkoebsa ufro axalgazrda meoradi floemaa aqtiuri organu-
da sklereidebs sqeli, ligninizebuli kedelebi aqvT, li sakvebis gatarebisas.
romlebic xels uwyobs mcenaris Camoyalibebuli, ar- XX korpis kambiumi da peridermis warmoqmna korpis
amzardi nawilebis Sekavebas. qsilemis wylis gamtar kambiumi sawyiss aZlevs mcenaris meorad damcav sa-
ujredebs – traqeidebsa da WurWlovan elementebs fars, anu periderms, romelic korpis kambiumisa da
sqeli kedlebi aqvT, romlebic funqcionaluri sim- mis mier warmoqmnili korpis ujredebis Sreebisgan
wifisas mkvdaria. sacrisebri milebi floemis Saqris- Sedgeba. qerqi, WurWlovani kambiumis gareT mdebare
gadamtani ujredebia farulTeslovnebSi. miuxedavad yvela qsovils – meorad floemasa da periderms Sei-
imisa, rom funqcionaluri simwifisas isini cocxa- cavs.
lia, sacrisebri milebis elementebi mimdebare Tanmx-
35.5
lebi ujredebis muSaobazea damokidebuli.
koncefcia
889
sirTule imis axsnaa, rogor ganicdis divergencias d. meoradi qsilema;
erTnairi genomis mqone ujredebi, sxvadasxva tipis e. meoradi floema;
ujredebad.
5. xSirad, apikaluri meristemis iuveniluridan momwi
X X gadaxrebi ganviTarebaSi: fazis cvlilebebi Sina- febul vegetatiur fazaSi gadasvlis signali aris:
ganma da garemos gamRizianeblebma SeiZleba mcenaris a. warmoqmnili foTlebis morfologiuri cvli
gadarTva gamoiwvios ganviTarebis erTi fazidan meo- leba;
reze; magaliTad, iuveniluri foTlebis ganviTarebi- b. meoradi zrdis iniciacia;
dan momwifebuli foTlebis ganviTarebaze. aseT mor- g. lateraluri fesvebis formireba;
fologiur cvlilebebs, fazis cvlilebebs uwodeben. d. lateralur meristemaSi pre-profazuri Wimisa
da citoplazmuri mikrotubulebis orientaciis
X X yvavilis formirebis genetikuri kontroli gan-
cvlileba;
viTarebad yvavilebSi struqturebis formirebis
e. yvavilis meristemis saidentifikacio genebis aq-
Sesaswavlad, organos saidentifikacio genebis ga
tivacia;
mokvl evis safuZvelze mniSnelovani modeluri sis
temaa Seqmnili. yvavilis formirebis ABC modelis 6. romeli maTgani warmoiqmneba meristemuli aqtivo-
saSulebiT ganisazRvreba, sami klasis organoebis bis Sedegad?
saidentifikacio genebi rogor akontrolebs jamis a. meoradi qsilema;
foTolakebis, yvavilis furclebis, mtvrianebisa da b. foTlebi;
nayofis foTlebis formirebas. g. triqomebi;
d. gorglebi;
e. dasaxelebulTagan yvela;
890
b. ujredebis saboloo poziciaze ganviTarebad or- save formebi Soreul okeanis kunZulebze. magaliTad,
ganoSi; havais kunZulebze, SesaZlebelia magaliTad, lobelias
g. ujredebis migraciis sqemaze; xisa da maRali merqniani iebis naxva – jgufebisa, rom-
d. ujredebis asakze; lebic CrdiloeT amerikaSi mcire zomis balaxebis saxiT
e. ujredebis kerZo meristemul warmoSobaze. gvxvdeba. gTavazobT evoluciur hipoTezas, am ganxriT:
ratom aris ase damaxasiaTebeli merqniani, xis-magvari
10. suraT 35.31-ze warmodgenili hipoTezis safuZvel-
formebis ganviTareba balaxovani winaprebisgan, romle-
ze gansazRvreT yvavilis morfologia aqtiuri B-
bic izolirebul kunZulebze saxloben?
genebis armqone mutantSi.
a. nayofis foToli – yvavilis furceli – yvavilis
furceli – nayofis foToli;
b. yvavilis furceli – yvavilis furceli – yvavi- mecnieruli kvleva
lis furceli – yvavilis furceli;
g. mtvriana – mtvriana – nayofis foToli – nayofis dawereT mcire statia, ratom aris calkeuli mutanti
foToli; ase mniSvnelovani mkvlevarebisTvis, romlebic mcenaris
d. mtvriana – nayofis foToli – nayofis foToli – ganviTarebis regulacias ikvleven. Tqveni SeniSvna unda
mtvriana; Seicavdes sul mcire erT konkretul magaliTs mainc.
e. nayofis foToli – nayofis foToli – nayofis
foToli – nayofis foToli.
mecniereba, teqnologia
da sazogadoeba
evoluciuri kavSiri
SeadgineT mcenareTa da mcenaruli produqtebis
mcenaris struqturis evolucia SeiZleba gamokv- sia, romlebic yoveldRiurad ixmareba. rogor iyenebT
leuli iqnas monaTesave mcenareebis alternatiuli zr- sxvadasxva mcenareul produqts? rogor fiqrobT,
dis strategiiT, rasac adgili aqvs sxvadasxva garemoSi. mcenareebisa da mcenareuli produqtebis ricxvi, rom-
am TvalsazrisiT, darvini iyo erT-erTi pirveli damk- lebic yoveldRiur cxovrebaSi gamoiyeneba gaizarda Tu
virvebeli, romelmac SeniSna, rom kontinentze mravali Semcirda? Tqveni azriT, es ricxvi momavalSi savarau-
saxeobis balaxovan mcenares hyavs xismagvari monaTe- dod gaizrdeba Tu Semcirdeba? ratom?
891
36
transportireba
WurWlovan mcenareebSi
SS suraTi 36.1 wynari okeanis sanapiros wiTeli
xeebi (Sequoia sempervirens).
892
4. stomatis gavliT foTlebi iTviseben CO2-s da gamoyofen 5. fotosinTezis Sedegad foT
O2-s. fotosinTezis gziT miRebuli O2-s garkveuli raodenoba lebSi Saqrebis sinTezi xdeba
ujredul sunTqvas xmaredeba.
sinaTle
3. aorTqleba, foTlebis mier
wylis dakargva, (ZiriTadad
stomatis gavliT) qmnis foT Saqari
lebSi Zalas, romelic qsilemis
wvens maRla ubiZgebs.
893
lia membranuli potencialis saxeliT. membranuli tirebeli jaWvebisganaa Seqmnili (romlebic energias
potenciali, Tavis mxriv, aris membranis gaswvriv sawi gascems). amis mizani atf-s sinTezis uzrunvelyofaa
naaRmdego muxtebis gancalkeveba. protonuli datum (rac energias moixmars).
bva mcenareuli ujredis SigniT uaryofiT muxts qmnis atf-s sinTezi, romelic (H+)-is difuzias ukavSird
ujredis garemosTan SedarebiT. am Zabvas membranis po eba ujredis sunTqvisas da fotosinTezis mimdinareobi
tenciali hqvia, radgan muxtis gancalkeveba aris poten sas, muSaobs garkveulwilad protonuli tumboebis ms
ciuri energiis saxe, romelic SeiZleba gamoyenebul iq gavsad mcenareul ujredebSi. magram atf-s sinTezisgan
nas ujredis samuSaos Sesasruleblad. gansxvavebiT, protonuli tumboebi, Cveulebriv, uku
qceviT muSaobs, da iyenebs atf-s energias (H+)-is misi
citoplazma ujredgare siTxe gradientis sawinaaRmdegod amosatumbad. orive SemTx
vevaSi, protonis gradienti aZlevs erT process meoris
atf protonis
tumbo qmnis warmarTvis saSualebas.
membranis
potencialis
da gradi wylis potencialSi gansxvavebis
ents
Sedegebi
gadasarCenad, mcenarem unda daabalansos wylis mi
Reba da gacema. ujredis mier wylis miReba an dakargva,
SS suraTi 36.3 protonuli tumboebi qmnis energias
ZiriTadad, osmosis meSveobiT xdeba, rac membranis gav
gaxsnili nivTierebebis transportirebisTvis. (H+)-is ujre
liT wylis pasiur transportirebas warmoadgens (ixi
didan gamotumbviT, protonuli tumboebi iwvevs wyalbadis
ionebis iseT gradients da muxtis iseT gancalkevebas, rasac
leT suraTi 7.12). rogor SegviZlia viwinaswarmetyveloT
membranis potenciali hqvia. potenciuri energiis am ori osmosis mimarTuleba, roca ujredi romelime xsnari
formis gamoyeneba SeiZleba, rogorc gaxsnili nivTierebebis Taa garemoculi? cxoveluri ujredis SemTxvevaSi, Tu
transportis saSualebisa. plazmuri membrana gaxsnil nivTierebebs ar atarebs,
sakmarisia, vicodeT, gare xsnarSi gaxsnili nivTierebis
mcenareuli ujredebi iyenebs protonis gradientsa meti Tu naklebi Semcvelobaa ujredTan SedarebiT. wya
da membranis potencialis energias bevri sxvadasxva gax
snili nivTierebis transportirebisTvis. magaliTad, citoplazma ujredgare siTxe a
kationebi ujred
protonuli tumboebis mier warmoqmnil membranis po
Si aRwevs ujredu
tencials wvlili Seaqvs fesvis ujredebis mier kalium li potencialis
is ionebis miRebaSi (suraTi 36.4a). meqanizmSi, romelsac gamo
kotransportireba (Tanatransportireba) ewodeba, sa
transporto cila erTi gaxsnili nivTierebis (H+) daba
li koncentraciis zonisken moZraobas ukavSirebs meore
gaxsnili nivTierebis (NO3-, 36.4b suraTis SemTxvevaSi) (a) membranis potenciali da kaTionebis STanTqva
maRali koncentraciis zonisken moZraobas. Tanatrans b
portirebis `msgavsi” efeqti aseve pasuxismgebelia ujredi agrovebs
mcenareuli ujredebis mier Saqris saqarozis miReba mag. anionebs
ze (suraTi 36.4g). membranis cila awarmoebs saqarozis kontransporteris
gavliT maTi trans
Tanatransportirebas (H+)-Tan erTad, romelic dabali portirebis
koncentraciis zonisken moZraobs cilis gavliT.
protonis tumboebis roli aris aseve transporti dakavSirebiT,
894
li osmosis meSveobiT gaxsnili nivTierebis ufro dabali nivTiereba gavlenas axdens osmosis mimarTulebaze. es
Semcvelobis mqone xsnaridan ufro maRali Semcvelobis SeiZleba iyos nebismieri qimiuri nivTiereba, romelic
mqone xsnarSi gadava. magram mcenareul ujreds aqvs ke xsnarSia gaxsnili. ganmartebiT, sufTa wylis ψS 0-is
deli, rasac osmosis procesSi kidev erTi faqtori Semo tolia. magram ra xdeba, roca am sufTa wyals nivTiere
hyavs: esaa fizikuri wneva. gaxsnili nivTierebis koncen bebi emateba? nivTierebebi izidavs wylis molekulebs
traciisa da fizikuri wnevis kombinirebuli Sedegebi da amcirebs Tavisufali wylis molekulebis ricxvs da
erTiandeba sazomad, romelsac wylis potenciali hqvia, wylis muSaobis SesaZleblobas.
rac aRiniSneba berZnuli asoTi ψ. ase rom, nivTierebaTa damateba yovelTvis amcirebs
wylis potenciali gansazRvravs wylis moZraobis wylis potencials, da xsnaris ψS yovelTvis uaryofiTia.
mimarTulebas. yvelaze mniSvnelovani ram, rac unda magaliTad, xsnarSi 0.1 moli SaqriT, ψS udris 0.23 mpa-s.
gvaxsovdes, aris is, rom Tavisufali wyali, romelic ar wnevis potenciali (ψP) aris xsnarze fizikuri
aris dakavSirebuli gaxsnil nivTierebebTan an zedapir wneva. ψS–sgan gansxvavebiT, ψP SeiZleba iyos rogorc
Tan, moZraobs wylis ufro maRali potencialis mqone dadebiTi, ise uaryofiTi. magaliTad, im mcenaris qsil
zonebidan ufro dabali potencialis mqone zonebisken, emis mkvdar ujredebSi, romelSic transpiracia mimdi
Tu mis Tavisufal dinebas rame barieri ar uSlis xels. nareobs, wyali xSirad uaryofiTi wnevis (Zabvis) qveSaa
magaliTad, Tu mcenareuli ujredi moxvda iseT xsnar (-2 mpa-ze naklebi). cocxal ujredebSi, piriqiT, buStSi
Si, romelsac ujredze meti wylis potenciali aqvs, wy haeris msgavsad, wyali Cveulebriv dadebiTi wnevis qveS
lis miReba gaberavs ujreds. moZraobiT, wyals SeuZlia aa. ujredis Semcveloba plazmis membranas ujredis ked
garkveuli samuSaos Sesruleba, rogoricaa ujredis ga lamde awveba da qmnis turgorul wnevas.
farToeba. „potenciali~ wylis potencialSi aris wylis
potenciuri energia – wylis unari, Seasrulos samuSao
wylis potencialis raodenobrivi analizi
ufro maRali potencialis mqone ubnnidan ufro dabali
potencialis mqone ubnisken moZraobisas. wylis poten ukve SemoviReT wylis potencialis toloba da misi
ciali gansakuTrebuli SemTxvevaa zogad tendenciaSi, komponentebi. axla praqtikaSi gamoviyenoT es toloba.
romlis mixedviTac sistemebi spontanurad icvleba da jer mimovixilavT wylis moZraobas xelovnur sistemaSi.
umciresi Tavisufali energiis mdgomareobaSi gadadis Semdeg am tolobas cocxal ujreds mivusadagebT.
(ixileT suraTi 8.5). suraTSi 36.5 warmodgenili xelovnuri modeli
botanikosebi wylis potencials wnevis erTeuliT gviCvenebs wylis moZraobas U-s formis milSi, romelsac
zomaven (megapaskali – SemoklebiT, mpa). fizikosebma aqvs milis ori ganStoebis gamyofi membrana. membrana
standartul pirobebSi (zRvis doneze da oTaxis tem atarebs wyals, magram gaxsnil nivTierebebs ara. ra mox
peraturaze) atmosferoSi Ria konteinerSi wylis po deba, Tu arxis marjvena ganStoebas 0.1 moli xsnariT
tenciali daadgines 0-is tolad (ψ = 0 mpa). 1 mpa udris SevavsebT(ψS = −0.23 MPa), marcxena ganStoebas ki sufTa
daaxloebiT 10 atmosfero wnevas (erTi atomsfero aris wyliT (ψS = 0)? fizikuri wnevis ararsebobisas (rodesac
haeris warmosaxviTi svetis wneva zRvis doneze, ro ψP = 0), wylis potenciali ψ toli iqneba ψS-is. maSasa
melic atmosferos mTel simaRlezea gadaangariSebuli dame, milis marcxena ganStoebis (sufTa wylis) ψ 0 iqne
– daaxloebiT 1kg. wneva erT sm2-ze). ramdenime magali ba, maSin, roca marjvena ganStoebis ψ = -0.23 mpa. radgan
Ti naTlad daganaxebT megapaskalis simZlavres: Tqveni wyali yovelTvis moZraobs wylis maRali potencia
filtvebi gamoimuSavebs 0.1 mpa-ze naklebs. manqanis sa lis mqone regionebidan dabali potencialis mqone re
buravi daaxloebiT 0.2 mpa wneviTaa daberili. wylis wne gionebSi, wylis ZiriTadi moZraoba am SemTxvevaSi milis
va saxlis santeqnikaSi daaxloebiT 0.25 mpa-ia. aRniSnu marcxena ganStoebidan marjvenaSi iqneba (suraTi 36.5a).
lisgan gansxvavebiT, mcenareuli ujredebis umetesoba magram Tu marjvena ganStoebis xsnarze +0.23 mpa-s wne
daaxloebiT 1 mpa wnevaze arsebobs. vas ganvaxorcielebT, mis wylis potencials uaryofiTi
mniSvnelobidan 0-mde gavzrdiT (ψ = −0.23 + 0.23). axla
ra zegavlenas axdens gaxsnili nivTierebebi wyali aRar imoZravebs am dawneul xsnarsa da sufTa wy
da wneva wylis potencialze lis ganyofilebas Soris (suraTi 36.5b).
wylis potencialze gavlenas axdens rogorc wneva, Tu gavzrdiT ψP-s +0.30 mpa-mde, maSin xsnars eqneba
ise gaxsnili nivTierebis koncentracia, rac wylis po wlis potenciali +0.07 mpa (ψ = −0.23 + 0.30), da xsnari
tencialis Semdeg tolobaSia gamoxatuli: dakargavs wyals, radgan wyali gadava sufTa wylis Sem
sadac ψ aris wylis potenciali, ψS - xsnaris poten cvel ganyofilebaSi (suraTi 36.5g). dabolos, warmoid
gineT, rom iyenebT dguSs sufTa wylis amosabumbad da
ciali (osmosuri potenciali), da ψP - wnevis potenciali.
ara xsnaris Casatumbad. -0.30 mpa.-is toli uaryofiTi
xsnaris potenciali (ψS) proporciulia gaxsnili
wneva (Zabva) wylis ganyofilebaze sakmarisi iqneboda
nivTierebis molekulebis ricxvisa. xsnaris potencials
xsnaridan wylis gadmosayvanad, Tu xsnars aqvs wylis
aseve osmosuri potenciali ewodeba, radgan gaxsnili
895
(a) (b) (g) (d)
0,1 M xsnari
gamoxdi
li wyali
SS suraTi 36.5 wylis potenciali da wylis maRali potencialis arealidan dab U-s formis marcxena da marjvena ganStoe
wylis moZraoba: xelovnuri modeli. U-s ali potencialis arealisken. sufTa wylis bebSi mocemulia sawyisi pirobebisTvis,
formis am aparatSi, SerCeviT gamtari mem potenciali (ψ) atmosferul wnevaze 0 mpa- wylis nebismieri moZraobis dawyebamde. (a)
brana yofs sufTa wyals 0.1 moli garkveu s tolia. Tu viciT wnevis potencialis (ψP) nivTierebis damateba amcirebs wylis po
li nivTierebis Semcveli xsnarisgan, da xsnaris potencialis (ψS) mniSvneloba, tencials (uaryofiT mniSvnelobamde). (b,
romelsac ar SeuZlia membranis gavliT maSin SegviZlia, gamoviTvaloT wylis po g) fizikuri wnevis gamoyeneba zrdis wylis
Tavisufali gadaadgileba. wyali moZ tenciali: ψ = ψP + ψS. wylis potencialisa potencials. (d) uaryofiTi wneva (Zabva)
raobs SerCeviT gamtari membranis gavliT da xsnaris potencialis mniSvnelobebi amcirebs wylis potencials.
potenciali, romelic -0.23 mpa-is tolia (suraTi 36.5d). SedarebiT gaxsnili nivTierebis ufro maRali koncen
kvlav unda gvaxsovdes, rom wyali maRali potencialis traciis mqone xsnarSi (sadac xsnaris potenciali metad
zonidan dabali potencialis zonisken mimarTulebiT uaryofiTia) (suraTi 36.6a). radgan gare xsnars ufro na
moZraobs. klebi (ufro metad uaryofiTi) wylis potenciali aqvs,
axla ganvixiloT, ra gavlenas axdens wylis poten wyali datovebs ujreds osmosis meSveobiT; ujredis
ciali mcenareuli ujredis mier wylis miRebasa da gace protoplasti SeikumSeba da daSordeba sakuTar kedels.
maze. jer warmoidgineT darbilebuli (dasustebuli) axla igive misustebuli ujredi movaTavsoT sufTa wy
ujredi, romlis wnevis potenciali udris 0-s. warmoid alSi (ψ = 0) (suraTi 36.6b).
gineT, rom es ujredi amovlebulia Tavad ujredTan ujreds wylis ufro mcire potenciali aqvs, vidre
gaberili ujredi
plazmoliduri ujredi mis garemosTan
mis garemosTan osmosur osmosur wonas
wonasworobaSia worobaSia
ψP = 0 ψP = 0,7
ψS= - 0,7
ψS= - 0,9 _________________
_________________
ψ = 0 MPa
ψ = - 0,9 MPa
SS suraTi 36.6 wylis urTierTqmedeba mcenareul ujredebSi. am eqsperimentebSi, identuri, Tavidan Zalian dasustebuli ujre
debi or sxvadasxva garemoSi Tavsdeba (misustebuli ujredebis protoplastebs Sexeba aqvs maT kedlebTan, magram maT turgoruli
wneva aklia). lurji isrebi gviCvenebs wylis ZiriTadi moZraobis sawyis mimarTulebas.
896
sufTa wyals, radgan masSi gaxsnilia nivTierebebi, da plazmur membranebs satransporto cilebiT, romlebsac
wyali Sedis ujredSi osmosis meSveobiT. ujredis Sig aqvaforinebi ewodeba (ixileT me-7 Tavi). es SerCeviTi
Tavsi iwyebs gabervas da plazmuri membranis ujredis arxebi gavlenas ar axdens wylis potencialis gradien
kedlisken gandevnas, rac iwvevs turgorul wnevas. tze an wylis dinebis mimarTulebaze, magram gavlenas
nawilobriv elastiuri kedeli ukan iwevs da ebjineba axdens wylis difuziis siCqareze wylis ufro dabali
dawneul ujreds. roca kedlis wneva sakmarisia wylis potencilis mqone ubanSi. mtkicdeba, rom wylis moZrao
tendenciis dasabalanseblad, Sevides ujredSi masSi bis siCqare am cilebis gavliT regulirdeba aqvafori
arsebuli gaxsnili nivTierebebis gamo, maSin wnevis da nis cilebis fosforilirebiT, rac gamowveulia meorad
xsnaris potenciali tolia da wylis potenciali 0-ia. es mesenjerebSi momxdari cvlilebebiT (magaliTad, kal
ujreds gareT wylis potencials utoldeba, romelic, ciumis ionebi (Ca2+).
am SemTxvevaSi, 0 mpa-s tolia. miRweulia dinamikuri
wonasworoba da wyali ukve aRar moZraobs.
sami ZiriTadi gany fileba
dasustebuli ujredisgan gansxvavebiT, kedliani
ujredi, romelsac gaxsnili nivTierebebis meti kon vakuolizebul mcenareul ujredebSi
centracia aqvs mis garemosTan SedarebiT, daberili an transporti aseve regulirdeba mcenareuli ujre
Zalian magaria. janmrTeli mcenareuli ujredebi TiTq debis struqturiT, romelic ganyofilebebisgan Sedge
mis yovelTvis daberilia. maTi simagre mcenaris aramer ba. protoplastis gareT aris ujredis kedeli, romelic
qnuli nawilebis simagres uwyobs xels. simtkicis da ujredis formis SenarCunebas uwyobs xels (ixileT su
kargvis Sedegebs xedavT WknobaSi, foTlebisa da Reros raTi 6.9). Tumca, protoplastSi da protoplastidan
dasustebaSi, rac ujredebis dasustebis Sedegad xdeba molekulebis moZraobas akontrolebs uSualod Ser
(suraTi 36.7). CeviT gamtari plazmuri membrana. plazmuri membrana
aris barieri or ZiriTad ganyofilebas Soris: ujredis
kedeli da citozoli (citoplazmis nawili, romelic
plazmis membranaSi Sedis, magram ujredis Sida organ
elebis gareTaa). umetesoba zrdasrul mcenareebs aqvT
mesame ZiriTadi ganyofileba, vakuoli, didi organela,
romelsac protoplastis moculobis 90%-is an metis
dakaveba SeuZlia (suraTi 36.8a). vakuoluri membrana,
anu tonoplasti, aregulirebs molekulebis moZraobas
citozolsa da vakuolur Semcvelobas Soris, romelsac
ujredis wveni ewodeba. mis protonul tumboebs
gadaaqvs H+ citozolidan vakuolSi. Sedegad miRebuli
pH-is gradienti gamoiyeneba sxva ionebis vakuolur mem
branaSi gadasatanad qemiosmosis meSveobiT.
mcenareul qsovilTa umetesobaSi, ujredis kedlebi
da citozoli gadabmulia erTi ujredidan meoremde.
mezobeli ujredebis citozolur ganyofilebebs akav
Sirebs plazmodesmebi da amiT qmnis uwyvet gzas ujredebs
Soris garkveuli molekulebis transportirebis mizniT.
S S suraTi 36.7 m
orwyvis Semdeg, mcenare (Impatiens)
citoplazmis es jaWvi simplastad iwodeba (suraTi 36.8b).
simtkices ibrunebs.
ujredebis kedlebis uwyveti jaWvi, rasac emateba ujre
dis gareT adgili, cnobilia apoplastis saxeliT. mesame
ujreduli ganyofileba _ vakuoli, ar aris saerTo mezo
aqvaforinis cilebi da wylis transporti beli ujredebisTvis.
wylis potenciali aris Zala, romelic amoZravebs
wyals mcenareuli ujredebis membranebis gavliT. ma simplastisa da apoplastis funqciebi
gram rogor kveTs wylis molekulebi membranebs? radgan transportirebaSi
wylis molekulebi aseTi mcirea, isini SedarebiT Tavi
suflad moZraobs lipidebis ormag SreSi, miuxedavad rogor moZraobs wyali da gaxsnili nivTierebebi erTi
imisa, rom Sua Sre aris hidrofoburi (ixileT suraTi adgilidan meoremde mcenaris qsovilebsa da organoebSi?
magaliTad, ra meqanizmebs gadaaqvs wyali da mineralebi
7.2). Tumca wylis transportireba biologiuri mem
fesvis bususebidan fesvis WurWlovan cilindrSi? aseT
branebis gavliT imdenad konkretuli da swrafia, rom
mcire manZilze transportirebas zogjer gverdul trans
mTlianad ver aixsneba lipidebis ormag SreSi misi difu
portirebas uwodeben, radgan misi Cveuli mimarTuleba
ziiT. marTlac, wyali, tipurad, kveTs vakuolur da
897
mcenaris organoebis wriuli RerZis gaswvrivaa da ara mce nivTierebebs SeuZliaT, imoZraon erTi adgilidan meo
naris sigrZis mimarTulebiT an mis sapirispirod. remde fesvSi an sxva organoSi ujredebis kedlebis jaW
am transportisTvis sami marSruti arsebobs (ixileT vis mier Seqmnili gverdiTi gzebis meSveobiT.
suraTi 36.8b). pirveli marSrutiT, nivTierebebi erTi
ujredidan gamodis, ujredis kedlis gavliT, da Sedis
mezobel ujredSi, romelmac SeiZleba gadasces es niv
moculobiTi nakadi did manZilze
Tierebebi momdevno ujreds imave gziT da meqanizmis gamoy transportirebaSi
enebiT. es transmembranuli marSruti moiTxovs plazmuri
difuzia xsnarSi sakmaod efeqturia transpor
membranebis ganmeorebiT gadakveTas, vinaidan nivTierebebi
gamodis erTi ujredidan da Sedis meoreSi. tirebisTvis ujredis doneze (100μm-ze naklebi), magram
meore marSruti, simplastis gavliT, romelic mcenaris is Zalian nelia mcenareSi nivTierebaTa did manZilze
qsovilSi citozolis erTian jaWvs warmoadgens, moiTxovs gadaadgilebisTvis. magaliTad, ujredis erTi bolo
plazmuri membranis mxolod erTxel gadakveTas. erT dan meoremde difuzias wamebi sWirdeba, magram giganti
ujredSi Sesvlis Semdeg, gaxsnil nivTierebebs da wyals redvudis (wiTeli xis) fesvebidan kenweromde difu
SeuZlia gadasvla erTi ujredidan meoreSi plazmodes zias aTwleulebi an meti dasWirdeba. did manZilze
mebis meSveobiT. transportireba xdeba moculobiTi nakadis meSveobiT,
mesame marSruti mokle manZilze transportirebisT rac warmoadgens siTxis moZraobas wnevis zegavleniT.
vis mcenaris qsovilSi an organoSi apoplastze gadis, ro moculobiT nakadSi, wyali da nivTierebebi qsilemis
melic Sedgeba ujredis kedlebisa da ujredis gareTa traqeidebsa da WurWlebSi da aseve, floemis sacri
adgilebisgan. protoplastSi SeRwevis gareSe, wyals da sebr milebSi miedineba. floemaSi, magaliTad, Saqris
plazmodesma
gasaRebi
vakuolis membrana
(tonoplasi) simplasti
plazmuri membrana
apoplasti
(a) ujredis ganyofilebebi. mcenaris zrdasuli ujredis sami
ZiriTadi ganyofilebaa ujredis garsi, vakuoli da citozoli
transmembranuli
marSruti apoplasti
simploasti
apoplasti ujredis garsis da
simplasti plazmodesamaTi
ujredgare sivrcis erTianobaa
SeerTebuli citozolebia
898
dagroveba maRal, dadebiT wnevas qmnis sacrisebri mi
lis erT boloSi da wvens milis sapirispiro boloSi ga
daisvris. qsilemaSi, did manZilze transportireba Zab koncefcia 36.2
vis (uaryofiTi wnevis) meSveobiT xdeba. transpiracia
(wylis aorTqleba foTlidan) amcirebs wnevas foTlis fesvebi niadagidan isrutavs
qsilemaSi. es qmnis Zabvas, romelsac qsilemis wveni fes
vebidan zemoT amoaqvs. wyalsa da mineralebs
Tu odesme nawilobriv gaWedil sadrenaJo milTan
wyali da mineraluri marilebi niadagidan Sedis
mogiwiaT Sexeba, gecodinebaT, rom dinebis moculoba
mcenareSi fesvebis epidermisis gavliT, kveTs fes
milsadenSi damokidebulia milsadenis Sida diametrze.
vis qerqs, Sedis WurWlovan cilindrSi da Semdeg
gaWedva amcirebs dinebas, radgan amcirebs sadrenaJo
traqeidebisa da WurWlebis meSveobiT miwiszeda or
milis gamoyenebad diametrs. saxlis teqnikasTan aseTi
ganoebis sistemaSi adis. Tavis es nawili yuradRebas
Sexeba gvexmareba, gavigoT, rogor asrulebs sakuTar
amaxvilebs ujredebs Soris mokle manZilze transpor
funqcias mcenaris ujredebis uCveulo struqturebi,
tirebaze niadagsa da qsilemas Soris gzaze. kiTxvisas,
romlebic moculobiTi nakadisTvisaa Seqmnili – flo
daixmarieT suraTi 36.9 koncefcias ukeT gasagebad.
emis sacrisebri milis ujredebi da qsilemis traqeidebi
da WurWlis elementebi. gaixseneT 35-e Tavidan, rom sac
risebri milis nawilebis citoplazmas TiTqmis ar aqvs fesvis bususebis, mikorizisa da qerqis
Sinagani organelebi da rom zrdasrul traqeidebsa da
ujredebis roli
WurWlis elementebs, romlebic mkvdari ujredebisgan
Sedgeba, ar aqvT citoplazma. rogorc samzareulos mi wylisa da mineralebis Sewova didwilad fesvis bo
lis gawmenda, mcenaris „santeqnikaSi” citoplazmis da loebSi xdeba, sadac epidermisi wyalgamtaria da sadac
kargva efeqturi dinebis saSualebas iZleva qsilemisa ganlagebulia fesvis bususebi. fesvis ujredebi, rom
da floemis meSveobiT. moculobiT nakads aseve xels lebic epidermuli ujredebis ganStoebebia, fesvebis
uwyobs WurWlebis nasvretebiani kedlebi da sacrisebr zedapiris farTobis did nawils Seadgens (ixileT su
milis ujredebis damakavSirebeli forovani zonebi (ix raTi 35.12). niadagis nawilakebi, romlebic, Cveulebriv,
ileT suraTi 35.9). wyliTa da gaxsnili mineralebiTaa dafaruli, mWidrod
axla, roca mimovixileT ujredis, qsovilisa da mTli ekvris fesvis bususebs. niadagis xsnari Sedis epider
anad mcenaris doneze transportirebis ZiriTadi meqa muli ujredebis hidrofilur kedlebSi da Tavisuflad
nizmebi, ufro detalurad SeviswavloT am meqanizmebis gadadis fesvis qerqSi apoplastis gavliT. amiT qerqis
erToblivi muSaoba. magaliTad, moculobiTi nakadi, yvela ujredis simplasti modis kontaqtSi niadagis xsn
romelic wnevaSi gansxvavebiTaa gamowveuli, floemis arTan, rac membranuli zedapiris gacilebiT met far
wvenis did manZilze gadatanis meqanizmia, magram wnevaSi Tobs iZleva mxolod epidermisis zedapirul farTob
am gansxvavebas inarCunebs ujredis doneze Saqris aqti Tan SedarebiT.
uri transportireba. transportirebis is oTxi funq apoplastis gavliT niadagis xsnaris fesvebSi Ses
cia, romelsac ufro detalurad ganvixilavT, Semdegia: vlisas, epidermisisa da qerqis ujredebi iRebs wyals
wylisa da mineralebis Sewova fesvebiT, qsilemis wvenis
da zog nivTierebas simplastSi. miuxedavad imisa, rom
moZraoba zeviT, aorTqlebis kontroli da floemis Sig
niadagis xsnari, Cveulebriv, Zalian ganzavebulia, aqti
niT organuli sakvebi nivTierebebis transportireba.
uri transportireba saSualebas aZlevs fesvebs, moax
dinon umniSvnelovanesi mineralebis akumulireba, ro
899
T T suraTi 36.9 fesvebSi mineralebisa da wylis gverdiTi gadacema.
Kkasparis Tasmi
apoplastis endodermu
gaswvrivi gza li ujredi
1. fesvis bususebis
hidrofiluri garsis
mier gaxsnili marilebis
STanTqva apoplasTisTs simplastis
gzas uxsnis. wyali da gamvleli gza
mineralebi axla SeiZleba
Seiwovos kotreqsSi gar
sis matriqsis gasvriv.
2,5 mm
mikorizas da, Sesabamisad, mcenaris fesvebisTvis. TiTo
santimetridan 3 metris sigrZis sokovani hifebi SeiZle
ba gaiSalos fesvis gaswvriv, rac niadagis gacilebiT
met moculobaSi SeRwevis saSualebas iZleva, vidre es
mxolod fesvebisTvisaa SesaZlebeli. mikoriza saSuale
bas aZlevs fesvebis ufro xnier zonebsac ki, romlebic
fesvis wveroebidan Sorsaa, miawodon mcenares wyali da
mineralebi.
900
36.2
ujredebis plazmodesmebis gavliT WurWlovan cilin
drSi. es mineralebi ukve Semowmda SerCeviT gamtari mem koncefcia testi
branis mier, romelic maT unda gaevloT epidermisis an
qerqis simplastSi Sesasvlelad.
is mineralebi, romlebic endodermas aRwevs apo 1. ratom SeiZleba mcenareSi fosfatis Zlieri
plastis gavliT, awydeba Cixs, romelic blokavs maT deficiti warmoiqmnas mas Semdeg, rac mas fungi
gadasvlas WurWlovan cilindrSi: TiToeuli endoder cidiT movrwyavT?
muli ujredis gadamkveT da radialur kedlebSi aris 2. mecnieri mcenaris fesvebs amatebs wyalSi xsnad
kasparis sartyeli, romelic Sedgeba suberinisgan, fotosinTezis xelisSemSlel nivTierebas. Tum
cvilismagvari nivTierebisgan, romelic ar atarebs wy ca, fotosinTezze am gziT am nivTierebis dam
alsa da gaxsnil mineralebs. ase rom, wyali da minerale ateba ar moqmedebs. ratom?
bi ver gadakveTs endodermas da Sedis WurWlovan qso
36.3
vilSi apoplastis gavliT. am barieris gverdis avliT
erTaderTi gza aris wylisa da mineralebis mier endo koncefcia
dermuli ujredis plazmuri membranis gavla da WurW
lovan cilindrSi simplastis meSveobiT Sesvlaa.
endoderma, misi kasparis sartyliT, uzrunvelyofs,
wyali da mineralebi adis
rom mineralebma ar miaRwion fesvis WurWlovan qso fesvebidan miwiszeda nawilSi
vilamde SerCeviTad gamtari plazmuri membranis gav
lis gareSe. Tu mineralebi ar Seva epidermisis an qerqis qsilemis gavliT
ujredebis simplastSi, isini unda Sevides endodermul aq yuradRebas gavamaxvilebT qsilemis wvenis did
ujredebSi an unda gamoirecxos WurWlovani qsovili manZilze gadaadgilebaze. wveni moZraobs zeviT fes
dan. endoderma aseve xels uSlis qsilemis wvenSi dagro vebidan miwiszeda organoebis sistemis gavliT ZarRve
vili nivTierebebis isev niadagis xsnarSi gaJonvas. en bamde, romlebic seravs TiToeul foTols. foTlebis
dodermis struqtura da misi strategiuli mdebareoba wyalmomarageba swored nivTierebaTa mitanis am efeq
fesvSi miesadageba mis funqcias, iyos sazRvris mcveli tur sistemazea damokidebuli. mcenareebi saocari ra
qerqsa da WurWlovan cilindrs Soris. es funqcia mniS odenobiT wyals kargavs transpiraciis procesSi, rac
vnelovania fesvebis unarSi, gadaitanon sasurveli wylis orTqlis dakargvaa foTlebidan da sxva miwisze
mineralebi niadagidan qsilemaSi. da nawilebidan. modiT, ganvixiloT simindis magaliTi.
bolo segmenti niadagidan qsilemamde gzaSi aris erTi mcenare aorTqlebs 125 l. wyals zrdis sezonis
wylis a da mineralebis gadasvla qsilemis traqeidebsa ganmavlobaSi. simindis yana, romelic erT heqtarze
da WurWlovan elementebSi. am wyalgamtar ujredebSi 75,000 mcenaris tipiuri simWidroviT izrdeba, daax
ar aris sakmarisi protoplasti, roca isini zrdasru loebiT 10 milion litr (10 milion kg.) wyals aorTqlebs
lobas aRwevs da maSasadame, apoplastis nawili xdeba. TiTo heqtarze yovel sezonze (rac udris daaxloebiT
endodermuli ujredebi, iseve, rogorc parenqimuli 1.25 milion galon wyals erT akrze zrdis erTi sezonis
ujredebi WurWlovan cilindrSi, gamoyofs mineralebs ganmavlobaSi).
maTi protoplastebidan kedlebSi. rogorc difuzia, Tu aorTqlebul wyals fesvebidan transportire
ise aqtiuri transportireba CarTulia nivTierebaTa am buli wyali ar Secvlis, foTlebi daWkneba da mcenare
gadaadgilebaSi simplastidan apoplastamde, da wyali sabolood daiRupeba. qsilemis wvenis zemoT moZraoba
da mineralebi axla ukve Tavisufalia traqeidebsa da aseve uzruvnelyofs mineraluri sakvebi nivTiere
WurWlebSi Sesasvlelad. wyali da mineraluri sakvebi bebis miwiszeda organoebis sistemamde mitanas.
nivTierebebi, romelTa moZraobac aRvwereT niadagidan
fesvis qsilemamde, axla SeiZleba gadaadgildes zemoT,
qsilemis wvenis saxiT, miwiszeda sistemisken. qsilemis wvenis zeviT moZraobaze
gavlenis momxdeni faqtorebi
qsilemis wveni adis simaRlemde, romelic 100 metrs
aWarbebs yvelaze maRal xeebSi. wveni fesvebidan itumbeba
zemoT, Tu mas zemoT foTlebi qaCavs? modiT, SevafasoT am
ori SesaZlo meqanizmis SefardebiTi wvlili.
901
mezofilur ujredebSi naxSirorJangs uSvebs, rac maT
fotosinTezisTvis esaWiroeba. am zonebSi arsebuli
haeri gaJRenTilia wylis orTqliT, radgan is ujre
debis tenian kedlebTanaa kontaqtSi. umetesoba dRee
bSi, haeri foTlis gareT ufro mSralia, ase rom, mas wy
lis ufro dabali potenciali aqvs, vidre haers foTlis
SigniT. amgvarad, wylis orTqli foTlis haeris zonebSi
difuzirdeba wylis naklebi potencialis mqone zonaSi
da gamodis foTlidan bagebis xvrelebis gavliT. wylis
orTqlis swored aseT dakargvas foTlidan difuziis
gziT ewodeba transpiracia.
magram rogor ukavSirdeba foTlidan wylis orTq
lis dakargva mcenareSi wylis zeviT moZraobisTvis
SS suraTi 36.11 gutacia. fesvis wnevis zegavleniT,
zedmeti wyali gamoiyofa marwyvis am foTlidan. saWiro amwev Zalas? umTavresi hipoTeza mdgomareobs
SemdegSi: uaryofiTi wneva, romelic iwvevs wylis qsile
lovani cilindris qsilemaSi gadatumbvas. amavdroulad, maSi zeviT moZraobas, warmoiqmneba haerisa da wylis
endoderma xels uSlis ionebis gareT gaJonvas. Sedegad Sexebis zedapirze mezofiluri ujredebis kedlebSi.
miRebuli akumulirebuli mineralebi amcirebs wylis wyali foTlebSi qsilemis gavliT foTlis ZarRvebSi
potencials WurWlovan cilindrSi. wyali Semodis fes midis da Semdeg gadadis mezofilur ujredebSi da maT
vis qerqidan, rac iwvevs fesvis wnevis akumulirebas kedlebSi. es moZraoba damokidebulia wylis celulo
da qsilemis wvenis zeviT awevas. zogjer, fesvis wneva zur mikrofibrilebTan da mcenareuli ujredis kedlis
iwvevs meti wylis Sedinebas foTlebSi wylis im raodeno sxva hidrofilur komponentebTan Serwymaze. pirvelad,
basTan SedarebiT, romelic orTqldeba, rac gutaciiT wyali orTqldeba wylis Txeli apkidan, romelic saz
mTavrdeba. es aris wylis wveTebis gamoyofa, rac diliT Rvravs mezofiluri ujredebis garSemomrtymel haero
Cans balaxis wveroebze an zogi mcire zomis balaxovani van zonebs. vinaidan TandaTan meti wyali ikargeba da
orlebnianebis foTlebis kideebze (suraTi 36.11). guta gadadis haerSi, haerisa da wylis Sexebis zedapiri Sedis
ciis siTxe gansxvavdeba cvrisgan, romelic warmoadgens ufro Rrmad ujredis kedelSi da ufro mrudi xdeba (su
transpiraciis dros warmoqmnil kondensirebul tens. raTi 36.12).
mcenareTa umetesobaSi, fesvis wneva aris sakmaod meti molekulis aorTqlebiT, simrudis xarisxi da
umniSvnelo meqanizmi, romelic qsilemis wvenis zeviT wylis molekulebis zedapiris daWimuloba izrdeba da
moZraobas iwvevs; ZiriTadad, is wyals zemoT mxolod wneva haerisa da wylis Sexebis zedapirze TandaTan ufro
ramdenime metrze eqaCeba. bevri mcenaris fesvs ar aqvs uaryofiTi xdeba. wylis molekulebi foTlis ufro
fesvis wneva. im mcenareebSic ki, sadac gutacia xdeba, hidrirebuli nawilebidan Semdeg gadadis am nawilSi,
fesvis wneva ver utoldeba aorTqlebis siCqares mzis rac amcirebs daWimulobas. es gamwevi Zalebi gadadis
amosvlis Semdeg. ZiriTadad, qsilemis wveni qvemodan ki qsilemaSi, radgan wylis TiToeuli molekula gadabmu
ar amodis zemoT fesvis wnevis zegavleniT, aramed mas lia meoresTan wyalbaduri bmebiT. ase rom, aorTqlebis
Tavad foTlebi qaCaven zeviTken. Zala damokidebulia wylis zog im gansakuTrebul Tvise
baze, romlebic ganvixileT me-3 TavSi: Serwyma, gadabma
qsilemis wvenis aqaCva: da zedapiruli daWimuloba.
uaryofiTi wnevis roli Seesabameba zemoT ganxilul
transpiracia-gadabma-daWimva (meqanizmi)
wylis potencialis tolobas, radgan uaryofiTi wneva
nivTierebis zeviT asatanad, SegviZlia, gamoviyenoT (Zabva) amcirebs wylis potencials. radgan wyali moZ
dadebiTi wneva qvemodan an uaryofiTi wneva zemodan raobs ufro maRali potencialis arealidan ufro da
(es igivea, rac siTxis Sewrupva sawrupiT). aq yuradRe bali potencialis arealisken, mzardi uaryofiTi wneva
bas gavamaxvilebT im procesze, romlis meSveobiTac haerisa da wylis Sexebis zedapirze iwvevs qsilemidan
wyali adis zemoT qsilemaSi arsebuli uaryofiTi wnevis wylis gadasvlas mezofilur ujredebSi, romlebic kar
zegavleniT. transportirebis am meqanizmis kvlevisas, gavs wyals. wyali gadadis haerovan forebSi, saidanac is
vnaxavT, rom transpiracia awevis Zalas qmnis, wylis difuzirdeba gareT bageebis xvrelebis gavliT. mokled
molekulebis gadabma ki, wyalbadis bmebis meSveobiT, at rom vTqvaT, foTlebSi wylis uaryofiTi potencialia
arebs awevis Zalas qsilemis mTel sigrZeze fesvebamde. swored „Zala” terminSi „transpiraciis Zala”.
transpiraciis Zala. bageebis xvrelebi, romle gadabma da Serwyma qsilemis wvenis zeviT moZ-
bic warmoadgens mikroskopul forebs foTlis zeda raobaSi. qsilemis wvenis transpiraciis Zala gadadis
pirze, qmnis haeris Sida zonebis labirinTs, romlebic foTlebidan fesvis wverebamde da niadagis xsnaramdec
902
3. aorTqleba iwvevs wylisa da haeris sazRvis gadaadgilebas ujredSi ufRo Rrmad. is xdeba ufro uswormasworo,
aorTqlebis siCqaris zrdasTan erTad. rac ufro daklaknili xdeba sazRvris xazi, wylis apkis wneva ufro uaryofiTi
xdeba. es uaryofiTi wneva, daZabulobis gamo, wyals qsilemidan gamodevnis, sadac wneva ufro maRalia.
ujredis garsi
wylisa da
haeris saz
haeri
Rvari
aorTqlebis aorTqlebis
kutikula dabali siCqare maRali siCqare
zeda epiderma
citoplazma
aorTqleba
ujredis
haeri
mezofili haeris garsi
sivrce
aorTqleba
1. aorTqlebisas wylis orTqli (naCvenebia lurji wertile P2. pirvel rigSi aorTqlebisas dakarguli orTqlilis
biT) foTlis teniani haeris sivrceebidan stomatis gavliT mezofilis ujredis mfaravi wylis apkidan aorTqle
gadadis gareT myof ufromSral haerSi. buli wyliT Canacvldeba.
S S suraTi 36.12 transpiraciis Zalis generireba foTolSi. uaryofiTi wneva haerisa da wylis Sexebis zedapirze foTolSi war
moadgens transpiraciis Zalis fizikur baziss, romelsac wyali qsilemidan gamohyavs.
ki (suraTi 36.13). gadabma da Serwyma xels uwyobs am Za gavrceldes mxolod wylis molekulebis uwyveti jaWvis
lis aseT did manZilze gadatanas. wylis gadabma wyalba meSveobiT. kavitacia, wylis orTqlis jibis formireba
dis bmebis wyalobiT saSualebas iZleva, zevidan amoiqa ZarRvSi, rogorc xdeba, magaliTad, qsilemis wvenis gay
Cos wvenis sveti wylis molekulebis gancalkevebis invisas zamTarSi, arRvevs am jaWvs. kavitaciis Sedegad
gareSe. wylis molekulebi, romlebic foTlis qsil warmoqmnili haeris buStukebi izrdeba da emboliaSi
emidan gamodis, cdilobs, miizidos axlomdebare wylis gadaizrdeba, rac qsilemSi wylis arxebis dablokvaa.
molekulebi, da es mizidvis Zala yoveli molekuliT haeris buStukebis swrafi zrda zomaSi kavitaciis dros
gadadis qsilemSi wylis mTeli svetis Cayolebaze. wy iwvevs tkacunis xmas, romelic SeiZleba dafiqsirdes
lis molekulebis Zlieri kavSiri (isev wyalbadis bmebis Reros zedapirze sensitiuri mikrofonebis dadebiT.
meSveobiT) qsilemis ujredebis hidrofilur kedlebTan fesvis wneva saSualebas aZlevs mcire zomis mcena
xels uwyobs gravitaciis Zalis qveviT gadatanas. reebs, Seivson embolizebuli WurWlebi gazafxulze.
wvenze Zalis ganxorcieleba mis maRla asaqaCad qmnis Tumca xeebSi fesvis wnevas ar ZaluZs wylis xis kenw
Zabvas qsilemaSi. wneva iwvevs elastiuri milis daber eromde aqaCva, ase rom, wylis orTqlis jibian WurWels,
vas, magram Zabva milis kedlebs SigniT wevs. SegviZlia Cveulebriv, aRar SeuZlia kvlav wylis milsadenis fun
gavzomoT kidec xis diametris Semcireba Tbil dRes, qciis Sesruleba. magram molekulebis jaWvs SeuZlia,
roca transpiraciis Zala qsilemaze Zabvas axorcielebs. gverdi auaros am jibes axlomdebare traqeidebs an Wur
sqeli meoreuli kedlebi xels uSlis WurWlebis daSlas, Wlebs Soris arsebuli zonebiT. aseve, meoradi zrdis
iseve, rogorc mavTulis rgoli inarCunebs vakuumis Sedegad, yovel wels qsilemas axali fena emateba. mxo
Slangis formas. transpiraciis Zalis mier warmoqmnili lod yvelaze axalgazrda da yvelaze ganapira meoradi
Zabva amcirebs wylis potencials fesvis qsilemaSi imde qsilema atarebs wyals. marTalia, Zvel meorad qsilemas
nad, rom wyali pasiurad gamodis niadagidan fesvis qer ukve aRar akisria wylis transportirebis funqcia, ma
qis gavliT da Sedis WurWlovan cilindrSi. gram is sayrdens qmnis xisTvis (ix. suraTi 35.20).
transpiraciis Zala qveviT fesvebamde SeiZleba
903
XX suraTi 36.13 qsilemis wvenis maRla
asvla. wyalbadis bmebi qmnis wylis
molekulebis uwyvet jaWvs, romelic qsilemis
foTlebidan niadagamdea gaSlili. cvili
qsilemis wvenis maRla asvlis Zalas gareTa haeris mezofilis
iZleva wylis potencialis (ψ ) gra ujredi
dienti. grZel manZilze moculobiTi stoma
nakadis SemTxvevaSi, wylis potencia foTlis (haeris sivrce) wylis
lis (ψ ) gradienti, ZiriTadad, wnevis molekulebi
potencialis (ψ P) gradientiTaa gan aorTqleba
foTlis (ujredis garsi) atmosfero
pirobebuli. transpiraciis Sede
gad, ψ P foTolSi qsilemis bolos
naklebia, vidre ψ P fesvis boloSi.
marcxniv naCvenebi ψ mniSvnelo qsilemis ujredis
Serwyma
bebi „momentaluria”. dRis Suqze, es ujredebi garsi
konkretuli mniSvnelobebi SeiZleba
gansxvavdebodes, magram wylis poten
Reros qsilemis
wyalbaduri
gadabma da
bmis jaWvi
Serwyma
qsilemaSi
wulis
molekule
fesvis qsilema fesvis
bususebi
niadagis niadagis
nawilakebi
wyali
qsilemis wvenis asvla zeviT ujredamde fesvisa da foTlis qsovilSi (ixileT suraTi
36.13). gaxsnili nivTierebis koncentraciasa da tur
moculobiTi nakadis meSveobiT: Sejameba gorul wnevaSi gansxvaveba xels uwyobs mokle manZilze
transpiraciis-gadabmis-daWimvis meqanizmi, rome transportirebas. amis sapirispirod, moculobiTi na
lic axdens qsilemis wvenis transportirebas gravita kadi mxolod wnevazea damokidebuli. kidev erTi gan
ciis Zalis sapirispirod, SesaniSnavi magaliTia imisa, sxvaveba osmosisgan imaSi mdgomareobs, rom osmosi mx
rogor miesadageba fizikuri principebi biologiur olod wyals amoZravebs, moculobiTi nakadi ki mTlian
procesebs. wylis did manZilze transportirebisas fes xsnars, romelSic wyalTan erTad Sedis mineralebi da
vebidan foTlebamde moculobiT nakadSi, siTxis moZ nebismieri sxva niviTiereba, romelic wyalSia gaxsnili.
raoba ganpirobebulia wylis potencialSi arsebuli mcenare ar gamoyofs aranair energias qsilemis
gansxvavebiT wyalgamtari milis sapirispiro boloe wvenis aqaCvaze moculobiT nakadSi. amis nacvlad, mzis
bSi. mcenareSi gamtaris funqcias asrulebs WurWlebi Suqis Sewova iwvevs aorTqlebas _ wyali orTqldeba
an traqeidebis jaWvebi. wylis potencialSi gansxvaveba mezofiluri ujredebis teniani kedlebidan da amiT
akumulirdeba foTlis boloSi transpiraciis Zalis mcirdeba foTolSi haeris baliSebSi arsebuli wylis
meSveobiT, rac amcirebs wylis potencials (zrdis Zab potenciali. ase rom, qsilemis wvenis zeviT aqaCva sabo
vas) qsilemis „zeda” boloze. lood mzis energiiT xdeba.
ufro mcire masStabiT, wylis potencialis gradi
enti ganapirobebs wylis osmosur moZraobas ujredidan
904
36.3
koncefcia testi
36.4
ra isris Tavis siCqares udris. Tu transpiraciis Zala
koncefcia foTlebamde sakmarisi raodenobiT wyals aqaCavs, foT
lebi ar daWkneba. magram transpiraciis siCqare yvelaze
bageebis xvrelebi xels uwyobs didia mzian, Tbil, mSral da qarian dRes, radgan es gare
mo faqtorebi zrdis aorTqlebas. marTalia, mcenareebs
transpiraciis siCqaris SeuZliaT, Seeguon aseT pirobebs bageTa xvrelebis gax
snis zomis regulirebis meSveobiT, wylis garkveuli
regulirebas odenoba aorTqlebis gziT mainc ikargeba maSinac ki,
roca bageebi daxurulia. Tu gvalva xangrZlivi gamod
foTlebs, zogadad, didi zedapiruli farTobi ga, foTlebi iwyebs Wknobas, radgan maTi ujredebi kar
aqvT da zedapiruli farTobis moculobasTan Sefarde gavs turgorul wnevas (ixileT suraTi 36.7).
bac maRalia. didi zedapiruli farTobi morfologi aorTqlebis Sedegi aseve aris gagrileba, ramac Sei
uri adaptaciaa, rac zrdis fotosinTezisTvis saWiro Zleba daswios foTlis temperatura 10-15°°C-iT garemos
sinaTlis Sewovas. zedapiruli farTobis moculobas temperaturasTan SedarebiT. es xels uSlis foTlis
Tan Sefardebis maRali maCvenebeli exmareba mcenares iseT temperaturamde miRwevas, romelzec fotosinTez
naxSirorJangis miRebaSi fotosinTezis dros, iseve, sa da sxva metabolur procesebSi monawile fermentebis
rogorc fotosinTezis gverdiTi produqtis saxiT ga bunebrivi Tvisebebi SeiZleba Seicvalos. kaqtussa da
moyofili Jangbadis gamoyofaSi. bageTa xvrelebSi di udabnos sxva sukulentebs, romlebsac aorTqlebis
fuz iisas, naxSirorJangi Sedis parenqimis forebiani dabali siCqare axasiaTebT, SeuZliaT foTlis maRali
ujredebis mier Seqmnil haeris baliSebis fiWis msgavs temperaturis atana; am SemTxvevaSi, wylis kargva aor
erTobliobaSi (ixileT suraTi 35.17). am ujredebis Tqlebis gamo ufro didi safrTxea, vidre gadaxureba.
arastandartuli formis gamo, foTlis Sida zedapiris kaqtusis bioqimiis evoluciam ganapiroba misi maRali
farTobi SeiZleba 10-30-jer aRematebodes gare zeda temperaturis pirobebSi gadarCena.
piris farTobs, romelsac vxedavT, rodesac foTols
vuyurebT.
bagis xvrelebi: wylis dakargvis
miuxedavad imisa, rom didi zedapiris farTobi da
Sefardebis maRali maCvenebeli zedapiris farTobsa ZiriTadi gza
da moculobas Soris zrdis fotosinTezs, amas mniS mcenaris mier dakarguli wylis daaxloebiT 90% ga
vnelovani uaryofiTi mxarec aqvs _s aRniSnuli zr dis bageebis xvrelebis gavliT, miuxedavad imisa, rom
dis bageebis xvrelebis meSveobiT wylis dakargvas. ase am forebs foTlis gare zedapiris mxolod 1-2% ukavia.
rom, wyalze uzarmazari moTxovna mcenares saSualebas cvilisebri kutikula zRudavs wylis dakargvas foT
aZlevs, fotosinTezis procesSi sakvebi warmoqmnas. lis darCenili zedapiridan. bagis TiToeuli xvreli
stomebis gaxsniTa da daxurviT, Camketi ujredebi aba garSemortymulia ori Camketi ujrediT, romlebic
lansebs mcenaris moTxovnilebas, SeinarCunos wyali, Tirkmlis formisaa orlebnianebSi da hantelis formis
fotosinTezze mis moTxovnilebasTan mimarTebaSi (su – bevr erTlebnianSi. Camketi ujredebi akontrolebs
raTi 36.14).
905
TT suraTi 36.15 stomebis gaxsnisa da daxurvis meqanizmi.
radialurad orientirebuli
(a) Camketi ujredebis formis cvlilebebi da bageebis gax
celulozis mikrofibrilebi sna da daxurva (zedapiris xedi). tipiuri farulTeslovanis
ujredis Camketi ujredi naCvenebia daWimul (stoma Riaa) da daCutul
mdgomareobaSi (bageebi daxurulia). Camketi ujredebis
garsi
wyvili daWimiul mdgomareobaSi gverdebze iwevs, celulozis
mikrofibrilebi garsSi ewinaaRmdegeba daWimvas da SekumSvas
mikrofibrilebis paraleluri mimarTulebiT. amitom mikro
fibrilebis radialuri orientacia iwvevs ujredis sigrZeSi
matebas, ufro, vidre siganeSi, roca daWimulba izrdeba. ori
Camketi ujredis boloebTan erTmaneTs exeba, ase rom sigrZis
vakuoli Camketi momateba iwvevs Caketvas.
ujredi
(a)
bagis xvrelis diametrs formis SecvliT. amiT isini or roca Camketi ujredebi iRebs wyals mezobeli ujre
ujreds Soris arsebul manZils zrdian an amcireben debidan osmosis meSveobiT, isini ufro daberili da
(suraTi 36.15a). foTlis mier dakarguli wylis odenoba moxrili xdeba. farulTeslovani mcenareebis umetes
damokidebulia bagis xvrelebis ricxvze da maTi gaxsnis saxeobebSi, Camketi ujredebis kedlebi araTanabrad
saSualo zomaze. sqelia da celulozis mikrofibrilebi mimarTulia ise,
foTlis bageTa simWidrove, romelic erT sm2-ze rom es iwvevs Camketi ujredebis gareTa mimarTulebiT
20.000 SeiZleba iyos, rogorc genetikur, ise garemos gazneqvas daberil mdgomareobaSi, rogorc es suraTSi
kontrols eqvemdebareba. magaliTad, bunebrivi Ser 36.15a aris aRwerili. es gazneqva Camket ujredebs Soris
CeviT evoluciis Sedegad, udabnos mcenareebs bageTa foris zomis zrdas iwvevs. roca ujredebi kargavs wy
xvrelebis naklebi simWidrove axasiaTebT, vidre Waobis als da sustdeba, isini naklebad moxrili xdeba da fo
mcenareebs. Tumca bageTa xvrelebis simWidrove aseve rasac xuravs.
bevri mcenaris ganviTarebis konkretuli etapis maxa cvlilebebi turgorul wnevaSi, romelic aRebs da
siaTebelia. sinaTlis didi intensivoba da naxSiror xuravs bageebis xvrelebs, upiveles yovlisa, Camketi
Jangis dabali done foTlis Camoyalibebisas mcenareTa ujredebis mier kaliumis ionebis Seqcevadi miRebis da
bevr saxeobaSi iwvevs bagis xvrelebis simWidrovis gaz gacemis Sedegia. bageTa xvrelebi iReba, roca Camket
rdas. foTlis uZvelesi namarxebis bageTa xvrelebis ujredebSi aqtiurad mimdinareobs kaliumis ionebis
simWidrovis gazomviT, mecnierebma SeZles, daedginaT akumulireba mezobeli epidermuli ujredebidan (su
naxSirorJangis done wina klimatur pirobebSi. axlax raTi 36.15b). nivTierebis amgvarad miReba iwvevs wylis
ans Catarebulma britanulma kvlevam daadgina, rom tyis potencialis ufro uaryofiTad gaxdomas Camket ujre
mcenareTa bevri saxeobis bageTa xvrelebis simWidrove debSi, da es ujredebi osmosis gziT wylis SedinebasTan
Semcirda 1927 wlis Semdeg, roca msgavsi kvleva Catar erTad ufro ibereba (K+)-isa da wylis umetesi nawili
da. es kvleva eTanxmeba im mosazrebas, rom atmosferuli vakuolSi inaxeba da, maSasadame, vakuoluri membrana
naxSirorJangis done mkveTrad gaizarda me-20 saukunis aseve TamaSobs rols Camketi ujredebis wylis poten
ganmavlobaSi sawvavis gazrdili wvis Sedegad. cialis regulirebaSi.
906
bageebis xvrelebis daxurva warmoadgens (K+)-is toris gamoyenebiT. aorTqlebis siCqareze SeiZleba gav
Camketi ujredebidan mezobel ujredebSi gadasvlis lena iqonios Rrublis gadavlam an tyis siRrmeSi mzis
Sedegs, rasac mivyavarT wylis osmosur dakargvamde. wuTierma sinaTlemac ki.
aqvaforinebis regulireba aseve SeiZleba iyos CarTuli
Camketi ujredebis dabervasa da SekumSvaSi, membranebis
qserofitebis adaptaciebi, romlebic
wyalgamtarobis cvlilebis gziT.
(K+)-is dineba Camketi ujredis membranis gavliT amcirebs aorTqlebas
dakavSirebulia protonuli tumboebis mier membranis mSral klimats Seguebul mcenareebs, romlebsac
potencialTa akumulirebasTan. bagis gaxsna ukavSird qserofitebi ewodeba, aqvT foTlis sxvadasxva modi
eba (H+)-is aqtiur transportirebas Camketi ujrede fikacia, romlebic amcirebs aorTqlebis siCqares. bevr
bidan. Sedegad miRebul Zabvas (membranis potencials) qserofits aqvs mcire zomis sqeli foTlebi. es aris adap
Semoaqvs K+ ujredSi membranis gansakuTrebuli arxebiT tacia, romelic zRudavs wylis kargvas zedapiris far
(ixileT suraTi 36.4a). Tobis SemcirebiT foTlis moculobasTan SedarebiT.
zogadad, bageebi ixsneba dRisiT da ixureba RamiT. sqeli kutikula zog foTols tyavisebur konsistencias
es xels uSlis mcenaris mier wylis dakargvas, roca fo aZlevs. qserofitebis sxva adaptaciebs Sorisaa arekv
tosinTezisTvis Zalian bnela. sul mcire, sami signali lis didi unaris mqone foTlebi da bususebiani foTle
TamaSobs rols bageebis gaxsnaSi gamTeniisas. upirveles bi, romlebic wylis ganapira Sres iWers. qserofitebis
yovlisa, Tavad sinaTle axdens Camketi ujredebis stim bageebi koncentrirebulia qveda (daCrdiluli) foT
ulirebas, raTa maT gamoyon K+ da daiberon. es sapasuxo lebis zedapirze, da isini xSirad ganlagebulia siRr
qmedeba gamowveulia lurji sinaTlis receptoris ga meebSi, romlebic icavs forebs mSrali qarisgan (suraTi
naTebiT Camketi ujredebis plazmur membranaSi. am lur 36.16). yvelaze mSral TveebSi, zog udabnos mcenares
ji feris receptorebis aqtivacia aris swored Camketi foTlebi scviva. sxvebi, rogoricaa kaqtusebi, im wyliT
ujredebis plazmur membranaSi protonuli tumboebis sargeblobs, romelsac mcenare xorcian ReroSi inaxavs
amuSavebis stimulatori. protonuli tumboebi atf-s wvimiani periodis ganmavlobaSi.
energiaze muSaobs da Camketi ujredebis plazmur mem
branaSia. protonuli tumboebis amuSaveba, Tavis mxriv,
xels uwyobs (K+)-is miRebas.
meore stimulatori, romelic bageebis gaxsnas iw
vevs, aris naxSirorJangis maragis amowurva foTlis
haerovan baliSebSi, rac xdeba mezofilSi fotosinTez
is dawyebisas. mcenare bageebs RamiTac gaxsnis, Tu is mo
vaTavseT naxSirorJangisgan daclil WurWelSi. zeda epider
muli qsovili
mesame stimulatori, romelic iwvevs bageebis gaxs
nas, aris Sida „saaTi~ Camket ujredebSi. im SemTxvevaSic kutikula
ki, Tu mcenare mTeli dRe iqneba bnel karadaSi, bageebi
gaagrZelebs gaxsnisa da daxurvis dRiur ritms. yvela
eukariotul organizms aqvs Sida saaTi, romelic ciklur
procesebs aregulirebs. ciklebi, romlebsac daaxloe
biT 24-saaTiani intervali aqvT, iwodeba cirkadul rit
mebad. am ritmebisa da maTi maregulirebeli biologiuri
saaTebis Sesaxeb mets gaigebT 39-e TavSi.
garemo stresma SeiZleba gamoiwvios bageebis daxur
qveda epider triqomebi bageebi 100μm
va dRis ganmavlobaSic. roca mcenare wylis naklebo muli qsovili (bususi)
bas ganicdis, Camketi ujredebi kargavs simtkices da
stomebs xuravs. damatebiT, hormoni, romelsac abscizis
mJava ewodeba da romelic fesvebSi gamoiyofa wylis SS suraTi 36.16 qserofitis foTlis struqturuli adap
deficitis sapasuxod, aZlevs Camket ujredebs signals, taciebi. oleandri (Nerium oleander), romelic danarTSia
naCvenebi, Cveulebriv, mSral klimatur pirobebSi gvxvdeba.
daxuron bageebi. es sapasuxo qmedeba amcirebs Semdeg foTlebs aqvs msxvili kutikula da mravalSriani epidermuli
Wknobas, magram amavdroulad zRudavs naxSirorJangis qsovili, romelic amcirebs wylis dakargvas. bageebi Seweu
miRebas da, maSasadame, anelebs fotosinTezs. es aris lia „CaRrmavebebSi”. es aris adaptacia, romelic amcirebs
aorTqlebis siCqares bageebis cxeli, mSrali qarisgan dacviT.
erT-erTi mizezi imisa, ratom amcirebs gvalva mosavals. triqomebi („bususebi”) aseve exmareba aorTqlebis minimumamde
Camketi ujredebi sxvadasxvagvarad aregulirebs dayvanas haeris dinebis SeCerebiT, ris gamoc „Cavardnil” zo
fotosinTezisa da aorTqlebis urTierTqmedebas sx nas tenianobis ufro maRali maCvenebi aqvs, vidre mis garSemo
arsebul atmosferos (LM).
vadasxva situaciaSi sxvadasxva Sida da gare stimula
907
Crassulaceae-is ojaxis sukulentebi kargad ari floemis siTxe aris wyalxsnari, romelic Semadgen
an Seguebuli mSral garemos, iseve, rogorc yinulis lobiT mniSvnelovnad gansxvavdeba qsilemis wvenisgan.
mcenareebi da mcenareTa bevri sxva ojaxi. es mcenaree yvelaze didi SemcvelobiT floemis siTxeSi aris Saqa
bi axdenen naxSirorJangis asimilacias fotosinTezis ri; umetesoba saxeobebSi es aris disaqaridi saqaroza.
alternatiuli gziT, romelsac CAM ewodeba _ karbom saqarozis koncentracia SeiZleba 30%-mde iyos wonis
Javebis metabolizmi (ixileT suraTi 10.20). CAM mce mixedviT, rac siTxes sirofis sisqes aniWebs. floemis
naris mezofilur ujredebs aqvT fermentebi, romleb siTxe SeiZleba aseve Seicavdes mineralebs, aminomJaveb
sac SeuZliaT naxSirorJangis organul mJavebSi Seyvana sa da hormonebs.
Ramis ganmavlobaSi. dRisiT, organuli mJavebi iSleba, qsilemis siTxis fesvebidan foTlebamde erTi mimar
raTa gamoyon naxSirorJangi imave ujredebSi, Saqari ki Tulebis transportirebis sapirispirod, floemis
sinTezirdeba fotosinTezis Cveuli gziT (C3). radgan siTxis dinebis mimarTuleba cvladia. Tumca, sacrise
foToli naxSirorJangs RamiT isrutavs, bageebi SeiZle bri milebi yovelTvis atarebs Saqars Saqris wyarodan
ba daixuros dRisiT, roca yvelaze metia aorTqleba. SaqarSi CaZirul organomde. Saqris wyaro aris mcena
ris organo, romelic Saqris ZiriTadi mwarmoebelia,
36.4
fotosinTezis gziT an saxameblis daSliT. zrdasruli
koncefcia testi foTlebi Saqris umTavresi wyaroa. SaqarSi CaZirulia
is organo, romelic Saqris ZiriTadi momxmarebeli an
Semnaxvelia. esenia zrdadi fesvebi, kvirtebi, Reroebi
1. zogi foTlis obi, romelic sokoa da mcenareTa
da nayofi. Semnaxveli organo, rogoricaa, magaliTad,
parazitia, gamoyofs qimiur nivTierebas, romlis
bolqvi, SeiZleba iyos Saqris wyaro an SaqarSi CaZiru
zegavleniTac Camketi ujredebi axdens kaliumis
li organo, rac sezonzea damokidebuli. roca naxSirw
ionebis akumulirebas. rogor aZlevs es adapta
ylebiT damarageba xdeba zafxulSi, is Saqris sacavi an
cia saSualebas foTlis obs, moaxdinos mcenaris
SaqarSi CaZiruli organoa. gamoRviZebis Semdeg, gazaf
inficireba?
xulze, is aris wyaro, vinaidan misi saxamebeli iSleba
2. aRwereT is garemo pirobebi, romlebic aor
Saqramde, romelic mcenaris mzard wverebs gadaecema.
Tqlebis fotosinTezTan Sefardebas minimumade
SaqarSi CaZiruli organo, Cveulebriv, Saqars uax
daiyvanda C3 mcenarisTvis, rogoricaa muxa.
loesi wyaroebidan iRebs. totis ufro maRalma foT
lebma SeiZleba gaagzavnos Saqari zrdadi wverosken, ma
Sin, roca ufro dabali foTlebi axdens Saqris eqsports
908
H+-is maRali koncentracia
kotransporteri
mezofilis ujredi saceris
kompanioni protonis
ujredis garsi (apoplasti) (gadamtani) milebis tumbo
plazmuri membrana ujredi wevri
plazmodesmata
gasaRebi
floemis atf
WurWlovani Sekvris parenqimis apoplasti
mezofilis ujredi garSemomrtmeli ujre ujredi
H+-is dabali koncentracia sukroza simplasti
debi
(a) mezofilis ujredebSi sinTezirebuli sukroza SeiZleba simplastis (b) qemoososuri meqanizmi pasuxismgebelia sukrozas aqtiur
gavliT (cisferi isrebi) gadavides WurWlovani Sekvris garSemomrt gadatanaze kompanion ujredebSi da saceris milebis wevrebSi.
mel ujredebTan. zog saxeobaSi sukroza gadis simplastidan (wiTeli protonis tumbo qmnis H+ - is gradients, romelsac gadaaqvs
isrebi) saceris milebis axlos da saceri milebis wevrebiT da maTi dagrovili sukroza kotrasnporti cilis daxmarebiT, ro
kompanioni ujredebiT apoplastidan aqtiurad grovdeba. melic amave dros axorcielebs H+ -is difuzias ukan ujredSi.
simindsa da bevr sxva mcenareSi, floemis avseba mo nakadi”), rogorc es suraTSi 36.18 aris naCvenebi. wnevis
iTxovs aqtiur transportirebas, radgan saqarozis kon mateba wyaros boloSi da wnevis kleba SaqarSi CaZiruli
centracia sacrisebri milis ujredebSi orjer, samjer organos boloSi iwvevs wylis wyarodan SaqarSi CaZirul
metia, vidre mezofilSi. saqarozisa da (H+)-is proto organomde dinebas, rasac Tan Saqaric miaqvs. qsilema wy
nuli amotumbva da Tanatransportireba saSualebas als SaqarSi CaZiruli organodan wyaromde brunvaSi isev
aZlevs ujredebs, daagrovon saqaroza (suraTi 36.17b). abrunebs.
floema tovebs saqarozas sacrisebri milis boloSi wnevis nakadis hipoTeza xnis, ratom miedineba flo
(SaqarSi CaZirul organosTan). es procesi gansxvavebu emis wveni wyarodan SaqarSi CaZirul organomde. iseTi
lia mcenaris sxvadasxva jiSSi da organos tipSi. Tum eqsperimentebi, rogoricaa aRwerili suraTSi 36.19, myar
ca, Tavisufali Saqris koncentracia SaqarSi CaZirul mtkicebulebas iZleva, rom wnevis nakadi farulTeslo
organoSi yovelTvis ufro dabalia, vidre sacrisebr van mcenareebSi gadaadgilebis meqanizmia. jer kidev ar
milSi, radgan datovebuli Saqari moixmareba am orga aris cnobili, miesadageba Tu ara es modeli sxva WurW
nos ujredebis zrdisa da metabolizmis dros an gar lovan mcenareebsac.
daiqmneba uxsnad polimerebad, rogoricaa saxamebeli. Cven ganvixileT Saqris transportirebis magaliTebi
Saqris koncentraciis am gradientis Sedegad, Saqris sam doneze: ujredis doneze plazmuri membranebis gavliT
molekulebi difuzirdeba floemidan SaqarSi CaZiruli (saqarozis dagroveba aqtiuri transportirebiT flo
organos qsovilebSi, rasac mosdevs wylis difuzia os emaSi); organoebSi mcire manZilze transportireba (saqa
mosis meSveobiT. rozis migracia mezofilidan floemaSi simplastisa da
apoplastis gavliT); da did manZilze transportireba or
ganoebs Soris (moculobiTi nakadi sacrisebr milebSi). am
wnevis nakadi: translokaciis meqanizmi
procesebis gageba umniSvnelovanesia soflis meurneobis
farulTeslovan mcenareebSi ganviTarebisTvis. kvlevaTa modelireba zrdis idealur
floemis wveni miedineba wyarodan SaqarSi CaZirul pirobebSi gviCvenebs, rom fotosinTezi ki ar amcirebs mo
organomde 1m/sT. siCqariT. es siCqare Zalian didia, savals, aramed Saqris transportirebis unari. maSasadame,
raTa SesaZlebeli iyos misi difuziiT an citoplazmuri ufro meti mosavlis momcemi mcenareebis genuri inJineria
dinebiT axsna. farulTeslovani mcenareebis Seswavli SeiZleba daeyrdnos im faqtorTa ukeT Seswavlas, romle
sas, mkvlevrebma daaskvnes, rom wveni moZraobs sacri bic zRudavs Saqris moculobiT nakads. es mxolod erTi
sebr milSi moculobiTi nakadis meSveobiT, rasac da magaliTia imisa, rogor ukavSirdeba mcenareTa bazisuri
debiTi wneva gansazRvravs (aqedanaa sinonimi – „wnevis kvleva soflis meurneobis teqnologias.
909
saceri mili
WurWlovani
suraTi 36.19
sawyisi ujredi 1. Saqris dagroveba
(floema)
sistema (mwvane wertilebi)
(foToli)
sawyisi ujredidan kvleva: ra iwvevs floemis wvenis
saceris milebSi amcirebs
wylis potencials sac
moZraobas ujredidan damgrovebel
sukroza
eris milebis wevrebSi. es ujredebamde?
aiZulebs milebs wyali
osmosis gziT Seiwovon. eqsperimenti
25μm
4. foToli –fesvis
gadatanis SemTxvevaSi
qsilemaSi xdeba wylis
brunva samarago ujrede
saceri milis
bidan sawyis ujredebSi. wevri
damgrovebeli
ujredi (dam
wvenis wvenis
grovebeli fesvi)
wveTi wveTi
S S suraTi 36.18 wnevis nakadi rac ufro axlos iyo stileti Saqris wy
sacrisebr milSi. Sedegebi
arosTan, miT ufro swrafad miedineboda wveni
da meti iyo masSi Saqris koncentracia.
daskvna
36.5
dinebis hipoTeza
koncefcia testi
910
36 -e Tavis Semowmeba
36.2
ZiriTadi koncefciebis Semowmeba
koncefcia
911
koncefcia 36.4 SeamowmeT sakuTari codna
bageebi aregulirebs
TviTSefaseba
transpiraciis siCqares
1. qvemoT mocemulidan, romeli ar TamaSobs rols
XX transpiraciis Sedegebi Wknobasa da foTlebis tem mcenareuli ujredis mier wylis miRebaSi?
peraturaze mcenareebi saocari raodenobiT wyals a. garSemomyofi xsnaris wylis potencialis (ψ)
kargaven aorTqlebis Sedegad. Tu dakargul wyals gazrda;
fesvebidan wylis Sesrutva ar Caanacvlebs, mcenare b. ujredze misi kedlis mier ganxorcielebuli wn
TandaTan wyals dakargavs da daWkneba. radgan aor evis Semcireba;
Tqlebis Sedegad gagrilebac mcirdeba, damWknari g. nivTierebaTa miReba ujredis mier;
mcenare SeiZleba gadaxurdes.
d. citoplazmis wylis potencialis (ψ) Semcireba;
X X bageebi: wylis dakargvis ZiriTadi gza bageebi xels e. mcenareuli ujredis garSemomcvel xsnarze Zab
uwyobs fotosinTezs foTolsa da atmosferos Soris vis gazrda.
CO2-isa da O2-is gacvliT, magram es forebi aseve mTa
2. bageebi ixsneba, roca Camketi ujredebi:
var rols TamaSobs aorTqlebisas mcenareebis mier
a. grZnobs foTlis haerovan baliSebSi naxSiror
wylis dakargvaSi. turgoruli cvlilebebi Camket
Jangis zrdas;
ujredebSi, rac (K+)-isa da wylis ujredSi da ujre
b. ixsneba turgoruli wnevis daklebis gamo;
didan transportirebazea damokidebuli, areguli
g. ufro metad ibereba (K+)-is Semodinebis gamo, ra
rebs bageebis gaxsnis zomas.
sac wylis osmosurad Semosvla mohyveba;
X X qserofitebis adaptaciebi, romlebic amcirebs d. xuravs aqvaporinebs, riTac wylis Semosvlas uS
aorTqlebas bageebis dacva foTolSi da sxva struq lis xels;
turul adaptaciebSi SesaZleblobas aZlevs zog e. agrovebs wyals aqtiuri transportirebiT.
mcenares, gadarCes mSral pirobebSi. stomebis dacva
3. qvemoT mocemulidan, romeli ar aris transpiraci
foTlebis SeweviT da sxva struqturuli adapta
is-gadabmis-daWimvis meqanizmis nawili qsilemis wve
ciebiT zog mcenares mSral garemoSi gadarCenis sa
nis zeviT moZraobaSi?
Sualebas aZlevs.
a. wylis dakargva mezofiluri ujredebidan, rac
iwvevs mezobeli ujredebidan wylis moleku
koncefcia 36.5 lebis gadaqaCvas;
b. aorTqlebis Zalis gadanacvleba wylis erTi
molekulidan meoreSi, rac wyalbadis bmebisgan
organuli sakvebi nivTierebebi
gamowveuli gadabmis gamo xdeba;
gadaadgildeba floemiT g. traqeidebisa da qsilemis WurWlebis hidro
filuri kedlebi, romlebic wylis svets gravi
XX Saqris wyaroebidan SaqarSi CaZirul organoebamde taciis Zalis sawinaaRmdegod inarCunebs;
moZraoba zrdasruli foTlebi Saqris ZiriTadi wy d. wylis aqtiuri gadatumbva fesvebis qsilemaSi;
aroa, Tumca SaqarSi CaZiruli organoebi, rogori e. mezofiluri ujredebis zedapiris apkSi wylis
caa bolqvebi, SeiZleba aseve iyos Saqris wyaroebi potencialis Semcireba transpiraciis gamo.
garkveul sezonebSi. ganviTarebadi fesvebi da mce
naris Tavebi SaqarSi CaZiruli organoebis ramdenime 4. qvemoT mocemulidan, romelSi ar moiazreba aqtiuri
magaliTia. floemis Sevseba da dacla damokidebu transportireba membranebis gavliT?
lia saqarozis aqtiur transportirebaze. saqarozis a. mineraluri sakvebi nivTierebebis moZraoba apo
Tanatransportireba mimdinareobs (H+)-Tan erTad, plastidan simplastamde;
romelic difuzirdeba im TanafardobiT, romelsac b. Saqris moZraoba mezofiluri ujredebidan sac
protonuli tumboebi qmnis. risebri milis ujredebSi simindis mcenareSi;
g. Saqris moZraoba sacrisebri milis erTi nawili
X X wnevis nakadi: gadaadgilebis meqanizmi farulTes dan meoremde;
lovan mcenareebSi Saqris miwodeba sacrisebri mi d. (K+)-is miReba Camketi ujredebis mier bageebis
lis wyaros boloSi da gamotana SaqarSi CaZiruli gaxsnisas;
organos boloSi inarCunebs wnevis sxvaobas, romelic e. mineraluri sakvebi nivTierebebis gadasvla fes
milSi wvenis dinebisTvisaa aucilebeli. vis qerqis ujredebSi.
912
5. floemis wvenis moZraoba Saqris wyarodan SaqarSi Ca d. qerqis ujredebis mier mineralebis SerCeviT
Zirul organomde miReba;
a. xdeba sacrisebri milis ujredebis apoplastis e. plazmodesma, romlebic xels uwyobs simplastur
gavliT; transportirebas fesvis bususebidan endoder
b. am moZraobas SeuZlia Saqris gadaadgileba fes mamde.
vSi Senaxuli saxameblis daSlis adgilidan ganvi
10. mcenareuli ujredi, romlis xsnaris potenciali
Tarebad miwiszeda organoebamde;
_0.65 mpa-ia, inarCunebs mudmiv moculobas, roca
g. igivea, rac qsilemis wvenis moZraoba Zabvis an
xvdeba xsnarSi, romlis xsnaris potenciali _0.30
uaryofiTi wnevis gamo;
mpa-ia da Ria konteinerSia. ra viciT am ujredis Ses
d. damokidebulia wylis aqtiur amotumbvaze sac
axeb?
risebr milebSi wyaros boloSi;
a. ujreds aqvs wnevis potenciali +0.65 mpa.
e. ZiriTadad, xdeba difuziis Sedegad.
b. ujreds aqvs wylis potenciali −0.65 mpa.
6. mosavlis produqtiuloba ecema, roca foTlebi g. ujreds aqvs wnevis potenciali +0.35 mpa.
Wknobas iwyebs, ZiriTadad imis gamo, rom: d. ujreds aqvs wnevis potenciali +0.30 mpa.
a. damWknari foTlebis qlorofili iSleba; e. ujreds aqvs wylis potenciali 0 mpa.
b. dasustebuli mezofiluri ujredebi fotosin
Tezis process ver axorcielebs;
g. bageebi ixureba, rac uSlis xels foTolSi nax
SirorJangis Sesvlas; evoluciuri kavSiri
d. fotolizi, fotosinTezis wylis daSlis nawili,
ver ganxorcieldeba, Tu mcenareSi wylis defi Semonaxuli foTlebis analizi gviCvenebs, rom ba
citia; geebis simWidrove foTlis farTis erT erTeulze Sem
e. naxSirorJangis dagroveba foTolSi fotosin cirda bolo 200 wlis manZilze. warmoadgineT hipoTeza,
TezisTvis aucilebel enzimebs devnis. romelic am evoluciur tendencias garemoSi cvlile
bebs daukavSirebs.
7. warmoidgineT, rom xes cocxal tots aWriT da totis
moWris adgilas zedapirs gamadidebeli SuSiT aTva
lierebT. poulobT WurWlovan qsovils da akvirdeb
iT siTxis zrdad wveTs, romelic moWrili zedapiri mecnieruli kvleva
dan gamoiyofa. es siTxe albaT aris
a. floemis wveni; sonoranis udabnos ferokaktusi sworad ar izrdeba.
b. qsilemis wveni; is daaxloebiT 45 gradusis kuTxiT ixreba samxreTisken.
g. gutaciis wveni; gTxovT, warmoadginoT am evoluciuri adaptaciis fun
d. transpiraciis nakadis siTxe; qciis amxsneli hipoTeza. rogor SeiZleba am hipoTezis
e. es siTxe mTlianad Sedgeba araWurWlovani ujre gamocda?
debis vakuoluri wvenisgan.
913
37
mcenaris kveba
SS suraTi 37.1 mdogvis nergis fesvebi da zrdis
sistema.
37.1
ZiriTadi koncefciebi
koncefcia
37.1 mcenaris zrdisa da ganviTarebis ciklis uz
runvelsayofad konkretuli qimiuri elemen mcenareebs, zrdisa da
tebi sWirdeba
ganviTarebis sruli ciklis
37.2 mcenaris zrdisa da gavrcelebis umTavresi
pirobaa niadagis xarisxi gasavlelad, sWirdeba
37.3 mcenaris zrdaze Zlier gavlenas axdens azoti konkretuli qimiuri elementebi
37.4 mcenaris kveba xSir SemTxvevaSi sxva organiz
mebTan urTierTobis saSualebiT xdeba uzarmazari mcenaris Sexedvisas SeuZlebelia ar
gaifiqro: rogor xdeba aseTi masis aRmoceneba esoden
mcire zomis marcvlidan? aristotele ambobda, rom
Sesavali niadagi mcenares zrdisTvis awvdida nivTierebebs, vi
naidan mcenareebi Cveulebriv miwidan izrdebian. misi
mcenareebis kvebis sistema azriT, foTlebis mizani iyo ayvavebuli mcenaris gan
914
gziT. wyali aseve warmoadgens sakvebs, romelic mcena Jangbadi da wyalbadi xmeli mcenaris Semadgeneli ele
res awvdis wyalbadis atomebis udides nawils da aseve mentebis udides nawils Seadgens. vinaidan zogierTi or
Jangbadis atomebs gardaqmnis ra maT fotosinTezis ganuli molekula Seicavs azots, gogirds an fosfors,
Sedegad organul Semadgenlobad (ixileT suraTi 10.4). mcenarec, rasakvirvelia, SedarebiT didi raodenobiT
Tumca, isic cxadia, rom mcenaris mier Sewovili Seicavs aRniSnul elementebs.
wylis mxolod mcire nawili awvdis atomebs organul
molekulebs. magaliTad, gaangariSebulia, rom simindis
makroelementebi da mikroelementebi
mier STanTqmuli wlis 90% transportirebisas (mcenaris
ZarRvovan sistemaSi moZraobis dros) ikargeba. mcena mcenaris araorganul nivTierebaTa Soris ormoc
reSi am procesis Semdeg darCenili wyali sam funqcias daaTze meti qimiuri elementia dadgenili, magram yvela
asrulebs: is moqmedebs rogorc mikroelementebis gamx elementi rodia mniSvnelovani mcenaris zrda-ganviTa
sneli, xels uwyobs ujredebis zrdasa da gamravlebas da rebisTvis. qimiuri elementi mcenarisTvis aucilebelia
ujredebs gafuebul mdgomareobaSi (by keeping cells tur- im SemTxvevaSi, Tu is xels uwyobs mcenaris zrdis sruli
gid) amyofebs, rac rbili qsovilis SenarCunebas uwyobs ciklis Sesrulebas da gamravlebas. mcenaris qimiuri
xels. Tu mcenaris wonaze visaubrebT, unda aRvniSnoT, Semadgenlobis Seswavlis dros Cven unda ganvasxvavoT
rom mcenaris organul masalis ZiriTadi nawili ar war elementebi, romlebic aucilebelia da elementebi rom
moiqmneba wylisa da niadagSi arsebuli mineralebisgan, lebic ara aqvT sasicocxlo mniSvneloba, magram mainc
aramed haeridan STanTqmuli naxSirorJangisagan (CO2). mcenaris SemadgenlobaSi fiqsirdeba. mcenareSi arsebu
li qimiuri elementebi, garkveulwilad, miuTiT iTeben
niadagis Semadgenlobazec. mcenareebi, romlebic bune
brivi wiaRiseulis sabadoebis teritoriaze izrdebian,
bageebis gav
CO2, fotosin liT foToli xSir SemTxvevaSi Seicven mag: oqros an vercxls, magram
Tezis naxSir H2O-s da O2-s. am elementebs, mcenaris kvebis TvalsazrisiT, aranairi
badis wyaro, O2-s aTavisu funqcia ar aqvT.
haeridan flebs. mcenaris zrda-ganviTarebisTvis aucilebeli ele
foTlebSi ba
geebis gavliT mentebis dasadgenad, mecnierebma gamoiyenes hidropon
aRwevs. ikis meTodi (hydroponic culture), rodesac mcenares gazr
da niadagis gareSe, mxolod mineralebiT xdeba (suraTi
mcenare iyenebs 37.3). aseTi kvlevebis saSualebiT daadgines 17 elemen
O2-s ujredis
ti, rac aucilebelia yvela mcenarisTvis (CamonaTvali
sunTqvisTvis,
magram amave dros ixileT cxrilSi 37.1 momdevno gverdze).
O2-is warmomqm aucilebeli elementebidan, cxra sakvebi makroel
fesvebi H2O-s nelia. ementia, vinaidan mcenareebs isini didi raodenobiT
da mineralebs
sWirdeba. CamoTvlilTagan, pirveli eqvsi ZiriTadi Se
niadagidan
iRebs. madgeneli organuli elementia, romlebic mcenaris
struqturas qmnis: naxSirbadi, Jangbadi, wyalbadi, azo
mineralebi ti, fosfori da gogirdi. sxva makroelementebia kaliu
mi, kalciuli da magniumi.
danarCeni rva aucilebeli elementi cnobilia ro
S S suraTi 37.2 mcenaris mier sakvebi masalebis/nivTierebebis gorc mikroelementebi, vinaidan mcenareebi maT mcire
STanTqma: mimoxilva. naxSirorJangis, Jangbadis (O 2) da wylis, odenobiT iReben. aseT elementebs miekuTvneba; qlori,
aseve minerlebisgan, mcenare qmnis mTel Tavis organul masa rkina, magniumi, bori, TuTia, spilenZi, nikeli da molib
las. ixileT suraTi 36.2. deni. mcenareebSi mikroelementebi asruleben e.w. alge
bruli danamatis funqcias, rac fermentebis reaqciis
wylis Semcveloba mcenareSi SeiZleba gavzomoT, Tu araproteinuli saxis damxmarebas niSnavs (ixileT me-8
avwoniT mcenares manam, sanam mas wyalmomaragebas Sevuw Tavi). magaliTad, rkina citoqromis metalokomponen
yvetT da SevadarebT misi sruli gaxmobis Semdeg darCe tia, cila, romelic qloroplastisa da mitoqondriebis
nil masas. aseve SesaZlebelia davadginoT ukve gamxmari eleqtron-transportul gzaSi monawileobs.
mcenaris narCebebSi arsebuli qimiuri Semadgenloba. es ganpirobebulia imiT, rom sakvebi mikroelemen
gamxmari mcenaris wonis 96% Seadgens organuli niv tebi ZiriTadad katalizatoris rols asruleben, rac
Tierebebi, xolo araorganuli nivTierebebi _ danar mcenareebs Zalian mcire raodenobiT sWirdebaT. mag.
Cen 4%. organuli masalis didi nawili naxSirwylebi da mikroelementi molibdeni imdenad mcire raodenobiTaa
ujredebis kedlis celulozaa/ujredisia. aqedan ga saWiro, rom Tu gamxmari mcenaris masalaSi 60 milion
momdinare, naxSirwyalbadis Semadgenloba – naxSirbadi, wyalbadis atomia, am iSviaTi elementis – molibdenis _
915
saWiroebs kofaqtori qlorofilis sinTezis fermentu
suraTi 37.1
li procesis erT-erTi etapisTvis.
kvlevis meTodi hidroponuli kultura
mineralebis deficitis simptomebi, aseve, damokide
gamoyeneba bulia mkvebavi elementis ara marto funqciaze, aramed
hidroponul kulturaSi mcenare mineralebis mis mobilobaze mcenareSi. im SemTxvevaSi, Tu mkvebavi
xsnarze niadagis gareSe izrdeba. hidroponuli kul elementi Tavisuflad moZraobs, simptomebi pirvel
turis erT-erTi gamoyenebaa mcenarisTvis saWiro rigSi gamovlindeba mcenaris Zvel organoebSi, vinaid
mineralebis dadgena.
an axalgazrda, zrdis procesSi myofi qsovilebi ufro
meTodebi Zlier umklavdebian sakvebi elementebis naklebobas.
mcenaris fesvebi moTavsebulia haeriT momaragebul,
magaliTad, magniumi SedarebiT mobiluri elementia
konkretuli mineralebis Semcvel xsnarSi. wylis aera
da did xans rCeba mcenaris norC foTlebSi. aqedan ga
cia amaragebs fesvebs ujreduli sunTqvisTvis saWiro
momdinare, magniumis naklebobis pirveli simptomebi
JangbadiT. konkretuli minerali, mag, potasiumi,
SeiZleba amoviRoT, rom gavigoT ramdenad sWirdeba is – qlorozi, Tavdapirvelad, mcenares SedarebiT ufro
mcenares. adreul foTlebze gamoCndeba. preferenciuli gadan
awilebis meqanizmi floemaSi wyarodan miznisken mimar
Tuli translokaciia, radgan mineralebi saqarozis sa
SualebiT moZraobs zrdis procesSi myof qsovilebSi
(ix. suraTi 36.18).
naklebad mobiluri mineralis deficiti, pirvel
rigSi, gavlenas axdens mcenaris axladwamozrdil na
wilebze, xolo zrdadasrulebuli nawilebi axerxeben
Sei narCunon aseTi saxis mineralebi deficitis dros.
magaliTad, rkina miekuTvneba iseTi elementebis ricxvs,
romlebic mcenareSi Tavisuflad ar gadaadgildeba da
kontroli: yvela eqsperimeti: rkinis deficiti, pirvel rigSi, iwvevs axladwamozrdi
mineralis Semcveli potasiumis gareSe li foTlebis gayviTlebas, xolo Semdeg Zvel foTlebze
xsnari xsnari. axdens gavlenas.
azotis, fosforisa da kaliumis nakleboba xSiria
mcenareebSi. mikroelementebis naklebobas, xSir Sem
TxvevaSi, niadagis Semadgenloba ganapirobebs da aqe
Seddegebi dan gamomdinare, konkretul geografiul regionebis
Tu amoRebuli minerali saWiroa, Tavs iCens min
mixedviT gansxvavdeba. mcenaris mineraluri deficitis
eraluri naklebobis simptomebi, magaliTad rdis
daTrgunva da foTlebis gauferuleba. sxvadasxva
mizezis dadgena SeuZlia fiziologs an gamocdil fer
elementebis nakleboba sxvadasxva simptomebiT mers (ix. suraTi 37.4). dasmuli diagnozis dasasabuTe
xasiaTdeba, romlebic SeiZleba gamovikvlioT, rom blad mcenarisa da niadagis mineraluri Semadgenlobis
davadginoT niadaSi saWiroOmineralebis nakleboba. analizia saWiro. Cveulebriv, deficitis aRmosafxvre
lad minimaluri raodenobis mikroelementia sakmarisi.
mxolod 1 atomi SeiZleba aRmovaCinoT. Tumca isic xa magaliTad, TuTiis naklebeba xexilis xeebSi xSir Sem
zgasmiT unda ganvacxadoT, rom Tundac erTi elementis, TxvevaSi SeiZleba minimumamde daviyvanoT, Tu TuTiis
rogoricaa molibdeni, an sxva nebismieri mikroelemen lursmnebs CavaWedebT mcenaris ReroSi. zomierebis
tis naklebobam SeiZleba mcenare daasustos da sabo dacva aucilebelia, vinaidan gadaWarbebuli dozebiT
lood gaanadguros kidec. mineralebis miwodebam SeiZleba mcenareebis mowamvla
gamoiwvios. hidroponuri meTodi mineralebis optim
alur miwodebas uzrunvelyofs. Tumca, es meTodi far
mineralebis deficitis simptomebi
Tod ar gamoiyeneba soflis meurneobaSi, radgan Cveu
mineralebis deficitis simptomebi nawilobriv da lebriv niadagze mosavlis moyvanasTan SedarebiT, ufro
mokidebulia mkvebavi elementis funqciaze. magali did xarjebTanaa dakavSirebuli.
Tad, magniumis nakleboba, rac qlorofilis Semadgene
li nawilia, iwvevs mcenaris foTlebis gayviTlebas da
cnobilia rogorc qlorozi. zogjer mineralebis nak
leboba da simptomebs Soris urTierTdamokidebuleba
arapirdapiria. magaliTad, rkinis naklebobam SeiZleba
gamoiwvios qlorozi miuxedavad imisa, rom qlorofili
ar Seicavs rkinas. es xdeba imitom, rom rkinis ionebs
916
cxrili 37.1 m cenareebisTvis aucilebeli elementebis nusxa
mcenarisTvis mSral
elementi misawvdomi qsovilSi ZiriTadi funqciebi
forma masis %
makronutrientebi
917
izrdeba ama Tu im tipis niadagze, adaptacis Sedegad
janmrTeli egueba niadagis struqturasa da Semadgenlbas da maT
SeuZliaT Seiwovon wyali da niadagidan miiRon zrda-
ganviTarebisTvis saWiro mineraluri elementebi. Ta
vis mxriv, mcenareebic axdenen gavlenas niadagze. am
sakiTxze detalurad gveqneba saubari winamdebare sa
fosfatebis ukmarisoba xelmZRvaneloSi. aRsaniSnavia, rom niadagisa da mce
naris urTierTqmedeba qimuri ciklis mniSvnelovani
faqtoria da maszea damokidebuli Cveni planetis eko
potasiumis ukmarisoba sistema.
koncefcia 37.2
mcenaris zrda-ganviTarebasa
niadagis zeda Sris struqtura damokidebulia Semad
da gavrcelebas, umeteswilad, (a) Aaiarusi niadagis zeda fenaa, is Sedgeba sxvadasxva
masalis daSlili qvebisgan, cocxali organizmebis
niadagi ganapirobebs gan da daSlili organuli masalisgan
A(b) a iarusi Seicavs gacilebiT nakleb organul niv
klimatis garda mcenaris normalurad zrdasa da Tierebas, vidre b iarusi da naklebad ifiteba.
ganviTarebaze gavlenas axdens niadagis Semadgenloba
da struqtura. niadagis struqturas niadagSi arse (g) g iarusi Seicavs daSlil qvebsa da niadagis zeda
buli sxvadasxva zomis nawilakebis erToba qmnis. xolo fenebisTvis “mSobel” masalas warmoadgens
Semadgenloba aris organuli da araorganuli qimiuri
SS suraTi 37.5 niadagis iarusebi. mecnieri suraTze aRbeW
nivTierebebis naerTi. mcenareebi, romlebic bunebrivad davs niadagis sam Sres an iarusis vertikalur Wrils.
918
niadagis nawilaki
garSemortymulia
niadagis
wylis apkiT
nawilaki
fesvis bususi
mcenar
isTvis
misawv
domi
H2O + CO2 →.H2CO3 →.NCO3-+
wyali
fesvis bususi
haeri
(a) niadagis wyali. mcenares ar SeuZlia niadagidan mTeli (b) niadagSi kationedis mimocvla. wyalbadis ioni (H+) sakvebi
wylis amowova, vinaidan wylis nawili mWidrod dakavSireb nivTierebebis misawvdomobas uzrunvelyofs dadebiTad damuxtuli
ulia niadagis hidrofilur nawilakebTan. wyali, romelic mineralebis (Ca2+is msgavsi kationebis) gadaadgilebiT, romlebic
niadagis nailakebTan naklebad mWidrod dakavSirebulia, mWidrod ukavSirad damuxtul niadagis nawilakebs. mcnenareebs
SeiZleba fesvebiT SeiTvisos. SeaqvT H+ ionebi maTi gamoyofiT fesvis bususebidan da ujreduli
sunTqvis Sedegad, romelic aTavisuflebs CO2-s niadagis xsnarSi,
SS suraTi 37.6 miwanarevi wylisa da sadac is Sedis reaqciaSi H2O-sTan da qmnis naxSirmJavas (H2CO3). am
mineralebis miRebis procesi. mJavis daSlis Sedegad niadagis xsnars H+ emateba.
geneli nawilakebis zomaze. yvelaze nayofieri niadagebi gis mineraluri Semadgenloba. mcenaris fesvebic aseve
Cveulebriv aris neSompaliani Tixnari (loams), romelic gavlenas axdenen niadagis Semadgenlobasa da struq
Sedgeba qviSis, neSompalisa da Tixisgan. aseT niadagSi turaze. magaliTad, isini icaven niadags eroziisgan da
sakmao raodenobiTaa wvrildispersuli nawilakebi, organuli mJavebis gamoyofiT maT SeuZliaT niadagis pH
romlebic xels uwyoben niadagSi mineralebisa da wyl sistemaze moaxdinon gavlena.
is Sekavebas. Tumca, nayofier niadagSi aseve aris uxeSi niadagis zeda Sris aucilebeli komponentia neSom
nawilakebi, romlebic niadagSiHJangbadis Sesasvlel pala, romelic Sedgeba gaxrwnili organuli masalis
sivrces qmnian, rac mcenaris fesvebs JangbadiT moma gan, rac, Tavis mxriv, sokoebis da baqteriebs mkvdar
ragebas uzrunvelyofs. Tu niadagi kargad ar iwovs wy organizmebze, Camocvenil foTlebze da sxva organul
als da Tu wyali Tavisuflad ar moZraobs niadagSi, aman narCenebze `muSaobis~ Sedegad warmoiqmneba. neSompala
SesaZloa gamoiwvios fesvebis kvdoma, vinaidan sahaero Tixis nawilakebs Sekvris saSualebas ar aZlevs da amiT
sivrce am SemTxvevaSi wyliT ifareba da aseT niadagSi warmoiqmnea fxvieri miwa, romelic kargad inarCunebs
advilad mravldeba obi, rac aseve azianebs mcenaris wyals, magram amavdroulad uzrunvelyofs fesvebis
fesvebs. aRniSnuli safrTxe xSirad emuqreba oTaxis aeracias. neSompala aseve aris mineraluri sakvebis/mi
mecenareebs, radgan niadagi zedmeti morwyvisgan mud kroelementebis wyaro, romelic etapobrivad niadags
mivad notioa da fesvebs kargad ver miewodeba Jangbadi. ubrundeba mikroorganizmebis mier organuli masalis
niadagis SemadgenlobaSi Sedis organuli nivTiere daSlis Sedegad.
bebi, iseve, rogorc mineralebi. niadagis zeda SreSi Zlieri wvimis Semdeg, wyali niadagis msxvili belte
didi raodenobis organizmi binadrobs. bidan advilad icleba, xolo niadagi alag-alag inarCu
niadagis zeda Sris erTi Cais kovzSi daaxloebiT 5 nebs wyals, vinaidan wyals izidavs uaryofiTad damux
miliardi baqteriaa, romlebic Tanacxovroben sokos, tuli Tixis zedapiri da niadagis sxva nawilakebi. wylis
wyalmcenarisa da sxva erTujredian organizmebTan erTi nawili ise mWidrod ewebeba niadagis nawilakebs,
erT ad, mwerebi, miwis Wiebi, nematodebisa da mcenaris rom mcenareebi ver axerxeben mis Sewovas. aqedan ga
fesvebis CaTvliT. yvela es organizmi gavlenas axens momdinare, mcenareebi mxolod im wylis marags iwoven,
niadagis fizikur da qimiur procesebze. magaliTad, romelic naklebadaa niadagTan Sewebebuli (ix. suraTi
miwis Wia moZraobisas xels uwyobs niadagSi haeris moZ 37.6). es ar aris sufTa wyali, magram niadagis xsnari, ro
raobas, xolo misi lorwovana niadagis nawilakebis Sem melic Seicavs mineralebs ionebis saxiT. mcenaris fes
kvrel funqcias asrulebs. amasTanave, unda aRiniSnos, vebs swored aseTi narevis Sewovis unari aqvT.
rom baqteriebis metabolizmis Sedegad icvleba niada imisTvis, rom fesvebma Seisruton, mineraluri
919
ionebi, gamodevnili unda iyon niadagis nawilakebisgan sac fermerebi iReben mosavals, sasicocxlo elementebi
miwanarev xsnarSi. uaryofiTad damuxtuli ionebi (an qimiur cikls wydeba da mxolod erT teritoriaze lo
ionebi), rogiricaa nitrati (NO 3−), fosfati (H2PO 4−) kalizdeba. zogadad rom vTqvaT, soflis meurneoba aRa
da sulfati (SO42−) – mWidrod ar ewebeba uaryofiTad ribebs niadagis mineralur Semadgenlobas. 1000 kilo
damuxtul niadagis nawilakebs da aqedan gamomdinare, xorblis moyvanisTvis niadagi 20 kilogram azots, 4kg
maTi gamodevna niadagidan advilad mimdinareobs. Tum fosfors da 4,5kg kaliums kargavs. yovel wels niadagis
ca, Zlieri wvimisa da morwyvis dros, aseTi saxis ionebi nayofiereba mcirdeba, TuU ar moxda sasuqiT niadagis
swrafad xvdeba gruntis wylebSi da amiT mcenarisTvis nayofierebis gazrda. sasuqebs Sorisaa azoti, fosfori
naklebad xelmisawvdomni xdebian. dadebiTad damuxtu da kaliumi.
li ionebi (kaTionebi) – rogoricaa kaliumi (K +), kalci naTesebi ufro meti raodenobis wyals isrutavs,
umi (Ca 2+) da magniumi (Mg2+) – mWidrod ekvrian niadagis vidre bunebrivad amosul mcenareebs sWirdebodaT da
nawilakebsa da zedapirs da aqedan gamomdinare, albaTo aqedan gamomdinare, fermeri iZulebulia, damatebiT
ba imisa, rom isini gruntSi Cairecxon, naklebia. miner morwyas mosavali. sasuqis damatebisas da morwvisas
aluri kaTionebis Sewova xdeba mas Semdeg, rac isini ix saWiroa zomiereba da zrunva niadagis eroziis Tavidan
sneba niadagSi H + saxiT. am process ewodeba kaTionebis asacileblad – es sami faqtori diadagis konservaciis
gacvlis procesi, rasac xels uwyobs mcenaris fesvebi, mniSvnelovani elementia. niadagis konservaciis Sem
romlebic axdenen H + damatebas niadagis xsnarze (ix. su degi etapia niadagis ganaxleba, rac, Tavis mxriv, niS
raTi 37.6 b). navs gamofituli niadagisTvis sameurneo nayofierebis
dabrunebas. msoflio sameurneo daniSnulebis miwebis
niadagis konservacia da ekologiurad 30% dabali nayofierebiT xasiaTdeba, rac gamowveulia
niadagis qimiuri dabinZurebiT, mineralebis naklebo
mdgradi soflis meurneoba biT, maRali mJavianobiT, simlaSis donis gazrdisa da
saukuneebi sWirdeba niadagis nayofier masad ga cudi drenaJirebiT.
daqc evas. nayofieri niadagi wlebis manZilze kldis
daSlisa da organuli masalebis akumulirebis Sedegia. sasuqi
Tumca adamianis mier arasworad warmarTulma saqmiano niadagis nayofierebis gazrda sasuqiT jer kidev
bam nayofieri niadagi SeiZleba unayofod sul mcire preistoriuli droidan daiwyes miwaTmoqmedebma, SeamC
droSi gadaaqcios. magaliTad, 1930-ian wlebSi ameri nies ra, rom im teritoriaze, sadac saqoneli Zovda (da
kis SeerTebuli Statebis samxreT dasavleTSi mdebare Zovis dros nakels tovebda), balaxi ufro xasxasa iyo da
zegani ekologiuri da adamianis ubedurebis adgilad ufro swrafad izrdeboda. dReisTvis ganviTarebul sax
gamocxadda, vinaidan is ramdenime weliwarSi udabnod elmwofoebSi, fermerTa umravlesoba iyenebs qarxnuli
iqca. manam, sanam fermerebi dasaxldeboden, es terito wesiT damzadebul, mineralebiT gamdidrebul sasuqs.
ria dafaruli iyo mwvane balaxiT da niadagis safaric aseTi saxis sasuqi mdidaria azotiT, fosforiTa da ka
SenarCunebuli iyo miuxedavad xangrZlivi gvalvebisa liumiT. sameurneo savargulebis umetesoba makroel
da wvimebisa, rac regionis ekosistemisTvis damaxasi ementebis naklebebiT xasiaTdeba. sasuqi samcifra kodi
aTebeli iyo. Tumca, me-19 saukunis bolos da me-20 sau Taa markirebuli – e.w. N–P–K ratio, romelic miuTiTebs
kunis dasawyisSi teritoria fermerTa sakuTrebad ga sasuqSi am sami elementis proporciaze. mag: sasuqi, ro
daiqca. fermerebma daiwyes xorblis moyvana. isini aseve melic markirebulia kodiT `15-10-15~ miuTiTebs, rom
mecxoveleobas misdevdnen. es teritoria dReisTvis masSi azotis (amoniumis an nitratis saxiT) Semcveloba
daSlilia qarebisgan, xolo mTavari problema isaa, rom 15%, fosforis Semcveloba _ 10% (fosforis mJavis
zedized gvalviani wlebisa da qarebis Sedegad niadagis saxiT) da kaliumis Semcveloba 5% (mineraluri kaliu
safaris didi nawili saerTod gaqra. fermerebi iZuleb mis mJavis saxiT).
ulni gaxdnen, mietovebinaT teritoria. jon stainbekis nakeli, fishmeal da komposti e.w. `organuli~ sasuq
nawarmoebSi `risxvis nayofi~ naTladaa aRwerili ameri ia, radgan isini biologiuli warmoSobisaa da Seicaven
kis am nawilSi mcxovrebi xalxis cxovreba. organuli masalis daSlis Sedegad miRebul nawilakebs.
niadagis konservaciaze rom ezrunaT, niadagis nayo sanam mcenares sasuqis saxiT mivawodebT aseT masas,
fiereba da ekologiurad mdgradi produqtiuloba ar saWiroa organuli masalis araorganul elementebad
dairRveoda. gardaqmna, rac mcenaris fesvebis mier advilad Seiwove
imisTvis, rom gavigoT, ras niSnavs niadagis konser ba. organuli sasuqiT an qimiuri Semadgenlobis sasuqis
vacia, Cven unda gvaxsovdes, rom soflis meurneoba mx niadagze moxvedris Semdeg mcenare mineralebs Cveu
olod adamianis xeliT SeiZleba warimarTos. tyeebSi, lebriv erTnairad iRebs, Tumca unda aRiniSnos, rom
velze da Cveni planetis ekosistemis sxva sivrceebSi, organuli sasuqi etapobrivad gamoyofs mineralebs,
mineraluri mikroelementebi Cveulebriv gaxrwnili xolo qarxnuli wesiT damzadebuli sasuqi swrafad
organuli masalis Sedegad xvdeba niadagSi, xolo rode
920
Seiwoveba da didxans ar rCeba diadagSi. zedmeti ode es mineralebi mWidrod arian miwebebulni niadagis na
nobis mineralebi, romelsac ar iRebs mcenare, xSir Sem wilakebs, an iseTi qimiuri forma aqvT miRebuli, rom
TxvevaSi, gamouyenebeli rCeba da morwyvisa da wvimis mcenaris fesvebis mier ver xerxdeba maTi Sewova. niada
Sedegad gruntSi irecxeba. aqve unda aRvniSnoT, rom gis pH pirobebis regulireba riskTanaa dakavSirebuli;
es mineralebi gruntis wylebs uerTdeba da abinZurebs H+ koncentraciis Secvlam SeiZleba erTi minera
tbebsa da mdinareebs. lis xelmisawvdomoba gazadros, magram Seamciros meore
agronomebi cdiloben miaRwion maRalmosavlianobas mineralis Sewovis SesaZlebloba. magaliTad, pH8 piro
sasuqis naklebi doziT moxmarebis pirobebSi. erT-erTi bebSi, mcenares SeuZlia miiRos kalciumi, magram rki
Teoriis mixedviT, genetikurad unda Seiqmnas `Wkviani~ nis miReba sruliad SeuZlebelia. niadagis pH pirobebi
mcenareebi, romlebic fermers `acnobeben~ niadagSi unda Seesabamebodes naTesis mineralur moTxovnile
mkvebavi elementebis naklebobis Sesaxeb da amiT acile bebs. Tu niadagi Zlier tutovania, sulfatis damate
buli iqneba mosalodneli safrTxe – mcenaris daRupva biT Semcirdeba pH. maRali mJavianobis niadagi SeiZleba
(ix. suraTi 37.7). aseTi wesiT gamoyvanili mcenareebis normalur mdgomareobamde daviyvanoT, Tu mas gavamdi
erTi nairsaxeoba iyenebs promouters (specifikuri drebT kalciumis karbonatiT an kalciumis hidratiT.
nukleotiduri Tanmimdevroba dnm-is molekulaSi, ro maRali mJavianobis niadagebze, gansakuTrebiT tro
melic ukavSirdeba rnm polimerazas da amoicnobs rnm- pikul teritoriebze, udides problemas warmoadgens
is transkripciis sawyis wertils), rac swrafad axdens is, rom dabali pH dros alumini iSleba da mcenaris fes
ribo nukleinis mJavis polimerazs (fermenti, romelic vebisTvis toqsikuri xdeba. mcenareebis zogierTi nair
xels uwyobs genetikuri informaciis daTvlas), rode saxeoba egueba niadagSi aluminumis maRal Semcvelobas
sac mcenaris qsovilSi iwyeba fosforis Semcvelobis organuli anionebis sekreciis gziT, rac faqtobrivad
Semcireba. xels uSlis alumins, SeaRwios fesvebSi da Sedegad uvne
es promouteri pirdapir kavSirSia reporter gen belia mcenarisTvis.
Tan, romelic Tavis mxriv, iwvevs cisferi pigmentis
gamomuSavebas foTlebis ujredebSi. rodesac aseTi irigacia
mcenaris foTlebi cisfer Seferilobas iRebs, fermeri
mcenaris zrda-ganviTarebisTvis sasicocxlo mniS
xvdeba, rom droa, daamatos fosfatis Semcveli sasuqi.
vneloba aqvs wyals. morwyvis Sedegad udabno SeiZleba
baRad gadaiqces, magram soflis meurneoba wyalmcire
regionebSi SesaZloa wylis resursebis uxvad gamoyeneba
gamiwvios da saboloo jamSi, savalalo Sedegamdec ki
miiyvanos ekosistema. magaliTad, aSS-s samxreT-dasav
leT StatebSi irigaciis Sedegad mdinareebisgan pata
ra nakadulebi darCa. meore problema isaa, rom wyalm
cire teritoriaze irigaciis Sedegad niadagi SeiZleba
ise damlaSdes, rom sruliad unayofo gaxdes. morwvis
fosforis nakle fosforis defi fosforis Semdeg wyali orTqldeba niadagidan da niadagSi rCeba
boba ar aris cit iwyeba deficiti kargad
gamoxatulia marilebi, romlebic niadagis xsnarSi arsebul (soil solu-
tion) wylis potencials ufro negatiurs xdis, aqedan ga
S S suraTi 37.7 `Wkviani~ mcenaris mier mineralebis
momdinare, mcirdeba niadagidan fesvebis mimarTulebiT
deficitis deklarireba. wylis-potencialis gradienti (ixileT Tavi 36).
msoflioSi izrdeba mosaxleobis rodenoba da amas
Tan erTad izrdeba sasoflo-sameurneo savargulebis
mcenareebis zogierTi nairsaxeoba genetikurad mo farTobic. irigaciis axali meTodebis gamoyenebiT Sei
dificirebulia, riTac mcenare acnobebs fermerebs Zleba moxerxdes sarwyavi wylis maragTan dakavSirebu
mosalodneli safrTxis Sesaxeb (igulisxmeba sakvebi li problemebi da aseve Tavidan acilebul iqnas niada
elementebis nakleboba). magaliTad, laboratoruli kv gis damlaSeba. aSS-s dasavleT StatebSi e.w. wveTovani
levebis Sedegad dadginda, rom mcenare arabidofzisi irigaciis meTods iyeneben, rac wylis aorTqlebas am
cisfer Seferilobas iRebs fosfatis naklebebis dros. cirebs. aseve aRsaniSnavia is faqti, rom botanikosebs
imisTvis, rom fermerma gonivrulad daamatos sa mcenareTa iseTi nairsaxeobebi gamohyavT, romlebic ar
suqis odenoba niadags, man unda icodes niadagis pH saWiroeben didi odenobiT wyals.
pirobebi, radgan swored es axdens gavlenas kaTionTa
cvlaze da mineralebis qimiur formaze. miuxedavad
erozia
imisa, rom zogjer SeiZleba sasicocxlo mniSvnelobis
elementebi sakmao raodenobiT iyos niadagSi, mcena aSS-Si, yovel wels, aTasobiT heqtari miwis zeda
reebi SeiZleba mainc ganicdidnen `SimSils”, radgan piri iSlebs qarebisa da wyaldidobebis Sedegad. ero
921
ziis procesis SeCereba SesaZlebelia, Tu moxdeba xeebis rebas mcenaris iseT nawilSi, romelic advilad SeiZleba
dargva, romlebic qarsacavis funqcias Seasruleben, moscildes mcenares da gatanil iqnas ekologiuri ka
aseve, mTis ferdobebze sasoflo-sameurneo nargavebis tasrofis adgilidan. magaliTad, alpur penikress (al-
terasuli ganlageba, struqturirebuli kultivaciis pine pennycress - Thlaspi caerulescens)
meTodis danergva, rac iqneba miwis safaris SenarCunebis sxva mcenareebTan SedarebiT, 300-jer meti raode
garantia (ix. suraTi 37.8). ionjis da xorblis naTesebi nobis TuTiis akumulireba SeuZlia Tavis ylortebSi.
miwis zedapirisTvis Sesaferis damcav safars qmnian aseTi mcenareebi sasicocxlo mniSvnelobisaa iseTi
simindTan da sxva erTwlian sasoflo-sameurneo kul teritoriebisTvis, romlebic dabinZurebulia samTo
turebTan SedarebiT. samuSaoebis, birTvuli iaraRis sacdeli operaciebis
Sedegad. fitoremediacia aris bioremediacis yvelze me
tad gavrcelebuli teqnologiaa, romelTa Soris aseve
aris prokariotebi da zogjer erTujrediani orga
nizmebic, romlebic axdenen dabinZurebuli niadagebis
detoqsifikacias (ixileT winamdebare saxelmZRvanelos
27-e da 55-e Tavi).
37.3
wyali pirdapiri nakadiT ver Camoedineba ferdobebidan).
koncefcia
niadagi ganaxlebadi resursia, Tu mas sworad dava
muSavebT. fermerebs mravali wlis ganmavlobaSi eqneba
azots mcenaris
SesaZlebloba, aseT niadagze moiyvanon uxvi mosavali. zrda-ganviTarebisTvis
miwis marTvis mizania, ekologiurad mdgradi soflis
meurneobis Camoyalibeba, romelic gulisxmobs miwaT udidesi mniSvneloba aqvs
moqmedebis sxvadasxva meTodis danergvas, raTa uzrun
velyofili iyos ekologiuri usafrTxoeba da uxvmosav mineralur elementebs Soris azots udidesi mniSvn
lianoba. eloba aqvs mcenaris zrdisa da uxvmosavlianobis Tval
sarisiT. mcenareebisTvis aucilebelia azoti, romelic
niadagis melioracia Seicavs cilebs, nuklein mJavebs, qlorofilsa da sxva
mniSvnelovan organul molekulebs.
msoflioSi arsebuli teritoriebis did nawilSi
niadagi ver iqneba gamoyenebuli sasoflo-sameurneo
daniSnulebiT, vinaidan, niadagi dabinZurebulia, an niadagis baqteria da azotis maragi
gruntis wylebSi toqsikuri mZime metalebisa da or
raoden gasakviric ar unda iyos, atmosferos daax
ganul momwamvlel nivTierebebs Seicavs. tradiciulad,
loebiT 80%-s azoti Seadgens, Tumca mcenareebi mainc
niadagis melioracia arabiologiuli teqnologiebiT
azotis ukmarisobas ganicdian. atmosferuli azoti
xorcieldeba, rogoricaa dabinZurebuli niadagis sa
airia N2 da am saxiT mcenareebisTvis xelmisawvdomi ar
faris aReba, magram es procesi did xarjebTanaa daka
aris. imisTvis, rom mcenarem SeiTvisos azoti, saWiroa
vSirebuli da xSir SemTxvevaSi, azianebs landSafts.
azotis gardaqmna amoniumad (NH 4+) an nitratad (NO 3-).
axali meTodi, e.w fitoremediacia aris biologiuri
sxva mineralebisgan gansxvavebiT, niadagSi arsebuli
teqnologia, romelic ar iwvevs niadagis daSlas da
NH4+ da NNO 3- ar aris kldovani masis daSlis Sedegad
amasTanave, ar aris dakavSirebuli did xarjebTan. am
warmoqmnili minerali. aseTi mineralebis wyaro aris
teqnologiis wyalobiT, mcenareebi isrutaven niadagis
mikrobebis mier daSlili neSompala (humus). aseT mik
damabinZurebel nivTierebebs da axdenen maT koncentri
922
atmosfero atmosfero
amonificireba
di baqteria
organuli ma fesvi
sala (humusi)
S S suraTi 37.9 niadagis baqteriis roli mcenareebis mier azotis aTvisebis dros. amoniumi mcenareebisTvis xelmisawvdomi
xdeba ori tipis baqteriis wyalobiT: baqteriaTa erTi tipi (azotmafiqsirebeli) axdens atmosferoSi arsebuli azotis N2 daWeras,
xolo meore axdens organuli masalis daSlas (amonificirebuli baqteria). miuxedavad imisa, rom mcenareebi amoniumis nawils
niadagidan iReben, isini ZiriTadad isrutaven nitrats, romelsac nitrificirebis baqteria gamoimuSavebs amoniumisgan. mcenareebi
nitrats kvlav amoniumad aRadgenen manam, sanam moxdeba azotis organul nivTierebebTan asimilacia. qsilemas gadaaqvs azoti
fesvidan mcenaris ReroebSi nitratis, amoniumis mJavisa da sxva organuli naerTebis saxiT (transportirebuli nivTierebebi
damokidebulia mcenaris saxeobaze).
robebs Sorisaa azotbaqteria (ammonifying bacteria) (ix. magram Cven SegviZlia azotis miRebis procesi martivad
suraTi 37.9). aRvweroT, Tu visaubrebT reagentebsa da produqtebze:
daSlis Sedegad, cilebsa da sxva organul naerTeb
Si arsebuli azoti gardaiqmneba araorganul Semad N2 + 8e - + 8H+ + 16ATP → 2NH3 + H2 + 16ADP + 16Pi
genlobad, romelsac xelmeored iyeneben mcenareebi
mineralebis saxiT. azotis nawili ikargeba, rodesac nitrogenazebis fermentuli kompleqsi katalizde
niadagis mikrobebi, rogoricaa denitrificirebeli baq ba erTiani Tanmimdevruli reaqciis Sedegad, romelic
teria, axdens NO 3–-is gardaqmnas N 2-ad, da am SemTxveva axdens airSi arsebuli azotis N2 gardaqmnas amoniumad
Si, azoti niadagidan atmosferoSi gadadis airis saxiT. NH3 eleqronebisa da H+ is damatebis Sedegad. aRsaniS
Tumca, sxva saxis baqteria – e.w. azotmafiqsirebeli navia, rom azotis fiqsacia sakmaod `ZviradRirebuli~
avsebs azotis mineralebis marags niadagSi. es baqteria procesia, Tu gaviTvaliswinebT metaboluri energiis
metaboluri procesis dros atmosferodan aRebul N2 xarjvas, baqteria ATP-is rva molekulas iyenebs amo
gardaqmnis NH3 (amoniumad), am process azotis fiqsa niumis TiToeuli molekulis sinTezisTvis. azotis fiq
cia ewodeba. ekosistemaSi azotis cirkulaciis rTuli satori baqteria mravladaa organuli masaliT mdidar
procesi detaluradaa ganxiluli winamdebare saxelmZ niadagSi rac, Tavis mxriv, ujreduli sunTqvis mamoZ
Rvanelos 54-e TavSi. amJamad, Cven yuradRebas vamax ravebeli Zalaa da ATP-is gamomuSavebas uwyobs xels.
vilebT azotis fiqsaciaze da im etapebze, rac ganapiro niadagis narevSi (soil solution) amoniumi iZens meore
bebs mcenareSi azotis asimilacias. wyalbadis ions imisTvis, rom Seqmnas amoniumis ioni
dedamiwaze cocxali arsebebis sicocxle damokide (NH4+), romelsac advilad isrutavs mcenare. magram
bulia azotis aTvisebaze, am process ki mxolod ramden unda aRiniSnos, rom mcenareebi azots ZiriTadad nitra
ime baqteria marTavs. aseTi baqteriebis nawili Tavisu tis saxiT iReben (NO 3−) da aseTi saxiT azoti warmoiqm
flad binadrobs niadagSi, xolo danarCenebi mcenaris neba niadagSi nitroficirebis baqteriis mier, romelic
fesvebSi Tanacxovrobs simbiozuri kavSirebis saSu axdebs amoniumis mJavad gadaqcevas (ix. suraTi 37.9).
alebiT (am simbiozuri kavSirebis Sesaxeb informacias mas Semdeg, rac azots mcenaris fesvebi Seiwoven, mcena
detalurad gaecnobiT winamdebare saxelmZRvanelos ris fermentebi azots kvlav amoniumad gardamqnian da
momdevno nawilSi). atmosferuli azotis (N 2) amoniumad sxva fermentebis mier is uerTdeba aminomJavebs da sxva
(NH 3) gardaqmnis procesi rTuli da mravaletapiania, organul naerTebs. mcenareTa umravlesobaSi azoti
923
fesvebSi sinTezirebis Semdeg qsilemis saSualebiT ni
tratis an sxva organuli SenaerTis saxiT mcenaris fes koncefcia 37.4
vebidan ylortebSi gadadis.
mcenaris mkvebavi sistema xSir
naTesebSi cilebis Semcvelobis gazrda SemTxvevaSi sxva organizmebTan
azotis Sewovas mcenareebis mier da mis gardaqmnas
cilebad da sxva organul nivTierebebad did mniSvn
uSualo kavSiris damyarebis
eloba aqvs adamianis keTildReobisTvis, vinaidan, ada safuZvelze muSaobs
mianebi xSir SemTxvevaSi swored cilebis naklebeobas
ganicdian. ganviTarebad qveynebSi adamianTa umravle
mcenareTa umravlesobas aqvs kvebis adaptaciis
soba mxolod mcenareuli sakvebiT sazrdoobs da aqedan
unari, romelic sxva organizmebis CarTvasac gulisx
gamomdinare, cilebs mxolod mcenareebis saSualebiT
mobs. aseT urTierTobaTa ori saxeobaa mutualisturi:
iRebs. samwuxarod, mcenareTa umravlesobaSi cilebis
azotis simbiozuri fiqsacia, romlis drosac urT
dabali Semcvlobaa da aseT mcenareebSi cilebis Semad
ierTqmedebaSia mcenaris fesvebi da baqteria, da meore
genlobas SesaZloa akldes erTi an meti aminomJava, rac
– mikorizuli: rodesac urTierTqmedebaSia mcenaris
aucilebelia adamianis srulyofili kvebisTvis (ix. su
fesvebi da sokoebi. am ormxrivad sasargeblo `urTier
raTi 41.10). agronomebis upirveles mizans warmoadgens
Tobebis~ Seswavlis Sedegad mecnierebma daadgines, rom
mcenareebSi cilebis raodenobisa da xarisxis gazrda.
arsebobs erTmxrivi da SedarebiT uCveulo adaptacia
mcenareTa axali jiSebis gamoyvanis Sedegad mec
– epifitebi, parazituli mcenareebi da xorcismWameli
nierebma miiRes simindis, xorblisa da brinjis sxvadasx
mcenareebi.
va saxeoba, romlebic mdidaria cilebiT. Tumca, swored
am saxeobebs didi odenobiT azoti sWirdeba zrda-gan
viTarebisTvis da arsebul deficits qarxnuli wesiT baqteriis roli azotis simbiozuri
damzadebuli sasuqiT aRidgenen. biologiuri azotfiq fiqsaciis procesSi
satoris msgavsad, amoniumisa da azotis atmosferuli
azotisgan warmoebisas didi raodenobiT energia ixar azotmafiqsirebel baqteriasTan simbiozuri urT
jeba. sasuqis mwarmoebeli qarxana didi raodenobiT saw ierTqmedeba zogierTi mcenarisTvis asaTviseblad mza
vavs moixmars. cilebiT mdidari naTesebi iseT qveynebs azotis mudmivi wyaroa. soflis meurneobis Tvalsaz
sWirdeba, romlebic naklebad arian gadaxdisunariani risiT rom ganvixiloT, yvelaze mniSvnelovani da efeq
da sawvavisTvis saWiro xarjebis dafarva naklebad Za turi simbiozi azotmafiqsirebel baqteriasa da mcena
luzT. momavalSi axali katalizatorebis (meqanizmi, reebs Soris Cans parkosan mcenareTa ojaxSi: barda,
romlis meSveobiT nitrogeneziT xdeba azotis fiqsa cercvi, lobio, soio, miwis Txili, ionja da samyura.
cia) wyalobiT, azotis warmoeba nakled xajebTan iqneba parkosani mcenareebis fesvebs e.w. koJrebi gasdevs,
dakavSirebuli. romelTa SemadgenlobaSi Sedis mcenareuli ujredebi,
ramdenime wlis win, bioqimikosebma daadgines rizo romlebic `inficirebulia~ azotfiqsatori rizobi
biumSi (azotmafiqsirebeli baqteriis nairsaxeoba) ni umiT (`fesvSi mobinadre baqteria~) (ix. suraTi 37.10
trogenezis struqtura da es gaxda katalizatoris a). am kvanZebSi rizobiumis baqteria baqteroidis for
Seqmnis modeli qimiqosebisTvis. naTesebSi cilebis ra mas iRebs, romelic binadrobs saTesle vezikulaSi,
odenobis gazrda aseve SesaZlebelia simbiozuri azot romelsac fesvebis ujredebi qmnian (ix. suraTi 37.10 b).
fiqsatoris produqtiulobis gazrdiT. am process mom rizobiumis baqterias SeuZlia atmosferoSi arsebu
devno nawilSi ganvixilavT. li azotis Sesrutva da mcenarisTvis miwodeba amonium
is saxiT, xolo amoniums, rogorc cnobilia, mcenare ad
vilad iTvisebs (ix. suraTi 37.9). parkosan-rizobiumis
37.3
simbiozis dros xdeba ufro sasargeblo azotis generi
reba mcenarisTvis, vidre, nebismieri qarxnuli wesiT
koncefcia testi
damzadebuli sasuqis zemoqmedebis Sedegad. am simbi
ozis Sedegad mcenarisTvis saWiro raodenobis azoti
1. ganmarteT, ra rols asrulebs azotmafiqsirebe gamoiyofa da rac yvelaze mTavaria – fermerisTvis es
li baqteria adamianis keTildReobisTvis. sruliad ufaso `momsaxurebaa~. amaragebs ra azotiT
parkosan mcenareebs, simbiozuri azotis fiqsaciis
dros mniSvnelovnad mcirdeba sasuqiT momaragebis
aucilebloba Sesabamis naTesebSi.
mcenareSi baqteroidebi binadroben arafotosinTe
924
5μm zur ujredebSi, romelsac azotis fiqsaciis unari aqvs
vezikuleb da romelsac uhaero garemo sWirdeba. mcenaris gax
Si ganlage evebuli gare Sreebi aseve xels uSlis gazebis cvlas.
buli baqte mcenaris fesvebis zogierTi kvanZi mowiTalo ferisaa,
rioidi rac ganpirobebulia molekula legemoglobiniT (rki
nis Semcvleli cila, romelic mijaWvulia Jangbadze).
es cila warmoadgens Jangbadis `bufers”, sadac inaxeba
koJrebi Tavisufali Jangbadis koncentrati da saWiroebis Sem
TxvevaSi, miewodeba baqterias adenozintrifosfatis
gamomuSavebisTvis, rac azotis fiqsaciisTvis aucilebl
pirobas warmoadgens.
yvela koJri dakavSierulia rizobiumis filtrTan.
ixileT suraTi 37.11, sadac aRwerilia, rogor xdeba
fesvebi fesvis koJris ganviTareba mas Semdeg, rac baqteria
aRwevs egreT wodebul `infeqciis ZafSi~. parkosan
mcenaresa da azotmafiqsirebel baqterias Soris sim
(a) bardisebrTa fesvi. (b) baqteroidi soios
bardis fesvebze gamsx fesvis koJrebSi. am TEM-ze
biozuri urTierTkavSiri mutualisturia, vinaidan
vileba koJrebia, romelSic fesvis koJris ujredis baqteria awvdis mcenares fiqsirebul azots, xolo
binadrobs Rhizobium baq vezikulebi savsea baqteri mcenare, Tavis mxrov, baqterias amaragebs naxSirw
teria. baqteria afiqsirebs oidiT. marcxniv gamo ylebiTa da sxva organuli nivTierebebiT. simbiozuri
azots da iRebs mcenaris saxuli ujredebi ar aris azotis fiqsaciiT warmoqmnili amoniumis didi nawilis
mier mowodebul fotosin inficirebuli. aTviseba xdeba koJrSi, sadac aminomJava iqmneba, ro
Tezis produqtebs.
fesvis ganviTa
rebadi koJrebi
baqterioidi
925
melic Semdgom ylortSi transportirdeba qsilemis sa ben. signalis specifika damokidebulia flavonoiduri
SualebiT. struqturis saxesxvaobaze, vinaidan konkretuli par
kosani mcenareebi axdenen flavonoidis sekrecias, rom
molekuluri biologia da fesvis koJris lis aRmoCena da Sesrutva SeuZlia mxolod rizobiumis
Camoyalibeba elementebs. mcenaris sasignalo sistemis saSualebiT
xdeba genis maregulirebeli cilis gaaqtiveba baqte
rogor axerxeben parkosani mcenareebi rizobiumis riaSi, romelic Tavis mxriv amuSavebs baqteriuli genis
Secnobas niadagSi arsebul baqteriebs Soris? rogor – nod klasters imisTvis, rom moxdes `kvanZuri genis~
xdeba rizobiumTan kavSiris Sedegad kvanZis warmoqmna? gamomuSaveba.
am or kiTxvaze pasuxis gasacemad biologebma Seiswavles nodis genebi gamoimuSaveben fermentebs, romlebic
qimiuri kavSiri baqteriasa da fesvs Soris. mecnierebma axdenen nod faqtorebis – specifikuri molekulebis
daaskvnes _ partniorebi erTmaneTis qimiur signalebze warmoqmnis katalizebas. baqteriuli ujredebiT sekre
reagireben konkretuli genis gamomuSavebiT, rac xels cirebuli nod faqtorebi fesvs atyobineben infici
uwyobs koJris Camoyalibebas. rebis procesis dawyebis aucileblobas, rac Tavis
mcenare iwyebs kavSiris damyarebas, rodesac misi mxriv, rizobiums saSualebas aZlevs, SeaRwios fesvSi da
fesvebi axdens molekulebis (flavonoidebis) sekre daiwyos fesvis koJris warmoqmna. mcenaris mxridan re
cias, xolo es molekulebi reaqciaSi Sedian rizobiumis agirebis procesis dasawyebad saWiroa moxdes adreuli
ujredebTan, romlebic fesvebTan axlos Tanacxovro nodulinis genis aqtivacia, rac mimdinareobs signa
926
lis transduqciis gziT da masSi e.w meore genetikuri mikoriza ar aris oditi; mas mcenareTa umetesi na
informaciis molekulis rols Ca 2+ asrulebs (ixileT wili warmoSobs. rasakvirvelia, adreuli mcenareebis
winamdebare saxelmZRvanelos me-11 Tavi). fesvebis ko fosilizirebuli fesvebis SemadgenlobaSi aris na
Jrebis Camoyalibebis procesi molekuluri biologiis povni mikoriza. dedamiwaze milionobiT wlis win Sesa
sferoa, mecnierebi imedovneben, rom daadgenen, rogor Zloa niadagi ar iyo mdidari mikroelementebiT. soko
moaxdinon rizobiumis aTviseba da koJris warmoqmna im mikoriza, romelic ufro efeqturad iRebs niadagidan
erTwlian kulturebSi, romlebic Cveulebriv, ar qmnian mineralebs, vidre mcenare, SeiZleba asrulebda mcena
aseTi azoti-fiqsaciis simbiozur urTierTkavSirs. ris `dedis~ rols da kvebavda mas sasicocxlo mikroel
ementebiT. dRevandel dResac, mcenareebi kargad xaro
simbiozuri azotis fiqsacia ben iq, sadac niadagi mdidaria mikoriziT.
da soflis meurneoba
simbiozuri azotis fiqsacia sasoflo-sameurneo
mikorizas ori mTavari saxeoba
TvalsazrisiT udidesi mniSvnelobisaa. niadagze, sadac sokosa da mcenaris simbiozuri kavSiris Sedegad
mohyavT simindi, romelic ar ganekuTvneba parkosanTa Seqmnili modificirebuli fesvebi ZiriTadad ori for
ojaxs, meore weliwads sasurvelia daiTesos ionja an miT gvxvdeba bunebaSi: ektomikoriza da endomikoriza.
sxva parkosani mcenare, raTa niadagSi aRdges fiqsire eqtomikorizaSi, miceliumi (datotvili hifi (Hyphae);
buli azotis koncentracia. rizobiumTan SeerTebis uz ixileT 31-e Tavi) qmnis mWidro garss, anu apks, romelic
runvelsayofad parkosani mcenaris Tesls daTesvamde faravs fesvs mTel sigrZeze (ix. suraTi 37.12 a). sokos
asveleben baqteriebis narevSi an baqteriebis Semcvel hifi Tavs aRwevs am garsidan da aRwevs miwaSi. Sedegad
mtverSi. parkosnis mcenaris mosavals xSir SemTxvevaSi izrdeba fesvis garSemo sivrce, rac xels uwyobs wylisa
ar iReben, aramed pirdapir niadagis kultivaciis dros da mineralebis Sewovas. hifi aseve aRwevs mcenaris fes
niadagSi ayoleben, raTa beltebis qveS daSlis Sedegad vis qerqSi. hifebi ar iWrebian fesvis ujredebSi, magram
Seiqmnas `mwvane sasuqi~. aseT niadags TiTqmis ar sWird apoplastSi qmnian qsels, an ujredgare sivrces, rac
eba qarxnuli wesiT damzadebuli sasuqiT gamdidreba. xels uwyobs sakvebi nivTierebis cvlis process sokosa
parkosan mcenareTa garda, sxva mcenareebic Seicaven da mcenares Soris. Tu SevadarebT Cveulebriv `arain
iseT arsebebs, romlebic simbiozuri azotis fiqsaciis ficirebul~ fesvebs, SevamCnevT, rom eqtomicorizis
saSualebiT arseboben. magaliTad, Txmelasa da zogierT Semcveli fesvebi ufro msxvili, mokle da datotvil
tropikul balaxovan mcenaresTan Tanaarsebobs aqti ia. mcenareTa ojaxebis 10% ektomikorizas warmomSo
nomicetis jgufis gramdadebiTi baqteria (ix. suraTi bi mcenarea da am saxeobaTa umravlesoba merqnisebri
27.13). brinji, romelzec didi moTxovnaa mTel msofli mcenareebi arian rogoricaa: fiWvi, naZvi, muxa, wabli,
oSi, e.w. arapirdapiri gziT iRebs sargebels simbiozuri aryi, tirifi da evkalipti.
azotis fiqsaciisgan. brinjis daTesvamde fermerebs mikorizasagan ganxsvvebiT, endomikorizas ar aqvs
moyhavT wylis gvimris nairsaxeoba azola, romelic mkvrivi garsi, romelic faravs fesvebs (ix. suraTi
simbiozur cianobaqterias Seicavs, rac axdens azotis 37.12 b). mikroskopis saSualebiT SegiZliaT dainaxoT
fiqsacias da zrdis brinjis mosavlis raodenobas. zr sokovani hifi, romelic niadagidan pirdapir fesvSi Se
dis procesSi brinji etapobrivad anadgurebs azolas dis. hifi aseve aRwevs fesvis ujredebSi (aqedan modis
da am organuli masalis daSlis Sedegad warmoiqmneba saxeli endomikiriza). amisTvis is STanTqavs ujredis
azotnarevi sasuqi, rac amdidrebs brinjis naTesebis kedlebis mcire nawils, raTa SeZlos masSi SeRweva. Tum
niadags. ca unda aRiniSnos, rom sokos hifi ar iWreba plazmur
membranasa da fesvis ujredis citoplazmaSi. is izrdeba
mikoriza da mcenaris kveba fesvis ujredis membranis invaginaciis Sedegad Seqmnil
milakSi. es procesi SeiZleba SevadaroT buStSi TiTis
mikoriza (`sokovani fesvebi~) aris modificirebu nazad miWeris process; TiTi, am SemTxvevaSi sokos hi
li fesvebi, romlebic sokoebisa da fesvis mutualis fia, xolo buStis apki fesvis ujredis membrana.
turi kavSiris Sedegad yalibdeba (ix. suraTi 31.15 da mas Semdeg, rac sokos hifi SeaRwevs membranaSi,
16.10). soko ikvebeba saqaroziT, romelsac mudmivad zogierTi maTgani qmnis mkvrivad datotvil struqtu
iRebs mcenarisgan. Tavis mxriv ki, sokos wyalobiT iz ras – arbuskuls (`patara xeebi”), romlebsac sokosa da
rdeba im zedapiris farTobi, saidanac mcenare advilad mcenares Soris sakvebi elementebis transferisTvis
isrutavs wyals, xolo soko saWiroebisamebr, niadagi sasicocxlo mniSvneloba aqvT. hifi aseve qmnis ovalur
dan ivsebs fosfatisa da sxva mineralebis deficits, vezikulebs, sadac inaxeba sokos sakvebi. SeuiaraRebeli
romelsac Semdeg mcenares awvdis. mikoriza aseve axdens TvalisTvis endomikoriza arafriT gansxvavdeba `Cveu
zrdis faqtoris sekrecias, rac Tavis mxriv xels uwyobs lebrivi~ fesvisgan, romelsac mravali ganStoeba aqvs,
fesvebis zrdas. magram mikroskopSi naTlad davinaxavT simbiozur kav
927
suraTi 37.13
kvleva: mcenareebis unikaluri kvebiTi adaptacia
epifiti (berZnulad epi –ze da phyton- mcenare) epifiti irmis rqa. es tropikuli gvimra (gvari
sakuTar Tavs kvebavs, magram sxva mcenareze Platycerium) izrdeba did kldeebze, ferdo
izrdeba, rogorc wesi emagreba cocxali xeebis bebze da xeebze. mas ori tipis foTlebiani
tansa da Reroebs. efipiti wyalsa da mineralebs totebi aqvs: datotvili, romelic irmis rqas
wvimis wylidan iRebs, ufro metad foTlebidan waagavs da mrgvali, romlebic qmnian gvimras
da ara fesvebidan. amis magaliTia irmis rqa da ZirTan sayelos.
mravali orqidea.
parazituli mcenareebi
epifitebisgan gansxvavebiT, parazituli mcenareebi Saqars da mineralebs maTi maspinZlebisgan iReben, Tumca zogi parazituli saxeoba
fotosinTezs awarmoebs. mraval saxeobas aqvs fesvebi, romlebic funqcionirebs gaustoriis saxiT, sakvebis mSTanTaqmelis gamonazardebi,
romlebic maspinZel mcenareSi SeWrilia.
maspinZelis
floema
kuskuta
gaustoria
misteli, fotosinTezis unaris mqone abreSuma, fotosinTezis unaris ar mqone monotropa foTosinTezis unaris ar mqone
paraziti. misteli (gvari Phoradendron), paraziti. abreSuma (gvari Cuscuta), am anelrol paraziti. es saxeoba (Monotropa uniflora),
romelsac ardadegebis dros karebze fias narinjisferi zonari, sakvebs manpinZeli romelsac aseve moCveneba yvavils eZaxian,
amagreben, bunebaSi muxisa da sxva xeebis dan iRebs. ganiv Wrilze naCvenebia gaustoria, sakvebs iRebs mwvane mcenareebis mukorizuli
parazitia. romelic maspinZelis floemaSi aRwevs. hifidan.
maspinZeli mcenareebi
mtacebel mcenareebs aqvT fotosinTezis unari, magram azotisa da mineralebis garkveul raodenobas mwerebisa da sxva mcire cxovelebis
mokvliT da monelebiT iReben. mtacebeli mcenareebi binadroben mJave WaobebSi da sxva habitatSi, sadac azotisa da sxva mineralebis Semcv
leloba niadagSi mcirea. mwerebis sxvadasxva saWeri Sedgeba modificirebuli foTlebisgan, romlebSic ganlagebulia saWmlis momnelebeli
wvenis sekreciis unaris mqone jirkvlebi. cxovelebisTvis sabednierod aseTi adaptacia iSviaTobaa.
veneras qoSi. foTlis ori eleqtrul impulss mtacebeli mcenareebi. Nepenthes, Sar- cvariana. cvariana (vvari Drosera) gamoyofs
iRebs mgrZnobiare bususebisgan da naxevar racenia da sxva gvarebs aqvT wyliT saves webovan siTxes, romelic cvariviT bzvin varebs.
wamSi ixureba. miuxedavad saxelisa Dionaea mus Zabrebi. mwerebi iZirebian da maT fer mwerebi ewebeba foTlis bususebs da foTlis
cipula rogorc wesi WianWvelebsa da kaliebs mentebi inelebs. SigniT eqceva.
izidavs da iWers.
928
Sirebs, rasac udidesi mniSvneloba aqvs mcenaris ganvi epifitebi, parazituli mcenareebi
TarebisTvis. endomikoriza ufro gavrcelebuli sokoa
eqtomikorizasTn SedarebiT da mcenareTa saxeobebis
da xorcismWameli mcenareebi
85%-Si Tanaarsebobs. aseT mcenareTa Sorisaa simindi, TiTqmis yvela mcenares mutualisturi kavSiri aqvs
xorbali da parkosani kulturebi. sokoebTan da baqteriebTan. Tumca, arian mcnareebic,
romlebic aseve sxva organizmebs iyeneben aramutual
mikorizas mniSvneloba soflis meurneobaSi isturi gziT. ixileT 37.13, sadac mocemulia sami gans
vavebuli adaptaciis magaliTi: epifitebis, parazituli
mcenaris fesvebis mikorizad transformireba Sesa
mcenareebisa da xorcismWameli mcenareebis.
Zlebelia mxolod im SemTxvevaSi, Tu sokos specifikur
saxeobebTan myardeba kavSiri. TiTqmis yvelgan aseTi saxis
sokoebi niadagSi mravladaa da mikorizas ganviTarebas mce
naris nergebi iwyeben. magram im SemTxvevaSi, Tu mcenaris
Tesli sruliad sxva niadagSi gadaaqvT, mcenares SeiZleba koncefcia testi 37.4
mikroelementebis naklebobis niSnebi Seetyos (kerZod,
ki fosforis nakleboba), rasac ganapirobebs is faqtori, 1. SeadareT erTmaneTs fesvebis koJrebi da mikoriza.
rom mcenare moklebulia mikorizas (mas megobari mikoriza 2. SeadareT erTmaneTs epifitebi da parazituri
gvediT ar hyavs). mecnierebi msgavs Sedegebs iReben TaviaT mcenareebi
eqsperimentebSi, rodesac niadagis sokos mowamvla xdeba.
fermerebi da satyeo meurneobis specialistebi praqtikaSi
iTvaliswineben am eqsperimentebis Sedegebs.
37 -e Tavis Semowmeba
929
strategiis mizania, am damangreveli procesebis mini SeamowmeT sakuTari codna
mizacia. agronomebi cdiloben miaRwion naklebi sa
suqis gamoyenebiT uxvi mosavlis miRebas.
TviTSefaseba
koncefcia 37.3 1. mcenaris organuli masalis udides nawils Seadgens:
a) wyali; b) naxSirorJangi,
xSir SemTxvevaSi mcenaris zrdaze
g) niadagis mineralebi;
did gavlenas axdens azoti d) atmosferuli Jangbadi;
e) azoti.
930
6. pomidvris ori rigi laboratoriis pirobebSi gamo a) mravladaa azotmafiqsirebeli baqteria;
zardes, erT rigSi niadags neSompaliT anoy ie reb b) niadagidan wylis gaJonva cudad drenaJirebadi
dnen, xolo meore rigi e.w. sakontrolo rigad dato niadagidan xdeba.
ves. neSompalis gareSe gazrdili mcenaris foTlebma g) cxeli zafxuli da civi zamTaria;
moyviTalo Seferiloba miiRo meore rigSi gazrdil d) niadagi SedarebiT Raribia mineraluri mikroel
pomidoris nergebTan SedarebiT. amis axsna Semdeg ementebiT;
nairad SeiZleba: e) axlosaa wylis maragi, mag: mdinare, gube da a.S.
a) janmrTeli mcenareebi neSompalidan iRebdnen
10. mcenareebis xorcismWameli adaptacia adasturebs
saWiro mikroelementebis marags da energias
imas, rom niadags aklia: (Carnivorous adaptations of
qlorofilis gamosamuSaveblad;
plants mainly compensate for soil that has a relatively low
b) neSompalis Sedegad niadagi ufro fxvieri iyo da
content of)
wyali Tavisuflad aRwevda fesvebamde;
a) kaliumi; b) azoti;
g) neSompala Seicavda iseTi saxis mineralebs, ro
g) kalciumi; d) wyali;
goricaa magniumi da rkina, rac aucilebelia
e) fosfati;
qlorofilis sinTezisTvis;
d) neSompalaSi arsebuli daSlili foTlebis mier
gamomuSavebuli maRali temperaturis Sedegad evoluciuri kavSiri
daCqarda zrdis procesi da qlorifilis sinTezi;
37.9. suraTze mocemuli mcenareebidan, erT-erTi
e) janmrTeli mcenareebi qlorofils neSompali
warmoidgineT da werilobiT aRwereT, rogor axerxebda
dan iRebdnen.
niadagis baqteria azotis xelmeored (recycling) gamoy
7. parkosan mcenaresa da mis simbiozur rizobiumis enebas mcenareebis aRmocenebamde.
Stams (Rhizobium strain) Soris specifikuri kavSiri
savaraudod damokidebulia:
a) imaze, rom yvela parkosans aqvs adreuli wanazar mecnieruli kvleva
dis genis specifikuri wyoba;
b) yvela rizobiumis Stams aqvs azotis warmoqmnis mJavian naleqebSi ukiduresad maRalia wyalbadis
forma, romelic muSaobs mxolod Sesabamis par ionebis (H +) Semcveloba. aseTi saxis naleqebi axdenen
kosan mcenareSi; niadagSi iseTi elementebis Semcirebas rogoricaa kal
g) yvela parkosani mcenare izrdeba iq, sadac ni ciumi (Ca 2+), kaliumi (K +) da magniumi (Mg2+). Camoayali
ad agi Seicavs rizobiumis im nairsaxeobas, rac beT hipoTeza da ganmarteT, niadagSi rogor Slis aRniS
konkretulad im parkosani mcenarisaTvisaa mis nul elementebs mJaviani naleqebi. rogor daamtkicebT
aRebi; Tqvens hipoTezas?
d) rizobiumis Stamisa da parkosan mcenareebis sa
xeo bebis qimiur signalebsa da signalis recep
torebs Soris specifikur aRqmaze; mecniereba, teqnologia
e) parkosani mcenaris fesvebidan sekrecirebuli da sazogadoeba
fermentebis mier rizobiumis yvela arasasurve
li Stamis destruqciaze. aSS-is teritoriis sasoflo-sameurneo daniSnul e
bis savargulebis daaxloebiT 10% irwyveba. amerikis
8. mikoriza aumjobesebs mcenaris kvebis process, vi
das avleTis Statebis (kolorado, arizona da kalifor
naidan is:
nia) wyalmcire niadagebis kultivacia irigaciis gareSe
a) isrutavs wyalsa da mineralebs sokovani hifas
SuZl ebelia. aRniSnul StatebSi mosaxleobis raodenob a
saSualebiT;
izrdeba da wyalTan dakavSirebiT mudmivad uTanxmoeba
b) saqarozas awvdis fesvis ujredebs, romlebsac
qalaqisa da soflis dasaxlebebs Soris. qalaqebi wylis
ar aqvT sakuTari qloroplastebi;
gamoyenebis uflebas yiduloben fermerebisgan, raTa
g) axdens atmosferuli azotis gardaqmnas amoniumad;
uzrunvelyofili iyos urbanuli teritoriebi wylis
d) fesvebs exmareba mezobeli mcenareebis paraz
saTanado raodenobiT. es wylis SeZenis yvelaze iafi
itirebaSi;
gzaa qalaqebisTvis da fermerebsac eZlevaT saSualeba,
e) xels uwyobs fesvis ganStoebebis zrdas.
gazardon TavianTi biujeti mxolod wylis gayidviT
9. ori erTi da igive mcenaris saxeobas SeiZleba hqon da nawilobriv uari Tqvan mosavlis moyvanaze. rogor
des gansxvavebuli zoma da forma im SemTxvevaSi, Tu Sedegebi SeiZleba mohyves am tendencias? aris Tu ara es
erTi mikorizis mqone da meore mikorzis armqone wylis resursebis gadanawilebis saukeTeso xerxi? daas
mcen are gaizrdeba iseT garemoSi, sadac: abuTeT Tqveni mosazreba.
931
38
angiospermis reproduqcia da
bioteqnologia
SS suraTi 38.1 R
afflesia arnoldii , `yvavili monstri”,
indonezia.
932
zigotebs viRebT, romlebic, Tavis mxriv, mitozurad vilebT iseT sakiTxebze, rogoricaa yvavilis roli game
iyofian da axal sporofitebs qmnian. tofitis ganviTarebaze da damtvervis procesi.
angiospermebSi sporofitebi dominantur Taobas
warmoadgenen imdenad, ramdenadac isini yvelaze didx
yvavilis struqtura
ans cocxloben, didi zomis arian da maTi Tvisebebidan
gamomdinare, TvalSic advilad gvxvdebian. Teslis mqone yvavilebi, romlebic angiospermis sporofitebis
mcenareebis evoluciis procesSi, gametofitebi dapata reproduqciis ylorts warmoadgenen, Cveulebriv yvavi
ravda da kvebis TvalsazrisiT mTlianad damokidebuli lis organod wodebuli da mniSvnlenovnad modificire
gaxda sporofitebze. angiospermis gametofitebi zomiT buli foTlebis oTxi jgufisgan (Reros erT simaRleze
yvelaze patara mcenareebad iTvleba. isini mcire ra ganlagebuli foTlebi an yvavilis nawilebi) Sedgebian.
odenobis ujredebisgan Sedgeba. angiospermis sporofi am ukanasknelTa Soris Zalian patara daSorebebi arse
ti unikalur reproduqciul struqturas – yvavils war bobs. vegetaciuri ylortisagan gansxvavebiT, romlebic
moqmnis. ganusazRvrelad izrdebian, yvavilebi gansazRvruli
suraTi 38.2. gviCvenebs angiospermis sasicocxlo ylortebia, rac imas niSnavs, rom isini wyveten zrdas
cikls, romelic suraTze 30.10 ufro detaluradaa yvavilisa da nayofis formirebis dasrulebisTanave.
ilustrirebuli. mdedri da mamri gametofitebi Ses yvavilis organoebi _ jamis foTolakebi, furcle-
abamisad samtvresa da TeslkvirtSi viTardeba. qariT, bi, mtvriana da nayoffoTlebi mimagrebulia Reros
wyliTa Tu cxovelebis saSualebiT, damtverva yvavi nawilze, romelsac saTavsi ewodeba. mtvriana da nay
lis dingSi mamri gametofitis Semcveli mtvris marcv offoToli reproduqciuli, xolo jamis foTlebi da
lebis gadatanas gulisxmobs. mtvris CanasaxiT mamri furclebi _ unayofo organoebia. jamis foTolakebi,
gametofitis mier warmoqmnili sperma gadaecema mdedr romlebic moicaven da icaven yvavilovan kvirts, vidre
gametofits, romelic yvavilis butkoSi moTavsebul es ukanaskneli gaiSlebodes, Cveulebriv, mwvane ferisaa
TeslkvirtSi mdebareobs. kvercxujredisa da spermis da ufro foTols hgavs, vidre sxva yvavilovan organos.
kavSiri (ganayofiereba) mimdinareobs butkos TiToeul bevri saxeobis SemTxvevaSi, furclebi ufro Zlieri Se
TeslkvirtSi. Teslkvirtebi gadaiqceva Teslad, xolo ferilobisaa, vidre jamis foTolakebi. Sedegad isini
butko – nayofad (angiospermebis kidev erTi unikal izidaven mwerebs da mvtvris sxva gadamtanebs.
uri struqtura). winamdebare TavSi yuradRebas gavamax mtvriana Sedgeba Rerosgan, romelsac filamenti
933
suraTi 38.3
kvleva: yvavilebis mravalferovneba
ocdameaTe TavSi mocemulia farulTeslovnebis zogadi daxasiaTeba (ixileT suraTi 30.12). aq ki yvavilebis zogierT Tvisebas gavecnobiT.
sxvadasxva saxeobis mcenareebis yvavilebi gansxvavdeba yvavilsajdomis, gvirgvinis furclebis, mtvrianebisa an butkos arseboba ararse
bobiT. srulyofil yvavils oTxive ZiriTadi organo aqvs (ixileT suraGTi 38.2a). arasrulyofil yvavilebs EerTi an meti organo aklia.
magaliTad, balaxovani mcenareebis umetesobas ara aqvT gvirgvinis furclebi. zogi arasrulyofili yvavili steriluria, mas ara aqvs fun
qcionaluri mtvrianebi an butko. yvavilebi gansxvavdebian zomiT, formiT, SeferilobiT, surneliT da yvavilis organoebis ganlagebiT.
mravalferovnebas iwvevs dammtveravebis sxvadasxva jgufis mimarT adaptacia (ixileT suraTi 30.13).
yvavilebs sxvadasxva simetria axasiaTebs. ormxvrivi naskvis ganlageba jamis foTo yvavilebis ganlageba aseve gansxvave
simetriis SemTxvevaSi erTi warmosaxviTi xazis daxmarebiT lakebis, gvirgvinis furclebisa bulia. zog saxeobas gancalkevebuli
yvavili SeiZleba or simetriul nawilad davyoT. radial da mtvrianebis mimarT gansxvave yvavilebi axasiaTebs, sxvebis yvavilebi
uri simetriis SemTxvevaSi jamis foTolakebi, gvirgvinis bulia. zeda naskvis SemTsvevaSi erTad Sekrebilia da yvavileds qmnis.
furclebi, mtvrianebi da butko centridan radialurad es organoebi ganlagebulia
ganlagebulia. centralur RerZze gavlebuli nebismieri naskvis gaswvriv, qveda naskvis lupinis yvaviledi
warmosaxviTi xazi yvavils Tanabar nawilebad yofs. yvavilis SemTxvevaSi ki masze maRla.
organoebi SeiZleba Serwymuli an gancalkevebuli iyos. mag mzesumziris
aliTad, yviTeli narcisis gvirgvinis furclebi Serwymulia yvaviledi.
da Zabrs waagavs. mzesumziras
centraluri
ormxvrivi sime-
diski asobiT
tria (orqidea)
arasrulyofili
zeda naskvi
yvavilisgan
Sedgeba. gvirg
vinis foTlebis
msgavsi struqtu
ra sinamdvileSi
steriluri
jamis foTo yvavilebia.
lakebi qveda naskvi
naxevrad qveda naskvi
gvirgvinis Serwy
muli furclebi
934
ewodeba da terminaluri struqturisgan, romelsac erTi nayoffoTlis an Sezrdili nayoffoTlis jgufis
samtvre ewodeba. samtvreSi ganTavsebulia samtvre asaRniSnad. suraTze 38.3 ilustrirebulia yvavilovani
tomrebad wodebuli Rruebi, sadac warmoiqmneba mtveri. struqturis variantebis magaliTebi. maT evolucias an
nayoffoTlebis ZirSi moTavsebulia butko. mis grZel giospermis istoriaSi 140 weli daWirda.
sa da Txel yels sveti ewodeba. svetis Tavze arsebul
webovan struqturas dingi ewodeba. swored am ukanaskn
gametofitis ganviTareba da damtverva
elze eSveba xolme mtveri. butkoSi erTi an ori Teslk-
virtia moTavsebuli. Teslkvirtis raodenoba mcenaris samtvreebi da Teslkvirtebi sporangiums moicaven,
nairsaxeobazea damokidebuli. sadac sporebi meiozis saSualebiT warmoiqmneba; Sede
suraTze 38.2 mocemul mcenares erTi nayoffoToli gad yalibdeba gametofitebi. mtvris nawilakebi, rom
aqvs, Tumca bevri nairsaxeobis yvavils ramdenime nay lebic sporis kedliT SemosazRvrul momwifebul mamr
offoToli axasiaTebs. umravles SemTxvevaSi mcenareTa gametofitebs moicaven, samtvreebis samtvere tomrebSi
jiSebs ori an meti nayoffoToli aqvT, romlebic erT yalibdeba (mikrosporangia). kvercxis warmomqmneli
struqturaSi arian moqceuli; Sedegad viRebT but mdedri gametofiti, anu embrionis tomara, TiToeul
kos ori an meti RruTi, sadac erTi an meti Teslkvir TeslkvirtSi yalibdeba.
tia ganlagebuli. zogjer termini butko gamoiyeneba angiospermebSi, damtvervaSi moiazreba mtris ga
935
datana samtvredan dignze. Tu damtverva warmatebulia, megasporas.
mtvris nawilaki qmnis struqturas, romelsac samtvre ganviTarebis Semdegi etapebis detalebi da maTi
mili ewodeba. igi izrdeba, svetis gavliT butkosken Tvisebebi damokidebulia mcenareebis nairsaxeobaze.
miiwevs da gamoyofs spermas embrionis tomris midam umravles SemTxvevaSi angiospermul jiSebSi mxolod
oebSi. Sedegad xdeba kvercxujredis ganayofiereba (ix. erTi megaspora rCeba. es megaspora agrZelebs zrdas,
suraTi 38.2 b). zigotis daxmarebiT Caisaxeba embrioni. misi birTvi iyofa mitoziT samjer citokinezis gareSe
am ukanasknelis zrdasTan erTad Teslkvirti, romelSic da Sedegad warmoiqmneba erTi didi ujredi rva haploi
mocemuli embrioni mdebareobs, TandaTan gadaiqceva duri birTviT.
Teslad. am dros, mTliani butkoc ganicdis transfor amis Semdeg membranebi mocemul masas yofen mra
macias da igi erTi an meti Teslis mqone nayofad ga valujredul mdedr gametofitad – embrionis tomara.
daiqceva. Teslis raodenoba mcenaris nairsaxeobazea embrionis tomris erT boloSi sami ujredia: erTi kver
cxujredi da ori ujredi, romlebic sinergidis saxeli
damokidebuli. is nayofebi, romlebic miwaze ecema an
Taa cnobili. sinergidebi kvercxujredis gverdiT ari
qarisa Tu cxovelebis saSualebiT sxvadasxva terito
an ganlagebuli. maTi mizania, gadaixaros da mimarTos
riaze vrceldeba, xels uwyobs Teslis gavrcelebas mce
samtvre mili embrionis tomrisken. embrionis tomris
narisgan moSorebiT. roca sinaTle, niadagi da temper
meore boloSi sami antipoduri ujredia ganlagebuli,
aturis pirobebi xelsayrelia, Tesli mravldeba, maTSi
romelTa funqciac ucnobia. darCenili ori birTvi,
Casaxuli embrioni izrdeba da viTardeba nergi.
saxelwodebiT polaruli birTvi, ar iyofa calkeul
axla ufro detalurad vimsjelebT angiospermuli
ujredebad, samagierod isini embrionis tomris didi
gametofitebis ganviTarebasa da damtvervis procesze.
centraluri ujredis citoplazmas inawileben. Teslk
Tumca, unda gvaxsovdes, rom xsenebul procesebSi virti, romelic saboloo jamSi Teslad Camoyalibdeba,
araerTi variacia arsebobs, rac mcenareebis nairsaxe mocemul etapze embrionis tomarasa da or integuments
obiT ganisazRvreba. moicavs (damcavi sporofitis qsovilis fenebi, romle
samtvres mikrosporangiaSi (samtvere tomrebi) bev bic saboloo jamSi Teslis safarad gadaiqceva).
ri diploiduri ujredia ganTavsebuli. maT mikros damtverva, anu mtvris gadatana samtvredan dingze,
porocitebi an mikrosporis deda ujredebi ewodeba pirveli nabijia im movlenaTa jaWvSi, romlebic ga
(suraTi 38.4 a). TiToeuli mikrosporociti meiozis gav nayofierebas uswreben win. es etapi sxvadasxva gzebiT
lenas ganicdis; iqmneba oTxi haploiduri mikrospora. sruldeba. zogierTi angiospermebis SemTxvevaSi (maT
TiToeuli maTgani saboloo jamSi warmoSobs haploi Soris balaxebi da bevri xe) qari damtvervis agentia.
dur mamr gametofits. aseT mcenareebSi didi raodenobiT mtvris gamoyofa
mikrospora mitozisa da citokinezis process gan kompensirebas ukeTebs mtvris SemTxveviTi da uneblie
icdis, ris Sedegadac warmoiqmneba ori damoukidebeli gavrcelebis meqanizms. wlis garkveul periodebSi haeri
ujredi, saxelwodebiT _ generaciuli ujredi da cil daxunZlulia mtvris marcvlebiT, rasac uSecdomod
indruli ujredi. es ori xsenebuli ujredi erTad da daadastureben mcenaris mtvris mimarT alergiis mqone
sporis kedeli qmnian mtvris marcvals, romelic gan adamianebi. zogierTi wyalmcenare mtvris gavrcelebas
viTarebis mocemul etapze umwifar mamr gametofits mTlianad wyals miandobs. Tumca angiospermebis umrav
warmoadgens. sporis kedeli Cveulebriv sakuTriv erTi lesoba sxva yvavilebze mtvris gavrcelebas, mwerebs,
konkretuli mcenaris jiSisTvis unikalur nimuSs war frinvelebsa da sxva cxovelebs andobs.
moadgens. mamri gametofitis momwifebis periodSi gen
eraciuli ujredi cilindrul ujreds gaivlis. am dros meqanizmebi, romlebic TviTdamtvervas
cilindrul ujredSi sruliad damoukidebeli ujredi
uSlis xels
formirdeba (generaciuli ujredi). cilindruli ujre
di qmnis samtvere mils, romelic aucilebeli struq zogadad, sqesobrivi gamravlebis erT-erTi upi
turaa imisTvis, rom sperma kvercxujreds miewodos. ratesoba imaSi mdgomareobs, rom igi xels uwyobs nayo
samtvre milis dagrZelebis dros generaciuli ujredi fis genetikur mravalferovnebas, ris Sedegadac imis
Cveulebriv iyofa da warmoqmnis or spermatozoids, SesaZlebloba, rom sul mcire, erTi nayofi mainc ga
romlebic cilindrul ujredSi rCeba (ix. suraTi 30.10). darCeba da Seegueba garemo cvlilebebsa da gauZlebs
samtvre mili izrdeba nayoffoTlis grZel svetsa da paTogenebs _ ufro didia (ix. Tavi 23). miuxedavad amisa,
butkoSi, sadac mogvianebiT igi spermas gamoyofs embri zogierTi yvavili, maT Soris baRis barda, TviTdamt
onis tomris midamoebSi. vervis gziT mravldeba. am process, Sesabamisad, `TviT
erTi an meti Teslkvirti, sadac TiToeuli megaspo damtverva~ ewodeba. igi sakmaod xelsayrelia zogierTi
rangiums moicavs, viTardeba butkos RruebSi (suraTi sasoflo sameurneo kulturis gasamravleblad, radgan
38.4 b). TiToeuli Teslkvirtis megasporangiumSi erTi TviTgdamtvervis SemTxvevaSi Teslis ganviTareba ga
ujredi _ megasporociti (an megasporis deda ujredi) rantirebulia. unda aRiniSnos, rom bevr angiospermul
izrdeba, gaivlis meiozis da warmoSobs oTx haploidur saxeobas axasiaTebs meqanizmi, romelic arTulebs, an
936
sulac SeuZlebels xdis yvavilis TviTdamtvervis gziT `ucxo~ obieqtebs, roca sistema dacviT meqanizms aamu
gamravlebas. Savebs paTogenis winaaRmdeg, an cdilobs, ar miiRos
sxvadasxva barieri, romelic xels uSlis TviTdamt transplantirebuli organo. amisgan gansxvavebiT,
vervas, uzrunvelyofs mravalferovan genetikur vari TviTSeuTavsebloba mcenareebSi `sakuTari~ obieqtebis
antebs, radgan sperma da kvercxujredebi sxvadasxva ukugd ebas gulisxmobs.
mSoblebs ekuTvnian. orsaxliani saxeobebis SemTxvevaSi, `sakuTari~ mtvris amocnoba efuZneba TviTSeuTav
ra Tqma unda, mcenareebs ar ZaluZT TviTdamtvervis seblobis genebs, romlebic S–genebad arian cnobili.
gziT gamravleba, radgan maT mtvrianiani an nayoffoT mcen areulobis genebis krebulSi S–genis aTobiT ale
liani yvavilebi aqvT (ix. suraTi 38.3). xolo zogierT luri geni moipoveba. Tu mtvris marcvali Seicavs alels,
mcenareSi, romelTa yvavilebsac aqvs funqcionaluri romelic dingze moxvedrili alelis msgavsia, samtvre
mtvrianebi da nayoffoTlebi, mocemuli yvavilis orga mili ver SeZlebs ganviTarebas. garkveuli mcenareebis
noebi mwifdeba sxvadasxva periodSi an struqturulad nairsaxeobebSi, TviTamocnobis fenomeni xels uSlis
imgvarad arian agebuli, rom SeuZlebelia mtvris gadam samtvre milis zrdas erTi an ori molekuluri meqaniz
tanma cxovelma mtveri samtvredan imave yvavilis ding mis daxmarebiT: gametofituri TviTSeuTavsebloba an
ze gadaitanos (suraTi 38.5). sporofituri TviTSeuTavsebloba.
gametofituri TviT-SeuTavseblobis SemTxvevaSi
dingi dingi mtvris genomSi moTavsebuli S-aleli xels uSlis ga
nayofierebas. magaliTad S1 mtvris marcvali, romelic
S1S2 mSoblis sporofitidanaa aRebuli ver SeZlebs
S1S2 yvavilis kvercxujredis ganayofierebas; Tumca
igi advilad gaanayofierebs S2S3 yvavils. rac Seexeba
S2 mtvris marcvals, igi verc erT xsenebul yvavils ver
samtvre gaanayofierebs. mocemuli saxis TviTamocnobis feno
mtveriT meni gulisxmobs RNA-is fermentul ganadgurebas jer
kidev moumwifebel samtvre milSi. nayoffoTlis svetSi
ganTavsebul RNA-hidrolizebad fermentebs SeuZlia
mokle mtvrianiani grZelmtvrianiani
samtvre milSi SeRweva da am ukanasknelis RNA-ze `Tav
yvavilebi yvavilebi dasxma~ mxolod im SemTxvevaSi, roca mtveri `sakuTari~
tipisaa.
SS suraTi 38.5 `qinZisTavi~ da `kona~ tipis yvalivebSi sporofituli TviTSeuTavseblobis SemTxvevaSi, ga
TviT-ganayofierebis gziT gamravleba SezRudulia. zogi
nayofierebas xels uSlis S-alelis genuri produqtebi
erTi jiSi ori tipis yvavils warmoSobs: `qinZisTavi~ tipis
mSobeli sporofitis qsovilebSi, romlebic samtvre
yvavilebi, romlebsac grZeli svetebi da mokle mtvrianebi
kedelTanaa mierTebuli. magaliTad, S1S2 mSobeli spo
aqvs da `kona”tipis yvavilebi, romlebsac mokle svetebi
da grZeli mtvrianebi axasiaTebT. mweri, romelic neqtars rofitidan aRebuli verc S1 da verc S2 mtvris mar
eZebs, mtvers sxeulis sxvadasxva nawilze igrovebs; `qin cvlebi ver SeZleben S1S2 yvavilisa Tu S2S3 yvavilis
ZisTavis~ mtveri ganTavsdeba `konis~ dingze da piriqiT. kvercxujredebis ganayofierebas. sporofituli Seu
Tavsebloba moicavs signalis transduqciis sistemas
dingis epidermul ujredebSi, rac xels uSlis mtvris
Tumca, yvavilovan mcenareebSi yvelaze ufro gavr marcvlis ganviTarebas.
celebuli anti TviT-ganayofierebis meqanizmi cno zogierTi sasoflo sameurneo kultura, rogoricaa
bilia TviTSeuTavseblobis saxeliT. masSi moiazreba bardis, simindisa Tu pomidoris arahibriduli kulti
mcenaris unari, ar miiRos sakuTari mtveri da zogjer virebuli nairsaxeobebi, rutinulad axdenen TviTdam
mWidrod dakavSirebuli individebis mtveric ki. Tu tvervas sakmaod damakmayofilebeli SedegebiT. Tumca,
mtvris marcvali igive mcenaris yvavilis dingze ecema, mcenareTa jiSebis gamoyvaniT dainteresebul speciali
bioqimiuri bloki saSualebas ar aZlevs mtvers, daas stebs zogjer sasoflo sameurneo kulturis sxvadasxva
rulos Tavisi ganviTareba da gaanayofieros kvercxu saxeobebis hibridebi gamohyavT. isini sxvadasxva jiSebis
jredi. saukeTeso Tvisebebis gamoyenebas isaxaven miznad da Tan
mecnierebis ikvleven molekulur meqanizmebs, rom erTgvar jiSebs Soris SejvarebiT gamowveul poten
lebsac adgili aqvs TviTSeuTavseblobis movlenaSi. ciur zarals arideben Tavs (ix. Tavi 14).
amgvari mcenaris reaqcia cxovelebis imunuri reaq hibriduli Teslis misaRebad mcenareTa jiSebis
ciis analogiuria; orive – mcenarec da cxovelic, ey gamomyvani eqspertebi xels uSlian TviTdamtvervas.
rdn oba organizmis unars, ganasxvavos `sakuTari~ am mizniT, maT samtvreebi amoaqvT Teslis warmomqm
ujredebi `ucxo~ ujredebisgan. gansxvaveba imaSi neli mSobeli mcenareebidan, rac erTob Sromatevadi
mdgomareobs, rom cxovelis imunuri sistema uaryofs saqmea; zogjer aseve hibriduli Teslis miRebis mizniT,
937
xsenebul eqspertebs mamri steriluri mcenareebi gamo mis midamoebSi yris.
hyavT. es ukanaskneli varianti gansakuTrebiT mniS Semdegi movlenebi ukve angiospermis sasicocxlo
vnelovania. momavlSi, SeiZleba SesaZlebeli gaxdes ciklis damaxasiaTebeli niSnebia. erTi sperma anayofi
TviTSeuTavseblobis fenomenis gavrceleba im sasoflo erebs kvercxujreds, saidanac yalibdeba zigota. meore
sameurneo kulturebze, romlebic Cveulebriv TviTSe sperma erwymis or polarul birTvs da ayalibebs trip
Tavsebadebi arian. amrigad, TviTSeuTavseblobis meqa loidur (3n) birTvs embrionis tomris msxvili central
nizmebis gamokvlevam SesaZloa sasoflo sameurneo dar uri ujredis centrSi. swored xsenebuli msxvili ujre
gis progress Seuwyos xeli.
mtvris dingi
38.1
marcvali
mtvris mili
koncefcia testi
1. Tu mtvris marcvali 2 spermia
Rvivdeba, mtvris mili
1. moiyvaneT magaliTebi imis Sesaxeb, rogor Ses sveti
svetSi naskvis mimar-
abamisobaSia forma funqciasTan yvavilis ageb TulebiT izrdeba.
ulebaSi.
2. ganasxvaveT damtverva ganayofierebisgan. naskvi
3. Tu gaviTvaliswinebT TviTdamtvervis, rogorc
Teslkvirti (medrobiT
bunebaSi reproduqciuli `strategiis~ moC polaruli
gametofits an embrio
venebiT uaryofiT mxareebs, saocaria, rom birTvi
nis parks moicavs)
angiospermuli saxeobebis daaxloebiT 20% kvercxu
swored TviTdamtvervas efuZneba. miuxedavad jredi
mikropile
imisa, rom TviTgdamtverva bunebaSi sakmaod
xSiria, am fenomens `evoluciur Cixs~ uwodeben.
axseniT, ratom iyenebs buneba TviTdamtvervis
meTods da ratom moixseneben am meTods `evo 2. mtvris mili or
luciur Cixad”? spermas Teslkvirt- Teslkvirti
Si mdebare mdedro-
biT gametofitSi
polaruli birTvi
(embrionis parkSi)
38.2
aTavisuflebs. kvercxujredi
938
mofantuli mkvebavi nivTierebebisgan. gomareobs, rom orive fenomens ZaluZs polispermiis
qsovilebi, romlebic emrionis tomaras garedan ax dablokva – kvercxujredis ganayofiereba erTze meti
vevia, xels uSlis mkvlevrebs, romlebsac bunebriv pi spermuli ujrediT. amrigad, simindis sperma ver Seer
robebSi arsebul mcenareebSi ganayofierebis procesis wymeba zigotas sinjaraSi. simindSi polispermiis sawi
uSualo dakvirveba surT. Tumca, garkveuli periodis naaRmdego barieri yalibdeba 45 wuTiT adre, vidre
ukan, mecnierebma SeZles, erTi mxriv, spermis Canasax sperma kvercxujreds Seexeba.
ovani samtvre marcvlebidan da, meore mxriv, kvercxu
jredis embrionis tomrebidan izolireba. Sedegad,
Teslkvirtidan Teslamde
maT sinjaraSi, xelovnurad Seqmnil viTarebaSi SeZles
mcenaris gametebis Serwymis procesze dakvirvebis ormagi ganayofierebis Semdeg, TiToeuli Teslk
warmoeba. pirveli ujredovani movlena, romelic game virti gadaiqceva Teslad, xolo butko – nayofad, ro
tis Serwymis Semdeg xdeba, kvercxis citoplazmis kal melic moicavs Tesls (an bevrs). roca zigotidan embri
ciumis (Ca2+) doneebis zrdaSi gamoixateba. igive xdeba oni ganviTardeba, Tesli iwyebs sxvadasxva raodenobiT
cxovelebis gametis Serwymisas (ix. Tavi 47). mcenaree cilebis, zeTisa da saxamebels Segrovebas. CamoTvlil
bsa da cxovelebs Soris kidev erTi msgavseba imaSi md nivTierebaTa raodenoba damokidebulia mcenareTa na
irsaxeobaze. swored amitom, TeslSi yvelaze meti Saqa
ri grovdeba (ix. Tavi 36). Tavidan, sakvebi nivTierebebi
endospermSi grovdeba, magram mogvianebiT, ara erTi ji
Sis SemTxvevaSi, isini TeslSi gadinacvleben. amrigad,
endospermis funqcias – met-naklebad Seinaxos sakvebi
Teslkvirti nivTierebebi, embrionis lebani iTavsebs.
endospermis
birTvi endospermis ganviTareba
integumenti
rogorc wesi, endospermi embrionze ufro adre vi
zigota Tardeba. ormagi ganayofierebis Semdeg, Teslkvirtis
centraluri ujredis tiploiduri birTvi iyofa da
warmoqmnis mravlbirTvul `superujreds”, romelsac
rZismagvari konsistencia axasiaTebs. mocemuli Txevadi
masa, endospermi, mravalbirTviani mxolod maSin xdeba,
roca citokinezi anawevrebs citoplazmas birTvebs So
ris membranebis warmoqmnis saSualebiT. saboloo jamSi,
zigota
es `SiSveli~ ujredebi qmnian ujredovan kedlebs da en
dospermi myari konsistenciis xdeba. qoqosis `rZe~ Tx
terminaluri
ujredi
evadi endospermis magaliTia, xolo qoqosis `rbilobi~
bazaluri – araTxevadi (myari konsistenciis mqone) endospermisa.
ujredi
marcvlebsa da sxva ara erT monokotSi, iseve ro
proembrioni gorc eudikotSi, endospermi inaxavs sakveb nivTiere
suspenzori bebs, romlebsac aRmocenebis Semdeg nergi gamoiyenebs.
sxva eudikotebSi (maT Soris lobios marcvlebi), endo
spermis sakvebi nivTierebebis rezervi mTlianad leb
bazaluri nebs gadaecema manam, vidre Tesli zrdas daasrulebs;
ujredi Sesabamisad, momwifebul Tesls aklia endospemi.
939
funqcia mSobeli mcenaridan (zog SemTxvevaSi ki endo Tierebebs endospermidan iReben da Semdeg embrionis
spermidan) embrionze mkvebavi nivTierebebis gadata danarCen nawilebs miawodeben Teslis aRmocenebis pro
naSi mdgomareobs. suspenzori izrdeba da embrions cesSi.
sul ufro da ufro Rrmad ubiZgebs mkvebavi da damcavi monokotis embrions erTi lebani aqvs (suraTi 38.8
qsovilebisken. amasobaSi, terminaluri ujredi iyofa g). balaxeulTa ojaxis warmomadgenlebi, maT Soris si
ramdenjerme da qmnis sferul proembrions, romelic mindi da xorbali, lebnis gansakuTrebul tips floben,
suspenzorzea mimagrebuli. lebnebi amonazardis saxiT romelsac skutelumi ewodeba (laTinuri sityvidan
viTardeba proembrionze. ori lebnisgan Semdgar eu `scutella~ patara _ fari; termini `skutelumi~ uSualod
dikots am etapze gulis forma aqvs. mxolod erTi leba skutelumis formidan gamomdinare iqna miRebuli).
ni gadaiqceva monokotebad. skutelumi Zalian Txelia. mas farTo zedapiri aqvs, ro
vidre Teslkvirti momwifebul Teslad gadaiqceva, melic endosperms ekvris. skutelumi aRmocenebis peri
xolo integumentebi imdenad gamagrdeba da gasqel odSi sakveb nivTierebebs endospermidan iRebs. balaxis
deba, rom Teslis safars Camoayalibeben – zigota ukve Teslis embrioni moTavsebulia or saburvelSi: kole-
Seqmnis emrbionul mcenares Canasaxobrivi organoe optili, romelic axladaRmocenebul ylorts ekvris,
biT. rudimentaluri lebnebis warmoqmidan sul mcire da koleoriza, romelic axladganviTarebul fesvzea
xanSi, embrioni iwyebs zrdas. lebnebs Soris embrionuli Semortymuli.
ylortis apeqsi Cans. igi moicavs ylortis zeda meriste
mas. embrionis RerZis sapirispiro boloSi, sadac sus
butkodan nayofamde
penzorebi emagreba, embrionis fuZis apeqsia, romelic
fuZis zeda meristemas moicavs. Teslis aRmocenebis Sem maSin roca Teslkvirtebidan Tesli viTardeba, yva
deg, ylortebisa da fuZeebis zeda meristemebi agrZe vilis butkodan nayofi viTardeba, romelic icavs masSi
lebs zrdas mcenaris mTliani sasicocxlo ciklis ganma moTavsebul Tesls da momwifebis Semdeg xels uwyobs
vlobaSi (ix. suraTi 35.10). Teslis gavrcelebas qarisa Tu cxovelebis saSualebiT.
ganayofiereba iwvevs hormonalur cvlilebebs, romlis
momwifebuli Teslis struqtura Sedegadac butko iwyebs transformacias da nayofad
iqceva. Cveulebriv, nayofi ar aRmocendeba Tu yvavili
momwifebis bolo etapebze, Tesli manamde ganicdis ar daimtvera. Sedegad, yvavili Wkneba da kvdeba. nayo
dehidratacias, vidre masSi wylis Semadgenloba saku fis ganviTarebis dros, butkos kedeli nayofsafarad,
Tari wonis daaxloebiT 5-15%-mde ar dava. sakvebi mar anu nayofis sqel kedlad gadaiqceva. butkos zrdasTan
agiT (lebnebi, endospermi, an orive erTad) garSemorty erTad, yvavilis sxva nawilebi Wkneba da cviva. magali
muli embrioni msvenebare mdgomareobaSi imyofeba; igi Tad, bardas gamofituli Tavi muxudos yvavilis stigmis
wyvets zrdas, xolo misi metabolizmi TiTqmis mTlianad narCenia.
wydeba. embrioni da misi sakvebi maragi garSemortymu nayofi ramdenime tipis kategoriad iyofa Tavisi
lia mkvrivi, damcavi Teslis safariT, romelsac Teslk warmoSobisa da ganviTarebis mixedviT (suraTi 38.9).
virtis integumentebi qmnian. nayofis umravlesoba erTi nayoffoTlidan an ramden
Cven SegviZlia axlos davakvirdeT eudikotis Tes ime Serwymuli nayoffoTlidan viTardeba. maT martivi
lis erT-erT tips, Tu Suaze gadavxsniT Cveulebrivi nayofi ewodebaT. zogierTi martivi nayofi wvniania,
baRis lobios Tesls. mocemul etapze, embrioni Sedge rogoricaa magaliTad atami; sxvebi ki gamomSralia, ro
ba mogrZo struqturisgan – embrionis RerZi, romelic goricaa magaliTad, barda an Txili (ix. suraTi 30.8).
mimagrebulia wvnian lebnebTan (suraTi 38.3 a). swored rTuli nayofi aRmocendeba mxolod erTi yvavilidan,
im adgilas, sadac lebnebia mimagrebuli, embrionis Re romelsac erTze meti calkeuli nayoffoToli aqvs.
rZs ewodeba hipokotili (berZnuli sityvisgan hypo _ TiToeuli maTgani patara nayofad yalibdeba. isini
qvemoT). hipokotili mTavrdeba Canasaxovan fesvSi an erTad grovdeba, swored ise, rogorc JoloSi. rac Se
embrionul fesvSi. embrionuli RerZis nawili, romlis exeba rTuli struqturis nayofs, igi yvaviledidan –
zemoTac lebnebia moTavsebuli, epikotils emagre erTmaneTTan mWidrod merTebuli yvavilebis jgufad
ba (berZnuli sityvidan epi-ze, zemodan). igi Sedgeba viTardeba. roca butkoebis kedlebi Sesqelebas iwyebs,
ylortis Tavisgan, romelsac ramdenime miniaturuli isini erTmaneTs erwymis da erT nayofSi erTiandeba, ro
foToli asxia. gorc ananasis SemTxvevaSi xdeba.
Cveulebriv, vidre Tesli aRmocendeba, baRis lo zogierTi angiospermis SemTxvevaSi, butkoebTan er
bios lebnebi savsea saxamebliT, radgan isini endosper Tad nayofis saboloo CamoyalibebaSi TavianTi wvlili
midan naxSirwylebs iwoven. Tumca zogierTi eudikotis sxva yvavilovan nawilebsac SeaqvT. magaliTad, vaSlis
Tesli (maT Soris abusalaTini, Ricinus communis), TavianT yvavilebSi butko moTavsebulia yvavilsajdomSi (ix.
sakveb marags endospermaSi inaxaven. maT Zalian Txeli suraTi 38.2 b). am martivi nayofis wvniani nawili, ro
lebnebi axasiaTebT (suraTi 38.8 b). lebnebi sakveb niv gorc wesi, didi zomis yvavilsajdomidan warmoiqmneba;
940
Teslis epikotili Teslis aRmoceneba
safari hipokotili momwifebis Semdeg Tesli dehidratacias ganicdis
Canasaxovani da e.w. msvenebare mdgomareobis fazaSi gadainacvlebs
fesvi lebnebi
(termini momdinareobs laTinuri sityvidan da Targ
manSi niSnavs `Zils~). aseT mdgomareobaSi metaboliz
mis xarisxi Zalian dabalia da adgili aqvs zrdisa da
(a) baRis cercvi, msxvili lebnebis mqone eudikoti. xorciani ganviTarebis SeCerebas. msvenebare mdgomareobis fazas
lebnebi Teslis gaRvivebamde inaxaven endospermidan absorbire mcenareTa sxvadasxva saxeobis sxvadasxva dros wyvets.
bul sakvebs. zogierTi Tesli xelsayreli garemos SeqmnisTanave aR
mocendeba. sxva Tesli ki msvenebare mdgomareobis fa
Teslis garsi
zaSi saukeTeso niadagSi daTesvis SemTxvevaSic ki rCeba
endosperma
da am mdgomareobaSi imyofeba vidre konkretuli gare
lebnebi
moeba msvenebare mdgomareobis fazidan gamosvlisTvis
Teslzeda muxli
saWiro biZgs ar miscems.
(epikotili)
lebnisqveda muxli
(hipokotili)
Teslis msvenebare mdgomareoba:
Canasaxovani fesvi
adaptacia araxelsayrel periodSi
Teslis msvenebare mdgomareobis faza imis saSu
(b) abusalaTini, Txellebniani eudikoti. viwro, membranuli alebas iZleva, rom misi aRmoceneba nergisTvis yvelaze
lebani (kuTxuri da sibrtyis xedi) Teslis gaRvivebisas sakvebs ufro xelsayrel drosa da adgilas moxdeba. msvenebare
endospermidan absorbirebs. mdgomareobis fazis damTavreba Cveulebriv garkveu
Teslis garsTan li pirobebis aucileblobas moiTxovs. magaliTad, ara
skutelumi
Sezrdili peri erTi udabnos mcenaris Tesli aRmocendeba mxolod mas
(lebani)
karpi Semdeg, rac udabnoSi arsebiTi raodenobis wvima mova.
koleoptile endosperma Tu Tesli mxolod mcire odenobis wvimis Semdeg aR
epikotili mocendeba, niadagi SesaZloa imdenad gamoSres, rom ver
koleoriza hipokotili uzrunvelyos saWiro pirobebi nergisTvis. adgilebSi,
Canasaxovani fesvi romlebsac bunebrivi xanZari axasiaTebT, bevr Tesls
(g) erTlebniani mcenare simindi. sxva erTlebnianebis msgavsad intensiuri xarisxis sicxe esaWireoba imisTvis, rom ms
simindsac mxolod erTi lebani aqvs. simindisa da sxva balaxovani venebare mdgomareobis fazidan gamovides; swored ami
mcenareebis didi lebani - skutelumi. rudimentuli kvirti mo tom, nergebis yvelaze didi raodenoba mas Semdeg aR
Tavsebulia koleoptilSi. axalgazrda fesvs koleoriza faravs. mocendeba, roca xanZari yvela danarCen konkurentul
mcenareulobas gaanadgurebs. teritoriebze, sadac
SS suraTi 38.8 Teslis struqtura.
mkacri zamTaria, Tesls ganviTarebisTvis civi tempera
mxolod vaSlis guli yalibdeba butkodan. am mxriv, mag tura sWirdebaT.
aliTisTvis marwyvic gamodgeba, radgan igi rTuli nayo zafxulsa Tu Semodgomaze daTesili Tesli ar aR
fia, romelic didi zomis yvavilsajdomisgan Sedgeba mocendeba momdevno gazafxulamde. amrigad, maT Semdeg
patara erTTesliani nayofebiT. Cveulebriv, nayofi zamTramde gasazrdelad sakmaod didi periodi rCebaT.
TiTqmis imave dros mwifdeba, roca Tesli Camoyalibe zogierT patara Tesls, rogoricaa salaTis furclebis
bas asrulebs. unda aRiniSnos, rom mSrali nayofebis ramdenime nairsaxeoba, aRmocenebisTvis sinaTle es
(rogoricaa magaliTad, soio) damwifebas nayofis qso aWiroba. salaTis furclebis Tesli msvenebare mdgo
vilebis dabereba da gamoSroba uZRvis win. igive pro mareobis fazas mxolod im SemTxvevaSi wyvets, Tu mas
cesi wvniani nayofebis SemTxvevaSi gacilebiT ufro iseT siRrmeze daTesaven, saidanc nergs niadagis zeda
kompleqsuria. hormonebis rTuli urTierTdamokide piridan amosvla ar gauWirdeba. zogierT Tesls safari
bulebis SedegaT vRebulobT sakveb nayofs, romelic fena aqvs, romelic mxolod qimiurad, cxovelis saWmlis
izidavs Teslis gadamtan cxovelebs. nayofis `rbilobi~ momnelebel traqtSi sustdeba. Sedegad, SesaZlebelia
ujredis kedlis fermentis momnelebeli komponentebis am Teslis garkveul manZilze gadatana, vidre isini aR
Sedegad rbildeba. Cveulebriv, Seferiloba mwvanedan mocenebas daiwyeben.
wiTelze, narinjisfersa Tu yviTelze icvleba. nayofi msvenebare mdgomareobis fazis periodSi, Teslis
tkbeba organuli mJaveebisa Tu saxameblis molekulebis sicocxlisunarianobis xangrZlivoba da aRmocenebis
Saqrad gadaqcevis Sedegad. mwife nayofSi Saqris kon Sansi ramdenime dRidan dekadamde an ufro met drom
centraciam SeiZleba 20% Seadginos. dec ki meryeobs; yovelive es konkretuli mcenaris
941
saxeobasa da garemo pirobebzea damokidebuli. Teslis deg viTardeba, Canasaxis fesvi, anu embrionis fesvia.
umravlesoba erTi an ori weli elodeba xelsayrel pi amis Semdeg niadagis zedapiridan ylortis zeda na
robebs da mxolod amis Semdeg iwyebs aRmocenebas. am wilis amosvlas velodebiT. baRis lobiosa da sxva eu
rigad, niadagSi jer kidev aRmoucenebeli Teslis didi dikotebis SemTxvevaSi, hipokotilSi erTgvari kavi
maragia, romelic SesaZloa mravali wlis ganmavlobaSi formirdeba, romelic zrdis procesSi zedapirze amo
grovdeboda. swored am faqtoriT aixsneba is faqti, rom dis (ix. suraTi 38.10 a). sinaTlis wyalobiT, hipokotili
mcenareuloba elviseburi siswrafiT aRmocendeba xol gaswordeba da lebnebsa da epikotils zemoT amoiyvans.
me cecxlis, gvalvis, wyaldidobisa Tu sxva bunebrivi amrigad, delikaturi ylortis apeqsi da masiuri lebne
kataklizmebis Semdeg. bi abraziuli niadagis garRveviT zemoT amoimarTebian.
am dros epikotili Tavis pirvel foTlovan foTlebs
Teslidan nergamde (namdvili foTlebi, termini gamoiyeneba im mizniT, rom
isini lebnebisagan, an `Teslis foTlebisgan~ ganvasx
Teslis aRmoceneba damokidebulia fizikur pro
vavoT~). foTlovani foTlebi izrdebian, mwvandebian
cesze saxelwodebiT _ STanTqma. am ukanasknelSi moiaz
da fotosinTezis saSualebiT sakvebis warmoebas iwye
reba wylis Sesrutva gamomSral TeslSi wylis dabali
ben. lebani ifiteba da nergs sZvreba mas Semdeg, rac aR
potencialis mizeziT. wylis STanTqma iwvevs ara mxo
mocenebadi embrioni mis sakvebi marags clis.
lod Teslis gabervasa da misi safari fenis gaskdomas,
simindi da sxva balaxebi, romlebic monokotebis
aramed embrionSi metaboluri cvlilebebis warmoSobas,
kategoriaSi erTiandeba, aRmocenebis periodSi niadagis
rasac zrdis procesis ganaxleba ZaluZs. hidraciis Sem
zedapirze amosasvlelad sxvadasxva meTods mimarTaven
deg, fermentebi iwyeben endospermisa Tu lebnebis mier
(ix. suraTi 38.10 b). koleoptili, safari fena, romelic
momaragebuli nivTierebebis gamoyofas; Sedegad, sakve
embrionis ylorts icavs, niadagis zedapirisken iqaCeba
bi nivTierebebi embrionis mozard regionebs gadaecema.
da amodis. ylorti gvirabis formis mqone koleoptilis
pirveli organo, romelic Teslis aRmocenebis Sem
yvavili
butkoebi
naskvi
mtvriana mtvrianebi
dingi
Teslkvirti
yoveli seg
dingi menti erTi
butkoebi
Tesli
(rTuli nayo yvavilis
fis nawilebi) naskvi butkosgan
viTardeba.
bardis nayofi
Jolos nayofi anansis nayofi
(a) martivi nayofi. martivi nayofi erTi yvavi
lis (magaliTad, barda, limoni, araxisi) erTi (b) kenkra - rTuli nayofi. rTuli nayofi (g) rTuli nayofi. rTuli nayofi
butkosgan (an ramdenime Serwmuli butkosgan) – kenkra, erTi yvavilis mravali gancalkeveb mravali yvavilis mravali butkos
viTardeba. uli butkosgan viTardeba (magaliTad, Jolo, gan viTardeba (magaliTad, anansi,
mayvali, marwyvi). leRvi)
942
38.2
araspecializirebuli foTlebi
38.3
(a) baRis cercvi. baRis cercis hipokotilidan gamodis kauWi,
swordeba da niadagidan lebnebi gamoaqvs.
koncefcia
943
arasqesobrivi gamravlebis erT-erTi yvelaze ufro
gavrcelebuli modelia. magaliTad, zogierT nairsaxeo
baSi, erTi mSoblis fesvis sistemidan viTardeba ramden
ime damatebiTi ylorti, romlebic calkeuli ylortebis
sistemebs ayalibeben. Sedegad vRebulobT erTi mSoblis
gan asqesobrivi reproduqciis gziT Seqmnil klons (ix.
suraTi 38.11). amgvarma arasqesobrivma gamravlebam Seqm
na mcenaris uZvelesi CvenTvis cnobili kloni – kreozo
tis buCqebi mojavis udabnoSi, kalifornia. savaraudod
es mcenare sul mcire, 12,000 wlis unda iyos.
arasqesobrivi gamravlebis absoluturad gansxvave
buli meqanizmi gvxvdeba babuawverebsa da sxva mcenaree
bSi. maT zogjer Teslis warmoeba SeuZliaT damtvervisa
Tu ganayofierebis gareSe. Teslebis amgvar arasqeso
SS suraTi 38.11 arasqesobrivi gamravleba verxvis xeebSi. briv gamravlebas apomiqsisi ewodeba (berZnuli sityv
verxvis zogierT tyeSi, rogorc qvemoTaa naCvenebi, aTasobiT
idan, romelic TargmanSi `Serevis aqtisgan Sors~ niS
arasqesobrivi reproduqciis meTodiT miRebuli xea. xeTa
navs). apomiqsisis dros adgili ar aqvs spermisa da
TiToeuli jgufi erTi mSobeli mcenaris fesvis sistemidan
viTardeba. unda aRiniSnos, rom sxvadasxva mSoblis pirmSo
kvercxujredis SeerTebas. TeslkvirtSi moTavsebuli
sxvadasxva jgufebs gansxvavebuli genetikuri Tvisebebi aqvs. diploidis ujredi qmnis embrions; Tavad Teslkvirti
swored es ganapirobebs im faqts, rom xeebi sxvadasxva dros mwifdeba da Teslad iqceva. es Tesli babuawveraSi qariT
iwyeben gayviTlebasa Tu foTolTcvenas. motanili nayofebis saSualebiT vrceldeba. amrigad, es
mcenareebi arasqesobrivi gamravlebis meTodiT mrav
ldeba, magram Teslis gavrcelebis upiratesobiTac
gavsi faqtorebi zemoqmedeben, sqesobrivi gamravleba sargebloben, rac Cveulebriv sqesobrivi gamravlebis
gacilebiT ufro momgebiania, radgan igi nayofebisa ganuyofeli nawilia.
da, zogadad, saxeobebis mravalferovan variantebs qm
nis. unda aRiniSnos, rom arasqesobrivi gziT miRebuli
vegetaciuri gamravleba
mcen areebis genotipuri erTgvarovneba am mcenareebs
konkretul garemoSi gadaSenebis saSiSroebis winaSe ay da soflis meurneoba
enebs im SemTxvevaSi, Tu adgili eqneba garemopirobebis sasoflo sameurneo kulturebisa da dekoraciuli
radikalur cvlilebebs; magaliTad, daavadebaTa axal mcenareebis gaumjobesebis mizniT, adamianebma angio
talRas. ufro metic, Tesli (romelic TiTqmis yov spermebis arasqesobrivi gamravlebisTvis sxvadasxva me
elTvis sqesobrivi gziT miiReba) xels uwyobs nayofis Todi SeimuSaves. am meTodTa umravlesoba mcenareebis
gavrcelebas moSorebiT mdebare teritoriebze. dabo im unars efuZneba, romlis saSualebiTac isini damate
los, Teslis msvenebare mdgomareobis faza mcenares biT fesvebsa Tu ylortebs aviTareben.
zrdis SeCerebis saSualebas aZlevs manam, vidre mis ir
gvlis xelsayreli garemo pirobebi ar Camoyalibdeba.
klonebi kalmidan
oTaxis yvavilebis, dekoraciuli mcenareebisa da
arasqesobrivi gamravlebis meqanizmebi
baRis xeebis umravlesoba arasqesobrivi gziT mravl
mcenareebSi arasqesobrivi gamravleba ganusazRv deba mcenaris fragmentidan, romelsac kalami ewodeba.
relad zrdis unaris komponentia. rogorc gaxsovT, zogierT SemTxvevaSi ylortis an Reros kalami
mcenareebs gayofis meristemuli qsovilebi aqvs, anu gamoiyeneba. kalmis bolos grovdeba gayofadi da ara
aradiferencialuri ujredebi, romlebsac ZaluZT zr diferencialuri ujredebi, romlebsac koJrebi ewode
dis ganusazRvrelad SeCereba da ganaxleba. amasTanave, ba; damatebiTi fesvebi swored koJridan warmoqmneba. Tu
parenqimis ujredebi mTeli mcenaris farglebSi iyofa ylortis fragments koJridan gaCnda, damatebiTi fes
da ujredebis specializirebul tipebad yalibdeba. am vebi ise yalibdeba, rom koJris etapis gavla ar sWird
ujredebis wyalobiT, mcenares Tavisi nawilebis regen eba. zogierTi mcenare, maT Soris afrikuli ia, SeiZleba
eracia SeuZlia. zogierTi mcenaris gacalkevebul veg