You are on page 1of 1497

biologia

n. kempbeli j. risi
ბიოლოგია. ნილ კემპბელი, ჯეინ ბ. რისი, მე-7 გამოცემა

Biology. Neil A. Campbell, Jane B. Reece, 7th Ed.

ნილ კემპბელისა და ჯეინ რისის ‘ბიოლოგია’ განუმეორებელია, როგორც ბიოლოგიის ყველაზე წარმატებული
სახელმძღვანელო მსოფლიოში. მან 4 მილიონზე მეტი სტუდენტი დააინტერესა ამ დინამიური და აუცილებელი
დისციპლინით. ავტორებმა ყოველი თავი ხუთი-ექვსი დიდი იდეის კონცეპტუალურ ჩარჩოზე ააგეს. მიმოხილვა
სტუდენტთა ინტერესს იწვევს და თავის დარჩენილი ნაწილის გასაცნობად საფუძველს ამზადებს. თავის
ბოლოს შესამოწმებელი კითხვები მოსწავლეს ცოდნის შემოწმების საშუალებას აძლევს. აქვე მოცემულია კითხვა
მეცნიერული კვლევისათვის, რომელიც სტუდენტებისაგან მეცნიერული კვლევის უნარ-ჩვევების კონკრეტული
თავის შინაარსთან მიმართებაში გამოყენებას მოითხოვს. 

Authorized translation from the English language edition, entitled BIOLOGY, 7rd Edition, ISBN 080537146X, by CAMPBELL
NEIL A., and REECE, JANE B., published by Pearson Education, Inc, publishing as Benjamin Cummings, Copyright © 2005

All rights reserved. No part of this book may be reproduced or transmitted in any form or by any means, electronic
or mechanical, including photocopying, recording or by any information storage retrieved system, without permission
from Pearson Education, Inc. GEORGIAN language edition published by ILIA CHAVCHAVADZE STATE UNIVERSITY,
Copyright © 2007.

ყველა უფლება დაცულია. დაუშვებელია Pearson Education, Inc.-ის ნებართვის გარეშე წიგნის რომელიმე ნაწილის
ნებისმიერი ფორმით გამოყენება. ქართულ ენაზე გამოიცა ილია ჭავჭავაძის სახელმწიფო უნივერსიტეტის მიერ,
საავტორო უფლება © 2007.

წიგნის თარგმანი დაფინანსდა საქართველოს მეცნიერებისა და განათლების სამინისტროს პროგრამით -


‘საუნივერსიტეტო სახელმძღვანელოების განვითარება’ და ილიას სახელმწიფო უნივერსიტეტის მიერ.
წიგნი მომზადდა ილიას სახელმწიფო უნივერსიტეტის მიერ.

ISBN 978-9941-9116-4-4

ილიას სახელმწიფო უნივერსიტეტის გამომცემლობა


ქაქუცა ჩოლოყაშვილის 3/5, თბილისი, 0162, საქართველო
Ilia State University Press
3/5 K. Cholokashvili Ave., Tbilisi, 0162, Georgia

2
biologia

nil kempbeli
jein risi

ilias saxelmwifo universiteti


Tbilisi 2009

3
­­­S i n a a r s i

Tavi 1. sicocxlis Seswavla 4

nawili I cocxali organizmebis qimia 36


Tavi 2. sicocxlis qimiuri garemo 40
Tavi 3. wyali da sicocxlisTvis Sesabamisi garemo 59
Tavi 4. naxSirbadi da sicocxlis molekuluri mravalferovneba 73
Tavi 5. makromolekulebis struqtura da funqcia 85

nawili II ujredi 114


Tavi 6. sicocxlis Seswavla 118
Tavi 7. Mmembranis struqtura da funqcia 156
Tavi 8. Mmetabolizmi. Sesavali 162
Tavi 9. Uujreduli sunTqva, qimiuri energiis dagroveba 186
Tavi 10. fotosinTezi 211
Tavi 11. uUjreduli komunikacia 235
Tavi 12. Uujredis sasicocxlo cikli 256

nawili III genetika 278


Tavi 13. Mmeiozi da sqesobrivi cxovrebis cikli 282
Tavi 14. Mmendeli da misi Sexexuleba genebze 298
Tavi 15. Mmemkvidrulobis qromosomuli safuZveli 326
Tavi 16. Mmemkvidrulobis molekuluri safuZveli 349
Tavi 17. Ggenidan cilamde 369
Tavi 18. virusebisa da baqteriebis genetika 400
Tavi 19. Eeukariotuli genomis organizacia, regulacia da evolucia 432
Tavi 20. Ddnm-is teqnologia da genomika 466
Tavi 21. ganviTarebis genetikuri safuZvlebi 501

nawili IV evoluciis meqanizmebi 532


Tavi 22. saxecvlili STamomavloba 536
Tavi 23. Ppopulaciebis evolucia 555
Tavi 24. saxeobaTa warmoSoba 578
Tavi 25. fFilogenezi da sistematika 601

nNawili V Bbiologiuri mravalferovnebis evoluciis Teoria. O


organizmebis qimia 624
Tavi 26. sicocxlis xe da Sesavali biologiur mravalferovnebaSi 627
Tavi 27. Pprokariotebi 652
Tavi 28. Uumartivesebi (Protista) 670
Tavi 29. mcenareTa mravalferovneba I. rogor gansaxldnen
mcenareebi xmeleTze 698
Tavi 30. mcenareTa mravalferovneba II. Teslovani mcenareebis
evolucia 719
Tavi 31. sokoebi 740
Tavi 32. Sesavali cxovelTa mravalferovnebaSi 759
Tavi 33. Uuxerxemloebi 773
Tavi 34. xerxemlianebi 811
N
nawili VI mMcenaris forma da funqcia 858
Tavi 35. mcenareTa struqtura, zrda da ganviTareba 861
Tavi 36. transportireba WurWlovan mcenareebSi 892
Tavi 37. Mmcenaris kveba 914
Tavi 38. Aangiospermis reproduqcia da bioteqnologia 932
Tavi 39. Mmcenaris reagireba Sida da gare signalebze 953
N
nawili VII cxovelebis forma da funqciebi 990
Tavi 40. cxovelis formebisa da funqciebis ZiriTadi aspeqtebi 993
Tavi 41. cxovelTa kveba 1025
Tavi 42. sisxlis mimoqcevis sistema da airTa cvla 1051
Tavi 43. imunuri sistema 1086
Tavi 44. Oosmoregulacia da gamoyofa 1115
Tavi 45. Hhormonebi da endokrinuli sistema 1139
Tavi 46. cxovelTa gamravleba 1164
Tavi 47. cxovelTa ganviTareba 1191
Tavi 48. Nnervuli sistema 1219
Tavi 49. sensoruli da motoruli meqanizmebi 1259

nNawili VIII ekologia


Tavi 50. Sesavali ekologiasa da biosferoSi 1300
Tavi 51. Qqcevis ekologia 1336
Tavi 52. pPopulaciebis evolucia 1377
Tavi 53. kKomunikaciuri ekologia 1407
Tavi 54. ekosistemebi 1439
Tavi 55. Kkonservaciuli biologia da aRdgeniTi ekologia 1470
1
sicocxlis Seswavla
suraTi 1.1
ZiriTadi koncefciebi biologia sicocxlis Semswavleli mecnierebaa.

1.1 biologebi ikvleven sicocxles mikroskopu meurneobaze. molekuluri biologia qmnis kvlevis axal
lidan globalur donemde saSualebebs iseT gansxvavebul sferoebSi, rogoricaa
1.2 biologiuri sistema gacilebiT r­Tulia, anTropologia da kriminalistika. evoluciuri biolo-
vidre misi Semadgeneli nawilebis jami gia da neirobiologia cvlis Sexedulebebs fsiqologiasa
1.3 biologebi sicocxles saxeobaTa mTel da sociologiaze. axali modelebi ekologiaSi exmareba
mravalferovnebaSi ikvleven sazogadoebas garemos dacviTi RonisZiebebis Catare-
1.4 evoluciis Sedegia, rom sicocxle er­T iania baSi, da bunebis iseTi movlenebis winaswarmetyvelebaSi,
da amave dros mravalferovani rogoricaa globaluri daTboba, misi mizezebi da Sede-
1.5 biologebi sicocxlis Sesaswavlad kvlevis gebi. es mxolod ramdenime magaliTia, Tu ra rols asru-
sxva­dasxva meTods mimarTaven lebs biologiis codna Cvens yofaSi.
1.6 Temebi, romlebic biologiuri koncefciebis fenomeni, romelsac sicocxles vuwodebT, erTi
safuZvels qmnian SexedviT martivi gamosacnobia. TiTqmis yvela bavSvma
icis, rom ZaRli, mweri an mcenare, kerZod, gvimra,
romelic am wignis garekans amSvenebs (suraTi 1.1), aris
Sesavali cocxali, qva ki _ aracocxali. Cven vcnobT cocxal
organizms mis qcevaze dakvirvebis saSualebiT 1.2
warmatebebis epoqa biologiaSi suraTze gamoxatulia zogierTi is Tviseba da procesi,

g aecaniT biologias _ sicocxlis Semswavlel mec-


nierebas. misi daufleba mogiwevT biologiis yvelaze
romelic CvenSi sicocxlis cnebasTan asocirdeba).
radgan miznad davisaxeT sicocxlis Seswavla, unda
vicodeT, ra gakeTda dRevandlamde am mimarTulebiT.
warmatebul epoqaSi. pirvelad biologiis istoriaSi mom­devno TavSi ganxilulia, Tu ra aris biologia, ra
mkvelverebis mravalricxovani da saukeTesod aRWur- aris sicocxlis mravalferovneba, ganmartebulia bi-
vili jgufebi iwyeben amoucnobad miCneul biologiur ologiis sxvadasxva mimarTuleba, magaliTad, evolucia,
saidumloebebSi Cawvdomas. mkvlevarebi TandaTan uax- romelic biologiis yvela sxva mimarTulebas moicavs.
lovdebian imis axs-nas, rogor viTardeba rTuli age- aRwerilia agreTve kvlevis sxvadasxva meTodi, romleb-
bulebis mcenare Tu cxoveli TvaliT uxilavi mikros- sac biologebi sicocxlis Sesaswavlad iyeneben.

1.1
kopuli ujredidan; rogor gardaqmnis mcenare mzis
sinaTlis energias sakvebis qimiur energiad; rogor
koncefcia 
muSaobs adamianis goneba; rogor ukavSirdebian erTma-
neTs sicocxlis sxvadasxva formebi biologiur sazoga-
doebebSi, magaliTad, tyeSi an marjnis rifebSi; rogor biologebi ikvleven sicocxles
ganviTarda pirveli mikrobebidan dedamiwaze sicocxlis
aseTi mravalferovneba. rac ufro meti viciT sicocxlis mikroskopulidan globalur
Sesaxeb, miT ufro momxibvleli warmoCndeba igi. erTi
sakiTxis Seswavlis progress Tan sdevs mravali axali
donemde
SekiTxva da ase daatyvevebs mraval cnobismoyvare gon- sicocxlis Seswavla iwyeba organizmis Semadgeneli
ebas saukuneebis manZilze. biologia umTavresad sicocx- molekulebisa da ujredebis donidan da vrceldeba mTel
lis arsis Sesaxeb amouwurav SekiTxvebze pasuxis Ziebaa. planetaze sicocxlis Seswavlis donemde. davyoT es didi
didia Tanamedrove biologiis gavlena sxva mecniere- masala biologiuri organizaciis sxvadasxva doneebad.
bebze. genetikasa da ujredul biologiaSi Catarebuli biologiuri organizaciis ierarqia. warmoidgineT,
kvlevebi cvlis Cvens Sexedulebas medicinasa da soflis rom vuyurebT dedamiwas kosmosidan, sul ufro va­

4
(a) mzesumziris yvavilis gadidebul (b) evoluciuri adaptacia. suraTze Cans ramdenad
suraTze asaxulia sicocxlisTvis Znelia zRvis cxenis da­naxva bunebriv saarsebo garemoSi.
damaxasiaTebeli maRal organize- aseTi adaptacia TaobaTa ganmavlobaSi im individebis (g) pasuxi garemos zemoqmedebaze. ven-
buli struqtura warmatebuli rep­roduqciis meSveobiT yalibdeboda, eras buziWerias foToli mwerebisTvis
romelTa memkvidreobiTi niSan-Tvisebebi saukeTesod xafangia. es foToli swrafad ikeceba
iyo saarsebo garemosTAn misada­gebuli. garemo faqtoris gavlenis sapasuxod.
am SemTxvevaSi gaSlil foTolze nemsi-
ylapias dajdomis gamo.

(e) energiis mimoqceva. es kolibri `sawvavs~ (sakvebs) yvavile-


(d) regulacia. bocvers bidan iRebs, neqtris saxiT. igi sakvebis qimiur energias
grZeli yu­rebis sisxl- frenisTvis da sxva samuSaos Sesasruleblad iyenebs.
ZarRvebSi sisxlis mimoqcevis
reguli­reba ga­remosTan siT­
bos mimocvlis re­gulaciaSi
ex­­mareba. am meqanizmis meSveo-
(z) gamravleba. organizmebisTvis dam-
biT bocveris sxeu­li mud­miv
axasiaTebelia gamravlebis unari. su-
temperaturas inarCunebs.
raTze gamosaxulia saimperatoro ping-
(v) zrda da ganviTareba. genebSi Caweri­
li memkvidreobiTi informaciiT kon- vini, romelic Tavis naSiers uvlis.
troldeba organizmis zrdisa da gan-
viTarebis mimdinareoba, maT Soris, am
axladgamoCekili nilosis niangisac.

suraTi 1.2 organizacia

didebT Cven win gadaSlil suraTs, raTa ufro axlos davacqerdeT (1.3) suraTebs. pirvel suraTze moce-
davinaxoT sicocxle dedamowaze. Cveni samiznea kanada, mulia, Tu rogor gamoiyureba dedamiwa da misi mwvane
kerZod ontarios tye. mikroskopisa da sxva xelsawyoe- safari kosmosidan. Tu suraTis masStabs TandaTan gavz-
bis meSveobiT unda SeviswavloT nekerCxlis foTlis rdiT (ixileT momdevno suraTebi), davinaxavT qloro-
agebuleba molekulur donemde. suraTi. 1.3. fotoilus- filis calkeul molekulasa da mis agebulebas.
traciebi da danomrili teqstebi asaxavs am mogzaurobas dasawyisisaTvis SevCerdeT sicocxlis or struqtu-
sicocxlis umcires donemde. isini gagviZRvebian biolo- rul doneze _ ekosistemursa da ujredulze.
giuri organizaciis doneebis siRrmisken.

5
suraTi 1.3.

1. biologiuri organizaciis doneebis analizi: roca 4


dedamiwas kosmosidan vuaxlovdebiT iseT manZilze, said-
anac Cans kontinentebi da okeaneebi, vamCnevT dedamiwaze
sicocxlis niSnebs: magaliTad, vxedavT tyeebis mwvane sa-
fars. am manZilidan ukve SesaZlebelia biosferos danax-
va. biosfero moicavs cocxali organizmebiT dasaxlebul
dedamiwis yvela nawils: xmeleTs, wylis auzebs, rogori-
caa: okeaneebi, tbebi da mdinareebi, agreTve atmosferos
_ zRvis donidan ramdenime kilometris simaRlemde.

2. Cven nel-nela vuaxlovdebiT dedamiwis zedapirs. war- 5


movidginoT, rom daveSviT kanadaSi, ontarios StatSi.
davinaxavT tyes, romelic mdidaria foTolmcveni xee-
biT (romlebic SemodgomobiT scviva foTlebi, da gazaf-
xulobiT axali foTlebiT imosebian). aseTi farTofoT-
lovani tye aris ekosistemis erT-erTi magaliTi. savana,
udabno da okeanis marjnis rifebi sxva ekosistemaTa magaliTebia.Eekosistema
moicavs garkveuli sivrcis farglebSi mcxovreb yvela cocxal arsebas, am ter-
itoriis aracocxal Semadgenel nawilebTan urTierTqmedebaSi. Ees aracocxali
nawilebi, anu komponenetebia: niadagi, wyali, atmosferuli airebi da sinaTle.
dedamiwis ekosistemaTa erToblioba qmnis biosferos.

3. Tanasazogadoeba. calkeul ekosistemaSi mobinadre yvela organizmi qmnis biologiur Tanasazogadoebas.


konkretul SemTxvevaSi ontarios tyis ekosistemis Tanasazogadoeba Sedgeba xeebisa da sxva mcenareTa
mravali saxeobisgan, cxovelTa sxvadasxva saxeobisgan, nairgvari sokosa da mravali mikroorganizmisgan.
mikroorganizmebi iseTi cocxali formebia (magaliTad, baqteriebi), romelTa danaxva mikroskopis gareSe
SeuZlebelia. sicocxlis gansxvavebul formebs saxeobebs vuwodebT.

4. populacia: populacia Sedgeba erTi da igive saxeobis yvela individisgan, romelsac garkveuli teri­toria uWiravs. magaliTad ontari-
os tyeSi gvxvdeba Saqriani nekerCxlis populacia da amerikuli Savi daTvebis populacia. axla SegviZlia davazustod Tanasazogadoebis
ganmarteba: Tanasazogadoeba im populaciebis erTobliobaa, romlebic gansazRvrul teritoriaze binadroben.

5. individualur cocxal arsebebs organizmebs uwodeben. nekerCxlis calkeuli xe an sxva nebismieri mcenare aris organizmi. tyis yoveli
binadari aseve aris organizmi, magaliTad, bayayi, ciyvi, daTvi, mweri. niadagi uxvad aris dasaxlebuli mikroorganizmebiT, magaliTad,
baqteriebiT.

6. organoebi da organoTa sistemebi. rTuli organizmebis agebulebis Seswavlisas vamCnevT sicocxlis struqturul ierarqias. nekerCxlis
foToli - organos magaliTia. misi sxeuli ori an meti qsovolisgan Sedgeba (kerZod, Tu romeli qsovilebisgan, Semdgom gavecnobiT). Rero da
fesvi aseve mcenaris organoebia. adamianis organoebis magaliTebia: tvini, guli, Tirkmelebi. adamianisa da sxva rTuli agebulebis cxove-
lebSi organoebi qmnian organoTa sistemebs. yoveli sistema Sedgeba organoTa erTobliobisgan, sadac yvela erTad, gansazRvrul funqcias
asrulebs. magaliTad adamianis saWmlis momnelebeli sistema Sedgeba iseTi organoebisgan, rogoricaa: ena, kuWi, nawlavebi da sxv.

7. qsovilebi. Semdeg safexurze foTlis qsovilebis dasanaxad gvWirdeba mikroskopi. foToli (marcxena naxatze) ganivadaa gadaWrili. foT-
lis SigniT Cans ujredovani qsovili (suraTis zeda nawili), romelic fotosinTezis mTavari adgilia. fotosinTezi aris procesi, romlis
drosac sinaTlis energia gardaiqmneba Saqris an sxva sakvebis qimiur energiad. foTlis Wrilze dakvirvebisas aseve SegviZlia davinaxoT
mozaikuri qsovili, romelsac `epidermiss~ uwodeben (suraTis qveda nawili) _ es aris foTlis zedapiris `kani.~ epidermiss gaaCnia forebi.
forebis saSualebiT naxSirorJangi aRwevs foTlis SigniT _ qsovilSi, sadac fotosinTezi mimdinareobs. am masStabiT gadaRebul fotoze
Cans, rom yovel qsovils ujreduli struqtura aqvs. nebismieri qsovili msgavsi ujredebis erTobliobaa.

6
8. ujredi. ujredi aris cocxali organizmis struq-
turisa da funqciis ganmsazRvreli ZiriTadi
erTeuli. baqteriebis umetesoba da iseTi orga-
nizmebi, rogoricaa ameba, erTujrediania. sxva 8
organizmebi, magaliTad, mcenareebi da cxovelebi,
mravalujredebianebia. gansxvavebiT erTujre-
diani organizmebisgan, sadac erTi ujredi yvela
sasicocxlo funqcias asrulebs, mravalujredi-
an organizmebSi specializebul ujredebs Soris
funqciebi dayofilia. adamianis sxeuli Sedgeba
uamravi sxvadasxva tipisa da daniSnulebis ujre-
disgan, maT Soris kunTovani da nervuli ujre-
debisgan, romlebic erTiandebian sxvadasxva spe-

9 10
7

cializibul qsovilSi. magaliTad, kunTovani qsovili Sedgeba kunTovan


ujredTa boWkoebisgan. davubrundeT isev foTlis qsovilis ujredebs.
yoveli ujredi, romelsac vxedavT, mxolod 25 mikrometri siganisaa.
erT TeTriani monetis sisqeSi 700 aseTi ujredi Caeteva. Y y oveli am patara
ujredTagani Seicavs mravalricxovan mwvane struqturas, romelsac qlo-
roplasts uwodeben. fotosinTezi QqloroplastebSi mimdinareobs.

9. organoidebi. qloroplasti organoidia. organoidebi ujredSi sxvadasxva


funqcias asruleben. isini qmnian ujredebis SigTaAvss. suraTze Zlieri
eleqtronuli mikroskopis meSveobiT gadidebuli qloroplastis gamo-
saxulebaa mocemuli.

10. molekulebi. masStabis kidev erTi cvlilebis Semdeg SegviZlia


`CavixedoT~ qloroplastSi, davinaxoT da SeviswavloT misi Semadgeneli
molekulebi. molekula aris qimiuri struqtura, romelic Sedgeba ori
an meti patara qimiuri erTeulisgan. mas atoms uwodeben. qlorofilis
molekulis kompiuterul sqemaze atomebi burTebis saxiT Cans. qloro-
fili aris pigmenturi (saRebavis) molekula romelic nekerCxlis (da sxva
6 mcenareebis) foTols mwvane fers aZlevs. qlorofili erT-erTi yvelaze
mniSvnelovani molekulaa dedamiwaze. fotosinTezis pirvel safexurze
is STanTqavs mzis sinaTles. yovel qloroplastSi arsebuli milionobiT
qlorofilisa da sxva molekulebi qmnian `danadgars”, romelic sinaTlis
energias sakvebis qimiur energiad gardaqmnis.

axlos gavecnoT ekosistemas ekosistemis dinamika


sicocxle ver iarsebebs sicarieleSi. yoveli orga- yoveli ekosistemis dinamika moicavs or mTavar
nizmi mudmivad urTirTqmedebs garemosTan, ro­melSic is process. erTi aris sakvebi nivTierebebis mimoqceva,
arsebobs. imave garemoSi binadroben sxva cocxali orga- magaliTad, mcenareebis mier STanTqmuli mineraluri
nizmebic da arseboben aracocxali faqtorebic. magali- nivTierebebi sabolood ubrundebian niadags mikro-
Tad xis fesvebi iwovs niadagidan wyals da mineralur organizmebis daxmarebiT, romlebic Slian Camocvenil
naerTebs; foTlebi STanTqaven naxSirorJangs haeridan; foTlebs, mkvdar fesvebsa da sxva organul narCenebs.
foTlebSi arsebuli qlorofilis mo­le­kulebi iTvisebs meore mTavari procesia mzis sinaTlis energiis pro-
mzis energias; mzis energiis sinaTlis meSve­o biT xor- ducentebidan konsumentebze gadacema. Pproducentebi
cieldeba fotosinTezi; fo­tosinTezis dros wyali da arian mcenareebi da sxva organizmebi, romlebic axdenen
naxSiororJangi gardaiqmneba Saqrad da Jangbadad. xis fotosinTezs anu gardaqmnian mzis energias qimiur en-
foTlebi haerSi gamoyofs Jangbads, fesvebi ki Slis qanebs ergiad. magaliTad, konsumentebia cxovelebi, romlebic
da gardaqmnis maT niadagad. orive - xe da garemo _ mudmiv ikvebebian producentebiT da sxva konsumentebiT.
urTierTqmedebaSia erTmaneTTan. amave dros xe kavSirSia
sxva cocxal organizmebTan. magaliTad, mis fesvebTan mo- Eenergiis gardaqmna
binadre niadagis mikroorganizmebTan da im cxovelebTan,
moZraoba, zrda, gamravleba da sicocxlis sxva ga­
romlebic misi foTlebiTa da nayofiT ikvebebian.
movlineba organizmisgan garkveuli muSaobis Sesru­

7
sinaTle ravlebis yvela formas. (su­raTi 1.5). ada-
mianis moZra­obisa da fiqris unari damyare-
bulia kunTovani da ner­v uli ujredebis
ekosistema aqtivobaze. iseTi rTuli procesi, rogori-
caa naxSirbadis mimoqceva (sicocxlisTvis
auci­l ebeli qimiuri elementi), ujredebis
aqtivobis Sedegia. sicocxlisTvis umniS-
producentebi (mcena- vnelovanesi procesi _ fotosinTezi mim-
reebi da sxva mafotosin- dinareobs mcenaris foTlis ujredebSi
Tezirebeli organizmebi)
ar­sebul qloroplastebSi Tanamedrove bi­­­
ologiis mTavari amocanaa, Tu rogor cxo­
velqmedebs ujredi.
siTbo

qimiuri energia ujredis memkvidruli informacia


isev davxedoT gayofis procesSi myof
ujredebs (suraTi 1.5) _ ujredebSi mo-
Cans struqturebi, romlebsac qromosomebs
uwodeben. 1.5-ze suraTze isini kargad mo-
Canan, radgan cisferi manaTobeli saReba-
konsumentebi (cxovelebis viT aris SeRebili. qromosomebi Sedgeba
CaTvliT)
siTbo
qimiuri naerTisgan romelsac dezoqsiri-
bonukleinmJavas an mokled _ dnm-s uwode-
ben. dnm Seicavs genebs. geni memkvidreobis
erTeulia, romliTac memkvidruli infor-
macia mSoblebidan STamomavlobebs gadae-
suraTi 1.4. energiis mimoqcevis ZiriTadi sqema ekosistemaSi
da mis farglebs gareT. cema. magaliTad, sisxlis jgufi (A,B, AB
an O) Cven mSoblebisgan memkvidreobiT
gansazRvruli genebis meSveobiT miviReT.
lebas moiTxovs. muSaoba damokidebulia energiis yoveli qromosoma Sedgeba dnm-is Za-
wya­roze. energiis mimocvla organizmsa da saarsebo lian grZeli molekulisagan. am grZeli molekulaSi
ga­­remos Soris xSirad gulisxmobs erTi saxis energiis gaswvrivad aseulobiT da aTaseulobiT genia ganlageb-
gar­d aqmnas sxva saxis energiad. magaliTad, foTolSi uli. roca ujredi gayofisTvis emzadeba, qromosomebis
Saqris warmoqmnisas, mzis energia gardaiqmneba Saqris Semadgeneli dnm ormagdeba. am process replikacia ewo­
molekulebis qimiur energiad. roca cxovelis kunTi deba. dnm-is gaormagebis Semdeg ujredi iyofa. gayofis
moZraobis Sesasruleblad iyenebs Saqars, gardaqmnis Sedegad warmoqmnili orive Svileuli ujredi sawyisi
Saqris molekulebis qimiur energias kinetikur (moZrao- ujredidan memkvidreobiT iRebs genebis mTlian kom-
bis) energiad. organizmis muSaobisas energiis garkveu- leqts.
li nawili gardaiqmneba Termul (siTbur) energiad, yoveli Cvengani sicocxles erTi ujredidan iwyebs.
romelic siTbos saxiT garemoSi gamoiyofa. qimiuri es ujredi Seicavs mSoblebisgan memkvidreobiT miRebul
naerTebisagan gansxvavebiT, romelTa mimoqceva mxolod dnm-s. ujredebis dayofis Sedegad organizmi izrdeba
ekosistemis farglebSi aRiniSneba, energia ekosistemaSi da dnm Tavisi genebiT xvdeba organizmis yvela ujred-
garedan aRwevs da ifanteba isev mis farglebs gareT. is, Si. dnm-is molekulis genebSi Cawerilia ujredis Semad-
Cveulebriv, ekosistemaSi sinaTlis saxiT Semodis da geneli sxvadasxva molekulebis asaSeneblad saWiro in-
gamoiyofa siTbos saxiT. formacia. am informaciis meSveobiT dnm marTavs mTeli
organizmis cxovelmoqmedebas da ganviTrebas (suraTi
axlos gavecnoT ujreds 1.6).
dnm-is molekuluri struqtura uzar­mazari in-
sicocxlis struqturul ierarqiaSi ujredi yvela
formaciis wyaroa. dnm-is yoveli molekula Sedgeba,
sasicocxlo funqciis mflobeli sicocxlis umciresi
erTmaneTSi Caxveuli ori grZeli jaWvisagan da egreT
donea. magaliTad, ujredebs aqvs gayofis unari, ris
wodebul ormag spirals qmnian. jaWvis yoveli rgoli
Sedegadac ori axali ujredi warmoiqmneba. ujredis es
nukleotidia. nukleotidi qimiuri naerTia. dnm-is
unari safuZvlad udevs mravalujrediani organizmebis
jaWvSi gvxvdeba 4 gansxvavebuli nukleotidi (suraTi
zrdas, maTi qsovilebis ganaxlebasa da organizmTa gam­­
1.7). dnm-Si ujredis Sesaxeb informacia imave princip-

8
iTaa Cawerili nukleotidebis meSveobiT,
ra principiTac vawyobT anbanis asoebs sx-
vadasxva mniSvnelobis mqone sityvebis mis-
aRebad. magaliTad, sityva ia da sityva ai
Sedgeba erTi da imave asoebisgan, magram am
sityvebs sxvadasxva mniSvneloba aqvT. bib-
lioTekebSi inaxeba uamravi informacia,
romelic kodirebulia (Cawerilia) wignebSi
anbanis asoebis meSveobiT. nukleotidebi
SegviZlia warmovidginoT, rogorc memkvi-
druli informaciis Casawerad arsebuli
asoebi. oTxi gansxvavebuli nukleotidi
oTxi asos rolSia. am asoebis gadajgufebis
meSveobiT genSi Cawerilia garkveuli in-
formacia. geni SeiZleba aseulobiT an aTa-
seulobiT nukleotids Seicavdes. baqte-
riuli ujredis erT–erT genSi Cawerili suraTi 1.5 tritonis filtvis ujredi iyofa or ufro mcire ujredad, romle-
informacia SeiZleba gadaiTargmnos, ro- bic gazrdis Semdeg isev daiyofian.
gorc `Seqmeni wiTeli pigmenti~. adamianis
erT-erT genSi Cawerilia hormon insulinis sicocxlis yvela forma erTi da imave principiTaa
asagebad saWiro informacia. kodirebuli. nukleotidebis garkveuli Tanmimdevroba
zogadad rom vTqvaT, ge­­nebis umetesoba flobs in­ sxvadasxva organizmisTvis erTi da imave informaciis
for­m acias cilebis didi mo­l ekulebis, agebis Sesa­x eb. matarebelia. organizmebis gansxvavebas ganapirobebs
ujredi mTEli sicocxlis manZilze uamrav cilis mo­ nukleotidebis Tanmimdevrobis sxvadasxvaoba. imis
lekulas aSenebs. genis gaswvriv ganlagebuli nukleoti­ gamo, rom genetikuri kodi universaluria, SesaZlebelia
debis garkveuli Tan­m imdevroba kodia calkeuli cilis erTi saxeobis ujredma Seqmnas iseTi cila, romelsac
mo­l ekulisTvis. yo­v el cilas ujredSi mxolod misTvis Cveulebriv sxva saxeobis ujredi qmnis. erT-erTi aseTi
niSandoblivi zoma da funqciebi aqvs. erT-erTi cila cila, romelic xelovnurad miiRes samedicino miznebi-
Sedis kun­T ovani ujredis SekumSavi aparatis Sedgenlo- sTvis iyo, adamianis insulini. adamianis insulinis Ses-
baSi, me­o ­re antisxeulia (organizmis damcavi sistemis aqmnelad gamoiyenes baqteria, romelSic Seiyvanes ada-
nawili, romelic icavs mas sxvadasxva daavadebebisgan). mianis insulinis geni.
zogi cila enzimia, (katalizatori anu ujredebSi mimdi- genetikuri informaciis mTel `biblioTekas~ ro­
nare qimiuri reaqciebis damaCqarebelia). ujredis TiTq- melsac organizmi memkvidreobiT iRebs genoms uwode-
mis yvela sasicocxlo funqcia erTi an ramdenime cilis ben. adamianis yoveli ujredis qromosomebi qmnian ge-
monawileobiT xorcieldeba. dnm memkvidruli informa- noms, romlis sigrZe daaxloebiT 3X109 nukleotiduri
ciis mflobelia, magram cilebi ujredis saSenebi masa- wyvilis tolia. erTi nukleotidi sididiT anbanis asos
laa. ujredis funqcionirebac cilebzea damokidebuli. toli rom yofiliyo, genetikuri kodis Casawerad da­

spermatozoidi

embrionis ujredebi memkvidreobiT miRe-


buli dnm-is aslebiT
ujredis
birTvi dnm-
iT

ganayofierebuli kvercxujredi
orive mSoblisgan miRebuli dnm-iT.

kvercxujredi
Cvili, romelsac orive mSoblisgan
miRebuli niSnebi aqvs.
suraTi 1.6 memkvidreobiT miRebuli dnm warmarTavs organizmis
ganviTarebas.

9
birTvi

dnm

suraTi 1.7 . dnm-is genetikuri masala

dnm-is molekulis erTi jaWvi.


suraTze gamosaxulia dnm-is molekulis grZeli jaWvis patara mon-
ujredi akveTi. geometriuli figurebi da asoebi Sesabamisi nuk­leotidebis
aRmniSvneli simboloebia. genetikuri informacia Cawerilia 4 tipis
nukleotidis garkveuli TanmimdevrobiT ganlagebis meSveobiT. nuk-
nukleotidi
leotidebis Se­mok­lebuli aRniSvnebia _ A, T, C da G.

da cxovelebSi. am organizmebs eukariotebs uwodeben.


eukariotuli ujredebis umetesobaSi yvelaze didi or-
ganoidi aris birTvi, romelic Seicavs ujredul dnm-s
qromosomebis saxiT. danarCeni organoidebi ganlage-
bulia citoplazmaSi (citoplazma aris mTeli sivrce
ujredis birTvsa da ujredis gare membranas Soris).
prokariotuli ujredebi ufro patara zo­­misaa, vidre
eukariotuli ujredebi da gacilebiT martivi agebulebi-
dnm-is ormagi
saa. (suraTi 1.8) dnm ar aris ujredis danarCeni SigTavsis-
spirali
gan membraniT gamocalkevebuli. prokariotul ujredebSi
sxva organoidebis membranebic naklebadaa ganviTarebuli.

suraTze gamosaxulia dnm-is ormagi spiralis mokle


monakveTi da misi Semadgeneli atomebi. dnm-is mileku- eukariotuli ujredi prokariotuli ujredi
lis grZeli jaWvi agebulia saSeni blokebisagan, rom-
lebsac nukleotidebs uwodeben. dnm-is molekulas aqvs dnm (birTvis gareSe)
3-ganzomilebiani ormagi spiralis forma. membrana
membrana
citoplazma
gvWirdeboda 600 didi wigni. genomis nukleotiduri
Tanmimdovrobis `biblioTeka~ moicavs genebs, roimleb-
Sic Cawerilia informacia daaxloebiT 75.000 sxvadasxva
saxis cilaze. am cilebs gansxvavebuli funqciebi aqvT.

ujredebis ori mTavari forma


yovel ujreds gansazRvruli agebuleba aqvs. mag-
aliTad, yvela ujredi Semofarglulia membraniT, ro-
melic aregulirebs nivTierebaTa mimocvlas ujredsa
da mis garemos Soris. yvela ujredi iyenebs dnmM - s da
masSi Caweril genetikur informacias.
ganasxvaveben ujredebis or mTavar tips: prokari-
otulsa da eukariotuls. organiz­m ebis ori jgufis _
baqteriebisa da arqeobaqteriebis ujredebi prokari-
otulia. danarCeni cocxali formebis ujredebi, mcena- organelebi
reebisa da cxovelebis CaTvliT eukariotulia. birTvi(Seicavs dnm)
eukariotuli ujredebi. es iseTi ujredebia, rom-
lebSic birTvi da organoidebi (qloroplastebis CaTv- suraTi 1.8. suraTze Cans prokariotul da eukariotul ujre-
liT suraTi1.3) SemosazRvrulia membraniT. ujredebis debs Soris sxvaoba ujredis zomasa da agebulebis sirTuleSi
es tipi gvxvdeba umartivesebSi, sokoebSi, mcenareebSi

10
zemoT Cven visaubreT (1.3) biologiur mravalfe­ vali. biologiis momavali imis SecnobaSia, Tu rogor
rovnebaze. prokariotebi da euka­r iotebi am mraval- funqcionireben (moqmedeben) mTlianobaSi biologiuri
ferovnebis magaliTia. sistemebi.
axla gadavxedoT biologiuri rigebis ierarqias bi-
ologiis im mimarTulebis gamoyenebiT, romelsac siste-
biologiuri sistemis axali
mur biologias uwodeben.
(sistemuri) Tvisebebis warmoSoba

koncefcia Semowmeba 1.1 isev gadavxedoT sicocxlis organizaciul doneebs


1.3 suraTze. sicocxlis erTi donidan meoreze gadasv-
lisas Cndeba axali (sistemuri) Tvisebebi, romlebic wina
1. dawereT winadadeba 1.3-suraTze gamosaxuli
doneze ar aReniSneba. es sistemuri Tvisebebi damokide-
yoveli biologiuri donisTvis, romelSic Sedis
bulia sistemis Semadgeneli nawilebis urTierTganla-
ufro `dabali” done. magaliTi _ Tanasazogadoe-
gebasa da urTierTqmedebaze. magaliTad, fotosinTezi
ba Sedgeba sxvadasxva saxeobaTa populaciebisgan,
ver ganaxorcieldeba qloroplastis SemadgenlobaSi
romlebic garkveul
Semavali qlorofilisa da sxva molekulebis meqanikuri
arealSi binadroben.
narevis meSveobiT. fotosinTezisTvis saWiroa dauz-
2. ra naTesauri kavSiria dnm-s, gensa, qromosomebs
ianebeli qloroplasti da misi Semadgeneli qlorofili
Soris?
da sxva molekulebi, romlebic gansazRvruli Tanmimdev-
3. axseniT, ujredul doneze mcenareebs ratom
robiTaa ganlagebuli. meore magaliTi: Tu seriozuli
aqvT meti saerTo niSnebi cxovelebTan, vidre
tramva daazianebs tvinis rTul agebulebas, igi gamar-
baqteriebTan.
Tulad ver imuSavebs, Tundac misi yvela Semadgeneli
nawili dauzianebeli iyos. mexsierebisa da azrovnebis
unari nervuli ujredebis rTuli qselis sistemuri

1.2
Tvisebaa.
biologiuri organizaciis ufro maRal doneze – eko-
koncefcia 
sistemur doneze – naxSirbadis mimoqceva damokidebu-
lia sxvadasxva organizmis urTierTkavSirze, romlebic
biologiuri sistema gacilebiT urTierTqmedeben erTmaneTTan, niadagTan da haerTan.
sistemuri Tvisebebi marto sicocxlisTvis ar aris
rTulia, vidre misi Semadgeneli damaxasiaTebeli. Cven SegviZlia SevamCnioT nebismieri
nawilebis erToblioba manqanis an instrumentis detalebis urTierTganla-
gebis mniSvneloba martiv magaliTze: SevadaroT yuTi,
`mTeli ufro rTulia, vidre misi Semadgeneli na­
sadac velosipedis yvela detali devs da TviT velo-
wilebis jami” - cnobili gamoTqmaa. mTelis Semadgeneli
sipedi. grafiti da almasi orive naxSirbadisgan Sedgeba,
nawilebis urTierTganlageba qmnis rTul struqturas,
maTi Tvisebebi ki _ savsebiT gansxvavebuli. es imiTaa
romelsac sistemas uwodeben. biologiuri sistemis mag-
gamowveuli, rom naxSirbadis atome­bis ganlageba nax-
aliTebia ujredi, organizmi da ekosistema. imis gas-
Sirsa da almasSi gansxvavebulia. aracocxali bunebis-
agebad, rogor muSaobs aseTi sistema, sakmarisi ar aris
gan gansxvavebiT, cocxali biologiuri sistemebi Zalian
gvqondes misi Semadgeneli nawilebis sruli CamonaT-
rTulia. amis gamo cocxali bunebis sistemuri Tvisebebi
gansakuTrebiT sainteresoa Sesaswavlad.

suraTi 1.9. Tanamedrove biologia informaci-


uli mecnierebaa. seqvenireba-Tanmimdevrobis
dadgenis meTodi. avtomaturi dnm seqvenatorebi
da mZlavri kompiuterebi exmarebian mkvlevarebs
adamianis genomis proeqtze muSaobaSi. labora-
toria kembrijSi, gaerTianebuli samefo, iyo erT-
erTi laboratoria, romelic CarTuli iyo am saer-
TaSoriso proeqtze muSaobaSi.

11
reduqcionizmis siZliere genas. sistemuri biologiis mizania mTliani biolo-
giuri sistemebis cvalebadi qcevis modelireba. kargi
da sisuste modeli biologebs saSualebas miscems iwinaswarmetyve-
sicocxlis rTuli organizaciis gamo, mecnierebi, rom- lon, Tu rogor imoqmedebs sistemis erTi an meti Semad-
lebic biologiur sistemebs swavloben, awydebian prob- geneli nawilis cvlileba mTel sistemaze da mis Semad-
lemas. erTi mxriv ar SeiZleba rTuli organizmi Seviswav- genel sxva nawilebze. magaliTad, rogor imoqmedebs
loT misi nawilebad daSlis meTodiT. Tu mas davSliT, kunTis ujredSi kalciumis koncentraciis odnavi zrda
is Sewyvets funqcionirebas anu daiRupeba. Semadgenel im cilebze, romlebic aregulireben kunTis SekumS-
na­wilebad daSlili ujredi, ujredi aRaraa. nawilebad vas? rogor imoqmedebs wnevis damwevi wamali adamianis
daSlili cocxali sistemis meSveobiT ver SeviswavliT organizmis sxva organoebis funqcionirebaze? iqneb
mis funqcionirebas. meore mxriv, iseTi rTuli sistemis, mas uaryofiTi efeqtic aqvs da is azianebs sxva orga-
rogoricaa organizmi an ujredi, Seswavla SeuZlebelia, noebs? rogor imoqmedebs marcvlovani kulturebis
Tu mis Semadgenel nawilebs ar SeviswavliT. am problemis gadaWarbebuli morwyva mcenareebis mier niadagidan
gadawyvetaSi gvexmareba reduqcionizmi. reduqcionizmi saWiro mineralebis SeTvisebasa da adamianis kvebisTvis
– rTuli sistemis dayvanaa ufro martiv, (gamosakvlevad aucilebeli cilebis maragis Seqmnaze? rogor Secvlis
ufro advil) Semadgenel nawilebamde. biologiur kvl- ekosistemas da mTel biosferos atmosferoSi naxSiror-
evaSi aseTi xerxi Sedegiania. magaliTad, jeims uotsonma Jangis koncentraciis TandaTanobiTi zrda? sistemuri
da frensis krikma 1953 wels ujredidan gamoyves dnm-is biologiis mizania am globalur kiTxvebze pasuxis gace-
molekula. am molekulis Seswavlisas mividnen daskvnamde, ma.
rom is memkvidreobiTobis qimiuri safuZvelia. sistemurma biologiam unda Seiswavlos sicocxle
uotsonisa da krikis aRmoCenidan TiTqmis naxevari yvela organizaciul doneze. am dargis pionerebi iyvnen
saukunis Semdgom, 2001 wels, mkvlevarTa saerTaSoriso ekosistemis mklevarebi, romlebmac 1960 wels mlaSe Wao-
gundma gamoaqveyna adamianis genomis Semadgeneli 3.109 bebisa da sxva ekosistemebis SemadgenlobaSi Semavali
nukleotiduri wyvilis Tanamimdevroba (suraTi 1.9). maT saxeobebis da bunebis aracocxali komponentebis urT-
mravali sxva saxeobebis genomis gaSifrvac anu nukleo- ierTmoqmedebis modeli Seqmnes. ufro adre, biologebi,
tidebis Tanamimdevrobis dadgenac moaxerxes) presam da romlebic adamianis da sxva organizmebis fiziologias
msoflio liderebma aRiares adamianis genomis proeqti, (funqcionirebas) swavlobdnen, Seqmnes sxvadasxva orga-
rogorc yvela drois udidesi mecnieruli miRweva. ma- noebis mier sisxlSi Saqris koncentraciis regulirebis
gram gansxvavebiT adrindeli miRwevebisagan, rogori- modeli. organizmebisa da ekosistemebis aseTi mod-
caa astronavtebis mTvareze daSveba, adamianis genomis elebis Seqmna imisTvis aris saWiro, rom warmovidginoT
gaSifvra, mxolod udidesi samuSaos dasawyisia. kvlevebi am sistemebis reaqcia cvalebad pirobebze.
grZeldeba, mecnierebi swavloben aTasobiT genis funq- Tanamedrove sistemuri biologiis meSveobiT da gen-
cionirebas da funqcionirebis Sedegad miRebul cilebs. omis gaSifrvis Sedegad mkvlevarebma SeZles sicocxlis
amJamad mkvlevarebi ikvleven miliardobiT molekulis Seswavla ujredul da molekulur doneze. dagrovda
koordinirebul moqmedebas ujredisa da mTliani orga- didZali masala genomis Sedgenlobisa da cilebis fun-
nizmis ganviTarebis da cxovelmoqmedebis uzrunvelyo- qcionirebis Sesaxeb. magaliTad, 2003 wels mkvlevarTa
faSi. am kvlevebis qvakuTxedia sistemuri biologia. didma jgufma gamoaqveyna cilebis urTierTqmedebis
sqema drozofilas (xilis buzis, kvlevis popularu-
li obieqtis) ujredebSi. modeli efuZneba monacemTa
sistemuri biologia
uzarmazar bazas - aTasobiT Seswavlil cilasa da maTi
biologia gadadis ganviTarebis axal saintereso urTierTqmedebis meqnizmebs sxva cilebTan. magaliTad,
etapze. mravali mklevari sicocxlis sistemuri Tvise-
cila A marTavs da cvlis C da D cilebis aqtivobas, rom-
bebis amosaxsnelad mimarTavs kvlevis axal strat-
lebic Semdeg moqmedeben sxva cilebze.
egiebs. mecnierebi iRrmaveben codnas biologiuri sis­
sistemuri strategiis safuZvlebi sakmaod martivia.
temis Semadgeneli nawilebis, magaliTad, ujredebis
upirveles yovlisa, saWiroa mTelis rac SeiZleba meti
funqciur kavSirze. kvlevis principis aseTi cvlileba
Semadgeneli nawilis, magaliTad, yvela Seswavlili genisa
SeiZleba martiv magaliTs SevadaroT: vTqvaT, quCis
da ujreduli cilis aRwera. Semdeg saWiroa imis dadgena,
kuTxeSi vdgavarT da vakvirdebiT moZraobas. erTi qu-
rogor muSaobs am sistemaSi misi TiToeuli Semadgeneli
Cis kuTxidan moZraobaze dakvirvebiT ver gamovitanT
nawili sxva nawilebTan urTierTkavSirSi. drozofilis
daskvnas moZraobaze mTel qalaqSi. Tu moZraobas da-
ujredTa cilebis SemTxvevaSi jer unda SeviswavloT
vakvirdebiT im simaRlidan, saidanac moCans mTeli qa-
yvela cila, Semdeg am cilebis urTierTkavSirebi. kom-
laqis quCebi, am quCebze momxdari ubeduri SemTxvevebi,
piuterisa da Tanamedrove programebis meSveobiT Sesa-
ganaTeba, moZraobis maregulirebeli niSnebi, SevZlebT
Zlebelia mravali mkvlevaris monacemebis gaerTianeba da
qalaqSi transportis moZraobis erTiani suraTis dad-
sistemuri qselis modelis Seqmna (sur. 1.10).

12
suraTi 1.10 . ujreduli ci­lebis urTierTmo- gare membrana da ujredis zedapiri
qmedebis sis­te­muri sqema. am diagramaze asaxulia
ujredi
3500 proteini (wertili) da maTi urTierTqmedebis citoplazma
sqema (xazebi akavSireben cilebs) biologiuri
sistemis Semswavleli mecnierebi, monacemTa
birTvi
uzarmazar ba­zaze dayrdnobiT, qmnian ujredis
Semadgeneli cilis molekulebisa da ujredSi am
molekulebis urTierTqmedebis mo­delebs. am mod-
elebis Seqmnis mTa­vari mizania prognozi, Tu ro-
gor aisaxeba, magaliTad, erTi cilis aqtivobis
zrda ujredis sxva molekulebze da ra damatebiT
cvli­lebebs gamoiwvevs is. aseTi modelebis Seqm-
nis erT–erTi sasargeblo Sedegi aris samkurnalo
preparatebis moqmedebis efeqtebis prognozi.

marTalia, sistemuri biologiis ZiriTadi idea mar- li programis (sistemuri biologiisa da gamoTvliTi
tivia, magram TviT biologiuri sistemebi Zalian rTu- biologiis) farglebSi. sistemuri biologiis mkvlev-
lia. mkvlevarebma biologiuri sistemebis Sesaswavlad arTa am da sxva jgufebSi xdeba sxvadasxva specialo-
SearCies sami mTavari meTodi: bis mqone mkvlevarebis: inJinrebis, medikosebis,
qimikosebis, fizikosebis, maTematikosebis, progra­
maRalteqnologiuri meTodi. warmateba sistemur mistebisa da biologebis gaerTianeba rTuli kvle­
biologiaSi damokidebulia didi moculobis monace- vebis Casatareblad.
mebis miRebis SesaZleblobasa da am monacemebis da-
muSavebis siswrafeze. megamonacemebis _ koleqciis bevri cnobili mecnieri awarmoebs kvlevebs siste-
Segrovebisa da damuSavebis aseT meTods `maRalte- mur biologiaSi. magram dRemde molodini Warbobs re-
qnologiurs~ uwodeben. dnm-sekvenatorebi, danad- alur miRwevebs. amave dros sistemuri biologia Tan-
garebi, romelTa daxmarebiTac adamianis genomis daTanobiT ikrefs Zalas. is gavlenas axdens kiTxvebze,
proeqti ganxorcielda maRalteqnologiuri danad- romlebic mecnierebs kvlevis dros uCndebaT da TviT
garebis magaliTia (naxeT suraTi 1.9) am kvlevebze. mecnierebi biologiuri sistemebis fun-
bioinformatika – monacemTa uzarmazari bazebi Se­ qcionirebis axsnas cdilobdnen didi xniT adre, sanam
iqmna maRali teqnologiebis daxmarebiT. am monacem- gaCndeboda Tanamedrove teqnologiebi. aTwleulebis
Ta damuSaveba xdeba kompiuteris, Tanamedrove pro- win biologebi swavlobdnen im gzebs, romelTa meSveo-
gramebisa da maTematikuri modelirebis meSveobiT. biT xdeba iseTi rTuli sistemebis, rogoricaa ujredi,
am xelsawyoebisa da meTodebis gareSe Tanamedrove organizmi an ekosistema, funqcionirebis regulacia.
biologiaSi sruli qaosi iqneboda. bioinformatikis
axali mimarTulebis meSveobiT miRebuli monaceme- biologiuri sistemis regulacia
bidan Yxdeba sasargeblo informaciis gamoyofa sim-
ukukavSiris meSveobiT
ravlidan maTi damuSavebis Sedegad. am mimarTulebis
meSveobiT swavlobdnen dnm–Si nukleotidur Tan- zogierTi biologiuri sistemebis muSaobisas moq-
mimdevrobas da adgenen cilebis urTierTqmedebis medebs sabazro ekonomikis msgavsi modeli. magaliTad,
sqemas. internetis saSualebiT SesaZlebeli gaxda roca Tqven varjiSobT kunTovan ujredebs sWirdeba
gafantuli monacemebis Tavmoyra. meti energia, vidre mosvenebul mdgomareobaSi. kunTis
sxvadasxva mecnieruli disciplinis warmomadgen- ujredebSi izrdeba Saqris molekulebis moxmareba, rac
lebis gaerTianeba saerTo miznisTvis. 2003 wels maTTvis energiis wyaroa. piriqiT, roca Tqven isvenebT,
Hharvardis samedicino skolaSi Seiqmna sistemuri sxva qimiuri reaqciebis meSveobiT zedmeti Saqari gar-
bi­o logiis departamenti. es pirveli departamenti daiqmneba nivTierebad, romelic sawvavi maragis (ener-
iyo, romelic Seiqmna bolo oci wlis ganmavlobaSi. giis wyaros) saxiT grovdeba organizmSi.
masaCusetis teqmnologiur institutSi sxvadasxva iseve, rogorc ujredSi mimdinare qimiuri reaqciebis
departamentis 80 wevri gaerTianda fakultetis axa- umetesobas, reaqciebs, romleTa Sedegad xdeba Saqris

13
uaryofiTi
ukukavSiri
enzimi 1 enzimi 1

enzimi 2

enzimi 3

suraTi 1.11 uaryofiTi ukukavSiri. samsafexuriani qimiuri


reaqciebis Sedegad A nivTiereba gardaiqmneba D nivTierebad.
garkveuli enzimi aCqarebs yoveli reaqciis msvle­lobas. reaqciebis
saboloo D produqtis siWarbe reaqciebis dasawyebad saWiro enzims
blokavs. es anelebs D produqtis Warb sinTezs.
suraTi 1.13 mravalferov­nebis `yuTebi” – aq asaxulia peplebis
saxeobebis uzarmazari koleqciis patara nawili. koleqcia inaxeba
aSS-Si, vaSingtonSi, sabunebismetyvelo istoriis erovnul muzeumSi.
daSla an Senaxva aCqarebs anu katalizatoris rols as-
ruleben specialuri cilebi. maT enzimebs (fermentebs)
uwo­d eben. sxvadasxva enzimi sxva­­dasxva qi­m i­u ­ri reaqciis
ka­talizatoria. xSirad es erTma­neTTan dakavSirebuli dazianebisas sisxlis formiani elementebi, romlebsac
jaWvuri reaq­c iebia. reaqciis yoveli na­b ijis kataliza- Trombocitebs uwodeben WrilobasTan grovdeba. niv-
toria gansazRv­ruli enzimi. rogor axerxebs ujredi Tiereba, romelsac Trombocitebi gamoyofs izidavs
sxvadasxva rTuli qimiuri reaqciebis koordinacias? sxva Trombocitebs. Trombocitebis grova iwvevs rTul
magaliTad, ujredi rogor axerxebs Saqris raodenobis process, romlis Sedegad Wrilobas ecoba Trombi, anu
re­gulirebisas, Saqris SeTavazeba-moT­xovnis marTvas? Sededebuli sisxli _ koltiT. 1.12 suraT-ze gamosaxu-
rogor xdeba. uj­r edSi Saqris moxmarebisa da Senaxvis – lia dadebiTi ukukavSiris martivi modeli.
erTmaneTis sapirispiro procesebis regulacia? pasuxi: ukukavSiri sicocxlis yvela doneze _ molekuluri
bevri biologiuri procesi TviTregulaciis meqanizmis donidan biosferos donemde moqmedebs, rogorc mare-
saSualebiT imarTeba. am meqanizms ukukavSiri ewodeba. gulirebeli meqanizmi. ukukavSiri imis maCvenebelia, rom
ukukavSiris meSveobiT reaqciis (procesis) regula- cocxali sistema gacilebiT rTuli ram aris, vidre misi
ciis dros reaqciis (procesis) saboloo produqti mo- Semadgeneli nawilebis erToblioba.
qmedebs am reaqciaze (procesze). cocxal organizmebSi
procesebis regulaciis yvelaze Cveulebrivi forma
aris negatiuri anu uaryofiTi ukukavSiri. uaryofiTi

1.2
ukukavSiris dros reaqciis saboloo produqtis Warbi
raodenoba uaryofiTad moqmedebs reaqciaze anu anelebs koncefcia Semowmeba
mas (suraTi 1.11). magaliTad, ujredSi Saqris daSlisas
1. sistemuri Tvisebebis principis gamoyenebiT axse-
miRebuli qimiuri energia inaxeba qimiuri nivTierebis
niT kavSiri winadadebasa da mis Semadgenel anba-
_ atf-is saxiT. atf-is Warbi raodenoba ujredSi moq-
nis asoebs Soris.
medebs atf-is sinTezze da blokavs enzims, romlis gar-
2. rogor uwyobs xels maRalproduqtiuli teqnol-
eSe misi sinTezi ar iwyeba.
ogiebi bioinformatikas?
arsebobs biologiuri procesebi, romelTa regu-
3. roca tualetis wylis avzi wyliT ivseba, wyali aR-
lacia xdeba dadebiTi ukukavSiris meSveobiT. es ufro
wevs garkveul dones da sarqveli, romelic icavs
iSviaTi movlenaa, vidre uaryofiTi ukukavSiri. dadeb-
avzs gadavsebisgan avtomaturad ixureba. ra tipis
iTi ukukavSiris dros reaqciis saboloo produqti aC-
regulaciasTan gvaqvs saqme am aracocxal siste­
qarebs reaqciis msvlelobas. sisxlis Trombis warmo-
maSi?
qmna Wrilobis adgilas amis magaliTia. sisxlZarRvis

14
saxeoba gvari ojaxi rigi klasi tipi samefo domeni

Ursus
americanus
(amerikuli
Savi daTvi)

daTvi

daTvisebrTa

mtaceblebi

ZuZumwovrebi

xerxemlianebi

suraTi 1.14. sicocxlis klasifikacia. taqsonomiur sqemaze


naCvenebia saxeobebis gaerTianeba jgufebad, romlebic Semdgom-
Si ufro did jgufebadaa gaerTianebuli. axlo monaTesave saxe-
obebi, rogoricaa polaruli da mura daTvebi, moTavsebulebi cxovelebi
arian erT gvarSi, gvarebi gaerTianebulia ojaxebad da ase Sem-
deg. suraTze naCvenebia amerikuli Savi daTvis (Ursus americanus)
klasifikacia.

1.3
eukariebi

koncefcia 

biologebi sicocxles saxe- zomileba am Tavis pirvel or koncefciaSi ganvixileT.


horizontalur ganzomilebaze movaTavseT cocxali or-
obaTa mTel mravalferovnebaSi ganizmebis yvela cnobili saxeoba, romelic arsebobda
dedamiwaze sicocxlis grZeli istoriis ganmavlobaSi.
ikvleven mravalferovneba damaxasiaTebelia sicocxlisTvis.
biologebma aRweres da saxeli daarqves cocxali orga-
warmovidginoT, rom cocxali samyaro Sesaswavlad
nizmebis 1.8 milion saxeobas. maT Soris prokariotebis
organzomilebian skalaze movaTavseT. vertikalur gan-
daaxloebiT 5.200 cnobil saxeobas, 100000 sokos, 290000
zomilebaze moTavsebulia Sesaswavli obieqtebi dawyeb-
mcenares, 52000 xerxemlians (cxovelebi, romlebsac xe-
uli molekulebidan damTavrebuli biosferoTi. es gan-

15
rxemali aqvs) da 1000000 mwers (isini sicocxlis cno- samefos monera erqva. axalma gamokvlevebma cxadyo, rom
bili formebis naxevarze mets Seadgenen). mkvlevarebi baqteria da arqea miekuTvnebian prokariotuli orga-
yovel wels aTasobiT saxeobebs aRweren. savaraudoT nizmebis or sakmaod gansxvavebul formas. dawvrilebiT
saxeobebis saerTo raodenoba 10-dan 20 milionamde sxvaoba maT Soris ganxiluli iqneba 27-e TavSi.
meryeobs. sicocxlis didi mravalferovneba afarToebs yvela eukariotul or­­ganizms (organizmi, rome­l ic
biologiuri kvlevis farglebs (suraTi 1.13). eukariotuli ujrede­bisgan Sedgeba) amJamad aerTiane-
ben ramdenime samefod _ eukaria domenis farglebSi
saxeobaTa gaerTianeba jgufebad. (suraTi 1.15.) xuT samefod dayofisas erTujredian
eukariotebs _ protozoebs aerTianebdnen calke same-
mTavari idea foSi, romelsac protista erqva. bevri biologi Tvli-
rogorc Cans sxvadasxva sagnebis dajgufeba msgavsi da, rom am samefoSi unda Sediodes mravalujredebiani
niSnebis mixedviT adamianis Tvisebaa. magaliTad, musi- formebic, magaliTad, zRvis wyalmcenareebi, romle-
kaluri Canawerebi SeiZleba davalagoT Semsruleblebis bic zogi erTujrediani protistebis axlo naTesavebia.
gvarebis mixedviT. Semdeg sxvadasxva Semsruleblebi bolo taqsonomiuri gamokvlevebis Sedegad mividnen im
gavaerTianoT ufro farTo kategoriebSi, rogoricaa: daskvnamde, rom protistebis samefo unda daiyos kidev
sacekvao musika, savarjiSo musika, saopero musika, ramdenime samefod. protistas am samefoebTan erTad,
Tanamedrove musika. msgavsi saxeobebis gaerTianeba domeni eukaria moicavs mravalujrediani eukariotebis
jgufebad biologiaSic imave principiT xdeba. roca vam- kidev sam samefos. es samefoebia: mcenareebi, sokoebi da
bobT ciyvi an pepela, gvesmis, rom TiToeuli moicavs cxovelebi. am sam samefos erTmaneTisgan asxvaveben sx-
mraval saxeobas. es cnebebi SegviZlia gavaerTianoT vadasxva niSnis, magaliTad, kvebis tipis mixedviT. mcena-
ufro farTo kategoriebad, rogoricaa mRrRnelebi reebi fotosinTezis gziT TviTon warmoqmnian sakuTar
(romlebSic Sedis ciyvi) an mwerebi (romlebSic Se- Saqars da sxva maTTvis saWiro sakvebs. sokoebis umete-
dis pepela). taqsonomia biologiis ganxraa, romelic soba reducentia anu organizmebi, romlebic sakvebs
saxeobebs saxelebs arqmevs da sistemaSi mohyavs isini, iReben mkvdari organizmebisa da organuli narCenebis
aerTianebs ufro farTo jgufebad saerTo niSnebis (rogoricaa dacvenili foTlebi da cxovelTa eqskre-
mixedviT (suraTi 1.14). taqsonomiaze dawvrilebiT vis- mentebi) daSlis Sedegad.
aubrebT 25-e TavSi. axla SemovifargloT klasifikaciis cxovelebi iTviseben sakvebs monelebis Sedegad. saW­
yvelaze didi erTeulebiT _ samefoebiTa da domenebiT. mlis momnelebeli sistemis meSveobiT sakvebi organizm-
Si xvdeba. cxovelTa samefos Cvenc mivekuTnebiT.
sicocxlis sami domeni
bolo aTwleulebamde miRebuli iyo taqsonomiuri
sqema, romlis mixedviT sicocxlis mravalferovnebas erTianoba sicocxlis
yofdnen xuT samefod, mcenareTa da cxovelTa samefoe- mravalferovani formebis
bis CaTvliT. magram kvlevis axalma meTodebma, rogori-
caa sxvadasxva saxeobebis dnm-is Tanmimdevrobis Sedar-
msgavseba
eba, aCvena, rom saWiroa samefoebis raodenobis Tavidan miuxedavad mravalferovnebisa iyos sicocxlis
gaanalizeba da maT Soris axali sazRvrebis gavleba. formebis aseTi, misTvis damaxasiaTebelia msgavseba,
mklevarebi kamaToben samefoebis raodenobis Sesaxeb. gansakuTrebiT ujredul da molekulur doneze. amis
zogi miiCnevs, rom cocxali organizmebi eqvs samefod magaliTia dnm-is universaluri `ena~, romelic erTia
unda daiyos, zogi ki ramdenime aTeul samefos gamoyofs. iseTi gansxvavebuli organizmebisTvis, rogoricaa baq-
sanam grZeldeba kamaTi samefoebis raodenobaze, sruli teria da cxoveli. eukariotebs Soris msgavseba Cans
Tanxmobaa samefoTa gaerTianebis Taobaze klasifikaci- ujredis Semadgenel struqturebSic.
is ufro maRal erTeulebSi, romlebsac domenebs uwo- rogor SegviZlia SevafasoT cocxali organizmebis
deben. gamoyofilia sami domeni. esenia: baqteria, arqea msgavsebisa da mravalferovnebis ormagi buneba? evo-
da eukarioti. luciis procesi (romlis Sesavali mocemulia Semdeg
pirvel ori domenSi _ baqteriasa da arqeaSi gaer- koncefciaSi) asaxavs dedamiwiwaze arsebuli sicocxlis
Tianebulia prokariotebi (prokariotuli ujredebis- formebis msgavsebasa da gansxvavebas.
gan Semdgari organizmebi). maTi umetesoba erTujredi-
ani, mikroskopuli organizmebia. xuTsamefoian sistemaSi
baqteriebi da arqeebi gaerTianebulebi iyvnen erT same-
foSi, vinaidan orive prokariotuli organizmebia. am

16
suraTi 1.15.
sicocxlis sami domenis analizi
domeni baqteria domeni eukaria

1 3 5
domeni arqea

2 4 6

1 baqteriebi _ yvelaze mravalferovani da farTod gavrcelebuli prokariotebi. amJamad isini


fotoze gamosaxuli wagrZelebuli formis struqturebi baqteriebia.
ramdenime samefodaa dayofili. am

2 prokariotebis didi nawili binadrobs eqstremalur pirobebSi, magaliTad, mlaSe tbebsa da mduRare wylebSi. domeni arqea moicavs ram-
denime samefos. fotoze gamosaxulia kolonia, romelic mravali ujredisgan Sedgeba.

3 protistebi (umartivesebi _ ramdenime samefo) _ erTujrediani organizmebi da maTi (SedarebiT martivi agebulebis) mravalujrediani
naTesavebi. am suraTze gamosaxulia gubeSi mcxovrebi ramdenime tipis protista. mecnierebi kamaToben, Tu ra principiT unda daiyos
protistebi ramdenime samefod ise, rom ukeT aisaxos protistebis evolucia da mravalferovneba.

4 samefo sokoebi – am samefos warmomadgenlebs nawilobriv aerTianeben maTi kvebis tipis mixedviT. magaliTad, es sokoa, romelic ikve-
beba organuli nivTierebebis daSlis Sedegad miRebuli
sakvebiT.

5 mcenareTa samefo. am samefoSi Sedian mravalujredebiani


eukariotebi, romlebic fotosinTezs (anu sinaTlis ener-
giis gardaqmnas sakvebad) axdenen.
koncefcia Semowmeba 1.3
1. ra analogia arsebobs safosto misamarTsa da ier-
6 cxovelTa samefo. es samefo Sedgeba mravalujrediani eu-
kariotebisgan, romlebic sxva organizmebiT ikvebebian.
arqiul taqsonomiur sistemas Soris?
2. romelia ZiriTadi ganmasxvavebeli niSnebi domen
(qarTuli Sesatyvisi) eukariotsa da danarCen or
domens Soris?

17
parameciumis wamwami _ maTi
meSveobiT ujredi moZraobs
wyalSi.

suraTi 1.17. warsulis gamokvleva. paleontologi paul


sereno frTxilad asufTavebs namarxi dinozavris kiduris Zv-
parameciumis wamwamis ganivkve-
lebs. afrika, nigeria.
Ti, gadidebuli eleqtronuli
mikroskopis saSualebiT.

koncefcia  1.4
sicocxlis erTianoba da
mravalfe­r ovneba _ evoluciis
Sedegi
sicocxlis istoria. namarxebisa da sxva faqtebis
meSveobiT dasabuTebuli sicocxlis istoria, moTxro-
baa dedamiwaze ramdenime miliardi wlis ganmavloba-
Si mimdinare cvlilebis Sesaxeb. am xnis ganmavlobaSi
adamianis traqeis wamwami _ adaminis traqeis dedamiwa dasaxlebuli iyo cocxali formebiT, romle-
garsis ujredebs aqvs wamwamebi, romelTa meSveobiT filtvebi ga- bic evoluirebdnen (suraTi 1.17). sicocxlis evoluciis
reT gamodevnian WuWyis Semcvel lorwos. am meqanizmis meSveobiT
Sesaxeb Sexeduleba yuradRebis centrSi moiqca mas Sem-
xdeba filtvebis gasufTaveba WuWyisgan.
deg, rac 1959 wlis noemberSi Carlz darvinma gamoaqveyna
umniSvnelovanesi naSromi. misma wignma saTauriT `saxe-
obaTa warmoSoba bunebrivi gadarCevis gziT~ didi ka-
suraTi 1.16. erTianobis magaliTi, romelic safuZvlad
udevs sicocxlis mravalferovnebas: eukariotebSi wamwa- maTi gamoiwvia da TiTqmis maSinve gaxda bestseleri.
mis agebuleba. wamwami ujredis gamonazardia, romelsac ma- `darvinizmi~ male gadaiqca evoluciuri moZRvrebis si-
moZravebeli funqci aaqvs. wamwami gvxvdeba iseT gansxvave- nonimad (suraTi 1.18).
bul eukariotul organizmebSi, rogoricaa, erTi mxvriv, `saxeobaTa warmoSobaSi~ yuradReba or mTavar ide-
_ erTujrediani parameciumi P da, meore mxvriv _ adamiani.
azea ga­maxvilebuli. pirveli: _ darvinma warmoadgina
aseT gansxvavebul organizmebSic ki wamwamis agebuleba ms-
gavsia. wamwamebs aqvs milakebis faqizi sistema, romlis ga- monacemebi im ideis dasasabuTeblad, rom Tanamedrove
nivkveTi naCvenebia am suraTze. saxeobebi winaprebisgan maTi Tanmimdevruli cvlile-
bebis Sedegad warmoiqmna. (evoluciuri moZRvrebis
Sesaxeb dawvrilebiT 22-e TavSi visaubrebT). darvinma

18
saxeobaTa evoluciur cvlilebebs `saxecvlili memkvi-
dreobis gadacema~ uwoda.. mecnieruli dakvirvebis Sedegi: individuri
es saxelwodeba moicavs sicocxlis ormagi bunebis cvalebadoba _ saxeobaSi gaerTianebuli nebis-
_ msgavsebisa da mravalferovnebis cnebas. msgavseba mieri populaciis Semadgeneli individebi erT-
gamoixateba im niSan-Tvisebebis erTianobaSi, romelic maneTisgan memk­v idreobiT miRebuli niSnebiT
saxeobebma STamomavlobiT saerTo winaprisgan miiRes, gansxvavdebian.
mravalferovneba ki _ saxeobebs Soris gansxvavebebi,
mecnieruli dakvirvebis Sedegi: Warbgamrav-
romelic TandaTan Rrmavdeboda evoluciis gzaze (su-
leba da arsebobisaTvis brZola _ nebismieri
raTi 1.19). darvinis meore mTavari idea aris saxecvli-
saxeobis populacias unari aqvs datovos bevrad
lebis memkvidreobiT gadacemis meqanizmi. (STamomav-
meti STamomavloba, vidre realurad SeiZleba
lobaSi iseTi cvlilebebis warmoqmna, romelTa Sedegad
gadarCes da isev gamravldes. roca individebis
axali saxeobebi yalibdeba). darvinma am meqanizms bune-
raodenoba bevrad metia saarsebo garemos teva-
brivi gadarCeva uwoda.
dobaze, gardauvalia konkurencia anu brZola
arsebobisaTvis.
bunebrivi gadarCeva
daskvna: gansxvavebuli warmatebuli gamrav-
darvinma bu­nebrivi gadarCevis Teoria SeimuSava im dak- leba _ darvinma miaqcia yuradReba organizmebis
virvebebidan, romlebic TavisTavad arc axali rame iyo memkvidreobiT cvalebadobasa da Warbgamravle­
da arc did sibrZnes moiTxovda. mozaikis Semadgenel im bis unars da daaskvna, rom individebs gadarCenisa
nawilebze, romlebisganac dar­vinma mTeli suraTi aawyo, da gamravlebis gansxvavebuli albaToba aqvT. is
sxva mkvlevarebsac miuwvdebodaT xeli, magram darvinma individebi, romelTa memkvidreobiT miRebuli
dainaxa, rogor SeiZleboda sruli suraTis miReba. igi niSan-Tvisebebi saukeTesodaa misadagebuli maT
mivi­d a bunebrivi gadarCevis arsebobis Sesa­x eb logikur saarsebo garemosTan, sxvebTan SedarebiT gac-
daskvnamde cocxali organizmebis ori, advilad SesamCn- ilebiT met jansaR da nayofier STamomavlobas
evi Tvi­s ebis gaerTianebis gziT. toveben.

daskvna: evoluciuri Segueba _ individTa gan-


sxvavebuli warmatebuli gamravleba xels uwyobs
populaciis Seguebas konkretul saarsebo gare-
mosTan. droTa ganmavlobaSi populaciis farg-
lebSi matulobs iseTi individebis raodenoba,
romelTa niSan-Tvisebebi gadarCenisa da STamoma-
vlobis datovebis albaTobas zrdis. populacia
TandaTanobiT icvleba.

darvinma evoluciuri Seguebis am meqanizms bunebri-


vi gadarCeva uwoda, radganac bunebrivi garemo gamrav-
lebis procesSi garkveul niSan-Tvisebebs `arCevs~.1.20

organizmebis populacia

memkvidreobiTi Warbgamravleba da
cvalebadoba brZola arsebobisTvis

sxvaoba warmatebul
reproduqciaSi (gamravlebaSi)

populaciaSi adaptaciaTa
(SeguebaTa) evolucia
suraTi 1.18 Carlz darvini 1859 wlis noemberSi,
roca gamovida `saxeobaTa warmoSoba~
suraTi 1.20 bunebrivi gadarCevis sqema.

19
suraTi 1.19. erTianoba da mravalferovneba orqideebis ojax-
Si: es sami `wvimis tyis~ orqidea warmoSva saerTo yvavilovani wina-
pris cvlilebis Sedegad. maT saerTo niSnebi aqvs. magaliTad, yovel
yvavils aqvs tuCis msgavsi furceli, romelic exmareba mas yvavilis
dasamtverad mwerebis mizidvaSi da imavdroulad am mwerebis `dasaj-
dom biliksac~ warmoadgens.

ZuZumwovrebmSi gamowveulia imiT, rom maT saerTo wi-


napari, ZuZumwovrebis `prototipi~ hyavdaT, romlisgan
yvela ZuZumwovari warmoiSva. am winapris kidurebis age-
bulebas hgavs yvela ZuZumwovris kidurebis agebuleba.
kidurebis agebulebaSi gansxvaveba bunebrivi gadarCe-
vis Sedegia, rac cvalebad garemo pirobebSi miliono-
biT TaobaSi aRiniSneboda. namarxebsa da sxva masalebze
dayrdnobiT mecnierebi amtkiceben ZuZumwovrebis age-
bulebis erTianobas da saerTo winaprisgan warmoSobas.
darvini Tvlida, rom bunebrivi gadarCevis moqmedeba
drois xangrZlivi monakveTis ganmavlobaSi winapar saxe-
obas `yofs~ or an met STamomaval saxeobad. es procesi
SeiZleba mimdinareobdes erT populaciaSi, romelic
izolaciis faqtoris moqmedebis gamo dayofilia ram-
denime subpopulaciad. Tu am subpopulaciaTa saarsebo
garemo pirobebi gansxvavebulia, bunebrivi gadarCevis
Sedegad erTi saxeobis magivrad TandaTan Camoyalibdeba
mravali saxeoba. geografiulad izolirebuli subpopu-
laciebi mravali Taobis ganmavlobaSi eguebian gansx-
vavebul garemo pirobebs. 1.23suraTze asaxulia mTiulas
14 saxeobis `genealogiuri xe~. es SeguebiTi radiaciis
(nairgvarobis zrdis) sayovelTaod cnobili magaliTia.
suraTze mocemulia darvinis bunebrivi gadarCevis moq- mTiulas erTi saerTo winapari saxeobidan geografiu-
medebis sqema. 1.21 suraTidan Cans, rogor `arCevs~ popu- li izolaciis Sedegad 14 saxeoba warmoiqmna. 1835 wels
lacia im memkvidreobiT cvlilebebs, romlebic garemo- galapagosis kunZulebze yofnisas darvini agrovebda am
sTan ukeTaa morgebuli. bunebrivi gadarCevis Sedegad frinvelebis nimuSebs. galapagosis kunZulebi 900 kilo-
matulobs organizmis Segueba mis saarsebo garemosTan metriTaa daSorebuli samxreT amerikis wynari okeanis
da sicocxlis sxvadasxva gamovlenasTan (suraTi 1.22). sanapirosgan. es SedarebiT axalgazrda, vulkanuri
warmoSobis kunZulebi, mcenareTa da cxovelTa bevri
saxeobis samSobloa. es saxeobebi arsad msoflioSi sxva
sicocxlis (genealogiuri) xe
adgilas ar binadroben. Tumca galapagosis saxeobebi na-
kidev erTxel davakvirdeT Ramuris wina kidurebis Tesavebi arian samxreT amerikis kontinentis saxeobebi-
Zvlebis agebulebas _ 1.22. suraTze Ramuras wina ki- sa. ramdenime milioni wlis wina vulkanuri amofrqvevis
durebi frenasaa Seguebuli, magram, amave dros, maT yve- Sedegad warmoiqmna galapagosis kunZulebi, mTiulebi
la is Zvali, nervi Tu sisxlZarRvi aqvs, romlebic Sedian gansaxldnen am kunZulebze. winapari saxeoba, romelic
adamianis xelis, cxenis wina kidurisa Tu veSapis farf- arqipelagidan kunZulebze SemTxveviT moxvda, ganicdi-
lis SedgenilobaSi. aqdan SeiZleba davaskvnaT, rom yve- da cvlilebebs imis mixedviT, ra pirobebSi uxdeboda mas
la ZuZumwovaris wina kidurs erTnairi agebuleba aqvs. cxovreba. gavida wlebi mere, rac darvinma Tavisi koleq-
sxvadasxva saxeobis orqideis yvavilis agebuleba (su- cia Seagrova. mkvlevarebma daiwyes muSaoba mTiulebis
raTi 1.19) gansxvavebulia. es gansxvavebuli yvavilebi saxeobaTa Soris naTesauri kavSirebis dasadgenad. jer
orqideebis saerTo winapris yvavilis saxecvlilebebia. swavlobdnen mTiulebis agebulebas (anatomias) da geo-
orive ganxilul SemTxvevaSi arsebobda saerTo winapa- grafiul gavrcelebas. Tanamedrove teqnologiebis gan-
ri, romlis evoluciis Sedegad gaCnda axali saxeobebi. viTarebasTan erTad moxerxda dnm-is Tanmimdevrobebis
am magaliTebidan Cans kavSiri sicocxlis `msgavseba mra- Sedareba.
valferovnebaSi~ darvinis moZRvrebasTan `memkvidreo- biologebis mier Sedgenili diagramebi, romlebzec
biToba cvalebadobiT~. kidurebis agebulebis msgavseba evoluciuri naTesauri kavSirebia asaxuli, ZiriTadad

20
populaciis individebi memkvidreobiTi
cvalebadi niSnebiT.

suraTi 1.22. funqciis Sesabamisad formis


Secvla. Ramuris (ZuZumwovrebi, romlebic aqtiu-
rad dafrinaven) wina kidurebis TiTebi Zalian da-
Sorebulia erTmaneTisgan. am TiTebs Soris apkia
gadaWimuli. kidurebis aseTi agebuleba Ramuras
frenaSi exmareba. darvinis azriT, es bunebrivi ga-
darCevis Sedegad warmoqmnili Seguebaa.

xis formisaa. amas Tavisi mizezi aqvs. mravaltotian ge-


garkveuli (araxelsayreli) niSnebis nealogiur xeze yoveli saxeoba gamosaxulia xis erTi
mqone individebis ganadgureba. totis saxiT. rac ufro meti droiTaa dacilebulia wi-
napari Tanamedrove saxeobisgan, miT ufro meti manZilia
maT Soris genealogiur xeze. axlo monaTesave saxeobebs,
rogoricaa galapagosis mTiulebi, an saxeobebs, romle-
bic arc ise didi xania dascildnen erTmaneTs, hyavT saer-
To winapari, romelic genealogiuri xis SedarebiT axlo
totzea ganTavsebuli. im winapriT, romelic didi xnis
winaT cxovrobda, mTiulebi enaTesavebin mercxals, qors,
pingvinsa da sxva frinvelebs. amave dros yvela xerxem-
lian cxovels, ZuZumwovrebs, frinvelebsa da a. S. hyavs
gadarCenili individebis (romlebsac
sxva niSnebi aqvs) gamravleba. saerTo winapari. naTesaur kavSirebs Tu CavuRrmavdebiT,
vnaxavT, rom yvela eukariotul organizms saerTo niSne-
bi axasiaTebs. magaliTad, yvela eukariotuli organizmis
wamwamis agebuleba msgavsia (naxeT suraTi 1.16.). Tu Se-
viswavliT, rogori iyo sicocxle dedamiwaze Zalian didi
xnis win, magaliTad, 3-4 miliardi wlis win, aRmovaCenT
pirvelyofili prokariotebis arsebobis niSnebs. pro-
kariotuli organizmebisa da Cveni organizmis ujredebs
Sorisac aris msgavseba, magaliTad, dnm-is universaluri
kodi. evoluciis grZeli istoriis ganmavlobaSi sicocx-
im niSnebis gavrceleba da damkvidreba lis yvela forma aris erTmaneTTan dakavSirebuli.
populaciaSi, romlebic uzrunvelyofen

1.4
gadarCenas da nayofieri STamomavlobis
datovebas. koncefcia Semowmeba

1. axseniT metafora: `redaqtireba~ jobs `daweras


suraTi 1.21. xoWoebis es warmosaxviTi populacia binad- (Seqmnas)~. magaliTisTvis gamoiyeneT bunebrivi
robs tyis niadagze. bolo xanZris Semdeg niadagi gaSavda. xan- gadarCevis moqmedebis meqanizmi populaciis mem-
Zris Semdeg pirvel xanebSi populaciis individebi memkvidre- kvidreobiT cvalebadobaze.
obiT miRebuli SeferilobiT erTmaneTisgan gansxvavebulebi 2. sami domeni, romelTac gaecaniT 1.3 koncefciaSi,
iyvnen. populaciaSi iyo Ria nacrisfridan muq Sav feramde
genealogiur xeze warmodgenilia sami ZiriTadi
xoWoebi. mSieri frinvelebisTvis, romlebic xoWoebiT ikve-
bebian, Ria feris xoWoebis danaxva muqi feris niadagze ufro totis saxiT. sami qvetoti eukariotul totze
advilia, vidre muqi xoWoebisa. amis Sedegad Ria feris xoWoe- aris mcenareebis, sokoebisa da cxovelebis same-
bi ganadgurdnen da STamomavloba datoves muqi feris xoWoe- foebi. aSkaraa, rom sokoebi da cxovelebi ufro
bma. populaciis individebis Seferiloba TandaTan Seicvala enaTesavebian erTmaneTs, vidre mcenareebs. daxa-
(gadaSendnen Ria feris xoWoebi).
zeT ganStoebis martivi sqema, romelic gamoxat-
avs naTesaobas am sam eukariotul samefos Soris.

21
miwis didi xis didi
mTiula miwis patara mTiula
mTiula
kaktusis didi
miwis mTiula

mgalobeli mgalobeli
basrniskartiani xis saSualo mwvane ruxi
kodalisebri
miwis mTiula mTiula mTiula mTiula
mTiula
miwis saSualo
skvinCa

kaktusis mi-
xis patara
wis mTiula mangris mTiula
marcv- mTiula
leuliT kaqtusis marcvleuliT
mkvebavi yvavilebiT mkvebavi
mkvebavi

vegetarianeli
mTiula

mwerebiT kvirtebiT
mkvebavi mkvebavi
miwis xis mgalobeli
mTiulebi mTiulebi mTiulebi

saerTo winapari samxreTi amerikis


kontinentidan

suraTi 1.23. cvalebadi STamomavloba. galapagosis kunZulebis mTiulebis SeguebiTi radiacia. yuradReba miaqcieT
niskartis formas, romelic icvleba imis mixedviT, ra saxis sarCos mopoveba uxdeba frinvels sxvadasxva kunZulze.

koncefcia  1.5 mecnierebis `guli~ aris kvleva _ informaciis moZieba


da axsna. kvlevisas cdiloben pasuxis moZebnas konkretul
sakiTxebze. cnobismoyvareoba da interesi bunebis mimarT
biologebi sicocxlis Ses- amoZravebda darvins mis kvlevebSi. igi eZebda pasuxs imaze, ro-
gor xdeba saxeobebis Segueba garemosTan. cnobismoyvareoba
wavlisas kvlevis sxvadasxva amoZravebs genetikosebsac, roca isini dnm-is analizze muS-
aoben. maTi kvelva gvexmareba sicocxlis erTianobisa da mra-
meTods mimarTaven valferovnebis SeswavlaSi molekulur doneze. swored aseTi
mecniereba codnis SeZenis gzaa. is ganviTarda Cveni cnobismoyvare goneba ganapirobebs progress biologiaSi.
cnobismoyvareobis Sedegad, SevicnoT sakuTari Tavi, ar arsebobs warmatebuli mecnieruli kvlevis mza
sicocxlis sxva formebi, Cveni planeta da mTlianad sa- recepti. arc erTi mecnieruli meTodi ar aris saxelmZ-
myaro _ es aris Cveni Sinagani moTxovnileba. Rvanelo, romelsac mkvlevarma mkacrad unda misdios.

22
yvela mecnierul kvlevaSi - kvlevis kargad dagegmvas-
Tan, winaaRmdegobebis daZlevasTan, moTminebis unarTan,
logikasTan, TanamSromlobasTan da SejibrTan erTad
bevria SemTxveviTi movlena, surprizi da Tavgadasavali.
am mravalferovnebis gamo mecnereba gacilebiT naklebad
`dalagebulia~, vidre adamianebis umetesoba Tvlis.
SevCerdeT im Tvisebebze, romliTac mecnieruli midgoma
gansxvavdeba bunebis aRwerisa da axsnis sxva gzebisgan.
biologiaSi Serwymulia mecnieruli kvlevis ori
mTavari mimarTuleba: aRweriTi mecnereba da hipoTeze-
bze agebuli mecnereba. aRweriTi mecniereba ZiriTadad
bunebis aRwerazea dafuZnebuli. hipoTezebze agebuli
mecniereba, ZiriTadad bunebis axsnazea dafuZnebuli.
mecnierul kvlevaTa umetesoba am ori saxis kvlevis
Serwymazea agebuli.

aRweriTi mecniereba
mas xandaxan TvalsaCinoebebis mecnierebas eZaxian.
aRweriTi mecniereba aRwers bunebriv struqturebs da
procesebs im maqsimaluri sizustiT, romlis SesaZle-
blobasac iZleva dakvirvebebi da miRebuli Sedegebis
suraTi 1.24. jein gudali Simpanzes qcevaze xarisxobrivi mona-
analizi. magaliTad, aRweriTi mecnierebis meSveobiT cemebis Segrovebis dros. gudali iwerda dakvirvebebs savele dRi-
TandaTan Camoyalibda Cveni warmodgena ujredis ageb- urebSi. xSirad ixatavda cxovelTa qcevis amsaxvel suraTebs.
ulebaze. aRweriTi mecnerebis meSveobiT TandaTan ivse-
ba monacemTa baza sxvadasxva saxeobis genomis Sesaxeb.
veul tipze. mas induqcia an induqciuri azrovneba
monacemebis tipebi (logikis nairsaxeoba, sadac ganzogadeba xdeba konkre-
tuli dakvirvebebis did ricxvze dayrdnobiT) ewodeba.
dakvirveba aris azrovnebis unaris gamoyeneba in-
induqciis magaliTia: _ `mze yovelTvis amodis aRmosav-
formaciis SegrovebaSi pirdapiri an arapirdapiri
leTidan~, an - `yvela organizmi ujredebisgan Sedgeba~.
(sxvadasxva instrumentebis, magaliTad, mikroskopis
bolo ganzogadeba damyarebulia orsaukunovan dak-
meSveobiT) gziT. xelsawyoebi Cveni Tvalsawiers afar-
virvebebze. ujredze dakvirvebebi daiwyo im periodi-
Toeben. monacemebi aris dafiqsirebuli dakvirvebebi.
dan, roca biologebma mikroskopis meSveobiT pirvelad
monacemi informaciis erTeulia, romelsac eyrdnoba
aRmoaCines ujredebi sxvadasxva organizmSi. aRweriTi
mecnieruli kvleva. monacemebi bevr adamians warmoudge-
mecnierebis Semadgeneli nawilebia _ gulmodgine da-
nia cifrebis an diagramebis saxiT. magram bevri monacemi
kvirveba da monacemTa analizi. induqciur ganzogade-
aRweriTi xasiaTisaa anu Tvisobrivi monacemebia. magal-
basTan erTad isini bunebis Seswavlis safuZvelia.
iTad, jein gudali gambiis junglebSi aTwleulebis gan-
mavlobaSi akvirdeboda Simpanzeebis qcevas. savele dak-
virvebebi man dRiurebSi Cawera (suraTi 1.24). man Tavisi hipoTezebze dafuZnebuli mecniereba
dakvirvebebi aseve daafiqsira fotoebis da filmebis
dakvirvebisa da induqciis meSveobiT aRweriT mec-
meSveobiT. es Tvisobrivi da ara raodenobrivi monace-
nierebaSi xdeba bunebrivi movlenebis mizezebisa da ax-
mebi iyo. Tvisobriv monacemebTan erTad gudalma kv-
snis moZieba. cnobismoyvare gonebas ebadeba kiTxvebi.
levisas cxovelis qcevaze uamravi raodenobrivi mona-
magaliTad, ra aris galapagosis mTiulebis modifika-
cemi gamoiyena. raodenobrivi monacemebi mis dRiurebSi
ciebis mizezi? ra aiZulebs mcenaris fesvebs gaizardos
gazomvebis saxiTaa warmodgenili. gadaxedeT Tqveni
siRrmeSi, Reros ki _ simaRleSi? riTi aixsneba is, rom
universitetis biblioTekaSi nebismier mecnierul Jur-
mze yovelTvis aRmosavleTidan amodis? mecnierebaSi
nals da naxavT tabulebisa da diagramebis saxiT raode-
aseT kiTxvebs, rogorc wesi, Tan sdevs hipoTezuri axsna
nobrivi monacemebis uamrav magaliTs.
da am hipoTezis testireba (Semowmeba).

induqcia aRweriT mecnierebaSi hipoTezis roli kvlevaSi


aRweriTi mecnierebis meSveobiT vakeTebT daskvnebs,
mecnierebaSi hipoTeza aris kargad Sedgenil kiTxvaze
romlebic dafuZnebulia logikuri azrovnebis gark­

23
savaraudo pasuxi anu savaraudo axsna. rogorc wesi, es kar-
gad damuSavebuli postulatia, romelic eyrdnoba aRweri-
lobiTi mecnierebisTvis misawvdom monacemebs da warsul
gamocdilebas. mecnieruli hipoTezebis meSveobiT keTdeba
prognozebi, romelTa Semowmeba SeiZleba damatebiTi dak-
dakvirveba
virvebebiT an kargad dagegmili eqsperementebiT.
yoveldRiuri problemebis gadasaWrelad yoveli
Cvengani iyenebs hipoTezebs. magaliTad, Tqveni fara-
ni gafuWda velze muSaobis dros. es aris dakvirveba.
kiTxva naTelia: ratom ar muSaobs farani? arsebobs amis
ori realuri hipoTeza, romelic warsul gamocdile-
bas eyrdnoba. pirveli: faranis batareebi gafuWda, da
meore: naTura gadaiwva. orive variantis meSveobiT xde-
kiTxva
ba situaciis winaswari gaazreba. orive savaraudo vari-
anti SeiZleba eqsperimentiT SevamowmoT. magaliTad,
hipoTezidan gafuWebuli batareis Taobaze gamomdin-
areobs, rom batareis gamocvliT problema gadaiWreba.
1.25. suraTi asaxavs am situacias. ra Tqma unda, realur pirveli hipoTeza meore hipoTeza _
_ gafuWebuli gadamwvari naTura
cxovrebaSi, roca gviwevs problemis gadawyveta hipo-
batareebi
Tezebis, prognozebisa da eqsperimentebis meSveobiT,
iSviaTad vaanalizebT situacias aseTi TanmimdevrobiT.
hipoTezebze dafuZnebuli mecniereba eyrdnoba adamia-
nis Tvisebas, sxvadasxva xerxebiT axsnas movlenebi da varaudi: batareis varaudi: naTuris
gamocvliT prob- gamocvliT prob-
warmoqmnili sirTuleebis gadaWras.
lema gadaiWreba lema gadaiWreba

deduqcia hifoTezebze agebul mecniere-


baSi miRebuli `Tu....... maSin~ logikaa.
hifoTezebze agebuli mecniereba moicavs logikis
nairsaxeobas romelsac deduqcias eZaxian. deduqcia in-
duqciis sapirispiroa. induqciuri logika aris konkre-
tul dakvirvebaze dayrdnobiT ganzogadebuli daskv­
varaudis Semowmeba varaudis Semowmeba
nebis gamotana. deduqciuri daskvnebis gakeTebisas,
logika moqmedebs sapirispiro mimarTulebiT _ ganzo-
gadoebulidan konkretulamde. ganzogadebuli varaudis
eqstrapolacias (gavrcelebas) vaxdenT konkretul Sede-
gze. Tu varaudi swori iyo, viRebT mosalodnel Sedegs.
Tu yvela organizmi ujreduli agebulebisaa (varaudi 1)
da adamiani ki organizms warmoadgens (varaudi 2), maSin
adamianic ujreduli agebulebisaa (deduqciuri daskvna
konkretuli SemTxvevisTvis). hi­p oTezebze agebul mec- Semowmebam daadastura Semowmebam uaryo hipoTeza
hipoTeza
nierebaSi deduqcia, rogorc wesi, winaswarmetyvelebis
formiTaa mocemuli anu xdeba imis winaswarmetyveleba, suraTi 1.25. hipoTezebze dafuZnebuli kvlevis magaliTi
ra Sedegebs unda velodoT eqsperimentebis an dakvirve-
bebis Catarebis Semdeg, Tu konkretuli hipoTeza (varau-
di) swori iyo. Semdeg xdeba hipoTezis eqsperimentuli
axlos gavecnoT hipoTezebs
Semowmeba (testireba) imis gasarkvevad, miviRebT Tu ara
mosalodnel Sedegs. deduqciur azrovnebas aqvs `Tu-Mma-
mecnierul kvlevebSi
Sin~ logikis forma. faranis magaliTis SemTxvevaSi: Tu
hipoTeza gafuWebul batareaze marTalia da batareas faranis magaliTi mecnieruli hipoTezebis ori
SevcvliT, maSin faranma unda imuSaos. mniSvnelovani Tvisebis karg ilustraciaa:Ppirveli,
hipoTezis Semowmebaa SesaZlebeli unda iyos: unda ar-
sebobdes ideis vargisianobis Semowmebis raRac gza.
meore: unda SeiZlebodes hipoTezis iyos uaryofa (fal-

24
am hipoTezis uaryofa, Tu vsinjavT Semdeg eqsperiments
– movxsniT Zvel naTuras da SevecdebiT mis sworad day-
enebas. magram eqsperimentebis simravle verc erT hipo-
suraTi 1.26
Tezas ver daadasturebs ise, rom saeWvo aRar iyos nebi-
nestriani futkari
smieri hipoTezis Semowmeba eqsperimentis meSveobiT
da unestro yvavilis
buzi, romelic hgavs SeuZlebelia. hipoTeza sarwmunoa, Tu ramdenime testiT
futkars ver moxerxda misi gamoricxva (uaryofa), maSin, roca sxva
hipoTezebi am testirebiT gamoiricxa.

miTi mecnierul meTodze


gafuWebuli farnis SemTxvevaSi moqmedebebis Tan-
mimdevroba (suraTi 1.25) gamoxatavs mecnieruli kvel-
vis idealizebul process, romelsac mecnierul meTods
uwodeben. SegviZlia SevniSnoT am procesis elementebi

sificireba); unda arsebobdes raRac dakvirveba an eqs-


perimenti, romelic gviCvenebs, rom es idea sinamdviles
ar Seesabameba. hipoTeza, rom gafuWebuli batarea aris
faranis gafuWebis erTaderTi mizezi, SeiZleba uarvyoT
Zveli batareebis axliT SecvliT. magram SeecadeT
gamoimuSavoT testi Semdegi hipoTezis uaryofisTvis:
uxilavma moCvenebebma gaafuWes Tqveni farani. uaryofs
Tu ara moCvenebebis hipoTezas farnis SekeTeba naTuris
gamocvlis gziT? ara, Tu celqi moCvenebebi agrZeleben
Tavis xrikebs.
faranis magaliTi hipoTezebze dafuZnebuli mec-
nierebis meore mTavari Tvisebis ilustracia aris. ide-
aluria ori an meti alternatiuli hipoTezis Sedgena
da iseTi eqsperimentebis dasaxva, romleTa saSualebiT
gamoiricxeba SesaZlebeli varaudebi. im or hipoTezas-
Tan erTad, romelTa Semowmeba naCvenebia 1.25 suraTze,
SeiZleba arsebobdes hipoTeza, rom gafuWda batareebica
da naTurac. am damatebiTi hipoTezis Semotanis mere ra
unda vivaraudoT 1.25 suraTze gamosaxuli eqsperimentis
SemTxvevaSi? ra damatebiTi eqsperimentebi unda davsax-
oT, rom SevamowmoT farnis gafuWebis mravali mizezi?
faranis magaliTidan gamomdinareobs kidev erTi
mniSvnelovani daskvna hipoTezebze dafuZnebuli mec- suraTi 1.27. karolinas samefo gvelisa da marjnis gvelis
nierebis Sesaxeb. miuxedavad imisa, rom naTuris gadaw- gavrcelebis geografiuli regioni. alisferi samefo gvelis

vis hipoTeza CvenTvis yvelaze misaRebia, unda vicodeT, (Lampropeltis triangulum) mier Sxamiani aRmosavleTis marjnisferi
rom testi adasturebs ara am hipoTezis siswores, ar- aspitis gamafrTxilebeli Seferilobis (Micrurus fulvius) mimikria.
es ori gveli CrdiloeTi da samxreTi karolinis bevr regionSi bi-
amed ar axdens mis uaryofas. iqneb Zveli naTura sulac
nadrobs. amave dros samefo gvelis geografiuli regioni Crdilo-
ar yofila gadamwvari da ubralod araswored iyo Cay- eTiT da dasavleTiT scdeba marjnisferi aspitis gavrcelebis geo-
enebuli, axali ki sworad davayeneT. SegviZlia vcadoT grafiuli regionis farglebs.

25
mecnierul naSromTa umetesobaSi, magram aseTi mkve- obis. am cxovelebs iseTi gareganuli niSnebi axasiaTebs,
Trad gamoxatuli formiT, iSviaTad. Zalian cotaa iseTi romlebic advilad SesamCnevia maT saarsebo garemoSi.
mecnieruli kvleva, romelic mkacrad misdevs am nabi- aseT Seferilobas gamafrTxilebels uwodeneb, is
jebis Tanmimdevrobas anu mecnieruli meTodebis `sax- `saxifaTo saxeobebis~ gamafrTxilebeli signalia po-
elmZRvanelos~. magaliTad, mecnierma SeiZleba dageg- tenciuri mtaceblisTvis. magram bunebaSi arsebobs
mos eqsperimenti, magram ukan daixios, roca dainaxavs, mimikria (mimsgavseba). es matyuarebi garegnulad is-
rom kargi eqsperimentis gansaxorcieleblad meti dak- eve gamoiyurebian, rogorc Sxamiani saxeobebi, magram
virvebis Catarebaa saWiro. sxva SemTxvevebSi dakvirve- sinamdvileSi uvneblebi arian. magaliTisTvis gamodgeba
bebis Sedegad kargad Camoyalibebuli kiTxvebis dasmas yvavilis buzi, mas ar gaaCnia nestari, ar aris Sxamiani,
SeiZleba didi dro dasWirdes, sanam am mimarTulebiT magram SeferilobiT futkars hgavs (suraTi 1.26).
Catarebuli sxva kvlevebis meSveobiT sxva kuTxiT da- ra aris aseTi mimikriis (msgav­sebis) funqcia? ra upi-
vinaxavT adrindel dakvirvebebs. magaliTad, darvini ratesobas aZlevs is cxovels? 1862 wels britanelma
agrovebda galapagosis mTiulebis saxeobaTa koleq- mecnierma henri beiTsma wamoayena hipoTeza, rom aseTi
cias. gavida wlebi, sanam damkvidrda bunebrivi gadarCe- mimsgavseba, rogoric yvavilis buzs aqvs, sasargebloa
vis idea da biologebma SeZles am frinvelebis istori- am buzebisTvis. mtacebeli mas erideba, radganac Tvlis
aze mniSvnelovani sakiTxebis Camoyalibeba. ,rom is Sxamiania. sxva sityvebiT rom vTqvaT, es `eSma-
metic, mecnierebi zogjer cvlian kvlevis mimar- koba~ SeiZleba evoluciuri adaptacia iyos, romelic
Tulebas, roca xvdebian, rom `sxva xes uvlidnen~ amcirebs mimikriuli cxovelis daRupvis risks. es intu-
sakiTxis araswori dayenebiT. magaliTad, me-20 sauku- iciuri hipoTeza iyo. misi Semowmeba eqsperimentulad,
nis dasawyisSi Sizofreniisa da maniakalur _ depre- gansakuTrebiT savele eqsperimentebis meSveobiT, im
siuli fsiqozis (axla orpolusian fsiqozs uwodeben) dros Zneli iyo. magram 2001 wels biologebma daviT da
Seswavlisas mkvlevarebi araswori gziT midiodnen. yu- Kkerin feningebma uiliam herkombTan erTad, romelic
radRebas amaxvilebdnen cxovrebis manZilze gadatanil maSin CrdiloeT karolinis universitetis bakalavri
stresebze, romlebic mkvlevarTa azriT, am darRvevis iyo, dagegmes martivi, magram daxvewili savele eqsperi-
Camoyalibebas iwvevda. am daavadebebis gamomwvevi mize- menti. am eqsperimentiT moxerxda mimikriis Sesaxeb be-
zebisa da mkurnalobis gzebis dadgena moxerxda, roca iTis hipoTezis Semowmeba.
SeZles sakiTxis sxvagvarad dayeneba: rogor moqmedebs mecnierebma Seiswavles mimikriis mizezebi CrdiloeTi
daavadebis ganviTarebaze tvinis muSaobis konkretu- da samxreTi karolinis gvelebSi. Sxamian gvels, romelsac
li qimiuri darRvevebi. patiosnad rom vTqvaT, isto- marjnisferi aspiti hqvia (aSS-s aRmosavleTiTaa gavrcele-
riuli perspeqtividan ukeT Cans aseTi `Sebrunebebi~ buli), aqvs gamafrTxilebeli Seferiloba: monacvleobiTi
mecnierul kvlevebSi. arsebobs meore mizezi, ratom mkveTri wiTeli, yviTeli da Savi feris rgolebi. Mmtace-
ar unda mivyveT kvlevis Catarebis yvela safexurs, Tu blebi iSviaTad esxmian Tavs am gvels. rogorc Cans, ara
samecniero kvlevisas kargi Sedegebis miReba gvinda. imitom, rom gamocdilebiT swavloben, is saxifaToa (ase-
umetes SemTxvevaSi aRweriT mecnierebaSi STambeWdav Ti gamocdilebis miReba SeuZlebelia, vinaidan am gvelis
Sedegebs aRwevdnen egreT wodebuli `mecnieruli meTo- pirvelive nakbeni sasikvdiloa), aramed imitom, rom bune-
dis~ safexurebis gavlis gareSe. brivi gadarCevis Sedegad gaizarda memkvidreobiTi in-
laboratoriuli kvlevis dros, ra Tqma unda, mniS- stinqtis mqone mtaceblebis ricxvi. instinqti karnaxobs
vnelovania eqsperimentis Catareba mecnieruli meTo- mtaceblebs, rom am Seferilobas unda moerido.
dis gaTvaliswinebiT, magram aseve mniSvnelovania ar uSxamo gveli, romelsac samefo gveli hqvia, marj-
mivyveT stereotipebs mecnierebaSi anu mecnieruli kv- nis gvelis msgavsi Seferilobisaa. orive, samefo gvelic
levis mkacr sistemas. da marjnisferi aspitis binadrobs karolinaSi, magram
samefo gvelis geografiuli regioni ufro farToa. is
binadrobs im regionebSic, sadac marjnisferi aspiti ar
calkeul magaliTebze dafuZnebuli
aris gavrcelebuli.
mecnieruli kvleva: gvelis populaciaSi karolinaSi gvelebis geografiuli gavrcelebis meS-
mimikriis Seswavla veobiT moxerxda mimikriis hipoTezis ZiriTadi varau-
dis Semowmeba. mimikriam unda daicvas samefo gveli
axla, roca ganvixileT aRweriTi mecnierebisa da mtaceblebisgan, magram marto im regionebSi, sadac mar-
hipoTezebze dafuZnebuli mecnierebis ZiriTadi niSne- jnisferi aspitic aris gavrcelebuli. mimikriis hipo-
bi, SevZlebT imis garkvevas, kvlevis romel meTods mi- Tezidan gamomdinareobs, rom mtacebeli ufro xSirad
vmarTavT konkretuli sakiTxis Seswavlis dros. Tavs daesxmis samefo gvels im arealSi, sadac ar aris
es istoria daiwyo aRweriTi mecnierebisTvis damax- marjnisferi aspiti da iSviaTad iq, sadac marjnisferi
asiaTebeli dakvirvebebisa da ganzogadoebebis gamota- aspitic aris gavrcelebuli.
niT. Sxamiani cxovelebi xSirad arian mkveTri Seferil-

26
xelovnuri gvelebis meSveobiT Cat-
arebuli savele eqsperimentebi
mimikriis hipoTezis Sesamowmeblad herkombma ma-
vTulisgan gaakeTa aseulobiT xelovnuri gveli. mav-
Tuli dafaruli iyo Tixismagvari nivTierebiT _ plas-
tiliniT. man xelovnuri gvelis ori modeli Seqmna:
eqsperimentuli jgufi samefo gvelisTvis damaxasiaTe-
beli wiTeli, Savi da yviTeli rgolebiT da sakontrolo
jgufi romelSic marto yavisferi gvelebi Sedioda. sa-
kontrolo jgufi Sesadareblad gamoiyenes.
mkvlevarebma xelovnuri gvelebis es ori jgufi
(a) xelovnuri samefo gveli
(TiToeul jgufSi gvelebis Tanabari raodenoba iyo)
moaTavses samxreTi da CrdiloeTi karolinis bunebriv
pirobebSi. gvelebi im adgilebSic moaTavses, sadac mar-
jnisferi aspiti ar binadrobs (ixileT suraTi 1.27). oTxi
kviris Semdeg mecnierebma Seagroves xelovnuri gvelebi
da aRricxes mtaceblebis klanWebisa da kbilebis anabe-
Wdebis raodenoba. amiT daadgines, romel gvelebze da
ramdenjer moxda Tavdasxma. yvelaze xSirad gvelebs
Tavs esxmodnen meliebi, koiotebi da maCvebi, magram
Savma daTvmac ramdenjerme scada xelovnuri gvelebis
daWera (suraTi 1.28).
am monacemebma daadastura mimikriis hipoTezis
ZiriTadi varaudi. im regionebSi, sadac marjnisferi as-
pitia gavrcelebuli, mtaceblebi rgolebian xe­lovnur
samefo gvelebs iSvi­a ­Tad esxmodnen Tavs yavisfer xe- (b) xelovnuri yavisferi gveli, romelzec Tavdasxma
iyo mtaceblis mxridan
lovnur gvelebTan SedarebiT. 1.29 suraTi am savele
eqs­p erimentis Semajamebelia. mo­mavalSi samecniero eqs-
suraTi 1.28. xelovnuri gvelebi, romlebic mimikriis hipo-
perimentis sailustraciod gamoviyenebT 1.29 suraTis
Tezis Sesamowmeblad gamoiyenes savele eqsperimentSi. SeiZleba
msgavs formas. dainaxoT Savi daTvis kbilebis anabeWdi (b).

kontrolirebadi eqsperimentebis dagegmva


bi; an iqneb ufro Tbili klimatis gamo am regionebSi
gvelis mimikriaze Catarebuli eqsperimenti imis maga-
mtaceblebi naklebad mSivrebi arian. xelovnuri yav-
liTia, rogor gegmaven mecnierebi eqsperiments erTi cv-
isferi gvelebis saSualebiT mkvelvarebma aiciles
ladis Sesamowmeblad da sxva arasasurveli cvladebis,
mtaceblebis simWidrovisa da klimatis gavlenis faq-
Cvens SemTxvevaSi mtaceblebis ricxvis gasaneitrale-
torebi. am faqtorebs unda hqonodaT erTnairi efeqti
blad. aseT eqsperiments sakontrolo eqsperiments uwo-
sakontrolo da eqsperimentul jgufebze. samxreT da
deben. xelovnuri samefo gvelebi (eqsperimentuli jgufi)
aRmosavleT regionebSi mtaceblebi metad esxmodnen
Sedarebulia sakontrolo jgufTan (yavisferi xelovnuri
yavisfer xelovnur gvelebs, vidre samefo gvelebs.
gvelebi). idealuria, Tu eqsperimentuli da sakontrolo
kargad dagegmilma eqsperimentma gvaCvena, rom Seferi-
jgufi gansxvavdeba erTi niSniT, romlis moqmedebis gamo-
loba erTaderTi faqtoria, romlis gamo mtaceblebi
savlenad igeg­meba eqsperimenti – Cvens SemTx­vevaSi gvelis
naklebad esxmian samefo gvelis Seferilobis mqone xe-
Seferilobis gavlena mtaceblebis qcevaze.
lovnur gvelebs, romlebic moaTavses marjnisferi
ra moxdeba, Tu mkvelvari ver SeZlebs eqsperimen-
aspitis sacxovrebel regionSi. daTvlili iyo ara Tav-
tis kontrols? sakontrolo jgufis ga­reSe (yavisferi
dasxmaTa absoluturi umarTebuloa, romelic ganx-
xelovnuri gve­l ebi), sxvadasxva geografiul regionSi
orcielda xelovnur samefo gvelebze, aramed sxva­o ­b a
Tavdasxmebis raodenoba xelovnur samefo gvelebze
xelovnur yavisfer da xelovnur samefo gvelebze Tav-
arafris mTqmelia. ver gamovitanT daskvnas, rogor mo-
dasxmebs Soris.
qmedebs sxvadasxva regionSi mobinadre gvelis Seferi-
marTebuli ara aria vifiqroT, rom gamoTqma _ kon-
loba mtaceblis qcevaze. iqneb aRmosavleT da samxreT
trolirebadi eqsperimenti niSnavs, rom mecneri eqsperi-
regionebSi binadari gvelebs mtacebeli Tavs naklebad
ments absoluturad akontrolebs, yvela Tviseba, garda
esxmian ubralod imitom, rom iq naklebia mtaceble-
erTisa, romlis Semowmebac unda mecniers, ucvleli rCe-

27
suraTi 1.29.
SekiTxva: axdens Tu ara gavlenas Sxamiani marjnisferi as-
pitebis yofna regionSi maT msgavs samefo gvelebze Tavdasxmebis
eqsperimenti: raodenobaze?
devid feningma da misma kolegebma daamzades
xelovnuri gvelebi mimikriis hipoTezis im
varaudis Sesamowmeblad, rom samefo gvelebisTvis mimikrias
sargebloba moaqvs marto Sxamiani marjnisferi aspitis gavr­ce­
lebis regionebSi. rukaze X-iT aRniSnulia is regionebi, sadac
mkvlevarebma moaTavses xelovnuri samefo gvelebis (eqsperimen-
tuli jgufi) da xelovnuri yavisferi gvelebis (sakontrolo jgu-
fi) Tanabari raodenoba. mkvlevarebma oTx kviraSi Seagroves xe-
lovnuri gvelebi da aRricxes Tavdasxmebis raodenoba klanWebis ba. es SeuZlebelia ara marto savele kvlevebis dros,
da kbilebis anabeWdebis raodenobis mixedviT. (suraTi 1.28) aramed ufro regulirebad laboratoriul pirobeb-
Sedegebi: Si. mkvlevarebi akontroleben arasasurvel cvalebad
marjnisferi aspitis gavrcelebis regionebSi
efeqtebs ara maTi gamoricxviT garemos faqtorebis
mtaceblebi gacilebiT iSviaTad esxmodnen xelovnur samefo gv-
els, vidre xelovnur yavisfer gvels. im reg Tavs ionebSi, sadac regulaciis meSveobiT, aramed maTi gavlenis gamor-
marjnis gveli ar binadrobs `samefo gvelis” gamafrTxilebel icxviT sakontrolo jgufebis meSveobiT.
Seferilobas didi efeqti ar hqonda. piriqiT, am regionebSi xe-
lovnur samefo gvelze meti Tavdasxmebi iyo, vinaidan mkveTri
Seferilobis gamo misi danaxva mtacebels uadvildeboda. ra zRudavs mecnierul kvlevas
mecnieruli kvleva bunebis Seswavlis mZlavri
iaraRia, magram arsebobs SezRudvebic. garkveul
sakiTxebs kvleva ver pasuxobs. es SezRudvebi
Tavdasxmebi xelovnur samefo gvelebze % gamowveulia mecnierebis moTxovniT, rom SesaZlebe-
li iyos hipoTezebis Semowmeba da uaryofa. dakvirve-
Tavdasxmebis xelovnur yavisfer gvelebze% bebi da eqsperimentebi ki ganmeorebadi unda iyos.
dakvirveba, romlis damtkicebac SeuZlebelia,
adgilebi, sadac xelovnuri
saintereso da StambeWdavi SeiZleba iyos, magram mec-
gvelebi moaTavses
nierulad dadasturebulad ar CaiTvleba. sareklamo
farebma SeiZleba dagvajeron, rom xandaxan ZaRl-
adgilebSi, sadac marjnis
isTaviani adamianebi ibadebian an Tqveni klaselebi
gvelebi binadroben, meti Tav-
dasxma iyo xelovnur yavisfer ucxoplanetelebi arian.
gvelebze mowmis daudasturebeli Cveneba an kompiuteruli
kolaJi StambeWdavia, magram arasarwmuno. mecniere-
baSi eqsperimentebisa da dakvirvebebis Sedegebi
marto maSin aris sarwmuno, Tu gameorebis kriteri-
ums akmayofilebs. mecnierebma, romlebic karoli-
naSi gvelis mimikrias ikvlevdnen, msgavsi monacemebi
miiRes, roca marjnisferi aspitisa da samefo gve-
lis saxeobebze eqsperimentebi gaimeores arizonaSi.
Tqvenc unda SeZloT msgavsi monacemebis miReba, Tu
am eqsperiments gaimeorebT.
da bolos, SezRudvebi mecnierebaSi gamowveu-
lia misi swrafviT realizmisken _ is eZebs bunebriv
mizezs bunebis fenomenebis asaxsnelad. mecnierebas
adgilebSi, sadac marjnis gvelebi ar SeuZlia arc daadasturos da arc gamoricxos
ar binadroben, meti Tavdasxma iyo
hipoTeza, rom keTili angelozebi Tu avi, sulebi ,an
xelovnur samefo gvelebze.
moCvenebebi arian Stormis, cisartyelas, daavadebis
an gankurnebis mizezi. aseTi zebunebrivi axsna, mar-
daskvna: tivad rom vTqvaT, scdeba mecnierebis sazRvrebs.
savele eqsperimenti adasturebs mimikriis hipoTezas da adas-
turebs (ar uaryofs) mTavar varauds, rom marjnisferi aspitebis
imitacia sasargebloa marto maTi gavrcelebis arealSi. eqsperi- mecnieruli Teoriebi
mentiT aseve Semowmda alternatiuli hipoTeza, rom mtaceblebi
`es, ubralod, Teoriaa~ _ Teoriis cnebis yovel-
saerTod eridebian mkveTrad Seferilrgolebian gvelebs imisda
miuxedavad cxovroben Tu ara am regionSi imave Seferilobis dRiuri gamoiyeneba xSirad Seumowmebel spekula-
Sxamiani gvelebi. es hipoTeza gamoiricxa xelovnurrgolebian ciebs ukavSirdeba. magram cnebas `Teoria~ aqvs sul
gvelebze Tavdasxmebis didi raodenobiT im regionebSi, sadac Sx- sxva datvirTva mecnierebaSi. ra aris mecnieruli
amiani marjnisferi aspitebi ar binadroben.

28
sxeulidan filtvebidan miuxedavad monacemebis simravlisa, romlebic adas-
tureben farTod aRiarebul Teoriebs, mecnierebi xan-
daxan cvlian an uaryofen Teoriebs, Tu maT kvlevis
axali meTodebis saSualebiT miRebuli monacemebi ar
adasturebs. magaliTad, cocxali organizmebis 5 same-
fod dayofis Teoria axali meTodebis gamoyenebis Sem-
marjvena marcxena deg Seicvala. am meTodebis meSveobiT SesaZlebeli gaxda
winaguli winaguli kvlevebi ujredul da molekulur doneze da naTesaobis
dadgena organizmebs Soris molekulur doneze. Tu arse-
bobs ~simarTle~ mecnierebaSi, is pirobiTia da damyare-
bulia am momentisTvis CvenTvis misawvdom monacemebze.

modelireba mecnierebaSi
biologiis kursis gavlisas SeiZleba muSaoba mo-
marjvena marcxena giwioT modelirebaze. iqneb dagWirdeT qromosomebze
parkuWi parkuWi dayrdnobiT ujredis gayofis modelireba an mogi-
wioT baqteriis populaciaTa zrdis winaswari dagegmva
maTematikuri modelebis meSveobiT. mecnierebi ageben
modelebs, romlebic maTi ideebis naklebad abstraq-
tuli gamoxatvaa. magaliTad, Teoriebis an iseTi bune-
brivi fenomenebis, rogoricaa biologiuri procesebi.
mecnierul modelebs bevri forma aqvs: diagramebi,
filtvebisken sxeulisken
grafikebi, samganzomilebiani obieqtebi, kompiuteruli
programebi an maTematikuri tolobebi.
suraTi1.30 sisxlis mimoqcevis modelireba adamianis oTx-
saknian gulSi
modelis tipis SerCeva
Teoria da riTi gansxvavdeba is hipoTezisa an Cveu- modelis tipis SerCeva damokidebulia imaze, rogor
lebrivi spekulaciisgan? vapirebT mis gamoyenebas obieqtis, ideis an procesis
pirveli, mecnieruli Teoria gacilebiT ufro far- asaxsnelad da warsadgenad. zogierTi modeli Zalian mi-
To cnebaa, vidre hipoTeza. hipoTezaa: `mimikria uSxamo axloebulia sinamdvilesTan. sxva modelebis gamoyeneba
gvelebSi aris adaptacia, romelic icavs maT mtace- ufro advilia, Tu isini simboluri da sqematurnia. mag-
blebisgan~. Teoriaa: `evoluciuri adaptaciebi bune- aliTad, 1.30 suraTze mocemuli martivi sqema adamianis
brivi gadarCevis Sedegia~. darvinis bunebrivi gadarCe- gulis saknebSi sisxlis mimoqcevis modelia. misi dax-
vis Teoria moicavs adaptaciebis uamrav nairgvarobas marebiT SegviZlia cocxali adamianis guls ar SevexoT.
mimikriis CaTvliT. mecnierebma gulis muSaobis mravali modeli Seqmnes,
meore, Teoria sakmaod ganzogadebuli unda iyos, romlebic qirurgs operaciis momzadebaSi exmareba.
rom misgan ganviTardes mravali axali, konkretuli, rasac ar unda gamoxatavdes modeli, misi daniS-
Semowmebadi hipoTeza. magaliTad, peter da rozmari nulebaa misawvdomi monacemebis asaxva, axali dakvirve-
grantebma, prinstonis universitetis TanamSromleb- bebis Se­degbis Tavmoyra, samomavlo eqsperimentebis
ma, darvinis bunebrivi gadarCevis Teoriis gavleniT Sedegebis winaswarmetyveleba da im procesis efeqturi
Seamowmes galapagosis mTiulebis niskartebis formis asaxva da wardgena, romelsac modeli gamosaxavs.
cvlilebis konkretuli hipoTeza. niskartebi icvle-
boda imisda mixedviT, ra sakvebis mopoveba uxdebodaT mecnierebis kultura
frinvelebs ama Tu im kunZulze.
da mesame, nebismier hipoTezasTan SedarebiT, Teo- mxatvruli da animaciuri filmebi xandaxan mec-
rias, rogorc wesi, adasturebs gacilebiT meti Tval- nierebs warmogvidgenen martoxela sulebis saxiT, rom-
saCinoeba (faqti). mecnierebaSi miRebuli Teoriebi (mag- lebic izolirebul laboratoriebSi muSaoben. sinamd-
aliTad , Bbunebrivi gadarCevis Teoria) dafuZnebulia vileSi mecniereba friad socialuri samuSaoa. mecnerTa
dakvirvebaTa mravalferovnebaze da dadasturebulia umetesoba jgufebad muSaobs. am jgufebSi Sedian ro-
mravali faqtiT. dakvirveba zogad Teoriebze dResac gorc bakalavrebi, ise magistrebi.
grZeldeba konkretuli uaryofadi hipoTezebis Semowme- mecnierebaSi warmatebis misaRwevad kargia, Tu mec-
biT, romlebsac es Teoriebi warmoSoben. niers uadvildeba urTierToba (suraTi 1.31). kvlevis

29
suraTi 1.31. mecniereba da socialuri procesi. niu-iorkis univer-
sitetis laboratoriis ufrosi botanikosi Ggloria koruCi aswavlis
Tavis erT-erT students molekuluri biologis meTodebs. SeRebili
masala, romelsac am suraTze xedavT, dnm-is fragmentia. misi Tvisebebi
sxvadasxva adamianSi gansxvavebulia.

viaTad aris obieqturi an ueWvli, magram is ganagrZobs


ganviTarebas eqsperimentebze, dakvirvebebsa da hipoTe-
zebze dayrdnobiT.

mecniereba, teqnologia da sazogadoeba


kavSiri mecnerebasa dasazogadoebas Soris ufro
mkafio xdeba, Tu am suraTSi teqnologiebs CavrTavT.
mecneiereba da teqnologiebi zogjer kvelvis msgavs
meTodebs mimarTaven, magram maTi mizani gansxvavebu-
lia. mecnierebis mizania bunebis fenomenis gageba. te-
qnologiebi ki iyeneben mecnierul miRwevebs konkretuli
miznebisTvis. biologebi da sxva mecnierebi saubroben
aRmoCenebze, teqnologebi ki _ gamogonebebze. am gamo-
Sedegebi ar iqneba aRiarebuli, vidre mas sxva mec- gonebebiT sargebloben mecnierebi. isini iyeneben axal
nierebs ar gaacnoben seminarebis, publikaciebisa da teqnologiebs TavianT muSaobaSi. sistemur biologiaSi
vebsaitebis meSveobiT. informaciuli teqnologebis mniSvneloba amis erT-erTi
samecniero sazogadoebisTvis damaxasiaTebelia magaliTia. ase rom mecniereba da teqnologiebi erTma-
kooperacia da Sejibri. mecnierebi, romlebic erT neTzea damokidebulebi.
sakiTxze muSaoben, xSirad amowmeben erTmaneTis Sede- mecnierebisa da teqnologiis myari erTianobas
gebs damatebiTi dakvirvebebiT an eqsperimentebiT. udides gavlenas axdens sazogadoebaze. magaliTad, 50
roca ramdenime mecnieri ikvlevs erT da imave sakiTxs, wlis win uotsonis da krikis mier dnm-is struqturis
saxezea Sejibris yvela Semadgeneli nawili. mecnierebs
axarebs, Tu pirvelebma miaRwies Sedegebs mniSvnelovani
eqsperimentis an aRmoCenis dros.
biologebis sazogadoeba mecnierTa didi sazoga-
doebis nawilia. is drois Sesabamisad icvleba. magali-
Tad, karieris gakeTebis SesaZleblobebis gazrdam gaz-
arda biologiaSi momuSave qalebis ricxvi, rac, Tavis
mxvriv, moqmedebs zog mecnierul mimarTulebaSi kv-
levebis xasiaTze. ramdenime aTwleulis winaT biologe­
bi cxovelebis reproduqciuli qcevis Seswavlisas
ZiriTadad ikvlevdnen mamrebis konkurencias mded­ris
dasaufleblad. bolo kvlevebSi ki xazgasmulia mdedris
mniSvnelovani roli mamris SerCevaSi. magaliTad, frin-
velTa mraval saxeobaSi dedlebi irCeven mamlebs maTi
kaSkaSa Sefe­r ilobis mixedviT. mkveTri Seferiloba gam-
ravlebis kargi unarisa da sijansaRis maCvenebelia, rac
mdedrisTvis jansaRi STamomavlobis gaCenis garantiaa.
zogierTi filosofosi amtkicebs, rom mec­n oereba
moiqca kulturisa da politikis gavlenis qveS da
`bunebis Semecnebis~ sxva gzebTan Se­­darebiT dakar- suraTi 1.32. dnm teqnologiebi da danaSaulis gamoZieba. ga-
ga obieqturoba. meore mxares arian eqstremistebi momZieblebs danaSaulis gamoZiebisas SeuZliaT msxverplis an dam-
romelTa azriT mecnieruli Teoria dakanonebuli unda naSavis sisxlidan an sxeulis qsovilebidan gamoyon dnm da miiRon
iyos da bunebis Semecnebis sxva gzebi unda gamoiricxos. molekuluri `anabeWdebi”. SeRebili `zolebi”, romlebsac am sura-
Tze xedavT, dnm-is fragmentebia. am fragmentebis struqtura yvela
sinamdvileSi realoba sadRac SuaSia – mecniereba iS-
adamianSi gansxvavebulia.

30
dadgenam da dnm-is genebis gaSifrvam Seqmna axali mimar-
Tuleba _ sainJinro genetika, romelmac Secvala mrava-
li mimarTuleba: medicina, soflis meurneoba da metye-
koncefcia  1.6
veoba (suraTi 1.32). uotsoni da kriki albaT fiqrobdnen,
rom maT aRmoCenas didi gavlena eqneneba cxovrebaze,
Temebi, romlebic biologiur
magram Zneli warmosadgenia scodnodaT am gavlenis
masStabebi. teqnologiebis ganviTarebis mimarTulebebi koncefciaTa safuZvels qmnian
imdenad ar aris damokidebuli cnobismoyvareobaze, ro-
melic ganapirobebs fundamenturi mecnierebis ganviTa-
rebas, ramdenadac adamianebis moTxovnebsa da sazoga- biologia sxva mecnierebebTan SedarebiT met disci-
doebis mdgomareobaze drois konkretul monakveTSi. plinaTa codnas iTxovs, nawilobriv cocxali sistemebis
debatebi teqnologiaSi ZiriTadad exeba imas `unda sirTulis gamo, nawilobriv ki imitom, rom biologiaSi
gavakeToT es, Tu ara~, vidre `SeiZleba Tu ara amis ga- gaerTianebulia ramdenime mecniereba. biologisTvis
keTeba~. teqnologiur miRwevebTan erTad gaCnda rTuli aucilebelia qimiis, fizikis ada maTematikis codna. Ta-
arCevani. magaliTad, ra SemTxvevebSi SeiZleba dnm-is namedrove biologia mravaldargian sports mogvagonebs
teqnologiis gamoyeneba adamianis memkvidreobiTi daa- (aTWids?) sabunebismetyvelo mecnierebebSi. sxva mec-
vadebebis gamosavlenad? es testireba yovelTvis nebay- nierebebTan SedarebiT biologia yvelaze ufro dakav-
oflobiTi unda iyos, Tu arsebobdes iseTi SemTxvevebi, Sirebulia humanitaruli da socialur mecnierebebTan.
roca is savaldebulo unda gaxdes? sadazRvevo kom- Tu Sesaswavlad biologias airCevT, Tqven namdvilad
paniebs da samsaxuris xelmZRvanelobas unda hqondes Tu `saWiro adgilze saWiro dros~ aRmoCndebiT.
ara ufleba am informaciis gamoyenebisa, iseve rogorc ara aqvs mniSvneloba, ram mogiyvanaT biologiaSi,
sxva informaciis janmrTelobis Sesaxeb? Tqven yvela SemTxvevaSi aRmoaCenT, rom sicocxlis Ses-
es eTikuri problemebi iseve exeba politikas, eko- wavla saocrad mimzidveli da sainteresoa. magram es
nomikasa da kulturas, rogorc mecnierebasa da te- mudmivad cvalebadi sagani xandaxan profesional bi-
qnologiebs. mecnierebsa da inJinrebs evalebaT poli- ologebsac aSinebs. rogor unda SeZlos damwyebma stu-
tikosebis, biurokratebis, korporaciis liderebisa dentma sicocxleze logikuri warmodgenis Camoyalibeba
da sxva adamianebis ganaTleba imaze, Tu rogor muSaobs imis magivrad, rom uimedod Seecados am sagnSi arsebuli
mecniereba da ra potenciuri saSiSroeba da potenciuri mravali detalis damaxsovrebas? erTi gamosavalia nas-
warmateba moaqvs konkretul teqnologiebs. mecniereba- wavli masalis Temebad gaerTianeba, (romlebic mTel
teqnologia-sazogadoebas Soris rTuli kavSiris ganx- biologiaze vrceldeba) da sicocxleze biologiuri
ilva nebismieri biologiis kursis mniSvnelobas zrdis. (mecnierul) azrovnebis Camoyalibeba. es gamogadgebaT
aTwleulebis merec, roca saxelmZRvaneloebSi dafiq-
sirebuli konkretuli informacia daZveldeba da davi-
wyebas miecema. 1.1 tabulaze mocemulia zogadi Temebis

1.5
CamonaTvali, romlebzec am TavSic iyo laparaki. am
koncefcia Semowmeba Temebs Cvens wignSi kvlav davubrundebiT. maTi gacnoba
sicocxlis SeswavlaSi da sicocxlis Sesaxeb sakuTari
1. dawereT winadadeba romelic akavSirebs or Temas kiTxvebis CamoyalibebaSi dagexmarebaT.
`mecnieruli kvleva~ da `mecniereba, teqnologia
da sazogadoeba~.

31
tabula 1.1 TerTmeti Tema romelic biologiis safuZvels qmnis
Tema aRwera Tema aRwera
erTianoba da biologiuri sicocxlis mra-
ujredi
mravalferovneba valferovnebas sam domenSi
ujredi yvela organizmis ZiriTa-
aerTianeben: baqteria, arqea
di struqturisa da funqciis
da eukaria. sicocxlis mraval-
erTeulia. arsebobs ujredis ori
ferovnebis miuxedavad aS­k araa
ZiriTadi tipi: prokariotuli
sicocxlis erTianoba, rogori-
ujredebi (baqteria da arqea) da
caa universaluri genetikuri
eukariotuli ujredebi (pro-
kodi. rac ufro axlos enaTe-
tistebi, mcenareebi, sokoebi da
savebian erTmaneTs saxeobebi,
cxovelebi)
miT ufro meti saerTo niSnebi-
memkvidreobiT aqvT.
miRebuli
evolucia
informacia
evolucia, biologiis ZiriTadi
Temaa, misi meSveobiT cdiloben
sicocxlis gagrZeleba damokidebulia sicocxlis mravalferovnebis
mem­k ­v idreobiT biologiur informaciaze, da erTianobis axsnas. darvinis
romelic dnm-is molekulebSia Cawerili. bunebrivi gadarCevis Teoria
es genetikuri informacia dnm-Si nuk- aRwers populaciis adaptacias
leotiduri Tanmimdevrobebis saxiTaa Tavis sa­a rsebo garemosTan,
Cawerili\a. rasac xels uwyobs Secvlili
individebis gan­s x­v avebuli re-
biologiuri siste-
produqciuli warmateba.
mebis axali Tvise-
bebis warmoqmna struqtura da
funqcia
cocxal samyaros ierarqiuli orga-
nizacia axasiaTebs, romelic vrceldeba forma da funqcia urTierkav-
molekuluridan biosferos do­n em­d e. SirSia biologiuri organiza-
yovel doneze gadasvlasTan erTad Cndeba ciis yvela doneze.
axali sistemuri Tvisebebi (emerjentuli
Tvisebebi). igi wina donis sistemis kompo-
nentebis urTierTqmedebis Sedegia.

regulacia
mecnieruli kvelva

ukukavSiris meqnizmis meSveobiT mecnierul procesSi Sedis dak-


biologiu­r i sistemebis regulacia xor- virvebebze dafuZnebuli aRwera
cieldeba. zogierT SemTxvevaSi regula- da miRebuli Sedegebis testire-
ciis meSveobiT xdeba zogi Sinagani faq- ba hipoTezebze agebuli kvelvis
toris, magaliTad, sxeulis temperaturis meSveobiT. mecnieruli kvelva
stabilurobis SenarCuneba. sarwmunoa, Tu dakvirvebebisa
da eqsperimentebis gameorebis
SemTxvevaSi imave Sedegebs vRe-
bulobT.
garemosTan
urTierTq-
mecniereba, te-
medeba
qnologiebi da
organizmebi Ria sistemebia, romlebic sazogadoeba
axorcieleben nivTierebaTa da energiis bevri axali teqnologiis Seqmna
cvlas garemosTan. organizmebis saarse- mizanmimarTuli mecnieruli
bo garemoSi Sedian sxva organizmebi da kvelvis Sedegia. bolo dros
aracocxali faqtorebi. mecnierebisa da teqnologiebis
kavSiri sazogadoebasTan ufro
mWidroa da mniSvnelovani, vi-
dre odesme yofila.
energia da
sicocxle

yvela cocxali organizmi samuSaos asrulebs, rasac


sWirdeba energia. mzis sinaTlis energias iyeneben
mcenareebi (producenteebi), romlebiTac ikvebe-
bian cxovelebi (konsumentebi).

32
Tavi 1 mimoxilva

ZiriTadi koncefciebis Sejameba

koncefcia   1.1 loben mTliani cocxali sistemebis funqcioni-


rebis modelebis Seqmnas. am modelebis daxmarebiT
mecnierebs SeuZliaT ivaraudon, rogor imoq-
biologebi ikvleven sicocxles medebs sistemis erTi Semadgeneli nawilis cvli-
leba sxva Semadgenlebze.
mikroskopulidan globalur donemde regulacia biologiuri sistemaSi ukukavSiris
biologiuri organizaciis ierarqia meSveobiT
uaryofiTi ukukavSirisas qimiuri reaqciis Sede-
sicocxlis ierarqia Semdegi Tanmimdevrobisaa: gad miRebuli produqtis Warbi raodenoba ane-
boisfero> ekosistema>Tanasazogadoeba>popula lebs reaqcias, ris Sedegadac es produqti aRar
cia>organizmi>organoTa sistema>organo>qsovi warmoiqmneba. dadebiTi ukukavSirisas reaqciis
li>ujredi>organoidi>molekula>atomi. saboloo produqti aCqarebs reaqcias.
ufro axlos gavecnoT ekosistemas
sakvebi qimiuri nivTierebebi wre brunavs eko-
sistemis farglebSi, energia ki Semodis ekosiste-
maSi garedan da isev gareT gaedineba.
koncefcia 1.3
axlos gavecnoT ujreds
ujredi sicocxlis umciresi erTeulia, romelsac biologebi sicocxles saxeobaTa mTel
cocxalis yvela damaxasiaTebeli Tviseba aqvs. mravalferovnebaSi ikvleven
ujredi Seicavs dnm, romlis sigrZeze genebia
ganlagebuli. dnm kodia cilebisTvis, romelTa
saxeobebis gaerTianeba jgufebad. mTavari idea
sinTezi ujredSi mimdinareobs. dnm-is meSveobiT
taqsonomia biologiis ganxraa, romelic saxels
xdeba memkvidreobiTi informaciis gadatana mSo-
arqmevs saxeobebs da aerTianebs maT ufro farTo
blebidan STamomavlobebze. eukariotul ujre-
kategoriebSi.
debSi aris membraniT Semofargluli organoidebi
sicocxlis sami domeni
da membraniT Semofargluli birTvi, romelSic
domen arqeasa da domen baqteriSi prokariotebia
dnm-ia ganlagebuli. prokariotul ujredebSi
gaerTianebuli. domeni eukaria Sedgeba eukari-
aseTi organoidebi ar aris.
otebisgan, masSi Sedis protistebis ramdenime

koncefcia 1.2 samefo da mcenareTa, sokoebis da cxovelebis


samefoebi.
erTianoba sicocxlis mravalferovnebaSi
biologiuri sistema bevrad rTulia, rac ar unda mravalferovani iyos sicocxle, naT-
lad Cans msavseba (erTianoba) yvela cocxal orga-
vidre misi Semadgeneli nawilebi nizms Soris.

1.4
biologiuri sistemis axali (sistemuri)
Tvisebebis gaCena koncefcia
biologiuri ierarqiis yoveli Semdgomi done wina
donesTan SedarebiT gacilebiT rTulia. am gar-
evoluciis gamoa, rom sicocxle erT-
TulebasTan dakavSirebiT yovel momdevno doneze
Cndebian axali sistemuri Tvisebebi. nairi da amave dros mravalferovania

reduqcionizmis siZliere da sisuste bunebrivi gadarCeva


reduqcionizmi _ rTuli sistemidan misi Semad- darvinma saxeobebis evolucias uwoda `saxecv-
geneli martivi komponentebis gamoyofaa. es meTo- lili memkvidreobis gadacema~. man populaciebis
di aadvilebs rTuli sistemebis Seswavlas. garemosTan Seguebisas evoluciuri adaptaciebis
sistemuri biologia gaCenis asaxnelad SemogvTavaza bunebrivi gadar-
sistemuri biologiis meSveobiT mecnierebi cdi- Cevis meqanizmi. bunebrivi gadarCeva evoluciuri

33
procesia, romlis dros memkvidreobiTi cvaleba- gvexmareba maT gagebaSi da mecnieruli kvlevis mo-
dobebidan garemos faqtorebis moqmedebis Sede- salodneli Sedegebis winaswarmetyvelebaSi.
gad rCeba is niSan-Tvisebebi, romlebic jansaRi mecnierebis kultura
da nayofieri STamomavlobis warmoqmnas uzrunve- mecniereba socialuri aqtivobaa, romlisTvis dam-
lyofen. axasiaTebelia orive: TanamSromloba da Sejibri.
mecnieruli kvleva: rogor moqmedebs garemos mecniereba, teqnologia da sazogadoeba
cvlileba populaciaze. teqnologia mimarTavs mecnierebas konkretul
sicocxlis (genealogiuri) xe SemTxvevebSi.
mravaltotian genealogiur xeze yoveli saxeoba

1.6
gamosaxulia xis erTi totis sa­xiT. droSi rac
ufro dacilebulia winapari Tanamedrove saxeo- koncefcia
bisgan, genealogiur xeze miT ufro meti manZilia
maT Soris. kavSiri yvela cocxal organizms arse-
Temebi, romlebic biologiur
bobs Soris evoluciis istoriis ganmavlobaSi.
koncefciaTa safuZvels qmnian

koncefcia 1.5 xazi gausviT biologiis gagebisTvis aucilebel


ZiriTad Temebs.

biologebi sicocxlis Seswavlisas


kvlevis sxvadasxva meTods iyeneben SeamowmeT sakuTari codna

aRweriTi mecniereba TviTSemowmeba


aRweriT mecnierebaSi mkvlevarebi cdiloben sa-
myaros Semadgeneli nawilebisa da Tvisebebis aR-
1. Tqvens irgvlis arsebuli organizmebis erTob­
weras da induqciur logikaze dayrdnobiT zogadi
lioba qmnis:
daskvnebis gamotanas.
a) ekosistemas, b) Tanasazogadoebas
hipoTezebze dafuZnebuli mecniereba
g) populacias, d) eqsperimentalur jgufs
dakvirvebebze dayrdnobiT mecnierebi ageben hipo-
e) taqsonomiur domens
Tezebs, savaraudo daskvnebs da eqsperimentulad
2. sicoclis ierarqiuli doneebis swori Tanmimdev-
amowmeben hipoTezebis vargisianobas. deduqciuri
roba, Tu daviwyebT mTeli organizmidan da mivyve-
logika hipoTezis testirebaSic gamoiyeneba: Tu
biT mis Semadgenel qveda doneebs, aris:
hipoTeza marTebulia da Cven mas SevamowmebT, ma-
a) tvini, organoTa sistema, nervuli ujredi, ner-
Sin unda miviRoT mosalodneli Sedegi. hipoTezis
vuli qsovili
Semowmeba da uaryofa unda iyos SesaZlebeli.
b) organoTa sistema, ujredebis populacia, ner-
calkeul magaliTebze dafuZnebuli mecnieru-
vuli qsovili, tvini
li kvleva: gvelis populaciaSi mimikriis Ses-
g) organizmi, organoTa sistema, qsovili, ujre-
wavla
di, organo
eqsperimenti unda daigegmos erTi niSnis gavlenis
d) nervuli sistema, tvini, nervuli qsovili, ner-
Sesamowmeblad eqsperimentuli da sakontrolo
vuli ujredi
jgufebis gamoyenebiT, romlebic marto am niSniT
e) organoTa sistema, qsovili, molekula, ujredi
gansxvavdebian.
3. darvinis bunebrivi gadarCevis Teoria ar aris da-
ra zRudavs mecnierul kvlevas
fuZnebuli dakvirvebebsa da daskvnebs:
mecnierebas ar SeuZlia zebunebriv fenomenebze
a) cudad adaptirebuli individebi arasdros ar
reagireba, vinaidan mecnieruli hipoTezis Semow-
toveben STamomavlobas
meba da uaryofa (falsificireba)SesaZlebeli unda
b) individebs Soris arsebobs memkvidreobiTi
iyos da dakvirvebebi da eqsperimentebis Sedegebi
cvalebadoba
ki _ ganmeorebadi.
g) Warbgamravlebis gamo arsebobs Sejibri lim-
mecnieruli Teoriebi
itirebuli resursebisTvis
mecnieruli Teoriis farglebi farToa, misgan axa-
d) individebi, romelTa individualuri Tvisebe-
li hipoTezebi warmoiqmneba, da is dasabuTebulia
bi saukeTesodaa morgebuli saarsebo garemos,
mravali TvalsaCinoebiT.
met STamomavlobas toveben
modelireba mecnierebaSi
e) populaciebis adaptacia xdeba maT saarsebo
ideebis, struqturebis da procesebis modelireba
garemosTan

34
4. sistemuri biologia ZiriTadad mcdelobaa, rom: trolo jgufebs, romelTa Semowmeba parale-
a) SeviswavloT yvela donis biologiuri orga- lurad unda mimdinareobdes
nizaciis (molekulidan biosferomde) erTo- g) mravaljer unda gavimeoriT, rom davrwmundeT
blivi moqmedeba miRebuli monacemebis sizusteSi
b) daviyvanoT sistema ufro mcire da martiv kompo- d) misi Caterebis dros garemos yvela cvalebadi
nentebamde da amiT gavamartivoT misi Seswavla faqtori mudmivi rCeba
g) SeviswavloT biologiuri organizaciis daba- e) mas gamocdili mecnieri unda akontrolebdes
li doneebi da amis safuZvelze SevqmnaT ufro 10. hipoTezebsa da mecnierul Teoriebs Soris sxvaoba
maRali donis modeli saukeTesod Cans?
d) mravali biologiuri monacemis asaxsnelad a) Teoriebi damtkicebuli hipoTezebia
gamoviyenoT sistemuri meTodebi b) hipoTeza varaudia, Teoria ki _ zusti pasuxi.
e) davaCqaroT mecnieruli codnis gamoyeneba axa- g) hipoTeza TeoriasTan SedarebiT viwro farg-
li teqnologiebis SeqmnaSi lebSia moqceuli
5. protistebi da baqteriebi sxvadasxva jgufSi mo­ Teoria hipoTezasTan SedarebiT met kiTxvaze
aTavses vinaidan: gvaZlevs pasuxs
a) protistebi ikvebebian baqteriebiT d) Teoria da hipoTeza namdvilad erTi da igivea
b) baqteriebi araujreduli agebulebisaa e) Teoriebi yvela SemTxvevaSi marTldeba, hipo-
g) baqteriul ujreds ar gaaCnia birTvi Tezebis uaryofa xSiria maTi eqsperimentuli
d) baqteria Slis protistas Semowmebis Sedegad
e) protistebs fotosinTezis unari aqvs
6. organizmebis erTianobas saukeTesod asaxavs?
a) dnm-is nukleotiduri Tanmimdevrobebis Se- evoluciuri kavSiri
dareba
b) saxeSecvlili STamomavloba tipuri prokariotuli ujredis dnm-Si daaxloebiT
g) dnm-is struqtura da funqcia 3 000 genia ganlagebuli. adamianis ujredSi 25 000 genia.
d) bunebrivi gadarCeva am genebis 1% orive tipis ujredebSi saerToa. gamoiy-
e) sistemuri Tvisebebi eneT evoluciis Teoria da axseniT, ratom aqvs aseT gan-
7. Tvisobrivi monacemebis magaliTia? sxvavebul organizmebs saerTo genebi.
a) temperatura 25 dan 15 gradusamde daeca
b) mcenaris simaRle 25 santimetria (sm) mecnieruli kvleva
g) Tevzi iribad dacuravs
d) eqvs wyvil gulwiTelas saSualod sam-sami bar- gamoiyeneT gvelis mimikriis Seswavlis Sedege-
tyi hyavs bi da warmoadgineT amis asaxsnelad sxva hipoTezebi,
e) kuWis SigTavsis areva xdeba yovel 20 wamSi romelzec momavalSi mecnierebi muSaobas SeZleben.
erTxel
8. hipoTezebze dafuZnebuli mecnieruli logikis
asaxsnelad saukeTesoa? mecniereba, teqnologia
a) Tu me Sevqmeni Semowmebadi hipoTezebi, romle-
da sazogadoeba
bic testebma da dakvirvebebma isini unda daa-
dasturon
b) Tu Cemi varaudi marTebulia, SevZleb Semow- veluri pomidoris nayofi kulturuli pomidoris
mebadi hipoTezis Seqmnas nayofTan SedarebiT patara zomisaa. amas ganapirobebs
g) Tu Cemi dakvirveba zustia, is Cems hipoTezas gakulturebul mcenareTa nayofSi ujredebis didi ra-
daadasturebs odenoba. botanikosebma molekuluri genetikis meSveo-
d) Tu swori hipoTeza Sevqmeni, misi Semowmebisas biT aRmoaCines genebi, romlebic akontroleben pomido-
konkretul da mosalodnel Sedegs miviReb ris ujredebis gayofas. riTia mniSvnelovani es aRmoCena
e) Tu Cemi eqsperimenti worad aris Catarebuli, sxva bostneulis da xilis warmoebisTvis? adamianis gan-
misi meSveobiT SevZleb hipoTezis sisworis viTarebisa da daavadebaTa gamosakvlevad? imisaTvis,
Semowmebas rom ukeTesad gavigoT biologiis safuZvlebi?
9. kontrolirebadi eqperimenti:
a) sakmaod nela mimdinareobs imisTvis, rom mec-
nierma SeZlos eqsperimentis Sedegebis zusti
dafiqsireba
b) igi unda Seicavdes eqsperimentul da sakon-

35
nawili
1 cocxali
organizmebis qimia

interviu mcirdeba. mozambikis mimarTulebiT, zRvisken, xmeleTi


dablobSi, qveda veldSi gadadis­. klimati da mcenareTa
lidia maqubusTan da cxovelTa saxeoebebi simaRlesTan erTad icvleba.
dRevandeli TvalsazrisiT, svazilendi uCvulo sa­
xelmwifoa, vinaidan igi aris samefo, romlis aRmasru­
lidia maqubu, bolo dromde, vidre gadadgeboda,
lebel xelisuflebaSia mefe. mosaxleoba daaxloebiT 1
sva­z ilendis universitetis vice kancleri (amerikuli
milionia, aris mxolod erTi eTnikuri jgufi – svazebi,
terminologiiT – prezidenti) da amasTanave, qimiis pro-
ase rom, CvenTan ar aris konfliqtebi, rac zogierT af-
fesori iyo. umaRlesi ganaTleba miiRo OlesoToSi da al-
rikul ers aRelvebs. svazilendi iyo britaneTis kolo-
bertasa da torontos universitetebSi, sadac samedici-
nia, romelmac damoukidebloba 1968 wels moipova. amJa-
no qimiis ganxriT filosofiis doqtoris wodeba mieniWa.
mad, ekonomika ar aris iseTi Zlieri, rogorc adre iyo;
doqtor maqubum, rogorc mecnierma, gamorCeuli roli
nawilobriv imitom, rom CvenTan Zlieri gvalvebia da
Seasrula janmrTelobisa da tradiciuli medicinis
ZiriTadad, soflis meurneobaze varT damokidebuli.
sferoSi, rogorc xelmZRvanelma – umaRles ganaTlebis
saqmeSi, xolo rogorc mecnierebis, teqnologiisa da
ganviTarebis eqspertma – afrikasa da sxva ganviTa- ram ganapiroba bioqimikosi
rebad regionebSi. igi muSaobda mraval saerTaSoriso rom gaxdiT?
organizaciaSi, maT Soris konsultantad gaerTianeb-
uli erebis organizaciis ramdenime saagentosa da mec- AaxalgazrdobaSi, Cemi mSoblebi maswavleblebi iyvnen,
nierebis ganviTarebis amerikul asociaciaSi, Tavmjdo- magram Semdeg, mamaCemma samsaxuri janmrTelobis sa-
mareobda britaneTis Tanamegobrobis universitetTa ministroSi ganagrZo. muSaobda sanitrad samedicino
asociacias. jein risi mas parizSi Sexvda, sadac maqubu klinikaSi. Cven klinikaSi vcxovrobidiT da SemeZlo
iuneskos, gaerTianebli erebis organizaciis saganmana- menaxa, rogor sinjavda igi avadmyofebs maSin, roca eq-
Tleblo, samecniero da kulturuli organizaciis aR- imebi ufrTxodnen. sanitars bevri movaleoba hqonda.
masrulebeli direqtoratis sxdomas eswreboda. im periodSi eqimoba mindoda. davasrule qimiis kursi
kolejSi, lesoToSi. iqidan gavemgzavre kanadaSi, sa-
gTxovT cota ram mogviTxroT dac magistrisa da doqtoris xarisxebi davicavi. qimia
momwonda, radganmimaCnda, rom mas hqonda safuZveli –
svazilendsa da mis xalxze avurevT ama Tu im nivTierebas da Cndeba produqti. da-
svazilendi patara, kontinenturi qveyanaa, romlis vinteresdi organuli qimiiT, SemdgomSi Cems arCevanze,
faTobi mxolod 17 400 kvad­r atuli kilometria (ufro albaT, imoqmeda iman, rom Cems TemaASi samkurnalo saSu-
naklebia vidre niu-jersi). aRmosvleTidan mas mozambi- alebebis mniSvnelobam. avirCie samedicino qimia da or-
ki, xolo dasavleTidan da samxreTidan – samxreTi afrika ganizmze wamlebis gavlenis Seswavla.
esazRvreba. qveynis teritoriis simaRle zRvis donidan
maRlidan dablisaken icvleba da igi organizmebis, gan-
sakuTrebiT mcenareTa didi mravalferovnebiT xasiaT-
ras gulisxmobT gamonaTqvamSi
deba. dedaqalaqi mbabane mdebareobs ekologiur zonaSi, `Cemi Temis samkurnalo saSualebebi~?
zeda veldSi, romlis simaRle zRvis donidan daaxloebiT
Cemi xalxis tradiciul samkurnalo saSualebebs. Lle­
1800 metria. Sua veldSi, sadac soflis meurneobisaTvis
soToSi, kolejSi, studentebi tradiciuli samkurnalo
gansakuTrebiT noyieri niadagebia, simaRle mkveTrad

36
saSualebebis Sesaxeb vkamaTobdiT xolme. zogierTis az- man qals hkiTxa: `ras xmarob sapnad?~ da Seityo, rom igi
riT, es sruli nonsensi iyo, sxvebs – sjerodaT amis. ase Phytolacca-s kenkras nayofs iyenebda. Semdeg man nayofi,
rom, rodesac kanadidan davbrundi, dauyovnebliv mov- cocxal lokokinebTan erTad laboratoriaSi waiRo da
Zebne tradiciuli mkurnalebi, maT Soris zogierTi Cemi aRmoaCina, rom nayofis eqstraqti lokokinebs klavda.
naTesavic iyo. maT maCvenes ramdenime samedicino prepara-
ti, romlebsac isini iyenebdnen. muSa­oba laboratoriaSi ra aris Sistostomozi?
daviwye da Sevecade damedgina, ras Seicavda es wamlebSi.
samxreT afrikis sxva qveynebSi tradiciuli mkur- mas bilharcias anu lokokinis cxelebasac uwode-
nalebi asociaciebSi arian gaerTianebuli da klinikebic ben. es gamomfitveli daavadebaa, romliTac 200 mil-
ki aqvT Seqmnili. magram britaneTma, jadoqrobis Sesaxeb ionze meti adamiania daavadebuli msoflioSi. is ganvi-
1901 wlis aqtiT svazilendSi tradiciuli samkurnalo Tarebadi samyaros erT-erTi yvelaze didi problemaa.
saSualebebi akrZala da es kanoni jer kidev ar gauuqme- daavadebas parazituli brtyeli Wia (trematoda) iwvevs,
biaT. TviT is xalxic, romelTac xeli miuwvdebodaT Ta- romelic wylis lokokinas, rogorc maspinZels, Tavisi
namedrove klinikebze, agrZelebdnen tradiciul mkur- ganviTarebis ciklSi iyenebs (ixile nax. 33.11). tremato-
nalebTan siaruls da es dRemde grZeldeba. dis larva, romelic tovebs lokokinas, aRwevs wyalSi
myofi adamianis kanSi da asnebovnebs mas. Tqven Segi-
ZliaT SeebrZoloT Sistostomozs – mospoT parazitebi
gviTxariT kvlevis Sesaxeb, romelic
qimikatebis meSveobiT an gaanadguroT lokokinebi sin-
mcenareze _ Phytolacca dodecandra Tezuri moluscidebiT, magram orive es saSualeba me-
mimdinareobs da misi saSualebiT tismetad ZviradRirebulia afrikaSi.

daavadebis prevenciis SesaZleblobaze.


mas Semdeg xom ar gamoiyeneba
es mcenare, romelsac agreTve Wiaferas an sapnis xes
uwodeben, Cveulebrivi buCqia afrikaSi. erTxel, 1964
Phytolacca?
wels, eTiopieli mecnieri adis_abebis universiteti-
diax, Phytolacca -s nayofis gamoyeneba, nebismier
dan, aw gansvenebuli alkilu lemmi, patara mdinares-
sxva sinTezur qimikatTan SedarebiT, SistostomozTan
Tan seirnobda, rodesac dainaxa qali, romelic sarecxs
brZolis saukeTeso meTodia afrikaSi, vinaidan xalxs
recxavda. iqve mkvdari lokokinebis didi grova SeniSna.
advilad SeuZlia am mcenaris moyvana da misi nayofebis
am saxis lokokina daavadeba Sistostomozis gadamtania.

`Tqven SegiZliaT SeebrZoloT Sistostomozs – mospoT parazitebi qimi-


katebis meSveobiT an gaanadguroT lokokinebi sinTezuri moluscidebiT,
magram orive es saSualeba metismetad ZviradRirebulia afrikaSi... Phyto-
lacca-s nayofi brZolis erT-erTi saukeTeso meTodia..., radgan xalxs io-
lad SeuZlia mcenaris gazrda~.

37
Segroveba. qimikosebma gamoyves Phytolacca -s qimiuri re- rogor gavzardoT isini, aramed imisaTvis, rom movidnen
agenti, romelic letaluria lokokinebisaTvis, Tumca, laboratoriaSi da gvaswavlon Tu rogor mzaddeba wa-
misi moqmedeba jer kidev zustad ar aris Seswavlili. mali, raTa raodenobrivad SevZloT yvelaferis gansaz-
mkvlevarebma aRmoaCines, rom qimiuri reagenti zogierT Rvra. magram es ioli ar aris.
sxva parazitsac klavs, romelic afrikis mdinareebSi bi- Cemis azriT, mniSvnelovania mkurnalTa sulieri
nadrobs, maT Soris koRos larvasac (romelsac malaria rwmenis Seswavlac, vinaidan mTeli sistema am rwmenazea
gadaaqvs). Tanac garemoze, mavne zemoqmedebas ar axdens, dafuZnebuli. maTi TqmiT, mcenareebs sizmarSi TavianTi
vinaidan qimiuri reagenti swrafad iSleba. winaprebis sulebi uCveneben, xolo diagnozs kamaTlebis
svazilendis universitetSi miviReT Phytolacca -s agdebiT svamen da transSi vardebian, ra drosac sulebi
Tesli eTiopiiidan, gavzrdeT mcenare da SevagroveT elaparakebian.
nayofi. eTiopelebma gvaswavlis, rogor unda gagvekeTe-
bina es yvelaferi. es namdvili TanamSromloba iyo svazi ra mdgomareobaSia garemo da biologi­
da eTiopiel mecnierebs Soris zogierTi zimbabvelisa
da amerikelis xelSewyobiT. laboratoriaSi muSaobisas
uri mravalferovneba svazilendSi?
davadgineT nayofis eqstraqtis koncentracia, romelic arc Tu ise kargSi. vfiqrob, ZiriTadi problema
klavda lokokinebs, Semdeg velze gadavinacvleT Semd- isaa, rom xalxi metismetad damokidebulia bunebriv pi-
gomi eqperimentebisaTvis. SevarCieT adgili svazilend- robebze, gansakuTrebiT mcenareul resursebze. bevr
Si, sadac Sistostomozi Zalian gavrcelebulia. iq ada- adgilas soflad, xalxi xeebs Wris SeSisaTvis da mTli-
mianebTan vmuSaobT, vaswavliT, rogor unda moiyvanon da anad Cexavs tyes. maT ar ician, rogor gaaSenon xelaxla
gamoiyenon Phytolacca . vimedovnebT, rom momavali wli- mcenareebi, xolo maTi balaxismWameli cxovelebi, ro-
dan. isini TviTon SesZleben am daavadebasTan brZolas. goricaa msxvilfexa rqosani saqoneli, xSirad yvelanair
mcenares Wams da albaT, mkurnalebic didi raodenobiT
ra xdeba Tqvens universitetTan agroveben velur samkurnalo mcenareebs. amitom bevri
saxeoba gaqrobis pirasaa.
arsebul tradiciuli samkurnalo
biomravalferovnebis dacva garemos dacvasTan er-
saSualebebis institutSi? Tad xdeba. Aamgvarad, Tqven naxavT, rom svazilendis
nawilSi, calkeuli cxovelebi gadaSenda, vinaidan mcena-
am institutSi, (oficialurad `tradiciuli sam-
reebi, romlebzec binadrobdnen, isinic gadaSenda. kli-
kurnalo saSualebebis, samkurnalo da adgilobrivi
matic Seicvala. magaliTad, svazilendis tyian maRal
sakvebi mcenareebis sva­zi­l endis kvleviTi instituti~)
veldSi uxvi naleqi modioda xolme. magram mcenareTa
multidisciplinuri gundi tradiciuli samkurnalo sa-
gaqrobasTan erTad, naleqebmac iklo.
Sualebebis yvela aspeqts Seiwavlis. tradiciuli mkur-
sxva sakiTxia is ziani, ukavSirdeba ekonomikuri gan-
nalebi gundis mTavari wevrebi arian, radgan maT ician
viTarebis proeqtebs, rogoricaa sabadoebis damuSaveba
samkurnalo mcenareebi da maTi gamoyeneba. ramdenime sem-
da dambebis mSenebloba. kompaniebs, romlebic did pro-
inari CavatareT tradiciul mkurnalebTan da vcilobdiT
eqtebs axorcieleben, mxolod bolo dros ekisrebaT
maT darwmunebas CvenTvis TavianTi codna gaeziarebinaT,
garemoze zrunva.
vinaidan yvela Cvenganis msgavsad, isini mokvdavni arian
da maTi codna SesaZloa male daikargos. Tumca mkurnale-
bi, TviT Cemi naTesavebic ki, uars ambobdnen daxmareba- ra problemebis winaSe dgas saganmanaT­
ze. isini fiqroben: `Tqven Cemi codniTa da Tqveni TeTri leblo saqmianoba afrikaSi?
xalaTebiT uamravi fulis gakeTebas apirebT~. rwmenis
sistema kidev erTi dabrkolebaa, radgan mkurnalebs Cven ar gvaqvs sakmarisi resursebi Sesaferisi sa-
sjeraT, rom maT kurnebis Zala TavianTi winaprebisagan mecniero centrebis asaSeneblad da ar gvyavs sakmarisi
mieniWaT da es codna mxolod sakuTar Svilebs unda ga- mecnier-pedagogebi. afrikaSi kidev erTi seriozuli
dascen. umeteswilad es undoblobaa. Tqven iciT, rom maT problema isaa, rom qalebi ar arian warmodgenilni mec-
didi xnisganmavlobaSi, jadoqrebs uwodebdnen da zogi- nierebaSi, rac gansakuTrebiT cudia. am mxriv, qalebi
erT xandazmuls jer kidev awuxebs es. isini mekiTxebian: CamorCebian. mecniereba, gansakuTrebiT medicina, ar mi-
`rodis apirebT jadoqrobis Sesaxeb aqtis gauqmebas?~ – iCneva qalebisaTvis gankuTvnil sferod. bevri adamiani
TiTqos me dameweros igi! magram TandaTan vaxerxebT maT fiqrobs, rom Tu qalebi Zalian Sors wavlen, isini ver
darwmunebas. gvsurs, rom isini xangrZlivad CaerTon am gaTxovdebian. magram situacia TandaTan icvleba.
procesSi, ara marto mcenareebi gvaCvenon da gvaswavlon,

38
Tqven mesame samyaros organizaciis _ Camoyalibebul mecnier qalTa TanamSromlobas.
magram gadamwyveti dawyebiTi skolis yvelaze adre­
qalebi mecnierebaSi (msoqm) _ prezi­ uli safexuria. mkvlevarebma ician, rom Tu gogonebi
denti xarT. ras saqmianobas eweva es mecnierebis dauflebas iwyeben, isini kargad swavloben.
organizacia? magram maT, maswavlebelTa mxridan waxaliseba sWird-
ebaT. Tu aris xelsawyo, mas biWebi iyeneben, gogonebis
Cven vuniSnavT stipendias aspirantebs da viRebT roli ki mxolod Sedegebis aRnusxvaa. amrigad, Cven
daxmarebas organizaciuli beneficiarebisgan. stipen- bevrs vmuSaobT mecnieri qalebis waxalisebaze da maT
diantebi Cveulebriv igzavnebian karg universitetebSi, CarTvaze ganaTlebis yvela safexurze da vcdilobT da-
ganviTarebad qveynebSi, magaliTad, samxreT afrikasa varwmunoT maswavleblebi, rom gogonebs SeuZliaT gaxd­
an pakistanSi, sadac arsebuli Tanxa grZel gzas gadis. nen mecnierebi.
msoqm agreTve xels uwyobs ganviTarebadi qveynebs ukve

39
2 sicocxlis
qimiuri garemo
suraTi 2.1 xoWo-bombardiri qimiur naerTs
Tavdasacavad iyenebs

gamoyenebuli. Cven maT I TavSi warmodgenil Temebs da-


ZiriTadi koncefciebi vukavSirebT. erT-erTi am TemaTagania sicocxlis orga-
nizeba ierarqiul da struqturul doneze im damatebiT
2.1 materia Sedgeba sufTa da Sereuli qimiuri el- TvisebebTan erTad, romlebic TiToeul Semdgom safe­
ementebisagan, am ukanasknels naerTi ewodeba xurze mJRavndeba. am ganyofilebaSi gavigebT, rogor
2.2 elementebis Tvisebebi maTi atomebis struq- miesadageba es axali (emerjentuli) Tvisebebi biolo-
turazea damokidebuli giuri organizaciis umdables dones _ atomebis wes-
2.3 molekulebis warmoqmna da funqcionireba rigs molekulebSi da am molekulebis urTierTqmedebas
damokidebulia atomebs Soris qimiur bmaTa ujredis SigniT. sadRac, molekulebidan ujredebze
warmoqmnaze gadasvlisas, gadavkveTT bundovan sazRvars cocxalsa
2.4 qimiuri reaqciebisas warqmoiqmneba da iSleba da aracocxals Soris. daviwyebT qimiuri elementebis
qimiuri bmebi ganxilviT, romelTa Sedgeba mTeli materia. rogorc
lidia maqubum aRniSna Tavis interviuSi (gv. 30_31),
qimia biologiis ganuyofeli aspeqtia.
Sesavali

biologiis qimiuri safuZvlebi koncefcia  2.1


s xva cxovelebis msgavsad, xoWoebs ganviTarebuli
aqvs Tavdasxmisaga ndamcavi struqturebi da meqa-
materia Sedgeba sufTa da
nizmebi. niadagSi mobinadre xoWo-bombardirs gansa- Sereuli qimiuri elementebi­
kuTrebiT efeqturi meqanizmi aqvs WianWvelebisagan
dasacavad. rogorc ki xoWo Tavis sxeulze WianWvelas
sagan Sereul formas naerTi
aRmoaCens, mucelze mdebare jirkvlebidan gamoyofs ewodeba
cxel, mduRare siTxis nakads da pirdapir WianWvelas
umiznebs (suraTi2.1 xoWo nakads mecnieris pincetisak-
en mimarTavs). gamoyofili siTxe Seicavs gamaRiziane- elementebi da naerTebi
bel qimiur nivTierebebs,, romlebic qimikatebis ori
nakrebis reaqciis droswarmoiqmneba da jirkvlebSi organizmebi Sedgeba materiisgan, anu raRacisgan,
cal-calke inaxeba. reaqcias Tan sdevs siTbos gamoyo- rac moculobas ikavebs da masa aqvs.1 materia mravali
fa da xmovani signali. gansxvavebuli formiT arsebobs, romelTagan ToToeuls
xoWo-bombardirze Catarebuli gamokvlevebisas Tavisi Tvisebebi axasiaTebs. qanebi, metalebi, navTobi,
gamoyenebulia ara marto biologiuri, aramed qimiuri, gazi da adamiani mxolod ramdenime magaliTia materiis
fizikuri da sainJinro meTodebic. es ar aris gasakviri, usasrulo CamonaTvalidan.
radgan kolejis kursis saswavlo programisagan gan- materia elementebisagan Sedgeba. elementi aris sub-
sxvavebiT, buneba ar aris akuratulad `dafasoebuli~ stancia, romelic qimiuri reaqciis Sedegad ar SeiZleba
calkeul sabunebismetyvelo mecnierebebad. biologebi
1 zogjer termins `wona~ masiT vanacvlebT, Tumca es ori termini
daspecialebulebi arian sicocxlis SeswavlaSi, orga- identuri ar aris. masa aris materiis raodenoba saganSi, sagnis
nizmebi da samyaro ki, sadac isini cxovroben, bunebrivi wona ki is, gravitaciulad ramdenad Zlierad miizideba masa. MmT-
sistemebia, sadac qimiisa da fizikis ZiriTadi kanonebi vareze mosiarule astronavtis wona, dedamiwaze misi wonis daax-
moqmedebs. biologia multidisciplinuri mecnierebaa. loebiT 1/6-ia, masa ki igivea. Tumca, dedamiwaze, sagnis wona misi
masis sazomia. Aaqedan gamomdinare, yoveldRiur metyvelebaSi
am ganyofilebaSi mimoxiluliaqimiis ZiriTadi prin-
Cven am terminebs uriTiermonacvleobiT viyenebT.
cipebi, romlebic mTeli kvlevis ganmavlobaSi iqneba

40
suraTi 2.2 naerTis emerjentuli
Tvisebebi. metali natriumi reaqciaSi
Sedis qlorTan, momwamvlel airTan da
sakvebad vargis naerTs _ natriumis
qlorids anu sufris marils qmnis.

natriumi qlori natriumis


qloridi

sxva substanciad daiSalos. DdResdReobiT, qimikosebi


adamianis organizmSi
bunebaSi 92 elementis magaliTad oqros, naxSirbadisa da
suraTi 2.1 bunebrivad arsebuli
Jangbadis arsebobas aRiareben. TiToeul elements aqvs
simbolo, Cveulebriv, saxelwodebis pirveli an pirveli elementebi
ori aso. zogierTi simbolo laTinuri an germanuli sax- atomuri adamianis sxeulis
elwodebebisgan warmodgeba. magaliTad, natriumis sim- simbolo elementi ricxvi wonis procentu-
bolo Na, laTinuri sityvidan _ natrium modis. (ix. gv. 34) li Sedgeniloba
naerTi aris nivTiereba, romelSic ori an meti el-
ementis kombinaciaa. fiqsirebuli TanafardobiT. mag-
O Jangbadi 8 65.0
aliTad, sufris marili (NaCl) aris naerTi, romelic
C naxSirbadi 6 18.5
natriumisa (Na) da qloris (Cl) elementebisagan Sedge-
H wyalbadi 1 9.5
ba, 1:1 TanafardobiT. sufTa natriumi metalia, xolo
N azoti 7 3.3
sufTa _ qlori momwamvleli airia. Tumca, rodesac qi-
Ca kalciumi 20 1.5
miur reaqciaSi Sedian erTmaneTTan, natriumi da qlori
P fosfori 15 1.0
sakvebad vargis naerTs warmoqmnian. Ees organizebuli
K kaliumi 19 0.4
materiis martivi magaliTia, romelsac emerjentuli
S gogirdi 16 0.3
Tvisebebi aqvs. NnaerTs, Tavisi Semadgeneli elementebi-
Na natriumi 11 0.2
sagan gansxvavebuli Tvisebebi aqvs (suraTi 2.2).
Cl qlori 17 0.2
Mg magniumi 12 0.1
sicocxlis arsebiTi elementebi
92 bunebrivi elementidan daaxloebiT 25 elementi
mikroelementebi (0.01%-ze naklebi): bori (B ), qromi (Cr ), ko-
sicocxlisaTvis arsebTadaa miCneuli. mxolod oTxi balti (Co ), spilenZi (Cu ), fTori (F ), iodi (I ), rkina (Fe ), man-
maTgani – naxSirbadi (C), Jangbadi (O) , wyalbadi (H) da ganumi (Mn ), molibdeni (Mo ), seleni (Se ), seleni (Si ), kala
azoti (N) – cocxali materiis 96%-s Seadgens, xolo (Sn ), vanadiumi (V), da TuTia (Zn ).
fosfori ( P ), gogirdi (S ), kalciumi (Ca ), kaliumi (K ) da
ramdenime sxva elementi _ organizmis wonis darCenili
4%-is udides nawils. 2.1. adamianis organizmis cxrilSi emlianebSi iodi (I ) aucilebeli elementia, rogorc ar-
mocemulia elementebis procentuli Semcveloba. pro- sebiTi ingredienti farisebri jirkvlis hormonis war-
centuli maCvenebelebi sxva organizmebisTvisac msgav- mosaqmnelad. , adaminis farisebri jirkvlis normaluri
sia. 2.3a suraTze marcxniv asaxavs mcenareSi arsebiTi funqcionirebisaTvis YyoveldRiurad sakmarisia mxolod
elementis _ azotis naklebobis Sedegi. 0.15 miligrami (mg) iodis miReba. sakvebSi iodis defici-
mikroelementebi organizms mxolod umciresi ra- ti farisebri jirkvlis gadidebas iwvevs. am mdgomareo-
odenobiT esaWiroeba. magaliTad, zogierTi mikroel- bas Ciyvi ewodeba (suraTi 2.3b). sadac ki xelmisawvdomia
ementi, rogoricaa rkina (Fe ), sicocxlis yvela formi- iodizirebuli marili, Ciyvis SemTxvevebi naklebia.
saTvis aucilebelia; sxva mikroelementebi mxolod
gar­kveuli saxeobebisaTvisaa saWiro. magaliTad, xerx-

41
suraTi 2.3 arsebiTi elementebis
deficitis efeqti

(a) am fotoze naCvenebia azotis defici-


tis Sedegi marcvleulze. am sakontro-
lo eqsperimentSi mcenareebi, romlebic
gamosaxulia marcxniv, izrdebodnen
niadagSi, romelsac azotis Semcveli
nivTierebebiT anoyierebdnen, maSin
roca, marcxniv gamosaxuli niadagi
ganicdida azotis nakleblobas.

(b) Ciyvi, gadidebuli farisebri jirkva-


li, mikroelement iodis deficitis
Sedegia. Aes malaizieli qali SesaZlebe-
lia ganikurnos Ciyvisagan iodis
damatebiT.
(a) azotis deficiti B(b) iodis deficiti

2.1
gan mxolod sami tipia sakmaod stabiluri, romelTac am
koncefcia Semowmeba SemTxvevaSi mniSveneloba eniWebaT. esenia: neitronebi,
protonebi da eleqtronebi. neitronebi da protonebi
1. axseniT, ratom aris sufris marili naerTi, xolo erTmaneTTan mWidrodaa Calagebuli da atomis centrSi
Jangbadi, riTac vsunTqavT – ara. qmnis kompaqtur centrs anu atomis birTvs. eleqtrone-
2. romeli oTxi qimiuri elementi Warbobda Tqven bi, romlebic daaxloebiT sinaTlis siCqariT moZraoben,
mier guSin miRebul sakvebSi? birTvis irgvliv Rrubels warmoqmnian. 2.4. suraTze
naCvenebia heliumis atomis struqturis ori modeli.
savaraudo pasuxebi ixile A danarTSi eleqtronebi da protonebi el­e q­t rulad damuxtu­

2.2
Rrubeli uryofiTi eleqtronebi
koncefcia  muxtiT (2 eleqtroni)

elementebis Tvisebebi maTi birTvebi

atome­b is struqturazea
damokidebuli
TiToeuli elementi Sedgeba gansazRvruli saxis
atomebisagan, romlebic nebismieri sxva saxis elementis
atomebisgan gansxvavdeba. atomi materiis umciresi er-
Teulia, romelic jer kidev inaCunebs elementis Tvise-
(a) (b)
bebs. atomi imdenad mcirea, rom daaxloebiT milioni
atomia saWiro, rom winadadebis bolos dabeWdil wer- (a) am modelSi eleqtronebi warmodgenilia rogorc uaryofiTi mux-
tils gaswvdes. atomebs imave Semoklebuli aRniSvnebiT tis Rrubeli, TiTqos 2 eleqtronis mravali momentaluri foto iyos
gamovsaxavT, riTac am elementebisagan Semdgar atomebs; gadaRebuli drois ganmavlobaSi; ToToeuli wertili eleqtronis
amrigad, C aRniSnavs rogorc element naxSirbads, aseve mdebareobas aRniSnavs drois erT garkveul momentSi.

naxSirbadis erT atoms.


(b) am kidev ufro gamartivebul modelSi, eleqtronebi naCvenebia
ori mcire cisferi sferos saxiT birTvis irgvliv wreze.
subatomuri nawilakebi
atomi umciresi er­Teulia, ro­­melsac elementis suraTi 2.4. heliumis (He) atomis gamartivebuli modeli. heliu-
Tvisebebi aqvs, magram, Tavis mxriv, es cicqna nawilake- mis birTvi Sedgeba 2 neitronisagan (yavisferi) da ori protonisagan
bi Sedgeba ufro mcire nawilebisagan, romelTac sub- (vardisferi). ori eleqtroni (lurji) swrafad moZraobs birTvis
atomuri (qveatomuri) nawilakebi ewodeba. fizikosebma garSemo. es modelebi masStabs ar Seesabameba, radgan birTvis zoma
atomi asze meti tipis nawilakad gaxliCes, magram maT- eleqtronuli Rrublis zo­mas bevrad aRemateba.

42
lia. TiToeul eleqtrons uaryofi-
suraTi 2.5
Ti muxtis erTi erTeuli aqvs, xolo
kvlevis meTodi: radioaqtiuri niSandebuli atomebi TiToeul protons _ erTi erTeu-
gamoyeneba li dadebiTi muxti. neitroni, ro-
mecnierebi radioaqtiur izotopebs garkveuli qimiuri nivTierebebis mosaniSnad
iyeneben, qmnian niSandebul atomebs, romlebic SesaZloa gamoyenebul iqnes metab- gorc misi saxelwodeba gviCvenebs,
olur procesebze dakvirvebis an organizmSi nivTierebis lokalizaciis dadgenis mizniT. am magaliTSi eleqtrulad neitraluria. pro-
radiaqtiuri niSandebuli atomebi ujredSi dnm-is aslebis warmoqmnis siCqareze temperaturis gavlenis
tonebi birTvs dadebiT muxts ani-
gansasazRvrad gamoiyeneba.
Weben, xolo urTierTsawinaaRmdego
muxtebis miziduloba swrafad moZ-
meTodi rav eleqtronebs birTvis siaxloves
niSandebuli atomebis
Semcveli ingrediente inkubatorebi
inarCunebs.
bi (kaSkaSa cisferi)
neitronebisa da protonebis ma­
adamianis
ujredebi sa TiTqmis identu­ri daaxloebiT
1.7×10 -24 gramia (g). grami da sxva tra­
diciuli erTeulebi praqtikuli ar
aris aseTi mcire obieqtebis masis
aRsaniSnavad. amrigad, atomebisa da
1
subatomuri nawilakebisaTvis (ag­
dnm-is misaRebad adamianis ujredebs ingredientebi emateba. erTi ingredienti wyalbadis radioaq-
reTve molekulebisTvisac) viyenebT
tiuri izotopiT – 3H- iT aris moniSnuli. ujredebis cxra firfitis inkubacia sxvadasxva temper-
aturaze xdeba. ujredebi warmoqmnian axal dnm-s, romelSic CarTulia radioaqtiuri niSandebuli sazom erTeuls, romelsac brita-
atomi – 3H . neli mecnieris, jon daltonis pa-
tivsacemad daltoni ewodeba. man
dnm (Zveli da axali) 1800-ian wlebSi xeli Seuwyo atom-
2
ujredebi sacdel sin-
jarebSi Tavsdeba; maTi
uri Teoriis ganviTarebas (daltoni
dnm gamoiyofa, xolo igivea, rac atomuri masis erTeuli
gamouyenebeli ingre- anu amu ( amu ), romelic SesaZloa
dientebi scildeba.
sadme SegxvedriaT). neitronebisa da
protonebis masa miaxloebiT 1 dal-
tonia. vinaidan erTi eleqtronis
masa neitronis an protonis masis mx-
olod 1/2-ia, atomis mTeli masis ga-
moTvlisas eleqtronebi SegviZlia
ugulebelvyoT.

atomuri ricxvi da

3
atomuri masa
sacdel sinjarebs emateba xsnari, romelsac scintilaciuri siTxe ewodeba da scintilaciur mTv-
leleSi Tavsdeba. vinaidan 3H axladwarmoqmnil dnm-Si iSleba, igi asxivebs radiacias, ris Sedegad sxvadasxva elementis atomebi
aRigzneba scintilaciuri siTxis reaqtivebi da es iwvevs naTebas. sinaTlis gaelvebas scintilaci- TavianTi subatomuri nawilakebis
uri mTvleli aRricxavs.
ricxviT gansxvavdebian. calkeuli
elementis yvela atoms birTvSi
Sedegebi pro­tonebis igive raodenoba aqvs.
naTebis sixSire, romelic aRiricxeba rogorc impulsi /wT-Si, arsebuli radioaqtiuri niSandebuli protonebis am ricxvs, romelic uni-
atomebis raodenobis proporciulia da axali dnm-is raodenobaze miuTuTebs. am eqsperimentSi, sa- kaluria elementisaTvis, atomur
dac grafikze gamosaxulia temperaturis mi­marTeba
impulsTan/wT-Si, cxa­dia, rom temperatura gavlenas ricxvs uwodeben, xolo misi aRmniS-
dnm-is
sinTezis
axdens dnm-is sinTezis siCqareze – dnm-is udidesi vneli simbolo elementis marcxniv,
nawili 35°C -ze warmoiqmneba.
indeqsis saxiT iwereba. magaliTad,
aTvla wuTobiT

optimaluri
tempera- abreviatura 2He gviCvenebs, rom
X 1.000

tura
element heliumis atoms birTvSi 2
protoni aqvs. Tu sxvagvarad ar aris
miTiTebuli, atomis eleqtronuli
muxti neitraluria anu misi pro-
temperatura (°C)
tonebis raodenoba eleqtronebis
tolia. aqedan gamomdinare,

43
suraTi 2.6. Ppet-skanograma. radioaqtiuri izotopebis samedi-
cino gamoyeneba. pet-i, pozitron-emisiuri tomografis akronimia,
romelic sxeulSi intensiuri qimiuri aqtivobis lokalizacias ad-
gens. Tavdapirvelad, pacientSi iseTi sakvebi SehyavT, rogoricaa
radioaqtiuri izotopiT niSandebuli glukoza, romelic subatomur
nawilakebs gamoyofs. am nawilakebis Sejaxeba eleqtronebTan Sesa-
Zlebeli xdeba organizmSi mimdinare qimiuri reaqciebis saSualebiT.
pet-skaneri am Sejaxebebisas gamoTavisuflebul energias aRmoaCens
da aRricxavs `cxel wertilebs~ – organos ubnebs, romlebic am droi-
saTvis qimiurad yvelaze aqtiuria. gamosaxulebis feri iq arsebuli
izotopis raodenobis mixedviT icvleba. kaSkaSa yviTeli Seferiloba
aq saylapavis avTvisebiani qsovilis `cxel wertils~ aRniSnavs.

yelis kibos
qsovili
eleqtronulad neitralur atomSi, atomuri ricxvi
protonebis ricxvi da eleqtronebis ricxvi erTnairia.
neitronebis ricxvi SegviZlia davadginoT meore si-
dididan _ masuri ricxvidan, romelic atomis birTvSi
protonebisa da neitronebis jamis tolia. masuri ricxvi
indeqsis saxiT elementis simbolos marcxniv iwereba.
magaliTad, es stenografiuli aRniSvna SegviZlia gamov-
4
iyenoT heliumis atomisaTvis _ 2 He. vinaidan atom- naxSirbadi ar iqneboda. miuxedavad imisa, rom izotopebs
uri ricxvi protonebis ricxvs Seesabameba, SegviZlia odnav gansxvavebuli masa aqvs, qimiur reaqciaSi identu-
ganvsazRvroT neitronebis ricxvic, Tu atomur ricxvs rad moqmedeben (ricxvi, romelic, Cveulebriv, elementis
4
masis ricxvs gamovaklebT. 2 He- is atoms ori neitroni atomuri masis maCvenebelia magaliTad, 22.9898 daltoni
23
aqvs. natriumis atoms, Na – 11 protoni, 11 eleqtroni
11 natriumisaTvis, faqtobrivad, bunebaSi am elementis ar-
da 12 neitroni. yvelaze martivi wyalbadis 1 H atomia, sebuli yvela izotopis saSualo atomuri masaa).
1
romelsac neitronebi ar aqvs. is Sedgeba mxolod pro- rogorc 12C, aseve 13C, stabiluri izotopia, rac
tonisagan, romlis irgvlivac erTi eleqtroni moZraobs. imas niSnavs, rom maT birTSi ar aRiniSneba nawilakebis
TiTqmis mTeli atomuri masa mis birTvSia kon- dakargvis tendencia. Tumca, izotopi 14C arastabiluri
centrirebuli, radgan, rogorc zemoT iyo aRniSnu- anu radioaqtiuri izotopia. radioaqtiuria izoto-
li, eleqtronebis masis wili umniSvneloa. vinaidan pi, romelSic birTvi spontanurad iSleba da gamoyofs
TiToeuli eleqtronisa da protonis masa TiTqmis erTi nawilakebsa da energias. rodesac daSla protonebis
daltonia, masuri ricxvi udris mTeli atomis masis sa- ricxvis cvli­l ebas iwvevs, igi atoms sxva elementis
Sualo sidides, rasac atomuri masa ewodeba. amrigad, atomad gardaqmnis. magaliTad, radioaqtiuri naxSir-
SegviZlia vTqvaT, rom natriumis atomuri masa ( 2311
Na ) badi iSleba da azoti warmoiqmneba.
23 daltonia, ufro zustad _ 22.9898 daltoni. radioaqtiur izotopebs gamokvlevebisaTvis xSirad
gamoiyeneben biologiaSi. 26-e TavSi SeityobT, rogor iy-
izotopebi eneben mkvelvarebi radioaqtiur gazomvebs namarxi rel-
iqtebis asakis gansazRvra. radioaqtiuri izo­topebi,
mocemuli elementis yvela atoms protonebis Tana-
niSandebuli atomebis saxiT gamoiyeneba metabolizmSic
bari ricxvi aqvs, magram zogierT atoms ufro meti
– organizmis qimiur procesebSi ato­mebisaTvis Tvalis
neitroni aqvs, vidre amave elementis sxva atomebs da
misadevneblad. ujredebi radioaqtiur atomebs iseve iy-
Sesabamisad, misi masac ufro metia. elementis am sx-
eneben, rogorc amave elementis araradioaqtiur izoto-
vadasxva atomur formas izotopebs uwodeben. bunebaSi
pebs, magram radioaqtiuri niSandebuli atomebis aRmoCe-
elementi izotopebis narevis saxiT gvxvdeba. magali-
na advilad SesaZlebelia. suraTi 2.5 asaxulia rogor
Tad, ganvixiloT naxSirbadis elementis sami izotopi,
iyeneben biologebi radioaqtiur niSandebul atomebs
romlis atomuri ricxvia 6. yvelaze farTod gavrcele-
biologiuri procesebis monitoringisaTvis ujredebis
buli izotopia naxSirbadi _ 12, 12 C , romelic bunebaSi
6 mier TavianTi dnm-s aslebis warmoqmnis SemTxvevaSi.
arsebuli naxSirbadis daaxloebiT 99%-s Seadgens. mas 6
radioaqtiuri niSandebuli ato­mebi mniSvnelovani
neitroni aqvs. naxSirbadis darCeni 1% Seicavs 13 C izo-
6 sadignostiko saSualebaa medicinaSi. magaliTad, Tirk-
tops, 7 neitroniT. mesame, kidev ufro iSviaTi izotopia
mlebis zogierTi daavadebis diagnostireba SesaZle-
14 C, romelsac 8 neitroni aqvs. aRsaniSnavia, rom samive
6 belia sisxlSi radioaqtiuri izotopebis mcire dozis
am izotops 6 protoni aqvs, winaaRmdeg SemTxvevaSi, isini

44
Semcveli nivTierebebis SeyvaniT da Semdeg SardSi gamo- moednis centrSi mdebare saSlelis toli Tu iqneboda.
yofili niSandebuli atomebis raodenobis gansazRvriT. ufro metic, eleqtronebi emsgavsebodnen cicqna ko-
radioaqtiuri niSandebuli atomebi agreTve iseT rTul Roebs, romlebic dawuian stadionis irgvliv. birTvi da
warmosaxviT instrumentSi gamoiyeneba, rogoricaa pet- eleqtronebi atomSi Zalian patara sivrces ikaveben da-
skaneri, romlis saSualebiTac SesaZlebelia avTvise- narCenSi sivrce carielia
bian zrdaSi CarTuli qimiuri procesebis monitoringi rodesac qimiuri reaqciisas ori atomi uaxlovdeba
imgvarad, rogorc es faqtobrivad, xdeba organizmSi erTmaneTs, maTi birTvebi saWiro manZilze ar uaxlovdeba
(suraTi 2.6). erTmaneTs urTierTqmedebisaTvis zemoT ganxiluli sami
miuxedavad imisa, rom radioaqtiuri izotopebi tipis subatomuri nawilakebidan, atomebs Soris qimiur
saWiroa biologiuri kvleve­bisa da medicinisaTvis, reaqciebSi uSualod mxolod eleqtronebia CarTuli.
izotopebis daSliT gamowveuli radiacia, ujredebis atomis eleqtronebi gansxvavdeba im energiis raode-
molekulebis dazianebis gamo, sicocxlisaTvis saxi- nobiT, romelsac isini atareben. energia ganisazRvreba,
faTocaa. dazianebis simZime damokidebulia organizmSi rogorc cvlilebis gamowvevis unari, magaliTad, samuS-
absorbirebuli radiaciis tipsa da raodenobaze. radio- aos Sesrulebis gziT. potenciuri energia aris energia,
aqtiuri narCenebis gaJonva birTvul reaqtorze avari- romelic aqvs materia sgamomdinare Tavis adgilmde-
isas, erT-erTi yvelaze ufro seriozuli ekologiuri bareobidan da struqturidan. magaliTad, wyals mTaze
safrTxea. Tumca, izotopebis umravlesobis doza, ro- mdebare wyalsacavSi, Tavis simaRlis gamo, potenciuri
melic samedicino diagnostikaSi gamoiyeneba, SedarebiT energia aqvs. rodesac wyalsacavis dambebis rabebi Riaa
usafrTxoa. da wyali qvemoT miedineba, energia SesaZlebelia gamoy-
enebul iqnes iseTi samuSaos Sesasruleblad, rogori-
caa generatorebis brunva. radgan energia ixarjeba,
eleqtronebis energetikuli doneebi
wyals mTis ZirSi ufro naklebi energia aqvs, vidre wy-
2.4 suraTze gamosaxul atomis gamartivebul mod- alsacavSi. materias aqvs bunebrivi tendencia, imoZraos
elze birTvis zoma bevrad ufro gadidebulia mTeli at- potenciuri energiis yvelaze dabali SesaZlo mdgoma-
omis moculobasTan SedarebiT. heliumis atomi iankis robisaken. imisaTvis, rom aRdges wyalsacavis bunebrivi
stadionisodena rom yofiliyo, birTvis zoma mxolod energia, unda Sesruldes muSaoba wylis gadasanacvle-

(a) burTi, romelic kibeze `moxtis~


eleqtronebis energetikuli donee-
bis analogia, vinaidan burTs SeCere-
ba mxolod calkeul safexurze Seu-
Zlia da ara safexurebs Soris.

(b) eleqtrons erTi donidan meo-


reze mxolod im SemTxvevaSi SeuZlia
gadaadgileba, Tu energia, romelsac
is iZens an kargavs, zustad ener-
giebis doneTa sxvaobis tolia. is-
rebi, potenciuri energiis zogierT mesame energetikuli done (garsi)
SesaZlo naxtomisebur cvlilebaze
miuTiTebs.

meore energetikuli done (garsi) energiis


STanTqma

pirveli enegetikuli done (garsi)

energiis
dakargva

suraTi 2.7 atomis eleqtronebis energetikuli doneebi. atomis


eleqtronebi arsebobs, mxolod potenciuri energiis fiqsirebul birTvi
doneebze, romelTac agreTve eleqtronul garsebsac uwodeben.

45
blad gravitaciis sawinaaRmdegod. garsze myof eleqtronebs ki yvelaze dabali potenci-
atomis eleqtronebsac aqvs potenciuri energia imis uri energia aqvs. meore garsze eleqtronebs ufro meti
mixedviT, rogor arian isini organizebuli birTvis ir- energia aqvs, mesameze _ kidev ufro meti da a. S. Sesa-
gvliv. uaryofiTad damuxtul eleqtronebis miizidavs Zloa eleqtronma Seicvalos garsi, romelic mas ukavia,
dadebiTad damuxtuli birTvi. eleqtronis birTvidan magram mxolod im raodenobis energiis STanTqmis an da-
mosacileblad muSaobis Sesrulebaa saWiro. amrigad, kargvis Sedegad, romelic Zveli da axali garsebis po-
rac ufro didia manZili eleqtronebsa da birTvs So- tenciur energiaTa sxvaobis tolia. rodesac eleqtro-
ris, miT metia maTi potenciuri energia. mTidan wylis ni STanTqavs energias, is birTvidan ufro dacilebul
gamudmebuli dinebisagan gansxvavebiT, cvlilebebi el­ garsze gadainacvlebs. magaliTad, sinaTlis energias
eq­tronebis potenciur energiaSi mxolod fiqsirebu­ SeuZlia aRagznos eleqtroni ufro maRali energetiku-
li raodenobis safexurebze gvxvdeba. eleqtroni, ro­ li donisaken (marTalac, es pirveli safexuria, rodesac
melsac energiis garkveuli diskretuli raodenoba mcenareTa fotosintTezis procesSi naxSirorJangidan
aqvs, zogjer kibeze moZrav burTs hgavs (suraTi 2.7a). da wylidan sakvebi warmoiqmneba da amisaTvis mzis en-
SesaZloa, burTs hgondes gansxvavebuli raodenobis po- ergias iyeneben). rodesac eleqtroni energias kargavs
tenciuri energia, imisda mixedviT, kibis romel safuxu- igi `ukan vardeba~ birTvTan ufro axlomdebare garsze,
rzea, magram igi didxans ar Cerdeba safexurebs Soris. xolo dakarguli energia, Cveulebriv, garemoSi siTbos
eleqtronsac ar SuZlia didi xniT arseboba potenciuri saxiT gamoiyofa. magaliTad, mzis sinaTle muqi manqanis
energiis fiqisirebul mdgomareobebs Soris. saRebavis eleqtronebs ufro maRal energetikul do-
potenciuri energiis sxvadasxva mdgomareobas, rac neebamde aRagznebs. rodesac eleqtronebi ubrundebian
eleqtronebs aqvs atomSi, energetikul doneebs uwo- TavianT Tavdapirvel doneebs, manqanis zedapiri Tbeba.
deben. eleqtronebis energetikuli done korelaciaSia SesaZloa es Termuli energia gadaeces haers an Tqven
birTvidan mis saSualo manZilTan. saSualo manZili sim- xels, Tu manqanis zedapirs SeexebiT.
bolurad eleqtronuli garsiTaa (suraTi 2.7 b) war-
modgenili. pirveli garsi birTvTan yvelaze axlosaa, am

atomuri heliumi
ricxvi
pirveli Sre

wyalbadi
1
H atomuri masa elementis
simbolo
eleqtronuli Sris
sqema

liTiumi beriliumi bori naxSirbadi azoti Jangbadi ftori neoni

3
Li 4
Be 5
B 6
C 7
N 8
O 9
F 10
Ne
meore
Sre

natriumi magniumi alumini kremniumi fosfori gogirdi qlori argoni


11
Na 12
Mg 13
Al 14
Si 15
P 16
S 17
Cl 18
Ar
mesame
Sre

suraTi 2.8. qimiuri elementebis perioduli sistemis pirveli 18 elementis eleqtronuli garsis sqemebi. am standartul periodul
cxrilSi informacia TiToeuli elementis Sesaxeb imgvaradaa warmodgenili, rogorc es mocemulia CanarTze heliumisaTvis. am modificire-
buli cxrilis sqemebze eleqtronebi luriji wertilebis saxiTaa naCvenebi, xolo eleqtronuli Sreebi (romlebic energetikul doneebs war-
moadgens) – koncentruli rgolebis saxiT. sqemas – eleqtroni–Sre, Zalze mosaxerxebelia eleqtronul SreTa Soris atomis eleqtronebis
ganawilebis sailustraciod. magram gaxsovdeT, rom es gamartivebuli modelebia. elementebi mwkrivebadaa organizebuli, TiToeul maTgans
eleqtronuli SreSevsebuli aqvs. eleqtronebis damatebisas, isini arsebulidan yvelaze ufro dabal Sres ikaveben.

46
eleqtronis orbitalebi
TiToeuli orbitali
or eleqtrons itevs

1s orbitali 2s orbitali sami 2p orbitali 1s, 2s da 2p orbitalebi

eleqtronuli Sris
diagrama
TiToeul Sreze
naCvenebia dawyvile-
buli eleqtronebis
maqsimaluriraode-
noba.

a) pirveli Sre b) meore Sre G g) neoni, ori Sevsebuli


(maqsimum 2 (maqsimum 8 SriT10 eleqtroni)
eleqtroni) eleqtroni)

suraTi 2.9. eleqtronuli orbitali. naxazis zeda naxevarSi samganzomilebiani formebi eleqtronebis orbitaleb _ sivrcis moculoba,
sadac atomis eleqtronebi savaraudod yvelaze xSirad gvxvdeba. TiToeuli orbitali maqsimum or eleqtrons itevs. naxazis qveda naxevarSi
Sesabamisi eleqtronuli Srisdiagramaa naCvenebi: a) pirvel eleqtronul Sres erTi (s) orbitali aqvs, aRiniSneba 1s-iT; b) meore da yvela
sxva ufro maRal Sreze TiToeuls ufro didi s orbitali aqvs (aRiniSneba rogorc 2s, meore garsisTvis, plius hanteliseburi formis or-
bitalebi, romelTac p orbitalebi ewodeba (2p meore SrisaTvis). atomis sami 2p orbitali x-, y-, z- warmosaxviT RerZebze erTmaneTis mimarT
marTi kuTxiTaa ganlagebuli. TiToeuli 2p orbitali gansxvavebuli feriTaa gamosaxuli. g) element neonis eleqtronul Sres, romelsac
mTlianad10 eleqtroni aqvs, simbolurad gamovsaxavT, rogorc pirveli Sris 1s orbitals, meore garsis 2s da sam 2p orbitalebs.

eleqtronebis konfiguracia olod ori eleqtronis dateva SeuZlia: amrigad, tabu-


lis pirvel rigSi mxolod ori elementia (wyalbadi da
da qimiuri Tvisebebi heliumi). atomma, romelsac 2 eleqtronze meti aqvs
atomis qimiuri Tvisebebi misi eleqtronebis konfig- ufro maRali Sre unda gamoiyenos, vinaidan pirveli Sre
uraciiT anu atomis eleqt­ronul garsSi eleqtronebis Sevsebulia. momdevno elements, liTiums 3 eleqtroni
ganawilebiT aris ganpirobebuli. daviwyoT wyalbadiT, aqvs. am eleqtronTagan ori pirvel Sres avsebs, xolo
umartivesi atomiT, maSin sxva elementTa atomebis ageb- mesame eleqtroni meore Srezea. meore Sres maqsimum 8
uleba SegviZlia warmovidginoT erT jerze 1 protoni- eleqtronis dateva SeuZlia. neons, meore rigis boloSi,
sa da 1 eleqtronis damatebiT (neitronebis Sesabamis meore Sres 8 eleqtroni aqvs, jamSi – 10 eleqtroni.
ricxvTan erTad). 2.8. suraTze romlis Semoklebul ver- atomis qimiuri Tvisebebi upiratesad mis gare Sreze
sias elementebis periodulobis tabula ewodeba, pirve- myofi eleqtronebis ricxvzea damokidebuli. am gareTa
li 18 elementisaTvis _ wyalbadidan (1H) argonamde elqtronebs savalento eleqtronebs uwodeben, xolo
( 18Ar), naCvenebia eleqtronebis ganawileba. elementebi gareTa eleqtronul garss savalento garss. liTiums
sam mwkrivad anu periodad aris organizebuli, rac maT mxolod erTi savalento eleqtroni aqvs, xolo meore
atomebSi eleqtronuli Sreebis raodenobas Seesabam- Sre – savalento Srea. atomebi, romelTac savalento Sre
eba. marcxnidan marjvniv elementebis Tanmimdevroba, atomebis erTnairi raodenoba aqvs, msgavs qimiur Tvise-
TiToeul mwkrivSi eleqtronebis (da protonebis) mom- bebs amJRavneben. magaliTad, fTorsac (F) qlorsac (Cl) 7
devno matebas Seesabameba. savalento eleqtroni aqvs da orive urTierTmoqmedebs
wyalbadis 1 eleqtroni da heliumis 2 eleqtro- element natriumTan da warmoqmnis naerTebs (ix. nax. 2.2).
ni pirvel Srezea lokalizebuli. yvela materiis ms- atomi, romelsac dasrulebuli savalento Sre aqvs, ara-
gavsad, eleqtronebi arsebuli potenciuri energiis reaqciulia, rac niSnavs, rom igi advilad ar urTierTq-
yvelaze dabali donis dakavebis tendencias amJRavne- medebs sxva atomebTan Sejaxebisas. perioduli tabulis
ben, rac maT pirvel Sreze aqvT. Tumca, pirvel Sres mx- ukidures marjvena mxaresaa heliumi, neoni da argoni.

47
2.3 naxazze naCvenebia mxolod es sami elementi, romelTa erTi sferuli s orbitali (1s) Seesabameba, magram meore
savalento Sreebi Sevsebulia. am elementebs inertuls Sres oTxi orbitali aqvs: erTi didi sferuli s orbit-
uwodeben, rac imas niSnavs, rom isini qimiurad araqti- ali (2s) da sami hanteliseburi p orbitaliDD(2p). TiToeu-
uria. 2.8 naxazze asaxuli yvela sxva atomi qimiurad aq- li 2p orbitali marT kuTxes qmnis danarCen 2p orbital-
tiuria, vinaidan maTi savalento Sre dausrulebelia. Tan (ixile suraTi 2.9). (mesame da umaRles eleqtronul
Sres, iseve, rogorc ufro rTuli formis orbitalebs,
eleqtronis orbitalebi agreTve s da p orbitalebi aqvs).
erTi orbitali araumetes 2 eleqtrons itevs. pir­
me-20 saukunis dasawyisSi, atomis eleqtronul Sree- vel eleqtronul garss Tavis s orbitalze maqsimum 2
bs mzis orbitaze moZravi planetebis msgavsad, birTvis eleqtronis moaTavseba SeuZlia. wyalbadis erTaderTi
irgvliv orbitaze moZravi eleqronebis koncentruli atomi, iseve rogroc heliumis 2 eleqtroni 1 s orbit-
bilikebis saxiT gamosaxavdnen. axlac, eleqtronuli als ikavebs. meore eleqtronuli garss SeuZlia maqsi-
Sreebis simbolurad gamosaxvis mizniT, rogorc es 2.8 mum 8 eleqtronis dateva. TiToeul am oTx orbitaze
suraTzea mocemuli, mosaxerxebelia organzomilebi- eleqtronebs daaxloebiT erTnairi energia aqvT, magram
ani koncentruli wreebis sqemebis gamoyeneba, Tu mxed- isini sivrcis sxvadsxva moculobaSi moZraoben.
velobaSi miviRebT, rom eleqtronuli Sre birTvidan atomebis reaqciisunarianoba maTi savalento Sris
eleqtronis daSorebis saSualo manZilzea. es mxolod erT an met orbitalze gauwyvilebeli eleqtronebis
modelia, igi ar iZleva atomis realur suraTs. sinamd- arsebobiTaa gamowveuli. SevniSnavT, rom eleqtronebis
vileSi, arasodes gvecodineba eleqtronis zusti gza. konfiguracias 2.8 naxazze TiToeuli 1 eleqtronis
Cven SegviZlia aRvweroT mxolod sivrce, romelSic damateba ganapirobebs. simartivisaTvis, Cven gareTa
eleqtroni yvelaze metxans imyofeba. samganzomilebian Sris TiToeul mxares 1 eleqtrons vaTavsebT, vidre
sivrces, sadac eleqtroni drois 90% dahyofs, orbita­ Sre sanaxevrod ar Seivseba, xolo Semdeg eleqtronebs
li ewodeba. vawyvilebT Sris Sevsebamde. rodesac atomebi TavianTi
TiToeuli savalento Sre gansxvavebuli formisa da savalento Sreebis Sesavsebad urTierTqmedeben, amaSi
orientaciis orbitalebis garkveul raodenobas Sei- swored gauwvyvilebeli eleqtronebi monawileoben.
cavs (suraTi 2.9).
orbitali miiCneva eleqtronuli Sris nawilad (Segax-

2.3
senebT, rom eleqtronuli garsi energiis gansazRvrul
dones Seesabameba). pirvel eleqtronul Sres mxolod koncefcia

molekulebis warmoqmna
­
koncefcia Semowmeba 2.2 da funqcionireba atomebs
1. liTiumis atoms 3 protoni da 4 neitroni aqvs. ras
udris misi atomuri masa daltonebSi?
Soris qimiur bmebzea damokidebuli
2. azotis atoms 7 protoni aqvs, xolo azotis
yvelaze ufro gavrcelebul izotops – 7 neitro- axla, roca atomebis struqturas gavecaniT, gadavi-
ni. azotis radioaqtiur izotops 8 neitroni aqvs. nacvloT organizaciis ierarqiis Seswavlaze da vnaxoT,
ras udris azotis am radioaqtiuri izotopis rogor erTiandebian atomebi molekulebisa da ionuri
atomuri ricxvi da masuri ricxvi? dawereT qimi- naerTebis warmosaqmnelad. atomebs, arasruli savalento
uri simbolos saxiT, qveda da zeda indeqsebiT. garsi, SeuZlia urTierTqmedeba garkveul saxis sxva atom-
3. daakvirdiT. 2.8 suraTs da gansazRvreT magniumis ebTan imgvarad, rom TiToeuli partniori asrulebs mis
atomuri ricxvi. ramdeni protoni da eleqtroni savalento garss. atomebi an inawileben, an gascemen sava-
aqvs mas? ramdeni eleqtronuli Sre aqvs? ramdeni lento eleqtronebs. Cveulebriv, am urTerTqmedebis Sede-
savalento eleqtronia savalento Sreze? gad, atomebi erTmaneTis siaxloves rCebian, maT mizidu-
4. fosforis eleqtronuli Sris sqemaze romel Sreze loba akaveb, rasac qimiuri bma ewodeba. qimiuri bmebis
aqvs eleqt­ronebs yvelaze meti potenciuri ener- yvelaze mtkice saxeebia kovalenturi bma da ionuri bma.
gia? yvelaze naklebi potenciuri energia?
5. ramdeni eleqtroni aqvs fTors? ramdeni eleqtro- kovalenturi bma
nuli Sre aqvs? daasaxeleT dakavebuli orbita­
lebi. ramdeni gauwyvilebeli eleqtroni aqvs kovalenturi bma aris or atoms Soris savalento
fTors? eleqtronebis wyvilis ganawileba. magaliTad, ganvixi-
savaraudo pasuxebi ix. A danarTSi loT ra xdeba, rodesac wyalbadis ori atomi erTmaneTs
uaxlovdeba. SegaxsenebT, rom wyalbads, pirvel Sreze

48
wyalbadis atomi (2 H ) suraTi 2.10. kovalenturi bmis warmoqmna

1
wyalbadis yovel atomSi erTad- yovel atoms, romelsac savalento eleq­
erT eleqtrons Tavis orbitalze
tronebis gaziareba SeuZlia, bmebis warmoqmnis
birTvSi protonis mimarT mizidu-
loba akavebs.
unari aqvs, rac kovalenturi bmebis im raode-
nobas Seesabameba, ramdeniwarmoqmnac atoms
SeuZlia. rodesac bmebi warmoiqmneba, atomebi
savalento Sreze eleqtronebis srul nakrebs
iReben. magaliTad, Ja­n­g ­b adis bmis warmoqmnis
unari 2-is tolia. bmis warmoqmnis am unars va-
lentobas uwodeben da igi Cveulebriv, ato-
2
rodesac wyalbadis ori atomi mis gareTa (savalento) Sreze gauwyvilebeli
erTmaneTs uaxlovdeba, TiToeuli eleqtronebis ricxvis tolia.
atomis eleqtroni agreTve meore
SesaZlebelia Tu ara gansazRvroT wyalba-
birTvis protonis mier miizideba.
dis, Jangbadis, azotisa da naxSirbadis valen-
toba 2.8 suraTze gamosaxuli eleqtronebis
konfiguraciis mixedviT. gauwyvilebeli
eleqtronebis daTvliT SegiZliaT daadgi-
noT, rom wyalbadis valentoba aris 1, Jangba-
disa _ 2, azotisa _ 3, xolo naxSirbadisa _
3 4. ufro rTuli SemTxvevaa fosfori (P ), si-
H2-is molekulis warmoqmnisas,
kovalentur bmaSi ori eleqtroni cocxlisaTvis mniSvnelovani kidev erTi el-
saziaro xdeba. ementi. fosforis valentoba Se­iZleba iyos 3,
risi gansazRvrac winaswar SesaZlebelia misi
wyalbadis 3 gauwyvilebeli eleqtronis mixedviT. Tum-
molekula (H 2) ca, savaraudod, biologiurad mniSvnelovani
molekulis valentoba, romelic sam erTmag da
erT ormag bmas warmoqmnis, 5-is toli unda iyos.
1 savalento eleqtroni aqvs, magram Sris tevadoba 2 H2-is da O 2-is molekulebi sufTa el-
eleqtronia. rodesac wyalbadis ori atomi sakmaod ementebia da ara naerTebi (SegaxsenebT, rom naerTi
uaxlovdeba erTmaneTs, maTi 1 s orbitalebi erTmaneTs ori an meti sxvadasxva elementis kombinaciaa). naerTis
gadafaravs da eleqtronebi maT Soris nawildeba (su- molekulis magaliTia wyali, romlis molekuluri for-
raTi 2.10). axla, wyalbadis TiToeul atoms 2 asocire- mulaa H 2
O. masSi wayalbadis ori atomia saWiro, raTa
buli eleqtroni aqvs, rac savaleto garss asrulebs. Jangbadis erTi atomis valentoba daakmayofilos. 2.11 g
suraT 2.11a-ze eleqtronuli Sris sqemaa naCvenebi. suraTze naCvenebia wylis molekulis struqtura. wyali
ori an meti atomi, romelic erTmaneTTan kovalen- imdenad mniSvnelovania sicocxlisaTvis, rom me-3 Tavi
turi bmebiT aris dakavSirebuli, molekulas Seadgens. mTlianad mis struqturasa da Tvisebebs eTmoba.
am SemTxvevaSi wyalbadis molekula warmoiqmneba. Segvi- kidev erTi molekula, romelic naerTia aris meTani
Zlia SevamokloT am molekulis struqtura, H – H saxiT, – bunebrivi gazis ZiriTadi komponenti, romlis moleku-
sadac xazi erTmag kovalentur bmas, an martivad, erTmag luri formulaa CH 4 (suraTi 2.11 d). igi, naxSirbadis
bmas asaxavs anu eleqtronebis wyvili saziaroa. aseT atomis Sesavsebad, romlis valentoba 4-is tolia, wy-
aRniSvnas, sadac warmodgenilia rogorc atomebi, aseve albadis 4 atoms (TiToeuli valentoba ki 1-is tolia)
bmebi, struqturuli formula ewodeba. ufro metadac ierTebs. naxSirbadis mraval sxva naerTs me-4 TavSi
SegviZlia misi Semokleba H 2 aRniSvniT – molekuluri gavecnobiT.
formuliT, romelic ubralod miuTiTebs, rom moleku- kovalenturi bmis eleqtronebis mier gansazRvru-
la wyalbadis ori atomisagan Sedgeba. li saxis atomis mizidulobas eleqtrouaryofiTobas
Jangbads, romelsac meore eleqtronul Sreze 6 uwodeben. rac ufro eleqtrouaryofiTia atomi, miT
eleqtroni aqvs, savalento garsis Sesavsebad kidev 2 ufro Zlier eweva igi saziaro eleqtronul wyvils Ta-
eleqtroni esaWiroeba. Jangbadis ori atomi, ori sava- visken. kovalenturi bmaSi erTi da imave elementis or
lento elqtronuli wyvilis gaziarebiT molekulas atoms Soris `bagiris gadawevis~ Sedegi, Cveulebriv,
warmoqmnis (suraTi 2.11 b). atomebis amgvar kavSirs or- eleqtronebisaTvis sayaimoa – orive atomi Tanabrad
magi kovalenturi bma, anu martivad, ormagi bma ewodeba. eleqtrouaryofiTia. iseTi bma, sadac eleqtronebi

49
suraTi 2.11 oTxi mo­lekulis
kovalen­turi bma. erTmagi
saxelwodeba elqtronuli struqturuli sivrciTi
kovalenturi bma erTi wyvili
(molekuluri garsis formula modeli
sazia­ro eleqtronisagan Sedgeba.
formula) diagrama
eleqtronebis ricxvi,romelic
saWiroa atomis savalento Sris
dasrulebisaTvis, Cveulebriv,
gansazRvravs ramdeni bmis a) wyalbadi (H2).
formireba SeuZlia am atoms. aq wyalbadis or atoms erTi bmis war-
naCvenebia miTiTebuli bmebis sami moqmna SeuZlia.
xerxi; sivrciTi modeli moleku-
lis faqtobrivformasTan yvelaze
miaxlovebulia (ixile agreTve
suraTi 2.16).

b) Jangbadi (O2).
ormagi bmis warmosaqmnelad­
Jangbadis ori atomi eleq­tro­nebis
or wyvils inawilebs.
Tanabradaa ganawilebuli, aris
arapolaruli kovalen­t uri
bma. magaliTad, H 2-is koval-
enturi bma, O 2-is ormagi bmis
msgavsad _ arapolarulia. g) wyali (H2O).
Tumca, sxva naerTebSi, sadac wylis molekulis warmosaqmnelad
erTi atomi meore ufro eleq- wyalbadis ori atomi da
trouaryofiT atoms ukav- naxSirbadis erT atomi erTmaneTs
kovalenturi bmiT ukavSirdeba.
Sirdeba, bmis eleqtronebi
Tanabrad ar nawildeba. am ti-
pis bmas polarul kovalen-
tur bmas uwodeben. aseT bmaSi
polaroba cvalebadia, rac d) meTani (CH4).
meTanis warmosaqmnelad wyalba-
ori atomis fardobiT el­e q­
dis oTx atoms naxSirbadis erTi
trouaryofiTobazea damo­­ atomis valentobis
kidebuli. magaliTad, me­Tanis dakmayofileba SeuZlia.
(CH 4) calkeuli bmebi mcired
polarulia, vinaidan naxSir-
badisa da wyalbadis eleqtro­
uaryofiToba didad ar gan-
sxvavdeba. sxva ufro mkafio
ma­galiTSi wylis molekulaSi,
Jangbadisa da wyalbadis atom-
ebs Soris bmebi sakmaod po- ionuri bmebi
larulia (suraTi 2.12).
zogierT SemTxvevaSi ori atomi imdenad gansxvavde-
92 elements Soris Jangbadi erT-erTi yvelaze
ba TavianTi savalento eleqtronebis mizidulobiT,
ufro eleqtrouaryofiTia, romelic eleqtronebis
rom ufro eleqtrouaryofiTi atomi mTlianad arTmevs
saziaro wyvils gacilebiT ufro Zlierad izidavs Ta-
eleqtrons Tavis partniors. ase xdeba, rodesac natri-
visken, vidre wyalbadi. kovalentur bmaSi Jangbadsa
umis (11Na) atomi qloris (17Cl) atoms ejaxeba (suraTi
da wyalbads Soris eleqtronebi met dros atareben
2.13). natriumis atoms sul 11 eleqtroni aqvs, maTgan
Jangbadis birTvis axlos, vidre wyalbadis birTvTan.
erTi savalento eleqtroni mesame eleqtronul Srezea.
vinaidan eleqtronebs uaryofiTi muxti aqvs, wyalSi
qloris atoms mTlianad17 eleqtroni aqvs, xolo sava-
eleqtronebis araTanabari ganawilebis Sedegad Jangba-
lento garsze _ 7 eleqtroni. rodesac es ori atomi
dis atoms nawilobriv uaryofiTi muxti aqvs (aRiniSneba
xvdeba erTmaneTs, natriumis erTaderTi savalento
δ laTinuri asoTi minus niSnis win anu δ _, an `delta
eleqtroni qloris atomisaken gadainacvlebs da orive
minusiT~), xolo wyalbadis yovel atoms _ nawilobriv
atomi asrulebs Tavis savalento Sres (radgan natriums
dadebiTi muxti (δ + an delta pliusi~).
ukve aRar aqvs eleqtroni Tavis mesame garsze da axla
ukve meore garsia savalento).

50
or atoms Soris eleqtronis gadacemisas uaryofiTi qlorids (MgC l2) magniumis TiToeul ionze qloris
muxtis erTi erTeuli natriumidan qlorze gadadis. na- ori ioni aqvs. magniumma (12Mg) unda dakargos gareTa 2
triums axla 11 protoni da mxolod 10 eleqtroni aqvs eleqtroni, raTa atoms hqondes dasrulebuli savalen-
da misi Sedegobrivi eleqtronuli muxtia 1+. damux- to garsi; amrigad, igi amJRavnebs kaTionad gadaqcevis
tul atoms (an molekulas) ioni ewodeba. rodesac muxti tendencias, Sedegobrivi muxtiT 2+ (Mg 2+). aqedan gamom-
dadebiTia, ions, kaTions uwodeben, da piriqiT, qlo- dinare, magniumis erT kaTions SeuZlia warmoqnas ion-
ris atoms, romelmac damatebiTi eleqtroni SeiZina, uri bma qloris or ionTan.
axla 17 protoni da 18 eleqtroni aqvs da misi jamuri termini ioni agreTve mTlian molekulas miesad-
eleqtronuli muxtia 1_. igi qloris ionad _ anionad ageba, romelic eleqtrulad aris damuxtuli. magali-
anu uaryofiTad damuxtul ionad gadaiqca. TavianTi Tad, marilSi amoniumis qloridi (NH 4Cl) anioni qloris
sawinaaRmdego muxtebis gamo kaTionebi da anionebi mi- erTi ionia (Cl-), magram kaTioni aris amoniumi (NH 4+), sa-
izidaven erTmaneTs; am mizidulobas ionuri bma ewode- dac azotis erTi atomi kovalenturadaa dakavSirebuli
ba. eleqtronebis gadacema ar niSnavs bmis formirebas; wyalbadis 4 atomTan. mTeli amoniumis ionis eleqtruli
ufro sworad, igi SesaZlebls xdis bmis formirebas, ris muxtia 1+, vinaidan mas erTi eleqtroni aklia.
Sedegadac ori ioni warmoiqmneba. garemo zemoqmedebas axdens ionuri bmis Zalaze.
naerTebs, romlebic ionur bmebs warmoqm­nis, ionur ma­rilis mSral kristalSi bmebi imdenad Zlieria, rom
naerTebs anu marilebs uwodeben. CvenTvis cnobilia kristalis orad gasapobad CaquCi da Roji aris saWiro.
ionuri naerTi _ natriumis qloridi (NaCl ), rogorc Tumca, Tu imave kristals wyalSi moaTavsebT _ marili
sufris marili (suraTi 2. 14). bunebaSi marilebi xSirad gaixsneba, radgan ionebs Soris mizi­duloba mcirdeba.
gvxvdeba sxvadasxva zomisa da formis kristalebis sa­xiT, Semdeg TavSi SeityobT rogor xsnis wyali marilebs.
TiToeul maTganSi kaTionebisa da anionebis uzarmazari
raodenobaa Tav­­moyrili, romlebic erT­­maneTs eleqtru- susti qimiuri bmebi
li mizidulobiT ukavSirdeba da samganzomilebian bad-
ed aris organizebuli. marilis kristali ar Seicavs cocxal organizmebSi yvelaze ufro Zlieri qimiuri
molekulas im azriT, rogorc es kovalentur naerTSia, bmebi kovalenturi bmebia, romlebic atomebs ujredis
molekulebis warmosaqmnelad akavSirebs. magram ujred-
radgan kovalneturi bmebiT dkavSirebul molekulas
Si sruliad aucilebelia ufro susti Sidamolekuluri
gansazRvruli zoma da atomebis raodenoba aqvs. ion-
da molekulaTaSorisi bmebic, raSic sicocxlis Tvise-
uri naerTis formula, rogoricaa NaCl, mxolod el-
bebi aseTi urTierTqmedebisas iCens Tavs. yvelaze ufro
ementebis Tanafardobas miuTiTebs marilis kristalSi.
mniSvnelovani didi biologiuri molekulebi TavianT
`NaCl ~ molekula ar aris.
funqciur formas susti bmiT inarCuneben. amas garda,
yvela marils ara aqvs kaTionebisa da anionebis Ta­
rodesac ujredSi ori molekula Sedis kontaqtSi, isini
nabari raodenoba. magaliTad, ionur naerTs magniumis
SeiZleba susti bmebiT droebiT miemagros erTmaneTs. Ses-
aZloa susti bmebis warmoqnis Seqcevadobas upiratesobac
vinaidan Jangbadi (O ) ufro eleqtrouaryofiTia, vidre wy- hqondes: ori molekula erTad iyos, raime saxiT reagireb-
albadi (H ), saziaro eleqtronebi ufro metad Jangbadiskenaa des erTmaneTTan, xolo Semdeg dascildes erTmaneTs.
gadaxrili. cocxali organizmebisaTvis ramdenime tipis susti
qimiuri bma aris mniSvnelovani. erT-erTia ionuri bma,
romelic axlaxans ganvixileT. sxva tipis susti bma, ro-
melic agreTve mniSvnelovania sicocxlisaTvis, cnobi-
amis Sede-
gad, Jang-
lia rogorc wyalbaduri bma.
badze aris
nawilobriv wyalbaduri bmebi
uaryofiTi
muxti, xolo susti qimiuri bmebis mraval saxeobas Soris wyalba-
wyalbadze _ duri bmebi imdenad mniSv­n elovania cocxali organiz­
nawilobriv mebis qimiisaTvis, rom isini gansakuTrebiT sayur-
dadebiTi. adReboa. wyalbaduri bma maSin warmoiqmneba, rodesac
wyalbadis atomi, romelic ko­valenturi bmiTaa dakav-
Sirebuli erT uaryofiTad damuxtul atomTan, agreTve
meore uaryofiTad damuxtuli atomis mier miizideba.

suraTi 2.12 . polaruli kovalenturi bmebi wylis molekulaSi

51
suraTi 2.14 natriumis qloridis kristali. Nnatriumis ionebi
(Na+) da qloris ionebi (Cl-) erTad kavdeba ionuri bmebis saSualebiT.
formula NaCl gveubneba, rom Na+ da Cl- -is Sefardebaa 1:1.

cocxal ujredSi, uaryofiTad damuxtuli partniore-


bi, Cveulebriv, Jangbadis an azotis atomebia. daakvir-
diT 2.15 suraTs, romelzec asaxulia wyalbaduri bmebis
warmoqmnis martivi magaliTi wyalsa (H 2O) da amoniums
(NH4) Soris. Semdeg TavSi vnaxavT, rogor xdis SesaZlebels
wylis molekulebs Soris wyalbaduri bmebi zogierTi
mweris wyalze siaruls.

van der vaalsis urTierTqmedebis Za-


lebi atomebsa da molekulebs Soris
TviT arapolaruli kovalenturi bmebis mqone
molekulebs SeiZleba hqondes dadebiTad an uaryofiTad
damuxtuli ubnebi. vinaidan eleqtronebi gamudmebulad
moZraoben, isini yovelTvis simetriulad ar arian ga-
nawilebuli molekulaSi; raRac momentSi, maT SemTxveviT
mxolod maSin aRiniSneba, roca atomebi da molekulebi
SeiZ­leba Tavi moiyaron molekulis erT an meore nawilSi,
Zalze axlos arian erTmaneTTan. miuxedavad maTi sisus-
ris Sedegadac miiReba gamudmebiT cvalebadi dadebiTi
tisa, axlaxans naCvenebi iqna, rom van der vaalsis uriT-
da uaryofiTi muxtis `cxeli wer­tilebi~, romlebic Sesa-
erTqmedeba ganapirobebs xvlik gekonis (marcxniv) unars
Zlebels xdis yvela atomisa da molekulis erTmaneTTan
– avides kedelze. gekons yoveli fexis TiTze asobiT
Sewebebas. van der vaalsis uriTerTqmedeba sustia da
aTasi cicqna qercli aqvs. TviT qercls wverze mravalri­

natriumis atomis erTaderTi savalen­to eleqtro- TiToeul miRebul ions dasrulebuli savalento
ni gadaadgileba, raTa miu­erT­des qloris atomis 7 Sre aqvs. ionuri bmis warmoqmna SesaZlebelia
savalento eleqtrons. uaryofiTad damuxtul ionebs Soris.

natriumis qloris
atomi atomi

natriumis ioni , qloris ioni


natriumis qloridi (NaCl)

suraTi 2.13. elqtronis gadacema da ionuri bmis warmoqmna. pirispir damuxtuli atomebis anu ionebis mizidvis Sedegia ionuri
bma. SesaZloa ionuri bma warmoiqmnas nebismier or sapirispirod damuxtul ions Soris, maSinac ki, rodesac isini ar warmoqmnilan erTi
elementidan meoreze eleqtronebis gadacemis Sedegad.

52
suraTi 2.15. wyalbaduri bma

wyalbaduri bma Sedegia im mizidvis, romelic warmoiqmneba nawilobrivad dadebiTi mixtis mqone
wylis wtalbadis atomsa da amoniumis nawilobriv uaryofiTi muxtis mqone azotis atoms Soris

cxovani gamonaz- wagrZelebul boloebs xazebiT SevaerTebT, miviRebT


ardebi aqvs, rom- piramidis msgavsi geometriuli figuris _ tetraedrs,
lebic Sexebis konturs.
ze­dapirs zrdis. wylis molekulaSi (H 2O ) Jangbadis atoms, ori hi-
ro­g orc Cans, van briduli orbitidan saziaro savalento garsi aqvs wyal-
der vaalsis urT- badis atomTan (suraTi 2.16 b). Sedegad miiReba moleku-
ierTqmedeba qer- la, romelsac daaxloebiT V -s magvari forma aqvs, misi
clis zeda na­w ilis ori kovalenturi bma 104.50-ian kuTxes qmnis.
molekulebsa da meTanis molekulas (CH 4) dasrulebuli tetraedris
ked­lis zedapiris forma aqvs, radgan naxSirbadis oTxive hibriduli orbi-
molekulebs Soris ta saziaroa wyalbadis atomTan (suraTi 2.16 b). naxSir-
imdenad mravalric­ badis atomi centrSia, xolo misi oTxi kovalenturi bma
xovania, rom miuxedavad maTi individualuri sisustisa,
erTad maT gekonis sxeulis wonis Sekaveba SeuZlia.
s orbita oTxi hibriduli orbita
van der vaalsis urTierTqmedeba, wyalbaduri bmebi,
sami p orbita
ionuri bmebi da sxva susti bmebi SeiZleba warmoiqmnas
ara marto molekulebs Soris, aramed erTiD didi, magali-
Tad, cilis molekulis sxva­dasxva ubnebs Sorisac. miuxe-
davad imisa, rom calke es bmebi sustia, maTi erToblivi
moqmedebiT didi molekulis samganzomlebiani formis
gaZliereba miiRweva. susti bmebis metad mniSvnelovani bi-
ologiuri rolis Sesaxeb ufro mets SeityobT me-5 TavSi.
a) orbitebis hibridizacia. savalento garsis erTi s da
sami p orbita kovalenturi bmis warmoqmnaSi monawileobs
da erToblivad tetraedris formis hibridul orbitas qm-
molekulis forma da funqcia nis. orbitebi warmosaxviTi tetraedris oTxi kuTxisakenaa
wagrZelebuli (vardisferi konturi).
molekulas damaxasiaTebeli zoma
da forma aqvs. molekulis zusti Sevsebuli- sferul- hibriduli orbitaluri mod-
sivrciTi RerZuli eli (superpoziciur sferul-
forma, Cveulebriv, metad mniS- modeli RerZul modelTan erTad)
modeli
vnelovania mi­si cocxal ujredSi
funqcionirebisaTvis. Tavisufali
eleqtronuli wyvili
ori atomisagan Se­m ­­dgari mo­
lekula, rogoricaa magaliTad H 2
an O 2, yovelTvis erT xazzea, magram
molekulas, romelic or atomze mets
wyali (H2O)
Seicavs, ufro rTuli struqtura
aqvs.
meTani (CH4)
es formebi atomTa orbitebis
mdebareobi­Taa ganpirobebuli. ro­
desac atomi kovalentur bmas qmnis,
orbitebi TavianT savalento Sre
gadaadgildeba. atomebSi, romelTac
savalento elqtronebi ori­ve s da Pp or-
b) molekulis formis modelebi. sami modeli, romlebic
bitaze aqvs (suraTi 2.9), erTi s da erTi
molekulis formaa, naCvenebia or magaliTze: wylisa da
P orbita ganicdis hibridizacias da war- meTanis. hibriduli orbitebis mdebareoba molekulebis
moqmnis 4 axal hibridul orbitas, romelTac formas gansazRvravs.
atomis birTvis ubnidan wagrZelebuli, identu-
suraTi 2.16 hibriduli orbitebis Sesabamisi molekulebis
ri wveTebis forma aqvs (suraTi 2.16a). Tu wveTebis
formebi.

53
naxSiri azoti
bunebrivi
wyalbadi gogirdi endorfini
morfini
bunebrivi JAngbadi
endorfini
morfini

endorfinis
receptorebi
tvinis ujredi

a) endorfinisa da morfinis struqturebi. endorfinis molekulis b) endorfinis receptorebTan dakavSireba. endorfinis recep-
CarCoSi Casmuli nawili (marcxniv) tvinSi samizne ujredebs, recep- torebi tvinis ujredebis zedapirze ukavSirdebian rogorc en-
toris molekulas ukavSirdeba. morfinis molekulis CarCoSi Casmuli dorfins, aseve morfins.
nawili (marjvniv) misi axlo analogia.

suraTi 2.17 molekuluri imitacia. morfini, tvinis bunebriv endorfinTan msgavsebis gamo, moqmedebs tkivilis SegrZnebasa da emociur
mdgomareobaze.

2.3
wyalbadis birTvebs tetraedris kuTxeebSi radialurad
ukavSirdeba. ufro did molekulebs, romlebic naxSir- koncefcia Semowmeba
badis mravalricxovan atomebs Seicaven, ufro rTuli
forma aqvs. maT Soris mravladaa molekulebi, romelT-
1. ratom aris SeuZlebeli aseTi qimiuri struqtu-
anac cocxali materia Sedgeba. Tumca xSirad oTx sxva
ris arseboba ? H-C=C- H
atomTan dakavSirebuli naxSirbadis atomi, romelsac
2. ganmarteT ra akavebs atomebs erTad magniumis qlo-
tetraedris forma aqvs, aseTi molekulebis ganmeoreba-
ridis (MgCl2) kri,stalSi.
di motivia.
molekulis forma biologiaSi gadamwyvetia, radgan
is gansazRvravs, rogor cnoben erTmaneTs da iZlevian
specifikur sapasuxo reaqcias biologiuri molekule-
bi. mxolod molekulebs, romelTac komplementaruli
forma aqvs, SeuZlia erTmaneTTan dakavSireba susti bme- koncefcia 2.4
biT. tkivilis kontrolis meqanizmi am specifikurobis
magaliTia. bunebrivi sasignalo molekulebi, romelTac qimiuri reaqciebisas warmoiqmneba
endorfinebi ewodebaT, tvinis ujredebis zedapirze
specifikur molekulas _ receptors ukavSirdeba da da ixliCeba qimiuri bmebi
eiforiasa da tkivilis gayuCebas iwvevs. irkveva, rom
molekulebs, romelTac endorfinebis molekulis msgav- qimiuri bmebis warmoqmnasa da gaxleCas sdevs mate-
si forma aqvs, analogiuri efeqti axasiaTebs. morfini, riis Semadgenlobis cvlilebebi, maT qimiur reaqciebs
heroini da sxva opiatiuri saSualebebi, magaliTad, imi- uwodeben. amis magaliTia reaqcia wyalbadsa da Jangbads
taciuri endorfinebi, endorfinis receptorebs tvinSi Soris, ris Sedegadac wyali miiReba.
ukavSirdeba (suraTi 2.17). molekulis formis mniSvn- am reaqciis Sedegad iSleba H 2- isa da O 2- is kovalntu-
eloba tvinis qimiaSi ilustrirebulia struqturisa ri bmebi da H 2O -s axali bma warmoiqmneba. rodesac qimiur
da funqciis damokidebulebis magaliTze. es biolgiis reaqcias vwerT, sawyisi nivTierebis, romelsac rea­genti
erT-erTi unificirebuli Temaa. ewodeba, produqtad gardaqmnis aRsaniSnavad, isars
viyenebT. koeficienti monawile molekulebis ricxvze
miuTiTebs. magaliTad, H 2- is win koeficienti 2 niSnavs,
rom reaqcia wyalbadis ori molekuliT iwyeba. SevniSnavT,
rom produqtSi reagentebis yvela atomi igulisxmeba. ma-
teria qimiur reaqci inaxeba. reaqcias materiis Seqmna an

54
reagentebi reaqcia produqti

daSla ki ara, mxolod misi reorganizacia SeuZliaT.


fotosinTezi, romelic mwvane mcenareebis ujre-
debSi aRiniSneba, gansakuTrebiT mniSvnelovani magali-
Tia imisa, rogor xdeba materiis reorganizacia qimiuri
reaqciis dros. adamianebi da sxva cxovelebi, sabolood,
damokidebulnia fotosinTezisas warmoqnil sakvebsa da suraTi 2. 18. fotosinTezi: materiis reorganizaciaa mzis ener-
Jangbadze da es procesi TiTqmis mTeli ekosistemebis giis saSualebiT. mtknari wylis mcenare wylis Wiri (Elodea), qimiur
safuZvelia. fotosinTezis process ajamebs Semdegi qi- procesSi, romelic cnobilia rogorc fotosinTezi, naxSirorJan-
gisa da wylis atomebis reorganizaciiT Saqars warmoqnis; procesi
miuri stenografiuli Canaweri:
mzis sinaTlis meSveobiT modis moqmedebaSi. Saqris didi nawili Sem-
6 CO 2 + 6 H2O → C 6H 12O 6+ 6 O 2 deg sxva sakveb molekulebad gardaiqmneba. molekuluri Jangbadi
(O2), fotosinTezis gverdiTi produqtia; yuradReba miaqcieT, Jang-
fotosinTezis nedleulia naxSirorJangi (CO 2), rac badis buStukebs, romlebic foTlebidan gamoiyofa.
haeridan miiReba da wyali (H2O ), romelic niadagidan
Seiwoveba. mzis sinaTlis moqmedebiT mcenaris ujred-
romelzec reaqciebi aTanabreben erTmanTs, qimiuri
Si xdeba am komponentebis gardaqmna Saqrad, romelsac
wonasworoba ewodeba. es dinamikuri wonasworobaa,
glukozas (C 6H 12O 6) uwodeben da Jangbadis molekulad
reaqciebi mainc grZeldeba, magram produqtebsa da re-
( O 2) _ Tanaproduqtad, rasac mcenare garemoSi gamo-
agentebze Sedegobrivi efeqtis gareSe. wonasworoba
yofs (suraTi 2.18). miuxedavad imisa, rom fotosinTezi
imas ki ar niSnavs, rom reagentebi da produqtebi Tana-
faqtobrivad, mravali qimiuri reaqciis Tanmimdevro-
bari koncentraciiTaa, aramed imas, rom maTi koncentra-
baa, sabolood, mainc imave saxisa da raodenobis atom-
cia stabilizebulia garkveuli TanafardobiT. reaqcia,
ebs viRebT, rac dasawyisSi gvqonda. ubralod materiam
romelSic amiaki monawileobs wonasworobas aRwevs, ro­
reorganizacia ganicada mzis sinaTlis mier miwodebuli
desac amiaki iSleba imave siswrafiT, ra siswrafiTac
energiis STanTqmis Sedegad.
warmoiqmneba. am SemTxevevaSi, gacilebiT metia amiaki,
zogierTi qimiuri reaqcia dasrulebul saxes iRebs
vidre wonasworobaSi myofi wyalbadi da Jangbadi.
anu mTeli reagentebi pro­duqtebad gardaiqmneba. ma-
qimiuri reaqciebis Temas kvlav davubrundebiT
gram reaqciaTa umravlesoba _ Seqcevadia, winamorbedi
sicocxlisaTvis mniSvnelovani sxvadasxva tipis mo­
reaqciis produqtebi Sebrunebuli reaqciis reagentebi
lekulebis detaluri Seswavlis Semdeg. momdevno TavSi
xdeba. magaliTad, wyalbadisa da azotis molekulebs
yuradRebas gavamaxvilebT wyalze nivTierebaze, ro­
SeuZlia reaqciaSi Sesvla amiakis warmoqmna, magram amia-
melSic cocxali organizmis yvela qimiuri procesebi
ki iSleba kidevac da aRdgeba:
mimdinareobs.
3 H2 + N2 →
← 2 NH3

2.4
urTierTsapirispiro isrebi reaqciis Seqcevadoba-
ze miuTiTebs. koncefcia Semowmeba
erT-erTi faqtori, romelic reaqciis siCqareze
1. wyalbadsa da Jangbads Soris, wylis warmoqm-
zemoqmedebs, reagentebis koncentraciaa. rac metia re-
nis reaqcia sferul-RerZuli modelis saxiTaa
agentebis molekulaTa koncentracia, miT ufro xSirad
naCvenebi 44-e gverdze. daxazeT am reaqciis amsax-
ejaxebian isini erTmaneTs da SesaZlebloba aqvT reaq-
veli eleqtronuli garsis diagrama.
ciaSi Sevidnen erTmaneTTan da warmoqmnian produqts.
2. rodis ufro swrafad miiRweva wonasworoba, re-
produqtebzec igive SeiZleba iTqvas. produqtebis aku-
agentebidan produqtebis warmoqmnisas Tu piriq-
mulaciasTan erTad, Sejaxebebi, romelTac Sedegad Se-
iT produqtebidan reagentebisas?
qcevadi reaqcia mosdevs, gacilebiT xSiria. sabolood,
pirdapiri da sapirispiro reaqciebi erTi da imave siC- (pasuxebi ixile A danarTSi)
qariT mimdinareobs, xolo produqtebisa da reagen-
tebis fardobiTi koncentracia aRar icvleba. wertils,

55
Tavi 2 mimoxilva

ZiriTadi koncefciebis Semowmebaa: lento eleqtronebis – yvelaze ganapira Sris


eleqtronebis ricxvzea damokidebuli. arasruli
savalento Sris mqone atomi qimiurad aqtiuria.

2.1
eleqtronis orbitebi. eleqtronebi moZraoben
koncefcia orbitebze, specifikuri formis samganzomilebi-
an sivrceSi daTanmimdevrul Sreebzea lokalize-
buli.
materia Sedgeba qimiuri elementebisagan
sufTa da Sereuli saxi. Sereul formas
koncefcia
aqtivoba 2.3
aageT atomi

naerTi ewodeba.
elementebi da naerTebi. elementebi qimiurad ar molekulis formireba da funqcionireba
iSleba sxva nivTierebebad. naerTi Seicavs or an atomebs Soris qimiur bmebzea
met elements fiqsirebuli SefardebiT.
sicocxlis ZiriTadi elementebi. naxSirbadi,
Jangbadi, wyalbadi da azoti cocxali materiis damokidebuli
daaxloebiT 96%-s Seadgens. gamokvleva. rogor
kovalenturi bma. rodesac atomebi urTierTq-
akeTeben kosmosuri gruntis analizs sicocxlis
medeben da asruleben TavianT savalento Sres,
niSnebis arsebobaze?
warmoiqmneba qimiuri bmebi. calkeuli kovalentu-
ri bma or atoms Soris savalento eleqtronebis

koncefcia 2.2 wyvilis ganawilebaa. molekulebi or an met kova-


lenturad dakavSirebul atomebs Seicavs. po-
laruli kovalenturi bmis eleqtronebi metad
elementTa Tvisebebi maTi atomebis eleqtrouaryofiTi atomisaken ufro axlos mi-
izideba. kovalenturi bma arapolarulia, Tu
struq­t urazea damokidebuli
orive atomi erTi da igivea da aqedan gamomdinare,
subatomuri nawilakebi. atomi elementis um- erTnairad eleqtrouaryofiTic.
ciresi erTeulia. atoms aqvs birTvi, romelic ionuri bmebi. Oori atomi SeiZleba imdenad gansx-
dadebiTad damuxtuli protonebis, daumux- vavdebodes eleqtrouaryofiTobis mixedviT, rom
tavi neitronebisa da uaryofiTad damuxtuli erTi an meti eleqtroni SeiZleba faqtobrivad
eleqtronebis garemomcveli Rrublisagan Sedge- erTi atomidan meoreze gadavides. Sedegad miiRe-
ba. ba uaryofiTad damuxtuli ioni (anioni) da dadeb-
atomuri ricxvi da atomuri masa. eleqtronu- iTad damuxtuli ioni (kaTioni). sapirispirod
lad neitralur atomSi eleqtronebis ricxvi damuxtul or ions Soris mizidulobas ionuri bma
protonebis ricxvis tolia. ewodeba.
izotopebi. elementebis umravlesobas ori an susti qimiuri bmebi. wyalbaduri bma aris susti
meti izotopi aqvs, neitronebis gansxvavebuli miziduloba erT eleqtrouaryofiT atomsa da wy-
ricxviT, Sesabamisad, maTi masac gansxvavebulia. albadis atoms Soris, romelic kovalenturadaa
zogierTi izotopi arastabiluria da nawilakebsa dakavSirebuli meore eleqtrouaryofiT atom-
da energias gamoyofs radioaqtiuri saxiT. ra- Tan. van der vaalsis urTierTqmedebas aRiniSneba
dioaqtiuri niSandebuli atomebi biologebs bi- maSin, rodesac molekulis dadebiTi da uaryofi-
ologiuri procesebis monitoringSi exmareba. Ti ubnebi myisierad miizidaven erTmaneTs. susti
eleqtronebis energetikuli doneebi. atomSi bmebi ufro mtkices xdis didi molekulebis for-
eleqtronebs specifikuri energetikuli doneebi mas da xels uwyobs molekulebis erTmaneTTan mi-
ukavia, romelTagan TiToeuli am atomis elqtro- magrebas.
nuli garsiT SeiZleba iyos warmodgenili. molekulis forma da funqcia. molekulebis
eleqtronis konfiguracia da qimiuri Tvise- forma maTi atomebis savalento orbitalebis
bebi. elqtronis konfiguracia atomis qi- mdebareobiTaa ganpirobebuli. rodesac kovalen-
miur qcevas ganapirobebs. qimiuri qceva sava- turi bma warmoiqmneba, s da p orbitalebi atomis

56
savalento garsSi SesaZloa gaerTiandnen da war- romeli atomia Jangbadis 18O izotopi?
moqmnan oTxi hibriduli orbita, romlebic war- a. 6p +  ; 8n 0  ; 6e-
mosaxviTi tetraedris kuTxeebiskenaa wagrZele- b. 8p +  ; 10n 0 ; 8e-
buli. amgvari orbitalebi ganapirobebs H2O -is, g. 9p +  ; 9n 0  ; 9e-
CH4-is da mravali sxva ufro rTuli biologiuri d. 7p +  ; 2n 0  ; 9e-
molekulis formas. Fforma, Cveulebriv, erTi e. 10p +  ; 8n 0  ; 9e-
biologiuri molekulis mier meoris cnobis
safuZvelia. 5. gogirdis atomuri ricxvia 16. gogirdi reagirebs

2.4
wyalbadTan kovalenturi bmis saSualebiT da
koncefcia warmoqmnis naerTs _ gogirdwyalbads. gogirdis
eleqtronuli konfiguraciis safuZvelze SeiZle-
ba winaswar vivaraudoT, rom naerTis molekuluri
qimiuri reaqciebisas iqmneba
formula iqneba:
da iSleba qimiuri bmebi
qimiuri reaqciebisas reagentebi gardaiqmneba a. HS; b. HS 2; g. H 2S; d. H 3S 2; e. H 4S.
sxva nivTierebad, maSin roca materia inaxeba. qi-
miuri reaqciebis umravlesoba Seqcevadia. qimiuri 6. ganixileT naxSirbadis, Jangbadis, wyalbadisa da
wonasworoba miiRweva maSin, rodesac pirdapiri da azotis valentoba da gansazRvreT, am molekule-
sapirispiro reaqciis siCqareebi Tanabaria . bidan romlis arsebobis albaTobaa ufro maRali?

a. g.
SeamowmeT sakuTari codna

TviTSemowmeba
b. d.

1. elementi igivea –––– saTvis, rac organo –––––


saTvis.
a) atomi, organizmi
b) naerTi, organizmi
g) molkeula, ujredi 7. atomis reqciisunarianoba damokidebulia:
d) atomi, ujredi a. birTvidan gareTa eleqtronuli Sris dacilebis
e) naerTi, organela saSualo manZilze;
2. terminSi mikroelementi mikro niSnavs: b. savalento SreSi gauwyvilebeli eleqtronebis
a) elementi saWiroa Zalian mcire raodenobiT; arsebobaze;
b) elementi SeiZleba gamoyenebul iqnes rogorc g. yvela eleqtronuli Sris potenciuri ener-
markeri atomebis mosaniSnad organizmis giebis jamze;
metabolizmis procesSi; d. savalento Sris potenciur energiaze;
g) elementi Zalian iSviaTia dedamiwaze; e. s da p orbitaTa energiebs Soris sxvaobaze.
d) elementi aumjobesebs janmrTelobas, magram ar 8. yvela anionuri atomisaTvis swori debulebebaa?
aris Seucvleli organizmis xangrZlivi cxovelq- a. atoms meti eleqtronebi aqvs, vidre protonebi;
medebisaTvis; b. atoms meti protonebi aqvs, vidre eleqtrone-
e) elementi swrafad gamoiyofa organizmidan. bi;
3. 31
P radioaqtiur izotop 32P -Tan SedarebiT aqvs: g. atoms naklebi protonebi aqvs, vidre imave el-
a) gansxvavebuli atomuri ricxvi; ementis neitralur atoms;
b) erTi neitroniT meti; d. atoms meti neitronebi aqvs, vidre protonebi;
g) erTi protoniT meti; e. Sedegobrivi muxtia 1_.
d) erTi eleqtroniT meti;
e) gansxvavebuli muxti. 9. tireebis nacvlad koeficientebi unda movaTavsoT
4. atomebi SeiZleba gamovsaxoT protonebis, neit­ ise, rom yvela atomi produqtad iqnes miCneuli:
ronebisa da eleqtronebis raodenobis CamoTv­
liT. magaliTad, 2p +  ; 2n 0  ; 2e- – heliumisaTvis. C 6H12O 6 → ___ C 2H6O + ___ CO 2

57
a. 1; 2 b. 2; 2 g. 1; 3 d. 1; 1 e. 3; 1

10. s nebismier qimiur reaqcias, romelmac wonasworo-


bas miaRwia,sworad aRwer debuleba?
a. produqtis koncentracia reagentis koncen-
traciis tolia;
b. pirdapiri reaqciis siCqare sapirispiro reaq-
ciis siCqaris tolia;
g. r ogorc pirdapiri, aseve sapirispiro reaqcie-
bi Sewyvetilia;
d. reaqcia axla Seuqcevadia;
e. reagentebi ar aris darCenili.
qcevas, savarcxlis msgavsi antenebia, romlebic fo-
sakontrolo kiTxvaris pasuxebi ixileT A toze Cans. antenis TiToeuli filamenti aRWurvilia
danarTSi. aTasobiT receptoruli ujrediT, romelic sasqeso
damatebiTi kiTxvebisaTvis ixelmZRvaneleT atraqtans aRmoaCens. warmoadgineT hipoTeza imaze
vebsaitiT an CD-ROM- iT. dayrdnobiT, rac am TavSi SeiswavleT da raTa axseniT
mamri peplis unari – aRmoaCinos specifikuri molekula
haerSi mravali sxva molkulis arsebobisas. riT daasab-
uTebT Tqvens hipoTezas? SeimuSaveT eqsperimenti erT-
erTi am mtkicebulebis Sesamowmeblad.
evoluciuri kavSiri

mecnieruli kvleva
teqstSi xazgasmulia, rom bunebrivad arsebuli
elementebis procentuli Semcveloba, romlebisganac
Sedgeba adamianis organizmi (ix. cxrili 2.1), sxva or- erTxel, naomi kempbelma, aeroportSi cdisas yuri
ganizmebSi aRmoCenili elementebis procentuli Sem- mohkra aseT gancxadebas: `paranoia da uvicobaa wuxde
cvelobis msgavsia. rogor axsniT am msgavsebas orga- mrewvelobasa da soflis meurneobaze, romelic garemos
nizmTa Soris? Tavisi qimiuri narCenebiT abinZurebs. bolos da bolos,
es nayarnuyaric xom imave atomebisagan Sedgeba, rac ukve
arsebobs garemoSi~. rogor axsniT am mosazrebas?

mecniereba, teqnologia
da sazogadoeba

mdedrobiTi abreSumis Wiis peplebi (Bombyx mori )


mamrebs izidaven qimiuri signalis gamoyofiT, romelic
haerSi vrceldeba. aseulobiT metriT dacilebul mamrs
SeuZlia aRmoaCinos es molekula da misi wyarosken gaf-
rindes. sensoruli organoebi, romlebic ganapirobeben

58
3wyali da sicocxlisTvis
Sesabamisi garemo
suraTi 3.1 dedamiwis xedi kosmosidan, romelzec
Cvens planetaze wylis siWarbea naCvenebi

ZiriTadi koncefciebi

3.1 wylis molekulebis polarobis Sedegi wyalba- gens. dedamiwis zedapiris sami meoTxedi wyliTaa dafa-
duri bmebia. ruli (suraTi 3.1). Tumca, wylis udidesi nawili Txevadi
3.2 wylis oTxi emerjentuli Tviseba xels uwyobs formiT arsebobs, igi dedamiwaze agreTve yinulisa da
dedamiwaze sicoclisaTvis Sesabamisi garemos orTqlis saxiTacaa warmodgenili. wyali bunebriv gare-
Seqmnas. moSi arsebuli erTaderTi Cveulebrivi nivTierebaa, ro-
3.3 wylis molekulebis disociacias mJava da fuZe melic materiis samive fizikur mdgomareobaSi – myarSi,
pirobebamde mivyavarT, rac gavlenas axdens Txevadsa da gazobrivSi, gvxvdeba.
cocxal organizmebze. wylis siWarbe dedamiwis dasaxlebis mTavari mize-
zia. klasikur wignSi, romelsac garemos adeqvaturoba
ewodeba, ekologi lourens hendersoni aSuqebs si-
Sesavali cocxlisaTvis wylis mniSvnelobas. aRiarebs ra, rom
sicocxle ganicdis garemosadmi adaptacias bunebrivi
seleqciis gziT, hendersoni xazs usvams im faqts, rom
molekula, romelic sicocxles sicocxlis arsebobisaTvis garemo, pirvel rigSi, Sesaf-
ganapirobebs erisi sacxovrebeli unda iyos. am TavSi, Tqven SeityobT
Tu rogor iZleva wylis molekulis struqtura sxva

a
molekulebTan, maT Soris wylis sxva molekulebTan,
stronomebi, axlad aRmoCenili planetebis, Soreul susti qimiuri bmebis warmoqmnis saSualebas. es unari ga-
orbitebze moZravi varskvlavebis Seswavlisas imedovne- napirobebs unikalur Tvisebebs, romlebic xels uwyobs
ben, rom mzis sistemas daSorebul am sxeulebze, wylis da uzrunvelyofs cocxali sistemebis arsebobas Cvens
kvals miagneben; vinaidan, rogorc cnobilia, wyali aris planetaze. am TavSi Tqveni amocanaa, ganaviTaroT kon-
nivTiereba, romelic aq, dedamiwaze, SesaZlebels xdis ceptualuri gageba imisa, Tu rogor uwyobs wyali xels
sicocxlis arsebobas. yvela Cveni msgavsi organizmi dedamiwaze sicocxlisaTvis Sesabamisi garmos Seqmnas.
ZiriTadad wylisagan Sedgeba da cxovrobs garemoSi,

3.1
sadac wyali dominirebs. dedamiwaze, da SesaZloa sxva
planetebzec, wyali biologiuri garemoa.
koncefcia
dedamiwaze sicocxle wyalSi daiwyo da vidre xmele-
Tze gavrceldeboda, iq 3 miliardi wlis ganmavlobaSi
viTardeboda. Tanamedrove sicocxle, TviT xmeleTze wylis molekulebis polarobis
sicocxlec (xmeleTis binadarTaTvis), wyalTan dakav-
Sirebuli rCeba. yvela cocxal arsebas, nebismier sxva
Sedegi wyalbaduri bmaa
nivTierebaze metad wyali esaWiroeba. mag. adamians
sakvebis gareSe SeuZlia gaZlos ramdenime kviris man- wyali imdenad Cveulebrivia, rom iolia mxedvelo-
Zilze, magram uwylod mxolod erT kviras an daaxloe- bidan gamogvrCes is faqti, rom igi gansakuTrebuli niv-
biT amdens Zlebs. wylis molekulebi monawileobas iRebs Tierebaa, mravali eqstraordinaruli TvisebiT. mivyveT
bevr qimiur reaqciaSi, romlebic sicocxlis SesanarCu- emerjentuli Tvisebebis Temas, Cven SegviZlia Tvali ga-
nebladaa saWiro. ujredebis umravleosoba wyliT aris vadevnoT wylis unikalur qcevas, mis struqturasa da
garemoculi, xolo TviT ujredebis 70-90% wyali Sead- molekulebis urTierTqmedebas.

59
koncefcia Semowmeba 3.1
1. ra aris eleqtrouaryofiToba da rogor moqmedebs
igi wylis molekulebs Soris urTierTqmedebaze?
2. ratom aris naklebad sarwmuno, rom wylis ori
wyalbaduri bma mezobeli molekula amgvarad iyos organizebuli?
H H
O O
H H
savaraudo pasuxebi ixile A danarTSi

koncefcia 3.2
wylis oTxi emerjentuli
suraTi 3.2 wylis molekulebs Soris arsebuli wyalbaduri Tviseba xels uwyobs dedamiwaze
bmebi. wylis polaruli molekulis damuxtuli ub­nebi mezobeli
molekulebis sawinaRmdegod damuxtuli nawilebis mier miizideba.
TiToeul molekulas wyalbaduri bmis Seqmna mraval partniorTan
sicocxlisaTvis Sesabamis
SeuZlia, xolo es asociacia gamudmebiT icvleba. nebismier Sem-
TxvevaSi, Txevad wyalSi, 37°C-ze (adamianis sxeulis temperatura)
garemos
molekulebis daaxloebiT 15% oTx partniorTan, xanmokle klas-
terebSi aris dakavSirebuli. Cven ganvixilavT wylis oTx Tvi sebas, romlebic
xels uwyobs dedamiwis, rogorc sicocxlisaTvis Sesaf-
calke aRebuli wylis molekulis Seswavla TiTqos erisi garemos Camoyalibebas. esenia: wylis SeWidulobis
iolia. wyalbadis ori atomi Jangbadis atoms erTi kova- Tviseba, temperaturis regulirebis unari, misi gafar-
lenturi bmiT ukavSirdeba. vinaidan Jangbadi ufro Toeba gayinvisas da misi, rogorc gamxsnelis mraval-
eleqtrouaryofiTia vidre wyalbadi, polaruli bmis ferovneba.
eleqtronebi met dros Jangbadis atomis siaxloves at-
areben. sxva sityvebiT, bmebi, romlebic wylis moleku- SeWiduloba
laSi atomebs erTmaneTTan akavSirebs, polaruli kova-
wyalbaduri bmebis Sedegad wylis molekulebi erT-
lenturi bmebia. wylis molekulas V-magvari forma aqvs,
maneTis mimarT mWidrodaa ganlagebuli. rodesac wyali
igi polaruli molekulaa, rac imas niSnavs, rom moleku-
Txevad mdgomareobaSia, misi wyalbaduri bmebi Zalzed
lis sapirispiro boloebs sawinaaRmdego muxti aqvT.
sustia; maTi simtkice kovalenturi bmebis daaxloebiT
Jangbadis ubans molekulaSi nawilobriv uaryofiTi
erT meoceds Seadgens. isini Zalian maRali sixSiriT war-
muxti (δ-) aqvs, xolo wyalbadisas – nawilobriv dadeb-
moiqmneba, iSleba da xelaxla formirdeba. TiToeuli
iTi (δ+) (ix. suraTi 2.12).
wyalbaduri bma mxolod wamis ramdenime metrilionedis
wylis anomaluri Tvisebebi am polarul molekulebs
ganmavlobaSi arsebobs, magram molekulebi gamudmebiT
Soris mizidulobiTaa gamowveuli. miziduloba _ eleq­
warmoqmnian axal bmebs partniorebTan. amrigad, nebismi-
trulia; erTi molekulis sustad dadebiTi wyalbadi
er SemTxvevaSi, wylis molekulebis didi procenti da-
axlomyofi molekulis sustad uaryofiTi Jangbadis
kavSirebulia Tavis mezobel molekulasTan, rac wyals,
mier miizideba. amgvarad, ori molekula erTmaneTs
bevr sxva siTxesTan SedarebiT ufro met struqturu-
wyalbaduri bmiT ukavSirdeba (suraTi 3.2). Tumca,
lobas aniWebs. mTlianobaSi, wyalbaduri bmebi nivTiere-
Txevadi wylis nimuSSi molekulebis organizeba ga­
bas erTad akavebs. am fenomens SeWiduloba ewodeba.
mud­m ebiT icvleba; ne­bis­m ier mocemul momentSi, bev­
SeWiduloba, wyalbaduri bmebis gamo, mcenareebSi
ri molekula mravalricxovani wyalbaduri bmi­Taa
xels uwyobs wylisa da gaxsnili sakvebi nivTierebebis
da­k avSirebuli. emerjentuli Tvisebebi wylis eqs­tra­
transportirebas mizidulobis sawinaaRmdegod (suraTi
ordinaruli Tvisebebia, rac wyalbaduri bmebis Sedegia.
3.3). fesvebidan foTlebamde wyali wylis-gamtari ujre-
igi molekulebis struqturuli organizaciis ufro
debis qselis saSualebiT aRwevs.
maRal safexurs ganapirobebs.

60
suraTi 3.3 wylis transportireba mcenareebSi. foTlebidan wy-
lis aorTqlebisas wyali, wylis-gamtari ujredebis saSualebiT, rom-
wylis-gamtari lebic am SemTxvevaSi, xis zroSia ganlagebuli, fesvebidan zemoT adis.
ujredebi wyalbaduri bmebiT ganpirobebuli SeWiduloba, xels uwyobs ujredSi
wylis svetis erTad Sekavebas. wylis molekulebis adhesia ujredis
kedelTan exmareba maT dedamiwis mizidulobis Zalis daZlevaSi. am
Tvisebebis gamo, yvelaze maRal xeebs SeuZliaT wylis transportireba
100 metrze (m) ufro met simaRleze, rac daaxloebiT, niu-iork sitiSi
`emfaia sTeiT bildingis~ simaRlis erT meoTxeds Seadgens.

wyali da temperatura
yvelafers rac moZraobs kinetikuri energia, anu
moZraobis energia gaaCnia. atomebsa da molekulebs ki-
netikuri energia aqvT, radgan isini yovelTvis moZrao-
baSi arian, Tumca aucileblad erTi garkveuli mimar-
TulebiT ar moZraoben. rac ufro swrafad moZraobs
molekula, miT metia misi kinetikuri energia. siTbo
aris mTeli kinetikuri energiis raodenobis sazomi, rac
materiis sxeulSi molekuluri moZraobiTaa gamowveu-
li. temperatura aris siTbos intensivobis sazomi,
foTlidan wylis aor­­Tq­l ebasTan erTad, wyalba­ romelic molekulebis saSualo kinetikuri energiiTaa
duri bmebi aiZulebs wylis molekulebs datovos ganpirobebuli. rodesac izrdeba molekulebis saSua-
boWko­e bi, raTa molekulebma qve­m oT imoZraon, xolo lo siCqare, Termometri mas temperaturis momatebiT
aRma svla ki, fesvebidan mTel sigr­Z eze, wylis-gamtari aRricxavs. siTbo da temperatura erTmaneTTanaa daka-
ujredebis saSualebiT xdeba. adhesia, erTi nivTierebis vSirebuli, magram erTi da igive ar aris. mocuravis tem-
meoris mimarT CaWideba, agreTve TamaSobs garkveul peratura, romelic la-manSis sruteSi micuravs, ufro
rols. wylis SeWiduloba ujredebis kedlebTan xels maRalia vidre wylis, magram okeane, misi moculobis
uwyobs win aRudges dedamiwis mizidulobis Zalas. gamo, gacilebiT met siTbos Seicavs.
wylis SeWidulobasTan aris dakavSirebuli zedapi- rodesac gansxvavebuli temperaturis or sagans er-
ruli daWimuloba _ sazomi imisa, Tu ramdenad Znelia Tad aTavseben, siTbo ufro Tbili sagnidan ufro grils
siTxis zedapiris gaWimva an darRveva. wyals, yvela sxva gadaecema, vidre orive sagnis temperatura erTmaneTs
siTxesTan SedarebiT ufro didi zedapiruli daWimu- ar gautoldeba. ufro gril saganSi, molekulebs siC-
loba aqvs. wyalsa da haers So­r is sivrcis SualedSi qare ufro Tbili sagnis kinetikuri energiis xarjze
aris wylis molekulebis kanonzomieri wyoba, romelic ematebaT. yinulis kubi sasmels acivebs ara siTxisaTvis
erTmaneTsa da wylis qveda fenas wyalbaduri bmebiT sicivis damatebiT, aramed imis gamo, rom igi siTxidan
akavSirebs. amiTaa ganpirobebuli wylis moqmedebis xa- siTbos STanTqavs, sakuTriv yinulis dnobisas.
siaTi, TiTqos igi uxilavi apkiT iyos dafaruli. Tqven am wignSi, Cven temperaturis maCveneblad celsiu-
SeiZleba daukvirdeT wylis zedapirul daWimulobas, sis skalas gamoviyenebT (celsiusi SemoklebiT ºC- Ti
Tu Wiqas odnav gadaavsebT wyliT; wyali kides ascdeba. aRiniSneba). zRvis doneze wyali 0ºC -ze iyineba da duRs
moviyvanoT sxva magaliTi biologiidan: zogierT cxov- 100ºC -ze. adamianis sxeulis temperatura saSualod
els SeuZlia idges, iaros, an irbinos wyalze misi zeda- 37ºC -ia, xolo komfortuli oTaxis temperatura daax-
piris daurRvevlad (suraTi 3.4). loebiT 20-25ºC.
siTbos erTeuli, romelic mosaxerxebelia gamosay-
temperaturis regulireba eneblad da am wignSia mocemuli, aris kaloria (kal).
kaloria aris siTbos is raodenoba, roemlic saWiroa 1
wyali aregulirebs haeris temperaturas, radgan
g wylis 1ºC- iT gasabobad. da piriqiT, kaloria agreTve
igi, ufro Tbili haeridan STanTqavs siTbos, xolo
aris siTbos is raodenoba, romelic gamoiyofa 1 g wylis
dagrovil siTbos ufro gril haerSi gamohyofs. wyali
1ºC- iT gacivebisas. kilokaloria (kkal), 1 000 kal, aris
moqmedebs rogorc siTbos banki, vinaidan mas SuZlia
siTbos is raodenoba, romelic saWiroa 1 kilogrami (kg)
SedarebiT didi raodenobiT siTbos STanTqma da gamo-
wylis temperaturis 1ºC- iT asawevad. (sakvebis paketebze
hyofa, romlis drosac sakuTriv misi temperatura um-
aRniSnuli `kaloriebi~, faqtiurad kilokaloriebia).
niSvnelod icvleba. wylis am unaris gasagebad, Cven jer
kidev erT energiis aRmniSvneli erTeuli, romelic am
mokled unda gavecnoT siTbosa da temperaturas.
wignSi gamoiyeneba aris jouli (j). erTi jouli 0.239
kaloriis tolia; erTi kaloria 4.184 jouls utoldeba.

61
suraTi 3.4 wyalze siaruli. wylis maRali zedapiruli daWimu-
loba, wyalbaduri bmebis erToblivi Zalis Sedegia, rac saSualebas
aZlevs wylis mzomelebs iaron guburis zedapirze.

wyalbaduri bmebis warmoqmnisas – gamoiyofa. erTi kal-


oria siTbo wylis temperaturis SedarebiT nakleb cvl-
ilebas iwvevs, vinaidan, vidre wylis molekulebi ufro
swrafad moZraobas daiwyeben, siTbos udidesi nawili wy-
albaduri bmebis gasaxleCad gamoiyeneba. rodesac wylis
temperatura mcired dabla iwevs, mravali damatebiTi
wyalbaduri bma warmoiqmneba da energiis mniSnelovani
raodenoba siTbos saxiT gamoTavisufldeba.
ra mimarTebaSia wylis maRali kuTri Tbotevadoba
dedamiwaze arsebul sicocxlesTan? wylis did moculo-
bas SeuZlia STanTqos da daagrovos didi raodenobiT
wylis maRali kuTri Tbotevadoba mzis energia dRisiT, zafxulis periodSi, da mxolod
ramdenime gradusiT gaTbes. xolo RamiT, da zamTris
wylis unari moaxdinos temperaturis stabilizacia periodSi, wyals, romelic TandaTan civdeba, SeuZlia
misi SedarebiT maRali kuTri Tbotevadobis Sedegia. haeris gaTboba. es aris mizezi imisa, rom sanapiroze,
nivTierebis kuTri Tbotevadoba ganisaRvreba rogorc Cveulebriv, ufro rbili klimatia, vidre xmeleTis Sida
siTbos raodenoba, romlis STanTqma an dakargva unda regionebSi. wylis maRali kuTri Tbotevadoba agreTve
moxdes 1 g am nivTierebis temperaturis 1ºC- iT Sesacv- amJRavnebs tendencias moaxdinos okeanis temperaturis
lelad. CvenTvis ukve cnobilia wylis kuTri Tboteva- stabilizacia, qmnis xelsayrel garemos wyalqveS si-
doba, radgan Cven kaloria ganvsazRvreT rogorc siTbos cocxlisaTvis. amrigad, misi kuTri Tbotevadobis gamo
raodenoba, romelic iwvevs 1 g wylis temperaturis 1ºC- wyali, romelic dedamiwis udides nawils faravs, inar-
iT Secvlas. aqedan gamomdinare, wylis kuTri Tboteva- Cunebs temperaturis fluqtuaciebs wyalSi da xmele-
doba aris 1 kaloria/g/gradus celsiusze, abraviatura Tze, sicocxlisaTvis dasaSveb farglebSi. amasTan, imis
– 1 kal/g/ºC. bevr sxva nivTierebasTan SedarebiT, wyals gamo, rom organizmebi upiratesad wylisagan Sedgeba,
uCveulod maRali kuTri Tbotevadoba aqvs. magaliTad, maT ufro metad SeswevT unari win aRudgnen TavianTi
eTilis spirtis (spirtis saxeobaa alkoholur sasmeleb- sakuTari temperaturis clilebas, vidre im SemTxvevaSi,
Si) kuTri Tbotevadobaa 0.6 kal/g/ºC, rac imas niSnavs, naklebi Tbotevadobis siTxisagan rom Sedgebodnen.
rom mxolod 0.6 kaloriaa saWiro 1 g eTilis spirtis
temperaturis 1ºC- iT asawevad. gaciveba aorTqlebiT
maRali kuTri Tbotevadobis gamo wylis tempera-
tura, sxva nivTierebebTan SedarebiT, naklebad icv- nebismieri siTxis molekulebi erTmaneTis mimarT
leba, rodesac igi STanTqavs an kargavs siTbos moce- axlos rCebian, vinaidan isini miizidaven erTmaneTs.
mul raodenobas. imis mizezi, rom Tqven SeiZleba TiTi molekulebi sakmaod swrafad moZraoben, raTa gadala­
dagewvaT quraze mdgari qvabis liTonis saxelurze xe- xon es miziduloba; maT SeuZliaT gamoeyon siTxes da
lis Sexebisas, maSin roca wyali qvabSi jer kidev nelT- SeurTdnen haers gazis saxiT. siTxis am transformacias
bilia, isaa, rom wylis kuTri Tbotevadoba aTjer aRe- siTxidan gazSi orTqlis warmoqmna an aorTqleba ewo-
mateba rkinisas. sxva sityvebiT, mxolod 0.1 kal saWiro deba. SegaxsenebT, rom molekulebis moZraobis siCqare
1 g rkinis temperaturis 1ºC- iT asawevad. kuTri Tbote- varirebs da rom temperatura, molekulebis saSualo
vadoba SeiZleba CaiTvalos imis sazomad, Tu ramdenad kinetikuri energiaa. TviT dabal temperaturazec ki
kargad ewinaaRmedegeba nivTiereba sakuTari temper- yvelaze swrafi molekula SeiZleba haerSi aRmoCndes.
aturis cvlilebas, rodesac igi STanTqavs an gamohyofs zogierTi aorTqleba nebismier temperaturaze mimdi-
siTbos. wyali ewinaaRmdegeba temperaturis cvlilebas; nareobs; magaliTad, Wiqa wyali oTaxis temperaturaze
xolo rodesac temperaturas icvlis, igi STanTqavs an saboloo jamSi aoTqldeba. Tu siTxes SeaTbeboben,
gamohyofs SedarebiT didi raodenobiT siTbos yoveli molekulebis saSualo kinetikuri energia gaizrdeba da
gradusiT cvlilebisas. siTxe ufro swrafad aorTldeba.
wylis maRal kuTr Tbotevadobas, mis bevr sxva aorTqlebis siTbo aris siTbos is raodenoba, ro­
TvisebaTa msgavsad, wyalbadur bmebamde mivyavarT. melsac STanTqavs 1 g siTxe, Txevadi mdgomareobidan
siTbo, wyalbaduri bmebis daSlisas STainTqmeba, xolo gazobrivSi gardaqmnisas. amave mizeziT, wyals maRali

62
wyalbaduri
bma
yinuli Txevadi wyali
wyalbaduri bmebi s wyalbaduri bmebi gamudmebiT
tabiluria iSleba da xelaxla
warmoiqmneba

suraTi 3.5 yinuli – kristaluri struqtura da motivtive barieri. yinulis samganzomilebian kristalSi, TiToeuli molekula
wyalbaduri bmiTaa dakavSirebuli oTx mezobelTan. vinaidan kristali moculobiTia, yinuls naklebi molekulebi aqvs, vidre imave
moculobis Txevad wyals. sxva sityvebiT, yinuli naklebad mkvrivia vidre Txevadi wyali. motivtive yinuli xdeba barieri, romelic
icavs Txevad wyals ufro civi haerisagan. aq naCveneb zRvis organizms euphausid xamanwkas uwodeben; foto gadaRebulia antarqtikis
yinulqveS.

kuTri Tbotevadoba aqvs, da amasTan, siTxeebis umravle- sagan prevencias cxel dRes, rodesac daZabuli moq-
sobasTan SedarebiT _ maRali aorTqlebis siTbo. 25ºC- medebisas Warbi siTbo gamomuSavdeba. sicxeSi Warbi
ze, 1 g wylis asaorTqleblad daaxloebiT 580 kal siTboa tenianoba diskomforts aZlierebs, radgan wylis
saWiro _ TiTqmis orjer meti, rac saWiroa 1 g spirtis maRali koncentracia, romelic haerSi orTqldeba,
an amiakis asaorTqleblad. maRali aorTqlebis siTbo sxeulidan oflis aorTqlebas ainhibirebs.
wylis kidev erTi emerjentuli Tvisebaa, romelic gan-
pirobebulia wyalbaduri bmebiT, romlebic unda dair-
wylis masis izolacia motivtive
Rves, vidre molekulebi SesZleben siTxidan gamosvlas.
wylis maRali aorTqlebis siTbo xels uwyobs de­ yinulis mier
damiwaze zomieri klimatis Seqmnas. mzis siTbos mniS- wyali im mcirericxovan nivTierebebs miekuTvneba,
vnelovani nawili, romelsac tropikuli zRvebi STanTqa- romelic myar mdgomareobaSi naklebad mkvrivia, vidre
vs zedapiruli wylis aorTqlebisas ixarjeba. Semdeg, TxevadSi. sxva sityvebiT, yinuli tivtivebs Txevad wy-
teniani tropikuli haeri cirkulirebs polusebis mi­ alze. maSin roca sxva nivTierebebi gamyarebisas ikumSeba,
marTulebiT, kondensirebisas gamohyofs siTbos da wvi- am dros wyali farTovdeba. am egzotikuri qcevis mizezi,
mas warmoqmnis. kidev erTxel, wyalbadur bmebia. 4°C-ze ufro maRal
siTxis aorTqlebasTan erTad, siTxis zedapiri, ro- temperaturaze, wyali sxva siTxeebis msgavsad iqceva,
melic rCeba, civdeba. am SemTx­v evaSi aorTqlebiT gacive- farTovdeba gaTbobisas da ikumSeba gacivebisas. wyali
bas aqvs adgili, vinaidan `yvelaze cxeli~ molekulebi, gayinvas iwyebs, rodesac misi molekulebi sakmarisad en-
romelTac yvelaze maRali kinetikuri energia aqvT, ro- ergiulad aRar moZraoben sakuTari wyalbaduri bmebis
gorc Cans, gadavlen gazobriv mdgomareobaSi. TiTqos gasaxleCad. rodesac temperatura 0°C-mde ecema, wyali
kolejis asi yvelaze swrafi morbenali sxva skolaSi ga- kristalur meserSi emwyvdeva, wylis TiToeuli moleku-
davida; xolo darCenili studentebis saSualo siCqare la warmoqmnis bmebs oTx partniorTan (suraTi 3.5). wy-
ki – Semcirda. albaduri bmebi molekulebs erTmaneTisagan sakmaod
wylis aorTqlebiT gaciveba xels uwyobs temper- dacilebiT, `xelis gawvdenaze~, amyofeben, ris gamoc,
aturis stabilurobas tbebSi da wyalsacavebSi da amas- 4°C-ze, yinuli daaxloebiT 10%-iT ufro naklebi simkvr-
Tan, warmoadgens meqanizms, romelic axdens xmeleTis ivisaa (10%-iT naklebi molekulebia imave moculobaSi),
organizmebis prevencias gadaxurebisagan. magaliTad, vidre Txevadi wyali. rodesac yinuli STanTqavs sakma-
wylis aorTqleba mcenaris foTlebidan, xels uwyobs risi raodenobiT siTbos, da misi temperatura 4°C-is ze-
foTlis qsovilebis dacvas mzis sinaTleze metismeti viT adis, molekulebi Tavisufldebian da uaxlovdebian
gaTbobisagan. oflis aorTqleba adamianis kanidan ga- erTmaneTs. 4°C-ze wyali maqisimalur simkrvives aRwevs
nabnevs sxeulis siTbos da xels uwyobs gadaxurebi-

63
da Semdeg gafarToebas iwyebs, radgan molekulebi ufro CinaT universaluri gamxsneli, romelic yvelafers gax-
swrafad moZraoben. daimaxsovreT, rom TviT Txevad wy- snida. maT naxes, rom wyalze ukeT araferi moqmedebs.
alSic ki molekulebi erTmaneTTan dakavSirebuli arian Tumca, wyali ar aris universaluri gamxsneli; es rom ase
wyalbaduri bmebiT, Tumca, mxolod droebiT: wyalba- yofiliyo, igi gaxsnida nebismier WurWels, romelSic is
duri bmebi gamudmebiT iSleba da xelaxla warmoiqmneba. inaxeba, maT Soris Cvens ujredebsac. magram wyali Zalian
yinulis wyalze tivtivis unari, misi gamyarebis mravalferovani gamxsnelia; es aris Tviseba, romelsac
procesSi gafarToebis gamo, garemos adeqvaturobis wylis molekulis polarobasTan mivyavarT.
mniSvnelovani faqtoria. yinuli rom iZirebodes, amis magaliTad davuSvaT, rom ionuri naerTis, natrium-
Sedegad yvela gubura, tba da okeaneebic ki gaiyine- is qlo­­­ridis (NaCl ) kristali moTavsebulia wyalSi (su-
boda da gamyardeboda, xolo sicocxle dedamiwaze, raTi 3.6). kristalis zedapirze natriumisa da qloris
rogorc viciT, SeuZlebeli gaxdeboda. zafxulis peri- ionebi gamxsnelisaken aris mimarTuli. am ionebsa da wy-
odSi okeanis mxolod zeda fena galRveboda ramdenime lis molekulebs aqvT ormxrivi afinuroba eleqtronu-
gojis siRrmeze. amis nacvlad, rodesac wylis Rrma masa li mizidulobis gamo. wylis molekulis Jangbadis ubne-
civdeba, motivtive yinuli axdens mis qvemoT myofi Tx- bi uaryofiTad aris damuxtuli da natriumis kaTionebs
evadi wylis izolacias da iZleva sicocxlis arsebobis eWidebian. wylis molekulis wyalbadis ubnebi ki dadeb-
SesaZleblobas gayinuli zedapiris qveS, rogorc es nax. iTadaa damuxtuli da qloris anionis mier miizideba.
3.5 gamosaxul fotozea naCvenebi. amis Sedegad, wylis molekulebi gars ertymis natri-
umisa da qloris calkeul ionebs, acalkevebs da icavs
erTmaneTisagan. wylis molekulis sferos, TiToeuli
sasicocxlo xsnari
gaxsnili ionis irgvliv, hidrataciuli garsi ewodeba.
Wiqa wyalSi moTavsebuli Saqris natexi ixsneba. ris marilis kristalis zedapiridan mis siRrmeSi momuSave
Semdegac Wiqa Saqrisa da wylis erTgvarovan narevs Sei- wyali sabolood yvela ions xsnis. amis Sedegia ori gaxs-
cavs, gaxsnili Saqris koncentracia narevSi yvelgan nili nivTiereba – natriumis kaTionebi da qloridis an-
erTi da igive iqneba. siTxes, romelic ori an meti niv- ionebi, romlebic homogenuradaa Sereuli wyalSi, gamx-
Tierebis mTlianad homogenuri narevia, xsnari ewodeba, snelSi. sxva ionuri naerTebic agreTve ixsneba wyalSi.
xolo nivTierebas, romelic gaxsnilia masSi, gaxsnili magaliTad, zRvis wyali, cocxali ujredebis msgavsad
nivTiereba. am SemTxvevaSi, wyali aris gamxsneli, xolo Zalian mravalferovan gaxsnil ionebs Seicavs.
Saqari _ gaxsnili nivTiereba. wyalxsnari aris xsnari, wyalSi rom gaixsnas ar aris aucilebeli, rom naerTi
sadac wyali gamxsnelia. ionuri iyos; naerTebi, romlebic araionuri polaruli
Sua saukuneebis alqimikosebi cdilobdnen aRmoe- molekulebisagan Sedgeba, rogorc mag. Saqrebi, agreTve
wyalSi xsnadia. TviT iseTi didi molekulebic
ki rogorc cilebia, SeiZleba wyalSi gaixsnas
wylis polaruli Tu maT zedapirze ionuri da polaruli ubnebi
molekulebis aqvT (suraTi 3.7). polaruli naerTis bevri saxe-
uaryofiTi ub-
oba (ionurTan erTad), rogoricaa biologiuri
nebi natriumis
kaTionebisaken siTxeebi _ sisxli, mcenaris wveni da ujreduli
(Na+) miizideba siTxe _ wyalSi ixsneba. wyali sasicocxlo gamx-
snelia.

wylis polaruli
molekulebis
hidrofiluri da hidrofoburi
dadebiTi ubnebi nivTierebebi
qloris anionebi-
saken (Cl-) mi- wylis mimarT afinur nebismier nivTierebas,
izideba iqneba igi ionuri Tu polaruli, hidrofilurs
uwodeben (berZnulad hydro niSnavs wyals, xolo
philios – moyvaruls). zogierT SemTxvevaSi, niv-
Tierebebi SeiZleba hidrofiluri iyos da faq-
tiurad ar ixsnebodes. magaliTad, ujredis

suraTi 3.6 sufris marilis kristali wyalSi gaxsnisas. wylis molekulebis


sfero, hidrataciuli garsis saxelwodebiT, gars ertymis gaxnili nivTierebis
TiToeul ions.

64
a
g

es Jangbadi lizo-
cimis molekulis
susti dadebiTi
muxtiT miizideba

es wyalbadi lizocimis molekulis


b susti uaryofiTi muxtiT miizideba

(a) lizocimis molekula uwylo garemoSi


(b) lizocimis molekula (mewamuli) iseT wylian garemoSi, rogoricaa cremlebi an nerwyvi
(g) cilis zedapiris polaruli ubnebi wylis molekulebs izidavs

suraTi 3.7 wyalSi xsnadi cila. am suraTze naCvenebia adamianis lizocimi – cila, romelic cremlsa da nerwyvSi gvxvdeba da
antibaqteriuli moqmedeba aqvs.

zogierTi komponenti iseTi didi molekulaa (an mra- gaxnili nivTierebis koncentracia
vali molekulis kompleqsia), rom isini ar ixsneba. amis wyalxsnarebSi
nacvlad, isini suspendirebuli rCebian ujredis wylian
siTxeSi. aseTi narevi aris koloidi, natifi nawilakebis biologiuri qimia `sveli~ qimiaa. organizmSi,
stabiluri suspenzia siTxeSi. hidrofiluri niv- reaqciebis umravlesobaSi wyalSi gaxnili nivTiere-
Tierebis sxva magaliTi, romelic ar ixsneba, aris bamba bebi monawileobs. qimiuri reaqciebis gasagebad, unda
– mcenareuli produqti. bamba celulozis giganturi vicodeT Tu ramdeni atomi da molekulaa CarTuli
molekulebisagan Sedgeba, naerTisagan, romelsac mra- masSi. amrigad, mniSvnelovania gavigoT Tu rogor unda
valricxovani nawilobriv dadebiTad da nawilobriv gamovTvaloT wyalxsnarSi wyalSi gaxsnili nivTierebis
uaryofiTad damuxtuli ubnebi aqvs, romlebic erTma- koncentracia (gaxs­nili nivTierebis molekulebis
neTs polaruli bmebiT ukavSirdeba. wyali ekvris celu- ricxvi xsnaris moculobaSi).
lozis boWkoebs. amrigad, bambis pirsaxoci did samuSaos eqsperimentis Catarebisas, molekulebis ricx-
asrulebs sxeulis SemSralebisas da amasTan, sarecxis vis gamosaTvlelad, masas viyenebT. CvenTvis cnobilia
manqanaSi ar ixsneba. celuloza, mcenaris wylis gamtari TiToeuli atomis masa mocemul molekulaSi, ase rom,
ujredebis kedlebSic gvxvdeba; Tqven ukve waikiTxeT Tu SegviZlia gamovTvaloT misi molekuluri masa, ro-
wylis adhesia hidrofilur kedlebze rogor aZlevs wy- melic ubralod, molekulaSi misi yvela atomis masebis
als transportirebis saSualebas. jamis tolia. magaliTisaTvis, gamovTvaloT Saqris
ra Tqma unda, aris nivTierebebi, romlebic ar arian (saqarozis) molekuluri masa, romlis molekuluri
afinuri wylis mimarT. nivTierebebi, romlebic araion- formulaa C 6H 12O 6. naxSirbadis atomis masa, damrgva-
uri da arapolarulia, faqtiurad gandevnis wyals. am lebuli daltonebSi 12-ia, wyalbadis atomis masa
nivTierebebs uwodeben (berZnulad phobos – SiSi). mag- – 1, xolo Jangbadis atomis masa ki _ 16. amrigad, saqa-
aliTi samzareulodan _ mcenareuli zeTi – romelic, rozis molekuluri masa 342 daltonia. ra Tqma unda,
rogorc TqvenTvis cnobilia, mtkiced ar ereva wylisfu- molekulebis mcire raodenobis awonva arapraqtikulia.
Zian nivTierebebs, magaliTad Zmars. zeTis molekulebis amis gamo, Cven nivTierebebs Cveulebriv im erTeulebSi
hidrofoburi qceva ZiriTadad, SedarebiT arapolaru- vzomavT, romelTac moli ewodeba. iseve rogorc duJini
li bmebis, am SemTxvevaSi, naxSirbadsa da wyalbads So- yovelTvis niSnavs 12 sagans, erTi moli (mol) warmoad-
ris bmebis arsebobis Sedegia, romlebic eleqtronebs gens obieqtebis zust ricxvs _ 6.02×10 23, romelsac avo-
TiTqmis Tanabrad inawileben. zeTis monaTesave hidro- gadros ricxvi ewodeba. gamomdinare iqidan, Tu rogor
foburi molekulebi ujredis membranis mTavari ingre- iqna Tavdapirvelad gansazRvruli avogadros ricxvi
dientebia (warmoidgineT ra daemarTeboda ujreds misi da daltonis erTeuli, 1 gramSi 6.02×10 23 daltonia. es
membrana xsnadi rom yofiliyo). mniSvnelovania, radgan Cven erTxel ganvsazRvreT iseTi
molekulis molekuluri masa rogoric saqarozaa. Cven
SegviZlia igive ricxvis gamoyeneba (342), magram gramis

65
hidroniumis ioni hidroqsidis ioni

erTeulSi, saqarozis 6.02×10 23 molekulis masis, anu


erTi moli saqarozis (mas zogjer molarul masas uwo- koncefcia 3.3
deben) warmosadgenad. amrigad, laboratoriaSi erTi
moli saqarozis misaRebad 342 g unda avwonoT. wylis molekulebis disocia-
molebSi qimiuri nivTierebebis raodenobis gazom-
vis praqtikuli upiratesoba imaSi mdgomareobs, rom cias mivyavarT mJava da fuZe
erTi nivTierebis moli molekulebis zustad imdenive
ricxvs Seicavs, ramdensac nebismieri sxva nivTierebis garemomde, rac gavlenas axdens
erTi moli. Tu A nivTierebis molekuluri masa 342 dal- cocxal organizmebze
tonia, xolo B nivTierebis _ 10 daltoni, maSin A niv-
Tierebis 342 g-Si molekulebis igive ricxvi iqneba, rac
wyalbadis atomi, romelic wylis or molekulas So-
B nivTierebis 10 g-Si. eTilis spirtis (C2H5O) erTi moli
ris wyalbadur bmaSi iRebs monawileobas, SemTxveviT
agreTve Seicavs 6.02×10 23 molekulas, magram misi masa mx-
SeiZleba erTi molekulidan meorisaken gadaadgildes.
olod 46 g-ia, vinaidan eTilis spirtis molekuluri masa
rodesac es xdeba, wyalbadis atomi tovebs eleqrons
saqarozis molekulur masaze naklebia. molebSi gazomva
da faqtiurad wyalbadis ionad, calkeul protonad
mosaxerxebelia laboratoriaSi momuSave mecnierebi-
gardaiqmneba, romlis muxtia 1+. wylis molekulam,
saTvis nivTierebebis molekulebis fiqsirebuli Tana-
romelmac protoni dakarga, axla hidroqsidis ionad
fardobiT Sesarevad.
(OH -) gardaiqmneba, romlis muxtia 1_. protoni wylis
rogor SegviZlia movamzadoT erTi litri (l) xsnari,
sxva molekulas ukavSirdeba da mas hidroniumis moleku-
romelic 1 mol wyalSi gaxsnil saqarozas Seicavs? amis-
lad ( H 3O +) gardaqmnis. qimiuri reaqcia Cven SegviZlia am
aTvis unda avwonoT 342 g saqaroza, TandaTan davumatoT
gziT gamovsaxoT.
wyali da vurioT, vidre Saqari mTlianad ar gaixsneba.
Tumca, faqtiurad ase xdeba, Cven SegviZlia pro-
Semdeg davumatoT sakmarisi raodenobiT wyali ise, rom
cesi gamartivebuli gziT warmovidginoT – rogorc
xsnaris mTeli moculoba 1 l-mde SevavsoT. am kuTxiT,
wylis molekulis disociacia (separacia) wyalbadisa
Cven gvaqvs saqrozis 1-molaruli (1 M ) xsnari. molaroba
da hidroqsidis ionebad.
_ gaxsnili nivTierebis molebis raodenoba xsnaris erT
litrSi _ aris koncentraciis erTeuli, romelsac bi- H 2O ←
→ H+ + OH -
ologebi wyalxsnarebisaTvis yvelaze xSirad iyeneben. wyalbadis hidroqsidis
ioni ioni

3.2
rogorc ormxrivi isrebi miuTiTebs, es Seqceva-
koncefcia Semowmeba di reaqciaa, romelic dinamiur wonasworobas aRwevs,
rodesac wyali imave siCqariT disocirdeba, ra siCqari-
1. aRwereT Tu rogor uwyobs xels wylis Tvisebebi Tac xelaxla warmoiqmneba H +-dan da OH --dan. rogorc
xeSi wylis aRma moZraobas. es toloba miuTiTebs, wylis molekulebis koncentra-
2. ganmarteT popularuli gamonaTqvami: `es siTbo cia bevrad aRemateba H +-isa da OH - -is koncentraciebs.
ki ara, tenia~. faqtiurad, sufTa wyalSi, yoveli 554 milionidan mx-
3. rogor SeiZleba wylis gayinvam riyis qvebi olod wylis erTi molekula disocirdeba. TiToeuli
gabzaros? ionis koncentracia sufTa wyalSi aris 10-7 M (25°C ). es
4. rogor daamzadebdiT 0.5 molarul (0.5 M ) natri- niSnavs, rom 1 litr sufTa wyalSi aris molis mxolod
umis qloridis (NaCl) xsnars? (Na- is atomuri erTi aTmemilionedi wyalbadis ioni da hidroqsidis io-
masa 23 daltonia, xolo Cl- is _ 35.5 daltoni). nis igive raodenoba.
miuxedavad imisa, rom wylis disociacia Seqcevadi
savaraudo pasuxebi ixile A danarTSi
da statistikurad iSviaTia, igi sicocxlis qimiaSi uki-

66
duresad mniSvnelovania. wyalbadisa da hidroqsidis sxva SemTxvevaSi, fuZe amcirebs H +- is koncentra-
ionebi Zalian reaqciisunariania. maTi koncentraciebis cias. xsnars, romelSic H +- is da OH –- is koncentraciebi
cvlileba mkveTrad moqmedebs ujredis cilebze da sxva tolia, neitralurs uwodeben.
rTul molekulebze. rogorc vnaxeT, H + da OH - kon- SevniSnavT, rom HCl- is da NaOH- is reaqciebisaTvis
centraciebi sufTa wyalSi tolia, magram garkevuli ti- erTmagi isari gamoiyeneba. es naerTebi wyalSi Serevisas
pis xsnarebis damateba, romelTac mJava an fuZe ewodeba srulad disocirdebian da aqedan gamomdinare, marilm-
arRvevvs am wonasworobas. biologebi e. w. pH skalas iy- Javas Zlier mJavas uwodeben, xolo natriumis fuZes
eneben, imis gansasazRvrad Tu ramdenad mJava an fuZea (hidroqsids) Zlier fuZes. amis sapirispirod amoniumi
(mJavas sapirispiro) xsnari. am TavSi Tqven SeityobT SedarebiT susti fuZea. ormagi isrebi amiakis reaqciaSi
mJavebis, fuZeebis, pH- is Sesaxeb da Tu ratom moqmedebs miuTiTebs, rom wyalbadis ionebis SeboWva da gamoTavi-
Seuqcevadad organizmebze pH- is cvlileba. sufleba Seqcevadi reaqciaa, Tumca wonasworoba aq fiq-
sirebuli TanafardobiTaa NH 4+ - dan NH 3 – ken.
pH-is cvlilebiT gamowvuli arsebobs agreTve susti mJavebi, romlebic Seqcev-
adad gamoaTavisufleben da ukan ibruneben wyalbadis
zemoqmedeba ionebs. magaliTad, naxSirbadis mJava, romelsac arse-
pH- is skalis ganxilvamde ganvixiloT ra aris mJave- biTi funqcia aqvs mraval organizmSi:
bi da fuZeebi da rogor urTierTqmedeben isini wyalTan.
pH-is skala
mJavebi da fuZeebi
ra iwvevs wyalxsnarSi H +-is da OH - -is ionebis kon-
mJavuri akumulato-
centraciis wonasworobis darRvevas? rodesac niv- ris eleqtroliti
Tierebebi, romelTac mJavebs uwodeben wyalSi ixsneba,
maT damatebiTi H + SeaqvT wyalSi. ganmartebis Tanaxmad, saWmlis momnelebeli
romelsac biologebi xSirad iyeneben, mJava aris niv- (kuWis) wveni, limo-
nis wveni
Tiereba, romelic xsnarSi wyalbadis ionebis koncen-
tracias zrdis. magaliTad, rodesac wyals marilmJava Zmari, ludi, Rvino,
koka-kola
(HCl ) emateba, qloridis ionidan wyalbadis ionebi diso-
cirdeba.
pomidvris wveni
HCl → H + + Cl-
H -is damatebiTi wyaros (wylis disociacia sxva wy-
+

Savi yava
aroa) Sedegad miiReba xsnari, romelic met H +-s Seicavs
wvimis wyali
vidre OH - -s. aseTi xsnari cnobilia rogorc mJava xs-
nari.
Sardi
nivTierebas, romelic xsnarSi wyalbadis ionebis
koncentracias amcirebs, fuZe ewodeba. zogierTi fuZe
sufTa wyali
pirdapir amcirebs H +-is koncentracias wyalbadis ionebis
adamianis sisxli
miRebiT. magaliTad, amiaki (NH 3) moqmedebs rogorc fuZe,
rodesac arasaziaro eleqtronuli wyvili azotis sava-
zRvis wyali
lento garsze xsnaridan miizidavs wyalbadis atoms, ris
Sedegadac amoniumis ioni (NH4 +) warmoiqmneba:

NH 3 + H + →
← NH +
4

sxva fuZeebi arapirdapir, disociaciis gziT, hidro- mwvari magneziis


qsidis ionis warmoqmniT amcireben H +-is koncentra- suspenzia
cias, romelic Semdeg, xsnarSi wyalbadis ionTan urT-
ierTqmedebs, wylis warmoqmniT. erTi fuZe, romelic niSaduris spirti
am gziT moqmedebs natriumis hidroqsidia (NaOH ), ro-
melic wyalSi ionebad disocirdeba:
maTeTrebeli
NaOH → Na + OH –
Rumelis
sawmendi
suraTi 3.8 pH-is skala da pH-is mniSvnelobebi zogierTi wyalx-
snarisaTvis.

67
H 2CO 3 →
← HCO 3- + H+ ertili. pH- is sidide, romelic 7-ze naklebia, aRniSnavs
naxSirmJava bikarbonatis wyalbadis mJava xsnars: rac ufro dabalia cifri, miT ufro mJava
ioni ioni xsnaria. fuZe xsnarebisaTvis pH 7- ze naklebia. biolo-
rodesac wyals naxSirmJava emateba, reaqciis wonas- giuri siTxeebis umravlesobis pH diapazoni 6-8. Tumca,
woroba marcxniv ixreba. erT jerze molekulebis mx- aris ramdenime gamonklisi, maT Soris adamianis kuWis
olod 1% disocirdeba. da mainc, es sakmarisia imisaT- wvenis Zlieri mJava, romlis pH daaxloebiT 2-is tolia.
vis rom H + - is da OH -- is wonasworoba neitraluridan SegaxsenebT, rom pH- is TiToeuli erTeuli H +- isa
gadaixaros. da OH --is aTjerad sxvaobas warmoadgens. swored es
maTematikuri Tviseba xdis pH skalas ase kompaqturs.
xsnari, romlis pH- ia 3 , orjer ufro mJave ki ar aris
pH -is skala
xsnarze, romlis pH- ia 6 , aramed aTasjer ufro mJave.
nebismier wyalxsnarSi 25°C -ze, H + - isa da OH --is rodesac xsnaris pH mcired, H +- is da OH --is koncen-
koncentraciebi mudmivia da 10-14-is tolia. es SeiZleba traciebi faqtiurad arsebiTad icvleba.
ase daiweros:
[H+] [OH -] = 10-14 buferebi
am tolobaSi frCxilebSi masSi Cawerili nivTierebis
moluri koncentraciaa miTiTebuli. neitralur xsnarSi cocxali organizmebis umravlesobis Sida pH ax-
oTaxis temperaturaze (25°C ), [H +] = 10-7 da [OH -] = 10-7, losaa 7-Tan. pH- is mcireodeni cvlilebac ki SesaZloa
amrigad, am SemTxvevaSi, 10-14 maTi namravlia _ 10 -7×10 - saziano aRmoCndes, radgan ujredis qimiuri procesebi
7
. Tu xsnars sakmarisi mJava emateba [H+]- is 10-5 M-mde Zalian mgrZnobiarea wyalbadisa da hidroqsidis ionebis
gasazrdelad, maSin [OH -] eqvivalenturi raodenobiT koncentraciebis mimarT.
10-9 M -mde mcirdeba (SevniSnavT, rom 10 -5 × 10 -9 = 10 -14). buferebis arseboba biologiur siTxeebSi SesaZle-
es mudmivi damokidebuleba gamoxatavs MmJavebisa da fu- blobas iZleva SenarCunebul iqnas SedarebiT mudmivi
Zeebis qcevas wyalxsnarebSi. mJava ara martoOumatebs pH, miuxedavad mJavis an fuZis damatebisa. buferebi
wyalbadis ionebs xsnars, aramed arTmevs hidroqsidis nivTierebebia, romlebic xsnarSi minimumamde amcirebs
ionebsac, vinaidan H + urTierTqmedebs OH - - Tan, wylis H +- isa da OH --is koncentraciebis cvlilebebs. magali-
warmoqmniT. fuZes sapirispiro gavlena aqvs, zrdis OH - Tad buferebi, Cveulebriv adaminis sisxlis pH- s Zalian
-is koncentracias, magram amcirebis H +- isas, wylis war- axlos 7.4-Tan inarCuneben, rac susti fuZea. adamians ar
moqmniT. Tu wyals sakmarisi raodenobiT fuZe emateba SeuZlia ramdenime wuTze met xans gaZleba, Tu misi sisx-
OH --is koncentraciis 10-4 M-mde asawevad, es iwvevs H+- lis pH 7- mde daecema an 7.8-mde aiwevs. normalur piro-
is koncnetraciis 10-10 M -mde dacemas. Tu CvenTvis cno- bebSi, sisxlis buferuli Tvisebebi aseTi meryeobis pre-
bilia wyalxsnarSi H +- is an OH --is koncentracia, Segvi- vencias axdens.
Zlia meore ionis koncentracia davadginoT. xsnaridan buferi, wyalbadis ionebs maTi siWarbisas
vinaidan xsnarebis H +- is da OH - -is koncentracie- iRebs da xsnars maTi naklebobisas gadascems. buferuli
bi 100 trilioni, an ufro meti koeficientiT SeiZleba xsnarebis umravlesoba sust mJavas da mis Sesabamis fuZ-
icvlebodes, mecnierebma aRmoaCines am cvlilebis gamo- es Seicavs, romelic Seqcevad reaqciaSi Sedis wyalbadis
saxvis ufro mosaxerxebeli gza vidre mol/litrSi. pH - ionTan. ramdenime buferia, romelTac wvlili SeaqvT
is skala (suraTi 3.8) H +- isa da OH - -is koncentra- adaminis sisxlisa da bevri sxva biologiuri xsnaris
pH- is stabilurobaSi. erT-erTi, rogorc ukve aRiniSna,
ciebis diapazonia logariTmis gamoyenebiT. xsnaris pH
aris naxSirmJava (H 2CO 3), romelic bikarbonatis ionisa
ganisazRvreba rogorc wyalbadis ionis koncentraciis
da wyalbadis ionis warmoqmniT disocirdeba:
uaryofiTi logariTmi (fuZe 10):
pH = - log [H +] pasuxi pH
momatebaze
neitraluri wyalxsnarisaTvis [H ] 10 M -ia, rac
+ -7
-
H 2CO 3 ←

HCO 3 + H+
tolia:
pasuxi pH
- log 10-7 = - (-7) = 7 Semcirebaze
SevniSnavT, rom H +-is koncentraciis zrdasTan er-
Tad pH mcirdeba. aRsaniSnavia agreTve, rom miuxeda- H+-is donori H+-is aqceptori wyalbadis
vad imisa, rom pH- is skala damokidebulia H +-is kon- (mJava) (fuZe) ioni
centraciaze, igi OH --is koncentraciasac gulisxmobs.
xsnarSi, romlis pH- ia 10, wyalbadis ionTa koncentra- qimiuri wonasworoba naxSirmJavasa da bikarbonats
-
cia 10 10 M - ia, xolo hidroqsidis ionTa koncentracia Soris moqmedebs rogorc pH- is regulatori, reaqciis
gadaxra marcxniv an marjvniv, iseve rogorc xsnarSi mim-
– 10 -4 M.
dinare sxva procesebi, umatebs an acilebs wyalbadis
25°C- ze neitraluri wyalxsnaris pH 7-ia, skalis Suaw-
ionebs. Tu sisxlSi H +- is ionebis koncentracia klebas

68
suraTi 3.9 mJave wvimebi da maTi gavlena ty-
meti
eebze. mJave wvimebi anadgureben xeebs tyeebSi. aq
mJAvianoba
gamoxatulia CexeTis respublikis soWnari.

mAJvuri
wvima

normalu-
ri wvima qmnian, vidre nebismieri sxva calkeuli
wyaro. qari fantavs am polutantebs da
mJavuri wvimebi SesaZloa samrewvelo
centrebidan aseulobiT kilometris da-
SorebiT movides. pensilvaniisa da niu-
iorkis calkeul raionebSi 2001 wlis de-
kemberSi mosuli naleqis pH saSualod
normalu-
4.3 iyo, rac daaxloebiT 20-jer aRemateba
ri tute
normaluri wvimis pH- s. mJavuri naleqi
bevr sxva regionSic modis, maT Soris aR-
mosavleT kanadaSi, wynari okeanis Crdi-
iwyebs (anu pH imatebs), reaqcia marjvniv gadaixreba
lo-dasavleTis kaskadur mTagrexilze
da meti karbonmJava disocirdeba da avsebs wyalbadis
+ da evropisa da aziis garkveul regionebSi (suraTi 3.9).
ionebs. magram rodesac sisxlSi H - is koncentracia
mJavurma naleqma SesaZloa ziani miayenos sicocxles
matebas iwyebs (rodesac pH klebulobs), reaqcia mar-
- tbebsa da mdinareebSi. amas garda, mJavuri naleqi miwaze
cxniv gadadis, HCO 3 (fuZe) xsnars wyalbadis ionebs
dacemisas Carecxavs kalciumisa da magniumis ionebs,
acilebs da H 2CO 3-s warmoqmnis. amrigad, karbonmJava-
rac Cveulebriv, niadagis buferuli zonis Seqmnas uwy-
bikarbonatuli buferuli sistema Sedgeba MerTmaneT-
obs xels da mcenareTa zrdisaTvis aucilebel sakvebs
Tan wonasworobaSi myofi mJavisa da fuZisagan. sxva
warmoadgens. amave dros, sxva mineralebi, rogoricaa
buferebis umravlesoba agreTve mJava-fuZe wyvilia.
mag. alumini, toqsikur koncentracias aR­wevs, radgan
SemJaveba zrdis maT xsnadobas. mJavuri naleqebis gav-
mJavuri naleqis saSiSroeba lenas ganicdis rogorc CrdiloeT amerikis, ise evropis
iqidan gamomdinare, rom mTeli sicocxle wyal- zogierTi tyis masivi (ixile suraTi 3.9). Tumca, gamokv-
zea damokidebuli, mdinareebis, tbebis da zRvebis levebi gviCvenebs, rom CrdiloeT amerikis tye­e bis um-
dabinZureba garemos dacvis mwvave problemaa. erT-erTi ravlesoba amJamad ar imyofeba mJavuri naleqebis zemo-
yvelaze ufro seriozuli dartyma, rac wylis xarisxze qmedebis qveS.
aisaxeba, mJava naleqia. daubinZurebeli wvimis wylis warmateba, romelsac Cven mivaRwieT mJavuri na-
pH daaxloebiT 5.6-ia – susti mJava, rac naxSirorJangi- leqebis SemcirebaSi, iZleva optimiz mis safuZvels, rom
dan da wylidan naxSirmJavas (karbonJavas) warmoqmniTaa momavalSi wylis resursebis xarisxi SenarCundeba (ix-
ganpirobebuli. mJavuri naleqi exeba wvimas, Tovls an ile Tavi 54). es yovelive mxolod xalxzea damokidebu-
nisls, romlis pH naklebi an metia 5.6-ze. li, romelic zrunavs garemos dacvaze. aucilebelia im
mJava naleqi upiratesad atmosferoSi gogirdisa da gadamwyveti rolis gacnobiereba, romelsac wyali asru-
azotis oqsidebis – gazobrivi naerTebis arsebobiTaa lebs garemos Sesabamisobis uzrunvelsayofad dedami-
gamowveuli, romlebic haerSi reaqciaSi Sedian wyalTan waze sicocxlis gasagrZelebisTvis.
da warmoqmnian Zlier mJavebs, romlebic dedamiwas wvi-

3.3
mis an Tovlis saxiT ubrundeba. am oqsidebis ZiriTadi
wyaro namarxi sawvavis (qvanaxSiri, navTobi da gazi) wvaa koncefcia Semowmeba
qarxnebsa da avtomobilebSi. eleqtrosadgurebi, rom-
lebic wvaven qvanaxSirs, ufro met am polutants warmo-
1. fuZe xsnarTan SedarebiT, romlis pH -ia 9, imave
moculobis mJava xsnars, romlis pH- ia 4, ___ jer
+
meti wyalbadis ioni (H ) aqvs.
2. HCl Zlieri mJavaa, romelic wyalSi mTlianad di-
+ -
socirdeba: HCl → H + Cl . ra aris 0.01 M HCl- is
pH ?

69
me- 3 Tavis Semowmeba

tbebisa da polaruli zRvebis gayinuli zedapiris


ZiriTadi koncefciebis Semowmebaa: qveS sicocxlis arsebobis saSualebas iZleva.

sasicocxlo siTxe. wyali uCveulod mraval­

koncefcia 3.1 ferovani siTxea, vinaidan misi polaruli mo­


lekulebi damuxtuli da polaruli nivTie­r e­
bebisken miizideba. wylis molekulebiT garSe-
wyalbaduri bmebi wylis molekulebis ­­mortymul ionebi an polaruli nivTierebebi ix-
sneba da maT gaxsnili nivTierebebi ewode­b aT.
polarobis Sedegia hidrofiluri nivTierebebi wylis mimarT afin-
wyalbaduri bma warmoiqmneba, rodesac wylis erTi urebi arian: hidrofoburi nivTierebebi ki – ara.
molekulis Jangbadi eleqtrulad miizideba wyal- molaroba, xsnaris erT litrSi gaxsnili niv-
badis mezobeli molekulis mier. wylis moleku- Tierebis molebis raodenoba, gamoiyeneba ro-
lebs Soris wyalbaduri bmebi wylis uCveulo gorc gaxsnili nivTierebis sazomi xsnarSi. moli
Tvisebebis safuZvelia aris nivTierebis molekulebis gansazRvruli
aqtivoba: wylis polaroba ricxvi. nivTierebis molis masa gramebSi igivea
rac molekuluri ricxvi daltonebSi.

koncefcia 3.2 koncefcia 3.3


wylis oTxi emerjentuli Tviseba xels
wylis molekulebis disociacias
uwyobs dedamiwaze sicocxlisTvis xel-
mivyavarT mJava da fuZe garemomde,
sayreli garemos Seqmnas
rac uaryofiT gavlenas axdens
SeWiduloba. wyalbaduri bmebi erTmaneTTan ax-
los inarCunebs wylis molekulebs, xolo SeWid- cocxal organizmebze
uloba, mcenaris mikroskopul boWkoebSi, xels pH-is cvlilebis gavlena. wyali H+-is da OH --is
uwyobs wylis gadaadgilebas qvemodan zemoT. wy- ionebad disocirdeba. H +-is koncentracia gamoix-
albaduri bmebi agreTve ganapirobebs wylis zeda- ateba rogorc pH, sadac pH = - log [H+]. mJavebi
pirul daWimulobas. wyalxsnarebSi gascemen damatebiT H+-s; fuZeebi
aqtivoba: wylis SeWiduloba. gascemen OH --s an iReben H+-s. bunebriv xsnarebSi
temperaturis regulireba. wyalbaduri bmebi 25°C-ze [H+] = [OH -] = 10-7 M, xolo pH = 7. mJava
aniWebs wyals kuTr Tbotevadobas. wyalbaduri xsnarSi [H +] metia vidre [OH-], xolo pH naklebia
bmebis daSlisas siTbo absorbirdeba, xolo war- 7-ze. fuZe xsnarSi, [H+] naklebia vidre [OH -] da pH
moqmnisas – gamoTavisufldeba, rac xels uwyobs 7-ze metia. biologiur siTxeebSi buferebi ewi-
temperaturuli fluqtuaciebis minimumamde day- naaRmdegeba pH-is cvlilebebs. buferi Sedgeba
vanas. es procesi qmnis sicocxlisTvis xelsayrel mJava-fuZe wyvilisagan, romelic Seqcevadad Se-
garemos. gaciveba aorTqlebiT wylis maRali dis reaqciaSi wyalbadis ionebTan.
aorTqlebis siTboTia ganpirobebulia. wylis aqtivoba: wylis molekulebis disociacia
molekulebs unda hqondeT SedarebiT maRali ki- aqtivoba: mJavebi, fuZeebi da pH
netikuri energia wyalbaduri bmebis gasaxleCad. mJavuri naleqis saSiSroeba. mJavuri naleqi,
wylis molekulebis es energetikuli aorTqlebis aris wvima, Tovli an nisli, romlis pH 5.6-ze nak-
danakargi acivebs zedapirs. lebia. xSir SemTxvevaSi, igi haerSi, wylis orTql-
wylis masis izolacia motivtive yinuliT. yinu- sa da gogirdis an azotis oqsidebs Soris reaqciis
li nakleb mkvrivia, vidre Txevadi wyali, vinaidan Sedegia, romlebic namarxi sawvavis wvisas war-
misi ufro metad organizebuli wyalbaduri bmebi moiqmneba.
kristaluri formis gafarToebas iwvevs. nakle- gamokvleva: rogor gavlenas axdens mJavuri
bi simkvrive ganapirobebs yinulis tivtivs, rac naleqi xeebze?

70
5. bmebi, romlebic ixliCeba wylis aorTqlebisas aris
a. ionuri bmebi
SeamowmeT sakuTari codna b. bmebi wylis molekulebs Soris
g. bmebi wylis molekulebis calkeul atomebs
Soris
d. polaruli kovalenturi bmebi
TviTSemowmeba
e. arapolaruli kovalenturi bmebi
6. romeli maTgania hidrofoburi nivTierebis magaliTi?
1. ra aris saukeToso ganmarteba frazisa `garemos ad- a. qaRaldi b. sufris marili
eqvaturoba?~, rogorc am TavSia gamoyenebuli? g. cvili d. Saqari
a. dedamiwis garemo mudmivia. e. makaroni
b. fizikuri garemoa cvalebadi da ara sicocxle. 7. ras Seicavs Tanabari raodenobiT erTi moli Saqari
g. dedamiwis garemo sicocxlisadmia adaptirebuli. da erTi moli vitamini C:
d. sicocxle, rogorc CvenTvis cnobilia, a. masa daltonebSi b. masa gramebSi
dedamiwis garkveul garemo pirobebzea g. molekulebis d. atomebis raodenoba
damokidebuli. raodenoba e. moculoba
e. wyali da dedamiwis garemos sxva aspeqtebi 8. ramden gram ZmarmJavas (C 2H 4O 2) iyenebT 10 l 0.1 M
imitom arsebobs, rom isini, planetas ZmarmJavas wyalxnaris dasamzadeblad? (SeniSvna:
sicocxlisaTvis ufro xelsayrels xdian. atomuri masa daltonebSi aris daaxloebiT 12 nax-
2. mravali ZuZumwovari Tavis sxeulis temperatu- SirbadisaTvis, 1 wyalbadisaTvis da 16 JangbadisaT-
ras oflis gamoyofiT akontrolebs. wylis romeli vis).
Tviseba ganapirobebs uSualod sxeulis temperatu- a. 10.0 g b. 0.1 g g. 6.0 g
ris Semcirebis unars?. d. 60 g e. 0.6 g
a. wylis simkvrive kondensirebisas icvleba 9. mJavurma naleqma konkretuli tbis pH 4.0-mde das-
b. wyals aqvs haerSi molekulebis gaxsnis unari wia. rogoria wyalbadis ionebis koncentracia tbaSi?
g. wyali gamoaTavisuflebss siTbos wyalbaduri a. 4.0 M b. 10-10 M g. 10-4 M
bmebis warmoqmnisas d. 104 M e. 4%
d. wyali STanTqavs siTbos wyalbaduri bmebis
gaxleCisas 10. rogoria hidroqsidis ionis koncentracia me-9 kiTx-
e. wylis maRali zedapiruli daWimuloba vaSi aRweril tbaSi?
3. kontanqtSi myofi ori materialuri sxeulidan siT- a. 10-7 M b. 10-4 M g. 10-10 M
bo yovelTvis gadadis: d. 10-14 M e. 10 M
a. sxeulidan, romelsac meti siTbo aqvs, sxeulze, damoukidebeli gamokiTxvis pasuxebi ixile A
romelsac naklebi siTbo aqvs. danarTSi.
b. sxeulidan, romlis temperatura ufro mimarTeT veb-saits an CD-ROM damatebiTi
maRalia, sxeulze, romlis temperaturac kiTxvebisaTvis.
naklebia.
g. ufro mkvirivi sxeulidan naklebad mkvriv
sxeulze.
evoluciuri kavSiri
d. sxeulidan, romelic met wyals Seicavs,
sxeulze, romelic nakleb wyals Seicavs.
e. ufro didi sxeulidan, ufro mcire sxeulze. planeta marsis landSaftis mravali Tavisebureba
4. picis naWeri Seicavs 500 kkal-s. Tu Cven davwvavT dedamiwaze wylis dinebis Sedegad warmoqmnil land-
mas da mTel siTbos gamoviyenebT 50 l-iani civi wy- Safts mogvagonebs, maT Soris daklaknili arxebi da ga-
lis konteineris gasaTbobad, saSualod ra gradusiT morecxili teritoriebi. marsidan gamogzavnili bolo-
moimatebs wylis temperatura? (SenviSnavT, rom erTi droindeli sinjebiT dasturdeba, rom erT dros, mis
litri civi wyali iwonis daaxloebiT 1 kg-s). zedapirze Txevadi wyali arsebobda. dResdReobiT mar-
a. 50°C- iT b. 5°C- iT sis polusebze aris yinuli; zogierTi mecnieri varau-
g. 10°C- iT d. 100°C- iT e. 1 ° C- iT dobs, rom SesaZloa gacilebiT meti wyali iyos marsis
zedapiris qveS. ratom aris aseTi did interesi marsze

71
wylis arsebobis mimarT? marsze wylis arsebobidan
gamodinare, SesaZlebelia Tu ara vivaraudoT, rom rom mecnieruli kvleva
sicocxle iq ganviTarda?

soflis meurneoba, mrewveloba da qalaqis mzardi mo-


mecniereba, teqnologia saxleoba – yvelani ibrZvian wyalze saxelmwifo gavlenis
mosapoveblad. Tqven rom pasuxismgebeli iyoT aridul
da sazogadoeba
regionSi wylis resursebze, ra iqneboda yvelaze prior-
itetuli sxvadasxva saWiroebisamebr SezRuduli wylis
1. SeimuSaveT sakontrolo eqsperimenti hipoTezis maragis ganawilebisas? rogor SeecdebodiT konsensusis
Sesamowmeblad, romlis Tanaxmadac naleqi ainhi- miRwevas sxvadasxva interesis mqone jgufebs Soris?
birebs Elodea-s – farTod gavrcelebuli mtknari
wylis mcenaris ganviTarebas.
2. fermerebi did yuradRebas aqceven amindis prog-
nozs. Ramis yinvebis gamocxadebisas isini mo-
savals yinvisagan dasacavad wyals asxureben. am
faqtis asaxsnelad gamoiyeneT wylis Tvisebebi.
aucileblad aRniSneT, Tu ratom aris wyalbaduri
bmebi am fenomenze pasuxismgebeli.

72
4
n a x S i r b a d i d a sicocxlis
m o l e k u l u r i mravalferovneba
suraTi 4.1 sicocxle efuZneba naxSirbads

ZiriTadi koncefciebi

4.1 organuli qimia aris swavleba naxSirbadis ris ramdenime konceptis sailustraciod ufro mcire
naerTebis Sesaxeb. molekulebis Tvisebebs ganvixilavT, romlebic sicocx-
4.2 naxSirbadis atomebs SeuZliaT mravalgvari lisaTvis naxSirbadis mniSvnelobas usvams xazs. ganvixi-
molekulebis warmoqmna oTx sxva atomTan daka- lavT agreTve Temas emerjentuli Tvisebebis Sesaxeb,
vSirebis saSualebiT. romlebic cocxali organizmebis materiis organizaci-
4.3 funqcionaluri jgufebi molekulebis nawil- Taa ganpirobebuli.

4.1
ia, romlebic qimiur reaqciebSia CarTuli.

koncefcia

Sesavali organuli qimia aris swavleba


naxSirbadis naerTebis Sesaxeb
naxSirbadi _ biologiuri
naerTebi, romlebic naxSirbads Seicavs organuladaa
molekulebis xerxemali miCneuli, xolo organuli naerTebis Seswavlaze special-
izebul qimiis dargs, organuli qimia ewodeba. organuli

T umca, wyali dedamiwaze sicocxlisaTvis univer-


saluri area, cocxali organizmebi, yvela mce-
narisa da suraT 4.1-ze gamosaxuli lokokinis CaT-
naerTebis speqtri martivi molekulebidan, rogoricaa
magaliTad, meTani (CH4 ), uzarmazar molekulebamde, mag-
aliTad, cilebamde icvleba, romlebic aTasobiT atoms
vliT, Sedgeba nivTierebebisagan, romelTa safuZvels, Secavs, xolo molekuluri masa 100 000 daltons aRemate-
ZiriTadad, elementi naxSirbadi warmoadgens. biosfer- ba. organuli naerTebis umravlesoba, garda naxSirbadis
oSi naxSirbadi mcenareTa moqmedebis Sedegad xvdeba, atomebisa, wyalbadis atomebsac Seicavs.
romlebic mzis energias, atmosferoSi arsebuli CO 2- is sicocxlis ZiriTadi elementebis – C -is, H -is, O -is,
sicocxlis molekulebad gardasaqmnelad iyeneben. Sem- N-is, S-isa da P-is – mTliani procentuli Sedgeniloba
deg, es molekulebi cxovelebs gadaecema, romlebic erTi organizmidan meoremde, sakmaod erTgvarovania.
mcenareebiT ikvebebian; magaliTad, fotoze gamosaxul Tumca, naxSirbadis mravalferovnebis gamo, atomTa
lokokonas. qimiur elementebs Soris naxSirbads didi, sam­Seneblo blokebis es SezRuduli, daaxloebiT erTi
rTuli da mravalferovani molekulebis warmoqmnis un- da igive proporciiT aRebuli asortimenti, SesaZloa
ariT vercerTi maTgani ver Seedreba, xolo es molku- arnaxulad mravalferovani organuli molekulebis
luri mravalferovneba SesaZlebels xdis dedamiwaze asagebad iqnes gamoyenebuli. organizmTa sxva­dasxva sa­
ganviTarebuli organizmebis mravalferovnebas. dnm, nax- xeobebi da inidividebi saxeobis SigniT, organuli mo­
Sirwyalbadebi da sxva molekulebi, romlebic ganasxvave- lekulebis variantebiT ganxvavdeba.
ben cocxal materias usulo materiisagan, yvela erTma- kacobriobis istoriis dasabamidanve adamiani sxva
neTTan dakavSirebuli naxSirbadisa da sxva elementebis organizmebs faseuli nivTierebebis wyarod – sakvebad,
atomebisagan Sedegeba. wyalbadi (H ), Jangbadi (O ), azoti wamlad da qsovilad iyenebda. organuli qimia, rogorc
(N ), gogirdi (S ) da fosfori (P ) am naerTebis sxva ingre- mecniereba am produqtebis gawmendisa da maTi gamosavlis
dientebia, magram swored naxSirbadi (C ) ganapirobebs gaumjobesebis mizniT dafuZnda. me-19 saukunis dasawyis-
biologiuri molekulebis did mravalferovnebas. Si, qimikosebma mravali martivi naerTis miReba iswavles
cilebi da sxva Zalian didi molekulebi me-5 Tavis laboratoriaSi, elementebis Sesabamis pirobebSi urT-
ZiriTadi Temaa. am TavSi ki, molekuluri struqtu- ierTqmedebiT. Tumca, cocxali materiidan gamoyofili

73
rTuli molekulebis xelovnuri sinTezi, SeuZlebeli (CNO- ) SereviT. voleri gancvifrda, rodesac naxa, rom
Canda. im droisaTavis, Svedma qimikosma, jons iakob ber- nacvlad mosalodneli produqtisa organuli naerTi –
celiusma organuli naerTebi, romlebic savaraudod, Sardovana miiRo, romelic cxovelTa SardSi gvxvdeba.
mxolod cocxali organizmebis SigniT SeiZleba warmo- volerma vitalistebi gamoiwvia, rodesac dawera, `unda
qniliyo ganasxvava araorganuli naerTebisagan, romle- giTxraT, rom me SemiZlia Sardovanas miReba Tirkmlis ga-
bic aracocxal samyaroSi iqna nanaxi. Tavdapirvelad, reSe, anu cxovelis gareSe, iqneba es adamiani, Tu ZaRli~.
axali disciplina – organuli qimia, vitalizmis safuZ- Tumca, erT-erTi ingredienti _ cianati, romelic sin-
velze aigo. rwmenaze, romlis Tanaxmadac sasicocxalo Tezis dros iqna gamoyenebuli, gamoyofili iyo cxove-
Zala fizikur da qimiur kanonebs ar emorCileba. lis sisxlidan, da voleris am aRmoCenam vitalistebze
rodesac qimikosebma TavianT laboratoriebSi or- gavlena ver moaxdina. ramdenime wlis Semdeg voleris
ganuli naerTebis sinTezi iswavles, vitalizmis safuZ- studentma herman kolbem organuli naerTi ZmarmJava,
vlebis uaryofa daiwyo. 1828 wels, germanelma qimikosma araorganuli nivTierebisagan miiRo, romelic Tavis
fridrix volerma, romelic berceliusTan erTad swav- mxriv, pirdapir sufTa elementebisagan iyo miRebuli.
lobda scada, `araorganuli~ marilis, amoniumis ciana- ramdenime aTwleulis Semdeg, laboratoriaSi sul
tis, damzadeba amoniumis ionisa (NH4+ ) da cianatis ionis ufro rTuli organuli naerTebis sinTezis Sedegad, vi-
talizmi, sabolood iqna uaryofili. 1953 wels, stenli
mileris, Semdeg ki Cikagos universitetis studentis
harold ureis, daxmarebiT organuli nivTierebebis
cxrili
1.15 SekiTxva: SesaZlebeli abioturi (aracocxali) sinTezi, evoluciis konteqstSi
iyo Tu ara organuli naerTebis abio- moeqca. milerma, pirvelqmnili dedamiwis qimiuri piro-
bebis laboratoriuli modelireba imis sademonstra-
turi sinTezi dedamiwaze adreuli ganvi-
ciod gamoiyena, rom sicocxlis warmoSobis adreul
Tarebis etapze? etapze, SesaZlebeli iyo organuli naerTebis sponta­
eqsperimenti nuri sinTezi (suraTi 4.2).
1953 wels stenli milerma Seqmna iseTi garemo
pirobebis modeli, rogoric Tavdapirvelad
organuli qimiis pi­onerebis daxmarebiT, biolo-
unda yofiliyo dedamiwaze sicocxlis warmoSobamde. rogorc am giuri azrovnebis mTavari mimarTuleba vi­t alizmidan
aparatzea naCvenebi, milerma eleqtruli ganmuxtva (elvis modeli) meqaniciz­misken gadaixara. Sexedu­lebisaken, romlis
primitiul `atmosferoSi~ – H2O, H2, NH3 (amiaki) da CH4 (vulkane-
bidan gamoyofili zogierTi gazi) – reaqciebisaTvis biZgis misace-
Ta­naxmad, yvela bunebrivi fenomeni, sasicocxlo
mad gamoiyena. procesebis CaTvliT, fizikuri da qimiuri kanonebiT
imarTeba. organuli qimiac, xelaxla iqna gansazRvru-
li, rogorc swavleba naxSirbadis naerTebis Sesaxeb,
maTi warmoSobis miuxedavad. bunebaSi arsebuli or-
ganuli naerTebis umravlesoba organizmebis mieraa
warmoqmnili, xolo maTi molekulebi Seadgens mraval-
ferovan speqtrs, romelsac araorganuli nivTierebebi
konkurencias ver uwevs. Tumca, qimiis erTi da igive
kanoni araorganul da organul molekulebs Tanabrad
miesadageba. organuli qimiis safuZveli aris ara raRac
mouxelTebeli sasicocxlo Zala, aramed element nax-
Sirbadis unikaluri qimiuri mravalferovneba.

koncefcia Semowmeba 4.1


1. stenli milerma Tavisi eqsperimentis produqtebs
Soris Sardovana aRmoaCina. ra daskvna SeiZleba
Sedege mileris aparatSi sinTezirebul iqna mraval- gamovitanoT misi arsebobidan?
ferovani organuli naerTebi, romlebic sakvan-
Zo rols asrulebs cocxal ujredebSi. savaraudo pasuxebi ixileT A danarTSi.
daskvna organuli naerTebis abioturi sinTezi dedami-
waze misi ganviTarebis adreul etapze iyo Ses-
aZlebeli, ramac moamzada niadagi sicocxlis warmoSobisaTvis (am
hipoTezas ufro detalurad 26-e TavSi SeviswavliT).

74
koncefcia 4.2 aqvs. naxSirbadis TiToeuli atomi moqmedebs rogorc
Sualeduri wertili, saidanac molekulas oTxive mimar-
TulebiT SeuZlia datotva. tetravalentoba naxSirbadis
naxSirbadis atomebs SeuZliaT mravalferovnebis erTi aspeqtia, romelic SesaZlebels
xdis didi, kompleqsuri molekulebis warmoqmnas.
mravalgvari molekulebis me-2 TavSi Tqven agreTve SeityveT, rom rodesac
naxSirbadis atomi erTmag kovalentur bmas warmoqmnis,
warmoqmna oTx sxva atomTan misi oTxi hibriduli orbitalis gamo, bmebi erTmaneTis
dakavSirebis saSualebiT mimarT warmosaxviTi tetraedris kuTxeebisaken ganla-
gdeba (ixile suraTi 2.16b). bmis kuTxeebi meTanSi (CH 4)
109.5°C- ia (suraTi 4.3 a) da atomTa nebismier jgufSi, sa-
atomis qimiuri Tvisebebis gasaRebi, rogorc es me-
dac naxSirbads oTxi erTmagi bma aqvs, daaxloebiT erTi
2 Tavidan SeityveT, eleqtronebis konfiguraciaSia.
da igivea. magaliTad, eTani (C 2H 6) formiT or tetraedrs
eleqtronebis konfiguracia ganapirobebs bmebis tipsa
hgavs, romelTa wverebi gadafaravs erTmaneTs (suraTi
da ricxvs, romelsac atomi sxva atomebTan warmoqmnis.
4.3 b). molekulebSi, romlebSic kidev ufro meti naxSir-
badia, naxSirbadis bmis mqone TiToeul jgufs, romelic
bmebis warmoqmna naxSirbadTan oTx sxva atomTanaa dakavSirebuli, tetraedris forma
naxSirbads sul 6 eleqtroni aqvs, 2 pirvel eleq­ aqvs. magram, rodesac naxSirbadis ori atomi ormagi
tronul garsze da 4 – meoreze. 4 savalento eleqtroni bmiTaa dakavSirebuli, yvela bma am naxSirbadebis irgv-
aqvs garsze, romelic 8 eleqtrons itevs. Tavisi sava- liv erTsa da imave sibrtyeSia. magaliTad, eTeni (C2H4 )
lento garsis Sesavsebad da ionad gardasaqmnelad nax- brtyeli molekulaa. misi yvela atomi erTsa da imave si-
Sirbadma unda gasces an miiRos 4 eleqtroni. amis nacv- brtyeSi mdebareobs (suraTi 4.3 g). CvenTvis mosaxerxe-
lad, naxSirbadis atomi Tavis 4 eleqtrons kovalentur belia yvela struqturuli formulis warmodgena ise,
bmaSi sxva atomebs unawilebs. amgvarad, mas 8 eleqtroni TiTqos molekulebi brtyeli iyos, magram daimaxsovreT,

saxelwodeba molekuluri struqturuli sferul-RerZuli Sevsebuli-


da komentari formula formula modeli sivrciTi modeli

a) meTani. rodesac naxSir-


badis atomi oTx erTmag
bmas qmnis sxva atomebTan,
mas tetraedris forma
aqvs.

b) eTani. molekulas SeiZleba


erTze meti tetraedruli
jgufi hqondes, erTmag-bmiani
atomebiT. (eTani ori aseTi
jgufisagan Sedgeba).

g) eTeni (eTileni). rode­


sac naxSirbadis ori atomi
erTmaneTs ukavSirdeba or­
magi bmiT. naxSirbadis am
atomebTan dakavSirebuli
yve­
la atomi erTi da ima­
ve sivrceSi imyofeba; mole­
kula brtyelia.

suraTi 4.3 sami martivi organuli molekulis modeli

75
wyalbadi Jangbadi azoti naxSirbadi O=C=O
(valentoba=1) (valentoba=2) (valentoba=3) (valentoba=4)
struqturul formulaSi TiToeuli xazi saziaro
eleqtronebis wyvils aRniSnavs. SevniSnavT, rom CO2 - Si
naxSirbadis atomi or ormag bma-
Sia CarTuli, rac oTxi erTmagi
suraTi 4.4 eleqtronuli garsis diagrama, romelzec or- kovalenturi bmis eqvivalentu-
ganuli molekulebis oTxi ZiriTadi elementis valentobebia ria. organizebisas yvela ato-
naCvenebi. valentoba aris kovalenturi bmebis ricxvi, romlis war- mis savalento garsi sruldeba.
moqmnac atoms SeuZlia. Cveulebriv, igi im eleqtronebis ricxvis vinaidan naxSirorJangi Zalian
tolia, romelic atomis gareTa (savalento) eleqtronuli garsis
martivi molekulaa da ar Seicavs
Sesavsebadaa saWiro (ixile suraTi 2.8).
wyalbads, igi xSirad miiCneva ara-
urea
organulad, miuxedavad imisa, rom
rom molekulebi samganzomilebiania da rom molekulis igi naxSirbads Seicavs. CO2 orga-
forma xSirad mis funqcias ganapirobebs. nizmSi nanaxi yvela organuli molekulis naxSirbadis
naxSirbadis eleqtronebis konfiguracia aniWebs wyaroa.
mas kovalentur Tavsebadobas sxva mraval elementTan. kidev erTi SedarebiT martivi molekulaa Sardovana
suraTze 4.4 naCvenebia organuli molekulebis oTxi CO(NH 2)2. es organuli naerTi gvxvdeba SardSi, romlis
ZiriTadi atomuri komponentis eleqtronuli garsebis sinTezic moaxdina volerma me-19 saukunis dasawyisSi.
diagramebi. rogorc Tqven gaxsovT me-2 Tavidan, es mod- marjvniv naCvenebia Sardovanas struqturuli formula.
elebi SesaZleblobas gvaZlevs vnaxoT naxSirbadis da amasTan, TiToeuli atoms kovalenturi bmebis
misi yvelaze xSiri partniorebis _ Jangbadis, wyalbad- saWiro ricxvi aqvs. am SemTxvevaSi, naxSirbadis erTi
isa da azotis valentoba. es valentobebi Cven SegviZlia atomi monawileobs rogorc erTmag, aseve ormag bmebSi.
ganvixiloT rogorc kovalenturi bmebis wesebi or- Sardovanac da naxSirorJangic molekulebia, rom-
ganul qimiaSi _ erTgvari samSeneblo kodeqsi, romelic lebic naxSirbadis mxolod erT atoms Seicavs. magram
warmarTavs organuli molekulebis arqiteqturas. suraTze 4.3 naCvenebia, rom naxSirbadis atoms Tavisi
ramdenime damatebiTi magaliTi gviCvenebs Tu rogor savalento eleqtronebidan SeuZlia gamoiyenos erTi an
miesadageba kovalenturi bmis wesebi naxSirbadis atomebs meti eleqtroni naxSirbadis sxva atomTan kovalenturi
sxva partniorebTan, garda wyalbadisa. naxSirorJangis bmis warmosaqmnelad, rac SesaZlebels xdis atomebis
molekulaSi (CO2 ), naxSirbadis TiToeuli atomi Jangba- jaWvebad dakavSirebas, rogorc Cans, usasrulo mraval-
dis or atomTan ormagi kovalenturi bmiTaa dakavSire- ferovnebiT.
buli. aq naCvenebia CO2 -is struqturuli formula:

eTani propani 1-buTeni

a) sigrZe. naxSirbadis ConCxis sigrZe cvalebadia. g) ormagi bmebi. ConCxs SesaZloa hqondes ormagi bma, romlis mdebareo-
bac icvleba.

buTani 2-meTilpropani cikloheqsani


(zogadi saxelwodeba izobuTani)

b) datotva. Conxi SeiZleba iyos dautotavi d) birTvebi. naxSirbadis zogierTi ConCxi organizebulia birTvebad.
an datotvili. Semoklebul struturul formulaSi TiToeuli naerTisaTvis (mar-
jvniv), yoveli kuTxe warmoadgens naxSirbads masTan dakavSirebuli
wyalbadebiT.

suraTi 4.5 naxSirbadis ConCxis variantebi. naxSirwyalbadebi _ organuli molekulebi, romlebic mxo­l od naxSirbadisa da wyal-
badisagan Sedgeba _ organuli molekulebis naxSirbadis ConCxis mravalferovnebis ilustraciaa.

76
molekuluri mravalferovneba cximis wveTebi
(SeRebili wiTlad)

naxSirbadis ConCxis cvalebadobidan


momdinareobs
organuli molekulebis umravlesobis ConCxs nax-
Sirbadis jaWvebi warmoqmnis (suraTi 4.5). ConCxis sig-
rZe icvleba; igi SeiZleba iyos swori, datotvili, an
organizebuli iyos Caketil birTvebad. naxSirbadis
zogierT ConCxs ormagi bma aqvs, romlis ricxvi da mde-
bareoba icvleba. naxSirbadis ConCxis amgvari cvaleba-
doba molekulebis sirTulisa da mravalferovnebis
erT-erTi wyaroa, romelic cocxali materiisaTvis aris
damaxasiaTebeli. amas garda, sxva elementebis atomebi
SeiZleba ConCxs daukavSirdnen Sesabamis ubnebze.
a) cximis molekula b) ZuZumwovris cximovani ujredebi
naxSirwyalbadebi
yvela molekula, rome­l ic suraT 4.3 da 4.5-zea ga- suraTi 4.6 naxSirwyalbadebis roli cximebSi.
mosaxuli _ naxSirwyalbadia, organuli molekula, ro- (a) cximis molekula Seicavs mcire, aranaxSirwyalbadur kompo-
melic mxolod naxSirbadisa da wyalbadis atomebisagan nenets, romelic sam naxSirwyalbadur kudTanaa SeerTebuli.
energiis gamosayofad kudebi unda daiSalos. isini agreTve cx-
Sedgeba. wyalbadis atomebi naxSirbadis ConCxTanaa mib-
imebis hidrofobur xasiaTs ganapirobebs. (Savi = naxSirbadi; na-
muli, sadac aris eleqtronebi kovalenturi bmebisaT- crisferi = wyalbadi; wiTeli = Jangbadi).
vis. naxSirwyalbadebi navTobis ZiriTadi komponente- (b) ZuZumwovrebis cximovani ujredebis maragi, cximis molekulebis
bia, romelsac namarx sawvavsac uwodeben, vinaidan igi sawvavi sarezervo saxiT. am mikrofotografiaze, TiToeuli cxi-
nawilobriv daSlili organizmTa naSTebisagan Sedgeba, movani ujredi TiTqmis mTlianad cximis msxvili wveTebiTaa Sevse-
buli, romlebic didi raodenobiT Seicavs cximis molekulebs.
romlebic milioni wlis win cxovrobdnen.
miuxedavad imisa, rom naxSirwyalbadebi ar aris
farTod gavrcelebuli cocxal organizmebSi, ujre- nia, xolo meoreSi _ datotvili. Cven ganvixilavT izo-
dis mraval organul molekulas aqvs ubnebi, romlebic merebis sam tips – struqturul izomerebs, geometriul
mxolod naxSirbadisa da wyalbadisagan Sedgeba. mag- izomerebsa da enantiomerebs.
aliTad, molekulebs, romlebic cximebis saxelwodeb- struqturuli izomerebi atomebis kovalentu-
iTaa cnobili, aranaxSirwyalbadur komponentTan daka- ri organizaciiT gansxvavdebian. SesaZlo izomerebis
vSirebuli naxSirwyalbadis grZeli kudi aqvT (suraTi ricxvi naxSirbadis ConCxis sididis matebasan erTad
4.6). arc navTobi da arc cximi wyalSi ar ixsneba; orive ganuzomlad izrdeba. mxolod sami pentania (ori maT-
hidrofoburi naerTia, vinaidan maTi bmebis didi umrav- gani naCvenebia suraTze 4.7a), magram arsebobs C 8H 18-is
lesoba arapolaruli naxSirbad-wyalbaduri bmebia. nax- 18 variacia da C 20H 42- is 366,319 SesaZlo struqturuli
Sirwyalbadebis kidev erTi maxasiaTebeli isaa, rom maT izomeri. struqturuli izomerebi SeiZleba agreTve or-
SeuZliaT iseT reaqciebSi Sesvla, romlis drosac Se- magi bmebis mdebareobiT gansxvavdebodnen.
darebiT didi raodenobiT energia gamoiyofa. benzini _ geometriul izomerebs erTi da igive kovalentu-
manqanis sawvavi, naxSirwyalbadebisagan Sedgeba, xolo ri partniorebi hyavT, magram isini TavianTi sivrculi
cximis molekulebis naxSirwyalbadebis kudi, cxovelis organizaciiT gansxvavdebian. geometriuli izomerebi
organizmSi samarago sawvavis rols asrulebs. ormagi bmebis mouqnelobiTaa gamowveuli, romlebic
erTmagi bmebisagan gansxvavebiT, ar aZlevs atomebs,
izomerebi romelTac aerTebs, bmis RerZis irgvliv Tavisufali
moZraobis saSualebas. Tu ormagi bma aerTebs naxSir-
organuli mole­k u­l ebis arqiteqturis mraval-
badis or atoms da TiToeul C- s aqvs masTan dakavSire-
ferovnebis naxva SesaZlebelia izomerebze, na­erTebze,
buli sxvadasxva atomi (an atomTa jgufi), maSin ori
romelTac erTi da igive elementebis atomTa erTnairi
gansxvavebuli geometriuli izomeria SesaZlebeli.
ricxvi, magram gansxvavebuli struqtura, da aqedan ga-
ganvixiloT suraTze 4.7b gamosaxuli martivi magali-
momdinare, gansxvavebuli Tvisebebi aqvT. magaliTd,
Ti. TiToeul naxSirbads aqvs masTan dakavSirebuli H
SeadareT suraTze 4.7 gamosaxuli ori pentani. orive
da X, magram erT izomers aqvs `cis~ ganlageba, ori X- iT
maTganis molekuluri formulaa C 5H 12, magram isini,
erT mxares, xolo meore izomers – `trans~ ganlageba,
naxSirbadis ConCxSi kovalenturi bmebis organizebiT
sadac X- ebi sapirispiro mxaresaa. geometriuli izo-
gansxvavdeba. pentanis erT formaSi ConCxi sworxazova-
merebis mcired gansxvavebulma formam SesaZloa didi

77

suraTi 4.10 gaecaniT: organuli naerTebis ramdenime mniSvnelovani
funqcionaluri jgufi

funqcionaluri
hidroqsili karbonili karboqsili
jgufi

(SesaZloa
daiweros HO–)

struqtura idroqsilis jgufSi karbonilis jgufi karboqsilis jgufi


(–OH)wyalbadis atomi Jangbadis (>CO) Sedgeba naxSirbadis ato­ (–COOH) ewodeba atomTa ga­
atomTanaa dakavSirebuli, ro­ misagan, romelic Jangbadis atoms erTianebas, rodesac Jangbadis
melic Tavis mxriv, organuli ormagi bmiT ukavSirdeba. ato­mi ormagi bmiT naxSirbadis
molekulis naxSirbadis ConCxs atoms ukavSirdeba, romelic amave
ukavSirdeba (es funqcionaluri
dros, hidroqsilis jgufTanaa
jgufi ar SegeSaloT hidroqsidis
dakavSirebuli.
ionSi, OH-).

naerTis spirtebi (maTi specifiuri ketonebia, Tu karbonilis jgufi karboqsiluri mJavebi, anu
saxelwodeba saxelwodebebi Cveulebriv, -ol-ze naxSirbadis ConCxis SigniTaa. organuli mJavebi
bolovdeba aldehidebia, Tu karbonilis
jgufi naxSirbadis ConCxis
boloSia.

magaliTi eTanoli, spirti gvxvdeba acetoni, umartivesi ketoni ZmarmJava, romelic aZlevs
alkoholur sasmelebSi. Zmars mJave gemos

propanali, aldehidi

funqciuri polarulia, ketoni da aldehidi aqvs mJava Tvisebebi, radgan igi


Tvisebebi eleqtrouaryofiTi SesaZloa struqtruli wyalbadis ionebis wyaroa.
Jangbadis atomis gamo, izomerebi iyos sxvadassva Jangbadsa da wyalbads Soris
romelic eleqtronebs TvisebebiT, rogorc es kovalenturi bma imdenad po­
Tavisken izidavs (ixile acetonisa da propanalis larulia, rom wyalbadis
nax. 5.3). SemTxvevaSia. ioni _ (H+), Seqcevadad di­
socirdeba.

izidavs wylis
molekulebs, romlebic
axdenen organuli naerTis,
ZmarmJava ZmarmJavas (acetatis)
mag. Saqris gaxsnas (ix.
ujredebSi ionuri for-ioni
sur. 5.5)
miT gvxvdeba, romelsac
karboqsilatis jgufi
ewodeba.

78
amino sulfhidrili fosfati funqciona-
luri
jgufi

(SeiZleba
daiweros HS–)
fosfatis jgufSi fosforis struqtura
amino jgufi (–NH2) Sedgeba ioni dakavSirebulia Jangbadis
wyalbadis ori atomTan oTx atomTan; erTi Jangbadi
da naxSirbdis ConCxTan naSirbadis ConCxTanaa
dakavSirebuli azotis sulfhidrilis jgufi Sedgeba dakavSirebuli; ori Jangbadi
atomisagan. wyalbadis atomTan dakavSirebuli uaryofiTi muxtis matarebelia;
gogirdis atomisagan. abrevatiuraaa – P. fosfatis
jgufi (–OPO32–) fosforis
mJavis jgufis (–OPO3H2);
aRsaniSnavia ori wyalbadi).

naerTis
aminebi Tiolebi organuli fosfatebi saxelwodeba

glicini eTanTioli glicerolfosfati magaliTi

vinaidan mas agreTve karboqsilis


jgufic aqvs, glicini aris aminic
da karboqsilis mJavac; naerTebs,
romelTac orive jgufi aqvT
aminomJavebi ewodeba.

moqmedebs rogorc fuZe; SeuZlia sulfhidrilis or jgufs qmnis molekulas, sadac funqciuri
protonis mierTeba garemomcveli SeuZlia urTierTqmedeba, igi anionis (uaryofiTad Tvisebebi
xsnaridan: riTac xels uwyobs cilis damuxtuli ionis) nawilia.
struqturis stabilizacias
(ixili nax.5.20). SeuZlia energiis gadatana
organul molekulebs
Soris.
(araionizebuli) (ionizebuli)

ujredul garemoSi
ionizebulia, 1+ muxtiT.

79
suraTi 4.7 izomerebis sami tipi. izomerebi, naerTebi erTi da
igive molekuluri formuliT, magram gansxvavebuli struqturiT,
organuli molekulebis mravalferovnebis wyaroa.

(a) struqturuli izomerebi erTmaneTisagan kovalenturi part- formis safuZvelze SeuZlia. Cveulebriv, erTi izomeri
niorebiT gansxvavdeba, rogorc es pentanis ori izomeris mag-
biologiurad aqtiuria, xolo meore _ araaqtiuri.
aliTzea naCvenebi.
enantiomerebis sakiTxi mniSvnelovania farmacev-
tul warmoebaSi, vinaidan wamlis ori enantiomeridan
orive ar SeiZleba erTnairad efeqturi iyos. magali-
Tad, LL - dofa efeqturia parkinsonis daavadebis winaaR-
mdeg, maSin roca misi enantiomeri LD - dofa – ara (sura-
cis izomeri: orive X erT trans izomeri: Ti 4.8). zogierT SemTxvevaSi, erT-erT izomers zianis
mxaresaa. X-ebi sawinaaRmedgo mxaresaa
motanac ki SeuZlia. ase iyo Talidomidis SemTxvevaSi;
(b) geometriuli izomerebi gansxvavdebian ormagi bmis mimarT gan- wamals, 1950-iani wlebis bolosa da 1960-iani wlebis da-
lagebiT. am diagramaze, X warmoadgens atoms an atomTa jgufs, ro- sawyisSi, aTasobiT fexmZime qals uniSnavdnen. wamali
melic ormagi bmis mqone naxSirbadis atomTanaa dakavSirebuli. warmoadgenda ori enantiomeris narevs. erTi enantio-
meri amcirebda gulisrevas fexmZimeebSi da iZleoda sa-
survel efeqts, xolo meore, iwvevda mZime Tandayolil
defeqtebs (samwuxarod, mxolod `kargi~ enantiomeric
rom yofiliyo gamoyenebuli sufTa saxiT, misi nawili,
pacientis sxeulSi mainc gardaiqmneboda `cud~ enantio-
merad). enantiomerebis sxva­d asxva efeqti organizmze
aCvenebs, rom isini mgrZnobiareni arian molekuluri ar-
qiteqturis natifi cvlilebebis mimarT. da kidev erTx-
L-izomeri D-izomeri el vimeorebT, cxadia, rom molekulebs emerjentuli
Tvisebebi aqvT, rac maTi atomebis specifiur ganlageba-
zea damokidebuli.

(g) enantiomerebi gansxvavdeba asimetriuli naxSirbadis atomis


irgvliv sivrculi ganlagebiT, ris Sedegadac marjvena da marcx-
ena xelis msgavsad, miiReba molekulebi sarkuli gamosaxulebiT.
or izomers aRniSnaven L-iT da D-Ti, laTinurad _ marcxena da mar-
jvena (levo da dextro). enantiomerebs ar SeuZlia erTmaneTis gada-
farva.

gavlena iqonios organuli molekulebis biologiur


aqtivobaze. magaliTad, mxedvelobis bioqimiaSi monaw-
ileobs Tvalis qimiuri naerTi rodofsini, romelic
sinaTlis inducirebiT cis izomeridan trans izomerSi
gadadis (ixile Tavi 49).
enantiomerebi molekulebia, romlebic erTmaneTis
sarkul gamosaxulebas warmoadgens. suraTze 4.7 g gamo- L-dofa D-dofa
saxul sferul-RerZul modelSi, Sua naxSirbads asime- (biologiurad daa- (efeqturia parkin-
triuli naxSirbadi ewodeba, vinaidan igi oTx sxvadsxva vadebis winaaRmdeg) sonis araaqtiuria)
atomTan an atomTa jgufTanaa dakavSirebuli. oTxi jgu-
fi sivrceSi asimetriuli naxSirbadis irgvliv SeiZleba suraTi 4.8 enantiomerebis farmakologiuri mniSvneloba. L-
dofa wamalia, romelic parkinsonis daavadebis, centraluri nervu-
ori sxvadasxva gziT, sarkuli gamosaxulebis saxiT gan-
li sistemis darRvevis samkurnalod gamoiyeneba. D-dofas, wamlis en-
lagdes. isini molekulis marjvena- da marcxena-xelis antiomers – molekulis sarkul gamosaxulebas, efeqti pacien­tebze
versiebia. ujreds am izomerebis garCeva maTi sxvadasxva ar aqvs.

80
koncefcia Semowmeba 4.2
1. daxazeT C2H4- is struqturuli formula.
2. SexedeT nax. 4.5-s da gansazRvreT molekulebis
romeli wyvili aris(arian) erTmaneTis izomeri(ebi), estradioli
gansaRvreT izomeris tipi(ebi).
3. ra qimiuri msgavsebaa benzinsa da cxims Soris?

savaraudo pasuxebi ixile A danarTSi

Zu lomi

koncefcia 4.3
funqcionaluri jgufebi
molekulebis nawilia, romle-
bic qimiur reaqciebSia testosteroni

CarTuli
organuli molekulebis gansxvavebuli Tvisebebi ara xvadi lomi
marto maTi naxSirbadis ConCxis ganlagebazea damokide-
buli, magram agreTve am ConCxTan dakavSirebul suraTi 4.9 mdedrisa (estradioli) da mamris (testosteroni)
sasqeso hormonebis funqcionaluri jgufebis Sedareba. ori
molekulur komponenetebze. axla ganvixilavT atomTa
molekula erTmaneTisagan mxolod funqcionaluri jgufebiT gansx-
garkveul jgufebs, romlebic xSirad ukavSirdeba or- vavdeba, romlebic naxSirbadis saerTo ConCxTan, oTx Serwymul birT-
ganuli nivTierebebis ConCxs. vTan aris dakavSirebuli; naCvenebia Semoklebuli saxiT. molekulis
arqiteqturis natifi cvlilebebi gavlenas axdens mdedrsa da mamr
xerxemlians Soris anatomiuri da fiziologiuri gansxvavebebis gan-
yvelaze mniSvnelovani funqcionaluri viTarebaze.
jgufebi cocxali organizmebis qimiaSi
sxvavebulad moqmedebs mraval samizneze, riTac xels
organuli molekulebis komponentebi, romlebic qi-
uwyobs mdedrisa da mamris kontrastuli Tvisebebis Ca­
miuri reaqciebisaTvis saerToa cnobilia, rogorc fun-
moyalibebas. amrigad, TviT Cvens seqsualobasac aqvs bi­
qcionaluri jgufebi. Tu naxSirwyalbadebs umartives
ologiuri safuZveli molekuluri arqiteqturis sxva­
organul molekulebad ganvixilavT vnaxavT, rom fun-
dasxva variantebSi.
qcionaluri jgufebi damatebebia, romlebic naxSirba-
cocxali organizmebis qimiaSi yvelaze mniSvnelova-
dis ConCxTan dakavSirebul erT an ramdenime wyalbads
nia eqvsi funqcionaluri jgufi – hidroqsilis, karbo-
Caanacvlebs (Tumca, rogorc vnaxavT, zogierT funq-
nilis, karboqsilis, amino, sulfhidrilisa da fosfa-
cionalur jgufSi naxSirbadis ConCxis atomebic Sedis).
turi jgufebi. es jgufebi hidrofiluria da amrigad,
TiToeuli funqcionaluri jgufi erTi organu-
zrdis organuli naerTebis wyalSi xsnadobas. vidre
li molekulidan meoremde, kanonzomierad moqmedebs,
kiTxvas ganagrZobdeT gaecaniT momdevno or gverdze
xolo jgufebis ricxvi da ganlageba aniWebs moleku-
suraT 4.10-ze gamosaxul funqcionalur jgufebs.
lebs maTTvis damaxasiaTebel unikalur Tvi­­sebebs. gan-
vixiloT gansxvaveba testosteronsa da estradiols (es-
trogenis tipia) Soris. Sesabamisad, es naerTebi mamrisa atf _ energiis mniSvnelovani wyaro
da mdedris sasqeso hor­monebia ada­m ianSi da sxva xerx- ujreduli procesebisaTvis
emlianebSi (suraTi 4.9). orive steroidia _ organuli
suraTze 4.10 `fosfatis~ svetSi organuli fosfa-
molekula naxSirbadis saerTo ConCxiT, romelsac oTxi
tis martivi molekulebia naCvenebi. aRsaniSnavia ufro
Serwymuli birTvis saxe aqvs. sasqeso hormonebi mxolod
rTuli organuli fosfati, adenozin trifosfati anu
birTvebTan dakavSirebuli funqcionaluri jgufebiT
atf, vinaidan igi aris upirvelesi energiis gadamtani
gansxvavdeba. es ori molekula mTels organizmSi gan-

81
sicocxlis qimiuri elementebi:

adenozini mimoxilva
rogorc SeityveT, cocxali materia ZiriTadad nax-
Sirbadis, Jangbadis, wyal­b adis, azotis da mcire ra-
odenobiT gogirdisa da fosforisagan Sedgeba. es el-
molekula ujredSi. atf organuli molekulisagan Sed­ ementebi mtkice kovalentur bmebs qmnis; maTi es Tviseba
geba, romelsac adenozini ewodeba; igi sami fosfaturi arsebiTia rTuli organuli molekulebis agebisas. yve-
jgufis wyebasTanaa dakavSirebuli: la am elements Soris naxSirbadi kovalenturi bmebis
rodesac mwkrivSi, iseve rogorc atf-Si, sami fos- virtuozia. naxSirbadis mravalmxrivoba SesaZlebels
fatia, erTi fosfati SeiZleba mowydes, rogorc araor- xdis organuli molekulebis did mravalferovnebas;
ganuli fosfatis ioni. es ioni, –HOPO32 , wignSi xSirad TiToeul maTgans gansakuTrebuli Tvisebebi aqvs, rom-
Semoklebulia rogorc P. erTi fosfatis dakargviT lebic naxSirbadis ConCxis unikaluri ganlagebiTa
atf adenozin difosfatad, anu adf-ad gardaiqmneba. da ConCxTan darTuli funqcionaluri jgufebiTaa
reaqciis dros gamoTavisufldeba energia, romelic ganpirobebuli. mTel biologiur mravalferovnebas
SeiZleba gamoyenebuli iqnes ujredis mier; amis Sesaxeb safuZv­lad udevs es variacia molekulur doneze.
ufro detalurad me-8 TavSi SeityobT.

adenozini adenozini energia

atf araorganuli adf


fosfori

me- 4 Tavis Semowmeba

ZiriTadi koncefciebis Semowmebaa: Tan dakavSirebis saSualebiT


bmebis warmoqmna naxSirbadTan. oTxi kovalentu-
ri bmis warmoqmnis unari xels uwyobs mas mraval-
koncefcia 4.1 ferovani molekulebis warmoqmnaSi. naxSirbadi Sei-
Zleba daukavSirdes sxvadasxva atomebs, O- is H- is da
N- is CaTvliT. naxSirbadis atomebi SeiZleba agreTve
organuli qimia aris swavleba naxSirba- daukavSirdes sxva naxSirbadebs da Seqmnas organuli
dis naerTebis Sesaxeb naerTebis naxSirbadis ConCxi.
molekuluri mravalferovneba naxSirbadis Con-
erT dros fiqrobdnen, rom organuli naerTebi mx-
Cxis cvalebadobiTaa gamowveuli. organuli mo­
olod cocxali organizmebis SigniT warmoiqmnebo-
lekulebis naxSirbadis ConCxis sigrZe da forma
da, magram es idea (vitalizmi) uaryofil iqna, rode-
icv­leba, xolo sxva elementis atomebisaTvis maT da­­ma-
sac qimikosebma laboratoriaSi organuli naerTebis
kavSirebeli saitebi aqvT. naxSirwyalbadebi mxo­l od
sinTezi SesZles.
naxSirbadisa da wyalbadisagan Sedgeba. izo­merebi

4.2
molekulebia, romelTac erTi da igive molekulu­r i
koncefcia formula, magram gansxvavebuli struqtura da Tvise-
bebi aqvT. arsebobs izomerebis sami tipi: struqtu-
ruli izomerebi, geometriuli izomerebi da enan-
naxSirbadis atomebs SeuZliaT sxvadasxva tiomerebi.
aqtivoba: naxSirbadis-fuZiani molekulebis
molekulebis warmoqmna oTx sxva atom-
mravalferovneba

82
aqtivoba: izomerebi d. swavleba bunebrivi (sinTezuris
gamokvleva: ra faqtorebi ganapirobebs wamlebis sapirispirod) naerTebis Sesaxeb.
efeqturobas? e. swavleba naxSirwyalbadebis Sesaxeb.

koncefcia 4.3 2. SearCieT terminebis wyvili, romelic sworad daas-


rulebs winadadebas:
hidroqsili igivea ––––––isaTvis, rac ––––––– al-
funqcionaluri jgufebi molekulebis dehidisaTvis.
nawilebia, romlebic qimiur reaqciebSia a. karbonili; ketoni d. amini; karboqsili
b. Jangbadi; naxSirbadi e. spirti; ketoni
CarTuli g. spirti; karbonili
funqcionaluri jgufebi yvelaze mniSvnelovania 3. am naxSirwyalbadebidan romel maTgans aqvs ormagi
cocxali organizmebis qimiaSi. funqcionaluri bma Tavis naxSirbadis
jgufebi aris organuli molekulebis SigniT arse- ConCxSi?
bul atomTa qimiurad aqtiuri jgufebi, romlebic a. C3H8 d. C2H4 b. C2H6
molekulas gansxvavebul qimiur Tvisebebs aniWebs. e. C2H2 g. CH4
hidroqsilis jgufi (–OH ) polarulia, amrigad, igi
naerTebis wyalSi gaxsnas xels uwyobs. karbonilis 4. benzini, romelsac avtomobili moixmars aris namarxi
jgufi (>CO) SeiZleba iyos an naxSirbadis ConCxis sawvavi, romelic
bolos (aldehidi), an naxSirbadis ConCxis SigniT ZiriTadad Sedgeba:
(ketoni). karboqsilis jgufi (–COOH ) gvxvdeba kar- a. aldehidebisagan d. naxSirwyalbadebisagan
boqsilis mJavebSi. am jgufis wyalbadi SeiZleba di- b. aminomJavebisagan e. Tiolebisagan
socirdes, xolo molekulebi mJavebad gardaiqmneba. g. spirtebisagan
amino jgufs ( –NH2 ) SeuZlia protonis miReba ( H+ ), 5. SearCierT termini, romelic sworad asaxavs damo­
aqedan gamomdinare, moqmedebs rogorc fuZe. sulf- kidebulebas Saqris or molekulas Soris:
hidrilis jgufi (–SH ) xels uwyobs cilebis struq-
turis stabilizacias. fosfatis jgufi (–OPO32– )
mniSvnelovan rols asrulebs energiis gadacemisas.
aqtivoba: funqcionaluri jgufebi

atf: energiis mniSvnelovani wyaro ujreduli


procesebisaTvis. rodesac fosfatis jgufi scil-
deba atf-s, energia gamoTavisufldeba, romelic
ujredis mier SeiZleba iqnes gamoyenebuli.
a. struqturuli izomerebi
sicocxlis qimiuri elementebi: mimoxilva . cocx- g. enantiomerebi b. geometriuli izomerebi
ali materia, ZiriTadad naxSirbadis, Jangbadis, wy- d. izotopebi
albadis, azotis, mcire raodenobiT gogirdisa da 6. gansazRvreT asimetriuli naxSirbadi
fosforisagan Sedgeba. naxSirbadis unari uricxvi am molekulaSi.
raodenobiT warmoqmnas molekulebi, romelTac gan-
saRvruli forma da qimiuri Tvisebebi aqvT, biolo-
giuri mravalferovnebis molekulur safuZvels
Seadgens.

7. romeli funqcionaluri jgufi ar aris


SeamowmeT sakuTari codna am molekulaSi?

TviTSemowmeba

1. amJamad, organuli qimia ganimarteba rogorc:


a. swavleba naerTebis Sesaxeb, romelsac
mxolod cocxali organizmebi warmoqmnian.

b. swavleba naxSirbadis naerTebis Sesaxeb.
a. karboqsilis g. hidroqsilis
g. swavleba sasicocxlo Zalebis Sesaxeb.
b. sulfhidrilis d. amino

83
8. romel moqmedebas SeuZlia karbonilis jgufis war-
moqmna? mecniereba, teqnologia
a. karboqsilis jgufis hidroqsilis
da sazogadoeba
wyalbadiT Canacvlebas
b. Tiolis hidroqsilisaTvis damatebas
g. hidroqsilis fosfatisaTvis damatebas 1918 wels Zilis daavadebis (afrikuli tripanoso-
d. aminis azotis JangbadiT Canacvlebas mozis) epidemiam zogierT gadarCenilSi, parkinsonis
e. sulfhidrilis karboqsilisaTvis damatebas Sors wasuli daavadebis simptomis msgavsi, uCveulo
rigi­d uli dambla gamoiwvia. wlebis Semdeg, zogierT
9. romeli funqcionaluri jgufi ganapirobebs yvelaze aseT pacients, moZraobis gamosaRviZeblad parkinsonis
metad organuli molekulis, fuZe Tvisebebs? daavadebis samkurnalod gamoyenebuli L- dofa (ixile
a. hidroqsili d. amino sur. 4.8) misces. L- dofa SesamCnevad efeqturi aRmoCnda
b. karbonili e. fosfati damblis salikvidaciod, yovel SemTxvevaSi, droebiT
g. karboqsili mainc. Tumca, mis enantiomers D- dofas, iseve rogorc
parkinsonis daavadebis SemTxvevaSi, efeqti saerTod ar
10. ra iciT Jangbadis eleqtrouaryofiTobis Sesaxeb. hqonda. SemogvTavazeT hipoTeza imis gansamartad, Tu
romeli maTgania am molekulebidan ufro Zlieri ratom aris orive daavadebis SemTxvevaSi erTi enantio-
mJava ( miniSneba: SeiswavleT suraTi 4.10). daasabu- meri efeqturi, xolo meore – ara.
TeT Tqveni pasuxi.

a. b.
mecnieruli kvleva

50 wlis win Talidolidma cudi saxeli daimkvidra,


vinaidan misi, rogorc pirRebinebis sawinaaRmdego sa-
Sualebis miRebas fexmZime qalebSi, Tandayolili de-
feqtebis talRa mohyva axalSobilebSi. Tumca, 1998
wels SeerTebuli Statebis sakvebisa da wamlebis samin-
istrom ( FDA ) es wamali daamtkica garkveul pirobebSi
evoluciuri kavSiri samkurnalod, kerZod hansenis daavadebasTan (keTri)
dakavSirebul SemTxvevebSi. klinikur eqsperimentebSi,
Talidomidi perspeqtiuli Cans agreTve SidsiT, tuber-
zogierT mecniers sjera, rom sicocxle, sadme sxva- kuloziT da zogierTi tipis simsivniT daavadebulTa
gan samyaroSi, SesaZloa element siliciumze ufro iyos samkurnalod. rogor fiqrobT, gamarTlebulia Tu ara
dafuZnebuli, vidre naxSirbadze, rogorc es dedamiwa- am wamlis gamoyeneba? da Tu gamarTlebulia, ra piro-
zea. ra saerTo Tvisebebi aqvs siliciums naxSirbadTan bebSi? ra kriteriumebi unda gamoiyeneos FDA- m wamlis
da ratom aris ufro meti albaToba imisa, rom arsebob- sargeblianobis gansasazRvrad?
des siliciumze dafuZnebuli sicocxle, vidre vTqvaT,
neonze an aluminze damyarebuli? (ixile sur. 2.8).

84
5
makromolekulebis
struqtura da funqcia
suraTi 5.1 cilebis kompiuterul
modelze momuSave mecnierebi

ZiriTadi koncefciebi

5.1 makromolekulebis umetesoba monomerebisagan ba imis gagebSi, Tu rogor muSaoben es molekulebi. am


agebuli polimerebia. Tavis ZiriTad sakiTxs warmoadgens sicocxlis didi
5.2 naxSirwylebi sawvavad da saamSeneblo masalad molekulebi. Aam molekulebisTvisac, iseve, rogorc bi-
gamoiyeneba ologiuri ierarqiis yoveli safexurisTvis, forma da
5.3 lipidebi, hidrofoburi molekulebisagan funqcia ganuyofelia.
Semdgari mravalferovani jgufia

5.1
5.4 cilebs ramodenime struqtura aqvT, rac maTi
funqciis koncefcia
mravalgvarobas ganapirobebs.
5.5 nukleinis mJavebi inaxaven da gadascemen memk-
vidrul informacias
makromolekulebis umetesoba
monomerebisagan agebuli
Sesavali polimerebia
sicocxlisaTvis damaxasiaTebeli organuli naer­
sicocxlis molekulebi Tebis 4 klasidan, sami maTganis uzarmazari molekulebi

C
– naxSirwylebi, cilebi da nukleinis mJavebi – jaWvise-
ven vnaxeT Tu rogor gamoiyeneba cneba -sagange- bur molekulebs warmoadgenen. maT polimerebs ( berZ.
bo Tvisebebi- wyalsa da SedarebiT martiv organul polys , mravali, da meris , nawili) uwodeben. polimeri
molekulebTan mimarTebaSi. MTiToeuli saxis mcire grZeli molekulaa. igi kovalenturi bmiT dakavSireb-
molekulas aqvs unikaluri Tvisebebi. es Tvisebebi gan- uli mravali msgavsi an identuri saamSeneblo blokisa-
pirobebulia maTi atomebis mowesrigebuli ganlagebiT. gan Sedgeba, TiTqmis iseve, rogorc matarebeli Sedgeba
biologiuri organizaciis ierarqiaSi momdevno safex- vagonebis jaWvisagan. ganmeorebadi erTeulebi, rom-
uri maSin miiRweva, roca ujredSi mcire zomis organu- lebic polimeris saamSeneblo blokebad gamoiyeneba,
li molekulebi erTiandebian ufro didi molekulebis monomerebad wodebul patara molekulebs warmoad-
warmosaqmnelad. Ddidi zomis biologiuri molekulebis genen. monomerad gamoyenebul zogierT molekulas
4 ZiriTadi klasia. maT miekuTvnebian naxSirwylebi, lip- sxva, sakuTari funqciac aqvs.
idebi, cilebi da nukleinis mJavebi. molekuluri masSta-
biT Tu ganvixilavT, am ujreduli molekulebidan mra- polimerebis sinTezi da daSla
vali maTgani uzarmazari zomisaa. magaliTad, cilis
polimeruli makromolekulebis klasebi, maTi Semad-
SemadgenlobaSi SeiZleba Sediodes kovalenturad da-
geneli monomerebis bunebiT erTmaneTisagan gansxvavde-
kavSirebuli aTasobiT atomi, romlebic qmnian 100,000
ba, magram is qimiuri meqanizmebi, romelTa meSveobiTac
daltonze meti masis mqone molekulur kolosebs. aseTi
ujredi warmoqmnis da Slis polimerebs, ZiriTadad erT-
giganturi molekulebisaTvis biologebi iyeneben ter-
nairia yvela SemTxvevaSi (suraTi 5.2). monomerebi erTde-
mins makromolekulebi.
ba reaqciiT, romelis drosac 2 molekula kovalenturad
aRsaniSnavia, rom makromolekulebis zomisa da ageb-
ukavSirdeba erTmaneTs da gamoiyofa wylis molekula.
ulebis sirTulis gaTvaliswinebiT bioqimikosebma deta-
aseTi tipis reaqcias ewodeba kondensirebis reaq-
lurad daadgines umetesi maTganis struqtura (suraTi
cia, ufro specifiurad ki _ dehidrataciis reaqcia,
5.1). makromolekulebis arqiteqturis codna gvexmare-
radganac wylis dakargva xdeba (surraTi 5.2a). rodesac

85
nsuraTi 5.2 polimerebis sinTezi da daSla

mokle polimeri daukavSirebeli


monomeri

dehidrirebis dros wyali Sordeba


da axali bma warmoiqmneba

ufro grZeli polimeri


woveba sisxlis mimoqcevis sistemaSi da misi saSualebiT
vrceldeba sxeulis yvela ujredisaken, sadac SesaZle-
belia dehidrataciis reaqciis meSveobiT monomerebisa-
(a) polimeris sinTezis dros mimdinare
dehidrirebis reaqcia
gan isev axali polimeris awyoba. miRebuli polimeri gan-
sxvavdeba imisagan, romelic daiSala. axali polimerebi,
ujredis moTxovnis Sesabamisad, specifikur funqciebs
asruleben.

polimerTa mravalferovneba
yoveli ujredi aTasobiT gansxvavebul makro-
hidrolizis dros emateba wylis molekulas Seicavs. koleqcia icvleba ujredis erTi
molekula da bma ixliCeba
tipidan meorisaken, TviT erT organizmSic ki. memkvi-
druli gansxvavebebi adamianis STamomavlebs Soris
saukeTasod asaxavs polimerebis mixedviT variaciebs,
gansakuTrebiT DNA da cilebTan mimarTebaSi. moleku-
luri gansxvavebani aramonaTesave individebs Soris
ufro gavrcelebulia da saxeobebs Soris kidev ufro
metad. cocxal samyaroSi makromolekulebis mraval-
(b) polimeris hidrolizi
ferovneba kidev ufro didia da SesaZlo cvlilebebi
faqtiurad SeuzRudavia.
bma warmoiqmneba or monomers Soris, TiToeuli monomeri mainc ra udevs safuZvlad sicocxlis polimerebis
Tavis nawils aZlevs wylis molekulas: erTi molekula aseT mravalferovnebas? aseTi molekulebi Sedgenilia
gascems hidroqsilis jgufs (-OH H), meore ki wyalbads mxo­lod 40-50-mde martivi, Cveulebrivi monomerisagan
(- H ). polimeris warmoqmnisas es reaqcia meordeba manam, da iSviaTad zogierTi sxva naerTisagan. uamravi polim-
sanam monomerebi erTmaneTis miyolebiT emateba poli- eris aSeneba monomerebis SezRuduli siidan imis analo-
merul jaWvs. dehidrataciis reaqciebisaTvis ujredi giuria, Tu rogor igeba asi aTasobiT sityva anbanis mxo­
energias xarjavs da procesi mxolod fermentebis (spe- lod 26 asosagan. Aaq amosavals warmoadgens ganlageba,
cialuri cilebi romlebic ujredSi mimdinare qimiur mowesrigebuloba _ cvlileba erTeulTa xazobriv
reaqciebs aCqareben) daxmarebiT mimdinareobs. TanamimdevrobaSi. Tumca, es analogia sakmarisi ar aris
polimerebi monomerebad iSlebian hidrolizis makromolekulebis didi mravalferovnebis aRwerisaT-
gziT, procesiT, romelic Cveulebriv dehidrataciis vis, radgan biologiur polimerTa umetesoba gacile-
Sebrunebuli reaqciaa (suraTi 5.2 b). hidrolizi niS- biT grZelia, vidre TviT yvelaze grZeli sityvac ki.
navs daSlas wylis meSveobiT (berZ. hydro , wyali da ly- magaliTad, cilebi agebulia 20 saxis aminomjavasagan,
sis, daSla). Mmonomerebs Soris arsebuli bmebi iSleba romlebic ganlagebulia jaWvSi, romelic Cveulebriv,
wylis molekulebis damatebiT, wlis molekulis wyal- asobiT aminomJavas sigrZisaa. sicocxlis molekuluri
badi ukavSirdeba erT monomers da hidroqsilis jgufi logika martivia, magram Cinebulia: mcire molekulebi,
ki - momijnave monomers. Cvens organizmSi mimdinare hi- romlebic saerToa yvela organizmisaTvis, mowesrige-
drolizis reaqciebis saukeTeso magaliTs warmoadgens bulia unikalur makromolekulebSi.
monelebis procesi. Cvens sakvebSi arsebuli organuli Cven axla mzad varT ujredis organuli naerTebis
nivTierebebis ZiriTadi nawili warmodgenilia poli- 4 mTavari klasis specifikuri funqciisa da srtuqtu-
merebis saxiT, romlebic sakmaod didia imisaTvis, rom ris gasarkvevad. yoveli klasis SemTxvevaSi, Cven davi-
Cvens ujredebSi SeaRwion. monelebis procesSi mraval- naxavT, rom did molekulebs iseTi sagangebo funqciebi
nairi fermenti esxmis Tavs polimerebs da aCqareben hi- aqvT, romlebic maT individualur saamSeneblo blokeb-
drolizs. Semdeg, gamoTavisuflebuli monomerebi gai- Si nanaxi ar aris.

86
52.1
(suraTi 5.3). glukozas (C 6H 12O 6), yvelaze gavrcelebul
koncefcia Semowmeba monosaqarids, centraluri mniSvneloba aqvs sicocxlis
qimiaSi. glukozis struqturaSi Cven SegviZlia vnaxoT
1. romelia didi biologiuri molekulebis 4 mTavari Saqris niSani (trade mark) . molekulas aqvs karbonilis
klasi? jgufi (>C=O) da mravali hidroqsilis jgufi (_OH) .
2. wylis ramdeni molekulaa saWiro 10 monomerisagan karbonilis jgufis mdebareobis mixedviT Saqari an al-
Semdgari polimeris sruli higrolizisaTvis. dozaa (aldehiduri Saqari) an ketoza (ketonuli Saqari).
3. mas Semdeg, rac Tqven SeWamT vaSlis naWers, rom- magaliTad, glukoza aldozaa, fruqtoza _ glukozis
eli reaqcia unda wavides raTa vaSlis cilis Semad- struqturuli izomeri ki _ ketoza. (Saqrebis umetesi
geneli aminomJavuri monomerebi Tqveni sxeulis nawilis saxelis daboloebaa _ oza). Saqrebis klasifi-
cilebad gardaiqmnan? kaciis sxva kriteriums warmoadgens naxSirwyalbado-
vani ConCxis zoma, romelic icvleba 3-dan 7 naxSirbadis
SemoTavazebuli pasuxebisaTvis sigrZemde. glukozas, fruqtozas da sxva Saqrebs, rom-
ixileT danarTi AA lebsac 6 naxSirbadis atomi aqvT, heqsozebi ewodeba.
triozebi (samnaxSirbadiani Saqrebi) da pentozebi (xuT-

5.2
naxSirbadiani Saqrebi) aseve gavrcelebulia.
martivi Saqrebis ganmasxvavebel Semdeg niSans war-
koncefcia
moadgens asimetriuli naxSirbadis atomis garSemo
myofi nawilis specialuri ganlageba (Sexseneba me-4 Ta-
naxSirwylebi sawvavad da vidan, rom asimetriuli naxSirbadi aris is naxSirbadi,
romelic 4 gansxvavebul partniorTan aris dakavSire-
saamSeneblo masalad buli). magaliTad, glukoza da galaqtoza erTmaneTisa-
gamoiyeneba gan gansxvavdeba mxolod erTi asimetriuli naxSirbadis
atomis garSemo ganlagebuli nawilebis mdebareobiT.
(ixileT mewamuli yuTebi suraTi 5.3). rogorc Cans, mc-
naxSirwylebis SemadgenlobaSi Sedian Saqrebi da
ire gansxvavebac ki mniSvnelovnad sakmarisia imisaTvis,
SaqarTa polimerebi. yvelaze martivi naxSirwylebi
rom 2 Saqars mieniWos gansxvavebeli forma da Tvisebebi.
monosaqaridebi, an ubralod Saqrebia. isini aseve cno-
bilia, rogorc martivi Saqrebi.
trioza Saqrebi pentoza Saqrebi heqsoza Saqrebi
disaqaridebi ormagi Saqrebia,
romlebic kondensaciis re­aqciiT
dakavSirebul 2 momosaqarids Sei-
caven. naxSirwylebi, romlebic
makromolekulebia, warmoadgenen
polisaqaridebs _ polimerebs,
romlebic mravali Saqris saamSene-
aldozebi]

blo blokisagan Sedgebian.


gliceraldehidi
Saqrebi
Cveulebriv, monosaqaridebis riboza
(berZ. monos, erTi da sacchar , Saqa-
glukoza galaqtoza
ri) molekuluri formula mravali
CH2O erTeulis jams warmoadgens

suraTi 5.3 zogierTi monosaqaridis


struqtura da klasifikacia.

karbonilis jgufis mdebareobis mixedviT


ketozebi

(mu­qi narinjisferi), Saqrebi SeiZleba iyv­


nen aldozebi (aldehiduri Saqrebi, zeda
mwkrivi) an ketozebi (ketonuri Saqrebi,
dihidroqsi-
qveda mwkrivi). Saq­rebis klasifikacia aseve
xdeba maTi naxSirbadovani ConC­xis sigrZis acetoni
mixedviT. me­­same ganmasxvavebe­li momentia
asimetriuli naxSirbadis garSemo sivrco- ribuloza
brivi ganlageba (magaliTad SeadareT, glu-
fruqtoza
kozisa da galaqtozis mewamuli nawilebi).

87
(b) Semoklebuli cikluri struqtura.
yoveli kuTxe naxSirbads gamoxatavs. cik-
lis ufro sqeli gverdi mianiSnebs, rom
(a)sworxazovani da cikluri formeba. sworxazovan da ciklur formebs So- Tqven cikls zemodan uyurebT; ciklTan
ris qimiuri wonasworoba upiratesad gadaxrilia ciklis warmoqmnisaken. glu- mimagrebuli komponentebi mdebareoben
kozis cikluri formis warmosaqmnelad, pirveli naxSirbadi ukavSirdeba me-5 cilkis sibrtyis zeviT an qveviT.
naxSirbadTan dakavSirebul Jangbads.

suraTi 5.4 glukozis sworxazovani da cikluri formebi

(a) maltozis sinTezis dros


mimdinare dehidrirebis reaq-
1-4
cia. glukozis ori erTeulis
SeerTebiT miiReba maltoza.
glikozi-
glikoziduri kavSiri erTi duri
glukozis pirvel naxSirbads kavSiri
aerTebs meore glukozis
me-4 naxSirbadTan. glukozis
monomerebis gansxvavebuli
wesiT SeerTebisas, sxvadasxva
saqaridebi miiReba.
glikoziduri kavSiri glukoza glukoza maltoza

(b) saqarozis sinTezis dros


mimdinare dehidrirebis 1-2
reaqcia. saqaroza aris glikozi-
glukozisa da fruqtozisa- duri
gan warmoqmnili di­s aqaridi. kavSiri
yuradReba mi­a qcieT, rom
fruqtoza, miuxedavad imisa,
rom glukozismagvari heqso-
zaa, warmoqmnis xuTgverdian
cikls. glukoza fruqtoza saqaroza

suraTi 5.5 disaqaridebis sinTezis magaliTebi

miRebulia glukozis gamosaxva sworxazovani nax- polisaqaridebSi CaerTvebian monosaqaridebis saxiT.


Sirwyalbadovani ConCxis saxiT, Tumca, es gamosaxule- disaqaridi Sedgeba glikoziduri bmiT dakavSirebu-
ba sruliad zusti ar aris. wyalxsnarebSi, glukozis li 2 monosaqaridisagan. am dros dehidrataciis reaqci-
molekulebi, iseve rogorc sxva Saqrebi, cikluri for- iT 2 monosaqarids Soris kovalenturi bma warmoiqmneba.
miT arseboben (sur. 5.4). magaliTad, maltoza aris disaqaridi, romelic warmoqm-
monosaqaridebi, gansakuTrebiT ki glukoza, ujre- nilia glukozis 2 molekulisagan (suraTi 5.5a).
disaTvis mTavar sakvebs warmoadgens. ujreduli sunTq- yvelaze metad gavrcelebuli disaqaridia saqaro-
vis saxeliT cnobil procesSi, ujredebi gamoyofen za, romelic sakveb Saqars warmoadgens. mis monomerebs
glukozis molekulebSi akumulirebul energias. Umarti- warmoadgens glukoza da fruqtoza (suraTi 5.5b). Cveu-
vi Saqris molekulebi mxolod ujredis muSaobisaTvis lebriv, mcenareebi naxSirwylebis transports saqarozas
saWiro sawvavs ki ar warmoadgenen, aramed maTi naxSir- saxiT axdenen foTlebidan fesvebisaken da sxva, arafo-
wyalbadovani ConCxi aseve gamoiyeneba mcire organuli tosinTezirebad organoebisaken. laqtoza, rZeSi arse-
molekulebis - aminomJavebisa da cximovani mJavebis, sin- buli Saqari, aseve disaqaridia. am SemTxvevaSi glukozis
TezisaTvis. Saqris is molekulebi, romlebic uSualod molekula dakavSirebulia galaqtozis molekulasTan.
ar gamoiyenebian am gzebSi, Cveulebriv, disaqaridebsa da

88
polisaqaridebi rTuli formaa amilopeqtini. igi datotvili polimeria
da datotvis wertilebSi 1-6 kavSirebia moTavsebuli.
polisaqaridebi warmoadgenen makromolekulebs, mcenareebi saxamebels granulebis formiT inaxaven
glikoziduri bmebiT dakavSirebuli mravali aseuli- im ujredul struqturebSi, romelTac plastidebi ewo-
dan mraval aTaseulamde monosaqaridisagan Semdgar deba. plastidebi Seicaven qloroplasts (suraTi 5.6a).
polimerebs. zogi polisaqaridi gamoiyeneba samarago saxameblis sinTeziT mcenareebs Warbi glukozis dag-
nivTierebad, romlebic moTxovnilebis Sesabamisad hi- rovebis saSualeba eZlevaT.… radgan glukoza ZiriTadi
drolizs ganicdian da ujreds SaqriT uzrunvelyofen. ujreduli sawvavia, amitom saxamebeli samarago ener-
sxva polisaqaridebi gamoiyeneba saamSeneblo masalad gias warmoadgens. mogvianebiT, Saqari SeiZleba Camo-
im struqturebisaTvis, romlebic ujreds an mTel or- Sorebul iqnas am naxSirwylovani `bankidan~ hidrolizis
ganizms icaven. polisaqaridebis arqiteqtura da funq- gziT, romlis sedegadac glukozis monomerebs Soris
cia ganisazRvreba maTi Saqrovani monomerebiT da maTi arsebuli bmebi iSleba. cxovelTa umetesobas, adamianis
glikoziduri bmebis mdebareobebiT. CaTvliT, aqvT fermentebi, romelTac mcenareuli sax-
ameblis hidrolizi SeuZliaT da amiT, glukozas ufro
samarago polisaqaridebi misawvdoms xdian ujredis kvebisaTvis. kartofilis
saxamebeli, mcenareuli polisaqaridi mxolod glu- bolqvebi da xorblis, Wvavis, brinjis marcvlebi da aseve
kozis monomerebisagan Semdgari polimeria. am mono- sxva marcvlovnebi, adamianis sakvebSi arsebuli saxame-
merebis umetesoba dakavSirebulia 1-4 bmebiT (I naxSir- blis mTavar wyaros warmoadgenen. cxovelebi inaxaven
badi me-4 naxSirbadTan), maltozaSi arsebuli glukozis polisaqarids, romelsac glikogeni ewodeba. igi glu-
erTeulebis msgavsad (ix.suraTi 5.5a). aRniSnuli bmis kozis polimeria da amilopeqtinis msgavsia, magram ufro
kuTxe polimers spiralurs xdis. saxameblis yvelaze metad datotvilia (suraTi 5.6b). adamiani da sxva xerxem-
martivi forma, amiloza dautotavia. A saxameblis ufro lianebi glikogens mxolod RviZlsa da kunTovan ujre-

qloroplasti saxamebeli mitoqondria glikogenis granulebi

amiloza

amilopeqtini glikogeni

(a)saxamebeli: mcenareuli polisaqaridi. saxame- (b) glikogeni: cxoveluri polisaqaridi. gliko-


blis or formas warmoadgenen amiloza(dautotavi) geni ufro metad datotvilia, vidre amilopeqtini.
da amilopeqtini (datotvili). mikrografze gamo- cxoveluri ujredi glikogens imaragebs gran-
saxuli naTeli ovalebi aris mcenareuli ujredis ulebis mkvrivi konebis saxiT RviZlsa da kunTovan
qloroplastSi arsebuli saxameblis granulebi. ujredebSi. (mikrografi gviCvenebs RviZlis ujre-
debis nawils. mitoqondria aris organoidi, ro-
melic Saqris daSlas uwyobs xels.)

suraTi 5.6 mcenareebisa da cxovelebis samarago polisaqaridebi. es magaliTebi, saxamebeli da glikogeni, mTlianad glukozis
monomerebisagan Sedgebian. monomerebi aq eqvskuTxedebis saxiT aris warmodgenili. maTi molekuluri struqturis gamo, polimeris
jaWvi spiralis warmoqmnisaken miiswrafvis.

89
(b) saxamebeli: α glukozis monomerebis
α glukoza 1-4 dakavSireba
β glukoza

(a) α da β glukozis cikluri struqturebi. Eglu-


kozis es ori urTierTgardamavali forma erTma-
neTisagan gansxvavdeba porvel naxSirbadTan daka-
vSirebuli hidroqsilis jgufis mdebareobiT.

(g) celuloza: β glukozis monomerebis 1-4 dakavSireba. ciklebis damakavSirebeli bmebis kuTx-
eebi, yovel meore glukozas zeda nawiliT qveviT atrialebs, Tavis mezoblebTan mimarTebaSi.
SeadareT gamoyofili _OH jgufebis mdebareoba saxamebelsa (b) da celulozaSi (g)

suraTi 5.7 saxameblisa da celulozis struqturebi

daaxloebiT celulozis
celulozis mikrofi-
80 molekula erTiandeba
brilebi mcenareuli
mcenareuli ujredis ked-
ujredis kedelSi
lis mTavari arqiteqtor-
ujredis mikrofibrila uli erTeulis, mikrofi-
kedlebi
brilis warmosaqmnelad.

mcenareuli ujredebi

celu-
lozis
molekula

celulozis parale-
luri molekulebi
erTad kavdebian me-3
da me-6 naxSirbadis celulozis molekula
atomebTan dakavSire- β glukozis dautotavi
buli hidroqsilis polimeria
jgufebs Soris war-
moqmnili wyalbaduri β glukozis
bmebiT. monomeri suraTi 5.8 celulozis organizacia mcenareuli
ujredis kedlebSi

90
suraTi 5.9 celulozis damSleli baqteria nanaxia mcoxnav
cxovelebSi, iseTSi rogoric es Zroxaa.

qsilis jgufTan wyalbaduri bmebis warmosaqmnelad.


Mmcenareuli ujredis kedelSi, celulozis paraleluri
molekulebi aRniSnuli saxiT erTad arian ganlagebuli
da jgufdebian erTeulebSi, romelTac mikrofibrilebi
ewodeba (suraTi 5.8). es bagiriseburi mikrofibrilebi
myari saamSeneblo masalaa rogorc mcenareebisaTvis,
aseve im adamianebisTvisac, romlebic celuloziT mdi-
dar xe-tyes iyeneben.
debSi inaxaven. roca Saqarze moTxovnileba izrdeba, am ori molekulis gansxvavebuli formis gamo, fer-
aRniSnul ujredebSi glikogenis hidrolizis Sedegad mentebi, romlebic Slian saxamebels maTi α kavSirebis
glukoza Tavisufldeba. magram mainc, am Senaxul saw- hidroliziT, celulozis β kavSirebis hidrolizs ver
vavs cxovelis xangrZlivad uzrunvelyofa ar SeuZlia. axdenen. faqtiurad, organizmTa mcire raodenoba Sei-
magaliTad, adamianebSi, glikogenis maragi daaxloebiT cavs celulozis damSlel fermentebs. adamians am tipis
erT dReSi gamoileva Tu misi xelaxla Sevseba ar moxda fermentebi ara aqvs: Cvens sakvebSi arsebuli celulo-
sakvebis moxmarebis gziT. za gaivlis momnelebel traqts da fekaliebTan erTad
gamoiyofa. am gzis ganmavlobaSi celuloza xexavs mom-
struqturuli polisaqaridebi nelebeli traqris kedlebs da axdens amomfeni lorwos
organizmebi myar masalebs struqturuli polisaqa- gamoyofis stimulirebas. am lorwos saSualebiT sakvebi
ridebisagan aSeneben. magaliTad, polisaqaridi celu- rbilad gadaadgildeba momnelebel traqtSi. miuxedavad
loza aris mcenareuli ujredis kedlis mTavari kompo- imisa, rom celuloza adamianis sakvebs ar warmoadgens,
nenti. Globaluri masStabiT rom ganvixiloT, mcenareebi igi aris janmrTeli dietis mniSvnelovani Semadgeneli
yovelwliurad warmoqmnian TiTqmis 1011 (100 miliard) nawili. axali xilisa da bostneulis umetesi nawili
tona celulozas. Celuloza, dedamiwaze yvelaze uxvad da yvela marcvleuli mdidaria celuloziT. sakvebis
gavrcelebuli organuli naerTia. saxameblis msgavsad, Sekvraze arsebuli warwera `uxsnadi boWko~, mxo­l od
celulozac glukozis polimeria. magram am ori polim- celulozas exeba.
eris glikoziduri bmebi gansxvavebulia. gansxvaveba zogierT mikrobs celulozis moneleba SeuZlia, igi
dafuZnebulia imaze, rom faqtiurad, erTmaneTisagan mas Slis glukozis monomerebamde. Zroxis kuWis pirvel
mcired gansxvavebuli glukozis 2 cikluri struqtura ganyofilebaSi _ faSvS, Sekedlebulia celulozis
arsebobs (suraTi 5.7a). rodesac glukozis rgoli war- damSleli baqteria (suraTi 5.9). baqteria Calisa da
moiqmneba, pirvel naxSirbadis atomTan dakavSirebuli balaxis celulozas Slis da glukozas gardaqmnis iseTi
hidroqsilis jgufi ganlagdeba rgolis sibrtyis an qve­ saxis sakveb nivTierebad, romliTac Zroxa sazrdoobs.
viT, an zeviT. miiReba, Sesabamisad, glukozis alfa (α) da zustad amis msgavsad, termits, romelsac celulozis
beta (β) formebi. saxamebelSi glukozis yvela monomeri moneleba TviTon ar SeuZlia, nawlavSi hyavs mikrobe-
α konfiguraciaSia (suraTi 5.7b), maTi ganlageba Cven bi, romlebic xiT ikvebebian. zogierT sokosac SeuZlia
vnaxeT sur.5.4 da sur.5.5-ze. sapirispirod, celuloza- celulozis daxleCa da amiT xels uwyobs dedamiwaze
Si glukozis yvela monomeri aris β konfiguraciaSi da gavrcelebul ekosistemebSi, qimiuri elementebis Car­
glukozis yoveli meore monomeri gadabrunebulia (zeda Tvas ganmeorebiT ciklSi.
nawiliT qveviT) Tavis mezobelTan mimarTebaSi (suraTi kidev erTi struqturuli polisaqaridia qitini.
5.7 g). polisaqaridi, romelsac fexsaxsrianebi (mwerebi, obo-
sxvadasxvanairi glikoziduri kavSirebis arsebo- bebi, kibosnairebi da msgavsi cxovelebi) iyeneben Ta-
bis gamo, saxameblisa da celulozas samganzomile- vianTi garegani ConCxis asagebad (suraTi 5.10). gare-
biani formac gansxvavebulia. maSin, roca saxameb- gani ConCxi aris magari yuTi, romelic cxovelis rbil
lis molekulebi metwilad spiraluria, celulozas nawilebs akravs garSemo. sufTa qitini tyavis magvaria,
molekulebi sworxazovania (arasodes ar aris datot- magram igi magrdeba, roca garedan ifareba kalciumis
vili) da maTi hidroqsilis jgufebi Tavisufalia, para- karbonatiT _ mariliT. qitini aseve nanaxia mraval so-
lelurad mdebare celulozis sxva molekulis hidro- koSi, romlebic TavianTi ujredebis kedlis asagebad am

91
polisaqarids celulozaze metad iyeneben. qitini ce- mcire xarisxiT aqvT gamoxatuli. lipidTa hidrofoburi
lulozis msgavsia im gamonaklisis garda, rom qitinis Tviseba ganpirobebulia maTi molekuluri struqtu-
glukozis monomers aqvs azotis Semcveli danamati (ix. riT. miuxedavad imisa, rom maT SeiZleba gaaCndeT Jang-
suraTi 5.10 a). badTan asocirebuli polaruli bmebi, mainc metwilad,
naxSirwyalbadebisagan Sedgebian. arian ra WeSmarit mak-
romolekulebze (polimerebze) mcire zomisani, lipid-
koncefcia Semowmeba 5.2 ebi metad mravalferovani jgufia rogorc formis, ise
funqciis mixedviT. lipidebs warmoadgenen cvilebi da
1. dawereT samnaxSirbadiani monosaqaridis zogierTi pigmenti, magram Cvens yuradRebas SevaCerebT
formula. biologiurad yvelaze metad mniSvnelovan lipidTa ti-
2. maltozas warmosaqmnelad dehidrataciis reaq- pebze: cximebze, fosfolipidebsa da steroidebze.
ciiT erTdeba glukozis 2 molekula. glukozis
formula aris C 6H 12O 6. rogoria maltozas cximebi
formula?
3. Seadare da ganasxvave saxamebeli da celuloza. Tumca cximebi polimerebs ar warmoadgenen, isi-
ni didi zomis molekulebi arian da ufro mcire zo-
SemoTavazebuli pasuxebisaTvis ixileT danarTi A mis molekulebisagan warmoiqmnebian dehidrataciis
reaqciebiT. cxi­m i agebulia ori saxis mcire moleku-
lisagan: glicerinisa da cximovani mJavebisagan (suraTi

5.3
5.11a). glicerini samnaxSirbadiani spirtia. TiToeul
naxSirbadis atomTan dakavSirebulia hidroqsilis jgu-
koncefcia fi. cximovan mJavas grZeli naxSirwyalbadovani ConCxi
aqvs, Cveulebriv igi Seicavs 16 an 18 naxSirbadis atoms.
lipidebi, hidrofoburi cximovan mJavas erT boloSi aqvs karboqsilis jgufi, anu
is funqciuri jgufi, romelic am molekulas cximovani
molekulebisagan Semdgari mJavas saxels aniWebs. karboqsilis jgufTan grZeli
naxSirwyalbadovani jaWvia mibmuli. cximovani mJavebis
mravalferovani jgufia naxSirwyalbadovan jaWvSi arsebuli arapolaruli C-H
bmebi ganapirobeben cximebis hidrofoburobas. cximebi
lipidebi warmoadgenen didi zomis im biologiuri wylisagan imitom gamoiyofian, rom wylis molekulebi
molekulebis klass, romlebic polimerebs ar miekuT- erTmaneTs wyalbaduri bmebiT ukavSirdebian da cximebs
vnebian. gamoaZeveben. Aam fenomenis gavrcelebul magaliTs war-
lipidebis saxeliT cnobili naerTebi erT jgufSi moadgens mcenareuli zeTis (Txevadi cximi) gamoyofa
gaerTienebuli arian erTi mniSvnelovani Tvisebis gamo: Zmris wyalxsnarisagan salaTis sakmazis boTlSi.
maT wylisadmi Tvisoba an saerTod ar axasiaTebT, an kidev cximis warmoqmnisas, glicerins sami cximovani mJava

(a) qitinis monomeris (b) qitini warmoqmnis fexsaxsrianebis (g) qitini gamoiyeneba Zlieri da mo-
struqtura garegan ConCxs. es WriWina Tavis gare- qnili qirurgiuli Zafis dasamzade-
gan ConCxs icvlis da warmogvidgeba blad, romelic Wrilobis an nakeris
srulwlovanis formiT Sexorcebis Semdeg iSleba

suraTi 5.10 qitini, struqturuli polisaqaridi

92
suraTi 5.11 cximis an triacilglicerinis sinTezi da struq-
tura. cximis molekulis saamSeneblo blokebs warmoadgenen glic-
erinis erTi molekula da cximovani mJavas 3 molekula. (a) wylis
erTi molekula gamoiyofa TiToeuli cximovani mJavas glicerin-
Tan dakavSirebisas. (b)cximis molekula 3 identuri cximovani mJa-
cximovani mJava vas erTeuliT. cximovani MmJavebis naxSirbadebi zigzagiseburad
(palmitinis mJava) arian ganlagebuli, raTa yoveli naxSirbadidan gamosuli oTxi
erTmagi bmisaTvis aqtualuri orientacia SeirCes (ix. sur.4.3a).

glicerini
maTi cximovani mJavebis naxSirwyalbadovani jaWvebi _
(a) cximis sinTezis dros mimdinare dehidrataciis reaqcia cximis molekulebis `kudebi~ _ ormag bmebs ar Seicaven
da moklekulebs SeuZlia erTmaneTis gverdze mWidrod
eTeruli kavSiri Cawyoba. najeri cxoveluri cximebi _ rogoricaa Roris
qoni da karaqi _ oTaxis temperaturaze myaria. amis sa-
pirispirod, mcenareuli da Tevzis cximebi, Cveulebriv,
ujeria, rac imas niSnavs, rom isini agebulia erTi an
meti saxis ujeri mJavebisagan. oTaxis temperaturaze
Txevad mdgomareobaSi myof mcenareul da Tevzis cx-
imebs Cveulebriv zeTebs uwodeben _ magaliTad, zei-
Tunis zeTi da virTevzas RviZlis zeTi. molekulaSi
ar­sebuli naRu­n ebi, eseigi adgilebi sadac cis- ormagi
bmebia, xels uSlis molekulebis erTmaneTTan mWidrod
Cawyobas, raTa ar moxdes maTi gamyareba oTaxis temper-
aturaze. sakvebis etiketze arsebuli fraza `hidrire-
(b) cximis molekula (triacilglicerini)
buli mcenareuli zeTi~ niSnavs, rom ujeri cximebi wy-
albadis damatebiT sinTezurad gardaqmnilia najerad.
ukavSirdeba, TiToeuli eTeruli kavSiriT _ hidroqs- araqisis karaqi, margarini da mravali sxva produqti
ilisa da karboqsilis jgufebs Soris warmoqmnili bmiT. hidrirebulia, raTa acilebul iqnas lipidTa Tzevadi
miRebul cxims aseve uwodeben triacilglicerins, ro- (zeTis) formiT gamoyofa.
melic amgvarad, Sedgeba glicerinis erT molekulasTan najeri cximebiT mdidari sakvebi im mraval faqtor-
dakavSirebuli sami cximovani mJavisagan. (cxims aseve Tagan erT-erTs warmoadgens, romelic iwvevs iseT gul-
uwodeben triglicerids, es sityva xSirad gvxvdeba Se- sisxlZarRvovan daavadebas, rogoricaa aTerosklerozi.
fuTuli sakvebis ingredientebis siaSi). cximSi arsebuli Aam paTologiis dros, sisxlZarRvTa kedlebze viTarde-
cximovani mJavebi SeiZleba iyos suraTi 5.11b-ze gamosax- ba balTebi, romlebic Sida mxareze amozneqilobebs war-
ulis msgavsi, an kidev ori Tu sami gansxvavebuli saxis. moqmnian da sisxlis nakads xels uSlian. amasTan erTad,
cximovani mJavebi erTmaneTisagan gansxvavdebian nax- mcirdeba sisxlZarRvTa elastiurobasac. Tanamedrove
Sirwyalbadovani jaWvis sigrZiT, ormagi bmebis raodeno- gamokvlevebma aCvenes, rom bostneulis zeTebis hidri-
biTa da mdebareobiT. terminebi najeri cximebi da ujeri rebis procesSi warmoiqmneba ara marto najeri cximebi,
cximebi Cveulebriv, kvebasTan dakavSirebiT ixmareba aramed aseve trans ormagi bmebis mqone ujeri cximebic.
(suraTi 5.12). es terminebi exeba cximovani mJavebis nax- es trans cximis molekulebi SeiZleba ufro metad iyos
Sirwyalbadovani jaWvebis struqturas. Tu ki jaWvis CarTuli aTerosklerozisa (ix. Tavi 42) da sxva probl-
warmomqmnel naxSirbadis atomebs Soris arc erTi ormagi emuri procesebis ganviTarebaSi, vidre najeri cximebi.
bma ar aris, eseigi naxSirbadis jaWvTan dakavSirebulia cximma iseTi uaryofiTi damatebiTi mniSvneloba
imdeni wyalbadis atomi, ramdenis saSualebac aris, aseTi SeiZina, rom SeiZleba gagikvirdes kidec, cxims raime
struqturis Sesaxeb amboben, rom igi gajerebulia wyal- sasargeblo Tviseba Tu aqvs. cximebis mTavari funqcia
badebiT. xolo miRebul cximovan mJavebs uwodeben najer energiis Senaxvaa. maTi naxSirwyalbadovani jaWvebi ben-
cximovan mJavebs (suraTi 5.12a). ujer cximovan mJavebs zinis molekulebis msgavsia da iseve mdidaria energiiT.
aqvT erTi an meti ormagiGbma, romelic warmoiqmneba nax- erTi grami cximi orjer ufro met energias Seicavs, vi-
Sirwyalbadovani jaWvidan wyalbadis atomis moSorebiT. dre erTi grami iseTi polisaqaridi, rogoricaa saxame-
Tu cximovan mJavaSi ormagi bma cis- mdgomareobaSia, ma- beli. radgan mcenareebi SedarebiT uZravni arian, maT
Sin mis naxSirwyalbadovan jaWvs aRniSnuli bmis adgilze funqcionireba SeuZliaT saxameblis saxiT dagrovili
naRuni ukeTdeba, anu jaWvi iRuneba. energiis xarjze. (bostneulis zeTebi Cveulebriv mi-
najeri cximovani mJavebidan waroqmnil cxims najeri iReba Teslebisagan, sadac cximebis ufro kompaqturad
ewodeba. cxoveluri cximebis umetesi nawili najeria: dagroveba mcenaris mniSvnelovan Rirsebas warmoad-

93
nacvlad, mxolod ori cximovani mJavaa dakavSirebuli.
glicerinis mesame hidrohsilis jgufi dakavSirebulia
fosfatis jgufTan, romelsac uaryofiTi eleqtruli
muxti aqvs. sxvadasxva saxis fosfolipidebis warmosaqm-
nelad, fosfatis jgufs Cveulebriv, SeiZleba damate-
biT daukavSirdes damuxtuli an polaruli mcire zomis
stearinis mJava molekulebi.
fosfolipidebi gaorebul qcevas avlenen wylis mi­
marT. maTi naxSirwyalbadovani kudebi hidrofoburia da
ganizidebian wylisagan. maSin roca, fosfatis jgufebi da
maTTan mibmuli jgufebi warmoqmnian hidrofilur Tavebs,
(a) najeri cximi da cximovani mJava. oTaxis temperaturaze,
najeri cximis molekulebi, rogoric es karaqia, ewyobian erTad romlebsac wyalTan Tvisoba axasiaTebT. rodesac wyals
mWidrod da myardebian umateben fosfolipidebs, isini TavisiT erTiandebian da
warmoqmnian or Srian agregats _ biSres _ romelic wyl-
isagan icavs hidrofobur nawilebs (suraTi 5.14).
fosfolipidebi ujredis zedapirze igive biSris
formiTaa ganlagebuli. molekulaTa hidrofiluri
Tavebi biSris gareTa mxarezea moTavsebuli da kontaqt-
Sia ujredis Sida da gareTa mxareze arsebul wyalsxn-
arTan. Hhidrofoburi Tavebi ki, biSris Sida mxareze aR-
moCndebian, wylisagan mofarebulad. fosfolipiduri
oleinis
mJava biSre warmoqmnis zRvars ujredsa da mis garSemo arse-
bul garemos Soris. faqtiurad, fosfolipidebi yvela
ujredis membranebis mTavari komponentebi arian. es, cx-
imebis funqciis molekulur doneze gamovlinebis kidev
erTi magaliTia.
ormagi cis-bma moRunvas iwvevs

(b) ujeri cximi da cximovani mJava. oTaxis temperaturaze, steroidebi


ujeri cximis molekulebs, rogoric es zeiTunis zeTia, maTi cxi-
movani mJavebis kudebze arsebuli naRunebis gamo, ar SeuZliaT
steroidebi aris lipidebi, romlebisTvisac damaxa-
erTmaneTTan ise mWidrod Cawyoba rom gamyardnen. siaTebelia oTxi Serwymuli rgolisagan Semdgari nax-
Sirbadovani ConCxi (suraTi 5.15). sxvadasxva steroide-
bi gansxvavdebian rgolebis ansamblze mimagrebuli
suraTi 5.12 najeri da ujeri cximebisa da cximovani
mJavebis magaliTebi funqcionaluri jgufebis mixedviT. steroidi qoles-
terini, cxoveluri ujredis membranis gavrcelebuli
gens). cxovelebma maTi energiis maragi Tan unda ataron, komponentia da amave dros, igi aris winamorbedi, rom-
ase rom aq upiratesia sawvavis_ cximis ufro kompaq- lisganac sxva steroidebi sinTezdebian. mravali hor-
turi rezervuarebis arseboba. adamianebi da sxva ZuZum- moni, xerxemlianTa sasqeso hormonebis CaTvliT, qoles-
wovrebi TavianTi sakvebis grZelvadian maragebs adi- terinidan warmoqmnili steroidebia (ix. suraTi 4.9). ase,
pozur ujredebSi inaxaven (ix. suraTi 4.6b). adipozuri rom qolesterini cxovelebisaTvis gadamwyveti mniSvn-
ujredebi Sesabamisad iberebian da ikumSebian roca cximi elobis molekulaa, Tumca, sisxlSi misi koncentraciis
Seitaneba da ukan gaitaneba sawyobidan. energiis Senax- momatebam SeiZleba aTerosklerozi gamoiwvios. najeri
vasTan erTad adipozuri qsovili warmoadgens iseT sa- da trans cximebi janmrTelobaze uaryofiTad moqmede-
sicocxlo organoebis sarCuls, qvesadebs, rogoricaa ben qolesterinis doneze moqmedebis gamo.

5.3
Tirkmelebi, aseve kanis qveS debare cximis fena izola-
cias ukeTebs sxeuls. es kanqveSa fena gansakuTrebiT koncefcia Semowmeba
sqelia veSapisnairebSi, selapisnairebsa da zRvis ZuZum-
wovrebis umetesobaSi, raTa isini daicvas okeanis civi 1. SeadareT cximisa (trigliceridis) da fosfoglic-
wylisagan. eridis struqturebi.
2. riT gansxvavdeba najeri da ujeri cximovani mJa-
vebis struqtura da qceva erTmaneTisagan?
fosfolipidebi
3. ratom akuTvneben adamianis sasqeso hormonebs
fosfolipidi, rogorc suraTi 5.13-zea naCvenebi, lipidebs?
cximis msgavsia, magram glicerinis molekulasTan, samis

94
hidrofiluri Tavi qolini

fosfati

glicerini
hidrofoburi kudebi

cximovani mJavebi

hidrofiluri Tavi

hidrofoburi kudebi

(a) struqturuli formula (b) sivrculi modeli (g) fosfolipidis simbolo

suraTi 5.13 fosfolipidis struqtura. fosfolipids aqvs hidrofiluri (polaruli) Tavi da ori hidrofoburi (arapolaruli)
kudi. fosfolipidebis mravalferovneba ganpirobebulia 2 cximovani mJavisa da Tavis fosfatur jgufTan dakavSirebuli jgufebis sx-
vadasxvaobiT. am gansakuTrebul fosfolipids, romelsac fosfatidilqolini hqvia, qolinis jgufi aqvs mierTebuli. mis erT-erT kudze
naRuni ganpirobebulia ormagi cis-bmiT. (a) struqturuli formula miyveba zogad qimiur konvencias naxSirwyalbadovani kudebis naxSir-
badebisa da mimagrebuli wyalbadebis gamotovebis Sesaxeb. (b) sivrcul modelSi, Savi = naxSirbads, ruxi = wyalbads, wiTeli = Jangbads,
yviTeli = fosfors da lurji = azots. (g) fosfolipidis es simbolo am wignSi yvelgan SegxvdebaT.

wyali
hidrofiluri Tavi

wyali
hidrofoburi kudi

suraTi 5.14 orSriani struqtura warmoiqmneba fosfolipid- suraTi 5.15 qolesterini, steroidi. qolesterini aris moleku-
ebis TviT awyobadi procesis Sedegad wylian garemoSi. Aaq naCvenebi la, romlisganac sxva steroidebi, sasqeso hormonebis CaTvliT,
fosfolipiduri ormagi Sre biologiuri membranebis mTavari sinTezdebian. steroidebi gansxvavdebian maT urTierTdakavSirebul
ConCxia. yuradReba miaqcieT, rom fosfolipidebis hidrofiluri 4 ciklTan(naCvenebia oqrosfrad). mibmuli funqciuri jgufebiT
Tavebi am struqturaSi wyalTan kontaqtSi imyofebian, maSin roca
hidrofoburi kudebi erTmaneTTan kontaqtSi da wylisagan mo-
Sorebulebi arian.

95
koncefcia 5.4 genen fermentebi. fermentuli cilebi, moqmedeben ra
rogorc katalizatorebi,Fanu qimiuri agentebi, rom-
lebic gaxarjvis gareSe, SerCeviTad aCqareben qimiur
cilebs mravali struqtura reaqciebs ujredSi, metabolizms aregulireben (suraTi
5.16). radgan fermentebs TavianTi funqciis Sesruleba
aqvT, rac maTi funqciis SeuZliaT isev da isev, ganmeorebiT, es molekulebi Sei-
Zleba gaazrebul iqnan rogorc muSa cxenebi, romlebic
mravalgvarobas ganapirobebs ujreds inarCuneben sasicocxlo procesebis ganxor-
cielebiT.
cilebis mniSvneloba maTi saxelidanac Cans. igi war-
adamians aqvs aTiaTasobiT gansxvavebuli cila.
mosdgeba berZnuli sityvidan proteios , rac `pirvel adg-
TiToeuli maTganisaTvis damaxasiatebelia specifiuri
ils~ niSnavs. ujredTa umetesobis 50%-ze mets cilebi
struqtura da funqcia. cilebi, faqtiurad, struqtu-
Seadgenen da isini monawileoben TiTqmis yvelaferSi, ra-
rulad yvelaze metad daxvewili molekulebia, rac ki
sac organizmi akeTebs. zogierTi cila qimiuri reaqciis
cnobilia. sxvadasxvagvari funqciebis Tanamimdevru-
siCares zrdis, roca sxvebi warmoadgenen struqturul
lad, isini farTod icvlebian struqturis mixedviT,
sayrdens, samarago nivTierebebs, monawileoben trans-
TiToeuli saxis cilas aqvs unikaluri, erTaderTi sam-
portSi, ujredul komunikaciebSi, moZraobasa da ucxo niv-
ganzomilebiani forma an konformacia.
Tierebebisagan TavdacvaSi (cxrili 5.1, Semdeg gverdze).
Ycilebis yvelaze metad mniSvnelovan tips warmoad-

cxrili 5.1 cilebis funqciebis mimoxilva.

cilis tipi funqcia magaliTebi


fermentuli cilebi qimiuri reaqciebis SerCeviTad saWmlis momnelebeli fermentebi saWmelSi arsebuli poli-
aCqareba merebis hidrolizs akatalizeben
struqturuli cilebi sayrdeni mwerebi da obobebi abreSumis Zafebs iyeneben TavianTi
parkebisa da qselebis dasamzadeblad, Sesabamisad. ko-
lageni da elastini uzrunvelyofen fibrilur ConCxs
cxovelTa SemaerTebel qsovilebSi. keratini Tmis, rqebis,
bumbulisa da kanis sxva danamatebis cilaa.
samarago cilebi aminomJavebis Senaxva kvercxis albumini kvercxis cilis Semadgeneli proteinia.
aG moiyeneba ganviTarebis procesSi myofi CanasaxisaTvis,
rogorc aminomJavebis wyaro. kazeini, rZis cila, aminom-
Javebis mTavari wyaroa Cvili ZuZumwovrebisaTvis. Mmcena-
reebs samarago cilebi TeslebSi aqvT.
satransporto cilebi sxva nivTierebebis transporti hemoglobins, xerxemlianebis sisxlSi arsebul rkinaSem-
cvel cilas, Jangbadi gadaaqvs filtvebidan sxeulis sxva
nawilebisaken. sxva cilebs molekulebi gadaaqvT membranis
meore mxareze.
hormonuli cilebi organizmis aqtivobis koordinacia insulini, pankreasSi gamomuSavebuli hormoni, Saqris kon-
centracias aregulirebs xerxemlianebis sisxlSi.
receptoruli cilebi ujredis pasuxi qimiur stimulebze nervuli ujredebis membranaSi CaSenebuli receptorebi,
sxva nervuli ujredebis mier gamoTavisuflebul qimiur
signalebs aRricxaven

SekumSvadi da motor- moZraoba aqtini da miozini pasuxismgeblebi arian kunTebis moZrao-


uli cilebi baze. sxva cilebi ganapirobeben wamwamebisa daSoltebis
saxeliT cnobili organoidebis talRisebur moZraobas.
TavdacviTi cilebi daavadebebisagan dacva antisxeulebi ebrZvian baqteriebsa da virusebs.

96
polipeptidebi 1 aqtiuri centri xelmi-
cilebis mravalgvarobis miuxedavad, yvela isini sawvdomia substratis
arian polimerebi, romlebic 20 aminomJavisagan Semd- molekulisaTvis, moreagire
gari erTidaigive nakrebiT arian agebuli. aminomJavebis agentisaTvis romelzedac 2 substrati ukav-
polimerebs polipeptidebi ewodeba. cila Sedgeba fermenti moqmedebs. Sirdeba ferments.
specifiur konformaciaSi Cawyobili da daxveuli erTi
an ori polipeptidisagan.

aminomJavuri monomerebi
amino MmJavebi warmoad-
substrati
(α) naxSirbadi saqaroza
genen organul moleku-
lebs, romelTac karbo-
qsilisa da amino jgufebi
aqvT (ixileT me-4 Tavi). glukoza
marjvniv arsebul ilus- fermenti
traciaze warmodgenilia amino M karbo-
jgufi qsilis M
(saqaraza)
aminomJavaTa zo­g adi for- jgufi fruqroza
mula. aminomJavas centrSi
moTavsebulia asimetriuli
naxSirbadis atomi, romelsac alfa (α) nax­Sirbadi ewo-
deba. misi 4 gansxvavebuli partnioria amino jgufi, kar-
boqsilis jgufi, wyalbadis atomi da cvalebadi jgufi,
romelic aRiniSneba R -iT. R jgufi, romelsac gverdiT
jaWvsac uwodeben, yvela aminomJavasaTvis gansxvavebu-
lia. 5.17 naxatze naCvenebia is 20 aminomJava, romelT-
4 produqti gamoi- 3 substrati gardaiqm-
ac ujredi aTasobiT cilis asagebad iyenebs. aq yvela
yofa. neba produqtad.
amino da karboqsilis jgufi gamosaxulia ionizirebul
formaSi, ra saxiTac isini Cveulebriv arseboben ujre-
suraTi 5.16 fermentis katalizuri cikli. fermenti saqa-
dis pH -ze. R jgufi SeiZleba an iseTi martivi iyos, rom
raza aCqarebs saqarozis hidrolizs glukozad da fruqtozad.
mxolod wyalbadis atoms Seicavdes, rogorc es aminom-
moqmedebs ra, rogorc katalizatori, cila saqaraza ki ar gaixar-
Java glicinSia (erTaderTi aminomJavaa romelsac asime-
jeba ciklis ganmavlobaSi, aramed igi Semdgomi katalizisTvisac
triuli naxSirbadi ar gaaCnia, radgan misi α naxSirbadis
vargisia.
partniortagan ori wyalbadis atomia), an kidev igi Sei-
Zleba iyos naxSirbadis ConCxi, romelzedac sxvadasxva aqcieT imas, rom yvela aminomJavas aqvs karboqsilisa da
funqciuri jgufebia mimagrebuli, rogorc es gluta- amino jgufebi. terminebi mJave da tute am konteqstSi
minSia. (organizmebs sxva aminomJavebic unda hqondeT, mxolod gverdiT jaWvSi arsebul jgufebs exeba). radgan
romelTagan zogierTi xandaxan gamoCndeba cilebis mJava da tute gverdiTi jaWvebi damuxtulia, isinic
SemadgenlobaSi. radgan isini SedarebiT iSviaTebi ari- aseve hidrofilurebia.
an, amitom ar arian naCvenebi 5.17 suraTze).
gverdiTi jaWvis fizikuri da qimiuri Tvisebebi aminomJavebis polimerebi
gansazRvravs gansakuTrebuli aminomJavas unikalur
maxasiaTeblebs. 5.17 suraTze aminomJavebi daJgufe- mas Semdeg rac SeviswavleT aminomJavebi, vnaxoT
bulia maTi gverdiTi jaWvebis Tvisebebis mixedviT. rogor arian isini dakavSirebuli polimerebis warmo-
erTi jgufi Sedgeba arapolaruli gverdiTi jaWvis qmnisas (suraTi 5.18). rodesac 2 aminomJava ise aris mo-
mqone aminomJavebisagan, isini hidrofoburebia. meore Tavsebuli, rom erTis karboqsilis jgufi esazRvreba
jgufi Seicavs polaruli gverdiTi jaWvis mqone ami- meoris amino jgufs, fermenti iwvevs maT SeerTebas de-
nomJavebs, isini hidrofilurebia. mJava aminomjavebi hidrataciis reaqciiT, wylis molekulis moSorebiT.
arian isini, romelTa gverdiTi jaWvebi, karboqsilis miRebul kovalentur bmas ewodeba peptiduri bma. am
jgufis arsebobis gamo, uaryofiTad aris damuxtuli. procesis kidev da kidev ganmeorebiT, miiReba polipep-
karboqsilis jgufi Cveulebriv disocirebulia (ioni- tidi, peptiduri bmiT dakavSirebuli mravali amonom-
zebulia) ujredul pH -ze. FfuZe aminomJavebs TavianT Javisagan Semdgari polimeri. polipeptiduri jaWvis
gverdiT jaWvSi aqvT amino jgufebi, romlebic Cveu- erT boloSi moTavsebulia Tavisufali amino jgufi,
lebriv, dadebiTad aris damuxtuli. (yuradReba mi- xolo mopirdapiro boloze ki _ Tavisufali karboqsi-

97
glicini (gli) alanini (ala) valini (val) leicini (lei) izoleicini (ile)

arapolaruli

prolini (pro)

meTionini (meT) fenilalanini (fen) triptofani (trp)

polaruli

asparagini (asn)
serini (ser) treonini (tre) cisteini (cis) Tirozini (Tir)
glutamini (gln)

mJava tute

eleqtrulad
damuxtuli asparaginis
histidini (his)
mJava (asp) glutaminis
mJava (glu)
lizini (liz)
arginini (arg)

SS suraTi 5.17 cilebis Semadgeneli 20 aminomJava. aminomJavebi aq dajgufebulia maTi gverdiTi jaWvebis(R jgufebis) Tvise-
bebis mixedviT. R jgufebi TeTrad aris aRniSnuli. aminomJavebi naCvenebia TavianTi gavrcelebuli ionuri formebiT pH7.2-ze, pH-is
Sidaujredul mniSvnelobaze. frCxilebSi mocemulia samasoiani Semoklebani aminomJavebisaTvis. cilebSi gamoyenebuli yvela aminomJava
aris erTidaigive enantiomeri, egreTwodebuli L forma, rogorc aq aris naCvenebi (ix. nax.4.7).

98
lis jgufi. amgvarad, jaWvs aqvs amino bolo (N- kidura)
pepti-
da karboqsi bolo (C- kidura). 5.18b suraTze mewamuli
duri
feriT gamoyofil atomTa ganmeorebiT Tanmimdevrobas,
bma
polipeptiduri ConCxi ewodeba. am ConCxTan mimagrebu-
lia sxvadasxva saxis damatebebi, aminomJavaTa gverdiTi
jaWvebi. polipeptidebis sigrZe icvleba ramodenimedan
aTas an ufro met monomeramde. TiToeul specifikur
polimers aqvs mxolod misTvis damaxasiaTebeli aminom-
JavaTa sworxazovani Tanmimdevroba. bunebaSi arsebul
polipeptidTa uzomo mravalferovneba kidev erTxel
(a) asabuTebs adre warmoTqmul azrs _ rom ujredebs
uamravi gansxvavebuli polimeris Seqmna SeuZliaT Sez-
Ruduli raodenobis monomerTa nakrebiT, Tuki mono-
merebi gansxvavebuli TanamimdevrobiT daukavSirdebi-
gverdiTi an erTmaneTs.
pepti-
jaWvebi
duri
bma polipeptidis aminomJavuri
Tanamimdevrobis gansazRvra
cilis aminomJavuri Tanamimdevrobis gansazRvris
ConCxi saqmeSi pionerad iTvleba frederik sengeri, romelic
1940-iani wlebis bolosa da 1950-ianis dasawyisSi in-
glisSi, kembrijis universitetSi Tavis kolegebTan er-
amino bolo karboqsi bolo Tad muSaobda hormon insulinze. misi midgoma iyo Sem-
(b) (N -kidura) (C-kidura) degi: gamoeyenebia cilis damxleCi fermentebi da sxva
katalizatorebi, romlebic cilebs specifikur ubnebSi
SS suraTi 5.18 polipeptiduri jaWvis warmoqmna. (a) pepti- xleCen, nacvlad imisa, rom moexdina jaWvis sruli, ami-
duri bmebi warmoiqmneba dehidrataciis reaqciiT, romelic nomJavebamde hidrolizi. am agentebidan erT-erTiT
erTi aminomJavas karboqsilisa da momdevnos aminis jgufebs da­muSavebisas polipeptidi ixliCeboda fragmentebad
akavSirebs. (b) peptiduri bmebi warmoiqmneba TanamimdevrobiT (TiToeuli Seicavda mraval aminomJavur suberTeuls),
amino boloSi (N –kidura) moTavsebuli aminomJavadan dawyebu- romlebis gamoyofac SeiZleboda qromatografiuli
li. polipeptids aqvs ganmeorebadi ConCxi (mewamuli), romelT-
meTodiT. sxvadasxva agentebiT Catarebuli hidrolizi
anac mimagrebulia aminomJavebis gverdiTi jaWvebi.
polipeptids
gansxvave-
bul adgile-
bze xleCs da
iZleva frag-
mentTa meore
nakrebs. sen-
Rari germa am mc-
Rari ire zomis
fragmentebSi
aminomJavaTa
Tanmimdev-
robis gansa-
sazRvravad
(a) lentiseburi modeli gviCvenebs Tu rogor ike- (b) sivrculi modeli ufro mkafiod gviCvenebs qimiuri meTo-
ceba da exveva polipeptiduri jaWvi funqciuri ci- mraval cilaSi nanax globulur formas, iseTs di gamoiy-
lis Sesaqmnelad. (yviTeli xazebi Seesabameba cilis rogoric aris lizocimis unikaluri specifikuri ena. Semdeg,
formis mastabilizebel erTi saxis qimiur bmas). konformacia. sxvadasxva
agentebiT
SS suraTi 5.19  cilis konformacia, fermenti lizocimi. Cvens oflSi, cremlebsa da nerwyvSi arsebuli lizocimi
aris fermenti, romelic mravali saxis baqteriis zedapirze specifikur molekulebs ukavSirdeba da Catarebuli
Slis maT, amiT xels uwyobs infeqciis Tavidan acilebas. Rari aris cilis swored is nawili, romelic hidrolizis
Seicnobs da ukavSirdeba baqteriis kedelze arsebul samizne molekulebs. gziT miRebul

99
suraTi 5.20

kvleva: cilis struqturuli doneebi


β Cakecili fenebi

amino bolo aminomJavas


suberTeulebi

α spirali

pirveladi struqtura meoradi struqtura


cilis pirveladi struqtura aris aminomJavebis unikaluri cilebis umetesobas polipeptidur jaWvze aqvs ganmeorebiTad daxveuli
Tanamimdevroba. magaliTisaTvis ganvixiloT sisxlSi arse- an Cakecili formis segmenti, romelic cilis saboloo konformacias ga-
buli globuluri cila transTiretini, romelsac gadaaqvs napirobebs. es xveulebi da nakecebi, romelTac erToblivad meoreuli
A vitamini da nawilobriv Tiroiduli hormoni mTel sxeulSi. struqtura ewodeba, aris im wyalbaduri bmebis Sedegi, romlebic war-
transTiretinis SemadgenlobaSi myofi 4 identuri polipep- moiqmneba polipeptiduri ConCxis ganmeorebiT nawilebs Soris (da ara ami-
tiduri jaWvidan, TiToeuli Seicavs 127 aminomJavur naSTs. aq nomJavebis gverdiT jaWvebs Soris). ConCxis SemadgenlobaSi myofi Jangba-
naCvenebia erT-erTi am jaWvebidan, romelic gamocalkevebulia disa da azotis atomebi eleqtrouatyofiTebia, nawilobrivi uaryofiTi
misi pirveladi struqturis ufro kargad dasanaxad. jaWvSi muxtiT (suraTi 2.15). azotis atomTan dakavSirebul, susti dadebiTi mux-
arsebuli 127 poziciidan TiToeuls ikavebs samasoiani abre- tis mqone wyalbads, Tvisoba axasiaTebs mezobeli peptiduri bmis Semad-
viaturiT gamosaxuli aminomJava, romelic 20 aminomJavadan genel Jangbadis atomTan. cal-calke es wyalbaduri bmebi sustia, magram
erT-erTi specifiuri maTgania. pirveladi struqtura waagavs radgan isini mravaljeradad meordeba polipeptiduri jaWvis SedarebiT
Zalian grZel sityvaSi arsebul asoebis Tanamimdevrobas. Sesa- grZel regionebze, cilis molekulis am nawilis garkveuli formis Senar-
Zlebelia, 127 aminomJaviani 20127 gansxvavebuli polipeptidis Cunebas ganapirobeben.erT-erTi aseTi meoreuli struqtura α spiralia,
warmoqmna. magram, cilis zusti pirveladi struqtura ganisaz- nazi struqtura, romelsac ikavebs yovel meoTxe aminomJavas Soris arse-
Rvreba ara aminomJavaTa SemTxveviTi dakavSirebiT, aramed mem- buli wyalbaduri bmebi. suraTze es naCvenebia transTiretinis magaliTze.
kvidruli genetikuri informaciiT. transTiretins aqvs α spiralis mxolod erTi regioni (ixileT meoTxeuli
struqtura), sxva globularul cilebs ki α spiralis mravalricxovani
fragmentebi aqvs, romlebsac araspilaruli regionebi acalkevebs. zogi-
erT boWkovan cilas, magaliTad Tmis struqturul cilas - α keratins, sig-
rZis umetes nawilze ori α spirali aqvs.
meoreuli struqturis meore ZiriTadi tipia β Cakecili fenebi. rogorc zeviT
iyo naCvenebi, am struqturis SemTxvevaSi gverdi-gverd ganlagebuli poli-
peptiduri jaWvis or an met regions aerTebs or paralelur polipeptidur
ConCxs Soris arsebuli wyalgbaduri bmebi. Cakecili filebi mravali globu-
laruli cilis, magaliTad, transTiretinis, centralur nawils Seadgens
da akontrolebs zog boWkovan cilas, obobas qselis Zafis cilis CaTvliT.
mravalricxovani wyalbaduri bmebis erToblioba obobas qselis Zafs met
simtkices aniWebs, vidre igive wonis liTonis naWers axasiaTebs.

obobas muclis jirkvle-


bi gamoyofen abreSumis
boWkoebs, romlebic war-
moqmnian obobas qsels.
gamSrali abreSumis
boWkosagan damzadebuli
radialuri Zafebi qsels
formas unarCuneben.
spiraluri Zafebi (mim-
zidveli Zafebi) elas-
karboqsi bolo
tiuria, iWimeba qaris,
wvimis da mwerebis Sexebis
sapasuxod. obobas abreSumi: β Cakecili
fenebis mqone struqturuli cila

100
mesameuli struqtura meoTxeuli struqtura
meoreuli struqturis Tvisebebi cilis mesameul struqturas ganapirobebs, zogi cila ori an meti polipeptiduri jaWvisgan
romelic aq naCvenebia transTiretinis polipeptidis magaliTze. mesameuli Sedgeba, romlebic erT funqcionalur molekulas
struqtura polipeptidis sruli formaa, romelsac sxvadasxva aminomJavebis qmnian. meoTxeuli struqtura am polipeptiduri
gverdiT jaWvebs (R jgufebs) Soris arsebuli kavSiri ganapirobebs, ufro, vi- suberTeulebis gaerTianebis Sedegia da cilis sab-
dre ConCxis komponentebs Soris kavSiri. erTi tipis kavSiris saxeli, romelic oloo stuqturas warmoadgens. aq naCvenebia sruli, polipep-
mesameul struqturaSi monawileobs SecdomaSi Semyvania. es hidrofobuli globularuli cila transTiretini, romelic oTxi tiduri
bmebia. roca polipeptidi funqcionalur struqturad ikeceba, hidrofobuli polipeptidisgan Sedgeba. meore magaliTia marjvniv jaWvi
(araporaluri) gverdiTi jaWvebis mqone aminomJavebi, rogorc wesi wyalTan gamosaxuli kolageni - boWkovani cila, romlis
kontaqtis gareT myof cilis centris klasterSi bolovdeb,. ase, rom, is rasac spiraluri suberTeulebi ufro farTo sammag spi-
hidrofobul kavSirs veZaxiT, sinamdvileSi wylis molekulebis moqmedebis ralSi daxveulia, rac grZel boWkoebs met simkvrives
hidrofoburi aniWebs. kolagenis boWkoebi (kanis, Zvlis, ZarRvebis,
urTierTqmedebani myesebisa da sxeulis sxva nawilebis) SemaerTebeli
qsovilebis sayrdenia (kolageni adamianis cilis 40%
da van der vaalsis Seadgens). hemoglobini, sisxlis wiTeli ujredebis
urTierTqmedebani cila, romelic Jangbads ierTebs, meoTxeuli xtruq-
turis mqone globularuli cilis kidev erTi magali-
polipeptiduri ConCxi Tia. is oTxi polipeptiduri suberTeulisgan Sedgeba,
wyalba-
romelTagan ori erTi tipisaa (α spirali) ori ki sxva
duri bma tipisaa (β spirali). rogorc α, aseve β suberTeuli
Tavdapirvelad α spiraluri meoreuli struqturis-
gan Sedgeba. yovel suberTeuls aqvs arapolipepti-
disulfiduri xidi duri komponenti hema, romelic Jangvadis mierTebis
unaris mqone rkinis atoms Seicavs.

kolageni
ionuri bma
β jaWvebi

Sedegia, romlebic erTmaneTTan da cilis hidrofilur nawilTan wyalba-


duri bmebis Seqmnisas ar uSveben arapolarul substancias. aminomJavebis
arapolaruli gverdiTi jaWvebi erTmaneTTan axlosaa ganlageuli, amitom van
der vaalsis Zalebi maT erTad ikaveben. amasobaSi polarul gverdiT jaWvebs
Soris arsebuli wyalbaduri bmebi da dadebiTad da uaryofiTad damuxtul
gverdiT jaWvebs Soris arsebuli ionuri bmebi aseve amyareben mesameul
struqturas. cal-calke yvela es kavSiri sustia, magram maTi erToblivi moq-
medebis Sedegad cila unikalur formas inarCunebs. cilis struqturas kidev
ufro amyarebs kovalenturi bmebi – disulfiduri xidebi. disulfiduri
xidebi yalibdeba cilis dakecvis Sedegad ori cisteinis monomeris (gverdiT
jaWvebze gogirdwyalbaduri -SH jgufis mqone aminomJavebi) erTmaneTTan
gverdiTi ganlagebis Sedegad. erTi cisteinis gogirdi meores gogirds ebmis. rkina
disulfiduri xidi (-S-S-) cilis nawilebs erTad amagrebs (ixileT yviTeli hemi
xazebi 5.19a suraTze). yvela saxis bma SeiZleba erT cilaSi vnaxoT, rogoc es
warmosaxviTi cilis patara monakveTis magaliTze naCvenebia. α jaWvebi

hemoglobini

101
nawilebs Soris moZebna nawilobriv gadamfaravi ubne- nivTierebas da fermenti (meore saxis cila) cnobs da
bi. magaliTisaTvis ganvixiloT ori fragmenti Semdegi ukavSirdeba mis substrats, nivTierebas, romelzedac
TanamimdevrobebiT: fermenti moqmedebs. me-2 TavSi Tqven iswavleT, rom
bunebrivi sasignalo molekulebi endorfinebi ukav-
cis-ser-lei-Tir-gln-lei
Sirdebian adamianis tvinis ujredebis zedapirze arse-
Tir-gln-lei-glu-asp
bul specifikur receptorul cilebs da iwveven eifo-
rias da tkivilis Semsubuqebas. morfins, heroins da sxva
nawilobriv gadamfaravi ubnebidan Cven SegviZlia
opiatur medikamentebs endorfinis msgavsi moqmedeba
davaskvnaT, rom dauzianebeli polipeptidi Tavis pirve-
axasiaTebT, radgan yovel maTgans endorfinis magvari
lad struqturaSi Seicavs Semdeg monakveTs:
forma aqvs da amis gamo, tvinSi arsebul endorfinis re-
ceptorebs Seesatyvisebian da maTtan dakavSireba Seu-
cis-ser-lei-Tir-gln-lei-glu-asp
ZliaT. es Sesatyvisoba Zalian specifikuria da Zalian
waagavs gasaRebisa da klitis urTierTobas (ix. suraTi
iseve, rogorc Cven SevZeliT aRgvedgina es winadade-
2.17). amgvarad, cilis funqcia _ maga­l iTad, receptor-
ba asoTa naxevradgadamfaravi Tanamimdevrobebis mqone
uli cilis unari gaarCios da daukavSirdes garkveul
fragmentebisagan, sengerma da misma TanamSromlebma
tkivil-gamayuCebel sasignalo molekulas _ aris sa-
mravalwliani mcdelobis Semdeg, insulinis pirveladi
gangebo Tviseba, romelic natifi molekuluri Tanamim-
struqturis srulad gaSifvra SesZles. mas Semdeg,
devrobis Sedegia.
polipeptidebis siqvenirebis (aminomJavebis Tanamimdev-
robis gansazRvra) procesis safexurTa umetesoba avto-
matizirebul iqna.
cilis struqturis oTxi done
cilis rTul arqiteqturaSi Cven SegviZlia ga-
cilebis konformacia da funqcia varCioT struqturis sami damatebiTi done _ pirve-
ladi, meoreuli da mesameuli struqtura.meoTxe done
mas Semdeg rac Cven ukve SeviswavleT polipepti- _ meoTxeuli struqtura, warmoiqmneba maSin, roca
dis aminomJavuri Tanamimdevroba, mainc ra SeuZlia mas cila Seicavs or an met polipeptidur jaWvs. Semdgom
gviTxras cilis conformaciasa da Ffunqciaze? termini 2 gverdze arsebul suraTze 5.20 cilis struqturis
polipeptidi termin cilis sruli sinonimi ar aris. es oTxive donea daxasiaTebuli. Esanam Semdgom nawilze
TviT erTi polipeptidisagan Semdgari cilisTvisac ki, gadaxvidodeT, es naxati aucileblad SeiswavleT safuZ-
urTierToba aris raRac analogiuri imisa rogoric vlianad.
arsebobs narTis grZel Zafsa da gansakuTrebuli zo-
misa da formis pulovers Soris, romelic am narTisagan
aris moqsovili. funqciurad aqtiuri cila ubralod
namgliseburi anemia: martivi
polipeptiduri jaWvisagan ki ar Sedgeba, aramed igi
warmoiqmneba erTi an ufro meti polipeptidisagan,
cvlileba pirvelad struqturaSi
romlebic gansazRvruli wesiT igrixebian, ikecebian da pirvelad struqturaSi Tundac sul umniSvnelo cv-
mrgvalad exvevian unikaluri formis molekulis saxiT lilebas SeuZlia gavlena iqonios cilis konformaciasa
(suraTi 5.19). polipeptidis aminomJavuri Tanamimdev- da funqciaze. magaliTad, sisxlis wiTel ujredebSi ar-
roba gansazRvravs imas, Tu rogori iqneba cilis samgan- sebuli, Jangbadis damakavSirebeli cilis_hemoglobi-
zomilebiani konformacia. nis pirveladi struqturis garkveul poziciaSi erTi
rodesac ujredi polipeptidis sinTezs axdens, amonimJavis (valini) meoriT (glutaminis mJava) Secvla
jaWvi Cveulebriv spontanurad ikeceba da am cilisaT- iwvevs daavadebas _ namgliseburi anemia, romelic
vis damaxasiaTebel funqciur konformacias iRebs. es sisxlis memkvidruli daavadebaa. sisxlis normal-
Cakecva imarTeba da myardeba sxvadasxva tipis im bmebiT, uri wiTeli ujredebi diskoseburi formisaa, magram
romlebic warmoiqmneba jaWvis nawilebs Soris, romelic namgliseburi anemiis dros, hemoglobinis anomaluri
Tavis mxriv aminomJavaTa Tanamimdevrobazea damokideb- molekulebi iswrafvian kristalizaciisaken, ris gamoc
uli. mravali cila globuluria (daaxloebiT sferuli), zogierTi ujredi namglis formas iRebs (suraTi 5.21).
maSin roca sxvebi Zafiseburi formisaa. am farTo kat- am daavadebis matarebelTa sicocxle wydeba `namglise-
egoriebis SigniTac ki uricxvi cvlilebebia SesaZle- buri ujredebis krizisiT~, romelsac adgili aqvs ma-
beli. Sin, roca kuTxovani, mouqneli ujredebi Wedaven wvril
cilis specifikuri konformacia gansazRvravs mis sisxlZarRvebs, rac sisxlis nakadis gatarebas uSlis
muSaobs. TiTqmis yvela SemTxvevaSi, cilis funqcia xels. am pacientebis msxverpli aris dramatuli magali-
damokidebulia mis unarze Seicnos da daukavSirdes Ti imisa, Tu rogor gamanadgureblad moqmedebs cilis
sxva molekulas. magaliTisaTvis, antisxeuli (cila) struqturaSi arsebuli sul uminSvnelo cvlilebasac
ukavSirdeba sxeulSi SemoWril gansakuTrebul ucxo ki mis funqciaze.

102
normaluri hemopglobini namgliseburi ujredebis hemopglobini
pirveladi
pirveladi
struqtura
val his lei tre pro glu glu struqtura
meoradi da meoradi da gamo-
β suber- β suberTeuli
mesameuli mesameuli Cenili
Teuli
srtuqturebi srtuqturebi hidro-
foburi
nawili

namg-
liseburi
meoTxeuli ujre-
normaluri
meoTxeuli struqtura debis
hemopglobini hemoglo-
struqtura
(zedxedi) bini

molekulebi
urTierTqmedeben
erTmaneTTan
funqcia
da kristal-
funqcia molekulebi ar erTi- izdebian boWkoe-
bis saxiT, Jang-
andebian erTmaneTTan,
badis gadatanis
yovel maTgans gadaaqvs unari Zlier
Jangbadi. qveiTdeba.

sisxlis wiTeli anomaluri


sisxlis wiTeli normaluri ujredebi
ujredis forma hemoglobi-
ujredis forma savsea hemoglobinis in- nis boWkoebi
dividualuri molekule- iwveven ujredis
biT, yovel maTgans namgliseburi
gadaaqvs Jangbadi. formiT defor-
macias
SS suraTi 5.21  cilaSi erTi aminomJavis Canacvleba iwvevs daavadebas - namglisebr anemias. boWkoebis warmoqm-
nis naTlad saCveneblad, hemoglobinis molekulis orientacia aq 5.20 suraTze naCvenebisgan gansxvavdeba.

ra gansazRvravs cilis konformacias? iseT organul gamxsnelebSi gadatanisas, rogorebicaa


eTeri an qloroformi. polipeptiduri jaWvi ise iSle-
Tqven ukve SeiswavleT, rom unikaluri forma yovel
ba, rom misi hidrofoburi regioni pirispir aRmoCndeba
cilas specifikuri funqciiT ajildovebs. magram ra
gamxsnelTan. sxva madenaturirebel agentebs miekuT-
warmoadgens im sakvanZo faqtors, romelic cilis kon-
vneba qimiuri nivTierebebi, romlebic arRveven yyal-
formacias gansazRvravs? pasuxTa umetesoba Tqven ukve
badur, ionur da disulfidur bmebs, romlebic cilis
iciT: mocemuli aminomJavuri Tanamimdevrobis mqone
formas inarCuneben. denaturacia aseve SeiZleba gamoi-
polipeptidur jaWvs SeuZlia spontanurad miiRos sam-
wvios zedmetma siTbom, romelic polipeptidur jaWvSi
ganzomilebiani forma, romelic ganisazRvreba da my-
gamowveuli cvli­lebebis gamo axdens im susti urTierT-
ardeba meoreuli da mesameuli struqturebisaTvis dam-
moqmedebebis daZlevas, romlebic konfo­rmacias amyare-
axasiaTebeli urTierTqmedebebiT. Cveulebriv, cilis
ben. xarSvis dros kvercxis cila gaumWvirvale xdeba,
molekulis Cawyoba maSinve mimdinareobs, rogorc ki
radgan denaturirebuli cila uxsnadia da myardeba.
cila sinTezirdeba ujredSi. magram, cilis konforma-
amiT aseve aixsneba is, Tu ratom aris sabediswero Za-
cia aseve damokidebulia cilis garSemo arsebul fizi-
lian maRali sicxe: sxeulis aseTi maRali temperaturis
kur da qimiur pirobebze. Tu pH, marilis koncentra-
pirobebSi sisxlis cilebi denaturirdeba.
cia, temperatura an misi garemos sxva aspeqti icvleba,
rodesac cilis xsnari sinjaraSi denaturirdeba
cila SeiZleba gaixsnas da dakargos misi bunebrivi kon-
gacxelebiT an qimiuri agentebis moqmedebiT, igi xSirad
formacia. aseT cvlilebas denaturacia hqvia (suraTi
isev ubrundeba Tavis funqciur formas mas Semdeg, rac
5.22). radgan forma dakargulia, denaturirebuli cila
madenaturirebeli agenti moSordeba. Cven SegviZlia
araaqtiuria.
davaskvnaT, rom cilis specifikuri formis Sesaxeb in-
cilebis umetesoba denaturirdeba wyalxsnaridan
formaciis matarebelia misi pirveladi struqtura. ami-

103
denaturacia cilis Cawyobis problema
amJamad bioqomikosebma 875,000-ze meti cilis
aminomJavuri Tanamimdevroba da daaxloebiT,
7,000-is samganzomilebiani struqtura ician. Sei-
Zleba zogierTs Seeqmnas STabeWdileba, rom mra-
vali cilis pirveladi struqturis SefardebiT
maTive konformaciasTan, SedarebiT advili iqne-
ba cilis Cawyobis wesebis aRmoCena. samwuxarod,
cilis Cawyobis problema ar aris aseTi martivi.
denaturirebuli albaT, cilebis umetesoba stabiluri konforma-
normaluri
cila ciis miRebamde mraval Sualedur mdgomareobas
cila
gaivlis, da ukve Camoyalibebul konformaciaze
renaturacia
dakvirvebiT, SeuZlebelia am formis misaRebad
 suraTi 5.22 cilis denaturacia da renaturacia. maRal saWiro Cawyobis safexurebis gamovlena. miuxeda-
temperaturas an sxvadasxvanairad qimiur damuSavebas SeuZlia vad amisa, bioqimikosebma ukve ganaviTares meTo-
cilis denaturireba, rac iwvevs misi konformaciisa da aqedan debi, romelTa meSveobiTac SesaZlebelia cile-
gamomdinare, funqciobis unaris dakargvas. Tu denaturirebuli bze Tvalyuris devneba maTi Cawyobis Sualeduri
cila gaxsnili rCeba, is SeiZleba xSirad renaturirdes, roca safexurebidan. mkvlevarebma aseve aRmoaCines
misi garemos normaluri qimiuri da fizikuri pirobebi aRdgeba. Caperoninebi (romelTac aseve eZaxian Capero-
nuli cilebi), cilis molekulebi romlebic sxva
nomJavaTa Tanamimdevroba gansazRvravs konformacias cilebis saTanadod Cawyobas exmarebian (sura-
_ sad SeiZleba warmoiqmnas α spirali, sad SeiZleba Ti 5.23). sinamdvileSi, Caperonineni ar gansazRvraven
mdebareobdes β Cakecil fenovani struqtura, sad aris polipeptidis saboloo swor struqturas. samagierod,
lokalizebuli disulfiduri bmebi, sad SeiZleba war- isini `cudi zegavlenisagan~ gamocalkevebul axal
moiqmnas ionuri bmebi da ase Semdeg. magram mainc, ujre- polipeptids citoplazmur garemoSi inarCuneben manam,
dis SigniT arsebul gadaWedil garemoSi cilis swori sanam is spontanurad daexveva. 5.23 naxatze gamosaxulia
Cawyoba SeiZleba ufro met sirTules warmoadgendes, kargad Seswavlili Caperonini, romelic gamoyofilia
vidre es sinjaraSi xdeba. baqteriidan E.coli. igi warmoadgens gigantur multi-
proteinul kompleqss, romelsac Rruiani cilindris

sworad Cakecili
cila
Tavsaxuri Ppolipeptidi

Rruiani
cilin-
dri

Caperonini (sruliad Caperoninis moq- 2


Tavsaxuri emagreba,
medebis safexurebi: rac iwvevs cilin- 3
awyobili) Tavsaxuri Zvreba da
Sesabamisad Cakecili
1
DgaSlili polipep- dris formis Secvlas
cila Tavisufldeba.
tidi cilindrSi Sedis imgvarad, rom is poli-
misi erTi bolodan. peptidis Casakecad hi-
drofilur garemos qmnis.

 suraTi 5.23 Caperonini moqmedebaSi. kompiuteruli grafika (marcxniv) gviCvenebs did Caperonin-cilis kompleqss
Sida sivrciT, romelic axlad warmoqmnili polipeptidis Sesabamisad Cakecvas uzrunvelyofs. kompleqsi Sedgeba 2 ci-
lisagan: erTi cila aris Rruiani cilindri; meore aris Tavsaxuri, romelic orive bolos ergeba.

104
forma aqvs. Rru, Cawyobis procesSi myofi sxvadasxva suraTi 12.6
saxis polipeptidis TavSesafars warmoadgens.
maSinac ki, rodesac mecnierebs namdvili cila aqvT
kvlevis meTodi: rentgenis sxivebis kristalografia
xelT, misi samganzomilebiani struqturis zustad
gansazRvra ar aris martivi, cilis erTi molekulac
gamoyeneba
ki aTasobiT atomisagan igeba. rentgenis( X) sxivebis
kristalografia aris erT-erTi mniSvnelovani meTo- mecnierebi rentgenis sxivebis kristalografias iyeneben iseTi mak-
romolekulebis samganzomilebiani struqturis gansazRvrisaTvis,
di, romelic gamoiyeneba cilis samganzomilebiani
rogorebicaa cilebi da nukleinis mJavebi. Aam naxatze Cven ganvixilavT
struqturis gansazRvrisaTvis (suraTi 5.24). meore Tu rogor sazRvraven kaliforniis universitetis (Riverside) mkvleva-
meTodi, romelic amJamad gamoiyeneba am problemis rebi cila ribonukleazas struqturas. ribonukleaza aris fermenti,
gadasaWrelad aris birTvuli magnituri rezonansis romlis funqciaSi Sedis nukleinis mJavas molekulasTan dakavSireba.
(NMR) speqtroskopia, romlisTvisac cilis kristal- meTodi mecnierebi rentgenis sxivebis konas kristalize-
izacia ar aris saWiro. Aam midgomebma didi wvlili Sei- bul cilaSi atareben. kristalis atomebi rentgenis sxivebs (gadaxrian)
tanes cilis struqturis ukeT Secnobasa da misi fun- mowesrigebul mwkvrivad gardatexen. gardatexili rentgenis sxivebi
qciis Sesaxeb faseuli cnobebis mo­povebaSi. registrirdeba fotografiul firze da warmoiqmnian laqebis kvals,
romelic cnobilia rentgenis sxivebis gardatexis kvalis saxiT.
rentgenis sx-
koncefcia Semowmeba 5.4 fotofiri
rentgenis gardatexili rent-
ivebis garda-
texis kvali
1. SeadareT cximisa (trigliceridis) da fosfo- sxivebis genis sxivebi
gliceridis struqturebi. wyaro rentgenis
2. riT gansxvavdeba najeri da ujeri cximovani mJa- sxivTa kona
vebis struqtura da qceva erTmaneTisagan?
3. ratom akuTvneben adamianis sasqeso hormonebs
lipidebs? kristali

5.5
Sedegebi
rentgenis sxivebis gardatexis kvalis da aminomJavebis Tanamimdevro-
koncefcia bis monacemebis gamoyenebiT, romlebic qimiuri meTodebiT dgindeba,
mecnierebi cilis samganzomilebian kompiuterul models ageben,

nukleinis mJavebi inaxaven rogoricaa nukleinis mJavas (mwvane) mokle monakveTTan dakavSirebuli
cila ribonukleazas (mewamuli) modelinukleinis mJava cila
da gadascemen memkvidrul
iformacias
Tu ki polipeptidis pirveladi struqtura
gansazRvravs cilis konformacias, ra gansazRvravs
TviT pirvelad struqturas? polipeptidis aminomJa-
vuri Tanamimdevroba programirebulia memkvidruli
erTeuliT _ geniT. genebi Sedgeba dnm-sagan, polim-
erisagan, romelic miekuTvneba nukleinis mJavebis
saxiT cnobili naerTebis klass.

nukleinis mJavebis mniSvneloba (a) rentgenis sxivis garda- (b) samganzomilebiani kom-
nukleinis mJavebis 2 tipi arsebobs: dezoqsiribo- texis kvali piuteruli modeli
nukleinis mJava (dnm) da ribonukleinis mJava (rnm).
eseni warmoadgenen molekulebs, romelTa meSveo-
biTac cocxali organizmebi TavianT rTul naerTebs
erTi Taobodan meores gadascemen. molekulebs Soris
erTaderTi da ganumeorebeli dnm miTiTebebs iZleva
sakuTari replikaciisaTvis. dnm aseve marTavs rnm-is
sinTezs da rnm-is meSveobiT mTlianad cilis sinTezs
(suraTi 5.25).

105
dnm dnm, romelic mis struqturas gan sazRvravs.
rogor axerxebs rnm, meore tipis nukleinis mJava,
dnm-idan cilisaken mimaval genetikuri informaciis
nakadze morgebas? dnm-is molekulis mTel sigrZeze
1 irnm-is sin- yoveli ge ni xelmZRvanelobs sinTezs gansakuTrebuli
Tezi birTvSi
irnm tipis rnm-isa, romelsac sainformacio rnm (irnm) ewo-
deba. irnm-is molekula Semdeg urTierTqmedebs ujre-
dis cilis-masinTezirebel struqturasTan, raTa ux-
birTvi elmZRvanelos polipeptidis warmoqmnis process. Cven
SegviZlia genetikuri informaciis nakadis Sejameba
Semdegnairad dnm → dnm → cila (is.suraTi 5.25). ci-
citoplazma lis sinTezis aqtiur adgilebs warmoadgenen ujreduli
struqturebi, romelTac ribosomebi ewodeba. eukari-
irnm
2 irnm-is gadaadg- otul ujredSi ribosomebi citoplazmaSia moTavse-
ileba citoplazmi- buli, xolo dnm ki birTvSi mdebareobs. sainformacio
ribosoma
saken birTvis forebis rnm-s cilis asagebad saWiro genetikuri instruqciebi
gavliT gadaaqvs birTvidan citoplazmaSi. Pprokariotul ujre-
debs birTvi ar aaqvs, magram isini mainc rnm-s iyeneben
3 cilis
sinTezi gzavnilis gasagzavnad dnm-dan ribosomebisaken da
ujredis sxva mowyobilobebisaken, romlebsac kodire-
buli informacia aminomJavebis TanamimdevrobebSi ga-
dayavT.
aminomJavebi
polipeptidi

 suraTi 5.25. dnm → irnm → cila: ujredis infor-


nukleinis mJavebis struqtura
maciuli nakadis diagramuli mimoxilva. eukariotuli nukleinis mJavebi warmoadgenen makromolekulebs,
ujredis birTvSi arsebuli dnm sainformacio rnm-is romlebic arseboben polimerebis saxiT. Am polimerebs
(irnm) sinTezis karnaxiT, aprogramebs cilis sinTezs polinukleotidebs uwodeben (suraTi 5.26a). rogorc
citoplazmaSi. irnm miemgzavreba citoplazmisaken da uka- saxelidan Cans, TiToeuli polimeri Sedgeba mono-
vSirdeba ribosomas. moZraobs ra ribosoma (metad gadide- merebisagan, romelTac ewodeba nukleotidebi (suraTi
bulia am naxatze) irnm-is gaswvriv, genetikuri gzavnili 5.26b). am erTulis nawils, fosfatis jgufis gareSe,
iTargmneba specifikuri aminomJavuri Tanamimdevrobis ewodeba nukleozidi.
polipeptidad.
nukleotiduri monomerebi
dnm warmoadgens genetikur masalas, romelsac or-
ganizmi memkvidreobiT iRebs mSoblebisagan. TiToeuli sanam nukleotids avagebdeT, modiT jer ganvixiloT
qromosoma Seicavs dnm-is grZel molekulas, romelic nukleozidis ori komponenti: azotovani fuZe da Saqari
Cveulebriv ramodenime aseulidan da­wyebuli, aTasze (suraTi 5.26g). arsebobs ori saxis azotovani fuZe: pir-
metiT damTavrebuli genisagan Sedgeba. rodesac ujre- imidinebi da purinebi. pirimidins gaaCnia naxSirbadisa
di mravldeba dayofiT, misi dnm-is molekulebi gadai- da azotis atomebisagan Semdgari eqvs wevriani rgoli.
wereba da gadaecema ujredebis erTi Taobidan meores. (azotis atomebi miiswrafvian rom xsnaridan miierTon
dnm-is struqturaSi kodirebulia informacia, ro- H+ , rac ganmartavs termins azotovani fuZe). pirimi-
melic aprogramebs ujredis yvela aqtiobas. magram, dinis ojaxis wevrebia citozini (c), Timini (T) da ura-
dnm ujredSi mimdinare procesebSi uSualod ar aris cili (u). purinebi ufro didi zomis arian, aq eqvswevr-
CarTuli, msgavsad kompiuteruli uzrunvelyofis pro- ian rgolTan mierTebulia xuTwevriani rgoli. purinebs
gramebisa, roca isini TviTon amobeWdaven bankis mtkice- miekuTvneba adenini (a) da guanini (g). specifikuri pir-
bas, an kidev amoikiTxaven marcvleulis yuTze arsebul imidinebi da purinebi erTmaneTisagan gansxvavdebian
cxaurisebur kods. rogorc printeria saWiro mtkicebis rgolTan mimagrebuli funqciuri jgufebiT. adenini,
amisabeWdad da skaneri _ cxauriseburi kodis wa- guanini da Timini orive tipis nukleinis mJavebSia
sakiTxad, asevea cilebi saWiro genetikuri programebis nanaxi. Timini mxolod dnm-Si gvxvdeba da uracili ki _
gansaxorcieleblad. ujredis molekuluri mowyobi- mxolod rnm-Si.
lobani _ iaraRebi biologiur funqciaTa umetesobi- azotovan fuZesTan dakavSirebul pentozas rnm-is
saTvis _ cilebisagan Sedgeba. magaliTad, sisxlSi Jang- nukleotidebSi warmoadgens riboza, xolo dnm-isaSi
badis gadamtans warmoadgens cila hemoglobini, da ara ki _ dezoqsiriboza (ix nas.5.26g). am or Saqars Soris

106
5′ bolo azotovani fuZeebi
pirimidinebi

nukleozidi
azotovani citozini Timini (dnm-Si) uracili(rnm-Si)
fuZe
c T u

purinebi

fosfaturi
jgufi pentozuri
Saqari
adenini guanini
(b) nukleotidi
a
g

3′ bolo pentozuri Saqrebi


(a) polinukleotidi, an
nukleinis mJava

 suraTi 5.26 nukleinis mJavebis komponentebi. (a) polinukleo-


tids aqvs mudmivi Saqar-fosfaturi ConCxi cvalebadi danarTebiT,
oTxi tipis azotovani fuZiT. rnm, Cveulebriv, erTi polinukleotidis
formiT arsebobs, rogorc aq aris naCvenebi. (b) nukleotiduri mono-
dezoqsiriboza (dnm-Si) riboza (rnm-Si)
meri Sedgeba sami komponentisagan: azotovani fuZis, Saqrisa da fosfa-
tis jgufisagan, romlebic erTmaneTTan dakavSirebulia aq naCvenebis (g) nukleozidis komponentebi.
msgavsad. fosfaturi jgufis gareSe miRebul struqturas nukleozidi
ewodeba. (g) nukleozidis komponentebs warmoadgenen azotovani fuZe
(purinis an pirimidinis) da pentozuri Saqari (dezoqsiriboza an riboza).

gansxvaveba mxolod is aris, rom dezoqsiribozas rgo- bmebiT, romelTac ewodeba fosfodieTeruli kavSirebi.
lis meore naxSirbadTan aklia Jangbadis atomi, aqedan es ukanasknelebi warmoiqmnebian erTi nukleotidis 3′
gamomdinareobs misi saxeli. radgan rogorc azotovani naxSirbadTan dakavSirebul _ OH da meoris 5′ naxSir-
fuZis, ise Saqris atomebi danomrilia, gansasxvaveblad badTan dakavSirebul fosfatur jgufebs Soris. aseTi
Saqris atomebs nomris Semdeg aqvT niSani primi (′). ase, kavSirebis Sedegad warmoiqmneba ConCxi, Saqar-fosfa-
Saqris rgolis meore naxSirbadi aRiniSneba Semdegnai- turi erTeulebis ganmeorebadi struqturebiT (ix. nax.
rad 2′ (`2 primi~) naxSirbadi da naxSirbadis atoms, ro- 5.26a). polimeris ori Tavisufali bolo garkveviT gan-
melic rgolSia CarWobili ewodeba 5′ naxSirbadi. sxvavdeba erTmaneTisagan. erT boloze moTavsebulia
jerjerobiT Cven nukleozidi avageT. nukleotidis 5′ naxSirbadTan dakavSirebuli fosfatis jgufi, xolo
konstruqciis dasasruleblad, Saqris 5′ naxSirbads meoreze ki 3′ naxSirbadTan dakavSirebuli hidroqsilis
unda mivabaT fosfatis jgufi (ix. nax. 5.26b). miRebuli jgufi. Cven maT vaxsenebT, rogorc 5′ bolo da 3′ bolo.
molekula aris nukleozid monofosfati, romelic Aase, rom Cven SegviZlia vTqvaT, rom dnm-s Zafi igeba
ufro metad cnobilia rogorc nukleotidi. misi Saqar-fosfaturi ConCxis gaswvriv 5′- dan 3′ mimar-
TulebiT, igi calmxrivi moZraobis mqone gzas waagavs.
am Saqar-fosfaturi ConCxis gaswvriv, azotovani fuZis
Nnukleotiduri polimeri Semcveli gamonazardebia.
dnm (an rnm) polimeris gaswvriv fuZeebis Tanamim-
axla Cven SegviZlia vnaxoT, Tu rogor uerTdebian
devroba erTaderTi da unikaluria yoveli genisaTvis.
erTmaneTs nukleotidebi polinukleotidis asagebad.
radgan genebi asidan aTasamde nukleotids Seicaven,
mosazRvre nukleotidebi SeerTebulia kovalenturi
fuZeTa Tanamimdevrobis SesaZlo ricxvi SeuzRudavia.

107
5′ bolo 3′ bolo dnm-is ormagi spirali
ujredis rnm-is molekule-
Saqar-fosfaturi bi mxolod erTi polinukleo-
ConCxi tiduri jaWvisagan Sedgeba,
rogorc es naCvenebia 5.26 naxa-
tze. amis sapirispirod, dnm-
fuZeTa wyvilebi (wyalba- is molekulebi, warmosaxviTi
duri bmebiT dakavSire- RerZis garSemo spiralurad
buli) daxveuli ori polinukleo-
tidisagan Sedgeba. es nukleo-
Zveli Zafi tidebi ormag spirals (suraTi
5.27) qmnian. jeims uotsonma da
frensis krikma 1953 wels kem-
nukleotidi axal brijis universitetSi muSaobi-
Zafze damatebis sas pirvelebma wamoayenes wina-
procesSi dadeba dnm-is ormagi spiralis
3′ bolo
samganzomilebiani struqturis
Sesaxeb. ori Saqar-fosfaturi
5′→ 3′ ConCxi erTmaneTis sawi-
naaRmdego mxares aris mimar-
5′ bolo Tuli, anu ganlageba antipara-
leluria, msgavsia ormxrivi
axali Zafi
mimarTulebis mqone gzatkeci-
lisa. Saqar-fosfaturi ConCxi
5′ bolo
spiralis gareTa mxaresaa, xolo
azotovani fuZeebi mis Sida mx-
aresaa dawyvilebuli. ori po-
3′ bolo
linukleotidi, anu rogorc maT
uwodeben Zafi, erTad Cerdeba
5′ bolo 3′ bolo Sewyvilebul fuZeebs Soris ar-
sebuli wyalbaduri bmebiT da
 suraTi 5.27 dnm-s ormagi spirali da misi replikacia. dnm-is molekula van der vaalsis urTierTqmede-
Cveulebriv ormagspiraliania, antiparaleluri polinukleotiduri Zafebis (aq bebiT, romlebic warmoiqmneba
warmodgenilia lurji lentebiT) Saqar-fosfaturi ConCxiT, romelic spiralis dastad dawyobil fuZeebs So-
gareTa mxaresaa mimarTuli. am or Zafs erTad akavebs wyalbaduri bmebiT erTmaneT- ris. dnm-is molekulebis umete-
Tan mimagrebuli azotovan fuZeTa wyvilebi. rogorc aq aris warmodgenili fuZeebis soba Zalian grZelia, Sedgeba
simboluri formebiT, adenini (a) mxolod TiminTan (T) wyvildeba, da guanini (g) _ ori jaWvis damakavSirebeli
mxolod citozinTan (c). rodesac ujredi dasayofad emzadeba, ormagi spiralis ori aTasobiT da milionobiT fuZ-
Zafi erTmaneTs Sordeba da TiToeuli maTgani gamoiyeneba Sablonad, axal komple- is wyvilebisagan. erTi grZeli
mentarul ZafebSi (narinjisferi) nukleotidebis zustad gansaTavseblad. am naxatze ormag spiraliani dnm Seicavs
gamosaxuli dnm-is yoveli Zafi, 5.26a naxatze daxazuli polinukleotidis struqtu- mraval gens, TiToeuli maTani
ruli eqvivalentia. molekulis gansakuTrebul seg-
ments warmoadgens.
genis mniSvneloba ujredisaTvis, kodirebulia dnm-is ormag spiralSi mxolod
oTxi fuZis specifikur TanamimdevrobaSi. magaliTad, garkveuli fuZeebia erTmaneTTan SeTavsebadi. adenini (a)
Tanamimdevroba aggtaactt niSnavs erT raRacas, xolo yovelTvis uwyvildeba Timins (T) da guanini (g) _ citoz-
cgctttaac Tanamimdevrobas gansxvavebuli mniSvn- ins (c). Tuki Cven wavikiTxavT fuZeebis Tanamimdevrobas
eloba aqvs. (realuri genebi, ra Tqma unda bevrad ufro erTi Zafis gaswvriv, maSin gvecodineba fuZeTa Tanamim-
grZelia). genSi arsebuli fuZeebis sworxazovani rigi devroba meore Zafzec. Tuki erTi Zafis monakveTs fuZe-
gansazRvravs aminomJavaTa Tanamimdevrobas _ cilis Ta Semdegi Tanamimdevroba aqvs 5′_AGGTCCG_ 3′ , maSin
pirvelad struqturas, romelic Tavis mxriv, gansaz- fuZeTa Sewyvilebis wesi gvikarnaxebs, rom meore Zafis
Rvravs cilis samganzomilebian konformacias da funq- igive monakveTs unda hqondes 3′_TCCAGGC_5′ Tanamim-
cias ujredSi. devroba. ormagi spiralis ori Zafi erTmaneTis komple-

108
mentarulia. swored dnm-is es Tviseba xdis SesaZlebels

5.5
genebis aslis zustad gadaRebas, rac pasixismgebelia
memkvidreobaze (ix.suraTi 5.27). ujredis gayofisaT- koncefcia Semowmeba
vis mzadebis periodSi, dnm-is moklekulis orive Zafi
gamoiyeneba rogorc Sabloni, axal komplementarul 1. miubrundiT 5.26a naxats da danomreT naxSirba-
dis yvela atomi sami sawyisi nukleotidis Saqar-
ZafSi nukleotidebis mosawesrigeblad. Sedegad miiReba
Si; SemoxazeT azotovani fuZeebi da varskvlaviT
dnm-is sawyisi ormagspiraliani molekulis 2 identuri
aRniSneT fosfatebi.
asli, romlebic Semdeg nawildeba 2 Svileul ujredSi.
2. dnm-is ormag spiralSi dnm-is erTi Zafis gas-
amrigad, dnm-is struqtura xsnis mis funqcias geneti- wvriv mdebare erT regions azotovani fuZeebis
kuri informaciis gadacemis procesSi, roca ujredi Semdegi Tanamimdevroba aqvs: 5′_TAGGCCT_3′ .
warmoiqmneba. CamoTvaleT molekulis meore Zafis gaswvriv
mdebare azotovani fuZeebis Tanamimdevroba, am
Zafis 5′ da 3′ boloebis naTlad CvenebiT.
dnm da cilebi, rogorc
evoluciis mzomebi
Cven SeCveulebi varT erTnairi Tvisebebis ganxil-
sagangebo Tvisebebis Tema sicocxlis
vas, rogorc saerTo winapris yolis damadasturebeli qimiaSi: mimoxilva
faqtisa. aseTebia magaliTad, Tma da rZis warmoqmna
gaixsenoT, rom sicocxle struqturuli doneebis
ZuZumwovrebSi. radgan axla gavigeT, rom dnm memkvi-
ierarqiis gaswvriv aris organizebuli (ix. nax. 1.3). am
drul informacias genebis saxiT atarebs, Cven Segvi-
TanmimdevrobaSi TiToeuli donis matebasTan erTad,
Zlia vnaxoT, rom genebi da maTi produqtebi (cilebi)
damatebiT axali Tvisebebi aRmocendeba. Cven me-2_me-5
adastureben organizmis memkvidruli safuZvlis ar-
TavebSi sicocxlis qimia gavarCieT reduqcionizmis
sebobas. dnm-is molekulaSi nukleotidebis xazobrivi
strategiiT. magram davinaxeT ra, Tu rogor aRmocende-
Tanamimdevroba mSoblebidan STamomavlobas gadaecema.
bodnen Tvisebebi donis zrdasTan erTad, Cven aseve da-
es Tanamimdevrobebi gansazRvraven cilaTa aminomJa-
viwyeT ufro metad integrirebuli Sexedulebis ganvi-
vur Tanamimdevrobebs. dedmamiSvilebs Soris gacile-
Tareba sicocxlis Sesaxeb,.
biT meti msgavsebaa dnm-isa da cilebis SemadgenlobiT,
Cven vnaxeT, rom wylis uCveulo qceva, romelic ase
vidre igive saxeobis aramonaTesave individebs Soris.
mniSvnelovania sicocxlisaTvis dedamiwaze, wylis mo­
Tuki sicocxlis Sesaxeb evoluciuri Tvalsazrisi mar-
lekulebis urTierTqmedebis _ wyalbadisa da Jangbadis
Tebulia, Cven SevZlebdiT gangvevrco cneba `moleku-
atomebis mowesrigebuli ganlagebis Sedegia. organuli
luri geneologia~ saxeobebs Soris naTesaobazec: Cven
naerTebis didi sirTule da mravalferovneba Cven davi-
unda vivaraudoT, rom namarxebze dayrdnobiTa da
yvaneT naxSirbadis qimiur Tvisebebze, magram Cven aseve
anatomiuri niSnebiT msgavs 2 axlomonaTesave saxeobas
vnaxeT, rom organuli naerTebis unikaluri Tvisebebi
Soris gacilebiT meti msgavsebaa dnm-isa da cilebis
dakavSirebulia naxSirbadis ConCxisa da masTan daka-
mxriv, vidre ufro daSorebul saxeobebs Soris. axlo-
vSirevuli funqciuri jgufebis specifikur struq-
monaTesave saxeobebs dnm-isa da cilebis didi nawili
turul ganlagebaze. Cven viswavleT, rom patara or-
saerTo aqvT. magaliTad, Tu SevadarebT adamianis hemo-
ganuli molekulebi xSirad gaerTianebulia giganturi
globinis polipeptidur jaWvs, 5 sxva xerxemlianis he-
milekulebis saxiT, magram aseve aRmovaCineT, rom mak-
moglobinis Sesabamis polipeptids, vnaxavT Semdegs: am
romolekulebi maTi Semadgeneli monomerebis msgavsad
146 aminomJavas Semcveli jaWvis mixedviT, adamiani da
ar iqcevian, isini iZenen damatebiT Tvisebebs, romlebic
gorila mxolod 1 aminomJaviT gansxvavdebian, adamiani
am monomerebs Soris arsebuli urTierTqmedebebiT aris
da giboni _ 2-iT da adamiani da rezus maimunebi ki _ 8
ganpirobebuli.
aminomJaviT. ufro daSorebuli saxeobebis jaWvebi nak-
sicocxlis molekuluri safuZvlebis Sesaxeb Cveni
lebad msgavsia. adamiani da Tagvi 27 aminomJaviT gansx-
zogadi mimoxilvis
vavdebian da adamiani da bayayi ki _ 67-iT. molekulurma
dasrulebiT, da makromolekulebis im mniSvnelovani
biologiam axali mzomi daumata im xelsawyoebis nakrebs,
klasis gacnobiT, romlebiTac agebulia cocxali ujre-
romelTac biologebi evoluciuri naTesaobis Sesafase-
debi, Cven erTgvari xidi gavdeT wignis meore gan-
blad iyeneben.
yofilebisaken, sadac Cven SeviswavliT ujredTa struq-
turasa da funqcias. Cven wonasworobas SevinarCunebT
sicocxlis, ufro martivi procesebis konglomeratamde
dayvanis saWiroebasa da maqsimalurad damakmayofile-
blad, am procesebis integrirebul konteqstSi ganxil-
vas Soris.

109
me- 5 Tavis Semowmeba

cxovelebSi warmoadgenen glukozis samarago


ZiriTadi koncefciebis Semowmebaa: polisaqaridebs. celuloza mcenareuli ujre-
dis kedelSi arsebuli, glukozis mniSvnelovani

5.1
struqturuli polimeria. saxamebeli, glikogeni
koncefcia da celuloza erTmaneTisagan gansxvavdebian maTi
glikoziduri kavSirebis mdebareobiTa da orien-
taciiT.
makromolekulebis umetesoba
monomerebisagan agebuli polimerebia
polimerebis sinTezi da daSla koncefcia 5.3
naxSirwylebi, lipidebi, cilebi da nukleinis mJa-
vebi ujredSi arsebuli organuli naerTebis 4 ZiriTad lipidebi, hidrofoburi molekulebisa-
klass Seadgenen. am naerTTa umetesoba Zalian didi
gan Semdgari mravalferovani jgufia
zomis molekulebs warmoadgenen. makromolekulaTa
umetesoba miekuTvneba polimerebs, erTidaigive an cximebi
msgavsi monomerebis jaWvs. monomerebi makromoleku- cximebi didi raodenobiT energias inaxaven. tri-
lebs qmnian kondensaciis reaqciebiT, romlebSic wyali acilglicerinebis saxeliT cnobili cximebi war-
gamoiyofa (dehidratacia). polimerebi SeiZleba daiSa- moiqmnebian dehidrataciis reaqciis meSveobiT
los Sebrunebuli procesiT, hidroliziT. glicerinis molekulis sam cximovan mJavasTan
polimerTa TiToeuli klasi monomerTa specifi- SeerTebiT. najeri cximovani mJavebi maqsimaluri
kuri nakrebidan warmoiqmneba. Tumca, organizmebi raodenobis wyalbadis atomebs Seicaven. ujer cx-
SezRuduli raodenobis monomerTa erTidaigive tips imovan mJavebs (zeTSi arsebuli) erTi an ori or-
iyeneben, magram yoveli organizmi mainc unikaluria, magi bma gaaCniaT naxSirbadovan jaWvSi.
polimerebSi monomerebis specifikuri ganlagebis gamo. fosfolipidebi
monomerTa mcire nakrebisagan polimerebis uzomo mra- fosfolipidebi, romlebic ujredis membranis
valfrovnebis miReba SeiZleba. mTavari komponentebi arian, Sedgeba glicerinTan
dakavSirebuli 2 cximovani mJavasa da fosfatis

5.2
jgufisagan. amrigad, fosfolipidis `Tavi~ hi-
koncefcia drofiluria da `kudi~ _ hidrofoburi.
steroidebi
steroidebs miekuTvneba qolesterini da zogi-
naxSirwylebi sawvavad da saamSeneblo
erTi hormoni. steroidebs gaaCniaT naxSirbadis
masalad gamoiyeneba atomebisagan Semdgari 4 rgolis SeerTebiT war-
Saqrebi moqmnili ZiriTadi struqtura.
Saqrebi, yvelaze mcore zomis naxSirwylebi,
gamoiyeneba sawvavad da saamSeneblo masalad.
monosaqaridebi yvelaze martivi Saqrebia. isini
koncefcia 5.4
gamoiyeneba sawvavad, gardaiqmnebian sxva saxis
organul molekulebad, an erTiandebian poli-
cilebs ramodenime struqtura aqvT,
merebSi. disaqaridebi Sedgebian glikoziduri ka- rac maTi funqciis mravalgvarobas
vSirebiT SeerTebuli ori monosaqaridisagan.
ganapirobebs
polisaqaridebi
polisaqaridebs, Saqrebis polimerebs, samarago polipeptidebi
da struqturuli daniSnuleba aqvT. polisaqa- polipeptidi aris specifikuri TanamimdevrobiT
ridebis monomerebi SeerTebilia glikoziduri dakavSirebuli aminomJavebisagan Seqmnili polim-
kavSirebiT. saxamebeli mcenareebSi da glikogeni eri. cila Sedgeba samganzomilebian konforma-

110
ciaSi specifikurad Cakecili ori an meti poli- molekulis Sida nawilisaken gamoSverilia fuZee-
peptiduri jaWvisagan. polipeptidebi agebulia bi. radgan a wyalbaduri bmiT yovelTvis T-s uka-
20 gansxvavebuli aminomJavisagan, romelTagan vSirdeba, da c ki _ g-s, ori Zafis nukleotiduri
TiToeuls damaxasiaTebeli gverdiTi jaWvi (R Tanamimdevrobebi komplementarulia. erTi Zafi
jfufi) aqvs. momijnave aminomJavaTa karboqsili- SeiZleba gamoyenebul iqnas meoris Sablonad.
sa da aminis jgufebi dakavSirebulia peptiduri dnm-is es unikaluri Tviseba sicocxlis uwyveto-
bmebiT. bis meqanizmebis uzrunvelyofas emsaxureba.
cilis konformacia da funqcia
cilis pirveladi struqtura aris misi aminom- dnm da cilebi, rogorc evoluciis mzomebi
Javebis unikaluri Tanamimdevroba. meoreuli molekulebis Sedareba biologebs exmareba saxe-
struqtura aris ganmeorebiT konfiguraciebSi obebs Soris evoluciuri kavSirebis dadgenaSi.
Cakecili an daxveuli polipeptidi; ZiriTadad, imoxilva organizaciis maRali done axali Tvise-
α spiralsa da β Cakecil fenebSi, romlebic war­ bebis amotivtivebas iwvevs. organizacia gasaRe-
moiqmneba polipeptidebis ZiriTadi ConCxis bia sicocxlis qimiisaTvis.
nawilebs Soris arsebuli wyalbaduri bmebis Sem-
weobiT. mesameuli struqtura polipeptidis
sam­g anzomilebiani formaa da aminomJavebis R SeamowmeT sakuTari codna
jfu­­febs Soris arsebuli urTierTqmedebebiT
war­­moiqmneba. erTze meti polipeptiduri jaWvis-
agan Semdgar cilebs struqturis meoTxe done
gaaCniaT. cilis forma, saboloo jamSi, misi pirve- TviTSemowmeba
ladi struqturiT ganisazRvreba, magram cilis
struqtura da funqcia mgrZnobiarea fizikuri da
qimiuri pirobebis mimarT. 1. qvemoTCamoTvlili terminebidan romlis mniSvnelo-
ba moicavs yvela danarCeni terminis mniSvnelobas?

5.5
a) monosaqaridi d) naxSirwyali
koncefcia b) disaqaridi e) polisaqaridi
g) saxamebeli
nukleinis mJavebi inaxaven da gadasce-
2. glukozis molekuluri formula aris C6H12O6. ro-
men memkvidrul informacias gori iqneba im polimeris molekuluri formula, ro-
nukleinis mJavebis mniSvneloba melic miiReba dehidrataciis reaqciis Sedegad glu-
dnm inaxavs informacias specifikuri cilebis kozis aTi molekulis SeerTebiT?
sinTezisaTvis. rnm-s (gansakuTrebiT, irnm) es ge- a) C60H120O60 d) C60H100O50
netikuri informacia miaqvs cilis masinTezire- b) C6H12O6
beli struqturebisaken. g) C60H102O51 e) C60H111O51
nukleinis mJavebis struqtura
yoveli nukleotiduri monomeri Sedgeba fosfa- 3. fermenmti amilaza mxolod maSin Slis glikozidur
tis jgufsa da 4 azotovani fuZidan (a, g, c da T kavSirebs glukozas monomerebs Soris,, Tu mono-
an u) erT-erTTan kovalenturad dakavSirebuli merebi mocemulia α formiT., qvemoTCamoTvlili
pentozisagan. rnm-s pentozis saxiT riboza aqvs, naerTebiadn romel naerTebs Slis amilaza (aRniSneT
dnm-s dezoqsiriboza. rnm-s aqvs u, xolo dnm-s yvela swori pasuxi)
ki _ T. polinukleotidSi gaerTianebisas nuk- a) celuloza d) saxamebeli
leotidebi warmoqmnian Saqar-fosfatur ConCxs, b) qitini e) amilopeqtini
romlidanac gamoSverilia azotovani fuZeebi. g) glikogeni
yoveli polinukleotiduri jaWvisaTvis damaxa-
siaTebelia polaroba 5′ bolodan 3′- isaken. genis 4. SearCieT terminebis wyvili, romelic swored avsebs
gayolebaze fuZeebis Tanamimdevroba gansaz- am winadadebas: nukleotidebi igives warmoadgenen
Rvravs gansakuTrebuli cilis aminomJavur Tana- ___________ rasac ___________
mimdevrobas. warmoadgenen cilebisTvis
a) nukleinis mJavebisTvis; aminomjavebi
dnm-is ormagi spirali dnm aris spiraluri, b) aminomJavebisTvis; polipeptidebi
ormagad daxveuli makromolekula, romelSic 2 g) glikoziduri kavSirebisTvis;
antiparaleluri polinukleotiduri Zafidan polipeptiduri bmebi

111
d) genebisTvis; fermentebi cila?
e) polimerebisTvis; polipeptidebi a) hemoglobini d) fermenti
5. Semdegi terminebidan romeli miesadageba gaujere­ b) qolesterini e) insulini
bel cximebs? g) antisxeuli
a) isini ufro xSirad gvxvdebian cxovelebSi vidre
mcenareebSi 10 . romeli ganmartebebi Seesabameba polinukleo-
b) maTi cximovani maJavebis naxSirbadis ZewkvSi aris tiduri jaWvis 5` daboloebas?
ormagi bmebi a) 5` daboloebas gaaCnia hidroqsilis jgufi
c) isini oTaxis temperaturaze rogorc wesi mkvriv b) 5` daboloebas gaaCnia fospaturi jgufi
nivTierebad gardaiqmnebian. g) 5` dabolioeba 3` daboloebis identuria
d) isini gajerebul cximebTan SedarebiTi met wyal­ d) 5 ` daboloeba antiparaleluria 3` daboloebis
badis atomebs Seicaven naxSirbadis atomebi ki e) 5` daboloeba warmoadgens erT-erTi azotovani
igive raodenobiT gaaCniaT. fuZis mexuTe pozicias.
e) maT struqturaSi cximis erT molekulas cxi-
movani mJavis naklebi molekula Seesabameba

6. cilaSi struqturuli done, romelic naklebad zian- evoluciuri kavSiri


deba wyalbaduri bmebis daSlis gamo aris:
a) pirveladi done g) mesame done
b) meoradi done d) meoTxe done cilebis aminomJavebis Tanmimdevrobebis an genebis
e) yvela struqturuli done nukleotidebis Tanmimdevrobebis Sedareba naTels fens
erTnairad ziandeba monaTesave organizmebis evoluciur divergencias. mo-
salodnelia Tu ara, rom dedamiwaze dRes arsebul yve-
7. Semdegi fuZe Tanmimdevrobwebidan wyvilidan la organisms Soris cilebis an genebis divergeniciis
romels SeuZlia Seqmnas dnm-is normalulri orspi- erTi da igive donea?
raliani mokle jaWvi?
a) 5`- purini-pirimidini-purini-pirimidini-3` da
3`- purini-pirimidini-purini-pirimidini-5`
b) 5`-A-G-C-T-3` da 5`-T-C-G-A-3` mecnieruli kvleva
g) 5`-G-C-G-C-3` da 5`-T-A-T-A-3`
d) 5`-A-T-G-C-3` da 5`-G-C-A-T-3`
e) a) b) da d) punqtebi sworia. napoleonis omebis periodSi 1800 wlebis dasawyisSi
evropaSi daiwyo Saqris SimSili, radganac gemebi, rom-
8. fermentebi, romlebic Slian dnm-s akatalizeben lebsac Saqari SemohqondaT blokirebulebi aRmoCndnen,
im kovalenturi bmebis hidrolizs, romlebic aer- da ver Sediodnen navsadgurebSi. germanelma mecniereb-
Tianeben erTmaneTTan nukleotidebs. ra mouva dnm- ma gadawyvites SeeqmnaT Saqris Semcvleli. amisTvis ga-
is molekulas am fermentebis gavleniT? naxorcieles xorblis saxameblis hidrolizi.xorblis
a ) ormagi spiralis jaWvebi erTmaneTs saxameblis Tbil xsnars daamates marilmaJava. amis Sede-
dacildebian. gad glukozis monomerebs Soris arsebuli zogi glico-
b) dezoqsirobiozas saqaridebs Soris gawydeba ziduri bma daiSala. magram daiSala bmebis mxolod 50%.
fosfodieTerovani bmebi amitom Saqris Semcvleli TviT SaqarTan SedarebiT nak-
g) moxdeba purinebis gancalkeveba dezoqsiribozas lebad tkbili aRmoCndai. momxmareblebi agreTve uCiod-
saqaridebisgan nen Semcvlelis odnav momwaro gemos. es gamowveuli iyo
d) m oxdeba puirimidinebis gancalkeveba dezoqsiri- reaqciis gverdiTi produqtebis arsebobiT. cnobisTvis
bozas saqaridebisgan daixmareT 5.5a da 5.7b suraTebi da aRwereT saxamebelis
e) moxdeba yvela fuZisgancalkeveba dezoqsiribo- glikoziduri bmebi. naxeT, Tu rogor SeeZlo mJavas am
zas saqaridebisgan bmebis daTiSva. ratom daSala mJavam xorblis saxameb-
9. qvemoT CamoTvlili nivTierebebisga romeli ar aris elSi arsebuli bmebis mxolod 50%, ras fiqrobT amaze?

112
es saSiSroeba sayovelTaoT cnobilia. garda imisa, rom
mecniereba, teqnologia qimiuri nivTierebebis gamoyeneba saxifaToa jamrTelo-
bisTvis, ras fiqrobT maT gamoyenebaze sakuTari sxeu­lis
da sazogadoeba
formis gasaumjobeseblad? fiqrobT Tu ara, rom atle-
ti, romelic iRebs am nivTierebas ubralod cuRlutobs,
zogi moyvaruli sportsmeni da profesionali atle- Tu am qimiuri nivTierebebis miReba aris nawili im samza-
ti mimarTavs anaboluri steroidebis miRebas imisTvis, disis, romelic atletma SejibrebaSi gasamarjveblad
rom gazardos kunTebis zoma. am nivTierebebis miRebas unda gaiaros? daasabuTeT Tqveni pasuxi.
ukavSirdeba garkveuli saSiSroeba janmTelobisTvis.

113
nawili
2
ujr e d i
interviu umaRlesi skola iyo cota ar iyos Sori gziT Semovla
_ me maSin cota ar iyos, jojoxeTuri viyavi. me da Cemma
piter egrTan megobrebma daviwyeT aralegaluri gazeTis gamocema (es
iyo 1967, me vfiqrobdi TiTqmis revolucia mimdinareob-
da). me ar vakeTebdi saskolo samuSaoebis did nawils.
2003 wels piter egrma miiRo nobelis premia qimiaSi
ase, rom me momTxoves umaRlesi skolis datoveba. wavedi
aqvaforinebis aRmoCenisTvis, „wylis forebis“ cile-
saRamos skolaSi da Semdeg gadavedi augsbergis kolejSi.
bi, romlebic wylis molekulebs ujredis membranis
swrafad gadakveTis saSualebas aZleven. (man es prizi
gaiyo roderik makkinonTan erTad, romelic rokfeler- ram mogabrunaT Tqven mecnierebisaken?
is universitetidan aris da muSaobs ujreduli „wyal- samedicino skolaSi dros vatarebdi samecniero
gamtari sistemis“ sxva mniSvnelovan aspeqtze _ ionTa laboratoriaSi da realurad aman amanTo me. muSaoba da-
transporti). medicinis doqtori, iseve rogorc saba- viwye mTeli msofliodan warmodgenil, rezonansis mim-
ziso mecnierebis mkvlevari, doqtori egri aris jon cem mecnierebis jgufTan. me vswavlobdi: SegeZlo kom-
hopkinsis universitetis samedicino skolis biologi- pleqsur problemebs molekulur doneze miaxloebodi
uri qimiisa da medicinis ganyofilebis profesori. – reduqcionuli biologia. Cven vasufTavebdiT baqte-
ria E.coli-s garkveuli Stamebidan miRebul qoleris to-
rogor daiwyeT mecniereba? qsinis saxesxvaobebs. qoleris namdvili baqteriis (Vib-
rio cholerae) msgavsad, mas SeuZlia gamoiwvios saSineli da
realurad, rogorc patara bavSvma. Mme gavizarde
zogjer letaluri diarea.
norTfildSi, minesotaSi, sadac mamaCemi aswavlida
roca axalgazrdebi mecnierebs uyureben iseve, ro-
qimias wminda olRas kolejSi. Cvens ojaxSi bavSvebs
gorc amas me vakeTebdi im laboratoriaSi, maT yvelas
idiliuri cxovreba hqondaT, TamaSobdnen vaSlis BbaR-
mecnieroba unda. jer kidev Zalian bevri adamiani mecni-
CebSi da daxetialobdnen kampusSi (universitetis ezo).
erta stereotipirebas axdens negatiuri gziT _ raRac
Cven vcxovrobdiT swored mamaCemis laboratoriis
msgavsad eqimisa warsulidan momavlisken. me vSiSob, Cven
gadaRma quCaze, namdvilad sasiamovno laboratoria iyo
ukve davkargeT kargi rolis modelebi mecnierebaSi. da
mxiaruli studentebiT, romlebic zafxulis kvlevebs
Zalian xSirad mecnierebi iseT stresul mdgomareobaSi
atarebdnen. Mmec vatarebdis patara eqsperimentebs mama-
arian grantuli dafinansebis mopovebis gamo, rom Cveni
Cemis daxmarebiT. Cven vcvlidiT zogierTi xsnaris pH-s
samuSao studentebisTvis mimzidveli aRar aris.
da indikatori saRebavi icvlida fers, xdeboda vardis-
xalxma unda gaacnobieros, Tu ramdenad socialuri
feri an lurji – es iyo saocreba! WabukobaSi me arafer
moTxovnaa mecniereba. mecnierebs aqvT individualoba
amis msgavsis gakeTeba ar mindoda. magram pirveli em-
da interesebi, SiSi da SezRudvebi. Cven kibernetikuli
blema romelic me davimsaxure rogorc boi skautma, iyo
manqanebi ar varT. da Cven vTanamSromlobT. leonardo
qimiaSi. Semdeg me ufro mediciniT davinteresdi.
davinCis doneze Tu ar xar, Sen mraval ideas sxva xalx-
isagan iReb.
raSi xedavdiT medicinis mimzidvelobas?
ra iyo medicinis mimzidveloba? mogviyeviT samedicino praqtikisa da
nawilobriv xalxi. Aadgilobrivi eqimebi iyvnen namd- fundamenturi kvlevis gaerTianebis
vilad saintereso da sasiamovno xalxi, da ise Canda rom
Sesaxeb
isini bevr karg saqmes akeTebdnen.
1993 wlamde, me viyavi mzrunveli eqimi aq hematolo-

114
giaSi. me gavCerdi nawilobriv imitom, rom dakavebuli wiTeli ujredebis plazmur membranaSi nanaxi cilebi.
viyavi axali umaRlesi skolis programis dawyebis gamo plazmuri membrana aris fosfolipiduri ormagi Sre,
ujredul da molekulur medicinaSi (is uzrunvelyofs masSi CaSenebuli qolesterinis molekulebiT, `inte-
doqtorantTa treningebs sabaziso mecnierebaSi, magram graluri~ cilebiT, romlebic membranas ganWolaven,
uSualo samedicino SesabamisobiT). samedicino praq- membranasTan dakavSirebuli cilebiT, romlebic mem-
tikis Sexameba sabaziso mecnierebasTan aris gamowveva, branis Sida zedapirs ukavSirdebian. wiTeli ujredebis
radgan mxolod ramdenime saaTia dReSi. Mme daojaxebuli SemTxvevaSi advilia plazmuri membranis Seswavla sufTa
var, myavs 4 Svili da ramdenadac me miyvars Cemi mSoble- formiT da iq aris iseTi saintereso darRvevebi, romle-
bi, Cemi guli ufro metad mainc mecnierebaSia. praqti- bic cilebis defeqtebTan aris dakavSirebuli.
kul medicinaSi Sen SegiZlia daexmaro individualur pa- rodesac me SevuerTdi fakultets hopkinsSi, davi-
cients, magram mecnierebiT Sen SegiZlia gaakeTo iseTi wye MRh sisxlis antigenebis Seswavla. sisxlis jgufis
aRmoCena, romelsac SeeZleba aTasobiT pacientis dax- antigenebi arian wiTeli ujredebis membranuli gliko-
mareba. rac Seexeba students, me veWvob me maqvs rac mas proteinebi, romlebic populaciaSi ori an meti saxiT
sWirdeba sabaziso mecnierebaSi warmatebis misaRwevad, aris warmodgenili. Ggansxvaveba SeiZleba iyos mimagre-
magram me mainc msurs vcado. Mme isev maqvs Cemi samedi- bul naxSirwyalSi, rogorc es aris ABO sisxlis jgufis an-
cino licenzia, romelsac viyeneb boi skautebis banakis tigenebisTvis (ixileT Tavi 43), an kidev SeiZleba iyos
eqimobisaTvis, moyvaruli moWidaveebis eqimobisTvis da gulis cilebs Soris. MRh-s samedicino mniSvneloba
qalaqis bavSvebisTvis, me maTi eqimi var. yovel SemTx- aqvs MRh SeuTavseblobis gamo, romelic maSin iCens
vevaSi, Cemi meuRle ar aris darwmunebuli, rom kvlevebi Tavs, roca Rh uaryofiT dedas yavs Rh dadebiTi Svili
samsaxuridan Cem gadayenebas apirebs.. SeiZleba is mar- da mgrZnobiare xdeba Rh antigenis mimarT. Tuki deda ar
Talia. me vfiqrob, ukeTesia cxovrebaSi ar iyo zedme- mkurnalobs, maSin mniSvnelovani riskia imisa, rom mom-
tad darwmunebuli. devno fexmZimobebSi, misi imunuri sistema Tavs daesx-
meba bavSvis sisxlis wiTel ujredebs. gasakviria, magram
modiT visaubroT kvlevebze, romlebmac 1980-iani wlebis bolosaTvis, jer aravis SeeZlo MRh
antigenis gamoyofa.
aqvaporinis aRmoCenamde migiyvanaT MRh-cilis msgavsi membranis gamWoli cilebi, nam-
me sisxlis specialisti (hematologi) var da Cemi dvilad uwesrigoebi arian, roca maTze muSaob. magram
gansakuTrebuli interesis sagans warmoadgens sisxlis Cven SevimuSaveT Rh cilis gasufTavebisa da gamoyo-

115
fis meTodi. Canda, rom Cveni nimuSi ori komponentis- nawilma gaakeTa dakvirveba, romelic uCvenebda, rom fo-
gan Sedgeboda, magram Cven darwmunebuli viyaviT, rom spolipiduri Sris gavliT difuzia ar iyo sakmarisi. ma-
maTgan ufro parata, mxolod da mxolod ufro didis gram mravali skeptikuri damokidebuleba iqna gamoxat-
daxleCis produqti iyo. sruliad vcdebodiT: es iyo wy- uli, sanam bayayis kvercxujredebze Catarebulma Cvenma
lis arxis cila, romelsac Cven mogvianebiT aqvaforini eqsperimentma bolo ar mouRo dapirispirebebs.
vuwodeT. wylis transporti Zalian mniSvnelovania Cveni sxeu-
lisTvis. magaliTad, Cvenma Tirkmelebma yoveldRe unda
gafiltron da kvlav Seiwovon mravali litra wyali. Tu
rogor gqondaT Tqven is warmodgenili?
Cven ar movaxdenT am wylis kvlavSewovas, daviRupebiT
bevri damajerebeli sabuTi damWirda, raTa Cemi Tavi gauwyloebisgan. aqvaforini sakmarisi raodenobis wy-
damerwmunebia, rom es cila axali aRmoCena iyo. Cvens mier lis Sewovis saSualebas gvaZlevs ionebis kvlav adsor-
cilis mimarT damzadebuli antisxeulebiT vaCveneT, bciis gareSe.
rom is iyo erT-erTi Warbad warmodgenili cila sislis
wiTeli ujredebis membranaSi (200,000 asli ujredze!) da rogor muSaoben aqvaforinebi?
kidev ufro Warbad iyo Tirkmlis garkveul ujredebSi. aqvaforinis molekulis struqtura gvexmareba imis
me vesaubre 15-mde membranebis bioqimikoss: ra SeiZle- axsnaSi, Tu rogor funqciobs igi. cila gamoiyureba ise,
ba rom iyos es? miuxedavad imisa, rom mravali adami- rogorc membranis gamWoli qviSis saaTi, romelic sapir-
ani swavlobs sisxlis wiTel ujredebs, aravis unaxavs ispiro mxariT simetriuli ori nawilisgan Sedgeba. qvi-
manmade es cila, radganac is ar iRebeba cilebis Cveu- Sis saaTi erTnairad kargad muSaobs miuxedavad imisa,
lebrivi saRebavebiT. Mmxolod hematologi da wiTeli misi romeli mxarea zeviT an qveviT. Aasevea aqvaforinic,
ujredebis super fiziologi jon parkeri iyo romelmac igi erTnairad kargad muSaobs wylis STanTqmis Tu da-
sabolood Tqva, “SesaZloa es cila monawileobas Rebu- kargvis SemTxvevebSi. mamoZravebeli Zala raime tumbos
lobs wylis transportSi”. am hipoTezis Sesamowmeblad, magvari ki ar aris, ubralod osmosi amuSavebs mas. Aaqva-
Cven movawyveT martivi eqsperimenti bayayis kvercxu- forini osmoss eqstremalurad swrafad damyarebis sa-
jredis gamoyenebiT: Cven ujredebSi SevaSxapuneT mrnm, Sualebas aZlevs. wylis molekulaze didi veraferi gava
romelic maTSi aqvaforinis translirebas axdenda da arxSi.Ggarda amisa, Tavidan acilebulia ionTa gadaadg-
vnaxeT, rom Cven SegveZlo ujredebis gardaqmna TiTq- ileba, Tundac hidroniumis ionisa (H3O+), romelic war-
mis wyalgaumtari (aqvaforinis gareSe) mdgomareobidan, moiqmneba H+-isa da H2O-sgan (ixileT gv.51). isini … dadebiTad
wylis maRalgamtarobis mdgomareobaSi (aqvaforiniT). damuxtuli aminomJavebiT ukuigdebian arxis yvelaze vi-
aqvaforiniani ujredebi diddeboda da skdeboda gamox- wro adgilidan.
dil wyalSi osmosis Sedegad: aqvaforinebiT, ujredis
membrana gamtari gaxda wylisTvis da ara masSi gaxsnili ra xdeba, roca mutaciebi arRveven
nivTierebebisTvis, ase rom, wylis molekulebi membra-
nas gadalaxavdnen naklebi marilianobidan (gamoxdili aqvaporinis funqcias?
wyali) metisaken (ujredis SigTavsi). iciT, rogorc mec- aqvaforinis genSi mutaciebma SeiZleba janmrTelo-
nierma, SegiZlia, sargebloba naxo hekleber finis ms- bis problema gamoiwvios. im xalxma, romelTa Tirkmel-
gavsad. Sen unda axsna Seni iluziebi garkveuli xarisx- ebs defeqturi aquaporin – 2 molekula aqvT, dReSi 20
iT. Tuki rame saintereso gamoCndeba, kargia mihyve mas. litri wyali unda dalion, raTa Tavidan aicilon gau-
wyloeba. maT ar SeuZliaT TavianTi Sardis sakmarisad
ratom aqvT ujredebs wylis koncentrireba. individebi, romelTac ar aqvT aquafo-
rin-1 Cveulebriv kargad arian Tanamedrove cxovreba-
arxis cilebi? Si, magram gauwyloeba maTSi gacilebiT ufro martivad
yvela ujreds ar aqvs. Cveni aRmoCenis win, main, bevri mimdinareobs, vidre sxvebSi. damatebiT, zog pacients
fiziologi Tvlida, rom fosfolipiduri ormagi Sris Zalian bevri aqvaforini aqvs, rac Zalian bevri wylis
gavliT difuzia sakmarisi iyo wylis ujredis SigniT Se- dagrovebas iwvevs. fexmZime qalebSi siTxis dagroveba
satanad da maT gareT gamosatanad. sxvebi ambobdnen, rom gamowveulia Zalian bevri aqvaforin-2-is sinTeziT
ar SeiZleba sakmarisi iyoso, gansakuTrebiT im ujre- mecnierebam aqvaforinebis Sesaxeb SesaZloa mo-
debisTvis, romlebisTvisac wylis maRalgamtaroba da movalSi monawileoba miiRos samedicino problemebis
misi regulirebaa saWiro, magaliTad ujredebisTvis, gadaWraSi. specifikuri aqvaforinebi, rogorebicaa ma-
romlebic Tirkmlis milakebs warmoqmnian da Sardis lariis parazitebis aquaporinebi, SeiZleba axali wam-
koncentracias akontroleben. mecnierTa garkveulma lebis samizned gamodges.

116
aqvaforinebis Seswavlam ra gamoavlina ra aris axla Tqveni mTavari mizani?
evoluciisTvis? CemTvis amJamad didi mniSvneloba aqvs mecnierTa
momovali Taobis warmatebebs. rogorc mecnierisT-
ramdenime aTasi aqvaforinia cnobili aqamde. Mmcena-
vis, sami ramea mniSvnelovani: originaluri aRmoCenebi,
reebs yvelaze meti aqvT: brinjs daaxloebiT 50 aqvs,
Seni Tanasworebis pativiscema da momavali mecnierebis
maSin, roca ZuZumwovrebs mxolod 10 aqvT. aSkarad,
momzadeba _ da es mesame albaT, yvelaze mniSvnelova-
aqvaforinebi mcenareebisTvis ufro mniSvnelovania,
nia bolosdabolos. TiTqmis yvelaferi, rasac Cven,
vidre cxovelebisTvis. aqvaforinis arseboba TiTqmis
mecnierebi vakeTebT, bolos mowmdeba. Cven Cveulebriv
yvela organizmSi da msgavseba mis molekulebs Soris
legendas viTvisebT da vavrcelebT manamde, sanam vinme
gvafiqrebinebs, rom aqvaforini warmoiSva evoluciis
sxva jer kidev iziarebs mas. amrigad, axalgazrda mec-
adreul safexurze.
nierebis aRzrda didi Sedegia, radgan es aris mecnieru-
li ganaTleba yvelasTvis.

117
6
sicocxlis Seswavla
suraTi 6.1 fluorescentuli mikroskopiT
danaxuli ujredi da misi ConCxi.

ZiriTadi koncefciebi

6.1 ujredis Sesaswavlad biologebi mikroskopsa organizaciis ufro maRal safexurze mowesrigebulad
da bioqimiur xelsawyoebs iyeneben. arian ganlagebuli, magaliTad, qsovilebisa da organoe-
6.2 eukariotul ujredebs gaaCniaT Sida membrane­ bis saxiT, ujredebi SeiZleba ganxilul iqnas organiz-
bi, romlebic maT funqciebs mijnaven. mis struqturisa da funqciis ZiriTad erTeulad. roca
6.3 eukatiotuli ujredebis genetikuri instruq­ am winadadebas kiTxulobT, Tqveni Tvalebi moZraoben
ciebi moTavsebulia birTvSi da sruldeba ri­ kunTovani ujredebis SekumSvis safuZvelze, rodesac
bosomebiT. gadawyvetT Semdegi gverdis gadaSlas, am gadawyvetile-
6.4 ujredSi endomembranuli sistema areguli­ bas nervuli ujredebi tvinidan gadascemen Tqveni xe-
rebs cilebis moZraobas da asrulebs metab­ lis kunTovan ujredebs. yvelaferi, rasac organizmi
olur funqciebs. akeTebs, ZiriTadad, ujredul doneze mimdinareobs.
6.5 mitoqondria da qloroplastebi energiis erT ujredi aris mikrokosmi (miniaturuli gamosaxu­
formas meored gardaqmnian. leba), romelic im sakiTxTa umetesobis demonstri-
6.6 citoConCxi iseTi boWkoebis qselia, romelic rebas axdens, romlebic pirvel TavSi iyo ganxiluli.
ujredSi axdens struqturebisa da aqtiobebis ujredul doneze sicocxle warmoiSoba struqturuli
organizebas. mowesrigebulobidan, romelic ganamtkicebs ganviTa-
6.7 ujredgare komponentebi da ujredSorisi rebadi Tvisebebisa da aseve, struqturisa da funqciis
kavSirebi xels uwyoben koordinirebul uj­ Sesabamisobis Temebs. magaliTad, cxoveluri ujredis
redul aqtivobebs. moZraoba damokidebulia im struqturaTa rTul urT-
ierTqmedebaze, romlebic ujredul ConCxs warmoqmnian
(mwvane da wiTeli 6.1 suraTze mocemul mikrografze).
Sesavali biologiaSi wamoWril meore Temas warmoadgens orga-
nizmTa urTierTqmedeba garemosTan. ujredebi grZnoben
da pasuxoben (reagireben) garemos meryeobas. gaiTval-
ujredTa mniSvneloba iswineT erTi biologiuri Tema, romelic yvela danar-

u
Cens aerTianebs: evolucia. yvela ujredi saerTo winapa-
ri ujredebidan warmoSobis gamo, naTesaur kavSirSia
jreds iseTive arsebiTi mniSvneloba aqvs biolo- erTmaneTTan. magram dedamiwaze arsebuli sicocxlis
giisaTvis, rogorc atoms _ qimiisaTvis. biologiuri xangrZlivi evoluciuri istoriis ganmavlobaSi isini
organizaciis ierarqiaSi ujredi aris niviTierebaTa mravali gansxvavebuli mimarTulebiT Seicvalnen.
yvelaze umartivesi koleqcia, romelsac sicocxle miuxedavad imisa, rom ujredebi SeiZleba arsebi-
SeuZlia. marTlac, arsebobs sicocxlis mravalnairi Tad gansxvavdebodnen erTmaneTisagan, maT mainc aqvT
forma, romelic warmodgenilia erTujrediani orga- garkveuli saerTo Tvisebebi. am TavSi Cven pirvelad Se-
nizmebis saxiT. Uuf­ro rTuli agebulebis organizmebi, viswavliT xelsawyoebsa da eqsperinemtul midgomebs,
mcenareebisa da cxovelebis CaTvliT, mravalujredi- romlebic subujreduli detalebis gagebis saSualebas
anebi arian. maTi sxeulebi warmoadgenen mravalnairi gvaZleven. Semdeg ki vimogzaurebT ujredSi da gavecno-
specifikuri saxis ujredebis gaerTianenebs (erTo- biT mis komponentebs.
bliobebs) da es ujredebi cocxloben swored imdenive
xani, ramdensac TviT organizmi. Mmagram, maSinac ki, roca

118
koncefcia 6.1
adamianis simaRle
ujredis Sesaswavlad biologebi
zogierTi narvuli da
mikroskopsa da bioqimiur kunTovani ujredebis

SeuiaraRebeli Tvali
sigrZe
xelsawyoebs iyeneben
wiwilas kvercxi
Zneli gasagebia Tu rogor SeiZleba rom ujredi, ro-
melic, Cveulebriv, iseTi mcirea, rom misi danaxva Seui-
araRebeli TvaliT SeuZlebelia, SeiZleba aseTi rTuli
iyos. rogor SeuZliaT ujreduli biologiis mecnierebs
aseTi erTi cida arsebebis Sida samuSaoebis gamokvleva?
bayayis kvercxi
sanam uSualod ujredSi vimogzaurebdeT, sasargeblo
iqneboda gagvego, rogor swavloben ujreds.

mikroskopi

sinaTlis mikroskopi
mecnierebis warmateba xSirad damokidebulia iseT umetesobis
xelsawyoTa gamoyenebaze, romlebic adamianis SegrZne- mcenareTa da
bebis sazRvrebs afarToeben. 1590 wels mikroskopis cxovelTa
ujredebi
gamogonebiT da me-17 saukuneSi misi gaumjobesebis Sede-
birTvi
gad moxda ujredis aRmoCena da masTan dakavSirebuli
baqteriebis
kvlevebi swrafad ganviTarda. sxvadasxva tipis mikros- umetesoba
kopebi dResac aucilebelia ujredis SeswavlisaTvis. mitoqondria

eleqtronuli mikroskopi
renesansis periodis mecnierTa mier gamoyenebuli mik-
roskopebi, iseve rogorc Tqvens laboratoriaSi arse-
buli mikroskopebi, iyo sinaTlis mikroskopebi (sm). xi-
luli sinaTle gadis nimuSSi da Semdeg minis linzebSi. yvelaze mcire baqteria

linzebi ise gardatexen sinaTles, rom miiReba nimuSis virusebi


gadidebuli gamosaxuleba, romelsac Cven vxedavT oku-
larSi, fotografiul firze an cifruli sensoris saSu- ribosomebi
alebiT videoekranze. (ix. mikroskopis struqturis dia-
grama danarT g-Si). cilebi
mikroskopis umniSvnelovanesi maxasiaTeblebia gadi­
lipidebi
deba da garCeviToba. mikroskopSi gadideba aris sagnis
warmosaxviTi zomisa da misi realuri zomis Sefarde-
mcire molekulebi
ba. garCeviToba ki _ gamosaxulebis siwmindis sazomi.
igi aris is minimaluri manZili, romelzedac jer kidev
atomebi
SeiZleba 2 wertilis gamoiyofa da maTi calkeul wer-
tilebad daxasiaTeba iseve, rogorc SeuiaraRebeli sazomi sistemebi
TvaliT danaxuli erTi varskvlavi, SeiZleba teleskopis
saSualebiT ormagi varskvlavi aRmoCndes. 1 santimetri (cm) = 10-2 metri (m) = 0.4 inCi
rogorc adamianis Tvalis garCevis unaria SezRudu- 1 milimetri (mm) = 10-3 (m)
1 mikrometri (mkm) = 10-3 mm = 10-6 m
li, ise­ve SezRudulia teleskopisa da mikroskopis gar-
1 nanometri (nm) = 10-3 mkm = 10-9 m
CeviTobac. mikroskops SeuZlia sagnebis imdenad gaa-
dideba, ramdenadac saWiroa, magram sinaTlis mikroskops
suraTi 6.2 ujredTa zomis sazRvrebi. ujredTa umetesobis di-
ar SeuZlia mcire baqteriis zomaze _ 0,2 mikrometrze ametri (sqemaze yviTlad) 1 da 100 mkm-s Sorisaa da, amis gamo, isi­ni
(mkm) anu 200 nanometrze (nm), ufro patara nawilebis mxolod mikroskopSi Canan. yuradReba miaqcieT, rom marcxena mx-
garCeva (suraTi6.2). garCeviToba izRudeba nimuSis gas- aris gaswvriv arsebuli skala logariTmulia da igi warmodgenil-
anaTeblad gamoyenebuli sinaTlis yvelaze mokle tal- ia zomebis sazRvris dasadgenad. sqemis sawyisi wertilidan _ 10 m,
qveviT Camosvlisas, yoveli warmodgenili maCvenebeli aRniSnavs
Ris sigrZiT. sinaTlis mikroskops efeqturad SeuZlia
10-jer daklebas diametrSi an sigrZeSi. metruli sistemis sruli
cxrilisaTvis ix. danarTi b.
119
suraTi 6.3 suraTi 6.4.
kvlevis meTodi. sinaTlis mikroskopi kvlevis meTodi. sinaTlis mikroskopi
teqnika Sedegebi
teqnika Sedegebi

wamwamebi
(a) farTo veli (SeuRebavi nimuSi).
gaatareT sinaTle pirdapir nimuSSi. (a) maskanirebeli eleqtronuli
Tu ujredi bunebrivad Seferili an mikroskopi (mem). maskanirebeli
xelovnurad SeRebili ar aris, maSin eleqtronuli mikroskopiT miRe-
gamosaxulebas naklebi kontrasti aqvs. buli mikrografi gviCvenebs ni-
[(a)-(d) nawilebi gviCveneben adamianis muSis zedapiris samganzomilebi-
loyis epiTeliumis ujreds]
an gamosaxulebas. Emem gviCvenebs
bocvris traqeis ujredis zeda-
pirs, romelic dafarulia moZ-
ravi organoidebiT _ wamwamebiT.
wamwamebis rxeva xels uwyobs Ses-
(b) farTo veli (SeRebili nimu­S i). unTquli nawilakebis zeda mimar-
sxvadasxva saRebavebiT Se­R eb­v a kon - TulebiT, xorxisaken moZraobas.
trasts zrdis, magram SeRebvis proce-
durebis umetesoba mo­i Txovs ujredis wamwamis
wamwamis sig-
fiqsirebas. ganivi kveTi
rZivi kveTi

(b) transmisiuri eleqtronuli


(g) fazuri kontrasti. zrdis kont­
mikroskopi (tem). transmisiuri
rasts SeuRebav ujredebSi ni­m uSis
eleqtronuli mikroskopi pro-
SigniT simkvrivis cvlilebebis
filiT gamosaxavs nimuSis Txel
gaZlierebiT. gansakuTrebiT gamosa-
anaTals. aq Cven vxedavT traqeis
degia cocxali, SeuRebavi ujredebis
gamosakvlevad. ujredis anaTals, misi ultra-
struqturiT. tem-is prepara-
tis momzadebisas, zogi wamwami
gaiWra iqna sigrZivad sigrZivi
(d) diferenciul-intetferenciu­l i kveTis misaRebad, sxva wamwamebi
kontrasti (nomarski). faza-kon- gadaiWra siganeze, ganivi kveTis
trastuli mikroskopis msgavsad, igi misaRebad.
iyenebs optikur mo­d ifikaciebs simkvr-
iveebis gansxvavebaTa gasaZliereblad,
warmoqmnis TiTqmis sam­g anzomilebian
gamosaxulebas.

nimuSis mis zomasTan SedarebiT 1000-jer gadideba.


(e) fluorescencia. aCvenebs spe­­
Yufro didi gadidebis dros, gamosaxulebis bundova-
cifikuri molekulebis adgilmde-
bareobas ujredSi, fluorescen- noba izrdeba. me-20 saukunis dasawyisidan, sinaTlis
tuli sarebavebiT an antisxeulebiT mikroskopis srulyofis umetes SemTxvevebSi kon-
molekulebis moniSvniT. es fluo- trastis gasazrdelad gamoyenebulia iseTi axali
rescentuli nivTierebebi STanTqaven
meTodebi, romlebic nawilebs imdenad mkveTrs xdis,
ultraiisfer gamosxivebas da asxive-
ben xilul sinaTles, rogorc aq aris rom maTi garCeva SesaZlebelia (suraTi 6.3, Semdgom
naCvenebi arteriis ujredisaTvis. gverdze). Ggarda amisa, mecnierebma ganaviTares ujre-
dis garkveuli komponentebis SeRebvisa Tu moniSvnis
meTodebi, raTa isini vizualurad mkafiod gamoCdnen.
(v)konfokaluri teqnika. iyenebs
lazersa da specifikur optikas fluo- miuxedavad imisa, rom robert hukma ujredi 1665
rescentulad SeRebili numiSebis `op- wels aRmoaCina, ujredis geografia 1950-ian wlamde
tikuri Wrilebis” misaRebad. fokusis ucnobi iyo. subujreduli struqturebis an or-
mxolod erTi Sre naTdeba. fokuss
gareT fluorescencia, Sris qveviT da
ganoidebis umetesoba Zalian mcirea imisaTvis, rom
zeviT, kompiuteris mier amoiWreba. sinaTlis mikroskopiT gamoCndes. ujreduli biolo-
miiReba mkveTri gamosaxuleba, ro- gia swrafad ganviTarda eleq­tronuli mikroskopis
gorc es Cans SeRebil nervul qsovilSi
gamogonebiT gasuli saukunis 50-ian wlebSi. sinaTlis
(zeviT), sadac nervuli ujredebi
mwvanea, sayrdeni ujredebi wiTeli da gamoyenebis sanacvlod, eleqtronuli mikroskopi (em)
gadafarvis adgilebi ki _ yviTeli. am eleqtronebis konas mimarTavs nimuSis SigniT an misi
SedarebiT mWidro qsovilis standar- zedapirisaken (ix. danarTi g). mikroskopis garCeviTo-
tuli fluorescentuli mikrografi
ba ukuproporciulia mis mier asareklad gamoyenebuli
(dabla) bundovania.

120
suraTi 6.5.
gamosxivebis talRis sigrZisa. eleqtronTa konis tal-
kvlevis meTodi. ujredis fraqcionireba
Ris sigrZe ki gacilebiT moklea, vidre xiluli sinaT-
lis talRis sigrZe. aAmitom, Tanamedrove eleqtronul gamoyeneba
ujredis fraqcionireba gamoiyeneba uj­r edis
mikroskopebs Teoriulad SeuZliaT miaRwion daaxloe- komponentebis gamosayofad maTi zomisa da simkvrivis mixedviT
biT 0.002 nm garCeviTobas, magram biologiuri struq-
teqnika
turebisaTvis praqtikuli limiti, Cveulebriv, aris 2 Tavdapirvelad ujredebs ahomogenizireben
raTa daSalon. miRebuli narevs (ujredis homogenati) Semdeg
nm _ asjeradi gaumjobeseba sinaTlis mikroskopTan acentrifugireben sxvadasxva siCqareebsa da xangrZlivobebiT
SedarebiT. Bbiologebi termin ujredis ultrastruq- ujredis komponentebis gamosayofad. miiReba naleqTa seriebi
turas iyeneben eleqtronuli mikroskopiT miRebuli homogenizireba

ujredis anatomiis aRsaniSnad.


aArsebobs ori ZiriTadi tipis eleqtronuli mikrop-
skopi: maskanirebeli eleqtronuli mikroskopi (mem, SEM)
da transmisiuri eleqtronuli mikroskopi (tem, TEM). mem
gansakuTrebiT gamosadegia nimuSis zedapiris dawvr-
ilebiT SeswavlisaT­vis (suraTi 6.4a). eleqtronTa kona
homogenizacia
axdens nimuSis zedapiris skanirebas, romelic Cveu-
lebriv oqros Za­­lian Txeli feniT aris dafaruli.
Q q sovilis
eleqtronTa kona aRagznebs nimuSis zedapirze myof
ujredebi
eleqtronebs da es meoradi eleqtronebi registrird- homogenati
ebian mowyobilobiT, romelsac eleqt­r onTa kvali gada-
1000 g
hyavs eleqtronul signalad videomonitorisaken. Aamis (gravitaciuli Zala
Sedegad miiReba nimuSis topografiuli gamosaxuleba. diferenciuli
1000-jer) 10 wT
centrifugireba
mem-s velis didi siRrme gaaCnia, rac samganzomilebiani
gamosaxulebis miRebis SesaZleblobas iZleva. supernatanti isxmeba Semdeg sinjaraSi
ujreduli biologia tem-s mxo­lod ujredis Sida
ultrastruqturis Sesaswavlad iyenebs (suraTi 6.4 b). 20,000 g
tem-Si eleqtronTa kona nimuSis Zalian Txel anaTal- 20 wT
Si gadis, swored iseve, rogorc sinaTlis mikroskopSi
sinaTle gadis sasagne minaSi. nimuSi iRebeba mZime met-
alebis atomebiT, romlebic garkveul ujredul struq-
turebs emagreba da amiT ujredis zogierTi nawilis 80,000 g
simkvrive, sxvebTan SedarebiT izrdeba. nimuSSi gasuli 60 wT
birTviTa da
eleqtronebi ufro metad gaibnevian ufro mkvriv re- ujreduli
nafleTebiT
gionebSi da Sesabamisad, naklebia gasuli eleqtronebis
mdidari 150,000 g
ricxvi. gasuli eleqtronebis meSveobiT miiReba ga- naleqi 3 sT
mosaxuleba. minis linzebis nacvlad tem eleqtromag-
nitebs iyenebs eleqtronTa konis gardasatexad da, mitoqondriebiT
sabolood, gamosaxulebis ekranisaken an kidev foto- (da qloroplas-
grafiuli firisaken misamarTad. zogierTi mikroskopi tebiT Tu mcena-
reuli ujredia)
aRWurvilia cifruli kameriT, sxvebi ki _ cifruli de-
mdidari naleqi
teqtoriT.
`mikrosomebiT~ (
eleqtronuli mikroskopebi gamoavlenen bevr iseT plazmuri membranisa
or­ganoids, romelTa danaxva sinaTlis mikroskopiT Se­ da ujredis Sida mem-
uZlebelia. magram cocxali ujredebis SeswavlisaTvis branebis nawilebi)
upiratesoba sinaTlis mikroskops eniWeba. eleqtro- mdidari naleqi ribosomebiT
nuli mikroskopis nakli is aris, rom nimuSis mosamza- mdidari naleqi

debeli me­T odebiT ujredebi iRupeba. aseve, nimuSTa


Sedegebi
momzadebam Se­i Zleba artefaqtebi warmoSvas, mikro- Tavdapirvel eqsperimentebSi, mkvlevarebi Ti­
To­­eul naleqSi organoidebis identificirebisaTvis mikroskops
grafze gamoCndes iseTi struqturuli Taviseburebani,
iye­n ebdnen, raTa Semdgomi eqsperimentebisaTvis sawyisi pirobebi
romlebic cocxal ujredSi ar arsebobs (es marTebulia da­e d­g inaT. eqsperimentTa Semdgom seriaSi mkvlevarebi iyenebdnen
yvela mikroskopiuli teqnikisaTvis). aqedan gamomdin- TiToeuli saxis organoidTan dakavSirebuli metaboluri fun-
qciebis gansasazRvrav bioqimiur meTodebs.… m ecnierebi amJamadac
are, wignSi mikrografebi identificirebulia mikros-
iyeneben ujredis fraqcionirebas gansakuTrebuli organoidebis
kopis tipis mixedviT: sm sinaTlis mikrografisaTvis, izolirebisaTvis, raTa maTi funqciebis sxva detalebi Seiswavlon.

121
mem maskanirebeli eleqtronuli mikrografisaTvis da
tem transmisiuri eleqtronuli mikrografisaTvis.
mikroskopebi metad mniSv­n e­l ovani xelsawyoebia ci­
koncefcia 6.2
to­logiisa­Tvis _ ujredis struqturis Semswavleli
mecnierebisaTvis. magram ujredSi arsebuli mraval-
eukariotul ujredebs gaaCniaT
gvari or­ganoidis ub­ralod aRwera, mwir informacias Sida membranebi, romlebic maT
iZleva maT funqciaze. Ta­n amedrove ujreduli bio-
logia ganviTarda citologiaSi bioqimiis _ ujredis funqciebs gamijnaven
molekulebisa da qimiuri procesebis (metabolizmi)
yoveli organizmis ZiriTadi struqturuli da fun-
Semswavlel mecnierebis CarTviT. ujredul biologiaSi
qciuri erTeulia erT-erTi maTgani ori tipis ujrede-
gansakuTrebiT mniSv­n e­l ovania bioqimiuri midgoma, ro­
bidan _ prokariotuli an eukariotuli. mxolod baqte-
mel­s ac ujredis fraqcionireba hqvia.
riuli samefos warmomadgeneli da arqauli organizmebi
Seicaven prokariotul organizmebs. umartivesebi, so-
organoidebis gamoyofa ujredis koebi, cxovelebi da mcenareebi Sedgebian eukariotu-
fraqcionirebiT li ujredebisagan. Ees Tavi gamiznulia mcenareuli da
cxoveluri ujredebis ganzogadebisaTvis mas Semdeg,
ujredis fraqcionirebis mi­z an­s war­moadgens ujre-
rac isini prokariotul ujredebTan iqnebian Sedare­
debis daSla da maTi mTavari organoidebis erTmaneTi-
buli.
sagan gamocalkeveba (suraTi 6.5). ujredTa fraqcioni-
rebisaTvis gamoyenebuli xelsawyoa centrifuga,
romelic daxleCili ujredebis nareviT Sevsebul cdis prokariotuli da eukariotuli
sinjarebs sxvadasxva siCqareebze atrialebs. Uamis Sede- ujredebis Sedareba
gad ujredTa komponentebi iyofian zomisa da simkvrivis
yvela ujreds saerTo ZiriTadi Tviseba aqvs: isini
mixedviT. yvelaze Zlier manqanebs, romelTac ultra-
SemosazRvrulia membraniT, romelsac plazmuri membra-
centrifuga hqviaT, SeuZliaT ganaviTaron 130000 bruni
na ewodeba. membranis SigniT aris naxevrad Txevadi niv-
wuTSi (rpm) da nawilakebisaken mimarTos Zala, romelic
Tiereba citozoli, romelSic organoidebi imyofebian.
1 milionjer metia gravitaciis Zalaze (1 000 000 g).
yovel ujredSi arian qromosomebi, romlebic genebs
ujredTa specifikuri kompo­n entebis Semadgenlobi-
Seicaven dnm-is formiT. yvela am ujreds aseve gaaCnia
sa da fu­­­nq­­­ciebis Seswavlis procesSi, mec­­­nierebs am kom-
ribosomebi, pawawina organoidebi, romlebic, genebidan
ponentebis didi ra­odenobiT miReba SeuZliaT ujredTa
wamosuli instruqciebis Sesabamisad, cilebs amzadeben.
fraqcionirebis meTodiT. am midgomis gamoyenebiT,
prokariotuli da eukariotuli ujredebis ZiriTa-
biologebi adgenen ujredis organoidebis sxvadasxva
di gansxvaveba, rac maT saxe­lebSicaa miniSnebuli, aris
funqciebs, rac gacilebiT Zneli iqneboda dauzianebeli
is, rom eukariotuli ujredebis qromosomebi lokali-
(intaqturi) ujredebis gamoyenebiT. magaliTad, cen-
zebulia membraniT SemosazRvrul organoidSi – birTv-
trifugirebiT Segrovili erTi ujreduli fraqcia Sei-
Si. sityva prokarioti warmosdgeba berZnuli pro-sagan,
cavs ferments, romelic ujreduli sunTqvis saxeliT
rac niSnavs éà”win” da karyon-isagan, rac niSnavs `guls”,
cnobil metabolur procesSi monawileobs. eleqtro-
aq exeba birTvs. prokariotul ujredSi (suraTi 6.6),
nuli mikroskopis gamoyenebiT Cans, rom am fraqciiT
dnm koncentrirebulia regionSi, romelsac nukle-
mdidaria organoidebi, romelTac mitoqondriebs uwo-
oidi ewodeba. AoRond es regioni ujredis sxva danarCeni
deben. es faqti ujreduli biologiis mecnierebs imis
nawilebisagan membraniT ar aris gamoyofili. Amis sapir-
gansazRvraSi daexmara, rom ujreduli sunTqva mito-
ispirod, eukariotul ujreds (berZnuli eu, namdvili,
qondriaSi mimdinareobs. ujredis struqturisa da fun-
da karyon) namdvili birTvi aqvs, ro­melic SemosazRvru-
qciis Sesabamisobis dadgenisas citologia da bioqimia
lia birTvis garsiT (ix. 6.9 suraTi, gv. 100-101). birT-
erTmaneTs avseben.
vsa da plazmur membranas Soris arsebul mTel sivrces

6.1
citoplazma ewodeba. es termini aseve gamoiyeneba pro-
koncefcia Semowmeba kariotuli ujredebis SigTavsisTvisac. eukariotuli
ujredebis citoplazmaSi, citozolSi Setivtivebulia
1. romeli tipis mikroskops gamoiyenebT Tqven (a) membraniT SemosazRvruli specializebuli formisa da
sisxlis cocxali TeTri ujredis formis cvlile- funqciis mqone mravalnairi organoidi. isini prokari-
bebis, (b) Tmis zedapiruli qsovilis detalebis da otul ujredebSi ar gvxvdeba. ase rom, namdvili birTvis
(g) organoidebis struqturis dawvrilebiT Sesas- arseboba an ararseboba es mxolod erTi magaliTia ori
wavlad? tipis ujredebs Soris arsebuli struqturuli sirTu-
lis uTanasworobisa.
122
bususi: zogierTi pro-
kariotis zedapirze mi-
magrebuli struqtura

nukleoidi: adgili, sadac ujredis


dnm aris moTavsebuli ( membraniT
ar aris SemosazRvruli)

ribosomebi: organoidebi,
romlebic cilebs asinTezeben
plazmuri membrana: citoplaz-
mis SemomsazRvreli membrana
ujredis kedeli: plazmuri mem-
baqteriis branis garedan arsebuli mtkice
qromosoma struqtura
kafsula: mravali prokari-
otis Jelesmagvari gareTa
safarveli
Solti: zogierTi baqte-
riis gadasaadgilebeli (b) baqteria Bacillus ccoagulans-is
(a) tipiuri organoidi
Cxiriseburi baqteria Txeli anaTali (TEM)
baqteriuli qromosoma

suraTi 6.6. prokariotuli ujredi. moklebulia ra namdvil birTvsa da uekariotuli ujredisaTvis damaxasiaTebel membraniT Se-
mosazRvrul sxva organoidebs, prokariotuli ujredi gacilebiT martivia struqturulad. mxolod baqteria da arqauli organizmebi
arian prokariotebi.

eukariotuli ujredebi, Cveulebriv, cotaTi ufro di­d ebia vi- zedapiris moculoba izrdeba, miuxedavad
dre prokariotuli ujredebi (ixileT suraTi 6.2). zoma ujredis imisa, rom sruli moculoba zedapiris
mTliani farTobi ucvleli rCeba
struqturis ZiriTadi aspeqtia da igi funqciasTan aris dakavSire-
buli. ujreduli metabolizmis logika limits awesebs ujredis
zomaze. Uufro dabal zRvarTan, yvelaze mcire ujreds warmoad-
gens baqteria saxelad mikoplazma, romelsac daaxloebiT 0.1 da
1.0 mkm diametri aqvs. SesaZloa, eseni arian yvelaze mcire Sekvrebi
metabolizmis programirebisaTvis sakmarisi dnm-iT da ujredis
aucilebeli aqtivobebis Sesasruleblad sakmarisi fermentebiTa
da sxva ujreduli aRWurvilobebiT, raTa SeinarCunon sakuTari ar-
seboba da gamravldnen. Bbaqteriebis
umetesobis diametri 1-10 mkm-ia, es zedapiris mTliani farTobi
sidide TiTqmis 10-jer metia vidre (simaRle X sigane X
6 150 750
gverdebis ricxvi X
mikoplazmis diametri. eukariotu- yuTebis ricxvi)
li ujredebisaTvis damaxasiaTebe-
lia 10-100 mkm dia­metri. mTliani moculoba
metaboluri saWiroebani zo- (simaRle X sigane X sigrZe 1 125 125
maze aseve aweseben Teori­u l zeda X yuTebis ricxvi)
zRvars, rac, faqtobrivad martou-
li ujredisaTvis aris gankuTvnili.
zedapiri-moculobasTan
rac Seexeba garkveuli formis obi- Sefardeba (zedapiris farTobi 6 1.2 6
eqtis zomaSi momatebas, misi mocu- _ moculoba)

suraTi 6.7 zedapiris farTobsa da moculobas Soris geometriuli urTierTdamokidebuleba. am diagramaze, ujredebi yuTebis saxiT
aris warmodgenili. TviTneburi sigrZis erTeulebis gamoyenebiT, Cven SegviZlia gamoviangariSoT ujredis zedapiris farTobi (kvadratul
erTeulebSi), moculoba (kubur erTeulebSi) da zedapiris farTobisa da moculobis Sefardeba. rac ufro pataraa ujredi, miT ufro didia
zedapiri-moculobasTan fardobis mniSvneloba. zedapiri-moculobasTan fardobis maRali mniSvneloba, ujredsa da mis garemomcvel ares
Soris nivTierebaTa mimocvlas aadvilebs. 123
suraTi 17.1
cxoveluri da mcenareuli ujredebis kvleva
cxoveluri ujredi

cxoveluri ujredis es ganzogadoebuli naxati Seicavs cxoveluri metad SesamCnevi organoidia birTvi. ujredis metaboluri aq-
ujredebisaTvis yvelaze metad damaxasiaTebel saerTo struq- tivobebis umravlesoba mimdinareobs citoplazmaSi _ birTvsa da
turebs (faqtobrivad, arc erTi ujredi ar gamoiyureba amis ms- plazmur membranas Soris arsebul regionSi. citoplazma mraval
gavsad). rogorc am gamosaxulebis Wrilze Cans, ujreds mravalnairi organoids Seicavs, romlebic Setivtivebuli arian naxevrad Txevad
organoidi aqvs (`patara organoebi”), romelTagan bevri maTgani mem- areSi, citozolSi. citoplazmis umetesi nawili dakavebuli aqvs
braniTaa SemosazRvruli. cxovelur ujredSi Cveulebriv, yvelaze membranebis labirinTs, romelsac endoplazmuri bade (eb) ewodeba.

birTvis garsi: birTvis


SemomsazRvravi ormagi
endoplazmuri bade (eb): membranuli CanTebisa da milebis membrana. Gdaxvretilia
qseli. Aaqtiuria membranebis sinTezsa da sxva sinTezur da forebiT, uwyvetia eb-Tan.
metabolur procesebSi. aqvs granulebiani (ribosomebiT mi-
mobneuli) da gluvi regionebi . birTvaki: aramembranuli
organoidi, romelic CarTu-

birTvi
lia ribosomebis warmoqmnaSi.
Solti: gadasaadgilebe- birTvs erTi an ori birTvaki
gluvi eb aqvs.
li organoidi, romelic uxeSi eb
zog cxovelur ujredia.
qromatini: masala, romelic
Sedgeba membraniT Se-
Sedgeba dnm da cilisagan. gayo-
mosazRvruli mikromi- fis procesSi myof ujredSi Cans
lakebisagan. individualuri qromosomebis
saxiT.
centrosoma: adgili, sadac
ujredis mikromi-lakebi iwyeba. cxo-
velur ujredSi igi centriolebis
plazmuri mem­
wyvils Seicavs (funqcia ucnobia). brana: ujredis
SemomsazRvreli
membrana.

ujredis ConCxi:
Sedgeba cilisgan, monawil-
eobs ujredis moZraobaSi da
formis SenaxvaSi.

a. mikroboWkoebi
b. Sualeduri boWkoebi
g. mikromilakebi
a.
b.

ribosomebi: aramem-
g. branuli organoidebi
mikroxaoebi: (patara yavisferi
gamonazard- wertilebi), romle-
ebi, romlebic bic cilebs amzadeben
zrdian ujre- an citoplazmaSi
dis zedapiris arseboben Tavisu-
farTobs. fali saxiT, an kidev
dakavSirebulia uxeS
eb-sTan an birTvis
membranasTan
peroqsisoma: organoidi cvaleba-
di specializebuli metaboluri goljis aparati: sinTezSi, modifi-
funqciebiT, warmoqmnis wyalbadis kaciaSi, daxarisxebasa da ujredis
zeJangs. produqtebis gamoyofaSi monawile
organoidi.

mitoqondria: organoidi, sadac ujreduli


sunTqva mimdinareobs da warmoiqmneba atf- lizosoma: momnelebeli organoidi, sadac
is umetesi nawili makromolekulebi hidrolizdebian.

cxovelur ujredebSi da ara mcenareulSi:


lizosomebi,
124
centriolebi,
Solti (zogierTi mcenaris spermaSi).
mcenareuli ujredi

mcenareuli ujredis es ganzogadoebuli naxati gviCvenebs mcena- romelic fotosinTezSi monawileobs. mraval mcenareul ujreds
reul da cxovelur ujredebs Soris msgavsebas da gansxvavebas. aqvs didi centraluri vakuoli. zogierTs SeiZleba hqondes erTi
cxovelur ujredze naCvenebi Taviseburebebis umetesobaze damate- an ori ufro mcire vakuoli. mcenareul ujreds plazmuri membranis
biT, mcenareul ujreds aqvs membraniT SemosazRvruli organoidebi garedan aqvs sqeli ujredis kedeli, daxvretili arxebiT, romelTac
plastidebi. plastidis yvelaze mniSvnelovani tipia qloroplasti, plazmodesmebi ewodeba.

Tu Tqven axla winaswar gadaaTvalierebT am Tavis darCenil nawils, 6.9 naxatis


miniaturul gamosaxulebebs naxavT mravaljer ganmeorebuls. isini mocemulia
rogorc saorientacio diagramebi. ToTieul SemTxvevaSi, pirvel planze gansa-
kuTrebuli organoidia wamoweuli swored im feriT, romliTac naxat. 6.9-zea
gamosaxuli. roca Cven ufro dawvrilebiT ganvixilavT calkeul organoidebs,
saorientacio diagrama dagexmarebaT am struqturebis mTel ujredTan kavSirSi
birTvi
gaazrebaSi
a. birTvuli membrana a.
b. birTvaki
g. qromatini b.
g.
uxeSi endoplaz-
centrosoma: adgili, sa- muri bade
dac ujredis mikromilakebi
iwyeba. mcenareul ujreds
centriolebi ar aaqvs gluvi endoplazmuri bade

ribosomebi: (patara
yavisferi wertilebi)

centraluri vakuoli: SesamCnevi organoidia zrdasrul


mcenareul ujredSi. Misi funqciebia Senaxva, narCeni
produqtebis daxleCa, makromolekulebis hidrolizi.

ujreduli ConCxi
vakuolis gadideba ujredis zrdis mTavari meqanizmia
goljis
aparati tonoplasti: centraluri vakuolis
SemomsazRvravi membrana

Mmikrofilamentebi

Sualeduri
filamentebi

mikromilakebi

mitoqondria

peroqsisoma
qloroplasti: fotosinTezuri organoidi; mzis sinaTlis ener-
plazmuri membrana gias gardaqmnis Saqris molekulebSi Senaxul qimiur energiad

ujredis kedeli: gareTa Sre, romelic inarCunebs


ujredis formas da ujreds icavs meqanikuri da-
zianebisagan. Sedgenilia celulozis, sxva polisaqa-
ridebisa da cilebisagan plazmodesma: ujredis kedlebis gamWoli arxebi, romelic
mezobeli ujredebis citoplazmebs aerTianebs

mezobeli ujredis kedeli mcenareul ujredSi da


ara cxovelurSi:
qloroplastebi
centraluri vakuoli
da tonoplasti
ujredis kedeli
plazmodesma

125
ujredis gareTa mxare
naxSirwylis gverdiTi jaWvi

hidrofiluri re-
gioni

ujredis Sida
mxare
hidrofoburi re-
gioni
(a)plazmuri membranis TEM. P
aq sisxlis wiTel ujredze
plazmuri membrana Cans rogorc hidrofiluri re-
ori muqi zolis wyvili, romlebic gioni fosfolipidi cilebi
erTmaneTisagan ga­moyofilia na-
Teli zoliT.
(b)plazmuri membranis struqtura

suraTi 6.8 plazmuri membrana. plazmuri membrana da organoidebis membranebi Sedgeba fosfolipidebis 2 Srisagan (ormagi Sre), rom-
lebTanac dakavSirebulia an masSi CaSenebulia sxvadasxva cilebi. membranis Sida nawilSi fosfolipidebis kudebi hidrofoburia, membranuli
cilebis Sidamembranuli nawilebi aseve hidrofoburia. Ffosfolipidebis Tavebi, cilebis gareTa nawilebi, zedapiruli cilebi, naxSirwylebis
gverdiTa jaWvebi hidrofiluria da kontaqtSi arian wylovan garemosTan membranis orive mxares. naxSirwylebis gverdiTi jaWvebi nanaxia
mxolod plazmuri membranis gareTa mxareze. membranis specifiuri funqciebi damokidebulia masSi arsebuli fosfolipidebisa da cilebis
tipze.

loba ufro metad izrdeba proporciulad, vidre misi prokariotuli ujredebi dawvrilebiT aRwerili
zedapiris farTobi. (farTobi proporciulia xazobrivi iqneba me-18 da 27-e TavebSi (ix.27.2 cxrili prokari-
sididis kvadratisa, maSin roca moculoba proporciu- otebisa da eukariotebis SedarebisaTvis) da aseve, pro-
lia xazobrivi sididis kubisa). Aase rom, rac ufro mci- kariotebsa da eukariotebs Soris arsebuli SesaZlo
rea sagani, miT metia misi zedapiris farTobisa da mocu- evoluciuri kavSirebi ganxiluli iqneba 26-e TavSi.
lobis Sefardeba (suraTi 6.7). ujredis struqturis ganxilvis umetesi nawili, ro-
yoveli ujredis sazRvarze SerCeviTi barieris saxiT melic am TavSia warmodgenili, euka­riotul ujredebs
funqcionirebs plazmuri membrana, romelic sakmarisi ra- exeba.
odenobiT atarebs Jangbads, sakveb nivTierebebsa da nar­
Cenebs ujredis sruli moculobis momsaxurebisaTvis (su­
eukariotuli ujredis panoramuli xedi
raTi 6.8). membranis yovel kvadratul mikrometrze, mxolod
ramdenime gansakuTrebuli nivTiereba gadalaxavs mas erT Eukariotul ujreds, gareTa zedapirze arsebuli
wamSi. Uujredgare garemosTan arsebuli qimiuri mimocvlis plaz­muri membranis garda, aqvs farTod gaSlili da
norma SeiZleba araadekvaturi iyos Zalian didi citoplaz- rTulad mowyobili Sida membranebi, romlebic ujreds
mis mqone ujredis SesanarCuneblad. moculobis SesafuTad yofen kompartmentebad, ganyofilebebad – rogorebicaa
sakmarisad didi zedapiruli farTobis qonis saWiroeba, adre naxsenebi membranebiani organoidebi. es membrane-
gvexmareba ujredTa umetesobis mikroskopuli zomebis bi uSualod monawileoben ujredebis metabolizmSi,
axsnaSi. did organizmebs mcire organizmebTan SedarebiT, radgan bevri fermenti swored membranaSia moTavsebu-
Cveulebriv, ufro didi ujredebi ki ara aqvT– ubralod, li. garda amisa, ujredTa kompartmentebi gansxvavebu-
meti ujredebi aqvT. zedapiris farTobisa da moculobis li garemos arsebobas uzrunvelyofen, rac specifikur
Sefardebis sakmarisad maRali maCvenebeli gansakuTrebiT metabolur funqciebs ise aadvilebs, rom SeuTavsebeli
mniSvnelovania im ujredebSi, romlebic nivTierebaTa did procesebi SeiZleba erTdroulad mimdinareobdes erTi
raodenobas mimocvlian sakuTar garemomcvel aresTan, da igive ujredis SigniT.
rogorc es xdeba kuW-nawlavis ujredebSi. aseT ujredebs sxvadasxva tipis membranebis arseboba, ujredis or-
SeuZliaT hqondeT mravali grZeli, wvrili zedapiruli ganizaciisaTvis arsebiTia. zogadad, biologiuri mem-
gamonazardi. maT mikroxaoebi ewodeba da isini zedapiris brana Sedgeba fosfolipidebisa da sxva lipidebis or-
farTobs zrdian moculobis sagrZnoblad momatebis gareSe. magi Srisagan. lipidTa am ormag SreSi Casmulia an mis

126
zedapirebTan mibmulia sxvadasxvanairi cilebi (ixileT biT 5 mkm diametri aqvs. birTvis garsi warmoadgens or-
suraTi 6.8). miuxedavad amisa, membranis yovel tips axas- mag membranas. es ori membrana, romelTagan TiToeuli
iaTebs lipidebisa da cilebis unikaluri Semadgenloba, cilebTan asocirebuli ormagi lipiduri Srea, erT-
rac aRniSnuli membranis specifikur funqcias Seesab- maneTisagan gamoyofilia 20-40 nm sivrciT. Ggarss gaaC-
ameba. magaliTad, mitoqondriad wodebuli organoidis nia forebi, romelTa diametri daaxloebiT 100 nm-ia.
membranebSi Casmuli fermentebi ujredul sunTqvaSi TiToeuli foris bagesTan, birTvis garsis Sida da ga-
monawileoben. reTa membranebi uwyvetad aris SeerTebuli. rTuli
vidre am Tavs gavagrZelebdeT, ganixileT eukari- cilovani struqtura, romelsac foris kompleqsi ewo-
otuli ujredebis mimoxilva Semdeg or furcelze deba, yovel foras Signidan aqvs gamokruli da garkveu-
moTavsebul naxat 6.9-ze. Eujredis es ganzogadoebu- li saxis makromolekulebisa da nawilakebis Sesvlas da
li diagramebi gvacnoben sxvadasxva organoidebs da gamosvlas aregulirebs. forebis gamoklebiT, birTvis
gvTavazoben ujredis rukas im detaluri mogzaurobi- interierisaken myofi garsis mxare amofenilia birT-
saTvis, romelsac Cven axla unda SevudgeT. naxat 6.9-ze vis Txeli feniT (laminiT). igi warmoadgens cilovani
aseve Sedarebulia cxoveluri da mcenareuli ujredebi. filamentebis badisebur rigs, romelic birTvis garsis
maT, rogorc eukariotul ujredebs, gacilebiT ufro meqanikuri ganmtkicebiT, birTvis formas inarCunebs.
bevri aqvT saerTo erTmaneTTan, vidre nebismier pro- aseve dadasturebulia birTvuli matriqsis arseboba,
kariotul ujredTan. rogorc xedavT, mainc aris mniS- boWkovani struqturisa, romelic birTvis interierSi
vnelovani gansxvavebebi cxovelur da mcenareul ujre- yvela mimarTulebiT aris gaWimuli. (me-19 TavSi Cven Se-
debs Soris. viswavliT genetikuri masalis organizaciis procesSi
birTvuli laminisa da matriqsis SesaZlo funqciebs).
koncefcia Semowmeba 6.2 birTvis SigniT dnm organizebulia gancalkevebul
erTeulebSi, romelTac qromosomebi ewodeba. eseni ari-
1. 6.9 naxatis gulmodgined mimoxilvis Semdeg, an struqturebi, romlebic genetikur informacias Sei-
mokled aRwereT Semdegi organoidebis struq- caven. yoveli qromosoma Sedgeba masalisagan, romelsac
tura da funqcia: birTvi, mitoqondria, qloro- ewodeba qromatini, cilebisa da dnm-is kompleqsi. SeRe-
plasti, centraluri vakuoli, endoplazmuri bili qromatini, Cveulebriv, rogorc sinaTlis, aseve
bade da goljis aparati. eleqtronul mikroskopSi difuzuri masis saxiT Cans.
roca ujredi gayofisaTvis emzadeba, qromatinis wvr-
ili Zafebi xveulebad eqceva (kondensirdeba) da xdeba

6.3
sakmarisad sqeli, raTa kargad gamoCndes (gamoirCes),
koncefcia rogorc Cveulebrivi gancalkevebuli struqturebi,
romlebsac Cven vicnobT qromosomebad. yovel eukari-
otul saxeobas qromosomaTa damaxasiaTebeli ricxvi
eukariotuli ujredebis aqvs. magaliTad, adamianis tipiur ujredebs, 46 qromo-
soma gaaCnia birTvSi. gamonakliss warmoadgenen sasqeso
genetikuri instruqciebi ujredebi (kvercxujredi, sperma), romelTac adamian-
moTavsebulia birTvSi da ebSi mxolod 23 qromosoma aqvT. xilis buzis ujredTa
umetesoba Seicavs 8 qromosomas, xolo maTive sasqeso
sruldeba ribosomebiT ujredebi ki _ 4-s.
mosvenebis (aragayofis) procesSi myofi birTvis
modiT, ujredSi Cveni detaluri mogzaurobis pir­
SesamCnev struqturebs warmoadgenen birTvakebi. isi-
vel safexurze, davakvirdeT im or organoids, romlebic
ni eleqtronul mikroskopSi Canan intensiurad SeRe-
monawileoben ujredis genetikur kontrolSi: birTvs,
bili granulebisa da boWkoebis masis saxiT, romelic
romelSic moTavsebulia ujredis dnm-is umetesi nawili
qromatinis nawils esazRvreba. aq dnm-idan mosuli in-
da ribosomebs, romlebic dnm-is informacias cilebis
struqciebiT specialuri tipis rnm sinTezdeba. mas
dasamzadeblad iyeneben.
ribosomul rnm-s (rrnm) uwodeben. birTvakebSi cito-
plazmidan importirebuli cilebi uerTdebian rrnm-s
birTvi: ujredis genetikuri biblioTeka da warmoqmnian ribosomis mcire da did suberTeulebs.
Semdeg, es suberTeulebi birTvis forebis meSveobiT
birTvi Seicavs eukariotuli ujredis genebis umetes
birTvidan gadian da xvdebian citoplazmaSi, sadac mc-
nawils (zogierTi geni lokalizebulia mitoqondriasa
ire da didi suberTeulebis gaerTianebiT miiReba ribo-
da qloroplastebSi). igi, Cveulebriv, yvelaze kargad
soma. ujredSi zogjer ori an meti birTvaki arsebobs.
SesamCnevi organoidia eukariotul ujredSi, daaxloe-
maTi ricxvi damokidebulia saxeobasa da aseve, ujre-

127
birTvi

birTvi
birTvaki

qromatini

birTvis membrana:
Sida membrana
gareTa
membrana

birTvis
fori

foris kompleqsi

uxeSi eb
birTvis garsis zedapiri. gayi­nviT
aglejis (freeze-fracture) specialuri
teqnikiT damzadebuli nimuSis tem ribosoma

birTvuli garsis
daTvaliereba

suraTi 6.10 birTvi da misi garsi. birTvis SigniT qromosomebia, romlebic qromatinis (dnm da masTan asocirebuli cilebi) grovis saxiT Canan da
erTi an meti birTvaki, romlebic ribosomebis sinTezSi monawileoben. birTvis garsi, romelic Sedgeba viwro sivrciT gamoyofili ori membranisagan,
daxvretilia forebiT da amofenilia birTvis Txeli feniT _ laminiT.

foris kompleqsebi (tem) birTvis lamina (tem). BbirTvis garsis Sida zedapiri
TiToeuli fori garSemortymulia cilis nawilakebiT. amofenilia badiseburi laminiT.

suraTi 6.10 birTvi da misi garsi. birTvis SigniT ganlagebulia qromosomebi qromatinis saxiT (dnm da masTan dakavSirebuli cilebi) da
erTi an meti birTvaki, romelic monawileobs ribosomis sinTEzSi. birTvis garsi Sedgeba ori membranisgan, romlebis gamoyofilia erTmaneTis-
gan viwro sivrciT. is dacvretilia forebiT da amofenilia birTvis laminiT.

ribosomebi eb citozoli

endoplazmuri bade (eb)

Tavisufali ribosomebi

bmuli ribosomebi

didi
suberTeuli

mcire
suber­
Teuli

tem, romelic gviCvenebs eb-sa ribosomis diagrama


da robosomebs

suraTi 6.11 ribosomebi. pankreasis ujredis nawilis eleqtronuli mikrografi gviCvenebs mraval ribosomas, rogorc Tavisufals (cito-
zolSi), ise bmuls (endoplazmur badeze). ribosomis gamar tivebuli diagrama gviCvenebs mis or suberTeuls.
6.3
debis gamravlebis ciklis safexurze. Tanamedrove kv-
levebi varaudoben, rom birTvakebs SeiZleba sxva dam- koncefcia Semowmeba
atebiTi funqciebic hqondeT.
rogorc Cven suraTi 5.25-ze vnaxeT, birTvi cilis 1. ra rols asruleben ribosomebi genetikuri
sinTezs marTavs dnm-dan wamosuli instruqciebis Ses- instruqciebis ganxorcielebaSi?
abamisad, sainformacio rnm-is (srnm) sinTeziT. Semdeg 2. aRwereT qromatinisa da birTvakebis Semad-
srnm birTvis forebis gavliT transportirdeba cito- genloba da TiToeuli maTganis funqcia.
plazmaSi. rogorc ki srnm citoplazmas miaRwevs, ribo-
somebi srnm-is genetikur Setyobinebas gadaTargmnian
specifikuri polipeptidis pirvelad struqturad. ge-
netikuri informaciis es transkripciisa da transla- koncefcia 6.4
ciis procesebi dawvrilebiT aris aRwerili me-17 TavSi.
ujredSi endomembranuli sistema
ribosomebi: cilebis moZraobas aregulirebs
ujredSi arsebuli cilis fabrikebi
da metabolur funqciebs
ribosomebi _ ribosomuli rnm-isa da cilisagan
agebuli nawilakebi, arian organoidebi, romlebic ci- asrulebs
lis sinTezs axorcieleben (suraTi 6.11). im ujredebSi,
romelTaTvisac cilis sinTezi maRali xarisxiTaa dam- eukariotuli ujredis gansxvavebuli membranebi-
axasiaTebeli, ribosomaTa ricxvi didia. magaliTad, dan mravali maTgani endomembranuli sistemis nawilia.
adaminis pankreasis ujredebSi ramodenime milioni ri- aRniSnuli sistema mravalnair amocanas asrulebs uj­
bosomaa. gasakviri ar aris, rom ujredebs, romlebSic redSi. Ees amocanebi moicavs cilaTa sinTezsa da maT
aqtiurad mimdinareobs cilis sinTezi, aseve aqvT birT- transports membranebsa da organoidebSi an ujredis
vakebi. (daimaxsovreT, rom orive, ribosomebic da birT- gareT, lipidTa metabolizmsa da moZraobas da Sxamebis
vakebic, sxva organoidebisagan gansxvavebiT, membraniT detoqsikacias. Aam sistemis membranebi dakavSirebulia
SemosazRvrulebi ar arian). an uSualod fizikuri uwyvetobiT, an iseTi membranuli
or citoplazmur adgilze xdeba ribosomebze cilis segmentebis gadacemiT, rogorebicaa umciresi vezi-
sinTezi. (ix. suraTi 6.11). Tavisufali ribosomebi ci- kulebi (membranisagan gakeTebuli tomarebi, CanTebi).
tozolSia Setivtivebuli, xolo bmuli ribosomebi mi- miuxedavad am urTierTobebisa, sxvadasxva membrane-
magrebulia endoplazmuri badis an kidev birTvis garsis bi struqturiTa da funqciiT erTmaneTisagan gansx-
gareTa mxareze. im cilaTa umetesoba, romelTa sinTezi vavdebian. garda amisa, sisqe, molekuluri Semadgenloba
Tavisufal ribosomebze xdeba, citozolSi funqcioni- da mocemul membranaSi cilebis mier warmoebuli qimi-
rebs. Aamis magaliTs warmoadgenen fermentebi, romlebic uri reaqciebis tipi fiqsirebuli ar aris, isini SeiZle-
Saqris daSlis pirvel safexurs akatalizeben. Bbmuli ba mravaljer Seicvalos membranis sicocxlis ganmav-
ribosomebi, Cveulebriv, asinTezeben cilebs, romlebic lobaSi. endomembranuli sistema moicavs birTvis garss,
gankuTvnilia an membranaSi Casasmelad, lizosomis ms- endoplazmur bades, goljis aparats, lizosomebs, sx-
gavs garkveul organoidebSi Casalageblad an ujredi- vadasxva tipis vakuolebs da plazmur membranas (faq-
dan eqsportirebisaTvis (sekrecia). ujredebs, romle- tiobrivad, fizikuri mdebareobiT Sida membrana araa,
bic specializebulia cilaTa sekreciaze, magaliTad, magram miuxedavad amisa, dakavSirebulia endoplazmur
pankreasis ujredebs, romlebic momnelebel fermentebs badesTan da sxva Sida membranebTan). Cven ukve ganvixi-
gamoyofen, Cveulebriv, bmuli ribosomebis maRali leT birTvis garsi da axla yuradRebas SevaCerebT en-
proporcia axasiaTebs. bmuli da Tavisufali ribosome- doplazmur badesa da sxva endomembranebze, romlebic
bi struqturulad sruliad identurebia da SeuZliaT am endoplazmuri badidan warmoiSoba.
rolebis Senacvleba. ujredebi Seguebulia TiToeuli
maTganis garkveul SefardebiT ricxvs, magram rogorc
endoplazmuri bade:
ki metabolizmi icvleba, isini cvlian dasasinTezebeli
cilebis tips. Tqven ufro mets SeiswavliT ribosomebis biosinTezuri fabrika
struqturasa da funqciaze me-17 TavSi. endoplazmuri bade (eb) (retikulumi) aris membranaTa
iseTi vrceli bade, romelic mraval eukariotul ujred-
Si mTeli membranebis naxevarze mets moicavs. (sityva en-

129
doplazmuri niSnavs, `citoplazmis SigniT”, retikulumi
- laTinuria ` patara bade”). Eendoplazmuri bade Sedgeba
membranuli arxebisa da cisternebad (laTinuridanm
_ cisterna, rezervuari siTxisaTvis) wodebuli Can-
Tebis qselisagan. endoplazmuri badis membrana cito-
zolisagan gamoyofs mis Sida ganyofilebas, romelsac
hqvia endoplazmuri badis lumeni (Rru) an cisternuli
sivrce. da radgan endoplazmuri badis membrana birTvis
Ggluvi eb garsTan uwyvetad aris dakavSirebuli, garsis or mem-
branas Soris arsebuli sivrce aseve uwyvetad ukavSird-
eba endoplasmuri badis lumens (suraTi 6.12).
arsebobs endoplazmuri badis ori gansxvavebuli,
uxeSi eb Tumca, mainc uwyvetad dakavSirebuli regioni: gluvi
birTvis garsi endoplazmuri bade da granulebiani endoplazmuri
bade. Ggluv eb-s ase imitom hqvia, rom mis gare zedapirze
ribosomebi ar aris. granulebian eb-s aqvs ribosomebi,
romlebic membranis gareTa zedapirzea ganlagebuli
da amis gamo, eletronul mikroskopSi xorkliani Cans.
rogorc ukve aRvniSneT, ribosomebi aseve mimagrebu-
lia birTvis garsis gareTa membranis (romelic aseve
granulebiani endoplazmuri badis gagrZelebaa) cito-
plazmur mxareze.
eb-is Rru
gluvi endoplazmuri badis funqciebi
cisternebi gardamavali eb
robosomebi sxvadasxva tipis ujredebSi gluvi eb sxvadasxva
satransporto metabolur procesebSi iRebs monawileobas. am proce-
gluvi eb vezikula sebs miekuTvneba lipidebis sinTezi, naxSirwylebis me-
tabolizmi da wamlebisa da Sxamebis detoqsikacia.
gluvi eb-s fermentebi mniSvnelovania lipidTa sin-
TezisaTvis, zeTebis, fosfolipidebis da steroidebis
CaTvliT. cxovelur ujredebSiGgluvi endoplazmuri
badis mier sinTezirebul steroidebs Soris aris xerx-
emlianTa sasqeso hormonebi da Tirkmelzeda jirkvlis
mier sinTezirebuli sxvadasxvanairi steroiduli hor-
monebi. ujredebi, romlebic, faqtobrivad, asinTezeben
da gamoyofen am hormonebs, magaliTad saTesleebsa da
sakvercxeebSi, mdidaria gluvi ER-iT. es aris srtuq-
turuli Tavisebureba, romelic am ujredebis funqcias
Seesabameba.
gluvi ER-is sxva fermentebi wamlebisa da Sxame­bis
detoqcikaciis procesebSi monawileoben, gansakuT­
re­biT RviZlis ujredebSi. detoqcikaciis procesi,
suraTu 6.12 endoplazmuri bade (eb). urTierTdakavSirebuli mi-
lakebisa da cisternebad wodebuli gabrtyelebuli CanTebis membranu- Cveu­lebriv, moicavs wamlisaTvis hidroqsilis jgufis
li sistema, eb aseve uwyvetadaa dakavSirebuli birTvul membranasTan. damatebas, rac maT ufro xsnads xdis da aadvilebs maT
(naxati gamosaxulebas warmogvidgens WrilSi). E ER -s membrana gars akravs gamodevnas organizmidan. sedatiuri fenobarbitali
uwyvet kompartments, romelsac ER -s Rru (an cisternuli sivrce) ewo- da sxva barbituratebi warmoadgenen im wamlebis mag-
deba. granulebiani endoplazmuri badis, romlis gare zedapiri ribo-
aliTs, romlebic amgvarad metabolizdebian gluvi
somebiTaa moWedili, garCeva gluvisagan SesaZlebelia eleqtronul
mikrografze (tem). satransporto vezikulebi warmoiqmnebian granule- ER-is mier RviZlis ujredebSi. faqtobrivad, barbi-
biani endoplazmuri badis im adgilidan, romelsac gardamavali ER ewo- turatebi, alkoholi da mravali sxva wamali iwvevs
deba da mogzauroben goljis aparatisa da sxva mimarTulebebisaken. gluvi engoplazmuri badisa da masTan dakavSirebuli
detoqsikaciis fermentebis proliferacias, rac zr-
dis detoqsikaciis xarisxs. es, zrdis wamlis mimarT

130
tolerantobas, rac imas niSnavs, rom ufro maRali do- branul fosfolipidebs. ER-is membranaSi CaSenebuli
zebia saWiro iseTi gansakuTrebuli efeqtis misaRwevad, fermentebi fosfolipidebs asinTezeben citozolSi ar-
rogoricaa damSvideba. aseve, radgan zog detoqsikaciis sebuli winamorbedebisagan. ER-is membrana farTovdeba
ferments moqmedebis farTo speqtri axasiaTebs, erTi da satransporto vezikulebis formiT gadaecema endo-
wamlis sapasuxod gluvi ER-is proliferaciam SeiZleba membranuli sistemis sxva komponentebs.
gamoiwvios sxva wamlis mimarT tolerantoba. barbitu-
ratebis umarTebulod gamoyenebam, SeiZleba gamoiwvios
goljis aparati: gadazidvisa
garkveuli antibiotikebisa da sxva sasargeblo wamlebis
efeqturobis Semcireba. da miRebis centri
gluvi eb aseve inaxavs kalciumis ionebs. magali- eb-is datovebis Semdeg, mravali satransporto vezi-
Tad, kunTovan ujredebSi, specializebuli gluvi ER- kula miemgzavreba goljis aparatisaken. Cven SegviZlia
is membrana kalciumis ionebs qaCavs citozolidan ER- golji moviazroT rogorc warmoebis, saqonlis sawyo-
is lumenSi. rodesac kunTovani ujredi stimulirdeba bis, daxarisxebis da gadazidvis centri. aq xdeba eb-is
nervuli impulsis moqmedebiT, kalciumis ionebi ER-is produqtebis saxecvlileba da Senaxva da Semdeg ki, dan-
membranis gavliT, swrafad gadadian isev ukan, cito- iSnulebis sxva adgilisaken gagzavna. gasakviri ar aris,
zolSi da monawileoben kunTovani ujredis SekumSvaSi. rom goljis aparati gansakuTrebiT vrcelia ujredeb-
sxva tipis ujredebSi, gluvi ER-dan gamoyofili kalci- Si, romlebic sekreciaze arian daspecializebuli.
umis ionebiT sxvadasxvagvari pasuxebis gamowveva xdeba. goljis aparati Sedgeba brtyeli membranuli Can-
Tebisagan – cisternebisagan _ romlebic Txeli sasend-
granulebiani eb-is funqciebi viCe puris grovebis msgavsad gamoiyurebian (suraTi
mravali tipis specializebuli ujredebi gamoyofen 6.13 Semdeg gverdze). Uujreds SeiZleba hqondes mravali
cilebs, romlebic granu­l ebian ER-ze mimagrebul ribo- an asobiT aseTi CanTa. cisternebis grovaSi yoveli cis-
somebze sinTezdebian. magaliTad, pankreasis zogier- ternis membrana Sida sivrces gamoyofs citozolisa-
Ti ujredi gamoyofs cila insulins, hormons, sisxlis gan. goljis aparatis maxloblad koncentrirebuli
mimoqcevis sistemaSi. rodesac polipeptiduri jaWvi vezikulebi dakavebuli arian nivTierebebis gadataniT
bmul ribosomaze gaizrdeba, igi ER-is membranaSi arse- goljis nawilebsa da sxva struqturebs Soris.
buli cilovani kompleqsiT warmoqmnili foris gavliT goljis grovebs mkveTrad gamoxatuli polaroba
SeZvreba eb-is lumenSi. rodesac axlad dasinTezebuli axasiaTebs. rac gamowveulia grovis mopirdapire mxa-
cila SeaRwevs ER-is lumenSi, igi Tavis natiur kon- reebze cisternebis membranebis sisqisa da moleku-
formaciaSi exveva. sekretoruli cilebis umetesoba luri Semadgenlobis sxvadasxvaobiT. goljis grovebis
glikoproteinebia, ci­l ebi, romelTac kovalenturad 2 polusi moixsenieba rogorc cis mxare da trans mxare.
dakavSirebuli naxSirwylebi aqvT. naxSirwyali cilas isini Sesabamisad moqmedeben rogorc goljis aparatis
ukavSirdeba ER-is membranaSi CaSenebuli specialize- mimRebi da gadamzidavi centrebi. cis mxare Cveulebriv,
buli molekulebis meSveobiT. moTavsebulia ER-Tan axlos. satransporto vezikulebs
mas Semdeg, rac sekretoruli cila warmoiqmneba, eb nivTierebebi gadaaqvT eb-dan goljis aparatisaken.
mem­brana mas im cilebisagan gamoyofilad inaxavs, romle- vezikulebs, romlebic warmoiqmnebian ER-dan, SeuZliaT
bic Tavisufal ribosomebze sinTezdebian da citozolSi TavianTi membranebi da lumenebis SigTavsi daumaton
rCebian. ER-dan gamgzavrebuli sekretoruli cilebi gaex- cis zedapirs goljis membranasTan SerwymiT. trans mx-
vevian (SeifuTebian) vezikulebis membranebSi, romlebic are warmoqmnis vezikulebs, romlebic wydebian mas da
buStebiviT warmoiqmnebian specializebuli regionidan. am sxva mxareebisaken mogzauroben.
ukanasknels Sualeduri (gardamavali) ER ewodeba (ix. su­ ER-is produqtebi, Cveulebriv, icvlebian maTi ga-
raTi 6.12). vezikulebs, romlebic ujredis erTi nawilidan datanisas goljis cis regionidan transregionSi.
meorisaken moZraoben, satransporto vezikulebi ewodeba. cilebma da fosfolipidebma SeiZleba cvlileba ganica-
Cven maT Semdeg nawilSi SeviswavliT. don. maga­l iTad, goljis sxvadasxva fermentebi cvlian
sekretoruli cilebis warmoqmnis garda, granule- glikoproteinebis naxSirwylovan nawils. naxSirwyle-
biani ER aris ujredis membranuli fabrika. igi izrdeba bi cilas pirvelad emateba granulebian ER-ze, xSirad
misive membranaze, membranuli cilebisa da lipidebis es xdeba polipeptidis sinTezis procesSive. miRebul
damatebiT. roca polipeptidebi, romlebic membranul glikoproteinSi naxSirwyali Semdeg icvleba, roca is
cilebad aris gamiznuli, warmoiqmnebian ribosome- gadaadgildeba ER-is danarCen nawilebsa da giljSi.
bze, TviTonve Tavsdebian eb membranaSi da iq kavdebian golji mas aclis Saqris zog monomers da maT adgilze
TavianTi hidrofoburi nawilebiT. Ggranulebiani en- anacvlebs sxvas. goljs naxSirwylebis farTo mraval-
doplazmuri bade aseve TviTon qmnis mis sakuTar mem- ferovnebis warmoqmna SeuZlia.

131
goljis aparati

CIS mxare (goljis


aparatis `mimRebi~ mxare)

2. vezikulebi ezrdebian
6. vezikulebs goljis cis mxareze axali
1. vezikulebi moZraoben
cisternis warmosaqm-
aseve garkveuli eb-dan goljisaken.
cilebi ukan nelad.
gadaaqvT eb-saken. cisterna

3. cisternuli mom-
wifeba: goljis cis-
terna moZraobs cis
ternis mimarTuleiT.

4. vezikulebi war-
moiqmnebian da toveben
goljs, specifikuri
cilebi Semdgomi sekre-
ciisaTvis gadaaqvT sxva
adgilmdebareobisaken
an plazmuri membrani-
5. vezikulebs specifikuri cilebi saken.
ukanve gadaaqvT goljis axali cis-
trans mxare (goljis
ternisaken
aparatis G`gamgzavni~ mxare) goljis aparatis tem

kulebs da produqtebs, romlebsac isini gamodis `mosamwifeblad”, cis mxaridan moZ-


suraTi 6.13 goljis aparati. goljis
Seicaven. goljis grovebs struqturuli da raobs trans mxa­risaken da Tan miaqvs zogi
aparati Sedgeba brtyeli CanTebis an cis-
funqciuri polaroba axasiaTebT: cis mxariT cila. damatebiT, zogi vezikula axdens
ternebis grovebisagan, romlebic eb-s cis-
isini iReben eb-s produqtebis Semcvel vezi- fermentebis ganmeorebiT ciklSi CarTvas da
ternebisagan gansxvavebiT, fizikurad erTm-
lulebs da trans mxare ki, piriqiT, gzavnis isini Tan miaqvs win, cisternis moZraobisas
aneTTan dakavSirebulebi ar arian.. (naxatze
vezikulebs. cisternuli momwifebis mod- axali regionisaken, sadac maTi moqmedebaa
warmodgenilia xedi WrilSi). goljis grova
elis Tanaxmad, goljis cisterna TviTon saWiro (tem).
Rebulobs da agzavnis satransporto vezi-

mis damagvirgvinebel samuSaoze damatebiT, goljis myof produqtebs vezikulebis saSualebiT erTi cis-
aparati garkveul makromolekulebs TviTon awarmoebs. ternidan momdevnosaken agzavnis. Tanamedrove kvlevebi
ujredebis mier gamoyofili bevri polisaqaridi swored, gvTavazoben goljs, rogorc ufro dinamiuri struq-
goljis produqtia, peqtinisa da mcenareuli ujredis turis axal models. cisternuli momwifebis modelis
mier warmoqmnili sxva aracelulozuri polisaqaridebis mixedviT, goljis cisternebi, faqtobrivad, viTardebi-
CaTvliT, romelTac mcenareuli ujredi Tavis kedelSi an goljis cis zedapiridan trans zedapirisaken da am
celulozis gaswvriv svams. (celuloza warmoiqmneba moZraobis procesSi Tan miaqvT da modificirebas ukeTe-
fermentebiT, romlebic lokalizebulia plazmur mem- ben TavianT cilovan tvirTs. suraTi 6.13 gviCvenebs am
branaSi da am warmoqmnil polisaqarids membrana pirda- modelis detalebs.
pir zedapiris gareT agrovebs). Ggoljis produqtebi, sanam goljis grovebi TavianT produqtebs gaistum-
romelTa sekreciac unda moxdes, trans zedapiridan reben trans zedapiridan vezikulebis gamoberviT, isini
miemgzavrebian satransporto vezikulebSi, romlebic axarisxeben am produqtebs da ujredis sxvadasxva nawi-
sabo­lood plazmur membranas erwymian. lebs umizneben. Gamosacnobi molekuluri etiketi (iar-
golji mis produqtebs safexurebrivad awarmoebs liyi), rogoricaa fosfatis jgufi, romelic goljis
da srulyofs. Digi amas akeTebs cis da trans regionebs produqtebs emateba, mas daxarisxebaSi swored iseve
Soris arsebuli gansxvavebuli cisternebiT, romle- exmareba, rogorc safosto etiketis ZIP ?kodi. Ddabo-
bic fermentTa gansakuTrebul nakrebs Seicaven. aqa- los, goljidan gamokvirtul satransporto veziku-
mde, Cven goljs ganvixilavdiT rogorc uZrav struq- lebs TavianT membranebze SeiZleba hqondeT garegani
turas, romelic damuSavebis sxvadasxva safeurebze molekulebi, romlebic `misadgom adgilebs” cnoben

132
specifikuri organoidebis an plazmuri membranis zeda- vali lizosomidan Warbma gaJonvam SeiZleba ujredi
pirebze da ase damizneba saTanadod xdeba. gaanadguros avtomonelebis procesiT.
hidrolizuri fermentebi da lizosomebis mem-
branebi warmoiqmneba granulebian eb-ze da Semdgomi
lizosomebi:
damuSavebisaTvis gadaitaneba goljis aparatSi. sab-
momnelebeli kompartmentebi olood, ramodenime lizosoma gamoikvirteba goljis
lizosomebi aris hidrolizuri fermentebis mem- aparatis trans zedapiridan (ix. suraTi 6.13). lizoso-
branuli CanTebi, romelTac cxoveluri ujredi iyenebs muri membranis Sida zedapiris cilebi da TviTon momne-
yvela saxis makromolekulebis mosaneleblad. lizoso- lebeli fermentebi daSlisagan daculi arian samganzo-
muri fermentebi yvelaze kargad lizosomebSi arsebul milebiani konformaciis qoniT, romelic fermentuli
mJava garemoSi moqmedeben. Tuki lizosoma daiSleba, an Tavdasxmisagan icavs mowyvlad bmebs.
kidev misi SigTavsi gamoJonavs, gamoTavisuflebuli lizosomebi Sidaujredul monelebas sxvadasxvagvarad
fermentebi Zalian aqtiurebi aRar iqnebian, radgan ci- axdenen. ameba da mravali sxva umartivesi ikvebeba ufro
tozols neitraluri pH gaaCnia. miuxedavad amisa, mra- mcire organizmebis an sxva sakvebi nawilakebis STanTqmiT.

birTvi ori dazianebuli


organoidis Semcveli
lizosoma

mitoqondriis
fragmenti

peroqsisomis
fragmenti

lizosoma

lizosoma Seicavs sakvebis hidrolizuri lizosoma erwymis da- hidrolizuri fermente-


aqtiur hidrolizur vakuoli erwy- fermentebi sakvebis zianebuli organoidis bi Slian organoidebis
fermentebs mis lizosomas nawilakebs xleCen Semcvel vezikulas Semadgenel nawilebs
momnele-
beli fer-
mentebi

lizosoma lizosoma
plazmuri
membrana
moneleba
dazianebuli mito- moneleba
sakvebis vakuoli
qondriis Semcveli
vezikula

(a) fagocitozi: sakvebis momnelebeli lizosoma (marcx- (b) autofagia: dazianebuli organoidis damSleli
ena naxatis warwerebi) lizosoma (marjvena naxatis warwerebi)

suraTi 6.14 lizosomebi. lizosomebi xleCen (hidrolizs axdenen) ujredSi moxvedril nivTierebebs da axdenen Sidaujreduli nivTiere-
bebis ganmeorebiT ciklSi CarTvas. (a) zeda nawili, virTagvis am makrofagSi (sisxlis TeTri ujredis tipi) lizosoma Zalian muqia specifikuri
saRebavis gamo, romelic lizosomis SigniT monelebis procesis Sedegad miRebul erT-erT produqtTan reaqciaSi Sedis (tem). makrofagebi
ylapaven baqteriebsa da virusebs da lizosomebis saSualebiT Slian maT. Qqveda nawili, es diagrama gviCvenebs fagocitozis procesis dros
erTi lizosomis Serwymas sakvebis vakuolTan. (b) zeda nawili, virTagvas RviZlis ujredis citoplazmaSi lizosomas STanTqmuli aqvs ori
dazianebuli organoidi, mitoqondria da peroqsisoma autofagis procesSi (tem). am diagramis Qqveda nawili gviCvenebs dazianebuli mitoqon-
driis Semcvel vezikulasTan lizosomis Serwymis process.

133
am process fagocitozi ewodeba (berZnulidan, phage-
in - Wama da kytos - WurWeli, aq naxmaria ujredisaTvis).
am gziT warmoqmnili sakvebis vakuoli Semdeg erwymis
lizosomas, romlis fermentebic sakvebs ineleben
1
(suraTi 6.14°). monelebis procesis Sedegad miRebu-
li produqtebi, martivi Saqrebis, aminomJavebis da
sxva monomerebis CaTvliT, gadadian citozolSi da
ujredis sakvebi xdebian. A fagocitozi adamianis zogi
2
ujredisTvisac aris damaxasiaTebeli. maT Soris ari-
an makrofagebi, sisxlis TeTri ujredebis erT-erTi
tipi, romlebic baqteriebisa da sxva Tavdamsxmelebis
STanTqmiTa da monelebiT, sxeuls TavdacvaSi exmare-
bian (ix. suraTi 6.32).
4
centraluri
vakuoli
lizosomebi TavianT hidrolizur fermentebs
aseve iyeneben ujredis sakuTari organuli masa-
lis ganmeorebiT ciklSi CasarTavad. am process 5
autofagia ewodeba. autofagiis dros, dazianebuli
organoidebi an kidev citozolis mcire nawili mem-
braniT garSemoirtymeba da lizosomac swored am
6
vezikulas Seerwymeba (suraTi 6.14b). lizosomis
1. centraluri vakuoli 4. birTvi centraluri vakuoli
fermentebi Slian garSemortymul masalas da or-
2. citozoli 5. ujredis kedeli
ganuli monomerebi brundebian citozolSi kvlav
gamosayeneblad. lizosomebis daxmarebiT, ujre- 3. tonoplasti 6. qloroplasti
dis ganaxleba ganuwyvetliv mimdinareobs. mag- suraTi 6.15 mcenareuli ujredis vakuoli. centraluri vakuoli, Cveu-
aliTad, adamianis RviZlis ujredi Tavisi makro- lebriv, yvelaze didi ganyofilebaa mcenareul ujredSi. citoplazma, Cveu-
lebriv, mijrilia vakuolis membranasa (tonoplasti) da plazmur membranas
molekulebis naxevars yovel kviraSi anaxlebs.
Soris arsebul viwro zolSi (tem).
im adamianTa ujredebi, romelTac lizosomuri
dagrovebis (lysosomal storage diseases) memkvidru-
li daavadeba aqvT, moklebuli arian im hidroli- mcenareuli ujredi, Cveulebriv, erT did centralur
zuri fermentebis funqciobebs, romlebic, Cveulebriv, vakuols (suraTi 6.15) Seicavs. igi SemosazRvrulia mem-
lizosomebSi arseboben. Aam paTologiis dros lizo- braniT, romelsac tonoplasti ewodeba. centraluri
somebi iberebian mounelebeli substratebiT, romlebic vakuoli formirdeba endoplazmuri badisa da goljis
sxva ujredul aqtivobebs abrkoleben. magaliTad, Tea- aparatidan warmoqmnili mcire vakuolebis gaer-
saqsis daavadebis dros, lipidis momnelebeli fermenti TianebiT. amis gamo, vakuoli aris mcenareuli ujredis
ar saerTod ar aris an araaqtiuria da tvini ziandeba mis endomembranuli sistemis ganuyofeli nawili. yvela
ujredebSi lipidebis dagrovebiT. sabednierod, lizo- ujreduli membranis msgavsad, tonoplastic gaxsnili
somuri dagrovebis daavadebebi, Cveulebriv, iSviaTia nivTierebebis SerCeviTad gamtaria. vakuolis SigniT
populaciaSi. arsebul xsnarebs wveni ewodeba. igi SemadgenobiT gansx-
vavdeba citozolisagan.
vakuolebi: mravalnairad gamoyenebuli mcenareuli ujredis cen­t­r aluri vakuoli mraval­
mxrivi kompartmentia. mas SeuZ­l ia Seinaxos iseTi organ-
kompartmentebi
uli molekulebis maragi, rogorebi­caa Teslis samarago
mcenareul an sokos ujreds SeiZleba erTi an ujrede­b is vakuolebSi dagrovebuli cilebi. igi aseve
ramodenime vakuoli hqondes. miuxedavad imisa, rom aris, mcenareu­l i ujredis araorganuli ionebis _ ka-
vakuolebi hodrolizs axdenen da amiT isini lizosomebs liumisa da qloris mTavari sacavi. mravali mcenareuli
emsgavsebian, maT aseve sxva funqciebis Sesrulebac Seu- ujredi Tavis vakuolebs aseve iyenebs metabolizmis
ZliaT. sakvebis vakuolebi, romlebic fagocitozis Tanapro­d uqtebis gansaTavsebel adgilad, radgan maT
gziT warmoiqmnebian, ukve vaxseneT (ix. suraTi 6.14°). SeuZliaT ujredis safrTxeSi Cagdeba, Tuki cotozol-
mtknari wylis mraval umartivess aqvs kumSvadi vakuo­ Si dagrovdebian. zogierTi vakuoli Seicavs pigments,
li, romelic Warb wyals ujredis gareT gadaqaCavs, romelic ujreds fers aZlevs. aseTebia gvirgvinis
riTac marilebisa da sxva molekulebis Sesabamis kon- furclis wiTeli da lurji pigmentebi, romlebic xels
centraciebs inarCunebs (ix. suraTi 7.14). momwifebuli uwyoben dammtveravi mwerebis yvavilebisaken mizidvas.

134
vakuolebs aseve SeuZliaT mce­n areebs mtaceblebisagan mitoqondria da qloroplastebi aris is organoidebi,
Tav­d asx­maSi daexmarnon, radgan aseT SemTxvevaSi isini romlebic energias iseT formaSi gardaqmnian, romlis
Seicaven nivTierebebs, romlebic Sxamiania an ugemuria muSaobisaTvis gamoyenebac ujredebs SeuZlia. mito­
cxovelebisaTvis. mMcenareuli ujredis zrdaSi vak- qondriebi ujreduli sunTqvis adgilebia. e.i. im metab-
uols mTavari roli eniWeba. roca vakuoli wyals iwovs, oluri procesebisa, romlebic Saqrebidan, cximebidan
ujredi izrdeba. vakuoli ujreds aZlevs SesaZleblo- da sxva sawvavebidan Jangbadis daxmarebiT gamoyofili
bas gaxdes ufro didi axal citoplazmaSi minimaluri energiis xarjze, atf-s warmoqmnian. qloroplastebi,
SenataniT (dabandebiT). didi vakuolis gamo, citozoli romlebic mxolod mcenareebsa da wyalmcenareebSia
xSirad plazmur membranasa da tonoplasts Soris ar- nanaxi, fotosinTezis adgilebs warmoadgenen. isini mzis
sebul mxolod mcire fenas ikavebs. ase, rom membranis energias qimiur energiad gardaqmnian. qloroplastebi
zedapiris Sefardeba citozolis moculobasTan didia, mzis sinaTles STanTqaven da mas iyeneben naxSirorJan-
TviT didi mcenareuli ujredisTvisac ki. gisa da wylisagan iseTi organuli naerTebis sinTezi-
saTvis, rogoric Saqrebia.
miuxedavad imisa, rom mitoqondriebi da qloro-
endomembranuli sistema: mimoxilva
plastebi membraniT arian SemosazRvruli, isini ar
6.16 suraTi endomembranul sistemas mimoixilavs sx- warmoadgenen endomembranuli sistemis nawilebs. am
vadasxva organoidebis gavliT membranuli cilebisa da organoidTagan TiToeuls, sul mcire, 2 membrana aqvs.
lipidebis nakadis CvenebiT. roca membrana gadaadgild- es ukanasknelni Sida dafarul nawils gamoyofen ci-
eba eb-dan goljisaken da Semdeg sxva adgilebisaken, misi tozolisagan. am organoidTa membranuli cilebi mx-
molekuluri Semadgenloba da metaboluri funqciebi olod eb-ze ki ar sinTezdebian, aramed isini aseve sin-
icvleba. ujredis kompartmentul organizaciaSi endo- Tezdebian citozolSi arsebul Tavisufal ribosomebsa
membranuli sistema aris rTuli da dinamikuri moTamaSe. da im ribosomebzec, romlebic uSualod am organoideb-
Cven gavagrZelebT Cvens mogzaurobas ujredSi ram- Sia moTavsebuli. mitoqondriebi da qloroplastebi
denime membranuli organoidis ganxilviT, romlebic mxolod ribosomebs ki ar Seicaven, aramed, aseve aqvT
endomembranul sistemasTan mWidrod ar arian dakav- dnm-is mcire raodenobebi. swored es dnm aprogramebs
Sirebuli, magram mniSvnelovan rols TamaSoben ujre- im cilebs, romlebisganac agebulia am organoidebis ri-
dis mier energiis gardaqmnis procesebSi. bosomebi. (citozolidan importirebuli cilebi, rom-
lebic organoidebis cilebis umetesobas warmoadgenen,

6.4
programirdebian birTvuli dnm-iT). mitoqondriebi da
koncefcia Semowmeba qloroplastebi naxevradavtonomiuri organoidebia.
isini ujredSi warmoiqmnebian da izrdebian. Mme-9 da me-10
1. aRwereT gluv da granulebian eb-ebs Soris arse- TavebSi Cven yuradRebas gavamaxvilebT mitoqondriebi-
buli struqturuli da funqciuri gansxvavebani. sa da qloroplastebis funqciebze. am organoidTa evo-
2. warmoidgineT cila, romelic funqciobs eb-ze, ma- lucias ganvixilavT 26-e TavSi. aq ki, am energiis gar-
gram goljis aparatSi modificirebas saWiroebs damqmnelebis mxolod struqturas SevexebiT.
am funqciis Sesasruleblad. aRwereT am cilis am nawilSi Cven aseve ganvixilavT peroqsisomas, mJan-
mier ujredSi ganvlili gza, misi ganmsazRvreli gav organoids, romelic aseve ar aris endomembranuli
mrnm-is molekulidan dawyebuli. sistemis nawili. mitoqondriebisa da qloroplastebis
3. rogor uwyoben xels satransporto vezikulebi msgavsad, peroqsisomas Tavisi cilebi ZiriTadad cito-
endomembranuli sistemis erTianobas? zolidan Semoaqvs.

mitoqondria:

koncefcia 6.5 qimiuri energiis gardaqmna


mitoqondria nanaxia TiTqmis yvela eukariotul
mitoqondria da qloroplastebi ujredSi: mcenareebis, cxovelebis, sokoebisa da umarti-
vesebis ujredebis CaTvliT. zogierT ujreds erTi didi
energiis erT formas mitoqondria aqvs, magram ufro xSirad, ujredSi asobiT
an aTasobiT mitoqondriaa. maTi ricxvi damokidebu-
gardaqmnian meoreSi lia ujredis metaboluri aqtiobis doneze. magaliTad,
organizmebi maTTvis saWiro energias garemomcveli moZrav an SekumSvad ujredebs, Sesabamisad, ufro meti
arisagan iReben da gardaqmnian. ukariutul ujredebSi, mitoqondria aqvT moculobis erTeulze, vidre nakle-

135
1
birTvis garsi dakav- birTvi
Sirebulia granulebian
eb-sTan, romelic aseve
uwyvetad aris dakavSire-
buli gluv E eb-Tan

uxeSi eb

glivi eb

2
eb-ze warmoqmnili mem- cis golji
branebi da cilebi satrans-
porto vezikulebis formiT
miedinebian goljisaken.

plazmis membrana
3
golji moiwyvets sa-
trans.
transporto veziku-
golji
lebsa da sxva veziku-
lebs, romlebic sawyiss
aZleven lizosomebsa

5
da vakuolebs.
4 6
satransporto vezi-
lizosoma, romelic vargisia sxva vezikulebis SerwymiT
kulebi ci­lebs ezidebian
vezikulasTan Sesarwymelad, raTa plazmuri membrana
plazmuri membranisaken,
moneleba awarmoos . farTovdeba. Uujredidan
raTa moxdes maTi
cilebi gamoiyofa.
sekrecia.

suraTi 6.16 mimoxilva: endomembranuli sistemis organoidebs Soris urTierTdamokidebulebani. wiTeli isrebi gviCveneben membranebisa da maT
mier SemosazRvruli masalebis migraciis zogierT gzas.

baqtiur ujredebs. mitoqondria daaxloebiT 1-10 mkm ris arsebuli viwro adgili. meore kompartmenti, mito­
sigrZisaa. cocxali ujredebis realur droSi dakvirve- qondriuli matriqsi, SemosazRvrulia Sida membraniT.
bam mkvdari ujredebis eleqtronul mikrografebze matriqsi Seicavs bevr gansxvavebul ferments da aseve
gamosaxuli uZravi cilindrebisagan gansxvavebiT, ga- mitoqondriul dnm-sa da ribosomebs. ujreduli sunTq-
moavlina mitoqondriis moZraoba ujredSi, misi formis vis zogierTi safexuri swored matriqsSi katalizdeba
cvlileba da orad gayofa. fermentebiT. sxva cilebi ki, romlebic monawileo-
mitoqondrias gars akravs ori membrana, romelTagan bas iReben sunTqvaSi, atf-is warmomqmnel fermentebis
TiToeuli warmoadgens ormag Sres masSi Casmuli uni- CaTvliT, CaSenebulia Sida membranaSi. rogorc metad
kaluri cilebis koleqciiT (suraTi 6.17). gareTa membra- Cakecili zedapirebi, kristebi Sida mitoqondriuli
na gluvia, magram Sida membrana daRarulia nakecebiT, membranis zedapiris farTobs zrdian, rac am cilebisaT-
romelTac kristebi ewodeba. Sida membrana mitoqon- vis xelsayrelia da ase ujreduli sunTqvis produqti-
driebs yofs 2 Sida kompartmentad. pirveli maTgani aris ulobac izrdeba. es aris kidev erTi magaliTi imisa, rom
membranaTaSorisi sivrce, gareTa da Sida membranebs So- struqtura Seesabameba funqcias.

136
qloroplastebi: bi Seicaven pigmentebs, romlebic xilsa da yvavilebs
narinjisfersa da yviTel elfers aZleven. qloroplas-
sinaTlis energiis daWera tebi Seicaven mwvane pigment qlorofils, da masTan
qloroplasti warmoadgens mWidrod monaTesave erTad fermentebsa da im sxva molekulebs, romlebic
mcenareuli organoidebis – plastidebis _ ojaxis monawileoben Saqris fotosinTezuri gziT warmoebaSi.
gansakuT­rebul wevrs. amiloplastebi aris ufero es linzis formis mqone organoidebi, romlebic daax-
plastidebi, romlebic saxamebels (amiloza) inaxaven, loebiT 2-5 mkm zomisaa, nanaxia mcenareebisa da wyalm-
gansakuTrebiT, fesvebsa da tuberebSi. qromoplaste- cenareebis foTlebsa da sxva mwvane organoebSi (suraTi

mitoqondria

membranis Sida sivrce

gareTa membrana

Tavisufali ribo-
somebi
mitoqondriul
matriqsSi

Sida membrana

krista

matriqsi

mitoqondriuli Ddnm

suraTi 6.17 mitoqondria, ujreduli sunTqvis adgili. mitoqondriis Sida da gareTa membranebi naTlad Canan naxatsa da mikrografze
(tem). kristebi aris Sida membranis nakecebi. gamosaxulebis Wrili gviCvenebs membranebiT dakavSirebul or ganyofilebas: membranaTaSoris
sivrces da mitoqondriul matriqss. Tavisuali ribosomebi Cans matriqsSi mitoqondriuli genomis (dnm) mravali aslidan erT-erTis gaswvriv.
dnm-is molekulebi, Cveulebriv, wriulia da Sida mitoqondriul membranasTan aris mimagrebuli.

suraTi 6.18 qloroplasti, fotosinTezis adgili. qloroplasti SemosazRvrulia sul mcire 2


membraniT, romlebic erTmaneTisagan gamoyofilia viwro membranaTaSorisiO sivrciT, romelic warmo-
qmnis gareTa ganyofilebas. Sida membrana gars akravs meore ganyofilebas, romelic Seicavs siTxes,
romelsac uwodeben stromas. Tavisufali ribosomebi da qloroplastuli genomis (dnm) aslebi war-
modgenilia stromaSi. stroma gars akravs mesame ganyofilebas, Tilakoidis sivrces, romelsac, Tavis
qloroplasti mxriv, gars akravs Tilakoidis membrana. urTieTdakavSirebuli Tilakoidis CanTebi (Tilakoidebi)
grovebad aris warmodgenili da qmnian struqturas, romelTac granebi ewodeba. granebi erTmaneTTan
dakavSirebulia calkeul Tilakoidebs Soris arsebuli wvrili milakebiT (tem).

ribosomebi
stroma
qloroplastis dnm

Sida da gareTa
membranebi

grani

Tilakoidi
137
romelsac Cven am TavSi mogvianebiT ganvixilavT) bi-
qloroplasti likebis gaswvriv.

peroqsisoma
peroqsisomebi: daJangva
mitoqondria
peroqsisoma aris specialuri metaboluri kompart-
menti, romelic erTi membraniT aris SemosazRvruli (su­
raTi 6.19). peroqsisomebi Seicaven fermentebs, romelT-
ac sxvadasxva substratebidan wyalbadi gadaaqvT
Jangbadze, Tanaproduqtis saxiT wyalbadis zeJangis (H
2O 2) warmoqmniT da swored aqedan warmoiqmneba organ-
oidis saxeli. am reaqciebs SeiZleba mravali gansxvave-
buli funqcia hqondes. zogierTi peroqsisoma Jangbads
iyenebs cximovani mJavebis ufro mcire molekulebad
dasaxleCad, romlebic mere SeiZleba gadatanil iqnan
mitoqondriebisaken, sadac isini ujreduli sunTqvis
sawvavad gamoiyeneba. RviZlSi peroqsisomebi axdenen
alkoholisa da sxva mavne nivTierebebis detoqsikacias,
Sxamebidan wyalbadis Jangbadze gadataniT. peroqsi-
somuri metabolizmis Sedegad warmoqmnili H2O2 Tvi-
suraTi 6.19 peroqsisoma. peroqsisomebi daaxlo­ebiT sferulia da Tonve aris toqsikuri, magram organoidi aseve Seicavs
xSirad aqvT granulebiani an kristalebiani guli (birTvi), romelic ferments, romelic mas wylad gardaqmnis. erTi da igive
miCneulia fermentuli molekulebis mWidro krebulad. es foTlis sivrceSi moTavseba orive fermentisa: romelTagan erTi
ujredis peroqsisomaa. yuradReba miaqcieT mis maxloblad 2 qloro-
plasts da erT mitoqondrias. es organoidebi peroqsisomebTan erTad warmoqmnis wyalbadis zeJangs da meore ki am toqsikuri
moqmedeben garkveul meta­bolur procesebSi (tem). naerTisagan Tavisufldeba, aris kidev erTi magaliTi
imisa, Tu rogori mniSvnelovani da gadamwyvetia ujre-
dis kompartmentuli struqtura misi funqciebisaTvis.
6.18). specializebuli peroqsisomebi, romelTac ewodeba
qloroplastebis SigTavsi citozolidan gamoyo- glioqsisomebi, nanaxia mcenareTa Teslebis cximis Sem-
filia garsiT, romelic Sedgeba erTmaneTisagan viwro naxav qsovilebSi. es organoidebi Seicaven fermentebs,
membranaTaSorisi sivrciT gamoyofili, sul mcire 2 mem- romlebic cximovani mJavebis Saqrad gardaqmnis inici-
branisagan. Qqloroplastis SigniT aris meore membranu- rebas axdenen. es Saqari, Teslze amosul ylorts Seu-
li sistema, romelic gabrtyelebuli, urTierTdakav- Zlia energiisa da naxSirbadis wyarod gamoiyenos, sanam
Sirebuli CanTebis formiTaa warmodgenili da ewodeba is TviTonve SeZlebs sakuTari Saqris warmoebas fo-
Tilakoidebi. zogierT ubanSi Tilakodebi, pokeris Ci- tosinTezis gziT.
pebis msgavsad, grovebad aris warmodgenili. TiToeul lizosomebisagan gansxvavebiT, peroqsisomebi endo-
aseT grovas grani ewodeba. Tilakoidebis garSemo myof membranuli sistemebisagan ar warmoiSobian. isini ufro
siTxes stroma ewodeba. igi Seicavs qloroplastis dnm- didebi izrdebian citozolSi warmoqmnili cilebis, eb-
sa da ribosomebs, aseve mraval ferments. membranebi ze sinTezirebuli lipidebisa da TviT peroqsisomebSi
qloroplastis sivrces sam kompartmentad yofen: mem- warmoqmnili lipidebis gaerTianebiT. mas Semdeg rac
branaTSorisi sivrce, stroma da Tilakoidis sivrce. me- garkveul zomas miaRweven, peroqsisomebi orad iyofian
10 TavSi Tqven SeiswavliT, aseTi tipis kompartmentuli da ase izrdeba maTi ricxvi.
organizacia Tu rogor aZlevs qloroplasts sinaTlis

6.5
energiis qimiur energiad gardaqmnis saSualebas fo-
tosinTezis procesSi,. koncefcia Semowmeba
rogorc mitoqondriis SemTxvevaSi, mikrografze an
sqematur diagramaze gamosaxuli qloroplastis uZravi 1. aRwereT qloroplastebisa da mitoqondriebis
da rigiduli Sesaxedaoba ar Seesabameba mis dinamiur sul mcire, ori saerTo damaxasiaTebeli Tviseba.
qcevas cocxal ujredSi. qloroplastebis formebi cva- 2. daasaxeleT mitoqondriebisa da qloroplas-
lebadia da isini izrdebian da drogamoSvebiT orad iyo- tebis damaxasiaTebeli Tvisebebi, romelTa ga-
fian Tavisive kvlavwarmoebisaTvis. isini mobilurebi moc isini moTavsebulia endomembranuli siste-
arian da mitoqondriasa da sxva organoidebTan erTad mis organoidebisagan gamoyofil kategoriaSi.
ujredSi moZraoben citoConCxis (struqturuli qseli,

138
6.6
mikromilaki

koncefcia

citoConCxi iseTi boWkoe-


bis qselia, romelic ujredSi
struqturebisa da aqtivobebis
organizebas axdens
eleqtronuli mikroskopis adreul periodSi bi- mikrifilamentebi
ologebi fiqrobdnen, rom eukariotuli ujredis
organoidebi citozolSi Tavisuflad tivtiveben,
suraTi 6.20 citoConCxi. am tem-ze, romelic siRrmiTi amotvifvris
M m agram orive tipis mikroskopis, rogorc sinaTlis, (deep-etching) meTodiT aris momzadebuli, ufro msxvili, Rruiani mik-
aseve eleqtronulis gaumjobesebam gamoamJRavna romilakebi da ufro wvrili, myari mikrofilamentebi Cans. citoConCxis
mesame komponenti, Sualeduri filamentebi aq ar Cans.
citoConCxis arseboba. es aris boWkoebis qseli,
romlic gavrcelebulia mTel ci-
toplazmaSi. (suraTi 6.20). cito-
ConCxi, romelic mTavar rols Ta-
maSobs ujredis struqturebisa da vezikula
aqtivobebis organizebaSi, sami tipis
molekuluri struqturisagan Sedge- motoruli (mamoZravebeli)
cilis receptori
ba. esenia: mikromilakebi, mikrofil-
amentebi da Sualeduri filamentebi
(cxrili 6.1).

citoConCxis daniSnuleba: motoruli cila (ATP –iT moqmedi) citoConCxis mikromilakebi


sayrdeni, moZraoba da
regulacia (a) mamoZravebel cilebs, romlebic ukavSirdebian organoidebze arsebul re-
ceptorebs, SeuZliaT es organoidebi `ataron” mikromilakebis, an zogierT
citoConCxis yvelaze mkveTrad SemTxvevaSi, mikrofilamentebis gaswvriv. (zeda naxatis warwerebi)
gamoxatuli funqciaa ujredisaTvis
mikromilaki vezikulebi
meqanikuri sayrdenis uzrunvelyofa
da misi formis SenarCuneba. es gansa-
kuTrebiT mniSvnelovania cxoveluri
ujredebisaTvis, radgan maT ujre-
dis kedeli ar gaaCnia. citoConCxis
saucxoo Zala da elastikuroba misi
arqiteqturiTaa ganpirobebuli.
geodeziuri gumbaTis msgavsad, ci-
toConCxis dastabilureba xdeba im
wonasworobiT, romelic myardeba
misi elementebis mier gamowveul sa-
pirispiro Zalebs Soris. Dda swored
iseve, rogorc cxovelis ConCxi ax-
dens sxeulis sxva nawilebis adg-
ilmdebareobis dafiqsirebas, ci- (b) neirotransmiterebis Semcveli mikromilakebi gadaadgildebian nervuli
toConCxic mravali organoidisa ujredis aqsonebis boloebisaken (a)-Si mocemuli meqanizmiT. kalmaris gigantu-
ri aqsonis mem-ze, mikromilakebis gaswvriv moZravi ori vezikulis danaxvaa Ses-
da TviT citozoluri fermentebis
aZlebeli. (eqsperimentis gamoyofili nawili adasturebs, rom isini namdvilad
molekulebisaTvis dasamagrebel moZraoben)
adgilebs uzrunvelyofs. Tumca, ci-
toConCxi ufro dinamiuria, vidre suraTi 6.21 mamoZravebeli cilebi da citoConCxi

139
cxrili 6.1 citoConCxis struqtura da funqcia

Tvisebebi mikromilakebi mikrofilamentebi Sualeduri


(tubulinis polimerebi) (aqtinis filamentebi) filamentebi

struqtura Rruiani milebi; kedeli Sedgeba aqtinis 2 urTierTgadaxlarTuli boWkovani cilebi


tubulinis molekulebis 13 Zafi: TiToeuli aqtinis suber- zespiralurad daxveuli ufro
svetisagan Teulebis polimeria msxvili bagiris saxiT

diametri 25 nm 15 nm–iani RruiT 7 nm 8-12 nm

ujredis tipis mixedviT,


cilaTa α tubulinisagan da β tubu- aqtini keratinis ojaxis mraval nairi
suberTeulebi linisagan Semdgari tubulini gansxvavebuli cilidan
erTi maTgani

mTavari ujredis formis SenarCuneba ujredis formis SenarCuneba ujredis formis SenarCuneba
funqciebi (SekumSva-medegi `koWebi~) (daWimulobis warmomqmneli (daWimulobis warmomqmneli
elementebi) elementebi)
ujredis moZraoba
(rogorc wamwamebSi an SoltebSi) ujredis formis cvlilebebi birTvisa da sxva garkveuli
kunTebis SekumSva organoidebis damagreba
qromosomaTa moZraoba ujredis
gayofis dros citoplazmuri dineba birTvis Txeli fenis
warmoqmna
organoidebis moZraobebi ujredis moZraoba
(rogorc crufexianebSi)

ujredis gayofa (Raris


warmonaqmna, gaxleCva)

tubulinis monetisebri
struqturebis sveti
cilis suberTeuli
(keratini)
aqtinis suberTeuli

tubulinis monetisebri
struqtura boWkovani suberTeuli

ujreduli biologiis Semswavlel mecnierebs uy­varT fibroblastebis mikrografebis gamokvleva. eqsperimentisas CGvenTvis saintereso struqtura
iniSneba flueresentuli niSnuliT.
mentebis monawileobiT iwvevs kunTovani ujredebis
SekumSvas. ujredis SigniT vezikulebi TavianTi dan-
centrosoma iSnulebis adgilisaken xSirad mogzauroben cotoCon-
Cxis mier uzrunvelyofili `mono relsebis” gaswvriv.
Aamis magaliTia neirotransmiterebis molekulebis Sem-
cveli vezikulebis migrireba aqsonTa boloebisaken.
aqsoni aris nervuli ujredis grZeli morCi, romelic
neirotransmiterebis molekulebs, rogorc qimiur
mikromilakebi
signals, nervuli ujredebis maxloblad gamoaTavi-
suflebs (suraTi 6.21). vezikulebi, romlebic eb-dan
centriolebi viTardebian, goljisaken moZraoben citoConCxis ele­
mentebisagan mowyobili bilikebiT. swored citoConCxi
marTavs plazmur membranas sakvebis vakuolis warmo-
saqmnelad fagocitozis procesSi. Ddabolos, citoCon-
Cxis komponentebiT gamowveuli ujreduli moZraobis
kidev erTi saxea citoplazmis dineba, romelic didi
zomis mraval mcenareul ujredSi nivTierebaTa mimo-
qcevas ganapirobebs. citoConCxis SesaZlo funqciebis
CamonaTvalSi yvelaze uaxles damatebas warmoadgens
ujredSi arsebuli bioqimiuri aqtivobebis regula-
cia. arsebobs varaudi, rom citoConCxs SeuZlia gareu-
jreduli molekulebis mier gamowveuli meqanikuri ze-
moqmedebani ujredis zedapiruli cilebis meSveobiT
gadasces mis interiers da TviT birTvis SigTavssac ki.
erT eqsperimentSi, mkvlevari iyenebda mikromanipu-
erTi centriolis mikromilakebi meore centriolis laciis mowyobilobas, romliTac citoConCxTan dakav-
sigrZivi kveTi ganivi kveTi
Sirebul, plazmuri membranis garkveul cilebs qaCav-
suraTi 6.22 wyvili centriolis Semcveli centrosoma. yve- da. video mikroskopma aRbeWda birTvakebisa da birTvis
la cxo velur ureds wyvili centrioli aqvs. isini moTavsebulia sxva struqturebis TiTqmis myisieri gadajgufebani.
cent­rosomaSi, birTvis axlo mdebare regionSi, sadac ujredis mik-
romilakebi iwyeba. centriolebi, romelTagan TiToeulis diametri amrigad, bunebrivad arsebuli meqanikuri signalebis
daaxloebiT 250 nm-ia (25 mkm), erTmaneTis mimarT swori kuTxiTaa gan- citoConCxis me­S­­veobiT gadacemas Se­u Zlia monawileo-
lagebuli da TiToeuli maTgani Sedgeba mikromilakebis samwevriani
9 nakrebisagan. naxatis lurji nawilebi Seesabameba aratubulinur ba miiRos ujredis funqciis regulaciaSi.
cilebs, romlebic mikromilakovan tripletebs aerTeben (tem).

citoConCxis komponentebi
cxovelis ConCxi. is SeiZleba swrafad daiSalos ujredis modiT, axla ufro axlos gavecnoT sami ZiriTa-
erT nawilSi da isev aewyos axal adgilze, riTac ujre- di tipis boWkos, romlebic citoConCxs qmnian (ixi-
dis formas cvlis. leT cxrili 6.1). mikromilakebi yvelaze msxvilia am
citoConCxi aseve CarTulia zogierTi saxis ujre- sami tipidan; mikrofilamentebi (aseve aqtinis fila-
dis moZraobaSic. termini ujredis moZraoba moicavs mentebad wodebuli) yvelaze wvrilia; da Sualeduri
orives, rogorc uSualod ujredis adgilmdebareobis filamentebi aris boWkoebi, romelTa diametri Sua zR-
cvlilebebs, aseve ujredis nawilebis ufro SezRudu- varzea.
li saxis moZraobebsac. ujredis moZraoba, Cveulebriv,
saWiroebs citoConCxis urTierTmoqmedebas im cilebT- mikromilakebi
an, romelTac mamoZravebel (motorul) cilebs uwode-
mikromilakebi nanaxia yvela eukariotuli ujredis
ben. aseTi tipis ujreduli moZraobis magaliTebi ux-
citoplazmaSi. isini arian Rruiani Reroebi, daaxloe-
vadaa. citoConCxis elementebi da mamoZravebeli cilebi
biT, 25 nm diametriT da 200 nm-idan 25 mkm-mde sigrZiT.
plazmuri membranis molekulebTan erTad muSaoben,
Rruiani milis kedeli agebulia globuluri cilisagan,
raTa mTel ujreds ujredgare boWkoebis gaswvriv moZ-
romelsac tubulini ewodeba. tubulinis TiToeuli
raobis saSualeba miscen. mamoZravebeli cilebi iwveven
molekula aris dimeri, romelic Sedgeba 2 umniSvnelod
wamwamebisa da Soltebis moZraobas maTSi arsebuli mi-
gansxvavebuli polipeptiduri suberTeulisagan: α _
kromilakebis SekumSviTa da maTi erTmaneTis miyole-
tubulinisagan da β _ tubulinisagan. mikromilaki sig-
biT moZraobaSi moyvaniT. msgavsi meqanizmi mikrofila-

141
(a) Soltebis moZraoba. Solti Cveulebriv curvis mimarTuleba
livlivebs (talRiseburad moZraobs). Mmas
gvelisaTvis damaxasiaTebeli moZraobiT
ujredi mihyavs Soltis RerZis mimarTulebiT.
adamianis spermis ujredebis populacia aris
SoltebiT gadaadgilebis magaliTi (sm).

(b) wamwamebis moZraoba. wamwamebs axasiaTebT win organizmis moZraobis


da ukan moZraoba, romelsac ujredi mihyavs wam- mimarTuleba
wamis RerZis perpendikularuli mimarTulebiT.
wamwamis xSiri xao, romelic irxeva daaxloebiT
Aaqtiuri mo- dabrunebuli
40-60 moqneva wamSi sixSiriT, faravs am mtknari
qnevis mimar- moqnevis
wylis umartivess Colpidium-s (SeRebili mem).
Tuleba mimarTuleba

suraTi 6.23 S
 oltebisa da wamwamebis
rxevis Sedareba

mikromilakis plazmuri membrana


gareTa wyvili
dainenis mxrebi
centraluri
mikromilaki
ganivad-damakavSire-
beli cilebi gareTa
wyvilis SigniT

mikromilakebi
sxivuri manebi

plazmuri
membrana
(b) wamwamis ganivi kveTa gviCvenebs mikromilakebis `9+2”
bazaluri ganlagebas (tem). mikromilakebis gareTa wyvili da ori
sxeuli centraluri mikromilaki erTad magrdebian ganivad damaka-
vSirebeli cilebiT (mewamuli) da sxivuri manebiT. Dwyvilebs
aseve mimagrebuli aqvT mamoZravebeli cilebi, dainenis
mxrebi (wiTlad)

(a) wamwamis sigrZivi kveTa tripleti


gviCvenebs mikromilakebs
romlebic struqturas
sigrZivad gahyveba (tem)

(g) bazaluri sxeuli: wamwamis an Soltis 9


gareTa wyvili grZeldeba bazalur sxeulSi,
sadac TiToeuli wyvili uerTdeba sxva
mikromilaks da warmoqmnis cxra tripletis
wres. TiToeuli tripleti Semdeg triplets
uerTdeba aratubulinuri ciliT (lurji). bazaluri sxeulis
2 centraluri mikromilaki bolovdeba baza-
lur sxeulze (tem)
ganivi kveTa

suraTi 6.24 eukariotuli Soltis an wamwamis ultrastruqtura


suraTi 6.25 r
 ogor amoZravebs Soltebsa da wamwamebs daine­
nis `siaruli~ mikromilakebis
wyvilebi
rZeSi izrdeba mis boloze tubulinis dimerebis dam-
atebiT. mikromilakebi SeiZleba daiSalos da misi tu-
bulini gamoyenebul iqnas axali mikromilakis asagebad
ujredis sxva adgilze.
mikromilakebi ujreds aZleven formas da amyare-
ben. aAseve isini gamoiyeneba rogorc bilikebi, romelTa
gaswvrivac mamoZravebeli cilebiT aRWurvil or-
ganoidebs SeuZliaT moZraoba (ixileT suraTi 6.21).
magaliTad, mikromilakebi sekretorul vezikulebs
warmarTaven goljis aparatidan plazmur membranamde. dainenis mxari
mM ikromilakebs, aseve, ujredis gayofis procesSi
qromosomebis gamocalkevebis unari SeswevT (ix. me-12
(a) dainenis `siaruli~. A a tf-is energiis xarjze, erTi mi-
Tavi). kromilakis wyvilis dainenis mxrebi ebRauWeba mezobel
wyvils da ubiZgebs mas zeviT, gaaTavisuflebs da Semdeg
centrosomebi da centriolebi. mraval ujredSi isev ebRauWeba. Tu 2 mikromilakis wyvilebi ar arian mibmu-
mikromilakebi gamoizrdebian centrosomebidan, birT- li, maT erTmaneTis mimarT sriali SeuZliaT.
vis maxloblad lokalizebuli adgilidan, romelic
`mikromilakebis-maorganizebel centrad” aris miCneu- ganivad-damakavSire-
li.” es mikromilakebi moqmedeben rogorc citoConCxis beli cilebi gareTa
dubletis Sida mxareze
`SekumSva-medegi `koWebi”. cxoveluri ujredis centro-
somaSi moTavsebulia centriolebis wyvili, romelTa-
gan TiToeuli Sedgeba wriulad ganlagebuli sam-sami
mikromilakis cxra nakrebisagan N(suraTi 6.22). ujredis
gayofis win centriolebi ormagdebian. miuxedavad imi-
sa, rom centriolebs SeuZliaT mikromilakebis awyobis
organizeba, es imas ar niSnavs, rom yvela eukariotSi am
funqcias centriolebi asruleben. mcenareTa umeteso-
bis centrosomebs centriolebi ara aqvT, magram aqvT
kargad organizebuli mikromilakebi. damagreba
ujredSi
wamwamebi da Soltebi. eukariotebSi specialurad
mowyobil mikromilakebs Soltebisa da wamwamebis
rxevis (qnevis) unari SeswevT. Soltebi da wamwamebi
(b) ganivad-damakavSirebeli cilebis efeqti. wamwamebsa an
aris gadasaadgilebeli danamatebi, romlebic zogi- SoltebSi or mezobel wyvils ar SeuZlia Sors gasrialeba,
erTi ujredebidan aris gamoSverili. mravali erTu- radgan isini fizikurad SezRudulebi arian cilebiT, ami-
tom isini iRunebian.. (naxat 6.24b-ze gamosaxuli 9 gareTa
jrediani eukariotuli organizmi wyalSi moZraobs wyvilidan, aq mxolod oria gamosaxuli)
wamwamebis an Soltebis meSveobiT. cxovelTa spermas,
wyalmcenareebsa da zogierT mcenareebs Soltebi gaaC-
niaT. rodesac ujredidan wamwamebi an Soltebi gamoiz-
rdeba, romlebic adgilze damagrebuli arian rogorc
qsovilis fenis (Sris) nawili, maT SeuZliaT qsovilis
zedapiris zemoT siTxe amoZraon. magaliTad, sasulis
wamwamebian zedapirs, lorwos Semcveli datyvevebuli
(mitacebuli) narCenebi filtvebidan gareT gamoaqvs
(gamoxvetavs). (ix. suraTi 6.4). qalebis reproduqciul
traqtSi sakvercxis milebis (falopis milebi) wamwame-
biani sarCuli xels uwyobs kvercxis moZraobas saSvi- (g) talRiseburi moZraoba. dainenis mravali mxaris ad-
losnosaken. gilobrivi, sinqronuli moqmdeba iwvevs wamwamebisa da
Soltebis moRunvas, romelic iwyeba fuZidan da wverisaken
wamwamebi, Cveulebriv, mravladaa ujredis zeda- gare mimarTulebiT xorcieldeba. mravali Tanamimdevruli
pirze. maTi diametri daaxloebiT 0.25 mkm-ia da sigrZe moRunva, romelTaganac erTis nimuSi aq aris naCvenebi mar-
jvniv da marcxniv, iwvevs talRisebur moZraobas. am diagra-
ki – 2-20 mkm. Soltebs igive diametri aqvT, magram ufro maze, ori centraluri mikromilaki da ganivad damakavSire-
beli cilebi ar aris naCvenebi.
143
6.24). mikromilakebis cxra wyvili, romlis wevrebsac
saziaro kedlebi aqvT, wriulad arian ganlagebuli.
mikroxaoebi wris centrSi 2 martouli mikromilakia moTavsebuli. es
ganlageba, romelic wodebulia rogorc `9 + 2” nimuSi,
nanaxia TiTqmis yvela eukariotul Soltsa da wamwamSi.
(moZravi prokariotebis Soltebi, romelic 27-e TavSia
ganxiluli, mikromilakebs ar Seicaven). ganivad damaka-
vSirebeli cilebis moqnili `vagonis Tvlebi”, romlebic
plazmuri Tanabradaa ganlagebuli wamwamebis an Soltebis sigrZis
membrana
gaswvriv, gareTa wyvilebs akavSirebs erTmaneTTan (Tva-
lis rgoli) da aseve or centralur mikromilakTan (Tva-
lis ma­n ebi). TiToeul gareTa wyvils aseve aqvs gverdiTi
mxaris wyvilebi, romlebic ganlagebulia gareTa wyvilis
mTeli sigrZis gaswvriv da maT mezobel gareTa wyvilTan
akavSirebs. Ees mamoZravebeli (motoruli) cilebia. wamw-
mikrofilamentebi amebis an Soltebis mikromilakovani agregati ujredSi
(aqtinis magrdeba (kavdeba) bazaluri sxeuliT, romelic struq-
filamentebi)
turulad centriolis identuria. faqtobrivad, mraval
cxovelSi (adamianis CaTvliT), gamanayofierebeli sper-
mis Sol­tis bazaluri sxeuli aRwevs kvercxSi da gadai-
qceva centri­o lad.
TiToeuli motoruli cila, ro­­melic gaWimulia
erTi mikromilakuri gareTa wyvilidan meoremde, aris
didi cila, romelsac daineni (dynein) hqvia. igi Sedgeba
mravali polipeptidisagan. es dainenis mxrebi pasux-
ismgeblebi arian wamwamebisa da Soltebis mobrunebis,
moxvevis moZraobebze. daineinis mxari asrulebs moZ-
Sualeduri
filamentebi raobebis kompleqsur cikls, romelic ganpirobebulia
cilis konformaciis cvlilebebiT. am cvlilebebs atf
uzrunvelyofs energiiT (suraTi 6.25).
dainenis `siarulis” meqanika mog­vagonebs katis xeze
acocebas: brWyalebis mimagrebiT, kidurebis moZraobiT,
suraTi 6.26 mikrofilamentebis struqturuli roli. kuW-naw- wina brWyalebis gamoSvebiT da xeze aZromiT ufro zeviT,
lavis sakvebis Semwovi ujredebis zedapiris farTobi izrdeba mra- ufro Sors. amis msgavsad, erTi gareTa wyvilis dainenis
vali xaos, ujreduli gamonazardebis, xarjze. isini gamagrebulia
mxrebi emag­rebian mosazRvre gareTa wyvils da ise mow-
mikrofilamentebis konebiT. aqtinis es filamenebi Sualeduri fila-
mentebis qsels emagreba (tem). even, rom wyvilebi gacurdebian erTmanenis sapirispiro
mimarTulebiT, iqve maxloblad. Semdeg mxrebi sxva gareTa
wyvilebidan gaTavisufldebian da isev miemagrebian odnav
grZelia vidre wamwamebi, daaxloebiT 10-200 mkm. aseve, moSorebiT sigrZis gaswvriv. mikromilakebis wyvilebis
Soltebis raodenoba, Cveulebriv, SezRudulia, erTi an moZraobis yovelgvari SezRudvis gareSe, erT wyvils Seu-
ramodenimea erT ujredze. Zlia `siaruli” gaagrZelos da gacurdes meoris zedapir-
Soltebi da wamwamebi gansxvavdebian maTi rxevis is gaswvriv, riTac wamwami an Solti ki ar iRuneba, aramed
maneriTac (suraTi 6.23). Solts aqvs talRovani moZ- grZeldeba (ix. suraTi 6.25°). wamwamis an Soltis lateral-
raoba, romelic Zalas warmoqmnis Soltis RerZis mimar- uri (gverdiTi) moZraobisaTvis, dainenis ‘siarulisaTvis”
TulebiT. Aamis sapirispirod, wamwamebi ufro niCbebis saWiroa iseTi raRacis arseboba, rasac igi sawinaaRmdego
msgavsad muSaoben, cvalebadi ZaliTa da ganaxlebadi mimarTulebiT moswevs, iseve rogorc muxlis asamoZrave-
moqnevebiT, romlebic Zalas warmoqmnian wamwamebis Re- blad Tqveni fexis kunTebi iWimeba Zvlebis sapirispirod.
rZebis perpendikularuli mimarTulebiT. wamwamebsa da SoltebSi, mikromilakebis wyvilebi, ro-
miuxedavad gansxvavebebisa sigrZeSi, erT uj­r edze gorc Cans, adgilze damagrebulia gareTa wyvilebis Sida
arsebul raodenobebSi, qnevis maneraSi, wamwamebsa da mxareze arsebuli ganivad damakavSirebeli cilebiT, sxi-
Soltebs erTnairi ultrastruqtura aqvT. wamwams an vuri (radialuri) Tvalis manebiT da sxva struqturuli
Solts aqvs mikromilakebis guli (birTvi), romelic elementebiT. ase, mezobel wyvilebs erTmaneTisagan Za-
gaxveulia plazmuri membranis gamonazardSi (suraTi lian moSorebiT sriali ar SeuZliaT. samagierod, dainenis

144
mxrebis moqmedebiT wyvilebi iRunebian, rac wamwamebisa
da Soltebis moxras iwvevs (ix. suraTi 6.25 b da g).

kunTovani ujredi
Mmikrofilamentebi (aqtinis filamentebi)
aqtinis
filamenti mikrofilamentebi aris myari Cxirebi 7 nm diame-
triT. maT aseve aqtinis filamentebsac uwodeben,
radgan isini agebulia globuluri cilis, aqtinis
miozinis
filamenti molekulebisagan. mikrofilamenti aris aqtinis suber-
Teulebis dagrexili ormagi jaWvi (ix. cxrili 6.1). gar-
miozinis mxari
da imisa, rom mikrofilamentebi sworxazovani boWkoe-
bis saxiT arseboben, maT aseve SeuZliaT warmoqmnan
(a) kunTovan ujredebSi miozini amoZravebs SekumSvas. miozi- struqturuli qselebi. es SesaZlebelia iseTi cilebis
nis mxaris `siaruls” miozinisa da aqtinis paraleluri fila- arsebobis gamo, romlebic aqtinis filamentis gverdis
mentebi erTmaneTis gverdigverd ise mihyavs, rom aqtinis
filamentebi erTmaneTs uaxlovdebian SuaSi (wiTeli isrebi).
gaswvriv arian dakavSirebuli. isini axal filaments
es kunTovan ujreds amoklebs. kunTis SekumSva moicavs mra- aZlevs imis saSualebas, rom igi totis saxiT gaiWimos.
vali kunTovani ujredis erTdroulad damoklebas. mikrofilamentebi yvela euka­riotul ujredSia nanaxi.
mikromilakebis SekumSva-medegi funqciisagan gan-
sxvavebiT, citoConCxSi mikrofilamentebis struqtu-
korteqsi (gare citoplazma) ruli roli aris daWimulobis warmoqmna (Zalebis moqa-
geli aqtinis badiT
Cva). mikrofilamentebis unari _ plazmuri membranis
Sida citoplazma: siTxe SigniT samganzomilebiani qselis warmoqmna, ujreds
aqtinis suberTeulebiT formis SenarCunebaSi exmareba. es qseli ujredis
qerqs (citoplazmis gareTa Sre) aZlevs naxevrad myari
gelis konsistencias, gansxvavebiT citoplazmis Sida,
dagrZelebuli
ufro Txevadi mdgomareobisagan. cxo­v e­l ur ujredeb-
crufexi
Si, romlebic specializebulia plaz­m uri me­m branis
gavliT nivTierebaTa transportisaTvis, rogoricaa
kuWnawlavis ujredebi, mikrofilamentebis konebi
(b) ameboiduri moZraoba. Aaqtinis filamentebis miozinTan urT- warmoqmnian mikroxaoebis guls (birTvs). mikroxaoebi
ierTqmedeba ujredis Camokidebuli bolos (marcxniv) maxlo- ukve naxsenebi nazi gamonazardebia, romlebic ujredis
blad, Sida siTxes kumSavs wina mimarTulebiT (marcxniv) zedapiris farTobs zrdian (suraTi 6.26).
crufexSi. mikrofilamentebi kargad aris cnobili ujredis
moZraobaSi maTi monawileobis gamo: gansakuTrebiT,
rogorc kunTovani ujredebis SemkumSavi aparatis
umoZrao citolazma
qloroplasti nawili. kunTovani ujredis sigrZis gaswvriv aqtinis
aTasobiT filamentia Camwkrivebuli erTmaneTis para-
denadi
citoplazma lelurad. maT Soris ki moTavsebulia ufro msxvili
(Txevadi) filamentebi, romlebic warmoqmnilia cila miozinisa­
gan (suraTi 6.27). miozini moqmedebs rogorc satrans-
porto cila im gamonaSverebis (mxrebis) meSveobiT,
vakuoli romlebic aqtinis filamentebis gaswvriv `daiarebian~.
paraleluri kunTovani ujredebis SekumSva xdeba aqtinisa da miozi-
aqtinis nis filamentebis erTmaneTis gaswvriv srialis Sede-
ujredis
filamentebi
kedeli gad, rac ujreds amoklebs. sxva saxis ujredebSi aqti-
nis filamentebi asocirebulia miozinTan miniaturul
(g) citoplazmuri nakadi mcenareul ujredSi: ujredis garSemo da ufro nakleb rTuli saxis mowesrigebulobiT, vi-
citoplazmuri wreebis fena, romelic moZraobs paraleluri dre es kunTovan ujredSia. es aqtin-miozinuri agrega-
aqtinis filamentebis sufraze. Txevad citozolSi, organ- ti ujredebis lokalur SekumSvebzea pasuxismgebeli.
oidebze mibmul miozinis Zravebs nakadis warmarTva SeuZliaT magaliTad, mikrofilamentebis SekumSvadi zoli war-
aqtinTan urTierTqmedebiT.
moqmnis gamxleC Rars, romelic gayofis procesSi myof
cxovelur ujreds or Svileul ujredad yofs.
suraTi 6.27 mikrofilamentebi da moZraoba. am naxatze naCveneb sam
aqtiniTa da mioziniT gamowveuli lokaluri Se-
magaliTSi, ufro meti sicxadisaTvis, ujredis birTvi da sxva organ-
oidTa umetesoba gamotovebulia.
145
kumSva aseve monawileobs ameboidur moZraobaSic (su­
raTi 6.27 b), romlis drosac, ujredi, magaliTad ameba,
zedapiris gaswvriv cocavs gawelviTa da fsevdopo­
kunTovani ujredi
diad (berZnulidan: pseudes _ cru da pod _ fexi) wode-
aqtinis bul ujredis gagrZelebul nawilSi CaRvriT. cru fexi
filamenti anu fsevdopodia grZeldeba da ikumSeba aqtinis suber-
Teulebis mikrofilamentebSi da mikrofilamentebi ki
miozinis im qselSi (badeSi) Seqcevadad gaerTianebiT, romlebic
filamenti citoplazmas Txevadidan gelis formaSi gardaqmnian.
farTod aRiarebuli modelis Sesabamisad, SekumSvas
miozinis mxari
iwvevs miozinTan im filamantebis urTierTqmedeba,
romlebic ujredis im bolosTan axlos imyofebian,
(a) kunTovan ujredebSi miozini amoZravebs SekumSvas. miozi-
romelsac ujredi miaTrevs. msgavsad kbilis pastis
nis mxaris `siaruls” miozinisa da aqtinis paraleluri fila-
mentebi erTmaneTis gverdigverd ise mihyavs, rom aqtinis tubis xeliT moWerisa, es SekumSva SigTavss aiZulebs
filamentebi erTmaneTs uaxlovdebian SuaSi (wiTeli isrebi). gadaiRvaros psevdopodiaSi, sadac aqtinis qseli mo-
es kunTovan ujreds amoklebs. kunTis SekumSva moicavs mra- dunebulia. crufexi manamdea gawelili, sanam aqtini
vali kunTovani ujredis erTdroulad damoklebas. Tavidan aewyoba qselis (badis) saxiT. ameba ar aris
erTaderTi ujredi, romelic cocviT moZraobs, ase
iqceva cxoveluri organizmis mravali ujredi, sisx-
korteqsi (gare citoplazma)
geli aqtinis badiT lis zogierTi TeTri ujredebis CaTvliT.
mcenareul ujredSi, aqtiniT ganpirobebuli orive
Sida citoplazma: siTxe procesi: aqtin-miozinuri urTierTqmedebani da xsna-
aqtinis suberTeulebiT ris _-gelis formaSi gardaqmnebi, SeiZleba CarTuli
iyos citoplazmur dinebaSi _ ujredSi arsebul ci-
dagrZelebuli toplazmis wriul nakadSi (suraTi 6.27 g). es moZraoba,
crufexi romelic gansakuTrebiT arsebiTia didi mcenareuli
ujredebisaTvis, xels uwyobs ujredis SigniT niv-
Tierebebis ganawilebas.

(b) ameboiduri moZraoba. Aaqtinis filamentebis miozinTan urT- Sualeduri filamentebi


ierTqmedeba ujredis Camokidebuli bolos (marcxniv) maxlo-
blad, Sida siTxes kumSavs wina mimarTulebiT (marcxniv) am filamentebs Sualeduri maTi diametris gamo
crufexSi. hqviaT. is Seadgens 8-12 nm-s, rac ufro didia vidre
mikrofilamentebis diametri, magram naklebia mik-
romilakebisaze. (ix. cxrili 6.1, gv.113). Sualeduri
umoZrao citolazma filamentebi daspecialebuli arian daWimulobis war-
qloroplasti
moqmnaSi (msgavsad mikrofilamentebisa). isini warmoad-
denadi
genen citoConCxis elementebis mravalferovan klass.
citoplazma
(Txevadi) TiToeuli tipi agebulia gansxvavebuli molekuluri
suberTeulebisagan, romlebic miekuTvnebian cilebis
im ojaxs, romlis wevrsac keratini warmoadgens. mik-
vakuoli romilakebsa da mikrofilamentebs ki, piriqiT, mudmi-
paraleluri vi diametri da Semadgenloba aqvT yvela eukariotuli
aqtinis ujredisaTvis.
ujredis
filamentebi Sualeduri filamentebi ujredis ufro mudmivi mkvi-
kedeli
drni arin, vidre mikrofilamentebi da mikromilakebi,
romlebic xSirad iSlebian da isev ewyobian ujredis sx-
(g) citoplazmuri nakadi mcenareul ujredSi: ujredis garSemo
vadasxva nawilebSi. TviT ujredis sikvdilis Semdegac
citoplazmuri wreebis fena, romelic moZraobs paraleluri
aqtinis filamentebis sufraze. Txevad citozolSi, organ- ki, Sualeduri filamentebis qseli xSirad narCundeba.
oidebze mibmul miozinis Zravebs nakadis warmarTva SeuZliaT magaliTad, Cveni kanis gareTa Sre Sedgeba keratinis
aqtinTan urTierTqmedebiT.

suraTi 6.27 mikrofilamentebi da moZraoba. am naxatze naCveneb sam magaliTSi, ufro


meti sicxadisaTvis, ujredis birTvi da sxva organoidTa umetesoba gamotovebulia.

146
cilebiT savse mkvdari ujredebisagan. Qqimiuri damuSaveba, isaTvis mniSvnelovania, radgan isini CarTulia mraval
romelic mikrofilementebsa da mikromilakebs gamoyofs ujredul funqciaSi.
cocxali ujredis citoplazmisagan, tovebs Sualeduri
filamentebis xlarTs, romelic Tavis sawyis formas inar-
Cunebs. aseTi tipis eqsperimentebi migvaniSneben, rom Su- mcenareebis ujredis kedlebi
aleduri mikrofilamentebi gansakuTrebiT mniSvnelovania ujredis kedeli aris mcenareuli ujredis gareu-
ujredis formis ganmtkicebisa da garkveuli organoidebis jreduli struqtura, romelic maT ganasxvavebs cxove-
poziciis dasafiqsireblad. magaliTad, birTvi, Cveu- luri ujredebisagan. kedeli icavs mcenareul ujreds,
lebriv, zis Sualeduri filamentebisagan gakeTebul inarCunebs mis formas da Tavidan icilebs zedmeti wy-
galiaSi, sadac adgilze dafiqsirebulia im filamentebis lis STanTqmas. mTeli mcenaris doneze Tu ganvixilavT,
totebiT, romlebic citoplazmaSia ganfenili. sxva Suale- specializebuli ujredebis mtkice kedlebi, mcenareebs
duri filamentebi warmoqmnian birTvis Txel fenas (lami- aCereben zeviT, gravitaciuli Zalis sawinaaRmdegod.
nas), romelic birTvis garss ekvris Siga mxareze (ix.suraTi prokariotebs, sokoebs da zogierT umartivesebsac
6.10). im SemTxvevebSi, rodesac mTeli ujredis forma funq- aqvT ujredis kedeli, magram Cven gadavdebT maT ganx-
cias Seesabameba, swored Sualeduri filamentebi amyareben ilvas mexuTe nawilisaTvis.
am formas. magaliTad, nervuli ujredis grZeli morCebi mcenareuli ujredis kedlebi gacilebiT ufro sqe-
(aqsonebi), romlebic impulsebs atareben, gamyarebulia lia, vidre plazmuri membrana, igi 0.1 mkm-dan ramodenime
Sualeduri filamentebis erTi klasis mier. amgvarad, sx- mikrometramdea. kedlis zusti Semadgenloba icvleba
vadasxva saxis Sualedur filamentebs SeuZliaT mTeli ci- saxeobidan saxeobamde da TviT erTi tipis ujredidan
toConCxis sayrdenis roli Seasrulon. igive mcenaris meore tipis ujredamde. Tumca, kedlis
ZiriTadi konstruqcia Tanamimdevrulia. polisaqarid

6.6
celulozidan Semqmneli mikroboWkoebi (ix. suraTi 5.8)
koncefcia Semowmeba CaSenebulia sxva polisaqaridebisa da cilebis matriqs-
Si. masalaTa es kombinacia _ boWkoebis gamagreba `fuZis
substanciaSi” (matriqsSi), sruliad Seesabameba im Ziri-
1. daaxasiaTeT, Tu rogor gansazRvraven mikromi-
Tad arqiteqturul dizains, romelic gamoyenebulia
lakebis, mikrofilamentebisa da Sualeduri fi­
foladiT ganmtkicebul betonSi da boWkovan minaSi.
lamentebis Tvisebebi ujredis formas.
axalgazrda mcenaris ujredi pirvelad gamoyofs
2. rogor ixrebian wamwamebi da Soltebi?
SedarebiT Txel da moqnil kedels, romelsac ujre­
dis pirveladi kedeli (suraTi 6.28) ewodeba. mezo-
bel, mosazRvre ujredebis pirvelad kedlebs Soris

6.7
aris Sua Txeli fena (lamela), romelic mdidaria we-
koncefcia bovani polisaqarid peqtiniT. Sua lamela momijnave
ujredebs erTad awebebs (peqtini Semasqelebel agen-
tad gamoiyeneba jemebsa da JeleebSi). rodesac ujredi
ujredgare komponentebi da momwifdeba da zrdas SeaCerebs, misi kedeli myardeba.
ujredSorisi kavSirebi xels zogierTi mcenareuli ujredi amas martivad akeTebs _
gamamyarebel nivTierebebs gamoyofs pirvelad kedelSi.
uwyoben koordinirebul sxva ujredebi plazmur membranasa da pirvelad kedels
Soris meoreul kedels amateben. meoreul kedels, ro-
ujredul aqtivobebs melic xSirad ramdenime firfitovani Sris saxiT aris
warmodgenili, Zlieri da gamZle matriqsi aqvs. matriqsi
sxvadasxva organoidebis gamosakvlevad ujredis uj­reds icavs da mis sayrdens warmoadgens. magaliTad,
interieris gadavla-gadmovlis Semdeg Cvens mogzau- merqani Sedgeba mxolod meoreuli kedlebisagan. mcena-
robas ujredSi vamTavrebT am mikroskopuli samyaros reuli ujredis kedlebi, Cveulebriv, daxvretilia
zedapirisaken mibrunebiT, sadac mniSvnelovani funq- mezobel ujredebs Soris arsebuli arxebiT, romelTac
ciis mqone damatebiTi struqturebia. Pplazmur membra- plazmodesmebi (ix. suraTi 6.28) ewodeba. maT mokled
nas, Cveulebriv, ganixilaven rogorc cocxali ujre- ganvixilavT.
dis sazRvars, magram ujredTa umetesoba asinTezebs miuxedavad imisa, rom cxovelur ujredebs ar gaaCnia
da gamoyofs ama Tu im tipis nivTierebebs, romlebic mcenareuli ujredis msgavsi kedeli, isini warmoqmnian
plazmuri membranis garedan mdebareoben. mMiuxedavad rTul ujredgare matriqss (ugm) (suraTi 6.29). ugm-s
imisa, rom isini ujredis gareTa mxares arian, am gareu- mTavari Semadgeneli nawilebia ujredebis mier gamo-
jreduli struqturebis Seswavla ujreduli biologi-

147
ujredis
plazmuri bi SeiZleba warmoiqmnas erT grZel polisaqa-
membrana
centraluri ridul molekulasTan asobiT proteoglikanis
vakuoli ujredis arakovalenturad dakavSirebiT, rogorc es
meoradi
naCvenebia naxat 6.29-ze. zogierTi ujredi ugm-
kedeli
ze mimagrebulia ugm-is sxva glikoproteinebiT,
ujredis fibroneqtinis CaTvliT. fibroneqtini da ugm-
pirveladi
kedeli is sxva cilebi ukavSirdebian ujredis zedapir-
is receptorul cilebs, romelTac integrinebi
Sualeduri ewodeba. integrinebi membranas ganWolaven da
ujredis lamela
mis citoplazmur mxareze ukavSirdebian cito-
centraluri
ConCxis mikrofilamentebTan dakavSirebul ci-
vakuoli
lebs. integrinis saxeli warmodgeba inglisuri
sityvidan integrate: integrinebs iseTi mdebareo-
ba aqvT, rom cvlilebebs gadascemen ugm-sa da
citoConCxs Soris da, amgvarad, integrirebas
ukeTeben ujredis gareT da SigniT mimdinare
centraluri vakuoli
cvlilebebs.
citozoli fibroneqtinze, ugm-is sxva molekulebsa da
integrinebze mimdinare Tanamedrove kvlevebi
plazmuri naTlad aCveneben ujredgare matriqsis gavle-
membrana
nas ujredTa sicocxleze. integrinis meSveo-
mcenareuli biT ujredTan komunikaciis gamo, ugm-s SeuZlia
ujredis ujredTa qcevis regulireba. magaliTad, gan-
kedeli viTarebad CanasaxSi zogi ujredi specifikuri
bilikis gaswvriv ise gadaadgildeba, rom misi
mikrofilamentebis orientacia gareujredu-
li matriqsis boWkoebis `aRnagobas” Seesabam-
eba. mkvlevarebi aseve imasac swavloben, rom
plazmodesma ujredis garSemo arsebul ujredgare matriqss
SeuZlia zegavlena iqonios genTa aqtivobaze
birTvSi. albaT, meqanikuri da qimiuri sasigna-
suraTi 6.28 mcenareuli ujredis kedlebi. saorientacio naxati
lo gzebis SeTavsebiT aRwevs ugm-is Sesaxeb in-
gviCvenebs mraval ujreds da yovel maTgans didi vakuoliT, birTviT
da mravali qloroplastiTa da mitoqondriiT. transmisiuri eleqtro- formacia birTvamde. meqanikur sasignalo gzaSi
nuli mikrografi (tem) gviCvenebs ujredis kedlebs, sadac ori ujredi CarTulia fibroneqtini, integrinebi da cito-
erTmaneTs ukavSirdeba. mcenareul ujredebs Soris arsebuli mraval-
ConCxis mikrofilamentebi. citoConCxSi arseb-
Sriani tixari Sedgeba ujredebis mier individualurad gamoyofili mo-
mijnave kedlebisagan. ulma cvlilebebma SeiZleba piriqiT, gaaaqtivos
ujredis SigniT arsebuli qimiuri sasignalo
gzebi, romlebic cvlilebebs iwveven ujredis
yofili glikoproteinebi. (gaixseneT, rom glikopro- mier sinTezirebuli cilebis nakrebSi da amis
teinebi arian cilebi, romlebTanac kovalenturadaa da- gamo, ujredTa funqciebsac cvlian. am gziT, garkveuli
kavSirebuli naxSirwylebi, Cveulebriv, Saqrebis mokle saxis qsovilis ujredgare matriqss SeuZlia xeli Seu-
jaWvebi). cxoveluri ujredebis umetesobaSi, yvelaze wyos am qsovilSi arsebuli yvela ujredis qcevis koor-
metad gavrcelebul glikoproteins warmoadgens kola­ dinirebas. am koordinirebaSi aseve monawileoben uSua-
geni, romelic ujredis gareTa mxareze warmoqmnis myar lod ujredTa Soris arsebuli kavSirebic, rasac Semdeg
boWkoebs. faqtobrivad, kolageni Seadgens adamianis ganvixilavT.
sxeulis mTeli cilebis naxevars. Kkolagenis boWkoebi
CaSenebulia sxva saxis glikoproteinebis _ prote­ ujredSorisi kavSirebi
oglikanebisagan moqsovil qselSi. proteoglikanis
mravali mcenareuli Tu cxoveluri ujredi orga-
molekula Sedgeba mcire zomis birTvis (gulis) ci-
nizebulia qsovilebSi, organoebSi da organoTa sis-
lisagan, romelzedac kovalenturad mibmulia mravali
temebSi. mezobeli ujredebi xSirad ewebebian, urT-
naxSirwylovani jaWvi, ase rom, masSi 95%-mde SeiZleba
ierTqmedeben da urTierTkavSirSi arian im specifikuri
naxSirwyali iyos. didi proteoglikanuri kompleqse-
nawilebiT, romlebic uSualo fizikur SexebaSi arian.

148
ujredis gareTa siTxe
a
1 3
b

d
plazmuri
membrana
4 a. polisaqaridis molekula
b. naxSirwylebi
a g. gulis SemadgenlobaSi
zm
p la Semavali cila
mikro- to
ci d. proteoglikanis molekula
filamen-
tebi

1 kolagenis boWkoebi proteoglikanuri kompleqsebis qselSia Casmuli.

2 fibroneqtini ugm-s akavSirebs plazmur membranaSi CaSenebul integrinTan.

3
proteoglikanuri kompleqsi Sedgeba proteoglikanis asobiT molekulisagan, romlebic arakovalenturadaa dakavSirebuli erT
grZel polisaqaridul molekulasTan.

4
integrinebi membranuli cilebia, romlebic dakavSirebuli arian, erTi mxriv, ugm-Tan da, meore mxriv, mikrofilamentebTan mibmul
asocirebul cilebTan. am kavSirs SeuZlia stimulebis gadacema ujredis gareTa garemosa da mis interiers Soris da amis Sedegad
ujredis qcevaSi cvlilebebis gamowveva.

suraTi 6.29 cxoveluri ujredis ujredgare matriqsi (ugm). ugm-is molekuluri Semadgenloba da struqtura icvleba ujredTa erTi
tipidan meorisaken. am magaliTSi, glikoproteinis sami gansxvavebuli tipia warmodgenili: proteoglikanebi, kolageni da fibroneqtini.

ujredis kedlebi

ujredis Sida xedi

ujredis Sida xedi

plazmodesmebi plazmuri membrana

suraTi 6.30 plazmodesmebi mcenareul ujredebs Soris. erTi mcenareuli ujredis citoplazma ganuyofelia misi mezoblis
citoplazmisagan plazmodesmebis, ujredis kedelSi arsebuli arxebis saSualebiT (tem).
149
suraTi 6.31.
ujredSorisi kavSirebis kvleva cxovelur ujredebSi

mWidro dakavSirebebi

mWidri dakavSirebebis dros, mezobeli ujre-


debis membranebi Zalian mWidrod ebjinebian
mWidro dakavSireba erTmaneTs da erTmaneTs ukavSirdebian specifi-
mWidro kavSirebiT ujredTa kuri cilebiT (mewamuli). ujredis garSemo uw-
Sreebs Soris siTxis moZrao- yveti izolaciis warmoqmniT mWidro dakavSire-
ba acilebulia bebi xels uSlian ujredgare siTxis epiTeluri
ujredebis Sris ganivad gaJonvas.

desmosomebi

desmosomebi (romelTac aseve uwodeben gama-


magrebel dakavSirebebs) moqlonis msgavsad mo-
mWidro qmedeben: ujredebs kraven erTad myari Sreebis
dakavSireba saxiT. Mmtkice keratinis cilebisagan Seqmnili
Sualeduri Sualeduri filamentebi desmosomebs cito-
filamentebi plazmaSi amagreben.

desmosoma

napralovani
kavSirebi
napralovani kavSirebi

napralovani kavSirebi (romelsac aseve sako-


munikacio dakavSirebebs uwodeben) uzrunve-
lyofilia erTi ujredidan mezobel ujredamde
arsebuli citoplazmuri arxebiT. napralovani
kavSirebi Seicavs specialur membranul ci-
ujredgare
lebs, romlebic gars akravs foras, romelSic
sivrce matriqsi
napralovani ionebs, Saqrebs, aminomJavebs da sxva mcire
ujredebs
kavSirebi molekulebs SeuZliaT gasvla. napralovani
Soris momijnave kavSirebis arseboba mravali tipis qsovilSi
ujredebis plazmuri aucilebelia ujredebs Soris, komunikaciisaT-
membranebi vis, maT Soris gulis kunTisa da cxoveluri Ca-
nasaxis qsovilebSi.

suraTi 6.32 ujreduli funqciebis gamovlena mravali organoi­


dis erToblivi moqmedebiT. am makrofagis (yavisferi) unari _ Seicnos,
Seipyros da daSalos baqteria (yviTeli), aris mTeli ujredis koordini-
rebuli aqtivobis Sedegi. ujredis citoConCxi, lizosomebi da plazmuri
membrana arian im komponentebs Soris, romlebic fagocitozSi monawil-
eoben (feradi mem).

150
mcenareebi: plasmodesmebi ujredi: ufro mniSvnelovani cocxali
SeiZleba erTi SexedviT Cans, rom mcenareebis ara- erTeulia, vidre misi nawilebis
cocxal ujredis kedlebs ujredebis erTmaneTisagan
ubralo jami
gamoyofa SeuZliaT. Mmagram, faqtobrivad, rogorc 6.30
suraTzea naCvenebi, mcenareuli ujredis kedlebi dax- ujredSi Catarebuli es mogzauroba, dawyebuli
vretilia arxebiT, romelTac plazmodesmebi (berZnu- ujredis saerTo kompartmentuli organizaciis pano-
lidan: desmos _ Sekvra) ewodeba. plazmodesmebSi ci- ramuli xedidan da damTavrebuli TiToeuli organoi-
toplazma gadis da mezobeli ujredebis qimiur garemos dis arqiteqturis gulmodgined daTvalierebiT, uamrav
ukavSirdeba. es dakavSireba mcenareTa umetesobas aer- SesaZleblobas iZleva struqturisa da funqciis Ses-
Tianebs erT cocxal uwyvetobad. mezobeli ujredebis abamisobis saCveneblad. (axla swored kargi droa ujre-
plazmuri membranebi TiToeuli plazmodesmis arxs Sig- dis struqturis gadasaxedad, Tuki mivubrundebiT 6.9
nidan amofenen da aseve uwyvetebi arian. wyalsa da mcire naxats, gv.100 da 101). magram im SemTxvevisaTvis, roca
zomis gaxsnil nivTierebebs ujredidan ujredSi Tavi- ujreds vaanalizebT, unda gvaxsovdes, rom misi arc
suflad gasvla SeuZliaT. Tanamedrove eqsperimentebiT erTi organoidi ar muSaobs damoukideblad. ujredu-
irkveva, rom garkveul SemTxvevebSi, specifikuri cile- li integraciis magaliTad ganixileT 6.32 naxatze mo-
bi da rnm-is molekulebic SeiZleba moiqcnen ase. mezo- cemuli mikroskopuli scena. didi ujredi makrofagia
bel ujredebSi transportirebadi makromolekulebi (ix. suraTi 6.14°). igi organizms infeqciebisagan Tav-
plazmodesmebamde citoConCxis boWkoebis gaswvriv moZ- dacvaSi exmareba. da amas axerxebs fagocituri veziku-
raobiT aRweven. lis mier baqteriis (ufro mcire ujredebi) CaylapviT.
makrofagi micocavs zedapiris gaswvriv, iweleba da
cxovelebi: mWidro kavSirebi, baqteriamde aRwevs wvrili crufexiT (romelsac fi-
lopodia ewodeba). am moZraobebis dros aqtinis fila-
desmosomebi da napralovani kavSirebi
mentebi urTierTqmedeben citoConCxis sxva element-
cxovelebSi, ujredSorisi kontaqtebis sami tipi ebTan. Mmas Semdeg, rac makrofagi STanTqavs baqterias, am
arse­b obs: mWidro kavSirebi, desmosomebi da napra­ ukanasknelebs lizosomebi Slian. Llizosomebs ki rTuli
lovani kavSirebi (romelic ufro metad mcenareuli endomembranuli sistema warmoqmnis. lizosomebSi arse-
plazmodesmebis msgavsia). Ees samive tipi gansakuTrebiT buli momnelebeli fermentebi da citoConCxis cile-
arsebiTia epiTeluri qsovilisaTvis, romliTac sxeu- bi mzaddeba ribosomebze Dda am cilebis sinTezi pro-
lis Sida da gare zedapirebia amofenili. suraTi 6.31-ze gramirdeba birTvis dnm-idan gamogzavnili genetikuri
am dakavSirebebis sailustraciod gamoyenebulia kuW- SetyobinebebiT. yvela es procesi saWiroebs energias,
nawlavis traqtis amomfeni epiTeluri qsovili. gTxovT, romelsac mitoqondria uzrunvelyofs atf-is formiT.
SeiswavleT es suraTi, sanam win waiwevdeT. ujreduli funqciebi warmoiSoba ujreduli gundisa-
gan: ujredi ufro mniSvnelovani cocxali erTeulia,

6.7
vidre misi nawilebis ubralo jami.
koncefcia Semowmeba
1. riTi gansxvavdebian mcenareuli da cxoveluri
ujredebi struqturulad erTujrediani eukari-
otebisagan?
2. mcenareuli ujredis kedlisa da cxoveluri
ujredis ujredgare matriqsis romeli damaxasi-
aTebeli Tvisebebi uwyoben xels ujredsa da mis
garemocvas Soris nivTierebebisa da informaciis
mimocvlas?

151
me- 6 Tavis Semowmeba

ZiriTadi koncefciebis Semowmebaa: instruqciebi moTavsebulia birTvSi


da sruldeba ribosomebiT

6.1
birTvi: ujredis genetikuri biblioTeka
koncefcia (gv. 102-103)
birTvSi moTavsebulia dnm da birTvakebi, sadac
ribosomuli suberTeulebi mzaddeba. nivTiere-
ujredis Sesaswavlad biologebi bebi birTvis garsSi gadian arsebuli forebis meS-
mikros­kopsa da bioqimiur xelsawyoebs veobiT.
ribosomebi: ujredSi arsebuli cilis fabrike­
iyeneben bi (gv. 102-104)
mikroskopi (gv.95-97) citozolSi arsebuli Tavisufali ribosomebi da
mikroskopis aRnagobis gaumjobeseba ujredis eb-is gareTa mxareze da birTvis garsze arsebuli
struqturis Seswavlis progress aCqarebs. bmuli ribosomebi cilebs asinTezeben.
organoidebis gamoyofa ujredis

6.4
fraqcionirebiT (gv.97)
ujreduli biologiis specialistebs ujredebis koncefcia
centrifugirebiT dangrevis Sedegad specifi-
kuri organoidebiT gamdidrebuli naleqis miReba
endomembranuli sistema ujredSi
SeuZliaT.
cilebis moZraobas aregulirebs

koncefcia 6.2 da metabolur funqciebs asrulebs


endomembranuli sistemis membranebi dakavSi­
rebulia an fizikuri uwyvetobiT an satrans­
eukatiotul ujredebs gaaCniaT Sida porto vezikulebiT (gv. 104).
membranebi, romlebic endoplazmuri bade: biosinTezuri fabrika
(gv.104-105)
gluvi eb asinTezebs lipidebs, monawileobs nax-
maT funqciebs gamijnaven Sirwylebis metabolizmSi, inaxavs kalciums da ax-
dens Sxamebis detoqsikacias.. granulebian eb-s mi-
prokariotuli da eukariotuli ujredebis Se­
magrebuli aqvs ribosomebi da warmoqmnis cilebsa
dareba (gv.98-99).
da membranebs, romlebic eb-dan satransporto
yvela ujredi SemosazRvrulia plazmuri membra-
vezikulebiT nawildebian.
niT. eukariotuli ujredebisagan gansxvavebiT,
goljis aparati: gadazidvisa da miRebis centri
prokariotul ujredebs ara aqvT birTvi da mem-
(gv. 105-107)
braniT SemosazRvruli sxva organoidebi.
cilebi eb-dan gadaitanebian goljis aparatSi, sa-

dac xdeba maTi modificireba, daxarisxeba da ga-
eukariotuli ujredis panoramuli xedi (gv.
moTavisufleba satransporto vezikulebiT.
99-101). mcenareuli da cxoveluri ujredebis
lizosomebi: momnelebeli ganyofilebebi
organoidebis umetesoba erTnairia.
(gv.107-108)

lizosomebi arian hidrolizuri fermentebis Can-

koncefcia 6.3 Tebi. isini Caylapul nivTierebebsa da ujredis


makromolekulebs xleCen ganmeorebiT ciklSi ga-
mosayeneblad.
eukatiotuli ujredebis genetikuri vakuolebi: mravalnairad gamoyenebuli kom­
partmentebi (gv. 108)

152
6.7
mcenareuli ujredis centraluri vakuoli monaw-
ileobs monelebaSi, SenaxvaSi, narCenebis aSore- koncefcia
baSi, ujredis zrdasa da dacvaSi.
endomembranuli sistema: mimoxilva (gv. 108-
ujredgare komponentebi da ujred-
109).
Sorisi kavSirebi xels uwyoben koor-

koncefcia 6.5 dinirebul ujredul aqtivobebs


mcenareTa ujredis kedlebi (gv. 118-119)
mcenareuli ujredebis kedlebi agebulia celu-
mitoqondria da qloroplastebi ener- lozuri boWkoebisagan, romlebic Casmulia sxva
polisaqaridebsa da cilaSi.
giis erT formas gardaqmnian meoreSi
cxoveluri ujredebis ujredgare matriqsi
mitoqondria: qimiuri enerdiis gardaqmna (ugm) (gv. 119-120)
(gv.109-110) cxoveluri ujredebi gamoyofen glikoproteinebs, rom-
mitoqondriebs, ujreduli sunTqvis adgilebs, lebic warmoqmnian ugm, romelic warmoadgens sayrdens,
aqvT gare membranebi da Sida membranebi, romelic monawileobs aTheziaSi, moZraobasa da regulaciaSi.
Cakecilia kristebis saxiT. ujredSorisi kavSirebi (gv. 120-121)
qloroplastebi: sinaTlis energiis daWera mcenareebs aqvT plazmodesmebi, romlebic ga-
(gv. 108-109) dian mosazRvre ujredebis kedlebSi. cxoveluri
qloroplastebi Seicaven pigmentebs, romle- ujredisaTvis damaxasiaTebelia mWidro dakav-
bic monawileoben fotosinTezSi. sul mcire ori Sirebebi, desmosomebi da napralovani kavSirebi.
membrana akravs gars Txevad stromas, romelic ujredi: ufro mniSvnelovani cocxali erTeulia,
granebad dazvinul Tilakoidebs Seicavs. vidre misi nawilebis
peroqsisomebi: daJangva (gv. 110-111) ubralo jami
peroqsisomebi warmoqmnian wyalbadis zeJangs (H2
O2) da gardaqmnian mas wylad.
SeamowmeT sakuTari codna

koncefcia 6.6
TviTSemowmeba
citoConCxi aris iseTi boWkoebis qse-
1. adamianis zogierTi memkvidruli daavadebis simp-
li, romelic ujredSi axdens struq- tomebs warmoadgenen sunTqvis problemebi da
turebisa da aqtivobebis organizebas. steriluroba mamrebSi. qvemoT CamoTvlilidan,
romelia am daavadebis molekuluri safuZvlebi-
citoConCxis daniSnuleba: sayrdeni, moZraoba saTvis misaRebi hipoTeza?
da regulacia (gv. 112-113) a. defeqturi fermentis arseboba mitoqon-
citoConCxis funqciebia ujredisaTvis struqtu- driaSi.
ruli sayrdenis uzrun velyofa, moZraoba da sig- b. defeqturi aqtinis molekulis arseboba
nalis gadacema. ujredul mikrofilamentebSi
citoConCxis komponentebi (gv. 113-118) g. defeqturi daineinis molekulis arseboba
mikromilakebi formas aZleven ujredebs uZRve- wamwamebsa da SoltebSi.
bian organoidebis moZraobas da xels uwyoben d. paTologiuri raodenobis hidrolizuri
gayofis procesSi myof ujredSi qromosomebis fermentebis arseboba
gamocalkevebas. wamwamebi da Soltebi mikromi- lizosomebSi.
lakebis Semcveli mamoZravebeli gamonazardebia. e. defeqturi ribosomebis awyoba birTvSi.
mikrofilamentebi aqtinisagan agebuli wvrili
Cxirebia. isini monawileoben kunTis SekumSvaSi, 2. airCieT mtkiceba, romelic sworad axasiaTebs
ameboidur moZraobaSi, citoplazmur dinebaSi da bmul ribosomebs.
warmoadgenen mikroxaoebis sayrdens. Sualeduri a. bmuli ribosomebi garSemortymulia Tavi-
filamentebi ujredis formas amyareben da organ- sive sakuTari membraniT.
oidebs afiqsireben adgilze. b. bmuli da Tavisufali ribosomebi struqtu-
rulad gansxvavdebian.
153
g. bmuli ribosomebi, Cveulebriv, membranul b. nervuli ujredi
cilebsa da sekretorul cilebs asinTeze- g. fagocituri sisxlis TeTri ujredi
ben. d. mcenaris foTlis ujredi
d. bmuli ribosomebisaTvis yvelaze metad e. baqteriuli ujredi
damaxasiaTebeli mdebareobaa, plazmuri
membranis citoplazmuri zedapiri. 8. CamoTvlili mtkicebebidan, romeli warmoadgens
e. zemoCamoTvlili yvela. eukariotuli da prokariotuli ujredebis iseT
ganmasxvavebel niSans, romelSic prokariotuli
3. Semdegi CamonaTvalidan romeli maTgani ar aris citoConCxis uqonlobaa asaxuli.
endomembranuli sistemis nawili? a. organoidebi nanaxia mxolod eukariotul
a. qloroplasti ujredebSi.
b. goljis aparati b. citoplazmuri nakadebi prokariotebSi ar
g. plazmuri membrana aris nanaxi.
d. eb g. mxolod eukariotul ujredebs SeuZliaT
moZraoba.
4. pankreasis ujredebi cilebSi CairTaven radioaq- d. prokariotul ujredebs aqvT ujredis ke-
tiurad moniSnul aminomJavebs. axlad dasinTeze- deli.
buli cilebis es `iarliyi” mecnierebs saSualebas e. mxolod prokariotuli ujredi axdens
aZlevs Tvali miadevnon am cilis adgilmdebareo- misi genetikuri masalis koncentrirebas
bas ujredSi. am SemTxvevaSi, Cven Tvals vadevnebT ujredis danarCeni nawilisagan gamoyofil
ferments, romelic Cveulebriv pankreasis ujre- ubanSi.
debidan gamoiyofa. romeli mimocvlis gzaa
yvelaze metad Sesaferisi am cilis ujredSi moZ- 9. CamoTvlilidan, romeli struqtura-funqcia
raobisaTvis? wyvilebia SeuTavsebeli?
a. eb golji birTvi a. birTvi; ribosomis warmoqmna
b. golji eb lizosoma b. lizosoma; Sidaujreduli moneleba
g. birTvi eb golji g. ribosoma; cilis sinTezi
d. eb golji vezikulebi, romlebic d. golji; cilebis gadatana
plazmur membranas Seerwymebian. e. mikromilaki; kunTis SekumSva
e. eb lizosomebi vezikulebi romle-
bic plazmur membranas Seerwymebian. 10. cianidi ujavSirdeba sul mcire erT iseT moleku-
las, romelic CarTulia atf-is warmoqmnaSi.
5. CamoTvlili struqturebidan romlebia saerTo ujredis cianidiT damuSavebis Semdeg, cianidis
mcenareuli da cxoveluri ujredebisaTvis? yvelaze meti nawili mosalodnelia nanaxi iqnas:
a. qloroplasti a. mitoqondriaSi
b. celulozisagan Seqmnili kedeli b. ribosomebSi
g. tonoplasti g. peroqsisomebSi
d. mitoqondria d. lizosomebSi
e. centriola e. endoplazmur badeze

6. CamoTvlilidan, romelia prokariotul ujredeb-


Si? evoluciuri kavSiri
a. mitoqondria
b. ribosoma
g. birTvis garsi miuxedavad imisa, rom ujredebs Soris msgavseba
d. qloroplasti GgviC­v enebs sicocxlis evoluciur erTianobas, ujre-
e. eb debi SeiZleba gansxvavdebodnen struqturiT. ujredis
struqturis romeli aspeqti warmoaCens ufro kargad
7. ujredTa romeli tipi iZleva yvelaze karg Sesa- maT evoluciur erTianobas? romlebi warmoadgenen spe-
Zleblobas lizosomebis Sesaswavlad? cializebuli ujreduli modifikaciebis magaliTebs?
a. kunTovani ujredi

154
ujredi cocxlad Seinaxes sakveb areSi. maT naxes, rom
mecniereba, teqnologia am ujredTagan zogierTi warmoqmnida sisxlis cilas,
da sazogadoeba romelic kibosa da Sidsis mkurnalobis imeds iZl-
eva. mkvlevarebma daapatentes ujredebi. pacientma sa-
samarTloSi iCivla, iTxovda mogebis wils misi ujre-
warmoidgineT, X cila gankuTvnilia ujredis
debidan warmoebul yovel produqtze. kaliforniis
plazmur membranaSi gadasaadgileblad. davuSvaT, rom
uzenaesma sasamarTlom gadawyvetileba miiRo pacientis
ujredul kulturaSi, X cilis genetikuri Setyobinebis
sawinaaRmdegod, daadgina rom misi sarCeli `emuqreba
Semcveli mrnm ukve translirebulia ribosomaze. Tqven
ekonomikur miznebs, mniSvnelovani samedicino kvle-
SeagroveT ujredebi, daxliCeT da Semdeg misi Semad-
vis warmarTvas”. amerikis SeerTebuli Statebis uzen-
genlobis fraqcionireba moaxdineT diferenciuli cen-
aesi sasamarTloc daeTanxma am gadawyvetilebas. rogor
trifugirebiT, rogorc es naxat 6.5-zea naCvenebi. rom-
fiqrobT, pacienti sworad moiqca? kidev risi codna
eli fraqciis naleqSi varaudobT Tqven X cilis povnas?
gsurT am SemTxvevis Sesaxeb, rac dagexmarebodaT gadaw-
axseniT Tqveni pasuxi X cilis ujredSi gadaadgilebis
yvetilebis misaRebad?
aRweriT.

mecnieruli kvleva

kaliforniis universitetis eqimebma mamakacs moa-


Sores elenTa, rac standartul mkurnalobas warmoad-
gens leikemiis garkveuli tipisaTvis. avadmyofoba
aRar ganmeorebula. mkvlevarebma elenTis ramodenime

155
7membranis struqtura
da funqcia
suraTi 7.1 plazmuri membrana

ZiriTadi koncefciebi

7.1 ujredis membrana lipidebisa da cilebis Ti ganvladobis mniSvneloba warmoCinda, rodesac 2003
denadi mozaikaa. wels, nobelis premia qimiis dargSi gadaeca peter agrsa
7.2 seleqtiuri gamtaroba membranis (ixile interviu gv. 92-93) da roderik makkinons – or mec-
struqturiTaa ganpirobebuli. niers, romlebic ujredis SigniT da mis gareT, wylisa
7.3 pasiuri transporti aris nivTierebis da specifiuri ionebis transportirebis sakiTxze muS-
difuzia membranis gavliT, rodesac energiis aobdnen. Cven yuradRebas gavamaxvilebT plazmur mem-
Cadeba ar xdeba. branaze, ujredis yvelaze gareTa membranaze, romelic
7.4 aqtiuri transporti energias gaxsnili suraTi 7.1-zea warmodgenili. Tumca, membranuli moZ-
nivTierebebis TavianTi gradientis raobis igive principebi mravali Sida membranisTvisac
sawinaaRmedegod moZrao bisTvis iyenebs. gamoiyeneba, romlebic eukariotul ujreds anawevrebs.
7.5 moculobiTi transporti plazmuri membranis imis gasagebad, Tu rogor muSaobs membranebi, daviwyoT
gavliT egzocitozisa da endocitozis maTi struqturis Seswavla.
saSualebiT xdeba.

Sesavali
koncefcia 7.1
ujreduli membranebi
mimoxilva: sicocxlis zRvarze lipidebisa da cilebis denadi
lazmuri membrana sicocxlis zRvaria, sazRvari, mozaikaa
ro­m elic cocxal ujreds aracocxali garemosgan lipidebi da cilebi membranebis erT-erTi mTavari
hyofs. plazmuri membrana, mxolod 8 nm sisqis saocari Semadgeneli nawilia, Tumca, naxSirwylebic mniSvne­
apkia, romelic 8000-ze unda gavamravloT rom am gver- lovania. membranebis umravlesobaSi, fosfolipidebi
dis sisqes gautoldes; igi, ujredis SigniT da mis gareT, yvelaze ufro farTod gavrcelebuli lipidebia. fos-
garemomcvel garemoSi, trafiks akontrolebs. yvela bi- folipidebis mier membranebis warmoqmnis unari maT
ologiuri membranis msgavsad, plazmuri membrana seleq- molekulur struqturasTanaa dakavSirebuli. fosfo-
tiur ganvladobas amJRavnebs; anu, igi saSualebas lipidi aris amfipaTuri molekula, rac imas niSnavs,
aZlevs zogierT nivTierebas ufro iolad gavides masSi, rom mas gaaCnia rogorc hidrofiluri, aseve hidrofo-
sxva nivTierebebTan SedarebiT. sicocxlis evoluciis buri ubnebi (ixile sur. 5.13). membranuli lipidebis sxva
erT-erTi yvelaze adreuli epizodi SesaZloa membranis formebic agreTve amfipaTuria. ufro metic, membranu-
formireba iyo, romelic gars ertymoda garemomcveli li cilebis umravlesobas aqvs rogorc hidrofoburi,
xsnarisgan gansxvavebul xsnars, Tumca sakvebis SeT- aseve hidrofiluri ubnebi.
viseba da narCeni produqtebis gamoyofa, mainc SesaZle- rogor aris fosfolipidebi da cilebi organize-
bli iyo. ujredis unari, moaxdinos Tavis garemosTan buli ujredebis membranebSi? am molekulebis amJamad
qimiuri cvlis diferencireba, sicocxlis umTavresi miRebul models, Tqven me-6 TavSi SexvdiT (ixile su-
principia da swored plazmuri membranisa da misi Semad- raTi 6.8). am Txevad-mozaikur modelSi, membrana moZ-
geneli molekulebis saSualebiT xdeba es SerCeviTad ravi struqturaa, sadac fosfolipidebis ormag SreSi
SesaZlebeli. (orSriani) `mozaikurad~ CarTuli, an dakavSirebulia
am TavSi Tqven SeityobT Tu rogor akontrolebs sxvadasxva cila. Cven detalurad ganvixilavT am mo­
ujredis membranebi nivTierebebis gatarebas. SerCevi- dels; daviwyebT misi Seqmnis istoriiT.

156
membranis modelebi: membranis sisqe 7-8 nm-ia da mas eleqtronul mikro-
fotografiaze samSriani struqtura aqvs, maSin roca
samecniero gamokvleva mitoqondriis Sida membrana mxolod 6 nm sisqisaa da
membranis molekuluri modelis Seqmna mecnierebma mZivebis acmas hgavs. mitoqondriul membranebs agreTve
ramdenime aTwleuliT adre daiwyes, vidre 1915 wels, gacilebiT meti raodenobiT cila aqvT, vidre plazmur
mas pirvelad ixilavdnen eleqtronul mikroskopSi. membranebs da amasTan, aRiniSneba gansxvaveba fosfoli-
1915 wels, sisxlis wiTeli ujredebidan gamoyofili pidebis specifiur saxeobebsa da sxva lipidebs Soris.
membranebis qimiuri analizi Catarda da aRmoCnda, rom mokled, sxvadasxva funqciis mqone membranebi qimiuri
isini lipidebisa da cilebisgan Sedgeboda. aTi wlis SedgenlobiT da struqturiTac gansxvavdeba.
Semdeg, ori holandieli mecnieri e. gorteri da f. meore, ufro seriozuli problema sendviCis mod-
grendeli mividnen daskvnamde, rom ujredis membranebi elTan dakavSirebiT, cilebis adgili iyo. citozolSi
faqtiurad, fosfolipidebis ormag Sres warmoadgens. gaxsnili cilebisgan gansxvavebiT, membranuli cilebi
molekulebis aseT ormag Sres SeuZlia iarsebos ro- wyalSi advilad ar ixsneba. membranul cilebs hidro-
gorc stabilur sazRvari or wylian kompartments So- filur ubnebTan erTad hidrofobuli ubnebic aqvT (anu,
ris, radgan molekulebis organizacia fosfolipidebis isini amfipaTuria). Tu aseTi cilebi membranis zedapir-
hidrofobur kudebs wylisagan icavs, xolo maT hidro- ze Sres warmoqmnis, maTi hidrofoburi nawilebi wylian
filur Tavebs – wylisken mimarTavs (suraTi 7.2). garemoSi aRmoCndeba.
im daskvnis safuZvelze rom, rom fosfolipidebis 1972 wels, s. j. singerma da g. nikolsonma ivaraudes,
ormagi Sre membranis ZiriTad struqturas warmoadgen- rom membranuli cilebi gafantulia da saTiTaod aris
da, Semdegi kiTxva iyo, Tu sad iyo moTavsebuli cilebi. CarTuli fosfolipidur ormag SreSi; mxolod maTi hi-
Tumca, fosfolipidebis Tavebi hidrofiluria, membra- drofiluri ubnebi sakmaod scildeba ormag Sres da gan-
nis zedapiri, romelic mxolod fosfolipidebis ormagi icdis wylis zemoqmedebas (suraTi 7.3). molekulebis
Srisgan Sedgeba, naklebi ZaliT ekvris wyals, vidre bi- aseTi ganlagebiT, moxdeba cilebisa da fosfolipidebis
ologiuri membranis zedapiri. am monacemebze dayrdno- hidrofiluri ubnebis maqsimaluri kontaqti wyalTan,
biT, hiu davsonma da jeims danielma gamoTqves varaudi, xolo hidrofoburi nawilebi, uwylo garemoTi iqneba
rom am gansxvavebis axsna SesaZlebeli iqneboda, membrana uzrunvelyofili. am modelis mixedviT, membrana cilis
orive mxridan hidrofiluri cilebiT rom yofiliyo molekulebis mozaikaa, romelic Txevadi fosfolipid-
dafaruli. maT SemogvTavazes sendviCis modeli: fos- ebis ormag SreSi daxtis (flip-flop moZraoba).
folipidis ormagi Sre cilebis or Sres Soris. kriofraqtografiis meTodma, romlis saSualebi­
1950-ian wlebSi, rodesac mkvlevarebma ujredis Ses- Tac xdeba eleqtronuli mikroskopirebisTvis ujre-
aswavlad pirvelad gamoiyenes eleqtronuli mikros- debis momzadeba, vizualurad aCvena, rom cilebi namd-
kopi, miRebuli suraTi, rogorc Cans, davson-danielis vilad CarTulia fosfolipidebis ormag SreSi. rodesac
models adasturebda. 1960-iani wlebisTvis, davson-dan- eleqtronul mikroskopSi gaxleCili membranis nax-
ielis sendviCi sayovelTaod iqna miRebuli, rogorc ara evrebs aTvalierebT, ormagi Sris Sida mxare, riyis qvebis
marto plazmuri membranis, aramed ujre- msgavsad Cans mokirwyluli – iseve rogorc Txevad- mo-
dis yvela Sida membranis struqtura. zaikur modelSi, gluv matriqsSic, cilis nawilakebia
Tumca, aTwleulis bolos, am modelSi, gafantuli ( suraTi 7.4, momdevno gverdze). SemdgomSi,
ujreduli biologiis bevri specialisti sxva tipis mtkicebulebebic adasturebs am ganlagebas.
or problemas awydeboda. pirveli, gan-
zogadeba, rom ujredis yvela membrana
identuria, saTuo aRmoCnda. plazmuri cilis hidrofoburi ubani
fosfolipiduri ormagi Sre

hidrofi- wyali
luri Tavi

hidrofo-
buri kudi

wyali cilis hidrofoburi ubani

suraTi 7.2 fosfolipidis ormagi Sre (ganivi kveTa) suraTi 7.3 membranebis Txead-mozaikuri modeli

157
suraTi 7.4
kvlevis meTodi: kriofraqtografia
gamoyeneba
ujredis membrana SeiZleba gaixliCos or Sred da gamoCndes mem-
branis Sida ultrastruqtura.
teqnika ujredi iyineba da daniT ixliCeba. gaxleCis si-
lateraluri moZraoba gadxtoma-gadmoxtoma
brtye xSirad mihyveba membranis hidrofobur
Sida mxares da fosfolipidur ormag Sres or calkeul Sred yofs. (~ 107-jer wamSi) (~ TveSi erTxel)
membranuli cilebi, mTlianad erT-erT Sres mihyveba.
(a) fosfolipidebis moZraoba. lipidebi lateralurad moZraobs, ma-
gram gadaxtoma-gadmoxtoma membranis gavliT sakmaod iSviaTia.
ujredgare
Sre
Txevadi blanti

dana cilebi

plazmuri citoplazmuri
membrana Sre ujeri naxSirwyalbadis najeri
kudebi maryuJebiT naxSiryalbadis kudebi
Sedegebi skaneruli eleqtronuli mikroskopireba (sem)
(b) membranis denadoba. ujeri naxSirwyalbadebis kudebs aqvT
membranul cilebs (`gamonazardebi~) or Sred
maryuJebi, romlebic maT erTmaneTTan mWidrod ganlagebis sa-
aCvenebs, rac imas adasturebs, rom cilebi fosfolipidebis ormag
Sualebas ar aZlevs, rac zrdis membranis denadobas.
SreSia Canergili.

ujredgare Sre citoplazmuri Sre

qolesterini
modelebi, rogorc arsebuli informaciis sistem-
atizaciisa da axsnis gzebi, mecnierebis mier, hipoTeze- (g) qolesterini cxoveluri ujredis membranaSi. zomier temper-
aturaze, qolesterini, fosfolipiduri moZraobis SemcirebiT,
bis saxiT iqna SemoTavazebuli. membranis struqturis
membranis denadobas amcirebs, magram dabal temperaturaze,
erTi modelis Canacvleba meoreTi ar gulisxmobs, rom
fosfolipidebis normaluri wyobis rRvevis saSualebiT,
Tavdapirveli modeli ar iyo Rirebuli. modelis miReba gamyarebas aferxebs.
an uaryofa imazea damokidebuli, Tu ramdenad miesad-
ageba igi dakvirvebebs da xsnis eqsperimentul monace- suraTi 7.5 membranebis denadoba.
mebs. kargi modelis safuZvelze SesaZlebelia agreTve
momavali kvlevebis formireba. modelebi, eqsperiment-
ebis STagonebis wyaroa da cota models Tu gauZlia am membranebis denadoba
gamocdisTvis, cvlilebebis gareSe. axali aRmoCenebis
fonze, SesaZloa, modeli moZveldes; maSinac ki, igi membranebi ar aris molekulebis statikuri Sreebi,
mTlianad ki ar unda iqnes ukugdebuli, aramed unda ga- romlebic uZravad SemosazRvravs sivrces. membrana, up-
daixedos, da CarTul iqnes axal gamokvlevebSi. Txevad- iratesad, hidrofoburi urTierTqmedebebis gamoa er-
mozaikuri modeli gamudmebiT zustdeba da erT dResac, Tiani, romlebic gacilebiT sustia, vidre kovalenturi
SesaZloa Semdgom revizias daeqvemdebaros. bmebi (ixile suraTi 5.20). lipidebis umravlesobas da
axla, ufro axlos gavecnoT membranis struqturas, zogierT cilas, lateralurad, anu membranis sibrtyeSi
daviwyoT lipidebisa da cilebis membranis SigniT lat- gadaadgileba SeuZlia (suraTi 7.5 a). Tumca, moleku-
eralurad gadaadgilebis unariT. lisTvis sakmaod iSviaTia siganeze, membranis gavliT
gadaxtoma-gadmoxtoma, erTi fosfolipiduri Sridan

158
naxSirwyalbadebi, rac membarnas ufro denads xdis (su-
suraTi 7.6 raTi 7.5 b).
kvleva: moZraoben Tu ara membranuli steroidul qolesterins, romelic cxoveluri
ujredis plazmis membranaSi fosfolipidebis moleku-
cilebi? lebs Soris soliviTaa SeWrili, sxvadasxva temper-
eqsperimenti mkvlevarebma Tagvis ujredisa da adamianis aturaze, sxvadasxvagvari gavlena aqvs membranis de-
ujredis plazmuri membranis cilebi ori sxva­ nadobaze (suraTi 7.5 g). magaliTad, SedarebiT maRal
dasxva markeriT moniSnes da am ujredebis Serwyma moaxdines. mik-
temperaturaze – adamianis sxeulis temperaturaze
roskopis saSualebiT, isini hibridul ujredSi markerebs akvird-
ebodnen.
– 37°C-ze, qolesterini, fofsfolipidebis moZraobis
Seferxebis saSualebiT, membranas naklebad denads xdis.
Sedegebi
Tumca, imis gamo, rom qolesterini agrTve xels uSlis
membranuli cilebi fosfolipidebis mWidro ganlagebas, igi amcirebs mem-
branis gasamyareblad saWiro temperaturas. amrigad,
qolesterini SeiZleba ganxilul iqnes rogorc membra-
nis `temperaturuli buferi~, romelic membranis de-
nadobis cvlilebas ewinaaRmdegeba, rac temperaturis
Tagvis ujredi Sereuli cilebi cvlilebiT SeiZleba iyos gamowveuli.
1 saaTis Semdeg membranebi denadi unda iyos, rom saTanadod imuSaos;
adamianis ujredi
hibriduli ujredi Cveulebriv, isini iseTive Txevadia, rogorc mcenareuli
zeTi. rodesac membrana myardeba, misi ganvladoba icvleba
da SesaZloa, fermentuli cilebi membranaSi inaqtivirdes
daskvna
Tagvisa da adamianis membranuli cilebis Sereva – magaliTad, Tu maT membranaSi lateraluri moZraobis
imaze miuTiTebs, rom zogierTi membranuli cila mainc, plazmuri SesaZlebloba eqnebaT. ujredis membranis lipiduri Sed-
membranis sibrtyeSi gverdulad gadaadgildeba.
geniloba, rogorc temperaturis cvlilebis maregulire-
belisa, SeiZleba Seicvalos. Semodgomaze, bevr mcenareSi,
magaliTad, saSemodgomo xorbalSi, romelic ukiduresi
meoreze gadasvla; am SemTxvevaSi. molekulis hidro- sicivis mimarT tolerantulia, ujeri fosfolipidebis
filurma nawilma membranis hidrofoburi guli unda ga- procentuli Sedgeniloba izrdeba. es adaptacia membra-
dakveTos. nas zamTarSi gayinvisgan icavs.
membranis SigniT fosfolipidebis lateraluri moZ-
raoba swrafia. momijnave fosfolipidebi pozicias wam-
Si daaxloebiT 107-jer icvlian, rac niSnavs, rom fos-
membranuli cilebi da maTi funqciebi
folipids 1 wamSi SeuZlia daaxloebiT 2 μm-is – tipuri axla Cven mivediT Txevad-mozaikuri modelis mozai-
baqteriuli ujredis sigrZis – gavla. cilebi gacilebiT kur aspeqtamde. membrana lipidebis ormag SreSi Casmuli
didia vidre lipidebi da ufro nela moZraobs, magram sxvadasxva cilebis kolaJia (suraTi 7.7). magaliTad,
zogierTi membranuli cila, faqtiurad, dreifobs (su- sisxlis wiTeli ujredebis plazmur membranaSi dRemde,
raTi 7.6). rogorc Cans, zogi membranuli cila garkveu- 50-ze meti saxis cila iqna nanaxi. membranis mTavar
li mimarTulebiT moZraobs: savaraudod, citoConCxis struqturas fosfolipidebi qmnis, magram membranebis
boWkoebis gaswvriv, membranul cilebis citoplazmur specifiuri funqciebis umravlesobas, cilebi gansaz-
ubnebTan dakavSirebuli samoZrao cilebis saSualebiT Rvravs. sxva­dasxva tipis ujredebi, membranuli cilebis
dreifobs. Tumca, mravali sxva membranuli cila, cito- sxvadasxva nakrebs Seicavs, xolo yovel membranas ujre-
ConCxTan maTi mimagrebis gamo, faqtiurad, umoZraoa. dis SigniT, sxvadasxva cilebis unikaluri koleqcia
temperaturis klebasTan erTad membrana denadi rCe- gaaCnia.
ba, vidre sabolood, fosfolipidebi mWidrod ganlage- SevniSnavT, rom sur. 7.7-ze membranuli cilebis ori
bul struqturad ar Camoyalibdeba da membrana ar gam- ZiriTadi saxeobaa. integraluri cilebi SeWrilia lip-
yardeba; TiTqmis iseve, rogorc bekonis cximi, romelic iduri ormagi Sris hidrofobur gulSi. mravali maTgani
gacivebisas naxevrad Txevad Roris qons warmoqmnis. transmembranuli cilaa, romlebic mTlianad kveTs mem-
temperatura, romelzec membrana myardeba Semadgeneli branas. integraluri cilis hidrofoburi ubnebi arapo-
lipidebis tipzea damokidebuli. dabal temperaturaze, laruli aminomJavebis erTi an meti Wimisgan Sedgeba (ix-
membrana Txevadi rCeba, Tu igi mdidaria fosfolipid-
ile suraTi 5.17), romlebic Cveulebriv, α - spiralebad
ebiT, romelTac ujeri naxSirwyalbadebis kudebi aqvT
aris daxveuli (suraTi 7.8). molekulis hidrofiluri
(ixile sur. 5.12 da 5.13). kudebSi arsebuli maryuJebis
nawilebi membranis orive mxares, wyalxsnarisken aris
gamo, sadac ormagi bmebia lokalizebuli, ujeri naxSir-
mimarTuli. periferiuli cilebi lipidur ormag Sre-
wyalbadebi ise mWidrod ver ganlagdeba, rogorc najeri
Si saerTod ar aris CarTuli; isini danamatebis (gamon-

159
ujredgare matriqsis boWkoebi (ujm)

glikoproteini

naxSirwyali

glikolipidi

membranis
ujredgare mxare

citoConCxis qolesterini periferiuli integraluri


mikrofilamentebi cila cila
membranis
citoplazmis
mxare

suraTi 7.7 cxovelis ujredis plazmuri membranis detaluri struqtura, ganiv kveTaSi

azardebis) saxiTaa, romlebic Tavisuflad ukavSird- li cilebis ujredgare matriqsis boWkoebiT aris mi-
eba membranis zedapirs, xSir SemTxvevaSi, integraluri magrebuli. (ixile sur. 6. 29; integrinebi, integraluri
cilebis Ria nawilebs (ixile suraTi 7.7). cilebis tipia). erToblivad, es mimagrebebi cxovelur
zogierTi membranuli cila, plazmuri membranis ci- ujreds ufro mtkice karkasiT uzrunvelyofs, vidre
toplazmis mxares, adgilze citoConCxis saSualebiT mxolod plazmuri membrana mianiWebda mas.
magrdeba, xolo gareTa mxares – calkeuli membranu- suraTi 7.9-ze mocemulia plazmuri membranis mier
Sesrulebuli 6 ZiriTadi funqcia. erT ujreds SeiZle-
ba hqondes membranuli cilebi, romlebic ramdenime am
funqcias axorcilebs, xolo calkeul cilas, SeiZleba
N-daboloeba mravali funqcia hqondes. amrigad, membrana struqtu-
ujredgare mxare
rul mozaikasTan erTad funqciuri mozaikacaa.

membranuli naxSirwylebis roli


ujredis mier ujredis amocnobaSi
ujredis mier ujredis amocnoba – ujredis unari
ganasxvavos erTi tipis mezobeli ujredi meorisgan,

suraTi 7.8 transmembranuli cilis struqtura. aq gamosaxul ci-


las, baqteriorodofsins (baqteriuli satransporto cila) membranaSi
garkveuli orientacia aqvs – ujredis gareT mimarTuli N-daboloebiT
da SigniT mimarTuli C-daboloebiT. es zonarisebri modeli xazs us-
vams cilis hidrofoburi nawilebis α spiralur meorad struqturas,
C-daboloeba citoplazmuri romelic ZiriTadad, membranis hidrofobur gulSi mdebareobs. cila
mxare Svid transmembranul spirals (TvalsaCinoebisTvis cilindrebSia Cas-
α-spirali muli) Seicavs. membranis ujredgare da citoplazmur mxares, araspi-
raluri hidrofiluri segmentebi wyalxsnarTan aris kontaqtSi.

160
(a) transporti (marcxniv). cilas, romelic mem- gadamwyvetia organizmis funqcionirebisaTvis. es mniS-
branas kveTs, membranis gavliT hidrofiluri
arxis uzrunvelyofa SeuZlia, romelic seleq- vnelovania magaliTad, cxovelis embrionis qsovilebsa
tiuria calkeuli gaxsnili nivTierebebis da organoebSi ujredebis sortirebisas. igi warmoad-
mimarT. (marjvniv) sxva satransporto cilebi,
nivTierebas erTi mxridan meore mxares, formis gens agreTve imunuri sistemis mier ucxo ujredebis
cvlilebis saSualebiT gadaadgilebs. zogi- (maT Soris, transplantirebuli organoebis) gaZevebis
erTi es cila axdens atf-is, rogorc energiis
wyaros hidrolizs, raTa aqtiurad gadatumbos safuZvels, rac xerxemlian cxovelebSi, dacvis mniS-
nivTierebebi membranis gavliT. vnelovani mimarTulebaa (ixile Tavi 43). xerxi, romlis
atf saSualebiTac ujredebi cnoben sxva ujredebs, plazmur
membranaze zedapiris molekulebTan, xSir SemTxvevaSi,
(b) fermentuli aqtivoba. membranaSi CaSenebuli
fermentebi naxSirwylebTan maTi dakavSirebaa (ixile suraTi 7.9 d).
cila SeiZleba iyos fermenti Tavisi aqti-
uri saitiT, romelic momijnave xsnaris niv-
Cveulebriv, membranuli naxSirwylebi mokle, 15
Tierebebis zemoqmedebas ganicdis. zogierT Saqris erTeulze (monomerze) naklebi, datotvili jaW­
SemTxvevaSi, ramdenime fermenti membranaSi
organizebulia rogorc gundi, romelic Tan-
vebia. zogierTi naxSirwyali kovalenturad aris daka-
mimdevrul nabijebs dgams metabolur gzaze. vSirebuli lipidebTan, warmoqmnil molekulas gliko-
lipidi ewodeba (SegaxsenebT, rom gliko naxSirwyalis
arsebobaze miuTiTebs). Tumca, umravlesoba kovalentu-
rad aris dakavSirebuli cilebTan, amis gamo maT gliko-
(g) signalis transduqcia. membranul cilas proteinebi ewodebaT (ixile sur. 7.7).
signali
SeiZleba hqondes specifiuri formis damakav- plazmuri membranis gareTa mxares, naxSirwylebi, sax-
Sirebeli ubani, romelic qimiuri mesenjeris,
magaliTad hormonis formas miesadageba. gare- eobidan saxeobaSi, erTi da imave saxeobis individebs So-
ganma mesenjerma (signali) SesaZloa gamoiwvios ris, da TviT calkeuli individis erTi tipis ujredidan
konformaciuli cvlilebebi cilaSi (recep-
torSi), romelic mesijs ujredis SigniT gadas- meore tipis ujredamde, icvleba. molekulebisa da maTi
cems. mdebareobis mravalferovneba ujredis zedapirze saSu-
alebas aZlevs membranul naxSirwylebs ifunqcioniros,
receptori rogorc markerebma, rac erT ujreds meorisagan ganasx-
vavebs. magaliTad, adamianis sisxlis oTxi tipi, romle-
(d) ujredis mier ujredis cnoba. zogierTi
bic A, B, AB, da O aRiniSneba, sisxlis wiTeli ujredebis zeda-
glikoproteini, muSaobs rogorc saidentifi- pirze naxSirwylebis variaciebs asaxavs.
kacio kodi, romelsac konkretulad cnobs sxva
ujredebi.

membranebis sinTezi da maTi ormxrivoba


gliko- membranebs gansxvavebuli Sida da gareTa mxare gaaC-
prote- niaT, cilebis ori Sre SeiZleba gansxvavdebodes specifi-
ini
uri lipidebis SedgenilobiT, xolo TiToeul cilas mem-
branaSi mimarTulebiTi orientacia aqvs (ixile suraTi
(e) ujredSorisi SeerTeba. momijnave ujredebis 7.8). rodesac vezikula plazmur membranas erwymis, vezi-
membranuli cilebi, erTmaneTs SeiZleba sxa-
kulis gareTa Sre plazmuri membranis citoplazmuri
dasxva tipis kavSiriT daukavSirdes, rogori-
caa magaliTad, xvreluri kontaqti, an mWidro Sris gagrZeleba xdeba. aqedan gamomdinare, molekule-
kontaqti (ixile sur. 6. 31).
bi, romlebic endoplazmuri badis Sida mxridan iwyeba,
plazmuri membranis gareTa mxares bolovdeba.
procesi, romelic naCvenebia suraTi 7.10-ze endo-
plazmur retikulumSi (1) membranuli cilebisa da lip-
idebis sinTeziT iwyeba. naxSirwylebi (mwvane) cilebs
uerTdeba (mewamuli) da glikoproteinebs qmnis, naxSir-
(v) citoConCxTan da ujredgare matriqsTan (ugm) wylebis wili SeiZleba icvlebodes. (2) goljis aparatSi
mierTeba. mikrofilamentebi an citoConCxis
sxva elementebi SeiZleba dakavSirebuli iyos glikoproteinebi naxSirwylebis Semdgom modifikacias
membranul cilebTan, funqciasTan, romelic ganicdian, lipidebi naxSirwylebs iZenen da glikolip-
xels uwyobs ujredis formis SenarCunebas da
astabilizebs calkeuli membranuli cilebis idebad gardaiqmnebian. (3) transmembranuli cilebi
mdebareobas. cilebs, romlebic mierTebulia (mewamuli hantelebi), membranuli glikolipidebi, da
ugm-Tan SeuZliaT ujredgare da ujredSida
cvlilebebis koordinireba (ixile sur. 6.29). sekretoruli cilebi (mewamuli sferoebi) vezikulebSi
plazmuri membranisken gadaadgildeba. (4) aq vezikulebi
erwymis membranas, ujredidan gamoTavisufldeba sekre-
toruli cilebi. vezikulebis Serwyma membranis naxSir-
suraTi 7.9 membranuli cilebis zogierTi funqcia. bevr SemTxve-
vaSi calkuli cila am funqciebis erTgvar kombinacias axorcielebs.
wylebs, glikoproteinebsa da glikolipidebs plazmuri

161
endoplazmuri
bade koncefcia 7.2
transmembranuli
glikoproteini
membranis struqtura seleqti-
ur ganvladobas ganapirobebs
sekretoruli
cila biologiuri membrana supermolekuluri struqtu-
ris SesaniSnavi magaliTia – bevri molekula organiza-
glikolipidi
ciis ufro maRal safexurze imyofeba – misi emerjen-
goljis tuli Tvisebebi calkeuli molekulebisas scildeba. am
aparati TavSi yuradReba gamaxvilebulia erT-erT yvelaze ufro
mniSvnelovan Tvisebaze: ujreduli sazRvrebis gavliT
veziku- transportis regulirebis unarze. funqcias ujredis-
lebi Tvis sasicocxlo mniSvneloba aqvs. Cven kidev erTxel
vnaxavT, rom forma, funqcias Seesabameba: Txevad-mo-
zaikuri modeli gvexmareba imis asaxsnelad, Tu rogor
aregulirebs membranebi ujredis molekulur trafiks.
mcire molekulebi da ionebi plazmuri membranis
gavliT orive mimarTulebiT gamudmebiT moZraobs. gan-
plazmuri membrana: vixiloT qimiuri cvla kunTis ujredsa da ujredgare
citoplazmis mxare siTxes Soris, romelic ekvris mas. Saqrebi, aminomJavebi
ujredgare mxare da sxva sakvebi Sedis ujredSi, xolo metabolizmis nar-
transmembranuli Ceni produqtebi tovebs mas. ujredi iTvisebs Jangbads
glikoproteini ujreduli sunTqvisTvis da gamohyofs naxSirorJangs.
sekretoruli
cila igi agreTve aregulirebs araorganuli ionebis, mag.
Na+, K+, Ca2+, da Cl−-is koncentraciebs, plazmuri
membranuli glokolipidi membranis gavliT maTi am Tu im mimarTulebiT gadat-
virTvis saSualebiT. Tumca trafiki membranis gavliT
suraTi 7.10 membranuli komponentebis sinTezi da eqstensiuria, ujredis membranebi seleqtiurad gan-
maTi orientacia miRebul membranaSi. plazmur membranas vladia da nivTierebebi ganurCevlad ar kveTs bari-
gansxvavebuli citoplazmuri da ujredgare mxareebi, anu saxeebi
aqvs: ujredgare mxare, endoplazmuri badis SigniTa mxaris, goljis
ers. ujreds aqvs mravali saxis mcire molekulebisa da
aparatisa da vezikulebis membranebisgan warmoiqmneba. ionebis SeTvisebis da sxvaTa gamoyofis unari, ufro
metic, nivTierebebi, romlebic moZraobs membranis gav-
liT amas sxvadasxva siCqariT akeTebs.
membranis gareT ganalagebs. amrigad, cilebis, lipid-
ebis, da maTTan dakavSirebuli naxSirwylebis asimetri-
uli ganawileba plazmur membranaSi determinirebulia, lipiduri ormagi Sris ganvladoba
radgan membrana endoplazmuri badisa da goljis apara- hidrofoburi (arapolaruli) molekulebi, rogori-
tis saSualebiT igeba. caa magaliTad, naxSirwyalbadebi, naxSirorJangi da

7.1
Jangbadi membranis lipidis ormag SreSi ixsneba da io-
koncefcia Semowmeba lad gadis masSi membranuli cilebis daxmarebis gareSe.
Tumca, membranis hidrofoburi guli aferxebs hidro-
1. ramdenad gansxvavebuli iqneba membranis cximovani filuri ionebisa da polaruli molekulebis pirdapir
mJavebis najerobis done, civ garemosaTan Segue- gasvlas membranaSi. polaruli molekulebi, rogoricaa
bul mcenareebSi im mcenareebisagan, romlebic glukoza, da sxva Saqrebi lipidur ormag SreSi mxolod
cxel garemosTan arian adaptirebulni? nela Tu gadis; TviT wyalic ki, Zalian mcire polaruli
2. naxSirwylebi, romlebic dakavSirebulia zogierT molekula, ver gadis Zalian swrafad. membranis hidro-
cilasTan da plazmuri membranis lipidebTan erTi- fobur SreSi SeRweva kidev ufro rTulia molekulis
andeba, radgan membranis ageba da srulyofa endo- damuxtuli atomisa da misi garemomcveli wylis gar-
plazmur badesa da goljis aparatSi xdeba; Semdeg, sisTvis (ix. suraTi 3.6). sabednierod, lipiduri ormagi
axali membrana satransporto vezikulebs warmoqmnis, Sre membranis seleqtiuri ganvladobis mxolod nawil-
romlebic ujredis zedapirisken miemarTeba. veziku- ia. transportis regulaciaSi sakvanZo rols membranaSi
lis membranis romel mxare aris naxSirwylebi? CaSenebuli cilebi asrulebs.

162
satransporto cilebi
ujredis membranebi ganvladia specifiuri ionebi-
koncefcia 7.3
sa da sxvadasxva polaruli molekulebis mimarT. am
hidrofilur nivTierebebs, satransporto cilebis pasiuri transporti aris
gavliT, romlebic membranas kveTs, SeuZliaT Tavidan
aicilon kontaqti lipidis ormag SresTan. zogierTi
nivTierebis difuzia membranis
satransporto cila, romelTac arxis cilebi ewode- gavliT energiis Cadebis gareSe
baT hidrofiluri arxis saSualebiT funqcionirebs,
romelsac calkeuli molekulebi an atomuri ionebi molekulebs aqvT energiis tipi, romelsac siT-
gamoiyeneben rogorc gvirabs membranaSi (ixile sura- buri moZraoba (siTbo) ewodeba. siTburi moZraobis
Ti 7.9 a, marcxniv). magaliTad, calkeul ujredebSi wy- erT-erTi Sedegia difuzia – nebismieri nivTierebis
lis molekulebis gavlas membranaSi xels uwyobs arxis molekulebis misawvdom sivrceSi Tanabrad gavrcelebis
cilebi, romelTac aqvaporinebi ewodeba (isini aR- tendencia. yoveli molekula uwesrigod moZraobs, Tum-
moCenil iqna piter agris laboratoriaSi, ixile gv. 92- ca molekulebis erTobliobis difuzia SeiZleba mimar-
93). sxva satransporto cilebi, romelTac matarebeli Tuli iyos. amis vizualizaciis kargi gza arsebobs: war-
cilebi ewodeba, TavianT Tanamgzavrebs miemagreba da movidginoT sinTezuri membrana, romelic sufTa wyals,
formas ucvlis, ise rom maT membranaSi gavla SeZlon (ix- wyalSi gaxsnili saRebavis xsnarisgan yofs. davuSvaT,
ile suraTi 7.9 a, marjvniv). orive SemTxvevSi, satrans- rom am membranas aqvs mikroskopuli forebi da isini gam-
porto cilebi specifiuria im nivTierebis mimarT, rom- taria saRebavis molekulebisTvis (suraTi 7.11 a). saRe-
lis translokaciasac (gadaadgilebas) axdens: mxolod bavis TiToeuli molekula uwesrigod moZraobs, magram
garkveul nivTierebas (an nivTierebebs) aZlevs membra- adgili eqneba saRebavis molekulebis net moZraobas mem-
nis gadakveTis saSualebas. magaliTad, glukoza, ro- branis gavliT im mxrisken, sadac Tavidan sufTa wyali
melic sisxlSia da sisxlis wiTel ujredebs ujreduli iyo. saRebavis molekulebi ganagrZoben membranis gavliT
aqtivobisTvis esaWiroeba, plazmuri membranis specifi- gavrcelebas, vidre orive xsnarSi saRebavis Tanabari kon-
uri satransporto cilebis saSualebiT am ujredebSi centracia ar iqneba. mas Semdeg rac am wertils miaRwevs,
swrafad Sedis. `glukozis transporteri~ iseve seleq- damyardeba dinamikuri wonasworoba, erT wamSi saRebavis
tiuria, rogorc matarebeli cila, romelic glukozis imdeni molekula gaivlis membranas erTi mimarTulebiT,
struqturul izomer fruqtozasac ki ukuagdebs. ramdeni molekulac – meore mimarTulebiT.
amrigad, membranis seleqtiuri ganvladoba damo­ axla, Cven SegviZlia CamovayaliboT difuziis mar-
kidebulia rogorc lipiduri ormagi Sris, aseve mem- tivi wesi: sxva Zalebis ararsebobisas, nivTiereba ufro
branaSi CaSenebuli specifiuri satransporto cilebis koncentrirebulidan, naklebad koncentrirebuli mx-
ganmasxvavebel barierze. magram ra ganapirobebs mem- arisken difundirebs. anu sxvagvarad, nebismieri niv-
branis gavliT trafikis mimarTulebas? mocemul momen- Tiereba ganicdis difuzias Tavisi koncentraciuli
tSi, konkretuli nivTiereba Seva ujredSi Tu datovebs gradientis mimarTulebiT. amisTvis ar aris saWiro muS-
mas? faqtiurad ra meqanizmebiT imarTeba molekulebis aobis Sesruleba; difuzia spontanuri procesia. SevniS-
gadaadgileba membranebis gavliT? Cven am sakiTxe- navT, rom TiToeuli nivTiereba sakuTari koncentraci-
bze SemdgomSi visaubrebT, mas Semdeg rac membranuli uli gradientis mimarT moZraobs da sxva nivTierebebis
trafikis or models – pasiur transportsa da aqtiur koncentraciuli sxvaobebi masze gavlenas ar axdens
transports ganvixilavT. (suraTi 7.11 b).
ujredis membranebis gavliT trafikebis umravle-
soba difuziis saSualebiT xdeba. rodesac nivTiereba

koncefcia Semowmeba 7.2 membranis erT mxares ufro koncentrirebulia meores-


Tan SedarebiT, aris tendencia, rom nivTierebam mem-
1. ori molekula, romelsac membranuli cilebis dax- branis gavliT, Tavisi koncentraciuli gradientisken
marebis gareSe SeuZlia lipiduri ormagi Sris ga- imoZraos (im pirobiT, rom membrana ganvladia am niv-
TierebisaTvis). erTi mniSvnelovani magaliTia, ujre-
dakveTa, aris O 2 da CO 2. ra Tvisebebi iZleva amis
dis mier Jangbadis SeTviseba ujreduli sunTqvis pro-
saSualebas?
cesSi. gaxsnili Jangbadi ujredSi plazmuri membranis
2. ratom sWirdeba wylis molekulebs satransporto
gavliT difundirebs. vinaidan ujreduli sunTqvisas
cila (aqvaporini) membranis swrafad da didi ra-
O2-is SesvlisTanave xdeba misi STanTqma, misi difundi-
odenobiT gadasakveTad?
reba ujredSi plazmuri membranis gavliT gagrZeldeba,
savaraudo pasuxebi ixile A danarTSi radgan koncentraciuli gradienti xels uwyobs moZ-
raobas am mimarTulebiT.

163
(a) erTi gaxsnili nivTierebis difuzia.
membranas sakmaod didi forebi aqvs rom saRebavis membrana (ga-
saRebavis molekulebi gaataros. saRe- molekulebi nivi kveTa)
bavis molekulebis uwesrigo moZraobis
Sedegad zogi maTgani gadis forebSi; es
ufro xSirad im mxares xdeba, sadac meti
molekulaa. saRebavi ufro koncentri-
rebulidan naklebad koncentrirebuli
mxarisken difundirebs (mas koncen- wyali
traciuli gradientis mimarTulebiT
difuzia ewodeba). mas dinamikuri wonas-
woroba mohyveba: gaxsnili nivTierebis
molekulebi agrZelebs membranis gada-
kveTas, magram orive mimarTulebiT erT- rezultaturi difuzia rezultaturi difuzia wonasworoba
nairi siCqariT.

(b) ori gaxsnili nivTierebis difuzia.


ori sxvadasxva saRebavis xsnari gayo-
filia membraniT, romelic orive maT-
ganisTvis ganvladia. TiToeuli saRe-
bavi Tavisi koncentraciuli gradientis
mimarTulebiT moZraobs. adgili eqneba
mewamuli saRebavis rezultatur (net)
difuzias marcxeniv, miuxedavad imisa,
rom Tavdapirvelad, xsnaris mTliani
koncentracia marcxena mxares meti iyo.
rezultaturi difuzia rezultaturi difuzia wonasworoba

rezultaturi difuzia rezultaturi difuzia wonasworoba

suraTi 7.11 gaxsnili nivTierebis difu-


zia membranis gavliT. isrebi diagramis
qveS uCvenebs Sesabamisi feris saRebavebis
molekulebis rezultatur difuzias.

nivTierebis difuzias biologiuri membranis gavliT gram sakmaod didia wylis molekulebisTvis. ra gavle-
pasiuri transporti ewodeba, radgan ujreds ar uwevs nas moaxdens es wylis koncentraciaze?
energiis daxarjva mis gansaxorcieleblad. TviTon kon- logikuria vivaraudoT, rom xsnars, romelSic gaxs-
centraciuli gradienti warmoadgens potenciur en- nili nivTiereba ufro maRali koncentraciiTaa, wylis
ergias (ixile Tavi 2, gv. 36) da biZgs aZlevs difuzias. ufro naklebi koncentracia eqneba da rom wyali, amis
Tumca gaxsovdeT, rom membranebi SerCeviTad ganvladia gamo, iqidan meore mxrisken difundirdeba. Tumca, gan-
da aqedan gamomdinare, maT sxvadasxvagvari gavlena aqvT zavebuli xnari sTvis, mravali sxva biologuri siTxis
sxvadasxva molekulebis difuziis siCqareze. wylis Sem- msgavsad, gaxsnili nivTierebebi wylis koncentraciaze
TxvevaSi, aqvaporinebi wyals garkveul ujredebSi Za- mniSvnelovan gavlenas ar axdens. piriqiT, gaxsnili
lian swrafi difundirebis saSualebas aZlevs. plazmuri nivTierebis molekulebis irgvliv wylis molekulebis
membranis gavliT wylis moZraobas Zalzed didi mniSvn- mWidro Tavmoyra, wylis zogierTi molekulis membra-
eloba aqvs ujredebisTvis. naSi gavlas SeuZlebels xdis. swored gansxvaveba Ta-
visufali wylis koncentraciaSi aris mniSvnelovani.
magram Sedegi igivea: wyali, membranis gavliT gaxsnili
osmosis gavlena wylis balansze
nivTierebis ufro dabali koncentraciis ubnidan, ufro
imisaTvis rom vnaxoT Tu rogor urTierTqmedebs maRali koncentraciis ubnisken difundirebs, vidre
ori xsnari gaxsnili nivTierebis sxvadasxva koncentra- gaxsnili nivTierebebis koncentraciebi orive mxares
ciiT, warmovidgenT U-s formis minis mili, seleqtiurad ar gaTanabrdeba. wylis difuzias seleqtiurad ganv-
ganvladi membraniT, romelic Saqris or xsnars yofs ladi membranis gavliT osmosi ewodeba. wylis moZraoba
(suraTi 7.12). forebi sinTetur membranaSi metismetad ujredis membranebSi da wylis balansi ujredsa da mis
mcirea saimisod, rom Saqris molekulebi gaataros, ma- garemos Soris gadamwyvetia organizmisTvis. is, rac

164
gaxsnili nivTierebis Saqris meti Saqris erTnairi suraTi 7.12 osmosi. sxvadasxva koncentra-
(Saqris) naklebi koncentracia koncentracia ciis Saqris ori xsnari gayofilia seleqtiurad ganv-
koncentracia ladi membraniT, romelSic gamxsnels (wyali) SeuZlia
gavla, magram gaxsnil nivTierebas (Saqari) – ara. wylis
molekulebi uwesrigod moZraobs da forebSi gasvla
orive mimarTulebiT SeuZlia, magram sabolood, wyali
difundirebs xsnaridan, sadac gaxsnili nivTierebis
naklebi koncentraciaa, im xsnarisken, sadac gaxsnili
nivTierebis meti koncentraciia. sabolood, wylis es
transporti, anu osmosi, Saqris koncentracias membra-

H 2O nis orive mxares aTanabrebs.

seleqtiurad ganv-
ladi membrana: Saqris wylis molekulebi axla, ujredi gadavitanoT xsnarSi, ro-
molekulebs ar Tavs iyrian Saqris melic ujredis mimarT hipertonulia (hiper
SeuZliaT forebSi molekulebis
niSnavs `mets~, am SemTxvevaSi, ufro met ara-
gasvla, xolo wylis garSemo
molekulebs SeuZliaT.
ganvlad gaxsnil nivTierebebs). ujredi da-
kargavs wyals Tavisi garemodan, danaoWdeba
naklebi Tavisufali
da albaT mokvdeba. es erTi mizezia Tu ro-
meti Tavisufali wylis
wylis molekula gor SeiZleba tbis marilianobis gazrdas
molekula (ufro maRali
koncentracia) (ufro dabali (mineralizacias) cxovelebis sikvdili mo-
koncentracia) hyves – Tu tbis wyali hipertonuli gaxdeba
cxovelebis ujredebis mimarT, ujredebi
osmosi
SeiZleba danaoWdes da mokvdes. Tumca, me-
tismetad didi raodenobiT wylis SeTviseba
wyali ufro maRali Tavisufali wylis koncentraciis aridan ufro
dabali Tavisufali wylis koncentraciis arisken moZraobs
SesaZloa, iseTive saxifaTo iyos cxovelis
ujredisTvis, rogorc wylis dakargva. Tu
ujreds movaTavsebT xsnarSi, romelic hipo-
Cven xelovnur sistemebSi osmosis Sesaxeb SevityveT, tonuria ujredis mimarT (hipo `naklebs~
axla cocxali ujredebis mimarT gamoviyenoT. niSnavs), wyali ufro swrafad Seva ujredSi vidre gamo-
va, ujredi sivdeba da wyliT gadavsebuli buStis ms-
wylis balansi ukedlo ujredebSi gavsad liziss (skdeba) ganicdis.
ujredi, mtkice kedlebis gareSe ver gauZlebda
xsnarSi ujredis moqmedebas ganxilvisas, mxedv- verc wylis Warb SeTvisebas da verc Warb dakargvas. wy-
elobaSi unda iqnes miRebuli rogorc xsnaris koncen- lis balansis es problema avtomaturad wydeba, rodesac
tracia, aseve membranis ganvladoba. tonurobis kon- ujredi izotonur garemoSi cxovrobs. mravali zRvis
cefciis (xsnaris unari gamoiwvios ujredis mier wylis uxerxemlosTvis, zRvis wyali izotonuria. xmeleTis
SeTviseba an dakargva) ganxilvisas orive faqtori unda (xmeleTze mobinadre) cxovelebis umravlesobis ujre-
iqnes gaTvaliswinebuli. xsnaris tonuroba nawilobriv debi garemoculia ujredgare xsnariT, romelic ujre-
damokidebulia gaxsnili nivTierebebis koncentra- debis mimarT izotonuria. cxovelebsa da sxva orga-
ciaze, romelTac ar SeuZliaT membranaSi gasvla (ara- nizmebs mtkice ujredis kedlis gareSe, hipertonul an
ganvladi gaxsnili nivTierebebi), romlebic enaTesaveba hipotonur garemoSi cxovrebisas, osmoregulaciis –
TviTon ujredisas. Tu garemomcvel xsnarSi ufro meti wylis balansis kontrolis, specialuri adaptacia unda
araganvladi gaxsnili nivTierebaa, wyali ujredis da- hqondeT. magaliTad, umartivesi parameciumi guburis
tovebis tendencias amJRavnebs da piriqiT. wyalSi cxovrobs, romelic ujredis mimarT hipoton-
Tu ukedlo ujredi, magaliTad, cxoveluri ujredi, uria. parameciums gaaCnia plazmuri membrana, romelic
CaZirulia garemoSi, romelic ujredis mimarT izot- gacilebiT nakleb ganvladia wylisaTvis, vidre mravali
onuria ( izo `igive~-s niSnavs), wylis rezultatur sxva ujredis membrana, magram igi mxolod anelebs wy-
difuzias plazmur membranaSi, adgili ar eqneba. wyali lis SeTvisebas, romelic ganuwyvetliv Sedis ujredSi.
membranis gavliT moZraobs, magram orive mimarTule- parameciumi ar skdeba, vinaidan igi aRWurvilia kumS-
biT – erTnairi siCqariT. izotonur garemoSi, cxovelis vadi vakuoliT, organeliT, romelic funqcionirebs
ujredis moculoba stabiluria (suraTi 7.13 a). rogorc triumis tumbo, raTa ujredidan wyali imave

165
hipotonuri izotonuri hipertonuli
xsnari xsnari xsnari
suraTi 7.13 cocxali ujre- (a) cxoveluri ujredi.
debis wylis balansi. rogor cxoveluri ujredi, Tavs
saukeTesod izotonur
reagireben cocxali ujredebi
garemoSi grZnobs, Tu mas
TavianT garemoSi gaxsnili niv-
osmosuri SeTvisebis an
Tierebis koncentraciis cvlile- wylis dakargvis sakomp-
baze, imazea damokidebulia, aqvT nesaciod specialuri
Tu ara maT ujredis kedeli. (a) adaptaciebi ar aqvs.
cxovelur ujredebs, magaliTad,
sisxlis wiTel ujredebs, ujre-
dis kedeli ar gaaCniaT. (b) mcena- lizirebuli normaluri danaoWebuli
reul ujredebs ki – aqvT. (isrebi (b) mcenareuli ujredi.
mce­nareuli ujredi tur-
wylis net moZraobaze miuTiTebs,
goscentulia (mdgradi)
am xsnarebSi ujredebis pirvelad
da Cveulebriv, yvelaze
moTavsebidan dawyebuli). ufro janmrTeli,
hipotonur garemoSia,
sadac wylis SeTviseba
saboloo jamSi, elasti-
kuri kedlis saSualebiT
balansirdeba, romelic
aviwrovebs ujreds. turgoscentuli modunebuli plazmolizirebuli
(normaluri)

kedliani ujredebis wylis balansi


mcenareTa, prokariotebis, sokoebisa da zogierTi
vakuolis Sevseba
umartivesis ujredebs kedlebi aqvs. rodesac aseTi
ujredi hipotonur xsnarSi, magaliTad, wvimis wyalSia
CaSvebuli, kedeli xels uwyobs ujredis wylis balansis
SenarCunebas. ganvixiloT mcenareuli ujredi. cxove-
luri ujredis msgavsad, mcenareuli ujredi osmosis
saSualebiT wylis SesvlasTan erTad, sivdeba (suraTi
7.13 b). Tumca, elastiuri kedeli manamde farTovdeba,
vidre ukuwnevas ar ganicdis ujredze, rac wylis Semd-
gom SeTvisebas aferxebs. am wertilSi, ujredi turges-
(a) kumSvadi vakuoli ivseba siTxiT, romelic citoplazmaSi radi-
alurad ganlagebuli arxebis sistemiT Sedis
centulia (Zalian mtkice), rac mcenareuli ujredebis
umetesobisTvis normaluri mdgomareobaa. aramerqniani
mcenareebis, magaliTad, oTaxis mcenareebis umravle-
vakuolis SekumSva
sobis meqanikuri sayrdeni, damokidebulia ujredebze,
romlebic turgescentulobas garemomcveli hipoton-
uri xsnaris saSualebiT inarCuneben. Tu mcenaris ujre-
debi da maTi garemo izotonuria, wylis net Sesvlis ten-
dencia ar aris da ujredebi iCvareba, dune xdeba.
Tumca, Tu ujredi hipertonul garemoSia, kedeli
upiratesobas ar warmoadgens. am SemTxvevaSi, mcenareu-
li ujredi, cxoveluri ujredis msgavsad, kargavs wyals
garemoSi da naoWdeba. mcenareuli ujredis danoWebas-
(b) rodesac savsea, vakuoli da arxebi ikumSeba da siTxe ujredidan
gamoidevneba. Tan erTad misi plazmuri membrana scildeba kedels. am
movlenas plazmolizi ewodeba, rac mcenaris Wknobas
iwvevs da SesaZloa letaluri aRmoCndes. hipertonul
suraTi 7.14 parameciumis kumSvadi vakuoli: osmoregulaciis
garemoSi, kedlis mqone baqteriuli ujredebi da sokoe-
evoluciuri adaptacia. mtknari wylis am umartivesis kumSvadi
vakuoli osmosis sapirispiroa, wyals ujredidan tumbavs. bi agreTve ganicdian plazmolizs.

gaadvilebuli difuzia:
siswrafiT gamodevnos, ra siswrafiTac igi Sedis masSi pasiuri transporti cilebis daxmarebiT
osmosis saSualebiT (suraTi 7.14). osmoregulaciis sxva
modiT ufro axlos ganvixiloT Tu rogor gadis mem-
adaptaciebs Cven 44-e TavSi ganvixilavT.
branaSi wyali da zogierTi hidrofiluri gaxsnili niv-

166
Tiereba. rogorc adre iyo aRniSnuli, bevri polaruli maTi polarobis gamo. aqvaporinebi, arxis cilebi, rom-
molekula da ioni, romelsac membranis ormagi lipiduri lebic mcenareul ujredebsa da cxovelur ujredebSi
Sre aferxebs, pasiurad difundirebs satransporto gvxvdeba, xels uwyobs did raodenobiT wylis difu-
cilebis daxmarebiT, romlebic membranas kveTs. am mov- zias, magaliTad, sisxlis wiTel ujredebSi (ixile su-
lenas gaadvilebuli difuzia ewodeba. ujreduli bi- raTi 7.13). arxebis kidev erTi jgufia ionuri arxebi,
ologiis specialistebi jer kidev cdiloben daadginon maT Soris mravali maTgani funcionirebs rogorc karis
Tu rogor uwyobs xels difuzias sxvadasxva satrans- arxebi; gamRizianebeli iwvevs maT gaRebas an daxurvas.
porto cila. satransporto cilebis umetesoba Zalian gamRizianebeli SeiZleba iyos eleqtruli an qimiuri; Tu
specifiuria: isini mxolod garkveuli nivTierebebis qimiuria, maSin gamRizianebeli iqneba gansxvavebuli im
transports axdenen. nivTierebisagan, romlis transportirebac unda moxdes.
rogorc adre iyo aRwerili, satransporto cilebis magaliTad, nervuli ujredis stimulireba specifiuri
ori tipia, arxis cilebi da matarebeli cilebi. arxis neirotransmiteruli molekulebiT aRebs karis arxebs,
cilebi ubralod uzrunvelyofen derefans, romlebic rac natriumis ionebs ujredSi Sesvlis saSulebas aZlevs.
SesaZleblobas aZlevs specifiur molekulebs an ionebs zogierTi memkvidruli daavadebis dros, specifi-
gadakveTon membrana (sur. 7.15 a). hidrofiluri gasasv- uri satransporto sistemebi an defeqturia, an saerTod
lelebi, romlebsac es cilebi uzrunvelyofs SesaZle- ar aris. amis magaliTia cistinuria, daavadeba adamian-
blobas aZlevs wyals an mcire ionebs Zalian swrafad ebSi, romelic im cilis uqonlobiT xasiaTdeba, romelic
gadavides membranis erTi mxridan meoreze. miuxedavad cisteinisa da zogierTi sxva aminomJavis transports
imisa, rom wylis molekulebi sakmarisad mcirea saim- axorcielebs, Tirkmlis ujredebis membranebis gavliT.
isod, rom fosfolipiduri ormagi Sre gadakveTos, am Cveulebriv, Tirkmlis ujredebi am aminomJavebis reab-
marSrutiT wylis moZraobis siCqare, SedarebiT nelia, sorbcias Sardidan axdens da sisxlSi abrunebs, magram
cistinuriiT daavadebul individeb-
Si, aminomJavebisgan qvebi warmoiqm-
ujredgare siTxe neba, romlebic TirkmelebSi aku-
mulirdeba da kristalizdeba, rac
tkivils iwvevs.

arxis cila gaxsnili citoplazma


nivTiereba

(a) arxis cilas (mewamuli) aqvs arxi, romlis gavliTac wylis molekulas an calkeul gax-
snil nivTierebas SeuZlia gasvla.

suraTi 7.15 ori tipis satransporto


cila, romelic gaadvilebul difuzias
axorcielebs. orive SemTxvevaSi, cilas
gaxsnili nivTiereba koncentraciuli
gradientis mimarTulebiT gadaaqvs.

arxis cila gaxsnili


nivTiereba

(b) matarebeli cila or konformaciaSi arsebobs, cilis formis cvlilebasTan erTad gax-
snili nivTiereba membranis gavliT gadaadgildeba. cilas gaxsnili nivTierebis trans-
portireba orive mimarTulebiT net moZraobiT SeuZlia, gaxsnili nivTierebis koncen-
traciuli gradientis mimarTulebiT.

167
7.3
ujredgare [Na+] maRali
koncefcia Semowmeba siTxe [K+] dabali

1. parameciums hipotonuri garemodan izotonurSi


rom gaecura, misi kumSvadi vakuolis aqtivoba ga­
izrdeboda Tu Semcirdeboda? ratom?

savaraudo pasuxebi ixile A danarTSi


[Na+] dabali atf
citoplazma [K+] maRali adf
 citoplazmuri Na + ukavSirdeba  SekavSirebuli Na + astimuli-

7.4
natrium-kaliumis tumbos. rebs atf-is mier fosforili-
rebas.
koncefcia

aqtiuri transporti, energias


gaxsnili nivTierebebis, Tavi-
anTi gradientis sawinaaRmdegod
gadasaadgileblad iyenebs
miuxedavad satransporto cilebis daxmarebisa,
gaadvilebuli difuzia mainc ganixileba rogorc pasi-
uri transporti, radgan gaxsnili nivTiereba transpor-
 fosforilireba iwvevs  ujredgare K + ukavSirdeba ci-
tirebisas Tavis koncentraciuli gradientis mimarTule-
cilis konformaciis las, riTac biZgs aZlevs fosfa-
biT moZraobs. gaadvilebuli difuzia aCqarebs gaxsnili cvlilebas, Na+ -is gareT turi jgufis gamoTavisuflebas.
nivTierebis transports, membranaSi efeqturi gavlis gaZevebiT.

uzrunvelyofis saSualebiT, magram igi ar cvlis trans-


portirebis mimarTulebas. Tumca, zogierT satranspor-
to cilas SeuZlia gaxsnili nivTierebebis gadaadgileba
maTi koncentraciuli gradientebis sawinaaRmdegod,
plazmuri membranis gavliT, naklebad koncentrirebuli
mxridan, ufro metad koncentrirebuli mxrisken.

energiis saWiroeba aqtiur transportSi


molekulis gadatumbva membranis gavliT, misi gra-
dientis sawinaaRmdegod, muSaobas saWiroebs; ujredma
unda daxarjos energia. aqedan gamomdinare, membranu-
li trafikis am tips aqtiuri transporti ewodeba. sa-
transporto cilebi, romelTac gaxsnili nivTierebebi  fosfatis dakargva aRad-  K + gamoTavisfldeba, xolo
gens cilis Tavdapirvel Na+-is ubnebi kvlav recep-
koncentraciuli gradientis sawinaaRmedegod gadaaqvT, konfiguracias. tiuli xdeba; cikli meordeba.
yvela gadamtani cilaa, ufro sworad, arxis cila. es gas-
agebia, radgan rodesac arxis cilebi Riaa, isini moleku-
lebs ubralod TavianTi koncentraciuli gradientis
mimarTulebiT moZraobis saSualebas aZleven, da ara suraTi 7.16 natrium-kaliumis tumbo: aqtiuri transportis
piriqiT, ar iWeren da ar axdenen maT transportirebas kerZo SemTxveva. transportirebis es sistema, ionebs TavianTi, Za-
lian maRali koncentraciuli gradientis sawinaaRmdegod gadatum-
koncentraciuli gradientis sawinaaRmdegod.
bavs: natriumis ionebis koncentracia (warmodgenilia rogorc [Na+])
aqtiuri transporti ujreds mcire molekulebis maRalia ujredis gareT, maSin roca kaliumis ionebis koncentracia
Sida koncentraciebis SenarCunebis saSualebas aZlevs, ([K+]) ujredis gareT dabalia, xolo mis SigniT – maRali. gadatumb-
romlebic garemoSi maTi koncentraciebisgan gan- vis ciklSi tumbo or konformaciul mdgomareobas Soris meryeobs,
sxvavdeba. magaliTad, Tavis garemosTan SedarebiT, romelsac ujredis gareT gadatanil natriumis yovel sami ionze, ka-
liumis ori ioni Seaqvs ujredSi. konformaciuli cvlilebebi, atf-
cxovelur ujreds kaliumis ionebis bevrad maRali
s satransporto cilis fosforilirebiT (anu, fosfaturi jgufis
koncentracia da natriumis ionebis gacilebiT dabali cilisTvis gadacemiT) mohyavs moqmedebaSi.

168
pasiuri transporti. nivTierebebi TavianTi aqtiuri transporti. zogier- suraTi 7.17 mimoxilva: pasiuri da aqtiuri
koncentraciuli gradientis mimarTulebiT Ti satransporto cila tumbos transportis Sedareba.
spontanurad difundireben; membranas isini msgavsad moqmedebs, nivTiere-
ujredis mier energiis daxarjvis gareSe gaiv- bebi membranis gavliT, Tavian-
lian. difuziis siCqare, membranis satranspor- Ti koncentraciuli gradien-
to cilebis saSualebiT, SesaZlebelia bevrad tis sawinaaRmdegod gadaaqvT. li potencialis energia – gansxvavebu-
gaizardos. am muSaobisTvis, energias,
li muxtebis gancalkeveba. ujredgare
Cveulebriv, atf awvdis.
siTxisgan gansxvavebiT, ujredis cito-
plazmis muxti, membranis sxvadasxva mx-
ares anionebisa da kaTionebis araTana-
bari ganawilebis gamo, uaryofiTia.
voltaJs membranaze, romelic daaxloe-
biT 50-200 milivoltis (mV) fargleb-
Sia, membranuli potenciali ewodeba.
(minusi aRniSnavs, rom muxti ujredis
Sida mxares, ujredis gareTa mxrisgan
gansxvavebiT, uaryofiTia.
membranuli potenciali batareis,
energiis wyaros msgavsad moqmedebs, ro­
melic membranis gavliT yvela damuxu-
tuli nivTierebis trafikze zemoq-
atf medebs. radgan ujredis Sida mxare,
difuzia. hidro- gaadvilebuli difuzia.
gareTa mxrisgan gansxvavebiT uaryofi-
fobur moleku- bevri hidrofiluri niv-
Tia, membranuli potenciali xels uwy-
lebsa da Zalian Tiereba, membranis gavliT,
mcire, umuxto satransporto cilebis – obs kaTi­onebis pasiur transports
polarul moleku- arxis an matarebeli cilebis ujredSi, xo­lo anionebisas – ujredi-
lebs (dabali siC- daxmarebiT difundirebs. dan. amrigad, mem­branis gavliT ionebis
qariT) SeuZliaT
difuzias ori Zala aRZravs: qimiuri Za-
difundireba
lebi (ionis koncentraciuli gradien-
lipiduri ormagi
Sris gavliT. ti) da eleqtruli Zala (membranuli po-
tencialis gavlena ionis moZraobaze).
ZalTa am kombinacias, romelic zemoq-
koncentracia aqvs. am mkveTr sxvaobas, plazmuri mem- medebs ionze eleqtroqimiuri gradi-
brana natriumis ionebis ujredis gareT, xolo kaliumis enti ewodeba. ionebis SemTxvevaSi, unda davazustoT pa-
ionebis – ujredis SigniT gadatumbviT inarCunebs. siuri transportis Cveneuli koncefcia: ioni ubralod
iseve rogorc sxva saxis ujreduli muSaobis dros, Tavis koncentraciuli gradientis mimarTulebiT ki
aqtiuri transportisTvisac, energias atf awvdis. gza, ar difundirebs, aramed eleqtroqimiuri gradientis
romliTac atf-s SeuZlia moqmedebaSi moiyvanos aqtiuri mimarTulebiT. magaliTad, natriumis ionebis (Na +)
transporti, misi terminaluri fosfaturi jgufis pirda- koncentracia mosvenebul nervul ujredSi gacilebiT
pir satransporto cilisTvis gadacemaa. aman SesaZloa dabalia, vidre mis gareT. rodesac ujredi stimulird-
cilis konformaciis cvlilebis iseTi inducireba gamoi- eba, karis arxebi, romlebic xels uwyobs Na +-is difu-
wvios, rom cilasTan dakavSirebuli gaxsnili nivTiereba zias, iReba. Semdeg, natriumis ionebi `ecema~ TavianTi
membranis gavliT gadaadgildes. satransporto sistema, eleqtroqimiuri gradientis mimarTulebiT, romelic
romelic am gziT moqmedebs aris natrim-kaliumis tumbo, Na +-is koncentraciuli gradientiTa da membranis
romelic axdens natriumis (Na+) gacvlas kaliumze (K+) uaryofiT mxares kaTionebis mizidviT aris aRZruli.
cxoveluri ujredis plazmuri membranis gavliT (sura- zogierTi membranuli cila, romelic aqtiurad
Ti 7.16). suraTi 7.17-ze ganxilulia gansxvavebebi pasiur axorcielebs ionebis transports, monawileobs mem-
transportsa da aqitiur transports Soris. branul potencialSi. amis magaliTia, natrium-kaliumis
tumbo. SevniSnavT, rom tumbos (suraTi 7.16) Na +- is da
K+-is ionebi erTi erTze ki ar gadaaqvs, aramed faqtiu-
membranuli potencialis SenarCuneba rad, ujredSi gadmotumbul kaliumis yovel or atomze,
ionuri tumbos saSualebiT ujredis gareT igi natriumis sam atoms gadatumbavs.
tumbos yoveli `bruni~ aris erTi dadebiTi muxtis net
yvela ujreds plazmur membranaze sakuTari volta-
gadatana citoplazmidan ujredgare siTxeSi – procesi,
Ji (potenciali an Zabva) gaaCnia. voltaJi aris eleqtru-
romelic energias voltaJis formiT inaxavs. satrans-

169
ujredgare siTxe
atf

atf protonuli
tumbo

protonuli
tumbo

H+-is difuzia
saqaroza–H+-is
kotransporteri
citoplazma

suraTi 7.18 eleqtrogenuli tumbo. protonuli tumboebi, mcena- saqaroza


reebis, sokoebisa da baqteriebis mTavari eleqtrogenuli tumboebi
membranuli cilebia, romlebic energias voltaJis generirebiT
(muxtebis gancalkeveba), membranebis sxvadasxva mxares inaxavs. iy- suraTi 7.19 kotransporti: koncentraciuli gradientis sa-
enebs ra atf-s energiisTvis, protonul tumbos dadebiTi muxti SulebiT aRZruli aqtiuri transporti. specialur matarebel ci-
wyal­badis ionis formiT gadaaqvs. voltaJi da H+-is koncentraci- las, magaliTad, saqaroza– H+-is kotransporters H+-is difuziis
uli gradienti ormagi energiis wyaros warmoadgens, romelsac sxva Tavis eleqtroqimiuri gradientis mimarTulebiT gamoyenebis unari
procesebis, magaliTad, sakvebis SeTvisebis aRZvrac SeuZlia. aqvs, raTa biZgi misces ujredis mier saqarozis SeTvisebas. H+-is
gradientis SenarCuneba atf-iT aRZruli protonuli tumbos saSu-
alebiT xdeba, romelic ujredis gareT H+-is koncentracias axdens,
porto cilas, romelic membranaze axdens voltaJis da am gziT inaxavs potenciur energias, romelic SeiZleba aqtiuri
transportisTvis iqnes gamoyenebuli, am SemTxvevaSi – saqarozisT-
generirebas, eleqtrogenuri tumbo ewodeba. rogorc
vis. amrigad, atf arapirdapir uzrunvelyofs kotransportisTvis
Cans, natrium-kaliumis tumbo cxoveluri ujredebis saWiro energias.
mTavari eleqtrogenuri tumboa. mcenareebis, sokoebisa
da baqteriebis mTavari eleqtrogenuri tumbo proto-
nuli tumboa, romelic aqtiurad axorcielebs wyalba- magaliTad, mcenaris ujredi wyalbadis ionebis gradi-
dis ionebis (protonebi) transports ujredidan. H +- ents iyenebs, romelic misi protonuli tumboebiT aris
is gadatumbvis dros dadebiTi muxti citoplazmidan generirebuli, raTa ujredisken aRZras aminomJavebis,
ujredgare siTxes gadaecema (suraTi 7.18). membranaze Saqrebisa da ramdenime sxva sakvebi nivTierebis aqti-
voltaJis generirebiT, eleqtrogenuli tumboebi inax- uri transporti. garkveuli satransporto cila awyvi-
avs energias, romelic SesaZloa ujreduli muSaobisT- lebs wyalbadis atomis dabrunebas ujredSi, saqarozis
vis iqnes gamoyenebuli; maT Soris membranuli trafikis transportSi (suraTi 7.19). cilas SeuZlia ujredSi
tipis muSaobisTvis, romelsac kotransporti ewodeba. koncentraciuli gradientis sawinaaRmdegod saqaro-
zos gadatana, magram mxolod im SemTxvevaSi, Tu saqa-
rozis molekula wyalbadis ionis TanxlebiT gadaadg-
kotransporti: Sewyvilebuli transpor-
ildeba. wyalbadis ionebi, saerTo satransporto cilas,
ti membranuli cilebis daxmarebiT rogorc prospeqts ise iyeneben eleqtroqimiuri gra-
dientis mimarTulebiT difundirebisTvis, romelsac
atf-iT aRWurvil erT tumbos, romelic calkeuli
gaxsnili nivTierebis transportirebas axdens, arapir- protonuli tumbo inarCunebs. mcenareebi, saqaroza –
dapiri meqanizmiT, romelsac kotransports uwodeben, H - is kotransportis meqanizms, foTlebis ZarRvebis
+
SeuZlia ramdenime sxva gaxsnili nivTierebis aqtiur specializebul ujredebSi fotosinTezisas warmoebu-
transports misces biZgi. nivTierebas, romelic mem- li saqarozis gadasatvirTad iyeneben. Semdeg, mcenaris
branis gavliT itumbeba, SeuZlia samuSaos Sesruleba, gamtari qsovilis saSualebiT, Saqari SeiZleba mcenaris
radgan igi membranis gavliT, difuziis saSualebiT ukan arafotomasinTezebeli organoebisken, magaliTad, fes-
brundeba. kotransporters, kidev erT specializebul vebisken gavrceldes.
satransporto cilas, tumbosgan damoukideblad, Seu- Cveni codna cxoveluri ujredis kotransportuli
Zlia am nivTierebis `daRmavali~ difuzia meore niv- cilebis, osmosisa da wylis balansis Sesaxeb, diareis
Tierebis `aRmaval~ transports Seuwyvilos, Tavis sa- Sedegad gamowveuli dehidrataciis ufro efeqtur
kuTari koncentraciuli gradientis sawinaaRmdegod. mkurnalobaSi dagvexmara. es seriozuli problemaa gan-

170
viTarebadi qveynebisTvis, sadac nawlavuri parazitebi Tavsi ujredis gareT gadmoiRvreba, xolo vezikulis
farTodOaris gavrcelebuli. pacientebs aZleven xsnars, membrana plazmuri membranis niwili xdeba (ixile sura-
romelic didi raodenobiT glukozasa da marilebs Sei- Ti 7.10).
cavs. satransporto cilebs, gaxsnili nivTierebebi naw- mravali sekretoruli ujredi egzocitozs Tavi-
lavuri ujredebis zedapirze gadaaqvT da isini, nawlavis anTi produqtebis eqsportisTvis iyenebs. magaliTad,
ujredebis gavliT, sisxlSi xvdeba. miRebuli osmosuri garkveuli ujredebi pankreasSi hormon insulins gamoi-
wneva iwvevs nawlavebidan, nawlavuri ujredebis gavliT muSaveben da egzocitocitozis saSualebiT axdenen mis
wylis sisxlSi gadinebas, xdeba pacientis rehidratacia. sisxlSi sekrecias. kidev erTi magaliTia neironi, anu
vinaidan specifiuri cilebia CarTuli, rogorc gluko- nervuli ujredi, romelic egzocitozs neirotransmi-
za, aseve natriumis ioni – marilis saxiT, unda iyos war- terebis gamosayofad iyenebs, romelic signals aZlevs
modgenili. igive principi udevs safuZvlad aTletebis sxva neironebs an kunTis ujredebs. rodesac mcenaris
mier gaxsnili nivTierebebiT mdidari xsnarebis miRebas ujredebi kedlebs warqmoqmnis, egzocitozis saSuale-
sapasuxismgeblo aTleturi RonisZiebis Semdeg. biT cilebi da calkeuli naxSirwylebi, goljis vezi-
kulebidan ujreds gareT miewodeba.

koncefcia Semowmeba 7.4 endocitozi


1. rodesac nervuli ujredebi natrium-kaliumis
endocitozSi ujredi iTvisebs makromolekulas da
tumbos saSualebiT TavianT membranebze voltaJs
plazmuri membranisgan axali vezikulebis warmoqmnis
qmnian, es tumbo atf-s iyenebs Tu warmoqmnis? ra-
saSualebiT, anawevrebs. miuxedavad imisa, rom am proce-
tom?
sebSi monawile cilebi gansxvavebulia, endocitozi, ro-
2. ganmarteT ratom ar ganixileba sur. 7.16-ze war-
gorc movlena, Sebrunebul egzocitozs hgavs. plazmuri
modgenili natrium-kaliumis tumbo rogorc ko-
membranis mcire ubani, jibis warmosaqmnelad, siRrmeSi
transporteri.
iZireba. jibis gaRrmavebasTan erTad, igi scildeba mem-
savaraudo pasuxebi ixile A danarTSi
branas da vezikulas warmoqmnis, romelic ujredis ga-

7.5
reT myof nivTierebas Seicavs. sami tipis endocitozi
arsebobs: fagocitozi (`ujreduli STanTqma~), pinoci-
koncefcia tozi (`ujreduli sma~) da receptoriT gaSualebuli en-
docitozi. vidre Semdeg Temaze gadaxvidodeT, ganixi-
plazmuri membranis gavliT leT suraTi 7.20, gv. 138-ze, romelzec es procesebia
aRwerili.
transportis ZiriTadi mocu- adamianis ujredebi, receptorebiT gaSualebul en-
loba egzocitozisa da endoci- docitozs qolesterinis SesaTviseblad iyenebs, raTa
igi membranisa da prekursoris saxiT sxva steroidebis
tozis saSualebiT xorcieldeba sinTezSi gamoiyenos. qolesterini sisxlSi nawilakebis
saxiT moZraobs, romelTac dabali simkvrivis lipo-
wyali da mcire zomis gaxsnili nivTierebebi, plaz­
proteinebs (dsl-ebi), lipidebisa da proteinebis kom-
muri membranis ormagi Sris gavliT Sedis ujredSi da
pleqss uwodeben. es nawilakebi, ukavSirdeba ra dsl-is
tovebs mas, an satransporto cilebis mier xdeba maTi
receptorebs membranaze, moqmedebs rogorc ligandebi
gadatumbva an gadatana membranis gavliT. Tumca, didi
(zogadi termini nebismieri molekulisTvis, romelic
molekulebi, magaliTad, cilebi da polisaqaridebi, da
spcifiurad ukavSirdeba sxva molekulis receptorul
ufro did nawilakebic membranas Cveulebriv, sxva meqa-
ubans), da Semdeg, endocitozis gziT, Sedis ujredSi.
nizmiT – vezikulebSi CarTviT – gaivlis.
memkvidruli hiperqolesterinemiiT daavadebulebSi
(daavadebisTvis damaxasiaTebelia sisxlSi qolesteri-
egzocitozi nis Zalian maRali Semcveloba) dsl-is receptoruli
rogorc me-6 TavSi aRvwereT, ujredi makromo­l e­ cilebi defeqturia an ar aris, da dsl-is nawilakebi
kulebis sekrecias vezikulebis plazmur membranasTan ujredSi ver aRwevs. amis nacvlad, qolesterini sisxl-
SerwymiT axdens; amas egzocitozi ewodeba. satrans- Si akumulirdeba, rac adreul aTerosklerozs uwyobs
porto vezikulebi, romlebic goljis aparatidan, ci- xels; lipiduri depozitebis Seqmna sisxlZrRvebis ked-
toConCxis mikrotubulebis gaswvriv Caisaxa, plazmuri lebSi iwvevs maT deformirebas Signidan da aferxebs
membranisken moZraobs. rodesac vezikulis membrana da sisxlis moZraobas.
plazmuri membrana kontaqtSi Sedian, ori ormagi Sris vezikulebi ara marto axorcielebs nivTierebebis
lipiduri ujredebis reorganizeba imgvarad xdeba, rom transports ujredsa da mis garemos Soris, aramed
ori membrana erTmaneTs erwymis. Semdeg, vezikulis Sig- plazmuri membranis gaaxalgazrdavebisa da reorgani-

171
suraTi 7.20
kvleva: endocitozi cxovelur ujredSi
fagocitozi

ujredgare citoplazma
fagocitozSi ujredi siTxe
STanTqavs nawilaks mis crufexi
irgvliv crufexis Semox-
vevisa da membranasTan amebis
dakavSirebuli saknis saSu- crufexi
alebiT, romelic sakmaod
didia, rom klasificirdes
rogorc vakuoli. mas Sem-
`sakvebi~
deg rac vakuoli lizoci-
an sxva
mis Semcvel hidrolizur sakvebi baqteria
nawilaki
fermentebs Seerwymeba, vakuoli
sakvebi
nawilaki moineleba.
vakuoli
ameba nTaqavs baqterias fagocitozis
gziT (tem). (transmisiuli eleqtro-
nuli mikroskopia).

pinocitozi

ujredi, pinocitozSi
ujredgare siTxis wveTebs plazmuri membrana
cicqna vezikulebis saSu- isrebiT aRniSnu-
alebiT `ylapavs~. ujreds lia pinocitozis
TviTon siTxe ki ar sWird- vezikulebis
eba, aramed wveTSi gaxs- warmoqmna mcire
nili molekulebi. radgan sisxlZarRvebis
ujredSi nebismieri gaxs- gamomfen ujredSi
nili nivTiereba xvdeba, pi- (tem)
nocitozi araspecifiuria vezikula
im nivTierebebis mimarT,
romelTa transportsac is
axorcilebs.

receftorebuT gaSualebuli endocitozi


garsis cila
receptorebiT gaSualebuli endocitozi ujreds calkeuli niv- receptori
Tierebebis didi raodenobiT miRebis saSualebas aZlevs, maSinac
ki, Tu es nivTierebebi ujredgare siTxeSi maRali koncentraciiT arSiiani vezikula
ar aris. membranaSi cilebia CarTuli, romelTac specifiuri re-
ceptoruli ubnebi aqvT, romlebic ujredgare siTxisken aris mi­
marTuli. receptoruli cilebi, Cveulebriv, ukve Tavmoyrilia
membranis im ubnebSi, romlebsac arSiiani fosoebi ewodebaT da maT
citoplazmur mxaresaa gamwkrivebuli, garsis cilebis xaoiani Sris arSiiani foso
saSualebiT. ujredgare nivTierebebi (ligandebi) am receptorebs
ukavSirdeba. dakavSirebisas, arSiiani foso vezikulas warmoqmnis, ligandi
romelic ligandis molekulas Seicavs. SevniSnavT, rom vezikulis
SigniT SedarebiT meti bmuli molekulaa (mewamuli), magram sxva
molekulebic (mwvane) gvxvdeba. amis Semdeg, STanTqmuli nivTiereba arSiiani foso da
garsis cila
vezikulidan gamoTavisufldeba; receptorebi, imave vezikuliT, arSiiani veziku-
plazmuri membranis ganmeorebiT ciklSi erTveba. la, warmoqmnili
receptoriT gaSu-
alebuli endoci-
tozis dros (tem)

plazmuri membrana

172
zebis meqanizmsac uzrunvelyofs. eukariotuli ujre- membranebis Sesaxeb Cveneul analizSi, energiasa da
debis umravlesobaSi, endocitozi da egzocitozi ujredul muSaobas mniSvnelovani adgili ekava. magal-
garkveuli moculobiT gamudmebiT mimdinareobs. da iTad, vnaxeT, rom aqtiur transports energiiT, atf
mainc, didi xnis ganmavlobaSi, plazmuri membranis ra- uzrunvelyofs. momdeno sam TavSi, Tqven ufro mets
odenoba aramzard ujredSi garkveulwilad mudmivi rCe- SeityobT imis Sesaxeb, Tu rogor iZenen ujredebi qi-
ba. rogorc Cans, erTi procesis mier membranis damateba, miur energias sasicocxlo muSaobis Sesasruleblad.
meores procesis mier mis dakargvas akompensirebs.

koncefcia Semowmeba 7.5


1. ujredis zrdasTan erTad, misi plazmuri membra-
nis moculobac izrdeba. am process endocitozi
iwvevs Tu egzocitozi? ganmarteT.
2. signalis gasagzavnad, neirons SeuZlia qimiuri
signalebis egzocitozi ganaxorcielos, romlis
cnobac meore neiorons SeuZlia. zog SemTxvevaSi,
pirveli neironi signals sasignalo molekulebis
endocitozis gziT SeTvisebis saSualebiT wyvets.
rogor varaudobT, es pinocitozis Tu recepto-
riT-gaSualebuli endocitozis gziT xdeba? daas-
abuTeT Tqveni mosazreba.

me- 7 Tavis Semowmeba

membranis roli ujredis mier ujredis cnoba-


ZiriTadi koncefciebis Semowmebaa: Si. Saqrebis mokle jaWvebi, cilebsa da lipidebs
plazmuri membranis gareTa mxares ukavSirdeba, sa-

7.1
dac maT sxva ujredebis zedapiris molekulebTan
koncefcia SeuZliaT urTierTqmedeba.
sinTezi da membranebis ormxrivoba. membranuli
ci­­­­­­le­­bi da lipidebi endoplazmur badeSi sinTezird-
ujreduli membranebi lipidebisa
eba da endoplazmur badesa da goljis aparatSi modi­
da cilebis denadi mozaikaa ficirdeba. membranis gareTa da SigniTa mxare Sedge-
nilobiT gansxvavdeba.
membranuli modelebi: samecniero gamokvleva mem-
branis davson-danielis sendviCis modeli Txevad-
mozaikurma modelma Caanacvla, romelSic amfipaTu-
ri cilebi fosfolipidebis ormag SreSia CarTuli.
koncefcia 7.2
membranebis denadoba. fosfolipidebi da ufro
mcire moculobiT cilebic, membranis SigniT later- membranis struqtura seleqtiur
alurad moZraoben. qolesterini da ujeri naxSirw- ganvladobas ganapirobebs
ylebi zemoqmedebs membranis denadobaze.
membranuli cilebi da maTi funqciebi. integra­ ujredma unda gacvalos mcire molekulebi da ionebi
luri cilebi Canergilia lipidur ormag SreSi; garemosTan. process plazmuri membrana akontrolebs.
pe­riferiuli cilebi zedapirTanaa mimagrebuli. lipiduri ormagi bmis ganvladoba. hidrofoburi niv-
memb­r anuli cilebis funqciebi moicavs transporti­ Tierebebi lipidSi ixsneba da membranaSi swrafad gadis.
rebas, fermentul aqtivobas, signalis transduq- satransporto cilebi. polaruli molekulebi da ionebi
cias, ujredis mier ujredis cnobas, ujreTSoris Cveulebriv, specifiur satransporto cilebs saWiroe-
gaerTianebas da citoConCxis ujredgare matriqsTan ben, romlebic maT membranis gadakveTaSi exmareba.
mimagrebas.

173
7.3 7.5

koncefcia koncefcia

pasiuri transporti aris nivTierebis moculobiTi transporti plazmuri mem-


pasiuri difuzia membranis gavliT, branis gavliT egzocitozisa da endoci-
energiis Cadebis gareSe. tozis saSualebiT xorcieldeba.
difuzia aris nivTierebis spontanuri moZraoba Ta- egzocitozi. egzocitozSi, satransporto vezi-
vis koncentraciuli gradientis mimarTulebiT kulebi plazmuri membranisken gadaadgildebian, er-
osmosis gavlena wylis balansze. wyali moZraobs wymian mas da gamoaTavisufleben TavianT SigTavss.
membranas gavliT, im mxridan, sadac gaxsnili niv- endocitozi. endocitozSi, molekulebi ujredebSi
Tierebebi naklebad koncentrirebulia (hipoton- vezikulebis SigniT Sedian, romlebic plazmuri mem-
uria) im mxrisken, sadac gaxsnili nivTierebebi metad branidan Sida mxrisken Seizniqeba. sami tipis endoci-
koncentrirebulia (hipertonulia). Tu koncentra- tozi arsebobs – fagocitozi, pinocitozi da recep-
ciebi Tanabaria (izotonuria), net osmoss adgili ar toriT-gaSualebuli endocitozi.
aqvs. ujredis gadarCena damokidebulia wylis SeT-
visebisa da dakargvis balansze. ukedlo ujredebi
(rogoricaa cxovelebisa da zogierTi umartivesis SeamowmeT sakuTari codna
ujredebi), garemos mimarT izotonuria, an osmoreg-
ulaciis adaptaciebi gaaCnia. mcenareebs, prokari-
otebs, sokoebs da zogierT umartivess elastikuri TviTSemowmeba
ujredis kedelebi aqvs, ase rom, hipotonur garemoSi
ujredebi ar skdeba.
gaadvilebuli difuzia: pasiuri transporti 1. riT gansxvavdeba eukariotuli ujredis sxvadasxva
cilebis daxmarebiT. gaadvilebuli difuziisas sa- membranebi?
transporto cila aCqarebs wylis an gaxsnili niv- a. fosfolipidebi mxolod calkeul membranebSi gvx-
Tierebis moZraobas membranis gavliT, Tavisi koncen- vdeba.
traciuli gradientis mimarTulebiT. b. calkeuli cilebi unikaluria TiToeuli membra-

7.4
nisTvis.
g. mxolod ujredis calkeuli membranebi aris seleq-
koncefcia
tiurad ganvladi.
d. m xolod calkeuli membranebi Sedgeba amfipaTuri
aqtiuri transporti energias gaxsnili
molekulebisgan.
nivTierebebis sakuTari gradientis sawi- e. zog membranas aqvs citoplazmisken mimarTuli
naaRmdegod gadasaadgileblad iyenebs. hidrofobuli zedapiri, maSin roca sxvebs, ci-
toplazmisken mimarTuli hidrofiluri zedapiri
energiis saWiroeba aqtiur transportSi. specifi- aqvT.
uri membranuli cilebi, aqtiuri transportis muS- 2. Txevad-mozaikuri modelis Tanxmad membranis struq-
aobis Sesasruleblad, energias Cveulebriv, atf-is tura, membranis cilebi ZiriTadad:
formiT iyenebs. a. uwvet Sredaa gavrcelebuli membranis Sida da
membranuli potencialis SenarCuneba ionuri tum- gare zedapirebis zemodan.
boebis saSualebiT. ionebs SeiZleba hqondeT ro- b. SemosazRvravs membranis hidrofobur guls.
gorc koncentraciuli (qimiuri) gradienti, ase­v e g. Canergilia lipidur ormag SreSi.
eleqtruli gradienti (voltaJi). es Zalebi, erTo- d. uwesrigodaa orientirebuli membranaSi, fiqsire-
blivad Seadgens eleqtroqimiur gradients, romelic buli Sida-gare polarobis gareSe.
ionuri difuziis net mimarTulebas ganapirobebs. e. Tavisuflad scildeba denad membranas da ixsneba
eleqtrogenuli tumboebi, rogoricaa natrium-ka- garemomcvel siTxeSi.
liumis tumboebi, satransporto cilebia, romlebic 3. romeli faqtori gazrdida membranis denadobas?
xels uwyobs eleqtroqimiur gradientebs. a. ujeri fosfolipidebis ufro did wili.
kotransporti: Sewyvilebuli transporti mem- b. najeri fosfolipidebis ufro didi wili.
branuli cilis saSualebiT. erTi gaxsnili niv- g. ufro dabali temperatura.
Tierebis `daRmavali~ difuzia aRZravs meoris `aRma- d. cilis SedarebiT maRali Semcveloba membranaSi.
val~ transports. e. SedarebiT did glikolipidebis ufro didi wili

174
lipidebTan SedarebiT, romelTac ufro mcire g. zogierTi wylis molekula gamova ujredidan, ma-
molekuluri masa aqvT. gram maTi umravlesoba Seva ujredSi.
4. romeli procesi moicavs yvela danarCens? d. membranuli potenciali gaizrdeba.
a. osmosi. e. miuxedavad imisa, rom saqarozas ar aqvs membranaSi
b. gasxnili nivTierebis difuzia membranis gavliT. gasvlis unari, sabolood, orive xsnari izotonu­ri
c. gaadvilebuli difuzia. gaxdeba.
d. pasiuri transporti.
e. ionis transportireba Tavis eleqtroqimiuri gra- evoluciuri kavSiri
dientis mimarTulebiT.
5. saqarozis SeTvisebis modelze dayrdnobiT, sur. parameciumsa da sxva umartivesebs, romlebic hipo-
7.19, romeli eqsperimentuli xerxi gazrdida saqa- tonur garemoSi cxovroben, ujredis membranis adapta-
rozis transportirebis siCqares ujredSi? ciebi gaaCniaT, romlebic osmosur wylis SeTvisebas ane-
a. ujredgare saqarozis koncentraciis Semcireba. lebs, maSin roca izotonur garemoSi mcxovrebT ufro
b. ujredgare pH -is Semcireba. ganvladi ujredis membranebi aqvT. rogor fiqrobT,
wylis regulaciis ra adaptaciebi ganuviTrdebodaT
c. citoplazmuri pH- is Semcireba. hipertonul habitatSi (sacxovrebel pirobebSi), mag-
d. inhibitoris damateba, romelic blokavs atf-is aliTad, did mlaSe tbaSi mobinadre umartivesebs? ras
regeneracias. ityviT im habitatis binadrebze, sadac marilis konce-
e. nivTierebis damateba, romelic ufro ganvlads tracia meryeobs?
gaxdida membranas wyalbadis ionebisTvis.
mecnieruli kvleva
kiTxvebi 6-10
seleqtiurad ganvladi membraniT SemosazRvruli eqsperimenti mcenareuli ujredis mier saqarozis
wyalxsnaris Semcveli xelovnuri ujredi, moaTavses SeTvisebis meqanizmis Sesaswavlad SemuSavda. ujredebi
qimiur WiqaSi, romelic gansxvavebul xsnars Seicavda. saqarozis xsnarSi moaTavses, xolo xsnaris pH-s pH-metriT
membrana wylisa da martivi SaqrebisTvis – glukozisa da amowmebdnen. ujredis nimuSebs intervalebiT iRebdnen
fruqtozisTvis ganvladia, magram mTlianad gaumtaria da maTSi saqarozas sazRvravdnen. gazomvebma aCvena,
disaqaridi saqarozisTvis. rom ujredis mier saqarozis SeTviseba korelaciaSia
garemomcvel xsnarSi pH-is matebasTan. pH-is cvlilebis
sidide, ujredgare siTxeSi saqarozis sawyisi koncen-
traciis proporciulia. aRmoCnda, rom metaboluri
garemo sawamlavi, romelic ujredebSi atf-is regeneraciis
`ujredi~ blokirebis unariT aris cnobili, ujredgare siTxeSi
pH- is cvlilebebs ainhibirebs. warmoadgineT hipoTeza
0.03 M saqaroza 0.01 M saqaroza am Sedegebis asaxsnelad. SemogvTavzeT damatebiTi eqs-
0.02 M glukoza 0.01 M glukoza perimenti Tqveni hipoTezis Sesamow­m eblad.
0.01 M fruqtoza

mecniereba, teqnologia
da sazogadoeba
6. romeli gaxsnili nivTiereba(ebi) aCvenebs rezulta- ariduli regionebis eqstensiuri morwyva niadagSi
tur difuzias ujredSi? marilebis dagrovebas iwvevs. (wyali marilebis nakleb
7. romelic gaxsnili nivTiereba(ebi) aCvenebs rezul- koncentraciebs Seicavs, magram rodesac wyali miwidan
tatur difuzias ujredis gareT? orTqldeba, marilebi rCeba da niadagSi koncentrird-
8. romeli xsnari – ujredis SigTavsi Tu garemo aris eba). imaze dayrdnobiT, rac Tqven iswavleT wylis ba-
hipertonuli meoris mimarT? lansis Sesaxeb mcenareul ujredSi, axseniT ratom aqvs
9. ra mimarTulebiT iqneba wylis net osmosuri moZraoba? niadagis mzard marilianobas (mineralizacia) arasa-
10. ujredis qimiur WiqaSi moTavsebis Semdeg, ra cvli- surveli gavlena soflis meurneobaze? SemogvTavazeT
lebebs eqneba adgili? (airCieT yvela, romelic Se- am zianis minimizaciis gzebi. ra xarjebTan iqneba dakav-
exeba). Sirebuli Tqveni gadawyvetilebebi?
a. xelovnuri ujredi gaxdeba ufro moSvebuli.
b. xelovnuri ujredi gaxdeba ufro turgescentuli.

175
8metabolizmi. Sesavali
suraTi 8.1 bioluminescencia sokoebSi

ZiriTadi koncefciebi

8.1 organizmSi metabolizmis procesSi mate­ mosaxuli sokos ujredebi, romlebic garkveul or-
riisa da energiis gardaqmna Termodinamikis ganul molekulebSi dagrovil energias sinaTled
kanonebs eqvemdebareba. gardaqmnis; am process bioluminescencia ewodeba (kaS-
8.2 reaqciis Tavisufali energiis clilebis mi­ kaSa ferebi izidavs mwerebs, rac xels uwyobs sokos
xedviT SeiZleba iTqvas, reaqcia spontanurad sporebis gavrcelebas). bioluminescencia da yvela sxva
xdeba, Tu ara. metaboluri aqtivoba, romelic ujredis mier xorciel-
8.3 atf egzoTermuli reaqciebis endoTermulTan deba, winaswaraa koordinirebuli da kontrolirebuli.
gawyvilebis saSualebiT ujredis muSaobas en­ ujredi Tavisi sirTuliT, efeqturobiT, mTlianobiTa
ergiiT amaragebs. da natif cvlilebebze sapasuxo reaqciebiT, ubadlo qi-
8.4 fermentebi energetikuli barieris dawevis sa­ miur qarxanas warmoadgens. metabolizmis safuZvlebi,
SualebiT aCqarebs metabolur reaqciebs. romlebsac Tqven am TavSi gaecnobiT, dagexmarebaT imis
8.5 fermentis aqtivobis regulacia xels uw­y obs gagebaSi, Tu ra gzas gadis materia da energia sasicocx-
metabolizmis kontrols. lo procesebSi da rogor regulirdeba maTi nakadebi.

koncefcia 8.1
Sesavali
organizmSi metabolizmis
sicocxlis energia procesSi materiisa da ener-
giis gardaqmna Termodinamikis
ocxali ujredi miniaturuli qimiuri qarxanaa, sa-
dac mikroskopul sivrceSi aTasobiT reaqcia mimdin- kanonebs eqvemdebareba
areobs. Saqrebi SesaZloa aminomJavebad gardaiqmnas,
romlebic, saWiroebis SemTxvevaSi, cilebSi erTmaneTs organizmis qimiuri reaqciebis erTobliobas metab­
ukavSirdeba; xolo cilebi, romlebic saWmlis monelebi- olizmi ewodeba (berZnulad metabole _ cvlileba). me-
sas aminomJavebad iSleba, Saqrebad gardaiqmneba. poli- tabolizmi sicocxlis emerjentuli Tvisebaa, romelic
merebad gaerTianebulma mcire molekulebma SemdgomSi, ujredis mowesrigebul garemoSi molekulebs Soris
ujredis cvlilebis Sesabamisad, SesaZloa hidrolizi urTierTqmedebiT aRiZvreba.
ganicados. mravalujredian organizmebSi bevri ujredi
qimiuri produqtebis eqsports axorcielebs, romlebic cocxali organizmebis qimiis organizeba
organizmis sxva nawilebSi gamoiyeneba. procesi, ro-
metabolur ciklebad
melic ujreduli sunTqvis saxiTaa cnobili, stimuls
aZlevs ujreds, ekonomiurad moaxdinos SaqrebSi da sxva ujredis metabolizmi SegviZlia aTasobiT qimi-
sawvavSi Senaxuli energiis eqstragireba. ujredebi am uri reaqciis samarSruto rukis saxiT warmovidginoT,
energias sxvadasxva saxis muSaobis Sesasruleblad iy- romlebic ujredSi gvxvdeba da saintereso metab-
eneben: mag., plazmuri memebranis gavliT gaxsnili niv- olur cik­lebad aris organizebuli. metaboluri gza
Tierebebis transportirebisTvis, romelsac me-7 TavSi specifiuri molekuliT iwyeba, romelic Semdeg gansaz-
ganvixilavT. ufro uCveulo magaliTia suraT 8.1-ze ga- Rvruli safexurebis seriis gavliT icvleba, ris Sede-

162
gadac garkveuli produqti warmoqmneba. metaboluri konglomeratis xelaxali organizebis unari. mag., Tqven
gzis TiToeuli safexuri specifiuri fermentiT katal- energias xarjavT am wignis gverdebis gadasafurclad,
izdeba. xolo Tqveni ujredebi _ membranis gavliT garkveuli
nivTierebebis transportirebisTvis. energia mraval-
molekula

produqti
gvari formiT arsebobs, xolo muSaoba, romelsac cocx-
sawyisi

enzimi 1 enzimi 2 enzimi 3


Ⓐ Ⓑ Ⓒ Ⓓ ali organizmebi asruleben, damokidebulia ujredebis
reaqcia 1 reaqcia 2 reaqcia 3 mier erTi saxis energiis meore saxis energiad gardaqm-
nis unarze.
energia SesaZloa dakavSirebuli iyos sagnebis far-
SuqniSnis wiTeli, yviTeli da mwvane ferebis analo- dobiT ZvradobasTan; am energias kinetikuri energia
giurad, romlebic transportis nakads aregulirebs, ewodeba. moZrav sagnebs SeuZliaT muSaobis Sesruleba
meqanizmebi, romlebic fermentebis metabolur moTxov- moZraobis sxva materiaze gadacemiT. biliardis moTa-
nasa da miwodebas abalansebs, mniSvnelovani ujreduli maSe kiis burTis asamoZraveblad kiis joxs iyenebs, ro-
molekulebis deficitisa Tu siWarbis Tavidan acilebas melic Tavis mxriv sxva burTebs amoZravebs; dambisken
emsaxureba. mimarTuli wylis nakads moZraobaSi mohyavs turbinebi;
mTlianobaSi, metabolizmi ujredis materiisa da en- fexis kunTebis SekumSviT xdeba dawola velosipedis
ergiis resursebs marTavs. zogjer, metabolizmis gzaze, pedlebze. energiis tipia agreTve sinaTle, romelic
rTuli molekulebis ufro martiv nivTierebebad daS­ SesaZloa gamoyenebuli iqnas iseTi muSaobis Sesasrule-
lisas energia Tavisufldeba. am degradaciul process blad, rogoricaa mwvane mcenareebSi fotosinTezisTvis
kataboluri gza, anu daSlis gza, ewodeba. kataboliz- energiis miwodeba. siTbo, anu Termuli energia, kineti-
mis mTavari gza ujreduli sunTqvaa, romelSic Saqari kuri energiaa, romelic atomebis an molekulebis uwes-
glukoza da sxva organuli sawvavi Jangbadis Tanaobi- rigo moZraobasTanaa dakavSirebuli.
sas naxSirorJangad da wylad iSleba (metabolur gzebs sagans, romelic mocemul momentSi ar moZraobs,
SesaZloa erTze meti sawyisi molekula da/an produqti mainc SeiZleba hqondes energia. energias, romelic
hqondes). organul molekulebSi Senaxuli energia Sesa- ar aris kinetikuri, potenciuri energia ewodeba; es
Zlebels xdis iseTi ujreduli muSaobis Sesrulebas, ro- aris energia, romelic materias Tavisi mdebareobis an
goricaa Soltebis moZraoba an membranuli transporti. struqturis gamo gaaCnia. mag., dambis ukan arsebul wy-
anaboluri gza ki piriqiT, STanTqavs energias rTuli alSi energiis akumulireba zRvis donidan misi simaR-
molekulebis ufro martividan asagebad; mas zogjer lis gamo xdeba. molekulebi energias atomebis orga-
biosinTezis gzasac uwodeben. anabolizmis magaliTia nizaciis gamo agroveben. qimiuri energia aris termini,
cilis sinTezi aminomJavebidan. kataboluri da anabol- romelsac biologebi potenciuri energiis aRsaniSnavad
uri gzebi metaboluri rukis `daRmavali~ da `aR­mavali~ iyeneben, romelic qimiuri reaqciis dros Tavisufl-
prospeqtebia. katabolizmis `daRmavali~ reaqciebisas deba. SegaxsenebT, rom katabolur gzebze energia rTu-
gamoyofili ener­gia SeiZleba dagrovdes da Semdeg gam- li molekulebis daSlisas gamoiyofa. biologebi ambo-
oyenebul iqnas anaboluri gzebis `aRmaval~ reaqciebSi.
am TavSi Cven yuradRebas gavamaxvilebT metabol-
uri gzebis saerTo meqanizmebze. radgan energia yvela
metaboluri procesis safuZvels warmoadgens, ener-
giis Sesaxeb codna aucilebelia imis gasagebad, Tu ro-
gor muSaobs cocxali ujredi. Tumca, energiis Sesas- platformaze
myvinTavs ufro
wavlad zogierT aracocxal magaliTsac mivmarTavT; meti potenciuri
energia aqvs.
daimaxsovreT, rom am magaliTebSi moyvanili konceptebi
yvinTvisas potenci-
bioenergetikaSic (swavleba, Tu rogor marTaven orga- uri energia kineti-
nizmebi TavianT energiis resursebs) gamoiyeneba. kur energiad
gardaiqmneba.
asvlisas kunTebis
energiis formebi moZraobis
kinetikuri energia
potenciur
energia aris cvlilebis gamowvevis unari. yovel- energiad gardaiqmneba

dRiur cxovrebaSi energia mniSvnelovania, radgan ener- myinTavs wyalSi


ufro naklebi
giis zogierTi forma SesaZlebelia gamoyenebul iqnas potenciuri
energia aqvs
muSaobis Sesasruleblad, anu materiis gadasaadgile-
blad sapirispiro Zalebis, mag., mizidulobisa da xaxu- suraTi. 8.2 kinetikur da potenciur energiebs Soris
nis, sawinaaRmdegod. sxvagvarad, energia aris materiis gardaqmnebi.

163
siTbo

qimiuri
energia

a) Termodinamikis pirveli kanoni: b) Termodinamikis meore kanoni: energiis yoveli gadacema an transformacia zrdis
energia SeiZleba gadaeces an gardaiqmnas, samyaros uwerigobas (entropias). mag., gepardis garemos uwesrigoba siTbosa da mcire
magram ar SeiZleba Seiqm­nas an gaqres. mag., molekulebis saxiT emateba, romlebic metabolizmis gverdiT produqtebs warmoadgens.
suraTi. b-ze sakvebis qimiuri (potenci-
uri) energia gepardis moZraobis kineti-
kur energiad gardaiqmneba. suraTi 8.3 Termodinamikis ori kanoni

ben, rom am molekulebs, mag., glukozas, maRali qimiuri energiis gardaqmnis kanonebi
energia aqvs. kataboluri reaqciebisas xdeba atomebis
reorganizacia da energia Tavisufldeba, ris Sedegadac swavlebas energiis gardaqmnis Sesaxeb, romelsac ad-
naklebi energiis mqone daSlis produqtebi warmoiqmne- gili aqvs materiis konglome­ratSi, Termodinamika ewo-
ba. aseTive transformacias aqvs adgili manqanis Zrava- deba. mecnierebi sityva sistemas sakvlevi materiis aR-
Sic, rodesac benzinis naxSirwyalbadebi feTqebadad saniSnavad iyeneben, xolo danarCen samyaros, yvelafers
moqmedebs JangbadTan da gamoiyofa energia, romelic sistemis gareT, garemos uwodeben. TiTqmis daxuruli
dguSebs awveba da gamonabolqvi warmoiqmneba. msgavs, sistema, rogoricaa, mag., siTxe TermosSi, garemosgan
Tumca nakleb feTqebad reaqciebSi, sakvebis molekule- izolirebulia. Ria sistemaSi energia (da xSirad materi-
bi JangbadTan urTierTqmedebisas daSlis produqtebis ac) SeiZleba sistemidan garemos gadaeces. organizmebi
saxiT naxSirorJangsa da wyals warmoqmnis. ujredebis Ria sistemebia. isini STanTqamen energias, mag., sinaTlis
struqtura da bioqimiuri gzebi SesaZlebels xdis sak­ energias an qimiur energias organuli molekulebis for-
vebis molekulebidan qimiuri energiis gamoyofas, ro- miT da garemoSi siTbosa da metabolizmis produqtebs,
melic sasicocxlo procesebs amaragebs. mag., naxSirorJangs, gamoyofen. energiis gardaqmna orga-
rogor gardaiqmneba erTi saxis energia meored? gan- nizmebsa da materiis yvela sxva konglomeratSi Termo-
vixiloT myvinTavi suraT 8.2-ze. axalgazrda kaci adis dinamikis ori kanoniT imarTeba.
safexurebze, platformisken; am dros Tavisufldeba
qimiuri energia sakvebidan, romelic man sauzmeze mi- Termodinamikis pirveli kanoni
iRo. energiis nawils igi kibeze asasvlelad, muSaobis am kanonis Tanaxmad, samyaros energia mudmivia. en-
Sesasruleblad iyenebs. amgvarad, kunTebis moZraobis ergia SeiZleba gadaeces da gardaiqmnas, magram ar Sei-
kinetikuri energia wylis donidan simaRlis matebis Zleba Seiqmnas an gaqres. pirveli kanoni cnobilia, ro-
gamo potenciur energiad gardaiqmneba. axalgazrda gorc energiis Senaxvis principi. eleqtruli kompania
kaci yvinTvisas Tavis potenciur energias kinetikur en- ki ar qmnis energias, aramed mas gamosayeneblad ufro
ergiad gardaqmnis, romelic myvinTavis wyalSi Sesvlis mosaxerexebel formad gardaqmnis. sinaTlis energiis
Semdeg wyals gadaecema. xaxunis gamo, energiis mcire ra- qimiur energiad gardaqmnisas mwvane mcenare moqmedebs,
odenoba siTbos saxiT ikargeba. rogorc energiis gardamqmneli, da ara rogorc energiis
axla erTi safexuriT ukan davbrundeT da ganvixi- mwarmoebeli.
loT sakvebis organuli molekulebis Tavdapirveli wy- gepardi suraT 8.3a-ze sakvebis organuli mole­
aro, ro­m elic myvinTavs sa­f exurebze asasvlelad saWiro kulebis qimiur energias kinetikur da sxva saxis ener-
qimiur energias awvdis. Tavis mxriv, es qimiuri energia giebad gardaqmnis, romelTa saSulebiTac biologiuri
mce­nareebis mier fotosinTezis pro­cesSi sinTlis en- procesebi xorcieldeba. ra mosdis am energias muSao-
ergiidan war­­moiqmna. organizmebi energiis gardamqmne­ bis Sesrulebis Semdeg? Termodinamikis meore kanoni am
lebi arian. kiTxvaze pasuxis gacemaSi dagvexmareba.

164
Termodinamikis meore kanoni man samyaros entropia unda gazardos. jer SevTanxmdeT,
rom sityva spontanurs iseTi process vuwodebT, ro-
Tu energia ar SeiZleba gaqres, maSin ratom ar Seu-
melic energiis miwodebis gareSe SeiZleba mimdinareob-
ZliaT organizmebs ubralod kidev erTxel CarTon
des. SevniSnavT, rom sityva spontanuris gamoyeneba ar
ciklSi TavianTi energia? ise xdeba, rom energiis yove-
gulisxmobs procesis swrafad mimdinareobas. zogi
li gadacemis an gardaqmnisas energiis nawili muSaobis
spontanuri procesi SeiZleba faqtiurad myisieri iyos,
Sesasruleblad gamousadegari xdeba. energiis gardaqm-
mag., afeTqeba; maSin roca sxva spontanuri procesebi
nis umetes SemTxvevebSi energiis gamoyenebadi formebi
gacilebiT nela mimdinareobs, rogorc, mag., droTa gan-
nawilobriv mainc siTbod gardaiqmneba, romelic atom-
mavlobaSi Zveli manqanis daJangva. process, romelic
ebis an molekulebis uwesrigo moZraobasTanaa daka-
ar SeiZleba TavisiT moxdes, araspontanurs uwodeben.
vSirebuli. sakvebis qimiuri energiis mxolod mcire
gamocdilebiT CvenTvis cnobilia, rom garkveuli mov-
nawili gardaiqmneba suraT 8.3b-ze gamosaxuli gepardis
lenebi spontanurad xdeba, xolo sxvebi ki _ ara. mag.,
moZraobad; udidesi nawili ki siTbos saxiT ikargeba,
viciT rom wyali daRma spontanurad miedineba, magaram
romelic garemoSi swrafad ganibneva.
aRma mxolod energiis miwodebiT moZraobs, mag., maSin,
qimiuri reaqciebis mimdinareobis procesSi, ro-
roca manqana wyals mizidulobis sawinaaRmdegod gada-
melic sxvadasxva tipis muSaobas axorcielebs, cocxa-
tumbavs. faqtiurad, meore kanoni SeiZleba asec Camoy-
li ujredebi energiis organizebul formebs aucile-
alibdes: procesi spontanurad rom mimdinareobdes, man
blad gardaqmnis siTbod. sistemas ki siTbos muSaobad
samyaros entropia unda gazardos.
gamoyeneba mxolod temperaturuli sxvaobis pirobebSi
SeuZlia, ris Sedegadac siTbo ufro Tbili adgilidan
biologiuri wesrigi da uwesrigoba
SedarebiT grils gadaecema. Tu temperatura Tanabar-
ia iseve, rogorc es cocxal ujredSia, maSin qimiuri cocxali sistemebi Tavis irgvliv zrdis garemos
reaqciebisas gamomuSavebuli energiis erTaderTi gamo- entropias, rogorc es Termodinamikis kanoniT aris
yeneba materialuri sxeulis, mag., organizmis, gaTbobaa gansazRvruli. cnobilia, rom ujredebi naklebad orga-
(amis gamoa, rom xalxiT gadaWedil oTaxSi usiamovnod nizebuli sawyisi masalidan mowesrigebul struqturebs
Tbila, radgan yovel adamianSi mravalricxovani qimi- qmnian. mag., specifi­uri TanmimdevrobiT dalagebu­l i
uri reaqcia mimdinareobs!). ami­no­m Javebi polipeptidur jaWvs qmnis. suraT 8.4-ze
energiis gadacemisas an gardaqmnisas sasargeblo en- organizmul do­n ezea naCvenebi mcenaris fes­vis araCveu-
ergiis dakargvis logikuri Sedegi isaa, rom TiToeuli lebrivad simetriuli age­­buleba, romelic biologiu­r i
aseTi SemTxveva samyaros ufro uwesrigod aqcevs. mec- procesebis Sedegad Sedare­biT martivi sawyisi masalis-
nierebi uwesrigobis an SemTxveviTobis sazomad iyeneben gan iqmneba. Tumca, organizmi materiisa da energiis or-
sidides, romelsac entropia ewodeba. rac ufro SemTx-
veviTaa organizebuli materiis konglomerati, miT me-
tia entropia. axla Termodinamikis meore kanoni Sem-
degnairad SegviZlia CamovayaliboT: energiis yoveli
gadacema an gardaqmna zrdis samyaros entropias. miuxe-
davad imisa, rom wesrigi SeiZleba lokalurad gaizar-
dos, mTlianobaSi, arsebobs samyaros uwesrigobisken
swrafvis SeuCerebeli tendencia.
xSir SemTxvevaSi, gazrdili entropia sistemis or-
ganizebuli struqturis fi­z ikuri dezintegarciis
maCveneblia. mag., mzard entropias Tqven SeiZleba dauk-
virdeT eqsploataciaSi armyofi Senobis TandaTanobiT
ngrevisas. samyaros mzardi entropia metwilad nakleb
TvalsaCinoa, Tumca is siTbos mzardi raodenobis saxiT
da materiis naklebad mowesrigebuli formebiT iCens
Tavs. vinaidan gepardi suraT 8.3b-ze qimiur energias
kinetikur energiad gardaqmnis, igi agreTve siTbosa da
mcire molekulebis warmoqmniT, romlebic sakvebis daS-
lis produqtebia, zrdis garemos uwesrigobas. suraTi 8.4 wesrigi, rogorc sicocxlis maxasiaTebeli. wesrigi
entropiis cneba garkveuli procesebis gagebaSi cxadad Cans mcenare baias fesvis qsovilis detaluri anatomiidan
(ganivi kveTa, sinaTlis mikroskopi). organizms, rogorc Ria siste-
gvexmareba. aRmoCnda, rom procesi TavisiT, garedan dax-
mas, imdenad SeuZlia Tavisi wesrigis gazrda, ramdenadac SeuZlia
marebis (energiis miwodebis) gareSe rom mimdinareobdes, Tavis garemos wesrigis Semcireba.

165
ganizebul formebs garemodanac iRebs da maT naklebad ∆ G _ Tavisufali energiis cvlileba
mowesrigebuli formebiT Caanacvlebs. mag., cxoveli
saxamebelsa da sxva rTul molekulebs sakvebidan iRebs. SegaxsenebT, rom samyaro namdvilad `sistema~ plius
vinaidan katabolur procesSi es molekulebi iSleba, `garemo~-s eqvivalenturia. 1878 wels, profesorma j.
cxoveli gamoyofs naxSirorJangsa da wyals _ mcire vilard gibsma ieilSi gansazRvra Zalian sasargeblo
molekulebs, romlebic sakvebTan SedarebiT nakleb en- funqcia, romelsac sistemis gibsiseuli Tavisufali en-
ergias agrovebs. qimiuri energiis amowurva metaboliz- ergia ewodeba (misi garemos ganxilvis gareSe), romlis
mis dros warmoqmnili siTboTi aixsneba. ufro zogadad, simboloa aso G . Tavisufali energia zomavs sistemis
energia ekosistemaSi sinaTlis saxiT Sedis da siTbos energiis nawils, romelsac muSaobis Sesruleba Seu-
saxiT tovebs mas. Zlia, rodesac temperaturac da energiac mTels siste-
sicocxlis ganviTarebis adreul istoriul peri- maSi erTgvarovania ise, rogorc es cocxal ujredSia.
odSi rTuli organizmebi ufro martivi winaprebisgan ganvixiloT Tavisufali energiis cvlileba, romelsac
warmoiSva. mag., Cven SegviZlia Tvali gavadevnoT mcena- sistemis cvlilebisas _ mag., qimiuri reaqciis dros
reuli samefos warmoSobas gacilebiT ufro martivi aqvs adgili.
organizmebisgan, romelTac mwvane wyalmcenareebs uwo- Tavisufali energiis clileba ∆ G nebismieri spe­
deben. Tumca, es organizaciuli zrda, romelic droTa cifiuri qimiuri reaqciisTvis SeiZleba Semdegi formu-
ganmavlobaSi xdeboda, ar arRvevs meore kanons. calkeu- liT gamovTvaloT:
li sistemis, mag., organizmis entropia SesaZloa faqti- ∆G = ∆H - T∆S
urad Semcirdes, maSin roca samyaros mTliani entropia am formulaSi mxolod TviT sistemis (reaqciis)
_ sistema plius misi garemo _ izrdeba. Tvisebebia gamoyenebuli: ∆ H sistemis entalpiis cv-
lilebas (biologiur sistemebSi igi sruli energiis
eqvivalenturia) gamosaxavs; ∆ S sistemis entropiis cv-
koncefcia Semowmeba 8.1 lilebaa; T _ absolturi temperatura kelvinis (K) er-
TeulebSi (K= ° C+273; ixile danarTi B).
1. rogor gvexmareba Termodinamikis meore kanoni Tu CvenTvis cnobilia procesis ∆ G sidide, igi imis
membranis gavliT nivTierebis difuziis axsnaSi? winaswar gansasazRvrad SegviZlia gamoviyenoT, procesi
2. ra damokidebuleba arsebobs energiasa da muSa­ spontanuri iqneba Tu ara (anu, warimarTeba Tu ara igi
obas Soris? energiis garedan miwodebis gareSe). asobiT eqsperiment-
3. aRwereT energiis formebi, romlebic gvxvde- ma aCvena, rom mxolod uaryofiTi ∆ G-s mqone procesebia
ba vaSlSi, manam, sanam is xeze izrdeba, Semdeg, spontanuri. imisTvis rom procesi spontanuri iyos,
Zirs vardnis dros da mas mere, rac SeWamen da sistemam an entalpia unda daTmos (H unda Semcirdes),
moineleba. an wesrigi (TS unda gaizardos), an _ orive. rodesac H
da TS cvlilebebi emTxveva, ∆ G uaryofiT mniSvnelobas
savaraudo pasuxebi ixile A danarTSi
iRebs (∆ G < 0). es niSnavs, rom yoveli spontanuri pro-
cesi amcirebs sistemis Tavisufal energias. procesebi,
romelTa ∆ G dadebiTi an nulis tolia, arasodes aris

8.2
spontanuri.
koncefcia es informacia Zalzed sainteresoa biologebisT-
vis, radgan misi saSulebiT SesaZlebelia winaswar gan-
isazRvros, Tu ra saxis cvlilebebi SeiZleba moxdes
reaqciis Tavisufali energiis dauxmareblad. aseTi spontanuri cvlilebebi SesaZloa
cvlileba gviCvenebs, aris Tu gamoyenebul iqnas muSaobis Sesasruleblad. es prin-
cipi Zalzed mniSvnelovania metabolizmis kvlevisas,
ara reaqcia sponatanuri rodesac mTavar amocanas imis gansazRvra warmoadgens,
Tu romel reaqcias SeuZlia energiis miwodeba cocxali
axlaxans ganxiluli Termodinamikis kanonebi sa- ujredisTvis muSaobis Sesasruleblad.
myaros, rogorc mTlians, exeba. rogorc biologebs,
Cven gvsurs sococxlis qimiuri reaqciebis gageba _ Tavisufali energia, mdgradoba
mag., imis codna Tu romeli reaqciebi mimdinareobs spon-
da wonasworoba
tanurad da romeli maTgani saWiroebs energiis garedan
miwodebas. magram ramdenad SesaZlebelia amis gageba, Tu rogorc wina nawilSi vnaxeT, rodesac sistemaSi pro-
ar SevafasebT calke aRebuli TiToeuli reaqciis ener- cesi spontanurad mimdinareobs, danamdvilebiT SeiZle-
giisa da entropiis cvlilebas mTlianad samyaroSi? ba iTqvas, rom ∆ G uaryofiTia. sxvagvarad, ∆ G SeiZleba

166
• meti Tavisufali
energia (ufro maRali G )
• naklebi mdgradoba
• meti muSaobis
Sesrulebis unari

spontanuri
cvlilebis dros
• sistemis Tavisufali
energia mcirdeba (∆G < 0)
• sistema ufro mdgradi xdeba
• gamoyofili Tavisufali
energia SeiZleba

• naklebi Tavisufali
energia (ufro dabali G )
• meti stabiluroba
• naklebi muSaobis unari
a) b) g)

a) gravitaciuli moZraoba. sagnebi ufro didi simaRlidan ufro naklebi simaRlisken spontanurad moZraobs.
b) difuzia. molekulebi, saRebavis wveTSi difundirdeba, vidre uwesrigod ar ganawildeba.
g) qimiuri reaqcia. ujredSi Saqris molekula ufro martiv molekulebad iSleba. nax. 8.5 Tavisufali energiis damokidebuleba
stabilurobis, muSaobis unarisa da spontanuri cvlilebebis mimarT. arastabiluri sistemebi (zeda diagramebi) mdidaria Ta-
visufali energiiT, an G -Ti. isini amJRavneben tendencias Seicvalon spontanurad da gadavidnen ufro stabilur mdgomareobaSi
(qveda diagramebi) da SesaZlebelia es `daRmavali~ cvlileba gamo­y enebul iqnas muSaobis Sesasruleblad.

suraTi 8.5 Tavisufali energiis kavSiri stabilurobasTan, muSaobis SesaZleblobasTan da spontanur cvlilebasTan. arasta-
biluri sistemebi (zeda sqemebi) mdidaria Tavisufali energiiT an G. maT aqvT tendencia spontanurad Seicvalon da miaRwion ufro
stabilur mdgomareobas (qveda sqema). SeiZleba gamoviyenoT es cvlilebebi samuSaos Sesasruleblad.

warmovadginoT, rogorc saboloo da sawyis mdgomareo- raime ar aferxebs mas, ufro meti stabilurobisken mi-
bebs Soris energiaTa sxvaoba: iswrafvis. myvinTavi vardeba, xsnari erTgvarovnad iRe-
beba, xolo Saqris molekulebi iSleba.
∆G = G saboloo
­­ mdgomareobaSi _ G
kidev erTi termini maqsimaluri stabilurobis md-
G sawyis mdgomareobaSi
gomareobis aRsaniSnavad aris wonasworoba, romlis
amrigad, ∆ G mxolod uaryofiTi SeiZleba iyos, Sesaxebac Tqven me-2 TavSi SeityveT qimiur reaqciebTan
rodesac process, sawyisidan saboloo mdgomareobamde dakavSirebiT. Tavisufal energiasa da wonasworobas
cvlilebisas, Tavisufali energiis danakargi mosdevs. Soris, qimiuri wonasworobis CaTvliT, mniSvnelovani
imis gamo, rom sistemas saboloo mdgomareobaSi nakle- damokidebuleba arsebobs. SegaxsenebT, rom qimiuri
bi Tavisufali energia aqvs, savaraudod, igi naklebad reaqciebis umravlesoba Seqcevadia da midis im werti-
icvleba da aqedan gamomdinare, ufro stabiluria, vi- lamde, romelzec pirdapiri da Sebrunebuli reaqciebi
dre manam iyo. erTnairi siCqariT mimdinareobs. am SemTxvevaSi amboben,
Tavisufali energia SeiZleba miviCnioT, rogorc rom reaqcia qimiur wonasworobaSi imyofeba da reaqciis
sistemis arastabilurobis sazomi _ sistemis ufro sta- produqtebisa da reagentebis fardobiT koncentraciebs
biluri mdgomareobisken Secvlis tendencia. arastabi- Soris Semdgom faqtiur cvlilebebs adgili ar aqvs.
luri sistemebi (ufro maRali G -Ti) amJRavneben amgvari rodesac reaqcia wonasworobisken midis, reagen-
cvlilebis tendencias, raTa ufro stabilurni gaxdnen tebisa da produqtebis narevis Tavisufali energia mc-
(ufro naklebi G -Ti). mag., myvinTavi platformaze nak- irdeba. roca reaqciis wonasworoba irRveva, mag., zogi-
lebad mdgradia, vidre wyalze motivtive. koncentrire- erTi produqtis mocilebisas (da amgvarad, reagentebis
buli saRebavis wveTi naklebad stabiluria, vidre maSin, koncentraciasTan SefardebiT maTi koncentraciis cv-
roca siTxeSi uwesrigodaa ganawilebuli, xolo Saqris lilebisas), Tavisufali energia izrdeba. wonasworo-
molekulebi nakleb stabiluria im martiv molekulebT- baSi myof sistemaSi G- s umciresi SesaZlo mniSvneloba
an SedarebiT, romlebadac igi SeiZleba daiSalos (su­ aqvs am sistemaSi. wonasworuli mdgomareoba SegviZ­l ia
raTi 8.5 momdevno gverdze). yoveli aseTi sistema, Tu ganvixiloT, rogorc energiis veli. wonasworobis mdgo­­

167
mareobaSi nebismieri mcire cvlilebis dros, ∆ G dadeb- endoTermulia reaqcia, romelic garemodan STanT­
iT mniSvnelobas iRebs, xolo procesi spontanuri ar qavs Tavisufal energias (suraTi 8.6b). vinaidan am saxis
aris. amis gamo, sistemebi wonasworobidan spontanurad reaqcia faqtiurad molekulebSi inaxavs Tavisufal en-
arasodes gadaixreba. vinaidan wonasworobaSi myofi ergias (G izrdeba), ∆ G dadebiTia. aseTi reaqciebi ara-
sistema ar SeiZleba spontanurad Seicvalos, mas muS- spontanuria, xolo ∆ G sidide aris energiis raodenoba,
aobis Sesruleba ar SeuZlia. procesi spontanuria da romelic saWiroa reaqciis aRsaZravad. Tu qimiuri pro-
muSaobis Sesruleba mxo­l od maSin SeuZlia, rodesac igi cesi egzoTermulia (daRmavali) erTi mimarTulebiT, ma-
wonasworobisken miiswrafvis. Sin Sebrunebuli procesi endoTermuli (aRmavali) unda
iyos. Seqcevadi procesi ar SeiZleba orive mimarTule-
biT daRmavali iyos. Tu sunTqvis procesSi, romlis
Tavisufali energia da metabolizmi
drosac Saqari wylad da naxSirorJangad gardaiqmneba
axla Tavisufali energiis cneba ufro specifiur, ∆G = -686 kkal/mol-ia, maSin Sebrunebuli procesi _
sasicocxlo procesebis qimiaSi SegviZlia gamoviyenoT. naxSirorJangisa da wylis konversia Saqrad da Jangba-
dad _ aucileblad endoTermuli unda iyos, sadac ∆ G
egzoTermuli da endoTermuli = +686 kkal/mol iqneba. aseTi reaqcia TavisTavad ara-
reaqciebi metabolizmSi sodes moxdeba.
maSin rogor warmoqmnis mcenare Saqars, romelsac
Tavisufali energiis cvlilebebis safuZvelze qi- organizmebi energiisTvis iyeneben? erTi moli Saqris
miuri reaqciebi SeiZleba eg­z oTermul (`garegani ener- warmosaqmnelad saWiro energias _ 686 kkal-s isini gare-
giis~) da endoTermul (`Sinagani energiis~) reaqciebad modan iReben sinaTlis daWerisa da misi energiis qimiur
klasificirdes. egzoTermuli reaqciebi Tavisufali energiad gardaqmnis saSulebiT. Semdeg, egzoTermuli
energiis faqtiuri gamoyofiT mimdinareobs (suraTi etapebis grZeli jaWvSi, am qimiur energias TandaTan
8.6a). egzoTermuli reaqciebisTvis ∆ G uaryofiTia, vi- xarjaven Saqris molekulis asagebad.
naidan qimiuri narevi kargavs Tavisufal energias (G
mcirdeba). ∆ G spontanurobis sazomad gamoiyeneba. eg-
wonasworoba da metabolizmi
zoTermulia reaqciebi, romlebic spontanurad mimdi-
nareobs (daimaxsovreT, rom sityva spontanuri ar gu- rogorc es suraT 8.7a-ze, Caketili hidroeleqtru-
lisxmobs, rom reaqcia myisierad, an Tundac swrafad li sistemisTvisaa naCvenebi, daxurul sistemaSi re­
moxdeba). egzoTermul reaqciebSi ∆ G sidide warmoad- aqciebi faqtiurad wonasworobas aRweven da amitom
gens muSaobis maqsimalur raodenobas, romlis Sesrule- muSaobis Sesruleba ar SeuZliaT. metabolizmis qimiuri
bac reaqcias SeuZlia.1* rac metad mcirdeba Tavisufali reaqciebi Seqcevadia da isinic miaRwevdnen wonasworo-
energia, miT meti raodenobiT muSaobis Sesrulebaa Ses- bas, sacdel sinjaraSi izolaciaSi rom aRmoCeniliyvnen.
aZlebeli. vinaidan wonasworobaSi myofi sistemebis G minimal-
ujreduli sunTqvis jamuri reaqcia SegviZlia amis uria, da maT muSaobis Sesruleba ar SeuZ­l iaT. ujredi,
magaliTad gamoviyenoT: romelic metabolur wonasworobas aRwevs, kvdeba! is
faqti, rom metabolizmi, rogorc mTeli, arasodes imy-
C 6H12O 6 + O2 → 6CO2 + 6H2O ofeba wonasworobaSi, sicocxlis erT-erTi ganmsaz-
∆G = -686 kkal/mol (-2,870 kj/mol) Rvreli Tvisebaa.
sistemebis umravlesobis msgavsad, ujredi Cvens
sunTqvis procesSi daSlili glukozis yovel molze sxeulSi ar imyofeba wo­nasworobaSi. materiis gamud-
(180 g) `standartul pirobebSi~ (TiToeuli reagentisa mebuli di­neba ujredis gareT da mis SigniT icavs me-
da produqtis 1 M, 25°C, pH 7) muSaobis Sesasruleblad tabolur gzebs wonasworobis miRwevisgan da ujredi
686 kkal (2,870 kj) energia xdeba misawvdomi. vinaidan en- ganagrZobs muSaobas Tavisi sicocxlis manZilze. es
ergia unda iqnas Senaxuli, sunTqvis qimiuri produqte- principi naCvenebia Ria (da ufro realisturi) hidro-
bi, reagentebTan SedarebiT erT molze 686 kkal-ze na- eleqtruli sistemis magaliTze, suraTi 8.7b. Tumca,
kleb Tavisufal energias agrovebs. garkveuli azriT, am martivi, erT-safexuriani sistemisgan gansxvavebiT,
reaqciis produqtebi procesis dros daxarjuli gam- ujredSi katabolur procesSi Tavisufali energia mTel
onabolqvia, romlebic Saqris molekulaSi Senaxul Ta- rig reaqciebSi ga­m oiyofa. amis magaliTia ujreduli
visufal energias iTvisebs. sunTqva, romelic suraTi 8.7g-zea gamosaxuli. sunTq-
vis zogierTi Seqcevadi reaqcia gamudmebiT erTi mimar-
1 * sityva maqsimaluri axasiaTebs mdgomareobas, radgan Tavisu- TulebiT `miiswrafvis~, anu igi daculia wonasworobis-
fali energiis nawili siTbos saxiT gamoTavisufldeba da muSao- gan. imisTvis, rom sistema ar gadavides wonasworobis
bis Sesruleba ar SeuZlia. aqedan gamomdinare, ∆G warmoadgens mdgomareobaSi, erTi reaqciis produqti ki ar akumu-
misawvdomi energiis Teoriul zeda zRvars.

168
reagentebi produqtebi

Tavisufali energia
Tavisufali energia

gamoyofili saWiro
energiis energiis
raodenoba raodenoba
(∆G < 0)
energia energia (∆ G > 0)

produqtebi reagentebi

reaqciis mimdinareoba reaqciis mimdinareoba

a) egzoTermuli reaqcia: energia gamoiyofa b) endoTermuli reaqcia: saWiroebs energias

suraTi 8.6 Tavisufali energiis (∆G) cvlileba egzoTermul da endoTermul reaqciebSi

lirdeba, aramed momdevno safexu­ris reagenti xdeba;


sabolood, narCeni pro­­­­­­­­­duqtebi ujredidan gamoidevne-
ba. reaqciebis mTeli rigi grZeldeba Tavisufali ener-
giis im didi sxvaobis gamo, romelic energiis `mwver-
valze~ myofi glukozisa da Jangbadis da `ZirSi~ myofi
naxSirorJangisa da wylis energiebs Soris arsebobs.
vidre Cvens ujredebs stabilurad miewodebaT glukoza
a) daxuruli hidroeleqtruli sis­tema. wylis daRmavali na- an sxva sawvavi da Jangbadi da aqvT narCeni produqtebi
kadi abrunebs turbinas, romelic generators amoZravebs da garemoSi gamoZevebis unari, maTi metaboluri gzebi
naTuras eleqtroenergias awvdis. magram es mxolod manam arasdros miaRwevs wonasworobas da ujredi ganagrZobs
xdeba, sanam sistema wonasworobas miaRwevs.
cxovelqmedebas.
b) Ria hidro-eleqt- Cven kidev erTxel vixileT, Tu ramdenad mniS-
ruli sistema. gam- vnelovania organizmebis Ria sistemebad miCneva. mzis
dinare wylis nakadiT
sinaTle Tavisufali energiis dRiur wyaros awvdis
grZeldeba generato-
ris muSaoba, vinaidan mcenareTa ekosistemas da sxva fotomasinTezirebel
wylis Sedineba da organizmebs. cxovelebsa da sxva arafotomasinTezireb-
gamodineba icavs el organizmebs ekosistemaSi unda hqondeT Tavisufali
sistemas wonasworobis energiis wyaro fotosinTezis organuli produqtebis
miRwevisgan.
formiT. axla, raki metabolizmisTvis Tavisufali en-
ergiis cneba gamoviyeneT, mzad varT vnaxoT, Tu sinamd-
vileSi rogor asrulebs ujredi sasicocxlo muSaobas.

g) mravalsafexuriani Ria hidroeleqtruli sistema. ujredu-


li sunTq­va am sis­temis analogiuria. mTel rig egzoTermul
reaqciebSi glukoza, romelic ujreds energias awvdis muS-
aobis Sesasruleblad, iSleba. TiToeuli reaqciis produqti suraTi 8.7 wonasworoba da muSaoba daxurul
momdevno reaqciis reagenti xdeba, ise rom arc erTi reaqcia da Ria sistemebSi
wonasworobas ar aRwevs.

169
8.2
adenini
koncefcia Semowmeba

1. ujreduli sunTqva iyenebs glukozas, romelsac


Tavisufali energiis maRali done aqvs da gamo-
yofs CO2-sa da wyals, romelTac naklebi Tavi- riboza
sufali energia gaaCniaT. spontanuria Tu ara
fosfatebis jgufi
sunTqva? egzoTermulia Tu endoTermuli? ra
mosdis glukozidan gamoyofil energias?
2. metabolizmis sakvanZo procesia H+-is ionebis
suraTi 8.8 adenozintrifosfatis (atf-is) struqtura.
transportireba membranis gavliT koncentraci-
ujredSi, fosfatebis hidroqsilis jgufebis umravlesoba
uli gradientis Sesaqmnelad. zogierT pirobebSi, ionizebulia (_O-).
H+-is ionebi membranis gavliT ukan brundeba da
membranis orive mxares Tanabar koncentracias qm- gorc funqcionaluri jgufi. aq ufro axlos gavecno-
nis. ra pirobebSi SeuZliaT H+­-is ionebs am siste-
biT atf-is molekulis struqturas. atf Seicavs Saqar
maSi muSaobis Sesruleba?
ribozas, adenins azotis fuZiT da masTan bmul sam fos-
fatur jgufs (suraTi 8. 8).

8.3
bmebi, romlebic atf-is kudis fosfatur jgufebs
Sorisaa SeiZleba hidroliziT dairRves. rodesac ter-
koncefcia
minaluri fosfaturi bma iSleba, araorganuli fos-
fatis molekula (SemoklebiT Ⓟ, am wignSi) scildeba
atf energiiT amaragebs ujre- atf -s, romelic adenozindifosafatad anu adf -ad

dis muSaobas egzoTermuli gardaiqmneba (suraTi 8.9). reaqcia egzoTermulia da


standartul pirobebSi, TiToeuli moli atf-is hidro-
reaqciebis endoTermulTan lizisas 7.3 kkal energia Tavisufldeba:

gawyvilebis saSualebiT atf + H 2O → adf + Ⓟ i


∆G = - 7.3 kkal/mol (-30.5 kj/mol)
ujredi sami ZiriTadi saxis muSaobas asrulebs: (standartul pirobebSi)2*
meqanikur muSaobas, rogoricaa Soltebis moZrao-
ba (ixile Tavi 6), kunTovani ujredebis SekumSva da
qromosomebis moZraoba ujredis gamravlebisas.
satranporto muSaobas, nivTierebebis gadatumbvas
membranis gavliT, spontanuri moZraobis sawinaaR-
dego mimarTulebiT (ixile Tavi 7).
qimiur muSaobas, endoTermuli reaqciebisTvis biZ-
gis micemas, rogoricaa monomerebidan polimerebis
sinTezi (am Tavis da me-9 da me-10 Tavebis ZiriTadi adenozin trifosfati (atf)
Tema) romlebic spontanurad ar xdeba.

ZiriTadi Tviseba, romlis saSulebiTac ujredi ai-


Zulebs Tavis energiis wyaroebs am muSaobis Sesrulebas
aris energiis gawyvileba, egzoTermuli procesebis
gamoyeneba endoTermuli reaqciebisTvis biZgis misace-
mad. ujredebSi energiis asocirebas ZiriTadad, atf
energia
ganapirobebs da, umetes SemTxvevaSi, igi moqmedebs, ro-
gorc energiis Sualeduri wyaro, romelic ujredis muS-
araorganuli adenozin difosfati (adf)
aobas energiiT amaragebs.
2 * pirobebi
fosfati ujredSi, reagentebisa da produqtebis koncentra-
ciebis gamo, romlebic 1 M- sagan gansxvavdeba, standartuls
atf-is struqtura da hidrolizi ar Seesabameba.
suraTi 8.9 atf-ismag., rodesac atf-is
hidrolizi. ujredul pirobebSiproduqtebia
hidrolizis adgili aqvs
atf-isfosfati
araorganuli ∆G faqtiurad daaxloebiT –13 kkal/
P da adf
hidrolizs,
atf (adenozin-trifosfati) warmodgenil iqna molia, 78%-iT meti, vidre atf-is hidrolizisas gamoiyofa
me-4 TavSi, rodesac ganvixileT fosfaturi jgufi, ro- standartul pirobebSi.

170
laboratoriaSi, standartul pirobebSi, mravali lizisas gamoyofili energiiT maragdeba (suraTi 8.11).
sxvadasxva reaqciisTvis gazomil iqna Tavisufali ener- TiToeul SemTxvevaSi, fosfaturi jgufi atf-dan rome-
giis cvlileba. Tu endoTermuli reaqciis ∆ G naklebia liRac sxva molekulas gadaecema, xolo fosforilireb-
vidre atf-is hidrolizisas gamoTavisuflebuli en- uli molekula, romelic muSaobas asrulebs, cvlilebas
ergia, maSin ori reaqcia SeiZleba imgvarad gawyvildes ganicdis. amis magaliTia aminomJava glutaminis sinTezi
rom, saboloo jamSi, asocirebuli reaqciebis energia glutaminis mJavidan (sxva aminomJavidan) da amoniumidan
egzoTermuli iyos (suraTi 8.10). (ixile suraTi 8.11g). jer atf axdens glutaminis mJavis
atf -is fosfatur bmebs zogjer maRal-energeti- (Glu) fosforilirebas da amiT qmnis naklebad stabilur
kul fosfatur bmebs miakuTvneben, vinaidan maTi hidro- fosforilirebul Sualedur produqts. Semdeg, amoni-
lizisas energia Tavisufl­deba. magram termini mcdaria. umi Caanacvlebs fosfatur jgufs da warmoiqmneba glu-
atf -is fosfaturi bmebi ar aris uCveulod mtkice, ro- tamini (Glu­– NH2). vinaidan mTliani procesi egzoTermu-
gorc es `ma­Rali energiis~ mqone bmebSi SeiZleba igu- lia, igi spontanurad mimdinareobs (suraTi 8.10).
lisxmebodes; uf­r o swo­r ad, TviT molekulas aqvs ufro
maRali energia Tavis pro­d uqtebis (adf da Ⓟ) energias-
atf-is regeneracia
Tan SedarebiT. atf-is hidrolizisas energiis gamoyofa
ufro dabali Tavisufali energiis mdgomareobis qimi- organizmi muSaobis procesSi gamudmebiT iyenebs
uri cvlilebidan da ara uSualod fosfaturi bmebidan atf -s, magram atf ganaxlebadi wyaroa, romelic adf -
gamomdinareobs. isTvis fosfatis damatebiT SeiZleba aRdges (suraTi
atf ujredisTvis sasargebloa, im energiis gamo, 8.12). Tavisufali energia, romelic adf-is fosforil-
romelsac igi fosfaturi jgufis hidrolizisas gamo- irebisTvis aris saWiro, ujredSi egzoTermuli daS-
yofs da romelic yvela sxva molekulis mier mowode- lis reaqciebidan (katabolizmi) warmoiqmneba. araor-
bul energias aRemateba. magram ratom gamoiyofa misi ganuli fosforisa da energiis am maqos, atf-is cikli
hidrolizisas amdeni energia? Tu xelaxla ganvixilavT ewodeba da igi ujredis energiis gamomyof (egzoTer-
atf -is molekulas, suraT 8.8-ze, vnaxavT, rom samive mul) reaqciebs, energiis mSTanTqmel (endoTermul)
fosfaturi jgufi uaryofiTadaa damuxtuli. es msgavsi reaqciebTan awyvilebs. atf-is cikli saocari tempiT
muxtebi erTadaa Tavmoyrili da maTi ormxrivi ganzidva mimdinareobs. mag., momuSave kunTis ujredi atf-is
xels uwyobs atf-is molekulis am ubnis arastabiluro- mTel marags ganmeorebiT ciklSi erT wuTze nakleb
bas. atf-is trifosfaturi kudi SekumSuli zambaris qi- droSi CarTavs. am wrebrunvaSi, ujredSi erT wuTSi
miuri eqvivalentia. atf -is STanTqmuli da regenerirebuli 10 milioni
molekula monawileobs. adf-is fosforilirebiT atf-
is regenerireba rom ar xdebodes, adamiani yoveldRiu-
rogor asrulebs atf muSaobas
rad TiTqmis Tavisi sxeulis wona atf-s moixmarda.
rodesac sacdel sinjaraSi atf hidrolizdeba, vinaidan Seqcevadi procesi orive mimarTulebiT
gamoyofili Tavisufali energia ubralod aTbobs gare- daRma ver wava, adf-dan da Ⓟ-dan atf-is regeneracia,
momcvel wyals. organizmSi, siTbos amgvari warmoqmna aucileblad endoTermuli unda iyos:
SeiZleba zogjer sasargebloc iyos. mag., kankalis pro-
cesSi kunTebis SekumSvisas, atf-is hidrolizis pro- adf + Ⓟ→ atf + H 2O
cesSi warmoqmnili siTbo organizmis gasaTbobad gam- ∆G= +7.3 kkal/mol (+30.5 kj/mol)
oyeneba. Tumca, umetes SemTxvevaSi, ujredSi mxolod (standartuli pirobebi)
siTbos warmoqmna energiis Zvirfasi wyaros araefeturi
(da potenciurad saxifaTo) gamoyeneba iqneboda. radgan adf-dan da P-dan atf-is warmoqmnis procesi
amis nacvlad, specifiuri enzimebis daxmarebiT, spontanuri ar aris, misi ganxorcielebisTvis Tavisufali
ujreds aqvs unari atf-is hidrolizisas gamoyofili energia unda daixarjos. kataboluri (egzoTermuli) gza,
energia pirdapir gauwyvilos endoTermul procesebs gansakuTrebiT ujreduli sunTqva, energias awvdis atf-
atf -is fosfaturi jgufis sxva molekulebze gadacemis is warmoqmnis endoTermul process. mcenareebi, atf-is
saSualebiT. amboben rom, xdeba fosfaturi jgufis re- formirebisTvis agreTve sinaTlis energias iyeneben.
cipientis fosforilireba. egzoTermuli da endoTer- amrigad, atf-is cikli aris turniketi, romlis gav-
muli reaqciebis gawyvilebis gasaRebi fosforilire- liTac energia kataboluri gzebidan anabolurs gadae-
buli Sualeduri produqtis warmoqmnaa, romelic ufro cema. faqtiurad, qimiuri potenciuri energia, romelic
reaqciisunariania (nakleb stabiluri), vidre sawyisi droebiT atf-Si inaxeba, biZgs aZlevs ujredis muSaobis
arafosforilirebuli molekula. udides nawils.
sami tipis ujreduli muSaoba _ ­m eqanikuri, satrans-
porto da qimiuri _ TiTqmis yovelTvis atf-is hidro-

171
suraTi 8.10 energiis gawyvileba
endoTermuli reaqcia: ∆G dadebiTia, reaqcia spontanuri ar aris
atf-is hidrolizis gamoyenebiT. am
magaliTSi, atf-is hidrolizis egzo-
Termuli procesi, endoTermuli proce-
sis _ glutaminis mJavidan da amoniumi-
dan aminomJava glutaminis _ sinTezis
∆G=+ 3.4 kkal/mol stimulirebisTvis gamoiyeneba.

glutaminis mJava + amoniumi glutamini

egzoTermuli reaqcia: ∆G uaryofiTia, reaqcia spontanuria

atf atf ∆G= -7.3 kkal/mol

gawyvilebuli reaqciebi: mTliani ∆G uaryofiTia,


erTad aRebuli es reaqciebi ki, spontanuri. ∆G = -3.9 kkal/mol

suraTi 8.11 rogor aZ­levs biZgs atf


ujredis muSaobas. fosfaturi jgufis
gadacema aris meqanizmi, romelic ganapir-
obebs ujreduli muSaobis tipebis umrav-
mamoZravebeli cila gadanacvlebuli cila
lesobas. mag., (a) atf mamoZravebeli cilis
fosforilirebiT, biZgs aZlevs meqanikur a) meqanikuri muSaoba: atf axdens mamoZravebeli cilis
muSa­obas ise, rom organelebi ujredSi fosforilirebas
citoConCxis `gzebis~ gavliT moZraoben.
(b) atf garkveuli membranuli cilebis membranuli
fosforilirebis saSualebiT, ag­reTve
cila
astimulirebs aqtiur transports da (g) adf
atf, sakvanZoOreaqciebis fosforilire- atf
biT, aRZravs qimiur muSaobas. am SemTxve­
vaSi, glutaminis mJavas fso­forilirebas,
romelic Semdeg glutaminad gar­­daiqmneba.
fosforilirebuli molekulebi muSao- transportirebuli
gaxsnili nivTiereba
bis SesrulebisTanave kargaven fos­fatur gaxsnili nivTiereba
jgufebs da warmoqmnian adf-sa da araor- b) satranporto muSaoba: atf axdens satransporto cilis
ganul fosfors P, rogorc produqtebs. fosforilirebas
ujreduli sunTqva, romelic adf-is fos-
forilirebisTvis energiis miwodebiT mim-
dinareobs, xelaxala avsebs atf-is marags,
rogorc amas momdevno TavSi vnaxavT.

reagentebi: glutaminis mJava da (glutamini)


miRebuli produqti amoniumi
g) qimiuri muSaoba: atf axdens sakvanZoOreaqciebis fosfo­
rilirebas

172
suraTi 8.12 atf-is cikli. ujredSi,
adf + Ⓟ i-dan atf- adf+Ⓟ i-ad atf-is hi-
is sinTezi, energias drolizisas, energia daSlis reaqciebisas (katabolizmi) gamo-
saWiroebs. Tavisufldeba. yofili energia, adf-is fosforilirebi-
atf sTvis, atf-is aRsadgenad gamoiyeneba. um-
Tavresad, atf-Si akumulirebuli energia
biZgs aZlevs ujredis muSaobas.

energia katabolizmidan energia ujredis muSaobisTvis


(egzoTermuli, energiis (endoTermuli, energiis
gamomyofi procesebi) mSTanTqmeli procesebi)
adf

8.3
SemTxvevaSi metabolizmis gzebi uimedod iqneboda ga-
koncefcia Semowmeba datvirTuli, vinaidan bevri qimiuri reaqcia did dros
waiRebda. momdevno or ganyofilebaSi vnaxavT Tu ra
1. umetes SemTxvevaSi, rogor gadascems ujredSi aferxebs spontanur reaqciebs rom isini ufro swrafad
atf energias egzoTermuli procesebidan endo- warimarTos da rogor cvlis fermenti am situacias.
Termuls?
2. Semdegi jgufebidan romel maTgans aqvs meti Ta-
visufali energia: glutaminis mJava + amoniumi +
energetikuli barieris gaaqtiureba
atf -s, Tu glutamini + adf + Ⓟ-s? axseniT Tqveni molekulebs Soris yovel qimiur reaqcias mosdevs
pasuxi. rogorc bmebis daSla, aseve maTi warmoqmna. mag., saqa-
rozis hidrolizi iwvevs glukozasa da fruqtozas

koncefcia 8.4 Soris arsebuli bmisa da wylis molekulis erT-erTi


bmis daSlas da ori axali bmis warmoqmnas, rogorc es
suraT 8.13-zea naCvenebi). Cveulebriv, erTi moleku-
fermentebi, energetikuli lis gardaqmna meore molekulad, reaqciis dawyebamde,
sawyisi molekulis deformaciasa da mis Zalzed arasta-
barieris daweviT, metabolur bilur mdgomareobaSi gadasvlas iwvevs. es deformacia
SeiZleba gasaRebebis acmis rgolis deformacias Sevada-
reaqciebs aCqarebs roT, rodesac Tqven RunavT rgols da mas axal gasaRebs
Termodinamikis kanonebi gviCvenebs Tu ra moxdeba, umatebT. gaxsnili saxiT gasaRebebis rgoli Zalzed
an ar moxdeba mocemul pirobebSi, magram arafers ambobs arastabiluria, magram rogorc ki gasaRebi rgolze
am procesebis siCqareze. spontanuri qimiuri reaqcia mTel gzas gaivlis, igi kvlav stabilur mdgomareobas
ar saWiroebs energiis garedan miwodebas, magram igi im- ubrundeba.imisTvis rom reagentebis molekulebma de-
denad nela SeiZleba mimdinareobdes, rom SeumCneveli formirebul mdgomareobas miaRwion, rodesac bmebis
iyos. mag., miuxedavad imisa, rom saqarozis (sufris Saqa- cvlileba aris SesaZlebeli, maT energia garemodan
ri) hidrolizi glukozad da fruqtozad egzoTermuli unda STanTqan. roca produqtis molekulis axali bme-
procesia, romelic spontanurad, Tavisufali energiis bi warmoiqmneba, energia siTbos saxiT gamoiyofa, xolo
gamoyofiT (∆G= -7.3 kkal/mol) mimdinareobs, sterilur molekulebi naklebi energiis mqone stabilur formas
wyalSi gaxsnili saqaroza oTaxis temperaturaze wlobiT ubrundeba.
SeiZleba idges SesamCnevi hidrolizis gareSe. Tumca, Tu energiis sawyisi investicia reaqciis dasawyebad, anu
xsnar energia, romelic saWiroa reagentis molekulis defor-
C 6H 22O 6 s mcire raodenobiT katalizator saqarazas maciisTvis imgvarad, rom bmebis cvlileba iyos SesaZle-
davumatebT, maSin saqaroza wamebSi hidrolizdeba (su­ beli, cnobilia, rogorc aqtivaciis Tavisufali ener­
raTi 8.13) rogor akeTebs amas fermenti? gia, an aqtivaciis energia. am wignSi misi abreviaturaa
katalizatori aris qimiuri reagenti, romelic aC- E­A. aqtivaciis energia SeiZleba ganvixiloT rogorc en-
qarebs reaqcias, ise rom reaqciaSi ar ixarjeba; fer­ ergiis raodenoba, romelic saWiroa reagentis mier ener-
menti aris katalizuri cila. (biologiuri kataliza- getikuli barieris, anu maRlobis gadasalaxad ise, rom
torebis kidev erTi klasi, romelic rnm -sgan Sedgeba da reaqciis `dablobi~ nawilis dawyeba iyos SesaZlebeli.
romelsac ribosomebs uwodeben, me-17 da 26-e TavebSia suraTi 8.14-ze gamosaxulia energiis cvlileba hipoTe-
ganxiluli). fermentebis mier regulaciis ararsebobis turi egzoTermuli reaqciisTvis, rodesac ori reagen-

173
saqaraza
+ H 20 0H H

saqaroza glukoza fruqtoza


C12H22O11 C6H22O6 C6H22O6

suraTi 8.13 fermentiT katalizebuli reaqciis magaliTi: saqarozis hidrolizi saqarazis mier

tis molekulebis nawilebi erTmaneTs Soris icvleba: romelic molekulebis mier Tavisufali energiis dana-
AB + CD → AC + BD kargs asaxavs.
reagentebisTvis energiis miniWeba, anu aqtivacia, aqtivaciis energiis miwodeba xSirad siTbos saxiT
grafikis aRmavali nawiliT _ reagentebis molekulebis xdeba, romelsac reagentebis molekulebi garemodan
Tavisufali energiis Semcvelobis gazrdiT _ aris STanTqavs. reagentebis bmebi mxolod maSin iSleba, roca
warmodgenili. mwvervalze, reagentebi arastabilur molekulebi sakmaris energias STanTqavs, imisTvis rom
mdgomareobaSi imyofeba, romelic cnobilia rogorc arastabiluri da aqedan gamomdinare, ufro reaqci-
gardamavali mdgomareoba: am dros isini aqtiurdeba da isunariani gaxdes (gardamaval mdgomareobaSi mrudis
adgili aqvs bmebis daSlasa da warmoqnas. reaqciis bmis pikze, suraTi 8.14). Termuli energiis absorbcia zrdis
warmoqmnis faza, mrudis daRmaval nawils Seesabameba, reagentebis molekulebis siCqares, imgvarad, rom isini
erTmaneTs ufro xSirad da ufro didi ZaliT ejaxebian.
amasTan, molekulaSi atomebis Termuli agzneba zrdis
AB da CD reagentebma garemodan sak-
bmebis gaxleCis albaTobas. mas Semdeg rac molekulebi
marisi energia unda STanTqan, raTa bmebis daSla da axali bmebis
arastabilur gardamaval mdgomareobas warmoqmna garemoSi siTbos moaxdenen bmebis axal, ufro stabilur mdgomareobaSi
miaRwion, sadac bmebi SeiZleba gawydes gamoyofiT mimdinareobs organizebas, garemoSi energia gamoiyofa. Tu reaqcia
egzoTermulia, E A dividendebs moitans, radgan axali
bmebis warmoqmnisas meti energia gamoiyofa, vidre Cai-
A B do Zveli bmebis dasaSlelad.
C D suraT 8.14-ze naCvenebi reaqcia egzoTermulia da
gardamavali mdgomareoba spontanurad mimdinareobs. Tumca, aqtivaciis energia
uzrunvelyofs bariers, romelic reaqciis siCqares
gansazRvravs. reaqciis dawyebamde reagentebma sakma-
A B risi energia unda STanTqan, raTa aqtivaciis energe-
tikuli barieris piks miaRwion. zogierTi reaqciisTvis
Tavisufali energia

C D EA imdenad mcirea, rom bevri reagentisTvis, oTaxis


tem­p eraturazec ki sakmarisi Termuli ener­g iaa imis­
reagentebi
A B Tvis, rom reagentebma garadamaval mdgomareobas mokle
droSi miaRwion. Tumca, umetes SemTxvevaSi, EA imdenad
maRalia da gardamavali mdgomareoba imdenad iSviaTad
C D
miiRweva, rom reaqcia TiTqmis saerTod ar xdeba. am Sem-
produqtebi TxvevaSi, reaqcia SesamCnevi siCqariT mxolod reagen-
tebis SeTbobisas mimdinareobs. naperwkali rTavs av-
reaqciis mimdinareoba tomobilis Zravas, energias aniWebs benzini-Jangbadis
narevs, ise rom, molekulebi gardamaval mdgomareobas
suraTi 8.14 egzoTermuli reaqciis energiis konturi.
aRweven da urTierTqmedeben; mxolod am dros SeiZleba
`molekulebi~ hipoTeturia: A, B, C da D molekulebis nawilebs war­ moxdes energiis feTqebadi gamoyofa, romelic dguSebs
moad­gens. Termodinamikurad, es egzoTer­muli reaqciaa, uaryofiTi awveba. naperwklis gareSe, benzinis naxSirwyalbadebisa
∆G-Ti; reaqcia spontanurad mim­dinareobs. Tumca, aqtivaciis ener­ da Jangabadis narevi reaqciaSi ar Seva, vinaidan EA bari-
gia (EA) qmnis bariers, romelic reaqciis siCqares ganapirobebs.
eri metismetad maRalia.

174
rogor dasweven fermentebi E A bariers fermentebis substrat-specifiuroba
cilebi, dnm da ujredis sxva rTuli molekulebi reagenti fermentze iseve moqmedebs rogorc fer-
mdidaria Tavisufali energiiT da maT spontanurad daS- menti substratze. fermenti ukavSirdeba Tavis sub-
lis unari aqvT; anu Termodinamikis kanonebis mixedviT, strats (an substratebs, ori an meti reagentis SemTx-
isini unda daiSalos. es molekulebi mdgradia mxolod vevaSi) da ferment-substratul kompleqss warmoqmnis.
imitom, rom ujredisTvis tipur temperaturaze, cota roca fermenti da substrati dakavSirebulia erTmaneT-
molekulas Tu SeuZlia aqtivaciis energetikuli bari- Tan, fermentis katalizuri aqtivoba substrats reaq-
eris gadalaxva. Tumca, SerCeviTi reaqciebisTvis bari- ciis produqtad (an produqtebad) gardaqmnis. mTliani
erebi drodadro unda gadailaxos, raTa ujredebma si- procesi SeiZleba Semdegnairad Sejamdes:
cocxlisTvis aucilebeli procesebi ganaxorcielon.
siTbo reaqciebs aCqarebs, SesaZleblobas aZlevs ra re-
ferment fermenti +
agentebs ufro xSirad miaRwion gardamavl mdgomareo- fermenti +
substratuli produqt(eb)i
bas, magram aseTi gadawyveta miuRebeli iqneboda biolo- substrat(eb)i
kompleqsi
giuri sistemebisTvis. jer erTi, maRal temperaturaze
cilebi denaturirdeba da ujredi iRupeba. meorec, siT-
bo daaCqarebda yvela reaqcias, da ara mxolod saWiro mag., fermenti saqaraza (fermentebis umravlesobis
reaqciebs. aqedan gamomdinare, organizmebi iyeneben al- saxelwodeba bolovdeba –aza -ze) akatalizebs disaqarid
ternativas: katalizs. saqarozas hidrolizs or monosaqaridad, glukozad da
fermenti reaqcias EA barieris daweviT akatali- fruqtozad (ix. suraTi 8.13):
zebs (suraTi 8.15), rac saSualebas aZlevs reagentebis
molekulebs sakmarisi energia STanTqas, raTa gardama-
saqaraza + saqaraza- saqaraza +
val mdgomareobas saSualo temperaturazec miaRwios.
saqaroza + saqaroza-H2O glukoza +
ferments ar SeuZlia reaqciis ∆ G -s Secvla; mas ar
H 2O kompleqsi fruqtoza
SeuZlia endoTermuli reaqcia egzoTermulad aqcios.
fermentebs mxo­l od reaqciebis daCqareba SeuZlia, rom-
lebic saboloo jamSi, mainc moxdeba, magram maTi funq-
cionireba saSualebas aZlevs ujreds iqonios dinamiuri yoveli fermentis mier katalizebuli re­aqcia Ta-
metabolizmi da qimiuri transporti mTels ujredSi viseburia; ferments SeuZlia spe­cifiuri substratis
Tanabrad warmarTos. vinaidan, fermentebi Zalian Ser- amocnoba iseT axlo monaTesave naerTebs Sorisac ki,
CeviTia im reaqciebisTvis, romelTac is akatalizebs, rogoricaa izomerebi. mag., saqaraza moqmedebs mxo­l od
swored isini gansazRvravs romeli qimiuri procesi saqarozaze da ar ukavSirdeba sxva disaqaridebs, mag.
unda mimdinareobdes ujredSi garkveul dros. maltazas. ra ganapirobebs molekulis amocnobas? Segax-
senebT, rom fermentebi cilebia, xolo cilebi _ makro-
molekulebi, unikaluri samganzomilebiani
konformaciiT. fermentis specifiuroba misi
reaqciis formiTaa ganpirobebuli, rac aminomJavuri
mimdinareoba
Tanmimdevrobis Sedegia.
fermentis
gareSe faqtiurad, mxolod fermentis molekulis
fermentis
SezRuduli ubani ukavSirdeba substrats. es
gareSe
fermentTan ubani, romelsac aqtiuri saiti ewodeba, Cveu-
erTad ufro lebriv, aris jibe an CaRrmaveba cilis zeda-
reagentebi nelia pirze (suraTi 8.16 a). rogorc wesi, aqtiuri
Tavisufali energia

saiti fermentis mxolod ramdenime aminomJa-


reaqciis ∆G –ze fermenti
mimdinareoba ar moqmedebs
fermentTan erTad

produqtebi suraTi. 8.15 fermentebis gavlena reaqciis siC­


qareze. reaqciis Tavisufali energiis cvlilebis gar-

reaqciis mimdinareoba
eSe (∆G) fermenti aCqarebs reaqcias misi aqtivaciis
energiis (EA) SemcirebiT.

175
suraTi 8.16 fermentisa da misi substratis induci­
substrati (a) (b)
rebuli Sesabamisoba (a) kompiuteruli grafikis am mod-
elze fermenti (heqsokinaza, aRniSnulia lurjad) Tavis
zedapirze qmnis CaRrmavebas. misi substratia glukoza
(wiTeli). (b) rodesac substrati aqtiur saitSi Sedis,
aqtiuri igi ainducirebs cilis formis cvlilebas. es cvlileba
saiti ufro meti susti bmebis warmoqmnis saSulebas iZleva,
ris Sedegadac aqtiuri centri CairTavs substrats da ad­
gilze akavebs mas.

ferment-substratuli kompleqsi
fermenti

1 2
substratebi Sedis aqtiur saitSi substratebi aqtiur saitSi iseTi
fermenti formas icvlis, ise rom aq- susti urTierTqmedebiT, rogoricaa
tiuri centri CairTavs substrats wyalbaduri bmebi da ionuri
(inducirebuli Sesabamisoba). bmebi, kavdeba.

3
aqtiur saits (da misi
aminomJavebis R jgufebs);
EA-s Semcireba da reaq-
substratebi ciis daCqareba SeuZlia
Semdegi gzebiT:
ferment-substratuli • imoqmedos, rogorc
kompleqsi matricam
substratis orien-
tirebisTvis;
• zewola moaxdinos
substratze da
da­astabiluros gar­
damavali mdgomareo-
6 ba;
aqtiuri
• uzrunvelyos xel-
saiti misawvdomia
sayreli mikrogaremo;
substratis ori
• pirdapir miiRos
axali moleku-
monawileoba katali-
lisTvis.
zur reaqciaSi.

fermenti

4
5 substratebi produqtebad gardai-
produqtebi gamoiyofa.
qmneba.

produqti

sureTi 8.17 aqtiuri saiti da fermentis katalizuri centri. ferments SeuZlia reagentis erTi an meti molekulis gardaqmna produqtis
erT an met molekulad. aq naCvenebi fermenti substratis or molekulas produqtis or molekulad gardaqmnis.

176
visgan iqmneba, cilis molekulis darCenili nawili ki gaRunos ZiriTadi qimiuri bmebi, romlebic unda gawydes
qmnis karkass, romelic aqtiuri saitis konfiguracias reaqciis dros. vinaidan EA bmebis gawyvetis sirTulis
gansazRvravs. fermentis specifiuroba substratis proporciulia, substratis deformireba aaxlovebs mas
formasTan aqtiuri centris formis TavsebadobiT aix- tranzitul mdgomareobasTan da amrigad amcirebs Tavi-
sneba. Tumca, aqtiuri saiti ar aris myari konstruqcia sufali energiis raodenobas, romelic absorbirebuli
substratisTvis. rogorc ki substrati Sedis aqtiur unda iqnas tranzituli mdgomareobis misaRwevad.
saitSi, urTierTqmedeba misi da cilis aminomJavebis mesame, aqtiuri saiti agreTve uzrunvelyofs mik-
qimiur jgufebs Soris fermentis formis umniSvnelo rogaremos, romelic ufro xelSemwyobi iqneba reaqciis
cvlilebas iwvevs. aqtiuri centri ufro moxerxebu- garkeveuli tipisTvis, vidre iqneboda TviTon xsnari fer-
lad ergeba substrats (suraTi 8. 16 b). inducirebuli mentis gareSe. mag., Tu aqtiur centrs aqvs amonomJavebi
Sesabamisoba xelis CamorTmevas hgavs. inducirebuli mJavuri gverdiTi jaWvebiT (R jgufebi), aqtiuri saiti
Sesabamisobis dros aqtiuri saitis qimiuri bmebi uax- SeiZleba iyos jibe dabali pH-iT, sxva mxriv, neitraluri
lovdeba iseT pozicias, rodesac maT mier qimiuri reaq- ujredisTvis. aseT SemTxvevaSi, mJavurma amonomJavebma
ciis katalizis unari izrdeba. SesaZloa xeli Seuwyos substratisTvis H+ -is gadacemas,
rogorc katalizuri reaqciis mTavar etaps.
katalizi fermentebis aqtiur saitSi katalizis meoTxe meqanizmi qimiur reaqciaSi aqti-
uri centris pirdapiri monawileobaa. zogjer, am pro-
fermentul reaqciaSi substrati aqtiur saits uka- cesSi substratsa da fermentis amonomJavis gverdiT
vSirdeba (suraTi 8.17). umravles SemTxvevaSi, aqtiuri jaWvs Soris arsebuli kovalenturi bmebicaa CarTuli.
saiti substrats akavebs susti urTierTqmedebiT, mag., reaqciis momdevno safexurze gverdiTi jaWvebi Tavda-
wyalbaduri da ionuri bmebiT. ramdenime aminomJavis- pirvel mdgomareobamde aRdgeba; amgvarad, aqtiuri cen-
gan Semdgari gverdiTi jaWvebi (R jgufebi), romlebic tri iseTive rCeba, rogoric adre iyo.
aqtiur saits qmnis, substratis produqtad konversias siCqare, romliTac fermenti substratis garkveul
akatalizebs da produqti cildeba aqtiur centrs. Sem- raodenobas produqtad gardaqmnis, nawilobriv, sub-
deg, fermenti Tavisufalia da SuZlia aqtiur centrs stratis sawyisi koncentraciis funqciaa. rac ufro
substratis meore molekula miuerTos. mTeli cikli im- metia substratis molekula, miT ufro xSirad aRwevs
denad swrafad xdeba, rom, Cveulebriv, fermentis erTi igi fermentis molekulebis aqtiur saitebs. Tumca, ar-
molekula substratis daaxloebiT aTasobiT moleku- sebobs zRvari, Tu ramdenad SeiZleba daCqardes reaqcia
lasTan urTerTqmedebs erTi wamis ganmavlobaSi. zogi- fermentis fiqsirebuli koncentraciisTvis substra-
erTi fermenti bevrad ufro swrafia. reaqciis Sedegad tis damatebiT. garkveuli TvalsazrisiT, substratis
fermentebi, sxva katalizatorebis msgavsad, sawyisi koncentracia sakmaod maRali iqneba imisTvis, rom fer-
formiT warmoiqmneba. amitom, fermentis Zalian mcire mentis yvela molekulis aqtiuri centri dakavebuli
raodenobas Zalzed didi metaboluri gavlenis moxdena iyos. rogorc ki produqti tovebs aqtiur centrs, masSi
SeuZlia katalizur ciklebSi ganmeorebiT CarTvis Sede- substratis meore molekula Sedis. amboben, rom sub-
gad. stratis am koncentraciaze fermenti gajerebulia,
metaboluri reaqciebis umravlesoba Seqcevadia da xolo reaqciis siCqare ganisazRvreba im siCqariT, rom-
ferments SeuZlia rogorc pirdapiri, aseve Sebrunebu- liTac aqtiuri centri substrats produqtad gardaqm-
li reaqciis katalizi. romeli reaqciisken gadaixreba nis. rodesac fermentis populacia gajerebulia,
isari, ZiriTadad reagentebisa da produqtebis fardo- produqtis warmoqmnis siCqaris gazrdis erTaderTi gza
biT koncentraciazea damokidebuli. fermenti reaqcias fermentis damatebaa. ujredebi amas xandaxan fermentis
yovelTvis wonasworobis mimarTulebiT akatalizebs. meti molekulis warmoqmniT axerxeben.
fermentebi mravalferovan meqanizmebs iyeneben, rom-
lebic aqtivaciis energias amcireben da reaqcias aCqare-
lokaluri pirobebis gavlena
ben (ixili suraTi 8.17, safexuri 3 ). reaqciebSi, rom-
lebSic ori an meti reagenti monawileobs, aqtiuri saiti fermentis aqtivobaze
Tavdapirvelad warmoadgens matricas substratebisT- garemos cvalebadi faqtorebi, rogoricaa, tempera-
vis, raTa maT reaqciisTvis saWiro orientacia miiRon. tura da pH gavlenas axdens fermentis aqtivobaze _ Tu
meore, radgan fermentis aqtiuri centri eWideba daka- ramdenad efeqturad funqcionirebs fermenti. masze
vSirebul substratebs, fermentma SesaZloa gamoiwvios agreTve SeiZleba gavlena iqonios qimiurma nivTiere-
substratis molekulebis gaWimva TavianTi tranzituli bebma, romlebic specifiurad moqmedebs fermentze.
mdgomareobis konformaciis mimarTulebiT, daawves da

177
temperaturisa da pH-is gavlena Tia, rkina da spilenZi ionebis saxiT. Tu kofaqtori
organuli molekulaa, misi ufro zusti saxelwodebaa
gaixeneT me-5 Tavidan, rom cilebis samganzomilebi- koenzimi. vitaminebis umravlesoba koenzimia an nedli
ani struqtura mgrZnobiarea Tavisi garemos mimarT. amis masala, romlisganac koenzimebi Sedgeba. kofaqtorebi
Sedegad, TiToeuli fermenti ukeT muSaobs garkveul sxvadasxvagvarad funqcionireben, magram yvela SemTx-
pirobebSi, vinaidan optimaluri pirobebi xels uwyobs vevaSi, sadac ar unda gamoiyenebodnen, isini gadamwyvet
fermentis molekulis yvelaze aqtiur konformaciis funqcias asruleben katalizis dros. am wignSi kofaq-
arsebobas. torebis magaliTebs Tqven mogvianebiT SexvdebiT.
temperatura da pH garemo faqtorebia, romlebic
mniSvnelovania fermentis aqtivobisTvis. SegaxsenebT,
rom temperaturis matebasTan erTad nawilobriv iz-
fermentis inhibitorebi
rdeba fermentuli reaqciis siCqare, rac imiTaa gan- garkveuli qimiuri reagentebi SerCeviT ainhibi-
pirobebuli, rom molekulebis swrafi moZraobisas sub- reben specifiuri fermentebis moqmedebas. Cven bev-
stratebi ufro xSirad ejaxeba aqtiur saitebs. Tumca, ri ram SevityveT fermentebis funqciebis Sesaxeb am
mocemuli temperaturis zeviT fermentuli reaqciis molekulebis moqmedebis meSveobiT. Tu inhibitori fer-
siCqare mkveTrad ecema. fermentuli molekulis Ter- ments kovalenturi bmis saSulebiT ukavSirdeba, inhibi-
muli aRgzneba xleCs wyalbadur bmebs, ionur bmebsa da reba, Cveulebriv, Seuqcevadia. Tumca, mravali fermen-
sxva sust kavSirebs, romlebic aqtiur konformacias tis inhibitori ferments susti bmebiT ukavSirdeba; am
astabilizebs, da saboloo jamSi, cilis molekula de- SemTxvevaSi inhibireba Seqcevadia. zogierTi Seqceva-
naturirdeba. TiToeul ferments aqvs optimaluri di inhibitori normaluri substratis molekulis ms-
temperatura, romelzec reaqciis siCqare maqsimal- gavsia da konkurencias uwevs mas aqtiur centrSi Ses-
uria. molekulebis yvelaze didi raodenobis Sejaxeba asvlelad (suraTi 8.19a da b). es msgavseba, romelsac
da reagentebis yvelaze swrafi gardaqmna produqtis
molekulebad fermentis denaturaciis gareSe am tem-
peraturazea SesaZlebeli. adamianis fermentebis um-
optimaluri tempera-
ravlesobisTvis optimaluri temperatura daaxloebiT tura Termofiluri
optimaluri tempera-
35-40° C-ia (uaxlovdeba adamianis sxeulis temperatu- tura adamianis tipu-
(Tbo-tolerantuli)
baqteriebisTvis
ras). baqteriebi, romlebic cxel wyaroebSi cxovrobs, ri fermentebisTvis
Seicavs fermentebs, romelTa optimaluri temperatura
reaqciis siCqare

70° C an ufro metia (suraTi 8.18a).


zustad iseve, rogorc Ti­Toeul ferments optimal-
uri temperatura gaaCnia, mas agreTve aqvs optimaluri
pH, romelzec is yve­laze aqtiuria. optimaluri pH fer­
mentebis umravlesobisTvis pH 6-8 diapazonze modis,
magram arsebobs gamonaklisebic. mag., saWmlis momnele-
beli fermenti, pepsini, kuWSi saukeTesod muSaobs pH temperatura (°C)
2-ze. aseTi mJava garemo iwvevs fermentebis umravleo- (a) optimaluri temperatura ori fermentisTvis
sobis denaturacias, magram pepsinis aqtiuri konforma- optimaluri pH
optimaluri pH
cia adaptirebulia kuWis mJava garemoSi Tavisi aqtiuri pepsinisTvis
trifsinisTvis
(nawlavis fermenti)
samganzomilebiani struqturis SesanarCuneblad. misgan (kuWis fermenti)
gansxvavebiT, momnelebeli fermenti, trifsini, romelic
reaqciis siCqare

gvxvdeba nawlavebis tute garemoSi da romlis optimal-


uri pH-ia 8, kuWSi denaturirdeboda (suraTi 8.18b).

kofaqtorebi
mraval cilas katalizuri aqtivobisTvis araci­
lovani helperebi esaWiroeba. es damatebebi, romelTac
kofaqtorebi ewodeba, SesaZloa mWidrod ukavSird-
(b) optimaluri pH ori fermentisTvis
ebodes fermentebs, rogorc permanentuli reziden-
tebi, an SedarebiT Tavisufali da Seqcevadi kavSiri
suraTi 8.18 fermentis aqtivobaze moqmedi garemo faqtorebi.
warmoqmnas substratTan erTad. zogierTi fermentis
TiToeul ferments aqvs optimaluri (a) temperatura da (b) pH, romle-
kofaqtori araorganulia, mag., metalis atomebi: Tu- bic xels uwyobs cilis molekulis yvelaze aqtiur konformacias.

178
substrati tis sxva nawilis SeboWviT. es urTierTqmedeba aiZulebs
Cveulebriv, fermentis molekulas, Seicvalos forma da substratis
substrats
aqtiuri produqtad konversiisas aqtiur saits igi nakleb efeq-
SeuZlia fer-
mentis aqti- centri turs xdis.
ur centrTan toqsinebi da Sxamebi xSirad Seuqcevadi inhibitore-
dakavSireba bia. amis magaliTia zarini, nervul-paralitikuri gazi,
fermenti romelmac ramdenime adamianis sikvdili da mravali maT-
ganis daSaveba gamoiwvia, rodesac 1995 wels tokios me-
troSi iqna gaSvebuli. es mcire molekula Seuqcevadad
ukavSirdeba aminomJava serinis R jgufs, romelic ace-
(a) normaluri SekavSireba tilqolinesTerazas aqtiur saitSi gvxvdeba. fermenti
mniSvnelovania nervuli sistemisTvis. kidev erTi maga-
liTia pesticidi DDT da paraTioni, romlebic nervuli
sistemis sakvanZoO fermentebs ainhibirebs. dabolos, mra-
konkurentuli vali antibiotiki baqteriebSi specifiuri fermentebis
inhibitori ems-
inhibitoria. mag., penicilini blokavs fermentis aqtiur
gavseba substrats
da konkurencias konkuren- saits, romelsac bevri baqteria ujredis kedlis Sesaqm-
uwevs mas aqtiuri tuli in- nelad iyenebs.
saitisTvis. hibitori dasaxelebulma fermentulma inhibito­r ebma, romle-
bic metaboluri sawamlavebia, Se­i Zleba Seqmnas STabe-
Wdileba, rom fermentuli inhibreba, Cveulebriv, anom-
aluri da sazianoa. faqtiurad, molekulebi, romlebic
bunebrivad imyofebian ujredSi fermentis aqtivobas in-
(b) konkurentuli inhibireba hibitorebis msgavsad aregulireben. amgvari regulacia
_ SerCeviTi inhibireba _ arsebiTia ujreduli metabo-
lizmis kontrolisTvis, romelsac Semdeg ganvixilavT.
arakonkurenu-
tuli inhibitori,

8.4
ferments aqtiuri
saitisgan moSore- koncefcia Semowmeba
biT ukavSirdeba
da ise cvlis fer- 1. mravali spontanuri reaqcia Zalian nela mim-
mentis konforma-
dinareobs. ratom ar mimdinareobs yvela spon-
cias, rom aqtiuri
centri aRar
tanuri reaqcia myisierad?
funqcionirebs. 2. aRwereT, ratom moqmedebs fermentebi mxolod
Zalzed specifiur substratebze?
arakonkurentuli 3. malonati ferment suqcinat dehidrogenazas
inhibitori konkurentuli inhibitoria. aRwereT, rogor
(g) arakonkurentuli inhibireba daicavda malonati mis normalur substratze,
suqcinatze, zemoqmedebisgan ferments.
suraTi 8.19 fermentis aqtivobis inhibireba

8.5
konkurentuli inhibireba ewodeba, aqtiur centrSi
substratebis SeRwevis blokirebis saSualebiT amci- koncefcia
rebs fermentebis produqtiulobas. am saxis inhibiris
daZleva SesaZlebelia substratis koncentraciis
gazrdiT, radgan rogorc ki aq­t iuri saiti misawvdomi
fermentis aqtivobis regulacia
xdeba, saitis Se­­­sasv­l elis irgvliv inhibitoris mole­ xels uwyobs metabolizmis
ku­l ebTan SedarebiT substratis meti molekula iyris
Tavs. da piriqiT, arakonkurentuli inhibitorebi kontrols
pirdapir konkurencias ar uweven substrats fermentis
aqtiur centrTan dakavSirebisas (suraTi 8.19g). amis ujredis yvela metaboluri gza erTdroulad rom
nacvlad, isini fermentul reaqciebs aferxeben fermen- moqmedebdes, amas Sedegad qimiuri qaosi mohyveboda.

179
sasicocxlo procesebisTvis niSandoblivia
alosteruli
ujredis mier sakuTari metaboluri gzebis fermenti alosteruli aqtiva-
mkacri regulirebis unari, rasac igi imis Semdgari aqtiuri saiti tori stabilurs xdis
mixedviT akontrolebs, Tu rodis da sad aris oTxi suber- (oTxidan aqtiur formas
Teulisgan erTi)
aqtiuri misi esa Tu is fermenti. ujredi amas
im genebis CarTviT da gamorTviT axorcielebs,
romlebSic specifiuri fermentia kodirebuli
(rasac Cven me-3 nawilSi ganvixilavT), an ukve
warmoqmnili fermentis aqtivobis regulire-
biT, rogorc aq aris ganxiluli.
regulatoruli
saiti (oTxidan
aqtivatori
fermentebis alosteruli erTi)
aqtiuri forma stabilizebuli
regulireba aqtiuri forma

bevr SemTxvevaSi, molekulebi, romle-


oscilacia alosteruli inhibi-
bic Cveulebriv ujredSi fermentis aqtivo- tori stabilurs xdis
(rxeva)
bas bunebrivad aregulirebs, erTgvarad ara- pasiur formas
konkurentuli inhibitoris msgavsad moqmedebs
(ix. nax.8.19g). es regulatori molekulebi cv-
lian fermentis formas da misi aqtiuri saitis
funqcionirebas, ukavSirdebian ra molekulis
nebismier ubans arakovalenturi bmebis meSve-
obiT. alosteruli regulireba aris termini, arafunqcio-
romelic gamoiyeneba nebismieri im SemTxvevis naluri a
qtiuri
aRsawerad, rodesac cilis funqciaze gavlenas inhibitori
saiti
axdens regulatori molekulis dakavSireba mis pasiuri forma stabilizebuli
pasiuri forma
calkeul ubanTan. amas Sedegad mosdevs fer-
mentis inhibireba an aqtivobis stimulireba.
(a) alosteruli aqtivatorebi da inhibitorebi. ujredSi aqtivatorebi da inhib-
itorebi maRal koncentraciebis dros disocirdebian (eTiSebian erTmaneTs). amis
Semdeg isev SeiZleba moxdes oscilacia.
alosteruli aqtivacia
da inhibireba
alosterulad regulirebadi fermentebis
substratis erTi molekulis mibma aqtiuri saitis
umravlesoba agebulia ori an meti polipepti- erT suberTeulTan aqtiuri struqturis yvela
duri jaW­visgan, anu sub­erTeulisgan (suraTi suberTeuls blokavs
8.20). TiToeul suberTeuls sakuTari aqtiuri substrati
saiti gaaCnia. mTeli kompleqsi or konfor-
maciul mdgomareobas _ ka­talizurad aqtiur
da araaqtiur mdgomareobebs Soris _ meryeobs
(suraTi 8.20a). alo­steruli regulaciis umar­
tives SemTxvevaSi, aqtivi­re­buli an inhibi-
rebuli re­­­gulatori mo­lekula ukavSirdeba
regulatorul saits (zogjer mas alosterul
saitsac uwodeben), romelic xSirad suberTe­ pasiuri forma stabilizebuli
aqtiuri forma
ulebis SeerTebis adgil­ze mde­bareobs. aqti-
vatoris re­gulatorul sa­itTan dakavSireba (b) kooperaciuloba: alosteruli aqtivaciis meore tipi. aRsaRniSnavia, ron
astabilizebs fu­nq­­cionalurad aqtiuri saitis marcxniv gamosaxuli pasiur formas, unari aqvs gadaiqces aqtiur formad isev
ubrundeba pasiur formas, roca aqtiuri forma ar aris stabilizebuli sub-
konformacias, maSin roca inhibitorul saitTan stratiT.
dakavSireba fermentis araaqtiur formas astabi-
lurebs. alosteruli fermentis suberTeulebi
erTmaneTs im­gvarad miesadageba, rom erTi maTga- suraTi 8.20 fermentuli aqtivobis alosteruli
regulacia.

180
mitoqondria ujreduli
nis suberTeulis konformaciuli cvlileba yvela danar- respiraciis (sunTqvis)
adgilebi
Cens gadaecema.
su­­­­­­ber­Teulebis am urTierT­qme­debis saSualebiT, aqtiva-
toris an inhibitoris erTi molekula, romlic erT regu-
latorul saits ukavSirdeba, gavlenas moaxdens yvela su-
berTeulis aqtiur saitebze.
regulatorebis cvalebad koncentraciebs, SeuZli-
aT ujreduli fermentebis aqtivobis natifi sapasuxo
reaqciis gamowveva. mag., atf-is hidrolizis produqte-
bi (adf da Ⓟ), anaboluri da kataboluri gzebis sakvan-
Zo fermentebze zemoqmedebis meSveobiT satransporto
nakadis balansis regulirebaSi mTavar rols asrulebs.
mag., atf alosterulad ukavSideba ramdenime katab-
olur ferments, amcirebs maT afinurobas substratis suraTi 8.22 organelebi da struqturuli wyoba metabolizmSi.
mimarT da amgvarad ainhibirebs mis aqtivobas. Tumca, organelebi, rogoric es mitoqondriebia (transmisiuli eleqtro-
adf funqcionirebs rogorc zogierTi fermentis aqti- nuli mikroskopi) Seicaven fermentebs, romlebic specifiur fun-
qciebs, am SemTxvevaSi, ujredul sunTqvas axorcieleben.
vatori. es logikuria, vinaidan katabolizmis ZiriTadi

funqcia xom atf-is regulaciaa. Tu atf-is gamomuSave-


sawyisi substrati ba CamorCeba mis gamoyenebas, adf akumulirdeba da aaq-
(treonini)
tiurebs im sakvanZo fermentebs, romlebic aCqareben
aqtiuri saiti katabolizms, gamoimuSaveben ra met atf-s. Tu atf-is
misawvdomia treonini miwodeba moTxovnas aRemateba, maSin katabolizmi, atf-
aqtiur
is molekulis akumulirebasTan erTad neldeba, igive
saitSi
fermentebs ukavSirdeba da axdens maT inhibirebas. atf,
adf da sxva monaTesave molekulebi agreTve gavlenas
fermenti 1 axdens sakvanZo fermentebze anaerobuli metaboluri
ujredis mier
(treonin di- procesebis drosac. amgvarad, alosteruli fermentebi
aminaza)
gaxarjuli akontrolebs metaboluri gzebis sakvanZoO reaqciebis
izoleicini
siCqares.
Sualeduri produqti A alosteruli aqtivaciis sxva tipSi, aqtiur saitTan
inhibireba fermenti dakavSirebulma substratis molekulam sxva aqtiur
ukukavSiris 1-is aqtiuri fermenti 2
tipis mixedviT centri aRar aris
saitebze zemoqmedebis saSualebiT SeiZleba mraval su­
dakavSirebuli berTeuliani fermentis katalizuri simZlavris sti­
treoninTan;
Sualeduri produqti B mulacia gamoiwvios (suraTi 8.20b). Tu ferments aqvs ori
metaboluri gza
gamorTulia. an meti suberTeuli, substratis molekulas, romelic
fermenti 3
inducirebulad Seesabameba erT suberTeuls, SeuZlia
biZgi misces iseTive sasurvel konformaciul cvli-
Sualeduri produqti C lebebs fermentis sxva suberTeulebSic. es meqanizmi,
izoleicini
romelic kooperaciulobis saxelwodebiTaa cnobili,
alosterul
fermenti 4 afarToebs fermentebis sapasuxo reaqcias substrate-
saits
ukavSirdeba bze. substratis erTi molekula biZgs aZlevs ferments,
Sualeduri produqti D raTa man ufro advilad miiRos substratis damatebiTi
molekulebi.
fermenti 5

inhibireba ukukavSiris tipis mixedviT


saboloo produqti
(izoleicini) rodesac atf-is generaciis gzaze atf ferments
alosterulad ainhibirebs, amas Sedegad mohyveba inhi-
bireba ukukavSiris tipis mixedviT, rac metaboluri
kontrolis erT-erTi gavrcelebuli gzaa. ukukavSiris
suraTi 8.21 izoleicinis sinTezis inhibireba ukukavSiris tipis tipis mixedviT inhibirebisas metaboluri gza gamoirT-
mixedviT. mitoqondriebi, ujreduli sunTqvis ubnebi veba adre moqmed fermentTan misi saboloo produqtis

181
inhibitoruli dakavSirebiT. suraT 8.21-ze naCvenebia da fermentebis kompleqss fiqsirebuli mdebareoba
kontrolis am meqanizmis moqmedeba anaboluri metabo- aqvs ujredis SigniT da moqmedebs, rogorc garkveuli
lizmis gzaze. zogierTi ujredi am xuTsafexurian gzas membranis struqturuli komponeneti. sxva fermentebi,
aminomJava izoleicinis sinTezisTvis iyenebs, romelic xsnarSi specifiuri membraniT SemosazRvrul eukari-
meore aminomJava treoninidan xorcieldeba. izoleici- otul organelebSi arian, romelTagan TiToeuls saku-
nis akumulirebasTan erTad igi fermentis alosteruli Tari qimiuri garemo gaaCnia. mag., eukariotul ujredSi,
inhibirebis saSualebiT metaboluri gzis pirvelive ujreduli sunTqvis fermentebi mitoqondriebis SigniT
safexuridan aferxebs Tavissave sinTezs. aqedan gamom- specifiur adgilzea ganlagebuli (suraTi 8.22).
dinare, ukukavSiris tipis mixedviT inhibireba ujreds am TavSi SevityveT, rom metabolizmi _ sicocx-
icavs qimiuri resursebis gaflangvisgan _ saWiroze lisTvis damaxasiTebeli qimiuri metaboluri gzebis
meti izoleicinis sinTezisgan. saintereso erToblioba _ aTasobiT gansxvavebuli
saxis ujreduli molekulis ansambluri urTierTqmede-
baa. momdevno TavSi Cven SeviswavliT ujredul sunTq-
fermentebis specifiuri lokalizacia
vas, ZiriTad katabolur gzas, romelic Slis organul
ujredis SigniT molekulebs da umniSvnelovanesi sasicocxlo proces-
ujredi ar aris mxolod qimiuri nivTierebebiT savse ebisTvis saWiro energias gamoyofs.
CanTa, romelic aTasobiT sxvadasxva saxis fermentisa

8.5
da substratis SemTxveviT narevs Seicavs. struqture-
bi ujredis SigniT xels uwyobs metaboluri gzebis wes- koncefcia Semowmeba
rigis damyarebas. zogierT SemTxvevaSi, metaboluri
1. rogor SeiZleba aqtivatorsa da inhibitors sxva­
gzebis ramdenime safexuris fementebis nakrebi multi-
dasxvagvari gavlena hqondes erT alosterulad
fermentul kompleqsSi erTiandeba. organizebuloba
re­g ulirebad fermentze?
akontrolebs da aCqarebs reaqciebis Tanmimdevrobas,
radgan pirveli fermentis Sedegad miRebuli produqti savaraudo pasuxebi ixile A danarTSi
kompleqsSi momdevno fermentis substrati xdeba da a.S.
saboloo produqtis gamoyofamde. zogierT fermentsa

me- 8 Tavis Semowmeba

obiT igi misdevs urTerTgadamkveT gzebs, rom-


ZiriTadi koncefciebis Semowmebaa: lebic SeiZleba iyos kataboluri (molekulebis
daSla, energiis gamoyofa) an anaboluri

8.1
(molekulebis Seneba, energiis STanTqma).
energiis formebi. energia aris cvlilebis ga­
koncefcia
mowvevis unari: energiis zogierTi forma asru-
lebs muSaobas materiis gadaadgilebiT. kineti-
kuri energia moZraobasTan aris dakavSirebuli.
organizmis metabolizmi materiasa da
potenciuri energia materiis mdebareobaSi an
energias Termodinamikis kanonebis struqturaSi inaxeba da molekulis struqturis
qimiur energias moicavs.
Sesabamisad gardaqmnis
energiis gardaqmnis kanonebi. Termodinamikis
sicoxlis qimiis organizeba metabolur gzebad. pirveli kanonis, energiis Senaxvis kanonis Tanx-
metabolizmi aris qimiuri reaqciebis nakrebi, mad, energia arc warmoiqmneba da arc qreba, mx-
romelic organizSi gvxvdeba. fermentebis meSve- olod gadaecema an gardaiqmneba. meore kanonis

182
Tanaxmad, spontanuri cvlilebebi, romlebic ar atf -is regeneracia. kataboluri gzebi biZgs
saWiroebs energiis garedan miwodebas, zrdis sa- aZlevs adf-idan da fosfatidan atf-is regen-
myaros entropias (uwesrigobas). eracias.

koncefcia 8.2 koncefcia 8.4


reaqciis Tavisufali energiis cvlileba fermentebi metabolur reaqciebs
gviCvenebs reaqcia spontanurad energetikuli barieris daweviT aCqarebs
mimdinareobs Tu ara energetikuli barieris aqtivacia. qimiur reaq-
Tavisufali energiis cvlileba, ∆ G. cocxa- ciaSi, reagentebis bmebis gasaxleCad saWiro en-
li sistemis Tavisufali energia aris energia, ergia aris aqtivaciis energia _ EA .
romelsac SeuZlia ujredul pirobebSi muSaobis rogor amcirebs fermentebi energetikul bari­
Sesruleba. Tavisufali energiis cvlileba (∆ G ) ers. fermentebi, romlebic cilebs warmoadgens
biologiur procesebSi pirdapir aris dakavSire- biologiuri katalizatorebia. reaqciebs isini
buli entalpiis (∆ H) da entropiis (∆ S) cvlile- aqtivaciis energetikuli barieris SemcirebiT
basTan: ∆ G = ∆ H _ T∆ S. aCqarebs.
Tavisufali energia, stabiluroba da wonas­ fermentebis substrat-specifiuroba. fer-
woroba. organizmebi Tavisufali energiis mentebis yovel tips unikaluri aqtiuri saiti
xarjze cxovroben. spontanuri cvlilebisas gaaCnia, romelic uSualod aris mierTebuli Se-
Tavisufali energia mcirdeba, xolo sistemis sabamis substratTan, romelzec igi moqmedebs.
stabiluroba izrdeba. maqsimaluri stabiluro- substratTan dakavSirebisas fermenti odnav
bisas sistema wonasworobaSi imyofeba. icvlis formas (inducirebuli Sesabamisoba).
Tavisufali energia da metabolizmi. egzo- katalizi fermentis aqtiur saitSi. aqtiur saits
Termul (spontanur) qimiur reaq­ciebSi, reaq- SeuZlia EA-s dabla daweva substratebis sworad
ciis produqtebs naklebi qimiuri energia aqvT orientirebis saSulebiT _ maTi bmebis daWimviT,
vidre reagentebs (_∆ G ). endoTermuli (aras- xelsayreli mikrogaremos SeqmniT, da substrat-
pontanuri) reaqciebi energiis miwodebas (+∆ G ) Tan kovalenturi bmebis warmoqmniTac ki.
saWiroeben. sawyisi masalis damateba da saboloo lokaluri pirobebis gavlena fermentis aq­
produqtebis mocileba metabolizms icavs wonas- tivobaze. yovel ferments aqvs optimaluri tem-
worobis miRwevisgan. peratura da pH. inhibitorebi aferxebs fermen-
tis funqcionirebas. konkurentuli inhibitori

koncefcia 8.3 boWavs aqtiur saits, maSin roca arakonkurentuli


inhibitori fermentis sxva ubans ukavSirdeba.

atf energiiT amaragebs ujredis muSao-


bas egzogenuri da endogenuri reaqciebis koncefcia 8.5
gawyvilebis saSualebiT
atf -is struqtura da hidrolizi. atf ujre- fermentebis aqtivobis regulacia xels
dis energetikul `maqos~ warmoadgens. terminal-
uwyobs metabolizmis kontrols
uri fosfaturi jgufis mocilebisas igi adf-s
da fosfats warmoqmnis da Tavisufal energias fermentebis alosteruli regulacia. bevri
gamoyofs. fermenti alosterulad regulirdeba. isini for-
rogor asrulebs atf muSaobas. atf, fosfo- mas icvlian, rodesac regulatori molekulebi,
rilirebis saSualebiT biZgs aZlevs endoTermul aqtivatorebi an inhibitorebi specifiur regu-
reaqciebs. reagentebisTvis fosfatis jgufis ga- latorul saits ukavSirdebian da gavlenas ax-
dacema specifiuri reaqciaa, romelic maT ufro denen fermentul funqciaze. ukukavSiris tipis
reaqciisunarians xdis. am gziT ujreds SeuZlia mixedviT inhibirebisas metaboluri gzis adreul
iseTi muSaobis Sesruleba, rogoricaa moZraoba safexurze saboloo produqti ferments alo-
da anabolizmi. sterulad ainhibirebs.

183
fermentebis specifiuri lokalizacia ujre­ b. inhibitoris molekula aqtiur saits dai-
dis SigniT. zogierTi fermenti kompleqsebad kavebs.
aris dajgufebuli, zogi maTgani CarTulia mem- g. substratis koncentraciis gazrda gaa-
branaSi, danarCenebi ki organelebis SigniTaa mo- Zlierebs inhibirebas.
Tavsebuli. d. reaqciis inicirebisTvis meti energia iqne-
ba saWiro.
e. inhibitoris molekula SesaZloa qimiurad
ar iyos dakavSirebuli substratTan.
SeamowmeT sakuTari codna 6. TuU fermentis xsnari substratiTaa gajerebuli,
reaqciis produqtebis warmoqmnis daCqarebis
yvelaze efeqturi gza iqneba
a. fermentis damateba.
TviTSemowmeba b. xsnaris gaTboba 90° C-mde.
g. substratis damateba.
d. alosteruli inhibitoris damateba.
1. SearCieT terminebis wyvili, romelic swo- e. arakonkurentuli inhibitoris damateba.
rad daasrulebs winadadebas: katabolizmi 7. ra moxdeboda, Tu ferments daumatebdnen xsnars,
anabolizmTan iseTive mimarTebaSia rogorc­­­­­­ romelSic substrati da reaqciis produqtebi
Tan. wonasworobaSi imyofebian?
a. egzoTermuli; spontanuri a. warmoiqmneboda damatebiTi produqti.
d. muSaoba; energia b. warmoiqmneboda damatebiTi substrati.
b. egzoTermuli; endoTermuli g. endoTermuli reaqcia egzoTermuliT
e. entropia; entalpia Seicvleboda.
g. Tavisufali energia; entropia d. Seicvleboda sistemis Tavisufali ener-
2. ujredebis umravlesoba muSaobis Sesasruleblad gia.
siTbos energiis wyarod ver iyenebs, radgan e. araferi Seicvleobda. reaqcia wonasworo-
a. siTbo energiis forma ar aris. baSi darCeboda.
b. ujredebi didi raodenobiT siTbos ar Sei- 8. zogi baqteria metabolurad aqtiuria cxel wy-
caven; isini SedarebiT grilia. aroebSi, radgan
g. Cveulebriv, ujredis SigniT erTgvarovani a. maT ufro dabali Sida temperaturis
temperaturaa. SenarCunebis unari aqvT.
d. siTbo ar SeiZleba iyos gamoyenebuli muS- b. maRali temperaturebi katalizs usargeb-
aobis Sesasruleblad. los xdis.
e. siTbo iwvevs fermentebis denaturacias. g. fermentebs maRali optimaluri tempera-
3. Termodinamikis pirveli kanonis Tanxmad: tura aqvT.
a. materia arc warmoiqmneba da arc qreba. d. maTi fermentebi temperaturis mimarT
b. energia inaxeba yvela procesSi. saerTod ar aris mgrZnobiare.
g. yvela procesi zrdis samyaros wesrigs. e. isini mTavar katalizatorebad aracilo-
d. energiiT mdidari sistemebi faqtiurad st van molekulebs iyeneben.
abiluria. 9. am daxasiaTebebidan, romeli maTgani ar aris da-
e. samyaro gamudmebiT kargavs energias xaxu- kavSirebuli fermentis aqtivobis alosterul
nis gamo. regulaciasTan?
4. Semdegi metaboluri procesebidan romeli Sei- a. substratis imitacia iwvevs konkurencias
Zleba moxdes sxva procesebidan sasargeblo en- aqtiuri saitisTvis.
ergiis miwodebis gareSe? b. bunebrivad arsebuli molekulebi katal-
a. adf + Ⓟ → atf + H2O
izurad aqtiur konformacias astabili-
b. C6H 12O 6 + 6O2 → 6CO 2 + 6H2O zebs.
g. 6CO2 + 6H2O → C 6H 12O 6 + 6O 2 g. regulatori molekulebi aqtiuri saitis-
d. amonomJavebi → cilebi gan mocilebul ubans ukavSirdeba.
e. glukoza ­+ fruqtoza → saqaroza d. inhibiotorebma da aqtivatorebma SeiZleba
5. Tu fermenti arakonkurentulad inhibirdeba: konkurencia gauwion erTmaneTs.
a. im reaqciis ∆ G , romelsac is akatalizebs e. Cveulebriv, ferments meoTxeuli struq-
yovelTvis uaryofiTi iqneba. tura aqvs.

184
10. am metabolur gzaze, romelsac ganStoebebi aqvs, analizis meTodi: ujredebs petris Tasze igi umatebda
wiTeli isari minus niSniT metaboluri gzis sa­ fermentis substrats. Semdeg gansazRvravda warmoqm-
fexuris gverdiTi da saboloo produqtebis in- nil reaqciis produqtebis. Sedegebi produqtebis ra-
hibirebis maCvenebelia. odenobis saxiT y -RerZze, xolo dro _ sapirispiro
x-RerZze dahqonda. mkvlevari grafikis oTx monakveTs
aRniSnavs. drois mokle periodSi produqtebi ar Cnde-
ba (A monakveTi). Semdeg (B monakveTi), reaqciis siCqare
sakmaod izrdeba (mrudi damrecia). garkveuli drois
Semdeg reaqcia sagrZnoblad neldeba (C monakveTi),
Tumca produqtebi mainc agrZelebs warmoqmnas (mrudi
ar aris horizontaluri). mogvianebiT reaqcia ubrunde-
ba sawyis siCqares (D monakveTi). daxazeT grafiki da
romel reaqcias mieniWeba upiratesoba Tu ujred- SemogvTavazeT modeli molekuluri movlenebis asaxs-
Si rogorc Q, ise S maRali koncentraciiTaa? nelad. xazi gausviT am saintereso reaqciis profils.

mecniereba, teqnologia
a. L → M g. L → N
e. R → S da sazogadoeba
b. M → O d. O→P
garemos dacvis saagento (EPA) afasebs yvelaze
ufro farTod gamoyenebuli organofosfaturi in-
evoluciuri kavSiri seqticidebis (fosfatis jgufis Semcveli organuli
naerTebi) usafrTxoebas. Cveulebriv, organofosfatebi
abrkolebs nervuli gadacemis process im fermentebis
ukanasknel xans aRorZinebuli anti-evoluciuri inhibirebiT, romlebic axdens mediatori molekulebis
`teleologiuri argumenti~ emyareba imas, rom bioqimi- degradacias, rac erTi neitronidan meoreze difuzi-
uri gzebi metismetad rTulia evoluciuri ganviTarebi- is saSualebiT xorcieldeba. mxolod mavne mwerebi ar
sTvis, radgan saboloo produqtis misaRebad mocemul aris mgrZnobiare maT mimarT; adamianebze da sxva xerx-
gzaze yvela Sualeduri produqti unda arsebobdes. emlianebze maT SesaZloa saziano zemoqmedeba iqonion.
gaakritikeT es argumenti. rogor gamoiyenebdiT metab- amrigad, organofosfaturi inseqticidebis gamoyene-
oluri gzebis arsebul mravalferovnebas, ris Sedega- ba janmrTelobisTvis garkevuuli riskis Semcvelia.
dac igive an msgavsi produqtebi warmoiqmneba, Tqveni TqvenTvis, rogorc momxmareblisTvis, riskis ra zRvar-
mosazrebis dasacavad? ia dasaSvebi xelmisawvdomi sakvebi produqtebis uxvad
momaragebis sanacvlod? kidev ra faqtebis codna gsurT
mecnieruli kvleva Tqveni mosazrebis dasacavad?

mkvlevarma RviZlis ujredebis kulturaSi mniS-


vnelovani fermentis aqtivobis gasazomad SeimuSava

185
9 ujreduli sunTqva
qimiuri energiis
dagroveba
suraTi 9.1 es giganturi panda sasicocxlo qme­
debebis warsamarTad sawvavs moixmars.

ZiriTadi koncefciebi sinaTlis energia

9.1 kataboluri gzebi energias organuli sawvavis ekosistema


daJangviT iZlevian
9.1 glikolizi qimiur energias agrovebs glukozis
piruvatamde daJangviT
9.1 organuli molekulebis energiis-momcemi Jang­ fotosinTezi
vis procesi limonmJava cikliT mTavrdeba qloroplastebSi
organuli
9.1 JangviTi fosforilirebis dros, qemiosmosi molekulebi
eleq­tronebis transports atf-is sinTezTan aw­ ujreduli sunTqva
yvilebs mitoqondriebSi

9.1 duRilis meSveobiT zogierTi ujredi atf-s Jang­


badis gamoyenebis gareSe awarmoebs.
9.1 glikolizi da limonmJava cikli mraval sxva me­
tabolur gzasTan aris SeuRlebuli

ATP

warmarTavs ujredSi mimdinare energetikul procesebs


Sesavali

sicocxle Sromaa
siTburi energia
ocxalma organizmebma energia garemodan unda mi­
iRon, raTa mravalnairi sakuTari davaleba Seasru­ N suraTi 9.2 energiis nakadi da qimiuri mimoceva ekosistemebSi.
lon, magaliTad, polimerebis awyoba, nivTierebebis
gadaqaCva membranis erTi mxaridan meoreze, moZraoba da
gamravleba. 9.1 suraTze gamosaxuli giganturi panda
sunTqvisaTvis saWiro sawvavad iyeneben. sunTqvis pro­
Tavisi ujredebisaTvis energias moipovebs mcenareebis
cesis Sedegad, es sawvavi iSleba da warmoiqmneba atf.
WamiT. zogierTi cxoveli ikvebeba mcenaris mWameli sxva
sunTqvis narCeni produqtebi _ naxSirorJangi da wya­
organizmebiT. sakvebis organul molekulebSi Senaxuli
li, fotosinTezis nedleuls warmoadgenen. Cven, am
energia, saboloo jamSi, mzidan modis. ekosistemaSi en­
TavSi ganvixilavT imas, Tu rogor agroveben ujrede­
ergia mzis sxivebis saxiT moedineba da siTbos saxiT rCe­
bi organul molekulebSi Senaxul energias da rogor
ba (suraTi 9.2).
gamoiyeneben mas atf-is (adenozintrifosformJava(ATP))
amis sapirispirod, sicocxlisaTvis arsebiTi qi­
warmosaqmnelad, molekulisa, romelic ujreduli saq­
miuri elementebi, ganmeorebiT ciklSi erTvebian. fo­
mianobis umetesobas warmarTavs. sunTqvis procesis zo­
tosinTezis Sedegad warmoiqmneba Jangbadi da organuli
gierTi ZiriTadi sakiTxis ganxilvis Semdeg, yuradRebas
molekulebi, romelTac eukariotebis (mcenareebisa da
gavamaxvilebT sunTqvis sam sakvanZo mimocvlis gzaze:
wyalmcenareebis CaTvliT) mitoqondriebi ujreduli

186
glikolizze, limonmJava ciklsa da JangviT fosforili­ sas -686kkal-is (-2,870kj) tolia (∆ G = - 686 kkal / mol).
rebaze. gaixseneT, rom uaryofiTi ∆ G miuTiTebs imaze, rom qi­
miuri procesis produqtebi ufro nakleb energias Sei­

koncefcia 9.1 caven, vidre moreagire nivTierebebi da rom reaqcia Sei­


Zleba spontanurad wavides – sxva sityvebiT rom vTqvaT,
energiis miwodebis gareSe.
kataboluri gzebi energias kataboluri gzebi uSualod ki ar amoZraveben Sol­
tebs, an kidev gaxsnil nivTierebebs membranis erTi mx­
organuli sawvavis daJangviT aridan meoreze gadaqaCaven, an asruleben sxva ujredul
samuSaoebs; aramed, katabolizmi muSaobs wamyvan qimiur
iZlevian RerZTan – atf-Tan kavSirSi. Tqven atf SeiswavleT me-8
am nawilSi Cven ganvixilavT ujreduli sunTqvisa TavSi. muSa mdgomareobis SesanarCuneblad, ujredma Ta­
da misi monaTesave mimocvlis gzebisaTvis mniSvnelovan visi atf-is maragi unda aRidginos adf da Pi –sagan (ix.
ramodenime process. suraTi 8.12). imis gasagebad, Tu rogor axerxebs amas
ujreduli sunTqva, modiT SeviswavloT iseTi fundamen­
kataboluri mimocvlis gza turi qimiuri procesebi, rogorebicaa Jangva da aRdgena.

da atf-is warmoqmna
Jangva-aRdgeniTi reaqciebi:
organuli naerTebi energias inaxaven maTi atomebis
ganlagebaSi. fermentebis daxmarebiT, ujredi sistema­ Jangva da aRdgena
tiurad Slis potenciuri energiiT mdidar rTul organ­ kataboluri mimocvlis gzebi rogor iZlevian ener­
uli molekulebs, naklebi energiis mqone, ufro martiv, gias glukozisa da sxva organuli sawvavebis daSliT?
narCen produqtebad. qimiuri sawyobebidan miRebuli pasuxis safuZvels warmoadgens eleqtronTa gadatana
energiis garkveuli raodenoba xmardeba muSaobas, xolo qimiuri reaqciebis dros. eleqtronebis gadaadgileba,
darCenili nawili, siTbos saxiT ifanteba. rogorc me-8 organul molekulebSi Senaxuli energiis gamoTavisu­
TavSi iswavleT, metabolur gzebs, romlebic rTuli flebas iwvevs da es energia, saboloo jamSi, atf-is sin­
molekulebis daSlis Sedegad aTavisufleben Senaxul TezisaTvis gamoiyeneba.
energias, kataboluri gzebi ewodeba. erT-erTi katab­
oluri gza _ duRili, aris Saqrebis nawilobrivi daSla,
Jangva-aRdgenis principi
igi Jangbadis gamoyenebis gareSe mimdinareobs. magram
yvelaze metad gavrcelebuli da efeqturi katabol­ mraval qimiur reaqciaSi erTi an ufro meti eleq­
uri gzaa ujreduli sunTqva, romelSic Jangbadi or­ troni (e-) gadaitaneba erTi moreagire nivTierebidan
ganul sawvavTan erTad iwveba. eukariotul ujredebSi, meoreze. am saxiT eleqtronTa gadatanas Jangva-aRdge­
ujreduli sunTqvisaTvis aucilebeli metaboluri aR­ nis reaqciebi ewodeba. Jangva-aRdgenis reaqciebSi, erTi
Wurvilobis umetesoba mitoqondriebSia moTavsebuli. nivTierebis mier eleqtronebis dakargvas daJangva ewo­
meqanizmebis didi sxvaobis miuxedavad,, sunTqva, deba, xolo meoreze eleqtronis damatebas aRdgena. (yu­
principSi, avtomobilis ZravSi benzinis wvas waagavs, radReba miaqcieT, rom eleqtronis damatebas aRdgena
roca Jangbadi ereva sawvavs (naxSirwyalbadebs). sunTqvi­ hqvia. atomze uaryofiTi eleqtronis damateba, am ato­
saTvis sawvavs sakvebi uzrunvelyofs da gamonayofs mis dadebiT muxts amcirebs). ganvixiloT martivi arabi­
warmoadgens naxSirorJangi da wyali. saboloo procesi ologiuri magaliTi, reaqcia element natriumsa (Na) da
SeiZleba Semdegnairad Sejamdes: qlors (CI) Soris, romlis drosac sufris marili war­
organuli naerTebi + Jangbadi moiqmneba:
→ naxSirorJangi + wyali + energia iJangeba
Tumca, naxSirwylebi, cximebi da cilebidan yoveli (eleqtrons kargavs)

maTgani SeiZleba daiSalos da sawvavad iqnas gamoyeneb­ Na + Cl → Na + + Cl-


uli, mainc umjobesia ujreduli sunTqvis safexurebis aRdgeba
Seswavla Saqar glukozis (C 6 H 12 O 6 ) daSlisKkvalda­ (eleqtrons ierTebs)
kval miyoliT; radgan glukoza aris ujredebis mier
yvelaze xSirad gamoyenebuli sawvavi: Cven SegviZlia Jangva-aRdgenis reaqcia Semdegi sax­
C 6 H 12 O 6 + 6 O 2 → 6 CO 2 + 6 H 2 O iT ganvazogadoT:
+ energia (atf + siTbo) iJangeba

glukozis daSla egzoTermuli procesia, romlis Ta­ X e_ + Y → X + Y+


visufali energiis sxvaoba erTi moli glukozis daSli­
aRdgeba

187
reagentebi produqtebi radgan Jangbadi aseTi eleqtrouaryofiTia, yvela dam­
Jangav agentebs Soris, is yvelaze efeqturia.
iJangeba
iseve rogorc burTis aRmarTze atanas sWirdeba en­
ergiis daxarjva, atomidan eleqtronis Gamotyorcnasac
esaWiroeba energia. rac ufro eleqtrouaryofiTia ato­
aRdgeba mi (ufro Zlieria misi miziduloba eleqtronebze), miT
meti energiaa saWiro eleqtronis atomidan mosaSore­
blad. E rodesac eleqtroni naklebad eleqtrouaryofi­
Ti atomidan gadadis metad eleqtrouaryofiT atomze,
kargavs potenciur energias, iseve rogorc burTi kar­
meTani Jangbadi naxSirorJangi wyali gavs energias, roca is daRmarTze migoravs. Jangva-aR­
(aRmdgeni (damJangavi dgenis reaqcia, romelic eleqtronebs gadaaadgilebs
agenti) agenti)
JangbadTan ufro axlos, rogoricaa meTanis wva, gamo­
yofs qimiur energias, romelic SeiZleba muSaobaSi iqnas
suraTi 9.3 meTanis wva, rogorc energiis momcemi Jangva-aRd­
gamoyenebuli.
genis reaqcia. reaqciis dros garemoSi energia gamoiyofa, radgan
eleqtronebi potenciur energias kargaven, roca isini Jangbadis
msgavs eleqtrouaryofiT atomTan ufro axlos aRmoCndebian. organuli sawvavi molekulebis da­
Jangva ujreduli sunTqvis procesSi
JangbadiT meTanis daJangva aris wvis is reaqcia,
zogadi saxiT warmodgenil reaqciaSi, nivTiereba X- romelic gazis quris sanTurasTan mimdinareobs. Aavto­
s, eleqtronebis donors, aRmdgeni agenti ewodeba. igi mobilis ZravSi benzinis wvac Jangva-aRdgeniT reaqciebs
aRadgens Y-s, romelic gacemul eleqtrons Rebulobs. miekuTvneba, gamoTavisuflebuli energia Zravis dguSs
nivTiereba Y, eleqtronTa aqceptori, damJangavi agen­ ubiZgebs. magram energiis momcem Jangva-aRdgeniT pro­
tia. is Jangavs X-s misgan eleqtronis moSorebiT. radgan cess, romelic udides interess iwvevs, aris sunTqva:
eleqtronis gadatana moiTxovs rogorc donors, ise aq­ sakvebis SemadgenlobaSi Semavali glukozisa da sxva
ceptors, daJangva da aRdgena yovelTvis erTdroulad molekulebis daJangva. kidev erTxel ganvixiloT uj­
mimdinareobs. reduli sunTqvis Semajamebeli gantoleba, magram am­
Jangva-aRdgenis yvela reaqciaSi ar xdeba eleqtron­ jerad igi warmovadginoT rogorc Jangva-aRdgeniTi
Ta sruli gadatana erTi nivTierebidan meoreze. zogi procesi:
eleqtronis xarisxs cvlis kovalentur bmebSi ganawile­ iJangeba
biT. magaliTs warmoadgens suraT 9.3-ze gamosaxuli
C6 H 12 O 6 + 6O 2 → 6CO2 + 6H 2O + energia
reaqcia meTansa da Jangbads Soris. rogorc me-2 TavSi
iyo ganmartebuli, meTanis kovalenturi eleqtrone­ aRdgeba
bi TiTqmis Tanabrad aris ganawilebuli erTmaneTTan
dakavSirebul atomebs Soris, radgan naxSirbadsa da rogorc meTanis an benzinis wvis dros, aqac sawvavi
wyalbads TiTqmis erTnairi Tvisoba aqvT valenturi (glukoza) iJangeba da Jangbadi aRdgeba. am procesis
eleqtronebis mimarT, isini TiTqmis erTnairad eleq­ Sedegad eleqtronebi kargaven potenciur energias da
trouaryofiTebi arian. magram, roca meTani reaqciaSi Se­ energia gamoiyofa.
dis JangbadTan, warmoqmnis naxSirorJangs, eleqtronebi Cveulebriv, organuli molekulebi, romlebic didi
naxSirbadis atomisagan gadaixrebian maTi axali koval­ raodenobiT Seicaven wyalbads, saukeTeso sawvavs war­
enturi partniorisaken, Jangbadis atomebisaken, romle­ moadgenen, radgan maTi bmebi eleqtronebis wyaros
bic metad eleqtrouaryofiTebia. sabolood, naxSirba­ mwvervals warmoadgens. am bmebis energia SeiZleba ga­
dis atomi nawilobriv `kargavs~ saziaro eleqtrons, ase moTavisufldes, roca es eleqtronebi `daeSvebian~ qve­
rom, meTani iJangeba. viT energetikuli gradientis mimarTulebiT, rodesac
modiT, axla gamovikvlioT moreagire agent O2 –is be­ isini gadaecemian Jangbads. sunTqvis procesis Semaja­
di. Jangbadis molekulis (O 2) ori atomi Tanabrad iyofs mebeli gantoleba gviCvenebs, rom wyalbadi glukozidan
eleqtronebs erTmaneTs Soris. magram, roca Jangbadi Jangbadze gadadis. magram mniSvnelovani sakiTxi, rac ar
reaqciaSi Sedis meTanis wyalbadTan, wylis warmoqmni­ Cans am tolobaSi, aris is, rom eleqtronis mdgomareoba
sas, kovalenturi bmis eleqtronebi gadaixrebian Jang­ icvleba, roca wyalbadi gadaadgildeba Jangbadisaken,
badisaken ufro axlos (ix.suraTi 9.3). sabolood, Jang­ energia Tavisufldeba (∆ G uaryofiTia). sunTqvis pro­
badis TiToeul atoms aqvs nawilobrivad `mierTebuli~ cesSi glukozis daJangvisas, glukozaSi Senaxuli ener­
eleqtronebi da amgvarad, Jangbadis molekula aRdgeba. gia Tavisufldeba da gamoiyeneba atf-is sinTezisaTvis.

188
nad + nadH
dehidrogenaza
nad+-is aRdgena

(sakvebidan) nadH-is daJangva


nikotinamidi nikotinamidi
(daJanguli (aRdgenili
forma) forma)

suraTi 9.4 nad+, rogorc eleqtronis gadamtani. nad+-is sruli saxelwodeba, nikotinamidad­
enindinukleotidi, misi struqturas aRwers; molekula Sedgeba sakuTari fosfaturi jgufebiT
dakavSirebuli (naCvenebia yviTlad) ori nukleotidisagan. (nikotinamidi azotovani fuZea, magram
igi ar warmoqdgens arc erT imaTTagans, romelic arsebobs dnm-Si an rnm-Si). sakvebSi, organuli
molekulidan ori eleqtronis da erTi protonis (H+) fermentuli gadatana nad+-ze, nad+-s aRad­
gens nadH-mde. meore protoni (H+) ki gamoTavisufldeba. sakvebidan moSorebuli (Camocilebuli)
eleqtronebis umetesoba Tavdapirvelad nad+-ze gadaitaneba.

mTavari energetikuli sakvebi, naxSirwylebi da cx­ procesSi moqmedebs rogorc damJangavi agenti.
imebi, wyalbadTan asocirebuli eleqtronebis rezer­ rogor iWers nad + eleqtronebs glukozisa da sxva
vuarebs warmoadgenen. mxolod aqtivaciis energiis bar­ organuli molekulebisagan? dehidrogenazebad wode­
ieri akavebs eleqtronTa nakads ufro dabali energiis buli fermentebi wyalbadis atomebis erT weevils (ori
mdgomareobaSi (ix. suraTi 8.14). am barieris gareSe, glu­ eleqtroni da ori protoni) aSoreben substrats (magali­
kozis msgavsi sakvebi nivTiereba myisve SeuerTdeboda Tad, Saqari), ris gamoc es ukanaskneli iJangeba. fementi
O 2-s. rodesac Cven aqtivaciis energias vawvdiT gaRvive­ Tavis koferment nad+-s gadascems or eleqtrons erT
bul glukozas, es ukanaskneli iwvis haerze da gamoyofs protonTan erTad (suraTi 9.4). meore protoni wyal­badis
686kal (92,870 kj) siTbos, glukozis erT molekulaze ionis saxiT (H+) Tavisufldeba garSemomyof xsnarSi:
gadaangariSebiT (daaxloebiT, 180 g). sxeulis tempera­
tura ar aris sakmarisad maRali, raTa wva gamoiwvios. Tu  dehidrogenaza 
Tqven SeWamT glukozas, Tqvens ujredebSi fermentebi H H C  OH + nad+ C = O + nad H + H+
aqtivaciis energiis bariers ufro dabla dasweven, riTac  
Saqars safexurebrivi daJangvis saSualebas miscemen.
ori uaryofiTad damuxtuli eleqtronisa da mxo­
energiis safexureobrivi dagroveba nad+- lod erTi dadebiTad damuxtuli protonis miRebiT,
iTa da eleqtronTa gadamtani jaWviT nad+ Tavis muxts aneitralebs da aRdgeba nadH-made.
abreviaturaSi _ nadH _ Cans is wyalbadi, romelsac
Tuki sawvavidan energia ertdroulad gamoTavisufl­ nad + reaqciis Sedegad Rebulobs. nad+ aris ujredul
deba, is ar SeiZleba efeqturad iqnas gamoyenebuli kon­ sunTqvaSi monawile yvelaze mravalmxrivi eleqtronTa
struqciuli muSaobisaTvis. magaliTad, Tuki benzinis aqceptori da Saqris daSlis procesis mraval Jangva-
avzi afeTqdeba, is manqanas Zalian swrafad ver waiyvans. aRdgeniT safexurze moqmedebs.
ujreduli sunTqvis procesSic asevea, glukozis da­ rodesac eleqtroni sakvebidan nad + -s gadaecema,
Jaggva erTi feTqebadi safexuriT ki ar xdeba, aramed, eleqtronebi TavianTi potenciuri energiis Zalian mc­
glukoza da sxva organuli sawvavebis daSla ramodenime ire nawils kargaven. sunTqvis dros warmoqmnili nadH-
safexurad mimdinareobs. yoveli safexuri fermentiT is yoveli molekula energiis sacavs warmoadgens da es
katalizdeba, eleqtronebi glukozidan sak­v anZo safex­ energia SeiZleba gamoyenebul iqnas atf-is sinTezisaT­
urebze Tavisufldeba. rogorc es xSirad xdeba daJang­ vis, rodesac eleqtronebi daasruleben TavianTi ener­
vis reaqciebSi, yoveli eleqtroni protonTan erTad getikuli gradientis mimarTulebiT `daSvebas~ qveviT,
gadaadgildeba wyalbadis atomis saxiT. wyalbadis atom­ nad H-dan Jangbadisaken.
ebi Jangbads uSualod ar gadaecema, pirvelad isini uka­ sabolood rogor aRweven Jangbadamde is eleqtrone­
vSirdeba koferments, romelsac ewodeba nad+ (nikotin­ bi, romlebic sakvebidan amoiRebian da nad H-Si inaxe­
amidadenin dinukleotidi (NAD), vitamin nikotinmJavas bian? Amis gagebaSi dagvexmareba ujreduli sunTqvis
warmoebuli). eleqtronebis aqceptori nad+, sunTqvis Jangva-aRdgeniTi qimiis Sedareba Zalian martiv reaq­

189
suraTi 9.5 eleqtronTa gadamtani jaW­
vis ganxilva. (a) wyalbadsa da Jangbads So­
(sakvebidan nadH-is meSveobiT) ris mimdinare wylis warmomqmneli arakon­
trolirebadi egzoTermuli reaqcia didi
atf-is sinTezi­ raodenobiT energias gamoyofs siTbosa da
saTvis energiis sinaTlis saxiT : afeTqeba. (b) ujreduli
kontrolirebadi sunTqvis dros, igive reaqcia safexureo­

ele
gamoTavisuf- brivad mimdinareobs: eleqtronTa gadam­
Tavisufali energia, G

Tavisufali energia, G
atf
leba.

qtr
tani jaWvi eleqtronTa «grovas » Slis
siTbosa da ufro patara safexurebis seriebad da gamo­

onT
sinaTlis atf
Tavisuflebuli energiis garkveul nawils
feTqebadi

a ga
gamoTavisu­ inaxavs iseTi formiT, romelic SesaZloa
atf
fleba gamoyenebul iqnas atf-is warmosaqmnelad.

dam
(energiis danarCeni nawili gamoTavisufl­

tan
deba siTbos saxiT).

i ja
Wvi
energiis mcire nawilis dakargviT,
sanam sabolood Jangbads ar miaRw­
even, anu eleqtronebis ukanasknel
aqceptors, romelsac eleqtronebis
mimarT Zalian maRali Tvisoba gaaC­
nia. eleqtronis gadamtani yoveli
(a) arakontrolirebadi b) ujreduli sunTqva `daRmavali~ molekula ufro eleq­
reaqcia. trouaryofiTia, vidre misi `aRma­
vali~ mezobeli. amrigad, sakvebidan
nad+-iT amoRebuli eleq­t­ronebi,
ciasTan: wyalbadsa da Jangbads Soris wylis warmoqmniT eleqtronTa gadamtan ja­Wv­Si energiis gradients amci­
mimdinare reaqcia (suraTi 9.5 a). SeurieT H 2 da O 2, en­ reben eleqtrouaryofiT Jangbadis atomSi ufro sta­
ergiis aqtivirebisaTvis gamoiyeneT waperwkali da gaze­ biluri adgilis dasakaveblad. sxvanairad, Jangbadi
bi SeaerTeT feTqebadad. afeTqeba energiis gamoyofas eleqtronebs eweva jaWvis qveda nawilisaken energiis-
warmoadgens, roca wyalbadis eleqtronebi ufro axlos momcemi vardnis formiT, romelic simZimis Zalis mier
miuaxlovdebian Jangbadis eleqtronegatiur atomebs. sagnebis daRmavali mimarTulebiT mizidvis analogiuria.
ujreduli sunTqva aseve aaxloebs wyalbadsa da Jang­ amrigad, ujreduli sunTqvis procesSi, eleqtrone­
bads wylis warmosaqmnelad, magram aq 2 mniSvnelovani bi moZraoben Semdegi `daRmavali~ marSrutiT: sakvebi
gansxvavebaa: pirveli, ujreduli sunTqvis dros, Jang­ → nadH → eleqtronTa gadamtani jaWvi → Jangbadi.
badTan moreagire wyalbadi organuli molekulidan war­ mogvianebiT, am TavSi Tqven ufro mets SeiswavliT imis
moiqmneba da ara wyalbadis molekulisagan (H2). Mmeore, Sesaxeb, Tu rogor iyenebs ujredi am eleqtronebis eg­
sunTqva eleqtronTa gadatanis jaWvs iyenebs raTa erTi zoTermuli vardnis procesSi gamoTavisuflebul ener­
feTqebadi reaqciis sanacvlod, eletqronTa Jangbadze gias atf-is maragis aRsadgenad.
gadatanis procesi daSalos ramodenime energia-gamo­ axla, radgan ujreduli sunTqvis mTavari Jangva-aR­
maTavisuflebel safexurad, (suraTi9.5 b). gadamtani dgeniTi meqanizmebi ganvixileT, modiT mTlianad pro­
jaWvi Sedgeba ramodenime molekulisagan, umetesad cess SevxedoT.
cilebisagan, romlebic CaSenebulia mitoqondriis Sida
membranaSi. sakvebidan amoRebuli eleqtronebi nadH-is
formiT gadaitanebian `wverisaken~ _ jaWvis maRalener­
ujreduli sunTqvis procesis
giuli Tavisaken. `fskerze~_ dabalenergiul boloze, safexurebi: winamimoxilva
Jangbadi am eleqtronebs miizidavs wyalbadis birTvTan
sunTqva aris sami metaboluri safexuris erToblivi
erTad da warmoqmnis wyals.
funqcia:
nadH-idan Jangbadze eleqtronebis gadatana egzo­
Termuli procesia da Tavisufali energiis sxvaoba 1. glikolizi (TavSi gamosaxuli iqneba momwvano-mo­
udris -53kkal/moli (-222 kj/moli). imis magivrad, rom lurjo feriT)
es energia erT feTqebad safexurze gamoTavisufl­ 2. limonmJava cikli (TavSi gamosaxuli iqneba narin­
des da tyuilubralod daixarjos, eleqtronebi eSve­ jisfer-vardisferiT)
bian jaWvis daRmavali mimarTulebiT, erTi matarebeli 3. JangviTi fosforilireba: eleqtronTa transpor­ti
molekulidan Semdegisaken, yovel momdevno safexurze da qemiosmosi (TavSi gamosaxuli iqneba iisferiT).

190
suraTi 9.6 ujreduli sunTqvis ganxilva. gli­
nadH-iT da
ko­lizis procesSi, glukozis TiToeuli molekula
nadH-iT
fadH2-iT ix­­liCeba naerT piruvatis 2 molekulad. piruvati
gadatanili
gadatanili aR­wevs mitoqondriaSi, sadac limonmJava cikliSi iJan­
eleqtronebi
eleqtronebi geba naxSirorJangamde. nadH-s da mis msgavs kofer­
ment fadH2-s glukozidan amoRebuli eleqtronebi
gadaaqvs eleqtronTa gadamtan jaWvze, romelic mito­
JangviTi
glikolizi limon­ qondriis Sida membranaSia CaSenebuli. JangviTi fos­
fosforili­
mJava forilirebis Sedegad, eleqtronTa gadamtani jaWvi
glukoza piruvati reba: eleqtronTa
cikli transporti da qimiur energias iseT formaSi gardaqmnis, romelic
qemiosmosi
qemiosmosad wodebul procesSi atf-is sinTezisaTvis
gamoiyeneba.

atf atf atf

substratuli substratuli JangviTi


fosforilireba fosforilireba fosforilireba

suraTi 9.7 substratuli fosforilireba. zogi


atf warmoiqmneba organuli molekulidan fosfa­
fermenti fermenti
turi jgufis uSualod, fermentulad atf-ze ga­
dataniT.
adf

teqnikurad ganmartebulia, rom ujre­ substrati atf


duli sunTqva moicavs mxolod im proce­
produqti
sebs, romlebic Jangbads (O 2) saWiroeben:
limonmJava cikli da JangviTi fosforili­
reba. radgan ujredTa umetesoba, romlebic bads da wyalbadis ionebs (H+) da warmoiqmneba wyali (ix.
energias glukozidan warmoqmnian, wored glikolizs suraTi 9.5 b). jaWvis yovel safexurze gamoTavisufle­
iyeneben limonmJava ciklis sawyisi masalis warmosaqm­ buli energia inaxeba iseTi formiT, rom mitoqondrias
nelad, Cven masSi vrTavT glikolizsac, Tumca is ar SeuZlia is gamoiyenos atf-is warmosaqmnelad. atf-is
saWiroebs O2-s, sinTezis am xerxs JangviTi fosforilireba ewodeba,
rogorc naCvenebia 9.6 suraTze, ujreduli sunTqvis radgan mas eleqtronTa gadamtani jaWvis Jangva-aRdgen­
pirveli ori safexuri, glikolizi da limonmJava cikli,
iTi reaqciebi amaragebs energiiT.
warmoadgenen kataboluri mimocvlis gzebs, romlebic
mitoqondriis Sida membrana aris eleqtronTa trans­
glukozas da sxva organul sawvavs Slian. glikolizi,
portisa da qemiosmosis adgili, Pprocesebisa, romlebic
romelic citozolSi mimdinareobs, degradaciis pro­
erTad warmoadgenen JangviTi fosforilirebas. sunTq­
cess iwyebs glukozis gaxleCiT 2 molekula piruvatad.
vis Sedegad warmoqmnili atf-is 90% swored JangviTi
limonmJava cikli, romelic mitoqondriul matriqsSi
fosforilirebis Sedegad miiReba. atf-is ufro mcire
mimdinareobs, glukozis daSlis process asrulebs pi­
raodenoba warmoiqmneba uSualod glikolizisa da li­
ruvatis warmoebulis naxSirorJangamde daJangviT. ase,
monmJava ciklis ramodenime reaqciaSi, substratuli
rom sunTqvis Sedegad warmoqmnili naxSirorJangi, da­
fosforilirebis (suraTi 9.7) saxeliT cnobili meqa­
Janguli organuli molekulis frgments warmoadgens.
nizmiT. atf-is sinTezi am xerxiT maSin mimdinareobs,
glikolizisa da limonmJava ciklis zogierTi safexuri
Jangva-aRdgeniT reaqcias warmoadgens, romelSic de­ rodesac fosfaturi jgufi ferments substratis
hidrogenazuli fermentebi eleqtronebs gadaitanen molekulidan gadaaqvs adf-ze, nacvlad imisa, rom ara­
substratebidan nad+ -ze da warmoqmnian nadH-s. sunTq­ organuli fosfori daamatos adf-s, rogorc es xdeba
vis procesis mesame safexurze, eleqtronTa gadamtani JangviTi fosforilirebis dros. `substratis moleku­
jaWvi eleqtronebs Rebulobs pirveli ori safexuris lad~ aq iwodeba organuli molekula, romelic war­
daSlis produqtebidan (yvelaze xSirad nadH-iT) da am moiqmneba glukozis katabolizmis procesSi.
eleqtronebs gadascems erTi molekulidan meores. jaW­ naxSirorJangamde da wylamde daSlili glukozis
vis boloSi, eleqtronebi uerTdeba molekulur Jang­ erT molekulaze ujredi 38 molekula atf-s warmoqm­

191
nis, romelTagan ToTieuli 7.3 kkal/moli Tavisufal
energias Seicavs. sunTqvis procesi metad Zvirfasia en­
ergetikuli TvalsazrisiT erT molekula glukozaze glikolizi limon- JangviTi
mJava fosfori-
gaangariSebiT (686kkal/moli). amitom ujredisaTvis cikli lireba
gacilebiT ufro praqtikulia masze muSaoba.
es winamimoxliva warmodgenas gviqmnis imaze, Tu
rogor arian morgebuli ujreduli sunTqvis mTlian atf atf atf

procesze glikolizi, limonmJava cikli da JangviTi


energiis investiciis faza
fosforilireba. Cven axla mzad varT imisaTvis, rom
ufro axlos ganvixiloT sunqTvis am sami safexuridan glukoza
TiToeuli.

moxmarebuli

9.1
2 adf 2 atf

koncefcia Semowmeba

1. mocemul Jangva-aRdgeniT reaqciaSi romeli naer­ energiis gamomuSavebis faza

Ti iJangeba da romeli aRdgeba? warmoqmnili


4 adf 4 atf
2. C4H 6O 5 + nad+ → C 4H4O 5 + nadH + H+

2 nad+ + 4 e _ + 4 H+ 2 nadH + 2 H+

koncefcia 9.2 2 piruvati + 2H2O

sufTa mogeba

glikolizi qimiur energias glukoza 2 piruvati + 2H2O

agrovebs glukozis piruvatamde warmoqmnili 4 atf – moxmarebuli 2 atf 2 atf

2 nad+ + 4 e _ + 4 H+ 2 nadH + 2H+


daJangviT
suraTi 9.8 energiis moxmareba da gamomuSaveba
sityva glikolizi niSnavs `Saqris gaxleCas~ da es
glikolizis procesSi.
zustad asaxavs imas, rac xdeba mimocvlis am gzis dros.
glukoza, eqvsnaxSirbadiani Saqari, ixliCeba or sam­
naxSirbadian Saqrad. es ufro mcire Saqrebi SemdgomSi
iJangebian da maTi atomebi ise gadanawildebian rom war­ vatis 2 molekulaSi aRiricxeba. glikolizis procesSi
moqmnan 2 molekula piruvats. (piruvati aris piroyurZ­ arc erTi CO 2 ar gamoiyofa. glikolizi mimdinareobs
nis mJavas ionuri forma). rogorc Jangbadian, ise uJangbado areSi. magram, Tu
rogorc Semdgom 2 furcelze ganTavsebul 9.8 su­ ki areSi O 2 aris warmodgenili, piruvatsa da nadH-Si
raTzea Sejamebuli da 9.9 suraTze axsnili, glikolizi Senaxuli qimiuri energia SeiZleba amoRebul iqnas li­
Seicavs 10 safexurs, romlebic SeiZleba 2 stadiad monmJava cikliTa da JangviTi fosforilirebiT, Sesa­
gaiyos. Eenergiis dabandebis (investirebis) stadiaze bamisad.
ujredi atf-is 2 molekulas xarjavs. am investiciis
gadaxda dividentebiT xdeba energiis gacemis (gadax­

9.2
dis) stadiaze, roca atf warmoiqmneba substratuli
fosforilirebiT da nad + aRdgeba nadH-mde sakvebis koncefcia Semowmeba
(am SemTxvevaSi glukoza) daJangvisas gamoTavisufle­
buli eleqtronebiT. glukozis erTi molekulidan 1. glikolizis procesSi Jangva-aRdgeniTi reaqciis
glikolizis procesSi miRebuli saboloo energia Sead­ dros (9.9 naxatze me-6 safexuri) romeli molekula
gens 2 atf-s damatebuli 2 nadH. moqmedebs, rogorc damJangavi agenti? aRmdgeneli
9.9 suraTze yuradReba miaqcieT, rom glukozaSi agenti?
Tavdapirvelad arsebuli naxSirbadis atomebi, piru­

192
suraTi 9.9 glikolizis
ufro dawvrilebiT gacnoba.
marjvniv arsebuli saorien­
tacio diagrama glikolizs limon- JangviTi
glikolizi
akavSirebs sunTqvis srul mJava fosfori-
procesTan. mTavar diagra­ cikli lireba
maze gamosaxul qimiur de­
talebis gavleniT, Tqvens
glukoza warmodgenas glikolizze nu
SemofarglavT rogorc mx­ atf atf atf
olod atf-isa da nadH-is
atf wyaroze.
1
energiis investiciis faza
heqsokinaza 1 glukoza xvdeba ujredSi da fosforilirdeba ferment heqsokinaz­
adf aTi, romelsac fosfatis jgufi gadaaqvs atf-idan Saqarze. fosfa­
tis jgufis muxti Saqars iWers ujredSi, radgan plazmuri membrana
ionebis gaumtaria. fosforilireba glukozas aseve qimiurad ufro
P
aqtiurs xdis. am diagramaze, fosfatis jgufis an eleqtronTa wyvi­
lis gadatana erTi moreagire naerTidan meoreze gamosaxulia Sew­
yvilebuli isrebiT :

glukozo-6-fosfati

2
2 glukozo-6-fosfati gadaewyoba sakuTar izomerad, fruqtozo-6-
fosfoglukoizomeraza
fosfatad.

fruqtozo-6-fosfati

atf
3 3 am ferments fosfatis jgufi atf-idan gadaaqvs Saqarze, glikolizis
fosfofruqtokinaza procesSi meore molekula atf-is CadebiT (gaxarjviT). aqamde, 2 atf
daixarja. mopirdapire boloze arsebuli fosfatis molekulis gamo,
adf Saqari axla ukve mzad aris Suaze gasaxleCad. Ees aris glikolizis
regulaciis sakvanZo safexuri ; fosfofruqtokinaza alosterulad
P P regulirdeba atf-isa da misi produqtebis mier.

fruqtozo-1,6-bifosfati 4 es aris reaqcia, romlis gamoc glikolizma miiRo Tavisi saxelwo­


deba. fermentis molekula xleCs Saqris molekulas 2 gansxvavebul
4 samnaxSirbadian Saqrad : dihidroqsiacetonfosfatad da gliceral­
aldolaza dehid-3-fosfatad. es ori Saqari erTmaneTis izomerebi arian.

P 5
izomeraza
5 izomeraza akatalizebs or samnaxSirbadian Saqars Soris Seqcevad
gardaqmnas. es reaqcia ujredSi wonasworobas verasodes aRwevs,
radgan glikolizis Semdgomi fermenti substratad moixmars mx­
P olod gliceraldehid-3-fosfats ( da ara dihidroqsiaceton
dihidroqsiaceton- fosfats). es wonasworobas gadaxris gliceraldehid-3-fosfa­
gliceralde-
fosfati tis mimarTulebiT, romelic warmoqmnisTanave Sordeba. ase, rom
hid-3- fosfati
saboloo Sedegi me-4 da me-5 safexurebisa aris eqvsnaxSirbadiani
Saqris gaxleCa 2 molekula gliceraldehid-3-fosfatad. TiToeuli
maTgani progresirebs glikolizis darCenil safexurebze.

193
energiis gamomuSavebis faza
2 nad H 6
es fermenti gliceraldehid-3- fosfatis dakavSirebiT Tavis aqti­
triozofosfatde-
hidrogenaza ur centrSi akatalizebs 2 Tanamimdevrul reaqcias. pirveli, Saqari
6
iJangeba eleqtronebisa da H+-is gadataniT nad+-ze, da warmoiqmne­
P 1
2 nad H ba nadH (Jangva-aRdgenis reaqcia). es reaqcia Zlier egzoTermulia
da fermenti gamoyofili energiis gamoyenebiT fosfatis jgufs mia­
bams daJangul substratze da warmoqmnis Zlier maRali potenciuri
energiis mqone produqts. Ffosfatis wyaros warmoadgens araorgan­
P
uli fosforis ionebis maragi, romelic mudam imyofeba citozol­
Si. yuradreba miaqcieT, rom energiis gamomuSavebis fazaSi koefi­
cienti 2 yvela molekulas udgas win. es safexurebi mimdinareoben
P mas Semdeg rac glukoza or samnaxSirbadian Saqrad gaixliCeba. (me-4
1,3-bifosfoglicerati
safexuri).
2 adf

7 glikolizi warmoqmnis atf-is garkveul raodenobas substratuli


7
fosfoglicerokinaza fosforilirebis gziT. wina safexurze damatebuli fosforis jgu­
2 atf fi gadaitaneba adf-ze egzoTermuli reaqciis Sedegad. glikolizis
procesSi CarTuliGglukozis TiToeuli molekulisaTvis, me-7
safexuri warmoqmnis 2 atf-s, radgan yoveli produqti Saqris
gaxleCis safexuris Semdeg (me-4 safexuri), ormagdeba. gaixseneT,
rom 2 atf iyo Cadebuli Saqris gasaxleCad mosamzadeblad. atf-is
es vali, axla gadaixdeba. glukoza gardaiqmneba 2 molekula 3-fos­
fogliceratad, romelic Saqari ar aris. Saqrebis damaxasiaTebeli
karbonilis jgufi iJangeba karboqsilis jgufad (-COO-), organuli
P mJavebis damaxasiaTebeli niSani. Saqari daiJanga me-6 safexurze da
3-fosfoglicerati axla daJangvis Sedegad miRebuli energia gamoiyeneba atf-is warmo­
saqmnelad.
8
fosfogliceromutaza
Semdeg, es fermenti kvlav daabinavebs darCenil fosfatis jgufs. es
8 safexuri substrats Semdegi reaqciisaTvis amzadebs.

2-fosfoglicerati

9
9 es fermenti substratSi warmoqmnis ormag bmas wylis moleku­
enolaza lis gamoyofiT, da iZleva fosfoenolpiruvats (fep). substratis
eleqtronebi ise gadalagdebian, rom darCenili fosfaturi bma Za­
lian arastabiluri xdeba da substrats amzadebs Semdgomi reaqci­
isaTvis.

P

fosfoenolpiruvati

2 nad H
glikolizis bolo reaqcia kidev warmoqmnis atf-s fosfatis jgufis
10 pep-dan adf-ze gadataniT. es aris substratuli fosforilirebis
piruvatkinaza 10 meore magaliTi. radgan es safexuri orjer mimdinareobs TiToeuli
2 atf glukozis molekulisaTvis, 2 atf warmoiqmneba. jamSi, glikolizi
energiis investirebis fazaSi (pirveli da me-3 safexurebi) moixmars
2 atf-s da warmoqmnis 4 atf-s energiis gamomuSavebis fazaSi (me-7
da me-10 safexurebi), 2 atf sufTa mogeba miiReba. glikolizi atf-
is investicias 100%-iT ixdis. damatebiTi energia inaxeba me-6 safex­
urze nadH-Si, romelic SeiZleba gamoyenebul iqnas atf-is war­
mosaqmnelad JangviTi fosforilirebis gziT, Tuki areSi Jangbadi
arsebobs. Gglukoza ixliCeba da iJangeba piruvatis 2 molekulamde,
piruvati glikolizuri gzis bolo produqti. Tuki Jangbadi arsebobs, piru­
vatis qimiuri energia SeiZleba amoRebul iqnas limonmJava cikliT.

194
koncefcia 9.3 JangviTi
glikolizi limon-
mJava fosfori-
organuli molekulebis piruvati cikli lireba
(glikolizidan, 2 moleku­
energiis-momcemi Jangvis la erT glukozaze)
atf atf atf
procesi limonmJava cikliT
mTavrdeba nad +
glikolizi glukozaSi Senaxuli qimiuri energiis CoA
meoTxedze naklebs aTavisuflebs. energiis umete­ nad H
si nawili rCeba piruvatis 2 molekulaSi. Tu ki areSi acetil kofermenti A
molekuluri Jangbadi arsebobs, piruvati Sedis mito­
CoA
qondriaSi, sadac limonmJava ciklis fermentebi daas­
ruleben organuli sawvavis daJangvas.
CoA
aqtiuri transportis gziT mitoqondriaSi Sesasv­
lelad piruvati jer gardaiqmneba naerTad, romelsac
ewodeba kofermenti A, an acetil CoA (suraTi 9.10). gli­
kolizisa da limonmJava ciklis damakavSirebeli es sa­
fexuri mimdinareobs multifermentuli kompleqsis
meSveobiT, romelic 3 reaqciis katalizs axdens: 1 piru­ limonmJava
_
vatis karbiqsilis jgufi (_COO ), romelic ukve sru­ cikli
lad daJangulia da amgvarad, mcire qimiuri energia aqvs,
scildeba da gareT gamoiyofa rogorc CO2-is molekula. fadH2 3 nad+
(es sunTqvis procesSi pirveli safexuria, romelzec
CO2 gamoiyofa). 2 darCenili 2 naxSirbadiani fragmenti fad nadH
iJangeba da warmoiqmneba naerTi saxelwodebiT acetati
(ZmarmJavas ionuri forma). gamoyofili eleqtronebi
adf P
ferments gadaaqvs nad +-ze da energia inaxeba nadH- 1
is formiT. 3 sabolood, kofermenti A, B vitaminidan atf
warmoqmnili gogirdSemcveli naerTi, acetats miebmeba
arastabiluri bmiT (klaknili xazi 9.10 suraTze), rac

suraTi 9.11 limonmJava ciklis mimoxilva. glukozis TiToeul


fuZeze danaxarjisa da mogebis dasaangariSeblad 2-ze gamravleba
citozoli mitoqondria imitom xdeba, rom glukozis TiToeuli molekula glikolizis pro­
cesSi ixliCeba piruvatis 2 molekulad.

nad + nad H
CoA acetilis jgufs (mibmuli acetati) Zlier reaqciis un­
arians xdis. am qimiuri samzadisis produqti acetil
CoA, axla mzad aris Tavisi acetilis jgufis limonmJava
ciklSi Semdgomi daJangvisaTvis CasarTavad,.
acetil limonmJava cikls aseve uwodeben samnaxSirbadiani
piruvati kofermenti A
kofermenti A mJavebis cikls, an krebsis cikls, es ukanaskneli ger­
satransporto cila manel-ingliseli mecnieris hans krebsis pativsacemad.
man es cikli 1930-ian wlebSi aRmoaCina. cikli moqmedebs,
rogorc metaboluri Rumeli, romelic piruvatidan
suraTi 9.10 piruvatis gardaqmna acetil koferment A-d, kavSiri
glikolizsa da limonmJava cikls Soris. radgan piruvati aris damux­ warmoqmnil organul sawvavs Jangavs. 9.11 suraTze Se­
tuli molekula, mas SeuZlia mitoqondriaSi SeaRwios aqtiuri trans­ jamebulia Sesvla (datvirTva) da gamoSveba, roca pi­
portis meSveobiT, satransporto cilis daxmarebiT. Semdeg, ramoden­
ruvati iSleba 3 molekula CO 2-ad, piruvatis acetil
ime fermentisagan Sedgenili kompleqsi (piruvatdehidrogenazuli
kompleqsi) akatalizebs sam safexurs, romlebic Semdeg aris aRwerili CoA-d gardaqmnis dros gamoyofili CO2-is CaTvliT.
teqstSi. acetil koferment A-s acetilis jgufi, limonmJava ciklSi ciklis erTi brunis dros warmoiqmneba 1 molekula atf
erTveba. CO2–is molekula difuzirdeba ujredis gareT.
substratuli fosforilirebiT, xolo qimiuri ener­

195
1 acetil kofermenti A Tavis 2 naxSirbadian acetilis
JangviTi
glikolizi limon- jgufs umatebs oqsaloacetats da warmoqmnis citrats.
mJava fosfori-
cikli lireba

atf atf atf


S _ CoA 2

citrati gar­
daiqmneba Tavis
izomerad, izoc­
acetil kofermenti A itratad, wylis
8 erTi molekulis
substrati CoA _ SH moSorebiT da
iJangeba, nad+ meoris damate­
aRdgeba nadH- biT.
mde da xelaxla nad H
warmoiqmneba 1
oqsaloacetati.
nad +
oqsaloacetati
8
2

malati citrati
3
izocitrati
7 citrati kargavs
wylis damatebiTi limon-mJava CO 2–is moleku­
molekula bmebs las da miRebuli
gadaawyobs sub­
cikli 3
nad + naerTi iJangeba
7
stratSi. nad+-is nadH-
mde aRdgeniT.
nad H

fumarati CoA _ SH
α − ketoglu­
tarati

6 CoA _ SH 4

4
fadH2 5
nad + meore CO2 ikarge­
6
fad ba da miRebuli
ori wyalbadi naerTi iJangeba
suqcinati P S _ CoA nad H
nad+-is nadH-
gadaitaneba
fad-ze, war­ gtf gdf suqcinilko­ mde aRdgeniT.
moiqmneba fadH2 fermenti A Semdeg, darCe­
da daJanguli nili molekula
suqcinati. adf aramyari bmiT
ukavSirdeba ko­
ferment A –s.
atf

5 kofermenti A Senacvldeba fosfaturi jgufiT,


romelic gadaitaneba gdf-ze gtf-is warmosaqmne­
lad, da Semdeg ki adf-ze atf-is warmosaqmnelad
(substratuli fosforilireba).

suraTi 9.12 limonmJava ciklis ufro de­ miaqcieT, rom naxSirbadis is atomebi rom­ qondriul matriqsSi. gamonaklisia fermen­
taluri gacnoba. qimiur struqturebSi, wi­ lebic ciklSi xvdebian acetil koferment ti, romelic akatalizebs me-6 safexurs, igi
Teli Srifti kvaldakval miyveba im 2 naxSir­ A-dan, pirvelive brunis ganmavlobaSi ar moTavsebulia mitoqondriis Sida membra­
badis atomis bedisweras, romlebic ciklSi toveben cikls. isini ciklSi rCebian, mom­ naSi. karbonilis mJavebi warmodgenilia ion­
xvdebian acetil koferment A-dan (pirveli devno brunis drosac, mas Semdeg rac aceti­ izirebul mdgomareobaSi, rogorc _ COO
_
)safexuri, da lurji Srifti miuTiTebs im lis meore jgufi emateba, isini gansxvavebul , radgan mitoqondriuli pH–is pirobebSi
2 naxSirbadze, romlebic cikls toveben mdebareobebs ikaveben molekulebSi. amis upiratesad ionizebuli formebi arian. mag­
CO2–is formiT me-3 da me-4 safexurebze. Sedegad, oqaloacetati, romelic me-8 safex­ aliTad, citrati aris limonis mJavas ioni­
(wiTeli moniSvna mxolod me-5 safexuramde urze aRdgeba, yovelTvis naxSirbadis gansx­ zebuli forma.
midis, Tqven SegiZliaT gaagrZeloT im nax­ vavebuli atomebisagan Sedgeba. limonmJava
Sirbadebis kvaldakval miyola). yuradreba ciklis yvela fermenti moTavsebulia mito­

196
giis umetesi nawili gadaitaneba nad+-sa da monaTesave
koferment fad-ze Jangva-aRdgeniTi reaqciebis dros.
aRdgenil kofermentebs nadH da fadH 2, maRalener­
koncefcia 9.3
getikuli eleqtronebis tvirTi gadaaqvT eleqtronTa
JangviTi fosforilirebis
gadamtani jaWvisaken.
modiT, axla limonmJava cikli ganvixiloT ufro dros, qemiosmosi eleqt­r onebis
detalurad. cikls 8 safexuri gaaCnia, romelTagan Ti­
Toeuli specifiuri fermentiT katalizdeba. 9.12 su­ transports atf-is sinTezTan
raTze Tqven SegiZliaT dainaxoT, rom limonmJava cik­
awyvilebs
lis yovel brunze 2 naxSirbadi (wiTeli) Sedis acetilis
am TavSi, Cveni ZiriTadi mizania imis Seswavla, Tu
jgufis SedarebiT aRdgenili formiT (1-li safexuri)
rogor agroveben ujredebi sakvebis energias atf-is
da 2 gansxvavebuli naxSirbadi (lurji) gadis CO2-is
sinTezisaTvis. sunTqvis procesis aqamde ganxilul me­
srulad daJanguli formiT (me-3 da me-4 safexurebi).
tabolur stadiebSi _ glikolizi da limonmJava cikli
acetil CoA-s acetilis jgufi ciklSi CaerTveba naerT
_ glukozis TiTo molekulidan 4atf molekula war­
oqsaloacetatTan gaerTianebiT da warmoqmnis citrats
moiqmneba: aqedan 2atf glikolizSi da 2atf limon­
(1-li safexuri). (citrati aris limonis mJavas ionize­
mJava ciklSi. mocemul etapze, nadH-is ( da fadH2-is)
buli forma, swored amis gamo hqvia cikls saxeli). Semd­
molekulebSi imyofeba sakvebidan gamoyofili ener­
gom 7 safexurze citrati iSleba da isev oqsaloacetati
giis umetesi nawili. aRniSnuli eleqtronTa eskorti
miiReba. Swored, oqsaloacetatis regeneraciis gamo, es
glikolizsa da limonmJava cikls akavSirebs JangviTi
procesi ciklis saxes Rebulobs.
fosforilirebis meqanizmTan, romelic eleqtronTa
ciklSi moxvedrili acetilis yoveli jgufisaTvis
gadamtani jaWviT gamoTavisuflebul energias iyenebs
3 nad + aRdgeba nadH-mde (me-3, me-4 da me-8 safexurebi).
atf-is sinTezisaTvis. am nawilSi Tqven pirvel rigSi
me-6 safexurze eleqtronebi nad+-ze ki ar gadaitaneba,
imas SeiswavliT, Tu rogor muSaobs eleqtronTa gad­
aramed eleqtronTa gansxvavebul aqceptorze fad-ze
amtani jaWvi, Semdeg ki, Tu rogor awyvilebs mitoqon­
(flavinadenindinukleotidi, romelic warmoiSoba vi­
driis Sida membrana eleqtronTa gadaadgilebas jaWvis
tamin riboflavinidan). limonmJava ciklis me-5 safex­
daRmavali mimarTulebiT, atf-is sinTezTan.
urze warmoiqmneba gtf-is molekula. es xdeba uSualod
substratuli fosforilirebiT da aRniSnuli safexuri
msgavsia glikolizis im safexurebisa, romelTa drosac eleqtronTa transportis gza
atf warmoiqmneba. es gtf SemdgomSi gamoiyeneba atf-
eleqtronTa gadamtani jaWvi warmoadgens mito­
is sinTezisaTvis da uSualod mxolod atf warmoiqm­
qondriis Sida membranaSi ganlagebul molekulaTa na­
neba limonmJava ciklSi. sunTqvis procesSi gamoyofili
krebs. mitoqondriis Sida membrana kristebis saxiT aris
atf-is umetesi nawili JangviTi fosforilirebis dros
Cawyobili da es misi zedapiris farTobs zrdis. amiT ki
warmoiqmneba, maSin roca limonmJava ciklis dros war­
TiToeul mitoqondriaSi, aTasobiT jaWvisaTvis aris
moqmnili nadH da fadH2 –s realurad, eleqtronebi
uzrunvelyofili sivrce. (kidev erTxel vxedavT, rom
gadaaqvT sakvebidan eleqtronTa gadamtani jaWvisaken.
struqtura Seesabameba funqcias). jaWvis komponentTa
isini process amarageben im energiiT, romelic adf-is
umetesobas warmoadgenen cilebi, romlebic multicilo­
atf-ad gardaqmnisaTvis aris saWiro. Cven am process
van kompleqsebis saxiT arian warmodgenili da danomril­
Semdgom nawilSi ganvixilavT.
ia I-dan IV-mde. am cilebTan mWidrod aris dakavSirebulia
prostetuli jgufebi, aracilovani komponentebi, rom­

9.3
lebsac arsebiTi mniSvneloba aqvT zogierTi fermentis
koncefcia Semowmeba katalituri funqciis gamosavlenad.
9.13. suraTze naCvenebia eleqtronTa gadamtan jaWv­
1. limonmJava ciklis Jangva-aRdgenis reaqciebi­
Si arsebuli eleqtronTa gadamtanebis Tanamimdevroba
dan, energiis yvelaze didi raodenoba romel
da Tavisufali energiis vardna eleqtronTa moZrao­
molekulaSi aris Senaxuli? es molekulebi rogor
bisas jaWvis bolosaken. jaWvis gaswvriv eleqtronTa
gardaqmnian TavianT energias iseT formaSi, ro­
moZraobisas eleqtronTa matareblebis aRdgenili da
melic atf-is sinTezisaTvis gamoiyeneba?
daJanguli formebi monacvleoben, imis mixedviT isini
2. romeli ujreduli procesi warmoqmnis im nax­
eleqtronebs iReben Tu gascemen. jaWvis TiToeuli kom­
SirorJangs, romelsac Tqven amoisunTqavT?
ponenti aRdgeba, roca igi eleqtronebs iRebs Tavisi
`zeda~ mezoblisagan, romelsac ufro dabali Tvisoba
aqvs eleqtronebis mimarT (naklebad eleqtrouaryofi­

197
amtani jaWvis pirvel molekulaze. es molekula fla­
voproteinia. mas ase imitom uwodeben, rom mis pros­
limon
Jangv. tetul jgufs warmoadgens flavin mononukleotidi
glikolizi fosfor. el.
mJava
cikli transp. da (fmn pirvel kompleqsSi). momdevno Jangva-aRdgeniT
qemoosmosi
reaqciaSi plavoproteini ubrundeba Tavis daJangul
formas, radgan eleqtronebs gadascems rkina-gogir­
atf atf atf dovan cilas (Fe· S pirvel kompleqsSi). es ukanaskneli
cilaTa im ojaxis erT-erTi warmomadgenelia, romelSic
nad H mWidrod aris dakavSirebuli rkina da gogirdi. rki­
na-gogirdovani cila Semdeg eleqtronebs gadascems
naerTs, romelsac ubiqinoni (9.13 suraTze) ewodeba. igi
mcire zomis hidrofobur molekulas warmoadgens da
fadH2
eleqtronTa ga­d amtani jaWvis erTaderTi aracilovani
multifermentuli
O2-is Sesabamisi (kkal/mol) Tavisufali energia (G)

kompleqsebi wevria. ubiqinoni garkveul kompleqsebSi ki ar Cerde­


fmn fad ba mudmivad, aramed membranaSi gadaadgilebis unariT
gamoirCeva.
jaWvSi, ubiqinonsa da Jangbads Soris arsebul eleq­
cit b tronTa gadamtanebis umetesobas warmoadgenen cile­
bi, romelTac citoqromebi ewodeba. maT prostetul
jgufs hemi warmoadgens. hemi Seicavs rkinis atoms, ro­
cit c1
melic eleqtronebs iRebs da gascems. (igi sisxlis wi­
cit c
Teli ujredebis cilis, hemoglobinis molekulaSi ar­
cit a sebuli hemis jgufis msgavsia, mxolod im gansxvavebiT,
cit a1 rom hemoglobinis molekulaSi arsebul rkinas gadaaqvs

membranaTSorisi sivrce
membranaSi ar­
sebuli rotori
miTiTebulis
msgavsad brunavs,
roca H + mie­
dineba gverdiT
H+–is gradientis
daRmavali mimar­
TulebiT.

membranaSi CaZiru­
2 H+ + 1/2 li statori iWers
girCas stabilu­
rad (umoZraod).

Cxiri (an `Rero~)


romelic grZel­
deba girCaSi, aseve
moZraobs da aaq­
suraTi 9.13 eleqtronTa gadaadgilebis dros Tavisufali ener­
tivebs katalitur
gia icvleba. nadH-dan Jangbadisaken moZravi eleqtronebis sruli
saits girCaSi.
energiis xarJva (∆G) aris 53 kkal/mol, magram es `vardna~ eleqtronTa
gadamtan jaWvSi ufro patara safexurebis seriebad aris dayofili.
(aq Jangbadis atomi warmodgenilia rogorc 1/2 O2, imis xazgasasme­ sami katalituri
lad, rom eleqtronTa gadamtani jaWvi aRadgens molekulur Jang­ saiti uZrav gir­
bads O2-s, da ara Jangbadis individualur atoms. yoveli 2 nadH adf CaSi araorganul
molekulisaTvis, 1 molekula O2 aRdgeba 2 H2O –mde). fosfats akav­
atf
P 1 Sirebs adf-Tan
atf-is warmosaqm­
Tia). Semdeg igi isev ubrundeba Tavis daJangul formas, mitoqondriuli matriqsi nelad.
roca igi eleqtronebs gadascems Tavis `qveda~, ufro me­
suraTi 9.14 atf sinTaza, molekuluri wisqvili. atf sinTazas
tad eleqrtouaryofiT mezobels.
cilovani kompleqsi moqmedebs rogorc wisqvili, romelic imarTe­
modiT, axla ufro dawvrilebiT ganvixiloT eleqt­ ba wyalbadis ionebis nakadiT. es kompleqsi arsebobs eukariotebis
ronTa gadamtani jaWvi 9.13 suraTze. Gglikolizisa da miroqondriasa da qloroplastebSi da prokariotebis plazmur
limonmJava ciklis dros sakvebidan nad +-iT amoRebuli membranaSi. atf sinTazas Semadgeneli oTxi nawilidan TiToeuli
eleqtronebi nad H-idan gadaitaneba eleqtronTa gad­ Sedgeba ramodenime polipeptiduri suberTeulisagan.

198
mitoqondriis
Sida membrana
Jangv.
glikolizi limon fosfor. el.
mJava
cikli transp. da
qemoosmosi

atf atf atf


membranaTSorisi sivrce

eleqtronTa
gadamtanebis cit c
cilovani kom­
pleqsi

atf
mitoqondriis
Sida membrana

sinTaza

fadH2 fad

nad H nad +
adf P 1 atf
(eleqtronebi
gadaaqvs sakvebidan)
mitoqondriuli
matriqsi

eleqtronTa gadamtani jaWvi qemiosmosi


eleqtronTa transporti da protonebis (H+) gadaqaCva, H+-is isev ukan, membranis gamWol dinebiT
romelic membranis gamWol H+-is gradients warmoqmnis. ganpirobebuli atf-is sinTezi.

JangviTi fosforilireba

suraTi 9.15 qemiosmosi eleqtronTa gadamtan jaWvs auRlebs atf-is sinTezTan. nadH-s da fadH 2-s, glikolizisa da limonmJava ciklis
dros sakvebidan amoRebuli maRali energiis Semcveli eleqtronebi dagaaqvT eleqtronTa gadamtan jaWvze, romelic CaSenebulia mitoqon­
driis Sida membranaSi. yviTeli isari kvaldakval miyveba im eleqtronTa gadaadgilebas, romlebic sabolood Jangbadze gadadian jaWvis `daR­
maval~ boloze, wylis warmosaqmnelad. rogorc suraT 9.13-zea naCvenebi, eleqtronTa gadamtanebis umetesi nawili, jaWvSi warmodgenilia 4
jgufSi. ori mobiluri gadamtani, ubiqinoni (Q) da citoqromi c (Cyt c), membranis gaswvriv swrafad moZraobs da eleqtronebi gadaaqvT did
kompleqsebs Soris. I, III da IV kompleqsebi eleqtronebs iReben da gascemen, isini wyalbadis ionebs (protonebs) mitoqondriuli matriqsidan
membranaTSoris sivrceSi gadaqaCaven. (yuradreba miaqcieT, rom fadH2 Tavis eleqtronebs depozitis saxiT debs II kompleqsis meSveobiT da
amis Sedegad, ufro cota protoni gadaiqaCeba membranaTSoris sivrceSi, vidre nadH-iT.). sakvebidan originalurad Segrovebuli qimiuri
energia gardaiqmneba proton-motivirebul Zalad, H+-is gradientad membranis gamWolad. wyalbadis ionebi isev ukanve miedinebian sakuTari
gradiantis daRmavalad, membranaSi CaSenebul meore kompleqs _ atf sinTazaSi arsebuli arxiT. atf sinTaza proton-motivirebul Zalas
iyenebs adf-is fosforilirebiT atf-is warmosaqmnelad. H+–is gradientis gamoyenebas (proton-motivirebuli Zala) energiis gadasatanad
Jangva-aRdgenis reaqciebidan ujredul samuSaoebze (am SemTxvevaSi atf-is sinTezi), qemiosmosi ewodeba. qemiosmosi da eleqtronTa trans­
porti erTad Seadgenen JangviT fosforilirebas.

Jangbadi da ara eleqtronebi). eleqtronTa gadamtani ergetikul doneze, vidre amas nadH akeTebs. maSasadame,
jaWvi ramodenime saxis citoqroms Seicavs: TiToeuli eleqrtonTa gadamtani jaWvi, im SemTxvevaSi roca donors
warmoadgens gansxvavebul cilas, odnav gansxvavebuli warmoadgens fadH2 da ara nadH, atf-is sinTezisaTvis
eleqtronebis matarebeli hemis jgufiT. jaWvis bolo erTi mesamediT nakleb energias iZleva.
citoqromi cyt a3, eleqtronebs Zlier eleqtrouaryofiT eleqtronTa gadamtani jaWvi uSualod atf-is erT
Jangbadis atoms gadascems. Jangbadis TiToeuli atomi molekulasac ar asinTezebs. mis funqcias warmoadgens
wyalxsnaridan aseve ierTebs wyalbadis ionebis erT wee­ sakvebidan Jangbadze eleqtronTa gadatanis gaadvile­
vils da warmoiqmneba wyali. ba, aseve didi raodenobis Tavisufali energiis vard­
eleqtronTa gadamtani jaWvisaTvis eleqtronebis nis procesis danawevreba SedarebiT mcire safexurebis
meore wyaros warmoadgens fadH2, limonmJava ciklis seriebad, romelTa drosac energiis marTvadi raode­
dros aRdgenili meore produqti. 9.13 suraTze yuradreba nobebiT gamoaTavisufleba xdeba. rogor axdens mito­
miaqcieT imas, rom fadH2 Tavis eleqtronebs eleqtronTa qondria eleqtronTa transportisa da atf-is sinTezi­
gadamtan jaWvs awvdis II safexurze, anu ufro dabal en­ saTvis saWiro energiis gamoTavisuflebis SeuRlebas?

199
eleqtronebis gadamtanebi
citozoli moicaven membranas mitoqondria
2 nad H
an
2 fadH2

2 nad H 2 nad H 6 nad H 2 fadH2

glikolizi 2 JangviTi fosfo­


limonmJava rileba: eleqtronTa
glukoza piruvati acetil
cikli transporti da
CoA
qemiosmosi

atf atf + daaxloebiT 32 an 34 atf


substratuli substratuli JangviTi fosforilirebiT, romelze
fosforilirebiT fosforilirebiT damokidebulebiTac gadamtans eleqtro-
nebi gadaaqvs nadH-dan citozolSi.

daaxloebiT
Mmaqsimumi glukozis erT molekulaze
36 an 38 atf

suraTi 9.16 atf-is gamosavali ujreduli sunTqvis yovel safexurze erTi molekula glukozisaTvis.

qemiosmosi: atf sinTazas struqturis kvlevis Sedegad, mec­


nierebma Seiswavles Tu rogor axerxebs H+-is nakadi am
energiasTan SeuRlebuli meqanizmi uzarmazari fermentis meSveobiT atf-is warmoqmnas.
mitoqondriis Sida membranaze ganlagebulia cilo­ atf sinTaza oTxi mTavari nawilis mqone mravalsuber­
vani kompleqsis mravali asli, romelTac atf sinTazebs Teuliani kompleqsia. am oTxi nawilidan TiToeuli mra­
uwodeben. es faqtiurad aris fermenti, romelic amzadebs vali polipeptidisagan Sedgeba. (ix. 9.14 suraTi): ro­
atf-s adf-isa da araorganuli fosforisagan (9.14 su­ tori mitoqondriis Sida membranaSi; korZi, romelic
raTi). Aatf sinTaza muSaobs Seqcevadad marTvadi ionuri gamoSverilia mitoqondriul matriqsSi; Sida RerZi,
tumbos msgavsad. me-7 Tavidan gaixseneT, rom ionuri arxebi romelic gaWimulia rotoridan da Sedis korZSi; da sta­
gradientis sawinaaRmdegod ionTa gadasaqaCad energiis wy­ tori, romelic rotoris Semdeg aris damagrebuli da
arod Cveulebriv atf-s iyeneben. am procesis sapirispi­ romelic korZs iWers uZravad. wyalbadis ionebi mie­
rod, atf sinTaza arsebuli ionuri gradientis energias dinebian qveviT wvril sivrceSi, romelic arsebobs sta­
atf-is sinTezisaTvis iyenebs. ionuri gradienti, romelic torsa da rotors Soris da iwveven rotorisa da masTan
fosforilirebas marTavs, aris protonuli (wyalbadis dakavSirebuli korZis brunvas, iseve rogorc orTq­
ioni) gradienti. Aatf sinTazasaTvis Zalis wyaros war­ lis nakadi amoZravebs wylis borblebs. Mmbrunavi RerZi
moadgens H+-is koncentraciis sxvaoba mitoqondriis Sida iwvevs uZravi korZis konformaciul cvlilebebs, aaq­
membranis mopirdapire mxareebze. (Cven aseve SegviZlia es tivebs korZis Semadgenel suberTeulebSi sam katali­
gradienti moviazroT rogorc pH-is mniSvnelobebs So­ tur ubans, aseve aerTebs adf-sa da araorganul fos­
ris sxvaoba, radgan pH aris H+-is koncentraciis sazomi). fors atf-is warmosaqmnelad.
process, romlis drosac membranis mopirdapire mxareebze mainc, rogor warmoqmnis da inarCunebs mitoqondri­
arsebuli, wyalbadis ionebis gradientis formiT Senaxuli is Sida membrana H+-is gradients, romelic atf sinTazas
energia gamoiyeneba iseTi saxis ujreduli samuSaos Sesas­ cilovan kompleqsSi atf-is sinTezs warmarTavs? H +-
ruleblad, rogoricaa atf-is sinTezi, qemiosmosi (ber­ is gradientis warmoqmna eleqtronTa gadamtani jaWvis
Znulidan osmos, biZgi) ewodeba. Cven adre sityva osmosi funqciaa. igi naCvenebia 9.15 suraTze mis mitoqondriul
gamoviyeneT wylis transportis ganxilvisas, magram aq is adgilmdebareobaSi. jaWvi aris energiis gardamqmneli,
exeba H+-is dinebas membranis mopirdapire mxareze. romelic eleqtronTa egzoTermul nakads iyenebs H+-is

200
gadasaqaCad membranis meore mxareze, mitoqondriuli ujreduli sunTqvis dros
matriqsidan membranaTSoris sivrceSi. H +-s, gradientis
mimarTulebiT, membranis gavliT isev ukan dabrunebis
warmoqmnili atf-is aRricxva
midrekileba aqvs. da atf sinTazebi erTaderTi adgile­ axla ki imisaTvis, rom ufro dawvrilebiT ganvixi­
bia membranaSi, romlebic Tavisuflad atareben H+–s. loT ujreduli sunTqvis sakvanZo procesebi, modiT da­
ionebi gadian arxSi, romelic moTavsebulia atf sonTa­ vubrundeT mis zogad funqcias: sakvebSi arsebuli ener­
zaSi. Ees ukanaskneli ki H+-is egzoTermul nakads iyenebs giis dagroveba atf-is sinTezisaTvis.
adf-is fosforilebis warsamarTad (ix. 9.14 suraTi). sunTqvis dros, energiis umetesi nawili miedine­
amjerad, H+-is gradientSi akumulirebuli energia, ba Semdegi TanamimdevrobiT: glukoza → nadH →
membranis meore mxareze eleqtronTa gadamtani jaWvis eleqtronTa gadamtani jaWvi → proton-ganpirobebu­
Jangva-aRdgeniT reaqciebs atf-is sinTezTan auRlebs. li Zala → atf. Cven SegviZlia garkveuli buRalteria
E e s aris qemiosmosis magaliTi. vawarmooT atf-is mogebis gamosaangariSeblad, roca
aq, Tqven SeiZleba imiT dainteresdeT, Tu rogor ujreduli sunTqvis Sedegad glukozis erTi molekula
gadaqaCavs eleqtronTa gadamtani jaWvi wyalbadis iJangeba naxSirorJangis 6 molekulamde. am metabol­
ionebs. mkvlevarTa mier nanaxia, rom eleqtronTa gad­ uri sawarmos sam ZiriTad ganyofilebas warmoadgenen
amtani jaWvis zogierTi wevri Rebulobs da gascems glikolizi, limonmJava cikli da eleqtronTa gadamtani
protonebs (H +) eleqtronebTan erTad. jaWvis zogi­ jaWvi, romelic JangviT fosforilirebas warmarTavs.
erT safexurze eleqtronTa gadamtanebi H+-s ierTeben 9.16 naxazze mocemulia glukozis erTi molekulis da­
da Semdgom garSemomyof xsnarSi gamoaTavisufleben. Jangvis Sedegad miRebuli atf-is detaluri aRricxva.
eleqtronTa gadamtanebi membranaSi specialurad ise aRricxvisas JangviTi fosforilirebis Sedegad war­
arian ganlagebuli, rom H+ miiReba mitoqondriuli moqmnili atf-is bevrad meti molekula emateba im 4
matriqsidan da grovdeba membranaTSoris sivrceSi (ix. atf-s, romelic warmoiSoba uSualod substratuli
9.15 suraTi). miRebul H +-is gradients ewodeba pro­ fos­forilirebis Sedegad, glikolizis processa da li­
ton-ganpirobebuli (motivirebuli) Zala. igi xazs us­ monmJava ciklSi. yoveli nadH, romelsac eleqtronTa
vams gradientis unars – Seasrulos muSaoba. Zala H+-s erTi wyvili gadaaqvs sakvebidan eleqtronTa gadamtan
warmarTavs ukan, membranis meore mxareze specifiuri jaWvze, monawileobs proton-ganpirobebuli Zalis war­
H +-is arxebis saSualebiT, romlebic atf sinTazaTia moqmnaSi da miiReba maqsimumi, daaxloebiT 3 atf.
uzrunvelyofili. ratom aris 9.16 suraTze gamosaxuli raodenoba
zogadad, qemiosmosi aris energia-SeuRlebuli meqa­ arazusti? arsebobs 3 mizezi imisa, ris gamoc Cven ar
nizmi, romelic membranis gamWol H+-is gradientis for­ SegviZlia erTi molekula glukozis daSlis Sedegad
miT akumulirebul energias iyenebs ujreduli muSaobis warmoqmnili atf-is molekulebis ricxvis zustad
warsamarTad. mitoqondriaSi, gradientis warmosaqm­ gansazRvra. pirveli, fosforilireba da Jangva-aRdge­
neli energia miiReba egzoTermuli Jangva-aRdgeniTi nis reaqciebi erTmaneTTan uSualod ar aris SeuRleb­
reaqciebidan, xolo atf-is sinTezi aris Sesrulebuli uli, ase nadH-is molekulebis ricxvis Sefardeba atf-
samuSao. magram qemiosmosi mimdinareobs sxvaganac da is molekulebis ricxvTan mTeli ricxvi ar aris. Cven
sxvadasxva formiTac. qloroplastebi qemiosmoss iyene­ viciT, rom erTi nadH mitoqondriis Sida membranis
ben fotosinTezis procesSi atf-is sinTezisaTvis; am meore mxareze gadaitans 10 H+-s, da aseve isic viciT,
organoidebSi, sinaTle (da ara qimiuri energia) warmar­ rom zogan 3-sa da 4-s Soris raodenobis H + kvlav Sedis
Tavs, rogorc eleqrtonTa gadamtan jaWvSi eleqtronTa mitoqondriul matriqsSi, atf sinTazas meSveobiT erTi
gadaadgilebas, ise am gadaadgilebis Sedegad H+-is gra­ molekula atf-is warmosaqmnelad. erTi nadH warmo­
dientis warmoqmnasac. qmnis 2,5-dan 3,3-mde atf-is molekulis sinTezisaTvis
prokariotebSi, romelTac arc mitoqondria da arc sakmaris proton-ganpirobebul Zalas. Cveulebriv,
qloroplastebi ar aaqvT, H+-is gradientis warmoqmna Cven vamrgvalebT da vambobT, rom erT nadH-s SeuZlia
xdeba plazmuri membranis gamWol. isini, Semdeg proton- daaxloebiT, 3 atf-is warmoqmna. limonmJava cikli
ganpirobebul Zalas iyeneben ara marto atf-is warmo­ eleqtronTa gadamtan jaWvs eleqtronebs aseve awvdis
saqmnelad, aramed aseve sakvebi nivTierebebisa da narCe­ fadH2-is meSveobiT, magram radgan igi jaWvSi mogvi­
nebis gadasaqaCad membranis meore mxareze da sakuTari anebiT erTveba, eleqtronTa am gadamtanis TiToeuli
Soltebis trialisaTvis. prokariotebsa da eukarioteb­ molekula mxolod 1.5-dan 2-mde atf-is molekulis sin­
Si energiis gardaqmnisaTvis centraluri mniSvnelobis TezisaTvis sakmarisi H+-is gadatanazea pasuxismgebeli.
gamo, qemiosmosi xels uwyobs bioenergetikis Sekvlevis meore, atf-is gamosavali icvleba im gadamtanebze
unificirebas. P1978 wels piter miCelma nobelis premia damokidebulebiT, romlebic gamoiyeneba eleqtronTa
miiRo qemiosmosuri modelis originalurad SemoTava­ gadasatanad citozolidan mitoqondriaSi. mitoqon­
zebis gamo. driis Sida membrana ar atarebs nadH-s. ase, rom cito­

201
zoluri nadH izolirebulia JangviTi fosforili­
rebis meqanizmebisagan. glikolizis procesSi nadH-is
mier amoRebuli 2 eleqtroni gadatanili unda iqnas mi­
koncefcia Semowmeba 9.4
toqondriaSi arsebuli eleqtronTa gadamtani ramoden­ 1. ra gavlena aqvs 9.15 suraTze gamosaxul procesze
ime sistemidan, erT-erTis mier. tipze damokidebilebis O 2 –is ar arsebobas?
mixedviT ujredTa garkveul tipebSi, eleqtronebi ga­ 2. Tqveni azriT ra moxdeba Tu mitoqondriis membra­
daitaneba nad+-is an fad-is mier. Tuki eleqtronebi ga­ naTSorisi sivrcis pH Semcirdeba O 2 –is ar arse­
daitaneba fad-ze, rogorc es xdeba tvinis ujredebSi, bobisas? Tqveni pasuxi ganmarteT.
yoveli citozoluri nadH-idan mxolod 2 atf war­
moiqmneba. Tuki eleqtronebi mitoqondriul nad+-ze
gadaitaneba, rogorc amas adgili aqvs RviZlisa da gu­
lis ujredebSi, gamosavals Seadgens 3 atf.
mesame cvlileba, romelic amcirebs atf-is gamo­ koncefcia 9.5
savals, aris sunTqvis procesis Jangva-aRdgeniTi reaq­
ciebis Sedegad warmoqmnili proton-ganpirobebuli duRilis meSveobiT zogierTi
Za­lis gamoyeneba sxva tipis samuSaos Sesasruleblad.
magaliTad, proton-ganpirobebuli Zalis meSveobiT ujredi atf-s Jangbadis
xde­b a piruvatis SeTviseba citozolidan mitoqondrieb­
Si. ase, Tu eleqtronTa gadamtani jaWvis mier warmoqm­
gamoyenebis gareSe awarmoebs
nil proton-ganpirobebuli Zala gamoyenebul iqneba imis gamo, rom ujreduli sunTqvis dros warmoqm­
atf-is sinTezisaTvis, glukozis erTi molekula war­ nili atf-is umetesi nawili JangviTi fosforilirebis
moqmnis maqsimums _ JangviTi fosforilirebis Sedegad Sedegia, sunTqvis dros atf-is gamosavlis Cveneuli Se­
warmoqmnil 34 atf-s damatebuli substratuli fosfo­ faseba damokidebulia ujredis JangbadiT momarageba­
rilirebis Sedegad warmoqmnili 4 atf da sabolood mi­ ze. eleqtrouaryofiTi Jangbadis gareSe, eleqtronebis
iReba 38 atf (an mxolod 36 atf, Tu nakleb efeqturi gadaadgileba sunTqvis JaWvis qveda mimarTulebiT da
gza funqcionirebs). JangviTi fosforilireba wydeba. miuxedavad amisa, du­
Cven axla SegviZlia uxeSad SevafasoT sunTqvis Rili uzrunveluofs meqanizms, romliTac zogierT
efeqturoba, romelic aris glukozaSi Senaxuli im ujreds SeuZlia organuli sawvavis daJangva da atf-is
qimieri energiis procentuli mniSvneloba, romelic warmoqmna Jangbadis gamoyenebis gareSe.
akumulirdeba atf-Si. gaixseneT, rom erTi moli glu­ rogor SeiZleba sakvebi daiJangos Jangbadis gareSe?
kozis sruli daJangvis Sedegad gamoTavisufldeba 686 gaixseneT, rom daJangva niSnavs eleqtronTa dakargvas
kkal energia ( ∆ G = - 686 kkal/mol). Aatf-is warmosaqmne­ eleqtronTa nebismieri aqceptoris mier, da ara mxolod
lad, adf-is fosforilireba sul mcire 7.3kkal ener­ Jangbadis mier. Gglikolizi glukozas Jangavs 2 moleku­
gias inaxavs atf-is erTi molisaTvis. amitom, sunTqvis la piruvatamde. glikolizis damJangavi agentia nad+
procesis efeqturoba aris 7.3 kkal atf-is erT mol­ da ara Jangbadi. zogadad, glikolizi egzoTermuli
ze gadaangariSebiT, gamravlebuli 38 mol atf-ze _ procesia, da energiis garkveuli nawili gamoiyeneba 2
glukozis erT molze gadaangriSebiT _ da gayofili molekula atf-is warmosaqmnelad substratuli fos­
686kkal-ze _ aseve glukozis erT molze gadaangriSe­ forilirebis meSveobiT. Tu areSi Jangbadi moipoveba,
biT, rac sabolood 0,4-is tolia. ase rom, glukozaSi maSin damatebiTi atf miiReba JangviTi fosforili­
Senaxuli energiis daaxloebiT 40% gadaitaneba mara­ rebis Sedegad, roca nadH glukozidan mocilebul
gis saxiT atf-Si. energiis darCenili nawili ikargeba eleqtronebs gadascems eleqtronTa gadamtan jaWvs.
siTbos saxiT. am siTbos nawils Cven viyenebT Cveni sxe­ magram glikolizi yovelTvis warmoqmnis 2 molekula
ulis SedarebiT maRali temperaturis SesanarCuneblad atf-s miuxedavad imisa Jangbadi aris Tu ara areSi, es­
(37° ) da danarCens ki uqmad vfantavT oflis gamoyofisa eigi aerobul da anaerobul pirobebSi (berZnulidan air
da sxva gamagrilebeli meqamizmebis dros. ujreduli haeri da bios sicocxle, prefiqsi an- niSnavs `u~-s).
sunTqvis procesi gansakuTrebiT efeqturia energiis organuli sakvebis anaerobuli katabolizmi SeiZ­
gardaqmnaSi. SedarebisaTvis, yvelaze efeqturi avtomo­ leba duRiliT warimarTos. duRili aris glikolizis
bili sawvavSi Senaxuli energiis mxolod 25%-s gardaqm­ gagrZeleba, romlis Sedegadac atf mxolod substrat­
nis im energiad, romelic mas amoZravebs. uli fosforilirebis Sedegad warmoiqmneba.– ramdena-
dac arsebobs nad+-is sakmarisi raodenoba eleqtronTa
misaerTeblad glikolizis Jangvis safexurze. GnadH-
idan nad+-is aRsadgeni meqanizmebis gareSe, glikolizs

202
duRilis tipebi
2 adf P 1 atf duRili Sedgeba glikolizs plius reaqciebi, rom­
lebic nad +-s aRadgenen nadH-isagan, eleqtronTa ga­
dataniT piruvatze an piruvatis warmoebulebze. nad+
glukoza glikolizi Semdgom SesaZloa, kvlav iqnas gamoyenebuli Saqris
dasaJangad glikolizSi, romelic iZleva 2 molekula
2 piruvati atf-s substratuli fosforilirebiT. duRilis mra­
vali forma arsebobs. isini piruvatisagan warmoqmnili
2 nad + 2 nad H saboloo produqtiT gansxvavdebian. Oor gavrcelebul
tips warmoadgens spirtuli duRili da rZemJava duRili.
spirtuli duRilis dros (suraTi 9.17a), piruvati
or safexurad gardaiqmneba eTanolad (eTilis spirti).
pirveli safexuri naxSirorJangs gamoaTavisuflebs pi­
ruvatisagan, romelic gardaiqmneba ornaxSirbadian ac­
2 eTanoli 2 acetaldehidi etaldehidad. meore safexurze, acetaldehidi nadH-
iT aRdgeba eTanolamde. Ees aRadgens nad+-is marags,
a) spirtuli duRili
romelic glikolizis gasagrZeleblad aris saWiro.
mravali baqteria spirtul duRils anaerobul piro­
bebSi awarmoebs. safuari (soko) aseve awarmoebs spir­
tul duRils. aTaswleulebis ganmavlobaSi adamianebi
2 adf P 1 atf
safuars iyenebdnen ludis da Rvinis warmoebaSi, puris
cxobaSi. Ppuris safuariT warmoqmnili CO 2–is buStebi
puris amosvlas iwvevs.
glukoza glikolizi rZemJava duRilis dros (suraTi 9.17b), piruvari
uSualod aRdgeba nad H-iT da CO 2–is gamoyofis gar­
eSe warmoqmnis saboloo produqts, laqtazas (laqtaza

2 nad + 2 nad H
glukoza
2 piruvati

citozoli
piruvati
2 laqtati O2 ar aris O2-is Tanaobisas
duRili ujreduli sunTqva
b) rZemJava duRili

suraTi 9.17 duRili. Jangbadis ararsebobis dros, mravali ujre­ mitoqondria


di duRilas iyenebs atf-is warmosaqmnelad substratuli fosfo­
rilirebiT. piruvati, glikolizis saboloo produqti, nadH-is
isev ukan nad+-ad dasaJangad eleqtronTa aqceptorad gvevlineba. acetil CoA
nad+ Semdeg, SesaZloa isev glikolizSi iqnas gamoyenebuli. duRil­ eTanoli
is procesSi warmoqmnili 2 cnobili saboloo produqtia a) eTanoli an laqtati
da b) laqtati, rZis mJavas ionizebuli forma. limon-
mJava
cikli
SeuZlia maleve gamolios nad+-is ujreduli maragi mi­
si GnadH-ad aRdgenis Sedegad da sakuTari Tavi `gamoTi­
Sos~ damJangavi agentis naklebobis gamo.
aerobul pirobebSi, nad+ kvlav warmoiqmneba nadH-
idan eleqtronTa gadamtan jaWvze eleqtronTa gadace­ suraTi 9.18 piruvati, rogorc katabolizmis sakvanZo Senaer­
miT. anaerobul alternativas warmoadgens eleqtronTa Ti. glikolizi saerToa duRilisa da sunTqvisaTvis. glikolizis
saboloo produqti, piruvati, glukozis daJangvis katabolur
gadacema nadH-idan piruvatze, glikolizis saboloo gzaSi gamyofs warmoadgens. ujredSi, romelsac rogorc sunTqvis,
produqtze. aseve duRilis unaric aaqvs, piruvati…am ori gzidan erT-erTisaken
miemarTeba, imisdamixedviT aris Tu ara Jangbadi areSi.

203
aris rZis mJavas ionuri forma). garkveuli sokoebisa da met atf-s, vidre duRils SeuZlia – 38-mde atf Sedare­
baqteriebis mier warmoebuli rZemJava duRili gamoiy­ buli 2 atf-sTan, romlebic warmoiqmneba substratuli
eneba kvebis mrewvelobaSi yvelisa da iogurtis dasamza­ fosforilirebiT duRilis dros.
deblad. komerciulad mniSvnelovani mikrobuli du­ zogierT organizms, safuarebisa da bevri baqteri­
Rilis sxva tipebis meSveobiT warmoiqmneba acetoni da is CaTvliT, SeuZlia sicocxlisaTvis sakmarisi atf-is
meTanoli (meTilis spirti). warmoqmna rogorc duRilis, aseve sunTqvis gziT. aseT
adamianis kunTovani ujredebi, roca Jangbadis nak­ saxeobebs fakultatur anaerobebs uwodeben. ujredul
lebobaa atf-s rZrmJava duRilis gziT awarmoeben. Ees doneze, Cveni kunTis ujredebi iqcevian rogorc fakul­
xdeba daZabuli varjiSis adreul safexurebze, roca taturuli anaerobebi. Ffakultatur anaerobebSi, pi­
Saqris katabolizmi atf-is warmosaqmnelad uswrebs ruvati warmoadgens metaboluri gzis ganStoebas,
sisxlidan kunTebis JangbadiT momaragebas. Aam piro­ romelic miemarTeba 2 alternatiuli kataboluri
bebSi, ujredebi aerobuli sunTqvidan gadaerTvebian marSrutiT (suraTi 9.18). aerobuli pirobebis dros, pi­
duRilze. laqtazas, romelic akumulirdeba, SeuZlia ruvati SeiZleba gardaiqmnas acetil koferment A-d, da
gamoiwvios kunTebis daRla da tkivili, magram Cveu­ misi daJangva grZeldeba limonmJava ciklSi. Aanaerobul
lebriv, igi sisxlis saSualebiT RviZlSi gadaitaneba. pirobebSi, piruvati limonmJava ciklidan gadauxvevs,
RviZlis ujredebis mier, laqtaza ukanve piruvatad da gvevlineba rogorc eleqtronTa aqceptori nad+-is
gardaiqmneba. reciklirebisaTvis. igive raodenobis atf-is warmo­
saqmnelad, fakultaturma anaerobebma Saqari gacile­
bic ufro swrafad unda moixmaron duRilis dros, vi­
duRilisa da ujreduli
dre sunTqvis dros.
sunTqvis Sedareba
duRili da ujreduli sunTqva sakvebis qimiuri en­ glikolizis evoluciuri mniSvneloba
ergiis mogrovebis gziT, atf-is warmosaqmneli aero­ glikolizis rols rogorc duRilis ise sunTqvis
buli da anaerobuli alternativebia Sesabamisad. orive procesSi evoluciuri safuZveli aqvs. Savaraudoa, rom
gza glikolizs iyenebs glukozisa da sxva organuli saw­ uZvelesi prokariotebi glikolizs iyenebdnen atf-is
vavebis piruvatamde dasaJangad da 2 molekula atf-is sawarmoeblad imaze gacilebiT adre, vidre Jangbadi
warmosaqmnelad substratuli fosforilirebis gziT. gaCndeboda dedamiwis atmosferoSi. Bbaqteriebis cno­
Dda oriveSi, rogorc duRilSi, aseve sunTqvaSi nad+ aris bili uZvelesi namarxebi daTariRebulia 3.5 miliard
damJangavi agenti, romelic eleqtronebs Rebulobs welze adre, magram Jangbadis sagrZnobi raodenoba at­
sakvebisagan glikolizis dros. sakvanZo gansxvavebas mosferoSi ar dagrovebula 2.7 miliard welze adre. ci­
warmoadgens nadH-is isev ukan nad+-ad daJangvis kon­ anobaqteriebi O 2-s awarmoebdnen rogorc fotosinTez­
trastuli meqanizmi, romelic aucilebelia glikolizis is Tanaproduqts. amitom, adreul prokariotebs atf-is
SesanarCuneblad. duRilis dros eleqtronis saboloo warmoqmna SeeZloT mxolod glikolizis gziT, romelic
aqceptori aris iseTi organuli molekula rogoricaa Jangbads ar saWiroebs. Ggarda amisa, glikolizi far­
piruvati (rZemJava duRili), an acetaldehidi (spir­ Tod gavrcelebuli metaboluri gzaa, rac imaze metyve­
tuli duRili). sunTqvis dros, sapirispirod, nadH-dan lebs, rom igi warmoiqmna sicocxlis istoriis adreul
eleqtronTa saboloo aqceptors warmoadgens Jangbadi. safexurebze. glikolizis citozoluri lokalizacia
es ara marto glikolizisaTvis saWiro nad+-is aRdgenas aseve miuTiTebs mis udides siZveleze; es mimocvlis
axdens, aramed aseve atf-sac aRadgens, roca eleqtron­ gza ar saWiroebs eukariotuli ujredis arc erT mem­
Ta safexurebrivi gadatana nadH -dan Jangbadamde mar­ braiT SemosazRvrul organoids, romlebic warmoiqmnen
Tavs JangviT fosforilirebas. piruvatis limonmJava prokariotuli ujredis warmoqmnidan 1 miliardi wlis
ciklSi daJangvis Sedegad ufro meti atf warmoiSoba, Semdeg. Gglikolizi adreuli ujredebidan memkvidreo­
rac sunTqvisaTvis aris damaxasiaTebeli. Jangbadis ga­ biT aris gadmocemuli da igi moqmedebas agrZelebs
reSe, piruvatSi jer kidev Senaxuli energia ujredisaT­ duRilsa da sunTqviTi procesis meSveobiT organuli
vis miuwvdomelia, gamouyenebelia. ase rom, ujreduli molekulebis daSlis pirvel safexurze.
sunTqva moimkis bevrad met energias Saqris TiToeuli
molekulidan, vidre es duRils SeuZlia. faqtiurad,
glukozis TiToeul molekulaze sunTqva iZleva 19-jer

204
koncefcia Semowmeba 9.5 cilebi naxSirwylebi cximebi

1. ganixileT glikolizis dros warmoqmnili nadH.


ra warmoadgens misi eleqtronebis saboloo aq­ aminomJavebi Saqrebi glicerini cximovani
ceptors duRilis dros? ra warmoadgens misi mJavebi
eleqtronebis saboloo aqceptors sunTqvis dros?
2. glukoziT mkvebavi safuaris ujredi gadatanilia
glikolizi
aerobulidan anaerobul garemoSi. imisaTvois rom
ujredebma igive xarisxiT gaagrZelon atf-is war­ glukoza
moqmna, rogor unda Seicvalos maT mier glukozis
moxmarebis xarisxi?
glicer-
aldehid-3- P
SemoTavazebuli pasuxebisaTvis
ixileT danarTi A.
piruvati

koncefcia 9.6 acetil CoA

glikolizi da limonmJava cik-


li dakavSirebulia mimocvlis limon-

mraval sxva gzasTan mJava


cikli

aqamde, Cven glukozis JangviT daSlas ganvixilav­


diT ujredis mTliani metaboluri ekonomikidan izoli­
rebulad. am ganyofilebaSi, Tqven SeiswavliT, rom gli­
kolizi da limonmJava cikli warmoadgenen sxvadasxva JangviTi
kataboluri da anaboluri (biosinTezuri) gzebis gadam­ fosforilireba
kveT ZiriTad adgilebs.
suraTi 9.19 sakvebSi arsebuli sxvadasxva molekulebis katabo­
lizmi. naxSirwylebi, cximebi da cilebi SesaZloa moxmarebul iqnan
katabolizmis mravalferovneba ujredul sunTqvaSi sawvavis saxiT. am molekulebis monomerebi
xvdebian glikolizis an limonmJava ciklis sxvadasxva safexurebze.
am Tavis ganmavlobaSi Cven glukozas viyenebdiT
glikolizi da limonmJava cikli arian kataboluri Zabrebi, romelTa
rogorc sawvavs ujreduli sunTqvisaTvis. magram glu­ meSveobiTac yvela saxis organuli molekulebidan eleqtronebi
kozis Tavisufali molekulebi ar warmoadgenen adami­ miedinebian Jangbadisaken mimaval egzoTermul daqanebaze.
anisa da sxva cxovelebis sakvebis Cveulebriv produqts.
Cveni kaloriebis yvelaze met nawils vRebulobT cx­
ridebis daSla, saqarozis CaTvliT, uzrunvelyofs glu­
imebisagan, cilebisagan, saqarozisagan da sxva disaqa­
kozisa da sxva monosaqaridebis, rogorc sunTqvis sawva­
ridebisagan, da polisaqarid saxameblisagan. sakvebSi
vis, warmoqmnas.
yvela es organuli molekula SesaZloa gamoyenebul iq­
cilebic aseve SesaZloa gamoyenebul iqnan sawvavad,
nas ujreduli sunTqvis procesSi atf-is warmosaqmne­
magram Tavdapirvelad isini unda daiSalon Semadge­
lad (suraTi 9.19).
nel aminomJavebamde. ra Tqma unda, mravali aminomJava
glikolozs SeuZlia naxSirwylebis farTo rigis
gamoiyeneba organizmis mier axali cilebis asagebad.
miReba katabolizmisaTvis. momnelebel traqtSi, saxame­
Warbad warmodgenili aminomJavebi fermentebiT gardai­
beli hidrolizdeba glukozamde, romelic Semdeg Sesa­
qmneba glikolizisa da limonmjava cilkis Sualedur
Zloa daiSalos ujredSi glikoliziTa da limonmJava
produqtebad. sanam aminomJavebi CaerTvebian glikoliz­
cikliT. Aaseve, glikogeni, polisaqaridi, romelsac ada­
sa Tu limonmJava ciklSi, maT aminojgufebi unda moSor­
miani da sxva mravali cxoveli inaxaven RviZlsa da kun­
dnen, am process deaminireba ewodeba. azotovani narCe­
Tovan ujredebSi, SesaZloa kvebebs Soris hidrolizdes
nebi cxovelebidan gamoidevneba amoniumis, amiakis an
glukozamde, rogorc sawvavi sunTqvisaTvis. disaqa­
sxva narCeni produqtis saxiT.

205
glukoza warmoqmnis, vidre erTi grami naxSirwyali. samwuxarod,
es aseve imas niSnavs, rom pirovnebam, romelic cdilobs
amf wonis daklebas, unda imuSaos bevri sxeulSi dagrove­
glikolizi
buli cximis gamosayeneblad, radgan ase bevri kaloriaa
fruqtozo-6-fosfati astimulirebs
cximis yovel gramSi dagrovebuli.
fosfofruqtokinaza
biosinTezi (anaerobuli gza)
fruqtozo-1,6-bifosfati ujredebs iseve sWirdeba nivTierebebi, rogorc en­
ainhibirebs ainhibirebs
ergia. sakvebis yvela organuli molekula ar aris gaT­
valiswinebuli dasaJangad, rogorc sawvavi atf-isaT­
vis. garda kaloriebisa, sakvebma aseve unda uzrunvelyos
naxSirbadovani ConCxebi, romlebic ujredebs sWird­
ebaT maTi sakuTari molekulebis asagebad. monelebis
Sedegad miRebuli zogi organuli monomeri SesaZloa
uSualod iqnas gamoyenebuli. magaliTad, rogorc adre
piruvati
aRvniSneT, sakvebis cilebis hidrolizis Sedegad miRe­
buli aminomJavebi SesaZloa CarTul iqnan organizmis
atf citrati
sakuTar cilebSi. magram, xSirad, sxeuli saWiroebs
acetil CoA
specifiur molekulebs, romlebic ar arian warmodgeni­
li sakvebSi. glikolizisa da limonmJava ciklis Sedegad
warmoqmnili Sualeduri naerTebi SesaZloa anaerobul
cvlaSi CaerTon rogorc winamorbedebi, romelTaganac
limon- ujreds SeuZlia misTvis saWiro molekulebis dasinTe­
mJava
cikli zeba. magaliTad, adamianebs SeuZliaT cilaSi arsebuli
20 aminomJavadan TiTqmis naxevaris warmoqmna limonmJa­
va ciklidan gareT gamosuli naerTebisagan. aseve, glu­
koza SesaZloa warmoiqmnas piruvatidan da cximovani
mJavebi SesaZloa warmoiqmnan acetil koferment A-dan.
JangviTi Ra Tqma unda, es anaboluri anu biosinTezuri gzebi ar
fosforilireba
warmoqmnian atf-s, piriqiT moixmaren mas.
garda amisa, glikolizi da limonmJava cikli moq­
suraTi 9.20 ujreduli sunTqvis kontroli. GsunTqvis proce­ medeben rogorc metaboluri gadamcvlelebi, romlebic
sis garkveul wertilebze alosteruli fermentebi reagireben im Cvens ujredebs aZleven imis saSualebas, rom garkveuli
inhibitorebisa da aqtivatorebis moqmedebaze, romlebic exmare­ saxis molekulebi gardaiqmnan Cveni saWiroebisamebr.
bian glikolizisa da limonlJava ciklis tempis dadgenaSi. Ffosfo­
magaliTad, glikolizis Sedegad warmoqmnili Suale­
fruktokinaza, fermenti, romelic akatalizebs glikolizis me-3
safexurs (ix. suraTi 9.9), aris erT-erTi aseTi fermenti. igi stimu­
duri produqti dihidroqsiaceton fosfati (ix. su­
lirdeba amf-iT (adf-idan warmoqmnili) da inhibirdeba atf-iT da raTi 9.9, me-5 safexuri), SeiZleba gardaimnas cximebis
citratiT. es ukuregulacia sunTqvis siCqares ujredis katabol­ mniSvnelovani winamorbedebidan , romelime erT-erTad.
uri da anaboluri moTxovnilebebis Sesabamisad awesrigebs. Tuki Cven vWamT imaze met saWmels, vidre gvWirdeba, Cven
cximebs mainc vinaxavT imisdamiuxedavad Seicavs Tu ara
katabolizms energiis dagroveba aseve SeuZlia sakve­ Cveni sakvebi mas. metabolizmi mniSvnelovnad mraval­
bidan mopovebuli, an sxeulis samarago ujredebSi arse­ ferovani da adaptaciis unaris mqonea.
buli cximebidan. Mmas Semdeg, rac cximebi daiSleba glic­
erinad da cximovan mJavebad, glicerini gardaiqmneba ujreduli sunTqvis regulacia
gliceraldehid-3-fosfatad, glikolizis Sualedur
produqtad. cximebis energiis umetesi nawili dagrove­
SeqceviTi meqanizmebiT
bulia cximovan mJavebSi. metaboluri Tanamimdevroba, momaragebisa da moTxovnilebis ZiriTadi princi­
romelsac beta daJangva ewodeba, cximovan mjavebs Slis pebi aregulireben metabolur ekonomias. ujredi ar
ornaxSirbadian fragmentebad. es ukanasknelebi ki li­ xarjavs energias ufro meti raodenobiT gansakuTreb­
monmJava ciklSi erTvebian acetil koferment A–s saxiT. uli substanciebis damzadebaze, vidre amis saWiroebaa.
cximebi saukeTeso sawvavs warmoadgenen. sunTqvis Sede­ Tuki arsebobs garkveuli aminomJavas siWarbe, magali­
gad daJanguli 1 grami cximi 2-jer da ufro met atf-s Tad, anaboluri gza, romelic am aminomJavas sinTezs

206
axdens limonmJava ciklis Sualeduri produqtebidan, rebas axdens. es meqanizmi glikolizisa da limonmJava
iTiSeba, gamoirTveba. am kontrolisaTvis yvelaze me­ ciklis xarisxis sinqronizacias uwyobs xels. roca
tad gavrcelebuli gzaa SeqceviTi inhibireba: anaero­ citrati akumulirdeba, glikolizi neldeba da limon­
buli gzis saboloo produqti ainhibirebs ferments, mJava ciklis momarageba acetilis jgufebiT mcirdeba.
romelic am gzis adreul (sawyis) safexurs akatalizebs Tu citratis moxmareba izrdeba, an atf-is ufro me­
(ix. suraTi 8.21). es uzrunvelyofs sakvanZo metabol­ tad moTxobnilebis an kidev limonmJava ciklis inter­
uri intermediatebis saWiroebisamebr moxmarebas. mediatebis anaboluri gzis meSveobiT ganlevis gamo,
ujredi aseve akontrolebs Tavis katabolizms. Tuki glikolizi Zlierdeba da moTxovnilebas Seesabameba.
ujredi gaZlierebulad muSaobs da misi atf-is koncen­ metaboluri balansi farTovdeba glikolizisa da li­
tracia klebulobs, sunTqvis procesi Zlierdeba. rode­ monmJava ciklis sxva sakvanZo adgilebze lokalizebuli
sac moTxovnilebaze metia atf-is koncentracia, sunTq­ fermentebis kontroliT. sakuTar metabolizmSi ujre­
va klebulobs, da Sesabamisi organuli molekulebi debi ekonomiuri, mizanmimarTuli da pasuxismgeblobis
izo­geba sxva funqciebisaTvis. isev, kontroli ZiriTa­ mqone arian.
dad dafuZnebulia fermentTa aqtiobis regulaciaze isev davubrundeT 9.2 suraTs, raTa ujreduli
kataboluri gzis strategiul wertilSi. erT-erTi mniS­ sunTqva ganvixiloT ekosistemebSi energiis dinebisa da
vnelovani gadamrTvelia fosfofruktokinaza (suraTi qimiuri brunvis ufro farTo konteqstSi.
9.20), fermenti romelic akatalizebs glikolizis mesa­ energia, romelic Cven gvacocxlebs gamoiyofa, ma­
me safexurs (suraTi 9.9). es aris glikolizis yvelaze gram ar warmoiqmneba, ujreduli sunTqvis Sedegad. Cven
adreuli safexuri, romelic Seuqcevad substrats iZl­ viyenebT im energias, romelic sakvebSi Senaxuli iqna
eva. am safexuris xarisxis kontroliT, ujreds SeuZlia fotosintezis Sedegad. Semdgom TavSi, Tqven Seiswav­
mTlianad kataboluri procesis an Seneleba an daCqare­ liT Tu rogor iWers fotosinTezi sinaTles da rogor
ba. fosfofruktokinaza SeiZleba miCneul iqnas sunTq­ gardaqmnis mas qimiur energiad.
vis stimulatorad.

9.6
fosfofruqtokinaza alosteruli fermentia spe­
ci­fiuri inhibitorisaTvis da aqtivatorisaTvis gan­ koncefcia Semowmeba
kuTvnili receptoruli saitebiT. igi inhibirdeba
atf-iT da stimulirdeba amf-iT (adenozin monofos­ 1. SeadareT cximis struqtura (ix. suraTi 5.11) nax­
fati), romelsac ujredi warmoqmnis adf-idan. roca Sirwyalisas (ix. suraTi 5.3). maTi struqturis ra
atf akumulirdeba, fermentis inhibireba glikolizs TaviseburebiT aris ganapirobebuli is, rom cximi
anelebs. fermenti isev aqtiuri xdeba roca ujreduli ukeTesi sawvavia?
samuSaoebi atf-s gardaqmnian adf-ad (da amf-ad) imaze 2. ra garemoebaSi asinTezebs Tqveni sxeuli cxims?
ufro swrafad, vidre atf-is aRdgena xdeba. fosfo­ 3. ra mouva kunTovan ujreds, romelic mTlianad
fruqtokinaza aseve sensitiuria citratis _ limon­ gamoiyenebs misi Jangbadisa da atf-is marags? (ix.
mJava cilkis pirveli produqtis mimarT. Tu mitoqon­ suraTi 9.20).
driaSi citrati akumulirdeba, misi garkveuli nawili
citozolSi gaedineba da fosfofruqtokinazas inhibi­

207
me- 9 Tavis Semowmeba

ZiriTadi koncefciebis Semowmebaa: koncefcia 9.2


sicocxlis procesi saWiroebs energias, romelic glikolizi qimiur energias agrovebs
ekosistemaSi Semodis mzis sinaTlis formiT. Eenergia
glukozis piruvatamde daJangviT.
gamoiyeneba muSaobis Sesasruleblad, an kidev siTbos
saxiT ifanteba, maSin roca arsebiTi qimiuri elementebi glikolizi glukozas Slis piruvatis 2 molekulamde
ganmeorebiT ciklSi erTvebian sunTqvisa da fotosin­ da iZleva 2 atf-sa da 2 nadH-s glukozis TiToeul
Tezis procesebis meSveobiT (gv.160). molekulaze (gg. 165-167)

koncefcia 9.1 koncefcia 9.3


kataboluri gzebi energias organuli organuli molekulebis energiis-mom-
sawvavis daJangviT iZlevian cemi Jangvis procesi limonmJava cikliT
kataboluri mimocvlis gza da atf-is sinTezi. mTavrdeba
glukozisa da sxva organuli sawvavebis daSla eg­
piruvatis importi mitoqondriaSi da misi gardaqmna
zoTermuli procesia. glukoziT an sxva organuli
acetil koferment A-d glikolizs akavSirebs limon­
molekuliT dawyebuli ujreduli sunTqva O2-is
mJava ciklTan. acetil koferment A-s ornaxSirbadi­
gamoyenebiT iZleva H 2 O-s, CO2 –s, enerias atf-is
ani acetilis jgufi ukavSirdeba oTxnaxSirbadian
formiT da siTbos. muSaobis unaris SesanarCuneblad
oqsaloacetats eqvsnaxSirbadiani citratis warmo­
ujredma unda aRidginos atf.
qmniT, romelic isev iSleba oqsaloacetatamde. cik­
Jangva-aRdgenis reaqciebi: daJangva da aRdgena.
li gamoaTavisuflebs 2 CO2-s, warmoqmnis 1 atf-s da
ujredi iyebens sakvebis molekulebSi Senaxul en­
eleqtronebs gadascems nad +-s da fad-s, da yovel
ergias Jangva-aRdgeniTi reaqciebis meSveobiT, rom­
brunvaze Sesabamisad miiReba 3 nadH da 1 fadH2.
lebSic erTi nivTiereba nawilobriv an srulad ga­
dascems eleqtronebs meores. Eeleqtronebis mimRebi
nivTiereba aRdgeba; eleqtronebis damkargavi nov­
Tiereba iJangeba. Ujreduli sunTqvis Sedegad glu­
koncefcia 9.4
koza (C6 H12 O6) iJangeba CO2-mde da O 2 aRdgeba H2O
–mde. Eeleqtronebi, organuli naerTebidan Jangbadi­ JangviTi fosforilirebis dros, qemi-
saken gadaadgilebis dros, potenciur energias kar­
osmosi eleqtronebis transports atf-
gaven. organuli naerTebidan eleqtronebi pirvelad
gadadian nad+ –ze, romelsac aRadgenen nadH-mde. is sinTezTan awyvilebs
nadH gadascems eleqtronebs eleqtronTa gadamtan
nadH da fadH2 eleqtronebs aZleven eleqtronTa
jaWvs, romelic maT atarebs O2-saken energiis gamom­
gadamtan jaWvs, romelic atf-is sinTezs JangviTi
Tavisuflebeli safexurebis meSveobiT. gamoTavisu­
fosforilirebis gziT awarmoebs.
flebuli energia gamoiyeneba atf-is sinTezisaTvis.
eleqtronTa transportis gza. eleq­tronTa gad­
ujreduli sunTqvis safexurebi: winamimoxil­
amtan jaWvSi, nadH da fadH2 –Si akumulirebuli
va. glikolizi da limonmJava cikli eleqtronebs
eleqtronebi energias kargaven energiis-gamomyof
agroveben (nadH-iT an fadH 2-iT) eleqtronTa gad­
mraval safexurze. jaWvis boloSi, eleqtronebi ga­
amtani jaWvisaTvis, romelic JangviT fosforilire­
dadian O 2–ze da warmoqmnian H2O–s.
bas warmarTavs. JangviTi fosforilireba warmoqmnis
qemiosmosi: energia-SeuRlebuli meqanizmi. eleq­
atf-s.
t­­ronTa gadamtani jaWvis garkveul safexurebze,
eleqrtonTa gadaadgileba cilovan kompleqsebs ai­

208
Zulebs H +–is gadatanas mitoqondriuli matriqsidan mentebiT kontroldeba glikolizisa da limonmJava
membranaTaSoris sivrceSi, romelic inaxavs energias ciklis sakvanZo wertilebSi.
rogorc proton-motivirebul Zalas (H+ gradienti).
difuziis Sedegad H + isev ukan, matriqsSi brundeba
atf sinTazas meSveobiT, mis gadasvlas Tan sdevs SeamowmeT sakuTari codna
adf-is fosforilireba.
ujreduli sunTqvis dros warmoqmnili atf-is aR­
ricxva. glukozis molekulaSi Senaxuli energiis TviTSemowmeba
daaxloebiT 40% gadadis atf-Si ujreduli sunTqvis
dros, romelic warmoqmnis atf-s.
1. romelia aRmdgeni agenti Semdeg reaqciaSi?

9.5
piruvati + nadH + H+ → laqtati + nad+
koncefcia a. Jangbadib. nadHg. nad+
d. laqtatie. piruvati
2. energiis UuSualo wyaro, romelic awarmoebs atf-is
duRilis meSveobiT zogierTi ujredi
sinTezs atf sinTazas meSveobiT JangviTi fosfo­
atf-s Jangbadis gamoyenebis gareSe rilirebis dros aris
a. glukozisa da sxva organuli naerTebis daJangva.
awarmoebs
b. eleqtronTa transportis jaWvSi eleqtronebis
duRilis tipebi. glikolizis Sedegad substrat­ gadaadgileba jaWvis qveda mimarTulebiT
uli fosforilirebiT warmoiqmneba ori atf imis­ g. Jangbadis afinuroba eleqtronebisadmi.
damiuxedavad Jangbadi aris Tu ara. Aanaerobuli pi­ d. H+–is koncentraciuli gradienti Sida miroqon­
robebis dros, eleqtronebi nadH-dan gadaecemian driuli membranis gaswvriv.
piruvats, aRdgenili nad+ saWiroa glukozis meti e. fosfatis gadatana adf-ze.
raodenobis dasaJangad. sayovelTaod cnobili du­
Rilis 2 formaa spirtuli duRili da rZemJava du­ 3. romeli metaboluri gza aris saerTo duRilisa da
Rili. ujreduli sunTqvisaTvis?
duRilisa da ujreduli sunTqvis Sedareba. orive a. limonmJava cikli
maTgani glukozis dasaJangad iyenebs glikolizs, b. eleqtronTa transportis jaWvi
magram gansxvavdebian eleqtronTa saboloo aqcep­ g. glikolizi
torebiT. sunTqva met atf-s iZleva. d. piruvatidan aceril koferment A–s sinTezi
glikolizis evoluciuri mniSvneloba. Gglikolizi e. piruvatis daJangva laqtatamde
TiTqmis yvela organizmSi mimdinareobs da savarau­
dod, igi warmoSobilia uZveles prokariotebSi, sanam 4. mitoqondriaSi egzoTermuli Jangva-aRdgenis rea­
atmosferoSi O 2 dagrovdeboda. qciebi
a. warmoadgenen im energiis wyaros romlebic awar­

9.6
moeben prokariotuli atf-is sinTezs
koncefcia b. uSualod arian SeuRlebuli substratul fosfo­
rilirebasTan
g. uzrunvelyofen energias protonuli gradientis
glikolizi da limonmJava cikli mraval
dasamkvidreblad
sxva metabolur gzasTan aris d. naxSirbadis atomebs aRadgenen naxSororJangamde
e. fosforilirebuli Sualeduri produqtebis meS­
SeuRlebuli
veobiT SeuRlebuli arian endoTermul proces­
katabolizmis mravalferovneba. kataboluri gze­ ebTan.
bi eleqtronebs mravali saxis organuli molekule­ 5. eleqtronTa gadamtan jaWvSi eleqtronTa saboloo
bidan Tavs uyrian ujredul sunTqvaSi. aqceptori romelic JangviT fosforilirebaSi
biosinTezi (anaerobuli gza). organizms sakvebis monawileobs aris
mcire molekulebi SeuZlia gamoiyenos an uSualod, a. Jangbadib. wyalig. nad+
an kidev sxva nivTierebebis asagebad glikolizis an d. piruvatie. adp
limonmJava cilkis meSveobiT. 6. rodesac eleqtronebi mitoqondriaSi eleqtronTa
ujreduli sunTqvis regulacia SeqceviTi meqa­ gadamtani jaWvis gaswvriv miedinebian, CamoTvlilTa­
nizmebiT. ujreduli sunTqva alosteruli fer­ gan romeli cvlilebebi xdeba?

209
a. matriqsis pH izrdeba
b. atf sinTaza protonebs gadaqaCavs aqtiuri trans­ evoluciuri kavSiri
portiT
g. eleqtronebi Rebuloben Tavisufal energias. fermenti atf sinTaza nanaxia prokariotebis plaz­
d. citoqromebi adf-s afosforilireben atf-is war­ mur membranaSi, mitoqondriasa da qloroplastebSi. ras
mosaqmnelad. varaudobs es am eukariotuli organoidebisa da prokari­
e. nad+ iJangeba otebis evoluciuri kavSiris Sesaxeb? SeuZlia sxvadasxva
wyarodan miRebuli atf sintazas aminomJavur Tanamim­
7. metaboluri Sxamebis Tanaobisas, romlebic specifiu­ devrobas Tqveni hipoTezis mxardaWera an uaryofa?
rad da srulad ainhibireben mitoqondriuli atf sin­
Tazas yvela funqcias, Tqven romels ivaraudebdiT?
a. pH–is sxvaobis Semcireba Sida mitoqondriuli mecnieruli kvleva
membranis gaswvriv.
b. pH–is sxvaobis gazrda Sida mitoqondriuli mem­
1940-ian wlebSi, zogierTi eqimi pacientebs uwerda
branis gaswvriv
mcire dozas wamlisa, romelsac uwodebdnen dinitro­
g. atf-is sinTezis gazrda
fenols (dnf). igi pacientebs wonis daklebaSi exmarebo­
d. Jangbadis moxmarebis gazrda
da. es saxifaTo meTodi mitovebul iqna mas Semdeg, rac
e. nad+-is akumulireba, dagroveba
ramodenime pacienti daiRupa. Ddnf Seuwyvilebelia qemi­
osmosur meqanizmTan, igi Sida mitoqondriul membranas
8. ujredebis mier naxSirorJangis katabolizmi imitom
H+–isadmi ganvlads xdis. axseniT, rogor iwvevs es wonis
ar xdeba, rom
dakargvas.
a. misi ormagi bmebi sakmaod stabiluria imisaTvis
rom daSlil iqnas.
b. CO 2-sUufro sustad bmuli eleqtronebi aqvs, vidre mecniereba, teqnologia
sxva organul naerTebs.
g. CO2 ukve mTlianad aRdgenilia.
da sazogadoeba
d. CO2 ukve mTlianad daJangulia.
e. molekulas Zalian cota atomi aqvs. TiTqmis adamianTa mTeli sazogadoeba iyenebs duRils
iseTi alkoholuri sasmelebis sawarmoeblad, rogoricaa
9. CamonaTvalidan, romeli ufro WeSmariti gansxvavebaa ludi da Rvino. praqtika TariRdeba soflismeurneobis
duRilsa da ujredul sunTqvas Soris? yvelaze adreuli periodiT. Tqveni azriT rogor iqna
a. mxolod sunTqvis dros iJangeba glukoza. pirvelad aRmoCenili duRilis gamoyeneba? ratom aR­
b. nadH eleqtronTa gadamtani jaWvis meSveobiT mx­ moCnda Rvino ufro gamosadegi sasmeli, gansakuTrebiT
olod sunTqvis dros iJangeba. preindustriuli kulturisaTvis, vidre yurZnis wveni,
g. duRili, da ara sunTqva, aris kataboluri mimocv­ romlisganac is iyo damzadebuli?
lis magaliTi.
d. substratuli fosforilireba damaxasiaTebelia
mxolod duRilisaTvis.
e. nad+ mxolod sunTqvis dros moqmedebs rogorc
damJangavi agenti.

10. katabolizmis dros yvelaze meti CO 2 gamoiyofa


a. glikolizis dros.
b. limonmJava ciklis dros.
g. rZemJava duRilis dros.
d. eleqtronTa transportis dros.
e. JangviTi fosforilirebis dros.

210
10
fotosinTezi
SS suraTi 10.1  mzis sinaTle ferTa speqtrisgan
Sedgeba, romelic aq cisartyelas saxiT Cans.

isa da sxva araorganuli nedleulisgan warmoqnian. au-


ZiriTadi koncefciebi totrofebi, mTeli araautotrofuli organizmebisT-
vis, organuli nivTierebebis alternatiuli wyaroa, da
10.1. fotosinTezi sinaTlis energias sakvebis qi- amis gamo, biologebi maT biosferos mwarmoeblebs mia-
miur energiad gardaqmnis. kuTvneben.
TiTqmis yvela mcenare autotrofia, erTaderTi
10.2. sinaTlis reaqciebi mzis energias ATP-is da sakvebi, rac maT esaWiroebaT aris wyali da minerale-
NADPH-is qimiur energiebad gardaqmnis. bi niadagidan da naxSirorJangi haeridan. faqtiurad,
10.3. kalvinis cikli ATP-s da NADPH-s CO2 -is mcenareebi foto autotrofebia – organizmebi, romle-
Saqrad gardasaqmnelad iyenebs. bic sinaTles sxva organuli nivTierebebis sinTezisaT-
vis energiis wyarod iyeneben (suraTi 10.1). fotosinTezs
10.4. cxeli, mSrali klimatis pirobebSi, naxSirba- adgili aqvs agreTve wyalmcenareebSi, sxva calkeul
dis fiqsaciis alternatiuli meqanizmi ganvi- umartivesebSi da zogierT prokariotSi (suraTi10.2,
Tarda. momdevno gverdze). am TavSi, yuradRebas mcenareebze
gavamaxvilebT; autotrofuli kvebis variantebi, rom-
lebic prokariotebsa da wyalmcenareebSi gvxvdeba 27-e
da 28-e TavebSi iqneba ganxiluli.
Sesavali heterotrofebi organul masalas kvebis meore Zi­
riTadi modelis mixedviT iReben. ar gaaCniaT ra sakvebis
procesi, romelic biosferos TavisiT warmoqmnis unari, isini sxva organizmebis mier
warmoebuli nivTierebebis xarjze cocxloben (hetero
asazrdoebs niSnavs `sxva~-s). heterotrofebi biosferos momxmare-

s icocxle dedamiwaze mzis energiiT maragdeba.Mmcena-


reTa qloroplastebi iWers sinaTlis energias, romelic
blebi arian. `sxvaTa mWamelebis~ yvelaze ufro gamoxat-
uli formaa, rodesac cxoveli mcenareebiT an sxva
cocxali organizmebiT ikvebeba. magram heterotrof-
mzidan dedamiwamde 150 milion km-s gadis da mas qimiur uli kveba SeiZleba ufro daxvewilic iyos. zogierTi
energiad gardaqmnis, romelic Saqarsa da sxva organul heterotrofi mkvdari organizmis narCenebs STanTqavs,
molekulebSi inaxeba. konversiis am process fotosin- rasac maTi daSlis saSualebiT axorcilebs; zogjer isi-
Tezi ewodeba. fotosinTezis ganxilva misi ekologiuri ni organuli narCenebiT ikvebebian, rogoricaa ConCxi,
konteqstiT daviwyoT. eqskrementebi da Camocvenili foTlebi; es organizmebi
fotosinTezi, pirdapir Tu iribad, TiTqmis mTel cnobilia reducentebis saxeliT. sokoebis umravle-
cocxal samyaros asazrdoebs. organizmi iTvisebs or- soba da prokariotebis mravali tipi TavianT sakvebs
ganul naerTebs, romlebsac energiisa da naxSirbadis am gziT iRebs. TiTqmis yvela heterotrofi, adamianis
ConCxisTvis iyenebs. CaTvliT, sakvebis mxriv mTlianad fotoautotrofebze
es procesi ori ZiriTadi modelidan erT-erTiT – da agreTve fotosinTezis gverdiT pro­duqtze – Jang-
autotrofuli an heterotrofuli kvebiT xorcield- badzea damokidebuli.
eba. autotrofebi `TviT-mkvebavebi~ arian (auto niSnavs am TavSi Tqven SeityobT, Tu rogor xorcieldebaF-
`TviT~-s, xolo trophos – `kveba~-s); arsebobisTvis isini fotosinTezi. fotosinTezis ZiriTadi principebis
sxva organizmebidan arafers iReben. TavianT organul gac­­nobis Semdeg, fotosinTezis or etaps ganvixilavT:
molekulebs autotrofebi garemodan miRebuli CO 2- si­n aTlis reaqciebs, romlis drosac xdeba mzis energi-

211
XX suraTi 10.2  fotoautrotrofebi. es
organizmebi sinaTlis energias naxSiro-
orJangidan da wylidan (umravles SemTx-
vevaSi) organuli molekulebis sinTezis
stimulirebisaTvis iyeneben. isini ara
marto sakuTar Tavs kvebaven, aramed
mTel cocxal samyarosac. (a) xmeleTze,
sakvebis upiratesi mwarmoeblebi mcena-
reebi arian. wylis garemoSi, fotoma-
sinTezirebel organizmebs miekuTvneba:
(b) mravalujrediani wyalmcenareebi,
rogorc mag., es wabla wyalmcenare, (g)
zogierTi erTujrediani umartivesi,
mag., Euglena; (d) prokariotebi, saxel-
wodebiT cianobaqteriebi; da (e) sxva
(a) mcenareebi
fotomasinTezirebeli prokariotebi,
rogorc mag., es gogirdis mewamuli
baqteriebia, romlebic gogirds (sferuli globulebi) warmoqmnian (sinaTlis mikroskopi)

(g) e rTujrediani 10 m m
umartivesi   |–––––|

(e) gogirdis      15 m m


mewamuli baqteria |–––––|

(b) mravalujrediani wyalmcenare


(d) cianobaqteria  40 m m
|–––––|

is daWera da qimiur energiad misi gardaqmna; da kalvi- udidesi umravlesobis kvebazea pasuxismgebeli. qloro-
nis cikls, rodesac qimiuri energia sakvebis organuli plastebi sxvadasxva mafotosinTezirebel organizmeb-
molekulebis warmosaqmnelad gamoiyeneba. dabolos, Si gvxvdeba (ixile suraTi10.2), magram Cven yuradRebas
fotosinTezs evoluciuri perspeqtivis Tvalsazrisi- mcenareebze gavamaxvilebT.
Tac ganvixilavT.

10.1
qloroplstebi:
koncefcia fotosinTezis saitebi mcenareebSi
mcenaris yvela mwvane nawils, mwvane Reroebisa
fotosinTezi sinaTlis da daumwifebeli nayofebis CaTvliT qloroplastebi
energias sakvebis qimiur gaaCnia, magram mcenareTa umravlesobaSi, foTlebia
fotosinTezis ZiriTadi saitebi (suraT10.3). foTlis
energiad gardaqmnis zedapiris erT kvadratul milimetrze daaxloebiT nax-
evari milioni qloroplastia. foTols Seferilobas
me-6 TavSi Tqven qloroplastebs gaecaniT. es gan- qlorofili aZlevs, mwvane pigmenti, romelic qloro-
sakuTrebuli organela, Cvens planetaze, organizmebis plastebSia lokalizebuli. swored qlorofilis mier

212
XX suraTi 10.3   yuradReba gamaxvilebulia
mcenareSi fotosinTezis lokaciaze. foTlebi
foTlis ganivi kveTa
mcenareSi fotosinTezis mTavari organoebia.
am suraTebze gamosaxulia jerFfoToli, Semdeg
ujredi, dabolos qloroplasti – organeli, bageebi
sadac fotosinTezs aqvs adgili (SuaSi aris
sinaTlis mikroskopia, qvemoT – transmisiuli
eleqtronuli mikroskopia).

mezofili

STanTqmuli sinaTlis energia astimulirebs


organuli molekulebis sinTezs qloro-
plastSi.
qloroplastebi, umTavresad mezofi­l ur
ujredebSi – foTlis Sida qsovilSi gvxvde­ ZarRvi
CO2 O2
ba. naxSirorJangis atomi mikroskopuli fo­
re­bis saSualebiT, romelTac bageebi ( sto-
mata) ewodeba (mxolobiT ricxvSi – stoma;
mezofiluri ujredi
berZnulad `bage~-s niSnavs), Sedis foTolSi,
xolo iqidan Jangbadi gamodis. fesvebis mier
Sewovili wyali foTlebs ZarRvebis saSuale-
biT miewodeba. foTlebi, ZarRvebs fesvebSi
da agreTve mcenares sxva aramafotosin-
Tezirebel organoebSi, Saqris gasatanad iy-
qloroplasti
enebs.
tipur mezofilur ujredSi daaxloebiT
30-40 qloroplastia, TiToeuli organelis
sidide 2-4 μm-dan 4-7 μm-mdea. ori membranis-
gan Semdgari garsi stromas – qloroplas- 5 mm
|___|
tis SigniT arsebul mkvriv siTxes – Semo-
sazRvravs. urTierTdakavSirebuli natifi
membranuli tomsikebis sistema, romelsac
Tilakoidebs uwodeben, stromas sxva kom-
partmentebisgan, Tilakoidebis Sida mxri-
dan, anu Tilakoidis Rrudan gamoyofs. zogi-
erT adgilas, Tilakoidis tomsikebi svetebs
gareTa
qmnis, romelTac granebi (mxolobiTSi gra- membrana
num) ewodebaT. Tilakoidi
qlorofili Tilakoidis membranebSia mo- membranaTaSorisi
stroma grani Tilakoi- sivrce
Tavsebuli. (mafotosinTezirebel prokari- dis Rru
otebs qloroplastebi ar gaaCniaT, magram Sida membrana
maT mafotosinTezirebeli membranebi aqvT,
romlebic plazmuri membranis nakecebisgan
warmoqmneba da romlebic qloroplastebis
Tilakodis membranebis msgavsad funqcioni-
rebs (ix. suraTi 27.7 b). axla, rodesac viciT
mcenareebSi fotosinTezis saitebis Sesaxeb,
mzad varT ufro axlos gavecnoT fotosin-
Tezis process.
1 mm
|___|
atomebis gza fotosinTezSi:
anobaSi warmoedginaT procesi, romlis saSualebiTac
samecniero gamokvleva
mcenareebi sakvebs amzadeben. Tumca zogierTi etapi
mecnierebi saukuneebis manZilze cdilobdnen, mTli­ jer kidev ar aris srulad warmodgenili. mTeli fo-

213
tosinTezis toloba jer kidev 1800-iani wlebidan aris Si, k. b. van nilis mier. van nili fotosinTezs ikvlevda
cnobili. sinaTlis Tanaobisas, mcenaris mwvane nawilebi baqteriebSi, romlebic TavianT naxSirwyals CO2-dan
naxSirorJangidan da wylidan organul nivTierebebsa warmoqmnian, magram Jangbads ar gamoyofen. van nilma
da Jangbads warmoqnis. molekuluri formulebis gamoy- daaskvna, rom CO 2 naxSirbadad da Jangbadad ar ixliCeba,
enebiT fotosinTezis procesi am qimiuri tolobis sax- yovel SemTxvevaSi, am baqteriebSi mainc. baqteriebis
iT SegviZlia SevajamoT: erTi jgufi, fotosinTezisTvis gogirdis sulfids
6CO 2 + 12H 2O + sinaTlis energia → C6H 12O 6 + 6O2 (H2S) ufro iyenebs vidre, wyals da narCeni produqtis
saxiT gogirdis yviTel globulebs warmoqmnis (es glob-
+ 6H2O
ulebi Cans suraTi10.2-ze). aq moyvanilia fotosinTezis
naxSirwyali C6H12O6 aris glukoza. 1* wyali tolo- qimiuri toloba gogirdis baqteriebSi.
bis orive mxares gvxvdeba, vinaidan fotosinTezis dros
12 molekula wyali gardaiqmneba, xolo 6 molekula Tav- CO 2 + 2H2S → [CH2O] + H 2O + 2S
idan warmoiqmneba. Cven SegviZlia tolobis gamartiveba,
Tu mxolod wylis STaqnTmas aRvniSnavT. van nilma daaskvna, rom baqteria, Saqris warmosaqm-
6CO2 + 6H 2O + sinaTlis energia _ C6H12O 6 + 6O 2 nelad, xleCs H 2S-s da iyenebs wyalbadis atoms. Semdeg
man ganazogada es mosazreba da ivarauda, rom yvela fo-
Tu tolobas am formiT davwerT, vnaxavT, rom mTeli tomasiTezirebel organizms esaWiroeba wyalbadis wy-
qimiuri cvlileba fotosinTezis dros imis sapirispi- aro, magram es wyaro SeiZleba icvlebodes:
roa, rac ujreduli sunTqvisas xdeba. orive am metab-
olur process mcenaris ujredSi aqvs adgili. Tumca,
gogirdis baqteria: CO 2 + 2H2S → [CH2O] + H 2O + 2S
rogorc amas male SeityobT, mcenareebi sakvebs mxolod
mcenare: CO2 + 2H2O → [CH2O] + H 2O + O 2
sunTqvis procesis etapebis SebrunebiT ar qmnian.
zogadad: CO 2 + 2H2X → [CH2O] + H 2O +2X
axla, fotosinTezis toloba 6-ze gavyoT da rac Sei-
Zleba martivi formiT warmovadginoT:
amrigad, van nilma gamoTqva hipoTeza, romlis Tanax-
CO 2 + H2O → [CH 2O] + O 2 madac mcenare xleCs wyals, iyenebs wyalbadis atoms ro-
gorc eleqtronebis wyaros da gamoyofs Jangbads, ro-
frCxilebi aq aRniSnavs, rom CH 2O faqtiurad Saqa-
gorc gverdiT produqts.
ri ki ara, aramed naxSirwylis zogadi formulaa. sxva
van nilis hipoTeza mecnierebma TiTqmis 20 wlis Sem-
sityvebiT, Cven warmovadgineT Saqris molekulis sin-
deg daadastures; niSandebul atomad maT mZime izoto-
Tezi TiTo naxSirbadidan. eqvsi ganmeoreba glukozis
pi, Jangbadi-18 (18O) gamoiyenes, raTa Tvali miedevnebi-
molekulas warmoqmnida. axla, es gamartivebuli for-
naT Jangbadis atomis gzisTvis fotosinTezis procesSi.
mula imis sanaxavad gamoviyenoT, Tu rogor gaadevnes
eqsperimentebma aCvena, rom mcenareebidan gamoyofili
Tvali mkvlevarebma qimiuri elementebis (C, H da O) gzas
O2 18O-iT mxolod maSin moiniSneboda, Tu niSandebuli
fotosinTezis reagentebidan produqtebamde.
atomis wyaro wyali iyo (1-li eqsperimenti), xolo Tu
18O mcenareSi CO 2-is formiT iyo Setanili, niSandebuli
wylis gaxleCa
atomi gamoyofil O 2-Si ar aRmoCndeboda. Sejamebuli
fotosinTezis meqanizmis amoxsnis erT-erTi pirve- saxiT es Semdegnairad gamoixateba; wiTlad Jangbadis
li gasaRebi im aRmoCenidan iRebs saTaves, romlis Tanax- (18O) niSandebuli atomebia RniSnuli:
madac, mcenareebis mier bageebidan gamoyofili Jang-
cda 1: CO2 + 2H2O → [CH 2O] + H 2O + O 2
badi wylidan da ara naxSirorJangidan warmoiqmneboda.
cda 2: CO 2 + 2H2O → [CH 2O] + H 2O + O 2
qloroplasti wyals wyalbadad da Jangbadad xleCs.
am aRmoCenamde, gabatonebuli iyo hipoTeza, romlis
fotosinTezis procesSi atomebis gadaadgilebis
Tanaxmadac, fotosinTezi xleCs naxSirorJangs (CO2 →
mniSvnelovani Sedegia wyalbadis wylidan eqstraqcia
C+ O 2 ), xolo Semdeg, naxSirbads wyali emateba (C + H2O da misi SaqarSi CarTva. fotosinTezis narCeni produqti
→ [CH2O]). – O2, atmosferoSi gamoiyofa. suraTi10.4-ze naCvenebia
fotosinTezis yvela atomis gza.
am hipoTezis mixedviT, fotosinTezis dros gamo-
yofili Jangbadi CO 2-dan modioda. es mosazreba wamoy- reagentebi: 6CO2 12H 2O
enebul iqna 1930-ian wlebSi, stenfordis universitet-
produqtebi: C 6H12O 6 6H2O 6O2
1
* fotosinTezis pirdapiri produqti faqtiurad sam-naxSirba-
diani Saqaria. glukoza aq mxolod fotosinTezsa da sunTqvas S S suraTi 10.4  atomebis gadaadgileba fotosinTezis procesSi
Soris damokidebulebis gasamartiveblad aris gamoyenebuli.

214
fotosinTezi rogorc Jangva-aRdgeniTi amrigad, sinaTlis energia qimiur energiad Tavda-
procesi pirvelad ori naerTis formiT – nadpH-is, romelic
agznebuli eleqtronebis wyaroa (`aRmdgeni Zala~) da
modiT, mokled SevadaroT fotosinTezi ujredul
atp-is formiT gardaiqmneba, romelic ujredebSi en-
sunTqvas. orive procesSi Jangva-aRdgeniTi reaqciebia
ergiis mimocvlis moqnili saSualebaa. SevniSnavT, rom
CarTuli. ujreduli sunTqvis dros Saqridan energia
sinaTlis reaqciebis dros Saqari ar warmoiqmneba; es
gamoiyofa, rodesac wyalbadTan asocirebuli eleqt­
fotosinTezis meore etapze, kalvinis ciklSi xdeba.
ronebi gadamtanebis saSualebiT Jangbads gadaecema,
kalvinis ciklma saxelwodeba melvin kalvinisgan mi-
ris Sedegadac warmoiqmneba wyali, rogorc gverdiTi
iRo, romelic 1940-iani wlebis bolos Tavis kolegebTan
produqti. eleqtronebi TavianT potenciur energias
erTad misi etapebis axsnas Seudga. cikli, qloroplastSi
kargaven, vinaidan isini eleqtronebis satransporto
ukve arsebul organul molekulaSi CO2-is haeridan in-
jaWvs qvemoT, eleqtrouaryofiTi Jangbadisken `ewevi-
korporirebiT iwyeba. naxSirbadis es sawyisi CarTva or-
an~, xolo mitoqodndriebi am energias atp-is sinTezisT-
ganul naerTSi cnobilia rogorc naxSirbadis fiqsacia.
vis iyeneben (ixile suraTi 9.15).
Semdeg, kalvinis cikli fiqsirebul naxSirbads, eleq­
fotosinTezi eleqtronebis nakads sawinaaRmdegod
tronebis mimatebiT, naxSirwylamde aRadgens. aR­­mdgen
mimarTavs. wyali ixliCeba da eleqtronebi, wyalbadis
energias nadpH awvdis, romelic agznebul eleq­­tronebs
ionebTan erTad, wylidan naxSirorJangs gadaecema, ro-
sinaTlis reaqciebisas iZens. CO2-is naxSir­wylad gardasaq-
melic mas Saqramde aRadgens. vinaidan wylidan Saqarze
menlad kalvinis cikls qimiuri energiac esaWiroeba atp-is
gadasvlisas eleqtronebis potenciuri energia izrde-
formiT, romelic aseve sinaTlis reaqciebiT generird-
ba, procesi energias saWiroebs. energiis am zrdas sina-
eba. amrigad, es aris kalvinis cikli, romelic Saqars war-
Tle uzrunvelyofs.
moqmnis, magram amis ganxorcieleba mxolod nadpH-is da
atp-is daxmarebiT aris SesaZlebeli, romlebic sinaTlis
fotosinTezis ori etapi: reaqciebis dros warmoiqmneba.
winaswari ganxilva kalvinis ciklis metabolur etapebs xandaxan sibne-
lis, anu sinaTlisgan damoukidebel reaqciebs miakuT-
fotosinTezis toloba Zalzed rTuli procesis
vneben, vinaidan arc erT etapze isini uSualod sinaTles
uki­duresad martivi jamia. faqtiurad, fotosinTezi
ar saWiroeben. miuxedavad amisa, mcenareTa umravle-
aris ara erTi, aramed ori procesi da TiToeul maTgans
sobaSi kalvinis cikli dRis sinaTleze mimdinareobs,
mravalricxovani safexurebi aqvs. fotosinTezis es
mxolod maSin SeuZliaT sinaTlis reaqciebs kalvinis
ori etapi cnobilia rogorc sinaTlis reaqciebi (fo-
ciklisTvis nadpH-is da atp-is miwodeba. arsebiTad,
tosinTezis foto nawili) da kalvinis cikli (sinTezis
qloroplasti, fotosinTezis ori etapis koordini-
nawili) (suraTi 10.5).
rebis saSualebiT, sinaTlis energias Saqris warmosaqm-
sinTalis reaciebi aris fotosinTezis safexure-
nelad iyenebs.
bi, romlebic mzis energias qimiur energiad gardaqm-
rogorc suraTi 10.5-zea naCvenebi, qloroplastis
nis. qlorofilis mier STanTqmuli sinaTle aRZravs
Tilakoidebi sinaTlis reaqciebis saitebia, maSin, roca
eleqtronebisa da wyalbadis wylidan aqceptorze ga­
kalvinis cikli stromaSi mimdinareobs. TilakoidebSi
da­c emas, romelsac nadp+ (nikotinamid adenin dinuk­
leotid fosfati) ewodeba da romelic agznebul eleq­ nadp+-is da adp-is molekulebi Sesabamisad eleqtroneb-
trons droebiT inaxavs. wyali am procesSi ixliCeba da sa da fosfatis jgufs ierTeben da Semdeg stromaSi
amrigad, swored fotosinTezis sinaTlis reaqciebis gamohyofen, sadac isini TavianT maRal-energetikul
tvirTs kalvinis cikls gadascemen.
dros gamoiyofa O2 gverdiTi produqtis saxiT. sinaT-
fotosinTezis es ori etapi, am suraTze ganxilulia
lis reaqciebis eleqtronebis aqceptori nadp+ nad+-is
rogorc metabolizmis ori modeli, romlis drosac ad-
monaTesavea, romelic ujreduli sunTqvisas rogorc
gili aqvs ingredientebis SeTvisebas da produqtebis
eleqtronebis gadamtani funqcionirebs;
gamoyofas. momdevno nabiji fotosinTezis Seswavlis
es ori molekula erTmaneTisgan nadp+-Si arsebuli
mimarTulebiT iqneba am or etapis moqmedebis ufro ax-
damatebiTi fosfaturi jgufiT gansxvavdeba. sinaT-
los gacnoba, rasac sinaTlis reaqciebiT daviwyebT.
lis reaqciebi mzis energias nadp+-is nadpH-ad aRsad-
am diagramis ufro Semoklebuli varianti ramdenime
genad iyenebs wyalbadis birTvTan, anu H+-Tan erTad momdevno suraTze kvlav gamoCndeba, raTa SegaxsenoT
eleqtronebis wyvilis damatebiT. sinaTlis reaqciebi aRwerili movlenebi sinaTlis reaqciebSi xdeba, Tu kal-
agreTve axdens atp-is generirebas, risTvisac qemiosmoss vinis ciklSi.
iyenebs, raTa adp-sTvis fosfaturi jgufis mierTeba en-
ergiiT uzrunvelyos; procesi fotofosforilirebis
saxeliT aris cnobili.

215
SS suraTi 10.5  fotosinTezis sqema:
sinaTlis reaqciebisa da kalvinis
ciklis kooperireba. qloroplas-
tebSi, Tilakoidis membranebi aris
ubnebi, sadac sinaTlis reaqciebi
mimdinareobs, maSin roca kalvinis
cikli, stromaSi xdeba. sinaTlis H 2O CO2
reaqciebi nadpH -is da atp -is
warmosaqmnelad mzis energias
iyenebs, romlebic kalvinis ciklSi
sinaTle
Sesabamisad qimiuri energiisa da
aRmdgeni Zalis saxiT funqcioni-
rebs. kalvinis cikli CO 2-s organul NADP+
molekulebSi CarTavs, romlebic ADP ADP
Saqrad gardaiqmneba (me-5 Tavidan
SegaxsenebT, rom martivi Saqrebis P1
kalvinis
kalvinis
umravlesobas gaaCnia formula, sinaTlis cikli
cikli
romelic [CH 2O ]-s namravlia). nawilakebi

ADP

NADPH

qloroplasti
qloroplasti

[CH2O]
[CH2O]
O2 (Saqari)
Saqari

10.1
mzis sinaTlis buneba
koncefcia testi sinaTle energiis formaa, romelic eleqtromagni-
turi energiis saxelwodebiT aris cnobili. mas xSirad
1. rogor aRwevs fotosinTezis reagentebis mole­ eleqtromagnitur gamosxivebasac uwodeben. eleqtro-
kulebi foTlebSi, qloroplastebamde? magnituri energia ritmuli talRebis saxiT vrceldeba,
2. rogor Seuwyo xeli Jangbadis izotopis gamoy- im talRebis analogiurad, romlebic gubeSi kenWis Ca-
enebam fotosinTezis qimiis axsnas? vardnis Semdeg warmoiqmneba. Tumca, eleqtromagnituri
3. aRwereT rogor aris damokidebuli fotosin- talRebi ufro eleqtruli da magnituri velis dar-
Tezis ori etapi erTmaneTze? Rvevaa vidre materialuri garemosi, magaliTad, wylis.
eleqtromagnituri talRebis pikebs Soris manZils
talRis sigrZe ewodeba. talRebis sigrZe erT nano-

koncefcia 10.2 metrze naklebi sidididan (gama sxivebisTvis) erT kilo-


metrze mets (radio talRebisTvis) Seadgens.
gamosxivebis mTeli diapazoni cnobilia rogorc
sinaTlis reaqciebi mzis eleqtromagnituri speqtri (suraTi 10.6). sicocxlis­
Tvis yvelaze mniSvnelovani segmenti daaxloebiT 380 nm-
energias atp-is da nadpH -is dan 750 nm-mde talRebis sigrZis viwro zolia. es gamosx-
iveba cnobilia rogorc xiluli sinaTle, radganac mas
qimiur energiebad gardaqmnis adamianis Tvali sxvadasxva feris saxiT aRiqvams.
sinaTlis bevri Tviseba sinaTlis, rogorc tal-
qloroplastebi qimiuri faqtorebia, romlebic mzis Rebis modelis saSualebiT aixsneba, magram garkveul
energiiT maragdeba. maTi Tilakoidebi sinaTlis ener­ SemTxve­v aSi, sinaTle ise iqceva, TiTqos igi diskretu­-
gias atp-is da nadpH-is qimiur energiebad gardaqmnis. li nawilakebisgan, fotonebisgan Sedgebodes.
am gardaqmnis ukeT gasagebad, sinaTlis mniSvnelovani fotonebi materialuri obieqtebi ar aris, magram
Tvisebebis Sesaxeb ufro meti unda vicodeT. isini maT msgavsad iqcevian, im mxriv, rom TiToeul maT-
gans energiis fiqsirebuli raodenoba aqvs. energiis ra-

216
sinaTles, maSin, roca atarebs da ireklavs mwvane sina-
Tles (suraTi 10.7). pigmentis unari STanTqas sxvadasxva
gama ren- ultra infrawi- mikro- radio talRis sigrZis sinaTle SeiZleba xelsawyoTi gaizomos,
tgenis iis-
sxivebi Teli talRebi talRebi romelsac speqtrofotometri ewodeba.
sxivebi feri
es aparati sxvadasxva talRis sigrZis sinaTlis sxi­
vebs pigmentebis xsnaris gavliT mimarTavs da sinaTlis
im nawils zomavs, romelsac talRis TiToeul sigrZeze
atarebs (suraTi 10.8). grafiks, romelic pigmentis mier
sinaTlis STanTqmis talRis sigrZeze damokidebulebas
asaxavs, STanTqmis speqtri ewodeba.

ufro mokle talRis sigrZe ufro grZeli talRis sigrZe


areklili
ufro meti energia naklebi energia sinaTle sinaTle

SS suraTi 10.6  eleqtromagnituri speqtri. TeTri sinaTle


qloroplasti
xiluli sinaTlis yvela talRis sigrZis narevia. prizmas Seu-
Zlia TeTri sinaTlis garCeva Semadgenel ferebad sxvadasxva
talRis sigrZis mqone sinaTlis sxvadasxva kuTxiT gardatexis
saSualebiT. (wylis wveTebi atmosferoSi prizmis msgav­sad
moqmedebs da cisartyelas warmoqmnis, ixileT suraTi 10.1).
xiluli sinaTle fotosinTezs aRZravs.

odenoba sinaTlis talRis sigrZesTan ukuproporciul


damokidebulebaSia; rac ufro moklea talRis sigrZe, STanTqmuli
gatarebuli grani
miT metia am sinaTlis TiToeuli fotonis energia. am- sinaTle
rigad, iisferi sinaTlis fotons TiTqmis orjer ufro
meti energia aqvs vidre wiTeli sinaTlisas.
miuxedavad imisa, rom mze eleqtromagnituri sinaTle
energiis srul speqtrs gamoasxivebs, atmosfero
seleqtiuri fanjris msgavsad moqmedebs: saSualebas
S S suraTi 10.7  ratom aris foTlebi mwvane: sinaTlis urTi­
aZlevs xilul sinaTles, gaiaros masSi maSin, roca sxva
erTqmedeba qloroplastebTan. qloroplastis qloro­f i­
gamosxivebis mniSvnelovan nawils, aireklavs. speq- lis molekulebi iisfer-lurj da wiTel sinaTles (ferebs,
tris nawili, romlis danaxvac Cven SegviZlia – xiluli romlebic yvelaze efeqturia fotosinTezisTvis) STanTqavs
sinaTle – aris agreTve gamosxiveba, romelic fotosin- da ireklavs an atarebs mwvane sinaTles. swored amis gamo Cans
Tezs aRZravs. foTlebi mwvane.

fotosinTezis pigmentebi:
qloroplastis pigmentebis STanTqmis speqtrebi,
sinaTlis receptorebi
fo­tosinTezis aRsaZravad saWiro sxvadasxva talRis
rodesac sinaTle materias xvdeba, is SeiZleba airek- sigr­Z is SefardebiTi efeqturobis axsnis gasaRebs war-
los, gatardes an STainTqas. nivTierebebi, romlebic moadgens, radgan sinaTles qloroplastSi muSaobis
STanTqavs xilul sinaTles, pigmentebis saxelwodeb- Sesruleba mxolod misi STanTqmis SemTxvevaSi SeuZlia.
iTaa cnobili. sxvadasxva pigmenti sxvadasxva talRis suraTi 10.9a-ze naCvenebia STanTqmis speqtri qlo-
sigrZis mqone sinaTlis STanTqmas axdens, xolo tal- roplastis sami tipis pigmentisTvis. Tu qlorofil
Rebi romlebic absorbirdeba, qreba. Tu pigments TeTri a-s STanTqmis speqtrs vnaxavT, SeiZleba vivaraudoT,
sinaTliT aSuqeben, feri, romelsac Cven vxedavavT, is rom fotosinTezis procesSi iisfer-lurji da wiTeli
feria, romelsac yvelaze metad aireklavs an atarebs sinaTle saukeTesod muSaobs, radgan igi STainTqmeba
pigmenti. maSin, roca mwvane, yvelaze nakleb efeqturi feria. es
(Tu pigmenti STanqams yvela sigrZis talRas, is Savad fotosinTezis moqmedebis speqtriT (suraTi 10.9b)
moCans). Cven vxedavaT mwvanes, roca foTols vuyurebT, das­turdeba, romelic procesis aRsaZravad saWiro
vinaidan qlorofili STanTqavs iisfer-lurj da wiTel sxva­­dasxva talRis sigrZis gamosxivebis SedarebiTi

217
suraTi 10.9 suraTi 10.8
kvleva:
ra talRis sigrZis mqone sinaTle yvelaze
kvlevis meTodi: STanTqmis speqtris gansazRvra
efeqturia fotosinTezis aRsaZravad
eqsperimetni sami sxvadasxva eqsperimentiT gamovlenil iqna
sinaTlis romeli talRis sigrZea mniSvnelovani
fotosinTezisTvis. Sedegebi qvemoT aris moce- gamoyeneba
muli. STanTqmis speqtri vizualurad gamoxatavs, Tu ramdenad kargad
Sedegebi STanTqavs konkretuli pigmenti sxvadasxva talRis sigrZis xilul
sinaTles. qloroplastis sxvadasxva pigmentis STanTqmis speqtri ex-
mareba mecnierebs mcenareSi TiToeuli pigmentis rolis gaSifvraSi.
qlorofili a

qlorofili b meTodi
speqtrofotometri, pigmentis xsnaris mier STanTqmul da
gatarebul sxvadasxva talRis sigrZis sinaTlis fardobiT ra-
karotinoidebi odenobebs zomavs.

1 TeTri sinaTle, prizmis saSualebiT ferebad iyofa (talRis


sigrZis mixedviT).

2 sxvadasxva feris sinaTle saTiTaod gadis nimuSSi (am SemTx-


vevaSi, qlorofilSi). aq naCvenebia mwvane da lurji sinaTle.

sinaTlis talRis sigrZe (nm)


3 gatarebuli sinaTle fotoeleqtrul milaks ejaxeba, ro-
melic sinaTlis energias eleqtrobad gardaqmnis.
(a) STanTqmis speqtrebi. sami mrudi gviCvenebs sinaTlis talRis
sigrZeebs, romlebsac qloroplastis sami tipis pigmenti yvelaze 4 eleqtrodeni galvanometriT izomeba. xelsawyo gviCvenebs
ukeT STanTqavs. sinaTlis fraqcias, romelmac nimuSSi gaiara, saidanac Cven
STanTqmuli sinaTlis raodenobis gansazRvra SegviZlia.
fotosinTezis siCqare

gardamtexi qlorofilis fotoeleqtruli


(gazomili O2-is gamo
yofis saSualebiT)

prizma xsnari milaki

TeTri
sinaTle

(b) moqmedebis speqtri. grafikze datanilia fotosintezis siC-


qaris damokidebuleba talRis sigrZeze. miRebuli moqmedebis
ganvladobis maRali (STanTq-
speqtri, qlorofil a-s STanTqmis speqtris msgavsia, magram zus- mis dabali) maCvenebli aRniS-
xvreli moZraobs, rom mwvane
tad ar Seesabameba (ixile nawili a). es nawilobriv damatebiTi navs, rom qlorofili mwvane
gaataros arCeuli talRis sinaTle
sinaTles Zalian cotas
pigmentebis, magaliTad qlorofil b-sa da karotinoidebis mier, sigrZis sinaTle
STanTqavs.
sinaTlis STanTqmiT aris gamowveuli.

(g) engelmanis eqsperimenti. 1883 wels Teodor v. engelmanma wyalm-


cenaris Zafi prizmaSi gatarebuli sinaTliT daasxiva; wyalmcenaris ganvladobis dabali
sxvadasxva segmenti sxvadasxva talRis sigrZis sinaTlis zemoqmedebas (STanTqmis maRali)
daeqvemdebara. man gamoiyena aerobuli baqteriebi, romlebic Jangba- lurji maCvenebeli aRniSnavs, rom
dis wyaros axlos koncentrirdebian, raTa ganesazRvra, Tu wyalmce- sinaTle qlorofili lurji sinaTlis
naris romeli segmenti gamoyofda yvelaze didi raodenobiT O2-s da did nawils STanTqavs.
amrigad yvelaze mets afotosinTezirebda. baqteriebi, yvelaze didi
raodenobiT Tavs wyalmcenaris im nawilebis irgvliv iyridnen, rom-
lebsac iisfer-lurji an wiTeli sinaTliT asxivebdnen. aRsaniSnavia
mWidro Sesabamisoba baqteriebis gavrcelebasa da moqmedebis speqtrs
Soris b nawilSi. Sedegebi qloroplastis sami tipis pigmentis STanTqmis
daskvna sinaTle speqtris iisfer-lurji da wiTeli speqtrebi ixile suraTi 10.9a-ze.
nawilebi yvelaze efeqturia fotosinTezis
aRsaZravad.

218
efeqturobis profils iZleva. qloroplastis agzneba sinaTlis
moqmedebis speqtris momzadeba qloroplastis sxva­
dasxva feris sinaTlis dasxivebiT xdeba; Semdeg adgenen
saSualebiT
diagramas, romelzec asaxulia talRis sigrZis damokide- zustad ra xdeba, rodesac qlorofili da sxva pig-
buleba fotosinTezis siCqaris zogierT maCvenebelze, mentebi sinaTles STanTqavs? feri, romelic STanTqmuli
magaliTad, CO2-is STanTqmaze da O2-is gamoyofaze. moq- talRis sigrZes Seesabameba gatarebuli da areklili
medebis speqtri fotosinTezisTvis pirvelad 1883 wels sinaTlis speqtridan qreba. rodesac molekula sinaTlis
iqna naCvenebi germaneli botanikosis, Teodor v. engel- fotons STanTqavs, erT-erTi molekulis eleq­tro­nebi
manis mier Catarebuli eqsperimentiT, romelmac Zafise- gadainacvlebs orbitalze, sadac maT meti poten­ciuri
br wyalmcenareebSi fotosinTezis siCqaris gasazomad energia aqvT. rodesac eleqtroni Tavis normalur or-
baqteriebi gamoiyena. bitalzea, amboben, rom pigmentis molekula sawyis md-
SevniSnavT, rom suraTi 10.9 a-s da 10.9 b-s Sedarebi- gomareobaSi imyofeba. fotonis STanTqma xels uwyobs
sas, fotosinTezis moqmedebis speqtri qlorofil a-s eleqtrons, rom ufro maRali energiis orbitalze gada-
STanTqmis speqtrs zustad ar miesdageba. mxolod qlo- vides, am dros ki, pigmentis molekula agznebul mdgo-
rofil a-s STanTqmis speqtri ar aris sakmarisi calkeu- mareobaSi imyofeba.
li talRis sigrZis efeqturobis Sesafaseblad raTa fo- mxolod is fotonebi STainTqmeba, romelTa energia
tosinTezi aRiZras. zustad utoldeba ZiriTad da agznebul mdgomareobebs
es nawilobriv imitom xdeba, rom damatebiTi pig- Soris energiaTa sxvaobas, xolo energiaTa sxvaoba erTi
mentebi, romelTac gansxvavebuli STanTqmis speqtri saxis atomidan Tu molekulidan, meoremde icvleba. am-
aqvT, fotosinTezis TvalsazrisiT, agreTve mniSvne­ rigad, erTi konkretuli nivTiereba specifiuri tal-
lo­v ania qloroplastebisTvis da afarTovebs ferTa Ris sigrZis Sesabamis fotonebs STanTqavs, ris gamoc,
speqtrs, romelic fotosinTezis procesSi SeiZleba iq-
nas gamoyenebuli. erT-erTi aseTi damatebiTi pigmentia CH2 qlorofil a-Si
qlorofilis meore forma, qlorofili b. qlorofili CHO qlorofil b-Si

b TiTqmis qlorofil a-s identuria, magram umniSvnelo


struqturuli gansxvaveba maT Soris (suraTi 10.10) sak-
marisia imisTvis, rom am or pigments odnav gansxvave-
buli STanTqmis speqtri mianiWos (suraTi10.9 a). Sede- porfirinis rgoli:
molekulis
gad, maT gansxvavebuli Seferiloba aqvT – qlorofili a
sinTalismSTanqTmeli
aris molurjo-mwvane, xolo qlorofili b moyviTalo-
`Tavi~; centrSi –
mwvane.
magniumis atomi.
sxva damatebiT pigmentebs miekuTvneba karotino­
idebi, naxSirwyalbadebi, romelTac yviTlisa da na­
rinjis­feris sxvadasxva elferi aqvT, radgan iisfersa
da lurj-mwvane sinaTlebs STanTqaven (ixile suraTi
10.9 a).
karotinoidebs SeuZlia ferTa im speqtris gafar­
Toveba, romelsac fotosinTezis aRZvra SeuZlia. Tum­
ca, karotinoidebis ufro mniSvnelovani funqcia, yov-
el SemTxvevaSi, zogierTi maTganis mainc, rogorc Cans,
fotodacvaa. es nivTierebebi STanTqaven da ganabneven naxSirwyalbadis bolo:
Warb sinaTles, romelic sxva SemTxvevaSi qlorofils urTierTqmedebs cilebis
daazianebda an urTierTqmedebaSi Sevidoda Jangabad- hidrofobur ubnebTan
Tan da ujredisTvis saxifaTo reaqciisunarian dam- qloroplastebis Tila­
Jangvel molekulebs warmoqmnida. sainteresoa, rom ka- koiduri membranebis
rotinoidebs, iseve rogorc fotosinTezSi, adamianis SigniT; H-is atomebi
TvalSic, fotodamcavi funqcia aqvs. es da sxva monaTe- naCvenebi ar aris.
save molekulebi ganixileba rogorc jansaRi sakvebi
produqtebi, rogorc `fitonaerTebi~ (berZnulad phy-
ton mcenares niSnavs), romelTac antioqsidaciuri Tvi­
sebebi aqvT. mcenareebs yvela antioqsidantis sinTezis SS suraTi 10.10   qlorofilis molekulis struqtura mcena-
unari aqvT, romelic maT esaWiroebaT, maSin, roca ada- reTa qloroplastebSi. qlorofili a qlorofil b-gan mxolod
mianma da sxva cxovelebma zogierTi maTgani sakvebidan porfirinis rgolTan dakavSirebuli erT-erTi funqcionaluri
unda miiRos. jgufiT gansxvavdeba.

219
agznebuli
mdgomareoba
Ee

siTbo
eleqtronis energia

fotoni
(fluorescencia)

protoni ZiriTadi
mdgomareoba
qlorofilis
molekula

a) izolirebuli qlorofilis molekulis agzneba b) fluorescireba (naTeba)

S S suraTi 10.11  izolirebuli qlorofilis agzneba sinaTlis saSualebiT. (a) protonis STanTqma qlorofilis moleku-
lis ZiriTadi mdgomareobidan agznebul mdgomareobaSi gadasvlas iwvevs. protoni xels uwyobs eleqtrons orbitalze
gadasvlaSi, sadac mas meti potenciuri energia aqvs. Tu dasxivebuli molekula izolaciaSi imyofeba, misi agznebuli
eleqroni dauyovnebliv ZiriTadi mdgomareobis orbitals ubrundeba, xolo misi Warbi energia siTbos saxiT gamoiyofa
da fluorescirebs. (b) qlorofilis xsnari ultraiisferi sinaTliT agznebisas wiTel-narinjisferi naTebas gamoscems.

TiToeul pigments STanTqmis unikaluri speqtri gaaCnia. inercias fluorescencia ewodeba. Tu qloroplaste-
amasTanave, fotonis absorbciis Sedegad eleqtroni bidan gamoyofil qlorofilis xsnars davasxivebT, igi
ZiriTadi mdgomareobidan agznebul mdgomareobaSi gada- speqtris narijisfer-wiTel nawilSi fluorescirebs da
dis; eleqtrons iq didxans darCena ar SeuZlia. agz­nebuli amasTanave siTbos gamohyofs (suraTi 10.11).
mdgomareoba, yvela maRal-energetikuli mdgo­­mareobis
msgavsad, arastabiluria. Cveulebriv, ro­­desac izoli-
fotosistema: sinaTlis-Semkreb
rebuli pigmentis molekulebi STanTqavs sinaTles, maTi
agznebuli eleqtronebi wamis erT memili­ardedSi kvlav kompleqsebTan asocirebuli
ZiriTadi mdgomareobis orbitals ubrundeba, xolo sareaqcio centri
TavianT Warb energias siTbos saxiT gamoyofs. swored
sinaTlis energiis siTbod gardaqmnis gamoa avtomobilis sinaTlis STanTqmis Sedegad agznebuli qlorofi­
kapoti aseTi cxeli mzian dRes (TeTri manaqanebi yvelaze lis molekulebi intaqtur qloroplastebSi, izolire-
grilia, vinaidan maTi saRebavi xiluli sinaTlis yvela bulTan SedarebiT, Zalze gansxvavebul Sedegs iZleva
talRis sigrZes ireklavs, Tumca STanTqavs ultraiis- (ixile suraTi10.11). TavianT bunebriv garemoSi, Tila-
fer da sxva uxilav gamosxivebas). izolaciaSi, zogierTi koidis membranaSi, qlorofilis molekulebi sxva mci-
pigmenti, maT Soris qlorofili, fotonebis STanTqmis re organul molekulebTan da cilebTan erTad foto-
Semdeg siTbosTan erTad sinaTles asxivebs. sistemaSia organizebuli.
rogorc ki agznebuli eleqtronebi ZiriTad mdgo- fotosistema sareaqcio centrisgan Sedgeba, ro-
mareobas ubrundeba, fotonebi gamoiyofa. sinaTlis am melic sinaTlis Semkrebi kompleqsebiT aris gare-

220
SS suraTi 10.12  rogor krebs fotosistema sinaTles. rode-

Tilakoidi
sac sinaTlis Semkreb kompleqsSi fotoni pigmentis moleku-
las ejaxeba, energia molekulidan molekulas gadaecema,
vidre igi sareaqcio centrs ar miaRwevs. sareaqcio centrSi,
agznebul eleqtrons qlorofil a-s ori specializebuli
molekulidan erT-erTis pirveladi eleqtronis aqceptori
daiWers.
fotosistema stroma

eleqtronis
sinaTlis-Semkrebi reaqciis pirveladi mimRebi
kompleqsebi centri
fluorescirebs, vinaidan masSi eleqtronis aqceptori
ar aris, amgvarad, fotoagznebuli qlorofili ZiriTad
mdgomareobas ubrundeba.
qloroplastSi maRal-energetikuli eleqtronis
ukan, ZiriTad mdgomareobaSi, vardna Tavidan aris ac-
Tilakoidis membrana

ilebuli. amrigad, TiToeuli fotosistema – sinaTlis


Semkrebi kompleqsebiT garemoculi sareaqcio centri
– qloroplastSi rogorc erTeuli funqcionirebs. is
sinaTlis energias qimiur energiad gardaqmnis, romelic
sabolood Saqris sinTezisTvis gamoiyeneba.
Tilakoidis membranaze ori tipis fotosistemaa lo­
kalizebuli, romlebic fotosinTezis sinaTlis reaqcieb-
Si kooperireben. maT fotosistema II (PS II) da fotosiste-
pigmentis ma I (PS I) uwodeben (saxelwodeba maT aRmoCenis rigiTobis
energiis qlorofil a-s molekulebi mixedviT miiRes, magram am oridan, pirveli fotosistema
gadatana molekulebi
II moqmedebs).
Tilakoidis Rru TiToeul maTgans damaxasiaTebeli sareaqcio cen-
(Tilakoidis Sida mxare)
tri aqvs – gansakuTrebuli saxis pirveladi eleqtro-
nis aqceptori, qlorofil a-s specialuri wyvili
moculi (suraTi 10.12). TiToeuli sinaTlis Semkrebi molekulebis gverdiT, romlebic specifiur cilebTan
kompleqsi pigmentis molekulebisagan Sedgeba (Sei- aris asocirebuli. fotosistema II-is qlorofil a-s
Zleba Seicavdes qlorofil a-s, qlorofili b -s da ka- sareaqcio centri, cnobilia rogorc P680, vinaidan es
rotinoidebs), romlebic konkretul cilasTan aris pigmenti yvelaze ukeT STanTqavs sinaTles, romlis
dakavSirebuli. pigmentis molekulebis raodenoba da talRis sigrZe 680 nm-ia (speqtris wiTel nawilSi). qlo-
mravalferovneba saSualebas aZlevs fotosistemas, rofil a-s, fotosistema I-is sareaqcio centrSi, P700- s
sinaTle ufro didi zedapiridan Sekribos da ufro uwodeben, vinaidan igi yvelaze efeqturad STanTqavs
farTo speqtri moicvas, vidre es nebismier calke aRe- sinaTles, romlis talRis sigrZe 700 nm-ia (speqtris
bul pigmentis molekulas SeuZlia. sinaTlis Semkrebi Soreul wiTel nawilSi). Tumca maTi asocireba sxva­d a­
es kompleqsebi sareaqcio centrisTvis antenis msgavsad sxva cilasTan Tilakoidis membranaSi gavlenas axdens
moqmedebs. sareaqcio centri aris cilovani kompleqsi, eleqtronebis ganawilebaze da sinaTlis STanTqmis Tvi­
romelic Seicavs qlorofil a-s or specialur moleku- sebebSi mcire gansxvavebas ganapirobebs.
las da molekulas, romelsac pirveladi eleqtronis axla vnaxoT, Tu rogor muSaobs es ori fotosis­
aqceptori ewodeba. qlorofil a -s es molekulebi gan- tema erTad sinaTlis energiis gamoyenebiT ATP-is da
sakuTrebulia, radgan maTi molekuluri garemo – mde- NADPH-is, sinaTlis reaqciebis ori ZiriTadi pro­
bareoba da sxva molekulebi, romlebTanac aris asoci- duqtis generirebisTvis.
rebuli – saSualebas aZlevs maT, gamoiyenos sinaTlis
energia, xeli Suwyos erT-erTi eleqtronis gadasvlas
eleqtronebis aracikluri nakadi
ufro maRal energetikul doneze.
qlorofil a-s specialuri molekulidan eleqtro- sinaTle, NADPH-isa da ATP-is sinTezs, Tilakoidis
nis gadasvla pirveladi eleqtronis aqceptorze, rac membranaSi CarTuli ori fotosistemisTvis energiis
mzis energiiT aris ganpirobebuli, sinaTlis reaqciebis miniWebiT astimulirebs. energiis aRniSnuli trans-
pirveli etapia. rogorc ki qlorofilis eleqtroni formaciis gasaRebs eleqtronebis nakadi warmoadgens,
aigzneba da ufro maRal energetikul doneze gada- Tilakoidis membranaSi CaSenebuli fotosistemebisa
dis, eleqtronis pirveladi aqceptori daiWers mas; es da sxva molekuluri komponentebis gavliT. fotosin-
Jangva-aRdgeniTi reaqciaa. gamoyofili qlorofili Tezis sinaTlis reaqciebis dros eleqtronebis moZrao-

221
bis ori SesaZlo gza arsebobs: cikluri da aracikluri. misi eleqtronuli xvreli unda Seivsos).
eleqtronebis aracikluri nakadi, ufro gavrcelebu- 4 TiToeuli fotoagznebuli eleqtroni, PS II-is
li gza, suraTi 10. 13-zea naCvenebi. eleqtronis pirveladi aqceptoridan PS I-ze eleq­
cifrebi teqstis gadmocemisas naxazze aRniSul dan- tronebis satransporto jaWvis saSualebiT gada-
omril safexurebs Seesabameba. dis (eleq­tronebis satransporto jaWvis msgavsad,
romelic uj­reduli sunTqvisas funqcionirebs).
1 sinaTlis fotoni, sinaTlis Semkreb kompleqsSi eleqtronebis sa­transporto jaWvi Sedgeba PS II-sa
pigmentis molekulas ejaxeba da Semdeg pigmentis da PS I-s Soris eleqtronebis gadamtani plastoqin-
sxva molekulas gadaecema, vidre PS II-is sareaqcio onisgan (Pq), citoqromis kompleqsisa da cilisgan,
centrSi qlorofil a-s ori molekulidan erT-er- saxelwodebiT plastocianini (Pc).
Tis P680 ar miaRwevs. mas P680-is erT-erTi eleqtroni 5 eleqtronebis egzoTermuli `vardna~ ufro dabal
ufro maRal energetikul mdgomareobaSi gadahy- energetikul doneze uzrunvelyofs energias atp-
avs. is sinTezisTvis.
2 am eleqtronis daWera eleqtronis pirveladi aq- 6 am dros sinaTlis energia, sinaTlis Semkrebi kom­
ceptoris mier xdeba. pleqsis saSualebiT PS I-is sareaqcio centrs gadae-
3 fermenti wylis molekulas or eleqtronad, wyal­ cema da qlorofil a-s ori molekulidan erT-erT
badis or ionad da Jangbadis atomad xleCs. es P700 eleqtrons aagznebs, romelic iq aris lokali-
eleqtronebi, saTiTaod P680-is molekulas miewo- zebuli. fotoagznebul eleqtrons Semdeg PS I-is
deba da TiToeuli maTgani pirvelad eleqtronul eleqtronis pirveladi aqceptori daiWers;P700-
aqceptor­Si eleqtronis danakargs Caanacvlebs. Si eleqtronis `xvreli~ iqmneba. xvrels avsebs
(rodesac P680 eleqtrons kargavs, igi yvelaze ufro eleqtroni, romelic eleqtronis satransporto
mZlavri biologiuri damJangveli agenti xdeba; jaWvis bolos PS II-dan miaRwevs.

H 2O CO2
sinaTle
NADP+ TT suraTi 10.13  rogor axdes sinaTlis reaqciebis dros eleqt­
ronebis aracikluri nakadi atp-isa da NADPH-is generirebas.
ADF
kalvinis oqrosferi isrebiT aRniSnulia sinaTliT stimulirebuli eleq­
reaqcia cikli
sinaTleze tronebis gadasvla wylidan NADPH-ze.
ATF
NADPH

el
sat eqtr
O2 [CH2O] (Saqari) ra o
ns nebi
pirveladi
ja port s
Wvi o
mimRebi
pirveladi ele 4 7
qtr Fd
mimRebi one
Pq bis
gad NADP+
2 ata
2H+ H 2O citoqromis na 8
NADP+ +2H+
eleqtronebis energia

kompleqsi
+ reduqtaza
1/2 O2 3 NADPH
Pc
+H+
sinaTle P700
sinaTle
P680 5
1

6
ATF

fotosistema I
fotosistema II

222
7 fotoagznebuli eleqtronebi PS I-is eleqt­ro­nebis eleqtronebis cikluri moZraoba
pirveladi aqceptoridan, qvemoT satransporto
garkveul pirobebSi, fotoagznebuli eleqtronebi
jaW­vis meore eleqtrons, cila feredoqsinis (Fd)
alternatiul gzas mimarTaven, romelsac eleqtronebis
saSualebiT gadaecema.
cikluri nakadi ewodeba, romelic fotosistema I-s iy-
8 fermenti NADP+ reduqtaza eleqtronebs Fd-dan
enebs, magram ar iyenebs fotosistema II-s. suraT 10. 15-
NADP+-ze gadascems. mis NADPH-mde aRsadgenad
ze Tqven xedavT, rom cikluri moZraoba mokle wreze
ori eleqtronia saWiro.
mimdinareobs: eleqtronul ciklSi eleqtronebi fe-
ramdenadac suraTi 10.13-ze gamosaxuli sqema rTu-
redoqsinidan (Fd) citoqromis kompleqsisken brunde-
lia, ar dakargoT misi funqcionirebis kvali: sinaTlis re­
bian da aqedan agrZeleben gzas P700 qlorofilisken PS I
aqciebi mzis energias atp-is da NADPH-is generirebisTvis
sareaqcio centrSi.
iyenebs, romlebic Sesabamisad, qimiuri energiiTa da aRm-
am dros NADPH ar warmoiqmneba da arc Jangbadi
dgeni ZaliT uzrunvelyofs kalvinis ciklis Saqris war-
gamoiyofa. Tumca, cikluri nakadi atp-is generirebas
momqmnel reaqciebs. eleqtronebis energiis cvlilebebis
axdens.
analogi, maTi sinaTlis reaqciebSi moZraobisas naCvenebia
ra aris eleqtronebis cikluri nakadis funqcia?
suraT 10.14-ze.
eleqtronebis aracikluri nakadi atp-s da NADPH-s daax-
loebiT Tanabari raodenobiT warmoqmnis, magram kalvi-
nis cikli NADPH-ze met atp-s STanTqavs. eleqtronebis
aAtfF cikluri nakadi qmnis sxvaobas, radgan igi warmoqmnis
atp-s, magram ar warmoqmnis NADPH-s. SesaZlebelia,
NADPH-is koncentracia qloroplastSi xels uwyobdes
imis regulirebas, Tu romel gzas gahyveba eleqtroni
sinaTlis reaqciebSi, ciklurs Tu araciklurs.
Tu qloroplasti kalvinis ciklisTvis dabla sw-
evs atp-is koncentracias, NADPH iwyebs akumulirebas,
wisqvili radgan kalvinis cikli neldeba. SesaZloa NADPH-is
ni
foto

warmoqnis gazrda eleqtronebis aracikluri nakadidan ciklurze


ATP-s droebiT gadarTvas astimulirebdes, vidre atp-is miwo-
deba moTxovnas ar daeweva. atp-is sinTezi cikluri Tu
aracikluri eleqtronebis nakadiT aRiZvreba, faqtiuri
fotoni

meqanizmi erTi da igivea. axla Sesaferisi droa, rom gan-


fotosnTezi I
fotosnTezi II

SS suraTi 10.14  sinaTlis reaqciebis meqanikuri analogi.

WW suraTi 10.15 
pirveladi eleqtronebis cikluri
mimRebi nakadi. PS I-dan fotoag-
pirveladi Fd znebuli eleqtronebi,
mimRebi Fd drodadro feredoq-
sinidan (Fd) citoqromuli
NADP+
kompleqsisa da plasto-
Pq cianinis (Pc) gavliT ukan,
NADP+
qlorofilze gadadian.
reduqtaza
citoqromis eleqtronebis es gadasvla
NADPH avsebs atp-is marags (qemios-
kompleqsi
mosis saSualebiT), magram
ar warmoqmnis NADPH-s.
diagramaSi, ciklur gzasTan
Pc Sesadareblad CarTulia
eleqtronebis aracikluri
nakadis `Crdili~. diagram-
aze naCvenebi feredoqsinis
ori molekula faqtiurad
erTia – eleqtronebis
saboloo gadamtani PS I-is
ATP
eleqtronebis satranspor-
to jaWvSi.

223
vixiloT qemiosmosi, procesi, romelic membranebs iy-
gasaRebi
enebs raTa Jangva-aRdgeniTi reaqciebi atp-is warmoqmnas
dauwyvilos. ufro maRali [H+]
ufro dabali [H+]

qemiosmosis Sedareba qloroplastebsa mitoqondria


qloroplasti
da mitoqondriebSi
qloroplastebi da mitoqondriebi atp-s erTi da
imave ZiriTadi meqanizmiT, qemiosmosiT warmoqmnian.
eleqtronebis satransporto jaWvi, romelic Tavmoy-
rilia membranaSi protonebs membranis gavliT gadatum-
bavs, eleqtronebi gadamtanebis mTel rigs gaivlian, qloroplastis
mitoqondriis
romlebic sul ufro eleqtrouaryofiTi xdeba. am gziT, struqtura
struqtura
eleqtronebis satransporto jaWvi Jangva-aRdgeniT en-
ergias protonis mamoZravebel Zalad gardaqmnis, po- membranaTSorisi H+ difuzia
Tilakoidis
tenciuri energia H+-is gradientis saxiT membranis sivrce Rru
meore mxares inaxeba. imave membranaSia CaSenebuli atp
eleqtro-
sintazas kompleqsi, romelic wyalbadis ionebis Tavi- nebis
membrana gadatanis
anTi gradientis qvemoT difundirebas, adp-is fosfo- jaWvi
rilirebasTan awyvilebs. zogierTi eleqtronebis gad-
ATP-
amtani, rkinis Semcveli cilebis CaTvliT, romelTac sintaza
citoqromebi ewodeba, qloroplastebsa da mitoqondi-
stroma
rebSi Zalian msgavsia. matriqsi ADP + P i
ATP
am ori organelis atp sintaza kompleqsebic agreTve H+
Zalin hgavs erTmaneTs. Tumca, mitoqondriaSi JangviT
fosforilirebasa da qloroplastSi fotofosforili-
rebas Soris SesamCnevi gansxvaveba arsebobs. mitoqon- SS suraTi 10.16  qemiosmosis Sedareba mitoqondriebsa da
qloroplastebSi. orive organelaSi eleqtronebis satrans-
driebSi, maRal-energetikuli eleqtronebis mopoveba,
porto jaWvi [H+]-s membranis gavliT, [H+]-is dabali kon-
romlebic satransporto jaWvSi dabla vardeba, organu- centraciis ubnidan (Ria nacrisferi, am diagramaze) [H+]-is
li molekulebidan xdeba (romlebic amgvarad iJangebian). maRali koncentraciis ubnisken (muqi nacrisferi) gadatumbavs.
qloroplastebi, atp-is warmosaqmnelad molekulebs Semdeg, protonebi atp-sintazas saSualebiT, ukan, membranis
sakvebidan ar saWiroeben; maTi fotosistemebi sinaTlis meore mxares, difundirebs da atp-is sinTezs astimulirebs.
energias iWers da mas satransporto jaWvis dasawyisSi
eleqtronebis stimulirebisTvis iyenebs. sxva sityve-
ciklSi Saqris sinTezis stimulirebisTvis gamoiyeneba.
biT, mitoqondriebi qimiur energias sakvebis molekule-
protonul (H+) gradients, an pH gradients Tila-
bidan atp-s (da NADPH-s) gadascemen maSin, roca qloro-
koidis membranis meore mxares arsebiTi mniSvneloba
plastebi atp-Si da (NADPH-Si) sinaTlis energias qimiur
aqvs. rodesac qloroplastebs asxiveben, Tilakoidis
energiad gardaqmnian.
RruSi pH daaxloebiT 5-mde ecema (H+-is koncentracia
qloroplastebsa da mitoqondriebSi qemiosmosis
izrdeba), xolo stromaSi pH daaxloebiT 8-mde izrde-
sivrculi ganawilebac gansxvavebulia (suraTi 10.16).
ba (H+-is koncentracia mcirdeba). pH-is sam erTeuliT
mitoqondriis Sida membrana, protonebs mitoqon-
vardna H+-is koncentraciis aTasjerad sxvaobas Seesab-
driuli matriqsidan gareT, membranaTaSoris sivrceSi
ameba. Tu laboratoriaSi sinaTle gamorTulia, pH-is
gadatumbavs, romelic Semdeg wyalbadis ionebis rezer-
gradienti anulirdeba, Tumca sinaTlis kvlav CarTviT,
vuaris funqcias asrulebs da atp sintazas energiiT ama-
igi swrafad aRdgeba. aseTi eqsperimentebi Zlieri mt-
ragebs.
kicebulebaa qemiosmosuri modelis sasargeblod.
qloroplastis Tilakoidis membrana protonebs
sxvadasxva laboratoriaSi Catarebuli kvle­ve­bis
stro­madan Tilakoidis RruSi (Tilakoidis Sida mxare)
safuZvelze suraT 10.17-ze naCvenebia sinaTlis reaq­ci­ebis
gadatumbavs, romelic rogorc H+-is rezervuari fun-
`meqanizmis~ Tanamedrove modeli Tilakoidis memb­ranaSi.
qcionirebs. Tilakoiduri membrana atp-s warmoqmnis,
suraTze warmodgenili yoveli molekula da molekulebis
rad­gan wyalbadis ionebi TavianTi koncentraciuli gra­
kompleqsi TiToeul TilakoidSi mravalricxovan egzem-
dientis qvemoT Tilakoiduri Rrudan ukan, stromaSi di-
plarad gvxvdeba. SevniSnavT, rom NADPH, atp-is msgavsad
fundireben atp sintazas kompleqsebis gavliT, romelTa
membranis stromisken mimarTul mxares warmoiqmneba, sa-
katalizuri kvanZebi membranis stromis mxaresaa. am-
dac adgili aqvs kalvinis ciklis reaqciebs.
rigad, atp stromaSi warmoiqmneba, sadac igi kalvinis

224
H 2O CO2
sinaTle
NADP +

ADP
sinaTlis kalvinis
nawilakebi cikli
ATP
NADPH

stroma
O2 [CH2O] (Saqari)
(H+-is dabali koncentracia)
fotosistema II citoqtromis fotosistema I NADP+
sinaTle kompleqsi reduqtaza

Fd NADP+ +2H+

NADPH +H+
Pq Pc

HO
2
1/2 O2
Tilakoidis Rru
(H+-is maRali koncen- O+2H
+ 2H+
tracia)
kalvinis
ciklisken

ATP-
stroma Tilakoidis sintaza
(H+-is dabali membrana ADP
koncentracia) + ATP
P1 H+

SS suraTi 10.17  sinaTlis reaqciebi da qemiosmosi: Tilakoidis membranis struqtura. diagrama Tilakoidis membranis struq-
turis Tanamedrove models gviCvenebs. oqrosferi isrebiT naCvenebia eleqtronebis aracikluri nakadi, romelic suraT10.13-zea
gamosaxuli. Jangva-aRdgeniT reaqciebSi, eleqtronebis gadamtanidan gadamtanze gadasvlisas, stromadan gamosuli wyalbadis
ionebi, Tilakoidis RruSi grovdeba da inaxavs energias, rogorc protonis mamoZravebel Zalas (H+-is gradienti). sinaTlis
reaqciebis sul mcire sami safexuri mainc xels uwyobs protonul gradients: wyali, fotosistema II-is mier, membranis im mxares
ixliCeba, romelic Tilakoidis Rrusken aris mimarTuli; rogorc ki mobiluri kompleqsi plastoqinoni (Pq), eleq­tronebs cito-
qromis kompleqss gadascems, protonebi membranis meore mxares, Tilakoidis RruSi ganlagdeba, da wyalbadis ioni stromas scil-
deba, rodesac mas NADP+ ierTebs. yuradReba miaqcieT, rogorc es suraT10.16-zea naCvenebi, Tu rogor gadaitumbeba wyalbadis
ionebi stromadan Tilakoidis RruSi. H+-is difundireba Tilakoidis Rrudan ukan stromaSi (H+-is koncentraciul gradientTan
erTad) energiiT amaragebs atp-sintazas. sinaTliT stimulirebuli es reaqciebi energias NADPH-sa da ATP-Si agroveben, romelTac
energia Saqris warmomqmnel kalvinis ciklSi gadaaqvT.

10.2
modiT, SevajamoT sinaTlis reaqciebi. eleqtronebis
aracikluri nakadi, eleqtronebs wylidan, sadac isini koncefcia testi
dabal potenciur mdgomareobaSi imyofebian, NADPH-
sken ubiZgebs, sadac isini potenciuri energiis maRal
mdgomareobaSi inaxeba. sinaTliT stimulirebuli eleqt­ 1. ra feris sinaTle aris yvelaze naklebad efeq-
ronebis dineba agreTve axdens atp-is generirebas. amrigad, turi fotosinTezis stimulirebisaTvis? gan­
Tilakoidis membranis aparati, sinaTlis energias qimiur marteT.
energiad gardaqmnis, romelic NADPH-sa da atp-Si inaxeba 2. ratom gamoyofen ganaTebisas intaqturi qlo-
(Jangbadi gverdiTi produqtia). axla vnaxoT, Tu rogor roplastebi nakleb siTbos izolirebuli qlo-
iyenebs kalvinis cikli sinaTlis reaqciis produqtebs rofilis xsnarTan SedarebiT da fluoresci-
CO2-dan Saqris sinTezisTvis. reben?

3. ra aris eleqtronebis donori sinaTlis re­
aqciebSi? sad aris eleqtronebis dasaruli?

savaraudo pasuxebi isile A danarTSi.

225
koncefcia 10.3 naxSirbadi kalvinis ciklSi CO2-is formiT Sedis da
Saqris formiT tovebs mas. cikli xarjavs atp-s rogorc
energiis wyaros da moixmars NADPH-s, rogorc aRmdgen
Zalas, raTa Saqris warmosaqmnelad maRal-energetiku-
kalvinis cikli CO 2-is Saqrad li eleqtronebi miierTos.

gardasaqmnelad ATP-sa da naxSirwyali, romelic uSualod kalvinis ciklSi


wamoiqmneba faqtiurad glukoza ki ara, aramed samnax-
NADPH-s iyenebs Sirbadiani Saqaria, saxelwodebiT gliceraldehid-3-
fosfati (G3P). am Saqris erTi molekulis sufTa sin-
TezisTvis cikli samjer unda moxdes, da sami molekula
kalvinis cikli limonmJava ciklis msgavsia im mxriv, CO2 unda dafiqsirdes (SegaxsenebT, rom naxSirbadis
rom sawyisi masala, molekulebis ciklSi Sesvlisa da misi fiqsacia gulisxmobs CO2-is sawyis inkorporirebas or-
datovebis Semdeg, regenerirdeba. Tumca, maSin, roca ganul materiaSi).
limonmJava cikli kataboluri, glukozis damJangveli radgan ciklis safexurebs vadevnebT Tvals, da­
da energiis gamomyofia, kalvinis cikli – anaboluri, imaxsovreT, rom reaqciebSi, Cven CO2-is sam molekulas
ufro mcire molekulebidan Saqris warmomqmneli da en- mivyvebiT. suraT 10.18-ze kalvinis cikli sam fazad aris
ergiis mSTanTqmelia. dayofili:

H 2O CO2
sinaTle
NADP+ 3 (Sedis saTiTaod)

ADP CO2
kalvinis
sinaTlis
cikli
nawilakebi
faza 1: naxSirba-
ATP
dis fiqsacia
NADPH

RuBP kar-
CH2O] (Saqari) boqsilaza
O2
3 P P

xanmokle Sualeduri

3 P P 6 P

ribulozo bifosfati 3- fosfoglicerati


(RuBP)
6 ATP
6 ADP

kalvinis
3 ADP
cikli
3 ATP 6 P P
1,3-bifosfoglicerati

6 NADPH
faza 3: CO2-is 6 NADP+
aqceptoris 6 P
1
(RuBP) regeneracia P
5
G3P 6 P
gliceraldehid- faza 2:
3-fosfati reduqcia
(G3P)

1 P glukoza da
G3P sxva organuli
(Saqari)
naerTebi
gasavali
S S suraTi 10.18  kalvinis cikli. diagrama ciklSi naxSirbadis atoms (nacrisferi burTulebi) mihyveba. ciklis sami faza teqstSi
ganxilul fazebs Seesabameba. ciklSi Sesuli CO2-is yoveli sami molekuli, sufTa gamosavali samnaxSirbadiani Saqris, gliceral-
dehid-3-fosfatis (G3P) erTi molekulaa. sinaTlis reaqciebi kalvinis cikls ATP-isa da NADPH-is regenerirebiT inarCunebs.

226
10.3
faza 1: naxSirbadis fiqsacia. kalvinis cikli CO2-
is yovel molekulas, saTiTaod ukavSirebs xuTnaxSir- koncefcia testi
badian Saqars, saxelwodebiT ribuloza bisfosfats
(SemoklebiT RuBP). fermenti, romelic pirvel safexurs
akatalizebs, aris karboqsilaza anu rubisko (es aris 1. glukozis erTi molekulis sinTezisaTvis kal-
yvelaze ufro gavrcelebuli cila qloroplastebSi da vinis cikli iyenebs CO2-is ­­–––––
SesaZloa yvelaze gavrcelebuli cila dedamiwazec). 2. molekulas, atp-is –––– molekulas da NADPH-
reaqciis produqti, eqvsnaxSirbadiani Sualeduri is –––– molekulas.
forma imdenad arastabiluria, rom igi maSinve Suaze ix- 3. axseniT, ratom aris SesabamisobaSi kalvi-
liCeba da 3-fosfogliceratis or molekulas (TiToeul nis ciklSi gamoyenebuli atp-is da NADPH-is
CO2-ze) warmoqmnis. molekulebis didi raodenoba glukozis, ro-
faza 2: aRdgena. 3-fosfogliceratis TiToeuli mo­ gorc energiis wyaros maRal RirebulebasTan?
le­kula atp-dan fosfatis damatebiT jgufs iRebs da 4. axseniT, ratom moaxdens sinaTlis reaqciebis
1,3-bisfosfogliceratad gardaiqmneba. Semdeg, eleq­ inhibirebasac sawamlavi, romelic kalvinis
tronebis wyvili, romelsac NADPH gascems, 1,3-bis- ciklis ferments ainhibirebs?
fosfoglicerats G3P-mde aRadgens. ufro zustad,
eleqtronebi NADPH-dan, 3-fosfogliceratis kar-
boqsilis jgufs G3P-s aldehidis jgufamde aRad-
gens, romelic met potenciur energias agrovebs. G3P
Saqaria; aseTive samnaxSirbadiani Saqari warmoiqmneba
glikolizisas, glukozis gaxleCis Sedegad. SevniSnavT,
koncefcia 10.4
rom suraTi10.18-ze, CO2-is yovel sam molekulaze G3P-s
mSrali, ariduli klimatis­
eqvsi molekula modis. magram am samnaxSirbadiani Saqris
mxolod erTi molekula SeiZleba CaiTvalos naxSirwy- pirobebSi naxSirbadis
lis sufTa SenaZenad.
cikli 15 naxSirbadiT iwyeba, romelic naxSirwyliT, ­f iqsaciisalternatiuli
xuTnaxSirbadiani Saqris, RuBP-is sami molekulis for-
­m eqanizmebi ­C amoyalibda
miTaa warmodgenili. axla ki, ukve 18 naxSirbadi gvaqvs,
naxSirwyal G3P-is eqvsi molekulis saxiT. erTi moleku-
mas Semdeg, rac mcenareebi daaxloebiT 475 milioni
la gamodis ciklidan, raTa mcenaris ujredis mier iqnes
wlis win pirvelad gadavidnen xmeleTze, isini xmeleTze
gamoyenebul, magram danarCeni xuTi xelaxla erTveba
arsebobas, kerZod ki, dehidrataciis problemas egue-
ciklSi (reciklizacia), raTa RuBP-is 3 molekulis re-
bian. 29-e da 36-e TavebSi Cven ganvixilavT anatomiur
generacia moxdes.
adaptaciebs, romlebic mcenareebs wylis SenarCunebaSi
faza 3: CO2-is aqceptoris (RuBP) regeneracia. uwyobs xels. Cven aq metabolur adaptaciebs SevexebiT.
rTuli reaqciebis mTel rigSi, G3P-s naxSrbadis Con- problemis gadawyvetas xSirad kompromisi mosdevs. amis
Cxis xuTi molekula kalvinis ciklis bolo safexurebze mniSvnelovani magaliTia kompromisi fotosinTezsa da
RuBP-is sam molekulad reorganizdeba. amis gansaxor- mcenaridan wylis Warbi raodenobiT dakargvis preven-
cieleblad cikli damatebiT 3 molekula atp-s xarjavs. cias Soris. foTolSi, fotosinTezisTvis saWiro CO 2
axla RuBP momzadebulia CO2-is kvlav misaRebad, da cik- bageebis, foTlis zedapirze arsebuli forebis, gavliT
li grZeldeba. xvdeba (ixile suraTi10.3).
erTi molekula G3P-s sufTa sinTezisTvis kalvinis Tumca, bageebi sunTqvis ZiriTadi magistralebicaa,
cikli mTlianad atp-is cxra da NADPH-is eqvs moleku- saidanac wyali aorTqlebis saSualebiT ikargeba. cxel,
las STanTqavs. sinaTlis reaqciebi axdens atp-isa da mSral dRes mcenareebis umravlesoba bageebs xuravs, es
NADPH-is regeneracias. G3P-s kalvinis ciklidan ga- aris sapasuxo reaqcia, rac wyals inarCunebs. es reaqcia
mosvla sawyisi masala xdeba metaboluri gzebisTvis, agreTve amcirebs fotosinTezis gamosavals CO 2-is mis-
romelic sxva organul nivTierebebs, maT Soris gluko- awvdomobis SezRudvis saSualebiT. nawilobriv daxuru-
zasa da sxva naxSirwylebs, asinTezebs. li bageebiTac ki, CO2-is koncentracia foTlis sahaero
arc marto sinaTlis reaqciebs da arc marto kal- saknebSi Semcirebas iwyebs, xolo sinaTlis reaqciebisas
vinis cikls CO 2-dan Saqris warmoqmna ar SeuZlia. fo- gamoyofili O 2-is koncentracia izrdeba. rogorc Cans,
tosinTezi intaqturi qloroplastis damaxasiaTebeli es pirobebi foTolSi xels uwyobs, mflangvel process,
Tvisebaa, romelic fotosinTezis ori safexuris inte- romelsac fotosunTqva ewodeba.
gracias axdens.

227
fotosunTqva: evoluciuri reliqti? sunTqvis Semcireba SesaZlebeli rom yofiliyo, ise,
rom sxva mxriv, zegavlena ar moexdina fotosinTezis
mcenareTa umravlesobaSi naxSirbadis sawyisi produqtiulobaze, mosavali da sakvebiT momarageba sa-
fiqsacia kalvinis ciklis fermentis, rubiskos saSu- varaudod gaizrdeboda.
alebiT mimdinareobs, romelic CO 2-s ribulozo bis- mcenaris calkeul saxeobebSi naxSirbadis fiqsaciis
fosfats uerTebs. aseT mcenareebs C3 mcenareebs uwo- alternatiuli modelebi ganviTarda, romelmac minimu-
deben, radgan naxSirbadis fiqsaciis pirveli organuli mamde daiyvana fotosunTqva da moaxdina kalvinis cik-
produqti samnaxSirbadiani naerTi, 3-fofsfoglicera- lis optimizacia cxeli, ariduli klimatis pirobebSic
tia (ixile suraTi10.18). brinji, xorbali da barda C3 ki. C 4 da CAM fotosinTezis ori yvelaze ufro mniS-
mcenareebia, romlebic mniSvnelovania soflis meur- vnelovani adaptaciiaa.
neobisTvis. rodesac maTi bageebi cxel, mSral dReebSi
nawilobriv daxurulia, C3 mcenareebi nakleb Saqars war-
C4 mcenareebi
moqmnian, radgan CO2-s Semcirebuli raodenoba foTol-
Si SimSiliT klavs kalvinis cikls. amas garda, rubiskos C4 mcenareebma saxelwodeba iqidan miiRes, rom isi-
CO2-s adgilze O 2-is dakavSireba SeuZlia. ni, kalvinis cikls naxSirbadis fiqsaciis alternatiu-
li modeliT iwyeben, romlis pirvel produqts oTxnax-
radgan foTlis sahaero saknebSi CO2-s gaiSviaTeba
Sirbadiani naerTi warmoadgens. mcenareebis ramdenime
xdeba, rubisko kalvinis ciklSi CO2-is nacvlad O2-s
aTasi saxeoba, sul mcire, 19 ojaxidan C4 gzas iyenebs.
ierTebs. produqti ixliCeba da ornaxSirbadiani naerTi
soflis meurneobisTvis mniSvnelovan C4 mcenareebs So-
tovebs qloroplastebs. peroqsisomebi da mitoqondrie-
ris aris Saqris lerwami da marcvleuli, balaxovanTa
bi am naerTebis reorganizaciasa da gaxleCas CO 2-is gam-
ojaxis warmomadgenlebi.
oyofiT axdens. process fotosunTqva ewodeba, radgan
foTlis unikaluri anatomia korelaciaSi imyofeba
mas adgili aqvs sinaTleze (photo ) da CO 2-is warmoqmnisas
C4 fotosistemis meqanizmTan (suraTi10.19; SeadareT
O 2-s STanTqavs (sunTqva). Tumca, normaluri ujreduli suraTi10.3-s). C4 mcenareebSi ori gansxvavebuli tipis
sunTqvisgan gansxvavebiT, fotosunTqva ar axdens atp-is fotomasinTezirebeli ujredebia: gamtari konis ujre-
generirebas, faqtiurad fotosunTqva moixmars atp-s. debi da mezofiluri ujredebi. gamtari konis ujre-
fotosinTezisgan gansxvavebiT, fotosunTqva Saqa- debi foTlis ZarRvebis irgvliv, mWidrod Calagebul
rs ar warmoqmnis. faqtiurad, fotosunTqva, kalvinis garsebSia organizebuli, gamtari konis ujredebsa da
ciklidan organuli nivTierebebis gadaqaCviT, fo- foTlis zedapirs Soris ufro faSarad organizebuli
tosinTezis gamosavals amcirebs. mezofiluri ujredebia.
rogor SeiZleba avxsnaT metaboluri procesis kalvinis cikli gamtari konis ujredebis qloroplas-
arseboba, romelic, rogorc Cans, mcenarisTvis kon- tebiT aris SezRuduli. Tumca, cikli, mezofiluri ujre-
trproduqtiuli unda iyos? erTi hipoTezis mixedviT, debSi, organul naerTSi CO2-is inkorporirebiT iwyeba.
fotosunTqva aris evoluciuri tvirTi – gacilebiT pirveli safexuri fermnt PEP karboqsilazas saSualebiT
ufro adrindeli metaboluri reliqti, rodesac at- xorcieldeba. CO2-is fosfoenolpiruvatTan mierTebiT
mosferoSi naklebi O2 da meti CO2 iyo, vidre amJamad. oTxnaxSirbadiani produqti, oqsaloacetati warmoiqmneba.P
uZveles atmosferoSi, romelic gabatonebuli iyo, karboqsilazas gacilebiT ufro maRali afinuroba aqvs
rodesac rubisko pirvelad Camoyalibda, fermentis aq- CO2-is mimarT, vidre rubiskos da saerTod ar aris afinuri
tiuri saitis uunaroba gamoericxa O2, mcire sxvaobas O2-is mimarT. aqedan gamomdinare, PEP karboqsilazas gaaC-
Tu gamoiwvevda. am hipoTezaze dayrdnobiT varaudoben, nia naxSirbadis efeqturad fiqsaciis unari, maSin, roca
rom Tanamedrove rubisko inarCunebs Tavis SemTxveviT rubiskos – ar aqvs; es maSin, roca cxeli da mSrali amindia
afinurobas O2-is mimarT, romelic axla imdenad koncen- da bageebi nawilobriv daxurulia, rac foTolSi CO2-is
trirebulia atmosferoSi, rom fotosunTqva, garkveuli koncentraciis Semcirebasa da Jangbadis koncentraciis
raodenobiT, gardauvalia. gazrdas iwvevs. mas Semdeg rac C4 mcenare CO2-idan nax-
aris Tu ara fotosunTqva mcenareebisTvis raime Sirbadis fiqsacias moaxdens, mezofiluri ujredebi Ta-
formiT sargeblobis momtani, cnobili ar aris. cnobi- vianTi oTxnaxSirbadiani produqtebis (malatis, rogorc
lia mxolod, rom mravali tipis mcenareSi, marcvlov- es suraT10.19-ze moyvanil magaliTSia) eqsports gamtari
nebis CaTvliT, fotosunTqva xarjavs naxSirbadis 50%- konis ujredebSi, plazmodesmebis gavliT axorcieleben
s, romelsac kalvinis cikli afiqsirebs. bunebrivia, rom (ixile suraTi 6.30).
Cven, rogorc heterotrofebi, romlebic Cvens sakvebSi gamtari konis ujredebis SigniT, oTxnaSirbadiani
qloroplastebis mier naxSirbadis fiqsaciaze varT naerTebi gamoyofs CO 2-s, romelic rubiskosa da kal-
damokidebulni, fotosunTqvas araekonomiurad miviC- vinis ciklis mier organul nivTierebaSi xelaxla asi-
nevT. milirdeba. piruvatic regenerirdeba, raTa mezofilur
marTlac, calkeul mcenareTa saxeobebSi foto- ujredebSi PEP-ad gardaiqmnas.

228
mezofiluri mezofilis ujredi
C4 mcenaris foTlis ujredi CO2
mafotosinTezire- PEP karboqsilaza
beli ujredebi C4 gza
gamtari ko-
nis ujredi mezofilur ujredeb-
Si fermenti PEP kar-
oqsaloacetati (4C) PEP (3 C) boqsilaza PEP-s
boWko ADP naxSirorJangs
(gamtari qsovili) uerTebs.
malati (4C) ATP
oTxnaxSirbadiani
naerTi O2-is atomebs
purivati 3 C plazmodesmebis gav-
liT gamtari konis
CO2 ujredebs gadascems.
C4 foTlis anatomia bage

gamtari kalvinis
konis ujredi cikli CO2 gamoiyofa da
kalvinis ciklSi
erTveba.
Saqari

SS suraTi 10.19  C 4 foTlis anatomia da C 4 gza. C 4 mcenareebis foT-


lebis struqtura da bioqimiuri funqcia cxeli, mSrali klimatis
mimarT evoluciuri adaptaciaa. es adaptacia inarCunebs CO 2-is gamtari qsovili
koncentracias gamtari konis ujredebSi, romelic fotosunTqvaze
metad fotosinTezs uwyobs xels.

sinamdvileSi, C 4 mcenaris mezofiluri ujredebi va metabolizms, anu CAM-s uwodeben, mcenareTa ojaxis
CO 2-s gamtari konis ujredebSi gadatumbavs; amasTan Crassulaceae-s, sukulentebis mixedviT, romlebSic es
gamtari konis ujredebi, CO 2-s sakmaod maRal koncen- procesi pirvelad iqna aRmoCenili.
tracias inarCunebs, raTa rubisko, Jangbadze metad, CAM mcenareebis mezofiluri ujredebi TavianT
naxSirorJangs daukavSirdes. cikli moicavs reaqciebis vakuolebSi dilamde, rodesac bageebi daxurulia, inax-
rigs, romelSic PEP karboqsilaza monawileobs, xolo avs organul mJavebs, romlebsac isini RamiT warmoqmnis.
PEP-is regeneracia SeiZleba moiazrebodes rogorc DdRisiT, rodesac sinaTlis reaqciebs SeuZliaT kalvinis
CO2-is makoncentrirebeli tumbo, romelsac atp ener- ciklisTvis atp-isa da NADPH-is miwodeba, wina RamiT
giiT amaragebs. warmoqmnili organuli mJavebidan CO2 gamoiyofa, raTa
am gziT, C4 fotosinTezs minimumamde dahyavs fo- qloroplastebSi misi SaqarSi inkorporacia moxdes.
tosunTqva da zrdis Saqris warmoqmnas. es adaptacia SevniSnavT, rom suraTi 10.20-ze, CAM gza C4-is ms-
gansakuTrebiT wingadadgmuli nabijia intensiuri mzis gavsia, rac imaSi gamoixateba, rom naxSirorJangi, vidre
sinaTlis mqone cxeli regionebisTvis, sadac dRis gan- kalvinis ciklSi CaerTvebodes, jer organul Suale-
mavlobaSi bageebi nawilobriv daxurulia; garemo ki, dur produqtSi inkorporirdeba. gansxvaveba isaa, rom
romelSic C 4 mcenareebi viTardeba da uxvad izrdeba, C4 mcenareebSi, naxSirbadis fiqsaciis sawyisi safexuri
aseTia. kalvinis ciklisgan struqturulad gancalkevebulia,
maSin roca CAM mcenareebSi, orive safexuri sxvadasx-
CAM mcenareebis va dros, magram erTsa da imave ujredSi mimdinareobs
ariduli pirobebis mimarT meore fotosinTezuri (daimaxsovreT rom, saboloo jamSi, CAM, C 4, C 3 mcena-
adaptacia sukulent (wylis Semnaxvel) mcenareebSi (maT reebi kalvinis cikls naxSiroorJangidan Saqris warmo-
Soris, moyviTalo-momwvano mcenareebSi) Camoyalibda saqmnelad iyeneben).
kaqtusebis, ananasebis da sxva ojaxebis warmomadgen- safexurebis sivrculi ganawileba. C4 mcenareebSi
lebis CaTvliT. es mcenareebi TavianT bageebs RamiT naxSirbadis fiqsacia da kalvinis cikli sxvadasxva ti-
aReben, xolo dRisiT – xuraven; swored sxva mcenareebis pis ujredebSi mimdinareobs.
sawinaaRmdegod iqcevian. bageebis dRisiT daxurva ud- safexurebis droSi ganawileba. CAM mcenareebSi
abnos mcenareebs wylis SenarCunebaSi exmareba, magram naxSirbadis fiqsacia da kalvinis cikli erTsa da imave
igi foTlebs CO 2-is SeRwevisganac icavs. RamiT, roca ujredSi sxvadasxva dros mimdinareobs.
maTi bageebi Riaa, mcenareebi CO 2-s iTviseben da mas sxva­
dasxva organul mJavaSi CarTaven.
naxSirbadis fiqsaciis am models krasulaciur mJa-

229
10.4
energia inaxeba. mTeli procesis mimoxilvisTvis ixile
koncefcia testi suraTi10.21.
rogoria fotosinTezis produqtebis metaboluri
gza? qloroplastebSi warmoqmnili Saqari mTel mcena-
1. axseniT, ratom amcirebs fotosunTqva fo- res qimiuri energiiTa da naxSirbadis ConCxiT amaragebs,
tosinTezis gamosavals mcenareebSi? romelic mcenaris ujredis yvela ZiriTadi organuli
2. rogori cvlilebebia mosalodneli C4 da CAM molekulis sinTezisTvisaa saWiro.
mcenareebTan SedarebiT ufro mravalricxo- fotosinTezis dros warmoqmnili organuli nivTiere-
van C3 saxeobebSi, im geografiul regionSi, bebis 50% mcenaris ujredis mitoqondriebSi STa­­­inTqmeba
romlis klimati ufro cxeli da mSrali xdeba? rogorc sawvavi ujreduli sunTqvisTvis. zog­jer foto-
sunTqvisas adgili aqvs fotosinTezis produqtebis dana-
kargs.
formalurad, mwvane ujredebi mcenaris erTaderTi
autotrofuli nawilia. danarCeni mcenare, foT­lebidan,

koncefcia 10.5 ZarRvebis gavliT, organuli molekulebis eqsportzea


damokidebuli. mcenareTa umravlesobaSi nax­Sirwyali fo-
Tlebidan disaqarid saqarozas formiT transportirdeba.
fotosinTezis mniSvneloba: aramafotosinTezirebel ujredebamde miRwevis Sem-
deg, saqaroza nedli masaliT uzrunvelyofs ujredul
mimoxilva sunTqvasa da mravalricxovan anabolur gzebs, saidanac
am TavSi Cven Tvali mivadevneT fotosinTezs foton- cilebis, lipidebisa da sxva produqtebis sinTezi xor-
idan sakvebamde. sinaTlis reaqciebi iWers mzis energias cieldeba. Saqris mniSnelovani raodenoba erTmaneTs
da mas atp-is warmosaqmnelad da eleqtronebis wylidan glukozis formiT, polisaqarid celulozas warmoqmniT
NADP+-ze gadasacemad iyenebs. kalvinis cikli ki, atp-sa ukavSirdeba; gansakuTrebiT mcenareTa im ujredebSi,
da NADPH-s naxSirorJangidan Saqris warmosaqmnelad romlebic jer isev izrdeba da mwifdeba. celuloza _
iyenebs. energia, romelic qloroplastSi mzis sinaT- ujredis kedlis ZiriTadi ingredienti, mcenareebSi, da
lis saxiT Sedis, organul naerTebSi, rogorc qimiuri albaT planetis zedapirzec, yvelaze ufro gavrcelebu-
li organuli molekulaa.

Saqris lerwami ananasi

C4 CAM
mezofiluri Rame
CO2 CO2
ujredi
mJavebSi inkorpo-
organuli riebuli CO2 organuli
mJava (naxSirbadis mJava
XX suraTi 10.20  C4 da CAM fotosinTezis fiqsacia)
Sedareba. orive adaptaciisTvis dam-
axasiaTebelia: CO2-is organul mJavebSi gamtari konis
dRe
winaswar inkorporireba, romelsac mosdevs
ujredi CO2
CO2­-is kalvinis ciklisaTvis gadacema. organuli mJavebi
C4 da CAM gzebi, cxel mSral dReebSi, kalvinis CO2-s kalvinis kalvinis
cikli ciklisTvis cikli
nawilobriv an mTlianad daxuruli bagee-
bis pirobebSi, fotosinTezis SenarCunebis gamoyofen
problemis ori evoluciuri gadawyvetaa. Saqari Saqari

230
sinaTlis kalvinis
reaqciebi cikli WW gv. 198. suraTi 10.21  fotosin-
Tezis mimoxilva. am diagramaze
H 2O CO2 sinaTlis reaqciebisa da kalvinis
ciklis ZiriTadi reagentebi da
produqtebia gamosaxuli, rogorc es
sinaTle mcenaris ujredebis qloroplastebSi
NADP+ gvxvdeba. moqmedebis mTeli Tanmim-
ADP devroba qloroplastisa da misi mem-
branebis struqturul mTlianobazea
damokidebuli. fermentebi, qloro-
plastsa da citozolSi, kalvinis
RuBP 3-fosfoglicerati
ciklis pirdapir produqts, glicer-
fotosistema II aldehid-3-fosfats (G3P) mraval sxva
eleqtronebis organul nivTierebad gardaqmnis.
gadatanis jaWvi sinaTlis reaqciebi
fotosistema I

ATP G3P kalvinis ciklis reaqciebi:

NADPH saxamebeli
mimdinareobs bageebSi;
(samarago) iyenebs ATP-sa da NADPH-s
aminomJavebi CO2-is Saqar G3P gardasaqm-
qloroplasti nelad;
cximovani
mJavebi
ADP-s, araorganul
saqaroza fosfatsa da NADP+-s
(eqsporti) sinaTlis reaqciebSi abrunebs

sinaTlis reaqciebi:

Tilakoidis molekulebis mier sinaTlis energias ATP- xleCs H2O-s da


membranaSi xorcieldeba; isa da NADPH-is atmosferoSi
qimiur energiebad gamohyofs O2-s.
gardaqmnis;

mcenareTa umravlesoba yoveldRiurad ufro meti robebs. ufro metic, sakvebis warmoqmnis TvalsazrisiT,
or­ganuli masalis warmoqmnas axerxebs vidre esaWiroeba, mikroskopuli qloroplastebis koleqtiuri nayofiereba
rogorc sawvavi sunTqvisTvis da rogorc biosinTezis uzarmazaria. daangariSebulia, rom fotosinTezis pro-
winamorbedi. zedmet Saqars isini saxameblis sinTezis sa- cesSi weliwadSi daaxloebiT 160 miliardi metrikuli
SualebiT imarageben, nawils TviT qloroplatebSi inax- tona naxSirwyali (metrikuli tona 1,000 kg, daaxloebiT
aven, xolo danarCens – fesvebis, gorglebis, Teslebisa da 1.1 tonaa) warmoiqmneba.
nayo­febis samarago ujredebSi. fotosinTezis dros war- es organuli masala miaxloebiT am saxelmZRvanelos
moqmnili sakvebis molekulebis miRebisas ar unda dagvavi- 60 trilioni egzemplarisgan Semdgari dastis eqvival-
wydes, rom mcenareTa umravlesoba, heterotrofebisTvis, enturia, wignebis 17 dasta dedamiwidan mzemde aRwevs!
maT Soris adamianisTvisac, foTlebs, fesvebs, Reroebs, planetaze, verc erTi sxva qimiuri procesis gamosavali,
nayofebs da xandaxan mTels sxeulsac ki kargavs. fotosinTezis gamosavals ver Seedreba. da arc erTi
globaluri masStabiT, fotosinTezi aris procesi, sxva procesi fotosinTezze metad ar aris mniSvnelovani
romelic Cvens atmosferoSi Jangbadis arsebobas ganapi- dedamiwaze keTildReobisTvis.

231
me- 10 Tavis Semowmeba

ZiriTadi koncefciebis Semowmeba X X fotosinTezis pigmentebi: sinaTlis receptore-


bi  pigmenti specifiuri talRis sigrZis xilul sina-
XX mcenareebi da sxva autotrofebi biosferos mwar- Tles STanTqavs. mcenareebSi, qlorofili a fotosin-
moeblebi arian  fotoautrofebi mzis energias Tezis ZiriTadi pigmentia. damatebiTi pigmentebi
CO2-idan da H 2O-dan organuli molekulebis warmo- gan­sxvavebuli talRis sigrZis sinaTles STanTqavs da
saqmnelad iyeneben. heterotrofebi ki _ energiisa energias qlorofil a-s gadascems.
da naxSirbadisTvis, sxva organizmebidan organul XX qlorofilis agzneba sinaTlis saSualebiT  pigmen­
molekulebs STanTqaven (gv. 181). ti ZiriTadi mdgomareobidan agznebul mdgomareoba-
Si gadadis, rodesac fotons misi erT-erTi eleqtro-

10.1
ni maRal energetikul orbitalze gadahyavs. es
koncefcia ag­z ­­nebuli mdgomareoba arastabiluria. izolirebu­
li pigmentis eleqtronebi ukan, ZiriTad mdgomaroba-
fotosinTezi sinaTlis energias Si dabrunebis tendencias amJRavneben da siTbos da/
an sinaTles gamoscemen.
sakvebis qimiur energiad gardaqmnis
X X fotosistema: sinaTlis-Semkreb kompleqsebTan
XX qloroplastebi: fotosinTezis saitebi mcenaree- aso­­­­ci­­rebuli sareaqcio centri  fotosistema sa­
bSi  autotroful eukariotebSi fotosinTezi qlo- reaq­cio centrisgan Sedgeba, romelic sinaTlis Sem-
roplastebSi mimdinareobs, organelebSi, romlebic krebi kompleqsebiTaa garemoculi, da romlebic fo-
Tilakoidebs Seicavs. Tilakoidebis wyeba grans war- tonebis energias sareaqcio centrisken mimarTaven.
moqmnis. rodesac sareaqcio centris qlorofili a-s moleku-
X X atomebis gza fotosinTezSi: samecniero SekiTx- la energias STanTqavs, misi erT-erTi eleqtroni
va   fotosinTezis Sejameba amgvarad xdeba: 6CO 2 + pir­v elad eleqtronul aqceptors scildeba. foto­
12H 2O + sinaTlis energia → C6H12O 6 + 6O2 + 6H2O qlo- sistema I sareaqcio centrSi qlorofili a P700-is mo­
roplastebi wyals wyalbadad da Jangbadad xleCs da lekulebs Seicavs; fotositema II P680-is molekulebs
Saqris molekulaSi wyalbadis eleqtronebis inkor- Seicavs.
porirebas axdens. fotosinTezi Jangva-aRdgeniTi XX eleqtronebis aracikluri nakadi  eleqtronebis
pro­cesia: H 2O iJangeba, xolo CO2 aRdgeba. ara­­cikluri nakadi NADPH-s, ATP-sa da Jangbads war-
XX fotosinTezis ori safexuri: winaswari ganxil- moqmnis.
va   sinaTlis reaqciebi granSi xleCs wyals, gamoyofs XX eleqtronebis cikluri nakadi  eleqtronebis cik­
O 2-s, ATP-sa da NADPH-s warmoqmnis. kalvinis cikli luri nakadi mxolod fotosistema I iyenebs, warmoqm-
stromaSi CO2-dan Saqars warmoqmnis da energiis wy- nis ATP-s, magram ar warmoqmnis NADPH-s an O2-s.
arod ATP-s, xolo aRmdgen Zalad NADPH -s iyenebs.
X X qemiosmosis Sedareba qloroplastebsa da mitoqon-
aqtivoba: fotosinTezis ganxilva
driebSi  orive organelSi eleqtronuli satrans-
porto jaWvis Jangva-aRdgeniTi reaqciebi membranis

koncefcia 10.2 meore mxares H+-is gradients qmnis. ATP sintaza am


protonis mamoZravebel Zalas ATP-is warmosaqmnela-
dOiyenebs.
sinaTlis reaciebi mzis energias
ATP -is da NADPH -is qimiur energiebad koncefcia 10.3
gardaqmnis
kalvinis cikli ATP -s da NADPH -s
XX mzis sinaTlis buneba  sinaTle eleqtromagnituri
CO 2-is Saqrad gardasaqmnelad iyenebs
energiis formaa. ferebi, romlebsac rogorc xilul
sinaTles vxedavT, im sigrZis talRebs Seicavs, rom- X X kalvinis cikli stromaSi mimdinareobs da naxSirbad-
lebic fotosinTezs astimulirebs. is fiqsacias, aRdgenasa da CO2-is aqceptoris regen-

232
eracias moicavs. iyenebs ra NADPH-is eleqtronebs b. H 2O → NADPH → kalvinis cikli;
da ATP-is energias, cikli samnaxSirbadian Saqars g. NADPH → qlorofili → kalvinis cikli;
(G 3P) asinTezebs. G 3P-s didi nawili ciklSi xelaxla d. H2O → fotosistema I → fotosistema II;
gamoiyeneba, magram nawili gadis ciklidan da gluko- e. NADPH → qlorofili → eleqtronebis satrans-
zad da sxva organul molekulebad gardaiqmneba (gv. porto jaWvi → O 2.
193-195).
3. romeli daskvna ar gamomdinareobs swavlebidan qlo-
koncefcia 10.4 rofil a-s STanTqmis speqtrisa da fotosinTezis
moq­m edebis speqtris Sesaxeb?
a. fotosinTezisTvis yvela talRis sigrZe Tanab­
mSral, aridul klimatSi naxSirba-
rad efeqturi ar aris.
dis fiqsaciis alternatiuli meqanizmi b. unda iyos damatebiTi pigmentebi, romlebic si­
Camoyalibda naTlis speqtrs afarTovebs, rac xels uwyobs
fotosinTezs.
XX fotosunTqva: evoluciuri reliqti?  mSral, cxel g. speqtris wiTeli da lurji ubnebi yvelaze efeq-
dRes mcenareebi xuraven TavianT bageebs da wyals turia fotosinTezis stimulirebisaTvis.
inarCuneben. Jangbadi, sinaTlis reaqciebidan, matu- d. qlorofilis feri mwvane sinaTlis STanTqmas mi­
lobs. fotosunTqvisas, rubiskos aqtiur centrSi, ewereba.
O2 Caancvlebs CO2-s. es procesebi STanTqavs organul e. qlorofil a -s STanTqmis ori piki aqvs.
sawvavs da CO 2-s gamoyofs, ATP-is an Saqris warmoqm-
4. ori fotosistemis kooperireba saWiroa:
nis gareSe.
a. ATP-is sinTezisTvis.
X X C4 mcenareebi  C4 mcenareebi, mezofiluri ujre- b. NADP+-is aRsadgenad.
debSi, oTx-naxSirbadian naerTSi CO 2-is inkorpori- g. cikluri fotofosfolirebisTvis.
rebiT, fotosunTqvis safasurs minimumamde amcire- d. fotosistema I-is sareaqcio centris dasaJangad.
ben. am naerTebis eqsporti gamtari konis ujredebSi e. protonis mamoZravebeli Zalis generirebisTvis.
xdeba, sadac isini, kalvinis ciklSi gamosayeneblad,
naxSirorJangs gamohyofen. 5. Tavisi meqanizmiT fotofosforilireba yvelaze me-
tad hgavs:
X X CAM mcenareebi  CAM mcenareebi RamiT aReben Ta- a. glikolizSi substratul doneze fosfolir-
vianT bageebs, da CO2-s organul mJavebSi CarTaven, ilebas.
romlebic mezofiluri ujredebSi inaxeba. dRis gan- b. JangviT fosforilirebas ujreduli sunTqvisas.
mavlobaSi bageebi daxurulia da kalvinis ciklisT- g. kalvinis cikls.
vis CO 2 organuli mJavebidan gamoiyofa. d. naxSirbadis fiqsacias.
e. NADP+-is aRdgenas.
XX fotosinTezis mniSvneloba: ganxilva  fotosinTez-
is dros warmoqmnili organuli naerTebi energiiTa 6. ra TvalsazrisiT aris fotosinTezis adaptaciebi C4
da samSeneblo masaliT uzrunvelyofs ekosistemebs. mcenareebSi da CAM mcenareebSi msgavsi?
a. orive SemTxvevaSi mxolod fotosistema I gamoiy-
eneba.
SeamowmeT sakuTari codna b. mcenareebis orive tipi warmoqmnis Saqars kalvi-
nis ciklis gareSe.
g. orive SemTxvevaSi, naxSirbadis fiqsaciis pirvel
TviTSefaseba safexurs, rubiskoskos garda, sxva fermentic ax-
orcielebs.
1. fotosinTezis sinaTlis reaqciebi kalvinis cikls d. mcenareTa orive tipi Saqars sibneleSi warmoqm-
awvdis: nis.
a sinaTlis energias; b. CO2-s da ATP-s e. arc C 4 mcenareebs da arc CAM mcenareebs Tila-
koidebi ar aqvs.
g. H2O-s da NADPH-s; d. ATP-s da N ADPH-s;
7. am procesebidan romeli aris yvelaze pirdapir
e. Saqars da O2-s;
stimulirebuli sinaTlis energiiT?
2. romeli Tanmimdevroba warmoadgens sworad eleqt­ a. pH gradientis Seqmna protonebis gadatumbviT
ronebis nakads fotosinTezis dros? Tilakoidis membranis meore mxares.
a. NADPH → O2 → CO 2; b. bageebSi naxSirbadis fiqsacia.

233
g. NADP+-is molekulebis aRdgena.
d. qlorofilis molekulebidan eleqtronebis mo-
mecnieruli kvleva
cileba.
e. ATP-is sinTezi.
qvemoT, diagramaze, warmodgenilia eqsperimenti
8. am debulebaTagan, romeli ganasxvavebs sworad eleq­
izo­lirebul qloroplastebze. qloroplastebi jer
tronebis ciklur da araciklur nakads erTmaneTis-
mJava xsnarSi, pH 4-ze moaTavses. mas Semdeg rac Tila-
gan?
koidis RruSi pH-ma 4-s miaRwia, qloroplastebi fuZe
a. eleqtronebis mxolod aracikluri nakadi war-
xsnarSi, pH 8-ze gadaitanes. Semdeg qloroplatebma sib-
moqnis ATP-s.
neleSi ATP warmoqmnes. axeniT es Sedegi.
b. garda ATP-isa, eleqtronebis cikluri nakadi
warmoqmnis agreTve O2-s da NADPH-s.
g. mxolod eleqtronebis cikluri nakadi axdens
sinaTlis utilizacias 700 nm-ze.
d. qemiosmosi unikaluria eleqtronebis ara- pH 7 pH 4
cikluri nakadisTvis.
e. mxolod eleqtronebis ciklur nakads SeuZlia pH 4 pH 8
moqmedeba fotosistema II-is ararsebobisas.
9. am debulebebidan, romeli maTgani ganasxvavebs swo- ATP
rad autotrofebs heterotrofebisgan?
a. mxolod hterotrofebi saWiroeben qimiur na­
erTebs garemodan.
b. ujreduli sunTqva unikaluria heterotrofebi-
sTvis. mecniereba, teqnologia
g. mxolod htereotrofebs aqvT mitoqonriebi. da sazogadoeba
d. mxolod autotrofebs, magram ara heterotro-
febs, SeuZliaT Tavis gamokveba, CO 2-iT dawye-
buli da sxva araorganuli sakvebi elementebiT
CO 2 atmosferoSi siTbos akavebs da haers aTbobs,
damTavrebuli.
zustad ise, rogorc amas sufTa mina akeTebs saTburSi.
10. CamonaTvalidan romeli ar mimdinareobs kalvinis
mecnierulad dasabuTebulia, rom CO2, romelic haers
ciklSi?
SeSisa da namarxi sawvavis dawviT emateba, temperatu-
a. naxSirbadis fiqsacia.
ris globalur awevazea pasuxismgebeli. gamoTvlilia,
b. NADPH-is daJangva. rom mTeli fotosinTezis 20%-ze meti tenian tropikul
g. Jangbadis gamoyofa. tyeebze modis. rogorc Cans, gonivruli iqneboda gve-
d. CO 2-is aqceptoris aRdgena. fiqra, rom teniani tropikuli tyeebi globalur daT-
e. A TP-is STanTqma. bobas didi raodenobiT CO 2-is STanTqmiT Seamcirebda,
magram axla, bevr eqsperti miiCnevs, rom globaluri
daTbobis SemcirebaSi tenian tropikul tyeebs mcire wv-
evoluciuri kavSiri lili miuZRviT, anu faqtiurad ar monawileoben. ratom
unda iyos ase? (miniSneba: ra mosdis sakvebs, romelsac
teniani tropikuli tyeebi warmoqmnis, rodesac mas
fotosunTqvas SeuZlia mniSvnelovnad, daaxloebiT cxovelebi Wamen an rodesac xe kvdeba?)
50%-iT, Seamciros sois fotosinTezis gamosavali. ro-
gor fiqrobT, sois velur monaTesave formebSi es cifri
ufro maRali iqneba Tu ufro dabali? ratom?

234
11
u j r e d u l i k o munikacia
SS s uraTi 11.1  sasignalo gzis fermantTan
(mewamuli) dakavSirevuli viagra (mraval-
feriani).

imis Sesaswavlad, Tu rogor gadascemen ujredebi


ZiriTadi koncefciebi erTmaneTs signals da rogor axdenen isini miRebuli
signalebis interpretacias, biologebma aRmoaCines uj­
11.1 garegani signalebi ujredSi pasuxebad gar- reduli regulaciis zogierTi universaluri meqaniz-
daiqmneba mi, rac yvela cocxalis evoluciuri kavSiris damate-
biTi dasturia. Uujredis sasignalo meqanizmebis erTi
11.2 miReba: sasignalo molekula ukavSirdeba re- da igive mcire nakrebi (kompleqti) gvxvdeba mravali
ceptorul cilas da iwvevs misi formis cvli-
mimarTulebis biologiur kvlevebSi – embrionuli gan-
lebas
viTarebidan dawyebuli, avTvisebian daavadebebze hor-
11.3 transduqcia: ujredSi arsebuli moleku- monTa moqmedebiT damTavrebuli. erT-erT magaliTSi,
luri kaskadebi signalebs gadascemen recep- Cveulebrivi ujred-ujreduli sasignalo gza iwvevs
torebidan samizne molekulebamde. sisxlZarRvebis gafarTovebas. rogorc ki signali Sem-
cirdeba, pasuxi wydeba suraT 11.1-ze mewamuli feriT
11.4 pasuxi: ujreduli sasignalo gzebi cito-
gamoxatuli fermentiT. aseve naCvenebia mravalferiani
plazmur aqtiobas an transkripcias areguli-
molekula, romelic am fermentis moqmedebas axSobs da
reben.
sisxlZarRvebs gafarTovebul mdgomareobaSi inarCu-
nebs.Aamis msgavsi fermentis mainhibirebeli komponenti
Sesavali xSirad ixmareba xolme samedicino mdgomareobebis sam-
kurnalod. Mviagras saxeliT cnobili mravalferiani
ujreduli kavSiri komponentis moqmedeba, mogvianebiT iqneba ganxiluli
amave TavSi. ujredebis mier miRebuli signalebi, miuxe-

m
davad imisa, warmoiSobian isini sxva ujredebidan, Tu
ogzaurs fexi ucurdeba da ecema cicabo xevSi, da- fizikuri garemocvis cvlilebebiT, rogoricaa sina-
cemisas izianebs fexs. tragedia acilebulia, roca mas Tle, Sexeba, sxvadasxva formisaa. Tumca, ujredebi erT-
SeuZlia telefonis amoReba da darekva. mobiluri tele- maneTTan kavSirebs mainc ufro xSirad, qimiuri signale-
foni, interneti, eleqtronuli fosta, dauyovneblivi biT amyareben. am TavSi, Cven yuradrebas gavamaxvilebT
Setyobinebebi _ aravis SeuZlia komunikaciis mniSvn- im mTavar meqanizmebze, romelTa saSualebiTac ujre-
elobis uaryofa Cvens cxovrebaSi. komunikaciis roli debi iReben, amuSaveben da pasuxoben sxva ujredebidan
aseve kritikulia sicocxlisTvis ujredul donezec. miRebul signalebs.
ujred-ujreduli urTierToba absoluturad aucile-

11.1
belia mravalujrediani organizmebisTvis, iqnebian es
adamianebi, Tu muxis xeebi. mravalujredian organizmeb-
koncefcia
Si trilionobiT ujredi unda daukavSirdes erTmaneTs
sakuTari aqtivobis iseTi koordinaciisTvis, rom orga-
nizms ganayofierebuli kvercxidan ganviTarebis, Semdeg garegni signalebi ujredSi
gadarCenis, da Tavis mxriv, isev gamravlebis saSualeba
mieces. ujredSorisi urTierTobebi aseve mniSvnelova- gardaiqmneba pasuxebad
nia mravali erTujrediani organizmisTvisac. ujredebs
Soris arsebuli urTierTobebis qseli SeiZleba gacile-
ras eubneba `molaparake~ ujredi `msmenel~ ujreds
biT ufro rTuli iyos, vidre msoflio sainformacio
da rogor pasuxobs ukanaskneli Setyobinebaze? modiT,
eleqtronuli qselia.

235
am sakiTxebis ganxilva daviwyoT pirvel rigSi mikroor- sxva ujreduli cvlilebebic. Sedegi ki aris ori sapir-
ganizmebs Soris urTierTobebis gacnobiT. ispiro tipis ujredis Serwyma, an Sewyvileba. axali a /
a ujredi Seicavs orive sawyisi ujredis yvela gens, ge-
netikuri resursebis kombinacias, romelic upirateso-
ujreduli sasignalo sistemebis
bas aniWebs Semdgomi gayofebis Sedegad warmoqmnil maT
evolucia STamomavlebs.
ujredTa `saubris~ erT-erTi Tema aris sqesobrivi safuaris ujredis zedapirze Sesawyvilebeli sig-
urTierToba – yovel SemTxvevaSi, safuarisTvis Sacha- nali rogor icvleba an transducirdeba (gardaiqmneba)
romyces cerevisiae, romelsac adamianebi saukuneebis iseT formaSi, romelic iwvevs Sewyvilebis ujredul
manZilze puris, Rvinisa da ludis dasamzadeblad iyene- pasuxs? procesi, romlis Sedegadac ujredis zedapir-
ben. mecnierebma Seiswavles, rom am safuaris ujredebi ze signali gardaiqmneba specialur ujredul pasuxad,
TavianT wyvilebs Seicnoben qimiuri signalebiT. arse- warmoadgens safexurebis serias, romelsac signalis
bobs ori sqesi, an mewyvilis tipi, romelTac ewodebaT gadacemis gza ewodeba. mravali aseTi gza farTod aris
a da a (suraTi 11.2). a tipis mewyvilis ujredebi gamo- Seswavlili rogorc safuarebSi, aseve cxovelur ujre-
yofen qimiur signals, romelsac ewodeba a faqtori. mas debSi. sakvirvelia, magram signalis gadacemis moleku-
SeuZlia, daukavSirdes mezobeli a ujredis specialur luri detalebi saocrad msgavsia safuarebsa da Zu-
receptorul cilas. amavdroulad, a ujredebi gamo- ZumwovrebSi, TviT organizmTa am ori jgufis saerTo
yofen a faqtors, romelic ukavSirdeba a ujredebze winaparSic, romelic miliardi wlis win cxovrobda. es
arsebul receptorebs. faqtobrivad, ujredSi Sesv- msgavseba da aseve baqteriebisa da mcenareebis sasig-
lis gareSe, ori mewyvile faqtori aiZulebs ujredebs, nalo sistemebs Soris axlaxan gamovlenili msgavsebani
gamoizardon erTmaneTis mimarTulebiT da gamoiwvion amtkiceben, rom dRes gamoyenebuli ujreduli sasigna-
lo meqanizmebis adreuli variantebi bevrad ufro adre
a faqtori ganviTarda, vidre pirveli mravalujrediani arsebebi
Sewyvilebis receptori
faqtorebis gamoCndebodnen dedamiwaze. mecnierebi fiqroben, rom
mimocvla. sasignalo meqanizmebi pirvelad ganviTarda uZveles
yoveli prokariotebsa da erTujredian eukariotebSi da Semdeg
tipis ujredi
gamoyofs adaptirda maTi mravalujrediani STamomavlebis mier
Sewyvilebis gamosayeneblad.
faqtors,
romelic
meore tipis a faqtori adgilobrivi da distanciuri
ujredis
receptors
safuaris ujredi,
Sewyvilebadi a tipi
safuaris ujredi,
Sewyvilebadi a tipi
sasignalo gzebi
ukavSirdeba.
safuaris ujredebis msgavsad, ujredebi mravalu-
jredian organizmebSi Cveulebriv urTierToben qimi-
Sewyvileba. uri Suamavlebis meSveobiT, romlebic gamiznulia im
receptorebTan
ujredebisTvis, romlebic SesaZloa iyvnen erTmaneTis
faqtorebis daka-
vSireba ujredSi momijnave, an kidev ara. ujredebs komunikacia SeuZliaT
iwvevs cvlilebebs, uSualo kontaqtiT, rogorc es vnaxeT me-6 da me-7 Taveb-
romelic maT Serw- Si. rogorc cxovelebs, ise mcenareebs aqvT ujredis da-
ymas ganapirobebs.
makavSireblebi, romlebic maTi mdebareobis adgilebSi
mezobeli ujredebis citoplazmas uSualod akavSire-
ben erTmaneTTan (suraTi 11.3 a). aseT SemTxvevebSi ci-
axali a/ a ujredi.
Serwymis Sedegad miRebuli tozolSi gaxsnil sasignalo nivTierebebs Tavisuflad
ujredis birTvi Seicavs SeuZliaT momijnave ujredebs Soris gadasvla. garda
a da a ujredebis yvela amisa, cxovelur ujredebs komunikacia SeuZliaT ujre-
gens.
dis membranasTan dakavSirebul, zedapirul molekulebs
Soris uSualo kontaqtiT (suraTi 11.3 b). aseTi saxiT
signalis gadacema, romelsac ujred-ujredul Secno-
bas uwodeben, mniSvnelovania iseTi procesebisTvis, ro-
SS suraTi 11.2  safuaris Sewyvilebad ujredebs Soris komuni- goricaa embrionuli ganviTareba da imunuri pasuxi.
kacia. Saccharomyces cerevisiae- s ujredebi qimiur sasig-
nalo gzas iyeneben sawinaaRmdego Sesawyvilebeli ujredis mraval sxva SemTxvevaSi, Suamavali molekulebi ga­
tipis gamosacnobad da Sewyvilebis procesis dasawyebad. ori moiyofian sasignalo ujredebidan. zogi maTgani mxo­lod
Sewyvilebadi tipi da maTi Sesabamisi signalebi, an Sewyvilebis mcire manZilze mogzaurobs, rogorebicaa adgilobrivi
faqtorebi iwodebian rogorc a da a . regulatorebis moqmedeba mezobel ujredebze. cxove-

236
plazmuri membrana isini mogzauroben sxeulis sxvadasxva na­wilSi arsebuli
samizne ujredebisken (suraTi 11.4 g). mcenareTa hor-
monebi (xSirad uwodeben zrdis regulatorebs) zogjer
mogzauroben ZarRvebSi, magram ufro xSirad TavianT
samizneebs aRweven ujredebis gavliT moZraobiT (ixileT
39-e Tavi), an kidev haerSi difuziiT, rogorc airi. hor-
monebs axasiaTebs mravalferovneba molekulis zomisa
cxovelur ujredebs Soris plazmodesma mcenareul da tipis mixedviT, rogorc es xdeba adgilobriv regula-
gadakavSireba. ujredebs Soris. torebSi. magaliTisTvis mcenareuli hormoni _ eTileni,
a. ujredebis dakavSireba. rogorc cxovelebs ise mcenareebs axasiaTebT airi, romelic aCqarebs xilis damwifebasa da xels uwyobs
ujreduli SeerTeba (kavSirebi), romlebic molekulebs saSualebas aZ-
leven, advilad imoZraon mosazRvre ujredebs Soris, plazmuri membra- zrdis regulacias, aris mxolod 6 atomisgan Semdgari
nis gadakveTis gareSe. naxSirwyalbadi (C2H4), romelsac SeuZlia ujredis ke-
delSi gasvla. amis sapirispirod, ZuZumwovarTa hormoni
_ insulini, romelic aregulirebs Saqris koncentra-
cias sisxlSi, aris aTasobiT atomisgan Semdgari cila.
nervuli sistemis meSveobiT signalis gadacema aseve
SeiZleba iqnas miCneuli signalis distanciuri gadacemis
tipad. eleqtruli signali mogzaurobs nervuli ujredis
sigrZeze da Semdeg gardaiqmneba isev qimiur signalad,
romelic gadakveTs sinafss meore nervuli ujredisken,
Ub. ujred-ujreduli Secnoba. or cxovelur ujreds urTierToba Seu-
Zlia maT zedapirebze amoweul molekulebs Soris urTierTmoqmedebiT. sadac igi kvlav eleqtrul signalad gardaiqmneba. am
SemTxvevaSi, nervul signals mogzauroba SeuZlia mTeli
rigi nervuli ujredebis gaswvriv. radgan zogierTi ner-
SS suraTi 11.3   ujredebs Soris uSualo kontaqtiT
urTierToba. vuli ujredi sakmaod grZelia, nervul signals SeuZlia
did manZilze swrafad mogzauroba, magaliTad, Tqveni
tvinidan fexis ceramde. am tipis distanciuri sasignalo
luri lokaluri regulatorebis erTi klasi _ zrdis
gza detalutad iqneba ganxiluli 48-e TavSi.
faqtorebi, warmoadgens naerTebs, romlebic axlomax-
ra xdeba mas Semdeg, rac ujredi signals miiRebs?
lo arsebul samizne ujredebs zrdisa da gamravlebis
sig­nali Secnobil unda iqnas specifiuri receptoruli
stimuls aZleven. erTdroulad mraval ujreds SeuZlia
molekulis mier da informacia, romelsac signali flobs,
miiRos da pasuxi gasces axlomaxlo myofi erTi moleku-
unda Seicvalos sxva formiT – unda transducirdes uj­
lis mier producirebul zrdis faqtoris molekulebs.
redis SigniT manamde, vidre ujredi SeZlebs pasuxis
cxovelebSi, am tipis adgilobrivi signalis gadacemas
gacemas. am Tavis darCenil nawilSi ganxiluli iqneba es
uwodeben signalis parakrinul gadacemas (suraTi 11.4°).
procesi, pirvel rigSi ,cxoveluri ujredebisTvis.
Lsignalis lokaluri gadacemis meore, ufro special-
izebul tips, romelsac sinafsur gadacemas uwodeben,
adgili aqvs cxovelTa nervul sistemaSi. nervuli ujre- signalis gadacemis sami stadia:
dis gaswvriv eleqtruli signali iwvevs qimiuri sig­nalis, mokle mimoxilva
neirotransmiteruli molekulis formiT sek­recias. igi
arsebul Sexedulebas imis Sesaxeb, Tu rogor moq-
difuzias ganicdis sinafsSi, patara sivrceSi, romelic
medebs qimiuri Suamavali sasignalo gzis meSveobiT, Ta­
arsebobs nervul ujredsa da mis samizne ujreds (xSirad
visi fesvebi aqvs earl v. saterlendis pionerul naS­romSi,
meore nervuli ujredi) Soris. neirotransmiteri iwvevs
romelmac 1971 wels nobelis premia miiRo. saterlendma
samizne ujredis stimulacias (suraTi 11.4 b).
da misma kolegebma vanderbiltis universitetidan gamoi-
mcenareebSi signalis adgilobrivi gadacema kargad
kvlies, Tu rogor astimulirebs samarago polidsqari-
ar aris Seswavlili. ujredis kedlis arsebobis gamo,
dis, glikogenis daSlas RviZlsa da kunTovan ujredebSi
mcenareebma unda gamoiyenon cxovelebSi arsebuli lo-
cxoveluri hormoni epinefrini. glikogenis daSlis Sede-
kalurad moqmedi meqanizmebisgan gansxvavebuli meqa-
gad gamoiyofa Saqari glukozo-1-fosfati, romelsac
nizmebi.
ujredi gardaqmnis glukozo-6-fosfatad. SemdegSi,
rogorc cxovelebi, ise mcenareebi signalebis grZel
ujreds (magaliTad, RviZlis ujredi) SeuZlia am naerTis,
manZilze gadacemisaTvis iyeneben qimiur naerTebs,
glikolizis adreuli gardamavali produqtis gamoyeneba
romelTac hormonebs uwodeben. cxovelebSi hormonul
energiis produqciisTvis. alternatiulad, naerTs Sesa-
sasignalo gzaSi, romelsac aseve uwodeben endokrinul
Zloa CamoSordes fosfati da RviZlis ujredidan sisxlSi
sasignalo gzas, specialuri ujredebi hormonis moleku-
gamoTavisufldes rogorc glukoza, romelsac SeuZlia
lebs gamoyofen sisxlZarRvebSi, romelTa saSualebiTac

237
adgiobrivi signalis gadacema distanciuri signalis gadacema

endokrinuli sisxlZarRvi
nervuli ujredis
samizne ujredi gaswvriv arse- ujredi
buli eleqtruli
signali iwvevs
neirotransmiter-
is gamoyofas

gamomyofi gamomyofi neirotrans-


ujredi miteri difu-
vezikula zias ganicdis hormoni mogzaurobs
sinafsSi
sisxlis mimoqcevis
sistemaSi samizne
ujredis misaRwevad

lokaluri regulatori samizne


difuzias ganicdis samizne ujredis ujredi
ujredSoris siTxeSi stimulireba xdeba

(a) siganlis parakrinuli gadacema. signa- (b) signalis sinafsuri gadacema. nervuli
lis gamomyofi ujredi moqmedebs mezobel ujredi neirotransmiterul molekulebs
samizne ujredebze, lokaluri regulato- gamoyofs sinafsSi da samizne ujredis
ris molekulebis (magaliTisTvis, zrdis stimulirebas axdens.
(g) hormonuli signalis gadacema.
faqtori) gamoyofiT ujredSoris siTxeSi.
specialuri endokrinuli ujredebi
gamoyofen hormonebs sxeulis siTxeebSi,
xSirad sisxlSi. hormonebs faqtiurad Seu-
SS suraTi 11.4   adgilobrivi da distanciuri ujreduli urTierToba cxove-
lebSi. rogorc adgilobrivi, ise distanciuri signalis gadacemisas, mxolod ZliaT miswvdnen sxeulis yvela ujreds.
specifikuri samizne ujredebi Seicnoben da pasuxoben mocemul qimiur signals.

ujredebis sawvaviT momarageba mTel sxeulSi.Aase, epine- eba ujredis zedapirze, an ujredis SigniT arsebul re-
frinis, romelic Tirkmelzeda jirkvlidan gamoTavisu- ceptorul cilas.
fldeba fizikuri an fsiqikuri stresis dros, erT-erTi
transduqcia. sasignalo molekulis dakavSireba
efeqtiaris sawvavis maragis mobilizacia.
tran­­­­sduqciis procesis inicirebiT, receptorul cilas
saterlendis samecniero jgufma aRmoaCina, rom epi­
ga­rk­veulwilad cvlis. transduqciis safexuri signals
nefrini glikogenis daSlas astimulirebs citozoluri
gardaqmnis iseT formaSi, romelsac SeuZlia gamoavlinos
fermentis, glikogenfosforilazas raRacnairad gaaq-
specifiuri ujreduli pasuxi. saterlendis sistemaSi,
tivebiT. miuxedavad amisa, rodesac epinefrini daamates
epinefrinis dakavSireba RviZlis ujredebis plazmuri
cdis sinjaraSi, romelic Seicavda fermentsa da mis
membranis receptorul cilasTan, iwvevs glikogenfos-
substrat glikogens, aranairi daxleCa ar momxdara.
forilazas gaaqtivebas. zogjer transduqcia mimdin-
epinefrins glikogenfosforilazas gaaqtiveba mxolod
areobs erT safexurad, magram ufro xSirad saWiroebs
maSin SeuZlia, roca hormons amateben sxnars, romelic
cvlilebaTa Tanamimdevrobas sxvadasxva molekulebis
intaqtur (dauzianebel) ujredebs Seicavs. am Sedegebma
seriebSi – signalis transduqciis gza. xSirad am gzaSi
saterlends ori ram auwyes: pirveli, epinefrini uSua-
molekulebs uwodeben gadamcem molekulebs.
lod ar urTierTqmedebs glikogenis damxleC ferment-
Tan; Sualeduri safexuri an safexurTa seria unda mim- pasuxi. ujredis signalis gadacemis mesame safex-
dinareobdes ujredis SigniT. meore ki is, rom plazmuri urze, gardaqmnili signali sabolood iwvevs specifiur
membrana raRacnairad CarTulia epinefrinis signalis ujredul pasuxs. pasuxi SesaZloa iyos TiTqmis nebism-
gadacemaSi. ieri ujreduli aqtivoba – rogoricaa fermentiT katal-
saterlendi Tavis adreul SromaSi varaudobda, rom izi (magaliTad, glikogenfosforilaza), citoConCxis
ujreduli saubris mimReb nawilze mimdinare procesi gadawyoba, an kidev specifiuri genebis gaaqtiveba birT-
SeiZleba sam safexurad daiyos: miReba, transduqcia da vSi. Uujredis sasignalo gzebi imas uzrunvelyofs, rom
pasuxi (suraTi 11.5). zemoCamoTvlilis msgavsi kritikuli aqtivoba mimdi-
nareobdes Sesaferis ujredebSi, Sesaferis drosa da
miReba. miReba aris samizne ujredis mier ujred-
organizmis sxva ujredebTan zust koordinaciaSi. Cven
gare sivrcidan momavali sasignalo molekulis aRqma.
axla ufro detalurad ganvixilavT ujredis sasignalo
Qqimiuri signali `vlindeba~ maSin, rodesac is ukavSird-
gzebis meqanizmebs.

238
ujredgare siTxe citoplazma
plazmuri membrana

miReba transduqcia pasuxi

receptori

ujreduli
pasuxis
gaaqtiveba

gadamcemi molekulebi signalis transduqciis procesSi

sasignalo
molekula

SS suraTi 11.5  ujredis sasignalo gzis mimoxilva. miiRebs ra ujredi signals, ujredis sasignalo gza SeiZleba sam stadi-
ad daiyos: signalis aRqma (miReba), signalis transduqcia da ujreduli pasuxi. roca aRqma mimdinareobs plazmur membranaze,
rogorc aq aris naCvenebi, transduqciis stadia Cveulebriv mravalsafexuriani parocesia, misi TiToeuli molekula iwvevs
momdevnos cvlilebas. gzis saboloo molekula rTavs ujredis pasuxs. es sami stadia axsnilia teqstSi.

11.1
mewyvile a-ujredebs. Mmsgavsadve, miuxedavad imisa rom
koncefcia testi epinefini mravali saxis ujredze moqmedebs, roca is
sisxlSi cirkulirebs, mxolod garkveuli samizne ujre-
debi aRiqvamen mas da reagireben mis moqmedebaze. samizne
1. axseniT Tu rogor uzrunvelyofen nervuli ujredis zedapirze, an kidev mis SigniT arsebuli recep-
uj­redebi lokaluri da grZel-manZiliani sig- toruli cila saSualebas aZlevs ujreds, `moisminos~
nalebis gdacemas. signali da pasuxi gasces mas. sasignalo molekula for-
2. rodesac epinefrini ereva cdis sinjaraSi ar- mis mixedviT komplementaluria receptoris specifi-
sebul glikogenfosforilazasa da glikogens, uri saitisa da gasaRebisa da klitis msgavsad emagreba,
warmoiqmneba glukozo-1-fosfati? ratom? an kidev substratisa da fermentis katalituri saitisa.
sasignalo molekula ligandis msgavsad iqceva. ligan-
di aris termini molekulisTvis, romelic specifiurad
ukavSirdeba meore molekulas. ligandis dakavSireba,
Cveulebriv iwvevs receptoruli cilis daqvemdebare-

koncefcia 11.2 bas komformaciuli cvlilebebisadmi – rac formis cv-


lilebas niSnavs. mravali receptoris SemTxvevaSi, es
formis cvlileba uSualod aaqtivebs receptors, rac
recefcia (aRqma): sasignalo mas ujredis sxva molekulasTan urTierTobis saSu-
alebas aZlevs. sxva tipis receptorebisTvis, ligandis
molekula ukavSirdeba cila dakavSirebis dauyovnebeli efeqtia ori an meti recep-
toruli molekulis agregacia, rac ujredis SigniT da-
receptors da iwvevs misi sabams aZlevs momdevno molekulur procesebs.
formis cvlilebas sasignalo receptorebis umetesoba plazmuri mem-
branis cilebs warmoadgenen. maTi ligandebi wyalSi
xsnadia da Cveulebriv, sakmaod didia imisTvis, rom Ta-
rodesac Cven vinmesTan vsaubrobT, sxvam, gverdze
visuflad gavidnen plazmur membranaSi. sxva sasignalo
myofma SeiZleba gaigonos Cveni monaTxrobi, rac zogjer
receptorebi lokalizebulia ujredis SigniT. Cven maT
savalalo SedegebiT mTavrdeba. Tumca, ujredebs Soris
manamde ganvixilavT, vidre membranul receptorebs mi-
am tipis Secdomebi iSviaTad xdeba. a safuaris ujrede-
vubrundebiT.
bidan wamosuli signalebi `esmiT~ mxolod maT momaval

239
ujredSida receptorebi hormoni ujredSorisi
(testosteroni) siTxe steroiduli hor-
ujredSida receptoruli cilebi nanaxia samizne
moni testosteri-
ujredis citoplazmaSi, an kidev birTvSi. aseTi re- ni gadis plazmur
ceptoris misaRwevad, qimiuri Suamavali gadalaxavs membranas.
samizne ujredis plazmur membranas. mraval mniSvnelo-
van sasignalo molekulas SeuZlia amis gakeTeba, radgan plazmuri
membrana testosteroni
isini sakmarisad hidrofoburebi arian, an sakmarisad
receptoruli ukavSirdeba re-
patarebi, raTa gadalaxon membranis fosfolipiduri cila ceptorul cilas
Sida nawili. aseT hidrofobur qimiur mesenjerebs war- citoplazmaSi da
moadgenen cxovelTa steroiduli da Tiroiduli hor- hormon-recepto- aaqtivebs mas.
monebi. sxva saxis qimiur signals, romelsac ujredSida ruli kompleqsi
receptorebi aqvs, warmoadgens azotis oqsidi (NO), airi.
misi Zalian patara molekula advilad Zvreba membranis
fosfolipidebs Soris. hormon-recep-
testosteronis moqmedeba steroiduli hormonebis toruli kompleq-
nimuSs warmoadgens. saTeslis ujredebis mier sekreti­ si Sedis birTvSi
da ukavSirdeba
re­buli hormoni mogzaurobs sisxlis meSveobiT da aR-
specifikur genebs.
wevs mTeli organizmis sxvadasxva ujredebamde. samizne dnm
ujrdebis citoplazmaSi, anu mxolod im ujredebSi rom-
lebic testosteronis Sesabamis receptorul cilebs mdnm dakavSirebuli
cila astimuli-
Seicaven, hormoni ukavSirdeba receptorul cilas da
rebs genebis tran-
aaqtivebs mas (suraTi 11.6). hormondakavSirebuli cila- skrifcias mrnm-Si.
receptoris aqtiuri forma aRwevs birTvSi da moqmedebs
specifiur genebze, romlebic akontroleben mamrobiTi birTvi axali cila
sqesis niSan-Tvisebebs. mrnm translird-
rogor rTavs hormon-receptoris gaaqtivebuli kom­ eba specifikur
p­leqsi genebs? gaixseneT, rom ujredis dnm-Si genebis cilad.
citoplazma
fun­q­ciis realizeba xdeba transkripciiTa da sainfor-
macio (mesenjeruli) rmn-is (mrnm) sinTeziT, romelic
tovebs birTvs da specifiur cilad translirdeba ci- S S suraTi 11.6  s
 teroiduli hormonis urTierTqmedeba
toplazmaSi arsebul ribosomebze. (ixileT suraTi 5.25). ujredSida receptorTan.
specialuri cilebi, romelTac transkripciis faq­torebi
ewodeba, akontroleben, Tu romeli genebis CarTva unda
moxdes, rac imas niSnavs, rom romeli genis transkripcia plazmuri membranis receptorebi
unda moxdes mrnm-ad garkveul ujredSi, garkveul dros.
wyalSi xsnadi sasignalo molekulebis umetesoba
testosteronis receptori rodesac aqtivdeba, moq-
ukavSirdeba ujredis plazmur membranaSi Camjdar ci-
medebs rogorc transkripciis faqtori, romelic rTavs
la-receptoris specifiur saits. roca aseTi tipis re­
specifiur genebs.
ceptorebs specifiuri ligandi ukavSirdeba, isini for­
transkripciis faqtoris msgavsad moqmedebiT, TviT
mis cvlilebiT an agregaciiT ujredgare sivrcidan
testosteronis receptori axdens signalis srul trans-
in­­­formacias gadaitanen ujredis SigniT.Cven SegviZlia
duqcias. ujredSida receptorebis umetesi nawili aseve
vna­xoT, Tu rogor muSaoben membranuli receptorebi sa­
moqmedebs, miuxedavad imisa, rom mravali maTgani birTvSi
mi ZiriTadi tipis ganxilviT, esenia: G-cilasTan dakavSire-
arsebobs jer kidev manamde, sanam signali miaRwevs (mag-
buli receptorebi, Tirozinkinazuli receptorebi da
aliTs warmoadgens Tiroiduli hormonis receptori).
ionuri arxis receptorebi. es receptorebi ganxiluli
sainteresoa, rom am ujredSida receptoruli cilebis
da ilustrirebulia momdevno sam gverdze suraT 11.7-ze.
umetesoba struqturulad erTnairia, rac maT evolu-
gTxovT, jer es suraTi SeiswavloT da Semdeg gaagrZeloT
ciur naTesaobaze migvaniSnebs. hormonebs, romelTa re-
momdevno teqstis ganxilva.
ceptorebic ujredis SigniTaa moTavsebuli, Cven ufro
axlos gavecnobiT 45-e TavSi.

240
11.2
dis doneze mimdinare yvela saxis regulaciis gamaer-
koncefcia testi Tianebeli sakiTxi.
gaiTvaliswineT, rom sawyisi sasignalo molekula
fizikurad ar gadaadgildeba sasignalo gzis gaswvriv,
1. nervis zrdis faqtori (NGF) aris wyalSi xsnadi sa- umetes SemTxvevebSi, igi ujredamdec ki arasdros aRw-
signalo molekula. aqedan gamomdinare, Segi- evs. rodesac Cven vambobT, rom signali gadaicema sasig-
ZliaT ivaraudoT NGF-is receptori ujredis Sig- nalo gzis gaswvriv, Cven vgulisxmobT, rom garkveuli
niT, Tu plazmur membranaSia lokalizebuli? informacia gadaicema. Yyovel safexurze signali gar-
ratom? daiqmneba sxvadasxva formaSi, Cveulebriv, es cilis kon-
SemoTavazebuli pasuxebisaTvis ixileT danarTi A. formaciis cvlilebiT gamoixateba. Zalian xSirad kon-
formaciuli cvlileba gamowveulia fosforilirebiT.

koncefcia 11.3 cilebis fosforilireba


da defosforilireba
transduqcia: ujredSi arsebuli wina TavebSi warmodgenili iyo koncefcia erTi an
ori fosfatis jgufis damatebiT, cilis gaaqtivebis Ses-
molekuluri kaskadebi signa- axeb (ixileT suraTi 8.11). suraT 11.7-ze Cven aseve vxe-
davT, Tu rogor aris fosforilireba CarTuli Tiro-
lebs gadascemen receptorebidan zinkinazuli receptorebis gaaqtivebaSi. faqtiurad,
samizne molekulebamde cilebis fosforilireba da defosforilireba aris
farTod gavrcelebuli ujreduli meqanizmi cilebis aq-
tivobis regulirebisTvis. im fermentis zogadi saxeli,
rodesac signalis receptori plazmuri membranis ci-
romelsac fosfatis jgufebi atf-dan cilebze gadaaqvs
laa, Cvens mier ganxiluli umravlesobis msgavsad, ujre-
aris proteinkinaza. gaixseneT, rom Tirozinkinazuli
dis sasignalo gzis transduqciis stadia Cveulebriv
receptori afosforilirebs meore Tirozinkinazuli
mravalsafexuriania. aseTi saxis mimocvlis gzis erTi
receptoris monomerebs. citoplazmuri proteinkinaze-
sargebeli is aris, rom SesaZlebelia signalis didad
bis umetesoba ki, maTgan gansxvavebul cilebze moqmede-
gaZliereba. Tuki mimocvlis gzaSi, zogierT molekulas
ben. meore gansxvaveba is aris, rom citoplazmuri pro-
signali gadaaqvs seriis momdevno komponentis mraval
teinkinazebis umetesoba afosforilireben aminomJava
molekulaze, Sedegad mimocvlis gzis boloSi miiReba
serins an treonins da ara Tirozins. aseTi serin/tre-
gaaqtivebuli molekulebis didi ricxvi. sxva sityvebiT
oninuli kinazebi farTod arian CarTuli cxovelebis,
rom vTqvaT, ujredgare sasignalo molekulebis mcire
mcenareebis da sokoebis sasignalo gzebSi.
ricxvs, SeuZlia warmoqmnas Zlieri ujreduli pasuxi.
sasignalo gzis mravali gadamcemi molekula pro-
garda amisa, rogorc mogvianebiT vnaxavT, mravalsafexu-
teinkinazas warmoadgens, da isini xSirad sasignalo
riani gza koordinaciisa da regulaciis ufro met Sesa-
gzis gaswvriv sxva proteinkinazebze moqmedeben. su-
Zleblobas iZleva, vidre martivi sistema.
raT 11.8-ze warmodgenilia hipoTezuri mimocvlis gza,
romelic Sedgeba sami gansxvavebuli proteinkinazis-
signalis transduqciis gza gan, romlebic ”fosforilirebis kaskads~ qmnian. war-
modgenili Tanamimdevroba msgavsia mravali cnobili
plazmur membranaSi arsebul receptorze specifi-
kaskadisa, maT Soris, safuarebSi Sewyvilebis signale-
uri sasignalo molekulis dakavSireba rTavs pirvel
biTa da cxovelur ujredebSi mravali zrdis faqto-
safexurs molekuluri urTierTqmedebebis jaWvSi –
riT gamowveuli kaskadebisa. signalis gadacema xdeba
signalis transduqciis gzas, romelic garkveul pasuxs
cilebis fosforilirebis kaskadiT, TiToeuli maTgani
iwvevs ujredis SigniT. dominos qvebis rigis waqcevis
iwvevs konformaciul cvlilebas. formis yoveli cvli-
msgavsad, signaliT gaaqtivebuli receptori aaqtivebs
leba warmoiqmneba axlad damatebuli fosfatis jgufisa
meore cilas, romelic aseve sxva molekulas aaqtivebs
da damuxtuli an polaruli aminomJavebis urTierTmo-
da ase grZeldeba manam, vidre ar gaaqtivdeba cila, ro-
qmedebiT (ix. suraTi 5.17). xSirad, fosfatis jgufis
melic ujredis saboloo pasuxs warmoqmnis. molekule-
damatebiT cila araaqtiuri mdgomareobidan gadadis
bi, romlebic signals gadascemen receptoridan pa-
aqtiur mdgomareobaSi (Tumca sxva SemTxvevaSi fosfo-
suxamde, romlebsac am wignSi Cven vuwodebT gadamcem
rilireba cilis aqtivobas amcirebs).
molekulebs, umetesad cilebia. cilaTa urTierTmo-
proteinkinazebis mniSvneloba Znelad Camosaya-
qmedeba aris ujredis sasignalo procesebis mTavari
libebelia. fiqroben, rom Cveni genebis 2% swored pro-
Tema. marTlac, cilebis urTierTmoqmedeba aris ujre-
teinkinazebis kodirebas axdenen. erT ujreds SeiZleba

241
suraTi 11.7
membranuli receptorebis Seswavla
G-cilasTan dakavSirebuli receptorebi
signalis dakavSirebis
saiti

G-cilasTan dakavSirebu- eukariotuli receptoruli cilebis didi ojaxisTvis damaxasiaTebelia es


li receptori aris plazmur meoreuli struqtura, sadac erT polipeptids, romelic aq balTis formiT
membranasTan dakavSirebuli aris warmodgenili, aqvs Svidi transmembranuli a spirali, romlebic ufro
meti TvalsaCinoebisTvis, cilindrismagvarad da erT mwkrivSia warmodge-
receptori, romelic G-
nili. cilindrebs Soris arsebuli specifikuri maryuJebi warmoqmnian daka-
cilad wodebuli cilis dax-
vSirebis saitebs sasignalo da G-cilis molekulebisTvis.
marebiT moqmedebs. mravali
gansxvavebuli cila iyenebs G-cilasTan dakavSirebuli receptoruli sistemebi ukiduresad farTod
G-cilasTan dakavSirebul re- gavrcelebuli da gansxvavebuli funqciebis mqonea, maT Sorisaa maTi roli
ceptors, maT Soris safuaris embrionul ganviTarebasa da sensorul aRqmebSi. magaliTad, adamianebSi, ro-
Sewyvilebis faqtorebi, epine- gorc mxedveloba, aseve ynosva damokidebulia aseT cilebze. Tanamderove
segmenti, romelic frini da sxva mravali hor- organizmebis G-cilebsa da G-cilasTan dakavSirebuli receptorebis struq-
G-cilasTan moni da neirotransmiteri. es turuli msgavseba miuTiTebs maT saerTo warmoSobaze evoluciis adreul
urTierTmoqmedebs receptorebi gansxvavdebian safexurze
sasignalo mo­le­kulebisa da G-cilis sistemebi monawileobs adamianis mraval daavadebaSi, baqteriuli in-
ujredis SigniT sxvadasxva feqciebis CaTvliT. qoleris da botulizmis gamomwvevi baqteriebi, TavianT
G-cilasTan dakavSirebuli receptori
G-cilebis Sesacnobi dakav- msxverpls aavadeben iseTi toqsinebis warmoqmniT, romlebic G-cilis fuqn-
Sirebis saitebiT. miuxedavad ciebSi erevian. axla farmacevtebma gaacnobieres, rom dRes gamoyenebuli me-
amisa, struqturulad, G-ci­ dikamentebis 60%-ze meti TavianT efeqtebs avlenen G-cilis sasignalo gzaze
las­Tan dakavSirebuli receptoruli cilebi sagrZnoblad msgavsi arian. moqmedebiT.
TiToeul maTgans aqvs membranis gamWoli 7 a spirali, rogorc es zemoT aris
naCvenebi.

G-cilasTan dakavSire-
sasignalo araaqtiuri
buli receptori plazmuri membrana
gaaqtivebuli molekula fermenti
receptori

GDPGDP
citoplazma G-cila (araaqtiuri) fermenti
GDP GDPGTP
membranis citoplazmur mxareze Tavisuflad mimagrebuli G-cila moqmedebs rodesac Sesabamisi sasignalo molekula ukavSirdeba receptors
rogorc molekuluri CamrTveli, romelic an CarTulia, an kidev gamorTuli, ujredgare mxareze, receptori aqtivdeba da formas icvlis, misi
imisda mixedviT, guaninis ori nukleotididan, romeli aris masTan mimagre- citoplazmuri mxare Semdeg ukavSirdeba araaqtiur G-cilas da
buli, gdf Tu gtf. swored, amis gamo hqviaGG-cila. (gtf an guanin trifosfati iwvevs gdf-is gtf-iT Secvlas. es G-cilas aaqtivebs.
atf-is msgavsia). roca gdf dakavSirebulia G-cilasTan, rogorc zemoT aris
naCvenebi,GG-cila araaqtiuria. receptori da G-cila erTad muSaoben meore
cilasTan urTierTobisTvis, xSirad fermentTan.

gaaqtivebuli
fermenti

GTP
GTP
P1

ujreduli pasuxi

gaaqtivebuli G-cila receptoridan disocirdeba da membranis gaswvriv cvlilebebi fermentsa da G-cilaSi mxolod droebiTia, radganac G-
difuzirdeba, Semdeg ukavSirdeba ferments da cvlis mis aqtivobas. roca cila aseve moqmedebs rogorc gtf-azuri fermenti da masTan dakavSire-
fermenti gaaqtivdeba, mas SeuZlia ujredis pasuxis ganmapirobebeli gzis buli gtf-is hidrolizs axdens gdf-ad. axla isev araaqtiuri G-cila
momdevno safexuris CarTva. tovebs ferments, romelic Tavis mxriv, sawyis mdgomareobas ubrundeba.
G-cila axla mzad aris isev gamosayeneblad.G-cilis gtf-azuri funq-
242 cia mimocvlis gzis swrafad Sewyvetis saSualebas iZleva im SemTxvevaSi,
roca sasignalo molekula aRar aris warmodgenili.
Tirozinkinazuli receptorebi

Tirozinkinazul receptorebs SeuZlia erTze meti sasignalo erT Tirozinkinazul receptoris kompleqss SeuZlia gaaaqtivos
gzis CarTva myisve da ujreds exmarebian zrdisa da gamravlebis proce- aTi an meti gansxvavebuli gadamcemi gza da ujreduli pasuxi. erTi li-
sebis mravali aspeqtis regulaciasa da koordinaciaSi. am receptorTa gandis dakavSirebiT mravali gzis CarTvis unari aris arsebiTi gansx-
klasi aris plazmuri membranis receptorebis erT-erTi ZiriTadi vaveba Tirozinkinazul da G-cilasTan dakavSirebul receptorebs So-
klasi, romlebic fermentuli aqtivobiT xasiaTdebian. kinaza aris ris. Aaranormuli Tirozinkinazuli receptorebi, romlebic sasignalo
fermenti, romelic fosfatis jgufebis gadatanas axdens. receptoris molekulis ararsebobis drosac ki funqcionireben, monawileobas Re-
citoplazmuri nawili moqmedebs rogorc Tirozinkinaza, fermenti, buloben zogierTi tipis kibos ganviTarebaSi.
romelsac fosfatis jgufi atf-dan gadaaqvs substratis molekulis
aminomJava Tirozinze. ase rom, Tirozinkinazuli receptorebi, mem-
branuli receptorebia, romlebic fosfats amagreben Tirozinebze.

sasignalo signalis
molekula dakavSirebis
saiti
sasignalo
a spirali molekula
membranaSi

Tirozinebi
Tyr Tyr
Tyr Tyr Tyr
Tyr
Tyr Tyr
Tyr Tyr Tyr
Tyr
Tyr Tyr Tyr Tyr Tyr
Tyr
Tirozinkinazuli
receptoruli cilebi dimeri
citoplazma (araaqtiuri monomerebi)

mraval Tirozinkinazul receptors aqvs aq warmodgenili struqtura. sa- sasignalo molekulis (rogoricaa zrdis faqtori) dakavSireba
signalo molekulis dakavSirebamde, receptorebi arseboben rogorc in- iwvevs ori receptoruli polipeptidis erTmaneTTan mWidrod
dividualuri polipeptidebi. YyuradReba miaqcieT, rom TiToeul maTgans dakavSirebas da warmoqmnian dimers (dimerizacia).
aqvs ujredgare signalis dakavSirebis saiti, membranis gamWoli a spirali
da mravali Tirozinis Semcveli ujredSida bolo.

gaaqtivebuli
gadamcemi
molekulebi

ujreduli pasuxi 1

P Tyr Tyr P
Tyr Tyr P Tyr Tyr P
Tyr P Tyr Tyr P
Tyr P Tyr Tyr P ujreduli pasuxi 2
Tyr P Tyr P Tyr Tyr P
Tyr Tyr P
6 ATP 6 ADP

gaaqtivebuli Tiro- srulad gaaqtivebuli Tirozinkina-


araaqtiuri
zinkinazuli regioni zuli receptori (fosforilirebuli
gadamcemi
(arafosforilire- dimeri)
molekulebi
buli dimeri)

dimerizacia aaqtivebs TiToeuli polipeptidis Tirozinkinazul regions; axla, radgan receptoruli cila srulad gaaqtivebulia, igi Seicnoba
TiToeuli Tirozinkinaza atf-is molekulidan fosfats amatebs meore specifikuri gadamtani cilis mier ujredis SigniT. yoveli aseTi cila uka-
polipeptidis kudis Tirozinze. vSirdeba specifikur fosforilirebul Tirozins da gamowveuli 243struq-
turuli cvlileba aaqtivebs dakavSirebul cilas. yoveli dakavSirebuli
cila iwyebs transduqciis gzas, romelic ujreduli pasuxisken midis.
hqondes asobiT sxvadasxva tipis proteinkinaza,
suraTi 11.7 (gagrZeleba) romelTaganac TiToeuli sxvadasxva substratuli
cilis specifikuria. erTad, SesaZloa isini ujredSi
ionuri arxis receptorebi
aregulireben ufro didi raodenobis, aTasobiT ci-
las. maT Sorisaa im cilebis umetesoba, romlebic
ligand-daWiSkruli ionuri arxi aris membranuli receptoris
tipi, romlis garkveul nawils “WiSkrismagvari” moqmedeba SeuZlia, Tavis mxriv, ujredis reproduqcias aregulire-
roca receptori formas icvlis. rodesac sasignalo molekula ben. aseTi tipis kinazebis uzomo aqtivobas SeuZlia
ukavSirdeba receptorul cilas rogorc ligandi, WiSkari iReba an gamoiwvios ujredis ukontrolo zrda da monawil-
iketeba, rac Na+ -is an Ca2+-is msgavsi specifikuri ionebis nakadis eoba miiRos kibos ganviTarebaSi.
receptorSi arsebuli arxis saSualebiT gatarebis an dablokvis sa-
Ffosforilirebis kaskadSi aseve mniSvnelovania
Sualebas iZleva. Cvens mier ganxiluli sxva receptorebis msgavsad,
es cilebi ligands ikavSireben maTi ujredgare mxaris specifikur pro­tein fosfatazebic, fermentebi, romlebic ci-
saitze. lebs ad­­­­­vilad aSoreben fosfatis jgufebs, am pro-
cess de­fos­­­forilireba ewodeba. proteinkinazebis
defosfori­lirebiT da amgvarad, maTi inaqtivire-
sasignalo
1. aq naCvenebia ligand-daWiSk- molekula WiSkari biT, fosfatazebi uzrunvelyofen sasignalo gzis
ruli ionuri arxis recep- daketilia ionebi gamosarTvel meqanizmis im SemTxvevisTvis, rodesac
(ligandi)
tori, romelSic WiSkari sawyisi signali aRar arsebobs. fosfatazebi aseve
daketili rCeba manam, sanam proteinkinazebis kvlav gamoyenebis saSualebas iZle-
ligandi dakavSirebulia
vian da amiT ujreds saSualebas aZleven, ujredgare
receptorTan.
signals isev upasuxos. nebismier SemTxvevaSi, fosfo-
rilirebiT regulirebadi cilis aqtivoba damokide-
ligand- plazmuri
membrana
bulia kinazas aqtiur molekulebsa da aqtiur fosfa-
daWiSkruli
ionuri arxis tazas molekulebs Soris arsebul balansze ujredSi.
receptori fosforilireba/defosforilirebis sistema ujred-
Si moqmedebs rogorc molekuluri CamrTveli, ro-
melic saWiroebisamebr aqtivobas an CarTavs, an gam-
2. roca ligandi ukavSirdeba orTavs.
WiSkari Riaa
receptors da WiSkari iReba,
specifikur ionebs SeuZli-
aT imoZraon arxis gavliT mcire molekulebi da ionebi, rogorc
da swrafad Secvalon
garkveuli ionebis koncen- meoradi Suamavlebi
tracia ujredis SigniT. am
sasignalo gzis yvela molekula ar aris cila.
cvlilebam SeiZleba uSua-
lod imoqmedos ujredis mravali sasignalo gza aseve moicavs mcire, ara-
aqtiobaze garkveuli gziT. cilovan, wya­lSi xsnad molekulebs, an airebs,
ujre- romelTac meorad mesenjerebs uwodeben (ujred-
duli gare sasignalo molekula, romelic membranul re-
pasuxi ceptors ukavSirdeba, warmoadgens `pirvelad Sua-
mavals”). radgan meoradi mesenjerebi mcire zomisa
da wyalSi xsnadebi arian, maT difuziis gziT ad-
vilad gavrceleba SeuZliaT mTel ujredSi. magali-
3. rodesac ligandi diso- WiSkari daketilia Tad, mokled ganvixiloT Semdegi, arsebobs meoradi
cirdeba am receptoridan,
Suamavali, romelsac uwodeben ciklur amf-s. mas
WiSkari iketeba da ionebi
veRar Sedian ujredSi. epinefriniT gamowveuli signali gadaaqvs RviZlis
an kunTis plazmuri membranidan ujredis SigniT,
sadac is axorcielebs glikogenis daxleCas. meo-
radi Suamavlebi monawileoben rogorc G-cilasTan
SeuRlebuli receptorebiT dawyebul, aseve Tiro-
zinkinazuli receptorebiT dawyebul sasignalo
ligand-daWiSkruli ionuri arxebi Zalian mniSvnelovania nervuli
sistemisTvis. magaliTad, or nervul ujreds Soris sinafsSi (ixileT gzebSi. ori, yvelaze farTod gamoyenebadi Suama-
suraTi 11.4 b) gamoTavisuflebuli neirotransmiteris molekulebi, valia cikluri amf da kalciumis ionebi, Ca2+. gad-
rogorc ligandi, ukavSirdebian mimRebi ujredis ionur arxebs, iwveven amcemi cilebis umetesoba mgrZnobiarea aTasobiT
arxis gaRebas. ionebi Sedian SigniT da rTaven eleqtrul signals, ro-
melic vrceldeba mimRebi ujredis mTel sigrZeze. zogierTi daWiSk- Suamavalis citozoluri koncentraciis mimarT.
ruli ionuri arxi ligandis nacvlad, eleqtruli signaliT kontrol-
deba.; es voltaJ-daWiSkruli ionuri arxebi aseve kritikulia nervuli
sistemis funqcionirebisTvis, rasac Cven 48-e TavSi ganvixilavT.

244
cikluri amf suxad atf-s gardaqmnis camf-ad, am SemTxvevaSi, epine-
frinis pasuxad. magram epinefrini adenilat ciklazas
earl saTerlendma rodesac daadgina, rom epinefri- uSualod ar astimulirebs. rodesac epinefrini ujre-
ni rogorRac iwvevs glikogenis daSlas plazmur membra- dis gareTa mxareze specifikur cila receptors ukav-
naSi gasvlis gareSe, daiwyo kvleva meoradi Suamavlisa Sirdeba, cila aaqtivebs adenilat ciklazas, romelsac
(man moigona es termini), romelsac signali gadahqonda Tavis mxriv SeuZlia camf-is mravali molekulis sin-
plazmuri membranidan citoplazmaSi arsebul metabol- Tezis katalizi. am gziT, camf-is normaluri ujreduli
ur manqanebamde. koncentracia SeiZleba 20-jer gaizardos wamebis ganma-
saTerlendma naxa, rom RviZlis ujredis plazmur vlobaSi. camf signals gadascems citoplazmas. hormo-
membranaze epinefrinis dakavSireba, zrdis citoplaz­ nis uqonlobis SemTxvevaSi, camf-is arsebobis periodi
mur koncentracias iseTi naerTisa, romelsac uwodeben didi ar aris, radgan arsebobs sxva fermenti, fosfodi-
ciklur adenozin monofosfats, SemoklebiT cikluri esTeraza, romelic camf-s gardaqmnis amf-ad. camf-is
amf an camf (suraTi 11.9). plazmur membranaSi Camjdari citozoluri koncentraciis kvlav gasazrdelad epine-
fermenti, adenil ciklaza, ujredgare signalis pa- frinis axali talRa aris saWiro.

sasignalo molekula

gaaqtivebuli
receptori gadamcemi
molekula 1. gadamcemi moleku-
la aaqtivebs pro-
teinkinaza1-s.

araaqtiuri
proteinkin-
aza 2. gaaqtivebul proteinkin-
1
aqtiuri aza1-s fosfati gadaaqvs
proteinkinaza atf-dan proteinkinaza2-is

fo
1 araaqtiur molekulaze da

sf
aaqtivebs am meore kinazas.

or
il
araaqtiuri
proteinkinaza ATP

ir
2
ADP P

eb
3. gaaqtivebuli pro-
aqtiuri

is
proteinkin- teinkinaza 2 Sem-

ka
aza deg akatalizebs
PP

sk
2 proteinkinaza3-is
P1

ad
fosforilirebas (da

i
gaaqtivebas).
araaqtiuri
ATP
proteinkinaza
3 ADP P
4. sabolood, aqtiuri
5. fosfatazebi (PP) qtiuri proteinkinaza 3 afos-
akatalizebs cilebi- PP proteinkinaza forilirebs cilas
dan fosfatis jgufis P1 3 (vardisferi), romelic
gamoyofas da isini iwvevs ujredis pasuxs
araaqtiuribi da xle- signalze.
more gamoyenebisTvis araaqti-
uvargisebi xdeba. uri cila ATP
ADP P
aqtiuri
cila ujredis pasuxi
PP
P1

SS suraTi 11.8  fosforilirebis kaskadi. fosforilirebis kaskadSi, mravali gansxvavebuli molekula fosforilirebas gan-
icdis, Tavis mxriv, yoveli molekula fosfatis jgufs amatebs mwkrivis momdevno wevrs. TiToeuli cilis aqtiuri da araaqtiuri
formebi sxvadasxva formebiT aris warmodgenili, raTa SegasxenoT Tqven, rom gaaqtiveba Cveulebriv asocirdeba molekuluri
konformaciis cvlilebasTan.

245
adenililciklaza

pirofosfati H 2O

ATP cikluri AMP AMP

SS suraTi 11.9  cikluri amf. Mmeoradi Suamavali cikluri amf (camf) warmoiqmneba atf-dan plazmur membranaSi CaSenebuli fermen-
tis, adenililciklazas moqmedebiT. cikluri amf inaqtivirdeba fosfodiesTerazaTi, fermentiT, romelic mas gardaqmnis amf-ad.
fosfodiesTeraza

Semdgomma kvlevam gamoavlina, rom epinefrini mxo­ axla, roca Cven viciT camf-is rolis Sesaxeb G-cilis
lod erTia im mraval hormonTagan da sxva sasignalo sasignalo gzaSi, SegviZlia molekuluri detalebiT avx-
molekulaTagan, romlebic iwveven camf-is warmoqmnas. snaT is, Tu rogor iwveven daavadebebs garkveuli mikro-
aseve gamovlinda camf-is gzis sxva komponentebic: G- bebi. ganvixiloT qolera, daavadeba romlis epidemiac
,
cilebi G-cilasTan dakavSirebuli receptorebi da didi sixSiriT vlindeba im adgilebSi, sadac sasmeli wyali
proteinkinazebi (suraTi 11.10). camf-is uSualo efeqti dabinZurebulia adamianis fekaliebiT.Aadamianebi qoler-
Cveulebriv aris serin/treoninuli proteinkinazas anu is baqteriebs _ Vibrio cholerae-s iZenen dabinZurebuli wy-
protein kinaza A–s gaaqtiveba. Semdeg gaaqtivebuli kin- lis smiT. baqteria saxldeba mcire nawlavis amomfen SreSi
aza sxva mraval cilas afosforilirebs, ujredis tipze da warmoqmnis toqsins. qoleris toqsini aris fermenti,
damokidebulebis mixedviT (epinefrinis stimulirebiT romelic qimiurad cvlis marilebisa da wylis gamoyofis
glikogenis daSlis sruli mimocvlis gza naCvenebia regulirebaSi CarTul G-cilas. radgan modificirebul
11.13 suraTze). G-cilas ar SeuZlia gtf-is gdf-ad gardaqmna, igi rCeba
ujredis metabolizmis Semdgomi regulacia uz- aqtiur formaSi da ganuwyvetliv astimulirebs adeni-
runvelyofilia sxva G-cilovani sistemiT, romelic lat ciklazas camf-is warmosaqmnelad. Sedegad miRebuli
ain­hibirebs adenilat ciklazas. am sistemaSi, gansxvave- camf-is maRali koncentracia iwvevs nawlavis ujredebis
buli sasignalo molekula aaqtivebs gansxvavebul re- mier didi raodenobebiT wylisa da marilebis gamoyofas
ceptors, romelic aaqtivebs inhibitorul G-cilas. nawlavebSi.Ddaavadebul adamians swrafad uviTardeba
mwva­ve diarea da Tu mkurnalobis gareSe rCeba, SeiZleba
pirveladi Suamavali swrafad daiRupos wylisa da marilebis naklebobis gamo.
(epinefrinis msgavsi Cveni warmodgenebi cikluri amf-isa da monaTesave
sasignalo molekula) adenilil Suamavlebis monawileobiT mimdinare sasignalo gzebze
ciklaza
G-cila saSualebas gvaZlevs, ganvaviTaroT adamianis garkveuli
mdgomareobebis mkurnaloba. erTi aseTi gza sasignalo
molekulad iyenebs ciklur gmf-s, anu cgmf-s; misi efeqte-
bi moicavs arteriebis kedlebis gluvi kunTebis ujre-
G-cilasTan dakavSire- debis relaqsacias. naerTi, romelic ainhibirebs cilkuri
buli receptori gmf-is hidrolizs gmf-ad da ase axangrZlivebs signals,
meoradi
Suamavali Tavdapirvelad iniSneboda gulmkerdis areSi arsebuli
S S suraTi 11.10  tkivilis samkurnalod, radgan igi zrdida gulis kun-
camf rogorc meoradi Suama-
vali G- cilis sasignalo gzaSi. Tisken mimaval sisxlis nakads. es naerTi, romlis komer-
pirveladi Suamavali aaqtivebs ciuli saxelia viagra (ixileT suraTi 11.1), axla farTod
G-cilasTan dakavSirebul protein- gamoiyeneba ereqciis disfunqciis samkurnalod. viagra
receptors, romelic aaqtivebs kinaza
specifikur G- cilas. Tavis A iwvevs sisxlZarRvebis gafarTovebas, romelic sisxlis
mxriv, G- cila aaqtivebs adenil- nakadis penisisken warmarTvis saSualebas iZleva da amiT
il ciklazas, romelic atf-is misi ereqciisTvis saWiro fiziologiuri pirobebis opti-
camf-ad gardaqmnas akatalizebs.
Semdeg camf aaqtivebs sxva cilas, mizacias axdens.
xSirad proteinkinaza A- s. ujreduli pasuxebi

246
miuxedavad imisa, rom ujredebi yovelTvis Seicaven
ujredSorisi plazmuri
membrana garkveuli raodenobis Ca2+-s, am ions meorad Suamavlad
siTxe
funqcioba imitom SeuZlia, rom Cveulebriv SemTxveva-
Si misi koncentracia citozolSi gacilebiT dabalia
ATP tumbo ujredgare sivrcesTan SedarebiT (suraTi 11.11). faq-
mitoqondria tiurad, Ca2+-is done cxovelTa sisxlsa da ujredgare
siTxeSi xSirad 10 000-jer metia citozolTan SedarebiT.
kalciumis ionebi aqtiurad transportirdebin ujredi-
dan da aseve aqtiurad importirdebian citozolidan
birTvi endoplazmur retikulumSi (sxva garkveuli pirobebis
dros, mitoqondriebsa da qloroplastebSi) sxvadasxva
ionuri saqaCavebiT (ixileT suraTi 11.11). Sedegad, kal-
citozoli ciumis koncentracia endoplazmur retikulumSi, Cveu-
lebriv, gacilebiT maRalia, vidre citozolSi. radgan
citozoluri kalciumis done dabalia, ionebis raode-
nobis mcire cvlilebac ki did procentul cvlilebas
tumbo
warmoadgens kalciumis koncentraciisTvis.
endoplazmuri
sasignalo gzis Sedegad gadacemuli signalis sa-
bade
ATP pasuxod, citozoluri kalciumis done Cveulebriv Se­
tumbo saZloa gaizardos im meqanizmiT, romelic Ca2+-s gamoaT-
avisuflebs ujredTa endoplazmuri retikulumidan.
sasignalo gzebi, romlebic kalciumis gamoyofiT mim-
gasaRebi maRali dabali dinareoben, sxva meorad Suamavlebsac Seicaven, es-
enia inozitol trifosfati (IP3) da diacilglicerini
S S suraTi 11.11  kalciumis ionis koncentraciis SenarCu- (DAG). es ori Suamavali warmoiqmneba plazmuri membra-
neba cxovelur ujredSi. koncentracia ujredSi Cveulebriv
bevrad ufro dabalia (cisferi), vidre ujredgare siTxeSi nis garkveuli tipis fosfolipidebis daxleCis Sede-
da enroplazmur badeze (muqi lurji). plazmur membranasa da gad. suraTi 11.12 gviCvenebs, Tu rogor mimdinareobs
endoplazmuri badis membranebSi arsebuli atf-iT marTvadi
kalciumis gamoyofa endoplazmuri badidan da rogor
cilovani tumboebi, Ca 2+-s gadaqaCaven citozolidan ujredgare
siTxesa da endoplazmuri badis lumenSi. mitoqondriuli tum- astimulirebs am process IP3. radgan IP3 mimocvlis am gze-
boebi, romlebic qemiosmosiT (ixileT me-9 Tavi) imarTebian, - s bSi kalciumze adre iwyebs funqcionirebas, kalciumi
gadaqaCaven mitoqondriaSi, roca kalciumis done sagrZnoblad
izrdeba citozolSi. SeiZleba `mesame Suamavlad~ iqnas miCneuli. miuxedavad
amisa, mecnierebi sasignalo gzebis yvela mcire zomis,
aracilovani komponentebisTvis iyeneben termins _
kalciumis ionebi da inozitol meoradi Suamavali.
trifosfati (IP3)

11.3
cxovelebSi mravali sasignalo molekula, neiro-
transmiterebis, zrdis faqtorebis da zogierTi hormo- koncefcia testi
nis CaTvliT, maT samizne ujredebSi pasuxebs iwveven is-
eTi sasignalo gziT, romelic kalciumis ionebis (Ca2+)
1. ra aris proteinkinaza da ra roli akisria mas
citozolur koncentracias zrdian. kalciumi, rogorc
sasignalo gzebSi?
meoradi mesenjeri, ufro farTod gamoiyeneba, vidre
2. rodesac sasignalo gza moicavs fosforili-
camf. Ca2+–is citozoluri koncentraciis zrda mra- rebis kaskads, rogor xdeba ujredis pasuxis
val pasuxs iwvevs cxovelur ujredSi.AaseTia kunTovani gamorTva?
ujredis SekumSva, garkveuli nivTierebebis gamoyofa 3. receptorTan dakavSirebuli ligandiT fosfo-
da ujredis gayofa. mcenareul ujredSi, farTo rigis
lipaza C-s gaaqtivebisas, ra gavlena SeiZleba
hormonuri da garemo stimulebi iwveven citozoluri
hqondes IP3-daWiSkrul kalciumis arxs, cito-
Ca2+–is koncentraciis swraf zrdas da amiT rTaven mra-
zoluri Ca2+-is koncentraciaze?
val sasignalo gzas, magaliTad, rogoricaa sinaTlis
sapasuxod gamwvanebis metaboluri gza (ixileT suraTi
39.4). ujredebi Ca2+-s meorad Suamavlad iyeneben ro-
gorc G-cilis, aseve Tirozinkinazuli sasignalo gze-
bis SemTxvevaSi.

247
W W suraTi 11.12  kalciumi da
1. sasignalo molekula ukavSirde- 2. fosfolipaza C xleCs plazmuri 3. DAG moqmedebs rogorc
IP3 sasignalo gzaSi. kalciumis
ba receptors da fosfolipaza C–s membranis fosfolipids PIP2-s DAG da meoradi Suamavali sxva
ionebi (Ca2+) da inozitol tri-
gaaqtivebas iwvevs. IP3-ad. gzaSi.
fosfati (IP 3) moqmedeben rogorc
sasignalo meoradi Suamavlebi mraval sasig-
molekula nalo gzaSi. am naxatze, procesi
ujredgare (pirveladi iwyeba sasignalo molekulis
siTxe Suamavali) dakavSirebiT G-cilasTan daka-
vSirebul receptorTan. Tiro-
G-cila zinkinazul receptorsac aseve
SeuZlia daiwyos es gza fosfoli-
paza C–s gaaqtivebiT.
DAG

GTP

G-cilaze mib- PIP2


fosfolipaza C
muli recep-
tori IP3
(meoradi Suamavali)

IP3-daWiSkruli
kalciumis arxi

endoplaz-
muri bade (eb) mravali ujreduli
gaaqtive-
Ca2+ pasuxi
buli cila

Ca2+
(meoradi
citozoli Suamavali)

4. IP3 swrafad difuzirdeba cito- 5. kalciumis ionebi gamodian 6. kalciumis ionebi aaq-
zolSi da ukavSirdeba IP3-iT daWiSk- endoplzmuri badidan (koncen- tiveben momdevno cilas
rul kalciumis arxs endoplazmuri traciuli gradientiT) da ci- erT an erTze met gzaSi.
badis membranaze da iwvevs mis gaxsnas. tozolSi izrdeba Ca2+-is done.

moqmedebdes.

11.4
citoplazmaSi signalma SeiZleba gamoiwvios magali-
koncefcia Tad, plazmuri membranis ionuri arxis gaxsna an Caketva,
an kidev sxvadasxva saxis metaboluri cvlileba. rogorc
Cven ukve ganvixileT, hormon epinefrinis moqmedebaze
pasuxi: ujreduli sasignalo RviZlis ujredebis pasuxi xels uwyobs energiis metab-
gzebi citoplazmur aqtivobas olizmis regulirebas. sasignalo gzis saboloo safex-
uri aaqtivebs ferments, romelic glikogenis daxleCas
an transkripcias aregulireben akatalizebs. suraTi 11.13 gviCvenebs srulyofil mi-
mocvlis gzas, romelic glikogenidan glukozo-1-fos-
Cven axla ufro axlos gavecnobiT ujredgare sig-
fatis CamoSorebas axdens. yuradReba miaqcieT imas, rom
naliT gamowveul ujredis saboloo pasuxs, rasac zo-
yoveli safexuri pasuxs aZlierebs, rogorc amas mogvi-
gierTi mkvlevari `gamomuSavebul pasuxs~ uwodebs. ra
anebiT ganvixilavT.
bunebisaa sasignalo gzis saboloo safexuri?
mravali sxva sasignalo gza sabolood areguli-
rebs ara fermentTa aqtivobas, aramed fermentebis an
citoplazmuri da birTvuli pasuxebi sxva cilebis sinTezs, rasac Cveulebriv axorcielebs
specifikuri genebis CarTviT an gamorTviT birTvSi. gaaq-
sabolood, sasignalo gza erTi an meti ujreduli
tivebuli steroiduli receptoris msgavsad (ixileT su-
aqtivobis regulacias warmarTavs. pasuxi SeiZleba mim-
raTi 11.6), sasignalo gzis bolo gaaqtivebuli molekula
dinareobdes citoplazmaSi, an kidev SeiZleba birTvSi

248
miReba W W suraTi 11.13  signaliT gamowveuli birTvuli pasuxi:
epinefriniT stimulirebuli glikogenis daSla.Aam sasigna-
epinefrinis dakavSireba G-cilis receptorTan (1 molekula) lo sistemaSi, hormoni epinefrini moqmedebs G-cilasTan da-
kavSirebuli receptoris meSveobiT da aaqtivebs gadamcemi
molekulebis Tanamimdevrobas, camf-isa da ori proteinkin-
azas CaTvliT (ixileT aseve suraTi 11.10). saboloo cila,
transduqciaa
romelic aqtivdeba, aris fermenti glikogen fosforilaza,
araaqtiuri G-cila romelic glikogenidan gamoaTavisuflebs glukozo-1-fos-
fatis erTeuls. es gza hormonul signals aZlierebs, radgan
aqtiuri G-cila (102 molekula) erT receptorul cilas SeuZlia gaaaqtivos daaxloebiT 100
molekula G-cila da am gzis TiToeuli fermenti moqmedebs sub-
araaqtiuri adenililciklaza stratis mraval molekulaze, anu kaskadis momdevno moleku-
laze. yoveli safexurisTvis gaaqtivebuli molekulebis
aqtiuri adenililciklaza (102)
mocemuli ricxvi miaxloebiTia.

atf
cikluri amf (104)

araaqtiuri proteinkinaza A

aqtiuri proteinkinaza A(104)

araaqtiuri fosforilazas kinaza


aqtiuri fosforilazas kinaza (105)

araaqtiuri glikogenfosforilaza
aqtiuri glikogenfosforilaza (106)

pasuxi
glikogeni
glukozo-1-fosfati
(10 8 molekula)

SeiZleba moqmedebdes rogorc transkrifciis faqtori. pasuxs Soris? rogorc adre aRvniSneT, mravalsafexu-
suraTi 11.14 naCvenebia magaliTi, romelSic sasignalo rian sasignalo gzas ori mniSvnelovani sargebeli aqvs:
gza aaqtivebs genis CamrTvel transkrifciis faqtors: igi aZlierebs signals (ase rom, pasuxsac) da aseve monaw-
zrdis faqtoris signalze pasuxia mrnm-is sinTezi, ro- ileobas Rebulobs pasuxis specifikurobaSi.
melic citoplazmaSi specifikur cilad translirdeba.
sxva SemTxvevebSi, transkrifciis faqtori gens misi misi signalis gaZliereba
gamorTviT aregulirebs. xSirad, erTi transkrifciis
rTuli fermentuli kaskadebi aZliereben ujredis
faqtori mraval gansxvavebul gens aregulirebs.
pasuxs signalze. kaskadis TiToeul katalizur safex-
am TavSi warmodgenili Ggansxvavebuli tipis yvela
urze, gaaqtivebuli produqtebis raodenoba gacilebiT
sasignalo da gadamcemi molekula sxvadasxva genis mare-
metia, vidre wina safexurze. magaliTad, epinefriniT
gulirebel gzebSi da sxva saxis pasuxebis gamomwvev mo-
gamowveul sasignalo gzaSi suraT 11.13-ze, adenilil
micvlis gzebSi monawileobs. molekuluri Suamavlebi,
cik­lazas TiToeuli molekula akatalizebs mravali
romlebic sapasuxod genTa regulacias iwveven, zrdis
camf-is warmoqmnas, proteinkinaza A-s TiToeuli moleku-
faqtorebi da garkveuli mcenareuli da cxoveluri
la afosforilirebs gzis momdevno safexurze myof
hormonebia. suraT 11.14-ze gamosaxulis msgavsi zrdis
kinazas molekulebs da ase Semdeg. gaZlierebis efeqti
faqtoris avadmoqmedi sasignalo gza SeiZleba CarTuli
warmoiSoba iqidan, rom es cilebi aqtiur mdgomareobaSi
iyos kibos ganviTarebaSi, rogorc amas vnaxavT me-19
sakmaod xangrZlivad inaxeba imisTvis, rom substratis
TavSi.
mravali molekula daamuSavon manamde, vidre isev ara-
aqtiurebi gaxdebodnen. signalis gaZlierebis efeqtis
pasuxis natifi regulacia wyalobiT, epinefrinis mcire raodenobis molekulebs,
ratom aris ase xSirad amdeni safexuri ujredis ukavSirdebian ra RviZlis an kunTovani ujredebis zeda-
zedapiris sasignalo movlenebsa da ujredis saboloo pirze arsebul receptorebs, SeuZliaT asobiT milioni
glukozis molekulis gamoyofa glikogenidan.

249
zrdis faqtorimiReba sTvisac. magram RviZlis ujredebi pasuxoben garkveul
miReba
signalebze da ignorirebas ukeTeben sxvebs da aseve
receptori
iqcevian gulis ujredebic. zogierTi tipis signali
orive ujredSi iwvevs pasuxs, magram pasuxebi gansxvave-
bulia. magaliTad, epinefrini astimulirebs RviZlis
ujredebs glikogenis dasaxleCad, xolo mis mimarT gu-
lis ujredebis mTavari pasuxi aris SekumSva, romelic
fosforilirebis gulis ufro swraf SekumSvebs ganapirobebs. rogor avx-
kaskadi
snaT es gansxvaveba ?
transduqcia
signalebis mimarT gamovlenili specifikuri ujre­
duli pasuxebisTvis axsna igivea, rogoricaa ujredebs
Soris arsebuli yvela gansxvavebis ZiriTad axsna: sx-
citoplazma
vadasxva tipis ujredebs aqvT cilebis sxvadasxva nakre-
bi (suraTi 11.15). gansakuTrebuli ujredis pasuxi sig-
nalze damokidebulia signalis receptoruli cilebis,

sasignalo
araaqtiuri aqtiuri molekula
transkripciis transkripciis
faqtori. faqtori
pasuxi

dnm receptori

geni

birTvi gadamcemi
mrnm molekula

XX suraTi 11.14  signaliT gamowveuli birTvuli pasuxebi:


specifikuri genebis gaaqtiveba zrdis faqtorebiT. am dia-
gramaze gamartivebulad aris warmodgenili tipiuri sasignalo
gza, romelic iwvevs ujredis birTvSi genebis aqtiobis regula-
cias. sawyisi sasignalo molekula, zrdis faqtorad wodebuli
pasuxi 1 pasuxi 2 pasuxi 3
lokaluri regulatori, rTavs fosforilirebis kaskads. (atf-
is molekula, romelic fosfatis jgufis wyaros warmoadgens aA ujredi. b ujredi.
naCvenebi ar aris). rogorc ki Tanamimdevrobis bolo kinaza gza iwvevs erT pasuxs. gza itoteba da iwvevs
fosforilirdeba, igi Sedis birTvSi da iq aaqtivebs genebis or pasuxs.
maregulirebel cilas, transkripciis faqtors. cila specifi-
kur gens ise astimulirebs, rom mrnm sinTezdeba, romelic Sem-
deg xelmZRvanelobs garkveuli cilis sinTezs citoplazmaSi.

ujredis sasignalo gzis specifiuroba


ganixileT Tqveni sxeulis ori gansxvavebuli tipis
ujredi, magaliTad, RviZlis ujredi da gulis kunTis
ujredi. orive maTgani kontaqtSia Tqveni sisxlis nakad-
Tan da amis gamo, mudmivad misawvdomebi arian rogorc
mravali hormonuli molekulisTvis, aseve mezobeli gaaqtiveba
ujredebidan gamoyofili lokaluri regulatorebi- an inhibireba

XX suraTi 11.15  ujreduli sasignalo gzebis specifiku-


roba. ujredis calkeuli cilebi gansazRvraven, Tu romel
sasignalo molekulebs upasuxon da aseve pasuxis bunebas. am
diagramaze mocemuli oTxi ujredi pasuxobs erTsa da imave
pasuxi 4 pasuxi 5
sasignalo molekulaze (narinjisferi) sxvadasxva gziT, radgan
yovel maTgans aqvs cilebis gansxvavebuli nakrebi (mewamuli da
g ujredi. d ujredi.
cremlis formis). yuradreba miaqcieT aseve, rom erTi da igive
ori gzis gadakveTa gansxvavebuli receptorebi
saxis molekulebs SeuZliaT, monawileoba miiRon erTze met
mimdinareobs. iwveven gansxvavebul pasuxebs.
mimocvlis gzaSi.

250
gadamtani cilebisa da pasuxis ganmaxorcielebeli
cilebis gansakuTrebul nakrebze. magaliTad, RviZlis sasignalo molekula
ujredi dabalansebulia suraT 11.13-ze warmodgenili
cilebis im nakrebiT, romlebic saWiroa rogorc epine-
frinis Sesabamisi pasuxisTvis, aseve glikogenis warmo-
saqmnelad. receptori
ase, ori ujredi, romlebic gansxvavebulad pasuxo-
ben erTsa da imave signals, gansxvavdebian erTi an ori sami gansx-
vavebuli
ciliT, romlebic iReben da pasuxoben signals. suraT protein
11.15-ze yuradReba miaqcieT imas, rom gansxvavebuli kinaza
mimocvlis gzebi SeiZleba hqondes erTdroulad zogi- sayrdeni cila
erT molekulas. magaliTad a, b da g ujredebi erTsa da
imave receptorul cilas iyeneben citrusis sasignalo
molekulisTvis. gansxvaveba aris im cilebSi, romle- SS suraTi 11.16  sayrdeni cila. aq naCvenebi sayrdeni cila
erTdroulad ukavSirdeba specifikurad gaaqtivebul mem-
bic gankuTvnilia maTi gansxvavebuli pasuxebisTvis.Gd
branul receptors da 3 gansxvavebul proteinkinazas. es fizi-
ujredSi gansxvavebuli receptoruli cila gamoiyene- kuri struqtura aadvilebs signalis gadacemas sami molekulis
ba igive sasignalo molekulisTvis, romelic ukve sxva meSveobiT.
pasuxs iwvevs. Bb ujredSi, erTi sasignalo molekulis
mier CarTuli sasignalo gza, iyofa da or pasuxs iZleva. zas da es proteinkinazebi gadaaqvs, roca is ukavSird-
aseTi datotvili gza xSirad damaxasiaTebelia Tiro- eba saTanado gaaqtivebul membranul receptors; is
zinkinazuli receptorebis (romlebsac SeuZlia mra- ase aadvilebs specifikuri fosforilirebis kaskadis
vali gadamtani molekulis gaaqtiveba), an meoradi Sua- funqcionirebas (suraTi 11.16). faqtiurad, mkvlevre-
mavlebisTvis (romlebsac mravali cilis regulireba bi tvinis ujredebSi eZeben sayrden cilebs, romlebic
SeuZliaT).Gg ujredSi sxvadasxva signaliT gamowveuli permanentulad erTad iWeren sasignalo gzebis cilebs
ori sasignalo gza erTiandeba erTi pasuxis moduli- sinafsebTan axlos. es rTuli xlarTebi zrdis ujredebs
rebisTvis. sasignalo gzebis datotva da `gadalapara- Soris signalis gadacemis siCqaresa da sizustes.
keba~ (urTierToba) mniSvnelovania sxvadasxva wyarodan rodesac sasignalo gzebi pirvelad aRmoaCines,
sxeulSi momaval informaciaze ujredebis pasuxebis fiqrobdnen, rom isini sworxazovani da damoukideblebi
regulirebisa da koordinaciisTvis. garda amisa, erTi iyvnen. ujreduli komunikaciebis procesebis Cveneuli
da igive cilis gamoyeneba erTze met sasignalo gza- gageba imis realizaciidan sazrdoobs, rom nivTebi ase
Si, ujreds mis mier dasasinTezebeli gansxvavebuli martivia.Ffaqtiurad, rogorc suraT 11.15-zea gamo-
cilebis raodenobis ekonomiis saSualebas aZlevs. saxuli, zogierTi cila SesaZloa monawileobdes er-
Tze met sasignalo gzaSi sxvadasxva tipis ujredebSi an
igive ujredSi sxvadasxva dros, an sxvadasxva pirobebis
sasignalo gzis efeqturoba: sayrdeni arsebobisas. Ees mosazreba xazs usvams permanentuli, an
cilebi da sasignalo gzebis kompleqsebi xanmokle cilovani kompleqsebis mniSvnelobas ujredis
funqcionirebisTvis.
suraT 11.15-ze gamosaxuli sasignalo gzebi (iseve, im gadamcemi cilebis mniSvneloba, romlebic sa-
rogorc am TavSi aRwerili zogierTi sxva maTgani), bev- signalo gzebSi warmodgenilia rogorc gantotvis an
rad gamartivebulia. diagramebi gamosaxaven mxolod urTierTdakavSirebis wertilebSi, pirvel adgilzea
ramdenime gadamcem molekulas da TvalsCinoebisTvis wamoweuli im problemis gamo, romelic warmoiSoba am
am molekulebs citozolSi mimofantulad gamosax- cilebis defeqturobis an ararsebobis SemTxvevebSi.
aven. marTlac, ase rom iyos ujredSi, sasignalo gzebi magaliTad, memkvidruli daavadebis viskot-aldriCis
imuSavebdnen Zalian araefeqturad, radgan umetesad, (WAS) sindromis dros, erTi gadamcemi cilis ararse-
gadamcemi molekulebi cilebia da cilebi sakmaod didia boba iwvevs iseT gansxvavebul efeqts, rogoricaa ara-
imisTvis, rom swrafad difuzirdnen viskozur cito- normaluri sisxldena, egzema, infeqciebisa da leike-
zolSi. rogor naxulobs magaliTad, garkveuli pro- miisadmi midrekileba. fiqroben, rom es simptomebi
teinkinaza Tavis substrats? warmoiSoba pirvel rigSi, imunuri sistemis ujredebSi
Tanamedrove kvleva varaudobs, rom signalis ga- cilis ararsebobiT. normaluri ujredebis Seswavli-
dacemis efeqturoba mraval SemTxvevaSi SesaZloa gaz- sas mecnierebma naxes, rom WAS cila lokalizebulia
rdili iqnas sayrdeni cilebiT, didi gadamtani cile- uSualod ujredis zedapiris qveviT. cila urTierT-
biT, romelsac erTdroulad bevri sxva gadamcemi cila moqmedebs rogorc citoConCxis mikrofilamentebTan,
emagreba. magaliTad, Tagvis tvinis ujredebidan gamo- aseve im sasignalo gzebis mraval gansxvavebul kom-
yofili erTi sayrdeni cila ikavebs sam proteinkina-

251
ponentTan, romlebsac informacia gadaaqvT ujredis Aase rom, regulaciisadmi ujredebis uwyveti SeT-
zedapiridan SigniT, maT Soris aris imunuri ujredebis visebis gasaRebi aris signalis warmomSobi cvlilebebis
proliferaciis sasignalo gzebic. es mravalfunqciuri Seqcevadoba. sasignalo molekulebis receptorebTan
gadamcemi cila aris rogorc datotvis wertili, aseve dakavSireba Seqcevadia, rac ufro dabalia sasignalo
mniSvnelovani gadakveTis wertili, imunuri ujredebis molekulebis koncentracia, miT sustia dakavSire-
qcevis makontrolebel sasignalo gzebis rTul qselSi. ba nebismier mocemul momentSi. rodesac sasignalo
rodesac WAS cila ar arsebobs, citoConCxi saTanadod ar molekula tovebs receptors, receptori ubrundeba
aris organizebuli da sasignalo gzebi wydeba, rac WAS Tavis araaqtiur mdgomareobas. Semdeg, sxvadasxva
simptomebs iwvevs. garemoebis gamo, gadamcemi molekula brundeba Ta-
vis araaqtiur formaSi: G-cila damaxasiaTebeli gtf-
signalis terminacia azuri aqtivobis Sedegad axdens masTan bmuli gtf-is
hidrolizs; fermenti fosfodiesTeraza ciklur amf-s
Tuki suraT 11.15-s aseTi martivi saxiT SevinarCu-
gardaqmnis amf-ad; protein fosfatazebi axdenen fos-
nebT, Cven ver mivuTiTebT inaqtivaciis im meqanizmze,
forilirebuli kinazebisa da sxva cilebis inaqtivacias
romelic sasignalo procesebis arsebiTi sakiTxia.
da ase Semdeg. sabolood, ujredi swrafadve mzad aris
mravalujrediani organizmis ujredisTvis, gangaSis
axali signalis sapasuxod.
SesanarCuneblad da Semosul signalze pasuxis gasace-
am TavSi Tqven warmogidgineT ujreduli komuni-
mad, TiToeuli molekuluri cvlileba mis sasignalo
kaciis ZiriTadi meqanizmebi, rogoricaa ligandis da-
gzaSi mxolod mcire xniT unda grZeldebodes. rogorc
kavSireba, konformaciuli cvlilebebi, urTierTmoq-
qoleris magaliTSi vnaxeT, Tu sasignalo gzis komponen-
medebis kaskadebi da cilis fosforilireba. miyvebiT
ti narCundeba erT mdgomareobaSi, an aqtiurSi an araaq-
ra teqsts, Tqven SexvdebiT ujreduli sasignalo gzis
tiurSi, amas SeiZleba organizmisTvis sazareli Sedegi
mraval magaliTs.
moyves.

me- 11 Tavis Semowmeba

11.4
signalis lokalurad gadacemis dros, cxovelur
koncefcia testi ujreds SeuZlia an uSualo kontaqtiT urTierToba,
an iseTi lokaluri regulatoris gamoyofiT, rog-
orebicaa zrdis faqtorebi an neirotransmiterebi.
1. rogor Zlierdeba samizne ujredebis pasuxi distanciuri sasignalo gzebisTvis, rogorc mcena-
milionjer da ufro metad hormonis sapasuxod? reebi, ise cxovelebi iyeneben hormonebs; cxovelebi
2. axseniT, gansxvavebuli sayrdeni cilebis mqone signalebs gadascemen aseve nervuli ujredebiT.
ori ujredi rogor gansxvavebulad iqceva erTi
XX signalis gadacemis sami stadia: mokle mimoxilva. 
da igive sasignalo molekulis sapasuxod?
earl saterlendma aRmoaCina, Tu rogor moqmedebs
SemoTavazebuli pasuxebisaTvis ixileT danarTi A. hormoni epinefrini ujredze. sasignalo molekula
epinefrini ukavSirdeba ujredis zedapirze arsebul
receptors (miReba), rac iwvevs mTel rig cvlilebebs
receptorsa da ujredSida molekulebSi (transduq-
ZiriTadi koncefciebis Semowmeba
cia) da sabolood, im fermentebis gaaqtivebas, rom-

11.1
lebic glikogens xleCen (pasuxi).
koncefcia

garegni signalebi ujredSi gardaiqmneba


koncefcia 11.2
pasuxebad miReba: sasignalo molekula
XX ujreduli sasignalo sistemebis evolucia.  mikro- ukavSirdeba receptorul cilas
bebis sasignalo gzebis msgavseba arsebul mravalu- da iwvevs misi formis cvlilebas
jredian organizmebSi varaudobs sasignalo meqa-
nizmebis adreul warmoSobas. X X sasignalo molekulebsa (ligandi) da receptorebs
Soris dakavSireba maRal specifikuria. recepto-
X X adgilobrivi da distanciuri sasignalo gzebi)  .

252
ris konformaciuli cvlileba xSirad aris signalis s meorad Suamavlad iyeneben rogorc G-cilis, ise
pirveli gardaqmna. Tirozinkinazul gzebSi. Tirozinkinazul gzas Seu-
Zlia aseve sxva ori Suamavlis gamoyenebac, DAG da IP3. IP3
XX ujredSida receptorebi.  ujredSida receptorebi
arian citoplazmuri an birTvuli cilebi. sasignalo iwvevs Ca2+-is donis Semdgom zrdas.

11.4
molekulebi, romlebic arian mcire an hidrofobuli
da SeuZliaT, advilad gadalaxon plazmuri membrana, koncefcia
am receptorebs iyeneben.
pasuxi: ujreduli sasignalo
X X plazmuri membranis receptorebi.  G-cilasTan da-
kavSirebuli receptori aris membranuli receptori, gzebi citoplazmur aqtivobas
romelic muSaobs citoplazmuri G-cilis daxmare- an transkrifcias aregulireben
biT. ligandis dakavSireba aaqtivebs receptors, ro-
melic Semdeg aaqtivebs specifiur G-cilas, romelic X X citoplazmuri da birTvuli pasuxebi.  citoplaz­
aseve aaqtivebs sxva cilas da ase gadascems signals maSi, sasignalo gzebi aregulireben magaliTad, fer-
sasignalo gzis gaswvriv. mentTa aqtivobas da citoConCxis gadawyobas. sxva
gzebi transkripciis faqtorebis – cilebis, romle-
X X Tirozinkinazuli receptorebi sasignalo mole­k u­
bic specifikur genebs CarTaven an gamorTaven – gaaq-
lebis dakavSirebaze reagireben dimeris warmoqmniT
tivebiT aregulireben genebs.
da Semdeg, dimeris sxva suberTeulis citoplazmur
mxareze arsebul Tirozinebze fosfatis jgufebis X X Pp asuxis natifi regulacia.  sasignalo gzis TiToeu-
damatebiT. Aamis Semdeg, ujredSi gadamcemi cilebi li katalizuri cila signals aZlierebs gzis momdev-
SesaZloa gaaqtivdnen sxvadasxva fosforilirebul no komponentebis mravali aslis gaaqtivebiT. distan-
TirozinebTan dakavSirebiT, rac am receptors mra- ciuri gzebisTvis, totaluri gaZliereba SesaZloa
vali gzis erTdroulad CarTvis saSualebas aZlevs. iyos milionjer an ufro metad. ujredSi arsebuli
cilebis gansakuTrebuli kombinacia, ujreds maRal
X X specifikuri sasignalo molekulebi iwveven membra-
specifikurobas aniWebs rogorc signalTan, aseve
naSi arsebuli ligand-daWiSkruli arxebis gaxsnas an
pasuxTan mimarTebaSi. sayrdeni cilebi signalis ga-
daxurvas, riTac aregulireben specifikuri ionebis
dacemas efeqturad zrdian. Ggzis datotva da gada-
nakads.
kveTa ujreds exmareba Semosuli signalebis koordi-

11.3
naciaSi. signalis pasuxi swrafad mTavrdeba ligandis
koncefcia dakavSirebis gauqmebiT.

transduqcia: ujredSi arsebuli SeamowmeT sakuTari codna


molekuluri kaskadebi signalebs
gadascemen receptorebidan samizne TviTSefaseba
molekulebamde
1. ujreduli signalis gadasacemad mraval proteinki­
XX signalis transduqciis gza.  gzis yovel safexu­r­ naziani fosforilirebis kaskadebi imitom aris mo-
ze, signali gardaiqmneba sxvadasxva formaSi, Cveu- saxerxebeli, rom:
lebriv, cilis konformaciis cvliT. a. aisini arian saxeoba specifikurebi;
XX cilebis fosforilireba da defosforilireba.  b. isini yovelTvis uZRvebian erTsa da imave uj­
mravali sasignalo gza moicavs fosforilirebis kas- redul pasuxs.;
kads, romelSic proteinkinazebis seriidan TiToeu- g. isini sawyis signals mravaljer aZliereben.
li, fosfatis jgufs umatebs mwkrivis momdevno d. d. isini igerieben fosfatazebis mavne efeqtebs.
wevrs da aaqtivebs mas. Ffermenti fosfatazebi maleve e. e. gamoyenebuli molekulebis raodenoba aris
aSoreben fosfatebs proteinkinazebidan. mcire da fiqsirebuli.

X X mcire molekulebi da ionebi, rogorc meoradi Sua- 2. sasignalo molekulis romeli tipis receptorTan
mavlebi.  meoradi Suamavlebi, rogorebicaa cikluri dakavSireba iwvevs uSualod anionebis da/an ka-
amf(camf) da Ca2+, advilad difuzirdebian citozol- Tionebis ganawilebis cvlilebas membranis mopirda-
Si da ase uwyoben xels signalis swrafad gavrcele- pire mxareebze?
bas. mravali G-cila aaqtivebs adenilil ciklazas, a. Tirozinkinazuli receptori;
romelic atf-dan warmoqmnis cAMF-s. ujredebi Ca 2+- b. G-cilasTan dakavSirebuli receptori;

253
g. Tirozinkinazuli receptoris fosforilirebu- 7. qimiuri signalis gaZliereba mimdinareobs, roca:
li dimeri; a. plazmuri membranis receptori aaqtivebs G-cilis
d. ligand-daWiSkruli ionuri arxi; zogierT molekulas, sanam sasignalo molekula
e. ujredSida receptori. masTan aris dakavSirebuli.
b. camf-is molekula aaqtivebs proteinkinazas erT
3. Tirozinkinazuli receptoris gaaqtiveba yovelT-
molekulas, sanam amf-ad gardaiqmnebodes.
vis xasiaTdeba:
g. fosforilazasa da fosfatazas aqtiobebi daba-
a. dimerizaciiTa da fosforilirebiT;
lansebulia.
b. IP3-is dakavSirebiT;
d. Tirozinkinazuli receptorebi dimerizacias
g. fosforilirebis kaskadiT;
ganicdian ligandis dakavSirebis Sedegad.
d. gtf-is hidroliziT;
e. a da d erTdroulad roca mimdinareobs.
e. arxis cilis konformaciuli cvlilebiT;
8. cximSi xsnadi sasignalo molekula, rogoricaa
4. CamonaTvalidan yvelaze metad romeli adasturebs,
tes­t osteroni, yvela ujredis membranas gadalax-
rom ujredis sasignalo gzebi warmoiqmna sicocxlis
avs, mag­ram moqmedebs mxolod samizne ujredebze,
istoriis adreul safexurze?
radgan:
a. isini nanaxia iseT `primitiul~ ujredebSi, ro-
a. mxolod samizne ujredebi inaxaven dnm-is Ses-
goricaa safuari.
abamis segmentebs.
b. safuaris ujredebi SewyvilebisTvis signalebs
b. ujredSida receptorebi mxolod samizne ujre-
gadascemen erTmaneTs.
debSia moTavsebuli.
g. Soreulad monaTesave organizmebis signalis gad-
g. ujredebis umetesobas ar aqvs saWiro Y qromo­
amcemi molekulebi erTi da igivea.
soma.
d. ujredebiT signalis gadacema SesaZlebelia
d. mxolod samizne ujredebi Seicaven testostero-
grZel manZilebze
nis gardamqmnel citozolur fermentebs.
e. signalTa umetesoba miiReba ujredis zedapiris e. mxolod samizne ujredebSi SeuZlia testoster-
receptorebiT. ons daiwyos fosforilirebis kaskadi, romelic
5. romelma dakvirvebam miiyvana saterlendi im mosaz- transkrifciis faqtoris gaaqtivebas iwvevs.
rebamde, rom RviZlis ujredebze epinefrinis moq- 9. signalis gadacemis gza ujredisTvis sasargebloa
medebisas monawileobas iRebs meoradi Suamavali? yvela momdevno mizezebis gamo, garda:
a. fermentuli aqtivoba proporciuli iyo ujrede­ a. isini exmarebian ujredebs, reagireba moaxdi-
bisgan Tavisufal eqstraqtze damatebuli kal­ non sasignalo molekulebze, romlebic Zalian
ciumis raodenobisa. didi, an Zalian polarulia, raTa maT gadakveTon
b. receptoris Seswavlam aCvena, rom epinefrini plazmuri membrana.
aris ligandi. b. isini gansxvavebul ujredebs aZleven imis saSu-
g. glikogenis daxleCa nanaxi iqna mxolod maSin, alebas, rom saTanadod upasuxon erTsa da imave
roca epinefrini gamoyenebul iqna intaqtur signals.
ujredebze. g. isini exmarebian ujredebs atf-is daxleCis Sede-
d. glikogenis daxleCa nanaxi iqna maSin, roca er- gad warmoqmnili fosfatis gamoyenebaSi.
Tad iqna gamoyenebuli epinefrini da glikogen- d. maT SeuZliaT signalis gaZliereba
fosforilaza. e. sasignalo gzebSi cvlilebebs SeuZliaT pasuxis
e. cnobili iyo, rom epinefrins gansxvavebuli efeq­ specifikurobis gazrda.
tebi gaaCnda gansxvavebuli tipis ujredebze.

1. cilis fosforilireba Cveulebriv CarTulia yvela­ 10. ganvixiloT sasignalo gza: epinefrini → GG-cilas-
ferSi, garda Semdegi CamoTvlili procesebisa: Tan dakavSirebuli receptori → G-cila → adenil-
a. ujredgare sasignalo molekuliT transkrifci-
il ciklaza → cAMF. gamoicaniT meoradi Suamavali.
is regulacia.
a. camf; b. G-cila;
b. fermentis gaaqtiveba;
g. gtf; d. adenilil ciklaza;
g. G-cilasTan dakavSirebuli receptoris gaaq-
tiveba; e. G-cilasTan dakavSirebuli receptori.
d. Tirozinkinazuli receptoris gaaqtiveba;
e. proteinkinazas molekulis gaaqtiveba.

254
energiis wvas. cnobilia, rom kofeini camf fosfodies-
evoluciuri kavSiri terazas aqtivobis blokirebas axdens, gamoicaniT meqa-
nizmi, romliTac kofeinis miReba iwvevs gaZlierebul
aqtivobas da uZilobas.
am TavSi Tqven SeiswavleT, rom ujred-ujreduli
kvleva rogor urTierToben ujredebi erTmaneTTan?
sasignalo gza warmoiSva sicocxlis istoriis adreul
safexurze. Aamas isic adasturebs, rom signalis gadace-
mis erTi da igive meqanizmebia nanaxi naTesaurad sakmaod
daSorebul organizmebSi.Mmagram ratom ar warmoiSva zo-
gierTi `ukeTesi~ meqanizmi? sruliad axali sasignalo mecniereba, teqnologia
meqanizmebis warmoSoba Znelia, Tu arsebuli meqanizmebi
da sazogadoeba
aris ubralod sakmarisi da amitom SenarCundnen? meore
mxriv, Seuwyobs xels bunebrivi gadarCeva ukeTesi sasig-
nalo meqanizmebis evolucias, Tu arsebuli meqanizmebi
arsebobs mosazreba, rom daberebis procesi
aris adekvaturi da efeqturi? ratom ki an ara?
ujredul doneze iwyeba. ujredis ramdenjerme gayo-
fis Sedegad warmoSobili cvlilebebis gamo, ujreds
ekargeba zrdis faqtorebsa da sxva qimiur signalebze
mecnieruli kvleva
pasuxis unari. daberebasTan dakavSirebuli kvlevebis
umetesoba mimarTulia aseTi danakargebis gagebisken,
epinefrini axdens im sasignalo gzis inicirebas,
misi ZiriTadi mizania adamianis sicocxlis xangrZli-
romelic moicavs cikluri amf-is (camf) warmoqmnas da
vobis mniSvnelovnad gazrda. miuxedavad amisa, yvela ar
iwvevs glikogenis ujredis ZiriTad energetikul wy-
eTanxmeba, rom es aris sasurveli mizani. Tuki sicocx-
arod, glukozad daSlas. magram glikogenis daSla faq-
lis albaToba bevrad gaizrdeba, rogori iqneba social-
tiurad mxolod nawilia epinefrinis mier gamowveuli
uri da ekologiuri Sedegebi? rogor gavarTmevT Cven
`brZola-Tu-gaqceva pasuxisa”; organizmze misi mTeli
maT Tavs?
efeqti moicavs gulis aCqarebas da aqtiurobas, aseve

255
12
ujredis
sa s i c o c x l o c ikli
S S suraTi 12.1  qromosomebi gayofis procesSi
myof ujredSi
ZiriTadi koncefciebi
12.1 ujredis dayofa genetikurad identur Svileul ujredebad
12.2 mitozisa da interfazis monacvleoba ujredis sasicocxlo
sasicocxlo ciklSi.
12.3 ujredis sasicocxlo ciklis regulaciis molekuluri
kon­troli

lula e cellula,~ rac niSnavs „yoveli ujredi ujredisagan`.


Sesavali sicocxlis uwyvetoba (gangrZobadoba) damyarebulia
ujredis gamravlebis unarze anu ujredis gayofaze.
ujredis gamravlebis cxoveluri ujredis qromosomebis fluorescenciuli
mikrografiis seria suraTze 12.1 (qveda marcxena kuTxi-
mniSvneloba dan marjvena kuTxisken) gviCvenebs rogor warmoiqmneba
erTi ujredidan ori.

o rganizis unari, warmoqmnas Tavisi msgavsi, aris


erT-erTi Tviseba, romelic yve­l aze metad ganasxvavebs
ujredis gayofa ramdenime mniSvnelovan rols as-
rulebs organizmis cxovelqmedebis procesSi. rode-
sac amebas msgavsi erTujrediani organizmi iyofa da
cocxal organizms aracocxali materiisagan. kvlavwar-
iZleva ormag STamomavlobas, amgziT warmoiqmneba da-
moqmnis am unikalur Tvisebas, rogorc yovel biolo-
moukidebeli organizmi (suraTi 12.2-a). ujredebis
giur funqcias, aqvs ujreduli sawyisi. germanelma
ufro masStaburma gamravlebam SesaZloa warmoqmnas
eqimma rudolf virxovma swored es debuleba daudo
zogierTi mravalujrediani organizmis STamomavloba
safuZvlad Tavis Teorias 1855 wels: ‚ `iq, sadac ar-
(magaliTad, mcenareebisa, romlebic kalmiT mravldebi-
sebobs cocxali ujredi, unda yofiliyo winamorbedi
an).organizmebi, romlebic mravldebian sqsobrivi gziT,
ujredi, swored ise, rogorc cxoveli warmoiqmneba mxo­
SesaZlebelia ganviTardnen erTaderTi ujredidan – ga-
lod cxovelisagan da mcenare mxolod mcenarisagan~.
nayofierebuli kvercxujredidan anu zigotadan ujre-
man es Teoria miusadaga laTinur aqsiomas _ „OOmnis cel-

a. gamravleba. ameba _ erTujrediani eu- b. zrda da ganviTareba. es mikrografia g. qsovilebis ganaxleba. es, gayofis mdgo­
karioti, iyofa or ujredad. yoveli axali gvaCvenebs zRvis brtyeli verskvlavis mareobaSi myofi Zvlis tvinis ujredebi (mi­
ujredi iqneba axali damoukidebeli or- embrionis ganayofierebuli kvercxujredis niSnebulia isriT) warmoqmnian sisxlis axal
ganizmi (sinaTlis mikroskopiT miRebuli gayofas or ujredad, ganayofierebidan xan- ujredebs (sinaTlis mikroskopiaLM)
gamosaxuleba LM) mokle periodSi (sinaTlis mikroskopia LM)

SS suraTi 12.2  ujredis gayofa


256
dis gayofiTac. (suraTi 12.2-b). mas Semdeg, rac organiz-
mi miaRwevs zrdasrul mdgomareobas, ujredi agrZelebs
funqcionirebas cxovelqmedebis procesSi bunebrivi
gziT daRupuli an SemTxveviT dazianebuli ujredebis
ganaxlebisa da aRdgenisaTvis. magaliTad, ujredebis
dayofis Sedegad, Tqvens Zvlis tvinSi ganuwyvetiv war-
moiqmneba sisxlis axali ujredebi (suraTi 12.2-g).
ujredis gamravlebis procesi misi sasicocxlo
ciklis ganuyofeli nawilia. ujredis sicocxlis xan-
grZlivoba ganisazRvreba periodiT dediseuli ujredis
gayofis Sedegad misi warmoqmnidan or Svileul ujre-
dad gayofamde. ujredis gamravlebis ZiriTadi funq-
ciaa identuri genetikuri masalis gadacema ujreduli
STamomavlobisaTvis. am TavSi Tqven SeiswavliT, rogor
nawildeba identuri genetikuri masala Svileul ujre-
debSi ujredis gayofisas. ujredis gamravlebis meqa-
nizmnis Seswavlis Semdeg gaecnobiT marTvis molekulur
sistemas, romelic aregulirebs ujredis sasicocxlo
cikls da imas, ra xdeba, roca marTvis sistema ar fun-
qcionirebs gamarTulad, radgan ujredis sasicocxlo
ciklis regulireba an misi darRveva gadamwyvet rols
asrulebs kibos ganviTarebaSi. ujredis biologiis es
aspeqti aqtiuri kvlevis sagania.

12.1
SS suraTi 12.3  eukariotuli qromosomebi. mikrogramis cen-
trSi _ CanTosani virTagvas epiTelur ujredebSi Cans xiluli
koncefcia qromosomebi (Seferilia narinjisfrad). ujredi emzadeba
gayofisTvis.

ujredis dayofa genetikurad


molekulaTa saerTo sigrZe Zalian didia. adamianis ti-
identur Svileul ujredebad puri ujredis dnm-is sigrZe daaxloebiT 2 metria, rac
250 000-jer metia ujredis diametrze. da mainc, sanam
iseTi rTuli organizaciis mqone sistemis warmo- ujredi gaiyofa, unda Seiqmnas mTeli arsebuli dnm-is
qmna, rogoric ujredia, SeuZ­l ebelia ubralod SuaSi asli; Semdeg ori damoukidebeli asli gaiyos ise, rom
gadaWriT; ujredi ar aris sapnis buSti, romelic izrde- TiToeulisruli genomiT dakompleqtebuli.
ba da Semdeg martivad iyofa orad. ujredis gamravleba Svileuli ujredi aRmoCndes aseTi didi raodeno-
gulisxmobs genetikuri masalis _ dnm-is identurad biT dnm-is gaormageba da ganawileba eqvemdebareba da-
ganawilebas or Svileul ujreds Soris. yvelaze mniS- kvirvebas, radgan dnm-is molekulebi moTavsebulia
vnelovani, ujredis gayofisas aris sizuste, romli- qromoso­mebSi (berZnulidan: chroma _ feri, soma _
Tac gadaecema dnm ujredis erTi generaciidan meores. sxeuli), ro­melTac ase ewodaT unaris gamo, SeiRebon
ujredi, romelic iyofa, qmnis Tavisi dnm-is asls, aT- mikroskopiaSi gamoyenebuli garkveuli saRebavebiT
avsebs or identur asls ujredis sapirispiro boloebSi (suraTi 12.3). yovel eukariotul saxeobas TiToeuli
da mxolod amis Semdeg iyofa Svileul ujredebad. ujredis birTvSi aqvs qromosomebis misTvis damaxasi-
aTebeli raodenoba. magaliTad, adamianis yoveli soma-
genetikuri masalis ujreduli turi ujredi (mTeli sxeulis ujredebi, reproduqci-
uli ujredebis garda) Seicavs 46 qromosomas _ 23
organizacia
qromosomisagan Semdgar or kompleqts _ memkvidreo-
ujredSi arsebuli dnm aris genetikuri informacia, biT miRebuls TiToeuli mSoblisgan. reproduqciul
romelsac genomi ewodeba. miuxedavad imisa, rom pro- ujredebs anu gametebs – spermatozoidebsa da kvercxu-
kariotuli genomi xSirad dnm-is erTi grZeli moleku- jredebs aqvs somaturi ujredebis qromosomebis raode-
laa, eukariotuli genomi, Cveulebriv, Sedgeba dnm-is nobis naxevari anu erTi kompleqti, adamianis SemTxveva-
mravali molekulisagan. eukariotul ujredSi dnm-is Si _ 23 qromosoma.

257
eukariotuli qromosoma Sedgeba qromatinisagan yoveli gaormagebuli qromosoma Sedgeba tyupi
_ dnm-is kompleqtisa da masTan dakavSirebuli cilis qromtidisagan. orive qromatidi, romelTagan Ti­
mole­kulebisagan. yoveli calkeuli qromosoma Seicavs To­e­u li Seicavs dnm-is identur molekulas, mTel
dnm-is erT Zalian grZel, sworxazovan molekulas, ro- sigr­Z eze miwebebulia cilis molekulebTan. gaorma-
melic ramdenime aseulidan ramodenime aTasamde genis gebuli qromosomis SekumSuli forma Seviwroebulia
_ organizmis memkvidreobiTi niSnebis ganmsazRvreli gansakuTrebul adgilas, romelsac centromera ewode-
erTeulis _ matarebelia. Tanmxlebi cilis molekulebi ba. aq ori qromatidi gansakuTrebiT mWidrodaa mierTe-
emsaxureba qromosomis struqturis Seqmnasa da genebis buli (suraTi 12.4). mogvianebiT, ujredis gayofis pro-
aqtivobaze kontrolis ganxorcielebas. cesSi yoveli gaormagebuli qromosomidan gamoiyofa
ori tyupi qromatidi da gadaadgildeba or axal brTvSi,
qromosomebis ganawileba ujredis ujredis sapirispiro boloebSi. ukve gayofili tyupi
qromatidi ganixileba, rogorc damoukidebeli qromo-
gayofis procesSi
soma. amgvarad, TiToeuli axali birTvi Rebulobs dedi-
rodesac ujredi ar iyofa an mxolod aormagebs dnm- seuli ujredis pirveladi qromosomebis nakrebis iden-
s da emzadeba gayofisTvis, yoveli qromosomas aqvs tur kompleqts. ujredis gayofa _ mitozi, Cveulebriv,
grZeli gaSlili qromatinis Zafebis forma. magram dnm- dauyovnebliv mosdevs citokinezs _ citoplazmis gay-
is dublirebis Semdeg qromosomebi ikumSeba: qromatinis ofas. erTi ujredis nacvlad Cndeba ori, TiToeuli _
yoveli Zafi mWidrod ixveva da ikvreba. qromosomebi dediseuli ujredis genetikuri ekvivalenti.
imdenad mokldeba da sqeldeba, rom SesaZlebelia maTi rogor Seicvleba qromosomebis raodenobas, Tu mi-
sinaTlis mikroskopiT danaxva. vyvebiT adamianis sasicocxlo cikls Taobidan Taobam-

eukariotul ujreds aqvs mravali qromosoma, erT-erTi maTgani


warmodgenilia aq. gaormagebamde yoveli qromosoma erTi dnm
molekulas Seicavs.

qromosomebis gaor-
mageba (dublikacia)
(dnm-is sinTezis
CaTvliT

centromera

gaormagebuli qromosoma Sedgeba ori qromatidisagan (tyupi


qromatidebi), romlebic dakavSirebulnia centromeraSi.
TiToeuli qromatidi Seicavs dnm -s molekulis erT asls.

wyvili
qromatidebi

wyvili
qromatide-
bis dacileba

meqanikuri procesebis meSveobiT xdeba tyupi qroma-


tidebis dacileba da or Svileul ujredSi ganawileba.

centromerebi
wyvili qromatidebi

S S suraTi 12.4N  qromosomebis gaormageba da ganawileba ujredis gayofis procesSi. gayofisaTvis momzadebis periodSi eukari-
otuli ujredi aormagebs Tavis yovel qromosomas. mikrogramaze naCvenebia adamianis gaormagebuli qromosoma (maskanirebeli
eleqtronuli mikroskopi (SEM). TiToeuli qromosomis asli ujredis gayofis procesSi nawildeba or Svileul ujreds Soris.
Cveulebriv, qromosomebi Zlier SemWidrovebuli saxiT, rogorc aq aris naCvenebi, arseboben mxolod ujredis gayofis procesSi;
suraTis Tavsa da boloSi qromosomebi SemWidrovebuli saxiT mocemulia mxolod TvalsaCinoebis mizniT.

258
de? Tqven memkvidreobiT gergoT 46 qromosoma _ 23 qro- r f a z a
i n t e
mosomisagan Semdgari kompleqti TiToeuli mSoblisgan.
isini gaerTiandnen erTi ujredis birTvSi, rodesac
mamis spermatozoidi Seerwya dedis kvercxujreds da
warmoqmna ganayofierebuli kvercxujredi anu zigota.
mitozisa da citokinezis meSveobiT axla 200 trilioni
(dbm-is sinTEezi)
somaturi ujredi qmnis Tqvens sxeuls da igive proces-
ebi agrZelebs axali ujredebis warmoqmnas dazianebuli
an daRupuli ujredebis Sesacvlelad. amisgan gansxvave-
i
biT, Tqven warmoqmniT gametebs _ kvercxujredebs an ez
k in
to

zi
spermatozoidebs _ ujredebis gamravlebis nairsaxeo- ci

o
t
mit

mi
biT, romelsac meiozi ewodeba da warmoqmnis dediseuli oz
(M) ur
i
faz
ujredis araidentur Svileul ujredebs qromosomebis a

mxolod erTi _ 23 qromosomiani nakrebiT. meiozi


aRiniSneba mxolod Tqvens gonadebSi (sakvercxeebsa da
saTesle jirkvlebSi). adamianebis yovel TaobaSi meiozi
yofs qromosomebis raodenobas 46-dan (qromo-
somebis ori nakrebi) 23-ad (erTi nakrebi). ganayofiereba SSsuraTi 12.5  ujredis sasicocxlo cikli. gayo-
aerTebs or gametas da aRadgens qromosomebis pirvan- fis procesSi myof ujredSi mitozis faza (M) enacvleba
del raodenobas _ 46-s, mitozi ki inarCunebs am raode- interfaz.as _ zrdis periods. interfazis pirveli nawils
nobas axali individis yoveli somaturi ujredis birT- _ GG-s mosdevs S faza, rodesac qromosomebi ormagdeba;
vSi. me-13 TavSi ufro dawvrilebiT SeviswavliT meiozis interfazis bolo nawils G 2 ewodeba. M fazaSi mitozi yofs
birTvs da anawilebs mis qromosomebs Svileul birTvebSi;
rols gamravlebasa da memkvidreobiTobaSi. am Tavis bo-
citokinezi yofs citoplazmas da warmoqmnis or Svileul
los ki yuradRebas gavamaxvilebT mitozsa da ujredis
ujreds.
sasicocxlo ciklis danarCen sakiTxebze.

koncefcia testi 12.1 pirvelad praqtikaSi dakvirveboda qromosomebis qcevas


mitozisa da citokinezis dros (faqtobrivad, flemingma
1. ganayofierebuli kvercxujredis _ zigotas SemoiRo terminebi „mitozi` da „ qromatini`). flemings
dayofis xuTi cikli warmoSobs adreul embri-
miaCnda, rom erTi gayofidan meore gayofamde SualedSi
ons. ramdeni ujredia aseT embrionSi?
ujredis mxolod izrdeboda zomaSi, dRes ki CvenTvis
2. ramdeni qromatidia gaormagrbul qromoso-
maSi? cnobilia, rom ujredis sasicocxlo ciklis am stadiaSi
3. qaTmis somatur ujredebSi 78 qromosomaa. aRiniSneba mravali mniSvnelovani movlena.
ramden qromosomas Rebulobs is TiToeuli
mSoblisagan? ramden qromosomas Seicavs qaT- ujredis sasicocxlo ciklis fazebi
mis yoveli gameta? ramdeni qromosoma iqneba
qaTmis Samomavlobis yovel somatur ujredSi? Mmitozi ujredis sasicocxlo ciklis mxolod erTi
ramdeni qromosomaa TiToeul „kompleqtSi~? nawilia (suraTi 12.5). mitozis (M) faza, romelic mo-
cavs mitozsa da citokinezs, ujredis sasicocxlo
ciklis yve­laze mokle nawilia. ujredis gayofis mito-

12.2
zuri faza mo­n acvleobs bevrad ufro grZel periodTan,
romelsac interfaza ewodeba da ujredis sasicocxlo
koncefcia
ciklis xangrZlivobis 90%-s Seadgens. swored interfa-
zis periodSi mimdinareobs qromosomebis zrda da gaor-
mitozisa da interfazis mona- mageba ujredis gayofisaTvis mosamzadeblad. iterfaza
SeiZleba davyoT ramdenime qvefazad: G 1 faza (pirveli
cvleoba ujredis sasicocxlo intervali – „first gap~), S faza, da G 2 faza (meore in-
tervali – „second gap~). samive qvefazis ganmavlobaSi
ciklSi ujredi izrdeba zomaSi, mimdinareobs iseTi cilebisa
da citoplazmis organelebis sinTezi, rogoricaa mi-
1882 wels germanelma anatomma valter flemingma toqondriebi, endoplazmuri bade (retikulumi). qro-
aRmoaCina saRebavebi, romlebic saSualebas aZlevda

259
suraTi 12.6
cxovelur ujredSi mitozuri gayofis analizi

interfaza – G2 profaza prometafaza


centrosomebi qromatini adreuli kinetoqori
astra
(wyvili (gaormagebuli) mitozuri birTvuli garsis
TiTistara mikromilakebi
centriolebiT) centromera fragmentebi kinetoqoris
gareSe

kinotoqoris
birTvaki birTvis plazmuri qromosoma, romelic mikro milakebi
garsi membrana wyvili qromatidisgan Sedgeba

interfaza – G2
ff  birTvi SemosazRvrulia birTvis garsiT sinaTlis mikrografiaze warmodgenilia tri-
ff  birTvi Seicavs erT an met birTvaks (nukleols) tonis filtvis ujredis gayofa, romelsac aqvs
ff  erTi centrosomis gaormagebis Sedegad warmoiqmneba 22 qromosoma somatur ujredSi (qromosomebi
ff  ori centrosoma Seferilia cisfrad, mikromilakebi mwvaned, Su-
ff  cxovelur ujredSi yoveli centrosoma Seicavs aleduri boWkoebi – wiTlad). gamartivebisaTvis
ff  or centriols sqemebze naCvenebia mxolod 4 qromosoma.
ff  S fazaSi gaormagebuli qromosomebi ar Cans calcalke,
ff  radgan jer ar aris SemWidroebuli.
profaza
ff  qromatinis Zafebi mWidrod ixveva, msxvildeba calkeul qromosomebad da sinaTlis mikroskopiisaTvis xiluli xdeba.
ff  nukleolebi erTmaneTs Sordeba
ff  yoveli gaormagebuli qromosoma warmodgenilia, rogorc erTmaneTTan dakavSirebuli tyupi qromatidi.
prometafaza
ff  birTvis garsi iSleba
ff  TiTistaras mikrimilakebs SeuZlia SeiWras birTvis midamoSi da daukavSirdes qromosomebs, romlebic kidev ufro SemWidroebulia
ffN   mikromilakebi gadaWimulia centrosomebidan ujredis centrisken
ff  qromosomis orive qromatids aqvs kinetoqori, centromeraze ganlagebuli specialuri cilovani struqtura
ff  zogierTi mikromilaki ukavSirdeba kinetoqorebs da qmnis `kinetoqoris mikromilakebs~; isini ubiZgeben qromosomebs win da ukan
ff  Camoyalibebas
260 iwyebs mitozuri Titistara. is Sedgeba centrosomebisa da maTgan gadmoWimuli mikromilakebisagan. mokle radialur mikromi lakebs, romlebic
260centrosomebidan gamodis `varskvlavs~ uwodeben
ff  centrosomebi gadaadgildebian erTmaneTis sapirispirod, savaraudoa, maT Soris gaWimuli mikromilakebis dagrZelebis Sedegad
ff  TiTistaras mopirdapire polusebidan gamomavali kinetoqorebTan SeukavSirebeli mikromilakebi urTierTqmedeben.
interfaza anafaza telefaza da citokinezi
gayofis Rari birTvis formireba
metafazuri firfita

birTvis garsis
centrosoma TiTistaras Svilobili formireba
TiTistara
erT polusze qromosomebi

metafaza
ff  metafaza mitozis yvelaze xangrZlivi stadiaa; grZeldeba daaxloebiT 20 wuTis ganmavlobaSi
ff  centrosomebi ujredis sapirispiro boloebSia ganlagebuli
ff  qromosomebi Tavmoyrilia metafazur firfitaze – warmosaxviT sibrtyeSi, romelic Tanabradaa daSorebuli TitistarAs orive polusidan. qromosomebis centro-
merebi ganlagebulia metafazur firfitaze
ff  yoveli qromosomis tyupi qromatidis kinetoqori mimagrebulia TitistarAs mopirdapire polusidan gamosuli kinetoqoris mikromilakTan
ff  mikromilakebis kompleqss TiTistarA ewodeba, Tavisi ormxrivwamaxvilebuli Sesaxedaobis gamo.
anafaza
ff  anafaza mitozis yvelaze mokle stadiaa; grZeldeba sul ramodenime wuTi
ff  anafaza iwyeba rodesac tyupi qromatidebi uecrad iwyeben gancalkevebas. amgvarad TiToeuli qromatidi xdeba damoukidebeli qromosoma
ff  yoveli wyvilidan, calkeuli qromosoma iwyebs gadaadgilebas ujredis sapirispiro boloebisken, ramdenadac mokldeba maTi kinetoqorebis mikromilakebi. radgan
mikromilakebi mimagrebilia centromerebze, qromosomebi gadaadgildebian centromerebiT win (daaxloebiT 1 mikrometri/wuTSi siCqariT)
ff  ujredi matulobs sigrZeSi, kinetoqorebTan daukavSirebeli mikromilakebis darZelebis gamo
ff  anafazis dasasrulisaTvis ujredis orive boloSi aris qromosomebis sruli da eKvivalenturi kompleqti.
telofaza
ff  ujredSi iwyebs Camoyalibebas ori Svileuli birTvi
ff  birTvis garsi yalibdeba dediseuli birTvis fragmentebisa da endomembranuli sistemis sxva komponentebisagan
ff  qromosomebi aRar aris mWidrod daxveuli
ff  mitozi – erTi birTvis gayofa or genetikurad identur birTvad – amiT dasrulebulia
citokinezi
261
ff  citoplazmis gayofa, Cveulebriv, kargadaa gamoxatuli telofazis mogvianebiT stadiaSi, amdenad, ori Svileuli ujredi Cndeba mitozis damTavrebisTanave261
mokle
droSi
ff  cxovelur ujredebSi citokinezi vlindeba gayofis Raris CamoyalibebiT, romelic yofs ujreds Suaze
mosomebis gaormageba xdeba mxolod S fazis ganma- varskvlavi
astra
centrosoma
centrosoma
vlobaSi (dnm-is sinTezs ganvixilavT me-16 TavSi). wyvili
amgvarad, ujredi matulobs zomaSi (G1), agrZelebs qromatidi metafazuri
firfita
zrdas, ramdenadac aormagebs qromosomebs (S), kvlav
izrdeba manamde vidre amTavrebs ujredis gayofisaT-
vis mzadebas (G2) da iyofa (M). Semdgom cikls Svileu-
li ujredebi imeoreben.
adamianis ujredebis gayofis erTi cikli 24 saaTi
kinoto-
mimdinareobs. aqedan M faza 1 saaT­ze nakleb xans, S qorebi
faza ki 10-12 saaTi grZeldeba. danarCeni dro ga-
nawilebulia G1 da G 2 fazebs Soris. Cveulebriv, G 1
faza 4-6, xolo G2 faza 5-6 saaTi grZeldeba. G 1 fazis
xangrZlivoba sxvadasxva tipis ujredebSi SesaZloa
metad gansxvavebuli iyos.
gayofis procesSi ujredis cxovelqmedebaze
dakvi­rvebis Senelebuli firebi mitozs warmogvid-
gens, rogorc cvlilebaTa uwyvet jaWvs. magram aR-
werisTvis pirobiTad mitozi iyofa xuT stadiad,
esenia: profaza, prometafaza, metafaza, anafaza
da telofaza. citokinezi erTvis bolo qvefazebs
da asrulebs mitozs. Semdeg gverdebze 12.6 suraTze arakinotoqoris
asaxulia es fazebi cxovelur ujredSi. Semdeg or mikro milakebis gadafarva kinotoqoris
paragrafze gadasvlamde, sadac dawvrilebiT iqneba mikro milakebi

ganxiluli mitozi da citokinezi, darwmundiT, rom


srulyofilad SeiswavleT aRniSnuli suraTi.
mikromilakebi qromosomebi

mitozuri TiTistara:
dawvrilebiTi ganxilva
mitozis procesSi mravli movlena damokidebulia
mitozur TiTistaraze, romelic profazis ganmav-
lobaSi iw­­yebs citoplazmaSi formirebas. es struq-
tura mikromilakebisa (mikrotubulebisa) da maTTan
dakavSirebuli cilebis boWkoebisagan Sedgeba. sanam
mitozuri TiTistara yalibdeba, ujredis ConCxis
sxva mikromilakebi nawilobriv iSleba, savaraudod
TiTistaras Sesaqmnel masalad. TiTistaras mikromi-
lakebi izrdeba sigrZeSi cila tubulinis damatebiTi
suberTeulebis gaerTianebis Sedegad (ix. cxrili 6.1).
TiTistaras mikromilakebi warmoiqmneba centro-
somaSi, aramembranul organelaSi, romelic ujredis
mTeli sasicocxlo ciklis ganmavlobaSi axdens mi-
kromilakebis sinTezs (mas agreTve mikromilakebis
warmomqmnel centrsac uwodeben). cxovelur ujred-
Si centrosomis centrSi ganlagebulia wyvili cent-
riola, magram isini ar asruleben mniSvnelovan rols
centromosoma
ujredis gayofaSi. mcenareuli ujredebis umravle-
sobis centromerebs ara aqvs centriolebi, cxovelur
ujredSi ki mitozis dros TiTistari Cveulebrivad S SsuraTi 12.7  mitozuri TiTistari metafazaSi.
qromosomis tyupi qromatidebis kinetoqorebi ganlagebulia
warmoiqmneba centriolebis lazeruli sxivebiT daS- erTmaneTis sapirispirod. aq yoveli kinetoqori, faqtiurad,
lis Semdegac. ukavSirdeba uaxloesi centromeridan gadmoWimul kineto-
interfazis ganmavlobaSi zogierTi centrosoma qorebis mikromilakebis jgufs. kinetoqorebTan SeukavSire-
beli mikromilakebis erTmaneTTan zeddeba xdeba metafazur
ganicdis replikacias da warmoiqmneba ori centro- firfitaze. (TEM s tele-eleqtro mikroskopia?)
262
suraTi 12.8. gamokvleva: anafazaSi,
kinotoqorebis mikrotubulebi mokldebian
TiTistaris polusis bolodan Tu
kinotoqoris mxridan?
eqsperimenti
1
kinetoqori
TiTistaras
polusi

gayofis Rari

2
niSani

kumSvadi rgoli Svilobili ujredebi

a. cxoveluri ujredis gayofa (SEM)

Sedegi

daskvna ujredis sibrtyis mSobeli ujredis


maformirebeli kedeli axali ujredis
ujredis
vezikulebi firfita kedeli

qromosomis
moZraoba kinetoqori

tubulinis
suber-
mikromi- mamoZrave- Teulebi
lakebi beli cila
Svilobili
b. ujredis firfitis formieba ujredi
qromosoma mcenareul ujredSi (TEM)

SS suraTi 12.9   citokinezi cxovelur da mcenareul


ujredSi
anafazis dasawyisSi ujredebis mikromilakebi moniSnul
1 iqna fluorescenciuri saRebavebiT, rac mikroskopSi iZleva yviTel naTebas.

2 TiTistaras polussa da qromosomebs Soris mcire monakveTSi kinetoqorebis mikromilakebis fluorescenciuli naTebis gaqrobisTvis gamoiyeneboda laz-
eri. anafazis mimdinareobisas, mkvlevarebi niSnulis orive mxa­res akvirdebodnen mikromilakebis sigrZis cvlilebas.
Sedegi . qromosomebis polusebisaken gadaadgilebis procesSi mikromilakebis segmentebi lazeris niSnulidan kinetoqorebis mxares mokldeboda, Titistaras
polusis mxares ki imave sigrZisa rCeboda.
daskvna . ewsperimenti cxadyofs, rom anafazaSi kinetoqorebis mikromilakebi mokldeba kinetoqorebis boloebidan da ara TiTistaras polusebis mxridan. es
aris mxolod erTi eqsperimenti, romelic amtkicebs, rom anafazis ganmavlobaSi qromosomebi gadaadgildeba mikromilakebis gaswvriv, radgan mikromilakebi ganic-
dis depolimerizacias kinetoqorebis boloebze da am dros aTavisuflebs tubulinis suberTeulebs.
263
soma, romlebic rCebian erTad ujredis birTvTan ax- mis centromera ganlagebulia TiTistaras or poluss
los. Semdeg, profazisa da prometafazis ganmavlobaSi, Soris centalur proeqciaze. am warmosaxviT sibrtyes
centosomebi wyvil-wyvilad Sordebian erTmaneTs, ram- ujredis metafazuri firfita ewodeba (suraTi 12.7).
denadac maTgan TiTistaras mikromilakebi izrdeba. amasobaSi mikromilakebi, rom­lebic ar arian dakav-
prometafazis bolos wyvili centrosoma aRmoCndeba Sirebuli kinetoQorebTan, matuloben zomaSi; metafa-
TiTistaras polusebze, ujredis or mopirdapire mxa­ zis ganmavlobaSi ukavSirdebian da edebian TiTis­tarAs
res. centrosomebisagan gamomavali mikromilakebis sawinaaRmdego polusidan gadmoWimul sxva Tavisufal
mokle, radialuri sxivebi qmnis varskvlavs. TiTistara mikromilakebs (maT zogjer „polarul~ mikromilakeb-
Sedgeba centrosomebis, TiTistaris mikromilakebisa da sac uwo­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­deben). metafazaSi varskvlavis mikromilakebic
varskvlavebsagan. izrdeba da ukavSirdeba plazmur membranas. TiTistarAA
qromosomis yovel tyup qromatids aqvs kinetoqo- amGgvaradAD saxiT dasrulebul formas iZens.
ri, struqtura, romelic iqmneba centromeraSi cilisa axla vnaxoT, rogor kore­lirebs dasrulebuli Ti-
da qromosomuli dnm-is specifikuri segmentis daka- Tistaras struqtura mis funqciasTan anafazaSi. ana-
vSirebiT. qromosomebSi ori kinetoqori mimarTulia faza iw­yeba uec­rad, rodesac cilebi, romlebic erTad
sapirispiro mxares. prometafazaSi TiTistaras zogi- amagrebs qromosomebis tyup qromatidebs, inqtivird-
erTi mikromilaki emagreba kinetoxors; maT kinetoqo- eba. am dros gancalkevebuli qromatidebi iqceva das-
ris mikromilakebi ewodeba. (kinetoqorTan mimagrebuli rulebul damoukidebel qromosomebad da miemerTeba
mikromilakebis raodenoba cvalebadia sxvadasxva saxe- ujredis sapirispiro boloebisken. rogoria kinetoqo-
obisTvis _ safuaris ujredebis erTi mikromilakidan, ris mikromila­kebis funq­cia qromosomebis uj­redis po­­
zogierTi ZuZumwovaris 40 mikromilakamde). rodesac lusebisken mimarTuli moZraobisas? SesaZloa, es aixsnas
erTi qromosomis kinetoqori „daWerilia` mikromi- imiT, rom qromosomebi daxveulia mikromilakebze, rom-
lakebiT, qromosoma iwyebs gadaadgilebas im polusi- lebic mokldebian TiTistaras polu­sebisken. amasTana­ve
saken, saidanac mikromilakia gadmoWimuli. amasTanave eqsperimen­t uli monacemebi amtkicebs hipoTezas, rom-
es procesi SeCerebulia manam, sanam mikromilaki meore lis Tanaxmad, moZraobis pirveladi meqanizmi iyenebs sa-
polusidan ar miemegreba meore kinetoqors. is, rac Sem- transporto cilebs kinetoqorebze, rac gadaaadgilebs
deg xdeba, Zalian hgavs bagiris gadazidvas. qromosoma qromosomebs mimagrebuli mikrimilakebis gaswvriv uax-
gadaadgildeba jer erT mxares, Semdeg meore mxares, loesi polusisaken. amasTanave mikromilakebi mokldeba
win da ukan, sanam ar ganlagdeba SuaSi ujredis or po- kinetoqoris boloebze depolimerizaciis Sedegad. (su-
luss Soris. metafazaSi yoveli gaormagebuli qromoso- raTi 12.8). (rogor gadaaadgilebs satransporto ci­l ebi

birTvaki qromatinis SemWidroeba


birTvi
ujredis firfita
qromosomebi

1 2 3 4 5

1 profaza. qromqtini ganicdis SemWidroebas, nukleolebi iwyebs gancalkevebas. mitozuri TiTistara iwyebs Camoyalibebas, Tumca jer ar Cans
mikrogramebze.

2 prometafaza. ukve vxedavT calkeul qromosomebs TiTeuli Seicavs or identur – tyup qromatids. prometafazis bolos birTvis garsi iwyebs
daSlas.

3 metafaza. Titistara Camoyalibebulia. kinetoqorebiT mikromilakebTan mimagrebuli qromosomebi ganlagebulia metafazur firfitaze.

4 anafaza. yoveli qromosomis qromatidebi gancalkevebulia da Svileuli qromosomebi gadaadgildeba ujredis boloebisken, ramdenadac maTi
kinetoqorebis mikromilakebi mokldeba.

5 telofaza. yalibdeba Svileuli birTvebi. amasobaSi iwyeba citokinezi: dediseuli ujredis gardigardmo Cndeba ujredis firfita, romelic
orad yofs citoplazmas.

SS suraTi 12.10  mitozi mcenareul ujredSi. xaxvis bolqvis ujredebSi mimdinare mitozis sinaTlis mikrografia.
264
gayofis ujredis
sawyisi wertili kedeli baqteriis
qromosomebi
plazmuri
E. coli - s ujredi membrana

a. prokariotebi. binaruli gayofis procesSi gayofis sawyisi wertilebi


baqteriis
gayofis qromosoma
iwyebs gadaadgilebas ujredis mopirdapire boloebisken. meqanizmi bo-
sawyisi wertilis lomde ar aris axsnili, magram SesaZloa plazmuri membranis specifikur
ori asli adgilebSi cilebis mier Svileuli qromosomebis mimagreba xdeba.

qromosomebi

mikromilakebi

gayofis gayofis intaqturi


sawyisi wertili sawyisi wertili (xeluxlebeli)
birTvis garsi

b. dinoflagelatebi. erTujredian mikroorganizmebSi, romlebsac dino-


flagelatebi ewodeba, ujredis gayofisas birTvis garsi intaqturi rCeba,
qromosomebi emagreba birTvis garss. mikromilakebi aRwevs birTvis SigniT
citoplazmuri arxebis saSualebiT; afiqsirebs birTvis sivrcobriv orien-
tacias, romelic Semdeg iyofa, rac mogvagonebs. baqteriebis biaruli gayo-
fis process.

kinetoqoris
mikromilakebi

intaqturi
(xeluxlebeli)
birTvis garsi

g. diatomebi. erTujrediani organizmebis sxva jgufSi – diatomebSi (di-


atomur wyalmcenareebSi) birTvis garsi ujredis gayofis procesSi aseve
rCeba intaqturi. magram am organizmebSi mikromilakebi qmnis TiTistaras
birTvis SigniT. mikromilakebi acalkevebs qromosomebs da birTvi iyofa or
Svileul birTvad.

1 qromosomebis gayofa iwyeba. gayofis kinetoqoris


sawyisi wertilis erTi asli maS- mikromilakebi
inve iwyebs gadaadgilebas ujredis
mopirdapire mxares.
2 replikacia grZeldeba. amjerad centrosoma
gayofis saw­yisi wertilebis aslebi
ganlagebulia ujredis sapirispiro
boloebSi.
3 replikacia mTavrdeba. plazmuri
membrana iwyebs Cazrdas ujredis birTvis garsis
fragmentebi
SigniT da warmoiqmneba axali ujredis
kedeli.
4 miiReba ori Svileuli ujredi. d. eukariotebis umravlesoba. eukariotebis umravlesobaSi, mcenareebisa
da cxovelebis CaTvliT, TiTistara warmoiqmneba birTvis gareT da birTvis
garsi iSleba mitozis ganmavlobaSi. mikromilakebi acalkevebs qromosomebs,
ris Semdeg xdeba birTvis garsis xelaxali warmoqmna.

SS suraTi 12.11  baqteriuli ujredis gayofa (binaruli gayofa). warmodgenilia baqteria E. Coli. erTaderTi wriuli qromosoma
ormagdeba da ori asli jerac ucnobi meqanizmiT gadaadgildeba erTmaneTis sawinaaRmdegod, ise rom gaormagebis ori sawyisi wer-
tili (mwvane), Tavsdeba ujredis sxvadasxva boloSi. ramdenedac ujredi dagrZelebulia, qromosomis gaormagebis dasrulebisTa-
nave, plazmuri membrana iwyebs Cazrdas, axali ujredis kedeli ganlagdeba or Svileul ujreds Soris da iyofa or axal ujredad.

265
obieqts mikromilakis gaswvriv ix. 6.21 suraTze). plazmuri membraniT, radgan amasobaSi ujredis fir-
ra funqcia akisria im mikromilakebs, romlebic ar fitis Semadgeneli nawilebisgan ganviTarebuli axali
arian dakavSirebuli kinetoqoreb­Tan? cxovelur ujre- ujredis kedeli Camoyalibebulia or Svileul ujreds
debSi am mikromilakebis funqciaa ana­f azaSi mTliani Soris.
ujredis sigrZeSi gazrdaa. kinetoqorebTan Seukav- 12.10 suraTze mocemulia gayofis procesSi myofi
Sirebeli mikromilakebi sawinaaRmdego polusebidan mce­nareuli ujredis mikrofotoebi. suraTis Seswavla
eqstensiurad edebian erTmaneTs metafazaSi (suraTi dagexmarebaT mitozisa da citokinezis gameorebaSi.
12.7). anafazaSi zeddebis nawili Semcirebulia, ram-
dendac mikromilakebze mimagrebuli satrans­p orto
binaruli gayofa (orad gayofa)
cilebi gadaadgileben maT erTmaneTis sawinaaRmdegod
da amisaTvis, iyeneben atf-is energias. ramdenedac mik- prokariotebi (baqteriebi) mravldeba ujredis gayo-
romilakebi ubiZgeben erTmaneTs sawinaaRmdego mimar- fis tipiT, romelsac binaruli gayofa ewodeba, rac si-
TulebiT, polusebi aseve gadaadgildeba urTierT- tyvasityviT niSnavs Suaze gayofas. baqteriaTa genebis
sapirispirod da ujredi izrdeba sigrZeSi. amave dros umravlesoba ganlagebulia baqteriis erTaderT qromo-
mikromilakebi grZeldeba maT daboloebaze tu­bulinis somaze, romelic Sedgeba wriuli (cirkularuri (circular))
suberTeulebis damatebiT. Sedegad mikromilake-bi kv- dnm-is molekulisa da masTan dakavSirebuli cilebisa-
lav nawilobriv gadafaraven erTmaneTs. gan. miuxedavad imisa, rom baqteria ufro patara da mar-
anafazis bolos qromosomebis ori jgufi aRwevs tivia, vidre eukariotuli ujredi, genomis organize-
dagr­Z elebuli de­diseuli ujedis mopirdapire boloe- buli replikaciisa da Svileul ujredebSi misi Tanabrad
bs. birTvebi yalibdeba telofazaSi. citokinezi iwyeba ganawilebis mniSvneloba Zalian didia. magaliTad baqte-
mitozis am bolo stadiebSi da TiTistara sabolood ria Escherichia coli-is srulad gaSlili qromosoma ujre-
iSleba. dis sigrZeze 500-jer metia. cxadia, aseTi grZeli qro-
mosoma mWidrod unda iyos daxveuli da kompaqturad
moTavsebuli ujredSi da es asecaa.
citokinezi: dawvrilebiTi ganxilva
Escherichia coli-is ujredis gayofis procesi iwyeba
cxovelur ujredebSi citokinezi aris procesi, rodesac baqteriis dnm-i iw­y ebs replikacias qromoso-
ro­m elsac gayo­f as uwodeben. gayofis pirveli ni­Sani mis specifikur adgilze _ replikatorze da warmo-
aris gayofis Raris _ viwro arxis gaCena ujredis qmnis or sawyis wertils. radgan qrimosoma agrZelebs
zedapirze uwin­d eli metafazuri firfitis ax­los (su- replikacias, erT-erTi maTgani gadaadgildeba ujredis
raTi12.9). ar­xis citoplazmur zwdapirze ganlagebulia sapirispiro mxa­r es (suraTi 12.11) da ujredis sigrZe
aqtinis mikroboWkoebis kontraqtuli rkali, romelic izrdeba. replikaciis damTavrebisTvis baqteriis ujre-
dakavSirebulia cila miozinis molekulebTan (aqtini di sawyis zomasTan SedarebiT orjer matulobs, misi
da miozini igive cilebia, romlebic ganapirobebn kun- plazmuri membrana Caizrdeba SigniTken da dediseul
Tebis SekumSvas, iseve, rogorc ujredSi ganxorciele- ujreds yofs or Svi­leul ujredad. yoveli maTgani mem-
bul sxvadasxva saxis moZraobas). aqtinis mikroboWkoebi kvidreobiT iRebs srul genoms.
urTierTqmedebes miozinis mole­k ulebTan, rac iwvevs Tnanmedrove dnm-teq­no­­­logiebis gamoyenebis meS-
rkalis Sekvras. gayofis procesSi myofi ujredis mik- veobiT SesaZlebeli xdeba replikatorebis moniSvna mo­
roboWkoebis rgolis SekumSva qisis Sekvras hgavs. gayo- lekukebiT, romlebic fluorescenciul mikroskopSi
fis Rari Rrmavdeba, sanam dediseuli ujredi imdenad ar mwva­­ne naTebas iZleva (ix. suraTi 6.3), mkvlevarebs sa-
gadaiWimeba, rom gaiyos or nawilad ori damoukidebel Sualeba misca uSualod dakvirvebodnen baqteriuli
ujredad _ sakuTari biTviT, Tavisi wili citozoliTa qromosomis moZraobas. es moZraoba hgavs eukariotuli
da organelebiT. qromosomebis centromerebis na­wilebis gadaadgilebas
mcenareul ujredebSi, romelTac ujredis kedeli polusebisken mitozis anafazaSi. magram baqteriebs ara
aqvs citokinezi, gamoxatulad gansxvavebulia. aq gayo- aqvs xiluli mitozuri TiTistara, arc mikromilakebi.
fis Rari ar viTardeba. samagierod telofazaSi goljis Seswavlili ba­q ­­teriebis saxeobebis umravlesobaSi ori
aparatSi warmoqmnili buStukebi ujredis centrisaken replikatori gadaadgilebas amTavrebs ujredis sapir-
mikromilakebis gaswvriv gadaadgildeba, erTiandeba da ispiro boloebTan an sxva specifikur adgilas da, Sesa-
warmoqmns ujredis firfitas (suraTi 12.9 b). ujredis Zloa, fiqsirdebodes erTi an ramdenime cilis mier. ro-
firfita izrdeba, masze erTiandeba ujredis kedlis gor gadaadgildeba baqteriuli qromosoma da rogor
masala, romlis gadatana xdeba buStukebiT. igi matu- aris gansazRvruli da organizebuli maTi specifiuri
lobs manam, sanam garemomcveli membrana ar Seerwymeba lokalizacia, TandaTan naTeli xdeba, magram bolomde
plazmur membranas ujredis mTels perimetrze. Sedegad garkveuli ar aris. ramdenime cila identificirebulia,
miiReba ori damoukidebeli Svileuli ujredi sakuTari rac mniSvnelovan rols asrulebs problemis gadaWraSi.

266
mitozis evolucia
rogor viTardeboda mitozi? Tu gaviTvaliswinebT,
koncefcia 12.3
rom miliardobiT wlis win prokariotebi uZRodnen eu-
kariotebs, SeiZleba vivaraudoT, rom mitozi sawyiss ujredis sasicocxlo cikli
ujredis gamravlebis martivi baqteriuli meqanizmi- regulirdeba molekuluri
dan iRebs. faqtobrivad baqteriul binarul gayofaSi
monawile ramdenime cila eukariotuli proteinebis kontrolis sistemis saSuale-
monaTesavea, rac amtkicebs ujredis baqteriuli gayo-
fisgan mitozis Camoyalibebis Sesaxeb debulebas. sain- biT
teresoa, erT-erTi bolo Sroma, romelSic naCvenebia, ujredebis gayofis dro da xarisxi mcenarisa Tu
rom binarul gayofaSi monawile ori cila eukariotuli cxovelis sxvada­s xva nawilSi gadamwyvetia normaluri
cilebis, tubulinisa da aqtinis monaTesavea. zrdis, ganviTarebisa da cxovelqmedebisaTvis. ujre-
rogorc eukariotebi ganviTarda Tavisi ufro didi dis gayofis sixSire gansxvavebulia sxvadasxva tipis
genomebisa da birTvis garsebis warmoqmiT, aseve binaru- ujredebisTvis. magaliTad, adamianis kanis ujredebis
li gayofis memkvidruli procesic rogorRac gadaiz- gayofis sixSire ma­Ralia mTeli cxovrebis ganmavloba-
arda mitozSi. 12.12 suraTze mitozis safexurebrivi
ganviTarebis hipoTeza. SesaZlo Sualeduri etapebi
warmodgenilia Tanamedrove erTujredian mikroor- suraTi 1.15. gamokvleva. aris Tu ara citoplazma-
ganizmebSi aRmoCenili birTvis gayofis ori uCveulo Si molekuluri signalebi, romlebic aregulireben
tipiT. birTvis gayofis es ori magaliTi, savaraudoa
is SemTxveva, roca memkvidruli meqanizmebi evolu-
ujredis sasicocxlo cikls?
ciis procesSi SedarebiT ucvleli darCa. orive Sem- eqsperimenti
ZuZumwovarTa ujredebis kulturaze eqsperimen-
TxvevaSi birTvis garsi intaqturi rCeba. dinofla- tis dros aRiniSneboda, ujredis sasicocxlo ciklis sxvadasxva fa-
gelatebSi gaormagebuli qromosomebi mimagrebulia zaSi myofi ujredebis gaerTianeba erT orbirTvian ujredad.
birTvis garsTan da Sordeba erTmaneTs, ramdenadac eqsperimenti I eqsperimenti II
birTvis sigrZe izrdeba ujredis gayofis win. diato-
meis (Diatomeae) (wyalmcenaris) qromosomebs erTma-
neTs aSorebs Titistara ujredis birTvis farglebSi.
eukariotebis umravlesobaSi TiTistara yofs qromo-
somebs birTvis garsis daSlis Semdeg

koncefcia testi 12.2 Sedegebi

1. ujredis sasicocxlo ciklis romel fazaSi


Seicavs qromosoma or identur qromatids?
2. ramdeni qromosomaa 12.7 suraTze gamosaxul
diagramaze? ramdeni qromatidia?
3. SeadareT cxoveluri da mcenareuli ujredis
1
citokinezi. maSin, rodesac erTi sawyisi ujredi iyo S, xolo meore – G1 fazaSi,
4. ra asrulebs funqcias kinetoqorebTan daukav- es ukanaskneli dauyovnebliv gadadioda S fazaSi – iwyeboda dnm-is
Sirebuli mikromilakebis? sinTezi.
2
mitozSi (M faza) myofi ujredis gaerTianebiT G1 fazaSi myof
5. moaxdineT sami msgavsebis identificieba baqte-
ujredTan, G1 ujredis birTvi dauyovnebliv gadadioda mitozSi, qro-
riul da euka­riotul qromosomebs Soris, gaiT- matinis kondensaciiTa da mitozuri TiTistaras warmoqmniT, miuxeda-
valiswineT rogorc struqtura, aseve qceva, vad imisa, rom qromosomebi ar iyo gaormagebuli.
ujredis gayofis procesSi.

daskvna ujredis sasicocxlo ciklis sxvadasxva


fazaSi myofi ujredebis Serwymis Sedege-
bi gvafiqrebinebs, rom S an M fazaSi citoplazmaSi arsebuli
specifikuri molekuluri signalebi akontroleben fazebis
ganviTarebis process.
267
Si, aseve RviZlis ujredebsac swrafi gamravlebis un- alternatiuli hipoTeza: ujredis sasicocxlo cikls
ari aqvs, magram es SesaZ­lebloba ar gamoiyeneba sanam mamoZravebelia citoplazmaSi arsebuli specifikuri
ar dadgeba amis saWiroeba, vTqvaT, dazianebis aRsad- molekuluri signalebi. pirveli damajerebeli faqtebi
genad. zogierTi gansakuTrebuli ujredi, rogoricaa am hipoTezis sasargeblod, miRebul iqna ZuZumwovrebis
momwifebuli, srulad ganviTarebuli nervuli an kun- ujredTa kulturaze eqsperimentebis Sedegad. am eqs-
Tovani ujredi, saerTod ar iyofa zrdasruli adamianis perimentis dros xdeboda ujredis sasicocxlo cik-
organizmSi. amgvari gansxvavebebi ujredTa sasicocxlo lis sxvadasxva fazaSi myofi ujredebis gaerTianeba
ciklSi molekulur doneze regulaciis Sedegia. am reg- erT orbirTvian ujredad. maSin, rodesac erTi sawyisi
ulaciis meqanizmebi gansakuT­rebul interess iwvevs ar- ujredi iyo S, xolo meore _ G1 fazaSi, es ukanaskneli
amarto normaluri ujredebis sasicocxlo ciklis Ses- dauyovnebliv gadadioda S fazaSi piveli ujredis ci-
wavlis TvalsazrisiT, aramed imisTvisac, rom gavigoT, toplazmaSi arsebuli qimiuri agentebiT stimulaciis
rogor axerxebs kibos ujredebi gverdi auaros kontro- Sedegad. analogiurad, mitozSi (M faza) myofi ujredis
lis arsebul sistemas. gaerTianebiT nebismier fazaSi myof ujredTan (G 1 faza-
Sic ki), meore ujredis birTvi dauyovnebliv gadadioda
citoplazmuri signalebis hipoTezis mitozSi, qromatinis kondensaciiTa da mitozuri Ti-
Tistaras warmoqmniT (suraTi 12.13).
damajerebloba
ra amoZravebs ujredis cikls? SesaZlo misaRebi
ujredis sasicocxlo
hipoTeza yofiliyo is, rom ciklSi erTi movlena iwvevs
meores. magaliTad, am hipoTezis Tanaxmad, qromo- ciklis kontrolis sistema
somebis gaormageba S fazaSi SesaZloa iwvevdes ujredis
gadidebas G2 fazaSi, rac uSualod ubiZgebs mitozis 12.13 suraTze gamosaxulma eqsperimentma, iseve ro-
dawyebas. magram, miuxedavad aSkara logikurobisa, hipo- gorc sxva eqsperimentebma, aCvena, rom Tanamimdevruli
Teza sinamdvileSi ar aris swori. movlenebs ujredis sasicocxlo ciklSi marTavs Sesan-
me-20 saukunis 70-iani wlebis dasawyisSi mraval- iSnavad awyobili ujredis sasicocxlo ciklis kon-
ferovni eqspeimentebis Sedegad SemoTavazebul iqna trolis sistema _ ujredSi cik­lurad mofunqcionire
molekulebis jgufi, romlebic iwyeben da Semdeg koor-
dinacias uweven ZiriTad movlenebs ujredis sasicocx-
G1 sakontrolo
lo ciklSi. kontrolis es sistema avtomaturi sarecxi
wertili
manqanebis marTvis mowyobilobis msgavsia (suraTi
12.14). rogorc sarecxi manqanis drois regulirebis
mowyobiloba, ujredis kontrolis sistemac damoukide-
blad funqcionirebs sakuTari saaTis meqanizmis saSu-
alebiT. amasTanave rogorc sarecxi manqanaa Sida kon-
trolisa (magaliTad, sensorebi, romlebic afiqsireben
kontrolis
avzis wyliT gavsebas), da gare regulirebis (muSaobis
sistema
dawyebis meqanizmis aqtivacia) obieqti, aseve ujredis
sasicocxlo ciklic gansazRvrul momentebSi regu-
lirdeba rogorc garegani, aseve Sinagani kontrolis
meqanizmebiT.
ujredis sasicocxlo cik­l ­Si aseTi sakontro-
lo wer­tili aris gansazRvruli sakontrolo mo-
mentebi, romlis drosac procesis SeCerebisa (stop)
da gagrZelebis (go-ahead) signalebs SeuZliaT ciklis
regulireba (signalebis gadacema ujredSi xdeba me-11
TavSi ganxiluli signalebis gardaqmnis meqanizmebis
M sakontrolo G2 sakontrolo
msgavsad) .cxovelur ujredebs, rogorc wesi, aqvT maT-
wertili wertili
Tvis damaxasiaTebeli Sewyvetis signalebi, romelic
SS suraTi 12.14   ujredis sasi­cocx­lo ciklis kontrolis asrulebs ujredis sasicocxlo cikls sakontrolo
sis­temis meqanikuri analogia. uj­redis sasicocxlo cik- wertilSi manam, sanam mas ar gaaqmebs gagrZelebis sig-
lis am diagramze TiToeuli `biji~ perimetris gaswvriv aris nali. sakontrolo wertilebSi dafiqsirebuli mravli
Tanamimdevruli movlena (logikuri jaWvi). rogorc sarecxi
manqanis drois regulirebis mowyobiloba, ujredis kontro- signali ujredSi arsebuli ujreduli meTvalyureobis
lis sistemac damoukideblad funqcionirebs sa­kuTari saaTis meqanizmebidan modis; signalebi ityobineba, iyo Tu ara
meqanizmis saSualebiT. amasTanave sistema obi­eqtia, romelic ZiriTadi ujreduli procesebi am momentamde sworad
eqvemdebareba sxvadasxva sakontrolo wertilis regulacia.
maTgan sami diagra­maze wiTladaa naCvenebi.
268
WW suraTi 12.15  G1 sakontrolo wertili
a. Tu ujredi miiRebs gaSvebis signals G1 sakontro-
lo wertilSi, uj­redis cikli grZeldeba.

b. Tu ujredi ar miiRebs gaSvebis signals G1 sakon-


trolo wertilSi, ujredi gamodis ciklidan da
gadadis G0 – mosvenebis mdgomareobaSi, rodesac
G0 is ar iyofa.
G1 sakontrolo
wertili
meryeoba ujredis sasicocxlo cikliSi gansazRvravs
Tanamimdevriuli movlenebis temps. es maregulirebeli
a. b. molekulebi aris ori ZiriTadi tipis cilebi: kinazebi
da ciklinebi. kinazebi aris fermentebi, romlebic fos-
forirebis gziT axdens sxva cilebis aqtivacias an inaq-
tivacias. specifikuri kinazebi qmnis gagrZelebis signa-
lebs G 1 da G 2 sakontrolo wer­tilebSi.
kinazebi, romlebic marTavs uj­redis sasicocxlo
cikls, ujredSi stabiluri koncentraciiT aris, magram
dasrulebuli da amdenad dasaSvebia Tu ara ujredis umetesi drois ganmavlobaSi araaqtiur mdgomareobaSia.
sasicocxlo ciklis gagrZeleba. kontrolis wertili gaaqti­urebisTavis kinaza unda daukavSir­des ciklins
afiqsirebs signalebs agreTve ujredis garedanac, maT _ cilas, romelsac es axali saxeli daerqva ujredSi
gnvilxilavT mogvianebiT. mTavari sakontrolo wer- misi koncentraciis cikuri cvlilebis gamo. am kinazebs
tilebi aris nanaxi G 1, G 2, da M fazebSi (suraTi 12.14). ciklindamokidebul kinazebs anu cdk-s uwodeben. cdk-
mravali ujredisaTvis G1 sakontrolo wertili s aqtivoba matulobs da klebulobs misi partnioris _
(ZuZumwovrebSi e.w. SezRudvis wertilis analogiuri _
ciklinis koncentraciis cvlilebasTan erTad.
gansakuTrebiT mniSvnelovnadaa miCneuli. Tu ujredi
12.16-a suraTze naCvenebia ciklin-cdk kompleqsis
iRebs gagrZelebis signals G1 wertilSi, is Cveulebriv
(romelic pirvelad iqna Seswavlili da mmf ewoda aqti-
asrulebs S, G2, da M fazebs da iyofa. Tu is ar miiRebs
vobis meryeoba. miaqcieT yuradReba, rom mmf-s aqtivo-
gagrZelebis signals am momentSi, gamova ciklidan da
bis pikebi Seesabameba ciklinis koncentraciis pikebs.
gadava mosvenebis mdgomareobaSi, romelsac G 0 faza
ciklinis koncentracia matulobs S da G2 fazaSi, Semdeg
ewodeba (suraTi 12.15). faqtobrivad, adamianis orga-
mkveTrad ecema mitozis ganmavlobaSi.
nizmis ujredebis umravlesoba G0 fazaSi imyofeba. ro-
abreviatura mmf _ niSnavs momwifebis mastimuli-
gorc ukve aRvniSneT, zrdasruli, momwifebuli nervu-
rebel faqtors, magram SegviZlia miviCnioT M-fazis
li da kunTovani ujredebi aRar iyofa. sxva, magaliTad.
mastimulirebeli faqtorad, radgan is iwvevs ujre-
RviZlis ujredebi, SesaZloa `dabrundnen~ G0 fazidan
dis gadasvlas M fazaSi G2 fazis sakontrolo momen-
ujredis sasicocxlo ciklSi gansazRvruli garegani
tis gamotovebiT (suraTi 12.16-b). rodesac G 2 fazaSi
mizezebis gamo, rogoric SeiZleba iyos, magaliTad, da-
dagrovili ciklini ukavSirdeba cdk-s, miRebuli mmf
zianebis Sedegad gamoTavisuflebuli zrdis faqtore-
kompleqsi iwyebs mitozs, axdens sxvadasxva cilis fos-
bi. rom gavigoT, rogor muSaobs ujredis ciklis sakon-
forirebas. mmf-s axasiaTebs orgvari moqmedeba _
trolo wertilebi, pirvel rigSi unda gavigoT ra saxis
pirdapiri, uSualod rogorc kinazisa da arapirdapiri,
molekulebi qmnian ujredis sasicocxlo ciklis kon-
trolis sistemas (ujredis sasicocxlo ciklis saaTis sxva kinazebis gaaqtiurebis gziT. magaliTad, mmf iwvevs
meqanizmis msgavsi molekuluri safuZveli) da rogor birTvis membranis sxvadasxva cilis fosforirebas (ix.
viTardeba (progresirebs) ujredi ciklis ganmavlobaSi. suraTi 6.10), rac Tavis mxriv ganapirobebs birTvis gar-
Semdeg Cven ganvixilavT sakontrolo wertilis Sinagan sis fragmentacias mitozis prometafazaSi. arsebobs
da garegan signalebs, romlebic aCereben an amuSaveben imis mtkicebulebac, rom mmf monawileobs molekulur
saaTis meqanizms. procesebSi, romlebic saWiroa profazaSi qromosomebis
kondensaciisa da TiTistaras Camoyalibe­bisTvis.
anafazaSi mmf iwyebs Tavisi Tavis inaqtivacias,
ujredis sasicocxlo ciklis saaTiis
radgan aaqtiurebs process, romelic iwvevs sakuTari
meqani­zmi: ciklinida cikin-damokidebuli ciklinis daSlas. mmf-is ciklinis gareSe darCenili
kinazebi nawili _ cdk _ rCeba ujredSi araaqtiuri formiT, sa-
ujredis sasicocxlo ciklis makontrolebeli nam kvlav ar daukavSirdeba Semdegi ciklis S da G2 fa-
mo­­le­kulebis Semadgenlobisa da aqtivobis ritmuli zaSi sinTezirebul ciklinis axal molekulebs.

269
XX suraTi 12.16  ujredis sa-
sicocxlo ciklis molekuluri
kontroli Gor sakontrolo wer-

koncentraciis Sedareba
mmf-s aqtivoba
tilSi. ujredis ciklis fazebi gan-
pirobebulia ciklin-damokidebuli
kinazebis (cdk) aqtivobis ritmul ciklini
meryeobze. aq Cven yuradRebas vamax-
vilebT mmf-ad wodebul, ciklin-cdk
kompleqsze, romelic or sakontrolo
wertilSi mitozis dawyebis gamSvebi
signalis rols asrulebs.

(a). mmf-is aqtivobis meryeoba da ciklinis koncentracia ujredis


sasicocxlo ciklSi.

ciklinis sinTezi iwyeba S fazis bo-


1 5
los da grZeldeba G2-is ganmavlobaSi.
radgan ciklini am stadiaze daculia
daSlisagan, is grovdeba.

2 dagrovili ciklinis molekulebi


ukavSirdeba arsebul cdk-s moleku-
lebs, sakmarisi raodenobiT warmoqm- 1
nis mmf-s molekulebs, raTa gaiaros
G G2 sakontrolo wertili da daiwyos
mitozis procesi.
3 mmf aviTarebs mitozs, sxvadasxva ci-
lis fosfo­rirebis saSualebiT. mmf-is

ciklinis dagroveba
aqtivoba piks aRwevs metafazaSi.

4 anafazaSi mmf-is komponenti cikli- cdk


nis molekulebi iSleba, mTavrdeba M
faza. ujredi gadadis G1 fazaSi.
5 G 1-is ganmavlobaSi uj­redSi aris daSlili ciklini
ciklinis daS­lis xelSemwyobi pi­
cdk
robebi, mmf-is Semadgeneli cdk sakontrolo
gamoiyeneba ciklis gameore­bisas. wertili
ciklini iSleba

(b). ujredis sasicocxlo ciklis ciklini


2
mmf
maregulirebeli molekuluri
meqanizmebi.
4 3

ra SeiZleba iTqvas G 1 sakontrolo wertilis Ses- SeGerebisa da gaSvebis niSnebi:


axeb? bolo gamokvlevebiT dadginda, sul mcire, sami Sinagani da garegani signalebi
cdk-sa da ramdenime sxvadasxva ciklinis monawileoba
sakontroo wertilebSi
am sakontolo punqtSi. rogorc Cans, sxvadasxva ciklin-
cdk kompleqsebis cvalebadi aqtivoba akontrolebs mecnierebi ciklin­d a­m o­kide­buli kinazebis ujredSi
ujredis sasicocxlo ciklis yvela stadias. da mis gareT sxva mo­lekulebTan da movlenebTan da-
makavSirebeli sig­n alebis gadacemis gzebis Seswavlis
mxolod sawyis stadiaSi imyofebian. magaliTad, cno-
bilia, rom aqtiuri cdk-s funqcia zogadad im sub-
strati cilebis fosforirebaa, romlebic zemoqmedeben

270
suraTi 12.17. gamokvleva. iwvevs Tu ara,
ujredis sasicocxlo ciklis gansazRvrul etapebze.
Trombocituli zrdis faqtori (Tzf) adamianis
amasTanave, xSir SemTxvevaSi mecnierebisTvis ucnobia
fibroblastebis ujredebis gamravlebis stimula-
faqtobrivad ra funqcias asrulebs zogierTi cdk.
cias kulturaSi?
miuxedavad amisa, maT moaxdines im signalebis gadace-
eqsperimenti mis gzis ramdenime etapis identificireba, romlebic
informacias awvdian ujredis sasicocxlo ciklis
meqanizms.
1 SemaerTebeli qsovilis ma­­sala Sinagani signalis gadacemis magaliTi gvxvdeba M
daiWira mcire na­wilebad.
fazis sakontrolo wertilSi. anafaza tyupi qroma-
tidebis dacilebis procesi ar daiwyeba, sanam metafa-
petris jami
zis firfitaSi yvela qromosoma ar iqneba mimagrebuli
TiTistaras. mkvlevarebma daadgines, rom kinetoqore-
bi, romlebic ar aris jer mimagrebuli TiTistaras
2 fermentebi gamoyenebul iq­
na eqstraceluluri (uj­
mikromilakebs, agzavnis molekulur signalebs, rom-
redgareTa) matricis da­ lebic aiZulebs qromatidebs darCnen erTad da axan-
saSlelad da Tavisufali grZlivebs anafazis dawyebas. mxolod mas Semdeg, rac
fibroblastebis ujreduli
suspenziis misaRebad. yvela qromosomis kinetoqori miemagreba TiTistaras,
tyupi qromatidebi Sordeba erTmaneTs (maTi damaka-
vSirebeli cilis inaqtivaciis gamo). es meqanizmi uz-
runvelyofs, rom Svileulma ujredebma sabolood ar
miiRon naklebi an zedmeti qromosoma.
3 ujredebi gadatanil iq­na kul- mkvebav kulturaSi gazr­dil cxovelur ujre-
turis sterilur konteinerSi,
ZiriTadi mk­ve­bavi niadagiT, debSi mec­nierebma SeZles moexdinaT mravali rogorc
romelic Seicavda glukozas, fizikuri, ase­v e qi­m iuri faqtoris identificieba,
aminomJavebs eleqtrolitebsa
romelTac SeuZlia gav­l ena iqo­n ion ujredis gayofis
da antibiotikebs (baqteriebis
zrdis asacileblad). Tzf dae­ procesze. magaliTad, uj­redi kargavs gayofis unars,
mata kulturis konteinerebis Tu kulturis niadagidan mocilebuli iqneba mniS-
mxolod na­xe­vars. inkubacia
mimdinareobda 370C-ze. vnelovani sakvebi nivTiereba (es hgavs avtomaturi
sarecxi manqanis gaSvebis mcdelobas wylis gareSe).
sxva yvela xelsayreli pirobis arsebobisSemTxveva-
Sic, ZuZumwovarTa umravlesobis uj­r e­debi kultur-
aSi mravldeba, Tu niadagi Seicavs gansazRvrul zrdis
Sedegebi
faqtorebs. rogorc me-11 TavSia aRniSnuli, zrdis
(a) ZiriTadi mkvebavi niadagi Tzf-is faqtori aris garkveuli ujredebis mier gamomuSaveb-
gareSe (kontroli) uj­redTa gamrav-
lebis uSedego mcdeloba.
uli cila, romelic astimulirebs sxva ujredebis gay-
ofas. miuxedavad imisa, rom cnebas _ zrdis faqtori,
(b) ZiriTadi mkvebavi niadagi Tzf-is
aqvs istoriuli mizezebi, cilas, romelic xels uwyobs
damatebiT. ujredebma ganicada pro- mitozis dawyebas, mitogenad ufro moixsenieben.
liferacia. skanirebad eleqtronul
mikrosopSi (SEM) Cans kulturaSi gam-
erT-erTi aseTi zrdis faq­tori aris Tromboci-
ravlebuli fibroblastebi. tuli (sisxlis firfitebi) zrdis faqtori (Tzf), is
warmoiqmneba sisxlis ujredebSi, romelTac Tromboc-
itebi an sisx­l is firfitebi ewodeba. 12-17 su­raTze
ilustrirebuli eqsperimenti aC­v e­n ebs, rom Tzf-s ar-
seboba saWiroa ujredebis kulturaSi fib­­­roblastebis
gayofisTvis. fib­­­­roblastebi SemaerTebelqso-
vilovani ujredebia, ro­mel­Tac plazmur membranaze
Tzf-receptorebi aqvs. Tzf molekulebis mimagreba
am receptorebze (romlebic Trozinkinaza receptore-
bia; ix. Tavi 11) iwvevs signalis trans­d uqciis meqaniz-
mis gaSvebas, Sedegad ujredi gadadis G1 sakontrolo
wertilSi da iwyebs gayofas. Tzf astimulirebs fi-
daskvna eqsperimenti adasturebs, rom Trombocituli broblastis gayofas aramarto kulturaSi, aramed
zrdis faqtori (Tzf) iwvevs adamianis fibroblaste-
bis ujredebis gamravlebis stimulacias kulturaSi. cxovelis organizmSic. qsovilis dazianebisas am mida-

271
moSi Trombocitebidan gamoTavisufldeba Tzf,
ujredi emagreba finjanis amis gamo fibroblastebis proliferacia xels uwy-
zedapirs da iyofa (mimag­ obs Wrilobis Sexorcebas. mecnierebis mier gamokv-
rebis damokidebuleba). leulia sul cota 50 gansxvavebuli zrdis faqtori,
romelic iwvevs ujredis gayofis stimulirebas. sx-
vadasxva ujredi reagirebs gansazRvrul specifiur
zrdis faqtorze an zrdis faqtorTa kombinaciaze.
ujredis gayofis garegani fizikuri faqto-
rodesac ujredebi qmnian
ris efeqti naTlad Cans simkvrive (simWidrove)-
erTi fenisgan Semdgar
Sres, isini wyveten gayofas damokidebuli daT­r ­gunvis fenomenis magaliTze,
(simWidroviT gamowveuli rodesac didi raodenobiT dagrovili ujredebi,
gayofis daTrgunva). wyveten gamravlebas (suraTi 12.18-a, Semdeg gverze).
mravali wlis winaT pirvelad iqna nanaxi, rom ujre-
debi kulturaSi normalurad mravldeba, sanam kul-
Tu ramdenime ujreds amo-
turis konteineris Sida zedapirze ar warmoiqmneba
viRebT, darCenili ujre-
ujredTa erTi Sre. Semdeg ujredebi wyveten gayo-
debi gamravldeba, sanam
ar Seavsebs danakliss da fas. Tu ujredTa jgufi moSorebiTaa ganlagebuli da
Semdeg wyveten gamravlebas garSemortymulia Tavisufali sivrciT, isini iwyeben
(simWidroviT gamowveuli gamravlebas da mravldebian manam, sanam ar Seavse-
gayofis daTrgunva). ben Tavisufal ares. Tavdapirvelad varaudobdnen,
rom mezobeli ujredebis fizikuri kontaqti signa-
lia gamravlebis SewyvetisaTvis. miuxedavad imisa,
rom SesaZloa fizikur kontaqts hqondes garkveuli
gavlena TiToeuli ujredisaTvis, gacilebiT mniS-
vnelovania zrdis faqtorebisa da sakvebi nivTiere-
bebis saWiro raodenobis arseboba: cxadia, rodesac
ujredTa populacia aRwevs garkveul simWidroves,
iqmneba sakvebi nivTierebebis deficiti da misi ra-
(a) ZuZumwovris normaluri ujredebi. sak­ odenoba arasakmarisi xdeba ujredTa Semdgomi zr-
vebi produqtebis, zrdis faqtorebis da disa da gamravlebisTvis.
mimgrebisaTvis substratis arseboba gansaz- cxovelur ujredTa umravlesobas axasiaTebs
Rvravs ujredTa gamravlebis simWidroves
mimag­rebis damokidebuleba (ix. suraTi 12.18-a).
(simkvrives) ujredTa erTi feniT.
gamravlebisaTvis saWiroa maTi mimagreba substra-
tze, rogoricaa uj­reduli kulturis Semcveli fin-
jani, an qsovilis ara­u jreduli matrica. eqsperi-
kibos ujredi ar avlens mimagrebis damokide- mentebi amtkicebs, rom mimag­r ebis Sesaxeb signali
bulebas an simkvrive-damokidebuli daTrgun-
ujredis sasicocxlo ciklis kontrolis sistemas
vis fenomens.
gadaecema gamtari gzebiT plazmuri mem­b ranis
cilebisa da masTan dakavSirebuli ujredis ConCxis
elementebis monawileobiT. simWidrove-damokide-
buli daTrgunva da mimagrebis damokidebuleba or-
ganizmis qsovilebSi moqmedebs iseve, rogorc kul-
turaSi akontrolebs ujredebis zrdis garkveul
optimalur simkvrivesa da adgilmdebareobas. kibos
(b) kibos ujredebi. kibos ujredebi agrZele- ujredebi, romelTac amis Semdeg ganvixilavT, ar
ben gayofas erTujrediani Sris warmoqmnis avlenen arc simkvrive-damokidebul daTrgunvas da
Semdegac da qmnian erTmaneTze dalagebuli arc mimagrebis damokidebulebas (suraTi 12.18-b).
ujredebis grovas.

SS suraTi 12.18  simkvrive (simWidrove)-damokidebuli daTrgun-


vis fenomeni da mimagrebis damokidebuleba ujredis gayofaSi.
sqemebze calkeuli ujredebi araproporciulad didadaa naCvenebi.

272
1 2 3 4 1 simsivne izrdeba kibos erTi
ujredidan

2 kibos ujredebi iWreba mezobel


limfuri qsovilebSi
simsivne ZarRvi
3 kibos ujredebi limfuri sadinrebi-
sa da sisxlZarRvebis
saSualebiT vrceldeba sxeulis sxva
sisxl- nawilebSi.
jirkvlovani ZarRvi
qsovili
4 kibos ujredebis mcire nawili SesaZ­
simsivnis metastazuri loa gadarCes da ganviTardes axali
ujredi simsivne simsivne sxeulis sxva nawilSi.

SS suraTi 12.19  ZuZus avTvisebiani simsivnis zrda da metastazebis gavrceleba. avTvisebiani simsivnis ujredebi ukontrolo
zrdis Sedegad vrceldeba mezobel qsovilebSi da limfuri sadinarebisa da sisxlZarRvebis saSualebiT sxeulis sxva nawilebSi.
kibos ujredebis gavrcelebas maTi pirveladi ganviTarebis adgilidan moSorebiT, metastazebis warmoqmna ewodeba.

ujredis sasicocxlo ciklis kontrolis pirvelawyaro iyo simsivne, romelic amoaWres qals hen-
rieta laks (Henrietta Lacks). sapirispirod amisa, ZuZum-
meqanizmebis dakargva kibos ujredebSi wovarTa yvela normaluri, kulturaSi mzardi ujredi
kibos ujredebi, Cveulebriv, ar pasuxobs organiz- iyofa daaxloebiT 20-50-jer, ris Semdegac wyvets gam-
mis kontrolis meqanizmebs. isini Warbad mravldeba da ravlebas, berdeba da kvdeba (Cven gavecaniT am fenomenis
iWreba sxva qsovilebSi. daubrkolebeli zrdis pirobeb- SesaZlo mizezebs me-16 TavSi, rodesac ganvixilavT qro-
Si SeiZleba organizmis sikvdili gamoiwvios. mosomebis replikacias)
kurturaSi ujredebis zrdis Seswavlisas mec- organizmSi kibos ujredebis paTologiuri qceva
nierebma gamoikvlies, rom kibos ujredebi ar reagire- Se­saZ­l oa katastrofuli aRmoCndes. problema iwyeba,
ben ujredis ciklis maregulirebel normalur signale- ro­de­sac qsovilis erTi ujredi ganicdis transforma-
bze. magaliTad, 12.18-b suraTi gviCvenebs, rom kibos cias _ process, romelic normalur ujreds gardaqm-
ujredi ar avlens simkvrive-damokidebuli daTrgun- nis kibos ujredad. Cveulebriv, organizmis imunuri
vis fenomens kulturaSi zrdisas; ujredebi ar wyveten sistema, transformirebul ujreds afasebs, rogorc
gamravlebas maSinac ki roca zrdis faqtorebi amowu- ucxo agents da anadgurebs mas. Tu ujredi gadaurCa ga-
rulia. am movlenis asaxsneli logikuri hipoTeza aris nadgurebas, igi swrafad mravldeba da warmoqmnis sim-
is rom kibos ujredebi zrdisa da gamravlebisTvis ar sivnes _ paTologiuri ujredebis masas normaluri qso-
saWiroeben kulturis niadagSi zrdis faqtorebis arse- vilis siRrmeSi. Tu paTologiuri ujredebi inarCunebs
bobas. isini an Tavad warmoqmnian maTTvis saWiro zrdis TavianT pirvelad adgilmdebareobas, simsivnes uwode-
faqtorebs, an SesaZloa, maTSi aRiniSneba darRveva sig- ben keTilTvisebians. keTilTvisebian simsivneTa umrav-
nalebis gadacemis sistemaSi, romelic gadascems zrdis lesoba ar qmnis seriozul problemas da SesaZlebelia
faqtoris signals ujredis sasicocxlo ciklis marT- mTlianad iqnes mocilebuli qirurgiuli gziT. amisgan
vis meqanizmebs am faqtoris ararsebobis pirobebSic. gansxvavebiT, avTvisebiani simsivne aris sakmaod in-
sxva SesaZlo variantia darRveva ujredis sasicocxlo vaziuri imisTvis, rom gamoiwvios erTi an ramodenime
ciklis marTvis sistemaSi. faqtobrivad, rogorc me-19 organos funqciis darRveva. Tu individs aqvs avTvise-
TavSi SeiswavliT, yoveli maTgani SeiZleba iyos kibos biani simsivne, amboben, rom mas aqvs kibo.
ganviTarebis mizezi. avTvisebiani simsivnis ujredebi, garda maTi in-
normalur da kibos ujredebs Soris arsebobs sxva tensiuri proliferaciis (gamravlebis) unarisa, pa-
mniSvnelovani gansxvavebac, romlebic asaxavs ujredis Tologiuria mravali sxva niSniTac: SesaZloa hqondes
sasicocxlo ciklis darRvevebs. rodesac simsivnuri qromosomebis araswori raodenoba (Tumca aris es trans-
ujredebi wyveten gamravlebas, es xdeba ciklis SemTx- formaciis mizezia Tu Sedegi,jerac sakamaToa). niv-
veviT momentebSi da ara Cveulebriv normalur sakon- TierebaTa cvla iyos darRveuli da SeiZleba Sewyvitos
trolo werilebSi. ufro metic, kulturaSi sakvebi yovelgvari normaluri funqcionireba; ujredis zeda-
nivTierebebis uwyveti miwodebis pirobebSi kibos ujre- pirze arsebuli paTologiuri cvlilebebis gamo maT da-
debs SeuZliaT gamravleba usasrulod, SeiZleba iTqvas, karguli an darRveuli hqondes damokidebuleba mezo-
`ukvdavni~ arian. gansacvifrebeli magaliTia ujredTa bel ujredebTan da ujredTaSoris sivrcesTan, SeuZlia
Taoba, romelic mravldeba kulturaSi 1951 wlidan. gavrceleba axlomdebare qsovilebSi. simsivnur ujre-
am Taobas HeLa-s ujredebs uwodeben, radgan maTi debs SeuZlia agreTve sasignalo molekulebis sekre-

273
cia, romlebic iwvevs sisxlZarRvebis zrdas simsivnis lis sistemaze. da mainc, Cveni codna genomis cvlileba-
mimarTulebiT. ramdenime simsivnuri ujredi SeiZleba Ta Sesaxeb, romlebic iwveven kibos ujredebSi sxvadasx-
mowydes ZiriTad simsivnes, moxvdes sisxlZarRvSi an vagvar darRvevebs, elementarul doneze rCeba.
limfur sadinarSi, aqedan ki _ sxeulis sxva nawilebSi, SesaZloa, mizezi kibos ujredebis garSemo mravali
sadac mas SeuZlia gamravldes da warmoqmnas axali sim- upasuxo kiTxvis arsebobisa, aris is, rom jer kidev bevr-
sivne. simsivnuri ujredebis sawyisi lokalizaciidan ia Sesaswavli normaluri ujredis funqcionirebis Ses-
daSorebul adgilebSi amgvar gavrcelebas metastazebs axeb. ujredi – sicocxlis ZiriTadi struqturuli da
uwodeben (ix. suraTi 12.19). funqciuri erTeuli ina­x avs sakmao raodenobiT saidum-
erT adgilas lokalizebuli simsivnis mkurnaloba los, rac mecnerebs momavalSi safuZvliani kvlevisken
SesaZlebelia maRalenergetikuli radiaciiT, romelic uxmobs.
azianebs kibos ujredebis dnm-s metad, vidre normal-
uri ujredebisas; safiqrebelia, rom kibos ujredebs
dakarguli aqvs amgvari dazianebisgan Tavdacvis unari.
cnobili an savaraudo metastazuri simsivneebis sam- koncefcia testi 12.3
kurnalod gamoiyeneba preparatebi, romlebic toqsi-
kuria im ujredebis mimarT, romlebic aqtiurad mrav-
ldebian. maTi Seyvana xdeba sisxlis mimoqcevis sistemis
1. mkvlevari zemoqmedebs ujredze qimiuri nivTiere-
saSualebiT. qimioTerapiuli medikamentebi ereva ujre-
biT, romelic aferxebs dnm-is sinTezs. ujredis sa-
dis sasicocxlo ciklis specifikur etapebSi. magali-
sicocxlo ciklis romel nawilSi akavebs ujreds es
Tad, medikamenti taqsoli mikrotubulebis depolimer-
zemoqmedeba?
izaciis Seferxebis gziT yinavs mitozur TiTistaras,
2. daakvirdiT 12.13. suraTs me-2 eqsperimentis Sede-
ris gamoc aqtiuri gamravlebis procesSSi myofi ujre-
gad ratom Seicavs birTvi dnm-is gansxvavebul ra-
debi aRar gadadis metafazaSi. qimioTerapiis uaryofi-
odenobas?
Ti moqmedeba vlindeba medikamentebis normalur ujre-
3. ra aris ujredisTvis gaSvebis signali G2 fazis kon-
debze zemoqmedebis Sedegad. magaliTad gulisreva
trolis wertilSi mitozSi gadasasvlelad?
Sedegia qimioTerapiis zemoqmedebisa nawlavebis ujre-
4. ra moxdeboda Tu Tqven ganaxorcielebdiT 12.17 su-
debze, Tmiscvena _ Tmis folikulebis ujredebze, in-
raTze asaxul eqsperiments, simsivnuri ujredebis
feqciebisadmi rezistentobis daqveiTeba _ imunuri
gamoyenebiT?
sistemis ujredebze.
5. umetesad ujredis sasicocxlo ciklis romel fa-
mecnierebi iwyeben garkvevas, rogor gardaiqmneba
zaSi imyofeba Tqveni somaturi ujredebi?
normaluri ujredi kibos ujredad. kibos ujredebis
6. SeadareT da erTmaneTs da aRwereT keTilTvisebiani
molekulur biologias ufro dawvrilebiT SeiswavliT
da avTvisebiani simsivneebis niSnebi.
me-19 TavSi. miuxedavad imisa, rom kibos ganviTarebis
meqanizmi mravalgvaria, ujreduli transformacia yov-
elTvis gulisxmobs genebis cvlileba, rac ase Tu ise
gavlenas axdens ujredis sasicocxlo ciklis kontro-

274
me- 12 Tavis Semowmeba

mavlobaSi, magram dnm ormagdeba mxo­l od sinTezis


ZiriTadi koncefciebis Semowmeba
(S) fazaSi. mitozi da citokinezi qmnis ujredis sa-
sicocxlo ciklis mitozis (M) fazas. mitozi uwyveti
XX erTujrediani organizmebi mravldeba ujredis gayo-
procesia, magram aRwerisTvis pirobiTad dayofilia
fis gziT. mravalujrediani organizmebi damokide-
xuT stadiad: profazad, prometafazad, metafazad,
bulia ujredis gayofaze, raTa ganviTardnen erTi
anafazad da telofazad.
ganayofierebuli kvercxujredidan, ganaxorcielon
zrdisa da aRdgenis procesebi. XX mitozuri TiTistara: dawvrilebiTi ganxilva

koncefcia 12.1 X X mitozuri Titistara aris mikromilakebis sistema,


romelic akontrolebs qromosomebis gadaadgile-
bas mitozis procesSi.  TiTistari viTareba centro-
ujredis dayofa genetikurad identur merebisagan da Sedgeba TiTistaras mikromilakebisa
da varskvlavisagan. TiTistaras mikromilakebis
Svileul ujredebad
nawili mimagrebulia qromosomebis kinetoqorebTan
XX ujredi gayofamde aormagebs Tavis genetikur ma- da ganalagebs maT metafazur firfitaze. anafazaSi
salas imisaTvis, rom yovelma Svileulma ujredma tyupi qromatidebi gancalkevdeba da gadaadgild-
garantirebulad miiRos genetikuri masalis zusti eba kinetoqorebis mikromilakebis gaswvriv ujredis
asli _ dnm. sapirispiro boloebisken. am dros kinetoqorebT-
an miumagrebuli mikromilakebi erTmaneTze zed-
XX genetikuri masalis ujreduli organizacia.  dnm
debisa da urTierTsawinaaRmdegod biZgis Sedegad
ganawilebulia qromosomebSi. eukariotuli qromo-
iwveven ujredis dagrZelebas. telofazaSi ujredis
somebi Sedgeba qromatinisagan – dnm-sa da cilis kom-
mopirdapire boloebSi formirdeba genetikurad
pleqsisgan, romelic ikumSeba (mWidrovdeba) mitozis
identuri Svileuli birTvebi.
ganmavlobaSi. cxoveluri ujredebis gametebs aqvs
qromosomebis erTi kompleqti, somatur ujredebs – XX citokinezi: dawvrilebiTi ganxilva
ori (wyvili) kompleqti. X X mitozs, rogorc wesi, mosdevs citokinezi.  cxove-
XX qromosomebis ganawileba ujredis gayofis pro- luri ujredebi axorcieleben citokinezs gayofis
cesSi gziT, mcenareuli ujredebi – ujredis firfitis
warmoqmnis saSualebiT.
X X ujredis gayofisaTvis mzadebisas qromosomebi
ormagdeba.  TiToeuli maTgani am dros Sedgeba ori XX binaruli gayofa   binaruli gayofis procesSi baqte-
identuri tyupi qromatidisagan. qromatidebi Sorde- riis qromosoma ormagdeba da ori Svileuli qro-
ba erTmaneTs ujredis gayofis procesSi da qmnis ax- mosoma aqtiurad gadaadgildeba erTmaneTis sapir-
ladwarmoqmnili Svileuli ujredebis qromosomebs. ispirod. mimdinareobs am gadaadgilebaSi monawile
eukariotuli ujredebis gayofis procesi moicavs specifikuri cilebis kvleva.
mitozs (birTvis gayofas) da citokinezs (citoplaz- XX mitozis evolucia  ramdenadac prokariotebi win-
mis gayofas). amorbedi eukariotebi iyo miliardobiT wlis ganma-

12.2
vlobaSi, SesaZloa mitozi ganviTarda ujredis gayo-
koncefcia fis prokariotuli tipidan. garkveuli protistebi
(erTujrediani organizmebi) mravldebian ujredis
mitozisa da interfazis monacvleoba gayofis iseTi tipiT, romelic Sualeduri formaa
baqteriul binarul gayofasa da eukariotuli ujre-
ujredis sasicocxlo ciklSi debis umravlesobisaTvis damaxasiaTebel mitozis
XX ujredis sasicocxlo ciklis fazebi   gayofaTa So- process Soris.
ris SualedSi ujredi imyofeba interfazaSi: (G1, S
da G2 fazebi). ujredi zoma izrdeba interfazis gan-

275
koncefcia 12.3 teazebis mier;
e) garegani zrdis faqtorebis koncentraciis
daqve­i­TebiT inhibirebis
ujredis sasicocxlo cikli regulirdeba zRvarze dabla.
molekuluri kontrolis sistemis 2. mikroskopis saSualebiT xedavT, rom ujredis fir-
saSualebiT fita iwyebs ganviTarebas gardigardmod ujre-
dis SuaSi, xolo ujredis firfitis orive mxares
formirdeba birTvebi. es unda iyos:
XX citoplazmuri signalebis hipoTezis damajere-
a) cxoveluri ujredi citokinezis procesSi;
bloba  citoplazmaSi arsebuli molekulebi aregu- b) mcenareuli ujredi citokinezis procesSi;
lireben ujredis sasicocxlo ciklis mimdi­n areobas. g) cxoveluri ujredi ujredis ciklis S fazaSi;
XX ujredis sasicocxlo ciklis kontrolis siste- d) baqteriuli ujredis gayofa;
ma  maregulirebeli cilebis cikluri cvlilebebi e) mcenareuli ujredi metafazaSi.
rogorc ujredis sasicocxlo ciklis saaTis meqa- 3. vinblastini aris kibos samkurnalod gamoyenebuli
nizmis msgavsad moqmedebs. `saaTis meqanizms~ aqvs stan­­dartuli qimioTerapiuli saSualeba. radgan
specifiuri sakontrolo wertilebi, sadac ujre- is zemoq­medebs mikrotubulebis kompleqsze, efeq-
dis sasicocxlo cikli wydeba, manam ar miRebuli turoba dakavSirebuli unda iyos :
`gagrZelebis~ signals. maregulirebeli molekule- a) mitozuri Titistaras warmoqmnis darRvevasTan;
bia cikliniebi da ciklindamokidebuli kinazebi b) maregulirebeli cilebis fosforirebis inhibi-
(cdk). ujreduli kulturebi mecnierebs saSualebas ciasTan (daTrgunvasTan);
aZlevs Seiswavlon ujredis gayofis molekuluri de- g) ciklinis produqciis (warmoqmnis) daTrgunvas-
talebi. ujredis sasicocxlo ciklis sakontrolo Tan;
punqtebze gavlenas axdens rogorc Sida, ise garegani d) miozinis denaturaciasa da gayofis Raris formi­
faqtorebi, signalis transduqciis gadacemis gze- rebis daTrgunvasTan;
bis saSualebiT. ujredTa umravlesoba avlens ujre- e) dnm-s sinTeziz daTrgunvasTan.
dis gamravlebis rogorc simkvrive _ damokidebuli
daTrgunvis fenomens, aseve mimagrebis damokideb- 4. gansazRvruli ujredi Seicavs im dnms-s naxevars,
ulebas. ujredis sasicocxlo ciklis kontrolis rasac Seicavs mitozurad aqtiuri qsovilis sxva
meqanizmebis dakargva kibos ujredebs ukargavs norm- ujredebi. safiqrebelia, rom aRniSnuli ujredi
aluri regulaciis unars, amitom isini iyofian kon- unda iyos:
trolis gareSe, ris Sedegadac warmoiqmneba simsivne. a) G1 fazaSi; b) G 2 fazaSi; g) profazaSi;
avTvisebiani simsivne iWreba garemomcvel qsovilebSi d) metafazaSi; e) anafazaSi.
da aqvs metastazirebis unari, SeuZlia gaavrcelos 5. erT-erTi gansxvaveba kibos ujredsa da normalur
kibos ujredebi sxeulis sxva nawilebSi, sadac war- uj­reds Soris aris is, rom:
moiqmneba meoreuli simsivneebi. a) kibos ujreds ar SeuZlia dnm-s sinTezi;
b) ujredis sasicocxlo cikli kibos ujredSi Seka-
vebulia S fazaSi;
SeamowmeT sakuTari codna g) kibos ujredebi ganagrZobs gamravlebas maSinac
ki, rodesac
mWidrod arian erTmaneTTan ganlagebuli;
TviTSefaseba d) kibos ujredebs ar SeuZliaT gamarTulad funq-
cionireba, radgan ganicdian simWidrove-da­m o­
1. ujredis sasicocxlo ciklis regulirebisTvis mniS- kidebul daTrgunvas;
vnelovani zogierTi proteinkinazas fermentuli aq- e) kibos ujredebi yovelTvis ujredis sasicocxlo
tivobis momateba gamowveulia: ciklis M fazaSi arian.
a) kinazebis sinTeziT ribosomebis mier; 6. mmf-s aqtivobis dacema mitozis bolos gamowveulia:
b) araaqtiuri kinazas gaaqtiurebiT ciklinTan da- a) protein kinazas (cdk) destruqciiT;
kavSirebis gziT; b) ciklinis sinTezis daqveiTebiT;
g) araaqtiuri ciklinis gardaqmniT aqtiur kinazad g) dnm-s sinTeziT;
fosforirebis gziT; e) ujredis moculobasa da misi genoms Soris Sefar­
d) araaqtiuri kinazas daSliT citoplazmuri pro- debis gazrdiT.

276
7. sisixlis wiTel ujredebis (eriTrocitis _ RBC) si-
cocxlis xangrZlivoba 120 dRes Seadgens. Tu moz- evoluciuri kavSiri
rdil adamians saSualod 5 l. sisxli aqvs, amasTan
yoveli mikrolitri (µL) Seicavs 5 milion eriTroc- mitozis Sedegad Svileuli ujredebi iReben qromo-
its (RBC), ramdeni axali ujredi ujda warmoiqmnas somebis imave raodenobas, ramdenic hqondaT dediseul
yovel wamSi, raTa aRdges eriTrocitebis sruli ujredebs. qromosomebis raodenobis SenarCunebis sxva
populacia (1µL=10-6 L)? gza, SesaZloa yofiliyo Tavdapirvelad ujredis gayofa
a) 30 000; b) 2 400; g) 2 400,000; d) 18 000; e) 30 000 000. da Semdeg qromosomebis gaormageba warmoqmnil Svileul
8. medikamenti citoqalazin-B (Cytichalasin B) axdens aq- ujredebSi. ra problema SeiZleboda Seqmniliyo amgvari
tinis funqciis blokirebas. citoqalazin-B iwvevs alternativis pirobebSi? xom ar migaCniaT, rom es aris
ujredis sasicocxlo ciklis darRvevas? ujredis sasicocxlo ciklis organizebis erTnairad mis-
a) TiTistaras warmoqmnas; aRebi forma?
b) TiTistaras mimagrebas kinetoqorebze;
g) dnm-is sinTezs; mecnieruli kvleva
d) ujredis sigrZeSi momatebas anafazaSi;
e) gayofis Raris formirebas.
mikromilakebi aris polaruli struqturebi,
9. zogierT organizmSi mitozi mimdinareobs citokine- romelTagan erT boloze (egreTwodebuli `+ boloze~)
zis gareSe. amis Sedegi SesaZloa iyos: polimerizaciisa depolimerizaciis xarisxi bevrad
a) erTze metbirTviani ujredi; maRalia, vidre meore boloze (e.w. `boloze~). 12.8 su-
b) uCveulod patara ujredi; raTze asaxuli eqsperimenti naTlad ganasxvavebs am or
g) arasrulfasovanbirTviani ujredi; bolos.
d) qromosomebis destruqcia; a. Sedegebis mixedviT gamoyaviT `+ bolo~ da daas-
e) ujredis sasicocxlo cikli S fazis gareSe. abuTeT Tqveni msjeloba.
10. m itozis ganmavlobaSi ar gvxvdeba: b. Tu `+ bolo~ iqneboda sapirispiro mxare, rogor
a) qromosomebis SemWidroeba (gamsxvileba); Sedegs miviRebdiT? gaakeTeT modeli.
b) dnm-is gaormageba; g. gadaakeTeT 12.8 suraTis daskvniTi modeli. war-
g) tyupi qromatidebis gancalkeveba; moadgineT Tqveneuli Sedegebis axali versia.
d) TiTistaras warmoqmna;
e) centrosomebis gancalkeveba.
mecniereba, teqnologia
11. q vemoT gamosaxul xaxvis bolqvis apkis sinaTlis mik-
roskop miRebul gamosaxulebaze gamoyaviT ujrede-
da sazogadoeba
bi, romlebic imyofebian: interfazaSi, profazaSi,
metafazaSi da anafazaSi. aRwereT TiToeuli stadi- asobiT milioni dolari ixarjeba yovelwliurad ki-
isTvis damaxasiaTebeli ZiriTadi movlenebi. bos samkurnalo efeqturi saSualebebis ZiebaSi. bevrad
naklebi fuli ixarjeba kibos profilaqtikaze. ratom
ggonoaT, rom es sworia? rogori cxovrebis wesi dagvex-
mareba kibos Tavidan acilebaSi? ra saxis profilaqti-
kuri programebiT iqneba SesaZlebeli xeli SevuwyoT
amgvari cvlilebebis dawyebasa da ganxorcielebas?
romeli faqtorebi SeuSlida xels aseTi cvlilebasa da
programebs?

277
3
nawili
genetika
interviu ramdenime naSromi gamomigzavna. ujreduli neirobi-
ologiis Sesaxeb codnis gareSe am naSromebSi garkveva
SeuZlebeli iyo. amitom daviwye ujredis biologiis Ses-
erik lenderTan wavla. Semdeg gadavedi molekulur biologiaze da bo-
los, genetikac damWirda. amgvarad, erTi sagnis meores
genomika _ mecniereba organizmis yvela genisa da Seswavla mohyva. genetikas ki dRemde vswavlob!
maTi erToblivi funqcionirebis Sesaxeb, axali disci-
plinaa, romelmac biologiaSi revolucia moaxdina. erik ra iyo adamianis genomis proeqtis
lenderi, romelsac adamianis genomis proeqtSi mniS-
mTavari mizani?
vnelovani roli miuZRvis, am revoluciis lideria. doq-
tori lenderi masaCusetsis teqnologiis institutisa adamianis genomis proeqtis saboloo mizani iyo ada-
da harvardis gaerTianebuli institutis [Broad Institute mianis dnm-is sruli Tanmimdevrobis wakiTxva da misi
of MIT and Harvard] damfuZnebeli direqtoria, romelic aRqmis gaadvileba. aseTi informacia Tanamedrove bi-
genomikas daavadebebis axsnisa da maT mkurnalobaSi ax- ologiisTvis fundamenturia. sabolood, mis safuZvel-
ali saSualebebisa da miRwevebis danergvisTvis iyenebs. ze SeiZleba yvela biologiuri struqturisa da proce-
institutis SemadgenlobaSi Sedis genomis kvlevis sis axsna.
uaiThedis centri [Whitehead Center for Genome Research], SegiZliaT an individualuri genebis detaluri
Tvisebebis Seswavla, rasac biologebi adamianis genomis
romelsac adamianis genomis sekvenirebaSi wamyvani ad-
proeqtamdec akeTebdnen da dResac agrZeleben, an siste-
gili ukavia.
mis yvela komponentis urTierTqmedebis dadgena. orive
prinstonis kursdamTavrebulma, doqtorma lend-
mimarTulebiT dReisTvis mniSvnelovani aRmoCenebi ga-
erma, doqtorantura oqsfordis universitetSi, maTema-
keTda, magram zogierT problemas mxolod maSin xedav,
tikaSi, gaiara da rodsis stipendiantic iyo. harvardis
roca ukan ixev. warmoidgineT, rom puantilistis nax-
biznes skolaSi igi 1990 wlamde ekonomikas aswavlida,
ats uyurebT. axlodan mxolod wertilebs dainaxavT,
magram SemdgomSi biologiis kursbze gadavida. mis mra-
es ra TGqma unda sainteresoa, magram Tu ukan daixdevT,
valricxovan jildoebs Soris makarturis fondis sti- dainaxavT calkeul figurebs, romlebsac axlodan ver
pendiaa. is agreGTve airCies amerikis mecnierebaTa aka- amCnevdiT. adamianis genomis proeqtamde, ukan daxevisa
demiis wevrad. doqtori lenderi, rogorc masaCusetsis da adamianis genomis sruli suraTis danaxvis SesaZle-
teqnologiis institutis, aseve harvardis universite- bloba ar arsebobda.
tis profesoria. masaCusetsis teqnologiis institut- genomis analizma gamoaSkarava sxvadasxva momentSi
Si bolo aTi wlis ganmavlobaSi is biologiis dawyebiT da sxvadasxva qsovilebSi genebis moqmedebis CarTvisa
kurss kiTxulobs. da gamorTvis saerTo suraTi. axla SgviZlia modulebsa
Tu sistemebSi (sqemebSi) genebis TanamSromlobis danax-
rogor moxvediT genetikaSi? va. aseTi saerTo suraTi dRemde ar gvqonia.

umaRles skolaSi vswavlobdi biologias, magram


ra iyo adamianis genomis proeqtis mTa-
maTematika ufro miyvarda da kolejSi wamyvan sagnad
maTematika avirCie. filosofiis doqtoris xarisxis vari gamowveva?
miRebac maTematikaSi gadavwyvite, magram ar mindoda
yvelaze didi gamowveva iyo dnm-is kartirebisa
specializacia mxolod maTematikaSi. erT dRes Cemma da sekvenirebis meTodebis 10  000-jeradi gaumjobe-
Zmam mkiTxa: xom ar dainteresdebi tvinis kodirebis sebis aucilebloba. dRemde Sesrulebul proeqtebTan
TeoriiT? Zmam maTematikur neirobiologiaSi dawerili SedarebiT, es proeqti yvelaze ambiciuri iyo! adre

278
mecnierTa sazogadoebis am SemoTavazebas nebismieri mokle segmentebad (egzonebad) dayofilia. adamianis
relisti sigiJed CaTvlida. magram realoba gacilebiT genebis gaSifvraze muSaobisas xmauris zRvaSi Tundac
ufro rTuli aRmoCnda. roca gavacnobiereT, Tu ramde- mcire signalebs veZebdiT. kompiuteruli programebi
nad mniSvnelovania dnm-is Tanmimdevrobebis gaSifvra genis Tanmimdevrobis amorCevaSi mxolod zedapirul
aTasobiT mecnierisTvis, dagvebada kiTxva: ratom ar samuSaos asrulebs. CvenTvis saintereso Tanmimdev-
SegviZlia amis gakeTeba? droTa ganmavlobaSi mogviwia robebi ATG-s Seicavs, romliTac yvela genebis mako-
TanmimdevrobiT mravali barieris gadalaxva. im mwiri direbeli Tanmimdevroba iwyeba. magram ATG genomisT-
imformaciis mosapoveblad, romelic im momentSi CvenT- vis Cveulebrivi tripledia da did arafers gveubneba.
vis sasargeblo iyo, jer Sualedur miznebs visaxavdiT. SeiZleba iseTi adgilebis moZebna, sadac sawyis signals
amavdroulad sakuTari Tavis darwmunebac gvWirdeo- nukleotidebis sakmaod grZeli fragmentebi mohyveba,
boda, rom swor gzas vadgavarT. TandaTan mizansac mi- sanam stop signals aRmniSvneli sami nukleotididan
vaRwieT: jer genetikuri rukebi SevadgineT, romelTa erT-erTi ar gamoCndeba. magram es SeiZleba SemTxveviT-
saSualebiT amjerad SegviZlia memkvidreobiT miRebuli ac moxdes. ase rom, roca am tipis signalebis mosaZebnad
daavadebebis kvalis dadgena da maTi memkvidreobiTo- mxolod kompiuters viyenebT, genebis identificirebis
bis prevencia, Semdeg SevadgineT qromosomuli dnm-is TvalsazrisiT sakmaod uxarisxo Sedegs viRebT.
fizikuri rukebi, sabolood ki mTeli genomis nukleo- sabednierod, Cven sxva xrikebsac mivmarTavT. genebis
tidebis Tanmimdevroba davadgineT. identificirebis erTi gzaa genomis Sedareba ujredis
es iyo didi miRweva. genomis proeqtSi CarTulma yve- informaciuli rnm-is molekulebis aslebTan (ix. naxati
la monawilem icoda, rom vmuSaobT sakiTxze, romelic 5. 25). kidev erTi mniSvnelovani xerxia adamianis Tan-
mecnierebisTvis 100 wlis Semdegac ki iqneba fundamen- mimdevrobebis Sedareba monaTesave saxeobebis Tanmim-
turi. vgrZnobdiT, rom Cveni Sroma Cveni SvilebisTvi- devrobebTan. mravali geni organizmis gadarCenisTvis
sac Zalian mniSvnelovania, vinaidan 50 wlis Semdeg me- sasicocxlod mniSvnelovania, amitom evoluciis msvl-
dicina zustad am Sedegebze iqneba dafuZnebuli. es iyo elobisas es genebi dakonservebis (didad ar icvlebian)
mravali pirovnebis, mravali centrisa da qveynis erTo- tendencias avlenen. Tu Cven adamianis genomis im nawi-
blivi Zalisxmeva, yovlismomcveli proeqti, romelSic lebs SevxedavT, romlebic sxva ZuZumwovrebis ganomis
amerikis SeerTebuli Statebis, didi britneTis, ger- nawilebis msgavsia, aRmovaCenT, rom aqac igive tenden-
maniis, iaponiisa da CineTis 20 samecniero centris ram- cia arsebobs. yvela genis povna momajadovebeli Tavsa-
denime aTasi adamiani monawileobda. es iyo saerTaSor- texia, romelic gamoTvliTi teqnikis dargSi momuSave
iso samecniero TanamSromlobis saukeTeso magaliTi, im mecnierebs, evoluciur biologebs, molekulur biolo-
adamianebis TanamSromlobis, romlebic udidesi mniSvn- gebsa da sxvebs erTnairad itacebs.
elobis sakiTxze erTad muSaobdnen.
Cveni mizmebis misaRwevad gamudmebiT gvWirdeobda ramdeni geni aqvs adamians?
axali meTodebis damuSaveba da maT avtomatizaciaze
zrunva. miRebuli monacemebis analizis saSualebebic Cemi dRevandeli varaudiT adamians cilis makodire-
gasarkvevi gvqonda. analizis Casatareblad maTematikis beli 20 000-25 000 geni aqvs. adamianis genomis saerTo zo-
midan gadinare iTvleboda, rom genebis raodenoba amaze
codna Zalian sasargeblo aRmoCnda.
bevrad metia, magram es varaudi ar dadasturda, rac ada-
mianis genomis proeqtis erT-erTi yvelaze gansacvifre-
genomis Tanmimdevrobebi A-s, C-s, T-sa beli aRmoCenaa. arc ise didi dro gavida, rac saxelmZ-
da G-s grZeli jaWvebia. saidan iciT am RvaneloebSi werdnen, ron adamians daaxloebiT 100  000
geni aqvs. roca Tanmimdevrobebis uxeSi suraTi miviReT,
jaWvis romeli monakveTebia genebi? vivaraudeT, rom adamians SeiZleba daaxloebiT 40  000-
adamianis genomis sami miliardi asos codnidan, am mde geni hqondes, magram male gairkva, rom aqedan mrava-
asoebis mier naTqvamis gagebamde jer kidev bevri sa- li fsevdogenia _ namdvili genebis arasrulyofili da
muSaoa Casatarebeli. Zalian grZel TanmimdevrobebSi arafunqcirebadi asli. genebis raodenoba mcirdeboda
genebis identificireba rTuli saqmea. es gansakuTrebiT da mcirdeboda. ra Tqma unda, genomSi arsebobs funqci-
uri rnm-is molekulebis, magaliTad ribosomuli rnm-is
adamiansa da sxva mravalujredian eukariotebs exeba,
genebi, romlebic cilebad ar iTargmneba, magram isini
romlebsac aqvT aramakodirebeli dnm-isa da gen-mako-
did adgils ar ikaveben. ase rom, savaraudo pasuxia mx-
direbeli Tanmimdevrobebis didi raodenoba, romelic
olod ramdenime aTasi geni, Tumca amaSi jer darwmuneb-
aramakodirebuli dnm-s fragmentebiT (intronebiT)
ulebi ara varT.

279
ramdenad axlos varT adamianis genomis detalebis aRdgena. SegviZlia im Zalebis danaxva, romle-
bic sxvadasxva TaobebSi moqmedeben. magaliTad, gavigeT,
gaSifvrasTan? rom adamianis SemTxvevaSi evoluciurad yvelaze ganvi-
Cveni ucodinroba mas Semdeg gamovlinda, roca ada- Tarebulia gamravlebasa da imunur reaqciebSi CarTuli
mianis genomi Tagvis genoms SevadareT. roca es genomebi genebi. mecnierebi didi xania varaudobdnen, rom genomi
erT xazad davalageT, aRmovaCineT, rom adamianis gen- evoluciaze zustad amgvar informacias unda Seicavdes,
omis daaxloebiT 5% Tagvis genomis msgavsia. am genebma magram mxolod axla dadginda, rom es marTlac asea. evo-
adamianis da Tagvis saerTo winapris droidan dawyebuli lucia eqsperimentatoria, romelic Tavis eqsperiments
mkveTri evoluciuri konservacia gamoavlines.A dnm- dedamiwaze sicocxlis gaCenis droidan, bolo samnaxeva-
is Tanmimdevrobebi funqciurad Zalian mniSvnelovani ri miliardi welia, ayenebs. saocaria, rom dRevandeli
unda iyos. magram am 5%-is mxolod erT mesamedze pasux- organizmebis genomebi am eqsperimentis laboratorul
imgebelia cnobili genebi da maregulirebeli Tanmim- Canawerebs inarCunebs. amitom SegviZlia ukan dabruneba
devrobebi. gacilebiT meti “evoluciis mosavlelia”, da im movlenebis aRdgena, romlebic uZveles warsulSi
vidre dRes SegviZlia avxsnaT. moxda.
genomika zustad am gamocanebis gamo miyvars. bi-
ologiis dargSi didi carieli sivrceebia, romlebic modiT, visaubroT genomikis medicinaSi
Cven unda SevavsoT. TiTqos uecrad SevZeliT mTeli
dedamiwis danaxva da, eSmakma dalaxvros, ramdenime is-
gamoyenebis Sesaxeb. ra siaxleebia am
eTi kontinenti davinaxeT, romelTa Sesaxeb dRemde kuTxiT broudis institutSi?
araferi vicodiT. genomika aCvenebs, rom Semdegi Taobis
mTavari amocanaa adamianis ZiriTadi daavadebebis
axalgazrda mecnierebsac kvlevisTvis uzarmazari Sesa-
molekuluri safuZvlebis axsna. magaliTad, diabetis,
Zlebloba eqneba.
filtvis kibos, fsiqikuri daavadebebisa da mravali
sxva daavadebebis. molekuluri meqanizmebis garkveva
rogor moqmedebs genomika evoluciis mkurnalobis gzebis mignebis gasaRebia. adamianis gen-
Seswavlaze? omis Tanmimdevrobis gaSifvram Seqmna myari safuZveli
daavadebebis sistemuri gaazrebisTvis, magram es mx-
genomikis monacemebis safuZvelze evoluciuri bio- olod dasawyisia. axla yvela funqciuri elementis
logiac icvleba. axla SegviZlia orgamizmebis sruli sruli codna gvWirdeba, romelic Cawerilia adamianis
Tanmimdevrobebis dadgena da amis safuZvelze maTi evo- genomis TanmimdevrobebSi da garkveva Tu rogor mar-
luciuri kavSirebisa da biologiuri istoriis natifi Taven isini genebs; unda gavarkvioT adamianis popula-

„adamianis genomis proeqtma gamoavlina mecnierebis saukeTeso mxare. es


iyo adamianebis saerTaSoriso TanamSromloba, romlebic erTad udidesi
miznisTvis muSaobdnen da am mizans sakuTar Tavze maRla ayenebdnen.“

280
ciaSi gavrcelebuli yvela genetikuri Tanmimdevroba Tarebis Semdgomi stadiis marTvaSi daxmareba. Cvens
da maTi korelacia daavadebebis riskTan; genisa da ci- institutSi muSaobs masaCusetsis teqnologiis insti-
lis gamovlenis Tvisebebi, romlebic ujredul doneze tutidan, harvardis universitetidan da harvardis
mimdinare jaWvuri reaqciebis aqtivacias marTavs; yvela klinikebidan Camosuli sxvadasxva dargis specialisti:
genetikuri mutacia, romelic avTvisebiani procesebis biologebi, qimikosebi, eqimebi, matematikosebi da sxve-
ganviTarebis safuZvelia. paralelurad, unda mivagnoT bi. erTad vcdilobT biologiuri informaciis dagrove-
am informaciis gamoyenebis gzebs, rom samkurnalo pre- basa da medicinaSi misi danergvis axali gzebis moZiebas.
paratebisTvis swori samizneebi SevarCioT da Terapiis darwmunebulebi varT, rom Cvens mier miRebuli monace-
sxva mimarTulebebic ganvaviTaroT. mebi yvelasTvis xelmisawvdomi iqneba. yvela SeZlebs am
broudis institutis misiaa, biomedicinis ganvi- moanemebiT sargeblobas da axali kiTxvebis wamoyenebas.

281
13
meiozi da sqesobrivi
cxovrebis cikli
SS suraTi 13.1  frensis ford kopolo da misi ojaxi.

nawilSi gaecnobiT organizmis, ujredisa da molekulur


ZiriTadi koncefciebi doneebze arsebul genetikas. praqtikuli TvalsazrisiT
ki im revoluciur cvlilebebs ganvixilavT, romlebic
13.1 qromosomebsa da genebs STamomavloba mSo- Tanamedrove genetikam medicinasa da soflis meurneo-
blebisgan memkvidreobiT iRebs. baSi moaxdina. aseve vismjelebT zogierT socialur da
eTikuri sakiTxze, romelic dnm-iTa da genetikuri ma-
13.2 sqesobriv sasicocxlo ciklSi ganayofiereba saliT manpulirebis SesaZleblobam wamoWra.A bolos
da meiozi monacvleobs. SeityobT im wvilis Sesaxeb, romelic genetikam Seitana
13.3 meiozi qromosomebis nakrebis ricxvs diploi- erTi ujredidan - ganayofierebuli kvercxujredidan -
duridan haploiduramde amcirebs mravalujrediani cxovelebisa da mcenareebis warmoSo-
bis saidumloebaSi. faqtia, rom genetikuri meTodebi da
13.4 sqesobrivi sasicocxlo ciklebis msvlelobi- aRmoCenebi biologiis yvela sferos progresis katal-
sas mimdinareobs genetikuri cvlilebebi, rom- izatoria: ujredis biologiidan dawyebuli - fiziolo-
lebic evoluciis msvlelobaze aisaxeba giiT, evoluciuri biologiiT, ekologiiT da qceviTac ki
damTavrebuli.
am TavSi genetikis ganxilvas viwyebT sqesobrivi gam-
Sesavali
ravlebis mqone organizmebSi mSoblebidan Svilebze qro-
mosomebis gadacemis meqanizmebis SeswavliT. meiozis
memkvdreobiTi msgavseba (ujredis gayofis gansakuTrebuli saxis) da ganayofi-
da cvalebadoba erebis (spermatozoidisa da kvercxujredis Serwymis)

c
procesebi sqesobrivi sasicocxlo ciklis ganmavlobaSi
saxeobebs qromosomebis mudmiv ricxvs unarCunebs. Cven
ocxali organizmebi Tavisi msgavsis Seqmnis unariT ganvixilavT meiozis ujredul meqanizmsa da mis gansxvave-
gamoirCeva. muxis xes mxolod muxis xe qmnis, meti spi- bas mitozisgan. da bolos, im wvlils gavecnobiT, romelic
los gaCena mxolod spiloebs SeuZlia. amave dros, naS- meiozsa da ganayofierebas genetikur cvalebadobaSi
ieri ufro hgavs Tavis mSoblebs, vidre imave saxeobis Seaqvs, magaliTad, frensis kopolos ojaxSi arsebul cva-
naklebad monaTesave individebs. erTi Taobidan meoreze lebadobaSi (ix. suraTi 13.1).
niSan-Tvisebebis gadacemas memkvidreobiToba ewodeba

13.1
(laTinurad heres, heir–memkvidre). memkvidreobiTi ms-
gavsebis garda arserobs cvalebadobac: roca naSieri
koncefcia
mSoblebisa da dedmamisSvilebisgan garkveulwilad gan-
sxvavdeba. aTaswleulebia, rac miwaze momuSave xalxi am
dakvirvebas iyenebs da sasurveli niSan-Tvisebebis mqone qromosomebsa da genebs
mcenareebi da cxovelebi gamohyavs. adamiani Zveli droi-
dan dainteresebulia adamianebs Soris arsebuli memkvi-
STamomavloba mSoblebisgan
dreuli msgavsebiTa da gansxvavebiT, maT Soris ojaxis memkvidreobiT iRebs
wevrebs Sorisac (suraTi 13.1). sanam me-20 saukuneSi ar
daiwyo genetikis ganviTareba, memkvidreobiTobisa da ojaxis axloblebma SeiZleba aRniSnon, rom de­das
cvalebadobis meqanizmebi biologebs mxedevelobis areSi Worflebi da mamas Tvalebi gaqvs. Tum­ca, pirdapiri mniS-
ar imyofeboda. vnelobiT Tvalebs, Tmas, an nebismier sxva damaxasiaTeb-
genetika mecnierebaa memkvidreobiTobisa da mem- el niSans mSoblebi TavianT Svilebs ar gadascemen. maS,
kvidreobiTi cvalebadobis Sesaxeb. saxelmZRvanelos am sinamdvileSi ras viRebT memkvidreobiT?

282
genebis memkvidreobiT miReba romlebic moTavsebulia mSoblebisgan memkvidreobiT
miRebul qromosomebSi.
mSoblebi STamomavlobas uzrunvelyofen memkvidre-
obiTi erTeulebSi kodirebuli informaciiT. am erTeu-
lebs genebi ewodeba. dedisgan da mamisgan memkvidreobiT sqesobrivi da usqeso gamravlebis
miRebuli aTeulobiT aTasi geni genoms Seadgens. swored Sedareba
mSoblebTan arsebuli genetikuri kavSiri ganapirobebs
sakuTari Tavis zust aslebs mxolod is organizmebi
ojaxur msgavsebas, magaliTad Tvalis fersa an Worflis
qmnian, romlebic usqesod mravldebian. usqeso gamrav-
arsebobas. Cveni genebi specifikur niSan-Tvisebebs apro-
lebisas individi erTaderTi mSobelia, romelic saku-
gramebs, romlebic ganayofierebuli kvercxujredidan
Tari genebis yvela asls STamomavals gadascems. magali-
ganviTarebis dasawyisidan, zrdasrul asakamde vlindeba.
Tad, erTujredian eukariotul organizmebs usqesod
genebi dnm-is segmentebia. 1 da 5 TavebSi waikiTxeT,
gamravleba ujredebis mitozuri dayofiT SeuZlia, rom-
rom dnm nukleotidebad wodebuli oTxi sxvadasxva monom-
lis drosac mimdinareobs dnm-is kopireba da or Svileul
eris polimeria. memkvidreobiTi informacia TiTqmis iseve
ujreds Soris Tanabari ganawileba. STamomavalTa ge-
gadadis TiToeuli genisTvis specifikuri nukleotidebis
nomebi faqtobrivad mSoblis genomis zusti aslebia. zo-
Tanmimdevrobis saSualebiT, ro­gorc nabeWdi informacia,
gierT mravalujredian organizms aseve SeuZlia usqeso
romelsac konkretuli mniSvnelobis mqone asoebis Tanmim-
gziT gamravleba. meduzas monaTesave saxeoba - hidra,
devrobidan viRebT. ena simboluria. tvini sityvebs gon-
dakvirtviT mravldeba (suraTi 13.2). mSobeli hidras
ebriv gamosaxulebebad da azrebad Targmnis; magaliTad,
kvirtis ujredebi mitozis gziT warmoiqmna, amitom STa-
sagani, romelsac sityva „vaSli“-s kiTxvisas warmoidgenT,
momavali genetikurad mSoblis identuria. usqesod gam-
am sityvis moxazulobas arafriT ar hgavs. analogiurad,
ravlebuli individi dasabams aZlevs klons, genetikurad
ujredebi genetikur „winadadebebs“ Worflebad da sxva
identuri individebis jgufs. usqeso gamravlebis mqone
niSan-Tvisebebad Targmnian, romlebic TviT genebs saer-
organizmebSi xandaxan Ggenetikuri sxvaobac arsebobs,
Tod ar gvanan. genebis umravlesoba ujredebSi specifi-
rac dnm-Si momxdari cvlilebebis – mutaciebis Sedegia
kuri fermentebisa da sxva cilebis sinTezs aprogramebs,
(amas me-17 TavSi ganvixilavT).
romelTa erToblivi moqmedeba qmnis organizmis memkvi-
dreobiT niSan-Tvisebebs. dnm-is saxiT niSan-Tvisebebis
WW suraTi 13.2  hidras usqeso
daprogrameba biologiis dargebis erT-erTi yvelaze m gamravleba. es Sedare­biT mar-
niSvnelovani Temaa. tivi mravalujrediani cxoveli
dakvirtviT mravldeba. kvirti -
memkvidreobiTi niSan-Tvisebebis gadacemis moleku- mitozurad dayofili ujredebis
luri safuZvelia dnm-s duplikacia anu genebis aslebis SemosazRvruli masa - patara
Seqmna, romlebic mSoblidan Svils gadaecema. cxovelebisa mSobeli hidraSi viTardeba, rome­lic mo-
da mcenareebis sasqeso ujredebs, romlebic erTi Taobi- mavalSi mSobels gamoeyofa (LM).
kvirti
dan meoreze genebis gadamtanebis anu tranwportis rols sqesobrivi gamravlebis
asruleben, gametebi ewodeba. mdedrobiTi da mamrobiTi dros ori mSobeli dasa­bams
gametebi (spermatozoidi da kvercxujredi) ganayofi- aZlevs STamomavlobas, ro­­
erebisas erTmaneTs erwymis da orive mSoblis genebs mem- melsac aqvs mSoble­bis­g an
kvidres gadascems. memkvidreobiT miRebuli
mitoqondriebsa da qloroplastebSi dnm-is mcire genebis unikaluri nak­­rebi.
raodenobaa, eukariotuli ujredis dnm ZiriTadi nawili klonisgan gansxva­v e­b iT, sqe-
ujredis birTvSi arsebul qromosomebSia ganawilebu- sobrivi gamrav­lebis gziT
li. yvela cocxal saxeobas qromosomebis damaxasiaTe- miRebuli STa­m o­mavali Ta-
beli raodenoba aqvs. magaliTad, adamians TiTqmis yvela visi dedmamiSvilebisa da
ujredSi 46 qromosoma aqvs. TiToeuli qromosoma erTi mSoblebisgan genetikurad
grZeli dnm-is molekulisgan Sedgeba, romelic asocire- gan­­sx­v av­d eba. es ojaxur msgavsebebze damyarebuli erTi
bulia sxvadasxva cilebTan da gulmodgined daxveulia saerTo Temis mqone variaciaa, da ara zusti asli. 13.1 su-
spiralad. erTi qromosoma ramdenime aseulidan ramden- raTze naCvenebia genetikuri cvalebadoba, romelic sqe-
ime aTasamde gens Seicavs, TiToeuli genis dnm-is moleku- sobrivi gamravlebis mniSvnelobas adasturebs. ra meqa-
laSi nukleotidebis specifikuri Tanmimdevrobaa. qro- nizmebi ganapirobebs genetikur cvalebadobas? sakvanZo
mosomaze genis specifikur adgilmdebareobas lokusi roli aq miuZRvis qromosomebis qcevas sqesobrivi sa-
ewodeba. Cveni genetikuri maragi im genebisgan Sedgeba, sicocxlo ciklis ganmavlobaSi.

283
koncefcia testi 13.1 suraTi 13.3
kvlevis meTodi: kariotipebis momzadeba
gamoyeneba
1. rogor gadadis mSoblebis niSan-Tvisebebi (maga­ kariotipi wyvilebad ganlagebuli mkvirivi qromosomebis
liTad Tmis feri) STamomavlibaze? nakrebia. kariotipirebas konkretuli memkvidreobiTi
daavadebis, magaliTad daunis sindromis gamomwvevi
2. mutaciis ararsebobis SemTxvevaSi usqesod defeqturi qromosomebis aRmosaCenad an qromosomebis
gamravlebadi organizmebi iZlevian STamomav- raodenobis cvlilebis Sesamowmeblad iyeneben.
lobas, romelic erTmaneTisa da mSoblebis gene- meTodi
tikurad identuria. ganmarteT. kariotips amzadeben izolirebuli somaturi ujredebidan,
3. ramdenad gvanan sqesobrivi garavlebis mqone romlebic mitozis mastimulirebeli nivTierebiT damuSave-
organizmebis STamomavlebi mSoblebs? bulia. am ujredebis kulturas ramdenime dRis ganmavlobaSi
zrdian. matafazaSi dafiqsirebul ujredebs Rebaven da Semdeg
digitaluri kamerasTan dakavSirebul mikroskopSi aTva-
liereben. qromosomebis digitaluri fotosuraTi kompoiut-
erSi SeaqvT, sadac qromosomebs zomisa da formis mixedviT
wyvilebad alageben.

13.2
A
koncefcia

sqesobriv sasicocxlo
ciklSi ganayofiereba
da meiozi monacvleobs
sasicocxlo cikli organizmis reproduqciul is-
toriiis manZilze, ganayofierebidan sakuTari STamoma-
vlobis warmoqmnamde, Taobidan Taobamde ganmeorebadi
stadiebis Tanmimdevrobaa. amave WrilSi ganvixilavT
adamians, romlis magaliTze gavecnobiT qromosomebis
qcevas sqesobrivi sasicocxlo ciklis ganmavlobaSi.
daviwyebT adamianis somatur ujredebsa da gametebSi
qromosomebis ricxvis ganxilviT; Semdeg gavecnobiT Sedegebi
adamianis sasicocxlo ciklSi da sqesobrivi ciklebis es kariotipi nirmaluri mamakacis qromosomebia. SeRebili
sxva tipebSi mimdinare qromosomebis qcevas. wyvilebis Tvisebebis daxmarebiT SesaZlebelia specifikuri
qromosomebisa da qromosomebis wyvilebis identifikacia.
Tumca suraTze gamosaxuli kariotipis garCeva rTulia, Cans,
adamianis ujredebis rom yoveli matafazuri qromosoma ori erTmaneTTan mimagre-
buli tyupi qromatidisgan Sedgeba (ixilaT diagrama).
qromosomebis nakrebebi
Hhomologiuri qromo-
adamianis yovel somatur ujreds (sasqeso ujre- somebis wyvili
debis garda nebismieri sxva uj­reds) aqvs 46 qromosoma.
mito­zis msvlelobisas qromosomebi mkvrivdeba. maTi da-
naxva sinaTlis mikroskopSic SesaZlebeli xdeba. qromo-
somebi gansxvavdeba zomiTa da centromerebis mdebare-
obiT. amis garda, qromosomuli preparatis SeRebvisas cetrnomera
qromosomebis zolebis struqturebi sxvadasxvanairad
iRebeba. amitom, Tu qromosomebis simkvrive Sesaferi-
tyupi qromatidebi
sia, maTi gansxvaveba SesaZlebelia mikroskopis saSuale-
biTac.
adamianis ujredis 46 qromosoma mitozis msvlelo-
bisas gadaiRes. miRebuli mikrofotoebis dawvrile-
biTi analizi aCvenebs, rom adamians yoveli tipis or-
ori qromosoma aqvs. es naTlad Cans, Tu qromosomebis
suraTebs, yvelaze grZeli qromosomebiT dawyebuli,

284
gasaRebi uri wyvilebis arseboba sqesis arsebobis Sedegia. ada-
miani TiToeuli mSoblis qromosomebis yoveli wyvili-
dedis qromosomebis dan STamomavlobiT TiTo qromosomas iRebs.A ase rom,
nakrebi (n=3) somatur ujredebSi myofi 46 qromosoma faqtiurad 23
2n=6
Mmamis qromosomebis qromosomis ori nakrebia (kompleqti) – dedis nakre-
nakrebi (n=3) bi (dedisgan miRebuli) da mamis (mamisagan miRebuli).
erTi gaormage- TiTo nakrebSi qromosomebis raodenoba n-iT avRniS-
buli qromosomis noT. qromosomebis ori nakrebis mqone nebismier ujreds
ori tyupi qroma-
diploiduri ujredi ewodeba, M Amas aqvs qromosomebis
tida centromera
di­p loiduri raodenoba, romelic 2n-iT avRniSnoT. ada-
mianis qromosimebis diploiduri raodenobaa 46 (2n=46).
homologiuri es Cveni somaturi ujredebis qromosomebis raodenobaa.
homologi- qromosomebis ujredSi, sadac dnm-is sinTezi moxda, yvela qromosoma
uri wyvilis wyvili (yoveli
ori aratyupi gaormagebulia da misi TiToeuli nawili ori identuri
nakrebidan
qromatida erTi) qromatidisgan Sedgeba. suraTi 13.4 gvexmareba im ter-
minebis aRqmaSi, romlebsac diploidur ujredeSi gaor-
magebuli (dublirebuli) homologiuri qromosomebis
aRwerisas viyenebT. SeiswavleT es suraTi da SeecadeT
SS suraTi 13.4   qromosomebis aRwera.
SeamCnioT sxvaoba, romelic homologiur qromosomebs,
Q aq naCvenebia 6 (2n=6) diploiduri raodenobis qromosomebis mqone tyup qromatidebs, aratyup qromatidebsa da qromoso­
ujredebi interfazis GGG2-Si, romelic qromosomebis gaormagebas mebis nakrebebs Soris arsebobs.
mosdevs. (qromosomebi gamosaxulia mkvriv mdgomarebaSi). yoveli somaturi ujredebisgan gansxvavebiT, gametebi (sper­
gaormagebuli qromosoma ori tyupi qromatidisgan Sedgeba, rom-
matozoidi da kvercxujredi) qromoso­mebis TiTo na-
lebic cetromeris adgilas erTmaneTs emagreba. Yyoveli homolo-
giuri wyvili dedis nakrebis erTi qrmomsomisgan (wiTeli) da mamis krebs (komleqts) Seicavs. aseT ujredebs haploiduri
nakrebis erTi qromosomisgan (cisferi) Sedgeba. Yyoveli nakrebi ki ujredebi ewodeba. TiToeul maTgans qromo­somebis
sami qrmomsomisgan Sedgeba. Aaratyupi qromatidebi homologiuri haploiduri raodenoba (n) aqvs. adamianis SemTxvevaSi
qromosomebis wyvilebis nebismieri ori qromatidaa, romlebic
haploiduri raodenobaa 23 (n=23), rac gametebSi qromo-
tyupi qromatidebi ar aris.
somebis raodenobis tolia. 23 qromosomian nakrebSi 22
autosoma da erTi sasqeso qromosomaa. Ggaunayofierebe-
wyvil wyvilad davawyobT. qromosomebis mTlian gamo- li (momwifebuli) kvercxujredi X qromosomas Seicavs,
saxulebas kariotipi ewodeba (suraTi 13.3). spermatozoidi ki, SeiZleba an X da an Y qromosomis
or wyvil qromosomas, romelebsac erTnairi sigrZe, matarebeli iyos.
centromerebis erTnairi mdebareoba da SeRebvis msgav- yuradReba miaqcieT, rom yovel saxeobas sqeso-
si unari axasiaTebs, homologiuri qromosomebi an ho- brivi ganayofierebis Sedegad miRebuli qromosomebis
mologebi ewodeba. TiToeuli wyvilis orive qromosoma konkretuli diploiduri ricxvi axasiaTebs. es ricxvi
im genis matarebelia, romelic erTsa da imave memkvidre- SeiZleba adaminis qromosomebis ricxvze didi, mcire an
obiT niSnebs akontrolebs. magaliTad, Tu Tvalis feris toli iyos. axla ki gavarkvioT qromosomebis qceva ada-
geni konkretuli qromosomis gansakuTrebul lokusSia mianis sasicocxlo ciklis ganmavlobaSi.
ganlagebuli, maSin am qromosomis homologsac Sesabam-
is lokusSi Tvalis feris ganmsazRvreli geni eqneba.O
qromosomebis nakrebis qceva adamianis
ori gansxvavebuli qromosoma, romlebsac Sesabami­
sad X da Y qromosomebi ewodeba, mniSvnelovanad gansx- sasicocxlo ciklSi
vavdeba somaturi qromosomebisgan da homologiurobis adamianis sasicocxlo cikli maSin iwyeba, roca mamis
saerTo sistemidan gamonakliss qmniss. qalebs X qro- haploiduri spermatozoidi dedis haploidur kvercxu-
mosomebis homologiuri wyvili (XX) aqvT, magram mamak- jreds erwymis. gametebis SeerTebas, romlis kulminacia
acebs wyvilSi erTi X da erTi Y qromosoma (XY) aqvT. X birTvebis Serwymaa, ganayofiereba ewodeba. ganayofi-
da Y qromosomebis mxolod mcire nawilia homologi- erebuli kvercxujredi _ zigota diploiduria, vi-
uri. X qromosomis genebis umetesobas patara Y qromo- naidan qromosomebis or hapliodur nakrebs Seicavs. es
somaSi analogi ara aqvs, Y qromosomas ki is genebi aqvs, im genebis nakrebia, romlebic dedisa da mamis ojaxur
romlebic X-s aklia. X da Y qromosomebi individis sqess xazebSi arsebobs. roca adamiani zigotidan sqesmwife
gansazRvravs, amitom maT sasqeso qro­m osomebi ewode- zrdasrul organizmamde viTardeba, Msxeulis yvela so-
ba. sxva qromosomebs ki autosomebs uwodeben. maturi ujredi mitozis Sedegad warmoiqmneba. zigotis
adamianis TiToeul somatur ujredSi homologi- qromosomebis nakrebi da yvela geni, romlebsac es qro-

285
mosomebi Seicavs, somatur ujredebs zustad gadaecema. noba gametebSi naxevrdeba, rac ganayofierebis dros
gametebis garda, adamianis sxeulis yvela ujredi mi- momxdar gaormagebas abaTilebs. cxovelebSi meiozi mx-
tozis Sedegad warmoiqmneba. gametebi viTardeba gonad- olod sakvercxeebSi an saTesleebSi mimdinareobs. mei-
ebSi _ qalis sakvercxeebsa da mamakacis saTesleebSi. ozis Sedegad adamianis TiToeuli spermatozoidi da
(suraTi 13.5) somaturi ujredebis msgavsad, adamianis kvercxujredi haploiduria (n=23). ganayofiereba, qro-
gametebi mitozuri gayofis Sedegad rom warmoqmnili- mosomebis haploiduri nakrebis gaerTianebis Sedegad,
yo, isinic diploidurni iqneobodnen. am SemTxvevaSi diploidur raodenobas aRadgens. aseTi sasicocxlo
ganayofierebisas - ori gametis Serwymisas, romelTa cikli Taobidan Taobamde meordeba (ix. suraTi 13.5).
normaluri ricxvi 46-ia - maTi raodenoba gaormagdebo- spermatozoidisa da kvercxujredis warmoqmnaze met
da da 92 qromosomas miviRebdiT. qromosomebis ricxvi informacias 46-e TavSi SeityobT.
yovel Semdgom TaobaSic gaaormageboda da ase usasru- adamianis sasicocxlo ciklis safexu­rebi damaxa-
lod gagrZeldeboda. siaTebelia bevri cxovelisTvis. marTlac, ganayofi-
sqesobrivi gamravlebis mqone organizmebSi qromo- erebisa da meiozis procesebi sqesobrivi gamravlebis
somebis ricxvis mudmivi zrda hipoTeturi situaciaa, unikaluri Tvisebaa. ganayofiereba da meiozi sqesobriv
romelic meiozis procesis gamo ar xorcieldeba. ujre- sasicocxlo ciklebSi monacvleobs da qromosomebis
debis meiozuri gayofis Sedegad qromosomebis raode- ricxvze urTierTgavlenas abaTilebs. am rpocesis gamo
saxeobis qromosomebis raodenoba mudmivi rCeba.

gasaRebi haploidi gametebi (n=23) sqesobrovo sasicocxlo ciklebis


haploidi (n) mravalferovneba
kvercujredi (n)
diploidi (2n) miuxedavad imisa, rom meiozisa da ganayofierebis
monacvleoba sqesobrivi gamravlebis mqone orga-
nizmebisTvis saerTo niSania, es procesebi sasicocxlo
ciklis sxvadasxva momentSi xdeba, rac damokidebulia
cxovelis saxeobaze. am Tvisebis mixedviT sasicocxlo
sperma (n) ciklebi SeiZleba sam ZiriTad tipad davajgufoT: Aada-
miansa da cxovelebis umetesobas axasiaTebs sasicocx-
meiozi ganayofiereba lo cikli, romelSic gametebi mxolod haploiduri
ujredebia. meiozi gametebis formirebiT mimdinareobs,
romlebic ganayofierebamde aRar iyofa. diploiduri
zigota mitoziT iyofa da mravalujredian diploidur
organizmad viTardeba (suraTi 13.6 a).
sak- saTesle mcenareebisa da wyalmcenareebis zogierTi saxeoba
ver-
cxe sasicocxlo ciklis meore tipis magaliTia, romelsac
TaobaTa monacvleoba ewodeba. sasicocxlo ciklis am
tipSi gvaqvs rogorc diploiduri, aseve haploiduri
mravalujrediani stadiebi. mravalujredian diploi-
dur stadias sporofiti ewodeba. meiozis Sedegad spo-
rofitSi haploiduri ujredebi - sporebi warmoiqmne-
diploiduri ba. sporidan ki mravalujrediani individi viTardeba.
zigota (2n-46)
sqesobrivi gamravlebisgan gansxvavebiT am SemTxvevaSi
meiozi da
ganviTareba gametebis Serwyma saWiro ar aris. spora mitoziT iyofa.
zrdasruli mra-
valujrediani dip- viRebT mravalujredian haploidur stadias, romelsac
loidi (2n=46) gametofiti ewodeba. haploiduri gametofiti mitoziT
S S suraTi 13.5  suraTze gamoyenebulia feradi kodi, romelsac
iyofa da gametebs gvaZlevs. Hhaploiduri gametebi erTm-
SemdgomSi am wignSi aRwerili sxva sasicocxlo ciklebisTvisac aneTs erwymis, ris Sedegad viRebT diploidur zigotas,
gamoviyenebT. momwvano-lurji isrebi sasicocxlo ciklis hap- romlisganac spo­rofitebis Semdegi Taoba viTardeba.
loidur fazebs gasdevs, xolo Ria yavisferi isrebi - diploi-
sa­­si­cocxlo ciklis am tipis SemTxvevaSi sakuTar STa-
dur fazebs. ganayofierebis Sedegad qromosomebis nakrebis
gaormagebas yovel TaobaSi meiozi akompensirebs, romlis momavlobas - gametofits, sporofituli Taoba gva-
Sedegad nakrebis ricxvi naxevrdeba. adamianis qro haploiduri Zlevs. gametofitis Taoba ki Tavis mxvriv, sporofitul
ujredis qromosomebis ricxvia 23. es erTi nakrebia (n =23); Taobas iZleva (suraTi 13. 6 b).
diploidur zigotaSi da misgan ganviTarebul yvela somatur
ujredSi qromosomebis ricxvia 46-ia anu ori nakrebia (2n = 46).
sasicocxlo ciklis mesame tipi sokoebis umetesoba-
Si da zogierT umartivesSi, maT Soris zog wyalmcenare-

286
gasaRebi
mravalujredebiani haploidi mra-
haploidi haploidi organizmi valujredebiani
diploidi (gametofiti) organizmi

gametebi
mitozi mitozi mitozi
mitozi

n
gametebi
meiozi ganayofiereba
sporebi gametebi

meiozi ganayofiereba

zigota meiozi ganayofiereba

zigota

mitozi diploiduri mravalu- mitozi zigota


jredebiani organizmi
diploidiuri mravalu- (sporofiti)
jredebiani organizmi

SS suraTi 13.6  sasqeso sasicocxlo ciklebis sami tipi. yvela am ciklis saerTo niSania meiozisa da ganayofierebis monacvleoba.
am ZiriTad movlenebs sakuTari wvlili SeaqvT STamomavlobis genetikur cvalebadobaSi. meiozi da ganayofiereba samive sasicocx-
lo cilkis tipSi sxvadasxva dros mimdinareobs.

13.2
Si, gvxvdeba. gametebis Serwymisa da zigotis warmoqmnis
Semdeg meiozi diploiduri STamomavlobis ganviTarebis koncefciis testi
gareSe mimdinareobs. is haploidur ujredebs, da ara
gametebs, warmoqmnis, romlebic Semdeg mitozurad 1. riTi gansxvavdeba qalis kariotipi mamakacis ka­
iyofa da haploidur mravalujredian zrdasrul orga- riotipisgan?
nizmad viTardeba. haploiduri organizmi SemdgomSi mi- 2. sqesobrivi gamravlebis mqone organizmebis
toziT iyofa da viRebT ujredebs, romlebic gametebad sacicocxlo ciklSi meiozis da ganayofierebis
yalibdeba. am saxeobebis erTaderTi diploiduri sta- monacvleoba yovel saxeobaSi misTvis damaxa-
dia erTujrediani zigotaa. (suraTi 13.6 g) (miaqcieT siaTebel qromosomebis ricxvs inarCunebs. ro-
yuradReba, rom haploidur da diploidur ujredebs mi- gor?
toziT gayofa SeuZlia, rac damokidebulia sasicocxlo 3. ZaRlis spermatozoidi 39 qromosomas Seicavs.
ciklis tipze. Tumca meiozi mxolod diploidur ujre- risi tolia ZaRlis qromosomebis haploiduri
debSi mimdinareobs. da diploiduri raodenoba?
sqesobrivi sasicocxlo ciklebis sami tipi imiT 4. romeli process (meiozi Tu mitozi) meti wvli-
gansxvavdeba, rom meiozi da ganayofiereba ciklis sx- li miuZRvis cxovelebis gametebis warmoqmnaSi?
vadasxva dros xdeba. miuxedavad amisa, am procesis mcenareebis da sokoebis umetesobis gametebis
Sedegi yvelasTvis saerToa: TiToeul cikls yoveli warmoqmnaSi?
qromosomis ganaxevrebiTa da gaormagebiT STamomav-
lobis genetikuri cvalebadobaSi Tavisi wvlili Seaqvs.
meiozis Semdgomi Seswavla am cvalebadobis wyaroebs ga-
moavlens.

287
koncefcia 13.3 interfaza
mSobeli diploidi
ujredis qromosomebis
meiozi qromosomebis nakrebebis homologiuri wyvili

rivxvs diploiduridan haploi-


duramde amcirebs qromosomebis
gaormageba
meiozis mravali safexuri mitozis Sesabamisi safex-
urebis msgavsia. mitozis msgavsad meiozsac win uswrebs
qromosomebis gaormageba. Tumca erTaderTi gaorma-
gebis Semdeg ujredi Tanmimdevrulad orjer iyofa.
es I meiozuri da II meiozuri dayofaa. am ori dayofis gaormagebuli qromosomebis
Sedegad oTx Svileul ujreds viRebT (mitozis Sedegad homologiuri wyvili
ki mxolod ors), romelTagan TiToeulis qromosomebis
raodenoba mSobeli ujredisgan ganaxevrebulia.

meiozis stadiebi tyupi


qromatidebi diploiduri
13.7 suraTze gamosaxulia meiozis procesi. Cans, ujredi gaorma-
gebuli qromo-
rom diploidur ujredSi qromosomis erTi homolo-
somebiT
giuri wyvilis orive wevri identuria (kopirebulia).
SemdgomSi es aslebi oTx haploidur Svileul ujredSi Mmeiozi I
nawildeba. gaixseneT, rom tyupi qromatidebi erTi qro-
mosomis ori aslia, romelic mimagrebulia centromer-
ze; erTad isini erT gaormagebul qromosomas qmnian (ix.
suraTi 13.4) magram homologiuri wyvilis ori qromoso-
ma individualuri qromosomebia, romlebic organizmma
Hhomologiuri qro-
sxvadasxva mSoblisgan memkvidreobiT miiRo; rogorc mosomebis daTiSva
wesi, isini erTmaneTs ar ukavSirdeba. mik­­roskopSi ho-
mologebi erTnairad gamoiyureba, magram lokusebSi Hhaploiduri ujredi
SeiZleba Sesabami genebis sxva­dasxva versia hqondes (mag: calkeuli qromosomebiT.
erT qromosomaze Worflis geni, homo­l ogiuri qromo-
somis igive lokusSi ki Worflis ararsebobis geni).
13.8 suraTze  detalurad nvCvenebia cxoveluri tyupi qromatide
ujredis ori meiozuri gayofis stadiebi, romlis qro- bis daTiSva
mosomebis diploiduri ricxvi 6-ia. meiozis Sedegad
qromosomebis saerTo raodenoba naxevrdeba. es Zalian
specifikuri procesia, romlis Sedegad TiToeuli
Svileuli ujredidan erTi nakrebis eliminacia xdeba
da wyvilebis raodenoba oridan erTamde mcirdeba. sanam haploiduri ujredi gaorma-
Semdeg nawilze gadaxvalT, kargad daakvirdiT 13.8 su- gebuli qromosomebiT
raTs.
S S suraTi 13.7  meiozis mimoxilva: rogor mcirdeba meiozis
procesSi qromosomebis raodenoba.
mitozisa da meiozis Sedareba
interfazaSi qromosomebis gaormagebis Semdeg diploiduri ujre-
axla SevajamoT meiozsa da mitozs Soris arse- di orad iyofa da oTx haploidur Svileul ujreds warmoqmnis.
buli ZiriTadi sxvaoba. meiozi qromosomebis nakrebis aq naCvenebia homologiuri qromosomebis mxolod erTi wyvili,
romelzec simartivisTvis qromosomebi naCvenebia SemWdrovebul
ricxvs oridan (diploiduri) erTamde (haploiduri)
mdgomareobaSi (interfazaSi isini ar arian SemWidrovebulebi) wi-
amcirebs. mitozi ki qromosomebis nakrebis ricxvs in- Teli qromosoma memkvidreobiT miRebulia mdedri mSoblisgan,
arCunebs (akonservebs). Sesabamisad, mitozis Sedegad lurji – mamrisgan.
war­m oqmnili Svileuli ujredebi mSoblebis ujredebis
da erTmaneTis genetikurad identuria. meiozis Sedegad

288
mitozi meiozi
mSobeli jredi Qqiazma (krosin- meiozi I
(qromosomebis goveris adgili)
gaormagebamde)

Pprofaza Pprofaza I

Ggaormagebuli qromosomebis Qqromosomebis tetrada formirebu-


qromosoma (ori gaormageba gaormageba li homologiuri qro-
tyupi qtomatidi) mosomebis sinapsiT.
2n-6

Mmetafaza Mmetafaza I
Qqromosomebi tetradebi ganla-
ganlagebulia gebuli metafa-
metafazur zur firfitaze
firfitaze

Aanafaza tyupi qromatide- homologebi Aanafaza I


telofaza bi anafazis ganmav- calkevdeba telofaza I
lobaSi cildeba anafaza I-is
ganmavloba-
Si; tyupi
qromatidebi
erTad rCeba HMmeiozi I-is
Svileuli
ujredebi Hhaploidi n-3

mitozis Svileu-
li ujredebi meiozi II
2n 2n

n
n n n
Mmeiozi II-is Svileuli ujredebi
anafaza II-is ganmavlobaSi tyupi
qromatidebi calkevdeba

Ddaskvna
Tvisebebi mitozi meiozi

dnm-is gaorma- xdeba interfazaSi mitozis dawyebamde mimdinareobs interfazaSi meiozi I-is dawyebadme
geba
dayofebis erTi: profazis, metafazis, anafazisa da Mmimdinareobs profaza I-is ganmavlobaSi. formirdeba tet-
raodenoba telofazis CaTvliT. radebi (oTxi qromatidis jgufebi); aratyup qromatidebs
Soris krosingoveri mimdinareobs.
homologiuri ar aris ori, orive mimdinareobs profazaSi, anafazaSi da telo-
qromosomebis fazaSi.
sinapsi
Svileuli ujre- ori, yoveli maTgani diploidia (2n) da oTxi, yoveli haploidi (n) mSobeli ujredis qroma-
debis raodenoba genetikurad identuria mSobliuri tidebis naxevars Seicavs; genetikurad gansxvavdeba
da genetikuri ujredis mSobeli ujredisa da erTmaneTisgan.
Semadgenloba
roli cxove- zigotidan mravalujrediani zrdas- iZleva gametebs; anaxevrebs qromosomebis raodenobas da
lis sxeulSi ruli viTardeba; organizmis zrdisa da gametebSi genetikur cvalebadobas ganapirobebs
qsovilebis formirebisTvis ujredebs
iZleva

S S suraTi 13.9   mitozis da meiozis Sedareba

289
suraTi 13.8
kvleva: cxoveluri ujredis meiozuri dayofa

interfaza meiozi I: homologiur qromosomebs acalkevebs

anafaza I metafaza I profaza I

tyupi qroma-
centrosoma (cen- centromera tidebi mimagre-
triolebis wyviliT) (kinetoqoriT) buli rCeba
qiazma
tyupi qromatidi metafazuri
TiTistara firfita

birTvis garsi kinetoqorTan mi-


tetrada magrebuli mikromi-
qromatini homologiuri qromo-
lakebi somebi calkevdeba

qromosomebis homologiuri qromosomebi (wiTeli da tetradebi ekvator- homologiuri qro-


gaormageba lurji) wyvildeba da segmentebs icvlis; am Tan lagdeba mosomebis wyvilebi
magaliTSi 2n=6 calkevdeba
interfaza
qromosomebi S fazas ganmavloba- krosingoveris msvlelobisas ara- centromerebis moZraoba, TiTistaras Aanafaza I
Si ormagdeba, magram Zafisebr tyupi qromatidebis dnm-is molekula mikromilakebis (Zafebis) formireba,
struqturas inarCunebs. Sesabamis adgilebSi wydeba da sxva sxva birTvis garsis daSla, da birTvis Sig- Qqromosomebi polusebisken
qromatidis dnm-s ukavSirdeba. Tavsis gavrceleba iseve mimdinareobs, moZraobs, maT TiTistaras meqa-
yoveli gaormagebuli qromosoma rogorc mitozis dros. nizmi miaTrevs.
genetikurad identuri tyupi sinapsis msvlelobisas homologebs So-
qromatidisgan Sedgeba. ris warmoiqmneba cilovani struqtura Ggvian profaza I-Si (aq naCvenebi ar tyupi qromatidebi rCeba cen-
- sinaptonemaluri komleqsi, romelic aris), yoveli homologis kinetoqori tromerasTan mimagrebuli da
centromera ormagdeba da or maT sigrZeze erTad ikavbs. mikromilakebs erTi mxridan an meore erTianad erTi polusis mimar-
centrosomas warmoqmnis. mxridan emagreba. Aamis Semdeg homolo- TulebiT moZraobs.
sinaptonemaluri kopleqsi gvian pro- giuri wyvilebi metafazuri fir-
fazaSi iSleba da qromosomebis yoveli fitisken moZraobs. Hhomologiuri qromosomebi,
wyvili mikroskopSi oTxi qromatidis romelTagan yoveli tyupi qro-
Pprofaza I jgufis, tetradis saxiT moCans. Mmetafaza I matidisgan Sedgeba, sxvadasxva
rogorc wesi, eEs faza meiozis polusebisken miemarTeba.
drois 90%-s ikavebs. yovel tetradas erTi an meti qiazma aqvs, Hhomologiuri qromosomebis wyvili
es gacvlili regionebia, sadac tetradis saxiT axla metafazur fir-
Qqromosomebis Sesqeleba iwyeba. krosingoveri moxda; anafaza I-is ganmav- fitaze lagdeba, yoveli wyvilis erTi
lobaSi isini homologebs erTad ikavebs. qromosoma romelime polusis mxaresaa
Hhomologiuri qromosomebi erT- mimarTuli.
maneTis gvedri-gverd sigrZeSi
ise lagdeba, rom erTi qromoso- Hhomologis orive qromatidi kineto-
mis geni meore analogiur gens qoris mikrimilakebs erTi polusis
Seesabameba. mxridan emagreba, meore homologis
orive qrometida mikromilakebs meore
polusis mxridan emagreba.

290
Mmeiozi II: tyupi qromatidebis daTiSva

telofaza I da cito- telofaza II da


kinezi profaza II metafaza II anafaza II
citokinezi

Dgayofis Rari tyupi qroma-


tiebi cildeba warmoiqmneba hap-
loiduri dobili
ujredebi

viRebT or haploidur ujredes, ujredis dayofis meore etapze tyupi qromatidebi sabolood cildeba, amis Sedegad oTx haploidur
magram qromosomebi jer gaormage- Svileul ujreds viRebT, yovels aqvs erTi qromosoma
bulia
Mmetafaza II telofaza II da citokinezi
telofaza I da ci-
tokinezi Qqromosomebi metafazur firfitaze Fformirdeba birTvaki, iwyeba qromo-
telofaza I-is dasawyisSi ujredis qromosomebis gaormageba ar mimdin- iseve lagdeba, rogorc mitozis dros. somebis dekondensacia da citokinezi
yoveli naxevars aqvs qomosomebis areobs meiozi I-is dasasrulamde da mimdinareobs.
sruli haploiduri nakrebi, magram meiozi II-es dasawyisamde, vinaidan Mmeiozi I-is ganmavlobaSi momxdari kros-
yoveli qromosoma jer ori tyupi qromosomebi ukve gaormagebulia. ingoveris gamo yoveli qromosomis ori mSobliuri ujredis meiozuri dayofa
qromatidisgan Sedgeba. tyupi qromatida genetikurad identuri oTx Svileul ujreds iZleva, yovels aqvs
aRar aris. qromosomebis haploiduri nakrebi.
Pprofaza II

citokinezi (citoplazmis dayofa) TiTistaras Fformireba. tyupi qromatidebis kinetoqori mi- oTxi Svileuli ujredidan yoveli gene-
rogorc wesi, telofaza I-is parale- magrebulia mikromilakebTan, romlebic tikurad gansxvavdeba sxva Svileuli
lurad mimdinareobs, ris Sedegad or Ggvian profaza I-Si (ar aris naCvenebi) mopirdapire polusebidan vrceldeba. da mSobliuri ujredebisgan.
haploidur Svileul ujreds viRebT qromosomebi, romlebic jer ori
qromatidisgan Sedgeba, metafaza Aanafaza II
II-is firfitasTan moZraobs.
Yyoveli qromosomis centromerebi sab-
cxovelur ujredSi formirdeba olood cildeba da tyupi qromatidebi
daTiSvis Rari. (mcenareebis ujredSi erTmaneTs wydeba.
formirdeba ujredis firfita).
axla yoveli qromosomis tyupi qro-
zog saxeobaSi qromosomebi Zafisebr marida, ori individualuri qromosomis
struqturas iRebs. birTvis garsi da msgavsad, mopirdapire polusebisken
birTvaki axlidan warmoiqmneba. moZraobs.

291
gasaRebi

dedis qromosomebis
nakrebi SesaZlebloba II
SesaZlebloba I

mamis qromosomebis
nakrebi

metafaza I-Si qro-


mosomebis ganla-
gebis ori SesaZle-
beli varianti

Mmetafaza II

Svileuli
ujredebi

Kkombinacia 1 kombinacia 2 kombinacia 3 kombinacia 4

SS suraTi 13.10  omologiuri qromosomebis damoukidebeli daxarisxeba meiozis dros

ki viRebT ujredebs, romlebic mSoblis ujredebsa da 2. tetradebi metafazis firfitaze. meiozis I me­­
erTmaneTisgan genetikurad gansxvavdeba. tafazis ganmavlobaSi dawyvilebuli homologi-
13.9 suraTze  Sedarebulia mitozi da meiozi. mei- uri qromosomebi (tetradebi) ZiriTadad ganla-
ozisTvis damaxasiaTebelia sami unikaluri movlena. gebulia me­ta­fazur firfitaze. mitozis dros ki
yvela es movlena I meiozuri gayofisas vlindeba: 1. individualuri ga­­­ormagebuli qromosomebi fir-
sinafsi da krosingoveri. I profazis msvlelobisas fitaze ar aris ganlagebuli.
gaormagebuli homologiuri qromosomebi gverdi-gverd 3. homologebis daTiSva. meiozis I anafazaSi Ti­
lagdeba da erTmaneTs sigrZeze cilovani (elva Ses- Toeuli homologiuri wyvilis gaormagebuli
akravis magvari) struqturis saSualebiT ukavSirdeba. qromosoma sawinaaRmdego polusebis mimar-
warmoiqmneba sinaptonemaluri kompleqsi. am process TulebiT moZraobs, magram yoveli gaormagebuli
ki sinapsi ewodeba. gansxvavebuli qromatidebis geneti- qromosomis tyupi qromatidi erTamneTTan mi-
kuri gadawyoba - krosingoveri - aseve I profazis gan- magrebuli rCeba. mitozis msvlelobisas ki tyupi
mavlobaSi mimdinareobs. gvian profazaSi sinaptonem- qromatidebi iyofa.
aluri kompleqsi iSleba da homologiuri wyvilis oTxi
I meiozur gayofas aseve reduqciul gayofas eZaxian,
qromatidis danaxva sinaTlis mikroskopiTac xdeba Ses-
vinaidan is qromosomebis nakrebis ricxvs anaxevrebs.
aZlebeli. miRebul struqturas tetrada ewodeba. ro-
yovel ujredSi ori nakrebidan (diploiduri mdgomare
gorc wesi, TviToeuli tetrada X-is formis minimum erT
oba) qromosomebis raodenoba erT nakrebamde (haploi-
regions Seicavs, romelsac qiazmas uwodeben. qiazma
duri mdgomareoba) mcirdeba. tyupi qromatidebi ki
krosingoveris garegnuli gamoxatulebaa. mitozis gan-
mogvianebiT, II meiozuri gayofis dros iyofa da haploi-
mavlobaSi sinapsi da krosingoveri Cveulebriv ar xdeba.
dur Svileul ujredebs iZleva. II meiozisa da mitozis

292
msvlelobisas tyupi qromatidebis gayofis meqanizmi fis metafazaSi qromosomebis homologiuri wyvilebis
praqtikulad identuria. SemTxveviTi orientaciaa. homologiuri wyvilebi erTi
dediseuli da erTi mamiseuli qromosomisgan Sedgeba. I

13.3
metafazaSi isini metafazur firfitaze lagdeba (SeniS-
koncefciis testi neT, rom terminebi dediseuli da mamiseuli im individis
dedas da mamas exeba, romlis ujredebi meiozs gadis).
yoveli qromosoma, mamiseul an dediseul homologTan
1. ganmarteT, rogor inarCunebs mitozi qromo-
erTad, SeiZleba polusTan romelime mxriT ufro ax-
somebis ricxvs maSin, rodca meiozis msvlelo-
los ganlagdes – misi orientacia iseTive SemTxvevi-
bisas qromosomebis raodenoba naxevrdeba.
Tia, rogorc xurda fulis agdebis Semdeg misi aversiT
gamoiyeneT qromosomebis nakrebis koncepcia.
an reversiT davardnis albaToba. 50%-iani albaTobiT I
2. mitozis metafazisa da II meiozis metafazis gan-
meiozuri gayofis Sedegad Svileuli ujredi Sesabamisi
mavlobaSi ra msgavsebas da gansxvavebas avlens
homologiuri wyvilidan dedis qromosomas miiRebs,
qromosomebi?
50%-iani albaTobiT ki mamis qromosomas.
I metafazaSi qromosomebis TiToeuli homologiuri
wyvili ganlagebulia sxva wyvilebisgan damoukideblad,
amitom yoveli wyvilis I meiozuri gayofis Sedegad de-

13.4
diseuli da mamiseuli homologebi Svileul ujredSi
koncefcia sxva wyvilebisgan damoukideblad nawildeba. am process
damoukidebeli ganawileba ewodeba. yoveli Svileuli
ujredi iRebs dediseuli da mamiseuli qromosomebis
sqesobrivi sasicocxlo yvela SesaZlebeli kombinaciidan erT-erTs. rogorc
ciklebis msvlelobisas mimdin- naCvenebia 13.10 suraTze, Svileuli ujredebisTvis,
romlebic yalibdeba qromosomebis ori homologiuri
areobs genetikuri cvlilebebi, wyvilis mqone diploiduri ujredebis meiozis proces-
Si, kombinaciebis SesaZlo raodenobaa – 4 (2n = 4). gaiT-
romlebic evoluciaze aisaxeba
valiswinT, rom suraTze naCvenebi Svileuli ujredebis
oTxi kombinaciidan erTi diploiduri ujredis meiozis
13.1 suraTze naCvenebia genetikuri cvalebadobis
Sedegs mxolod ori warmoadgens, vinaidan I metafazaSi
magaliTi. rogor SegviZlia misi axsna? Semdgom TavebSi
erT mSobliur ujreds qromosomebis SesaZlo erTi an
waikiTxavT, rom genetikuri gansxvavebebis mTavari wy-
meore ganlagebidan SeiZleba romelime maTgani, da ara
aroa mutacia. organizmis dnm-Si mimdinare cvlilebebi
orive hqondes. amrigad, didi raodenobis diploiduri
genebis sxvadasxva versias qmnian. sxvadasxva versiebis
ujredebis meiozis Sedegad miRebuli Svileuli ujre-
warmoqmnisTanave, es versiebi sqesobrivi gamravlebis
debis populaciaSi oTxive tipi daaxloebiT Tanabari
msvlelobisas gadaadgileba da cvalebadobas gvaZlevs,
raodenobiT iqneba. Tu n=3, Svileul ujredebSi qro-
romelic saxeobis, unikaluri niSan-Tvisebebis kombina-
mosomebis rva kombinacia iqneba. zogadad, meiozSi qro-
ciis mqone, yovel wevrze aisaxeba.
mosomebis damoukidebeli ganawilebisas kombinaciebis
SesaZlo raodenobaa 2n, sadac n organizmis qromo-
STamomavlobis genetikuri somebis haploiduri raodenobaa.
cvalebadobis wyaro adamianis qromosomebis haplo­iduri raodenobaa
n=23. amrigad, gametebSi dediseuli da mamiseuli qro-
sqesobrivi gamravlebis mqone saxeobebis yovel
mosomebis SesaZlebeli kombinaciebis raodenoba = 223
TaobaSi meiozisa da ganayofierebis msvlelobisas mim-
rac daaxloebiT 8 milionia. yoveli gameta, romelic si-
dinareobs cvlilebebi, romlebzec pasuxismgebelia
cocxlis ganmavlobaSi Tqvens organizmSi warmoiqmneba,
qromosomebis qceva. ganvixiloT sami procesi, romle-
dedisgan da mamisgan memkvidreobiT miRebuli qromo-
bic sqesobrivi gamravlebis Sedegad miRebul geneti-
somebis 8 milioni SesaZlebeli kombinaciidan erT-erTs
kur cvalebadobaSi monawileobs. es procesebia: qro-
Seicavs.
mosomebis damoukidebeli gadawyoba, krosingoveri da
ganayofierebis SemTxveviToba.
krosingoveri
qromosomebis damoukidebeli gadawyoba meiozis msvlelobisas xdeba qromosomebis da-
moukidebeli gadanawileba. amitom TiToeuli Cven-
sqesobrivi gamravlebis erT-erTi Tviseba, romelic
Tagani sicocxlis ganmavlobaSi qmnis gametebis
genetikur cvalebadobas ganapirobebs, I meiozuri gayo-
koleqcias, romlebSic qromosomebis kombinaciebi ab-

293
soluturad gansxvavdeba mSoblebisgan memkvidreobiT bolomde, yoveli tyupi qromatidis segmenti sxva qro-
miRebuli qromosomebis kombinaciebisgan. 13.10 sura- matidis darCenil nawils uerTdeba. amis Sedegad ori
Tze naCvenebia, rom gametas yoveli individualuri qro- homologiuri segmenti adgils icvlis an krosingovers
mosoma warmoSobiT an mxolod dediseulia an mamiseuli. gadis. amitom dediseuli da mamiseuli genebis axali
magram sinamdvileSi ase ar aris, vinaidan krosingoveris kombinaciis mqone qromosomebs viRebT (ix.suraTi 13.11).
Sedegad viRebT rekombinantul qromosomebs anu in- adamianis yovel qromosomul wyvilSi saSualod er-
dividualur qromosomebs, romlebic orive mSoblisgan Tidan samamde krosingoveri xdeba, rac damokidebulia
miRebul genebs (dnm) Seicavs. (suraTi 13.11). qromosomebis zomasa da maTi centromerebis adgilmde-
bareobaze. uaxlesma gamokvlevebma aCvena, rom zogierT
saxeobaSi krosingoveri aucilebelia sinapsisTvis da
Mmeiozis profaza I Aaratyupi I meiozSi qromosomebis swori ganlagebisTvis. Tumca
qromatidebi krosingoversa da sinapss Soris kavSiri jer naklebad
Seswavlilia da rogorc Cans, cvalebadia saxeobebis
mixedviT.
II metafazaSi erTi an meti rekombinanti qromati-
tetrada dis Semcveli qromosomebi sxva qromosomebis mimarT
SeiZleba ori alternatiuli mimarTulebiT iyos orien-
Qqiazma
krosin- tirebuli, vinaidan maTi tyupi qromatidebi identuri
goveris tyupebi aRar arian. II meiozis msvlelobisas araidentu-
adgili ri tyupi qromatidebis damoukidebeli ganlageba mniS-
vnelovnad zrdis meiozis Sedegad miRebuli Svileuli
ujredebis genetikuri tipebis raodenobas.
krosingoveris Sesaxeb ufro mets me-15-e TavSi
metafaza I SeityobT. amjerad mTavaria, rom krosingoveri, sqeso-
brivi sasicocxlo ciklis ganmavlobaSi ori mSoblidan
memkvidreobiT miRebuli dnm-is erT qromosomaSi kom-
binaciis saSualebiT, genetikuri cvalebadobis mniS-
vnelovan wyaros warmoadgens.

ganayofierebis SemTxveviToba
metafaza II
meiozis msvlelobisas warmoqmnil genetikur cva-
lebadobas ganayofierebis SemTxveviTobac emateba. mag-
aliTad, adamianis TiToeuli mdedrobiTi da mamrobiTi
gameta, qromosomebis daaxloebiT 8 milioni kombinaci-
idan erT-erTs Seicavs, rac meiozis ganmavlobaSi mim-
dinare damoukidebeli ganawilebis Sedegia. ganayifi-
Svileuli erebisas erTi mamrobiTi gameta erT mdedrobiT gametas
ujredebi erwymis. viRebT zigotas, romelic daaxloebiT 64 tri-
lioni (8 milioni X 8 milionze) diploiduri kombinaci-
idan erT-erTis matarebelia. (Tu 223 X 223 zustad gaam-
Nrekombinanti qro-
mosomebi ravlebT, aRmoCndeba, rom namravli 70 trilionze met
ricxvs gvaZlevs). Tu yovelive amas krosingoveris Sede-
SS suraTi 13.11   krosingoveris Sedegebi gad miRebul cvalebadobas davamatebT, miviRebT Sesa-
meiozis ganmavlobaSi. Zlebeli kombinaciebis marTlac astronomiul ricxvs.
ra gasakviria, rom Zmebi da debi erTmaneTisgan sagrZno-
krosingoveri I profazis dasawyisSi mimdeinareobs,
blad gansxvavdebian. yoveli Tqvengani marTlac unikal-
roca homologiuri qromosomebi sigrZeSi erTmaneTis
uri organizmia.
gaswvriv lagdeba. yoveli homologis TiTo geni meore
homologis Sesabamisi genis pirdapir xvdeba. krosin-
goveris erTi movlenisas ori aratyupi qromatidis dnm- populaciebSi genetikuri cvalebadobis
is molekulebi (homologiuri wyvilis erTi dediseuli
evoluciuri mniSvneloba
da erTi mamiseuli qromatidis dnm) erTsa da imave adg-
ilas wydeba da Semdeg maTi dnm - is monakveTebi erTma- axla, roca gaecaniT sqesobrivi gamravlebis mqone
neTis-s ukavSirdeba. gawyvetis adgilidan qromatidis populaciis STamomavlobaSi genebis axali kombinaciebis

294
warmoqmnis meqanizms, vnaxoT, ra kavSiria populaciis wlamde mis aRmoCenebs biologebze gavlena ar hqonda.
genetikur cvalebadobasa da evolucias Soris. darvin- am droisTvis ki darvinis (1809-1882) da mendelis (1822-
ma SeniSna, rom populaciis ganviTarebas misi wevrebis 1884) gardacvalebidan 15 welze meti gavida. Semdeg Tav-
gansxvavebuli reproduqciuli warmateba ganapirobebs. Si gaecnobiT, Tu rogor aRmoaCina mendelma ZiriTadi
garemosTan yvelaze kargad Seguebuli individebi saSua- kanonebi, romelTa daxmarebiT konkretuli niSan-Tvise-
lod met STamomavlobas toveben da sakuTar genebs meti bebis memkvidreobiToba ixsneba.
warmatebiT avrceleben. bunebrivi gadarCevis Sedegad

13.4
is genetikuri cvalebadoba grovdeba, romlsac garemo
upiratesobas aniWebs. garemos pirobebis Secvlis Sem- koncefcia testi
TxvevaSi populacia maSin gadarCeba, Tu yoveli Taobis
ramdenime wevri axal pirobebTan efeqtur Seguebas SeZ-
1. xilis buzis qromosomebis diploiduri raode-
lebs. sxva genetikur Semadgenlobas, xom ukeTesi Sedegi
nobaa 8, xolo muSa futkrebis diploiduri ra-
SeiZleba hqondes, vidre adre gavrcelebul genotips.
odenoba - 32-ia. Tu ar CavTvliT krosingovers,
am TavSi ganvixileT sqesobrivi gamravlebis kavSiri
erTi da igive mSoblebis STamomavlobaSi arseb-
populaciis genetikur cvalebadobasTan, romelic mu-
uli genetikuri cvalebadoba meti iqneba buzisa
taciebis Sedegad Cndeba.
Tu futkris SemTxvevaSi? ganmarteT.
darvini mixvda, rom evolucia mimdinareobs mem-
2. ra pirobebSi meiozis dros mimdinare krosin-
kvidreobiTi cvalebadobis gamo; magram man ver axsna
goveri ar monawileobs Svileuli ujredis gene-
STamomavalisa da mSoblis mxolod msgavsebisa da ara
tikur cvlilebebSi?
identurobis movlena. sainteresoa, rom darvinis Ta-
namedrovem, gregor mendelma, darvinis sicocxle-
Sive memkvidreobiTobis Teoria gamoaqveyna, sadac axs
nilia genetikuri cvalebadobis meqanizmi; magram 1900

me- 13 Tavis Semowmeba

ZiriTadi koncefciebis Semowmeba koncefcia 13.2


koncefcia 13.1 sqesobriv sasicocxlo ciklSi
ganayofiereba da meiozi monacvleobs
qromosomebsa da genebs STamomavloba
mSoblebisgan memkvidreobiT iRebs qromosomebis nakrebebi adamianis ujredebSi.  ada-
mianis normalur somatur ujredSi ori nakrebis 46
XX genebis memkvidreobiToba  organizmis dnm-is
qromosomaa. TiToeuli nakrebi 23 qromosomisgan
TiToeul gens konk­retul qromosomaSi specifikuri
Sedgeba. adamiani 23 qromosomas dedisgan, 23 -s ki
lokusi ukavia. adamiani qro­mosomebis erT nakrebs de-
mamisgan iRebs. diploidur ujredebSi (2n=46) qromoso-
disgan, meores ki mamisgan memkvidreobiT iRebs.
maa, dedis 22 autosomidan TiToeuls mamis qromosomebs
X X sqesobrivi da usqeso gamravlebis Sedareba  us- Soris aqvs homologi. 23-me wyvili sasqeso qromosome-
qeso gamravlebisas erTi mSobeli mitozuri gayofis bia, romlebic pirovnebis mdedrobiT (XX) an mamrobiT
Sedegad genetikurad identur STamomavlobas iZl- (XY) sqess gansazRvravs.
eva. sqesobrivi gamravlebis Sedegad ori sxvadasxva
mSobelis genebis nakrebi erTiandeba da genetikurad
X X qromosomebis nakrebis qceva adamianis sasicocx-
gansxvavebul STamomavlobas viRebT.
lo ciklSi   sqesobrivi momwifebisas sakvercxeebSi
da saTesleebSi (gonadebSi), meiozuri gayofis Sede-

295
gad, haploiduri gametebi formirdeba; TiToeuli X X populaciis genetikuri cvalebadobis evoluciu­
gameta 23 qromosomisgan Semdgar erT nakrebs (n) Sei- ri mniSvneloba.  bunebri gadarCevis gziT mimdinare
cavs. ganayofierebis dros, kvercxujredi da sper- evoluciisTvis genetikuri cvalebadoba nedli masa-
matozoidi erTmaneTs erwymis da viRebT diploidur laa. am cvalebadobebis wyaroa mutaciebi; sqesobrivi
(2n) erTujredian zigotas, romlidanac mitozuri gamravlebisas cvalebadi genebis axali kombinaciebis
gayofiT mravalujrediani organizmi viTardeba. Seqmna damatebiT genetikur mravalferovnebas gva-
Zlevs.
X X sqesobrivi sasicocxlo ciklebis mravalferovne-
ba.  sqesobrivi saicocxlo ciklebi erTmaneTisgan ga-
nayofierebasTan SefardebiT meiozis dawyebis droiT
SeamowmeT sakuTari codna
gan­sxva­v deba. mravalujrediani organizmebi diploi-
duria, haploiduria, an haploiduri da diploiduri
Taobebi monacvleobs.
TviTSefaseba

koncefcia 13.3 1. 22 autosomisa da erTi Y qromosomis mqone adamianis


ujredi aris:
a. mamris somaturi ujredi;
meiozi qromosomebis b. zigota;
nakrebis raodenobas diploiduridan g. mdedris somaturi ujredi;
d. spermatozoidi;
haploiduramde amcirebs e. kvercxujredi;

2. gayofis stadiaze myof ujredSi homologiuri qro-


XX meiozis stadiebi  ujredis ori meiozuri gayofis
mosomebi sawinaaRmdego polusebisken miemarTeba:
Sedegad viRebT oTx haploidur Svileul ujreds.
a. mitozis dros;
I meiozuri gayofisas (reduqciuli gayofa) qromo-
b. I meiozuri gayofis dros;
somebis nakrebis raodenoba diploiduridan haploi-
g. II meiozuri gayofis dros;
duramde mcirdeba.
d. ganayofierebis dros;
X X mitozis da meiozis Sedareba  meiozi mitozisgan mei- e. orad gayofis dros;
ozi I-is sa­mi movleniT gansxvavdeba: si­nap­siT, romelic
3. II meiozuri gayofa mitozs hgavs:
dakavSirebulia krosingoverTan: metafazur firfi­
a. homologiuri qromosomebi sinapsi;
taze dawyvilebuli homologiuri qromosomebis
b. dnm gayofis win ormagdeba;
(tet­rade­bis) ganlagebiT; da I anfazis msvlelobisas
g. Svileuli ujredebi diploiduria;
Ti­Toeuli homologiuri wyvilis (aratyupi qromati­
d. tyupi qromatidebi anafazis
debis) ori qromosomis sawinaaRmdego polusebisken
ganmavlobaSi iyofa;
gadaadgilebiT. II meiozuri gayofa tyup qromatidebs
e. qromosomebis ricxvi mcirdeba.
acalkevebs (TiSavs).
4. Tu dnm-s Semcveloba diploiduri ujredis ciklis
G1 fazaSi x -ia, maSin dnm-is Semcveloba am ujredSi I
koncefcia 13.4 meiozuri gayofis metafazaSi iqneba:
a. 0,25 x; b. 0,5 x; g. x; d. 2 x; e. 4 x;
XX sasicocxlo ciklebis msvlelobisas mimdinareobs 5. Tu me-4 sakiTxSi ganxilul ujredis gayofis gzas
genetikuri cvlilebebi, romlebic evoluciis msvl- gavagrZelebT, maSin II meiozuri gayofis metafazaSi
elobaze aisaxeba dnm -is Semcveloba iqneba:
X X STamomavlobis genetikuri cvalebadobis wyaro. a. 0,25 x; b. 0,5 x; g. x; d. 2 x; e. 4 x;
populaciis genetikur cvalebadobaSi monawileobs 6. dediseuli da mamiseuli qromosomebis ramdeni gan-
sqesobrivi gamravlebis Semdegi movlenebi: mei- sxvavebuli kombinacia SeiZleba gvqondes gametebSi,
ozis msvlelobisas qromosomebis damoukidebeli romlebic producirebulia qromosomebis diploi-
ganawileba, I meiozuri dayofisas mimdinare kros-
duri ricxvis 8 (2n=8) mqone organizmis mier?
ingoveri da spermatozoidis mier kvercxujredis
a. 2; b. 4; g. 8; d. 16; e. 32;
ganayofierebisas memkvidreobiTi masalis Serwymis
SemTxveviToba. 7. mcenareebSi meiozis uSualo produqtia:
a. spora; b. gameta; g. sporofiti;

296
d. gametofiti; e. zigota;

8. mravalujredian haploidur organizmebs: evoluciuri kavSiri


a. rogorc wesi sporofiti ewodeba;
b. zrdisTvis meiozis gziT axal ujredebs warmo- bevr saxeobas SeuZlia rogorc usqeso, aseve sqeso-
qmnis; brivi gamravleba. imsjeleT sqesobrivi gamravlebidan
g. mitozis gziT gametebs warmoqmnis; usqeso gamravlebaze gadarTvis evoluciur mniSvnelo-
d. mxolod wylian garemoSia; baze, romelsac zogierT organizmSi araxelsayreli pi-
e. ganayofierebis uSualo produqtia; robebi iwvevs.

9. rogorc wesi krosingovers, qromosomebis segmentebis


gacvliT, genetikur cvalebadobaSi sakuTari wvli-
li Seaqvs. segmentebi icvleba: mecnieruli kvleva
a. qromosomis tyup qromatidebs Soris;
b. arhomologiuri qromosomebis qromatidebs sakvlevi cxovelis kariotipis momzadebisas aRmoa-
Soris; CineT, rom mis TiToeul somatur ujreds homologi-
g. homologiuri qromosmebis aratyup qromatidebs uri qromosomebis sami nakrebi aqvs, aseT mdgomareobas
Soris; triploidia ewodeba. ra SeiZleba momxdariyo?
d. genomis arahomologiur lokusebs Soris;
e. autosomebsa da sasqeso qromosomebs Soris;

10. m cenareebisa da cxovelebis tipiuri sasicocxlo mecniereba, teqnologia


cik­lebis Sedarebisas arsebobs stadia, romelic
da sazogadoeba
aqvT mcenareebs da ara aqvT cxovelebs. es stadiaa:
a. gameta;
b. mravalujrediani diploidi; swrafad mzardi fiWvis xis swori wiwvebis monakveTe-
g. mravalujrediani haploidi; bidan SeiZleba gavzardoT aTasobiT genetikurad iden-
d. zigota. turi xe, romlebic naxerxis ZiriTadi wyaroa. am midgo-
mas aqvs grZelvadiani da moklevadiani sasargeblo da
uaryofiTi mxareebi. romeli?

297
14
mendeli da misi
Sexeduleba genebze
SS suraTi 14.1  gregor mendeli baRis bardaze
muSaobis procesSi.

am Sexedulebis alternativaa niSan-TvisebaTa `dis-


ZiriTadi koncefciebi kretuli memkvidreobis~ hipoTeza – idea genis Sesaxeb,
romlis mixedviT, mSoblebi STamomavlebs gadascemen
14.1 mendelma memkvidrulobis ori kanoni mecnier­ diskretul memkvidrul erTeulebs, genebs, romlebic
uli kvlevis meTodis safuZvelze SeimuSava STamomavlobaSi individualobas inarCuneben. organizmis
genebis kompleqti banqos furclebis dastas, an marmari-
14.2 mendeliseul memkvidrulobas albaTobis kano­ los natexebis grovas ufro hgavs, vidre saRebaviT savse
nebi ganageben
WurWels. banqos furclebis an marmarilos natexebis ms-
14.3  memkvidrulobis suraTi xSirad gacilebiT rTu­ gavsad, genebis gadajgufeba da Taobidan TaobaSi gadace-
lia, vidre amas martivi mendeliseuli genetika ma Seuzaveblad xdeba.
gulisxmobda Tanamedrove genetikis istoria erT-erTi monastris
baRidan iwyeba, sadac berma gregor mendelma eqsperimen-
14.4 adamianSi mravali niSan-Tviseba mendeliseuli
tulad daasabuTa memkvidrulobis `diskretulobis~ meqa-
kanonzomierebebiT memkvidreobs
nizmis marTebuloba. suraT 4.1-ze gamosaxulia mendeli
eqsperimentSi gamoyenebul mcenareze – baRis bardaze
Sesavali muSaobis procesSi. mendelis memkvidrulobis Teoriam
gauswro dros – aTwleulebi gavida misi Camoyalibebidan
qromosomaTa qcevaze mikroskopuli dakvirvebis dawye-
genebis `latarea~ bamde da memkvidrulobaSi qromosomebis upiratesi ro-

y
avisferi, cisferi, mwvane Tu nacrisferi Tvalebi;
Savi, yavisferi, qera Tu wiTuri Tma – es adamianSi mem-
lis aRiarebamde.
am TavSi Cven droebiT gadavuxvevT qromosomis Temas,
raTa Tvali mivadevnoT gzas, romelic mendelma ganvlo
kvidrul variaciaTa mxolod ramdenime magaliTia, rom- sakuTari Teoriis SemuSavebamde. visaubrebT imazec,
lebsac populaciis calkeul warmomadgenelSi vxvdeb- Tu rogor xdeba niSnebis memkvidruli gadacemis prog-
iT. romeli genetikuri kanonebiT aixsneba mSoblebidan nozireba; ganvixilavT memkvidrulobis SedarebiT rTul
STamomavlebze amgvari niSan-Tvisebebis gadacema? SemTxvevebsac, vidre amas mendeli swavlobda ba­Ris bar-
memkvidrulobis erT-erTi SesaZlo axsna aris niSan- daSi; da bolos, gavecnobiT, Tu rogor iyeneben amJamad
TvisebaTa `Serwymuli memkvidreobis~ hipoTeza, romlis mendeliseul models adamianis mutaciebis mimarT, maT
mixedviT, STamomavlebSi xdeba orive mSoblidan miRebuli Soris iseTi memkvidruli darRvevis SemTxvevaSi, rogori-
genetikuri masalis iseTive aRreva, rogorc es lurji caa namglisebrujrediani daavadeba.

14.1
da yviTeli saRebavis urTierTSezavebis gziT axali –
mwvane feris miRebisas. am hipoTezis Tanaxmad, Tavisu- koncefcia
fali Sejvarebisas mravali Taobis manZilze, individTa
erTobliobam SesaZloa dasabami misces erTgvarovan pop-
ulacias; cocxal organizmebze Cveni yoveldRiuri dak- mendelma memkvidrulobis ori
virveba, iseve rogorc cxovelebisa da mcenareebis axali
kanoni mecnieruli kvlevis
jiSebis gamoyvanis mizniT warmoebul eqsperimentTa Sede-
gebi, ewinaaRmdegeba am hipoTezas. meTodis safuZvelze SeimuSava
niSan-TvisebaTa `Serwymuli memkvidreobis~ hipoTeza
verc memkvidrulobis sxva SemTxvevebs xsnis, magaliTad, mendeli erTmaneTs ujvarebda mcenare baRis bardas
niSnebis ganmeorebiT gamovlenas ramdenime Taobis gamo- gansxvavebul formebs da kargad dagegmili eqsperimentis
tovebis Semdeg. safuZvelze mivida memkvidrulobis ZiriTadi principebis

298
14.2 kvlevis
aRmoCenamde. Tu Tvals mivadevnebT mis saqmianobas, Cvenc
naTlad davinaxavT mecnieruli kvlevis procesis im Ziri- suraTi meTodi.
Tad elementebs, razec 1-el TavSi vsaubrobdiT. mcenareTa Sejvareba
baRis bardas
mendelis mier eqsperimentuli magaliTze.
raodenobrivi kvlevis meTodis gamoyeneba gamoyeneba ori wminda xazis organizmis Sejvarebis
(SeuRlebis) gziT SesaZlebelia memkvidru-
mendeli aRizarda mSoblebis kuTvnil patara fermaSi lobis suraTis Seswavla. am SemTxvevaSi mendeli ajvarebda baRis
bardas formebs, romlebic yvavilis feriT gansxvavdebodnen erT-
avstriis erT-erT mxareSi, romelic amJamad CexeTis re-
maneTisgan.
spublikis teritoriazea. skolaSi swavlis periodSi saba-
meTodi
ziso ganaTlebis miRebasTan erTad, mendeli TanatolebT-
an erTad praqtikul sasoflo-sameurneo saqmianobasac mewamul yvavils moacileben
mtvrianebs.
eufleboda. mogvianebiT, umaRles skolaSi, Semdeg ki ol-
TeTri yvavilis
miucis filosofiur institutSi swavlis periodSi, men- mtvrianebidan
dels finansuri da janmrTelobasTan dakavSirebuli gamohyofen spermiis
garkveuli problemebis gadalaxva mouwia. Semcvel mtvris mar-
cvlebs da gadaaqvT
1843 wels, 21 wlis mendeli avgustinelTa monasterSi kvercxujredis
berad aRikveca. misi mcdeloba – gamxdariyo maswavlebe- Semcvel, mewamuli
li, kraxiT dasrulda. gamocdaze warumateblobis Semdeg yvavilis butkoze.

mendelma Tavisufal msmenelad gaagrZela swavla venis


universitetSi, sadac man ori weli (1851 – 1853ww) dahyo. mSobliuri
am periodma mniSvnelovani roli iTamaSa mendelis mecni- formebi:
erad CamoyalibebaSi. gansakuTrebiT didi gavlena iqo-
nia mendelze orma profesorma. erT-erTi iyo fizikosi butko mtvrianebi
kristian dopleri, romelic STaagonebda Tavis studen- yvela gamokv-
tebs eqsperimentuli kvlevis mniSvnelobas mecnierebis leul mcenares
aqvs mewamuli
dauflebis saqmeSi. manve Seaswavla mendels maTemati-
feris yvavilebi.
kis kanonebis gamoyeneba bunebrivi movlenebis asaxsne-
lad. meore pirovneba profesori franc ungeri gaxldaT,
romelmac mendels mcenareebSi cvlilebaTa gamomwvevi
mizezebis kvleva-Ziebisadmi interesi gauRviva.
mendelze am ori pirovnebis zegavlena mis Semdgom Sedegebi rodesac TeTri yvavilis mtvris marcvali anayo-
eqsperimentul saqmianobaSi gamovlinda, romelsac igi fierebs mewamuli yvavilis Teslkvirts, pirveli
Taobis yvela hibrids aqvs mewamuli yvavilebi. analogiuri Sedegi mi-
baRis bardaze awarmoebda. iReba reciprokuli Sejvarebisas, rodesac mewamuli yvavilis mtvris
sauniversiteto kursis mosmenis Semdeg mendeli mas- marcvali gadaaqvT TeTr yvavilze.
wavleblad miavlines erT-erT skolaSi, sadac man male
damtverili
skolis ramdenime pedagogs mecnieruli kvlevebis mimarT butkodan
iseTive interesi gauRviva, rogoric Tavad hqonda. uni- mogvianebiT
viTardeba
versitetis mravali profesori da mkvlevari mendelTan
nayofi – Woti
erTad erT WerqveS cxovrobda monasterSi da, rac ufro pirveli Taobis Wotidan
mniSvnelovania, berebi mcenareTa jiSebis gamoyvanis mcenareebi (F1) gamoyofil
Teslebs
mimarT cxovelur interess avlendnen. 1857 wels mendelma
daTesaven
monastris baRSi daiwyo bardaze cdebis Catareba memkvi-
dreobis Seswavlis mizniT. TavisTavad, amaSi uCveulo
araferi iyo. uCveulo iyo mxolod memkvidrulobis sak-
maod moZvelebuli sakiTxis mimarT mendelis axleburi lis mewamuli an TeTri Seferiloba, niSan-Tvisebas uwo-
midgoma. deben (zogierTi genetikosi cnebebs maxasiaTebeli niSani
mendelma samuSao obieqtad barda SearCia, radgan ar- da niSan-Tviseba sinonimebad iyenebs, magram winamdebare
sebobda misi mravali gansxvavebuli jiSi. magaliTad, erT wignSi Cven maT ar gavaigivebT).
formas aqvs mewamuli yvavilebi, sxvas – TeTri. Seferilo- sacdel obieqtad baRis bardas gamoyenebas kidev erTi
ba aris jiSTa ganmasxvavebeli memkvidruli da, amasTanave, upiratesoba hqonda _ mendels SeeZlo, didi sizustiT ga-
maxasiaTebeli niSani. mas individuri cvalebadoba axasi- nesazRvra, Tu romeli mcenareebi ejvareboda erTmaneTs.
aTebs (magaliTad, mcenaris yvavilis Seferiloba). niSnis bardas gamravlebis organoebi mis yvavilSia da mcenaris
calkeul ama Tu im variants, rogoricaa, magaliTad, yvavi- TiToeul yvavilSi moTavsebulia rogorc mtvris marcv-

299
14.3
mendelma gadawyvita, Seeswavla mxolod iseTi niSnebi,
suraTi kiTxva: rogori feris romlebic srulad `vlindeboda~ an `ver vlindeboda~ STa-
yvavilebs ganiviTareben F2 Taobis momavlobaSi da ar SeerCia iseTi niSan-Tvisebebi, romle-
mcenareebi, Tu moxdeba bardas F 1 bic TaobebSi `sxvadasxva xarisxiT~ vlindeboda. ase mag-
aliTad, sakvlevi mcenareebi ikeTebdnen mxolod mewamul
Taobis mcenareTa TviTdamtverva?
an TeTr yvavilebs. am niSnis Sualeduri gamovlena gamor-
cda cda: wminda xazis mewamulyvavilian bardas icxuli iyo. mendelis arCevani marTebuli iyo. winaaRmdeg
ajvarebdnen TeTryvavilian mcenaresTan
SemTxvevaSi, Tuki mendeli dasakvirveblad iseTi niSnebs
(Sejvarebas aRniSnaven “X” simboloTi). F1 TaobaSi miRebul hibridebs
amravlebdnen TviTdamtvervis gziT an F1 Taobis sxva hibridebTan SearCevda, romlebic gamudmebiT varirebda individebs
jvaredini damtvervis gziT. akvirdebodnen yvavilis Seferilobas F2 Soris (magaliTad, Teslis wona), igi ver daadgenda mem-
Taobis mcenareebSi.
kvidrulobis diskretul bunebas (Tu ratom, amas mogvi-
anebiT SeityobT).
P formebi
(wminda xazis mSobliuri eqsperimentebis dawyebamde mendeli darwmunda imaSi,
formebi) rom cdisTvis SerCeuli mcenareebi WeSmaritad wminda
mewamuli
xazebi iyo. rodesac wminda xazis mcenare­ebs TviTdamt-
yvavilebi X verviT amravleben, maTi STamomavloba erTgvarovania.
TeTri yvavilebi
magaliTad, mewamuli yvavilebis mqone mcenare WeSmaritad
wminda xazisaa, Tu TviTdamtverviT miRebuli yvela Tes-
F1 Taoba lidan mxolod mewamulyvaviliani mcenare viTardeba.
(hibridebi)
ganvixiloT mendelis erT-erTi tipuri eqsperimenti.
mendeli jvaredinad mtveravda bardas ori kontrastuli
yvela mcenares hqonda niSnis (mag. mewamuli da TeTri yvavilebis) mqone jiSis
mewamuli yvavilebi mcenareebs (ix. suraTi 14.2). wminda xazis formebis amgvar
Sewyvilebas, anu Sejvarebas hibridizacias uwodeben.
wminda xazis mSobliur formebs P Taobas (mSoblebis Tao-
F2 Taoba
bas) miakuTvneben, maTi hibriduli STamomavloba ki F1 Tao­
baa (filial - laTin. `vaJiSvili”). F1 Taobis hibridebs TviT-
damtverviT amravleben da isini iZlevian F2 Taobas (meore
Taobas). Cveulebriv, mendeli ikvlevda niSan-Tvisebebis
gamovlenas P mSobliur formebSi, F1 da F2 TaobaSi. mxolod
F1 TaobiT rom Semofargluliyo, igi ver SeZlebda mem-
kvidrulobis fundamenturi suraTis daxatvas. F2 Taobis
Sedegebi F2 TaobaSi gamoCnda orive niSnis – rogorc
mewamulyvaviliani, ise TeTryvaviliani mcenareTa mimarT raodenobrivi analizis meTodis gamoy-
mce­nareebi. mendelma mis mier Catarebul cdebSi miiRo 705 mewamuli eneba iyo swored mendelis warmatebis sawindari, ramac
da 224 TeTri yvavilis mqone mcenareebi, romelTa Tanafardoba iyo
daaxloebiT 3 mewamuli: 1 TeTri.
mas SesaZlebloba misca, aRmoeCina memkvidrulobis ori
ZiriTadi kanoni. isini dRes daTiSvis da genTa damoukide-
blad ganawilebis kanonebis saxelwodebiTaa cnobili.

daTiSvis kanoni
lis warmomqmneli organo (mtvriana), ise kvercxujredis
warmomqmneli organo (butko). bunebaSi barda, Cveulebriv, niSan-TvisebaTa `Serwymuli memkvidreobis~ hipoTeza
TviTdamtverviT mravldeba: mtvrianadan gadmofantuli marTebuli rom yofiliyo, mewamuli da TeTryvaviliani
mtvris marcvlebi imave mcenaris butkoze xvdeba. mtvris mcenareebis Sejvarebis gziT miRebuli hibridebi Ria
marcvlis sperma anayofierebs kvercxujreds. jvaredini mewamuli feris yvavilebs gaikeTebdnen, kerZod, orive
damtvervis (sxvadasxva mcenareTa Sejvarebis) mizniT, men- mSoblis (Sualeduri) niSani gamovlindeboda. yuradReba
delma winaswar, mtvris marcvlebis warmoqmnamde moaci- miaqcieT im faqts, rom eqsperimentSi miRebul iqna sru-
la moumwifebeli mtvrianebi mcenareebs da sxva mcenari- liad gansxvavebuli Sedegi (ix. suraTi 14.2): F1 TaobaSi
dan aRebuli mtvris marcvlebiT damtvera kastrirebuli yvela mcenares hqonda zustad iseTive mewamuli yvavile-
yvavilebi (suraTi 14.2). yoveli warmoqmnili zigotidan bi, rogorc erT-erTi mSoblis formas. ra daemarTa TeT-
mogvianebiT ganviTarda mcenaris Canasaxi, romelic ryvaviliani mcenaris niSans? is rom dakarguliyo, maSin F1
bardis TeslSi iyo moTavsebuli. vinaidan mendelma zus- Taobis mcenareebi F2 TaobaSi mxolod mewamulyvaviliani
tad icoda, Tu rodis mimdinareobda TviTdamtverva da formebis warmoqmnas SeZlebdnen; magram rodesac mendel-
rodis iyo sruliad gamoricxuli jvaredini damtvervis ma TviTdamtverviT gaamravla hibriduli mcenareebi da
SesaZlebloba, mas yovelTvis SeeZlo axalwarmoqmnili daTesa maTi Tesli, F2 TaobaSi xelaxla iCina Tavi TeTry-
hibriduli Teslis mSobliuri formebis identificireba. vavilianobis niSanma.

300
faqtori ver gamovlinda F1 Taobis
cxrili 14.1   F1 Taobis hibridTa mendeliseuli hibridebSi da ratom gamovlinda
Sejvarebis Sedegebi Svid wyvil niSan-Tvisebaze mxolod yvavilis mewamuli Seferi-
lobis niSani. Tu mendeliseul ter-
dakvirvebisas minologias gamoviyenebT, yvavilis
mewamuli Seferiloba aris dominan-
F2 Taoba
niSan-Tviseba dominanturi X recesiuli dominanturi: Sefardeba turi, xolo TeTri Seferiloba –
niSani niSani
recesiuli recesiuli niSan-Tviseba. F2 TaobaSi
yvavilis
Seferiloba
TeTryvaviliani mcenareebis xelax-
ali gamovlena imis dadasturebaa,
rom F1 Taobis mcenareTa hibridebi
or memkvidrul faqtors floben.
mewamuli TeTri
am pirobebSi ar xdeba recesiuli
yvavilis
mdebareoba niSan-Tvisebis ganmsazRvreli mem-
kvidruli faqtoris ganzaveba me-
wamuli yvavilis faqtoriT.
memkvidrulobis msgavsi su-
raTi naxa mendelma kidev eqvs sxva
gverdiTi kenwruli
niSanze dakvirvebisas. TiToeuli
Teslis
Seferiloba maTgani warmodgenili iyo ori
gansxvavebuli variantiT (cxrili
14.1). magaliTad, bardis mSobli-
yviTeli mwvane uri mcenareebi ike­Tebdnen gluv an
Teslis danaoWebul Tesls.
forma
rodesac mendelma erTma-
neTTan Seajvara ori WeSmaritad
mrgvali danaoWebuli
wminda jiSis mcenare, F1 Taobis
nayofis (Wotis)
forma
yvela hibridma ganiviTara gluvi
Teslebi (gluvTeslianoba domi-
nanturi niSan-Tvisebaa); F1 TaobaSi
Seberili
Teslebis 75% iyo gluvi, xolo 25%
daCutuli
_ danaoWebuli, Tanafardoba ki
nayofis (Wotis) – 3 : 1, rogorc es me-14.3 suraTzea
Seferiloba
naCvenebi. axla ki Tvali mivadevnoT,
Tu rogor mivida mendeli sakuTar
eqsperimentul Sedegebze dayrdno-
mwvane yviTeli
biT daTiSvis kanonis aRmoCenamde.
Reros Cvens msjelobaSi gamoviyenebT Ta-
sigrZe
namedrove terminebs im terminolo-
giis sanacvlod, romelTac iyenebda
mendeli (magaliTad, Cven mendeli-
seuli `memkvidruli faqtoris~
maRali juja nacvlad vixmarT termins `geni”).

mendelis modeli
mendelma didZali eqsperimentuli masala gaanaliza; mendelma miRebuli Sedegis asa­
amasTan, igi udidesi sizustiT aRricxavda Sedegebs: F2 x­snelad wamoayena hi­poTeza, anu modeli da ganmarta 3 : 1
Taobis mcenareTagan 705-s hqonda mewamuli, 204-s ki – daTiSva F2 TaobaSi. bardaze Catarebul eqsperimentebSi
TeTri Seferilobis yvavilebi. am monacemebis Tanaxmad, igi yovelTvis iRebda daTiSvas msgavsi TanafardobiT. aq
mewamuli da TeTryvavilian mcenareTa Tanafardoba iyo Cven aRvwerT aRniSnuli modelis Semadgenel oTx konce-
daaxloebiT 3 : 1 (suraTi 14.3). mendeli Seudga imis garkve- fcias, romelTagan meoTxe daTiSvis kanons warmoadgens.
vas, Tu ratom moxda, rom TeTryvavilianobis memkvidruli pirveli, memkvidruli ni­San-Tvisebebis cvalebado­
ba genebis alternatiuli for­mebis arsebobiT aixsne-

301
via konkretul qromosomaSi. dnm
yvavilis mewamuli feris ganmsazRvrel aleli
SeiZleba varirebdes am lokusSi –
hqondes nukleotidebis gansxvave-
buli Tanamimdevrobebi da aqedan
gamomdinare, atarebdes sxvadasxva
informacias. mewamulyvaviliano-
homologiuri bis da TeTryvavilianobis alelebi
yvavilis feris ganmsazRvreli genis lokusi qromosomebis
wyvili dnm-is ori saxesxvaobaa, romlebic
SeiZleba iyos mcenare bardis qro-
mosomebSi, yvavilis feris ganmsaz-
Rvrel lokusSi.
meore, yoveli organizmi mem­
yvavilis TeTri feris ganmsazRvreli aleli kvidrulad iRebs or alels konkre-
tuli damaxasiaTebeli niSnisTvis,
SS suraTi 14.4  alelebi, genis alternatuli saxesxvaobebi. somatur ujreds aqvs TiTo-TiTos calkeuli mSoblis-
yoveli qromosomis ori asli (romlebic qmnian homologiur wyvils) da, Sesabamisad, yoveli
genis ori aleli, romlebic SeiZleba iyos identuri an gansxvavebuli. suraTze gamosaxulia gan. aucilebelia aRiniSnos, rom
bardas F1 hibridis qromosomebis erTi homologiuri wyvili. qromosoma, romelic Seicavs mendeli ise mivida aRniSnul daskv-
mewamuli feris ganmsazRvrel alels, erTi mSoblisgan aris miRebuli, TeTri feris ganmsaz- namde, rom araferi icoda qromo-
Rvreli alelis Semcveli qromosoma ki – meore mSoblisgan.

ba. ma­ga­liTad, geni, romelic wminda xazis mcenaris TiToeul mSobliur


gan_sazRvravs yvavilis fers
formas aqvs identuri alelebi,PP PP an pp. P Taoba
mcenare bardaSi, gvxvdeba ori
formiT: erTi iwvevs mewamuli garegnuli niSnebi: mewamuli TeTri
yvavilebi yvavilebi
yvavilebis, meore ki – TeTri gametebidan (gamosaxulia wreebiT)
TiToeuli Seicavs yvavilis feris genetikuri Sedgeniloba: PP pp
yvavilebis ganviTarebas. genis ganmsazRvreli genis TiTo alels. aq ganx-
aseT alternatiul saxesxvao- ilul SemTxvevaSi, erTi mSoblis yoveli gametebi
gameta erT da imave alels Seicavs.
bebs alelebs uwodeben. dRes
Cven ukve SegviZlia es koncef-
cia davukavSiroT qromosomebs
da dnm-s. rogorc amas me-13
mSobelTa gametebis Serwymis Sedegad
TavSi aRvniSnavdiT, calkeul miRebul F1 hibrids aqvs alelTa kombina-
gens gansazRvruli lokusi uka- cia Pp. radgan yvavilis mewamuli feris F1 Taoba
ganmsazRvreli aleli dominanturia,
yvela hybrids eqneba mewamuli yvavilebi.
garegnuli niSnebi: mewamuli
yvavilebi
hibriduli mcenaris mier gametebis pro-
ducirebisas, es ori aleli dacalkev- genetikuri Sedgeniloba: Pp
XX suraTi 14.5  mendeliseuli deba gametebis naxevari miiRebs P alels,
daTiSvis kanoni. diagramaze meore naxevari ki _ p-s. gametebi
naCvenebia me-14.3 suraTze war-
modgenili Taobebis genetikuri
Sedgeniloba, ilustrirebulia
erTi genis alelebis memkvidru-
lobis mendeliseuli modeli. F11sperma
TiToeul mcenares aqvs yvavilis
feris makontrolebeli genis ori es kvadrati, igive penetis cxrili,
aleli, TiTo-TiTo calkeuli gamosaxavs alelebis yvela SesaZlo
mSoblisgan. penetis cxrilis kombinacias STamomavlobaSi, romelic F2 Taoba
miiReba F1 x F1 F(Pp x Pp) Sejvarebis
Sesadgenad, kvadratis erT mxares Sedegad. TiToeuli ujra warmoadgens
Camoiwereba mdedrobiTi gametis ganayofierebis Tanabrad SesaZlebel
yvela SesaZlo varianti, meore produqts. magaliTad, qveda marcxena F1 kvercxujredi
mxares ki, gawvriv – mamrobiT ujra Seesabameba p kvercxujredis p
gametaTa variantebi. ujrebi See- spermiiT ganayofierebis genetikuri
sabameba STamomavlobas, romelic kombinaciis produqts.
miiReba mamrobiTi da mdedrobiTi
gametebis yvela SesaZlo kombina-
ciiT Serwymis Sedegad.
gametaTa SemTxveviTi kombinaciebiT
mendelma F2 TaobaSi miiRo daTiSva 3 : 1.

302
somebis rolis Sesaxeb. me-13 Tavis Sinaarsidan gavixsenoT, recesiuli niSnisTvis ki – patara asoebi: Cvens magaliT-
rom diploiduri organizmis TiToeul somatur ujreds Si P Seesabameba mewamul, p ki – TeTri feris yvavilis
aqvs orive mSoblisgan miRebul qromosomaTa ori nakrebi. ganmsazRvrel alels.
amrigad, genetikuri lokusi diploidur ujredSi or ca- kidev ismis kiTxva: rogori iqneba hibridebis F2 Taoba-
lad aris warmodgenili. garkveul lokusSi mdebare ori Si garegnuli niSan-Tvisebebi? mcenareTa erTma meoTxedma
aleli SesaZloa erTmaneTis identuri iyos, rogorc es memkvidreobiT miiRo ori mewamuli feris ganmsazRvreli
aris mendeliseuli mSobliuri formebis WeSmaritad wmin- aleli da, cxadia, maT mewamuli Seferiloba eqneba; F2 Tao-
da xazebSi. alelebi SeiZleba kidevac gansxvavdebodnen bis naxevarma memkvidreobiT miiRo erTi mewamuli, xolo
erTmaneTisgan, rogorc amas pirveli Taobis hibridebSi meore – TeTri feris ganmsazRvreli aleli; maTi yvavile-
vxvdebiT (ix. suraTi 14.4). bic mewamuli feris, anu dominanturi niSnisa iqneba. da bo-
mesame, Tu erT da imave lokusis ori aleli gansxvavdeba los, F2 Taobis mcenareTa erTma meoTxedma memkvidreobiT
erTmaneTisgan, maTgan erTi, dominanturi aleli, gansaz- miiRo ori TeTryvavilianobis ganmsazRvreli aleli da
Rvravs organizmis garegnul niSnebs, xolo meore, rece­ maTSi moqmedebs recesiuli aleli. amrigad, mendeliseu-
siuli aleli, ver axdens ramdenadme gamoxatul gavlenas li modeli xsnis avtoris mier F2 TaobaSi miRebul niSan-
organizmis garegnul iersaxeze. amrigad, mendelis cdebSi TvisebaTa Tanafardobas – 3 : 1.
F1 Taobis mcenareebi mewamul yvavilebs ikeTebdnen, vinaid-
an am niSnis ganmsazRvreli aleli dominanturia, xolo Te- genetikuri leqsikoni
Tri yvavilebis ganmsazRvreli aleli – recesiuli.
im organizms, romelic flobs konkretuli niSnis ma-
meoTxe da ukanaskneli, dResdReobiT daTiSvis kan­
kontrolebeli genis alelTa erTnair wyvils, homozigo­
onis saxe­liT cnobili koncefciis Tanaxmad, memkvidruli
turs uwodeben. amis magaliTia mewamulyvavilebiani
niSnis ganmsazRvreli ori aleli gancalkevdeba (iTiSeba)
wminda xazis barda (PP). TeTryvaviliani bardac homozigo-
gametis formirebis procesSi da sxvadasxva gametaSi gan-
turia, oRond mas mxolod recesiuli alelebi (pp) aqvs.
Tavsdeba. amrigad, kvercxujredi da sperma organizmis
Tu dominantur homozigotebs SevajvarebT recesiul
somatur ujredebSi arsebuli ori alelidan mxolod erTs
homozigotebTan, rogorc es xdeba mSobliuri formebis
miiRebs. qromosomul terminologias Tu gamoviyenebT,
Sejvarebisas (ix. suraTi 14.5), yvela STamomavals (F1
ale­lebis daTiSva Seesabameba meiozSi homologiuri qro-
Taobis hibridebs) eqneba ori gansxvavebuli aleli – Pp.
mosomebis ganawilebas gametebSi (ix. suraTi 13.7). SeniS-
organizms, romelsac aqvs erTi genis ori gansxvavebuli
neT, rom Tu organizms garkveuli niSnis mixedviT aqvs
aleli, am genis mixedviT heterozigotuls uwodeben.
identuri alelebi, anu Tu igi WeSmaritad wminda xazia mo-
homozigotebisgan gansxvavebiT, heterozigotebi ar war-
cemuli niSnis mimarT, maSin yvela gametas erTnairi aleli
moadgenen wminda xazs, vinaidan warmoqmnian sxvadasxva
eqneba. rodesac organizms aqvs gansxvavebuli alelebi,
alelis Semcvel gametebs – magaliTad, P da p alelis Sem-
rogorc es gvxvdeba F1 hibridebSi, maSin gametebis 50% mi-
cvel gametebs suraT 14.5-ze gamosaxul F1 hibridebSi.
iRebs dominantur, 50% ki – recesiul alels.
Sedegad, F1 hibridebi TviTdamtverviT gamravlebisas
ismis kiTxva: xsnis Tu ara mendeliseuli daTiSvis mod-
iZlevian rogorc mewamul, ise TeTryvavilian STamomav-
eli mis mier warmoebuli mravalricxovani Sejvarebebis
lobas.
dros F2 TaobaSi miRebul Tanafardobas – 3 : 1? modelis
dominanturi da recesiuli alelebis gansxvavebuli
mixedviT, F1 individebSi yvavilis Seferilobis ganmsaz-
urTierTqmedebis gamo organizmis garegnuli niSnebi yov-
Rvreli alelebi gametebSi ise ganawildeba, rom gametaTa
elTvis ar gamoxatavs mis genetikur struqturas. amrigad,
naxevars mewamuli, meore naxevars ki – TeTryvavilianobis
Cven ganvasxvavebT organizmis fenotips, garegnul niSan-
aleli eqneba. TviTdamtvervis procesSi gametebi SemTx-
Tvisebebs da genotips, genetikur Sedgenilobas. suraTi
veviT erTdebian. yvavilis mewamuli Seferilobis alelis
14.6 ganmartavs am cnebebs. yuradReba miaqcieT im gare-
Semcveli kvercxujredi ganayofierebisas Tanabari al-
moebas, rom fenotipi Seexeba rigorc fiziologiur niSan-
baTobiT SeiZleba Sexvdes rogorc erTi, ise meore niSnis
Tvisebebs, ise uSualod garegnul (morfologiur) niS-
alelis matarebel spermas. igive iTqmis TeTryvaviliano-
nebs. magaliTad, cnobilia bardas iseTi jiSi, romelsac
bis alelis Semcvel kvercxujredzec. aqedan gamomdinare,
dakarguli aqvs TviTdamtvervis unari. es fiziologiuri
arsebobs spermisa da kvercxujredis Serwymis oTxi Sesa-
cvlileba fenotipuri niSania.
Zlo kombinacia.
suraT 14.5-ze gamosaxul penetis cxrilSi warmodge-
nilia monacemebi, romliTac SesaZlebelia cnobili gene-
gamaanalizebeli Sejvareba
tikuri struqturis mSobelTa Sejvarebis Sedegad miRe- davuSvaT, gvaqvs mewamulyvaviliani barda. yvavilis
bul STamomavlebSi winaswar ganisazRvros maTi aleluri Seferilobis mixedviT ver ganvsazRvravT, rogori geno-
struqtura. yuradReba miaqcieT im detals, rom dominan- tipisaa es mcenare – homozigoti Tu heterozigoti, vi-
turi niSnis aRniSvnisTvis gamoyenebulia asomTavruli, naidan erTsa da imave Sedegs iZleva rogorc PP, ise Pp

303
fenotipi genotipi damoukideblad
ganawilebis kanoni
mewamuli PP (homozigoturi) mendelma bardas gansxvavebuli jiSis
mcenareTa Sejvarebisa da maTi gamravle­
bis eqsperimentis safuZvelze daadgina
daTiSvis kanoni. igi calkeuli wyvili niS­
nis (magaliTad, yvavilis Seferilobis)
mewamuli Pp (heterozigotuli)
memkvidreobas akvirdeboda. pirveli Tao-
ba man miiRo wminda xazis mSoblebis Se-
jvarebiT. Sejvarebas, rodesac mSoblebi
erTi niSniT gansxvavdebian, monohibrid­
mewamuli Pp (heterozigotuli) uli ewodeba. pirveli Taobis hibridebi
heterozigotulia erTi niSnis mixedviT.
memkvidrulobis meore kanoni mendel-
ma or niSanze erTdrouli dakvirvebis
safuZvelze daadgina. magaliTad, mis mier
Seswavlili Svidi niSan-Tvisebidan men-
deli ors akvirdeboda – Teslis Seferi-
TeTri pp (homozigoturi)
lobasa da formas. bardis Tesli SeiZleba
iyos yviTeli an mwvane feris. amavdrou-
lad, is SeiZleba iyos gluvzedapiriani an
daTiSva 3 : 1 daTiSva 1 : 2 : 1 naoWiani. erTeuli niSnis memkvidruloba-
ze dakvirvebis Sedegebidan gamomdinare,
SS suraTi 14.6  fenotipi da genotipi. F2 Taobis mcenareTa dajgufeba yvavilis
Seferilobis fenotipuri niSnis mixedviT, iZleva tipur fenotipur daTiSvas 3 : mendelma gansazRvra, rom yviTeli feris
1. genitipis mixedviT ki, arsebobs mewamulyvavilian mcenareTa ori kategoria: PP Teslis ganmsazRvreli geni dominantu-
(homozigoturi) da Pp (heterozigotuli), romlebic iZlevian 1 : 2 : 1 genotipur ria (Y), xolo Teslis mwvane Seferilobis
daTiSvas.
aleli – recesiuli (r).
davuSvaT, erTmaneTs ujvareben bar­
dis or wminda xazis mSobels – yviTeli,
genotipi; magram Tu aseT mcenares TeTryvavilian bar-
mrgvali (YYRR) da mwvane, naoWiani (yyrr)
dasTan SevajvarebT, miRebuli STamomavlobis garegnuli
Teslebis mqone mcenareebs. am saxis Sejvarebas dihibrid­
niSnebiT SevZlebT davadginoT mewamulyvaviliani mSob-
uli ewodeba (rodesac mSobliuri formebi ori wyvili
liuri formis genotipi (suraTi 14.7).
niSniT gansxvavdebian erTmaneTisgan). F1 Taobis mcena-
vinaidan yvavilis TeTri Seferiloba recesiuli niSa-
reebi heterozigotuli iqneba orive niSnis mixedviT
nia, TeTryvaviliani mSobliuri forma iqneba homozigo-
(YyRr), magram gadaecema Tu ara mSoblebidan axal Taobas
turi (pp). Tu yvela STamomavals eqneba mewamuli yvavilebi,
es ori niSani (Teslis feri da forma) erT `kompleqtSi”?
maSin bunebrivia, rom meore mSobliuri forma homozigo-
sxvagvarad rom vTqvaT, darCeba Tu ara Y da R alelebi
turia dominanturi alelis mixedviT, radgan PP x pp Sejva-
yovelTvis erTad da gadaecemian Tu ara isini Taobidan
rebis Sedegad miRebul yvela STamomavals eqneba Pp geno-
Taobas SeWidulad? da kidev, memkvidreobs Tu ara Tes-
tipi. Tu STamomavlobaSi gamovlindeba orive fenotipis
lis feris da Teslis formis ganmsazRvreli niSnebi erT-
(mewamuli da TeTryvaviliani mcenareebi), maSin mewamuly-
maneTisgan damoukideblad? suraTi 14.8 ilustrirebul
vaviliani mSobliuri forma ueWvelad heterozigotulia.
pasuxs gvaZlevs, Tu rogoraa SesaZlebeli dihibriduli
PP x pp Sejvarebis Sedegad miRebul STamomavlobaSi feno-
SejvarebiT (F1 Taobis dihibridul formebs Soris Sejva-
tipuri daTiSva xdeba TanafardobiT 1 : 1. Sejvarebis iseT
rebiT) ganisazRvros – romelia swori am ori hipoTezidan.
formas, rodesac homozigot recesiul individs ujvareben
ucnobi genotipis dominanturi fenotipis mflobel orga- YyRr genotipis mqoneF1 Taobis mcenareebi amJRavneben
nizms, gamaanalizebel Sejvarebas uwodeben. es meTodi orive dominantur fenotips – Teslis yviTel Seferilo-
mendelis mieraa SemuSavebuli da amJamadac genetikosTaT- basa da mrgval formas, miuxedavad imisa, Tu rogoria pa-
vis kvlevis mniSvnelovan iaraRad rCeba. suxi zemoT dasmul kiTxvebze. am eqsperimentSi arsebiTia
pirveli Taobis hibridebis TviTdamtverviT meore Taobis

304
miReba. Tu hibridebma TavianTi alelebi imave kombinaciiT memkvidrulobis suraTi gacilebiT rTulia, vidre amas
unda gadascen Semdeg Taobas, rogori kombinaciac TviTon iTvaliswinebda damoukideblad ganawilebis kanoni. me-15
miiRes mSoblebisgan memkvidreobiT, maSin miiReba gam- TavSi Cven ganvixilavT memkvidrulobis aseT SemTxvevebs.
etebis mxolod ori klasi:YYR da yr. am hipiTezis mixedviT, garegnulad gamoxatuli yvela is niSan-Tviseba, romelsac
mosalodnelia, rom daTiSvaF2 TaobaSi iqneba Tanafardo- mendeli bardaSi swavlobda, kontrolirdeboda araho-
biT 3 : 1, iseTive, rogorc monohibriduli Sejvarebisas mologiur qromosomebSi ganTavsebuli genebiT. amgvarad,
iyo (ix. suraTi 14.8). SemTxveviTi faqtori didad daexmara mendels bardas maga­
alternatuli hipoTezis mixedviT, alelTa orive liTze miRebuli polihibriduli Sejvarebis Sedegebis
wyvili erTmaneTisgan damoukideblad daiTiSeba. sxva si- interpretaciaSi. yvela SemTxveva, romelsac winamdebare
tyvebiT rom vTqvaT, genebi gametebSi yvela SesaZlo ale- Tavis momdevno nawilSi ganvixilavT, sxvadasxva qromo-
luri kombinaciiTaa `Cawyobili~ ise, rom TiToeuli gam- somebSi lokalizebuli genebis memkvidreobas Seexeba.
eta yoveli genis TiTo alels flobs. Cvens mier ganxilul
SemTxvevaSi F1 Taobis mcenareebs erTnairi TanafardobiT
SeuZliaT warmoqmnan oTxi klasis gametebi: YR, Yr, yR da koncefcia testi 14.1
yr. Tu oTxive klasis spermebi da kvercxujredebi erT-
nairi albaTobiT Seerwymian erTmaneTs, maSin F2 TaobaSi
alelTa kombinaciebis 16 (4X4) Tanabrad SesaZlo varianti
miiReba, rogorc es suraT 14.8-is marjvena mxares moce- 1. mokled aRwereT, Tu rogor daadastura me-14.3
mul penetis cxrilSia naCvenebi. kombinaciaTa variantebi suraTze gamosaxuli eqsperimentis Sedegebma
oTx fenotipur kategorias qmnis TanafardobiT 9:3:3:1 mendelis diskretul niSan-TvisebaTa hipoTez-
(9 wili yviTeli-mrgvali: 3 wili mwvane-mrgvali: 3 wili is marTebuloba.
yviTeli-danaoWebuli: 1 wili mwvane-danaoWebuli). rode- 2. mcenare bardas, romelic heterozigotulia
sac mendelma daasrula eqsperimenti da daajgufa F2 Tao- Reroze yvavilTa ganlagebis da Reros sigrZis
bis warmomadgenlebi (anu, moaxdina maTi klasificireba), niSnebis (AaTt) mixedviT, TviTdamtverviT am-
miRebuli Sedegebi miaxloebuli aRmoCnda navaraudev ravleben. ganviTarebuli Teslebidan daTeses
9:3:3:1 TanafardobasTan, riTac dadasturda SemuSave- 400 cali. gansazRvreT, ramden mcenares eqneba
buli hipoTezis marTebuloba. am hipoTezis mixedviT, qondara, kenwrulad ganlagebuli yvavilebi?
calkeuli niSnis – Teslis feris an Teslis formis – mem- (ix. cxrili 14.1).
kvidreobiT gadacema sxva niSnebisagan damoukideblad
mimdinareobs.
mendelma bardaSi SerCeuli Svidive sakvlevi niSani sx-
vadasxva dihibridul kombinaciaSi gamoikvlia. meore Tao-
baSi yovelTvis iRebda fenotipur daTiSvas Tanafardo-
biT 9:3:3:1. yuradReba miaqcieT suraT 14.8-ze gamosaxul
detals: Tu miRebul Sedegs calkeuli wyvili niSnis koncefcia 14.2
mixedviT gaaanalizebT, fenotipuri daTiSva konkretuli
niSnisTvis iqneba 3 : 1 TanafardobiT; saxeldobr, Teslis mendeliseul memkvidrulobas
sami nawili aris yviTeli, xolo erTi – mwvane; sami nawili
mrgvalia, xolo erTi – naoWiani. amrigad, TiToeuli wyvi- albaTobis kanonebi ganageben
li niSani iseTive TanafardobiT iTiSeba, rogorc amas
adgili hqonda monohibriduli Sejvarebis SemTxvevaSi. mendelis daTiSvis da damoukideblad ganawilebis
mendelis mier Catarebuli dihibriduli Sejvareba genTa kanonebi SesabamisobaSia albaTobis imave kanonebTan, rom-
damoukideblad memkvidreobis kanonis saxelwodebiT lebsac agdebuli monetis, kamaTlis Tu dastidan amoRe-
cnobili kanonzomierebis safuZvels warmoadgens. aRniS- buli banqos SemTxvevebi eqvemdebareba. albaTobaTa mniS-
nuli kanonis mixedviT, formirebis procesSi gametebSi vnelobebi 0-dan 1-mde intervalSi meryeobs. albaTobis
alelTa konkretuli wyvili sxva wyvilebisgan damoukide- mniSvneloba iseTi SemTxvevisTvis, romelic aucileblad
blad nawildeba. moxdeba, 1-is tolia, xolo iseTi SemTxvevis albaToba, ro-
Tu ufro davakonkretebT, es kanoni mxolod iseT melic danamdvilebiT ar moxdeba – 0-ia. Tu iseT monetas
genebs (alelTa wyvilebs) Seexeba, romlebic sxvadasxva aviRebT, romlis rogorc Sublis, ise zurgis mxare erT-
qromosomebSi (arahomologiur qromosomebSi) arian lo- nairia, imis albaToba, rom agdebisas moneta ise daecema,
kalizebuli. genebi, romlebic erTsa da imave qromosomaSi rom Subli gamoCndes, 1-is toli iqneba, xolo imis albaTo-
erTmaneTTan axlos arian lokalizebuli, midrekilni ari- ba, rom zurgi gamoCndes – 0-is toli. Cveulebrivi monetis
an memkvidreobiT erTad gadaecnen momaval Taobebs. maTi SemTxvevaSi rogorc Sublis, ise zurgis gamoCenis alba-

305
14.7 kvlevis
aleli gametebSi sxva genebis alelebisgan damoukideblad
suraTi meTodi ganawildeba (damoukideblad ganawilebis kanoni). alba-
gamaaanalizebeli Tobebis ori umTavresi kanoni dagvexmareba ganvWvritoT
Sejvareba amgvar gametaTa Serwymis Sedegebi martivi monohibridu-
li Sejvarebisa da ufro rTuli Sejvarebis SemTxvevebSi.
gamoyeneba organizmi, romelic avlens dominantur
niSan-Tvisebas, magaliTad, mewamulyvavil-
iani barda, SeiZleba iyos dominanturi alelis mixedviT ho- monohibridul SejvarebaSi gamoyenebuli
mozigoturi an heterozigotuli. organizmis genotipis dad-
genis mizniT atareben gamaaanalizebel Sejvarebas.
gamravlebisa da dajamebis wesebi
meTodi gamaaanalizebeli Sejvarebisas, gaurk­ rogor ganvsazRvroT imis albaToba, rom ori an meti
veveli genotipis individebs ajvareben
damoukidebeli movlena erTdroulad moxdeba specifi-
gamoxatuli recesiuli niSnis mqone homozigotur individ- kuri kombinaciiT? magaliTad, rogoria albaToba imisa,
Tan (Cvens SemTxvevaSi, TeTryvavilian mcenaresTan). STamoma-
vlobis fenotipze dakvirvebis gziT SegviZlia ganvsazRvroT rom erTdroulad agdebuli orive moneta ise daecema,
mewamulyvaviliani mSobliuri formis genotipi. rom orive maTganze gamoCndeba Subli. gamravlebis wesis
mixedviT, am albaTobis gansazRvrisTvis erTi damoukide-
beli movlenis moxdenis albaToba (monetis davardna Sub-
liani gamosaxulebiT zemoT) mravldeba meore damoukide-
X
beli movlenis (monetis davardna Subliani gamosaxulebiT
dominanturi fenotipi recesiuli fenotipi qvemoT) xdomilebis albaTobaze. amrigad, gamravlebis
ucnobi genotipia Tu cnobili genotipi pp wesis mixedviT, albaToba imisa, rom orive moneta daecema
Pp?
Subliani gamosaxulebiT zemoT utoldeba 1/2 x 1/2=1/4-s.
igive SeiZleba davuSvaT monohibriduli Sejvarebis
Sedegi SemTxvevaSic (suraTi 14.9). mcenare bardaSi Teslis forma
memkvidruli maxasiaTebeli niSania da F1 Taobis mcenareTa
Sedegebi PP-is SemTxvevaSi Pp-is SemTxvevaSi
STamomavlobaSi yvela mcenares STamomavlobaSi mcenareTa genotipi aris Rr. heterozigotul mcenareSi alelebis ga-
eqneba mewamuli yvavilebi 1/2-s eqneba mewamuli da 1/2-s nawileba monetis agdebis magaliTis msgavsia: TiToeuli
eqneba TeTri yvavilebi
kvercxujredisTvis albaToba imisa, rom mas eqneba domi-
nanturi aleli (R) 1/2-is tolia da aseve 1/2-is tolia imis
albaTobac, rom kvercxujreds eqneba recesiuli ale-
li (r). igive iTqmis spermiebzec. imisTvis, rom F2 Taobis
mcenares hqondes danaoWebuli Tesli (recesiuli niSani),
kvercxujredic da spermac, romlebic Seerwymebian erT-
maneTs, unda flobdnen recesiul alels – r-s. imis alba-
Toba, rom gametaSi ganayofierebis Sedegad moxvdeba ori r
aleli, tolia ½1/2 (albaToba, rom kvercxujredi atarebs
r-s) x ½1/2 (albaToba, rom sperma atarebs r-s). amrigad, gam-
ravlebis wesis mixedviT, F2 mcenaris mier danaoWebul Tes-
lis ganiviTarebis (rr) albaToba 1/4-ia (ix. penetis cxrili
Toba ½1/2-is tolia. banqos SemTxvevaSi, sadac kompleqti
suraTze 14.9). amis msgavsad, albaToba, rom F2 mcenares
52 furcels moicavs, albaToba imisa, rom dastidan amovi-
Teslis formis ganmsazRvreli orive aleli iqneba domi-
RebT yvavis tuzs, 1/52-is tolia. nebismieri SemTxvevisT-
nanturi (RR), aseve 1/4-is tolia.
vis yvela SesaZlo Sedegis albaTobebi ikribeba, magram
imisTvis, rom cifrebiT gamovsaxoT, ramdenad me-
maTi jami arasodes aRemateba 1-s. banqos SemTxvevaSi al-
baToba imisa, rom amoviRebT nebismier karts garda yvavis tia albaToba imisa, rom monohibriduli Sejvarebisas F2
tuzisa, 51/52-is toli iqneba. mcenare iqneba heterozigotuli da ara homozigoturi,
monetaTa agdebis magaliTi albaTobis arsSi gas- Cven dagvWirdeba meore wesis (dajamebis wesis) gamoy-
arkvevad gacilebiT mosaxerxebelia. monetis yoveli ag- eneba. suraT 14.9-ze yuradReba miaqcieT im faqts, rom
debisas niSnis gamoCenis albaToba½1/2-is tolia. Sedegze dominanturi aleli SeiZleba `Seitanos~ kvercxujredma,
gavlenas ar axdens monetis wina agdebis Sedegebi. nebis- xolo recesiuli aleli Semovides spermiidan. dasaSve-
mier SemTxvevas Cven ganvixilavT rogorc damoukidebel bia Sebrunebuli variantic. es niSnavs, rom F1 gametebi
movlenas. monetis nebismieri agdeba, damoukideblad kombinireben da gadascemen axal Taobas Rr alelebs ori
imisa, zedized erT monetas avagdebT, Tu ramdenime mon- damoukidebeli da urTiergamomricxavi gziT: yvela het-
etas erTdroulad, damoukidebeli movlenaa; da msgavsad erozigot F2 hibrids dominanturi aleli miRebuli eqneba
monetis ori damoukideblad agdebisa, erTi genis ori kvercxujredidan an spermiidan, magram arc erT SemTx-

306
14.8
lia. meore variantis albaTobac,
suraTi rom mcenare recesiul alels
kiTxva: gadadian Tu ara Teslis feris da Teslis formis miiRebs kvercxujredidan,
ganmsazRvreli alelebi gametebSi SeWidulad (erTad) Tu xolo dominanturs spermidan –
agreTve 1/4-ia (ix. suraTi 14.9).
erTmaneTisagan damoukideblad?
dajamebis wesis gamoyenebiT Cven
cda Seajvares ori niSniT gansxvavebuli mcenareebi – erTs hqonda yviTeli daviangariSebT F2 heterozigo-
feris gluvi Teslebi, meores – mwvane da danaoWebuli. miiRes dihibrid-
tis albaTobas: 1/4¼+ 1/4 = 1/2.
uli F1 mcenareebi, romlebic orive niSnis mixedviT heterozigotuli iyvnen. maTi TviTdamt-
verviT miiRes F2 Taoba. ori hipoTeza or gansxvavebul fenotipur daTiSvas varaudobs. gaiT-
valiswineT, rom yviTeli feri (Y) da mrgvali forma (R) dominanturi niSnebia. kompleqsuri
PP mSobliuri formebi genetikuri amocanebis
gadawyveta albaTobis
gametebi kanonebiT
albaTobis kanonTa gamo­ye­ne-
biT aseve SesaZlebelia mrav­
F1 Taoba lo­biTi niSnebis momcvel (igi­
SeWidulad gada- damoukideblad ve polihibridul) SejvarebaTa
cemis hipoTeza gadacemis hipo- Sedegebis winaswari gansazRv­
Teza
rac. gaixseneT, rom TiToeu-
spermebi li ale­luri wyvili gametebis
kvercxujredebi
spermebi kvercx- formirebis procesSi erTmane-
ujredebi Tisgan damoukideblad iTiSeba
(damoukideblad ganawilebis ka­
noni). amrigad, dihibriduli an
F2 Taoba polihibriduli Sejvareba ori
(savaraudo an meti damoukidebeli da erT-
STamomav-
loba) droulad mimdinare monohibrid-
uli Sejvarebis ekvivalenturia.
Tu visargeblebT im codniT, ro-
melic ukve gvaqvs monohibridu-
li Sejvarebis sakiTxTa irgvliv,
fenotipuri daTiSva SevZlebT penetis cxrilis ga-
mouyenebladac ki ganvsazRvroT
F2 TaobaSi warmoqmnili specifi-
fenotipuri daTiSva
kuri genotipebis Sexvedris al-
Sedegi baToba.
fenotipuri daTiSva aris daaxloebiT 9: 3 : 3 : 1 ganvixiloT suraT 14.8-ze
mocemuli dihibriduli Sejva-
reba YyRr heterozigotebs So-
daskvna Sedegebi adasturebs alelTa damoukideblad ganawilebis hipoTezis
marTebulobas. Teslis ferisa da formis ganmsazRvreli alelebi
ris. Tavdapirvelad yuradRebas
erTmaneTisgan damoukideblad gadadis gametebSi. gavamaxvilebT Teslis Seferi-
lobis niSanze. Yy mcenareebis
monohibriduli Sejvarebisas
vevaSi orivedan. dajamebis wesis mixedviT, ori an meti STamomavlobaSi Y genotipis al-
urTierTgamomricxavi movlenis xdomilebis albaToba baToba 1/4-s utoldeba, Yy genotipis – 1/2-s, xolo yy geno-
gamoiTvleba calkeuli movlenis xdomilebis albaTobaTa tipis albaToba 1/4-ia. analogiuria genotipebis albaTo-
dajamebis gziT. baTa ganawileba Teslis formis niSnis SemTxvevaSi: 1/4 RR,
rogorc zemoT vnaxeT, gamravlebis wesi gvawvdis in- 1/2 Rr da 1/4 rr. viciT ra es albaTobebi, gamravlebis wesis
dividualuri albaTobebis mniSvnelobebs, romlebic gamoyenebiT martivad SegviZlia ganvsazRvroT F2 TaobaSi
Sem­deg unda dajamdes. magaliTad, imis albaToba, rom F2 TiToeuli genotipis Sexvedris albaToba. magaliTad, F2
heterozigoti mcenare dominantur alels miiRebs kver- TaobaSi YRR genotipis mcenaris albaToba tolia 1/4 X 1/4
cxujredidan, xolo recesiuls – spermiidan, ¼1/4-is to- = 1/16, rac suraT 14.8-ze Seesabameba penetis cxrilis zeda

307
mcire, samidan ori niSnis mixedviT?
Rr × Rr
sanam pasuxs gavcemdeT am kiTxvaze, CamovTvaloT STa­
alelebis segrega- alelebis segrega-
cia kvercxujre- cia spermaSi momavlobaSi mosalodneli yvela genotipi: ppyyRr, ppYyrr,
debSi Ppyyrr, PPyyrr, an ppyyrr. (radgan amocanis pirobaSi naT­
qvamia `sul mcire, ori niSnis mixedviT”, pasuxSi unda mi-
vaTvaloT bolo genotipic, romelic samive recesiul
sperma
fenotipur suraTs iZleva). amis Semdeg gamoviTvliT al-
baTobis mniSvnelobebs TiToeuli genotipisTvis, rom-
lis mocemac SeuZlia PpYyRr xPpyyrr Sejvarebas. amisTvis,
TiToeuli aleluri wyvilisTvis gamoTvlil individua-
lur albaTobebs gadavamravlebT erTmaneTze, rogorc es
gavakeTeT dihibriduli Sejvarebis SemTxvevaSi. yuradRe-
ba miaqcieT im garemoebas, rom iseTi Sejvarebis SemTxveva-
Si, romelic moicavs heterozigotul da homozigotur
kvercxuj alelur wyvilebs (magaliTad, Yy X yy), heterozigotul
redebi
individTa warmoSobis albaToba 1/2-ia da aseve 1/2-is to-
lia homozigoturi individebis warmoSobis albaTobac.
bolo etapze visargeblebT dajamebis wesiT da SevkrebT

ppyyRr 1/4 (pp -s albaToba) × 1/2(yy) × (Rr)= 1/16


ppYyrr 1/4 × 1/2 × 1/2 = 1/16
Ppyyrr 1/2 × 1/2 × 1/2 = 2/16
SS suraTi 14.9  alelTa segregacia da ganayofiereba – Sem­
TxveviTi movlenebi. rodesac heterozigoti ndividi (Rr) PPyyrr 1/4 × 1/2 × 1/2 = 1/16
warmoqmnis gametebs, alelebis segregaciis xasiaTi monetis
agdebas hgavs. Cven SegviZlia ganvsazRvroT nebismieri genotipis
ppyyrr 1/4 × 1/2 × 1/2 = 1/16
Sexvedris albaToba ori heterozigotis STamomavlobaSi, Tuki
erTmaneTze gadavamravlebT calkeul albaTobebs garkveuli sul mcire ori recesiuli niSnis albaToba = 1/16 an 1/8
alelis (Cvens SemTxvevaSi, R an r) matarebeli kvercxujredisa da
spermisTvis.
yvela im genotipis albaTobebs, romlebic gvaZlevs amoca-
marcxena ujras. ganvixiloT kidev erTi magaliTi. F2 Tao- nis pirobaSi Cadebul fenotipur suraTs (sul mcire, or
baSi YyRR genotipis Sexvedris albaToba aris 1/2 (Yy) X 1/4 recesiul niSans), rogorc es naCvenebia qvemoT.
penetis cxriliT sargeblobisgan gansxvavebiT, praq-
(RR) = 1/8. Tu suraT 14.8 -ze yuradRebiT daakvirdebiT pe-
tikuli gamocdilebis dagrovebasTan erTad naxavT, Tu
netis cxrilis marjvena mxa­res, naxavT, rom me-2 da me-16
ramdenad ufro swrafad SeiZleba genetikuri amocanis
ujrebi (1/8) Seesabameba YyRR genotips.
gadaWra albaTobis kanonebis gamoyenebiT.
vnaxoT, Tu rogor SeiZleba gamravlebis da dajamebis
mxolod genetikuri Sejvarebis monacemebis safuZ-
wesebis kombinirebiT gadavWraT mendeliseuli genetikis
velze SeuZlebelia STamomavlobaSi sxvadasxva genotipis
SedarebiT rTuli amocanebi. magaliTad, davuSvaT, rom
mqone individTa zusti ricxvis gansazRvra, magram al-
ajvarebT sami niSniT gansxvavebuli bardis or mSobliur
baTobis kanonebis gamoyeneba Sedegebis prognozirebis
formas. amrigad, atarebT trihibridul Sejvarebas: me-
SesaZleblobas gvaZlevs. Cveulebriv, rac ufro didia
wamuli yvavilis da yviTeli, mrgvali Teslis mqone mcena-
eqsperimentuli masala, miT metia praqtikuli Sedegebisa
res (samive niSniT heterozigots) ajvarebT mewamuli
da winaswar navaraudevi maCveneblebis Tanxvedra. men-
yvavilis, mwvane da danaoWebuli Teslis mqone bardasTan
delis mier Catarebul eqsperimentebSi individTa esoden
(heterozigotTan yvavilis feris mixedviT, magram danar-
didi ricxvis gamokvlevisa da aRricxvis mizezi gaxlavT
Ceni ori niSnis mixedviT homozigotur recesivTan). Tu
is, rom mecnieri kargad flobda albaTobis Teorias da
mendeliseuli simboloebiT visargeblebT, am Sejvarebis
acnobierebda memkvidruli niSnebis statistikur xasiaTs.
formula iqneba PpYyRr X Ppyyrr. savaraudod, STamomaval-
Ta ramdeni nawili gamoavlens recesiul fenotips, sul

308
14.2
netikas iseT memkvidrul SemTxvevebze, romlebic mendels
koncefcia testi ar Seuswavlia.

1. CC X Cc Sejvarebis Sedegad miRebul TaobaSi


mendeliseuli genetikis ganvrcobili
homozigoti dominantebis, homozigoti rece- varianti calkeuli genisaTvis
sivebis da heterozigotebis rogori Tanafar-
zogjer alelebi ar aris srulad dominanturi an sru-
dobaa mosalodneli?
lad recesiuli; zogierTi geni orze met alels flobs,
2. BbDd genotipis mflobeli individi Seujvares
zogjer ki erT gens mravlobiTi fenotipuri gamovlineba
BBDd genotipis organizms. davuSvaT, rom orive
aqvs. aseT SemTxvevebSi monogenuri niSnebis memkvidru-
geni damoukidebelad memkvidreobs. warmoid-
loba gansxvavdeba martivi mendeliseuli modelisgan. aq
gineT Sefasebis Sedegad miRebuli individebis
mogvyavs magaliTebi yoveli aseTi gansxvavebuli SemTx-
yvela SesaZlo genotipi. albaTobis kanonebis
vevisTvis.
gamoyenebiT gamoTvaleT calkeuli genotipis
warmoqmnis albaTuri sixSire.
3. meore punqtSi moyvanili magaliTis mixedviT
dominantobis speqtri
gamoTvaleT rogori albaTobiT gamovlindeba alelebs SeuZliaT erTmaneTis mimarT gamoavlinon
b da d alelebiT gansazRvruli ori recesiuli sxvadasxva xarisxis dominantoba an recesiuloba. Cven
niSnidan calkeuli? (pasuxi daasabuTeT) amas dominantobis speqtrs vuwodebT. speqtris erTi uki-
duresi gamovlineba nanaxia mendelis klasikuri Sejva-
pasuxebisaTvis ixileT danarTi A.
rebis cdebis F1 TaobaSi. F1 Taobis mcenareebi garegnulad
yovelTvis imeorebdnen erT-erTi mSoblis niSnebs erTi

14.3
alelis meore alelze sruli dominirebis gamo. aseT vi-
koncefcia TarebaSi SeuZlebelia heterozigotisa da dominanti ho-
mozigotis fenotipebis erTmaneTisgan garCeva.
speqtris meore ukiduresi gamovlineba aris orive
memkvidrulobis suraTi xSirad alelis kodominantoba. es niSnavs, rom orive aleli cal-
gacilebiT rTulia, vidre amas calke axdens gamoxatul efeqts fenotipze. magaliTad,
adamianSi MN sisxlis jgufi determinirebulia kodomi-
martivi mendeliseuli genetika nanturi alelebiT, romlebic gansazRvraven eriTroc-
itebis zedapirze ori specifikuri molekulis arsebo-
gulisxmobda bas. calkeuli genis lokusi, romlisTvisac SesaZlebelia
ori aleluri variantis arseboba, gansazRvravs sisxlis
me-20 saukuneSi genetikosebma mendeliseuli kanonebi jgufis fenotips. individebs, romlebic homozigoturi
ara marto mravalgvar organizmebze, aramed memkvidru- arian M alelis mixedviT (MM), sisxlis wiTel ujredebze
lobis ufro rTul SemTxvevebzec ganavrces, vidre es aqvT mxolod M molekulebi; N alelis mixedviT homozigo-
mendels hqonda aRwerili. saucxoo (amasTanave, iRbliani) tur individebs (NN) eriTrocitebis zedapirze mxolod
iyo mendelis arCevani dasakvirveblad mcenare bardis N molekulebi aqvT. magram M da N alelebis mixedviT het-
niSan-Tvisebebis SerCevisas. am niSnebs SedarebiT marti- erozigot individebs (MN) eriTrocitebis zedapirze
vi genetikuri safuZveli aRmoaCndaT: TiToeuli niSani, orive, M da N molekula aqvT. SeniSneT, rom MN fenotipi
romelsac mendeli ikvlevda, erTi geniT iyo determinire- ar aris Sualeduri M da N fenotipebs Soris. orive feno-
buli, romelsac mxolod ori aleli hqonda da erTi aleli tips, M da N-s, avlenen heterozigotebi, radgan maT sisx-
srulad dominirebda meoreze*. magram yvela memkvidruli lis ujredebSi arsebobs orive molekula.
niSani, TviT baRis bardaSic ki, ar akmayofilebs am piro- zogierTi niSnis ganmsazRvreli aleli dominantobis
bebs. genotipi-fenotipis urTierTdamokidebuleba iSvia- speqtris SuaSi xvdeba. aseT SemTxvevaSi F1 hibrids aqvs
Tad aris esoden martivi. miuxedavad amisa, es sruliadac fenotipi, romelsac ori mSobliuri formis fenotipebis
ar amcirebs mendeliseuli genetikis (mendelizmis) mniSvn- ramdenadme Sualeduri gamovlineba aqvs. es fenomeni,
elobas, vinaidan daTiSvis da damoukideblad ganawilebis romelsac oridan erT-erTi alelis arasrul dominire­
kanonebi moqmedeben memkvidrulobis ufro kompleqsur bas uwodeben, nanaxia mcenare devispiraSi. rodesac wiTe-
SemTxvevebSic. am TavSi Cven ganvavrcobT mendeliseul ge- lyvavila devispiras ajvareben TeTryvavila formasTan,

* arsebobs erTi gamonaklisi: genetikosebma daadgines, rom mendelis mier Seswavlili erT-erTi niSani – Reroze yvavilis gan-
lageba, faqtobrivad, ori geniTaa determinirebuli.

309
vardisferyvavilian mcenareebSi wiTelyvavilianobis
PP mSobliuri da TeTryvavilianobis ganmsazRvreli alelebis ganawile-
formebi ba gametebSi adasturebs mosazrebas, rom yvavilis Seferi-
lobis ganmsazRvreli alelebi memkvidruli faqtorebia,
wiTeli TeTri romlebic hibridebSi inarCuneben individualobas, rac
CR CR CW CW niSnavs, rom memkvidruloba diskretulia.

dominantobasa da fenotips Soris


damokidebuleba
Cven ukve vnaxeT, rom or alels Soris urTierTo-
vardisferi
PF1 mSobliuri ba SeiZleba gamovlindes erTi alelis meoreze sruli
CW CW
formebi dominirebis, arasruli dominirebis an alelTa kodomini-
rebis saxiT. unda davixsomoT, rom arasworia, vuwodoT
alels dominanturi imis gamo, rom is garkveuli xarisxiT
Trgunavs recesiul alels. gaixseneT, rom aleli sxva
gametebi araferia, Tu ara genis nukleotiduri Tanamimdevrobebis
saxesxvaoba. rodesac heterozigotaSi dominanturi ale-
li recesiul alelTan erTad arsebobs, isini, faqtiurad,
ar urTierTqmedeben. dominanturobis Tu recesiulobis
kvercx- spermebi faqtoris amuSaveba sadRac sxvagan, genotipidan fenotip-
ujredebi
PF2 mSobliuri isken mimaval gzaze xdeba.
formebi dominantobasa da fenotips Soris damokidebulebis
ilustrirebisTvis visargebloT mendeliseuli niSnebiT:
mrgvali da naoWiani formis bardis Teslis magaliTiT.
dominanturi aleli (mrgvalTeslianoba) kodirebs iseTi
fermentis sinTezs, romelic xels uwyobs Saqris saxame-
blad gardaqmnas TeslSi. recesiuli (danaoWebuli Tes-
lebis ganmsazRvreli) aleli kodirebs am fermentis de-
SS suraTi 14.10  arasruli dominireba devispiras magaliTze.
rodesac wiTel devispiras ajvareben TeTrTan, F1 hibridebs aqvT feqtur formas. amrigad, recesiuli homozigotis TeslSi
vardisferi yvavilebi. alelebis ganawilebas F1 Taobis mcenareTa grovdeba Saqari, radgan ar xdeba misi gardaqmna saxame-
gametebSi Sedegad mosdevs F2 TaobaSi 1:2:1 daTiSva rogorc geno-
blad. Teslis ganviTarebasTan erTad, Saqris maRali kon-
tipis, ise fenotipis mixedviT. indeqsis xarisxi yvavilis feris
ganmsazRvrel alels aRniSnavs, magaliTad, CR wiTels, CW –ki centracia iwvevs wylis osmosuri wnevis momatebas da
yvavilis TeTr fers gansazRvravs. Tesli ijirjveba. Semdeg, rodesac momwifebuli Tesli
gamoSreba, es iwvevs mis danaoWebas. amis sapirispirod, Tu
arsebobs dominanturi aleli, xdeba Saqris gardaqmna sax-
yvela F1 hibrids aqvs vardisferi yvavilebi (suraTi 14.10). ameblad, ris gamoc, dominant homozigotebs da hetero-
amgvari, mesame tipis fenotipi gamowveulia imiT, rom het- zigotebsac aqvT erTnairi fenotipi _ mrgvali Tesli.
erozigotebi Seicaven nakleb wiTel pigments, vidre wi- Tu ufro yuradRebiT davakvirdebiT dominantobasa
Teli homozigotebi (es SemTxveva ar hgavs mendeliseul da fenotips Soris damokidebulebas, gasaocar faqts aR-
bardis SemTxvevas, sadac Pp heterozigotebi Seicaven movaCenT: nebismieri niSnisTvis alelebis dominanturoba-
yvavilebSi mewamuli feris pigmentis sakmaris raodenobas recesiulobis urTierTdamokidebulebas gan­sazRv­ravs is,
imisTvis, rom yvavili SeferilobiT ar ganirCeodes sxva Tu ra doneze vikvlevT fenotips. amis ilustrirebisTvis
mcenareTa yvavilebisgan). moviyvanT adamianis erT-erTi memkvidruli paTologiis –
erTi SexedviT, erT-erTi alelis arasruli domini- Tei-saqsis daavadebis magaliTs. am daavadebis mqone Cvili
reba TiTqos niSanTa `Serwymuli memkvidreobis~ hipoTez- bavSvis Tavis tvinSi darRveulia zogierTi lipidis metab-
is erTgvari dasabuTebaa. am hipoTezis mixedviT, wiTeli olizmi ZiriTadi fermentis disfunqciis an funqciis moS-
an TeTri niSnebis aRdgena arasodes moxdeboda vardis- lis gamo. Tavis tvinSi lipidebis dagrovebis paralelu-
feryvaviliani hibrididan. sinamdvileSi ki, F1 hibridebis rad, axalSobils ewyeba epilefsuri Setevebi; viTardeba
urTierTSejvarebiT F2 TaobaSi miiReba fenotipuri Tana- sibrmave, motoruli da mentaluri aqtivobis degeneracia.
fardoba – 1 wili – wiTeli: 2 wili – vardisferi: 1 wili daavadebuli bavSvi ramdenime weliwadSi iRupeba.
– TeTri. (vinaidan heterozigotebs gansxvavebuli feno- avadmyofoba mxolod im bavSvebs uviTardebaT, ro­
tipi aqvT, F2 TaobaSi genotipur da fenotipur daTiSvaTa melTac aqvT Tei-saqsis alelTa ori asli (anu arian ho-
Tanafardobebi erTnairia – 1 : 2 : 1). mozigoturi). amgvarad, organizmis doneze Tei-saqsis

310
14.2 mravlobiTi alelebiT
alelebi recesiulia; magram lipidis metabolizmSi mo­
nawile ferments heterozigotul individSi axasiaTebs cxrili
efeqtis Sualeduri gamovlineba normaluri alelis determinirebuli sisxlis ABO jgufebi.
matarebel homozigot da Tei-saqsiT daavadebuli indi-
videbis fenotips Soris. bioqimiur doneze Sualeduri genotipi fenotipi eriTrocitebi
fenotipi erT-erTi alelis arasruli dominirebisTvisaa (sisxlis jgufi)
damaxasiaTebeli. sabednierod, heterozigotuli mdgo-
mareoba ar iwvevs daavadebis simptomebis gamovlinebas,
radganac sanaxevrod ganxorcielebuli normaluri fer- IA IA an IA i A
mentuli aqtivoba sakmarisia Tavis tvinSi lipidebis dag-
rovebis Tavidan asacileblad.
Tuki analizs sxva doneze gadavitanT, davinaxavT,
rom heterozigoti individebi Tanabari odenobiT gamoi- IB IB an IB i A
muSaveben fermentis normalur da defeqtur molekulebs.
amrigad, molekulur doneze normaluri da Tei-saqsis
alelebi kodominanturi arian. rogorc xedavT, alelebis
erTmaneTis mimarT sruli dominantoba, arasrul dominan- I A I B AB
toba Tu kodominantoba damokidebuli yofila imaze, Tu
romel fenotipur niSans vixilavT.
ii O
dominanturi alelebis sixSire
miuxedavad imisa, rom Tqven SeiZleba migaCndeT, rom
garkveuli niSnis ganmsazRvreli dominanturi aleli
ufro metad aris gavrcelebuli populaciaSi, vidre misi
Sesatyvisi recesiuli aleli, es yovelTvis marTebuli ar
ganapirobebs sisxlis wiTel ujredebze A da B naxSirw-
aris. magaliTad, amerikis SeerTebul StatebSi yoveli 400
ylebis mimagrebas. fermenti, romelsac IA aleli kodi-
axalSobilidan erTs fexze zedmeti TiTi aqvs. es darRveva
rebs, gansazRvravs A naxSirwylis arsebobas ujredebis
polidaqtiliis saxelwodebiTaa cnobili. polidaqtiliis
zedapirze, maSin, rodesac IB aleli gansazRvravs B nax-
gamomwvevi aleli dominantobs ufro gavrcelebuli niS-
Sirwylis ganTavsebas ujredebis zedapirze. fermenti,
nis _ kidurebis xuTTiTianobis ganmsazRvrel alelze.
romelsac I aleli kodirebs, ar gansazRvravs arc A da arc
sxva sityvebiT rom vTqvaT, yoveli 400 adamianidan 399
B naxSirwylis arsebobas. vinaidan yoveli adamiani atarebs
warmoadgens am niSnis mixedviT recesiul homozigots. mo-
niSnis or alels, genotipTa eqvsi klasi formirdeba, rom-
saxleobaSi recesiuli aleli gacilebiT xSiria dominan-
lebic oTxi saxis fenotipiT vlindeba (ix. cxrili 14.2).
tur alelTan SedarebiT. 23-e TavSi Tqven SeityobT, Tu ra
orive aleli – IA da IB, dominanturia I alelis mimarT. am-
gavlenas axdens bunebrivi gadarCeva populaciaSi alelTa
rigad, IAIB da IAi individebs aqvT A jgufis sisxli da
sixSiris Tanafardobaze.
IBIB da IBi individebs aqvT B jgufis sisxli. recesiul ho-
mozigotebs ii-s aqvT 0 sisxli, vinaidan maTi sisxlis er-
mravlobiTi alelebi iTrocitebs ar gaaCniaT arc A da arc B naxSirwyali. IA
niSnebs, romelTac mendeli bardaSi swavlobda, mx- da IB alelebi kodominanturia; orive maTgani vlindeba
olod ori aleli gansazRvravda, magram populaciaSi heterozigotul IAIB fenotipSi, romelsac aqvs AB jgu-
genebis umetesoba, faqtobrivad, orze meti aleluri fis sisxli.
formiT arsebobs. magaliTad, adamianis sisxlis ABO sisxlis jgufebis SeTavsebulobas gadamwyveti mniS-
sistema erTi genis sami aleliT aris determinirebuli. vneloba aqvs sisxlis usafrTxo transfuziisTvis. mag-
arsebobs am niSnis oTxi SesaZlo fenotipi: adamians Sei- aliTad, Tuki individs, romelsac aqvs A jgufis sisxli,
Zleba hqondes A, B, AB an 0 jgufis sisxli. es simboloebi gadausxamen B jgufis mqone donoris sisxls, recipientis
Seesabameba or naxSirwyals – A-s da B-s, romlebic SeiZle- imunuri sistema amoicnobs `ucxo~ B nivTierebas donoris
ba arsebobdes sisxlis wiTeli ujredebis zedapirze. indi- sisxlis ujredebze da Seutevs mas. aseTi reaqcia gamoi-
vidis sisxlis ujredebs SeiZleba hqondeT A naxSirwyali wvevs gadasxmuli sisxlis ujredebis Sejgufebas, rasac
(A tipis sisxli), B naxSirwyali (B tipis sisxli), orive nax- SesaZloa recipientis sikvdili mohyves (ix. 43-e Tavi).
Sirwyali (AB tipis) an arcerTi maTgani (0 tipis sisxli),
rogorc es sqematurad aris warmodgenili cxrilSi 14.2. pleiotropia
sisxlis oTx jgufs gansazRvravs im fermentis (I) gan-
aqamde Cven iseTi kuTxiT ganvixilavdiT mendeliseul
sxvavebuli alelebis sxvadasxva kombinaciebi, romlebic

311
memkvidrulobas, TiTqos erTi genis moqmedeba mxolod
erT fenotipur niSans gansazRvravda; magram genebis
umetesobas axasiaTebs mravlobiTi fenotipuri efeqti,
movlena, romelsac pleiotropias uwodeben (berZn. plei-
on – meti). magaliTad, pleiotropuli alelebi ganapi-
robeben mravlobiT simptomebs, romlebic adamianis bevr
memkvidrul daavadebas ukavSirdeba. aseTebia: kisturi
fibrozi da namglisebrujrediani daavadeba, romlebsac
qvemoT, amave TavSi ganvixilavT.
Tuki gavecnobiT im rTul molekulur da ujredul
meqanizmebs, romlebic safuZvlad udevs organizmis gan-
viTarebas da masSi mimdinare fiziologiur procesebs,
ucnaurad aRar mogveCveneba is faqti, rom konkretul gens
SeuZlia organizmis mTel rig niSnebze moaxdinos gavlena.

mendeliseuli genetikis ganvrcobili


varianti ori an meti genisaTvis
dominanturi kavSirebi mravlobiTi alelebi da ple­
iotropia mxedvelobaSi misaRebia im SemTxvevaSi, ro­desac
vsaubrobT calkeuli genis alelTa efeqtze. aq ganvixi-
lavT or SemTxvevas, romlis drosac garkveuli niSnis
fenotips ori an meti genis moqmedeba ganapirobebs.

epistazi
epistazis (berZn. `gaCereba”) SemTxvevaSi erTi loku- S S suraTi 14.11  epistazis magaliTi. penetis cxrilSi moce-
mulia BbCc genotipis mqone ori Savi Tagvis Sejvarebis Sedegad
sis erTi geni cvlis meore lokusis genis fenotipur miRebuli Taobis genotipebi da fenotipebi. C/c geni, romelic
eqspresias. qvemoT moyvanili magaliTi dagvexmareba am epistatikuria B/b genis mimarT, akontrolebs bewvis nebismieri
sakiTxis ukeT gagebaSi. TagvebSi bewvis Savi Seferiloba pigmentis gamovlineba-gamouvlineblobas.
dominirebs ruxze (bevr sxva ZuZumwovara cxovelSic Savi
bewvi dominirebs mura yavisferze). am niSnis ganmsazRvre- bridebis Sejvarebas, sadac tipuri mendeliseuli cdebis
li ori aleli B da b simboloebiT aRvniSnoT. ruxi bewvis msgavsad, daTiSva 9:3:3:1 TanafardobiT xdeba. F2 Taobis
mqone Tagvs eqneba bb genotipi. sinamdvileSi am alele- genotipebis gamosaxvisTvis SegviZlia visargebloT pe-
biT determinirebuli niSnebis gamovlena sulac ar aris netis cxriliT (suraTi 14.11). epistazis Sedegad F2 Tao-
ase martivi: TagvebSi arsebobs kidev sxva geni, romelic baSi fenotipebis Tanafardoba iqneba 9 Savi : 3 yavisferi :
gansazRvravs, moxdes Tu ara pigmentis dagroveba bewvSi 4 (3+1) TeTri. epistazis sxva SemTxvevebi sxvadasxva Tana-
(anu hqondes Tu ara cxovels Seferili bewvi). feris ar- fardobas iZlevian, magram yvela maTgani aris 9:3:3:1-is
sebobis ganmsazRvreli dominanturi aleli, romelsac modificirebuli varianti.
C simboloTi aRvniSnavT, ganapirobebs erT-erTi (Savi an
yavisferi) pigmentis dagrovebas bewvSi imaze damokide- poligenuri memkvidruloba
bulebiT, Tu rogoria genotipi pirvel lokusSi; magram
mendeli swavlobda iseT niSnebs, romlebic SeiZleba
Tu Tagvi recesivi homozigotia meore lokusis mixedviT
klasificirdes, rogorc niSnebi, romelTagan erT-erTi
(cc), maSin misi safarveli iqneba TeTri (albinosi), miuxeda-
fenotipurad gamovlindeba. ase magaliTad, yvavilis me-
vad misi genotipisa Savi/yavisferi Seferilobis ganmsaz-
wamuli da TeTri Seferiloba; magram bevri niSnisTvis,
Rvrel lokusSi. am SemTxvevaSi amboben, rom pigmentis
magaliTad, adamianis kanis feris an simaRlis ganmsaz-
dagrovebis geni epistatikuria im genis mimarT, romelic
Rvreli niSnebisTvis, aseTi klasificireba SeuZlebelia,
Sav an yavisfer pigments kodirebs.
radganac isini populaciaSi sxvadasxva xarisxiT vlinde-
ras unda movelodeT, Tu erTmaneTTan SevajvarebT
bian (maT axasiaTebT xarisxobrivi variabeloba). aseT
orive genis mixedviT heterozigot Savi feris Tagvebs
niSnebs raodenobriv niSnebs uwodeben. raodenobrivi
(BbCc)? miuxedavad imisa, rom orive es geni erTsa da imave
niSnebi, Cveulebriv, poligenur memkvidrulobas _
fenotipur niSanze (bewvis Seferilobaze) moqmedeben,
erT fenotipur niSanze ori an meti genis aditiur efeqts
isini damoukidebeli ganawilebis kanons eqvemdebarebian.
gamoxataven (es efeqti pleiotropiis sapirispiro movle-
amrigad, aRniSnuli eqsperimenti warmoadgens F1 dihi-
naa, romlis drosac erTi geni ramdenime fenotipur niSan-

312
ze moqmedebs).
magaliTisTvis, arsebobs ara erTi eqsperimentuli
mtkicebuleba, rom adamianSi kanis pigmentacia kontrol- AaBbCc AaBbCc
deba sul mcire, sami svadasxva geniT (savaraudod metiT-
ac, magram simartivisTvis Cven mxolod sams davakvirdeb-
iT). ganvixiloT sami geni, romlis kanis muqi Seferilobis
ganmsazRvreli alelebi (A, B an C) TiTo `erTeuls~ umate-
aabbcc Aabbcc AaBbcc AaBbCc AABbCc AABBCc AABBCC
ben kanis muqi Seferilobis fenotips da amasTan, arasru-
lad dominireben sxva alelebze (a, b an c-ze). ABBCC geno- 20/64
tipis individs Zalian muqi Seferilobis kani eqneba maSin,
roca aabbcc genotipis individi iqneba Zalian Ria ferisa.

STamomavlobis nawili
AaBbCc genotipis mqone individs eqneba kanis Sualeduri
Seferiloba. radgan alelebs aqvT kumulaciuri efeqti, 15/64

AaBbCc da AABbcc genotipebis genetikuri `wvlili~ Tana-


bari iqneba (sam-sami erTeuli) kanis Seferilobis gansaz-
RvraSi. suraTze 14.12 Cans, rom poligenuri memkvidru-
lobis mruds SesaZloa hqondes zaris forma. es iqneba
kanis Seferilobis niSnis normaluri ganawileba STamo-
mavlobaSi, romelic miiReba sami genis mixedviT hetero-
6/64
zigotul individTa Soris hipoTeturi SeuRlebis Sede-
gad. garemo faqtorebi, rogoricaa, magaliTad, namzeuri,
agreTve axdenen gavlenas kanis Seferilobis fenotipze
da saxes ucvlian mrudis grafikul suraTs – mrudi iRebs 1/64
texili (kibiseburi) histogramis saxes.

SS suraTi 14.12   kanis feris poligenuri memkvidreobis


buneba da aRzrda: gamartivebuli modeli. am modelis mixedviT, sami damoukide-
beli geni moqmedebs kanis simuqeze. heterozigotuli indi-
garemos gavlena fenotipze videbi (AaBbCc), suraTze gamosaxulia sul TavSi, ori kvadra-
tis saxiT. TiToeuli maTgani atarebs kanis simuqis sam alels
kidev erTi gadaxveva martivi mendeliseuli genetiki- (gamosaxulia Savi wreebiT) da Ria feris kanis sam alels.
dan daikvirveba maSin, rodesac romelime niSnis feno- genotipisa da kanis feris cvalebadoba, romelic SeiZleba
Segvxvdes STamomavlobaSi mravalricxovani hipoTetikuri
tipuri gamovlineba erTdroulad damokidebulia ro- SeuRlebebisis Sedegad, mocemulia grafikis zemoT. ordinatas
gorc genotipze, ise garemoze. magaliTad, calke mdgomi RerZi gamoxatavs STamomavlobaSi ama Tu im kanis feri mqone in-
xis foTlebis zoma, forma da simwvane varirebs qarsa da dividTa wils. histogramas zaris forma aqvs, rac kanis ferze
garemo faqtorebis zemoqmedebiT aixsneba.
mzeze damokidebulebiT. adamianSi sakvebi gavlenas ax-
dens mis simaRleze; varjiSi cvlis aRnagobas; mzeze ga- ba, infeqciuri agentebis matarebloba organizmSi (e.i.
rujva simuqes hmatebs kans; gamocdileba ki aumjobesebs reaqciis norma amgvari niSnebisaTvis sakmaod farToa).
inteleqtis Sesamowmebeli testis Sedegebs. genetikurad sazogadod, yvelaze farTo reaqciis normas poligenuri
identur tyupebSic ki, dagrovili fenotipuri gansxvave- niSnebi floben. garemo moqmedebs am niSnebis raodenobriv
bebi individualuri gamocdilebiT ganisazRvreba. gamoxatulebaze, rogorc es vnaxeT adamianSi kanis feris
genebis gavlena metia Tu garemosi? – bunebis Tu cvalebadobis magaliTze. genetikosebi aseT niSnebs mul­
`wvrTnis”? – es Zalian Zveli da mware debatebis Temaa da tifaqtoruls uwodeben, riTac mianiSneben imaze, rom
aRniSnuli problemis gadawyvetas Cven aq ar SevecdebiT. mravali genetikuri da garemo faqtori erToblivad moq-
mxolod imis Tqma SegviZlia, rom zogadad, genotipi mka- medebs fenotipis Camoyalibebaze.
crad ar gansazRvravs fenotips. ufro marTebuli iqneba,
Tu vityviT, genotipi gansazRvravs fenotipur SesaZle-
blobaTa rigs, romelic Tavis mxriv, garemos gavleniT re- memkvidreobasa da cvalebadobaze
alizdeba. am fenotipur rigs reaqciis normas uwodeben mendeliseul SexedulebaTa integrireba
(suraTi 14.13). zogierTi niSnisTvis, magaliTad sisxlis
Cven ukve erTgvarad ganvavrceT Cveni Sexedulebebi
jgufebis sistemisTvis, reaqciis norma sakmaod SezRudu-
mendeliseul memkvidrulobaze ganvixileT ra domonan-
lia, anu mocemuli genotipi zustad gansazRvravs Zalian
tobis speqtri, mravlobiTi aleli, pleiotropia, epis­
specifikur fenotips. amis sapirispirod, adamianis sisx-
tazi, poligenuri memkvidruloba da garemos gavlena fe­
lis formulaSi wiTeli da TeTri ujredebis Semcveloba
notipze. rogor SevZlebT Camoyalibebuli debulebebis
varirebs iseT faqtorebze damokidebulebiT, rogori-
integrirebas mendeliseuli genetikis TeoriasTan? ga-
caa: simaRle zRvis donidan, Cvevebi da fizikuri aqtivo-

313
Cven gamoviyenebT mendeliseul genetikas adamianis mem-
kvidrulobis mimarT da aqcents gavakeTebT memkvidruli
daavadebebis gadacemaze.

koncefcia testi 14.3


1. nacrisferi Seferilobis mamali Seujvares
imave fenotipis dedals. maT wiwilebSi 15 aris
nacrisferi, 6 – Savi da 8 – TeTri. rogor axs-
niT martivad qaTmebSi am ferebis memkvidru-
SS suraTi 14.13  garemos gavlena fenotipze. genotipis gamov- lobis xasiaTs? rogor fenotipur niSnebs unda
lena mis reaqciis normaSi xdeba. es ukanaskneli fenotipis im
movelodeT nacrisferi mamalisa da Savi dedlis
sazRvrebzea damokidebuli, sadac genotipi eqspresirdeba.
Sejvarebis SemTxvevaSi?
magaliTad, hortenziis erTi da igive mcenare sxvadasxva feris
yvavilebs iviTarebs – moiisfro-lurjidan vardisframde, rac
2. adamianSi mosalodnelia, rom maRal mSoblebs
niadagis mJavianobazea damokidebuli. unda hyavdeT maRali Svilebi, xolo dabal mSo-
blebs – dabali Svilebi. miuxedavad amisa zr-
dasrul asakSi adamianTa simaRle populaciaSi
mosavali imaSia, rom movaxdinoT erTeul genze da feno- Zlier variirebs da grafikul mruds aqvs zaris
tipur niSnebze yuradRebis gadatana organizmis, rogorc forma. axseniT es faqti.
erTi mTlianis Tvisebebze. swored es aris winamdebare pasuxebisTvis ixileT danarTi A.
wignis erT-erTi Tema.

14.4
cneba fenotipi ar SeiZleba FSemoifarglos mxolod
specifikuri niSnebiT, magaliTad, yvavilis Seferilo- koncefcia
biT an sisxlis jgufobriobiT. is exeba mTel organizms
– misi fizikuri garegnobis yvela aspeqts, Sinagan anato-
mias, fiziologias da qcevas. amis msgavsad, cneba genotipi
adamianis mravali niSan-Tviseba
SeiZleba moicavdes organizmis mTlian genetikur konsti- mendeliseuli kanonzomierebebiT
tucias da ara konkretuli alelebis genetikur lokusebs.
umetes SemTxvevaSi, romelime genis gavlena fenotipze memkvidreobs
ganicdis sxva genebis da garemos zegavlenasac. memkvi- barda genetikuri kvlevebisTvis xelsayreli obieq-
dreobisa da cvalebadobis integrirebuli Sexedulebis tia, rasac ver vityviT adamianze. adamianis generaciuli
Tanaxmad, organizmis fenotipi mTlianobaSi asaxavs geno- simwifis asakis xangrZlivoba daaxloebiT 20 welia da bar-
tipsa da unikalur garemo pirobebs. dasTan da saxeobaTa umetesobasTan SedarebiT mSoblebi
Tu Tvals mivadevnebT yovelives, rac SeiZleba mcirericxovan Svilebs Soben. ufro metic, mendelis eqs-
niSanma ganicados genotipidan fenotipSi realizaciis perimentebis msgavsi Sejvarebis eqsperimentebi adamian-
gzaze, marTlac STambeWdavia, rogor SeZlo mendelma ebis mimarT miuRebelia. am winaaRmdegobaTa miuxedavad,
aRmoeCina is fundamenturi kanonebi, romlebic marTaven sakuTari memkvidrulobis Secnobis surviliT waqezebu-
mSoblebidan STamomavlebze individualuri genebis ga- li, adamianis genetika intensiurad viTardeba. moleku-
dacemas. mendelis ori kanoni – daTiSvisa da damoukide- luri biologiis axali meTodebis gamoyenebiT bevri sen-
blad ganawilebis kanoni, xsnis genebis (memkvidruli saciuri aRmoCena gakeTda, magram mendelizmi mainc rCeba
`nawilakebis”) alternatiuli formebis memkvidrul vari- adamianis genetikis qvakuTxedad.
aciebs, maT gadacemas Taobidan TaobaSi albaTobis marti-
vi wesebis mixedviT. memkvidrulobis es Teoria Tanabrad
genealogiuri analizi
marTebulia bardisTvis, buzebisTvis, TevzebisTvis, fr-
invelebisTvis da adamianisTvis. ufro metic, daTiSvis ar SeuZliaT ra adamianTa Sewyvilebis eqsperimente-
da damoukideblad ganawilebis kanonebis gavrcobam mem- biT manipulireba, genetikosebma ukve momxdari SeuRlebis
kvidreobis zogierTi suraTis, magaliTad, epistazis da Sedegebi unda gaaanalizon. amas isini garkveuli niSnis
raodenobrivi niSnebis axsnis mizniT dagvanaxa, Tu raoden mimarT ojaxuri istoriis Sesaxeb monacemebis Segrovebis
farTo gamoyeneba aqvs mendelizms. gziT axdenen da es informacia SeaqvT genealogiuri xis
mendeliseuli monastris baRidan modis diskretuli gamosaxulebaSi, romelic gamoxatavs Taobidan TaobaSi
(`dacalkevebuli~) memkvidreobis Teoria, romelic ga- mSoblebsa da Svilebs Soris urTierTdamokidebulebas. am
namtkicebs Tanamedrove genetikas. am Tavis bolo nawilSi xes genealogiur xes uwodeben.

314
Ppirveli Taoba
(babuebi bebiebi)
Ww ww ww Ww
meore Taoba Ff Ff ff Ff
(mSoblebi, mamide-
bi, deidebi biZebi)
mesame Taoba
Ww ww ww Ww Ww ww (ori da) FF an Ff ff ff Ff Ff ff

WW ww ff FF

Ww Ff

qvrivis piki qvrivis piki ar aris Sezrdili bibilo bibilo Sezrdili ar aris

a dominanturi niSani (`qvrivis piki”). mocemulia e.w. qvrivis b  recesiuli niSani (Sezrdili yuris bibilo). imave ojaxis
pikis niSnis memkvidruli gadacema sami TaobaSi. SeniSneT, rom sagvartomo xea, magram amjerad vakvirdebiT recesiul niSans –
mesame TaobaSi, meore qaliSvils ara aqvs es niSani, miuxedavad Sezrdil yuris bibilos. SeniSneT, rom mesame TaobaSi, pirvel
imisa, rom mis orive mSobels aqvs aRniSnuli niSani. memkvidru- qaliSvils aqvs Sezrdili yuris bibilo, miuxedavad imisa, rom
lobis aseTi suraTi adasturebs mosazrebas, rom niSnis ganviTa- mis arcerT mSobels ara aqvs aRniSnuli niSani (orives aqvs
rebas ganapirobebs dominanturi aleli. qvrivis piks recesiuli yuris Tavisufali bibilo). memkvidrulobis aseTi suraTi ad-
aleli rom iwvevdes da orive mSobels recesiuli fenotipi rom vilad aixsneba, Tu davuSvebT, rom Sezrdili bibilos fenotips
hqonoda, maSin maT yvela STamomavals agreTve eqneboda recesiu- gansazRvravs recesiuli aleli. am niSans dominanturi aleli
li fenotipi. rom iwvevdes, erT mSobels mainc unda hqonoda Sezrdili yuris
bibilo.

S S suraTi 14.14   genealogiuri (sagvartomos) analizi

suraT 14.14 a-ze gamosaxulia sami Taobis momcveli imisa, rom bavSvs eqneba `qvrivis piki”? es iqneba mendeli-
genealogiuri xe, romelic asaxavs Sublze Tmis sawyisi seuli F1 monohibriduli Sejvarebis (Ww X Ww) analogi
zolis wamaxvilebuli konturis, e.w. `qvrivis pikis~ mem- da Sesabamisad, albaToba imisa, rom bavSvi memkvidreobiT
kvidrulobas. am niSans dominanturi aleli gansazRvravs. miiRebs dominantur alels da eqneba `qvrivis piki”, aris
maSasadame, yvela, visac gamoxatuli ar aqvs Sublze `qvr- 3/4 (1/4 WW + 1/2 Ww). rogoria imis albaToba, rom bavSvs
ivis piki”, recesiuli homozigotia (ww). papa-didedas, eqneba yuris Sezrdili bibilo? isev gavixsenoT, rom es
romelTac hqondaT `qvrivis piki”, unda hqonodaT Ww aris monohibriduli Sejvarebis msgavsi (Ff X Ff), magram
genotipi, radgan zogierTi maTi STamomavali iyo rece- amjerad gvWirdeba ganvsazRvroT, Tu rogoria albaToba
siuli homozigoti. F2 TaobaSi yvela, visac moepoveba es imisa, rom bavSvi iqneba recesiuli homozigoti (ff). es al-
niSani, unda iyos agreTve heterozigoti, vinaidan isini baToba 1/4-is tolia. da bolos, rogoria albaToba imisa,
warmoSobili arian Ww X ww? SeuRlebis Sedegad. am nusx- rom bavSvs erTdroulad eqneba `qvrivis piki~ da Sezrdili
is mesame TaobaSi aris ori da. erT-erTi maTgani, romelsac bibilo? Tu davuSvebT, rom am ori niSnis ganmsazRvreli
aqvs `qvrivis piki”, SiZleba iyos homozigoti WW an het- genebi sxvadasxva qromosomaSia, aseT dihibridul Sejva-
erozigoti Ww, maTi mSoblebis Sesaxeb Cvens xelT arse- rebaSi (WwFf X WwFf) alelebis es ori wyvili damoukide-
buli monacemebidan gamomdinare (orive iyo Ww). blad memkvidreobs. gamoviyenebT gamravlebis wess da
suraTi 14.14 b imave ojaxis sagvartomo xea, magram ganvsazRvravT: 3/4 (albaToba, rom eqneba `qvrivis piki”) X
amjerad vakvirdebiT recesiul niSans – yuris Sezrdil 1/4 (albaToba, rom eqneba Sezrdili bibiloebi) = 3/16 (al-
bibilos. recesiuli alelisTvis gamoviyenebT f da domi- baToba, rom eqneba `qvrivis piki~ da Sezrdili bibiloebi).
nanturi alelisaTvis – F simboloebs (es ukanaskneli genealogiuri analizi gansakuTrebiT mniSvnelovania,
gansazRvravs Tavisufali bibilos arsebobas). kidev erTx- roca saqme exeba invalidobasTan dakavSirebul niSnebs, an
el SeniSneT, rom sagvartomo analizis procesSi genoti- romelime leTalur memkvidrul daavadebas da ara Tmis
pis winaswar gansazRvrisTvis Cven viyenebT im codnas, rac xazis an bibilos formis sruliad `uwyinar~ niSnebs. unda
mendeliseuli memkvidrulobis Seswavlisas dagvigrovda. aRiniSnos, rom memkvidruli paTologiebis mimarTac,
sagvartomo analizi didad gvexmareba momavalSi romlebic martivi mendeliseuli niSnebis msgavsad mem-
niSnebis memkvidruli gadacemis suraTis SeqmnaSi. war- kvidrulobs, iseTive genealogiuri analizis meTodebs
moidgineT, rom meore TaobaSi wyvilma (ix. suraTi 14.14) iyeneben.
gadawyvita, iyolios kidev erTi Svili. rogoria albaToba

315
recesiuli memkvidruli darRvevebi spireTis ebralebis an araebrael mosaxleobis Sesabamis
maCveneblebTan SedarebiT. aseTi araTanabari ganawilebis
cnobilia mravali genetikuri darRveva, romelTa mizezi dabalganviTarebuli teqnologiebis xanaSi msof­
memkvidreoba martivi recesiuli niSnebis msgavsad xde- lio xalxebis gansxvavebuli genetikuri istoria gaxlavT.
ba. es darRvevebi varirebs simZimis mixedviT SedarebiT im periodSi msoflios mosaxleoba ufro metad imyofe-
sustidan, rogoricaa albinizmi (pigmentaciis uqonloba, boda geografiuli (da aqedan gamomdinare, genetikuri)
rac iwvevs organizmis midrekilebas kanis kibos ganviTa- izolaciis pirobebSi. amjerad Cven ganvixilavT or rece-
rebisadmi, agreTve uqmnis mxedvelobasTan dakavSirebul siul memkvidrul daavadebas, romlebic aseve adamianTa
problemebs), sicicxlisTvis saSiS iseT daavadebamde, ro- garkveul jgufebSi prevalireben.
goricaa kisturi fibrozi.
rogor avxsnaT, rom recesiuli alelebs SeuZliaT,
kisturi fibrozi
gamoiwvion aRniSnuli daavadebebi? gaixseneT specifi-
kuri funqciis cilebis makodirebeli genebi. aleli, amerikis SeerTebul StatebSi yvelaze ufro gavrce­
romelic iwvevs genetikur darRvevas, kodirebs mrav- lebuli leTaluri genetikuri daavadeba kisturi fib­
lobiTi funqciis mflobel cilas an arafers. recesiuli rozia, romelic evropuli warmoSobis amerikelebSi yov-
daavadebis SemTxvevaSi heterozigotebi fenotipurad el 2500-e adamianSi vlindeba, maSin, rodesac is sakmaod
normaluri arian, radgan normaluri alelis erTi asli iSviaTia mosaxleobis danarCen nawilSi. evropuli warmo-
producirebs sakmarisi odenobis specifikur cilas. am- Sobis amerikelebSi 25-dan erTi (4%) kisturi fibrozis
rigad, darRveva, romelic recesiulad memkvidreobs, gamomwvevi alelis mflobelia. am genis normaluri ale-
vlindeba mxolod homozigotur individebSi, romelTac li kodirebs membranul cilas, romelic monawileobs
orive mSoblisgan miiRes TiTo recesiuli aleli. aseT in- garkveul ujredebs Soris, agreTve ujredgare siTxidan
dividTa genotipi SegviZlia gamovsaxoT aa simboloebiT, ujredSi qloris ionebis transportSi.
normaluri fenotipis individis genotipi SeiZleba iyos bavSvebSi, romlebmac mSoblebisgan memkvidreobiT
AA an Aa. miuxedavad imisa, rom fenotipurad normaluri miiRes kisturi fibrozis gamomwvevi ori recesiuli
arian, heterozigotebs (Aa) SeuZliaT gadascen STamoma- aleli, plazmur membranaSi qloris ionis satransporto
vlebs recesiuli aleli, ris gamoc maT alelis matareb­ arxebi defeqturia an saerTod ar gvxvdeba. am darRvevis
lebs uwodeben. Sedegad, ujredis gareT grovdeba qloris ukiduresad
recesiuli darRvevebis mqone individTa umetesobis maRali koncentracia, warmoiqmneba lorwo, romelic
mSoblebi darRvevebis matareblebi arian, Tumca TviTon ujredTa nawils lorwovan safarvelSi xvevs da normal-
normaluri fenotipi aqvT. darRvevis niSnis mflobelTa urTan SedarebiT met webovnebas aniWebs. lorwo grovdeba
SeuRleba SesabamisobaSia mendeliseuli F1 Taobis monohi- pankreasis jirkvalSi, filtvebSi, momnelebel traqtSi
bridul SejvarebasTan (Aa X Aa); F2 TaobaSi mosalodnelia da sxva organoebSi, rac Tavis mxriv, iwvevs mravlobiT
daTiSva genotipuri TanafardobiT 1AA:2Aa:1aa. amrigad, (pleiotropul) darRvevebs, maT Soris nawlavebidan
TiToeul bavSvs aqvs 1/4 albaToba imisa, rom mSoblebisgan sak­vebis Sesustebul adsorbcias, qronikul bronqits,
memkvidreobiT miiRos recesiuli alelis ormagi doza da faRaraTianobas, baqteriuli infeqciebis recidivebs.
daavadebuli aRmoCndes. genotipuri Tanafardobidan isic ukanaskneli periodis gamokvlevebma aCvena, rom ujred-
Cans, rom normaluri fenotipis mqone sami bavSvidan (erTi gare qloridi xels uSlis agreTve sxeulis zogierTi
AA + ori Aa) ori, savaraudod, heterozigoti matarebeli ujredis mier bunebrivi antibiotikis gamomuSavebas.
iqneba (albaToba – 2/3). recesiuli homozigoti SeiZleba rodesac imunitetSi monawile ujredebi `saSvelad~ mo-
daibados Aa X aa da aa X aa SeuRlebis Sedegadac, magram emarTebian, maTi narCenebic lorwos emateba da iqmneba
Tu daavadebis leTaluri Sedegi reproduqciul asaka- Sekruli cikli.
mde vlindeba, an Tu is iwvevs sterilobas, maSin aa indi- Tu ar moxdeba daavadebul bavSvTa mkurnaloba, isini
videbi ver gamravldebian. maSinac ki, rodesac recesiul xuT wlamde asakSi daiRupebian. mkurnaloba gulisxmobs
homozigotebs aqvT gamravlebis unari, populaciaSi maTi mkerdis frTxil masaJs daxSuli sasunTqi gzebis lorwos-
wili mainc mniSvnelovnad naklebia heterozigot alelis gan gaTavisuflebis mizniT, antibiotikebis yoveldRiur
matareblebTan SedarebiT (amis mizezebze 23-e TavSi vis- miRebas infeqciebisgan Tavdasacavad da sicocxlis gasax-
aubrebT). angrZlivebisken mimarTul sxva prevenciul RonisZiebebs.
adamianTa sxvadasxva jgufebSi genetikur darRve- amerikis SeerTebul StatebSi daavadebulTa naxevari
vaTa ganawileba ZiriTadad araTanabarzomieria. magali- dRes ukve 20, zogjer ki 30 wlis asaksac aRwevs.
Tad, Tei-saqsis daavadebis gavrcelebis areali arapro-
porciulad maRalia aSkenazis ebraelebSi. am ebraelTa namglisebrujrediani daavadeba
winaprebi centralur evropaSi saxlobdnen. Tei-saqsis namglisebrujrediani daavadeba afrikuli warmoma-
daavadeba fiqsirdeba 3600 axalSobilidan erTSi. es vlobis mosaxleobaSi yvelaze ufro gavrcelebuli daa-
maCvenebeli TiTqmis 100-jer maRalia xmelTaSua zRvi- vadebaa, romelic gvxvdeba Savkaniani amerikelebis 400

316
warmomadgenlidan erTSi. namglisebrujredian daavade- axlonaTesauri qorwinebebi
bas iwvevs sisxlis wiTeli ujredebis cila hemoglobinSi
rodesac daavadebis gamomwvevi recesiuli aleli pop-
erTi aminomJavis meoriT Canacvleba. rodesac daavade-
ulaciaSi iSviaTia, erTi da igive saziano alelis mflo-
buli individis sisxlSi mcirdeba Jangbadis done (mag-
beli individebis daqorwineba naklebad mosalodnelia
aliTad, zRvis donidan maRal simaRleze, an raime fizi-
_ amis albaToba dabalia. magram Tuki mamakaci da qali
kuri stresis pirobebSi), xdeba defeqturi hemoglobinis
erTmaneTis axlo naTesavebi arian (magaliTad, da-Zma, an
molekulebis agregacia, isini iReben Cxirisebur formas
pirveli rigis biZaSvil-mamidaSvili), maSin STamomavle-
da iwveven eriTrocitebis deformacias, aniWeben ra maT
bze recesiuli niSnis gadacemis albaToba Zlier izrdeba.
namglis formas (ix. suraTi 5.21).
amas `sisxlis aRrevas~ uwodeben da aseT kavSirebs sagvar-
namgliseburi formis ujredebi SeiZleba daecos wvr-
tomo nusxaSi ormagi xaziT aRniSnaven. aramonaTesave ada-
il sisxlZarRvebSi, rac xSirad iwvevs avadmyofobis sxva
mianebTan SedarebiT, saerTo axlo winapris Camomaval
simptomebis gamovlenasac, magaliTad, fizikur sisustes,
adamianebSi albaToba imisa, rom isini erTsa da imave rece-
tkivils, organoTa dazianebas da paralizebasac ki. namg-
siul alelebs atareben, metia. Sesabamisad, gacilebiT
lisebrujrediani daavadebis gamomwvevi alelis ormagi
maRalia imis albaToba, rom axlonaTesaur qorwinebaTa
dozis mravlobiTi efeqti pleiotropiis kidev erTi maga-
Sedegad dabadebuli bavSvebi recesiuli homozigoturi
liTia. sisxlis regularuli gadasxmebis gziT SeiZleba
(maT Soris, saziano) niSnebis matareblebi aRmoCndebian.
daavadebuli bavSvebis dacva Tavis tvinis dazianebisgan,
amis magaliTebi mravlad gvxvdeba Sinaur cxovelebsa da
xolo axali samkurnalo preparatebiT SesaZlebelia sxva
zooparkis inbredul binadrebSi.
problemebis prevencia da mkurnalobac, Tumca daavadebi-
axlonaTesauri qorwinebis SemTxvevaSi memkvidru-
sgan gankurneba ar xdeba.
li daavadebebis gamovlenis riskis zrdis Sesaxeb ge-
miuxedavad imisa, rom namglisebrujrediani daava­
netikosebs Soris azrTa sxvadasxvaobaa. bevri saziano
debis srulad gamovlenisTvis aucilebelia daavadebis
alelis efeqti imdenad mZimea, rom is iwvevs Canasaxis
gamomwvevi ori alelis arseboba, fenotipze gavlenas ax-
spontanur aborts dabadebamde didi xniT adre. dRes-
dens erTi alelis matareblobac. amrigad, organizmis
dReobiT sazogadoebis did nawilSi axlonaTesauri qor-
doneze, normaluri aleli arasrulad dominirebs namg-
winebebi akrZaluli an tabudadebulia. am akrZalvebs
lisebrujredian alelze. heterozigotebi, Cveulebriv,
SesaZloa amyarebdes empiriuli dakvirvebebic, romelTa
janmrTelebi arian, magram SesaZloa gamouvlindeT daa-
mixedviT mkvdradSobadobis da Tandayolili defeqtebis
vadebis zogierTi namglisebrujrediani simptomi xan-
sixSire gansakuTrebiT maRalia axlo monaTesave mSo-
grZlivi drois ganmavlobaSi sisxlSi Jangbadis daqveiTe-
blebis SemTxvevaSi. axlonaTesauri qorwinebebis amkrZa-
buli Semcvelobis pirobebSi. molekulur doneze, es ori
lav kanonebze da tradiciebis Camoyalibebaze socialur-
aleli kodominanturia da heterozigotebSi warmoebs ro-
ekonomikuri faqtorebic moqmedeben.
gorc normaluri, ise defeqturi (namglisebrujrediani)
hemoglobinis sinTezi.
yoveli aTi afrikuli warmoSobis amerikelidan TiTq- dominanturi memkvidruli darRvevebi
mis cxras aqvs namglisebrujrediani daavadebis niSnebi.
miuxedavad imisa, rom mravali saziano aleli rece-
maT Soris uCveulod maRalia daavadebis gamomwvevi alel-
siulia, adamianSi rigi daavadebebi swored dominanturi
is mixedviT heterozigoti individebis sixSire. am faqtis
alelebiT gamoiwveva. amis magaliTia aqondroplazia, ju-
erT-erTi axsna imaSi mdgomareobs, rom namglisebru-
jobis erT-erTi forma, romelic 25000 individidan erTSi
jrediani alelis erTi aslis arseboba organizms aniWebs
gvxvdeba. heterozigotebs aqvT jujas fenotipi (suraTi
mdgradobas malariis mimarT, amcirebs Setevebis simZimes,
14.15). amrigad, yvela is adamiani, romelic ar aris aqon-
gansakuTrebiT mcirewlovan bavSvebSi. malarias? paraz-
droplaziuri juja (msoflio mosaxleobis 99,9%), ho-
iti sasicocxlo ciklis naxevars adamianis eriTrociteb-
mozigotia recesiuli alelis mixedviT. xelis da fexis
Si atarebs (ix. suraTi 28.11) da namglisebrujreduli he-
mtevnebze mravalTiTianobis msgavsad, razec zemoT vsau-
moglobinis Tundac ganaxevrebuli raodenoba parazitis
brobdiT, aqondroplaziac is niSania, romlis recesiuli
Semcvelobis Semcirebas da, maSasadame, malariis simptom-
aleli Sesabamis dominantur alelTan SedarebiT ufro
ebis Sesustebas iwvevs.
farTodaa gavrcelebuli.
amrigad, tropikul afrikaSi, sadac gavrcelebulia
leTaluri daava­de­bis gamomwvevi domonanturi ale­
malariis gamomwvevi paraziti, namglisebrujreduli ale-
lebi gacilebiT iSviaTia, vidre aseTive efeqtis mqone
li erTsa da imave dros aris sasikeToc da damRupvelic.
recesiuli alelebi. yvela aseTi leTaluri aleli sper-
afrikuli warmoSobis amerikelebSi namglisebrujreduli
matozoidSi an kvercxujredSi momxdari mutaciis (dnm-Si
niSnebis maRali sixSire maTi afrikuli warmomavlobis
momxdari cvlilebis) Sedegad Cndeba. savaraudod, aseTi
erTgvari nakvalevia.
mutaciebis sixSire ar aris damokidebuli imaze, dominan-
turia Tu recesiuli mutanturi aleli; magram, Tu leTa-

317
luri dominanturi aleli imis gageba, rom mas memkvidreobiT aqvs miRebuli fata-
iwvevs bavSvis sikvdils luri da jer ukurnebeli avadmyofoba. ojaxis Seqmnis
manamde, sanam is mom- gadawyvetilebis miRebamde, zogierT adamians SeiZleba
wifdeba da miaRwevs re- gauCndes daavadebis matareblobaze Semowmebis survili.
produqciul asaks, maSin
mutanturi aleli ver
multifaqtoruli darRvevebi
gadaecema Semdgom Tao-
bebs. amis sapirispirod, aqamde ganxilul memkvidrul paTologiebs zogjer
leTaluri recesiuli iseT darRvevebad miiCneven, romlebic martivi mendeli-
aleli SeiZleba Taobidan seuli wesiT memkvidreoben (maT mendeliseul darRvevebs
Taobas gadaeces hetero- uwodeben). aseTi mosazreba efuZneba im faqts, rom aRniS-
zigotuli matareblebis nul daavadebebs iwvevs erTi lokusis erTi an orive aleli.
meSveobiT, romelTac zemoT ganxiluli darRvevebisgan gansxvavebiT, gacilebiT
normaluri fenotipi ufro gavrcelebulia multifaqtoruli, genetikuri kom-
aqvT. aseTi alelis mflo- ponentisa da garemos monawileobiT warmarTuli daavade-
belebi mravldebian da bebi. mraval adamians aqvs winaswarganwyoba daavadebebis
gadascemen recesiul mimarT, romlebsac multifaqtoruli safuZveli aqvT.
alels axal Taobas. leTa- gulis daavadeba, diabeti, kibo, alkoholizmi, gonebrivi
luri daavadeba mxolod aSlilobis zogierTi forma, maT Soris, Sizofrenia da
SS suraTi 14.15  aqondropla­ recesiul homozigotebs maniakalur-depresiuli sindromi, agreTve sxva tipis daa-
zia. msaxiob devid rapoports uviTardebaT. vadebebi erTiandeba multifaqtorul paTologia­Ta qveS.
hqonda aqondroplazia, jujo-
leTaluri dominan- xSir SemTxvevaSi memkvidruli genetikuri komponenti
bis erT-erTi forma, romelsac
iwvevs dominanturi aleli. turi aleli mxolod im poligenuria. magaliTad, mravali geni moqmedebs gul-
SemTxvevaSi `gadaurCeba~ sisxlZarRvTa mdgomareobaze da isini bevr CvenTagans Se-
eliminacias, Tu misi leTaluri efeqti SedarebiT gvian darebiT metad winaswarganwyobils xdis gulis Setevebisa
asakSi vlindeba. aseT SemTxvevaSi, daavadebis simptom- da infarqtis mimarT. amasTan, Cveni cxovrebis wesis zegav-
ebis gamovlenis droisTvis individebs SesaZloa ukve
gadacemuli hqondeT SvilebisTvis leTaluri aleli.
magaliTad, hantingtonis daavadebas, nervuli sistemis
degeneraciul daavadebas iwvevs leTaluri dominanturi
aleli, romelsac 35-45 wlis asakamde ar gaaCnia gamoxatu-
li fenotipuri efeqti. mas Semdeg, rac daiwyeba darRveve-
bi nervul sistemaSi, procesi Seuqcevadi da yovelTvis
fataluria. nebismier bavSvs, romelsac hyavs hanting-
tonis daavadebis alelis matarebeli mSobeli, imyofeba
50%-iani riskis qveS, rom memkvidreobiT miiRebs alels da
avadmyofobas. (SeuRleba SeiZleba gamovsaxoT simboloe-
biT Aa X aa, sadac A hantingtonis daavadebis gamomwvevi
dominanturi alelia). amerikis SeerTebul StatebSi am
damRupveli daavadebis sixSirea 1 : 10000 mosaxleze.
ukanasknel dromde simptomebis gamoCena rCeboda
erTaderT niSnad imisa, rom individs memkvidreobiT
miRebuli hqonda hantingtonis aleli. gaaanalizes ra S S suraTi 14.16  mravalwevriani ojaxi – kvlevis saucxoo
saSualeba adamianis genetikaSi. am suraTze nensi veqsleri,
daavadebis maRali sixSiris mqone erT-erTi didi ojaxis kolumbiis universitetisa da memkvidrul daavadebaTa kvlevis
wevrTa dnm-is sinjebi, genetikosebma SeZles hantingtonis organizaciis warmomadgeneli, ikvlevs uzarmazar sagvartomo
nusxas, romelic erT-erT ojaxs ekuTvnis venesueladan. igi
alelis lokusis identifikacia, romelic me-4 qromosomis
akvirdeba hantingtonis daavadebis memkvidrulobis suraTs
boloSi aRmoCnda (suraTi 14.16). am faqtma xeli Seuwyo ramdenime TaobaSi. ojaxis gamokvleva, romelic aerTianebs
sadiagnostiko testis SemuSavebas, riTac ganisazRvreba klasikur, mendeliseul analizsa da molekuluri biologiis
kvlevis meTodebs, saSualebas aZlevs mecnierebs, ganaviTaron
individis genomSi hantingtonis alelis arseboba (meTo-
testebi hantingtonis daavadebis ganmsazRvreli dominanturi
debze, romlebmac SesaZlebeli gaxades aseTi testirebis alelis gamosavlenad, iseTi deteqciis saSualebebis Sesa-
Catareba, me-20 TavSi visaubrebT). maTTvis, visac aqvT han- muSaveblad, rac saSualebas iZleva dadgindes alelis matare-
bloba jer kidev daavadebis simptomebis gamovlenamde. doqt.
tingtonis daavadebis ojaxuri istoria, gadawyvetilebis
veqsleris deda hantingtonis daavadebiT gardaicvala da amde-
miReba – Caitaron aseTi testireba – mtanjveli dilemaa: nad, mas aqvs 50%-iani riski imisa, rom atarebdes dominantur
ra viTarebaSi SeiZleba janmrTelma adamianma moindomos alels, Tumca amJamad ara aqvs daavadebis aranairi simptomi.

318
lena gulsisxlZarRvTa da sxva multifaqtorul daavade- matareblebi (Aa genotipiT). Tu orive, jonic da kero-
bebze uaRresad Zlieria. varjiSi, racionaluri dieta, lic, arian alelis matareblebi, maSin arsebobs 1/4-iani
uaris Tqma Tambaqos wevaze da stresuli situaciebis riski imisa, rom am wyvilis STamomavlebSi romelime bavSvi
marTvis unari – yovelive es amcirebs gulis daavadebis da iqneba daavadebuli.
zogierTi saxis kibos ganviTarebis risks. rodesac Cven viyenebT mendeliseul kanonebs SeuR­
amJamad Zalze cota ramaa cnobili imis Sesaxeb, Tu lebis Sedegebis gansazRvris mizniT, mniSvnelovania gvax­
rogoria genetikuri faqtorebis roli multifaqtoruli sovdes, rom TiToeuli bavSvis daavadeba damoukidebeli
daavadebebis gamowvevaSi. saukeTeso strategia sazogado­ SemTxvevaa im gagebiT, rom misi genotipi ar ganicdis da-
ebis janmrTelobis dacvis saqmeSi, adamianebisTvis iseTi ZmaTa ganotipebis mxridan raime gavlenas. warmovidginoT,
codnis miwodebaa, romelic asaxavs garemo faqtorebis rom kerolsa da jons hyavT kidev sami Svili da samive daa-
mniSvnelobas da xels uwyobs cxovrebis jansaRi wesis dan- vadebulia. aseTi SemTxvevis xdomilebis albaToba aris
ergvas. erTi 64-dan (1/4X1/4X14). sami avadmyofi bavSvis dabadebis
Semdegac ki, momdevno bavSvisTvis daavadebis albaToba
genetikuri testireba da konsultireba mainc 1/4 rCeba.

martivi mendeliseuli darRvevebis mimarT prevenci- alelis matarebelTa


uli midgoma SesaZlebelia im SemTxvevaSi, Tu garkveuli
saidentifikacio testebi
genetikuri daavadebis riskis arseboba cnobili xdeba
bavSvis Casaxvamde an orsulobis adreul periodSive. bevr vinaidan recesiuli daavadebis mqone bavSvTa umete-
klinikas hyavs genetikosi-konsultantebi, romelTac Seu- soba janmrTel (normaluri fenotipis) mSoblebs uCnde-
ZliaT momaval mSoblebs miawodon informacia specifi- baT, amitom genetikuri riskis ufro zusti gansazRvr-
kuri daavadebis ojaxuri istoriis Sesaxeb. isTvis mniSvnelovania dadgindes, arian Tu ara bavSvis
mSoblebi recesiuli alelis heterozigoti matareblebi.
konsultireba, romelic mendeliseul gene- mravali memkvidruli daavadebisTvis SesaZlebelia iseTi
testirebis Catareba, romelic saSualebas iZleva, erTma-
tikas da albaTobis kanonebs efuZneba
neTisgan ganvasxvavoT normaluri fenotipis mqone domi-
warmovidginoT colqmruli wyvili, joni da keroli, nanti homozigotebi da heterozigotuli individebi. am-
orive maTgans Zma erTi da igive recesiuli leTaluri Jamad ukve SemuSavebulia testebi, romlebic saSualebas
daavadebiT daeRupa. sanam maTi pirveli Svili Caisaxebo- iZleva, gamovavlinoT alelebis matarebloba Tei-saqsis
da, jonma da kerolma miakiTxes genetikur konsultacias, da naglisebrujrediani daavadebebisTvis, agreTve kistu-
raTa ganesazRvraT momavali SvilisTvis avadmyofobis ri fibrozis yvelaze gavrcelebuli formisTvis.
riskis xarisxi. maTi Zmebis Sesaxeb arsebuli informa- alelis matareblobis gamosavleni aRniSnuli tes-
ciidan Cven vxvdebiT, rom jonis orive mSobeli da kero- tebi saSualebas aZlevs genetikuri darRvevis ojaxuri
lis orive mSobeli unda yofiliyvnen recesiuli alelis istoriis mqone adamianebs iyvnen saTanadod informire-
matareblebi. amrigad, jonic da kerolic daibadnen Aa bulni avadmyofi Svilis yolis risk-faqtorTan dakav-
X Aa SeuRlebis Sedegad, sadac a aleli Seesabameba daa- SirebiT. magram genetikuri skriningis axali meTodebi
vadebis gamomwvev alels. isic viciT, rom joni da keroli sxva problemebs warmoSobs: konfidencialobis darRve-
ar arian recesiuli homozigoti (aa), vinaidan orive maT- vis SemTxvevaSi, xom ar gaxdebian alelis matareblebi
gani janmrTelia. amrigad, maTi genotipia AA an Aa. `daRdasmulebi”? xom ar etyvian maT uars janmrTelobis
Aa X Aa genotipebis SeuRlebis Sedegad genotipuri an sicocxlis dazRvevaze, miuxedavad imisa, rom Tavad
daTiSva iqneba 1AA : 2 Aa : 1aa. Sesabamisad, kerolsa da isini janmrTelebi arian? xom ar gaaTanabreben arasworad
jons aqvT 2/3 albaToba imisa, rom arian daavadebis ale- informirebuli damqiraveblebi `alelis matareblobas~
lis matareblebi (Aa). gamravlebis wesis Tanaxmad, jamuri avadmyofobasTan?! iqneba Tu ara saTanado genetikuri
albaToba imisa, rom maTi pirmSo iqneba daavadebuli, aris konsultaciebis miReba xelmisawvdomi, raTa yvelam Se-
2/3 (jonis mier daavadebis alelis matareblobis albaTo- Zlos sakuTari testis Sedegebis gageba?! bioteqnologi-
ba) gamravlebuli 2/3-ze (kerolis mier daavadebis alelis uri siaxleebi adamianebs mdgomareobis Sesamsubuqeblad
matareblobis albaTobaze) da gamravlebuli 1/4-ze (al- mraval saSualebas sTavazobs, magram mxolod mas Semdeg,
baTobaze, rom daavadebis alelis or matarebels eyoleba rac gadawydeba ZiriTadi eTikuri sakiTxebi. adamianis
avadmyofi bavSvi). es sidide toli iqneba 1/9-is. genetikaSi warmoSobilma ara erTma dilemam gvikarnaxa,
davuSvaT, rom kerolma da jonma, yvelafris miuxe- kidev erTxel, sxva WrilSi gangvexila winamdebare wignSi
davad, gadawyvites iyolion Svili, maSin arsebobs 8/9 warmodgenili Tema: biologiis socialuri gamoyenebis
albaToba imisa, rom bavSvi ar iqneba daavadebuli. Tu igi grandiozuli masStabebi.
avadmyofi daibadeboda, es iqneba dadastureba eWvisa, rom
kerolic da jonic namdvilad arian daavadebis alelis

319
a. amniocentozi. b. qorionis xaos sinjis aReba.

amnionis orsulobis me-8-10 kviridan Ses-


orsulobis 14-16 kviridan
siTxis aReba aZlebelia gamokvlevis mizniT
SesaZlebelia gamokvlevis
qorionis xaos ujredebis sinjis
mizniT amnionis siTxis aReba
aReba.
orsulisTvis.

nayofi
nayofi

placenta centrifugireba gamwovi milis Casma


saSvilosnos yelSi

placenta qorionis xaoebi

saSvilosno saSvilosnos
yeliyeli

siTxe
nayofis ujredebi
nayofis ujredebi

amnionis siTxis bioqimiuri


gamokvleva SesaZlebelia
aRebisTanave an mogvianebiT,
kultivirebul ujredebze.
bioqimiuri
testebi

kariotipirebisTvis saRiro ra-


odenobiT ujredebis misaRebad
axdenen nayofis ujredebis ram-
denimekvirian kultivirebas. ram-
denime kvira.
nayofis ujredebis kariotip- ramdenime kvira ramdenime saaTi
ireba da bioqimiuri gamokv-
leva SesaZlebelia maSinve.
pasuxi mzad iqneba imave dRes.

kariotipireba

SS suraTi 14.17  nayofis gamokvleva genetikuri darRvevis matareblobaze. bioqimiuri testebiT SesaZlebelia iseTi nivTiere-
bebis deteqcia, rac garkveul paTologiebs ukavSirdeba. aq gamosaxuli kariotipidan Cans, rom nayofs aqvs normaluri raodeno-
bisa da struqturis qromosomebi

nayofis testireba uli nayofis ujredebis dayofiT miRebul Svileul ujre-


debze. es ujredebi SeiZleba gamoyenebul iqnas agreTve
davuSvaT, col-qmarma Seityo, rom oriveni arian Tei-
kariotipirebisTvis zogierTi qromosomuli darRvevis
saqsis alelis matareblebi, magram maT mainc gadawyvites,
saidentifikaciod (ix. suraTi 13.3).
iyolion Svili. amniocentozis meTodTan dakavSirebul
alternatiuli meTodia qorionis xaos sinjis aRebis
testebs, romelic orsulobis me-14 – me-16 kviras tar-
meTodi, romlis drosac eqims saSvilosnos yelidan saSvi-
deba, SeuZlia gansazRvros, aqvs Tu ara nayofs Tei-saqsis
losnoSi Sehyavs wvrili mili da gamotumbavs placentis
daavadeba (suraTi 14.17a). am proceduris Casatareblad
qsovilis mcire zomis sinjs. placenta is organoa, ro-
eqimi nemsiT Sedis saSvilosnoSi da iRebs 10 mililit-
melic axdens nivTierebebis urTierTgacvlas dedasa da
ramde sanayofe siTxes. zogierTi genetikuri darRvevis
nayofs Soris: awvdis nayofs sakvebs da gamoaqvs narCeni
deteqcia SesaZlebelia amnionis siTxeSi garkveul qimiur
produqtebi (suraTi 14.17 b).
naerTTa gansazRvris safuZvelze. sxva darRvevebze, maT
placentis qorionis xaos ujredebi nayofs ekuTvnis
Soris Tei-saqsis daavadebaze testireba ki tardeba labo-
da iseTive genotipi aqvs, rogoric Canasaxs. aRniSnuli
ratoriaSi gamozrdil ujredebze, amnionis siTxeSi arseb-

320
ujredebi swrafad proliferireben da, amdenad, maleve dabadebisTanave gamovlenis SemTxvevaSi, fenilalaninis
SeiZleba maTi kariotipireba. analizis am swraf meTods dabalSemcveli specialuri dieta, Cveulebriv, bavSvis
garkveuli upiratesoba aqvs amniocentozTan SedarebiT, normalur ganviTarebasa da gonebrivi CamorCenilobis
romlis drosac ujredebi kariotipirebamde ramdenime Tavidan aSorebas uzrunvelyofs. samwuxarod, dResdReo-
kvirian inkubirebas saWiroeben. qorionis ujredebis biT Zalze cota genetikuri darRvevis mkurnalobaa Sesa-
meTods kidev is upiratesoba aqvs, rom misi Catareba or- Zlebeli.
sulobis ukve merve-meaTe kviras SeiZleba; magram am meTo- seriozuli xasiaTis memkvidrul paTologiebze axal-
dis gamoyeneba mouxerxebelia, roca testuri analizisT- Sobilisa da nayofis skriningi, alelis matarebelTa gamo-
vis saWiroa amnionis siTxe da amitom amniocentozTan savleni testirebis meTodebi da genetikuri konsultacia
SedarebiT is naklebad aris gavrcelebuli. bolo dros – Tanamedrove medicinis yvela es saSualeba memkvidru-
samedicino dargis mecnierebma SeimuSaves dedis sisxlSi lobis mendeliseul models emyareba. Cven swored gregor
gadasuli nayofis ujredebis gamoyofis meTodebi. miuxe- mendels unda vumadlodeT genialuri mignebebisTvis, misi
davad imisa, rom aseTi ujredebi Zalze mcirericxovania, `eleganturi~ raodenobrivi analizis eqsperimentuli
xerxdeba maTi kultivireba da Semdgomi gamokvleva. meTodisTvis, unda vaRiaroT misi koncefcia `diskretu-
nayofis gamosaxulebaze dakvirvebis meTodebi, eq- li~ memkvidruli faqtorebis arsebobis Sesaxeb _ `idea
ims SesaZleblobas aZlevs, daakvirdes nayofis ZiriTad genebis Sesaxeb”, romlebic martivi albaTobis kanonebiT
anatomiur anomaliebs. ultrabgeriTi gamokvlevis dros, gadaecema STamomavlobas. mendelis naSromis gamoqvey-
romelic martivi arainvaziuri proceduraa, nayofis ga- nebidan ramdenime aTwleulis ganmavlobaSi, me-20 sauku-
mosaxulebis misaRebad iyeneben bgeriT talRebs. fetos- nis dasawyisamde, biologebma ver SeniSnes da mxedvelobi-
kopiis SemTxvevaSi saSvilosnoSi SehyavT Zalian viwro dan gamorCaT misi aRmoCenis udidesi mniSvneloba. Semdeg
mili, romelzec damagrebulia dasakvirvebeli linza da TavSi Tqven SeityobT, Tu rogori fizikuri safuZveli
gamanaTebeli. aqvs mendelis kanonzomierebebs, rac sasqeso ujredTa
ultrabgeriTi gamokvleva rogorc dedisTvis, ise formirebis procesSi qromosomebis qcevaSi gamoixateba.
nayofisTvis araviTar riskTan ar aris dakavSirebuli. visaubrebT imazec, Tu rogori `katalizatoris~ roli
amniocentozi da fetoskopia ki SemTxvevaTa 1%-Si iwvevs iTamaSa mendelizmisa da memkvidreobis qromosomuli
garTulebebs, magaliTad sisxldenas dedis organizmSi Teoriis sinTezma genetikis ganviTarebis saqmeSi.
an zogjer, nayofis daRupvasac ki. amis gamo, aRniSnul

14.4
meTodebs ZiriTadad maSin mimarTaven, rodesac SedarebiT
maRalia genetikuri darRvevis an romelime Tandayolili koncefcia testi
defeqtis mosalodnelobis xarisxi. Tu nayofis testebi
gamoavlens rame seriozul darRvevas, mSoblebi mZime
1. betisa da toms, orives hyavT kisturi fibroziT
dilemis winaSe dgebian – miiRon gadawyvetileba orsulo-
daavadebuli Zmebi, magram arc maT da arc mSob-
bis Sewyvetis Taobaze, Tu ganewyon da moemzadon geneti-
lebs ar aqvT daavadebis niSnebi. gamoiTvaleT,
kuri defeqtis mqone bavSvis movlisTvis.
rogoria albaToba imisa, rom Tu es wyvili iyo-
liebs Svils, maT bavSvs eqneba kisturi fibro-
axalSobilTa skriningi zi. rogori iqneba avadmyofi bavSvis dabadebis
zogierTi genetikuri darRvevis deteqcia advilia da albaToba, Tu testuri gamokvleva gamoavlens,
amJamad amerikis SeerTebuli Statebis mraval hospital- rom tomi aris daavadebis alelis matarebeli,
Si aseTi tipis gamokvlevebi dabadebisTanave rutinulad beti ki – ara?
tardeba martivi testebis gamoyenebiT. sayovelTao skrin- 2. jons dabadebidan, orive fexis terfze aqvs eqvs-
ingis erT-erTi programa moicavs fenilketonuriis gamo- eqvsi TiTi, anu aReniSneba dominanturi niSani –
savlen meTods. fenilketonuria recesiuli memkvidruli polidaqtilia. zedmeti TiTi aqvs mis dedasac
darRvevaa, romlis populaciuri sixSire StatebSi Sead- da xuTi da-Zmidan ors. mamas terfebze TiTebis
gens erT SemTxvevas 10000 – 15000 axalSobilze. aRniSnuli normaluri raodenoba aqvs. rogoria jonis ge­
darRvevis mqone bavSvebis organizmSi ar xdeba aminomJava notipi am niSnis mixedviT? axseniT Tqveni pa-
fenilalaninis saTanado daSla. es naerTi da misgan warmo- suxi. niSnis alelebis simboluri aRniSvnisTvis
qmnili produqti – fenilpiruvati, SeiZleba dagrovdes gamoiyeneT D da d asoebi.
sisxlSi da miaRwios toqsikurobis zRvars; es ki, Tavis
mxriv, iwvevs gonebriv CamorCenilobas; magram defeqtis

321
me- 14 Tavis Semowmeba

ZiriTadi koncefciebis Semowmeba kanonebi ganageben

XX monohibridul SejvarebaSi gamoyenebuli gamrav­

koncefcia 14.1 lebisa da dajamebis wesebi  gamravlebis wesis mi­xed­


viT, rTuli, mravalwevriani movlenis albaToba cal­
keul damoukidebel movlenaTa albaTobebis namravlis
mendelma memkvidrulobis ori kanoni tolia. dajamebis wesis mixedviT, ori an meti urTierT-
gamomricxavi movlenis xdomilebis albaToba gamoiTv-
mecnieruli kvlevis meTodis safuZvelze
leba calkeuli movlenis xdomilebis albaTobaTa da-
SeimuSava jamebis gziT.

XX kompleqsuri genetikuri amocanebis gadawyveta al­


XX mendelis mier eqsperimentuli raodenobrivi kvle­
baTobis kanonebiT  dihibriduli an polihibriduli
vis meTodis gamoyeneba  mendelma baRis bardaze 1860-
Sejvareba ori an meti damoukidebeli da erTdroulad
ian wlebSi Catarebuli eqsperimentebis safuZvelze
mimdinare monohibriduli Sejvarebebis ekvivalentu-
Camoayaliba memkvidrulobis Teoria. man aCvena, rom
ria. imisTvis, rom ganvsazRvroT amgvari Sejvarebis
mSobliuri formebi STamomavlobas gadascemen diskre-
Sedegad miRebuli Taobis genotipebi, Tavdapirvelad,
tul genebs, romlebic Taobebis manZilze inarCuneben
TiToeuli niSani unda ganvixiloT cal-calke da Sem-
individualobas.
deg individualur albaTobaTa mniSvnelobebi gadavam-
XX daTiSvis kanoni  am kanonis mixedviT, genis ori aleli ravloT erTmaneTze.
dacalkevdeba (segregirdeba) gametaTa formirebi-
sas ise, rom mamrobiTi da mdedrobiTi sasqeso ujre-
debi TiToeuli wyvilis mxolod erT alels atareben.
koncefcia 14.3
mendelma es kanoni imisTvis wamoayena, raTa aexsna 3
: 1 fenotipuri daTiSva F2 TaobaSi, romelic man mi- memkvidrulobis suraTi xSirad gacilebiT
iRo monohibridebis TviTdamtvervis gziT. mendelis rTulia, vidre amas martivi mendeliseuli
modelis Tanaxmad, genebs aqvT alternatuli formebi
(alelebi) da yoveli organizmi calkeuli genis Ti-
genetika gulisxmobda
To-TiTo alels memkvidreobiT iRebs mSoblebisgan.
XX mendeliseuli genetikis ganvrcobili varianti
Tu genis es ori aleli gansxvavebulia, erTi maTga-
calkeuli genisTvis  genis erTi alelis sruli domini-
nis (dominanturi alelis) eqspresia Trgunavs meoris
rebis SemTxvevaSi, heterozigotebis fenotipi ho-
(recesiuli alelis) fenotipur efeqts. homozigotur
mozigoti domonantis fenotipis analogiuria. Tu geni
individebs mocemuli genis identuri alelebi aqvs da
kodominanturia orive alelis mixedviT, hetezigoteb-
wminda xazisani arian. homozigot individebs mocemuli
Si orive fenotipi eqspresirdeba. genis erT-erTi ale-
genis ori gansxvavebuli aleli aqvT.
lis arasruli dominirebis SemTxvevaSi, hetrozigotis
aqtivoba: monohibriduli Sejvareba fenotipi iqneba ori homozigoturi fenotipis Suale-
duri gamovlineba. bevri geni arsebobs populaciaSi
XX damoukideblad ganawilebis kanoni  am kanonis Tanax-
mravlobiTi (orze meti) alelis saxiT. pleiotropia
mad, TiToeuli wyvili aleli gametebSi sxva aleluri
aris erTeuli genebis unari – imoqmedon erTdroulad
wyvilebisagan damoukideblad gadadis. mendelma
mraval fenotipur niSanze.
ivarauda aseTi kanonzomierebis arseboba mas Semdeg,
rac Caatara dihibriduli Sejvareba ori genis mixedviT aqtivoba: arasruli dominireba
heterozigotul mcenareebSi. yoveli genis alelebi
XX mendeliseuli genetikis ganvrcobili varianti ori
sxva genTa alelebisgan damoukideblad gadadioda gam-
an meti genisTvis  epistazis SemTxvevaSi erTi loku-
etebSi. dihibriduli Sejvarebis Sedegad (F2 TaobaSi)
sis erTi geni cvlis meore lokusis genis fenotipur
miiReboda oTxi saxis fenotipi 9:3:3:1 TanafardobiT.
eqspresias. poligenuri memkvidrulobis SemTxvevaSi,

koncefcia 14.2 ori an meti geni erT da imave fenotipur niSanze moq-
medebs. mravlobiTi genebiT gansazRvruli niSnebi,
Cveulebriv, raodenobrivia, rac niSnavs, rom isini
mendeliseul memkvidrulobas albaTobis gamudmebiT ganicdian cvalebadobas.

322
XX buneba da aRzrda: garemos gavlena fenotipze  geno- vadebaTa sul ufro meti da meti ricxvisTvis da meti
tipis eqspresiaze gavlenas axdens garemo. garkveuli sizustiT SeiZleba darRvevis matarebelTa identifi-
genotipis Sesabamisi fenotipis cvalebadobis farg- kacia. mas Semdeg, rac bavSvi Caisaxeba, amniocentozisa
lebs reaqciis normas uwodeben. poligenur niSnebs, da qorionis xaos sinjebis gamokvleviT SesaZlebelia
romlebic agreTve ganicdian garemos zegavlenas, mul- dadgindes mosalodneli genetikuri darRvevis arse-
tifaqtorul niSnebs uwodeben. boba-ararseboba. Semdgomi genetikuri gamokvleva Sei-
Zleba Cautardes axalSobils.
XX memkvidreobasa da cvalebadobaze mendeliseul Se­
xedulebaTa integrireba  organizmis fenotipi mo­ gamokvleva: rogor dasvamdiT Tqven genetikuri dar­
icavs mTel organizms – mis fizikur garegnobas, Sina- Rvevis diagnozs?
gan anatomias, fiziologiasa da qcevas, mTlianobaSi
asaxavs genotips da unikalur garemo pirobebs. kom-
pleqsuri memkvidrulobis SemTxvevaSic ki, amJamad
isev xelmZRvaneloben daTiSvisa da damoukideblad ga-
SeamowmeT sakuTari codna
nawilebis mendeliseuli fundamenturi kanonzomiere-
bebiT.
genetikis sakiTxebi

koncefcia 14.4 zogierT mcenareSi, wminda xazis wiTelyvaviliani


formebi TeTryvavilian formebTan Sejvarebisas yovelT-
vis iZlevian vardisferyvavilian mcenareebs: RR (wiTeli)
adamianSi mravali niSan-Tviseba mendeli-
X rr (TeTri) → Rr (vardisferi). Tuki yvavilis mdebareo-
seuli kanonzomierebebiT memkvidreobs bis ganmsazRvreli niSani (gverdiTi an kenwruli) iseTive
wesiT memkvidrulobs, rogorc es xdeba baRis bardaSi (ix.
XX genealogiuri analizi  ojaxis genealogiuri gamokv- cxrili 14.1), rogori iqneba genotipuri da fenotipuri
levis safuZvelze SesaZlebelia ojaxis wevrTa sa- daTiSva F1 TaobaSi, Tu mSobliur formebad aviRebT gver-
varaudo genotipebis gansazRvra da momavali Taobis diTi mdebareobis wiTelyvavilian (wminda xazis) da ken-
individTa genotipebis prognozireba. es prognozebi, wruli mdebareobis TeTryvavilian mcenareebs? rogori
rogorc wesi, ufro statistikurad gamoTvlili alba-
iqneba daTiSva F2 TaobaSi?
Tobebia da ara zusti mniSvnelobebi.
1. yvavilis mdebareoba, Reros sigrZe da Teslis forma –
XX recesiuli memkvidruli darRvevebi  Tei-saqsis da­
es is sami niSania, romlebsac swavlobda mendeli. yove-
avadeba, kisturi fibrozi, namglisebrujrediani da­
li maTgani kontroldeba genebiT, romlebic erTmane-
avadeba da mravali sxva genetikuri darRveva mem-
Tisgan damoukideblad memkvidreoben da aqvT Semdegi
kvidrulad gadaecema rogorc martivi recesiuli
saxis dominanturi da recesiuli eqspresiuloba:
niSan-Tviseba. daavadebul individTa umetesoba (ho-
mozigoturi recesiuli genotipiT) bavSvia an fenoti-
niSani dominanturi recesiuli
purad normaluri heterozigoti matarebeli.
yvavilis mdebareoba gverdiTi (A) kenwruli (a)
XX dominanturi memkvidruli darRvevebi  Tuki daa- Reros sigrZe maRali (T) juja (t)
vadebuli individebi ver aRweven reproduqciul asaks, Teslis forma gluvi (R) naoWiani (r)
maSin populacia TandaTanobiT kargavs dominantur
2. Tuki mcenares, romelic heterozigotulia samive
alelebs. araleTaluri dominanturi alelebi da is
niSnis mixedviT, mivcemT TviTdamtvervis saSualebas,
alelebi, romlebic SedarebiT gvian asakSi vlindeba,
rogori iqneba qvemoT CamoTvlili mcenareebis wili
rogoricaa, magaliTad, hantingtonis daavadeba, men-
miRebul TaobaSi? (SeniSvna: penetis cxrilis nacvlad,
deliseuli kanonebiT memkvidreobs.
isargebleT albaTobis kanoniT):
XX multifaqtoruli darRvevebi  adamianis mravali daa- a) samive dominanturi niSnis mixedviT homozigo­
vadeba, maT Soris, zogierTi formis simsivne da gulis turi;
daavadeba, Seicavs rogorc genetikur, ise garemos kom- b) samive recesiuli niSnis mixedviT homozigoturi;
ponentebs. es daavadebebi martivi mendeliseuli kanon- g) samive niSnis mixedviT heterozigotuli;
zomierebebiT ar memkvidreoben. d) homozigoturi yvavilis gverdiTi mdebareobisa da
Reros simaRlis niSnis mixedviT, heterozigotuli
XX genetikuri testireba da konsultireba  ojaxur an-
– Teslis formis mixedviT.
amnezze dayrdnobiT, genetikosi konsultantebi ex-
marebian wyvilebs gamoTvalon genetikuri darRvevis 3. Savi da albinosi zRvis goWebis SejvarebiT miiRes
mqone Svilis dabadebis albaToba. dResdReobiT, daa- 12 cali Savi zRvis goWi. rodesac albinosi cxoveli

323
Seajvares pirvel TaobaSi moRebul Sav zRvis goWTan, 8. rogoria albaToba imisa, rom qvemoT moyvanili mSo-
maT STamomavlobaSi 7 iyo Savi, xolo 5 – albinosi. ro- belTa wyvilebi mogvcemen mocemuli genotipis STamo-
gor genetikur axsnas mouZebniT am SemTxvevas? dawer- mavlobas:
eT mSobliuri formebis, gametebis da STamomavlobis a) AABBCC X aabbcc → AaBbCc
genotipebi. b) AABbCc X AaBbCc → AabbCC
g) AaBbCc X AaBbCc → AaBbCc
4. mcenare qenjuTSi erTWotiani nayofis arseboba (P)
d) aaBbCC X AABbcc → AaBbCc
dominirebs samWotiani nayofis ganviTarebaze (p),
xolo foTlis normaluri forma (L) – foTlis da- 9. karensa da stivs, orives, hyavT namglisebrujrediani
naoWebis niSanze (l). Woti nayofis da foTlis tipis anemiiT daavadebuli da-Zma. arc kareni, arc stivi da
ganmsazRvreli niSnebi erTmaneTisgan damoukideblad arc maTi mSoblebi ar arian daavadebuli da arcerTi
memkvidruloben. gansazRvreT mSobliur mcenareTa maTgani ar Semowmebula niSnis matareblobaze. am aras-
genotipebis SesaZlo variantebi iseTi SejvarebebisT- ruli monacemebis pirobebSi, SeecadeT gamoTvaloT,
vis, romelTa Sedegad, pirvel TaobaSi, qvemoCamoTv- rogori iqneba albaToba, rom wyvils eyoleba namg-
lili niSnebis mqone mcenareebi miiReba Semdegi Tana- lisebrujrediani daavadebis mqone bavSvi.
fardobiT:
10. 1981 wels, erTi upatrono kata
a) 318 erTWotiani, normaluri foTlebiT: 98 erT-
uCveulo formis – mrgvali da
Wotiani, danaoWebuli foTlebiT
ukandaxveuli yurebiT, Seikedla
b)  323 samWotiani, normaluri foTlebiT: 106 samWo-
erT-erTma ojaxma kaliforniaSi.
tiani, danaoWebuli foTlebiT
mas Semdeg, am katis asobiT naS-
g)  401 erTWotiani, normaluri foTlebiT
ieri daibada da seleqcionerebi
d)  150 erTWotiani, normaluri foTlebiT: 147 erT-
imedovneben, rom SeZleben dax-
Wotiani, danaoWebuli foTlebiT: 51 samWotiani,
veuli yurebis mqone katis jiSis gamoyvanas. warmoid-
normaluri foTlebiT: 48 samWotiani, danaoWe-
gineT, rom Tqven xarT pirveli daxveulyurebiani ka-
buli foTlebiT
tis patroni da gsurT, miiRoT wminda xazis cxovelebi.
e) 223 erTWotiani, normaluri foTlebiT : 7298
rogor daadgendiT, aRniSnuli aleli dominanturia
erTWotiani, danaoWebuli foTlebiT : 76 samWo-
Tu recesiuli? rogor miiRebdiT wminda jiSis yure-
tiani, normaluri foTlebiT : 27 samWotiani, da-
bdaxveul katas? rogor unda darwmundeT, rom miRe-
naoWebuli foTlebiT.
buli cxovelebi wminda xazisaa?
5. A jgufis sisxlis mqone mamakaci daqorwinda B jgufis
11. warmoidgineT, rom aRmoaCines TiTqos romeliRac
mqone qalze. maT Svils aqvs 0 jgufis sisxli. rogoria
da­avadeba vlindeba mxolod 0 sisxlis jgufis mqone
mSoblebis genotipebi? kidev rogor genotipebs da
individebSi, Tumca daavadebis da sisxlis jgufis
rogori sixSiriT SeiZleba movelodeT am qorwinebis
ganmsazRvreli genebi erTmaneTisgan damoukideblad
Sedegad dabadebul bavSvebSi?
memkvidreobs. A jgufis sisxlis mqone janmrTel ma-
6. fenilketonuria memkvidruli daavadebaa, romelsac makacs da B jgufis sisxlis mqone janmrTel qals hy-
iwvevs recesiuli aleli. Tu qalsa da mamakacs, romle- avT erTi daavadebuli Svili. qali amJamad orsuladaa.
bic arian am niSnis matarebeli, hyavT sami Svili, ro- rogoria imis albaToba, rom meore Svilsac eqneba daa-
goria albaTobaTa mniSvnelobebi qvemoCamoTvlili vadeba? dauSviT, rom orive mSobeli daavadebis gamom-
SemTTxvevebisTvis: wvevi genis mixedviT heterozigotulia.
a) yvela bavSvs eqneba normaluri fenotipi
12. vefxvebSi recesiuli aleli iwvevs bewvis pigmentaciis
b) erTi an meti bavSvi iqneba daavadebuli
uqonlobas (TeTri vefxvebi) da sielmes. Tuki dawyvil-
g) samive bavSvi iqneba daavadebuli
deba ori fenotipurad normaluri vefxvi, romlebic
d) sul mcire, erTi bavSvi mainc iqneba janmrTeli
heterozigotuli arian aRniSnuli lokusis mixedviT,
(SeniSvna: gaxsovdeT, rom yvela SesaZlo albaTobaTa
procentulad maT ramden naSiers eqneba sielme? ram-
mniSvnelobebis jami yovelTvis 1-is tolia).
deni procenti iqneba TeTri feris?
7. tetrahibriduli Sejvarebis Sedegad miRebul F1 Tao-
13. marcvleul kulturebSi dominanturi aleli I inhibi-
bis yvela individs eqneba AaBbCcDd genotipi. Tu da-
rebs marcvlis feris ganviTarebas, xolo recesiuli
vuSvebT, rom es oTxive geni erTmaneTisgan damoukide-
aleli i gansazRvravs Seferili marcvlebis ganviTa-
blad nawildeba TaobebSi, rogoria albaToba imisa,
rebas homozigotur mcenareebSi. sxva lokusSi, domi-
rom F2 Taobis individebs eqnebaT Semdegi genotipebi:
nanturi P aleli iwvevs mewamuli, xolo homozigotu-
a) aabbccdd d) AaBBccDd
ri recesiuli genotipi pp – wiTeli feris marcvlebis
b) A aBbCcDd e) AaBBCCdd
ganviTarebas. Tu erTmaneTTan SevajvarebT orive
g) AABBCCDD

324
lokusis mixedviT heterozigotul mcenareebs, ro- sul ufro gaxSirda gviani qorwinebis SemTxvevebi, vidre
gori iqneba fenotipuri daTiSva miRebul TaobaSi? es iyo uwin, mSoblebisa da bebia-babuebis TaobaSi. Teori-
ulad imsjeleT, rogor imoqmedebs es faqti maRal asakSi
14. qvemoT mocemul sagvartomo nusxaSi naCvenebia bio-
gamovlinebadi, dominanturi leTaluri daavadebebis pop-
qimiuri darRvevis, alkaptonuriis memkvidruloba.
ulaciur sixSireze.
daavadebul individebs, romlebic sqemaze Seferili
wreebiT an kvadratebiT arian gamosaxuli, ar SeswevT
nivTiereba alkaptonis daSlis unari. es ukanaskneli mecnieruli kvleva
muq Seferilobas aniWebs Sards da sxeulis qsovilebs.
Tqven gaZleven mcenare bardas, romelsac aqvs grZeli
rogoria alkaptonuriis gamomwvevi aleli – domi-
Rero da gverdiTi yvavilebi da gTxoven, rac SeiZleba
nanturi Tu recesiuli? CawereT sqemaSi imaTi geno-
swrafad gansazRvroT mcenaris genotipi, Tuki iciT, rom
tipebi, romelTa gansazRvrac SesaZlebelia. rogori
maRali Reros ganviTareba (T) dominanturi niSania da
ganotipebia dasaSvebi sagvartomos danarCeni wevrebi-
dominirebs jujobaze (t), xolo yvavilebis gverdiTi gan-
sTvis?
lagebis niSani (A) dominirebs kenwruli yvavilebis ganvi-
giorgi arlen
Tarebis (a) niSanze.
sandra tomi semi vilma eni maikli
a) CamoTvaleT Tqveni sakvlevi mcenaris yvela SesaZlo
genotipi.
danieli alani tina karla
b) aRwereT romelime erTi Sejvarebis eqsperimenti,
romelSic Tqven SeecdebodiT mcenaris zusti geno-
kristoferi tipis dadgenas.

g) sanam Tqvens mier Catarebuli Sejvarebis Sedegs


15. mamakacs orive xelze da orive fexze aqvs eqvs-eqvsi elodebiT, SesaZlebelia winaswar ganWvritoT sa-
TiTi. mis colsa da qaliSvils TiTebis normaluri varaudo genotipebi. rogor gaakeTebdiT amas?
raodenoba aqvT kidurebze. zedmetTiTianoba domi-
d) Tqveni winaswari varaudebi Semdegi wesiT CawereT:
nanturi niSania. am wyvilis Svilebidan ramdeni nawili
Tu Cemi sakvlevi mcenaris genotipi aris --------------,
SeiZleba aRmoCndes zedmetTiTiani?
maSin Cems mier Catarebuli Sejvarebis Sedegad mivi-
16. warmoidgineT, rom Tqven xarT genetikosi-konsultan- Reb ---------------.
ti da konsultaciis misaRebad TqvenTan modis wyvili,
e) Tuki miRebul TaobaSi mcenareTa naxevars eqneba
romelic apirebs, iyolios Svili. Carli erTxel ukve
maRali Rero da gverdiTi yvavilebi, xolo meore
iyo daqorwinebuli da pirvel colTan hyavs kisturi
naxevars – maRali Rero da kenwruli yvavilebi, ro-
fibroziT daavadebuli vaJiSvili. misi axlandeli
gori iqneba sakvlevi mcenaris genotipi?
meuRlis, elenis, Zma gardaicvala kisturi fibroziT.
rogoria albaToba imisa, rom Carlsa da elens eyole- v) axseniT, ratom ar SeiZleba (g) da (d) aqtivobebs vu-
baT kisturi daavadebuli Svili? (arc Carli da arc wodoT `Sejvarebis eqsperimenti”?
eleni TviTon ar arian daavadebuli kisturi fibro-
ziT.) gamokvleva: rogor moaxdenT genetikuri darRvevis di­
agnoscirebas?
17. TagvebSi bewvis Savi Seferiloba (B) dominirebs TeT-
rze (w). sxva lokusSi, dominanturi aleli A iwvevs Sav
TagvebSi yviTeli zolis ganviTarebas calkeuli bew- mecniereba, teqnologia
vis ZirSi, rac e.w. agutis Seferilobas aniWebs cxov-
da sazogadoeba
els. recesiuli a aleli gansazRvravs Tanabari Se-
ferilobis bewvs. erTmaneTTan Seajvares orive genis
mixedviT heterozigotuli Tagvebi. rogor daTiSvas warmoidgineT, rom Tqvens erT-erT mSobels aqvs han-
unda movelodeT maT STamomavlobaSi? tingtonis daavadeba. rogoria albaToba imisa, rom erT
dRes Tqvenc dagewyebaT daavadebis niSnebis gamovlena?
hantingtonis daavadeba ukurnebeli senia. isurvebdiT Tu
evoluciuri kavSiri
ara CagetarebinaT testi mis matareblobaze? ratom?

ukanaskneli naxevari saukunis ganmavlobaSi, ameri-


kis SeerTebul Statebsa da sxva ganviTarebul qveynebSi

325
15
memkvidrulobis
qromosomuli safuZveli
SS suraTi 15.1   specifikuri genis Semcveli moniSnuli
qromosomebi (is ubani, romelSic mdebareobs sakvlevi
geni, Seferilia yviTlad).

mimarT im dromde, sanam ar aRmoaCines memkvidrulobis


ZiriTadi koncefciebi principebis fizikuri safuZveli, gamoxatuli qromo-
somaTa qcevaSi. am TavSi, romelSic integrirebulia da
15.1 mendeliseuli memkvidrulobis fizikuri sa­ ganvrcobilia wina or TavSi warmodgenili masala, gan-
fuZveli qromosomebis qcevaSi gamoixateba vixilavT mSoblebidan Svilebze genebis gadacemis qro-
mosomul safuZvlebs da gavecnobiT aRniSnuli wesidan
15.2 SeWidul genebs aqvT tendencia – erTad gada­ gadaxris zogierT, gansakuTrebiT mniSvnelovan gamon-
ecnen Taobebs, radgan isini erTsa da imave
akliss.
qromosomaSi, erTmaneTis mezoblad arian lo­

15.1
kalizebuli

15.3 sqesTan SeWiduli niSnebi unikalur memkvi­ koncefcia


drulobas avlenen

15.4 zogierTi genetikuri daavadeba qromosomebis mendeliseuli memkvidrulobis


ricxvis an struqturis cvlilebiT aris ga­
mowveuli
fizikuri safuZveli qromo-
15.5 erTeul SemTxvevebSi aRiniSneba gadaxrebi somebis qcevaSi gamoixateba
standartuli qromosomuli Teoriidan
gaumjobesebuli mikroskopuli teqnikis gamoyene­biT,
Sesavali citologebma gamoikvlies mitozis (1875 wels) da meiozis
(1890-ian wlebSi) procesebi. mogvianebiT, daaxloebiT
1900 wels, citologebi da genetikosebi, rogorc biolo-
genebis lokalizacia gebi, SeTanxmdnen sasqeso ujredebis sasicocxlo ciklSi
qromosomebSi qromosomebis qcevasa da mendeliseuli `faqtorebis~ mem-

d ResdReobiT, Cven ukve SegviZlia imis demonstrire-


ba, rom genebi (gregor mendeliseuli gamoTqmiT, `memkvi-
kvidrulobas Soris garkveuli paralelizmis arsebobaze.
qromosomebis msgavsad, genebic wyvili saxiT arsebobs
diploidur ujredebSi; meiozSi xdeba qromosomebisa da
maTSi Semavali alelebis dacalkeveba, xolo ganayofiere-
druli faqtorebi”) lokalizebulia qromosomebSi. amis
ba xelaxla aRadgens rogorc qromosomebis, ise genebis
danaxva SesaZlebelia, Tu calkeul qromosomaSi loka-
wyviladobas. 1902 wels uolter setonma, Teodore bover-
lizebul garkveul gens movniSnavT fluorescentuli
im da sxvebma, erTmaneTisgan damoukideblad, aRiares
saRebaviT da davakvirdebiT mis naTebas. magaliTad, su­
amgvari paralelizmis arseboba. swored am periodidan
raT 15.1-ze gamosaxuli yviTeli, mcire zomis winwklebi
iwyebs Camoyalibebas memkvidreobis qromosomuli Teo­
adamianis qromosomebis homologiur wyvilSi specifi-
ria, romlis Tanaxmad, mendeliseul genebs qromosomaSi
kuri genis lokalizaciis adgils Seesabameba (mikro-
garkveuli lokusebi (poziciebi) ukaviaT da swored qro-
fotosuraTze gamosaxul am qromosomebs ukve gavlili
mosomebia is struqturebi, romlebic Semdgom erTmane-
aqvT replikaciis cikli, ris gamoc, maTSi moCans ori
Tisgan damoukideblad iTiSebian da nawildebian.
wertili, TiTo-TiTo – Svileul qromatidebze). daax-
suraTi 15.2-dan cxadi xdeba, rom meiozSi calkeul
loebiT erTi saukunis win, uSualod dakvirveba genisa
genetikur lokusSi alelebis daTiSva da maTi gadas-
da qromosomis aseT kavSirze SeuZlebeli iyo. bevri bi-
vla sxvadasxva gametaSi aixsneba homologiur qromo-
ologi skeptikurad ganwyobili rCeboda mendeliseuli
somaTa qceviT. suraTidan isic Cans, rom sxvadasxva
daTiSvisa da damoukideblad ganawilebis kanonebis
qromosomaSi lokalizebuli ori-sami genis alelebis

326
P Taoba yviTeli-gluvi mwvane-danaoWebuli
bardas F1 da F2 TaobaSi dakvirve- Teslebi (YYRR) Teslebi (yyrr)
bas or genze viwyebT. aRniSnuli
genebi Teslis fersa da formas
gansazRvraven (Y aleli ganapi- X
robebs Teslis yviTel, xolo y
– mwvane Seferilobas; R aleli
Teslis gluv, r ki – danaoWebul
meiozi
formas gansazRvravs). es ori geni
sxvadasxva qromosomaSia. (bar-
das Svidi wyvili qromosoma aqvs, ganayofiereba
magram aq mxolod or wyvils gan-
vixilavT.) gametebi

F1 Taoba yvela F1 mcenare iZl-


eva yviTel, mrgval Tesls
(YyRr)

daTiSvis kanoni meiozi damoukideblad ganawilebis kanoni


TiToeuli genis ori aleli dacalkev- arahomologiur qromosomebSi loka-
metafazaSi
deba gametebis formirebis procesSi. lizebuli genebis alelebi erTmaneTi-
qromosomebis
magaliTisaTvis, mihyeviT ramdenime sagan damoukideblad nawildebiangametaTa
dajgufebis
grZeli qromosomis “kvals” (romlebic formirebis procesSi. magaliTisaTvis, mi-
ori Tanabrad
R da r genebs atareben). axsna ixileT qve- hyeviT grZeli da mokle qromosomis “kvals”
SesaZlebeli
moT. orive dayofis manZilze. axsna ixileT qvemoT.
varianti
orive lokusis alelebi1 anafa-
R da r alelebi I anafazaSi
zaSi iTiSebian, rasac Sedegad
dacalkevdebian, rasac
mosdevs oTxi tipis Svileuli
mosdevs am lokusis mixed-
ujredis warmoSoba. maT Soris
viT gansxvavebuli ori I anafaza
gansxvavebas I metafazaSi qro-
tipis Svileuli ujredis
mosomebis ganlageba gansaz-
warmoSoba
Rvravs. SeadareT, Tu rogor
arian I anafazaSi R da r alelebi
ganlagebuli Y da y alelebis
mimarT.
II metafaza TiToeuli gam-
TiToeu-
li gam- eta iRebs erT
eta iRebs grZel da erT
grZel qro- mokle qromo-
mosomas, somas, alelTa
romelic oTxi SesaZlo
Seicavs R an kombinaciidan
r alels. erT-erTs.

gametebi

F2 Taoba ganayofiereba xdeba F1 Taobis


mcenareebs Soris
ganayofierebis ganayofierebis
Sedegad xdeba R da r Sedegad F2 TaobaSi
alelebis SemTxvevi- miiReba fenotipu-
Ti rekombinacia ri daTiSva 9:3:3:1

SS suraTi 15.2  mendelis kanonebis qromosomuli safuZveli. naCvenebia korelaciis arseboba mendelis erT-erTi dihibriduli Se-
jvarebis (ix. suraTi 14.8) Sedegebsa da meiozSi qromosomebis qcevas (ix. suraTi 13.8) Soris. I meiozuri dayofis metafazaSi qromo-
somebis dajgufebiT da I anafazaSi maTi gadaadgilebiT aixsneba Teslis ferisa da formis ganmsazRvreli alelebis daTiSva da da-
moukidebeli ganawileba. yoveli ujredi, romelic F1 mcenareSi ganicdis meiozs, warmoqmnis ori saxis gametas. Tumca, sabolood,
F1 mcenare Tanabari raodenobiT producirebs oTxive tipis gametas, radgan Tanabrad mosalodnelia qromosomebis alternatuli
dajgufeba I metafazaSi.

327
erTmaneTisgan damoukidebeli ganawileba SeiZleba aix-
snas arahomologiuri qromosomebis qceviT. Tu yur-
adRebiT daakvirdebiT am suraTs, dainaxavT, rom masSi
moCans bardaze Catarebuli Sejvarebis eqsperiment-
ebis erTgvari nakvalevi (romelsac Tqven suraT 14.8-is
analizisas gaecaniT) da isic, Tu rogor gansazRvravs
F 1 Taobis organizmebSi qromosomebis meiozuri qceva
da, Semdgom, SemTxveviTi ganayofiereba mendelis mier
gamovlenil fenotipur daTiSvas F 2 TaobaSi.

morganis mier miRebuli eqsperimentuli


dasabuTeba: samecniero gamokvleva
pirveli myari dasabuTeba imisa, rom specifikuri
genebi konkretul qromosomebTan arian dakavSirebuli, S S suraTi 15.3  morganis mier miRebuli pirveli mutanti.
me-20 saukunis dasawyisSi kolumbiis universitetis pro- veluri tipis drozofilas aqvs wiTeli feris Tvalebi (mar-
cxniv). sakvlev mwerebs Soris morganma SeniSna mutanturi
fesoris, eqsperimentuli embriologiis dargSi moRvawe mamri mweri TeTri TvalebiT (marjvniv). aman ukarnaxa morgans
mecnieris, Tomas hant morganis naSromSi gvxvdeba. miuxe- mihyoloda Tvalis feris ganmsazRvreli genis kvals da daekav-
davad imisa, rom morgani Tavdapirvelad skeptikurad uy- Sirebina es geni specifikur qromosomasTan.
urebda mendelizms da qromosomul Teorias, swored misi
adreuli eqsperimentebis Sedegebi iqca qromosomebis,
rogorc mendeliseuli memkvidruli faqtorebis loka- Sejvarebis erTwliani samuSaoebis Semdeg, rasac Tan ax-
lizaciis adgilis materialur dasabuTebad. lda saxecvlili formebis Zieba, morgans `daufasda ama-
gi~ _ man SeZlo mieRo erTaderTi mamri, romelsac wi-
Telis nacvlad TeTri Tvalebi hqonda. romelime niSnis
morganis mier sacdeli obieqtis SerCeva
mimarT normalur fenotips (anu, iseT fenotipur niSans,
biologiis ganviTarebis istoriaSi cnobilia ara romelic yvelaze gavrcelebulia bunebriv popula-
erTi SemTxveva, rodesac ama Tu im mniSvnelovan aR- ciebSi), magaliTad, Tvalis wiTel fers drozofilaSi,
moCenas eqsperimentatori sacdeli obieqtis swor an velur tips uwodeben (suraTi 15.3). niSnebs, romlebic
`iRblian~ SerCevas unda umadlodes. mendelma kvlevis veluri tipis alternatiulia, magaliTad, Tvalis TeTr
obieqtad baRis barda SearCia, radganac am mcenaris mra- fers drozofilaSi, mutantur fenotipebs uwodeben,
vali jiSi arsebobda kargad gamokveTili alternatuli radgan isini determinirebulia alelebiT, romlebic
niSnebiT; morganma kvlevis obieqtad farTod gavrcele- savaraudod, veluri tipis alelebisgan warmoiSvnen cv-
buli `uwyinari~ mweris, xilis buzis erT-erTi saxeoba lilebebis anu mutaciebis Sedegad.
– Drosophila melanogaster airCia , romelic xilSi warmoqmni- morganma da misma mowafeebma SeimuSaves drozo-
li safuara sokoTi ikvebeba. xilis buzebi, Cveulebriv, filas alelebis simboluri Caweris sistema, romelic
maRalnayofierebiT gamoirCevian: erTi Sejvarebis dResac farTod gamoiyeneba drozofilasTan mimarTe-
Sedegad asobiT buzi Cndeba, romlebic or kviris Sem- baSi. xilis buzis ama Tu im niSnis gamomxatveli genis
deg ukve mzad arian reproduqcisTvis. am niSan-Tvisebam saxelwodeba warmodgeba Sesabamisi genis yvelaze adre
xilis buzi genetikuri kvlevebis klasikur obieqtad gamovlenili mutaciis (da ara veluri tipis) saxelwo-
aqcia. morganis laboratorias mcire xanSi `buzebis debidan. magaliTad, TeTri Tvalis fers drozofilaSi
oTaxi~ Searqves. gamoxataven w-iT, veluri tipis aRsaniSnavad ki am sim-
xilis buzs kidev erTi upiratesoba aqvs sxva or- bolos emateba `+~ xarisxSi – w+. wlebis manZilze sx-
ganizmebTan SedarebiT: mas mxolod oTxi wyvili qro- vadasxva organizmisTvis Caweris mravalgvari sistema
mosoma aqvs, romlebic sinaTlis mikroskopSi advilad SemuSavda. magaliTad, adamianis genebi, Cveulebriv,
ganirCeva erTmaneTisgan. qromosomebidan sami wyvili
mTavruli asoebiT Caiwereba, magaliTad, HD – hanting-
autosomaa da erTi wyvili – sasqeso qromosoma. mdedr
tonis daavadeba.
drozofilas X qromosomaTa homologiuri wyvili aqvs,
mamrebs ki – erTi X da erTi Y qromosoma.
korelacia genis alelebis qcevasa
Tuki mendels advilad SeeZlo, eSova baRis bardas
gansakuTrebuli jiSebi, morgans sruliad ar gaaCnda
da qromosomuli wyvilis qcevas Soris
drozofilas saxecvlili formebi. faqtobrivad, mor- morganma erTmaneTs Seujvara TeTrTvaleba mamri da
gani iyo pirveli, vinc am farTod gavrcelebuli buzis wiTelTvaleba mdedri drozofila. pirvel TaobaSi yve-
sxvadasxva formis miRebis interesi aRZra mkvlevarebSi. las wiTeli Tvalebi hqonda, rac veluri tipis dominan-

328
suraTi 15.4 tobis mauwyebelia. Semdeg, rodesac morganma erTmaneTTan
kvleva: veluri tipis mdedr drozofilasa da TeTrTvala, Seajvara F1 Taobis buzebi, F 2-Si man klasikuri fenotipuri
mutantur, mamrs Soris Seajvarebis Sedegad ra feris Tva- daTiSva 3 : 1 miiRo; magram gamovlinda kidev erTi moulod-
lebi eqneba F1 da F2 Taobebis STamomavlobas? neli Sedegi: TeTrTvaliani buzebi mxolod mamri mwerebi
eqsperimenti aRmoCdnen. F 2-Si yvela mdedrs hqonda wiTeli Tvalebi,
morganma veluri tipis (wiTelTvala) mdedri Seujvara mutantur, TeTrT- xolo mamrebis naxevars hqonda wiTeli, meore naxevars ki
vala mamrs. F1 TaobaSi yvela drozofilas hqonda wiTeli Tvalebi. – TeTri Tvalebi. Sesabamisad, morganma daaskvna, rom xi-
P Taoba lis buzis Tvalis feri rogorRac ukavSirdeboda mweris
sqess. (Tvalis feri drozofilaSi dakavSirebuli rom ar
iyos sqesTan, maSin TeTrTvaleba buzebis naxevari mamri,
naxevari ki mdedri unda yofiliyo).
mdedr drozofilas aqvs ori X qromosoma (XX), xolo
mamrs – X da Y (XY). F2-is mutantur formebSi Tvalis TeTr
F1 Taoba fersa da mamrobiT sqess Soris korelaciis arsebobam
morgans ukarnaxa azri, rom TeTrTvaleba mutantebSi
mutanturi geni X qromosomaSi unda yofiliyo lokali-
zebuli, xolo Y qromosomas, savaraudod, ar gaaCnda Se-
Semdeg morganma F1 Taobis wiTelTvala mdedri Seajvara wiTelTvala sabamisi aleli (ix. suraTi 15.4). mamrebSi mutanturi ale-
mamrTan da miiTo F2 Taoba.
lis erTi aslic ki sakmarisia imisTvis, rom drozofilas
ganuviTardes TeTri Tvalebi, radgan mamrs mxolod erTi
Sedegebi
X qromosoma aqvs. am SemTxvevaSi ar arsebobda veluri ti-
F2 TaobaSi gamoCnda tipuri mendeliseuli daTiSva 3 wiTelTvala : 1
TeTrTvala. amasTan, TeTrTvala buzebs Soris ar iyo arcerTi mdedri. pis aleli (w+), romelic daTrgunavda recesiul alels.
yovel maTgans hqonda wiTeli Tvalebi. mamrebis naxevars hqonda TeTri, meore mxriv, mdedrs mxolod im SemTxvevaSi aRmoaCnde-
naxevars ki – wiTeli Tvalebi.
boda TeTri Tvalebi, Tu mis orive X qromosomas eqneboda
F2 Taoba
recesiuli mutanturi aleli (w). morganis eqsperimentSi
F2 mdedrebisTvis aseTi varianti SeuZlebeli iyo, vinaidan
F 1-Si yvela mamrs wiTeli Tvalebi hqonda.
daskvna morganis mier garkveul niSansa da sqess Soris gamov-
radgan F1 TaobaSi yvela drozofilas hqonda wiTeli Tvalebi, mutantu- lenilma korelaciis faqtma safuZveli daudo memkvi-
ri TeTrTvalianobis niSani (w) recesiuli unda iyos veluri tipis, wiTe-
dreobis qromosomul Teorias: saxeldobr, dadginda, rom
lTvalianobis (w+) mimarT. radgan recesiuli niSani – TeTri feris Tva-
lebi – F2 TaobaSi aqvT mxolod mamrebs, morganma ivarauda, rom Tvalis specifikuri geni specifikur qromosomaSia moTavsebuli
feris ganmsazRvreli geni X qromosomaSi unda yofiliyo lokalizebuli, (zemoT ganxilul SemTxvevaSi, Tvalis feris ganmsazRvre-
xolo Y qromosomas ar hqonda Sesabamisi lokusi, rogorc es gamosaxulia
li geni X qromosomasTan aris dakavSirebuli). amasTanave,
diagramaze.
morganis gamokvlevam isic aCvena, rom sasqeso qromoso-
P Taoba
maSi lokalizebuli genebi memkvidreobis uCveulo suraTs
avlenen, razec am TavSi, odnav qvemoT gveqneba saubari.
aRiarebdnen ra morganis adreuli naSromebis mniSvnelo-
bas, bevr axalgazrda, niWier students gaeRviZa interesi
F1 Taoba
misi `buzebis oTaxis~ mimarT.
kvercxujredi
sperma

F2 Taoba

kvercxujredi sperma

329
15.1
lebs Semdegi simboloebiT gamosaxaven: b+ - nacrisferi,
koncefcia testi b – Savi; vg+ _ normaluri frTebi, vg – Canasaxovani
frTebi. mutanturi aleli veluri tipis alelis mimarT
recesiulia da arcerTi maTgani ar aris moTavsebuli
1. mendelis kanonebidan romeli Seexeba erTi niS- sasqeso qromosomebSi.
nis ganmsazRvreli alelebis memkvidrulobas? aRniSnuli ori genis kvlevisas morgani atarebda Se-
romeli kanoni Seexeba ori niSnis ganmsazRvre- jvarebebs suraT 15.5-ze gamosaxuli sqemiT. Tavdapir-
li alelebis memkvidrulobas dihibriduli Se- velad, veluri tipis niSnebis mqone heterozigotuli
jvarebis dros? ra aris am kanonebis fizikuri F1 dihibridebis (b+ b vg+ vg) miRebis mizniT, morgani
safuZveli? wminda xazis veluri tipis xilis buzebs (b+ b+ vg+ vg+)
2. Tvalis feris ganmsazRvreli geni drozofila- ajvarebda Sav, CanasaxovanfrTian mwerebTan (b b vg vg).
Si autosomaSi rom yofiliyo lokalizebuli, Semdeg man mdedri dihibridebi Seujvara ormagi mutan-
rogori sqesi da fenotipi eqnebodaT F2 Taobis turi fenotipis (b b vg vg) wminda xazis mamrebs. am eqs-
warmomadgenlebs, romlebic me-15.4 suraTze ga- perimentSi, romelic mendeliseul gamaanalizebel Se-
mosaxuli Sejvarebis Sedegad gaCndebodnen? jvarebas Seesabameba, cnobilia dediseuli genotipi (b+
b vg+ vg) da P TaobaSi mSoblebisgan miRebuli anu `mSob-

koncefcia 15.2 liseuli~ aleluri kombinaciebi: b+ vg+ da b vg. amas-


Tanave, ar aris cnobili, es ori geni erT da imave Tu sx-
vadasxva qromosomaSia lokalizebuli. gamaanalizebeli
SeWidul genebs aqvT Sejvarebisas yovel spermatozoids `moaqvs~ recesiuli
alelebi (b da vg); amdenad, STamomavlobis fenotipebi
tendencia - erTad gadaecnen damokidebulia kvercxujredis alelebze. aqedan gamom-
Taobebs, radgan isini erT da dinare, STamomavlobis fenotipebis mixedviT SegviZlia
ganvsazRvroT, SenarCundeba Tu ara F1-Si kvercxujre-
imave qromosomaSi, erTmaneTis dis formirebisas mSobliseuli aleluri kombinaciebi
b+ vg+ da b vg.
mezoblad arian lokalizebuli
rodesac morgani `ajgufebda~ (anu fenotipis mixed-
viT axarisxebda) gamaanalizebeli Sejvarebis Sedegad
genebis ricxvi ujredSi mniSvnelovnad Warbobs qro-
miRebul 2300-mde drozofilas, man SeniSna, rom mSobli-
mosomebis raodenobas; faqtobrivad, calkeuli qromo-
seuli fenotipis mqone mwerebi ufro xSirad xvdeboda,
soma asobiT da aTasobiT gens Seicavs. genebs, romlebic
vidre es mosalodneli iyo ori genis damoukideblad
erTsa da imave qromosomaSi arian lokalizebuli da av-
memkvidreobis SemTxvevaSi (ix. suraTi 15.5). am Sedegebis
lenen TaobebSi erTad gadacemis tendencias, SeWidul
safuZvelze mecnierma dauSva, rom sxeulis Seferil-
genebs uwodeben. rodesac genetikosebi akvirdebian Se-
oba da frTis sigrZe, Cveulebriv, erTad, specifikuri
Widuli genebis memkvidrulobas TaobebSi, SeniSnaven,
(mSobliseuli) kombinaciebiT memkvidreobs, radganac am
rom Sedegebi erTgvarad gadaxrilia mendeliseuli da-
niSnebis ganmsazRvreli genebi erT da imave qromosomaSi
moukideblad ganawilebis kanonidan.
mdebareobs:

SeWidulobis gavlena memkvidrulobaze:


mSobliuri
samecniero gamokvleva formebi
gamaanalizebeli
imisTvis, rom davakvirdeT, Tu ra gavlenas axdens
Sejvarebisas
genebs Soris SeWiduloba ori gansxvavebuli niSnis
memkvidrulobis xasiaTze, ganvixiloT drozofilaze
Catarebuli kidev erTi morganiseuli eqsperimenti. am
SemTxvevaSi Tvali mivadevnoT sxeulis Seferilobisa
da frTis zomis or sxvadasxva fenotips. veluri tipis
buzebs aqvT ruxi sxeuli da normaluri zomis frTebi. STamomavalTa
umravlesoba
amgvari niSnebis mqone drozofilebis garda morgani
ikvlevda Savi sxeulisa da Canasaxovani frTebis mqone
ormag mutantebs (maTi frTebi zomiT mniSvnelovnad
CamorCeboda normalurs). am niSnebis ganmsazRvrel ale- magram sxeulis Seferilobis da frTis zomis gan­

330
msazRvreli genebi yovelTvis erTad, mSobliseuli kom­ rekombinantebs uwodeben. rodesac STamomavlobis 50%
binaciebiT rom memkvidreobdnen, morganiseuli saana­ rekombinantulia, rogorc amas ganxilul magaliTSi
lizo Sejvarebisas STamomavlobaSi saerTod ar unda aqvs adgili, genetikosebi amboben, rom rekombinaciis
gvxvdebodes aramSobliuri fenotipebi; Tumca, mor- sixSire 50%-is tolia. STamomavlobaSi savaraudo feno-
ganis eqsperimentebSi aseTi fenotipebic gvxvdeboda tipuri Tanafardoba iseTivea, rogoric mendelma YyRr
(ix. suraTi 15.5), rac sxeulis ferisa da frTis zomis X yyrr Sejvarebisas daadgina.
ganmsazRvreli genebis mxolod nawilobrivi genetikuri rekombinaciis 50%-iani sixSire gvxvdeba sxvadasxva
SeWidulobis maniSnebelia. amgvari Sedegis asaxsnelad qromosomaSi lokalizebul or nebismier gens Soris.
saWiroa Semdgomi gamokvlevis Catareba, romelic gene­ araSeWidul genebs Soris rekombinaciis fizikur safuZ-
tikur rekombinacias ukavSirdeba, niSnebis iseTi kom- vels meiozis I metafazaSi homologiuri qromosomebis
binaciebis matarebeli STamomavlebis miRebas, romle- orientaciis SemTxveviTi xasiaTi warmoadgens, rasac
bic ar gvxvdeba arcerT mSobelSi. Sedegad alelebis damoukidebeli ganawileba mosdevs
(ix. suraTebi 15.2 da 13.10).
genetikuri rekombinacia da SeWiduloba
SeWiduli genebis rekombinacia:
me-13 TavSi Tqven SeityveT, rom meiozi da ganayofi- krosingoveri
erebis SemTxveviTi xasiaTi ganapirobebs genetikur mra-
axla kvlav morganiseul eqsperiments davubrundeT
valferovnebas im organizmTa STamomavlobaSi, romle-
da SevecadoT avxsnaT suraT 15.5-ze gamosaxuli drozo-
bic sqesobrivi gziT mravldebian. am TavSi ganvixilavT
mendelisa da morganis mier gamovlenili genetikuri filebis Sejvarebis Sedegebi. gavixsenoT, rom STamoma-
rekombinaciis qromosomul safuZvlebs. vlobaSi umetesobas aqvs mSobliuri formebis msgavsi
sxeulis Seferiloba da frTis zoma, rac imis maniSne-
belia, rom orive geni erT da imave qromosomaSia lo-
araSeWiduli genebis rekombinacia:
kalizebuli; magram STamomavlobaSi mcire raodenobiT
qromosomebis damoukideblad ganawileba mainc Cndeba rekombinantuli formebi. miuxedavad niS-
ori niSniT gansxvavebuli organizmebis Sejvarebi- nebis SeWidulobisa, es ukanaskneli, rogorc Cans, mainc
dan mendelma Seityo, rom STamomavlobaSi zogierTi arasrulia.
forma orive mSoblis niSanTa kombinaciebisgan gansx- amgvari Sedegebis safuZvelze morganma dauSva ra-
vavebul kombinaciebs atarebda. magaliTisTvis ganvixi- Rac meqanizmis arseboba, romelsac erT da imave qromo-
loT mcenare bardaze Catarebuli eqsperimenti, sadac somaSi lokalizebul genebs Soris fizikuri kavSiris
yviTel da gluvTeslian, orive niSnis mixedviT hetero- SemTxveviTi gawyveta unda gamoewvia. Semdgomma eqsperi-
zigot mcenares (YyRr) ajvarebdnen mwvane da danaoWe- mentebma aCvena, rom swored amgvari procesiT, romelsac
buli Teslis (orive niSnis mixedviT homozigotul, yyrr) amJamad krosingovers uwodeben, aixsneba SeWidul
mcenaresTan. SevadginoT penetis cxrili: genebs Soris warmoSobili rekombinacia. krosingoveris
SemTxvevaSi, romelic I meiozis profazaSi, replicire-
yviTeli da gluvTesliani buli homologiuri qromosomebis dawyvilebisas xdeba,
heterozigotuli
erTi dediseuli da erTi mamiseuli qromatida urT-
mSoblis (YyRr) gametebi
ierTSesabamis wertilebSi wydeba da erTmaneTis frag-
mentebs ukavSirdeba (ix. suraTi 13.11). faqtobrivad,
ori araSvileuli qromatida krosingoveris yoveli
xdomilebisas boloebs ucvlis erTmaneTs.
mwvane da danaoWebuli
Teslis mqone recesivi krosingoveris Sedegad warmoSobil rekombinan-
homozigoturi tul qromosomebSi alelebma SesaZloa axali kombina-
mSoblis (yyrr) gametebi ciebi warmoqmnan, xolo meiozis Semdgomi msvlelobisas
rekombinantuli qromosomebi gametebSi gadanawildebi-
mSobliseuli tipis rekombinantuli
STamomavloba STamomavloba an. suraTze 15.6 gamosaxulia dihibridul mdedr dro-
zofilaSi krosingoveris Sedegad miRebuli rekombinan-
SeniSneT, rom am cxrilis mixedviT mosalodnelia, tuli kvercxujredebi da rekombinanti STamomavlebi
rom STamomavlobis naxevari memkvidreobiT erT-erTi morganis eqsperimentebSi. kvercxujredebis umravleso-
mSoblis fenotips miiRebs. aseT STamomavlebs mSobli­ ba Seicavs qromosomas b+ vg an b vg+ mSobliseuli geno-
seul tipebs uwodeben. magram aqve gvxvdeba orgvari, tipiT, Tumca zogierTi kvercxujredi rekombinantul
mSoblisgan gansxvavebuli fenotipic. radgan aseT fe­ qromosomasac (b+ vg an b vg+) atarebs. sxvadasxva klasis
notipebs aqvT Teslis formis da feris axali kombi- kvercxujredebis ganayofiereba recesivi homozigoti
naciebi, maT rekombinantul tipebs, an SemoklebiT, spermatozoidebiT (b vg) iZleva STamomavlobas, rom-

331
suraTi 15.5 lis 17% avlens aramSobliseul,
rekombinantul fenotips (ix. su­
kvleva: arian Tu ara xilis buzSi Seferilobisa da frTis zomis
raTi 15.6). rogorc qvemoT vnaxavT,
ganmssazRvrebli genebi lokalizebuli erT da imave qromosomaSi? rekombinanti STamomavlebis pro-
eqsperimeti centuli maCvenebeli, e.w. rekombi-
Tavdapirvelad morganma erTmaneTs Seujvara wminda xazis, veluri tipisa da Savi, Canasax- naciis sixSire, damokidebulia Se-
ovanfrTiani buzebi im mizniT, rom F1 TaobaSi mieRo heterozigotebi veluri tipisTvis Widul genebs Soris manZilze.
damaxasiaTebeli garegnuli niSnebiT. Semdeg man veluri tipis F1 dihibriduli mdedrebi
Seajvara Sav, CanasaxovanfrTian mamrebTan da F2 TaobaSi miiRo 2300-mde buzi, romlebic
fenotipebis mixedviT daajgufa.
SeWidulobis rukebis
P mSobliuri formebi
(homozigoturi) ormagi mutanti
Sedgena rekombinaciis
veluritipi(ruxi (Savi sxeuli, Ca- monacemebis safuZvelze:
sxeuli,normaluri nasaxovani frTe-
frTebi) bi) samecniero gamokvleva
SeWiduli genebis da krosin-
goveriT ganpirobebuli rekombi-
F1 dihibridi (ve­ ormagi mutanti naciis movlenis aRmoCenam morga-
luri tipi) (ruxi (Savi sxeuli, Cana-
gamaanalizebeli nis erT-erTi studenti, Aalfred
sxeuli,ormaluri saxovanifrTebi)
Sejvareba startevanti, genetikuri rukis
frTebi)
– qromosomis gaswvriv genetikuri
lokusebis mowesrigebuli mimdev-
robis konstruirebis meTodis Se-
muSavebamde miiyvana.
Sedegebi startevantma SeimuSava hipo-
Teza, romlis Tanaxmad, me-15.5 da
me-15.6 suraTebze gamosaxuli eqs-
perimentebis msgavsi cdebis safuZ-
veluri tipi Savi, Cana- ruxi, Ca- Savi, norm- velze gamoTvlil rekombinaciaTa
(ruxi, norm- s a x o v a n - nasaxovan- a l u r i sixSiris maCveneblebi damokide-
aluri frTe- frTiani frTiani frTebiT
bulia qromosomaSi genebs Soris
biT)
manZilze. man dauSva, rom krosin-
goveri SemTxveviTi movlenaa da,
amdenad, misi xdomilebis alba-
Toba TiTqmis Tanabaria qromoso-
mis yvela wertilSi. amgvari daS-
vebis safuZvelze, startevantma
ivarauda, rom rac ufro dacile-
rekombinantuli (mSobliuri bulia ori geni erTmaneTisgan, miT
mSobliuri formebis formebisagan gansxvavebuli) STa-
msgavsi STamomavloba metia maT Soris krosingoveris
momavloba
daskvna xdomilebis albaToba da, Sesabam-
isad, rekombinaciis sixSirec. misi
es ori geni sxvadasxva qromosomaSi rom yofiliyo lokalizebuli, F1 dihibridTa alele-
bi damoukideblad gadanawildebodnen gametebSi da STamomavlobaSi oTxive tipi Tanabari msjeloba martivi iyo: rac metia
sixSiriT iqneboda warmodgenili. es genebi erT da imave qromosomaSi rom yofiliyo loka- or gens Soris manZili, miT ufro
lizebuli, gametebis formirebisas, calkeuli alelebis kombinaciebi (b+ vg+ da b vg) er-
didia im wertilebis ricxvi, rom-
Tad moxvdebodnen gametebSi. am SemTxvevaSi miiReboda mxolod mSobliuri fenotipis mqone
STamomavloba. morgani im daskvnamde mivida, rom sxeulis Seferilobisa da frTis formis lebSic SesaZlebelia moxdes kros-
ganmsazRvreli genebi erT da imave qromosomaSi arian lokalizebuli, magram mcire raode- ingoveri. xilis buzebis Sejvarebis
nobiT aramSobliuri fenotipis mqone buzebis gamoCena imaze mianiSnebda, rom raRac meqa-
eqsperimentul monacemebze dayrd-
nizmiT drodadro xdeboda erT da imave qromosomaSi arsebuli genebis SeWidulobis dar-
Rveva. nobiT startevantma ganaviTara
erT da imave qromosomaSi genebis
urTierTmdebareobis gansazRvris,
igive genebis kartirebis meTodi.
genetikur rukas, romelic
rekombinaciis sixSireebis safuZ-

332
velzea Seqmnili, SeWidulobis rukas uwodeben. suraT sa da b-s Soris 9%-ia; cn-sa da vg-s Soris – 9,5%; xolo
15.7-ze naCvenebia startevantiseuli SeWidulobis ruka b-sa da vg-s Soris – 17%. sxva sityvebiT rom vTqvaT,
drozofilas sami genisTvis: sxeulis Seferilobis (b), krosingoveris sixSire cn-sa da b-s Soris da cn-sa da vg-s
frTis zomis (vg) (ix. suraTi 15.6) da cinnabar (cn) genebi- Soris TiTqmis orjer ufro iSviaTia, vidre b-sa da vg-s
saTvis. Cinnabar erT-erTia drozofilas im mraval gen- Soris. Tu alternatul rukebs avagebT, davrwmundebiT,
Tagan, romlebic Tvalis ferze moqmedebs. Cinnabar Tva- rom es mxolod im SemTxvevaSi iqneba SesaZlebeli, Tu cn
lebi, mutanturi fenotipi, ufro Ria wiTeli ferisaa, lokalizebuli iqneba b-sa da vg-s Soris. startevantma
vidre veluri tipis Tvalebi. rekombinaciis sixSire cn- genebs Soris manZili rukis erTeulebSi gamosaxa da

g a m a a n a l i z e b e l i ruxi sxeuli,
Sejvareba mSobli­ n o r m a l u r i Savi sxeuliCanasaxovani
uri formebi frTebi (F1 di- frTebi (ormagi mutanti)
hibridi)

qromosomebis qromosomebis
replikacia replikacia

I meiozi: krosingoveri b da
vg lokusebs Soris warmo-
Sobs alelTa axal kombina-
ciebs
I da II meiozi: ar
miiReba alelTa
axali kombinaciebi
II meiozi: qromatidebis
dacalkeveba iwvevs-
rekombinantuli gam-
etebis formirebas rekombinanti qromosomebi
rekombinanti alelTa
axali kombinaciebiT

gametebi
kvercxujredi spermatozoidi

rekombina-
=
_________________
391 rekombinanti
X 100 =
ciis sixSire 2300 STamomavlobasTan

= 17%
Stamomavlobis
gamaanalizebeli 965 veluri944 Savi, Ca-206 ruxi, Ca-1 8 5 S a v i ,
Sejvareba tipi (ruxi,n a s a x o v a n -n a s a x o v a n -normaluri
normaluri-frTiani frTiani frTebiT
frTebiT)

mSobliuri formebis msgav- rekombinantuli STamo-


si STamomavloba mavloba

S S suraTi 15.6  SeWiduli genebis maTi garCeva. radgan krosingoveri b da ereba b vg genotipis spermatozoidiT,
rekombinaciis qromosomuli safuZve­ vg lokusebs Soris xdeba zogierT, magram iZleva rekombinantuli STamomavlobis
li. am diagramaze qromosomul da ara yvela kvercxujredis winamorbed garkveul raodenobas. rekombinaciis
genur doneebze aris ganxiluli me-15.5 ujredSi, mSobliuri tipis qromo- sixSire aris mTlianad STamomavlobaSi
suraTze warmodgenili gamaanalize- somebis Semcveli kvercxujredebi ufro rekombinantuli formebis procentuli
beli Sejvareba. dediseuli qromosomebi Warbad warmoiqmneba rekombinantulTan maCvenebeli.
Seferilia, raTa SevZloT homologisagan SedarebiT. kvercxujredis ganayofi-

333
suraTi 15.7

kvleva: Sedidulobis rukis ageba.

gamoyeneba
eWidulobis ruka emyareba Teoriul daSvebas, rom or genetikur mutanturi fenotipebi
lokuss Soris krosingoveris albaToba lokusebs Soris manZilis
proporciulia. rekombinaciis sixSiris maCveneblebs, romlebic
saWiroa garkveuli qromosomis SeWidulobis rukis asagebad, eqs- mokle Savi sxe- mowiTalo Canasaxovani yavisferi
perimentuli Sejvarebis Sedegebis safuZvelze gamoiTvlian. erT- antenebi uli Tvalebi frTebi Tvalebi
erTi aseTi magaliTi ganxiluli iyo me-15.6 suraTze. genebs Soris
manZils rukis erTeulebSi (igive, sentimorganebSi) gamosaxaven.
erTi rukis erTeuli rekombinaciis sixSiris 1%-ian maCvenebels
Seesabameba. genebs qromosomul rukaze iseTi momdevrobiT ganal-
ageben, romelic yvelaze ukeT Seesabameba eqsperimentis Sedegebs.

meTodi
am magaliTSi mocemulia rekombinaciis sixSiris mniSvnelobebi
drozofilas sami wyvili genisaTvis (b-cn 9%, cn-vg 9.5% da b-vg
17%), romelTa mixedviT, cn genis moqceva danarCen or gens Soris
yvelaze ukeT Seesabameba mocemuli genebis xazobriv mimdevrobas: grZeli an-
tenebi (gam- nacrisferi wiTeli normaluri wiTeli
onazardebi sxeuli Tvalebi frTebi Tvalebi
rekombinaciis sixSireebi Tavze)

veluri tipis fenotipebi

S S gv. 281. suraTi 15.8  drozofilas qromosomis genetikuri


(SeWidulobis) rukis fragmenti. es gamartivebuli ruka gamo-
saxavs drozofilas qromosomaSi kartirebul mxolod ramdenime
qromosoma gens. ricxviTi mniSvnelobebi calkeul genis lokusTan Seesab-
ameba rukis erTeulebs am lokussa da antenis lokuss (marcxniv)
Soris. SeniSneT, rom mocemul fenotipur niSanze, rogoricaa,
magaliTad, Tvalis feri, SeiZleba gavlenas axdendes araerTi
Sedegebi geni. yuradReba miaqcieT imasac, rom homologiuri autosomebi-
sgan (II-IV) gansxvavebiT, X da Y sasqeso qromosomebs (I) aqvT gansx-
b-vg rekombinaciis sixSire odnav naklebia b-cn da cn-vg sixSireebis vavebuli forma.
jamze, radgan arsebobs b da vg genebs Soris ormagi krosingoveris
moxdenis albaToba. meore krosingoveri erTgvarad “abaTilebs”
pirvel krosingovers da dabla wevs b-vg rekombinaciis sixSiris
maCvenebels.

rukis erTeuli gansazRvra rogorc 1%-ani rekombina- nawildebian, TiTqos sxvadasxva qromosomaSi iyvnen mo-
ciis sixSiris ekvivalenturi sidide. rukis erTeuls Tavsebuli. dResdReobiT ukve dadgenilia, rom mendelis
zogjer sentimorgansac uwodeben morganis pativsace- mier bardaze Seswavlili ori niSnis – Teslis ferisa da
mad. yvavilis feris ganmsazRvreli genebi erT da imave qro-
rekombinaciis monacemebis interpretacia praq- mosomaSi arian lokalizebuli, magram maT Soris manZili
tikaSi gacilebiT ufro rTuli aRmoCnda, vidre amas imdenad didia, rom genetikuri Sejvarebisas SeWiduloba
ganxiluli magaliTi gvTavazobda. magaliTad, zogi- ar vlindeba. qromosomaSi erTmaneTisgan Zlier dacile-
erTi genebi qromosomaSi imdenad arian dacilebuli buli genebis kartireba xdeba im rekombinaciis sixSireTa
erTmaneTisgan, rom maT Soris krosingoveris SesaZle- maCveneblebis SekrebiT, romlebic aRiricxeba dacilebul
bloba eWvs ar iwvevs. or aseT gens Soris rekombinaciis genebsa da maT Soris lokalizebul calkeul gens Soris.
sixSires SeiZleba hqondes maqsimaluri mniSvneloba rekombinaciis monacemebze dayrdnobiT, start-
– 50%, rac faqtobrivad arc ki ganirCeva sxvadasxva evantma da misma kolegebma SeZles drozofilas mrav-
qromosomaSi lokalizebul genebs Soris rekombina- alricxovan kartirebul genTa mwkrivebis Sedgena. maT
ciis maCveneblisgan. am SemTxvevaSi erTsa da imave qro- naxes, rom genTa klasterebi genebis oTx SeWidul jgufs
mosomaSi lokalizebul genebs Soris fizikuri kavSiri qmnida. radgan mikroskopuli gamokvleviT mecnierebma
sruliadac ar aisaxeba Sejvarebis Sedegebze. amgvari aRmoaCines dro­zofilaSi oTxi wyvili qromosomis arse-
genebis fizikuri SeWidulobis miuxedavad, isini gene- boba, genTa amgvari klasterebis gamovlena kidev erTxel
tikurad araSeWidulia. maTi alelebi damoukideblad adastu­rebda genebis qromosomebSi lokalizaciis faqts.

334
TiToeuli qromosoma specifikuri genis xazobrivad paragrafSi Cven ufro dawvrilebiT ganvixilavT sasqe-
ganlagebul lokusTa mwkrivebs Seicavda (suraTi 15.8). so qromosomebis rols memkvidreobaSi. Tavdapirvelad
SeWidulobis ruka rekombinaciis sixSireebis safuZ- mimovixilavT sqesis determinaciis qromosomul safuZ-
velzea SemuSavebuli; amitom is qromosomis mxolod miax- vels adamianSi da zogierT cxovelSi.
loebiT suraTs iZleva. rogorc es startevantma ivarau-
da, krosingoveris sixSiris maCveneblebi gansxvavebulia
sqesis qromosomuli safuZveli
qromosomis gaswvriv da Sesabamisad, rukis erTeulebi
ar Seesabameba faqtobriv fizikur manZilebs (magali- mamrobiTi an mdedrobiTi sqesi adamianSi yvelaze
Tad, nanometrebSi gamosaxul sidideebs). SeWidulobis ukeT gamoxatuli fenotipuri niSania. miuxedavad imisa,
rukaze gamosaxulia genebis mimdevroba qromosomaSi, ma- rom qalsa da mamakacs Soris arsebobs mravali anato-
gram ar aris naCvenebi am genebis zusti lokalizacia. sxva miuri Tu fiziologiuri ganmasxvavebeli niSani, sqesis
meTodebi saSualebas iZleva, aigos qromosomaTa citoge­ determinaciis qromosomuli safuZveli sruliad mar-
netikuri rukebi, sadac genebis lokalizacias qromoso- tivia. adamianSi da, zogadad, ZuZumwovrebSi gvxvdeba
muli niSnebi, magaliTad, maTi zolianoba gansazRvravs, sasqeso qromosomis ori saxesxvaoba, romlebsac X- da
rac kargad ganirCeva mikroskopSi. dasrulebuli rukebi, Y-iT aRniSnaven. Tuki individi memkvidreobiT miiRebs
romelTac Cven me-20 TavSi ganvixilavT, genis lokusebs or X qromosomas, TiTo-TiTos orive mSoblisgan, Cveu-
Soris fizikur manZils dnm-is nukleotidTa raodeno- lebriv, igi viTardeba rogorc mdedrobiTi sqesis or-
biT gamosaxavs. SeWidulobis rukisa da amgvari fizikuri ganizmi. mamrobiTi sqesi viTardeba zigotidan, ro-
rukis an imave qromosomis citogenetikuri rukis urT- melic erT X da erT Y qromosomas Seicavs (suraTi 15.9
ierTSedarebisas irkveva, rom genebis xazobrivi ganla- a). Y qromosoma gacilebiT mcire zomisaa, vidre X (ix.
geba yvela rukisTvis saerToa; gansxvavebulia mxolod mikrosuraTi marcxniv) da mxolod qromosomis orive
genebs Soris manZili. boloze arsebuli mcire segmentebi aris X-is Sesabamisi
raionebis homologiuri. swored es homologiuri ub-

koncefcia testi 15.2 nebi ganapirobeben mamakacSi X da Y qromosomebis daw-


yvilebas da homologiuri qromosomebisTvis damaxasi-
aTebel qcevas saTesleebSi mimdinare meiozis procesSi.
1. roca ori geni lokalizebulia erT qromoso- rogorc saTesleebSi, ise sakvercxeebSi, ori sasqe-
maze, ra fizikuri safuZveli arsebobs rekom- so qromosoma meiozis dros segregirdeba da TiToeuli
binantuli Stamomavlobis warmoqmnis, testur gameta iRebs oridan erT-erTs. yoveli kvercxujredi
SejvarebaSi dihibridul da ormagi mutaciis Seicavs erT X qromosomas. kvercxujredisgan gansxvave-
mqone mSoblebs Soris? biT, mamakacis spermatozoidebi ori tipisaa: produci-
2. 15.5 suraTze, Stamomavlobis yoveli tipisTvis rebuli spermatozoidebis naxevari atarebs X, naxevari
axseniT urTierTkavSiri mis fenotipsa da md- ki – Y qromosomas. Tvali mivadevnoT ganayofierebis
edri mSobelisgan miRebul alels Soris. msvlelobas. Tu kvercxujredi ganayofierdeba X qro-
3. genebi A, B da C lokalizebulia erT da imave mosomis Semcveli spermatozoidiT, zigotas eqneba
qromosomaze. testurma Sejvarebam aCvena, rom XX qromosomebi da iqneba mdedrobiTi sqesis. Tuki Y
rekombinaciis sixSire A da B-s Soris 28%-ia, qromosomis Semcveli spermatozoidi gaanayofierebs
da A da C-s Soris 12%-ia. SegiZliaT Tu ara am kvercxujreds, zigotas eqneba XY qromosomebi da iqne-
genebis xazobrivi rigiTobis gasazRvra?. ba mamrobiTi sqesis (ix. suraTi 15.9a). amrigad, sqesis
determinacias SemTxveviTi xasiaTi aqvs – 50 : 50. Zu-

15.3
ZumwovrebisTvis damaxasiaTebeli X-Y sistemis garda,
koncefcia arsebobs sqesis determinaciis sami sxva qromosomu-
li sistemac, romelic suraT 15.9-zea gamosaxuli (b-d
sqesTan SeWiduli genebi nawilebi).
adamianSi sqesis anato-
unikalur memkvidrulobas miuri niSnebi daaxloebiT
ori Tvis CanasaxSi Cndeba.
avlenen am dromde Canasaxovani go-
nadebi ar ganirCeva erTmane-
rogorc ukve SeityveT, xilis buz drozofilaSi Tisgan – isini SeiZleba Cam-
morganis mier TeTrTvalianobis niSnis sqesze damokide- oyalibdnen sakvercxeebad
bulebis aRmoCena gadamwyveti epizodi iyo memkvidru- an saTesle jirkvlebad, rac
lobis qromosomuli Teoriis ganviTarebis saqmeSi. am damokidebulia Canasaxis

335
rebisTvis aucilebeli genis identificireba Y qromo-
mSoblebi
somaSi da mas SRY (sex-determining region of Y) uwoda. SRY
genis ararsebobis pirobebSi, gonadebi sakvercxeebad
yalibdeba. mkvlevarebi xazgasmiT aRniSnaven, rom SRY-
is arseboba (an ararseboba) mxolod gamSvebi meqanizmia,
xolo qalisa da mamakacis ganmasxvavebeli bioqimiuri,
fiziologiuri Tu anatomiuri niSnebi kompleqsuria da
spermatozoidi kvercxujredi
maT ganviTarebaSi mravali geni monawileobs. SRY kodi-
rebs sxva genebis moqmedebis maregulirebel cilas. mec-
z i g o t a
(STamomav- nierebma TandaTanobiT SeZles Y qromosomis rigi sxva
loba) genebis identificirebac, romlebic saTesle jirkv-
lebis normaluri funqcionirebisTvis aris saWiro. am
(a) X-Y sistema. ZuZumwovrebSi sqesi damokidebulia imaze, romel
qromosomas – X-s Tu Y-s Seicavs spermatozoidi. genTa ararsebobis SemTxvevaSi individi mamrobiTi sqe-
sisaa, Tumca normalurad ver gamoimuSavebs spermato-
zoidebs.

sqesTan SeWiduli
genebis memkvidruloba
sqesis determinaciasTan erTad, sasqeso qromosome-
bi (gansakuTrebiT ki X qromosoma) iseT genebsac Sei-
(b) X-0 sistema. kaliebSi, taraknebSi da zogierT mwerebSi arse-
bobs mxolod erTi saxis sasqeso qromosoma – X. mdedrebi arian caven, romelTac aranairi kavSiri ar aqvT sqesTan. gens,
XX, xolo mamrebi – X0. STamomavlobaSi sqesi damokidebulia imaze, romelic romelime sasqeso qromosomaSia lokalize-
Seicavs Tu ara spermatozoidi X sasqeso qromosomas. buli, sqesTan SeWiduli geni ewodeba, Tumca adamianis
SemTxvevaSi am saxelwodebis qveS istoriulad X qromo-
somis genebs gulisxmobdnen. yuradReba miaqcieT gansx-
vavebas Semdeg cnebebs Soris – sqesTan SeWiduli geni
(romelic Seexeba sasqeso qromosomaSi moTavsebul gens)
da Wdomili geni (romelic erT qromosomaSi moTavseb-
uli genebis jgufs aRniSnavs, romlebic memkvidreobiT
(g) Z-W sistema. frinvelebSi, zogierT TevzSi da mwerebSi, STa- erTad gadaecemian STamomavlobas). adamianSi sqesTan
momavlobaSi sqess gansazRvravs spermatozoidSi (da ara kver- SeWiduli genebi imeoreben memkvidreobis im suraTs,
cxujredSi) arsebuli sasqeso qromosoma. sasqeso qromosomebs aq
Z-iT da W-iT aRniSnaven. mdedrebis sqesi aris ZW, xolo mamrebis romelic morganma aRwera drozofilaSi Tvalis feris
– ZZ. ganmsazRvrel lokusze dakvirvebisas (ix. suraTi 15,4).
mamrebi sqesTan SeWidul alelebs gadascemen yvela md-
edrobiTi sqesis, magram arcerT mamrobiTi sqesis STa-
haploidi momavals. amis sapirispirod, dedebs sqesTan SeWiduli
diplooidi
alelebi, SeuZliaT gadascen rogorc vaJiSvilebs, ise
qaliSvilebs (suraTi 15-10).
Tu sqesTan SeWidul niSans recesiuli aleli gansaz-
(d) haplo-diploiduri sistema. futkrebisa da WianWvelebis Rvravs, mdedrobiTi sqesis individSi fenotipi mxolod
bevr saxeobaSi sasqeso qromosomebi sruliad ar gvxvdeba. mde- im SemTxvevaSi eqspresirdeba, Tu is homozigotia. rad­gan
drebi viTardebian ganayofierebuli kvercxujredebidan da arian
mamakacebs mxolod erTi lokusi aqvT, rodesac saqme sqes-
diploiduri, mamrebi ki viTardebian gaunayofierebeli kvercxu-
jredebidan da arian haploiduri (maT ar hyavT “mamebi”). Tan SeWiduli genebis aRweras Seexeba, cnebebi homozigo-
turi da heterozigotuli kargaven TavianT mniSvnelo-
SS suraTi 15.9  sqesis determinaciis zogierTi qromosomuli bas (am SemTxvevaSi gamoiyeneba termini hemizigoturi).
sistema. autosomebi danomrilia. drozofilaSi mamrebi arian XY ,
magram sqesi maTSi damokidebulia ara martivad, Y qromosomis
yoveli vaJiSvili, romelic dedisagan miiRebs recesiul
Semcvelobaze, aramed X qromosomebis ricxvsa da autosomuri alels, gamoavlens niSans. amiT aixsneba is faqti, rom
nakrebis ricxvs Soris Tanafardobaze. mamakacebSi gacilebiT ufro xSiria sqesTan SeWiduli
recesiuli daavadebebi. miuxedavad imisa, rom qalSi ori
hormonul mdgomareobaze. SesaZlo sqess Y qromosomis mutanturi alelis miRebis albaToba mniSv­nelovnad
arseboba-ararseboba gansazRvravs. 1990 wels britanel CamorCeba vaJis mier genis erTmagi dozis miRebis alba-
mkvlevarTa jgufma SeZlo saTesle jirkvlebis ganviTa- Tobas, sqesTan SeWiduli darRvevebis matarebeli qalebi

336
mainc arseboben. magaliTad, ferebis sibrmave sqesTan mdedrobiTi sqesis ZuZumwovrebSi
SeWiduli msubuqi xasiaTis darRvevaa. ferebis sibrmave
gogonas im SemTxvevaSi gamouvlindeba, Tu mis mamas aqvs miuxedavad imisa, rom ZuZumwovrebSi da maT Soris
es darRveva, xolo deda ki am niSnis matarebelia (ix. su­ adamianSic, mdedrobiTi sqesis organizmi memkvidreo-
raTi 15.10 g); magram, radganac sqesTan SeWiduli niSani biT or X qromosomas iRebs, erTi X embrionuli ganviTa-
– ferTa sibrmave SedarebiT iSviaTia, aseTi mamakacisa da rebis periodSi TiTqmis mTlianad inaqtivirdeba. amis
qalis SeuRleba nakleb savaraudoa. gamo, rogorc mdedrobiTi ise mamrobiTi organizmis
adamianebSi cnobilia sqesTan SeWiduli gacile- yoveli ujredi Seicavs X qromosomis lokusebSi mo-
biT ufro mZime darRvevebi, vidre ferTa sibrmave. amis Tavsebuli genebis efeqtur dozas (TiTo asls). inaqti-
magaliTia diuSenis kunTovani distrofia, romelic virebuli X kondensirdeba TiToeul ujredSi da warmo-
amerikis SeerTebul StatebSi 3500 mamakacidan erTSi qmnis kompaqtur struqturas, romelic birTvis garsis
gvxvdeba. daavadeba xasiaTdeba kunTebis ganleviT da qveS aris moTavsebuli da mas baris sxeulaks uwodeben.
koordinaciis moSliT, rac progresulad mimdinareobs im qromosomis genebis umetesoba, romelic baris sxeu-
da avadmyofTa umetesoba daaxloebiT 20 wlis asakSi laks qmnis, ar eqspresirdeba. sakvercxeebis ujredebSi,
iRupeba. mecnierebma daadgines, rom daavadebuli in- romlebic kvercxujreds aZleven dasabams, baris sxeu-
dividebi ver gamoimuSaveben cila distrofins, romlis lakis warmomSobi qromosomebi reaqtivacias ganicdian,
geni X qromosomis specifikur lokusSia lokalizebuli. anu yoveli mdedrobiTi gameta Seicavs aqtiur X qromo-
hemofilia sqesTan SeWiduli recesiuli darRve­ somas.
vaa, romlisTvisac damaxasiaTebelia sisxlis Sedede­ britanelma genetikosma meri laionma SeZlo imis de­
bisTvis aucilebeli erTi an ramdenime saxis cilis monstrireba, rom arCevani, Tu romeli warmomavlobis
uqon­loba. rodesac hemofiliiT daavadebuli adamiani X qromosoma – mdedrobiTi Tu mamrobiTi – warmoSobs
iRebs Wrilobas, sisxlis Seudedeblobis gamo ewyeba baris sxeulaks calkeul embrionul ujredSi X inaqti-
ga­x angrZlivebuli sisxldena. marTalia, mcire nakawri vaciis dawyebamde, SemTxveviTia. Sedegad, mdedri orga-
seriozul problemas ar warmoadgens aseTi pirebisT- nizmebi mozaikurni arian, isini ori tipis ujredebs Sei-
vis, magram sisxldena saxsris kunTebSi zogjer Zalian caven: mamiseuli da dediseuli warmomavlobis aqtiuri X
mtkivneulia da amasTan, SeiZleba seriozuli ziani mi- qromosomiT. mas Semdeg, rac dasruldeba X qromosomis
ayenos organizms. dResdReobiT hemofiliiT daavade- inaqtivacia, am ujredisgan warmoSobil mTel mitozur
bulebis mkurnalobis mizniT, maTTvis periodulad in- Taobas igive warmomavlobis X eqneba inaqtivirebuli.
travenurad SehyavT saTanado cilebi. amrigad, Tu qali heterozigotulia romelime sqesTan
SeWiduli niSnis mixedviT, misi ujredebis TiTqmis naxe-
varSi eqspresirdeba erTi aleli, danarCenSi ki – alter-
X-is inaqtivacia natuli aleli. suraT 15.11-ze Cans, rogor aisaxeba es

spermatozoidi spermatozoidi spermatozoidi

kvercxujredi kvercxujredi kvercxujredi


(g) Tu niSnis matarebeli daqorwindeba
darRvevis mqone mamakacze, arsebobs
(a) daavadebuli mama am niSans gadascems (b) Tu niSnis matarebeli daqorwindeba 50%-iani riski imisa, rom maTi yvela Svili,
yvela qaliSvils, magram arcerT vaJiSvils. janmrTeli fenotipis mamakacze, arse- sqesis miuxedavad, iqneba daavadebuli. go-
Tuki deda am niSnis mixedviT dominanturi bobs 50%-iani riski imisa, rom TiToeuli gonebi, romlebic janmrTelad gamoiyure-
homozigotia, mis qaliSvilebs normaluri qaliSvili, dedis msgavsad, iqneba dar- bian, iqnebian matareblebi, xolo janmrTe-
fenotipi eqnebaT, magram iqnebian mutaciis Rvevis matarebeli da 50%-iani riski, rom li vaJebi sruliad Tavisufalni arian am
matareblebi. yvela vaJiSvils eqneba darRveva recesiuli alelisagan.

SS suraTi 15-10   sqesTan SeWiduli recesiuli niSan-Tvisebebis gadacema. am diagramaze xarisxi “A”-Ti gamosaxulia X qromoso-
maSi lokalizebuli dominanturi aleli, xolo “a” xarisxis maCvenebliT – recesiuli aleli. warmoidgineT, rom recesiuli aleli
Seesabameba mutacias, romelic iwvevs sqesTan SeWidul daavadebas – ferebis sibrmaves. TeTri kvadratebi Seesabameba janmrTel
individebs, Ria feris kvadratebi – niSnis matareblebs, xolo muqad Seferili kvadratebi – sqesTan SeWiduli darRvevis mqone
individebs.

337
15.3
mozaicizmi dedal katebSi kus baknis msgavsad Seferil
bewvis safarvelis ganviTarebaSi. adamianSi mozaicizmi koncefcia testi
vlindeba saofle jirkvlebis ganviTarebis ganmsazRvre-
li genis recesiuli X-SeWiduli mutaciis SemTxvevaSi,
rac xels uSlis yvela jirkvlis ganviTarebas. am niSnis 1. TeTrTvaleba mdedri drozofila Seujvares
mixedviT heterozigoti qalebis sxeuli `dalaqulia~ – aq wiTelTvaleba (veluri tipis) mamrs. am Sejva-
erTmaneTs enacvleba normaluri kanis da saofle jirkv- rebis reciprokuli varianti mocemulia me-15-
lebs moklebuli kanis `laqebi~. 4 suraTze. rogor genotipsa da fenotips unda
X qromosomis inaqtivacia gulisxmobs dnm-is modi- movelodeT STamomavlobaSi?
fikacias, rac dnm-is nukleotidebSi erT-erT azotovan 2. arc tims da arc rodas ar aqvT diuSenis kun-
fuZesTan meTilis jgufebis (-CH3) mimagrebas ganapiro- Tovani distrofia, magram maT erTaderT vaJs
bebs (dnm-is meTilirebis regulatorul rolze qvemoT, aqvs daavadeba. rogoria riski imisa, rom am wyvi-
me-19 TavSi visaubrebT. aRmoCenilia agreTve e.w. XIST lis meore Svilic daavadebuli iqneba?
(X-inaqtivaciis specifikuri transkriftis) geni, ro-
melic mxolod da mxolod baris sxeulakis qromosomaSi
aris aqtiuri. am genidan producirebuli rnm-is mrav- koncefcia 15.4
lobiTi aslebi mimagrebulia im X qromosomasTan, sadac
isini producirdnen da bolos mTlianad faraven mas. zogierTi genetikuri
savaraudod, rnm-isa da qromosomis urTierTqmedeba
inicirebs X qromosomis inaqtivacias. yvela am informa- daavadeba qromosomebis ricxvis
ciis flobis miuxedavad, Cveni codna X-inaqtivaciasTan
an struqturis cvlilebiT aris
dakavSirebiT sakmaod mwiria.
gamowveuli
sqesTan SeWiduli niSnebi mendelis mier gamovle-

ori ujreduli populacia zrdasul kataSi

aqtiuri X

adreuli Canasaxi: narinjisferi


bewvi
X qromosomebi

ujredis dayofa inaqtiuri X


da X qromosomis
inaqtivacia aqtiuri X

narinjisferi
bewvis ganmsaz- Savi feris bewvi
Rvreli aleli
Savi feris bewvis
inaqtiuri X
ganmsazRvreli aleli

S S suraTi 15.11  X inaqtivacia da kus magvari Seferilobis kata. bewvis kus magvari Seferilobis ganmsazRvreli geni katebSi X
qromosomaSia lokalizebuli da cxovels kuseburi Seferiloba eqneba im SemTxvevaSi, Tu igi atarebs narinjisferi da Savi feris
ganmsazRvrel or gansxvavebul alels. normaSi, aseTi alelebi mxolod mdedrs SeiZleba hqondes, radgan mxolod maT aqvT ori X
qromosoma. Tuki dedali kata heterozigotia kuseburi Seferilobis niSnis mixedviT, mas gamouvlindeba es niSani. narinjisferi
laqebi moicavs im ujredul populaciebs, romlebSic aqtiuria narinjisferi bewvis ganmsazRvreli genis Semcveli X qromosoma,
xolo Savi laqebi Seicavs ujredebs Savi feris genis matarebeli aqtiuri X qromosomiT. (aseT katebs TeTri laqebic aqvT sxeulze,
magram am niSans sruliad sxva geni gansazRvravs).

338
nili memkvidreobis suraTidan gadaxris erTaderTi aqvs 2n + 1 qromosoma), aseT aneuploidur ujredze am-
gamonaklisi rodia; arc axali alelebis warmomSobi gen- boben, rom is aris mocemuli qromosomis mixedviT tri­
uri mutaciebi iwvevs fenotipze moqmed genomur cvli- somiuli. Tuki qromosoma dakargulia (ise, rom ujreds
lebebs. fizikuri da qimiuri darRvevebi, meiozuri cv- aqvs 2n - 1 qromosoma), maSin aneuploidur ujreds uwo-
lilebebis garda, SeiZleba sxvadasxvagvarad azianebdes deben am qromosomis mixedviT monosomiurs. aRniSnuli
qromosomebs, cvlides maT struqturas an raodenobas darRveva Semdeg mitozurad gadaecema Canasaxis yvela
ujredSi. masStaburi xasiaTis qromosomuli cvlilebe- ujreds. Tuki organizmi gadarCeba, Cveulebriv, mas
bi xSirad xdeba spontanur abortis mizezi, genetikuri eqneba simptomTa mTeli seria, ganpirobebuli im genebis
darRveviT dabadebul bavSvebSi ki Zalze xSiria ganvi- arasaTanado doziT, romlebic zedmet an dakargul
Tarebis mankebi. amgvari genetikuri cvlilebebi gac- qromosomas ukavSirdeba. ganuridebloba mitozis msvl-
ilebiT ufro farTod aris gavrcelebuli mcenareebSi elobis drosac SeiZleba moxdes. Tu aseTi darRveva em-
cxovelur organizmebTan SedarebiT. brionuli ganviTarebis adreul stadiaze moxdeba, aneu-
ploiduri darRveva mitozis gziT gadaecema ujredebis
qromosomaTa raodenobrivi cvlilebebi did ricxvs, rasac savaraudod, organizmisTvis mZime
Sedegebi mohyveba.
normaSi meiozuri TiTistara Tanabrad, uSecdomod zogierT organizms aqvs orze meti sruli qromo-
anawilebs qromosomebs Svileul ujredebSi; magram somuli nakrebi. aseTi qromosomuli cvlilebis zogadi
zogjer xdeba darRveva, e.w. ganuridebloba. am dros saxelwodebaa poliploidia. masSi gamoyofen specifi-
wyvilad warmodgenili homologiuri qromosomebi I mei- kur terminebs _ triploidias (3n) da tetraploidias
ozis dros araTanabrad nawildebian ujredebSi an II mei-
(4n), rac, Sesabamisad, sammagi da oTxmagi qromosomuli
ozis dros yvela Svileuli qromatidi ar scildeba erT-
nakrebis aRmniSvnelia. erT-erTi mizezi, ramac SeiZleba
maneTs. aseT SemTxvevaSi erTi gameta iRebs or erTnair
triploiduri ujredi warmoSvas, aris yvela qromosomis
qromosomas, meore gameta ki aslis gareSe rCeba (suraTi
ganurideblobis Sedegad warmoqmnili anomaluri dip-
15.12). danarCeni qromosomebi, Cveulebriv, normalu-
loiduri kvercxujredis ganayofiereba. tetraploidi-
rad nawildebian. Tuki miRebuli aberantuli gametidan
is gamowvevis magaliTia 2n qromosomuli nakrebis Sem-
romelime ganayofierebisas normalur gametas Seerw-
cveli kvercxujredis gauyofloba mas Semdeg, rac masSi
ymeba, nayofs zemoaRniSnuli qromosomis Secvlili ra-
qromosomebi replicirdeba. amgvari ujredis Semdgomi
odenoba eqneba. amgvar darRvevas aneuploidia ewodeba.
normaluri mitozuri dayofebi ganapirobebs 4n embrio-
Tuki qromosoma ganayofierebul kvercxujredSi sam
nis ganviTarebas.
calad aris warmodgenili (ise, rom mTlianobaSi ujreds
poliploidia farTod aris gavrcelebuli mcena-

meiozi 1

ar dacileba

meiozi II

ar dacileba

gametebi

XX suraTi 15.12  meiozuri gau­


TiSveloba. gametebi qromoso-
qromosomebis raodenoba
muli ricxvis darRveviT SeiZleba
warmoiSvnen gauTiSvelobiT I an II (a) homologiuri qromosomebis gauTiS­ (b) Svileuli qro­matidebis gauTiSv­
meiozuri gayofis procesSi. veloba I meiozSi eloba II meiozSi

339
aRmoCnda (suraTi 15.13). ufro detalurma gamokvleveb-
ma aCvena, rom axlomonaTesave saxeobebs Sorisac aris
tetraploidiis SemTxvevebi. zogadad SeiZleba iTqvas,
rom tetraplodebi garegnulad ufro normalurad
gamoiyurebian, vidre aneuploidebi. sruliad aSkaraa,
rom erTi zedmeti (an nakluli) qromosoma iwvevs gene-
tikuri balansis ufro mniSvnelovan darRvevas, vidre
damatebiTi mTliani qromosomuli nakrebis arseboba.

SS suraTi 15.13  tetraploidi ZuZumwovara. am mRrRnelis,


soros binadari Tympanoctomys Barrerae-is somaturi ujredebi qromosomis struqturis cvlilebebi
orjer met qromosomas Seicavs, vidre masTan axlomdgomi sxva
saxeobebi. sainteresoa, rom am mRrRnelis spermatozoidebs qromosomis gawyvetam SeiZleba gamoiwvios qromo-
uCveulod didi Tavi aqvT, rac uTuod Warbi genetikuri masa-
somis struqturis oTxi tipis cvlileba. es cvlilebe-
lis SemcvelobiT unda aixsnas. mecnierebi fiqroben, rom es
tetraploiduri saxeoba warmoiSva winapar saxeobaSi qromo- bi suraT 15.14-zea warmodgenili. im SemTxvevaSi, Tuki
somebis ricxvis dublikaciis gziT, savaraudod, reproduqci- ikargeba centromeras moklebuli qromosomuli frag-
ul organoebSi mimdinare mitozis an meiozis procesSi warmo-
menti, amas delecias uwodeben. dazianebuli qromo-
Sobili Secdomebis Sedegad.
soma kargavs garkveul genebs. zogjer, Tuki delecias
reTa samefoSi. 24-e TavSi naxavT, rom poliploiduri mosdevs meiozi, `delecirebuli~ fragmenti miemagreba
organizmebis spontanurad warmoSoba yovelTvis mniS- Svileul qromatidas da iwvevs dublikacias. amis sa-
vnelovan rols TamaSobda mcenareTa evoluciaSi. cxov- pirispirod, mowyvetili fragmenti SeiZleba homologi-
elTa samefoSi poliploiduri saxeobebis arseboba iS- uri qromosomis araSvileul qromatids miemagros. aseT
viaTobaa da, ramdenadac cnobilia, gvxvdeba Tevzebsa da dros `dublicirebuli~ segmentebi SeiZleba araiden-
amfibiebSi. CileSi mecnierebma pirvelad SeZles polip- turni aRmoCndnen, radgan dasaSvebia, rom homologebi
loiduri ZuZumwovara cxovelis, erT-erTi mRrRnelis atarebdnen garkeuli genebis gansxvavebul alelebs.
identificireba, romlis ujredebic tetraploiduri SeiZleba isec moxdes, rom mowyvetili fragmenti isev
sawyis qromosomas miemagros, oRond Sebrunebuli sax-

(a) deleciis gamo qromosomis segmenti dlecia


ikargeba

(b) dublikacia iwvevs segmentis dublikacia


gaormagebas

(g) inversiis gamo segmenti


insercia
Semotrialebulia qromosomaSi

(d) translokacia iwvevs segmentis ga-


dasvlas erTi qromosomidan sxva, araho-
mologiur qromosomaSi. reciprokuli
translokaciis dros, romelic am ti-
pis darRvevebis yvelaze gavrcelebuli
formaa, arahomologiuri qromosomebi reciprokuli
erTmaneTs ucvlian fragmentebs. zogjer translokacia
arareciprokuli translokaciebic xde-
ba. aseT SemTxvevaSi, qromosomis frag-
menti gadaitaneba sxva qromosomaze, ma-
gram ar xdeba sxva, sanacvlo fragmentis
gadmosvla.

S S suraTi 15.14  qromosomis struqturis cvlilebebi. vertikaluri isrebiT naCvenebia gawyvetis wertilebi. muqi mewamuli feri
aqvs qromosomis im nawilebs, romlebmac ganicades cvlilebebi.

340
iT da gamoiwvios inversia. qromosomis gawyvetis meo- daunis sindromi
Txe SesaZlo Sedegi iqneba fragmentis arahomologiur (21-e qromosomis trisomia)
qromosomasTan SeerTeba. am darRvevas translokacias
uwodeben. aneuploidiis erT-erTi forma, daunis sindromi
deleciebi da dublikaciebi umTavresad meiozis ms- amerikis SeerTebul StatebSi gvxvdeba daaxloebiT
vlelobisas xdeba. araSvileuli qromatidebi zogjer 700 bavSvidan erTSi (suraTi 15.15). Cveulebriv, daunis
wydeba krosingoveris dros da `arasaTanado~ werti- sindromi zedmeti 21-e qromosomis arsebobiT gamoi-
lebSi erTdeba ise, rom erT maTgans akldeba, meores ki – wveva, rodesac sxeulis yvela ujredi mTlianobaSi 47
emateba genebi. amgvari arareciprokuli krosingoveris qromosomas Seicavs. radgan ujredebi trisomiuria
Sedegad erTi qromosoma delecirebuli, meore ki – dub- 21-e qromosomis mixedviT, daunis sindroms xSirad 21-e
licirebuli aRmoCndeba. qromosomis trisomias uwodeben. sindroms aqvs damaxa-
diploidi Canasaxi, romelic homozigoturia didi siaTebeli saxis gamometyveleba; avadmyofebi tanda-
zomis fragmentis deleciis mixedviT (an vaJebSi, erTad- balni arian, aqvT gulis mankebi, midrekilni arian res-
erT X qromosomas aqvs didi zomis delecirebuli frag- piratoruli infeqciebisadmi, aReniSnebaT gonebrivi
menti), Cveulebriv, kargavs ZiriTadi genebis nawils. CamorCeniloba. amasTanave, daunis sindromis mqone in-
aseTi darRveva, rogorc wesi, leTaluria. mZime Sedegebi dividebs aqvT leikemiisa da alchaimeris daavadebis
mosdevs dublikaciur da translokaciur darRvevebsac. ganviTarebis mimarT winaswarganwyoba; miuxedavad imisa,
reciprokuli translokaciebis (sadac arahomologi- rom maTi sicocxlis xangrZlivoba saSualod, normal-
uri qromosomebi adgilebs ucvlian erTmaneTs) da in- urze dabalia, zogierTi maTgani aRwevs Suaxnis da met
versiebis SemTxvevaSi genebis balansi ar irRveva – yvela asaks. maTi umetesoba sqesobrivad sustad ganviTare-
geni saxezea misTvis damaxasiaTebeli doziT. miuxeda- buli da unayofoa.
vad amisa, translokaciebsa da inversiebs mainc SeuZlia daunis sindromis sixSire dedis asakTan erTad mat-
imoqmedos fenotipze, radgan genis eqspresia garkveul- ulobs. Tu 30 wlamde asakis dedebisTvis sindromiani
wilad damokidebulia mezoblad mdebare genebze. bavSvis yolis riski 0.04%-ia, es riski 1,25%-mde izrdeba
30 wlis zemoT da kidev ufro momatebulia maRal asak-

qromosomuli cvlilebebiT gamowveuli


darRvevebi adamianSi
qromosomaTa raodenobriv-struqturuli cvlile-
bebi adamianis mraval seriozul daavadebas ukavSirdeba.
ganurideblobis meiozis msvlelobisas Sedegad mosdevs
aneuploiduri gametebis formireba. Tuki ganayofierebi-
sas aneuploiduri gameta Seerwymeba normalur gametas,
warmoiqmneba aneuploiduri zigota. miuxedavad imisa, rom
aneuploiduri zigotebis ricxvi SesaZloa sakmaod maRa-
li iyos adamianSi, qromosomul cvlilebaTa umetesoba
imdenad mZimea, rom Canasaxi ver viTardeba da spontanu-
rad abortirdeba dabadebamde didi xniT adre; magram zo-
gierTi aneuploidia sxvebTan SedarebiT naklebsazianoa
genetikuri balansis cvlilebis TvalsazrisiT. aseT
SemTxvevaSi, nayofi sicocxlisunarianobas inarCunebs
dabadebamde da merec. aseT individebs aqvT simptomebis
jgufi – sindromi – romelic am tipis aneuploidiisTvis
aris damaxasiaTebeli. aneuploidiiT gamowveuli geneti-
kuri daavadebebis diagnostireba SesaZlebelia dabade-
bamde, nayofis gamokvlevis safuZvelze.

X X suraTi 15.15  daunis sindromi. bavSvs gamoxatuli aqvs


daunis sindromisaTvis damaxasiaTebeli saxis niSnebi. kario-
tipSi Cans 21-e qromosomis trisomia, am daavadebis gamomwvevi
yvelaze gavrcelebuli darRveva.

341
XX suraTi 15.16  translokacia, da­
kavSirebuli qronikul mielogenur
leikemiasTan (qml). TiTqmis yvela
qml avadmyofSi simsivnuri ujredebi normaluri me-9 reciprokuli translocirebuli me-9 qromosoma
qromosoma translokacia
Seicaven uCveulod damoklebul 22-e
qromosomas, e.w. filadelfiur qromo-
somas da uCveulod dagrZelebul me-9
qromosomas. qromosomaTa amgvar cv- qromosoma
lilebebs iwvevs suraTze gamosaxuli filadelfia
translokacia.
normaluri 22-e qromosoma translocirebuli 22-e qromosoma

Si. SedarebiT maRali risk-faqtoris arsebobis gamo, 35 rom X0 individebi fenotipurad qalebi arian, isini un-
welze maRali asakis orsul qalebs sTavazoben nayofis ayofoni arian, radgan maTi sasqeso organoebi moum-
Semowmebas 21-e qromosomis trisomiaze. jer-jerobiT wifebelia. CanacvlebiTi Terapia estrogenebiT ter-
ver xerxdeba imis axsna, Tu ratom korelirebs daunis neris sindromis mqone gogonebSi xels uwyobs meoradi
sindromis sixSire dedis asakTan. umravles SemTxvevaSi sasqeso niSnebis Camoyalibebas. umetesobas aqvs norm-
sindromi gamowveulia ganurideblobiT I meiozSi da zo- aluri inteleqti.
gierTi monacemis mixedviT, aRiniSneba asakze damokide-
buli darRveva meiozis sakontrolo-gamSveb meqanizmSi, qromosomuli cvlilebebiT
rac aferxebs anafazis dawyebas, sanam yvela kinetoqori gamowveuli darRvevebi
ar miemagreba dayofis TiTistaras (msgavsad M fazis
sakontrolo-gamSvebi meqanizmisa, romelic mitozur mravali qromosomuli delecia, heterozigotul
ciklSi moqmedebs; ix. Tavi 12). zogierTi sxva qromoso- mdgomareobaSic ki, seriozul darRvevebs iwvevs ada-
mis trisomiis SemTxvevaTa sixSireebic izrdeba dedis mianSi. erT-erTi aseTi darRveva aris kri du Cetis (`ka-
asakTan erTad, Tumca sxva autosomuri trisomiebis Sem- tis knavilis~) saxeliT cnobili sindromi, romelic
TxvevaSi axalSobilebi arasicocxlisunarianebi arian gamowveulia me-5 qromosomis specifikuri fragmentis
da maleve iRupebian. deleciiT. am darRvevis matarebeli bavSvi gonebrivad
CamorCenilia, aqvs mcire zomis qala saxis damaxasiaTe-
beli niSnebiT, xolo misi tirili katis knavils mogva-
sasqeso qromosomebis aneuploidia
gonebs. aseTi individebi, Cveulebriv, dabadebisTanave
sasqeso qromosomebis ganuridebloba iwvevs sx- an Cvilobis asakSive iRupebian.
vadasxva tipis aneuploidur darRvevebs. umetes Sem- qromosomis struqturuli darRvevis kidev erTi
TxvevaSi, genetikuri balansi am dros naklebad irRveva forma, romelic adamianis daavadebebs ukavSirdeba, aris
autosomur aneuploidiasTan SedarebiT. amis mizezi translokacia – erTi qromosomis fragmentis gadas-
SesaZloa iyos genebis mcirericxovneba Y qromosomaSi vla sxva, arahomologiur qromosomaze. qromosomuli
da erTi X qromosomis inaqtivacia (baris sxeulakebis translokaciebi xSiria simsivneebis, maT Soris, qroni-
formireba) somatur ujredebSi. kuli mielogenuri leikemiis (CML) SemTxvevaSi. leike-
zedmeti X qromosomis Semcvelobis sixSire mamak- mia avTvisebiani daavadebaa, romelic leikocitebis
acebSi aris daaxloebiT 1 : 2000 axalSobil vaJze. adami- winamorbed ujredebs moicavs da avadmyofis simsivnur
anebs, romelTac aqvT es darRveva (mas klainfelteris ujredebSi vlindeba reciprokuli translokaciis sax-
sindroms uwodeben), aqvT mamakacis sasqeso organoebi, iT; kerZod, aRiniSneba 22-e qromosomis didi monakveTis
magram saTesle jirkvlebi mcire zomisaa da isini un- da me-9 qromosomis kidura mcire fragmentis urTierT-
ayofoni arian. miuxedavad imisa, rom zedmeti X qromo- gacvla. Sedegad, miiReba Zlier damoklebuli, advilad
soma inaqtivirdeba, sindromisTvis damaxasiaTebelia amosacnobi 22-e qromosoma, romelsac filadelfiur
mkerdis gadideba da qalis sxeulis sxva niSnebis ganvi- qromosomas uwodeben (suraTi 15.16). me-19 TavSi Cven
Tareba. inteleqti, Cveulebriv, normaluria. mamakacebi ganvixilavT, Tu rogor SeiZleba monakveTebis amgvarma
zedmeti Y qromosomiT (XYY) ar avlenen rame specifi- urTierTgacvlam gamoiwvios simsivnis ganviTareba.
kur niSan-Tvisebebs, Tumca SedarebiT tanmaRalni arian.

15.4
X qromosomis trisomiis mqone qalebi (XXX), rac ax-
alSobil gogonebSi 1:1000 sixSiriT gvxvdeba, janmrTel- koncefcia testi
ni arian da ar ganirCevian XX qalebisgan, Tu ar Cau-
tardebaT kariotipireba. X monosomia, rasac terneris
sindroms uwodeben, gvxvdeba 1 : 5000 axalSobilis six-
SiriT da sicocxlisunariani monosomiis erTaderTi
cnobili gamonaklisia adamianebSi. miuxedavad imisa,

342
mavlobaze (anu imaze, dediseuli Tu mamiseuli warmoSo-
1. mozaikuri poliploiduri cxovelebi gacile­ bisaa aleli), genomur imprintings uwodeben (SeniSneT,
biT ufro xSirad gvxvdeba srul poliploi­ rom aq saubari ar aris sqesTan SeWidulobaze; ufro
deb­Tan SedarebiT. es `qimerebi~ diploiduri metic, imprintirebuli genebis umetesoba autosomebSi
uj­redebisgan Sedgebian, magram sxeulze aqvT mdebareobs).
poliploidur ujredTa erTgvari `laqebi”. ax- genomuri imprintingi gametaTa formirebis peri-
seniT, rogor warmoiSvebian aseTi cxovelebi odSi xdeba da garkveul genebSi iwvevs erT-erTi ale-
– oTxmagi qromosomuli nakrebis mqone ujre- lis `gaCumebas”. radgan es genebi gansxvavebulad arian
debis Semcveli organizmebi. imprintirebuli (aqvT gansxvavebuli `anabeWdi”) sperma-
2. daunis sindromis mqone individTa TiTqmis tozoidsa da kvercxujredSi, zigotaSi eqspresirdeba
5% atarebs qromosomul translokacias – maT imprintirebuli genis mxolod erTi aleli – dediseuli
ujredebSi 21-e qromosomis erTi asli mimagreb- an mamiseuli. ganviTarebis procesSi `anabeWdebi~ ga-
ulia me-14 qromosomaze. rogor xdeba, rom erT- daecema sxeulis yvela ujreds ise, rom mocemuli ge-
erTi mSoblis gonadaSi warmoSobili amgvari nis erTi da igive aleli (dedisgan an mamisgan miRebuli)
translokacia iwvevs daunis sindromis ganviTa- eqspresirdeba organizmis yvela ujredSi. yovel mom-
rebas bavSvSi? devno TaobaSi Zveli `anabeWdebi waiSleba~ gametaTa win-
3. axseniT, ra SemTxvevaSi SeiZleba mamal katas amorbed ujredebSi da ganviTarebis procesSi myofi ga-
hqondes kus baknis msgavsad Seferili bewvis sa- metis qromosomebi xelaxla imprintirdebian individis
farveli. sqesze damokidebulebiT. mocemul saxeobaSi imprint-
irebuli genebi yovelTvis erT da imave mimarTulebiT

15.5
imprintirdebian. magaliTad, geni, romelic imprintire-
bulia dediseuli alelis eqspresiisTvis, yovelTvis
koncefcia
dediseul alels eqspresirebs da ase gadadis Taobidan
TaobaSi.
zogierTi genetikuri daavadeba ganvixiloT magaliTi: insulinis msgavsi zrdis faq-

qromosomebis ricxvis tori 2-is (Igf2) geni erT-erTi imprintirebuli genia,


romlis identifikaciac moaxdines. miuxedavad imisa,
an struqturis cvlilebiT aris rom zrdis faqtori saWiroa normaluri prenatal-
uri ganviTarebisTvis, aq eqspresirdeba mxolod mamis-
gamowveuli gan miRebuli aleli (suraTi 15.17a). dasabuTeba imisa,
rom Igf2 geni imprintirebulia, Tavdapirvelad gaCnda
wina paragrafSi Tqven gaecaniT qromosomuli mem- veluri tipis Tagvisa da `juja~ Tagvis Sejvarebis
kvidreobis normaluri suraTidan gadaxris SemTxvevebs. Sedegad (es ukanaskneli recesiuli homozigotia mu-
am Tavs davasrulebT genetikis mendeliseuli kanonzo- tanturi Igf2 genis mixedviT). heterozigoti (erTi norm-
mierebebidan gadaxris ori normaluri gamonaklisis aluri da erTi mutanturi alelis matarebeli) STamo-
ganxilviT: erTi Seexeba birTvul, meore ki – birTvis mavlebi fenotipurad ganirCeodnen erTmaneTisgan, rac
gareT arsebul genebs. damokidebuli iyo imaze, dediseuli Tu mamiseuli war-
moSobis iyo mutanturi aleli (suraTi 15.17b).
genomuri imprintingi mainc rogor ganvsazRvroT zustad genomuri im-
printi (“anabeWdi”)? rogorc irkveva, bevr SemTxvevaSi
rodesac mendeliseul genetikas da memkvidreobis
is meTilis jgufebisgan (-CH3) Sedgeba, romelic citoz-
qromosomul safuZvels vixilavdiT, Cven aRvniSneT, rom
ins emateba erT-erT alelSi. aseTma meTilirebam Sesa-
nebismier alels, damoukideblad imisa – dediseuli Tu
Zloa uSualod alelis `gaCumeba~ gamoiwvios. am mosaz-
mamiseuli warmoSobisa iyo, unda hqonoda erTi da igive
rebas is faqtic ganamtkicebs, rom Zlier meTilirebuli
efeqti. es formulireba umetes SemTxvevebSi marTe-
genebi, rogorc wesi, araaqtiuria (ix. Tavi 19). miuxeda-
bulia. magaliTad, rodesac mendeli erTmaneTTan ajva-
vad amisa, zogierTi genis meTilirebas alelis eqspresi-
rebda mewamul da TeTryvavilian mcenareebs, igi erT da
is aqtivaciac SeuZlia. ase xdeba zemoT ganxilul Igf2-is
imave Sedegs iRebda miuxedavad imisa, Tu romeli mSob-
SemTxvevaSic – mamiseul qromosomaSi dnm-is garkveuli
liuri formidan hqonda aRebuli kvercxujredi an mt-
vris marcvali. ukanasknel wlebSi genetikosebma gamoav- Tanamimdevrobebis meTilireba iwvevs mamiseuli Igf2
lines ZuZumwovrebSi ori-sami aTeuli niSani, romelTa alelis eqspresias.
eqspresiaze gavlenas axdens mSoblis faqtori (Tu rome- rogorc fiqroben, genomuri imprintingi ZuZumw-
li mSoblisgan modis aRniSnuli niSani). aseT fenotipur ovarTa genomSi genebis Zalze mcirericxovan jgufs
cvalebadobas, romelic damokidebulia alelis warmo- unda moicavdes, magram dResdReobiT cnobili imprint-

343
normaluri lgf2 aleli XX suraTi 15.18  dalaquli
(eqspresirdeba) foTlebi Croton dioicus -Si.
mamiseuli dalaqul (zolian an dawinwklul)
qromosoma
foTlianobas iwvevs mutaciebi
pigmentis ganmsazRvrel genebSi,
romlebic plastidebSia lo-
kalizebuli da memkvidreobiT
gadaecema dedis xaziT.
dediseuli veluri tipis Tagvi
normaluri
qromosoma (normaluri zomis)
lgf2 aleli (ar
eqspresirdeba)

aqvs, dediseuli Tu mamiseulia es qromosomebi. aqedan


(a) veluri tipis Tagvi homozigoturia normaluri lgf2 alelis Cans, rom normaluri ganviTarebisTvis saWiroa, Cana-
mixedviT
saxis ujredebs aucileblad hqondeT garkveuli genebis
erTaderTi aqtiuri asli – arc `nuli~ da arc `ori”.
aberantuli imprintingis kavSiri ganviTarebis dar-
normaluri lgf2 ale- RvevebTan da simsivneebTan mravali axali gamokvlevis
li (eqspresirdeba) Catarebis survils aRZravs mkvlevarebSi. es samuSaoebi
ZiriTadad mimarTulia imis gasarkvevad, Tu rogor ari-
an imprintirebuli sxvadasxva genebi.
mamiseuli
ujredul organelTa
normaluri
genebis memkvidruloba
dediseuli
zomis Tagvi
mutanturi lgf2 ale- winamdebare TavSi Cveni yuradReba ZiriTadad mem-
li (ar eqspresird- kvidrulobis qromosomuli safuZvlis ganxilvaze iyo
eba) fokusirebuli; magram gvsurs, erTi mniSvnelovani Ses-
worebiT davasruloT winamdebare Tavi: eukariotuli
ujredis yvela geni mxolod qromosomebSi an mxolod
mutanturi lgf2 birTvSi ar aris lokalizebuli, zogierTi maTgani cito-
aleli (eqspre- m a m i s e u l i plazmur organelebSia moTavsebuli. aseT genebs xSirad
sirdeba) qromosoma
birTvis gareT arsebul genebs uwodeben. mitoqondrie-
bi, qloroplastebi da sxva mcenareuli plastidebi
dediseuli mcire zomis rgoluri dnm-is molekulebs Seicaven. es
qromosoma organelebi TviTon producirdebian da sakuTar genebs
juja Tagvi gadascemen Svileul organelebs. radgan organelebSi
normaluri genebis ganawileba ar xdeba im kanonzomierebebiT, rom-
lgf2 aleli (ar lebic uzrunvelyofs meiozSi birTvuli qromosomebis
eqspresirdeba)
swor ganawilebas, bunebrivia, birTvis gareT arsebuli
(b) Tu normaluri lgf2 aleli heterozigotul TagvebSi mamiseuli
genebi ar emorCilebian mendeliseul kanonebs.
warmoSobisaa, maSin Tagvebi normaluri zomis arian; magram Tu pirveli miniSneba birTvis gareT arsebul genebze
isini mamisagan iReben mutantur alels, maSin aqvT juja fenotipi. karl korensis SromebSi gvxvdeba. korensi akvirdeboda
yviTeli Ta TeTri laqebis memkvidrulobas mwvane mce-
SS suraTi 15.17   Tagvis lgf2 genis genomuri imprintingi.
TagvebSi mamiseuli lgf2 aleli eqspresirdeba, xolo dediseuli naris foTlebze. man SeniSna (rac 1909 wels aRwera Tavis
– ara. veluri tipis Tagvebis Sejvareba recesiuli mutanturi naSromSi), rom STamomavlobaSi memkvidreobiT gadadio-
lgf2 alelis mixedviT homozigotur TagvebTan, iZleva hetero-
da mxolod mdedrobiTi (Teslis momcemi) mcenaris laq-
zigotul STamomavlobas, romelic iqneba an normaluri zomis an
juja, rac damokidebulia imaze, Tu romeli mSoblisgan miiRebs ianoba, xolo mamrobiTi mcenaris (romlis mtvris mar-
cxoveli mutantur alels. cvlebiTac imtvereboda yvavilebi) foTlis laqianoba
irebuli genebis umetesoba arsebiT rols asrulebs gavlenas ar axdenda foTlis Seferilobaze. mogvianebiT
Canasaxis ganviTarebaSi. rogorc Tagvze Catarebuli gairkva, rom WrelfoTlianobis niSans gansazRvravs mu-
eqsperimentebidan irkveva, is cxovelebi, romlebic zo- taciebi mcenaris pigmentaciis makontrolebel plasti-
gierTi qromosomis orive asls erTi mSoblisgan iReben, dur genebSi. mcenareTa umetesobaSi zigota kvercxu-
male, nayofis stadiazeve iRupebian. mniSvneloba ara jredis citoplazmisgan (da ara mtvris marcvlisgan)

344
iRebs yvela plastids. amdenad, mdedrobiTi mcenaris sicocxlis ganmvlobaSi axal-axali mutaciebi
memkvidruli masalis wili mxolod qromosomebis hap- grovdeba Cvens mitoqondriul dnm-Si da, rogorc zogi-
loiduri nakrebiT ar Semoifargleba. zigotis ganviTa- erTi mkvlevari fiqrobs, es mutaciebi garkveul rols
rebis procesSi, veluri tipis an mutanturi pigmentis TamaSoben daberebis procesebSi.
ganmsazRvreli genebi SemTxveviT nawildeba Svileul genebis memkvidruloba, miuxedavad imisa, Tu sad
ujredebSi. mcenaris foTlis Seferiloba damokidebu- arian isini lokalizebuli – birTvSi Tu citoplazmur
lia mis qsovilebSi veluri tipisa da mutanturi plas- organelebSi, damokidebulia genetikuri masalis (dnm-
tidebis fardobiT Semcvelobaze (suraTi 15.18). is) replikaciis sizusteze. momdevno TavSi Tqven Se­
amis msgavsad, mdedrobiTi sqesis mSobliuri forma it­y obT Tu rogor mimdinareobs es molekuluri re-
gansazRvravs mitoqondriuli genebis memkvidrulobis produqcia.
xasiaTs cxovelebisa da mcenareebis umravlesobaSi: am

15.5
SemTxvevaSic TiTqmis yvela mitoqondria kvercxujre-
dis citoplazmidan xvdeba zigotaSi. mitoqondriul koncefcia testi
genTa produqtebi xels uwyobs eleqtronis transpor-
tis jaWvisa da atf-sintazas cilovani komleqsebis
1. genis doza da genis aqtiuri aslebis ricxvi
formirebas (ix me-9 Tavi). am cilebis dazianeba iwvevs
mniSv­nelovania normaluri ganviTarebisTvis.
atf-s Semcvelobis daqveiTebas ujredSi da ganapiro-
da­asaxeleT da aRwereT ori procesi, romelic
bebs adamianis zogierTi iSviaTi daavadebis ganviTare-
xels uwyobs garkveuli genebis dozis dacvas.
bas. radgan energiis moxmareba, sxeulis sxva nawilebTan
SedarebiT, yvelaze didia nervul sistemasa da kunTebSi, 2. reciprokuli Sejvareba furisulas or, A da
amitom mitoqondriuli daavadebebi ZiriTadad am sis- B jiSis mcenareebs Soris aseT Sedegs iZleva A
temebs moicavs; magaliTad, mitoqondriuli miopaTiiT (mdedrobiTi) X B (mamrobiTi) – STamomavlobaSi
daavadebul pirebs aqvT saerTo sisuste, ar SeuZliaT yvela mcenares aqvs mwvane (daulaqavebeli) fo-
fizikuri datvirTva, axasiaTebT kunTebis ganleva. Tlebi. axseniT es Sedegi.
garda am iSviaTi daavadebebisa, romlebic aSkarad mitoqondriuli genebi gansakuTrebiT mniSvne­
mitoqondriuli dnm-is dazianebas ukavSirdeba, mito- lovania ujredis energetikuli cvlisTvis.
qondriuli mutaciebi, romelsac indiviTi memkvidreo- amas­Tanave, am genebis mutaciiT gamowveuli mi-
biT iRebs dedisgan, zogjer diabetis, gulis daavadebis toqondriuli darRvevebi ZiriTadad araleTa-
da xandazmulobis asakisTvis damaxasiaTebeli (rogori- luria. axseniT, ratom?
caa, mag. alchaimeris) sxva paTologiebis mizezi xdeba.

me- 15 Tavis Semowmeba


ZiriTadi koncefciebis Semowmeba Tvalis feris ganmsazRvreli niSnis memkvidruloba
drozofilaSi, iyo pirveli myari dasabuTeba imisa,

15.1
rom specifikuri genebi specifikur qromosomebSi
koncefcia mdebareoben.

mendeliseuli memkvidrulobis fizikuri koncefcia 15.2


safuZveli qromosomebis
SeWidul genebs aqvT tendencia – erTad
qcevaSi gamoixateba
gadaecnen Taobebs, radgan isini erTsa
XX 1900-iani wlebis dasawyisSi ramdenime mkvlevarma
da imave qromosomaSi, erTmaneTis
gamoTqva mosazreba, rom genebi qromosomebSia lo-
kalizebuli da swored meiozSi qromosomaTa qceviT mezoblad arian lokalizebuli
aixsneba mendelis daTiSvisa da damoukidebali ga-
nawilebis kanonebi. XX SeWidulobis gavlena memkvidrulobaze: samecnie­
ro gamokvleva   calkeuli qromosoma asobiT da aTa-
X X morganis mier miRebuli eqsperimentuli dasabuTe­ sobiT gens Seicavs. genebs, romlebic erTsa da imave
ba: samecniero gamokvleva  morganis aRmoCenam, rom- qromosomaSi arian lokalizebuli da avlenen Taobeb-
lis mixedviT, X qromosomis transmisias ukavSirdeba Si erTad gadacemis tendencias, SeWidul genebs uwo-

345
deben. araSeWiduli genebis alelebi lokalizebuli Tarebis adreul etapze ganicdis inaqtivacias yvela
arian sxvadasxva qromosomaSi an erT da imave qro- ujredSi. Tu mdedri heterozigotulia X qromosoma-
mosomis Zlier dacilebul ubnebSi da memkvidreobiT Si lokalizebuli romelime genis mixedviT, is mozai-
gadaecemian erTmaneTisgan damoukideblad. kuri iqneba am niSnis mixedviT: misi ujredebis daax-
loebiT naxevarSi eqspresirdeba dediseuli, meore
X X genetikuri rekombinacia da SeWiduloba  rekom-
naxevarSi ki _ mamiseuli aleli.
binantuli STamomavloba atarebs orive mSoblisgan
miRebuli niSnebis axal kombinaciebs. qromosomebis
damoukideblad ganawilebis da ganayofierebis Sem- koncefcia 15.4
TxveviTi xasiaTis gamo, araSeWiduli genebi avlens
rekombinaciis 50%-ian sixSires. SeWiduli genebis re­ zogierTi genetikuri daavadeba qromo-
kombinaciis sixSire pirveli meiozuri gayofis dros somebis ricxvis an struqturis cvlile-
araSvileul qromatidebs Soris krosingoveris Sem-
TxvevaSic ki 50%-ze naklebia. biT aris gamowveuli
XX SeWidulobis rukebis Sedgena rekombinaciis mo­ X X qromosomaTa raodenobrivi cvlilebebi  aneu-
nacemebis safuZvelze: samecniero gamokvleva  ge- ploidia SesaZloa gamoiwvios normaluri gametis
netikuri Sejvarebebis Sedegad miRebul rekom- Serwymam iseT gametasTan, romelic meiozSi momx-
binaciaTa sixSireebis safuZvelze genetikosebma dari ganurideblobiss gamo moklebulia romelime
gansazRvres genebis adgilmdebareoba qromosomaSi qromosomas an Seicavs mis or asls. aseTi zigotidan
da genebs Soris manZili. zogadad SeiZleba iTqvas, ganviTarebul ujredebs aRniSnuli qromosomis erTi
rom rac ufro daSorebuli arian genebi qromoso- asli eqnebaT zedmeti (trisomia) an dakarguli (mono-
maSi, miT ufro mosalodnelia maTi dacileba krosin- somia). poliploidia, romlis drosac ujredSi aris
goveris dros. qromosomebis orze meti sruli nakrebi, SeiZleba

15.3
gamowveuli iyos qromosomaTa sruli gauTiSeblobiT
koncefcia gametaTa formirebis procesSi.

aqtivoba: poliploiduri mcenareebi


sqesTan SeWiduli niSnebi unikalur
X X qromosomis struqturis cvlilebebi  qromosomis
memkvidrulobas avlenen gawyvetas mravalnairi Sedegi SeiZleba mohyves. frag-
mentis dakargvis gamo erTi qromosoma rCeba deleci-
XX sqesis qromosomuli safuZveli  organizmis sqesi
rebuli; mowyvetili fragmenti SeiZleba miemagros
memkvidruli fenotipuri niSania, romelic ZiriTa-
imave qromosomas, oRond Seicvalos orientacia da
dad specifikuri qromosomebis arseboba-ararsebo-
gamoiwvios inversia; SesaZlebelia fragmenti mie-
bazea damokidebuli. adamians da sxva ZuZumwovrebs
magros homologiur qromosomas da gamoiwvios dub-
aqvT X-Y sistema da sqesis determinacia ZiriTadad
likacia an – arahomologiur qromosomas da gamoiwvi-
mainc Y qromosomis arseboba-ararsebobiT ganisaz-
os translokacia.
Rvreba. sqesis determinaciis gansxvavebuli sisteme-
bia nanaxi frinvelebSi, Tevzebsa da mwerebSi. X X qromosomuli cvlilebebiT gamowveuli darRveve­
bi  ujredSi qromosomebis ricxvis an individualuri
XX sqesTan SeWiduli genebis memkvidruloba  sasqeso
qromosomebis struqturis cvlileba SeiZleba gamov-
qromosomebi iseT genebsac Seicaven, romlebic ar
lindes fenotipurad. amgvari darRvevebi iwvevs, mag-
monawileoben sqesis gansazRvraSi. aseTia, magaliTad,
aliTad, daunis sindroms (Cveulebriv, is 21-e qro-
X qromosomaSi lokalizebuli recesiuli alelebi,
mosomis trisomiiT aris gamowveuli), qromosomul
romlebic iwveven ferTa sibrmaves, hemofilias da di-
translokaciebTan dakavSirebul zogierT simsivnes
uSenis kunTovan distrofias. mamebi sqesTan SeWidul
da adamianis mraval sxva daavadebas.
aseT alelebs gadascemen mxolod qaliSvilebs. Tu
vaJi dedisgan memkvidreobiT miiRebs sqesTan Se-
Widul recesiul alels, mas gamouvlindeba es niSani.
koncefcia 15.5
aqtivoba: sqesTan SeWiduli genebi
gamokvleva: ra SeuZliaT xilis buzebs gvamcnon erTeul SemTxvevebSi aRiniSneba
memkvidrulobis Sesaxeb? gadaxrebi standartuli qromosomuli
XX X-is inaqtivacia mdedrobiTi sqesis ZuZumwovreb­ Teoriidan
Si  ZuZumwovrebis mdedrobiTi sqesis warmomadgen-
lebSo ori X qromosomidan erT-erTi Canasaxis ganvi- X X genomuri imprintingi  ZuZumwovrebSi zogierTi ge-

346
nis fenotipi damokidebulia imaze, Tu romeli aleli frTiani, 158; ruxi SanasaxovanfrTiani, 162. rogoria
miiRo organizmma dedisgan da romeli – mamisgan. im- rekombinaciis sixSire sxeulis Seferilobisa da frTis
printebi (“anabeWdebi”) gametebis Camoyalibebis pro- sigrZis ganmsazRvrel genebs Soris?
cesSi formirdeba da Sedegad mohyveba is, rom erTi meore magaliTSi, veluri tipis xilis buzi (het-
aleli (dediseuli an mamiseuli) ar eqspresirdeba erozigotuli, sxeulis ruxi SeferilobiTa da wiTeli
STamomavlebSi. amJamad ukve cnobilia, rom imprint- TvalebiT) Seajvares Savi feris sxeulis, mewamuli Tva-
irebuli genebi mniSvnelovan rols TamaSoben Cana- lebis mqone buzTan. STamomavlobaSi miiRes Semdegi
saxis ganviTarebaSi. fenotipuri daTiSva: veluri tipi, 721; Savi feris sxe-
uliT, mewamuli TvalebiT, 751; ruxi feris sxeuliT,
XX ujredul organelTa genebis memkvidruloba  im
mewamuli TvalebiT 49; Savi feris sxeuliT, wiTeli
niSnebis memkvidruloba, romlebic mitoqondriebSi
TvalebiT, 45. rogoria rekombinaciis sixSire sxeulis
da plastidebSo arsebuli genebiT kontroldeba,
Seferilobisa da Tvalis feris ganmsazRvrel genebs
mxolod da mxolod dedazea damokidebuli, radgan
Soris? isargebleT me-4 amocanis pirobiT da gansaz-
zigota citoplazmas iRebs kvercxujredidan. zo-
RvreT: rogori genotipuri da fenotipuri niSnis mqone
gierTi daavadeba, romlebic nervuli da kunTovani
mSobliuri formebi unda SegerCiaT, rom dagedginaT am
sistemebis darRvevas ukavSirdeba, mitoqondriuli
genebis Tanamimdevroba qromosomaSi.
genebis dazianebiT aris gamowveuli. es ukanaskneli
rogori unda iyos memkvidrulobis suraTi, rom ge-
xels uSlis normaluri odenobis atf-s gamomuSave-
netikoss daebados eWvi, TiTqos ujreduli metaboliz-
bas ujredSi.
mis memkvidruli darRveva mitoqondriuli genis de-
feqts ukavSirdeba?
SeamowmeT sakuTari codna zedmeti X qromosomis mqone qalebi (XXX) janmrTelni
arian da fenotipurad ar ganirCevian normaluri XX qa-
lebisgan. rogor savaraudo axsnas mouZebniT am faqts?
genetikis sakiTxebi
rogor SeamowmebdiT Tqveni mosazrebis siswores?
hemofiliiT (recesiuli, sqesTan SeWiduli dar- gansazRvreT genebis mimdevroba qromosomaSi rekom-
Rveva) daavadebul mamakacs hyavs qaliSvili normal- binaciis Semdeg sixSireebze dayrdnobiT: A-B, 8 rukis
uri fenotipiT, romelic gaTxovilia am niSnis mixedviT erTeuli; A-C, 28 rukis erTeuli; A-D, 25 rukis erTeu-
normalur mamakacze. rogoria albaToba imisa, rom am li, B-C, 20 rukis erTeuli da B-D, 33 rukis erTeuli.
wyvilis qaliSvils eqneba hemofilia? vaJiSvils eqneba davuSvaT, rom A da B genebi SeWidulia da daSorebu-
hemofilia? Tu wyvils eyoleba oTxi vaJiSvili, rogo- lia erTmaneTisagan 50 rukis erTeuliT. orive lokusis
ria albaToba imisa, rom oTxive maTgani daavadebuli mixedviT heterozigotuli cxoveli Seajvares orive
iqneba hemofiliiT? lokusis mixedviT homozigotur cxovelTan. ramden
fsevdohipertrofuli kunTovani distrofia memkvi- procents eqneba maT STamomavlobaSi krosingoveriT
druli darRvevaa da iwvevs kunTebis TandaTanobiT gan- gamowveuli fenotipi? rom araferi gcodnodaT A-sa da
levas. is TiTqmis yovelTvis vlindeba mxolod vaJebSi,
B-s SeWidulobis Sesaxeb, SeZlebdiT Tu ara amgvari Se-
romelTac garegnulad normaluri mSoblebi hyavT. daa-
jvarebis Sedegebis axsnas?
vadeba, Cveulebriv, iwvevs daavadebuli vaJis sikvdils
kosmosuri gamokvlevebis Sedegad aRmoaCines pla-
mozard asakSi. romeli aleli iwvevs am darRvevas –
neta, dasaxlebuli arsebebiT, romlebsac adamianis ms-
dominanturi Tu recesiuli? rogoria memkvidruloba –
gavsi memkvidrulobis suraTi axasiaTebT. sami fenoti-
sqesTan SeWiduli Tu autosomuri? rogor Seityob amas?
puri niSania : sxeulis simaRle (T – tanmaRali, t – juja);
axseniT, ratom ar gvxvdeba es daavadeba gogonebSi?
Tavze antena (A – gamozrdili antena, a – antenis uqon-
wiTeli da mwvane ferebis sibrmave sqesTan SeWiduli
loba) da cxvirze xorTumi (S – aprexili, s – dabladaS-
recesiuli aleliT gamoiwveva. ferebis sibrmavis mqone
vebuli). radgan es arsebebi ar arian gonierni, dedami-
mamakaci daqorwinda normaluri mxedvelobis qalze,
waze mcxovreb mecnierebs SeuZliaT dakvirvebis mizniT,
romlis mamas aseve hqonda ferebis sibrmave. rogoria
awarmoon maTze Sejvarebis eqsperimentebi da gamaana-
albaToba imisa, rom maT eyolebaT ferebis sibrmavis
lizebel SejvarebaSi gamoiyenon sxvadasxva saxis het-
mqone qaliSvili? rom maT pirvel vaJiSvils eqneba fe-
erozigotebi. tanmaRali da anteniani heterozigotebis
rebis sibrmave? (SeniSneT: es ori kiTxva gansxvavebuli
Sejvarebis Sedegad miRebul STamomavlobaSi niSnebi
Sinaarsis Semcvelia).
Semdegnairad ganawilda: tanmaRali, anteniani – 46;
veluri tipis xilis buzi (heterozigotuli, sxe-
juja, anteniani – 7; juja, uanteno – 42; tanmaRali, uan-
ulis ruxi SeferilobiTa da normaluri frTebiT)
teno – 5. anteniani da aprexili xorTumis mqone hetero-
Seajvares Savi feris, CanasaxovanfrTian buzTan. STamo-
zigotebis Sejvarebis Sedegad miRebul STamomavlobaSi
mavlobaSi miiRes Semdegi fenotipuri daTiSva: veluri
niSnebi Semdegnairad ganawilda: anteniani, aprexili
tipi, 778; Savi CanasaxovanfrTiani, 785; Savi normalur-

347
xorTumiT – 47; anteniani, dabladaSvebuli xorTumiT
– 2; uanteno, dabladaSvebuli xorTumiT – 48; uanteno,
mecnieruli kvleva
aprexili xorTumiT – 3. gamoTvaleT rekombinaciis six-
Siris maCveneblebi orive eqsperimentisTvis.
me-10 sakiTxSi mocemul informaciaze dayrdno- ganixileT me-15.5 suraTi, romelzec gamosaxulia
biT, mecnierebma kidev erTi gamaanalizebeli Sejvareba F1 mdedri dihibridi, miRebuli xilis buzis b+b+vg+vg+
Caatares ucxoplanetelebze. isini akvirdebodnen si- da bbvgvg genotipis mqone mSobliuri formebis (P) Se-
maRles da cxviris morfologiur niSans. STamomavalTa jvarebis Sedegad. rogor mwerebs miiRebT F1 TaobaSi,
Soris iyvnen: tanmaRali, aprexili xorTumiT – 40; juja, Tu mSobliur formebad SearCev b+b+vgvg da bbvg+vg+
aprexili xorTumiT – 9; juja, dabladaSvebuli xor- genotipis mqone buzebs?
TumiT – 42; tanmaRali, dabladaSvebuli xorTumiT – 9.
a. rogori genotipi eqnebaT F1 Taobis mdedrebs?
gamoTvaleT rekombinaciis sixSiris maCveneblebi am mo-
daemTxveva Tu ara maTi genotipebi me-15.5 su-
nacemebis mixedviT; SeajereT Sedegebi me-10 sakiTxis
raTze gamosaxuli F1 Taobis mdedrebis genoti-
SedegebTan da gansazRvreT am sami SeWiduli genis mim-
pebs?
devroba qromosomaSi.
b. daxazeT qromosoma F1 Taobis mdedrebisaTvis
AB0 jgufis sisxlis lokusi kartirebulia me-9 qromo-
TiToeuli alelis adgilmdebareobis miTiTe-
somaSi. AB jgufis sisxlis mqone mamas da 0 jgufis mqone
biT. daemTxveva Tu ara es suraTi me-15.5 suraTs
dedas hyavT Svili, romelsac aqvs me-9 qromosomis tri-
F1 Taobis mdedrebisTvis?
somia da A jgufi sisxlis. am informaciaze dayrdnobiT,
g. gamoTvaleT Sejvarebis Sedegad miRebuli for­
Tu SegiZliaT gansazRvroT, romel mSobelSi moxda qro-
mebis fenotipebis Tanafardoba, Tuki gvecodine-
mosomebis gauTiSveloba? axseniT Tqveni pasuxi.
ba, rom or gens Soris manZili 17 rukis erTeulia.
yvavilis ori geni, romelTagan erTi akontrolebs
daemTxveva Tu ara es Tanafardoba me-15.5 sura-
gvirgvinis furclebis lurj (B) an TeTr (b) Seferilo-
Tis Sesabamis maCvenebels?
bas, meore geni ki – mrgval (R) an ovaluri (r) formis but- d. me-15.5 suraTze gamosaxuli SejvarebisTvis,
kos, SeWidulia da 10 rukis erTeuliT aris dacilebuli me-15.6 suraTis analogiiT, daxazeT qromosoma
erTmaneTisgan. Tqven ajvarebT homozigotur mcenaree-
P, F1 da F2 TaobebisTvis. aCveneT, rogor xdeba,
bs: lurjs, ovaluri butkoTi da TeTrs, mrgvali but-
rom alelebis ganawileba P TaobaSi, F1 Taobis in-
koTi. F1 TaobaSi miRebul mcenareebs Semdeg ajvarebT
dividTa gametebis meSveobiT, F2 TaobaSi iZleva
homozigotur TeTr, mrgvalbutkoian mcenareebTan da
aseT fenotipur daTiSvas?
F2 TaobaSi iRebT 1000-mde mcenares. am 1000 mcenareSi
mocemuli oTxi fenotipuri niSnis sixSireebis rogor
gamokvleva: memkvidrulobis Sesaxeb ra axali in­
ganawilebas unda movelodeT?
formacia SegviZlia SevityoT xilis buzze Catarebu­
rekombinaciis sixSireebis gansazRvris mizniT,
li cdebiT?
drozofilas a genisTvis Tqven SeimuSaveT Casatare-
beli Sejvarebis eqsperimentebis sqema. a geni lokali-
zebulia imave qromosomaSi, sadac moTavsebulia me-15.8 mecniereba, teqnologia
suraTze gamosaxuli genebi. a genisTvis rekombinaciis da sazogadoeba
sixSiris maCvenebeli CanasaxovanfrTianobis lokusTan
14%-is tolia, xolo yaviferi Tvalebis ganmsazRvrel daaxloebiT erTi yoveli 1500 vaJidan da 2500 gogo-
lokusTan – 26%. gansazRvreT a genis adgilmdebareoba nadan ibadeba fragiluri X-sindromiT. qromosomul
qromosomaSi suraTze X-qromosomis bolo dnm-is wvrili ZafiT
ukavSirdeba qromosomas. am tipis darRveva gonebriv
evoluciuri kavSiri CamorCenilobas ukavSirdeba. arsebobs azrTa sxvadasx-
vaoba imasTan dakavSirebiT, aris Tu ara saWiro, rom
moxdes gonebrivad CamorCenili yvela bavSvis kariotip-
Tqven naxeT, rom krosingoveri, anu rekombinacia ireba fragiluri X qromosomis gamovlenis mizniT. zo-
evoluciuri TvalsazrisiT sasargergebloa orga- gierTs miaCnia, rom umjobesia icode darRvevis mizezi,
nizmisTvis, radgan ganuwyvetliv warmoiqmneba gene- raTa defeqtis mqone bavSvisTvis SeimuSavo swavlebis
tikuri alelebis axali kombinaciebi; magram zogierT specialuri programa. sxvani fiqroben, rom daswavlis
organizms aSkarad dakarguli aqvs rekombinaciis meqa- uunarobis biologiuri mizezebis gamoZieba aseTi bavS-
nizmi, sxvebSi – zogierTi qromosoma ar monawileobs vis erTgvari `daRdasma~ iqneba, rac garkveulad SezRu-
rekombinaciis procesSi. rogor fiqrobT, ra faqtoreb- davs mis SesaZleblobebs. rogoria Tqveni mosazreba am
ma Seuwyo xeli rekombinaciis donis daqveiTebas? sakiTxis mimarT?

348
16
memkvidreobis
molekuluri safuZvlebi
SS suraTi 16.1  uotsoni da kriki Tavis dnm-is
modelTan.

ZiriTadi koncefciebi

16. 1 dnm warmoadgens genetikur masalas


16. 2 mravali cila erToblivad muSaobs dnm-is replikaciisa
da reparaciisaTvis.

gor aRmoaCines uotsonma da krikma misi struqtura da


Sesavali rogor axdenen ujredebi Tavisi dnm-is _ memkvidreobis
molekuluri safuZvlis _ replikaciasa da reparacias.
sicocxlis ganmsazRvreli
instruqciebi
koncefcia 16.1
1 953 wlis aprilSi jeims uotsonma da frensis krikma
mTeli samecniero samyaro ganacvifres dezoqsiribo-
dnm warmoadgens genetikur
nukleinis mJavis, an u dnm-is, struqturis eleganturi masalas
ormag-spiralovani modeliT. suraTi 16. 1 gviCvenebs dRes skolis moswavleebmac ician dnm -is Sesaxeb,
uotsonsa da kriks, romlebic aRfrTovanebuli arian xolo mecnierebi rutinulad manipulireben dnm-iT
Tavisi mavTulebisa da konservis qilebisagan agebuli laboratoriebSi da maTi saSualebiT cvlian ujredebis
dnm-is modeliT. mas Semdeg bolo 50 wlis ganmavlobaSi memkvidreobiT gardamaval maxasiaTeblebs. Tumca, me-20
es modeli axali ideidan Tanamedrove biologiis xatad saukunis dasawyisSi memkvidreobiTobis molekulebis
gadaiqca. dnm, memkvidreobis substancia, Cveni drois identifikacia biologebis umTavres problemas war-
yvelaze cnobili molekulaa. mendelis memkvidreobiTi moadgenda.
faqtorebi da morganis genebi qromosomebze, faqtiu-
rad, dnm-isagan Sedgeba. qimiuri TvalsazrisiT, mTel
Tqven genetikur masalas warmoadgens 46 qromosomis
genetikuri masalis Zieba:
Semadgeneli dnm, rac memkvidreobiTaa miRebuli Tqveni mecnieruli kvleva
mSoblebisagan.
mas Semdeg, rac T. h. morganis jgufma daadgina, rom
bunebaSi arsebuli yvela molekulebidan, nuklei-
genebi lokalizebulia qromosomebze (ix. Tavi 15), qro-
nis mJa­vebi unikalurebia Tavi­si unariT, warmarTon sa-
mosomebis ori qimiuri komponenti _ dnm da cila _ ge-
kuTari replikacia monomerebidan. marTlac, Svilebis
netikuri masalisaTvis Sesaferisi kandidatebi gaxda.
msgavsebas TavianT mSoblebTan safuZvlad udevs dnm-is
1940-ian wlebamde monacemebi ufro cilebis sasargeblod
zusti replikacia da misi gadacema erTi generaciidan
metyvelebda, gansakuTrebiT mas Semdeg, rac bioqimikoseb-
SemdegisaTvis. memkvidreobiTi informacia kodire-
ma gansazRvres isini, rogorc makromolekulebis klasi,
bulia dnm-is qimiur enaze da reproducirebas ganic-
funqciebis udidesi heterogenulobiTa da specifi-
dis Tqveni sxeulis yvela ujredSi. swored es dnm-is
kurobiT. es ki memkvidreobiTobis masalisaTvis umniS-
programa gansazRvravs Tqvens bioqimiur, anatomiur,
vnelovanes pirobas warmoadgenda. amasTan erTad, Zalian
fiziologiur da, garkveulwilad, qceviT maxasiaTeb-
cota iyo cnobili nukleinis mJavebze, romelTa fizikuri
lebsac. am TavSi, Tqven gaigebT, rogor daadgines bi-
da qimiuri Tvisebebi metad erTgvarovani Canda yoveli
ologebma, rom dnm warmoadgens genetikur masalas, ro-
organizmis mier gamovlenili specifikuri memkvidreobiT

349
monacemebi, rom dnm-s
suraTi 16.2kvleva: SeiZleba paTogenurobis ge-
SeuZlia baqteriis
netikuri Tviseba gadadiodes baqte-
transformireba
riidan baqteriaze?
Cven SegviZlia mivyveT dnm-is
eqsperimenti Streptococcus pneumoniae-s `S~ (gluvi) xazis baqteriebi paTogen-
uria, radgan aqvT kapsula, romelic icavs maT cxovelis dam- genetikuri rolis aRmoCenis kvals
cavi sistemisagan. `R~ (xorkliani) xazis baqteriebs ara aqvT kapsula, amitom ukan 1928 wlamde. frederik gri-
arapaTogenurebia. frederik grifiti axdenda Tagvebis ineqcirebas ori xazis fiti, britaneli medicinis muSaki,
baqteriebiT qvemoT naCvenebi meTodiT:
swavlobda Streptococcus pneumoniae-
cocxali S cocxali R gacxelebiT gacxelebiT mokluli S s, baqterias, romelic ZuZumwovreb-
ujredebi ujredebi mokluli S ujre- ujredebisa da cocxali
(kontroli) (kontroli) debi (kontroli) R ujredebis narevi Si pnevmonias iwvevs. grifits hqonda
baqteriis ori Stami (nairsaxeoba) _
paTogenuri (daavadebis gamomwvevi)
da arapaTogenuri (uvnebeli). misT-
vis moulodneli iyo aRmoCena, rom,
rodesac paTogenur baqteriebs
klavda gacxelebiT Dda Semdeg ure-
vda maT narCenebs cocxali, arapa-
Togenuri Stamis baqteriebTan,
cocxali ujredebidan zo­gierTi
paTogenuri xdeboda (suraTi 16. 2).
amasTan erTad, paTogenurobis es
Sedegebi
axa­li Tviseba memkvidreobiT gada-
dioda transformirebuli baqteri-
Tagvi kvdeba Tagvi janmrTelia Tagvi janmrTelia Tagvi kvdeba
is yvela STamomavalze. naTeli iyo,
rom mkvdari paTogenuri ujredebis
garkveulma qimiurma komponentma
gamoiwvia aRniSnuli memkvidreobi-
Ti cvlileba, Tumca am substanciis
sisxlis nimuSebSi
aris cocxali S identuroba ucnobi iyo. grifitma
ujredebi aRweril fenomens transforma­
cia uwoda, rac dRes ganimarteba,
rogorc garegani dnm-is ujredTan
daskvna grifitma daaskvna, rom cocxali R baqteria transformirda asimilaciis Sedegad gamowveuli
paTogenur S baqteriad ucnobi, memkvidreobiTi substanciis genotipisa da fenotipis cvlileba
saSualebiT mkvdari S ujredebidan.
(termin transformaciis gamoyeneba
ar unda avurioT normaluri cxove-
luri ujredis gardaqmnaSi sim-
sivnur ujredad, rac ganxilulia
gadacemadi Tvisebebis uzarmazari ricxvis asaxsnelad. Tav 12-Si).
es Sexeduleba TandaTanobiT Seicvala, radganac eqs- grifitis kvle­v am sa­f uZveli daudo ame­rikeli
perimentebma mikroorganizmebze moulodneli Sedegebi baqterio­lo­gis osvald everis 14-wlian Ziebas trans-
aCvena. iseve rogorc mendelisa da morganis Sromebis Sem- formaciis gamomwvevi substanciis identurobis
TxvevaSi, genetikuri masalis identurobis dadgenisaTvis dasadge­nad. everi gacxelebiT mokluli paTogenuri
ganmsazRvreli faqtori iyo Sesaferisi eqsperimentuli baq­teri­i dan gamoyofda da asuf­Tavebda sxva­dasxva ti-
organizmebis arCeva. dnm-is roli memkvidreobiTobaSi pis molekulebs da Semdgom yoveli tipiT cdilobda,
pirvelad gamoikve­Ta baqteriebisa da im virusebis Seswav- gamoewvia cocxali arapaTogenuri baqteriis trans-
lisas, romlebic ainficirebdnen am baqteriebs. es orga- formacia. mxolod dnm-ma imuSava. sabolood, 1944 wels,
nizmebi ki gacilebiT martivia, vidre barda, drozofila everim da misma kolegebma maklin makkartim da kolin
an adamiani. am seqciaSi Cven sakmaod detalurad ganvixi- makleodma gamoacxades, rom transformaciis gamom-
lavT genetikuri masalis mosapoveblad Catarebul kv- wvevi agenti aris dnm. maTi aRmoCena interesiT, magram
levebs, rogorc mecnieruli Ziebis karg magaliTs. sakmao skepticizmiT miiRes, nawilobriv im dros dam-
kvidrebuli rwmenis Sedegad, rom cilebi ukeTes kandi-

350
moebel fabrikad, romelic ujredis darRvevis Semdeg
fagis
Tavi fagis mraval asls gamoyofs. T2 -s, raRacnairad, Seu-
Zlia `gadaaprogramos~ maspinZeli ujredi virusebis
sawarmoeblad. magram romeli virusuli komponentia
_ cila Tu dnm _ pasuxismgebeli am procesze?
kudi herSim da Ceizma SeZles am mniSvnelovani SekiTx-
vis pasuxis povna, dagegmes ra eqsperimenti, romelmac
aCvena, rom inficirebis dros T2 -is ori komponentidan
kudi
boWkoebi
mxolod erTi Sedis E.coli-is ujredSi (suraTi 16-4).
eqsperimentis momzadebisas, fagis dnm-isa da cilebis
dnm mosaniSnad isini sxvadasxva radioaqtiur izotopebs
iyenebdnen. Tavdapirvelad, T2 izrdeboda E.coli-Tan
erTad radioaqtiuri gogirdis Tanaobisas. radganac
baqteriuli
gogirds Seicavs cila, magram ara dnm, radioaqti-
ujredi
uri atomebi mxolod fagis cilaSi CaerTveba. Semdeg,
analogiurad, moxda sxva jgufis T2 -is dnm-is moniS-
vna radioaqtiuri fosforis atomebiT. radganac fagis
SS suraTi 16.3  virusebi ainficireben baqteriul ujreds. T2 da
monaTesave fagebi emagrebian kudis boWko maspinZel ujreds da Sehy- fosforis udidesi nawili swored mis dnm-Sia, am pro-
avT masSi Tavisi genetikuri masala (feradi tranmisiuli eleqto- ceduris Sedegad fagis cila mouniSnavi rCeba. eqsper-
nuli mikroskopi tem).
imentis dros, T2 -is cila-moniSnuli da dnm-moniSnuli
jgufebi cal-calke ainficirebdnen araradioaqtiuri
datebs warmoadgenen genetikuri masalis rolisaTvis. E.coli -is ujredebis sxvadasxva nimuSebs. infeqciis (anu
garda amisa, bevri biologi ar iyo darwmunebuli, rom fagebis baqteriebSi SeWris) dasawyisidan mcire drois
baqteriebisa da ufro rTuli organizmebis genebi erT- Semdeg, kulturebs urevdnen blenderiT, raTa dae-
maneTis msgavsi iqneboda Semadgenlobisa da funqciebis calkevebinaT baqteriuli ujredebis gareT darCenili
mixedviT. magram daeWvebis mTavari mizezi is iyo, rom Za- fagis nawilebi. Semdeg narevs acentrifugebdnen, ris
lian cota iyo cnobili dnm-is Sesaxeb. Sedegadac baqteriuli ujredebi warmoqmnidnen naleqs
centrifugis sinjarebis fskerze, xolo ufro msubuqi
Tavisufali fagebi da fagebis nawilebi xsnarSi suspen-
monacemebi, rom virusul dnm-s SeuZlia direbuli, anu supernatantSi, rCebodnen. mecnierebi
ujredis daprogrameba Semdeg zomavdnen radioaqtiobas naleqsa da superna-
tantSi.
dnm-is, rogorc genetikuri masalis, damamtkicebe-
herSim da Ceizma naxes, rom, rodesac baqteriis in-
li damatebiTi monacemebi miRebuli iqna im virusebis kv-
ficireba xdeboda radioaqtiurad moniSnuli cilebis
levidan, romlebic ainficireben baqteriebs. virusebi
Semcveli T2 fagebiT, radioaqtiobis didi nawili su-
ujredebze gacilebiT martivebia. virusi odnav metia,
pernatantSi iyo koncentrirebuli. supernatanti ki
vidre dnm (an xandaxan rnm) garSemortymuli damcavi
Seicavs fagis nawilebs (magram ara baqterias). es Sedegi
SriT, romelic xSirad ubralod cilas warmoadgens. vi-
gvafiqrebinebs, rom fagis cilebi ar Sedis maspinZel
rusi, rom gamravldes, unda SeiWras ujredSi da `daeu-
ujredebSi. magram, rodesac baqteria inficirdeba ra-
flos~ ujredis metabolur aparats.
dioaqtiurad moniSnuli dnm-is Semcveli fagebiT, ra-
virusebs, romlebic ainficireben baqteriebs, far-
dioaqtiobis umetesoba naleqSia. naleqi ki maspinZel
Tod iyeneben molekuluri genetikis mkvlevarebi.
ujredebs Seicavs da amdenad, swored fagis dnm ga-
am virusebs baqteriofagebs (rac niSnavs `baqteriis
dadis maspinZel ujredebSi. ufro metic, rodesac am
mWamels~), an ubralod fagebs uwodeben (suraTi 16. 3).
baqteriebs abruneben kulturis areSi, infeqciis mimdi-
1952 wels Aalfred herSim da marta Ceizma Caatares eqs-
nareoba grZeldeba da E.coli gamoyofs fagebs, romlebic
perimentebi, romelmac aCvena, rom dnm warmoadgens fag
garkveul radioaqtiur fosfors Seicavs.
T 2 -is genetikur masalas. es aris erT-erTi im fagTagan,
herSim da Ceizma daaskvnes, rom infeqciis dros xde-
romelic ainficirebs Escherichia coli (E.coli)-is, Cveu-
ba virusis dnm-is gadasvla maspinZlis ujredSi, xolo
lebriv, ZuZumwovaraTa nawlavebSi mcxovreb baqterias.
virusis cila gareT rCeba. Sesuli (ineqcirebuli) dnm
am droisaTvis biologebma ukve icodnen, rom T2 , sxva
Seicavs genetikur informacias, romelic ujredebs
mravali virusis msgavsad, TiTqmis mTlianad Sedgeba
awarmoebinebs axal virusul dnm-sa da cilebs, romelT-
dnm-isa da cilisagan. maT aseve icodnen, rom T2 fags
aganac iqmneba axali virusebi. amrigad, herSi-Ceizis
SeuZlia E.coli-is ujredi swrafad gadaaqcios T2 -mwar-
eqsperimentma safuZvlianad daamtkica, rom swored

351
suraTi 16.4 kvleva: ra aris fag T2-is genetikuri masala: cila Tu dnm?
eqsperimenti Aalfred herSim da marta Ceizma Tavis cnobil, 1952 wlis cdaSi gamoiyenes radioaqtiuri gogirdi da
fosfori, raTa mihyolodnen baqteriuli ujredebis damainficirebeli T2 fagis cilisa da dnm-is,
Sesabamisad, kvals.
1 radioaqtiurad 2 blenderSi areva baqteriuli 3 narevis centrifugirebi- 4 naleqsa

moniSnuli fagebisa ujredebisa da maT gareT myofi sas baqteriebi warmoqmnian da xsnarSi
da dnm-is narevi. fagebis dasaSoreblad. naleqs sinjaris fskerze. radioaqtiobis
fagebi Sedian baqte- carieli gazomva.
riul ujredebSi. fagi radioaqti- cilis garsi
uri cila radioaqtioba
baqteriuli ujredi (fagis cila) xsnarSi

dnm
jgufi 1: fagebi iz-
rdeboda radioaq- fagis
tiur gogirdTan (35S), dnm
romelic CaerTvis
fagis ci­laSi (vard- centrifugireba
isferi).
radioaqti- naleqi (baqteriuli
uri dnm ujredebi da maTi Semad-
genloba)

jgufi 2: fagebi
izrdeboda radio-
aqtiur fosfor-
Tan (32P), ro­melic
CaerTvis fagis
dnm-Si (lur­ji).
centrifugireba
radioaqtioba
naleqi (fagis dnm)
naleqSi
Sedegebi infeqciis dros, fagis cilebi baqteriuli ujredebis gareT rCeba, xolo fagis dnm Sedis ujredeb-
Si. fagis radioaqtiuri dnm-is Semcveli baqteriul ujredebis kulturas Tu gavzrdiT, maT mier
gamoyofili axali fagebi mcire raodenobiT radioaqtiur fosfors Seicaven.
daskvna herSim da Ceizma daaskvnes, rom T2 fagis genetikuri masalis rols asrulebs dnm, da ara cila.

nukleinis mJavebi, da ara cilebi, warmoadgenen memkvi- rigi sxvadasxva organizmidan miRebuli dnm-ebis fuZe
dreobiTobis masalas, yovel SemTxvevaSi, virusebisT- Semadgenlobebi. 1947 wels man ganacxada, rom dnm-is
vis mainc. Semadgenloba icvleba saxeobebis mixedviT. magaliTad,
adamianis dnm-is nukleotidebis 30.3%-s Seadgens fuZe
damatebiTi mtkicebuleba, a, xolo baqteria E.coli-is dnm-Si igi­ve fuZe mxolod
rom dnm aris genetikuri masala 26.0%-ia. saxeobebs Soris molekuluri nairsaxeobis ar-
sebobam ufro sarwmuno gaxada dnm-is SesaZlo kandida-
dnm-is genetikuri rolis Semdgomi dasabuTeba toba genetikuri masalis rolisaTvis.
bioqimikos Eervin Cargafis laboratoriidan iqna miRe- Cargafma aseve aRmoaCina erTi saxeobis SigniT nuk-
buli. ukve cnobili iyo, rom dnm warmoadgens nukleo- leotidebis fuZeebis SefardebaSi specifikuri regu-
tidebisagan Semdgar polimers. nukleotidebi ki sami larobis arseboba. mis mier Seswavlili TiToeuli saxe-
komponentisagan Sedgeba: azotovani (azotis Semcveli) obis dnm-Si adeninis raodenoba daaxloebiT toli iyo
fuZe, pentozuri Saqari _ dezoqsiriboza da fosfatis Timinis raodenobisa, xolo guaninebis ricxvi aseve
jgufi (suraTi 16.5). fuZe SesaZloa iyos adenini (a), Ti- utoldeboda citozinebs. adamianis dnm-Si, magaliTad,
mini (T), guanini (g) an citozini (c). Cargafma gaanaliza

352
Saqar-fosfatovani azotovani fuZeebi W W suraTi 16.5  dnm-is jaWvis struqtura. TiToeuli
xerxemali nukleotidi (monomeri) Sedgeba azotovani fuZis (T, a, c an
g), Saqar dezoqsiribozisa (lurji) da fosfatis jgufisa-
5’ bolo gan (yviTeli). erTi nukleotidis fosfati dakavSirebulia
Semdgomis SaqarTan, ris Sedegadac miiReba fosfatebisa da
Saqrebis monacvleobiT Sedgenili `ConCxi~, romlisganac
gamodis (gamoSverilia) fuZeebi. polinukleotidis jaWvs
aqvs mimarTuleba 5’ bolodan (fosfatis jgufiT) 3’ bolo-
saken (_OH jgufiT). 5’ da 3’ Saqris rgolSi naxSirbadis
atomebisaTvis miniWebul nomrebs aRniSnavs.
Timini (T)

dnm-is struqturuli modelis ageba:


mecnieruli kvleva
mas Semdeg, rac biologebi darwmundnen, rom dnm
aris genetikuri masala, mnisvnelovani gaxda gansaz-
Rvruliyo, rogor apirobebs dnm-is struqtura mis
rols memkvidreobiTobaSi. 1950-iani wlebis dasawyisSi
cnobili iyo nukleinis mJavis polimerSi kovalenturi
denini (a) bmebis ganlageba (ix. suraTi 16.5) da mkvlevarTa mizans
warmoadgenda dnm-is sam-ganzomilebiani struqturis
dadgena. am problemebze momuSave mecnierTa Soris
iyvnen lainus polingi, kaliforniaSi da moris uilkinsi
da rozalin franklini, londonSi. Tumca, swori pasuxi
pirvelma wamoayena orma, im droisaTvis SedarebiT uc-
nobma mecnierma _ amerikelma jeims uotsonma da ing-
liselma frensis krikma.
citozini (c)
xanmokle, magram saxelganTqmuli TanamSromloba,
ro­melmac dnm-is struqturis gamocana axsna, uotsonis
kembrijSi Casvlis Semdeg daiwyo. aq kriki cilis stuq-
turas ikvlevda rentgenuli kristalografiis teqnikis
saSualebiT (ix. suraTi 5.24). londonis samefo kolej-
Si, moris uilkinsis laboratoriaSi stumrobisas, uot-
dnm-is
nukleo- sonma uilkinsis kolegis, rozalin franklinis (suraTi
fosfati
tidi 16.6a) mier Sesrulebuli dnm-is rentgenuli difraqci-
uli gamosaxuleba naxa. rentgenuli kristalografiiT
Saqari (dezoqsiriboza)
miRebuli gamosaxulebebi ar warmoadgens molekulebis
3’ bolo guanini (g) realur suraTs. suraT 16.6 b-ze arsebuli laqebi mi-
iReba rentgenis sxivebis difraqciiT (gardatexiT),
rac gamoiwvia sxivebis gavlam gasufTavebuli dnm-is
oTxi fuZe Semdegi procentebiTaa warmodgenili: a = boWkoebSi. kristalografebi maTematikur formulebs
30.3% da T = 30.3%; g = 19.5% da c = 19.9%. nebismieri aRe- iyeneben aseTi suraTebis molekulebis samganzomile-
buli saxeobisaTvis a da T fuZeebisa da g da c fuZeebis biani struqturis Sesaxeb informaciaSi `gadasaTargm-
ricxvebis erTmaneTTan Tanafardobebi cnobili gaxda nad~. uotsonma kargad icoda, ra tipis suraTebi miiReba
Cargafis wesebis saxeliT. am wesebis safuZveli auxsne- spiraluri molekulebisagan. franklinis dnm-is rent-
li rCeboda ormagi spiralis aRmoCenamde. genuli difraqciis fotos erTi naxvac sakmarisi aR-
Semdgomi damatebiTi monacemebi amyarebda warmod- moCnda misTvis, rom mimxvdariyo aramarto dnm-is spi-
genas dnm-ze, rogorc genetikur masalaze eukarioteb- raluri formis arsebobas, aramed gamoeTvala spiralis
Sic. eukariotuli ujredi mitozis win aormagebs Ta- sigane da mis gaswvriv ganlagebul azotovan fuZeebs So-
visi dnm-is Semcvelobas da mitozis procesSi es dnm ris manZilic. spiralis siganem afiqrebinaT, rom is age-
Tanabrad nawildeba or Svileul ujredSi. aseve, moce- bulia ori jaWvisagan, lainus polingis imavdroulad
mul saxeobebSi, qromosomebis diploiduri kompleqti navaraudebi sam-jaWviani molekulisagan gansxvavebiT.
dnm-is ormag raodenobas Seicavs, haploidurTan Se- ori jaWvis arsebobam warmoSva dRes yvelasaTvis nac-
darebiT. nobi termini _ ormagi spirali (suraTi 16.7).

353
W W suraTi 16.6  rozalin frank­l ini da mis
mier miRebuli dnm-is rentgenuli difraq-
ciis foto. franklinma, rogorc rentgenulma
kristalografma, gadaiRo foto, romelic
uotsonma da krikma gamoiyenes dnm-is or-
magspiralovani struqturis gasaSifrad.
franklini gardaicvala 1958 wels, 38 wlis
asakSi simsivnisagan. misma kolegam moris
uilkinsma 1962 wels, uotsonsa da krikTan
erTad, nobelis premia miiRo.

(a) rozalin franklini , B


(b) franklinis dnm-is rentgenu-
li difraqciis

a b

uotsonma da krikma daiwyes ormagi spiralis modelebis fuZeebi molekulis Sida nawilSi Tavsdeba da, amgvarad, mo-
ageba, rentgeniT miRebuli gazomvebisa da dnm-is qimiuri cilebulia garemomcveli wylovani arisgan. uotsonma aaS-
Semadgenlobis Sesaxeb arsebuli codnis gaTvaliswinebiT. ena modeli, romelSic azotovani fuZeebi ormagi spiralis
isini gaecnen franklinis wliur angariSs, romelSic mkvle- Sida mxarisken iyo mimarTuli (ix. suraTi 16.7). Tqven Segi-
vari askvnida, rom Saqar-fosfatovani ConCxi ormagi spira- ZliaT warmoidginoT es konstruqcia, rogorc Tokis kibe
lis gareTa mxaresaa. aseTi ganlageba metad momxiblavi iyo, myari safexurebiT. gverdiTi Tokebi Saqar-fosfatovan
rameTu am SemTxvevaSi, SedarebiT hidrofoburi azotovani Con­Cxs Seesabameba, xolo safexurebi

5’ bolo

wyalbaduri bma
3’ bolo

3’ bolo

5’ bolo

(a)dnm-is struqturis (b) nawilobrivi qimiuri struqtura (g) sivrciTi modeli


mTavari maxasiaTeblebi

SS suraTi 16.7  ormagi spirali. (a) am diagramaze `lentebi~ warmoadgens dnm-is ori jaWvis Saqar-fosfatovan ConCxebs. spirali
`memarjvenea~, ixveva ra marjvniv. or jaWvs erTmaneTTan akavSirebs wyalbaduri bmebi (punqtiri), romlebic warmoqmnilia ormagi
spiralis SigniT dawyvilebul azotovan fuZeebs Soris. (b) gasagebi rom iyos, dnm-is ori jaWvi gaSlili saxiTaa naCvenebi am nawilo-
briv qimiur struqturaSi. yuradReba miaqcieT, rom jaWvebi antiparaleluria, rac niSnavs, rom isini sawinaaRmdego mimarTule-
biTaa orientirebuli. (g) am kompiuterul modelSi naTlad Cans mWidrod Cawyobili azotovani fuZeebi. molekulis SigniT mTavari
damakavSirebeli Zalaa azotovan fuZeebs Soris arsebuli van der vaalsis urTierTqmedebani.

354
warmoadgens azoto-
vani fuZeebis wyvilebs.
axla warmoidgineT, rom
kibe spiraluradaa ga­da­-
purini + purini: zedmetad ganieri grexili. franklinis re-
n­tgenuli sxi­vebiT mi­­
Rebuli monacemebi mi­
uTiTebda, rom spirali Saqari
erT srul bruns akeTebs
pirimidini + pirimidini: yovel 3.4 nm-ze misi sig- adenini (a)
zedmetad viwro Saqari
rZis gaswvriv. fuZeebs
Soris daSoreba 0.34 nm-ia Timini (T)
da amitom spiralis erT
brunSi Tavsdeba 10 Sre
purini+pirimidini: wyvili fuZisa, anu kibis
sigane Seesabameba rentgenul 10 safexuri.
monacemebs
ormagi spiralis az-
o­t ovani fuZeebi Sew­y ­vilebisas spe­cifikur kombina-
ciebs warmoqmnian: ade­nini (a) TiminTan (T) da guanini
(g) citozinTan (c). uotsonma da krikma dnm-is es um-
niSvnelovanesi Tviseba, faqtiurad, cdisa da Secdomis
Saqari
meTodis saSualebiT aRmoaCines. Tavidan, uotsonma war-
moidgina, rom fuZeebi wyvildeboda msgavsi msgavsTan
Saqari
principiT, magaliTad a - a-sTan da c - c-sTan. magram
es modeli ar Seesabameboda rentgenul monacemebs,
citozini (c)
romelTa mixedviT ormag spirals erTgvarovani, mud- guanini (g)
mivi diametri aqvs. ratom aris es moTxovna Seusabamo
erTnairi fuZeebis SewyvilebasTan? adenini da guanini SS suraTi 16.8  fuZeTa Sewyvileba dnm-Si. dnm-is ormag spi-
warmoadgenen purinebs, azotovan fuZeebs ori organ- ralSi azotovani fuZeebis wyvilebi dakavSirebulia wyalba-
uli rgoliT. maTgan gansxvavebiT, citozini da Timini duri bmebiT, rac naCvenebia suraTze.
miekuTvneba azotovani fuZeebis ojaxs pirimidinebs,
romelTac mxolod erTi rgoli aqvT. amrigad, purinebi
(a da g) orjer ufro ganieria pirimidinebTan (c da T) erT jaWvSi yovelTvis uwyvildeba c-s komplementarul
SedarebiT. purin-purinis wyvili zed­metad ganieria, jaWvSi. amrigad, nebismieri organizmis dnm-Si adeninis
xolo pirimidin-pirimidinis wyvili zedmetad viwroa raodenoba tolia Timinis raodenobisa, xolo guaninis
ormagi spiralis 2nm-iani diametrisaTvis. yovelTvis raodenoba _ citozinisa. marTalia, wyvilebis Sew-
purinisa da pirimidinis Sewyvilebis Sedegad ki swored yvilebis wesebi ganapirobebs ormagi spiralis `safex-
erTgvarovani diametri miiReba: urebis~ warmomqmneli azotovani fuZeebis kombinaciebs,
uotsoni da kriki miiCnevdnen, rom fuZeebis Sew- magram isini ar zRudavs nukleotidebis Tanamimdevro-
yvilebisaTvis unda arsebobdes sxva, damatebiTi spe­ bas dnm-is yoveli jaWvis gaswvriv. oTxi fuZis xazo-
cifikurobac, ganpirobebuli maTi struqturiT. Ti­ brivi Tanamimdevroba SeiZleba varirebdes ganusaz-
Toeul fuZes aqvs qimiuri gverdiTi jgufebi, romelTac Rvrelad da Yamitom, TiToeul gens fuZeTa unikaluri
SeuZliaT wyalbaduri bmebis warmoqmna Sesabamis `part- Tanamimdevroba aqvs.
niorTan~: adenins SeuZlia ori wyalbaduri bmis warmo- 1953 wlis aprilSi uotsonma da krikma ganacvifres
qmna mxolod da mxolod TiminTan; guanini ki sam wyal- samecniero samyaro mokle, erTgverdiani statiiT bri-
badur bmas warmoqmnis mxolod citozinTan. mokled, a tanul Jurnal Nature*-Si. statia gvamcnobda dnm-is maT
uwyvildeba T-s, xolo g uwyvildeba c-s (suraTi 16.8). mier SemoTavazebul molekulur models: ormag spi-
uotson-krikis modelma axsna Cargafis wesebis sa­ rals, romelic Semdgom molekuluri biologiis simbo-
fu­Zveli. dnm-is molekulis erT jaWvSi sadac ki iqneba lo gaxda. modelis momxibvleloba imaSi mdgo­mareobda,
a, mis sapirispirod meore jaWvSi unda iyos T. xolo g rom dnm-is struqtura misi replikaciis ZiriTad meqa-
nizms Tavad karnaxobda mecnierebs.

* J.D.Watrson and F.H.C. Crick, `Molecular Structure of Nucleic Acids: A Structure for Deoxinucleic Acids.~ Nature 171 (1953): 738.
355
16.1
statia maT Semdegi winadadebiT daasrules: `Cveni yur-
koncefcia testi adRebis miRma ar darCenila, rom Cvens mier postuli-
rebuli specifikuri Sewyvileba iqve gvavaraudebinebs
SesaZlo kopirebis meqanizms genetikuri masalisaTvis.~
1. rogor xdeboda baqteriuli transforma- wignis am seqciaSi Tqven gaecnobiT dnm-is replikaciis
cia grifitis cnobil eqsperimentSi (suraTi ZiriTad princips, aseve Tavad am procesis zogierT
16.2)? mniSvnelovan detalebs.
2. ra Sedegi SeiZleboda migveRo herSisa da
Ceizis eqsperimentSi baqteriul virus T2-ze, mTavari principi: fuZeTa Sewyvileba
cila rom yofiliyo genetikuri masala?
sayalibo jaWvTan
3. buzis dnm-Si nukleotidebi procentulad
asea ganawilebuli: 27.3% a, 27.6% T, 22.5% g, uotsonma da krikma Tavis meore statiaSi Camoayal-
da 22.5% c. rogor asaxavs es ricxvebi Cargaf- ibes hipoTeza, Tu rogor replicirdeba dnm:
is wesebs?
dezoqsiriribonukleinis mJavis Cveneuli modeli,
4. rogor axsna uotsonisa da krikis modelma
faqtiurad, warmoadgens yalibebis wyvils, romelT-
Cargafis wesebis safuZveli?
agan TiToeuli meoris komlementarulia. Cveni
warmodgeniT, gaormagebis dawyebamde, wyalbaduri
bmebi irRveva, da ori jaWvi swordeba da Sordeba
erTmaneTs. TiToeuli maTgani Semdeg moqmedebs, ro-

16.2
gorc yalibi, romelzedac misi axali mewyvile jaWvi
warmoiqmneba. Sedegad, Cven gveqneba jaWvebis ori
koncefcia axali wyvili, Tavdapirveli erTis nacvlad. amasTan
erTad, fuZeTa wyvilebis Tanamimdevrobac zustad
mravali cila erToblivad iqneba gameorebuli.*

muSaobs dnm-is replikaciisa suraT 16.9-ze ilustrirebulia uotsonisa da kri-


kis ZiriTadi idea. aRqmis gasaadvileblad, naCvenebia
da reparaciisaTvis ormagi spiralis mokle fragmenti gaSlili formiT. yu-
struqturisa da funqciis urTierkavSiri naTladaa radReba miaqcieT, rom suraT 16.9a-ze gamosaxuli dnm-
gamoxatuli ormag spiralSi. dnm-Si azotovani fuZeebis is ori jaWvidan erT-erTs Tu dafaravT, misi Tanamim-
specifikuri Sewyvilebis arsebobis ideam ubiZga uot- devrobis gamocnoba mainc SesaZlebelia meore jaWvisa
sonsa da kriks ormagi spiralis swori modelis Seqmni- da fuZeTa Sewyvilebis wesebis mixedviT. ori jaWvi
saken. imavdroulad, maT dainaxes fuZeebis Sewyvilebis erTmaneTis komplementarulia; TiToeuli inaxavs meo-
wesebis funqcionaluri mniSvnelobac. Tavisi klasikuri ris aRdgenisaTvis saWiro informacias. rodesac ujre-

a b g d W W suraTi 16.9  dnm-is replikaciis


modeli: ZiriTadi idea. am gamartive-
bul variantSi dnm-is mokle segmenti
naCvenebia gasworebuli saxiT da war-
modgenilia kibis msgavs struqturad.
kibis saxelurebi aris dnm-is ori jaW-
vis Saqar-fosfatovani ConCxi. xolo
kibis safexurebi azotovani fuZeebis
wyvilebia. sxvadasxva martivi for­
mebiT simbolizebulia fuZeTa oTxi
tipi. muqi lurji warmoadgens Zveli
molekulis dnm-is jaWvebs, xolo Ria
lurji _ Tavisufal nukleotidebsa
(a) mSobel molekulas aqvs dnm-is ori komplementaruli jaWvi. TiToeuli fuZe Sewyvilebu- da axladsinTezi­rebul dnm-s.
lia wyalbaduri bmiT Tavis specifikur mewyvilesTan, a _ T-sTan, da g _ c-sTan.
(b) replikaciis pirveli safexuri aris dnm-is ori jaWvis daSoreba.
(g) TiToeuli pirveladi jaWvi axla asrulebs yalibis rols, romlis mixedviTac ganisaz-
Rvreba axal, komplementarul jaWvSi nukleotidebis mimdevroba.
(d) nukleotidebi kavSirdebian axali jaWvebis Saqar-fosfatovani ConCxis warmosaqmnelad.
TiToeuli `Svileuli~ dnm-is molekula Sedgeba erTi Zveli da erTi axali jaWvisagan.

* F.H.C.Crick and J.D.Watson, `The Complementary Structure of Deoxyribonucleic Acid.~ Proc. Roy . Soc. (A) 223 (1954): 80.

356
di axdens dnm-is molekulis gaormagebas (kopirebas), mSobeli pirveli meore
TiToeuli jaWvi asrulebs yalibis rols ujredi replikacia replikacia
axal, komplementarul jaWvSi CasarTavi nukleo-
(a) konservatiuli mod-
tidebis gansasazRvravad. nukleotidebi, fuZeebis eli. ori mSobeli jaWvi,
Sewyvilebis wesebis mixedviT ewyoba sayalibo jaWvis axali jaWvebisaTvis yal-
gaswvriv da kavSirdebian erTmaneTTan axali jaWvis war- ibis rolis Sesrulebis
Semdeg, reasocirdeba da
mosaqmnelad. Tu procesis dasawyisSi iyo erTi orjaWvi-
amgvarad moxdeba Tavda-
ani dnm-is molekula, cota xanSi iqneba ori molekula, pirveli ormagi spiralis
romelTagan TiToeuli `mSobeli~ molekulis zust rep- aRdgena.
likas warmoadgens. kopirebis meqanizmi fotografiaSi
negativis gamoyenebis analogiuria pozitiuri gamosax-
ulebis misaRebad, romlisganac, Tavis mxriv, SeiZleba
miviRoT sxva negativi da ase Semdeg.
dnm-is replikaciis es modeli Seumowmebeli rCebo- (b) naxevradkonserva-
da dnm-is struqturis publikaciis Semdgom ramodenime tiuli modeli. mSobeli
wlis ganmavlobaSi. saWiro eqsperimentebi Teoriulad molekulis ori jaWvi
scildeba erTmaneTs da
martivi iyo, magram gansaxorcieleblad sakmaod rTuli.
TiToeuli moqmedebs,
uotsonisa da krikis modelis mixedviT unda vivarau- ro­gorc yalibi axali,
doT, rom ormagi spiralis replikaciis dros miRebuli komplementaruli jaWvis
ori Svileuli molekulaTagan TiToeulSi erTi jaWvi dasasinTezeblad.

iqneba mSobeli molekulidan miRebuli Zveli jaWvi,


xolo meore _ axladsinTezirebuli ja­W ­v i unda iyos.
es aris naxevradkonservatiuli modeli, romelic
SeiZleba ganvasxvavoT replikaciis konservatiuli
modelisagan, romelSic mSobeli mo­l ekula rogorRac (g) dispersiuli mod-
aRd­geba procesis dasrulebis Semdeg (anu xdeba misi eli. orive Svileuli
molekulis TiToeuli
konservacia). mesame modeli dispersiuli modelia, rom-
jaWvi Seicavs Zveli da
lis mixedviTac replikaciis Semdeg miRebuli dnm-is axladsinTezirebuli
oTxive jaWvi Seicavs Zveli da axali dnm-is narevs (su- dnm-is narevs.
raTi 16.10). Tumca, dnm-is konservatiuli da dispersi-
uli replikaciebis meqanizmebi rTulad warmosadgenia,
am modelebis arseboba mainc SesaZlebeli rCeboda, sa-
nam ar moxdeboda maTi gamoricxva. sabolood, 1950-iani SS suraTi 16.10  dnm-is replikaciis sami alternatiuli mod-
eli. ormagi spiralis mokle segmentebi ujredSi moTavsebul
wlebis bolos, meTiu mezelsonma da franklin stalma dnm-s ganasaxierebs. mSobeli ujredidan dawyebuli, Cven mivyve-
SeimuSaves eqsperimentebi, romelTa saSualebiT Semow- biT dnm-s ujredTa or TaobaSi _ anu dnm-is replikaciis or
wreze. axladsinTezirebuli dnm Ria lurjia.
mda samive hipoTeza. am eqsperimentebma daadastures
dnm-is replikaciis naxevradkonservatiuli modeli,
rogorc es winaswar iqna gansazRvruli uotsonisa da qromosomaze. jamSi, es warmoadgens daaxloebiT 6 mili-
krikis mier (suraTi 16.11). ard wyvil fuZes, anu baqteriul ujredSi nanaxze aTas-
dnm-is replikaciis ZiriTadi principi eleganturad jer ufro met dnm-s. Cven rom movindomoT adamianis
martivia. Tumca, Tavad procesi zogierT sakmaod rTul diploidur ujredSi arsebuli 6 miliardi fuZis Ses-
bioqimiur qmedebebs moicavs, rogorc amas qvemoT gavec­ axeb informaciis dabeWdva erTasoiani simboloebiT am
nobiT. fuZeebisaTvis (a, g, c da T) im zomis asoebiT, romlebsac
Tqven axla kiTxulobT, miviRebT am saxelmZRvanelos
sisqis daaxloebiT 1200 wigns. miuxedavad amisa, ujredi
dnm-is replikacia: detalurad
sul ramodenime saaTSi axerxebs mTeli dnm-is kopire-
baqteria E.coli–s aqvs erTi qromosoma, romelic bas. genetikuri informaciis uzarmaza­ri raodenobis
daaxloebiT 4.6 milion wyvil nukleotids Seicavs. xel- replikacia miiRweva Zalian mcire cdomilebiT _ mx-
sayrel garemoSi, E.coli–is ujreds SeuZlia moaxdinos olod daaxloebiT erTi Secdoma 10 miliard nukleo-
mTeli am dnm-is gaormageba da gaiyos or, genetikurad tidze. dnm-is gaormageba RirsSesaniSnavia Tavisi sis-
identur Svileul ujredad erT saaTze nakleb droSi. wrafisa da sizustis gamo.
Tqvens TiToeul ujreds ki birTvSi dnm-is 46 molekula Tormetze meti fermenti da sxva cila monawileobs
aqvs, TiTo grZeli, ormagi spiraluri molekula TiTo dnm-is replikaciaSi. bevrad ufro metia cnobili am

357
`replikaciuri manqanis~ muSaobaze baqteriebSi, vi-
suraTi kvleva: romel models mihyve-
16.11 dre eukariotebSi. amitom, Cven am procesis ZiriTad
ba dnm-is replikacia: kon-
safexurebs aRvwerT E.coli–s magaliTze, garda im Sem-
servatiuls, naxevradkonservatiuls Tu dis-
Txvevebisa, romlebic specialurad iqneba miTiTe-
persiuls?
buli. imis mixedviT, rac mecnierebma eukariotuli
eqsperimenti
dnm-is Sesaxeb gaarkvies, unda vifiqroT, rom pro-
meTiu mezelsoni da franklin stali ramodenime generaciis ganmav-
lobaSi zrdidnen E.coli-s baqteriebis kulturas azotis mZime izoto- kariotebsa da eukariotebSi procesi ZiriTadad ms-
piT, 15N-iT, moniSnuli nukleotidebis winamorbedebis Semcvel areze. gavsad mimdinareobs.
baqteriebi rTavdnen mZime azots Tavis dnm-Si. amis Semdeg, Mmecnierebs
baqteria gadahqondaT mxolod 14N-is, azotis ufro msubuqi da sayov-
elTaod gavrcelebuli izoformis, Semcvel areze. baqteriebis mier
sinTezirebuli nebismieri axali dnm msubuqi iqneba 15N areze warmo-
dawyeba: replikaciis sawyisebi
qmnil mSobel dnm-Tan SedarebiT. mezelsonsa da stals baqteriidan
gamoyofili dnm-is centrifugirebis saSualebiT SeeZloT gaerCiaT dnm-is molekulis replikacia specifikur
gansxvavebuli simkvrivis dnm-ebi. saitebTan iwyeba, romelTac replikaciis sawyisebs
uwodeben. baqteriuli qromosoma wriulia da aqvs
1. baqteria, ro- 2. baqteria, ro-
melic gazrdilia melic gadaitanes
mxolod erTi sawyisi, dnm-is ubani nukleotidebis
15
N-is Semcvel 14
N-is Semcvel specifikuri TanamimdevrobiT. cilebi, romle-
areze. areze. bic ainicireben dnm-is replikacias, amoicnoben am
Tanamimdevrobas da ukavSirdebian dnm-s. Sedegad
Sedegebi
dnm-is ori jaWvi Sordeba erTmaneTs da warmoiqm-
naklebad
3. dnm-is nimuSebi, cen- 4. dnm-is nimuSebi, neba replikaciuri `buSti~. dnm-is replikacia Semd-
trifugirebuli 20 wT- centrifugirebu- mkvrivi
gom orive mimarTulebiT mimdinareobs, sanam mT eli
is Semdeg (pirveli rep- li 40 wT-is Semdeg
likaciis mere). (meore replikaciis metad molekula ar gaormagdeba (ix. suraTi 18.14). baqte-
mere). mkvrivi riuli qromosomisagan gansxavavebiT, eukariotul
qromosomas SeiZleba hqondes asobiT, an aTasobiT-
am or centrifugis sinjaraSi arsebuli xazebi safexur 2-is kolbidan
miRebuli dnm-is ori nimuSis centrifugirebis Sedegs asaxavs; erTi ac ki, replikaciis sawyisi. mravali replikaciuri
nimuSi aRebuli iyo 20 wT-is Semdeg, xolo meore 40 wT-is Semdeg. buSti warmoiqmneba da sabolood erTmaneTs erwy-
mis, rac aCqarebs dnm-is Zalian grZeli molekulis
daskvna
kopirebis process (suraTi 16.12). baqteriebis ms-
mezelsonma da stalma daaskvnes, rom dnm-is replikacia naxevrad-
konservaciul models mihyveba, Seadares ra maT mier miRebuli
gavsad, eukariotuli dnm-is replikaciac TiToeu-
Sedegi samive modelisaTvis (suraTi 16.10) navaraudeb Sedegebs. 14N- li sawyisidan orive mimarTulebiT mimdinareobs.
is areSi pirveli replikaciis Sedegad miiReba hibriduli (15N_14N) TiToeuli replikaciuri buStis bolosTan aris
dnm-is zoli. es Sedegi uaryofs konservatiul models. meore rep-
likaciis Semdeg warmoiqmna rogorc msubuqi, ise hibriduli dnm. es replikaciuri Cangali, Y-formis ubani, sadac xde-
Sedegi uaryofs dispersiul models da amyarebs naxevradkonserva- ba dnm-is axali jaWvebis elongacia.
tiul models.
pirveli replikacia meore replikacia
dnm-is axali jaWvis elongacia

konservatiuli axali dnm-is elongacia replikaciur Cangal-


modeli Tan katalizdeba fermentebiT, romelTac dnm po-
limerazebs uwodeben. calkeuli nukleotidebi
ewyobian Tavis komplementarul nukleotidebTan
dnm-is sayalibo jaWvis gaswvriv, dnm polimeraza
naxevradkonserva-
ki rig-rigobiT uerTebs maT dnm-is axali jaWvis
tiuli modeli mzard bolos. elongaciis siCqare daaxloebiT 500
nukleotidia wamSi baqteriebSi da 50 wamSi _ adamia-
nis ujredebSi. E.coli-Si replikaciaSi monawileobs
ori sxvadasxva dnm polimeraza: dnm polimeraza III
da dnm polimeraza I. eukariotebSi situacia ufro
dispersiuli rTuladaa, radganac ukve aRmoCenilia sul mcire
modeli 11 gansxvavebuli dnm polimeraza. Tumca, ZiriTadi
principebi orive SemTxvevaSi erTnairia.
mzardi dnm-is jaWvze damatebuli TiToeuli
nukleotidi, faqtiurad, nukleozid trifosfa-
tia, anu nukleozidi (Saqari da fuZe) fosfatis sami

358
replikaciis sawyisi mSobeli (sayalibo) jaWvi
1 replikacia iwyeba specifikur saitebTan, sa-
Svileuli (axali) jaWvi
dac ori mSobeli jaWvi scildeba erTmaneTs
da warmoqmnis replikaciur buStebs.
1 2 buStebi vrceldeba lateralurad, radganac
dnm-is replikacia orive mimarTulebiT mim-
replikaciuri Cangali dinareobs.
buSti
3 droTa ganmavlobaSi, replikaciuri buStebi
erTmaneTs erwymis da Svileuli jaWvebis sin-
Tezi sruldeba.
2

(a) eukariotebSi, dnm-is replikacia iwye-


ba mraval saitTan, romlebic ganlage-
bulia TiToeuli qromosomis giganturi
molekulis gaswvriv.
3 ori Svileuli dnm-is molekula (b) am mikrofotoze Cinuri zazunis ujre-
debis kulturaSi dnm-is gaswvriv sami
replikaciuri buSti Cans (tem).
a b

SS suraTi 16.12  replikaciis sawyisebi eukariotebSi. wiTeli isrebi miuTiTebs replikaciuri Canglis gadaadgilebas da amrigad,
TiToeuli buStis SigniT dnm-is replikaciis mTlian mimarTulebebs.

jgufiT. Cven ukve gavecaniT aseT molekulas _ atf-s tidebis damatebas mzardi dnm-is jaWvze mxolod Tavis-
(adenozin trifosfati; ix. suraTi 8.8). erTaderTi gan- ufal 3’ boloze axdens da arasodes 5’ boloze (ix. sura-
sxvaveba energiis metabolizmSi monawile atf-sa da nuk- Ti 16.13). amrigad, dnm-is axali jaWvi izrdeba mxolod
leozid trifosfats Soris, romelic amaragebs dnm-s 5’-3’ mimarTu­l ebiT. amis gaTvaliswinebiT, ganvixiloT
adeniniT, aris maTi Saqrovani komponenti. dnm-is sam- replikaciuri Cangali (suraTi 16.14). erTi sayalibo
Seneblo masalaSi Saqari aris dezoqsiriboza, xolo jaWvis gaswvriv, dnm polimeraza III-s (abreviatura dnm
atf-Si _ riboza. atf-is msgavsad, dnm-is sinTezSi pol III) SeuZlia komplementaruli jaWvis uwyvetad sin-
gamoyenebuli trifosfaturi monomerebic qimiurad Tezireba, axdens ra axali dnm-is elongacias savalde-
reaqciulebia, rac nawilobriv imiTaa gamowveuli, rom bulo 5’-3’ mimarTulebiT. dnm pol III ubralod Tavsdeba
am molekulebis trifosfatur kudebSi uaryofiTi mux- sayalibo jaWvze replikaciur CangalSi da Canglis win
tis arastabiluri koncentraciaa Tavmoyrili. TiToeu- gadaadgilebasTan erTad ganuwyvetliv umatebs nukle-
li monomeri dnm-is jaWvis mzard bolosTan mierTebisas otidebs komplementarul jaWvs. am meqanizmiT miRebul
kargavs fosfatis or jgufs pirofosfatis molekulis, dnm-is jaWvs wamyvan jaWvs * uwodeben.
P _ Pi, saxiT. pirofosfatis Semdgomi hidrolizi, ara- dnm-is meore axali jaWvis auci­lebeli, 5’-3’, mimar-
organuli fosfatis Pi or molekulamde, warmoadgens TulebiT gasazrdelad, dnm pol III-ma unda imuSaos
egzergonul reaqcias, romelic warmarTavs polimer- meore sayalibo jaWvze replikaciuri Canglidan uku mi­
izaciis reaqcias (suraTi 16.13). mar­TulebiT. am mimarTulebiT sin­Tezirebul dnm-is
jaWvs Ca­morCenili jaWvi* ewodeba. wamyvani jaWvisagan
antiparaleluri elongacia gansxvavebiT, romlis elongacia uwyvetad mimdinareobs,
rogorc mTeli am Tavis ganmavlobaSi SeamCnevdiT, Camorenili jaWvi sinTezdeba segmentebis seriis saxiT.
dnm-is jaWvis ori bolo gansxvavebulia (ix. suraTi rogorc ki replikaciuri buSti sakmao manZi­liT gaixs-
16.5). amasTan erTad, ormag spiralSi dnm-is ori jaWvi neba, dnm pol III-is molekula ukav­Sirdeba CamorCenili
antiparalelurebia, anu isini erTmaneTis sawinaaRm- jaWvis yalibs da moZraobs ra replikaciuri Canglis
degodaa orientirebuli (ix. suraTi 16.13). naTelia, sawinaaRmdego mimarTulebiT, asinTezebs dnm-is mokle
rom dnm-is replikaciis Sedegad warmoqmnili ori axa- segments. rodesac buSti izrdeba, analogiurad iqm-
li jaWvic antiparaleluri unda iyos Tavisi sayalibo neba CamorCenili jaWvis Semdegi segmenti. CamorCenili
jaWvebis mimarT. jaWvis am segmentebs okazakis fragmentebs uwodeben,
rogor moqmedebs ormagi spiralis antiparaleluri maTi aRmomCeni iaponeli mecnieris sapativcemulod.
struq­t ura replikaciaze? dnm polimeraza nukleo- fragmentebi 1,000-2,000 nukleotidis sigrZisaa E.coli-Si,

* wamyvani da CamorCenili jaWvis sinTezi erTdroulad da Tanabari siCqariT xorcieldeba. CamorCenil jaWvs ase imitom daerqva, rom misi
sinTezi odnav dagvianebulia droSi wamyvani jaWvis sinTezTan SedarebiT; TiToeuli axali fragmentis sinTezi ver daiwyeba, sanam sakma-
risi sayalibo jaWvi ar gaixsneba replikaciur CangalTan.

359
axali jaWvi sayalibo jaWvi eris rnm nukleotidebs maTi dnm versiebiT, amatebs
5’ bolo 3’ bolo 5’ bolo 3’ bolo ra maT rig-rigobiT mosazRvre okazakis fragmentis 3’
boloze (fragmenti 2 suraT 16.15-ze). magram dnm pol
fosfati Saqari

I-s ar SeuZlia SeaerTos am Secvlili dnm-is segmentis


bolo nukleotidi im okazakis fragmentis pirvel dnm
fuZe
nukleotidTan, romlis praimeris Secvlac axlaxans
ganxorcielda (fragmenti 1 suraT 16.15-ze). am amoca-

1
dnm polimeraza
3’ bolo mSobeli dnm
2

pirofosfati 3’ bolo

okazakis
nukleotid fragmentebi
5’ bolo 5’ bolo 3
trifosfati

S S suraTi 16.13  dnm-is jaWvSi nukleotidebis CarTva.


dnm polimeraza akatalizebs nukleozid trifosfatis damate-
bas mzardi dnm-is jaWvis 3’ boloze.
dnm pol III

xolo eukariotebSi 100-dan 200 nukleotidamde sigrZis.


kidev erTi fermenti, dnm ligaza, axdens okazakis frag-
mentebis Saqar-fosfatovani ConC­x ebis Semdgom SeerTe- sayalibo
bas (ligacias) da miiReba dnm-is erTi, uwyveti, axa­l i jaWvi

jaWvi.

dnm-is sinTezis praimingi wamyvani jaWvi


4
dnm polimerazebs ar SeuZliaT polinukleotidebis CamorCenili jaWvi
sinTezis inicireba. maT SeuZliaT mxolod ukve arse-
buli (sayalibo jaWvTan fuZe-Sewyvilebuli) jaWvis
3’ boloze nukleotidebis damateba (ix. suraTi 16.13).
sawyisi nukleotiduri jaWvi moklea da mas praimers sayalibo
jaWvi dnm ligaza
(falias) uwodeben. praimerebi SesaZloa dnm-is an rnm-
isagan (nukleinis mJavebis sxva klasi) Sedgebodes da replikaciis saboloo
ujreduli dnm-is replikaciis mainicirebeli praimeri mimarTuleba

aris rnm-is mokle ubani Tavisufali (xelmisawvdomi) 3’


boloTi. ferments, saxelad praimaza, SeuZlia rnm-is 1 dnm pol III zrdis dnm-is jaWvs mxolod 5’-3’ mimarTulebiT.

jaWvis sinTezis dawyeba Tavidan (arafridan). praimaza erTi axali jaWvi, wamyvani jaWvi, SeiZleba 5’-3’ mimarTulebiT
2
gaizardos uwyvetad replikaciuri Canglis gadaadgilebasTan
aerTebs rnm-is nukleotidebs, rig-rigobiT, da im adgi-
erTad.
las, saidanac axali dnm-is jaWvis iniciacia unda mox-
3 meore axali jaWvi, CamorCenili jaWvi sabolood unda gaizardos
des, warmoiqmneba sayalibo jaWvis komplementaruli 3’-5’ mimarTulebiT mokle segmentebis, okazakis fragmentebis
praimeri. (praimerebi, ZiriTadad, 5-dan 10-mde nukleo- damatebiT, romlebic izrdeba 5’-3’ mimarTulebiT (fragmentebi
tidis sigrZisaa). Semdgom dnm pol III amatebs ukve dnm- aq danomrilia maTi sinTezis rigis mixedviT).
4 dnm ligaza aerTebs okazakis fragmentebs maT Tavisufal bo-
is nukleotids rnm praimeris 3’ bolos da ganagrZobs
loebs Soris bmis warmoqmniT. Sedegad, miiReba uwyveti jaWvi.
dnm nukleotidebis mimatebas dnm-is mzard jaWvze
fuZeTa Sewyvilebis wesebis mixedviT.
SS suraTi 16.14  dnm-is replikaciis procesSi wamyvani da
mxolod erTi praimeria saWiro, rom dnm pol III- CamorCenili jaWvebis sinTezi. dnm polimeraza III (dnm pol
ma daiwyos mowinave jaWvis sinTezi. CamorCenili jaW- III) mWidrodaa asocirebuli cilasTan, romelic axlad sin-
vis sinTezisaTvis ki, TiToeul okazakis fragments Tezirebul ormag spirals wriulad kravs. aRsaniSnavia, rom
sinamdvileSi okazakis fragmentebi bevrad ufro grZelia,
calke praimingi esaWiroeba (suraTi 16.15). sxva dnm vidre suraTzea naCvenebi, sadac simartivisaTvis erT fragmen-
polimeraza, dnm polimeraza I (dnm pol I) cvlis praim- tSi mxolod xuTi fuZea gamosaxuli.

360
1 1 praimaza akavSirebs rnm nukleotidebs prai­merad.
2 dnm pol III umatebs dnm nukleotidebs praimers da
warmoqmnis okazakis fragmens.
3 miaRwevs ra Semdeg rnm praimeramde (ar aris naCvene-
sayalibo jaWvi
bi), dnm pol III Sordeba jaWvs.
4 meore fragmentis praimingis mere, dnm pol III
umatebs mas dnm nukleotidebs, sanam pirvel praim-
2
eramde miva da Semdeg Sordeba jaWvs.
rnm praimeri 5 dnm pol I cvlis rnm-s dnm-iT, umatebs ra fragment
2-is 3’ bolos dnm nukleotidebs.
6 dnm ligaza warmoqmnis kavSirs uaxles dnm-sa frag-
ment 1-is mosazRvre dnm-s Soris.
7 CamorCenili jaWvi am ubanSi axla dasrule bulia.

3
okazakis
fragmenti nas asrulebs dnm ligaza, romelic aerTebs okazakis
yvela fragmentis Saqar-fosfatovan ConCxs dnm-is erT
mTlian uwy­vet jaWvad.

dnm-is replikaciaSi monawile sxva cilebi


Tqven gaecaniT sami tipis cilebs, romlebic funq-
cionireben dnm-is sinTezSi: dnm polimerazebi, ligaza
4 da praimaza. sxva tipis cilebic monawileoben am proces-
Si, maT Soris helikaza, topoizomeraza da erT jaWvTan
(anu erT jaWvian dnm-Tan) dakavSirebadi cilebi. he-
likaza aris fermenti, romelic Slis ormag spirals
replikaciur CangalTan, acalkevebs or mSobel jaWvs
da xelmisawvdoms xdis maT sayalibo jaWvis funqciis
Sesasruleblad. spiralis es gaSla iwvevs replikaciuri
Canglis win mdebare ubnis ufro mWidrod daxvevasa da
daWimulobas. topoizomeraza am daWimulobas amsub-
uqebs. mas Semdeg, rac helikaza daacalkevebs or mSobel
jaWvs, erT jaWvTan dakavSirebadi cilebis molekule-
5 bi ukavSirdeba dnm-is dauwyvilebel jaWvebs da astabi-
lizeben maT manam, sanam am sayalibo jaWvebidan moxdeba
axali komplementaruli jaWvebis sinTezi.
cxril 16.1-sa da suraT 16.16-ze Sejamebulia dnm-
is replikacia. kargad SeiswavleT isini Semdgom etapze
gadasvlamde.

dnm-is replikaciis manqana, rogorc


6 7
stacionaruli kompleqsi
miRebulia, da mosaxerxebelic, dnm polimerazas
mole­k ulis warmodgena dnm-is `relsebze~ moZravi lo-
komotivis saxiT. magram aseTi modeli arazustia or
mniSvnelovan punqtSi. jer erTi, dnm-is replikaciaSi
monawile sxvadasxva cila, faqtiurad, erT did kom-
replikaciis pleqss, dnm-is replikaciur manqanas, warmoqmnis. am man-
saboloo mimarTuleba
qanis efeqturobas xels uwyobs mravali cila-cilovani

S S suraTi 16.15  CamorCenili jaWvis sinTezi


361
cxrili 16.1 baqteriuli dnm-is replikaciis cilebi da maTi funqciebi

cila funqcia mowinave da CamorCenili jaWvisTvis

helikaza Slis mSobel ormag spirals replikaciur CangalTan

erT jaWvTan dakav- ukavSirdeba da astabilizebs erTjaWvian dnm-s, sanam xdeba misi
Sirebadi cila gamoyeneba yalibad

topoizomeraza asworebs replikaciuri Canglis win warmoqmnil `zedmet daxvevas~


dnm-is jaWvis gawyvetis, gamorgolvisa da xelaxla SeerTebis gziT

funqcia wamyvani jaWvisTvis funqcia CamorCenili jaWvisTvis

praimaza wamyvani jaWvis 5’ bolosTan asin- okazakis TiToeuli fragmentis 5’ bolo-


Tezebs erT rnm praimers sTan asinTezebs rnm praimers

dnm pol III uwyvetad asinTezebs wamyvan jaWvs, asinTezebs TiToeul okazakis fragments,
umatebs ra praimers umatebs ra mis praimers nukleotids

dnm pol I nukleotidebs wamyvani jaWvis 5’ bolo- TiToeul fragments 5’ bolodan aSorebs
dan aSorebs praimers da cvlis mas dnm- praimers da cvlis mas dnm-iT, umatebs ra
iT, umatebs ra nukleotidebs mosazRvre nukleotidebs mosazRvre fragmentis 3’
3’ bolos bolos

dnm ligaza aerTebs dnm-is 3’ bolos praimeris Semcv- aerTebs okazakis fragmentebs
leli wamyvani jaWvis danarCen nawilTan

replikaciis wamyvani replikaciis CamorCenili


saboloo mimarTuleba jaWvi sawyisi jaWvi

2 3 CamorCenili wamyvani
jaWvi zogadi suraTi
jaWvi
dnm pol III

wamyvani jaWvi

replikaciuri Cangali dnm ligaza


dnm pol I
praimaza
CamorCenili
mSobeli dnm dnm pol III
praimeri jaWvi
4

5 6
7

SS suraTi 16.16  baqteriuli dnm-is replikaciis Sejameba. detaluri diagrama gviCvenebs erT replikaciur Cangals, magram ro-
gorc zogadi suraTis diagrama miuTiTebs, replikacia, Cveulebriv, erTdroulad or CangalTan mimdinareobs, replikaciuri buS-
tis orive boloSi. zogadi suraTis diagramaze yuradReba miaqcieT, rom wamyvani jaWvis iniciacias axdens rnm praimeri (wiTeli),
iseve rogorc CamorCenili jaWvis yoveli okazakis fragmentisa. TiToeul Svileul jaWvs mTlianobaSi Tu SevxedavT, SeamCnevT,
rom misi naxevari sinTezdeba uwyvetad wamyvani jaWvis saxiT, xolo meore naxevari (sawyisis meore mxares) sinTezdeba fragmentebad
CamorCenili jaWvis saxiT.

362
1. Timinis dimeri W W suraTi 16.17  dnm-is dazianebis reparacia nukleotidebis
azianebs dnm-is amoWriT. fermentTa jgufi aRmoaCens da asworebs dazianebul
molekulas.
dnm-s. es suraTi gviCvenebs Timinis dimeris Semcvel dnm-s. da-
zianebis am tips xSirad iwvevs ultraiisferi radiacia. fermenti
nukleaza amoWris dnm-is dazianebul ubans, xolo dnm polimer-
aza (baqteriebSi, dnm pol I) cvlis mas dnm-is normaluri segmen-
tiT. ligaza asrulebs am process, aerTebs ra Saqar-fosfatovan
ConCxSi darCenil wyvetas.

2. fermenti nukleaza is axlad sinTezirebul Svileul molekulebs. damate-


Wris dazianebuli biTi monacemebi gvafiqrebinebs, rom CamorCenili jaWvi
dnm-is jaWvs or wer-
maryuJiseburad Tavsdeba am kompleqsSi, ise rom, rode-
tilSi da dazianebu-
li nawili amoiWreba. sac dnm polimeraza amTavrebs okazakis fragmentis
sinTezsa da disocirdeba, mas ar sWirdeba Sors wasvla
replikaciuri Canglis siaxloves ganlagebuli Semdegi
nukleaza
fragmentis praimerTan misaRwevad. CamorCenili jaWvis
aseTi ganlageba saSualebas iZleva nakleb droSi moxdes
ufro meti okazakis fragmentis sinTezi.

dnm-is koreqtireba da reparacia


dnm-is replikaciis sizuste ar SeiZleba mxolod
3. dnm polimerazas
dnm fuZeTa Sewyvilebis specifikurobas mivaweroT. Tumca
mier reparaciuli
polimeraza sinTeziT Se­icvleba dasrulebuli dnm-is molekulaSi SecdomaTa ricxvi
moklebuli nukleo- mxolod erTia 10 miliard nukleotidze, Sewyvilebis
tidebi. sawyisi cdomilebebi axladCarTul nukleotidebsa da
sayalibo jaWvis nukleotidebs Soris 100 000 –jer me-
tia. kerZod, SecdomaTa raodenoba erTia 100 000 wyvil
fuZeze. dnm-is replikaciis procesSi, rogorc ki
TiToeuli nukleotidi miemateba mzard jaWvs, dnm po-
limerazebi amowmeben mis siswores Sesabamis yalibTan
mimarTebaSi. aRmoaCens ra arasworad Sewyvilebul nuk-
leotids, polimeraza moaSorebs am nukleotids da Sem-
deg ganagrZobs sinTezs. (es qmedeba hgavs beWdvis Sec-
dnm ligaza domis dafiqsirebas klaviS `delete~-is gamoyenebiT da
4. dnm ligaza Semdgom swori asos dabeWdvas mis adgilas.)
aerTebs axali dnm-is
arasworad Sewyvilebuli nukleotidebi xan-
Tavisufal bolos
Zvel dnm-Tan da daxan mainc `epareba~ dnm polimerazas koreqturas
jaWvi mTliandeba. an warmoiqmneba ukve dnm-is sinTezis Semdeg _ mag-
aliTad, arsebuli nukleoti­d uri fuZis dazianebis
Sedegad. arasworad Sewyvilebis reparaciisaTvis,
anu gasworebisaTvis, ujredebi iyeneben spe­­cifikur
fermentebs, romlebic afiqsirebs arasworad Sew-
yvilebul nukleotidebs. mecnierebma am fermentebis
urTierTqmedebani. magaliTad, helikaza bevrad ufro
mniSv­nelobaze maSin gaamaxvi­les yuradReba, rodesac
swrafad moqmedebs, rodesac praimazasTan imyofeba
aRmoCnda, rom erT-erT maTganSi arsebuli memkvidruli
kontaqtSi. meores mxriv, dnm-is replikaciis manqana
defeqti asocirebulia nawlavuri simsivnis garkveul
replikaciis procesSi albaT stacionaruli rCeba. eu-
formasTan. naTelia, rom am defeqtis Sedegad simsivnis
kariotul ujredebSi, manqanis mravali asli, savarau-
gamomwvevi Secdomebi dnm-Si akumulirdeba ufro meti
dod, dajgufebulia `qarxnebad~ da emagreba birTvis
sixSiriT, normasTan SedarebiT.
matriqss, romelic birTvis SigniT boWkoebis qsels war-
dnm-Si kodirebuli genetikuri informaciis Senar-
moadgens. ukanaskneli kvlevebi im models adasturebs,
Cuneba arsebul dnm-Si sxvadasxva tipis dazianebebis
romlis mixedviTac dnm polimerazas molekulebi Semo-
sakmaod xSir reparacias moiTxovs. dnm-is molekule-
exveva mSobel dnm-s da Semdeg gareT gamodevnis dnm-
bi mudmivad ganicdian potenciurad mavne qimiuri da

363
WW suraTi 16.18  xazobrivi nm-is molekulebis
damokleba. Cven aq Tvals vadevnebT dnm-is
mSobeli dnm-is wamyvani jaWvi molekulis erTi jaWvis bolos replikaciis ori
jaWvebis bolo wris ganmavlobaSi. pirveli wris Semdeg, axali
CamorCenili jaWvi
CamorCenili jaWvi sayalibo jaWvze ufro moklea.
meore wris Semdeg, orive jaWvi, wamyvanica da
CamorCenilic, sawyis dnm-ze mokle gaxda. Tumca
aq ar aris naCvenebi, magram dnm-is am molekulebis
bolo wina sxva boloebic aseve mokldeba.
fragmenti fragmenti

is reparaciis mravali sxvadasxva fermenti


rnm praimeri aris warmoqmnili. E.coli-Si TiTqmis 100 aseTi
CamorCenili fermentia cnobili, xolo adamianebSi dRei-
jaWvi saTvis ukve 130-ia identificirebuli.
dnm-is dazianebebis reparaciis meqanizm-
praimeri mocile-
bulia, magram ver praimerebis moSoreba da Ta umravlesoba iyenebs dnm-isTvis damaxasi-
icvleba dnm-iT, maTi Secvla dnm-iT, sa- aTebel Sewyvilebuli fuZeebis struqturas.
radganc ar aris dac 3’ bolo xelmisawv- Cveulebriv, jaWvis dazianebis Semcveli seg-
xelmisawvdomi 3’ domia
menti amoiWreba dnm-is damWreli fermentis
bolo dnm polim-
_ nukleazas mier da warmoqmnili naprali
erazasaTvis
amoivseba nukleotidebiT, romlebic ukve
sworad uwyvildeba dauzianebeli jaWvebis
nukleotidebs. napralis amovsebaSi monawil-
replikaciis eoben fermentebi dnm polimeraza da ligaza.
meore wre dnm-is am tipis reparacias ewodeba repara-
cia nukleotidebis amoWriT (suraTi 16.17).
Cveni kanis ujredebSi dnm-is reparaciu-
li fermen­te­b is erTi funqcia aris mzis ul-
axali wamyvani jaWvi
traiisferi sxivebiT gamo­wveuli genetikuri
dazianebebis gasworeba. aseTi darR­v evebis
erT-erTi tipi suraT 16.17-zea naCvenebi. es
axali CamorCe-
nili jaWvi aris dnm-is jaWvze mosazRvre Timinis fu-
replikaciis
Zeebs Soris warmoqmnili kovalenturi bma.
Semdgomi wreebi amgvari Timinuri dimerebi dnm-is gamoznq-
vas iwvevs da xels uSlis dnm-is replikacias.
ufro da ufro damoklebuli am tipis dazianebebis reparaciis mniSvnelo-
Svileuli molekulebi bas kargad warmoaCens daavadeba pigmenturi
qseroderma, romelic umetes SemTxvevebSi
gamowveulia nukleotidebis amoWriT repa-
raciis fermentis memkvidruli defeqtiT. am
fizikuri agentebis moqmedebas, rasac me-17 TavSi gan-
daavadebis mqone pirebi zemgrZnobiare arian mzis sxi­
vixilavT. reaq­ciul qimiur nivTierebebs (garemoSi ar-
vebis mimarT. maTi kanis ujredebSi ultraiisferi sxive-
sebulsa da ujredebSi bunebrivi gziT warmoqmnils),
biT gamowveuli mutaciebi Seusworebeli rCeba da iwvevs
radioaqtiur gamosxivebebs, rentgenis sxivebs, ultrai-
simsivnis ganviTarebas.
isfer sinaTles SeuZliaT nukleotidebis imgvari Secv-
la, rac moqmedebs kodirebul genetikur informaciaze,
Cveulebriv uaryofiTad. garda amisa, dnm-is fuZeebi dnm-is molekulebis
xSirad ganicdian spontanur qimiur cvlilebebs, ujre-
boloebis replikacia
dis normuli pirobebis drosac. Tumca, dnm-is cvlile-
bebi, Cveulebriv, manamde swordeba, sanam mudmiv muta- dnm-is replikaciasa da reparaciaSi dnm polim-
ciebad gadaiqceva. yvela ujredi mudmivad amowmebs da erazebis mTavari rolis miuxedavad, aRmoCnda, rom ar-
reparacias ukeTebs Tavis genetikur masalas. radganac sebobs ujredis dnm-is mcire nawilebi, romelTa rep-
dazianebuli dnm-is reparacia aseTi mniSvnelovania or- likacia da reparacia dnm polimerazebs ar SeuZliaT. is
ganizmis gadarCenisaTvis, gasakviri ar aris, rom dnm- faqti, rom dnm polimerazas nukleotidebis mibma Seu-
Zlia mxolod ukve arsebuli polinukleotidis 3’ bolo-

364
WW suraTi 16.19  telomerebi. eukariotebs Tavisi dnm-is bo-
loebSi aqvT ganmeorebadi, aramakodirebeli Tanamimdevrobe-
bi, romelTac telomerebs uwodeben. aq, Tagvis qromosomebze
ganlagebuli telomerebi moniSnulia mkveTri narinjisferi
saRebaviT (sinaTlis mikroskopi [sm]).

Semdeg. rogorc mosalodneli iyo, telomerul dnm-s


damoklebis tendencia axasiaTebs asakovani individebis
gayofad somatur ujredebsa da im ujredebis kultur-
aSi, romelTac mravaljer ganicades gayofa. navaraude-
bi iqna, rom telomerebis damokleba rogorRac dakav-
Sirebulia garkveuli qsovilebis daberebis procesTan
da TviT mTeli organizmis daberebasTanac.
magram rogor aris saqme im ujredebis SemTxvevaSi,
romelTa genomebi ucvleli rCeba organizmidan mis STa-
saTvis, problema aRmoCnda xazobrivi dnm-isaTvis, ro-
momavlobamde mravali Taobis ganmavlobaSi? sasqeso
goricaa eukariotuli qromosomebis dnm. Cveulebrivi
ujredebis (romlebisganac warmoiqmneba gametebi) qro-
replikaciuri manqana verafriT ver uzrunvelyofs
mosomebi rom mokldebodnen yoveli ujreduli ciklis
Svileuli dnm-is jaWvis 5’ boloebis dasrulebas. oka-
Semdeg, sabolood mniSvnelovani genebi daakldeboda
zakis fragmentis sinTezis dawyeba romc SeiZlebodes
maT mier warmoqmnil gametebs. magram es ase ar xdeba:
sayalibo jaWvis sul bolo nawilTan dakavSirebuli
fermenti telomeraza akatalizebs eukariotul sasqe-
rnm praimeridan, praimeris moSorebis Semdeg misi Secv-
so ujredebSi telomerebis dagrZelebas, da amrigad,
la dnm-iT SeuZlebeli gaxdeba, radgan ar arsebobs 3’
aRadgens sawyis sigrZes da akompensirebs dnm-is rep-
bolo, romelsac dnm polimeraza daamatebda dnm nuk-
likaciis Sedegad warmoqmnil damoklebas. dagrZelebis
leotidebs (suraTi 16.18). Sedegad, replikaciis yve-
procesi SesaZlebeli xdeba telomerazaSi rnm-is mokle
la Semdgom wreze ufro da ufro damoklebul dnm-is
molekulis arsebobis gamo, romelic yalibis rols as-
molekulas miviRebT.
rulebs axali telomeruli segmentebisaTvis. telomer-
prokariotebSi es problema ar arsebobs, radganac
aza ar aris aqtiuri somaturi ujredebis umetesobaSi,
maTi dnm wriulia (anu boloebis gareSe). magram ra xde-
magram misi aqtivoba sasqeso ujredebSi ganapirobebs
ba eukariotebSi? eukariotuli qromosomuli dnm-is
zigotaSi maqsimaluri sigrZis mqone telomerebis arse-
molekulas orive boloze aqvs nukleotiduri Tanamim-
bobas.
devrobebi, romelTac telomerebs uwodeben (suraTi
telomerebis normulma damoklebam SeiZleba da-
16.19). telomerebi ar Seicaven genebs. amis nacvlad,
icvas organizmebi simsivnisagan, somaturi ujredebis
dnm, Cveulebriv, Seicavs erTi mokle nukleotiduri
gansaxorcielebel dayofaTa ricxvis limitirebis
Tanamimdevrobis mravaljerad ganmeorebas. adamianis
gziT. didi simsivneebidan aRebul ujredebs xSirad
telomerebis ganmeorebadi erTeuli, magaliTad, aris
uCveulod mokle telomerebi aqvT, rogorc es mosa-
eqvs-nukleotidiani Tanamimdevroba TTaggg. telomer-
lodnelic iyo mravaljer gayofa-gamovlili ujredebi-
Si ganmeorebaTa ricxvi varirebs daaxloebiT 100-dan
saTvis. Semdgomma damoklebam, savaraudod, simsivnis
1000-mde. telomeruli dnm icavs organizmis genebs
TviTganadgurebamde unda migviyvanos. sakmaod damain-
darRvevisagan dnm-is replikaciis Tanamimdevi wreebis
trigebelia faqti, rom mecnierebma aRmoaCines telom-
Sedegad. garda amisa, telomeruli dnm da masTan aso-
erazuli aqtivoba simsivnur somatur ujredebSi. es
cirebuli specifikuri cilebi, rogorRac, xels uSlis
gvafiqrebinebs, rom fermentis unari, daastabiluros
Svileuli molekulis darRveul boloebs, gaaqtivon
telomerebis sigrZe, xels uwyobs am simsivnuri ujre-
ujreduli sistemebi dnm-is dazianebis aRsaricxavad.
debis gadarCenas. mraval simsivnur ujreds marTlac
(sxva SemTxvevaSi, dnm-is molekulis bolo, romelic
unda hqondes SeuzRudavad dayofis unari, iseve rogorc
`Cans~, rogorc ormagi jaWvis gawyveta, CarTavda signa-
kulturaSi myofi ujredebis ukvdav xazebs (ix. Tavi 12).
lis gadamcem gzebs, romlebic ujredis ciklis dablok-
Tu telomeraza marTlac warmoadgens mniSvnelovan
vamde an ujredis sikvdilamde migviyvanda.)
faqtors mravali simsivnisaTvis, is sasargeblo iaraRi
telomerebi ar aferxeben replikaciis Tanamimdevi
SeiZ­l eba gamodges rogorc simsivnis diagnostikis, ise
wreebis Sedegad dnm-is molekulebis damoklebas. isini
qimioTera­p iisaTvis.
ubralod gadaavadeben dnm-is molekulebis boloe-
am TavSi Tqven SeiswavleT rogor ganapirobebs dnm-
bTan mdebare genebis `erozias~. rogorc suraT 16.18-ze
is replikacia im genebis aslebis warmoqmnas, romelTac
Cans, telomerebi mokldeba replikaciis yoveli wris

365
16.2
mSoblebi gadascemen STamomavlobas. Tumca sakmarisi
ar aris genebis mxolod kopireba da gadacema; saWiroa koncefcia testi
aseve maTi eqspresia. Semdeg TavSi Cven gavigebT, rogor
`gadaTargmnis~ ujredi dnm-Si kodirebul genetikur
informacias. 1. ra rols asrulebs fuZeTa komplementaruli
Sewyvileba dnm-is replikaciaSi?
2. ra aris dnm pol III-is ori mTavari funqvia
dnm-is replikaciaSi?
3. ratom aris dnm pol I aucilebeli wamyvani
jaWvis sinTezis dasrulebisaT­v is? aCveneT
suraT 16.16-is zogad suraTze, ra adgilas
imoqmedebda dnm pol I zeda wamyvan jaWvze.
4. ratom arian telomerebi mniSvne­l o­vani euka­
riotuli genebis SenarCune­bisaTvis?

me- 16 Tavis Semowmeba

ZiriTadi koncefciebis Semowmeba fuZeTa Sewyvilebis wesebis mixedviT.

X X dnm-is replikacia: detalurad.  dnm-is replikacia

koncefcia 16.1 iwyeba replikaciis sawyisebTan. dnm-is ori jaWvis


dacilebis adgilTan gaCenili replikaciuri buStis
mopirispire mxareebze Cndeba Y formis replikaci-
dnm warmoadgens genetikur masalas uri Canglebi. dnm-is sinTezi iwyeba rnm praimeris
(falias) _ sayalibo jaWvis komplementaruli mokle
XX genetikuri masalis Zieba:  mecnieruli kvleva eqs- polinukleotidis _ 3’ bolosTan. dnm polimerazebi
perimentebma baqteriebsa da fagebze warmoadgina akatalizeben dnm-is axali jaWvebis sinTezs mxolod
pirveli sarwmuno dasabuTeba, rom genetikur masalas 5’-3’ mimarTulebiT. wamyvani jaWvi sinTezdeba uwyve-
dnm warmoadgens. tad, xolo CamorCenili jaWvi sinTezdeba mokle seg-
mentebis, okazakis fragmentebis, saxiT. fragmentebs
X X dnm-is struqturuli modelis ageba:  mecnieruli
erTmaneTTan aerTebs dnm ligaza.
kvleva. uotsonma da krikma gamoTvales, rom dnm or-
mag spirals warmoadgens. ori antiparaleluri Saqar- XX dnm-is koreqtireba da reparacia.  dnm polimera-
fosfatovani jaWvi exveva molekulis garedan; azo- zebi amowmeben axladsinTezirebul dnm-s da cvlian
tovani fuZeebi mimarTulia molekulis Sida mxares, nebismier araswor nukleotids. dnm-is arasworad
sadac isini wyalbaduri bmebiT warmoqmnian specifi- Sewyvilebis reparaciaSi, reparaciis fermentebi as-
kur wyvilebs a T-sTan, xolo g _ c-sTan. woreben Secdo­m ebs fuZeTa SewyvilebaSi. nukleo-
tidebis amoWris reparaciaSi, fermentebi amoWrian

koncefcia 16.2 da Secvlian dnm-is dazianebul ubnebs.

X X dnm-is molekulebis boloebis replika


cia.  eukario­tuli qromosomuli dnm-is boloebi
mravali cila erToblivad muSaobs dnm-
mokl­­deba replikaciis yovel wris Semdeg. genebs ero-
is replikaciisa da reparaciisaTvis ziisagan icavs telomerebis arseboba. telomerebi
aris xazobrivi dnm-is molekulebis boloebze gan-
XX mTavari principi: fuZeTa Sewyvileba sayalibo lagebuli ganmeorebadi Tanamimdevrobebi. sasqeso
jaWv­Tan.  dnm-is replikacia naxevradkonservatiu- ujredebSi fermenti telomeraza akatalizebs telo-
lia: mSobeli molekula iSleba da TiToeuli jaWvi merebis dagrZelebas.
yalibis rols asrulebs axali jaWvis sinTezisaTvis

366
biT.
SeamowmeT sakuTari codna
e. polimerazas SeuZlia moqmedeba mxolod erT
jaWvTan erT jerze.

5. dnm-is nimuSSi sxvadasxva fuZeebis raodenobebis


TviTSefaseba gaanalizebisas, romeli Sedegi iqneba fuZeTa Sew-
yvilebis wesebis Sesabamisi?
1. grifitma Tavis kvleviT, pnevmoniis gamomwvev baq­te­ a. a = g d. a = c
ri­ebsa da Tagvebze, aRmoaCina, rom b. a + g = c + T e. g = T
a. paTogenuri ujredebis cilovan garss SeuZlia g. a + T = g + T
ara­p aTogenuri ujredebis transformacia.
b. gacxelebiT mokluli paTogenuri ujredebi 6. riT iwyeba, Cveulebriv, dnm-is axali jaWvis sin-
iwvevs pnevmonias. Tezi?
g. raRac nivTiereba gadaitaneba paTogenuri ujre- a. rnm praimeriT. d. dnm ligaziT.
debidan arapaTogenurSi da gadaaqcevs maT pa- b. dnm praimeriT. e. Timinis dimer-
Togenurad. iT.
d. baqteriebis polisaqariduli garsi iwvevs pnev- g. okazakis fragmentiT.
monias. 7. eukariotuli ujredi, romelsac aklia aqtiuri
e. baqteriofagebs SehyavT dnm baqteriebSi. telomeraza
2. 15 N areze gazrdili E.coli-is ujredebi gadaitanes a. ver SeZlebs dnm-is STanTqmas garemomcveli xs-
14N areze da iq ganagrZes maTi zrda kidev ori Tao- naridan.
bis (dnm-is replikaciis ori wris) ganmavlobaSi. am b. ver SeZlebs arasworad Sewyvilebuli nukleo-
ujredebidan gamoyofili dnm daacentrifuges. tidebis identificirebas
dnm-is simkvrivis ra ganawileba SeiZleba miviRoT da gasworebas.
am eqsperimentiT? g. replikaciis yovel ciklTan erTad ganicdis
a. erTi maRali simkvrivisa da erTi dabali simkvri- qromosomis etapobriv Semcirebas.
vis xazi. d. eqneba simsivnur ujredad qcevis meti potencia-
b. erTi saSualo simkvrivis xazi. li.
g. erTi maRali simkvrivisa da erTi saSualo sim- e. ver daakavSirebs okazakis fragmentebs.
kvrivis xazi. 8. dnm-is sinTezis dros wamyvani jaWvis elongacia
d. erTi dabali simkvrivisa da erTi saSualo sim- a. mimdinareobs replikaciuri Canglidan misi sawi-
kvrivis xazi. naaRmdego mimarTulebiT.
e. erTi dabali simkvrivis xazi. b. xdeba 3’-5’ mimarTulebiT.
3. bioqimikosma gamoyo da gaasufTava dnm-is replika- g. warmoqmnis okazakis fragmentebs.
ciisaTvis saWiro molekulebi. rodesac man dauma- d. damokidebulia dnm polimerazas moqmedebaze.
ta dnm, ganxorcielda replikacia, magram dnm-is e. ar saWiroebs sayalibo jaWvs.
TiToeuli mo­l ekula Sedgeboda normaluri jaWvisa 9. adeninidan aminojgufebis spontanuri moSore-
da masTan Sewyvilebuli dnm-is mravlobiTi seg- biT, dnm-Si Timinis pirdapir miiReba hipoqsantini,
mentebisagan, Ti­Toeuli ramodenime aseuli nukleo- arabunebrivi fuZe. molekulaTa ra kombinacia moax-
tidis sigrZisa. risi damateba daaviwyda mas narevSi? dens am dazianebis reparacias?
a. dnm polimerazas d. okazakis fragmentebis a. nukleaza, dnm polimeraza, dnm ligaza.
b. dnm ligazas e. praimazas b. telomeraza, praimaza, dnm polimeraza.
g. nukleotidebis g. telomeraza, helikaza, erT jaWvTan dakavSireba-
4. ra aris dnm-is molekulebis wamyvani da CamorCenili di cila.
jaWvebis sinTezSi arsebuli gansxvavebis safuZve- d. dnm ligaza, replikaciuri Canglis cilebi, ad-
li? enilatciklaza.
a. replikaciis sawyisebi mxolod 5’ bolozea. e. nukleaza, telomeraza, praimaza.
b. helikazebi da erT jaWvTan dakavSirebadi cilebi 10. r a logikuri daskvna gamomdinareobs im dakvirvebi-
moqmedeben 5’ bolosTan. dan, rom dnm-is reparaciul fermentebSi arsebuli
g. dnm polimerazas SeuZlia axali nukleotidebis defeqtebi garkveul simsivneebs iwvevs?
damateba mzardi jaWvis mxolod 3’ bolosTan. a. simsivne ZiriTadad memkvidreobiTia.
d. dnm ligaza moqmedebs mxolod 3’-5’ mimarTule- b. dnm-is Seusworebelma cvlilebebma SesaZloa

367
simsivnis warmoqmna ganapirobos. b. warmoidgineT, rom eqsperimenti ase Catarda:
g. simsivne ver warmoiqmneba, Tu reparaciuli fer- Tavdapirvelad, baqteria ramdenime.
mentebi saTanadod moqmedeben.
d. mutaciebi, ZiriTadad, simsivnes iwvevs. Taobis ganmavlobaSi izrdeboda azotis msubuqi
e. simsivnes iwvevs garemo faqtorebi, romlebic izotopis, 14N –is Semcvel areze da mere gadaitanes
azi­anebs dnm-is reparaciul fermentebs. 15N-is Semcvel areSi. eqsperimentis Semdgomi nawilebi
identuria. Tavidan daxateT suraTi 16.11, am eqsperi-
mentis pirobebis gaTvaliswinebiT da asaxeT, xazebis
evoluciuri kavSiri ra mdebareobas unda velodeT pirveli da meore Tao-
bebis Semdeg suraT 16.10-ze naCvenebi samive modelidan
TiToeulis sisworis SemTxvevaSi.
bevr baqterias SeuZlia, garemo stress upasuxos
ujredis gayofis procesSi mutaciebis warmoqmnis six-
Siris gazrdiT. riT SeiZleba es damTavrdes, an ra evo- mecniereba, teqnologia
luciuri sargebloba SeiZleba hqondes am unars? da sazogadoeba

mecnierebisaTvis nacnobia TanamSromlobaca da kon­


mecnieruli kvleva ku­renciac. ra roli Seasrula am orma socialurma qce-
vam uotsonisa da krikis mier ormagi spiralis aRmoCe-
nis procesSi? rogor SeiZleba progress xeli Seuwyos
gamoavlineT mezelson-stalis eqsperimentSi Tqveni mecnierebs Soris arsebulma Sejibrma? rogor SeiZleba,
garkvevis done Semdeg kiTxvebze pasuxis gacemiT. igive movlenam, piriqiT, xeli SeuSalos progress?
a. Tqveni sityvebiT aRwereT, ras asaxavs suraT
16.11-ze warmodgenili, centrifugirebis Sede-
gad miRebuli TiToeuli xazi.

368
17
genidan cilamde
SS suraTi 17.1   ribosomis, cilis sinTezis manqanis
nawilis, kompiuteruli modeli

ZiriTadi koncefciebi

17.1 genebi gansazRvraven cilebs transkripciisa maRal da juja saxeobebs Soris sxvaobis fiziologiuri
da translaciis saSualebiT. safuZveli; magram Semdgom, mcenareTa Semswavlelma
mecnierebma daadgines amis mizezi: juja bardebs akliaT
17.2 transkripcia aris rnm-is sinTezi, romelsac
zrdis hormonebi, hiberelinebi, romlebic Reros norm-
dnm warmarTavs: detalurad.
alur zrdas astimulireben. gare wyarodan miRebuli hi-
17.3 eukariotul ujredebSi transkripciis Semd- berelinebiT damuSavebis Sedegad juja mcenarec aseve
gom xdeba rnm-is modificireba. normaluri sigrZes aRwevs. ratom ver warmoqmnian juja
mcenareebi sakuTar hiberelinebs? maT akliaT sakvanZo
17.4 translacia aris polipeptidis sinTezi,
cila, fermenti, romelic aucilebelia hiberelinis sin-
romel­s ac rnm warmarTavs: detalurad.
TezisaTvis. xolo es cila imitom akliaT, rom misi geni
17.5 rnm mraval rols asrulebs ujredSi: mimox- sworad ver funqcionirebs.
ilva. aRniSnuli magaliTi naTlad gviCvenebs winamdebare
Ta­­vis dedaazrs: organizmis mier memkvidreobiT miRe-
17.6 genTa eqspresiis Sedareba prokariotebsa
bul dnm-s mivyavarT specifikur niSnebamde. sxva si-
da eukariotebs Soris mTavar gansxvavebebs
tyvebiT, ci­lebi warmoadgenen genotipisa da fenotipis
warmoa­Cens.
damakavSi­re­bel rgols. procesi, romliTac dnm gansaz-
17.7 wertilovanma mutaciebma, SesaZloa, cilis Rvravs cilis sinTezs, anu genis eqspresia, ori stadi-
struq­­turasa da funqciebze imoqmedon. isagan Sedgeba, ro­melTac transkripcia da translacia
ewodeba. suraT 17.1-ze SegiZliaT, dainaxoT ribosomis
kompiuteruli modeli. ribosoma aris translaciis _
polipeptidis sinTezis _ warmmarTveli ujreduli man-
Sesavali qanis nawili. am TavSi detaluradaa aRwerili informa-
ciis dineba genidan cilamde. dasasrul, Tqven gaecnobiT
rogor axdenen genetikuri mutaciebi, rogoricaa, mag-
genetikuri informaciis dineba aliTad, bardis mcenareSi jujobis gamomwvevi mutacia,

d organizmebze zemoqmedebas Tavisi cilebis meSveobiT.

17.1
nm-is Semadgeneli informacia, genetikuri masala,
war­m odgenilia dnm-is jaWvis gaswvriv nukleotidebis
spe­cifikuri Tanamimdevrobis formiT. magram rogor
koncefcia
gan­s azRvravs es informacia organizmis damaxasiaTeb-
el niSnebs? sxvagvarad Tu vityviT, faqtiurad ras am- genebi gansazRvraven cilebs
bobs geni? da rogor gadaTargmnis ujredi mis mesijs
specifikur niSanSi, rogoricaa, magaliTad, yavisferi transkripciisa da translaciis
Tma an A jgufis sisx­l i? saSualebiT
ganvixiloT, erTxel kidev, mendelis barda. erT-
erTi niSani, romelsac mendeli Seiswavlida, iyo Re- sanam detalurad ganvixilavT, Tu rogor gan­saz­
ros sigrZe (ix. cxrili 14.1). mendelma ar icoda bardis Rvra­ven genebi cilis sinTezs, cota ukan davixioT da

369
vnaxoT, rogor moxda genebsa da cilebs Soris fundamen- sebos agarze (notio saarsebo are), romelSic Sereulia
turi kavSiris aRmoCena. mxolod araorganuli marilebi, glukoza da vitamini bi-
otini. am minimaluri aridan, obis soko sakuTari metab-
oluri gzebis saSualebiT warmoqmnis misTvis saWiro
metaboluri defeqtebis kvlevidan
yvela sxva molekulas. bidlma da tatumma moaxdines im
miRebuli mtkicebuleba mutantebis identificireba, romelTac ar SeuZliaT
909 wels, britanelma eqimma arCibald garodma pir­ arseboba minimalur areze, albaT imitom, rom veRar
velma ivarauda, rom genebi ganapirobebs fenotipebs im axerxeben minimaluri ingredientebisagan garkveuli
fermentebis saSualebiT, romlebic specifikur qimiur aucilebeli molekulebis sinTezs. Tumca, aseTi kve-
reaqciebs akatalizeben ujredSi. garodis azriT, mem- biTi mutantebis umetesoba gadarCeba, Tu movaTavsebT
kvidreobiTi daavadebis simptomebi asaxavs individis sruli zrdis areze, rasac warmoadgens minimalur ares
uunarobas, moaxdinos garkveuli fermentis sinTezi. damatebuli 20-ve aminomJava da zogierTi sxva sakvebi
is saubrobda iseT daavadebebze, rogoricaa `metabo- nivTiereba.
lizmis Tandayolili Secdomebi~. garodma erT-erT mag- TiToeul kvebiT mutantSi arsebuli metabol-
aliTad moiyvana memkvidreobiTi mdgomareoba, saxelad uri defeqtis dasaxasiaTeblad, bidlma da tatumma ai-
alkaptonuria. am dros Sardi Savi ferisaa, radganac Res nimuSebi srul areze gazrdili mutantebidan da
Seicavs alkaptons, romelic haerze muqdeba. garodi gaanawiles isini rig sxvadasxva WurWelSi. TiToeuli
Tvlida, rom adamianebis umetesobas aqvs alkaptonis WurWeli Seicavda minimalur ares plus erTi damatebi-
damSleli fermenti, xolo alkaptonuriiT daavadeb- Ti sakvebi nivTiereba. gansazRvruli danamati, romelic
ulebma memkvidreobiT miiRes aRniSnuli fermentis sin- SesaZlebels xdida zrdas, miuTiTebda am SemTxvevaSi
Tezis uunaroba. arsebul metabolur defeqtze. magaliTad, Tu erTad-
garodis idea win uswrebda dros, magram ramoden- erTi danamatiani WurWeli, romelSic mutanti gaizar-
ime aT­w leulis Semdeg Catarebulma kvlevebma daadas- da, aminomJava argininiT iyo gamdidrebuli, mecnierebs
tura misi hipoTeza, rom geni karnaxobs specifikuri SeeZloT daeskvnaT, rom aRniSnul mutantSi defeqturi
fermentis war­moqmnas. bioqimikosebma didi raodeno- iyo bioqimiuri gza, romelsac veluri tipis ujredebi
biT daagroves mtki­cebulebani, rom ujredebi organul argininis sinTezisaTvis iyeneben.
molekulaTa umravlesobis sinTezsa da daSlas metab- bidlma da tatumma ganagrZes kvleva, raTa TiToeuli
oluri gzebis saSualebiT axorcieleben; am gzebis mutantis defeqti ufro specifikurad ganesazRvraT.
Semadgeneli TiToeuli Tanamimdevari qimiuri reaqcia gansakuTrebulad samagaliToa maT mier Sesrulebuli
ki specifikuri fermentis mi­er katalizdeba. aseT me- samuSao argininis moTxovnilebis mqone mutantebze.
tabolur gzebs mivyavarT im pi­g mentebis sinTezisaken, genetikuri Sejvarebis saSualebiT ganisazRvra, rom
romlebic ganapirobeben xilis bu­zis (Drosophila) Tvalis maTi mutantebi sam klasad iyofa, TiToeulSi ki gansx-
fers (ix. suraTi 15.3). 1930-ian wlebSi jorj bidlma da vavebuli genia mutirebuli. mkvlevarebma aCvenes, rom
boris efrasim wamoayenes mosazreba, rom Drosophila-Si, SeuZliaT ganasxvavon es klasebi damatebiTi testebis
Tvalis ferze moqmedi TiToeuli mutacia pigmentis saSualebiT, rac damyarebulia maTi zrdisTvis saWiro
sinTezs specifikur safexurze blokavs, am safexuris sakveb nivTierebebze (suraTi 17.2). argininis sinTezis
makatalizebeli fermentis warmoqmnis Seferxebis meS- gzaze, maTi varaudiT, winamorbedi sakvebi nivTiereba
veobiT. Tumca im droisaTvis cnobili ar iyo arc qimi- gardaiqmneba ornitinad, romelic, Tavis mxriv, gardai-
uri reaqciebi da arc fermentebi, romlebic maT akatal- qmneba citrulinad, es ukanaskneli ki argininad. rode-
izebdnen. sac maT gamoscades, argininuli mutantebi izrdebod-
nen Tu ara ornitinsa da citrulinze, aRmoCnda, rom
erT klass SeuZlia zrda orive naerTze (an argininze),
mutantebi kvebiTi moTxovnilebis mixedviT
meore klasi mxolod citrulinze (an argininze) izrde-
Neurospora-Si: mecnieruli kvleva
ba, xolo mesame klasi verc erT naerTze ver gaizarda
genebsa da fermentebs Soris kavSiris damadasture- _ is aucileblad saWiroebda arginins. amrigad, mecni-
beli mniSvnelovani aRmoCena ramdenime wlis Semdeg mox- erTa dasabuTebiT, mutantebis sami klasi blokirebuli
da, rodesac bidlma da eduard tatumma daiwyes muSaoba unda iyos argininis sinTezis sxvadasxva safexurebze,
puris obis sokoze, Neurospora crassa-ze. isini rentge- anu mutantTa TiToeul klass aklia fermenti, romelic
nis sxivebiT asxivebdnen Neurospora-s da Semdeg gadar- akatalizebs blokirebul safexurs.
Cenilebs Soris eZebdnen mutantebs, romlebic sakvebis radganac yoveli mutanti defeqturi iyo erT genSi,
saWiroebis mixedviT gansxvavdebodnen veluri tipis bidlisa da tatumis mier miRebulma Sedegebma gaamyara,
sokosagan. veluri tipis Neurospora-s sakvebSi zomieri rogorc maT uwodes, erTi geni _ erTi fermentis hipo-
moTxovnilebebi aqvs. mas laboratoriaSi SeuZlia iar- Teza, rac gulisxmobs, rom genis funqcias warmoadgens,

370
suraTi 17.2 kvleva: gansazRvraven
ganapirobos specifikuri Tu ara
fermen- mJavebica da cilebic warmoadgenen polimerebs, mono-
calkeuli
tis genebi
warmoqmna. sxvadasxva
mkvlevarebma aseve merebis specifikuri TanamimdevrobiT, rac informaciis
fer­m entebs
aCvenes, rogor arginins biosinTezSi?
SeiZleba genetikisa da bioqimiis kombi- matarebelia; iseve rogorc asoebis specifikuri Tana-
naciis gamoyenebiT
eqsperimenti: metaboluri
jorj gzis safexurebis
bidli da eduard dad-
tatumi muSaobdenen mimdevrobaa informaciis matarebeli enebSi, vTqvaT
gena. erTiNeurospora
obis soko crassa-ze
geni _ erTi da gamoyves
fermentis mutantebi,Semdgomi
hipoTezis romlebic inglisurSi an qarTulSi. dnm-sa Tu rnm-Si monomerebs
zrdisTvis saWiroeben argininis damatebas sakveb areSi. maT gene-
dadastureba miiRes eqsperimentebidan, romelTa saSu- warmoadgens oTxi tipis nukleotidi, romlebic erT-
tikurad aCvenes, rom mutantebi sam klasad iyofodnen, TiToeuli
alebiT identificirebuli iqna specifikuri
klasi sxvadasxva geniT iyo defeqturi. fermente-
sxva monacemebis mixed- maneTisagan azotovani fuZeebiT gansxvavdebian. genebi,
bi, romlebic
viT, akliaT mutantebs.
isini varaudobdnen, rom argininis biosinTezis metaboluri Cveulebriv, aseulobiT an aTaseulobiT nukleotidebis
gza Seicavs argininis winamorbedebs, ornitinsa da citrulins. aq sigrZisaa da TiToeul gens fuZeTa specifikuri Tana-
moyvanili maTi yvelaze cnobili eqsperimentiT gamoicada, ro-
genis mimdevroba axasiaTebs. cilis yoveli polipeptidi aseve
gorc eqspresiis
maTi erTi geniproduqtebi: ganviTarebadi
_ erTi fermentis istoria
hipoTeza, aseve maT mier
postulirebuli argininis sinTezis gza. am eqsperimentSi, isini monomerebisagan Sedgeba, romlebic ganlagebulia gan-
cilebis ukeT Seswavlis Semdeg, mecnierebma mcire
mutantebis sam klass zrdidnen oTx gansxvavebul pirobebSi, rac sakuTrebuli xazobrivi rigiT (cilis pirveladi struq-
Sesworebebi Seitanes
Sedegebis seqciaSia erTi geni _ erTi fermentis hipo-
warmodgenili. tura), xolo mis monomerebs 20 aminomJava warmoadgens.
TezaSi. pirvel yovlisa, yvela cila ar warmoadgens
amrigad, nukleinis mJavebica da cilebic Seicaven in-
Sedegebi:keratini,veluri
ferments. cxovelistipis xazistruqturuli
Tmis zrdisTvis minimalurcila
ares saWiroebs. mutantebis sam klass ki zrdisTvis gansxvave- formacias, romelic Cawerilia or gansxvavebul qimiur
da hormoni insulini arafermentuli cilebis ori maga-
buli moTxovnilebebi hqondaT. enaze. dnm-idan cilamde misasvlelad saWiroa ori mTa-
liTia. radganac cilebi, romlebic ar arian fermentebi,
veluri klasi klasi klasi vari safexuri _ transkripcia da translacia.
mainc genis pro­ d uq­tebs
tipi warmoadgenen,
I mutantebi molekulurma
II mutan- bi-
III mutan- transkripcia aris dnm-is karnaxiT rnm-is sinTezi.
ologebma daiwyes fiqri erTi geni _ erTi tebi cilis tebi Teori-
orive nukleinis mJava erTidaigive enas iyenebs, amitom
aze. Tumca, mravali ci­l a Sedgeba ori an meti sxva­dasxva
minimal- informacia ubralod transkribirdeba, anu gadaiwere-
uri are
polipeptiduri jaWvi­s agan da TiToeuli polipeptidi
(ma) (kon- ba, erTi molekulidan meoreze. rogorc dnm-is jaWvi
sakuTari
troli) geniT ganisazRvreba. magaliTad, hemoglobi-
asrulebs yalibis rols dnm-is replikaciis procesSi
ni, xerxemlianTa sisxlis wiTeli ujredebis Jangbadis-
axali komplementaruli jaWvis sinTezisaTvis, zus-
gadamtani cila, Sedgeba ori tipis polipeptidisagan da
ma + tad aseve warmoadgens is yalibs rnm-is nukleotidebis
amgvarad,
ornitini am cilas kodirebs ori geni (ix. suraTi 5.20). Tanamimdevrobis gansasazRvravad. miRebuli rnm-is
bidlisa da tatumis idea amjerad ukve Camoyalibda, ro-
molekula genis cilis asaSenebeli instruqciebis zust
gorc erTi geni _ erTi polipeptidis hipoTeza. TviT
transkriptad gvevlineba. rnm-is am tipis molekulas
esmaformulirebac
+ ar aris bolomde zusti. rogorc Tqven
mesenjeruli rnm (mrnm) ewodeba, radganac mas gadaaqvs
amcitrulini
TavSi, mogvianebiT, gaigebT, zogierTi genebi ako-
genetikuri mesiji dnm-idan ujredis cilis sinTezis
direben rnm-is molekulebs, romelTac mniSvnelovani
ma + manqanamde. (transkripcia aris dnm-is yalibze nebism-
funqciebi aqvT ujredSi, Tumca isini ar translird-
arginini ieri tipis rnm-is sinTezis amsaxveli zogadi termini. am
ebian cilaSi. magram am etapze, Cven fokusirebas movax-
(kontroli)
TavSi, mogvianebiT, Tqven SeityobT sxva tipis rnm-ebis
denT genebze, romlebic kodireben polipeptidebs. (yu-
Sesaxeb, romlebic transkripciiT miiReba.)
radReba miaqcieT, rom genebis produqtebad cilebis, da
translacia aris polipeptidis sinTezi, romelic
ara polipeptidebis,
daskvna: moxsenieba
mutantebis zrdis gavrcelebul praqtikas
suraTebis mixedviT, bidlma mimdinareobs mrnm-is `xelmZRvanelobiT~. am stadiis
warmoadgens, rasac am
da tatumma daadgines, wignSic
rom TiToeulaqvs adgili.)
mutants ara aqvs unari, ga-
ganmavlobaSi xdeba enis Secvla: ujredma unda gada-
naxorcielos erTi safexuri argininis sinTezis gzaSi, savarau-
dod imitom, rom aklia amisaTvis saWiro fermenti. radganac, am Targmnos mrnm-is molekulis fuZeTa Tanamimdevroba
transkripciisa
mutantebidan TiToeulSi damutirebulia
translaciis
erTi geni, maT daaskvnes, polipeptidis aminomJavur Tanamimdevrobad. transla-
rom normaSi, yoveli mutirebuli geni unda ganapirobebdes erTi cia xorcieldeba ribosomeb­ze, kompleqsur nawilake-
ZiriTadi principebi
fermentis sinTezs. am Sedegebma mxari dauWira erTi geni _ erTi
fermentis hipoTezas da aseve daadastura argininis sinTezis na- bze, romlebic xels uwyoben aminomJavebis rigis mixed-
genebi gza.
varaudebi instruqciebs
(daakvirdiT, gvawvdian
rom mutantsspecifikuri
SeuZlia zrda, cilebis
Tu mas mi- viT dakavSirebas polipeptidur jaWvebad.
Sesaqmnelad. magram
awvdian nivTierebas, genebi warmoiqmneba
romelic ar aSenebendefeqturi
cilebs pirdapir.
safexuris Tqven SesaZloa ikiTxoT, ratom ar SeiZleba pirda-
Semdeg.)
dnm -sa da cilis sinTezs Soris xids warmoadgens nuk- pir dnm-dan moxdes cilebis translacia. rnm-is Sua-
leinis mJava rnm. Tqven me-5 klasiTavSi iswavleT,
klasi rom
klasirnm maval rgo­lad gamoyenebisaTvis evoluciuri mizezebi
velurimsgavsia,
qimiurad dnm-is oRondII misgan
I mutantebi mutantebi III mutantebi
(mutacia
gansxvavebiT,
(mutacia arsebobs. pirvel rigSi, es dnm-isa da misi genetikuri
tipi (mutacia
Saqris saxiT Seicavs ribozas, gen B-Si)
gen A-Si) dezoqsiribozas gen C-Si)
nacv- informaciis dacvis saSualebas warmoadgens. analogi-
winamorbedi
lad, da azotovan fuZeswinamorbedi
uracils, winamorbedi
Timinis nacvlad (ix.
winamorbedi
isaTvis rom ganvixiloT, magaliTad, rodesac arqiteq-
suraTi 5.26).fer-
amgvarad, dnm-is jaWvis gaswvriv TiToeul tori aproeqtebs saxls, mSeneblebi adgilze ar iyeneben
geni A menti
A
nukleotidsAaqvs a, g, c an T fuZis AsaxiT, xolo A
rnm -is originalur proeqts (dnm-is msgavsad). amis nacvlad,
jaWvSi fuZis ornitini a, g, c an uornitini
saxiT aris ornitini . rnm-is molekula,
ornitini isini iyeneben originalebis aslebs (mrnm-is analogi),
fer-
Cveulebriv,
geni B erTi jaWvisagan Sedgeba. xolo originalebi inaxeba xeluxleblad da dauzianeb­
menti
miRebulia,
B genidan Bcilamde informaciis
B B
dinebis lad. meore mxriv, rnm-is Suamavlad gamoyeneba saSuale-
citrulini citrulini citrulini citrulini
aRwera lingvisturi terminebiT, radganac nukleinis bas iZleva cilis mravali asli gakeTdes erTdroulad,
fer-
geni C menti
C C C
C
arginini arginini arginini arginini 371
(a) prokariotuli ujredi. ujredSi, romelsac ara aqvs birTvi,
transkripciis Sedegad warmoqmnili mrnm myisve translirdeba
damatebiTi procesingis gareSe.
(b) eukariotuli ujredi. birTvi warmoqmnis calke kompartments
transkripciisaTvis.
transkripcia dnm Tavdapirveli rnm transkripti, romelsac pre-mrnm-s uwodeben,
ganicdis sxvadasxvagvar procesings (damuSavebas), sanam birTvs
datovebs mrnm-is saxiT.
mrnm
ribosoma
radganac erTi genidan SesaZlebelia, rnm-is mravali
translacia
transkripti miviRoT. garda amisa, rnm-is yoveli tran-
skripti SeiZleba ganmeorebiTad translirdes.
polipeptidi suraTi 17.3T umca transkripciisa da translaciis
ZiriTadi meqanizmebi msgavsia prokariotebisa da eu-
kariotebisaTvis, ujredis SigniT genetikuri infor-
maciis dinebaSi mniSvnelovani gansxvavebebic arsebobs.
a radganac baqteriebs birTvi ara aqvT, maTi dnm ar aris
segregirebuli ribosomebisa da cilis masinTezebeli
birTvis garsi
sxva organelebisagan (a). rogorc qvemoT naxavT, es sa-
Sualebas iZleva, mrnm-is translacia daiwyos jer kidev
misi transkripciis procesSi (ix. suraTi 17.22b). eu-
kariotul ujredSi, piriqiT, birTvuli garsi acalkev-
ebs transkripciasa da trnslacias drosa da sivrceSi
(suraTi 17.3b). transkripcia birTvSi warmoebs, xolo
dnm mrnm transportirdeba citoplazmaSi, sadac xdeba (su-
transkripcia
raTi 17.3) translacia. magram, birTvis datovebamde,
eukariotuli rnm transkriptebi ganicdian sxvadasx-
rnm procesingi vagvar modifikaciebs, suraTi 22.3334b raTa warmoiqmnas
pre - mrnm
saboloo, funqcionaluri mrnm. cilis makodirebeli
eukariotuli genebis transkripciis Sedegad miiReba
mrnm pre-mrnm, misi rnm procesingis Sedegad ki warmoiqm-
neba dasrulebuli mrnm. nebismieri genis (maT Soris im
rnm-ebis makodirebelisac, romlebic ar translirdeba
cilaSi) sawyis rnm transkripts, zogadad, pirvelad
transkripts uwodeben.
ribosoma modiT SevajamoT: genebi aprogrameben cilis sinTezs
genetikuri mesijebis saSualebiT, romlebic warmodge-
translacia nilia mesenjeruli rnm-is saxiT. sxvagvarad Tu vityviT,
ujredebi imarTeba brZanebaTa molekuluri jaWvis mier:
polipeptidi dnm _ rnm _ cila. Semdeg seqciaSi, ganvixilavT, rogor
aris nukleinis mJavebSi kodirebuli instruqciebi ami-
nomJavebis specifikuri rigiT asawyobad.
b
genetikuri kodi
SS suraTi 17.3  zogadi ganxilva: transkripciisa da trans-
laciis roli genetikuri informaciis dinebis procesSi. rodesac biologebma pirvelad daiwyes fiqri, rom
ujredSi, memkvidreobiTi informacia gadadis dnm-dan rnm-ze cilis sinTezisaTvis instruqciebi kodirebulia dnm-
da rnm-dan cilaze. informaciis dinebis ori mTavari stadia
aris transkripcia da translacia. nawili (a)-sa da nawili (b)- Si, maT winaSe Semdegi problema dadga: arsebobs mxo­l od
s miniaturuli versiebi am TavSi zog sxva suraTsac erTvis oTxi nukleotiduri fuZe 20 aminomJavas gansasazRvra-
Tan, rogorc saorientacio diagrama, romelic dagexmarebaT, vad. amrigad, genetikuri kodi ar SeiZleba, iyos Cinuris
gaigoT, calkeuli suraTi saerTo sqemis ra nawils Seesabameba.
msgavsi ena, sadac yoveli werilobiTi simbolo erT
sityvas Seesabameba. maSin, ramdeni fuZe unda Seesabam-
ebodes erT aminomJavas?

372
kodonebi:
fuZeTa tripletebi geni 2
dnm-is
Tu TiToeuli nukleotiduri molekula
fuZe gadaiTargmneboda aminomJavad,
geni 1
20-dan mxolod 4 aminomJava iqneboda
gansazRvruli. sakmarisi iqneba Tu
ara orasoiani kodiT Cawerili si- geni 3
tyvebis ena? fuZeTa Tanamimdevroba
ag, magaliTad SeiZleba aRniSnavdes
erT aminomJavas, xolo gT _ meores.
radganac gvaqvs oTxi fuZe, es
mogvcemda 16 (anu 42) SesaZlo vari-
dnm-is jaWvi
ants, rac kvlav ar aris sakmarisi 20-
(yalibi)
ve aminomJavas kodirebisaTvis.
nukleotidur fuZeTa triplete-
bi aris mudmivi sigrZis umciresi er-
Teulebi, romelTac SeuZliaT yvela transkripcia
aminomJavas kodireba. Tu sami Tana-
mimdevari fuZis TiToeuli ganla-
geba gansazRvravs aminomJavas, Sei-
Zleba arsebobdes 64 (anu 43) SesaZlo mrnm
koduri sityva _ sakmarisze meti
yvela aminomJavas kodirebisaTvis. kodoni
eqsperimentebma daadastura, rom translacia
genidan cilamde informaciis ga-
datana emyareba tripletur kods:
polipeptiduri jaWvis Sesaxeb ge- cila Trp Phe Gly Ser
netikuri informacia Cawerilia
dnm -Si erTmaneTis aragadamfaravi,
aminomJava
sam-nukleotidiani sityvebis se­riis
saxiT. magaliTad, fuZeTa triple- S S suraTi 17.4  tripleturi ko­di. TiToeuli genis transkripciisaTvis dnm-is
ti agT ganlagebuli dnm-is jaWvze erTi jaWvi yalibis funqcias asrulebs. dnm-is sinTezisaTvis arsebuli fuZeTa
Sewyvilebis wesebi aseve warmarTaven transkripciasac, magram uracili (u) ikavebs
garkveul poziciaSi, iwvevs aminom-
Timinis (T) adgils rnm-Si. translaciis procesSi, mrnm ikiTxeba, rogorc fuZeTa
Java serinis CarTvas warmosaqmneli tripletebis, anu kodonebis, Tanamimdevroba. TiToeuli ko­doni gansazRvravs ami-
polipeptidis Sesabamis poziciaSi. nomJavas, romelic unda daematos mzard polipeptidur jaWvs. mrnm 5’ _ 3’ mimar-
TulebiT ikiTxeba.
transkripciis procesSi, geni
gansazRvravs fuZeTa Tanamimdevro-
bas rnm-is molekulis sigrZis gas- rnm-Si ganlagdeba yalibTan fuZeTa Sewyvilebis wesebis
wvriv (suraTi 17.4). TiToeuli genisaTvis dnm-is ori mixedviT. miRebuli wyvilebi dnm-is replikaciis dros
jaWvidan mxolod erTi transkribirdeba. am jaWvs say- warmoqmnili wyvilebis msgavsia, im gansxvavebiT, rom u,
alibo jaWvi ewodeba, radganac is warmoadgens rnm-is romelic rnm-Si T-s nacvladaa, uwyvildeba a-s da m rnm-
transkriptze nukleotidebis Tanamimdevrobis ganmapi- is nukleotidebi dezoqsiribozas nacvlad Seicaven ri-
robebel yalibs. mocemuli dnm-is jaWvi SeiZleba iyos bozas. dnm-is axali jaWvis msgav­s ad, rnm-is molekula
dnm-is molekulis gaswvriv ganlagebuli garkveuli sinTezdeba dnm-is sayalibo jaWvis mimarT antipara-
genebis sayalibo jaWvi; xolo sxva ubnebSi ganlagebuli leluri mimarTulebiT. (rom gaerkveT, ra igulisxmeba
sxva genebisaTvis sayalibo jaWvis funqcia SesaZloa, Sea- `antiparalelurSi~ da nukleinis mJavas jaWvis 5’ da
srulos komplementarulma jaWvma. Tumca, aRsaniSnavia, 3’ boloebSi, ixileT suraTi 16.7). magaliTad, fuZeTa
rom mocemuli genisaTvis, ramdenjerac ar unda moxdes tripleti acc dnm-is jaWvze (Cawerili, rogorc 3’-acc-
misi transkribireba, yalibad yovelTvis erTidaigive 5’) warmoadgens yalibs 5’-ugg-3’ tripletisaTvis mrnm-
jaWvi gamoiyeneba. is jaWvze. mrnm-is fuZeTa tripletebs kodonebs uwo-
m rnm-is molekula misi dnm yalibis mimarT ufro deben da isini yovel­T vis 5’ _ 3’ mimarTulebiT iwereba.
komplementarulia, vidre identuri, radganac fuZeebi Cvens magaliTSi, ugg aris kodoni aminomJava tripto-

373
mrnm-is meore fuZe WW suraTi 17.5  genetikuri kodis leqsiko-
ni. mrnm-is kodonis sami fuZe aq mocemulia,
rogorc pirveli, meore da mesame fuZeebi,
wakiTxuli 5’ _ 3’ mimarTulebiT mrnm-is
gaswvriv. (ivarjiSeT leqsikonis gamoyeneba-
Si suraT 17.4-ze napovni kodonebiT.) kodoni
aug ara mxolod aminomJava meTionins (Met)
aRniSnavs, aramed aseve moqmedebs, rogorc
“start” signali ribosomebisaTvis, rom am
wertilidan daiwyon mrnm-is translacia.
64 nukleotididan sami moqmedebs, rogorc
mrnm-is pirveli fuZe (5’ bolo)

“stop” signalebi, aRniSnaven ra genetikuri

mrnm -is mesame fuZe (3’ bolo)


mesijis dasasruls.

saWiro, rom moxdes 100 aminomJavas sig-


rZis mqone polipeptidis kodireba.

kodis gaxsna
molekulurma biologebma sicocx-
lis kodi 1960-iani wlebis dasawyisSi
gaSifres, maSin, rodesac rigi natifi
eqsperimentebis Sedegad cnobili gaxda
TiToeuli rnm kodonis aminomJavuri
`Targmani~. pirveli kodoni 1961 wels
Met anu gaiSifra marSal nirenbergisa, janmrT-
starti elobis nacionaluri institutidan, da
misi kolegebis mier. nirenbergma daasin-
Teza xelovnuri mrnm identuri rnm nuk-
leotidebisagan, romlebic fuZis saxiT
uracils Seicavdnen. imis miuxedavad,
sad daiwyeba an damTavrdeba es mesiji, is
SeiZleba Seicavdes mxolod erTi kodo-
nis: uuu-s ganmeorebebs. nirenbergma es
`poli-u~ daumata sinjaras, romelic
Seicavda aminomJavebs, ribosomebsa da
fanisaTvis (SemoklebiT Trp). termini kodoni xandaxan cilis sinTezisaTvis saWiro sxva kom-
aseve gamoiyeneba dnm-is fuZe tripletebis aRsaniSna- ponentebs. am xelovnurma sistemam moaxdina poli-u-s
vad arasayalibo jaWvze. es kodonebi sayalibo jaWvis translacia polipeptidSi, romelic erTaderT aminom-
komplementarulia da amitom, mrnm-is Tanamimdevrobis Javas, fenilalanins (Phe) Seicavda, anu grZeli poli-
identuria, im gansxvavebiT, rom maT u-s nacvlad T aqvT. fenilalaninis jaWvi miiRo. amrigad, nirenbergma daad-
(am mizeziT, dnm-is arasayalibo jaWvs xandaxan `makodi- gina, rom mrnm-is kodoni uuu gansazRvravs aminomJava
rebel jaWvs~ uwodeben.) fenilalanins. male aseve ganisazRvra aaa, ggg da ccc
translaciis dros, xdeba mrnm-is molekulis gas- kodonebis Sesabamisi aminomJavebic.
wvriv ganlagebuli kodonebis Tanamimdevrobis gaSifvra Tumca ufro daxvewili teqnika iyo saWiro areuli
(dekodireba) anu gadaTargmna (translacia) polipepti- tripletebis, rogoricaa aua da cga, gansasazRvravad,
duri jaWvis Semadgeneli aminomJavebis Tanamimdevro- 1960 wlebis bolomde yvela, 64-ive, kodonis gaSifvra
baSi. kodonebi translaciis manqanis mier ikiTxeba 5’ moxerxda. rogorc suraTi 17.5 gviCvenebs, 64-dan 61
_ 3’ mimarTulebiT mrnm-is gaswvriv. TiToeuli kodoni tripleti kodirebs aminomJavebs. is sami kodoni, ro-
gansazRvravs, 20 aminomJavidan romeli CaerTveba Se- melic ar gansazRvravs aminomJavebs, aris `stop~ sig-
sabamis poziciaze po­l ipeptidSi. radganac kodonebi nalebi, anu terminaciis kodonebi. isini translaciis
warmoadgenen fuZeTa tripletebs, genetikuri mesijis dasasruls aRniSnaven. yuradReba miaqcieT, rom kodon
matarebeli nukleoti­de­b is ricxvi samjer meti unda aug -s ormagi funqcia aqvs: is kodirebs aminomJava me-
iyos cilovani produqtis Se­m adgeneli aminomJavebis Tionins (Met) da aseve moqmedebs, rogorc `start~ sig-
ricxvze. magaliTad, mrnm-is gaswvriv 300 nukleotidia nali, anu iniciaciis kodoni. genetiku­r i mesijebi iwyeba

374
WW suraTi 17.6  Tambaqos mcenare, romelSic cicinaTelas genia eqspresirebuli. sicocxlis
gansxvavebul formebs saerTo genetikuri kodi aqvT. amitom SesaZlebelia erTi saxeobis dapro-
grameba sxva saxeobisaTvis damaxasiaTebeli cilebis sawarmoeblad dnm-is transplantaciis gziT.
am eqsperimentSi, mecnierebma SeZles cicinaTelas genis CarTva Tambaqos dnm-Si. cicinaTelas
geni kodirebs ferments, romelic akatalizebs sinaTlis energias gamomyof qimiur reaqcias.

mrnm-is kodoniT aug, liTad, translirdeba rogorc aminomJava prolini yve-


ro­m elic cilis masinTe­ la im organizmSi, romlis genetikuri kodic Seswavlili
zebel man­q anas awvdis iqna. laboratoriul eqsperimentebSi, genebma SeiZleba
signals, rom am adgi- transkripcia da translacia ganicadon erTi saxeobi-
lidan daiwyos mrnm-is dan meoreSi transplantaciis Semdeg (suraTi 17.6). baq-
tran­s lacia. (radganac teria SeiZleba daprogramdes medicinaSi gamosayene-
aug aseve kodirebs me- beli, adamianis garkveuli cilebis dasinTezeblad, Tu
Tionins, po­lipeptiduri masSi adamianis genebs CavrTavT. aseTma midgomam Zalian
jaWvebi sinTezirebis Zalian saintereso ganviTarebebi Hhpova bioteqnologia-
SemTxvevaSi meTioniniT Si (ix. Tavi 20).
iwyeba xolme. Tumca, Sem- genetikuri kodis universalobidan gamonaklisi Sem-
dgom SesaZloa, ferment- Txvevebi moicavs translaciur sistemebs, sadac ramoden-
ma moaxdinos am sawyisi aminomJavas moSoreba jaWvidan.) ime kodoni gansxvavdeba standartuli kodonebisagan.
yuradReba miaqcieT suraT 17.5-ze, rom arsebobs ge- genetikuri kodis mcire variaciebi gvxvdeba garkveul
netikuri kodis gadagvareba, magram ara orazrovneba, erTujredian eukariotebsa da zogierTi saxeobebis or-
gaurkvevloba. magaliTad, Tumca kodonebi gaa da gag ganelebis genebSi. zogierTma prokariotma SesaZloa,
orive gansazRvravs glutaminis mJavas (gadagvareba), ma- moaxdinos stop kodonebis translacia im ori aminomJa-
gram arcerTi maTgani arasdros gansazRvravs sxva ami- vadan erT-erTSi, romlebic ar aris nanaxi organizmebis
nomJavas (ar aris orazrovneba). kodis gadagvareba ar umravlesobaSi. am gamonaklisebis miuxedavad, kodis faq-
aris SemTxveviTi. xSir SemTxvevaSi, kodonebi, romlebic tiurad universalobis evoluciuri mniSvneloba naTe-
sinonimurebia garkveuli aminomJavasaTvis, erTmaneTi- lia. yvela cocxali arsebisaTvis saerTo enas unda emo-
sagan mxolod tripletis mesame fuZis mixedviT gansx- qmeda sicocxlis istoriis sawyis etapze _ sakmarisad
vavdebian. am gadagvarebis SesaZlo sargeblobas Cven am adreul etapze imisaTvis, rom warmodgenili iyos yvela
TavSi qvemoT ganvixilavT. Tanamedrove organizmis saerTo winaprebSi. saerTo gene-
dawerili teqstis mniSvnelobis gagebis unari tikuri leqsikoni Segvaxsenebs naTesaobas, romelic aka-
damoki­debulia simboloebis wakiTxvaze swori daj­ vSirebs dedamiwaze arsebul yvela sicocxles.
gufebiT _ anu swori wakiTxvis CarCoze. ganvixiloT

17.1
winadadeba: `man ias Zma aqo.~ daajgufeT asoebi araswo-
rad, wakiTxvis araswori wertilidan dawyebiT da Sede- koncefcia testi
gad, albaT, abdaubdas miiRebT: magaliTad, `ani asZ maa
qo.~ wakiTxvis CarCo aseve mniSvnelovania ujredebis
molekuluri enisaTvis. suraT 17.4-ze naCvenebi poli- 1. daxateT dnm-is arasayalibo jaWvi suraT 17.4-
peptidis mokle ubani sworad mxolod im SemTxvevaSi ze naCvenebi yalibisaTvis. SeadareT misi fuZeTa
dasinTezdeba, Tu mrnm-is nukleotidebs wavikiTxavT Tanamimdevroba mrnm-is molekulas.
marcxnidan marjvniv (5’ _ 3’) sam-sami nukleotidis 2. ra cilovan produqts miviRebT 30 nukleotidis
jgufebis saxiT: ugg uuu ggc uca. marTalia, genetikuri sigrZis poli-g mrnm-isgan?
mesiji kodonebs Soris sivrcis daucveladaa dawerili,
magram ujredis cilis masinTezebeli manqana mesijs
kiTxulobs, rogorc erTmaneTis aragadamfaravi sam-
asoiani sityvebis serias. mesiji ar ikiTxeba erTmaneTis
gadamfaravi sityvebis seriis saxiT _ gaagaau da a.S.
koncefcia 17.2
rac gansxvavebuli mesijis matarebeli iqneboda.
transkripcia aris rnm-is
genetikuri kodis evolucia sinTezi, romelsac
genetikuri kodi TiTqmis universaluria, saer-
dnm warmarTavs: detalurad
To yvela organizmisaTvis, umartivesi baqteriidan genetikuri kodis lingvistikuri logikisa da evo-
yvelaze rTul cxovelebamde. rnm-is kodoni ccg, maga­ luciuri mniSvnelobis ganxilvis Semdeg, Cven ukve mza-

375
promotori transkripciuli erTeuli

startis wertili dnm

rnm polimeraza
1. iniciacia. rnm polimerazas promoterTan daka-
vSirebis Semdeg, dnm-is jaWvi iSleba da polimeraza
ainicirebs rnm-is sinTezs sayalibo jaWvis startis
wertilidan.

elongacia
dnm-is arasayalibo jaWvi

dnm -is sayalibo jaWvi


despiral- rnm trans­
rnm
izirebuli kripti
2. elongacia. polimeraza gadaadgild- polimeraza
dnm-i
eba daRmavali mimarTulebiT, Slis (xsnis)
dnm-s da agrZelebs rnm transkripts 5’
_ 3’ mimarTulebiT. transkripciis nakva-
levze dnm-is jaWvi xelaxla warmoqmnis
ormag spirals.

spiralizirebuli dnm-i

transkripciis mimar-
rnm trans­kripti
Tuleba (`dineba qveda
mimarTulebiT~)

3. terminacia. sabolood, rnm tran-


skripti gamoTavisufldeba da po-
axladsinTezirebuli rnm-i
limeraza Sordeba dnm-s.

S S suraTi17.7  transkripciis etapebi: iniciacia, elongacia da


terminacia. transkripciis zogadi aRwera miesadageba prokari-
otebsac da eukariotebsac, magram terminaciis detalebi gan-
sxvavebulia prokariotebsa da eukariotebSi, rogorc teqstSia
aRwerili. garda amisa, prokariotebSi, rnm transkripti myisve
dasrulebuli rnm transkripti SeiZleba iqnas gamoyenebuli mrnm-ad, rodesac eukariotebSi, man
jer procesingi unda ganicados, raTa mrnm-ad iqces.

da varT ufro detalurad ganvixiloT transkripcia, erazebs SeuZliaT jaWvis sinTezis dawyeba dasawyisi-
genis eqspresiis pirveli safexuri. danve, anu maT ar esaWiroebaT praimeri.
dnm -ze nukleotidebis specifikuri Tanamimdevro-
transkripciis molekuluri bebi aRniSnavs, sad iwyeba da mTavrdeba genis transkrip-
cia. dnm-is Tanamimdevrobas, romelsac rnm polimeraza
komponentebi
ukavSirdeba da transkripciis inicirebas axdens, pro-
mesenjeruli rnm, informaciis gadamtani dnm-dan motors uwodeben. prokariotebSi, Tanamimdevrobas,
ujredis cilis-masinTezebel manqanaze, transkribird- romelic transkripciis dasrulebas aRniSnavs, ter-
eba genis sayalibo jaWvidan. fermenti, saxelad rnm minatori ewodeba. (terminaciis meqanizmebi gansxvave-
polimeraza, ganacalkevebs dnm-is or jaWvs da dnm-is bulia eukariotebSi, rasac mogvianebiT ganvixilavT.)
yalibis gaswvriv dnm-is fuZeebTan Sewyvilebul rnm molekuluri biologebi transkripciis mimarTulebas
nukleotidebs akavSirebs erTmaneTTan (suraTi 17.7). moixseneben, rogorc `daRmavals~, xolo meore mi­
dnm polimerazebis msgavsad, romlebic dnm -is replika- marTulebas, rogorc `aRmavals.~ es terminebi aseve ix-
ciaSi monawileoben, rnm polimerazebsac mxolod 5’ _ mareba dnm-sa Tu rnm-Si nukleotidebis Tanamimdevro-
3’ mimarTulebiT SeuZliaT polinukleotidis awyoba. bebSi mdebareobis aRsawerad. magaliTad, amboben, rom
magram, dnm polimerazebisagan gansxvavebiT, rnm polim- dnm -Si promotoris Tanamimdevroba aRmavalia termina-

376
toris mimarT. dnm-is ubans, romelic transkri-
1 eukariotuli promotorebi, Cveu-
birdeba rnm-is molekulaSi, transkripciis er-
lebriv, Seicaven
Teuls uwodeben. rnm procesingi pre-mrnm TaTa yuTs,
transkripcia
transkripcia dnm dnm
baqterias aqvs erTi tipis rnm polimeraza, TaTa-s Semcvel nukleotidur mrnm
romelic asinTezebs ara marto m rnm-s, aramed rnm procesingi pre - mrnm
Tanamimdevrobas, daaxloebiT 25 nuk-
cilis sinTezSi monawile sxva tipis rnm-ebsac. leotids, translacia ribosoma tran-
skripciis sastarto wertilidan aR-
misgan gansxvavebiT, eukariotebs birTvSi aqvT mrnm
mavali polipeptidi mimarTulebiT.
sami tipis rnm polimeraza, I, II da III. m rnm-is sin- ribosoma (SeTanxmebis Tanaxmad, nukleotiduri
translacia
TezSi monawileobs rnm polimeraza II. danarCeni Tanamimdevrobebi mocemulia ise, ro-
ori polimeraza rnm-is im molekulebs asinTe- gorc arasayalibo jaWvSia.)
polipeptidi
zeben, romelTa translacia cilebad ar xdeba.
promotori
transkripciis qvemoT mocemul ganxilvaSi Cven,
Tavdapirvelad, SevexebiT mrnm-is sinTezis
saerTo niSnebs prokariotebsa da eukariotebSi,
xolo Semdeg aRvwerT zogierT mniSvnelovan
TaTa yuTi
gansxvavebas. sastarto dnm -is
wertili sayalibo jaWvi

rnm transkriptis sinTezi 2 transkripciis ramodenime


rogorc suraT 17.7-ze da aseve qvemoT iqneba faqtori, maTgan erTi, romelic
aRwerili, transkripciis sam stadias warmoad- amoicnobs TaTa yuTs, unda dau-
kavSirdes dnm-s, sanam mas rnm
gens rnm-is jaWvis iniciacia, elongacia da ter-
polimeraza II daukavSirdeba.
minacia. SeiswavleT suraTi 17.7, rom gaecnoT transkripciuli
aRniSnul etapebsa da maT aRsawerad gamoye­ne­ faqtorebi
bul terminebs.

rnm polimerazas dakavSireba da


transkripciis iniciacia
genis promotori Seicavs transkripciis
3 transkripciis damatebiTi
sastarto (sawyis) wertils (nukleotids, said-
faqtorebi (mewamuli), ukavSir­
anac praqtikulad iwyeba rnm-is sinTezi) da Ta-
debian dnm-s rnm polimeraza
vad, Cveulebriv, grZeldeba ramodenime aTeuli II-Tan erTad da warmoiqmneba
wyvili nukleotidis sigrZeze sastarto werti- transkripciis iniciaciis kom-
lidan `aRmavali~ mimarTulebiT. rnm polimera- pleqsi. amis Semdeg, dnm-is or-
magi spirali iSleba da sayalibo
zas dakavSirebis saitis rolis Sesrulebasa da
jaWvis sastarto wertilidan
transkripciis dawyebis adgilis gansazRvras- iwyeba rnm-is sinTezi.
Tan erTad, promotori aseve gansazRvravs, dnm-
is spiralis ori jaWvidan, romeli iqneba gamoy-
enebuli saya­l ibod. rnm polimeraza II
transkripciis faqtorebi
promotoris garkveuli ubnebi gansa-
kuTrebiT mniSvnelovania rnm polimerazas daka-
vSirebisaTvis. prokariotebSi, rnm polimeraza,
TviTon, specifikurad amoicnobs da ukavSird-
eba promotors. eukariotebSi, cilebis jgufi,
romelTac transkripciis faqtorebs uwodeben,
rnm transkripti
ganapirobebs rnm polimerazas dakavSirebas da
transkripciis iniciacias. rnm polimeraza mx-
olod garkveuli transkripciuli faqtorebis transkripciis iniciaciis kompleqsi
promotorTan mibmis Semdeg ukavSirdeba mas.
promotorTan dakavSirebuli transkripciuli S S suraTi 17.8  transkripciis iniciacia eukariotul promotor-
faqtorebisa da rnm polimeraza II-is dasrule- Tan. eukariotul ujredebSi, cilebi, romelTac transkripciis
faqtorebs uwodeben, ganapirobeben transkripciis iniciacias rnm
bul ansambls transkripciis iniciaciis kom-
polimeraza II-is mier.

377
pleqsi ewodeba. suraTi 17.8 gviCvenebs eukariotebSi lis Tavmoyra da maT mier erTi genis erTdroulad tran-
transkripciis faqtorebisa da dnm-is krucialuri pro- skribireba zrdis am genidan miRebuli mrnm-ebis raode-
motoruli Tanamimdevrobis, e.w. TaTa yuTis, rols ini- nobas, rac saSualebas aZlevs ujreds, didi raodenobiT
ciaciis kompleqsis CamoyalibebisaTvis. daasinTezos kodirebuli cila.
eukariotuli rnm polimeraza II-sa da transkrip-
ciis faqtorebs Soris arsebuli urTierTqmedeba war- transkripciis terminacia
moadgens eukariotuli transkripciis kont­­rolirebis
terminaciis meqanizmebi gansxvavebulia prokari-
procesSi (rasac Cven qvemoT, Tav 19-Si, ganvixilavT) ci-
otebsa da eukariotebSi. prokariotebSi, transkripcia
la-cilovani urTierTqmedebis mniSvnelobis ma­galiTs.
grZeldeba dnm-is terminatorul Tanamimdevrobazec.
rogorc ki polimeraza mWidrod daukavSirdeba dnm-is
transkribirebuli terminatori (rnm-is Tanamimdev-
promotors, am adgilze xdeba dnm-is ori jaWvis gaSla
roba) moqmedebs, rogorc terminaciis signali da iwvevs
da fermenti iwyebs sayalibo jaWvis transkripcias.
dnm -dan polimerazas moSorebasa da Semdeg misgan tran-
skriptis gamoTavisuflebas, romelic maSinve SeiZleba
rnm-is jaWvis elongacia
iqnas gamoyenebuli mrnm-ad. eukariotebSi ki, pre-mrnm
rnm polimeraza moZraobs dnm-is gaswvriv da ga- mowydeba mzard rnm-is jaWvs, rodesac rnm polimeraza II
nagrZobs ormagi spiralis gaSlas. amgvarad, erTdrou- kvlav agrZelebs dnm-is transkribirebas. specifikurad,
lad, dnm-is daaxloebiT 10-20 fuZe xdeba rnm nuk- polimeraza axdens dnm-ze im Tanamimdevrobis transkri-
leotidebisaTvis Sesawyvileblad xelmisawvdomi (ix. birebas, romelsac poliadenilizaciis signalis Tana-
suraTi 17.7). ormagi spiralis gaswvriv gadaadgilebi- mimdevrobas uwodeben da romelic kodirebs poliadini-
sas, fermenti amatebs nukleotidebs mzardi rnm-is lizaciis signals (aauaaa) pre-mrnm-ze. Semdgom, aauaaa
molekulis 3’ bolos. rnm-is sinTezis moZravi talRis signalidan daRmavali mimarTulebiT daaxloebiT 10-35
nakvalevze rnm-is axali molekula Sordeba Tavis dnm nukleotidis gavlis Semdeg, mzardi rnm-is transkript-
yalibs da am adgilas xelaxla xdeba dnm-is ormagi spi- Tan asocirebuli cilebi aTavisufleben mas polimera-
ralis formireba. transkripciis siCqare eukariotebSi zisagan da gamoiyofa pre-mrnm. polimeraza ganagrZobs
daaxloebiT 60 nukleotidia wamSi. transkripciis process pre-mrnm-is gamoyofis werti-
erTi geni SeiZleba erTdroulad transkribirdes lidan kidev asobiT nukleotidis manZilze. transkrip-
rnm polimerazas ramodenime molekulis mier, romle- ciis terminacia xdeba, rodesac polimeraza sabolood
bic miyvebian erTmaneTs, rogorc satvirTo manqanebi vardeba dnm-dan (meqanizmiT, romelic bolomde ar aris
avtokolonaSi. TiToeul polimerazaze Camokidebulia garkveuli). pre-mrnm-is dasinTezebis Semdeg, is modi-
rnm-is mzardi jaWvi, romlis sigrZe asaxavs fermentis ficirebas ganicdis rnm-is procesingis ganmavlobaSi,
mier, yalibis gaswvriv, sastarto wertilidan ganvlil rac wignis Semdegi nawilis Temas warmoadgens.
manZils (ix. suraTi 17.22). polimerazis bevri moleku-

5’ bolos damatebuli modi-


ficirebuli 3’ bolos damatebuli 50-
transkripcia dnm guaninis nukleotidi 250 adeninis nukleotidi
dnm
cilis makodirebeli polipeptidi
rnm prrocesingi 1 segmenti signali 2
pre-mrnm

mrnm

ribosoma
translacia start stop
5’kepi 5’ atu 3’atu poli-a kudi
kodoni kodoni

S S suraTi 17.9  rnm-is pro­c esingi: 5’ kepisa da po­li- a kudis damateba. fermentebis mier modificirdeba pre-mrnm-is
molekulis orive bo­lo. modificirebuli bo­­loebi xels uwyoben bir­Tvidan mrnm-is eqsports da icaven mrnm-s degradaci-
isagan. rodesac mrnm miaRwevs citoplazmas, modificirebuli boloebi, garkveul citoplazmur cilebTan erTad, aadvile-
ben mrnm-is ribosomasTan dakavSirebas. 5’ kepi da poli-a kudi ar translirdebian cilebad. aseve ar translirdeba ubnebi,
romelTac 5’ aratranslirebad ubansa (5’ atu) da 3’ aratranslirebad ubans (3’ atu) uwodeben.

378
17.2
sTan dakavSirebaSi. suraTi 17.9 gviCvenebs eukariotuli
koncefcia testi mrnm-is molekulis diagramas kepiTa da kudiT. suraTze
aseve Cans m rnm-is 5’ da 3’ boloebTan arsebuli ara-
translirebadi ubnebi (atu-ebi, ingl. UTRs) (romelTac
1. ra msgavseba da gansxvavebebia dnm po­li­ aRniSnaven 5’ atu da 3’ atu, Sesabamisad). es aris mrnm-is
merazas da rnm polimerazas funqcionire- ubnebi, romlebic ar translirdebian cilebad, magram
baSi? aqvT sxva funqciebi, magaliTad ribosomasTan dakav-
2. promotori transkripciis erTeulis aRmaval Sireba.
boloSia Tu daRmaval boloSi?
3. prokariotebSi, rogor `igebs~ rnm polimer-
wyvetili genebi da rnm-is splaisingi
aza, sad daiwyos genis transkripcia? eukari-
otebSi? eukariotul birTvSi rnm-is procesingis yvelaze
4. riT gansxvavdeba prokariotuli ujredis mniSvnelovani etapia rnm-is molekulidan ukve dasin-
warmoebuli pirveladi tran­s ­k ripti eukario­ Tezebuli, sakmaod didi nawilebis moSoreba _ amoW-
tuli ujredis mier warmoebulisagan?. risa da dawebebis procedura, rasac rnm splaisingi
ewodeba (suraTi 17.10). eukariotuli dnm-is moleku-
lis gaswvriv, transkriciuli erTeulis saSualo sigrZe

17.3
daaxloebiT 8 000 nukleotidia, ase rom, pirveladi rnm
koncefcia transkriptic amave sigrZis iqneba. magram saSualo zo-
mis, 400 aminomJavasagan Semdgari cilis kodirebisaTvis
mxolod, daaxloebiT, 1 200 nukleotidia saWiro. (gaix-
eukariotul ujredebSi tran- seneT, rom TiToeuli aminomJava kodirdeba nukleo-
skripciis Semdgom tidebis tripletis mier.) es niSnavs, rom eukariotuli
genebisa da maTi rnm transkriptebis umetesobas aqvs
xdeba rnm-is modificireba nukleotidebis grZeli, aramakodirebeli monakveTebi,
ubnebi, romlebic ar translirdeba. kidev ufro gasaoc-
eukariotul birTvSi, genetikuri mesijis cito- aria, rom am aramakodirebeli Tanamimdevrobebis umete-
plazmaSi gagzavnamde, fermentebi pre-mrnm-is specifikur soba gabneulia genis makodirebel segmentebs Soris da
modificirebas axdenen. rnm-is procesingis ganmavlobaSi, e.i. pre-mrnm-is makodirebel segmentebs Sorisac. sxva
Cveulebriv, pirveladi transkriptis orive bolo icvle- sityvebiT rom vTqvaT, dnm-is nukleotidebis Tanamim-
ba. aseve, xSir SemTxvevaSi, xdeba molekulis Sida ubnebis devroba, romelic akodirebs eukariotul polipeptids,
amoWra da darCenili nawilebis erTmaneTTan mierTeba Cveulebriv, ar aris uwyveti. is dayofilia segmentebad.
(splaisireba). aseTi modifikaciebis saSualebiT, miiReba nukleinis mJavis aramakodirebel segmentebs, romle-
translaciisaTvis gamzadebuli mrnm-is molekula. bic moTavsebulia makodirebel ubnebs Soris, uwodeben
Suamdebare Tanamimdevrobebs, an intronebs. danarCen
mrnm-is boloebis cvlileba ubnebs egzonebs uwodeben, radganac isini sabolood
eqspresirdebian, Cveulebriv translaciis gziT, aminom-
pre-mrnm-is orive bolo specifikurad modificird- Javur TanamimdevrobebSi. (gamonaklisTa Sorisaa rnm-is
eba (suraTi 17.9). 5’ bolos, romelic pirveli tran- boloebSi ganlagebuli egzonebis atu-ebi, romlebic Se-
skribirda, pirveli 20-40 nukleotidis transkripciis dian mrnm-is SemadgenlobaSi, magram ar translirdebian
Semdeg, emateba (exureba) nukleotid guaninis (g) modi- cilebSi. am gamonaklisebis gamo, SesaZloa, mosaxerxe-
ficirebuli forma da warmoiqmneba 5’ kepi (qudi). pre- beli iyos egzonebi miviCnioT rnm-is im Tanamimdevro-
mrnm-is molekulis 3’ bolo aseve modificirdeba, sanam bebad, romlebic toveben birTvs.) terminebi introni da
m rnm birTvs datovebs. gaixseneT, rom pre-mrnm gamoTa- egzoni ixmareba rnm-is TanamimdevrobebisaTvis da maTi
visuflda poliadenilizaciis signalis, aauaaa, tran- makodirebeli dnm-is TanamimdevrobebisaTvisac.
skribirebis Semdeg. 3’ bolos fermenti amatebs 50-250 genidan pirveladi transkriptis Seqmnis procesSi,
adeninis (a) nukleotids da warmoiqmneba poli-a kudi. rnm polimeraza II axdens dnm -dan orives, intronebisa
5’ kepsa da poli-a kuds ramodenime mniSvnelovani funq- da egzonebis, transkripcias. magram mrnm-is molekula,
cia aqvT. pirveli, isini unda aadvilebdnen zrdasruli romelic Sedis citoplazmaSi, Sekvecil versias war-
mrnm-is eqsports birTvidan; meore, isini icaven mrnm- moadgens. molekulidan amoiWreba intronebi, egzonebi
s hidrolizuri fermentebis mier degradaciisagan; erTdeba da warmoiqmneba mrnm-is molekula uwyveti ma-
da mesame, mas Semdeg, rac mrnm miaRwevs citoplazmas, kodirebeli TanamimdevrobiT. es aris rnm-is splaisin-
orive struqtura exmareba ribosomas mrnm-is 5’ bolo- gis procesi.

379
5’ egzoni introni egzoni introni egzoni 3’

transkripcia
pre-mrnm 5’ kepi poli-a kudi
dnm

rnm prrocesingi pre-mrnm


intronebi amoiWreba da egzonebi
makodirebeli uerTdeba erTmaneTs translacia
mrnm
segmenti
ribosoma
translacia
mrnm 5’ kepi poli-a kudi
polipeptidi
5’ atu 3’ atu

S S suraTi 17.10  rnm-is procesingi: rnm-is splaisingi. aq naCvenebi rnm-is molekula kodirebs β-globins, hemoglobinis
erT-erT polipeptids. ricxvebi rnm-is qveS aRniSnavs kodonebs. β-globini 146 aminomJavis sigrZisaa. β-globinis geni da
misi pre-mrnm transkripti sam egzons Seicaven, romlebic Seesabameba im Tanamimdevrobebs, romlebic mrnm-is saxiT da-
tovebs birTvs. (5’ atu da 3’ atu egzonebis nawilebs warmoadgenen, radganac isini mrnm-Sic aris CarTuli, Tumca isini ar
kodireben cilas.) rnm-is procesingis ganmavlobaSi, intronebi amoiWreba da egzonebi erTdeba (splaisirdeba).

rogor xorcieldeba pre-mrnm-is splaisingi? mec- is faqti, rom rnm erTjaWviani molekulaa, mniSv­n e­
nierebma daadgines, rom rnm splaisingisaTvis signals lovan rols asrulebs rnm-is garkveuli molekulebi-
war­moadgens intronis orive boloze ganlagebuli mokle saTvis ribozimebad funqcionirebis unaris miniWebaSi.
nukleotiduri Tanamimdevroba. splaisingis am saitebs rnm-is molekulis ubani SesaZloa, fuZeTa Sewyvilebis
amo­icnoben nawilakebi, romelTac mcire birTvuli saSualebiT daukavSirdes imave molekulaze sadme sxva-
ribonukle­oproteinebi, SemoklebiT mbrnp (inglisuri gan mdebare komplementarul ubans da amgvarad, rnm-is
abreviaturaa snRNP, gamoiTqmis snarp) ewodebaT. ro- mTel molekulas specifikuri funqcia mianiWos. garda
gorc saxelwodebac miuTiTebs, mbrnp-ebi ganlagebuli amisa, zogierTi fuZe Seicavs funqcionalur jgufebs,
arian ujredis birTvSi da Sedgebian rnm-isa da cilis romlebic SesaZloa, katalizSi monawileobdnen. zustad
molekulebisagan. mbrnp nawilakis rnm-s uwodeben mc- iseve, rogorc fermentuli cilis specifikuri forma
ire birTvul rnm-s (mbrnm _ ingl. snRNA); TiToeuli da funqcionaluri jgufebi mis aminomJavur gverdiT
es molekula, daaxloebiT, 150 nukleotidis sigrZisaa. jaWvebze aniWeben cilas katalizatorobis unars, zo-
ramodenime sxvadasxva mbrnp erTdeba damatebiT cilebT- gierTi rnm-is molekulis struqturac aZlevs maT sa-
an, rom Camoyalibdes kidev ufro didi ansambli, splai- Sualebas, imoqmedon katalizatorebad. ribozimebis
sosoma, romelic TiTqmis ribosomis zomisaa. splaiso- aRmoCenam Searyia rwmena, rom yvela biologiuri katal-
soma urTierTqmedebs garkveul saitebTan intronze da izatori cilas warmoadgens.
Sedegad introni gamoTavisufldeba, misi mimdebare eg-
zonebi ki erTdeba (suraTi 17.11). arsebobs myari mtkice- intronebis funqcionaluri
buleba, rom mbrnm-ebi mTavar rols asruleben am katali- da evoluciuri mniSvneloba
zur procesebSi, iseve, rogorc splaisosomis awyobasa da
splaisingis saitis amocnobaSi. ra aris intronebisa da rnm-is splaisingis biologi-
uri funqcia? erTi ideis mixedviT, intronebi regula-
torul rols asruleben ujredSi; yovel SemTxvevaSi,
ribozimebi
zogierTi introni Seicavs Tanamimdevrobebs, romelnic
mbrnm –is katalizuri rolis Sesaxeb idea warmoiS- raRac gziT akontroleben genis aqtivobas. splaisingis
va ribozimebis aRmoCenis Sedegad. ribozimebi rnm-is procesi ki, TavisTavad, aucilebelia mrnm-is birTvidan
molekulebia, romlebic fermentebiviT moqmedeben. citoplazmaSi gadasasvlelad.
zogierT organizmebSi rnm-is splaisingi xorcieldeba genSi egzonebisa da intronebis arsebobis erTi
cilebis an rnm-is damatebiTi molekulebis gareSec: Sedegi is aris, rom erTeul gens SeuZlia akodiros er-
intronis rnm moqmedebs, rogorc ribozomi da akatali- Tze meti tipis polipeptidi. cnobilia mTeli rigi gene-
zebs Tavissave mocilebas! magaliTad, protozoa Tetra- bi, romelTaganac warmoiqmneba ori an meti sxvadasxva
hymena-Si TviT-splaisingsa aqvs adgili ribosomuli polipeptidi, imis mixedviT, Tu romeli segmentebi
rnm-is (r rnm ), organizmis ribosomis komponentis, war- iqneba ganxiluli egzonebad rnm-is procesingis ganma-
moqmnis dros. pre-mrnm, faqtiurad, sakuTar intronebs vlobaSi; amas rnm-is alternatiuli splaisingi ewo-
iSorebs. deba (ix. suraTi 19.8). magaliTad, drozofilaSi sqesTa

380
rnm transkripti (pre-mrnm) gis Sedegad, organizmis mier warmoebuli sxvadasxva
cilovani produqtis raodenoba bevrad aRemateba misi
egzoni 1 introni egzoni 2 genebis raodenobas.
cilebs xSirad moduluri arqiteqtura aqvT,
cila Sedgebian ra diskretuli struqturuli da funqcio-
1 sxva cilebi
naluri ubnebisagan, romelTac domenebs uwodeben.
mbrnm fermentuli cilis erTi domeni, magaliTad, SeiZle-
ba Seicavdes aqtiur centrs, xolo meore, SesaZloa,
mbrnm- ebi akavSirebdes cilas ujredul membranasTan. umetes
SemTxvevaSi, sxvadasxva egzonebi kodireben cilis
splaisosoma sxvadasxva domenebs (suraTi 17.12). genSi intronebis
arsebobam, SesaZloa, xeli Seuwyo axali da poten-
ciurad sasargeblo cilebis evolucias im procesis
saSualebiT, romelic cnobilia egzonTa arevis sax-
2 eliT. intronebi zrdian alelebis egzonebs Soris
potenciurad momgebiani krosingoveris albaTobas
_ ubralod, krosingoverisaTvis meti adgilis war-
moqmniT, makodirebeli Tanamimdevrobebis gawyvetis
gareSe. Cven aseve SegviZlia warmovidginoT sruliad
gansxvavebul (araalelur) genebs Soris egzonebis
SemTxveviTi areva da gacvla. egzonebis orive tipis
arevam SesaZloa, warmoqmnas axali cilebi funqciaTa

splaisosomas
komponentebi amoWrili introni geni
dnm
mrnm egzoni 1 int- egzoni 1 int-
roni roni
3
egzoni 1 egzoni 2 transkripcia

SS suraTi 17.11  mb rnm-isa da splaisosomebis roli pre- rnm procesingi


mrnm-is splaisingSi. di­agrama gviC­venebs pre-mrnm tran-
skriptis mxolod nawils; damatebiTi intronebi da egzone-
translacia
bi aq moyvani­lebidan da­R­mavali mimarTulebiTaa. 1 mcire
bir­Tvuli ribonukleoproteinebi (mbrnp) da sxva cilebi
egzonebisa da intronebis Semc­vel pre-mrnm-ze warmoqm- domeni 3
nian molekulur kompleqss, saxelwodebiT spla­­isosoma.
2 splaisosomis SigniT, mb rnm -is fuZeebi uwyvildeba in­
tronSi specifikur saitebze ganlagebul nukleotidebs. 3
rnm transkripti iWreba, introni gamoiyofa da amave dros domeni 2
xdeba egzonebis splaisingi erTmaneTTan. spla­isosoma Sem-
deg iSleba da aTa­­visuflebs splaisirebul mrnm-s, ro- domeni 1
melic axla ukve mxo­lod egzonebs Seicavs.

polipeptidi

Soris gansxvavebani metwilad gamowveulia imiT, Tu ro- S S suraTi 17.12   Sesabamisoba egzonebsa da cilis
gor axdenen mdedrebi da mamrebi garkveuli genebidan domenebs Soris. genebis did nawilSi, sxvadasxva egzonebi
transkribirebuli rnm-is splaisings. adamianis genomis akodireben cilovani produqtis calkeul domenebs.
proeqtidan (ganxilulia me-20 TavSi) miRebuli pirve-
ladi Sedegebi gvafiqrebinebs, rom rnm-is alternatiu-
li splaisingi unda iyos erT-erTi mizezi, rom adamian-
axali kombinaciebiT. Tumca arevis umetesobis Sedegad
ebisaTvis savsebiT sakmarisia genebis SedarebiT mcire
araxelsayrel cvlilebebs miviRebT, xandaxan sasarge-
raodenoba _ maTi ricxvi drozofilas genebis ricx-
blo variantic SeiZleba warmoiqmnas.
vze orjer metic ki ar aris. alternatiuli splaisin-

381
koncefcia testi 17.3 transkripcia dnm

mrnm
ribosoma
translacia

polipeptidi
1. rogor moqmedebs pre-mrnm-is 5’ da 3’ bo-
loebis cvlileba mrnm-ze, romelic tovebs
birTvs?
2. aRwereT mbrnp-ebis roli rnm splaisingSi.
3. rogor xdeba rnm-is alternatiuli polipeptidi aminomJavebi
splaisingis Sedegad genebis raodenobaze
meti cilovani produqtebis warmoqmna?
trnm masTan
dakavSireb-
uli aminom-
JaviT

17.4
ribosoma
f
koncefcia tr
fe gli

translacia aris polipeptidis


sinTezi, romelsac rnm trnm

warmarTavs: detalurad antikodoni


Cven axla ufro detalurad ganvixilavT, rogor ga-
dadis genetikuri informacia mrnm-dan cilaSi _ trans-
laciis process. rogorc transkripciis SemTxvevaSi, kodonebi
aqac yuradRebas gavamaxvilebT translaciis ZiriTad
safexurebze, romlebsac adgili aqvs prokariotebSic mrnm
da eukariotebSic da mivuTiTebT maT Soris arsebul
gansxvavebebze. S S suraTi 17.13  translacia: ZiriTadi koncefcia.
mrnm-is molekulis ribosomaSi gadaadgilebisas, kodo-
nebi, saTiTaod, translirdeba aminomJavebSi. `mTargm-
translaciis molekuluri komponentebi nelebs~ trnm-is molekulebi warmoadgenen, romelTa
TiToeul tips erT boloSi spe­cifikuri antikodoni aqvs,
translaciis procesSi, ujredi Targmnis geneti- xolo meore bo­loSi _ Sesabamisi aminomJava. rodesac
kur mesijs da amis mixedviT aSenebs polipeptids. me- antikodoni mrnm-ze ganlagebul komplementarul kodons
siji aris mrnm-is molekulis gaswvriv ganlagebuli ukavSirdeba, trnm Tavis aminomJavur tvirTs umatebs
kodonebis wyeba, xolo mTargmnels transportuli rnm mzard polipeptidur jaWvs. momdevno suraTebi gviCvenebs
translaciis zogierT detals prokario­tul ujredebSi.
(trnm) ewodeba. trnm-is funqciaa aminomJavebis gadata-
na aminomJavebis citoplazmuri auzidan ribosomebTan.
ujredi citoplazmas yovelTvis amaragebs ocive ami- ukavSirdeba komplementarul kodons mrnm-ze. magali-
nomJavaTi, sxva naerTebisagan maTi sinTezis an garemom- Tad, warmoidgineT mrnm-is kodoni uuu, rac Seesabam-
cveli xsnaridan STanTqmis gziT. ribosoma polipepti- eba aminomJava fenilalanins. trnm-s, romelic fuZeTa
duri jaWvis mzard bolos amatebs trnm-is mier masTan Sewyvilebis saSualebiT wyalbadur bmebs warmoqmnis am
mitanil yovel aminomJavas (suraTi 17.13). kodonTan, antikodonis saxiT aqvs aaa da Tavis meore
t rnm-is molekulebi identurebi ar arian. geneti- boloTi fenilalanins atarebs (ix. Sua trnm suraT
kuri mesijis specifikur aminomJavur TanamimdevrobaSi 17.13-ze). mrnm-is molekulis gadaadgilebisas ribo-
translirebis gasaRebi is aris, rom TiToeuli tipis somaSi, fenilalanini daemateba polipeptidur jaWvs
trnm-is molekula mrnm-is gansazRvrul kodons gada- yvela SemTxvevaSi, rodesac kodoni uuu iqneba warmod-
Targmnis gan­sazRvrul aminomJavaSi. ribosomasTan mo- genili translaciisaTvis. ase, kodoni kodonis Semdeg
sul trnm-is molekulas erT bolosTan specifikuri xdeba genetikuri mesijis translacia, rameTu trnm-
aminomJava aqvs dakavSirebuli. trnm-is meore boloze ebs moaqvT aminomJavebi gansazRvruli rigis mixedviT,
aris nukleotiduri tripleti, romelsac antikodoni xolo ribosoma aerTebs aminomJavebs polipeptidur
ewodeba da romelic fuZeTa Sewyvilebis saSualebiT jaWvSi. trnm-is molekula warmoadgens mTargmnels,

382
W W suraTi 17.14  transportuli rnm-is (t rnm -is) struq-
tura. SeTanxmebis mixedviT, antikodonebi iwereba 3’ _ 5’ mimar-
aminomJavas TulebiT, rom 5’ _ 3’ mimarTulebiT daweril kodonebTan Sesabam-
dakavSirebis isad ganlagdnen (ix, suraTi 17.13). fuZeTa SewyvilebisaTvis, rnm
saiti jaWvebi, dnm-is msgavsad, antiparaleluri unda iyos. magaliTad,
antikodoni 3’-aag-5’ uwyvildeba mrnm-is kodons 5’-uuc-3’.

m rnm-is msgavsad, sinTezdeba birTvSi da Semdgom unda


gadaadgildes birTvidan citoplazmaSi, sadac xor-
cieldeba translacia. prokariotul da eukariotul
wyalbaduri ujredebSic, trnm-is TiToeuli molekula mravaljera-
bmebi dad gamoiyeneba, miierTebs ra misTvis gansazRvrul ami-
nomJavas citozolSi, miitans am tvirTs ribosomasTan
da Semdeg tovebs ribosomas, rom miierTos axali ami-
nomJava.
a. rogorc suraT 17.14-zea ilustrirebuli, trnm-is
mo­lekula Sedgeba rnm-is erTi jaWvisagan, romelic,
antikodoni
daaxloebiT, mxolod 80 nukleotidis sigrZisaa (rode-
aminomJavas sac mrnm-is molekulebis umetesoba aseulobiT nukleo-
dakavSirebis
tids Seicavs). fuZeebis komplementaruli monakveTebis
saiti
arsebobis gamo, romelTac wyalbaduri bmebiT SeuZliaT,
daukavSirdnen erTmaneTs, es erTi jaWvi SesaZloa, ga-
daikecos da warmoiqmneba samganzomilebiani struqtu-
wyalbaduri ris mqone molekula. arsebuli Sewyvilebuli fuZeebis
bmebi gamosavlenad, trnm-is molekulas erT sibrtyeSi Tu
ganvixilavT, is samyuras foTols hgavs (suraTi 17.14a).
trnm ixveva da ikeceba kompaqtur samganzomilebian
struqturad, romelsac daaxloebiT L-is forma aqvs (su-
raTi 17.14b). L-is erT boloze arsebuli maryuJi Seicavs
g.
antikodons, fuZeTa triplets, romelic ukavSirdeba
mrnm-is specifikur kodons. L-formis trnm-is moleku-
b. antikodoni antikodoni
lis meore bolodan gamoSverilia misi 3’ bolo, romelic
warmoadgens aminomJavas dakavSirebis saits. amgvarad,
trnm-is struqtura mis funqcias Seesabameba.
radganac mas SeuZlia, waikiTxos nukleinis mJavas sity- genetikuri mesijis swo­­rad translirebisaTvis
va (m rnm-is kodoni) da gadaTargmnos is cilis sityvaSi saWi­­-roa amocnobis ori safexuri. pirveli, sworad
(aminomJava). unda dawyvi­l­dnen trnm da aminomJava. trnm-s, ro-
translaciis procesi martivia principSi, magram misi melic ukavSirdeba gan­­sazRvruli aminomJavas Sesabamis
bioqimia da meqanika sakmaod rTulia, gansakuTrebiT, mrnm-is kodons, ribosomasTan unda mihqondes mxolod
eukariotul ujredSi. translaciis ganxilvisas, Cven es aminomJava. TiToeul aminomJavas Sesabamis trnm-Tan
koncentrirebas movaxdenT procesis SedarebiT nak- akavSirebs specifikuri fermenti aminoacil-t rnm-
lebad rTul versiaze, rasac prokariotebSi aqvs ad- sinTetaza (suraTi 17.15). Ti­Toeuli tipis aminoacil-
gili. modiT, Tavdapirvelad ganvixiloT am ujreduli trnm-sinTetazas aqtiuri saiti Seesabameba mxolod
moqmedebis mTavari gmirebi da Semdeg vnaxoT, rogor mo- aminomJavisa da trnm-is specifikur kombinacias. arse-
qmedeben isini erToblivad polipeptidis Sesaqmnelad. bobs 20 sxvadasxva sinTetaza, yoveli aminomJavasaTvis
TiTo. yovel sinTetazas SeuZlia, daukavSirdes misTvis
transportuli rnm-is specifikuri aminomJavas makodirebel yvela sxvadasxva
trnm-s. sinTetaza akatalizebs trnm-Tan aminomJavas
struqtura da funqcia
ko­valentur dakavSirebas atf-is hidroliziT warmar-
mrnm-isa da ujreduli rnm-is sxva tipebis msgavsad, Tul pro­cesSi. Sedegad miRebuli aminoacil-trnm,
transportuli rnm-is molekulebi transkribird- romelsac ga­a qtivebul aminomJavasac uwodeben, gamoTa-
ebian dnm-is yalibebidan. eukariotul ujredSi, trnm, visufldeba fermentisagan da gadaitans Tavis aminomJa-

383
aminomJava aminoacil-trnm (a) organzomilebiani struqtura. yvela trnm-isaTvis
sinTetaza (fermenti) damaxasiaTebelia Sewyvilebul fuZeTa oTxi ubnisa da
sami maryuJis arseboba, aseve 3’ boloze aminomJavas da-
kavSirebis saitis fuZeTa Tanamimdevroba. antikodonuri
1 tripleti unikaluria TiToeuli tipis trnm-isaTvis.
aqtiuri saiti ukavSirdeba
aminomJavasa da atf-s. (varskvlavebiT aRniSnulia qimiurad modificirebuli
adenozini
fuZeebi, rac axasiaTebs trnm-s.)
atf (b) samganzomilebiani struqtura
(g) trnm-isaTvis am wignSi gamoyenebuli simbolo.
2
atf kargavs or P
jgufs da ukavSirdeba ami­
nomJavas amf-is saxiT.
buli fuZe u SeiZleba Seuwyvildes mrnm-is kodonis
mesame poziciaze myof (3’ bolosTan) a-s an g-s. fuZeTa
pirofosfati adenozini
Sewyvilebis wesebis aseT Sesustebas qanaoba ewodeba.
qanaoba xsnis, ratom SeiZleba, rom mocemuli aminom-
Javas Sesabamisi sinonimuri kodonebi erTmaneTisagan
fosfatebi gansxvavdebodnen, Cveulebriv, mesame fuZis mixedviT,
magram ara sxva fuZeebiT.
trnm
ribosomebi
3
Sesabamisi trnm ribosomebi, cilis sinTezis procesSi, trnm-is an­
kovalenturad
ukavSirdeba tikodonebis mrnm-is kodonebTan specifikur Sewyvi­
aminomJavas, lebas uwyoben xels. ribosoma sakmaod didia, rom
Caanacvlebs
ra amf-s. eleqtronul mikroskopSi gamoCndes da is ori suber-
adenozini Teulisagan _ didi da patara suberTeulebisagan _
amf Sedgeba (suraTi 17.16). ribosomuli suberTeulebi age-
bulia cilebisa da rnm-is molekulebisagan, romelTac
4 ribosomuli rnm, an rrnm, ewodebaT. eukariotebSi, su-
fermenti gamoyofs gaaq-
tivebul aminomJavas. berTeulebi birTvakSi iqmneba. qromosomul dnm-ze ar-
sebuli ribosomuli rnm-is genebi transkribirdeba, rnm
ganicdis procesings da aiwyoba citoplazmidan Semot-
anil cilebTan erTad. Sedegad miRebuli ribosomuli
aminoacil trnm (`gaaq-
tivebuli aminomJava~) suberTeulebi birTvis forebis gavliT gadadian ci-
toplazmaSi. prokariotebsa da eukariotebSic, didi da
patara suberTeulebi funqcionaluri ribosomis Camo-
S S suraTi 17.15  aminoacil t rnm sinTetaza specifi- sayalibeblad mxolod m rnm -is molekulasTan dakav-
kur aminomJavebs akavSirebs trnm-Tan. trnm-isa da Sirebis Semdeg erTdeba. ribosomis masis daaxloebiT
aminomJavas dakavSireba endergonuli procesia, romelic ori mesamedi r rnm -ia. radganac ujredebis umetesoba-
atf -is xarjze xorcieldeba. atf kargavs fosfatis or Si aTasobiT ribosomaa, r rnm rnm -is yvelaze gavrcele-
jgufs da gardaiqmneba amf-ad (adenozin monofosfatad). bul tips warmoadgens.
prokariotebisa da eukariotebis ribosomebi Za­lian
vas ribosomaze, mzard polipeptidur jaWvze. msgavsia struqturisa da funqciebis mixedviT. Tumca,
amocnobis meore sa­f exurs warmoadgens trnm-is eukariotebSi ribosomebi odnav didia da prokari-
anti­kodonsa da mrnm-is kodons Soris swori Sewyvileba. otebis ribosomebisagan garkveulwilad gansxvavdeba
aminomJavebis Sesabamisi TiToeuli mrnm-is kodonisaT- molekuluri SemadgenlobiT. es gansxvavebebi samedi-
vis TiTo trnm rom arsebobdes, trnm-ebis raodenoba cino TvalsazrisiT mniSvnelovania. garkveul antibio-
61 unda iyos (ix. suraTi 17.5). sinamdvileSi, arsebobs tikur wamlebs SeuZliaT prokariotuli ribosomebis
mxolod 45 trnm, rac miuTiTebs, rom zogierT trnm-s inaqtivireba, eukariotuli ribosomebis mier cilis
erTze met kodonTan dakavSireba unda SeeZlos. es mov- sinTezis unaris inhibirebis gareSe. aseTi wamlebi, maT
lena imitomaa SesaZlebeli, rom kodonis mesame fuZisa Soris tetraciklini da streptomicini, baqteriul in-
da t rnm-is antikodonis Sesabamisi fuZis Sewyvilebis feqciebTan sabrZolvelad gamoiyeneba.
wesebi ar aris iseTi mkacri, rogorc dnm-isa da m rnm-is ribosomebis struqtura asaxavs mis funqcias, rom
kodonebisaTvis. magaliTad, trnm-is 5’ boloze moTavse- erTmaneTTan `miiyvanos~ mrnm da aminomJavebis matare-

384
(a)moqmedi ribosomis kompiute­ruli modeli. es aris
baqteriuli ribosomis modeli, romelic mis mTlian
transkripcia
dnm formas gviCvenebs. eukariotuli ribosoma, daaxloebiT,
msgavsia. ribosomuli suberTeuli aris ribosomuli rnm-is
mrnm molekulebisa da cilebis erToblioba.
ribosoma
translacia tunelis (b)dakavSirebis saitebis maCvenebe­li sqematuri modeli.
polipeptidi gasasvleli ribosomas aqvs mrnm-is dakavSirebis saiti da trnm-is
mzardi dakavSirebis sami saiti, A, P da E saitebi. es sqematuri
polipeptidi ribosoma Semdgom diagramebSic Segvxvdeba.
trnm molekulebi
(g)sqematuri modeli mrnm-iTa da trnm-iT. trnm Tavsdeba
dakavSirebis saitze, rodesac misi antikodoni uwyvil-
deba mrnm-is kodons. P saitTan dakavSirebulia mzard
polipeptidTan bmuli trnm. A saitTan aris trnm, romelsac
didi
polipeptidur jaWvze dasamatebeli Semdegi aminomJava
suberTeuli moaqvs. gantvirTuli trnm ribosomas tovebs E saitidan.
E P
A
WW suraTi 17.16  moqmedi ribosomis anatomia
mcire
suberTeuli

beli trnm-ebi. mrnm-is dakavSirebis saitis garda,


TiToeul ribosomas aqvs trnm-Tan dakavSirebis
mrnm
sami saiti (ix. suraTi 17.16). P saiti (peptidil-
trnm-saiti) ikavSirebs trnm-s, romelic mzar­di
P saiti Asaiti
(peptidil- trnm-is (aminoacil - trnm-is polipeptiduri jaWvis matarebelia. A saiti (ami-
dakavSirebis saiti) dakavSirebis saiti) noacil-trnm saiti) ikavSirebs trnm-s, romelic
jaWvze dasamatebel momdevno aminomJavas atarebs.
E saiti gantvirTuli (aminomJavisagan ganTavisuflebuli)
(gasasvleli trnm-ebi ribosomas toveben E saitis (gasvlis
saiti) didi
E P A saiti, ingl. exit-dan) saSualebiT. ribosoma gana-
suberTeuli
Tavsebs trnm-sa da mrnm-s erTmaneTTan axlo man-
Zilze da awvdis axal aminomJavas mzardi polipep-
mrnm-is
dakavSirebis mcire tidis karboqsi-boloze dasamateblad. Semdgom, is
saiti suberTeuli akatalizebs peptiduri bmis warmoqmnas. rodesac
polopeptidi grZeldeba, is gadis ribosomis didi
suberTeulis gasasvlel gvirabSi. polipeptidis
sinTezis dasrulebis Semdeg, is gamoTavisufldeba
citozolSi gasasvleli gvirabidan.
ribosomis struqturis genetikuri da bioqi-
miuri kvleva oTxi aTeuli weli mimdinareobda da
amino bolo mzardi misi kulminaciaa baqteriuli ribosomis detal-
polipeptidi uri struqtura, romlis modelic warmodgenilia
Semdegi aminomJAva, 17.1 suraTze. uaxlesi monacemebi mxars uWers
romelic unda hipoTezas, rom ribosomis struqturasa da fun-
SeuerTdes poli- qcionirebaSi mTavari roli akisria rnm-s, da ara
peptidur jaWvs
cilas. cilebi, romlebic ribosomaze, ZiriTadad,
garedan arian ganTavsebuli, xels uwyoben rrnm-is
E trnm konformaciul cvlilebebs, rodesac isini trans-
mrnm laciis procesSi katalizs axorcieleben. rnm
3’
warmoadgens ribosomis ori suberTeulis sazRvr-
isa da A da P saitebis mTavar Semadgenels da is
kodoni
5’ akatalizebs peptiduri bmis warmoqmnas. amrigad,
ribosoma SeiZleba, ganvixiloT, rogorc erTi
uzarmazari ribozomi!

385
ribosomis
1 didi
suberTeuli

P saiti
Met Met

iniciatori trnm gtf gdf

mrnm

start kodoni
ribosomis
patara
suberTeuli translaciis iniciaciis
mrnm-is dakavSirebis saiti
kompleqsi
2

1 ribosomis patara suberTeuli ukavSirdeba m rnm -is molekulas. prokariotul ujredSi, am suberTeulze arsebuli m rnm -is da-

kavSirebis saiti amoicnobs specifikur nukleotidur Tanamimdevrobas mrnm-ze start kodonis gverdze, aRmavali mimarTulebiT.
iniciatori trnm, Tavisi uac antikodoniT, uwyvildeba start kodons aug-s. am trnm-s gadaaqvs aminomJava meTionini (Met).

2 ribosomis didi suberTeulis mierTeba asrulebs iniciaciis kompleqss. translaciis yvela kom­p onentis erTad Sesakrebad

saWiroa cilebi, romelTac iniciaciis faqtorebs uwodeben (ar aris naCvenebi). gtf iZleva am asociaciisaTvis saWiro ener-
gias. iniciatori trnm P saitzea. A saiti misawvdomia momdevno aminomJavas matarebeli trnm-isaTvis.

SS suraTi 17.17  translaciis iniciacia

polipeptidis aSeneba radganac gansazRvravs kodonTa wakiTxvis CarCos mrnm-


isaTvis. kompleqsTan ukve asocirebuli iniciatoruli
translacia, polipeptiduri jaWvis sinTezi, Sei- trnm amis Semdeg ukve wyalbadur bmebs amyarebs start
Zleba daiyos sam stadiad (transkripciis etapebis kodonTan.
analogiurad): iniciacia, elongacia da terminacia. sa- m rnm-is, iniciatoruli trnm-isa da ribosomis pa-
mive etapi saWiroebs cilovan `faqtorebs~, romlebic tara suberTeulis kavSirs emateba ribosomis didi su-
exmarebian mrnm-s, t rnm-sa da ribosomebs translaciis berTeulic, riTac sruldeba translaciis iniciaciis
procesSi. jaWvis iniciaciisa da elongaciis garkveu- kompleqsis Camoyalibeba. yvela am komponentis erTad
li aspeqtebisaTvis aseve saWiroa energia. is moipoveba Sesakrebad saWiroa cilebi, romelTac iniciaciis faq-
gtf -is (guanozin trifosfatis), atf-is monaTesave torebs uwodeben. iniciaciis kompleqsis Sesaqmnelad,
molekulis, hidrolizis saSualebiT. ujredi energiasac xarjavs, gtf-is molekulebis saxiT.
iniciaciis procesis dasrulebisas, iniciatoruli trnm
ribosomis asociacia da translaciis ganlagebulia ribosomis P saitze, xolo vakanturi A
iniciacia saiti mzad aris Semdegi aminoacil trnm-isaTvis. yur-
translaciis iniciaciis safexuri erTmaneTTan adReba miaqcieT, rom polipeptidis sinTezi yovelTvis
aerTebs mrnm-s, polipeptidis pirveli aminomJavis erTi mimarTulebiT xorcieldeba, sawyisi meTioninidan
matarebel trnm-sa da ribosomis or suberTeuls (sura- amino-boloze, aseve uwodeben N-bolos, saboloo ami-
Ti 17.17). pirvelad, ribosomis patara suberTeuli uka- nomJavisaken karboqsi-boloze, aseve uwodeben C-bolos
vSirdeba mrnm-sa da specifikur iniciatorul trnm-s, (ix. suraTi 5.18).
romelic aminomJava meTioninis matarebelia. patara su-
berTeuli Semdeg gadaadgildeba mrnm-is gaswvriv daR- polipeptiduri jaWvis elongacia
mavali mimarTulebiT, anu axdens mis skanirebas, sanam ar
miaRwevs start kodonamde, aug, romelic translaciis translaciis elongaciis stadiaze, aminomJavebi,
dawyebis signals warmoadgens. es mniSvnelovani faqtia, saTiTaod, ematebian winamdebare aminomJavas. TiToeul

386
polipeptidis
kodonis amocnoba. Semosuli
amino bolo
transkripcia dnm aminoacil trnm-is antikodoni
uwyvildeba mrnm-ze komplemen-
mrnm
tarul kodons A saitze. gtf-is
ribosoma
translacia 1 hidrolizi zrdis am safexuris
sizustesa da efeqturobas.
polipeptidi

mrnm

ribosoma gamzade-
saiti saiti
buli Semdegi amino-
acil trnm-isTvis gtf

2 gdf

2
3
gdf
translokacia. ribosoma peptiduri bmis warmoqmna.
axdens A saitze ganlagebuli didi suberTeulis rrnm-is
gtf
trnm-is translokacias P molekula akatalizebs
saitze. P saitze mdebare peptiduri bmis warmoqm-
Tavisufali (carieli) trnm nas A saitze mdebare axal
gadadis E saitze, saidanac is aminomJavasa da P saitze
gamoiyofa. mrnm gadaadgil- ganlagebuli mzardi
deba masTan dakavSirebuli polipeptidis karboqsi
trnm-ebiT da Semdgom kodons bolos Soris. am safexuris
miitans translaciisaTvis A Sedegad, polipeptidi aR-
saitze. moCndeba A saitze mdebare
trnm-Tan dakavSirebuli.

S S suraTi 17.18  translaciis elongaciis cikli. diagramaze ar aris naCvenebi cilebi, romelTac elongaciis
faqtorebi ewodebaT. gtf-is hidrolizi mniSvnelovan rols asrulebs elongaciis procesSi.

damatebaSi monawileobs ramodenime cila, romelTac kodonobiT xdeba (anu, SeiZleba iTqvas, rom moZraobis
elongaciis faqtorebs uwodeben. axali aminomJavas dam- biji aris kodoni). prokariotebSi elongaciis cikls
ateba sam-safexuriani cikliT xorcieldeba, rac aRwer- wamis meaTedze naklebi dro sWirdeba da jaWvze yove-
ilia suraT 17.18-ze. energiis xarjva xdeba pirvel da li aminomJavas damatebisas Tavidan meordeba, sanam ar
mesame safexurebze. kodonis amocnoba saWiroebs gtf-is dasruldeba polipeptidis sinTezi.
ori molekulis hidrolizs, rac am safexuris sizustesa
da efeqturobas zrdis. kidev erTi gtf hidrolizdeba translaciis terminacia
translokaciis safexuris energiiT uzrunvelsayofad.
translaciis saboloo stadia terminaciaa (suraTi
m rnm gadaadgildeba ribosomaSi mxolod erTi
17.19). elongacia grZeldeba, sanam mrnm-ze ganlage-
mimarTulebiT, 5’ boloTi win; es Seesabameba ribosomis
buli stop kodoni miaRwevs ribosomis A saits. fuZeTa
gadaadgilebas m rnm -ze 5’ _ 3’ mimarTulebiT. mniS-
tripletebi uag, uaa da uga ar kodireben aminomJavebs,
vnelovania, rom ribosoma da m rnm erTmaneTis mimarT
aramed moqmedeben, rogorc translaciis dasrulebis
moZraoben erTi mimarTulebiT da gadaadgileba
signalebi. cila, romelsac gamoTavisuflebis (ril-

387
1 2 3
gamoTavisuflebis Tavisufali
faqtori polipeptidi

stop kodoni (uag, uaa an uga)

1 rodesac ribosoma miaRwevs stop kodons m rnm -ze, ribosomis A saiti, t rnm -is nacvlad, Rebulobs cilas, saxelad gamoTavisu-
flebis faqtori.
2 gamoTavisuflebis faqtori axdens P saitze mdebare t rnm -sa da polipeptiduri jaWvis bolo aminomJavas Soris arsebul bmis
hidrolizs. amrigad, polipeptidi gamoTavisufldeba ribosomidan.
3 ori ribosomuli suberTeuli da ansamblis sxva komponentebi disocirdebian.

SS suraTi 17.19  translaciis terminacia

izing) faqtori ewodeba, pirdapir ukavSirdeba stop poliribosomebi


kodons A saitze. gamoTavisuflebis faqtori iwvevs
erT ribosomas SeuZlia saSualo zomis polipepti-
polipeptidur jaWvTan, aminomJavis nacvlad, wylis
dis sinTezi wuTze nakleb droSi. Tumca, Cveulebriv,
molekulis mierTebas. es reaqcia iwvevs dasrulebuli
erTi mrnm erTdroulad polipeptidis mravali aslis
polipeptidis hidrolizs P saitze ganlagebuli trnm-
Sesaqmnelad gamoiyeneba, radganac ramdenime ribosomas
isagan; da polipeptidi gamoiyofa ribosomis didi su-
erTdrulad SeuZlia erTi mrnm-dan mesijis transli-
berTeulis gasasvleli gvirabidan (ix. suraTi 17.16a).
reba. mas Semdeg, rac ribosoma gaivlis start kodons,
amis Semdeg, translaciuri ansamblis danarCeni nawile-
mrnm-s SeiZleba daukavSirdes meore ribosoma; amgvarad,
bic iSleba.
m rnm-is gaswvriv SeiZleba imyofebodes ramodenime ri-
bosoma. ribosomebis aseT rigs poliribosomebs (an
awyobili
polisomebs) uwodeben da maTi danaxva eleqtronuli
mzardi polipeptidi mikroskopiTaa SesaZlebeli (suraTi 17.20). poliribo-
polipeptidi somebi nanaxia rogorc proka­riotul, ise eukariotul
Semomavali ujredebSi. isini ujreds saSualebas aZleven, Zalian
ribosomuli swrafad daasinTezos po­lipeptidis mravali asli.
suberTeuli

poliribosoma
mrnm-is funqcionaluri cilis warmoqmnis
mrnm-is
dasawyisi
a. (5’ bolo) bolo dasruleba da mizanmimarTuli gadatana
(3’ bolo)
translaciis procesi xSirad ar aris sakmarisi
b. funqcionaluri cilis Sesaqmnelad. am nawilSi, Tqven
gaecnobiT modifikaciebs, romelTac polipeptiduri
jaWvebi ganicdian translaciis procesis Semdeg da

ribosomebi (a) mrnm-is molekula, Cveulebriv, erTdroulad translirdeba


mrnm ramodenime ribosomis mier, romelTa klasterebsac poliribo-
somebs uwodeben.

(b) am mikrofotoze Cans didi poliribosoma prokariotul uj­


S S suraTi 17.20   poliribosomebi redSi (TEM- transmisiuli eleq­tronuli mikroskopi).

388
1 ribosoma 5

4 4
mrnm
3 6
sasignalo 2
peptidi
endoplazmuri
badis membrana

signalis
amomcnobi
nawilaki
(san) sasignalo peptidi cila
mocilda

san
cila
receptori

endoplazmuri translokaciis
badis sanaTuri kompleqsi

S S suraTi 17.21  cilebis eb-isken mizanmimarTuli gadatanis sasignalo meqanizmi. polipeptidi, romelic gamiznu-
lia endomembranuli sistemis an ujredidan sekreciisaTvis, iwyeba sasignalo peptidiT, aminomJavebis rigiT, romelic
mimarTavs mas eb-isaken. es suraTi gviCvenebs sekretoruli cilis sinTezs da mis imavdroul imports eb-Si. eb-sa da Semdeg
goljis aparatSi, cila ganicdis Semdgom procesings. sabolood, satransporto vezikula gadaitans mas plazmur mem-
branasTan, ujredidan gamosayofad (ix. suraTi 7.10).

aseve zogierT im meqanizms, romelTa saSualebiT xdeba aqtiuri mxolod mas Semdeg xdeba, rac fermenti jaWvis
dasrulebuli cilebis mizanmimarTuli gadatana ujre- centralur nawils amoWris da cila ori, erTmaneTTan
dis specifikuri ubnebis, saitebisaken. disulfiduri xidakebiT dakavSirebuli polipepti-
duri jaWvebisagan Sedgenili rCeba. sxva SemTxvevebSi,
cilis daxveva da post-translaciuri damoukideblad dasinTezebuli ori an meti polipep-
modifikaciebi tidebi, SesaZloa, SeerTdes da meoTxeuli struqturis
mqone cilis suberTeulebad iqces.
sinTezis procesSi, polipeptiduri jaWvi spon-
tanurad iwyebs daxvevasa da dakecvas da warmoiqmneba
polipeptidebis mizanmimarTuli gadatana
specifikuri konformaciis funqcionaluri molekula:
specifikuri adgilebisaken
sam-ganzomilebiani molekula meoradi da mesameuli
struqturiT (ix. suraTi 5.20). geni gansazRvravs pirve- cilis sinTezSi aqtiuri eukariotuli ujredebis
lad struqturas, xolo pirveladi struqtura, Tavis eleqtronul mikrifotografiebze Cans ribosomebis (da
mxriv, gansazRvravs konformacias. xSir SemTxvevaSi, poliribosomebis) ori populacia: Tavisufali da daka-
Caperonuli cila (Caperonini) exmareba polipeptids vSirebuli (bmuli) (ix. suraTi 6.11). Tavisufali ribo-
sworad daxvevaSi (ix. suraTi 5.23). somebi citozolSia gabneuli da umetesad asinTezeben
sanam cila Tavisi GgansakuTrebuli samuSaos Ses- cilebs, romlebic ixsneba citozolSi da aqve funq-
rulebas SeZlebs ujredSi, SesaZloa, saWiro iyos cionirebs. amis sapirispirod, bmuli ribosomebi daka-
damatebiTi safexurebi _ post-translaciuri modi- vSirebuli arian endoplazmuri badis (eb) citozolur
fikaciebi. garkveuli aminomJavebi ganicdian qimiur mxaresTan an birTvis garsTan. dakavSirebuli ribosome-
modifikaciebs Saqrebis, lipidebis, fosfatis jgufebi- bi asinTezeben endomembranuli sistemis (birTvis gar-
sa an sxva danamatebis mierTebiT. fermentebma Sesa- si, eb, goljis aparati, lizosomebi, vakuolebi da
Zloa, erTi an meti aminomJava moaSoron polipeptiduri plazmuri membrana) cilebs da aseve cilebs, romlebic
jaWvis aminobolos. zog SemTxvevaSi, erTi polipepti- unda gamoiyos ujredidan, rogoricaa insulini. Ta-
duri jaWvi, SesaZloa, fermentulad or an met nawilad visTavad, ribosomebi identuria da SeuZliaT statusis
gaixliCos. magaliTad, cila insulini Tavdapirvelad Secvla Tavisuflidan bmulisaken.
erTi polipeptiduri jaWvis saxiT sinTezdeba, magram ra gansazRvravs, nebismier konkretul dros ribo-

389
soma Tavisufali iqneba citozolSi, Tu xorklian eb-
sTan iqneba bmuli? polipeptidis sinTezi yovelTvis
citozolSi iwyeba, sadac Tavisufali ribosoma mrnm-is
koncefcia 17.5
molekulis translacias iwyebs. procesi aqvec dasrul-
rnm mraval rols asrulebs
deba, Tu mzardi polipeptidi Tavad ar ukarnaxebs ri-
bosomas, daukavSirdes eb-s. endomembranuli sistemis ujredSi: mimoxilva
an sekreciisaTvis gamiznuli cilebis polipeptidebi
moniSnulia sasignali peptidiT, romelic mimarTavs rogorc Cven ukve vnaxeT, cilis sinTezis (da eb-
cilas eb-saken (suraTi 17.21). sasignalo peptidi, daax- isaken mizanmimarTuli gadatanis) ujredul manqanaSi
loebiT 20 aminomJavasagan Sedgenili Tanamimdevroba, dominirebdnen sxvadasxva tipis rnm-ebi. mrnm-is garda,
ganlagebulia polipeptidis wamyvan (amino) boloSi, aq Sedis trnm, rrnm da, eukariotebSi, mbrnm da san rnm
an mis siaxloves, da ribosomidan mis gamosvlisTanave (cxrili 17.1). rnm-is kidev erTi tipi _ mcire birT-
amoicnoba cila-rnm-uli kompleqsis, saxelwodebiT _ vakuli rnm (mbkrnm, ingl. snoRNA) xels uwyobs pre-
rrnm transkriptebis procesings birTvakSi. es pro-
signalis amomcnobi nawilakis (san-ingl. SRP), mier.
cesi aucilebelia ribosomis warmoqmnisaTvis. rnm-is
es nawilaki moqmedebs, rogorc adaptori, romelsac mi-
am mcire molekulebs mravalferovani funqciebi aqvT:
aqvs ribosoma eb-is membranaSi CaSenebul receptorul
struqturulidan informaciulamde da katalizuramde.
cilasTan. es receptori warmoadgens multicilovani
Tanamedrove kvlevebma aseve gamoavlina mcire, erT an
translokaciuri kompleqsis nawils. polipeptidis sin-
or-jaWviani rnm-is molekulebis arseboba, romlebic
Tezi aq grZeldeba da mzardi polipeptidi cilovani
moulodnelad mniSvnelovan rols asruleben genebis
foris saSualebiT gaivlis membranas da aRwevs eb-is
RruSi (lumenSi). sasignalo peptidi, Cveulebriv, fer-
rnm-is warmomadgenlebi
17.1
mentulad moSordeba polipeptids. dasrulebuli po­
li­peptidis danarCeni nawili, Tuki is sekretoruli cxrili
eukariotul ujredSi
cila unda iyos, gamoTavisufldeba eb-is RruSi arse-
bul xsnarSi (rogorc suraT 17.21-ze); da piriqiT, Tuki
polipeptidi membranuli cila unda iyos, is rCeba eb-is rnm-is warmomadgenlebi funqciebi
membranaSi nawilobriv CaSenebuli.
matricul rnm-s (mrnm) gadaaqvs informacia dnm-dan
sxva tipis sasignalo peptidebi gamoiyeneba polipep- ribosomebamde, romelic gansazRvavs
tidebis mizanmimarTulad gadasatanad mitoqondriebis, cilebSi aminomJavebis Tanmimdevrobas.
qloroplastebis, birTvis SigTavsisa da sxva organ- satrasnporto rnm-i (srnm) moqmedebs rogorc molekula-adap-
elebisaken, romlebic ar ekuTvnian endomembranul si­ tori cilebis sinTezisas; gardaqmnis
mrnm-is kodonebs amino mJavebad.
s­t emas. am SemTxvevebSi, mniSvnelovani gansxvaveba is
aris, rom translacia citozolSive mTavrdeba da poli- ribosomuli rnm-i (rrnm) asrulebs ribosomebSi katalizur
(ribozimul) da struqturul rols.
peptidi Semdgom importirdeba organelaSi. translo-
kaciis meqanizmebi aseve varirebs, magram yvela aqamde pirveladi transkripti mrnm-sTvis, srnm-sTvis an rrnm-
saTvis `winamorbedis~ rols TamaSobs
Seswavlil SemTxvevaSi, `safosto indeqss~, romelic iqamde,sanam ar Sewyvets arsebobas
mimarTavs cilebs sekreciisa Tu ujreduli dislokaci- Serwymis an, piriqiT, daSlis Sedegad.
zogi rnm introni moqmedebs rogorc
isaken, raime tipis sasignalo peptidi warmoadgens. pro- ribozimi, da katalizirebs sakuTar
kariotebi aseve iyeneben sasignalo Tanamimdevrobebs daSlas.
cilebis mizanmimarTulad gadasatanad sekreciisaTvis. mcire birTvuli rnm-i (mbrnm) TamaSobs struqturul da katalizur
rols splaisozomebSi, romlebic war-
moadgenen cilis da rnm-is kompleqss,

17.4
romelic Tavis mxriv aerTianebs
pirvelad transcripts.
koncefcia testi
san (rnm) warmoadgens signalis amomcnobi
nawilakis komponents (san), cilis da
1. romeli ori procesi warmoadgens ga­rants, rnm-is kompleqsi, romelic amoicnobs
sasignalo peptidebs polipeptidebSi,
rom mzard polipeptidur jaWvs daemateba endoplazmuri badisaTvis.
swori (saWiro) aminomJava?
mcire birTvuli rnm (mcbrnm) monawileobas iRebs birTvSi mimdin-
2. aRwereT, ra sargebloba SeiZleba mouta- are pre-rnm-is transkripciaSi ribo-
nos ujreds poliribosomebis warmoqmnam? somuli suberTeulis formirebisas.
3. aRwereT, rogor transportirdeba endo-
mcire interferirebuli CarTulia genis eqspresiis
membranul sistemaSi sasekrecio polipep- rnm (mirnm) da mikro-rnm (mirnm) regulaciaSi.
tidi?

390
eqspresiis regulaciaSi. am tipis rnm-ebs uwodeben mc- bi damokidebulia transkripciuli faqtorebis jgufze.
ire interferenciul rnm-s (minrnm, ingl. siRNA) da mikro transkripciis terminacia sxvadasxvagvaria ori tipis
rnm (mirnm, ingl. miRNA) (ix. Tavi 19). ujredebSi. aseve, mcire gansxvavebebi arsebobs pro-
rnm-is unari, Seasrulos amdeni gansxvavebuli fun- kariotul da eukariotul ribosomebs Soris. Tumca,
qcia, damyarebulia mis sam Tvisebaze. pirveli, rnm-s yvelaze mniSvnelovani gansxvavebebi gamomdinareobs
SeuZlia wyalbaduri bmebiT daukavSirdes sxva nuklei- eukariotuli ujredebis kompartmentuli organizaci-
nis mJavis molekulebs (dnm-s an rnm-s). meore, mas Seu- idan. erToTaxiani saxelosnos msgavsad, prokariotuli
Zlia specifikuri sam-ganzomilebiani formis miReba, sa- ujredi kargad awyobil muSaobas ganapirobebs. birTvis
kuTari polinukleotiduri jaWvis sxvadasxva nawilebs ararsebobis gamo, mas erTdroulad SeuZlia erTi genis
Soris wyalbaduri bmebis warmoqmniT (rogorc trnm-Sia; transkribireba da translirebac (suraTi 17.22), xolo
ix. suraTi 17.14). mesame, mas aqvs funqcionaluri jgufe- axlad miRebul cilas swrafad SeuZlia difundirdes
bi, romelTa saSualebiT is moqmedebs katalizatorad misi funqcionirebis adgilTan. amis sapirispirod, eu-
(ribozimebi). es sami Tviseba rnm-s multifunqciona- kariotuli ujredis birTvis garsi gamoyofs transkrip-
lur naerTad aqcevs. cias translaciisagan da iZleva kompartments rnm-is
dnm SeiZleba aris yvela cocxali ujredis gene- farTo procesingis Casatareblad. procesingis stadia
tikuri masala, magram rnm bevrad ufro mravalmxrivi warmoqmnis damatebiT safexurebs, romelTa regulire-
da moqnilia. me-18 TavSi Tqven SeityobT, rom bevri vi- ba xels uwyobs eukariotuli ujredis mier gamomuSave-
rusi genetikur masalad rnm-s iyenebs, da ara dnm-s. buli aqtivobebis koordinacias (ix. Tavi 19). da bolos,
ukanaskneli ramodenime wlis ganmavlobaSi, mecnierebma eukariotul ujredebs rTuli meqanizmebi aqvT cilebis
gaacnobieres rnm-is molekulebis mier ganxorciele- mizanmimarTuli gadatanisaTvis Sesabamisi ujreduli
buli ganxvavebuli funqciebis didi mniSvneloba. Jur- kompartmentebisaken (organelebisaken).
nalma Science Tavisi 2002 wlis `wlis aRmoCenis~ jildo saidan iReben prokariotebi da eukariotebi genebs,
mcire regulatoruli rnm-is molekulebis minrnm-isa romlebic kodireben maT mier sinTezirebul, uzarmaz-
da mirnm-is aRmoCenas miuZRvna. ari raodenobis sxvadasxva cilebs? ukanaskneli ra­
modenime miliardi wlis ganmavlobaSi, axali genebis

17.5
pirdapiri wyaro iyo ukve arsebuli genebis mutaciebi,
rac wignis Semdgomi monakveTis Temas warmoadgens.
koncefcia testi

1. aRwereT rnm-is is sami Tviseba, romlebic mas


ujredSi sxvadasxva funqciis Sesrulebis sa-
koncefcia testi 17.6
Sualebas aZleven.
1. suraT 17.22-ze danomreT rnm polimerazebi
pasuxebisaTvis, ixileT danarTi a. maT mier transkripciis iniciaciis rigiTobis
mixedviT. Semdeg, danomreT TiToeuli mrnm-
is ribosomebi, maT mier ganxorcielebuli

17.6
translaciis iniciaciis rigis mixedviT.
2. SeiZleba Tu ara suraT 17.22-ze naCvenebi su-
koncefcia raTis aRmoCena eukariotul ujredSi? daas-
abuTeT pasuxi.
genTa eqspresiis Sedareba
prokariotebsa da eukariotebs
Soris mTavar gansxvavebebs koncefcia 17.7
warmoaCens wertilovanma mutaciebma,
marTalia, prokariotebi da eukariotebi faqtiurad
erTnairad warmarTaven transkripciasa da transla-
SesaZloa, cilis struqturasa
cias, magram Cven ukve aRvniSneT zogierTi gansxvavebis da funqciebze imoqmedon
arseboba ujredul meqanizmebsa da procesis garkveul
detalebSi. prokariotuli da eukariotuli rnm polim- mutaciebi ujredis (an virusis) genetikur masalaSi
erazebi gansxvavebulia. eukariotebis rnm polimeraze- warmoqmnili cvlilebebia. suraT 15.14-ze Cven ganvixi-

391
rnm polimeraza wertilovani mutaciebis tipebi
genis SigniT warmoqmnili wertilovani muta-
dnm ciebi SeiZleba daiyos or ZiriTad kategoriad:
mrnm
wyvili fuZis Canacvleba (substitucia) da wyvili
poliribosoma fuZis Camateba (insercia) an delecia (amoReba).
rodesac waikiTxavT rogor moqmedeben es mutacie-
bi cilebze, gaecaniT suraTebs 17.24 da 17.25.
transkrifciis
mimarTuleba
rnm polimeraza
dnm Canacvlebebi
wyvili fuZis Canacvleba aris erTi nukleoti-
disa da misi partnioris Secvla nukletidTa sxva
poliribosoma wyviliT. zogierT Canacvlebas mdumare mutaciebi
ewodebaT, radgan genetikuri kodis gadagvarebis
polipeptidi
(amino bolo) gamo, isini ver axdenen efeqts kodirebul cilaze.
sxva sityvebiT, wyvili fuZis cvlilebam SeiZle-
ribosoma
ba Secvalos erTi kodoni meoriT, romelic aseve
translirdeba imave aminomJavaSi. magaliTad, Tu
mrnm (5’ bolo)
sayalibo jaWvze 3’-ccg-5’-ma ganicada mutacia da
warmoiqmna 3’-cca-5’, mrnm kodoni, romelic ma-
S S suraTi 17.22  transkripciisa da translaciis Sew-
yvileba baqteriaSi. prokariotul ujredebSi, mrnm-is namde iyo ggc, axla gaxdeba ggu da cilaSi Sesabamis
translacia SeiZleba daiwyos, rogorc ki mrnm-is molekulis adgilze mainc glicini CaerTveba (ix. suraTi 17.5).
wamyvani (5’) bolo moSordeba dnm-is yalibs. mikrofoto (TEM– sxva Canacvlebebma, SesaZloa, gamoiwvion aminom-
transmisiuli eleqtronuli mikrosokopi) gviCvenebs E.coli -s Javis Secvla, magram mainc mcire efeqti moaxdi-
dnm -is jaWvs, romelic transkribirdeba rnm polimerazas
non cilaze. axal aminomJavas, SesaZloa, Secvlili
molekulebis mier. TiToeul rnm polimerazas molekulasTan
mimagrebulia mrnm-is mzardi jaWvi, romelic ukve ganicdis aminomJavis msgavsi Tvisebebi hqondes, an cilis im
translacias ribosomebis mier. axlad dasinTezebuli polipep- ubanSi iyos, sadac aminomJavaTa zusti Tanamimdev-
tidebi mikrofotoze ar Cans, magram naCvenebia diagramaze. roba ar aris mniSvnelovani cilis funqciisaTvis.
Tumca, wyvili fuZis Canacvlebebidan, gansa-
leT didi masStabis mutaciebi, qromosomuli gadan- kuTrebuli yuradRebis Rirsi isinia, romlebic
awilebani, romlebic dnm-is grZel segmentebze moq- gamomJRavnebad cvlilebebs iwveven cilebSi. cilisaT-
medebs. axla ganvixilavT wertilovan mutaciebs, genis vis krucialur ubanSi _ magaliTad, fermentis aqtiur
mxolod erT wyvil fuZeSi momxdar qimiur cvlilebebs. centrSi _ erTi aminomJavas Secvlac ki mniSvnelovnad
Tu wertilovani mutacias adgili aqvs gametaSi, imoqmedebs cilis aqtivobaze. xandaxan, aseTma mutaciam,
an ujredSi, romlisganac gameta warmoiqmneba, is Sei- SesaZloa, migviyvanos gaumjobesebul cilamde, an axali
Zleba, STamomavals da momdevno Taobebsac gadaeces. unari SesZinos cilas, magram, bevrad ufro xSirad ase-
Tu mu­t acias arasasurveli efeqti aqvs organizmis fe­ Ti mutaciebi sazianoa da mivyavarT naklebad aqtiuri
notipze, mutantis mdgomareobas aRweren, ro­g orc gene- an saerTod usargeblo cilisaken, rac ujredis funq-
tikur darRvevas an memkvidrul daavadebas. magaliTad, cionirebas aferxebs.
namgliseburi ujredis daavadebis genetikur safuZv- CanacvlebiTi mutaciebi, Cveulebriv, misens muta­
els warmoadgens hemoglobinis erT-erTi polipeptidis ci­ebia (ingl. missense – araswori mniSvnelobis), anu am
makodirebel genSi erTi wyvili fuZis mutacia. dnm-is SemTxvevaSi saxecvlili kodoni kvlav kodirebs aminom-
sayalibo jaWvSi erTi nukleotidis cvlileba iwvevs de- Javas da amrigad, aqvs mniSvneloba, Tumca SesaZlebelia,
feqturi cilis warmoqmnas (suraTi 17.23 da ix. suraTi es ar iyos swori mniSvneloba. magram wertilovanma mu-
5.21). im individebSi, romlebic homozigoturi arian mu- taciam aseve SeiZleba aminomJavas makodirebeli kodoni
tanturi alelisadmi, saxecvlili hemoglobinis Sede- Secvalos stop kodoniT. amas ewodeba nonsens mutacia
gad warmoqmnili namgliseburi sisxlis wiTeli ujrede- (ingl. nonsense-dan) da is iwvevs translaciis termina-
bi ganapirobeben namgliseburi ujredis daavadebasTan cias droze adre. Sedegad vRebulobT normaluri genis
asocirebul mraval simptoms (ix. Tavi 14). vnaxoT, ro- mier kodirebul polipeptidze mokle polipeptids (ix.
gor translirdeba sxvadasxva tipis wertilovani muta- suraTi 17.24). TiTqmis yvela nonsens mutacias arafunq-
cia saxecvlil cilebSi. cionalur cilamde mivyavarT.

392
veluri tipis hemoglobinis dnm-i mutanturi hemoglobinis dnm-i
dnm-Si mitanturi yalibis
jaWvs aqvs A maSin, roca
veluri tipi aqvs T.

mrnmi mrnm-i

mutanturi mrnm-s erT


kodonSi A-s nacvlad
gaaCnia U.

normaluri hemoglobini namglisebri anemiis ijredis hemoglobini


mutantur (namglisebri
glu val ujredis) hemoglobins aqvs
valini (val) glutaminis
mJAvis nacvlad (glu)

SS suraTi 17.23  namgliseburi ujredis daavadebis molekuluri safuZveli: wertilovani mutacia. aleli,
romelic iwvevs namgliseburi ujredis daavadebas, veluri tipis (normaluri) alelisagan dnm-is erTi wyvili fuZiT
gansxvavdeba.

Camatebebi da deleciebi binaciis ganmavlobaSi, SesaZloa, migviyvanos wyvili


fuZis Canacvlebebis, Camatebebis an deleciebis warmo-
Camatebebi da deleciebi aris genSi wyvili nukleo-
qmnamde, iseve rogorc dnm-is ufro grZel monakveTebze
tidebis damateba an mokleba. am mutaciebs damRupveli
moqmed mutaciebamde. aseTi SecdomebiT gamowveul mu-
efeqti ufro xSirada aqvT misaReb cilaze, vidre Canacv-
taciebs spontanuri mutaciebi ewodeba. rTulia aseTi
lebebs. radganac mrnm translaciis procesSi ikiTxeba
mutaciebis warmoqmnis sixSiris garkveva. uxeSi gamoTv-
nukleotidTa tripletebis seriebis saxiT, nukleo-
lebiT, E.coli-sa da eukariotebisaTvis mutaciebis six-
tidebis CarTvam an amovardnam, SesaZloa, Secvalos ge-
Sire dnm-is replikaciis dros erTnairia: daaxloebiT
netikuri mesijis wakiTxvis CarCo (tripletTa dajgufe-
1 nukleotidi yovel 1010 -dan icvleba da gadaecema
bebi). aseTi mutacia, romelsac wanacvlebuli CarCos
ujredebis Semdgom Taobas.
mutacia ewodeba, yvela im SemTxvevaSi moxdeba, rodesac
mTeli rigi fizikuri da qimiuri agentebi, romelT-
damatebuli an moklebuli nukleotidebis ricxvi sa-
ac mutagenebi ewodeba, urTierTqmedeben dnm-Tan da
mis namravli ar iqneba (ix. suraTi 17.25). deleciisa Tu
iwveven mutaciebs. 1920-ian wlebSi, herman miulerma aR-
Camatebidan daRmavali mimarTulebiT myofi yvela nuk-
moaCina, rom rentgenis sxivebi genetikur cvlilebebs
leotidi arasworad dajgufdeba kodonebad da Sedegad
iwvevdnen drozofilaSi. rentgenis sxivebiT, mas SeeZlo
miviRebT uzarmazar misenss, romelic adre Tu gvian non-
mieRo Drosophila-s iseTi mutantebi, romelTac Tavis ge-
sensiTa da, Sesabamisad, adreuli terminaciiT dasrul-
netikur kvlevebSi iyenebda. magram man aseve SeniSna Ta-
deba. Tuki wanacvlebuli CarCo Zalian axlos ar aris ge-
visi aRmoCenis sagangaSo qveteqsti: rentgenis sxivebi
nis bolosTan, is gamoiwvevs cilis warmoqmnas, romelic,
da maRali energiis radiaciis sxva formebi saxifaToa
faqtiurad, aucileblad arafunqcionaluri iqneba.
adamianis genetikuri masalisTvisac iseve, rogorc lab-
oratoriuli organizmebisaTvis. mutagenur radiacias,
mutagenebi fizikur mutagenebs, miekuTvneba ultraiisferi (ui)
sinaTlec, romelmac SeiZleba gamoiwvios damazianebeli
mutaciebi sxvadasxva gziT SeiZleba warmoiqmnas.
Timinuri dimerebi dnm-Si (ix. suraTi 16.17).
Secdomebma dnm-is replikaciis, reparaciis an rekom-
qimiuri mutagenebi ramdenime kategoriisaa. fuZe-

393
veluri tipi W W suraTi 17.24   wyvili fuZis Canacvleba. mutaciebi
warmoadgenen cvlilebebs dnm-Si, magram aq isini warmod-
genili arian im saxiT, rogorc aisaxebian mrnm-sa da mis
m rnm cilovan produqtSi. wyvili fuZis Canacvlebam SeiZleba
gamoiwvios mdumare, misens da nonsens mutaciebi.
cila meT liz fen gli
stop

amino bolo karboqsilis bolo

wyvili fuZis Canacvleba


koncefcia testi 17.7
ara aqvs efeqti aminomJavur
Tanamimdevrobaze c-s nacvlad u 1. ra xdeba, rodesac genis makodirebel Tana-
mimdevrobas Sua poziciaSi erTi wyvili nuk-
leotidi akldeba?
2. genis sayalibo jaWvi Seicavs Tanamimdev-
meT liz fen gli roba 3’-TacTTgTccgaTaTc-5’ _s. daxa-
stop
teT dnm-is orive jaWvi da Sedegad miRe-
misensi buli mrnm, moniSneT yvela 5’ da 3’ boloebi.
g -s nacvlad a gansazRvreT aminomJavaTa Tanamimdevroba.
Semdeg, gaimeoreT yovelive ganxorciele-
buli mutaciis Sedegad Secvlili dnm-is
sayalibo Tanamimdevrobaze 3’-TacTTgTc-
caaTaTc-5’. ra efeqti eqneba am mutacias
meT liz fen ser aminomJavaTa Tanamimdevrobaze?
stop

nonsensi
a-s nacvlad u
ra aris geni? sakiTxTan mibruneba
genis Cveneuli gansazRvreba ixveweboda wignis
ramodenime Tavis msvlelobaSi, iseve, rogorc xde-
boda genetikis istoriis ganmavlobaSi. Cven daviwyeT
meT
stop mendelis koncefciiT genze, rogorc memkvidreobis
diskretul erTeulze, romelic moqmedebs fenotipur
maxasiaTeblebze (Tavi 14). Cven vnaxeT, rom morganma da
Ta analogebi warmoadgenen qimiur naerTebs, romlebic misma kolegebma aseTi genebi miakuTvnes specifikur
dnm -is normaluri fuZeebis msgavsia, magram arasworad lokusebs qromosomebze (Tavi 15). Semdeg, Cven ganvixi-
wyvildebian dnm-is replikaciis dros. zogierTi sxva leT geni, rogorc dnm-is molekulis sigZis gaswvriv
qimiuri mutageni xels uSlis dnm-is sworad replici- ganlagebuli specifikuri nukleotiduri Tanamimdev-
rebas imiT, rom Tavad CaerTvebian dnm-Si da arRveven robis mqone ubani (Tavi 16). dabolos, am TavSi, Cven war-
ormag spirals. kidev sxva tipis mutagenebi qimiur cv- mogidgineT genis funqcionaluri gansazRvra, rogorc
lilebebs iwveven fuZeebSi da amis Sedegad, cvlian maTi dnm -is Tanamimdevrobisa, romelic kodirebs specifi-
Sewyvilebis Tvisebebs. kur polipeptidur jaWvs. yvela es gansazRvra gamosa-
mkvlevarebma sxvadasxva meTodi SeimuSaves ama Tu degia, imis mixedviT, Tu ra konteqstSi xdeba genebis
im qimiuri naerTis mutagenuri aqtivobis dasadgenad. Seswavla. (suraT 17.26-ze Sejamebulia gza genidan
am testebs umTavresad iyeneben qimiuri nivTierebebis polipeptidamde eukariotul ujredSi.)
gamosavlenad, romelTac, SesaZloa, gamoiwvion kibo. es TviT erTi geni _ erTi polipeptidis modeli
midgoma SeiZleba sasargeblo iyos, radganac kancero- saWiroebs srulyofasa da SerCeviT gamoyenebas. eukari-
genebis (simsivnis gamomwvevi qimiuri naerTebis) umete- otuli genebis umravlesoba Seicavs aramakodirebel
soba mutagenuria da, piriqiT, mutagenebis umetesoba segmentebs (intronebs), ase rom am genebis did nawilebs
kancerogenulia. ara gaaCniaT Sesabamisi segmentebi polipeptidebSi.
molekuluri biologebi genis sazRvrebis SigniT aseve
xSirad ganixilaven promotorebsa da dnm-is zogierT

394
dnm
transkripcia

1  nm transkri-
r
birdeba dnm-is 3’
yalibidan. ia
p ol
rnm
rnm polimeraza
ranskripti
rnm-is
procesingi
egzoni
2 eukariotebSi, rnm transkripti
rnm transkripti (pre-mrnm)
(pre-mrnm) Seezrdeba
da modificirdeba, introni
raTa warmoiqmnas aminoacil-trnm-
mrnm, romelic
a sinTetaza
gadadis birTvidan po li
citoplazmaSi. birTvi

aminomJava
iniciaciis
aminomJavis
kompleqsis warmoqmna
gaaqtiveba
citoplazma

trnm
3 birTvis datovebis Semdeg, 4
TiToeuli aminom-
mrnm ukavSirdeba ribosomas.
Java ukavSirde­ba
Sesabamis trnm-s
mrnm specifikuri fer-
mzardi
mentisa da atf-is
polipeptidi
saSualebiT.
i gaaqtivebuli
kep aminomJava
ebi

pi
suber omuli

ke
Teul
ribos

i
kep

5’ translacia
odoni

5
trnm-ebis wyeba Tavis
aminomJavebs umatebs
antik

polipeptidur jaWvs
mrnm-is ribosomaSi
gadaadgi­lebisas TiTo
kodoni kodoniT erT jerze. (das-
rulebis Semdeg, polipep-
tidi gamoTavisufldeba
ribosomidan.)
ribosoma

SS suraTi 17.26   eukariotul ujredSi transkripciisa da translaciis Sejameba. es diagrama gviCvenebs gzas erTi
genidan erT polipeptidamde. daimaxsovreT, dnm-Si TiToeuli geni SeiZleba transkribirdes mravalgzis mravali rnm-is
molekulaSi da rom yoveli mrnm, aseve SeiZleba mravalgzis translirdes polipeptidis mravali molekulis misaRebad.
(aseve, gaxsovdeT, rom zogierTi genis saboloo produqti aris ara polipeptidi, aramed rnm-is molekulebi, maT Soris
trnm da rrnm.) zogadad, transkripciisa da translaciis safexurebi msgavsia prokariotul da eukariotul ujredebSi.
mTavari gansxvavebaa, rom eukariotul birTvSi adgili aqvs rnm-is procesings. sxva mniSvnelovani gansxvavebebi nanaxia
transkripciisa da translaciis iniciaciis stadiebsa da transkripciis terminaciaSi.

395
sxva regulatorul ubnebs. dnm-is es Tanamimdevrobebi Tqven SeiswavleT rogor eqspresirdeba tipiuri geni
ar transkribirdeba, magram isini SeiZleba miCneul iq- molekuluri TvalsazrisiT _ transkripciiT rnm-Si
nas funqcionaluri genis nawilad, radgan maTi arseboba da Semdgom translaciiT polipeptidSi, romelic war-
aucilebelia transkripciis mosaxdenad. genis moleku- moqmnis specifikuri struqturisa da funqciebis mqone
luri gansazRvra aseve unda moicavdes dnm-s, romelic cilas. cilebi, Tavis mxriv, ganapirobeben organizmis
transkribirdeba rrnm-Si, trnm-sa da im sxva rnm-ebSi, gamoxatul fenotips.
romelTa translacia ar xorcieldeba. am genebs ara genebi regulirdeba. eukariotebSi genis eqspresiis
aqvT polipeptiduri produqtebi. amrigad, Cven mivediT regulacias Cven gavecnobiT TavebSi 19 da 21. Semdeg Tav-
Semdeg gansazRvrebamde: geni aris dnm-is ubani, rom- Si ki, Cven daviwyebT genis regulaciis ganxilvas ufro
lis saboloo produqts warmoadgens an polipeptidi, an martivi molekuluri biologiis mqone baqteriebisa da
rnm -is molekula. virusebis magaliTze.
Tumca, genebis umravlesobisaTvis kvlav gamosa-
degia erTi geni _ erTi polipeptidis idea. am TavSi,

me- 17 Tavis Semowmeba

ZiriTadi koncefciebis Semowmeba


koncefcia 17.2
transkripcia aris rnm-is sinTezi,
koncefcia 17.1 romelsac dnm warmarTavs: detalurad

genebi gansazRvraven cilebs transkrip- X X transkripciis molekuluri komponentebi.  rnm-is


sinTezi katalizdeba rnm polimerazas mier. is mi-
ciisa da translaciis saSualebiT yveba fuZeTa Sewyvilebis igive wesebs, rogorc dnm-
is replikacia, im gansxvavebiT, rom rnm-Si uracili
XX metaboluri defeqtebis kvlevidan miRebuli mt- cvlis Timins.
kicebuleba.  dnm akontrolebs metabolizms, kar-
naxobs ra ujredebs specifikuri fermentebisa da XX rnm transkriptis sinTezi.  transkripciis sami
cilebis warmoqmnas. bidlisa da tatumis eqsperiment- stadiaa iniciacia, elongacia da terminacia. promo-
torebi rnm-is sinTezis iniciaciis Sesaxeb signals
ebma Neurospora-s mutantur xazebze daadastures
iZlevian. transkripciuli faqtorebi xels uwyobs
erTi geni _ erTi fermentis hipoTeza. genebi kodi-
eukariotul rnm polimerazas promotoris Tanamim-
reben polipeptidur jaWvebs an rnm-is molekulebs.
devrobis amocnobaSi. terminaciis meqanizmebi gansx-
X X transkripciisa da translaciis ZiriTadi prin- vavebulia prokariotebsa da eukariotebSi.
cipebi.  transkripcia aris nukleotididan nukleo-
tidze informaciis gadacema dnm-dan rnm-ze, xolo
translacia aris rnm-is nukleotiduri Tanamimdev- koncefcia 17.3
robidan informaciis gadacema aminomJavur Tanamim-
devrobaze polipeptidSi. eukariotul ujredebSi transkripciis
XX genetikuri kodi transkripciis molekuluri kom- Semdgom xdeba rnm-is modificireba
ponentebi.  genetikuri informacia kodirebulia
fuZeTa tripletebis, anu kodonebis, erTmaneTis X X mrnm-is boloebis cvlileba.   eukariotuli mrnm-
aragadamfaravi Tanamimdevrobis saxiT. mesenjeruli is molekulebi, birTvis datovebamde, procesings
rnm-is (m rnm-is) kodoni translirdeba an aminomJa- ganicdian, maTi boloebis modifikaciisa da rnm
vaSi (61 kodoni) an warmoadgens translaciis stop splaisingis saSualebiT. 5’ bolos emateba modifici-
signals (3 kodoni). gansazRvruli polipeptidis mis- rebuli nukleotiduri `kepi~, xolo 3’ bolos _ poli
aRebad saWiroa kodonebis wakiTxva swori wakiTxvis a-s kudi.
CarCoSi. X X wyvetili genebi da rnm-is splaisingi.   eukariotu­

396
li genebis umetesobaSi, egzonebi gabneulia in- Zlia imoqmedos, rogorc katalizatorma, ribozimma.
tronebs Soris. rnm-is splaisingis dros, intronebi
amoiWreba, xolo egzonebi erTdeba. rnm splaisings
axorcielebs splaisosomebi, magram, zog SemTxvevaSi, koncefcia 17.6
mxolod rnm-ic akatalizebs splaisings. katalizur
rnm molekulebs ribozimebi ewodeba. intronebis ar- genTa eqspresiis Sedareba prokarioteb-
seboba rnm-is alternatiuli splaisingis saSualebas
iZleva. sa da eukariotebs Soris mTavar gansx-
vavebebs warmoaCens
koncefcia 17.4
X X radganac prokariotul ujreds ara aqvs birTvis gar-
translacia aris polipeptidis sinTezi, si, translacia transkripciis mimdinareobis proces-
Sive SeiZleba daiwyos. eukariotul ujredSi, birTvis
romelsac rnm warmarTavs: detalurad garsi acalkevebs transkripcias translaciisagan da
birTvSi xorcieldeba rnm-is farTo procesingi.
XX translaciis molekuluri komponentebi.   ujredi

17.7
mrnm-is mesijs gadaTargmnis cilaSi transportuli
rnm-is daxmarebiT. specifikur aminomJavebTan daka- koncefcia
vSirebis Semdeg, trnm-is molekulebi, Tavisi antiko-
donebis meSveobiT, ganlagdebian mrnm-is komple- wertilovanma mutaciebma, SesaZloa,
mentarul kodonebTan. ribosomas aqvs dakavSirebis
saitebi mrnm-isa da trnm-isaTvis da, am gziT, xels cilis struqturasa da funqciebze
uwyobs maT Sewyvilebas. imoqmedon
XX polipeptidis aSeneba.   ribosomebi axdenen
X X wertilovani mutaciebis tipebi.  wertilovani mu-
translaciis sami stadiis: iniciaciis, elongaciisa
tacia warmoadgens dnm-is erTi wyvili fuZis cvli-
da terminaciis, koordinacias. aminomJavebs Soris
lebas, romelmac SeiZleba, migviyvanos arafunqcio-
peptiduri bmis warmoqmnas akatalizebs rrnm. erTi
naluri cilis sinTezamde an saerTod Seaferxos
mrnm-is translacia SeiZleba ramodenime ribosomam
cilis sinTezi. wyvili fuZis Canacvlebam SesaZloa,
moaxdinos erTdroulad, warmoqmnian ra poliribo-
gamoiwvios misens an nonsens mutaciebi. wyvili fuZis
somas.
Camateba an delecia iwvevs wanacvlebuli CarCos mu-
XX funqcionaluri cilis warmoqmnis dasruleba da taciebs.
mizanmimarTuli gadatana.  translaciis Semdeg,
X X mutagenebi.   spontanuri mutaciebi SeiZleba war-
cilebi, SesaZloa, modificirdnen, rac maT samganzo-
moiqmnas dnm-is replikaciis, rekombinaciis an repa-
milebian konfiguraciaze imoqmedebs. yvela cilis
raciis procesSi. fizikur da qimiur mutagenebs aseve
sinTezis inicirebas axdens Tavisufali ribosomebi
SeuZliaT genis Secvla.
citozolSi, magram endomembranuli sistemisa an sekre-
ciisaTvis gamiznuli cilebi unda transportirdnen
eb-Si. aseT cilebs aqvT sasignalo peptidebi, romelT-
ac ukavSirdeba signalis amomcnobi nawilaki (san) da SeamowmeT sakuTari codna
translaciis ganmaxorcielebel ribosomas saSualebas
aZlevs, daukavSirdes eb-s.
TviTSefaseba
koncefcia 17.5 1. wyvili fuZis Canacvleba, romelic Seexeba kodonis
mesame fuZes, Cveulebriv, ar iwvevs Secdomas poli-
rnm mraval rols asrulebs ujredSi:
peptidSi. es xdeba imitom, rom
mimoxilva a. Canacvleba gamoswordeba transkripciis dawye-
bamde.
XX rnm-s SeuZlia wyalbaduri bmebiT daukavSirdes sxva b. Canacvleba mxolod intronebSi xdeba.
nukleinis mJavis molekulebs (dnm-s an rnm-s). man Sei- g. fuZeTa Sewyvilebis wesebi naklebad mkacria ko-
Zleba, miiRos samganzomilebiani forma. da mas aqvs donebisa da antikodonebis mesame fuZisaTvis.
funqcionaluri jgufebi, romelTa saSualebiT Seu- d. signalis amomcnobi nawilaki asworebs kodirebis

397
Secdomebs. b. nukleotidebi SeiZleba daematos rnm-is orive
e. transkribirebuli Secdomebi izidavs mbrnp-ebs, bolos.
romlebic astimulireben g. ribozimebma SeiZleba, monawileoba miiRon rnm-
splaisingsa da koreqcias. is splaisingSi.
d. rnm-is spalaisingis katalizi SeiZleba moaxdi-
2. eukariotul ujredebSi, transkripcia ver daiwyeba,
non splaisosomebma.
sanam
e. pirveladi transkripti xSirad bevrad ufro
a. dnm-is ori jaWvi mTlianad daSordeba erTmaneTs
grZelia, vidre saboloo
da moxdeba promotoris eqspozicia.
rnm-is molekula, romelic tovebs birTvs.
b. transkripciis ramdenime faqtori daukavSird-
eba promotors. 7. romelia swori translaciisaTvis prokariotebSic
g. mrnm-s moSordeba 5’-kepi. da eukariotebSic?
d. yalibidan amoiWreba dnm-is intronebi. a. translacia SeuRlebulia transkripciasTan.
e. dnm nukleazebi moaxdenen transkripciuli er- b. transkripciis produqti maSinve mzad aris
Teulis gamoyofas. translaciisaTvis.
g. kodoni uuu kodirebs fenilalanins.
3. romeli debuleba ar aris swori kodonisaTvis?
d. ribosomebze moqmedebs streptomicini.
a. is Sedgeba sami nukleotidisagan.
e. signalis amomcnobi nawilaki (san) ukavSirdeba
b. is SeiZleba kodirebdes igive aminomJavas, rasac
garkveuli polipeptidebis pirvel 20 aminomJa-
sxva kodoni.
vas.
g. is arasodes kodirebs erTze met aminomJavas.
d. is gamodis trnm-is erTi bolodan. 8. suraT 17.5-is gamoyenebiT, daadgineT polipepti-
e. is aris genetikuri kodis ZiriTadi erTeuli. duri Tanamimdevrobis Phe-Pro-Lys makodirebeli
4. argininis sinTezis metaboluri gza Semdegia: mrnm-is Sesabamisi dnm-is sayalibo jaWvis nukleo-
winamorbedi ornitini tiduri Tanamimdevroba 5’ _ 3’ mimarTulebiT.
citrulini arginini a. uuu-ggg-aaaa d. cTT-cgg-gaa
b. gaa-ccc-cTT e. aaa-ccc-uuu
A B C
g. aaa-acc-TTT
bidlma da tatumma aRmoaCines Neurospora-s mu-
tantebis ramdenime klasi, romelTac SeuZliaT 9. Semdegi mutaciebidan, romels unda hqondes, faqti-
zrda minimalur areze argininis damatebiT (ix. urad, aucileblad saziano efeqti organizmze?
suraTi 17.2). maT SeZles, daeskvnaT, rom a. wyvili fuZis Canacvleba.
a. erTi geni kodirebs mTeli metaboluri gzisTvis. b. genis Sua adgilis siaxlovidan sami nukleotidis
b. dnm-is genetikuri kodi tripleturi kodia. delecia.
g. I klasis mutantebs mutacia nukleotidur jaWvSi g. intronis SuaSi erTi nukleotidis delecia.
II klasis mutantebis mutaciis Semdeg aris. d. erTi nukleotidis delecia makodirebeli Tana-
d. I klasis mutantebs arafunqcionaluri fermenti mimdevrobis bolosTan.
e. erTi nukleotidis Camateba makodirebeli Tana-
aqvT safexur A-ze, xolo mimdevrobis dasawyisidan daRmavali mimarTule-
II klasis mutabtebs _ safexur B-ze. biT da masTan axlos.
e. III klasis mutantebs samive safexurisTvis ara-
10. romeli komponenti ar aris pirdapir CarTuli
funqcionaluri fermentebi aqvT.
translaciaSi?
5. gansazRvruli trnm-is molekulis antikodoni aris a. mrnm b. dnm g. trnm d. ribosomebi e. gtf
a. komplementaruli Sesabamisi mrnm-is kodonisa.
b. komplementaruli Sesabamisi tripletisa rrnm-
ze. evoluciuri kavSiri
g. trnm-is nawili, romelic ukavSirdeba specifi-
kur aminomJavas.
genetikuri kodi (ix. suraTi 17.5) mdidaria evoluci-
d. cvladi, imis mixedviT, Tu romeli aminomJava
uri qveteqstebiT. magaliTad, yuradReba miaqcieT, rom
daukavSirdeba trnm-s.
20 aminomJava ar aris SemTxveviT gabneuli; aminomJavebis
e. katalizatori, trnm-s ribozimad aqcevs.
umetesobas akodirebs erTmaneTis msgavsi kodonebis
6. romeli ar aris swori rnm-is procesingisaTvis? jgufi. ra evoluciuri axsna SeiZleba moiZebnos am mov-
a. egzonebi amoiWreba, sanam mrnm birTvs datovebs. lenisaTvis? (miniSneba: arsebobs erTi axsna, romelic is-

398
toriul warmomavlobas exeba, da sxva, `forma Seesabameba
Ffunqciis~ tipis, naklebad TvalsaCino axsnebi. mecniereba, teqnologia
da sazogadoeba

mecnieruli kvleva Cveni civilizacia warmoqmnis bevr potenciurad mu-


tagenur qimiur naerTebs (magaliTad, pesticidebs) da
biologs adamianis RviZlis ujredidan gadaaqvs geni axdens garemos imgvar modificirebas, rom izrdeba sxva
baqteriis qromosomaSi. baqteria Semdeg axorcielebs mutagenebis, gansakuTrebiT ui radiaciis, gavlenis Ses-
am genis transkripciasa da translacias. warmoqmnili aZlebloba. ra roli unda Seasrulos mTavrobam muta-
produqti gamousadegari aRmoCndeba da Seicavs bevrad genebis identificirebasa da maTi garemoSi gamoyofis
ufro met aminomJavebs, vidre eukariotuli ujredis mier regulirebaSi?
sinTezirebuli cila. axseniT ratom?

399
18
vi r u s e b i s a d a
b a q t e r i e b i s g enetika
S S suraTi 18.1  T 4 baqteriofagebi ainficireben
E.coli–s ujreds.

luri meqanizmebis gansazRvraSi kritikuli roli aseve


ZiriTadi koncefciebi amgvarma eqsperimentebma Seasrules.
modeluri sistemebis faseuli rolis garda, vi-
18.1 viruss aqvs genomi, magram reproducireba rusebsa da baqteriebs unikaluri genetikuri meqanizme-
mxolod maspinZel ujredSi SeuZlia. bi axasiaTebT, rac Tavis mxriv Zalian sainteresoa. am
specializebuli meqanizmebis garkveva dagvexmareba
18.2 virusebi, viroidebi da prionebi saxifaTo pa-
imis axsnaSi, Tu rogor iwveven virusebi da baqteriebi
Togenebs warmoadgenen mcenareebsa da cxove
daavadebebs. garda amisa, swored mikrobebis kvlevis
lebSi.
Sedegad SemuSavda genebiT manipulirebisa da maTi erTi
18.3 baqteriebis genetikur mravalgvarobas xels organizmidan meoreSi gadatanis teqnika, ramac mniS-
uwyobs swrafi reproduqcia, mutaciebi da vnelovani gavlena iqonia rogorc fundamentur mec-
genetikuri rekombinacia. nierebebze, ise bioteqnologiazec (ix. Tavi 20).
18.4 calkeuli baqteriebi garemo cvlilebebs am TavSi, Cven gavecnobiT virusebisa da baqteriebis
Tavisi genebis eqspresiis regulirebiT genetikas. gaixseneT, rom baqteriebi warmoadgenen pro-
pasuxoben. kariotebs, romelTac bevrad ufro patara da martivi
organizaciis mqone ujredebi aqvT, vidre eukariotebs,
rogoric arian mcenareebi da cxovelebi. virusebi kidev
Sesavali ufro mcire zomisa da martivi agebulebisaa (suraTi
18.2). virusebs ar gaaCniaT ujredSi nanaxi struqturebi
mikrobuli modeluri sistemebi da metaboluri manqanebi da maTi umetesoba zomiT odnav
aRemateba cilovan garsSi moTavsebul genebs. Cven vi-

s uraT 18.1-ze gamosaxuli foto mniSvnelovan mov-


lenas gviCvenebs: baqteriul ujreds uteven mraval-
wyebT genetikur sistemebSi am yvelaze martivi sistemis
struqturisa da maTi, rogorc daavadebis gamomwvevi
agentebis, anu paTogenebis, rolis SeswavliT. Semdeg,
ricxovani miniaturuli joxiani kanfetebis msgavsi Cven ganvixilavT baqteriebis genetikasa da maTi genebis
warmonaqmnebi. es warmonaqmnebi aris virusis erT-erTi eqspresiis regulacias.
saxeoba _ T4 baqteriofagebi, romlebic am feradi skani-
rebadi eleqtonuli mikroskopis (sem) fotoze baqteria
Escherichia coli-s inficirebas axdenen. sakuTari dnm-is koncefcia 18.1
ujredSi SetaniT (ineqcirebiT), virusi iwyebs baqte-
riis genetikur dauflebas. molekuluri biologia vi- viruss aqvs genomi, magram
rusebisa da baqteriebis Semswavleli mikrobiologebis
laboratoriebSi daibada. mikrobebs, rogoricaa E.coli reproducireba mxolod
da mis virusebs modeluri sistemebi ewodeba, radganac
maspinZel ujredSi SeuZlia
maT xSirad iyeneben mkvlevarebi da maTi gamoyenebiT
mravali biologiuri principi garkveula. swored vi- mecnierebma SesZles, arapirdapiri gziT aRmoeCinaT
rusebsa da baqteriebze Catarebuli eqsperimentebidan virusebi bevrad ufro adre, vidre realurad moax-
iqna miRebuli mtkicebulebaTa umetesoba, rom genebi erxebdnen maT danaxvas. virusebis aRmoCenis istoria me-
dnm-isagan Sedgeba. dnm-is replikaciis, transkrip- 19 saukunis bolos iwyeba.
ciisa da translaciis fermentuli procesebis moleku-

400
WW suraTi 18.3  inficireba Tambaqos mozai-
virusi kis virusiT (Tmv).  janmrTeli, aradain-
ficirebuli Tambaqos foToli (marcxniv)
SeadareT Tmv-iT eqsperimentulad dain-
ficirebul foTols (marjvniv).
baqteria

cxoveluri
ujredi

WW suraTi 18.2  virusis, baqteriisa da cxoveluri ujredis


cxoveluri ujredis
zomebis Sedareba.  naCvenebia tipiuri cxoveluri ujredis
birTvi
mxolod nawili. misi diametri daaxloebiT 10-jer aRemateba
E. coli–is sigrZes.

virusebis aRmoCena: mecnieruli kvleva kultivireba sakveb areze sinjarebsa Tu petris jamebze
SeuZlebeli iyo. beierinkma warmoidgina, rom es gamrav-
Tambaqos mozaikis daavadeba aferxebs Tambaqos mce- lebadi nawilaki baqteriasTan SedarebiT bevrad patara
naris zrdas da mis foTlebs dawinwklul, anu mozai- da martivi iyo. misi varaudi dadasturda 1935 wels,
kur, Sefervas aniWebs (suraTi 18.3). 1883 wels, adolf rodesac amerikelma mecnierma uendel stenlim moax-
maierma, germanelma mecnierma, aRmoaCina, rom SeeZlo dina infeqciuri nawilakis kristalizeba. es nawilaki
daavadebis gadatana mcenaridan mcenareze, daavadebu- axla cnobilia, rogorc Tambaqos mozaikis virusi (Tmv).
li foTlebidan miRebuli wvenis janmrTel mcenareze SemdgomSi, Tmv-is da sxva mravali virusis danaxva re-
wasmis Sedegad. wvenSi infeqciis gamomwvevi mikrobis alurad gaxda SesaZlebeli eleqtronuli mikroskopis
wa­rumatebeli Zeb­­nis Semdeg, ma­ierma daaskvna, rom daa- saSualebiT.
vadebas iw­v evs uCveulod mcire baqteria, romlis dan-
axva mikroskopiT Se­u Zlebelia. es hi­poTeza aTwleulis
Semdeg Seamowma rusma Ddimitri ivanovskim, romelmac virusebis struqtura
inficirebuli Tambaqos foTlebidan miRebuli wveni umciresi virusebi mxolod 20 nm-ia diametrSi _
gaatara baqteriebis mosaSoreblad Seqmnil filtrSi. ufro naklebi, vidre ribosoma. qinZisTavze advilad
gafiltvris Semdeg, wveni mainc iwvevda mozikur daa- daeteva milionobiT virusi. TviT yvelaze didi viruse-
vadebas. bic Zlivs Cans sinaTlis mikroskopSi. stenlis aRmoCena,
ivanovski erTguli darCa hipoTezisa, rom baqteria rom SesaZlebelia garkveuli virusebis kristalizacia,
iw­v evs Tambaqos mozaikis daavadebas. SesaZloa, asab- warmoadgenda metad saintereso da aseve daujerebel
uTebda is, baqteria iseTi pataraa, rom gaivlis fil- ambavs. TviT umartives ujredebsac ar SeuZliaT agrega-
trSi an warmoqmnis filtrSi gaRwevad toqsins, ro- cia regularul kristalebad. magram Tu virusebi ujre-
melic iwvevs daavadebas. es ukanaskneli SesaZlebloba debi ar aris, maSin ras warmoadgenen isini? isini arian
gamoiricxa, rodesac holandielma botanikosma marti- infeqciis gamomwvevi nawilakebi, romlebic Sedgeba
nus beierinkma aRmoaCina, rom gafiltrul wvenSi arse- cilovan garsSi da, zog SemTxvevebSi, memb­ranul gareTa
bul infeqciis gamomwvev agents reproducireba Seu- garsSi moTavsebuli nukleinis mJavisagan. modiT, ufro
Zlia. is mcenareebs gafiltrul wvens usmevda da maTSi detalurad gavecnoT virusebis struqturasa da Semd-
mozaikis daavadebis ganviTarebis Semdeg, iyenebda ukve gom, maTi reproduqciis saSualebebs.
maTgan miRebul wvens sxva mcenareebis inficirebisaT-
vis; da am process ganagrZobda infeqciaTa ramdenime virusuli genomebi
seriis ganmavlobaSi. paTogeni unda gamravlebuliyo,
radgan mis mier daavadebis gamowvevis unari ar sust- genebs Cven, Cveulebriv, warmovidgenT, rogorc
deboda mcenaridan mcenareze mravaljeradi gadatanis orjaWviani dnm-is _ ormagi spiralisagan Sedgenil
Semdegac ki. struqturas. magram mravali virusi uaryofs am mosaz-
faqtiurad, paTogeni reproducirdeboda mxolod rebas. maTi genomebi SesaZloa, Sedgebodes orjaWviani
mis mier inficirebul mas­p inZel ujredSi. baqteriisa- dnm-is, erTjaWviani dnm-is, orjaWviani rnm-is an erT-
gan gansxvavebiT, mozaikis daavadebis saidumlo agentis jaWviani rnm-isagan, imis mixedviT, ra tipis virusTan

401
kapsidis rnm membranuli
kapsomeri garsi
kapsomeri
dnm
Tavi
kapsidi dnm
kudis
rnm garsi
kudis
boWko

glikoproteini glikoproteini
(diametri) (diametri)

(a) (b) (g) (d)

(a) Tambaqos mozaikis viruss aqvs spiraluri kapsida, saboloo forma ki myari Cxirisebulia.
(b) adenovirusebs aqvT mravalwaxnagovani kapsida glikoproteinuli SveriliT (spaikiT) yoveli wverodan.
(g) gripis virusebs aqvT gareTa garsi mofenili glikoproteinu li SverilebiT. genomi Sedgeba rnm-is
rva sxva­dasxva molekulisagan, romelTagan TiToeuli moTavsebulia spiralur kapsidaSi.
(d) baqteriofag T4-s, sxva T-tipis fagebis msgavsad, aqvs rTuli kapsida, romelic Sedgeba mravalwaxnagovani
Tavisa da kudis aparatisagan.

SS suraTi 18.4 virusebis struqtura.  virusebi agebulia cilovan garsSi (kapsidaSi) moTavsebuli nukleinis mJavisagan (dnm-
is an rnm-is) da, xandaxan, damatebiT Sexveuli arian membranul gareTa garsSic. kapsidis Semadgenel calkeul cilovan sube-
reTeulebs kapsomerebi ewodeba. zomebisa da formebis nairgvarobis miuxedavad, virusebs saerTo struqturuli maxasiaTeblebi
aqvT, romelTa umetesoba naCvenebia zemoT warmodgenil oTx magaliTze. (yvela mikrofoto aris feradi tem _ transmisiuli
eleqtronuli mikroskopi.)

gvaqvs saqme. viruss uwodeben dnm viruss, an rnm viruss, lebriv, mcirea. Tambaqos mozaikis viruss aqvs myari,
misi genomis Semadgeneli nukleinis mJavis tipis Ses- Cxiris formis kapsida, romelic Sedgeba spiralurad
abamisad. orive SemTxvevaSi, genomi, Cveulebriv, war- ganlagebuli mxolod erTi tipis cilis aTasze meti
modgenilia erTi xazobrivi an wriuli molekulis saxiT. molekulisagan (suraTi 18.4 a). adenovirusebs, romle-
umcires virusebs mxolod oTxi geni aqvT, xolo udides- bic ainficireben cxovelTa respiratorul gzebs, aqvT
ebs _ ramodenime aseuli. 252 identuri cilis molekula, romlebic ganlagebulia
mravalwaxnagovan kapsidaSi 20 samkuTxa facetiT _ iko-
kapsidebi da gareTa garsebi zaedrSi (suraTi 18.4 b).
zogierT viruss aqvs damatebiTi struqturebi,
virusebis genomis cilovan garss kapsidas uwode-
romlebic maspinZeli ujredebis inficirebaSi exmare-
ben. virusis tipis mixedviT, kapsida SeiZleba iyos Cx-
baT. magaliTad, gripis virusebs da aseve cxovelebSi
iris for­mis, mravalwaxnagovani (poliedruli) an ufro
nanax sxva mraval viruss kapsidis garSemo aqvT mem-
rTuli formis (T4-is msgavsad). kapsidebi agebulia didi
branuli garsi (suraTi 18.4 g). es virusuli gareTa
raodenobiT cilovani suberTeulebis, kapsomerebisa-
garsebi warmoqmnilia maspinZeli ujredis membranidan
gan. magram cilebis sxvadasxva tipebis raodenoba, Cveu-
da Seicavs maspinZeli ujredis fosfolipidebsa da mem-

402
virusi 1 virusi Sedis ujredSi, iSorebs garss da gamoyofs virusul
dnm dnm-sa da kapsidis cilebs.
1 2 maspinZeli fermentebi axorcieleben virusuli genomis rep-
kapsida
likacias.
3 amave dros, maspinZeli fermentebi axdenen virusuli genomis
transkripcias virusul mrnm-Si, romelsac sxva maspinZeli
3
fer­­mentebi iyeneben ufro meti virusuli cilebis Sesaqmne-
2 lad.
maspinZeli 4 virusuli genomebi da kapsidis cilebi TviTawyobis gziT
ujredi warmoqmnian axal virusul nawilakebs, romlebic gadian
ujredidan.

virusuli
dnm WW suraTi 18.5 virusis gamartivebuli repro­d uqciuli
mrnm cikli.  virusi warmoadgens iZu­lebiT ujredSida parazits,
romelic reproducirebisaTvis maspinZeli ujredis apar-
virusuli
kapsidis atsa da mcire winamorbedebs iyenebs. am umartives virusul
dnm
cilebi ciklSi paraziti aris dnm virusi, romlis kapsida erTi tipis
cilisagan Sedgeba.

virusuli reproduqciuli ciklebis


ZiriTadi maxasiaTeblebi
virusebi iZulebiTi ujredSida parazitebia: maT
reproducireba mxolod mas­p inZel ujredSi SeuZliaT.
damoukideblad, viruss gamravlebis an raimes gakeTebis
4
unari ara aqvs, mxolod Sesabamisi maspinZeli ujredis
inficireba SeuZlia. virusebs ar gaaCniaT metaboluri
fermentebi, ribosomebi da cilis sinTezisaTvis saWiro
sxva organelebi. amrigad, gamocalkevebuli virusebi
warmoadgenen ubralod `Calagebuli~ genebis nakrebs,
romelic unda gadaitanon erTi maspinZeli ujredidan
meoreSi.
branul cilebs. isini aseve Seicavs virusuli warmo- TiToeuli tipis viruss SeuZlia maspinZeli ujre-
Sobis cilebsa da glikoproteinebs (glikoproteinebi debis mxolod gansazRvruli, limitirebuli arealis
aris cilebi, romlebic kovalenturadaa dakavSirebu- inficireba, rasac misi maspinZeli areali ewodeba.
li naxSirwylebTan). zogierTi virusi kapsidis SigniT maspinZlis es specifikuroba virusis mier rekognici-
ramodenime virusuli fermentis molekulas atarebs. uli (amocnobis) sistemis evoluciis Sedegia. virusebi
yvelaze rTuli kapsidebi nanaxia baqteriebis dam- amoicnoben Tavis maspinZel ujredebs virusis gare
ainficirebel virusebSi, ro­m elTac baqteriofagebs, nawilze mdebare cilebsa da ujredebis zedapirze gan-
an ubralod fagebs, uwodeben. fagebidan pirvelad Ses- lagebul specifikur receptorul molekulebs Soris
wavlili iqna Svidi fagi, romlebic E.coli-s ainficireben. warmoqmnili `klitisa da gasaRebis~ SesabamisobiT. (sa-
am Svid fags Semdegi saxelwodebebi mianiWes: tipi 1 (T1), varaudod, receptorebi Tavdapirvelad imitom ganvi-
tipi 2 (T2) da a.S. maTi aRmoCenis rigis mixedviT. sami ti- Tardnen, rom organizmisaTvis sasargeblo funqciebs
pis T fagebi (T2, T4 da T6) struqturulad Zalian msgavsi asrulebdnen.) zogierTi virusis maspinZeli areali
aRmoCnden. maT kapsidebs dnm-is Semcveli wagrZele- sakmaod farToa. magaliTad, vest nilis (West Nile) vi-
buli ikozaedruli Tavebi aqvT. TavTan mimagrebulia russ SeuZlia koRoebis, frinvelebisa da adamianebis
cilovani kudis nawili boWkoebiT, rasac fagebi baqte- dasnebovneba. cxenis encefalitis virusi ki ainfici-
riasTan misamagreblad iyeneben (suraTi 18.4 d). rebs koRoebs, frinvelebs, cxenebsa da adamianebs. sxva
virusebis maspinZeli areali imdenad viwroa, rom maT
mxolod calkeuli saxeobebis inficireba SeuZliaT.
magaliTad, wiTelas virusi da poliovirusi mxo­lod

403
adamianebs ainficireben. garda amisa, mravalujredi- romelTac yalibad rnm-is gamoyeneba SeuZliaT. (arain-
ani eukariotebis virusuli infeqciebi, Cveulebriv, ficirebuli ujredebi, ZiriTadad, ar asinTezeben am
gansazRvruli qsovilebiTaa limitirebuli. adamianis bolo procesis ganmaxorcielebel fermentebs.)
gacivebis virusebi ainficireben mxolod zeda respira- virusuli nukleinis mJavis mole­k ulebisa da kapso­
toruli traqtis amomfen ujredebs, xolo Sidsi-s vi- me­rebis warmoqmnis Semdeg, maTi awyoba axal virusebad
rusi ukavSirdeba sisxlis garkveuli tipis TeTr ujre- xSi­r ad TviTawyobis spontanur process warmoadgens.
debze ganlagebul specifikur receptorebs. faq­­tiurad, SesaZloa, Tmv-is rnm-isa da kapsomerebis
virusuli infeqcia iwyeba, rodesac virusis genomi dacalkeveba laboratoriaSi da Semdeg, maTi xelaxla
Se­a Rwevs maspinZel ujredSi (suraTi 18.5). nukleinis awyoba mTlian virusebad moxdeba Sesabamis pirobebSi
mJavis ujredSi Sesvlis meqanizmebi sxvadasxvagvaria vi- komponentebis ubralo SereviT. virusuli reproduqci-
rusis ti­p isa da maspinZeli ujredis tipis mixedviT. mag- uli ciklis umartivesi tipi mTavrdeba inficirebu-
aliTad, T-rigis fagebi baqteriaSi dnm-is Sesayvanad iy- li maspinZeli ujredidan aseulobiT an aTaseulobiT
eneben Tavis daxvewil kudis aparats (ix. suraTi 18.4d). virusebis gamosvliT; am procesis Sedegad TviTon
ujredSi SeRwevis Semdeg, virusuli genomi ipyrobs maspinZeli ujredi xSirad ziandeba, an iRupeba. amgvari
sakuTar maspinZels, gadaaprogramebs ra ujreds viru- ujreduli dazianeba an sikvdili, iseve rogorc orga-
suli nukleinis mJavis aslebisa da virusuli cilebis nizmis sapasuxo reaqciebi am dazianebebze, iwvevs vi-
sawarmoeblad. maspinZeli ujredidan iRebs nukleo- rusul infeqciebTan asocirebul zogierT simptoms.
tidebs, virusuli nukleinis mJavebis Sesaqmnelad, aseve ujredidan gamosul virusul STamomavlobas damatebi-
fermentebs, ribosomebs, trnm-ebs, aminomJavebs, atf- Ti ujredebis inficirebis potenciali aqvs da amgvarad
sa da sxva komponentebs, rom­l ebic saWiroa virusuli xdeba virusuli infeqciis gavrceleba.
genebis karnaxiT virusuli cilebis dasasinTezeblad. Cvens mier zogadad ganxiluli virusis umartivesi
dnm virusebis umetesoba iyenebs maspinZeli ujredis reproduqciuli ciklis mravali variacia arsebobs. Cven
dnm polimerazebs, virusuli dnm-is yalibebis mixed- axla cota ufro detalurad ganvixilavT zogierT am
viT axali genomebis Sesaqmnelad. amis sapirispirod, variacias baqteriul virusebsa (fagebsa) da cxovelur
Tavisi genomis replicirebisaTvis, rnm virusebi iyene- virusebSi; ufro mogvianebiT, amave TavSi, mcenareTa vi-
ben specialur, virusis mier kodirebul polimerazebs, rusebsac SevexebiT.

1 dakavSireba. T4 fagi iyenebs Tavisi kudis boWkoebs E.coli-is gare zedapirze arsebul specifikur receptorebTan dasakavSireblad.

2 fagis dnm-is Sesvla da maspinZeli dnm-is ganadgureba. kudis garsi ikumSeba da fagis dnm Seaqvs ujredSi, carieli kapsida ki gareT
rCeba. xdeba ujredis dnm-is hidrolizi.
3 virusuli genomebisa da cilebis sinTezi. fagis dnm ganapirobebs fagis cilebisa da fagis genomis aslebis warmoqmnas aspinZeli fer-
mentebis saSualebiTa da ujredis komponentebis gamoyenebiT.
4 awyoba. cilebis sami calkeuli jgufi spontanurad aewyoba fagis Tavebis, kudebisa da kudis boWkoebis warmosaqmnelad. fagis genomi
kapsidis SigniT Tavsdeba fagis Tavis Camoyalibebisas.
5 gamoyofa. fagi gansazRvravs baqteriuli ujredis kedlis damazianebeli fermentis warmoqmnas, ris Sedegadac siTxe Sedis ujredSi.

ujredi ibereba da sabolood skdeba, gamoyofs ra fagis 100-200 nawilaks.

XX suraTi 18.6 T4 fagis, virulentu­r i fagis,


lizisuri cikli.  fag T4-s, daaxloebiT, 100 geni
aqvs, romlebic transkribirdebian da trans- 5

lirdebian maspinZeli ujredis me­qanizmebis fagis awyoba 2


saSualebiT. maspinZel uj­redSi virusuli dnm-is
Sesvlis Semdeg, erT-erTi pirvel rigSi trans­
lirebuli geni kodirebs ferments, romelic
maspinZeli ujredis dnm-is degradacias iwvevs
(safexuri 2); fagis dnm daculia daSlisagan,
radganac Seicavs citozinis modificirebul
formas, romelic ar amoicnoba fermentis mier.
mTeli lizisuri cikli, ujredis zedapirTan fagis
pirveli kontaqtidan ujredis lizisamde, 370 C-ze 4
mxolod 20-30 wuTi grZeldeba. Tavi kudebi kudis 3
boWkoebi

404
fagebis reproduqciuli ciklebi enturi fagis, lizisuri ciklis ZiriTad safexurebs.
suraTsa da mis ganmartebaSi mocemulia am procesis aR-
fagebi yvelaze kargad Seswavlil virusebs warmoad- wera, romelic Tqven unda SeiswavloT, sanam msjelobas
genen, Tumca zogierTi maTgani aseve yvelaze rTul ganvagrZobdeT.
virusebsac miekuTvneba. fagebis kvlevam migviyvana lizisuri ciklis Sesaxeb wakiTxvis Semdeg, Tqven
aRmoCenamde, rom zogierT orjaWvian dnm viruss re- Se­saZloa, dagainteresoT, ratom ar gaunadgurebiaT
producireba ori alternatiuli meqanizmiT SeuZlia: aqamde fagebs mTeli baqteriebi. marTlac, zogierT
lizisuri cikliTa da lizogenuri cikliT. qveynebSi baqteriul infeqciebTan gasamklaveblad, me-
dicina fagiT mkurnalobas iyenebs. magram baqteriebic
lizisuri cikli ar arian daucvelni. jer erTi, bunebrivi gadarCeva xels
fagis reproduqciul cikls, romelic maspinZeli uwyobs baqteriul mutantebs receptoruli saitebiT,
uj­r edis sikvdiliT mTavrdeba, lizisuri cikli ewo- romlebsac gansazRvruli tipis fagebi veRar amoicno-
deba. termini asaxavs infeqciis bolo stadias, romlis ben. meore, rodesac fagis dnm warmatebiT aRwevs baq-
ganmavlobaSic baqteria ganicdis liziss (iSleba) da teriaSi, is, xSirad, amoicnoba, rogorc ucxo sxeuli
gamoyofs ujredis SigniT warmoqmnil fagebs. am fagTa- da iWreba ujreduli fermentebiT, saxelwodebiT re-
gan TiToeuls SeuZlia janmrTeli ujredis inficireba striqciuli endonukleazebi, an ubralod restriqci-
da ramodenime Tanamimdevarma lizisurma ciklma, Sesa- uli fermentebi. baqteriuli ujredebis sakuTari
Zloa, sul ramodenime saaTSi gaanadguros baqteriebis dnm qimiurad imgvaradaa modificirebuli, rom xeli
mTeli populacia. fagi, romelic mravldeba mxolod SeeSalos restriqciuli fermentebis maTze moqmede-
lizisuri ciklis saSualebiT, virulentur fags war- bas. magram, iseve rogorc bunebrivi gadarCeva exmareba
moadgens. suraTi 18.6 asaxavs T4-is, tipiuri virul- baqteriebs efeqturi restriqciuli fermentebiT, aseve

Svileuli ujredi profagiT


fagis dnm fagi ukavSirdeba maspinZel ujreds
da Sehyavs masSi Tavisi dnm
ujredis
mravaljeradi
dayofa warmoqm-
nis baqteriebis
fagi
fagis dnm did populacias
wriuli xdeba profagiT infici-
baqteriuli qromosoma rebuls
xandaxan, profagi
tovebs baq­teriul
qromosomas da ainici-
rebs lizisur cikls

lizisuri lizogenuri
cikli cikli
garkveuli faqtorebi baqteria normalurad repro-
ujredi ganicdis liziss ducirdeba, warmoqmnis
ganapirobebs ra
da gamoyofs fagebs profagis aslebs da
lizisuri cikli lizogenuri cikli gadascems maT
Tu profagi
gamoiwveva ganviTardeba Svileul ujredebs

axali fagis dnm da cilebi sinTezdeba fagis dnm CaerTveba baqteriul


da aiwyobian axal fagebad qromosomaSi da gardaiqmneba profagad

SS suraTi 18.7 fagi λ-s, zomieri fagis, lizisuri da lizogenuri ciklebi.  baqteriul ujredSi Se­s vlisa da wriuli
formis miRebis Semdeg, λ dnm-s SeuZlia maSinve warmoqmnas didi raodenobiT STamomavali fagebi (lizisuri cikli) an
integrirdes baqteriul qromosomaSi (lizogenuri cikli). umetes SemTxvevebSi, fagi λ lizisur cikls mihyveba, romelic
msgavsia suraT 18.6-ze aRwerili ciklisa. Tumca, Tu lizogenuri cikli daiwyeba, profagi maspinZeli ujredis qromoso-
maSi mravali Taobis ganmavlobaSi SeiZleba iyos ganTavsebuli. fagi λ-s aqvs erTi mTavari kudis boWko, romelic SedarebiT
moklea.

405
bunebrivi gadarCeva uwyobs xels am fermentebisadmi transkripciis Semaferxebeli cilis genTan erTad,
mdgradi (rezistentuli) fagebis mutantebs. amrigad, lizogenuri ciklis procesSi profagis ramodenime sxva
paraziti _ maspinZlis urTierToba mudmiv evoluciur genic SeiZleba eqspresirdebodes. am genebis eqspre-
moZraobaSi imyofeba. siam, SesaZloa, Secvalos maspinZlis fenotipi. aRniS-
arsebobs kidev mesame mniSvnelovani mizezi, rac baq­ nul fenomens yuradsaRebi samedicino mniSvneloba
teriebs fagebis moqmedebis Sedegad gadaSenebisagan aqvs. magaliTad, adamianis daavadebebis _ difteriis,
icavs. mravali fagi maspinZeli ujredebis daSlis nacv- botulizmisa da qunTruSas gamomwvevi baqteriebi ada-
lad, Tanaarsebobs maTTan e.w. lizogenur ciklSi. mianisaTvis usafrTxo iqneboda, rom ara garkveuli
profaguri genebi, romlebic maspinZel baqteriebs to-
lizogenuri cikli qsinebs asinTezebineben.

lizisuri ciklisgan gansxvavebiT, romlis drosac


maspinZeli ujredi iRupeba, lizogenur ciklSi fa- cxovelTa virusebis
gis genomi replicirdeba maspinZlis sikvdilis gareSe. reproduqciuli ciklebi
fagebs, romelTac baqteriaSi reproducirebis orive
modelis gamoyeneba SeuZliaT, zomieri fagebi ewo- yvelas gadautania virusuli infeqciebi, iqneba es
debaT. zomieri fagi, saxelwodebiT lambda, Cawerili sicivis gamonayari, gripi Tu zogadi gaciveba. yvela
berZnuli aso λ -Ti, farTod gamoiyeneba biologiur kv- sxva virusis msgavsad, adamianebsa da sxva cxovelebSi
levebSi. fagi λ hgavs T4-s, magram mis kuds mxolod erTi daavadebebis gamomwvev virusebsac reproducireba mx-
mokle kudis boWko aqvs. olod maspinZel ujredebSi SeuZliaT. cxovelTa vi-
E. coli-is ujredis inficireba fagi λ -Ti iwyeba, rusebSi virusuli infeqciisa da reproduqciis zogadi
rodesac fagi ukavSirdeba ujredis zedapirs da axdens sqemis mravali variacia gvxvdeba. erTi mTavari ganmasx-
Tavisi dnm-is Seyvanas ujredSi (suraTi 18.7). maspinZel vavebeli niSani aris virusuli genomis buneba: is dnm-
ujredSi, λ -s dnm-is molekula wriuli xdeba. ra mox- isagan aris Sedgenili Tu rnm-isagan? orjaWviania Tu
deba Semdgom, damokidebulia reproduqciis modelze: erTjaWviani? genomis buneba aris cxril 18.1-ze war-
lizisuri cikli iqneba Tu lizogenuri. lizisuri cik- modgenili virusebis zogadi klasifikaciis safuZveli.
lis dros, virusuli genebi myisve gadaaqceven maspinZel erTjaWviani rnm virusebi dayofilia kidev sam klasad
ujreds λ -s mwarmoebel fabrikad, ujredi swrafad gan- (IV-VI) imis mixedviT, Tu rogor moqmedebs rnm genomi
icdis liziss da gamoaTavisuflebs Tavis virusul maspinZel ujredSi.
produqcias. lizogenuri ciklis dros ki, λ dnm-is virusis sxva mniSvnelovan maxasiaTebels warmoad-
molekula genetikuri rekombinaciis (krosingoveris) gens mas­­pin­Z eli ujredis membranidan miRebuli mem-
saSualebiT CaerTveba maspinZeli ujredis qromoso- branuli garsis arseboba an ararseboba. virusuli in-
maSi spacifikur saitSi. baqteriul qromosomaSi am feqciisa da reproduqciis yvela meqanizmis ganxilvis
gziT CarTuli virusuli dnm cnobilia profagis sax- nacvlad, Cven yuradRebas gavamaxvilebT virusuli
eliT. profagis erTi geni kodirebs cilas, romelic garsebis rolebsa da rnm-is, rogorc genetikuri masa-
aferxebs profagis sxva genebis umetesobis transkrip- lis, funq­cionirebaze cxovelTa mraval vi­rusSi. maSin
cias. amrigad, fagis genomi baqteriis SigniT metwilad roca Zalian cota baqteriofags aqvs memranuli garsi an
`gaCumebulia~. yovelTvis, rodesac E. coli gasayofad rnm genomi, TiTqmis yvela rnm-ian cxovelur viruss aqvs
emzadeba, sakuTar dnm-Tan erTad fagis dnm-is rep- gareTa garsi, aseve zogierT virussac dnm genomiT (ix.
likaciasac axorcielebs da aslebs Svileul ujredebs cxrili 18.1).
gadascems. erT inficirebul ujreds SeuZlia, swrafad
warmoqmnas profagis formiT arsebuli virusis matare- virusuli gareTa garsebi
beli baqteriebis didi populacia. es meqanizmi saSuale- cxovelTa virusi aRWurvilia gareTa membraniT, anu
bas aZlevs virusebs, gavrceldnen da gamravldnen im virusuli garsiT, da iyenebs mas maspinZel ujredSi Ses-
maspinZeli ujredebis dazianebis gareSe, romelzedac asvlelad. am garsis gare zedapiridan gamoSverilia vi-
TviTon arian damokidebuli. rusuli glikoproteinebi, romlebic maspinZeli ujre-
termini lizogenuri miuTiTebs, rom profagebs aqvT debis zedapirze ganlagebul specifikur receptorul
unari, warmoqmnan maspinZeli ujredebis lizisis gamom- molekulebs ukavSirdeba. suraTi 18.8 zogadad asaxavs
wvevi aqtiuri fagebi. es xdeba, rodesac λ genomi gamodis rnm genomis mqone gare garsiani virusis reproduqci-
baqteriuli qromosomidan da lizisuri ciklis inici- uli ciklis movlenebs. Tqven SegiZliaT SeamCnioT, rom
rebas axdens. lizogenuri ciklis `gadarTvas~ lizisur axali garsebisaTvis saWiro virusuli glikoproteinebi
ciklze, Cveulebriv, iwvevs garemo signali, rogoricaa sinTezdeba maspinZeli ujredis endoplazmur badeSi
radiacia an garkveuli qimiuri naerTis arseboba. (eb) ujreduli fermentebis mier. es glikoproteinebi

406
CaerTveba eb-is membranaSi da transportird-
cxrili 1.15 cxovelTa virusebis klasebi ebian ujredis zedapirTan. egzocitozis msgavsi
procesis saSualebiT, axali virusebis kapsidebi
ujredidan gamosvlis (gamokvirtvis) dros, Tavad
klasi/ojaxi gareTa garsi magaliTebi/daavadebebi gaexvevian mambranebSi. sxvagvarad Tu vityviT, vi-
rusuli gareTa garsebi warmoiqmneba maspinZeli
I. orjaWviani dnm (ojdnm) ujredis plazmuri membranidan, Tumca am membra-
adenovirusi ara respiratoruli daavadebani; cxovel- nis zogierTi molekula gansazRvrulia virusuli
(ix. suraTi 18.4b) Ta simsivneebi genebiT. garsian virusebs axla ukve SeuZliaT sxva
ujredebis inficireba. am reproduqciuli ciklis
papovavirusi ara papilomavirusi (papilomebi, saSvilos-
nos yelis kibo); poliomavirusi (cxo- dros maspinZeli ujredi aucilebelad ar kvdeba,
velTa simsivneebi) gansxvavebiT fagebis lizisuri ciklisagan.
zogierT viruss aqvs gareTa garsi, romelic
herpesvirusi aris Herpes simplex I da Herpes simplex II
(sicivis gamonayari, genitaluri wylu- ar aris warmoqmnili plazmuri membranidan. mag-
lebi);Varicella zoster (sartylise buri aliTad, herpesvirusebis garsebi warmoqmnilia
sirsveli, Cutyvavila); epStain baris
maspinZeli ujredis birTvuli membranidan. aseT
virusi (mononukleozi, barkitis
limfoma) virusebs aqvT orjaWviani dnm-is genomi da re-
poqsvirusi (Poxvirus) aris yvavilis virusi; Zroxis yvavilis producirdebian maspinZeli ujredis birTvSi,
virusi
Tavisi dnm-is replikaciisa da transkripciisaT-
vis ki virusuli da ujreduli fermentebis kom-
II. erTjaWviani dnm (ejdnm) binacias iyeneben. zog SemTxvevaSi, herpesviru-
parvovirusi ara B19 parvovirusi (msubuqi gamonayari) sis dnm-is aslebi miniqromosomebis saxiT rCeba
zogierTi nervuli ujredebis birTvebSi. aq isi-
ni latenturebia, sanam raime saxis fizikuri an
III. orjaWviani rnm (ojrnm)
emociuri stresi ar gamoiwvevs aqtiuri virusis
reovirusi ara rotavirusi (diarea);kolorados tkipas warmoqmnis axal cikls. am axali virusebiT sxva
ciebis virusi
ujredebis inficireba iwvevs herpesisaTvis dam-
axasiaTebeli wylulebis warmoqmnas, rogoricaa
IV. erTjaWviani rnm (ejrnm) gacivebis gamonayari an genitaluri wylulebi.
Tu adamianma erTxel herpesvirusis infeqcia ga-
pikornavirusi ara rinovirusi (zogadi gaciveba); daitana, daavadebis aseTi ucabedi gamovlinebebi
poliovirusi; A hepatitis virusi,
da sxva entero (nawlavovani) virusebi mTeli cxovrebis ganmavlobaSi SeiZleba daemar-
koronavirusi aris Zlieri mwvave respiratoruli sind- Tos.
(ix. suraTi 18.4b) romi (SARS -ingl. abr.)

flavivirusi aris yviTeli ciebis virusi; vest nilis rnm, rogorc virusuli
(Vest (Flavivirus) Nile) virusi; genetikuri masala
C hepatitis virusi
togavirusi aris wiTuras virusi; cxenis encefalitis Tumca zogierTi fagi da mcenareTa vi-
(Togavirus) virusebi
rusebis umetesobac rnm virusebs warmoadgenen,
rnm genomebis yvelaze farTo nairsaxeoba gvaqvs
V. ejrnm; yalibi mrnm-is sinTezisaTvis cxovelebis damasnebovnebel virusebSi. cxov-
filovirusi aris ebolas virusi (hemoragiuli elTa virusebSi nanaxi sami tipis erTjaWviani
cieb-cxeleba) rnm genomebidan, IV klasis virusebis genomebs
pirdapir SeuZliaT, Seasrulon mrnm-is roli da
orTomiqsovirusi aris gripis virusi
(ix. suraTi 18.4g) amdenad, inficirebidan myisve SeiZleba, moxdes
maTi translireba virusul cilebSi. suraTi 18.8
paramiqsovirusi aris wiTelas virusi; ybayuras virusi gviCvenebs V klasis viruss, romelSic rnm genomi
rabdovirusi aris cofis virusi asrulebs yalibis rols mrnm-is sinTezisaTvis.
rnm genomi transkribirdeba komplementarul
VI. ejrnm; yalibi dnm-is sinTezisaTvis rnm jaWvSi, romelic Semdeg funqcionirebs, ro-
retrovirusi aris aiv, adamianis imunodeficitis virusi gorc mrnm-ica da yalibic rnm genomis damatebiTi
(ix. suraTi 18.9) (Sidsi); rnm simsivnis virusebi aslebis sinTezisaTvis. sxva virusebis msgavsad,
(leikemia) romlebic mrnm-is warmosaqmnelad saWiroeben rnm

407
kapsidi 1

rnm

gareTa garsi
(glikoproteinebiT) 2

maspinZeli ujredi

virusuli genomi (rnm) 3


yalibi

mrnm

kapsidis
cilebi
eb
5 glikopro- genomis asli (rnm)
teinebi 4

XX suraTi 18.8 gareTa garsiani rnm virusis


reproduqciuli cikli.  aq naCvenebia virusi
erTjaWviani rnm genomiT, romelic yali-
bis rols asrulebs, mrnm-is sinTezisaTvis. 6
zo­­gierTi garsiani virusi Se­dis maspinZel
ujredSi Tavisi garsis ujredis plaz­mur
membranasTan Serwymis saSualebiT; sxvebi
Sedian endocitozis gziT. yvela garsiani rnm
8
virusisaTvis, Svileuli virusebisaTvis axali
garsebis warmoqmna suraTze aRwerili meqa- 7
nizmiT mimdinareobs.

1 virusuli garsis glikoproteinebi ukavSirdeba specifikur receptorul molekulebs maspinZel ujredze (ar aris
naCvenebi), rac ganapirobebs virusis Sesvlas ujredSi.
2 kapsida da virusuli genomi aRweven ujredSi. ujreduli fermentebi “moineleben” kapsidas, ris Sedegadac virusuli
genomi gamoTavisufldeba.
3 virusuli genomi (wiTeli) funqcionirebs, rogorc yalibi komplementaruli rnm jaWvebis (vardisferi) dasasinTeze-
blad virusuli fermentis mier.
4 virusuli rnm genomis axali aslebi miiReba komplementaruli rnm jaWvebis yalibebad gamoyenebiT.
5 komplementaruli rnm jaWvebi aseve moqmedeben, rogorc mrnm, romelic translirdeba rogorc kapsidis cilebSi
(citozolSi), ise virusuli garsisaTvis saWiro glikoproteinebSi (eb-Si).
6 vezikulebs gadaaqvT garsis glikoproteinebi plazmur membranasTan.
7 TiToeuli virusuli genomis molekulis garSemo yalibdeba kapsida.
8 TiToeuli axali virusi gamoiyofa (gamoikvirteba) ujredidan, misi garsi mofenilia glikoproteinebiT, romlebic
CarTulia eb-dan miRebul membranaSi.

_ rnm sinTezs, es virusic iyenebs virusul ferments, transkriptaza, romelic rnm yalibis transkripcias
romelic kapsidaSi genomTan erTadaa moTav­sebuli. axdens dnm-Si da amrigad, ganapirobebs informaciis
cxovelTa rnm virusebidan yve­l a­ze rTuli re- dinebas rnm _ dnm mimarTulebiT, anu Cveulebrivi
produqciuli cikli aqvT retrovirusebs (klasi VI). mimarTulebis sapirispirod. am uCveulo fenomenma war-
es virusebi aRWurvili arian fermentiT, saxelad uku- moqmna saxeli retrovirusebi (retro niSnavs `ukan~).

408
1 virusi erwymis ujredis plazmur
membranas. kapsidis cilebi mocil-
debian da gamoiyofa virusuli
1 cilebi da rnm.
2 2 ukutranskriptaza akatalizebs
virusuli rnm-is komplementaruli
maspinZeli
ujredi dnm-is jaWvis sinTezs.
3 3 ukutranskriptaza akatalizebs dnm-
ukutranskriptaza
is pirveli jaWvis komplementaruli
virusuli rnm
dnm-is meore jaWvis sinTezs.
4
rnm-dnm hibridi 4 orjaWviani dnm provirusis saxiT
CaerTveba ujredis dnm-Si.
aiv iWreba ujredSi 5 provirusis genebi transkribird-
dnm
ebian rnm molekulebSi, rom­lebic
birTvi asruleben genomebis rols virusis
Semdegi TaobisaTvis da aseve mrnm-is
provirusi 5 rols virusul cilebSi translaci-
qromosomuli
dnm isaTvis.
6 virusuli cilebis SemadgenlobaSi
rnm genomi virusis aris kapsidis cilebi da ukutran-
Semdegi TaobisaTvis skriptaza (sinTezdeba citozolSi)
mrnm
da garsis glikoproteinebi (sin-
Tezdeba eb-Si).
7 vezikulebs gadaaqvT glikopro-
teinebi eb-dan ujredis plaz­mur
6 membranaSi.
8 virusuli genomebisa da ukutran-
7 skriptazas molekulebis garSemo
warmoiqmneba kapsidebi.
8
9 axali virusebi gamoikvirteba
9 maspinZeli ujredidan.
axali aiv tovebs
ujreds

SS suraTi 18.10 aiv-is, retrovirusis, reproduqciuli cikli.  fotoebi marcxniv (xelovnurad SeRebili tem) aCveneben aiv-s
adamianis sisxlis TeTr ujredSi SeWrisa da gamosvlis procesSi. yuradReba miaqcieT, rom me-4 safexurze virusuli rnm genomi-
dan sinTezirebuli dnm integrirdeba maspinZeli ujredis qromosomul dnm-Si, rac retrovirusebisaTvis damaxasiaTebeli unikal-
uri fenomenia.

gansakuTrebuli samedicino mniSvnelobisaa aiv (adami- axdens provirusuli dnm-is transkripcias rnm moleku-
anis imunodeficitis virusi) retrovirusi, romelic lebSi, romelTac SeuZliaT funqcionireba, rogorc
iwvevs Sids-s (SeZenili imunodeficitis sindromi). mrnm-ad virusuli cilebis sinTezisaTvis, aseve ujredi-
aiv da sxva retrovirusebi garsian virusebs warmoad- dan gamoyofili axali virusuli nawilakebis genomebad.
genen, romelnic Seicaven erTjaWviani rnm-is or iden- suraTi 18.10 asaxavs aiv-is reproduqciul cikls, ro-
tur molekulas da aseve or molekula ukutranskripta- melic tipiuria retrovirusebisaTvis. 43-e TavSi Cven
zas (suraTi 18.9). aRvwerT, rogor iwvevs aiv imunuri sistemis moSlas, rac
aiv-is maspinZel ujredSi Sesvlis Semdeg, misi uku- Sids-iT daavadebisaTvisaa damaxasiaTebeli.
transkriptazas molekulebi gamoiyofian citoplazmaSi
da akatalizeben virusuli dnm-is sinTezs. axladSeqm- virusebis evolucia
nili virusuli dnm Semdgom Sedis ujredis birTvSi da
integrirdeba qromosomis dnm-Si. integrirebuli viru- virusebi realurad ar Seesabamebian cocxali or-
suli dnm, saxelwodebiT provirusi, arasodes tovebs ganizmebis Cveneul gansazRvrebas. calkeuli, izoli-
maspinZlis genoms da amdenad, ujredis mudmiv reziden- rebuli virusi biologiurad inertulia, ara aqvs Ta-
tad rCeba. (profagisagan gansxvavebiT, provirusi ara- visi genebis replikaciisa da atf-is sakuTari wyaros
sodes gamodis ujredidan). maspinZlis rnm polimeraza regeneraciis unari. magram mainc, mas aqvs genetikuri

409
glikoproteini virusuli gareTa garsi W W suraTi 18.9  Sidsi-s gamomwvevi retrovirusis,
aiv-is, struqtura.  garsis glikoproteinebi saSuale-
bas aZleven viruss, daukavSirdes sisxlis zogierT TeTr
kapsida
ujredebze ganlagebul specifikur receptorebs.

SesaZloa, uadresi virusebi warmoadgendnen nukle-


rnm
inis mJavebis Seumosav, SiSvel fragmentebs, romelTac
ukutranskriptaza (ori identuri
jaWvi) SeeZloT erTi ujredidan meoreSi gadasvla ujredis
dazianebuli zedapiris gavliT. kapsidis cilebis mako-
direbeli genebis evoluciam, albaT, gaadvila dauziane-
programa, romelic Cawerilia sicocxlis universalur beli ujredebis inficireba. virusuli genomebis warmo-
enaze. rad unda miviCnioT virusebi: bunebis yvelaze qmnis wyaros kandidatebs Soris moiazreba plazmidebi
rTul molekulebad, Tu sicocxlis umartives formad? da transpozonebi, genetikuri elementebi, romelTac
orive SemTxvevaSi, Cven unda gadavxedoT Cveul defin- ufro detalurad ganvixilavT mogvianebiT, amave Tav-
iciebs. Tumca virusebi warmoadgenen iZulebiT ujred- Si. plazmidebi aris patara, wriuli dnm-is molekule-
Sida parazitebs, romelTac damoukideblad gamravleba bi, romlebic nanaxia baqteriebsa da aseve, safuarebSi,
ar SeuZliaT, maT mier genetikuri kodis gamoyeneba ar- romlebic erTujredian eukariotebs warmoadgenen.
Tulebs cocxal samyarosTan maTi evoluciuri kavSiris plazmidebi ujredis genomisagan calke arseboben, Seu-
uaryofas. ZliaT genomisagan damoukideblad replicireba da xan-
rogor warmoiqmna virusebi? radganac maTi gamrav- daxan, xdeba maTi gacvla ujredebs Soris. transpozon-
leba damokidebulia ujredebze, virusebi, albaT, ar ebi dnm-is segmentebia, romelTac SeuZliaT ujredis
unda iyvnen sicocxlis winaujreduli formebis STa- genomis SigniT erTi mdebareobidan sxvaze gadasvla.
momavalni. isini unda ganviTarebuliyvnen pirveli amgvarad, plazmidebs, transpozonebsa da virusebs mniS-
ujredebis gaCenis Semdeg, SesaZloa, mravaljeradac. vnelovani saerTo Tviseba gaaCniaT: isini warmoadgenen
molekulur biologTa umetesoba im hipoTezis momxrea, mobilur genetikur elementebs.
rom virusebi warmoiSvnen ujreduli nukleinis mJavebis virusebsa da maTi maspinZeli ujredebis genomebs
fragmentebidan, romelTac SeeZloT gadasvla erTi Soris arsebuli axlac mimdinare evoluciuri urT-
ujredidan meoreSi. am ideas eTanxmeba dakvirveba, rom ierTqmedeba warmoadgens asociacias, romelic vi-
virusul genoms, Cveulebriv, ufro meti aqvs saerTo rusebs metad sasargeblo modelur sistemebad aqcevs
sakuTari maspinZlis genomTan, vidre sxva maspinZlebis molekulur biologiaSi. virusebis Sesaxeb SeZenil
damainficirebeli virusebis genomebTan. marTlac, zo- codnas mravali praqtikuli gamoyenebac aqvs, rameTu
gierTi virusuli genebi umTavresad maspinZeli genebis virusebi, daavadebis gamowvevis unaris saSualebiT,
identuria. meore mxriv, mravali virusuli genomis uax- uzarmazar gavlenas axdenen yvela cocxal organizmze.
lesma gaSifvram aCvena, rom garkveuli virusebis ge-

18.1
netikuri Tanamimdevrobebi sakmaod msgavsia maTTan,
TiTqosda, Soreulad dakavSirebuli virusebis Tanamim-
koncefcia testi
devrobebisa (rogorebicaa, magaliTad cxovelis virusi
da mcenaris virusi, romelTac msgavsi Tanamimdevro-
bebi aqvT). es genetikuri msgavseba, SesaZloa, asaxavdes 1. SeadareT lizisuri (virulenturi) fagisa
virusuli genebis im jgufebis SenarCunebas, romlebic da lizogenuri (zomieri) fagis moqmedeba
evoluciurad warmatebuli iyvnen virusebisa da maTi maspinZel ujredze.
maspinZeli eukariotuli ujredebis adreuli evoluci- 2. rogor reproducirdebian zogierTi virusebi
is stadiaze. virusebis warmoqmna ki kvlavac seriozuli dnm-is arqonisa da misi sinTezirebis gareSec?
debatebis sagans warmoadgens. 3. ratom uwodeben aiv-s retroviruss?

410
koncefcia 18.2 sapirispirod, poliovirusiT gamowveuli zrdasruli
nervuli ujredebis dazianeba ukve mudmivia, radganac
es ujredebi ar iyofa da maTi Canacvleba, Cveulebriv,
virusebi, viroidebi da ver xerxdeba. virusul infeqciebTan asocirebuli mra-
vali droebiTi simptomi, rogoricaa cieba da tkivilebi,
prionebi saxifaTo paTogenebs faqtiurad gamowveulia Tavad sxeulis mier infeqcias-
Tan SebrZolebis mcdelobis Sedegad.
warmoadgenen cxovelebsa imunuri sistema sxeulis bunebrivi TavdacviTi
da mcenareebSi sistemis (ix. Tavi 43) rTuli da kritikuli nawil-
ia. imunuri sistema aseve warmoadgens virusuli in-
virusuli infeqciebiT gamowveuli daavadebani feqciebis Tavidan asacilebeli mTavari samedicino
azianebs adamianebs, sasoflo-sameurneo kulturebsa iaraRis _ vaqcinebis _ safuZvels. vaqcinebi aris
da cxovelebs mTel msoflioSi. sxva ufro mcire da na- paTogenuri mikrobebis usafrTxo variantebi an maTi
klebad rTuli warmonaqmnebi, romlebic cnobilia vi- warmoebulebi, romlebic astimulireben imunur siste-
roidebisa da prionebis saxeliT, aseve iwveven daavade- mas, faqtiuri paTogenis winaaRmdeg Tavdacvis gamosa-
bebs mcenareebsa da cxovelebSi. muSaveblad. vaqcinaciis Sedgad aRmoifxvra yvavili,
erT dros msoflios mraval nawilSi gavrcelebuli
virusuli daavadebebi cxovelebSi damangreveli epidemia. yvavilis, poliomielitisa da wi-
Telas gamomwvevi virusebi mxolod adamianebs ainfici-
kavSiri virusul infeqciasa da mis mier warmoqm- rebn. swored es Zalian viwro maspinZeli areali iyo
nil simptomebs Soris xSirad ar aris naTeli. viruseb- mniSvnelovani msoflio jandacvis organizaciis mier
ma, SesaZloa, daazianon an moklan ujredebi, iwveven ra yvavilis aRmofxvris warmatebuli mcdelobis saqme-
lizosomebidan hidrolizuri fermentebis gamoTavisu- Si. amJamad, msgavsi, msoflio masStabis sayovelTao
flebas. zogierTi virusis moqmedebis Sedegad, infici- vaqcinacia mimdinareobs darCenili ori virusis aseve
rebuli ujredebi iwyeben toqsinebis gamomuSavebas, rac aRmosafxvrelad. efeqturi vaqcinebi arsebobs aseve
daavadebis simptomebs ganapirobebs. zogierTi virusi wiTuras, ybayuras , B hepatitisa da rigi sxva virusuli
ki TviTon Seicavs molekulur komponentebs, romlebic daavadebis winaaRmdeg.
toqsikuria, magaliTad gareTa garsis cilebi. ra zomis marTalia, vaqcinebs SeuZliaT, agvaridon garkveu-
dazianebas gamoiwvevs virusi, nawilobriv damokide- li virusuli daavadebani, magram samedicino teqnolo-
bulia inficirebuli qsovilis regenerirebis unarze gias, dResdReisobiT, mcire daxmarebis aRmoCena Za-
ujredis dayofis saSualebiT. adamianebi, Cveulebriv, luZs umetesi virusuli daavadebebisagan gankurnebis
mTlianad ikurnebian gacivebisagan, radganac respi- saqmeSi, ukve maTi dawyebis Semdeg. antibiotikebi,
ratoruli traqtis epiTeliums, romelic inficird- romlebic baqteriuli infeqciebisagan gankurnebaSi
eba virusebiT, efeqturad SeuZlia Tavis aRdgena. amis

(a) baletis patara moswavleebi hong-


kongSi niRbebs atareben, raTa
da­ic­van Tavi SARS-is ga­mom­wvevi
virusisagan.

(b) SARS-is gamomwvevi agenti aris ko-


ronavirusi, suraTze (feradi tem)
gamosaxulis msgavsi. es saxeli
ewoda gere garsidan gamoSverili
glikoproteinuli Sverilebisagan
warmoqmnili `koronis~-gvirgvinis
gamo.

XX suraTi 18.11   SARS (Zlieri mwva­v e


respiratoruli sindromi), axlax- (a) (b)
ans gaCenili virusuli daavadeba

411
gvexmarebian, virusebis winaaRmdeg uZluria. antibio- wvevad (suraTi 18.11b).
tikebi baqteriebs klaven am paTogenebisaTvis specifi- saidan da rogor iWrebian aseTi virusebi adamianTa
kuri fermentebiT katalizebuli procesebis inhibi- scenaze, iwveven ra manamade iSviaT an ucnob daavade-
rebis gziT; magram virusebs sakuTari fermentebi an bebs? sami procesi uwyobs xels virusuli daavadebebis
cota aqvT, an saerTod ar gaaCniaT. miuxedavad amisa, uecar gaCenas. pirveli, arsebuli virusebis mutaciebi,
ramodenime wamali efeqturad ebrZvis zogierT viruss. am axali daavadebebis mTavar wyaros warmoadgens. rnm
antivirusuli wamlebis umetesoba hgavs nukleozidebs virusebs aqvT midrekileba, uCveulod maRali sixSiriT
da amis Sedegad, moqmedebs virusuli nukleinis mJavis ganicadon mutaciebi, radganac maTi rnm genomebis rep-
sinTezze. erT aseT wamals warmoadgens acikloviri. likaciisas momxdari Secdomebis Sesworeba aRar xor-
is aferxebs herpesvirusis reproduqcias im virusuli cieldeba. zogierTi mutaciebis Sedegad, arsebuli vi-
polimerazis inhibirebis saSualebiT, romelic asin- rusebi gardaiqmnebian axal genetikur nairsaxeobebad
Tezebs virusul dnm-s. amis msgavsad, azidoTimidini (xazebad), romelTac daavadebis gamowveva im individeb-
(azT) aferxebs aiv-is reproduqcias ukatranskrip- Sic SeuZliaT, visac imuniteti hqonda gamomuSavebuli
tazas mier dnm-is sinTezis procesSi Carevis Sedegad. winamorbedi virusebisadmi. gripis epidemiebi, magali-
ukanaskneli aTwleulis ganmavlobaSi, didi mcdeloba Tad, warmoiqmneba gripis virusis axali xazebis mier,
iyo mimarTuli aiv-is sawinaaRmdego wamlebis Sesa- romlebic genetikurad sakmarisad gansxvavdeba wina xa-
muSaveblad. amJamad, yvelaze efeqturadaa miCneuli zebisagan, rom adamianebs mcire imuniteti hqondeT maT
multimedikamentozuri mkurnalobebi, romelTac xan- mimarT.
daxan `koqteilebs~ uwodeben. aseTi reJimi ZiriTadad axali virusuli daavadebebis meore wyaroa arse-
Seicavs ori nukleozidis msgavsi naerTisa da protea- buli virusebis gavrceleba erTi maspinZeli saxeobe-
zis inhibitoris kombinacias. es ukanaskneli moqmedebs bidan sxvebze. mecnierebma gamoTvales, rom adamianis
fermentze, romelic saWiroa virusuli nawilakebis axali daavadebebis daaxloebiT sami meoTxedi sawyiss
asawyobad. iRebs sxva cxovelebidan. magaliTad, hantavirusi Cveu-
lebrivia mRrRnelebSi, gansakuTrebiT TeTrfexa me-
mindvriaSi. maTi populacia mkveTrad gaizarda SeerTeb-
aRmocenebadi virusebi
uli Statebis samxreT-dasavleTSi 1993 wels, mas Semdeg,
virusebs, romlebic ucbad Cndeba an ucbad moeqce- rac uCveulod nestiani amindis Sedegad sagrZnoblad
vian medicinaSi moRvawe mecnierTa yuradRebis areSi, moimata mRrRnelebis sakvebis wyarom. mravali adamiani,
xSirad aRmocenebad virusebs uwodeben. aiv-i, Sids-is romelTac SeisunTqes inficirebuli Tagvebis Sardisa
virusi, amis klasikur magaliTs warmoadgens: es virusi da fekaliebis narCenebis Semcveli mtveri, inficirda
san-franciskoSi gamoCnda 1980-iani wlebis dasawyisSi, hantavirusiT, da maTgan ramdenime aTeuli gardaicvala.
TiTqosda arsaidan. momakvdinebeli ebolas virusi, SARS-is gamomwvevi virusis wyaro 2004 wlisaTvis jer
Tavdapirvelad centralur afrikaSi nanaxi 1976 wels, kidev daudgenelia, Tumca kandidatebs Soris arian eg-
aris erT-erTi ramodenime aRmocenebadi virusebidan, zotikuri cxovelebi, romlebic CineTSi, produqtebis
romlebic iwveven hemoragiul ciebas . es, xSir SemTx- bazrebSi iqna nanaxi. xolo 2004 wlis dasawyisSi gamoCnda
vevaSi, fatalur sindromia, romelsac axasiaTebs cie- cnobebi samxreT-aRmosavleT aziaSi pirveli adamian-
ba, sicxe, gulisreva, masiuri sisxldena da cirkulaci- ebis dasnebovnebis Sesaxeb gripis virusiT, romelic ma-
uri sistemis kolafsi. mTeli rigi sxva, saxifaTo axali namde nanaxi iyo mxolod frinvelebSi. Tu es virusi ise
virusebi iwvevs encefalits, tvinis anTebas. erTi maga- ganviTardeba, rom advilad SeZlebs gadasvlas adami-
liTia vest nilis virusi, romelic pirvelad gamoCnda anidan adamianze, daavadebis didi afeTqebis seriozuli
CrdiloeT amerikaSi 1999 wels da gavrcelda aSS-s yve- safrTxe warmoiqmneba. marTlac, arsebobs myari mtkice-
la mimdebare 48 StatSi. buleba, rom 1918-1919 wlebis gripis pandemia, romlis
kidev ufro axlaxans gamoCenili virusuli daa- Sedegadac daaxloebiT 40 milioni adamiani gardaicva-
vadebaa Zlieri mwvave respiratoruli sindromi (Zmrs la, swored frinvelebidan warmoiSva.
_ ingl. SARS), romelic pirvelad samxreT CineTSi ga- dabolos, virusuli daavadebis gamosvlam pata-
moCnda 2002 wlis noemberSi (suraTi 18.11a). 2002 wlis ra, izo­lirebuli populaciidan SesaZloa, farTod
noembridan 2003 wlis ivlisamde momxdari daavadebis gavrcelebuli epidemiebi gamoiwvios. magaliTad, Sid-
globaluri afeTqebis periodSi daaxloebiT 8 000 ada- si usaxelod da faqtiurad SeumCnevlad mimdinareob-
miani inficirda, romelTagan 700-ze meti gardaicvala. da aTwleulebis ganmavlobaSi, sanam daiwyeboda misi
mkvlevarebma swrafad moaxerxes SARS-is gamomwvevi gavrceleba mTel msoflioSi. am SemTxvevaSi teqnolo-
agentis identificireba. es aRmoCnda koronavirusi, giurma da socialurma faqtorebma, rogorebicaa xelmi-
virusi erTjaWviani rnm genomiT (klasi IV), romelic sawvdomi internacionaluri mogzaurobebi, sisxlis
manamde ar iyo cnobili adamianebSi daavadebis gamom- gadasxmebi, uwesrigo da mravalferovani seqsualuri

412
kavSirebi da intravenuri narkotikebis moxmareba, xeli pasuxismgebeli msoflio masStabiT yovelwliuri $15
Seuwyves adamianis manamde iSviaT daavadebas, gadaqceu- miliardiani zaralisaTvis, sasoflo-sameurneo da me-
liyo globalur ubedurebad. baReobis kulturebis mosavalis ganadgurebis gziT.
amrigad, aRmocenebadi virusebi, ZiriTadad, ar war- virusuli infeqciebis zogadi simptomebia foTlebsa
moadgenen axal virusebs; aramed isini arian ukve arseb- da xilze warmoqmnili TeTri an yavisferi laqebi, Se-
uli virusebi, romelTac ganicades mutacia, gadavidnen ferxebuli zrda da dazianebuli yvavilebi an fesvebi,
axal maspinZel saxeobebze, an ufro farTod gavrceld- rasac yvelafers mivyavarT mosavlis Semcirebisa da
nen sakuTar maspinZel saxeobebSi. cvlilebebma maspinZ- misi xarisxis gauaresebamde (suraTi 18.12).
lis qcevaSi, an garemo cvlilebebma SeiZleba, gazar- mcenareTa virusebis ZiriTadi struqtura da rep-
dos virusuli moZraoba, rac ganapirobebs daavadebebis likaciis modeli msgavsia cxovelTa virusebisa. jer-
gaCenas. magaliTad, axali gzebis gayvanam daSorebul jerobiT aRmoCenili mcenareTa virusebis umetesobas
adgilebSi SesaZloa, xeli Seuwyos virusebis gavrcele- rnm genomi aqvT, maT Soris Tambaqos mozaikis virussac
bas adamianTa manamde izolirebul populaciebs Soris. (Tmv). bevrs aqvs Cxiris formis kapsida, rogorc Tmv-s
kidev erTi problemaa tyeebis ganadgureba sasoflo- (ix. suraTi 18.4a), sxvebs ki poliedruli kapsidebi aqvT.
sameurneo miwebis gafarTovebis mizniT. es aris gare- mcenareTa virusuli daavadebebi vrceldeba ori
mos dazianeba, ris Sedegadac ZiriTadi gziT. pirvel gzaSi, romelsac
adamiani kontaqtSi Sedis sxva horizontaluri transmisia ewodeba, mce-
cxovelebTan, romlebic SesaZloa naris inficireba virusis gare wyaro-
im virusebis maspinZlebi iyvnen, dan xdeba. mcenareSi SeWrilma virusma
romelTac adamainis inficirebis Tavdapirvelad unda gaiaros ujredTa
unaric gaaCniaT. gareTa damcveli Sre (epidermisi). ami-
tom mcenare naklebad mdgradi xdeba vi-
rusuli infeqciebis mimarT, Tu ukve aris
virusuli daavadebebi
dazianebuli qaris, mwerebis mier, an aqvs
mcenareebSi raime Wriloba. mwerebi ormag safrTxes
cnobilia 2 000-ze meti ti- warmoadgenen, radganac SeiZleba aseve
pis mcenareTa virusuli daa- Seasrulon virusebis gadamtanis roli
vadebani, romlebic erTad arian da gaavrcelon daavadeba mcenaridan
mcenareze. fermerebma da mebaReebmac,
SesaZloa, uneblieT gadaitanon virusebi
sasxlavi makrateliT an sxva iaraRebiT.
virusuli infeq­ciebis gadatanis meore
gza aris vertikaluri transmisia, rom-
lis drosac mce­nares virusuli infeqcia
memkvidreobiT gadaecema mSoblisagan.
vertikaluri transmisia SeiZleba ganx-
orcieldes usqeso gamravlebisas (magali-
Tad, ga­samravleblad mcenareTa na­wilebis
aRebisas) an sqesobrivi gamravlebis dros,
inficirebuli Teslebis meS­veobiT.
mas Semdeg, rac virusi SeaRwevs mce-
naris ujredSi da daiwyebs gamravlebas,
virusuli komponentebi advilad vrcel-
deba mTel mcenareSi plazmodesmis gavliT.
plazmodesma aris mcenaris momijnave ujre-
debs Soris arsebuli kedlebis gamWoli
XX suraTi 18.12  virusuli
citoplazmuri kavSirebi (ix. suraTi 6.28).
infeqciebi mcenareebSi.
gan­­sazRvruli virusebiT in- virusuli genebis mier kodirebul cilebs
ficireba iwvevs titas yvavilis SeuZliaT plazmodesmis diametris imgvarad
zoliani Sefervis warmoqmnas Secvla, rom virusul cilebsa Tu genomebs
(zemoT), pomidorze araregu- masSi gaRwevis saSualeba mieces. mecnierebs
larul yavisfer la­qebsa (mar-
jer ar SeumuSavebiaT mkurnaloba mcena-
cxniv centrSi) da Sav laqebs
nesvze (qvemoT).

413
prioni sawyisi
prioni

mravali prioni

axali
normaluri prioni
cila

SS suraTi 18.13 modeli, Tu rogor mravldebian prionebi.   prionebi warmoadgenen tvinis normaluri cilebis
arasworad daxveul versiebs. rodesac prioni kontaqtirebs Tavis normalur ~tyupiscalTan~, man, SeiZleba,
gamoiwvios normaluri cilis mier araswori formis miReba. Sedegad warmoqmnili jaWvuri reaqcia SesaZloa, manam
gagrZeldes, sanam agregirebuli prionebis akumulireba saxifaTo dones miaRwevs, rac ujredis funqcionirebis
darRvevasa da Sedegad, tvinis degradacias iwvevs.

reTa virusuli daavadebebis umetesobisaTvis. amitom, prionebs uwodeben da romelnic aRmoCnda, rom iwveven
maTi mcdeloba umTavresad mimarTulia aseT daavadebaTa mTel rig tvinis degeneraciul daavadebebs sxvadasxva
SemTxvevebisa da maTi gavrcelebis Semcirebisaken; aseve, saxeobis cxovelebSi. am daavadebebs Sorisaa skrepi
sasoflo-sameurneo kulturebis garkveuli virusebisadmi (scrapie) cxvarSi; e.w. Zroxis cofis  daavadeba (saqonlis
mdgradi saxeobebis gamoyvanisaken. Rrubliseburi encefalopatia), romelmac bolo wlebSi
mniSvnelovani ziani miayena evropuli saqonlis xorcis
industrias; da kroicfeld-jakobis daavadeba adamian-
viroidebi da prionebi:
ebSi, romelmac gamoiwvia 125 britanelis sikvdili ga-
umartivesi damainficirebeli agentebi sul aTwleulSi. prionebi, albaT, sakvebiT gadaitaneba,
raoden patara da martivebi arian virusebi, magram rogorc es moxda Zroxis cofis daavadebiani saqonlis
isini didebi Cans paTogenebis kidev erTi klasTan: prionebis Semcveli xorciT kvebisas. gansakuTrebiT
viroidebTan SedarebiT. eseni arian rnm-is wriuli SemaSfoTebelia prionebis ori damaxasiaTebeli niSani.
molekulebi, romelTa sigrZe mxolod ramodenime aseu- erTi, prionebi arian Zalian neli moqmedebis agentebi;
li nukleotidia da romelnic ainficireben mcenareebs. inkubaciuri periodi simptomebis gamomJRavnebamde
erTma viroidulma daavadebam gamoiwvia 10 milionze daaxloebiT aT wels Seadgens. meore, prionebi faqtiu-
meti qoqosis palmis daRupva filipinebze. viroidebi rad dauzianebeli arian; isini ar iSlebian da ar inaqti-
ar kodireben cilebs, magram SeuZliaT replicireba virdebian gacxelebiT saWmlis momzadebisaTvis norm-
maspinZeli mcenaris ujredebSi, albaT ujreduli fer- alur temperaturebze. dReisaTvis, ar aris cnobili
mentebis gamoyenebiT. es mcire rnm-is molekulebi unda prionuli daavadebis samkurnalo raime saSualeba da
iwvevdnen Secdomebis warmoqmnas mcenaris zrdis ma- efeqturi mkurnalobis SemuSavebis erTaderTi imedi
kontrolirebel regulatorul sistemebSi. amitomac, SeiZleba iyos infeqciis meqanizmebis garkvevaSi.
viroidul daavadebebTan asocirebul tipiuri simp- rogor SeiZleba, rom cila, romelic TavisTavad
tomebs warmoadgens mcenaris aranormaluri ganviTa- ver replicirdeba, gadacemadi paTogeni iyos? wamyvani
reba an Seferxebuli zrda. hipoTezis Tanaxmad, prioni warmoadgens tvinis ujre-
viroidebidan miRebuli mniSvnelovani gakveTili is debSi normulad arsebuli cilis arasworad dakecil
aris, rom erTeuli molekula SeiZleba warmoadgendes (daxveul) formas. rodesac prioni moxvdeba ujredSi,
damainficirebel agents, romelic daavadebas avrce- romelic cilis normalur formas Seicavs, is gardaqmnis
lebs. magram viroidebi nukleinis mJavebia, romelTa re- normalur cilas mis prionul versiaSi (suraTi 18.13).
plicirebis unari kargadaa cnobili. kidev ufro gasao- amgvarad, prions mravaljer SeuZlia jaWvuri reaq-
caria monacemebi damainficirebel cilebze, romelTac ciis gaSveba, rac maT ricxvs zrdis. es modeli pirve-

414
lad SemoTavazebuli iqna 1980-iani wlebis dasawyisSi da nawlavovani baqteriis Escherichia coli-dan miRebuli kv-
dRes sayovelTaodaa miRebuli. levebidan. am baqterias xom xandaxan ~molekuluri bi-
ologiis laboratoriul virTagvas~ uwodeben.

koncefcia testi 18.2 baqteriuli genomi da misi replikacia


umravles baqteriebSi genomis mTavari komponen-
tia erTi orjaWviani, wriuli dnm molekula, romelic
1. aRwereT ori gza, ris saSualebiTac arsebuli
mcire raodenobiT cilasTanaa asocirebuli. Tumca
virusi SeiZleba AaRmocenebad virusad iqces.
Cven am struqturas movixseniebT, rogorc baqteriul
2. SeadareT mcenareTa virusebis horizontal-
qromosomas, is Zalian gansxvavdeba eukariotuli qro-
uri da vertikaluri transmisiebi.
mosomebisagan, romelTac aqvT didi raodenobiT cilas-
3. prionebis grZeli sainkubacio periodi ra-
Tan asocirebuli xazovani dnm molekulebi. E.coli-Si
tom zrdis maT mier adamianebSi daavadebis
qromosomuli dnm Sedgeba daaxloebiT 4.6 milioni nuk-
gamowvevis safrTxes?
leotidis wyvilisagan, rac daaxloebiT 4 400 gens war-
moadgens. es aris 100 jer ufro meti dnm, vidre nanaxia
tipiur virusSi, magram mxolod daaxloebiT erTi me-

koncefcia 18.3 aTasedia adamianis somaturi ujredis dnm-isa. magram


mainc, es sakmaod didi raodenobis dnm-ia aseT mcire sa-
TavsSi mosaTavseblad.
baqteriebis genetikur
mravalgvarobas xels uwyobs replikaciuri Cangali

swrafi reproduqcia, mutaciebi


da genetikuri rekombinacia
virusebis replikaciis meqanizmebis Seswavlisas,
mkvlevarebma aseve Seityves meqanizmebze, romlebic replikaciis
sawyisi
ujredebSi dnm-is replikaciisa da genTa eqspresias
aregulireben. baqteriebic aseve faseulia genetikur
kvlevaSi mikrobuli modelebis saxiT, mxolod gansx-
vavebuli miznebiT. rogorc prokariotuli ujedebi,
baqteriebi, saSualebas aZleven mkvlevarebs, Seiswav-
lon molekuluri genetika umartives namdvil or-
ganizmebSi. Tanamedrove farTomasStabiani genomis
sekvenirebis progresis Sedegad mravalricxovan pro-
kariotul saxeobebze dagrovda informacia. Tumca, spe-
cialurad aRniSnuli SemTxvevebis garda, Cven yuradRe-
bas gavamaxvilebT rac aris cnobili kargad Seswavlili

XX suraTi 18.14   baqteriuli qromosomis replika-


cia. replikaciis erTi sawyisidan dnm-is sinTezi wriuli
qromosomis gaswvriv orive mimarTulebiT mimdinareobs,
sanam ar moxdeba mTeli qromosomis reproducireba. fer-
mentebi, romlebic Wrian, atrialeben (wiTeli isari) da kv- replikaciis
terminacia
lav aerTeben ormag spirals, icaven dnm -s `aburdvisagan~.
daimaxsovreT, rom Tumca dnm -is replikaciis saboloo
mimarTuleba orive mimarTulebis replikaciis sawyisidan
gamomavalia, TiToeul replikaciur CangalTan erTi axali
jaWvi wyvetilad sinTezdeba sawyisisaken ukan mimavali
mimarTulebiT (ix. suraTi 16.16).

415
E.coli-is ujredis dnm-s Tu gavasworebT, is daax- deben da is ar aris SemosazRvruli membraniT, rogorc es
loebiT milimetris sigrZis iqneba, anu 500-jer ufro xdeba eukariotuli ujredis birTvis SemTxvevaSi. qro-
grZeli, vidre TviTon ujredi. baqteriis SigniT ki mosomasTan erTad, bevr baqterias aseve aqvs plazmidebi,
garkveuli cilebi iwveven qromosomis imgvar mWidro bevrad ufro mcire wriuli dnm-ebi. TiToeul plazmida
daxvevasa da ~superdaxvevas~, rom is mxolod ujredis genebis mxolod mcire raodenobas Seicavs, ramodenime
nawils avsebs. dnm-is am mWidro ubans nukleoids uwo- erTeulidan ramodenime aTeulamde. plazmidebis Ses-
axeb Tqven qvemoT ufro mets SeityobT.
baqteriuli ujredebi iyofa bina-
suraTi 18.15 ruli dayofiT, rasac win uswrebs baq-
teriuli qromosomis replikacia (ix.
kvleva: SeuZlia baqteriul ujreds genebis SeZena
suraTi 12.11). replikaciis erTi sawy-
sxva baqteriuli ujredisagan? isidan dnm-is sinTezi wriuli qromo-
eqsperimenti somis gaswvriv orive mimarTulebiT
mkvlevarebs hqondaT ori mutanturi xazi, erTs
mimdinareobs (suraTi 18.14). xelsayrel
SeeZlo argininis sinTezi, magram ar SeeZlo trip-
+ -
tofanis (arg trp ), xolo meores SeeZlo triptofanis sinTezi, magram pirobebSi, baqterias Zalian swrafad
- + SeuZlia gamravleba, iqneba es bunebriv
ara argininisa (arg trp ). TiToeuli mutanturi Stami da aseve orive
xazis narevi izrdebodnen Txevad areze, romelic yvela aucilebel garemoSi, Tu laboratoriul kultur-
aminomJavas Seicavda. nimuSebi TiToeuli Txevadi kulturidan gadai- aSi. magaliTad, E.coli optimalur piro-
tanes Tasebze, romelic glukozisa da araorganuli marilebis (mini­ bebSi zrdisas SeiZleba daiyos yovel
maluri are) xsnars Seicavda da gamyarebuli iyo agariT. 20 wuTSi. laboratoriul kulturas,
dawyebuls erTi ujrediT sakvebi niv-
narevi Tierebebis Semcvel agaris firfitaze,
SeuZlia 12 saaTSi warmoqmnas 107-dan
108-mde baqteriis Semcveli ujredTa
masa anu kolonia. organizmis bunebriv
mutanturi mutanturi
xazi xazi garemoSi, anu ZuZumwovarTa msxvil
+ - - + nawlavSi reproduqciis siswrafe Sesa-
arg trp arg trp
Zloa, bevrad naklebi iyos. magaliTad,
ujredTa ricxvis erT gaormagebas ada-
mianis msxvil nawlavSi daaxloebiT 12
saaTi sWirdeba, magram es sakmarisia
imisaTvis, rom Canacvldes 2X1010 baqte-
Sedegebi: mxolod Sereuli kulturidan aRebuli nimuSebi ria, romlebic yoveldRiurad ikargeba
Seicavda ujredebs, romlebisganac minimalu­r fekalur masebTan erTad.
areze (romelsac ar hqonda aminomJavebi) gaizarda koloniebi.

narevi mutaciebi da genetikuri


mutanturi mutanturi
xazi xazi rekombinacia, rogorc
arg+ trp- arg- trp+ genetikuri mravalgvarobis
wyaroebi
ar aris koloniebi gaizarda ar aris koloniebi
(kontroli) koloniebi (kontroli) binaruli dayofa usqeso procesia
_ STamomavloba warmoiqmneba erTi
mSoblisagan. amgvarad, koloniaSi ar-
daskvna: radganac minimalur areze koloniebad gazrda sebuli baqteriebis umravlesoba gene-
SeuZliaT mxolod ujredebs, romlebic asinTeze- tikurad mSobeli ujredis identuria.
ben orives, argininsac da triptofansac, (arg+ trp+ ujredebi), kolo- Tumca, mutaciam SeiZleba gamoiwvios
niebis ararseboba or sakontrolo Tasze gviCvenebs, rom ar warmo- zogierTi STamomavlis mciredi gene-
qmnila mutaciebi, romlebic amis unars aRudgenda mutantur xazebs. tikuri gansxvaveba. mocemuli E.coli-is
amrigad, minimalur areze koloniis warmomqmnel TiToeul ujreds
genSi spontanuri mutaciis warmoqm-
Stamebis narevidan, erTi an meti geni unda SeeZina meore Stamis ujre-
nis albaToba saSualod, daaxloebiT
didan genetikuri rekombinaciis saSualebiT.
1 X 10-7-ia ujredis gayofaze, mxolod

416
WWsuraTi 18.16 generalizebuli transduqcia.  
fagis dnm fagi ainficirebs fagebs xandaxan gadaaqvT maspinZeli qromosomis
baqteriul ujreds, genebis Semcveli SemTxveviTi fragmentebi erTi ujre-
romelsac aqvs alele- didan (donori) meoreSi (recipienti). gadatanil dnm-sa
1 bi A+ da B+. da recipientis genoms Soris SeiZleba moxdes rekombina-
cia, risi Sedegic iqneba rekombinantuli ujredi.

maspinZeli dnm (yav-


isferi) iSleba frag- vixilavT E.coli-is yvela, 4 300, gens, mutaciaTa mTliani
mentebad da iqmneba ricxvi, daaxloebiT, 4 300 X 2 000 = 9 milions Seadgens
2
fagis dnm da cilebi. es erT dReSi, erT maspinZel adamianze. mTavari isaa, rom
aris donori ujredi. axal mutaciebs, Tumca isini individualurad iSviaTad
xdeba, genetikuri nairgvarobis mniSvnelovnad gazrda
SeuZliaT maSin, rodesac reproduqciis sixSire maRa-
lia generaciebis xanmokle periodebis gamo. es nairgva-
donori roba, Tavis mxriv moqmedebs baqteriuli populaciebis
ujredi evoluciaze. baqteriuli populaciebi, romlebic
baqteriuli dnm-is Sedgeba adgilobrivi garemos mimarT genetikurad kar-
fragmenti (am Sem- gad aRWurvili individebisagan, reproducirdebian
3 TxvevaSi fragmenti ufro Warbad, vidre naklebad Sesaferisi individebis
A+ aleliT) SeiZleba
populaciebi.
moTavsdes fagis kap-
amis sapirispirod, axal mutaciebs SedarebiT mcire
sidaSi.
wvlili SeaqvT genetikuri nairferovnebis SeqmnaSi neli
reproduqciis mqone organizmebis populaciaSi, rogor-
ic arian adamianebi. adamianTa populaciaSi nanaxi memkvi-
fagi A+ aleliT druli cvlilebebis umetesoba gamowveulia ara axali
4 donori ujredidan ai- mutaciebis Sedegad warmoqmnili axali alelebiT, aramed
nficirebs A- B- ujreds ukve arsebuli alelebis rekombinaciebiT sqesobrivi gam-
krosin- da donor dnm-sa (yav- ravlebis dros (ix. Tavi 15). baqteriebSic ki, sadac indi-
goveri isferi) da recipient vidualuri cvlilebebis mTavar wyarod axali mutaciebi
dnm-s (mwvane) Soris
gvevlinebian, damatebiTi cvlilebebi momdinareobs ge-
krosingoveri (rekom-
netikuri rekombinaciisagan, rac ganisazRvreba, rogorc
binacia) xorcieldeba
ori wyarodan miRebuli dnm-ebis kombinireba. Cvens mier
or adgilas (wyvetili
xazebi). aq ganxilul umravles SemTxvevaSi, dnm-is ori wyaro aris
recipienti ori calkeuli baqteriuli ujredis genomebi, sadac erTi
ujredi ujredis genomuri dnm meore ujredis genomSi xvdeba.
suraTi 18.15 gviCvenebs baqteriebSi mimdinare geneti-
Sedegad miRebuli
kuri rekombinaciis damamtkicebeli eqsperimentebis erT
5 rekombinantuli ujre-
tips. am eqsperimentSi gamoiyenes E.coli-is ori mutanturi
dis (A+ B-) genotipi
xazi, TiToeuls ar SeeZlo erT-erTi aucilebeli aminom-
gansxvavdeba rogorc
donoris (A+ B+), ise Javis sinTezireba, erTs _ triptofanis, xolo meores _
recipientis (A-B-) geno- argininis. Sedegad, mutanturi Stamebi ver izrdebodnen
tipebisagan. minimalur sakveb areze, romelic mxolod glukozasa
(rogorc organuli naxSirbadis wyaros) da marilebs Sei-
cavda. rodesac ganaxorcieles orive Stamis baqteriebis
rekombinantuli ujredi
erTad inkubacia, gamoCndnen ujredebi, romelTac Se-
Zles minimalur areze gazrda. es ki imas miuTiTebs, rom
erTi 10 milionSi. magram E.coli-is 2 X 10 10 axal ujredebs maT SeeZloT orives, triptofanisac da argininisac, sin-
Soris, romlebic yovel dRe Cndeba erTi adamianis msx- Tezireba. aseTi ujredebis raodenoba bevrad meti iyo,
vil nawlavSi, iqneba daaxloebiT (2 X 1010)(1 X 10-7) = 2 rom warmoqmnili mutaciebisaTvis migvewera. im ujredTa
000 baqteria, romelsac am genSi mutacia eqneba. Tu gan- umetesobas, romelTac ori­ve aminomJavis sinTezi See-

417
X X suraTi 18.17 baqteriuli koniugacia.   E.coli-is do­
nori ujredi (marcxena) gamouSvebs Soltebs, romelT-
agan erTi dakavSirdeba recipient ujredTan. ori
ujredi miiqaCeba erTmaneTisaken axlos, rac saSualebas
miscems maT Soris citoplazmuri Sewyvilebis xidis war-
moqmnas. am xidis saSualebiT, donori gadaitans Tavis
dnm-s recipientSi (feradi tem).

ZloT, erTi an meti geni unda mieRo meore Stamisagan, sa-


varaudod genetikuri rekombinaciis saSualebiT.

genis gadatanisa da genetikuri


rekombinaciis meqanizmebi baqteriebSi
sasqeso Solti
meqanizmebi, romlebic gamoiyeneba ori individis
dnm-ebis erTad erT ujredSi misatand, gansxva­v ebulia
baqteriebsa da eukariotebisaTvis. eukariotebSi, mei-
nia ujredis zedapiris cilebi, romlebic amoicnoben da
ozisa da ganayofierebis sqesobrivi procesi erT zigo-
gadaitanen dnm-s monaTesave saxeobebidan ujredSi, sa-
taSi moaTavsebs ori individis dnm-ebs (ix. Tavi 13). ma-
dac moxdeba am ucxo dnm-is CarTva genomSi. E. coli -s da
gram prokariotebSi meiozi da ganayofiereba ar xdeba.
zogierT sxva baqteriebs, rogorc Cans, aklia es trans-
samagierod, sxva sami procesi _ transformacia, trans-
formaciis meqanizmi. Tumca, E. coli –s moTavseba kalciu-
duqcia da koniugacia, axdens sxvadasxva individebisa-
mis ionebis SedarebiT maRali koncentraciis Semcvel
gan dnm-ebis erTad moTavsebas.
areSi, xelovnurad astimulirebs ujredebis mier dnm-
is mcire nawilebis STanTqmas. es teqnika bioteqnolo-
transformacia giaSi gamoiyeneba E. coli –s genomSi ucxo genebis Casar-
baqteriuli genetikis konteqstSi, transformaciis Tavad _ genebis, romlebic kodireben saWiro cilebs,
procesi warmoadgens baqteriuli ujredebis genotipi- rogoricaa insulini da zrdis hormoni.
sa da fenotipis Secvlas, ras gamowveulia garemomcve-
li aridan Seumosavi (SiSveli), ucxo dnm-is STanTqmiT
ujredSi. magaliTad, Streptococcus pneumoniae-s uvnebe- transduqcia
li xazis baqteriebi SeiZleba transformirdnen pnevmo-
procesSi, romelic cnobilia transduqciis sax-
niis gamomwvev ujredebad, Tu paTogenuri xazis mkvdari,
eliT, fagebs (virusebs, romlebic ainficireben
daSlili ujredebis Semcveli aridan STanTqaven dnm-
baqteriebs) gadaaqvT genebi erTi maspinZeli ujredi-
s (ix. suraTi 16.2). es transformacia xdeba, rodesac
dan meoreSi fagis reproduqciul ciklSi momxdari
cocxali, arapaTogenuri ujredebi miitaceben paTo-
gadaxrebis (aberaciebis) Sedegad.
genurobis alelis matarebeli dnm-is nawils, romelic
suraTi 18.16 aRwers generalizebuli transduqciis
kodirebs ujredis garss. es ukanaskneli baqterias icavs
movlenebs. am procesis dros alalbedze xdeba baqteri-
maspinZlis imunuri sistemisagan. Semdgom, ucxo aleli
uli genebis gadatana erTi baqteriuli ujredidan meo-
CaerTveba arapaTogenuri ujredis qromosomaSi, mox-
reSi. gaixseneT, rom fagis lizisuri ciklis bolosken,
deba ra `ugarso~ mdgomareobis alelis Canacvleba ge-
virusuli nukleinis mJavis molekulebi ewyoba kap-
netikuri rekombinaciis _ anu krosingoveris meSveobiT
sidebSi, da dasrulebuli fagebi gamoiyofa maspinZeli
dnm-is segmentebis gacvlis _ saSualebiT. axla ujredi
ujredis daSlis Semdeg. xandaxan, maspinZeli ujredis
rekombinants warmoadgens: misi qromosoma Seicavs ori
daSlili dnm-is mcire nawili SemTxveviT Caideba fagis
sxvadasxva ujredidan miRebul dnm-s.
kapsidaSi fagis genomis nacvlad. aseTi virusi defeq-
laboratoriul kulturebSi transformaciis aRmo­
turia, radganac ar gaaCnia sakuTari genetikuri ma-
Ce­nidan mravali wlis ganmavlobaSi, biologebis umete-
sala. miuxedavad amisa, lizirebuli maspinZlidan misi
soba fiqrobda, rom es procesi sakmaod iSviaTi da
gamoTavisuflebis Semdeg, fags SeuZlia miemagros sxva
SemTxveviTia, imisaTvis rom mniSvnelovani roli Seas-
baqterias (recipienti) da Seiyvanos masSi baqteriuli
rulos baqteriebis bunebriv populaciebSi. magram mas
dnm-is nawili, romelic pirveli ujredidan (donori)
Semdeg, mkvlevarebma Seityves, rom bevr baqterias gaaC-
miiRo. zogierT aseT dnm-s SemdgomSi SeuZlia, recipi-

418
enti ujredis qromosomis homologiuri ubani Caanacv- plazmiduri forma, F plazmida, Sedgeba daaxloebiT 25
los, Tuki nawilis orive bolosTan krosingoveri genisagan, romelTagan umetesoba saWiroa sasqeso xaoe-
ganxorcieldeba. am SemTxvevaSi, recipienti ujredis bis warmosaqmnelad. F plazmidis Semcveli ujredebi,
qromosoma gadaiqceva ori ujredidan miRebuli dnm-is aRniSnuli F + ujredebad, koniugaciis dros moqmedeben,
kombinaciad; genetikuri rekombinacia ganxorcielda. rogorc dnm-is donorebi. F plazmida qromosomul dnm-
zomieri fagebi, romelTac SeuZliaT Tavisi genomis Tan sinqronulad replicirdeba da F+ ujredis gayofis
integrireba profagis saxiT baqteriul qromosomaSi Sedegad, Cveulebriv, miiReba ori F + ujredi. ujredebi,
(ix. suraTi 18.7), axorcieleben specializebul trans- romelTac ara aqvT F faqtori arcerT formaSi, aRiniS-
duqcias. am procesSi, profagi qromosomis datovebisas nebian F- ujredebad da koniugaciis dros moqmedeben,
`Tan gaiyolebs~ ramodenime momijnave gens da gadaitans rogorc dnm-is recipientebi. F + mdgomareoba gadace-
maT axal maspinZel ujredSi. amgvarad SesaZlebelia miTia im mxriv, rom F+ ujredi gardaqmnis F - ujreds F+
efeqturi gadatanis ganxorcieleba, magram mxolod im ujredad, rodesac ori ujredis koniugacia xdeba, rac
genebis, romlebic profagis saits esazRvrebian. naCvenebia suraT 18.18a-ze. sawyisi ujredi rCeba F+ ,
radganac gadacemis procesi moicavs dnm-is replika-
koniugacia da plazmidebi ciis specifikur tips: F faqtoris dnm-is erTi mSo-
beli jaWvi gadaitaneba Sewyvilebis xidis saSualebiT
koniugacia, romelsac xandaxan baqteriul `seqss~
da TiToeuli mSobeli jaWvi moqmedebs, rogorc yalibi
uwodeben, aris genetikuri masalis transferi droebiT
meore jaWvis dasasinTezeblad Tavis Sesabamis ujredSi.
erTmaneTTan dakavSirebul or baqteriul ujreds So-
F+ da F - ujredebis Sewyvilebisas erTi ujredidan meo-
ris. dnm-is gadatana calmxrivia: erTi ujredi gascems
reSi gadaitaneba mxolod F plazmidis dnm.
dnm-s, xolo misi `mewyvile” Rebulobs dnm-s. donori,
koniugaciis dros qromosomuli genebis gadatana
romelsac xandaxan `mamrs” uwodeben, iyenebs gamonaz-
SeiZleba moxdes, rodesac donori ujredis F faqtori
ardebs, saxelwodebiT sasqeso Solti (Bbususi, xao), re-
integrirebulia qromosomaSi (suraTi 18.18b, zemoT).
cipientTan dasakavSireblad (suraTi 18.17). recipients
ujreds, romelSic F faqtori CaSenebulia qromosomaSi,
xandaxan `mdedrsac” uwodeben. recipientis ujredTan
uwodeben rms ujreds (rekombinaciis maRali sixSire,
kontaqtis Semdeg, sasqeso Solti ikumSeba da or ujreds
ingl. Hfr). F+ ujredis msgavsad, rms ujredi koniuga-
erTmaneTisken qaCavs. Sedegad, warmoiqmneba droebiTi
ciis dros moqmedebs donoris saxiT: dnm-is replikacia
citoplazmuri Sewyvilebis xidi, romelic warmoadgens
inicirdeba integrirebuli F faqtoris dnm-is specifi-
gzas dnm-is gadaadgilebisaTvis.
kur wertilze. am wertilidan, F faqtoris dnm-is erTi
umravles Sem­Txve­vebSi, sasqeso Soltis warmoqm-
jaWvi gadadis F- partniorSi da Tan gaiyolebs mosazRvre
nisa da dnm-is gacemis unari damokidebulia dnm-is
qromosomul dnm-s (suraTi 18.18b, centrSi). baqteriis
specialuri nawilis, e.w. F faqtoris (F ingl. fertility –
SemTxveviTi moZraobebi, TiTqmis yovelTvis, iwvevs ko-
nayofiereba) Tanaobaze. F faqtori SeiZleba arsebob-
niugaciis Sewyvetas bevrad adre, sanam rms qromosomis
des an dnm-is segmentis saxiT baqteriuli qromoso-
mTeli jaWvi SeZlebda gadasvlas F- ujredSi. TiToeuli
mis SigniT, an plazmidis saxiT. plazmida aris patara,
jaWvi yalibis rols asrulebs axali jaWvis sinTezisaT-
wriuli TviTreplicirebadi dnm-is molekula, ro-
vis orive ujredSi. amgvarad, rms ujredebis dnm igive
melic gancalkevebulia baqteriuli qromosomisagan.
rCeba, xolo F - ujredi iZens axal dnm-s, romlis nawili
garkveul plazmidebs, rogoricaa F plazmidebic, Seu-
qromosomulia. recipienti ujredi, droebiT, nawilo-
ZliaT ganicadon SeqceviTi integracia ujredis qro-
briv diploids warmoadgens, Seicavs ra sakuTar srul
mosomaSi. genetikur elements, romelsac SeuZlia re-
F- qromosomas plus rms donoridan gadmocemul qromo-
plicireba rogorc baqteriuli qromosomis nawils, da
somul dnm-s. Tu axladSeZenili dnm-is nawili F- qro-
aseve damoukidebladac, episomas uwodeben. zogierT
mosomaSi Tavis homologiur ubanTan ganlagdeba, SeZa-
plazmidebTan erTad, episomebad iTvlebian agreTve zo-
Zloa, moxdes dnm-is segmentebis gacvla (suraTi 18.8b,
mieri fagebi, rogoricaa fagi λ .
qvemoT). am ujredis reproduqcia warmoqmnis rekombi-
plazmidas genebis mxolod mcire ricxvi aqvs da es
nantuli baqteriebis populacias, romelTac ori gan-
genebi ar aris saWiro normalur pirobebSi baqteriis ga-
sxvavebuli ujredidan miRebuli genebi eqnebaT. koniu-
darCenisa da gamravlebisaTvis. magram plazmidis geneb-
gaciisa da rekombinaciis es procesi ganapirobebs 18.15
ma, SesaZloa, sargebloba moutanon baqteriebs stresul
suraTze naCvenebi eqsperimentis Sedegebs; am eqsperi-
garemoSi cxovrebisas. magaliTad, F plazmida xels uwy-
mentSi erTi baqteriuli xazi iyo rms, xolo meore F-.
obs genetikur rekombinacias, rac SesaZloa momgebiani
R plazmidebi da antibiotikebisadmi rezistento-
iyos cvalebad pirobebSi, romelic aRar aris xelsayre-
ba. 1950-ian wlebSi, iaponelma eqimebma SeamCnies, rom Zl-
li baqteriul populaciaSi arsebuli xazebisaTvis.
ieri diareis gamomwvevi baqteriuli dizenteriiT daa-
F plazmida da koniugacia. F faqtori da misi
vadebul pacientTagan zogierTni ar eqvemdebarebodnen

419
F plazmida baqteriuli qromosoma F+ ujredi
W W suraTi
18.18   koniugacia
F+ da rekombinacia
ujre-
di E. coli-Si. dnm-is
replikacias, rac
F - F plazmidis an
ujredi rms baqteriuli
qromosomis nawilis
(a) baqteriuli
1 2 3 F+ ujredi 4
gadatanas mohyveba,
qromosoma
mbrunavi wris
1 2 rms ujredi replikacias
uwodeben. mas aseve
F+ ujredi
ixsenieben, rogorc
F+ faqtori `tualetis qaRal-
dis~ models, imis
rms ujredi
4 5 6 mixedviT, Tu rogor
gadadis donori
ujredis dnm -dan
F -
ujredi erTi jaWvi recipi-
ent ujredSi.

3
droebiTi -
rekombinantuli F
nawilobrivi
baqteria
diploidi

(b)
7 8

(a) koniugacia da F plazmidas gadatana F + donoridan F - recipientSi.

1
F plazmidis matarebeli ujreds (F+ ujreds) SeuZlia warmoqmnas Sewyvilebis xidi F - ujredTan da gadaitanos Tavisi
F plazmida.
2
F plazmidis erTi jaWvi wydeba specifikur wertilSi (lurji isris wveri) da iwyebs recipient ujredisaken moZraobas.
gadasvlis procesSi, donori plazmida brunavs (wiTeli isari).
3
dnm-is replikacia xorcieldeba rogorc donor, ise recipient ujredebSi, komplementaruli jaWvebis (Ria lurji) dasasinTezeblad
sayalibod gamoiyeneba F plazmidas TiTo mSobeli jaWvi.
4
plazmida recipient ujredSi xdeba wriuli. gadatanisa da replikaciis Sedegad TiToeul ujredSi miiReba sruli F plazmida. amrigad,
axla orive ujredi aris F +.

-
(b) koniugacia da baqteriuli qromosomis nawilis gadatana rms donoridan F recipientze, rasac mohyveba rekombinacia.

1 F+ujredSi arsebuli wriuli F plazmida SesaZloa, integrirdes wriul qromosomaSi erTi krosingoveris Sedegad (wyvetili xazi).
2 Sedegad miRebul ujreds uwodeben rms ujreds (rms _ rekombinaciis maRali sixSire).
3 radganac rms ujreds F faqtoris yvela geni aqvs, mas SeuZlia Sewyvilebis xidis warmoqmna F- ujredTan da dnm-is gadatana.
4 F faqtoris erTi jaWvi wydeba da xidis gavliT iwyebs moZraobas. dnm-is replikacia xdeba, rogorc donor, ise recipient ujredSi da
Sedegad miiReba orjaWviani dnm (Svileuli jaWvebi naCvenebia Ria ferSi).
5 donor qromosomaSi (yavisferi) F faqtoris (lurji) mdebareoba da orientacia gansazRvravs koniugaciis procesSi gadatanili genebis
Tanamimdevrobas. moyvanil magaliTSi, oTxi genis gadasvlis Tanamimdevrobaa A-B-C-D.
6 Sewyvilebis xidi, Cveulebriv, manamde wydeba, sanam moxdeba mTeli qromosomisa da darCenili F faqtoris gadasvla.
7 ori krosingoveris Sedegad SesaZloa, moxdes msgavsi (homologiuri) genebis gacvla gadatanili qromosomis fragmentsa (yavisferi) da
recipienti ujredis qromosomas (mwvane) Soris.
8 dnm-is nawyveti, romelic baqteriuli ujredis gareT mTavrdeba, TandaTanobiT daiSleba ujredis fermentebis mier. recipienti ujre-
-
di, axla ukve, Seicavs genebis axal kombinacias, Tumca ar Seicavs F faqtors. is aris rekombinantuli F ujredi.

420
antibiotikebs, manamde metad efeqtur saSualebebs ms- ementebis, moZraobiT ujredis genomis SigniT. Pplazmi-
gavs SemTxvevebSi. naTeli iyo, rom paTogenis, Shigella - disa Tu profagisagan gansxvavebiT, transpozirebadi
s, garkveul StamebSi ganviTarda rezistentoba, mdgra- elementebi damoukideblad arasodes arseboben, isini
doba am antibiotikebis mimarT. SemdgomSi, mkvlevarebma yovelTvis qromosomuli an plazmiduri dnm-is nawils
daiwyes speci­fikuri genebis identificireba, romlebic warmoadgenen. Aam elementenis gadaadgilebisas, rasac
ganapirobeben an­tibiotikebisadmi mdgradobas Shigella - transpozicia ewodeba, transpozirebadi elementi ga-
sa da sxva paTogenur baqteriebSi. xandaxan, mutaciam dainacvlebs ujredis dnm-is erTi saitidan meore _
paTogenis qromosomul genSi, SesaZloa, gamoiwvios re­ samizne saitze, garkveuli tipis rekombinaciis proce-
zistentoba. magaliTad, mutaciam erT genSi, SeiZleba sis meSveobiT. Bbaqteriul ujredSi, transpozirebad
Seasustos paTogenis mier gansazRvruli antibiotikis elements SeuZlia imoZraos qromosomis SigniT, plazm-
ujredSi gadatanis unari. mutaciam sxva genSi, SesaZloa ididan qromosomaze (an piriqiT), an erTi plazmididan
Secvalos antibiotikis molekulis samizne ujredSida meoreze.
cila da Sedegad Seamciros misi inhibitoruli efeqti. transpozirebad elementebs xandaxan `mxtunav genebs~
zogierT baqteriebs aqvT rezistentobis genebi, romle- uwodeben, magram es fraza sinamdviles ar asaxavs, radganac
bic kodireben fermentebs, es ukanasknelni ki specifi- isini ujredis dnm-s mTlianad arasdros Sordebian. (xde-
kurad Slian garkveul antibiotikebs, rogoricaa ba dnm-is sawyisi da axali saitebis erTmaneTTan mitana
tetraciklini an ampicilini. am tipis rezistentobis dnm-is dakecvis Sedegad.) zogierTi transpozirebadi
Semcveli genebi ZiriTadad plazmidebSia moTavsebuli, elementis gadasvla dnm-ze erTi mdebareobidan meo-
romlTac R plazmidebs uwodeben (R rezistentobas reSi xorcieldeba “cut-and-paste” meqanizmiT. sxvebi ki
aRniSnavs). gadainacvleben “copy-and-paste” meqanizniT, romelSic
Bbaqteriul populaciaze specifikuri antibioti-
transpozirebadi elementebi replicirdeba Tavis sawyis
kis moqmedeba, iqneba es laboratoriul kulturaSi Tu
saitTan da asli sadme sxvagan CaerTveba. sxva sityvebiT
maspinZel organizmSi, moklavs antibiotikisadmi sensi-
rom vTqvaT, transpozirebadi elementi axal saits emate-
tiur baqte­ri­e bs, magram ara R plazmidebis Semcvelebs;
ba, Zveli saitis datovebis gareSe.
radganac R plazmidebSi aris genebi, romlebsac anti-
marTalia, transpozirebadi elementebi gansxvav­
biotikebsaTvis winaaRmdegobis gaweva SeuZliaT. bune-
debian samizne saitebis SerCevis mixedviT, magram maT
brivi gadarCevis Teoriis Tanaxmad unda vivaraudoT,
umetesobas SeuZlia mraval alternatiul saitze gada­
rom aseT pirobebSi antibiotikebisadmi rezistentobis
genebis matarebeli baqteriuli populaciebis ricxvi nacvleba dnm-Si. Ees unari, rom moaxdinos garkveuli
gaizrdeba; swored asec xdeba. Aam movlenebis samedici- genebis `mimobneva~ mTel genomSi, fundamentalurad ga­
no Sedegebis winaswar ganWvreta aseve martivia: paTo- nasxvavebs transpozicias genetikuri arevis (aq cvlile-
genebis rezistentuli xazebi sul ufro metad vrcel- bebis) sxva meqanizme­bisagan. Bbaqteriuli transformaciis,
deba, rac sul ufro aZnelebs garkveuli baqteriuli generalizebuli tra­n­sduqciisa da koniugaciis (aseve mei-
infeqciebis mkurnalobas. problemas is faqtic emateba, ozis dros, eukariotebSi) procesSi, rekombinacia xdeba
rom mraval R plazmidas, F plazmidebis msgavsad, aqvT dnm-is homologiur ubnebs Soris, rac identur an fuZeTa
genebi, romlebic sasqeso Solts kodireben da saSuale- Zalian msgavsi Tanamimdevrobis mqone ubnebs aRniSnavs,
bas aZleven plazmidas, koniugaciis saSualebiT erTi romelTac erTmaneTTan fuZeebiT Sewyvileba SeuZliaT.
baqteriuli ujredidan meores gadaeces. Kkidev ufro amis sapirispirod, transpozirebadi elementis CarTva
arTulebs problemas is, rom zogierTi R plazmida axal saitSi ar aris damokidebuli fuZeTa Tanamimdevro-
Seicavs aTamde gens, amdenive antibiotikisadmi mdgra- bebis komplementarulobaze. transpozirebad elements
dobiT. rogor xdeba amdeni antibiotikisadmi rezis- SeuZlia genebis gadatana saitze, sadac msgavsi tipis gene-
tentobis geni erTi plazmidis nawili? Ppasuxi Seicavs bi manamde arasdros arsebobdnen.
mobiluri genetikuri elementebis sxva tips, romelsac
qvemoT gavecnobiT. GCamatebiTi (inserciuli)
Tanamimdevrobebi
genetikuri elementebis transpozicia umartivesi transpozirebadi elementebi, romelT-
zemoT Tqven gaecaniT, rogor SeiZleba dnm erTi ac CamatebiT Tanamimdevrobebs uwodeben, mxolod
baqteriuli ujredidan meoreSi gadavides da rekom- baqteriebSi arseboben. CamatebiTi Tanamimdevroba Sei-
binirdes recipientis genomSi. calkeuli ujredis cavs erT, ferment transpozazas makodirebel gens.
dnm-ma aseve SesaZloa, ganicados rekombinacia, rac es fermenti akatalizebs CamatebiTi Tanamimdevrobis
gamowveulia egreT wodebuli transpozirebadi geneti- gadaadgilebas erTi saitidan meoreSi genomis SigniT.
kuri elementebis, an ubralod transpozirebadi el- transpozazas geni SemosazRvrulia wyvili aramako-

421
CamatebiTi Tanmimdevroba

Sebrunebuli transpozazas geni Sebrunebuli


ganmeoreba ganmeoreba

(a) CamatebiTi Tanamimdevrobebi, umartivesi transpozirebadi elementebi baqteriebSi, Seicaven erT gens, romelic kodirebs
transpozazas. es fermenti akatalizebs gadaadgilebas genomis SigniT. Sebrunebuli ganmeorebebi warmoadgenen erTmaneTis Seb­
runebul, zemodan qvemoT gadanacvlebul versiebs; naCvenebia mxolod maTi nawili. Sebrunebuli ganmeorebebis Tanamimdevrobebi
icvleba sxvadasxva tipis CamatebiTi Tanamimdevrobebis mixedviT.

transpozoni

Camatebuli antibiotikisadmi Camatebuli


Tanamimdevroba rezistentobis geni Tanamimdevroba

Sebrunebuli transpozazas geni


ganmeorebebi

(b) transpozonebi transpozazas genTan erTad, Seicaven erT an met genebs. aq naCveneb transpozonSi, antibiotikisadmi rezistento-
bis geni moTavsebulia or CamatebiT Tanamimdevrobebs Soris. antibiotikisadmi rezistentobis geni gadaitaneba rogorc transpozo-
nis nawili, rodesac transpozoni genomSi axal adgilas Caemateba.

S S suraTi 18.19.   transpozirebadi genetikuri elementebi baqteriebSi. es diagramebi ar aris Skalirebuli;


transpozonebis umetesoba ufro grZelia CamatebiT TanamimdevrobebTan SedarebiT.

direbeli dnm-is TanamimdevrobebiT, romelTa sigrZe transpoziciiT gamowveuli mutacia sakmaod iSviaTad
daaxloebiT 20-40 nukleotidia. am Tanamimdevrobebs xdeba _ daaxloebiT erTxel yovel 10 milion Taobaze.
Sebrunebul ganmeorebebs uwodeben, radganac Camate- es daaxloebiT igivea, rac sxva faqtorebiT gamowveuli
biTi Tanamimdevrobis erT boloSi ganlagebuli fuZeTa spontanuri mutacie­b is sixSire.
Tanamimdevroba meordeba zemodan qvemoT da ukuRma (Se-
brunebulad) meore boloze (suraTi 18.19a). transpo- transpozonebi
zaza amoicnobs am Sebrunebul ganmeorebebs CamatebiTi
CamatebiT Tanamimdevrobebze ufro grZel da
Tanamimdevrobebis sazRvrebze. transpoziciis pro-
rTul transpozirebad elementebs transpozonebs
cesSi, fermentis molekulebi ukavSirdeba Sebrunebul
uwodeben da isinic gadaadgildebian baqteriul ge-
ganmeorebebsa da samizne saits sadRac sxvagan genomSi,
nomSi. transpoziciisaTvis saWiro dnm-Tan erTad,
da akatalizebs saWiro gaWrebsa da SeerTebebs dnm-ze.
transpozonebi Seicaven damatebiT (eqstra) genebs, ro-
CamatebiTma Tanamimdevrobam SesaZloa, gamoiwvios
gorebicaa antibiotikebisadmi rezistentobis genebi,
mutaciebi, Tuki CaerTveba genis makodirebel Tanamim-
romlebic maTTan erTad moZraoben. zogierT baqte-
devrobaSi an dnm-is ubanSi, romelic genis eqspresias
riul transpozonebSi, eqstra genebi moqceuli arian
aregulirebs. mutaciis es meqanizmi Sinagania ujredis-
or CamatebiT Tanamimdevrobas Soris (suraTi 18.19b).
aTvis, im mutaciebisagan gansxvavebiT, romelTac iwveven
es ise gamoiyureba, TiTqos ori CamatebiTi Tanamimdev-
garegani faqtorebi, rogoricaa radiacia da qimiuri
roba genomSi erTmaneTTan SedarebiT axlos CaerTvnen
naerTebi. CamatebiTi Tanamimdevrobebi E.coli–is genomis
da axla oriveni mogzauroben maT Soris moxvedril
daaxloebiT 1.5%-s Seadgenen. Tumca, mocemuli genSi

422
mTel dnm-Tan erTad, rogorc erTi transpozirebadi bunebriv gadarCevas. mravali Taobis ganmavlobaSi mo-
elementi. sxva baqteriul transpozonebi ar Seicaven qmed bunebriv gadarCevas ki SeuZlia baqteriul popu-
CamatebiT Tanamimdevrobebs; maT gansxvavebuli Se- laciaSi im individebis proporciis gazrda, romelnic
brunebuli ganmeorebebi aqvT TavianT boloebze. adaptirebuli arian garkveuli axali garemo pirobebis
CamatebiTi Tanamimdevrobebisagan gansxvavebiT, mimarT. magram rogor SeuZlia calkeul baqterias, ro-
romlebsac aranairi specifikuri sargeblobis motana melic SezRudulia memkvidreobiT miRebuli Tavisi ge-
ar unda SeeZloT baqteriebisaTvis, transpozonebi ex- nomiT, gaumklavdes garemos fluqtuaciebs?
marebian baqteriebs axal garemosTan adaptirebaSi. warmovidginoT, magaliTad, erTeuli E.coli-is
Cven adrec aRvniSneT, rom erTi R plazmida SesaZloa, ujredi, romelic adamianis nawlavis cvalebad gare-
ramodenime gens Seicavdes sxvadasxva antibiotikebi- moSi cxovrobs da Tavisi sakvebi nivTierebebisaTvis
sadmi rezistentobisaTvis. es aixsneba transpozon- damokidebulia maspinZlis arastabilur kvebiT Cveve-
ebiT, romelTac SeuZliaT antibiotikisadmi mdgrado- bze. Tu garemoSi aris aminomJava triptofanis nakle-
bis genis damateba plazmidaze, romelic ukve Seicavs boba, romelic aucilebelia baqteriis gadarCenisaTvis,
sxva antibiotikebisadmi rezistentobis genebs. aseTi am movlenas ujredi triptofanis sxva naerTidan war-
Semadgenlobis mqone plazmidis gadacemas sxva baqte- momqmneli metaboluri gzis gaaqtivebiT pasuxobs. Sem-
riul ujredebze, ujredis dayofisa Tu koniugaciis sa- dgom, Tu maspinZeli adamiani miiRebs triptofaniT mdi-
SualebiT, SeuZlia sxvadasxva antibiotikebisadmi rez- dar sakvebs, baqteriuli ujredi wyvets triptofanis
istentoba gaavrcelos mTels baqteriul populaciaSi. warmoqmnas, zogavs ra resursebs fuWad daxarjvisagan
antibiotikebiT mdidar garemoSi, bunebrivi gadarCeva im naerTis misaRebad, romelic xelmisawvdomia garemom-
xels Seuwyobs baqteriebs, romelTac transpoziciebis cvel xsnarSi naxavarfabrikatis saxiT. es aris mxolod
seriis Sedegad warmoeqmnaT mravali antibiotikisadmi erTi magaliTi, Tu rogor usadageben baqteriebi Tavis
rezistentobis genebis Semcveli R plazmidebi. metabolizms garemo cvlilebebs.
transpozonebi ar arian unikaluri baqteriebisaT- metaboluri kontroli or doneze xdeba (suraTi
vis da aseve mniSvnelovan komponentebs warmoadgenen eu- 18.20). pirveli, ujedebs SeuZliaT ukve arsebuli fer-
kariotuli genomisaTvis. eukariotebSi transpozireba- mentebis aqtivobis regulireba. es aris SedarebiT
di elementebs SeiswavliT me-19 TavSi. swrafi pasuxi, romelic eyrdnoba mravali fermentis

18.3
mgrZnobelobas qimiuri signalebisadmi, rac zrdis an
amcirebs maT katalizur aqtivobas (ix. me-8 Tavi). mag-
koncefcia testi aliTad, triptofanis sinTezis gzaSi pirveli fermenti
inhibirdeba gzis saboloo produqtiT. amgvarad, Tu
1. ganasxvaveT erTmaneTisagan erTi baqteriu- ujredSi xdeba triptofanis akumulireba, is wyvets axa-
li ujredidan meoreSi dnm-is gadacemis sami li triptofanis sinTezs fermentuli aqtivobis inhibi-
meqanizmi. rebis saSualebiT. aseTi ukukavSiris inhibicia tipiuria
2. ra msgavseba da gansxvavebebia lizogenuri anboluri (biosinTezuri) gzebisaTvis da saSualebas
fagis dnm-sa da plazmidas Soris? aZlevs ujreds, Seeguos misTvis saWiro naerTebis mowo-
3. axseniT, ratom migviyvans koniugaciis pro- debaSi warmoqmnil xanmokle fluqtuaciebs.
cesi qromosomuli dnm-is genetikur rekom- meore, ujredebs SeuZliaT garkveuli fermentebis
binaciamde rms X F+ SewyvilebaSi, magram ara warmoqmnis raodenobis regulireba; anu, maT SeuZliaT
F+ X F- SewyvilebaSi? fermentebis makodirebeli genebis eqspresiis reguli-
reba. Tuki, Cvens magaliTSi, garemo agrZelebs ujredi-
saTvis saWiro mTeli triptofanis miwodebas, ujredi

koncefcia 18.4 wyvets triptofanis gzaSi dakavebuli fermentebis sin-


Tezs. fermentis warmoqmnis es kontroli transkrip-
ciis doneze xdeba, anu am fermentebis makodirebeli
calkeuli baqteriebi garemo mesenjeruli rnm-is sinTezisas. ufro zogadad, baqte-
riuli genomis mravali geni irTveba da iTiSeba ujredis
cvlilebebs Tavisi genebis metaboluri statusis cvlilebebis mier. baqteriebSi
genis eqspresiis amgvari kontrolis ZiriTadi meqanizmi,
eqspresiis regulirebiT romelsac operonis modeli ewodeba, 1961 wels iqna aR-
pasuxoben moCenili fransua Jakobisa da Jak monos mier pasteris
institutSi, parizSi. modiT vnaxoT, ra aris operoni da
mutaciebi da sxvadasxva tipis genTa gadatana gene- rogor muSaobs igi, triptofanis sinTezis kontrolis
tikur nairgvarobas warmoqmnis, rac SesaZlebels xdis saSualebiT, rogorc Cveni pirveli magaliTisa.

423
(a) fermentis aqtivobis (b) fermentis warmoqmnis WWsuraTi 18.20.   metaboluri gzis regula-
cia. triptofanis sinTezis gzaSi, triptofa-
regulacia regulacia
nis siWarbem, SesaZloa gamoiwvios orive: (a)
winamorbedi moaxdinos gzis pirveli fermentis aqtivobis
ukukavSiris inhibireba (ukukavSiris inhibicia), swrafi
inhibicia pasuxi, da (b) moaxdinos am gzisaTvis saWiro
fermenti 1 geni 1 yvela fermentis genebis eqspresiis daTrgun-
va, ufro gviani pasuxi. simbolo inhibicias
aRniSnavs.

fermenti 2 geni 2

genis eqspresiis
regulacia
fermenti 3 geni 3

oluri gzis yvela fermentis erTdroulad


fermenti 4 geni 4 dasinTezeba xdeba. gadamrTveli aris dnm-
is segmenti, romelsac operatori ewodeba.
misi mdebareobac da saxelic Seesabameba
mis funqcias: moTavsebulia ra promotor-
fermenti 5 geni 5 Si an promotorsa da fermentis makodi-
rebel genebs Soris, operatori akontro-
lebs rnm polimerazas genebTan miRwevas.
triptofani yvelaferi erTad, operatori, promotori,
da maT mier kontrolirebadi genebi _ dnm-
is mTeli nawyveti, romelic saWiroa trip-
tofanis gzis fermentebis warmoqmnisaTvis
operonebi: ZiriTadi koncefcia _ Seadgenen operons. aq Cven ganvixilavT
E.coli asinTezebs triptofans winamorbedi moleku- trp operons (trp aRniSnavs triptofans), E.coli-is genomis
lisagan safexurebis mTeli rigis gavliT, TiToeuli mraval operonTagan erT-erTs (suraTi 18.21).
reaqcia ki specifikuri fermentiT katalizdeba (ix. Tu operatori warmoadgens gadamrTvels transkrip-
suraTi 18.20). am fermentebis makodirebeli xuTi geni ciis kontrolisaTvis, sainteresoa, rogor muSaobs es
erTadaa moTavsebuli baqteriul qromosomaze. erTi gadamrTveli? TavisTavad, trp operoni CarTulia, anu
promotori emsaxureba xuTive gens, romlebic Sead- rnm polimerazas SeuZlia daukavSirdes promotors da
genen transkripciis erTeuls. (me-17 Tavidan gaixseneT, moaxdinos operonis genebis transkribireba. operonis
rom promotori warmoadgens saits, romelTanac rnm gamorTva SeuZlia cilas, saxelwodebiT trp represori.
polimeraza SeiZleba daukavSirdes dnm-s da daiwyos represori ukavSirdeba operators da xels uSlis rnm
transkripcia.) amrigad, transkripciis Sedegad miiReba polimerazas promotorTan dakavSirebas, anu xels uS-
erTi grZeli mrnm-is molekula, romelic triptofa- lis genebis transkripcias. represoris cila specifi-
nis gzis xuTive ferments kodirebs. ujreds SeuZlia am kuria; is amoicnobs da ukavSirdeba mxolod gansaz-
mrnm-is translireba xuT damoukidebel polipeptidSi, Rvruli operonis operators. represors, romelic
radganac mrnm dayofilia start da stop kodonebiT, gamorTavs trp operons trp operatorTan dakavSirebis
romlebic TiToeuli polipeptidis makodirebeli Tana- saSualebiT, araviTari efeqti ara aqvs E.coli-is genomis
mimdevrobis dawyebisa da damTavrebis signalebs war- yvela sxva operonze.
moadgenen. trp represori warmoadgens regulatoruli genis
erTmaneTTan dakavSirebuli funqciebis mqone ge­ pro­duqts. am gens trpR -s uwodeben, is garkveuli dis-
nebis erT transkripciis erTeulSi dajgufebis mTavari tanciis moSorebiTaa ganlagebuli mis mier kontroli-
upiratesoba is aris, rom erTma CarTva-gamorTvis ~gad- rebadi operonisagan da sakuTari promotori gaaCnia.
amrTvelma~ SeiZleba gaakontrolos funqcionalurad re­gu­latoruli genebi mudmivad eqspresirdebian, Tumca
dakavSirebuli genebis mTeli jgufi (klasteri). rode- da­bali sixSiriT da trp represoris ramodenime moleku-
sac E.coli-is ujredma TviTon unda warmoqmnas tripto- la yovelTvisaa warmodgenili E.coli-is ujredebSi. ra-
fani, radganac sakveb areSi es aminomJava ar aris, metab- tom ar aris, maSin, trp operoni mudmivad gamorTuli?

424
trp operoni

promotori promotori
operonis genebi
dnm trp R trpE trpD trpC trpB trpA
operatori
regulatoruli geni rnm polimeraza start kodoni stop kodoni

mrnm
mrnm
E D C B A
inaqtiuri
cila polipeptidebi, romlebic warmoqmnian fermentebs
represori
triptofanis sinTezisaTvis

(a) triptofani ar aris, represori inaqtivirebulia, operoni muSaobs. rnm polimeraza ukavSirdeba dnm-s promo-
torTan da axdens operonis genebis transkripcias.

(b) triptofani warmodgenilia, represori aqtiuria,


dnm
operoni gamorTulia. rogorc ki triptofani dag-
rnm ar rovdeba, is ainhibirebs sakuTar warmoebas represoru-
warmoiqmneba li cilis gaaqtivebis saSualebiT.

mrnm

aqtiuri represori
cila

triptofani (korepresori)

SS suraTi 18.21.  trp operoni : represirebadi fermentebis regulirebadi sinTezi. triptofani aminomJavaa, romelic war-
moiqmneba represirebadi fermentebis mier katalizebadi anaboluri gziT. (a) am gzis Semadgeneli fermentebis misaRebi poli-
peptidebis makodirebeli xuTi geni promotorTan da operatorTan erTad trp operonSia dajgufebuli. trp operatori mo-
Tavsebulia trp promotorSi. (b) metaboluri gzis saboloo produqtis, triptofanis, akumulacia trp operonis transkripciis
represias ganapirobebs, rac am gzaSi monawile yvela fermentis sinTezis Sewyvetas iwvevs. aq naCvenebia meqanizmi E.coli–Si.

jer erTi, represorebis operatorebTan dakavSireba alosterul saitze. amis Sedegad ki moxdeba operonis
Seqcevadi procesia. operatori or mdgomareobas So- ga­m orTva.
ris meryeobs : erTi, represorTan dakavSirebis gareSe am sistemaSi, triptofani moqmedebs, rogorc ko-
da meore, masTan dakavSi­r ebuli represoriT. TiToeuli represori, mcire molekula, romelic represorul
mdgomareobis SedarebiTi xangrZlivoba da­mo­k idebulia cilasTan ~TanamSromlobs~ operonis gamosarTavad.
garSemo arsebuli aqtiu­ri represoris mo­lekulebis triptofanis dagrovebisas, ufro meti triptofanis
raodenobaze. meorec, trp represori, regulatoruli molekula asocirdeba trp represoris molekulebTan,
cilebis umetesobis msgavsad, alosterul cilas war- romelTac amis Semdeg SeuZliaT, daukavSirdnen trp op-
moadgens, ori alternatiuli konformaciiT, aqti- erators da SeaCeron triptofanis gzis fermentebis
uri da araaqtiuri (ix. suraTi 8.20). trp represori sin- warmoqmna. Tu ujredSi triptofanis done Semcirdeba,
Tezdeba inaqtiur formaSi, trp operatorisadmi dabali operonis genebis transkripcia kvlav ganaxldeba. es
TvisobiT. represoruli cila mxolod im SemTxvevaSi aris erTi magaliTi, Tu rogor swrafad pasuxobs genTa
gadadis aqtiur formaSi, romelsac operatorTan da- eqspresia cvlilebebs ujredis Sida Tu gare garemoSi.
kavSireba SeuZlia, Tu triptofani ebmis trp represors

425
represirebadi da inducirebadi urTierTqmedebs regulatorul cilasTan. inducireba-
di operonis klasikuri magaliTia lac operoni ( lac aRniS-
operonebi: genTa negatiuri navs laqtozas), romelic Jakobisa da monos pioneruli
regulaciis ori tipi kvlevis sagans warmoadgenda.
disaqaridi laqtoza (rZis Saqari) misawvdo-
trp operons represirebad operons uwodeben,
mia E.coli-isaTvis, Tuki misi maspinZeli adamiani rZes
radganac misi transkripcia, Cveulebriv, CarTulia,
svams. laqtozis metabolizmi iwyeba disaqaridis hi-
magram SesaZloa, moxdes misi inhibireba (represireba),
droliziT mis Semadgenel monosaqaridebad, gluko-
rodesac specifikuri mcire molekula (triptofani)
zad da galaqtozad. am reaqcias akatalizebs fermen-
alosterulad daukavSirdeba regulatorul cilas.
ti β -galaqtozidaza. aRniSnuli fermentis mxolod
amis sapirispirod, inducirebadi operoni, Cveulebiv,
ramodenime molekulaa warmodgenili E.coli-is ujredSi,
gamorTulia, magram SesaZloa, moxdes misi stimulireba
romelic laqtozis ararsebobisas izrdeba. magram, Tu
(inducireba), rodesac specifikuri mcire molekula
baqteriis garemocvas laqtozas davumatebT, ujredSi

(a) laqtoza ar aris, represori aqtiuria, operoni


regulatoruli geni promotori gamorTulia. lac represori TavisTavad aqtiuria
da laqtozis ararsebobisas, is operatorTan dakav-
operatori
Sirebis Sedegad, operonis gamorTvas iwvevs.
dnm lacI lacZ
rnm ar
warmoiqm-
neba (b) laqtoza warmodgenilia, represori inaqti-
uria, operoni CarTulia. alolaqtoza, laqto-
rnm polimeraza
mrnm zas izomeri, operonis derepresias axorcielebs
represoris inaqtivirebis saSualebiT. amgvarad,
xdeba laqtozis metabolizmisaTvis saWiro fer-
aqtiuri mentebis inducireba.
cila represori

lac operoni

dnm lacI lacZ lacY lacA

rnm polimeraza

mrnm
mrnm

β-galaqto- transace-
permeaza
cila zidaza tilaza

inaqtiuri represori
alolaqtoza
(induqtori)

S S suraTi 18.22  lac operoni: inducirebadi fermentebis regulirebadi sinTezi.   E.coli laqtozis STanTqmisa da metabo-
lizmisaTvis sam ferments iyenebs. am sami fermentis genebi klasterizebulia lac operonSi. erTi geni, lacZ, β-galaqtozidaza-s
kodirebs, romelic axorcielebs laqtozas hidrolizs glukozamde da galaqtozamde. meore geni, lacY, kodirebs permeazas,
membranul cilas, romelsac laqtoza ujredSi gadaaqvs. mesame geni, lacA, kodirebs ferments, saxelwodebiT transacetila-
za, romlis funqcia laqtozis metabolizmSi jer kidev ar aris naTeli. lac represoris makodirebeli geni, lacI, lac operonis
mezobladaa ganlagebuli, rac uCveuloa. promotoris aRmaval (marcxena) boloSi ganlagebuli muqi mwvane ubnis funqcia
ganxilulia suraT 18.23-ze.

426
β-galaqtozidazebis molekulebis ricxvi daaxloebiT ararsebobisas (da Sesabamisad alolaqtozisac), lac
15 wuTSi aTasjer gaizrdeba. represori Tavis aqtiur konfiguraciaSia da amitom, lac
β-galaqtozidazas geni warmoadgens lac operonis operonis genebi ar eqspresirdebian (suraTi 18.22a). Tu
na­w ils, romelSic mis garda laqtozas metabolizmSi ujredis garemomcvel ares daemateba laqtoza, alolaq-
monawile sxva ori fermentis makodirebeli genic aris toza daukavSirdeba lac represors, Secvlis mis konfor-
CarTuli. mTeli transkripciis erTeuli erTi opera- macias da amiT arTmevs mas operatorTan dakavSirebis
torisa da promotoris mier kontroldeba. regula- unars. masTan bmuli represoris gareSe, lac operoni
toruli geni, lacI, ganTavsebulia operonis gareT da transkribirdeba laqtozas momnelebeli fermentebis
kodirebs alosterul represorul cilas, romelsac ganmsazRvrel mrnm-Si (suraTi 18.22b).
operatorTan dakavSirebis Sedegad, lac operonis gam- genTa regulaciis konteqstSi, laqtozis gzis fer-
orTva SeuZlia. aqamde, yvelaferi trp operonis regu- mentebs ganixilaven, rogorc inducirebad fermentebs,
laciis msgavsad gamoiyureba, magram arsebobs erTi, radganac maTi sinTezi inducirdeba qimiuri signalis
mniSvnelovani gansxvaveba. gaixseneT, rom trp represori (alolaqtozas, am SemTxvevaSi) mier. analogiurad, trip-
TavisTavad inaqtiuria da operatorTan dasakavSire- tofanis sinTezis fermentebs represirebad fermentebs
blad saWiroebs triptofans, rogorc korepresors. lac uwodeben. represirebadi fermentebi, ZiriTadad, moq-
represori ki, misgan gansxvavebiT, TavisTavad aris aq- medeben anabolur gzebSi, romelTa saSualebiTac xdeba
tiuri, ukavSirdeba ra operators da TiSavs lac operons. umi masalisagan (prekursorebisagan) aucilebeli sab-
am SemTxvevaSi, represoris inaqtivacias iwvevs specifi- oloo produqtebis sinTezi. rodesac saboloo produq-
kuri mcire molekula, romelsac induqtori ewodeba. ti ukve arsebobs sakmarisi raodenobiT, ujredi wyvets
lac operonisaTvis, induqtors warmoadgens alo- mis warmoebas da am gziT, SeuZlia misi organuli win-
laqtoza, laqtozas izomeri, romelic ujredSi Sesuli amorbedebisa da misi sinTezisaTvis saWiro energiis
laqtozidan miiReba mcire raodenobebiT. laqtozis mimarTva sxva daniSnulebisaTvis. amis sapirispirod,

(a) laqtoza aris, glukozis naklebobaa (camf-


(a) promotori
d done maRalia): lac mrnm Warbad sinTezdeba.
Tu glukozis deficitia, camf-is maRali done
aaqtivebs kac-s, da lac operoni didi raodenobiT
mrnm-s awarmoebs laqtozis gzisaTvis.
dnm lacI lacZ

kac-dakavSirebis saiti operatori (b) laqtoza aris, glukoza aris (camf-is done
rnm polimerazas
dabalia): lac mrnm mcire raodenobiT sinTezde-
SeuZlia
dakavSireba da transkribireba ba. rodesac glukoza warmodgenilia, camf co-
camf taa, da kac-s ar SeuZlia transkripciis stimu-
aqtiuri kac lireba.

inaqtiuri kac inaqtiuri lac


represori

W W suraTi 18.23.  lac operonis pozitiuri kon-


troli katabolitis aqtivatori cilis (kac)
(b)
promotori mier. rnm polimerazas lac operonisadmi maRali
Tvisoba aqvs mxolod maSin, rodesac katabo-
dnm litis aqtivatori cilaa (kac) dakavSirebuli
lacI lacZ
promotoris aRmaval boloze ganlagebul sait-
kac-dakavSirebis saiti Tan dnm-ze. kac ki dnm-is saits mxolod maSin
ukavSirdeba, rodesac asocirebulia ciklur
rnm polimeraza
ver ukavSirdeba amf-Tan (camf), romlis koncentracia ujredSi
izrdeba glukozis koncentraciis Semcirebisas.
amrigad, rodesac ujredSi glukozaa warmodge-
nili, laqtoza Tundac misawvdomi iyos, ujredi
inaqtiuri kac inaqtiuri lac upiratesad glukozis katabolizms axorcie-
represori
lebs da aRar warmoqmnis laqtozis damSlel
fermentebs.

427
inducirebadi fermentebi, Cveulebriv, moqmedeben ka- operons. radganac kac inaqtiuria, lac operonis tran-
tabolur gzebSi, romelTa saSualebiT xdeba sakvebi niv- skripcia mxolod dabali sixSiriT mimdinareobs, laq-
Tierebebis daSla ufro martiv molekulebamde. Sesabami- tozis Tanaobis miuxedavadac (suraTi 18.23b). amgvarad,
si fermentebis warmoebiT mxolod maSin, rodesac sakvebi lac operoni ormag kontrols ganicdis: negatiur kon-
nivTiereba xelmisawvdomia, ujredi Tavidan iridebs en- trols lac represorisagan da pozitiur kontrols kac-
ergiisa da winamorbedi molekulebis xarjvas im cilebis isagan. lac represoris mdgomareoba (alolaqtozasTan
Sesaqmnelad, romlebic am momentSi ar arian saWiro. dakavSirebuli Tu ara) gansazRvravs ganxorcieldeba,
rogorc trp , ise lac operonebis regulacia moicavs Tu ara lac operonis genebis transkripcia saerTod;
ge­n ebis negatiur (uaryofiT) kontrols, radganac xde- kac-is mdgomareoba ki (camf-Tan dakavSirebuli Tu
ba operonebis gamorTva represoruli cilis aqtiuri ara) akontrolebs transkripciis siCqares, Tu operoni
formis mier. amis danaxva, SesaZloa, ufro martivia trp represorisagan Tavisufalia. yovelive ise gamoiyureba,
operonisaTvis, magram aRniSnuli debuleba WeSmaritia TiTqos operons aqvs rogorc CarTva-gamorTvis Rilaki,
lac operonis SemTxvevaSic. alolaqtoza fermentis sin- aseve xmis asawevi kontroli.
Tezs iwvevs ara pirdapir genomze moqmedebiT, aramed lac operonis garda, kac aseve monawileobs zogierTi
lac operonis ganTavisuflebiT represoris negatiuri sxva operonebis regulaciaSic, romlebic katabolur
efeqtisagan. miCneulia, rom genTa regulacia mxolod gzebSi gamoyenebul fermentebs kodireben. rodesac
maSin aris pozitiuri (dadebiTi), rodesac regulatoru- glukoza Warbadaa da kac inaqtiuria, im fermentebis
li cila pirdapir urTierTqmedebs genomTan transkrip- sinTezi, romlebic glukozis garda sxva naerTebis ka-
ciis CasarTavad. modiT, ganvixiloT genTa pozitiuri tabolizms axorcieleben, ZiriTadad, Semcirebulia.
regulaciis magaliTi, kvlav lac operonis SemTxvevaSi. ujredis unari, moaxdinos sxva naerTebis, rogoricaa
laqtoza, katabolizmi, gadarCenis saSualebas aZlevs
glukozas moklebul ujredebs. gansazRvruli momen-
genTa pozitiuri regulacia
tisaTvis arsebuli specifikuri naerTebi ganapirobe-
laqtozas momnelebeli fermentebis sagrZnobi ra­ ben, romeli operonebi unda CairTos. aseTi, mraval-
o­d enobiT dasasinTezeblad ar aris sakmarisi baqte- gvar SemTxvevaze gaTvaliswinebuli meqanizmebi kargad
riul ujredSi laqtozis arseboba. meore saWiro pi- Seesabameba organizms, romelic ver akontrolebs, riT
roba aris, rom ujredi unda ganicdides martivi Saqris, ikvebeba misi maspinZeli. baqteriebi aRsaniSnavi arian
glukozas, naklebobas. glikolizisa da sxva katabol- Tavisi adaptaciis unariT _ rogorc xangrZlivi drois
uri gzebisaTvis, E.coli sxva substratebTan SedarebiT, TvalsazrisiT evoluciuri cvlilebebis saSualebiT
upiratesad glukozas iyenebs. glukozis daSlisaTvis Tavis genetikur SemadgenlobaSi, ise xanmokle droSi
(glikolizisaTvis, ix. suraTi 9.9) saWiro fermentebi calkeul ujredebSi genTa eqspresiis kontrolis sa-
mudmivadaa warmodgenili. SualebiT. ra Tqma unda, nairgvari makontrolebeli
rogor SeigrZnobs E.coli-s ujredi glukozis kon- meqanizmebi aseve evoluciis produqtebs warmoadgenen,
centraciebs da rogor gadaecema es informacia ge- romlebic imitom arseboben, rom maT xeli bunebrivma
noms? aqac, meqanizmi damokidebulia alosteruli reg- gadarCevam Seuwyo.
ulatoruli cilis urTierTqmedebaze mcire organul
molekulasTan, am SemTxvevaSi ciklur amf-Tan (camf),
romelic akumulirdeba glukozis naklebobis dros
(camf-is struqturisaTvis ix. suraTi 11.9). regula- koncefcia testi 18.4
toruli cila, romelsac katabolitis aqtivatori cila
(kac, ingl. - CAP) ewodeba, transkripciis aqtivators
1. E.coli-Si, garkveulma mutaciam lac operatori
warmoadgens. rodesac camf ukavSirdeba kac-s, regula-
imgvarad Secvala, rom mas ver ukavSirdeba aq-
toruli cila (kac) Rebulobs Tavis aqtiur formas da
tiuri represori. rogor imoqmedebs es movlena
SeuZlia, daukavSirdes lac promotoris aRmaval boloSi
ujredis mier β -galaqtozidaza-s warmoebaze?
ganlagebul specifikur saits (suraTi 18.23a). kac-is
promotorTan dakavSireba pirdapir astimulirebs ge- 2. rogor cvlis trp korepresorisa da lac induq-
nis eqspresias. amrigad, es meqanizmi kvalificirdeba, toris dakavSireba Tavis Sesabamis represorul
rogorc dadebiTi regulacia. cilebTan, represoris funqciasa da transkrip-
Tu glukozis raodenoba ujredSi matulobs, camf- cias TiToeul SemTxvevaSi?
is koncentracia mcirdeba, mis gareSe ki, kac Sordeba

428
me- 18 Tavis Semowmeba

X X virusebis evolucia.  radganac virusebs reproduq-


ZiriTadi koncefciebis Semowmeba
cia mxolod ujredis SigniT SeuZliaT, isini, albaT,
pirveli ujredebis gaCenis Semdgom evolucird-

koncefcia 18.1 nen, SesaZloa, ujreduli nukleinis mJavebis frag-


mentebis saxiT.

viruss aqvs genomi, magram reproduci-


reba mxolod maspinZel ujredSi Seu- koncefcia 18.2
Zlia
virusebi, viroidebi da prionebi saxif-
aTo paTogenebs warmoadgenen cxovelebsa
XX virusebis aRmoCena: mecnieruli kvleva .  mkvl-
evarebma virusebi aRmoaCines 1800-iani wlebis bo-
da mcenareebSi
los, mcenareuli daavadebis, Tambaqos mozaikis daa-
X X virusuli daavadebebi cxovelebSi.   simptomebi
vadebis, kvlevisas.
SesaZ­loa, gamowveuli iyos virusebis mier ujre-
XX virusebis struqtura.  virusi warmoadgens cilovan debisaTvis miyenebuli pirdapiri zianiT an sxeulis
kapsidaSi moTavsebul mcire nukleinis mJavis genoms imunuri pasuxiT. vaqcinebi imunur sistemas astimu-
da xandaxan damatebiT membranuli garsi gaaCnia, ro- lireben, raTa maspinZeli daculi iyos specifikuri
melic virusul cilebs Seicaven. es cilebi virusebs virusebisagan.
ujredSi SeRwevaSi exmareba. genomi, SesaZloa, iyos
X X aRmocenebadi virusebi.  adamianebSi “axali” viru-
erT- an orjaWviani dnm an rnm.
suli daavadebebis afeTqebebi, Cveulebriv, gamowveu-
XX virusuli reproduqciuli ciklebis ZiriTadi max- lia ukve arsebuli virusebis mier, romlebic sakuTar
asiaTeblebi.  virusebi maspinZeli ujredebis fer- maspinZel teritorias afarToeben.
mentebs, ribosomebsa da mcire molekulebs iyeneben
XX virusuli daavadebebi mcenareebSi.   viruse-
Svileuli virusebis dasasinTezeblad. TiToeuli ti-
bi mcenare­ul ujredebSi ujredis dazianebuli
pis viruss Tavisi damaxasiaTebeli maspinZeli areali
kedlebis gavliT aRweven (horizontaluri transmis-
aqvs.
ia) an memkvidreobiT miiRebian mSoblebisagan (verti-
XX fagebis reproduqciuli ciklebi.  lizisur kaluri transmisia).
ciklSi, virusuli genomis Sesvla baqteriaSi, apro-
XX viroidebi da prionebi : umartivesi damainficire-
gramebs maspinZlis dnm-is daSlas, axali fagebis
beli agentebi.  viroidebi warmoadgenen rnm-is Seu-
warmoqmnas da maspinZeli ujredis kedlis monelebas,
mosav (ugarso) molekulebs, romlebic mcenareebs
ris Sedegadac xdeba fagebis STamomavlobis gamoTa-
ainficireben da maT zrdas aferxeben. prionebi neli
visufleba. lizogenur ciklSi, zomieri fagis genomi
moqmedebisa da Ffaqtiurad dauzianebeli damainfici-
baqteriul qromosomaSi CaerTveba profagis saxiT. es
rebeli cilebi arian, romlebic ZuZumwovrebSi tvi-
ukanaskneli ki gadaecema maspinZlis Svileul ujre-
nis daavadebebs iwveven.
debs im dromde, sanam moxdeba qromosomis datovebisa
da lizisuri ciklis dawyebis inducireba.

X X cxovelTa virusebis reproduqciuli cikle- koncefcia 18.3


bi.  cxovelTa mraval viruss gareTa garsi aqvs. ret-
rovirusebi (rogoricaa, magaliTad aiv) ferment baqteriebis genetikur mravalgvarobas
ukutranskriptazas iyeneben, raTa moaxdinon Tavisi
rnm genomis kopireba dnm-Si, romelic provirusis xels uwyobs swrafi reproduqcia,
saxiT, SesaZloa, integrirdes maspinZlis genomSi. mutaciebi da genetikuri rekombinacia
XX aqtivoba retrovirusis (aiv) reproduqciuli cik-
X X baqteriuli genomi da misi replikacia.  baqteriu-
li

429
li qromosoma, Cveulebriv, wriuli dnm-is moleku- X X represirebadi da inducirebadi operonebi: genTa
las warmoadgens, masTan asocirebuli ramodenime ne­­­gatiuri regulaciis ori tipi.   represirebad
ciliT. plazmidebi ufro mcire zomis, wriuli dnm-is operonSi, specifikuri represoruli cilis dakav-
molekulebia, romelTac qromosomisagan damoukide- Sireba ope­r onTan, transkripciis Sewyvetas iwvevs.
blad SeuZliaT replicireba. represori aqtiuria, rodesac dakavSirebulia ko-
represorTan, Cve­ulebriv, anaboluri gzis saboloo
X X mutaciebi da genetikuri rekombinacia, rogorc
produqtTan. inducirebad operonSi, induqtoris da-
genetikuri mravalgvarobis wyaroebi.  radganac
kavSireba Tavdapirvelad aqtiur represorTan, inaq-
baqteriebs swrafad SeuZliaT gamravleba, axali mu-
tiurs xdis represors da amdenad, transkripcia xor-
taciebi aseve swrafad zrdian populaciis geneti-
cieldeba. inducirebadi fermentebi, Cveulebriv,
kuri nairsaxeobebis ricxvs. damatebiTi nairgvaroba
katabolur gzebSi funqcionireben.
warmoiqmneba ori sxvadasxva baqteriuli ujredebis
dnm-ebis rekombinaciis saSualebiT. XX genTa pozitiuri regulacia.  zogierTi operonebi
aseve pozitiuri kontrolis gavlenasac ganicdian ma-
XX genis gadatanisa da genetikuri rekombinaciis
stimulirebeli aqtivatoruli cilis, katabolitis
meqanizmebi baqteriebSi.  axali baqteriuli xazebi
aqtivatori cilis (kac) saSualebiT. es cila tran-
SeiZleba warmoiqmnas dnm-is gadataniT erTi ujre-
skripcias uwyobs xels, rodesac promotorSi mde-
didan meoreSi. transformaciis dros, Seumosavi dnm
bare saits ukavSirdeba.
ujredSi garemomcveli aridan Sedis. transduqciis
procesSi, baqteriuli dnm erTi ujredidan meoreSi
fagebis mier gadaitaneba. koniugaciisas, F+ donori SeamowmeT sakuTari codna
ujredi, romelic F plazmidas Seicavs, gadascems
plazmidis dnm-s F- recipient ujreds. rms ujredis F
faqtors, romelic integrirebulia baqteriul qro-
mosomaSi, F- ujredSi gadasvlisas Tan miaqvs garkveu- TviTSefaseba
li qromosomuli dnm-ic. R plazmidebi sxvadasxva an-
tibiotikebisadmi rezistentobis matareblebi arian. 1. baqteria inficirebulia eqsperimentulad Seqmnili
baqteriofagiT, romelic Sedgeba T2 fagis cilis
XX genetikuri elementebis transpozicia.  dnm-is
garsisa da T4 fagis dnm-isagan. axlad warmoqmnili
segmentebs, romlebsac SeuZliaT, Caematon ujredis
fagebs eqnebaT
dnm-Si sxvadasxva saitze, aseve SeaqvT Tavisi wvli-
a. T2 cila da T4 dnm.
li genetikur cvlilebebis warmoqmnaSi baqteriebSi.
b. T2 cila da T2 dnm.
CamatebiTi Tanamimdevrobebi, umartivesi baqte-
g. orive fagis dnm-isa da cilebis narevi.
riuli transpozirebadi elementebi, Sedgeba dnm-
d. T4 cila da T4 dnm.
is Sebrunebuli ganmeorebebisagan, romlebic orive
e. T4 cila da T2 dnm.
mxridan esazRvrebian transpozazas gens. baqteriul
transpozonebi Seicaven damatebiT genebs, rogorebi- 2. rnm virusebs garkveuli fermentebis sakuTari wy-
caa, vTqvaT antibiotikebisadmi mdgradobis genebi. aro esaWiroebaT, radganac
a. maspinZeli ujredebi swrafad anadgureben vi-
koncefcia 18.4 rusebs.
b. maspinZel ujredebs ara aqvT fermentebi,
calkeuli baqteriebi garemo romelTac virusuli genomis replikacia Seu-
Zlia.
cvlilebebs Tavisi genebiseqspresiis
g. es fermentebi axdenen virusuli mrnm-is trans-
regulirebiT pasuxoben lacias cilebSi.
d. es fermentebi gadian maspinZeli ujredebis mem-
XX operonebi: ZiriTadi koncefcia.   ujredebi metabo- branebSi.
lizms akontroleben fermentebis aqtivobis regula- e. es fermentebi ver dasinTezdeba maspinZel ujre-
ciis an am fermentebis makodirebeli genebis eqspre- debSi.
siis regulaciis saSualebiT. baqteriebSi, genebi
xSirad arian klasterizebuli (dajgufebuli) oper- 3. romeli debuleba aris damaxasiaTebeli R plazmidi-
onebSi, sadac ramodenime mosazRvre gens erTi pro- saTvis?
motori emsaxureba. operatoris ubani dnm-ze axor- a. misi gadacema F+ ujreds gardaqmnis F- ujredad.
cielebs operonis CarTva-gamorTvas. b. mas aqvs genebi antibiotikisadmi rezistentobi-
saTvis da, SesaZloa, sasqeso SoltisaTvis.

430
g. misi gadatana baqteriebs Soris transduqciis sa- a. binaruli dayofa.
SualebiT xdeba. b. ribosomebi.
d. is Sedgenili transpozonis karg magaliTs war- g. nukleinis mJavisagan Sedgenili genetikuri ma-
moadgens. sala.
e. is baqterias fagisadmi rezistentuls xdis. d. mitozi.
e. koniugacia.
4. transpozicia genetikuri rekombinaciis sxva meqa-
nizmebisagan gansxvavebulia, radganac is 10. ris Sedegad Cndeba AaRmocenebadi virusebi?
a. mxolod baqteriaSi xdeba. a. arsebuli virusebis mutaciebis.
b. gadaadgilebs genebs dnm-is homologiur ubnebs b. arsebuli virusebis gavrcelebiT axal maspinZel
Soris. saxeobebze.
g. asrulebs mcire an araviTar rols evoluciaSi. g. arsebuli virusebis gavrcelebiT ufro farTod
d. mxolod eukariotebSi xdeba. Tavis maspinZel saxe obebSi.
e. mimoabnevs genebs axal mdebareobebze genomSi. d. yovelive zemoTCamoTvlilis Sedegad.
e. arcerTi zemoTCamoTvlilis Sedegi ar aris.
5. Tu gansazRvruli operoni kodirebs aucilebeli
aminomJavis Sesaqmnel fermentebs da regulirdeba
trp operonis msgavsad, maSin evoluciuri kavSiri
a. aminomJava axdens represoris inaqtivacias.
b. warmoqmnil fermentebs inducirebadi fermentebi
zogierTi virusis `warmateba~ ganpirobebulia maTi
ewodebaT.
unariT, ganviTardnen maspinZlis SigniT. aseTi virusebi
g. represori aqtiuria aminomJavas gareSe.
Tavs arideben maspinZlis dacviT sistemebs, swrafad
d. aminomJava moqmedebs, rogorc korepresori.
mutirebisa da mravali saxecvlili STamomavali vi-
e. aminomJava CarTavs operonis transkripciis pro-
rusebis warmoqmnis saSualebiT manamde, sanam sxeuli
cess.
SesZlebs maTTvis Setevas. amrigad, infeqciis bolosken
6. ra moxdeba, Tu inducirebadi operonis represorma warmodgenili virusebi gansxvavdebian virusebisagan,
iseTi mutacia ganicada, rom operators veRar ukav- romelTac Tavidan daainficires organizmi. ganixileT
Sirdeba? es, rogorc mikrokosmosis evoluciis magaliTi. romel
a. operonis genebis uwyveti transkripcia. virusul xazebs aqvT gadarCenis meti Sansi?
b. operonis genebis Semcirebuli transkripcia.
g. operonis mier kontrolirebadi gzisTvis sub-
stratis warmoqmna.
d. represoris Seuqcevadi dakavSireba promotor-
mecnieruli kvleva
Tan.
e. katabolitis aqtivatori cilis (kac) Warbad
rodesac baqteria ainficirebs cxovels,
baqteriebis raodenoba sxeulSi eqsponencialurad iz-
warmoqmna.
rdeba (sqema a). lizisuri reproduqciuli ciklis mqone
7. rms ujredsa da F- ujreds Soris mimdinare koniuga- virulenturi cxovelTa virusiT gamowveuli infeq-
ciis dros, ciisas ki garkveuli drois manZilze infeqciis niSnebi
a. F- ujredi gardaiqmneba F+ ujredad. ar SeimCneva. Semdeg, virusTa ricxvi ucbad izrdeba da
b. F- ujredi gardaiqmneba rms ujredad. SemdgomSi aseve xdeba maTi zrda nabijebis seriis saxiT
g. F- ujredis qromosoma daiSleba. (sqema b). axseniT zrdis mrudebSi arsaebuli gansxvaveba.
d. rms ujredis genebma SeiZleba Caanacvlon F-
ujredis genebi rekombinaciis saSualebiT. a baqteriebis raodenoba b virusebis raodenoba
e. dnm F- ujredidan gadaecema rms ujreds, xolo dro dro
rms ujredis dnm gadava F- ujredSi.

8. baqteriuli populaciaSi arsebuli genetikuri nair- mecniereba, teqnologia


saxeoba arasodes aris Sedegi
a. transduqciis. d. mutaciis.
da sazogadoeba
b. transformaciis. e. meiozis.
g. koniugaciis. axseniT, antibiotikebis Warbma da Seusabamod gamoy-
9. romeli Semdegi maxasiaTebeli an procesi aris saer- enebam janmrTelobisaTvis rogori safrTxe SeiZleba
To baqteriebisaTvisac da virusebisTvisac? Seuqmnas adamianTa populacias.

431
19 eukariotuli genomis
organizacia, regulacia
da evolucia
SS suraTi 19.1  s alamandras ganviTarebadi
kvercxis eukariotuli qro-
mosomis dnm.
ZiriTadi koncefciebi
19.1 qromatinis struqtura damyarebulia dnm-is
SefuTvis Tanmimdevrul doneebze.
nawili ganlagebulia qromosomis mTavar RerZSi (TeTri),
19.2 genis eqspresiis regulacia SesaZlebelia nebi- xolo aqtiuri transkribirebis procesSi myofi nawilebi
smier stadiaze, magram transkripcia misi gad- maryuJebis (wiTeli) saxiT gareT gamodis.
amwyveti safexuria. prokariotebSic da eukariotebSic mimdinare ge­
19.3 kibos iwvevs genetikuri cvlilebebi, romle- nebis eqspresia garemo pirobebis cvlilebebis sapa-
bic ujredis ciklis kontrolze moqmedebs. suxod unda icvlebodes. amasTan erTad, mravalujre-
4.4 eukariotuli genomebi, genebis garda, SeiZle- dianma eukariotebma unda ganaviTaron da SeinarCunon
ba dnm-is mraval aramakodirebel Tanamimdev- mravalgvari tipis ujredebi. ujredebis TiToeuli
robebs Seicavdes. tipi erT da igive genoms Seicavs, magram genebis sxvav-
4.5 dnm-is duplikaciebi, gadawyobebi da mutacie- dasxva dajgufebebis eqspresias axorcielebs. am movle-
nis gadalaxva genTa regulaciis procesSi sakmaod mniS-
bi xels uwyobs genomis evolucias.
vnelovania.
am TavSi gaecnobiT qromatinis struqturAasa da
genebis eqspresiaze misi cvlilebebis moqmedebas. ganix-
Sesavali ilavT eukariotuli genebis eqspresiis regulaciis sxva
meqanizmebsac. prokariotebis msgavsad, eukariotuli
rogor muSaobs da viTardeba genis eqspresiis regulirebac ufro xSirad transkrip-
ciis stadiaze mimdinareobs. gaecnobiTG kibos ganvi-
eukariotuli genomebi Tarebas, romelsac genis regulaciis darRveva iwvevs.
ganixilavT eukariotul genomebSi arsebul sxvadasxva
eukariotuli DAda prokariotuli ujredebis genebis
tipis nukleotidur Tanamimdevrobebs, maT warmoqmnasa
eqspresiis mizezebi erTi da igivea. Tumca tipuri eu-
da genomis cvlilebas evoluciis procesSi. im Zalebis
kariotuli genomi prokariotulze bevrad didia, Tanac
codna, romlebmac genomebi Camoayalibes da maT Camoya-
mravalujredian eukariotebSi ujredTa specializacia
libebas kvlav agrZeleben, dagexmarebaT biologiuri
wamyvani faqtoria. es ori Tviseba Zalian arTulebs eu-
mravalferovnebis ganviTarebis gagebaSi.
kariotuli ujredebi mier informaciis damuSavebas.
magaliTad, adamianis genomSi dadgenilia 25 000 genis

19.1
arseboba, rac xuTjer aRemateba Cveulebrivi prokario-
tis genebis ricxvs. adamianis genomSi agreTve aRiniSneba koncefcia
dnm-is uzarmazari raodenoba, romelic rnm-s an cilas
ar kodirebs. amdeni dnm-is marTva daxvewili organiza-
ciis mqone genoms moiTxovs. yvela organizmis dnm aso-
qromatinis struqtura
cirebulia cilebTan, romlebic mis kondensacias (kom- damyarebulia dnm-is SefuTvis
paqturad SefuTvas) ganapirobebs. eukariotebSi dnm
- cilis kompleqsis (qromatinis) struqturuli mowyoba Tanmimdevrul doneebze
ufro maRal doneeebs aRwevs, vidre prokariotebis dnm-
cilis kompleqsis. 19.1 suraTze mocemulia fluoro- eukariotuli dnm zustad ukavSirdeba cilis did
scentuli mikrofoto, romelic eukariotul qromoso- raodenobas. viRebGT qromatins, romelic Zlier icvleba
maSi qromatinis rTul organizacias asaxavs. qromatinis ujredis ciklis mimdinareobisas (ix. suraTi 12.6). in-

432
terfazaSi myof ujredebSi, romlebic SeRebila sinaT- isini dnm-Tan transkripciis drosac ki rCebian. rogor
lis mikroskopSi dasanaxad, qromatini birTvis SigniT mimdinareobs dnm-is transkripcia maSin, roca is nuk-
difuzuri masis saxiT Cans. SeiZleba davaskvnaT, rom is leosomaSi histonebiT garsSemortymulia? mkvlevrebma
maqsimalurad gaWimulia. roca ujredi mitozisaTvis daadgines, rom nukleosomis formisa da poziciis cvli-
emzadeba, qromatini ixveva da ikeceba (sqeldeba). sab- lebebis gamo, rnm-masinTezebel polimerazebs SeuZlia
olood ki damaxasiaTebeli raodenobis, mokle, msxvili, dnm -is gaswvriv moZraoba. am TavSi ganvixilavT zogierT
sinaTlis mikroskopSi erTmaneTisgan kargad gasarCevi uaxles aRmoCenas, romelic exeba genis eqspresiis regu-
qromosomebis saxes iRebs. laciaSi histonebis kudebisa da nukleosomebis monaw-
eukariotuli qromosomebi, kondensirebuli mdgo- ileobas.
mareobis sigrZesTan Sefarde­biT, auracxeli raodeno-
bis dnm-s Seicavs. TiToeul qromosomaSi erTxazovani
dnm-is SefuTvis maRali doneebi
dnm -is or­­magi spiralia. adamianis dnm saSualod 1.5 x 10 8
wyvili nukleotidis sigrZisaa. dnm-is aseTi molekula SefuTvis Semdgom dones ganapirobebs erTi nukleo-
mTlianad rom gavWimoT, misi sigrZe daaxloebiT 4 sm-s somis histonur kudebsa da nukleosomebisa da linkeru-
miaRwevs, rac ujredis birTvis diametrs aTasjera- li dnm-is orive mxares Soris urTierToba. es urTierTq-
dad aRemateba. es dnm da danarCeni 45 qromosomis dnm medeba histoni H1-is daxmarebiT iwvevs wagrZelebuli
birTvSi dnm-is SefuTvis daxvewili, mravalsafexuriani 10-nm Zafis daxvevasa da dakecvas. Sedegad viRebT qroma-
sistemis meSveobiT Tavsdeba, romelic 19.2 suraTzea tinis Zafs, romlis sigane daaxloebiT 30 nm-ia anu 30 nm
gamosaxuli. Zafs (suraTi 19.2 b). 30 nm is Zafi qmnis maryuJebs, rom-
lebsac damaryuJebuli domenebi ewodeba. isini ukav-
Sirdeba qromosomis ara histonuri cilebisagan Seqmnil
nukleosomebi,
platformas da Sedegad 300-nm Zafs viRebT (suraTi
anu „Zafze asxmuli mZivebi~ 19.2 g). mitozur qromosomaSi damaryuJebuli domenebic
cila histonebi dnm-is qromatinSi dalagebis (SefuT- ixveva da ikeceba, amitom qromatini ufro kompaqturi
vis) pirvelad dones ganapirobebs. qromatinSi arsebuli xdeba. ase warmoiqmneba metafazisTvis damaxasiaTebeli
his­to­n ebis masa dnm-is masis TiTqmis tolia. histoneb- qromosoma, romlis mikrofoto naCvenebia 19.2 d sura-
Si didia dadebiTad damuxtul aminomJavebs (lizinsa Tis qveda nawilSi. daxvevebis Semdeg metafazur qro-
da arginins) Semcveloba, romlebic mWidro kavSirSia mosomebSi konkretuli genebi yovelTvis ganlagebulia
uaryofiTad damuxtul dnm-Tan (gaixseneT, rom fosfa- erTsa da imave adgilze, rac SefuTvis stadiebis maRal
tis jgufebi dnm-s mTel sigrZez uaryofiT muxts gana- specifikurobasa da sizusteze miuTiTebs.
pirobebs; ix. suraTi 16.7) sxvadasxva eukariotebis his- Tumca interfazaSi qromatini mitozuri qromo-
tonebi Zalian msgavsia. prokariotebSic ki naxes mgavsi somebis qromatinTan SedarebiT gacilebiT naklebad
cilebi. dnm-is ujredSi organizaciaSi histonebs mniS- kondensirebulia, mas maRali rangis SefuTva mainc axa-
vnelovan roli ikavia, razec metyvelebs evoluciis gan- siaTebs. qromosomis qromatinis umetesi nawili arse-
mavlobaSi histonebis genebis SedarebiTi ucvleloba. bobs10-nm Zafebis saxiT, magram misi garkveuli nawili
rogorc 19.2 suraTze mocemuli eleqtronuli mi- SekumSulia 30-nm ZafebSi, romelic zog ubnebSi daxveu-
krofotosuraTidan Cans, gaSlili qromatini Zafze lia damaryuJebul domenebad. interfazur qromosomas
asxmul mZivebs waagavs. am konfiguraciis qromati- gamokveTili platforma ara aqvs, magram misi damaryu-
nis boWkos diametri 10 nm-ia (10-nm boWko). TiToeuli Jebuli domenebi birTvuli garsis SigniT birTvul lam-
inas, da albaT, birTvuli matriqsis Zafebsac unda uka-
„mZivi` - nukleosomaa - dnm-is SefuTvis ZiriTad er-
vSirdebodes. SesaZlebelia, rom es kavSirebi exmareba
Teulia. mZivebs Soris arsebul „Zafs` linkerul dnm- s
aqtiuri transkripciis ubnebis organizebas. TiToeuli
uwodeben. nukleosoma Sedgeba cilovani gulis garSemo
qromosomis qromatini interfazul birTvSi specifi-
daxveuli dnm-isagan. cilovani guli ki oTxi tipis his-
kur SezRudul areals ikavebs. amitom sxvadasxva qromo-
tonebis _H2A, H2B, H3 da H4 _ or-ori molekulisgan
somebis qromatinis boWkoebi erTmaneTSi ar ixlarTeba.
Sedgeba. TiToeuli histonuri cilis aminomJavuri
qromosomebis centromerebi da telomerebi, iseve,
bolo (N-bolo), anu histonis kudi , nukleosomidan ga-
rogorc zogierTi ujredebis qromosomuli ubnebi, Zli-
reT gamoSverilia. mexuTe histonis molekula - H1 - nuk- er kondensirebul mdgomareobas interfazis drosac ki
leosomis gverdze mdebare dnm-s ukavSirdeba da 10-nm
inarCuneben, rac asaxulia 19.2 d suraTze. interfazu-
boWko SefuTvis Semdeg doneze gadadis.
li qromatinis es tipi sinaTlis mikroskopSi uwesrigo
nukleosomebSi dnm-isa da histonebis kavSiri ujre-
grovebis saxiT Cans. mas heteroqromatins uwodeben,
dis mTeli ciklis ganmavlobaSi Ziri­Tadad ucvleli
rom naklebad kompaqturi euqromatinisagan (namdvi-
rCeba. histonebi dnm-s misi replikaciisas mxolod xan-
li qromatinisgan) ganasxvavon. maRali kompaqturobis
mokle droiT toveben. mcire gamonaklise­b is garda,
gamo heteroqromatini transkripciuli fermentebi-

433
2 nm

dnm-is ormagi spirali

histo- histonis
nebi kudebi

histoni H1 10 nm

nukleosoma linkeruli
(`mZivi~) dnm (`Zafi~)

(a) nukleosomebi (10-nm boWko). dnm da histonebis molekulebi warmoqmnian `Zafze asxmul mZivebs~, wagrZelebuli qromatinis
boWkos, romelic interfazis dros Cans. nukleosomas aqvs histonis rva molekula da TiToeulis amino bolo (kudi) gareTaa ga-
moSverili. gansxvavebuli tipis histons, H1-s, SeuZlia nukleosomis mimdebare dnm-s daukavSirdes, riTac 10-nm boWkos Semdgom
kompaqtizaciaSi exmareba.

30 nm

nukleosoma

(b) 30-nm boWko. nukleosomebis Zafi ixveva da warmoiqmneba 30 nm diametris mqone qromatinis boWko (kudebi ar aris naCvenebi).
es forma aseve interfazis dros Cans.

cilovani platforma
maryuJebi

300 nm
platforma

(g) damaryuJebuli domenebi (300-nm boWko). profazis ganmavlobaSi 30-nm boWkos Semdgomi daxveva damaryuJebul domenebad war-
moqmnis 300-nm boWkos. maryuJebi dakavSirebuli arian arahistonuri cilebis platformasTan.

700 nm

1.400 nm

(d) metafazuri qromosoma. qromatini agrZelebs Semdgom daxvevas da Sedegad miiReba maqsimalurad kompaqturi qromosoma, rogorsac
vxedavT metafazis dros. TiToeuli metafazur qromosoma ori qromatidisagan Sedgeba.

SS suraTi 19.2  qromatinis Cawyobis (SefuTvis) doneebi. mocemuli diagramebisa da transmisiuli eleqtronuli mikro-
grafebis seriebi dnm-is daxvevisa da dakecvis Tanmimdevruli stadiebis Tanamedrove models asaxaven.

434
saTvis faqtiurad miuRwevadia da amitom praqtikulad maRali difernciaciis mqone ujredebi, magaliTad kun-
ar transkribirdeba. euqromatini ki ufro Tavisuflad Tovani ujredebi, genebis kidev ufro mcire nawilis
SefuTulia da misi dnm fermentebisTvis da transkrip- eqspresias axorcielebs. organizmis TiTqmis yvela
ciisTvisac misawvdomia. am Tavis Semdeg nawilSi ganvix- ujredi identur genoms Seicavs, magram yoveli ti-
ilavT, Tu rogor ganapirobebs qromatinis cvlilebebi pis ujredis gamovlenili genebis nakrebi unikaluria.
da sxva meqanizmebi ujredis mier konkretuli genebis ujredis tipebs Soris sxvaoba ganpirobebulia ara imiT,
eqspresiis regulacias. rom isini sxvadasxva genebs Seicavs, aramed genebis gan-
sxvavebuli eqspresiiT (gamovleniT): erTi genomis

koncefcia Semowmeba 19.1 mqone ujredebis mier sxvadasxva genebis gamovleniT.


eukariotebis genomi SeiZleba aTeul aTasobiT gens
1. aRwereT eukariotul ujredSi SefuTuli dnm-is Seicavdes, magram ramdenime saxeobaSi, magaliTad adami-
ZiriTadi erTeulis, nukleosomis, struqtura. anis SemTxvevaSi, cilebs dnm-is mxo­l od mcire raodeno-
2. histonebisa da dnm-is garkveuli qimiuri Tvise- ba (daaxloebiT 1.5 %) akodirebs. danarCeni dnm-is Zalian
bebi ganapirobebs maTi molekulebs erTmaneTTan mcire nawili rnm-is produqtebisTvis (ribosomuli rnm
mWidrod dakavSirebas. romeli Tvisbebi? da transportuli rnm) aucilebeli genebisagan Sedgeba.
3. rogor aferxebs genis eqspresias qromosomebSi rogorc Cans, am dnm-is umetesi nawili aramakodirebe-
dnm-is mWidro SefuTva? lia, Tumca mkvlevrebis uaxlesi monacemebis mixedviT
maTi didi nawili SeiZleba ucnobi funqciebis mqone rnm-
ebSi transkribirdebodes. yvela SemTxvevaSi, ujredis

19.2
transkripciulma cilebma saWiro genebi saWiro dros
koncefcia unda ipovon. es amocana Tivis zvinSi nemsis povnis ms-
gavsia. roca genebis eqspresia arasworad mimdinareobs,
SeiZleba ganviGTardes seriozuli darRvevebi da daa-
genis eqspresiis regulacia vadebebi, maT Soris kiboc
19.3 suraTze Sejamebulia eukariotul ujredSi
SesaZlebelia nebismier stadi- genTa eqspresiis mTeli procesi da gamokveTilia cilis
aze, magram transkripcia misi makodirebeli genis eqspresiis gadamwyveti stadiebi.
19.3 suraTze asaxuli yoveli stadia potenciuri sakon-
gadamwyveti safexuria trolo wertilia romelzec genis eqspresia SeiZleba
CairTos an gamoirTos, gaZlierdes an Seneldes.
yvela organizmma drois nebismier mocemul mon- 40 wlis win eukariotebis genebis eqspresiis makon-
akveTSi konkretuli genebis eqspresia unda areguliros. trolebeli meqanizmebis gamokvleva uimedo saqmed
erTujrediani organizmebisa da mravalujrediani or- Canda. magram kvlevis axali meTodebis, maT Soris dnm-
ganizmebis ujredebi garemodan da Sida sivrcidan miRe- is teqnologiebis miRwevebis (ix. Tavi 20), daxmarebiT
buli signalebis sapasuxod mudmivad rTAaven da TiSaven molekulurma biologebma eukariotuli genebis regula-
sxvadasxva genebs. mravalujrediani organizmebis ujre- ciis mravali detali axsnes. yvela organizmSi specifi-
debma, amavdroulad, sakuTari genebis eqspresiis regu- kuri genebis eqspresia ZiriTadad transkripciis etapze
lacia ufro xangrZliv safuZvelze dayrdobiT unda regulirdeba, xSirad es ujredis garemodan Semosuli
ganaxorcielon. mravalujrediani organizmis ganviTa- signalebis sapasuxod xdeba. amitom prokariotebisa da
rebisas xdeba misi ujredebis formisa da funqciebis eukariotebis SemTxvevaSic termini genis eqspresia xSir-
specializacia, rasac ujredis diferenciacia ewodeba. ad transkripciasTan asocirdeba. magram eukariotuli
Sedegad viRebT diferencirebuli ujredebis ramodenime ujredis struqturisa da funqciebis sirTulis gamo ge-
an mraval tips. zrdasruli adamianis organizmi ujre- nis eqspresiis regulacia SesaZlebeli xdeba damatebiT
debis daaxloebiT 200 gansxvavebuli tipisagan Sedgeba. stadiebzec. am Tavis Semdgom sam nawilSi ufro detalu-
kunTovani da nervuli ujredebi amis magaliTia. rad ganvixilavT eukariotuli ujredis genebis eqspre-
imunuri sistemis ujredebi gamonaklisia. maTi dife- siis kontrolis ramodenime mniSvnelovan punqts.
renciaciis dros imunoglobulinebis genebis gadawyoba
(rearanJireba) genomis cvlilebebs iwvevs, rasac 43-e
qromatinis struqturis regulacia
TavSi ganvixilavT.
rogorc adre avRniSneT, qromatinis stuqturu­­li
organizacia dnm-s kompaqtur for­maSi fuTavs, rom is
genebis gansxvavebuli eqspresia
birTvis SigniT moaTavsdes. magram is aseve mniSvnelovania
adamianis tipiuri ujredi nebismier mocemul mo- genTa eqspresiis regulaciisT­vis. Zlier kondensirebul
mentSi sakuTari genebis daaxloebiT 20%-s amuSavebs. heteroqromatinSi mo­­Tavsebuli genebi, rogorc wesi, ar

435
signali vlindebian. he­teroqromatinis represiuli efeqti kargad
Cans eqsperimentSi, romelSic safuaris ujredebis het-
eroqromatinul ubnebSi transkripciulad aqtiuri genebi
Caamates (insercia); Camatebuli genebi aRar vlindebodnen.
birTvi
qromatini genebis promotorebis ganlageba nukleosomebisa
da im saitebis mimarT, sadac dnm qromosomis platfor-
qromatinis modifikacia: mas an birTvul laminas ukavSirdeba, aseve gansazRvravs
dnm-is gaSla (gaxsna) moicavs transkribirdeba geni, Tu ara. uaxlesi kvlevebis mona-
histonis acetilirebasa
da dnm-is demeTilirebas cemebidan gamomdinareobs, rom histonebisa da qromati-
dnm nis dnm-is konkretuli qimiuri modifikaciebi rogorc
transkripciisaTvis qromatinis struqturaze, aseve genebis eqspresiaze mo-
xelmisawvdomi geni
qmedebs. aq ganvixilavT am modifikaciebis moqmedebas,
geni romelsac specifikuri fermentebi akatalizebs.
transkripcia
histonis modifikaciebi
rnm egzoni
pirveladi transkripti gvaqvs mtkicebuleba, rom histonebis qimiuri modi-
fikaciebi genebis transkripciis regulaciaSi pirdapir
introni
rols asrulebs. yoveli histonis mo­l ekulis N-bolo
rnm procesingi nukleosomidan gareTaa gamoSverili (suraTi 19.4 a). es
kudi histonuri kudebi misawvdomia sxvadasxva modifikaciis
gamomwvevi fermentebisaTvis, romlebic specifikuri
kepi mrnm birTvSi qimiuri jgufebis damatebas an moSorebas akatalizebs.
transportireba histonis acetilirebisas acetilis jgufebi
citoplazmaSi
(COOH 3) histonis kudebSi mdebare dadebiTad damux-
tul lizinebs ukavSirdeba; deacetilireba ki aceti-
mrnm citoplazmaSi lis jgufebis moSorebaa. roca nukleosomis histonis
kudebi acetilirebulia, xdeba maTi dadebiTi muxtis
mrnm-is citoplazma ganeitraleba da isini mezobel nukleosomebs aRar uka-
deg­radacia vSirdeba (suraTi 19.4 b). gaixseneT, rom aseTi bmebi xels
uwyobs qromatinis kompaqtur struqturaSi dakecvas;
translacia
roca es bma aRar gvaqvs, qromatins ufro faSari struq-
tura eqneba. amitom transkripciuli cilebi acetilire-
polipeptidis daxleCa bul ubanze ganlagebul genebs ufro advilad uerTdeba.
mkvlevrebma daadgines, rom histonebis acetilirebis an
deacetilirebis zogierTi fermenti mWidrod asocire-
qimiuri modifikacia
ujredSi gadatana bulia transkripciul faqtorebTan an TviTon am faq-
daniSnulebis adgilze torebis komponentebia. rogorc viciT, transkripciuli
faqtorebi promotors ukavSirdeba (suraTi 17.8). sxva
sityvebiT, histonis acetilirebis fermentebs tran-
aqtiuri cila
skripciis iniciaciis gamowveva SeuZ­l ia rogorc qroma-
tinis struqturis modifikaciiT, aseve transkripciuli
cilis degradacia meqanizmis komponentebTan mibmiT anu maTi `ayvaniT~.
ramodenime sxva qimiuri jgufis SesaZlebeli kav-
Siri histonis kudebze mdebare aminomJa­vebTan aseve Se-
degradirebuli qcevadia. magaliTad, meTilis jgufebis (-CH3) histonis
(daSlili) cila ku­d ebze damatebam (meTilirebam) SesaZloa qromatinis

suraTi 19.3 genTa eqspresiis stadiebi, romelTa regulaciac SesaZlebelia eukariotul ujredebSi. mocemul diagramaze feradi oTxkuTxede-
bi migviTiTeben yvelaze xSirad regulirebad procesebze. birTvuli garsi, romelic eukariotul ujredebSi transkripcias translaciisagan
acalkevebs, gvaZlevs postranslaciuri kontrolis SesaZleblobas rnm-is procesingis formiT, rac prokariotebSi ar xdeba. amasTan erTad, eu-
kariotebSi gacilebiT mravalferovania sakontrolo meqanizmebi, romlebic transkripciamde da translaciis Semdeg moqmedeben. Tumca, nebis-
mieri mocemuli genis eqspresiaSi aucilebeli ar aris yvela naCvenebi stadiis gamoyeneba. magaliTad, yvela polipeptidi ar ganicdis daxleCas.
rogorc prokariotebis SemTxvevaSi, aqac yvelaze mniSvnelovani sakontrolo wertili transkripciis iniciaciaa.

436
kon­d ensacia gamoiwvios. uaxlesi aRmoCenebiT histo-
nis kudebis es da sxva mravali modifikaciebi moqmedebs qromatinis
cvlilebebi
qro­matinis stuqturasa da genTa eqspresiaze. aman his-
tonuri kodis hipoTeza warmoSva. am modelis Tanaxmad, transkripcia

qroma­tinis konfiguraciis gansazRvraSi (romelic Ta-


rnm procesingi
vis mxriv transkripciaze moqmedebs) histonis acetili-
rebis saerTo doneze metad modifikaciebis specifi-
mrnm-is translacia
kuri kombinaciebis garkveva gvexmareba. degradacia
cilis pro-
cesingi
dnm-is meTilireba da degradacia

histonebis meTilirebisgan gansxvavebuli procesia histonis


kudebi
dnm -is sinTezis Semdeg mis garkveul fuZeebze meTilis
jgufebis damateba. mcenareebisa da cxovelebis umete-
sobas aqvs dnm-s meTilirebuli fuZeebi, Cveulebriv
citozini. ZuZumwovrebis X qromosomaSi myofi inaqti-
dnm-is ormagi
virebul dnm-is msgavs inaqtivirebul dnm-s (ix. suraTi spirali qimiuri modi-
15.11), aqtiurad transkribirebad dnm-Tan SedarebiT, fikaciisaTvis
rogorc wesi meTilirebis ufro maRali done axasi- xelmisawvdomi
aminomJavebi
aTebs, Tumca aris gamonaklisebic.
sxvadasxva qsovilebis erTi da igive genebis Sedar-
eba gviCvenebs, rom, rogorc wesi, ufro metad is genebia (a) histonis kudebi nukleosomidan gareT gamodian. nukleosomis
meTilirebuli, romlebic ar vlindeba. SesaZloa, rom am xedze histonis TiToeuli tipi sxvadasxva feriTaa aRniSnuli.
zogi aseTi geni damatebiTi meTilis jgufebis mocile- N-boloze ganlagebuli aminomJavebi qimiuri modifikaciebisaTvis
bam gaaqtiuros. amasTan erTad mecnierebma aRmoaCines, xelmisawvdomi arian.

rom garkveuli cilebi, romlebic meTilirebul dnm-s


ukavSirdeba, histonis deacetilirebis fermentebs aaq-
tiurebs. amgvarad, ormagi meqanizmi, romelic dnm-is
meTilirebasac da histonis deacetilirebasac moicavs,
SeiZleba transkripciis represia gamoiwvios.
zogierT saxeobebSi dnm-is meTilireba aucilebe-
lia garkveuli genebis xangrZlivi inaqtivaciisaTvis,
rac Cveulebrivi embrionis ujredis diferenciaciis araacetilirebuli histonebi acetilirebuli histonebi
procesSi xdeba. magaliTad, eqsperimentebma aCvena, rom
dnm -is meTilirebis nakleboba (rac meTilirebis gamom- (b) histonis kudebis acetilireba xels uwyobs qromatinis
struqturis kompaqtizaciis Semcirebas, rac transkripciis
wvevi fermentebis arqonis Sedegia) embrionuli ganviTa-
saSualebas iZleva. qromatinis ubani, sadac nukleosomebi ar
rebis darRvevebs iseT gansxvavebul organizmebSi iwevs, arian acetilirebuli, kompaqtur struqturas (marcxniv) warmoqm-
rogoric Arabidopsis (mcenare da Tagvebia. Cveuleb­r iv, nis da aq dnm ar transkribirdeba. rodesac nukleosomebi maRali
xarisxiT arian acetilirebuli, qromatini naklebad kompaqturi
genebi erTjeradi meTilirebis Semdeg igive mdgomareo-
xdeba da misi dnm-ic xelmisawvdomia transkripciisaTvis.
baSi ujredis Tanmimdevruli dayofebis ganmavloba-
Si rCebian. dnm-is im ubnebze, sadac erTi jaWvi ukve
suraTi 19.4 histonis kudebisa da histonTa acetilirebis
meTilirebulia, meTilizaciis fermentebi dnm-is rep- efeqtis martivi modeli. acetilirebasTan erTad, histonebma
likaciis yoveli axali wris Semdeg Svi­l euli jaWvebis zogierTi sxva tipis modifikaciebic SeiZleba ganicadon, rac aseve
zust meTilirebas axorcielebs. amgvarad xdeba dnm-is gvexmareba aRniSnul ubanSi qromatinis konfiguraciis gansazRvraSi.
meTilirebis suraTis gadacema, ris Semdeg special-
izirebuli qsovilebis Semadgeneli ujredebi inaxaven epigenetikuri memkvidreoba
embrionuli ganviTarebis ganmavlobaSi momxdari mov-
lenebis qimiur Cana­w ers. am gziT Senaxuli meTilirebis Cvens mier ganxilul qromatinis modifikaciebSi ar
Sedis dnm-is Tanamimdevrobebis cvlilebebi. miuxedavad
suraTi ZuZumwovrebSi aseve genomur imprintings ga-
amisa is SeiZleba ujredebis momaval Taobebs gadaeces.
napirobebs, sadac meTilireba mudmivad aregulirebs
Tvisebebis memkvidreobiTobas meqanizmebiT, romlebSic
garkveuli genebis im alelis (dedis, Tu mamis) eqspre-
pirdapir ar monawileobs nukleotiduri Tanamimdevro-
sias, romelic ganviTarebis dasawyisSi unda moxdes (ix.
Tavi 15). bebi, epigenetikuri memkvidreoba ewodeba. mkvlevrebi
agrZeleben genTa eqspresiis regulaciaSi epigeneti-

437
kuri informaciis mniSvnelovnebis damamtkicebeli ma- cilis urTierTqmedeba gadamwyvet rols asruleben
salis Segrovebas. naTelia, rom fermentebi, romlebic eukariotuli transkripciis iniciaciaSi. polimerazas
qromatinis struqturas cvlian, transkripciis regu- dnm -is sayalibo jaWvze gadaadgilebis dawyeba da amis
laciis ujreduli meqanizmis Semadgeneli nawilebia. Sedegad rnm-is komplementaruli jaWvis warmoeba mx-
olod iniciaciis sruli kompleqsis awyobis Semdeg Se­
uZlia.
transkripciis iniciaciis regulacia
ZiriTadi transkripciuli faqtorebisa da rnm po-
qromatinis modifikaciis ganmaxorcielebeli fer- limeraza II-is urTierTqmedeba promotorTan iZleva
mentebi genTa eqspresiis pirvelad kontrols uzrun- dabali sixSiris iniciacias da mcire raodenobis rnm-
velyofs. isini qmnian dnm-is ubans, romelsac tran- is transkriptebis warmoqmnas. Sesabamis drosa da adg-
skripciis meqanizmTan ufro an naklebad mWidrod mibma ilze eukariotebis konkretuli genebis transkripciis
SeuZlia. eqspresiisTvis optimalurad modificirebuli maRali done damokidebulia makontrolebeli element-
genisTvis transkripciis iniciacia genebis eqspresiis ebis sxva cilebTan urTierTqmedebaze, romlebic albaT
regulaciis yvelaze mniSvnelovani da universalurad specifikuri transkripciuli faqtorebia.
gamoyenebadi safexuria. sanam gadavalT ujredebis mier
transkripciis kontrolze, gavecnoT tipiuri eukari- gamaZliereblebi (enhanserebi) da tran­s­kripciis
otuli genisa da misi transkriptis struqturas. specifikuri faqtorebi. rogorc 19.5 suraTze Cans,
zogierTi makontrolebeli elementi - proqsimaluri
tipiuri eukariotuli genis agebuleba makontrolebeli elementebi - ganlagebulia promo-
torTan axlos. (zogierTi biologi proqsimalur ma-
eukariotuli genisa da misi makontrolebeli dnm- kontrolebel elementebs promotoris nawilad ganixi-
is elementebis (segmentebis) tipiuri organizacia lavs, Tumca Cven am mosazrebas ar veTanxmebiT.) ufro
naCvenebia 19.5 suraTze. aq ufro Rrmad ganxilulia me- daSorebuli distaluri makontrolebeli elementebi,
17 TavSi mocemuli informacia eukariotebis genebis romelTa jgufebs gamaZliereblebs (enhanserebs) uwo-
Sesaxeb. gaixseneT, rom cilebis klasteri (jgufi) - deben, SeiZleba mdebareobdnen aRmavali an daRmavali
transkripciis iniciaciis kompleqsi - montaJdeba mimarTulebiT aTasobiT nukleotidiT daSorebul adg-
promotoris Tanamimdevrobaze, genis `aRmaval~ bo- ilas, an TviT intronis SigniTac. mocemul gens SeiZleba
losTan. kompleqsis awyobis Semdeg erT-erTi cila, mravali enhanseri hqondes, romelTagan TiToeuli aq-
rnm polimeraza II, genis transkripcias axorcielebs. tiuria an sxvadasxva dros, an sxvadasxva tipis ujredSi,
viRebT pirveladi rnm transkripts (pre-mrnm). rnm-is an organizmis sxvadasxva adgilas.
procesingi moicavs 5’ dasawyisis da poli-A kudis fer- urTierTqmedeba enhanserebsa da transkripciis
mentebis damatebas da splaisingis Sedegad intronebis specifikur faqtorebs, aqtivatorebs an represorebs
amoRebas. warmoiqmneba saboloo m-rnm. Soris, genTa eqspresiis regulaciisaTvis gansa-
eukariotuli genebis umetesobasTan asocirebulia kuTrebiT mniSvnelovania.
didi raodenobis makontrolebeli elementebi (ara-ma- aqtivatori cilaa, romelic enhansers ukavSirdeba
kodirebeli dnm-is segmentebi, romlebic transkripci- da genis transkripciis stimulacias iwvevs. suraTi 19.6
is regulirebaSi konkretul cilebTan kavSiris SeqmniT asaxavs amJamad miRebul models, Tu rogor SeiZleba
monawileoben). makontrolebel elementebs da MmaTTan imoqmedos transkripciaze aqtivatorebis dakavSirebam
dakavSirebul cilebs gadamwyveti roli aqvT ujredebis promotorisgan moSorebiT ganlagebul enhanserebTan.
sxvadasxva tipebSi genTa eqspresiis zust regulaciaSi. cilasTan mibmuli dnm-is Sekvra rogorc Cans, ganapiro-
bebs bmuli aqtivatorebis `mitanas~ e.w. mediatoruli
transkripciuli faqtorebis roli cilebis jgufTan da maT Soris kontaqts. mediatoruli
transkripciis iniciaciisaTvis eukariotul rnm- cilebi ki, Tavis mxriv, urTierTqmedebs cilebTan pro-
po­­limerazas cilebis - transkripciuli faqtorebis motorze. cilebis mravaljeradi urTierTqmedeba xels
uwyobs promotorze iniciaciis kompleqsis awyobasa da
- daxmareba sWirdeba (ix. suraTi 17.8). me-17 TavSi nax-
ganTavsebas.
senebi transkripciuli faqto­rebi aucilebelia cilis
eukariotebSi aRmoCenilia asobiT transkripciis
makodirebeli yoveli genis transkripciisaTvis, amitom
aqtivatori. mkvlevrebma aqtivatori cilebis did rao­
maT xSirad ZiriTad transkripciul faqtorebs uwode-
denobaSi ori saerTo struqturuli elementis identi-
ben. ZiriTadi transkripciuli faqtorebidan mxolod
fikacia moaxdines: dnm-damakavSirebeli domenis _ ci-
ramodenimes SeuZlia dnm-is iseT TanamimdevrobebTan
lis samganzomilebiani struqturis nawilis, romelic
damoukidebeli dakavSireba, rogoricaa promotorSi
dnm -s ukavSirdeba, da erTi an meti aqtivaciis domenis.
arsebuli TATA boqsi; DdanarCenebi jer sxva cilebs,
aqtivaciis domenebi sxva regulatorul cilebs an tran-
erTmaneTs, da rnm-polimeraza II-s ukavSirdeba. cila-
skripciuli meqanizmis komponentebs ukavSirdeba, ris

438
enhanseri (gamaZlierebeli ) proqsimaluri poli-A sasignalo termina-
(distaluri makontrolebeli elementebi) makontrolebeli elementebi terminalu-
ciis Tanamimdevroba
ri ubani
egzoni egzoni introni egzoni
dnm

aRmavali transkripcia
daRmavali
promotori poli-A
signali
pirveladi rnm egzoni introni egzoni introni egzoni pirveladi
tratranskripti enskriptis moxleCili
qromatinis
cvlilebebi (pre-mrnm) 3’ bolo
rnm procesingi:
transkripcia Tavi da kudis damateba,
intronuli rnm intronebis amoWra da egzonebis
SeerTeba splaisingis saSualebiT
rnm procesingi

makodirebeli segmenti

mrnm-is degradacia translacia mrnm G P P P AAA...AAA

5’ TaAvi 5’atu start stop 3’atu poli-A kudi


cilis procesingi da degradacia (aratransli- kodoni kodoni (aratrans-
rebadi lirebadi
ubani) ubani)

suraTi 19.5 eukariotuli geni da misi misgan moSorebiT (distalurad). distaluri minaciamde. funqcionaluri m-rnm-is misaRebad
transkripti. TiToeul eukariotul gens makontrolebeli elementebi SeiZleba erTad pirveladi transkriptis rnm procesingi sam
aqvs promotori, dnm is Tanamimdevroba, ro­ davajgufoT, rogorc gamaZlierebeli el- safexurs moicavs: 5’ kepis damatebas, poli-
melsac rnm- polimeraza ukavSirdeba da tran- ementebi (enhanserebi). genis bolo egzonSi ar- A kudis damatebas da splaisings. ujredSi, 5’
skripciis ganxorcielebas iwyebs `daRmavali~ sebuli poliadenilizaciis (poli-A) signali kepis damateba transkripciis iniciaciidan
mimarTulebiT. mTeli rigi makontrolebeli transkribirdeba rnm-is TanamimdevrobaSi, maleve xdeba; splaisingi da poli-A kudis dam-
elementebi (oqrosferi) monawileoben tran- romelic gansazRvravs, sad gaixliCeba tran- atebac aseve SesaZloa transkripciis mimdin-
skripciis iniciaciis regulaciaSi; eseni skripti da daemateba poli-A kudi. transkrip- areobis procesSi moxdes (ix. suraTi 17.9).
ari­an dnm is Tanmimdevrobebi, ganlagebuli cia SesaZloa gagrZeldes poli-A signalis
promotoris maxloblad (proqsimalurad) an Semdegac asobiT nukleotidis manZilze ter-

Sedegad cilebis mTeli rigi urTierTqmedeba SesaZle- torebis gverdiT ganlagebul histonebs acetilireben
beli xdeba da sabolood mocemuli genis transkripcia da ase transkripcias xels uwyoben. amis sapirispirod,
xorcieldeba. sxva represorebi histonebis deacetilirebis cilebs
transkripciis zogierTi specifikuri faqtori iwveven, rasac transkripciis Semcireba mohyveba. am
represoris saxiT moqmedebs da krZalavs konkretuli fenomens siCumes (silencing) uwodeben. marTlac, eukari-
genis eqspresias. eukariotulma represorebma genTa otebSi represiis yvelaze gavrcelebuli meqanizmi unda
eqspresiis inhibireba (akrZalva) SeiZleba ramodenime iyos procesSi qromatinis modifikaciis gamomwvevi
sxvadasxva gziT gamoiwvion. cilebis CarTva.
garkveuli represorebi uSlian aqtivatorebis da-
genTa aqtivaciis kombinirebuli kontroli. tran-
kavSirebas Sesabamis makontrolebel elementebTan an
skripciis kontroli euka­ri­otebSi ufro da­mokidebulia
transkripciuli meqanizmis komponentebTan. sxva rep­
dnm-is makontrolebel elementebTan aqtivatorebis da-
resorebi Tavis makontrolebel elementebs enhanserze
pirdapir ukavSirdebian da aqtivatorebis arsebobis kavSirebaze. cxovelis an mcenaris tipiur ujredSi genebis
SemTxvevaSic ki transkripcias `TiSaven~ . Zalian did raodenobis regulacia un­da moxdes. miuxeda-
transkripciuli meqanizmis warmoqmnaze zogierTi vad amisa makontrolebel elementebSi arsebuli gansxvave-
aqtivatori da represori pirdapir moqmedebs. amasTan buli nukleotiduri Tanamimdevrobebis ricxvi moulod-
erTad qromatinis struqturaze isini iribadac moq- nelad mcire aRmoCnda. sxva­­dasxva genebis makontrolebel
medeben. gaixseneT, rom histonis acetilirebis maRali elementebSi daaxloebiT Tormeti mokle nukleoti­duri
donis qromatinis ubanSi arsebul gens SeuZlia tran- Tanamimdevroba mravaljer meordeba.
skripciul meqanizmTan dakavSireba, histonis acetili- TiToeuli enhanseri daaxloebiT aTi makontrole-
rebis dabali donis qromatinul ubanSi ganlagebul gens beli elementisagan Sedgeba, romelTagan Ti­To­euli mx-
ki ara (ix. suraTi 19.4). olod erT an or specifikur transkripciul faq­tors
safuarebze da ZuZumwovrebze Catarebulma kv- ukavSirdeba. aRmoCnda, rom genis transkripciis regu-
levebma aCvena, rom zogierTi aqtivatori procesSi laciisaTvis ufro mniSvnelovania genTan asocirebul
rTavs cilebs, romlebic specifikuri genebis promo- enhanserSi makontrolebeli elementebis gansakuTreb-

439
uli kobinacia , vidre erTeuli unikaluri makontrole- koordinirebulad kontrolirebadi genebi
beli elementis arseboba.
rogor awesrigebs eukariotuli ujredi monaTesave
mxolod Tormeti makontrolebeli elementis Tana­
funqciebis mqone genebis eqspresias, romlibic erT-
mimdevrobis arsebobis SemTxvevaSic ki SesaZlebelia
droulad an unda CairTos, an gamoirTos? me-18 TavSi
kombinaciebis di­di raodenoba. makontrolebeli el-
Tqven SeityveT, rom prokarioteis koordinirebulad
ementebis gansazRvruli kombinacia mxolod maSin Se-
kontrolirebadi genebi xSirad dajgufebulia oper-
Zlebs transkripciis aqtivacias, Tu gvaqvs Sesabamisi
onSi, romelic saerTo promotoriT regulirdeba da
cila aqtivatori. aseTi movlena ganviTarebis zustad
erT m-rnm-is molekulaSi transkribirdeba. amgvari
gansazRvrul dros an garkveuli tipis ujredSi gvxvde-
meqanizmiT genebi erTad vlindeba da kodirebuli cile-
ba.
bi erTdroulad warmoiqmneba. iSviaTi gamonaklisebis
19.7 suraTze asaxulia makontrolebeli element-
garda, ase moqmedi operonebi eukariotul ujredebSi
ebis sxva­­dasxva kombinaciebis mier transkripciis aq-
ar arsebobs.
tivacia, romelic ganapirobebs makontrolebeli el-
ramdenime eukariotuli saxeobis genomis uaxlesma
ementebis mcire jgufis mier transkrifciis uzustes
kvlevebma gamoavlina, rom zogierTi ko-eqspresirebuli
regulacias.

distaluri
makontrolebeli aqtivatorebi promotori
elementi geni
dnm

enhanseri TATA boqsi

ZiriTadi
1 aqtivatori cilebi ukavSirdeba
distalur makontrolebel elementebs, transkripciuli
romlebic dajgufebulia enhanserTan faqtorebi
dnm-Si. am enhansers dakavSirebis sami
saiti aqvs.
dnm-is
damkecavi
cila

2 dnm-is damkecav cilas mediatoruli


dakavSirebuli aqtivatorebi
cilebis jgufi
promotorTan axlos miaqvs. sxva
tran­s­kripciuli faqtorebi, medi­
atoruli cilebi da rnm polimer-
azac iqve arian.
rnm polimeraza II

qromatinis
cvlilebebi
3 aqtivatorebi ukavSirde­
transkripcia bian gansazRvrul ZiriTad
transkripciul faqtorebs
rnm procesingi da mediatorul cilebs da
amgvarad promotorze aqti-
uri transkripciis iniciaciis rnm polimeraza II
mrnm-is degradacia translacia kompleqsis warmoqmnaSi uwyoben
xels maT.
cilis procesingi da degradacia
transkripciis
iniciaciis kompleqsi rnm-is sinTezi

suraTi 19.6 enhanserebisa da transkripciis aqtivatorebis moqmedebis modeli. cile­bis mier dnm-is mokecva enhanserebs saSualebas aZlevs,
zemoqmedeba moaxdinon promotorze, romelic asobiT da xandaxan aTasobiT nukleotidiTaa daSorebuli maTgan. specifikuri transkripciuli
faqtorebi, romelTac aqtivatorebi ewodebaT, ukavSirdebian dnm-is enhanserul Tanamimdevrobebs da Semdeg mediatoruli cilebis jgufs, rom-
lebic, Tavis mxriv, ZiriTad transkripciul faqtorebs ukavSirdebian da xdeba transkripciis iniciaciis kompleqsis warmoqmna. es cila-cilovani
urTierTqmedebani aadvilebs promotorze kompleqsis swor poziciaze ganlagebas da rnm-is sinTezis iniciacias. am suraTze naCvenebia mxolod
erTi enhanseri, magram gens SeiZleba ramdenime enhanseri hqondes, romlebic sxvadasxva dros an ujredTa sxvadasxva tipSi moqmedebdnen.

440
genebi erTmaneTis maxloblad erTsa da imave qromosom-
enhanseri promotori
azeAAQ aA dajgufebuli. amis magaliTia xilis buzis saTesle
jirkvlebis konkretuli genebi da nematodis kunTebis
funqciasTan dakavSirebuli genebi. prokariotuli makontrole- albuminis geni
operonebis genebisagan gansxvavebiT, am klasterebis beli elemen-
(jgufebis) TiToeul eukariotul gens sakuTari pro- tebi
motori aqvs da misi transkripcia individualurad
mimdinareobs. iTvleba, rom eukariotul ujredebSi
klasteris genebis koordinirebuli re­g ulacia moicavs kristalinis geni
qromatinis struqturis cvlilebebs, ris Sedegad genTa
mTeli jgufi transkripciisTvis an xelmisawvdomia, an RviZlis ujredis birTvi brolis ujredis
miuRwevelia. birTvi
ufro xSirad ko-eqspresirebuli eukariotuli ge­
nebi, magaliTad metaboluri gzis makodirebeli fermen­
tebi, gabneulia sxvadasxva qromosomebSi. am SemTxvaSi
genebis koordirebuli eqspresia unda iyos damokidebu-
li specifikuri makontrolebeli elementebis kavSirze
an elementebis kombinaciaze gafantuli jgufis yvela
genTan. im aqtivatorebis aslebi, romlebic am makon- xelmisawvdomi xelmisawvdomi
trolebel elementebs cnoben ukavSirdeba maT da yvela aqtivatorebi aqtivatorebi
am genis erTdroul transkripcias ganapirobebs,genomSi
maTi ganlagebis miuxedavad.
eukariotul ujredSi gabneuli genebis koordini-
rebuli kontroli xSirad gare qimiuri signalebis sapa-
suxod M mimdinareobs. magaliTad, steroiduli hormoni
Sedis ujredSi da specifikur ujredSida receptorul
cilas ukavSirdeba. amis Sedegad warmoiqmneba hormon-
receptoruli kompleqsi, romelic transkripciis aqti-
albuminis geni
vatoris rols asrulebs (ix. suraTi 11.6). albuminis geni ar eqspresirdeba
yvela gens, romlis transkripcia, qromosomaSi misi eqspresirdeba
mdebareobis miuxedavad, konkretuli steroiduli hor-
moniT stimulirdeba, aqvs hormon-receptoruli kompleq-
sis mier amocnobadi makontrolebeli elementi.
mravali sasignalo molekula, magaliTADad ara-ste-
roiduli hormonebi da zrdis faqtorebi, ujredis zeda-
pirze ganlagebul receptorebs ukavSirdeba da ujred- kristalinis geni
Si faqtiurad arasodes Sedis. am tipis signals SeuZlia ar eqspresirdeba kristalinis geni
genTa eqspresiis kontrolireba iribad, signalis gada- eqspresirdeba
cemis im gzebis CarTviT, romlebic gansazRvruli tran-
skripciuli aqtivatorebis an represorebis aqtivacias (a) RviZlis ujredi. albumi- (b) brolis ujredi. kristalinis
nis geni eqspresirdeba, xolo geni eqspresirdeba, xolo albu-
iwvevs (ix. suraTi 11.14). koordinirebuli regulaciis kristalinis _ ara. minis _ ara.
principi igivea, rac steroiduli hormonebis SemTx-
vevaSi: erTnairi qimiuri signalebi aaqtivebs erTnairi

suraTi 19.7 ujredis tipis mixedviT specifikuri transkripcia. RviZlis ujredebsac da brolis ujredeb-
sac aqvT cila albuminisa da kristalinis genebi, magram mxolod RviZlis ujredebSi xdeba albuminis (sisxlis
cilis) warmoqmna da mxolod brolis ujredebSi xdeba kristalinis (Tvalis brolis mTavari komponentis) warmo-
qmna. gansazRvruli tipis ujredSi romeli genis eqspresia ganxorcieldeba, ganisazRvreba am ujredSi warmoe-
buli specifikuri transkripciuli faqtorebis (aqtivatorebisa da represorebis) mier. am magaliTSi, albumi-
nisa da kristalinis genebi zemoTaa naCvenebi, TiToeuli Tavisi enhanseriT, romlebic Sedgenilia sami sxvadasxva
makontrolebeli elementisagan. Tumca ori genis enhanserSi erTi makontrolebeli elementi saerToa, TiToeul
enhansers elementebis unikaluri kombinacia aqvs. albuminis genis maRal doneze eqspresiisaTvis saWiro yvela
aqtivatori warmodgenilia mxolod RviZlis ujredebSi (a), xolo kristalinis genis eqspresiisaTvis saWiro aq-
tivatorebi mxolod brolis ujredebSia (b). simartivisaTvis, Cven aq mxolod aqtivatorebis roli ganvixileT,
Tumca represorebis arseboba an ararseboba aseve moqmedebs transkripciaze garkveuli tipis ujredebSi.

441
makontrolebeli elementebis mqone genebs. albaT,
genebis koordinirebuli regulaciis sistemebi
evoluciis dasawyisSi warmoiqmnen da genomis Sig- qromatinis
cvlilebebi
niT maTi Semdgomi ganviTareba makontrolebeli
elementebis duplikaciisa da gavrcelebis saSu- transkripcia
alebiT xdeboda.
rnm procesingi

post-transkripciuli regulaciis
mrnm-is de- translacia
meqanizmebi gradacia

cilis procesingi egzonebi


genebis eqspresia transkripciis garda sxva da degradacia
movlenebs moicavs. cilis makodirebeli genis
eqspresia ujredis mier Seqmnili funqcionaluri
cilis raodenobiT izomeba da ZiriTadad mimdi-
nareobs ujredSi rnm transkriptis sinTezsa da dnm

cilis aqtivobas Soris. aRmoCenilia im regula-


toruli meqanizmebis mravali magaliTi, romle-
bic transkripciis Semdgom sxvadasxva stadiebze
moqmedebs (ix. suraTi 19.3). am meqanizmebis saSu- pirveladi rnm
alebiT ujredi garemos cvlilebebis sapasuxod transkripti
swrafad xvewavs genebis eqspresias transkripciis
Tvisebebis Secvlis gareSe. aq ganvixilavT ujre-
dis mier genis transkribirebis Semdeg genebis rnm splaisingi an
eqspresiis regulacias.
mrnm

rnm-is procesingi (damuSAaveba)


suraTi 19.8 alternatiuli rnm splaisingi. zogierTi genis pirveladi tran-
birTvSi rnm-is procesingi da citoplazmaSi skripti SeiZleba ramdenime gziT daiTiSos da mrnm-is sxvadasxva molekula
mwife rnm-is gadatana qmnis genebis eqspresiis mogvces. miaqcierT yuradReba, rom mrnm-is erTi molekula mwvane feris ekzoniT
bolovdeba, meore ki mewamuli feris ekzoniT. alternatiuli splaisingis saSu-
regulirebis ra­m denime damatebiT SesaZleblo-
alebiT organizms SeuZlia erTi genidan ramdenime tipis polipeptidis sinTezi
bas, romelic prokariotebs ar hqonda. rnm-is pro-
cesingis do­neze regulaciis erT-erTi magaliTia ujredebSi hemoglobinis polipeptidebis (α− globinisa
rnm-is alternatiuli splaisingi, romlis Sendeg er- da β -globinis) mrnm-ebi uCveulod stabiluria. am ujre-
Tidaigive pirveladi transkriptis Sedegad gansxvave- debSi mravaljer xdeba xangrZlivad `mcxovrebi~ mrnm-
buli mrnm-ebi warmoiqmneba. es damokidebulia imaze, ebis translacia.
Tu rnm-is romeli segmentebia egzonebi da romeli _ in- safuarebze Catarebuli kvlevis safuZvelze
tronebi (suraTi 19.8). ujredis tipisTvis specifikuri ivaraudes, rom mrnm-is daSla poli-A kudis fermentu-
regulatoruli cilebi pirveladi transkriptis SigniT li damoklebiT iwyeba (ix. suraTi 19.5). es ki xels uwy-
regulatorul TanamimdevrobebTan kavSirebis SeqmniT obs im fermentebis amoqmedebas, romlebic 5’ kepis mo-
intron-egzonur arCevans akontroleben. Sorebas iwvevs (procesSi monawile cilebma mrnm-is ori
bolo xanmokle periodiT SeiZleba erTmaneTTan axlos
mrnm-is degradacia miitanon). kritikuli safexuri - kepis moSoreba, mrnm-Si
citoplazmaSi mrnm-is molekulebis sicocxlis aseve garkveuli nukleotiduri TanamimdevrobiT regu-
xangrZlivoba ujredSi mniSvnelovani faqtoria cilis lirdeba. nukleazuri fermentebi kepis mocilebis Sem-
sinTezis suraTis gansazRvrisaTvis. prokariotuli deg mTel mrnm-s swrafad Slian.
mrnm-is molekulebi, Cveulebriv, fermentebis mier nukleotidur Tanamimdevrobebs, romlebic mrnm-is
maTi sinTezidan ramodenime wuTSi degradirebs. pro- intaqturobis drois xangrZlivobaze moqmedebs, xSirad
kariotuli mrnm-ebis sicocxlis mcire xangrZlivoba, xedaven molekulis 3’ bolosTan ganlagebul aratrans-
prokariotebis mier garemo cvlilebebis sapasuxod lirebad ubanSi (atu) (ix. suraTi 19.5). mkvlevrebma erT
cilis sinTezis suraTis swrafi cvlilebis erT-erTi eqsperimentSi aseTi Tanamimdevroba zrdis faqtoris
mizezia. mravalujrediani prokariotebis mrnm-ebi ki, xanmokled mcxovrebi mrnm-dan Cveulebriv, stabiluri
saaTebis, dReebisa da xandaxan kvireebis ganmavlobaSic globinis mrnm-is 3’ boloSi gadaitanes. globinis mrnm
ki ar iSlebian. magaliTad, ganviTarebad sisxlis wiTel swrafad degradirda.
ukanaskneli wlebis ganmavlobaSi gamovlinda sxva

442
meqanizmic, romlis saSualebiT xdeba specifikuri mrnm- Semdgomma kvlevebma aCvena, rom minrnm-ebis warmomqm-
is molekulebis eqspresiis blokireba. mkvlevrebma aR- neli ujreduli meqanizmi Zalian waagavs ujredSi, bune-
moaCines patara erT-jaWviani rnm-is molekulebi - mi- briv pirobebSi mirnm-ebis warmoqmnaze pasuxismgebel
kro rnm-ebi (mirnm), romlebsac mrnm-is molekulebze meqanizms. aseve
komplementarul TanamimdevrobebTan dakavSireba Seu- msgavsia am mcire rnm-ebis moqmedebis meqanizmebi.
ZliaT. ujreduli rnm-is gzam im rnm-ebis daSla SeiZleba
mirnm-ebi ufro grZeli winamorbedi rnm-ebisagan gamoiwvios, romlebic orjaWviani rnm-ebis molekulebis
warmoiqmneba, romlebic sakuTar Tavze ukan ikecebian. Tanamimdevrobebis komplementarul Tanamimdevrobebs
viRebT grZel, orjaWvian, Tmis sarWisebur struqtu- Seicavs. amitom iTvleba, rom es fenomeni rnm virusebiT
ras, romelsac wyalbaduri bmebi inarCunebs (suraTi gamowveuli infeqciebis sawinaaRmdego bunebrivi dacvis
19.9). fermenti daiseri am orjaWviani rnm-is moleku- meqanizmia. Tumca, is faq­ti rom rnmi-is gza ujreduli
las mokle fragmentebad Wris. ori jaWvidan erTi de- genebis eqspresiaze moqmedebs, alternatiul modeleb-
gradirdeba, xolo meore jaWvi (mirnm) ukavSirdeba sac adasturebs. yvela SemTxvevaSi, naTelia, rom rnmi
did cilovan kompleqss. misi saSualebiT kompleqsi mniSvnelovan rols asrulebs ujredSi genTa eqspresiis
ebmis komplementaruli Tanmimdevrobis mqone nebismi- regulirebaSi.
er mrnm-s. sxvadasxva faqtorebis moqmedebis mixedviT
mirnm-cilovani kompleqsi an samizne mrnm-is degrada- translaciis iniciacia
cias, an misi translaciis blokirebas iwvevs.
translacia genebis eqspresiis regulirebis kidev
rnm-is molekulebis mier genTa eqspresiis inhibicia
erTi SesaZleblobaa; is yvelaze xSirad iniciaciis
biologebma aRmoaCines, rica SeamCnies, rom ujredSi
stadiaze xdeba (ix. suraTi 17.17). SerCeuli mrnm-ebis
orjaWviani rnm-is molekulebis Seyvana imave Tanamim-
translaciis iniciaciis blokireba SeuZlia regula-
devrobis mqone genis gamorTvas iwvevs. am eqperimentul
torul cilebs, romlebic mrnm-is aratranslirebadi
fenomens rnm-is interferencia (an rnmi) uwodes. Semd-
ubnis 5’ bolosTan (5’ atu) spe­cifikur Tanamimdevrobebs
gomSi gamovlinda, rom am fenomenis gamomwvevebia mcire
an struqturebs ukavSirdeba da ribosomebis mimagrebas
interferenciuli rnm-ebi (minrnm, ingl. siRNA). es ase aferxebs. translaciis blokirebis gansxvavebuli
mirnm-ebis msgavsi zomisa da funqciebis mqone rnm-ebia. meqanizmi

1. mikro rnm-is 4. dakavSirebuli mirnm 5. mirnm-cilovani kom- qromatinis


2. fermenti daiseri, cvlilebebi
(mirnm-is) win- 3. TiToeuli mokle or- fuZeTa Sewyvilebis saSu- pleqsi genTa eqspresias. an
amorbedi sakuTar orjaWviani rnm-is gas- jaWviani rnm-is erTi alebiT misi komplemen- sa­mizne mrnm-is degradi- transkripcia
Tavze ikeceba. am wvriv gadaadgildeba jaWvi degradirdeba; taruli Tanamimdevrobis rebis, an misi translaciis
struqturas wy- da mas ufro mokle xolo meore jaWvi (mirnm) Semcvel nebismier samizne blokirebis saSualebiT rnm procesingi
albaduri bmebi fragmentebad Wris. cilebis kompleqss ukav- mrnm-s ukavSirdeba. aferxebs.
inarCunebs. Sirdeba.
mrnm-is
translacia degradacia

cilovani cilis
procesingi da
kompleqsi degradacia

daiseri
(kamaTelis mrnm-is degradacia
moTamaSe)

an
mirnm

samizne mrnm

wyalbaduri bma
translaciis blokireba

SS suraTi 19.9  genebis eqspresiis regulacia mikro rnm-ebis (mirnm-ebis)


mier. mirnm-ebis makodirebeli genebidan miRebuli rnm transkriptebis procesingis
Sedegad warmoiqmneba mirnm-ebi, romlebic komplementaruli mrnm-ebis eqspresias afer-
xebs (iTvleba, rom minrnm-ebis warmoqmna da funqcionireba msgavsia).

443
mravali organizmis kvercxis ujredebis sxvadasxva periodebis ganmavlobaSi inaxaven; sinaTle ki trans-
mrnm-ebSi: am dagrovil mrnm-ebs ara aqvT translaciis laciuri aparatis reaqtivaciis iniciatoria.
iniciaciisTvis saWiro Sesabamisi zomis poli-A kude-
bi. embrionuli ganviTarebis Sesaferis momentSi ci- cilis procesingi da degradacia
toplazmuri fermenti amatebs damatebiT AnaSTebs, rac
genebis eqspresiis kontrolirebis ukanaskneli
translaciis dawyebas iwvevs.
SesaZlebloba translaciis Semdeg xorcieldeba. fun-
magram ujredSi SesaZlebelia yvela mrnm-is trans-
qcionaluri cilovani molekulebis misaRebad xSirad
laciis erTdrouli regulacia. eukariotul ujredSi,
saWi­roa eukariotuli polipeptidebis damuSaveba -
aseTi `globaluri~ kontroli, translaciis iniciaci-
procesingi. magaliTad, insulinis sawyisi polipepti-
isaTvis saWiro erTi an meti cilovani faqtoris aqti-
dis (pro-insulinis) gaxleCis Sedegad aqtiur hormons
vaciiT an inaqtivaciiT xdeba. igive meqanizmi kvercxis
viRebT. amasTan erTad, mravali cila qimiurad modi-
ujredebSi Senaxuli mrnm-ebis translaciis dawyebaSic
ficirdeba, rom funqcionalur cilad gardaiqmnas. reg-
monawileobs. ganayofierebisTanave translaciis irT-
ulatori cilebi aqtivdeba an inaqtivdeba fosfaturi
veba translaciis iniciaciis faqtorebis uecari gaaq-
jgufebis Seqcevadi damatebiT, xolo cxoveluri ujre-
tivebis saSualebiT. sapasuxod xdeba Senaxuli mrnm-ebis
debis zedapiris cilebi Saqrebs iZenen. ujredis zeda-
mier kodirebuli cilebis didi raodenobis sinTezi. zo-
piris da sxva mravali cila unda moxvdes sakuTari fun-
gierTi mcenare da zRvis wyalmcenare mrnm-ebs sibnelis

1. citozolSi, ubiqvitinis 3. proteasomis fermentuli kompo-


2. ubiqvitiniT moniSnul cilas pro- nentebi cilas patara peptidebad
qromatinis cilasTan fermentebis mier
cvlilebebi teasoma cnobs, romelic cilas gaS- Wrian, romelTa citozolSi Semd-
mibmulia mravali molekula.
lis da centralur RruSi aTavsebs. gom degradacias sxva fermentebi
transkripcia
agrZeleben.
rnm procesingi

ubiqvitini unda moxdes protea-


mrnm-is translacia somas da ubiqvitinis
degradacia
proteasoma xelmeored gamoy-
cilis procesingi
da degradacia eneba

dasaSleli cila ubiqvitinirebu- cilis


li cila fragmentebi
cila (proteasomaSi (peptidebi)
SeRwevis momentSi)

SS suraTi 19.10  proteasomis mier cilis degradacia. proteasoma carieli konservis qilis formis uzarmazari cilovani
kompleqsia, romelic ujredisTvis arasaWiro cilebs aqucmacebs. umetes SemTxvevaSi es cilebi moniSnulia patara cilis - ubiqvi-
tinis mokle jaWvebiT. 1 da 3 safexuri atf-s saWiroebs. eukariotuli proteasomebi ribosomuli suberTeulebiviT masiuria da
ganawilebulia mTel ujredSi. kasrisebri formiT isini gvanan cila Saperonebs, romelTa funqcia ZiriTadad cilis struqturis
dacvaa, da ara daSla (ix. suraTi 5.23).

qciis Sesabamis samiznesTan. regulacia SeiZleba cilis ujredi am cilas amagrebs mcire zomis cilis - ubiqvi-
modifikaciisa an tranportirebis nebismier safexurze. tinis molekulebs. giganturi cilovani kompleqsebi
da bolos, ujredSi TiToeuli cilis funqcioni- - proteasomebi cnoben ubiqvitin-dakavSirebul cilo-
rebis drois xangrZlivoba mkacrad regulirdeba van molekulebs da maT degradacias awarmoeben (suraTi
seleqciuri degradaciiT. mravali cila, magaliTad, 19.10). proteasomebis mniSvneloba gansakuTrebiT gamov-
ujredis ciklis regulaciaSi CarTuli ciklinebi, unda linda, rac aRmoCnda, rom mutaciebi, romelTa Sedegad
SedarebiT mcire dros arsebobdes, rom ujredma Ses- ujredis ciklis cilebi proteasomuli degradaciisaT-
abamisad funqcionireba SeZlos (ix. suraTi 12.16). im- vis xelSeuxebeli xdeba, SesaZloa kibos ganviTarebamde
isTvis, rom konkretuli dasaSleli cila moiniSnos, migviyvanos.

444
19.2
safuZvlebis kvlevisas iyeneben biologiis sxva sferoebi-
koncefcia Semowmeba dan miRebul monacemebs. amave dros es kvleva aRniSnuli
sferoebisaTvis damatebiT informacias gvawvdis.
1. ra efeqti aqvs genebis eqspresiaze histonis ace-
tilirebasa da dnm-is meTilirebas?
2. SeadareT genebis eqspresiis regulaciaSi ZiriTa- kibosTan dakavSirebuli genebi
di da specifikuri transkripciuli faqtorebis ujredis ciklis msvlelobisas ujredis normalur
roli. zrdasa da dayofas aregulireben zrdis faqtorebis,
3. ra Sedegs unda velodeT, Tu SevadarebT sami koor- maTi receptorebisa da ujredSida sasignalo gzebis
dinirebulad regulirebadi genis enhanserebSi arse- molekulebis genebi (ujredis ciklis mimoxilva moce-
bul distalur makontrolebel elementebs? ratom? mulia 12 TavSi.) mutaciebs, romlebic somatur ujre-
4. imis Semdeg, rac konkretuli cilis makodirebeli debSi nebismier am gens cvlian, kibos gamowveva SeuZlia.
mrnm citoplazmaSi gadadis, ra oTxi meqanizmi Sei- am cvlilebis agenti SeiZleba SemTxveviTi spontanuri
Zleba aregulirebdes ujredSi arsebuli aqtiuri mutacia iyos. savaraudod kibos gamomwvevi mutaciebis
cilis raodenobas? mizezi garemos gavlenaa, magaliTad qimiuri kancero-
genebis, rentgenis sxivebisa da garkveuli virusebis.
kibos meqanizmis gagebaSi pirveli garRveva 1911

19.3
wels moxda, roca peiton rouzma aRmoaCina wiwilebSi
sarkomis gamomwvevi virusi. mas Semdeg, mecnierebma
koncefcia
mravali simsivnuri virusi aRmoaCines, romlebic sx-
vadasxva cxovelebSi, maT Soris adamianSic kibos gan-
kibos ujredis cilis kontrol- viTarebas iwveven (ix. cxrili 18.1). epStein-baris da
ze gavlenis mqone genetikuri infeqciuri mononukleozis gamomwvevi virusi herpesi
kibos ramodenime tips, maT Soris barkitis limfomas
cvlilebebi iwvevs ukavSirdeba. papilomis virusebi (papovavirusebis jgu-
fidan) dakavSirebulia saSvilosnos yelis kibosTan. re-
me-12 TavSi kibo ganvsazRverT, rogorc daavadebebi tovirusebs Soris erTi - HTLV-1 zrdasrulebSi leikemias
roca ujredebi normalur pirobebSi gadaurCeba (anu iwvevs. yvela simsivnis virusi ujredis transformacias
maTze veRar moqmedebs) maTi zrdis malimitirebel ma- kibos ujredad maspinZeli ujredis dnm -Si virusuli
kontrolebel meqanizmebs. genebis eqspresiisa da maTi nukleinis mJavis integrirebiT axorcielebs.
regulaciis molekuluri safuZvlebis ganxilvis Semdeg,
SegviZlia kibos daavadeba ufro detalurad SeviswavloT.
onkogenebi da proto-onkogenebi
kibos dros darRveuli genebis regulaciis sistemebi
swored is sistemebia, romlebic embrionul ganviTarebaSi, simsivnis virusebze Catarebulma kvlevebma gark­
imunur pasuxsa da mraval sxva biologiur procesSi mniS- ve­ul retrovirusebSi kibos gamomwvevi genebis, anu
vnelovan rols asru­lebs. amgvarad, kibos molekuluri onkogenebis (berZnulad onco simsivnea) aRmoCenamde

T T suraTi 19.11  genetikuri cvlile- proto-onkogeni

bebi, romlebsac proto-onkogenebis


dnm
onkogenebad gardaqmna SeuZlia.

translokacia an transpozicia: wertilovani


axali kontrolis qveS myofi geni genis amplifikacia: wertilovani mutacia
mutacia genSi
axal lokusTan gadaadgildeba gamravlebuli genis aslebi makontrolebel elemetSi

axali onkogeni onkogeni


promotori

normaluri zrdis normaluri zrdis normaluri zrdis hiperaqtiuri an


mastimulirebeli mastimulirebeli mastimulirebeli daSlis mimarT md-
cilis siWarbe cilis siWarbe cilis siWarbe gari cila

445
(a) ujredis ciklis mastimu- zrdis faqtori mutacia
lirebeli gza. am gzis `CarTvas~
Ras
iwvevs (1) zrdis faqtori, ro- (3) G cila hiperaqtiuri
melic plazmur membranaze gan- GTP Ras cila
lagebul Tavis (2) receptors (onkogenis
ukavSirdeba. signali (3) G cilas produqti)
-Ras - gadaecema. sxva G cilebis Ras signalebs Ta-
msgavsad, Ras maSin aqtiuria,
GTP vad gadascems
roca masTan dakavSirebulia GTP.
Ras signals (4) proteinkinazebis
mTel serias gadascems. ukanaskne-
li proteinkinaza (5) transkrip-
ciul aqtivators aaqtivebs,
receptori proteinkinazebi
romelic ujredis ciklis mastim-
ulirebeli cilebis makodirebel (fosforilirebis
erT an met gens rTavs. Tu mutaci- kaskadebi) birTvi
is Sedegad Ras an aRniSnuli gzis
nebismieri komponenti hiperaqti- transkripciis faq-
uri xdeba, viRebT ujredis Warb tori (aqtivatori)
dayofasa da kibos ganviTarebas. dnm
genis eqspresia

cila, romelic
ujredis cikls
astimulirebs

(b) ujredis ciklis amkrZalavi


gza. am gzaSi (1) dnm-is dazianeba proteinkinazebi
ujredSida signalia, romelic (2) mutacia
proteinkinazebis saSualebiT ga- p53-is msgavss,
daecema da (3) p53-is aaqtivirebs. UV dasxiveba
defeqtur
gaaqtivebuli p53 iwvevs ujredis an dakargul
transkrif-
ciklis amkrZalavi cilis mako- ciis faqtors,
direbeli genis transkripcias. transkrifcis
Sedegad viRebT ujredis dayofis p53-is aqti- aqtivacia ar
uri forma SeuZlia.
supresias (daTrgunva), romelic
garantiaa, rom dazianebuli dnm ar
genomSi dnm-is
replicirdeba. am gzis nebismieri
dazianeba dnm
komponentis naklebobis gamomwvev
mutaciebs kibos gamowveva SeuZlia.

ujredis ciklis
inhibiciis cila

(g) mutaciebis efeqti. ujredis mutaciebis efeqti


ciklis Warbi stimulirebisas, ro-
gorc (a)-Si, an daSvebisas (roca
cila Warbad vlindeba cila ar aris
wesiT iseve unda ikrZalebodes,
rogorc (b) SemTxvevaSi) ujredi
Warbad iyofa, rac kibos ganviTare-
bas iwvevs. ujredis cikli zedmetad ujredis cikli ar
ujredis dayofis zrda
stimulirdeba inhibirdeba

S S suraTi19.12  ujredis dayofis maregulirebeli sasignalo gzebi. ujredis cikls transkripciaze moqmedebiY G T , rogorc mastimu-
lirebeli, ise mainhibirebeli gzebi aregulirebs. am gzebSi momxdari darRvevebis sxva faqtorebTan kombinaciis Sedegad SeiZleba
kibo ganviTardes.

446
TT suraTi 19.13  msxvili nawlavis kibos ganviTarebis mravalsafexuriani modeli. am
msxvili nawlavi tipis kibo moqmedebs msxvil da/an swor nawlavze da yvelaze kargad Seswavlilia. simsiv-
nis cvlilebebi genetikuri cvlilebebis paraleluria, romlebic simsivnis ramodenime
supresorul genze (rogoricaa p53) da ras proto-onkogenze momxdar mutaciebs moicavs.
simsivnis supresoruli genebis mutaciebs xSirad genis dakargva (delecia) mohyveba. APP
`adenomatozuri polipozuri nawlavis~ inglisuri abreviaturaa, xolo DCC _ `delecire-
bul koloreqtalur kibos~ aRniSnavs. sxva mutirebul Tanamimdevrobebs aseve SeuZlia kibos
gamowveva.

simsivnis supresoru-
msxvili li APC (an sxva genis ras onkogenis
gaaqtiveba simsivnis supresoru-
nawlavis dakargva
li genis p53 dakargva
kedeli

simsivnis supreso- damatebiTi


ruli genis DCC mutaciebi
dakargva
normaluri msxvili ufro mozrdili keTilT- avTvisebiani simsivne proto-o
nawlavis epiTeliuri mcire keTilT-
visebiani gamonazardi (karcinoma)
ujredebi
visebiani gamon- dnm
azardi (polipi) (ade­noma)
translo

migviyvana. SemdgomSi, adamianisa da sxva cxovelebis ufro rezistentul cilad cvlis. yvela am meqanizmma
genomebSi aRmoaCines am onkogenebis oreulebi. ujre- SeiZleba migviyvanos ujreduli ciklis aranormalur
dis normaluri genebi _ proto-onkogenebi kodireben stimulaciamde da ujredi avTvisebianad aqcios.
ujredis normaluri zrdisa da dayofis mastimulireb-
el cilebs. simsivnis supresoruli
rogor gardaiqmneba normalur ujredebSi mniS- (damTrgunveli) genebi
vnelovani funqciis mqone proto-onkogeni kibos ga-
momwvev onkogenad? onkogeni genetikuri cvlilebis im genebTan erTad, romelTa produqtebi normal-
Sedegad warmoiqmneba, romelic an proto-onkogenis ur pirobebSi ujredis dayofas ganapirobebs, ujredi
cilovani produqtis raodenobis, an TiToeuli ci- Seicavs genebs, romelTa normaluri produqti ujre-
lis molekulisTvis damaxasiaTebeli aqtivobis zrdas dis dayofas ainhibirebs (krZalavs) . aseT genebs sim-
iwvevs. genetikuri cvlilebebi, romlebic proto-onko- sivnis supresoruli (damTrgunveli) genebi ewodeba,
genebs onkogenebad gardaqmnian, sam ZiriTad kategori- radganac maT mier kodirebuli cilebi ujredebis ara-
ad iyofa: genomis SigniT dnm-is segmentis gadaadgile- kontrolirebad zrdas aferxebs. simsivnis supresoru-
ba, proto-onkogenis amplifikacia da makontrolebel li cilis normaluri aqtivobis Semamcirebelma nebis-
elemetSi, an Tavad proto-onkogenSi wertilovani mu- mierma mutaciam SeiZleba kibos ganviTareba gamoiwvios,
taciebi (suraTi 19.11). kibos ujredebi xSirad Seicaven vinaidan supresiis (daTrgunvis) ararseboba zrdas as-
gawyvetil, da SemdgomSi araswored SeerTebul qro- timulirebs.
mosomebs, ris Sedegad xdeba erTi qromosomis frag- simsivnis damTrgunveli genebis cilovan pro­d uq­
mentebis meoreze translokacia (ix. suraTi 15.14). tebs sxvadasxva funqcia aqvs. zogierTi simsivnis su-
Tu translocirebuli proto-onkogeni gansakuT­ presoruli cila dazianebuli dnm-is aRdgenaSi monaw-
rebiT aqtiuri promotoris (an sxva makontrolebeli ileobs da amiT ujreds kibos gamomwvevi mutaciebis
elementis) gverdiT aRmoCndeba, misi transkripciis dagrovebisgan azRvevs. ujredebis normaluri mimagre-
done SesaZloa gaizardos, rac mas onkogenad aqcevs. ba normaluri qsovilisTvis gadamwyvetia da sisivnis
transpozirebadi elementebis gadaadgilebis Sedegad dros xSirad darRveulia. sxva simsivnis supresoruli
proto-onkogenis gverdiT SeiZleba ufro aqtiuri pro- cilebi ujredis ciklis inhibirebis gamomwvevi sasig-
motori aRmoCndes, rac mis eqspresias gazrdis. (eukari- nalo gzebis komponentebia.
otul transpozirebad elementebs qvemoT aRvwerT.) ge-
netikuri cvlilebebis meore mTavari tipi, amplifikacia, ujredis normalur sasignalo
ujredSi proto-onkogenebis aslebis raodenobas zrdis.
gzebSi Careva
mesame SesaZleblobaa wertilovani mutaciebi, romlebic
xdeba an (1) proto-onkogenis makontrolebel promo- mravali proto-onkogenisa da simsivnis supreso-
torSi, an enhanserSi, rac misi eqspresiis dones zrdis, an ruli genebis mier kodirebuli cilebi ujredis sasig-
(2) makodirebel TanamimdevrobaSi, rac genis produqts nalo gzebis komponentebia. detalurad ganvixiloT am
normalur cilaze ufro aqtiur an degradaciisadmi cilebis funqcionireba normalur ujredebSi, da maTi

447
funqciis cvlileba kibos ujredebSi. ganvixiloT ori kibos ganviTarebis
ZiriTadi genis produqtebi: ras proto-onkogenisa da
mravalsafexuriani modeli
p53 simsivnis supresoruli genis. adamianis kibos SemTx-
vevebis daaxloebiT 30%-Si xdeba mutacia ras-Si, xolo Cveulebriv, erTze meti somaturi ujredis muta-
p53-Si _ 50%-ze met SemTxvevaSi. ciaa saWiro, raTa warmoiqmnas srulad ganviTarebuli
ras genis mier kodirebuli Ras cila plazmur mem- kibovani ujredisaTvis damaxasiaTebeli yvela cvlile-
branaze ganlagebuli zrdis faqtoris receptoridan ba. swored amiT aixsneba, Tu ratom izrdeba kibos Sem-
proteinkinazul kaskads gadascems signals. gzis bo- Txvevebis ricxvi asakTan erTad. Tuki kibo mutaciebis
loSi am signalze ujredis pasuxia ujredis ciklis ma- dagrovebis Sedegs warmoadgens da Tuki mutaciebi mTe-
stimulirebeli cilis sinTezi (suraTi 19.12 a). es gza li sicocxlis ganmavlobaSi xdeba, rac ufro didxans
ar muSaobs, Tu Sesabamisi zrdis faqtori mas ar CarTavs. vcxovrobT, miT metia kibos ganviTarebis Sansi.
kibosken mimavali mravasafexuriani gzis modeli
magram ras genis konkretuli mutaciebi hiperaqtiur Ras
kargad dadasturebulia adamianis simsivnis yvelaze
cilas iwvevs, romelic rTavs kinazur kaskads. amis Sede-
ukeT Seswavlili tipis, koloreqtaluri (msxvili naw-
gad ujredis dayofis sixSire zrdis faqtoris ararse-
lavis) kibos kvlevebSi. SeerTebul StatebSi yovelwli-
bobis pirobebSic ki izrdeba. sasignalo gzis nebismieri
urad msxvili nawlavis kibos daaxloebiT 135 000 axali
komponentis hiperaqtiuri variantebi da maTi Warbi ra-
SemTxveva registrirdeba da amave droSi am daavadebiT
odenoba erTdaigives - ujredis Warb dayofas iwvevs.
60 000 adamiani iRupeba. kibos umetesi formebis ms-
19.12 b suraTze naCvenebia gza, romliTac signali
gavsad, msxvili nawlavis kiboc etapobrivad viTardeba
ujredis ciklis damTrgunveli cilis sinTezs aRwevs.
(suraTi 19.13). pirvel niSani xSirad polipia, msxvili
am SemTxvevaSi signalia ujredis dnm-is dazianeba, rac
nawlavis amomfeni Sris mcire zomis keTilTvisebiani
SeiZleba ultraiisferi dasxivebis Sedegia. am sasigna-
gamonazardi. polipis ujredebi Cveulebrivia, Tumca
lo gzis moqmedeba ujredis ciklis blokirebas iqamde
uCveulod xSirad iyofa. simsivne izrdeba da SemdgomSi
iwvevs, sanam dnm-is dazianeba ar ganeitraldeba. sxva
SesaZloa avTvisebiani gaxdes da sxva qsovilebSi Sei-
SemTxvevaSi dazianeba mutaciebis an qromosomuli dar-
Wras. avTvisebiani simsivnis ganviTareba im mutaciebis
Rvevebs gamoiwvevs, ris Sedegad simsivne viTardeba. am
etapobrivi akumulaciis paralelurad mimdinareobs,
gzis komponentebis makodirebeli genebi simsivnis su-
romlebic proto-onkogenebis onkogenebad gardaqmnas
presoruli genebis saxiT moqmedebs. simsivnis supreso-
da simsivnis supresoruli genebis gamoTiSvas ganapiro-
ruli cila, romelsac veluri tipis p53 geni kodirebs,
bebs. am procesebSi xSirad CarTulia ras onkogeni da mu-
transkripciis specifikuri faqtoria da ujredis
ciklis mainhibirebeli cilebis sinTezs uwyobs xels. tirebuli p53 simsivnis supresoruli geni.
ujredi rom mTlianad simsivnuri gaxdes, dnm-is
swored amitomaa, rom hiperaqtiuri Ras cilis mutaciis
doneze daaxloebiT eqvsi cvlileba unda moxdes. maT So-
msgavsad, p53 genis mutacia ujredebis Warb zrdasa da
ris erTi mainc aqtiuri onkogenis gamoCenaa da ramoden-
kibos iwvevs (suraTi 19.12 g).
ime ki, simsivnis supresoruli genis mutaca an dakargvaa.
p53 gens ( mis cilovan produqts 53 000 daltonis
mutanturi simsivnis supresoruli alelebi Cveulebriv
toli molekuluri wona aqvs) `genomis mfarvel ange-
recesiulebia, amitom simsivnis supresiis blokirebi-
lozs~ uwodeben. gaaqtivebis Semdeg, vTqvaT dnm-is
sTvis mutaciebma genomSi orive alelis nokauti unda
dazianebis sapasuxod, p53 cila ramodenime genis aqti- ganaxorcielon. (meore mxriv, onkogenebis umetesoba
vatoris rols asrulebs. is xSirad p21 gens aaqtivebs, dominanturi alelebis msgavsad moqmedebs.)
romlis produqti ujredis cikls ciklin-damokidebul da bolos, mravali avTvisebiani simsivnis dros gaaq-
kinazebTan dakavSirebiT aCerebs, rac ujreds dnm-is tivirebulia telomerazas geni. es fermenti dnm-is rep-
aRdgenisTvis dros aZlevs; p53 cilac dnm-is reparaci- likaciis procesSi qromosomis boloebis damoklebas
aSi pirdapir CarTul genebs aaqtivebs. roca dnm-is da- gvaridebs (ix. suraTi 16.19). kibovan ujredebSi telom-
zianeba ar swordeba, p53 TviTmkvlel genebs aaqtivebs, erazas warmoeba ujredis SesaZlebeli dayofebis ricx-
romelTa cilovani produqtebi ujredis sikvdils - vis bunebriv limits xsnis.
apoptozs iwvevs (ix. suraTi 21.18). msoflios masStabiT adamianebis kibos daavadebebis
amgvarad, p53, sul mcire sami gziT, ujreds dnm-is daaxloebiT 15 %-s, albaT, virusebi iwvevs. kibos ganvi-
dazianebiT gamowveuli mutaciebis gavrcelebisagan Tarebas isini iwveven inficirebuli ujredebis dnm-Si
icavs. Tu mutaciebi mainc grovdeba da ujredi mrava- sakuTari genetikuri masalis CarTviT. magaliTad, ret-
li dayofis ganmavlobaSi gadarCeba (ase SeiZleba mox- rovirusma SeiZleba ujreds onkogeni gadasces. integ-
des p53 simsivnis supresoruli genis defeqturobis an rirebulma virusulma dnm-ma simsivnis supresoruli
ararsebobis SemTxvevebSi) SeiZleba kibo ganviTardes. geni SeiZleba gaxlikCos, an proto-onkogeni onkogenad
gardaqmnas. da bolos, zogierTi virusi warmoqmnis ci-

448
lebs, romlebic p53-isa da simsivnis sxva supresor ci- wavlam yvela tipis kibos adreuli diagnostirebisa da
lebs inaqtivirebs da ujredi simxivnur ujredad ufro mkurnalobis axali gzebi unda gamoavlinos. am genebis
advilad gardaiqmneba. kvleva genomis regulaciis normaluri procesebis ukeT
gagebaSic gvexmareba.
genetikuri midrekileba kibosadmi

19.3
amrigad, kibovani ujredis warmomnisTvis saWiroa
mravalsafexuriani genetikuri cvlilebebi. am faqtis koncefcia Semowmeba
daxmarebiT gasagebia, rom garkveuli simsivnuri daa-
vadebebi xSiria zogierT ojaxebSi. individi, romelmac 1. SeadareT proto-onkogenebis mier kodirebuli ci­
memkvidreobiT onkogeni an simsivnis supresoruli genis lebisa da simsivnis damTrgunveli genebiT kodire-
mutanturi aleli miiRo, erTi nabijiT uaxlovdeba ki- buli cilebis funqciebi.
bos warmoqmnisaTvis aucilebeli mutaciebis dagroveba, 2. axseniT, ratom gansxvavdeba kibos warmomSobi mu-
vidre aseTi mutaciis armqone individi. taciebi proto-onkogenebisaTvis da simsivnis su-
genetikosebi didi mondomebiT cdiloben memkvidre- presoruli genebisaTvis?
obiTi kibos alelebis identifikacias, rom sicocxlis 3. ratom ganvixilavT memkvidreobiTi komponentis
adreul etapebze SeZlon kibos konkretuli formebis arsebobas kibos SemTxvevebSi?
mimarT midrekilebis dadgena. magaliTad, msxvili naw-
lavis kibos daaxloebiT 15 %-Si monawileobs memkvi-
dreobiTi mutaciebi. maT Soris mravali simsivnis dam-
Trgunvel genze moqmedebs, romelsac adenomatozuri koncefcia 19.4
polipozuri nawlavi , an APC (ingl. Adenomatous polypo-
sis coli –is abreviatura) ewodeba (ix. suraTi 19.13). eukariotuli genomebi genebis
am gens ujredSi mravali funqcia aqvs, maT Soris
ujredebis migraciisa da Sewebebis regulaciac. im paci- garda dnm-is mraval aramako-
entebSi, romlebsac es kibo ar hqondaT memkvidreobiTi, direbel Tanamimdevrobebs
APC geni 60%- SemTxvevaSi mutirebuli iyo. am individeb-
Si axali mutaciebi unda orive APC alelSi gaCndes, sanam Seicavs
genis funqcia gaqreba. msxvili nawlavis kibos mxolod
am Tavsa da mTlianad am nawilSi ZiriTadad vixi-
15%-i ukavSirdeba cnobil memkvidreobiT mutaciebs,
lavdiT cilis makodirebel genebs. Tumca, am genebisa
magram mkvlevrebi ganagrZoben im `markerebis~ identi-
da rnm produqtebis, magaliTad trnm da rrnm, genebis
ficirebas, romelTa DdaxmarebiT SeZleben am tipi kibos
makodirebeli ubnebi mravalujrediani eukariotebis
ganviTarebis riskis dadgenas.
umetesobis genomis mxolod mcire nawilia. eukariotu-
aseve Zlieri memkvidreobiTi midrekileba vlindeba
li genomis ZiriTadi raodenoba dnm-is aramakodirebel
mkerdis simsivniT daavadebuli pacientebis 5-10%-Si.
Tanamimdevrobebze modis, romelsac adre `nagav dnm-s~
SeerTebul StatebSi es kibo gavrcelebis mixedviT meore
uwodebdnen. dRes arsebuli monacemiT cilis aramako-
adgilzea. is yovelwliurad 180 000 qals (da zogjer ma-
direbel dnm-s ujredSi mniSvnelovani roli aqvs. arama-
makacebsac) emarTeba da weliwadSi misgan 40 000 adamiani
kodirebeli dnm sxvadasxva genomSi aseulobiT Taobebis
iRupeba. BRCA1 an BRCA2 genSi momxdari mutaciebi nanax-
ganmavlobaSi SenarCunda. wignis am nawilSi gavecnobiT
ia memkvidreobiTi mkerdis kibos SemTxvevebis naxevarSi
dnm -s aramakodirebel Tanamimdevrobebs da genebis or-
(BRCA ingl. BReast CAncer _mkerdis kibo).
ganizacias eukariotul genomSi; amis magaliTad adamia-
qals, romelmac memkvidreobiT erT mutantur BRCA1 nis genoms gamoviyenebT. genomis warsul da dRevandel
aleli miiRo, 50 wlamde mkerdis kibos ganviTarebis 60% evoluciaze informacias genis organizacia gvawvdis,
albaToba aqvs, roca homozigoturi normaluri ale- romelic am Tavis bolo nawilis sagania.
lis mqone individebSi msgavsi albaToba mxolod 2%-ia.
BRCA1 da BRCA2 simsivnis supresoruli genebiva, vi-
naidan maTi veluri tipis alelebi iceven mkerdis kibo-
genomis Semadgenlobasa da organizmis
sagan, mutanturi alelebi ki recesiulebia. mkvlevrebma sirTules Soris kavSiri
jer bolomde ver gansazRvres ra funqcias asruleben am
roca vadarebT prokariotebisa da eukariotebis,
genebis normaluri produqtebi ujredSi. Tumca, uaxlesi
maT Soris ufro rTuli jgufebis, ZuZumwovrebis, ge-
monacemebi gvafiqrebinebs, BRCA2 cila pirdapir monaw-
nomebs ramodenime tendencias vxedavT. marTalia gvaqvs
ileobs dnm-is orive dazianebuli jaWvis aRdgenaSi.
gamonaklisebi, magram vxedavT mcire genomidan did
memkvidreobiT kibosTan dakavSirebuli genebis Ses-
genomze gadasvlas, Tumca mocemuli sigrZis dnm-Si

449
genebis ufro mcire ricxvia. magaliTad, adamianis ge- Tu trnm-ebis aramakodirebeli genomis 98.5%, (suraTi
nomSi 500-1500-jer meti wyvili fuZea, vidre prokari- 19.14). genebTan dakavSirebuli regulatoruli Tana-
otebis umetesobaSi, magram mxolod 5-15-jer meti genia mimdevrobebi da intronebi adamianis genomis 24%-ia.
anu dnm-is nebismier mocemul sigrZeSi bevrad naklebi funqcionalur genebs Soris ganlagebuli danarCeni
genia ganlagebuli. Tanamimdevrobebi moicavs zogierT unikalur arama-
prokariotuli genomis dnm-is umetesi nawili ci- kodirebel dnm-s, magaliTad genis fragmentebsa da mu-
las, trnm-s an rrnm-s kodirebs; aramakodirebeli dnm- taciebis Sedegad arafunqcionalurad qceul genebs.
is mcire raodenoba ZiriTadad regulatoruli Tana- magram genTaSorisi dnm-is umetesi nawilia ganmeo-
mimdevrobebisagan, mag. promotorebisgan Sedgeba. rebadi dnm, Tanamimdevrobebi, romlebic genomSi mra-
pro­kariotebis genomSi nukleotidebis makodirebel vali aslis saxiTaa warmodgenili. sakmaod moulodneli
Tana­m imdevrobaSi dasawyisidan bolomde aramakodire- aRmoCnda, rom ganmeorebadi dnm-is (rac adamianis mTe-
beli Tanamimdevrobebi (intronebi) araa CarTuli. eu- li genomis 44%-ia) daaxloebiT sami meoTxedi Sedgeba
kariotebis genomSi ki, piriqiT, dnm-is umetesi nawili transpozirebadi elemetebisa da maTi monaTesave Tana-
cilas an rnm-s ar kodirebs da ufro rTul, kompleqsur mimdevrobebisagan.
regulatorul Tanamimdevrobebs Seicavs. faqtiurad,
adamianebs prokariotebTan SedarebiT 10 000-jer meti
transpozirebadi elementebi da maTi
aramakodirebeli dnm aqvT. mravalujredian eukari-
otebSi zogierTi aramakodirebeli dnm genis SigniT in- monaTesave Tanamimdevrobebi
tronebiT warmodgenilia. marTlac, swored intronebze rogorc Cans, yvela organizms aqvs dnm-is monakveTe-
modis adamianis genebis saSualo sigrZes (27 000 wyvili bi, romelTac genoms SigniT erTi mdebareobidan meo-
fuZe) da prokariotebis genebis saSualo sigrZes (1 000 reze gadaadgileba SeuZliaT. me-18 TavSi, Cven aRvwereT
wyvili fuZe) Soris arsebuli sxvaobis didi nawili. transpozirebadi elementebi prokariotebSi, romlebic
axla, roca adamianis genomis sruli Tanamimdevroba SesaZloa virusebis warmoqmnis evoluciuri wyaro yo-
xelmisawvdomia, viciT risgan Sedgeba cilis, rrnm-ebisa filiyvnen. Tumca, dnm-is moxetiale segmentebis Sesaxeb
pirveli monacemebi wamovida ara prokariotebze Catare-
buli eqsperimentebidan, aramed amerikeli genetikosis
barbara makklintokis simindze Catarebuli Sejvarebis
cdebidan 1940-ian da 1950-ian wlebSi (suraTi 19.15).
ganmeorebadi makklintokma moaxdina simindis marcvlebis feris
dnm, romelic
gadatanad el- cvlilebebis identifikacia, romelTa axsna SesaZlebeli
ementebsa da maT
intronebi da regula-
iyo mxolod im SemTxvevaSi, Tu davuSvebdiT genomSi erTi
monaTesave Tana-
mimdevrobebs toruli Tanamimdevro- mdebareobidan marcvlebis feris ganmsazRvrel genSi
bebi ( 24%)
moicavs (44%) gadanacvlebis unaris mqone genetikuri elementebis ar-
sebobas. makklintokis aRmoCenam ar daimsaxura saTanado

unikaluri aramako-
direbeli dnm (15%)
Alu elementebi ganmeorebadi dnm,
(10%) romelic ar aris
dakavSirebuli
transpozirebad
elemetebTan (daax-
loebiT 15%)

martivi Tanamimdevrobebi (3%) didi segmentebis duplikaciebi(5-6%)

SS suraTi 19.14  dnm-is TanamimdevrobaTa tipebi adamianis


genomSi. genebSi makodirebeli Tanamimdevrobebi (muqi me-
wamuli) adamianis genomis mxolod daaxloebiT 1.5%-s Seadgens,
rodesac genebTan asocirebuli intronebi da regulatoruli
Tanamimdevrobebi (Ria mewamuli) daaxloebiT 15%-s Sead- S S suraTi 19.15  transpozirebadi elementebis efeqti
simindis marcvlebis ferze. barbara makklintokma pirvelma
gens. adamianis genomis udidesi nawili ar kodirebs adamianis
wamoayena mobiluri genetikuri elementebis arsebobis idea
cilebs an rnm-ebs, da misi umetesoba ki ganmeorebad dnm-s
simindis marcvlebis nairferovnebaze dakvirvebis Sedegad.
warmoadgens (muqi da Ria mwvane). ganmeorebadi dnm-is sekveni-
marTalia mis ideas skeptikurad Sexvdnen misi wamoyenebis
reba da gaanalizeba yvelaze rTulia, amitom misi garkveuli
dros, 1940-ian wlebSi, magram Semdgom moxda misi dadas-
nawilebis klasifikacia eqsperimentulia da aq moyvanili pro-
tureba. man Tavisi pioneruli kvlevisaTvis 1983 wels, 81 wlis
centebi, SesaZloa odnav Seicvalos, radganac genomis analizi
asakSi, nobelis premia miiRo.
kvlav grZeldeba.

450
yuradReba, sanam mravali wlis Semdeg traspozirebadi nizmiT, romelic asls sawyis saitzec tovebs (suraTi
elementebi ar aRmoaCines baqteriebSi da baqteriebis 19.16 a).
Semswavlelma genetikosebma ufro meti ar Seityves retrotranspozonebi transpoziciis procesSi yov-
transpoziciis molekuluri safuZvlebis Sesaxeb. elTvis toveben asls mis sawyis saitze, radganac Tavda-
pirvelad xdeba maTi transkribireba rnm SuamavalSi
transpozonebisa da retrotranspozonebis (suraTi 19.16 b). sxva saitze inserciisaTvis, rnm Sua-
gadaadgileba mavali jer kvlav dnm-ad unda iqces ukutranskripta-
zas moqmedebiT. am ferments Tavad retrotranspozoni
eukariotuli transpozirebadi elementebi ori tip- kodirebs. amgvarad, ukutranskriptaza SeiZleba im
isaa: transpozonebi, romlebic genomis SigniT gadaadg- ujredebSic arsebobdes, romlebic retrovirusebiT ar
ildebian dnm Suamavlis (intermediatoris) saSualebiT arian inficirebuli. (faqtiurad, SesaZloa, rom ret-
da retrotranspozonebi, romlebic moZraoben rnm Sua- rovirusebis warmoqmna retrotranspozonebidan moxda
mavlis saSualebiT. rnm Suamavali retrotranspozo- evoluciis Sedegad.) ujreduli fermenti akatalizebs
nis dnm-is transkripts warmoadgens. transpozonebi ukutranskribirebuli dnm-is Camatebas axal saitze.
gadaadgildebian `amoWrisa da Cawebebis~ (cut-and-paste) eukariotul genomebSi transpozirebadi elementebis
meqanizmiT, romelic elements gadaitans sawyisi sai- umetesoba retrotranspozonebs warmoadgens.
tidan, an `kopirebisa da Cawebebis~ (copy-and-paste) meqa-
transpozirebadi ele­
transpozoni
transpozonis mentebis monaTesave
axali asli
Tanamimdevrobebi
genomis dnm transpozirebadi elementebi­
transpozo- sa da maTi monaTesave Ta­namim­d ev­
Camateba
nis kopireba robebis mravali aslia mimobneuli
(insercia)
mTels eukariotul genomSi. er­Ti
erTeuli, Cveulebriv, asidan aTa­
samde wyvili fuZis sigrZisaa da
mobiluri transpozoni
mi­m ofantuli `aslebi~ msgavsi, ma-
(a) transpozonis gadaadgileba (`kopirebisa da Caweris~ meqanizmiT)
gram Cveulebriv erTmaneTis arai-
denturebi arian. zogierTi maTgani
arian transpozirebadi elementebi,
retrotranspozonis romlebic gadaadgildebian Tavis an
retrotranspozoni axali asli sxva transpozirebadi elementebis
mier kodirebuli fermentebis gamo-
yenebiT, da zogierTi ki warmoadgens
genomis dnm
maT monaTesave Tanamimdevrobebs,
rnm romelTac gadaadgilebis unari aqvT
dakarguli.
Camateba (insercia) transpozirebadi elementebi da
ukutranskriptaza maTi monaTesave Tanamimdevrobebi
ZuZumwovrebis umetesobis genomis
25-50%-s Seadgens da kidev ufro
maRali procentebiTaa warmodgeni-
li amfibiebsa da umaRles mcenaree-
bSi (ix.suraTi 19.14).
(g) retrotranspozonis gadaadgileba
adamianebsa da sxva primateb-
Si transpozirebadi elementebis
S S suraTi 19.16  eukariotuli transpozirebadi elementebis gadaadgi­
monaTesave dnm-is didi nawili
leba. (a) transpozonebis gadaadgilebaSi, rogorc amoWrisa da Cawebebis, ise
Sedgeba msgavsi Tanamimdevrobebis
kopirebisa da Cawebebis (aq naCvenebi) meqanizmebiT, monawileobs orjaWviani dnm
ojaxisagan, romelTac Alu eleme-
Suamavali, romelic Caemateba genomSi. (b) retrotranspozonebis gadaadgileba erT-
jaWviani rnm Suamavlis warmoqmniT iwyeba. danarCeni safexurebi ZiriTadSi retro- tebs uwodeben. mxolod es Tana-
virusis reproduqciuli ciklis nawilis identuria (ix. suraTi 18.10). transpozon- mimdevrobebi adamianis genomis
ebis gadaadgilebisas kopirebisa da Cawebebis meqanizmiTa da retrotranspozonebis da­axloebiT 10%-s Seadgenen. Alu
gadaadgilebisas, dnm -is Tanamimdevroba sawyis saitzec rCeba da axal saitzec Cndeba. elementebi daaxloebiT 300 nuk-

451
leotidis sigrZisaa, bevrad ufro mokle, vidre umetesi
dnm
funqcionaluri transpozirebadi elementi da isini ar
rnm transkriptebi
kodireben aranair cilas. Tumca, mravali Alu elementi
transkribirdeba rnm molekulebSi; maTi ujreduli fun-
qcia, Tu gaaCniaT aseTi, ucnobia.
marTalia bevri transpozirebadi elementi kodirebs
aratranskribirebadi
cilebs, es cilebi ar axorcieleben normalur ujredul transkripciuli
speiseri
funqciebs. amitom, es elementebi xSirad ganixilebian, erTeuli

rogorc `aramakodirebeli~ dnm sxva ganmeorebad Tanamim-


devrobebTan erTad.
dnm
18S 5.8S 28S
sxva ganmeorebadi dnm, maT Soris martivi
Tanamimdevrobebis dnm rrnm

ganmeorebadi dnm-ebi, romlebic ar aris dakavSire- 5.8S


28S
buli transpozirebad elementebTan, savaraudod, dnm-is
replikaciis an rekombinaciis procesSi warmoqmnili Sec-
domebis Sedegad gaCndnen. is adamianis genomis daaxloe- 18S
(a) ribosomuli rnm-is genebis ojaxis nawili. salamandras ge-
biT 15%-s Seadgens (ix. suraTi 19.14). aseTi dnm-is daax- nomSi rrnm-is transkripciuli erTeulis aseulobiT aslidan
loebiT mesamedi (anu adamianis genomis 5%) Sedgeba didi zemoT warmodgenilia sami (TEM-transkripciuli eleqtronuli
segmentebis duplikaciebisagan, romlebSic albaT moxda mikroskopi). TiToeuli `bumbuli~ erT transkripciul erTeuls
Seesabameba, romelsac marcxnidan marjvniv gadaadgilebiT rnm
dnm -is grZeli monakveTis, 10 000-dan 300 000-mde nukleo- polimerazas daaxloebiT 100 molekula (Savi wertilebi dnm-is
tiduri wyvilis, kopireba erTi qromosomuli mdebareobi- gaswvriv) transkribirebs. mzardi rnm transkriptebi dnm-dan
gareT gamodis. TEM-is qvemoT moyvanil diagramaze naCvenebia
dan meoreze, igive an sxva qromosomaze. erTi transkripciuli erTeuli. is sami tipis rrnm-ebisaTvis
grZeli Tanamimdevrobebis erTjeradi duplikaci­ genebs (lurji) Seicavs, romlebic ganlagebulia transkribi-
rebadi ubnebis gverdiT, magram Semdgom maTi mocileba (yviTe-
ebisagan gansxvavebiT, martivi Tanamimdevrobebis dnm li) xdeba. Tavidan viRebT erT transkripts. procesingis Sem-
mraval asls Seicavs, romlebic erTad ganmeorebadi mokle deg misgan ribosomis Semadgeneli sami rrnm-is TiTo molekula
warmoiqmneba. ribosomaSi aseve aris meoTxe rrnm (5S rnm), magram
Tanamimdevrobebisagan Sedgeba. amis magaliTi qvemoTaa misi makodirebeli geni am transkripciuli erTeulis nawils ar
moyvanili (naCvenebia dnm-is mxolod erTi jaWvi): warmoadgens.

hemi β−globini
. . . gTTacgTTacgTTacgTTacgTTacgTTac . . .

am SemTxvevaSi, ganmeorebadi erTeuli Seicavs 5 nuk- hemoglobini


leots (gTTac). ganmeorebadi erTeulebi xSirad Sedgebian
15-ze naklebi nukleotidisagan, magram isini SeiZleba 500
α-globini
nukleotidamdec Seicavdnen. genomSi gansazRvrul saitze
ganmeorebadi erTeulebis ricxvi aseve varirebs. magali-
α−globinis genTa ojaxi β-globinis genTa ojaxi
Tad, gTTac erTeulis ramodenime aseul aTasi ganmeoreba
SeiZleba iyos erT saitze. mTlianad, martivi Tanamimdev- qromosoma 16 qromosoma 11
robebis dnm adamianis genomis 3%-s Seadgens.
martivi Tanamimdevrobebis dnm-is nukleotiduri Se­­ ξ ψξ ψα2 ψα1 α2 α1 ψθ € Gγ Aγ ψβ δ β
madgenloba xSirad imdenad gansxvavdeba ujredis danar­
Ceni dnm-is Semadgenlobisagan, rom mniSvnelovnad gansx-
vavebuli simkvrive aqvs. rodesac genomur dnm-s davWriT nayofi da
embrioni zrdasruli embrioni nayofi zrdasruli
da maRal siCqareze davacentrifugirebT, sxvadasxva sim-
kvrivis segmentebi centrifugis sinjaraSi sxvadasxva (b) adamianis α−globinisa da β−globinis genebis ojaxebi. hemo-
globini ori α−globinisa da ori β-globinis polipeptiduri
poziciebze migrireben. amgvarad gamoyofil ganmeorebad suberTeulebisagan Sedgeba. α− da β-globinis makodirebeli
dnm -s Tavdapirvelad satelituri dnm daarqves, radganac genebi (muqi lurji) aRmoCenilia or ojaxSi, romelTa agebuleba
naCvenebia am suraTze. TiToeul ojaxur klasterSi funqciona-
centrifugis sinjaraSi is `satelituri~ (sateliti- luri genebis gamomyofi aramakodirebeli dnm funqcionaluri
Tanamgzavri) xazis saxiT iyo warmodgenili, gancalkev- genebis arafunqcionaluri versiebisagan - fsevdogenebisagan
(mwvane) Sedgeba. genebi da fsevdogenebi aRniSnulia berZnuli
ebuli danarCeni dnm-isagan. axla es termini da martivi asoebiT.
Tanamimdevrobebis dnm urTierTSemcvlelad ixmareba.
SS suraTi 19.17  genebis ojaxi

452
Seadgenen (ix. suraTi 19.14). Tu intronebsa da genebTan
gadatanadi elementi geni
asocirebul regulatorul Tanamimdevrobebsac davu-
matebT, maSin genebisa da maTTan dakavSirebuli dnm-is,
makodirebelisac da aramakodirebelisac, mTeli raode-
aratyupi
qromatidebi
noba adamianis genomis daaxloebiT 25% iqneba.
prokariotebis msgavsad, eukariotuli genebis um-
ravlesobac warmodgenilia unikaluri Tanamimdevrobis
krosingoveri saxiT, mxolod erTi asliT qromosomebis haploidur na-
krebze. magram adamianis genomSi, aseTi erTeuli genebi
mTliani makodirebeli dnm-is mxolod daaxloebiT nax-
evars Seadgenen. danarCeni warmodgenilia multigenur
ojaxebSi, anu identuri Tu Zalian msgavsi genebis kre-
meiozis dros ori
homologis araswori bulSi.
Sewyvileba zogierTi multigenuri ojaxebi Sedgeba dnm-is
iden­­turi Tanamimdevrobebisagan, romlebic Cveuleb­
riv erTadaa klasterizebuli. histonis cilebis mako­
direbeli genebis SemTxvevaSi arsebuli gamonaklisis
garda, identuri genebis multigenuri ojaxebi rnm
da
produqtebs kodireben. amis magaliTia sami udidesi ri-
bosomuli rnm-is (rrnm-is) molekulebis makodirebeli
identuri Tanamimdevrobebis ojaxi (suraTi 19.17a).
es rrnm-is molekulebi kodirebuli arian erT tran-
S S suraTi 19.18  genTa duplikacia araTanabari krosin-
goveris Sedegad. erT meqanizms, romlis saSualebiTac geni skripciul erTeulSi, romelic erTad meordeba asidan
(an sxva dnm-is segmenti) SeiZleba duplicirdes, warmoadgens aTasamde jerad erT an ramodenime klasterSi mravalu-
meiozis dros transpozirebadi elementebis mosazRvre genebis jrediani eukariotebis genomSi. rrnm-is transkripci-
aslebs Soris rekombinacia. homologiuri qromosomebis
uli erTeulis mravali asli ujredebs aqtiuri cilis
arasworad ganlagebuli aramewyvile qromatidebs Soris ganx-
orcielebuli aseTi rekombinaciis Sedegad erTi qromatidi
sinTezisaTvis saWiro milionobiT ribosomebis swrafad
miiReba genis ori asliT, xolo meore _ am genis gareSe. warmoqmnaSi exmareba. pirveladi transkripti Semdeg
ixliCeba, raTa sami rrnm-is molekula miviRoT. isini
genomis martivi Tanamimdevrobebis dnm-is umetesi Semdgom cilebTan da erTi sxva tipis rrnm-Tan (5S rrnm)
nawili qromosomul telomerebsa da centromerebzea kombinaciaSi ribosomul suberTeulebs warmoqmnian.
ganlagebuli, rac imas miuTiTebs, rom es dnm qromo- araidenturi genebis multigenuri ojaxebis klasi-
somebisaTvis struqturul rols asrulebs. kuri magaliTebia globinebis makodirebeli genebis ori
centromerebTan ganlagebuli dnm aucilebelia monaTesave ojaxi. globinebi cilebis jgufs warmoad-
qromatidebis dacalkevebisaTvis ujredis dayofisas genen, romlebSic hemoglobinis α da β polipeptiduri
(ix. Tavi 12). centromeruli dnm, sxva adgilebze ganla- suberTeulebi Sedian. erTi ojaxi, ganlagebuli adamia-
gebuli martivi Tanamimdevrobebis dnm-Tan erTad, aseve nis me-16 qromosomaze, α -globinis sxvadasxva formebs
SesaZloa monawileobdes interfazul birTvSi qromati- kodirebs; meore ki, me-11 qromosomaze, β -globinis for­
nis organizebaSi. telomerebTan, anu qromosomebis bo- mebs kodirebs (suraTi 19.17 b).
loebTan, ganlagebuli martivi Tanamimdevrobebis dnm TiToeuli globinis suberTeulis gansxvavebuli
replikaciis yovel wresTan erTad warmoqmnili dnm-is for­mebi ganviTarebis sxvadasxva dros eqspresird-
damoklebis Sedegad genebis ganlevas gvaridebs Tavidan ebian, rac saSualebas aZlevs hemoglobins, efeqturad
(ix. Tavi 16). telomeruli dnm aseve ukavSirdeba cilebs, ifunqcioniros ganviTarebadi cxovelis cvlad gare-
romlebic qromosomis boloebs degradaciisagan da sxva moSi. adamianebSi, magaliTad, hemoglobinis embrionul
qromosomebTan SeerTebisagan icaven. formebs ufro meti Tvisoba aqvT Jangbadisadmi, vidre
zrdasrul formebs, rac dedidan ganviTarebad nayofze
Jangbadis efeqturi gadacemisTvisaa saWiro. globi-
genebi da multigenuri ojaxebi nis genTa ojaxur klasterebSi aseve nanaxia ramodenime
eukariotul genomSi dnm-is Tanamimdevrobebis fsevdogeni, funqcionaluri genebis msgavsi ara-funq-
sxva­d asxva tipebis Sesaxeb Cvens msjelobas genebis cionaluri nukleotiduri Tanamimdevrobani.
ufro detaluri ganxilviT vamTavrebT. SegaxsenebT, genTa ojaxebSi genebis ganTavseba garkveul Suqs
rom cilebisa da struqturuli rnm-ebis makodirebe- fens genomebis evoluciis sakiTxebs. Cven Semdeg seq-
li Tanamimdevrobebi adamianis genomis mxolod 1.5%-s ciaSi ganvixilavT zogierT im procesebs, romelTac sx-

453
vadasxva saxeobebis genomebis formebi ganapirobes evo- aspeqti unda yofiliyo genomis zomis gadideba, genTa
luciis dros. diversifikaciisaTvis saWiro damatebiTi genetikuri
ma­s alis arsebobis uzrunvelsayofad.
koncefcia Semowmeba 19.4 am seqciaSi, Cven pirvelad aRvwerT, rogor SeiZleba
genomis nawilis an mTeli genomis damatebiTi aslebis
1. imsjeleT im maxasiaTeblebze, romlebic ZuZum­ warmoqmna. Semdeg ganvixilavT Tanamimdevar proces-
wovarTa genomebs prokariotulze gacilebiT dids ebs, romlebmac SeiZleba msgavsi an sruliad axali fun-
aqcevs. qciebis mqone cilebis (an rnm produqtebis) evolucii-
2. rogor gansxvadebian intronebi, transpozirebadi saken migviyvanon.
elementebi da martivi Tanamimdevrobebis dnm ge-
nomSi Tavisi ganawilebis mixedviT?
qromosomuli nakrebebis duplikacia
3. imsjeleT rrnm-is genTa ojaxsa da globinebis
genTa ojaxebs Soris arsebul sxvaobebze. ra sar­ meiozis dros raime SemTxvevam SesaZloa, qromo-
gebloba moaqvT genTa ojaxebs organizmisaTvis? somebis erTi an meti damatebiTi nakrebis warmoqmna
gamoiwvios. es mdgomareoba poliploidiis saxeli-
Taa cnobili. poliploidur organizmSi, genebis erT
srul nakrebs SeuZlia organizmisaTvis aucilebeli

19.5
funqciebis uzrunvelyofa. erTi an meti damatebiTi
koncefcia nakrebis genebi dagrovebuli mutaciebis Sedegad Sei-
Zleba daSordnen erTmaneTs, gansxvavebulni gaxdnen; es
variaciebi SenarCundeba, Tuki maTi matarebeli orga-
dnm-is duplikaciebi, rearan- nizmi arsebobs da reproducirdeba.
Jireba (gadawyobebi) da muta- amgvarad, SesaZloa, warmoiqmnas axali funqciebis
mqone genebi. rodesac mniSvnelovani genis erTi asli
ciebi genomis evolucias uwyo- eqspresirdeba, meore aslis gansxvavebulobam SeiZleba
mis mier kodirebul cilis axlebur moqmedebamde migvi-
ben xels yvanos, ris Sedegadac organizmis fenotipi Seicvleba.
genomis doneze cvlilebebis sawyiss mutacia war- bevr (an Tundac cota) genebSi mutaciebis dagrovebam
moadgens, romelic safuZvlad udevs genomis evolu- SeiZleba gamoiwvios axali saxeobebis gamocalkeveba,
ciis udides nawils. rogorc Cans, sicocxlis adreul rac xSirad xdeba mcenareebSi (ix. Tavi 24). miuxedavad
formebs genebis minimaluri raodenoba unda hqonodaT imisa, rom poliploiduri cxovelebi gvxdeba, isini iS-
_ mxolod isini, rac aucilebeli iyo gadarCenisa da viaTobas warmoadgenen.
gamravlebisaTvis. Tu marTlac ase iyo, evoluciis erTi
dnm-is segmentebis
globinis winapruli geni
winapari genis duplikacia duplikacia da divergencia
meiozis dros momxdarma Sec-
mutaciebi orive aslze
domebma aseve SeiZleba cal­keuli
evoluciuri dro

genebis duplikacia gamoiwvios. mag-


transpozicia sxvadasxva qro- aliTad, meiozis profaza I-is ganma-
mosomebze vlobaSi araTanabari krosingoveris
Sedegad, SesaZloa, erTi qromosoma
Semdgomi duplikaciebi deleciiT miviRoT da meore ki –
da mutaciebi
gansazRvruli ubnis duplikaciiT.
rogorc mocemulia suraTze 19.18,
transpozirebad elementebs SeuZli-
aT genomSi im saitebis warmoqmna, sa-
dac aramewyvile qromatidebis kros-
me-16 qromosomaze me-11 qromosomaze ingoveri moxdeba, maSinac ki, Tu maTi
α-globinis genebis ojaxi β-globinis genebis ojaxi homologiuri genebis Tanamimdevro-
bebi sworad ar arian ganlagebuli.
SS suraTi 19.19  adamianis α -globinisa da β -globinis genebis ojaxTa aseve, acdeniTi Secdomebi SeiZle-
evolucia. aq naCvenebia globinis erTi winapari genisagan Tanamedrove α -globinisa ba moxdes dnm-is replikaciis dros,
da β -globinis genebis ojaxTa evoluciis modeli. rodesac vTqvaT, yalibi gadaadgild-

454
eba axali komplementaruli jaWvis gaTvaliswinebiT da duplikaciuri movlenebis Semdeg, globinebis oja­
am dros, yalibis erTi ubani an ar kopirdeba, an piriqiT, xebSi Semaval genebs Soris arsebuli sxvaobebis war-
kopirdeba orjer. Sedegad, dnm-is es ubani an delec- moqmnis mizezs ueWvelad warmoadgenen mutaciebi,
irdeba (amovardeba), an duplicirdeba. advili warmo- romelTa dagroveba genTa aslebSi mravali Taobis man-
sadgenia, rogor SeiZleba moxdes aseTi Secdomebi gan- Zilze xdeboda. Tanamedrove modelis mixedviT, magali-
meorebad ubnebSi, magaliTad zemoT aRweril martivi Tad, α -globinis cilis mier Sesasrulebeli aucilebeli
Tanamimdevrobebis dnm-Si. erT saitze martivi Tanamim- funqcia erTi genis mier sruldeboda, xolo α -globinis
devrobebis dnm-is ganmeorebadi erTeulebis raode- genis sxva aslebSi xdeboda SemTxveviTi mutaciebis
nobaSi arsebuli variaciebi swored aseTi Secdomebis dagroveba. zogierT mutacias uaryofiTi efeqti Sei-
Sedegi unda iyos. imis monacemebi, rom araTanabari Zleba hqonoda organizmze, zogs saerTod ar hqonda
krosingoverisa da acdeniTi Secdomebis msgavs moleku- efeqti, magram zogierTma mutaciam SesaZloa cilovani
lur movlenebs mivyavarT genebis duplikaciamde, mul- produqtis funqcia imgvarad Secvalos, rom is orga-
tigenuri ojaxebis arsebobaSia nanaxi. nizmisaTvis xelsayreli gaxados sicocxlis garkveul
stadiaze da amave dros mniSvnelovnad ar Secvalos misi
monaTesave funqciebis mqone genebis Jangbadis-matarebelis funqcia. savaraudod, bunebrivi
evolucia: adamianis globinis genebi gadarCevis saSualebiT moxda aseTi Secvlili genebis
SenarCuneba populaciaSi da Sedegad α -globinis cilis
duplikaciurma movlenebma SeiZleba monaTesave alternatiuli formebis warmoqmna miviReT.
funqciebis mqone genebis evolucia gamoiwvios, rogore- sxvadasxva α -globinisa da β -globinis cilebis ami-
bic arian α− globinisa da β− globinis genTa ojaxebis nomJavuri Tanamimdevrobebis msgavseba genis duplika-
wevrebi (ix. suraTi 19.17 b). multigenuri ojaxis genebis ciisa da mutaciebis am models amyarebs (cxrili 19.1).
Tanamimdevrobebis Sedarebam, SesaZloa, gvavaraudebi- magaliTad, β− globinebis aminomJavuri Tanamim-
nos is rigi, romlis mixedviTac moxda genebis warmoqmna. devrobebi erTmaneTs bevrad ufro emsgavseba, vidre
sxvadasxva globinebis genebis evoluciuri istoriis α-globinis Tanamimdevrobebs. funqcionalur glo-
Tavidan gavlis midgoma gvaCvenebs, rom yvelani isini binur genebs Soris ramodenime fsevdogenis arseboba
globinis erTi saerTo winapari genidan warmoiqmnen, am models damatebiT mtkicebulebas sZens (ix. suraTi
romelic duplicirda da α -globinisa da β -globinis 19.17b). evoluciuri drois ganmavlobaSi, SemTxveviT-
winapar genebad daiyo daaxloebiT 450-500 milioni wlis ma mutaciebma, albaT, am `genebis~ funqciebis gauqmeba
win (suraTi 19.19). gamoiwvies.
TiToeuli am genTagani SemdgomSi ramodenimejer
duplicirda da aslebi daSordnen erTmaneTs Tanamim-
axali funqciebis mqone genebis evolucia
devrobebis mixedviT, ris Sedegadac ojaxis axlandeli
wevrebi miviReT. faqtiurad, globinis genis saerTo globinebis genTa ojaxebis evoluciaSi, genebis dup-
winaparisagan aseve warmoiqmna Jangbad-dakavSirebadi likaciisa da Semdgomi divergenciis Sedegad warmoiqmna
kunTis cila mioglobini da mcenareuli cila leghe- ojaxis wevrebi, romelTa cilovani produqtebi msgavs,
moglobini. ukanaskneli ori cila moqmedeben, rogorc monaTesave funqciebs asrulebdnen. amis sapirispirod,
monomerebi da maTi genebi `globinis superojaxs~ mie- duplicirebuli genis erTma aslma SeiZleba ganicados
kuTvneba. cvlilebebi, romlebic misi cilovani produqtis sru-
liad axal funqciamde migvi-
yvans. amis karg magaliTebs
cxrili 19.1 adamianis globinis cilebs Soris aminomJavebis warmoadgenen lizocimisa da
Tanmimdevrobebis msgavsebis procenti α−laqtalbuminis genebi.
lizocimi aris fermenti,
α-globini β- globini romelic baqteriebis ujredis
kedlis hidrolizirebis meS-
veobiT infeqciisagan gvicavs.
α−laqtalbumini arafermen-
tuli cilaa, romelic ZuZum-
α-globini wovrebSi rZis warmoqmnaSi
asrulebs garkveul rols. es
ori cila sakmaod msgavsia ami-
β-globini nomJavuri Tanamimdevrobisa
da samganzomilebiani struq-
turebis mixedviT. ZuZum-

455
wovrebSi nanaxia orive maTganis geni, magram frinveleb- cilaa, romelic sisxlis Sededebis SezRudvaSi monawil-
Si mxolod lizocimis genia warmodgenili. es aRmoCenebi eobs. mas gaaCnia 3 tipis 4 domeni, TiToeuli kodirdeba
gvavaraudebinebs, rom frinvelebisa da ZuZumwovrebis calke egzoniT; TiToeuli egzoni ori asliTaa warmod-
xazebis gamocalkevebis Semdeg, lizocimis genma dup- genili. radganac TiToeuli tipis egzoni sxva cilebSic
likaciis movlena ganicada ZuZumwovarTa xazSi, magram gvxvdeba, savaraudod, qpa-s geni egzonebis mrvaljeradi
ara frinvelTa xazSi. Sedegad, duplicirebuli lizoci- urTierTSerevisa da duplikaciis Sedegad unda warmo-
mis genis erTi asli evolucirda α -laqtalbuminis, anu qmniliyo. qpa cila anelebs Sededebis reaqcias da amis
sruliad gansxvavebuli funqciis matarebeli cilis, ma- gamo amcirebs im dazianebas, romelic gulis Setevebisa
kodirebel genSi. da damblis zogierTi tipis dros warmoiqmneba, Tu misi
Seyvana avdamyofebSi imavdroulad xdeba.
genebis ubnebis rearanJireba:
egzonebis duplikacia da egzonebis
urTierTSereva epidermuli zrdis faq-
toris geni mraval FGF
dnm-is arsebuli Tanamimdevrobebis rearanJirebam egzons (mwvane) Seicavs egzonebis urT- egzonis du-
ierTSereva plikacia
aseve Seitana wvlili genomis evoluciaSi. eukariotuli
genebis umravlesobaSi intronebis arsebobam, genomSi
fibroneqtinis geni mra-
egzonebis duplikaciis an maTi mdebareobis Secvlis val `TiT~ (Finger) egzons
gaadvilebis saSualebiT, axali da potenciurad sa- (narinjisferi) Seicavs
sargeblo cilebis evolucias Seuwyo xeli. gavixsenoT,
me-17 Tavidan rom egzoni xSirad akodirebs domens – ci-
lis struqturulad an funqciurad gansxvavebul re- plazminogenis geni egzonebis urT-
gions. kringel (Kringle) eg- ierTSereva

Cven ukve vnaxeT, rom meiozis procesSi araTanabarma zons (lurji) Seicavs

krosingoverma SeiZleba ganapirobos genis duplikacia winapari genebis nawilebi dRes arsebuli TPA geni
erT qromosomaze da misi dakargva homologiur qromo-
somaze (ix. suraTi 19.18). S S suraTi 19.20  egzonebis urTierTSereviT axali genebis
msgavsi procesiT, genSi gansazRvrulma egzonma evolulcia. egzonebis urTierTSereviT adgili hqonda epi-
dermuli zrdis faqtoris, fibroneqtinisa da plazminogenis
SeiZleba ganicados duplicireba erT qromosomaze da
genebis winapari formebidan (marcxniv) egzonebis gadatanas,
delecia homologiur qromosomaze. geni gaormagebuli qsovilebis plazminogenis aqtivatoris, qpa-s, warmoqmnad genSi
egzoniT ganaxorcielebs cilis kodirebas, romelic (marjvniv). ar aris cnobili, Tu ra TanamimdevrobiT moxda es.
kodirebuli domenis meore asls Seicavs. cilis struq- plazminogenidan `kringel’ egzonis duplikacia misi gadatanis
turaSi momxdarma am cvlilebam SeiZleba, gaaZlieros Semdeg pasuxismgebelia am egzonis 2 aslze qpa genSi. TiToeuli
tipis egzoni gansazRvrul domens kodirebs qpa cilaSi.
misi funqcia stabilurobis gazrdiT, gaaZlieros
misi gansazRvrul ligandTan dakavSirebis unari, an
Secvalos misi kidev sxva Tviseba. ra wvlili SeaqvT transpozirebad
sakmaod mcire raodenobis cilebis makodirebel
elementebs genomis evoluciaSi
genebs gaaCniaT msgavsi egzonebis mravali asli, rom-
lebic savaraudod duplikaciiT warmoiqmna da Semdeg zogierT eukariotul genomSi transpozirebadi el-
divergencia ganicada. ujredgare matriqsis cila ko- ementebis did fraqciad mudmivad arseboba eTanxmeba im
lagenis makodirebeli geni karg magaliTs warmoadgens. ideas, rom maT mniSvnelovani rolis Sesruleba SeuZli-
kolageni struqturuli cilaa maRali sixSiriT ganmeo- aT genomis formis CamoyalibebaSi (shaping) evoluciuri
rebadi aminomJavuri TanamimdevrobiT, romelic aisaxe- drois ganmavlobaSi. am elementebs sxvadasxva gziT Seu-
ba egzonebis ganmeorebad qargaSi kolagenis genSi. ZliaT genomis evoluciaSi wvlilis Setana. maT SeuZliaT,
alternatiulad, Cven SegviZlia warmovidginoT xeli Seuwyon rekombinacias, daSalon ujreduli genebi
sxva­d asxva egzonebis SemTxveviTi areva da Semdgomi an makontrolebeli elementebi, an gadaadgilon mTliani
dajgufeba an Tavad genis SigniT an or araalelur gens genebi Tu individualuri egzonebi axal adgilebSi.
Soris, rac meiozuri rekombinaciis dros daSvebuli homologiuri transpozirebadi elementebis Tana-
Secdomebis gamo SeiZleba moxdes. am process, romelsac mimdevrobebis mimobneva mTels genomSi, sxvadasxva qro-
egzonebis urTierTSereva (exon shuffling) ewodeba, Seu- mosomebs Soris rekombinaciis moxdenis saSualebas iZl-
Zlia axal cilamde migviyvanos, funqciebis axali kombi- eva. am cvlilebebis umTavresoba savaraudod sazianoa,
naciiT. magaliTisa­T vis ganvixiloT qsovilis plazmi- iwveven ra qromosomul translokaciebs da sxva cv-
nogenis aqtivatoris (qpa) geni. qpa cila ujredagare lilebebs genomSi, romlebic SeiZleba letaluri iyos

456
organizmisaTvis. Tumca evoluciis procesis ganmav- intronSi, imgvarad, rom Seqmnas susti alternatiuli
lobaSi, amis msgavsi SemTxveviTi rekombinacia SeiZleba splaisingis saiti rnm-is transkriptSi. transkriptis
sasargebloc iyos organizmisaTvis. procesingis dros, regularuli splaisingis saitebi
genomis gaswvriv transpozirebadi elementebis moZ- ufro xSirad gamoiyeneba, ase rom xdeba sawyisi cilis
raobas SeiZleba sxvadasxva pirdapiri Sedegebi hqondes. warmoqmna. Tumca, SemTxveviT, splaisings SeiZleba ad-
magaliTad, Tu transpozirebadi elementi `Caxteba~ ci- gili hqondes axal, sust saitzec, rasac moyveba im zogi-
lis makodirebeli genis makodirebeli Tanamimdevrobis erTi Alu elementis moxvedra mrnm-Si, romlebic cilis
SuagulSi, is abrkolebs am genis normul funqcionire- axal monakveTs akodireben. am gziT SeiZleba adgili
bas. Tu transpozirebadi elementi regulatorul Tan- hqondes alternatiuli genetikuri kombinaciis `gamoc-
amidevrobaSi CaerTveba, am transpoziciam erTi an meti das~ ise, rom sawyisi genis produqtis funqcia SenarCu-
cilis gazrdili an Semcirebuli warmoqmna SeiZleba nebuli rCeba.
gamoiwvios. TvalnaTelia, rom am procesebs an saerTod ara aqvT
transpozicia iwvevda orive tipis efeqtebs im efeqti, an saziano efeqti gaaCniaT individualuri Sem-
genebze, romlebic akodireben pigmentis-masinTezireb- Txvevebis umravlesobaSi. Tumca, xangrZlivi periodis
el fermetebs makklintokis simindis marcvlebSi. isev, ganmavlobaSi genetikuri mravalferovnebis generacia
rodesac aseTi cvlilebebi Cveulebriv saziano SeiZle- met nedl masalas warmoqmnis evoluciis procesSi bune-
ba iyos, didi periodis ganmavlobaSi zogierTi maTgani brivi gadarCevis muSaobisaTvis. Ddnm-is teqnologiebSi
SeiZleba sasargeblo gaxdes. Tanamedrove miRwevebma saSualeba misca mkvlevarebs,
transpoziciis dros, transpozirebadma elementma daedginaT bevri sxvadasxva saxeobis dnm-is Tanamimdev-
geni an genTa jgufi genomSi axal poziciaze SeiZleba robebi, SeedarebinaT isini da amiT gaefarToebinaT Cve-
gadaitanon. savarudod es meqanizmia pasuxismgebeli ni codna genomebis warmoqmnis Sesaxeb. Tqven am sakiTxe-
α−globinisa da β-globinis genTa ojaxebis lokali- bze bevrad ufro mets Semdeg TavebSi SeiswavliT. M
zaciaze adamianis sxvadasxva qromosomebSi, aseve sxva
gansazRvrul genTa ojaxebis genebis dispersiaze. msgav-
si `gadakerebis’ (tag-along) procesiT, egzoni erTi geni-
dan SeiZleba meore genSi CaerTos meqanizmiT, romelic
koncefcia Semowmeba 19.5
rekombinaciis procesis dros egzonebis urTierTSere- 1. aRwereT ujredul procesebSi Secdomebis sami
vis msgavsia. magaliTad, transpoziciiT egzoni Sei- magaliTi, romlebic dnm-is duplikaciebs iwveven.
Zleba CaerTos cilis makodirebeli genis intronSi. Tu 2. romelma procesebma gamoiwvies savaraudod glo-
CarTuli egzoni SenarCundeba rnm-is transkripSi rnm- binis genebis ojaxTa evolucia?
is splaisingis dros, dasinTezirebul cilas eqneba dam- 3. SexedeT fibroneqtinisa da epidermuli zrdis faq-
atebiTi domeni, romelmac cilovan molekulas axali toris nawilebs suraTze 19.20 (marcxniv). rogor
funqcia SeiZleba SesZinos. SeiZleba isini warmoqmniliyvnen?
Tanamedrove kvleva kidev erT sxva gzaze miuTiTebs, 4. ra aris is sami gza, romliTac savaraudod
romliTac transpozirebadma elementebma axali mako- transpozirebadma elementebma xeli Seuwyves gen-
direbeli Tanamimdevrobebi SeiZleba Camoayalibon. es omis evolucias?
samuSao aCvenebs, rom Alu elementi SeiZleba moxvdes

457
me- 19 Tavis Semowmeba

ZiriTadi koncefciebis Semowmebaa: paqtizaciis qromatinSi genebi, ZiriTadad, ar


trans­k ribirdebian. histonuri kudebis qimiurma mo­
difikaciebma SeiZleba imoqmedon qromatinis kon­

19.1
figuraciaze da, amdenad, genTa eqspresiaze. his­tonis
koncefcia acetilireba unda iwvevdes qromatinis struqturis
gafaSarebas da Sedegad, aZlierebdes transkripcias.
dnm -is meTilireba Semcirebul transkripciasTanaa
qromatinis struqtura damyarebulia asocirebuli.
dnm-is SefuTvis (Cawyobis) transkripciis iniciaciis regulacia. promoto­
Tanmimdevrul doneebze risagan daSorebuli mravali dnm-is makontrole-
beli elementi (erT an met enhanserSi) ukavSirdebian
nukleosomebi, anu „Zafze asxmuli mZivebi. `eu- specifikur transkripciul faqtorebs (aqtiva-
kariotuli dnm umTavresad dnm-isa da histonuri torebs an represorebs), romlebic genomis SigniT
cilebisagan aris Sedgenili, romlebic erTmaneTsa specifikuri genebis transkripciis iniciacias are-
da dnm-s ukavSirdebian nukleosomebis warmosaqmne- gulireben. dnm-is moxra enhanserebTan dakavSire-
lad. nukleosomebi dnm-is SefuTvis bazisur erTeu- bul aqtivatorebs saSualebas aZlevs, promotorze
lebs warmoadgenen. histonebis kudebi gareT arian ganlagebul cilebTan daamyaron kontaqti. prokari-
gagrZelebuli nukleosomebis mZiviseburi gulidan. otuli operonis genebisagan gansxvavebiT, koordini-
dnm-is SefuTvis (Cawyobis) ufro maRali doneebi. rebulad kontrolirebadi eukariotuli genebisagan
damatebiT Cawyobas, Cakecvas etapobrivad maRali TiToeuls sakuTari promotori da makontrolebeli
donis kompaqtur heteroqromatinamde mivyavarT, elementebi aqvT. erTi jgufis genebisaTvis saerToa
romelic qromatinis formas warmoadgens metafazur erTnairi regulatoruli Tanamimdevrobebi, ris
qromosomaSi. interfazur ujredebSi, qromatinis Sedegadac erTidaigive spe­cifikur transkripciul
umetesoba Zlier dagrZelebul formaSia, romelsac faqtorebs SeuZliaT maTi amocnoba.
euqromatini ewodeba. aqtivoba transkripciis kontroli
aqtivoba dnm-is SefuTva gamokvleva rogor Seqmni genTa eqspresiis

19.2
sistemas?
koncefcia post-transkripciuli regulaciis meqanizmebi.
rnm-is procesingis doneze arsebuli regulaciis
genis eqspresiis regulacia procesi kargad ilustrirdeba rnm-is alternatiu-
li splaisingiT. amasTan erTad, TiToeul mrnm-s aqvs
nebismier stadiazea Se­s a­Z ­l ebeli, sicocxlis misTvis damaxasiaTebeli xan­grZlivoba,
magram gadamwyvet safexurs transkrip- rac nawilobriv mis wamyvan da bolo ubnebSi ganla-
gebuli Tanamimdevrobebis mieraa gansazRvruli.
cia warmoadgens. rnm-is urTierTqmedebas erTjaWvian mikro-rnm-
ebTan mrnm-is degradaciisaken an misi translirebis
genis diferencialuri eqspresia. mravalujredi- blokirebisaken mivyavarT. translaciis iniciaciis
ani eukariotis yoveli ujredi eqspresirebs Tavis kontrolireba SesaZlebelia iniciaciis faqtorebis
genTa mxolod nawils. diferencirebuli ujredebis regulaciis gziT. translaciis Semdeg, kontrolis
yvela tipSi, genTa unikaluri nakrebi eqspresirdeba. subieqtebs warmoadgenen cilis procesingis sx-
ZiriTadi safexurebi, romlebzedac genTa eqspresiis vadasxva meqanizmebi (rogorebicaa cilis gaxleCva an
regulacia SeiZleba, moicavs cvlilebebs qromati- qimiuri jgufebis damateba) da aseve proteasomebis
nis struqturaSi, transkripciis iniciacias, rnm-is mier cilebis degradacia.
procesings, mrnm-is degradacias, translaciasa da aqtivoba post-transkripciuli kontrolis meqa-
cilebis procesingsa da degradacias. nizmebi
aqtivoba mimoxilva: genTa eqspresiis kontroli aqtivoba mimoxilva: genTa eqspresiis kontroli

qromatinis struqturis regulacia. maRali kom-

458
koncefcia 19.3 Tanamimdevrobebs Seicavdnen
urTierTkavSiri genomis Semadgenlobasa da or-
ganizmis kompleqsurobas Soris. prokariotul
kibos iwvevs genetikuri cvlilebebi, genomebTan SedarebiT, eukariotebis genomebi bev-
romlebic ujredis ciklis kontrolze rad ufro didia, ufro grZeli genebi aqvT da bevrad
ufro meti raodenobiT Seicaven aramakodirebel
axdenen zegavlnas dnm -s, rogorc genebTan asocirebuls (intronebi,
regulatoruli Tanamimdevrobebi), aseve genebs So-
kibosTan asocirebuli genTa tipebi. proto-on­
ris mdebares (umetesoba ganmeorebadi Tanamimdev-
kogenebisa da simsivnis damTrgunveli genebis pro­
robebia).
duqtebi akontroleben ujredebis dayofas. dnm-is
cvlileba, romelic proto-onkogens metismetad aq- transpozirebadi elementebi da maTi monaTesave
tiurs xdis, gardaqmnis mas onkogenad. onkogens ki Tanamimdevrobebi. umaRles eukariotebSi ganmeo-
ujredis gaZlierebuli dayofisa da kibos gamowveva rebadi dnm-is yvelaze farTod gavrcelebuli tipi
SeuZlia. simsivnis damTrgunveli (supresoruli) geni transpozirebadi elementebisa da maTi monaTe-
kodirebs cilas, romelic ujredis aranormalur day- save Tanamimdevrobebisagan Sedgeba. eukariotebSi
ofas ainhibirebs. aseT genSi momxdar mutacias, ro- gvxvdeba transpozirebadi elementebis ori tipi:
melic misi cilovani produqtis aqtivobas amcirebs, transpozonebi, romlebic dnm Suamavlis saSuale-
aseve SeuZlia ujredis Warbad dayofa gamoiwvios da biT gadaadgildebian da retrotranspozonebi, rom­
savaraudod kibomde migviyvanos. lebic umetes nawils warmoadgenen da rnm Suamavlis
meSveobiT gadaadgildebian. TiToeuli elementi
ujredis normalur sasignalo gzebTan urTierTq-
SeiZleba asobiT an aTasobiT wyvili fuZis sigrZisa
medeba. ravali proto-onkogeni da simsivnis dam- iyos da msgavsi, magram Cveulebriv araidenturi
Trgunveli geni zrdis mastimulirebeli da zrdis
aslebi mTel genomSia gabneuli.
mainhibirebeli sasignalo gzebis komponentebs ko-
direbs, Sesabamisad. mastimulirebeli gzis cilis, sxva ganmeorebadi dnm, maT Soris martivi Tanamim-
rogoricaa Ras (G cila), hiperaqtiuri versia moq- devrobebis dnm. mokle aramakodirebeli Tanamimdev-
medebs, rogorc onkogenuri cila. inhibitoruli robebi, romlebic tandemSi meordebian aTasjeradad
gzis cilis, rogoricaa p53 (transkripciis aqtiva- (martivi Tanamimdevrobebis dnm), gansakuTrebiT
tori), defeqturi versia veRar moqmedebs, rogorc gamokveTili arian centromerebsa da telomerebSi,
simsivnis damTrgunveli. sadac albaT, struqturul rols asruleben qromo-
somaSi.
kibos ganviTarebis mravalsafexuriani modeli.
normaluri ujredebis gardaqmna kibovan ujre- genebi da multigenuri ojaxebi. eukariotuli ge­
debad proto-onkogenebsa da simsivnis damTrgunvel nebis umravlesoba erTi asliTaa warmodgenili qro-
genebze moqmedi mravaljeradi mutaciebis akumula- mosomebis haploidur nakrebSi. miuxedavad amisa,
ciis Sedegad xdeba. garkveuli virusebi xels uwyo- transkripciuli erTeuli, romelic sam udides
ben kibos ganviTarebas virusuli dnm-is ujredis ge- rrnm-ebs kodirebs, erToblivad meordeba asidan-
nomSi integraciis gziT. aTasjeradad erT an ramodenime qromosomul sai-
tze. es ujreds saSualebas aZlevs, rom milionobiT
genetikuri midrekileba kibosadmi. individebs, ribosomebisaTvis rrnm-ebi swrafad Seqmnas. glo-
romelTac memkvidreobiTaa aqvT miRebuli mutan- binebis genTa ori ojaxis mravali, erTmaneTisagan
turi onkogenisa Tu simsivnis damTrgunveli aleli, mcired gansxvavebuli genebi kodireben polipep-
garkveuli tipis kiboebis ganviTarebis momatebuli tidebs, romelTa gamoyeneba cxovelis ganviTarebis
riski gaaCniaT. sxvadasxva stadiebze xdeba.
aqtivoba kibos ganviTarebis mizezebi

koncefcia 19.5
koncefcia 19.4 dnm-is duplikaciebi, rearanJireba
(gadawyobebi) da mutaciebi genomis
eukariotuli genomebi genebis garda,
evolucias uwyoben xels
SesaZloa, dnm-is mraval aramakodirebel
qromosomuli nakrebebis duplikacia. ujredis

459
dayofisas momxdarma Secdomebma SeiZleba gamoiwvi- 3. retrotranspozonebis erT-erT maxasiaTebels war-
os mTeli genomis an misi nawilis damatebiTi aslebis moadgens is, rom
warmoqmna, romlebmac SesaZloa, Semdgom divergen- a. isini kodireben ferments, romelic rnm yali-
cia ganicadon, Tu erT nakrebSi Tanamimdevrobebis bis gamoyenebiT axdens dnm-is sinTezs.
cvlilebebi dagrovdeba. b. isini mxolod cxovelur ujredebSia nanaxi.
dnm-is segmentebis duplikacia da divergencia. g. isini, ZiriTadad, gadaadgildebian amoWrisa da
sxvadasxva globinuri cilebis makodirebeli gene- Cawebebis meqanizmiT.
bi erTi saerTo winapari globinuri genidan war- d. maT mniSvnelovani wvlili SeaqvT gametebis
moiqmna, romelic duplicirda da divergencia gani- populaciaSi nanax genetikur mravalgvaro­
cada α -globinisa da β -globinis winapar genebad. am baSi.
genebis Semdgomma duplicirebam da SemTxveviTma mu- e. maTi amflipikacia retrovirusebzea damokide-
taciebma misces sawyisi dRevandel globinis genebs, buli.
romelTagan yvela kodirebs Jangbadis damakavSireb-
4. enhanserebis funqcionireba Semdegis magaliTs war-
el cilebs. duplicirebuli genebis zogierTi asli
moadgens
evoluciuri drois ganmavlobaSi imdenad daSorda
a. genTa eqspresiis transkripciuli kontrolis.
sawyiss, rom maT mier kodirebuli cilebis funqcie-
b. mrnm-is redaqtirebis post-transkripciuli
bi dRes Zireulad gansxvavebulia.
meqanizmis.
genTa ubnebis rearanJireba: egzonebis duplika- g. iniciaciis faqtorebis mier translaciis stim-
cia da egzonebis urTierTSereva. enebis SigniT an ulaciis.
genebs Soris egzonebis rearanJirebam evoluciis d. zogierTi cilebis gamaaqtivebeli post-trans-
procesSi warmoqmna genebi, romlebic Seicaven msgav- laciuri kontrolis.
si egzonebis mraval asls da/an sxva genebidan miRe- e. prokariotuli promotoris funqcionirebis
bul ramodenime sxvadasxva egzons. eukariotuli ekvivalentis.
ra wvlili SeaqvT transpozirebad elementebs ge­ 5 multigenuri ojaxebi aris
nomis evoluciaSi. transpozirebadi elementebis a. enhanserebis jgufebi, romlebic akontrole-
gadaadgilebis an igive elementebis aslebs Soris ben transkripcias.
mimdinare rekombinaciis Sedegad xandaxan warmoiqm- b. Cveulebriv, klasterizebuli telomerebTan.
neba axali Tanamimdevrobebis kombinaciebi, romelic g. prokariotebis operonebis ekvivalenturi.
sasargebloa organizmisaTvis. aseTma meqanizmebma d. genTa nakrebebi, romlebic koordinirebulad
SeiZleba Secvalon genTa funqciebi an maTi eqspre-
kontroldeba.
siisa da regulaciis suraTi.
e. identuri an msgavsi genebi, romlebic genTa
duplikaciiT warmoiqmnen.
SeamowmeT sakuTari codna
6. erT-erTi Tqveni tvinis ujredis dnm-is Sesaxeb Sem-
degi debulebebidan romelia swori?
a. dnm-is zogierTi Tanamimdevroba warmodge-
TviTSemowmeba
nilia mravali aslis saxiT.
b. dnm-is umetesoba cilas kodirebs.
1. nukleosomaSi dnm gars exveva g. genebis umravlesoba albaT, transkribir­
a. polimerazas molekulebs. debian.
b. ribosomebs. d. yoveli geni ganlagebulia zustad enhanseris
g. histonebs. mezoblad.
d. birTvaks. e. bevri geni dajgufebulia operonis tipis klas-
e. satelitur dnm-s. terebSi.

2. kunTovani ujredebi nervuli ujredebisagan Zi­ 7. or eukariotul cilas erTi domeni saerTo aqvT, ma-
riTadad imitom gansxvavdebian, rom gram sxva mxriv Zalian gansxvavdebian erTmaneTisa-
a. isini sxvadasxva genebs aeqspresireben. gan. qvemoT moyvanili procesebidan, romlis Sedegi
b. isini sxvadasxva genebs Seicaven. unda iyos es fenomeni?
g. isini sxvadasxva genetikur kods iyeneben. a. genTa duplikaciis.
d. maT unikaluri ribosomebi aqvT. b. rnm-is splaisingis.
e. maT sxvadasxva qromosomebi aqvT. g. egzonTa urTierTSerevis.

460
d. histonTa modifikaciebis.
e. SemTxveviTi wertilovani mutaciebis. mecnieruli kvleva
8. qvemoT moyvanilTagan romeli warmoadgens genTa

eqspresiis post-transkripciuli
prostatis ujredebi, Cveulebriv, testosteronsa
kontrolis SesaZlo safexuris magaliTs?
da sxva androgenebs saWiroeben gadarCenisaTvis. ma-
a. dnm-is citozinis fuZeebze meTilis jgufebis
gram pros­t atis kibos zogierTi ujredi mSvenivrad
damateba.
arsebobs androgenebis gamanadgurebeli mkurnalobis
b. transkripciuli faqtorebis dakavSireba pro-
miuxedavadac. erTi hipoTezis mixedviT, estrogeni, ro-
motorTan. melic mdedro­biT hormonadaa miCneuli, SesaZloa, aaq-
g. intronebis moSoreba da egzonebis erTmaneT- tivebs Cveulebriv androgenebis mier kontrolirebad
Tan mierTeba. genebs am kibovan ujredebSi. aRwereT am hipoTezis ga-
d. ganviTarebis stadiaze genTa amflipikacia. mosacdeli erTi an meti eqsperimenti. (ix. suraTi 11.6 am
e. dnm-is dakecva heteroqromatinis Camosayali- steroiduli hormoniebis moqmedebis mimoxilvisaTvis.)
beblad. gamokvleva rogor warmoidgendiT genTa eqspre-
9. ujredis SigniT, mocemuli mrnm-is molekulis gamoy- siis sistemas?
enebiT warmoqmnili cilis
raodenoba nawilobriv damokidebulia
a. dnm-is meTilirebis doneze. mecniereba, teqnologia
b. mrnm-is degradirebis siCqareze. da sazogadoeba
g. garkveuli transkripciuli faqtorebis Tanao-
baze.
d. mrnm-Si arsebuli intronebis raodenobaze. vietnamis omis dros mcenareebze Sesxurebul defo-
e. citoplazmaSi warmodgenili ribosomebis ti- liant narinjisfer agentSi (Agent Orange - herbicidi,
pebze. romelic droze adre iwvevs foTolcvenas) warmod-
genili iyo dioqsini kvalis raodenobiT. cxovelebze
10. proto-onkogenebs SeuZliaT, gardaiqmnan onko- Catarebulma testebma aCvena, rom dioqsinma SeiZleba
genebad, romlebic kibos ganviTarebas gamoiwvios Sobadobis defeqtebi, kibo, RviZlisa da
iwveven. Semdegi debulebebidan romeli xsnis yvelaze Timusis dazianeba da imunuri sistemis supresia, ra-
kargad eukariotul ujredebSi sac xandaxan sikvdilamde mivyavarT. magram cxove-
am droSi potenciuri bombebis arsebobas? luri testebi orazrovania; zazunaze ar moqmedebs
a. proto-onkogenebi pirvelad virusuli in- doza, romelsac zRvis goWis mokvla SeuZlia. dioqsini
feqciebidan warmoiqmnen. garkveulwilad steroiduli hormonis msgavsad mo-
b. proto-onkogenebi Cveulebriv ujredis dayo- qmedebs, Sedis ujredSi da ukavSirdeba receptorul
fis regulaciaSi monawileoben. cilas, romelic Semdeg ujredis dnm-s ebmis. rogor
g. proto-onkogenebi genetikur „narCenebs` war- SeiZleba, am meqanizmis daxmarebiT aixsnas dioqsinis sx-
moadgenen. vadasxvagvari efeqtebi sxeulis sxvadasxva sistemebsa
d. proto-onkogenebi normaluri genebis mutan- Tu sxvadasxva cxovelebze? rogor SegiZliaT, gansazRv-
tur versiebs warmoadgenen. roT daavadebis tipi dakavSirebulia Tu ara dioqsinis
e. ujredebi asakis matebasTan erTad awarmoeben miRebasTan. rogor SeiZleba, gansazRvroT, garkveuli
proto-onkogenebs. individi dioqsinTan Sexebis Sedegad avad gaxda Tu ara?
testis pasuxebisaTvis, ix. danarTi a. risi gansazRvra iqneba ufro rTuli? ratom?
mimarTeT vebsaits an CD-ROM-s damatebiTi Se­
kiTxvebisaTvis.

evoluciuri kavSiri

adamianis genomis Tanamimdevrobis erT-erTi aR-
moCena iyo masSi reliqturi prokariotuli Tanamim-
devrobebis arseboba _ Cvens genomSi CarTulia dRes
gadaSenebuli „namarxi` prokariotebis genebi. ras unda
akeTebdnen es genebi Cvens genomSi?

461
20
dnm-is teqnologia
da genomika
S S suraTi 14.1  dnm-is mikroCipi, romelic asaxavs adamianis
2 400 genis eqspresiis dones (gadidebuli foto)

rekombinantuli dnm-is warmoqmnis meTodebi cen-


ZiriTadi koncefciebi traluria genuri inJineriisTvis, rac aRniSnavs
genebiT pirdapir manipulirebas praqtikuli miznebi-
20.1 dnm-is klonireba specifikuri genis an dnm-is sTvis. genuri inJineriis gamoyeneba asobiT cilovani
sxva segmentebis mravali aslis warmoqmnis sa- produqtis warmoebas moicavs, rogorebicaa hormonebi
Sualebas iZleva da sisxlis Sededebis faqtorebi. dnm-is teqnologi-
is gamoyenebiT, mecnierebs SeuZliaT rekombinantuli
20.2 restriqciuli fragmentebis analizi aR-
dnm-is Seqmna da Semdgom misi Setana ujredul kul-
moaCens dnm-is gansxvavebebs, romlebic re-
turaSi, romlebic dnm-is replikaciasa da misi genebis
striqciis saitebze moqmedeben
eqspresias ganaxorcieleben da Sedegad, sasurvel ci-
20.3 SesaZlebelia mTeli genomis kartireba dnm-is las miviRebT.
doneze dnm-is teqnologiam dasabami misca revolucias
bioteqnologiis sferoSi, rac organizmebis an maTi
20.4 genomis Tanamimdevrobebi mniSvnelovani bi-
komponentebis manipulaciiT sasargeblo produqtebis
ologiuri sakiTxebis amoxsnis gasaRebs gvawv-
Seqmnas warmoadgens. saukuneebis win gamoyenebuli
dian.
praqtikidan bioteqnologiis mraval forms miekuTvne-
20.5 dnm-is teqnologiis praqtikul gamoyenebas ba: magaliTad, mikrobebis gamoyeneba Rvinisa da yvelis
mravalgvari gavlena aqvs Cvens cxovrebaze warmoebaSi da Sinauri cxovelebis seleqciuri gamo-
yvana, romelic bunebrivad warmoqmnil mutaciebsa da
genur rekombinacias efuZneba.
Sesavali Tanamedrove bioteqnologia, romelic damyarebu-
lia dnm-is in vitro manipulaciebze, gansxvavdeba adreu-
li praqtikisgan, rameTu mecnierebs saSualeba eZlevaT,
genomebis Secnoba da misiT moaxdinon specifikuri genebis modificireba da maTi
manipulireba gadaadgileba iseT daSorebul organizmebs Soris, ro-

T
goricaa baqteriebi, mcenareebi da cxovelebi.
dnm-is teqnologia axla gamoiyeneba sxvadasxva
anamedrove mecnierebis erT-erTi udidesi miR-
sferoSi, sasoflo-sameurneo kulturidan dawyebu-
wevaa adamianis genomis Tanamimdevrobis dadgena, rac
li _ kriminalur samarTlamde. rac kidev ufro mniS-
umeteswilad dasrulebuli iqna 2003 wlisTvis. pirveli
vnelovania, misi gamoyeneba mkvlevrebs saSualebas
sruli genomis, kerZod baqteriis genomis, sikvenireba
aZlevs, biologiis faqtiurad yvela sferoSi didi xnis
(nukleotiduri Tanamimdevrobis gansazRvra) mxolod
manZilze arsebuli amouxsneli an bolomde gaurkveve-
rva wliT adre iqna ganxorcielebuli. am wlebis ganma-
li sakiTxebis gadaWra ufro srulad da amomwuravad
vlobaSi, sxva genomebze muSaobisas mecnierebma dnm-is
moaxerxon. magaliTad, axla aTasobiT sxvadasxva genis
sikvenirebis tempi gaaZlieres, raSic didad exmareboda
eqspresiis donis erTdrouli gansazRvraa SesaZlebeli,
ufro da ufro swrafi sikvenirebis manqanebis gamogone-
rogorc es naCvenebia suraT 20.1-ze moyvanil dnm-is mi-
ba. sikvenirebis es miRwevebi damokidebuli iyo dnm-is
kroareze.
teqnologiebis progresul ganviTarebaze, rasac da-
am fotoze TiToeuli laqis feri adamianis 24 000
sabami rekombinantuli dnm-is warmoqmnis meTodebis
genidan erT-erTis fardobiT eqspresias asaxavs gansaz-
aRmoCenam misca. rekombinantuli dnm warmoadgens dnm-
Rvrul qsovilSi. am teqnikis saSualebiT, mkvlevrebs
s, romelSic ori sxvadasxva wyarodan _ xSirad sxvadasx-
SeuZliaT, gansazRvrul qsovilSi an sxvadasxva pirobis
va saxeobebidan _ miRebuli nukleotiduri Tanamimdev-
dros genTa eqspresiis Sedareba moaxdinon. globaluri
robebi in vitro erT dnm-is molekulaSia kombinirebuli.
eqspresiis amgvari Seswavlidan codnis miReba sul ram

466
baqteria

1.plazmidaSi
samizne genis Sem-
cveli ujredi koncefcia 20.1
CarTuli geni

dnm -is klonireba


baqteriuli
qromosoma
plazmida specifikuri genis
samizne geni
qromosomis dnm
an dnm -is sxva seg-
rekombinantuli
dnm (plazmida)
2. baqteriul ujredSi
mentebis mravali
gadatanili plazmida
aslis warmoqmnis
rekombinantuli
baqteria
saSualebas iZleva

3. klonirebuli” samizne molekuluri ganxris biolo-
genis Semcveli ujredebis
klonis warmosaqmnelad
gi, romelic gansazRvrul gens
kulturaSi gazrdili Seiswavlis, gamowvevis winaSe dge-
maspinZeli ujredi. ba. bunebrivad arsebuli dnm-is
molekulebi Zalian grZelia da
erTi molekula Cveulebriv mra-
samizne geni samizne genis mier val gens Seicavs. ufro metic, Ses-
eqspresirebuli cila aZloa, genebi qromosomuli dnm-is
genis aslebi
miRebuli cilis dagroveba mxolod mcire nawils ikavebdnen,
danarCeni ki aramakodirebeli
4. fundamenturi nukleotiduri Tanamimdevrobebi
da sxvadasxva gam- iyos. adamianis calkeuli geni, mag-
oyenebiTi kvleva
aliTad, SeiZleba qromosomuli
fundamenturi fundamen-
dnm-is molekulis mxolod 1/100
kvleva genze turi kvleva
cilaze 000-s Seadgendes. saqmes kidev
ufro arTulebs is faqti, rom gen-
sa da mis garemomcvel dnm-s Soris
arsebuli sxvaoba metad faqizia da
mxolod nukleotiduri Tanamim-
devrobebis gansxvavebebSi gamoix-
ateba.
mcenareebSi Seyvanili geni, romelsac iyeneben gulis Setevis Terapi- adamianis zrdis hor- imisTvis, rom specifikur
pesticidis mimarT baqteriis Sesacvlelad, aSi sisxlis koltebis moni Seferxebul zrdas
mdgradobis geni rom man tiqsikuri narCe- genebTan pirdapir emuSavaT, mec-
damSleli cila kurnavs
nebi daSalos nierebma dnm-is kargad gansaz-
Rvruli, genis zomis nawilebis
SS suraTi 20.2  baqteriul plazmidebTan genis klonirebis mravali identuri aslis momza-
mimoxilva; naCvenebia klonirebuli genebis gamoyenebis
debis meTodebi SeimuSaves. am process genebis kloni-
sxvadasxva magaliTi.
reba ewodeba.

denime aTwleulis winac ki principSi SeuZlebeli iyo. dnm -is klonireba da misi gamoyeneba:
am TavSi, Cven Tavdapirvelad dnm-iT manipulirebis
ZiriTad teqnikas aRvwerT da Semdeg ganvixilavT, ro- winaswari mimoxilva
gor xdeba genomebis analizi da Sedareba dnm-is doneze. laboratoriaSi dnm-is nawilebis klonirebis
bolo nawilSi mimovixilavT dnm-is teqnologiis gamoy- meTodTa umetesobas garkveuli ZiriTadi Tvisebebi
enebis aspeqtebs da Tavs SevajamebT garkveuli social- saerTo aqvT. erTi zogadi midgoma baqteriebsa (yvelaze
uri da eTikuri sakiTxebis ganxilviT, romlebic Cvens xSirad Escherichia coli-s) da maT plazmidebs iyenebs. gaix-
cxovrebaSi dnm-is teqnologiebis ufro da ufro SemoW- seneT me-18 Tavidan, rom baqteriuli plazmidebi Se-
ris Sedegad warmoiqmneba. darebiT mcire, wriuli dnm-is molekulebia, romlebic
baqteriuli qromosomisgan damoukideblad replicird-
ebian. laboratoriaSi, genebis an dnm-is sxva nawilebis

467
klonirebisTvis, Tavdapirvelad baqteriuli ujredi- restriqciis saiti
dan plazmidis gamoyofa xdeba da Semdeg ucxo dnm-is
masSi CarTva xorcieldeba (suraTi 20.2).
miRebuli plazmida axla rekombinantuli dnm-is dnm
molekulas warmoadgens, romelSic ori wyarodan miRe-
buli dnm-ia kombinirebuli. plazmidas abruneben baq-
1. restriqciuli fer-
teriul ujredSi da miiReba rekombinantuli baqteria,
menti Saqar-fosfato-
romelic mravldeba da identuri ujredebis klons war-
van ConCxs TiToeul
moqmnis. radganac baqteriis gayofisas rekombinantuli isarTan gadaWris
plazmidac replicirdeba da mis STamomaval ujredebs
gadaecema, imavdroulad xdeba ucxo genis „klonire-
bac“; amgvarad, ujredebis klonebi am genis mraval asls
Seicavs.
laboratoriaSi genis klonirebis am gamartivebul
diagramas Cven viwyebT baqteriuli ujredidan gamoyo- webovani
fili plazmidiTa da sxva organizmidan miRebuli samizne bolo
2. sxva wyarodan miRe-
geniT. suraTis zeda nawilSi plazmidisa da samizne ge-
buli dnm-is fragmenti
nis mxolod TiTo aslia naCvenebi, magram sinamdvileSi,
emateba. webovani boloe-
sawyisi masala TiToeuli maTganis mraval asls Seicavs
bis fuZeTa Sewyvileba
xolme. sxvadasxva kombinaciebs 3. dnm-is sxvadasxva
klonirebuli genebi ori ZiriTadi miznisTvis gamoi- warmoqmnis. molekulebis fragmentebi
yeneba: gansazRvruli genis mravali aslis misaRebad da daWrilia igive restriqciis
cilovani produqtis warmosaqmnelad. mkvlevrebs Seu- fermentiT
ZliaT baqteriidan klonirebuli genis aslebis gamo-
yofa da maTi fundamentur kvlevaSi an organizmisTvis
axali metaboluri unaris (rogoricaa pesticidisadmi
rezistentoba) misaniWeblad gamoyeneba.
magaliTad, SeiZleba erTi kropis saxeobaSi arse- erTi SesaZlo kombinacia
buli rezistentobis genis klonireba da sxva saxeobis
mcenareebSi misi gadatana. amis sapirispirod, medici- 4. dnm ligaza
naSi gamoyenebadi cila, rogoricaa, vTqvaT, adamianis jaWvebs aerTebs
zrdis hormoni, SegviZlia didi raodenobiT miviRoT am
cilis klonirebuli genis matarebeli baqteriuli kul-
turebidan.
cilis makodirebeli genebis umetesoba genomSi mx- rekombinantuli dnm -is molekula
olod TiTo asliT arsebobs, rac daaxloebiT erT nawils
Seadgens milion dnm-ze _ amrigad, dnm-is aseTi iSviaTi
S S suraTi 20.3  rekombinantuli dnm-is miReba restriqciu-
fragmentebis klonirebis SesaZleblobis arseboba metad li fermentisa da dnm ligazas gamoyenebiT.
faseul teqnikas warmoadgens. am Tavis darCenil nawilSi
Tqven ufro mets SeityobT suraT 20.2-ze mocemuli te-
qnikisa da sxva monaTesave meTodebis Sesaxeb. baqteriebidan, dnm-is SeWrisgan icavs. isini moqmedeben
ucxo dnm-is daWris gziT; am process ewodeba restriqcia.
restriqciuli fermentebis gamoyeneba asobiT sxvadasxva restriqciuli fermentia identi-
ficirebuli da gamoyofili. TiToeuli restriqciuli
rekombinantuli dnm -is misaRebad
fermenti metad specifikuria, amoicnobs ra dnm-is
genis klonireba da genuri inJineria SesaZlebeli gansazRvrul mokle Tanamimdevrobas, anu restriqciis
gaxda im fermentebis aRmoCenis Semdeg, romlebic dnm- saits, da dnm-is orive jaWvs Wris am restriqciis saitSi
is molekulebs limitirebuli raodenobis specifi- mdebare specifikur wertilebTan. baqteriuli ujredis
kur adgilebze Wrian. es fermentebi, saxelwodebiT dnm ujredis sakuTari restriqciuli fermentebisgan
restriqciuli endonukleazebi, an restriqciuli fermentebis mier amocnobad TanamimdevrobaSi adenin-
fermentebi, 1960-iani wlebis bolos iqna aRmoCenili Tan an citozinTan meTilis jgufebis (-CH3) damatebis
baqteriebze momuSave mkvlevrebis mier. saSualebiTaa daculi.
bunebaSi, es fermentebi baqteriul ujreds sxva suraTi 20.3 zeda nawilze gviCvenebs E. coli-is gansaz-
or­ganizmebidan, magaliTad fagebisa Tu sxva saxeobis Rvruli restriqciuli saitis mier amocnobad restriq-

468
ciis saits. rogorc am magaliTSia
suraTi 20.4 naCvenebi, restriqciis saitebis
umravlesoba simetriulia: anu nuk-
kvleva: baqteriul plazmidaSi adamianis leotidebis Tanamimdevroba orive
jaWvze erTnairia rodesac 5’_>3~
ujredis kloonireba mimarTulebiT vkiTxulobT. re-
striqciuli fermentebis umete-
gamoyeneba soba oTxidan rva nukleotidis
Semcvel Tanamimdevrobebs amoic-
klonirebis saSualebiT viRebT samizne genis mraval asls, romlebsac viyenebT: genis sikveni- nobs. radganac aseTi mokle sigrZis
rebisTvis, am genebis mier kodirebuli cilebis warmoebisTvis, genur Terapiasa da fundamen- nebismieri Tanamimdevroba, Cveu-
tur kvlevebSi.
lebriv, bevrjer gvxvdeba (SemTx-
am magaliTSi adamianis geni Seyvanilia E.coli-dan miRebul plazmidaSi. es plazmida ampR gens
veviT) dnm-is grZel molekulaSi,
Seicavs, romellis daxmarebiT E.coli-is ujredebi antibiotik ampicilinis mimarT rezisten-
tulobas iZens. is aseve lacZ gens Seicavs, romelic b-galaqtozidazas kodirebs. es fermenti restriqciuli fermenti mraval
awarmoebs laqtozas molekuluri analogis (X-gal-is) hidrolizs, Sedegad lurj produqts Wrils gaakeTebs dnm-is molekula-
viRebT. aq naCvenebia mxolod sami plazmida da adamianis dnm-is sami fragmentia, magram Si da restriqciuli fragmentebis
nimuSebSi warmodgenilia plazmidis milionobiT aslida adamianis dnm-is milionobiT sx- nakrebi miiReba.
vadasxva fragmentis narevi.
gansazRvruli dnm-is moleku-
meTodebi
lis yvela aslisgan erTnairi re-
1. gamoyaviT baqteriuli ujrede- lacZ geni adamianis ujredi striqciuli fermentis moqmedebis
baqteriis ujredi
bidan plazmidis dnm da adamianis (laqtozas Sedegad restriqciuli frag-
ujredebidan samizne genis Semcveli daSla) mentebis erTi da igive nakrebi mi-
dnm. iReba yovelTvis. sxva sityvebiT,
2. daWeriT dnm-is orive nimuSi re- restriqciis
striqciis erTidaigive fermentiT, saiti restriqciuli fermenti dnm-is
romelic lacZ genSi erT, xolo ada- ampR geni (am- b a q t e r i i s molekulas reproduqciuli gziT
mianis dnm-Si mraval Wrils qmnis. picilinisad- plazmida samizne geni Wris (mogvianebiT Tqven SeityobT,
3. SeurieT daWrili plazmidebi da mi mdgradoba) rogor aris SesaZlebeli sxvadasx-
dnm-is fragmentebi. zogierTi erT- webovani adamianis
dnm-is va fragmentis dacalkeveba).
maneTs fuZeebis SewyvilebiT dau- boloebi
kavSirdeba; am kavSirebis gasamyare- frag- am magaliTSi moyvanili re-
blad dnm-ligaza daamateT. miiRebT mentebi striqciuli fermenti (uwode-
rekombinantul (aq naCvenebia) da ben EcoRI) amoicnobs specifikur
mraval ararekombinantul plazmidas. eqvswyvilfuZian Tanamimdevro-
4. SeiyvaneT dnm mutaciis mqone baq-
bas, restriqciis saits da texil
teriul ujredebis sakuTar lacZ
genSi. Sesabamis pirobebSi zogi
Wrils akeTebs Saqar-fosfatovan
ujredi transformaciis saSualebiT ConCxSi Tanamimdevrobis SigniT.
rekombinantul plazmidas an dnm-is rekombinanti dnm-is plazmidebi Sedegad warmoiqmneba fragmentebi
sxva molekulas SeiZens. mwebvare boloebiT. nebismier kom-
5. moaTavseT baqteriebi ampicilinsa plementaruli mwebare boloebis
da X-gal-is Semcvel agarze. inkubacia rekombinanti Semcvel fragmentebs SeuZliaT,
koloniebis gazrdamde grZeldeba. baqteria fuZeTa Sewyvilebis saSualebiT
Sedegebi dakavSirdnen; Tu isini sxvadasxva
dnm-is molekulebidanaa warmoqm-
reproduqciisa da koloniis warmo-
qmnis unari mxolod ampR genis Sem- nili, miRebuli produqti rekombi-
cveli plazmidis mqone ujreds aqvs. nantuli dnm iqneba.
ararekombinantuli plazmidebis yvelaze sasargeblo re-
koloniebi lurjia, vinaidan X-gal-is rekombinan- striqciuli fermentebi orive
hidrolizacia SeuZlia. darRveuli tuli plazmi-
ararekombinantuli dnm-is jaWvis Saqar-fosfatovan
lacZ genis mqone rekombinantuli plazmidis matarebeli dis matare-
plazmidebis Semcveli koloniebi ConCxs zigzagiseburad Wrian, ro-
koloniebi, romlebSic lacZ beli koloniebi,
ki TeTria, radganac maT X-gal-is hi- sadac lacZ geni gorc es suraT 20.3-zea naCvenebi.
geni xeluxlebelia.
drolizaciis unari ara aqvT. nuk- dazianebulia. Sedegad miRebul orjaWvian re-
leinis mJavis nimuSebis saSualebiT striqciul fragmentebs erTi
TeTri koloniebis skriningiT (ix. baqteriuli bolo mainc aqvT erT-jaWviani,
suraTi 20.5) mkvlevrebs samizne genis kloni
matarebeli baqteriuli ujredebis rasac mwebare bolos uwodeben.
klonebis dadgena SeuZlia am mokle `gamonazardebs” wyalba-

469
suraTi 120.5
kvleva: nukleinis mJavis nimuSis hibridizacia
gamoyeneba

komplementaruli nukleinis mJavebis nimuSTan hibridizaciiT SegviZlia dnm-is molekulebis narevSi specifikuri dnm-is aRmoCe-
na. am magaliTSi naCvenebia baqteriuli klonebis (koloniebis) skriningi samizne genis mqone plazmidis Semcveli klonis aRmoCenis
mizniT.
meTodi

rekombinantuli plazmidebis Semcveli (TeTri koloniebi suraTi 20.4) koloniis yvela ujredi agaris axal finjanze axal adgilas
gadaaqvT da xiluli koloniebis mdgomareobamde zrdian. mTavar finjanze zustad es baqteriuli koloniebia.

samizne genis
Semcveli kol-
oniebi
mTavari finjani mTavari finjani

mTavari dnm

radioaqtiuri
erTjaWviani dnm samizne geni

nimuSis Semcve-
li xsnari firi
ujredidan aRebuli
filtri
erTjaWviani dnm

filtrs viRebT da
gadmovatrialebT

filtrze hibridizacia

1. mTavar finjanze aTavseben 2. filtrs amuSaveben masze moTavsebuli 3. filtrs fotofiris 4. gamJRavnebuli firis
specialur filtrs. odnav ujredebis gaxsnisa da dnm-is denatura- qveS aTavseben. yoveli gadmotrialebis Sem-
awvebian da ujredebi fil- ciis mizniT; miRebuli dnm-is erTjaWvian radioaqtiuri nawili deg masze da mTavar
tris qaRaldis qveda mxareze molekulebs ise amuSaveben, rom isini fil- firze aisaxeba (auto- finjanze ganlagebuli
gadadis. filtris qaRaldze trs Seewebon. Semdeg samizne genis nawilis radiografia). firze aRniSvnebi (X) isea gan-
da agaris finjanze (X) aRniS- mimarT komplementaruli radioaqtiuri warmoqmnili Savi Tavsebuli, rom Sesa-
vnebs akeTeben da am niSnebiT nimuSis molekulebs filtrTan erTad laqebi nimuSTan hi- Zlebelia samizne genis
yoveli calkeuli koloniis inkubireben. erTjaWviani nimuSis fuZeebi bridizirebuli dnm- matarebeli koloniebis
mdebareobas sazRvravenE N . filtrze ganlagebul nebismier komple- is filtrze mdebareo- lokalizacia.
mentarul dnm-s dawyvilebiT ukavSirdeba; bas Seesabameba.
zedmeti dnm gamoirecxeba (radioaqtiuri
nimuSi-dnm hibridebis koloniebi aq stafi-
losferia, magram realurad jer uxilavia).
Sedegebi

samizne genis Semcveli ujredebis koloniebis identificireba nukleinis mJavis hibridizaciis saSualebiT moxda. nimuSTan da­
kavSirebuli koloniebidan aRebuli ujredebi SegviZlia di­d i moculobis Txevad areSi gavzardoT. am kulturebidan SeiZleba
samizne genis Semcveli didi raodenobis dnm-is gamoyofa. sxvadasxva nukleotiduri Tanamimdevrobebis nimuSebis gamoyenebiT ki
SeiZleba sxvadasxva genisTvis baqteriuli klonebis koleqciis skriningi.

duri bmiT fuZeTa Sewyvilebis unari aqvT imave fermen- kovalenturi bmebis warmoqmnas akatalizebs, romlebic
tis mier gaWril nebismieri sxva dnm-is moleulis kom- Saqar-fosfatovan ConCxebs aerTeben. rogorc suraT
plementarul mwebare boloebTan. 20.3-ze, qveda nawilSi SegiZliaT naxoT, ori sxvadasx-
am gziT warmoqmnili asociaciebi mxolod droe- va wyarodan miRebuli dnm-is ligaziT katalizebuli
biTia, magram ferment dnm ligazas moqmedebis Sede- SeerTebis Sedegad warmoiqmneba stabiluri rekombinan-
gad asociaciebi SesaZloa mudmivad iqces. es fermenti tuli dnm-is molekula.

470
eukariotuli genis klonireba fuZeSewyvilebuli plazmidisa da adamianis dnm-is
fragmentis SeerTebas. Sedegad miRebuli rekombi-
baqteriul plazmidaSi nantuli plazmidebis nawili adamianis dnm-is frag-
axla, rodesac SeityveT restriqciuli fermentebi- mentebs Seicavs, rogorc suraT 20.4-ze naCvenebi
sa da dnm ligazas Sesaxeb, Cven SegviZlia ufro deta- sami plazmida. am safexurze SesaZloa aseve sxva
lurad ganvixiloT, rogor xdeba genebis klonireba produqtebic miviRoT, rogorebicaa adamianis dnm-
plazmidebSi. sawyis plazmidas klonirebis veqtori is ramdenime fragmentis Semcveli plazmida, ori
ewodeba da ganisazRvreba rogorc dnm-is molekula, plazmidis kombinacia, an sawyisi plazmidis xelaxla
romelsac ucxo dnm-is ujredSi Setana da iq replici- SeerTebuli ararekombinantuli versia.
reba SeuZlia. baqteriuli plazmidebi klonirebis veq- *4 me-3 safexurze momzadebuli dnm Seereva baq­teriebs,
torebad farTod gamoiyeneba ramdenime mizezis gamo. romelTac sakuTari lacZ genis mutacia aqvT da amde-
sakmaod advilia maTi gamoyofa baqteriebidan, maTi nad, laqtozis hidrolizis unari ar aqvT. Sesaferis
manipulireba rekombinantuli plazmidebis warmosaqm- eqsperimentul pirobebSi ujredebi iReben ucxo
nelad ucxo dnm-is in vitro CarTviT da Semdgom maTi dnm-s transformaciis saSualebiT (ix. gv. 348?) am
xelaxla Seyvana baqteriul ujredebSi. amasTan erTad, gziT, zogierTi ujredi iZens samizne genis matareb-
baqteriuli ujredebi swrafad mravldeba da am proces- el rekombinantul plazmidas. Tumca, sxva mravali
Si amravlebs nebismier ucxo dnm-s, romelsac Seicavs. ujredi Rebulobs sxva genis matarebel rekombinan-
tul plazmidas, an ararekombinantul plazmidas, an
ujredebis klonebis warmoqmna adamianis dnm-is fragments. es sxvadasxva SesaZle-
bloba SemdgomSi iqneba sortirebuli.
suraTi 20.4-ze detaluradaa asaxuli baqteriuli *5 faqtobrivi klonirebis safexurze xdeba baq­teriebis
plazmidis klonirebis veqtorad gamoyenebis meSveobiT moTavseba myar sakveb areze (agarze), romelic ampi-
adamianis an sxva eukariotuli saxeobebidan miRebuli cilinsa da X-gal-as, laqtozas molekulur analogs
gansazRvruli genis klonirebis erTi meTodi. momdevno Seicavs. am aris gamoyeneba rekombinantuli plaz-
teqstSi moyvanili safexurebis numeracia Seesabameba midiT transformirebuli ujredebis klonebis iden-
suraTze mocemuls. tificirebis saSualebas gvaZlevs.

*1 Cven viwyebT E.coli-is ujredebidan baqteriuli rogor amovicnobT rekombinantuli plazmidebis


plazmidisa da laboratorul kulturaSi gazrdili matarebeli ujredebis klonebs? jer erTi, repro-
adamianis ujredebidan samizne genis Semcveli dnm- ducireba mxolod plazmidebis Semcvel ujredebs Seu-
is gamoyofiT. genuri inJineriis saSualebiT moxda ZliaT, radganac mxolod maT aqvT ampR geni, romelic
plazmidaSi ori genis CarTva, romlebic SemdgomSi ujredebs areSi arsebuli ampicilinisadmi mdgradobas
sasargeblo gamodga: ampR, romelic E.coli-is ujre- aniWebs. TiToeuli reproducirebadi baqteria klons
debs antibiotik ampicilinis mimarT rezistentulo- warmoqmnis ujredis ganmeorebadi dayofebis saSuale-
bas sZens da lacZ, romelic b-galaqtozidazas kodi- biT da miiReba ujredTa didi jgufi, romlebic yvelani
rebs. es fermenti axdens Saqari laqtozasa da aseve mSobeli ujredis STamomavlebi arian. rodesac kloni
misi sinTeturi molekuluri analogis, saxelwodeb- daaxloebiT 105 ujreds Seicavs, is agarze Cans rogorc
iT X-gal-is, hidrolizs. lacZ genis SigniT restriq- grova, anu kolonia. ujredebis reproducirebisas aseve
ciis erTi saitia warmodgenili, romelic Semdgom xdeba rekombinantuli plazmidaSi mdebare nebismieri
safexurSi gamoyenebuli restriqciuri fermentis ucxo genis kopirebac, anu klonirebac.
mier amoicnoba. meore, koloniebis feri saSualebas gvaZlevs gan-
*2 xdeba rogorc plazmidis, ise adamians dnm-is vasxvavoT rekombinantuli plazmidebis Semcveli baq­
`moneleba” erTi da imave restriqciuli fermentis teriebis koloniebi ararekombinantuli plazmidebi-
mier, romelic mwebare boloebs warmoqmnis. fer- ani koloniebisgan. ararekombinantuli plazmidebis
menti plazmidis dnm-s lacZ genis SigniT mdebare re- Semcveli koloniebi, dauzianebeli lacZ geniT, lurji
striqciis mis erTaderT saitTan Wris, adamianis dnm feris iqneba, radganac isini warmoqmnian funqcionalur
ki mraval saitze iWreba da aTasobiT fragmentis war- b-galaqtozidazas, romelic moaxdens areSi arsebuli
moqmna xdeba. adamianis dnm-is erT-erTi fragmenti X-gal-is hidrolizs da lurji produqti miiReba. amis
samizne gens Seicavs. sapirispirod, rekombinantuli plazmidebis Semcvel
*3 Semdeg safexurze adamianis dnm-is fragmentebsa da koloniebSi, sadac lacZ genSi ucxo dnm-ia CarTuli,
daWril plazmidebs erTad vaTavsebT, rac MmaT kom- Sedegad funqcionaluri b-galaqtozidaza ar warmoiqm-
plementarul mwebare boloebs Soris fuZebis Sew- neba. amgvarad, aseTi koloniebi TeTri feris iqneba.
yvilebis saSualebas iZleva. Semdgom vamatebT dnm proceduris am momentisTvis klonirebuli gvaqvs
ligazas, romelic permanentulad axdens TiToeuli adamianis dnm-is bevri sxvadasxva fragmenti, ara mx-

471
olod CvenTvis saintereso erTi restriqciuli fermentiT
maTgani. gansazRvruli genis daWrili ucxo genomi
klonirebis saboloo da yvelaze
rTuli nawili aris adamianis dnm-
is sxvadasxva nawilis Semcvel aTa-
sobiT koloniebs Soris swored am
genis Semcveli koloniis identi-

baqteriuli klonebi
an
ficireba.

fagis klonebi
rekombinantuli r e k o m b i n a n t i
samizne genis matarebeli plazmidebi fagis dnm
koloniebis identifikacia
rekombinantuli plazmidebiani
yvela koloniis (TeTri koloniebi
zemoT aRweril meTodSi) skrin-
ingisTvis samizne genis Semcveli
ujredebis klonis aRmosaCenad,
SeiZleba veZeboT TviTon geni, an (a) plazmidebis biblioTeka (b) fagis biblioTeka
misi cilovani produqti. pirvel
S S suraTi 20.6  genomuri biblioTekebi. genomuri biblioTeka mravali baqteriuli
midgomaSi, romelsac aq aRvwerT,
an fagis klonis koleqciaa, romelTagan TiToeuli ucxo genomidan miRebuli dnm -is
genis dnm-is deteqcia xdeba misi gansazRvruli segmentis aslebs Seicavs. srul genomur biblioTekaSi ucxo dnm -is seg-
unaris saSualebiT, fuZeTa Sew- mentebi organizmis mTel genoms faravxs. (a) plazmidis biblioTekis aTasobiT wignidan
yvilebis gziT daukavSirdes nuk- mxolod samia naCvenebi. TiToeuli `wigni” baqteriuli ujredebis klonia da TiToeuli
leinis mJavis sxva molekulaze rekombinantul plazmidaSi ucxo genomis gansazRvruli fragmentis (vardisferi, yvi-
Teli, Savi segmentebi) aslebs Seicavs. (b) fagis biblioTekis sam `wignSi~ naCvenebia ucxo
mdebare komplenmentarul Tanamim-
genomis igive sami segmenti.
devrobas. am process nukleinis
mJavis hibridizacia ewodeba.
ingi dnm nimuSisadmi koplementaruli dnm-is arsebobis
komplementarul molekulas,
aRmosaCenad.
mokle erTjaWvian nukleinis mJavas, romelic SeiZleba
am meTodis umniSvnelovanesi safexuria ujreduli
iyos rnm an dnm, nukleinis mJavis nimuSi ewodeba. Tu
dnm-is denaturacia _ misi ori jaWvis dacalkeveba.
viciT samizne genis nukleotiduri Tanamimdevrobis
cilis denaturaciis msgavsad, dnm-is denaturacia ad-
nawili mainc (SesaZloa mis mier kodirebuli cilis cod-
vilad xorcieldeba qimiuri nivTierebebis an gacx-
nidan an monaTesave saxeobebis genomSi misi Tanamimdev-
elebis saSualebiT. CvenTvis saWiro genis matarebeli
robidan), Cven misi komplementaruli nimuSis dasinTe-
koloniis lokalizaciis dadgenis Semdeg SegviZlia am
zeba SegviZlia. magaliTad, Tu sasurveli genis erTi
koloniidan ramdenime ujredi Txevad kulturaSi, did
jaWvis Tanamimdevrobis nawili aseTia
WurWelSi gavzardoT. Semdeg advilad SegviZlia didi
raodenobis genis gamoyofa. aseve SegviZlia klonire-
5~ . . . ggcTaacTTagc . . . 3~
buli genis gamoyeneba sxva wyaroebidan, magaliTad,
sxva saxeobebidan miRebul dnm-Si msgavsi an identuri
Cven movaxdenT Semdegi nimuSis sinTezs:
genebis identifikaciis nimuSis saxiT.

3~ ccgaTTgaaTcg 5~
klonirebuli genebis Senaxva
nimuSis TiToeuli molekula, romelic wyalbadur dnm-is biblioTekebSi
bmebs warmoqmnis specifikurad sasurveli genis komple-
mentarul jaWvTan, radioaqtiuri izotopiT an fluo- suraT 20.4-ze asaxuli klonirebis proceduras,
rescentuli tag-iTaa moniSnuli, ise, rom misi aRmoCena romelic organizmis mTeli genomidan miRebuli frag-
SesaZlebeli iqneba. mentebis nareviT iwyeba, `safantis” midgoma ewodeba;
magaliTad, Cven SegviZlia suraT 20.4-ze yoveli am SemTxvevaSi klonireba ar aris mimarTuli romelime
TeTri koloniidan (safexuri 4) ramdenime ujredis ga- calkeuli genisadmi. aTasobiT sxvadasxva rekombinan-
datana agaris axal firfitaze calkeul wertilebze, sa- tuli plazmidis warmoqmna xdeba me-3 safexurze da
dac TiToeul maTgans saSualeba eqneba, axal koloniad TiToeuli maTganis kloni me-5 safexurze (TeTr) ko-
gaizardos. suraTi 20.5 gviCvenebs, rogor SeiZleba mTe- loniad izrdeba. plazmidebis klonebis srul nakrebs,
li rigi aseTi baqteriuli klonebis erTdrouli skrin- romelTagan TiToeuli sawyisi genomidan miRebuli

472
suraTi 20.7 gansazRvruli segmentis aslebis matarebelia, ge-
nomur biblioTekas uwodeben (suraTi 20.6a).
kvleva: polimerazuli jaWvuri reaqcia
mecnierebi xSirad moipoveben aseT bibli­o ­
gamoyeneba PCR-iT dnm-is nimuSis nebismieri specifikuri seg- Tekebs (an calkeul klonirebul genebsac ki) sxva
mentis _ samizne Tanamimdevrobis _ mravaljera- mkvlevarisa Tu komerciuli wyarodan (amas xan-
di kopireba (amflipikacia) mTlianad in vitro SeiZleba. daxan `telefoniT klonirebas” uwodeben!).
meTodi PCR-isTvis sawyisi masala gasamravlebeli samizne garkveuli baqteriofagi aseve xSirad gamoi-
nukleotiduri Tanamimdevrobis Semcveli or- yeneba klo­nirebis veqtorebad genomuri bib-
jaWviani dnm, siTbomdgradi dnm polimeraza, oTxive nukleotidi lioTekebis Sesaqmnelad. ucxo dnm-is fragmente-
da ori mokle erTjaWviani dnm-is molekulaa, romlebic praimerebis bi SeiZleba splaisirdnen fagis genomSi iseve,
rols asruleben. erTi praimeri samizne Tanamimdevrobis erTi jaWvis rogorc plazmidaSi, restriqciuli fermentisa
erTi bolos komplementarulia, xolo meore praimeri _ Tanamimdev-
da dnm-ligazas gamoyenebiT. veqtorebad fagebis
robis meore jaWvis meore bolosi.
gamoyenebis upiratesoba imaSi mdgomareobs, rom
fags baqteriul plazmidasTan SedarebiT dnm-is
ufro didi nawilis CarTva SeuZlia. rekombinan-
genomuri dnm samizne Tanamimdevroba tuli fagis dnm in vitro Tavsdeba kafsidebSi da
Semdgom gadadis baqteriul ujredSi Cveulebrivi
inficirebis procesis saSualebiT.
ujredis SigniT, fagis dnm replicirdeba da
1. denaturacia: axali fagis nawilakebs warmoqmnis, romelTagan
swrafi gacxeleba TiToeuli ucxo dnm-is matarebelia. fagis gam-
dnm-is jaWvebis gan- oyenebiT Seqmnili genomuri biblioTeka fagis
calkevebis mizniT
klonebis koleqciis saxiT inaxeba (suraTi 20.6b).
2. gamowva: gaciveba, radganac restriqciuli fermentebi genebis saz-
raTa praimerebi Rvrebs ver scnoben, zogierTi geni orive tipis ge-
cikli 1 wyalbaduri bmebiT nomur biblioTekaSi gaWrili da or an met klons
viRebT 2 samizne Tanamimdev- praimerebi Soris ganawilebuli iqneba.
molekulas robebis boloebs
mkvlevrebs sxva tipis dnm-is biblioTe-
daukavSirdnen
kis Seqmnac SeuZliaT, Tu process ujredebidan
3. dagrZeleba:
eqstragirebuli mrnm-iT daiwyeben. fermenti uku-
dnm polimer-
aza TiToeul
transkriptazas (miRebuli retrovirusebidan)
axali
praimers 3~ nuk- gamoyenebiT in vitro mrnm-is molekulebis erT-
bolodan leo- jaWviani dnm transkriptebi miiReba. mrnm-is fer-
tidebi
nukletidebs mentuli degradaciis Semdeg, dnm polimerazas
umatebs mier sinTezdeba dnm-is meore jaWvi, pirvelis
komplementaruli. es orjaWviani dnm, romelsac
komplementaruli dnm (kdnm) ewodeba, Semdgom
cikli 2
modificirdeba orive boloze restriqciuli
viRE B E e bT 4
fermentis amomcnobi Tanamimdevrobebis damate-
molekulas
biT. da bolos, kdnm CaerTveba dnm veqtorSi
genomuri dnm fragmentebis CarTvis analogiuri
meqanizmiT. gamoyofili mrnm ujredebis mier
cikli 3 gamoyenebuli, mravali sxvadasxva genidan tran-
viRebT 8
skribirebuli yvela mrnm molekulebis, narevs
molekulas;
2 molekula warmoadgenda. amgvarad, kdnm, romlis klonire-
(TeTr boqsSi) bac ganxorcielda, genebis koleqciis Semcvel
samizne Tana-
mimdevrobas biblioTekas warmoqmnian. Tumca, kdnm biblioTe-
Seesabameba ka genomis mxolod nawils warmoadgens _ masSi
Sedegebi PCR-is TiToeuli ciklisas dnm-is samizne Tanamim- genebis mxolod is jgufi gvaqvs, romlebic mrnm-
devroba ormagdeba. mesame ciklis dasrulebisas Si transkribirdnen sawyis ujredebSi.
molekulebis meoTxedi zustad Seesabameba samizne Tanamimdevrobis genomur da kdnm biblioTekebs TiToeuls Ta-
zusti sigrZis orive jaWvs (ix. TeTri boqsi). daaxloebiT 20 ciklis
visi upiratesobebi aqvs, imisda mixedviT, Tu risi
Semdeg samizne Tanamimdevrobebis molekulebis ricxvi yvela danar-
Seswavla mimdinareobs.
Cens miliardjer aRemateba.
Tu Tqven gindaT genis klonireba, magram zus-

473
tad ar iciT, ra tipis ujredebSi xde-
suraTi 12.6 ba misi eqspresia, an ver axerxebT am
kvleva: gelis eleqtroforezi tipis ujredebis mopovebas, SegiZli-
aT darwmunebuli iyoT, rom genomur
gel-eleqtroforezs iyeneben zomiT, eleqtruli muxtiT,
gamoyeneba biblioTekaSi es geni iqneba. aseve, Tu
an sxva fizikuri maxasiaTebliT gansxvavebuli nukleinis
Tqven regulatoruli Tanamimdevro-
mJavebis an cilebis dasayofad. dnm molekulebis gel-
bebi an genTan asocirebuli intronebi
eleqtroforeziT dayofa rogorc klonirebuli genebis (ix. suraTi 20.9),
gainteresebT, genomuri biblioTekaa
aseve genomuri dnm-is (ix. suraTi 20.10) restriqciuli fragmentebis anal-
saWiro, radganac aseTi Tanamimdevro-
izisas xdeba.
gel-eleqtroforezi acalkevebs makromolekulebs bebi sabolood damuSavebul mrnm-eb-
meTodebi
eleqtruli velSi moTavsebul gelSi maTi moZraobis siCqa- Si, romelTac kdnm biblioTekis Ses-
ris safuZvelze. CarTuli denis pirobebSi dnm-is molekulis gadaadgilebis aqmnelad iyeneben, ar aris. swored am
manZili misi sigrZis ukuproporciulia. dnm-is molekulebis narevi, ro- mizeziT, Tu Tqven mxolod genis mako-
melic Cveulebriv restriqciis fermentebis moqmedebis Sedegad warmoqmni- direbeli Tanamimdevroba gaintere-
li fragmentebisagan Sedgeba, `xazebad” iyofa: TiToeuli xazi erTi da igive sebT, kdnm biblioTekidan SegiZliaT
sigrZis aTasobiT molekulas Seicavs. moipovoT misi damuSavebuli versia.
sxvadasxva kdnm biblioTeka aseve sasargebloa
zomis dnm-is gansazRvruli tipis ujredebis, vTq-
molekulebis vaT tvinis an RviZlis ujredebis,
1. dnm-is molekulebis narevis Sem- kaTodi
narevi specializirebuli funqciebis ganma-
cveli TiToeuli nimuSi gelis Tx-
pirobebeli genebis Sesaswavlad. da
eli firfitis erT bolosTan calke
bolos, genTa eqspresiis suraTSi gan-
fosoSi Tavsdeba. geli wyalxsnaris
abazanaSi SuSis firfitebs Sorisaa d e n i s
viTarebis procesSi warmoqmnil cv-
moTavsebuli da mis orive bolosTan wyaro lilebebs SeiZleba davakvirdeT, Tuki
geli
eleqtrodebia mierTebuli. erTi da igive tipis ujredebidan kdnm
SuSis biblioTekebs organizmis sicocxlis
firfitebi sxvadasxva etapebze gavakeTebT.
2. CarTuli denis pirobebSi
anodi
uaryofiTad damuxtuli dnm-is eukariotuli genebis
molekulebi dadebiTi eleqtrodis-
ken moZraobs. mokle molekulebi
klonireba da eqspresireba
grZel molekulebTan SedarebiT gansazRvruli nukleotiduri
ufro swrafad gadaadgildeba. aq xa- grZeli
Tana­mimdevrobis sapovnelad dnm-is
zebi lurjad naCvenebia, Tumca nam- molekulebi
bib­l ioTekis skriningis alternativa
dvil gelSi dnm-is xazebi uxilavia, xan­­daxan SeiZleba iyos samizne genze
sanam dnm-Tan bmebis Semqnis unaris klonebis skriningi, rac mis mier ko-
mqone saRebavs ar amateben. yvelaze direbuli cilis aRmoCenas efuZneba.
mokle
mokle molekulebi yvelaze swrafad magaliTad, Tu cila ferments war-
molekulebi
gadaadgildeba. maTi xazebi gelis moadgens, SesaZloa gaizomos misi aq-
qveda nawilSi iqneba. tivoba; aseve, cilis deteqcia maTTan
denis gamorTvis Semdeg specifikurad dakavSirebadi antisx-
Sedegebi
dnm-is gasamJRavnebel eulebis gamoyenebiTaa SesaZlebeli.
saRebavs vamatebT. es da mas Semdeg, rac gansazRvruli ge-
saRebavi ultraiisfer sinaTleze vard- nis klonireba maspinZel ujredeb-
isfrad anaTebs da mastan dakavSirebul
Si ganxorcieldeba, misi cilovani
dayofil xazebs gvaCvenebs. aq moyvanil
produqtis warmoeba SeiZleba didi
namdvil gelze vardisferi xazebi,
raodenobiT, kvleviTi miznebisa Tu
eleqtroforezis saSualebiT dayofil,
mniSvnelovani praqtikuli gamoyene­
dnm-is sxvadasxva sigrZis fragmentebs
bisTvis.
Seesabameba. Tu yvela nimuSi Tavdapirve-
lad erTi da imave restriqciis fermentiT
daWres, maSin xazebis gansxvavebuli su-
raTebi maTi sxvadasxva wyarodan warmoSo-
baze miuTiTebs.

474
b globinis normaluri aleli
obebiT gamowveuli sirTuleebis gadasalaxavad, mec-
nierebi, Cveulebriv, eqspresiis veqtors iyeneben;
es aris klonirebis veqtori, romelic re-
striqciis saitis gverdze aRmavali mimarTulebiT
didi fragmenti maRalaqtiur prokariotul promotors Seicavs da
aqve SesaZlebelia eukariotuli genis swori wakiTx-
namglisebri ujredis mutanturi b globinis aleli vis CarCoSi CarTvac. baqteriuli maspinZeli ujredi
amoicnobs promotors da warmatebiT ganaxorcie-
lebs am promotorTan mibmuli ucxo genis eqspresias.
aseTi eqspresiis veqtorebi baqteriul ujredebSi
mravali eukariotuli cilis sinTezis saSualebas
didi fragmenti
iZlevian.
klonirebuli eukariotuli genebis baqteriebSi
eq­s­p ­resirebasTan dakavSirebuli meore problema
(a) DdeI restriqciis saitebi b-globinis genis normaluri da namglisebri eukariotuli genebis umetesobaSi aramakodirebeli
ujredis alelebSi. aq naCvenebia klonirebuli alelebi, romlebic veq- ubnebis (intronebis) arsebobaa. intronebi eukari-
torul dnm-s mocilebilia, magram makodirebeli dnm-is gverdiT mdebare
otul gens Zalian agrZeleben da mouxerxebels xdian
garkveuli raodenobis dnm-sac Seicavs. normaluri aleli makodirebel Tana-
mimdevrobaSi or saits Seicavs, romelTa amocnoba SeuZlia DdeI restriqciis da aseve genis sworad eqspresias uSlian xels baqte-
ferments. namglisebri ujredis alels am saitTagan erT-erTi aklia. riuli ujredebis mier, radganac am ukanasknelT ar
aqvT rnm-is splaisingis meqanizmi.
namglisebri am problemis gadaWra SesaZlebelia genis kdnm
normaluri ujredis formis gamoyenebiT, romelic mxolod egzonebs Sei-
aleli aleli
cavs. baqteriebs eukariotuli kdnm genis eqspre-
sireba SeuZliaT, Tu veqtori baqteriul promo-
torsa da genis transkriciisa da translaciisTvis
didi
aucilebel yvela sxva makontrolebel elementebs
fragmenti
Seicavs.

201 wf
376 wf eukariotuli klonireba da
175wf eqpresiis sistemebi
molekuluri dargis biologebs eukariotul-
prokariotuli SeuTavsebobis Tavidan arideba Seu-
(b) normaluri da namglisebri ujredis alelebidan miRebuli restriqciu-
ZliaT, Tu samizne eukariotuli genebis klonirebi-
li fragmentebis eleqtroforezi. TiToeuli gasufTavebuli alelis nimuSe- sa da/Tu eqspresirebisTvis maspinZel ujredebad
bi DdeI fermentiT daiWra da Semdgom gel eleqtroforezze gaiSva. normaluri baqteriebis nacvlad eukariotul ujredebs, vTqvaT
alelisTvis sami xazi, xolo namglisebri ujredis alelisTvis _ ori miviReT
(dnm-is orive sawyisi molekulis boloebze ganlagebuli mcire zomis frag-
safuarebs, gamoiyeneben. safuaris ujredebi, erTu-
mentebi identuria da ar Cans). jrediani sokoebi or upiratesobas gvTavazoben: isi-
ni baqteriebiviT advilad izrdebian da plazmidebs
SS suraTi 20.9  restriqciuli fragmentebis analizis gamoy- Seicaven, rac didi iSviaTobaa eukariotebs Soris.
eneba b- globinis genis normaluri da namglisebri ujredis mecnierebma iseTi rekombinantuli plazmidebic
alelebis gasarCevad. (a) namglisebri ujredis mutacia b- glo- ki Seqmnes, romlebSic safuarisa da baqteriebis
binis genSi Dde I –is erT-erT restriqciis saits anadgurebs. (b) dnm-ia kombinirebuli da romelTac orive tipis
Sedegad, Dde I fermentis moqmedebiT normaluri da namglisebri ujredebSi SeuZliaT replicireba. eukariotuli
ujredebis alelebisgan gansxvavebuli fragmentebi warmoiqmneba. genebis klonirebis sxva gamosadeg iaraRs safuaris
xelovnuri qromosomebi (YACs) warmoadgenen, rom-
lebSic eukariotuli qromosomebis mTavari Semad-
baqteriuli eqspresiis sistemebi genlebi _ dnm-is replikaciis sawyisi, centromera
klonirebuli eukariotuli genis mier baqteriul da ori telomera, ucxo dnm-Tanaa kombinirebuli. ase-
maspinZel ujredebSi funqcionirebis dawyeba sirTu- Ti qromosomis msgavsi veqtorebi mitozis dros Cveu-
leebTan SeiZleba iyos dakavSirebuli, radganac genTa lebriv iqcevian da safuaris ujredis dayofisas ucxo
eqspresiis garkveuli aspeqtebi eukariotebsa da pro- dnm-is klonirebas axdenen. radganac YAC-s plazmidur
kariotebSi gansxvavebulia. promotorebsa da dnm-is veqtorTan SedarebiT, dnm-is bevrad ufro grZeli seg-
sxva makontrolebel TanamimdevrobebSi arsebuli sxva­ mentis tareba SeuZlia, meti Sansia, klonirebuli frag-

475
menti mTlian gens, da ara mxolod mis nawils, Seicavdes. cxeldeba dnm-is jaWvebis denaturaciis (dacalkevebis)
klonirebuli eukariotuli genis eqspresirebisTvis mizniT da Semdgom civdeba, raTa SesaZlebeli gaxdes
eukariotuli maspinZeli ujredebis gamoyenebis kidev samizne Tanamimdevrobis sapirispiro jaWvebis orive
erTi mizezi is aris, rom mravali eukariotuli cila ver boloze ganlagebul TanamimdevrobebTan maTi komple-
ifunqcionirebs, Tu translaciis Semdgom maTi modifi- mentaruli mokle, erTjaWviani dnm-is praimerebis
kacia, magaliTad naxSirwylovani an lipiduri jgufebis gamowva (wyalbaduri bmebiT dakavSireba); da bolos,
damateba ar ganxorcielda. siTbomdgradi dnm polimeraza axdens praimerebis
baqteriul ujredebs am modifikaciebis Catareba ar gagrZelebas 5’_> 3~ mimarTulebiT. standartuli dnm
SeuZliaT da Tu cilovani produqti, romelic amgvar polimeraza rom gamogveyenebina, is dnm-Tan erTad
procesings saWiroebs, ZuZumwovrisgan aris, safuaris pirvel, gacxelebis safexurze denaturirdeboda da
ujredebic ki ver SeZleben mis sworad modificirebas. yoveli ciklis Semdgom saWiro iqneboda misi gamocvla.
amitom SesaZloa, cxovelTa ujredebis kulturidan PCR-is avtomatizaciisTvis gadamwyveti uCveulo, siT-
maspinZeli ujredebis gamoyeneba gaxdes aucilebeli. bomdgradi dnm polimerazas aRmoCena iyo. is pirvelad
mecnierebma rekombinantuli dnm-is eukariotul cxel wyaroebSi arsebuli prokariotebisagan gamoiyo,
ujredebSi gadatanis sxvadasxva meTodebi SeimuSaves. romelTac yoveli ciklis dasawyisSi sicxis gaZleba
eleqtroporaciaSi ujredebis Semcvel xsnarze xan- SeuZliaT.
mokle eleqtruli impulsiT moqmedeben, ris Sedegadac PCR-is specifikuroba iseTive STambeWdavia, ro-
ujredebis plazmur membranebSi droebiTi xvrelebi gorc misi siCqare. sawyis masalaSi sakmarisia saWiro
warmoiqmneba, romelTa gavliT maTSi dnm SeiZleba Sevi- dnm-is mxolod umciresi raodenobis arseboba da es
des (es teqnika axla farTod gamoiyeneba baqteriebisaT- dnm nawilobriv degradirebul mdgomareobaSic Sei-
visac). gansxvavebuli midgomiT, mecnierebs calkeul Zleba iyos. aRniSnul maRalspecifikurobas metwilad
eukariotul ujredebSi pirdapir SeuZliaT, moaxdi- praimerebi ganapirobeben, romlebic wyalbaduri bmebiT
non dnm-is ineqcireba mikroskopiulad wvrili nem- mxolod samizne segmentis sapirispiro boloebze ganla-
sebis gamoyenebiT. mcenareul ujredebSi dnm-is Sesa- gebul Tanamimdevrobebs ukavSirdebian. mesame ciklis
tanad, niadagis baqteriis Agrobacterium –is gamoyeneba bolosTvis, molekulebis erTi meoTxedi samizne segmen-
SeiZleba, rogorc Semdgom SevityobT. Tuki Setanili tis identuria, maTi orive jaWvis Sesabamisi sigrZisaa.
dnm genuri rekombinaciis saSualebiT ujredis genom- yoveli momdevno ciklis Sedegad, swori sigrZis
Si CaerTveba, Semdgom SesaZlebelia ujredis mier misi samizne segmentis molekulebis ricxvi ormagdeba da
eqspresirebac moxdes. male mravaljer aRemateba reaqciis yvela sxva dnm
molekulebs.
dnm -is amplificireba in vitro: misi siCqarisa da specifikurobis miuxedavad, PCR
amflipikacia ver Secvlis ujredebSi genebis kloni-
polimerazuli jaWvuri reaqcia (PCR) rebas im SemTxvevebSi, rodesac genis didi raodenobiT
gansazRvruli genis an dnm-is sxva Tanamimdevrobis miRebaa sasurveli. PCR replikaciis procesSi momx-
didi raodenobis mosamzadeblad saukeTeso meTodad dari SemTxveviTi Secdomebi am meTodiT miRebuli kargi
rCeba ujredebSi dnm-is klonireba. Tumca, rodesac aslebis raodenobas zRudavs. Tumca, sul ufro intensi-
dnm-is wyaro arasakmarisi an gausufTavebelia, po- urad xdeba PCR-is gamoyeneba dnm-is specifikuri frag-
limerazuli jaWvuri reaqcia, anu PCR ufro swraf mentis sakmarisi raodenobis misaRebad, raTa klonireba
da seleqciur meTods warmoadgens. am meTodiT, erTi ganxorcieldes veqtorSi misi ubralod CarTvis gziT.
an meti dnm-is molekulidan nebismieri specifikuri SeimuSaves ra 1986 wels, PCR-ma udidesi gavlena
samizne segmentis swrafi amplifikaciaa (mravaljeradi moaxdina biologiur kvlevebsa da bioteqnologiaSi.
kopireba) SesaZlebeli sinjaraSi. avtomatizirebuli PCR-is saSualebiT amflipicirebuli iqna wyaroTa
PCR-is saSualebiT, ramdenime saaTSi dnm-is samizne farTo speqtridan miRebuli dnm: 40 000 wlis winandeli
segmentis miliardobiT aslis miRebaa SesaZlebeli; es gayinuli mamontidan miRebuli uZvelesi dnm-is frag-
sagrZnoblad gansxvavdeba im dReebisgan, rac imave ra- mentebi; dnm TiTis anabeWdebidan Tu danaSaulis adgi-
odenobis aslebis misaRebad dagvWirdeboda, Tu samizne lidan aRebuli sisxlis, qsovilis an spermis umciresi
genis klonis aRmosaCenad dnm-is biblioTekis skrinings raodenobidan;
CavatarebdiT da Semdgom maspinZel ujredSi movaxden- erTeuli embrionuli ujredebis dnm genetikuri
diT mis replikacias. darRvevebis swrafi prenataluri diagnostirebisTvis;
PCR-is proceduraSi (suraTi 20.7) samsafexuriani da rTulad aRmosaCeni virusebiT, rogoricaa magali-
cikli jaWvur reaqcias iwvevs, ris Sedegadac dnm-is Tad HIV, inficirebuli ujredebidan aRebuli viru-
identuri molekulebis populacia eqponencialurad suli genebis dnm. PCR-is gamoyenebas Cven mogvianebiT
izrdeba. TiToeuli ciklis procesSi, sareaqcio narevi kvlav davubrundebiT.

476
suraTi 20.10

kvleva: dnm-is fragmentebis sauzern blotingi (eleqtroforeziT dayofili fragnemtebis


hibridizaciiT radioaqtiur zondTan, mag, komplementarul dnm-Tan, mosaZebni genis Sem-
cveli dnm-is fragmentis dadgenis meTodi)
gamoyeneba am meTodiT mkvlevrebs SeuZliaT dnm-is nimuSSi specifikuri nukleotiduri Tanamim-
devrobebis aRmoCena. sauzern blotingi gansakuTrebiT sasargebloa genomuri dnm-is sx-
vadasxva nimuSidan warmoqmnili restriqciuli fragmentebis Sesadareblad.
meTodi moyvanil magaliTSi sami individisadarebT genomuri dnm-is nimuSebs gan: homozigoturi
normaluri b-globinis alelisadmi (I), homozigoturi mutanturi namglisebri ujredis
alelisadmi (II) da heterozigotuli (III).sinTezirebuli jaWvebis seriaSi sawyisi Tanmimdevrobis gaswvriv
ganlagebuli TiToeuli nukleotidis pozicia warmodgenilia jaWviT, romelic am wertilSi komplementa-
ruli ddNTP-iT mTavrdeba. radganac ddNTP-is TiToeuli tipi moniSnulia gansxvavebuli fluorescentuli
saRebaviT, SesaZlebelia axali jaWvebis bolo nukleotidebis identifikacia, SemdgomSi ki mTeli sawyisi Tan-
mimdevrobis dadgena.

dnm + restriqciis restriqciuli nitrocelulozis simZime


fermenti fragmentebi qaRaldi (bloti)

geli

Rrubela

I normaluri II namglise- III het- qaRaldis


b-globinis bri ujredis erozigo- tute xsnari filtri
aleli aleli ta
1. restriqciuli fragmentebis momzade- 2. gel-eleqtroforezi.
restriqciuli frag- 3. blotingi. roca gels zemoT naCvenebi
ba. dnm-is TiToeuli nimuSs emateba erTi
mentebi TiToeul ni- sqemis Sesabamisad vaTavsebT, kapila-
da igive restriqciis fermenti, am SemTx-
ruli moqmedeba tute xsnars gelis gav-
vevaSi es DdeI-ia. fermentis moqmedebis muSSi eleqtroforezis
saSualebiT iyofa, ris liT zemoT awveba da dnm gadadis ni-
Sedegad TiToeul nimuSSi aTasobiT re-
Sedegad damaxasiaTebel trocelulozis qaRaldis furcelze
striqciuli fragmentis narevs viRebT.
suraTs, xazebs viRebT (blotze). am procesSi misi denatura-
(realurad bevrad met ciac xdeba. qaRaldis blotze gadasuli
xazs viRebT, vidre am su- erTjaWviani dnm, gelze ganlagebuli
raTzea naCvenebi. SeReb- xazebis Sesabamisad, xazebad lagdeba.
vis gareSe maTi danaxva
SeuZlebelia).

b globinis genisTvis wyalbaduri bmebiT


gamosayenebeli ra- nimuSi normaluri an
dioaqtiurad moniSnu- mutanturi b-globinis
li nimuSi plastikur Semcvel fragmentebs
parkSi moTavsebul ukavSirdeba
xsnars emateba qaRaldis
namglisebri ujredis
blotze
b-globinis alelis
dadebuli
fragmenti
firi
qaRaldis bloti normaluri b-globinis
alelis fragmenti
4. radioaqtiur nimuSTan hibridizacia. qaRaldis bloti 5. autoradiografia. qaRaldis blots
radioaqtiurad moniSnuli nimuSis Semcvel xsnarSi Tavsdeba. fotografiul firs afareben. nakrebis nimu-
am magaliTSi nimuSia b-globinis genisadmi komplementaruli Sis radioaqtivoba firze im gamosaxulebis
erTjaWviani dnm. nimuSis molekulebi fuZeTa Sewyvilebis saxiT aRibeWdeba, romelic nimuSTis fuZee-
gziT b-globinis genis nawilis Semcvel nebismier restriqci- bTan Sewyvilebuli dnm-is Semcvel nakrebs
ul fragments ukavSirdeba (am etapze xazebi ar Cans). Seesabameba.
radganac samive nimuSSi xazebis Tvisebebi mkveTrad gansxvavebulia, es meTodi SeiZleba
Sedegebi
gamoviyenoT rogorc namglisebri ujredis alelis heterozigoturi matareblebis (III),
aseve ori mutanturi alelis Semcveli daavadebulebis (II) da ori normaluri alelis mqone
janmrTelebis (I) identifikaciisTvis. I da II nimuSebidan miRebuli xazebis Tviswebebi msgavsia 20.9b-suraTze
naCvenebi gasufTavebuli normaluri da mutanturi alelebis xazebis. heterozigoturi (III) nimuSis xazebis
Tvisebebi ki ori homozigotis (I da II) Tvisebebis kombinaciaaa.

477
20.1
is molekulebis nukleotidur TanamimdevrobebSi arse-
koncefcia testi buli garkveuli gansxvavebebis deteqciaa SesaZlebeli.
am tipis analizs dnm-is Tanamimdevrobis Sesaxeb Sedar-
ebiTi informaciis swrafad mowodeba SeuZlia.
1. suraT 20.4-is me-5 safexurze ujredebis gasa­
zr­deli are ampicilins rom ar Seicavdes, plaz­
gel-eleqtroforezi
midebis arSemcveli ujredebs koloniebad gaz-
rda SeeZlebaT. ra feri eqnebaT am koloniebs da da sauzern blotingi
ratom? dnm-is molekulebis Seswavlis mraval midgomaSi
2. warmoidgineT, rom gsurT, SeiswavloT adamianis gel-eleqtroforezs iyeneben. am teqnikaSi xdeba gelis,
b-globini, sisxlis wiTel ujredebSi warmodge- rogorc molekuluri saceris gamoyeneba nukleinis mJa-
nili cila. cilis saWiro raodenobis misaRebad vebisa da cilebis dasayofad zomis, eleqtruli muxtisa
b-globinis genis klonireba gadawyviteT. ras da sxva fizikuri Tvisebebis safuZvelze (suraTi 20.8).
SeqmniT: genomur biblioTekas Tu kdnm-is bib- radganac nukleinis mJavis molekulebi fosfa-
lioTekas? ra masalas gamoiyenebT wyarod dnm-s tur jgufebze uaryofiTi muxtis matareblebi arian,
Tu rnm-s? eleqtrul velSi isini yvelani dadebiTi eleqtrodis-
3. ra ori potenciur sirTules vawydebiT kloni- ken miemerTebian. polimeruli boWkoebis sixSireSi
rebuli genebidan adamianis cilebis didi ra- gadaadgileba grZel molekulebs ufro metad uWirT,
odenobebis warmosaqmnelad plazmiduri veq- vidre mokleebs da amitom maTi dayofa sigrZis mixed-
torebisa da baqteriuli maspinZeli ujredebis viT xdeba. amgvarad, gel-eleqtroforezi xazovani dnm-
gamoyenebisas? is molekulebis narevs dayofs xazebad, romelTagan
TiToeuli erTi sigrZis dnm-is molekulebisgan Sedgeba.
restriqciuli fragmentebis analizSi, dnm-is

20.2
molekulaze restriqciis fermentebis moqmedebis Sede-
gad warmoqmnili dnm-is fragmentebis dayofa, sortire-
koncefcia
ba gel-eleqtroforezis saSualebiT xdeba. rodesac
dnm-is garkveuli molekulidan miRebuli restriqci-
restriqciuli fragmentebis uli fragmentebis narevs eleqtroforeziT dayofen,
sawyisi molekulisa da gamoyenebuli restriqciis fer-
analizi aRmoaCens dnm -is mentisTvis damaxasiaTebeli xazebis suraTi miiReba.
gansxvavebebs, romlebic re- faqtiurad, virusebisa da plazmidebis SedarebiT mcire
dnm-is molekulebis identifikacia mxolod maTi re-
striqciis saitebze moqmedeben striqciuli fragmentebis suraTebis mixedviTac aris
SesaZlebeli (ufro didi dnm molekulebi, rogore-
identuri dnm-is segmentebis didi raodenobebis ho- bicaa eukariotuli qromosomebis dnm, imdenad bevr
mogenurad momzadebisTvis saWiro teqnikis xelmisawv- fragmentebs iZleva, rom isini calkeuli xazebis nacv-
domobis Semdeg, ukve SegviZlia specifikur genebTan da lad gadRabnili laqebis saxiT Cans.) gelidan dnm-is
maT funqciebTan dakavSirebul sxvadasxva saintereso dauzianeblad aRdgena SesaZlebelia; amitom es proce-
sakiTxvas SeveWidoT. gansxvavdeba Tu ara gansazRvruli dura calkeuli fragmentebis gasufTavebuli nimuSebis
geni sxvadasxva pirSi da arsebobs Tu ara memkvidrul momzadebis saSualebasac warmoadgens.
darRvevebTan asocirebuli garkveuli alelebi? sxeu- restriqciuli fragmentebis analizi ori sxvadasx-
lis ra nawilSi da rodis xdeba genis eqspresia? genomSi va dnm molekulis, magaliTad, genis ori alelis Se-
sad mdebareobs geni? damokidebulia Tu ara genis eqspre- darebisTvisac gamodgeba. restriqciis fermenti nuk-
sia sxva genebis eqspresiaze? Cven SegviZlia aseve vi- leotidebis specifikur Tanamimdevrobas amoicnobs
kiTxoT, gansxvavdeba Tu ara geni saxeobidan saxeobamde da erTi wyvili fuZis Secvlac ki Seaferxebs mis mier
da daviwyoT misi evoluciuri istoriis garkveva. gansazRvrul saitze molekulis gaWras.
amgvar kiTxvebze sapasuxod, saWiroa genisa da sx- amgvarad, Tu alelebs Soris arsebuli nukleo-
vadasxva individebsa da saxeobebSi misi aslebis sruli tiduri sxvaoba restriqciis fermentis amocnobis Tana-
nukleotiduri Tanamimdevrobis, aseve misi eqspresiis mimdevrobis SigniT iqneba moTavsebuli, am fermentis
suraTis codna. swored am sakiTxebs exeba Tavis Semd- moqmedebis Sedegad TiToeuli alelidan fragmentebis
gomi ori nawili. am nawilSi ki Cven ufro arapirdapir gansxvavebuli narevi warmoiqmneba. da TiToeuli narevi
midgomas ganvixilavT, romelsac restriqciuli frag- gel-eleqtroforezSi xazebis Tavis sakuTar suraTs
mentebis analizi ewodeba da romlis saSualebiTac dnm- mogvcems. magaliTad, namglisebri ujredis daavadeba
b-globinis genis restriqciis saitis Tanamimdevro-

478
baSi ganlagebuli erTi nukleotidis mutaciiT aris homologiur qromosomebze ganlagebul restriq­
gamowveuli (ix. suraTi 17.23). rogorc suraT 20.9-zea ciul saitebSi arsebul gansxvavebebs, romlebic re-
naCvenebi, restriqciuli fragmentebis eleqtrofore- striqciuli fragmentebis gansxvavebul suraTebs
zuli analiziT SesaZlebelia b-globinis genis normal- iw­v evs, restriqciuli fragmentebis sigrZis poli-
uri da namglisebri ujredis alelebis garCeva. morfizmebs (RFLPs) uwodeben. RFLP Warbadaa mimobneu-
suraT 20.9-ze sawyis masalas klonirebuli da gas- li mTel genomSi, maT Soris adamianis genomSic. arama-
ufTavebuli b-globinis alelebis nimuSebi warmoad- kodirebel dnm-Si Tanamimdevrobis sxvaobis es tipi
gendnen. magram davuSvaT, gvinda sami individis geno- konceptualurad igivea, rac gansxvaveba makodirebel
muri dnm-is nimuSebis Sedareba: adamianis, romelic TanmimdevrobaSi. rogorc erTi wyvili fuZis sxvaobiTaa
homozigoturia normaluri b globinis alelis mimarT; SesaZlebeli namglisebri ujredis alelis identifika-
adamianis namglisebri ujredis daavadebiT, romelic cia, analogiurad RFLP-m SeiZleba genetikuri markeris
homozigoturia mutanturi alelisadmi; da hetero- roli Seasrulos genomSi gansazRvruli mdebareobisT-
zigoturi alelebis matarebeli adamianis. restriqciis vis (lokusisTvis). mocemuli RFLP populaciaSi mravali
fermentiT damuSavebuli genomuri dnm-is eleqtro- variantis saxiT SeiZleba Segvxvdes (sityva polimor-
forezi Zalian bevr xazs mogvcems imisTvis, rom maTi fizmi berZnuli `mravali formidan” modis).
individualurad garCeva moxerxdes. RFLP-s deteqcia da analizi sauzern blotingis
magram meTodiT, romelsac sauzern blotingi ewo- saSualebiT xdeba, gansaxilveli Tanmimdevrobis kom-
deba da romelic gel-eleqtroforezisa da nuklei- plementaruli nimuSis gamoyenebiT. suraT 20.10-ze
nis mJavebis hibridizaciis kombinacias warmoadgens, moyvanili magaliTi iseve advilad SeiZleba asaxavdes
Cven SegviZlia swored im xazebis dadgena, romlebic b aramakodirebel dnm-Si RFLP-is deteqcias, rogorc ori
globinis genis nawilebs Seicaven. principi igivea, rac alelis makodirebeli Tanmimdevrobidan erT-erTis.
baqteriuli klonebis skriningisas nukleinis mJavebis dnm hibridizaciis maRali mgrZnobelobis gamo, Sesa-
hibridizaciaSi (ix. suraTi 20.5). am SemTxvevaSi, nimuSi Zlebelia mTeli genomis gamoyeneba dnm-is sawyis masal-
radioaqtiuri erTjaWviani dnm-is molekulaa, romelic ad (adamianis dnm-is nimuSebs Cveulebriv sisxlis TeTri
namglisebri ujredis mutanturi b globinis genis ujredebidan Rebuloben).
komplementarulia. suraTi 20.10 asaxavs mTel proce- RFLP markerebis gadacema mendelis wesebiT xdeba da
duras da gviCvenebs, rogor SeiZleba misi gamoyeneba amitom maT genetikuri markeris rolis Sesruleba kav-
zemoT naxsenebi sami individisgan miRebuli dnm-is ni- Siruli rukebis SedgenisaTvisac SeuZliaT. genetikose-
muSebis Sesadareblad. sauzern blotingi ara mxolod bi imave dasabuTebiT sargebloben, rac suraT 15.6-zea
gansazRvruli Tanamimdevrobis arsebobas gamoavlens aRwerili: sixSire, romliTac ori RFLP markeri _ an
dnm-is nimuSSi, aramed am Tanamimdevrobis Semcveli re- RFLP markeri da garkveuli genis aleli _ memkvidreo-
striqciuli fragmentebis zomasac. aRniSnuli meTodis biT erTad gadaecema, qromosomaze am ori lokusis gan-
mraval gamoyenebaTagan erT-erTia genetikur daavade- lagebis siaxlovis zomas warmoadgens. RFLP-is aRmoCe-
bebTan asocirebuli mutanturi alelebis heterozigo- nam adamianis genomis kartirebisTvis xelmisawvdomi
turi matareblebis gamovlena, rogorc es iyo Cvens b- markerebis ricxvi Zalian gazarda. genetikosebi ukve
globinis magaliTSi. aRar iyvnen limitirebuli mxolod im genetikuri sax-
esxvaobebiT, romlebic TvalnaTel fenotipur cvlile-
restriqciuli fragmentebis sigrZis bebs (rogorebicaa genetikuri daavadebebi), an Tundac
sxvaobebs cilovan produqtebSi, iwveven.
mixedviT gansxvavebebi,
rogorc genetikuri markerebi
restriqciuli fragmentebis analizi metad faseuli
koncefcia testi 20.2
aRmoCnda, rodesac biologebi aramakodirebeli dnm-
iT dainteresdnen, romelic cxoveluri da mcenareuli 1. warmoidgineT, rom eleqtroforezze uSvebT in-
genomebis udides nawils Seadgens (ix. suraTi 19.14). dividisgan gamoyofili da restriqciuli fer-
rodesac mkvlevrebma sxvadasxva individisgan aRebul mentiT damuSavebuli genomuri dnm-is nimuSs.
aramakodirebeli dnm-is klonirebul segmentebze su- ras dainaxavT dnm dakavSirebadi saRebaviT ge-
raT 20.8-ze naCvenebi procedura ganaxorcieles, metad lis SeRebvis Semdeg? axseniT.
saintereso iyo aRmoCena, rom maTi xazebis suraTebSi 2. axseniT, ratom asruleben restriqciuli frag-
mravali sxvaobebi arsebobs. genis sxvadasxva alelebis mentebis sigrZis polimorfizmebi genetikuri
msgavsad, homologiur qromosomebze ganlagebuli ara- markerebis rols, miuxedavad imisa, rom isini ar
makodirebeli dnm-is Tanamimdevrobebic avlenen mcire ganapirobeben xilul fenotipur cvlilebebs.
nukleotidur gansvavebulobas.

479
citogenetikuri ruka oficialurad, adamianis genomis proeqtis saxeliT
qromosomis xazebis Tvise- qromosomuli 1990 wels daiwyo. es mcdeloba umeteswilad dasrule-
bebi da fluorescentuli xazebi
in situ hibridizaciiT buli iqna 2003 wlisTvis, rodesac ganisazRvra ada-
(FISH)specifikuri genebis mianis TiToeuli qromosomis (22 autosomisa da wyvili
lokalizacia
FISH-iT lokalize- sasqeso qromosomebis) dnm-is udidesi nawilis nukleo-
buli genebi tiduri Tanmimdevroba. universitetebsa da kvleviT in-
stitutebSi mkvlevarTa saerTaSoriso, saxelmwifoTa
1. genetikuri (kavSiruli) mier dafinansebuli konsorciumis mier organizebulma
kartireba
genetikuri markerebis, mag. proeqtma sami etapi warmatebiT gaiara, ris Sedegadac
RFLP, martivi Tanmimdevro- miRweuli iqna adamianis genomis progresulad ufro
bebis dnm da sxva polimor-
fizmebis (daaxloebiT 200 detaluri xedva : genetikuri (an kavSiruli) kartireba,
qromosomaze)ganawilebis fizikuri kartireba da dnm-is siqvenireba (Tanamimdev-
dadgena genetikuri
markerebi robis gansazRvra).
admianis genomis kartirebasTan erTad, adamianis
2. fizikuri kartireba genomis proeqtis farglebSi mecnierebi biologiuri
didi, urTierTgadamfaravi, kvlevebisTvis mniSvnelovani sxva saxeobebis genome-
YAC da BAC veqtorebze
klonirebuli fragmentebis bzec muSaoben. maT ukve daasrules E.coli-is da mravali
ganawilebis dadgena. Semdeg sxva prokariotis, Saccharomyces cerevisiae–is (safuari),
fagis an plazmidur veq-
torebze klonirebuli ufro
urTierTgdamfaravi Caenorhabditis elegans-is (nematoda), Drosophila melanogas-
fragmentebi
mcire zomis fragmentebis ter-is (xilis buzi), Mus musculus-is (Tagvi) da zogierT
ganawilebis dadgena.
sxvaTa Tanmimdevrobebis gansazRvra. es genomebi Ta-
visTavadac didi interesis sagans warmoadgens da aseve
3. dnm-is Tanamimdevrobis zogadi biologiuri mniSvnelobis faseul xedvas gvawo-
gansazRvra (sekvenireba) deben, rogorc amas mogvianaebiTGganvixilavT. amasTan
TiToeuli mcire fragmentis
nukleotiduri Tanamimdev- erTad, am genomebis kartirebis adreuli cdebi sasarge-
robebis gansazRvra da Tan- blo iyo bevrad ufro didi zomis adamianis genomis gaS-
....gacTTcaTcggTaTcgaacT......
mimdevrobebis nawilebisgan
genomis sruli Tanmimdevro- ifvrisTvis aucilebeli strategiebis, meTodebisa da
bis ~awyoba~. axali teqnologiebis gasaviTareblad.

SS suraTi 20.11  samsafexuriani midgomiT mTliani


genomis kartireba. adamianis genomis proeqtis farg-
genetikuri (kavSiruli) kartireba:
lebSi mkvlevrebi TiToeuli qromosomis citogeneti- markerebis fardobiTi ganawileba
kuri rukiT iwyebdnen da saboloo miznis misaRwevad
anu yoveli qromosomis TiTqmis sruli nukleotiduri jer kidev admianis genomis proeqtis dawyebamde,
Tanmimdevrobis dadgenisTvis, kartirebis sam safexurs adreuli kvlevebiT dadgenili iqna mravali organizmis
axorcielebdnen.
genomis organizaciis uxeSi suraTi. magaliTad, saxeo-
bebis kariotipebi qromosomebis raodenobasa da maTi xa-

20.3
zebis mTlian suraTs gviCvenebs (ix. suraTi 13.3). da zo-
gierTi geni ukve lokalizebuli iyo mTeli qromosomis
koncefcia gansazRvrul ubanze fluorescentuli in situ hibrid-
izaciis (FISH) saSualebiT; am meTodSi fluorescentu-
SesaZlebelia mTeli genomis lad moniSnul nimuSebs mTliani qromosomebis imobi-
lizebul rigTan hibridizaciis saSualeba eZlevaT (ix.
kartireba dnm-is doneze suraTi 15.1). am tipis informaciis safuZvelze miRebu-
li citogenetikuri rukebi sawyis masalas warmoadgenen
jer kidev 1980 wels, molekulurma biologma devid Semdgomi, ufro detaluri kartirebisTvis.OGEN
botsteinma da kolegebma ivaraudes, rom RFLP-Si asaxu- qromosomebis citogenetikuri rukebis arsebobis
li dnm-is variaciebi SesaZloa adamianis mTeli genomis Semdeg, didi zomis genomis kartirebis sawyis stadias
metad detaluri rukis Sedgenis safuZveli gamxdariyo. calkeul qromosomebSi ganawilebuli ramdenime aTasi
mas Semdeg, mkvlevrebi aseTi markerebisa da dnm te- genetikuri markeris kavSiruli rukebis Sedgena war-
qnologiis meTodebis erToblivi gamoyenebiT mTeli moadgens (suraTi 20.11 stadia 1). aseT rukebze markerebis
rigi saxeobebis genomebis sul ufro da ufro detaluri ganawileba da maT Soris arsebuli fardobiTi manZilebi
rukebis Seqmnas cdiloben. rekombinaciis sixSireebs efuZneba (ix. Tavi 15).
dReisTvis, kartirebis yvelaze ambiciur proeqts markerebi SeiZleba iyos genebi an nebismieri sxva
adamianis genomis siqvenireba warmoadgens, romelic identificirebadi Tanamimdevrobebi dnm-Si, rogorebi-

480
suraTi 20.12
kvleva: dni-is sekvenirebis meTodi
gamoyeneba 800 wyvil fuZis sigrZeze ara umetesi nebismieri klonirebuli dnm-is fragmentis nukleotiduri Tana-
mimdevrobis swrafi gansazRvra SesaZlebelia specializirebuli xelsawyoebiT, romlebic sekvenirebis
reaqciebs axorcielebs da reaqciis moniSnul produqtebs sigrZis mixedviT yofs.

meTodi am meTodiT xorcieldeba dnm-is sawyisi fragmentis komplementaruli dnm-is jaWvebis sruli seriis
sinTezi. TiToeuli jaWvi iwyeba erTi da igive praimeriT da didezoqsiribonukleotidiT (ddNTP) modi-
ficirebuli nukleotidiT mTavrdeba. ddNTP-s CarTva iwvevs dnm-is jaWvis zrdis terminacias, radganac
mas Semdegi nukleotidis dakavSirebis saiti, 3’-OHO jgufi aklia (ix. suraTi 16.13).
1. dnm-is fragmenti, romlis
sekvenirebac unda ganxorcieldes,
denaturirebulia erT jaWvamde
da dnm-is sinTezisTvis saWiro in- dnm praimeri dezoqsiribo- didezoqsiribonukleoti
gredientebTan erTad inkubirebu- (sayalibo jaWvi) nukleotidebi debi (fluorescentulad
lia sinjaraSi: praimeri, romelic moniSnuli)
fuZeTa SewyvilebiT sayalibo
jaWvis cnobil 3~ bolos unda dau-
kavSirdes. dnm polimeraza, oTxi
dnm po-
tipis dezoqsiribonukleotidi,
limeraza
da oTxi tipis didezoqsiribonuk-
leotidi, romlebidan TiToeuli
specifikuri fluorescentuli
molekuliTaa moniSnuli.
2. yoveli axali jaWvis sinTezi
praimeris 3~ bolodan iwyeba da
iqamde grZeldeba, sanam SemTxvevi- dnm (sayalibo jaWvi) moniSnuli jaWvebi
Ti wesiT, jaWvSi normaluri dezo-
qsiribonukleotidis nacvlad
misi ekvivlenturi didezoqsiri-
bonukleinis mJava ar CaerTveba.
es ki jaWvis Semdgom gagrZelebas
aCerebs. sabolood sxvadasxva
sigrZis moniSnuli jaWvebis seria
warmoiqmneba, romelTa moniSvnis
feri Tanamimdevrobis bolo nuk-
leotids asaxavs.

3. moniSnuli jaWvebis narevi


jaWvebis gadaadg-
iyofa maTi gatarebiT po-
ilebis mimarTuleba
liakrilamidis gelis Semcvel
kapilarul milakSi, sadac ufro
mokle jaWvebi ufro swrafad
moZraoben. yoveli jaWvis ga-
mosvlisas fluorescentuli
deteqtori misi moniSvnis fers
aRricxavs. am gziT erTi nukleo- deteq-
tidis sigrZiT gansxvavebuli lazeri
tori
jaWvebis garCeva SesaZlebelia.

yoveli jaWvis fluorescentuli


Sedegebi
moniSvnis feri misi bolo nukleotids
avlens. Sedegebi SeiZleba speqtogramis
saxiT daibeWdos da sayalibo jaWvis komplementaruli
Tanamimdevroba qvemodan zemoT unda wavikiTxoT (yur-
adReba miaqcieT, rom Tanamimdevroba aq praimeris Semdeg
iwyeba.)

481
caa RFLP an Tavi 19-Si ganxiluli martivi Tanamimdevro- Zlebelia 800 wyvil fuZemde sigrZis dnm-is fragmentis
bebis dnm. ZiriTadad martivi Tanmimdevrobebis dnm-ze mravali aslis sufTad miReba, fragmentis Tanamimdev-
dayrdnobiT, romlebic Warbadaa gavrcelebuli adamia- roba SeiZleba siqvenirebis danadgaris saSualebiT
nis genomSi da sigrZis mixedviT gansxvavebuli sxvadasx- dadgindes. siqvenirebis Cveulebrivi meTodika, rac aR-
va ~alelebi~ gaaCnia, mkvlevrebma adamianis genetikuri werilia suraT 20.12-ze, britanelma mecnierma, freder-
ruka Seadgines daaxloebiT 5 000 markeriT. aseTi rukis ik sengerma SeimuSava;
daxmarebiT kidev sxva markerebis, maT Soris genebis lo- mas xSirad didezoqsiribonukleotiduri (an dido-
kalizacia gaxda SesaZlebeli cnobili markerebisadmi qsi, SemoklebiT) jaWvis terminaciis meTods uwodeben.
genetikuri kavSirebis testirebis gziT. is aseve faseu- avtomatizaciis SemTxvevaSic ki, adamianis qromosomebis
li iyo, rogorc karkasi, gansazRvruli ubnebis ufro haploiduri nakrebis Semadgeneli 2.9 miliardi wyvili
detaluri rukebis Sesadgenad. fuZis siqvenireba Zalian rTul amocanas warmoadgens.
faqtiurad, rogorc es interviuSic aris ganxiluli,
fizikuri kartireba: dnm -is adamianis genomis proeqtis mTavar mizans siqvenirebis
ufro swrafi teqnologiis SemuSaveba warmoadgenda
fragmentebis ganawilebis dadgena Tanmimdevrobebis nawilobrivi analizisa da awyobisT-
fizikur rukaSi markerebs Soris arsebuli dis- vis saWiro ufro daxvewili kompiutruli programebis
tancia garkveuli fizikuri sazomiT, rogorc wesi, SeqmnasTan erTad.
dnm-is gaswvriv wyvil fuZeTa ricxviT gamoixateba. praqtikaSi, suraT 20.11-ze naCvenebi sami stadia
MmTeli genomis kartirebis SemTxvevaSi, fizikuri ruka erTmaneTs gadafaravs, rasac Cvens mier moyvanili
iqmneba TviToeuli qromosomis dnm-is daWriT rig re- gamartivebuli versia ar asaxavs, magram kargad war-
striqciul fragmentebad da Semdgom qromosomul dnm- moadgens adamianis genomis proeqtSi gamoyenebul
Si fragmentebis Tavdapirveli ganlagebis, ganawilebis strategias. 1992 wels, siqvenirebisa da komputerul
dadgeniT. mniSvnelovania iseTi frgmentebis warmoqmna, teqnologiebSi miRweuli warmatebebiT STagonebulma
romlebic erTmaneTs gadafaraven da Semdeg nimuSebis molekulurma biologma j. kreig venterma mTliani ge-
an fragmentebis boloebis avtomatizirebuli nukle- nomebis siqvenirebis alternatiuli midgoma SeimuSava.
otiduri siqvenirebis saSualebiT am urTierTgada- misi ideis safuZveli genetikuri kartirebisa da fizi-
farvebis aRmoCena (suraTi 20.11 safexuri 2). am gziT kuri kartirebis safexurebis gamotoveba da pirdapir
SesaZlebelia ufro da ufro meti fragmentis ganla- SemTxveviTi dnm-is fragmentebis sikvenirebis dawyeba
gebis dadgena, rac qromosomaze maT ganawilebas Seesab- iyo. Semdgom ki, mZlavri kompiuteruli programebis sa-
ameba. SualebiT moxdeba ukve gaSifruli, Zalian didi raode-
fizikuri kartirebisTvis gamosayenebeli dnm-is nobis urTierTgadamfaravi mokle Tanmimdevrobebis
fragmentebi klonirebis saSualebiT mzaddeba. did ge- awyoba erT, uwyvet Tanmimdevrobad (suraTi 20.13).
nomebze muSaobisas mkvlevrebi dnm-is daWris, kloni- Celera Genomics is mier SemuSavebul midgomaSi xdeba
rebisa da fizikuri kartirebis ramdenime etaps at- dnm-is SemTxveviT aRebuli fragmentebis sikvenireba
areben. klonirebis pirvel veqtors xSirad safuaris da Semdeg erTmaneTis mimarT maTi ganlagebis dadgena.
xelovnuri qromosoma (YAC) warmoadgens, romelsac SeadareT es midgoma 20.11-suraTze naCveneb ierarqiul,
milioni wyvili fuZis sigrZis CarTuli fragmentebis samsafexurian midgomas.
tareba SeuZlia. pirvel etapze aseve xSirad iyeneben mravali mecnieris skepticizmis miuxedavad, ven-
baqteriul xelovnur qromosomas ( BAC), baqteriuli teris midgomis Rirebuleba naTeli gaxda 1995 wels,
qromosomis xelovnur versias, romelic 100 000-dan 500 rodesac man da misma kolegebma organizmis, baqteria
000-mde wyvili fuZis sigrZis CanarTebis matarebelia. Hemophilus influenzae-s, genomis pirveli sruli Tanmim-
aseTi grZeli fragmentebis ganawilebis dadgenis Sem- devroba gamoaqveynes. 1998 wlis maisSi man daarsa kom-
deg, TiToeuli fragmenti ufro mcire zomis nawilebad pania celera genomiksi da gasca dapireba, 3 weliwadSi
iWreba, romlebic fagebSi an plazmidebSi klonirdebi- adamianis MmTliani Tanmimdevrobis gaSifvra daemTavre-
an da amjerad ukve maTi ganawileba dgindeba. bolos ki binaT.
Tanmimdevrobis gansazRvra xorcieldeba. misi mTliani genomisadmi safantis principiT mid-
goma SemdegSi, 2000 wlis martSi, damtkicebuli iqna
Drosophila melanogaster-is genomis Tanmimdevrobis gaS-
dnm-is Tanamimdevrobis gansazRvra _
ifvriT. rogorc dapirebuli iyo, 2001 wlis TebervalSi
siqvenireba celeram, sazogadoebriv adamianis genomis proeqtTan
erTdroulad, adamianis genomis 90%-ze metis siqveni-
genomis kartirebis saboloo mizans TiToeuli qro-
rebis Sesaxeb gamoacxada.
mosomis sruli nukleotiduri Tanamimdevrobis gansaz-
sazogadoebrivi konsorciumis warmomadgenlebi
Rvra warmoadgens (suraTi 20.11 safexuri 3). Tu Sesa-
acxadeben, rom celeram konsorciumis rukebi da Tan-

482
dasrulebulia, Tumca kvlav rCeba zogierTi naprali,
1. mTliani
qromosomis romlebic kartirebas saWiroebs. ganmeorebadi dnm-is
mravali arsebobis gamo da sxva rTulad gasagebi mizezebis gamo,
aslidan
miRebuli
mravalujrediani organizmebis qromosomebis zogierTi
dnm sekve- ubani Cveulebrivi meTodebiT detalur kartirebas ar
nirebisT- eqvemdebareba.
vis mokle
urTierTg- erT doneze, adamianisa da sxva organizmebis geno­
adamfarav muri Tanamimdevrobebi ubralod mSral cxril war-
frag-
mentebad moadgens, romelic Sedgeba nukleotiduri fuZeebis-
davWraT. gan: milionobiT a, T, c da g gonebisTvis gamaognebeli
2. frag- TanmimdevrobebiT. meore mxriv, sxvadasxva saxeobebis
mentebis
klonireba
am Tanmimdevroebebis analizs da saxeobaTaSoris Se-
plazmidur darebebs saocar aRmoCenebamde mivyavarT, rasac qvemoT
an fagis ganvixilavT.
veqtorebSi
vawarmooT (ix.

20.3
suraTi 20.4 da
20.6)
koncefcia testi
3. ganvsazRvroT
TiToeuli fragmen-
tis Tnamimdevrobebi
1. ra aris mTavari gansxvaveba qromosomis geneti-
(ix. suraTi 20.12).
kur (kavSirebiT) da fizikur rukebs Soris?
2. zogadad, riT gansxvavdeba adamianis genomis
4. kom-
proeqtSi gamoyenebuli midgoma safantis Tofis
piut-
eruli midgomisgan?
programis
saSuale-
biT da-
vadginoT

20.4
mTlian
Tanmim-
devrobaSi koncefcia
calkeuli
Tanmim-
devro-
bebis ga-
genomis Tanmimdevrobebi
nawileba.
mniSvnelovani biologiuri
sakiTxebis amoxsnis gasaRebs
SS suraTi 20.13 mTeli genomis sekvenirebis mimarT “yvela
saxis iaraRidan srolis” midgomid gamoyeneba. am midgomis
gvawvdian
mixedviT, romelic ganaviTara celera genomikma, snm-is SemTx-
veviT fragmentebs sekvenireben da Semdeg erTmaneTis mimarT axla, rodesac xelmisawvdomia mTliani genomebis
kavSiris mixedviT ganalageben. SeadareT es midgoma 20.11 su-
Tanamimdevrobebi, mecnierebs SeuZliaT, genebis sruli
raTzegamosaxul sam safexurian midgomas.
nakrebi da maTi urTierTqmedeba Seiswavlon; am midgo-
mas genomika ewodeba. genomikis saSualebiT genomis
mimdevrobebis monacemebi gamoiyena, romlebic imwamsve organizaciis, genTa eqspresiis regulaciis, zrdisa da
Tavisuflad xelmisawvdomi xdeba yvela mkvlevarisT- ganviTarebisa da evoluciis Sesaxeb arsebuli funda-
vis, celeras mier miRebuli monacemebisgan gansxvave- menturi sakiTxebis ukeT gagebaa SesaZlebeli. dnm te-
biT. isini aseve amtkicebdnen, rom maTi midgomiT Camoya- qnologiis meTodebis gamoyenebiT, genetikosebs genebis
libebulma infrastruqturam didad gaadvila celeras Seswavla SeuZliaT pirdapir da ar aris saWiro fenoti-
muSaoba. pis mixedviT genotipis gansazRvra, rogorc es klasi-
venteri, meore mxriv, celeras meTodebis efeqtu­ kur genetikaSia miRebuli. magram axali midgoma sapir-
robasa da ekonomiurobas amtkicebs, da marTlac, sazo­ ispiro problemas awydeba, saWiroa genotipis mixedviT
gadoebrivma konsorciumma garkveulwilad gamoiy- dadgindes fenotipi. rodesac dnm-is grZeli Tanmim-
ena isini. cxadia, rom orive midgoma mniSvnelovania devrobiT viwyebT, rogor SeiZleba amovicnoT genebi da
da orivem Seuwyo xeli garkveuli saxeobebis genomis ganvsazRvroT maTi funqcia?
mTlian gaSifvras.
adamianis genomis siqvenireba amJamad faqtiurad

483
cilis makodirebeli
cxrili 20.1
genebis identifika-
cia dnm -is Tanmim- genomebis zoma da genebis dadgenili raqodenoba
devrobebSi genebis genebi
organizmi haploiduri ge-
nomis zoma (mf) ricxvi mf-ze
dnm-is Tanmimdevrobebi
kompiuteris monacemTa ba- Hemophilus influenzae (baqteria) 1.8 1 700 940
zaSi inaxeba, romelic inter- Escherichia coli (baqteria) 12 5 800 480
netis saSualebiT xelmisawv- Saccharomyces cerevisae (safuari) 4.6 4 400 950
domia yvela mkvlevrisTvis Caenorhabditis elegans (nemaotoda) 97 19 000 200
mTel msoflioSi. ucnobi
Arabidopsis thaliana (mcenare) 118 25 500 215
cilis makodirebeli genebis
identifikaciisTvis, mec- Drosophila melanogaster (xilis buzi) 180 13 700 76
nierebi kompiuterul pro- Oryza sativa (brinji) 430 60 000 140
gramebs iyeneben, raTa am
Senaxul Tanmimdevrobebis Danio reriao (Tevzi) 1 700 22 000 13
skanireba moaxdinon tran- Mus musculus (saxlis Tagvi) 2 600 25 000 11
skripciisa da translaciis
Homo sapiens (adamiani) 2 900 25 000 10
start da stop signalebis,
rnm-is splaisingis saitebi- Fritillaria assyriaca (mcenare) 120 000 ag ag
sa da cilis makodirebeli
genebis damaxasiaTebeli sxva * zusti gansazRvrebiT `genomi” organizmis haploiduri genomia. aq mocemuli zogierTi si-
signalebis sapovnelad. dide SesaZloa, gadaisinjos, vinaidan genomis analizi jer grZeldeba. mf = milioni wyvili fuZe,
kompiuteruli programa ag = ar aris gansazRvruli.
aseve eZebs garkveul mokle
makodirebel Tanmimdevro- adamianSi. adamianis genomSi uzarmazari raodenobiT
bebs, romlebic cnobil genebSi arsebuli Tanmimdevro- warmodgenili aramakodirebeli dnm-is udides nawils
bebis msgavsia. aTasobiT aseTi Tanmimdevroba, romelT- ganmeorebadi dnm Seadgens, magram uCveulod grZel in-
ac eqspresirebuli Tanmimdevrobis iarliyebi, anu ESTs tronebsac mniSvnelovani wvlili SeaqvT.
ewodebaT, ganTavsebulia katalogSi kompiuterul mo- amgvarad, ra aqcevs adamianebsa da sxva xerxem-
nacemTa bazaSi. am tipis analizis saSualebiT, im Tanmim- lianebs buzebsa da Wiebze udavod bevrad rTul orga-
devrobebis identifikacia xdeba, romlebic SesaZloa, nizmebad? erTi mxriv, xerxemlianebSi genTa eqspresia
”axali” cilis makodirebeli genebi, e.w. savaraudo gene- ufro natifi da rTuli meqanizmebiT regulirdeba sxva
bi an kandidati genebi iyvnen. organizmebTan SedarebiT. xerxemlianebSi warmodge-
marTalia, genomis zoma zogadad prokariotebidan nili didi raodenobis aramakodirebeli dnm-is nawili
eukariotebamde izrdeba, eukariotebs Soris is yovelT- SesaZloa am regulatorul meqanizmebSi monawileobdes.
vis ar korelirebs maT biologiur sirTulesTan. magal- amasTan erTad, xerxemlianTa genomebs `mciredan (maTi
iTad, Fritillaria assyriaca -s, yvavilovani mcenaris, genomi makodirebeli Tanamimdevrobebidan) bevris miRebis”
120 X 109 wyvil fuZes Seicavs, rac daaxloebiT 40-jer tendencia axasiaTebT, rac rnm transkriptebis alter-
metia adamianis genomis zomaze. ufro metic, organizmSi natiuli splaisingis Sedegia. gaixseneT, rom am proce-
arsebuli genebis ricxvi xSirad ufro naklebia, vidre sis saSualebiT erTi genidan erTze meti funqcional-
misi genomis zomis gaTvaliswinebiT iyo savaraudo. uri cila warmoiqmneba (ix. suraTi 19.8).
kerZod, adamianis genebis dReisTvis gamoTvlili magaliTad, adamianis TiTqmis yvela geni mraval eg-
raodenoba daaxloebiT 25000 an naklebi, bevrad nakle- zons Seicavs da am multi-egzonuri genebis daaxloebiT
bia navaraudeb 50 000-dan 100 000-mde ricxvze da mx- 75% alternatiulad splaisirdeba. Tu CavTvliT, rom
olod erTnaxevarjer aRemateba xilis buzsa da nemato- TiToeuli alternatiulad splaisirebadi adamianis
das WiaSi nanax raodenobas (cxrili 20.1). geni saSualod sam gansxvavebul polipeptids gansaz-
es faqti Tavdapirvelad Zalian moulodneli Canda, Rvravs, maSin adamianis sxvadasxva polipeptidebis
adamianebsa da sxva xerxemlianebSi ujredTa tipebis M m Tliani raodenoba daaxloebiT 75 000 iqneba.
didi mravalferovnebisa da zogadad maTi biologiuri polipeptidebis damatebiTi nairsaxeoba SeiZleba
kompleqsurobis ufro didi sirTulis gaTvaliswinebiT. gamoiwvios post-translaciuri daxleCis variaciebma
jer-jerobiT Seswavlil sxva organizmebTan SedarebiT, an naxSirwylovani jgufebis damatebam sxvadasxva tipis
genebi genomis bevrad ufro mcire fraqcias Seadgenen ujredebSi an ganviTarebis sxvadasxva stadiebze. xerx-

484
emlianTa biologiuri sirTulis kidev erTi mizezi aris
suraTi 20.14
cilovan produqtebs Soris SesaZlo urTierTqmede-
bebis gacilebiT maRali ricxvi, rac polipeptidebis dnm-is mikroCipebis saSualebiT genebis eqspre-
didi mravalferovnebiTaa gamowveuli. SemdgomSi Cven siis donmeebis analizi
am urTierTqmedebebis dasadgen eqsperimentul meTo-
debs ganvixilavT. am meTodis saSualebiT mkvlevrebs Seu-
gamoyeneba
adamianis genebis daaxloebiT naxevris identuroba ZliaT aTasobiT genis erTdrouli Semow-
cnobili iyo adamianis genomis proeqtis dawyebamde. ma- meba konkretul qsovilSi gamovlenili
genis dasadgenad, gansxvavebul garemoSi daavadebis sxvadasxva
gram rac Seexeba danarCenebs, dnm-is Tanamimdevrobebis
mimdinareobisas, an ganviTarebis sxvadasxva stadiebze. amis
analizis Sedegad gamovlenil axal genebs? maTi iden- garda, SesaZlebelia koordinirebul eqspresiazec dakvirveba.
turobis Sesaxeb garkveuli miniSnebebi SeiZleba movi-
povoT axali kandidati genebis Tanamimdevrobebis Se-
darebiT sxvadasxva organizmebis ukve cnobili genebis meTodi qsovilis nimuSi
TanmimdevrobebTan.
zog SemTxvevaSi, axlad identificirebuli genis
Tanmimdevroba Seesabameba, nawilobriv mainc, im genis
mrnm-is molekulebi
Tanmimdevrobas, romlis funqcia kargadaa cnobili. 1. mrnm-is gamoyofa
magaliTad, axali genis nawili SeiZleba Seesabamebodes
cnobil gens, romelic proteinkinazas kodirebs; es
gvafiqrebinebs, rom axali geni aseve proteinkinazas
unda kodirebdes. Tumca, sxva SemTxvevebSi axali genis 2. kdnm-is ukutranskripci- kdnm-is moniSnuli molekule-
iT warmoqmna fluorescen- bi (erTeuli jaWvebi)
Tanmimdevroba SesaZloa, adre nanaxi Tanmimdevrobis
tulad moniSnuli nukleo-
msgavsi iyos, romlis funqcia jer kidev ucnobia. kidev tidebis gamoyenebiT
sxva SemTxvevebSi, Tanmimdevroba SeiZleba aqamde nanaxi
yvela Tanmimdevrobisgan sruliad gansxvavebuli iyos.
dReisTvis siqvenirebul organizmebSi, mravali kan- 3. kdnm-is narevis mokro-
Cipsebze, mikroskopul
didati genis Tanmimdevrobebi absoluturad axali aR-
firfitaze, moTavseba. am dnm mikroCipi
moCnda mecnierebisTvis. magaliTad, E.coli-is, yvelaze firfitaze fiqsirebulia
kargad Seswavlili sakvlevi organizmis genebis mesame- organizmis genebis erT-
di CvenTvis sruliad axali aRmoCnda. jaWviani dnm-is frag-
mentebis aslebi. yovel wer-
tilSi calke geni Tavsdeba.
genis funqciis gansazRvra es kdnm mikroCipze ejvareba
nebismier komplementarul
aba, rogor gansazRvraven mecnierebi genomis siqve- dnm-s.
nirebisa da SedarebiTi analizis saSualebiT identi- 4. zedmeti dnm gamoirecxe-
ficirebuli axali genis funqcias? SesaZloa, yvelaze ba; mikroCipsis skanireba
gavrcelebuli midgomaa genis gamoTiSva da Semdgom fluorescensiis aRmosaCenad.
TiToeuli fluorescentuli
amiT gamowveul Sedegebze dakvirveba ujredSi an or-
wertili (yviTeli) qsovilis dnm-is namdvili
ganizmSi. am midgomis erT-erT gamoyenebaSi, romelsac nimuSSi eqspresirebul gens mikroCipis zoma,
in vitro mutagenezi ewodeba, klonirebuli genis Tan- warmoadgens. romelzec data-
mimdevrobaSi specifikur mutaciebs axorcieleben, ris nilia safuaris
Semdegac mutirebul gens ujredSi abruneben. yvela (6 400) geni.
Tu warmoqmnili mutaciebi genis produqtis fun- yovel wertilSi fluorescenciis inten-
Sedegebi sivoba am wertilis mier warmodgenili
qcionirebas cvlian an saerTod spoben, mutanturi
genis eqspresiis sididea, romelsac is
ujredis fenotipi SesaZloa `dakarguli” normaluri qsovilis nimuSSi avlens. ori sxvadasxva nimuSi, romlebsac sx-
cilis funqciis gamovlenaSi dagvexmaros. mkvlevrebs vadasxvanairad SeRebili fluorescentuli niSnuli aqvT, yove-
amgvari mutirebuli genis CarTva mravalujrediani or- li nimuSidan momzadebuli kdnm-is moniSvniT, erTad mowmdeba.
ganizmebis (rogoricaa Tagvi) adreuli embrionis ujre- wertilSi miRebuli feri asaxavs or nimuSSi konkretuli genis
eqspresiis fardobiT dones. E e s nimuSebi SeiZleba ekuTvodes sx-
debSic ki SeuZliaT, raTa am genis roli mTeli organiz-
vadasxva qsovilis an sxvadasxva pirobebSi moTavsebul erT da
mis ganviTarebasa da funqcionirebaSi Seiswavlon. igive qsovils.
SerCeviTi genebis eqspresiis `gaCumebis” ufro mar-
tivi da swrafi meTodi rnm-is interferenciis (rnmi) molekulebs, romlebic gansazRvruli genis Tanmimdev-
fenomens iyenebs, rac aRwerili iyo Tav 19-Si. am eqsperi- robas Seesabameba am gziT genis mesenjeruli rnm-is daS-
mentul midgomaSi iyeneben sinTetur orjaWvian rnm-is las an misi translirebis procesis dablokvas iwvevs.

485
dReisTvis, rnmi teqnikis gamoyenebas garkveulwilad fragmentebi minis firfitazea fiqsirebuli mkacrad
limitirebuli warmatebebi aqvs ZuZumwovaraTa ujre- SemosazRvrul areSi (badeSi). (ares aseve dnm-is Cip-
debis, maT Soris adamianis ujredebis kulturebSi. sac uwodeben, komputeruli Cipis analogiiT). idealur
magram sxva organizmebSi, rogorebicaa nematoda da SemTxvevaSi, es fragmentebi organizmis yvela gens war-
drozofila, rnmi teqnika ukve metad faseulia genebis moadgenen, rac im organizmebisTvisaa SesaZlebeli,
funqciebis farTo masStabiT gasaanalizeblad. erT kv- romelTa genomebi ukve sruladaa siqvenirebuli.
levaSi, rnmi nematodas adreuli embrionis genebis 86 suraTi 20.14. gviCvenebs rogor xdeba mikroareebSi
%-is eqspresiis Sesaferxeblad gamoiyenes, erT jerze ganlagebuli dnm-is fragmentebis Semowmeba kdnm-is
erTi genis eqspresia ferxdeboda. am embrionebidan gan- molekulebis nimuSebTan hibridizaciisTvis; kdnm-is
viTarebuli Wiebis fenotipebis analizma mkvlevrebs sa- nimuSebi momzadebulia gansazRvruli sakvlevi ujre-
Sualeba misca, genebis umetesoba ramdenime funqciona- debidan miRebuli mrnm-gan da fluorescentuli saRe-
lur jgufSi daejgufebinaT. baviTaa moniSnuli.
genTa funqciebis am tipis mTel genomze gaTvlili magaliTad, erT-erT kvlevaSi mecnierebma mikroaree-
analizi ufro da ufro farTod gavrceldeba, radganac bis analizi C. elegans-is genebis 90%-ze mets misi sicocx-
Tanamedrove kvleva mTlian sistemaSi genebs Soris urT- lis ciklis yvela stadiaze Cautares. Sedegebma gvaCvena,
ierTqmedebebis mniSvnelobazea fokusirebuli, rac rom genTa daaxloebiT 60%-is eqspresia mkveTrad icv-
sistemuri biologiis safuZvels warmoadgens (ix. Tavi 1). leba organizmis ganviTarebis procesSi da mravali geni
sqesisTvis specifikuri qargiT eqspresirdeba. amgvari
kvlevebi naTlad gviCvenebs dnm-is mikroareebis faseu-
urTierTmoqmed genTa jgufebis
lobas sicocxlis manZilze organizmis genTa eqspresiis
eqspresiis Seswavla zogadi profilebis gamovlenis saqmeSi.
genomikis mTavari mizania, gavigoT, rogor moqmede- genebs Soris urTierTqmedebebis gamovlenasa da gen-
ben genebi erToblivad funqcionaluri organizmis war- Ta SesaZlo funqciebze informaciis mowodebis garda,
mosaqmnelad da SesanarCuneblad. rogorc adrec iyo dnm-is mikroareebis analizma Tavisi wvlili SeiZleba
aRniSnuli, is movlena, Tu rogor gadis iolad adamiani Seitanos garkveuli daavadebebis ukeT gagebaSi da ax-
ase mcire raodenobis genebiT, nawilobriv albaT geneb- ali diagnostikuri teqnika an Terapia SemogvTavazos.
sa da maT produqtebs Soris arsebuli urTierTqmede- magaliTad, mkerdis kibos simsivneebisa da janmrTeli
bebis qselis sirTuliT SeiZleba aixsnas. mkerdis qsovilSi genTa eqspresiis suraTebis Sedarebam
rogorc ki ramdenime organizmis genomebis sruli ukve gamoiRo Sedegi ufro informirebuli da efeqturi
Tanmimdevrobebis gaSifvra dasasruls miuaxlovda, zo- mkurnalobis protokolebis saxiT. sabolood, dnm-is
gierTma mkvlevarma am Tanmimdevrobebis gamoyenebiT mikroareebis analizebiT miRebulma informaciam ufro
imis garkveva daiwyo, Tu romeli genebis transkribireba farTo xedva unda mogvawodos, Tu rogor urTierTqmede-
xorcieldeba sxvadasxva viTarebaSi, vTqvaT, sxvadasxva ben genTa jgufebi cocxali organizmis warmosaqmnelad.
qsovilSi, an ganviTarebis sxvadasxva stadiaze. isini
aseve ganixilaven, koordinirebulad eqspresirdebian sxvadasxva saxeobebis genomebis Sedareba
Tu ara genTa jgufebi, raTa eqspresiis globaluri su-
daaxloebiT 150 saxeobis genomebi srulad an TiTq-
raTebi an kavSiri dadgindes. amgvari kvlevebis Sedege-
mis srulad iyo siqvenirebuli 2004 wlis gazafxulisT-
biT unda gairkves, rogor moqmedeben genebi organizmSi
vis, da kidev ufro metis gaSifvra mimdinareobs. maTgan
erToblivad funqcionaluri kavSiris saxiT.
didi umravlesoba prokariotebis genomebia, maT Sori-
globaluri eqspresiis kvlevebis ZiriTad strate-
saa 20 archaea-s (cxel wyaroebSi mcxovrebi mikroorga-
gias warmoadgens: gansazRvrul ujredebSi warmoqmnili
nizmebi) genomic. gaSifrulTa jgufSi eukariotuli
mrnm-is gamoyofa, am molekulebis yalibze Sesabamisi
saxeobebis ricxvi daaxloebiT 20-ia, romelTa Soris
kdnm-ebis miReba ukutranskripciis saSualebiT da Sem-
arian xerxemlianebi, uxerxemloni da mcenareebi.
dgom kdnm-ebis am nakrebis Sedareba genomuri dnm-is
pirveli eukariotuli genomi, romlis siqvenirebac
fragmentebis koleqciasTan. dnm-is teqnologia amgvar
srulad ganxorcielda, iyo safuara Saccharomyces cere-
kvlevas SesaZlebels xdis da avtomatizaciis daxmare-
visae, erTujrediani organizmi; nematoda Caenorhabditis
biT misi didi masStabebiT warmoebac sakmaod advilia.
elegans, ubralo Wia ki, pirveli mravalujrediani orga-
mecnierebs dRes erTdroulad aTasobiT genis eqspre-
nizmi iyo, romlis genomis siqvenirebc ganxorcielda.
siis gazomva SeuZliaT.
mcenare Arabidopsis thaliana, kidev erTi mniSvnelovani
amJamad, mTeli genomis masStabiT eqspresiis Ses-
sakvlevi organizmis genomis gaSifvra aseve dasrulebu-
wavlis saqmeSi mTavari midgoma dnm-is mikroareebis
lia. sxva saxeobebi, romelTa genomebi ukve siqvenirda,
analizs iyenebs. dnm-is mikroareebi Sedgeba umciresi
an axla mimdinareobs, moicaven futkars, ZaRls, virTag-
raodenobis mravali erTjaWviani dnm-is fragmentebi-
vas, wiwilasa da bayays.
sgan, romlebic sxvadasxva genebs warmoadgenen. es

486
sxvadasxva saxeobebis genomebis Tanamimdevrobebis gens. mkvlevrebi jer ufro patara genomis siqvenirebas
Sedareba saSualebas gvaZlevs, ganvsazRvroT am saxeobebs axdenen da mxolod Semdeg miapyroben Tavis mzeras bev-
Soris arsebuli evoluciuri kavSirebi. TanmimdevrobiT rad ufro didi buzi ceces genoms; Tavdapirvel aqcents
rac ufro msgavsia geni or saxeobaSi, miT ufro mWidrodaa ki im makodirebel Tanmimdevrobebze akeTeben, romle-
es saxeobebi erTmaneTTan dakavSirebuli TavianTi evolu- bic orive saxeobisTvis saerTo unda iyos.
ciuri istoriis mixedviT. analogiurad, saxeobebs Soris axlo monaTesave saxeobebs Soris genTa sxvaobebis
mravali genis Sedarebam SesaZloa, saxeobebis ufro maRal mcire ricxvi aseve aadvilebs fenotipuri gansxvave-
dajgufebebs mohfinos naTeli, rac aseve maT evoluciur bebis korelirebas gansazRvrul genetikur saxesxvao-
istorias asaxavs. marTlac, baqteriis, arqaes da eukarias bebTan. magaliTad, erTi geni, romelic mkafiod gansx-
genomebis sruli Tanmimdevrobebis Sedarebebi myarad vavebulia adamianebsa da SimpanzeebSi, metyvelebaSi
adasturebs Teorias, rom swored isini warmoadgenen si- unda monawileobdes, rac im maxasiaTebels warmoadgens,
cocxlis sam fundamentur domens. romelic naTlad ganasxvavebs or saxeobas.
evoluciuri biologiisTvis didi faseulobis gar- Tagvebsa da adamianebs Soris arsebuli genetikuri
da, genomTa SedarebiTi kvlevebi adastureben, rom Se- msgavseba, romlebsac genebis 80% saerTo aqvT, SesaZloa
darebiT martiv organizmebze ganxorcielebul cdebs adamianebis garkveuli genetikuri daavadebebis Ses-
didi mniSvneloba SeiZleba hqondeT zogadad biolo- aswavlad iqnas gamoyenebuli. Tu mecnierebma ician, an
giisa da kerZod, adamianis biologiis ukeT gagebis SeuZliaT, ivaraudon organo an qsovili, sadac defeq-
saqmeSi. sruliad gansxvavebuli organizmebis genebs turi geni gansazRvrul daavadebas iwvevs, maT SeuZliaT
Soris arsebuli msgavsebani imdenad gasaocari SeiZleba moZebnon genebi, romlebic im adgilas eqspresirdebian
iyos, rom erTi mkvlevari drozofilebs axla ganixi- Tagvebze Catarebul eqsperimentebSi. am midgomis saSu-
lavs, rogorc `patara frTian adamianebs”. alebiT adamianis ramdenime sakvlevi geni iqna gamovle-
safuaris genomi aseve sakmaod faseuli gamodga nili, maT Soris genic, romelic SesaZloa daunis sin-
adamianis genomis Secnobis saqmeSi. magaliTad, adamia- dromSi monawileobdes.
nis genomSi didi raodenobiT aramakodirebeli dnm-is kvlevebis sxva mcdeloba mimdinareobs, raTa ge-
arseboba Tavdapirvelad aferxebda regulatoruli nomikuri Seswavla ufro gafarTovdes da kidev sxva
makontrolebeli elementebis aRmoCenas. magram ada- mikrobuli saxeobebi da sicocxlis xis sxvadasxva gan-
mianis genomis aramakodirebeli Tanmimdevrobebis Se- Stoebebis warmomadgeneli aqamde ugulvebelyofili
darebam aseTive TanmimdevrobebTan bevrad ufro mcire saxeobebic moicvas. es kvlevebi win wasweven biologiis
zomis safuaras genomSi, Zlier konservaciuli ubnebi yvela aspeqtis ukeT gagebas, maT Soris janmrTelobis,
gamoavlina; isini mniSvnelovani regulatoruli Tan- ekologiisa da evoluciis sferoebs.
mimdevrobebi aRmoCndnen orive organizmSi. meore mag-
aliTSi, safuaras ramdenime cilis makodirebeli geni
genomikis momavali mimarTulebebi
imdenad msgavsi iyo adamianis zogierTi daavadebis geni-
sa, rom mkvlevrebma daavadebis gamomwvevi genebis fun- genomis siqvenirebisa da genebis mTeli nakrebebis
qciebis garkveva moaxerxes safuarSi maTi normaluri SeswavlaSi miRweuli warmatebebi mecnierebs STaagonebs
oreulebis Seswavlis gziT. msgavsi sistemuri kvlevis Catarebis cdisken genomebis
ori axlo monaTesave saxeobis genomebis Sedareba aseve mier kodirebul srul cilovan nakrebebze (proteome-
metad saWiro SeiZleba gamodges, radganac maTi genomebis bze); am midgomas proteomika ewodeba. ukve aRniSnuli
organizacia msgavsi unda iyos. rogorc ki erTi genomis mizezebis gamo, adamianebsa da Cvens axlo monaTesave sax-
Tanmimdevroba da organizacia cnobili gaxdeba, man Sei- eobebSi cilebis ricxvi udavod aRemateba genTa ricxvs.
Zleba ConCxis roli Seasrulos mWidrod monaTesave saxe- radganac faqtiurad cilebi, da ara genebi, axorciele-
obebis dnm-is Tanmimdevrobebis organizaciisTvis, rac ben ujredis aqtivobebs, Cven unda SeviswavloT, sad da
meore genomis kartirebas Zalian aadvilebs da aCqarebs. rodis xdeba maTi warmoqmna organizmSi da aseve rogor
magaliTad, Tagvis genomis, romelic zomiT adamianis ge- urTierTqmedeben isini, Tu ujredebisa da organizmebis
nomis msgavsia, kartireba sakmaod swrafad ganxorcielda, funqcionirebis gageba gvinda. proteomebis awyoba da
radganac adamianis genomis TanamimdevrobiT xelmZRvan- analizi mraval eqsperimentul sirTulesTan aris daka-
elobdnen. am midgomis gamoyeneba gansakuTrebiT xel- vSirebuli, magram teqnikis mimdinare miRwevebi am prob-
sayrelia, rodesac ori monaTesave saxeobidan erT-erTis lemebis gadaWrisTvis aucilebel iaraRs mogvawvdis.
genomi bevrad ufro moklea meoresTan SedarebiT. genomika da proteomika, biologebs saSualebas
amis magaliTs buzi cece, Glossina palpalis , warmoad- aZlevs, sicocxlis Seswavlas sul ufro mzardi glo-
gens, romlic afrikuli Zilis daavadebis gamomwvevi baluri xedviT miudgnen. biologebi axla im mdgomareo-
parazitis gadamtania. buzi ceces genomi 7 X 109 wyvil baSi arian, rom genebisa da cilebis katalogebs adgenen
fuZes Seicavs (ori adamianis genomze metia), magram misi _ yvela im `nawilis” sias, romlebsac ujredebis, qso-
axlo monaTesave buzis genomi mxolod mis mesameds Sead- vilebisa da organizmebis funqcionirebaSi SeaqvT wv-

487
20.5
lili. aseTi katalogebiT xelSi, mkvlevrebs yuradReba
individualuri nawilebidan biologiur sistemebSi maT koncefcia
funqcionalur integraciaze gadaaqvT. am sistemuri bi-
ologiis midgomaSi pirvel safexurs genebis urTierT-
kavSirisa da cilebis urTierTqmedebaTa qselebis (ix.
dnm -is teqnologiis praqtikul
suraTi 1.10) gansazRvra warmoadgens. gamoyenebas mravalgvari
uzarmazari moculobis biologiuri monacemebis
kompiuterulad da maTematikurad damuSavebisa da in- gavlena aqvs Cvens cxovrebaze
tegrirebis Sedegad, mkvlevrebs urTierTqmedebaTa
mravali kombinaciis aRmoCena da raodenobrivi gansaz- dnm-is teqnologia axal ambebSi TiTqmis yoveldRe
Rvra SeuZliaT. xvdeba. ufro xSirad, ambavi aRwers mis axal da perspeq-
kidev erTi, imedis momcemi perspeqtivaa adamian- tiul gamoyenebas medicinaSi, magram es mxolod dnm-is
ebSi genetikuri variaciebis speqtris ukeT Secnoba. teqnologiiTa da genetikuri inJineriiT sargeblobis
radganac adamianTa saxeobebis istoria aseTi xanmoklea, mravali sferodan erT-erTs warmoadgens.
adamianebs Soris dnm-is variaciebis ricxvi sakmaod
mcirea sxva mraval saxeobasTan SedarebiT. Cveni nair- samedicino gamoyeneba
gvarobis umetesoba calkeuli nukleotidebis poli-
morfizmebis (SNPs) formiT unda iyos ganpirobebuli. dnm-is teqnologiis erTi aSkara upiratesoba ada-
es polimorfizmi erTi wyvili fuZis variacias warmoad- mianis im genebis identifikaciaa, romelTa mutaciebi
gens genomSi, romli deteqcia Cveulebriv siqvenire- genetikur daavadebebs iwveven. am aRmoCenebma SesaZloa
biT xdeba. adamianis genomSi, SNP saSualod daaxlobiT aseTi mdgomareobebis diagnostirebis, mkurnalobisa
erTxel warmoiqmneba 1 000 wyvil fuZeSi. sxva sityve- da TviT prevenciis ukeTes saSualebebamde migviyvanos.
biT rom vTqvaT, Cveni sakuTari dnm-is Tanmimdevroba dnm-is teqnologias Tavisi wvlili Seaqvs Cvens mier
rom SevadaroT imave sqesis nebismieri, gverdze mjdomi `aragenetikuri” daavadebebis, arTritiT dawyebuli
an samyaros meore boloSi mcxovrebi piris dnm-s, maTi Sids-mde, ukeT SecnobaSic, rameTu adamianis genebi mo-
99.9% identuri aRmoCndeba. qmedeben amgvari daavadebebisadmi mis mgrZnobelobaze,
mecnierebi ukve adganan adamianis genomSi arsebuli midrekilebebze.
ramdenime milioni SNP saitis mdebareobis dadgenis gzas. garda amisa, yvela tipis daavadebebi genTa eqspresiis
isini metad sasargeblo genetikuri markerebi cvlilebebs iwveven daavadebaSi CarTul ujredebsa da
iqnebian adamianis evoluciis, adamianTa populaciebs xSirad pacientis imunur sistemaSic. dnm-is mikroaree-
Soris arsebuli sxvaobebisa da istoriis manZilze ada- bis analizis an sxva teqnikis gamoyenebiT janmrTel da
mianTa populaciebis migraciuli marSrutebis Sesas- daavadebul qsovilebSi genTa eqspresiis Sedarebis saSu-
wavlad. SNP da sxva polimorfizmebi aramakodirebel alebiT, mkvlevrebi imedovneben, rom im genebs aRmoaCenen,
(da makodirebel) dnm-Si aseve faseuli markerebi iqneba romlebic gansazRvruli daavadebebis dros irTveba an
daavadebaTa gamomwvevi genebisa da Cvens janmrTelo- iTiSeba. es genebi da maTi produqtebi potenciur samiznee-
baze ufro farulad moqmedi genebis identifikaciisT- bs warmoadgenen daavadebaTa prevenciisa da TerapiisTvis.
vis. safiqrebelia, rom es movlena medicinis praqtikas
21-e saukunis bolosken sagrZnoblad Secvlis. Tumca,
daavadebaTa diagnostireba
dnm-is kvlevebisa da dnm teqnologiis gamoyeneba mra- infeqciur daavadebaTa diagnostirebaSi dnm-is
vali gziT ukve moqmedebs Cvens cxovrebaze, rasac Tavis teqnologiis saSualebiT axali Tavi gaixsna, gansa-
bolo nawilSi ganvixilavT. kuTrebiT PCR-isa da moniSnuli nukleinis mJavebis
gamoyeneba iZleva karg Sedegs garkveuli paTogenebis

koncefcia testi 20.4 aRmoCenaSi. magaliTad, HIV-is genetikuri masalis (rnm-


is) Tanamimdevroba cnobilia, amitom PCR-is saSualebiT
sisxlisa Tu qsovilis nimuSebSi HIV rnm-is amplifici-
1. Tanamedrove gamoTvlebiT, adamianis genomi da­ reba SesaZlebelia daAamgvarad misi deteqciac aRar war-
axloebiT 25 000 genisgan Sedgeba, magram damtkice- moadgens sirTules.
bulia, rom adamianis bevrad ufro meti sxvadasxva
rnm-is amplificireba PCR-iT pirdapir ver xdeba,
polipeptidi arsebobs. ra procesebiT SeiZleba am
amitom rnm genoms jer orjaWvian kdnm-ad gardaqmnian
Seusabamobis axsna?
2. ra aris dnm-is mikroareebis analizis ZiriTadi ukutranskriptazis (RT) meSveobiT. amis Semdeg kdnm-
Rirebuleba genTa eqspresiis Seswavlis saqmeSi? ze PCR tardeba erT-erTi aiv genisadmi specifikuri
3. ratom aris genetikuri variaciebis ricxvi adami- nimuSis gamoyenebiT. am teqnikas RT-PCR ewodeba da
anebs Soris bevrad ufro naklebi sxva saxeobebis xSirad sxvagvarad miuwvdomeli infeqciebis deteqciis
individebTan SedarebiT? saukeTeso gzas warmoadgens.

488
klonirebuli 1. CavrToT retrovirusSi norm-
RFLP markeri geni (normal-
dnm aluri alelis rnm versia.
uri aleli, ro-
melic pacien-
daavadebis gamomwvevi aleli
restriqciis saitebi tis ujredebSi
ar aris)
virusis dnm

2. retrovirusiT davainficiroT
retrovirusis pacientisgan aRebuli da kulti-
normaluri aleli kafsida virebuli Zvlis tvinis ujredebi.

SS suraTi 20.15  RFLP, daavadebis gamomwvevi alelebis


markerebi. es diagrama im ojaxis dnm-is homologiur segmentebs 3. normaluri alelis matare-
gviCvenebs, romlis zogierT wevrs genetikuri daavadeba aqvs. pacientisgan beli virusuli dnm qromosomaSi
am ojaxis janmrTel wevrebsa da daavadebis mqone pirebs rfsp miRebuli CaerTveba
markeris gansxvavebuli versiebi aRmoaCnda. Tu ojaxis wevrma Zvlis tvinis
memkvidreobiT miiRo RFLP markeris versia, romelsac genTan ujredebi
axlos restriqciis ori saiti (da ara erTi) axasiaTebs, didi
albaTobiT masac memkvidreobiT ergeboda daavadebis gamomwvevi
aleli.
4. SevuyvanoT pacients genuri Zvlis
inJineriiT miRebuli ujredebi. tvini
medicinis dargis mkvlevrebs axla SeuZliaT ada-
mianis asobiT genetikuri darRvevis diagnostireba
PCR-isa da avadmyofobis klonirebuli genis Sesabam- SS suraTi 20.16  genuri Terapia retrovirusuli veqtoris
isi praimerebis gamoyenebiT da Semdgom avadmyofobis gamoyenebiT. proceduraSi, romelSic gamoyenebulia retro-
virusis sakuTari rnm genomis dnm transkriptis maspinZeli
gamomwvevi mutaciis aRmosaCenad amplificirebuli
ujredis qromosomul dnm-Si CarTvis unari, gauvnebelyofili
produqtis siqvenirebiT. retrovirusi veqtoris rols asrulebs (ix. suraTi 18.10).
ukve klonirebul adamianis daavadebis gamomwvev Tu retrovirusuli veqtoris SemadgenlobaSi myofi ucxo
genebs ganekuTvneba: namgliseburi ujredis daavadebis, geni eqspresirdeba, ujredsa da misgan warmoqmnil STamoma-
hemofiliis, kistozuri fibrozis, hantingtonis daa- val ujredebSi iqneba genis produqti da pacienti SesaZloa
ganikurnos. mTeli sicocxlis manZilze gamravlebadi jredebi,
vadebis da diuSenis kunTovani distrofiis genebi. aseTi
magaliTad Zvlis tvinis ujredebi, genuri TerapiisTvis ide-
daavadebebiT Sepyrobili individebis identificireba aluri kandidatebia.
SesaZlebelia simptomebis gamoCenamde, maT dabadebam-
desac ki. aseve SesaZlebelia usimptomo matareblebis defeqturi genebiTaa ganpirobebuli. Teoriulad, Ses-
identifikacia, romlebsac potenciurad saziano rece- aZlebelia defeqturi genis normaluri alelis CarTva
siuri alelebi aqvT (ix. sur. 20.10). daavadebuli qsovilis somatur ujredSi.
maSinac ki, rodesac daavadebis gamomwvevi geni jer imisTvis, rom somaturi ujredebis genuri Terapia
kidev ar aris klonirebuli, anormaluri alelis arse- mudmivi iyos, is ujredebi romlebic normalur alels
bobis diagnozis dasma sakmao akuratulobiT aris Ses- miiReben, pacientis mTeli sicocxlis ganmavlobaSi
aZlebeli, Tu napovnia mWidrod dakavSirebuli RFLP unda mravldebodnen. amisTvis mTavar kandidatebs war-
markeri (suraTi 20. 15). hantingtonis daavadebisa da moadgenen Zvlis tvinis ujredebi, romlebic Rerovan
mTeli rigi sxva daavadebebis alelebi pirvelad swored ujredebs Seicaven. isini ki sawyiss aZleven sisxlisa da
aseTi arapirdapiri gziT iyvnen identificirebuli. imunuri sistemis yvela ujreds.
Tu markeri da TviTon geni erTmaneTTan sakmaod ax- suraT 20.16.-ze mocemulia genuri Terapiis erTi
los arian ganlagebuli, markersa da gens Soris gametis SesaZlo procedura pirovnebisTvis, romlis Zvlis tvi-
formirebisas krosingoveris moxdena naklebad savarau- ni ar warmoqmnis sasicocxlo ferments erTi defeqturi
doa. amis gamo, markeri da geni memkvidrulad TiTqmis genis gamo. mZime kombinirebuli imunodeficitis (SCID)
yovelTvis erTad gadaecema, maSinac ki rodesac RFLP erTi tipi aseTi defeqtiTaa gamowveuli. Tu mkurnalo-
markeri genis nawils ar warmoadgens. igive principi mo- ba warmatebuli iqna, pacinetis Zvlis tvinis ujredebi
qmedebs yvela tipis markerze, maT Soris SNP-zec. ararsebuli cilis warmoqmnas daiwyeben da pacineti
ganikurneba.
suraT 20.16-ze gamosaxuli procedura gamoyenebu-
adamianis genuri Terapia li iqna pirveli genuri Terapiis kvlevaSi SCID-sTvis,
genuri Terapias – janmrTelobis problemebis mqone romelic 1990 wels daiwyo. magram 1990-ian wlebSi ganx-
individebis genebis cvlilebas, udidesi potenciali orcielebulma am da Semdgomi kvlevebis klinikurma
aqvs im daavadebebis samkurnalod, romlebic calkeul Sedegebma damajereblad ver aCvenes am mkurnalobis

489
efeqturoba. Semdgom kvlevebSi, romelic 2000 wels sargeblo iyvnen (amis erT-erTi magaliTia namglisebri
daiwyo, SCID-iT daavadebuli 10 patara bavSvs Cautar- ujredis aleli, ganxiluli me-14 TavSi). gvsurs Tu ara
da igive procedura. 9 maTganisTvis ori wlis Semdeg gavriskoT da ganvaxorcieloT genetikuri cvlilebebi,
naCvenebi iqna sarwmuno, gamokveTili gaumjobeseba – romlebic SesaZloa uaryofiTi gavlena hqondes Cveni
genuri Terapiis pirveli ueWveli warmateba. magram saxeobebis gadarCenis saqmeze momavalSi? Cven sakmaod
SemdegSi or pacinetSi ganviTarda leikemia, sisxlis male SeiZleba davdgeT am sakiTxis gadaWris winaSe.
ujredebis kibos saxe. mecnierebma aRmoaCines, rom
orive SemTxvevaSi, retrovirusuli veqtori, romelic
farmacevtuli produqtebi
normaluri alelis gadamtanad iqna gamoyenebuli Zvlis
tvinis ujredebSi, im genis siaxloves CaerTo, romelic am TavSi zemoT Tqven SeityveT dnm-is klonirebisa
sisxlis ujredebis proliferaciasa da ganviTarebaSi da saeqspresio sistemebis Sesaxeb, rac im cilebis didi
monawileobs da leikemias iwvevs. retrovirusebze da- raodenobebis misaRebad aris saWiro, romlebic bune-
fuZnebuli es da sxva kvlevebi mTel rig qveynebSi droe- brivad mxolod mcire odenobiT arian warmodgenili.
biT akrZaluli iqna. aseT saeqspresio sistemebSi gamoyenebuli maspinZeli
retrovirusebis qcevis ufro kargad Seswavlis Sem- ujredebi genetikuri inJineriiT imgvarad SeiZleba
deg, mkvlevrebs SeeZlebaT, gaakontrolon retroviru- gardaiqmnas, rom pirdapir moaxdinos Seqmnili cilis
suli veqtoris CarTva im adgilebSi, sadac aRniSnuli sekrecia da amgvarad tradiciuli bioqimiuri meTodeb-
problema Tavidan iqneba acilebuli. iT misi gasufTavebis amocana gaamartivos.
genurma Terapiam mTeli rigi sxva teqnikuri sakiTxe- am gziT `manufaqturul” pirvel farmacevtul
bi daayena. magaliTad, rogor SeiZleba gavakontroloT produqtebs Soris iyo adamianis insulini da adamianis
gadatanili genis aqtivoba ise, rom ujredma cilovani zrdis hormoni (HGH). amerikis SeerTebul StatebSi dia-
produqti Sesabamisi raodenobiT warmoqmnas swor dros betiT daavadebuli 2 milioni pirovneba maTi daavadebis
da swor adgilas? rogor SeiZleba darwmunebuli viyoT, kontrolisTvis insulinzea damokidebuli. adamianis
rom Terapiuli genis Casma ujredis sxva aucilebel zrdis hormoni namdvili saCuqaria bavSvebisaTvis, rom-
funqciebs ar miayenebs zians? dnm-is kontrolis el- lebic qondriskacobis im formiT daibadnen, romelic
ementebisa da genTa urTierTqmedebebis ufro Rrmad da HGH-is araadekvaturi raodenobebiT aris gamowveuli.
ukeTesad Seswavla daexmareba mkvlevrebs am kiTxvebze genuri inJineriiT Seqmnil sxva farmacevtul produqts
pasuxis gacemaSi. ganekuTvneba qsovilis plazminogenis aqtivatori (TPA).
teqnikuri sirTuleebis garda, genuri Terapia gulis Setevidan mcire xanSi misi Seyvanisas, es cila
rTul eTikur problemebsac warmoqmnis. zogierTi kri- sisxlis koltebis gaxsnas aadvilebs da gulis Semdegi
tikosi varaudobs, rom adamianis genebiT manipulireba Setevebis risks amcirebs.
raime gziT aucileblad migviyvans evgenikis praqtika- farmacevtul produqtebSi yvelaze ufro Tana­medrove
mde, anu adamianTa populaciebis genetikurad Seqmnis miRwevebi zogierT im daavadebebTan brZolis sruliad
kontrolirebis winaswarganzraxul mcdelobamde. sxva axal gzebs moicavs, romlebic wamlebiT tra­diciulad
damkvirveblebi ki ver xedaven sxvaobas somatur ujre- mkurnalobas ar eqvemdebarebian. erTi midgomaa genurad
debSi genebis transplantaciasa da organoebis trans- inJinirebuli cilebis gamoyeneba, romlebic ujredis mem-
plantacias Soris. branis zedapirul receptorebs blokaven an mimicireben.
adamianis sasqeso xazis ujredebis damuSaveba moma- erTi aseTi eqsperimentuli preparati mimicirebs recep-
val TaobebSi defeqtebis gamosworebis mizniT Semdgom torul cilas, romelsac HIV ukavSirdeba sisxlis TeTr
eTikur sakiTxebs awydeba. amgvari genetikuri inJineria ujredebSi SeRwevisas. preparatis administrirebisas ki
laboratorul Tagvebze rutinulad tardeba da adamian- HIV receptoruli cilis nacvlad preparatis molekulebs
ebze msgavsi genetikuri inJineriis ganxorcielebasTan ukavSirdeba da sisxlis ujredebSi veRar Sedis.
dakavSirebuli teqnikuri problemebi etapobrivad ga- dnm teqnologiebi SeiZleba im vaqcinebis Sesaqm-
daiWreba. magram ra garemoebebma, Tu saerTod arsebobs nelad iqnas gamoyenebuli, romlebic imunur sistemas
aseTi, unda gvaiZulos adamianis sasqeso xazis ujredebis specifikuri paTogenebisgan Tavis dasacavad astimu-
an embrionebis genomebis Secvla? erTi SexedulebiT, es lireben (ix. Tavi 43). tradiciuli vaqcinebi ori tipis
SesaZloa evoluciis procesSi Careva iyos. arian: inaqtivirebuli (mokluli) mikrobebi da sicocx-
biologiuri perspeqtivis TvalsazrisiT, genebis lisunariani, magram dasustebuli (Zalagamoclili),
sacavidan arasasurveli alelebis moSorebam ukuSedegi romlebic zogadad daavadebas ver iwveven. paTogenebis
SeiZleba mogvitanos. genetikuri variaciebi saxeobaTa umravlesobas zedapirze erTi an meti specifikuri cila
gadarCenisTvis aucilebel ingredients warmoadgens, gaaCniaT, romlebic maT winaaRmdeg imunuri pasuxis
radganac garemo pirobebi droTa ganmavlobaSi cvli- trigers warmoadgenen. rekombinaciuri dnm-is teqnikiT
lebebs ganicdis. genebi, romlebsac garkveul pirobebSi Seqmnili cilis es tipi SeiZleba gamoyenebuli iqnas, ro-
damazianebeli efeqti aqvT, sxva pirobebSi SesaZloa sa- gorc vaqcina am paTogenis winaaRmdeg.

490
alternatiulad genuri inJineriis meTodebi Sei- igive jgufis sisxli an qsovilis tipi aqvs, am midgomiT
Zleba paTogenis genomis modifikaciisTvis gamoviyenoT mxolod eWvmitanilis gamoricxvaa SesaZlebeli; mas ar
imgvarad, rom misi dasusteba, Zalis gamocla moxdes. SeuZlia danaSaulis mtkice dasabuTeba mogvawodos.
dnm-is testirebiT, meores mxriv, damnaSavis iden-
tificireba sarwmunoebis maRali xarisxiTaa SesaZle-
sasamarTlo monacemebi
beli, rameTu yvela adamianis dnm-is Tanmimdevroba uni-
Zaladobrivi danaSaulis dros, SesaZlebelia ad- kaluria (gamonakliss identuri tyupebi warmoadgenen).
gili hqondes sxeulis siTxeebis an qsovilis patara sauzern blotingiT RFLP analizi dnm-is nimuSebs
nawilebis datovebas danaSaulis adgilze an tansac- Soris msgavsebisa da gansxvavebebis dasadgen mZlavr
melze an msxverplis Tu damnaSavis sxva kuTvnil meTods warmoadgens da amasTan sisxlisa da sxva qso-
nivTebze. Tu sisxlis, spermis an qsovilis sakmarisi vilebis mxolod mcire raodenobas moiTxovs (daaxloe-
raodenobaa xelmisawvdomi, kriminalistikur labora- biT 1 000 ujredi). mkvlelobis SemTxvevaSi, magaliTad,
toriebs SeuZliaT, sisxlis an qsovilis tipi gansazRv- es meTodi SeiZleba gamoyenebuli iqnes eWvmitanilis,
ron specifikuri ujredis zedapiruli cilebis winaaRm- msxverplisa da danaSaulis adgilze mopovebuli sisx-
deg mimarTuli antisxeulebis gamoyenebiT. Tumca aseTi lis mcire raodenobis dnm-is nimuSebis Sesadareblad.
testebisTvis sakmaod axali nimuSi da misi didi raode- sasamarTlos mkvlevari Cveulebriv testirebas axor-
nobaa saWiro. amave dros, radganac bevr adamians erTi da cielebs xuTi RFLP markeris mixedviT, sxva sityvebiT
dnm-is mxolod mcire SerCeuli nawilebi gadis testire-
braldebulis sisxli braldebu- msxverplis bas. miuxedavad amisa, markerebis es mcire krebulic ki
sisxli (D) lis tansacmelidan sisxli (V) sakmarisia individisagan dnm-is anabeWdis, anu xazebis
specifikuri ganawilebis misaRebad, rasac sasamarTlo
gamoyeneba aqvs, radgan albaToba imisa, rom or adamians
(Tu isini identur tyupebs ar warmoadgenen) zustad erTi
da igive RFLP markerebis krebuli eqnebaT, Zalian mcirea.
jinsi perangi 20.17 suraTze moyvanili autoradiografi im mtki­
cebulebaTa tipis msgavsisa, romelic mkvlelobis ganx-
ilvisas waredginebaT msajulebs sasamarTloze.
dnm-is anabeWdebi SeiZleba aseve gamoyenebuli iqnas
mamobis dasadgenad. dedis, misi Svilisa da savaraudo
mamis dnm-is Sedarebis safuZvelze mamobis sakiTxis
gadawyveta SesaZlebelia. amgvari sakiTxebi xandaxan is-
toriuli interesis sagans warmoadgenen: dnm-is anabe-
Wdebma daadastura, rom Tomas jefersoni an misi rome-
lime axlo naTesavi mamakaci iyo jefersonis monis sali
hemingsis Svilebidan sul mcire erT-erTis mama.
dReisTvis, RFLP-s nacvlad, dnm-is anabeWdebis mar­
kerebad sul ufro xSirad iyeneben genomSi arsebuli
martivi Tanamimdevrobis dnm-is garkveul ganmeorebad
fuZeTa Tanmimdevrobebis sigrZis variaciebs.
es ganmeorebadi dnm-is Tanamimdevrobebi maRali
xarisxis variabelobiT xasiaTdeba adamianidan adamianSi
da amitom ufro met markerebs gvawodebs, vidre RFLP.
magaliTad, erT individs SesaZloa erT genomur lokus-
Si 65-jer hqondes ganmeoreba aca da meore lokusSi 118-
S S suraTi 20.17   dnm-is TiTis anabeWdebi mkvlelobis jer da ase Semdeg, rodesac meore individs am ganmeore-
saqmidan. es autoradiografia gvaCvenebs, rom braldebulis bebis gansxvavebuli ricxvebi eqneba am lokusebSi. aseTi
tansacmlidan aRebuli sisxlis dnm emTxveva msxverplis dnm- polimorfuli genetikuri
is TiTis anabeWds, magram gansxvavdeba braldebulis dnm-is lokusebi xSirad moixsenieba, rogorc martivi tande-
anabeWdisgan. es amtkicebs, rom braldebulis tansacmelze msx- muri ganmeorebebi (STRs). rac ufro metia dnm-is nimuSSi
verlis da ara braldebulis sisxlia. radioaqtiuri nimuSebis Seswavlili markerebis ricxvi, miT ufro savaraudoa,
gamoyenebiT dnm-is sam nimuSs sauzern blotingi Cautarda
rom dnm-is anabeWdi unikaluria erTi individisaTvis.
(ix. suraTi 20.10). eleqtroforezis Sedegad miRebul dnm-is
PCR xSirad calkeuli STR-is an sxva markerebis ampli-
xazebze Tanmimdevrulad imoqmedes ramdenime gansxvavebuli
RFLP markeris nimuSiT; Semdgomi nimuSis datanamde wina nimuSi
ficirebisTvis gamoiyeneba eleqtroforezis win. PCR
irecxeboda. gansakuTrebiT mniSvnelovania, rodesac dnm cud mdgo-

491
mareobaSia an misi Zalian mcire raodenobaa xelmisawvdo- baqteriuli xazebi, romelTac navTobis daRvris Sede-
mi. qsovilis nimuSi, romelic mxolod 20 ujreds Seicavs, gad gamoyofili zogierTi qimiuri naerTis degradacia
SeiZleba sakmarisi iyos PCR-amplifikaciisTvis. SeuZliaT. am transformaciaze pasuxismgebeli genebis
ramdenad sarwmunoa dnm-is anabeWdi? sasamarTlo gadataniT sxvadasxva organizmebSi, bioinJinerebma Se-
saqmeebis umravlesobaSi imis albaToba, rom or adamians Zles, SeeqmnaT iseTi xazebi, romlebsac bunebis stiq-
identuri dnm-is anabeWdi hqondes, meryeobs erTi San- iebis mZime pirobebSi gadarCena SeuZliaT da narCenebis
sidan 100 000-Si erT Sansamde miliardSi. zusti suraTi detoqsikaciaSi gvexmarebian.
damokidebulia SedarebisTvis gamoyenebuli markerebis
ricxvze da am markerebis sixSireze zogadad mosaxleo-
gamoyeneba soflis meurneobaSi
baSi. informacia imis Sesaxeb, Tu ramdenad saerToa sx-
vadasxva markerebi sxvadasxva eTnikur jgufebSi, kriti- mecnierebi muSaoben, raTa meti Seiswavlon sof-
kulia, radgan markerebis sixSire SeiZleba sagrZnoblad lis meurneobisTvis mniSvnelovani mcenareebisa da
icvlebodes eTnikur jgufebs Soris da mocemul eTnikur cxovelebis genomebis Sesaxeb da ukve wlebis ganmav-
jgufsa da populacias, rogorc erT mTlians, Soris. lobaSi iyeneben dnm-is teqnologiebs soflis meurneo-
sixSiris monacemebis xelmisawvdomobis zrdasTan bis produqtiulobis gaumjobesebis mizniT.
erTad, sasamarTlos mecnierebs ufro zusti statis-
tikuri gamoTvlebis ganxorcieleba ZaluZT. amrigad, cxovelebis soflis meurneboba
problemebis miuxedavad, romlebic kidev SeiZleba war­ da `farmakologiuri~ cxovelebi
moiqmnan arasakmarisi monacemebis arsebobis, adami-
dnm-is teqnologiebi axla rutinulad gamoiyeneba
anuri Secdomebis an uxarisxo monacemebis gamo, dnm-is
vaqcinebisa da zrdis hormonebis Sesaqmnelad fermis
anabeWdi utyuar mtkicebulebad aris aRiarebuli ro-
cxovelebisTvis. jer kidev umTavresad eqsperimentul
gorc legaluri eqspertebis, ise mecnierebis mier. faq-
doneze, mecnierebs aseve SeuZliaT erTi cxovelis geni
tiurad, uaxles wlebSi Senaxul sasamarTlo nimuSebze
meore cxovelis genomSi Seiyvanon, romelsac Semdgom
dnm-is analizi ganxorcielda da Sedegad miviReT mona-
transgenuli cxoveli ewodeba. amisTvis, Tavdapirve-
cemebi, romlebic mravali `Zveli saqmis~ gasaxsnelad
lad isini mdedr cxovelebidan iReben kvercxujredebs
iyo aucilebeli.
da maT in vitro ganayofierebas axorcieleben. amis para-
lelurad, sxva organizmidan miRebuli sasurveli genis
garemos gasufTaveba klonireba xdeba. Semdeg isini axorcieleben klonireb-
zogierTi mikroorganizmis SesaniSnavi unari, gar­ uli dnm-is ineqcias pirdapir ganayofierebuli kverxu-
daqmnas qimiuri nivTierebebi, sul ufro metad gamoiy- jredebis birTvebSi.
eneba garemos gawmendisTvis. mecnierebi cdiloben am zogierTi ujredi CarTavs ucxo dnm-s, transgens sa-
metaboluri unaris inJinerias sxva mikroorganizmeb- kuTar genomSi da ucxo genis eqspresiis unaric gaaCnia.
Si, romlebic Semdeg garemos zogierTi problemis mo- inJinerirebuli embrionebi Semdeg qirurgiuli gziT
sagvareblad gamoiyeneba. magaliTad, bevr baqterias implantirdebian surogat dedaSi. Tu embrioni warmate-
SeuZlia garemodan iseTi mZime metalebis, rogoricaa bulad ganviTardeba, Sedegad transgenul cxovels mi-
spilenZi, tyvia da nikeli, eqstraqcia da am metalebis viRebT, romelic Seicavs gens `mesame” mSoblisgan da es
CarTva imgvar naerTebSi, rogoricaa spilenZis sulfati mSobeli SeiZleba sul sxva saxeobisac ki iyos.
an tyviis sulfati, romlebic advilad regenerirebadi transgenuli cxovelis Seqmnis mizani xSirad igivea,
arian. genurad inJinirebuli mikrobebi SeiZleba mniS- rac tradiciuli gamoyvanis, magaliTad, Seiqmnas cx-
vnelovani iyos rogorc mineralebis mopovebaSi (gansa- vari matylis ukeTesi xarisxiT an mexorceuli Rori
kuTrebiT, rodesac sabadoebSi maragi iwureba), aseve an Zroxa, romelic swrafad izrdeba. mecnierebma, mag-
madneulis mopovebis Sedegad warmoqmnili maRal to- aliTad, SeiZleba moaxdinon im genis identifikacia da
qsikur narCenebisgan gawmendaSi. bioteqnologebi iseTi klonireba, romelic ufro didi kunTebis (kunTebi Sead-
mikrobebis inJineriasac cdiloben, romlebsac qlori- genen im xorcis umetes nawils, romlesac Cven mivirT-
rebuli naxSirwyalbadebisa da sxva mavne naerTebis mevT) warmoqmnas ganapirobebs saqonlis erT jgufSi da
degradacia SeeZlebaT. es mikrobebi SeiZleba gamoy- gadaitanon es geni sxva saqonelSi an sulac cxvrebSi.
enebuli wylis gadamamuSavebel fabrikebSi ixmaron, an transgenuli cxovelebiDaseve iqmneba, rom farmacev-
mwarmoeblebma maTi gamoyenebiT naerTebis garemoSi tuli `qarxnebis” roli Seasrulon – sxvamxriv iSviaTi,
moxvedra aicilon Tavidan. medicinaSi gamosayenebeli biologiuri naerTis didi
kvlevis monaTasave areals ganekuTvneba im mikro- raodenobiT warmomqmnelebi iyvnen. magaliTad, trans-
bebis identifikacia da inJineria, romlebsac gadaRvr- geni adamianis sasurveli cilisTvis, rogoricaa hor-
il wylebsa da nagavsayrelebSi specifikuri toqsikuri moni an sisxlis Sededebis faqtori, SeiZleba CarTuli
narCenebis detoqsikacia ZaluZT. magaliTad, Seqmnilia iyos fermis ZuZumwovaraSi ise, rom transgenis produq-

492
ti cxovelis rZeSi gamoiyofodes (suraTi 20.18). am ci- SesaZlebelia erT ujredze da es ujredi SeiZleba gam-
lis gasufTaveba rZidan Cveulebriv ufro advilia, vi- oyenebuli iyos axali niSan-Tvisebiani organizmis war-
dre ujreduli kulturidan. cota xnis win mecnierebis mosaqmnelad.
mier Seqmnili iyo transgenuli wiwila, romelsac didi mcenareul ujredSi axali genis SeyvanisaTvis yve­
raodenobiT transgenuli produqtis eqspresireba See- laze ufro farTod gamoyenebul plazmidas warmoad-
Zlo kvercxSi. es warmateba miuTiTebs imaze, rom uax- gens niadagiis baqteriis Agrobacterium tumefaciens-dan
loes momavalSi transgenuli wiwila SedarebiT iafi miRebuli plazmida Ti. es plazmida axorcielebs Ta-
farmacevtuli qarxnis rolSi SeiZleba mogvevlinos. visi dnm-is segmentis, cnobilis rogorc T dnm, inte-
fermis cxovelebis mier gamomuSavebuli adamia- gracias maspinZeli mcenaris ujredebis qromosomul
nis cilebi SesaZloa, garkveulwilad gansxvavdebod- dnm-Si. veqtoruli miznebisTvis, mkvlevrebi plazmi-
nen adamianis Sesabamisi bunebrivi cilebisgan. amrigad, dis iseT versiasTan muSaoben, romelic veluri jiSis-
es cilebi Zalian yuradRebiT unda iyvnen Semowmebuli gan gansxvavebiT daavadebas ar iwvevs. suraTi 20.19 Ti
SesaZlo alergiul reaqciebze da sxva arasasurvel plazmidis gamoyenebiT transgebuli mcenareebis Seqm-
efeqtebze im pacientebSi, romlebic maT iReben. nis erT meTods gamosaxavs. mecnierebs rekombinantuli
aseve mniSvnelovani aspeqtia adamianisa da sxva ucxo Ti plazmidis Seyvana mcenareul ujredSi eleqtropor-
saxeobebis genebis matarebeli fermis cxovelebis jamr- aciis saSualebiT SeuZliaT. alternatiulad, rekom-
Teloba da keTildReoba; iseTi problemebi, rogori- binantuli plazmida SeiZleba ukan iqnas gadatanili
caa dabali nayofiereba da mgrZnobeloba daavadebebis Agrobacterium-Si; mgrZnobiare mcenareebi an kulturaSi
mimarT arcTu iSviaTia maT Soris. zrdadi mcenareuli ujredebi Semdeg SeiZleba infici-
rebulebi iyvnen baqteriebiT, romlebic rekombinantul
plazmidas Seicaven.
genuri inJineria swrafad anacvlebs tradiciul
mcenareebis Sejvarebis programebs, gansakuTrebiT ise-
Ti gamosadegi TvisebebisTvis, rogoricaa herbicidebi-
sadmi da pesticidebisadmi rezistentoba, romelic
erTi an ramdenime geniT ganisazRvreba. magaliTad, in-
Jinirebul kulturul mcenareebs baqteriuli geniT,
romlebic mcenareebs herbicidebisadmi rezistentobas
aniWebs, SeuZliaT zrda, xolo sarevela nadgurdeba.
analogiurad, genetikurad inJinirebul kulturul
mcenareebs, romlebic destruqciuli mikrobebis da
mwerebis mimarT rezistentulebi arian, SeumcirdaT qi-
miuri inseqticidebisadmi moTxovnileba.
genetikur inJinerias aseve didi potenciali gaaC-
S S suraTi 20.18   `farm~ cxovelebi. es transgenuli cx- nia kulturuli mcenareebis kvebiTi Rirebulebis gaum-
vrebi adamianis sisxlis cilis matareblebia. am cilas jobesebisTvis. magaliTad, mecnierebma gamoiyvanes
isini rZeSi gamoyofen. es cila inhibirebs ferments, transgenuli brinji, romelic warmoqmnis beta-karoti-
romelic monawileobs kisturi fibrozisa da sxva nis Semcvel yviTel marcvlebs, romelsac Cveni sxeuli
qronikuli respiratoruli daavadebebis mqone pacien- A vitaminis warmosaqmnelad iyenebs (ix. suraTi 38.16).
tebis filtvebis dazianebaSi. es cila advilad gamoiyo- am `oqros~ brinjs, SeuZlia, Seaferxos A vitaminis
fa cxvris rZidan. amJamad mas cdian kisturi fibrozis deficiti msoflios mosaxleobis im naxevarSi, romelic
mkurnalobaSi. damokidebulia brinjze, rogorc ZiriTad sakvebze. am-
Jamad, aziis samxreT-aRmosavleTis patara bavSvebis
didi raodenoba A vitaminis deficits ganicdis, ro-
genuri inJineria mcenareebSi melic mxedvelobis daqveiTebas ganapiroebebs da daa-
soflis meurneobis sferos mecnierebma ukve mTeli vadebebisadmi mgrZnobelobas zrdis.
rigi kulturuli mcenareebi Seqmnes im sasurveli niSan- axal talRaze farmacevtuli industria, `farmako­
Tvi­s ebebis genebiT, romlebic apirobeben dayovnebuli logiuri~ cxovelebis analogiurad `farmakologiuri~
simwifes, mdgradobas gafuWebisa da avadmyofisadmi. mcenareebis ganviTarebas iwyebs. marTalia, bunebrivi
mcenareebis genuri inJineria ufro advili aRmoCnda, vi- mcenareebi, didi xania, wamlebis wyarod gamoiyeneba,
dre cxovelebis umravlesobisa. bevri mcenareuli saxe- mkvlevrebi axla qmnian mcenareebs, romlebic warmoqm-
obisTvis, kulturaSi gazrdil qsovilis erT ujreds nian adamianis cilebs samedicino gamoyenebisTvis da
SeuZlia, zrdasrul mcenares misces sawyisi (ix. suraTi virusul cilebs _ vaqcinebis warmoebisTvis. mTeli
21.5). amrigad, genetikuri manipulaciis ganxorcieleba rigi aseTi produqtebi ukve gadian klinikur gamocdas,

493
suraTi 20.19 im baqteriis winaaRmdeg, romelic kbilebis dazianebas
iwvevs. am cilebis did raodenoba SeiZleba ufro ekono-
kvleva: Ti plazmidis gamoyeneba transgenuri mcenareebis miurad miviRoT mcenareebidan, vidre kultivirebuli
misaRebad ujredebisgan.

gamoyeneba sasargeblo Tvisebebis mqone genebi, mag.


pesticidebis da herbicidebis mimarT rezis- dnm -is teqnologiebiT warmoqmnili
tentoba, dayovnebuli damwifebis da kvebiTi
Rirebulebis zrdis genebi SeiZleba Ti plazmidiT, rogorc veq- usafrTxoebisa da eTikuri sakiTxebi
toriT, erTi mcenaridan sxva saxeobebze gadavitanoT.
adreuli SeSfoTebebi rekombinaciuli dnm-is te-
meTodi
qnologiebTan dakavSirebul potenciur safrTxesTan
1. Ti plazmidas baqteria Agro- fokusirebuli iyo axali saSiSi paTogenebis warmoqm-
bacterium tumefaciens - dan nis SesaZleblobaze. magaliTad, ra SeiZleba moxdes, Tu
gamovyofT. plazmidis im seg- Agrobacterium tumefaciens
simsivnuri ujredebis genebi gadaitaneba baqteriebSi
ments, romelic maspinZlis
an virusebSi? aseTi gadagvarebuli mikrobebisgan Tavis
genomSi CaerTveba T dnm ewo- Ti plazmida
dasacavad, mecnierebma SeimuSaves mTeli rigi miTiTe-
deba.
bebi, romlebic miRebuli amerikis SeerTebuli Statebis
da sxva zogierTi qveynis mTavrobebis mier. erT aseT
2. gamoyofili plazmida saiti, sadac usafrTxoebis zomas warmoadgens mkacri laborator-
da samizne genis Semcveli restriqciuli uli procedurebis erToblioba, romelic icavs mkv-
ucxo dnm inkubirdeba re- fermenti Wris levrebs inJinirebuli mikrobebisgan inficirebisgan da
striqciul fermentTan, ro- aferxebs am mikrobebis laboratoriis teritoriis Sem-
melic T dnm-s SuaSi Wris.
TxveviT datovebas. garda amisa, rekombinaciul dnm-is
plazmidis da ucxo dnm-is
dnm samizne eqsperimentebSi gamoyenebuli mikrobebi genetikurad
mwebare boloebs Soris fuZe-
geniT iseTnairad arian dasustebuli, rom maT laboratori-
Ta Sewyvilebis Semdeg, dnm T dnm
ligazas amateben. zogierTi is gareT gadarCena ar SeuZliaT. sabolood, zogierTi
stabiluri rekombinanturi ueWvod saxifaTo eqsperimentebi akrZaluli iyo.
plazmida samizne gens Seicavs. dResdReobiT sazogadoebis mTavari SeSfoTeba
rekombinantuli mimarTulia ara rekombinantuli mikrobebis mimarT,
Ti plazmida aramed sakvebad gamoyenebul genetikurad modifici-
3. rekombinanturi plazmidebi rebul (gm) organizmebze. Cveulebrivi sityvebiT, gm
eleqtropolaciis saSualebiT organizmi, iseTi organizmia, romelac xelovnuri gziT
SeiZleba mcenaris kultivi- erTi an meti geni SeiZina igive an sxva saxeobidan. magal-
rebul ujredebSi SeviyvanoT.
iTad oragulis genetikuri modifikacia ganxorcielda
plazmida SeiZleba daubrundes
ufro aqtiuri oragulis zrdis hormonis genis dam-
Agrobacterium tumefaciens-s, ro-
melic mcenaris foTlebze Tx- atebiT. Tumca, Cvens sakvebSi arsebuli gm organizmebis
evadi suspenziis saxiT daaqvT. umetesoba cxoveluri ar aris, aramed mcenareulia.
suspewzia mcenaresz ainfici- zogierTi qveyana Sewuxebulia gm revoluciiT,
rebs. roca plazmida mcena- romelTaganGgm sakvebis usafrTxoeba da mzardi gm mcena-
reul ujredSi xvdeba, misi reebis SesaZlebeli SesaZlebeli zegavlena garemoze
T dnm ujredis qromosomul
umTavresia. magaliTad, 1999 wels evrokavSirma axali
dnm-Si integrirdeba.
kanonmdeblobis molodinSi SeaCera axali gm mosavlis
Semotana. 2000 wlis dasawyisSi 130 qveynis (maT Soris
SeerTebuli Statebis) warmomadgenlebi SeTanxmdnen
biousafrTxoebis oqmze, romlis mixedviTac, eqsport-
Sedegebi
erebma unda moaxdinon sakvebi produqtebSi arsebuli
samizne transgenis matarebel
transformirebul ujredebs
gm organizmebis identifikacia da importior qvey-
mTliani mcenaris regeneracia nebs mieceT gadawyvetis ufleba, Tu warmoadgenen es
SeuZlia, romelic transgeniT axali niSan- produqtebi risks garemosTvis an jamrTelobisTvis.
gadacemul axal Tvisebas av- Tvisebis mqone gm mosavlisadmi frTxili midgomis advokatebs eSin-
lens. mcenare
iaT, rom transgenul mcenareebs ZaluZT, gadascen maTi
axali genebi TavianT axlo naTesavebs axlomdebare ve-
lur areebSi.
maT Sorisaa vaqcina hepatiti B-s winaaRmdeg da trans-
Cven viciT, rom gazonis da kulturuli mcenareebis
genuli Tambaqos mcenaris mier warmoqmnili antisxeuli
balaxeuli xSirad cvlian genebs TavianT velur naTe-

494
savebTan damtvervis gziT. Tu herbicidebis, daavade- neobis departamentiT. es saagentoebi imyofeba zrdadi
bebis an mwerebis pesticidebis rezistentobis genebis wnexis qveS sxvadasxva momxmarebelTa jgufidan. amave
matarebeli kulturuli mcenareebi damtveraven velur dros, igive saagentoebma da sazogadoebam mxedvelo-
mcenareebs, maTi STamomavloba SeiZleba gaxdes ”super baSi unda miiRon bioteqnologiis eTikuri gamoyenebis
sarevelebi“, romelTa kontroli Zalian Zneli iqneba. implikaciebi?
sxva SesaZlebeli safrTxe, romelic gamomdinareobs magaliTad, adamianis genomis kartirebis damTavre-
erTi laboratoruli Seswavlebidan, aris is, rom trans- ba mTel rig eTikur kiTxvebs aRZravs. vis aqvs ufleba,
genma, romelic kodirebs pesticidis msgavs cilas, Sei- Seamowmos sxva pirovnebis genebi? rogor unda iyos
Zleba gamoiwvios mcenaris mier iseTi mtvrianas pro- gamoyenebuli mere informacia? unda iyos pirovnebis
ducireba, romelic toqsikuria peplebisTvis. Tumca genomi, faqtori, romelic gansazRvravs samsaxurisadmi
mecnierebma sasoflo-sameurneo kvleviTi samsaxuri- Sesabamisobas da dazRvevisTvis Sesaferisobas? eTikuri
dan, 2 wliani Seswavlebis Sedegad daadgines, rom pep- ganxilvebi, iseve rogorc SeSfoTebebi garemos da jamr-
lebi nakleb savaraudod iqnebian mtvrianas toqsikuri Telobis potenciuri safrTxis Sesaxeb, savaraudod Se-
donis eqspoziciis qveS. aneleben bioteqnologiis zogierT aplikacias. yovelT-
rac Seexeba gm sakvebis riks adamianis jamrTelo- vis aris safrTxe, rom zedmeti regulacia Seaferxebs
baze moqmedebisa, zogierTi adamiani SiSob,s trans- bazisur kvlevas da mis potenciur sargebels. Tumca
genebis cilovanma produqtebma SeiZleba gamoiwvios dnm-is teqnologiebis da genuri inJineriis simZlavre
alergiuli reaqciebi. Tumca, arsebobs garkveuli mona- – Cveni unari, swrafad da Zlierad SevcvaloT saxeobebi,
cemebi, rom es SeiZleba moxdes, advokatebi amtkiceben romlebic viTardebodnen aTaswleulebis ganmavlobaSi,
_ es cilebi SeiZleba Semowmebuli iyvnen alergiuli moiTxovs, vimoqmedoT sifrTxiliT da TavmdablobiT.
reaqciebis gamowvevis unarze.
dResdReobiT, mTel msoflioSi mTavrobebi da reg-

20.5
ulaciuri saagentoebi ibrZvian, Tu rogor gaaadvilon
bioteqnologiis gamoyeneba soflis meurneobaSi, indus- koncefcia testi
triaSi da medicinaSi imavdroulad iZlevian garantiebs,
rom axali produqtebi da procedurebi usafrTxoa.
1. ra aris Rerovani ujredebis gamoyenebis upi-
SeerTebul StatebSi bioteqnologiis aseTi aplika-
ratesobani genur TerapiaSi?
ciebis potenciur safrTxeebze Sefaseba xdeba sxvadasx-
2. CamoTvaleT sul mcire, sami Tviseba, romlebic
va regulaciuri saagentoebiT, maT Soris, sakvebisa da
genuri inJineriiT SeZenili iyo kulturuli
wamlebis administraciiT, bunebis dacvis saagentoTi,
mcenareebis mier?
jamrTelobis erovnuli intitutebis da soflis meur-

495
me- 20 Tavis Semowmeba

ZiriTadi koncefciebis Semowmeba X X eukariotuli genebis klonireba da eqspresire-


ba.  baqteriul maspinZel ujredebSi klonirebuli

20.1
eukariotuli genebis eqspresirebas ramdenime teqni-
koncefcia kuri sirTule aferxebs. am problemebis gadaWraSi
maspinZlis rolSi kultivirebuli eukariotuli
dnm-is klonireba specifikuri genis an ujredebisa da veqtorebad safuaris xelovnuri qro-
mosomebis (YAC) gamoyeneba gvexmareba.
dnm-is sxva segmentebis mravali aslis
XX dnm-is amplificireba in vitro: polimerazuli jaW­
warmoqmnis saSualebas iZleva
vuri reaqcia (PCR) PCR-iT dnm-is specifikuri
samizne segmentis mravali aslis warmoqmnaa Sesa-
XX dnm-is klonireba da misi gamoyeneba: winaswari mi-
Zlebeli, Tu gamoviyenebT praimerebs, romlebic sa-
moxilva  dnm-is klonireba da sxva teqnologiebi,
survel segments SemosazRvraven da siTbomdgrad
romlebsac koleqtiurad ewodeba dnm teqnologiebi,
dnm polimerazas.
SeiZleba gamoyenebuli iqnas dnm-is manipulaciisa da
analizisTvis da gamosadegi axali produqtebis da
organizmebis SeqmnisTvis.

aqtivoba dnm -is teqnologiebis gamoyenebebi


koncefcia 20.2
XX restriqciuli fermentebis gamoyeneba rekombinan- restriqciuli fragmentebis analizi
tuli dnm-is misaRebad.  baqteriul restriqciul aRmoaCens dnm -is gansxvavebebs, romle-
fermentebs SeuZliaT dnm-is molekulebis gaWra
mokle nukleotidebis specifikuri Tanamimdevrobis bic restriqciis saitebze moqmedeben
SigniT da orjaWviani dnm-is fragmentebis jgufis
warmoqmna, romlebsac erTjaWviani mwebare boloebi X X gel-eleqtroforezi da sauzern blotingi  gansx-
aqvT. dnm-is erTi wyarodan miRebuli fragmentebis vavebuli sigrZis dnm-is restriqciuli fragmentebi
mwebare boloebma SeiZleba ganaxorcielon fuZeTa SeiZleba gel-eleqtroforezis saSualebiT davyoT.
Sewyvileba komplementarobis principiT sxva dnm-is specifikuri fragmentebis identifikacia sauzern
fragmentebis mwebare boloebTan; dnm-ligaziTFfuZe- blotingis meSveobiT SeiZleba moniSnuli nimuSebis
Sewyvilebuli fragmentebis Sewebeba rekombinaciuri gamoyenebiT, romlebic gelis „blotze“ dafiqsire-
dnm-is molekulebs warmoqmnis. bul dnm-Tan hibridizacias ganicdis.
aqtivoba restriqciuli fermentebi aqtivoba dnm -is gel-eleqtroforezi
X X eukariotuli genis klonireba baqteriul plazmi-
daSi.  rekombinaciuri plazmida warmoqmnilia samizne X X restriqciuli fragmentebis sigrZis mixedviT
genis restriqciuli fragmentis CasmiT plazmidur gansxvavebebi, rogorc genetikuri markerebi  re-
veqtorSi, romelic daWrilia igive fermentiT. striqciuli fragmentebis sigrZis polimorfizmebi
aqtivoba genis klonireba baqteriaSi (RFLP) homologiur qromosomebze dnm-is Tanmim-
gamokvleva rogor gardaqmnian antibiotikebisad- devrobebs Soris gansxvavebebia, romlebic Sedegad
mi mdgradi plazmidebi E.coli-s? sxvadasxva sigrZis restriqciuli framentebis
warmoqmnas iwvevs. am gansxvavebis deteqcia sau-
XX klonirebuli genebis Senaxva dnm-is biblioTekeb- zern blotingis meSveobiTaa SesaZlebeli. eukari-
Si.  genomuri biblioTeka mTliani genomidan miRe- otul dnm-Si arsebulma aTasobiT RFLP genetikuri
buli dnm-is fragmentebis klonirebis saSualebiT markerebis roli SeiZleba Seasrulos.
warmoqmnili rekombinantuli veqtorebis klonebis
koleqcias warmoadgens. kdnm-is (komplementeruli aqtivoba gel-eleqtroforezis saSualebiT dnm -
dnm-is) biblioTeka ki gansazRvruli tipis ujredis is fragmentebis analizi
mier warmoqmnili yvela mrnm-is in vitro ukutranskrip- gamokvleva rogor SeiZleba gel-eleqtroforez-
ciis saSualebiT miRebuli dnm-is klonirebiTaa Se- is gamoyenebiT CavataroT dnm-is analizi?
qmnili.

496
20.3
qsovilebSi, sxvadasxva drosa da sxvadasxva pirobeb-
koncefcia Si erTmaneTs Seadaron.

X X sxvadasxva saxeobebis genomebis Sedareba  monaTe-


SesaZlebelia mTeli genomis kartireba save an sakmaod daSorebuli saxeobebis genomebis Se-
dnm -is doneze darebiTi kvlevebi mniSvnelovan informacias gvawv-
dian biologiis mravali mimarTulebiT.
XX genetikuri (kavSiruli) kartireba: markerebis XX genomikis momavali mimarTulebebi  genomika mTeli
fardobiTi ganawileba  genebisa da sxva memkvidreo- genomebis sistemur kvlevas warmoadgens; proteomika
biT miRebuli markerebis genomSi ganawilebisa da maT genomis mier kodirebuli yvela cilis sistemuri kv-
Soris fardobiTi manZilis gansazRvra rekombinaci- levaa. calkeuli nukleotidebis polimorfizmebi
is sixSireebiTaa SesaZlebeli. (SNP) mniSvnelovan markerebs gvawvdian adamianis ge-
XX fizikuri kartireba: dnm-is fragmentebis ga- netikuri variaciebis Sesaswavlad.
nawilebis dadgena  fizikuri rukis SeqmnisTvis dnm-

20.5
is molekulas mraval mokle fragmentad Wrian da maT
ganawilebas gadafarvebis identifikaciis saSuale- koncefcia
biT adgenen. fizikuri ruka markerebs Soris arsebul
wyvil fuZeebSi gamoxatul faqtobriv manZilebs gva- dnm -is teqnologiis praqtikul gamoye­
Zlevs.
nebas mravalgvari gavlena aqvs Cvens
XX dnm-is Tanamimdevrobis gansazRvra _ siqvenire-
cxovrebaze
ba  SedarebiT mokle dnm-is fragmentebis Tanamim-
devrobis gansazRvra didezoqsi jaWvis terminaciis
X X samedicino gamoyeneba  dnm-is teqnologias sul
meTodiTaa SesaZlebeli, romelic avtomatizirebuli
ufro mzardi gamoyeneba aqvs genetikuri da sxva ti-
siqvenirebis manqanebiT SeiZleba warmimarTos.
pis daavadebebis diagnostirebaSi. mas aseve didi po-
aqtivobaa adamianis genomis proeqti: genebi ada-
tenciali aqvs garkveuli genetikuri daavadebebis
mianis me-17 qromosomaze
ukeTesi mkurnalobisTvis da saboloo gankurnebisT-
visac ki.

koncefcia 20.4 XX farmacevtuli produqtebi  adamianis hormonebisa


da sxva Terapiuli gamoyenebis cilebis, maT Soris,
ufro usafrTxo vaqcinebisac, didi masStabebiT war-
genomis Tanamimdevrobebi mniSvnelovani
moeba dnm-is teqnologiiT aris SesaZlebeli.
biologiuri sakiTxebis amoxsnis gas-
X X sasamarTlo monacemebi  dnm-is `TiTis anabeWdebs”,
aRebs gvawvdian romlebic danaSaulis adgilze napovni qsovilis an
sxeulis siTxeebis analiziT miiReba, eWvmitanilis
XX cilis makodirebeli genebis identifikacia dnm-is braleulobis, Tu udanaSaulobis utyuari damtkice-
TanamimdevrobebSi  genomis Tanamimdevrobebis kom- ba SeuZliaT. aseTi `TiTis anabeWdebi” mamobis dasad-
piuteruli analizi mkvlevrebs im Tanmimdevrobebis genadac gamoiyeneba.
identifikaciaSi exmareba, romlebic cilebs unda ko-
direbdnen. Tanamedrove gamoTvlebiT, adamianis ge- aqtivoba dnm-is TiTis anabeWdebi
nomi daaxloebiT 25 000 gens Seicavs, magram adamianis X X garemos gasufTaveba  genetikuri inJineriis saSu-
cilebis ricxvi gacilebiT metia. „axali“ genebis Tan- alebiT mikroorganizmebis metabolizmis imgvarad
mimdevrobebis Sedareba sxva saxeobebis ukve cnobili modificirebaa SesaZlebeli, rom isini garemodan
genebis TanmimdevrobebTan, SesaZloa, axali genebis mineralebis mosapoveblad an sxvadasxva tipis poten-
identifikaciaSi dagvexmaros. ciurad toqsikuri narCeni masalis degradaciisTvis
X X genis funqciis gansazRvra  ucnobi funqciis mqone gamoviyenoT.
genisTvis, misi eqsperimentuli inaqtivacia da amis XX gamoyeneba soflis meurneobaSi  transgenuli
Sedegad warmoqmnil fenotipur efeqtebze dakvirve- mcenareebisa da cxovelebis Seqmnis mizania, soflis
bam SesaZloa, misi funqciis Sesaxeb migvaniSnos. meurneobis produqtiulobisa da sakvebis xarisxis
XX urTierTmoqmed genTa jgufebis eqspresiis Ses- gaumjobeseba.
wavla  dnm-is mikroareebis analizi mkvlevrebs saSu- X X dnm-is teqnologiebiT warmoqmnili usafrTxoe-
alebas aZlevs genTa eqspresiis suraTebi sxvadasxva bisa da eTikuri sakiTxebi  genetikuri inJineriis

497
potenciuri sargebeli metad frTxilad unda gaizo- e. mcenareul ujredebs ufro didi birTvi aqvT.
mos im potenciuri safrTxis winaaRmdeg, romelic
4. paleontologma mcire zomis qsovili moipova 400
SeiZleba warmoiqmnas adamianisa Tu garemosTvis sa-
wlis winandeli gadaSenebuli frinvelis (dronti)
ziano produqtebis SeqmniTa da procedurebis ganvi-
Senaxuli kanidan. mkvlevars unda, rom am nimuSis
TarebiT.
dnm Seadaros cocxali frinvelebis dnm-s. Semdegi-
aqtivoba gadawyvetilebis miReba dnm-is teqnol- dan, romeli iqneba yvelaze metad gamosadegi te-
ogiebze: oqros brinji stirebisTvis saWiro raodenobis dnm-is misaRebad
gadaSenebuli frinvelidan?
a. RFLP analizi.
SeamowmeT sakuTari codna b. polimerazuli jaWvuri reaqcia (PCR).
g. eleqtroporacia.
d. gel-eleqtroforezi.
TviTSefaseba e. sauzern hibridizacia.

5. prokariotul ujredSi klonirebuli eukariotuli


genis eqspresia bevr sirTulesTan aris dakavSireb-
1. rekombinantuli dnm-is teqnologiis romeli qve-
uli. mrnm-isa da ukutranskriptazis gamoyeneba war-
moT moyvanili iaraRi aris arasworad dawyvilebuli moadgens strategias Semdegi problemis gadasaWre-
mis gamoyenebasTan? lad
a. restriqciuli fermenti _ RFLP-s warmoqmna. a. post-transkripciuli procesingis.
b. dnm ligaza _ fermenti, romelic Wris dnm-s re- b. eleqtroporaciis.
striqciuli fragmentebis g. post-translaciuri procesingis.
mwebare boloebis warmoqmniT. d. nukleinis mJavis hibridizaciis.
g. dnm polimeraza _ gamoiyeneba polimerazul e. restriqciuli fragmentis ligaciis.
jaWvur reaqciaSi dnm-is ubnebis
amflipikaciisTvis. 6. dnm-is teqnologias mravali samedicino gamoyene-
d. uku transkriptaza _ kdnm-is warmoqmna mrnm- ba aqvs. Semdegidan romeli ar keTdeba rutinulad
dan. dReisTvis?
e. eleqtroforezi _ dnm-is fragmentebis da- a. diabetisa da qondriskacobis samkurnalo hor-
calkeveba. monebis warmoeba.
b. vaqcinebisTvis virusuli suberTeulebis war-
2. romeli Semdegi winadadeba iqneba araswori kdnm- moeba.
sTvis, romlis warmosaqmnelad sawyis masalad ada- g. genetikurad inJinerirebuli genebis CarTva
mianis tvinis qsovili gamoiyenes? adamianis gametebSi.
a. misi amflipikacia SesaZlebelia polimerazuli d. genetikuri daavadebebis genebis prenataluri
jaWvuri reaqciiT. identifikacia.
b. is SeiZleba sruli genomuri biblioTekis Sesaqm- e. saziano alelebis gadamtanebis genetikuri te-
nelad gamoviyenoT. stireba.
g. is mrnm-sgan aris warmoqmnili ukutranskripta-
zas gamoyenebiT. 7. Semdegidan, romels aqvs genomis yvelaze didi zoma
d. is SeiZleba gamoviyenoT, rogorc nimuSi tvinSi da milion wyvil fuZeze genebis umciresi ricxvi?
eqspresirebuli genebis mdebareobis dasadgenad. a. Hemophilus influenzae (baqteria)
e. mas ar aqvs adamianis genebisTvis damaxasiaTebe- b. Saccharomyces cerevisae (safuari)
li intronebi da amitom, SesaZlebelia misi CarT- g. Arabidposis thaliana (mcenare)
va fagis veqtorebSi. d. Drosophila melanogaster (xilis buzi)
e. Homo sapiens (adamiani)
3. mcenareebi ufro advili samanipulacioa genetikuri
inJineriisTvis, vidre cxovelebi, radgan 8. orjaWvian dnm-Si, romeli Semdegi Tanmimdevroba ic-
a. mcenareTa genebi ar Seicaven intronebs. noba ufro metad, rogorc gaWris saiti restriqciis
b. ufro meti veqtoria xelmisawvdomi rekombinan- fermentisTvis?
tuli dnm-is mcenareul ujredebSi gadasatanad. a. aagg b. agTc g. ggcc d. acca
g. mcenaris somaturi ujredidan xSirad mTeli e. aaaa
mcenaris gazrda SeiZleba.
d. genebis Setana mcenareul ujredebSi mikroineq- TTcc Tcag ccgg TggT
ciis saSualebiT SeiZleba. TTTT

498
9. rekombinantuli dnm-is meTodebSi, termini ,,veqto-
ri” SeiZleba aRniSnavdes
mecnieruli kvleva
a. ferments, romelic dnm-s restriqciul frag-
mentebad Wris.
b. dnm-is fragmentis mwebvare bolos. Sen imedovneb, rom Seiswavlo geni, romelic adamia-
g. RFLP markers. nis Tavis tvinSi neirotransmiterul cilas akodirebs.
d. plazmidas, romelic cocxal ujredSi dnm-is ga- Sen ici cilis aminomJavuri Tanmimdevroba. axseni, ro-
dasatanad gamoiyeneba. gor SeiZleba: (a) tvinis ujredebis specifikur ujre-
e. dnm-is nimuSs gansazRvruli genis saidentifika- debSi moaxdino genebis eqspresiis identificireba, (b)
ciod. neirotransmiteris genis identificireba, (g) kvlevisT-
vis miiRo genis mravali asli da (d) neirotransmiteris
10. rodesac genomis kartirebisTvis safantis Tofis
SefasebisTvis rogorc potenciuri mkurnalobisTvis
midgomas viyenebT, mkvlevrebi axorcieleben
miiRo misi Sesabamisi raodenoba.
a. TiToeuli qromosomis kavSirul kartirebas.
b. TiToeuli qromosomis farTo fizikur kartire-
gamokvleva: rogor SeiZleba antibiotikrezisten-
bas, iwyeben ra didi
tulma plazmidebma moaxdinon E.Coli-is transformacia?
qromosomuli fragmentebiT.
gamokvleva: dnm-is analizisaTvis rogor SeiZleba
g. mcire fragmentebis dnm-is Tanmimdevrobis
gel-eleqtroforezis gamoyeneba
gansazRvras da Semdgom maTi
ganawilebis dadgeniT sruli nukleotiduri
Tanmimdevrobis garkvevas.
d. a-s da b-s. mecniereba, teqnologia
e. a-s, b-s da g-s.
da sazogadoeba
testis pasuxebisTvis, ix. danarTi A.

`saziano~ genebis testirebaze dayrdnobam SeiZleba


evoluciuri kavSiri Seqmnas diskriminaciis safrTxe?
am Seuracxyofis Tavidan asacileblad, rogori

politika SegiZlia SemogvTavazo?
Tu dnm-is teqnologiebi farTod iqneba gamoyeneb-
uli, rogor SeiZleba maT Secvalon evoluciis mimdin-
areoba, bunebriv evoluciur meqanizmebTan SedarebiT
bolo 4 miliardi wlis ganmavlobaSi?

499
21
ganviTarebis
genetikuri safuZvlebi
S S suraTi 21.1   mutanti drozofila
antenaze patara damatebiTi TvaliT.

individis SemTxvevaSi Tvalis ganviTarebis CamrTveli


ZiriTadi koncefciebi genis eqspresirda sxeulis aranormalur adgilze da
gamoiwvia damatebiTi Tvalis ganviTareba.
msgavsi geni aaqtivebs Tvalis ganviTarebas TagvebSi
21.1 embrionaluri ganviTareba moicavs ujre­
da sxva ZuZumwovrebSic. faqtobrivad, ganviTarebis bi-
debis dayofas, diferenciacias da morfoge­
ologebma aRmoaCines iseTi meqanizmebis mniSvnelovani
nezs.
msgavsebebi, romlebic organizmTa mravalferovnebas
21.2 ujredebis sxvadasxva tipebi warmoiSoba qmnian.
diferencialuri genis eqspresiis Sedegad ganviTarebis mecnieruli kvleva daiwyo daaxloebiT
erTi da igive dnm-is mqone ujredebSi. 130 wlis win, daaxloebiT imave dros, SeiZleba iTqvas ge-
netikuri kvlevebis paralelurad. magram aTwleulebis
21.3 paternis formireba cxovelebSi da mcena­
manZilze es ori disciplina ZiriTadad damoukideblad
reebSi xorcieldeba erTnairi genetikuri da
viTardeboda. ganviTarebis biologebi fokusirdebod-
ujreduli meqanizmebiT.
nen embriologiaze, swavlobdnen ganviTarebis stadiebs,
21.4 SedarebiTi kvlevis Sedegad aixsneba, rogor romlebsac gaivlis ganayofierebuli kvercxujredi
yalibdeba morfologiuri mravalferovneba organizmis srulad Camoyalibebamde. isini Seiswavlid-
ganviTarebis evoluciis procesSi. nen cxovelebs, romlebic deben kvercxebs wyalSi, zRvis
uxer­x emloebis da mtknari wylis xerxemlianebis, amfi-
biebis CaTvliT, rogoricaa magaliTaTad, bayayi. am da
Sesaval sxva cxovelebis, da aseve mcenareebis kvlevis safuZ-
velze, biologebma makroskopul da mikriskopul done-
ze aRweres cxovelTa (Tavi 47) da mcenareTa ganviTareba
erTi ujredidan (Tavi 35).
mravalujredian organizmamde ukanasknel wlebSi mecnierebma ganviTarebis bio­
logiis kvlevebisaTvis gamoiyenes molekuluri gene-

m olekulebis, ujredebis da genebis Sesaxeb Tqvens


mier ukve naswavli masalis gamo­yenebiT, am TavSi gan-
tikis koncefciebi da aRWurviloba, da mniSvnelovan
Se­degebsac miaRwies. am TavSi, molekuluri da genetiku­
ri kvlevebis Sedegad miRebuli codnis safuZvelze,
vixilavT biologiis erT-erTi yvelaze mniSvnelovani warmogidgenT ramdenime ZiriTad meqanizms, romlebic
sakiTxs _ rogor viTardeba rTuli mravalujrediani cxovelebsa da mcenareebSi ganviTarebas akontrole-
organizmi erTi ujredidan. genetikuri analizis da ben. ZiriTadi ujreduli procesebis aRweris Semdeg
dnm teqnologiebis gamoyenebam ganviTarebis Seswav- ganvixilavT sakiTxs, Tu rogor yalibdeba erTmane-
lis sferoSi gadatrialeba moaxdina. iseve, rogorc Ta- Tisgan gansxvavebuli ujredebi da im faqtorebs, rom-
vis droze ujreduli metabolozmis gzebis dasadgenad lebic gansazRvraven am sxvadasxva tipis ujredebis
mecnierebi iyenebdnen mutaciebs, axla mutaciebs iyene- sivrcobriv models (paterns) embrionSi. Semdeg, Cven
ben ganviTarebis gzebis gasaanalizeblad. Sveicareli ufro detalurad ganvixilavT ganviTarebis zogierTi
mecnierebis brwyinvale eqsperimentma 1995 aCvena, rom specifiuri fenomenis molekulur safuZvlebs. da bo-
drozofilas Tvalis ganviTarebas biZgs aZlevs erTi los, vimsjelebT imaze, Tu ra daskvnebi SeiZleba gamo-
konkretuli geni, romelic moqmedebs, rogorc procesis vitanoT sxvadasxva saxeobis ganviTarebis procesis Se-
CamrTveli. skanerul elektronul mikrografiaze (sur. darebis safuZvelze.
21.1) Cans drozofilas Tavis nawili, romlis TiToeul rodesac kvlevis pirvelad mizans warmoadgens
antenaze ganviTarebulia patara damatebiTi Tvali. am ZiriTadi biologiuri principebis dadgena, kvlevisT-

501
suraTi 21.2

ganviTarebis genetikuri kvlevebisaTvis samodelo organizmebis SerGeva


DROSOPHILA MELANOGASTER CAENORHABDITIS ELEGANS
(xilis buzi) (nematoda)
niadagSi mcxovrebi nematoda Caenorhabditis elegans, (an C. elegans) io-
lad izrdeba laboratorul pirobebSi petris jamebSi. is 1 mm sig-
rZisaa, aqvs ubralo gamWvirvale sxeuli, romelic Sedgeba mxolod
ramdenime tipis ujredisgan da izrdeba zigotidan zrdasrul mom-
wifebul organizmamde sul samnaxevar dReSi. nematodas genomis sig-
rZe Seadgens 96 Mb da Seicavs 19 000 Seswavlil gens. organizmebis
umetesoba hermafroditia da awarmoebs rogorc kvercxujredebs,
aseve spermas. hermafroditi organizmebis gamoyeneba mosaxerxebe-
lia genetikur kvlevebSi, vinaidan advildeba maTi recesiuli muta-
ciebis dadgena. Tu veluri fenotipis mqone Wia TviTganayofierdeba
da misi STamomavlobis 1/4 - s eqneba mutanturi feno-
tipi (homozigoturi recesiuli alelisTvis), maSin
mkvlevarebs xilis buzis (Drosophila melanogaster) Ses- mSobeli unda iyos heterozigoturi recesiuli mu-
axeb uzarmazari informacia gaaCniaT. igi ganviTa- tanturi alelisTvis. maSinac ki, rodesac recesiu-
rebis genetikis erTi-erT umniSvnelovanes samodelo li mutaciebis mqone homozigotebi ar mravldeba,
mutacia narCundeba heterozigotebSi. nematodas
organizmis warmoadgens. Drosophila samodelo orga- kidev erTi upiratesoba imaSi mdgomareobs, rom yve-
nizmad pirvelad gamoiyena genetikis pionerma, To- la zrdasrul hermafrodits aqvs zustad 959 soma-
mas morganma me-20 saukunis dasawyisSi, ris Semdegac turi ujredi, romlebic viTardeba zigotidan erTi
drozofilas intensiurad ikvlevdnen genetikosTa da igive gziT. mecnierebi mikriskopis saSualebiT
Taobebi. patara da laboratorul pirobebSi advilad adevnebdnen Tvals ujredebis dayofas dawyebuli
gamosazrdeli Drosophila gamravlebis unariani xdeba uSualod zigotis stadiidan, ris Sedegadac Sesa-
dabadebidan ori kviris Semdeg. misi STamomavloba Zlebeli gaxda sxeulis yoveli ujredis winaprebis
mravalricxovania, xolo embrioni ki viTardeba dedis gansazRvra.
organizmis gareT, rac ganviTarebis SeswavlisaTvis
mniSvnelovan upiratesobas warmoadgens. drozo-
filas genomis siqvensis (Tanmimdevrobis) Seswavla
dasrulda 2000 wels; genomi Seicavs 180 X 106 Ziri-
Tad wyvils (180 milioni, Mb) da 13,700 gens. miuxe-
davad imisa, rom xilis buzis ganviTarebis adreuli
stadiebi erTi SexedviT sakmaod gansxvavdeba sxva
cxovelebis ganviTarebis adreuli stadiebisagan,
maTi Sesabamisoba ganviTarebis ZiriTad principebTan
mainc dadasturda.

vis SerCeul organizms hqvia samodelo organizmi. mkv-


levarebi konkretuli sakiTxis SeswavlisaTvis irCeven
samodelo organizms, romelic iqneba ufro didi jgu-
koncefcia 21.1
fis warmomadgeneli da advilad gamravldeba labora-
embrionaluri ganviTareba
torul pirobebSi. genebsa da ganviTarebas Soris kav-
Sirebis dadgenis mizniT mkvlevarebi mimarTaven iseT moicavs ujredebis dayofas,
organizmebs, romlebsac aqvT Taobis cvlis mokle peri-
odi, mcire genomi, da romelTa Sesaxebac gaaCniaT sakma- diferencirebas da morfogenezs
risi informacia. aseTi atributebis mqone organizmebi organizmebis umravlesobis embrionalur ganviTa-
gansakuTrebiT Sesaferisia genetikuri kvlevebisaTvis. rebaSi, erTujrediani zigo­t idan (ganayofierebuli
ganviTarebis genetikis sferoSi sayvarel samodelo or- kverxujredi) viTardeba sxvadasxva tipis, sxvadasx-
ganizmTa Soris arian xilis buzi Drosophila melanogaster, va struqturis da Sesabamisad, sxvadasxva funqciis
nematoda Caenorhabditis elegans, Tagvi Mus musculus, ze- mqone ujredebi. magaliTad, cxovels eqneba kunTovani
bra Tevzi Danio rerio, da arabidofsisi Arabidopsis thali- ujredebi, romlebic emsaxurebian moZraobas da ner-
ana. Tqven SegiZliaT gaecnoT am organizmebs suraTze vuli ujredebi, romlebic gadascemen signals kunTo-
21.2. ganviTarebis principebi, romlebic Cven davadgi- van ujredebs. mcenares eqneba mezofiluri ujredebi,
neT am organizmebis Seswavlis Sedegad, warmodgenili romlebic awarmoeben fotosinTezs da forebis garSemo
iqneba am TavSi. ganlagebuli Camketi ujredebi, romlebic aregulire-
ben gazTa mimocvlas. mravalujrediani organizmis sx-

502
MUS MUSCULUS DANIO RERIO ARABIDOPSIS THALIANA
(Tagvi) (TEevzi zebra) (arabidofsisi)
TagvisTvis, rogorc xerxemliani modelisaT-
vis, damaxasiaTebeli zemoT xsenebuli ori na-
kli, ar aqvs Tevz zebras (Danio rerio.) es patara
Tevzi (2 _ 4 sm) advilad mravldeba laborato-
riaSi da misi gamWvirvale embrioni viTardeba
dedis organizmis gareT. Tumca reproduqciis
dro SedarebiT xangrZlivi aqvs (2 _ 4 Tve),
ganviTarebis pirveli stadiebi swrafad mim-
dinareobs. ganayofierebidan 24 saaTis Sem-
deg organoebis qsovilebis da rudimentebis
umetesoba ukve Camoyalibebulia da ori dRis
Semdeg pawawina Tevzi kvercxidan iCekeba. Tevz
zebras genomis (1,700 Mb) darukeba
da siqvensis (Tanmimdevrobis) Ses-
xerxemlianTa Soris ganviTarebis gene- wavla jer kidev mimdinareobs, ma-
tikuri analizi ganxorcielda or saxe- gram mkvleverebma ukve SeZles am
obaze – Tagvze da Tevz zebraze. Tagvs, cxovelis ganviTarebaSi CarTuli
rogorc ZuZumwovris models, xangrZlivi mravali genis identificireba.
warsuli aqvs da bevri ram aris cnobili
misi biologiis Sesaxeb. misi ge- mcenareTa ganviTarebis molekuluri
nomi 2,600 Mb sigrZisaa da Sei- genetikis Seswavlis mizniT, mecnierebi
cavs daaxloebiT 25 000 gens, anu, xSirad iyeneben mdogvis ojaxis patara
adamianis genomis identuria. yvavilovan mcenares Arabidopsis thaliana.
mkvlevarebs Tagvis genebiT ma- erT mcenares SeuZlia sacdel pirobebSi
nipulirebis didi gamocdileba aTasobiT STamomavlobis mocema yovel
aqvT am droisaTvis da SeuZliaT 8 - 10 kviraSi; iseve, rogorc mendelis
Seqmnan, rogorc transgenuri sacdeli mcenare _ muxudo, yoveli or-
Tagvi, aseve Tagvi, romelsac ganizmi awarmoebs, rogorc kvercxujre-
konkretuli genebi mutaciiT debs, aseve spermas. genis funqcionirebis
eqneba “nokautirebuli” (gaTi- Sesaswavlad mecnierebs SeuZliaT trans-
Suli). Tumca, ganviTarebis kv- genuri Arabidopsis-is Seqmna (ix. sur.
levebisaTvis am saxeobas ori nakli aqvs. 20.19). sxva zogierT mcenareul saxeobebTan SedarebiT
misi reproduqciis dro daaxloebiT cxra Arabidopsis-s aqvs SedarebiT mcire genomi, daaxloebiT
kviras warmoadgens, xolo misi embrioni 118 Mb, romelic arsebuli Sefasebis Tanaxmad Seicavs
viTardeba dedis organizmis SigniT. 25, 500 gens.

vadasxva tipis ujredebi qmnian qsovilebs, qsovilebi _ ujredebis diferencirebac, procesi, romlis drosac
organoebs, organoebi _ organoTa sistemebs, xolo or- ujredebi specializirdeba garkveuli struqturebis
ganoTa sistemebi _ mTlian organizms. amgvarad, embri- da funqiebis TvalsazrisiT. ufro metic, ujredebis sx-
onaluri ganviTarebis procesi unda gulisxmobdes ara vadasxva tipebi SemTxveviTad ki ara arian ganawilebuli
mxolod sxvadasxva tipis ujredebis diferencirebas, sivrceSi, aramed organizebulni arian qsovilebad da
aramed ufro maRali donis struqturebis organizebas organoebad. fizikur process, romlis drosac yalib-
gansazRvruli sivrciTi orientaciiT sam ganzomile- deba organizmis forma, aris morfogenezi, rac niSnavs
baSi. `formebis Seqmnas~.
suraTze 21.3 mocemuli fotoebi asaxavs zigo- ujredis dayofis, diferencirebis da morfogenez-
tis transformirebas mravalujredian organizmad. is procesebs axasiaTebT droSi nawilobrivi gadafarva
es transformacia aris sami urTierTdakavSirebuli (sur. 21.4). morfogenezuri movlenebi embrionaluri
procesis Sedegi: ujredebis dayofa, ujredebis dife- gan­v iTarebis adreuli stadiebidanve iwyeba. sxeulis
rencireba da morfogenezi. ujredebis Tanmimdevruli ZiriTad gegmaSi ukve gansazRvrulia, cxovelis embrio-
mitozuri dayofis Sedegad warmoqmneba ujredebis nis romeli bolo iqneba Tavi, an mcenaris embrionis rom-
didi raodenoba. Tumca mxolod ujredebis dayofis eli nawili iqnba fesvi. es adreuli movlenebi gansaz-
Sedegad warmoiqmneboda identuri ujredebis gorga- Rvraven organizmis sxeulis Rer­Zebs, rogoric aris
li, romelsac araferi saerTo ar eqneboda mcenares- anterior-posterioruli (Tavi _ kudi) RerZi da dor-
Tan an cxovelTan. embrionaluri ganviTarebis dros ki salur-ventraluri (zurgi _ muceli) RerZi. momdevno
xdeba ara marto ufredebis raodenobis mateba, aramed morfogenezuri movlenebi gansazRvravs embrionis

503
W W suraTi 21.3  ganayofierebuli kvercxu­
jredidan Camoyalibebul cxovelamde: ra
gansxavebebi SeimCne­va erT kviraSi. erTi
kvira aris sakmarisi ujredebis dayofis,
diferencirebisa da morfogenezisaTvis, da
imisaTvis, rom bayayis yoveli ganayofiere-
buli kvercxi, naCvenebi suraTze (a) gadai-
qces Tavkombalad (b). kvercxs, iseve, rogorc
Tavkombalas, aqvs Jeleseburi damcavi garsi.

(a) bayayis ganayofierebuli (b) Tavkombala, romelic iCekeba


kvercxebi kvercxidan

(a) cxovelTa ganviTareba


cxovelebis umravlesoba gaivlis
a nawlavi
blastulas da gastrulas stadiebs
garkveuli variaciebiT. blastula
warmoadgens ujredebis sferoidul
grovas, romelic garSemortymu-
lia siTxiT savse garsiT. gastrula
formirdeba maSin, rodesac blas-
tulas ubani SigniT Seikeceba da
zigota (ganayo- rva ujredi blastula gastrula zrdasruli warmoiqmneba mili – rudimenturi
fierebuli kver- (ganivi (ganivi cxoveli
nawlavi. rodesac organizmi ukve
cxujredi) kveTa) kveTa)
Camoyalibdeba, diferencireba mim-
dinareobs ukve Zalze SezRudulad
ujredis gayofa – mxolod dazianebuli an daRupuli
ujredebis Casanacvleblad.
morfogenezi

ujredebis xilvadi diferenciacia

Teslis ylortis
foTlebi apikaluri (b) mcenareTa ganviTareba
meristema Teslovan mcenareebSi embrioni
b
mTlianad viTardeba TeslSi. mor-
fogenezi, romelic moicavs ufro
ujredebis dayofas da ujredebis
kedlebis zrdas, vidre ujredebis an
qsovilebis moZraobas, mimdinareobs
zigota (ganayo- ori fesvis
mcenaris mTeli sicocxlis ganma-
fierebuli kver- ujredi apikaluri
meristema vlobaSi. apikaluro meristemebi
cxujredi)
mudmivad ganicdian ganviTarebas
embrioni da transformirdebian sxvadasxva
Teslis mcenare organoebad mcenaris zrdis ganusaz-
SigniT
Rvreli periodis ganmavlibaSi.

S S suraTi 21.4   cxovelTa da mcenareTa ganviTarebis zogierTia sakvanZo stadia.

504
sxeulis SedarebiT mcire ubnebSi konkretuli struq-
turebis mdebareobas, rogoricaa, magaliTad, buzis sxe-
ulis segmentebis apendiqsebis (danamatebis), an Tevzis
koncefcia 21.2
farflebis mdebareoba. Semdeg ki ganisazRvreba kidev
sxvadasxva tipis ujredebi
ufro mcire ubnebis organizacia.
mravalujrediani organizmebis morfogenezSi mniS- warmoiSveba erTnairi dnm-is
vnelovan rols TamaSobs, rogorc ujredebis dayofa
da diferencireba, aseve garkveuli ujredebis saTa- mqone ujredebSi madiferenci-
nado droisaTvis daprogramebuli sikvdili. rogorc
rebeli genis eqspresiis
ar unda iyos, cxovelebis da mcenareebis morfogenezis
mTliani sqema mniSvnelovnad gansxvavdeba erTmaneTi- Sedegad
sagan. cxovelebs da mcenareebs ganviTarebis mravali
wina TavebSi Cven mogaxseneT, rom gansxvavebebi
saerTo meqanizmi aqvT, xolo gansxvavebebi ki ZiriTadad
mrava­l ujrediani organizmis ujredebs Soris TiTq-
ori mimarTulebisaa.
mis mTlianad gamowvevulia genebis zegavleniT, da ara
XX cxovelebSi, magram ara mcenareebSi, ujredebis da ujreduli genomebis gansxvavebebiT. (arsebobs ramden-
qsovilebis moZraoba aucileblad unda ganxor- ime gamonaklisi, rogoricaa anti­sxeulebis mwarmoebeli
cieldes, imisaTvis, rom organizmma TavisTvis da­ ujredebi; ix. suraTi 43.11). garda amisa, Cven avRniSneT,
maxasiaTebeli sam-ganzomilebiani forma miiRos. rom ganviTarebis procesSi es gansxvavebebi vlindeba
maregulirebel meqanizmebad, romlebic CarTaven an gam-
X X mcenareebSi, magram ara cxovelebSi, morfogenezi da
orTaven garkveul genebs. axla gadavxedoT aseTi mosaz-
zrda embrionaluri da iuveniluri periodebiT ki ar
rebis sasrgeblod arsebul mtkicebulebebs.
aris SezRuduli, aramed xorcieldeba mceneris mTe-
li sicocxlis manZilze.
genomis eqvivalentobis mtkicebuleba
mcenaris uwyvet zrdaze da axali organoebis
formirebaze pasuxismgebeli struqturebi _ apikal- mravali eqsperimentis Sedegi metyvelebs im mo-
uri meristemebia _ ylortis kenweros da fesvis bolos sazrebis sasargeblod, rom organizmis TiTqmis yvela
mudmivmoqmedi embrionuli ubnebi. zrdasrul cxove- ujreds aqvs erTnairi, eqvivalenturi genomi, anu erT-
lebSi ganviTareba Cveulebriv SezRudulia im ujre- nairi genebi. ra emarTeba am genebs, rodesac ujredi
debis gamravlebiT, romlebic misi mTeli sicocxlis iwyebs diferencirebas? am SekiTxvaze pasuxis gasacemad
manZilze mudmivad unda ganaxldnen. aseTebia, magali- Cven Semdegi kiTxva unda davsvaT. Seuqcevadad pasiur-
Tad sisxlis ujredebi, kanis ujredebi da nawlavebis debian genebi diferencirebis procesSi? magaliTad,
Sida garsis intestinaluri ujredebi. Seicavs Tqveni TiTis epidermisis ujredi Tvalis feris
diferencirebisa da morfogenezis msvlelobisas, ganmsazRvrel funqcionalur gens? an iqneb aq Tvalis
embrionaluri ujredebi sxvadasxvanairad iqcevian da ganmsazRvreli geni iSleba, an permanentulad pasiur
funqcionireben, miuxedavad imisa, rom yoveli maTgani mdgomareobaSi imyofeba?
erTi da igive ujredidan – zigotidan aris warmoSo-
bili. Semdeg ganyofilebaSi Tqven iswavliT Tu rogor mcenareTa totipotenturoba
xdeba es. (totipotency), anu yovlisSemZleoba

koncefcia testi 21.1 genomis eqvivalentobis Sesamowmeblad erT-erT


eqsperimentul midgomas warmoadgens Semdegi sakiTxis
garkveva: SeiZleba diferencirebuli ujredidan ganvi-
Tardes mTliani organizmi? aseTi eqsperimentebi Cat-
1. rogorc Tqven me-12 TavSi iswavleT, mitozis
arda me-20 saukunis 50-an wlebSi f. s. stiuardis (F.C.
Sedegad warmoiSveba mSobliuri ujredis iden-
Steward) da misi studentebis mier qornelis univer-
turi ori Svilibili ujredi. da mainc, Tqven, ro-
sitetSi (Cornell University) stafiloze (suraTi 21.5).
gorc mravaljeradi mitozuri dayofis Sedegad
maT aRmoaCines, rom diferencirebuli ujredebi, aRe-
warmoSobili arseba, ar warmoadgenT ubralod
buli stafilos fesvidan da gadatanili kulturaSi
identuri ujredebis sferoidul masas? ratom?
SeiZleba gaizardon da gadaiqcnen Cveulebriv zrdas-
2. ra fundamenturi gansxvavebebia mcenareTa da
rul mcenareebad, romlebic iqnebian `mSobliuri~ orga-
cxovelTa ganviTarebis meqanizmebSi?
nizmis identurni. aseTi Sedegebi metyvelebs imaze, rom
aucilebeli ar aris diferencirebam gamoiwvios dnm -is
Seuqcevadi cvlilebebi. mcenareebSi, yovel SemTxveva-

505
organizmis Seqmnas ewodeba klonireba, xolo ase-
suraTi 21.5 SekiTxvebi SesaZlebelia, rom Ti gziT miRebul yvela organizms ewodeba kloni
mcenaris diferencirebuli ujredidan ganviTardes (berZnulidan klon, toti, ylorti). mcenareebis
srulyofili mcenare? klonireba dReisaTvis farTod gamoiyeneba soflis
meurne­obaSi. marTlac, Tu Tqven ro­desme gagizr-
eqsperimenti
diaT axali mcenare damynobiT (kalmiT), CaTvaleT,
stafilos fesvis rom Tqven klonireba gagixorcielebiaT.
transversuli
seqcia
birTvuli transplantacia cxovelebSi
cxovelebis diferen­ci­rebuli ujredebi Cveu-
lebriv kulturaSi ar iyofian, da miT umetes ar vi-
Tardebian sxvadasxva ti­­­pis ujredebis mqone axal
2 mg fragmentebi organizmad. aqedan ga­momdinare, cxovelTa gan­
viTarebis mkvleverebs cxo­velTa ujredebis to-
tipotenturobis unaris dasadgenad sxva midgomebi
unda gamoeyenebinaT. aseTi midgoma gulisxmobs
gaunayofierebeli kvercxujredidan, an zigotidan
birTvis amoRebas da mis Canacvlebas diferencire-
buli ujredis birTviT. am meTods hqvia birTvuli
sakveb areSi suspenziaSi mcenaris mcenare kul- transplantacia. Tu donoris diferencirebuli
kultivirebuli calkeuli embrioni tivirebulia
ujredi inarCunebs Tavis srul genetikur SesaZle-
fragmentebi; ujredebi viTardeba agaris sakveb
moreva iwvevs iwyeben kultivire- areSi. Semdgom blobebs, maSin igi SeZlebs warmarTos recipienti
calkeuli ujre- dayofas buli erTi igi gadairgo kvercxujredis ganviTareba da Camoayalibos orga-
debis mocilebas, ujredidan niadagSi nizmis yvela Sesabamisi qsovili da organo.
romlebic tiv- aseTi eqsperimentebi Caatares bayayebze rob-
tiveben xsnarSi
ert brigsma (Robert Briggs) da Tomas qingma (Thomas
Sedegi King) 1950-an wlebSi, da Semdgom jon gerdonma (John
Gurdon) 1980-an wlebSi. maT embrionis (an Tavkom-
erTi somaturi (arareproduqciuli) balas) ujredis birTvi gadanerges igive saxeobis
stafilos ujredi ganviTarda mom-
ubirTvo kvercxujredSi. gadanergil birTvs xSir
wifebul mcenared. axali mcenare war-
moadgenda mSobliuri mcenaris gene- SemTxvevebSi Seswevda unari waremarTa kvercxu-
tikur oreuls. jredis normaluri ganviTareba, ris Sedegadac yal-
ibdeboda Tavkombala (suraTi 21.6). Tumca, trans-
plantirebuli birTvis normaluri ganviTarebis
warmarTvis `potencia~ ukuproporciul damokide-
bulebaSi imyofeboda donoris asakTan: rac ufro
zrdasruli mcenare
asakovani iyo donori, miT ufro naklebi iyo Tavkom-
balebis normaluri ganviTarebis Sansi.
am Sedegebis gaTvaliswinebiT Cven SegviZlia
davaskvnaT, rom, rodesac cxoveluri ujredi gan-
daskvna mcenaris ramdenime diferencirebuli (so-
icdis diferencirebas, birTvSi `raRac~ icvleba.
maturi) ujredi mainc aris totipotenturi
da Seswevs diferencirebis reversirebis unari, da Semdgom bayayebSi da sxva cxovelTa umravlesobaSi, rac
SeuZlia sawyisi misces zrdasruli organizmis ujredebis yve- ufro Sors aris wasuli embrionaluri ganviTa-
la tips. rebis da ujreduli diferencirebis procesi, miT
ufro dabalia birTvuli potencia. kvlevebma aCve-
na, rom miuxedavad imisa, rom dnm-is ZiriTadi Tan-
Si, momwifebul ujredebs diferencireba SeuZliaT da
mimdevroba ar aris Cveulebriv Secvlili, qromatuli
Semdgom, zrdasruli organizmis yvela tipis special-
struqtura sruliad garkveul cvlilebebs ganicdis,
izirebuli ujredebis warmoSoba. aseTi unaris mqone
rac gamoixateba histonebis qimiur modifikaciebSi an
yvela ujredze SeiZleba iTqvas rom isini arian yovlis-
dnm-is meTilirebaSi. (ix. Tavi 19). es qromatuli cvli-
SemZleni _ totipotenturebi (totipotent).
lebebi xandaxan Seqcevadia, da biologebi SeTanxmdnen,
mravalujrediani organizmis erTi an meti somatu-
rom cxovelTa sakmarisad diferencirebuli ujre-
ri ujredis gamoyenebiT meore genetikurad identuri

506
debis birTvebsac gaaCniaT srulyofili
organizmis CamoyalibebisaTvis saWiro
yvela geni. sxva sityvebiT, cxovelis sxe-
suraTi 21.6
SekiTxva: SeuZlia cxovelis
ulis ujredebis sxvadasxva tipebi gansx- diferencirebul ujredis birTvs warmarTos
vavdebian struqyuriT da funqciiT ara organizmis ganviTareba?
imitom, rom maT sxvadasxva genebi aqvT,
aramed imitom, rom maTSi saerTo genomis
eqsperimenti mkvlevarebma moaSores birTvi bayayis kvercxu-
genTa sxvadasxva monakveTebis eqspresia jredidan ultraiisferi sxivebis zegavleniT (ul-
xdeba. traiisferi sxivebi Slis birTvs). embrionis ujredebis birTvebi (Tavkom-
balas stadiis CaTvliT) gadanergil iqna ubirTvo kvercxujredebSi.
ZuZumwovarTa reproduqciuli
klonireba. is faqti, rom organizmis bayayis bayayis bayayis Tavkombala
yvela ujreds erTi da igive dnm aqvs, das- embrioni kvercxujredi
turdeba ZuZimwovrebze eqsperimentebis
SedegebiTac. mkvlevarebi didi xnis gan- UV
mvlobSi axorcielebdnen ZuZumwovrebis
klonirebas embrionis adreul stadiebze srulad dife-
amoRebuli birTvebis an ujredebis gamo- naklebad rencirebuli
yenebiT. magram ar iyo cnobili, aris Tu diferencire- (intestinal-
buli ujredi uri) ujredi
ara SesaZlebeli srulad diferencire-
buli ujredis birTvis `re-programire-
ba~, ris Sedegadac igi gadaiqceva toti- transplan-
ubirTvo transplan-
potenturad. 1997 wels Sotlandielma tirebuli
kvercxujredi tirebuli
mkvleverebma daikaves yvela sagazeTo donori
donori
birTvi
hedlaini, rodesac gamoacxades, rom birTvi
daibada cxvari doli, romelic kloni-
rebuli iyo zrdasruli cxvrisagan, da
es SesaZlebeli gaxda diferencirebuli
ujredis birTvis transplantaciis Sede-
gad (suraTi 21.7). mkvleverebma donori
birTvebis aucilebel diferencirebas
miaRwies sarZeve jirkvlis (mammary)
ujredebis kultivirebiT Rarib sakvebi
areSi. Semdeg moaxdines am ujredebis
Serwyma cxvris kvercxujredebTan, umravlesoba
ganviTarda Tavkombalad <2% ganviTarda Tavkombalad
romelTac winaswar gamoclili hqondaT
birTvebi. amis Sedegad miRebuli dip-
Sedegebi rodesac transplantirebuli birTvebi aRebu-
loiduri ujredebi iwyebdnen dayofas da
li iyo ebrionidan adreul stadiebze, anu maSin,
yalibdeboda adreuli embrionebi, rom- rodesac ujredebi SedarebiT naklebad aris diferencirebuli, recipi-
lebsac surogatuli dedis organizmSi enti kvercxujredebis umravlesoba ganviTarda Tavkombalebad. magram,
nergavdnen. ramdenime aseulma implan- Tavkombalis srulad diferencirebuli intestinaluri ujredebis
tirebulma embrionma daasrula norm- birTvis transplantaciis SemTxvevaSi, normalur Tavkombalad ganvi-
Tarda 2%-ze naklebi kvercxujredi, xolo embrionTa umravlesoba daix-
aluri ganviTareba. ase daibada doli.
oca ganviTarebis adreul stadiebze.
mogvianebiT Catarebulma analizma aCve-
na, rom dolis qromosomuli dnm-i dono- daskvna bayayis diferencirebuli ujredis birTvs SeuZlia
ri birTvis absoluturad identuri iyo. warmarTos Tavkombalas ganviTareba. Tumca, misi
(misi mitiqondruli dnm, rogorc es mo- aseTi unari klebulobs donori ujredis diferencirebis xarisxis zr-
dasTan erTad, savaraudod birTvSi mimdinare cvlilebebis gamo.
salodneli iyo, donori kvercxujredis
warmoSobis aRmoCnda).
2003 wels, 6 wlis asakSi, dolis aR-
moaCnda filtvebis daavadeba, romelic eve, rogorc misi arTriti, miaweres imas, rom misi ujre-
cxrebs Cveulebriv bevrad ufro gviandel asakSi emarTe- debi ufro `asakovani~ iyo, vidre realurad mis asaks
baT xolme, da igi daaZines. dolis naadrevi sikvdili, is- Seesabameboda, da SesaZloa es iyo transplantirebuli

507

suraTi 21.7 kvlevis meTodi
ZuZumwovris reproduqciuli klonireba
birTvuli transplantaciis saSualebiT WW suraTi 21.8   pirve­
li klonirebuli
gamoyeneba es meTodi gamoiyeneba iseTi klonirebuli
kata saxelad `qofi~,
cxovelebis misaRebad, romelTa birTvu-
(Copy Cat)
li genebi donori cxovelis birTvis genebis identuria.

birTvis arasruli `re-


teqnika aq naCvenebia procedura, romelic gamoy-
enebul iqna dolis klonirebisas. es iyo programirebis~ Sedegi.
ZuZumwovris klonirebis pirveli cda, rodesac gamoiyenes 1997 wlidan kloni-
diferencirebuli ujredis birTvi. reba sxva mra­­val ZuZum­
wovarze tardeboda, Tag­­
sarZeve kvercxujredis vebis, katebis, Zroxe­bis,
jirkvlis donori
cxene­bis da Rorebis CaT-
(jiqnis)
ujredis vliT. mizans warmoad-
donori genda axali individis
Seqmna: amas qvia rep­roduqciuli klonireba. Cven ukve
bevri saintereso ram viswavleT aseTi eqsperimentebis
kvercxujredi Sedegad. magaliTad, erTi da igive saxeobis klonireb-
sakvercxedan amoRebuli birTvi uli cxovelebi yovelTvis identurni ar arian garegno-
biT da qceviT. erTi da igive ujreduli xazidan kloni-
rebuli Zroxebis jgufSi, zogierTi Zroxa dominantobs,
Serwymuli
ujredebi danarCenebi ki emorCilebian. sxva magaliTad SeiZleba
sarZeve jirkvlis moviyvanoT kata, saxelad qofi (Copy Cat), (suraTi 21.8).
ujredebi, mas iseTive Wreli bewvi qonda, rogorc mis erTaerT
kultivirebuli mSobels, magram bewvis feri da qceva ki gansxvavebuli.
naxevrad SimSimlis
pirobebSi, rac es gamowveuli iyo X-qromosomis SemTxveviTma dezaqti-
iwvevs ujredis vaciam, rac embrionaluri ganviTarebisas Cveulebrivi
ciklis SeCerebas movlenas warmoadgens (ix. suraTi 15.11). naTelia, rom
da diferencirebas sarZeve jirkvlis (jiqnis)
garemos zegavlenam da SemTxveviTma movlenebma SeiZle-
ujredis birTvi
ba mniSvnelovani roli iTamaSon ganviTarebis procesSi.
mravali ZuZumwovris warmatebulma klo­nirebam
gazrdili
kulturaSi adamianis klonirebis SesaZleblobis spekulacia war-
moSva. 2004 wels, samx­reT koreis mkvlevarebma msofli-
adreuli embrioni os ac­nobes adamianis reproduqciuli klonirebis pir­
veli warmatebuli nabijebis Se­saxeb. am eqsperimentSi
Canergili mesame cxvaris ganxorcielda adamianis diferencirebuli ujredebis
saSvilosnoSi
transplntacia ga­unayofierebel, winaswar birTvamo-
clil kvercxujredebSi. am kvercxujredebs miecaT
dayofis stimuli, da ramdenime maTganma miaRwia blas-
tocistis stadias _ adreul embrionalur stadias,
surogatuli deda
romelic 21.4 suraTze naCveneb blstulis stadiis ms-
gavsia. Tumca embrionebs ar misces blastocistis sta-
diis Semdgomi ganviTarebis saSualeba, am mkvlevarebis
namuSaverma kidev erTi nabijiT migvaaxloves adamianis
embrionaluri
ganviTareba reproduqciuli klonirebis realur SesaZleblobas-
Tan, ramac uprecedento eTikuri sakiTxebi wamoWra.
yovel SemTxvevaSi, sanam gadaiWreba klonirebasTad da-
batkani `doli~, romelic kavSirebuli problemebi, Cven gvaqvs sakmarisi dro am
genetikurad sarZeve sakiTxebze dasafiqreblad.
jirkvlis (jiqnis)
ujredis donoris
identuria

teqnika klonirebuli cxoveli garegnobiT da genetikuri struqturiT birTvis donoris identuria (rom­lis­ganac mas
birTvi aqvs miRebuli), magram gansxvavdeba kverc­xujredis donorisgan da surogatuli dedisagan.
508
cxovelTa klonirebasTan dakavSirebu­ embrionaluri zrdasruli organizmis
li proble­me­b i. birTvuli transplantaciis Rerovani ujredebi Rerovani ujredebi am
adamianis adreuli SemTxvevaSi aRebuli Zvlis
kvleveTa umetesobam aCve­na klo­n irebuli em- tvinidan totipotenturi
embrioni blastocis-
brionebis normaluri ganviTarebis (dabade- tis stadiaze (ZuZum- ujredebi (yovlis SemZle)
made) dabali procenti. dolis msgavsad, wovrebSi blastulis
mrval maTgans aRmoaCndaT sxvadasxva de- eqvivalenti)
feqti. klonirebul Tagvebs, magaliTad aqvT
simsuqnis, pnevmoniis, RviZlis funqciis moS-
lis da adreuli sikvdilis midrekileba. mec-
nierebis rwmeniT, is cxovelebic ki, romlebic
TiTqosda normalurad gamoiyurebian, patara
defeqtebis matareblebi mainc arian.
ukanaskneli wlebis ganmavlobaSi Tan- pluripotenturi
totipotenturi
daTanobiT irkveva, Tu ratom mimdinareobs ujredebi
ujredebi
klonireba aseTi dabali efeqturobiT da de- (mravlis SemZle)
feqtebis maRali maCvenebliT. srulad dife-
rencirebuli ujredebis birTvebSi, genebis
mxolod mcire ubania aqtivirebuli, xolo
danarCeni genebis eqspresia ki daTrgunulia. kultivirebuli
es xSir SemTxvevaSi gamowveulia qromatinSi Rerovani ujredebi
epigenetikuri cvlilebebiT, rogoricaa his-
tonebis acetilizacia, an dnm-is meTilizacia
kultivirebis
(ix. suraTi 19.4). aseTi clilebebis umetesoba
sxvadasxva
unda reversirdes birTvSi donori cxovelis-
pirobebi
agan imisaTvis, rom ganviTarebis adreul sta-
diebSi moxdes genebis Sesabamisi eqspresia,
an represia. mkvlevarebma aRmoaCines, rom
klonirebuli embrionebis ujredebis dnm-i,
msgavsad diferencirebuli ujredebis dnm-
isa, xSirad Seicavs ufro didi raodenobis RviZlis nervuli sisxlis
meTilis jgufebs, vidre es igive saxeobis ara- ujredebi ujredebi ujredebi
klonirebuli embrionebis dnm-s axasiaTebs. diferenci-
rebuli
es aRmoCena savaraudod miuTiTebs imaze, rom
ujredebis
donori birTvis re-programireba yovelT-
sxvadasxva
vis sru­lad ar xorcieldeba. vinaidan dnm-is
tipebi
meTilizacia xels uwyobs genebis eqspresiis
regulirebas, donori birTvis dnm-Si arasa-
Tanado adgilze myof meTilis jgufebs Seu-
ZliaT xe­li SeuSalon im genebis eqspresias,
romlebic normalur emb­rionalur ganviTa- S S suraTi 21.9  Rerovan ujredebze muSaoba cxovelis Rerovani
rebas emsaxurebian. ujredebi, romelTa izolireba xdeba an adreuli embrionidan, an
zrdasruli organizmis qsovilebidan, da romlebic Semdgom gad­
cxovelTa Rerovani ujredebi argulia kulturul pirobebSi, warmoadgenen TviTSenarCunebad,
SedarebiT aradiferencirebul ujredebs. embrionaluri Rerovani
is mosazreba, rom ujredebi sxvadasxva ujredebi ufro advili gasazrdelia kulturaSi, vidre zrdasruli
gziT viTardeba imis gamo, rom erTi da imave organizmis Rerovani ujredebi, da Teoriulad SeuZliaT ujredebis
genomis genTa sxvadasxva monakveTebi eqspre- yvela tips miscen sawyisi. Tu ra ujredTa tipebi SeiZleba warmoiSvas
sirdeba, dasturdeba Rerovani uj­­redebis zrdasruli organizmis Rerovani ujredebidan, jer-jerobiT bolomde
Seswavlis SedegebiTac. Rerovani ujredebi dadgenili ar aris.
warmoadgenen met-naklebad araspecializire-
bul ujredebs, romelTac erTis mxriv, usasrulo ujredebad diferencireba. amgvarad, Rerovan ujre-
reproduqciis unari aqvT, xolo meores mxriv, Sesabamis debs SeuZliaT, rogorc Tavisi sakuTari populaciis
pirobebSi, SeuZliaT ramdenime tipis specializirebul Sevseba, aseve iseTi ujredebis warmoqmna, romlebic gan-

509
viTarebis sxva gzas daadgebian. dReisaTvis embrionaluri Rerovani ujredebis
cxovelTa adreuli stadiebis embrionebis did wyaros warmoadgens pacientebis (romlebic nayofis
ricxvs gaaCnia totipotenturi Rerovani ujredebi, SenarCunebaze gadian mkurnalobas) TanxmobiT gace-
romelTac nebismieri tipis diferencirebuli ujre- muli embrionebi, an aseTi embrionebidan aRebuli da
debi warmoebis unari SeswevT. SesaZlebelia adreuli xangrZlivi periodis ganmavlobaSi kultivirebuli
embrionis Rerovani ujredebis izilireba blastulas ujredebi. vinaidan adamianis embrionis blastocistis
stadiaze, an adamianis SemTxvevaSi _ blastocistis stadiamde klonireba ukve miRweulia, SesaZloa mec-
stadiaze (suraTi 21.9). kulturaSi es embrionaluri nierebma embrionaluri Rerovani ujredebis wyarod
Rerovani ujredebi usasrulod reproducirdeba da swored aseTi klonebi gamoiyenon momavalSi. rodesac
kulturaSi garkveuli pirobebis Seqnisas, SeuZliaT ga- klonirebis mizans warmoadgens embrionaluri Rerovani
daiqcnen sxva­dasxva specializirebul ujredebad, kver- ujredebis warmoeba daavadebebis samkurnalod, am pro-
cxujredis da spermis CaTvliT. cess ewodeba Terapiuli klonireba. Tu reproduqciuli
zrdasrul sxeulSic mravlad aris warmodgenili klonireba adamianebis umravlesobas araeTikurad miaC-
Rerovani ujredebi, romlebic saWiroebisamebr em- na, Terapiul klonirebaze aseTi erTmniSvnelovani azri
saxurebian arareproducirebadi specializirebuli ar arsebobs. adamianTa garkveul nawils miaCnia, rom ar
ujredebis Canacvlebas. totipotenturi embrionaluri aris swori embrionebis Casaxva imisaTvis, rom Semdgom
Rerovani uj­redebisgan gansxvavebiT, zrdasruli orga- isini ganadgurebul iqnen, maSin, rodesac sxvebis azriT,
nizmis Rerovan ujredebs SeiZleba vuwodoT pluripo- dolis Semqnelebis sityvebiT rom vTqvaT, `klonirebam
tenturi, anu mravlis SemZle, romelTac SeuZliaT ara SeiZleba iseTi sargebeli moitanos, rom amoraluri
yvela, aramed mravali sxvadasxva tipis ujredebad Cam- iqneboda masze uaris Tqma~.
oyalibeba. magaliTad, Zvlis tvinis Rerovani ujredebi Cvens mier ganxiluli masalis Sedegad SegviZlia vTq-
aZleven sawyiss sisxlis ujredebis sxvadasxva tipebs vaT, rom mcenareTa da cxovelTa TiTqmis yvela ujredi
(ix. suraTi 21.9), da intestinalur (nawlavur) kedlebSi Seicavs erTsa da igive genebs. SemdgomSi Cven gavecno-
isini regenerireben sxvadasxva ujredebad da qmnian in- biT process, romlis Sedegadac yalibdeba ujredebis
testinalur Sida amomfen garss. ramdenadac gasakviri sxvadasxva tipebi, anu diferencirebis molekulur
ar unda iyos, Cven cota xnis winaT aRmovaCineT, rom safuZvlebs.
zrdasuli tvini Seicavs Rerovan ujredebs, romlebic
ganagrZoben garkveuli tipis nervuli ujredebis war-
genis eqspresiis transkripciuli
moebas. Tumca zrdasrul organizmebs Rerovani ujre-
debi Zalian mcire odenobiT aqvT, mecnierebi TandaTan regulireba ganviTarebis procesSi
aRweven maT identificirebas da izolirebas sxvadasxva rodesac embrionis qsovilebi da organoebi formas
qsovilebisgan, da zogjer maT gazrdasac kulturaSi. mi­i Reben, SesaZlebeli xdeba maTi TvalnaTlivi garCeva
Semdgomi kvlevebis Sedegad mecnierebma daadgines, rom funqciisa da struqturis mixedviT. rasac Cven TvaliT
kultivirebis Sesabamis pirobebSi (magaliTad, special- vamCnevT, es ukve ujredebis ganviTarebis Sedega, ro-
uri zrdis faqtoris damatebiT), zrdasruli cxovelis melic daiwyo zigotis pirveli mitozuri dayofisTa-
organizmidan aRebuli da Semdgom kultivirebuli Re- nave. yvelaze adreuli cvlilebebi, romlebic ujreds
rovani ujredebi SeiZleba diferencirdnen mravali sx- specializirebis gzaze dadgomas ubiZgeben, Zalian sus-
vadasxva tipis specializirebul ujredebad. tia, da maTi danaxva SeiZleba mxolod molekulur done-
embrionaluri an zrdasruli organizmis Rerovani ze. manamde, sanam mecnierebma cota ram icodnen embrio-
uj­r edebis kvlevisas diferencirebis Sesaxeb miRebuli nis molekuluri cvlilebebis Sesaxeb, isisni iyenebdnen
Zalze Rirebuli informacia uzarmazar mniSvnelobas termins determinireba, imisaTvis, rom aReniSnaT is
iZens samedicino sferosTvis. saboloo mizans warmoad- movlenebi, romlebic Semdgom iwveven ujredis ukve
gens dazianebuli, an daavadebuli organobis `SekeTeba~ SesamCnev diferencirebas. am procesis bolos, embrion-
aseTi ujredebis saSualebiT: magaliTad, insulinis aluri ujredis saboloo bedi ukve gansazRvrulia, ase
mwarmoebeli pankreasis ujredebi gankurnavda diabetiT vTqvaT determinirebuli. Tu am ujredebs eqsperimen-
daavadebulebs, anda tvinis garkveuli tipis ujredebi tulad gadavnergavT embrionis sxva ubanze, isini mainc
SesaZlebels gaxdida parkinsonis, an hantingtonis daa- ganagrZoben Tavis adre gansazRvrul diferencirebis
vadebaTa mkurnalobas. am droisaTvis, medicinaSi gamoy- gzas da Camoyalibdebian im ujredebad, rogorc es mox-
enebis TvalsazrisiT embrionaluri Rerovani ujredebi deboda normalur ad­g ilze ganviTarebisas.
ufro perspeqtiulia, vidre zrdasruli organizmis Re- is, rasac adre determinirebas eZaxdnen, dReisaTvis
rovani ujredebi, magram vinaidan es ujredebi aRebul ganixileba, rogorc molekuluri cvlilebebis Sedegi.
unda iqnas adamianis embrionidan, aq Tavs iCens ukve eTi- determinirebis Sedegi _ ujredebis xilvadi dife-
kuri da politikuri sakiTxebi.

510
birTvi
mTavari makontrolebeli geni MyoD kunTovani specializaciis sxva genebi

dnm
ujredis embrion- gamorTva gamorTva
aluri winamorbedi

1determinireba. sxva ujredebidan mo­


suli signalebi iwvevs maregulirebe-
gamorTva
li genis aqtivirebas, romelsac qvia
mrnm
MyoD D , da ujredebSi warmoiqneba MyoD
D proteini, transkripciis faqtori.
ujredi, romelsac axla qvia mioblas-
ti, gardauvlad Camoyalibdeba Con- MyoD D proteini (transcipciis faqtori)
mioblasti (de-
Cxis kunTovan ujredad.
terminirebuli)

2 diferencireba. MyoD proteini astimulirebs


MyoD D gens da aaqtivebs im genebs, romlebic akodi-
reben sxva kunTovani specializaciis mqone tran-
skripciul faqtorebs, rac Tavis mxriv aaqtivebs
kunTovani proteinebis genebs. MyoD aseve CarTavs
genebs, romlebic blokaven ujredul cikls da
amgvarad aCereben ujredis dayofas. aradayofadi
mioblastebi Seerwymebian erTmaneTs da gadaiqce-
vian mowiful mravalbirTvian kunTovan ujre-
mrnm mrnm mrnm mrnm
debad, romelTac uwodeben kunTovan boWkoebs.

miozini, sxva kun-


Tovani proteinebi da
MyoD ujredis ciklis dam-
kunTis ujredi (bolomde diferencirebuli) transkripciis blokavi proteinebi
sxva faqtori

S S suraTi 21.10  kunTovani ujredebis determinireba da diferencireba. es suraTi gamartivebuli saxiT aRwers, Tu
rogor viTardeba embrionuli ujredebidan ConCxis kunTovani ujredebi. es prekursori (winamorbedi) ujredebi qmnian
fibroblastebs
renciacia _ im(ix. foto suraTze
genebis 12.17). aris dakavSire-
eqspresiasTan siaTebel SemkumSveli cilebis _ miozinis da aqtinis
buli, romlebic qsovilis specifiur proteinebs awar- maRal koncentraciebs, iseve, rogorc membranul recep-
moebs. es proteinebi gvxvdeba mxolod garkveuli tipis tor _ cilas, romelic aRiqvams nervuli ujredebidan
ujredebSi da aniWeben maT struqturul da funqciur wamosul signals.
Taviseburebebs. diferencirebis pirvel mtkicebule- kunTovani ujredebi viTardebian embrionaluri wi-
bas warmoadgens am proteinebisaTvis mrnm-is gamoCena. namorbedi ujredebidan, romelTac SeswevT unari gan-
diferencireba xilvadi xdeba mik­roskopis saSualebiT viTardnen ramdenime alternatiuli tipis ujredebad,
da gamoixateba ujreduli struqturis cvlilebeSi. xrtilovani da cximovani ujredebis CaTvliT, magram
SemTxvevaTa umetesobaSi, diferencirebul ujredSi romlebic garkveuli pirobebis zegavleniT yalibdebi-
genis eqspresiis paterni transkrifciis doneze kontr- an swored kunTovan qsovilis ujredebad. miuxedavad
oldeba. imisa, rom mikroskopSi ar Cans ujredebSi mimdinare cv-
diferencirebuli ujredebi specializirdebian lilebebi, determinireba aq mainc ganxorcielda _ isi-
gar­kve­u li qsovilisTvis damaxasiaTebeli proteinebis ni axla mioblastebs warmoadgenen. mioblastebi iwyeben
warmoebaSi. magaliTad, transkripciuli regulirebis didi raodenobiT kunTovani qsovilisTvis specifiuri
Sedegad RviZlis ujredebi specializirdebian albu- cilebis warmoebas da qmnian mowiful, wagrZelebul,
minis warmoqmnaSi, xolo Tvalis brolis ujredebi spe- mravalbirTvian kunTovan ujredebs (suraTi 21.10, mar­
cializirdebian kristalinis warmoqnaSi (ix. suraTi cxena).
19.7). marTlac, brolis ujredebSi cilebis sinTezis mkvlevarebma g kultivirebul mioblastebze
warmadobis 80% xmardeba kristalinis sinTezs, rom- dakvir­v ebis saSualebiT da im teqnikis gamoyenebiT,
lis saSualebiTac SesaZlebeli xdeba Suqis gatareba romelsac Tqven me-20 TavSi gaecaniT, gaarkvies, Tu ra
da fokusireba. kunTovani ujredebi sxva magaliTs war- xdeba molekulur doneze kunTovani ujredis diferen-
moadgens. es aris grZeli boWkoebi, romelTa erTiani cirebisas. maT pirvelad Seqmnes
plazmuri membranis SigniT ganTavsebulia mravali dnm biblioTeka, romelSic Seitanes kultivirebul
birTvi. isini Seicaven kunTovani qsovilisTvis damaxa- mioblastebSi yvela eqpresirebuli geni. mkvlevarebma

511
gaunayofierebeli
kvercxujredi
sxva
citoplazmuri adreuli embrioni
sperma (32 ujredi)
determinantis
molekulebi
citoplazmuri
determinantis birTvi
molekulebi signalis
ganayofiereba gadacemis
birTvi
gza
zigota
(ganayofie- signalis
rebuli
receptori
kvercxujre-
di) (mimRebi)

ujredis mitozuri
sasignalo
dayofa
molekula
(mainduci-
orujrediani rebeli)
embrioni

(a)citoplazmuri determinantebi kvercxujredSi. (b) induqcia axlomdebare ujredebiT. adreuli emb­


gau­­nayofierebeli kvercxujredis citoplazma Sei- rionis qveda nawilSi ganlagebuli ujredebi, gamosax-
cavs ganviTarebaze zegavlenis mqone dediseuli genebis uli am suraTze, uSveben iseT qimiur signals, romelic
mier kodirebul molekulebs. msgavsad aq naCvenebi ori axlomdebare ujredebs atyobinebs Secvalon Tavisi
determinantis, citoplazmuri mravali determinanti genebis eqspresia.
araTanabrad aris ganawilebuli kvercxujredSi. ga-
nayofierebis da mitozuri dayofis Semdeg embrionis
ujredebis birTvebi citoplazmuri determinantebis sx-
vadasxva jgufebis zegavlenas ganicdian, ris Sedegadac S S suraTi 21.11   adreuli embrionis ganviTarebis
eqspresirdeba sxvadasxva genebi. informaciis wyaroebi

Semdeg yoveli klonirebuli geni Canerges calkeul geni sxva transkrifciuli faqtorebis kodirebasac
embrionalur winamorbed ujredSi da cdilobdnen dae- axdens. MyoD aseve astimulirebs TviTon MyoD genis
fiqsirebinaT diferencirebis procesi, romelic aya- eqspresias da, amgvarad unarCunebs ujreds diferenci-
libebs mioblastebs da kunTovan ujredebs. am gziT maT rebis saSualebas. rogorc Cans, genebs, romlebic aqti-
gansazRvres egred wodebuli «mTavari maregulire- urdebian MyoD -s mier, hyavT specialuri MyoD -is mier
beli genebi» («master regulatory genes»), romelTa pro- cnobadi gamaZliereblebi, da amgvarad koordinirebuli
teinebis nawarmi ujredebs ConCxis kunTebad gadaaqcevs. kontrolis qveS im­yofebian. da bolos, meoradi tran-
amgvarad, kunTovani ujredebis SemTxvevaSi, determini- skrifciuli faqtorebi aaqtiveben iseT proteinebTan
rebis molekulur safuZvlebs warmoadgens aseTi erTi, dakavSirebul genebs, rogoricaa miozini da aqtini, rom-
an ramdenime mTavari maregulirebeli genis eqspresia. lebic kunTovan ujredebs Tavis unikalur Tvisebebs an-
imisaTvis, rom gavigoT ufro meti imis Sesaxeb, iWeben.
Tu rogor xdeba kunTovani uj­redebis diferencireba, MyoD proteini sakmaod Zlevamosilia. mkvlevarebma
modiT ukeT davakvirdeT mTavar maregulirebel gens, SeZ­l es gamoeyenebinaT igi srulad diferencirebuli
romelsac qvia MyoD (ix suraTi 21.10, marjvena). es geni ara-kun­Tovani ujredebis Se­sacvlelad, magaliTad ga-
axdens MyoD proteinis kodirebas, anu im transkrifci- daekeTebinaT cximovani da RviZlis ujredebi kunTovan
uli faqtoris, romelic ebmis specifiur makontroleb- ujredebad. ratom ar aris SesaZlebeli amis gakeTeba
el elementebs sxvadasxva samizne genebis gamaZliere- yvela tipis ujredebze? am SekiTxvaze erT-erTi Sesa-
blebSi, da stimuls aZlevs maT eqspresias. (ix. suraTi Zlo pasuxi SeiZleba is iyos, rom kunTovani specifi-
19.6). MyoD-sTan dakavSirebuli zogierTi daniSnulebis kis genebis aqtivireba ar aris daomokidebuli mxolod

512
MyoD -ze, aramed saWiroa maregulirebeli proteinebis vnelovania is signalebi, romlebic mezobeli ujrede-
konkretuli kombinacia, rac yovelTvis ar aris warmod- bidan SemoiWreba. cxovelebSi es gulisxmobs ujredis
genili ujredebSi. sxva tipis qsovilebis determinireba zedapiris molekulebis kontaqts mezobel ujredebTan
da diferencireba SesaZloa amgvaradve mimdinareobdes. da mezobeli ujredebis mier gamomuSavebuli zrdis
faqtorTan bmas. mcenareebSi kavSirebi ujredebs Soris,
cnobili, rogorc plazmodesmata, SesaZlebels xdis sa-
citoplazmuri determinantebi da
signalo molekulebis gadasvlas erTi ujredidan meo-
ujredSorisi signalebi ujredebis reSi. aseTi signalebis gadamtan molekulebs warmoad-
diferencirebis procesSi gens proteinebi, romlebic embrionis sakuTari genebiT
eqspresirdeba. sasignalo molekulebi mezobel samizne
MyoD-s rolis garkveva kunTovani ujredebis dife- ujredebSi iwveven cvlilebebs, process, romelsac
rencirebaSi Sors wagviyvans organizmis ganviTarebis qvia induqcia (suraTi 21.11 b). sazogadod, sasignalo
axsnisgan. MyoD-s rolze saubrisas maSinve ibadeba molekulebi ujreds agzavnian ganviTarebis specifiur
SekiTxva: ra konkretuli biZgi iwvevs swored am konkre- gzaze misi genebis eqspresiaSi cvlilebebis meSveobiT,
tuli genis eqspresias, da Semdeg ibadeba msgavsi SekiTx- rac ukve xilvad ujredul cvlilebebs iwvevs. amgvarad,
vebis seria, romelsac mivyavarT isev zigotamde. ra embrionaluri ujredebis urTierTqmedeba, saboloo
iwvevs im pirvel gansxvavebebs, romlebic adreul em- jamSi, inducirebs diferencirebis process, romlis
brionSi warmoiSveba? da ra akontrolebs ujredebis Sedegadac viRebT specializirebuli ujredebis sx-
sxvadasxva tipebis morfogenezs da diferencirebas gan- vadasxva tipebs da axal organizms.
viTarebis procesSi? rogorc Cven es vnaxeT kunTovani momdevno TavebSi Tqven iswavliT mets cito-
ujredebis magaliTze, am sakiTxis garkveva daiyvaneba plazmuri determinantebis da induqciis Sesaxeb, sadac
imaze, Tu romeli genebis transkribireba xdeba ganvi- ufro axlos gaecnobiT ganviTarebis zogierT mniS-
Tarebadi organizmis ujredebSi. arsebobs informaciis vnelovan genetikur da ujredul meqanizms sami samod-
ori wyaro, romelTa gamoyeneba sxvadasxva saxeobebSi elo organizmis maga­liTze: Drosophila, C. elegans da Ara-
sxvadasxva moculobiT xdeba. wyaro `eubneba~ ujreds, bidopsis.
Tu romeli genebis eqspresireba unda moaxdinos man em-
brionaluri ganviTarebis yovel mocemul dros.
ganviTarebis adreul stadiebze informaciis erT koncefcia testi 21.2
mniSvnelovan wyaros warmoadgens kvercxujredis ci-
toplazma, romelic Seicavs rogorc rnm-s, aseve mSob- 1. ratom ar SeuZlia embrionaluri Reros
liuri dnm-is mier kodirebul proteinis molekulebs. calkeul ujreds Ca­mo­y alibdes embrionad?
gaunayofierebeli kvercxujredis citoplazma ar aris 2. Tu Tqven akeTebT stafilos klonirebas, iqne-
homogenuri. mesenjeri rnm-i, proteinebi, sxva substan- ba Tu ara yvela STamomavali (kloni) identu-
ciebi da organelebi araTanabrad arian ganawilebuli ri? ratom, an ratom ara?
gaunayofierebel kvercxujredSi. aseTi heterogenuro- 3. embrionaluri ujredis mier gamoTavisufle-
ba Rrma zegavlenas axdens mravali saxeobebis momavali bul sasignalo molekulebs SeuZliaT mezo-
embrionebis ganviTarebaze. mSobliuri kvercxujredis bel ujredebSi cvlilebebis inducireba
nivTierebebs, romlebic adreuli ganviTarebis mimdin- ujredSi SeRwevis gareSe. rogor?
areobaze axdenen zegavlenas, ewodebaT citoplazmuri
determinantebi. ganayofierebis Semdeg, adreuli mito-

21.3
zuri dayofebis Sedegad zigotis citoplazma gadanawil-
deba calkeul ujredebSi. amgvarad am ujredebis birTve- koncefcia
bi xvdebian citoplazmuri determinantebis zegavlenis
areSi, imisda mixedviT, Tu citoplazmis romel porcias
miiRbs ujredi (suraTi 21.11a). citoplazmuri determi- modelis formirebas
nantebis nakrebi, romelsac Rebulobs garkveuli ujredi cxovelebSi da mcenareebSi
exmareba misi ganviTarebis saboloo miznis determinire-
bas ujredis genebis eqspresiis regulirebis saSualibiT iwvevs msgavsi genetikuri
diferencirebis msvlelobisas.
informaciis meore wyaros, romelic embrional- da ujreduli meqanizmebi
uri ujredebis ricxvis zrdasTan erTad sul ufro da
manamde, sanam morfogenezis Sedegad mcenare, an
ufro didi mniSvnelobas iZens, warmoadgens konkre-
cxoveli Tavis formas miiRebs, unda Camoyalibdes or-
tuli ujredis garSemo arsebuli garemo. yvelaze mniS-
ganizmis sxeulis gegma – misi mTliani samganzomilebi-

513
folikulis ujredi 1 pirveli 10 mitozuri dayofa xasiaTdeba ori aRsaniSnavi
kvercxujredi
romelic viTardeba birTvi TvisebiT. pirveli: es pirveli dayofebi, romlebic Zalian
kvercxujredis fo-
kvercxu- swrafad mimdinareobs, Sedgeba mxolod S da M fazebisgan.
likulSi
mkvebavi jredi dayofa mimdinareobs zrdis gareSe da amitom citoplazmis
ujredi ganayofiereba odenoba ar icvleba. meore: ar aqvs adgili citokinezs, ris
Sedegadac drozofilas adreuli embrioni warmoadgens
ganayofierebuli kvercxisdeba
erT did mravalbirTvian ujreds (sxva mravali cxovelis
kvercxujredi
kvercxis embrionisgan gansxvavebiT; ix. suraTi 21.4).
birTvi garsi 2 meaTe birTvuli dayofisas, birTvebi iwyeben migrirebas
embrionis periferiisken da qmnian adreuli blastulis ms-
1 gavs stadias, romelsac hqvia blastoderma.
embrioni 3 me-13 dayofisas plazmuri membrana iqmneba daaxloebiT
mravalbirTviani 6,000 birTvis garSemo da warmoiqmneba gviandeli blasto-
calkeuli ujredi dermis calkeuli ujredebi. miuxedavad imisa, rom mikros-
kopSi es jer kidev ar Cans, am droisaTvis sxeulis ZiriTadi
2
gegma, RerZebis da segmentebis sazRv­rebis CaTvliT, ukve
adreuli determinirebulia. centrSi ganTavsebuli yviTri kvebavs
blastoderma embrions, xolo kvercxis garsi as­r ulebs damcav funqcias.
4 Semdgom, yalibdeba naTlad xilvadi segmentebi, romlebic
plazmis membranis erTi SexedviT Zalian gavs erTmaneTs.
formireba 3 yviTri
5 Semdgom, zogierTi ujredi gadaadgildeba axal pozoci­
gviani ebze, yalibdeba organoebi da kvercxidan iCekeba Wiis-
blastoderma magvari larva (iuveniluri forma). drozofila gaivlis sam
larvul stadias, romelTa ganmavlobaSi larva ikvebeba, iz-
embrionis sxeulis
ujredebi 4 segmentebi rdeba da icvlis garss.
6 mesame larvuli stadiSi yalibdeba gansakuTrebuli garsis
mqone, egred wodebuli Wupri.
segmentirebuli
embrioni 7 metamorfozis procesi, anu larvis gadaqceva zrdasrul
buzad xdeba Wup­r is SigniT.
5
gamoCekva
ani struqtura. am procesSi monawilebas iReben citoplazmuri
larvis determinantebi da induqciuri signalebi, magram, konkretulad,
stadiebi (3) ra rols TamaSoben isini? Cven ganvixilavT am sakiTxs paternis
(modelis) formirebis konteqstSi, anu rogor gadanawildebian
6 qsovilebi da organoebi TavianT damaxasiaTebel adgilze sivr-
Wupri
ciTi struqturis Camoyalibebis procesSi. mcenareebSi, apikalur
meristemaSi paternis formireba mimdinareobs mudmivad (ix. sura-
metamorfozi Ti 21.4b). cxovelebSi, paternis formireba ZiriTadad SezRudulia
embrionaluri da iuveniluri asakiT, garda im saxeobebisa, rom-
7
lebsac dakarguli organoebis regenerirebis unari aqvT.
Tavi gulmkerdi muceli paternis formireba cxovelebSi iwyeba adreul embrionalur
zrdasruli stadiaze, rodesac formirdeba ZiriTadi RerZebi. axali Senobis
buzi agebisas unda ganisazRvros wina, ukana da gverdiTi xedebi. ma-
namde, sanam bilateralurad simetriuli embrionis specializire-
buli qsovilebi, an organoebi warmoiqmneba, unda iqnas gansaz-
dorsaluri (zurgis)
Rvruli cxovelis Tavi da kudi, marjvena da marcxena, wina da ukana
anterioruli posterioruli
sxeulis (wina) (ukana) mxareebi, anu sxeulis sami ZiriTadi RerZi. mcenareebSi, ylorti-
RerZebi
fesvis RerZi ganisazRvreba ganviTarebis aseTive adreul stadi-
ventraluri (muclis)

S S suraTi 21.12  drozofilas sasicocxlo ciklSi ganviTarebis sakvanZo movlenebi. yviTeli kvercxujredi (zeviT)
garSemortymulia sxva ujredebiT, romlebic dedis erT-erTi sakvercxis SigniT qmnian garkveul struqturas _ foli-
kuls. mkvebavi ujredebi iWmuxneba da sabolood qreba; kvercxujredi izrdeba da mwifdeba. folikuluri ujredebis mier
sekretirebuli nivTierebebi avsebs kvercxis garss. kvercxujredis ganayofiereba xdeba dedis organizmSi da Semdgom
514
gamoiyofa gareT. ixile teqsti 1-7 stadiebis aRweriT, romelTa ganmavlobaSi yalibdeba segmentirebuli zrdasruli buzi,
romlis yoveli segmenti Tavisi specifiuri struqturuli nawilebiT xasiaTdeba.
WW suraTi 21.13  drozofilas
aranormaluri paternis formireba
Tvali
ofierebis Semdeg aseTi informaciis
miwodebis Sedegad, romelic ufro da
ufro ixveweba, warmoiqmneba garkveu-
li raodenobis sworad orientire-
buli segmenti da sabolood ayalibebs
yoveli segmentisaTvis damaxasiaTebel
struqturas.
antena fexi
drozofilas kvercxujredi vi­
Tardeba mdedris sakvercxeSi. igi gar­
Semortymulia ujredebiT, romelTac
veluri tipi mutanti hqvia mkvebavi da folikuluri ujrede-
bi (suraTi 21.12). es ujredebi amarage-
ben kvercxujreds sakvebi nivTierebe-
aze. molekulur signals, romelic paternis formirebas
biT, mrnm -iT da ganviTarebisaTvis da kvercxis garsis
akontrolebs da romelsac zogadad hqvia informacia
SeqmnisaTvis saWiro sxva nivTierebebiT. ganayofierebis
mdebareobis Sesaxeb (positional information), uzrunve-
da kvercxis dadebis Semdgom viTardeba Semdegi movle-
lyofs citoplazmuri determinantebi da induqciuri
nebi (suraTi 21.12):
signalebi (ix. suraTi 21.11). es signalebi acnobeben
zrdasruli buzis yoveli segmenti ana­tomiuri
ujreds mis Sesabamis mdebareobas RerZis da mezobeli
TviseburebebiT xasiaTdeba, Tavisi konkretuli ap-
ujredebis mimarT da gansazRvraven, rogor unda upasux-
endiqsebiT (ixile suraTi 21.12, qveviT). magaliTad,
on ujredebma da am ujredebis winamorbedebma momaval
gulmkerdis pirveli segmenti aRWurvilia fexebis
molekulur signalebs.
erTi wyviliT; meore segmenti fexebis erTi wyviliT
da frTebis erTi wyviliT; mesame segments aqvs fexebis
drozofilas ganviTareba: genTa
erTi wyvili da erTi wyvili balansis funqciis matare-
aqtivaciis kaskadi beli organo.
paternis formireba yvelaze farTod Seswavlilia
drozofilaze. am kvlevebSi gamoyenebulma genetikurma adreuli ganviTarebis genetikuri
midgomebma saukeTeso Sedegebi gamoiRo. dadasturda, analizi: mecnieruli gamokvleva
rom genebi akontroleben ganviTarebas da gairkva, rom
me-20 saukunis pirvel naxevarSi klasikosma em-
mdebareobis gansazRvraSi da diferencirebis warmarT-
briologebma detalurad Seiswavles rigi saxeobebis
vaSi sakvanZo rolebs garkveuli molekulebi TamaSo-
anatomiuri agebuleba embrionaluri ganviTarebis pe-
ben. drozofilas ganviTarebis Seswavlisas anatomi-
riodSi da Caatares eqsperimentebi, sadac iyenebdnen em-
uri, genetikuri da bioqimiuri midgomebis kombinaciis
brionalur qsovilebs. da Tumca, am kvlevebma safuZve-
gamoyenebiT, mkvlevarebma aRmoaCines, rom sxvadasxva
li Cauyara ganviTarebis meqanizmebis zogad gagebas,
cxovelebis, maT Soris adamianis, ganviTarebas saerTo
veraferi iTqva ganviTarebis warmmarTveli, an pater-
principebi axasiaTebs.
nebis Semqneli specifiuri molekulebis Sesaxeb. 1940-an
wlebSi, brwyinvale amerikelma mkvlevarma, edvard li-
drozofilas sasicocxlo cikli
uisma aCvena, rom genetikuri midgoma – mutantebis kv-
xilis buzs da sxva arTropodebs aqvT danawevrebu- leva – SeiZleba drozofilas ganviTarebis Sesaswavlad
li agebuleba da Sedgebian sxva­dasxva segmentebisagan. iqnas gamoyenebuli.
es segmentebi qmnian sxeulis sam ZiriTad nawils: Tavi, liuisi ikvlevda ganviTarebis defeqtebis mqone
Toraqsi (Suatani, saidanac izrdeba frTebi da fexebi) da mutant buzebs, romelTac hqondaT zedmeti frTebi, an
muceli. rogorc sxva bilateralurad simetriul cxov- zedmeti fexebi aranormalur adgilebze (suraTi 21.13).
els, drozofials aqvs anteriorul-posterioruli, anu man buzis genetikur rukaze daitana mutaciebi da ase
wina-ukana (Tavi-kudi) RerZi da dorsalur-ventraluri daakavSira ganviTarebis gadaxrebi garkveul genebTan.
(zurgi-muceli) RerZi. drozofilas gaunayofierebel am kvlevam gamoiRo pirveli konkretuli Sedegi – mt-
kvercxujredSi lokalizebuli citoplazmuri deter- kicebuleba, rom genebi raRacnairad warmarTaven ganvi-
minantebi uzrunvelyofen informacias am ori RerZis Tarebis process. genebi, romlebic liuisma aRmoaCina,
mdebareobis Sesaxeb jer kidev ganayofierebamde. ganay- akontroleben gviani embrionis paternis formirebas.

515
(a) bikoidis veluri fenotipis da mutanturi fenotipis drozo­
kudi filas larvebi. dedis bikoidi genis mutacia iwvevs larvis orive
boloSi kudis struqturis Camoyalibebas (qveda larva) (numeracia
Tavi
Seesabameba mkerdis da muclis
segmentebs)

(b) bikoiduri mrnm da bikoiduri proteini normalur kvercxSi


veluri tipis larva da adreul embrionSi.
Tavi kudi
1 dediseuli bikoiduri genidan mkvebav ujredSi gadawerili
mnrm aRwevs kvercxujreds citoplazmuri xidebis saSualebiT.
rCeba kvercxis anterioruli nawilis citoplazmis Semadgenlo-
baSi kvercxis ganviTarebisas da mkvebavi ujredis gawovis Sem-
deg.

(a) 2 moniSnuli bikoiduri dnm (lurji) gamoyenebuli iyo bikoi-


mutanti larva
duri mrnm-s sapovnelad kvercxis anteriorul nawilSi.
mkvebavi kvercx-
ganviTa- ujredi ujredi 3 ganayofierebis Semdeg, mrnm translirdeba. ad­reul embri-
1 rebadi onSi feris (yavisferi) gradienti bikoiduri proteinis gradi-
kvercxu- ents emTxveva. bikoiduri proteini warmoadgens mxolod erTs im
jredi bikoiduri ramodenime morfogenTagan, romlebic CarTulni arian RerZebis
ujredi ganszRvraSi.

bikoiduri
mrnm mom- WW suraTi 21.14  bikoiduri genis zegavlena, dedis zegav­
2
wifebul lenis (kvercxis polarulobis) geni drozofilaSi
gaunayo- aRmoCeniliyo, rom mecnierebi ver gaarTmevdnen Tavs
fierebel maTi funqciebis dadgenas. meore, mutacia, romelic
kvercxu- iseT fundamentur process Seexeba, rogoricaa segmen-
jredSi tacia, Zalian didi albaTobiT SeiZleboda yofiliyo
ganayofiereba sasikvdilo embrionalur stadiaze, da fenotipurad
bikoiduri mrnm-is translacia gamovlenili mutaciebi gamoiwvdnen sikvdils embrio-
nis an larvis stadiaze. vinaidan embrionalur stadiaze
adreuli
3 sasikvdilo mutaciebis mqone organizmebi verasodes
embrionis
bikoiduri ver datoveben STamomavlobas, maT ver gaamravleb sakv-
proteini levad. mesame, cnobili iyo, rom kvercxujredis cito-
plazmuri determinantebi mniSvnelovan rols TamaSoben
(b)
anterioruli bolo RerZebis formirebaSi, da amitom, mkvlevrebma icodnen,
rom maT embrionis genebis garda mouwevdaT aseve dedis
genebis Seswavlac.
Cven am Temas mogvianebiT davubrundebiT. embrionalur stadiaze sikvdilianobis problemis
adreuli ganviTarebis procesSi paternis gver­­dis avlis mizniT nuslain-volhardi da vaishausi
formirebis saidumlos axsna ver moxerxda kidev 30 eZebdnen recesiul mutaciebs, romelTa arseboba het-
wlis ganmavlobaSi, manamde, sanam germanelma mkvleva- erozigotebSi gamravlebis saSualebas miscemdaT. maT
rebma, qristiane nuslain-volhardma da erik vaishausma ZiriTad strategias warmoadgenda buzis gametebSi qi-
(Christiane Nusslein-Volhard, Eric Wieshaus), yvela im genis miuri mutagenebis zegavleniT mutaciebis gamowveva da
identificireba ar moaxdines, romlebic drozofila- Semdeg mis STamomavlobaSi aranormaluri segmentaciis
Si iwveven segmentebis formirebas. proeqtis ganxor- mqone mkvdari embrionebis (an larvebis) moZebna. Ses-
cielebis bolomde miyvana saTuo iyo sami mizezis gamo. abamisi Sejvarebebis Semdeg, maT SeeZloT iseTi cocx-
pirvli, ar iyo cnobili drozofilas genebis miaxloe- ali heterozigotebis identificireba, romelTac erT
biTi raodenoba (romelic am droisaTvis cnobilia da genSi hqondaT warmodgenili, rogorc embrionaluri
Seadgens daaxloebiT 13,700). genebi, romlebic zegavle- stadiis sasikvdilo mutanturi aleli, aseve normal-
nas axdenen segmentaciaze, SesaZloa Tivis zvinSi nemsis uri alelic. mkvle­v arebi imedovnebdnen, rom mkvdari
Zebnis msgavsi gamxdariyo, an piriqiT, iseTi raodenebiT homozigoturi embrionebis xilvadi defeqtebi daex-

516
marebodaT imis garkvevaSi, Tu rogor funqcionireben genebis mutaciebic embrionis sikvdilianobis gamomwve-
dazianebuli genebi heterozigotul organizmSi. via zogadad.
nuslain-volhardma da vaishausma moaxdines embri- imisaTvis, rom gavarkvioT, rogor axdens dedis
onaluri ganviTarebisaTvis mniSvnelovani daaxloebiT zegavlenis geni STamomavlebis sxeulis RerZebis de-
1,200 genis identificireba. maTgan daaxloebiT 120 mniS- terminirebas, Cven ganvixilavT erT-erT aseT gens saxe-
vnelovania paternis formirebisaTvis da normaluro lad bicoid, anu «orkudiani». embrioni, romlis dedasac
segmentaciisaTvis. ramdenime wlis ganmavlobaSi mkvl- mutanturi «bikoidi» geni aqvs, moklebulia sxeulis
evarebma SeZles segmentaciaze pasuxismgebeli genebis wina nawils, da sxeulis orive bolo posteriuruli
dajgufeba ZiriTadi funqciebis mixedviT, maTi daruke- struqturis aqvs (suraTi 21.14 a). aseTi fenotipis arse-
ba da mravali maTganis klonireba. Sedegad miiRes dro- bobam afiqrebina mkvlevarebs, rom dedis bikoidi genis
zofilas paternis formirebis pirveli nabijebis deta- mier gamomuSavebuli produqti mniSvnelovania sxeulis
luri molekuluri suraTi. anterioruli bolos ganviTarebisaTvis da, SesaZloa,
Tu SevajamebT nuslain-volhardis da vaishausis misi koncentrireba xdebodes momaval anteriorul bo-
Sedegebs da liuisis adrindel namuSevars, miviRebT loSi. es hipoTeza Zalian gavs saukunis win embriolo-
drozofilas ganviTarebis naTel suraTs. 1995 wels gebis mier gamoTqmuli gradientuli hipoTezas. am ideis
samive mkvlevari gakeTebuli aRmoCenebisaTvis dajil- Tanaxmad, substanciebis gradientebi, romelTac hqviT
dovdnen nobelis premiiT. sanam daviwyebdeT segmen- morfogenebi, ayalibeben embrionis RerZebs da sxva
taciis genebis funqcionirebis garkvevas, saWiroa da- nawilebis Tvisebebs.
vubrundeT citoplazmuri determinantebis sakiTxs, dnm teqnologiebis da sxva bioqimiuri meTodebis
romlebic dedisgan gadadian kvercxujredSi, imitom gamoyenebam saSualeba misca mecnierebs SeemowmebinaT,
rom isini akontroleben segmentaciis genebis eqspre- aris Tu ara sinamdvileSi es bikoidi geni _ morfogeni,
sias. romelsac SeuZlia buzis anterioruli nawilis deter-
minireba. mkvleverebma klonireba gaukeTes bikoid gens
RerZebis Camoyalibeba da nukleinis mJavis zondirebis saSualebiT aRmoaCines
bikoiduri mnrm kvercxebSi, romlebsac veluri tipis
rogorc es adre iyo naxsenebi, kvercxujredis ci-
mdedri buzebi awarmoebdnen. rogorc es nawinaswarm-
toplazmuri determinantebi warmoadgens substancias,
etyvelebi iyo hipoTeziT, bikoiduri mnrm Zalian didi
romelic sxeulis RerZebis pirvelad Camoyalibebas
koncentraciiT aRmoCnda momwifebuli kvercxujredis
iwyebs. es substancia kodirebulia dedis genebis mier,
ukidures anteriorul nawilSi (suraTi 21.14 b). kver-
romelsac Searqves dedis zegavlenis geni. dedis zegav­
cxujredis ganayofierebis Semdeg, mnrm translirdeba
lenis geni (maternal effect gene) aris iseTi geni, rom-
proteinebSi. bikoiduri proteinebi Semdgom gadadian
lis mutaciac dedis mxridan gadaecema STamomavlobas
anterioruli bolodan posteriurulisaken da adreul
da vlindeba maTSi fenotipurad, miuxeda-
vad TavianTi sakuTari genotipisa. drozo-
filas ganviTarebisas, mrnm, an dedis zegav- drozofilas adreuli ganviTarebis genTa aqtivaciis ierarqia
lenis genebis cilovani produqtebi, xvdeba
kvercxujredSi jer kidev maSin, rodesac es dedis zegavlenis genebi (kvercxis polarulobis genebi)
kvercxujredi dedis sakvercxeSi imyofeba.
rodesac dedas aseTi genis mutacia aqvs, is
warmoqmnis defeqtur produqtebs (an saer- gef genebi
Tod ar warmoqmnis), da misi kvercxujre-
debic defeqturia; rodesac aseTi kvercxu- embrionis
jredebi nayofierdeba, isini normalurad SeWiduli genebi segmntaciis genebi
veRar viTardebian.
dedis zegavlenis genebi akontroleben
kvercxis, da Sem­dgom, buzis orientacias segmentis polarulobis genebi
(polarulobas), da amitom maT aseve hqviaT
kvercxis polarulobis genebic (egg polar-
ity gene). am genebis erTi jgufi ayalibebs homeoturi genebi
embrionis anteriorul-posteriorul (wi-
na-ukana) RerZs, meore jgufi ki dorsalur-
ventralur RerZs (zurgi-muceli). segmen-
taciis genebis msgavsad, dedis zegavlenis embrionis sxva genebi

517
embrionSi warmoiqmneba proteinis gradienti umaRlesi romelTa produqcia warmarTavs segmentebis for­
koncentraciiT anteriorul nawilSi. es Sedegebi Tanx- mirebas mas Semdeg, rac misi sxeulis ZiriTadi RerZebi
vedraSia hipoTezasTan, romlis Tanaxmadac bikoiduri Camoyalibdeba.
proteini pasuxismgebelia buzis anterioruli nawilis genTa aqtivaciis kaskadSi, segmentaciis ge­nebis sami
Camoyalibebaze. hipoTezis kidev erTi Semowmebis monakveTis Tanmimdevruli aqtivacia uzrunvelyofs
mizniT, mecnierebma Seiyvanes sufTa bikoiduri mrnm informacias cxovelis sxeulis gegmis detalebis mde-
adreuli embrionis sxvadasxva nawilebSi, ris Sedegadac bareobis Sesaxeb. genTa Tanmimdevrobis es sami monakve-
mrnm-dan translirebulma proteinma gamoiwvia anteri- Tia gef genebi (gap genes) , anu napralovani genebi, SeWid-
oruli struqturebis Camoyalibeba im adgilebSi, sadac uli genebi (pair-rule genes) da segmentis polarulobis
mrnm iyo Seyvanili. genebi (segment polarity genes).
bikoidis kvleva mniSvnelovania ramdenime Tval- segmentaciis genebis mravali produqti, kvercxis
sazrisiT. pirveli aris is, rom igi iseTi konkretuli polarulobis genebis msgavsad, warmoadgens tran-
proteinis identifikaciis saSualebas gvaZlevs, ro- skrifciis faqtorebs, romlebic paternis formirebis
melic paternis formirebis yvelaze adrindeli sta- ierarqiul sqemaSi pirdapiri gziT aaqtiveben genTa
diebisaTvis aris aucilebeli. meore, xazs usvams de- Semdeg monakveTs. segmentaciis sxva genebi arapirda-
dis kritikul rols embrionaluri ganviTarebis sawyis piri gziT moqmedeben da sxvadasxvanairad uWeren mxars
stadiebze (rogorc erT-erTma ganviTarebis biologma transkrifciis faqtorebis funqcionirebas. magali-
Tqva, `deda eubneba bavSvs ra gziT wavides~). da bolos, Tad, zogierTi maTgani warmoadgens ujredis sasignalo
dadasturda principi, rom molekulebis gradients gzebis komponentebs, ujredebs Soris sakomunikacio
SeuZlia polarulobis da mdebareobis gansazRvra, sasignalo molekulebisa da maTi amomcnobi membranuli
warmoadgens ganviTarebis ZiriTad koncefcias mrava- receptorebis CaTvliT (ix. Tavi 11). ujredis sasigna-
li saxeobisaTvis, rogorc amas embriologebi varau- lo molekulebs kritikuli mniSvneloba aqvT, rodesac
dobdnen. drozofilas SemTxvevaSi, specifiuri pro- plazmis membranebi yofen embrions calkeul ujredul
teinebis gradientebi gansazRvraven posteriorul seqciebad.
da anteriorul boloebs da agreTve pasuxismgebelni bikoiduri genis msgavsi kvercxis polarulobis
arian dorso-ventraluri RerZis Camoyalibebaze. genebi erTad muSaoben da aregulireben gef genebis

segmentaciis paterni
dro ganayofierebis Semdeg (saaTebi)

zigota

kvercxis polarulobis ganmsaz- pirveli ujreduli dayofa

Rvreli genebis mier kodirebuli


bikoiduri da sxva proteinebi aregu- muskula- gareTa kani, embrionis
nervuli nervuli xazi
lireben embrionis zogierTi sakuTari sistema, ga- tura,
(momavali
gonadebi sistema
genis eqspresias. am proteinebis gra- reTa kani gametebi)
muskula-
dientebi sxvadasxva ubnebSi segmenta­ tura muskulatura
ciis genebis gansxvavebul eq­s ­p resias
iwveven. saubaria embrionis im genebze,

X X suraTi 21.15   C. elegans-is ujredis


genealogia. C. elegans-is embrioni gam- gamoCekva

Wvirvalea da mkvlevarebs SeuZliaT


yoveli ujredis genea­lo­giuri xis Tva- kuWnawlavi
lis gadevneba, dawyebuli zi­gotidan zr-
dasruli organizmis CaTvliT. di­agrama
aCvenebs intestinaluri ujredebis de­­
talur genealogias (oqrosferi), ro- kuWnawlavi

melic iw­yeba eqskluziurad erT-erTi


pirveli 4 ujredidan, romlebic warmoiS-
veba zigotis Semdeg. intestinaluri kvercxebi vulva
ujredis genealogiuri xe ar Seicavs
ujredis daprogramebuli sikvdils, rac
mniSvnelovan aspeqts warmoadgens cxove-
lis zogierTi sxva nawilisaTvis. didi Te- anterioruli posterioruli
Tri ujredebi aris kvercxujredebi, rom-
lebic unda ganayofierdnen organizmis
SigniT da gamovidnen vulvis meSveobiT.
518
epidermisi

anterioruli bolo posterioruli bolo


larva
iniciatori sasignalo
receftori sasignalo gonada ujredi cila
cila
embrioni

vulvis winamorbedi
signali ujredi

anterioruli posteri-
Svileuli oruli vulvis vulvis
zrdasruli Sida mxare gareTa mxare
ujredi 3 Svileuli
ujredi 3

ganagrZobs kunTovani qsovilis ganagrZobs intestinaluri


da gonadebis formirebas qsovilis formirebas

epidermisi

(a) (b)

(a) intestinaluri ujredis winamorbedi ujredis (b) larvis ganviTarebis procesSi vulvis ujredebis
induqcia oTx-ujrediani embrionis stadiaze. me-4 inducireba. vulva warmoiqmneba embrionis ventral-
ujredis zedapirze arsebuli signalis proteini iwvevs uri zedapiris eqvsi winamorbedi ujredidan. gonadaSi
(inducirebs) garkveul movlenebs me-3 ujredSi, rac lokalizebuli iniciatori ujredi gamoyofs konkret-
gansazRvravs me-3 ujredis posterioruli Svileuli uli signalis proteinis mraval asls, da amiT uzrunve-
ujredis beds. anterioruli Svileuli ujredis STamoma- lyofs Zlieri induqciuri signalis gadacemas uaxloesi
vlobis bedi ganisazRvreba ufro gviandeli movlenebiT. prekursori ujredebisaTvis (muqi lurji), rac iwvevs
vulvis Sida nawilis formirebas. ori mimdebare ujredi
(cisferi) induqciis Sedegad iRebs ufro sust signals
SS suraTi 21.16   ujreduli signalebi da induqcia da warmoqmnis gareTa vulvas. sami danarCeni prekursori
nematodas ganviTarebis procesSi. orive magaliTis ujredi (Ria cisferi) iseT manZilze arian lokalizebu-
SemTxvevaSi, proteini, romelic ujredis zedapirzea li, rom signals ver iReben; isini aZleven sawyiss epider-
ganTavsebuli, an sekretirebulia ujredidan, aZlevs mul ujredebs. damatebiTi signalebi prekursor ujre-
signals erT, an ramodenime samizne ujreds da iwvevs (in- debs Soris, romlebic ar aris asaxuli am suraTze, aseve
ducirebs) samizne ujredebis diferenciacias. garkveul rols TamaSoben vulvis ganviTarebaSi.

eqspresias, romlebic akontroleben daw­y ­v i­l ebis sabamis segmentze. segmentebis anatomiur Tavisebure-
genebis eqs­p resias, romlebic, Tavis mxriv, aaqtive- bebze pasuxismgebelia mTavari maregulirebeli genebi
ben konkretuli segmentis polarulobis gens yoveli (master regulatory genes), romel­Tac homeoturi genebi
segmentis sxvadasxva nawilSi. amis Semdeg segmentebis hqviaT. es is genebia, romlebic edvard liuisma (Edward
sazRvrebi da RerZebi ukve Camoyalibebulia. genebis Lewis) aRmoaCina. mas Semdeg, rac segmentaciis genebi seg-
aqtivaciis ierarqiaSi, paternis formirebaze pasux- mentebs gansazRvravs, homeoturi ge­­nebi gansazRvraven
ismgebeli Semdegi genebi, romlebic eqspresirdebian, sxva damatebiT struqturebs, romlebic mo­nawileoben
gansazRvraven yoveli segmentis anatomias embrionis segmen­t is formirebaSi. ho­meoturi genebis mutaciebs
mTeli sigrZis gaswvriv. SeuZlia gamoiwvios konkretuli segmentis damaxasiaTe-
beli damatebiTi struqturis ganviTareba sul sxva seg-
sxeulis nawilebis Taviseburebebi mentze, rac liuisma naxa buzebze (suraTi 21.13).
kvercxis polarulobis da segmenteciis mravali ge-
normalurad ganviTarebul buzs iseTi organoebi,
nis msgavsad, homeoturi genebi akodireben specifiur
rogoricaa fexebi, frTebi da antenebi uviTardeba Se-
transkrifciul faqtorebs. es maregulirebeli pro-
519
aSkarad avlenen aseT msgavsebebs. am sakiTxs
Cven mogvianebiT davubrundebiT, rodesac
ganvixilavT ganviTarebis evolucias.

C. elegans: ujreduli signalis


mniSvneloba
mravalujrediani organizmis ganviTa-
reba moiTxovs ujredebs Soris mWidro ko-
munikaciis arsebobas. da marTlac, drozo-
filas kvercxujredis ganayofierebamde,
molekulebi, warmoqmnili mezobel mkvebav
ujredebSi, iwveven bikoiduri mrnm-is lo-
kalizebas kvercxis erT konkretul boloSi,
da amiT xels uwyoben momavali embrionis
anterioruli nawilis gansazRvras. rode-
S S suraTi 21.17   adamianis sisxlis TeTri ujredebis apoptozi. sac embrioni mravalujrediani gaxdeba,
sisxlis normaluri TeTri ujredebi (marcxniv) Sedarebulia apop- da TiToeul ujreds eqneba membranebiT
tozs daqvemdebarebul sisxlis TeTr ujredebs (marjvniv). apopto- garSemortymuli birTvi da citoplazma,
zuri ujredebi iWmuxneba (emsgavseba damwvrobis adgilze ganviTare- Zalze did mniSvnelobas iZens induqciuri
buli beberas), romlebic sabolood membranis zedapirze mimagrebul signalebi embrionalur ujredebs Soris.
ujredul fragmentebad formirdeba da Semdgom qreba.
rogorc Cven ukve vnaxeT, ujredebs Soris
gansxvavebebi warmoiqmneba transkrifciu-
teinebi warmoadgenen genebis gamaaqtiveblebs, an li regulirebis safuZvelze – specifiuri
represorebs, da akontroleben im genebis eqspresias, genebis CarTva-gamorTviT. es aris induqcia, signalebis
romlebic pasuxs ageben konkretul anatomiur struq- gadacema ujredebis erTi jgufidan mezobel jgufe-
turaze. maga­l iTad, homeoturi proteini, gamomuSave- bze, ris Sedegadac xdeba diferencireba. zogierT Sem-
buli Tavis garkveuli segmentis ujredSi, gansazRvravs TxvevaSi, signalis gamcemi ujredi iwvevs garkveuli
antenis ganviTarebas. misgan gansxvavebiT, gulmkerdis ujredis daprogramebul sikvdils. am movlenas agreTve
konkretul segmentSi gaaqtivebuli homeotikuri pro- Zalian didi mniSvneloba aqvs embrionis normaluri gan-
teini SerCeviTad aaqtivebs im genebs, romlebic iw­v even viTarebisaTvis.
fexebis ganviTarebas. gulmkerdis homeoturi proteini, nematoda C. elegans aRmoCnda Zalian kargi samodelo
ro­m elic kodirebulia mutanturi genis mier, iwvevs am organizmi ujreduli signalebis rolis, induqciisa da
proteinis eqspresias agreTve Tavis segmentSi. aq is daprogramebuli ujredebis sikvdilis kvlevisas (ix.
gadafaravs antenis ge­­nis gamaaqtivebel nor­m alur pro- suraTi 21.2). mkvlevarebma ician zrdasruli nematodas
teins, da­arqmevs segments `gul­­mekerdis segments~ `Ta- sxeulis yoveli ujredis winapari, organizmis mTliani
vis segmentis~ nacvlad da antenis adgilze ganaviTarebs ujreduli genealogia. es informacia SeiZleba warmod-
fexebs. genil iqnas ujredis genealogiis diagramis saxiT, ro-
mecnierebi amJamad cdiloben im genebis identifici- melic aCvenebs ganviTarebadi embrionis yvela ujredis
rebas, romlebsac aaqtiveben homeoturi proteinebi. anu saboloo beds (suraTi 21.15).
im genebis, romlebic gansazRvraven proteinebs da rom- vinaidan nematodas ujredebis genealogiuri xe ase-
lebic realurad monawileoben struqturebis mSene- Ti TvalsaCinoa, mecnierebma Tav­dapirvelad ivaraudes,
blobaSi. qvemoT moyvanil suraTze Sejamebulia drozo- rom igi SeiZleboda sastarto wertilidanve yofiliyo
filas embrionis genebis aqtivaciis kaskadi: determinirebu­ l i. maT ivaraudes, rom nematodas ujre-
Tumca gamartivebul sqemaze mocemulia genTa mo- debis saboloo be­
d is gansazRvraSi yvelaze mniSvnelo-
qmedebebis mkacri Tanmimdevroba, realurad es ufro van saSualebas citoplazmuri determinantebi war-
rTuli procesia. magaliTad, yoveli monakveTis genebi moadgens. magram, miuxedavad imisa, rom citoplazmuri
ara mxolod aaqtiveben genebis Semdeg monakveTs, aramed determinantebi marTlac Zalian did rols TamaSoben
umetes SemTxvevebSi Tavis eqspresias aregulireben. C. elegans-is ganviTarebis sawyis stadiebze, geneti-
saocaria, rom drozofilas paternis formirebis kuri, bioqimiuri da embriologiuri midgomebis kom-
kvlevis dros gamovlenili molekulebis da meqa- binirebulma gamoyenebam gamoaaSkarava induqciis mniS-
nizmebis umravlesobas gaaCnia oreulebi mTel cxov- vnelovani wvlilic.
elTa samyaroSi. homeoturi genebi da maTi produqtebi

520
W W suraTi 21.18   apoptozis molekuluri
Ced-9 safuZvlebi C. elegans-is magaliTze. sam pro-
proteini teins, Ced-3, Ced-4 da Ced-9 kritikuli mniS-
(aqtiuri) Trgunavs
vneloba aqvT apoptozisaTvis da misi regu-
Ced 4-is aqtivobas
lirebisaTvis nematodebSi. ZuZumwovrebSi
apoptozi ufro rTulad mimdinareobs, magram
masSi monawile proteinebi nematodebisTvis
mitoqondria damaxasiaTebeli proteinebis msgavsia.

induqcia
nematodas oTx-ujredian embrionalur
stadiaze, uj­r eduli signalebi Svilobil
ujredebs miuTiTebs Sesabamis gzas. magali-
Tad, suraTze 21.16a naCvenebia, rom ujredi
4-is signali zemoqmedebs me-3 ujredze ise,
sikvdilis Ced-4 Ced-3 rom me-3 ujredis erT-erTi Svilobili ujre-
signalis di aZlevs sawyiss intestinalur ujredebs.
receptori pasiuri signals warmoadgens ujredis zedapiris
proteinebi proteini, romelsac awarmoebs ujredi 4,
romelsac amoicnobs da daakavebs me-3 ujre-
(a) sikvdilis signalis ar aris. sanam mitoqondriul gareTa mem- dis zedapiris receftoris proteini. es urT-
branaze lokalizebuli Ced-9 aqtiuria, apoptozi daTrgunulia, ierTqmedeba aZlevs biZgs me-3 ujredSi ganvi-
xolo ujredi _ cocxali
Tarebuld movlenebs, ris Sedegadac ujredis
erTi bolo (posterioruli bolo) meore bo-
losagan gansxvavebuli xdeba. rodesac me-3
ujredi iWmuWneba ujredi daiyofa, posterioruli Svilobili
ujredi ganagrZobs intestinaluri garsis
Ced-9 (pasiuri)
warmoqmnas, maSin, rodesac anteriorul Svi-
lobil ujreds sxva bedi aqvs. Tu eqsperimen-
tis dros embrionis 4-ujredian stadiaze me-4
sikvdilis ujreds movaSorebT, intestinaluri qsovili
signali aRar warmoiqmneba, magram, Tu izolirebuli
me-3 da me-4 ujredebis rekombinacias movax-
denT, intestinaluri garsi normalurad
ganviTardeba. es monacemebi uadvileben mec-
aqtiuri aqtiuri sxva nierebs gansazRvron induqciis roli nemato-
Ced-4 Ced-3 proteazebi das ganviTarebis adreul stadiebze
induqcias didi mniSvneloba aqvs nema-
todas ganviTarebis ufro gviandel sta-
aqtivaciis nukleazebi
diebzec, rodesac embrioni gadis larvis sam
kaskadi stadias, sanam zrdasrul cxovelad ar ga-
daiqceva. vulva, patara xvreli, romlis meS-
veobiTac es Wia debs kvercxebs, aRmocende-
ba eqvsi ujredidan, romlebic me-2 larvis
(b) sikvdilis signali. rodesac ujredi miiiRebs sikvdilis sig-
stadiaSi warmodgenilia larvis ventralur
nals, Ced-9 pasiur mdgomareobaSi gadadis da ixsneba misi Semakave-
beli gavlena Ced-3-ze da Ced-3-ze. aqtiur mdgomareobaSi gadasuli zedapirze (suraTi 21.16 b). embrionis gona-
Ced-3 aZlevs biZgs reaqciebis kaskads, romlis Sedegadac aqtiur- dis erTi ujredi, iniciatori, aZlevs biZgs
deba nukleazebi da proteazebi. am enzimebis moqmedeba iwvevs cv- induqciuri signalebis kaskads, rac gansaz-
lilebebs, romlebsac Cven vxedavT apoptur ujredSi da romelic Rvravs vulvis 6 winamorbedi ujredis beds.
sabolood iwvwvs ujredis sikvdils. Tu eqsperimentis dros lazeruli sxiviT da-
ziandeba iniciatori ujredi, vulva ar war-
moiqmneba, da misi winamorbedi ujredebi ga-
daiqcevian Wiis epidermisis nawilad.

521
interdigitaluri qsovili

S S suraTi 21.19  apoptozisis efeqti Tagvis TaTis ganviTarebis procesSi. TagvebSi, adamianebSi da sxva ZuZum-
wovrebSi, agreTve arawyalmcurav frinvelebSi, embrionis ubani, romelic momavalSi Camoyalibdeba xelebad an
fexebad, xasiaTdeba mkvrivi, brtyeli struqturiT. apoptozi anadgurebs ujredebs interdigitalur ubnebSi. Tagvis
embrionis TaTis mikrografiaze Ria yavisfrad aRniSnulia is ubnebi, sadac ujredebi eqvemdebareba apoptozs. ujre-
debis apoptozi iwyeba yovel interdigitalur ubanSi (marcxniv). maqsimums aRwevs qsovilis reducirebisas am ubnebSi
(SuaSi), da aRar fiqsirdeba maSin, rodesac interdigitaluri qsovili ganadgurdeba (marjvniv).

am orive SemTxvevaSi sasignalo meqnizmebi me-11 XX mainducirebeli efeqti SeiZleba iyos damokidebuli
TavSi aRwerili meqninizmebis msgavsia. sekretirebuli mis koncentraciaze (rogorc Cven es vnaxeT cito-
zrdis faqtorebi an ujredis zedapiris proteinebi eb- plazmuri determinantebis magaliTze drozofila-
mian recepient ujreds da amiT iwyeba ujredSorisi sig- Si).
nalebis transduqcia (gadacema). inducirebul ujredSi
X X mainducirebeli ujredebi moqmedebs iseTive sasig-
es aisaxeba transkrifciul regulirebaSi da madiferen-
nalo transduqciuli gziT, rogorc es zrdasrul
cirebeli genis eqspresiaSi.
ujredebSi xdeba.
nematodas, da agreTve sxva mravali cxovelis ganvi-
Tarebis procesSi, induqciis es ori magaliTi SeiZleba XX inducirebuli ujredebis pasuxs xSirad warmoadgens
gamodges ramdenime mniSvnelovani koncefciis sailus- genebis aqtivacia (an inaqtivacia) _ transkrifciuli
traciad: regulireba _ romelic Tavis mxriv konkretuli ti-
pis diferencirebuli ujredisTvis damaxasiaTebel
XX ganviTarebad embrionSi, Tanmimdevruli induqciis
genis aqtivobis models qmnis.
Sedegad yalibdeba organoebi.

butko

mtvriana gvirgvinis
furclebi

ujredebis
Sreebi

jamis
foTolakebi

yvavilis meristema yvavilis anatomia tomatis yvavili

SS suraTi 21.20  yvavilis ganviTareba. yvavili viTardeba yvavilis meristemis ujredTa sami Sridan (L1 – L3 ).
specifiuri paternis Tanaxmad ujredTa dayofis, diferencirebis da zrdis Sedegad yalibdeba yvavili. organoTa
oTxi tipi (mtvrianebi, butkoebi, gvirgvinis furclebi da jamis foTolakebi), romlebic qmnian yvavils, struqturi-
rebulia koncentrul wreebad. yovel saxeobas yovel wreSi organoTa garkveuli raodenoba axasiaTebs. tomats aqvs
eqvsi gvirgvinis furceli, eqvsi jamis foTolaki, eqvsi mtvriana da oTxi butko.

522
suraTi 21.21 SekiTxvebi yvavilis meristemis rom-
eli ujredTa Sreebi gansazRvravs 1 2
jamis foTolakebi gvirgvinis furclebi
yvavilis organoebis raodenobas?
3 butko 4 mtvriana
eqsperimenti Reros Sebrtyelebis an Sezrdilobis(Fasciated
(ff)) mutaciis matarebel mcenares uviTardeba
yvavilis damatebiTi organoebi
1
ujredis daprogramebuli sikvdili
(apoptozi)
2
C. elegans-is genealogiis analizma xazi gausva
3
cxovelis ganviTarebisaTvis ujreduli signalebis
4 kidev erT Zalian mniSvnelovan funqcias: ujredebis
daprogramebul sikvdils, apoptozs. ujredebis
veluri normaluri drouli TviTmkvleloba zustad 131-jer xorciel-
tipi
deba nematodas normaluri ganviTarebis msvlelo-
Sezrdili (Fas ciated (ff)), zedmeti organoebi
mkvlevarebma daamynes mutanturi mcenaris Rero veluri tipis baSi. es cifri meordeba yoveli Wiis genealogiur
mcenareze. Semdeg maT darges ylortebi, romlebis aRmocenda xeze. WiebSi, iseve, rogorc sxva cxovelebSi, apop-
damynobis adgilis maxloblad. bevri maTgani aRmoCnda qimera. tozi CairTveba maSin, rodesac im ujredebSi, romle-
bic ganwiruli arian sasikvdilod, miRebuli iqneba
«TviTmkvlelobis» proteinebis kaskadis gaaqtivebis
signali. apoptozis dros ujredi iWmuxneba, birTvi
Reros pataravdeba da dnm ganicdis fragmentacias (21.17,
nawili, gv. 428). mezobeli ujredebi swrafad da ukvalod
romelsac
STanTqaven da ineleben memb­r aniT garSemortymul
iyeneben
dasamyno- narCenebs.
bad nematodas genetikuri sqri­­ningis (detaluri
qimerebi gamokvlevis) Sedegad gamovlinda ori ZiriTadi apop-
tozis geni Ced-3 da Ced-4 (Ced – Cell death), romlebic
akodireben apoptozisTvis mniSvnelobis mqone pro-
yoveli qimerisaTvis, mkvlevarebi iniSnavdnen yvavilis feno- teinebs. es da sxva proteinebis umetesoba, romlebic
tips: veluri tipi, Tu Sezrdili (fasciate). sxva genetikuri
markerebis gamoyenebis saSualebiT SesaZlebelia yvavilis CarTuli arian apoptozSi, mudmivad aris warmodge-
meristemis yoveli Sris mSobliuri wyaros dadgena qimerebSi. nili ujredebSi ara-aqtiuri formiT; am SemTxvevaSi
proteinebis aqtivoba regulirdeba ara transkrip-
Sedegebi qimeruli mcenareebis yvavilebs aqvT
Sezr­dili (fasciated) fenotipi mxolod im ciiT, da arc translaciiT. nematodas SemTxvevaSi, mi-
SemTxvevaSi, Tu L3 Sre warmoSobiT miekuTvneba Sezrdil (fasci- toqondriuli gareTa membranis proteini, romelsac
ated) mSobels. hqvia Ced-9, (Ced-9 genis produqti), muSaobs, rogorc
sakvanZo sakiTxi apoptizis mTavari regulatori, romelic, Tu ar aris
apoptozis signali, moqmedebs rogorc mux­ruWi (su­
veluri tipi (FF) yvavilis
raTi 21.18). rodesac ujredi miiRebs sikvdilis sig-
meristema
Sezrdili (Fasciated (ff)) nals, igi aaqtivebs proteazas da nukleazas, enzimebs,
romlebic daSlian ujredis dnm-s da proteinebs. apop-
mcenare yvavili fenotipi yvavilis meristema tozis ZiriTadi proteazebs hqviT kaspasebi (caspases);
nematodebSi ZiriTad kaspass warmoadgens Ced-3.
veluri tipis veluri tipi adamianebSi da sxva ZuZumwovrebSi arsebobs sxva­
mSobeli dasxva gze­b i, sadac moqmedebs apoptozis gamomwvevi 15
zedmetad zedmetad sxvadasxva kaspasi. gza, romelic iqneba ga­moyenebuli,
Sezrdili damokidebulia uj­redis tipze da im konkretul sig-
Sezrdili
mSobeli
nalze, romelic CarTavs apaptozs. erT-erTi mniSv­­­­­­
zedmetad nelovani gza CarTavs mitoqondriul proteinebs.
qimera 1 Sezrdili
apoptozis gzis proteinebi, an sxva signalebi, ra-
qimera 2 zedmetad Racnairad iwveven mitoqondriuli gareTa membranis
Sezrdili gamtarobas, ris Sedegadac gamoTavisufldeba pro-
qimera 3 veluri tipi teinebi, romlebic apoptozis process aviTareben. am
dros moqmedebs citoqromi c, romelic monawileobs
daskvna L3 Sris ujredebi inducireben L1 da L2 Sreebis
ganviTarebas, ris Sedegadac yalibdeba organo-
Ta garkveuli raodenobis mqone yvavili. (L3 Sris induqciuri signalis 523
buneba jer-jerobiT bolomde cnobili ar aris).
W W suraTi 21.22  yvavilis organoe­
bis identurobis genebis mutaciebi.
veluri tipis Arabidopsis -is yvavils aqvs
oTxi jamis foTolaki, oTxi gvirgvinis
furceli, eqvsi mtvriana da ori butko.
Tu organos identurobis geni saxelad
apetala 2 mutanturia, viTardeba mtvri-
anebi, butkoebi, da gvirgvinis furclebis
da jamis foTolakebis nacvlad – isev
mtvrianebi da butkoebi.

veluri tipi mutanturi tipi

janmrTeli ujredebis mitoqondriul eleqtronul tozis rolis Seswavla daiwyo 30 weliwadze naklebi xnis
transportSi (ix. suraTi 9.15). magram rodesac gamoTa- winaT sidnei breneris, jon e. salstonis da h. robert
visufldeba mitoqondriidan, moqmedebs, rogorc ujre- horvitcis mier (Sydney Brenner, John E. Sulston, H. Rob-
dis sikvdilis faqtori,. ZuZumwovrebis mito­qondriuli ert Horvitz). maTi kvlevebis mniSv­n eloba 2003 wels iqna
apoptozis dros moq­m edeben Wiebis proteinebis Ced-3, aRiarebuli, rodesac medicinis dargSi nobelis premia
Ced-4 da Ced-9 homologiuri proteinebi. ZuZumwovreb- gadaecaT _ genebis mier organoebis ganviTarebis regu-
Si ujredebi raRacnairad iReben sikvdil-sicocxlis lirebis (rogoricaa nematodas vulvis ganviTareba) da
`gadawyve­t ilebas~ _ mas Semdeg, rac orive signals mi- ujredebis daprogramebuli sikvdilis procesis dadge-
iReben _ `sikvdilis~ da `sicocxlis~, rogoricaa, mag- naSi Setanili wvlilisaTvis.
aliTad, zrdis faqtori.
yvela cxovelis ganviTarebisaTvis didi mniSvnelo- mcenareTa ganviTareba: ujreduli
ba aqvs ujredSi CaSenebul TviTmkvlelobis meqanizms.
signalebi da transkrifciuli
ZuZumwovrebis da nematodebis apoptozis genebis ms-
gavseba, iseve, rogorc misi arseboba mravalujredian regulireba
sokoebSi da erTujredian safuarebSi, miuTiTebs imaze,
mcenareTa ganviTarebis genetikuri analizi, rom-
rom es sabaziso meqanizmi gaCnda evoluciis adreul sta-
lis drosac iyenebn iseT samodelo organizms, rogori-
diebze. xerxemlianebSi apoptozs didi mniSvneloba aqvs
caa Arabidopsis, (ix. suraTi 21.2), aseTive cxoveluri
nervuli sistemis ganviTarebisaTvis, imunuri sistemis
samodelo organizmebis kvlevasTan SedarebiT, droSi
normaluri funqcionirebisaTvis, adamianebSi xelebis
Seyovnebulia im martivi mizezis gamo, rom mcenaree-
da fexebis, da sxva cxovelebSi - TaTebis normaluri
bze naklebi mkvlevari muSaobs. magaliTad, 2000 wels,
morfogenezisaTvis (suraTi 21.19). apoptozi ufro da-
rodesac arabidofsisis dnm-is genTa Tanmimdevrobis
bal doneze warmodgenilia ixvebis da sxva wyalmcuravi
dadgena dasrulda, misi genebis 5%-ze naklebi iyo dad-
frinvelebis TiTebSorisi apkebis ganviTarebisas, gan-
genili mutaciuri analizis Sedegad, maSin, rodesac,
sxvavebiT qaTmebis da sxva xmeleTis frinvelebis ki-
drozofilas da nematodas genebis 25% dadgenili iyo
durebis ganviTarebisgan. adamianis SemTxvevaSi normal-
swored am gziT. Cven axla viwyebT mcenareTa ganviTa-
uri apoptozis darRveva SeiZleba gamovlindes xelebis
rebis detaluri molekuluri safuZvlebis gagebas. dnm
an fexebis TiTebSorisi apkebis SenarCunebaSi. garda
teqnologiebis gamoyenebiT da cxovelebze Catarebuli
amisa, mecnierebi ikvleven nervuli sistemis zogierTi
analogiuri kvlevebis Sedegad miRebuli miniSnebebis
daavadebis mizezs, romelic savaraudod SeiZleba iyos
safuZvelze mcenereebis kvleva axla intensiurad mim-
apoptozis genebis arasaTanado aqtivacia. agreTve arse-
dinarebs.
bobs mosazreba, rom simsivnovani daavadebebis mizezic
SeiZleba iyos ujredebis TviTmkvlelobis meqanizmis
moSla. ujredebi, romlebic gamousworeblad dazianda,
mcenareTa ganviTarebis meqanizmebi
dnm-is dazianebis CaTvliT, da sismsivnovani daavadebis sazogadod, mcenaris ujredis genealogiis dadgena
mizezi gaxda, normalur viTarebaSi gamoimuSaveben Sida paternis formirebis TvalsazrisiT, naklebad mniS-
signals, romelic CarTavs apoptozs. vnelovania, vidre cxovelebis SemTxvevaSi. rogorc es
nematodas ganviTarebis procesSi induqciis da apop- zemoT iyo naxsenebi, mcenareTa bevri ujredi toti-

524
potenturia (yovlisSemZle), da maTi bedi ufro metad morfogenezi da diferencireba, da rogor warmoiSoba
aris damokidebuli informaciaze mdebareobis Sesaxeb, iseTi axali organoebi, rogoricaa foTlebi, gvirgvinis
vidre ujredis genealogiaze. aqedan gamomdinare, gan- furclebi da yvavilebi. Cven ganvixilavT yvavilovan
viTarebis maregulirebeli ZiriTadi meqanizmebi aris (floral) meristemebSi paternis formirebis or aspeqts,
_ ujreduli signalebis (induqcia) da transkrifciu- apikalur meristemebs da yvavilebis warmoSobas.
li regulirebis meqanizmebi.
mcenareTa umravlesobis embrionebi viTardeba Tes- paternis formireba yvavilebSi
lis SigniT da amgvarad nawilobriv xelmiuwvdomelia
garemos signalebi, rogoricaa dRis xangrZlivoba da
dakvirvebisaTvis (Camoyalibebuli Tesli mTlianad
temperatura, biZgs aZleven signalis transduqciuli
formirebul embrions Seicavs). magram, mcenareTa gan-
gze­b is amuSavebas, rac Cveulebrivi ylortis meriste-
viTarebis mniSvnelovani aspeqtebi advili sanaxavia
mas gar­daqmnis yvavilis meristemad. tomatis yvavileb-
mcenaris mTeli sicocxlis manZilze misi meristemebis,
Si induqciis Sesaswavlad mkvlevarebma gamoiyenes ori
kerZod, ylortis kenweros apikaluri meristemis Ses-
meTodis kombinacia: genetikuri midgoma da qsovilebis
wavlisas. magaliTad, rogor xdeba ujreduli dayofa,
transplantacia. rogorc es naCvenebia suraTze 21.20,
yvavilis meristema warmoadgens amoburcul war-
monaqmns, romelic ujredebis sami Srisgan Sedgeba
(L-1 – L-3). samive Sre monawileobs yvavilis formire-
baSi, romelic warmoadgens reproduqciis unaris
zrdasruli mqone struqturas da Sedgeba oTxi tipis organo-
xilis buzi
sagan: butko (romelSic moTavsebulia kvercxujre-
debi), mtvrianebi (romlebSic moTavsebulia spermis
Semcveli mtve­ri), gvirgvinis furclebi da jamis
foTolakebi. zrdasruli mcenaris am oTxi tipis or-
ganoebis ganlageba ufro radialuria, drozofilas
xilis buzis sxeulis xazovani agebulibisgan gansxvavebiT.
embrioni (10 sT) tomati, homozigoturi mutanti aleliT, ro­
melsac hqvia fasciated (f) , warmoqmnis aranormalu-
rad didi rao­o de­n o­bis organoebis mqone yvavilebs.
imisaTvis, rom gaarkvion, Tu ra akontrolebs or-
buzis qromosoma
ganoebis raodenobas, mkvlevarebma Caatares da-
mynobis eqsperimenti, gamosaxuli suraTze 21.21.
isini iRebdnen mutanturi mcenaris Reros nawils
(ka­lams) da amynobdnen veluri tipis mcenareze (FF,
Tagvis homozigoturze normaluri alelsTvis), da Semdeg
qromosomebi zrdidnen axal mcenareebs damynobis adgilis max-
loblad gamozrdili ylortebidan. aRmoCnda, rom
aseTi axali mcenareebis didi raodenoba qimeruli
iyo, anu genetikurad sxvadasxva ujredebis mqone

WW suraTi 21.23  xilis buzis da Tagvis homeoturi


Tagvis embrioni ge­nebis konservacia. sxeulis anterioruli da pos-
(12 dRe) terioruli struqturebis formis makontrolebeli
homeoturi genebi drozofilas da Tagvis qromosomeb-
Si erTnairi TanmimdevrobiT xasiaTdeba. xilis buzis
yvela homeoturi geni Tavmoyrilia erT qromosomaSi.
TagvebSi da sxva ZuZumwovrebSi nanaxia igive, an ms-
gavsi genebis jgufebi, Tavmoyrili oTx qromosomaSi.
suraTze garkveuli feriT aRniSnulia embrionis is
nawilebi, romlebzec es genebi zegavlenas axdenen da
zrdasruli zrdasruli organizmis Sesabamisi ubnebi. buzis da
Tagvi Tagvis yvela es geni mniSvnelovnad identuria. garda
Savi feriT aRniSnuli genebisa, romlebic am or cxov-
elSi naklebad gavs erTmaneTs.

525
organizmebi. zogi maTgani yvavilis iseT meristemebs viTardeba yvavilis meristemis gamonazardi gvirgvinis
awarmoebda, romelTa sami Sre ar iyo warmoSobili erTi furcelad, Tu mtvrianad? codna, romelic gagvaCnia
da imave «mSoblisgan». imis garkveva, Tu romeli mSob- aseTi organoebis identurobis genebis Sesa­xeb, mTlianad
lisgan viTardeba meristemis esa Tu is Sre, SesaZlebeli miRebulia Arabidopsis-is yvavilis ganviTarebis kvlevis
gaxda sxva genetikuri maxasiaTeblebis monitoringiT, safuZvelze.
iseTebis, rogoricaa, magaliTad, sxva damoukidebeli organoebis identurobis ge­n ebi cxovelebis homeo-
mutaciiT ganpirobebuli yviTeli foTlebi. Sedegad turi genebis analogiuria da xSirad moixsenieba, ro-
gairkva, rom yvavilis organoebis didi, an normarm- gorc mcenareuli homeoturi genebi. iseve, rogorc xi-
aluri raodenoba umetesad damokidebulia imaze, Tu lis buzis homeoturi genis mutacias SeuZlia gamoiwvios
romeli tipis ujredebidan aris warmoSobili L3 Sre, antenis nacvlad fexis ganviTareba, mcenaris identuro-
veluri tipis ujredebidan Tu mutanturi tipis ujre- bis genis mutaciam SeiZleba gamoiwvios butkos ganvi-
debidan. L3 Sre inducirebs L2 da L1 Sreebis formire- Tareba jamis foTolakis adgilze. mutanti aranormal-
bas da gansazRvravs organoebis raodenobas. sasignalo uri yvavilebis SegrovebiT da SeswavliT mkvlevarebma
meqanizmi, romelic ujredebs Soris mimdinareobs, da SeZles yvavilis organoebis identurobis mra­­vali ge-
romelic induqcias udevs safuZvlad, jer ar aris bo- nis identificireba da klonireba. `homeoturi~ muta-
lomde Seswavlili, Tumca mis Seswavlaze amJamad muS- ciebis mqone mcenareebs romelime konkretuli organo
aoben. an ar aqvT, an aqvT zedmeti raodenobiT (suraTi 21.22).
iseTi genebis garda, romlebic akontroleben yvavi- aseTi mutanturi fenotipebi mogvagonebs drozofilas
lis organoebis raodenobas, arsebobs organoebis iden- bikoiduri mutaciiT, an sxva paternis formirebis muta-
turobis (Taviseburebis) makontrolebeli genebi. or­ ciebiT gamowveul cvlilebebs. cxovelebis homeoturi
ganos identuribis geni gansazRvravs im struqturis genebis msgavsad, mcenaris organoebis identurobis
tips, romelic gaizrdeba meristemidan, magaliTad, gan- genebi akodireben transkrifciul faqtorebs, romle-

gulmkerdi genitaluri muceli


segmenti

gulmkerdi muceli

S S suraTi 21.24  H o x genis sxvadasxva eqspresiis Sedegi fexsaxsrianebis da mwerebis ganviTarebis procesSi. 4 Hox genis
eqspresiis cvlileba dafiqsirebul iqna evoluciuri ganviTarebis manZilze. es cvlilebebi nawilobriv zRvis xamanwkas
Artemia (fexsaxsriani) da kaliis (mweri) sxeulis gegmis Sesabamisia. aq naCvenebia feris mixedviT zrdasruli sxeulis Hox
genebis gavlenis ubnebi, romlebic gansazRvraven sxeulis konkretuli nawilebis Camoyalibebas embrionaluri ganviTa-
rebis dros.

526
bic marTaven specifiur miznobriv genebs dnm-Si maT ga­ warmoiSva dedamiwaze formebis uzarmazari mraval-
maZliereblebze zegavlenis(bmis) saSualebiT. TavSi 35, ferovneba, rac evoluciuri Teoriis sasargeblod me-
Tqven Se­i swavliT genebis mier organoTa ganviTarebis tyvelebs.
kontrolis mo­dels.
ra Tqma unda, mcenaris ganviTarebis meqanizmebi Za-
ganviTarebis genebis konservacia
lian gavs im ori cxovelis ganviTarebis meqanizmebs,
romlebic Cven adre ganvixileT. Semdeg ganyofile- cxovelebSi
baSi Cven vnaxavT, Tu risi garkveva SeiZleba mravalu- drozofilas homeoturi genebis molekulurma anal-
jrediani organizmebis ganviTarebis strategiebisa da izma aCvena, rom yvela maTgani Seicavs 180-nukleotidur
molekuluri meqanizmebis erTmaneTTan SedarebiT. Tanmimdevrobas, romelsac hqvia homeoboqsi (homeo-
box), romelic gansazRvravs 60-amino-mJavur homeodo-
meins (homeodomain - homeoubani) proteinSi. identuri,

koncefcia testi 21.3 an Zalian msgavsi nukleotiduri Tanmimdevroba aRmoCe-


nilia mraval uxerxemloTa da xerxemlianTa homeotur
genebSi. faqtobrivad, drozofilas homeoturi genebis
1. ratom hqvia xilis buzis dedis efeqtis genebs
xerxemlianTa homologiur genebSi qromosomuli
agreTve kvercxis polarulobis genebi?
struqturac ki SenarCunebulia (suraTi 21. 23). (homeo-
2. Tu nematodas embrionidan amoiReben inicator
turi genebs xSirad moixsenieben, rogorc Hox genebs).
ujreds, vulva aRar ganviTardeba, miuxedavd
garda amisa, aseTive Tanmimdevrobebi nanaxia bevrad
imisa, rom yvela is ujredi, romlebic vulvis
ufro daSorebul euka­riotebis regulator genebSi,
formirebaSi monawileobs, saxezea. axseniT ra-
mcenareebisa da safuarebis CaTvliT. isini nanaxia aseve
tom?
prokariote metesoba, yovel SemTxvevaSi – cxovelebSi,
3. rodesac mcenaris moWril ylorts dargaven da
dakavSirebulia ganviTarebasTan da didi istoriuli
gaaxareben, aRmoCndeba, rom misi ujredebi toti-
da fundamenturi mniSvnelobis mqonea am procesisaT-
potenturia. ratom?
vis. drozofilas SemTxvevaSi, magaliTad, homeoboqsebi

21.4
warmodgenilia ara mxolod homeotur genebSi, aramed
kvercxis polarulobis bikoidur genSic, segmentaciis
koncefcia
zogierT genSic, da Tvalis ganviTarebis mTavar maregu-
lirebel genSic.
SedarebiTi kvlevis saSualebiT mkvlevarebma aRmoaCines, rom homeoboqsis mier
kodirebuli homeodomeini warmoadgens proteinis im
SesaZlebelia aixsnas rogor nawils, romelic ebmis dnm-s, rodesac proteini fun-
yalibdeba morfologiuri qcionirebs rogorc transkrifciuli regulatori.
yovel SemTxevaSi, mas iseTi konfiguracia aqvs, rom mas
mravalferovneba ganviTarebis SeuZlia dnm-is nebismier ubanze awarmoos bma; TviTon
mas ar SeuZlia SearCios konkretuli Tanmimdevroba.
evoluciis procesSi savaraudod, homeodomeinis Semcveli proteinis sxva
evoluciuri ganviTarebis (rogorc mas xSirad ufro variabeluri domeinebi gansazRvraven, Tu romel
`evo-devo~-s eZaxian) biologebma, (ingl, evolution _ genebi unda areguliros proteinma. aseTi variabeluri
evolucia, development _ ganviTareba), erTmaneTs domeinebis sxva traskrifciul faqtorebTan urT-
Seadares sxvada­sxva mravalujrediani organizmis gan- ierTqmedebis Sedegad SesaZlebeli xdeba homeodomei-
viTarebis procesebi. maTi mizani iyo gaegoT _ rogor nis Semcvelma proteinma amoicnos dnm-is specifiuri
evolucionirebs ganviTarebis procesebi. rogor Seu- gamaZliereblebi. SesaZlebelia, homeodomeinis Semcve-
Zlia cvlilebebs am procesebSi gamoiwvios organiz- li proteinebi ganviTarebas aregulireben ganviTarebis
mis Tvisebebis cvlilebebi, an axali Tvisebebis SeZena. genebis transkrifciuli procesebis koordinirebiT,
Tanamedrove molekuluri teqnologiebis da genomis anu maTi CarTva-gamorTvis gziT. drozofilas da sxva
Sesaxeb uzarmazari informaciis gamoyenebiT, Cven ukve cxovelebis embrionebSi, homeoboqsis genebis sxvadasx-
vxvdebiT, rom aSkarad gamoxatuli gansxvavebebis mqone va kombinaciebi aqtiurdeba embrionis sxvadasxva nawi-
saxeobebi SeiZleba Zalian mcired gansxvavdebodnen lebSi. maregulirebeli genebis SerCeviTi eqspresireba
genomSi genTa Tanmimidevrobis an regulirebis Tval- droSi da sivrceSi warmoadgens yvelaze mniSvnelovan
sazrisiT. Tavis mxriv, am gansxvavebebis molekuluri movlenas paternis formirebisaTvis.
safuZvlebis garkveva gvexmareba gavigoT, Tu rogor ganviTarebis biologebma aRmoaCines, rom homeotur

527
genebTan erTad ganviTarebis procesSi CarTuli mravali ujredul dayofaze da ujredebis SerCeviT zrdaze (am
sxva genic sakmao ucvlelobiT xasiaTdeba saxeobidan procesebs Tqven gaecnoebiT 35-e TavSi). magram miuxeda-
saxeobamde. es exeba im mravalricxovan genebsac, romle- vad gansxvavebebisa mcenareebs da cxovelebs Soris, maT
bic akodireben sasignalo gzebis komponentebs. ganviTa- ganviTarebis meqanizmebis ramdenime ZiriTadi msgavseba
rebis genebis araCveulebrivi msgavseba sxvadasxva cxove- axasiaTebT – orives ujreduli warmoSoba aqvT da saer-
lebSi iwvevs Semdeg SekiTxvas: rogor xdeba, rom erTi da To Tvisebebi memkvidreobiT aqvT miRebuli.
igive genebi arian CarTuli iseT cxovelTa ganviTare- rogorc mcenareebSi, aseve cxovelebSi, ganviTe-
baSi, romelTa formebi ase gansxvavdeba erTmaneTisagan? areba damokidebulia transkrifciuli regulatorebis
amJamad mimdinare kvlevebi savaraudo pasuxis saSu­ kaskadze, romlebic CarTaven an gamorTaven genebis mo-
alebas gvaZlevs. zogierT SemTxvevaSi, konkretuli qmedebis natif serias – magaliTad, gansazRvraven dro-
genebis maregulirebeli Tanmimdevrobebis mcire cv- zofilas sxeulis Tavi-kudis RerZs da Arabidopsis-is
lilebebi, iw­­vevs sxeulis formis mniSvnelovan cvli- yvavilis organoebis radialur models. magram genebi,
lebebs. magali­Tad, mwerebSi da kibosnairebSi sxeulis romlebic am procesebs warmarTaven, mniSvnelovnad
RerZebis gaswvriv Hox genebis eqspresiis gansxvavebuli gansxavdebian mcenareebSi da cxovelebSi. Tu drozo-
modelebiT aixsneba am cxovelebSi fexebis mqone seg- filas SemTxvevaSi is ramodenime mTavari regulato-
mentebis gansxavebuli raodenoba (suraTi 21.24). sxva ri CamrTveli warmoadgens homeoboqsis Semcvel Hox
SemTxvevebSi, msgavsi genebi warmarTaven ganviTarebis genebs, Arabidopsis-is SemTxvevaSi isini miekuTvnebian
gansxvavebul procesebs sxvadasxva organizmebSi, da genTa sul sxva ojaxs, romelsac Mads-box genebi hqvia. da
Sedegad viRebT sxeulis sxvadasxva formebs. zogier- miuxedevad imisa, rom homeoboqsis Semcveli genebi Ses-
Ti Hox geni, magaliTad, eqspresirebulia zRvis zRar- aZlebelia aRmoaCndes mcenares, xolo Mads-box genebi
bis embrionalur da larvul stadiebze. zRvis zRar- ki – cxovels, arc erT SemTxvevaSi isini erTsa da imave
bis arasegmentirebuli sxeuli sakmaod gansxvavdeba mniSvnelobis rols ar iTamaSeben, rogoric maT aqvT
mwerebis da Tagvebis sxeulisagan. misi zrdasruli indi- sxva jgufis SemadgenlobaSi.
vidi nemsebis CasarWobi baliSis msgavs niJarebs ikeTebs. am TavSi Tqven ganixileT genetikuri kvlevebis Sede-
zRvis zRarbebi klasikuri embriologiuri kvlevebis gad miRebuli informacia ganviTarebis molekuluri
erT-erTi sayvareli obieqtia (ix. Tavi 47). da ujreduli meqanizmebis Sesaxeb. sxeulis paternebis
Arabidopsis -is genomis Tanmimdevrobis gaSifrvi- Camoyalibebis biologiuri meqnizmebis msgavseba si-
sas aRmoCnda, rom mcenareebs aqvT zogierTi homeobo- cocxlis erTianobas asaxavs, Tumca genebi, romlebic
qsis Semcveli genebi. Tumca isini, rogorc Cans, ar ganviTarebas warmarTaven, SeiZleba gansxvavdebodnen
funqcionireben, rogorc mTavari maregulirebeli sxvadasxva organizmebSi. msgavseba dedamiwaze sicocx-
CamrTvelebi (rogorc es xdeba cxovelebSi). rogorc lis saerTo winaparze miuTiTebs, magram gansxvavebebsac
Cans, mcenareebSi paternis formirebis ZiriTad pro- kritikuli mniSvneloba aqvs, radganac maTi wyalobiT
cess sxva genebi warmarTaven. organizmTa uzarmazari mravalferovneba Camoyalibda.
am wignis danarCen TavebSi Cven gamoviyenebT moleku-
lur, ujredul da genur doneze arsebul codnas da gan-
mcenareTa da cxovelTa ganviTarebis
vixilavT maT mravalferovnebas organizmebis doneze.
Sedareba
ukanaskneli saerTo winapari, romelic mcenareebs
da cxovelebs hyavdaT, albaT erTujrediani mikrobi
iyo, romelic dedamiwaze binadrobda asobiT milioni koncefcia testi 12.1
wlis winaT. ase rom, maTi ganviTarebis procesi warimar-
Ta ori damoukidebeli mimarTulebiT. mcenareebi
1. dnm-is Tanmimdevrobebi, anu homeoboqsebi, rom-
ganviTardnen ujredebis rigiduli kedlebiT, ramac
lebic cxovelebSi exmarebian homeotur genebs
ujredebis da qsovilebis Sreebis moZraoba praqtiku-
ganviTarebis warmarTvaSi, buzebs da Tagvebs
lad SeuZlebeli gaxada. amiT gamoiricxa ujredebis da
erTnairi aqvT. axseniT, ratom gansxvavdebian
qsovilebis morfogeneturi moZraoba, romelsac Zalian
es cxovelebi aseTi msgavsebis miuxedavad?
didi mniSvneloba aqvs cxovelebSi. amis nacvlad, mor-
fogenezi mcenareebSi ufro metad aris damokidebuli

528
21 -e Tavis Semowmeba

ZiriTadi koncefciebis Semowmeba X X citoplazmuri determinantebi da ujredSorisi


signalebi ujredis diferencirebis procesSi. 

koncefcia 21.1 gaunayofierebeli kvercxujredis citoplazmaSi


arsebuli citoplazmuri determinantebi areguli-
reben zigotaSi genebis gamovlinebas, rac embrional-
embrionaluri ganviTareba moicavs uri ujredis beds gansazRvravs. procesSi, romelsac
induqcia hqvia, embrionaluri ujredebis sasignalo
ujredis dayofas, diferencirebas
molekulebi iwveven transkrifciul cvlilebebs
da morfogenezs mezobel samizne ujredebSi. aqtvioba sasignalo
transduqciuli gza
XX mitozis garda, embrionaluri ujredebi ganicdian
diferencirebas, ris Sedegadac specializirdebian
struqturisa da funqciis TvalsazrisiT.  morfo-
koncefcia 21.3
genezis Sedegad organizms da mis Semadgenel nawi-
paternis formireba mcenareebsa da
lebs eZleva forma. zogierTi samodelo organizmi
gamoiyeneba ganviTarebis genetikuri safuZvlebis sx- cxovelebSi warmoadgens msgavsi geneti-
vadasxva aspeqtebis Sesaswavlad.
kuri da ujreduli meqanizmebis Sedegs

koncefcia 21.2 X X paternis formireba, qsovilebisa da organoebis sivr­


cobrivi struqturis ganviTareba mcenareebSi mudmi-
erTi da igive dnm-is mqone ujredebSi vad mimdinareobs, maSin, rodesac cxovelebSi es pro-
cesebi ZiriTadad limitirebulia embrionaluri da
sxvadasxva diferencialuri genis iuveniluri asakiT. molekuluri signali, romelic
eqspresiis Sedegad warmoiqmneba akontrolebs paternis formirebas, acnobebs ujreds
misi adgilmdebareobis Sesaxeb sxeulis RerZebis da
ujredebis sxvadasxva tipebi sxva ujredebis mimarT (gv. 421).

XX drozofilas ganviTareba: genTa aqtivaciis kas­


XX genomis eqvivalenturobis mtkicebuleba.  ujre-
kadi.  ganayofierebis Semdeg, ujredebs miewodobaT
debi gansxvavdebian struqturulad da funqcionalu-
informacia imis Sesaxeb, Tu romeli konkretuli
rad ara imitom, rom sxvadasxva genebs Seicaven, aramed
adgili unda daikavon maT da ganisazRvreba drozo-
imitom, rom maTi saerTo genomis sxvadasxva nawilebi
filas segmentebi. amis Semdeg sabolood CairTveba
eqspresirdeba; maT genomis eqvivalenturoba axasi-
yoveli segmentis damaxasiaTebeli struqturebis
aTebs. zrdasruli mcenaris diferencirebuli ujre-
formirebis procesi. dedis efeqtis genebis (bikoi-
debi xSirad arian totipotenturi da unari SeswevT
dis msgavsi) mier kodirebuli morfogenebis gradi-
sawyisi miscen axali srulyofili mcenaris ganviTa-
entebi sxvadasxva ubnebSi segmentaciis sami jgufis
rebas. cxovelis diferencirebuli ujredis birTvs
genebis Tanmimdevruli gamovlinebis cvlilebebs
zog SemTxvevaSi aqvs unari sawyisi misces axali cxove-
iwveven. segmentaciis genebi ki warmarTaven seg-
luri organizmis ganviTarebas, Tu mas gadanergaven
mentebis formirebas. da bolos, mTavari mareguli-
ubirTvo kvercxujredSi. SesaZlebelia cxovelebis
rebeli genebi, romelTac homeoturi genebi hqviaT,
embrionis pluripotenturi Rerovani ujredebis da
gansazRvraven yoveli segmentisaTvis damaxasiaTe-
zrdasruli qsovilebis reproducireba da diferen-
beli struqturis ganviTarebas. homeoturi genebis
cireba, rogorc in vitro, aseve in vivorac samedicino
mier kodirebul transkrifciuls faqtorebs war-
miznebisTvis garkveul SesaZleblobebs qmnis.
moadgenen maregulirebeli proteinebi, romlebic
XX ganviTarebis procesSi genebis eqspresiis tran­ konkretul anatomiur struqturebze pasuxismgebe-
skrifciuli regulireba.  diferencirebis proce- li genebis gamovlinebas akontroleben.
sis mauwyebelia qsovilis specifiuri proteinebis
X X C. elegans : ujreduli signalebis roli.  gamokvleu-
gamoCena. es proteinebi aZleven SesaZleblobas dife-
lia C. elegans -is yoveli ujredis genealogiuri xe.
rencirebul ujredebs Seasrulon TavianTi special-
ujreduli signalebi da induqcia kritikul rols
izirebuli roli.
asruleben misi ujredebis bedis gansazRvraSi, apop-

529
tozis CaTvliT (ujredebis daprogramebuli sikvdi- SeamowmeT sakuTari codna
li). embrionis erTi ujredis mier gamomuSavebul in-
duqciis signals SeuZlia sxva induqciuri signalebis
jaWvi gamoiwvios, rac sabolood konkretuli orga- TviTSefaseba
nos Camoyalibebas iwvevs, rogorebicaa intestinal-
uri garsi, an vulva. apoptozis dros droSi Zalian
1. romeli procesi agebs uSualo pasuxs adamianis
zustad gansazRvruli signalebi sasikvdilod gan-
TiTebSua apkis ararsebobaze?
wirul ujredSi CarTaven «TviTmkvlelobis» pro-
a. paternis formireba
teinebis kaskads.
b. transkrifciuli regulireba
X X mcenareTa ganviTareba: ujreduli signalebi da g. apoptozi
transkrifciuli regulireba.  induqcia ujred- d. ujredis dayofa
Sorisi sig­n alebis meSveobiT xels uwyobs meristemi- e. induqcia
dan gasaviTarebeli yvavilis organoebis raodenobis
gansazRvras. organoebis identurobis genebi gansaz- 2. ganviTarebis Sesaswavlad gamosayenebeli kargi sa­
Rvraven struqturis tips (mtvriana, butko, jamis modelo organizmi unda akmayofilebdes Semdeg kri-
foTolakebi, Tu gvirgvinis furclebi), romelic teriumebs:
yvavilis meristemis Sreebidan izrdeba. organoebis a. embrionis xilvadi ganviTareba
identurobis genebi iqcevian iseve, rogorc mTavari b. reproduqciis mcire dro
maregulirebeli genebi. yoveli maTgani akontrolebs g. SedarebiT mcire genomi
sxva genebis aqtivobas, romlebic Tavis mxriv akon- d. organizmis sicocxlis istoriis winaswari
troleben organoebis struqturas da funqciebs. codna
e. ganviTarebis iSviaTi modeli sxva organizmebTan

koncefcia 21.4 SedarebiT

3. totipotenturoba vlindeba, rodesac:


a. homeoturi genebis mutaciebi iwvevs struqtu­
SedarebiTi kvlevis saSualebiT Sesa-
rebis aranormalur adgilebze ganviTarebas
Zlebelia aixsnas, Tu rogor yalibdeba b. mcenaris foTlisgan gancalkavebuli ujredi iz-
rdeba da yalibdeba normalur zrdasrul mcena-
morfologiuri mravalferovneba ganvi-
red
Tarebis evoluciis procesSi g. embrionaluri ujredi iyofa da diferencirebs
d. gaunayofierebeli kvercxujredis birTvis Canacv-
XX ganviTarebis genebis konservacia cxoveleb­ leba intestinaluri ujredis birTviT gadaaqcevs
Si.   homeoturi genebi da cxovelebis ganviTarebas- kvercxujreds intestinalur ujredad
Tan dakavSirebuli sxva genebi Seicaven homeoboqsis e. konkretuli segmentisTvis damaxasiaTebeli or-
mo­n akveTs, romlis Tanmimdevroba sxvadasxva saxe-
ganoebis ganviTareba xdeba drozofilas embrio-
obebSi identuri an msgavsia. aseTi Tanmimdebrobebi
nis anterior-posterioruli RerZis gaswvriv.
nanaxia safuaris, mcenareebis, da agreTve prokari-
otebis genebSic. ganviTarebis sxva genebic sakmaod 4. ujredis diferencireba yovelTvis moicavs:
ucvleli saxiT arian warodgenili sxvadasxva saxeo- a. qsovilis specifiuri proteinebis warmoebas,
bebSi. xSir SemTxvevaSi, msgavsi Tnmimdevrobis mqone ro­g oricaa kunTis aqtini
genebi sxvadasxva saxeobis ganviTarebaSi sxvadasxva b. ujredebis moZraobas
rols TamaSoben. mcenareebSi, magaliTad, homeobo- g. M M yoD genis transkrifcias
qsis Semcveli genebi ar monawileoben paternis d. genomis garkveuli genebis SerCeviT gaqrobas
formirebaSi, rogorc es cxovelebSi xdeba. e. ujredebis mgrZnobeloba garemos iseTi gamRiz-
X X mcenareTa da cxovelTa ganviTarebis Sedare­ ianeblebis mimarT, rogoricaa magaliTad, sinaTle.
ba.  embrionaluri ganviTarebis procesSi, rogorc 5. drozofilas ganviTarebisTvis ar aris damaxasiaTe-
cxovelebSi, aseve mcenareebSi, transkrifciuli
beli is, rom :
regulatorebis kaskadi CarTavs an gamorTavs genebs
a. adreuli mitozuri dayofa citokinezis gareSe
garkveuli TanmimdevrobiT. magram genebi, romle-
mimdinareobs
bic ganviTarebis analogiur procesebs warmarTaven
b. metamorfozi mimdinareobs larvis stadiaSi, da
cxovelebSi da mcenareebSi, Zalian mkveTrad gansx-
ara Wupris stadiaSi, rogorc es sxva mwerebs axa-
vavdebian Tanmimdevrobis TvalsazrisiT, rac maT
siaTebs
Soreul naTesaobas miuTiTebs.
g. homeoturi genebi mutirebulia

530
d. embrionSi ar mimdinareobs ujredebis migracia e. induqtorebi moqmedeben transkrifciuli regu-
e. ujredis pirveli dayofebis xangrZlivoba G1 fa- latorebis kodirebis saSualebiT genebis aqti-
zis tolia virebis an dablokvis gziT.

6. drozofilas romeli genebi iwyeben genTa aqtivaciis 10. miuxedavad struqturuli gansxvavebebisa, cxove-
kaskads, romelSic Semdgom CaerTvebian danarCeni lebs da mcenareebs axasiaTebT ganviTarebis saerTo
genebi? ZiriTadi msgavsebebi, rogoricaa:
a. homeoturi genebi b. gef genebi a. ujredebis da qsovilebis moZraoba
g. SeWiduli genebi d. kvercxis polarulobis b. ujredebis SerCeviTi zrda
genebi g. homeoboqis Semcveli homeoturi genebi
e. segmentis polarulobis genebi d. meristemuli qsovilebis SeCereba zrdasrulebSi
e. mTavari maregulirebeli genebi, romlebic ako-
7. drozofilas kvercxSi bikoiduri mnrm-s arase-
direben proteinebs, da romlebic ebmian dnm -s
boba iwvevs larvis sxeulis anterioruli nawilis
ararsebobas da posterioruli nawilis sarkisebur
ganmeorebas. es adasturebs im faqts, rom bikoiduri evoluciuri kavSiri
genis aRniSnuli produqti:
a. transribirebulia adreuli embrionis stadebSi
cxovelebis embrionaluri ganviTarebisTvis mniSvne­
b. Cveulebriv iwvevs posterioruli struqturebis
lo­vani genebi, rogoricaa homeoboqsis Semcveli genebi,
for­m irebas
SedarebiT ucvlelad arian SenarCunebuli evoluciis
g. Cveulebriv iwvevs anterioruli struqturebis
procesSi; yovel SemTxvevaSi, sxvadasxva saxeobebSi ms-
for­m irebas
gavseba am genebs Soris ufro didia, vidre sxva mraval
d. aris proteini, warmoadgenili yvela anteri-
gens Soris. ratom?
orul struqturaSi
e. iwvwvs ujredebis daprogramebul sikvdils
mecnieruli kvleva
8. homeoturi genebi
a. akodireben im transkrifciul faqtorebs, rom-
zrdasruli organizmis Rerovan ujredebs SuZliaT
lebic akontroleben konkretul anatomiur
daiyon da warmoqmnan ori Svileuli ujredi, da ase Sein-
struqturebze pasuxismgebeli genebis eqspre-
arCunon SedarebiT aradiferencirebuli ujredebis
sias
populacia. alternatiulad, aseTi mitozuri dayofis
b. aRmoCenilia mxolod drozofilaSi da sxva fex-
Sedegad SeiZleba warmoiSvas erTi Svileuli ujredi,
sasrianebSi
romelsac SenarCunebuli eqneba Rerovani ujredis
g. gansazRvraven anterior-posteriorul RerZebs
Tvisebebi, da meore Svileuli ujredi, romelic dife-
xilis buzis yoveli sagmentisaTvis
rencirebis gzas daiwyebs. gamoTqviT erTi an ramodenime
d. ayalibebs buzis embrionis anterior-posteri-
hipoTeza imis asaxsnelad, Tu rogor SeiZleba xdebodes
oruli RerZebis ZiriTad qvedanayofebs
es. (SeniSvna: am SekiTxvaze martivi pasuxi ar arsebobs,
e. pasuxismgebelni arian morfogenezis procesSi
magram misi ganxilva Rirebulia. miniSnebisaTvis ix. su-
ujredebis daprogramebul sikvdilze
raTi 21.16a).
9. C. elegans-is embrionaluri ganviTareba SeiZleba ga­
modges ganviTarebis Semdegi koncefciebis sailus-
traciad, garda:
mecniereba, teqnologia
a. induqciis gamomwvevi faqtorebis efeqti SeiZle- da sazogadoeba
ba damokidebuli iyos maTi koncentraciis gra-
dientze
mTavrobis mier embrionaluri Rerovani ujredebis
b. inducirebuli ujredis pasuxi iwvwvs genis aqti-
kvlevis dafinansebis politikuri sakiTxi Zalze kri-
vobis unikaluri paternis Camoyalibebas
tikuli ganxilvis sagani iyo. ratom gaxda aRniSnuli
g. transduqciis sasignalo gza, aqtivirebuli induq-
sakiTxi aseTi cxeli kamaTis sagani? SeajameT embrion-
torebis mier, unikaluria embrionis ujredebi-
aluri Rerovani ujredebis kvlevis saWiroebis dama-
saTvis
dasturebeli da sawinaaRmdego argumenti. axseniT da
d. ganviTarebadi embrionis rTuli struqturebis
daasabuTeT Tqveni sakuTari pozicia.
formirebas warmarTavs TanmimdevrobiTi induq-
cia

531
nawili
4 evoluciis meqanizmebi
interviu
evoluciis meqanizmebi
Tu Cven gvinda SeviswavloT evoluciis meqanizmebi kontinentebisgan yvela mxridan daaxloebiT 2 000 miliT
da gaverkvioT maTSi, havais kunZulebi amisTvis erT- aris daSorebuli. ase rom sawyisi populaciis Camoya-
erT yvelaze did bunebriv laboratorias warmoadgenen. libeba xdeboda organizmebis nebismieri saxeobis mier,
doqtori kenes kaneSiro erT-erTi maTgania, visi wvlil- romelsac SeeZlo kunZulebze moxvedra okenis gadakveTis
ic am meqanizmebis SeswavlaSi Zalian didia. is swavlobs Sedegad, magaliTad qaris daxmarebiT. SemdgomSi es popu-
havais buzis drozofilas (Drosophila) mravalricxovan lacia xdeboda izolirebuli genebis nakadisgan, anu amave
saxeobebs. profesori kaneSiro havais universitetis, saxeobis sxva populaciebisgan.
(manoa), evoluciuri biologiis programis direqtoria. aq damkvidrebulma zogma organizmma SemdgomSi da-
is agreTve konservaciuli kvlevebis da treiningebis sabami misca mraval axal saxeobas. es xdeboda am orga-
centris direqtoria amave universitetSi. 2003 wels,Mme nizmebiT havais sxva kunZulebnis kolonizaciis Sedegad.
pirvelad Sevxvdi dr. kaneSiros. am dros me viyavi sti- kunZulebi ganlagebulia erT mwkvrivad: auai-dan did
pendiani viziroti honolulus iolanis institutes kunZulamde, maTi amoweva aseTi qronologiiT xdeboda.
fakultetze. amave fakultetze kaneSirom daiwyo misi qronologiuri Tanmimdevroba arsebobs saxeobaTa warmo-
ganaTlebis miReba. erTi wlis Semdeg didi sixaruliT SobaSic, vinaidan organizmebi gadadiodnen ufro Zveli
davbrundi havaize imisTvis, rom es interviu Camewera. me kunZulebidan ufro axal kunZulebze. Drosophila-s Sem-
Zalian miyvars es samuSao. TxvevaSi, yvelaferi miuTiTebs imaze, rom erTma buzma
(ganayofierebulma mdedrma), romelic moxvda kunZulze
rogor moxda havais kunZulebis ramdenime milioni wlis win, dasabami misca havais dro-
zofilebis 500-ze met saxeobas. dResac yvela saxeoba ar
formireba?
aris aRwerili. es msoflios drozofilebis cnobili saxe-
geologiuri TvalsazrisiT es Zalian axalgazrda kun- obebis daaxlooebiT meoTxedia.
Zulebia. kunZulebs Soris yvelaze Zvelia kunZuli Kauai.
misi asaki mxolod 5-6 milion weliwads Seadgens. kunZulebi drozofilebis saxeobebis raodenoba ga­
qronologiuri TanmimdevrobiT moulodnelad aRimaRld-
cilebiT metia, vidre kunZulebis rao­
nen. es moxda wynari okeanis teqtonuri filis Crdilo-
dasavleTiT moZraobis da zRvis fskerze arsebuli vul- denoba. pasuxismgebelia Tu ara yoveli
kanurad aqtiuri arealis dafarvis Sedegad. havais didi kunZulis farglebSi arsebu­l i gansxva­
kunZuli aris yvelaze axalgazrda daganlagebulia vul-
vebuli garemo pirobebi saxeobebis aseT
kanurad aqtiuri arealis maRla. axla mimdinareobs axali
kunZulis loihis formireba. misi formireba daiwyo didi mravalferovnebaze?
kunZulis samxreT-aRmosavleTiT, wyalqveSa mTis saxiT. diax, imis gamo, rom calkeuli kunZulis farglebSi ar-
sebobs sxvaoba simaRleSi, naleqebis raodenobasa da sxva
ratom aris havais kunZulebi evoluciis faqtorebSi, yoveli kunZulis bunebrivi pirobebi Zalian
Sesaswavlad aseTi mimzidveli adgili? mravaklferovania. yovel kunZulze arsebobs is, rasac
Cven “kipukas” veZaxiT, e saris laviT garSemortymuli “
pirvel rigSi, msoflioSi es xmeleTis yvelaze izoli- mcenareebis “kunZulebi”. ase rom kunZulebze damatebiT
rebuli nawilia. is ganlagebulia wynari okeanis SuaSi, da arseboben laviT garSemortymuli kunZulebi. lava ro-

532
melic kipukasebs Soris qmnis baierebs. magaliTad, Cven deg, samagistro programa entomologiaSi aviRe. amitom
vswavlobT did kunZulze mdebare or kipukas. lavis na- SemeZlo havais Drosophila-s Seswavlis gagrZeleba.
kadma isini zustad 100 wlis win daacila erTmaneTs. iqa-
mde isini dakavSirebulebi iyvnen erTmaneTTan. Cven ukve es samuSao moicavs Tqvens kvlevas
vamCnevT mniSvnelovan genetikur sxvaobas am or kipukaze
Drosophila -s Sewyvilebis qcevaze. me
mobinadre Drosophila-s populaciebs Soris. jer-jerobiT
isini erT da imave saxeobas warmoadgenen, magram daTiSvis vfiqrom, mravali studenti gaocdeba
procesi dawyebulia. havais kunZulebze saxeobaTa warmo- roca gaigebs, rom es buzebi arSiyoben
qmna axlac Zalian dinamiuri procesia.
TavianT partniorebTan.
arSiyobis procesi mamrebsa da mdedrebs Soris sakmaod
rogor ganviTarda Tqveni interesi
srulyofilia. Sewyvilebis qceva aseve mamrebs Soris Se-
biologiis mimarT? jibrs moicavs. mamrma unda daicvas teritoria, romelzec
Cemi interesi biologiis mimarT albaT warmoiqmna mdedrebi Sesawyvileblad grovdebian. magaliTad, Dro-
bavSvobaSi, roca aq, havais kunZulebze vizrdebodi. bavS- sophila-s erTi saxeobis mamrebs aqvT Zalian farTo Tavebi.
vobaSi mamas davyvebodi saTevzaod oahus garSemo. mamas ori mamri erTmaneTs Tavs urtyavs, ise, rogorc amas Txebi
midgoma Tevzaobis mimarT Zalian mecnieruli iyo, Tumca akeTeben. teritoriisTvis brZolisas mamri mowinaaRmde-
im dros me amis gacnobiereba ar SemeZlo. mamaCemi Tevzao- ges ukan an win gaadaagdebs. sxva saxeobis SemTxvevaSi Se-
bisas mxedvelobaSi iRebda qaris siswrafes, moqcevebs. is jibri ufro sumos Widaobas waagavs. mamrebi ukana TaTebis
ukavSirebda satyuaras ferebs Tevzis im nairsaxeobebis “TiTis wverebze” dgebian, eWidebian erTmaneTs Sua da wina
Seferilobas, romelic iq binadrobdnen. dResac vTevzao- TaTebiT da TavebiT. magram iyo kargi mebrZoli, ar niS-
bisas, mivmarTav mamas gakveTilebs. me vfiqrob, rom Tevza- navs iyo kargi sayvareli. mamr buzs, Tu mas SeuZlia gaum-
obis mimarT isTma mecnierulma midgomam pirvelad gaaR- kvlavdes sxva mamrebs da daicvas teritoria meti Sansi
viZa CemSi interesi biologiis mimarT. aqvs mdedrTan Sewvilebis, magram man aseve unda SeeZlos
Zalian rTuli qcevis gamomJRavneba, romelic daakmayofi-
lebs mdedris saarSiyo qcevis moTxovnebs.
rodis gadaizarda es interesi interesSi
evoluciuri biologiis mimarT? magaliTad aseTi?
roca havais universitetis pirveli kursis studenti erT-erTi saxeobis mamri maRla wevs mucelis ukana
viyavi, mindoda zRvis biologiis Seswavla. magram ojaxis nawils da iRebs morielis msgavs pozas. mdedri xedavs spe-
gavlenis gamo Cavabare samedicino programaze. swavlisT- cializirebuli jagrisebis mwkvrivs, romlebic muclis
vis fulis gadasaxdelad saWiro iyo muSaoba. muSaoba da- qveda mxarezea ganlagebuli. yoveli jagrisi Sebrtyele-
viwye havais Drosophila-s proeqtze. jer laboratoriuli bulia maraos msgavsad. Semdeg mamris muceli vibracias
WurWlis mrecxavi viyavi da Tan vswavlobdi buzebis gas- iwyebs, da jagrisebi avrceleben muclis jirkvlebidan
amravleblad saWiro mkvebavi garemos momzadebas. ram- gamoyofil sqesobrivad mimzidvel nivTierebas, feromo-
denime TveSi CaverTe namdvil kvlevaSi, vaxorcielebdi nis sekrets. amave dros, mamri Slis frTebs, irxeva win da
sasqeso organoebis gakveTas. vswavlobdi sxva morfolo- ukan da warmoqmnis bgeras. cekvis da simReris dros mamri
gamowevs win ybebis nawilebs da mdedri advilad amCnevs
giur Tvisebebsac, romelTa saSualebiT SeiZleba havais
TeTri feris laqas. sapasuxod mdedri marTlac rom “koc-
Drosophila-s saxeobebis evoluciuri istoriis Seswavla.
nis” mamrs. Sewyvileba xdeba mxolod maSin, Tu mamrs Seu-
velze samuSaod gasvlis SesaZleblobac mqonda. amitom
Zlia am demonstraciis yvela details ganxorcieleba.
ekologiac Cemi sabakalavro ganaTlebis nawili gaxda. am
ganxrebs auditoriidan ki ara, aramed uSualod Drosophi-
la-ze kvlevebis Catarebisas vswavlobdi. yovel wels Dro-
havais Drosophila -s axali saxeobebis
sophila-s sxvadasxva proeqtSi monawileobda 10-dan 12-mde warmoqmnaSi Sewyvilebis qcevaSi cvli­­
sxvadasxva mimarTulebis wamyvani mecnieri. isini samuSaod lebebi ZiriTad rols TamaSoben. es
havaiebze Camodiodnen. baklavriatSi swavlisas vakvird-
gamomdinareobs im modelidan, ro­m elsac
ebodi cnobili mecnierebis muSaobas. aman Cemze udidesi
StabeWdileba moaxdina. bakalavriatis damTavrebis Sem- dRes vicnobT `kaneSiros hopoTezis~

533
sa­x eliT. am cvlilebebis roli gansa­ qmnian. isini warmoadgenen im Rorebis STamomavlobas
evropelebis mier Semoyvanili Rorebis, d aim Rorebis,
kuTrebiT didia saxeobaTawarmoqmnis
romlebic havais mkvidrma mosaxleobam kunZulebze Semoi-
adreul stadiebze. raSi mdgomareobs yvana. gareuli Rorebi Txrian bunebriv tyeebSi fesvebs.
am ideis arsi? warmoiqmneba gubeebi, sadac mravldebian koRoebi. Tavis
mxvriv koRoebi arian im paTogenis gadamtanebi, romelic
sxvaoba Sewyvilebis qcevaSi SeiZleba moxdes mcire frinvelebSi malarias iwvevs. introducirebuli mcena-
populaciaSi, imis Semdeg, rc is axal adgilas daarsdeba. reebic devnian mraval bunebriv saxeobas. mcire zomis
vTqvaT, yvelaze Zvel kunZulze, kauai-ze, arsebobs buze- miuxedavad, saubedurod, havai SeerTebuli Statebis ga-
bis populacia. Semdeg moxda oahu-mis amoweva. ganayofi- daSenebis safrTxis winaSe mdgomi saxeobebis dedaqalaqi
erebuli mdedri moxvda axal kunZulze. ramdenime aseuli gaxda. SeiZleba mTeli msoflios dedaqalaqic.
STamomavlis gamoCekvis Semdeg mas SeuZlia daaarsos oa-
hu-ze buzebis axali populacia. sawyisi populaciisTvis
erT-erTi Tqveni Tanamdeboba aris
damaxasiaTebeli saarSiyo qcevis mixedviT gansxvavebuli
mamrebi gvxvdebian axal populaciaSi. maTi saarSiyo qceva havais universitetis konservaciuli
SeiZleba naklebad srulyofili iyos. magram aseT patara kvlevebis da treinigis centris direq­
populaciaSi, Zalian wunia mdedrebs STamomavlobis da-
toris Tanamdeboba. ra saxis samuSaoebs
tovebis naklebi SesaZlebloba aqvT, vidre naklebad “wun-
iebs”. naklebad wunia mdedrebi Sexvdebian met mewyviles,
xelmZRvanelobs centri?
vidre maT SewyvilebisTvis sWirdebaT. aseTi gziT, gadar-
Ceva upiratesobas mianiWebs genebis axal kombinacias, sa- konservaciul biologiaSi Cveni kvlevis interesi
ZiriTadad exeba ekosistemebs da ekoregionebs: is rac
dac iqneba adaptacia axal garemosTan, Kauai-s “mSobliur”
xdeba mTis mwvervalze, mTels gzaze - zevidan qveviT
populaciasTan SedarebiT Sewyvilebis naklebad rTul
myof ekosistemaze moqmedebs. zemoqmedeba aRwevs marjnis
qcevasTan. rogorc Cans amis gamo Drosophila-s yvelaze
rifebs da maT farglebs gareTac vrceldeba. me vfiqrob,
Zvel saxeobebaSi Sewyvilebis qceva rogorc wesi yvelze
Cven unda SevignoT, rom ekosistemebs Soris arsebobs
rTulia. me vfiqrob, Sewyvilebis qcevaSi aseTi gadaxrebi
mWidro kavSirebi, imisTvis, imisTvis, rom davicvaT kun-
havais Drosophila-s evoluciaSi Zalian mniSvnelovan rols
Zulebis biomravalferovneba. centrs aseve aqvs didi gav-
TamaSobs. SesaZlebelia, rom ase xdeba organizmebis sxva
lena ganaTlebaze. Cven gvaqvs erovnuli samecniero fon-
jgufebSic.
dis grantri, romelic afinansebs programebs, romelTa
daxmarebiT Cveni studentebi muSaoben skolis mowafee-
maSin, roca biologebi havais kunZulebze swav-
bTan da maT pedagogebTan. K-12 studentebi monawileoben
loben saxeobebis aseTi mravalferovnebis evolucias,
savele gasvlebSi da kvlevebSi. isini agroveben mecnierul
TviT kunZulebi moxvdnen biomravalferovnebis cx-
monacemebs, aRmoaCenmen axal saxeobebs, da gvexmarebian
deli wertilebis siaSi, rac niSnavs, rom kunZulebis
imis gadawyvetaSi, Tu rogor aRmofvRraT zogi intro-
mravali saxeoba gadaSenebis safrTxis winaSe aris. ra
ducirebuli saxeoba. garkveuli monacemebis Segroveba
warmoadgens havais kunZulebis biomravalferovnebi-
SesaZlebelia mxolod imitom, rom aseTi studentebis
sTvis yvelaze did safrTxes?
sakmaod didi raodenoba monawileobs maT SegrovebaSi.
sxvanairad es SeuZlebeli iqneboda. magaliTad, rogorc
ra Tqma unda bunebrivi habitatis ngreva da Semoyvani-
wesi, mkvlevarebi, romlebic axorcieleben mdinareebis
li saxeobebis – ara adgilobrivi saxeobebis gavlena,
sisufTavis monitorings nimuSebis agroveben mdinaris
romlebic kunZulebze SemTxveviT an Segnebulad moxvd-
ramdenime gubidan. magram Cveni magistrantebs samuSaos
nen. Semoyvanili saxeobebi albaT yvelaze didi safrTxea.
SesrulebaSi exmareboda 320 meSvide klaseli. maT nimuSe-
nomer pirvel problemas albaT WianWvelebi warmoad- bi Seagroves mdinaris mTels gayolebaze - mTis CanCqeri-
genen. havaiebze mkvidri WianWvelebi ar iyvnen, yvela dan im adgilamde, sadac mdinare okeanes uerTdeba. Cemi
aris Semoyvanili. isini amjerad ikvebebian bunebriv tyis azriT, Tu garemodacviTi ganaTlebis SevudgebiT bavSvo-
ekosistemebSi da es Zlierad moqmedebs mkvidri fexsas- bidan, es aamaRlebs mosaxleobis Segnebas da Cven yvelani
rianebis faunaze. Semoyvanili virTxebi anadgureben fr- gavxvdebiT ukeT davicavT wylis resursebs da bunebriv
invelebs. aRweven ra maT budeebSi da ikvebebian barTye- ekosistemebs.
biT da kvercxebiT. gareuli Rorebi aseve did problemas

534
Drosophila-s SemTxvevaSi, yvelaferi miuTiTebs imaze, rom erTma buzma (ganayofi-
erebulma mdedrma), romelic moxvda kunZulze ramdenime milioni wlis win, dasabami
misca havais drozofilebis 500-ze met saxeobas.

535
22
saxecvlili
STamomavloba
suraTi 22.1 zRvis iguana SesaniSnavadaa Seguebuli
galapagosis kunZulebis kldovan garemosTan.
ZiriTadi koncefciebi

22.1 darvinis Teoriam revolucia moaxdina, man bebis mqone individebi sxva individebTan SedarebiT met
Secvala tradiciuli Sexedu­leba Tavdapir- STamomavlebs datoveben. bunebrivi gadarCevis saboloo
veli dedamiwis Sesaxeb. darvinamde miaCndaT, Sedegi aris evoluciuri adaptacia. evoluciuri adap-
rom dedamiwaze dasaxlebuli saxeobebi ar tacia aris iseTi memkvidreobiTi niSan-Tvisebebis dag-
Secvlila. roveba, romlebic Sesabamis garemoSi organizmis ga-
22.2 naSromSi `saxeobaTa warmoSoba~ darvinma darCenisa da gamravlebis unars zrdian. Tanamedrove
ivarauda, rom saxeobebi buneb­rivi gadarCe- ganmartebiT evolucia aris populaciis genetikuri
vis moqmedebiT icvleba. Semadgenlobis cvlileba droSi. sabolood ki popu-
22.3 darvinis TeoriiT mravali dakvirvebis axna laciSi imdenad bevri cvlileba grovdeba, rom igi ar-
SeiZleba. sebobas axali saxeobis saxiT agrZelebs. termini evo-
lucia Cven aseve SegviZlia didi masStabis cvlilebebis
Sesavali aRsaniSnavad gamoviyenoT. vTqvaT, mTeli biologiuri
mravalferovnebis TanTadanobiTi CamoyalibebisTvis:
darvinma SemogvTavaza Tavdapirveli mikrobebidan moyolebuli Tanamedrove
mravalferovani organizmebis CaTvliT.
revoluciuri Teoria evolucia imdenad fundamentur koncefcias warmoad-

C
gens, rom misi codna saWiroa nebismieri doneze myofi
sicocxlis formebis Seswavlis dros: mole­kulebidan
arlz darvinma naSromi `saxeobaTa warmoSoba bune-
ekosistemamde. evoluciuri moZRvreba dRe­­sac did gav-
brivi gadarCevis gziT anu ukeTSeguebuli jiSebis ga­
lenas axdens medicino da sasoflo-sameurneo praqtika-
darCena sicocxlisaTvis brZolaSi~ 1859 wlis 24 no-
ze, bioteqnologiaze, aseve konservaciul biologiaze.
embers gamoaqveyna. mas Semdeg biologiaSi axali era
am wignis gacnobisas Tqven aseve mudmivad SegxvdebaT
da­iwyo. darvinma naSromSi mogvca sicocxlis erTiano-
evoluciis Tema. am TavSi ki gaecnobiT darvinis Sexed-
bis idea. darvinamdec arsebobda nairgvari mosazreba
ulebebis organuli samyaros ganviTarebaze.
sicocxlis ganviTarebaze. am mosazrebebs Soris mec-
nierebi kavSirs ver amyarebdnen. darvinma es SeZlo.
`saxeobaTa warmoSobis~ gamoqveynebis Semdeg biologebma
didi yuradReba miaqcies organizmebTa mravalferovne-
bas, maT warmoSobas, maT Soris msgavseba-gansxvavebas,
koncefcia 22.1
naTesaur kavSirs, geografiul gavrcelebas da adapta- darvinis revoluciurma Teori­
cias garemosTan (suraTi 22.1).
saxeobaTa warmoSobaSi darvinma ori mTavari idea ga- am Secvala tradiciuli Sexed­
naviTara. pirveli: warmoadgina uamravi TvalsaCino ma-
sala, romlisgan gamomdinareobda, rom dedamiwaze dRes
uleba Tavdapirveli dedamiwis
arsebuli organizmebi winapari saxeobebis STamomavlebi Sesaxeb. darvinamde miaCndaT,
arian. winapari saxeobebi ki gansxvavdebodnen Taname-
drove sasxeobebisgan. meore: man SemogvTavaza evoluci-
rom dedamiwaze dasaxlebuli
uri procesis warmmarTveli faqtori, romelsac bune- saxeobebi ar Secvlila
brivi gadarCeva daarqva. bunebrivi gadarCevis ZiriTadi
idea SemdegSi mdgomareobs: populacia TaobaTa ganmav- darvinma moaxdina inteleqtualuri revolucia. rev-
lobaSi SeiZleba Seicvalos, Tu garkveuli niSan-Tvise- oluciuri azris gavlena sazogadoebriv azrovnebaze

536
damokidebulia drois im momentze, roca es idea yal- lia, romelsac miekuTvneba saxeoba, meore ki _ Tavad
ibdeba da amasTan erTad sazogadoebis azrovnebis sim- saxeobis saxelia. es principi dResac ZalaSia. linem ki-
wifeze. rom gavigoT raSi mdgomareobda darvinis ideis bismagvari ierarqiis magivrad Seqmna urTierTdaqvemde-
revoluciuroba, unda SevadaroT misi Sexeduleba si- barebuli klasifikaciis sistema. am sistemis mixedviT
cocxleze, sxva dasavlur ideebs (suraTi 22.2). msgavsi saxeobebi erTiandeba ufro did kategoriaSi-
gvarSi, msgavsi gvarebi ojaxSi da ase Semdeg (ixileT
suraTi 1.14).
winaaRmdegoba evoluciis ideis mimarT
lines mixedviT zogierTi saxeobis urTierT msga­
`saxeobaTa warmoSobam~ Secvala manamde gabato­ vseba, ar niSnavs maT evoluciur naTesaobas. es msgavse-
nebuli Sexeduleba. amave dros man Searyia dasavle­Tis ba Semoqmedis ideis gansaxierebaa. erTi saukunis Sem-
kulturis safuZvlebi. darvinis warmodgena sicocx- deg darvinma lines taqsonomiuri sistema evoluciis
leze mkveTrad ewinaaRmdegeboda tradiciul Sexedule- damamtkicebel argumentad gamoiyena.
bas. darvinamde miaCndaT, rom dedamiwis asa­ki mxolod
ramdenime aTas wels moicavs da masze dasaxlebuli namarxebi, kiuve da katastrofebis idea
cocxali formebi ucvlelia. aseve iTvleboda, rom
Tavdapirvelad Semoqmedma Seqmna sxvadasxva saxeobebi, darvins Teoriis CamoyalibebaSi namarxi formebis
romlebmac dRevandlamde ucvlelad moaRwies. darvi- Seswavlac daexmara. Gganamarxebuli organizmebi war­­
nis naSromma Secvala saukuneTa manZilze gabatonebuli moadgenen geologiur warsulSi arsebul organizm­
warmodgenebi. Ta naSTebs. ganamarxebuli masalis umetesoba napovnia
danaleq qanebSi. am qanebis formireba moxda zRvebis,
tbebis da Waobebis fskerze drois ganmavlobaSi daleq-
bunebis Skala da saxeobaTa klasifikacia
ili qviSisa da Slamisgan. axali fenebi Zvel fe­nebze
marTalia, zogierTi Zveli berZeni filosofosi mi- ileqeboda. axali fenebis simZimis Sedegad qanebi iwnexe-
iCnevda, rom sicocxlis ganviTareba TandaTan xdebo- boda. erTmaneTze dawyobil qanebs stratonebi daarqves.
da, magram is filosofosi, romelmac udidesi gavlena droTa ganmavlobaSi erozia Slis SedarebiT axalgaz-
moaxdina dasavleTis mecnierebaze Tvlida, rom saxe- rda zedapirul qanebs da gamoaCens ufro Zvels, ma-
obebi ucvlelia. es filosofosi iyo aristotele (384- namde dafarul stratons. yoveli fenis qanSi daculia
322 C.w). aristotelem Tavis bunebis mimoxilvaSi aRniSna am qanis formirebis dros dedamiwaze mcxovrebi orga-
garkveuli „msgavseba` cocxal arsebebs Soris. aqedan man nizmebis naSTebi. stratonebi gnsxvavdebian masSi asrse-
daaskvna, rom sicocxlis formebi kibis msgavsad arian buli organizmebis naSTebis mixedviT (suraTi 22.3).
dalagebulni. `arsebaTa kibis~ safexurebs martividan paleontologia anu namarxi naSTebis Seswavla. am
rTulisken mivyavarT. mogvianebiT am kibes bunebis kibe dargis ganaviTarebaSi didi wvlili Seitana frang­ma mec-
(scala naturae) uwodes. aristotele Tvlida, rom si- nierma JorJ kiuviem (1769-1832). kiuvie ikvlevda parizis
cocxlis yoveli forma srulyofilia da ucvleli. mas SemogarenSi arsebul danaleq qanebs. man SeamCnia, rom
`arsebaTa kibeze~ sakuTari safexuri ukavia. rac ufro Rrmadaa (ufro Zvelia) stra­toni, miT metia
Zvel aRTqmaSi arsebobs debuleba sicocxlis Seqm- sxvaoba am stratonis namarx for­mebsa da Tanamedrove
naze, is Zalian hgavs aristoteles ideas. Zvel aRTqmaSi formebs Soris. amave dros erTi stratonidan meoreze
gamoTqmuli debulebis Tanaxmad saxeobebi Seqmnilia gadasvlisas icvleba ganamarxebul formaTa Semadgen-
RmerTis mier da amitom isini srulyofilni arian. 1700- loba (Zveli formebi qrebian da Cndebian axali formebi).
ian wlebSi bevri mecnieri Tvlida, rom organizmebis kiuviem daaskvna, rom sicocxlis formebis gadaSeneba
saocari adaptacia garemosTan adasturebs RmerTmis Cveulebrivi movlena iyo sicocxlis istoriaSi. Tumca
mier am saxeobebis Seqmnas. isini fiqrobdnen, rom Rmer- kiuvie jiutad uaryofda evoluciuri _ TandaTanobi-
Tma yvela saxeoba garkveuli miznisTvis Seqmna. Ti cvlilebebis ideas. is anviTarebda katastrofebis
erT-erTi aseTi mecnieri iyo Svedi eqimi da bo­ ideas. am ideis Tanaxmad stratonebs Soris yoveli zR-
tanikosi karl line (1770-1778). is sicocxlis mraval- vari Seesabameba katastrofas, vTqvaT, wyaldidobas an
ferovnebas `RmerTis udidess warmatebad~ miiCnevda. piriqiT amoSrobas. katastrofebis Sedegad bevri im-
linem ganaviTara taqsonomia. taqsonomia aris biolo- droindeli saxeoba nadgurdeboda. kiuvie Tvlida, rom
giis ganxra, romelic axdens organizmTa klasifika- katastrofebi periodulad meordeboda da rogorc wesi
cias da aZlevs saxelwodebas. linem daamkvidra saxe- garkveul geografiul regions moicavda. katastrofis
obaTa laTinuri saxelwodebis binominaluri sistema Semdeg mezobeli regionebidan populaciebis migracia
(ori laTinuri sityvisgan Semdgari saxeli). saxeobis mimdinareobda. migrirebuli populaciebi dacariele-
saxeli or sityvas Seicavs, pirveli gvaris aRmniSvne- bul regions xelmeored iTvisebdnen.

537
linei
linei (klasifikacia)
(klasifikacia)
hatoni
hatoni(gradualuri geologiuricvlilebebi)
(gradualuri geologiuri cvlilebebi
lamarki (saxeobebi icvlebian)

maltusi (populaciebis limitireba)


kiuve (namarxebi, gadaSeneba)
laieli (Tanamedrove geologia)
darvini (evolucia, bunebrivi gadarCeva)
mendeli (memkvidreobiToba)
uolsi (evolucia, bunebrivi gadarCeva)

revolicia amerikaSi revolicia safrangeTSi aSS-s samoqalaqo omi


1750 1800 1850 1900
1795 hatoni gvTavazobs gradualizmis Teorias
1798 malTusi beWdavs `ese populaciebis sawyisebi ~
1809 lamarki beWdavs evoluciis Teorias
1830 laeli beWdavs geologiis sawyisebs
1831-1836 darvini mogzaurobs gem `bigliT~ msoflios garSemo
1837 darvini iwyebsweras saxeobaTa warmoSobaze
1844 darvinma dawera ese saxeobaTa warmoSobaze
1858 uolsi ugzavnis darvins mis Teorias
1859 saxeobaTa warmoSoba daibeWda
mendelma dabeWda narkvevi memkvidreo-
1865 biTobaze

suraTi 22.2 darvinis cxovrebis da ideebis istoriuli mniSvneloba. drois Skalaze zeviT gamoxatulia muqi lurji xazebi. lurji
xazebiT aRniSnulia im adamianebis sicocxle, romelTa ideebma gavlena moaxdines Tanamedrove evoluciur azrovnebaze.

gradualizmis (TandaTanobiTi neli da SeumCneveli cvlilebis procesebi cocxal or-


ganizmebzec mimdinareobda. sabolood aseTi zemoqmede-
procesebis) Teoriebi ba iwvevs mniSvnelovan cvlilebebs. Tumca darvini ar
sxva mecnerebi TavianT naSromebSi katastrofebis iyo pirveli, vinc gradualizmis principebs biologiur
Teoriis sapirispiro gradualizmis koncefcias aviTa- evolucias ukavSirebda.
rebdnen. am koncefciis mixedviT didi cvlilebebi dro-
Si gawelili, neli, Tanmimdevruli cvlilebebis jamuri lamarkis evoluciuri Teoria
efeqtis Sedegia. 1795 wels Sotlandieli geologi jeims
hatoni (1726-1797) amtkicebda, rom dedamiwis geologi- meTvramete saukuneSi zogirTi naturalisti (darvi-
uri movlenebis axsna SesaZlebelia samyaroSi mudmivad nis papis erazm darvinis CaTvliT) Tvlida, rom cocxa-
mimdinare procesebiT, anu gradualuri meqanizmebiT. li organizmebi garemos cvlilebebTan erTad icvleba.
is Tvlida, rom gaSlil adgilebs (vels) qmnian mdina- magram darvinis mxolod erTma winamorbedma wamoayena
reebi, romlebic mTebidan moedinebian da Slian qanebs. cocxal organizmTa ganviTarebis sruli modeli. es iyo
im faqts, rom danaleqi qanebi xSirad Seicavs zRvis frangi biologi Jan batist lamarki (1744-1829). samwux-
organizmebis namarxebs, is xsnida mdinareebis dinebis arod, dRes ZiriTadad isRa axsovT, rom lamarks aras-
gavleniT. wori Sexeduleba hqonda evoluciur procesebze. amave
darvinis Tanamedrovem gamoCenilma geologma Carls dros aviwydebaT, rom man pirvelma aRiara evoluciis
laielma (1797-1875) ganaviTara hatonis idea. laielis procesi. is mixvda, rom evoluciis procesiT SeiZleba
idea cnobilia uniformizmis saxeliT. la­ieli Tvlida, aixsnas ganamarxebul formaTa cvalebadoba da orga-
rom dResac, igive masStabiT mimdina­reoben geologiuri nizmis garemosTan adaptacia. lamarkma Tavisi Teoria
procesebi, rasac warsulSi hqon­daT adgili. 1809 wels gamoaqveyna. amave wels daibada darvini. la-
hatonis da laielis ideebma didi gavlena moaxdines marki adarebda Tanamedrove saxeobebs ganamarxebul
darvinze. darvini eTanxmeboda im azrs, rom geolo- formebs. man aRmoaCina, rom namarxi naSTebi danaleq qa-
giuri cvlilebebi neli, droSi gawelili procesebis nebSi dalagebulia qronologiis mixedviT- ufro Zveli-
Sedegia da ara uecari movlenebis, dedamiwa ki, Teolo- dan ufro axalgazrda namarxebamde. yvelaze bolo fe-
gebis Sexedulebis sapirispirod, 6 000 welze gacilebiT nas Tanamedrove saxeobis naSTebi qmnian. lamarkis dros
meti asakis unda iyos. mogvianebiT darvinma ivarauda, sayovelTaod miRebuli iyo ori principi. is movlenebis
rom albaT drois didi periodis ganmavlobaSi momxdari axsnisas am principebiT xelmZRvanelobda.

538
suraTi 22.3 namarxi naSTebi stratigrafiuli
monakveTidan. mdinare koloradom, daaxloebiT
2000 m. siRrmis, didi kanioni warmoqmna. danaleqi
qanebi gaSiSvlda. is sicocxlis istoriis wignis
did furclebs mogvagonebs. yovel stratonSi
daculia ganamarxebuli formebi. isini dedamiwis
Sesabamis geologiur periodSi gavrcelebul or-
ganizmTa naSTebs warmoadgenen. Teslovani gvim-
ris foTlis (zeviT)Onamarxebi aris meCxeri „hermiT
Sale` (Hermit Shale) fenidan (265 milioni wlis).
trilobitis namarxebi (qveviT) aris ufro Rrma
„braiT angel Sale` (Bright Angel Shale) fenidan
(530 milioni wlis).

pirveli: organoTa gamoyeneba - gamouyenlobis prin-


cipi. lamarki Tvlida, rom sxeulis is nawilebi, rom-
lebsac cxoveli intensiurad iyenebs, Zlierdeba da
zomaSi izrdeba. is nawilebi ki, romlebsac cxoveli ar
iyenebs piriqiT degradirdeba. magaliTad: Jirafs ux-
deboda xis maRli totebidan foTlebiT kveba. amitom
mudmivad Wimavda kisers. aseTi gamudmebuli varjiSis
Sedegad kiseri daugrZelda.

meore principi aris SeZenili niSan-TvisebaTa mem-


kvidreoba. lamarki Tvlida, rom organizmis individuri
ganviTarebis periodSi SeZenili niSan-Tvisebebi STa-
momavlobiT gadacema. aqedan gamomdinareobs, rom Ji-
rafebs kiseri daugrZelda, vinaidan isini kisers mTeli
sicocxlis manZilze avarjiSebdnen. lamarkis Sexedule-
biT organizmebi aseve iclebian, vinaidan maT aqvT Sina-
gani swrafva garTulebisken. darvinma uaryo lamarkis
idea da mas bunebrivi gadarCevis Teoria daupirispira. suraTi 22.4 SeZenili niSan-Tvisebebi memkvidreobiT ar gadae-
magram darvinic miiCnevda, rom evoluciis procesSi cv- cema. es juja (bonzai) xe Zalian patara izrdeba. aseTi patara
lilebebi SeZenili niSan-Tvisebebis memkvidreobis gamo rom gaizardos mas mudmivad aWrian fesvebis daboloebasa da
totebs. magram am juja xis Tesls Tu davTesavT, normaluri xe
xdeba. Tanamedrove genetikuri gamokvlevebi uaryofen
gaizrdeba.
am azrs; sadReisod SeZenil niSan-TvisebaTa memkvidreo-

22.1
biT gadaecemis arcerTi argumenti ar moipoveba. (su-
raTi 22.4). koncefcia
lamarks Semowmeba
mTeli cxovrebis manZilze mravali mecn-
ieri kicxavda. gansakuTrebiT mas kiuvie upirispird-
1. amkiuvie
eboda. TavSisaerTod
dasxelebul mecnierTagan
uaryofda romels
saxeobaTa evolucias.
simarTle rom iTqvas,
miaCnda, sikvdilis geologiur
rom saxeobebi Semdeg lamarkma mec-
droSi
nieruli sazogadoebis didi pativiscema
ucvlelia? romeli mecnieri Tvlida, rom daimsaxura.
man mogvca cocxali bunebis safuZvliani mimoxilva da
saxeobebi droTaAganmavlobaSi icvleboda?
aRiara TandaTanobiTi evoluciuri cvlilebebis mimdi-
2. raSi mdgomareos lamarkis evoluciis Teor-
nareoba. evoluciuri cvlilebebi saukeTesod xsnidnen
iis arsi? axseniT misi mniSvneloba.
mis dakvirvebebs.

539
koncefcia 22.2 sitetSi. darvinma gadawyvita RvTis msaxuri gamxdariyo.
mecnierebis bevri dargi imdroinel inglisSi eklesiaSi
viTardeboda.
naSromSi `saxeobaTa~ warmo­ kembrijSi darvins mfarvelobda botanikis profesori,
reverend jon henslo. darvins bakalavris xarisxi mieniWa.
Soba~ darvinma ivarauda, rom Semdgom henslom axalgazrda kursdamTavrebuls rekomen-
dacia gauwia kapitan robert fic-roisTan. Ffic-roi amza-
saxeobebi bunebrivi gadarCevis debda dedamiwis garSemo samogzaurod sazRvao xomald
Sedegad icvlebian „bigls`. darvini ekuTvnoda imave socialur fenas, rac
fic-roi, iyo axalgazrda da ganaTlebuli. is yvela mxvriv
mecxramete saukunis dasawyisisTvis sazogadoe- awyobda fic-rois da amitomac ekipaJSi Caricxa.
bas sjeroda, rom saxeobebi Seqmnis droidan ucvle-
lia. marTalia ramdenime Rrubeli gamoCnda am rwmenis Mmogzauroba `bigliT~
caze, magram arc erTi ar gadaizarda namdvil quxilSi, 1831 welis 27 dekembers „biglma` 22 wlis darvin-
ZiriTadad ca kvlav mowmendili rCeboda. Tan erTad inglisis sanapiro datova. ekipaJis ZiriTadi
mizani iyo samxreTi amerikis naklebad Seswavlili sana-
darvinis gamokvleva piro zolis rukis Sedgena. sanam mimdinareobda sanapir-
os geografiuli Seswavla, darvini napirze akvirdeboda
Carlz darvini (1809-1882) daibada dasavleT inglis-
samxreTi amerikaSi gavrcelebul aTasobiT mcenares da
Si, SruzberSi. buneba mas bavSvobidan ainteresebda.
cxovels, amave dros koleqcias agrovebda. mas saSu-
kiTxulobda wignebs bunebaze, Tevzaobda, nadirobda
aleba mieca Caetarebina gamokvleva iseT gansxvavebul
da mwerebs agrovebda. darvinis mama cnobili eqimi iyo.
garemoSi, rogoricaa braziliis junglebi, argentinis
mas ver warmoedgina, rom Svili SeiZleba naturalisti
pampasebis balaxeulobiT dafaruli vrceli velebi, an-
gamxdariyo. amitom 16 wlis darvini ga­agzavnes edinbur-
tarqtidasTan axlos mdebare gaudabnoebuli kunZulebi
gis universitetSi medicinis Sesaswavlad. magram dar-
(tiera del fuego) da andebis maRali mTagrexilebi.
vinisTvis medicina mosabezrebeli sagani iyo. anestezia
yvela am adgilebSi is mcenareebisa da cxovelebis
darvinis dros ar arsebobda, amgvarad qirurgiac misT-
nairgvar adaptaciebs akvirdeboda. darvinma SeamCnia,
vis miuRebeli iyo. amitom man xarisxis gareSe datova
rom samxreT amerikis zomier klimatur pirobebSi mo-
edinburgis universiteti da Sevida kembrijis univer-

inglisi
Cr. amerika evropa

wynari atlantikis
okeane okeane

afrika gemi `bigli~ portSi


galapagosis
kunZulebi
ekvatori
samx.
amerika
darvini 1840 wels
dabrunebis Semdeg avstralia

ketili imedis
koncxi

tasmania
hornis koncxi axali zelandia
cecxlovani miwa

suraTi 22.5 mogzauroba „bigliT~

540
suraTi 22.6 niskartis formis varia-
ciebi galapagosis mTiulebSi. gala-
pagosis kunZulebze daaxloebiT mTi-
ulebis 12-mde axlo monaTesave saxeoba
binadrobs, zogi mxolod konkretul
kunZu­lebze gvxvdeba. Zalian STambeW-
davia nis­kartis formebs Soris gansx-
vaveba. niskartis forma specifikuri
sakvebis mopovebasTanaa adaptirebuli.

(a) ikvebeba kaktusebiT (g) ikvebeba marcvlebiT


kaktusis miwis mTiulas did miwis mTiulas (Geospiza
(Geospiza scandens) grZeli magnirostris) aqvs farTe niskarti,
basri niskarti exmareba romelic adabtirebulia mcena-
mas kaktusis yvavilebis da reebidan miwaze Camovardnili
rbilobis danakuwebasa da marcvlebis dasamsxvrevad
WamaSi

(b) ikvebeba mwerebiT


mwvane mgalobeli mTiula (Certhidea olivacea) iy-
enebs mis viwro basr niskarts mwerebis dasaWerad

binadre mcenareebi da cxovelebi ufro axlos idgnen mdebareobs (suraTi 22.5). darvinze didi STabeWdileba
samxreT amerikis tropikebSi gavrcelebul saxeobebTan, moaxdina arqipelagze gavrcelebulma ucnaurma orga-
vidre evropis zomieri klimatis saxeobebTan. metic, ga- nizmebma. galapagosze man Seagrova frinvelTa koleq-
namarxebuli formebi, Tumca cxadad gansxvavdebodnen cia, romelTa Soris iyo mTiulas ramdenime saxeoba. es
Tanamedrove cxovelebisgan, iyvnen namdvilad samxreT saxeobebi Zalian hgavdnen erTmaneTs, magram msgavsebis
amerikulni. isini Zalian hgavdnen am kontinentze miuxedavad sxvadasxva saxeobebs warmoadgendnen. zogi-
gavrcelebul cocxal organizmebs. erTi maTgani mxolod konkretul kunZulze saxlobda,
mogzaurobis ganmavlobaSi darvini geologiur dak­ sxvebi gavrcelebulebi iyvnen or an met mezoblad mde-
virvebasac awarmoebda. „bigliT` mogzaurobisas darvins bare kunZulze. darvini Tavadac ver xvdeboda am da-
zRvis daavadebam ramdenjerme Seutia. miuxedavad amisa kvirvebis mniSvnelobas, vidre 1863 wels ar dabrunda
man waikiTxa laielis „geologiis principebi`. laielis inglisSi. inglisSi darvinmac da sxva mecnierebmac aR-
gavleniT darvinma Ciles sanapiro zolSi gamoikvlia ge- moaCines, rom galapagosze mobinadre saxeobebis umete-
ologiuri cvlilebebi. es cvlilebebi Zlierma miwisZ- soba msoflioSi sxvagan arsad ar gvxvdeba. Tumca isini
vram gamoiwvia. darvinma SeamCnia, rom Ciles sanapiro kontinentze mobinadre saxeobebs Camogavda. darvin-
zolis ramdenime futiT aweva ramdenjerme moxda. man ma ivarauda, rom galapagosze mobinadre organizmebi
naxa okeanis organizmebi andebis mTebSi da daaskvna, rom samxreT amerikidan iq SemTxveiT moxvdnen da Semdeg
namarxebis Semcveli kldeebi aq aRimarTnen miwisZvrebis sxvadasxva kunZulebze gansaxldnen.
mravali seriis Sedegad. am dakvirvebam didi gavlena
moaxdina mis SexedulebaTa Camoyalibebaze. man dainaxa, darvini organizmTa
rom dedamiwis ucvlelobaze da axalgazrda asakze ar- adaptaciebze amaxvilebs yuradRebas
sebul tradiciul Sexedulebas faqtobrivi masala ewi-
naaRmdegeba. amis Semdeg darvinma laielis Sexedu­leba, darvinma Tavidan gadaafasa yvelaferi, rac naxa
rom dedamiwa mudmivad icvleboda gaiziara. mogzaurobis dros. gadafasebis Sedegad is mixvda, rom
mogzaurobis periodSi „bigli` galapagosze SeCerda. garemosadmi adaptacia da axal saxeobaTa warmoqmna
darvinis interesi saxeobebis geologiuri gavrcelebis axlo monaTesave procesebia. SesaZlebelia Tu ara axal
mimarT gaaRrmava galapagosis kunZu­lebis Seswavlam. saxeobaTa Camoyalibeba winapari saxeobebidan gansxvave-
galapagosis arqipelagi geologiurad axalgazrda, vul- bul garemosTan adaptaciebis TandaTanobiTi Camoyali-
kanuri warmoSobis kunZulebia. is ekvatorTan, samxreTi bebis Sedegad? darvinis mogzaurobis Semdeg mravali
amerikidan dasavleTiT daaxloebiT 900 kilometrSi, weli gavida sanam biologebi mividnen daskvnamde, rom

541
zustad es moxda galapagosis mTiulebis SemTxvevaSi. mravalferovneba organuli samyaros evoluciis gan-
mTiulebis qceva da niskartis forma adaptirebulia viTarebis Sedegia. darvinma warmatebas miaRwia. bevri
ama Tu im kunZulze arsebul sakvebTan (suraTi 22.6). darvinamdel evolucionisti ZiriTadad imitom damar-
darvins miaCnda, rom adaptaciis warmoSobis axsniT cxda, rom maT ar hqondaT aseTi uxvi TvalsaCino masala
evoluciur ganviTarebasac daadgenda. da myari logikiT SeiaraRebuli argumentebi. darvinis
1840 wlebis dasawyisSi darvini muSaobda Tavisi pirvel wigns male sxva mniSvnelovani naSromic mohy-
Teoriis ZiriTad debulebaze - bunebriv gadarCevaze va, kerZod ki naSromi sqesobriv gadarCevaze, romelic
rogorc evoluciis mTavar mamoZraveleb faqtorze. mas bunebrivi gadarCevis erT-erT nairsaxeobas warmoad-
Tavisi ideebi jer ar hqonda gamoqveynebuli. darvini gens. (ixileT Tavi 23).
londnTan axlos daunSi cxovrobda. susti janmrTelobis
gamo iSviaTad tovebda mamuls. karCaketili cxovrebis
saxeobaTa warmoSoba
miuxedavad is gare samyarosgan ar iyo izolirebuli.
„bigliT` mogzaurobis dros is agzavnida inglisSi weri- saxeobaTa warmoSobis TeoriaSi darvini or mTavar
lebs da sxvadasxva saxeo­bis nimuSebs. ris gamoc metad ideas aviTarebda: pirveli, evoluciiT SesaZlebelia
popularuli natura­listi gaxda. darvins intensiuri mi- sicocxlis erTianobisa da mravalferovnebas mizezis
mowera hqonda msof­lios gamoCenil naturalistebTan. axsna, da meore, adaptaciuri evoluciis mi­zezi aris
mas xSirad stumrobdnen laieli, henslo da sxvebi. bunebrivi gadarCeva.
1844 wels darvinma saxeobaTa warmoSobasa da bu­
nebriv gadarCevaze vrceli narkvevi dawera. mas ar un- saxeSecvlili STamomavloba
doda Tavisi Teoriis gamoqveyneba, vinaidan icoda, rom
misi Teoriis gamoqveynebas uaryofiTi reaqcia mohyveba. saxeobaTa warmoSobis pirvel gamocemaSi darvins si-
darvinma sTxova meuRles gamoeqveynebina misi naSromis tyva `evolucia~ wignis dasarulamde ar uxmaria. mis
narkvevi, Tu is ufro srulyofili naS­romis damTavre- nacvlad is termin `saxeSecvlili STamomavlobas~ iy-
bamde mokvdeboda. enebda. es fraza ukeT ajamebda mis mosazrebebs sicocx-
marTalia darvinma gadado Tavisi naSromis gamo- lis Sesaxeb. darvini aRiqvamda sicocxlis erTianobas.
qveyneba, magram is agrZelebda Tavisi Teoriis dama- is Tvlida, rom yvela organizmi, dawyebuli uZveles
dasturebeli argumentebis moZiebas. laieli Tavad ar warsulSi mcxovrebi winaprebidan moyolebuli, TaobaTa
iziarebda evoluciis ideas, miuxedavad amisa urCevda manZilze erTmaneTs enaTesaveba. milionobiT wlebis gan-
darvins naSromis gamoqveynebas, sanam vinme sxva ar mivi- mavlobaSi winaparTa STamomavlebi sxvadasxva garemoSi
doda igive daskvnamde da ar gaaswrebda mas. vrceldeboda. gansxvavebul garemoSi maT nairgvari cv-
1858 wlis ivnisSi laielis varaudi gamarTlda. dar­ lilebebi da adaptaciebi daugrovdaT. es adaptaciebi
vinma miiRo axalgazrda britaneli naturalistis al- maT gadarCenasa da konkretul garemo pirobebTan Seg-
fred rasel uolesis (1823-1913) manuskripti. uolesi uebaSi exmarebodnen.
muSaobda malais arqipelagze da ganaviTara darvinis darvinis SexedulebiT sicocxlis istoria SeiZleba
ideis msgavsi bunebrivi gadarCevis Teoria. uolesi gantotvili xes SevadaroT. saerTo RerZidan Tavdapir-
sTxovda darvins ganexila misi naSromi da Tu is imsax- velad ganStovdebian martivi da uZvelesi saxeobebi,
urebda gamoqveynebas gadaeca laielisTvis dasabeWdad. totebis kenweroebze ki rTuli da SedarebiT gvian Cam-
darvinma miswera laiels: „ Tqveni sityvebi sruliad oyalibebuli formebi Tavsdebian. amgvarad kenweroebi
gamarTlda..... me arasdros minaxia ufro saocari Tanx- amJamad arsebul organizmTa mravalferovnebas asaxas.
vedra..... ase rom mTeli Cemi pirveloba, raoden didic yoveli ganStoebis adgili warmoadgens yvela im evolu-
ar unda yofiliyo ganadgurda.` 1858 wlis 1 ivliss lai- ciuri xazis winapars, romlebic mogvianebiT am wertili-
elma da misma kolegebma londonis lines sazogadoe- dan gantotdnen. axlo monaTesave saxeobebi, rogoricaa
bas warudgines uolesis naSromi, darvinis gamouqvey- aziuri da afrikuli spilo, Zalian gvanan erTmaneTs. arc
nebeli naSromis TezisebTan erTad. darvinma swrafad Tu ise didi xania rac isini saerTo winaprisgan gan-
daasrula naSromi „saxeobaTa warmoSoba` da momdevno Stovdnen. sanam ganitotebobnen erT Stos ekuTvnodnen.
wels gamoaqveyna. marTalia uolesma pirvelma waradgina (suraTi 22.7). ZiriTadad evoluciis ganStoebebis kenw-
gamosaqveyneblad Tavisi idea, magram is Tvlida, rom eroebi amomwydari formebiT bolovdeba. odesRac arse-
darvinma ise Rrmad ganaviTara bunebrivi gadarCevis buli organizmebis daaxloebiT 99% dRes gadaSenebulia.
Teoria, rom prioriteti mas ekuTvnis. uolesi darvinis ase rom amJamad aRar arseboben cxovelebi, romlebic
didi Tayvanismcemeli iyo. Seavsebdnen cariel adgils spi­losa da mis uaxloes na-
10 weli dasWirda imas, rom darvinis wignSi moy­ Tesavs - lamantinsa da damans Soris. sadReisoT mxolod
vanili argumentebis meSveobiT biologebis didi na­wili zogierTi ganamarxebuli gardamavali forma aris napovni.
evoluciur ganviTarebaSi darwmunebuliyo. 10 weli- lines xedavda rom zogi saxeoba erTmaneTs ufro
wadSi biologebis umravlesobam aRiara, rom sicocxlis metad Camohgavda, vidre sxva saxeobebs. is am msgavsebas

542
Elephas maximus
(azia)
Sirenia Loxodonta africana
Hyracoidea (lamantinebi da maTi naTesavebi) (afrika)
(damanebi) Loxodonta cyclotis
wlebis win

(afrika)

Mammuthus
Stegodon
Mammut
Deinotherium

Platybelodon
milionobiT wlebis win

Barytherium
Moentherium

suraTi 22.7 saxeSecvlili STamomavloba. spilos evoluciuri xe ZiriTadad ganamarxebul formebs – maT anatomias, stratonSi gamoCe-
nis Tanmimdevrobasa da geografiul gavrcelebas efuZneba. gaiTvaliswineT, rom STamomavalTa totebis umetesoba gadaSenebuli formebiT
sruldeba. miuxedavad didi garegnuli gansxvavebisa (drois masStabi suraTze ar aris daculi) lamantini da damani spilos uaxloesi Ta-
namedrove naTesavebia.

evolucias ar ukavSirebda. vinaidan lines esmoda rom lebis didi potencialis miuxedavad, populaciebs
organizmTa didi mravalferovneba SeiZleba iyos orga- raodenobis SenarCunebis tendencia aqvT.
nizebuli `jgufebad, romlebSic sxva jgufebi Sedian~ dakvirveba #3: saarsebo resursebi limitirebulia.
(darvinis gamoTqma). amitom dar­­vinis Teoria ZiriTadad daskvna #1: Tu populaciaSi individTa raodenoba
emTxveva lines taqso­nomiur sqemas. darvini Tvlida, Warbobs, saarsebo pirobebs, maSin individebs So-
rom lines ierarqia asaxavs sicocxlis xis ganStoebaTa ris iwyeba brZola arsebobisaTvis. ris gamoc yovel
istorias. saerTo winapridan warmoSobis gamo sagvar- TaobaSi mxolod STamomavalTa mcire nawili gadar-
tomo xis Semadgeneli organizmebi sxvadasxva taqso­ Ceba da miaRwevs sqesmwife asaks.
nomiur do­neze erTmaneTs enaTesavebian. dakvirveba #4: populaciis wevrebi niSan-TvisebebiT
Zlier gansxvavdebian; ar moipoveba ori erTmaneTis
bunebrivi gadarCeva da adaptacia absoluturad msgavsi individi (suraTi 22.9).
dakvirveba #5: warmoqmnil variaciaTa umetesoba mem-
rogor moqmedebs bunebrivi gadarCeva da rogor xs-
kvidrulia.
nis is adaptacias? evolucionistma ernst mairma darvi-
daskvna #2: individebis gadarCena nawilobriv da­
nis bunebrivi gadarCevis Teoriis daskvna sam daskvnad
mokidebulia memkvidreobiT Tvisebebze. indivi­debs,
dayo. es daskvnebi xuT dakvirvebas eyrdnoba: *
romelTa memkvidreobiTi niSan-Tvisebebi mocemul
garemoSi maT gadarCenisa da gamravlebis met Sans
dakvirveba #1: Tu individTa yvela STamomavali sqesm- utoveben, Seguebulobis da gadarCenis meti San­si
wife asaks miaRwevs da warmatebulaT gamravlda, ma- aqvT. isini met STamomavlobas toveben, vidre gare-
Sin nebismieri saxeobis populaciis zoma eqsponen- mosTan naklebad Seguebuli individebi.
ciurad gaizrdeba (suraTi 22.8). daskvna #3: individebis gadarCenis da gamravlebis
dakvirveba #2: sezonuri fluqtuaciebis da gamrav- araTanabar SesaZleblobas populaciis TandaTano-
biT cvlilebamde mivyavarT. TaobaTa manZilze ug­
rovdebaT arsebobisaTvis sasargeblo niSan-Tvisebebi.
* mairis naSromi, biologiuri azrovnebis zrda: mravalferovneba,
evolucia da memkvidreoba (kembriji, MA: harvardis universitetis ga-
momcemloba, 1982). bunebrivi gadarCeva Sedegia imisa, rasac Cven arse-

543
es evoluciuri modifikaciis mniSvnelovani resursia.
X X suraTi 22.8  xelovnuri gadarCeva. darvinis Teoriis meore na­­
Warbi STamomavloba.
nekerCxlis erTi
wili mraval yofiT magaliTs eyrdnoba. magaliTad ro­
to­tic ki aTeulo- goricaa kulturul mcenareTa da Sinaur cxovelTa
biT frTian nayofs se­leqcia. adamiani cvlis sxva saxeobebs. mravali Tao-
ikeTebs. Tu xis yvela
STamomavali gadarCe-
bis ganmavlobaSi misTvis sasurveveli niSan-Tvisebebis
ba, Cven male garSe- mflobel individebs amravlebs. am process xelovnuri
mortymulni viqnebiT ga­darCeva ewodeba. xelovnuri gadarCevis Sedegad ada-
nekerCxlis tyiT.
mians mcenareTa da cxovelTa axal jiSebi gamoyavs. Se-
qmnil jiSebs garegnulad velur winaprebisagan Zalian
cota ram saerTo moepovebaT (suraTi 22.10).
darvinma daaskvna, rom Tu xelovnuri gadarCeva
SedarebiT mokle droSi aseT STambeWdav Sedegs gvaZ­
levs, maSin, rasac Cven `bunebriv gadarCevas~ vuwodebT,
mravali aseuli Taobis Semdeg saxeobaTa mniSvnelo-
van cvli­­lebas gamoiwvevs. Amas adgili eqneba maSinac ki,
ro­­ca zogi memkvidreobiTi niSan-Tvisebis upiratesoba
sxvebTan SedarebiT mcirea. sasrgeblo Tvisebebi Tan-
SS suraTi 22.9  variaciebi populaciebSi. Wiamaiebis am po­ daTanobiT grovdeba populaciaSi. nakleb sasargeblo
pulaciis wevrebSi Seferilobis da wertilebis ganlagebis Tvisebebi ki qreba.
variaciebi memkvidreobiTia, amitom bunebriv gadarCevas
bunebrivi gadarCevis Teoriis Sejameba. kidev erT­
masze gavlenis moxdena SeuZlia.
xel gavimeoroT bunebrivi gadarCevis mTavari idea:
bobisaTvis brZolas vuwodebT. darvins esmoda im kav-
Siris mniSvneloba, romelic arsebobs bunebriv gadar- bunebrivi gadarCeva individTa gansxvavebul
Cevasa da organizmis `Warbi STamomavlobis da­tovebis~ war­matebul gamravlebasTan aris dakavSire-
unars Soris. am movlenis gagebas xeli Seuwyo 1798 wels buli (individebi gadarCenisa da gamravlebis
gamoqveynebulma tomas malTusis narkvevma. es narkvevi gansxvavebul unars flo­ben). es SesaZleb­lo­
populaciis zrdas exeba. malTusi adamianebis ubedure- ba gansxva­vebuli ga­remos da gansxvavebuli
bebis umetesobas, rogoricaa avadmyofoba, SimSili, memk­v id­reuli niSan-Tvisebis mqone indi­v idTa
usaxlkaroba da omi ukavSirebda imas, rom adamianis urTierTkavSir­zea dam­ya­rebuli.
populacias unari aqvs ufro Cqari tempiT gaizardos, droTa ganmavlobaSi buneb­r i­v i gadarCevis mo-
vidre izrdeba sakvebi an sxva saarsebo resursi. Warbi qmedebiT or­g anizmTa adaptacia garemosTan
STamomavlobis datovebis unari rogorc Cans yvela sax- izr­deba (suraTi 22.11).
eobisTvis aris damaxasiaTebeli (ix. sur. 22.8). Tu garemo droTa ganmavlo­baSi icvleba, an
cxovelis mravali kvercxidan gamoCekili individe- Tu saxeobis gar­k­v euli jgufi axal garemoSi
bidan, an mcenaris mravalricxovani Teslidan mxolod gan­s axldeba, bunebrivi gadarCevis moqmedeba
umniSvnelo nawili aRwevs sqesmwife asaks da tovebs axal pirobebTan adaptaciaSi aisaxeba. zogjer
STamomavlobas. danarCeni nadgurdeba: an Wamen, an Sim- adapta­ciis Sedegad axali saxeobebi war­mo­iq­
SiliT da avadmyofobiT iRupebian, gamravlebisas part- mneba.
ners ver pouloben, an sxva mizezebis gamo ar SeuZliaT
sanam gavagrZelebdeT, avRniSnoT sami mcire, magram
STamomavlobis datoveba.
mniSvne­lo­vani momenti, romelic axasia­Tebs evolucias
garemo faqtorebi yovel TaobaSi cxrilaven indi-
bunebrivi ga­darCevis gziT. pirveli: Tum­ca bu­nebrivi
videbs, romelTa memkvidreobiTi Tvisebebi mocemul
gadarCeva organizmsa da saarsebo ga­remos Soris urT-
garemo pirobebSi wamgebiania. xandaxan garemo pirobebi
ierTkavSiris Sedegad moqmedebs, magram individi ar
ise icvleba, rom zogi niSan-Tviseba sxvebTan Sedare-
evoluirebs. populacia aris is elementaruli erTeuli,
biT ufro sasrgeblo xdeba. organizmebi, romelTa ni­­San-
romelic evoluirebs (amjerad Cven SegviZlia ganvmatoT
Tvisebebi ukeT esadageba konkretul garemos to­­veben
populacia rogorc individTa jgufi, romelic garkveul
met STamomavlobas, vidre is organizmebi romlebTac
saxeobas miekuTvneba, erTmaneTs Tavisuflad ejvareba da
aseTi Tvisebebi ar moepovebaT. warmatebuli gamrav-
konkretul teritoriaze _ arealSi binadrobs).
lebis unari sasrgeblo Tvisebis mqone individebs aqvT
evolucias vafasebT memkvidreobiTi cvlilebebiT,
da amitom es Tvisebebi Semdeg TaobaSi ufro xSirad
romlebic xdeba populaciaSi warmatebuli Taobebis gan-
gvxvdeba. sasargeblo, arsebobisaTvis mniSvnelovani
mavlobaSi. am dros sasargeb­lo memkvidreobiTi niSan-
niSan-Tvisebebis sixSiris zrdas yovelTvis aqvs adgili
Tvisebebis mqo­ne indvidTa ricxvi populaciaSi ma­tulobs.
populaciaSi, imis miuxedavad icvleba Tu ara garemo.

544
briuselis momavlobas memkvidreobiT gadaeces.
kombosto
Cven unda ganvasxvavoT adaptacia,
romelsac organizmi iZens sicocx-
kenweros gverdiTi lis ganmavlobaSi da memkvidreo-
kvirti kvirti
biTi adaptacia, romelic bunebrivi
kombosto gadarCevis Sedegad mravali Taobis
ganmavlobaSi grovdeba populaciaSi.
aseve gaxsovdeT, rom garemo faq-
yvaviledi foTlebi
torebi adgilis da drois mixedviT
icvlebian. erTi da igive memkvidre-
obiTi adaptacia erT SemTxvevaSi
SeiZleba sasrgeblo aRmoCndes, sxva
yvavilovani kombosto SemTxvevaSi ki SeiZleba saziano.
foTlovani kombosto
bunebrivi gadarCeva mudmivad moq-
medebs, magram Tu ra niSnebi gamov-
yvavilebi
da Rero Rero len wina planze garemozea damokide-
buli.
ase rom, darvins hqonda war-
modgenili sicocxle rogorc am
brokoli veluri mdogvi kolrabi mcire Tvisebebis TandaTanobiTi Se-
grovebis Sedegad miRebuli ganviTa-
suraTi 22.10 xelovnuri gadarCeva. erTi velu­ri saxeobidan xelovnuri gadarCevis Sede- reba. is amtkicebda, rom drois didi
gad kombostos nairgvari jiSi gamoyvanili. mcenaris sxva­dasxva nawilis (forma, zoma)
monakveTis ganmavlobaSi da cva-
seleqcis Sedegad seleqcionerebma mravali gansxvavebuli jiSi gamoiyvanes.
lebad pirobebSi moqmedi bunebrivi
gadarCeva pasuxismgebelia sicocx-
lis mTel mravalferovnebaze.
meore mniSvnelovani momenti aris is, rom bunebriv
gadarCevas mxolod memkvidreobiTi niSnebis gazrda an

22.2 Semowmeba
Semcireba SeuZlia, anu im niSnebis, romlebsac organiz-
mi STamomavlobas gadascems. Tumca TviT organizmic koncefcia
sicocxlis manZilze garemos moqmedebiT SeiZleba
Seicvalos. individuri ganviTarebisas SeZenili niSnebi 1. aRwereT, darvinis TeoriiT, evolucia bune-
zogjer adapturi xasiaTisaa. sadReisoT ar arsebobs brivi gadarCevis gziT, rogor ukavSirdebi-
TvalsaCino argumenti, rom aseTi SeZenili niSnebi STa- an erTimeores Semdegi koncefciebi: Warbi
gamravleba populaciebSi, limitirebuli
resursebi da memkvidreobiTi cvlilebebi.
(a) malaiziis yvavilis 2. axesinT, ratom ar SeiZleba vTqvaT konkre-
masgavsi Coqela, tul organizmze, rom is ar evoluirebs.

(b) afrikis joxis msgavsi


Coqela

WW suraTi 22.11  mimikria (mimsgavseba) rogorc evoluciuri


adap­­taciis magaliTi. Coqelebis (mwe­­rebis) monaTesave saxe-
obebs gans­xvavebuli zoma da Seferiloba axa­siaTebT. gansx-
vavebuli garegani niSnebi gansxvavebul garemosadmi adapta-
ciis Sedegad CamouyalibdaT.

545
koncefcia 22.3 Sedegi iyos. mecnierebma gadawyvites SeemowmebinaT da-
kavSirebulia Tu ara Tevzebis zomisa da sxeulis wonis
sxvaoba bunebriv gadarCevasTan. reznikma da endlerma
darvinis Teoriis meSveobiTbiT gupiebi qariylapia _ cixlidas gubeebidan im tborebSi
gauSves, romlebSic gambuzia saxlobda. aRsaniSnavia,
mravalimovlenis axna SeiZleba rom gupiebi am tborebSi saerTod ar binadrobdnen
(suraTi 22.12). momdevno TerTmeti wlis ganmavlobaSi,
mecnierebi eZeben bunebrivi movlenebis asaxsnelad mkvelvarebi adarebdnen gaSvebuli sqesmwife gupiebis
materialur axsnas (ixileT Tavi 1). evoluciis Teoria asaksa da zomas, sawyisi populaciis gupiebis asaksa
am movlenebis mravalmxriv da Semajamebel axsnas iZl- da zomasTan. 30-60 Taobis Semdeg gadayvanili sqesm-
eva. is bunebrivi movlenebiT xsnis biologiis mravali wife gupiebis 14% ufro mZime wonis aRmoCnda, vidre
dargis mravalferovan monacemebs. msgavsad ZiriTadi individebi romlebic ar iyvnen gadasmulni. gadayvanil
mecnieruli Teoriebisa, darvinis evoluciis Teoriac TevzebSi sqesmwifobis saSualo asakic gaizarda. es
mudmivad mowmdeba mimdinare dakvirvebebiT da eqsperi- Sedegi adasturebs hipoTezas, rom bunebrivi gadarCeva
mentebis SedegebiT. mecni­erebs ainteresebT, Tu ramde- iwvevs populaciebSi sxvaobas. daskvna: vinaidan qari-
nad efeqturad xsnis is am dakvirvebebs. iqneb darvinis ylapia _ cixlidebi ZiriTadad nadiroben sqesmwife
Teoriis yvelaze pirdapiri mtkicebas gvaZlevs moqmed zrdasrulebze, gadarCenis da ramdenjerme gamravlebis
bunebriv gadarCevaze dakvirveba. albaToba gupisTvis sakmaod dabalia. gadarCenis da
gamravlebis meti albaToba amdagvar tborebSi aqvT im
bunebrivi gadarCeva moqmedebaSi gupiebs, romelTa zoma da asakic sqesmwifobis miRw-
evis dros mcirea. adre miRweuli sqesmfwifobis meS-
bunebrivi gadarCeva populaciaSi evoluciis meqa-
veobiT isini erTxel mainc aswreben gamravlebas, vidre
nizmia. modiT amis sailustraciod ori magaliTi gan-
im zomas miaRweven, romelzec qariylapia _ cixlidas
vixiloT.
uyvars nadiroba. gambuzian tborebSi ki im gupiebs rom-
lebic adreul asakSi mtacebels gadaurCnen SeuZliaT
gansxvavebuli mtacebloba
nela gaizardon da patarebis ramdenime Taoba dato-
da gupis populaciebi von. reznikis da endleris kvleva aris erTi im mravali
gupi (Poecilia reticulata) aris mcire zomis mt- dafiqsirebuli magaliTidan romelic xdeba drois Se-
knari wylis Tevzi. albaT ginaxavT. moyvarulebs gu- darebiT mcire monakveTSi. es cda bunebriv pirobebSi
piebi akvariumSi xSirad hyavT. jon ebdleri (kalifor- ganxorcielebuli evoluciis magaliTia.
niis universiteti, santa barbara) da david rezniki
(kaliforniis universiteti, riversaidi) mravali wlis samkurnalo preparatebisadmi
ganmavlobaSi ikvlevdnen gupis bunebriv populaciebs. rezistentuli aiv-is (adamianis
es populaciebi kunZul trinidadaze, mdinare aripos imunodefecitis virusis) evolucia
auzis tborebSi,. binadroben.
mkvelvarebi akvirdebodnen populaciebs Soris sx- imis SemaSfoTebeli magaliTi, rom bunebrivi gadar-
vaobas saSualo asakSi da zomaSi, romlebSic gupi aRw- Ceva mudmivad mimdinareobs da uSualo gavlenas ax-
evs sqesobriv simwifes. sqesobrivi simwifis asakisa da dens Cvens sicocxleze aris samkurnalo preparatebi-
sxeulis zomis cvlilebebi korelaciaSia yvelaze aqti- sadmi rezistentuli paTogenur formaTa evolucia.
uri mtaceblis tipTan, romelic am populaciis wevre- baqteriebi da virusebi Zalian swrafad mravldebian.
bze nadirobs. zog tborSi ZiriTadi mtacebeli da gu- amis Sedegad populaciaSi Zalian swrafad izrdeba im
piebis mTavari mteri aris patara Tevzi gambuzia. is cvlilebis sixSire, romlic individebs gark­veuli pre-
ZiriTadad mozardebiT ikvebeba. sxva tborebSi ZiriTa- paratis mimarT rezistentulobas sZenen.
dad qariylapia – cixlida mtacebobs. igi gambuziaze ganvixiloT aiv virusis magaliTi, romelic iw­vevs
gacilebiT didi zomisaa. cixlida Zi­riTadad Tavs esx- Sids (ixileT Tavi 18 da Tavi 43). mkvlevarebma daa-
mis sqesmwife individebs. im popula­ciebis gupiebi, rom- vadebis aRsakveTad mravali saxis samkurnalo pre­parati
lebzec nadirobs qariylapia _ cixlida ufro adreul Seqmnes. magram am wamlebis gamoyenebis Se­degad xdeba
asakSi iwyeben gamravlebas da saSualod ufro mcire wamlis mimarT mdgradi virusebis ga­­darCeva. mkurnalo-
zomis aRweven sqesmwifobas, vidre gupiebi, romlebzec bis dasawyisSi virusebs Soris Se­iZleba SemTxveviT aR-
gambuzia nadirobs. moCndes konkretuli wamlis mimarT ramdenime mdgradi
Tumca mtaceblis tipTan korelacia TvalsaCinoa, ar virusi. virusebi, romlebic mkurnalobis dasawyisSi pre-
aris aucilebeli is gupiebis zomis da wonis mizezi da parats gadaurCebian, wamlisadmi rezistentobis genebs

546
Secdomis Sedegad virusis dnm-is
suraTi22.12
jaWvis Semdgomi sinTezi iblokeba
SekiTxva SeuZlia Tu ara mtacebels gavlena moaxdinos gu­
da aiv-is gamravleba wydeba.
piebis zomasa da asakze sqesobrivi simwifis miRwevisas? aiv-is 3TC-s mimarT rezisten-
eqsperimenti rezniks da endlers gadahyavdaT gupiebi gubeebidan sadac binadrobda qariylapia cix- tul formebs sxva tipis rever-
lida gambuziis gubeebSi da sazRvravdenen sqesobriv simwifes miRweuli gupiebis saSualo asaks da zomas 11
suli transkriptazac moepovebaT.
wlis ganmavlobaSi (30-dan 60 Taobamde)
am transkriptazas SeuZlia ganasx-
gube sadac binadroben
vaos saxecvlili da normaluri C
gambuziebi, magram
gupiebi gadayvanamde nukleotidi. roca 3TC preparats
ar binadrobdnen
ar iyeneben am genis mfloebel vi-
rusebs aranairi seleqtiuri upi-
eqsperimentis
msvlelobis ratesoba ar moepovebaT. Cveu-
mtacebeli: gambuzia; ikve- dros gupiebis lebriv garemoSi isini ufro nela
beba ZiriTadad mcire zomis gadayvana
gupiebiT
mravldebian, vidre Cveulebrivi
genis mflobeli virusebi. magram
roca saarsebo garemoSi 3TC pre-
paratia, igi gadarCevis (seleqciis)
gupiebi: sqesobrivi simwifis miRwevi- mZlavri faqtori xdeba. wamlis moq-
sas ufro didi zomis arian, vidre isi-
ni, romlebic qariylapia cixlidebis medebis Sedegad mxolod rezisten-
gubeebSi binadroben tuli virusebi mravldebian.
bunebrivi gadarCevis es mag-
aliTebi or mTavar punqts aSuqeben.
mtacebeli: qariylapia cixlida ikvebeba ZiriTadad didi
zommis gupiebiT pirveli: bunebrivi gadarCeva ufro
gupiebi: ufro mcire zomis arian sqesmwifobis miR- metad dagrovebiTi procesia, vidre
wevisas, vidre isini, vinc `qariylapia cixlidebis
gubeebSi~ arian SemoqmedebiTi. rP eparati ar qmnis
rezistentul paTogenur formas.
Sedegebi igi populaciaSi arsebul rezisten-
11 wlis Semdeg sqesmwife gupiebis saSualo asaki da zoma gadayvanil populaciaSi im gu-
piebTan SedarebiT gaizarda, romlebic iyvnen sakontrolo populaciaSi tul individebs gadaarCevs. meore:
bunebrivi gadarCeva damokidebulia
sakontrolo populacia:
drosa da sivrceze. misi moqmedeb-
sqesmwife gupiebis

sqesmwife gupiebis

gupiebi gubeebidan, sadac iT genetikurad araerTgvarovani


asaki (dReebi)

mtacebelia qariylapia
populaciidan konkretuli garemo-
masa (mg)

cixlida
sadmi ufro Seguebul formebis
eqsperimentaluri popu-
lacia: gupiebi, romlebic gadaCeva mimdinareobs. konkretul
gadaiyvanes gubeebSi, sadac garemoSi sasurveli niSani, Sei-
mamrebi mdedrebi mamrebi mdedrebi mtacebeli iyo gambuzia.
Zleba ar iyos misaRebi da mavnec
daskvna
ki aRmoCndes sxva garemoSi. gupis
reznikma da elderma daaskvnes, rom mtaceblis cvlileba aisaxeba populaciis sxvadasxva
Tvisebebis (didi zoma da sqesmwifobis ufro swrafi miRweva) win wamowevaSi. eqsperi- magaliTze, individebi, romle-
mentalur populaciaSi evoluciuri cvlilebi gadarCevis pirobebis Secvlis Sedegad moxda SedarebiT mcire
bic sqesmwifobas adreul asakSi
droSi.
da mcire zomisas aRweven, kargad
mravldebian qariylapia-cixlidian
tborebSi, magram cudad mravldebi-
Tavis STamomavlobas gadacemen amgvarad wamlis mimarT an gambuzebian garemoSi.
mdgradi virusebis raodenoba swrafad izrdeba.
22.13 suraTze naCvenebia aiv-is evolucia, romelic homologia, biogeografia
preparat 3TC-s mimarT rezistentulia. mecnierebma Se-
da namarxebis registracia
qmnes iseTi 3TC preparati, romelic reversiul (piru-
ku) transkriptazaze zemoqmedebs. adamianis maspinZel axlaxan ganxiluli ori magaliTi mowmobs, rom bune-
ujredSi virusis enzimiT aiv-is rnm genomidan dnm-is briv gadarCevas sakmaod swrafad SeuZlia Sedegis moce-
asli warmoiqmneba (ixileT suraTi 18.10). vinaidan 3TC ma. Cvens SemTxvevaSi mkvlevarebis Semdegi Taobac ki ar
molekula C (citozini) nukleotidis zomisaa, aiv-is gaxda saWiro Sedegis mosapoveblad. unda vTqvaT, rom
reversiuli transkriptaza dnm-is sinTezisas citozi- darvinis Teoria erTianad xsnis anatomiur, embriolo-
nis nacvlad jaWvSi 3TC molekulebis CarTvas axdens. giur, molekulur, biogeografiul da paleontologiur
dakvirvebebs.

547
amis magaliTia layuCebi TevzSi da yuris an xaxis
nawilebi adamiamSi.
homologiuri struqturebidan yvelaze damaintri­
3TC-s mimarT rezistentuli aiv pacientebi
pacienti
#1 pacienti gebelia zogi rudimentuli organo. rudimentuli or-
#2 gano aris im struqturis narCeni, romelic winapar
organizmSi mniSvnelovan funqciebs asrulebda. magali-
Tad, zogi gvelis ConCxis daTvalierebisas SeiZleba da-
vinaxoT menjis da kiduris Zvlebis narCenebi. es imis
pacienti maCvenebelia, rom gvelis winapars siaruli SeeZlo.
#3
vinaidan gvels kidurebi sul ar sWirdeba, bunebriv-
ma gadarCevam upiratesoba mianiWa gvelis im winaprebs,
romelTa kidurebi TaobebSi TandaTanobiT pataravde-
boda. gveli rom Tavidanve gamoyofiliyo sxva xerxem-
liani cxovelebisgan, mis ConCxSi am rudimentur struq-
turebs ver vnaxavdiT.
kvirebi vinaidan evoluciis Sedegad mxolod arsebuli struq­
turebis da funqciebis modificireba xdeba, is xSirad
suraTi 22.13 aiv-Si wamlis rezistentulobis evolucia. gvaZlevs arasrulyofil Sedegs. magaliTad: ada­mianis
roca pacientebs anti aiv preparat - 3TC preparatiT mkurnaloben
muxlis saxsari da xerxemali ganviTarda im winapari
maTSi wamlis mimarT rezistentuli virusebi ufro Cqara mravl-
debian. ramdenime kviraSi populaciaSi 3TC-s mimarT rezistentuli struqturebidan, romlebic xels uwyobdnen oTx fexze
virusis raodenoba 100% -s aRwevs. siaruls. amitom TiTqmis yvela adamians sibereSi awuxebs
muxlis an xerxemlis problemebi. es struqturebi Tavi-
danve rom zeamarTuli siarulisTvis ganviTarebuliyvnen,
homologia aseTi malfuWebadebi ar iqnebodnen. anatomiuri gardaqm-
na, romelmac xeli Seuwyo Cveni winaprebis zeamarTul
darvinis koncefcias saxeSecvlili STamomavlo­ siaruls, nawilobriv gamowveuli iyo Cveni evoluciis
-bis Sesaxeb SeuZlia axsnas, Tu ratom hgvanan gar­ mimdinareobiT.
kveuli niSnebi monaTesave saxeobebSi, miuxedavad molekuluri homologiebi. biologebi organiz­mebs
imisa, rom am niSnebs SeiZleba gansxvavebuli funqci­ Soris msgavsebas molekulur donezec afiqsi­reben. yve-
e­bi hqon­deT. aseTi msgavseba saerTo winaprisgan war- la cocxal organizms msgavsi genetikuri aparati (dnm
moSobis Sedegia. is cnobilia homologiis saxeliT. da rnm) da universaluri genetikuri ko­di gaaCnia (ixi-
ana­­­tomiuri homologiebi. SedarebiT anatomiaSi mo­ leT Tavi 17).
po­­vebuli aRmo­CenebiT dasturdeba rom evolucia gar­ radganac genetikuri kodi yvela organizmisTvis
daqmnis process warmoadgens. es Cans saxeobebis sxe- saerToa, ese igi yvela arsebuli saxeoba erTi saerTo
ulis nawilebis Se­darebiT. yvela ZuZumwovaris kidurs: winapris STamomavalia. molekuluri homologiebi uni-
katis, veSapis, Ramuras da ada­mianis CaTvliT, mxris Zv- versalur kodze ukeTesad aCveneben organizmebis ms-
lebis msga­v­­­­si agebuleba gaaCnia. amave dros am kidurebs gavsebas. organizmebi gansxvavdebian, Tumca adamianebs
SeiZleba Zalian gan­sxvavebuli funqciebi hqondeT: _ da baqteriebs Soreuli saerTo winaprisgan miRebuli
saxtomi, sasiarulo, sa­­curao da safreni (suraTi 22.14). bevri saerTo geni aqvT. adamianis da veSapis wina ki-
aseTi anatomiuri msgavseba ar iqneboda, yovel saxeo- durebis msgavsad, es genebic xSirad sxva­dasxva funq-
baSi kiduri rom damoukideb­lad da xelaxla ganviTare- cias asruleben.
buliyo. sxvadasxva ZuZumwovris xeli, wina fexi, lasti homologiebi da sicocxlis xe. darvinis sicocxlis
da frTaò homologiuri struqturebia, isini im struq- xis evoluciur koncefcias SeuZlia homologiebis axsna.
turis variaciebs warmoadgenen, romelic maT saerTo zogi homologia, magaliTad genetikuri kodi, yvela sax-
winapars hqonda. eobisTvis saerToa, vinaidan is metad Soreul winapars
SedarebiTi embriologia cxove­lebis ganviTarebis gaaCnda. SedarebiT gviani homologiebi, saerToa xis
adreuli stadiebis urTierT Sedarebas axdens. Se- ufro mcire ganStoebebisTvis. maga­liTad, yvela tet-
darebiTi embriologiis gamoyenebiT vxvdebiT im dam- rapoda (oTxfexiani, berZnulidan tetra _ oTxi pod _
atebiT anatomiur ho­mologiebs, romlebic zrdasrul fexi) _ Seadgens xerxemlianebis tots, romelic Sedgeba
organizmSi aRar Cans. magaliTad, yve­la xerxemlianis amfibiebisgan, reptiliebisgan (frinvelebis CaTvliT) da
embrions ganviTarebis romelime etapze aqvs anusis pos- ZuZumwovrebisgan. maT aqvT msgavsi xuT-TiTiani kiduri
teriuli kudi, aseve aqvs faringuli (xaxis) jibakebi. (kiduri gamosaxlia 22.14 suraTze). ase rom homologie-
es embrionuli struqturebi viTardebian Zalian gansx- bi SeiZleba warmovidginoT Sreebian sqemad. ufro Rrma
vavebuli funqciebis mqone homologiur struqturebad. Sre saerToa mTeli sicocxlisTvis, im homologiebs,

548
romlebic msxvili jgufeebisTvis saerToa, ufro mcire CanTosan mfrinav ciyvs moepoveba bevri sxva niSani,
jgufebSi sxva homologiebic emateba. mravalSriani sqema romlebic mas placentiani mfrinavi ciyvisgan ganasx-
Seesabameba sicocxlis saerTo winaprisgan ganviTarebis vavebs. is gacilebiT ufro axlos dgas kengurusTan da
da gamravalferovnebis sqemas. sxva avstraliur CanTosnebTan, vidre sxva placentian
saxeobebs Soris anatomiuri msgavseba aisaxeba maT mfrinav ciyvebTan an sxva placentianebTan. darvinis
molekulebSi _ genebSi (dnm) da genis moqme­debis TeoriiT es movlena advilad ixsneba.
produqtSi (cilebi). 22.16 suraTze gamosaxulia ada­­ marTalia es ori ZuZumwovari msgavs garemosTan ms-
mianis hemoglobinis (cila romelic Jang­badis tran­ gavsad aris adaptirebuli, magram isini sxvadasxva wi-
portirebas axorcielebs) Sedareba sxva xerxemlianebis naprisgan damoukideblad ganviTardnen. avstraliuri
hemoglobinTan kerZod ki hemoglobinis Se­madgeneli mfrinavi ciyvi aris CanTosani, ara imitom, rom Can-
aminomJavebis TanmimdevrobasTan. Se­
degebi gvaCvenebs evoluciuri naTe-
sauri kavSirebis igive sqemas, rogor-
sac viRebT sxva cilebis Sedarebisas,
an SedarebiT anatomiaze dafuZnebuli
naTesauri kavSirebis Sefasebis dros.
darvinistuli Sexedulebebidan ga-
momdinare, SeiZleba vivaraudoT rom
monaTesave organizmebis jgu­febSi ho-
mologiuri niSnebi msgavsad evolu-
ireben.

biogeografia
saxeobebis geografiul gavrcele-
bas biogeografia ikvlevs. darvinis
dakvirveba saxeobebis geogra­fiul
gavrcelebaze warmoadgens evoluciis
istoriis mniSvnelovan nawils. axlo
monaTesave saxeobebi napovnia erT
da igive geografiul regionSi. sxva­
dasxva geografiul regionebSi msgavsi adamiani kata veSapi Ramura
ekologiuri niSebi ki sxvadasxva saxe-
obebiT aris dakavebuli (Tum­ca zogi suraTi 22.15 xerxemlianTa Canasaxebis anatomiuri msgavseba. yvela xerxemlianis em-
es saxeoba Zalian hgavs erTmaneTs). brions, embrionuli ganviTarebis garkveul stadiebze aqvs anusis posteriuli kudi da
avstralia ZuZumwovrebis erTi salayuCe jibakebi. embionebis aseTi msgavseba aixneba imiT, rom yvela xerxemlians saerTo
jgufis _ CanTos­nebis samosaxloa. winapari hyavda.
CanTosnebi gancalkevebulia deda­miwis
danarCen nawilSi gavrcelebul ZuZum-
wovarTa sxva jgufisgan _ placen- layuCis
tianebisgan. (placentianebi embrionul tomara

ganviTarebas saSvilosnsoSi gadian,


CanTosnebi ki embrionis stadiaze
ibadebian da ganviTarebas dedis mu-
clis nakecSi _ CanTaSi as­­ruleben). post-analuri
kudi
zogierTi avstraliuri CanTosani
garegnulad Zalian hgavs placen-
tians, msgavsi adaptaciebic gaaCnia. qaTmis embrioni (sm) adamianis embrioni
magaliTad tyis binadari CanTosani
_ avstraliuri mfri­navi ciyvi erTi
suraTi 22.14 ZuZumwovrebis wina kidurebi: homologiuri struqturebi. marTalia ki-
ieriT Camogavs placentian mfrinav durebi adaptirebulia sxvadasxva funqciis Sesasruleblad, magram yvela ZuZumwovris wina
ciyvs. placentiani mfrinavi ciyvebi kiduri warmoiqmna erTi da igive sabazo ConCxis elementebidan: erTi didi Zvlidan (ruxi
feri) romelic mimagrebulia or ufro mcire Zvalze (muqi da Ria narinjisferi) es Zvlebi
Crdilo­eTi amerikis tyeebSi binadro-
Tavis mxvriv dakavSirebulia ramdenime mcire Zvalze (yviTeli), isini ki dakavSirebulia 5
ben (suraTi 22.17). mag­ram avstraliur TiTTan an falangebTan (yavisferi).

549
saxeobebi adamianis hemoglobinis polipeptidis amino-
mJavebis identuri aminomJavebis procenti.

CrdiloeTi
amerika
adamiani CanTosani
mfrinavi
ciyvi

makaka rezusi

avstralia

Tagvi

qaTami
mfrinavi
ciyvi

bayayi
suraTi 22.17 gansxvavebuli geografiuli regionebi,
ZuZumwovrebis gansxvavebuli `jiSebi~. CanTosani mfrinavi
ciyvi aris gansxvavebuli CanTosanis arsebobis magaliTi,
romelic kunZulis msgavs avstraliis kontinentze izoli-
minoga
rebulad Camoyalibda. garegnulad CanTosani mfrinavi ciyvi
saocrad hgavs CrdiloeTi amerikis placentian mfrinav
ciyvs. am or, didi manZiliT daSorebul, ZuZumwovrTa jgufs
SS suraTi 22.16  sxvadasxva ZuZumwovrebis cilebis Sedareba. haerSi planirebis unari damoukideblad CamouyalibdaT.

Tosnoba aucilebelia misi `frenisTvs~, ubralod imi- msgavsi kunZulTa jgufi an arqipelagi. Tu materiki-
tom, rom misi winapari iyo CanTosani. avstraliis uni- dan kunZulebze gavrcelebuli saxeobebi axal garemoSi
kaluri fauna gaxda ufro mravalferovani imis Semdeg, warmatebulad gamravldnen, arqipelagis sxva kunZule-
rac moxda avstralia danarCen xmeleTs. ga­moeyo. dan- bze populaciaTa gavrcelebis Sedegad SeiZleba da-
arCen kontinentebze placentianebis gamravalferovneba sabami mieces ramdenime axal saxeobas. galapagosis kun-
moxda. msgavseba CanTosan mfrinav ciyvsa da placen- Zulebis mTiulebi am procesis kargi magaliTia (ixileT
tian mfrinav ciyvebs Soris ar aris homologia, es aris suraTi 12.30).
egreT wodebuli konvergentuli evoluciis magaliTi kenes kaneSirom havais kunZulebze gavrcelebuli
(konvergencias Cven 25 TavSi ufro dawvrilebiT gan- drozofilas ramdenime aseuli saxeoba Seiswavla. isini
vixilavT). aseve warmoadgenen axal garemoSi saxeobebis warmoqmnis
ar aris gasakviri, rom dakvirveba galapagosis kun­ magaliTs. (ixileT interviu ------ gverdebze).
Zulebis cocxal formebze aseTi mniSvnelovani iyo
darvinis azrovnebisTvis. darvinis droidan glapagosis namarxebi
kunZulebi evoluciaze geografiuli gavlenis klasi-
Nganamarxebul formaTa Saswavlisas stratonebSi g­a­
kuri magaliTia. galapagosis kunZulebze mcenareTa da
mov­lenil formebis Tanmimdevroba Tanxvdeba sicocx-
cxovelTa mravali endemuri saxeoba saxlobs.
lis xis ZiriTadi totebis naTesaobis hipoTezas. magal-
endemi iseT saxeobas niSnavs, romelic msoflioSi,
iTad, bioqimiis, molekuluri da ujreduli biologiis
konkretuli adgilis garda, sxvagan arsad ar gvxvde-
monacemebis SedarebiT im daskvnamde mivdivarT, rom
ba. metic, mogzaurobis dros mopovebuli koleqciis
prokariotebi yvela cocxali organizmebis winaprebia.
gadamowmebisas darvinma aRmoaCina, rom kunZulebze
SegviZlia vivaraudoT, rom qanebis yvelaze uZveles
gavrcelebul saxeobaTa umetesoba enaTesaveba uax-
fenebSi ganamarxebuli formebidan mxolod prokari-
loesi materikis an mezobeli kunZulis saxeobebs.
otuli organizmebi iqnebian. marTlac, cnobil yvelaze
amiT aixneba, rom msoflios sxvadasxva nawilSi ganla-
Zvel ganamarxebul formas prokariotebi warmoadgenen
gebuli, msgavsi garemo pirobebis mqone ori kunZuli
(ixileT Tavi 26).
dasaxlebulia aramonaTesave saxeobebiT. am kun­Zulebis
darvinis sicocxleze Sexedulebidan gamomdin-
saxeobebi, ufro gvanan sakmaod gansxvavebuli garemo
areobs, rom evoluciuri gadasvlebi unda dafiqsire-
pirobebis mqone uaxloesi materikis saxeobebs. biogeo-
buliyvnen ganamarxebul formebSi. marTlac, mravali
grafiis mxvriv gansakuTrebiT sainteresoa galapagosis

550
vnelobiT ixmareba. yoveldRiuri cxovrebaSi ki sxva
mniSvnelobiT xmaroben mas. salaparako enaSi Teorias
igive mniSvneloba aqvs, rac mecnierebaSi aqvs hipoTe-
zas. mecnierebaSi ki Teoria ufro mravlis momcvelia,
vidre hipoTeza. Teoria, magaliTad niutonis mizidu-
lobis Teoria, an darvinis Teoria evoluciaze bune-
brivi gadarCevis gziT, eyrdnoba mraval dakvirvebas da
monacems, is cdilobs axsnas da SeaerTos uamravi sx-
vadasxva fenomeni. aseT kompleqsur Teoriebs farTod
ar aRiareben, sanam isini mravalferovani eqsperimete-
biT da damatebiTi dakvirvebebiT Semowmebis grZel gzas
ar gaivlian (ixileT Tavi 10).
rogorc Semdegi 3 Tavis wakiTxvisas vnaxavT, uamra-
vi monacemi namdvilad adasturebs Teorias: evolucia
bunebrivi gadarCevis gziT.
mecnierebis skepticizmi, (mecnierebi agrZeleben
suraTi 22.18. gardamavali namarxi, forma romelic aka-
vSirebs warsulsa da Tanamedroveobas. am Teoriis marTebulobis Semowmebas) darvinis ideebs
im hipotezidan, rom veSapebi ganviTardnen xmeleTze mo- dogmebad gadaqcevisgan icavs. magaliTad, mraval evo-
binadre winaprebisgan gamomdinareobs, rom veSapis winapa- lucionists ebadeba kiTxva, aris Tu ara bunebrivi ga-
ri oTxkiduriani unda yofiliyo. egvipteSi da pakistanSi
gaTxrebis dros paleontologebma SeZles gadaSenebuli veS- darCeva evoluciis is erTaderTi meqanizmi, romelic
apebis identifikacia. am veSapebs hqondaT ukana kidurebi. pasuxismgebelia evoluciis mimdinareobaze, rac ga-
aq naCvenebia veSapis erT-erTi winapris bazilozavris ki- namarxebuli formebiTa da molekuluri monacemebiT
durebis Zvlebi. paleponTologebma sxva ganamarxebuli veS-
apTa naSTebic ipoves, romlebTac hqondaT ufro didi an das­turdeba. rogorc mogvianebiT am ganyofilebaSi
ufro mcire zomis kidurebi. yvela es cxoveli im winapari wavikiTxavT, sxva faqtorebic mniSvnelovan rols Ta-
cxovelis STamomavali da naTesavi iyo, romelic drois mx- maSoben genebis da cilebis evoluciaSi. evoluciis Ses-
olod raRac nawils wyalSi atarebda.
wavla yovelTvis mniSvnelovania, mecnierebi eZeben dar-
vinis Teoriis sisworis Semowmebis axal gzebs. darvinma
gardamavali ganamarxebuli formaa paleontologebis
biologias mecnieruli safuZveli Cauyara imiT, rom
mier aRmoCenili. isini gadaSenebul organizmebs Taname-
sicocxlis mravalferovneba bunebrivi gadarCevis moq-
drove saxeobebTan akavSireben. magaliTad, namarxebis
medebiT axsna. darvinis Semdeg biologia mecniereba gax-
Seswavlisas mkvlevarebma miagnes imis damamtkicebel
da. miuxedavad amisa evoluciis mravalferovani Sedegi
masalas, rom frinvelebi dinozavrebis erT-erTi totis
modaSi rCeba da axal SemoqmedebiT azrebs badebs. ro-
STamomavlebia. iseTi veSapis namarxi naSTebs miakvlies,
gorc darvinma `saxeobaTa warmoSobis~ daskniT TavSi
romlebic wylis ZuZumwovrebs maT xmeleTis winapre-
dawera - `sicocxlis am suraTSi dideba aris.....~
bTan aerTianebs (suraTi 22.18).
biologiaSi darvinis Teoriam droTa gamocdas gauZ-
lo. is sarwmunoa, vinaidan xsnis mraval gansxvavebul
dakvirvebas: anatomiur da molekulur homologiebs,
romlebic aerTianeben Tvisebebs sivrcesa (biogeogra-
fia) da droSi (namarxebi). bunebrivi gadarCeviT SeiZle-
koncefcia 22.3 Semowmeba
ba avxsnaT naTesaurad dacilebul saxeobebSi msgavsi 1. ratom aris mcdari Semdegi fraza: `samkur­
adaptaciebis damoukidebelad ganviTareba. magaliTad: nalo preparatisadmi virusis rezistentu-
CanTosani mfrinavi ciyvi da mfrinavi ciyvi. loba anti aiv wamalma warmoqmna~ pasu­xi da­
asabuTeT.
2. rogor axsniT darvinis TeoriiT orive Ca­
maS ra araa sarwmuno darvinis monaTvals: ZuZumwovrebSi sxvadasxva funq­
SexedulebebSi? ciis wina kidurebis agebulebis msgavseba
(suraTi 22.14) da naTesaurad daSorebuli
zogi adamiani uaryofs darvinis Sexedulebas si-
ZuZumwovris ori saxeobis msgavsi cxovrebis
cocxleze da ambobs rom es `mxolod Teoria aris~,
niri (suraTi 22.17)?
Tumca rogorc Cven vnaxeT, darvinis Teoria uamrav mo-
3. axseniT rogor iyeneben ganamarxebul naS-
nacemebs xsnis, bunebrivi gadarCevis Sedegi ki SeiZleba
Tebs evoluciuri Teoriidan gamomdinare
bunebaSi vnaxoT.
varaudebis Sesamowmeblad.
maSin ra aris spekulaciuri evoluciaSi? mecniere-
baSi termini `Teoria~ srulebiT gansxvavebuli mniS-

551
22-e Tavis Semowmeba

gamoaqveyna. alfred uolesma gamoTqva igive idea.


ZiriTadi koncefciebis Semowmebaa: es darvinisTvis stimuli gaxda, rom sakuTari Teo-
ria gamoeqveynebina.

saxeobaTa warmoSoba

koncefcia 22.1 darvinis wignSi mocemulia Teoria saxeSecvlil STa-


momavlobaze. darvini mixvda, rom populaciisTvis
niSandoblivia memkvidreobiTi saxecvlilebebi da
darvinis Teoriam revolucia moax­ rom zogi saxeSecvlili forma sxvebTan SedarebiT
garemosTan ukeT aris Seguebuli. nebismieri orga-
dina, man Secvala tradiciuli Sexed­ nizmi bevrad ufro met STamomavlobas iZleva, vidre
uleba Tavdapirveli dedamiwis Sesaxeb. garemo itevs. amitom adgili aqvs brZolas arsebo-
bisTvis. imaT, vinc ukeT aris morgebuli garemos,
darvinamde miaCndaT, rom dedamiwaze
warmatebis, gadarCenis da gamravlebis meti Sansi
dasaxlebuli saxeobebi ar Secvlila. aqvT. garemosTan ukeT Seguebuli individebi sxva
individebTan SedarebiT met STamomavlobas toveben.
skepticizmi evoluciis ideis mimarT. dar- bunebrivi gadarCevis es procesi mimdinareobs didi
drois ganmavlobaSi. is aisaxeba organizmis ukeTes
vinis Teoriidan gamomdinareobs, rom mraval-
adaptaciaSi mis garemosTan.
ferovani saxeobebi ganviTardnen ramdenime

22.3
winapari saxeobidan bunebrivi gadarCevis mo-
qmedebis Sedegad Camoyalibda. am Sexedulebam koncefcia
radikalurad Secvala darvinamde gabatonebuli
Sexedulebebi.
darvinis Teoriis daxmarebiT
gradualizmis Teoriebi. geologebma haton-
uamravi dakvirvebis axna SeiZleba
ma da laielma daaskvnes, rom dedamiwis qerqi
bunebrivi gadarCeva moqmedebaSi.
neli, droSi gawelili movlenebis Sedegad icv-
mkvlevarebi akvirdebodnen bunebrivi gadarCev-
leba. es procesi dRemde mimdinareobs.
is Sedegad miRebul adaptur evolucias gareuli
lamarkis evoluciis Teoria. lamarki Tvlida, gupis populaciaSi. adamianebSi samkurnalo prepa-
ratebis g­amoyenebis Sedegad im paTogenebis gadar-
rom organizmebi viTardebian, magram mis mier
Ceva xdeba, romlebic spontanuri mutaciebis gamo
SemoTavazebuli ganviTarebis meqanizmi faqto-
mdgradebi arian wamlis mimarT. baqteriebi da vi-
brivad ar dasturdeba. rusebi swrafad icvlebian. es unari gavlenas axdens
Cvens sazogadoebazec.

koncefcia 22.2 homologia, biogeografia da namarxebi. evo-


luciis TeoriiT uamravi dakvirvebis axsna
SeiZleba. evoluciis Teoria xsnis struqtu-
naSromSi `saxeobebis warmoSoba~ darvin­
rul da molekulur doneze arsebul msgavse-
ma ivarauda, rom saxeobebi bunebrivi bas, organizmebis geografiul gavrcelebas da
ga­d arCevis Sedegad icvlebian. namarx naSTebs.
ratom aris darvinis Sexeduleba sicocxleze
darvinis kvleva
Teoria? darvinis Teoria: `evolucia bunebri-
`bigliT~ mogzaurobisas darvinma gamokvlevebi
Caatara. am kvlevebis safuZvelze mivida daskvnam­ vi gadarCevis gziT~ biologiuri mecnierebis
de, rom axali saxeobebi winapari saxeobebidan adap- gansxvavebul dargebs aerTianebs. es Teoria
taciebis TandaTanobiTi dagrovebis Sedegad vi- mudmivad badebs axal kiTxvebs.
Tardebian. inglisSi dabrunebis Semdeg man srulyo
Tavisi Teoria. darvinma Tavisi Teoria 1859 wels

552
SeamowmeT sakuTari codna biT erT da imave dros. Semdegi CamonaTvali-
dan romeli xsnis saukeTesod am monacemebs?
a) adamiani da Ramurebi Seicvalnen bunebrivi
TviTSemowmeba gadarCevis moqmedebis Sedegad, veSapebi ki
lamarkis ideis Tanaxmad.
1. gradualizmis Teoriis (hatoni da laeli) rom- b) adamianisa da Ramurebis wina kidurebis
eli daskvnebi aris kavSirSi darvinis evolu- evolucia iyo adapturi, veSapebis ki ara;
ciis TeoriasTan? g) bunebrivi gadarCeva wylis garemoSi aisaxa
a) populaciaSi gadarCenisTvis da gamravle­ veSapis wina kiduris agebulebis mniS-
bisTvis arsebobisaTvis brZola mimdina­ vnelovan cvlilebaSi.
reobs; d) veSapebSi genebis mutacia ufro swrafia,
b) bunebrivi gadarCeva memkvidreobiT cvli- vidre adamiansa da RamurebSi.
lebebis gamoyenebiT moqmedebs; e) ar aris marTebuli veSapebis ZuZumwovreb-
g) xangrZlivi drois ganmavlobaSi dagro- Si gavaerTianeba.
vili mcire cvlilebebi did cvlilebebs 4. Semdegi dakvirvebebidan romeli daexmara darvins
iwveven. saxeSecvlil STamomavlobaze koncefciis Camo-
d) organizms sicocxlis manZilze sxvadasx- yalibebaSi?
va Tvisebebi uyalibdeba. isini Tavs Tan- a) ekvatoridan daSorebasTan erTad mcird-
daTanobiT avlenen. am cvlilebebma SeiZle- eba saxeobebis mravalferovneba;
ba Semdgomi Taobebis Tvisebebi Sec­v alon. b) kunZulebze uaxloes kontinentebTan Se-
e) saerTo winaparis mqone organizmebs xSir- darebiT saxeobebis mcire raodenoba bine-
ad aqvT homologiuri struqturebi. drobs.
2. Semdegi dakvirvebidan an daskvnebidan romeli g) kunZulebze SeiZleba vnaxoT is frinvele-
eyrdnoba bunebriv gadarCevas? bi, romlebTac meti manZilis dafarva
a) individebs Soris aris memkvidreobiTi cv- sWirdebodaT materikidan kunZulamde mis-
lilebebi; aRwevad, vidre maT SeuZliaT.
b) cudad adaptirebuli individebi arasdros d) samxreTi amerikis zomieri klimatis mcena-
ar iZlevian STamomavlobas; reebi ufro gvanan samxreTi amerikis
g) organizmebs Soris mimdinareobs brZola tropikul mcenareebs, vidre evropis zom-
li­mitirebuli resursebisTvis, am brZolaSi ieri klimatis mcenareebs.
mxolod STamomavlobis nawili gadarCeba. e) miwisZvrebi iwveven cocxali organizmebis
d) individebi, romelTa Tvisebebi ukeT esad- masobriv gadaSenebas da amiT cvlian si-
ageba garemos rogorc wesi met STamomav- cocxlis formebs.
lobas toveben im individebTan SedarebiT 5. darvini ramdenime wyarodan miRebul infor-
romelTa Tvisebebi naklebad misadagebu- macias aerTianebda. ase man ganaviTara Teoria
lia garemos. evolucia bunebrivi gadarCevis gziT. Semdegi
e) organizmebi urTierTqmedeben garemosTan; CamonaTvalidan romelma ar moaxdina gavlena
3. adamianis, Ramurebis da veSapebis wina kidu­ mis azrebze?
rebis agebulebis Sedarebis Sedegad aRmoCnda, a) lines saxeobebis ierarqiulma klasifika-
rom adamianis da Ramuras kiduris Zvlebis age- ciam;
buleba sarwmunod msgavsia, veSapebis sxeulis b) laielis geologiis principebma;
zoma da Zvlebis proporcia ki sakmaod Secv- g) dakvirvebam homologiebze molekulur
lilia. am saxeobebSi Catarda ramdenime genis doneze;
analizi. analizma gvaCvena, rom samive xazis d) moSinaurebul saxeobebSi xelovnuri ga-
ganStoeba saerTo winapridan moxda daaxloe- darCeviT gamowveuli mniSvnelovani cvli-

553
lebebis magaliTebma. b) evoluciis Sedegad organizmebi sul ufro
e) saxeobebis gavrcelebam romelic man naxa da ufro rTuldebian;
galapagosis kunZulebze da samxreTi af- g) evoluciuri adaptacia organizmebsa da maT
rikis garSemo mogzaurobis dros. garemos Soris urTierTqmedebis Sedegia.
6. termins `Teoria~ mecnierebaSi ZiriTadad iy- d) adaptaciebi anatomiuri struqturebis ga­
eneben ideisTvis romelic: moyeneba ar gamoyenebis Sedegia;
a) aris spekulacia, romelsac aklia eqsperi- e) namarxi naSTebiT saxeobaTa ucvlelobis
mentebis da dakvirvebebis Sedegebi; idea sabuTdeba.
b) cdilobs mravali monaTesave movlenis ax- 10 struqturebis Semdegi wyvilidan romelia ho-
snas; mologiuri naklebi albaTobiT?
g) aris sinonimi imisa, rasac biologebi hipo- a) Ramuras frTebi da adamianis wina kidurebi
Tezas eZaxian; b) babuinis da gorilas hemoglobini;
d) miRebulia bunebis kanonad; g) mcenaris da cxovelis mitoqondia;
e) yvelaferi zemoT CamoTvlili erTad. d) frinvelis da mweris frTebi;
7. samkurnalo preparati 3TC – Ti ramdenime e) katis da ZaRlis tvini;
kviriani mkurnalobis Sedegad pacientis aiv
populacia mTlianad Sedgeba 3TC -s mimarT
evoluciuri kavSiri
rezistentuli virusebisgan. rogor SeiZleba
avxsnaT es Sedegi.
anatomiuri da molekuluri homologiebi xSirad
a) aiv–s aqvs unari Secvalos misi zeda- msgavs evoluciur gzas gaivlian. axseniT ratom.
piris cilebi da mdgradi gaxdes vaqcinis
mimarT.
b) pacienti SeiZleba xelmeored dainficirdes mecnieruli kvleva
3TC -s mimarT rezistentuli virusiT.
g) aiv-i wamalze sapasuxod qmnis wamlis mi­
darvinis argumenti evoluciis mimdinareobaze did
marT reversuli transkriptazis mdgrad wilad induqciuria, misi argumenti bunebrivi gadar-
versias Cevis meqanizmebze ki namdvilad deduqciuria. aRwer-
d) mkurnalobis dasawyisSi virusebis popula- eT Tqveni sityvebiT darvinis Teoriis induqciuri da
ciaSi aris wamlis mimarT rezistentuli deduqciuri komponentebi (SegiZliaT pirvel Tavs „in-
ramdenime virusi. bunebrivi gadarCeva zr- duqcia da deduqcia` gadaxedoT).

dis am virusebis raodenobas.


e) wamali iwvevs aiv-is rnm-is cvlilebas. mecniereba, teqnologia
8. elementaruli biologiuri erTeuli romelsac da sazogadoeba
droTa ganmavlobaSi evoluireba SeuZlia aris:
a) ujredi; g) populacia;
b) organizmi; d) saxeoba; mniSvnelovania Tu ara bunebrivi gadarCevis koncef-
cia ekonomiuri an politikuri TvalsazrisiT? sxva si-
e) ekosistema;
tyvebiT rom vTqvaT, Tu romelime naciam, an korporaciam
9. Semdegi ideebidan romelia saerTo darvinis da miaRwia warmatebas, niSnavs Tu ara es, rom metoqeebTan
lamarkis evoluciuri TeoriebisTvis? SedarebiT is ukeT aris morgebuli pirobebs da rom misi
a) adaptaciebi gamravlebis gansxvavebuli dominantoba marTebulia? ratom, an ratom ara?
war­­matebis Sedegia.

554
23
populaciebis evolucia
suraTi 23.1 mravalferovneba
ZiriTadi koncefciebi bunebriv populaciebSi

23.1 populaciuri genetika evoluciis Seswavlis safuZvelia.


23.2 mutaciebisa da sqesobrivi gamravlebis Sedegad genetikuri mra-
valferovneba (memkvidreobiTi cvalebadoba) warmoiqmneba. cva-
lebadobis safuZvelze ki mimdinareobs evolucia.
23.3 bunebrivi gadarCeva, genTa dreifi da genTa nakadi populaciis
genetikur Semadgenlobas cvlis.
23.4 bunebrivi gadarCeva adapturi evoluciis ZiriTadi meqanizmia.

Sesavali
koncefcia 2.1
evoluciis elementaruli populaciuri genetika
erTeuli evoluciis Seswavlis
e voluciaze msjelobisas Cveulebrivad uSveben Sec-
domas. Tavis droze am Secdomas darvinic uSvebda. xSirad
safuZvelia
Tvlian, rom konkretuli organizmebi sicocxlis ganmav- dRes SesaZlebelia ganvsazRvroT evoluciuri cv-
lobaSi evoluireben. bunebrivi gadarCeva marTlac mo- lilebebi umcires an mikroevoluciur doneze. mikro-
qmedebs calkeul organizmebze; yoveli organizms aqvs evoluciuri cvlilebebi populaciis genetikuri Semad-
niSan-Tvisebebis garkveuli kombinacia; is ganapirobebs genlobis droSi cvlilebaa (suraTi 23.2). magram darvini
organizmis gadarCenasa da warmatebul gamravlebas sxva evolucias sxvanairad gansazRvravda. man aRmoaCina saxeo-
individebTan SedarebiT. magram bunebrivi gadarCevis mo- bis droSi cvlilebis meqanizmi. Tumca is marTebulad ver
qmedeba populaciis Semadgenel individebze ar cvlis am xsnida, Tu rogor Cndeba populaciebSi bunebrivi gadar-
organizmis genotips misi sicocxlis ganmavlobaSi. bune- CevisTvis saWiro mravalferovneba anu memkvidreobiTi
brivi gadarCevis moqmedebis Sedegad populaciis Semad- cvlilebebi; an rogor gadascemen organizmebi am cvlile-
genloba droSi icvleba. magaliTad: kubaze gavrcele- bebs TavianT STamomavlebs. darvinis dros memkvidreobis
bulia xis lokokinebis (Polymita picta) populacia. meqanizmebze cota ram iyo cnobili. amitom mecnierebi ver
ganvixiloT am lokokinebis niJarebis koleqcia. es koleq- xsnidnen, Tu rogor xdeba memkvidreobiTi cvlilebebis
cia gamosaxulia 23.1 suraTze. SenarCuneba populaciebSi. farTod gavrcelebuli iyo
niJarebis forma da Seferiloba gansxvavebulia. es hipoTezebi STamomavlobaSi mSoblebis niSan-Tvisebebis
individebs Soris arsebuli genetikuri cvalebadobis Serevis (Serwymuli memkvidreobis hipoTeza) Sesaxeb. ma-
Sedegia. garkveuli Seferilobis mqone lokokinebs mtace- gram darvini da sxva mecnierebic acnobierebdnen, rom niS-
belebi naklebad anadgureben. es lokokinebi garemosTan nebis Serevis Sedegad garkveuli drois Semdeg individTa
ukeT arian Sexamebulni, anu Seferilobis gamo konkretul Soris sxvaoba gaqreba. rogorc vTqviT, imis gamo, rom
garemoSi SeumCnevelia. amdagvari Seferilobis lokoki- memkvidreobis meqanizmi ar iyo Seswavlili, darvinma ver
nebis raodenoba Taobidan Taobamde izrdeba. am gziT icv- SeimuSava memkvidrulobis axsnis iseTi modeli, romelic
leba populacia. populaciaSi gaerTianebuli individebi, miesadageboda mis hipoTezas. Sejvarebaze Catarebuli
aseTi gziT ar icvlebian. droTa ganmavlobaSi zogi niSani eqsperimentebis da bunebaSi dakvirvebebis Sedegad moxda
ufro metad vrceldeba populaciaSi, sxva niSnebTan Se- Serwymuli memkvidreobis hipoTezis uaryofa.
darebiT. sxva niSnebi ki ufro iSviaTad gvxvdeba.

555
Zalian mniSvnelovania darvinis Teoriis sisworisTvis.
ramdenime aTwleulis ganmavlobaSi genetikosebma daamt-
kices, rom uwyvetad cvalebad Tvisebebze gavlenas axdens
mravali genetikuri lokusi da yoveli lokusis alelebi
eqvemdebareba mendelis memkvidreobiTobis sqemas (ixi-
leT Tavi 14).
am aRmoCenebma xeli Seuwyves mendelis da darvinis
ideebis Serigebas da dasabami misces populaciuri gene-
tikis formalur daarsebas. populaciuri genetika aris
mecniereba populaciebSi droSi mimdinare genetikur cv-
lilebebze.
meoce saukunis Sua wlebisTvis populaciurma geneti-
kam dasabami daudo ganxras, romelsac Tanamedrove sin-
Tezuri Teoria daarqves. es aris biologis sxvadasxva
dargebSi SemuSavebuli ideebis gamaerTianebeli evolu-
suraTi 23.2 individebis gadarCevis Sedegad populacia icvleba. ciuri Teoria. Tanamedrove sinTezur Teoria ramdnime
namikrefia (Agrostis tenuis). suraTze wina xazze Cans balaxovani mcenare, mecnierma daafuZna: statistikosi r. a. fiSeri (1890-1962).
romelic yofili maRaros teritoriaze izrdeba. es balaxi niadagSi man daamuSava bunebrivi gadarCevis ZiriTadi Teorema, bi-
mZime liTonebis maRal koncentracias uZlebs. amave saxeobis sxva ologi j. b. s. holdeini (1892-1964) romelic swavlobda
mcenareebisTvis es koncentracia momwamlavia da isini Robis ukan,
bunebrivi gadarCevis kanonzomierebs. mogvianebiT dam-
saZovarze izrdebian. saZovridan namikrefias Tesli yofili maRaros
adgilas xvdeba. magram gadarCena da gamravldeba mxolod im mcena- aarsebelTa sias Seemata feodosia dobJanski (1900-1975),
reebs SeuZlia, romelTa genebi aZleven maT saSualebas liTonebiT suel raiti (1889-1988), biogeografi ernst mairi (1904-
dabinZurebul niadagze arsebobas Seeguon. 2005), paleontologi jorj jeilord simpsoni (1902-1984)
da botanikoso j. lediard stebinsi (1906-2000).
ra Tqma unda mecnierul paradigmas iSviaTad iReben
darvinis naSromis `saxeobaTa warmoSobis~ gamoqvey- cvlilebis gareSe. Tanamedrove sinTezuri Teoria dRemde
nebidan ramdenime weliwadSi gregor mendelma miagno viTardeba. magaliTad: aRmoCnda, rom populaciaSi arseb-
memkvidreobis diskretul erTeuls. memkvidreobis er- uli zogi genetikuri cvlileba gamowveulia ara bunebri-
Teulis aRmoCenis Semdeg cxadi gaxda, rom mSoblebi vi gadarCeviT, aramed sxva meqanizmebiT. Tanamedrove sin-
calkeuli memkvidreobiTi erTeulebis (genebis) meSveo- Tezuri Teoria agrZelebs ganviTarebas. misi yuradrebis
biT gadascemen STamomavlobas TavianT niSan-Tvisebebs. obieqti populaciebia. is aerTianebs Tanamedrove ideebs
mSoblebis niSnebi STamomavlobaSi sakuTar identurobas evoluciur procesze.
inarCuneben. darvini mendelis naSroms ar icnobda. men-
delis Tanamedrove ramdenime mecnieri gaecno am naSroms,
genofondi da alelebis sixSire
magram naSromis arsi maTTvis gaugebari darCa. naxevari
saukunis ganmavlobaSi mendelis aRmoCena da am aRmoCenis populaciur genetikaze diskusiis gasagrZeleblad
mniSvneloba evoluciuri Teoriis mimdevrebisTvis uc- unda ganvsazRvroT populaciis raoba. populacia aris
nobi rCeboda. konkretul teritoriaze mobinadre individTa jgufi,
romlebic erTmaneTs Tavisufalad ejvareba da nayofi-
eri STamomavlobis iZleva. erTi da igive saxeobis popu-
Tanamedrove sinTezuri Teoria
laciebi SeiZleba izolirebulebi iyvnen erTmaneTisgan.
saocaria, magram roca meoce saukunis dasawyisSi bo- am SemTxvevaSi genetikuri masalis mimocvla populaciebs
los da bolos aRiares mendelis naSromi, mravali gene- Soris Zalian iSviaTad mimdinareobs. aseTi izolacia
tikosi miiCnevda, rom mendelis memkvidreobis kanonebi ar Cveulebrivi movlenaa im populaciebisTvis romelTa adg-
eTanxmeba darvinis Teorias. darvini Tvlida, rom bunevr- ilmdebareoba SemosazRvrulia mTagrexilebiT, saxlo-
ivi gadarCevaM”muSaobs” iseT niSan-Tvisebebze romlebic ben kunZulebze an tbebSi. magram populacia yovelTvis
ganuwyvetliv icvleba. magaliTad: bewvis sigrZe ZuZum- erTmaneTisgan araa izolirebuli. amave dros izolacia
weovrebSi, an sirbilis siCqare im cxovelebSi, romlebic SeiZleba ar iyos sruli, anu ar hqondes mkveTri sazRvrebi
gaurbian mtaceblebs. magram mendeli da sxva adrindeli (suraTi 23.3). individebi, romlebic populaciis centrSi
genetikosebi mxolod diskretul “ki an ara” niSnebs ikv- binadroben, meti albaTobiT ejvarebian Tavisive popula-
levdnen, rogoricaa bardas yvavilebis Seferiloba: muqi ciis wevrebs, vidre sxva populaciis wevrebs. aqedan gamom-
wiTeli an TeTri feri. im dros ar iyo cxadi, rom metad dinare isini saSualod ufro metad enaTesavebian erTma-
umniSvnelo niSnebsac genetikuri safuZvli moepoveba. am neTs, vidre populaciis sxva wevrebs.
umniSvnelo niSnebis genetikuri meqanizmis arseboba ki populaciaSi arsebul genTa erTobliobas populaciis

556
rukis
TeTri yvaviliT. Seferilobis ganmsazRvreli alelebi
areali
arasrulad dominantoben (ixileT Tavi 14). Cvens mier

kanada
alaska

ganxiluli yvavilovani mcenare diploiduri organizmia


da amitom 500 individisgan Semdgar populacias mTlianad
yvavilis Seferilobis ganmsazRreli genis 1 000 aleli mo-
botfortis zRva
epoveba. aqedan 800 genSi aris CR aleli (320 × 2 = 640 CR CR
mcenareSi, + 160 × 1 = 160 CR CW mcenareSi).
roca garkveul lokusSi aris ori aleli, moxerxebu-
erTi populaciis
jogis regioni lia p - Ti erTi alelis sixSiris aRniSvna da q -Ti meore
alelis sixSiris aRniSvna. am konkretul populaciis ge-
nofondSi p, anu C R alelis sixSire aris 800/1000 = 0.8 =
80%. vinaidan am SemTxvevaSi gvaqvs mxolod ori aleli,
CW alelis mqone genis sixSire, romelic q-Ti gamoixateba
feirbenksi
unda iyos 0,2 an 20%. im lokusSi, romelSic orze meti ale-
lia warmodgenili yvela alelis sixSireTa saerTo jami
meore popu- unda Seadgendes 1-s, anu (100%).
laciis jo-
vaithorsi am mcenareSi yvavilis Seferilobis lokusSi advilad
iukoni
alaska

gis regioni
SegviZlia ganvsazRroT genetikuri cvalebadoba, vinaidan
yovel genotips Sesabamisi fenotipi aqvs. mraval lokuss
zogjer erTze meti aleli moepoveba. rodesac lokusSi
erTze meti alelia genetikuri calebadobis gansazRvra
rTulia, vinaidan erTi aleli SeiZleba meoreze srulad
SS suraTi 23.3  erTi saxeoba, ori populacia. iukonze gavrcele- dominantobdes, an am alelebis gavlena fenotipze SeiZle-
buli karibus es ori populacia sruliad izolirebuli ar ba Znelad SesamCnevi iyos.
aris. zogjer es populaciebi erT da imave areals iyofen.
miuxedavad amisa erTi da imave populaciis wevrebi rogorc
Cans ufro xSirad ejvarebian erTmaneTs, vidre mezobeli popu- hardi-vainbergis Teorema
laciis wevrebs.
amjerad ganvixiloT rogor icvleba droTa ganmav-
lobaSi genebis da alelebis sixSire. es cvlileba asaxavs
genofondi ewodeba. populaciis genofondi Sedgeba popu- evoluciur cvlilebebs. magram rom SevqmnaT etaloni,
laciis yvela individis yvela genetikuri lokusis yvela romlis mixedviT ganvsazRvravT am cvlilebebs, jer unda
alelisgan. Tu populaciaSi, konkretul lokusSi mxolod ganvixiloT iseTi genofondis Tvisebebi, romelic droSi
erTi alelia warmodgenili, amboben rom mxolod es ale- ucvlelia. aseTi genofondi aRwerilia hardi-vainber-
li dafiqsirebulia genofondSi. yvela individi am ale- gis TeoremiT. Teoremas im ori mecnieris saxeli daar-
lis mixedviT homozigotia. (gavixsenoT, rom homozigot qves, romlebmac 1908 wels es principebi erTmaneTisgan
individebs mocemul lokusSi aqvT ori identuri aleli, damoukideblad daadgines. Teorema amtkicebs, rom maSin
heterozigotebs ki _ ori gansxvavebuli aleli). magram roca mxolod alelebis mendeliseul daTiSvas da rekom-
Tu populaciaSi garkveul lokuss ori an meti aleli mo- binacias aqvs adgili, populaciaSi alelebis da genoti-
epoveba, individebi SeiZleba iyvnen rogorc homozigote- pebis Tanafardoba droSi ar icvleba. (suraTi 23.4).
bi aseve heterozigotebi.
populaciaSi yoveli aleli garkveuli sixSiriT aris alelebTa sixSiris mudmivoba (Senaxva)
warmodgenili. magaliTad: warmoidgineT bunebaSi velu-
rad mozardi yvavilovani mcenaris populacia, romelSic hardi-vainbergis Teorema gansazRvravs, Tu rogor
inarCunebs genetikur mravalferovnebas droTa ganmav-
500 wevria. maT moepovebaT geni, ori: CR da CW aleliT,
lobaSi mendeliseuri memkvidreoba rodesac populaciaSi
romelic yvavilis pigmentacias dansazRvravs. CR alelis ar xdeba evoluciuri cvlilebebi. magram realurad es
mixedviT homozigoturi (CR CR) mcenare asinTezebs wiTel Teorema metis momcemia. Cven SemdgomSi davinaxavT, rom
pigments da wiTel yvavilebs ikeTebs; CW alelis mixedviT es Teorema warmoadgens safuZvels romelze dayrdnobiT
( CW CW ) homozigoturi mcenare wiTeli pigmentis sin- SegviZlia gavigoT, Tu rogor mimdinareobs xangrZlivi
Tezs ver axdens da aqvT TeTri yvavilebi; heterozigoti evoluciuri cvlilebebi. darvinis dros ar arsebobda ge-
netika da ver ganixilavda grZelvadian cvalebadobas. ge-
(CR CW) wiTel pigments mcire raodenobiT asinTezebs da
netikuri mravalferovnebis SenarCunebis meSveobiT bune-
vardisferi yvavilebs isxams. Cvens populaciaSi aris 320
brivi gadarCeva moqmedebs mravali Taobis ganmavlobaSi.
mcenare wiTeli yvaviliT, 160 vardisferi yvaviliT da 20
exla ki gamoviyenoT hardi-vainbergis Teorema Cveni

557
loidi, mas yvavilis Seferilobis ganmsazRvreli mxolod
Taoba
erTi aleli moepoveba. albaToba, rom gametas eqneba CR
1
aleli iqneba 0,8. albaToba, rom mas eqneba CW aleli aris
0,2. populaciis yvela gametaSi alelebis sixSire igive
CR CR CW CW iqneba, rac sawyis populaciaSi. Tu CavTvliT rom gametebi
Semdeg Taobas SemTxveviT gadaecema, alelebis sixSire ar
Seicvleba.

Taoba hardi-vainbergis wonasworoba


2
davuSvaT, rom populaciis individebi ara marto Sem-
TxeveviT gadacemen gametebs Semdeg Taobas, aramed Sem-
yvela aris CR CW TxveviT qmnian wyvilebs, rac imas niSnavs, rom Tanabrad
yvela yvavili vardisferia SesaZlebelia gaCndes yoveli mamrobiTi - mdemdrobiTi
wyvili. aseT populacias TaobaTa ganmavlobaSi ara mar-
to yvavilis Seferilobis ganmsazRvrel alelTa erTi da
igive sixSire eqneba, aramed alelebis sixSiridan gamomdi-
CR gametebis CW gametebis
50% 50^% nare maTi genotipis sixSiris winaswari gansazRvra aris
SemTxveviT erTiandeba SesaZlebeli. aseT populaciaze amboben rom is hardi-vain-
bergis wonasworobis mdgomareobaSia.
rogorc Cans, Cveni velurad mozardi mcenareTa popu-
Taoba
lacia hardi-vainbergis wonasworobaSi imyofeba (suraTi
3 23.5). binomuri kanonis gamoyenebiT (ixileT Tavi 14) Cven
SegviZlia gamovTvaloT spermiisa da kvercxujredis Sem-
TxveviTi SerwymiT miRebuli sami SesaZ­lo genotipis six-
25% CR CR 50% CR CW 25% CW CW Sire. albaToba, rom ori CR aleli erTmaneTs Sexvdeba
aris 0.8 × 0.8 = p × p = p2 = 0.64. ase rom momdevno TaobaSi
mcenareTa daaxloebiT 64% -s eqneba CR CR genotipi.
CWCW individebis sixSire iqneba 0.2 × 0.2 = q2 = 0.04,
CR gametebis CW gam- an 4%. CRCW heterozigotis warmoqmna ori gansxvavebuli
50% etebis 50^% gziT xdeba. Tu spermia atarebs CR alels da kvercxujre-
SemTxveviT erTiandeba di ki CW alels heterozigotebis raodenoba iqneba mTe-
lis 0.8 × 0.2 = 0.16%. Tu kvercxujredSi aris
CR aleli da spermaSi CW aleli, heterozigoti STa­
Taoba momavlobis raodenoba iqneba 0.8 × 0.2 = 0.16%. gametebis es
4 kavSiri SegviZlia SevajamoT algebrul gantolebaSi:

(p+q) x (p+q) = p2 + 2pq + q2


25% C C
R R 50% CR CW 25% CW CW
mamris gametebis mdedris gametebis Semdeg TAobaSi
alelebis sixSire alelebis sixSire genotipis sixSire
alelebi calkevdeba, da Semdeg Tao-
bebs aseve aqvT samive tipis yvavilebi, rogorc alalebis sixSireTa saerTo jami, iseve yvela am
igive proporciiT genotipis sixSireebis jami erTis tolia. ase rom hardi-
vainbergis wonasworobis gantolebidan gamomdinareobs,
rom or alelian lokusSi sami genotipi Semdegi Tanafar-
suraTi 23.4 mendeliseuri memkvidreoba inarCunebs droSi gene- dobiT warmoiqmneba:
tikur cvalebadobas.
p2 + 2pq + q2 = 1
Tu populacia iyo hardi-vainbergis wonaswo­ro­baSi da
misi wevrebi agrZeleben drois ganmav­lobaSi SemTxveviT
warmosaxviTi yvavilovan mcenareTa populaciisTvis. Sejvarebas, alelebis da geno­tipebis six­Sire mudmivi
gavixsenoT, rom mcenareTa genofondSi yvavilebis Sefer- darCeba. sistemis moqmedeba hgavs banqos gaSlas: ara aqvs
ilobis ganmsazRvrel alelebis 80% (0,8) aris CR da 20% mniSvneloba ramdenjer da ra xeliT gaiSleba banqo, das-
(0,2) aris CW. vinaidan mcenaris yoveli gameta aris hap- tis Semadgenloba rCeba igive. rogorc ar unda gavSaloT

558
yoveli Taobis gametebi wina Taobis genofondidan gaxsnamde, ase rom is anayofierebs Tavis sakuTar yvavils
SemTsveviT SerCeulia: (bardas jvaredin damtvervas mendeli xelovnurad axor-
cielebda).
80% CR (p=0,8) 20% CW (p=0,2) TviTdamtvervis gamo bardas populacia Sors aris har-
di-vainbergis wonasworobidan. yvela homozigoti mcenare
gvaZlevs mxolod homozigotebs, im dros, roca hetero-
zigoti mcenareebis STamomavlobis daaxloebiT naxevari
homozigotebi arian. aqedan gamomdinare sakmaod male yve-
CW CW
la heterozigoti mcenare xdeba homozigoti. miuxedavad
C R
CW

(80%) (20%) imisa, rom zogi saxeobis gamravleba ar aris SemTxveviTi,


CR CW gametebis warmoqmna genofondidan mainc SemTxveviT xde-
p2 pq ba. alelebis sixSire drois ganmavlobaSi ar Seicvleba,
Tu sxva faqtorTa zemoqmedebas ara aqvs adgili. iseve,
rogorc is ar icvleba populaciebSi, sadac Sejvareba Sem-
CR CR
TxveviTia. memkvidreobiTi cvalebadoba warmoadgens evo-
(80%)

luciuri cvlilebebisTvis sawyis (gadaumuSavebel) masa-


CR

64% 16% las. memkvidreobiTi cvalebadoba arsebobs TviTmtveria


CR CR CR CW bardas SemTxvevaSic.

hardi-vainbergis wonasworobis pirobebi


(20%)

pq 16% 4% hardi-vainbergis Teorema aRwers warmosaxviT ucv-


CW

CR CW CW CW
lel populacias. magram bunebriv populaciebSi alelebis
q2 da genotipebis sixSire droTa ganmavlobaSi icvleba. es
Tu gametebi SemTxveviT erTiandeba, am Taobis genotipebis six-
imitom xdeba, rom xangrZlivi drois ganmavlobaSi popu-
Sireebi hardi-vainbergis wonasworobaSi iqneba laciis ucvlelobisTvis saWiroa daculi iyos Semdegi
xuTi wesi. bunebaSi ki am wesebis dacva iSviaTad Tu xdeba.
64% CR CR, 32% CR CW da 4% CW CW es wesebia:

1. populaciis mravalricxovnoba. rac ufro mci-


gametebi am TaobaSi: re ricxovania populacia, miT metia alelebis
CR CR,homozigo- CR CW
+ sixSireSi SemTxveviTi gadaxrebi. sixSireSi ga­
tebidan 64% CR heterozigotebidan 16% CR =80% CR=0,8=p
daxrili alelebi Taobidan Taobaze gadadian. es
CW CWhomozigo- CR CW,
tebidan 4% CW + heterozigotebidan 16%CW =20% CW=0,8=q movlena genTa dreifis saxeliTaa cnobili.
2. genTa nakadis ar arseboba. genebis nakadi, anu
SemTxveviTi dawyvilebisas es gametebi Semdeg TaobaSi genoti-
pebis igive nakrebs mogvcems populaciaTa Soris alelebis mimocvla, moq-
medebs alelebis sixSireze.
3. mutaciebis ar arseboba. mutaciebis Sedegad xde-
64% CR CR, 32% CR CW da 4% CW CW ba qromosomaSi genebis CarTva an qromosomebidan
genebis amovardna, an erTi alelis meoreTi Secv-
suraTi 23.5 hardi-vainbergis Teorema. mcenareebis Cvens popula- la. am procesebis Sedegad genofondi icvleba.
ciaSi genofondi Taobebis ganmavlobaSi ucvleli rCeba. mxolod men- 4. SemTxveviTi Sejvareba. Tu individebi upirate-
delis process ar SeuZlia genotipSi alelis sixSireebis cvlileba.
sobas garkveuli genotipis mqone partniorebs

banqo, tuzebis raodenoba valete bis raodenobaze meti


aniWeben da axlo naTesavebs (inbridingi), gam-
ar gaxdeba. aseve Taobebis ganmavlobaSi popula­ciis geno- etebis SemTxveviTi kombinireba ar moxdeba.
fondis ganmeoreba di `gaSla~TavisTavad ar cvlis erTi 5. bunebrivi gadarCevis moqmedebis ar arseboba.
alelis sixSires meoresTan SefardebiT. ar aris aucile- gansxvavebuli genotipis mqone individebis re-
beli populaciaSi hardivainbergis wonas­worobis yvela produqciuli warmateba da gadarCenis gansx-
piroba Sesrulebuli iyos, rom populaciaSi alalebis
vavebuli SesaZlebloba moqmedebs alelebis six-
sixSire mudmivi iyos. bevri saxeoba, rogoricaa mendelis
mier cdebisTvis gamoyenebuli barda, SemTx­veviT ar mrav-
Sireze.
am wesebidan gadaxra aisaxeba evoluciaze. bunebrivi
ldeba. bardas mtveri rogorc wesi mwifdeba yvavilis

559
populaciebi iSviaTad an TiTqmis arasodes imyofebian 2pq = 2 ×0,99 × 0,01 = 0,0198
WeSmarit hardi-vainbergis wonasworobaSi, magram mra- (aSS-s populaciis daaxloebiT 2%)
val populaciaSi evoluciuri cvlilebebis siCqare im-
gaxsovdeT, rom hardi-vainbergis wonasworoba mx-
denad nelia, rom isini axlos dganan wonasworobis mdgo-
olod miaxloebiTia; fku-s mtareblebis realuri ricxvi
mareobasTan. amitom SesaZlebelia miaxloebiT SevafasoT
SeiZleba gansxvavebuli iyos. miuxedavad amisa Cven Segvi-
alelebis da genotipis sixSireebi. amas Semdegi magaliTe-
Zlia davaskvnaT, rom adamianebis populaciaSi am da sxva
bi gvaCveneben.
lokusebSic farulad bevri saxifaTo recesiuli aleli
imyofeba. am alelebis mtareblebi ki janmrTeli hetero-
populaciuri genetika da zigotebi arian.
adamianis janmrTeloba
hardi-vainbergis gantolebis gamoyeneba SeiZleba
populaciis individebis im procentis dasadgenad, ro-
koncefcia 23.1 Semowmeba
melic memkvidreobiTi daavade­bebis alelebis mtare- 1. ra Semata mendelis aRmoCenam darvinis evo-
belia. magaliTad: SeerTebul StatebSi dabadebuli 10
luciur Teorias?
000 bavSvidan daaxloebiT erTi aris fenolketonuri-
2. warmoidgineT populacia, romlis TiToeul
is (fku) mtarebeli. fenolketonuria metabolizmis
individs 500 genetikuri lokusi gaaCnia. am
darRvevaa, romelic viTardeba recesiuli genis ho-
lokusebis naxevari erTaderTi aleliTaa
mozigotur mdgomareobaSi yofnis Sedegad. mkurnalo-
bis gareSe fku iwvevs oligofrenias da janmrTelo- warmodgenili, xolo danarCeni lokusi – ori
bis sxva darRvevebs. (amJamad axalSobilebSi atareben aleliT. ramden alels Seicavs populaciis
tests fku-ze. daavadebis simptomebi SeiZleba Sevam- genofondi? axseniT
ciroT dietiT, romelic gamoricxavs fenilanalins). 3. hardi-vainbergi gantolebis (p 2 + 2 pq + q 2 = 1)
hardi-vainbergis gantolebis gamosayeneblad unda mi- romeli wevri dakavSirebulia fku alalebis
viRoT, rom adamianebi ar irCeven partniors garkveuli mtarebeli individebis sixSiresTan?
genebis qona ar qonis mixedviT, magaliTad fku-s. rogorc

23.2
wesi adamianebi ar irCeven partniorad axlo naTesavebs (in-
bridingi). amave dros unda vuaryoT SeerTebuli Statebis
populaciaze sxva populaciebidan genebis nakadis gavlena, koncefcia
axali fku-s mutaciebis gaCena, gadarCenaSi gansxvaveba da
fku genotipebis reproduqciu-li warmateba. es daSvebebi
safuZvliania, radganac inbridingi SeerTebul StatebSi
mutaciebis da sqesobrivi gam-
iSviaTia da SeerTebuli Statebis farglebs gareT mobi- ravlebis Sedegad warmoiqmneba
nadre populaciebs fku alelis igive sixSire axasiaTebT,
rogorc SeerTebul StatebSi. amis garda fku genisTvis genetikuri mravalferovneba
mutaciebis sixSire aris sakmaod dabali da gadarCeva mo-
qmedebs mxolod iSviaTi homozigotebis winaaRmdeg. Tu
(memkvidreobiTi cvalebadoba).
yvela es daSveba daculia, maSin fku –Ti dabadebuli in- cvalebadobis Sedegad ki
dividebis sixSire hardi-vainbergis gantolebaSi iqneba
q2-is toli (q2 = homozigotebis sixSires am alelisTvis). mimdinareobs evolucia
vinaidan aleli recesiulia, Cven SegviZlia uSualod, ga-
rogorc ukve gaigeT, bunebrivi gadarCevis moqmedeba
moTvlis gareSe davadginoT heterozigotebis raodenoba,
memkvidreobiT cvlilebebs emyareba. zogjer populaciis
rogorc es vardisferi yvavilebis SemTxvevaSi gavakeTeT.
individebSi cvlilebebi metad umniuSvneloa. ori procesi:
Cven viciT, rom 10 000 dabadebulze erTi fku–s SemTxveva
mutaciebi da sqesobrivi rekombinaciebi genofondis cva-
gvaqvs (q2=0,0001), recesiuli fku alelis sixSire iqneba:
lebadobas iwveven. genofondis cvlileba ki poulaciis in-
dividebSi momxdar cvlilebebTan aris dakavSirebuli.
q= 0,0001 = 0,01
dominanturi alelisTvis sixSire iqneba mutaciebi
p = 1 - q = 1 - 0,01 =0,99 axali genebi da axali alelebi mxolod mutaciis Sede-
fku-s matarebeli heterozigotebis sixSire, romle- gad warmoiqmneba (suraTi 23.6) mutacia warmoadgens dnm-is
bic ar avaddebian fku-Ti, magram gadascemen fku alels Tanamimdovrebis cvlilebas. mutacia hgavs Tofis gasrolas
STamomavlobas aris: sibneleSi. SeuZlebelia ganvsazRvroT, Tu rogor Secvlis
is dnm-s da ra iqneba am cvlilebis Sedegi. mutaciebis umete-

560
soba somatur (ara sasqeso) ujredebSi warmoiqmneba. indivi- organizmisTvis mavne iyvnen Secvlil garemoSi upirate-
dis sikvdilTan erTad es mutaciebi ikarkebian. mxolod is sobas aniWeben mas. magaliTad: rogorc 22 TavSi waikiTxeT,
mutaciebi, romlebic gametebis waqrmomqmnel sasqeso ujre- mutaciebi, romlebic aiv-s viruss samkurnalo preparat-
debSi inducirdeba, SeiZleba gadaeces STamomavlobas. amave is mimarT mdgradobas aniWeben, amave dros amcireben misi
dros maTi mxolod mcire nawili vrceldeba populaciaSi. gamravlebis siCqares. am mutantur alelebs upiratesoba
eniWebaT preparatis moqmedebis Semdeg. wamlis miRebis
wertilovani mutaciebi Semdeg bunebrivi gadarCevis moqmedebis Sedegad izrdeba
mutanturi alelebis raodenoba.
iseT mcire cvlilebasac, rogoricaa erTi wyvili nuk-
leotidis Secvla, anu `wertilovani mutacia~ SeiZleba
mniSvnelovani gavlena moaxdinos fenotipze. amis magali- mutaciebi romlebic cvlian genebis
Tia namglisebrujredovani anemia (memkvidruli daavade- raodenobas an Tanamimdevrobas
ba) (ixileT suraTi 5.21). magram wertilovani mutaciebis
qromosomuli mutaciebi, romlebic erTbaSad Sli­an,
umetesoba savaraudod uvnebelia. amis erTi mizezia is,
anawevreben an adgilebs ucvlian mraval lokuss TiTqmis
rom eukariotuli genomis dnm-is umetesi nawili ar ko-
yovelTvis saxifaToa organizmisTvis. Tumca, Tu genebi
direbs cilovan produqtebs. genetikuri kodSi arsebobs
xelSeuxleblebi rCebian aseTi mutaciebis gavlena or-
sinonimuri kodonebi, ris gamo cilebis makodirebel
ganizmze SeiZleba neitraluri iyos. iSviaT SemTxvevebSi
genebSi momxdari wertilovani mutaciebi cilis aminom-
qromosomaTa Soris ubnebis gadaatana warmatebulic ki
Javur Semadgenlobas ar cvlian (ixileT suraTi 17.24) da
aris. magaliTad, erTi qromosomis nawilis gadatanam sxva
amgvarad maTi gavlena mcirea. Tumca zogi, kodirebis una-
qromosomaze SeiZleba ise ga­aerTianos genebi, rom maT er-
ris aramqone dnm-is regioni genebis eqspresias areguli-
Tad meti pozitiuri efeqti eqnebaT.
rebs. amdagvar maregulirebel regionis dnm-Si momxdari
genebis duplikacia (gaormageba) cvalebadobis mniS-
cvlilebebi mniSvnelovan efeqts iZlevian.
vnelobvani resursia. sxva qromosomuli mutaciebis ms-
gavsad, qromosomebis segmentebis gaormagebac TiTqmis
yovelTvis sazianoa organizmisTvis. Tu segmentebis aseT
gaormagebas ara aqvs mkveTri efeqti, is SeiZleba Taobebis
ganmavlobaSi grZeldebodes. amave dros sxvadasxva mobi-
luri genetikuri elementebis meSveobiT (ixileT Tavi 19)
genomSi xSirad xvdeba dnm-is ufro mcire monakveTebi.
yovelive amis gamo warmoiqmneba axali lokusebiT gaz-
rdili genomi. gazrdilma genomma Semdgomi mutaciebis da
Semdgomi gadarCevis Sedegad SeiZleba axali funqciebi
SeiZinos. axali genebi warmoiqmneba maSinac, roca makodi-
rebeli genebis (ekzonebis) garkveuli raodenoba genomSi
gadaadgilebulia.
genebis ricxvis nairgvari gazrda rogorc Cans mniS-
vnelovan rols TamaSobs evoluciaSi. magaliTad ZuZum-
wovrebis Soreul winapars surnelis gasarCevad erTeuli
geni moepoveboda. mravali mutaciebis Sedegad geni du-
plicirda. amJamad Tanamedrove adamians ynosvis recep-
suraTi 23.6 mutaciebi yvela memkvidreobiTi cvalebadobis wy-
torebis 1 000-mde geni aqvs, Tagvs ki 1 300. Semdgomma muta-
aroa. am veluri mustangebis gansxvavebuli Seferiloba mravali Tao-
ciebma adamianis ynosvis receptorTa genebis daaxloebiT
bis ganmavlobaSi momxdari mutaciebis Sedegia.
60% inaqtivacia moaxdines. Tagvma ki dakarga genebis mx-
olod 20%. es mkeTri demonstraciaa imis, rom mravalmx-
vrivi da mZafri ynosva ufro mniSvnelovania TagvisTvis
calke aRebul organizmze aisaxeba gadarCevis Sedegi,
vidre CvenTvis!
romelic aTasobiT Taobis ganmavlobaSi warsulSi xdebo-
da. amitom genomze erTi mutaciuri cvlilebis moqmedebis
albaToba igivea, rac manqanis kapotis mimarTulebiT brma mutaciebis sixSire
gasrolis Sedegad manqanis Zravas Tvisebebis gaaumjobe-
mutaciebis sixSire cxovelebSi da mcenareebSi daba-
sebis albaToba. Tumca, iSviaT SemTxvevebSi mutanturi
lia, yovel TaobaSi saSualod yovel 100 000 genze erTi mu-
alelis mtarebeli ukeT esadageba garemos, vinaidan iz-
tacia modis. magram sicocxlis mcire xangrZliobis mqone
rdeba misi reproduqciuli warmateba. es xdeba maSin, Tu
mikroorganizmebSi da virusebSi mutaciebi swrafad qmnian
garemo pirobebi icvleba. is mutaciebi, romlebic adre
genetikur cvlilebebs. magaliTad, aiv virusis Taobis

561
sicocxlis xangrZlivoba daaxloebiT ori dRea. virusis
genomi warmoadgens rnm-s, romelsac mutaciis gacilebiT
maRali sixSire axasiaTebs, vidre dnm-is genoms. am mizezis
koncefcia 23.3
gamo erTi preparatis gamoyeneba aiv-is winaaRmdeg arae-
feqturia, vinaidan Zalian swrafad Cndebian konkretuli
bunebrivi gadarCeva, genTa
wamlis mimarT rezistentuli virusis mutanturi forme- dreifi da genTa nakadi cvlis
bi. ori wamliT mkurnalobasac ki ara aqvs xangrZlivi efeq-
ti, vinaidan ori mutaciis mqone da orive wamlis mimarT
populaciis genetikur
rezistentuli virusebi yoveldRe Cndebian. Sidsis wi- Semadgenlobas
naaRmdeg yvelaze ufro efeqturia wamlebis `kokteili~,
anu ramdenime medikamentis narevi. naklebad mosalodne- gadaxedeT isev xuT wess ...... gverdze. populacia rom
hardi-vaingergis wonasworobaSi imyofebodes, am wesebis
lia, rom xanmokle periodis ganmavlobaSi gaCndebian yve-
dacvaa saWiro. am mdgomareobidan nebismieri gadaxra
la wamlis mimarT mravali mutaciebis mqone virusebi.
evoluciis potenciuri mizezia. Tumca marTalia, rom
axal mutaciebs SeuZliaT Secvalon alele­bis sixSire,
sqesobrivi rekombinacia magram erTi Taobidan meoreze gadasvlisas, rogorc Cans
mcire cvlilebebi xdeba. rekombinaciebis Sedegad xde-
sqesobrivi gamravlebis unaris mqone populaciebSi
ba alelebis gadaadgileba, magram ar icvleba maTi six-
sqesobrivi rekombinacia gacilebiT ufro mniSvnelovania Sire. im SemTxvevSi, roca Sejvareba ar aris SemTxveviTi,
vidre mutaciebi. droTa ganmavlobaSi sqesobrivi rekom- alelebis sixSireze SeiZleba imoqmedos homozigoti da
binaciebis Sedegad warmoiqmneba cvlilebebi, romle- heterozigoti genotipebis SefardebiTma sixSireebma. ro-
bic zrdian organizmis adaptacias. fenotipuri mraval- gorc wesi isini ar axdenen alelebis sixSireze gavlenas.
ferovneba dafuZnebulia organizmebs Soris genetikur alelebis sixSires cvlis sami ZiriTadi faqtori. igive
gansxvavebaze. TiTqmis yvela fenotipuri variacia geno- faqtorebi gvaZleven evoluciuri cvlilebebis ZiriTad
raodenobas. es aris bunebrivi gadarCeva, genTa dreifi da
fondis alelebis rekombinaciuli gadaadgilebis Sede-
genTa nakadi.
gia (alelebis es variaciebi Cndebian warsulSi momxdari
mutaciebis Sedegad). populaciaSi partnioris SerCevis
milionobiT varianti arsebobs. ganayofierebis Sedegad
bunebrivi gadarCeva
genetikuri SemadgenlobiT gansxvavebuli individebis rogorc 22 TavSi gaecaniT darvinis bunebrivi ga-
gametebi erTiandebian. sqesobrivi gamravlebis Sedegad darCevis koncefcia emyareba gansxvavebul warmatebul
yovel TaobaSi xdeba alelebis reorganizacia da axali gamravlebas. populaciaSi individebs memkvidreobiT
niSan-Tvisebebis variaciebi axasiaTebT. garemosTan ukeT
kombinaciebis Seqmna. aseve genTa rekombinacia mimdin-
misadagebuli cvlilebebis mqone individebi met STamo-
areobs mraval virussa da baqteriaSi. maTSi es procesi
mavlobas toveben, vidre isini, visi Tvisebebi naklebad
gacilebiT nakleb regularulad da sxva gziT xorcield- morgebulia garemos pirobebs.
eba, vidre cxovelebsa da mcenareebSi. amis saSualebiT maT Cven viciT, rom gadarCeva aisaxeba alelebis propor-
SeuZliaT saxeobaTa Soris arsebuli barierebi gadalaxon ciebSi, romlebic Semdeg Taobas gadaecemian. Semdgomi
(ixileT Tavi 18). saWmliT mowamvlis mraval SemTxvevebSi Taobebis alelebis SefardebiTi sixSireebi gansxvavedebi-
`damnaSavea~ colis baqteria escherichia-s O157:H7-s Stami. an wina Taobebis SefardebiTi sixSireebisgan. magaliTad
misi mravali geni sxvadasxva saxeobis baqteriebis genTa Cveni warmosaxviTi yvavilovani mcenaris populaciis Sem-

mozaikas warmoadgens. intensiuri rekombinaciis Sedegad TxvevaSi, TeTri yvavilebi (CW CW) mcenareWamia mwerebi-
sTvis SeiZleba ufro advilad Se­samCnevi aRmoCndnen.
paTogenebi swrafad icvlebian. mutaciebis maRal six-
amis Sedegad ZiriTadad TeTr yvaviliani mcenareebi nad-
SiresTan erTad recombinaciis unari, gansakuTrebiT sa-
gurdebian. dauSvaT, rom wiTeli yvavilebi (CR CR) metad
SiSs xdis paTogenebs.
izidaven damtverav mwerebs. amis Sedegad wiTelyvavilian
mcenareebs meti Sansi aqvT datovon STamomavloba. orive
koncefcia 23.2 Semowmeba es sxvaoba _ gadarCenaSi da reproduqciul warmatebaSi
arRvevs hardi-vain­bergis wonasworobas: CW alelis six-
1. genofondSi vrceldeba yvela warmoqmnili mu- Sire genofondSi mcir­deba da CR alelis sixSire ki izrde-
taciebis mxolod mcire nawili, ratom? ba. mogvianebiT am TavSi ufro axlos ganvixilavT bunebri-
2. rogor warmoiqneba variaciebi sqesobrivi re­ vi gadarCevis process.
kombinaciebis Sedegad?

562
genTa dreifi damfuZneblis efeqti
aagdeT moneta 1 000 jer. Tu monetis davardnis Se­ roca xdeba ramdenime individis izolireba ufro didi
degad miiRebT 700 averss da 300 reverss eWvi Segepare- populaciidan, am mcire jgufma (ramdenime individma)
baT monetis sinamdvileSi (SeiZleba is yalbia). magram Tu SeiZleba daaarsos axali populacia. axali populaciis
aagdebT mxolod 10 jer da Sedegad miiRebT 7 averss da genofondi sawyisi populaciis genofondisgan gansxvave-
3 reverss es iqneba normaluri movlena. rac ufro mci- buli iqneba; am movlenas damfuZneblis efeqts uwodeben.
rea nimuSi, miT metia mosalodneli Sedegidan gadaxra. magaliTad damfuZneblis efeqts SeiZleba adgili hqondes
Cvens SemTxvevaSi aversis da reversis warmoqmnis alba- roca xdeba axal teritoriaze populaciis ramdenime
Tobidan gadaxra Tanabaria. msgavsi gadaxra mosalodneli wevris dasaxleba. es damfuZneblebi `izolaciis viwro
Sedegidan (is imis Sedegia, rom realu­ri populaciebis yelSi~ gadian da damoukidebel genofonds qmnian. am geno-
zoma gansazRvrulia da ara ganusazRvreli), xsnis erTi fondSi alelebis sixSire gansxvavdeba sawyisi populaciis
Taobidan meroremde alelebis sixSiris moulodneli cv- genofondis alelTa sixSirisgan.
lilebebs. aseT fluqtuaciebs (gadaxrebs) genTa dreifs damfuZneblis efeqti gamovlenilia adamianis izo­
uwodeben. ganvixiloT 23.7 suraTze gamosaxuli magaliTi. lirebul populaciaSic maT garkveuli memkvidreobiTi
gaviTvaliswinoT, rom am SemTxvevaSi erT-erTi aleli darRvevebis SedarebiT maRali sixSire aReniSnebaT. mag-
gaurkveveli mizezis gamo daikarga; rac niSnavs, rom CW aliTad, 1814 wels 15 kolonistma daaarsa tristan de
da ara CR alelis dakargva sufTa SemTxveviTobaa. drois kuniaSi (afrikasa da samxreT amerikas Soris Sua gzaze,
ganmavlobaSi genebis dreifi aqrobs alelebs da amcirebs atlantikis okeaneSi, mdebare mcire kunZulebis jgufi)
genofondis genetikur cvalebadobas. britanuli dasaxleba. ueWvelia, rom erT-erTi kolo-
ori movlena, viwro yelis efeqti da damfuZneblis nisti retinit pigmentozis recesiuli alelis mtarebe-
efeqti zrdis genetikuri dreifis populaciaze gavlenis li iyo (sibrmavis progresuli forma, romelic vlindeba
albaTobas. homozigot individebSi). gvian 1960 wlebSi am pirveli
kolonistebis 240 STamomavalidan daavadeba oTxs aReniS-
nebda. am alelis sixSire tristan de kuniaze aTjer meti
boTlis (viwro) yelis efeqti
aRmoCnda, vidre im populaciaSi, saidanac damfuZneblebi
garemos pirobebis mkveTrma cvlilebam SeiZleba Zli- movidnen.
er Seamciros populaciis ricxovnoba. amis Sedegad ram-
denime gadarCenilma organizmma SeiZleba gaaRwios Sez-
genTa nakadi
Rudul `viwro yelSi~. am SemTxvevaSi maTi genofondi ukve
ar asaxavs sawyisi populaciis genofonds; am movlenas vi- genTa nakadis arsebobis gamo populaciam SeiZleba
wro yelis efeqts uwodeben (suraTi 23.8a). gadarCenilTa SeiZinos an dakargos garkveuli alelebi. populacias
Soris garkveuli alelebi raRac albaTobiT SeiZleba genetikuri masala emateba an akldeba. es procesi xdeba
Warbi raodenobiT iyvnen warmodgenilni. sxva alelebi fertiluri (nayofieri) individebis an gametebis gadaadg-
SeiZleba ar iyvnen warmodgenilni, an Zalian mcire raode- ilebis Sedegad. magaliTad: warmovidginoT, rom Cvens
nobiT iyvnen warmodgenilni gadarCenilebs Soris. genTa warmosaxviT yvavilovan mcenareTa populaciasTan axlos
dreifi mravali Taobis ganmavlobaSi sakmaod Zlierad cv- aris axlad dafuZnebuli velurad mozardi yvavilo-
lis genofonds, sanam populacia iqamde ar gizrdeba, rom van mcenareTa populacia. axali populacia ZiriTadad
fluqtuacias naklebi efeqti eqneba. Sedgeba TeTryvaviliani individebisgan (CW CW). damt-
mniSvnelovania gvesmodes viwro yelis efeqtis gav­lena. verav mwerebs SeuZliaT gadafrena da sawyisi populaciis
amis erTi mizezi imaSia, rom adamianis zemoqme­debis Sede- mcenareebis damtverva. Semotanilma CW alelebma SiZle-
gad zogierTi saxeobebisTvis xandaxan warmoiqmneba viwro ba Secvalon alelebis sixSire Cveni sawyisi populaciis
yelis efeqti. magaliTad 1890 wlebSi nadirobis Sedegad momdevno TaobaSi.
CrdiloeTis zRvis spilos kaliforniis populacia 20 in- genebis nakads aqvs tendencia Seamciros populaciebs
dividamde Semcirda. amis ga-moc is dacul saxeobaTa nusx- Soris genetikuri sxvaoba. Tu genTa nakadi sakmaod in-
aSi Seitanes. dacvis Sedegad populacia 30 000 individamde tensiuria, mas SeuZlia mezobeli populaciebi saerTo
gaizarda (suraTi 23.8b). mkvlevarebma aiRes zRvis spilo- genofondis mqone erT populaciad gaaerTianos. magali-
ebis reprezentatiuli sinji da genebis 24 lokusi gamoikv- Tad: dRes adamianebi gacilebiT advilad gadaadgild-
lies. maT lokusTa cvlilebebi ver aRmoaCines. TiToeuli ebian msoflios masStabiT, vidre es adre iyo. amis Sede-
genii mxolod erTi aleli iyo warmodgenili. monacemebi gad genebis nakadi ufro mniSvnelovani gaxda adamianis
samxreTis zRvis spiloebis populacias Seadares, romelic populaciaSi arsebuli evoluciuri cvlilebebisTvis, vi-
CrdiloeTis saxeobis axlo naTesavia. am ukanasknels viwro dre im dros, roca adamianebi SedarebiT izolirebulebi
yeli ar gauvlia. samxreTis zRvis spiloebs mniSvnelovani iyvnen.
genetikuri cvalebadoba aReniSneboda.

563
CW CW CR CR
CR CR CR CR CR CR

10 mcenari- 10 mcenari-
CW CR dan STamo- CW CR dan STamo- CR CR CR CR
mavloba mx- mavloba mx-
olod 5-ma olod 2-ma
datova datova
CW CW CR CR CW CW CR CR CR CR
CR CR

CW CR
CW CR CR CR CR CR

CW CR CW CW CR CR
CR CR CR CR

CW CR CW CR CR CR CR CR
CR CR CW CR

Taoba 1 Taoba 2 Taoba 3


p (CR -is sixSire)=0,7 p=0,5 p=1,0

q (CW -is sixSire)=0,3 q=0,5 q=0,0

suraTi 23.7 genTa dreifi. am veluri yvavilovani mcenaris mcire popu-


lacia 10 mcenarisgan (stabiluri ricxvi) Sedgeba. aqedan pirvel TaobaSi
mxolod 5 mcenare (TeTr CarCoSi arian) gvaZlevs fertilur (gamravlebis
unaris mqone) STamomavlobas. meore Taobidan SemTxveviT mxolod 2 mcena-
re tovebs fertilur STamomavlobas. CW alelis raodenoba jer izrdeba
meore TaobaSi, Semdeg ki nolamde ecema mesame TaobaSi.

koncefcia 23.3 Semowmeba


1. erTi mxvriv bunebrivi gadarCeva ukeT gvaZlevs
momavlis suraTs, vidre genTa dreifi. ratom? sawyisi boTlis yelis gadarCenili
2. ganasxvaveT genTa dreifi da genTa nakadi imis populacia efeqti populacia
mixedviT Tu: (a) rogor mimdinareoben isini da (a) ramdenime burTulas boTlis viwro yelSi gatareba analogiuria
garemos araxelsayreli cvlilebebis Sedegad populaciis zomis
(b) maTi wvlili populaciaSi mimdinare Semdgom
mniSvnelovani Semcirebis. sruliad SemTxveviT, lurji burTulebi
genetikur cvalebadobaSi. axal populaciaSi ZvelTan SefardebiT bevria, yviTeli ki ar aris.

koncefcia 23.4
bunebrivi gadarCeva
adapturi evoluciis
ZiriTadi meqanizmia
(b) organizmebis populaciis boTlis yelSi gatareba amcirebs gene-
yvela im faqtoridan, romelsac SeuZlia genofondis tikur cvalebadobas. amis magaliTia kaliforniis CrdiloeTis zR-
vis zRvis lomebis populacia, romlebic gadaWarbebuli nadirobis
Secvla, mxolod bunebriv gadarCevas SeuZlia moaxdinos
gamo gadaSenebis piras iyvnen.
populaciis adaptacia garemosTan. bunebrivi gadarCe-
suraTi 23.8 viwro (boTlis) yelis efeqti

564
vis Sedegad populaciaSi grovdebian wamyvani (favoriti) cvalebadoba populaciebSi
genotipebi. amave dros xdeba am genotipebis Senaxva. ro-
orive: diskretuli (wyvetili) da raodenobrivi (uw-
gorc adre waikiTxeT, bunebrivi gadarCevis procesi gene-
yveti) maCveneblebi dakavSirebulia populaciaSi arse-
tikuri cvalebadobazea damokidebuli.
bul cvalebadobasTan. diskretuli Tvisebebia magali-
Tad: wiTeli, vardisferi da TeTri Seferiloba velurad
genetikuri cvalebadoba mozard yvavilovan mcenareTa warmosaxviT populaciaSi.
albaT ar gagiWirdebaT xalxSi megobrebis amocnoba. yvavilebis Seferiloba maSin iqneba Semdegi: yovel mcena-
yvela adamians aqvs unikaluri genomi. genomi aisaxeba res aqvs yvavili, romelic an yvela vardisferia, an wi-
individualur fenotipur cvalebadobaSi, rogoricaa: Teli, an TeTri. diskretuli Tvisebebi xSirad erTi genis
garegnoba, xma da temperamenti da misT. individualuri gansxvavevuli alelebiT aris determinitebuli, romle-
cvalebadoba yvela saxeobis individisTvis aris damaxa- bic gansxvavevul fenotips ayalibeben. rogorc 22 TavSi
siaTebeli. adamianebis umetesoba Zalian mgrZnobiarea iyo naTqvami, genetikur mravalferovnebas ZiriTad uwyve-
sakuTari saxeobis cvalebadobis mimarT, magram naklebad ti (raodenobrivi) maxasiaTeblebi qmnian. raodenobrivi
mgrZnobiarea sxva saxeobebSi arsebuli individualizmis maxasiaTeblebi populaciis SigniT uwyvetad icvlebian.
mimarT. magram cvalebadoba yovelTvis arsebobs yvela uwyveti memkvidreobiTi cvalebadoba erT fenotipur
saxeobaSi. darvini aRniSnavda, rom memkvidreobiTi cva- niSanze ori an meti genis zemoqmedebis Sedegia.
lebadoba masalas qmnis bunebrivi gadarCevisTvis. im gan- polimorfizmi. rodesac individebi calkeuli ni­
sxvavebasTan erTad, romelTa danaxva an gagoneba Segvi- San-Tvisebis mixedviT gansxvavdebian, isini gansxvavebul
Zlia, populaciebs axasiaTebT intensiuri genetikuri formebs qmnian. am gansxvavevul formebs morfebs uwo-
cvalebadoba. genetikuri cvalebadobis danaxva SesaZle- deben. amboben, rom populacia avlens garkveuli niSan-
belia mxolod molekulur doneze. magaliTad: SeuZlebe- Tvisebis mixedviT fenotipur polimorfizms. am SemTx-
lia individis sisxlis jgufis dadgena (A, B, AB, an O), mxolod vevaSi ori an meti gansxvavebuli morfa sakmaod maRali
sisxlis garegnuli saxis mixedviT. sixSiriT aris warmodgenili populaciaSi. amave dros es
yvela fenotipuiri cvlileba ar aris memkvidreobiTi morfebi advilad SesamCnevi arian populaciaSi. (gansaz-
(suraTi 23.9). fenotipi yalibdeba genotipis da ga-remos Rvreba `advilad SesamCnevi~ garkveulwilad subieqturia,
gavlenis erTiani moqmedebis Sedegad. magaliTad: atlete- magram populacia ar aris polimorfuli, Tu is ZiriTadad
bi mniSvnelovnad cvlian sakuTar fenotips, magram maTi erTi morfisgan Sedgeba, sxva morfebi ki Zalian iSviaTad
mZlavrad ganviTarebuli kunTebi momdevno Taobas mem- gvxvdebian). sapirispirod, adamianis populaciaSi simaR-
kvidreobiT ar gadaecema. mniSvnelovania gvaxsovdeT, lis cvaebadoba ar aCvenebs fenotipur polimorfizms,
rom cvalebadobis mxolod genetikur komponents Seu- vinaidan adamianis populacia ar Sedgeba gansxvavebuli da
Zlia evoluciuri roli hqondes da bunebrivi gadarCevis gancalkevebuli morfebisgan _ fenotipi icvleba uwyve-
Sedegs warmoadgendes. tad. anu simaRlis cvlilebac uwyvetia adamianis popu-
laciaSi. Tumca genetikur doneze uwyvetad cvalebadi
Tvisebebis formirebaSi polimorfizmi garkveul rols
Ta­maSobs. simaRlis ganmsazRvreli memkvidreobiTi kom­
ponenti genetikuri polimorfizmis Sedegia. genetikuri
polimorfizmi arsebobs im ramdenime lokusis alelebi-
sTvis, romlebic gavlenas axdenen simaRle.
genetikuri cvalebadobis gazomva. populaciur
genetikaSi arsebobs populaciaSi polimorfizmis ricx-
vis gansazRvris meTodi. amisTvis saWiroa ganisazRvros
(a) gazafxulze gamosuli (b) gvian zafxulSi gamosuli heterozigotebis raodenoba orive doneze: genis doneze
Wrelura: narinjisferi Wrelura: Savi da TeTria (genetikuri cvalebadoba) da molekulur, dnm-is doneze
da yavisferia (nukleotiduri cvalebadoba). rom davinaxoT am meqaniz-
mis moqmedeba, ganvixiloT xilis buzis (drozofilas)
suraTi 23.9 aramemkvidreobiTi cvalebadoba populaciaSi. am populacia. xilis buzis genomi Sedgeba daaxloebiT 13 000
suraTze gamosaxulia Wrelura (Araschnia levana), romelic igive saxe-
lokusisgan Sedgeba. drozofilas saSualo heterozigo-
obis sezonuri formaa. gamomuSavebuli hormonebis sezonuri sxvaobis
gamo (a) gazafxulobiT gamosuli individebi narinjisferni da yavis-
tuloba izomeba, rogorc heterozigoti lokusebis saSu-
ferni arian (b). gvian zafxulSi gamosuli individebi ki TeTri da Savi alo procenti. saSualod xilis buzi aris heterozigoti
Seferilobis. Seferilobis ganmsazRvreli lokusis mixedviT es ori (aqvs ori gansxvavebuli aleli) lokusebis daaxloebiT
forma genetikurad identuria. aqedan gamomdinare, Tu am ori formis 14% mixedviT. ase rom, SegviZlia vTqvaT, rom buzis popu-
reproduqciuli warmateba gansxvavebulia, Cven mainc ver miviRebT
laciis saSualo heterozigotuloba 14%. anu rom tipi-
genotipSi cvlilebas.
uri xilis buzi heterozigotulia 13 000 genis lokusidan

565
darebiT SedarebiT mcire genetikuri cvalebadoba aqvT.
ori adamiani maTi fuZeebis mxolod 0,1% gansxvavdeba, es
drozofilis populaciaSi napovni nukleodituri cva-
lebadobis meaTedia. Cven, adamianebi, sarwmunod ufro
msgavsni varT genetikurad, vidre gansxvavebulni. magram
nukleotiduri cvalebadobis 0,1% moicavs mTel memkvi-
dreul komponents, anu yvela sxvaobas adamianebis ierSi,
JReradobaSi da moqmedebaSi, bioqimiur cvalebadobasTan
erTad. magaliTad: ABO sisxlis jgufobrioba, romelic mor-
fologiurad ar Cans.

cvalebadoba populaciebs Soris


saxeobebis umetesoba geografiul cvalebadobas av-
lens, sxvaobas populaciebis gancalkevebul genofondsa
an populaciebis qvejgufebs Soris. suraTi 23.10 asaxavs
geografiuli cvalebadobis magaliTs. geografiuli cva-
lebadoba nanaxia saxlis Tagvis (Mus musculus) izoli-
rebul populaciebSi. me-15 saukuneSi SemTxveviT moxda
portugalieli kolonistebis mier am populaciaTa intro-
ducireba (Seyvana) atlantis okeanis kunZul madeiraze.
erTi adgilidan meoreze gadasvlis dros ga­remo faq-
torebi icvleba, amitom bunebrivi gadarCeva xels uwyobs
populaciebis geografiul cvalebadobas. magaliTad,
Cven warmosaxviT, bu­ne­baSi velurad mozardi yvavilo-
van mcenareTa erT populaciaSi CW alelis sixSire Sei-
suraTi 23.10 qromosomuli mutaciebis kavSiri geografiul cva- Zleba maRali iyos, vidre sxva populaci ebSi, vinaidan
lebadobasTan. kunZul madeiraze saxlis Tagvis ramdenime popula-
adgilobrivi damtveravi mwerebi TeTr yvavilebs ufro
cia binadrobs. isini erTmaneTisgan mTebiT gancalkevebulni arian da
amitom izolirebulad viTardebodnen. mkvlevrebma izlolirebuli irCeven. amave dros genTa dreifis moqmedebis Sedegad
populaciebis kariotipSi (qromosomTa nakrebi) sxvaoba naxes. zog gacilebiT metad warmoiqmneba sxvaoba populaciebis
populaciaSi sawyisi qromosomebis Serwyma moxda. magaliTad: “2,4”-iT alelebis sixSireebs Soris, vidre bunebrivi gadarCeviT.
avRniSnavT meore da meoTxe qromosomis Serwymas. Serwymuli qromo-
(alelebis sixSireSi xdeba iSviaTi fluqtuaciebi. fluq-
somebis tipi Tagvis sxvadasxva populaciaSi gansxvavdeba. Serwymuli
qromosomebis nakrebis mqone Tagvebi oqrosferi wertilebiT aRniS- tuaciebis erTiani efeqtis gamo genTa dreifis gavlena
nuli arealidan oqrosfer yuTSi moaTavses, Serwymis gansxvavebuli populaciebis alelebs sixSireebs Soris sxvaobaze metia
tipis mqone Tagvebi wiTeli wertilebiT aRniSnuli arealidan, wiTel bunebrivi gadarCevis gavlenaze).
yuTSi arian. es mutacia genebs xelSeuxeblebs tovebs, amitom misi gav-
lena Tagvze neitraluri rCeba.
geografiuli cvalebadobis zog magaliTs klini war-
moadgens. klini aris geografiuli RerZis (ganedis an
grZedis) gaswvriv niSnebis TandaTanobiTi cvlileba. zo-
1 800 lokusiT, da homozigoturia yvela danarCeni loku- gierT SemTxvevaSi klins qmnis gadafarvis regioni, sadac
sis mixedviT. mezobeli populaciebis individebi erTmaneTs ejvarebian.
nukleotiduri cvalebadoba izomeba ori individis sxva SemTxvevebSi garemos TandaTanobiTi cvlileba qm-
dnm-is nimuSis nukleotiduri Tanmimdevrobis SedarebiT. nis klins. magaliTad, CrdiloeT amerikaSi frinvelis da
Semdeg xdeba mravali aseTi monacemebis Sedarebis Sedegis ZuZumwovris mraval saxeobaSi ganedis matebasTan erTad
gasaSualoeba. xilis buzis genomi Sedgeba daaxloebiT 180 sxeulis saSualo zoma TandaTan izrdeba. rogorc Cans,
milioni nukleotidisgan. nebismieri ori buzis nukleo- sxeulis zedapiris farTobis moculobasTan Sefardebis
tidebis Tanmimdevroba saSualod daaxloebiT 1%-iT gan- Semcireba cxovelis tanis zrdis ukuproporciulia. es
sxvavdeba. aris adaptacia, romlis meSveobiT cxoveli civ gare-
ratom aris saSualo heterozigotuloba ufro ma­ moSi mudmiv temperaturas advilad inarCunebs. klinebis
Rali, vidre nukleotiduri cvalebadoba? geni Sedgeba eqsperimentuli SeswavliT dadginda, rom orive: gene-
dnm-is aTasobiT fuZisgan. erT fuZeSic sxvaobis Sedegad tikuri cvalebadobac da garemoc Tavis rols asrulebs
ki genis ori aleli gansxvavebulad iTvleba da es zrdis geografiulad daSorebul fenotipTa sxvaobaSi (suraTi
populaciis heterozigotulobas. 23.11).
nukleotiduri cvalebadobis gazomvis safuZvelze
aRmoCnda, rom adamianebs, saxeobebis umravlesobasTan Se-

566
ufro axlos gavecnoT
suraTi 23.11
bunebriv gadarCevas
kvleva: aqvs Tu ara asfurcelas geografiuli cvalebadobas

genetikuri komponenti? populaciaSi arsebuli Secvlili


genotipebidan bu­­nebrivi gadarCevis
mkvlevrebma SeamCnies, rom siera nevadas mTebis moqmedebiT zogierTi maTganis six­Sire
eqsperimenti ferdobebze gazrdili asfurcelas (Achillea) sa-
izrdeba, anu im organizmebis raode-
noba, romlebic TaobaTa ganmavlobaSi
Sualo zoma mcirdeba zRvis donidan simaRlis ukeT Seeguen konkretul garemos. am
matebasTan erTad. imisTvis, rom gamoericxaT sxvadasxva simaRleze sxvadasxva nawilSi ufro axlos gavecnobiT bune-
garemos moqmedeba, mkvlevrebma Seagroves sxvadasxva simaRleze mzardi mcena- briv gadarCevas, rogorc evoluciuri
reebis Tesli da erT baRSi daTeses. Semdeg gazrdili mcenareebis simaRle adaptaciis meqanizms.
gazomes.

Cveulebriv baRSi gazrdili mcenareebis saSualo zoma aR-


evoluciuri warmateba
Sedegebi
moCnda maTi Teslis Segrovebis simaRlis ukuproprorciu-
li. Tumca am SemTxvevaSi cvlilebebi ufro mcire iyo, vidre bunebriv gare- fraza `brZola arsebobisaTvis~
moSi gazrdil mcenareebSi. da ukeT SeguebulTa gadarCena~ Cveu-
lebrivad ixmareba bunebrivi gadarCe-
vis aRweris dros, Tumca es gamoTqma
baRSi gazrdili mcenareebis saSualo simaRle arasworia, Tu vgulisxmobT pirdapir
brZolas individebs Soris. aris iseTi
saxeobebi, sadac mamrebs moepovebaT
rqebi. mamrebi (mdedris dasaufle-
blad) erTmaneTs rqebiT an sxvanai-
saSualo simaRle (sm)

rad ebrZvian. magram reproduqciuli


warmateba zogadad ufro nazia da md-
edrisTvis uSualo brZolis garda
damokidebulia sxva faqtorebzec.
ma­galiTad: erT-erT kibosnairs (Cir-
ripedia) SeuZlia meti kvercxis dadeba,
vidre mezobel kibosnairs, vinaidan
ukeT SeuZlia sakvebis mopoveba wyalSi.
populaciaSi erT-erT CrCils SeiZleba
simaRle zRvis donidan (m)

meti STamomavali hyavdes, vidre imave


didi baseinis populaciis sxva CrCils, vinaidan sxe-
plato ulis Seferiloba mas mtrisgan ukeT
siera nevadas icavs.
mTagrexili bunebaSi velurad mozardi yva­
vilovsni mcenaris reproduqciuli
warmateba gansxvavebulia, vinaidan
zogs (yvavilis SeferilobaSi, zomaSi
Teslis Segrovebis adgili
an surnelSi arsebuli mcire cvaleba-
dobis gamo) meti damtveravi mweris
erT simaRleze gazrdili mcenareebis SedarebiT mcire, ma- mizidva SeuZlia. yovelive es adapturi
daskvna
gram gazomvadi klinaluri cvalebadoba avlens rogorc ge- upiratesobis magaliTia. amave dros
netikuri, aseve garemos faqtoris rols. komponentia imisa, rasac Cven warmate-
bas vuwodebT. individs garkveuli
wvlili Seaqvs Semdegi Taobis geno-
fondis formirebaSi. am Senatanis Se-
fardeba sxva individebis SenatanTan
gvaZlevs warmatebas.
bunebrivi gadarCevis efeqturobis

567
suraTi 23.12 gadarCevis meTodi.
es SemTxveva aRwers sam gzas romli-
Tac irmis Tagvis (Peromyscus leucopus)
warmosaxviTi populacia SeiZleba

individebis sixSire
ganviTardes. populaciaSi arsebobs
balnis Seferilobis memkvidreobiTi
sawyisi populacia
cvlilebebi: Ria feridan muq feramde.
grafiki aCvenebs gansxvavebuli balnis
Seferilobis mqone individebis six-
Siris cvlilebas drois ganmavlobaSi.
farTo TeTri isrebiT aRniSnulia
garkveuli fenotipis winaaRmdeg moq-
medi bunebrivi gadarCeva.

sawyisi populacia fenotipebi (balnis Seferiloba)


ganviTarebuli populacia

(a) pirdapiri gadarCeva. populaciis saerTo struq- (b) dizruptiuli gadarCeva. upiratesobas(g) mastabilizrebeli gadarCeva. popula-
turis gadaweva gavrcelebis erTi polusis mqone vari- aniWebs gavrcelebis orive polusis varian-ciidan xdeba eqstremaluri fenotipebis
antebisTvis upiratesobis miniWebiT. am SemTxvevaSi tebs. es Tagvi gavrcelda Sereul habitatSieliminacia da Seualdeuris damkvidreba.
upiratesoba eniWeba muq Tagvebs, vinaidan, roca isini sadac rogorc Ria aseve muqi feris kldeebia.Tu garemoSi Warbobs Sualeduri Seferilo-
muq kldeebSi binadroben Seferiloba icavs maT mtace- amis Sedegad Sualeduri Seferilobis Tagve-bis kldeebi TeTri da Savi Tagvebis gamor-
blebisgan bi iCagrebian. icxva moxdeba

ricxvebSi gamosaxatavad, populaciurma genetikosebma damokidebulia garemosa da genetikur struqturaze,


gansazRvres fardobiTi warmatebis cneba. es aris geno- romelSic is Tavs avlens. magaliTad: gvaqvs aleli, ro-
tipis Senatani Semdeg TaobaSi Sefardebuli amave lokusis melic akontrolebs xis zros da Reroebis zomas. am ale-
mixedviT alternatiuli genotipis SenatanTan. ganvixi- lis moqmedebiT zrosa da Reroebis zoma izrdeba. Tu
loT kidev erTxel Cveni velurad mzardi yvavilovani mce- amave dros sxva lokusSi ar moipoveba alelebi, romelTa
naris populacia. CavTvaloT, rom wiTeli yvavilebis mqone moqmedeba gazrdis fesvTa sistemas, pirveli alelis moq-
individebi saSualod ufro mcire raodenobiT gvaZleven medeba xisTvis mavne iqneba. xes zro gaezrdeba, fesvebis ki
STamomavlobas, vidre TeTri an vardisferi yvavilebis ara. fesvebi ver daiWeren gazrdil xes. maRali warmatebis
mqone individebi. TeTri da vardisferi yvavilebis mqone mqone individebSi SeiZleba vnaxoT alelebi an dnm-is sxva
individebi ki Tanabari raodenobis STamomavlobas iZle- nawilebi, romlebsac araviTari wvlili ar SeaqvT orga-
vian. reproduqciulad yvelaze warmatebuli variantis nizmis warmatebaSi (an naklebad emorCilebian adaptacias).
fardobiTi warmateba miviCnioT 1-is tolad. es iqneba magaliTad: retrovirusebis aTasobiT nawili an sxva urT-
safuZveli Sesadareblad, ase rom TeTryvaviliani an ierTdakavSirebuli elementi agrZelebs integrirebas da
vardisfer yvaviliani mcenareebis fardobiTi warmateba dagrovebas Cvens genomSi. dnm-is am monacveTebs ara aqvT
aris 1. Tu wiTeli yvavilebi mogvcemen 80% -s wiTelyve- funqcia. isini erTi Taobidan meore Taobaze gadadian, vi-
vilian STamomavlobas, maTi fardobiTi warmateba iqneba naidan umetes SemTxvevaSi ar ayeneben organizms zians.
0,8 toli da ara erTis. TavisTavad gadarCena gamravlebis warmatebis garan-
Tumca populaciuri genetikis mkvlevarebi xSirad ga- tias ar qmnis. steriluri mcenareebis an cxovelis far-
nixilaven genotipis fardobiT warmatebas. mniSvnelova- dobiTi warmateba nulis tolia, maSinac Tu es organizmi
nia gvaxsovdes, rom bunebrivi gadarCeva amoqmedebs feno- Zlieria da populaciis sxva wevrebze ufro didxans cocx-
tipze da ara genotipze. is cocxali erTeuli, romelzec lobs. magram gadarCena aucilebelia gamravlebisTvis da
bunebrivi gadarCeva zemoqmedebs aris mTeli orga- xangrZlivi sicocxle ki zrdis organizmis warmatebas.
nizmi. ase rom garkveuli alelis fardobiTi warmateba anu es niSnavs, rom xangrZlivad mcxovrebi individi met

568
STamomavals tovebs vidre is organizmi, romelic ufro Tvisebebs, romlebTac gansxvavebuli reproduqciuli
male kvdeba. sxva mxvriv, xanmokld mcxovreb individs Seu- warmateba gaaCniaT.
Zlia meti STamomavali datovos, Tu is ufro male xdeba
sqesmwife da sqesobriv gamravlebas ufro adreul asakSi genetikuri mravalferovnebis
iwyebs. ase rom orive: gadarCenac da nayofierebac xels SenarCuneba
uwyobs evoluciur warmatebas.
mamoZravebeli, dizruptiuli (damanawevrebeli) da ra icavs genetikur mravalferovnebas Semcirebisgan
mastabilizirebeli bunebrivi gadarCeva Tu bunebriv gadarCevis mier xdeba yvela araxelsayreli
memkvidreobiTi Tvisebebis gavrcelebis sixSire bune- genotipis eliminacia? mamoZravebeli da mastabilizire-
brivi gadarCevis Sedegad sami gziT icvleba. Tu romeliT, beli gadarCeva amcirebs cvalebadobas. amas ewinaaRmdege-
damokidebulia imaze, Tu romeli fenotipia dominanturi bian cvalebadobis damcavi an aRmdgeneli meqanizmebi.
populaciaSi. arsebobs gadarCevis sami tipi: mamoZravebe-
li, dizruptiuli da mastabilizirebeli gadarCeva.
diploiduroba
mamoZravebli gadarCeva (suraTi 23.12a) yvelaze far-
Todaa gavrcelebuli. igi moqmedebs maSin, roca poulaci- eukariotebis umetesoba diploiduri organizme-
is garemo icvleba an roca populaciis wevrebi axal, gan- bia. amitom memkvidreuli cvalebadobis sakmaod didi
sxvavebuli garemo pirobebis mqone habitatSi migrireben. nawili gadarCevisgan dafarulia. is arsebobs recesiu-
mamoZravebeli gadarCeva zogi fenotipuri cvlilebebis li alelebis formiT. recesiuli alelebi dominantur
ganawilebis mruds gadawevs erTi an meore mimarTulebiT. alelebTan SedarebiT mocemul garemoSi an naklebad xel-
am dros upiratesoba eniWebaT im individebs, romlebic sayrelni arian, an srulebiTac mavnea. magram maTi dag-
saSualo mniSvnelobidan gadaixrebian. magaliTad, ga- roveba SesaZlebelia, vinaidan isini arian heterozigot
namarxebuli naSTebidan Cans, rom evropaSi gavrcelebuli individebSi. es faruli cvlileba marto maSin monawil-
Savi daTvis saSualo zoma yovel gamyinvarebis periodSi eobs bunebriv gadarCevaSi, roca orive mSobeli erTi da
izrdeboda, Semdeg gamyinvarebaTa Soris periodSi daTbo- igive recesiuli alelis mtarebelia da erT zigotaSi er-
bis dros isev mcirdeboda. ufro didi zomis daTvebi, rom- Tiandeba orive recesiuli aleli. es iSviaTad xdeba maSin,
lebTac zedapiri/moculobis Sefardeba naklebi hqondaT Tu recesiuli alelis sixSire Zalian dabalia. rac ufro
ukeT inarCunebdnen sxeulis mudmiv temperaturas, eqs- iSviaTia recesiuli alelis sixSire, miT ufro daculia
tremalur siciveSi maT gadarCenis meti Sansi gaaCndaT. bunebrivi gadarCevisgan. heterozigotebSi daculobis
dizruptiuli (damanawevrebeli) gadarCeva (suraTi gamo xdeba didi raodenobis recesiuli alelebis dag-
23.12b) mimdinareobs maSin, roca garemo pirobebi aniWeben roveba. arsebul pirobebSi recesiuli aleli SeiZleba ar
upiratesobas fenotipis romelime an orive eqstremums iyos xelsaxreli, magram Secvlil garemo pirobebSi zogma
(ukiderusobas), Sualedur fenotipTan SedarebiT. magal- organizmma SeiZleba warmatebas miaRwios.
iTad kamerunSi gavrcelebuli Savmucela, marcvleuliT
mkvebavi mTiulebis populaciSi gvxvdeba orgvari, metad gamawonasworebeli gadarCeva
gansxvavebuli niskartis mqone frinvelebi. patara niskar-
gadarCevis Sedegad zogi genis lokusSi SeiZleba mox-
tis mqone individebi ikvebebian ZiriTadad rbili marcv-
des cvlilebis Senaxva. gamwonasworebeli gadarCeva
lebiT. didi niskartis mqone frinvelebi ki specializire-
bunebrivi gadarCevis Sedegad populaciaSi ori an meti
bulebi arian mkvrivi marclebis mtvrevaze. rogorc Cans
fenotipis stabilur sixSires inarCunebs. am mdgomareo-
saSualo niskartiani frinvelebs uWirT orive tipis mar-
bas damabalansebel polimorfizms an wonasworul po-
cvlebis mtvreva (rbilis da magaris), amitom aqvT ufro
limorfizms uwodeben. am tipis gadarCeva moicavs het-
dabali fardobiTi warmateba. rogorc waikiTxavT Semdeg
erozigotul upiratesobas da sixSireze damokidebul
TavSi, dizruptuli gadarCeva SeiZleba mniSvnelovani
gadarCevas.
iyos saxeobaTa warmoSobis adreul stadiebze.
heterozigotuli upiratesoba. Tu garkveuli ge­
mastabilizirebeli gadarCeva (suraTi 23.12 ï) moq­
nis lokusis mtarebel heterozigot individs aqvs meti
medebs eqstremaluri fenotipebis winaaRmdeg da upirate-
warmateba, vidre homozigot individs, bunebrivi ga­
sobas aniWebs saSualo adre Camoyalibebul variantebs.
darCeva inarCunebs am lokusSi or an met alels. hetero-
gadarCevis es tipi amcirebs cvalebadobas da xels uwy-
zigotuli upiratesobis magaliTia adamianis genomis
obs garkveuli fenotipuri TvisebebisTvis status qvos
lokusi, romelic hemoglobinis (sisxlis wiTeli ujre-
(igive mdgomareobis) SenarCunebas. magaliTad: adamianebSi
dis Jangbadis gadamtani cila) erT –erT peptidur qveer-
umetesi axalSobili bavSvis wona meryeobs 3-4 kg-is farg-
Teuls akodirebs. homozigotur individebSi am lokusis
lebSi. bavSvebs, romelTa wona amaze bevrad mcire an didia
recesiuli aleli iwvevs namglisebrujredovani anemias
aqvT daRupvis meti Sansi.
(ixileT suraTi 5.21 da 17.23). heterozigotebi ar avad-
gadarCevis tipis miuxedavad, misi ZiriTadi meqanizmi
debianian malariiT (Tumca malariis mimarT rezisten-
igive rCeba. gadarCeva arCevs garkveul memkvidreobiT

569
suraTi 23.14
kvlevis meTodi virtualuri populaciis gamoyeneba gadarcevis efeqtis Sesaswavlad
gamoyeneba virtualuri organizmebis gamoyenebiT, romlebic “mravldebian” da Tavis Tvisebebs Semdeg Taobas gadace-
men, genetikosebi drois SekumSuli monakveTisTvis gadarCevis efeqts modelireben. sinamdvileSi gadarCeva
mravali Taobis ganmavlobaSi mimdinareobs. am meTodis saSulebiT mkvlevrebi calke gamoyofen Sesaswavli cvalebadis gavlenas,
populaciis evoluciaze sxva moqmedi faqtorebis kontroliT. bunebaSi es TiTqmis SeuZlebelia.
meTodi virtualuri populaciis gamoyenebiT kvleva ufro efeqturia, Tu is dafuZnebulia bunebriv sistemaze. magaliTad: alan
bondma da alan kamilma (nebraskis universiteti) Seqmnes “virtualuri ekologia” mtacebeli-msxverplis dafuZnebul urT-
ierTkavSirze. es kavSiri kargad aris Seswavlili. mkvlevrebma gamoiyenes CrdiloeTi amerikis cisferi Cxikvisa da tyis pepelas Soris kavSiri.
jer pepelas fotoebi digitalur gamosaxulebad gardaqmnes. frTebis Tvisebebs rTuli kompiuterizirebuli genomi ganapirobebda, romelic da-
fuZnebulia namdvili peplebis genetikaze. mkvlevrebma poligenuri memkvidreoba, krosingoveri da mutaciebi gaiTvaliswines. peplebi SeiZleba
SevajvaroT. maTi STamomavlobis genotipi da fenotipi sxvadasxva maTematikuri
modelebiT dgindeba. bondi da kamili cisfer Cxikvebs avarjiSebdnen. Cxikvebi pepelas gamosaxule-
SeeCvivnen digitalur peplebze nadirobas. peplebi Cndebodnen ekranze. ekranis baze daniskartebis Sem-
foni bunebaSi arsebul fons, anu xis Reros hgavda. Cxikvis pepelaze nadiro- deg mkvlevrebi Cxikvs
bis efeqtis modelirebisTvis mkvlevarebi yovel Cxikvs pepelas gamosaxule- sakvebs aZlevdnen. Tu
bas aCvenebdnen da zomavdnen dros, romelSic Cxikvi gamosaxulebas cnobda (an frinveli verc erT
ver cnobda). yoveli pepelas Sejvarebis albaTobis gamosaTvlelaT mkvlevrebi ekranze ver amCnevs pe-
statistikur models iyenebdnen. amis Sedegad warmoiqmneba msxverplis Semdegi pelas gamosaxulebas,
Taoba. am process isini 100 Taobis ganmavlobaSi pepelas yoveli eqsperimentuli is mwvane rgols uni-
jgufisTvis imeorebdnen (am dros Cxikvebi sixSireze damokidebul gadarCevas skartebs. amis Semdeg
axorcielebdndn). cda ori sakontrolo jgufisTvis tardeboda ( am SemTxvevaSi ekranze gamosaxulebis
Cxikvebi gadarCevas ar awarmoebdnen), mkvelvrebi yovel TaobaSi genotipebis axali seria Cndeba
SemTxveviT rekombinacias awarmoebdnen. sxva sakontrolo, sixSireze da- (kvebis axali SesaZle-
moukidebel gadarCevaSi, Cxikvebi peplebs arCevdnen, magram kompiout- bloba).
eruli programa “gamosaxulebis Zebnis” efeqts Slida.
Sedegebi
virtualuri msxverplis populaciis gamoyenebiT mkvlevrebma SeZles real-
uri mtaceblis mier grZelvadiani gadarCevis Sedegad momxdari evoluciuri
mSobliuri populaciis nimuSi cvlilebebis modelireba. am kvlevaSi eqsperimentuli populaciis peplebis
aRmoCena naklebad gadarCevad sakontrolo populaciis peplebTan Sedar-
ebiT rTulia (rogorc es sixSireze damoukidebeli gadarCevisas xdeba), ma-
gram rogorc naCvenebia qveviT moyvanil grafikze, sam cdaSi eqsperimentuli
jgufi (feradi xazebi) ufro did fenotipur mravalferovnebas avlens vidre
sixSireze damoukidebeli sakontrolo jgufi (Savi xazebi). Sedegebi bondis
da kamilis hipoTezas adasturebs, rom mtaceblis mier sixSireze damokide-
buli gadarCeva msxverplis populaciaSi polimorfizms xels uwyobs.

exsperimentuli jgufis nimuSi


cvalebadoba
fenotipuri

sixSireze damoukidebeli
kontroli.

Taobebis raodenoba
erTferovani ekrani ornamentiani ekrani

tulebi ar arian). tropikul regionebSi, sadac adami- aqvT homozigot recesiul individebTan SedarebiT, vi-
anebi ZiriTadi malariiT iRupebian, aseTi damcveloba naidan recesiuli homozigotebi avaddebian namglisebru-
mniSvnelovan upiratesobas qmnis. jredovani anemiiT da iRupebian. namglisebrujredovani
am arealSi arsebuli garemo pirobebi upiratesobas an- anemiis ganmsazRvreli alelis sixSire yvelaze maRalia
iWeben heterozigotebs, dominant homozigot individebT- afrikis im regionebSi, sadac farTod aris gavrcelebuli
an SedarebiT. dominanti homozigoti individebi ufro malariis paraziti (suraTi 23.13). zog ojaxSi hemoglo-
mgrZnobiareni arian malariis mimarT, magram ar avad- binis alelebis genofondis 20% -s namglisebrujredo-
debian anemiiT. amave dros heterozigotebs upiratesoba vani anemiis aleli Seadgens. es Zalian maRali sixSirea

570
aseTi saxifaTo alelisTvis. magram aseTi maRali sixSiris gzas yvelaze gavrcelebuli peplebis gamosacnobad. maTi
miuxedavad (q = 0,2), namglisebrujredovani anemiiT avad- codnis gaRrmavebasTan erTad kompiuteruli programa
deba populaciis mxolod 4% (q2 = 0,04). gacilebiT maRa- cvlida virtualuri msxverplis sixSires.
lia heterozigotebis ricxvi, romlebic rezistentule- Cveulebrivi tipis pepela xdeboda iSviaTi, iSvi­aTi ti-
pis pepela ki Cveulebrivi. amas kompiuterSi ake­Tebdnen
bi arian malariis mimarT (2pq = 2 x 0,8 x 0,2 = 0,32). Tumca
zustad ise, rogorc bunebrivi gadarCeva ake­Tebs bune-
heterozigotebis fardobiTi warmateba bevrad naklebia
baSi. mkvlevarebma aseve Seiyvanes progra­maSi mutaciebi,
homozigotebis warumateblobasTan SedarebiT, popula-
romelTa Sedegad viRebT axali niS­nebis mqone peplebs.
ciaSi heterozigotebis raodenoba bevrad Warbobs ho-
rogorc ki axali peplis tipi Cve­u­lebrivi xdeba, Cxikvebi
mozigotebis raodenobas. amitom populaciaSi am alelis
swrafad swavloben axal ga­mosaxulebas da uniskarteben
arsebobis sargebeli abalansebs mis mavne efeqts.
mas. am populaciaSi polimor­fizmis SenarCuneba xdeba six-
Sireze damokidebuli gadarCevis gamo: nebismieri Tvise-
bebis mqone iSviaTi peplebi iReben upiratesobas Cveu-
lebriv peplebTan SedarebiT, nebismieri Tvisebebis mqone
Cveulebrivi peplebi ki xdebian warumateblebi, vinaidan
Cxikvebi ufro advilad swavloben Cveulebrivi peplebis
moZebnas, vidre iSviaTi peplebis. velur bunebaSi mtace-
beli-msxverpli urTierTkavSirisas nanaxia msgavsi, six-
Sireze damokidebuli gadarCeva.

neitraluri cvalebadoba
populaciaSi arsebul zog memkvidreobiT cvalebadobas
albaT mcire gavlena aqvs an saerTod ara aqvs gavlena re-
produqciul warmatebaze, ase rom bunebrivi gadarCeva ar
moqmedebs am alelebze. magaliTad: adamianis genomis dnm-is
aratranslirebadi nawili sakmaod gansxvavebulia sxvadasx-
va adamianSi, magram es cvalebadoba ar iZleva upiratesobas
gadarCevaSi. aseT cvalebadobas neitraluri cvalebadoba
daarqves. psevdogenebSi, anu genebSi romlebic inaqtivire-
bulebi arian mutaciebiT, genis yvela nawilSi Tavisuflad
grovdeba genetikuri “xmauri” anu neitraluri cvaleba-
suraTi 23.13 malariis da namglisebrujredovani anemiis gavr­
doba. neitraluri cvalebadobis SefardebiTi sixSireebi ar
celebis ruka. namglisebrujredovani anemiis aleli afrikaSi farTod
gavrcelebulia. am polimorfizmis garda arsebobs sxva wonasworuli eqvemdebarebian bunebriv gadarCevas; genetikuri dreifis
polimorfizmic, romlebic organizms malariisgan icavs. gansxvavebu- arsebobis gamo, drois ganmavlobaSi zogi neitraluri ale-
li saxis wonasworuli polimorfizmi aRFmoaCines msoflios sxva kuTx- lis sixSire izrdeba da sxvebis ki mcirdeba. cilis struq-
eebis populaciebSi, magaliTad xmelTaSua zRvis regionSi da samxreT turis kodis Semcvleli mutaciuri cvlilebebic SeiZleba
– aRmosavleT aziaSi, sadac malaria farTod gavrcelebulia.
neitralurebi iyvnen. magaliTad: drozofilas genomSi
warmoiqmnebian mutaciebi. xdeba am mutaciebis genomSi fiq-
sixSireze damokidebuli gadarCeva. sixSireze da­
sireba, magram drozofilis genetikuri monacemebidan Cans,
mokidebuli gadarCevis SemTxvevSi nebismieri morfis
rom aminomJavebis makodirebeli alelebis mutaciebis daax-
warmateba mcirdeba, Tu is Zalian Cveulebrivi xdeba popu-
loebiT naxevari gadarCevis efeqts ar eqvemdebareba, anu es
laciaSi. 23.14 suraTze gamosaxulia eqsperimenti, rom-
mutaciebi ar axdenen gavlenas cilebis funq­ciebze.
lis Catarebis dros moxerxda sixSireze damokidebuli
ra Tqma unda SesaZlebelia, rom neitralurma geneti-
gadarCevis simulireba. velur bunebaSi cisferi Cxikvebi
kurma sxvaobam imoqmedos gadarCevaze da reproduqciul
nadiroben peplebze. isini pouloben im peplebis adgil-
warmatebaze. am moqmedebis gzebis gansazRvra rTulia.
samyofels, romlebic dRis ganmavlobaSi gaunZrevlad
ufro metic, Secvlili aleli SeiZleba iyos neitraluri
sxedan totebze. Cxikvebi Wamen am peplebs. datyvevebul
erT garemoSi, magram sxva garemoSi ar iqneba neitraluri.
Cxikvebs SeiZleba vaswavloT kompiuteris ekranze gamo-
debatebi neitraluri cvalebadobis masStabze grZeldeba
saxuli virtualuri msxverplis povna. Cxikvebs uCvene-
(romelsac 25 TavSi gaecnobiT) magram erTi ram cxadia:
ben kompiuteris ekranebis serias. am kompiuterebze aris
maSinac, Tu genofondSi arsebuli intensiuri cvalebado-
wertilebisgan Semdgari foni, romelzec xandaxan Cndeba
bis mxolod nawili axdens mniSvnelovan gavlenas warmate-
peplis gamosaxuleba. roca Cxikvi uniskartebs peplis ga-
baze, es cvlileba udides rezervs warmoadgens bunebrivi
mosaxulebas, mas aZleven saWmlis mcire ulufas. Cxikveb-
gadarCevisTvis da adapturi evoluciisTvis.
ma male daiswavles `gamosaxulebis povna~, miagnes swraf

571
rogorc Cans Sidasqesobrivi gadarCeva zogjer memdreb-
Sic mimdinareobs. magaliTad: mrgvalkuda lemurebSi dom-
inantebi arian mdedrebi da ara mamrebi. amitom ierarqias
erTmaneTSi mdedrebi adgenen.
sqesTaSorisi gadarCevis dros, romelsac aseve mam-
ris SerCevas uwodeben, erTi sqesis individebi (rogorc
wesi mdedrebi) irCeven TavianT partniorebs meore sqesis
warmomadgenlebs Soris. umetes SemTxvevaSi mdedris ar-
Cevani damokidebulia mamris garegnobaze an qcevaze (ixi-
leT suraTi 23.15). mdedrebi mamrebTan SedarebiT ufro
iSviaTad uwyvildebian. amitom upiratesoba im mdedrs
eqneba, romelic ufro met STamomavlebs datovebs, anu
iseT mamrs SeirCevs, romlisgan meti naSieri eyoleba.
sqesobrivi gadarCevis kvlevisas darvins aocebda is,
rom zogi saxeobis mamris mkveTri garegnoba misTvis momge-
suraTi 23.15 sqesobrivi dimorfizmi da sqesobrivi gadarCeva.
farSevangebis SemTxvevaSi eqstremalur sqesobriv dimorfizms vxv-
biania mxolod mdedris misazidad. sxva mxvriv is sul ar
davT. es mamrebs Soris arsebuli konkurenciis Sedegia. mamrebis Se- aris adapturi da uqmnis mis patrons gark­veul risks. mag-
jibri sqesTaSoris gadarCevas iwvevs. sqesTaSorisi gadarCevisas md- aliTad kaSkaSa Seferiloba mamr frin­velebs ufro Sesa-
edrebi mamrebs Soris yvelaze lamazsirCeven. mCnevs xdis mtaceblebisTvis. magram Tu es meoradi sqe-
sobrivi maCvenebeli exmareba mamrs mdedris moxiblvas da
sargebeli aqedan riskTan SedarebiT metia, maSin orive,
sqesobrivi gadarCeva
kaSkaSa Seferilobac da mdedris arCevanic zrdian re-
Carlz darvini pirveli iyo, romelmac gamoikvlia sqe- produqciul warmatebas. amiT mtkicdeba darvinis ZiriTa-
sobrivi gadarCevis gavlena evoluciaze. warmatebul di idea. mdedri yovel jerze partniors irCevs garkveuli
SejvarebaSi sqesobrivi gadarCeva igive rols asrulebs, garegnobis an qcevis mixedviT. ase xdeba im alelebis Senax-
raserac bunebriv gadarCeva. gadarCevis es tipi aisaxeba va, romelTa arsebobis gamo mdedri akeTebs am arCevans. es
sqesobriv dimorfizmSi, anu sqesTa Soris sxvaobaSi. sqes- ki aZlevs saSualebas gansakuTrebiT mkveTri fenotipis
Ta Soris sxvaoba ki gamoixateba meorad sqesqeso niSnebSi. mqone mamrs gadasces STamomavlobas misi alelebi.
meoradi sasqeso niSnebi pirdapir ar asocirdebian re- rogor viTardeba mamris gark­veuli niSan-Tvisebebis
produqciasTan (suraTi 23.15). am niSnebs miekuTvneba sxe- SerCeva mdedris mier? aqvs Tu ara mamrs Sesabamisi sarge-
ulis zomaSi, SeferilobaSi da moxatulobaSi gansxvaveba. beli mkafio ni­San-Tvisebebisgan? ramdenime mkve­l­vari
xerxemlianebSi mamrebi wesisamebr `Zlier sqess~ warmoad- muSaobs hipoTezaze, rom mkveTri sqesobrivi niSnebi
genen. mniSvnelovania SevZloT sqesTaSorisi (intraseqsu- asaxaven cxovelis janmrTelobas. magaliTad: seriozuli
aluri) da Sidasqesobrivi gadarCevis garCeva. Sidasqeso- parazituli infeqciebis matarebel mamr frinvelebs aqvT
brivi gadarCeva niSnavs gadarCevas
“erTi da imave sqess Soris”. am dros
usqeso gamravleba sqesobivi gamravleba
adgili aqvs pirdapir Sejibrs erTi
sqesis individebs Soris mdedris mdedri Taoba 1 mdedri
dasaufleblad. Sidasqesobrivi ga-
darCeva yvelaze advilad SesamCnevia
mamrebSi. magaliTad: mraval saxe- Taoba 2
obaSi erTi mamri mdedrebis jgufs
patronobs. sxva mamrebs ar akarebs mamri
Tavis mdedrebs imitom, rom mis md-
edrebs ar Seejvaron. aseTi mamri Taoba 3
icavs Tavis mdgomareobas da Cagravs
ufro mcire zomis, sust an naklebad
agresiul mamrebs; am Sejibris dros
ufro xSiria fsiqologiuri gamar- Taoba 4
jveba ritualur SejibrSi. fsiqolo-
giuri gamarjvebis Sedegad meore suraTi 23.16 sqesobivi gamravleba winaaRmdegobaSia repro­duqciul warmatebasTan. es dia-
metoqe ukan ixevs da Tavs aridebs grama asaxavs oTxi Taobis Semdeg usqeso gamravlebis mqone mdedrebis reproduqciul warmate-
tramvis risks. tramvebi amcireben mis bas (cisferi wreebi). scenariT dasaSvebia erT mdedrze ori gadarCenili STamomavali modiodes.
sakuTar warmatebas (ixileT Tavi 51). usqeso gamravlebis mqone populacia swrafad izrdeba sqesobrivad gamravlebadTan SedareboiT

572
Seuxedavi, aCeCili bumbuli. rogorc wesi isini ver axerxe- dobaSi. mravali baqteriuli da virusuli paTogeni cnobs
ben sakmarisi raodenobis mdedrebis moxiblvas. roca maspinZels da ainficirebs. is ukavSirdeba maspinZelis re-
mded­ri yvelaze lamaz mamrs irCevs, is amave dros part- ceptorebis molekulebs. ase rom, momgebiani unda iyos sx-
niorad irCevs janmrTel individs. amiT ki meti Sansi aqvs vadasxva daavadebis mimarT cvalebadebi mdgradobis mqone
janmrTeli STamomavloba datovos. STamomavloba. magaliTad: erT STamomavals SeiZleba
hqondes ujreduli markeri, romelic mas A virusis mimarT
sqesobrivi gamravlebis rezistentuls xdis. meore SeiZleba rezistentuli iyos B
virusis mimarT. am hipoTezidan gamomdinareobs, rom re-
evoluciuri gamocana ceptorebis (romlebsac emagrebian paTogenebi) makodire-
biologebi ara marto sqesobrivi gamravlebis meqa- beli genis lokuss unda hqondes mravali aleli. rogorc
nizmebs swavloben, aramed sqesis evoluciasac, rogorc Cans zustad es aris sqesobrivi gamravlebis warmatebis
calke aRebul movlenas. populaciis swrafi gamravlebi- mimzezi. magaliTad: adamianebSi oridan yoveli genis
sTvis usqeso gamravleba sqesobriv gamravlebasTan Sedar- lokusisTvis arsebobs aseulobiT aleli, romlebic ako-
ebiT ufro momgebiania. magaliTad: ganvixiloT mwerebis direben cilebs. es cilebi ujredis zedapirs mis moleku-
populacia, sadac mdedrebis naxevari mravldeba mxolod lur unikalobas aniWe­ben (am ujreduli markerebis Sesaxeb
sqesobrivad da naxevari mxolod usqesod. maSinac, roca meti informacia mocemulia 43 TavSi). paTogenebis umete-
orive tipis mdedrebi yovel TaobaSi erTi da igive ra- sobas unari aqvs swrafad ipovos maspinZelis specifikuri
odenobis STamomavlobas toveben, usqesod momravle md- receptoris gasaRebi, amitom calkeuli genotipis mdgra-
edrebs upiratesoba eqnebaT. usqeso gamravlebis dros md- doba mocemuli daavadebis mimarT ar aris mudmivi. magram
edrebis yvela STamomavali iqneba mdedri, yvela mdedrs ki sqesis arseboba iZleva `kliteebis Secvlis~ meqanizms da
aseve STamomavlobis mocema SeuZlia. mdedrebis STamomav- es meqanizmi cvalebadia STamomavalTa Soris. aseTi erT-
loba isev mdedrebi iqneba da a.S. sapirispirod, orsqesiani drouli koevoluciis (am dros maspinZeli da paraziti
gamravlebisas mdedrebis STamomavlobis naxevars mamrebi erTmaneTze upiratesobis SesanarCuneblad swrafad icv-
Seadgenen. es aucilebelia gamravlebisTvis, magram mamre- lebian) kargi ilustracia aris luis kerolis nawarmoebSi
bi TviTon ar toveben STamomavlobas. 23.16 suraTze moce- `alisa sarkis miRma~ aRwerili `wiTeli dedoflis rbola~.
muli diagrama asaxavs sqesis arsebobis am `reproduqciul erT-erT epizodSi wiTeli dedofali Tavazobs alisas rac
winaRobas~ SeiZleba swrafad irbinos, rom erT adgilas darCes.
eukariotuli saxeobebis umetesobaSi SenarCunebu-
lia sqesobrivi gamravleba. sqesobrivad mravldebian is ratom ar warmoiqmnebian bunebrivi
eukariotuli organizmebic, romlebTac usqeso gam­
gadarCevis Sedegad srulyofili
ravlebis unari gaaCniaT. rogorc Cans sqesobrivi gamrav-
leba raRacnairad aZlierebs reproduqciul warmatebas. organizmebi?
ase rom ar yofiliyo, bunebrivi gadarCeva iTamaSebda us-
rogorc 22 TavSi avRniSneT, bunebaSi arsebobs uamravi
qeso gamravlebis alalebis sasargeblod. magram ra upi-
organizmi romelic arc ise kargad aris morgebuli Tavis
ratesoba aqvs sqesobriv gamravlebas?
cxovrebis nirTan. es xdeba ramdenime mizezis gamo.
erTi versiiT meiozuri rekombinaciis da ganayofi-
1. evolucia SezRudulia istoriuli zewoliT. yovel
erebis procesis Sedegad grovdeba memkvidreobiTi cva-
saxeobas winapari formebi yavs. winapari formebis STamo-
lebadoba (genetikuri mravalferovneba), romelzec
mavloba xangrZlivi drois ganmavlobaSi icvleboda. evo-
moqmedebs bunebrivi gadarCeva. savaraudod, bunebrivi
luciis Sedegad ar xdeba winapari organizmis agebulebis
gadarCeva inarCunebs sqesis arsebobas, miuxedavad misi
`waSla~ da TiTqmis arafrisgan axali struqturis Seqmna.
reproduqciuli naklisa, vinaidan momavalSi mas sargebe-
evolucia operirebs arsebuli struqturis farglebSi da
li moaqvs. memkvidreobiTi cvalebadoba sqesis arsebobis
axdens am struqturis axal situaciasTan modificirebas.
Sedegia. is iZleva organizmis adaptaciis SesaZleblobas
magaliTad: Cven SegviZlia warmovidginoT ra sargebeli
cvalebad garemosTan. magram am varaudis dacva Znelia.
eqnebodaT frinvelebs, rom safreni frTebis garda oris
bunebrivi gadarCeva yovelTvis moqmedebs `axla da aq~, is
magivrad oTxi fexi hqonodaT. maSin isini xmeleTze swraf,
ar moqmedebs momavalze gaTvaliswinebiT, amitom im indi-
manevrirebad sirbils SeZlebdnen. magram frinvelebi gan-
videbis reproduqciul warmatebas xels uwyobs, romle-
viTardnen reptiliebisgan, romlebTac aqvT mxolod ori
bic ukeT mravldebian konkretul garemoSi.
wyvili kiduri. wina kidurebis frTebad gadaqcevis Semdeg
SeecadeT gansazRvroT, Tu ra gziT aniWebs upirateso-
xmeleTze sasiarulod mxolod erTi wyvili ukana kiduri
bas gamravlebad individebs memkvidreobiTi cvalebadoba
darCa.
anu genetikuri mravalferovneba drois mcire monakve-
2. adaptacia xSirad kompromiss warmoadgens. yovel or-
Tis, Taobidan –Taobamde, ganmavlobaSi. erTi hipoTeziT
ganizms mravali sxvadasxva sagnis keTeba SeuZlia. selapi
memkvidreobiTi cvalebadobis arseboba mniSvnelovan
drois garkveul nawils atarebs xmeleTze; is albaT ukeT
rols TamaSobs daavadebaTa mimarT organizmis mdgra-

573
SeZlebda siaruls lastebis magivrad kidurebi rom hqono- arsebuli fenotipebidan mxolod warmatebulebs. aseTi
da. magram am SemTxvevaSi ase kargad ver icurebda. adamian- moqmedeba SeiZleba ar iyos idealuri. axali alelebi ar
ebs universalobas da atletizms aniWeben moqnili kidure- warmoiqmnebian moTxovniT. yvela am faqtoris gaTval-
bi da sagnebis daWeris unaris mqone xelebi. amave dros Cven iswinebiT evolucias ar SeuZlia Seqmnas srulyofili
advilad viRebT kidurebis sxvadasxva tramvebs: xSiria organizmebi. bunebrivi gadarCeva operirebs `ukeTesi vi-
saxsris gaWimva, fexis gadabruneba, kunTis dazianeba. ad- dre“ bazisze. evoluciis mtkicebis naxva SeiZleba im or-
vilad tramvirebis Tviseba sazRauria moqmnilobisTvis. ganizmebis arasrulyofilebaSi romlebsac is warmoqmnis.
3. bunebrivi gadarCevisa da Sansis urTierTgavlena. po­
pulaciis Semdgom evoluciaze moqmedeben SemTxveviTi
movlenebi. magaliTad: xandaxan Storms gadaaqvs fr-
invelebi an mwerebi okeaneSi ganlagebul romelime kun-
koncefcia 23.4 Semowmeba
Zulze pirvandeli adgilidan asobiT kilometrze. ar 1. yovelTvis dakavSirebulia Tu ara popula-
aris aucilebeli rom qarma gadaitanos axal garemosTan ciaSi arsebuli nukleotiduri cvalebadoba
saukeTesod morgebuli saxeobebi an saxeobebis warmo- fenotipur polimorfizmTan? ratom an ratom
madgenlebi. amis Sedegad kunZulze warmoiqmneba axali ara?
populacia. magram am populaciis genofondSi arsebuli 2. raSi mdgomareobs steriluri joris fardo-
alelebi ar iqnebian ukeT morgebulni axal garemos, vidre biTi warmateba?
im organizmebis alelebi, romlebic `TamaSgareT darC- 3. axseniT rogor mivyevarT sqesobriv gadarCevas
nen~, anu ar moxvdenen axal garemoSi. sqesobriv dimorfizmamde?
4. gadarCeva mxolod arCevs arsebuli cvalebadobidan.
bunebrivi gadarCeva upiratesobas aniWebs populaciaSi

23-e Tavis Semowmeba

Tiani genofondi gaaCniaT. genofonds qmnis popula-


ZiriTadi koncefciebis Semowmebaa: ciaSi arsebuli yvela aleli erTad.
hardi-vainbergis Teorema. hardi-vainbergis Te­­

23.1
orema: Tu mendeliseuli izolacia da SemTxve­
viTi Sejvareba erTaderTi procesebia, romlebic
koncefcia genofondze moqmedeben alelebis da genotipebis
sixSire populaciaSi rCeba mudmivi. Tu p da q - Ti
Sesabamisad avRniSnavT calkeul lokusSi ori Ses-
populaciuri genetika aZlebeli alelis sixSireebs, maSin p 2+2pq+q 2 =1, sa-
dac p 2 da q2 aris homozigoti genotipebis sixSire da
evoluciis Seswavlis safuZvelia
2pq aris heterozigoti genotipebis sixSire. Tumca
Tanamedrove sinTezuri Teoria. Tanamedrove sin- mravali populacia axlos aris hardi-vainbergis
Tezuri Teoria aerTianebs mendelur genetikas wonasworobasTan, magram WeSmariti wonasworoba
darvinis evoluciis TeoriasTan. Tanamedrove sin- SeiZleba miRweuli iyos Semdegi xuTi wesis dacvi-
Tezuri Teoria fokusirebulia evoluciis ZiriTad sas: Tu populacia aris sakmaod didi, Sejvareba
erTeulze - populaciaze. SemTxveviTia, mutaciebi ar warmoiqmneba, ar aris
genebis nakadi sxva populaciebidan, da yvela indi-
genofondi da alelebis sixSire. populacia aris vids erTnairi reproduqciuli warmateba gaaCnia
organizmebis jgufi, romlebic erT gark­veul adgi- (bunebrivi gadarCevis zewola erTnairia).
las binadroben, ganekuTvnebian erT saxeobas da er-

574
koncefcia 23.2 koncefcia 23.4
mutaciebis da sqesobrivi
bunebrivi gadarCeva adapturi
gamravlebis Sedegad warmoiqmneba
evoluciis ZiriTadi meqanizmia
genetikuri mravalferovneba
(memkvidreobiTi cvalebadoba). memkvidreobiTi cvalebadoba (genetikuri mra­
valferovneba) memkvidreobiTi cvalebadoba moi­
cvalebadobis Sedegad ki cavs populaciis individebs Soris sxvaobas diskre-
mimdinareobs evolucia tuli da uwyveti Tvisebebis mixedviT. amave dros is
moicavs populaciebis geografiul cvalebadobas.
mutaciebi da rekombinaciebi qmnian genetikur mravalferovne-
axlos davxedoT bunebriv gadarCevas. erT-erT
bas, mravalferovnebis gamo ki SesaZlebeli xdeba evolucia.
organizms meoresTan SedarebiT meti fardobiTi
warmateba gaaCnia, Tu is met STamomavlobas tovebs.
mutacia. axali genebi da axali alelebi mxolod mutaciis
gadarCeva upiratesobas aniWebs populaciaSi ar-
gziT Cndebian. mutaciebis umetesobas an ara aqvs gavlena
sebul garkveul genotipebs. is moqmedebs indi-
organizmze, an aris misTvis saziano, magram zogi mutacia
videbis fenotipze. bunebrivma gadarCevam SeiZleba
zrdis organizmis adaptacias garemosTan.
upiratesoba mianiWos Seda­r ebiT iSviaT individebs.
sqesobrivi rekombinacia. sqesobrivad gamravlebad orga- am iSviaT individebs aqvT ukiduresi fenotipuri
nizmebSi genetikuri rekombinaciis Sedegad viRebT memkvi- niSani (mamoZravebeli gadarCeva). SeiZleba bune-
dreobiT cvalebadobas (mravalferovnebas), romlis gamo brivma gadarCevam upiratesoba mianiWos individebs
adaptacia SesaZlebeli xdeba. orive eqstremaluri fenotipuri niSniT, (dizrup-
aqtiuroba: memkvidreobiTi cvalebadoba (genetikuri mra- tiuli anu da­manawilebeli gadarCeva). gadarCevam
valferovneba) sqesobrivi gamravlebidan gamomdinare SeiZleba imoqmedos eqstremaluri genotipebis wi-

23.3
naaRmdeg (mastabilizirebeli gadarCeva)

genetikuri mravalferovnebis dacva. diploid-


koncefcia
ia qmnis heterozigotebSi dafaruli, recesiuli
cvlilebebis rezervs. dabalansebuli polimor-
bunebrivi gadarCeva, genTa dreifi fizmi zog genetikur lokusSi inaxavs cvaleba-
da genTa nakadi cvlis populaciis dobas (mravalferovnebas). mravalferovneba
hge­­­terozigotebis upiratesobis an alelebis six­
genetikur Semadgenlobas. Si­r eze damokidebuli gadarCevis Sedegia.

sqesobrivi gadarCeva. sqesobrivi gadarCevis Sede-


bunebrivi gadarCeva. reproduqciis gansxvave-
gia meoradi sasqeso niSnebis evolucia. meoradi
buli warmatebis Sedegad garkveuli alelebi sxva
sasqeso niSnebi upiratesobas aniWeben gamravlebad
alelebTan SedarebiT Semdeg Taobas meti raodeno-
individebs partnioris moZebnaSi.
biT gadaecema.
sqesobrivi gamravlebis evoluciuri gamocana.
genTa dreifi. drois ganmavlobaSi momxdari ale­
daavadebaTa mimarT mdgradobis gazrda genetikur
lebis sixSiris SemTxveviTi fluqtuaciebi amcire-
mravalferovnebazea dafuZnebuli. is sqesobrivi
ben populaciis genetikur mravalferovnebas.
gamravlebis arsebobis erTaderTi SesaZlo axsnaa.
genTa nakadi. drois ganmavlobaSi mimdinare popu- sqesobriv gamravlebas usqeso gamravlebasTan Se-
laciebs Soris genetikuri masalis mimocvla amci- darebiT naklebi reproduqciuli warmateba gaaC-
rebs populaciebs Soris sxvaobas. nia.

575
ratom ar qmnis bunebrivi gadarCeva srulyo­f il b) inteleqtis cvalebadoba
organizmebs. nebismieri Tanamedrove cocxali or- g) mimagrebuli yuris bibilo
ganizmis sxeulis agebuleba cariel adgilas ar war- (ixileT suraTi 14.14)
moiqmna. is Sedegia winapari organizmis agebulebis d) TiTebis raodenobis cvalebadoba
modifikaciis; adaptaciebi xSirad kompromisia; ge- e) TiTis anabeWdebis cvalebadoba
nofondi genetikuri dreifis gavlenis qveS aris da 6. bunebrivi gadarCevis Sedegad populaciaSi icvleba
bunebrivi gadarCeva SeiZleba mxolod xelmisawv- alelebis sixSire. vinaidan zogi individi sxvebTan
dom mravalferovnebis farglebSi `muSaobdes~. SedarebiT ukeT gadarCeba da mravldeba
a) alelebi g) genofondi
b) calkeuli organizi d) genis lokusi
e) saxeoba
SeamowmeT sakuTari codna 7. soflis mercxlis mamlebs ufro grZeli kudi
ganuviTarda, vinadan dedal mercxlebs urCevniaT
grZelkudian mamlebTan Sejvareba. es procesi aR-
werilia rogorc
TviTSemowmeba a) genTa dreifi. is cvlis kudis sigrZis makodi-
rebeli alelebis sixSires
1. 100 individisgan Semdgari populaciis genofondis b) bunebrivi gadarCeva sqesobrivi gamravlebis
calkeuli genis lokusis fiqsirebuli alelis six- dros. is inaxavs im genTa variaciebs, romlebic
Sire aris kudis sigrZeze moqmedeben.
a) 0 g) 1 g) sqesTaSorisi gadarCeva iseTi TvisebebisTvis,
b) 0.5 d) 100 rogoricaa kudis sigrZe. es Tvisebebi exmare-
e) SeuZlebelia daTvla, informacia bian mamrebs mdedrebis moxiblvaSi.
arasakmarisia. d) Sidasqesobrivi gadarCeva iseTi TvisebebisT-
2. mkvlevarebma xilis buzis populaciaSi calke aRe- vis, rogoricaa grZeli kudi. is exmareba mam-
buli geni gamoikvlies da aRmoaCines, rom gens Sei- rebs moigon Sejibri mdedrisTvis
Zleba hqondes mcired gansxvavebuli ori Tanmim- e) mamoZravebeli gadarCeva iseTi Tvisebebis, ro-
devroba. Tanmimdevrobebi aRniSnes A1 da A2. Semdegi goricaa grZeli kudi. grZeli kudi zrdis mam-
gamokvlevis Sedegad aRmoCnda, rom populaciaSi ris SesaZleblobas kargad ifrinos da uf­r o
gametebis 70% Seesabameba A1 Tanmimdevrobas. Tu farTo arealidan Seagrovos sakvebi.
populacia aris hardi-vainbergis wonasworobaSi 8. ar arsebobs erTmaneTis identuri ori adamiani, Tu
buzebis ra raodenoba aris orive: A1 da A2 Tanmimdev- ar CavTvliT identur tyupebs. individebSi mraval-
robis matarebeli? ferovnebis mTavari mizezi aris
a) 0.7 g) 0.21 e) 0.09 a) axali mutaciebi, romlebic wina TaobebSi war-
b) 0.49 d) 0.42 moiqmnen
b) sqesobrivi rekombinaciebi
3. dominanturi da recesiuli alelebis Semcvel
g) genTa dreifi, populaciis mcire zomasTan er-
lokusSi, romelic hardi vainbergis wonasworoba-
Tad
Sia individebis 16% homozigotia recesiuli ale-
d) geografiuli cvalebadoba populaciaSi
lis mixedviT. ras udris dominanti alelis sixSire
e) garemos zegavlena
populaciaSi?
9. gzis mSeneblobis Sedegad xoWoebis populaciis mc-
a) 0.84 g) 0.6 e) 0.48
ire nawili mTavari populaciidan izolirda. ram-
b) 0.36 d) 0.4
denime Taobis Semdeg axali populacia genetikurad
4. kaliforniuli Savkuda kurdRlis yurebis saSualo mniSvnelovnad Zveli populaciisgan gansxvavebuli
sigrZe gradualurad (TandaTan) mcirdeba ganedis aRmoCnda. rogorc Cans es imitom moxda, rom
zrdasTan erTad. es cvalebadoba magaliTia. a) axal garemoSi ufro iSviaTad xdeba mutaciebi
a) mamoZravebeli gadarCevis b) mTavari populaciidan gamoyofili xoWoe-
b) diskretuli cvalebadobis bis alelebis sixSire SemTxveviT gansxvavdeba
g) polimorfizmis mSobliuri populaciis genofondSi arsebuli
d) genTa dreifis alelebis sixSirisgan. Semdgomi genetikuri
e) dizruptiuli (damanawevrebeli) gadarCevis dreifi qmnis met sxvaobas Tavdapirvel geno-
5. adamianebSi Semdegi Tvisebebidan romelia poli- fondTan SedarebiT
morfuli? g) axali garemo gansxvavebulia Zvelisgan da upi-
a) simaRlis cvalebadoba ratesobas aniWebs mamoZravebel gadarCevas

576
d) axal garemoSi genTa nakadi izrdeba blad CR alelis sixSire aris 0.8 da CW alelis sixSire ki
e) mcire zomis populaciis wevrebi migrireben, 0.2. am yvavilebis gansxvavebul populaciebSi genotipis
ris Sedegad genofondidan xdeba alelebis ga- sixSireebi ar eTanxmeba hardi-vainbergis wonasworobas:
datana mcenareebis 60% matarebelia CRCR alelebis da 40% CW
10. saSualo zomis frTebis mqone mercxlebi grigals CW alelebis. aCveneT, rom genotipebi miaRweven wonaswor-
ukeT uZleven, vidre ufro grZeli an mokle frTebis bas Semdeg TaobaSi im SemTxvevaSi, Tu hardi-vainbergis
mqone mercxlebi. rac ilustrirebs wonasworobis yvela wesi daculia,. Semdeg igulisxmeT,
a) viwro yelis efeqts rom mcenareebi qmnian wyvilebs mxolod TviTdamtverviT.
b) mastabilizirebel gadarCevas rogori iqmneba alelebis da genotipebis sixSire Semdgom
g) sixSireze damokidebul gadarCevas TaobaSi?
d) neitralur cvalebadobas
e) dizruptiul gadarCevas
mecniereba, teqnologia
da sazogadoeba
evoluciuri kavSiri
ramdenad Tavisufalia bunebrivi gadarCevis moq-
rogor xsnis evoluciis process cocxali orga- medebisgan Tanamedrove adamiani?
nizmebis arasrulyofileba?

mecnieruli kvleva

velurad mozardi mcenareebis populaciaSi, romelic


Cven gamoviyeneT hardi-vainbergis Teoremis Sesamowme-

577
24
saxeobaTa warmoSoba
suraTi 24.1 galapagosis Cvama (Nannopterum
harrisi), mas frena ar SeuZlia. is erT-erTia im
ZiriTadi koncefciebi mravali saxeobidan, romlebic galapagosis
kunZulebze warmoiSvnen.
24.1 biologiuri saxeobis koncefciis Tanaxmad didi mniSvneloba
eniWeba reproduqciul izolacias.
24.2 saxeobaTa warmoqmna SeiZleba mimdinareobdes rogorc geo­
grafiuli izolaciis pirobebSi, ise mis gareSe.
24.3 saxeobaTa warmoqmnis dros SeiZleba dagrovdes makroevoluci­
uri cvlilebebi.

dari evoluciuri cvlilebebis aRsaniSnavad. ma­galiTad:


Sesavali frinvelebis evoluciis dros dinozavrebis erT jgufSi
bumbulis gaCena makroevoluciuri cvlilebaa. makroevo-
yvelaze didi misteria lucia swavlobs aseTi saxis sxva `evoluciur siaxleebs~.
es siaxleebi SeiZleba ga­moviyenoT ufro didi taqsonis

g alapagosis kunZulebze mogzaurobis dros darvini


didi interesiT ikvlevda xmeleTis im mobinadreebs,
ganviTarebis ganxilvisas.
Cven ganvansxvavebT evoluciuri cvlilebebis or
ZiriTad models: anagenezs da kladogenezs (suraTi 24.2)
romlebmac SedarebiT gvian datoves zRvis garemo. dar-
anagenezs (berZnulidan: ana - axali genos - rasa) aseve fi-
vini aRniSnavda, rom miuxedavad imisa, rom galapagosis
letur evolucias uwodeben. is ikvlevs im cvlilebebis
kuZulebi SedarebiT axali, vulkanuri warmoSobis kun-
dagrovebis process, romlebic TandaTan gardaqmnian mo-
Zulebi arian, isini mdidaria mcenareTa da cxovelebis
cemul saxeobas sxva niSnebis mqone saxeobad. kladogenezs
iseTi saxeobebiT, romlebic arsad msoflioSi sxvagan
(berZnulidan klados - toti) aseve ganStoebebis evolu-
ar gvxvdebian. darvini mixvda, rom es saxeobebi, iseve
cias uwodeben, is ikvlevs genofondis dayofas or an met
rogorc TviTon kunZulebi, axalad warmoSobilia (su­
gancalkevebul genofondad, yoveli axali genofondi Sem-
raTi 24.1). man Cawera dRiurSi: Cven rogorc Cans mi-
dgomSi dasabams aZlevs or an met axal saxeobas. klado-
vuaxlovdiT droSi da sivrceSi arsebul udides miste-
genezi uzrunvelyofs biologiur mravalferovnebas sax-
rias _ dedamiwaze axali saxeobebis gaCenas.
eobebis raodeno­bis zrdiT.
axali saxeobebi ganuwyvetlad warmoiqmnebian. ami-
tom bunebaSi arsebobs biologiuri mravalferovneba.
axali saxeobebis warmoqmna, an saxeobaTa warmoSobao- koncefcia 24.1
ba, evoluciuri Teoriis ZiriTadi sakiTxia. evoluci-
is asaxsnelad ar aris sakmarisi populaciaSi adapta- biologiuri saxeobis
ciebis Camoyalibebis axsna (es procesi Cven 23 TavSi
ganvixileT; cvlilebebs, romlebic erTi genofondiTaa koncefciis Tanaxmad didi
SemosazRvruli mikroevolucia swavlobs). genofondis
dayofis da Semdgomi divergenciis (daci­lebis) Sedegad mniSvneloba eniWeba
warmoiqmneba axali saxeobebi. evoluciuri Teoriis dax-
marebiT unda SevZloT am procesanais axsna. mikroevo- reproduqciul izolacias
luciuri cvlilebebis garda gvxdeba makroevoluciuri
cvlilebebic. gnamarxebuli formrbidan Cans xangrZlivi saxeoba _ Species aris laTinuri sityva. is niSnavs
drois ganmavlobaSi mim-dinare saxeobaTa warmoqmnis pro- `garegnul gamovlenas~. Cven SegviZlia sxvadasxva mcena-
cesi da misi Sedegebic. termins `makroevolucia~ viyenebT res da cxovels Soris sxvaobis dadgena maTi garegnobis
sa­xeobis donesTan SedarebiT, ufro maRal doneze momx- mixedviT. magaliTad: Cven vansxvavebT Za­Rls da katas,

578
viT saxeoba warmoadgens populacias an populaciaTa
jgufs, romlis wevrebs bunebaSi Sejvarebis unari ga­
aCniaT da sicocxlisunarian, nayofier STamomavlo­bas
gvaZleven. magram sxva populaciebis wevrebTan Se­j­
varebisas ar SeuZliaT sicocxlisunariani da nayofieri
STamomavlobis datoveba. (suraTi 24.3) sxva sityvebiT
rom vTqvaT biologiuri saxeobis wevrebs aerTianebs
reproduqciuli Sesabamisoba. SesaZlebelia is mxolod
potenciuri iyos. magaliTad: yvela adamiani ekuTvnis
erT biologiur saxeobas. biznes ledi manhetenidan co-

(a) msgavseba sxvadasxva saxeobas Soris. aRmosavleTis


mdelos torolas (Sturnella magna, marcxvniv) da dasavleTis
(a) anagenezi (b) kladogenezi torolas (Sturnella neglecta, marjvniv) sxeulis msgavsi age-
buleba da Seferiloba axasiaTebs. amis miuxedavad es gan-
sxvavebuli biologiuri saxeobebia. maTi galoba da qceva
suraTi 24.2 evoluciuri cvlilebebis ori modeli (a) anagenezi imdenad gansxvavebulia, rom bunebaSi Sejvarebisgan dacvas
memkvidreobiTi cvlilebebis dagrovebis procesia. am dros xdeba uzrunvelyofs. .
saxeobebis Tvisebebis Secvla. (b) kladogenezi (ganStoebebis evo-
lucia) am dros populaciaSi axali saxeobebi mSobliuri saxeobidan
warmo­iqmnebian (gaiTvaliswineT, rom mSobliuri saxeobac SeiZleba
Seicvalos). kladogenezi biologiuri mravalferovnebis safuZve-
lia. am TavSi ganvixilavT saxeobebis warmoSobis meqanizms. amave dros
SegviZlia ganvixiloT axali Tvisebebis gaCena, romlebic ufro did
taqsonomiur jgufebSi xdeba. magram upirveles yovlisa unda ganvsaz-
RvroT ras vgulisxmobT, roca vsaubrobT `saxeobaze~.

maTi gansxvavebuli garegnobis mixedviT. magram marTlac


jgufdebian Tu ara organizmebi diskretul (calkeul)
erTeulebad, romlebTac Cven saxeobebs vuwodebT? an
Cveni klasifikacia ubralod mcdelobaa raRac wesrigi
davamyaroT organul samyaroSi? am kiTxvas biologebma
rom upasuxon, maT sxvadasxva jgufebSi gaerTianebuli
organizmebis ara marto morfologia (sxeulis forma)
unda Seadaron, aramed mxedvelobaSi unda miiRon gare-
gnulad naklebad SesamCnevi sxvaoba fiziologiaSi, bio-
qimiaSi da dnm-is TanmimdevrobaSi. aseTi mravalmxvrivi
Sedarebis SedegebiT ZiriTadad dasturdeba, rom mor-
fologiurad gansxvavebuli saxeobebi marTlac diskre-
tul jgufebs warmoadgenen da morfologiuri sxvaobis
garda bevri sxva sxvaoba axasiaTebT.
(b) mravalferovneba saxeobeSi. garegnuli mravalferovnebis
miuxedavad yvela adamiani erT biologiur saxeobas ( Homo
biologiuri saxeobis koncefcia sapiens) ekuTvnis. yvela adamiani erTmaneTs ejvareba, rac adas-
turebs, rom es erTi saxeobaa.
yvelaze xSirad am wignSi vxmarobT saxeobis gan­
mar­tebas, romelic SemoiRo biologma ernst mairma suraTi 24.3 biologiuri saxeobis koncefcia uf­ro metad
1942 wels. biologiuri saxeobis koncefciis mixed- damyarebulia Sejvarebis unarze, vidre fizikur msgavsebaze

579
lad monRolel fermers Tavisi nebiT albaT ar gayveba, mivmarToT biologiuri saxeobebis koncefcias im
magram Tu isini erTad cxovrebas gadawyveten, maT mra- sqesobrivad gamravlebadi saxeobebis SemTxvevaSic, rom-
vali Svili eyolebaT. yvela maTi Svili ganviTarde- lebze cota ram aris cnobili. maT xSirad sxva saxe-
ba zrdasrul, gamravlebad organizmad. sapirispirod, obis warmomadgenlebTan Sejvareba SeuZliaT. yvela am
adamiani da SimpanZe arian sxvadasxva biologiuri saxe- mizezis gamo garkveul situaciebSi marTebulia vixma-
obebi, Tundac erT habitats iyofdnen. maT Sejvarebas roT saxeobis alternatiuli koncefcia.
da nayofieri STamomavlobis datovebas bevri faqtori
ewinaaRmdegeba.
saxeobis sxva gansazRvreba
reproduqtiuli izolacia biologiuri saxeobis koncefcia dafuZnevulia saxe-
obebis gancalkevebaze reproduqciuli barierebis meS-
vinaidan biologiur saxeobebs Soris gansxvaveba veobiT. sxva koncefciebi dafuZnebulia saxeobebs So-
rep­roduqciul SeuTavseblobaze dafuZnebuli, bio­ ris kavSirze. magaliTad: morfologiuri saxeo­bis
lo­giuri saxeobis koncefcia damyarebulia repro­ koncefciis Tanaxmad saxeobas gansazRvraven misi sxe-
duqciul izolaciaze _ anu biologiuri faqto­rebis ulis formis, zomis da sxva msgavsi struqturuli Tvise-
(barierebis) arsebobaze. igi xels uSlis ori saxeobis bebis mixedviT. morfologiuri saxeobis koncefcias
warmomadgenlebs datovon sicocxlisuna­riani, nayoferi aqvs garkveuli upiratesoba: is SeiZleba gamoviyenoT
hibridebi. erT bariers ar ZaluZs saxeobebs Soris ge- rogorc usqesod ise sqesobrivad gamravlebadi orga-
netikuri masalis gaclvis yvela SesaZlebeli variantis nizmebis SemTxvevaSi, is SeiZleba gamoviyenoT maSinac,
blokireba. saxeobaTa genofondebis efeqtur izolacias Tu ara gvaqvs informacia genTa nakadis sidideze. am
ramdenime barieris kombinacia qmnis. koncefciis naklia, rom is aris damyarebuli subieqtur
cxadia buzi bayays an xavss ver Seejvareba. magram kriteriumze. mkvlevarebma SeiZleba ver miaRwion SeTanx-
ufro axlo monaTesave saxeobebs Soris amdenad cxadi mebas im struqturebis Taobaze, romelic ganasxvavebs
reproduqciuli barierebi ar arsebobs. reproduqciu- saxeobas.
li barierebis klasifikacias imis mixedviT axdenen, Tu
rodis Camoyalibda reproduqciuli izolacia: ganayo-
fierebis win Tu ganayofierebis Sem­deg. prezigoturi
barieri (zigotis warmoqmnam­de) moqmedebs im SemTxveva-
Si, Tu sxvadasxva sa­xeobis individebi cdiloben Sejvare-
bas. is xels uS­­­lis saxeobebis Sejvarebas an kvercxujre- A. harrisi A. leucurus
dis gana­yofierebas. Tu erTi saxeobis spermam daarRvia
pre­zigoturi barieri da gaanayofiera sxva saxeobis
kvercxujredi maSin xSirad postzigoturi barieri
(zigotis warmoqmnis Semdeg) ar aZlevs hibridul zigo-
tas gan­viTarebis saSualebas. postzigoturi ba­rieris mo-
qmedebis Sedegad hibriduli zigota sicocxlisunarian, suraTi 24.6 alopatriuli saxeobaTa warmoqmna didi kanio­
nayofier zigotad ver yalibdeba. 24.4 suraTze gamoxatu- nis mopirdapire nawilebze mobinadre Trias magaliTze. harisis
lia sxvadasxva prezigoturi da postzigoturi barieri. Tria (Ammospermophilus harrisi) binadrobs kanionis samxreT nawilSi
(marcxvniv). ramdenime milis daSorebiT, kanionis CrdiloeT nawilSi
(marjvniv) cxovrobs misi axlo monaTesave TeTrkuda Tria (Ammo-
biologiuri saxeobebis spermophilus leucurus).
koncefciis imitaciebi
reproduqciul izolaciaze dafuZnebuli biolo- paleontologiuri saxeobis koncefcia. es kon-
giuri saxeobebis koncefcia did gavlenas axdens evo- cefcia exeba morfologiurad gansxvavebul saxeobebs,
luciur Teoriaze, magram am koncefcias saxeobebis romelTa naSTebi mxolod namarxebiT aris cnobili. mra-
limitirebuli raodenoba esadageba. magaliTad, Seu- vali saxeobis dadgena zustad am gziT xdeba, vinaidan
Zlebelia SeviswavloT namarxi formebis an sqesobri- maTi Sejvarebis SesaZleblobaze informacia an Zalian
vi gamravlebis aramqone organizmebis reproduqciuli cota aris, an sul ar arsebobs.
izolacia. magaliTad prokariotebis reproduqciuli ekologiuri saxeobis koncefcia saxeobebs ga-
izolacia. (bevr prokariot organizmSi genebis mimocv- nixilavs maTi ekologiuri niSebis mixedviT da rolis
la xdeba koniugaciis da sxva procesebis meSveobiT – mixedviT biologiur TanasazogadoebaSi (ixileT Tavi
ixileT Tavi 18 – magram genetikuri masalis mimocvlis 53). magaliTad: galapagosis mTiulebis ori saxeoba
es xerxebi gansxvavdeba sqesobrivi rekombinaciisgan. garegnulad SeiZleba msgavsi iyos, magram sxvaoba maT
genebis mimocvla xSirad Soreul aramonaTesave pro- Soris dafuZnebulia gansxvavebul sakvebze. saxeobis
kariotul organizmebs Sorisac xdeba). Znelia biologiuri koncefciisgan gansxvavebiT, es ganmarteba

580
suraTi 24.7 lis mixedviT saxeoba calkeul saxeobad ganisazRvreba).
filogenetikuri informaciis meSveobiT xandaxan xdeba
kvleva: iwvevs Tu ara reproduqciul izolacias xilis buzis
`monaTesave, Svileuli saxeobebis~ gamovlena. es saxe-
laboratoriul populaciaSi mimdinare daTiSva? obebi imdenad msgavsni arian, rom morfologiurad maTi
diana dodim (ielis universiteti) xilis buzis popu-
gansxvaveba SeuZlebelia. Tu filogenetikuri sxvaoba
eqsperimenti lacia or nawilad dayo. erT nawils is saxamebelze reproduqciuli SeuTavseblobis Sedegia, mecnierebi
zrdida, meores malTozaze. mravali Taobis Semdeg
bunebrivi gadarCeva divergentul evoluciaSi aisaxa: saxamebelze gazrdili pop- saxeobis gansazRvrisTvis biologiuri saxeobis konce-
ulaciebi ufro racionalurad saxamebels inelebdnen, malTozaze gazrdilebi fcias mimarTaven.
ki malTozas. Semdeg dodma sxvadasxva populaciis buzebi Sesajvareblad erTad
moaTavsa da Sejvarebis sixSireebi gazoma. am ganmartebebis gamoyenebis warmateba damokide-
bulia situaciaze da Cvens mier dayenebul kiTxvebze.
reproduqciul barierebze damyarebuli biologiuri
saxeobis koncefcia sakmaod gamosadegia saxeobaTa war-
moSobis Sesaswavlad.
xilis buzis
(Drosophila
pseudoobscura)

24.1 Semowmeba
sawyisi popu-
lacia

saxamebelze gazrdi-
koncefcia
malTozaze gazrdili
li zogierTi buzi zogierTi buzi
Sejvarebis eqsperimenti 1. tyis ori frinvelis saxeobis Sejvarebis Se­
ramdenime Taobis Semdeg
saxeb araferi ar aris cnobili. erTi saxeoba
Sedegebi `saxamebelis populaciis~ buzebi `malTozis populaciis~ bu- ikvebeba da mravldeba xis kenweroebze, meore
zebs Seerivnen, magram Sesajvareblad mainc sakuTari popu-
laciis wevrebs irCevdnen. sakontrolo jgufSi sxvadasxva
ki xmeleTze. tyveobaSi es ori saxeoba erT-
populaciidan aRebuli buzebi iyvnen, romlebic erT da igive sakvebze izrde- maneTs ejvareba da gvaZlevs sicocxliunar-
bodnen. es buzebi erTnairad rogorc erTamneTs, aseve sxva populaciis wevrebs
ejvarebodnen.
ian, nayofier STamomavlobas. ra tipis re-
produqciuli barieri uSlis am frinvelebis
mdedri mamri Sejvarebas bunebaSi? axseniT.
igive sxva
saxamebeli malToza
populacia populacia
2. a. saxeobis romeli koncefcia SeiZleba gamov-
iyenoT orive: usqeso da sqesobrivi gamrav-
saxamebeli

populacia populacia

lebis unaris mqone saxeobisTvis? b. romeli


exeba mxolod sqesobrivi gamravlebis mqone
igive
mdedri

mamri

saxeobebs? g. romeli koncefcia yvelaze gamo-


sadegia velSi muSaobis dros saxeobis gansaz-
malToza

RvrisTvis?
sxva

Sejvarebis sixSire Sejvarebis sixSire


eqsperimentul jgufSi sakontrolo jgufSi

daskvna `saxamebelis buzebi~ da `malTozas buzebi~ upiratesobas


Sejvarebisas maT msgavsad adaptirebul buzebs maSinac
aniWebdnen, Tu isini sxvadasxva populaciebidan arian. cda
aCvenebs, rom buzebis divergentul (gaTiSvad) populaciebs Soris reproduqci-
uli barieris Camoyalibeba mimdinareobda. barieri jer gadaulaxavi ar aris
koncefcia 24.2
(saxamebelze gazrdili buzebiis garkveuli raodenoba ejvareba malTozas bu-
zebs), magram ramdenime Taobis ganmavlobaSi mimdinareobda Zlieri daTiSva, rac
sxvadasxva garemoSi alopatriuli populaciebis izolaciis Sedegia.
saxeobaTa warmoqmna
SeiZleba rogorc geografiu-
SeiZleba moergos rogorc sqesobrivad, aseve usqesod
gamravlebad saxeobebs. li (sivrciT) izolaciisas, ise
filogenetikuri saxeobis koncefcia. gansaz-
Rvravs saxeobas, rogorc erTiani genetikuri warmo­
mis gareSe mimdinareobdes
mavlobis mqone organizmebis nakrebs – anu sicocxlis
saxeobis warmoqmna SeiZleba ori ZiriTadi gziT mim-
xis erTi tots. biologebi saxeobebis filogenetikuri
dinareobdes: es damokidebulia imaze, Tu ra gziT xdeba
istoriis gamosakvlevad adareben maT fizikur Tvi­
populaciaSi genTa nakadis Sewyveta (suraTi 24.5).
sebebs an erTi saxeobis dnm-is Tanmimdevrobas sxva
organizmebis dnm-is TanmimdevrobasTan. aseTi anal-
izis Sedegad SeiZleba erTmaneTisgan ganvasxvavoT alopatriuli (sxva qveyanaSi)
sxva mxvriv erTmaneTTan sakmaod axlos mdgomi indi-
saxeobaTa warmoSoba
videbi an individTa jgufebi. am meTodebis gamoyenebis
gareSe ver ganvixilavT maT calkeul saxeobebad. (ra alopatriuli saxeobaTa warmoqmnis SemTxvevaSi
Tqma unda Znelia sxvaobis im xarisxis dadgena, rom- (berZnulidan Aallos _ sxva patris _ samSoblo) genebis

581
suraTi 24.4

reproduqciuli barierebis kvleva

prezigoturi barierebi abrkoleben dawyvilebas, Tu dawyvileba mainc xdeba, abrkoleben ganayofierebas

habitatiT izolacia qceviTi meqanikuri


izolacia droSi izolacia izolacia

sxvadasxva
saxeobis dawyvilebis
mcdeloba
individebi

habitatiT izolacia izolacia droSi qceviTi izolacia meqanikuri izolacia

ori saxeoba, romelic erTi saxeobebi, romlebic erTma- partnioris mosazidi saarSiyo morfologiuri izolacia
da igive arealis sxvadasxva neTs wlis, dRis an sezonis rituali da sxva unikaluri gamoricxavs warmatebul
habitatSi binadrobs erTma- sxvadasxva dros ejvarebian. qceviTi Tvisebebi axlo monaTe- Sejvarebas
neTs iSviaTad, an saerTod am saxeobebis gametebi erT- save saxeobebs Sorisac ki efeq-
ar xvdeba, Tumca namdvi- maneTs ar ereva. tur reproduqciul bariers qm-
magaliTi: yvavilebi gare-
li fizikuri barierebiT, nian.
gnulad gansxvavebulia
magaliTad mTagrexiliT, saarSiyo ritualis magaliTi:
magaliTi: CrdiloeTi mcenareebis axlo monaTe-
izolirebuli ar aris. galapagosze gvari Sula -s binad-
amerikaSi gavrcelebuli save saxeobebSic. maT gansx-
robs warmomadgeneli lurjfexa vaveuli surneli axasiaTebs
aRmosavleTis xalebiani
Sula nebouxii. is partniors saar- da amitom sxvadasxva dam-
magaliTi: gvari Thamnophis- skunsis geografiuli are- Siyo ritualis Semdeg ejvareba. tveravebs izidaven. gvari
is Tasmiani gvelis ori saxe- ali (Spilogale putorius (c) da es rituali am saxeobisTvis uni- Mimulus-is es ori saxeoba
oba erT geografiul areal- dasavleTis xalebiani skun- kaluria. ritualis erT-erTi yvavilebis SeferilobiT da
Si binadrobs, magram erTi sis (Spilogale gracilis) (d) are- Semadgeneli nawilis aRwera: mam- formiT (f, g) gansxvavdeba.
saxeoba (a) ZiriTadad wylis, ali gadaifareba, magram S. ri demonstrirebs lurji feris jvaredini damtverva am
meore ki ZiriTadad xmeleTis putorius–i mravldeba gvian kidurebs, riTac mdedris yur-
zamTarSi S. gracilis kmi gvian mcenareebSi ar xdeba.
binadaria (b) adRebas izidavs (e).
zafxulSi

(z)

(b) (e)

(a)

(d)

(g) (v)
582
postzigoturi barierebi, romlebic zigotas ar aZleven saSualebas nayofier,
zrdasrul organizmad ganviTardes.

gametebis
izolacia hibridis reducirebuli hibridis reducirebuli hibridis
sicocxlisunarianoba nayofiereba daSla

sicocx-
lisunariani
ganayofiereba
nayofieri
STamomav-
loba

gamtebis izolacia hibridebis reducirebuli hibridebis reducirebuli h i b r i d e b i s


sicocxlisunarianoba nayofiereba sisuste

erTi saxeobis spermam Sei- sxvadasxva saxeobebi SeiZleba Tu hibridi gamZlea, is Sei-pirveli Taobis zogi hi-
Zleba sxva saxeobis kver- Sejvardnen, magram hibridis Zleba steriluri iyos. Tubridi sicocxlisunariani
cujredi ver gaanayofie- ganviTareba Seferxebuli ori mSobliuri saxeobebisda nayofieria, magram Tu
ros. am izolacias bevri iqneba. qromosomebis agebuleba anisini erTmaneTs an mSob-
mizezi aqvs. magaliTad, ricxvi gansxvavdeba, hibrideb-liuri saxeobis warmomad-
sperma SeiZleba ver ga- magaliTi: gvari Ensatina-s sal- Si meiozi ar mimdinareobs dagenels ejvarebian, Semdegi
darCes sxva saxeobis md- amandras zogi qvesaxeoba erT normaluri gametebi ar war-Taobis STamomavloba sus-
edris reproduqciul da imave regionSi da erT habi- moiqmneba. hibridi unayofoa,ti an steriluria.
traqtSi, an bioqimiuri tatSi binadrobs. isini xandaxan anu mSobliur saxeobebTan
meqanizmebmis moqmedebis wyvildebian, magram hibridebis Sejvarebisas STamomavlobas
gamo ver SeaRwios sxva umetesoba ganviTarebas ar am- ar iZleva. saxeobebs SorismagaliTi: kulturuli brin-
saxeobis mdedris kvercxu- Tavrebs. is vinc viTardeba, Za- genebis mimocvla SezRudu-jis jiSebis or lokusSi
jredis membranaSi. lian sustia. lia. dagrovda mutanturi rece-
siuli alelebi, rac saerTo
magaliTi: wylis cxovelebis
axlo monaTesave zog saxe- magaliTi: viris (k) da cxeniswinapridan daTiSvisas moxda.
obas, magaliTad zRvis zRar- (l) hibriduli STamomavlobaam jiSebis hibridi sicocx-
bebs (h) gametebis izolacia - jori (m) gamZlea, magramlisunariania da nayofieri
steriluri. (n marcxvniv da marjvniv).
yofs. zRvis zRarbebi sper- Semdegi Taobis mcenareebi
masac da kvercxebsac wyalSi mraval recesiul alels at-
gamoyofen. ganayofierebac wy- areben. amitom patarebi da
alSi xdeba, ris Sedegad zigo- sterilurebi arian (n cen-
ta warmoiqmneba. sxvadasxva tri). marTalia, brinjis am
saxeobis gametebi, magaliTad jiSebs sxvadasxva saxeobebad
mowiTalo da witeli zRvis ar Tvlian. maTi izolacia
zRarbebis gametebi ki, erTma- postzigoturi barierebis
neTs ar erwymis. gamo daiwyo.
(i)

(l)

(T) (k)
(n)

(m) 583
frinvelebi da sxva cxovelebi, romlebTac SeuZ­
liaT kanionis advilad gadalaxva, ar qmnian kanionis
mo­pirdapire mxareebze axal saxeobebs.
geografiuli izolaciis gaCenis Semdeg, izolire-
buli genofondebi yvela im wesis mixedviT ganicdian
gaTiSvas, romlebic 23 TavSi aRwerilia: warmoiqmneba sx-
vadasxva saxis mutaciebi, sqesobrivi gadarCeva Sesabamis
populaciebSi sxvadasxva gziT mimdinareobs, sxva gadar-
CeviTi zewola sxvadasxvanairad moqmedebs izolirebul
organizmebze, genetikuri dreifi ki cvlis alelebis
sixSires. izolirebuli mcirericxovani populacia did
populaciasTan SedarebiT ufro advilad ganicdis mniS-
vnelovan cvlilebebs, amitom misi genofondi SedarebiT
mcire drois ganmavlobaSi damokidebulia gadarCevaze
da genetikur dreifze. mosalodnelia, rom ufro mcire
zomis populaciebi, ufro didi albaTobiT ganicdian
alopatriul saxeobaTa warmoqmnas. samxreTi amerikis
materikidan daaxloebiT 2 milioni wlis win ramdenime
(a) alopatriuli saxeobaTa­ (b) simatriuli saxeoba­
warmoSoba. mSobliur popu- TawarmoSoba. mcire zomis cxoveli da mcenare moxvda galapagosis kunZulebze.
laciaSi momxdari geografi- populaciaSi axali saxeoba maT dasabami misces yvela im axal saxeobas, romelic
uli izolaciis Sedegad geografiuli izolaciis amJamad am kunZulebze binadrobs. magram mcire zomis
axali saxeobebi warmoiqmneba. gareSec warmoiqmneba izolirebuli populaciis daRupvis Sansi axal garemoSi
bevrad didia, vidre axal saxeobad gadaqcevis Sansi.
SS suraTi 24.5  saxeobaTa warmoqmnis ori mTavari gza
rom davadasturoT alopatriuli saxeobaTa warmo-
qmnis SemTxveva, aucilebelia ganvsazRvroT, sakmarisad
nakadi wydeba, roca populacia geografiulad izo­ Seicvalnen alopatriuli populaciebi Tu ara, SeZleben
lirebul qvepopulaciebad iyofa. magaliTad: tbaSi wy- Tu ara isini Sejvarebas da nayofieri STamomavlobis
lis donem SeiZleba daiwios, amis Sedegad warmoiqmneba mocemas. amis gasarkvevad zog SemTxvevaSi mkvlevare-
patara zomis gancalkevebuli tbebi. am tbebSi mobinad- bi Semdeg cdas atareben: izolirebuli populaciebis
re populaciebi gancalkevebulebi arian erTmaneTisgan wevrebs laboratoriul pirobebSi erTad aTavseben (su­
(ixileT suraTi 24.5). mdinaris di­nebis mimarTuleba raTi 24.7).
SeiZleba Seicvalos. amis Sedegad xdeba im cxovelebis biologebi alopatriul saxeobaTa warmoqmnas ve­
populaciebis gancalkeveba, romlebTac ar SeuZliaT lur bunebaSic afaseben. magaliTad: galapagosis miwis
mdinaris gadakveTa. alopatriuli saxeobaTa warmoqmna mTiulebis Geospiza difficilis mdedrebs aqvT imave
SeiZleba mimdinareobdes geografiuli cvlilebebis ga- kunZulze mobinadre mamris galobaze garkveuli sapa-
reSec, magaliTad roca erTi saxeobis individebi migri- suxo reaqcia, magram isini ar aqceven yuradrebas sxva
reben sacxovreblad Soreul regionSi. am individebis kunZulidan moyvanili igive saxeobis mamris galobas
STamomavloba xdeba geografiulad izolirebuli mSob- (alopatriuli populacia). am dakvirvebidan SeiZleba
liuri populaciidan. amis magaliTia galapagosis kun-
davaskvnaT, rom alopatriul. difficilis populaciaSi Cam-
Zulebze momxdari saxeobaTa warmoqmna. is moxda imis
oyalibda gansxvavebuli qceviTi (prezigoturi) barieri.
Semdeg, rac materikze binadari organizmebiT dasaxlda
saboloo jamSi es po­pulaciebi Seqmnian or, gansxvave-
galapagosis kunZulebi.
bul saxeobas.
ramdenad didi unda iyos geografiuli barieri, unda avRniSnoT, rom geografiuli izolacia Ta-
rom alopatriuli populaciebi darCnen erTmaneTisgan visTavad ar warmoadgens biologiuri izolaciis me­
dacilebulebi sakmaod didi drois ganmavlobaSi? pa- qanizms. Tumca naTelia, rom is icavs alopatriul pop-
suxi damokidebulia imaze, Tu ramdenad gaaCniaT or- ulaciebs Sejvarebisgan. izolaciuri meqanizmi Se­iZleba
ganizmebs am barieris gadalaxvis unari. frinvelebs, TviTon organizms axasiaTebdes, anu masSi arsebobdes.
pumebs da koiotebs SeuZliaT mdinareebis, mTebis da is maSinac uSlis xels sxvadasxva populaciebis Sejva-
kanionebis gadalaxva. es barierebi aseve xels ar uSlian rebas, roca geografiuli izolacia aRar arsebobs.
fiWvis mtveris an uamravi yvavilovani mcenaris Tes- ganvixiloT meqanizmebi, romelTa moqmedebis Se-
lis gavrcelebas. amisgan gansxvavebiT mcire zomis ­­­degad mSobliuri populaciidan geografiuli izo-
mrRnelebisTvis Rrma kanioni an farTe mdinare gadau- ­­­­laciis gareSe warmoiqmneba axali saxeobebi.
laxav bariers warmoqmnis (suraTi 24.6).

584
sim­p atriuli saxeobaTa warmoqmna mecnierebi sicocxleSive aswreben ramdenime axali saxe-
obaTa warmoqmnis procesis dafiqsirebas. magaliTad:
(imave teritoriaze) 1900 wlebSi wynari okeanis Crdilo dasavleTiT mcenare
famfaras (gvari Tragopogon) ori axali saxeoba Camoyal-
simpatriuli saxeobaTa warmoqmnisas (berZnuli-
ibda. Tragopogon gvarSi gaerTianebuli saxeobebi evro-
dan syn _ erTad) saxeobebis warmoqmna xdeba geografi- paSia gavrcelebuli. adreul 1900 wlebSi adamianma sami
ulad gadafarvad populaciebSi. rogor warmoiqmneba saxeoba gaavrceles amerikaSi. es saxeobebia: T. dubuis,
reproduqciuli barierebi simpatriul po­­­pulaciaSi, T. pratensis da T. porrifolius. amJamad es saxeobebi parkebSi
Tu populaciis wevrebi erTmaneTTan kav­Sirs inarCu- da sxva urbanul adgilebSi gavrcelebuli sarevele-
neben? simpatriuli sxeobaTa warmoqmnis meqanizms qm- bia. 1950-ian wlebSi aidaxos da vaSingtonis regionebSi
nian qromosomuli cvlilebebi da SerCeviTi Sejvareba, botanikosebma gvar famfaras ori axali saxeoba aRweres.
ukanaskneli amcirebs genebis nakads. amave dros aq samive evropuli saxeoba binadrobs. erTi
axali saxeoba T. miscellus aris T. dubiusis da T. praten-
poliploidia sis hibriduli tetraploidi. meore axali saxeoba _ T.
mcenaris zogierT saxeobaSi ujredebis gayofis
mirus alopoliploidia, magram misi winaprebia T. dubius
da T. porrifolius. T. mirus-is populaciis zrdis ganmav-
dros xdeba Secdomebi. gayofis Secdomebi aisaxeba an
lobaSi (is ZiriTadad populaciis wevrebis gamravlebis
qromosomebis damatebiT raodenobaSi, an mutaciur cv-
Sedegad izrdeba) grZeldeba mSobliuri saxeobebis hi-
lilebebSi. amis Sedegad xSirad viRebT mdgomareobas,
bridizacia. hibridebi emateba T. mirusis populacias. es
romelic poliploidis saxeliT aris aRwerili.
aris mimdinare saxeobaTa warmoqmnis erTi magaliTi. es
autopoliploiduri (berZnulidan auto - TviTon)
procesi Cvens Tvalwin mimdinareobs.
aris individi, romelsac qromosomebis or nakrebze meti
mravali mniSvnelovani sasoflo-sameurneo kultu-
aqvs. am movlenas erTi saxeobis farglebSi aqvs adgili.
ris warmomadgeneli, magaliTad: qeri, bamba, kartofili,
magaliTad: ujredis dayofis dros momxdari Secdomis
Tambaqo da xorbali poliploidebia. xorbali _ Ttriti-
Sedegad qromosomebis ricxvi SeiZleba diploiduridan
(2n) tetrapoloiduramde (4n) gaizardos (suraTi 24.8).
cum aestivum, romlisganac purs acxoben, aris aloheqsap-
loidi (mas qromosomebis eqvsi nakrebi aqvs, anu sami
am mutaciis Sedegad tetraploiduri organizmi xde-
gansxvavebuli saxeobis or-ori nakrebi). Tanamedrove
ba sawyisi populaciis diploidur organizmTan Sejva-
xorblis saxeobis Camoyalibeba daiwyo poliploidiis
rebisgan daculi. Tu Sejvareba mainc moxda, miviRebT
pirveli SemTxvevis Sedegad. es moxda daaxloebiT 8
triploid (3n) STamomavlobas. triploiduri organizme-
000 wlis winaT, Sua aRmosavleTSi. poliploidi xor-
bi sterilurebi arian, vinaidan sasqeso ujredebSi mei-
bali spontanuri hibridis saxiT warmoiqmna. es iyo adre
ozi darRveulia. tetraploidur mcenareebs ki SeuZli-
kultivirebuli xorblis da velurad mozardi balaxis
aT nayofieri STamomavlobis datoveba TviTdamtvervis
hibridi. dRes mecnierebi, romlebic swavloben mcena-
Sedegad an sxva tetraploidebTan Sejvarebis Sedegad.
reTa genetikas, qmnian laboratoriebSi axal polip-
ase rom autopoliploidias erTi Taobis ganmav-
loidur mcenareebs. isini iyeneben iseT nivTierebebs,
lobaSi SeuZlia warmoqmnas reproduqciuli izolacia,
romlebic ujredis mitozuri da meiozuri dayofis
yovelgvari geografiuli izolaciis gareSe.
darRvevas iwveven. evoluciuri procesis gaaqtiurebiT
poliploidiis yvelaze Cveulebrivi forma gvaqvs,
da gaZlierebiT mkvlevarebi qmnian axal hibridul saxe-
roca ori gansxvavebuli saxeoba jvardeba da warmoqm-
obebs. am saxeobebs mkvelvarebisTvis sasurveli Tvise-
nis hibrids. saxeobaTa Soris hibridebi xSirad steri-
bebi gaaCniaT.
lurebi arian, vinaidan erTi saxeobis qromosomuli na-
magaliTad: mirebulia hibridi, romelSic xorblis
krebi meiozis dros ar qmnis wyvilebs meore saxeobis
maRali mosavlianoba Wvavis gamZleobasTan aris Sex-
qromosomul nakrebTan. marTalia es hibridebi unayo-
amebuli.
foa, magram maT SeuZliaT usqeso gam­ravlebis meSveo-
biT gavrceleba (amas bevri mcenare akeTebs). Taobebis
Semdeg sxvadasxva meqanizms SeuZ­lia steriluri hibridi sxvaoba saxeobebis
nayofier poliploidad gadaaqcios. qcevaSi da sqesobrivi gadarCeva
es procesi cnobilia alopoliploidiis saxeliT
(suraTi 24.9 asaxavs erT aseT movlenas) alopolip-
saxeobaTa poliploiduri warmoqmna cxovelebSic
loidi nayofieria roca misive msgavs mcenareebs ejva-
mimdinareobs. mcenareebisgan gansxvavebiT cxovelebSi
reba, magram mSobliur saxeobasTan Sejvareba ar Seu-
is ufro iSviaTia. simpatriuli saxeobaTa warmoqmna
Zlia. ase rom is axal biologiur saxeobas warmoadgens.
rogorc cxovelebSi, ise mcenareebSic xorcieldeba,
axali poliploiduri saxeobebis gaCena sakmaod Cveu-
magram gansxvavebuli meqamnizmebis moqmedebiT. magali-
lebrivi movlenaa da sakmaod swrafad mimdinareobs.
Tad: reproduqciuli izolaciis Sedegad. am dros qve-

585
tetraploiduri kario-
qromosomebis gaormagebis Semdeg dip- tipis mqone organizmis
loiduri mcenaris mzardi ujredi ar tetraploiduri gan-
STamomavloba SeiZleba
iyofa, rac sabolood tetraploidur Stoebis yvavilebi
sicocxlisunariani da
Stos, an sxva qsovilebs qmnis. diploidur gametebs
nayofieri iyos – axali
qmnian.
biologiuri saxeoba.

suraTi 24.8 a utopoliploidiis (autoploidia) Sedegad mcenareebSi mimdinare simpatriuli


saxeobaTa warmoSoba

populacia genetikuri faqtorebis moqmedebis Sedegad cxovelTa saxeobaTa warmoqmnis erT-erTi cxeli
iyenebs im resurs, romelic mSobliur populacias adre wertili aris aRmosavleT afrikaSi mdebare tba viq-
ar gamouyenebia. amis magaliTia CrdiloeT amerikuli toria. es didi da wyalmeCxeri tba xan ivseba wyliT,
vaSlis WrelfrTiani buzi Rhagoletis pomonella. bunebaSi xan ki Sreba. es klimaturi cvlilebebis Sedegad xdeba.
buzi Tavdapirvelad velurad mozard kunelze binad- tba viqtoria aris mxolod 12 000 wlis. is war­moadgens
robda. magram daaxloebiT 200 wlis win evropelma kol- samSoblis cixlidebis 500-ze meti saxeobisTvis. es
onistebma Seitanes buzis gavrcelebis arealSi vaSlis saxeobebi genetikurad Zalian msgavsni arian. rogorc
xe. buzis zogi populacia dasaxlda vaSlis xeze. vaSli Cans bevri saxeoba tbis ukanaskneli avsebis Semdeg war-
kunelze adre mwifdeba. amitom buzebs Soris daiwyo ga­ moiqmna. Tavdapirvelad Tevzebis populacia jgufebad
darCeva swrafi ganviTarebis sasargeblod. vaSlze mkve- daiyo gansxvavebuli kvebis resursebis asaTviseblad. es
bavi populaciebi droebiT izolirebulebi iyvnen kun- sakvebis asaTviseblad saWiro adaptacia iyo. am adap-
elze mkvebavi R. pomonella-sgan. dRemde buzebis am or taciam sxva faqtorebTan erTad swrafad gamoiwvia
jgufs ufro qvesaxeobebad miiCneven, vidre izolire- saxeobaTa war­moqmna. magram laidenis universitetis
bul saxeobebad. rogorc am magaliTidan Cans saxeobaTa (holandia) mkvlevarebma aCvenes, rom saxeobaTa warmo-
warmoqmnis procesi amJamadac mimdinareobs. qmnis kidev erTi faqtori SeiZleba yofiliyo asortat-

gameta, romlis 4 qromo- gameta, romlis 7


soma ar aris reducire- qromosoma ar aris s i c o c x l i s u n a r i a n i
buli 7 qromosomis reducirebuli nayofieri hibridi
mqone hibridi (alopoliploidi)

saxeoba A meiozuri gayofis


2n=4 Secdoma; qromosomebis
ricxvi 2n –dan n-mde ar
mcirdeba

2n=10
normaluri gameta
normaluri gameta
n=3
n=3
saxeoba B
2n=6

suraTi 24.9 mcenareebSi alopoliploiduri (aloploidia) saxeobaTa warmoqmnis erTi meqanizmi. ori gansxvavebuli saxeobis hibridi
rogorc wesi steriluria, vinaidan sxvadasxva saxeobis qromosomebi homologiurni ar arian da meiozis dros wyvilebs ar qmnian. magram aseT
hibrids usqeso gamravleba SeuZlia. es diagrama nayofieri hibridebis (alopoliploidiis Sedegad axali saxeobis) warmoiqmnis erT meqanizms
asaxavs. axal saxeobas aqvs qromosomebis diploiduri nakrebi, romelic mSobliuri saxeobebis qromosomebis diploiduri nakrebis jamis tolia.

586
suraTi 24.10. vevaSi orive saxeobis mdedrebi ver arCeven mamrebis
Seferilobas da ganurCevlad nebismieri saxeobis mam-
kvleva: gvaZlevs Tu ara reproduqciul izolacias cixlidebSi mim-
dinare sqesobrivi gadarCeva? rebs ejvarebian (suraTi 24.10). P. pundamilia x P.nyererei
hibridebi sicocxlisunarianebi da nayofierebi arian.
eqsperimenti
am eqsperimentis Sedegebidan SegviZlia davaskvnaT
rom Seferilobaze dafuZnebuli Sejvarebis dros ar-
laidenis universitetis mkvlevrebma Pundamilia pundamilia-
Cevani mTavar reproduqciul bariers warmoadgens. ro-
s da P. nyererei-is mdedrebi or akvariumSi, erTad moaTavses.
erTi akvariumi bunebrivad, meore ki monoqromatuli narinj- gorc wesi misi wyalobiT SenarCunebulia izolacia ori
isferi naTuriT naTdeboda. bunebriv sinaTleze myofi ori saxeobis genofondebs Soris.
saxeoba SesamCnevad gansxvavdeba SeferilobiT; mkvlevrebi laboratoriul pirobebSi Catarebuli Sejvarebis
yvela akvariumSi partnioris SerCevas akvirdebodnen. Sedegad SegviZlia davaskvnaT, rom vaSlis buzis msgav­
sad, cixlidebis am saxeobebma mxolod gancal­keveba
bunebrivi narinjisferi daiwyes. rogorc Cans, cixlidebis winapari populacia
ganaTeba ganaTeba Seferilobis mixedviT polimorfuli iyo. divergencia
ori ekologiuri niSis gaCenis Semdeg daiwyo. ekologi-
urma niSebma dayves Tevzebi qve­po­pulaciebad. qvepopu-
P. pundamilia laciis wevrebis genetikur SemadgenlobaSi iyo SemTx-
veviTi sxvaoba. igi genetikuri dreifis Sedegia. yvela
am procesebis jamuri moqmedebis Sedegad erTi qvepopu-
laciis mdedrebma upiratesoba wiTel fers, meore qve-
populaciis mdedrebma ki upiratesoba cisfers mianiWes.
P. nyerrerei sqesobrivi gadarCevis Semdgomma moqmqdebam Seferilo-
baSi gansxvaveba gaaZliera. mdedrebi agrZelebdnen Se-
jvarebas im mamrebTan, romlebTac ufro mkveTri cis-
feri an wiTeli Seferiloba hqondaT. (ixileT Tavi 23
Sedegebi sqesobrivi gadarCevis gasaxseneblad).
bunebrivi ganaTebis pirobebSi yoveli saxeobis mdedrebi mx- amJamad tba viqtoria binZurdeba. SesaZlebelia,
olod sakuTari saxeobis mamrebs ejvarebian. magram narinjis- da­binZurebis gamo cixlidebis daTiSva sapirispiro
feri ganaTebis SemTxvevaSi yoveli saxeobis mdedrebi orive mimarTulebiT wavides. dabinZurebis Sedegad mdedr
saxeobis mamrebs Seuferxeblad ejvarebian. miRebuli hibridu-
li STamomavloba sicocxlisunariani da nayofieria. cixlidebs uWirT mamrebis feris garCeva. amitom punda-
daskvna milias da P.nyererei-s genofondebi SeiZleba isev erTma-
mecnierebma daaskvnes, rom mdedrebis mier partnioris Ser- neTs Seerwyas.
Cevas ganapirobebs mamris Seferiloba. Seferiloba mTavari
reproduqciuli barieria. amis gamo bunebaSi orive saxeobis
genofondi izolirebuli rCeba. laboratoriul pirobebSi alopatriuli da simpatriuli
prezigoturi qceviTi barieri dairRva. amitom saxeobebma erT-
maneTTan Sejvareba SeZles. rogorc Cans, saxeobebs Soris gene-
saxeobaTa warmoqmna: Sejameba
tikuri daTiSva sakmaod mcirea. daskvna: am SemTxvevaSi bunebaSi sanam gavagrZelebdeT diskusias, gavixsenoT is ori
saxeobaTawarmoSobis procesi mcire xans mimdinareobs.
mTavari gza, romliTac axal saxeobaTa warmoqmna mimdin-
areobs. alopatriuli saxeobaTa warmoqmnisas axali sax-
uli (araSemTxveviTi) Sejvareba (sqesobrivi gadarCeva). eobebi winapari saxeobidan yalibdeba. es procesi mSobe-
sqesobrivi gadarCevis dros mdedrebi mamrebs maTi li populaciis geografiuli izolaciis Sedegad xdeba.
garegnobis mixedviT irCeven. holandieli mkvlevarebi izolirebuli populacia bunebrivi gadarCevisa da ge-
ikvlevdnen cixlidebis or axlomonaTesave simpatri- netikuri dreifis Sedegad viTardeba. reproduqciuli
ul saxeobas. Tevzebis es saxeobebi ZiriTadad feriT izolacia genetikuri cvlilebebis paralelurad Sei-
gansxvavdebodnen: Pundamilia pundamilia-s aqvs mocisfro Zleba Camoyalibdes. reproduqciuli barieri Svileul
zurgi da Pundamilia nyererei-s aqvs mowi­Talo zurgi. populacias mSobeli populaciis wevrebTan Sejvarebis-
misaRebia hipoTeza, rom Sejvarebis dros Seferilo- gan icavs. es dacva grZeldeba maSinac, Tu populaciis
bis mixedviT upiratesobis miniWeba warmoqmnis qceviT wevrebs Soris kontaqti aRdgeba.
bariers. akvariumSi bunebrivi ganaTebisas konkretuli simpatriuli saxeobaTa warmoqmnis dros repro­
saxeobis mdedrebi mxolod amave saxeobis mamrebs ejva- duqciuli barieri moqmedebs populaciebis qveerT­e­-
rebian. magram monoqromatuli narinjisferi naTuriT ­ulebze mSobliuri populaciidan geografiuli izo­
ganaTebuli akvariumSi ganaTeba iseTia, rom cixlidas laciis gareSec. mcenareebSi Cveulebrivad gvxv­de­ba al-
orive saxeobis Seferiloba ar gansxvavdeba. am SemTx- opoliploidia, anu axlo monaTesave saxeobebis hibrid-

587
izacia sqromosomTa ZiriTadi kompleqtis gaormagebiT.
qromosomuli kompleqtis je­­­­radad ga-
zrda ujredis normaluri gayofis darRvevis Sedegia. al-
opoliploidiis Sedegad nayofi­eri poliploidu­ri in-
dividebi yalibdeba. simpatriuli saxeobaTa warmoqmnas
habitatis, sakvebis wyaros, an sxva re­sursis Secvlis
Sedegad xorci­eldeba. am dros po­pulaciis qveerTeuli
xdeba rep­ro­duqciulad izolirebuli, vinaidan iyenebs
im re­sursebs, romlebsac mSobliuri populacia ar iy-
enebda. cxovelebSi saxeobaTa warmoqmna xdeba sqesobri-
vi gadarCevis Sedegad polimorful populaciaSi.

adaptaciuri radiacia
erTi saerTo winapridan mravali sxvadasxvanairad
adaptirebuli saxeobis evolucia aris adaptaciuri suraTi 24.11 nayofis gabneva did manZilze. mcenare pizonias (gv
Pisonia) nayofi Sesakravi `fxriwis~ msgavsad Savi Tevziylapias bum-
radiacia. is xorcieldeba axal garemo pirobebSi, ax-
buls emagreba da avstraliis sanapirodan Sors vrceldeba. am meqaniz-
ali SesaZleblobebis gamoyenebiT. rogorc wesi adap- mis daxmarebiT Tesli did manZilze vrceldeba. (nayofis bumbul-
tirur radiacias adgili aqvs, roca ramdenime orga- Tan mimagrebis struqturis Seswavlis Sedegad mkvlevrebma Sesakravi
nizmi gadainacvlebs axal, xSirad Zvelisgan dacilebul `fxriwi~ Seqmnes).
arealSi (suraTi 24.11), an roca garemos cvlilebis
Sedegad xdeba saxeobebis gadaSeneba da gadarCenilebi-
sTvis axali ekologiuri niSa Cndeba. magaliTad: namarxi
saxeobaTa warmoqmnis
naSTebidan Cans, rom ZuZumwovrebma ganicades Zlieri genetikis Seswavla
adaptaciuri radiacia dinozavrebis gadaSenebis Semdeg,
sadReisod genetika viTardeba swrafi nabijebiT.
romelic 65 milioni wlis win moxda.
amis saSualebiT mkvlevarebs SeuZliaT didi sizustiT
rogorc kenes kaneSiro ambobs ...... gverdebze mo­­
gansazRvron genebi, romlebic ZiriTad rols TamaSoben
cemul interviuSi, havais arqipelagi msoflioSi adap­­
saxeobaTa warmoqmnis garkveul pro­­cesebSi. duglas Sem-
taciuri radiaciis saukeTeso asparezia. havais arqipe-
skem da misma kolegebma (mi­Ci­ganis saxelmwifo univer-
lagi ganlagebulia uaxloesi kontinentidan 3 500 km-is
siteti) Caatares erT-erTi aseTi kvleva maT ganixiles
daSorebiT. es axalgazrda vulkanuri warmoSobis kun-
gvari Mimulus–is ori saxeoba (Mimulus; ixileT sura­
Zulebis jaWvia. jaWvis boloSi, samxreT aRmosavleTiT,
ganlagebulia yvelaze axalgazrda kunZuli havai. misi Ti 24.4 e da z) Mimulus lewisii-s da Mimulus cardinalis-
asaki erT milion welze naklebia. mas dRemde axasiaTebs s Sesabamisad futkrebi da kolibrebi mtveraven. maTi
vulkanuri aqtivoba. arqipelagis kunZulebze cocxali genofondebi prezigotuli izolaciiT aris ganmxoloe-
organizmebis gansaxleba xdeboda sakmaod swrafad, kun- buli. magram es saxeobebi postzigotur izolacias ar
Zulis warmoqmnis Semdeg. es procesi TandaTan xor- floben; oranJereaSi isini erTmaneTs ejvarebian. miRe-
cieldeboda SedarebiT Zvel dasaxlebul kunZulidan bul hibridebi nairgvarad Seferil da sxvadasxva zomis
axal dausaxlebel kunZulamde. kunZulze saxldebodnen yvavilebs ikeTeben. isini nayofier nayofier STamoma-
organizmebi, romlebic okenis dinebis, an qaris saSu- vlobas iZlevian. mkvlevarebi akvirdebodnen, romeli
alebiT didi manZiliT daSorebuli adgilidan, an ufro damtveravi cxoveli romel mcenares irCevda. mcenaree-
Zveli kunZulidan axal kunZulze aRwevdnen. anu yovel bs Soris genetikuri sxvaobis gamokvlevis Sedegad mkv-
kunZulze dasaxleba iyo SemTxveviTi. levarebma daadgines, rom cxovelis mizidvaze ori genia
yoveli kunZulis simaRle zRvis donidan da mosuli pasuxismgeli. erTi lokusi moqmedebs yvavilis Seferi-
naleqebis raodenoba gansxvavebulia, anu kunZulebs axa- lobaze, meore ki _ neqtaris raodenobaze, romelsac
siaTebT fizikuri maCveneblebis mravalferovneba. es qm- mcenare warmoqmnis. mkvlevarebma daadgines, Tu romeli
nis bevr SesaZleblobas evoluciuri mravalferovnebi- mcenare romeli damtveravisTvis aris mimzidveli. am
sTvis bunebrivi gadarCevis gziT (suraTi 24.12). lokusis mixedviT alelebis mravalferovnebis Sedegad
mravlobiTi invazia (SeWra). alopatriuli da sim­ mimdinareobs saxeobaTa warmoqmna.
patriuli saxeobaTa warmoqmna aZlierebs adaptaciur
radiacias. TiTqos xdeba adaptaciuri radiaciis saxeobaTa warmoSobis sixSire
afeTqeba. warmoiqmneba saxeobebi, romlebic kunZulis
namarxi naSTebidan Cans, rom xSirad geologiur
garda sxvagan msoflioSi arsad ar gvxvdebian. aseTia
strataSi axali saxeoba myisierad Cndeba. ramdenime
arqipelagze mobinadre saxeobaTa umetesoba.

588
N

1,3
milioni
Dubautia laxa weli
molokai
kaua maui
5,1 oahu
milioni lanai Argyroxiphium sandwicense
weli 3,7
milioni
weli
0,4
havai milioni
weli

Dubautia scarba

Dubautia waialealae Dubautia linearis

suraTi 24.12 adaptaciuri radiacia. molekuluri analizidan gamomdinareobs, rom havais mcenareebi sxva mcenareebisgan mniSvnelovnad gansx-
vavdebian. maT `vercxlisferi mcenareebis kavSiris~ saxeliT icnoben. yvela es mcenare erTi winapari mcenaris madias (Madia sativa) STamomavlaia. is
havais kunZulebze CrdiloeTi amerikidan daaxloebiT 5 milioni wlis winaT moxvda. vercxlis mcenareebis kavSiris wevrebi amJamad sxvadasxva kun-
Zulze, gansxvavebul habitatebSi binadroben. alopatriuli da simpatriuli saxeobaTa warmoSobisas isini gansxvavebul formebad Camoyalibdnen.

strataSi jiutad rCeba ucvleli da Semdeg ki qreba. rac misi arsebobis erT procents war­moadgens.
paleontologebma nils eldrejma (amerikis bunebis is- drois aseTi mcire monak­veTebis aRricxva namarxebidan
toriis muzeumi) da stefan jei gouldma (harvardis ver xerxdeba. amitom SeiZleba mogveCvenos, rom saxe-
universiteti) Semoitanes termini periodulad dar­ oba jer uecrad gaCnda, Semdeg mcireT icvleboda, an
Rvevadi wonasworoba. am terminiT Seecadnen aReweraT saerTod ar Secvlila da ase arsebobda, Semdeg ki ga-
saxeobis ucvlelobis periodebi, romlebic dro da dro daSenda. saxeobis ganviTarebas albaT ramdenime aTeuli
uecari cvlilebebiT irRveva. aTasi weliwadi dasWirda, magram cvlilebebis am peri-
zogierTi mkvlevari Tvlis, rom am movlenis asax- odma namarxebi ver Semogvinaxa (suraTi 24.13).
snelad unda gverdi auaToT darvinis (STamomavloba sinamdvileSi darvinma SeamCnia es movlena na­mar­
TandaTanobiTi modifikaciebiT) models. Tumca ar aris xebis Seswavlis dros. is msjelobda periodulad dar-
aucilebeli, rom marTlac ase iyos. upirveles yovlisa Rveuli wonasworobis koncefciis Tanaxmad, roca werda.
aseT populaciebs SeiZleba naklebi wyveta hqondeT, vi- `yoveli saxeoba garkveuli raodenobis gardamaval sta-
dre es ganamarxebuli formebidan Cans. warmoidgineT, diebs gadis, periodebi, romelTa ganmavlobaSi yoveli
rom saxeoba arsebobs 5 milioni wlis ganmavlobaSi, ma- saxeoba ganicdis modifikacias wlebSi rom davTvaloT
gram Zireuli morfologiuri cvlilebebis umetesoba grZelia, anu es procesi mraval weliwads saWiroebs.
moxda misi arsebobis pirveli 50 000 wlis ganmavlobaSi. magram cvlilebis periodebi mcirea im periodebTan Se-

589
darebiT, romelTa ganmavlobaSi saxeoba rCeba ucvlel
mdgomareobaSi.~
SeiZleba aseve avxsnaT ucvlelobis (stazisis) md-
gomareoba. yvela saxeoba arsebobis dasawyisidan ga-
nagrZobs adaptacias. xSirad adaptaciis Sedegebs
namarxebidan Cven ubralod ver vxedavT. magaliTad
Cven ver davinaxavT organizmis bioqimiur procesebSi
momdar mcire modifikacias. amitom ucvleli STamoma-
vlobis hipoteza TiTqmis mTlianad morfologiur niS-
nebzea (ConCxi, garegani agebuleba) damyarebuli.
moCvenebiTi garegnuli wonasworobis periodebis
ganmavlobaSi cvlilebebi qcevaSi, Sinagan agebulebaSi
da fiziologiaSi SeumCneveli rCeba. Tu garemo icvle-
ba, uZravi mdgomareoba irRveva. monacvleobiTi rRveva
xilvad kvals tovebs namarxebSi.

koncefcia 24.2 Semowmeba


1. naklebad mosalodnelia, rom alopatriuli saxeobaTa
warmoqmna materikTan axlos ganlagebul kunZulze
moxdes, vidre imave farTobis ufro metad izolire-
bul kunZulze. axseniT ratom dro
2. Cveulebrivad sazamTro diploiduria (2n=22). magram
sqesobrivi gamravlebis dros warmoiqmneba tetra- (a) gradualizmis (Tan­ (b) periodulad darRveuli
ploidi (4n=44) mcenarec. Tu moxda tetraploidi mce- daTanobiTi cvlilebis) wonasworobis modeli. axali
naris Sejvareba diploidurTan, warmoiqmneba trip- modeli. saerTo winaprisgan saxeoba mSobliur saxeobas
loidi (3n=33) Teslebi. triploiduri STamomavlobas warmoSobili saxeobebi mor- gamoeyofa. Zireuli cvlile-
SeuZlia mogvces triploiduri uTeslo sazamTro. fologiurad erTmaneTs Tan- bebi gamoyofis Semdeg mcire
daTan cildebian. es procesi droSi mimdinareobs. dan-
maTi gamravleba SesaZlebelia moWrili ReroebiT
Rrmavdeba unikaluri adapta- arCeni drois ganmavlobaSi
(vegetatiurad). SeiZleba Tu ara diploiduri da tet-
ciebis warmoqmnis Semdeg saxeoba mcired icvleba.
raploiduri sazamTro gansxvavebul saxeobaT miviC-
nioT? axseniT
suraTi 24.13 saxeobaTa warmoqmnis siswrafis ori modeli
3. namarx formebSi SedarebiT iSviaTad gvxvdeba iseTi
gardamavali namarxebi, romlebic SedarebiT axal sax-
eobebs ufro ZvelTan aerTians. Tqveni azriT ratom
moxda ase? makroevoluciuri cvlilebebis dasawyisia. mikroevo-
luciur cvlilebebs adgili aqvT erTi genofondis

24.3
farglebSi.
amis msgavsad makroevoluciuri cvlileba grovdeba
koncefcia im procesebis ganmavlobaSi, romlebzec saubari gvqonda
23 TavSi. es aris bunebrivi gadarCeva, mutacia, geneti-
saxeobaTa warmoqmnis kuri dreifi da genTa nakadi. makroevoluciuri cvli-
leba Semajamebeli cvlileba aris. is saxeobaTa warmo-
procesis ganmavlobaSi qmnis mcire epizodebis dagrovebis Sedegia. yvelafers
amas mivyevarT Zireul evoluciur cvlilebamde. axla
SeiZleba dagrovdes ganvixilavT zogierT gzas, romliTac mimdinareoben
Zireuli gardaqmnebi.
makroevoluciuri cvlilebebi
evoluciuri siaxleebi
saxeobaTa warmoqmna SeiZleba umniSvnelo sxva­o­bis
safuZvelze daiwyos. amis magaliTia cixlidas zur- darvinis koncefcia saxeSecvlil STamomavloba-
gis Seferiloba. Tumca rac ufro izrdeba dro­is gan- ze SeiZleba gamoviyenoT ufro Zireuli morfologi-
mavlobaSi sxvaoba saxeobebs Soris, saxeobebi ufro uri gardaqmnebis ganxilvis dros. umetes SemTxvevaSi
gamokveTilebi xdebian. ase rom saxeobaTa warmoqmna rTuli struqturebi viTardebian gacilebiT martivi

590
pigmenturi ujredebi pigmenturi (suraTi 24.14). yvelaze martivi Tvali romelsac Cven
(fotoreceptorebi) ujredebi vicnobT aris fotoreceftoris mqone ujredis Tva-
epiTeliumi
laki. is mgrZnobiarea sinaTlis mimarT. martiv Tvals
rogorc Cans erTi evoluciuri warmomavloba aqvT, am-
jerad isini gansxvavebul cxovelebSi gvxvdebian. magal-
nervuli boWkoebi nervuli boWkoebi iTad mcier zomis mucelfexiani moluskebSi (tipi Mol-
(a) pigmenturi ujredebis jgu­ (b) Tvalis bude. niJarian molusks luska -s warmomadgenlebi). aseT Tvals gamosaxulebis
fi. rigi Patellogastropoda–s war- Pleurotomaria-s aqvs Tvalbude. siTx- fokusirebisTvis saWiro linzebi an sxva organoebi ara
momadgenels Patella-s foto- iT savse Rru
receftorebis martivi grova aqvs aqvs, magram aseTi Tvalis saSualebiT cxovels SeuZlia
ujreduli siTxe (linza)
sibnelis da sinaTlis garCeva. rigi Patellogastropoda-s
siTxiT amovsebuli Rru warmomadgenlebi (lam­baqis formis moluskebi) kldeebs
rqovana
ufro magrad eWi­debian, roca Crdili efarebaT an bnel-
epiTeliumi
deba. es aris qceviTi adaptacia, romelic amcirebs maTi
optikuri nervi ganadgurebis (SeWmis) risks. rigi Patellogastropoda -s war-
momadgenlebs grZeli evoluciuri istoria aqvT. amitom
pigmenturi Sre (badura) SegviZlia davaskvnaT, rom maTi martivi Tvali sakmari-
optikuri nervi
sia, rom uzrunvelyos maTi gadarCena da gamravleba.
cxovelTa samyaros sxvadasxva tipis warmomadgen-
(d) Tvali primitiuli linziT.
(g) patara naxvretis (nemsis zRvis lokokinas Murex–s aqvs lebis rTuli Tvali martivi sabazo struqturidan
Tavis xela) mqone kameris primitiuli linza. is kristalis damoukideblad mravaljer ganviTarda. zog molusks
msgavsi Tvali. Nautilus-is msgavsi ujredebisgan Sedgeba.
Tvali nemsis Tavis naxvretis (kalmarebis da rvafexianebis CaTvliT) aqvT iseTive
rqovana epiTeliumis gamWvirvale
mqone kameris msgavsad fun- regionia (epiderma). is Tvals icavs sirTulis Tvali, rogoric adamians an sxva xerxemlian
qcionirebs (ulinzo kameris da sinaTlis fokusirebaSi exmareba. cxovelebs moepovebaT (ixileT suraTi 24.14). marTalia
Zveli tipi). optikuri nervi, rqovana, linza,
moluskis rTuli Tvali damoukideblad ganviTarda xe-
badura
rxemlianebis rTuli Tvalisgan, magram orive es struq-
rqovana
tura ganviTarda winapari martivi fotoreceptoruli
linza
ujredebisgan. Tvalis agebulebis gamravalferovneba
moxda TandaTanobiTi modifikaciebis Sedegad. modifi­
kaciis yovel stadiaze uf­ro rTuli agebulebis Tva-
badura
mxedvelobis nervi lis mflobeli iRebda upi­ratesobas gadarCenasa da gam-
ravlebaSi. evoluciuri divergenciis damamtkicebeli
argumentebs viRebT genebis filogenetikuri analizis
(e) rTuli kameris msgavsi Tvali. kalmar Loligo - s rTuli Tvali aqvs
Sedegad. kerZod ki im genebis, romlebic Tvalis gan-
romlis nawilebi (rqovana linzebi da badura) xerxemlianebis Tvalis Ses- viTarebis `ZiriTadi maregulireblebi~ arian. es genebi
abamisi nawilebis msgavsia, magram damoukideblad ganviTardnen. Tvalis mqone yvela cxovels saerTo aqvT.
mTeli Tavisi evoluciuri istoriis ganmavlobaSi
SS suraTi 24.14  m olusebis sxvadasxva sirTulis Tali inarCunebs mxedvelobis funqcias. magram evo-
Tvali. luciuri siaxle maSinac SeiZleba warmoiqmnas, roca
garkveuli struqtura TandaTanobiT sxva funqcias
struqturebidan, romlebTac igive ZiriTadi funqcia iZens. struqturebi, romlebic erTi funqciisTvis vi-
gaaCniaT. magaliTad ganvixiloT adamianis Tvali. ada- Tardebodnen gadavidnen sxva funqciis Sesrulebaze.
mianis Tvali rTuli organoa. is ramdenime nawilis- aseTi struqturebi zogjer saWiroeben gadasinjvas.
gan Sedgeba. es nawilebi erTad qmnian gamosaxulebas mkvlevarebi cdiloben daadginon, Tu ra iyo sawyisi
da romelsac tvins gadascemen. rogor warmoiqmna ada- struqturis adaptacia da ganasxvavon sabo­loo struq-
mianis Tvali TandaTanobiTi garTulebis Sedegad? Tu tura sawyisi struqturidan.
Tvals funqcionirebiTvis sWirdeba yvela komponenti, gaiTvaliswineT, rom funqciis Secvla ar niSnavs
romelic Tanamedrove Tvals gaaCnia, maSin rogor See- imas, rom struqtura mizanmimarTulad, momavali cvli-
Zlo `dausrulebel Tvals` igive samsaxuri gaewia Cveni lebis gaTvaliswinebiT viTardeboda. bunebriv gadarCev-
winaprisTvis? as ar SeuZlia momavlis gansWvreta; mas SeuZlia mxolod
am argumentis nakli, rasac TviTon darvini amCnevda gaaZlieros struqtura, romlis gamoyeneba mocemul
aris imis daSveba, rom mxolod rTuli Tvalis gamoye­ momentSi aris aucilebeli. magaliTad: frinvelebis
neba aris SesaZlebeli. sinamdvileSi bevri cxovelis msubuqi, forebiani Zvlebi homologiuria xmeleTze mo-
sicocxle damokidebulia iseT Tvalze, romelic Cvens binadre frinvelebis winapris Zvlebis. Tumca foriani
TvalTan SedarebiT, gacilebiT martivi agebu­lebisaa Zvlebi frinvelebis winaprebSi ar ganviTarebulan, mo-

591
mavali frenisTvis saWiro adaptaciis saxiT. maT
mflobelebs albaT sxva sargebeli hqondaT am
Zvlebisgan. frinvelis axlo monaTesave saxeobis
namarxebi napovni iyo CineTSi. es mcire zomis
cxovelebi ar dafrinavdnen. maT hqondaT fexe-
bi, romelTa saSualebiT daZvrebodnen xeebze
da ijdnen xis totebze. msubuqi Zvlebi albaT
aadvilebdnen xeze moZraobas. am cxovelebs fr-
Tis msgavsi wina kidurebi da bumbuli hqondaT.
bumbuli zrdida am mcire zomis cxovelebis
wina kidurebis farTobs. albaT dasawyisSi mas
sxva funqcia honda, magaliTad saqorwino ritu-
alis, Termoregulaciis an SeniRbvis (funqciebi axalSobili 2 5 15 zrdasruli
romlebsac bumbuli dRemde asrulebs). Semdeg
asaki (wlebSi)
ki daiwyo misi gamoyeneba frenisTvis. pirveli
frena albaT mcire manZilze irao iyo. a) adamianis sxeulis nawilebis zrdis sxvadasxva siCqare.
marTlac, pirveli bumbuli, romelsac vx- bavSvis zrdisas misi xelebi da fexebi ufro Cqara izrdeba, vi-
vdebiT na­marxebSi iyo mokle da RinRlismagvari. dre Tavi da sxeuli. am diagramaze naCvenebia sxvadasxva asakis
frenisTvis adaptirebuli bumbuli mogvianebiT individebi. masStabi erTnairia.
gaCnda. drois gan­mavlobaSi bunebrivi gadarCe-
vis Sedegad gadairCa damatebiTi mutaciebi. amis
Semdeg bumbuli da frTebi iseTnairad gardaqm-
na, rom ukeT asrulebdnen axal funqcias.
funqciis Secvlis koncefcia gvTavazobs axnas,
Tu rogor moxda TandaTan axali Tvisebebis gan-
viTareba mTeli rigi Suamavali stadiebis gavliT.
yovel stadiaze am Tvisebebs organizmisTvis im
periodisTvis sasargeblo funqcia hqondaT. har-
vardis universitetis zoologis karel laiemis
sityvebiT `evolucia hgavs manqanis axali modelis
Seqmnis process, romelic mimdinareobs manqanis Simpanzes Canasaxi
moZraobasTan paralelurad~. zrdasruli Simpanze

ganviTarebis makontrolebeli
genebis evolucia
rogorc 21 TavSi waikiTxeT evoluciur bio-
logiasa da ganviTarebis biologias Soris ka-
vSiriT Suqdeba, Tu mcire genetikuri sxvaoba
individebs Soris rogor gardaqmneba saxeobaTa
Soris did morfologiur gan­sxvavebad. gene-
bi, romlebic aprogrameben ganviTarebas, amave
adamianis Canasaxi zrdasruli adamiani
dros akontroleben struqturebis ganviTarebis
xarisxs, dros da sivrcobrivi ganlagebis cvli- b) adaminis da Simpanzes Canasaxis Tavis qalas forma
lebebs. es kontroli grZeldeba, sanam organiz- msgavsia. alometriuli zrdis gamo axalSobili Simpanzes
mi zi­gotidan zrdasrul formamde viTardeba. momrgvalebuli qala da vertikaluri pirisaxe wagrZelebul
qalad da CaWril pirisaxed gadaiqceva. es forma zrdasruli
SimpanzesTvis damaxasiaTebelia. zrdis igive alometriuli
ganviTarebis drois monakveTis movlenebi damaxasiaTebelia adamianisTvisac, magram yba Tavis
da siCqaris cvlileba qalas sxva nakvTebTan SedarebiT naklebad grZeldeba.

bevri ganmacvifrebeli evoluciuri cvli-


leba aris heteroqroniis Sedegi (berZnuli- S S suraTi 24.15   alometriuli zrda. sxeulis sxvadasxva nawilis z
rdis gansxvavebuli siCqare gansazRvravs sxeulis
dan hetero – gansxvavebuli da chronos – dro). propociebs.
ganviTarebis etapis gavlisTvis saWiro drois

592
Secvlac ki mniSvnelovnad cvlis zrdas-
ruli organizmis formas. magaliTad gan-
sxvavebuli alometriuli Tvisebebis gamo
adamianis da Simpanzis qalas gansxvavebuli
forma gaaCniaT (suraTi 24.15b).
heteroqronia TamaSobs rols sa­la­
man­dras kiduris evolucia­Sic (suraTi
24.16). salamandrebis umetesoba xmeleTze
bi­­nadrobs, magram zogi saxeoba cxovrobs
xeeb­ze. xeze mobinadre salamandras kiduri
ufro metad adaptirebulia xeze verti-
kalurad gadaadgilebasTan, vid­re xmele-
Tze siarulTan. magaliTad: xeze mobinadre
salamandras TiTebi moklea da intensiu-
rad Sezrdili.
amis saSualebiT salamandra ukeT emagre-
ba xes. am adaptaciis sawyisi albaT iyo im
alelebis an genebis gadarCeva, romlebic
(a) xmeleTze mobinadre salamandra. kiduris zrdis periodi ufro grZelia, rac kiduris ganviTarebis dros akontroleben.
ufro grZel da naklebad Sezrdil TiTebSi aisaxeba am hipoTezis Tanaxmad winapari salaman-
dras kiduri iqamde izrdeboda, sanam zr-
dis maregulirebeli genebis produqtma ar
Sewyvita maTi zrda. amis Sedegad kiduri
garkveuli sididis darCa. erT an or mare-
gulirebel genSi momxdari mutacia ufro
male wyvitavs kiduris zrdas, rac aisaxeba
xeebze mcxovrebi salamandras ufro mokle
terfSi. am meqanizmis saSualebiT geneti-
kuri cvlilebebis SedarebiT mcire ricxvs
Seesabameba mkveTri da mdgradi morfolo-
giuri cvlilebi.
hetoroqroniis Sedegad icvleba re-
produqciuli organoebis ganviTarebisTvis
saWiro drois Sefardeba somaturi (arare-
produqciuli organoebis) ganviTarebis
drosTan. Tu reproduqciuli ganviTarebis
sisCqare somaturi ganviTarebis siCqares-
(b) xeze mobinadre salamandra. kiduris zrda ufro male mTavrdeba. evolu-
Tan SedarebiT didia, sqesobrivi simwifis
ciis ganmavlobaSi TiTebis sigrZe d aSezrdoiloba icvleba. amitom salamandra
stadiaze organizms mozardisTvis damaxa-
xis totze vertikalurad advilad adis.
siaTebeli sxeulis proporciebi aqvs. anu
winapar saxeobaSi sxeulis es proporciebi
S S suraTi 24.16  heteroqronia da salamandras, axlo monaTesave mzardi organizmisTvis iyo damaxasiaTebe-
saxeobebis kiduris evolucia
li. am mdgomareobas eZaxian pedamorfozms
(berZnulidan paedos - bavSvis da morpho-
monakveTis an sxeulis na­wilebis fardobiTi ganviTa- sis _ formireba). magaliTad: salamandras
rebis evoluciuri cvlilebebi. magaliTad: organiz- saxeobaTa umetesobas aqvs larvuli stadia. larvuli
mis forma nawilobriv damokidebulia sxeulis gansx- stadiis gavlis Semdeg is gadis metamorfozs da gar-
vavebuli nawilebis zrdis siCqaris Sefardebaze sxva daiqceva zrdasrul formad. magram zogi saxeoba iz-
nawilebis zrdis siCqaresTan. es propocia aniWebs sx- rdeba zrdasrulis zomamde da xdeba sqesmwife, magram
euls specifikur formas. mas uwodeben alometriul amave dros aqvs layuCebi da sxva larvuli Tvisebebi
zrdas (berZnulidan allos _ sxva da metron _ gazomva) (suraTi 24.17).
24.15a suraTze naCvenebia Tu rogor icvleba alometri- ganviTarebis drois am evoluciuri cvlilebis Se­
uli zrdis Sedegad adamianis sxeulis proporciebi misi degad warmoiqmneba cxovelebi, romlebic Zalian gan-
ganviTarebis dros. zrdis fardobiTi siCqaris mcire sxvavdebian TavianTi winaprebisgan. Tumca am dros ar

593
ganvixiloT magaliTad oTxfexianebis (xmeleTis xe-
rxemlianebi amfibiebis, frinvelebis, sxva reptiliebis
da ZuZumwovrebis CaTvliT) evolucia Tevzebidan, rom-
lebic wylis xerxemlianebi arian. am procesis ganma-
vlobaSi Tevzis oTxi farfli kidurebad gardaeqmna.
oTxfexianis kiduris adaptaciebs Soris arian TiTebi
(xelis da fexis TiTebi adamianebSi, isini uzrunve-
lyofen ConCxis ukeTes mdgradobas).
Tevzis embrionSi Hox geni moqmedebs farflis Ca-
nasaxis erTi mxris gaswvriv ganlagebul ujredebis
jgufze (suraTi 24.18). oTxfexianebis embrionSi igive
Hox genebi moqmedeben Canasaxovani kiduris bolos
formirebaze (embrionuli struqtura, romelic vi-
Tardeba wina an ukana kidurebSi). Hox genebi iZlevian
damatebiT informacias TiTebis Zvlebis da sxva Zvlebis
sigrZis Sesaxeb.
uxerxemloebidan xerxemlianebis ganviTareba di-di
evoluciuri cvlileba iyo. is aseve ukavSirdeba cvli-
lebs Hox genebSi da Hox genebis maregulirebel genebSi
(suraTi 24.19). cvlilebebi ganviTarebis dinamikaSi qm-
suraTi 24.17 pedamorfozi. zogi saxeoba iuvenilur Tvisebebs
nidnen aseT morfologiur siaxleebs. ueWvelia, rom es
zrdasrulobaSic inarCunebs. es salamandra aqsolotlia, romelic
zrdasrulis zomamde izrdeba, aRwevs sqesoriv bsimwifes da mravl- procesi mniSvnelovan rols TamaSobda makroevoluciaSi.
deba. amave dros is konkretul larvul Tvisebebs, maT Soris la-
yuCebac, inarCunebs.

xdeba didi genetikuri cvlilebebi. marTlac, bolo da-


kvirevebebidan Cans, rom aqsolotl salamandraSi ped-
amorfozi warmoiqmna erT lokusSi momxdari mcire ge-
netikuri cvlilebebis Sedegad. sxva genebSi am dros
cvlilebebi ar momxdara.
heteroqronia moqmedebs morfologiis evoluciaze.
is cvlis sxeulis sxvadasxva nawilebis ganviTarebis
siCqares, an cvlis sxeulis garkveuli nawilebis ganvi-
Tarebis dawyebis an dasrulebis dros.

cvlilebebi sivrcobriv struqturaSi zolebiani danios


ZiriTadi evoluciuri cvlilebebi SeiZleba ga­mow­ farflis Canasaxi
veuli iyos cvlilebebiT im genebSi, romlebic akon-
troleben sxeulis nawilebis adgilmdebareobas da siv­
r­cobriv agebulebas. magaliTad, rogorc aRwerilia 21
TavSi, homeozisuri geni gansazRvravs frinvelebSi
mniSvnelovani struqturebis _ wyvili frTebis da
wyvili kidurebis ganviTarebas. igive geni gansazRvravs,
Tu sad ganviTardeba an rogor iqneba mowyobili mcena- wiwilas fexis Canasaxi
ris yvavilis nawilebi.
Hhomeosizuri genebis (Hox genebis) produqtebi, iZ­
levian informacias cxovelis embrionSi organoebis
Hox genis moqmedebis regioni
mdebareobaze. am informaciis mixedviT ujredebi ikave-
ben sivrceSi garkveul mdebareobas da Semdeg Sesabamis
struqturebad viTardebian. cvlilebas Hox genebSi da im
suraTi 24.18 Hox genebi da oTxfexianebis kidurebis evolucia.
genebSi, romlebic Hox genebis Tanmimdevrul gamovlenas wiTeli zona im regionebs aRniSnavs, sadac Hox genebis ConCxis gan-
aregulireben, udidesi gavlena aqvs morfologiaze. viTarebaSi irTveba.

594
uxerxemloTa umetesobas gomeozisuri genebis (Hox kom-
leqsi) erTi nakrebi aqvT. qromosomaze is naCvenebia fe-
xerxemlianis hipoTetu-
radi xaziT. Hox geni sxeulis ZiriTadi nawilebis ganviTa-
ri (uxerxemlo) winapari
rebas marTavs.
erTi Hox nakrebiT.
erTi Hox kompleqsis mutacia (duplikacia - gaormageba)
daaxloebiT 520 milioni wlis win moxda. rogorc Cans,
man damatebiTi genetikuri masala mogvca. es procesi uka-
vSirdeba pirveli xerxemlianebis gaCenas.

Hox genis pirveli adreul xerxemlianebSi genebis gaormagebulma nakrebma


gaormageba savsebiT axali roli itvirTa, magaliTad, zurgis Zvlis
ganviTarebis marTva.
hipoTeturi adreuli
xerxemliani (uybo) Hox genis Semdegi gaormagebis Sedegad oTxi nakrebi war-
ori Hox nakrebiT. moiqmna, rac dRevandeli xerxemlianebis umetesobas axasi-
aTebs. is daaxloebiT 425 milioni wlis win moxda da albaT
poliploidiis Sedegi iyo.misi saSualebiT ganviTarda ufro
rTuli struqturebi, magaliTad, ybebi da kidurebi.

Hox genebis meore


gaormageba xerxemlianebis jeradad gazrdili Hox genebis kompleqsi im
genebis umetesobas Seicavs, romlebic uxerxemloebis erTi
kompleqsis SemadgenlobaSia. garegnulad am genebis qromo-
somebSi ganlageba msgavsia da isini sxeulis imave regionebis
ybiani xerxemliani Semdgom ganviTarebas marTaven. amitom mecnierebma daas-
oTxi Hox nakrebiT kvnes, rom xerxemlianebis Hox kompleqsis oTxi klasteridan
TiToeuli uxerxemloebis erTi klasteris homologiuria.

S S suraTi 24.19  mutaciebi Hox genebSi da xerxemlianebis warmoSoba

evolucia ar aris orientirebuli viT, SeiZleba davawyoT is warmatebuli xazi, romelsac


Hyracotheriumi - dan Tanamedrova cxenebamde mivyevarT.
garkveuli amocanis Sesrulebaze
am xazSi gamoxatulia sxeulis zomis gazrdis, kbilebis
raodenobis Semcirebis da balaxiT kvebisTvis kbilebis
namarxebidan TiTqos Cans tendencia cocxali orga-
gardaqmnis tendencia (yviTeli xazi 24.20 suraTze).
nizmebis evoluciaSi. magaliTad: zog evoluciur xazSi
Tumca Tu ganvixilavT cxenis yvela cnobil namarxebs,
aris ufro didi an mcire sxeulis ganviTarebis ten-
dencia. amis magaliTad gamodgeba Tanamedrove cxenis es tendencia waiSleba. gvari Equus ar viTardebo-
da swori mimarTulebiT; cxeni aris evoluciuri xis
(gvari Equus) evolucia.
erTaderTi gadarCenili toti. TviTon xe ki imdenad
Tanamedrove cxeni 40 milioni wlis win mcxovrebi
datotvilia, rom ufro buCqs waagavs. cxeni marTlac
Hyracotherium-is (suraTi 24.20) STamomavalia. Hyraco-
ganviTarda saxeobaTa warmoqmnis mTeli rigis Semdeg,
therium-i didi ZaRlis xela iyo, wina kidurebze oTx- am rigSi aris ramdenime adaptaciuri radiacia. yvela
oTxi TiTi hqonda, ukana kidurebze ki sam-sami. kbilebi radiacias ar mivyevarT did erT-TiTian balaxismWamel
adaptirebuli iyo xeebidan da buCqebidan axalgazrda cxenamde. magaliTad: 24.20 suraTze Cans, rom mxolod
ylortebis mosawyvetad. is ylortebiT ikvebeboda. Ta-
Parahippus - idan ganviTarebul evoluciur xazebSi ar-
namedrove cxeni ufro didi zomis cxovelia, yovel
ioan mZoveli cxovelebi; Miohippus –idan ganviTarebuli
fexze mxolod erTi TiTi aqvs. kbilebi ki adaptirebulia
sxva xazis yvela warmomadgeneli dReisTvis gadaSenebu-
balaxiT kvebasTan. aqvT Tu ara am cvlilebebs garkveuli
lia. 35 milioni wlis ganmavlobaSi isini mravalkbiliani
mimarTuleba? Tu es mimarTuleba arsebobs, rogor unda
mZovelebi iyvnen.
gamovTvaloT is?
kladogenezis (ganStoebebis evoluciis) Sedegad vi-
namarxebidan evoluciuri progresis `amoReba~ cru
RebT evoluciur gzas, maSinac Tu zogi axali saxe-
STabeWdilebas qmnis; es igivea, rac davaskvanT, rom buC-
oba am gzidan uxvevs. magaliTad: stiven stenlim (jon
qi izrdeba ylortebisTvis, da ganvixiloT is totebi,
hopkinsis universiteti) warmoadgina grZeli evoluci-
romelTa boloebze es ylortebia ganlagebuli. mag-
uri gzis erTi modeli. is ganixilavs saxeobas iseve,
aliTad: namarxebidan garkveuli saxeobebis gadarCe-

595
bolo periodi
11 500 wel.
Equus Hippidion da sxva gvarebi
pleistoceni
1,8 mln. wel.
Nannippus
Piohippus
plioceni Hipparion Neohipparion
5,3 mln. wel.

Sinohippus Megahippus
Callippus

Archaeohippus

mioceni Meryhippus
23 mln. wel. Anchitherium
Hypohippus

Parahippus

Miohippus
oligoceni Pachynolophus

33,9 mln. wel. Mesohippus

Paleotheriom Epihippus

Propalaeotheriom

Pachynolophus Orohippus

gasaRebi

mZovelebi
Hyracotheriom ylortebiT
mkvebavebi

SS suraTi 24.20  cxenis winapris da misi ganStoebebis evolucia. yviTeli niSnuliT Sualeduri formis namarxi cxenebis
sixSirea aRniSnuli. es Sualeduri formebi ganlagebulia Tanamedrove cxensa (Equus) da eocenSi mcxovreb mis winapars
Hyracotherium -s Soris. suraTis daTvalierebisas warmoiqmneba iluzia, rom arsebobs tendencia progresisken, ufro didi zo-
mis cxovelis ganviTarebisken. amave dros TiTebis raodenoba mcirdeba da kbilebi balaxiT sakvebad modificirdeba. sinamd-
vileSi Tanamedrove cxeni mTeli evoluciuri buCqis erTaderTi gadarCenili totia. am buCqze mravali sxva gansxvavebuli
totic iyo.

rogorc calkeul individs: saxeobaTa warmoqmna aris Rvraven saxeobebi, romlebic yvelaze did xans arse-
saxeobis dabadeba, gadaSeneba ki aris misi sikvdili. ax- boben da yvelaze met axal STamomaval saxeobas qmnian.
ali saxeobebi, romlebic misgan gamoiyofian, arian misi saxeobebis gadarCevis modelis mixedviT igulisxmeba,
Svilebi. am modelis mixedviT stenli varaudobs, rom rom `diferencrebuli saxeobaTa warmoqmnis warmate-
saxeoba gnicdis saxeobis gadarCevas iseve, rogorc ba~ TamaSobs makroevoluciaSi igive rols, rasac re-
individualuri organizmi ganicdis bunebriv gadarCe- produqciuli warmateba mikroevoluciaSi.
vas. ZiriTadi evoluciuri gzis mimarTulebas gansaz- Tu saxeobaTa warmoqmnis siCqare da saxeobis arse-

596
bobis vada asaxavs warmatebas, analogia bunebriv ga- garkveuli fenotipis sasargeblod. evolucia organiz-
darCevasTan kidev ufro Zlierdeba. SesaZlebelia, rom mis da misi garemos urTierTqmedebis Sedegia. Tu gare-
is Tvisebebi, romlebic garkveul garemoSi ar uwyo- mos pirobebi Seicvleba, gamoxatuli evoluciuri ten-
ben xels organizmis saerTo warmatebas, mniSvnelobas dencia SeiZleba Sewydes an mimarTulebac ki Secvalos.
iZenen saxeobis gadarCevis dros. magaliTad: Tu saxe- Semdeg TavSi gavagrZelebT organizmebis da saxeo-
oba advilad vrceldeba axal garemoSi, man SeiZleba da- bebis Semdgomi divergenciis (daTiSvis) ufro detalur
sabami misces `Svilobili saxeobebis~ did raodenobas. Seswavlas. davakvirdebiT namarxebs da garemos piro-
ramdenadac ar iyos faseuli saxeobebis gadarCevis bebis gavlenas.
modeli, namarxebidan Cans, rom arseboben saxeobis evo-
luciis sxva SesaZlebeli mimarTulebebic. magaliTad:

24.3 Semowmeba
sqesobrivi gadarCeva irlandiuri (CrdiloeTi evro-
pa) cxeniremis SemTxvevaSi. am gadarCevis Sedegad cx- koncefcia
eniremis rqebi uaRresad gaizardnen – Tumca aman ver
gadaarCina cxeniremi gadaSenebisgan. Seicvalnen mcena- 1. rogor avxsnaT darvinis saxeSecvlili STa-
reebi, romliTac is ikvebeboda da adamiani masze inten- momavlobis koncefciis daxmarebiT iseTi
siurad nadirobda. ZuZumwovrebis xanaSi Ria sivrceebs rTuli struqturebis evolucia, rogori-
didi farTobi ekavaT. cxenis winaprebi iTvisebdnen Ria caa xerxemlianebis Tvali an guli?
sivrceebs. paralelurad mimdinareobda intensiuri ga-
2. funqcis Secvlis koncefciis mixedviT ar
darCeva im balaxismWameli cxovelebis, romlebTac sir-
bili sxebze Cqara SeeZloT. sxvanairad Tavis daRweva
igulisxmeba, rom garkveuli struqtura
mtaceblebisgan SeuZlebeli iyo. am tendencias ar eqne- unda ganviTardes garemos momavali cvli-
boda adgili, rom ar yofiliyvnen didi, balaxiT dafa- lebebis Sesabamisad. axseniT ratom.
ruli sivrceebi. 3. rogor SeiZleba gamoiwvios heteroqroniam
rac ar unda iyos ganviTarebis mizezi, evoluciuri sxeulis sxvadasxva formis evolucia?
tendenciis gaCena ar niSnavs imas, rom arsebobs ra-
Rac Sinagani mamoZravebeli Zala, romelic moqmedebs

24-e Tavis Semowmeba


obis warmomadgenlebs. biologiuri saxeobis
ZiriTadi koncefciebis Semowmebaa: koncefciis Tanaxmad didi mniSvneloba eniWe-
ba reproduqciul izolacias. reproduqciul
izolacias qmnian prezigoturi da postzigo-

24.1
turi barierebi. geografiuli izolaciis Sede-
koncefcia gad xdeba sxvadasxva populaciis genofondis
izolacia.

biologiuri saxeobis koncefciis saxeobis sxvanairi gansazRvra. marTalia bi-


mixedviT didi mniSvneloba eniWeba ologiuri saxeobis koncefcia sasargebloa
reproduqciul izolacias saxeobaTa warmoqmnaze msjelobisas, magram mas
amave dros aqvs ramdenime mniSvnelovani nakli.
biologiuri saxeobis koncefcia. biologiuri es zRudavs mis gamoyenebas. magaliTad: mas ver
saxeoba warmoadgens populaciebis jgufs. pop- gamoviyenebT im organizmebis SemTxvevaSi, rom-
ulaciebis individebs potenciurad SeuZliaT lebic mxolod namarxebis saxiTaa cnobili, an
erTmaneTTan Sejvareba da nayofieri STamomav- im organizmebis SemTxvevaSi, romlebic mxolod
lobis datoveba. isini ar ejvarebian sxva saxe- usqesod mravldebian. amitom mecnierebma Sei-

597
muSaves saxeobaTa alternatiuli koncefciebi. waxeobaTa warmoqmnis dros reproduqciuli
magaliTad morfologiuri saxeobis koncefcia. barieri populaciis qveerTeulebs yofs geo-
misi gamoyeneba ufro mravlismomcvelia. grafiuli izolaciis gareSe.

24.2
adaptaciuri radiacia. adaptaciur radiacias
adgili aqvs, roca populacia SemTxveviT xvde-
koncefcia
ba axal ekologiur niSaSi. es SeiZleba mox-
des axali adgilis dasaxlebis dros. magali-
saxeobaTa warmoqmna SeiZleba Tad: axlad warmoqmnili vulkanuri kunZulebis
mimdinareobdes rogorc dasaxlebisas, an garemos cvlilebebis Sedegad.
garemo pirobebis cvlilebas xSirad mivyev-
geografiuli izolaciis pirobebSi,
arT am arealSi mobinadre sxva saxeobebis ga-
ise mis gareSe daSenebisken.

alopatriuli (`sxva qveynis~ ) saxeobaTa war­ saxeobaTa warmoqmnis genetikis Seswavla. ge-

moqmna. alopatriul saxeobaTa warmoqmna maSin nomis afeTqebis saSualebiT mkvlevarebi ikv-

xdeba, roca erTi saxeobis ori populacia geo- leven saxeobaTa warmoqmaSi monawile specifi-

grafiulad izolirebuli xdeba erTmaneTisgan. kur genebs.

izolaciis peroidos ganmavlobaSi icvleba an saxeobaTa warmoqmnis siCqare. namarxebis Ses-


erTi populacia an orive. Tu garkveuli pe- wavlis Sedegad eldrejma da gouldma peri-
riodis Semdeg maT Soris kontaqti aRdgeba, odulad darRvevadi wonasworobis modeli
Sejvareba maT Soris ukve ver ganxorcield- Seqmnes. am modelis Tanaxmad, mSobliuri saxe-
eba Tu izolaciis periodi sakmaod didia, obidan gamoyofis Semdeg Svilobili saxeoba
mis ganmavlobaSi grovdeba prezigoturi da SedarebiT swrafad icvleba. arsebobis darCe-
postzigoturi izolaciis meqanizmebi. nil periodSi saxeoba ar ganicdis did cvli-

simpatriuli (`igive qveynis~) saxeobaTa war­ lebebs. es modeli upirispirdeba TandaTano-

moqmna. axali saxeobis warmoiqmna maSinac xde- biTi cvlilebebis models.

ba, Tu Svileuli populaciis geografiuli

24.3
gavrcelebis areali gadaikveTeba mSobeli po­
pulaciis gavrcelebis arealTan. magaliTad: koncefcia
mcenaris bevri saxeoba gaCnda simpatriulad,
po­liploidiis Sedegad (qromosomebis ricxvis
jeradjer gazrda). autopoliploidurebi ari-
saxeobaTa warmoqmnis procesis
an is saxeobebi, romlebic am gziT warmoiSvnen ganmavlobaSi SeiZleba dagrovdes
erTi winapari saxeobidan. alopoliploidiebi makroevoluciuri cvlilebebi
saxvadasxva saxeobebidan warmoqmnili saxeobe-
bi arian. maTi qromosomebis ricxvic jeradjer evoluciuri siaxleebi. organizmis arsebobis
gazrdilia. simpatriuli saxeobaTa warmoqmna yvela etapze axali biologiuri struqturebi
SeiZleba moxdes axali ekologiuri niSis war- viTardebian adre arsebuli struqturebidan.
moqmnis Sedegad an polimorful populaciaSi zog rTul struqturas, magaliTad Tvals, ar-
araSemTxveviTi Sejvarebis Semdeg. sebobis yvela safexurze msgavsi funqcia hqon-
da. sxva struqturebis, magaliTad bumbulis,
alopatriuli da simpatriuli saxeobaTa war­
funqcia Seicvala.
moqmna. daskvna: alopatriuli saxeobaTa war-
moqmnis dros axali saxeobebi warmoiqmneba
ganviTarebis makontrolebeli genebis evo­
mSobeli populaciidan Svileuli populaciis
lucia. didi evoluciuri cvlilebebi SeiZle-
geografiuli izolaciis Se­d egad. simpatriuli
ba gavaigivoT ganviTarebis maregulirebel

598
genebSi momxdar mutaciebTan. evoluciuri 3. frinvelebis sarkvevSi tyis mgalobeli ( Den-
cvlilebis Sedegad icvleba drois peri- droica coronata) da udaubonis mgalobeli gansx-
odi, romelSic esa Tu is ganviTarebis sta- vavebuli saxeobebia. bolo drois klasifikaci-
dia grZeldeba (heteroqronia), aseve SeiZleba is mixedviT es erTi da igive saxeobis (yviTel
Seicvalos sxeulis nawilebis sivrcobrivi gan- boloiani mgalobelis) aRmosavleTi da dasav-
lageba. zogi aseTi cvlileba xdeba gomeozi- leTi formebia. qvemoT CamoTvlili mizezebi-
sur genebSi mutaciuri cvlilebis Sedegad, an dan ra aris amis mizezi?
gomeozisuri genebis maregulirebel genebSi a) habitatebis gadafarvis dros es ori forma
mutaciebis Sedegad. SesaniSnavad ejvareba erTmaneTs.
b) orive forma msgavs habitatSi binadrobs
evolucia ar aris orientirebuli garkveul g) orive formas bevri saerTo geni aqvs
Sedegze. Secvlil garemosTan adaptaciis gamo d) orive forma erTnairi sakvebiT ikvebeba
SeiZleba gaCndes grZelvadiani evoluciuri e) orive formis Seferiloba Zalian msgavsia.
tendencia. saxeobaTa gadarCevis modelis Se- 4. havais kunZulebis erT da igive nawilSi mobi-
sabamisad es tendencia gamoixateba SemdegSi: nadre xilis buzis _ drozofilas sxvadasxva
garkveuli Tvisebebis mqoneP s axeobebi ufro sa­xeobis mamrebs aqvT sxvadasxva saqorwino ri­
did xans arseboben da ufro xSirad warmo- tuali. ritualSi Sedis brZola sxva mamrebTan
qmnian axal saxeobebs vidre sxva Tvisebebis da garkveuli moZraobebi, romlebic mdedrebs
mqone saxeobebi. izidaven. ra tipis reproduqciuli izolaciis
Sedegia es?
a) habitatis izolacia
SeamowmeT sakuTari codna b) droebiTi izolacia
g) qceviTi izolacia
d) gametebis izolacia
TviTSemowmeba
e) postzigoturi barierebi
5. qvemoTCamoTvlili faqtorebidan, romlebi ar
1. biologiuri saxeobebis koncefcia ar esadage- uwyoben xels alopatriul saxeobaTa warmoqm-
ba mxolod namarxebidan cnobil organizmebs, nas?
vinaidan a) Svileuli populaciis mSobeli populaci-
a) namarxebze dayrdnobiT saxeobebs morfo­ idan geografiuli izolacia
logiurad Znelad vansxvavebT. (namarxebi b) izolirebuli populaciis simcire da gene-
iSviaTad aris kargad Senaxuli) tikuri dreifi
b) SeuZlebelia davadginoT reproduqciuli g) winapari populacia izolirebuli popula-
izolaciis arseboba namarx formebSi ciisgan gansxvavebul gadarCevis dawolas
g) SeuZlebelia davadginoT ra tipis habita­ ganicdis
tSi arsebobdnen namarxi formebi gada­ d) izolirebuli populaciebis genofondebi
Senebamde gansxvavebuli xdeba sxvadasxva mutaciebis
d) namarxi organizmebis gamokvlevisas Seu- Sedegad
Zlebelia maTi sqesis dadgena. e) or populacias Soris mimdinare intensiuri
e) namarxebis gamoyeneba mxolod anagenezis genebis nakadi
Sesaswavlad SeiZleba. kladogenezs namar­ 6. mcenaris A saxeobas aqvs qromosomebis dip-
xebis meSveobiT ver ganvixilavT loiduri nakrebi 2n=12. mcenaris B saxeobas
2. yvelaze didi erTeuli, romelSic moqmedebs aqvs diploiduri nakrebi 2n=16. axali saxeoba
genTa nakadi aris C warmoiqmneba A da B saxeobebidan alopolip-
a) populacia b) saxeoba loidiis Sedegad. C saxeobisTvis yvelaze mo-
g) gvari d) hibridi e) tipi salodneli qromosomebis diploiduri ricxvi

599
iqneba b) pedamorfozi an winaparis iuveniluri for­
a) 12 b) 14 g) 16 mis struqturis Senaxva zrdasrul orga-
d) 28 e) 56 nizmSi
7. meeqvse sakiTxSi aRwerili saxeobaTa warmoqm- g) ganviTarebis genSi an mis maregulirebel
nis epizodi albaT aris genebSi cvlileba, romlis Sedegad icvle-
a) alopatriuli saxeobaTa warmoqmnis SemTx- ba sxeulis nawilebis sivrcobrivi orga-
veva nizacia.
b) simpatriuli saxeobaTa warmoqmnis SemTx- d) periodulad darRveuli wonasworoba
veva e) alopoliploidiis Sedegad axali saxeo-
g) sqesobriv gadarCevaze dafuZnebuli saxe- bebis warmoqmna
obaTa warmoqmnis SemTxveva
d) adaptaciuri radiaciis SemTxveva
e) anagenezisis SemTxveva evoluciuri kavSiri
8. mcenareebi Mimulus lewisii da M. carsinalis bune-
baSi hibridebs ar qmnian. laboratoriul piro- erT-erT Tavis rveulSi darvinma CainiSna, rom moma-
bebSi ki maT ajvareben da Sejvarebis Sedegad valSi arasdros ar ganixilavs saxeobas, ufro metad an
iReben nayofier STamomavlobas. ra acilebs ufro naklebad ganviTarebuls. dResac zog saxeobaze
bunebaSi am mcenareebis genofondebs erTmane- an saxeobaTa jgufze adamianebi fiqroben, rom sxvebTan
SedarebiT isini ufro ganviTarebulni arian. es al-
Tisgan?
baT evoluciuri `progresis~ cnebis arsebobis Sedegia.
a) gametebis SeuTavsebloba
marTlac arsebobs evoluciuri progresi? ratom Hox,
b) sxvadasxva mimzidveloba damtveravi an ratom ara? daicaviT Tqveni pozicia, warmoidgineT,
organizmebisTvis rom ekamaTebiT pirovnebas, romelic sapirispiro azrs
g) sxvadasxva ekologiuri niSebi amtkicebs.
d) sxvadasxva geografiuli areali
e) sezonuri sxvaoba yvavilobaSi
9. periodulad darRvevadi wonasworobis model- mecnieruli kvleva
is Sesabamisad
a) bunebrivi gadarCeva umniSvnelo evoluci- kulturul amerikul bambas aqvs 52 qromosoma
uri meqanizmia (2n=52). yoveli ujredis 13 wyvili yromosoma (26 qro-
b) gadaSenebuli saxeobebis umetesoba Tan- mosoma) ufro mcire zomisaa, vidre danarCeni 13 wyvili.
aziaSi gavrcelebul kulturul bambas aqvs 26 qromo-
daTan gardaiqceoda axal saxeobebad, sak-
soma (2n=26) yvela qromosoma aris didi zomis. velurad
marisi dro rom hqonodaT amisTvis
mzard amerikul bambas aqvs 26 qromosoma, yvela qro-
g) axali saxeobebis umetesoba Tavisi arsebo- mosima aris patara zomis. warmoadgineT hipoTeza da
bis dasawyisSi agrovebs axal unikalur axseniT, Tu rogor warmoiqmna kulturuli amerikuli
Tvisebebs. Semdegi arsebobis periodSi bamba. rogor SegiZliaT Tqveni hipoTezis Semowmeba?
isini mcired icvlebian.
d) evolucia umeteswilad mizanmimarTulia
mecniereba, teqnologia
e) saxeobaTa warmoqmna damokidebulia erTeul
mutaciaze da sazogadoeba
10. genetikuri cvlileba romelsac iwvevs Hox
geni. is marTavs xerxemlianebSi kidurebis zr- ra aris biologiuri safuZveli imisa, rom adamianis
das. misma moqmedebam gamoiwvia oTxfexianebis yvela populacia miCneulia erT saxeobad? moifiqreT
kidurebis evolucia. gamovlenis aseTi cvli- scenari, romlis mixedviT momavalSi kladogenezis
Sedegad SeiZleba warmoiqmns adamianis meore saxeoba.
leba gamosaxavs
SegiZliaT es Tu ara?
a) individis ganviTarebaze garemos gavlenas

600
25
filogenezi da
sistematika
SS suraTi 14.1  nemsiylapias namarxi braziliidan.
misi asaki 100 milion wels aRemateba.

tradiciulad, evoluciuri naTesaobis dasadgenad,


ZiriTadi koncefciebi sistematikosebi organizmebis morfologiur da bioqi-
miur msgavsebas swavlobdnen. bolo aTwleulebis ganma-
25.1 filogenezis Sesaswavlad awarmoeben mor- vlobaSi, sistematikosebis xelSi axali Zlieri instru-
fologiur da molekulur kvlevebs, aseve menti, molekuluri sistematika, aRmoCnda. molekuluri
saerTo winaparis namarxebis kvlevas sistematikosebi organizmebis dnm-is, rnm-is da sxva
molekulebs adareben. am Sedarebis safuZvelze adgenen
25.2 filogenetikuri sistematika aerTianebs kla-
evoluciur naTesaobas sxvadasxva organizmebis mTlian
sifikacias da evoluciis istorias
genomebsa da genebs Soris (suraTi 25.2). mravalferovani
25.3 filogenetikuri sistematikis safuZvelze informaciis safuZvelze evolucionistebi mTeli si-
ageben evoluciur xes evoluciuri xis ageb- cocxlis universalur xes qmnian. am xis ganaxleba mud-
uleba efuZneba saxeobaTa saerTo Tvisebebs mivad mimdinareobs, radganac dnm-is da rnm-is Tan-
25.4 evoluciuri istoris umetesi nawili Cawer- mimdevrobis Seswavlis Sedegad miRebuli monacemebis
ilia organizmis genomSi raodenoba mudmivad izrdeba.

25.5 molekuluri saaTi gvexmareba davadginoT


evoluciuri cvlilebis dro

Sesavali

sicocxlis xis kvleva


e voluciuri biologia ixilavs organizmebis ganvi-
Tarebis process da ganviTarebis istorias. wina TavebSi
Cvenc am principiT vixilavdiT evoluciis process: ker-
Zod ki, bunebriv gadarCevas da populaciis genetikuri
Semadgenlobis Semcvel sxva meqanizms (ixileT Tavi 23).
sabolood, am meqanizmebis moqmedebis Sedegad Cndeba
axali saxeoba (ixileT Tavi 24). evolucionistebi ki am
meqanizmebis daxmarebiT cdiloben dedamiwaze sicocx-
lis arsebobis mTliani istoriis aRdgenas.
am TavSi aRwerilia, Tu rogor ikvleven biologebi
filogenezs (berZnulad phylon -ojaxia, genesis-da-
sabamia). filogenezi saxeobis an saxeobaTa jgufis evo-
luciis istoriaa. filogenezis dasadgenad biologebi
namarxebs ixilaven da winapar organizmebze informa-
SS suraTi 25.2   moulodneli evoluciuri naTesauri kav-
cias iReben (suraTi 25.1).
Siri. ra evoluciuri naTesaobaa adamiansa, sokosa da titas
biologebi aseve sistematikas iyeneben. es anali-
Soris? molekulurma sistematikosebma daadgines, rom gare-
tikuri midgomaa Tanamedrove da gadaSenebuli orga- gnobis miuxedavad cxovelebi (adamianis CaTvliT) da sokoebi,
nizmebis mravalferovnebisa da naTesaobis dasadgenad. ufro axlos enaTesavebian erTmaneTs, vidre mcenareebs.

601
1.  mdinareebi, romlebsac danaleqi qanebi
okeanSi miaqvT. namarxebis Semcveli dan-
aleqi qanebis formireba okeanis fsker-
ze xdeba.
2. garkveuli drois ganmavlobaSi axali
stratebi warmoiqmneba. isini Seicaven
namarxebs drois yvela periodidan.
3. zRvis donis cvlilebasTan erTad zRvis
fskeri SiSvldeba da danaleqi qanebi zedapirze
gamodian. eroziis Sedegad stratas da namarxebs
vxedavT.

ufro axali namarxebis Semcve-


li axalgazrda strata.

ufro Zveli namarxebis Semcveli


Zveli strata.

S S suraTi 25.3   namarxebis Semcveli danaleqi stratis


formireba.

RebT mxolod maSin, Tu SegviZlia maTi asakis dadgena.

koncefcia 25.1 asakis dasadgenad unda davadginoT is Tanmimdevroba,


romelSic Cndeba da qreba organizmebis sxvadasxva Tvi-
seba. 26 TavSi ganvixilavT namarxebis daTariRebis da
geologiuri Tanmimdevrobis dadgenis meTodebs. axla
filogenezis Sesaswavlad awarmoeben ki davimaxsovroT, rom namarxebis aRricxva mniSvnelo-
morfologiur da molekulur kvlevebs, vania evoluciuri cvlilebebis dasadgenad, magram es
arasrulyofili meTodia.
aseve saerTo winaparis namarxebis dedamiwaze gavrcelebuli saxeobebis didi nawili
kvlevas kvdeba iseT adgilas da iseT dros, rom maTi namarxebis
povna SeuZlebelia; bevri formirebuli namarxi iSleba
imisTvis, rom davadginoT filogenezi, unda Seva-
Semdgomi geologiuri procesebis zegavleniT; dReisT-
grovoT rac SeiZleba meti informacia Tanamedrove or-
vis aRmoCenilia arsebuli namarxebis mxolod nawili; na-
ganizmebis morfologiaze, ganviTarebasa da bioqimiaze.
marxebSi SeiZleba ar iyos asaxuli dedamiwaze arsebuli
aseve mniSvnelovania namarxebis Seswavla. namarxebis
saxeobebis mravalferovneba. ufro xSirad namarxebSi
Seswavlilas, Cven vswavlobT dedamiwaze warsulSi mo-
gvxvdeba is saxeobebi, romlebic warsulSi drois didi
binadre organizmebis narCnebs da gamogvyavs daskvna am
periodis ganmavlobaSi arsebobdnen, iyvnen mravalri-
organizmebis raobaze. namarxebis meSveobiT vadgenT na-
cxovanni da farTod gavrcelebulni, hqondaT mkvrivi
Tesaobas Tanamedrove organizmebs Soris. namarxebs, wi-
niJarebi, ConCxi an sxva mkvrivi nawilebi. mkvrivi nawi-
napari organizmebis is Tvisebebi aqvT, romlebic drois
lebi aadvilebdnen maT namarxebad gadaqcevas. yvela am
ganmavlobaSi zog evoluciur xazSi daikarga.
SezRudvis miuxedavad namarxebi namdvilad detalurad
asaxaven cocxali organizmebis cvlilebas drois ganma-
namarxebi vlobaSi.
yvelaze mdidari namarxebis resursia danaleqi qa-
nebi. mdinareebis dinebis saSualebiT da eroziis Sede-
gad, qviSa da Slami xvdeba zRvebSi da WaobebSi. iq isi-
ni ileqebian fskerze organizmebis narCenebTan erTad. morfologiuri da molekuluri
fskerze es narCenebi milionobiT wlis ganmavlobaSi homologiebi
grovdeba. ufro Zveli naleqebi fenebad iwnexeba. am fe-
nebs stratas eZaxian (suraTi 25.3) namarxebis aRricxva filogenezi SeiZleba dadgindes ara marto namar-
dafuZnebulia strataSi ganlagebuli namarxebis Tan- xi organizmebis, aramed Tanamedrove organizmebis
mimdevrobaze. molekuluri da morfologiuri msgavsebis Seswavlis
namarxebidan yvelaze gavrcelebulia danaleqi qa- Sedegad. gavixsenoT, rom erTiani winapris arsebo-
nebi, magram paleontologebi sxva tipis namarxebsac ba molekulur da morfologiur msgavsebasTan erTad
swavloben (suraTi 25.4). namarxebidan informacias vi- gvaZlevs homologiebs. magaliTad: ZuZumwovrebis wina

602
(g) daaxloebiT 40 milioni
wlis asakis foTlis namarxi

(b) daaxloebiT 190 milioni wlis asakis xis


namarxi arizonidan.

(a) qviSis qanebSi mopovebuli dinozavris


Zvlebi (d) daaxloebiT 375 wlis
asakis amonitis anabeWdi

(v) qarvaSi Senaxuli


mTliani mwerebi

(z) cimbiris yinulSi mTlianad gayinuli 23000 (e) kolorado. biWi, romelic 150 milioni
aTasi wlis asakis mamontis eSvi. wlis winandel dinozavris nakvalevze dgas

SS suraTi 25.4  sxvadasxva tipis namarxebi (a) mineralebis Semcveli mkvrivi nawilebis namarxebi, magaliTad Zvlebi, niJarebi
an kbilebi, kargad inaxeba. (b) zogi namarxi imis Semdeg formirdeba, rac mineralebi organuli nivTierebis adgils ikaveben. (g)
danaleq qanebSi aRmoCenili zogi namarxi organul nivTierebebs Seicavs da mecnierebs analizisTvis saWiro molekulebis gamoyofa
SeuZliaT. (d) Camarxuli lpobadi organizmebi ise gamoiyurebian, TiTqos wyliT gajerebulni arian. wyalSi ki gauxsnad mineralebs
Seicavs. am mineralebis gaqvavebisas yalibdeba cocxali organizmis aslebi. (e) nakvalevis namarxs TviTon kvali qmnis, soroebi da
uZvelesi organizmis aqtiurobis sxva niSnebi. (v) qarvaSi (xis gaqvavebuli fisi) xandaxan mTlian, kargad Senaxul organizmebs pou-
loben. (z) kargad Senaxuli, sakmaod didi zomis organizmebi iSviaTad yinulSi an mJavis Semcvel WaobebSi gvxvdeba.

kidurebis Zvlebis raodenoba da Zvlebis ganlagebis ms- nareobs, rom saerTo winapars hqonda msgavsi Tanmimde-
gavseba Sedegia imisa, rom maT erTiani winapari hyavdaT. vrobebi.
msgavsi morfologiis an dnm-is msgavsi Tanmimde-
am winapris kidurebis Zvlebis agebuleba hgavda Ta- vrobis mqone organizmebi, rogorc wesi, ufro axlos
namedrove saxeobebis kidurebis Zvlebis agebulebas; es enaTesavebian erTmaneTs, vidre organizmebi, romelTa
aris morfologiuri homologiis magaliTi (ixileT su- agebuleba an dnm-is Tanmimdevroba mkveTrad gansxvave-
raTi 22.14). aseve, genebi an dnm-is sxva Tanmimdevrobebi bulia. zog SemTxvevaSi, monaTesave saxeobebSi SeiZleba
homologiuria, Tu maTi msgavsebis bunebidan gamomdi- iyos sakmaod didi morfologiuri daTiSva. genetikuri

603
sxvaoba ki SeiZleba sakmaod mcire iyos (an piriqiT). ma- 1  roca pirveli da meore
galiTad: 24 TavSi ganvixileT havais vercxlisferi mce- saxeoba saerTo winapris-
nareebis aliansi. kunZulis gaswvriv mobinadre saxeobe- gan daiTiSa, winaparuli
bi garegnulad mkveTrad gansxvavdebian erTmaneTisgan: homologiuri dnm-is seg-
mentebi identuri iyo.
zogi maRali, datotvili xea, sxvebi ki xSiri, miwasTan
garTxmuli buCqebi (ixileT suraTi 24.12) mniSvnelovani amoSla
fenotipuri sxvaobis miuxedavad, vercxliferi mcena-
reebis genebi Zalian msgavsia. mcire molekulur sxvao- 2. amoSlis da CarTvis
baze dayrdnobiT mecnierebs SeuZliaT daadginon, rom mutaciebi ori saxeobis
vercxlisferma mcenareebma daiwyes daTiSva 5 milioni Sesadarebel Tanmimdevro-
bebs cvlian.
wlis winaT. daaxloebiT am dros moxda Tanamedrove kun-
Zulebidan yvelaze Zveli kunZulis formireba. aqedan
CarTva
SegviZlia davaskvnaT, rom am mcenareebis SemTxvevaSi
morfologiur mravalferovnebas akontrolebs Sedare-
3. am mutaciebis gamo ho-
biT mcire genetikuri sxvaoba.
mologiuri regionebi (yvi-
Teli) ar qmnian Sesadare-
blad swor Tanmimdevrobas.

4 imis Semdeg, rac kompiut-


eruli programa muta-
ciebis magivrad cariel
adgils Casvams da Tanmim-
devrobebs gadaalagebs,
homologiuri regionebi
isev erTmaneTs daemTxveva.

S S gv. 495. suraTi 25.6  dnm-is erT xazad ganlagebuli


Sesadarebeli monakveTebi. sistematikosebi dnm-is msgavsi
Tanmimdevrobebis mosaZebnad da xelaxla dasalageblad kom-
piuterul programebs iyeneben (am magaliTis SemTxvevaSi, jer
Sesadarebeli monakveTis sigrZe dadginda, Semdeg aRmoCnda,
rom yvela Tanmimdevroba Seucvlelia da Sesadarebeli mon-
akveTebi identuria).

S S suraTi 25.5  Txunelas analogiuri Tvisebebis konvergen-


tuli evolucia. wagrZelebuli sxeuli, gafarToebuli wina lagebul muclis nakecSi – jibeSi amTavrebs embrionul
kidurebi, mcire zomis Tvalebi da konusismagvari cxviris ganviTarebas) maSin, roca Crdilo amerikuli Txunele-
damcveli rbili, sqeli kani, damoukideblad ganviTarda CanTo- bi arian placentarulebi (maTi Canasaxi dedis sxeulis
sanSi _ avstraliur TxunelaSi (maRla) da placentarulSi _ SigniT ganlagebul saSvilosnoSi amTavrebs embrionul
Crdilo amerikul TxunelaSi (dabla). ganviTarebas) marTlac, namarxebidanac da genetikuri
Sedarebidanac Cans, rom Txunelebis saerTo winapari
binadrobda 120 milioni wlis winaT. daaxloebiT imave
dros moxda CanTosani cxovelebis da placentarule-
sxvaoba homologiebsa da analogiebs Soris bis daTiSva. Txunelebis winapari da misi STamomavlo-
filogenezis konstruqciis dros, mniSvnelovania, bis umetesi nawili ar hgavda Tanamedrove Txunelebs.
ar agverios homologiebi, anu saerTo winapris Tvisebe- magram sanam Txunelebis es ori jgufi cxovrebis msgavs
bi da analogia anu konvergentuli evolucia. rogorc stilTan adaptacias ganicdida, maTSi damoukideblad
22 TavSi waikiTxeT, konvergentul evolucias adgili ganviTarda msgavsi Tvisebebi.
aqvs, roca msgavsi garemos gavleniT da bunebrivi ga- rogorc vTqviT, filogenezis dasadgenad, mniSv-
darCevis Sedegad gansxvavebuli evoluciuri xazis or- nelovania, ganvasxvavoT homologia da analogia. maga-
ganizmebSi warmoiqmneba msgavsi (analogiuri) adapta- liTad: Ramurebsac da frinvelebsac aqvT adaptaciebi,
ciebi (ixileT suraTi 22.17). magaliTad: avstraliuri romelTa meSveobiT isini dafrinaven. maT aqvT garegnu-
da Crdilo amerikuli Txunelebi garegnulad Zalian li msgavseba. es SeiZleba niSnavdes, rom Ramurebi ufro
hgvanan erTmaneTs (suraTi 25.5). Tumca maTi gamravleba axlos enaTesavebian frinvelebs, vidre vTqvaT, katebs.
Zalian gansxvavebulia: avstraliuri Txunelebi CanTo- katebs xom frena ar SeuZliaT. magram ufro zusti Semow-
snebi arian (maTi axalSobili dedis sxeulis gareT gan- mebis Sedegad aRmoCnda, rom Ramurebis safreni aparati

604
agebulebiT gacilebiT ufro axlos dgas katis da sxva dan xdeba bevri fuZis CarTva an amoSla. es ki moqmdebs
ZuZumwovrebis wina kidurebis agebulebasTan, vidre jaWvis sigrZeze (ixileT Tavi 23).
frinvelis frTebis agebulebasTan. namarxebidanac Cans, warmoidgineT, rom ori saxeobis garkveul genSi
rom Ramuras wina kidurebi da frinvelis frTebi ganvi- aramakodirebeli dnm-is Tanmimdevroba Zalian msgav-
Tardnen damoukideblad, sxvadasxva winaprebis sasia- sia. magram erT-erTi saxeobis SemTxvevaSi mutaciis Se-
rulo kidurebidan. ase rom, SegviZlia davaskvnaT, rom degad amoiSala Tanmimdevrobis pirveli fuZe. amis Se-
Ramurebis wina kidurebi ZuZumwovrebis wina kidurebis degad danarCeni Tanmimdevroba gadaiwevs erTi fuZiT.
homologiuria, magram funqciis mixedviT frinvelebis Tu aseT or nukleotidur Tanmimdevrobas SevadarebT
frTebis analogiuria. analogiuri struqturebi, rogo- erTmaneTs, xelad mivxvdebiT, Tu ra siZnele warmoqmne-
ricaa Ramuras wina kidurebi da frinvelis frTebi, vi- ba Sedarebis dros. am problemis Tavidan asacileblad,
Tardeba damoukideblad. xandaxan maT eZaxian homopla- dnm-is monakveTebis Sedarebis da Sedarebis Sedegebis
ziebs (berZnulidan _ erTi mimarTulebiT formireba). analizis dros sistematikosebi iyeneben kompiuterul
namarxebis msgavsebis garda, arsebobs homologie- programas. kompiuteruli programis meSveobiT xdeba
bis da analogiebis gansxvavebis sxva xerxi. am xerxis mi- sxvaobis daadgena Sesadarebeli jaWvebis sigrZeebs So-
xedviT unda ganvsazRvoT im Tvisebis sirTule, romlis ris da maTi axlidan dalageba. (suraTi 25.6)
Sedarebas vapirebT. rac ufro metia or rTul stru- dnm-is fuZeebis Sedarebis Sedegad aRmoCnda, rom
qturas Soris msgavseba ZiriTadi niSnebis mixedviT, miT avstraliis da Crdilo amerikis Txunelebis genebSi be-
naklebad mosalodnelia, rom isini ganviTardnen damou- vri fuZe gansxvavebulia. amis garda, drois ganmavloba-
kideblad. magaliTad: adamianisa da Simpanzis qala Sed- Si maT Soris sxva sxvaobac dagrovda. aqedan SegviZlia
geba ara erTi, aramed mravali, erTmaneTTan SeerTebuli davaskvnaT, rom saerTo winaprisgan ganviTarebis Sem-
Zvlisgan. orive qalas SemTxvevaSi, Zvlebi erTmaneTTan deg Txunelebis es ori xazi sakmaod dascilda erTa-
mWidrod aris SeerTebuli da zustad ergebian erTma- neTs. anu, Tanamedrove Txunelebis es saxeobebi ar arain
neTs. TiTqmis warmoudgenelia, rom aseT rTul stru- erTmaneTis axlo naTesavebi. sapirispirod, vercxlis
qturebs, romelTa detalebi ase kargad ergeba erTma- mcenareebis aliansis fuZeebis ganlageba Zalian hgavs
neTs, aqvT erTmaneTisgan damoukidebeli warmoSoba. erTmaneTs. es adasturebs hipotezas, rom gansxvavebuli
rogorc Cans, genebi, romlebic monawileoben am ori agebulebis miuxedavad aliansis yvela wevri erTmaneTis
qalis ganviTarebaSi, memkvidreobiT miRebulia saerTo axlo naTesavia.
winaprisgan. igive argumenti muSaobs, roca erTmaneTs is faqti, rom sxvadasxva saxeobis molekuluri
vadarebT aTasobiT nukleotiduri Tanmimdevrobis Sem- Tanmimdevroba gansxvavebulia, TavisTavad arafers
cvel genebs. dnm-is oTxi fuZis ganlagebis Tanmimde- ar gveubneba imaze, Tu rodis cocxlobda am saxeobe-
vroba dnm-is an rnm-is jaWvSi eyrdnoba memkvidreobiT bis saerTo winapari. xandaxan, magaliTad Txunelebis
Tvisebebs. es fuZeebia: A(adenini), G (guanini). C (citozini) SemTxvevaSi, amis gageba SesaZlebelia namarxebidan. ma-
an T (Timini). Tu Sesadareblad viRebT ori saxeobis 1 000 gram vercxlis aliansis SemTxvevaSi, napovni namarxebi
nukleotidis sigrZis dnm-is regions, miviRebT maT So- Zalian cotaa. aseT saxeobebTan muSaobisas mkvlevrebi
ris msgavsebis an gansxvavebis 1 000 wertils. saxeobebs adareben maT molekulur Tanmimdevrobas mcenareebis
Soris naTesauri kavSiris dasadgenad sistematikosebi im xazis molekulur TanmimdevrobasTan, romelSic meti
erTmaneTs adareben dnm-is grZel jaWvebs da mTlian ge- namarxebia napovni. ase qmnian molekulur sazoms. am sa-
nomebs. Tu ori organizmis genebs bevri saerTo nukle- zomiT miaxloebiT izomeba daTiSvis sxvadasxva xaris-
otidri Tanmimdevrobebi aqvT, mosalodnelia, rom es xis drois diapazoni (molekuluri sazomis gamoyenebis
genebi homologiuria. Sedegad mkvlevarebi Tvlian, rom vercxlis mcenaree-
bis aliansis saerTo winapari cxovrobda daaxloebiT 5
molekuluri homologiebis Sefaseba milioni wlis winaT). imisTvis, rom ganvsazRvroT, ram-
denad gamosadegia evoluciis Sesaswavlad molekulu-
nukleinis mJavebis Sedareba xSirad dakavSirebu-
ri msgavseba, aucilebelia ganvasxvavoT homologiebi
lia teqnikur sirTuleebTan. pirveli nabijis saxiT
analogiebisgan. igive aris saWiro morfologiuri maxa-
unda ganisazRvros im monakveTis nukleinis mJavebis
siaTeblebis SemTxvevaSi. ori Tanmimdevroba, romelic
Tanmimdevroba, romlis mixedviT vapirebT ori saxeobis
Tavisi sigrZis gaswvriv bevr wertilSi aqvs erTmaneTs
Sedarebas. Tu es saxeobebi axlo naTesavebi arian, Tan-
ufro metad homologiuria (ixileT suraTi 25.6). magram
mimdevrobebSi gansxvaveba mxolod ramdenime adgilas
Soreulad monaTesave organizmebsac xandaxan axasia-
iqneba. aramonaTesave saxeobebSi ki nukleinis mJavebis
TebT Tanmimdevrobebis damTxveva. rogorc Cans, es Sem-
Tanmimdevroba didad gansxvavdeba. am SemTxvevaSi jaWv-
TxveviTi msgavsebaa an molekuluri homoplazia (suraTi
Si iqneba warmodgenili sxvadasxva fuZe. jaWvis sigr-
25.7). mecnierebi aviTareben maTematikur meTodebs, rom
Zec ki SeiZleba gansxvavebuli iyos. amis mizezi aris is,
ganasxvavon “daSorebuli” homologiebi SemTxveviTi ms-
rom drois ufro didi monakveTis ganmavlobaSi, jaWvi-
gavsebisgan, romelsac adgili aqvT sakmaod dacilebul

605
im droisTvis cnobili mcenareebis da cxovelebis taq-
sonomiuri klasifikacia.
taqsonomia aris organizmebis dayofa katego­
riebad. es procesi dafuZnebulia mravali Tvisebis Ses-
wavlaze, romlebsac iyeneben sxvadasxva organizmebs
Soris msgavsebis da gansxvavebis dasadgenad. lines kla-
sifikacia ar iyo dafuZnebuli evoluciur kavSirebze.
SS suraTi 25.7   molekuluri homoplazia. Soreulad monaTe-
save ori organizis dnm-is Tanmimdevrobis fuZeebis 25% Sem-
mas safuZvlad edo organizmis agebuleba. miuxedavad
TxveviT saerToa. imis dasadgenad, homologiuria Tu mravali amisa, misi sistematikis bevri aspeqti filogenetikur
saerTo fuZis Semcveli dnm-is molekulebi, mravali xerxi sistematikaSic gamoiyeneba. magaliTad, saxeobis binom-
SemuSavda. inaluri saxeli da ierarqiuli klasifikacia.

TanmimdevrobebSi. magaliTad: aseTi molekuluri ana- binominaluri nomenklatura


lizis Sedegad miviReT, rom morfologiuri msgavsebis
organizmebis saxelebi, magaliTad: maimuni, Tevzi an
uqonlobis miuxedavad, adamianebs da baqteriebs namdvi-
iasamani, gamosadegia Cveulebrivi saubris dros. magram
lad hyavT saerTo winapari.
am saxelebs SeuZliaT Secdomis gamowvevac. am saxelebi-
mecnierebma daadgines aTasobiT saxeobebis 20 mi-
dan, yoveli, erTze met saxeobas exeba. metic, zogi Cveu-
liardi nukleotiduri fuZis Tanmimdevroba. am uzar-
lebrivi saxeli organizmis tipsac ar asaxavs. magaliTad:
mazarma monacemTa koleqciam filogenezis SeswavlaSi
viri (Cliqosani), Txa (Cliqosani) da virTxa (mRrRneli).
bumi warmoqmna. dadginda bevri evoluciuri kavSiri. ma-
amis garda, ra Tqma unda, sxvadasxva enaSi sxvadasxva or-
galiTad, avstraliur da Crdilo amerikul Txunelebs
ganizmis aRsaniSnavad gamoiyeneba sxvadasxva sityva.
Soris da vercxlis mcenareebis aliansis gansxvavebul
saxeobis kvlevisas Tavidan rom aviciloT gaugebro-
wevrebs Soris. am Tavis boloSi da Semdeg TavebSi Tqven
ba, biologebi mimarTaven saxeobis laTinur, mecnierul
naxavT molekulur sistematikaSi momxdari didi Zvre-
saxels. es aris ori sityvisgan Semdgari anu binominal-
bis bevr magaliTs.
uri mecnieruli saxeli. is iyo SemoTavazebuli lines

25.1
mier. binominaluri saxelis pirveli nawili aRniSnavs
im gvars genus - gvari (mravlobiTSi genera), romelsac
koncefcia testi
saxeoba ekuTvnis. meore nawili specifikuri epiTeti
aRniSnavs am gvaris erT saxeobas. binominaluri sistemis
1. Semdegi wyvili struqturidan, romeli ufro magaliTia Panthera pardus. es aris didi katis, romelsac
hgavs analogias an homologias? axseniT Tqveni
Cveulebrivad leopards (jiqs) eZaxian, mecnieruli sax-
daskvna: (a) maCvzRarbas da kaqtusis nemsebi: (b)
eli. miaqcieT yuradReba, rom saxeobis pirveli saxeli
katis TaTi da adamianis xeli; (g) bus frTa da kra-
iwereba didi asoTi, mTliani saxeli ki daxriliT (mecni-
zanas frTa.
2. Semdegidan, romlebi ufro axlos enaTesavebian eruli saxelebi laTinizirebulia. Tu Tqven axali saxeo-
erTmaneTs: ori saxeoba, romelic garegnulad bis mwers aRmoCenT, SegiZliaT daarqvaT Tqveni amxanagis
msgavsia, magram maTi genebis Tanmimdevroba Zli­ saxeli, magram saxelis daboloeba unda iyos laTinuri).
er gansxvavebulia, an ori saxeoba, romelic ga­ linem SemoiRo 11000 binominaluri saxelwodeba. maTgan
regnulad Zalian gansxvavebulia, magram aqvT mravali dResac arsebobs. arsebobs is optimisturi sax-
TiTqmis identuri genebi. axseniT. elic, romelic man Cveni sakuTari saxeobisTvis SearCia:
Homo sapiens, rac niSnavs: gonieri adamiani.

koncefcia 25.2 ierarqiuli klasifikacia


saxeobebis darqmevis garda, linem daajgufa isini
ierarqiulad: mcire kategorebi gaaerTiana ufro did
filogenetikuri sistematika kategoriebSi. pirveli dajgufeba damyarebulia bi-
aerTianebs klasifikacias nominalur principze; ufro axlo monaTesave saxeobebi
gaerTianebulebi arian erT da igive gvarSi. magaliTad,
da evoluciis istorias leopardi (Panthera pardus ) ekuTvnis im gvars, sadac
aseve Sedis afrikuli lomi (Panthera leo) vefxvi (Pan-
sistematika, rogorc mecniereba, dasabams iRebs
thera tigris) da iaguari (Panthera onca). gvaris garda
meTvramete saukuneSi. 1748 wels Svedma botanikosma da
sistematikosebi mimarTaven progresulad mzard kla-
anatomma karl linem gamoaqveyna naSromi “Systema na-
sifikaciis erTeulebs (suraTi 25.8).
turae” (“bunebis sistema”). es aris mis mier Sedgenili

606
Panthera
saxeoba pardus

pantera
gvari Panthera Canis Canis
Mephitis mephitis Lutra lutra

saxeoba
pardus (zolebiani (evropuli familiaris lupus
(leopardi) skunsi) wavi) (ZaRli) (mgeli)
katisebrTa
ojaxi
ojaxi

mtaceblebi

gvari
rigi Panthera Mephitis Lutra Canis

ZuZumwovrebi

ojaxi
Felidae Mustelidae Canidae
klasi

qordianebi
tipi

rigi Carnivora
cxovelebi
samefo

eukariotebi
domeni S S suraTi 25.9   kavSiri klasifikaciasa da filogenezs Soris.
ierarqiuli klasifikacia asaxulia filogenetikuri xis mzard
SS suraTi 25.8  ierarqiuli klasifikacia. saxeobebi gaer- datotvaSi. am xeze gamoxatulia mtaceblebis rigis zogi
Tianebulia jgufebSi, romlebic Tavis mxvriv ufro did taqsonis SesaZlo evoluciuri kavSirebi, TviT xe ki klasi
jgufebSi erTiandeba. ZuZumwovrebis ganStoebaa.

wabls. taqsonomebma gadawyvites, rom muxa da wabli im-


isini aTavseben monaTesave gvarebs ojaxebSi, denad gansxvavebulia, rom calke gvarebs unda mivakuT-
ojaxebs rigebSi, rigebs klasebSi, klasebs tipebSi vnod. magram isini sakmaod msgavsni arian imisTvis, rom
tipebs samefoebSi, da iSviaTad, samefoebs domenebSi. gavaerTianoT erT Fagaceae -s ojaxSi.
yvela donis taqsonomiur erTeuls eZaxian taqsons es gadawyvetileba SemTxveviTia . ufro msxvili do-
(mravlobiTi taxa). magaliTad, Panthera aris taqsoni neebis gansazRvrisTvis ZiriTadad gamoiyeneba mec-
gvaris doneze, ZuZumwovrebi ki taqsonia klasis done- nierebis mier SerCeuli mravalferovani morfologiuri
ze. aq Sedian ZuZumwovrebis uamravi rigebi. miaqcieT Tvisebebi da ara romelime raodenobrivi maCveneble-
yuradReba, rom gvaris donis zeviT myofi taqsonebi ar bi. raodenobrivi monacemebis mixedviT organizmebis
iwereba daxrilad, Tumca iwereba didi asoTi. calkeu- gansazRvra ufro obieqturia, vinaidan isini yvela or-
li organizmis klasifikacia hgavs safosto misamarTs, ganizms unda miesadagon. amis gamo SeuZlebelia ufro
romlis mixedviT vaxdenT individis identifikacias didi kategoriebis Sedareba sxvadasxva evoluciur
jer garkveul binaSi, Semdeg SenobaSi, sadac bevri binaa, xazebSi. magaliTad, ar aris aucilebeli lokokinebis
quCaSi, sadac bevri Senobaa, qalaqSi sadac bevri quCaa, klasSi igive morfologiuri an genetikuri mraval-
StatSi sadac bevri qalaqia, da a. S ferovneba iyos, rogoric aris ZuZumwovrebis klasSi. es
rogorc Cans, adamianisTvis bunebrivia cocxali aZnelebs maT Sedarebas.
organizmebis amgvari klasifikacia. Cven ase vxedavT
msoflios. Cven vaerTianebT xis ramdenime saxeobas, va-
klasifikaciis da filogenetikis erToba
ZlevT maT saerTo saxels, magaliTad muxas da ase vasx-
vavebT sxva saxeobebisgan, romlebsac varqmevT vTqvaT, adre ganvixileT, rogor ikvleven filogenezs siste-

607
matikosebi, roca swav-
loben Tanamedrove da koncefcia 25.3
namarxi organizmebis
leopardi Sinauri kata sxvadasxva Tvisebebs. filogenetikuri sistematikis
isini iyeneben datot-
vil diagramebs. am safuZvelze ageben evoluciur
diagramebs eZax-
ian filogenetikur
xes evoluciuri xis agebule-
xeebs. filogeneti- ba efuZneba saxeobaTa saerTo
kuri xeebis meSveobiT
gamoxataven TavianT Tvisebebs
saerTo winapari hipoTezebs evolu-
ciur kavSirebze. xee- saerTo Tvisebebis modeli SeiZleba gamovsaxoT dia-
bis ganStoebebi im jgufebis ierarqiul klasifikacias gramaze, romelsac kladogramas eZaxian (ixileT suraTi
asaxaven, romlebic ufro did jgufebSia moTavsebuli 25.11b) TavisTavad kladograma ar asaxavs evoluciur
(suraTi 25.9). filogenetikuri xe xSirad Sedgeba diqot- istorias. magram Tu saerTo Tvisebebi organizmebs aqvT
omiuri, anu or-orad datotvili ganStoebebis seriidan; imis Sedegad, rom maT saerTo winapari hqondaT (Tu isi-
datotvis yoveli wertili asaxavs saerTo winaprisgan ni homologiebs warmoadgenen), maSin kladograma filo-
ori saxeobis daTiSvas. magaliTad: katisebrTa ojaxSi genetikuri xis fuZesac gvaZlevs. xis farglebSi klada
datotvis wartili SegviZila Semdegnairad gamovsaxoT: (berZnulidan klados _ toti) ganisazRvreba, rogorc
leopardi, Sinauri kata, saerTo winapari. saxeobebis jgufi, romelSic Sedis winapari saxeoba da
rogorc es 25.9 suraTzea mocemuli, taqsonis mis yvela STamomavali saxeoba. kladistika aris imis ana-
diqotomiuri datotva, romelic saxeobaze ufro msx- lizi, Tu rogor xdeba kladaSi saxeobebis dajgufeba.
vil kategoriebs moicavs SeiZleba gamovsaxoT diagram-
aze. magaliTad: ojaxebi da rigebi. yoveli, ufro “Rrma”
kladistika
datotvis wertili, asaxavs progresulad met mraval-
ferovnebas (daTiSvas). klada, iseve rogorc taqsonomiuri xazi, SeiZleba
ar agerioT filogenetikur xeze mocemuli da- movaTavsoT ufro did kladaSi. magaliTad: katisebrTa
totvis Tanmimdevroba TiToeuli saxeobis arsebobis ojaxi qmnis kladas, ufro did kladaSi, romelSic Se-
asakTan (faqtiur asakTan). 25.9 suraTze gamosaxul xeze dis aseve ZaRlisebrTa ojaxi. magram organizmis yvela
ar aris aRniSnuli, rom mgeli evropuli wavTan Seda- dajgufeba ar qmnis kladas. namdvili klada aris mono-
rebiT gvian ganviTarda, is aRniSnavs mxolod, rom maTi fileturi (`erTi gvaris warmomadgenlebi~), rac niS-
saerTo winapari ufro adre arsebobda, vidre mglis da navs, rom is Sedgeba winapari saxeobidan da yvela misi
ZaRlis saerTo winapari. STamomavlisgan (suraTi 25.10 a). Tu kladis zogierT
filogenezis gansazRvris meTodebi dasabams iReben wevrze informacia ar gvaqvs, viRebT parafiletur
darvinis droidan. darvinma linesgan gansxvavebiT ie- jgufs. is Sedgeba winapari saxeobidan da zogi, magram
rarqiuli klasifikacia gaaerTiana evoluciasTan. man ara yvela, STamomavali saxeobidan. (suraTi 25. 10 b). an
saxeobaTa warmoSobaSi warmogvidgina filogenetikuri viRebT ramdenime saxeobis polifiletur jgufs. es im
sistematika, roca werda: ,,Cveni klasifikacia ramdena- SemTxvevaSi iqneba, Tu jgufis saxeobebs ar aqvT saerTo
dac es SesaZlebelia genealogias unda warmoadgendes”. winapari, an is ucnobia (suraTi 25.10 g). Tu gvaqvs aseTi
viTareba, is moiTxovs Semdgom rekonstruqcias. unda
SevavsoT jgufi iseTi saxeobebiT, rom miviRoT mono-

25.2
fileturi klada.
koncefcia testi
saerTo primitiuli da
saerTo warmoqmnili Tvisebebi
1. 25.8 suraTze gamosaxuli klasifikaciis romeli
doneebi saerToa adamianisTvis da leopardis­ sistematikosebma gansazRvres homologiuri da ana­
Tvis. lo­giuri msgavseba. axla maT SeuZliaT homologiebis
2. ras gveubneba 25.9 suraTze gamosaxuli evolu- mixedviT ganasxvavon saerTo primitiuli da warmoqm-
ciuri xe leopardis, zolebiani skunsis da mglis nili Tvisebebi. ,,Tviseba” am SemTxvevaSi aris yoveli
evoluciur kavSirebze? is Tviseba, romelic calkeul taqsons gaaCnia. filo-
genezisTvis ra Tqma unda mniSvnelovania homologiuri
Tvisebebi. magaliTad: ZuZumwovrebis saerTo homolo-

608
dajgufeba 1. dajgufeba 2. dajgufeba 3 (g)

(a) monofileturi. am xeze mocemuli (b) parafileturi. dajgufeba 2 ar akmayo- (g) polifileturi. aseve ar akmayofilebs
pirveli dajgufeba Svidi saxeobisgan B-H filebs kladistikis kriteriums: is para- kladistikis kriteriums. is polifiletu-
Sedgeba da kladas monofileturi jgufia. fileturia, anu winapari (am SemTxvevaSi A) ria, anu mas ara aqvs saerTo winapari (A).
monofiletur jgufs winapari saxeoba (am da zogi, magram ara yvela STamomavlisgan metic mniSvnelovani taqsoni, romelSic
SemTxvevaSi B saxeoba B) da yvela misi STamo- Sedgeba. dajgufeba 2 moicavs STamomav- gadaSenebuli GG, HH, J da K K saxeobebi Sedis,
mavali saxeoba qmnis. kladistikis mixedviT lobas I, J da K, magram ar moicavs B-H s rom- aucileblad unda moicavdes aseve D D da
legitimuri taqsoni mxolod monofile- lebic aseve A A-s STamomavali saxeobebia. E E saxeobebs, romlebic aseveAA A saxeobis
turi jgufia. STamomavlobaa.

S S suraTi 25.10   monofileturi, parafileturi da polifileturi jgufebi.

giuri Tvisebaa xerxemlis mala. Tumca xerxemali ar enaTesavebian jgufis SigniT myof saxeobebs, anu im
ganasxvavebs ZuZumwovrebs sxva xerxemlianebisgan, vi- sxvadasxva saxeobebs, romlebsac Cven vswavlobT. jgu-
naidan Tevzebs da reptiliebs aseve gaaCniaT xerxemali. fis farglebs gareT myofi saxeoba naklebad enaTesaveba
xerxemali aris homologiuri struqtura, romelic win jgufis farglebSi myof saxeobebs, vidre jgufis SigniT
uswrebs ZuZumwovrebis kladis gamoyofas sxva xerxem- myofi saxeobebi sxvadasxva Tvisebebis mixedviT, (anu
lianebisgan; paleontologiis, embrionuli ganviTarebis da genebis
is aris saerTo primitiuli Tviseba, Tviseba, ro­ Tanmimdevrobis mixedviT) enaTesavebian erTmaneTs.
melic saerToa im taqsonis farglebs gareTac, ro­ Cvens SemTxvevaSi jgufis farglebs gareT myofi sax-
melsac Cven ganvixilavT. sapirispirod, balani aris eobis kargi arCevani aris lanceta. lanceta aris mcire
yvela ZuZumwovrisTvis saerTo Tviseba, magram is ar zomis cxoveli, romelic binadrobs zRvis napirebTan da
moiZebneba araZuZumwovar xerxemlianebSi. aseTi Tvise- (xerxemlianebis msgavsad) aris tipi qordianebis wevri,
ba aris saerTo warmoqmnili Tviseba. igi warmoadgens magram ar aqvs xerxemali. jgufgare saxeobis jguf-
garkveuli kladisTvis damaxasiaTebel evoluciur siax- Sida saxeobebTan SedarebiT SegviZlia daviwyoT Cveni
les. am SemTxvevaSi igi aris evoluciuri siaxle ZuZum- kladogramis Seneba.
wovrebis kladisTvis. jgufgare saxeobis Sedareba jgufSida saxeobebTan
gaiTvaliswineT, rom ganStoebis ufro Rrma wertil- dafuZneblia imis daSvebaze, rom oriveSi, jgufgare sax-
Si xerxemali aseve SeiZleba ganxiluli iyos, rogorc eobaSic da jgufSida saxeobaSic arsebuli homologie-
saerTo warmoebuli Tviseba, romlis SeZenis Semdeg yve- bi, unda iyvnen is primitiuli Tvisebebi, romlebic win
la xerxemliani gamoeyo sxva cxovelebs. xerxemlianebs uswreben orive jgufis daTiSvas saerTo winaprisgan.
Soris ki xerxemali aris saerTo primitiuli Tviseba, Cvens SemTxvevaSi, aseTi Tvisebis magaliTia struqtura,
vinaidan is ganuviTarda yvela xerxemlianis saerTo wi- romelsac notoqordas eZaxian. es aris moqnili Wimi, ro
napars. melic gasdevs cxovelis zurgis mxares. lanceteb-
Si notoqorda arsebobs mTeli maTi sicocxlis ganma-
jgufis farglebs gareTa saxeoba vlobaSi, magram xerxemlianebSi notoqorda arsebobs
mxo­lod embrionuli ganviTarebis periodSi.
sistematikosebi jgufis Sedarebisas iyeneben Ses-
Semdgomi ganviTarebis dros is icvleba xerxem-
adarebeli jgufis farglebs gareT mdgom saxeobebs.
liT. jgufis Sida saxeobebi aCveneben Sereul, saerTo
maT adareben jgufis SigniT myof saxeobebs imisTvis,
primitiul da saerTo warmoqmnil Tvisebebs. jgufgare
rom ganasxvavon saerTo warmoqmnili Tvisebebi da saer-
saxeobis Sedareba saSualebas gvaZlevs, yuradReba ga-
To primitiuli Tvisebebi. am meTodis gansaxilvelad,
vamaxviloT iseT Tvisebebze, romlebic warmoiqmnen xe-
modiT, SevadginoT xuTi xerxemlianis kladograma. es
rxemlianebis evolucis dros ganStoebebis sxvadasxva
xerxemlianebia: leopardi, ku, salamandra, tuna da mi-
wertilebSi. suraTi 25.11a gvaZlevs aseTi Tvisebebis
noga (wylis uybo xerxemliani). safuZvels SedarebisT-
CamonaTvals. gaiTvaliswineT, rom jgufis SigniT myof
vis unda warmoqmnides jgufis farglebs gareTa saxeo-
yvela xerxemlians aqvs xerxemali; es aris is saerTo
ba. es aris saxeoba an saxeobaTa jgufi, romlebic axlos

609
taqsoni

salamandra
(jgufgare)
gvelTevza

leopardi
lanceta
la
fi

Tinusi
o
oz
dr

ku
Tviseba
balani
v zi
a Te
et ia
nc ib amnioturi kvercxi
la amf

oTxi sasiarulo kiduri


li ni a
inv
e
mia Tx
fr ad
a vir gv
i
Ta dakavSirebuli ybebi

xerxemlis sveti

(Aa) Tvisebebis cxrili: 0 niSnavs, rom konkretuli Tviseba ar


arsebobs, 1, rom arsebobs.

ku leopardi

balani
salamandra
amnioturi kvercxi
Tinusi

Tagvi oTxi sasiarulo kiduri


gvelTevza

dakavSirebuli ybebi
lanceta (jgufgare)

xerxemlis sveti

(Ab) kladograma: am axali Tvisebebis ganawilebis analizi xerxem-


lianebis filogenzs asaxavs.

SS suraTi 25.11  kladogramis Seqmna. S S suraTi 25.12  filograma. am filogramaze mocemulia ho-
mologiuri hedghog genebis drozofilas genebTan Sedareba.
drozofilas genebi gamoyenebulia jgufgare genebis saxiT.
primitiuli Tviseba, romelic winapar xerxemlians hedghog geni mniSvenlovania ganviTarebisTvis. ganStoebis sx-
gaaCnda, Tumca jgufgare saxeobaSi es Tviseba ar aris. vadasxva sigrZe miuTiTebs, rom sxvadasxva evoluciur StoebSi
axla gaiTvaliswineT, rom moZravad SeerTebuli ybebi geni odnav gansxvavebuli siCqariT ganviTarda.
aris Tviseba, romelic ar aqvs minogebs, magram aqvs jgu-
fis SigniT myof yvela sxva wevrs; es Tviseba gvexmareba,
davadginoT adreuli ganStoebis adgili xerxemlianebis romel jgufSi gaCndnen pirvelad esa Tu is Tvisebebi,
kladaSi. suraTi 25.11 b aseve aCvenebs, Tu ra gziT ga- unda ganvixiloT namarxebi.
davaqcioT kladogramaSi homologiebis tabulaSi moce-
muli monacemebi. filogenetikuri xe da drois dadgena
gaiTvaliswineT, rom 25-e suraTze gamosaxuli
kladograma ar aris filogenetikuri xe. Cven SeiZleba yvelanairi qronologia, romelsac filogenetikuri
vifiqroT, rom is gviyveba evoluciis istorias, magram xis ganStoebebidan viRebT, ufro fardobiTia (,asze
filogenetikur xed rom gadavaqcioT, dagvWirdeba meti adre an masze gvian), vidre absoluturi (milioni wlebis
informacia. magaliTad imisTvis, rom gavigoT, rodis da win). magram xis zogi tipi SeiZleba gamoviyenoT imisT-

610
filograma
filogramaze ganStoebis sigrZis meS-
veobiT vigebT im cvlilebebis ricxvs, ro-
i
melic moxda dnm-is TanmimdevrobaSi am
el ni
i la a i b ia nv mia Txa i evoluciur xazSi (suraTi 25.12). gaiTval-
of ce
t
ev
z fi ri ad
a gv
oz n T am f vir Ta
dr la iswineT, rom 25.12 suraTze mocemul filo-
kainozouri

gramaze vertikaluri xazebis mTliani


sigrZe ganStoebis adgilidan wveramde nak-
lebia, vidre im xazis, romelsac mivyavarT
65,5

jgufis gareT myof saxeobamde, anu xilis


buz drozofilamde. es metyvelebs imaze,
mezozouri

rom drozofilas xazSi meti genetikuri


cvlileba moxda, vidre frinvelebisa da Zu-
Zumwovrebis xazebSi, maTi daTiSvis Semdeg.
mogvianebiT am TavSi waikiTxavT, rogor ad-
251

genen dros, romelic saWiro iyo, rom dnm-


is da rnm-is TanmimdevrobaSi momxdariyo
paleozouri

cvlilebebis garkveuli raodenoba.

ultrametruli xeebi
miuxedavad imisa, rom filogramaze
gamoxatul ganStoebebs SiZleba gansxvave-
buli sigrZe hqondeT, saerTo winaparis
242

STamomavali yvela gansxvavebuli xazi ar-


sebobs erTi da igive drois ganmavlobaSi.
magaliTad: adamianebsa da baqteriebs hy-
neoproterozouri

milioni wlebis win

avda saerto winapari, romelic cocxlobda


3 miliard welze meti xnis win.
faqtebi adasturebs, rom es winapari
iyo erTujrediani prokarioti. bunebriv-
ia, rom is ufro hgavda baqterias, vidre
Tanamedrove adamians. Tumca Tanamedrove
baqteriebi struqturulad SedarebiT mci-
SS suraTi 25.13  ultrametriuli xe. es ultrametriuli xe awyobilia imave
red Seicvalnen saerTo winaprisgan ganvi-
molekuluri monacemebis safuZvelze, romlebzec avawyveT 25.12 suraTze ga- Tarebis Semdeg, maT evoluciur xazSic gav-
mosaxuli filograma. datotvis drois dasadgenad es monacemebi namarxebidan ida evoluciis 3 miliard welze meti. aseve
miRe buli monacemebiT Seivso. am ultrametrul xeze xis fuZidan ganStoe- 3 miliard welze meti mimdinareobs evo-
buli yvela toti erTnairi sigrZisaa. isini gadian gansxvavebuli sigrZis ver- lucia eukariotebis xazSi, romelic adami-
tikalur segmentebs, romlebsac ganStoebis boloSi ganlagebul warwerebamde ans moicavs. drois es erTnairi monakveTi
mivyevarT. xeze Cans, rom yvela es xazi saerTo winapridan drois erTsa da aisaxeba ultrametrul xeze. datotva ul-
imave monakveTSi ganviTarda. gaiTaliswineT, rom, xis yoveli ganStoebis wer- trametrul xeze igivea, rogoric filogra-
tilidan maRla erTi da igive sigrZis ori ganStoeba vrceldeba, rac saerTo maze, magram saerTo winapridan warmoSo-
winapridan daTiSvis erTsada imave droze miuTiTebs. xis fesvi emTxveva dros, bili da Tanamedrove saxeobebamde mosuli
saidanac namarxebi ara gvaqvs. amitom, misi warmoqmnisa da arsebobis periodi yvela ganStoeba aris erTnairi sigrZis (su-
naklebad sarwmunoa. raTi 25.13).
ultrametruli xeebi ar Seicavs infor-
vis, rom ufro specifiuri informacia miviRoT ganviTa- macias evoluciis gansxvavebul siCqareze.
rebis drois Sesaxeb: filograma gvaZlevs informacias amis naxva SeiZleba filogramaSi. ultrametrul xeebs
im movlenebis Tanmimdevrobaze, romlebic erTmaneTs SeuZliaT namarxebidan miRebuli monacemebi asaxon. amis
enaTesavebian. ultrametruli xeebi gvaZleven informa- saSualebiT SeiZleba Sesabamisi datotvis wertili mo-
cias im droze, sadac moxda esa Tu is movlena. vaTavsoT geologiuri drois konteqstSi.

611
maqsimaluri ekonomiuroba da maqsim-
adamiani soko tita
aluri msgavseba
vinaidan dnm-is Tanmimdevrobaze arsebuli monace-
adamiani
mebis raodenoba izrdeba, SesaZlebeli xdeba ufro meti
saxeobis dakavSireba. amasTan ufro Zneli xdeba iseTi
soko
filogenetikuri xis ageba, romelic ukeT asaxavs evo-
luciur istorias. vTqvaT, atarebT 50 saxeobis analizs.
tita
arsebobs 3 × 1076 gansxvavebuli gza, rom davalagoT es
50 saxeoba da miviRoT filogenetikuri xe! sakiTxavia,
(a) Tanmimdevrobebs Soris procentuli sxvaoba
am uzarmazari tyis romeli xe ukeT asaxavs namdvil
filogenias? sistematikosebi verasdros ityvian darw-
munebiT, romeli xea saukeTeso am uzarmazar raodeno-
baSi. magram maT SeuZliaT, Seamciron SesaZleblobebis
raodenoba, Tu mimarTaven maqsimaluri ekonomiisa da
maqsimaluri mimsgavsebis princips.
maqsimaluri ekonomiis principis Tanaxmad, pirve-
lad unda ganvixiloT faqtebiT dadasturebuli yve­
laze martivi axsna (ekonomiis princips aseve eZaxian
okamis samarTebels, meToTxmete saukunis ingliseli
filosofosis uiliam okamis sapativcemulod. man war-
moadgina problemis gadawyvetis minimalisturi gza
araaucilebeli sirTuleebis “amoparsvis” meSveobiT).
morfologiur Tvisebebze dafuZnebuli xeebis SemTx-
vevaSi, yvelaze ekonomiuri xe iqneba is, romlis asagebad xe 1: ufro damajerebeli xe 2: naklebad damajerebeli
sakmarisia mcire raodenobis evoluciuri movlenebi. (b) SesaZlebeli xeebis Sedareba.
amave dros evoluciuri movlenebis raodenoba sakma-
risi unda iyos, rom xem asaxos saerTo meoreuli Tvise- S S gv. 501. suraTi 25.14  sxvadasxva mimsgavsebis mqone xeebi. es
bebi. dnm-is Tanmimdevrobaze dafuZnebuli filogramis xeebi dafuZnebulia adamianis, sokosa da titas genebs Soris
SemTxvevaSi, yvelaze ekonomiuri xe iqneba is, romelic procentul sxvaobaze (a). SegviZlia SevadginoT totebis
dafuZnebulia Tanmimdevrobebis raodenobis mcire cv- erTnairi sigrZis mqone ori filograma (b). xeze daTiSvis
lilebaze. wertilebis procentebis jami (a)–ze gamosaxuli procentebis
jamis tolia. magaliTad; pirveli xis SemTxvevaSi adamiani-
maqsimaluri mimsgavsebis principi amtkicebs, rom
titas daTiSva udris 15%+5%+20%=40%. meore xis SemTxvevaSi
Tu gvaqvs garkveuli wesi, romlis mixedviT, dnm icv-
es daTiSva aseve udris 40% (15%+25%). imis gaTvaliswinebiT,
leba drois ganmavlobaSi, SeiZleba moiZebnos iseTi xe,
rom sxvadasxva totSi genebis evolucia erTi siCqariT mimdin-
romelic yvelaze zustad asaxavs evoluciuri cvlile- areobs, pirveli xe ufro axloa sinamdvilesTan, vidre meore.
bebis Tanmimdevrobas. maqsimaluri mimsgavsebis prin-
cipi iyenebs yvela SesaZlebel informacias. ufro metad
SesaZlebeli da naklebad SesaZlebeli xeebis martivi naxavT, rom sxvadasxva evoluciur xazSi mravali genis
magaliTia filogenetikuri kavSirebis dadgena adami- evolucia SedarebiT Tanabari siCqariT mimdinareobs.
ans, sokosa da titas Soris. davubrundeT am magaliTs. magram unda gaviTvaliswinoT, rom Tu gamoCndeba gan-
25.14 suraTze gamosaxulia am sami saxeobis erTnairad viTarebis araTanabari siCqaris arsebobis axali mona-
ekonomiuri, ori SesaZlebeli xe. pirvel xeze adamiani cemebi, meore xe gaxdeba ufro mosalodneli! xis tipis
ufro axlos enaTesaveba sokos, meore xis SemTxvevaSi, albaToba damokidebulia im daSvebaze, romelzec is age-
adamiani ufro axlos enaTesaveba titas. Tu davuSvebT, bulia.
rom dnm-is cvlilebebi saerTo winapridan wamosuli maqsimalurad ekonomiuri da ufro damajerebeli
yvela totis gaswvriv erTi siCqariT mimdinareobda, ma- xeebis moZiebisTvis mravali kompiuteruli programa
Sin ufro mosalodnelia pirveli xe. Seiqmna, es procesi Semdeg principebs eyrdnoba:
Tu davuSvebT meore xes, rac aseve SesaZlebelia, 1. “distanciuri“ meTodebis saSualebiT xdeba yvela
maSin unda miviRoT, rom sokos kladaSi evoluciis siC- Tanmimdevrobebs Soris yvela procentuli sxvaobis ja-
qare Zalian Senelda, titas kladaSi ki Zalian daCqarda. mis minimizacia.
imis gaTvaliswinebiT, rom ganviTarebis erTnairi siC- 2. ufro rTuli, Tvisebaze damyarebuli, meTodebis
qare ufro Cveulebrivi movlenaa, vidre gansxvavebuli, meSveobiT axdenen nukleotiduri fuZis cvlilebebis
ufro mosalodnelia pirveli xis varianti. male davi- miRebuli ricxvis minimizacias an yvela Tanmimdevro-

612
suraTi 25.15
kvlevis meTodi: ekonomiurobis principi molekuluri sistematikis problemebis gadawyvetaSi
gamoyeneba

saxeobebis jgufis filogenezis dadgenisas sistematikosebi adareben am saxeobebis molekulur monacemebs, sxvadasxva filogenetikuri
hipoTezis SemowmebisTvis yvelaze efeqturia pirvel rigSi maqsimaluri ekonomiurobis pirncipis gamoyeneba anu im hipoTezis dadgena,
romeli yvelaze nakleb molekulur (evoluciur ) cvlilebebs uSvebs.

meTodi

mihyevi danomril nabijebs, roca


axlo monaTesave frinvelebis oTxi
saxeobis hipoTeturi filogeneti-
kuri problemis gadasawyvetisas
maqsimaluri ekonomiurobis prin-
cips mimarTav.

saxeoba saxeoba saxeoba saxeoba


I II III IV

1. pirvel rigSi davxazoT


yvela SesaZlebeli filogen-
ezuri xe (am oTxi saxeobis 15
SesaZlebeli xidan aq mxolod 3
-ia naCvenebi)

sami SesaZlebeli filogenetikuri hipoTeza

saitebi dnm-is TanmimdevrobaSi.

2. SeadgineT monaTesave saxeobebis molekuluri


monacemebis cxrili (am martiv SemTxvevaSi gvaqvs dnm-
is Tanmimdevroba, romelic mxolod 7 fuZe nukleo-
saxeobebi

tidisgan Sedgeba).

3. axla ganvixiloT dnm-is Tanmimdevrobis pirve-


li saiti. fuZe nukleotidis Canacvlebis erTi
SemTxveva aRniSnulia paraleluri xaziT totze, yvela saxeobis pirveli
romelic pirvel saxeobasTan midis da sakmarisia, saitis fuZeebi
rom SevafasoT pirveli saitis monacemebi.

nukleotidis Canacvlebis
movlena

613
4. Tu gavagrZelebT 2,3 da 4 saite-
bze fuZeebis Sedarebas, miviRebT,
rom yoveli SesaZlebeli xe oTxi
fuZeTa Canacvebis movlenis Sej-
amebas iTxovs (es movlenebi parale-
luri xazebiT moniSnulia). ase rom
dnm-is am Tanmimdevrobis pirveli
oTxi saiti ar gvexmareba yvelaze
ekonomiuri xis agebaSi.

5. mexuTe da diagramis SemTx-


vevaSi viRebT, rom meeqvse saitebis
analizis Semdeg, vxedavT, rom
pirveli xe nakleb evoluciur mov-
lenas iTxovs, vidre danarCeni ori
(fuZeTa Canacvlebis ori movlena
oTxis nacvlad). gaiTaliswineT: am
diagramis SemTxvevaSi vuSvebT, rom
saerTo winapars, mexuTe da meeqvse
ori fuZis
saitebze hqonda G. magram maSinac,
Canacvleba
Tu daviwyebT A winapriT, pirveli
xe mainc mxolod or Canacvlebas
iTxovs, maSin roca sxva hipoTeze-
bis asamuSaveblad unda davuSvaT
oTxi Canacvleba. gaxsovdeT, rom
maqsimaluri ekonomia movlenebis
srul raodenobas AiTvaliswinebs da
ara movlenis konkretul Tvisebas
(ra albaTobiT moxdeba konkretuli
Canacvleba).

6. meSvide saitze sami xe gansxvavde-


ba evoluciuri movlenebis raode-
nobiT, romlebic saWiroa dnm-is
monacemebis asaxsnelad

Sedegebi

yvelaze parsimoniuli (ekonomiuri) xis dasad-


genad, vajamebT fuZe Canacvlebebis yvela Sem-
Txsvevas, romlebic 3-6 movlenebSi aRniSnulia
(ar dagaviwydeT pirveli saitis Canacvlebebis
CarTva, romelic wina gverdzea mocenuli).
vaskvniT, rom pirveli xe sami SesaZlo filo-
genezidan yvelaze ekonomiuria. (magram axla
unda davasruloT kvleva 13 danarCeni SesaZle- 8 movlena 9 movlena 10 movlena
beli movlenis SemowmebiT).

614
bebSi eZeben fuZe nukleotidis yvelaze mosalodnel
cvlilebebs.
Tumca mkvlevrebi verasdros iqnebian darwmunebu-
li imaSi, romeli xe ufro srulad asaxavs filogenezs,
Tu didi raodenobiT zust monacems Seagroveben da
sxvadasxva meTods gamoyeneben, rogorc wesi, mainc mi-
iReben Sesabamis xeebs. 25.15 suraTze aris erT-erTi xvliki frinveli ZuZumwovari
aseTi meTodis magaliTi. naCvenebia yvelaze ekonomiuri
molekuluri xis Zebnis procesi oTxsaxeobiani proble-
mis SemTxvevaSi.
oTxsakniani
guli
filogenetikuri xe rogorc hipoteza
yoveli filogenetikuri xe warmoadgens hipoTezas
(a) ZuZumwovari-frinvelebis klada
imis Sesaxeb, rogor enaTesavebian erTmaneTs am xeze
ganlagebuli sxvadasxva organizmebi. yvelaze kargi
hipoTeza aris is, romelic saukeTesod iyenebs yvela xvliki frinveli ZuZumwovari
arsebul monacems. filogenetikuri hipoTeza SeiZle-
ba Seicvalos maSin, roca axali monacemebi aiZuleben
sistematikosebs gadaamowmon maTi xeebi. marTlac bevri
Zveli filogenetikuri hipoTeza Seicvala an saerTod
uaryofil iqna molekuluri meTodebis gaCenis Semdeg.
maTi saSualebiT amjerad adareben saxeobebs da gansaz-
Rvraven filogenezs. oTxsakniani
xSirad, sapirispiro informaciis uqonlobis SemTx- guli
vevaSi, yvelaze ekonomiuri xe amave dros yvelaze mosa-
oTxsakniani
lodnelia. magram zogjer gvaqvs sarwmuno monacemebi
guli
imisa, rom saukeTeso hipoTeza ar aris yvelaze ekonomi-
uri (suraTi 25.16). buneba yovelTvis ar iyenebs yvelaze
martiv gzas. SesaZlebelia, rom Cvens mier taqsonis
dasaxarisxeblad gamoyenebuli garkveuli morfolo- (b) xvliki-frinvelebis klada
giuri an molekuluri Tvisebebi sinamdvileSi ramden-
jerme gaCndnen. magaliTad, orives, frinvelebsac da Zu-
Zumwovrebs oTxsakniani guli aqvT, maSin, roca xvlikebs,
ZuZumwovrebis oTxsakniani guli ganviTarda gansxvave-
gvelebs, kusa da niangebs aqvT samsakniani guli (ixileT
bulad. es eTanxmeba hipoTezas, rom is damoukideblad
Tavi 42). ekonomiuri modelidan gamomdinareobs, rom
ganviTarda. cxadia, rom 25.16a suraTze gamosaxuli eko-
oTxsakniani guli erTxel ganviTarda da is hqonda fr-
nomiuri xe ar eTanxmeba am faqts, maSin roca 25.16b su-
invelebisa da ZuZumwovrebis saerTo winapars, magram
raTze gamosaxuli naklebad ekonomiuri xe eTanxmeba am
ar hqonda xvlikebis, gvelebis, kusa da niangis saerTo
faqtebs.
winapars. Tumca mravalricxovani monacemebi adas-
am SemTxvevaSi problema gvaqvs ara ekonomiuobis
turebs, rom frinvelebi ufro axlos dganan xvlikebT-
principTan, aramed analogia-homologiur moZRvrebas-
an, gvelebTan, kusTan da niangTan, vidre ZuZumwovrebT-
Tan. frinvelebisa da ZuZumwovrebis oTxsakniani guli,
an. ase rom, oTxsakniani guli, rogorc Cans gv. 504. suraTi
rogorc Cans, aris analogia, da ara homologia. Ses-
suraTi 25.16  parsimonmia da analogia/homologiebis maxe.
abamisi cvlilebebi, romlebic arsebobs ori saxeobis
Tu CavTvliT, rom frinvelebisa da ZuZumwovrebis oTx-
dnm-is fuZeebis TanmimdevrobaSi aseve SeiZleba iyos
sakniani guli homologiebia da ara analogiebi da amave
damoukideblad ganviTarebuli. magram rac ufro met
dros sxva informacias ar gamoviyenebT, maSin yvelaze fuZes ganvixilavT, miT naklebad mosalodnelia, rom Se-
ekonomiuri (a) suraTze gamosaxuli xe iqneba. sinamd- sabamisi cvlilebebi aris damoukidebeli, da es ubralo
vileSi uamravi monacemebiT dasturdeba hipoTeza, rom Tanxvedraa. roca ekonomiis princips viyenebT moleku-
frinvelebi da xvlikebi ufro axlos enaTesavebian erT- lur sistematikaSi, ukeTesia gamoviyenoT dnm-is ufro
maneTs, vidre frinvelebi da ZuZumwovrebi. oTxsakniani bevri da grZeli Tanmimdevroba, vidre ufro mcire da
guli ki araerTxel ganviTarda, rac asaxulia (b) xeze. mokle. aseve morfologiaSi arsebuli analogiuri ms-
frinvelebSi da ZuZumwovrebSi damoukideblad gan- gavseba xandaxan erevaT saerTo warmoqmnil (homolo-
viTarda. marTlac, kvlevam aCvena, rom frinvelebisa da giur) TvisebebTan. naklebad mosalodnelia, rom erTi

615
aseTi Secdoma daarRvevs filogenetikur xes, Tu yove- dasanaxi, magram ver davadgenT axali Tvisebebis gaCenis
li klada xeze ganisazRvreba ramdenime warmoqmnili Tanmimdevrobas.
TvisebiT. yvelaze mZlavria is filogenetikuri hipoTe- molekuluri xeebis Tvisebaa, asaxon drois grZeli
zebi, romlebic dadsturebulia mravali molekuluri da mokle periodebi. es Tviseba damyarebulia im faqtze,
da morfologiuri TvalsaCinoebiT d rom sxvadasxva geni erT evoluciur xazSic ki sxvadasx-
va dros Cndeboda. magaliTad, dnm, romelic akodirebs

25.3
ribosomul rnm-s (rrnm) icvleba SedarebiT nela. ami-
koncefcia testi tom aseuli milioni wlis win daTiSuli taqsonebis ga-
mosakvlevad misaRebia am genis dnm-is Tanmimdevrobebis
1. aris Tu ara Tma kargi Tviseba imisTvis, rom Zu- Sedareba. rrnm Tanmimdevrobis Seswavlis Sedegad dadg-
Zumwovrebis did kladaSi ganvasxvavoT ufro inda, rom sokoebi ufro axlos enaTesavebian cxovelebs,
mci­re klada, romelic aseve Sedis ZuZumwovrebis vidre mwvane mcenareebs (ixileT suraTi 25.2). sapirispi-
klasSi? ratom, an ratom ara? rod, mitoqondriuli dnm (mt-dnm) SedarebiT swrafad
2. ratom xdeba, rom ekonomiuri xeebis umetesoba icvleba. is SeiZleba gamoviyenoT, rom SeviswavloT Se-
ar warmoadgens zust xerxs saxeobebis garkveul darebiT axlaxans momxdari evoluciuri movlenebi. mkv-
jgufSi evoluciuri naTesauri kavSirebis dasa- levrebis erT-erTma jgufma mt-dnm Tanmimdevrobebis
dgenad. saSualebiT gamoikvlia mkvidri amerikelebis naTesauri
kavSiri. molekuluri meTodebiT damtkicda mosazreba,

25.4
rom tomi pima arizonidan, maia meqsikidan da ianomamo
koncefcia venesuelidan axlo monaTesave tomebi arian. albaT isini
arian im pirveli imigrantebis STamomavlebi, romlebmac
gadalaxes beringis srute da aziidan amerikaSi gadavid-
nen daaxloebiT 13 000 wlis winaT.
evoluciuri istoriis umetesi
nawili Cawerilia genebis duplikaciebi da genTa ojaxebi
organizmis genomSi genebis duplikaciebi mutaciis erT-erTi yvelaze
mniSvnelovani nairsaxeobaa evoluciaSi, vinaidan igi
am TavSi waikiTxeT, rom molekuluri sistema- zrdis genomSi genebis raodenobas da Semdgomi evo-
tikosebi organizmebis naTesaobis dasadgenad erTma- luciuri cvlilebebis SesaZleblobas iZleva. axla
neTs adareben am organizmebis nukleinis mJavebs an sxva SeiZleba detalurad ganxvixiloT genis duplikaciis
molekulebs. molekuluri sistematika aris Zvirfasi molekuluri filogenezi da duplikaciis gavlena ge-
iaraRi organizmebis evoluciuri istoriis dasadgenad. nomis evoluciaze. es filogenezi SeiZleba movargoT
molekuluri midgomiT SegviZlia davadginoT filoge- gameorebad duplikaciebs, romlebic aisaxeba genebis
netikuri naTesauri kavSiri, romlis dadgena SeuZlebe- ojaxebze. genTa ojaxi aris organizmis genomSi monaTe-
lia ara molekuluri meTodebiT, magaliTad SedarebiTi save genebis jgufi (ixileT suraTi 19.17). iseve rogorc
anatomiiT. molekuluri sistematika gvexmareba da- sxvadasxva saxeobis homologiur genebs, duplicirebul
vadginoT evoluciuri kavSiri im jgufebs Soris, rom- genebsac aqvT saerTo winapari. am tipis homologiur
lebic morfologiurad sakmaod gansxvavebulebi arian. genebs Cven sxvadasxva saxelebiT ganvasxvavebT: or-
magaliTad: ZuZumwovrebi da baqteria. am meTodebiT Tologiuri genebi da paralogiuri genebi.
SesaZlebelia filogenezis rekonstruqcia iseTi or- termini orTologiuri genebi (berZnulidan or-
ganizmebis, romelTa namarxebi sul ar arseboben. mag- thos – swori) aris is homologiuri genebi, romlebic
aliTad, Tanamedrove baqteriebisa da sxva mokroorga- pirdapiri xaziT gadaecemian erTi Taobidan meore Tao-
nizmebis. bas, magram saxeobaTa warmoqmnis gamo sxvadasxva geno-
molekuluri sistematikis wyalobiT mecnierebs fondebSi wydebian (suraTi 25.17a). adamianisa da Tagvis
Se­­uZliaT saxeobebis genetikuri daTiSvis Sedareba. β hemoglobinis genebi orTologiurebi arian.
molekuluri biologiis daxmarebiT SesaZlebelia ga- paralogiuri genebi (berZnulidan para – raRacis
vavrceloT sistematika, saxeobis donis maRla da dabla erT mxares) genebis duplikaciis Sedegia. isini genomSi
myof organizmebze da davadginoT maTi evoluciuri na- erT aslze meti raodenobiT arseboben (suraTi 25.17b).
Tesauri kavSiri. Tumca molekuluri meTodebis meSveo- 23 TavSi iyo moyvanili amis magaliTi: ynosvis recepto-
biT Catarebuli gamokvlevebi xSirad ar aris sarwmuno, ris genebma xerxemlian cxovelebSi gaiares genebis du-
gansakuTrebiT im SemTxvevebSi, roca taqsonis daTiSva plikaciis mravali SemTxveva. adamiansa da Tagvs aqvT 1
moxda Soreul warsulSi, daaxloebiT erTsa da imave 000 meti paralogiuri geni, anu sakmaod didi ojaxi.
dros. sxvaoba organizmebs Soris SeiZleba iyos advilad genomis Semadgeneli genebis umetesoba am ori tipi

616
winapari geni gaiara bioqimiuri ganviTarebis saerTo gzebi.
meore: genebis ricxvi duplikaciis Sedegad ar gai-
zarda igive siCqariT, ra siCqariTac gaizarda feno-
saxeobaTa tipuri sirTule. adamians mxolod xuTjer meti geni
warmoSoba aqvs, vidre safuars. am dros safuari aris erTujre-
diani eukarioti. safuaris ujredebisgan gansxvavebiT,
Cven gvaqvs didi, rTuli tvini da Cveni sxeuli Sedgeba
200 gansxvavebuli tipis qsovilisgan. Cndeba azri, rom
adamianis bevri geni ufro mravalferovania, vidre sa-
(a) orTologiuri genebi fuaris. am genebs sxeulis sxvadasxva qsovilSi SeuZli-
aT mravali davalebis Sesruleba. Cvens win dgas didi da
uaRresad saintereso mecnieruli gamocana: davadginoT
winapari geni
meqanizmebi, romelTa meSveobiT arsebobs es genomuri
mravalferovneba.
genebis duplikacia

koncefcia testi 25.4


(b) paralogiuri genebi 1. axseniT, rogor viRebT ori saxeobis cilebis
SedarebiT monacemebs maT evoluciur naTesaur
SS suraTi 25.17 homologiuri genebis ori tipi. feradi xaze-
kavSirze.
biT aRniSnulia genebis regioni, sadac grovdeba sxvaoba fu- 2. ganasxvaveT orTologiuri da paralogiuri ge­
Zeebis TanmimdevrobaSi. orTologiuri genebis daiTiSva xdeba nebi.
mxolod saxeobaTa warmoqmnis Semdeg, maSin, roca paralogiuri
genebis daiTSva xdeba erTi evoluciuri xazis farglebSi.

homologiebis amsaxvelia. gaiTvaliswineT, rom orTo-


logiuri genebis daTiSva xdeba mxolod saxeobis war-
koncefcia 25.5
moqmnis Semdeg. amitom es genebi moiZebneba dacilebul
molekuluri saaTi gvexmareba
genofondebSi. magaliTad: adamiansa da Tagvs orives
aqvT erTi β hemoglobinis geni. es genebi emsaxureba er- davadginoT evoluciuri
Tsa da imave funqcias, magram saerTo winapris arsebobis
Semdeg maTi Tanmimdevrobebi daiTiSa. paralogiuri ge-
cvlilebis dro
nebis daiTiSva maSinac SeiZleba moxdes, Tu isini erT da
imave genofondSi arian, vinaidan genomSi arsebobs maTi rogorc am Tavis dasawyisSi vTqviT, evoluciuri
erTze meti asli. paralogiuri genebi, romlebic adami- bi­ologiis erT-erTi mizania yvela cocxal organizms
anebSi qmnian ynosvis receptoris genebis ojaxs, daiTiS- Soris, namarxi organizmebis CaTvliT, naTesauri kavSi-
nen Cveni grZeli evoluciuri istoriis ganmavlobaSi. ris dadgena. roca molekulur filogenezs vavrcelebT
amjerad isini muSaoben im cilebis dasadgenad, romle- namarxebze, unda vimedovnoT, rom Cveni daSveba, rogor
bic gansazRvraven Cvens mgrZobelobas mravali surne- xdeboda cvlilebebi molekulur doneze, swori iqneba.
lis mimarT. am genebis meSveobiT Cven varCevT sakvebis
sunsac da sasqeso feromonebsac. molekuluri saaTi
gavixsenoT mkvlevrebis daskvna, rom havais verclis
genomis evolucia mcenareebis aliansis saerTo winapari cocxlobda da-
axla, roca SegviZlia SevadaroT gansxvavebuli or- axloebiT 5 milioni wlis winaT. rogor mividnen isini
ganizmebis mTliani genomebi, Cveni sakuTari genomis am daskvnamde? es daskvna damyarebulia molekuluri
CaTvliT, Cndeba ori aRsaniSnavi movlena. pirveli: or- saaTis koncefciaze, evoluciuri cvlilebebis abso-
Tologiuri genebi arian farTod gavrcelebulni. isini luturi drois gazomvaze. aseve im dakvirvebazec, rom
SeiZleba evoluciis did manZilze gavrceldnen. adami- zogi geni da genomis sxva regionebi ganicdian evolu-
anisa da Tagvis genebis oTxmocdacxrameti procenti cias mudmivi intensivobiT (tempiT). molekulur saaTs
namdvilad orTologiuria. Cveni genebis 50% aris sa- safuZvlad udevs is azri, rom orTologiur genebSi
fuaris genebis orTologiuri. am STambeWdavi msgavse- nukleotiduri Canacvlebis ricxvi im drois propor-
bidan gamomdinareobs, rom yvela cocxalma organizmma ciulia, romelic gavida saxeobebis saerTo winaprisgan

617
daTiSvis Semdeg. paralogiuri genebis SemTxvevaSi Ca- maSin axali mutaciebis mxolod nawili iqneba mavne, mu-
nacvlebebis ricxvi im drois proporciulia, romelSic taciebis umetesoba ki neitraluri iqneba. aseTi genebi
moxda genebis duplikacia. ufro swrafad icvleba.
Cven SegviZlia im genis molekuluri saaTis gradu-
ireba, romelsac evoluciis sarwmuno saSualo siCqare molekulur saaTTan
aqvs. amisTvis unda SevadginoT grafiki. davakavSiroT dakavSirebuli sirTuleebi
nukleotiduri sxvaobis ricxvi, evoluciuri datotvis
wertilebis drosTan. evoluciuri datotvis dro cno- sinamdvileSi, molekuluri saaTi ar muSaobs ise zu-
bilia namarxebidan. grafikis xazi aCvenebs molekuluri stad, rogorc amas neitraluri Teoria amtkicebs. bevri
saaTis evoluciis siCqares. is SeiZleba Semdeg gamoviye- uzustoba, rogorc Cans, bunebrivi gadarCevis Sedegia.
noT im evoluciuri movlenebis drois dasadgenad, ro- bunebrivi gadarCevis Sedegad dnm-Si momxdar zog cvli-
melTa drois dadgena SeuZlebelia namarxebidan. maga- lebas upiratesoba aqvT sxva cvlilebebTan SedarebiT.
liTad: vercxlis mcenareebis aliansis daarsebis dro. amitom, zogi mecnieri varaudobs, SeiZleba Tu ara evo-
ra Tqma unda genebi didi sizustiT ar asaxaven dros. luciis daTariRebisTvis molekuluri saaTis gamoye-
sinamdvileSi zustad ver davadgenT, romel saaTze neba. didi debatebi imarTeba imis Taobaze, ramdenad
daiwyo muSaoba an ganviTareba genomis zogma nawilma. axdens gavlenas neitraluri genetikuri cvlilebebi
SedarebiT zusti molekuluri saaTis mqone genebic ki dnm-is mravalferovnebaze. marTlac, axali monaceme-
mxolod statistikis TvalsazrisiT arian zusti. isi- bidan gamomdinareobs, rom drozofilas or saxeobaSi
ni obieqturad gviCveneben neli cvlilebebis saSualo S. simulans da S. yakuba aminomJavebis sxvaobis TiTqmis
siCqares. didi drois ganmavlobaSi ki SeiZleba adgili naxevari ar aris neitraluri.
hqondes SemTxveviT gadaxrebs am saSualo siCqaridan. im es sxvaoba mimarTuli bunebrivi gadarCevis Sedegia.
genebSic ki, romlebic saaTis msgavsad zustad muSaoben, Tumca, Tu evoluciis siCqare drois Zalian didi perio-
am saaTis siCqare sxvadasxva genSi SeiZleba gansxvavebu- dis ganmavlobaSi icvleba da amave dros gvaqvs gadar-
li iyos. zogi geni icvleba milionjer ufro swrafad, Cevis gavlena, es ori faqtori erTad saSualo sidides
vidre sxvebi. warmoqmnis. is genebic ki, romelTa saaTi araregularu-
lia, muSaoben rogorc gasuli drois miaxloebiTi mar-
neitraluri Teoria kerebi.
sxva sakiTxia, roca mkvlevrebi cdiloben, gaavrce-
cvlilebebis regularobis wyalobiT zogi geni SeiZ­ lon molekuluri saaTi im drozec, romelic ar aris do-
leba molekuluri saaTis saxiT gamoviyenoT. cvlile- kumentirebuli namarxebidan. marTalia, zogi namarxi 3
bebis regularoba zrdis imis albaTobas, rom Tanmim- miliard welze metisaa, magram es Zalian iSviaTi movle-
devrobebSi momxdari mravali cvlileba genTa dreifis naa. namarxebis umetesoba 550 milioni wliT TariRdeba,
Sedegia. es cvlilebebi ZiriTadad neitraluria. isini magram molekuluri saaTis gamoyeneba xdeba im evolu-
adaptaciebisTvis arc sasargebloa da arc mavne. ciuri daTiSvis dasaTariReblad, romelic miliard we-
1960 wels jek kingma, Tomas jukma (kaliforniis liwadze adre moxda. es SesaZlebelia, Tu miviRebT, rom
universiteti, berkli) da meTiu kimuram (genetikis na- saaTi mTeli am drois ganmavlobaSi erTnairad muSaob-
cionaluri instituti, iaponia) gamoaqveynes statia, da. aseTi daskvna ki naklebad damajerebelia.
romelSic amtkiceben neitralur Teorias. isini am-
tkicebdnen, rom evoluciuri cvlilebebis umetesoba adamianis imunodeficitis viru-
ar axdens gavlenas genebze da cilebze. ase rom, maT ar
sis warmoSobis molekuluri saaTi
aqvT efeqti da maTze ar moqmedebs darvinis gadarCeva.
kimura aRniSnavda, rom mravali axali mutacia aris ma- los alamosis (axali mexiko) nacionaluri labo-
vne da isini maleve nadgurdebian. magram Tu danarCeni ratoriis mkvlevrebma bolo dros gamoiyenes moleku-
mutaciebis umetesoba aris neitraluri da mcire efe- luri saaTi, rom daedginaT adamianebSi HIV virusis ga-
qti aqvT an saerTod ar aqvT efeqti, maSin molekuluri Cenis dro. HIV virusi iwvevs SeZenili imunodefecitis
cvlilebebis siCqare, saaTis msgavsad, marTlac unda sindroms. filogenetikuri analizi aCvenebs, rom is
iyos mudmivi. sxvadasxva genSi arsebuli cvlilebis siC- aris im virusebis STamomavali, romliTac inficird-
qaris sxvaoba aris imis maCvenebeli, ramdenad mniSvne- eba Simpanze da sxva primatebi (am cxovelebSi virusi
lovania esa Tu is geni. Tu gadarCenisTvis aucilebelia ar iwvevs Sidsis msgavs aranair daavadebas). rodis ga-
genSi aminomJavebis zusti Tanmimdevroba, mutaciuri davida HIV adamianebze? am kiTxvaze ar arsebobs martivi
cvlilebebis umetesoba iqneba mavne organizmisTvis da pasuxi, vinaidan virusi araerTxel gavrcelda adamian-
mxolod ramdenimes eqneba neitraluri efeqti. amis Se- ebSi. HIV-is gaCenis mravali faqti asaxulia virusis mra-
degad aseTi genebi nela icvleba. magram Tu aminomJave- val xazSi (genetikur tipSi). HIV genomi Sedgeba rnm-sgan
bis zusti Tanmimdevroba ar aris amdenad mniSvnelovani, da sxva rnm-is virusebis msgavsad, igi swrafad icvleba.

618
nawilebis makodirebeli rrnm-is genebic aseve unda ak-
Bacteria Eukarya Archaea mayofilebdnen am moTxovnebs. ujredis funqcionirebi-
sTvis rrnm genebs fundamenturi mniSvneloba aqvT, vi-
1. qloroplastis naidan maTi molekuluri saaTi ise nela midis, rom maT
winapris da mwvane
SuZliaT safuZveli Seadginon sicocxlis universaluri
mcenareebis winapris
xisTvis. am xes ufro axlos da detalurad Semdeg Taveb-
simbiozi
Si ganvixilavT. amjerad ki unda gavakeToT ori SeniSvna:
2. mitoqondriis wi-
miliardi wlebis win

napris da eukariotis 1. sicocxlis xe Sedgeba sami didi domenisgan: baq-


winapris simbiozi teria, arqea da eukaria. domeni baqteria moicavs
dReisTvis cnobili prokariotebis umetesobas, im
3. baqteriis da ar-
baqteriebis CaTvliT, romlebic qloroplastebis
qeas SesaZlo Serwymam
da mitoqondriis axlo naTesavebi arian (26 TavSi
dasabami misca eu-
kariotis winapars ganvixilavT am organelebis baqteriul warmo-
Sobis ideas). meore domeni _ arqea, Sedgeba pro-
4. yvela cocxali kariotuli organizmebis sxvadasxva jgufisgan. es
arsebis pirveli
prokariotebi gansxvavebul garemoSi binadroben.
sicocxlis saerTo winapari
zogi arqea energiis resursad iyenebs wyalbads,
warmoSoba
zogi dedamiwis qerqSi aRmoCenili bunebrivi airis
sabadoebis ZiriTadi resursia. ocdameSvide TavSi
ufro detalurad ganvixilavT baqteriebs da arqee-
SS suraTi 25.18  sicocxlis universaluri xe. yvela cocxali bs. mesame domeni, eukaria Sedgeba yvela organizmis-
organizmi dayofilia sam domenad: baqteria, arqea da eukaria.
gan, romlebsac aqvT ujredebi da namdvili birTvi.
organizmebze informaciis dagrovebasTan erTad xis ageb-
am domenSi Sedian bevri erTujrediani organizmi,
ulebis detalebi icvleba. magram xis ZiriTadi konturebi
iseve, rogorc mravalujrediani mcenareebi, sokoe-
zustia da ucvlelia.
bi da cxovelebi. es aris 28-34 Tavebis mTavari Tema.
2. am domenebis adreuli istoria dRemde ar aris
yvelaze gavrcelebuli virusis xazi adamianebSi cnobili. sami domenis mTliani genomis Sedareba
aris HIV-1. zustad rom ganvsazRvroT HIV-1-iT gamowveuli aCvenebs, rom sicocxlis istoriis adreul etapze
infeqciis dro, mkvlevrebi adarebdnen epidemiis arse- samive domenis organizmebSi moxda genebis mniS-
bobis sxvadaxva drois virusis nimuSebs. am SedarebaSi vnelovani cvlileba. moxda genebis horizontal-
CarTes 1959 wlis virusis arasruli Tanmimdevrobac. uri gadaadgileba. am dros genebi erTi genomidan
nimuSebi aCveneben, rom 1959 wlis Semdeg virusis gan- meore genomSi gadadian an gadamtani elementebis
viTareba sakmaod hgavs saaTis muSaobis princips. anu meSveobiT, an erTi organizmebis mier gansxvavebuli
drois erTeulSi xdeboda regularuli cvlilebebi. organizmebis STanTqmis Sedegad. SeiZleba pirveli
molekuluri saaTis principis daxmarebiT mkvlevrebma eukarioti aseTi STanTqmis Semdeg gaCeniliyo. es
daadgines, rom HIV-1-iT adamianis inficireba pirvelad procesi albaT moxda winapari baqteriisa da winapar
moxda 1930-an wlebSi. arqeas Soris. filogenetikuri xeebi ki dafuZnebu-
lia im daSvebaze, rom genebi erTi Taobidan meore
TaobaSi gadadian vertikalurad. maSin horizon-
sicocxlis universaluri xe
taluri movlenebis arsebobidan gamomdinareobs,
1960-ian wlebSi mkvlevrebma pirvelad gaSifres ge- rom gansxvavebul genebze dayrdnobiT aSenebuli
netikuri kodi da aRmoaCines, rom is sicocxlis yvela universaluri xeebi xSirad gvaZleven araTavsebad
formisTvis universaluria. maT daaskvnes, rom yvela Sedegebs, gansakuTrebiT ki xis fuZesTan. amis Sede-
dRevandel organizms unda hyavdes saerTo winapari. gad xis detalebi mudmivad gadaisinjeba. Tumca
dRes sistematikosebi cdiloben yvela organizmis gaer- dayofa sam did domenad rCeba xeluxlebeli imis
Tianebas sicocxlis xeSi (suraTi 25.18). Semdeg, rac sistematikosebma pirvelad Seqmnes uni-
mkvlevrebi dnm-is molekulis im regionebis identi- versaluri xis mTliani forma.
ficirebisTvis, romlebic am xis ganStoebebis models
gvaZleven, iyeneben or SesaZlebel kriteriums: pirveli, Semdeg or nawilSi Cven ganvixilavT biologiuri mra-
unda dadgindes am regionebis Tanmimdevrobebi. meore, valferovnebis istorias da arsebul mravalferovne-
am regionebis evolucia ise nela unda mimdinareobdes, bas. Cveni kvleva gaSuqdeba evoluciis koncefciiT da
rom dResac SesaZlebeli iyos sakmaod daSorebuli or- sistematikiT, romelic Tqven am nawilSi iswavleT.
ganizmebis homologiebis dadgena. ribosomuli rnm-is

619
koncefcia testi 25.5
1. ra aris molekuluri saaTi? ra daSveba udevs
safuZvlad molekuluri saaTis gamoyenebas?
2. axseniT, rogor xdeba, rom dnm-Si momxdar fuZe
nukleotidebis cvlilebebs ar aqvT gavlena or-
ganizmze?

25 -e Tavis Semowmeba

ZiriTadi koncefciebis Semowmeba X X ierarqiuli klasifikacia  linem SemoiRo sistema,


romlis mixedviT, ufro mcire kategoriebs vaer-

25.1
TianebT ufro did kategoriebSi.
koncefcia
XX klasifikaciis da filogenetikis erToba  sistema-
tikosebi evoluciur kavSirebs gamosaxaven datot-
filogenezis Sesaswavlad awarmoeben vili filogenetikuri xis saxiT. filogenetikuri
morfologiur da molekulur kvlevebs, xis agebuleba damyarebulia sxvadasxva monacemebze,
TvalsaCinoebasa da mosazrebebze.
aseve saerTo winaparis namarxebis kvl-
evas
koncefcia 25.3
XX namarxebi  namarxebis Seswavla damyarebulia namarxi filogenetikuri sistematikis safuZ-
organizmebis Seswavlaze. namarxi organizmebi moiZe-
velze ageben evoluciur xes evoluci-
bnebian sxvadasxva asakis geologiur stratebSi. maT
aqvT winapris is Tvisebebi, romlebic amjerad dakar- uri xis agebuleba efuZneba saxeobaTa
gulia. saerTo Tvisebebs
X X morfologiuri da molekuluri homologiebi  ms-
gavsi agebulebis an dnm-is msgavsi Tanmimdevrobis
mqone organizmebi, rogorc wesi, ufro axlo naTe- X X kladistika  klada aris saxeobebis monofiletu-
savebi arian, vidre gansxvavebuli agebulebis da gan- ri jgufi. jgufSi Sedis winapari organizmi da misi
sxvavebuli dnm-is Tanmimdevrobis mqone organizmebi. yvela STamomavali. kladisturi analizis mixedviT,
magram homologia (saerTo winaparTan msgavseba) unda kladebi ganisazRvreba evoluciuri siaxleebis, anu
ganvasxvavoT analogiisgan (msgavseba, romelic war- saerTo warmoqmnili Tvisebebis mixedviT. identi-
moiqmneba konvergentuli evoluciis Sedegad). ficireba xdeba jgufis SigniT myofi saxeobebis Se-
darebiT jgufgare saxeobebTan. jgufgare saxeobas

25.2
ar axasiaTebs saerTo warmoqmnili Tviseba.
koncefcia
XX filogenetikuri xe da drois dadgena  filogramaze
totis sigrZe asaxavs am evoluciur xazSi evoluci-
filogenetikuri sistematika aerTianebs uri cvlilebebis raodenobas. ultrametruli xee-
klasifikacias da evoluciis istorias bis SemTxvevaSi evoluciuri datotva geologiuri
drois konteqstSi ganixileba. rogor SeiZleba fi-
logenezis dagdgena cilebis SedarebiT?
XX binominaluri nomenklatura  lines sistemis mixed-
X X maqsimaluri ekonomiuroba da maqsimaluri ms-
viT organizms erqmeva ori nawilisgan Semdgari sax-
gavseba  filogenetikur xeebs Soris yvelaze eko-
elebi: gvari da specifikuri epiTeti.
nomiuri xe aris is, romelic iTxovs yvelaze nakleb

620
evoluciur cvlilebebs. yvelaze msgavsi xe aris is, SeamowmeT sakuTari codna
romelic cvlilebebs yvelaze sarwmunod (msgavsad)
asaxavs.

XX filogenetikuri xeebi da hipoTezebi  saukeTeso TviTSefaseba


filogenetikuri hipoTezebi eyrdnobian mraval mor-
fologiur, molekulur monacemebs da namarxebs.
1. Tu adamiani da panda erT klass ekuTvnian, maSin Ses-

koncefcia 25.4 aZlebelia, rom isini ekuTvnian erTsa da imave


a. rigs b. tips g. ojaxs
d. gvars e. saxeobas
evoluciuri istoris umetesi nawili
2. sam Tanamedrove X, Y da Z saxeobas hyavT saerto wi-
Cawerilia organizmis genomSi napari T, igive winapari hyavT gadaSenebul U da V saxe-
obebs. T, X, Y da Z saxeobebis dajgufeba qmnis
a. namdvil taqsons
XX genebis duplikacia da genebis ojaxebi  orTolo- b. monofiletur kladas
giuri genebi genomSi erTi asliT aris warmodgenili. g. parafiletur jgufs
maT SeuZliaT daTiSva mxolod saxeobaTa warmoqmnis d. polifiletur jgufs
Semdeg. paralogiuri genebi warmoiqmneba genomSi ge- e. Sida jgufs, romelic Sesadarebelia jgufgareSe
nebis duplikaciis Semdeg da SeuZliaT kladis far- saxeobasTan
glebSi daiTiSva. xSirad isini erT funqcias imateben.
3. frinvelebs da ZuZumwovrebs oTxi gamonazardi (ki-
XX genomis evolucia  orTologiuri genebi xSirad duri) aqvT, es niSani aris
saerToa Soreulad monaTesave saxeobebSi. sxvadasxva a. saerTo primitiuli Tviseba
sirTulis organizmis genebis ricxvSi arsebobs Se- b. saerTo warmoebuli Tviseba
darebiT mcire variaciebi, rac imis maCvenebelia, rom g. Tviseba, romlis mixedviT SegviZlia ganvasxvav-
rTul organizmebSi genebi Zalian mravalmxvrivia da oT frinvelebi da ZuZumwovrebi
yovel gens mravali funqciis Sesruleba SeuZl d. es analogiis magaliTia, da ara homologiis
e. frinvelebis saxeobebis SesarCevad gamosadegi
Tvisebaa
koncefcia 25.5 4. rogor mivmarToT ekonomiurobis princips filoge-
netikuri xis agebis dros?
molekuluri saaTi gvexmareba davadgi- a. SevarCioT xe, romlis mixedviT evoluciuri cv-
lilebebi erTnairad SesaZlebelia
noT evoluciuri cvlilebis dro b. SevarCioT xe, romelzec totebis ganStoebebis
adgilebi dafuZnebulia yvela SesaZlebel saer-
To warmoebul Tvisebaze
X X molekuluri saaTi  dnm-is zogi regionis fuZe Tan-
g. filogenetikuri xe avagoT mxolod namarxebze,
mimdevrobebi icvleba im siCqariT, romlis mixedviT
vinaidan isini evoluciis yvelaze martiv axsnas
SegviZlia davadginoT, rodis moxda warsulSi esa Tu
iZlevian
is movlena. es molekuluri saaTi SeiZleba Seiqmnas
d. SevarCioT xe, romelzec rogorc dnm-is Tanmim-
neitraluri mutaciebis dafiqsirebis Sedegad. maSin-
devrobaSi, aseve morfologiaSi, mcire raodeno-
ac, roca gadarCeva garkveul rols TamaSobs, bevri
bis evoluciuri cvlilebebi aRiniSneba.
geni drois didi monakveTis ganmavlobaSi icvleba
e. SevarCioT xe datotvis wertilebiT mcire ra-
saaTis msgavsi, regularuli siCqariT. mkvlevrebma
odenobiT.
gazomes zogi genis molekuluri saaTi da aCvenes, rom
is sakmaod mudmivia. varaudi sxva genebis cvlilebis 5. protistebis, romlebic daiTiSnen aseuli milioni
Sesaxeb naklebad SesaZlebelia. wlis winaT, evoluciur xazebSi filogenetikuri na-
Tesaobis dasadgenad, romeli monacemebia saukeTe-
X X sicocxlis universaluri xe  sicocxlis xe Sedgeba
so?
sami didi kladisgan (domenisgan): baqteria, arqea da
a. proterozouri eonis namarxebi
eukaria.
b. saerTo warmoebuli morfologiuri Tvisebebi
g. qlorofilis molekulebis gansxvavebuli ami-
nomJavebis Tanmimdevrobebi

621
d. mitoqondriuli dnm-is Tanmimdevrobebi b. molekuluri saaTi, romelic aRricxavda HIV genis
e. rrnm-is genis Tanmimdevrobebi Tanmimdevrobebis cvlilebas, damyarebulia pa-
cientebisgan bolo 40 wlis ganmavlobaSi aRebul
6. Tu katebis filogenetikuri xis asagebad gamoiye­
sinjebze
nebT kladistikur analizs, romeli iqneba saukeTe-
g. aivis homologiuri genebis Sedareba, romlebic
so jgufgareSe saxeoba
naxes adamianSi da SimpanzeSi
a. lomi b. Sinauri kata g. mgeli
d. adamianebSi nanaxi virusis sxvadasxva Stamebs So-
d. leopardi e. vefxvi
ris ekonomiurobis principis mixedviT evoluci-
7. Tu gvinda avagoT Tevzis ramdenime saxeobis filo- uri kavSirebis axsna
genetikuri xe, Semdegidan, romeli Tviseba iqneba e. 1930 wlis sisxlis nimuSSi ai virusis aRmoCena.
yvelaze gamosadegi?
a. yvela TevzisTvis saerTo ramdenime analogiuri
Tviseba evoluciuri kavSiri
b. yvela TevzisTvis saerTo erTi homologiuri
Tviseba darvini Tvlida, rom Tu ganvixilavT saxeobis uax-
g. sxvadasxva Tevzis saxeobaSi morfologiuri ms- loes naTesavs, miviRebT informacias imis Sesaxeb, ro-
gavsebis sruli xarisxi gor gamoiyureboda maTi winapari. rogor ganapirobebda
d. ramdenime Tviseba, romelic rogorc Cans, gaCnda misi rCeva kladistikuri analizisTvis jgufgareSe sax-
imis Semdeg, rac Tevzebis sxvadasxva saxeobebi eobebis gamoyenebis meTods?
daiTiSnen
e. erTi Tviseba, romelic yvela TevzSi gansxvave-
bulia mecnieruli kvleva
8. 25.12 suraTze mocemul filogramaze amfibiebis da
zogi nukleotiduri cvlileba iwvevs aminomJavis
Tagvebis totebis SefardebiTi sigrZe asaxavs imas,
Canacvlebas cilaSi sxva aminomjaviT (arasinonimuri
rom
Canacvleba, romelic cvlis cilis bunebas) da nukleo-
a. amfibiebi ganviTardnen Tagvebze adre
tiduri cvlileba ki ar iwvevs am movlenas (sinonimuri
b. Tagvebi amfibiebze adre ganviTardnen
Canacvleba, romelic ar cvlis cilis bunebas). mRrRne-
g. amfibiebis da Tagvebis genebs mxolod SemTxvevi-
lis da adamianis genebis Sedarebisas, aRmoCnda, rom
Ti homoplaziebi gaaCniaT
sinonimuri Canacvlebeblis dagroveba mRrRnelebSi
d. homologiuri genebi ufro Cqara amfibiebSi gan-
xdeba 2.0 jer ufro swrafad, vidre adamianebSi. arasi-
viTardnen
nonimuri Canacvlebebi ki 1.3 jer ufro swrafad xdeba.
e. homologiuri genebi ufro Cqara ganviTardnen
ra faqtorebiT aixsneba es sxvaoba? ra gziT arTuleben
TagvebSi
es monacemebi evoluciuri movlenebis dasaTariRebeli
9. Semdegi CamonaTvalidan SearCie orTologiuri gene- molekuluri saaTis gamoyenebas?
bis wyvili
a. adamianis α hemoglobini da Simpanzis α hemo-
globinis genebi mecniereba, teqnologia
b. adamianis α hemoglobinis genis ori aleli
g. Tagvis insulinis geni da safuaris Sejvarebis
da sazogadoeba
nairsaxeobis geni
d. ori sxvadasxva virTxis ynosvis receptoris geni genomis Sedareba iZleva axal SesaZleblobebs samed-
e. eukariotis genomSi rrnm-is genis mravali asli icino kvlevebSi. adamianebs da Tagvebs aqvT bevri saer-
To orTologiuri genebi. amitom, SesaZlebelia adami-
10. bolo dros dadginda, rom pirvelad HIV–1 Simpanzidan
anSi genis funqciis dadgena, Tagvis genomidan mezobeli
adamianze gadavida 1930 wlebSi, es daskvna damyare-
orTologiuri genebis ,,gamogdebiT”. am gamokvlevebis
bulia
Sedegad, ra samedicino miRwevebs miviRebT? rogoria
a. afrikis sofelSi naxes Sidsis pirveli klinikuri
aseTi aRmoCenis mniSvneloba sazogadoebisTvis?
gamovlineba

622
623
nawili
5
biologiuri mravalferovnebis
evoluciis istoria.
organizmebis qimia
interviu roben. es daskvna namarxi sporebisa da mcenareebis sxva ti-
pis namarxebis kvlevas efuZneba. Tumca, zogi kolega Tvlis,
linda grehemTan rom mcenareebi xmeleTze ukve Sua kembriumSi anu 500 mil-
ioni wlis winaT arsebobdnen. amas namarxi sporebis kvlevis
safuZvelze askvnian. Cemi varaudiT momavalSi xmeleTis
profesori linda grehemi droSi namdvilad mogzau-
mcenareebis warmoSobis TariRi daaxloebiT kembriuli pe-
robs. igi mokroskopiT im mcenareebis namarxebs akvird-
riodis SuaSi gadainaclebs. SesaZlebelia, rom mcenareebi
eba, romlebic dedamiwaze didi xnis win binadrobdnen.
xmeleTze ufro adrec arsebobdnen.
doqtori grehemi gadaSenebuli mcenareebis namarxebs maT
uaxloes Tanamedrove naTesavebs adarebs. mikroskopis sa-
SualebiT mas im mcenareebis danaxvac SeuZlia, romlebic Tqveni azriT romeli Tanamedrove
naxevari miliardi wlis winaT arsebobdnen. is sicocxlis mcenareebi ufro gvanan xmeleTis
ganviTarebis drois dadgenas cdilobs. mas sicocxlis gan-
viTarebis ZiriTadi gardamtexi momentebic ainteresebs.
uZveles mcenareebs?
magaliTad, xmeleTis mcenareebis wyalmcenareebisgan molekuluri monacemebiT dasturdeba, rom xavsebi
warmoSoba. xmeleTze mobinadre pirveli mcenareebis zoma (bryophyta): RviZlis xavsi, rqafoTola da xavsebi mcena-
mikroskopuli iyo. grehemi da misi studentebi xmeleTis reebis samefos uZvelesi Stoebia. mTeli xavsis namarxi
mcenareebis warmoSobasa da gamravalferovnebas ikvleven. dRemde ver ipoves. uZvelesi WurWlovani mcenareebis am
amis garda maT ainteresebT mcenareebis, gansakuTrebiT tipis namarxebi ki napovnia. am mcenareebs aqvT ZarRvebi,
ki xavsebis biosferoze udidesi gavlena. mcenareebi bios- romelTa meSveobiT wyali da sakvebi nivTierebebi gadaadg-
feroze dResac moqmedeben. doqtori grehemi (viskinsin- ildeba. molekuluri monacemebidan gamomdinareobs, rom
medisonis universiteti) botanikas da mcenareebze garemos isini saerTo winapars xavsebis Semdeg gamoeyvnen. xavsebis
gavlenas swavlobs. amave dros, is warmatebuli maswavle- namarxebis ar arsebobas imiT xsnian, rom isini cudad inaxe-
belia. am interviuSi linda grehemi zogadi ganaTlebisTvis ba. Tumca viciT, rom xavsebs aqvs sporebi da sxva rezisten-
biologiuri mravalferovnebis Seswavlis mniSvnelobaze tuli (mdgradi) masala. Cven im ideis Semowmeba gvindoda,
saubrobs. rom xavsebsac SeeZloT namarxebis datoveba.

romeli organizmi iyo xmeleTis rogor SeamowmeT es idea?


mcenareebis winapari? Cven gamoviyeneT meTodika, romlis meSveobiT daSlis
efeqtis imitireba vcadeT. aseTi daSla mcenares sikvdilis
xmeleTis mcenareebi wyalmcenareebis konkretuli
da wyalSi Cavardnis Semdeg xdeba. mikrobebis moqmedebis
jgufisgan warmoiSvnen. es jgufi cnobilia charophycea–
Sedegad wyalSi mcenare nawilobriv iSleba. cocxali xavse-
s saxeliT. dadasturebulia, rom am winaprebis agebuleba
bi pirvel rigSi eqstremaluri meTodiT davamuSaveT, ro-
sakmaod rTuli iyo, ramac maTi datotvis Tviseba ganapi-
melic acetolizis saxeliT cnobilia. am dros gamosakvlev
roba. reproduqciac rTuli hqondaT. rogorc Cans, uZve-
masalaze maRali temperaturis pirobebSi Zlieri mJavebiT
lesma xmeleTis mcenareebma es Tvisebebi maTgan memkvidre-
moqmedeben. igive meTods paleobiologebic mimarTaven
obiT miiRes.
roca danaleqi qanebidan sporebs eqstragireben. Cveni
hipoTezis Tanaxmad is mcenareuli masala, romelic aseT
rodis warmoiSvnen wyalmcenareebisgan damuSavebas gadaurCeba, namarxebSic unda iyos. zogi Cve-
xmeleTis mcenareebi? ni kolega Tvlida, rom am damuSavebiT Cven TviTon vqmniT
rezistentul masalas. amitom Cven am meTodSi lpobis faq-
xmeleTis mcenareebis warmoSobis zusti TariRi dRemde
tori CavrTeT. Tveebis ganmavlobaSi xavsis cocxali masala
ar aris dadgenili. paleobiologebi SeTanxmdnen, rom
svel niadagSi davtoveT. Semdeg amoviReT da vnaxeT, darCa
mcenareebi xmeleTze daaxloebiT 475 milioni weli binad-
iq rame, Tu ara. aRmoCnda, rom imave tipis rezistentul-

624
ma masalam, romelmac acetolizs gauZlo, lpobis ufro igive exeba uZvelesi xavsebis organul nivTierebas, razec
naz processac gadaurCa. is nawilebi, romlebic lpobasac ukve visaubreT. torfiani Waobebi mravladaa CrdiloeT
da acetolizsac gadaurCnen, Zveli ganmarxebuli orga- naxevarsferoSi. CrdiloeTi regionebi naklebad dasaxle-
nizmebis fragmentebis msgavsad gamoiyurebdnen. adami- bulia, amitom mraval adamians ara aqvs warmodgena torfis
ani erTi SexedviT ver cnobda, rom odesRac es fragmenti Waobebis raodenobis Sesaxeb. CrdiloeTi amerikis, evro-
mcenare iyo. pisa da aziis sakmaod didi farTobi torfis didi WaobebiT
dafarulia. aq naxSirbadis uzarmazari maragi inaxeba. at-
mosferuli CO2-is raodenobis regulaciisas (romelsac
am organizmebis fragmentebidan aris Tu
aseve saTburis gazs eZaxian) torfis Waobebi globaluri
ara romelime ufro Zveli, vidre WurW- Termostatebis rols asruleben. klimatis regulirebaSi
lovani mcenareebi? xavsi gvexmareba. Tu temperatura odnav maRla iwevs, xavsi
izrdeba da atmosferodan met CO2-s STanTqavs. amis Sede-
diax. es fragmentebi sporebisgan, milismagvari struq- gad planeta civdeba. aciebisas xavsi nela izrdeba da mi-
turebidan da ujredis nawilebisgan Sedgeba. aRmoCnda, rom krobuli dehitrataciis Sedegad meti CO2 Tavisufleba.
isini gacilebiT ufro Zvelia, vidre WurWlovani mcena- amitom klimati ufro Tbili xdeba. ase rom, Cven torfis
reebis narCenebi. Cven gvindoda damtkiceba, rom xavsebis did Waobebs unda vumadlodeT. isini Cveni planetis Termo-
msgavsi mcenareebi WurWlovanii mcenareebis warmoSobamde statis funqcias asruleben.
gavilebiT adre arsebobdnen. igives mowmobs molekuluri
monacemebic.
rogor uvlis adamiani torfis Waobebis
rogor Seicvala biosfero xmeleTze uZve- Zalian mniSvnelovan ekosistemas?
lesi mcenareebis gavrcelebis Sedegad? ekologebi, romlebic torfis Waobebs swavloben, wux-
an, rom maT maRaroebis mSenebloba (samTo saqmianoba) da
pivel rigSi maTi daxmarebiT adreuli niadagi warmoiqm- soflis meurneoba anadgurebs. magaliTad StoSis warmoeba.
na. uZvelesi mcenareebis Semadgenel zog organul masalas torfis Waobebis arealis Semcireba xels uwyobs global-
mikrobebi ar Slida. igive Cvens cdaSic moxda. es dauSleli uri daTbobis efeqtis moaxloebas. torfis Waobebi Zalian
masala niadagSi organul fenas qmnida. meore, fotosin- did rols TamaSobs klimatis regulaciaSi.
Tezis Sedegad naxSirbadis orJangi (CO2) rezistentul or-
ganul masalad gadaiqceoda. amas mohyva atmosferoSi CO2-
is raodenobis Semcireba. atmosferoSi CO2-is Semcirebis doqtor grehem, rogor daiwyeT samecniero
tendenciam kulminacias qvanaxSiris periodis ganmavlobaSi moRvaweoba? ratom dainteresdiT
miaRwia, roca uZvelesi xeebi naxSiris sabadoebs qmnidnen.
mcenareebiT?
es periodi CO2-is yvelaze mcire raodenobiT xasiaTdeba.
amave dros, uZvelesi mcenareebi asinTezebdnen organul dawyebiT, saSualo da umaRles skolebSi ramdenime
mJavebs da niadagidan fosfatebs aTavisuflebdnen. amis araCveulebrivi maswavlebeli myavda. maT ganaviTares
Sedegad zRisa da mtkani wylis ekosistemebSi albaT gaiz- CemSi mecnierebis interesi. kerZod, Cemi qimiis maswavle-
arda fotosinTezis unaris mqone mikrooganizmebis raod- beli CemTvis misabaZi magaliTia. is ganaTlebuli da TviT-
neoba. sabolood xmeleTis uZvelesma mcenareebma xmeleTis dajerebuli adamiania. mis gakveTilebze vifiqre, rom mec
ekosistema Seqmnes, romelic sakmariss organul produqts SemiZlia mecnieri gavxvde. mikroskopi yovelTvis mizidav-
qmnida. ase rom, xmeleTis uZveles cxovelebs sakvebis de- da da Sinagani struqturebis saocrebas kargad aRviqvam-
feciti ar hqondaT. di. mcenareebis Sinagani agebuleba Zalian sainteresoa.
maTi naTesavebi, wyalmcenareebi, mikroskopSi aseve Zalian
lamazad gamoihyurebian. ase rom, mikroskopuli agebule-
Tqven swavlobT xmeleTis mcenareebis
biT gatacebam gaoiwvia interesi mcenareebis mimarTac.
warmoSobas. amave dros torfis Wao-
bebis ekologiasac ikvlevT. ras warmoad- rogor moxda, rom es gataceba gadaizarda
gens torfis Waobi da ratomaa is mniS- interesSi xmeleTis mcenareebis
vnelovani? warmoSobis mimarT?
torfis Waobi daWaobebuli teritoriaa, romelzec gadamwyveti momenti botanikis bolo gamocdisTvis
dominanti mcenare sfagnumia, anu “torfis xavsi”. sfagnumi samzadisi iyo. maSin wminda luisis iuniversitetis (vaS-
Zalian mniSvnelovani xavsia, vinaidan is ekologiuri in- ingtoni) bakalavri viyavi. gamocdis erT-erTi sakiTxi
Jineria. torfis Waobebis sfagnumi atmosferodan didi ra- mcenareebis sasicocxlo cikli iyo. am sasicocxlo ciklSi
odenobis CO2-s absorbirebs da organuli nivTierebis sax- mravalujrediani haploidi da diploidi Taobebi monacv-
iT inaxavs. am nivTierebas mikroorganizmebi rTulad Slian. leobs. rogor gaCndnen es rTuli sasicocxlo ciklebi? am

625
sakiTxma Zalian damainteresa. aman ganapiroba Cemi interesi romel Temebs aniWebT upiratesobas
mcenareebis evoluciis mimarT.
pirveli kursis ganmavlobaSi?
ratom fiqrobT, rom bakalavriatis me vfiqrob, rom biologiaSi yvelaze sainteresoa sx-
vadasxva ierarqiul midgomas Soris kavSiri. magaliTad,
studenti biologisTvis pirvel welsve molekuluri procesebisa da agebulebis gacnoba bevrs
mniSvnelovania sicocxlis mraval- gveubneba organizmisa da ekologiur doneebze mimdin-
are procesebze. me vfiqrob, rom damwyebi biologebisT-
ferovnebis, maT Soris mcenareebis
vis mniSvnelovania integrirebuli (rTuli) azrovnebis
mravalferovnebis Seswavla maSinac, Camoyalibeba. maT unda iswavlon ierarqiuli doneebis
Tu studenti momavalSi ujredul an dakavSireba. Cem klasebSi vcdilob avxsna, rom biologia
ar aris dayofili calkeul “oTaxebad”. yoveli Tema sxva
molekulur biologiaSi specializacias, TemasTan dakavSirebulia. maTi erTmaneTisgan gancalkev-
an samedicino skolaSi gadasvlas apirebs? eba srulyofil ganaTlebas ar mogvcems. vcdilob pirveli
kursis studentebis dainteresebas globaluri TemebiT
viskonsinis universitetis kurikulumSi biologi-
da mniSvnelovan problemebze pasuxebiT, Tundac maTze
uri mravalferovnebis kursis CarTvis pirveli mizezia
pasuxis gacema erTi eqsperimentis an eqperimentebis erTi
is, rom es SeiZleba studenti biologisTvis erTaderTi
seriis Sedegad SeuZlebeli iyos. Cemi kvlevis sferoSi _
SesaZleblobaa, rom ganaTlebis miRebis periodSi orga-
mcenareTa warmoSobaSi, uamravi SekiTxva arsebobs. uamravi
nizmebis mravalferovnebas gaecnos. Cven gvesmis, rom bi-
kiTxva ufro globalur Temaze, sicocxlis warmoSobaze
ologiuri mravalferovnebis codna yvela moqalaqisTvis
ibadeba. mravali adamiani Tvlis, rom am kiTxvebze pasuxis
mniSvnelovania, vinaidan biologiuri mravalferovneba
gacema SeuZlebelia. Cven xom am SemTxvevaSi ar SegviZlia
adamianis janrTelobazec moqmedebs. roca studentebi
pirdapiri dakvirveba. magram me unda wavaxaliso studente-
prokariotebs, umartivesebs, mcenareebs, sokoebsa da
bi, rom am kiTxvebze pasuxi deduqciisa da integrirebuli
cxovelebs, maT Soris uxerxemloebs ecnobian, isini am mra-
azrovnebis meSveobiT cadon. biologiis arsis Cawvdomas
valferovani organizmebis ekosistemaze gavlenas xvdebian.
ufro farTo azrovneba da sistemebis calkeul detalebze
da sabolood: Cveni sakuTari janrTeloba damokidebulia
naklebi fokusireba sWirdeba.
ekosistemis janmrTelobaze, romelic adamians sxvadasxva
resursebiT amaragebs. magaliTad, sufTa wyaliT da sufTa
haeriT.

atmosferuli CO2-is (saTburis airi) regulaciiT torfis Wao-


bebi globaluri Termostatebis rols asruleben. xavsi mdgra-
di klimatis SenarCunebaSi gvexmareba.

626
26
sicocxlis xe da Sesavali
biologiur mravalferovnebaSi
S S suraTi 26.1  mxatvris mier warmosaxuli dedamiwis
zedapiri 3 miliardi wlis winaT.

sakuTriv planetac icvleba. magaliTad, fotosinTezis


ZiriTadi koncefciebi unaris mqone organizmebis anu im organizmebis evolu-
ciam, romlebic haerSi Jangbads gamoyofen, dedamiwis
26.1 adreul dedamiwaze sicocxlis warmoSobi­saT­ atmosferos Semadgenloba gansazRvra (26.1 suraTze ga-
vis xelsayreli pirobebi iyo. mosaxulia organizmebi, romlebic qvebis msgavss sqel
26.2 dedamiwaze arsebuli cocxali organizmebis masas qmnidnen. maT Soris albaT prokariotebic iyvnen).
da­TariReba namarxebis meSveobiT. linda grehemis interviuSi naxsenebia, rom mcenareebis
26.3 prokariotebis evolucia da maTi gavlena axal- xmeleTze gamosvlis Sedegad pirobebi dedamiwaze isev
gazrda dedamiwaze. mkveTrad Seicvala. uaxlesi cvliebebi ki moxda adamia-
nis warmoSobis Semdeg, romlis cxovelqmedebis Sedegad
26.4 eukariotuli ujredebi simbiozisa da prokari-
niadagis, wylisa da haeris Semadgenloba isev mkveTrad
otul ujredebs Soris genetikuri in­for­maciis
Secvala, Tan zogierTi saxeobisTvis sakmaod arasa-
mimocvlis Sedegad warmoiqmna.
surveli mimarTulebiT. dedamiwis da masze mobindare
26.5 eukariotebSi mravalujredianoba ramdenjer­ organizmebis sicocxlis istoria erTmaneTisgan ganuy-
me ganviTarda. ofelia.
26.6 axalma informaciam Secvala Cveni warmodge­na am nawilis TavebSi ganxilulia evoluciis is mo-
sicocxlis xis Sesaxeb. mentebi, romlebsac biologiuri mravalferovnebis
istoriisTvis didi mniSvneloba aqvs. geologiur da
biologiur istoriaSi xdeboda revoluciuri cvlile-
Sesavali bebi, romlebic sicocxlis ganviTarebas axali gzebiT
warmarTavdnen.
nebismieri istoriuli disciplina ar aris zusti
cvalebadi sicocxle cvalebad mecniereba. is damokidebulia TvalsaCino masalaze, misi
Senaxvis xarisxze da warsuli movlenebis interpretaci-
dedamiwaze aze. rac ufro Rrmad warsulSi vixedebiT, miT naklebad

s
misawvdomia namarxebi, romlebic CvenTvis erTaderTi
icocxle ganuwyveteli procesia. is daiwyo pirveli TvalsaCino masalaa. amave dros, Tanamedrove orga-
organizmebis warmoqmniT da dRemde grZeldeba. amJa- nizmis molekulebis agebulebaSi, nivTierebaTa cvlis
mad dedamiwaze mcenareTa da cxovelTa uamravi saxeoba formasa da anatomiaSi evoluciuri istoriis nakvale-
arsebobs. am nawilSi ganvixilavT sicocxlis mraval- vis povna SeiZleba. SemdgomSi vnaxavT, rom es kvali war-
ferovnebas da evolucias. sulis gasaRebia da namarxebisgan miRebul monacemebs
am wignSi ganxiluli mravali Temidan erT-erTi avsebs. magram Soreuli warsulis evoluciuri movle-
mTavaria organizmebisa da maTi saarsebo garemos urT- nebis umetesoba burusiT moculi rCeba.
ierTqmedeba (ix. Tavi 1). am TavSi gavecnobiT biolo- am Tavs sicocxlis warmoSobis ganxilviT viwyebT.
giur istoriasa da geologiur istorias Soris kavSirs. sicocxlis warmoSoba yvelaze rTuli nawilia, radganac
geologiuri movlenebi garemoze Zlier moqmedebs da am movlenebis damadasturebeli namarxebi ar arsebobs.
biologiuri evoluciis mimarTulebasac cvlis. roca Semdeg ganvixilavT namarxebis daTariRebis xerxebs da
didi tba ramdenime mcire zomis tbad iyofa, did tbaSi kavSirs biologiur movlenebsa da dedamiwis istorias
mobinadre saxeobebis populaciebi izolaciSi xvdebian Soris. gavecnobiT dedamiwaze arsebuli sicocxlis 3,8
da axal saxeobebs aZleven dasabams (ix.Tavi 24). amave miliardi wlis istoriis ZiriTad movlenebs. bolos
dros cocxali organizmebis cxovelmoqmedebis Sedegad visaubrebT biologebis mier sicocxlis xeebis agebis

627
xerxebze. es Sesavalia 27-34 TavebSi ganxilul biologiur suraTi 26.2
mravalferovnebaSi.

26.1
kvleva SesaZlebelia Tu ara aRdgeniT atmosferoSi organuli
molekulebis warmoqmna?
koncefcia
Eqsperimenti
adreul dedamiwaze sicocxlis milerma da ureim adreul dedamiwaze savaraudod arsebuli
pirobebis gasameoreblad TavianT laboratoriaSi daxuruli
gaCenisTvis xelsayreli sistema Seqmnes. Tbili wylis Semcvel kolbas pirveladi zR-
vis magivrad iyenebdnen. sistemis Zlieri aRdgeniTi Tvisebebis
pirobebi iyo mqone “atmosfero” wyalbadis (H2), meTanis (NH4), amiakisa (NH3) da
wylis orTqlisgan Sedgeboda. xelovnur atmosferoSi elvis ma-
mecnieruli kvlevebidan gamomdinareobs, rom qimiuri givrobas eleqtro ganmuxtva uwevda. KkondicionerSi atmosfer-
da fizikuri procesebis da gadarCevis Sedegad adreul os aciebdnen, rac miniaturul zRvaSi wylisa da masSi gaxsnili
dedamiwaze Zalian martivi ujredebi gaCnda. es procesi nivTierebebis nakads uzrunvelyofda.
savaraudod, 4 mTavari stadiisgan Sedgeboda: 1. patara
organuli molekulebis, magaliTad aminomJavebis da nuk- wylis orTqli
leotidebis, abioturi (aracocxali) sinTezi; 2. maTi eleqtrodi
(monomerebis) SeerTeba polimerebad, cilisa da nuklei-
nis mJavebis warmoqmna; 3. am didi molekulebis membranis
mqone protobiontebSi _ wveTebSi dalageba. membranis
gamo protobiontebis Sinagani garemos qimiuri Semadgen- kondencioneri
loba gareganisgan gansxvavedeboda; 4. gamravlebis unaris
mqone molekulebis anu memkvidreobiTobis warmoqmna. am
sqemaSi bevri dauzustebeli momentia, magram SesaZlebelia civi
am hipoTezis laboratoriaSi Semowmeba. aq ganvixilavT am wyali
oTxi punqtis Sesaxeb arsebul zogierT mosazrebas.

organuli komponentebis sinTezi


adreul dedamiwaze
mzis sistemaSi Semavali pla­­ne­tebis, maT Soris dedami- gaciveuli
wis formireba daaxloebiT 4,6 miliardi wlis win moxda. es wyali organuli
iyo axalgazrda mzis irgvliv arsebuli mtvris uzarmazari molekulebiT

Rrubelisa da namsxvrevebis kondensirebis Sedegi. pirveli


ramdenime aseuli milioni wlis ganmavlobaSi dedamiwaze si-
nimuSi qimiuri
cocxle albaT ver gaCndeboda, vinaidan planetaze qvebisa da
analizisTvis.
yinulis uzarmazari lodebi cvioda, romlebic mzis sistemis
formirebis Semdeg sivrceSi darCa. Sejaxebebs Tan sdevda Sedegebi
siTbos uzarmazari raodenobis gamoyofa, rac mTeli wylis
sanam es masala aparatSi cirkulirebda, mileri da urei anal-
aorTqlebas iwvevda. amitom zRvebi ver warmoiqmneboda. es izisTvis periodulad nimuSebs iRebdnen. maT sxvadasxva or-
faza daaxloebiT 3,9 miliardi wlis winaT damTavrda. dedami- ganuli molekulis, (magaliTad organizmis cilebSi gavrcele-
wis kldeebidan uZvelesia grenlandiis, isuas mxaris kldeebi, buli aminomJavebis alaninis da glutaminis mJavis) arseboba
romelTa asaki 3,8 miliardi welia. maTi asaki dadgenilia qi- daadgines. mravali sxva aminomJava da rTuli cximovani hidro-
karbonatebic aRmoaCines.
miuri daTariRebis meSveobiT. SeiZleba BAam dros dedamiwaze
sicocxle ukve arsebobda, magram amas ver davasabuTebT, daskvna
organuli molekulebi, romlebic sicocxlis warmoSobis pirveli
radgan am asakis namarxebi ar aris aRmoCenili. qvis uzarmaz-
etapia, SeiZleba Zlier aRdgenad atmosferoSi warmoiqmnas.
ari lodebiTa da yinuliT dedamiwis `dabombva~TandaTan
Senelda. magram planetaze arsebuli pirobebi dRevandeli
pirobebisgan Zalian gansxvavdeboda. pirveladi atmosfero 1920 wels rusma qimikosma i. oparinma da britanelma mec-
albaT wylis orTqliT iyo gajerebuli. mis SemadgenlobaSi nierma J. S. heldenma erTmaneTisgan damoukideblad wamoay-
kidev sxvadasxva nivTierebebi Sedioda, romlebic atmosfer- enes idea, rom dedamiwis pirveladi atmosfero aRdgeniTi
oSi vulkanuri amofrqvevebis Sedegad moxvda. maT Soris azo- (Warbi eleqtronebis Semcveli) garemo iyo, romelSic mar-
ti da misi mJavebi, naxSirorJangi, meTani, amoniumi, wyalbadi tivi molekulebidan organuli komponentebis formireba
da wyalbadis sulfidebi. dedamiwis gaciebasTan erTad wylis xdeboda. organuli sinTezisTvis saWiro energias albaT
orTqlis kondensirdeboda okeaneebSi, wyalbadis Warbi ra- sinaTle da ultraiisferi gamosxiveba uzrunvelyofda.
odenoba ki garemoSi ifanteboda. heldeni fiqrobda, rom pirveladi okeaneebi organuli

628
ara atmosferoSi, aramed wyalqveSa vulkanebTan da zRvis
fskerze arsebul dedamiwis qerqis gaxleCis adgilebTan
axlos (dedamiwis qerqis susti wertilebi, saidanac cx-
eli wyali da mineralebi okeaneSi Caedineba, suraTi 26.3)
es regionebi mdidaria araorganuli gogirdisa da rkinis
SenaerTebiT, romlebic Tanamedrove organizmebSi atf-is
sinTezis Semadgeneli nawilia.

dedamiwis farglebs gareT arsebuli


organuli nivTierebebis wyaroebi
SesaZlebelia, rom pirveladi sicoccxlis Semadgeneli
zogierTi organuli naerTi dedamiwaze kosmosidan moxvda.
dedamiwaze dacemul meteoritebs Soris iyo naxSirbadis
Semcveli qondritebia anu qvebi, romelTa masis 1-2% nax-
Sirbadis naerTebi Seadgens. 1969 wels samxreT avstraliaSi
aRmoaCines 4,5 miliardi wlis asakis qondriti, romelic 80
aminomJavas Seicavs. zogi aminomJavas raodenoba qondirTSi
sakmaod didia. aRsaniSnavia, rom am aminomJavebis Sefarde-
ba im Sefardebis msgavsia, romelic miler-ureis eqsperi-
mentSi miiRes. am aminomJavebs qondriti dedamiwaze ver
SeiZenda (gaWuWyianebis Sedegad), vinaidan isini Sedgebian-
Tanabari raodenobis D da L izomerebsgan (ix. Tavi 4.) orga-
nizmebi, mcire gamonaklisis garda, asinTezeben da iyeneben
SS suraTi 26.3 sarkmeli adreul sicocxleSi? kvleviG T i wyalqve-
Sa navis alvinis instrumenti, romelsac robotis xeli marTavs, mxolod L izomerebs. aminomJavebi, romlebic dedamiwaze
kortesis zRvis hidroTermul gasasvlelTan wylis nimuSebs qondritTan erTad moxvda, albaT Sevida pirveladi bulio-
iRebs. wylis zedapiridan 1,5 km siRrmeze gasasvlelidan wyalSi nis SemadgenlobaSi. magram ukanaskneli kvlevebis Tanaxmad
wyalbadisa da rkinis sulfidebi xvdeba, romlebic reaqciaSi
maTi roli sicocxlis warmoqmnaSi Zalian umniSvnelo iyo.
Sedian da pirits da wyalbadis gazs qmnian. gasasvlelTan axlos
mobinadre prokariotebi wyalbads energiis resursad iyeneben. es
erT-erTi yvelaze eqstrmaluri pirobebia, romelSic sicocxles sicocxlis niSnebis Zieba dedamiwis gareT
arseboba SeuZlia. zogierTi mecnieri Tvlis, rom adreul dedami-
waze sicocxle zustad aseT adgilebSi warmoiqmna. amJamad SesaZlebelia im varaudis Semowmeba, rom si-
cocxle ara maro dedamiwaze arsebobs. marsidan aRebuli
molekulebis narevi (primitiuli bulioni) iyo, da sicocx- nimuSebis gamoyenebiT SesaZlebelia adreuli dedamiwisT-
le swored iq warmoiqmna. 1953 wels Cikagos universitetis vis (sicocxlis gaCenamde-prebioturi qimia) damaxasiaTe-
TanamSromlebma stenli milerma da harold ureim oparin- beli qimiuri Semadgenlobis Sesaswavla. marsis zedapiri
heldenis hipoTeza eqsperimetulad Seamowmes. maT adreul amJamad civi, mSrali da usicocxlo udabnoa. magram dRes
dedamiwaze savaraudod arswebuli pirobebis msgavsi piro- aRiarebulia, rom miliardi wlis winaT mokle periodis
bebi laboratoriaSi Seqmnes. xelsawyoebis daxmarebiT mox- ganmavlobaSi marsi SedarebiT Tbili iyo. masze iyo wyali
erxda Tanamedrove organizmebSi arsebuli mravali aminom- da naxSirorJangis Semcveli atmosfero. albaT marszec
Javis da sxva organuli komponentebis miReba (suraTi 26.2, arsebobda adreuli dedamiwis msgavsi prebioturi qimi-
aseve suraTi 4.2) uri struqturebi. ganviTarda Tu ara marsze sicocxle,
es eqsperimenti mraval laboratoriaSi gameorda. sx- romelic SemdegSi ganadgurda, Tu prebioturi qimiuri
vadasxva eqsperimentebSi gansxvavdeboda ZiriTadad atmos- ganviTareba temperaturis dacemisa da atmosferos SeTx-
feros Semadgenloba. zogierTi eqsperimentis Sedegad or- elebis gamo sicocxlis gaCenamde Sewyda? robotebi marsze
ganuli naerTebi marTlac miiRes. magram gaurkvevelia iyo agroveben axal masalas, mecnierebi mas ikvleven da am kiTx-
Tu ara adreuli dedamiwis atmosferoSi sakmarisi meTani vebze pasuxi Semdeg aTwleulSi SesaZlebeli gaxdeba.
da amoniumi, rom is aRdgeniTi yofiliyo. axla iTvleba, rom kosmosurma xomaldma `galileom~ Catarebuli dak-
pirveladi atmosfero ZiriTadad azotisa da naxSirormJa- virvebis Sedegad yinuliT dafaruli evropis (iupiteris
visgan Sedgeboda da arc daJangviTi (eleqtronebis gamo- erT-erTi mTvaris) zedapirze Txevadi wyali daafiqsira.
myofi) da arc aRdgeniTi iyo. roca miler-ureis eqsperi- evropis okeaneSi albaT aris prokariotuli sicocxle.
menti aseT atmosferoSi Caatares, organuli molekulebi mzis sistemis farglebs gareT aRmoaCines asze meti plane-
ver miiRes. rogorc Cans, pirveladi atmosferos mcire ta, romlebic TavianTi mzis orbitebis irgvliv trialeben.
ubnebs (im ubnebs, romlebic vulkanebis kraterebTan ax- es planetebi iupiteris tolebi an ufro didebia. uaxlesi
los iyo), aRdgeniTi Tvisebebi hqonda. SesaZlebelia, rom aTwleulebis ganmavlobaSi kosmosuri obserbatoriebi
pirveli organuli naerTebi dedamiwaze sinTezirdeboda apireben ufro mgrZnobiare teleskopebis gamoyenebas da

629
glikozas fosfati tiduri samSeneblo `blokebiT~ uxvi
momarageba. es blokebi ki ujredis
metabolizmis anu nivTierebaTa cv-
lis Sedegad warmoiqmneba (ix. Tavi
glikozas fosfati
16). miler-ureis eqsperimentebSi
SegviZlia zogierTi dnm-is da rnm-is
fosforilaza
azotovani fuZeebis miReba. magram am
eqsperimentebis Sedegad ver viRebT
saxamebeli nukleotidebs. ase rom, nukleinmJa-
amilaza vebisgan Semdgari saSeneblo `bloke-
bi~ albaT pirveladi organuli bu-
maltoza
lionis SedgenilobaSi ar Sedioda.
metabolizmis msgavsi procesebi da
samSeneblo blokebis Sesaqmnelad
maltoza
saWiro TviTgamravlebadi molekule-
(a) martivi gamravleba. es liposima (b) martivi metabolizmi. Tu fermentebi, am SemTx- bi erTdroulad unda warmoqmniliyo.
“Sobs ufro patara liposomas (LM) vevaSi fosforilza da amilaza, damatebulia xsnar- rogor moxda es?
Si, romelSic wveTebi warmoiqmneba, zogi liposoma
yvela am pirobas protobiontebi
iwyebs martivi metaboluri reaqciebis warmoebas da
qimiuri naerTebis garemoSi gamoyofas akmayofilebs. es abioturad warmo-
qmnili molekulebis erTobliobaa,
S S suraTi 26.4  protobiontebis laboratoriuli versia. romelic membraniT an membranis ms-
gavsi struqturiT garSemortymulia.
protobiontebs sicocxlesTan aso-
patara planetebis, an iupiteris msgavsi didi planetebis
cirebuli zogierTi Tviseba aqvs. am
mTvareebze dakvirvebas. Tu romelime observatoria mi-
Tvisebebs Soris martivi reproduqcia da metabolizmia. maTi
iRebs am planetebis atmosferoebSi Tavisufali Jangba-
Sinagani qimiuri Semadgenloba gansxvavdeba garemos qimiuri
dis arsebobis damadasturebel mZlavr speqtroskopiul
Semadgenlobisgan.
signals, es daadasturebs, rom iq Jangbadis warmomqmneli
eqsperimentebiT dasturdeba, rom protobiontebi abio-
fotosinTezis unaris mqone organizmebi arsebobs. amJamad
turad warmoqmnili organuli struqturebisgan spontanu-
sicocxlis arsebobis damadasturebeli sxva atmosferuli
rad gaCnda. magaliTad, patara, membraniT SemosazRvruli
niSnebi ar aris cnobili.

polimerebis abioturi sinTezi ribozima


(rnm-is molekula)
cxadia, cocxali ujredi ar aris mxolod aminomJa-
vebis ubralo erToba. yovel ujredSi makromolekulebis
didi asortimentia. es TviTganaxlebisaTvis aucilebeli
cilebi da nukleinis mJavebia. warmoudgenelia sicocxlis Sabloni
gaCena garemoSi, sadac msgavs makromolekulebs ar aris.
mkvlevrebma cxel qviSaze, Tixasa an qvaze aminomJavebis
dawveTebiT aminomJavebis polimerebis sinTezi SeZles. po-
limeri spontanurad, enzimebisa da ribosomebis daxmarebis
gareSe warmoiqmneba. magram cilebisgan gansxvavvebiT, es
polimerebi dakavSirebuli, an jvaredinad dakavSirebuli
aminomJavebis rTul narevia. narevis yoveli polimeri gan-
sxvavebulia. miuxedavad amisa, adreul dedamiwaze mimdin-
are sxvadasxva qimiuri reaqciaSi am makromolekulebs See- nukleoti
ZloT susti katalizatoris rolis Sesruleba. debi

protobiontebi komple-
mentaruli
sicocxle nawilobriv ori TvisebiT, zusti replika- rnm-is asli
ciiTa da metabolizmiT, ganisazRvreba. erTi Tviseba meo-
ris gareSe ar arsebobs. dnm-is molekulebi Seicavs geneti- SS suraTi 26.5 rnm-is replikaciaze pasuxismgebeli ri-
kur informacias. im instruqciis CaTvliT, romelic zusti bozima. rnm-is am molekulas SeuZlia meore molekulis,
TviTreplikaciisTvis saWiroa. magram dnm-is replikacias daaxloebiT 14 nukleotidis Semcveli monakveTis, komple-
uzrunvelyofs rTuli fermentuli meqanizmi da nukleo- mentaruli aslis Seqmna.

630
wveTebi, liposomebi, SeiZleba lipidebis an sxva organuli Secdomebi. gadarCeva pirvelad TanmimdevrobaSi mutaciebs
molekulebis wyalTan Serevis Sedegad gaCndes (suraTi cxrilavs. kopirebisas daSvebuli SemTxveviTi Secdomebi
26.4). narevis wveTis zedapiris hidrofoburi molekulebi aisaxeba molekulebze. gadarCeva ufro stabiluri formis
ormag Sres qmnian, romelic plazmis membranis lipiduri molekulebs arCevs, an maT, vinc winapar TanmimdevrobebTan
ormagi Sris msgavsia. ormagi Sris SerCeviTi SeRwevadobis SedarebiT ukeT TviTreplicirdeba. msgavi gadarCeva albaT
gamo liposomebi osmosis Sedegad farTovdeba an ikumSeba, adreul dedamiwazec iyo. ase rom, dRevandeli molekuluri
roca maT sxvadasxva koncentraciis xsnarebSi aTavseben. biologiis safuZveli rnm-is `samyaroa~. am samyaroSi pata-
zogi liposoma energias membranuli potencialis formiT ra rnm-is molekulebs, romlebic genetikuri informaciis
(membranis zedapiris gaswvriv arsebuli eleqtruli muxti) matareblebi iyvnen, SeeZloT replikacia da rnm-is matareb-
inaxavs. aseT liposomebs, nervuli ujredebis msgavsad aRg- el protobiontebze informaciis gadatana.
zneba SeuZlia. am tipis aRgznebadoba yvela cocxali form- prinstonis universitetis fizikosi friman disoni Tv-
isTvis damaxasiaTebelia (es ar niSnavs, rom liposomebi lis, rom rnm-is pirveli molekulebi albaT mokle, virusis
cocxalia, ubralod maT cocxali organizmis zogi Tviseba magvari Tanmimdevrobeba iyo. am TanmimdevrobaTa replika-
axasiaTebs). Tu adreuli dedamiwis gubeebSi warmoqmnili ciisas katalizur funqcias SemTxveviTad SerCeuli ami-
es wveTebi TavianT membranebSi aminomJavebis SemTxveviTad nomJavuri polimerebi asrulebda, magram maTi katalizuri
SerCeul polimerebs CarTavdnen, da Tu zogi dakavSirebu- Tvisebebi susti iyo. savaraudod, es adreuli replikacia
li polimeri konkretuli organuli molekulebisTvis SeR- protobiontebis SigniT mimdinareobda, romlebmac didi
wevad membranebs Seqmnida, maSin aseTi wveTebi SeZlebdnen raodenobiT organuli monomerebi Seagroves. Tu rnm-is
garemodan organuli molekulebis SerCeviT aTvisebas. zog molekulas SeeZlo specifikuri aminomJvebis dakav-
pirveli genetikuri masala albaT rnm da ara dnm iyo. Sirebariv maTi sigrZis nawilis gaswvriv ganlagebul fuZee-
Tomas Cexma (kolorados universiteti) da sidnei altman- bTan, es kavSiri ramdenime aminomJavas im drois ganmavloba-
ma (ielis universiteti) gamoikvlies, rom rnm-s, romelic Si daikavebda, ramdenic saWiroa peptidis formirebisTvis
cilebis sinTezSi mTavar rols asrulebs, SeuZlia fer- marTlac, es Tanamedrove ribosomebSi (cilis sinTezis
mentis msgav­si ramdenime katalizuri funqciis Sesruleba. adgilebi ujredSi) ribosomuli rnm-is erT-erTi funqciaa.
Cexma maT rnm fermentebi uwoda. zogierTi ribozima nuk- zogi peptidi fermentis magvar funqcias asrulebda _
leotiduri samSeneblo blokebiT momara­g ebisas mcire rnm-is molekulis replikaciis daxmareba. sxvebi protobi-
monakveTebis komplementalur aslebs qmnis (suraTi 26.5) onturi membranis SemadgenlobaSi Sevidnen, ris gamoc mem-
sxvebi Tvi­T on gadaadgileben sakuTar seg­mentebs (TviT- branam maRalenergiuli araorganuli molekulebis, magal-
modificirebadi intronebi, ix. Tavi 17), moqmedeben sxva­ iTad wyalbaTis sulfidis gamoyeneba SeZlo da organuli
dasxva molekulebze, magaliTad satransporto rnm-ze, an reaqciebis, maT Soris rnm-is samSeneblo `blokebis ~ Seqmna
Slian molekulebis nawilebs. es maT srulfasova­n i funq- bolomde miiyvana.
cionirebis unars aniWebs. ribozimebiT ka­t alizirebuli TviTreplikaciis unaris mqone katalizuri rnm-is
reaqciebi SedarebiT nelia. magram ribozimebTan dakavSire- Semcveli protobiontebi unda gansxvavdebodnen mezo-
bul cilebs reaqciis siCqaris aTasjer gazrda SeuZlia. blebisgan, romlebsac ar hqondaT rnm, an romelTa rnm-s
rnm-is molekulebis bunebriv gadarCevaze laborato- es Tvisebebi ar hqonda. Tu aseTi protobiontebi izrdebo-
riul pirobebSi eqsperimenti tardeboda. dnm-is ormagi da, ixliCeboda da rnm-is molekulebs Svileul ujredebs
jaWvisgan gansxvavebiT, romelic ormagi spiralis stand- gadascemda, maT mSoblebis zogi Tvisebac unda mieRoT.
artul formas iRebs, rnm-is erTjaWviani molekulebi sx- pirvelad protobiontebi albaT SezRudul genetikur
vadasxva samganzomilebian formas iRebs, romelsac maTi nuk- informacias atarebdnen. es informacia ramdenime Tvise-
leotiduri Tanmimdevroba gansazRvravs. aseT molekulas bas akontrolebda, romelic maT memkvidreobiT miiRes
aqvs orive: _ genotipuri (misi nukleotiduri Tanmimdev- da romelzec bunebrivi gadarCeva moqmedebda. yvelaze
roba) da fenotipuri (misi struqtura, romelic konkret- warmatebuli protobiontebis raodenoba nel-nela izrde-
uli mimarTulebiT garSemo myof molekulebTan urTierT- boda, vinaidan isini resursebs ufro efeqturad iyenebdnen
moqmedebs) Tvisebebi. garemos eqstremalur pirobebSi da Semdgom Taobebsac am Tvisebas gadacemdnen. aseTi pro-
rnm-is molekulebi, romlebsac zusti ZiriTadi Tanmimdev- tobiontebis gaCena SeiZleba ararealurad geCvenebaT, ma-
roba aqvs, ufro stabiluria. maTi replikaciac ufro swra- gram gaxsovdeT, rom adreuli dedamiwis wylebSi miliardo-
fia da naklebi SecdomebiT mimdinareobs, vidre sxva Tanmim- biT protobionti arsebobda. memkvidreobiTobis Tundac
devrobebis replikacia. rnm-is gansxvaveuli molekulebi SezRuduli unaris mqones sxvebTan SedarebiT uzarmazari
konkurireben replikaciisTvis saWiro monomerebisTvis. upiratesoba hqonda.
imarjvebs Tanmimdevroba, romelic ukeT Seguebulia tem- protobiontebSi genetikuri informaciis matarebeli
peraturas, marilis koncentraciasa da xsnaris sxva Tvise- rnm-is Tanmimdevrobis gaCenis Semdeg bevri sxva cvlile-
bebs, da saukeTeso TviTkatalizuri aqtioba axasiaTebs. ase- bac gaxda SesaZlebeli. magaliTad, rnm iseT matricas qm-
Ti molekulebis STamomavloba erTi rnm-is absoluturad nida, romelSic grovdeboda dnm-is nukleotidebi. geneti-
identuri asli ar aris. axlomonaTesave TanmimdevrobaTa kuri informaciis Sesanaxad dnm-is ormagi spirali rnm-is
ojaxs Svileuli rnm-ebi qmnian. maT TanmimdevrobaSi gan- erTmag jaWvze gacilebiT stabiluria. dnm-is replikaciac
sxvaveba mainc iqneba, vinaidan replikaciisas gardauvalia ufro zustia. genomis zrdasTan erTad zusti replikacia-

631
li aucilebeli xdeba genis gaormagebisa da sxva procesebi-
sTvis. is aucilebelia, Tu saWiroa mravali Tvisebis gene-
tikuri kodireba. dnm-is gaCenis Semdeg rnm-is molekulebs
sxva funqciebi daekisra. es funqciebi maTi amJamindeli
funqciebis msgavsi iyo. kerZod, genetikuri informaciis
gadatanisas Suamdgomloba. `rnm-is samyarom~ adgili `dnm-
is samyaros~ dauTmo. bunebrivi gadarCevis procesSi gaCnda
sicocxlis sxvadasxva formebis gaCenisaTvis aucilebeli
pirobebi. es procesi dRemde mimdinareobs.

koncefcia testi 26.1


1. ra hipoTeza Seamowmes milerma da ureim TavianTi
eqsperimentebiT?
2. ratom iyo membraniT SemosazRvruli protobi-
ontebis gaCena sicocxlis warmoSobis ZiriTadi
piroba? S S suraTi 26.6 namarxebis indeqsireba. niJariani cxovelebi
3. ra aris ribozima? braqiopodebi (mxarfexianebi) uZveles zRvebSi farTod
iyvnen gavrcelebulni. maTi namarxebi SesaniSnavi saSuale-
baa sxvadasxva adgilis danaleqi qanebis fardobiTi asakis
dasadgenad.

koncefcia 26.2 maRla iyo ganlagebuli da niJariani organizmebis Semcve-


li daleqili qanebi iq ar Camoyalibda. zogi danaleqi qanis
Srem adgili Seicvala (romelic yalibdeboda, roca es ad-
dedamiwaze arsebuli sicocxlis gili wyliT iyo dafaruli).
daTariReba namarxebis meSveobiT danaleq SreebSi arsebuli namarxebis Se­darebiT vxe-
davT na­­marxebis dalagebis Tanmimdevrobas, magram maT
sicocxlis warmoSobasTan dakavSirebul kiTxvebze
srul pasuxs ver miviRebT, vinaidan am procesis damadas-
turebeli namarxebi dReisTvis ar arsebobs. ufro gviani
mravali movlena namarxebSi kargad dokumentirebulia.
namarxebis zedmiwevniTi Seswavla gvaZlevs informacias
dedamiwaze didi xnis win arsebul organizmebze da miliar-
dobiT wlis ganmavlobaSi mimdinare sicocxlis evoluciaze.
mSobliuri izotopis Sefardeba

Svilobili@ izoto-
rogor aTariReben danaleq qanebsa pis dagroveba
da namarxebs
Svilobil izotopTan

25-e TavSi waikiTxeT, rom namarxebis umravlesoba aR-


moCenilia danaleq qanebSi. aq Senaxuli namarxebi TiTqos darCenili
droSi gayinulia. qanebis yoveli fenis namarxebi am qanis mSobliuri
formirebis periodis organizmebs Seicavs. ufro axali qa- izotopi
nebi ufro Zvelze ileqeba. danaleqi fenebi TiTqos wignis
gverdebs qmnian, romlebzec Cawerilia namarxebis miaxloe-
dro (naxevrad daSla)
biTi asaki (suraTi 25.3).
erT geografiul wertilSi ganlagebul fenaSi SeiZle-
SS suraTi 26.7 raioaqtiuri daTariReba. radioaqtiuri mSobeli
ba sxva adgilas ganlagebuli fenis msgavsi namarxebi iyos. izotopi Svilobil izotopebad mudmivi siCqariT iSleba. daSlis
aseTi namarxebi cnobilia indeqsuri namarxebis saxeliT. siCqare gamoixateba sicocxlis naxevrad-periodiT. es aris mSob-
saukeTeso indeqsuri namarxebi warsulSi dedamiwaze far- liuri izotopis 50% daSlisTvis saWiro dro (am saaTze yoveli
Tod gavrceloebuli wylis niJariani organizmebia (su- danayofi naxevrad periods Seesabameba). yoveli tipis radioaq-
tiur izotops misTvis damaxasiaTebeli naxevrad daSlis periodi
raTi 26.6). indeqsuri namarxebidan Cans, rom yvela adgils
aqvs. magaliTad, naxSirbad -14 SedarebiT swrafad iSleba, misi
axasiaTebs namarxebis Tanmimdevrobis darRvevebi. zogi naxevrad daSlis periodi 5 730 welia. uranium 238 nela iSleba.
adgili garkveuli periodis ganmavlobaSi zRvis doneze misi naxevrad daSlis periodi 4, 5 miliardi welia.

632
asaks ver vigebT. qa­n ebSi namarxebis adgilmdebareobis dad- CrdiloeTis da samxreTis magnituri polusebi warsulSi
gena SeiZleba SevadaroT Zalian Zveli saxlis kedlidan adgils mravaljer icvlidnen. magnituri polusebis cvli-
qaRaldis fenebis mocilebas. SevZlebT kedelze gakruli leba mTel planetaze moqmedebda da danaleq qanebzec sa-
qaRaldis Tanmimdevrobis dadgenas, magram misi kedelze kuTari kvali datova. erT adgilas magnituri polusebis
dawebebis dros ver daadgenT. geologebma namarxebis zus- cvlilebis struqtura msgavsia nebismier sxva adgilas Ses-
ti asakis dasadgenad ramdenime meTodi SeimuSaves. (zusti abamisi struqturis. amitom sxva meTodebis miuwvdomlobis
an `absoluturi~ TariRi ar niSnavs marTlac zust TariRs. SemTxvevaSi qanebis daTariReba am meTodiTac SeiZleba.
ubralod am SemTxvevaSi asaki mocemulia wlebSi da ar aris
dadgenili rame movlenasTan SedarebiT. magaliTad, iqamde
geologiuri matiane
da imis Semdeg). yvelaze gavrcelebuli meTodia radiome-
triuli daTariReba. is dafuZnebulia radioaqtiuli izo- dedamiwis istoriis aRwerisTvis geologebma geolo-
topebis daSlis siCqareze. yovel radioaqtiul elements giuri matiane SemoiRes. dedamiwis istoria sam eonad dai-
daSlis zusti periodi axasiaTebs. izotopis naxevrad daS- yo (cxrili 26.1 pirvel gverdze). pirveli ori, arqeis da
lis periodi aris dro, romelic sawyisi nivTierebis 50%-is proterozouri eoni, daaxloebiT 4 miliard wels grZel-
daSlas sWirdeba. daSlis procesze temperatura, wneva da deboda. erTad am or eons prekembiul periods uwodeben.
garemos sxva faqtorebi ar moqmedebs (suraTi 26.7). fanerozouri eoni, romelic ukanasknel naxevar mili-
namarxebi Seicavs organizmSi misi sicocxlis ganmav- ard wels grZeldeba, emTxveva dedamiwaze eukariotuli
lobaSi dagrovil izotopebs. magaliTad, coc­x al orga- organizmebis arsebobis umetes nawils. am eons sam _ pa-
nizmSi Semavali naxSirbadi Seicavs naxSirbadis yvelaze leozour, mezozour da kainozour erebad yofen. yoveli
gavrcelebul izotops, naxSirbad-12-s da radioaqtiur era dedamiwis istoriis gansxvavebul dros warmadgens.
naxSirbad-14 izotops. roca organizmi kvdeba naxSirbadis magaliTad: mezozour eras xandaxan `reptiliebis eras~
dagrovebac wydeba. naxSirbad-14, romelsac is sikvdilis eZaxian, didi raodenobis reptiliebis, maT Soris dinoza-
momentSi Seicavda, nela iSleba da sxva elementad _ azot- vrebis namarxebis gamo. erebs Soris arsebuli drois saz-
14-ad gardaiqmneba. naxSirbad-14-is mTel naxSirbadTan an Rvrebi masobriv gadaSenebebs ukavSirdeba, romelTa kvals
azot 14-Tan Sefardebis gamoangariSebiT namarxis asakis namarxebis kvlevisas vxedavT. dedamiwaze odesme arsebuli
dadgena SeiZleba. naxSirbad-14, romlis naxevrad daSlis mravali organizmi mTlianad gadaSenda, gadarCenilebma
periodi 5 730 welia, 75 000 wlis namarxebis daTariRebi- ki axali formebi mogvces. erebs periodebad yofen. bevri
sTvis gamodgeba. amaze Zveli namarxebi naxSirbad-14-is periodis sazRvrebs SedarebiT mcire masStabis katastro-
imdenad mcire raodenobas Seicavs, rom misi dafiqsireba febis mixedviT adgenen. periodebi iyofa intervalebad,
xelsawyoebiT SeuZlebelia (13 naxevrad daSlis periodis romlebsac epoqebs eZaxian. kainozouri eris epoqebis
anu 74 490 wlis Semdeg namarxi im naxSirbad-14-is mxolod CamonaTvali mocemulia 26.1 cxrilSi.
1/213 anu 0.012% Seicavs, romelic am namarxSi formirebis
momentSi iyo). ufro didi naxevraddaSlis peroidis mqone masobrivi gadaSenebebi
radioaqtiur izotopebs ufro Zveli namarxebis dasaTari-
Reblad iyeneben. saxeobebis gadaSenebas SeiZleba uamravi mizezi hqondes:
vulkanuri danaleqi qanebis namarxebis asakis dadgena sabindro areali SeiZleba ganadgurdes an garemo saxe-
paleontologebs vulkanur fenebSi radioaqtiuri izoto- obisTvis arasasurveli mimarTulebiT Seicvalos. okeanis
pis potasium-40-is raodenobis gansazRvriT SeuZlia. po- temperatura ramdenime gradusiT Tu daiwevs, Tanamedrove
tasium-40 qimiurad neitralur gazad - argon-40-ad iSleba, pirobebTan kargad adaptirebuli mravali saxeoba gadaS-
romelic vulkanur qanebSi TiTqos `daWerilia~. vulkanuri endeba. garemos fizikuri faqtorebis stabilurobis Sem-
amofrqvevisas qanebi cxeldeba, argoni qanebidan gamoid- TxvevaSi SeiZleba Seicvalos biologiuri faqtorebic.
evneba, magram potasiumi iq rCeba. amiT SegviZlia potasi- erTi saxeobis sabinadro garemoSi sxva saxeobebic binad-
um-40-is daSlis dasawyisis dro davadginoT. vulkanur roben. amitom erTi saxeobis evoluciuri cvlileba sxve-
SreebSi potasium-40-is argon-40-ad daSlis siCaris mixed- bzec aisaxeba.
viT am Sris formirebis TariRs gansazRvraven. ase rom, Tu namarxebis SeswavliT dasturdeba garemos swrafi da
namarxebi napovnia or vulkanur Sres Soris ganlagebul da- gamanadgurebeli cvlilebebis ramdenime SemTxveva, rom-
naleq qanebSi, romelTa asaki Sesabamisad 530 da 520 milioni lis Sedegad saxeobebis umravlesoba gadaSenda (suraTi
welia, SegviZlia davadginoT, rom isini daaxloebiT 525 26.8). masobrivi gadaSenebis magaliTia sxeulis mkvrivi sa-
milioni wlis asakis organizmebs ekuTvnis. faris mqone cxovelebis gadaSeneba, romlebic wyalmarCx
qanebis magnetizmis saSualebiT aseve SegviZlia maTi zRvebSi binadrobdnen. sxvebTan SedarebiT am organizmebis
daTariReba. vulkanuri an danaleqi qanebis for­m irebis mo- namarxebi ufro srulyofilia. did interess ori masobrivi
mentSi am qanebSi Semavali rkinis nawilakebi ganlagebuli gadaSeneba – permuli da carculi iwvevs. permuli masobri-
iyo dedamiwis magnituri velis Sesabamisad. roca qanebi vi gadaSeneba paleozouri da mezozouri erebis sazRvarze
qvavdeba, rkinis nawilakebis orientacia `droSi iyineba~. am moxda da zRvis saxeobebis 96%-mde Seiwira. man imoqmeda
qanebis magnetizms magnitometris meSveobiT zomaven. am xe- dedamiwis zedapirze gavrcelebul sicocxlezec. magali-
rxis gamoyenebiT geologebma gansazRvres, rom dedamiwis Tad, mwerebis 27 rigidan 8 gadaSenda. es masobrivi gadaSene-

633
cxrili 26.1 geologiuri aTvla
sicocxlis istoriis
eonebis asaki (milio- zogi mniSvnelovani
era epoqa
fardobiTi periodi ni wlebis win movlena
xangrZlivoba

holoceni Tanamedroveoba

pleistoceni gamyinvareba: adamianis warmoSoba


fanero- neogeni
zouri plioceni gvari Homo-s warmoSoba

ZuZumwovrebis da farulTeslovanebis daTiS-


kaoni- mioceni vis gagrZeleba. adamianis winapris adamianis-
zouri magvari maimunis warmoSoba

oligoceni primatebis mravali jfufis, maT Soris


adamianismagvari maimunebis warmoSoba
izrdeba farulTeslovanebis upiratesoba. Zu-
paleo- eoceni Zumwovrebis umetesi Tanamedrove rigis daTiSvis
geni gagrZeleba

paleov- ZuZumwovrebis, frinvelebisa da damt-


ceni veravi mwerebis ZiriTadi daTiSva

yvavilovani mcenareebis (farulTeslovaniebis) war-


p r o - carcis moSoba; mravali organizmis, dinozavrebbis CaTvliT,
tero- gadaSeneba peiodis bolos (carculi gadaSeneba)
zouri
m e z o - SiSvelTeslovaniebis dominanto-
zouri iuruli bis gagrZeleba; dinozavrebi mraval-
ricxovani da mravalferovania
girCiani (SiSvelTeslovani) mcenareebis
triasuli dominireba; dinozavrebis daTiSva; ZuZUm-
wovrebismagvari reptiliebis warmoSoba

reptiliebis daTiSva; mwerebis Tanamerdove


permuli rigebis umetesobis warmoSoba; periodis bolos
uamravi zRvis da xmeleTis organizmis gadaSeneba

WurWlovani mcenareebis didi tyeebi;


paleo- qvanaxSiris pirveli Teslovani mcenareebi; reptili-
zouri ebis warmoSoba; amfibiebis dominantoba
Zvlovani Tevzebis gamra-
devonuri valferovneba; pirveli oTx-
fexianebi da mwerebi

adreuli WurWlovani mcenareebis


siluruli gamravalferovneba
zRvis mravalricxovani wyalmcena-
reebi; fexsaxrianebi da mcenareebi
ordovikuli
xmeleTs iTviseben
cxovelebis mravali tipis mraval-
arqeu- kembriuli ferovnebis swrafi zrda (kembriuli
li afeTqeba)
mravalferovani wyalmcenareebi da
rbiltaniani uxerxemlo cxovelebi

eukariotuli ujredebis uZve-


lesi namarxebi

atmosferuli Jangbadis koncentracia izrdeba

prokariotuli ujredebis uZvelesi namarxebi

dedamiwis zedapiris yvelaze Zveli cnobili qanebi


daaxloebiT dedamiwis warmoSoba

634
milioni wlebis win W W suraTi 26.8 sicocxlis mravalferovneba da maso-
brivi gadaSenebis periodebi. xmeleTisa da zRvis or-
ganizmebis namarxebi drois ganmavlobaSi organizmebis
taqsonomiuri mravalferovnebis zrdis maCenebelia (wiTeli xazi da
ojaxebis raodenoba marjvena vertikaluri RerZi) masobriovi gadaSene-
bebi naCvenebia gadaSenebis sixSiris mwvervalebiT
permuli masobrivi (lurji xazi da marcxena vertikaluri RerZi) romle-
gadaSenebis sixSire gadaSeneba

ojaxebis raodenoba (_)


bic mravalferovnebis mudmiv zrdas wyvets. yoveli
gadaSenebis sixSire (_)

geologiuri periodis ganmavlobaSi gadaSenebuli taq-


sonomiuri ojaxebis dadgenili procenti gadaSenebis
sixSirea.
carculi
masobrivi
gadaSeneba
ordovikuli

qvanaxSiris
kembriuli

siluruli

paleogeni
proterozouri

devonuri

triasuli

carculi
iuruli
permuli

neogeni
eoni

paleozouri mezozouri kaino


zouri

ba 5 milionze naklebi wlis win moxda. geologiuri drois gamowveva SeeZlo. sad Camovarda es asteroidi an kometa?
TvalsazrisiT es wamebia. carcis masobrivi gadaSeneba 65 mkvlevrebi Tvlian, rom is Ciqsulubis krateris, 65 mil-
milioni wlis winaT mezozouri da kainozouri erebis saz- ioni wlis winaT warmoqmnili Rrmulis, adgilas Camovarda,
Rvarze moxda. zRvis saxeobebis naxevarze meti da xmeleTis romelic meqsikaSi, iukatanis sanapirosTan, danaleqi qa-
binadarTi mravali mcenare da cxoveli gadaSenda. am dros nebis qveviT mdebareobs (suraTi 26.9). krateris diametri -
gadaSenda dinozavrebis umetesobac. 180 km-ia, aseTi Rmulis datovebas 10 kilometri diametris
permuli masobrivi gadaSeneba daemTxva uzarmazar vul- obieqts SeeZlo.
kanur amofrqvevebs, romlebic tamanedrove cimbiris adgilas masobrivi gadaSenebis sxvadasxva mizezebze arsebuli
moxda. bolo naxevari miliardi wlis ganmavlobaSi es yvelaze hipoTezebis ganxilva dResac grZeldeba. carcul peri-
masStaburi vulkanuri amofrqvevebi iyo. lavis gamosvlisa da odSi momxdari masobrivi gadaSenebisas vulkanuri aqti-
atmosferoSi nacris amofrqvevis garda, atmosferoSi didi vobis piki Tanamedrove indoeTis adgilas iyo. gamoiwvia
raodenobiT naxSirorJangi moxvda, ramac globaluri klima- Tu ara es piki Ciqsulubis gavlenam? zogi mecnieri Tvlis,
turi cvlilebebi, kerZod ki globaluri daTboba gamoiwvia. rom permul masobriv gadaSenebasTan dakavSirebuli cimbi-
ekvatorsa da polusebs Soris temperaturis sxvaoba Semcir- ruli vulkanuri aqtivoba SeiZleba kosmosurma movlenebma
da, ramac okeanuri wylebis Serevis Seneleba gamoiwvia. aman gamoiwvia. am dros didi avstraliis napirTanac Camovarda
Tavis mxriv Seamcira zRvis cxovelebisTvis saWiro Jangbadis meteoriti, ramac avstraliaze gavlena iqonia. es mosaz-
raodenoba. okeaneebSi Jangbadis deficitma permul gadaSene- reba daudasturebelia. permul danaleq qanebSi iridiumiT
baSi didi roli Seasrula. mdidari Sreebi ar aris aRniSnuli. magram vulkanuri aqti-
carcis masobrivi gadaSenebis SesaZlebeli mizezis vobis gamosawvevad sakmarisia meteoritis an sxva didi sxe-
asaxsnelad ikvleven iridiumiT gamdidrebul Tixis Txel ulis siaxlove an iribi dartyma.
fenas, romelic ganlagebulia mezozouri da carcis erebis masobrivi gadaSenebebis mizezebi jer gamosakvlevia.
danaleqi qanebis sazRvarze. iridiumi dedamiwaze Zalian magram am periodSi sicocxles ganTavisuflebul ekolo-
iSviaTad gvxvdeba, magram bevria dedamiwaze moxverili me- giur niSebSi adaptaciuri radiaciis SesaniSnavi SesaZle-
teoritebis da sxva kosmosuri obieqtebis SemadgenlobaSi. bloba uCndeboda. Tavis boloSi sicocxlis istoriis Ziri-
valter da luis alvarezebma da maTma kolegebma (kalifor- Tad momentebze visaubrebT. 26.10 suraTze asaxulia am
niis universiteti) ivaraudes, rom es Sre sxvadasxvanairi movlenebis geologiur aRricxvasTan SesabamisobaSi mosay-
namsxvrevebis Semcveli uzarmazari Rrublis daleqvis vanad saaTis principis gamoyeneba. am saaTs Tavis sxvadasx-
Sedegad warmoiqmna, romelic asteroidis an didi kometis va nawilSic gamoviyenebT. is ama Tu im movlenis TariRis
dedamiwasTan Sejaxebis Sedegad atmosferoSi gavrcelda. swraf gaxsenebaSi dagvexmareba. k
am Rrubels mzis sinaTlis dafarva da ramdenime Tvis gan-
c e
mavlobaSi globaluri klimatis seriozuli cvlilebis

635
26.2
Tu miviCnevT, rom baqteriebi 3.5 miliardi wlis win arse-
koncefcia testi bobda, unda vivaraudoT, rom sicocxle dedamiwaze gac-
ilebiT adre, daaxloebiT 3.9 miliardi wlis win warmoiSva,
roca dedamiwa imdenad gacivda, rom wyali Txevadi gaxda.
1. analizis saSualebiT daadgineT, rom Tqvens mier aR-
amdenad, prokariotebi warmoiSva da ganviTarda, roca
moCenili Tavis qalaSi naxSirbad-14/naxSirbad-12-
dedamiwa Zalian `axalgazrda iyo~. faqtiurad prokari-
Tan, Tanamedrove cxovelebis Tavis qalebis msgavsi
otebis ganviTarebis adreul stadiaSi Camoyalibda ori
Semardebis 1/16-ia. ras udris gaqvavebuli namarxis
ZiriTadi evoluciuri xazi _ baqteriebi da arqebaqterie-
miaxloebiTi asaki?
bi. rogorc 27-e TavSi naxavT, es ori xazi arsebobas dResac
2. 26.1 cxrilze dayrdnobiT gamoTvaleT, ramden xans
ganagrZobs da sxvadasxva bunebriv pirobebSi gvxvdeba.
iyo dedamiwa mxolod prokariotebiT dasaxlebuli?

26.3
pirveli prokariotebi
koncefcia gamravlebis unaris mqone adreuli protobiontebi me-
tabolizmisTvis primitiul bulionSi arsebul molekulebs
iyenebdnen. umartives protobiontebsac ki arebobisTvis
prokariotebis evolucia da maTi garemos konkretuli pirobebi esaWiroeboda. sicocxlis
gavlena axlagazrda dedamiwaze es formebi iZulebuli iyvnen sinTezis gziT SeeqmnaT maT-
Tvis sasicocxlod aucilebeli nivTierebebi. mogvianebiT,
yvelaze Zveli namarxi formebi stromatoliTebia, protobiontTa Soris iseTi organizmebi gaCnda, romlebic
romelTa asaki 3,5 miliar- sinaTlis energiis gamoyenebiT saarsebo garemos araor-
di welia. stromatoliTebi ganuli molekulebidan, organuli naerTebis sinTezs awar-
kldovani struqturebia, moeben anu pirveli autotrofebi ganviTardnen. autotro-
rom­l ebic baqteriebisa da febis Semdgom ganviTarebam xeli Seuwyo heterotrofebis
misi sedimentebis mravali warmoSobas, radganac isini sakvebad swored autotrofebis
Srisgan Sedgeba (sur. 26.11). mier warmoebul nivTierebebs iyenebdnen.
dResdReobiT stromato- 3,5 – 2 miliardi wlis win heterotrofebi da autotro-
miliardi wlebis win liTebi mcire zomis Tbil febi dedamiwis pirveli prokariotuli organizmebi da si-
gubeebSi, wyalmarCx adgileb- cocxlis erTaderTi formebi iyvnen. swored isini arian
Si da mlaSe wylebSi gvxvdeba. Cveni planetis yvela cocxali organizmis winaprebi.
atmosferuli
Jangbadi

TT suraTi 26.9 dedamiwaze momxdari katastrofa da carculi periodis sicocxle. 65 milioni wlis asakis Ciqsulubis krateri ganla-
gebulia meqsikaSi, iukatanis naxevarkunZulTan axlos karibis zRvaSi. krateris nalis forma da danaleqi qanebis Semadgeneli nawilebis
Tvisebebi adasturebs, rom dedamiwaze samxreT-aRmosavleTidan mcire kuTxiT asteroidi an kometa Camovarda. mxatvarma gamosaxa Sejaxe-
ba da misi myisieri Sedegi: cxeli orTqlis Rrubeli da namsvrevebi, romlebmac saaTebis ganmavlobaSi CrdiloeTi amerikis cxovelebisa
da mcenareebis umetesoba gaanadgures.

CrdiloeTi
amerika

Ciqsulubis
krateri
iukatanis nax-
evarkunZuli

636
kaino
zouri
mezozouri
adamiani
paleozouri

xmeleTis
mcenareebi
cxovelebi mzis sistemisa da
dedamiwis warmoSoba

proterozouli arqeuli eoni


eoni

miliardi wlebis win

mravalujredi-
ani eukarioti ???????????????????????????????????????????????

prokariotebi
erTujrediani
eukarioti
atmosferuli
Jangbadi

S S suraTi 26.10 dedamiwis istoriis zogierTi ZiriTadi movle-


nis amsaxveli saaTi. am saaTze naCvenebia aTvla dedamiwis warmo-
Sobis momentidan dRemde

(b) kdovani struqturis zogierT baqteriul namarx Sres


stromatoliti ewodeba. es stromatoliti mopovebulia
dasavleTi avstraliis zvigenis yureSi. zvigenis yures
stromatolitebis formireba 3 miliardi wlis winaT dai-
wyo. niSnuli miuTiTebs gaqvavebuli stromatolitis gas-
wvriv ganlagebul seqciaze, romlis asaki daaxloebiT 3,5
miliardi welia.

SS suraTi 26.11  baqteriebis namarxi fenebi da stromatolitebi (a) lin margulisi (marjvniv zeviT) masaCusetis universitetidan da kenes
nelsoni samxreTi karolinis univeristetidan baxa kaliforniis lagunasTan Segrovebul baqteriul namarxebs aTvaliereben. namarxebi
baqteriebis koloniebs ekuTvnis, romlebic binadrobdnen sxva organizmebisTvis araxelsayrel garemoSi. namarxis gaswvriv ganlagebuli
zoli naleqebis Srea romelic mieweba baqterias, roca is maRla moZraobda.

637
eleqtronebis gadacemis sistemebi
atf-s sinTezis qemiosmosuri meqanizmi, romelSic
membranasTan dakavSirebuli cilebi monawileobs, eleq­
tronebis transports da adenindifosfatidan adenintri-
fosfats warmoqmnas ganapirobebs. es sicocxlis samive
formas _ baqteriebs, arqebaqteriebsa da eukariotebs axa-
siaTebs. gvaqvs utyuari mtkicebuleba, rom eleqtronebis
gadacemis meqanizmi pirvelad im cocxal organizmebSi
gaCnda, romlebic Tanamedrove sasicocxlo formebis wina-
prebi iyvnen. eleqtronebis gadacemis meqanizmis evolucia
savaraudod maSin daiwyo, roca fotosinTezis Sedegad war-
moqmnili Tavisufali Jangbadis molekulebi atmosferoSi
jer ar arsebobda. im dros organizmebi energiis wyarod
meTans da wyalbadis sulfids iyenebdnen. sicocxlis war- S S suraTi 26.12 dakavSirebuli rkinis formacia: Jangba-
moSobis Semswavleli mecnierebi cdi­l oben eleqtronebis duri fotosinTezis dadastureba. danaleqi qanis wiTeli
gadacemis meqanizmebis warmoSobis etapebisa da pirvelad CanarTebi rkinis oqsidis zolebia.
ujredebSi maTi funqciebis dadgenas.
prokariotebis metabolizmsa da eleqtronebis ga- atmosferuli Jangbadis raodenoba 2.7 - 2.2 miliardi
dacemis meqanizmebs detalurad 27-e TavSi ganvixilavT. wlis intervalSi mniSvnelovnad gaizarda, magram maSin is
erTi ram cxadia: sxvadasxva garemo pirobebSi mobinadre atmosferos mxolod 10% -s Seadgenda. am `Jangbadurma rev-
prokariotebis evolucia 3 miliardi wlis win daiwyo. ma- oluciam~ maSindel cocxal organizmebze mniSvnelovnad
gram prokariotebis agebulebis evolucia mniSvnelovnad imoqmeda. Jangbadis Tavisufali da ionizirebuli
CamorCeboda maTi metabolizmis evolucias. molekulebi da misi komponentebi, magaliTad wyalbadis ze-
Jangi (H2O2), arRvevs qimiur kavSirebs da inhibirebs (akavebs)
fotosinTezi da Jangbaduri revolucia fermentebs, rac ujreds azianebs. Jangbadis ionebis kon-
centraciis zrdam atmosferoSi prokariotebis didi jgu-
savaraudoT, fotosinTezi
fis gadaSeneba gamoiwvia. prokariotebis saxeobaTa nawili
prokariotebis gan­­vi­Ta­re­b is
anaerobul habitatSi (garemoSi) gadarCa. maTi nawili dRe-
adreul stadiaze warmoiqmna,
atmosferuli sac obligaturi anaerobis (dakavSirebuli anaerobis) sax-
magram Tavdapirvelad metabo-
Jangbadi iT arsebobs (ix. Tavi 27). prokariotebis zogierTma formam
lizmis dros wylis molekule-
atmosferos cvlilebis Sedegad sxvadasxvagvari adaptacia
bi ar iSleboda da Tavisufal
SeiZina anu ujreduli sunqvisTvis energiis wyarod Jangba-
miliardi wlebis win Jangbadis -O O2-is molekulebs
dis da organuli molekulebis gamoyeneba daiwyo.
ar warmoqmnida. 27-e TavSi de-
atmosferoSi Jangbadis koncentraciis momateba ci-
talurad ganxilulia pro-
anobaqteriebis winaprebis mier fotosinTezis warmoe-
kariotebSi arsebuli ~araJang-
bam gamoiwvia. magram ram gamoiwvia Jangbadis raodeno-
baduri~ fotosinTezi. dRes
bis swrafi momateba ramdenime aseuli milioni wlis win?
prokariotebidan fotosinTezs mxolod cianobaqteriebi
erT-erTi hipotezis Tanaxmad es eukariotebis evoluciis
(lurj-mwvane wyalmcenareebi) awarmoeben.
Sedegi iyo, romelTa ujredebi qloroplastebs Seicavda.
atmosferoSi arsebuli Jangbadis - O2-is didi nawili
eukariotebis evolucias Semdeg nawilSi ganvixilavT.
biologiuri warmoSobisaa da wylis molekulebis gaxleCiT

26.3
warmoiqmna. piveli Jangbaduri fotosinTezias Tavisufa-
li Jangbadi jer wyalSi dagrovda, ris Sedegad zRvebi da
koncefcia testi
tbebi Jangbadis molekulebiT gajerda. Jangbadi reaqciaSi
rkinasTan Sedioda da rkinis oqsids warmoqmnida. rkinis
oqsidi wiTelia da dResac rkinis wyaroa (suraTi 26.12). 1. ra informacias viRebT namarxi stromatoliTe-
roca Tavisufali rkinis koncentracia okeaneSi pirvelad bidan prokariotebis evoluciis Sesaxeb?
Semcirda, OO 2 -is molekulebi wylidan atmoferoSi moxvda.
2. atmosferoSi Tavisufali Jangbadis (O2) warmoSo-
rkinis daJangva daaxloebiT 2.7 miliardi wlis win rkiniT
bam prokariotebis masobrivi gadaSeneba gamoi-
mdidar kldovan SreebSic mimdinareobda. rkinis daJangvis
wvia. ratom?
qronologiis mixedviT SegviZlia cianobaqteriebis evo-
luciaze msjeloba. isini daaxloebiT 3,5 miliardi wlis win
warmoiSvnen, roca stromatoliTebis formireba daiwyo.

638
koncefcia 26.4 sayrdeni ConCxis saSualebiT eukariotul ujreds SeuZlia
Sinagani struqturebis adgilmdebareoba Secvla, ujredis
erTi nawilidan meore nawilSi maTi gadaadgilebiT. sayrde-
eukariotuli ujredebi warmoiqm- ni struqtura xels uwyobs mitozisa da meozis msvlelobi-
sas qromosomebis mwyobr moZraobas (ix.Tavebi 12 da 13). mi-
na simbiozisa da prokariotul tozis gamo SesaZlebeli gaxda eukariotebis didi genomis
reproduqcia. am procesTan mWidrod dakavSirebulia mei-
ujredebs Soris genetikuri ozis meqanizmi, romelic sqesobrivi gamravlebis Sedegad
informaciis mimocvlis Sedegad miRebuli genebis rekombinaciis ganuyofeli nawilia.
rogor ganviTarda eukariotuli uj­r edebis ufro rTu-
eukariotuli ujredebis mravali Tviseba gansxvavde- li organizacia martivi prokariotuli ujredebisgan? mi-
ba ufro mcire zomis baqteriebis an arqeebis ujredebis toqondriebis da plastidebis (plastidebi zogadi saxelia
Tvisebebisgan (ix. Tavi 6). yvelaze patara erTujrediani eu- rogorc fotosinTezis unaris mqone, aseve am unaris ar-
kariotebis agebulebac ki ufro rTulia, vidre nebismieri mqone qloroplastebisa da maTi monaTesave organelebis)
prokariotis. biologiis erT-erTi fundamenturi sakiTxia warmoqmna ganapiroba endosimbiozma. endosimbiozis Teor-
martivi prokariotuli ujredisgan gavilebiT ufro rTu- iis mixedviT, adre mitoqondriebi da plastidebi patara
li eukariotuli ujredebis warmoqmna. prokariotebis saxiT arsebobnen da ufro did ujredebSi
cxovrobdnen. termini endosimbioti sxva ujredSi mobinad-
pirveli eukariotebi re ujreds niSnavs. ujreds, romelSic sxva ujredi cxov-
robs, maspinZels uwodeben. mitoqondriebis savaraudo
mkvlevrebis umrav- winapari aerobuli heterotrofuli prokariotebia, rom-
lesoba Tvlis, rom yve­ lebic SemdgomSi endosimbiontebi gaxdnen; plastidebis sa-
laze Zveli eukariotebis varaudo winapari ki fotosinTezis unaris mqone prokario-
namarxebi 2,1 miliardi tia, romelic aseve endosimbionti gaxda.
wliT TariRdeba. mec- rogorc Cans, mitoqondriebisa da plastidebis winapre-
nierebma aRmoaCines sxva bi maspinZel ujredSi mounelebeli msxverplis an Sinagani
namarxebic, romlebic parazitis saxiT moxvdnen. am hipoTezidan endomembranuli
miliardi wlebis win
erTujrediani algis sistemisa da sayrdeni ConCxis adreuli evolucia gamom-
(wyalmcenaris) spiral- dinareobs, romlis Sedegad ufro didma zomis ujredma pa-
pirveli eu-
kariotuli uri formis martiv or- tara prokariotebi STanTqa da buStukebSi (vezikulebSi)
ujredi ganizmebs ekuTvnis. am Caalaga. advili warmosadgenia, rom aseTi urTierTobis
namarxebis asaki odnav Camoyalibebis Semdeg simbiozi urTierTsasargeblo gaxda.
didia (2,2 miliardi weli), magram gaurkvevelia iyvnen Tu heterotroful maspinZeli endosimbiontebis cxovelmoq-
ara es organizmebi eukariotebi. zogi mkvlevari amtkicebs, medebis - fotosinTezis Sedegad miRebul sakvebs iyenebda.
rom eukariotebi gacilebiT adre arsebobdnen, rsTvisac Jangbadis koncentraciis zrdasTan erTad garemo aero-
isini qolesterolis msgavsi molekulebis nakvalevs eyrd- buli gaxda, anaerobuli ujredi ki aerobuli endosimbion-
nobian, romlebic 2,7 miliardi wlis asakis danaleq qaneb- tiT sargeblobda. es endosimbi­ontebi Jangbads mas­pinZeli
Si aRmoaCines. am molekulebis sinTezi mxolod aerobuli ujredis sasargeblod iyenebdnen. mas­pinZelisa da parazitis
(sunTqva) nivTierebaTa cvlis mqone eukariotul ujre- urTierTdamokidebuleba izrdeboda. am procesis Sedegad
debSi mimdinareobs. Tu es simarTlea, eukariotebi im rev- erTiani organizmi warmoiqmna, romlis nawilebi ganuyofeli
oluciis dros warmoiSvnen, romelmac dedamiwis saarsebo gaxda. heterotroful da autotroful eukariotsac an sa-
garemo (Jangbadis atmosferoSi dagrovebiT) Zirfesvianad kuTriv mitoqondria, an misi msgavsi organizmis arsebobis
Secvala. genetikuri kvali aqvs. magram zog eukariots plastidebi
ar hqonda. seriuli endosimbiozis (endosimbiozuri movle-
mitoqondriebisa da plastidebis nebis Tanmimdevroba) hipoTezis Tanaxmad plastidebze adre
am procesSi mitoqondria Caeba (suraTi 26.13).
endosimbiozuri warmoSoba plastidebisa da mitoqondriebis endosimbiozuri bu­
prokariotebis ujredebSi ar gvxvdeba mravali struq- nebis damamtkicebeli mravali argumenti arsebobs. orive or-
tura. essenia: birT­v is garsi, endoplazmuri bade da ganelas Sinagan membranas aqvs fermentebi da satransporto
goljis aparati. es struqturebi damaxasiaTebelia eukari- sistema, romelic prokariotebis plazmuri membranis igive
otuli ujredebisTvis. prokariotebs ara aqvs ujreduli struqturebis homologiuria. mitoqondriebisa da plas-
ConCxi (citoplazmis sayrdeni struqturebi) da ujredis tidebis replikacia gaxleCis gziT, zogi prokariotis gayo-
formis Secvla maT ar SeuLZlia. eukariotul ujreds ki fis msgavsad mimdinareobs. yoveli organela dnm-is erTmag
aqvs es struqturebi. maT formis SecvliT sxva ujredis rgolisebr molekulas Seicavs, romelic baqteriis qromo-
datyveveba da STanTqma SeuZlia. marTlac, pirveli eukari- somis msgavsad histonebTan an sxva cilebTan ar aris dakav-
otebi albaT sxva ujredebze monadire mtaceblebi iyvnen. Sirebuli. es organelebi Seicavs satransporto rnm-s, ribo-

639
citopoazma somebs an maTi dnm-is cilebSi gadawerisa da kodirebisTvis
saWiro sxva molekulebs. zomiT, nukleotiduri Tanmimdev-
plazmuri dnm
membrana robiTa an gark­veuli antibiotikebis mimarT mgrZnobelobis
mixedviT mitoqondriebis da plastidebis ribosomebi ufro
waagavs prokariotebis ribosomebs, vidre eukariotuli
ujredis citoplazmur ribosomebs.
winapari
prokarioti prokariotebis romelma Stom misca dasabami mito-
qondriebs da plastidebs? am kiTxvaze pasuxis gasacemad
sistematikosebma ribosomis erTi suberTeulis rnm-is
nukleotidebis Tanmimdevroba Seiswavles. geni am mcire
plazmuri membranis ribosomuli suberTeulis rnm-is geni (SSU–rRNA) yvela or-
nakecebi ganizmSi arsebobs da sicocxlis xis ganStoebebis ufro
dawvrilebiTi Seswavlis saSualebas iZleva (ix. Tavi 25).
mitoqondriebis, plastidebisa da sxvadasxva Taname-
drove prokariotebis SSU-rRNA-is Sedarebidan Cans, rom
endoplazmuri bade baqteriebis jgufi - alfa proteobaqteriebi mitoqon-
birTvi driebis uaxloesi naTesavebia. lurj-mwvane wyalmcenaree-
bi ki plastidebis uaxloesi naTesavebia.
droTa ganmavlobaSi zogi geni, romelic dasawyisSi mi-
birTvis garsi
toqondriebsa da plastidebSi iyo lokalizebuli, birTvSi
gadainacvla. am procesis dasrulebas albaT xeli Seuwyo
aerobuli het- mobilurma genetikurma elementma (ix. Tavi 18). amis Sede-
erotrofuli pro-
kariotis STanTqma
gad zog mitoqondriul da plastidur cilas dnm-is mqone
organelebi akodirebs, sxva cilebs ki birTvis genebi. zogi
cila dResac polipeptidebis kombinaciaa, romelsac orive
ujredi birTviT da adgilas (organelebSic da birTvSic) mdebare genebi ako-
endomembranuli direbs: magaliTad, mitoqondriuli Aatf-sinTaza, cilebis
sistemiT
komleqsi, romelic ujreduli sunTqvisas atf-s warmoqmnis
(ix. Tavi 9). genebis birTvSi gadatanis procesi zog eukari-
otSi ufro Sors wavida. mtknari wylis umartivesis Reclimo-
mitoqondria
nas-is mitoqondrias 97 geni aqvs (im genebis CaTvliT, romle-
bic sxva eukariotebSi birTvSi gadainacvla), xerxemlianebis
mitoqondrias ki mxolod 34 geni. eukariotul ujreds amJa-
mad erTi, ZiriTadad birTvuli genomi aqvs, magram am genoms
avsebs mitoqondriebsa da plastidebSi SemorCenili dnm.
mitoqondria

eukariotuli ujredi
genetikuri qimeraa
zogi ujredis berZnul miTologiaSi qimera monstria, romelsac sxeulis
mier fo-
tosinTezis erTi nawili Txis, meore lomis, mesame ki gvelis aqvs. eu-
unaris mqone kariotuli ujredebi prokariotebis nawilebisgan Semd-
prokariotis gari qimerebia. maTi mitoqondriebi erTi tipis baqteriebi-
STanTqma
dan, plastidebi sxva tipis baqteriebidan, birTvuli genomi
winapari het-
plastida ki endosimbiontebis genomis nawilebidan da endosimbion-
erotrofuli
eukarioti tebis maspinZeli ujredis genomidan warmoiqmna. mitoqon-
driebisa da plastidebis warmoSobis dadgena SesaZlebelia,
raDdganac maTSi dRemde SemorCa dnm-is patara molekulebi,
romelTa genebi prokariotuli organizmebis orTologi-
winapari fotosin- uria (ix. suraTi 25.17) (orTologiuri genebi, filogene-
Tezis unaris mqone tikurad monaTesave organizmebis genebis homologiuri
eukarioti
genebia). eukariotuli ujredebis warmoqmnis sxva sakiTxe-
bi gacilebiT ufro mravalferovani da damabnevelia. zogi
S S suraTi 26.13 r amdenime endosimbiozis Sedegad eukario- mkvlevari amtkicebs, rom birTvi arqeas domenSi Semavali
tis warmoSobis modeli
endosimbiotebidan warmoiqmna. eukariotebis birTvSi aR-

640
darebiT gvian Camoyalibebul simbiotur kavSirs iyeneben
(suraTi 26.14). eukariotebis Soltebisa da wamwa­m ebis mik-
romilakebis 9+2 struqtura (ix. Tavi 6) prokariotebSi aR-
moCenili ar aris.
did orkestrs, erT meviolinesTan SedarebiT, meti
musikaluri nawarmoebis Sesruleba SeuZlia. rTul or-
ganizms, martivTan SedarebiT, meti SesaZlebloba aqvs.
euka­riotuli ujredebis warmoqmnam agebulebis mra-
valferovnebis evolucia daaCqara. prokariotul orga-
nizmebTan SedarebiT eukariots amis meti SesaZlebloba
aqvs. am evoluciis Sedegad warmoiqmna pirveli didi adap-
taciuri radiacia, prokariotebis nivTierebaTa cvlis di-
versifikacia (gamravalferovneba). diversifikaciis mesame
talRa eukariotis zogierT evoluciur StoSi mravalu-
jrediani sxeulis warmoqmnas mohyva.

koncefcia testi 26.4


SS suraTi 26.14 rTuli simbiozi. termitebis nawlavebSi cxov-
robs saintereso umartivesi Mixotricha paradoxa. mis zedapirze mi- 1. ra adasturebs im hipoTezisa, romlis mixedviT
magrebulia sami tipis baqteria, romelic uzrunvelyofs mis moZ- eukariotuli ujredis evoluciisas plastide-
raobas (SEM). meoTxe tipis baqteria umartivesis SigniT cxovrobs bze adre mitoqondria warmoiqmna?
da exmareba termits misi sakvebis - xis nawilakebis monelebaSi.
2. riTi hgavs qimeras eukariotuli ujredi?

moaCines erTdroulad baqteriebisa da arqeebis genebis


axlo monaTesave genebi. magram am mtkicebulebis damadas-
turebeli masala ar arsebobs, vinaidan sxvadasxva birTvs
am genebis gansxvavebuli kombinaciebi aqvs.
eukariotuli ujredis genomi SeiZleba genetikuri
koncefcia 26.5
anilingis produqti iyos (dnm-is da rnm-is SemTxvevaSi eukariotebSi mravalujredianoba
anilingi wyalbaduri bmebis meSveobiT komplementaluri
Tanmimdevrobebisa da ormagi spiralis formis polinuk- ramdenjerme ganviTarda
leotidis warmoqmnas niSnavs). baqteriebisa da arqeebis
bevr StoSi am dros genebis horizontalur gadatana xdeba. pirveli eukariotebis wwarmoSobis Semdeg didi ra-
karl voisi (ilinois universiteti) Tvlis, rom am gadata- odenobiT erTujrediani or-
nis umetesi nawili sicocxlis evoluciis adreul etapebze ganizmebi gaCnda. maT dasabami
moxda. Tumca, axali gamokvlevebi adasturebs, rom genebis misces erTujrediani eukari-
horizontaluri gadatana dro da dro dRemde xdeba. ford otebis mravalferovnebis gan-
dulitlma (dalhausis universiteti) genebis ganmeorebadi viTarebas. zogi es organizmi
gadaadgilebis cneba gamoiyena da genetikuri anilingis dResac arsebobs. amasTan erTad,
sakuTari varianti SemogvTavaza. misi hipoTeza agebulia mravalujrediani prganizmebic
miliardi wlebis win
cnobil gamoTqmaze: `is xar, rasac Wam~. is Tvlis, rom eu- warmoiSva, romelTa STamomav-
kariotebis mier sxvadasxva baqteriis da arqeas monelebi- lobaa sxvadasxva wyalmcenaree-
sas, am baqteriebis genebi (SemTxveviTad SerCeuli) eu- bi, xmeleTis mcenareebi, sokoebi
cxovelebi
kariotebis birTvSi xvdeboda. eukariotebis ujredis sxva da cxovelebi.
organelebis warmoSobis sakiTxi dRemde aqtiuri kvlevebis
sagania. goljis aparati da endoplazmuri bade albaT mravalujrediani eukariotebis
plazmis membranis nakecebidan warmoiqmna. aqtinisa da tu-
adreuli formebi
bulinis (ujreduli ConCxis cilebis) homologiuri cilebi
baqteriebSi aRmoaCines. es cilebi baqteriuli ujredis molekuluri saaTis mixedviT mravalujrediani euka­
dayofaSi monawileobs. baqteriuli cilebisa da maTi fun- riotebis saerTo winaprebi 1,5 miliardi wlis winaT arse-
qciebis Semdgomi Seswavlis Sedegad eukariuti ujredis bobdnen. pirveli namarxi mravalujrediani eukariotebi
ConCxis warmoSobis Sesaxeb informacias viRebT. zogi mkv- SedarebiT mcire zomis wyalmcenareebia, romlebic dedami-
levari Tvlis, rom eukariotuli ujredebis Solti da waze 1,2 miliardi wlis winaT cxovrobdnen. ufro didi orga-
wamwamebi simbioturi baqteriebisgan warmoiqmna. am ideis nizmebis namarxebi ramdenime aseuli milioni wlis asakisaa
dasamtkiceblad baqteriebsa da zog umartivess SorisSe anu mravalujrediani organizmebis namarxebi mxolod pro-

641
(a) ori ujredis stadia (b) mogvianebiTi stadia

SS suraTi 26.15 p roterozouli cxovelis


embrionis namarxi

terozouli bolodan gvaqvs. Cinelma paleontologebma ax-


laxans wyalmcenareebisa da cxovelebis namarxebiT gansa- SS suraTi 26.16 koloniuri eukarioti. Pediastrum fo-
kuTrebiT mdidari adgilsamyofeli aRmoaCines. misi asaki tosinTezis unaris mqone eukariotia, romelic kolo-
570 milioni welia da namarxebi aq SesaniSnavad Senaxulia. niebs warmoqmnis
savaraudod maT Soris cxovelTa embrionebis namarxebicaa
(suraTi 26.15).
ratom iyo prote­rozouli eris bolomde mravalujre- ravlebis Sedegad erTi ujredidan, ganayofierebu­l i
diani eukariotebis zoma, gavr­celeba da mraval­ferovneba kvercxujredidan anu zigotadan, viTardeba (suraTi 13.5).
SedarebiT SezRu­duli? ge­o lo­giuri monace­mebiT dadas- ujredebis gayofisa da diferencirebis Sedegad erTi
turda, rom mkacri gam­y invare­b is periodi 750 milioni wlis ujredi mravalujredian organizmad viTardeba. orga-
win daiwyo da 570 milioni wlis win dam­Tavrda. am periodis nizmi ki mravali, sxvadasxva funqciebis mqone ujredebis-
ganmavlobaSi dedamiwa polusidan polusamde yi­nuliT gan Sedgeba. ujredebis mzardi specializaciis daxmarebiT
iyo dafaruli da zRve­b ic gai­yina. dedamiwaze, romelic mravalujredianma organizmma sasicocxlo funqciebi spe-
am hipoTezis Tanaxmad yinulis burTs hgavdAa, sicocxle cializebuli ujredebis jgufebs Soris gaanawila, maT So-
ZiriTadad zRvebSi, Rrma kraterebsa da cxel wyaroebTan ris sakvebis miReba da garemos SegrZneba. eukariotul or-
axlos arsebobda, an okeaneSi, yinulis Txeli safaris adgi- ganizmSi funqciebis ganawileba qsovilebis, organoebisa
lebSi, sadac mzis sxivebs SeRweva SeeZlo. mravalujredi- da organoTa sistemebis evolucias iwvevs.
ani eukariotebis namarxebis pirveli didi sabado yinulis erTujrediani eukariotebis evoluciis Sedegad ujre-
dnobis periodiT TariRdeba. dis agebulebis sirTule gaizarda. mravalujrediani eu-
kariotebis ganviTarebam ki struqturuli organizaciis
barierebi gaarRvia da dasabami misca mravalferovnebis
koloniuri organizmebi
ganviTarebis axal etaps. uZveles eukariotebSi mravalu-
pirveli mravalujredianebi koloniuri organizmebi jredianobis evolucia ramdenjer­m e moxda. ris Sedegad
iyvnen anu ujredebis erToblioba, romlebic erTmaneTis- wyalmcenareebis, xmeleTis mcenareebis, sokoebisa da
gan damoukideblad mravldeboda (suraTi 26.16). droTa cxovelebis saxeobebi warmoiSva.
ganmavlobaSi koloniis zogma ujredma specifikuri fun-
qcia SeiZina. speci­alizacia prokariotul or­­ga­­nizmebSi
`kembriuli afeTqeba~
adrec arsebobda. magaliTad, gvari Nostoc-is, Zafisebri
lurj-mwvane wyalmcenaris zogierTi ujredi diferen- cxovelebis tipebis umete-
cirdeba da azotis Semkavebis funqcias iZens. aseT ujreds sobis namarxebi kembriuli pe-
hete­ro­cits uwodeben. man dakarga gamravlebis unari; ara­ riodis pirveli 20 milioni
diferencirebul ujredebs ki fotosinTezisa da gamrav- wlis danalaq qanebSi aRma-
lebis unari aqvs. gamravlebisas dros Zafi grZeldeba da Cines. am fenomens `kembriuli
Semdeg mcire zomis monakveTebad iyofa. Nostoc-s 7 000-ze afeTqeba~ uwodes. cxovelebis
meti geni aqvs, orjer meti, vidre monaTesave erTujredian ori tipis, msusxvaebis (zRvis
organizmebs, magaliTad Synechocyt-is. am genebis umravleso- anemomebi da monaTesave orga- miliardi wlebis win
ba ujredebis diferencirebis re­gu­lacias uzrunvelyofs. nizmebi) da Rrubelebis (Rru-
koloniebis ganviTareba da ujreduli specializacia bela) namarxebi gviani protero-
eukariotebSi mkveTrad ga­m oxatulia. nebismieri mravalu- zouli periodiT TariRdeba cxovelebi
jrediani eukarioti, magaliTad, cxo­v eli, sqesobrivi gam­ anu odnav Zvelia (suraTi 26.17).

642
xmeleTis kolonizacia mcenareebis,

mxarfexianebi

moluskebi
rgolovani Wiebi
qordianebi
Rrubelebi

msusxavebi

kaneklianebi

fexsaxsrianebi
sokoebisa da cxovelebis mier
organizmebis mier xmeleTis aTviseba sicocx-
lis istoriis yvelaze mniSvnelovani periodi iyo.
milioni wlebis win namarxebi adasturebs, rom miliardze meti wlis wi-
naT lurj-mwvane wyalmcenareebi da fotosintezis
adreuli unaris mqone sxva umartivesebi dedamiwis tenian
paleozouri
era (kembriuli zedapirs faravdenen. didi organizmebi: mcenareebi,
periodiO) so­k oebi da cxovelebi, adreul paleozour eramde anu
500 milioni wlis winaT dedamiwaze ar arsebobdnen.
wylis garemodan gasaxwevad saWiro iyo dehidrata-
ciis damabrkolebeli adaptaciuri meqanizmebis Tan-
daTanobiTi evolucia. aseTi meqanizmebis Camoyali-
bebis Semdeg SesaZlebeli gaxda xmeleTze gamravleba.
magaliTad, zRvis mwvane wyalmcenareebidan ganviTa-
rebuli xmeleTis mcenareebis foTlebi dafarulia
wyalgaumtari cviliT, romelic wylis aorTqlebas
aferxebs.
mcenareebma da sokoebma xmeleTi erTdroulad
daipyres. mravali mcenaris fesvebi dResac dakavSire-
bulia sokoebTan, romlebic maT exmarebian niadagi-
dan wylisa da sasargeblo nivTierebebis miRebaSi (ix.
gviani protero-
zouli eoni Tavi 31). fesvebTan mobinadre sokoebi ki mcenarisa-
gan organul sakveb nivTierebebs iReben. mcenaresa da
sokoebis amgvari simbiozuri kavSiri zogierT faes-
vis uZveles namarxSi gvxvdeba, romelic xmeleTze si-
cocxlis gavrcelebis uZvelesi peri
odiT TariRdeba.
xmeleTze cxovelebis mravali jgufi binadrobs,
SS suraTi 26.17 cxovelebis kembriuli daTiSva. am diagramis monakveTe-
bi miuTiTebs namarxebSi cxovelebis ramdenime tipis gamoCenaze. Tumca
magram yvelaze mravalricxovani da mravalferovania
molekuluri monacemebis Tanaxmad es tipebi gacilebiT adre warmoiSva. fexsaxsrianebi (gansakuT­rebiT mwerebi da obobas-
nairebi) da xerxemlianebi (amfibiebi, reptiliebi, fr-
invelebi da ZuZumwovrebi). xmeleTis xerxemlianebs
magram molekulur saaTze dayrdnobiT varaudoben, rom oTxfexianebs (tetrapoda) uwodeben, vinaidan maT
cxovelebis tipebis umetesi nawili warmoiSva da ganviTarda oTxi kiduri aqvs. amiT isini sxva, wyalSi mobinadre xerx-
gacilebiT adre, 1 miliardi - 700 milioni wlis winaT. kem- emlianebisagan ganasxvavdebian. adamianic oTxfexianebSi
brijis universitetis paleontologs saimon konvei moriss Sedis, magram Cven `asparezze~ SedarebiT gvian gamovediT.
SesaniSnavi fraza ekuTvnis: `kembriul afeTqebas grZeli pa- adamianis evoluciuri Sto sxva hominidebs (adamianismagvar
truqi (fitili) hqonda~. CvenTvis ucnobi mizezebis gamo kem- maimunebs) mxolod 6-7 milioni wlis win gamoeyo. dedamiwis
briuli periodis dasawyisSi organizmebis sxvadasxva tipebi istoriis saaTi Cveulebrivi saaTi rom yofiliyo, adamiani
erTdroulad da uecrad Seicvala anu saxeobaTa diversi- gaCenidan mxolod erTi wami gavidoda.
fikacia (gamravalferovneba) moxda. mravali didi cxovelis
mravalferovnebac gaizarda, magaliTad mkvrivi niJarisa
(javSnis) da garegani ConCxis mqone cxovelebis, rac namarxe- CrdiloeTi evr aziis
biT dasturdeba. mravalferovnebis zrdis mizezebis hipo- amerikis fila fila
Tezas 32-e TavSi ganvixilavT. karibis fila
xuan de fukos filifinebis
fila fila
arabeTis fila indoeTis
kokosis fila fila
wynari okeanis samxreT
fila n a z k a s amerikis fila
X X suraTi 26.18 dedamiwis qerqis ZiriGTadi filebi. filebi fila afrikis fila
mudmivad icvleba. magaliTad, filebis axali sazRvaris formire-
ba mimdinareobs aRmosavleT afrikasa da danarCen kontinents Sotlandiis antarqtikis
Soris. wiTeli wertilebi saxifaTo teqtonikur zonebs aRniSnavs, fila fila
romelTagan mravali subduqciis zonebia (ixileT sur. 26.19)

643
vulkanebi da vul- dedamiwis yvelaze ax-
kanuri kunZulebi algazrda mTagrexili,
himalai warmoiqmna
naprali
daaxloebiT 10 milioni
okeanes qedi wlis winaT kainozois
ganmavlobaSi indoeTis
evraziasTan Sejaxebis

kainozouri
Sedegad. kontinen-
ka tebi moZraobas dResac
ri
na ame agrZeleben
zo Ti
uqcis
e
lo evrazia
qi subd di
ri qer Cr
mezozois bolos
okeanu

sa
leba afrika lavrazia da gondvana

mx
avrce indoeTi

r
eris g gancalkevda da Taname-

eT
is fsk
madagaskari

i
am
okean drove kontinentebi

er
avstralia

ik
Camoyalibda

a
antarqtika

milioni wlebis win


SS suraTi 26.19 filebis sazRvrebze momxdari movlenebi. zo-
gierTi filis sazRvarze, magaliTad okeanes fskeris qedze (26.18
lavrazia
suraTze aRniSnulia wyvili mopirdapire isrebiT) filebi calkev- mezozois SuaSi pangea
deba da gamdnari qanebi napralidan gadmoedineba. SemdgomSi qanebi daiyo CrdiloeT
mkvrivdeba da orive filas simetriulad qerqi emateba. subduq- go (lavrazia) da samxreT
nd
ciis zonebSi, sadac filebi erTmaneTis Sesaxvedrad moZraobs, van (gondvana) xmeleTis
a
ufro mkvrivi fena naklebad mkvrivis qveviT eqceva da naprali masebad

mezozouri
warmoiqmneba. subduqciis zonaSi dagrovili daZabulobis uecari
ganTavisufleba miwisZvrebs iwvevs. roca sxvadasxva filebze
ganlagebuli kontinentebi erTmaneTs ejaxeba, kontinenturi da
okeanis fskeris masala maRla iwevs da mTagrexilebs warmoqmnis.

kontinentebis gadaadgileba
dedamiwaze sicocxlis gavrcelebis am mimoxilvaSi unda
paleozois bolosT-
avRniSnoT, rom evolucia rogorc droSi aseve sivrceSi
paleozouri
vis dedamiwis mTeli
mimdinareobda. darvini da uolesi sicocxlis ganviTare- xmeleTi gaerTioanebu-
bas mraval adgilebSi ikvlevdnen, ramac dasabami misca si- li iyo da superkonti-
nent pangeas qmnida
cocxlis evoluciis moZRvrebis Camoyalibebas. amJamad es
biogeografiis sagania. globalurad rom vimsjeloT, kon-
tinentebis gadaadgileba is mTavari faqtoria, romelic
sicocxlis sivrceSi ganawilebas gansazRvarvs. dedamiwis S S suraTi 26.20 kontinentibis moZraobis istoria fanerozois
ganmavlobaSi.
kontinentebi moZraobs. isini dedamiwis zedapiris garSemo,
misi qerqis uzarmazar sibrtyeze (filebze) gadaadgil-
deba. filebi mantiis qveS moqceul gavarvarebul lavaze adgilebSi maSinac mravali zRvis organizmi cxovrobda.
tivtiveben. xSir SemTxvevaSi es sibrtyeebi erTmaneTs Sor- pangeas Camoyali­b ebam am organizmebis saarsebo garemo
deba an uaxlovdeba da ejaxeba kidevac (suraTi 26.18). mag- mniSvnelovnad daarRvia. vrceli kontinentis Sida re-
aliTad, CrdiloeTi amerika da evropa amJamad erTmaneTis gionebi civi da mSrali iyo. albaT iq ufro mkacri saarsebo
sawinaaRmdego mimarTulebiT, weliwadSi 2 sm siCqariT, pirobebi iyo, vidre dRes centralur aziaSi gvaqvs. pangeas
gadaadgildeba da kaliforniis, cudi reputaciis mqone san Camoyalibebam didi gavlena iqonia biologiuri mraval-
andreasis bzari, im sazRvris nawilia, romezec ori fila ferovnebis zrdaze. zogi saxeoba gadaSenda. gadarCenili
erTmaneTis mimarT moZraobs. filebis gadaadgileba nel- taqsonebisTvis ki ganviTarebis xelSemwyobi axali piro-
nela cvlis geografias. am procesis saboloo efeqti Zalze bebi Seiqmna.
STambeWdavia. mravali mniSvnelovani geologiuri procesi, kontinentebis cvlilebis istoriis meore Tavi daaxloe-
magaliTad mTebisa da kunZulebis warmoqmna, filebis sazR- biT 180 milioni wlis win, mezozour eraSi `daiwera~. konti-
varze an uSualod maT sust adgilebSi xdeba (suraTi 26.19). nentebi erTmaneTs Sordebodnen da organizmebis saarsebo
kontinentebis cvlilebis or moments sicocxlis gan- garemo ufro mravalferovani gaxda, ramac mcenareebis da
viTarebisTvis gansakuTrebuli mniSvneloba hqonda. daax- cxovelebis ganviTarebis SesaZlebloba gazarda. kontinen-
loebiT 250 milioni wlis win, paleozouri eris bolos, tebis gaerTianebisa da dacilebis sqema biogeografiis mra-
dedamiwis qerqis sibrtyeebis gadaadgilebis Sedegad vali gamocanis axsnis SesaZleblobas iZleva. magaliTad,
mTeli xmeleTi erT kontinentad SeerTda. am kontinents ganasa (dasavleTi afrika) da braziliaSi paleontologebma
pangea uwodes, rac `mTel xmeleTs~ niSnavs (suraTi 26.20). mtknari wylis reptiliebis erT-erTi saxeobis permiuli pe-
okeanis Rrmulebi ufro gaRrmavda, ramac wylis done dawia riodis namarxebi aRmoaCines. dedamiwis es ori nawili amJamad
da mcire sanapiro zRvebis drenaJi gamoiwvia. wyalmarCx 3.000 kilometriT daSorebulia okeaniT. gvian paleozour

644
da adreul mezozour erebSi ki gaerTianebuli iyo. konti-
nentebis cvlileba organizmebis dRevandel ganawilebas-
Tan dakavSirebul mraval koTxvaze pasuxobs; magaliTad,
ratom gansxvavdeba avstraliis fauna da flora danarCeni
samyaros faunisa da florisgan? avstraliis ekologiur ni-
Sas CanTosani ZuZumwovrebi avseben, danarCeni kontinentebis
ekologiur niSebs ki placenturi ZuZumwovrebi (suraTi 25.5).
savaraudod CanTosnebi dRevandeli CrdiloeTi amerikis
teritoriaze ganviTardnen da avstralias samxreTi amerikisa mcenare soko cxoveli
da antarqtikis gavliT miaRwies. es maSin moxda, roca es kon-
tinentebi erTmaneTs ukavSirdeboda. kontinentebis Semdgom-
ma dacilebam avstralia CanTosnebis `motivtive~ did kidob-
nad gadaaqcia. avstraliaSi CanTosnebis mravalferovani
saxeobebi ganviTardnen, sxva ZuZumwovrebi ki gadaSendnen.
sxva kontinentebze ki piriqiT moxda; CanTosnebis umetesoba
eukarioti
gadaSenda da ganTavisuflebuli adgili placenturi ZuZum-
wovrebis mravalferovanma saxeobebma daikava. umartivesi

26.5
prokarioti
koncefcia testi

1. riTi gansxvavdeba erTujrediani da mravalujre-


diani organizmebisM ujredebis funqciebis gana­
monera
wileba?
2. `kembriuli afeTqeba~ iZleva uZvelesi drois
cxovelebis namarxebis karg CamonaTvals. ratom?
S S suraTi 26.21  uittekeris xuTi samefos sistema
ras igolismxeba gamonaTqvamSi `grZeli patruqi~
kembriul afeTqebasTan dakavSirebiT?
samefod dayofas xangrZlivi tradicia aqvs; karl linei si-
cocxlis yvela formas cxovelebsa da mcenareebs miakuT-

26.6
vnebda.
koncefcia mikroorganiz­m ebis mravalferovani samyaros aRmoCenis
Semdegac cocxali organizmebis or samefod dayofis siste-
ma mainc arsebobda. taqsonomistebma baqteriebi mcenareTa
axalma informaciam Secvala samefos miakuTvnes, vinaidan maT ujredebs mkvrivi garsi
Cveni warmodgena sicocxlis aqvs. qloroplastebis mqone erTujrediani eukariotebic
mcenareebSi moxvndnen. sokoebs fotosinTezis unari ara
xis Sesaxeb aqvs da agebulebiTac mcenareebisgan mniSvnelovnad gan-
sxvavdebian, magram isinic mcenareebs miakuTvnes, vinaidan
rogorc 25-e TavSi vTqviT, sistematika maT Soris anal-
maT umravlesobas, iseve rogorc mcenareebis umravleso-
itikuri midgomaa, romelsac sicocxlis mravalferovani
bas, gadaadgileba ar SeuZlia. erTujrediani organizmebi,
formebis evoluciuri naTesauri kavSirebis dasadgenad
umartivesebi, romlebic gadaadgildebian da sakvebs iT-
viyenebT. bolo aTwleulebSi molekulur-genetikuri mo-
viseben cxovelTa samefoSi Seiyvanes. gadaad­g ilebisa da-
nacemebis analizis Sedegad sicocxlis xis yvelaze ucnob
fotosinTezis unari mqone evglena rogorc botanikosebis,
ganStoebebze warmodgena Seicvala. mimdinare kvlevebis
ase­v e zoologebis moTxovnebs akmayofilebs, amitom is ro-
masalebze dayrdobiT mimdinareobs sicocxlis xis gan-
gorc cxovelebis, aseve mcenareebis sa­m efoSi gvxvdeba.
Stoebebis mudmivi gadasinjva.
1969 wlamde orze meti samefos mqone taqsonomiuri
sqemebi biologebSi popularulobiT ar sargeblobda. 1969
warsulis taqsonomiuri wels robert h. uitekerma (kornelis universiteti) kargad
(klasifikaciis) sistemebi argumentirebuli sistema Seqmna. am sistemaSi xuTi samefo
Sedioda: monera, umartivesebi, mcenareebi, sokoebi da
ufrosi Tasoba cocxali organizmebis mxolod or same- cxovelebi (Monera, Protista, Plantae, Fungi, Animalia) (suraTi
fos, mcenareebsa da cxovelebs icnobda. adamiani ZiriTa- 26.21). uitekeri ujredebis or fundamenturad gansxvave-
dad dedamiwis makroskopul samyaros ikvlevs da iSviaTad bul tips, prokariotebs da eukariotebs gamoyofda. man
akvirdeba im organizmebs, romlebic arc mcenareebi da arc prokatriotebi eukariotebisgan calke, moneras jgufSi
cxovelebia. formalur taqsonomiaSi cocxali samyaros or moaTavsa.

645
Tavi 27 Tavi 28 Tavi 29

stramenofila (wylis obi, diatomebi, oqros-

cerkozoa, radiolaria
alveolata (dinoflagelata, apikompleqsa,
diplomonadebi, parabazaliebi
lurj-mwvane wyalmcenare
qlamidia

korarqeota
gram-dadebiTi baqteria

nanoarqeota
spiroqeta
protobaqteria

qlorofiti
evglenebi

witeli agla

qaroficeanebi
qrenarqeota,

feri alga, mura alga)


euriarqeota,

wamwamiani)

domeni arqea domeni eukaria

domeni baqteria

saerTo winapari
S S suraTi 26.22 biologiuri mravalferovenbis erT-erTi Tanamedrove sqema. am xeze asaxulia sicocxlis gamravalferovneba evoluci-
uri drois ganmavlobaSi. cxare kamaTi mimdinareobs aq asaxul zogierT naTesaur kavSirze, rasac sqemaze miTiTebul TavebSi gaecnobiT.

uitekerma mravalujrediani eukariotebis sami, mcena- cxovelebis umravlesoba sakvebs garemodan iRebs da orga-
reebis, sokoebisa da cxovelebis samefo gamoyo. es kla- nizmSi arsebul specialur RruSi inelebs.
sifikacia ZiriTadad kvebis Taviseburebebs efuZneboda. uitekeris xuTi samefos sistemaSi umartivesebis
mcenareebi autotrofebia, romlebic TavianT sakvebs fo- samefo SedarebiT bundovnad gansazRvrulia. umar­
tosinTezis gziT qmnian. sokoebi da cxovelebi heterotro- tivesebis samefoSi yvela eukarioti Sedioda, romlebic
febia. sokoebis umravlesoba reducentis (damSleli). is mcenareebis, sokoebisa an cxovelebis gansazRvras ar See-
sakveb obieqtSi iWreba, saWmlis momnelebel fermentebs sabameboda. umartivesTa umravlesoba erTujrediania, ma-
gamoyofs da monelebuli sakvebis mcire molekulebs iwovs. gram maTi samefos sazRvrebi gaafarToes damasSi zogierTi

646
Tavi 30 Tavi 28 Tavi 31 Tavi 32 Tavi 33, 34

ormxvrivsimetriulebi (rgolovani Wiebi, fexsaxsri-


bazidialuri sokoebi
briofitebi (xavsi, liqeni)

qoanoflagelatebi
CanTiani sokoebi
zigoturi sokoebi
farulTeslovanebi

xis mikorizuli sokoebi


SiSvelTeslovanebi

qitridebi

msusxavebi (medu
amebebi
Teslis ar mqone WurWlo

Rrubelebi
vani mcenareebi (gvimra)

zebi, MAmarjnebi)

anebi, moluskebi, kaneklianebi, xerxemlianebi)


mcenareebi
cxovelebi

sokoebi

mravalujrediani organizmic moaTavses, magaliTad zRvis molekulur-genetikur monacemebs iyeneben. am monacemebze


wyalmcenareebi, romlebic erTujrediani umartivesebis dayrdnobiT saxeobaTa genealogiur xeebs, kladogramebs
naTesavebia. xuTi samefos sistemam biologiaSi 20 welze ageben. 25-e TavSi vnaxeT, rom am monacemebze dayrdnobiT
meti iarseba. biologebma sami domenisgan (samflobelosgan) Semdgari
sistema Seqmnes. baqteriebis, arqeebisa da eukariebis (Bac-
teria, Archaea, Eukarya) domenebi faqtobrivad zesamefoebia.
sicocxlis xis aRdgena. samuSao grZeldeba
domeni taqsonomiurad ufro maRali rangia, vidre samefo.
taqsonomiuri sistemebi adamianis Seqmnilia. es si- baqteriebi arqeebisagan mravali ZiriTadi maxasiaTebliT,
cocxlis mravalferovnebis sqemis Seqmnis mcdelobaaM. agebulebiT, bioqimiiT da fiziologiiT gansxvavdeba. am
aseTi sqema filogenetikur kavSirebs asaxavs da xmare- maxasiaTeblebs 27-e TavSi ganvixilavT. am sxvaobaze dayrd-
baSi mosaxerxebelia. bolo sami aTwleulis ganmavlobaSi nobiT baqteriebi da arqeebi sxvadasxva zesamefoSi (do-
sistematikosebi taqsonomiuri sakiTxebis gadasawyvetad menSi) moaTavses. sami domenis sistemis SemoRebis Semdeg

647
monerebis samefo amovarda, radgan misi warmomadgenlebi ueWvelia, rom am procesSi organizmebis axal jgufebs aR-
or gansxvavebul domenSi aRmoCndnen. dRes molekuluri movaCenT, rac taqsonomiis modernizacias gamoiwvevs. 27-34
monacemebis filogenezuri analizis safuZvelze mravali Tavebis kiTxvisas sicocxlis mravalferovnebas gaecnobiT.
mikrobiologi orive prokariotul domens mraval samefod gaxsovdeT, rom filogenezuri xe da taqsonomiuri jgufebi
yofs (suraTi 26.22). Cvens xelT arsebul monacemebze agebuli hipoTezaa. Semow-
xuTi samefos sistemis mimarT sxva mniSvnelovani SeniS- mebadi hipoTezebis kvleva uwyvetad mimdinareobs, rac
vnebi im sistematikosebmac gamoTqves, romlebic umarti- adasturebs, rom evoluciur biologia sabunebismetyvelo
vesebis samefoSi Semavali eukariotebis filogenezs ikv- mecnierebaa.
leven. amjamad am organizmebs xuT an met samefod yofen,

26.6
romlebsac sicocxlis xis eukariotuli Stos fuZeSi
saerTo winapari hyavT. kamaTi zogierTi erTujrediani koncefcia testi
umartivesis mcenareebis, sokoebis an cxovelebis samefoSi
gadayvanaze dRemde grZeldeba. sruli Tanxmobis miRwevas
mravali kvleva dasWirdeba. dasadgenia sicocxlis sam do- 1. xuTi samefos sistemis romel samefoSia organizme-
mens Soris arsebuli kavSiri da maTSi Semavali samefoebis bi, romlebic amJamad eukariotebis domenSi Sedian?
raodenoba. mecnierebi ganagrZoben organizmebis kolo- 2. 26.22 suraTze dayrdnobiT axseniT, ratom aRar iT-
niebis aRmoCenas da Seswavlas, magaliTad Rrmad miwisqveS vleba monerebis samefo srulfasovan taqso­nad.
mobinadre organizmebis da maT kultivirebas cdiloben.

rebad katalizur rnm-s Seicavdnen, ufro efeqturad


iyenebdnen resursebs. amis gamo bunebrivi gadarCevis
ZiriTadi koncefciebis Semowmeba Sedegad maTi ricxvi unda gazrdiliyo.

koncefcia 26.1 koncefcia 26.2


axalgazrda dedamiwaze sicocxlis dedamiwis sicocxlis
warmoSobisTvis xelsayreli daTariReba namarxebiT
pirobebi iyo
rogor xdeba danaleqi qanebisa da namarxebis da-
organuli komponentebis sinTezi uZveles TariReba namarxebis miaxloebiT asakze informacia
dedamiwaze dedamiwis formireba daaxloebiT 4.6 danaleq qanebSia. namarxebis absoluturi asaki Sei-
miliardi wlis win moxda. laboratoriul eqsperi- Zleba radiometriuli da sxva meTodebis saSualebiT
mentebSi mecnierebma reducirebuli atmosferos davadginoT.
Seqmnes. am eqsperimetSi araorganuli nivTierebebi- geologiuri matiane dedamiwis istorias geolo-
sgan organuli molekulebi warmoiqmna. aminomJavebi giur eonebad, erebad da periodebad yofen. am peri-
uZveles dedamiwaze dacemuli meteoritebis Semad- odebSi cocxal bunebaSi mniSvnelovani cvlilebebi
genlobaSic aRmoaCines. moxda, rac namarxebSi aisaxeba.
masobrivi gadaSenebebi evoluciis istoriaSi ram-
polimerebis abioturi sinTezi aminomJavebis po- denime masobrivi gadaSeneba moxda, rac mkveTrad zr-
limerazas dawveTebisas Tbil qvi­Saze, Tixaze an dida adaptaciur radiacias. es gadaSenebebi albaT
qvaze. vulkanurma aqtivobam an meteoritis Tu kometis Cam-
protobiontebi laboratoriul cdebSi, organuli ovardnam gamoiwvia.

26.3
komponentebi TavisTavad lagdebian da qmnian pro-
tobiontebs _ cximovan wveTebs, romlebsac ujredis koncefcia
zogi Tviseba aqvs.
rnm-is samyaro da bunebrivi seleqciis gariJraJi prokariotebis evolucia da maTi gavlena
pirvel genetikuri masala albaT rnm-is mokle
axalgazrda dedamiwaze
molekulebi iyo. isini qmnidnen trafarets aminom-
JavebisTvis polipeptidebis sinTezis dros da nuk-
pirveli prokariotebi
leotidebisTvis _ primitiuli TviTreplikaciisas.
3.5-2 miliardi wlis win dedamiwaze mxolod prokari-
adreuli protobiontebi, romlebic TviTreplici-
otebi arsebobdnen.

648
eleqtronebis gadatanis sistemebi eleqtronebis `kembriuli afeTqeba~ cxovelTa tipebis umetesobis
pirveli satransporto jaWvebi albaT atf-is Senax- uZvelesi namarxebi kembriuli periodiT TariRdeba,
vas emsaxureboda, rac organuli mJavebis daJangvasa magram molekulur-genetikuri kvlevebi miuTiTebs,
da H +-is ujredis farglebs gareT tranportirebas rom am tipebis umravlesoba gacilebiT adre, daax-
Soris kavSiris SeqmniT xdeboda. loebiT 1 miliardi - 700 milioni wlis win gaCnda.
fotosinTezis warmoSoba da Jangbadis revolucia xmeleTis kolonizacia mcenareebis, sokoebisa da
adreuli fotosinTezis sxvadsxva formis arsebobis cxovelebis mier mcenareebi, sokoebi da cxovelebi
periodSi, Jangbadi albaT ar warmoqmneboda. savarau- xmeleTze daaxloebiT 500 milioni wlis win dasaxld-
dod, Jangbadis warmomqneli fotosinTezi lurj- nen. mcenareebis fesvebsa da sokoebs Soris simbiozu­
mwvane baqteriebSi 3,5 miliardi wlis win ganviTarda. ri kavSiris Camoyalibeba zustad am dro­iT TariRd-
Jangbadis dagroveba atmosferoSi daaxloebiT 2.7 eba da dResac gavrcelebuli movlenaa.
miliardi wlis win moxda, ramac organizmebis saarse- kontinentebis gadaadgileba dedamiwis filebis
bo garemo Secvala. am procesis Sedegad konkretuli moZraobam evoluciaze didi gavlena iqonia. super-
adaptaciebi gaCnda, magaliTad, ujreduli sunTqva kontinent pangeas formireba, Semdeg ki sxvadasxva
Jangbadis gamoyenebiT. kontinentebad daSla, bevr biogeografiul gamoca-

26.4
nas xsnis.

26.6
koncefcia
koncefcia
eukariotuli ujredebi simbiozisa da
prokariotul ujredebs Soris genetikuri sicocxlis xeze warmodgena axlma
informaciis mimocvlis Sedegad informaciam Secvala
warmoiqmna warsulis taqsonomuri sistemebi warsulis taq-
sonomiur sistemebSi or, mcenareebisa da cxovelebis
piveli eukariotebi eukariotuli ujredebis uZve- samefos, gamoyofdnen. SemdegSi Camoyalibda 5 same-
lesi namarxebi 2.1 miliardi wliT TariRdeba. fosgan Semdgari sistema. esenia: monera, umartivese-
mitoqondriebisa da plastidebis endosimbiozuri bi, mcenareebi, sokoebi da cxovelebi.
warmoSoba pirveli eukariotebi sxva ujredebze sicocxlis xis ganaxleba. samuSao grZeldeba sami
monadire mtaceblebi iyvnen. mitoqondria da plas- domenis sistemam (baqteriebi, arqeebi da eukari-
tidebi eukariotul ujredebSi albaT prokariote- otebi) xuTi samefos sistema Secvala. yoveli domeni
bidan moxvdnen. eukariotuli ujredebi ufro mcire sistematikosebma mraval samefod dayves.
prokariotuli ujredebiT ikvebebodnen. zogi pro-
kariotuli ujredis ar moinela da maspinZeli eu-
kariotuli ujredis SemadgenlobaSi Sevida. ganvi- SeamowmeT sakuTari codna
Tarda simbiozi. prokariotulma ujredebma arseboba
eukariotuli ujredebis SemadgenlobaSi ganagrZes.
eukariotuli ujredebi genetikuri qimerebia.
endosimbiozma da genebis horizontalurma gadata- TviTSefaseba
nam xeli Seuwyo eukariotuli ujredebis agebulebis
sirTulis zrdas. 1. sicocxlis warmoSobaze erT-erTi mosazrebidan gamom-
dinareobs, rom dedamiwaze pirveli organuli naerTebi
koncefcia 26.5 atmosferoSi ki ara aramed warmoiqmna....
a) mSral miwaze;
b) zRvaSi Rrma napralebTan axlos;
eukariotebSi mravalujredianoba
g) virusebisgan;
ramdenjerme ganviTarda d) samxreT afrikaSi;
e) dedamiwaze mTvaris namsxvrevebis Camoc­v enisas.
mravalujrediani eukariotebis adreuli formebi
2. risi Seswavla dRemde ver daasrules sicocxlis warmo-
mravalujrediani eukariotebis uZvelesi namarxebi
Sobis sakiTxebze momuSave mecnierebma?
1.2 miliardi wliT TariRdeba, magram molekuluri
a) ribozimebis mier rnm-is patara polimerebis sin-
saaTis mixedviT mravalujrediani eukariotebis saer-
Tezis;
To winapari 1.5 miliardi wlis win ukve arsebobda.
b) polipeptidebis abioturi sinTezis;
koloniuri organizmebi pirveli mravalujrediani
g) molekuluri erTobliobebis, romlebic membranis
organizmebi specializebuli ujredebis mqone kol-
SerCeviT SeRwevadobas uzrunvelyofen;
oniebia.
d) protobiontebis formirebis, romlebic aminomJa-

649
vebis sinTezisTvis dnm-s iyeneben; d) ujreduli sunTqvis evolucia: Jangbadis gamoyeneba
e) organuli molekulebis abioturi sinTezis. sakvebi molekulebisgan energiis misaRebad;
e) prokariotebis simbioturi Tanasazogadoebebidan
3. bunebrivi gadarCevis Sedegad protobiontebis popu-
mravalujrediani eukariotebis koloniebis ganvi-
laciSi evoluciuri cvlilebebi mxolod maSin mimdin-
Tareba.
areobda, roca
a) maT pirvelad SeZles qimiuri reaqciebis katalizi; 8. Semdegi CamonaTvalidan, romeli asaxavs dedamiwis bi-
b) memkvidreobiTobis zogi meqanizmi ganviTarda; ologiuri istoriis movlenebis SesaZlo Tanmimdevro-
g) maT zrda da orad dayofa SeZles; bas?
d) fotosinTezi warmoiqmna; a) jer metabolizmi, Semdeg mitozi;
e) dnm pirvelad gaCnda. b) jer Jangbadis Semcveli atmosfero, Semdeg reduci-
rebuli atmosfero;
4. romeli mosazreba ar eTanxmeba hipotezas, rom rnm iyo
g) jer eukariotebi, Semdeg prokariotebi;
uZvelesi protobiontebis genetikuri masala da am sax-
d) jer dnm genebi, Semdeg rnm genebi;
iT funqcionirebda?
e) jer cxovelebi, Semdeg wyalmcenareebi.
a) rnm-is mokle Tanmimdevrobebs dnm-is jaWvisTvis
mxolod SezRuduli raodenobis komplementaluri 9. indoeTis mcenareebi da cxovelebi SesamCnevad gansx-
fuZeebis damateba SeuZlia; vavdebian masTan mezoblad mdebare samxreT-aRmosavle-
b) cocxal ujredebSi rnm-s katalizuri aqtivoba aqvs; Ti aziis saxeobebisgan. imitom, rom:
g) Tanmimdevrobebis SemadgenlobaSi cvlilebebis a) saxeobebi konvergentuli evoluciis Sedegad erT-
Sedegad garemos sxvadasxva pirobebis mimarT sx- maneTs da­cildnen;
vadasxva mdgradobis mqone molekulebs viRebT; b) ori regionis klimati absoluturad gansxvavdeba;
d) dRevandel ujredebSi cilebis sinTezisTvis rnm ma- g) indoeTi danarCeni aziidan gamoyofis procesSia;
tricis rols asrulebs; d) vulkanuri aqtivobis Sedegad sicocxle indoeTSi
e) dRevandel ujredebSi rnm matricaa, romlis mixed- didi xnis win Seicvala;
viT dnm-is nukleotidebi lagdeba. e) indoeTi SedarebiT axlaxans calke kontinenti iyo.

5. konkretul danaleq qanebSi maTi formirebisas pota- 10. kamaTi sicocxlis samefoebis ricxvsa da sazRvrebze
sium-40-is 12mg iyo. amJamad es qanebi 3mg potasium-40-s ZiriTadad organizmebis Semdeg jgufebs exeba:
Seicavs. potasiumis naxevrad daSlis periodi 1.3 mili- a) mcenareebsa da cxovelebs;
ardi welia. ras udris am qanebis asaki? b) mcenareebsa da sokoebs;
a) 0.4 miliardi weli; b) 0.3 miliardi weli; g) prokariotebsa da erTujredian eukariotebs;
g) 1.3 miliardi weli; d) 2.6 miliardi weli; d) sokoebsa da cxovelebs;
e) 5.2 miliardi weli. e) amfibiebsa da reptiliebs.

6. namarxi stromatolitebi
a) 2.7 miliardi wliT TariRdeba;
b) maTi formireba zRvebSi, napralebis axlos moxda; evoluciuri kavSiri
g) isini baqteriebis Tanasazogadoebebs hgvanan, rom-
lebic dRes zogierT Tbil, marilian, wyalmarCx
yureebSi binadroben; aRwereT agebulebis, metaboluri da genetikuri ele-
d) mowmoben, rom mcenareebi xmeleTze sokoebTan er- mentebis minimumi, romlebic protobionts esaWiroeba nam-
Tad, daaxloebiT 500 milioni wlis win dasaxldnen; dvil ujredad ganviTarebisTvis.
e) Seicaven pirveli namdvili eukariotebis namarxebs,
romlebic 2.1 miliardi wliT TariRdeba. mecnieruli kvleva
7. Jangbadis revoluciam dedamiwis saarsebo garemo mkve-
Trad Secvala. okeaneebsa da atmosferoSi Tavisufali Tu mzis sistemis farglebSi sicocxles kidev sadme
Jangbadis arsebobam gamoiwvia: aRmoaCenT, gaCndeba kiTxva: warmoiSva Tu ara dedamiwaze
a) qloroplastebis evolucia, imis Semdeg, rac ad- arsebuli da es aRmoCenili sicocxle erTmaneTisgan da-
reulma umartivesebma fotosinTezis unaris mqone moukideblad? axalad aRmoCenili sicocxlis fizikuri da
lurj-mwvane wyalmcenareebi STanTqes; qimiuri Tvisebebis Sesawavlis Sedegad, ra Tvisebebi daa-
b) anaerobul adgilebSi mobinadre cxovelebis zogi dasturebs maT erTian warmoSobas? ra kiTxvebi gaCndeba,
jgufis mdgradobis gazrda; Tu aRmoCndeba, rom es sicocxleebi saerTo an sxvadasxva
g) fotosinTezuri pigmentebis evolucia, romlebic warmoSobisaa?
adreul wyalmcenares Jangbadis koroziuli (Jangvi-
Ti) moqmedebisgan icavdnen;

650
mecniereba, teqnologia da xels uwyobs dedamiwaze klimatis cvlilebas. amis gamo
da sazogadoeba saxeobebis jamuri gadaSeneba SeiZleba carculi periodis
bolos moxdar gadaSenebas gautoldes. unda gvaRelvebdes
Tu ara mosalodneli masobrivi gadaSeneba? pasuxisas gaiT-
eqspertebis mtkicebiT, adamianis cxovelqmedebis Sede- valiswinoT, rom sicocxlem dedamiwaze ramdenime masobriv
gad yovelwliurad aseulobiT saxeoba nadgurdeba. saxeo- gadaSenebas gauZlo. riTi gansxvavdeba wina masobrivi ga-
bebis gadaSenebis bunebrivi sixSire ki weliwadSi saSualod daSenebebi mosalodneli gadaSenebisgan? ra bedi elis ga-
ramdenime saxeobas udris. adamiani garemoze zemoqmedebas, darCenil saxeobebs, maT Soris Cvensac?
magaliTad, tropikuli tyeebis ganadgurebas agrZelebs

651
27
prokarioteb i
SS suraTi 27.1N  `siTbos moyvaruli~ prokariotebis narin-
jisferi da yviTeli koloniebi. nevada, cxeli geizeri.

maTi tipebis mravalferovnebas, aRmoaCines, rom maT


ZiriTadi koncefciebi gasaocari genetikuri mravalferovnebac axasiaTebs.
magaliTad: ribosomuli rnm-is Sedareba aCvenebs, rom
27.1 prokariotebis warmatebaSi did rols asrule- baqteriis, Escherichia cloli-s ori Stami genetikurad ufro
ben struqturuli, funqcionaluri da geneti- gansxvdeba, vidre ixvniskarta da adamiani.
kuri adaptaciebi

27.2 prokariotebSi ganviTarda mravalferovani


rogorc 26-e TavSi waikiTxeT, prokariotebs yofen
kvebiTi da metaboluri adaptaciebi
or domenad: baqteriebad da arqeebad. es domenebi gan-
27.3 prokariotebis filogenezis Seswavlas awar- sxvavdebian erTmaneTisgan mravali struqturuli,
moeben molekuluri sistematikis safuZvelze fiziologiuri da bioqimiuri maCveneblebiT. am TavSi
prokariotebis biologiur mniSvnelobaze da maT Ziri-
27.4 prokariotebis roli biosferos formirebaSi
Tad adaptaciebze waikiTxavT. magaliTad, prokariote-
Zalian didia
bi monawileoben qimiuri nivTierebebis wrebrunvaSi.
27.5 prokariotebis aqvT adamianebze rogorc waikiTxavT prokariotebis im saxeobebze, romlebic
uaryofiTi, aseve dadebiTi gavlena. adamianis seriozul daavadebebs iwveven. sabolood ki
gaecnobiT adamianebis sicocxlis damokidebulebas
`keTil~ prokariotebze da bioteqnologiiis miera am
Sesavali farTod gavrcelebuli organizmebis metaboluri (niv-
TierebaTa cvlis) aqtiobis gamoyenebas.
isini TiTqmis yvelgan
arseboben koncefcia 27.1
prokariotebis umravlesobis zoma mikroskopulia. funqcionaluri da
zomis danakliss isini mravalricxovnobiT akompensi-
reben. yvela prokariotis biologiuri masa (biomasa) genetikuri adaptaciebis roli
eukariotebis masaze aTjer metia. prokariotebis ra-
odenoba noyieri niadagis erT muWaSi metia, vidre ada-
prokariotebis ganviTarebaSi
mianebis raodenoba, romlebic misi warmoSobis Semdeg
dedamiwaze binadrobdnen. Tavisi arsebobis istoriis prokariotebis umetesoba erTujrediani organizmia,
ganmavlobaSi es nazi organizmebi biosferoSi batono- Tumca zogi saxeoba mcire droiT agregaciebs (mravali
ben. ratom da riT aris es gamowveuli? prokariotebis ujredis grova) qmnis. xandaxan agregacia mudmivia da
warmatebis erT-erTi mizezia adaptaciebis didi ra- koloniebi warmoiqmneba. prokariotuli ujredebis di-
odenoba, romelTGa saSualebiT sxvadasxva prokarioti ametri, rogorc wesi, 1-5 μm-ia. eukariotuli ujredebis
sxvadasxva garemos advilad iTvisebs. prokariotebi diametri ki saSualod 10-100 μm–ia. prokariotuli ujre-
TiTqmis yvelgan gvxvdebian, sadac sxva organizmebi ver debi zoma eukariotuli ukredebis zomaze bevrad mcirea
Zleben: Zalian mJave an Zalian marilian garemoSi, Zalian (erTi gamonaklisia giganti prokarioti Thiomargarita na-
civ an Zalian cxel adgilebSi (suraTi 27.1). isini dan- mibiensis, romlis diametri 750 μm-ia. mas SeuiaraRebeli
aleq qanebSi, 2 kilometris siRrmezec aRmoaCines. roca TvaliTac naxavT). prokariotuli ujredebis forma sx-
biologebi cdilobdnen prokariotebis evoluciis in- vadasxvaa. yvelze gavrcelebuli formebia; sfero (koki),
storiis rekonstruqcias, romelic safuZvlad udevs Cxiri (bacila) da spirali (suraTi 27.2).

652
pirs mosgan moSorebul molekulebsac abavs. arqeebis
ujredis garsi mravalferovani polisaqaridebisa da
cilebisgan Sedgeba, magram peptidoglikans anu mukope-
ptids ar Seicavs.
mecxramete saukuneSi danielma eqimma, hans qristian
gramma baqteriuli ujredis garsis SeRebvis meTodika ga-
naviTara, romelsac gramis saxeli uwodes. am meTodika-
ze (gramis saRebavi) dayrdnobiT mecnierebi baqteriebs
or jgufad yofen, rac ujredis garsis sxvadasxva Semad-
genlobas efuZneba. gramdadebiTi baqteriebis garsi
martivi agebulebisaa da SedarebiT didi raodenobis
peptidoglikans Seicavs (suraTi 27.3 a). gramuaryofiTi
baqteriebis garsi nakleb peptidoglikans Seicavs da misi
agebuleba ufro rTulia. maT aqvT garegani membrana, ro-
melic lipopolisaqaridebs Seicavs (naxSirwyalbadebis
naerTi lipidebTan) (suraTi 27.3 b).
(a) sferuli koki (b) Cxiris formis bacila (g) spirali medicinaSi gramis mixedviT SeRebva Zalian mniS-
vnelovani saidentifikacio meTodia. baqteriebis pa-
S S suraTi 27.2  prokariotebis yvelaze gavrcelebuli formebi Togenuri da daavadebis gamomwvevi gramuaryofiTi
(a) koki, sferuli formis prokariotia. kokebi calkeuli or- saxeobebi ZiriTadad ufro saxifaToni arian, vidre
ganizmebia, wyvilebs (diplokokebi) da mravalujredebian gramdadebiTi saxeobebi. gramuaryofiTi baqteriebis
Zewkvs (am suraTze naCvenebi streptokokebi) an qmnian. kedlebze arsebuli lipopolisaqaridebi xSirad to-
kokebi xandaxan mtevnebad grovdebian (stafilokokebi). (b) qsikuria. garegani membrana ki exmareba baqterias
bacila Cxirismagvari prokariotia. rogorc wesi, calkeu-
maspinZelis TavdacviTi meqanizmebisgan dcvaSi. met-
li ujredebis saxiT gvxvdeba. xandaxan Cxirebi Zewkvs
ic, gramuaryofiTi baqteriebi gramdadebiTebTan Se-
(streptobacilebi) qmnian. (g) spiraluri prokariotebi,
spirilas CaTvliT. maTi forma mZivismagvari formidan _
darebiT antibiotikebis mimarT ufro rezistentulni
grZel spiralamde meryeobs. aq naCvenebia spiralis formis (mdgradebi) arian. maTi garegani membrana xels uSlis
spiroqetebi. (SeRebilia SEM) wamlis SeRwevas ujredSi.
konkretuli antibiotikebis efeqturobas, peni-
cilinis CaTvliT, ganapirobebs maTi unari daabrkolon
ujredis zedapiris struqturebi peptidoglikanis jvaredini Sekvris procesi. antibio-
tiki blokavs srulyofili baqteriuli garsis Camo-
ujredis garsi TiTqmis yvela porkariotuli ujre- yalibebas. gansakuTrebiT efeqturia antibiotikebis
dis erT-erTi ZiriTadi struqturaa, romlis saSuale- gamoyeneba gramdadebiTi baqteriebis winaaRmdeg. an-
biT ujredi stabilur formas inarCunebs. is aseve qmnis tibiotikebi uamrav sxvadasxva paTogenur baqterias
fizikur bariers da ujreds hipotoniur garemoSi gask- Slian, magram ar azianeben adamianis sxeulis ujredebs,
domisgan icavs (ixileT Tavi 7). hipertoniul garemoSi romlebic peptidoglikans ar Seicaven.
prokariotebis umetesoba, iseve rogorc garsis mqone mravali prokariotis ujredis garsi dafarulia
sxva ujredebi, wyals kargavs da ikumSeba - misi SigTavsi kapsuliT. kapsula polisaqaridebis an cilebis we-
ujredis garss Sordeba (plazmolizi). wylis didi da- bovani Srea (suraTi 27.40). misi saSualebiT prokariote-
naklisi prokariotebis reproduqcias (gamravlebas) bi substrats, an koloniis sxva individebs emagrebian.
abrkolebs. marilis gamoyeneba konkretuli sakvebis paTogenur prokariotebs kapsula maspinZlis imunuri
Sesanaxad, magaliTad lorisa da Tevzis, zustad am sistemis ieriSisgan icavs.
TvisebiT aixsneba. zogi prokarioti erTmaneTs an substrats Tmis-
prokariotuli ujredis garsis molekuluri ageb- magvari gamonazardebis saSualebiT emagreba. am gamon-
uleba da Semadgenloba eukariotuli ujredis garsis- azardebs fimbriebs – wamwamebs eZaxian. zogi ki amisTvis
gan gansxvavdeba. mexuTe TavSi waikiTxeT, rom eukari- pilebs iyenebs. rogorc wesi, fimbriebi ufro mraval-
otebis ujredis garsi ZiriTadad celulozisgan an ricxovania da moklea, vidre pilebi (suraTi 27.5) Neisse-
qitinisgan Sedgeba.
ria gonorrhoeae _ baqteria, romelic gonoreas iwvevs, fim-
baqteriebis umetesobis ujredis garsi ki pepti-
briebs maspinZelis ujredebis lorwovan membranasTan
doglikans, Saqris modificirebul polimers, Seicavs.
misamagreblad iyenebs. specializirebuli pilebi, rom-
polimeri qmnis bades, romelic mokle polipeptidebiT
lebsac sasqeso pilebs uwodeben, prokariotebs koniuga-
jvaredinad SeerTebulia. es molekuluri masala baqte-
ciis msvlelobisas aerTianeben. am procesis dros erTi
riis SigTavsis Sekvras emsaxureba da baqteriis zeda-
ujredis dnm meore ujredSi gadadis (ix. suraTi 18.17).

653
lipopolisaqaridebi
garegani
peptido membrana
glikanis Sre peptido
ujredis ujredis
glikanis Sre
garsi garsi
plazmuri plazmuri
membrana membrana
cila cila

gram
gram uaryofiTi
dadebiTi
20 μm baqteria
baqteria

(a) gramdadebiTi. gramdadebiT baqterias aqvs didi raode- (b) gramuaryofiTi. gramuaryofiTi baqteria peptidog-
nobis peptidoglikanis Semcveli ujredis garsi, romelic likans naklebi raodenobiT Seicavs da is ganlagebulia
iisfer saRebavs citoplazmaSi ikavebs. spirtiT gamorecxva plazmuri membranisa da garegani membranis SuaSi. iisferi
damatebuli wiTel saRebavis mfarav iisfer saRebavs ar saRebavis amorecxva ar aris rTuli, ris Sedegad ujredi
auferulebs. wiTel an vardisfer fers iZens.

S S suraTi 27.3  SeRebva gramis mixedviT. baqteriebi SeRebilia lilisferi saRebaviT da spirtSi gaxsniliT iodiT, Semdeg
ki wiTeli saRebaviT, fuqsiniT. garsis agebuleba misi SeRebvis unars ganapirobebs (lm).

fimbria

200 nm

kapsula
S S suraTi 27.5  fimbria. mravalricxovani gamonazardebis
saSualebiT zogi prokarioti eukariotuli ujredebis
S S suraTi 27.4  kapsula. streptokokis baqterias gars er- zedapirs an sxva prokariotebs emagreba (SeRebili TEM)
tymis polisaqaridis kapsula, romlis saSualebiT paTo-
genuri prokarioti adamianis traqtis SemomsazRvrel
ujredebs emagreba. am suraTze naCvenebia streptokokis Solti eukariotebis Soltisgan rogorc struqturu-
mimagreba nuSisebri jirkvlis ujredTan (SeRebili trans-
lad, aseve biZgebis meqanizmiT gansxvavdeba (suraTi
misiuli eleqtronuli mikroskopisTvis).
27.6). prokariotis Soltis sisqe eukariotis Soltis
erTi meaTedia. is ar aris dafaruli plazmuri membranis
moZraobis unari gamonazardebiT (ixileT suraTi 6.24 da 6.25 eukariotis
Soltis agebulebis gasaxseneblad)
prokariotebidan daaxloebiT naxevars mimarTuli SedarebiT erTgvarovan garemoSi Soltiani pro-
moZraoba SeuZlia. zogi saxeoba uzarmazari siCqariT, kariotebi qaoturad moZraoben. heterogenur garemoSi
50 μm/wamSi moZraobs. es 50-jer aRemateba maTi sxeulis ki bevr prokariots taqsisi axasiaTebs. taqsisi aris
sigrZis toli manZilis wamSi gavlis siCqares. moZraoba stimulis, an stimulis sapirispiro mimar-
prokariotis samoZrao mravalferovani struq- TulebiT (berZnulad taqsisi wesrigSi moyvanaa). mag-
turebidan yvelaze gavrcelebulia Solti. is SeiZleba aliTad, qemotaqsisis mqone prokariotebi konkretul
ujredis mTel zedapirze vrceldebodes, an ujredis qimiur nivTierebebze moZraobis mimarTulebis SecvliT
erT, an orive boloze mdebareobdes. prokariotebis pasuxoben. isini sakvebis an Jangbadis mimarTulebiT

654
Solti Sinagani da geneti-
kuri Semadgenloba
prokariotis ujredis Sina-
gani agebuleba da genetikuri
Zafi – filamenti
Semadgenloba ufro martivia,
vidre eukariotis. prokari-
50 nm
otul ujreds ar axasiaTebs
calkeuli struqturebi, rom-
ujredis garsi
kauWi
lebic eukariotul ujredSi
arsebobs (ixileT suraTi 6.6).
bazaluri aparati zog prokariotul ujreds aqvs
specializirebuli membranebi,
romlebic metabolur fun-
qciebs asrulebs (suraTi 27.7).
rogorc wesi, es membranebi
plazmuri membranis nakecebia.
plazmuri
membrana prokariotebis genomis
agebuleba eukariotebis gen-
omisgan Zalian gansxvavebulia.
S S suraTi 27.6  prokariotis Solti. bazaluri meqanizmi, prokariotis Soltis mamoZrave-
beli aparati, rgolebis sistemaa, romelic Casmulia ujredis keledSi da plazmur membra- maTi dnm eukariotebis dnm-is
naSi (TEM). atf-iT marTul tumbos gadaaqvs protonebi ujredis gareT. protonebis difuzia saSualod meaTaseds Seadgens.
ujredSi ki energias aniWebs bazalur aparats da is kauWad igrixeba. kauWi mimagrebulia prokariotebis umetesobis
Zafebze, romlebici flagelinis, globularuli cilis, Zewkvisgan Sedgeba. (am diagramaze genomis udidesi nawili rgo-
naCvenebia gramuaryofiTi baqteriebisTvis damaxasiaTebeli Soltis agebuleba).
lovani dnm-gan Sedgeba. mas-
Tan dakavSirebulia SedarebiT
naklebi raodenobis cila. ge-
0,2 μm 1 μm
netikuri masalis am rgols prokariotul qromosomas

qromosoma

sasunTqi
membrana

Tilakoiduri
membrana

(a) aerobuli prokarioti. (b) fotosinTezis unaris


prokarioti
S S suraTi 27.7   rokariotebis specializebuli membranebi (a)
plazmuri membranis nakecebi mitoqondriis kristebs waagavs.
1 μm
zog aerobul prokariotSi isini ujredis sunTqvaSi monaw-
ileoben (TEM) (b) cianobaqteriebs, fotosinTezis unaris mqone
prokariotuli ujredebs, Tilakoiduri membrana aqvs, romelic SS suraTi 27.8 prokariotuli qromosoma. E. coli -s
Zalian hgavs qloroplastebis membranas. (TEM) daSlil ujreds gars ertymis Txeli daxveuli maryu-
Jebi. es dnm-is erTi rgolis nawilebia (SeRebili TEM).

moZraoben (dadebiTi qemotaqsisi) an piriqiT, toqsi- eZaxian (suraTi 27.8). eukariotebis qromosomebi ganla-
kur nivTierebas gaurbian (uaryofiTi qemotaqsisi). 2003 gebulia birTvSi, prokariotuli qromosoma ki birTvis
wels prinstonis universitetis da kiuris institutis regionSi. birTvis regioni citoplazmis adgilia, ro-
(parizi) TanamSroblebma aCvenes, rom E. coli-s ujredi melic eleqtronul mokrosuraTze ufro Riaa, vidre
misi saxeobis sxva warmomadgenlebis mimarT dadebiT qe- mis garSemo myofi citoplazma.
motaqsiss avlens, ris gamoc koloniebs warmoiqmnis. qromosomas garda, tipuri prokariotuli ujredi
SeiZleba dnm-is mcire rgolebsac Seicavdes, romleb-

655
sac plazmidebs uwodeben. plazmidebis umetesoba mx-
olod ramdenime genisgan Sedgeba, romlebic antibio- endospora
tikebis mimarT mdgradobas ganapirobebs. isini agreTve
iSviaTi sakvebi nivTierebebis metabolizms marTaven, an
sxva ,,iSviaT~ funqcias asruleben. xSirad prokariotul
ujreds plazmidebis gareSec SeuZlia arseboba, vinaidan
misi qromosoma yvela mniSvnelovan funqcias akodirebs.
magram, konkretul pirobebSi, magaliTad infeqciis wi-
naaRmdeg antibiotikebis gamoyenebisas, plazmidam pro-
kariotis gadarCenis Sansi SeiZleba mniSvnelovand gaz-
ardos. plazmidebis replikacia mTavari qromosomisgan
damoukidebelia. mravali plazmida koniugaciis pro-
cesSi sxva ujdredSi advilad aRwevs (ix. suraTi 18.18).
meTeqvsmete da meCvidmete TavebSi vaxseneT, rom
prokariotebSi da eukariotebSi dnm-is replikacia,
traskripcia da translacia ZiriTadad msgavsad mimdi- SS suraTi 27.9   endospora. baqteria Bacillus anthracis sasikvdi-
lo daavadebas, cimbirul wyluls, iwvevs. misi endospora (TEM)
nareobs. Tumca aris garkveuli sxvaobac. magaliTad,
sqeli, damcveli garsis gamo, niadagSi wlebis ganmavlobaSi
prokariotebis ribosomebi odnav mcire zomisaa, vidre cocxali rCeba.
eukariotebis. isini aseve cilebisa da rnm-is Semad-
genlobiT gansxvavdebian. es sxvaoba sakmarisia, rom
konkretuli antibioti, magaliTad eriTromicini da nis. am procesSi ujredi wyals kargavs, nivTierebaTa
tetraciklini, prokariotebis, da ara eukariotebis ri- cvla masSi wydeba, misi danarCeni nawili iSleba da sa-
bosomas daukavSirdes da cilebis sinTezis dablokos. kuTari Tavis magivrad ujredi endosporas tovebs. en-
amitom baqteriebis mosaklavad adamians SeuZlia am an- dosporebis umetesoba imdenad mdgradia, rom mduRare
tibiotikebis gamoyeneba sakuTari TavisTvis zianis miy- wyals uZlevs. maT mosaklavad mikrobiologebi labora-
enebis gareSe. torul instrumentebs 121 oC - ze gacxelebuli orTqliT
maRali wnevis qveS amuSaveben. cud pirobebSi endospora
reproduqcia da adaptacia saukuneebis ganmavlobaSi SeiZleba miZinebuli, magram
cocxali iyos da rehidrataciis unars inarCunebdes.
erTi mxvriv, prokariotebi Zalian warmatebuli or- xelsayrel garemo pirobebSi misi nivTierebaTa cvla
ganizmebia. xelsayrel garemoSi isini swrafad, gayofiT aRdgeba.
mravldebian (ixileT suraTi 12.11) gayofis Sedegad prokariotebs bunebrivi gadarCevis Sedegad garemo
erTi prokariotuli ujredi 2 ujreds, Semdeg ki Ses- pirobebis cvlilebebTan swrafi adaptacia SeuZlia. isi-
abamisad 4, 8, 16 da a.S gvaZlevs. prokariotebis umrav- ni swrafad mravldebian, amitom populaciaSi swrafad
lesoba yovel 1-3 saaTSi erTxel iyofa. karg pirobebSi vrceldeba mutaciebi, romlebic zrdian maT war­m atebas
zogi saxeoba axal Taobas yovel 20 wuTSi erTxel iZl- garemos axal pirobebSi. laboratorul pirobebSi evo-
eva. Tu erTi prokariotuli ujredi aseTi siswrafiT luciis Semswavleli mecnierebebisTvis prokariotebi
dabrkolebis gareSe gamravldeba, misi kolonia dedami- SesaniSnavi modelia.
was sam dReSi dafaravs!. sinamdvileSi prokariotebis magaliTad, riCard lenski da misi gundi (miCiganis
gamravleba SezRudulia. prokariotul ujreds sakve- saxelmwifo universiteti) E. coli-s koloniebs 988 wli-
biT momarageba sWirdeba, sakvebi ki milevadi resursia. dan, 1 20 000-ze meti Taobis ganmavlobaSi akvirdebian.
amis garda, ujredi nivTierebaTa cvlis Sedegad war- mkvlevrebi koloniebis nimuSebs regularulad yinaven,
moqmnili narCenebiT iwamleba, an mas sxva organizmebi Semdeg alRoben da maT Tvisebebs Semdgomi Taobebis
anadgureben. bunebaSi prokariotebTan sxva mikroorga- Tvisebebs adareben. Sedarebam aCvena, rom erTsa da imave
nizmebi konkurirebs. bevri maTgani TviTon asinTezebs pirobebSi, dRevandeli kolonia 1988 wlis koloniaze
antibiotikebs, romlebic prokariotebis reproduqcias 60%-iT swrafad izrdeba. lenskis gundi im genetikur
aneleben. cvlilebebs swavlobs, romlebic koloniis garemosTan
zogi prokarioti sakmaod mZime pirobebs uZlevs, evoluciuri adaptaciis safuZvelia. 2003 wels mkv-
rac aseve zrdis maT warmatebas. magaliTad, konkretuli levrebma gamoavlines, rom or koloniaSi, sawyis kolo-
baqteriebi rezistentul ujreds – endosporas qmnian, niebTan SedarebiT, erTi da igive 59 genis eqspresiis
roca garemoSi baqteriisTvis saWiro sakvebi ar aris
paraleluri cvlilebebi moxda. E. coli swrafad mravl-
(suraTi 27.9).
deba da mecnierebs adaptaciuri evoluciis dafiqsireba
endosporis Camoyalibebisas baqteria mkvrivi gar-
SeuZliaT.
siT daculi, sakuTari qromosomebis aslebs warmoqm-
genebis horizontaluri gadatana (ixileT Tavi 25)

656
prokariotebis swraf evolucias aseve aadvilebs. mag- CO 2-sgan organuli naerTebis sinTezisTvis iyeneben.
aliTad, koniugaciis Sedegad plazmidebis gacvla xde- cianobaqteriebi da mravali sxva prokarioti foto-
ba. plazmidebi ramdenime gens, an Tundac genebis ufro autotrofia. fotoautotrofebia mcenareebic da wy-
farTe jgufs Seicaven. gadatanili genebi prokariotis almcenareebic.
genomSi aRwevs. dayofis seriebis msvlelobisas isini 2. qemoautotrofebi naxSirbadis resursis saxiT
bunebrivi gadarCevis subieqtebi xdebian. genebis hori- mxolod CO2-s saWiroeben. Tumca energiis wyarod sina-
zontaluri gadatana paTogenuri baqteriebis grZel­­ Tles ar iyeneben. isini araorganul nivTierebebs Jan-
vadiani evoluciis ZiriTadi mamoZravebeli Za­laa. am gaven, magaliTad, gogirdwyalbads (H2S), amiaks (NH 3) an
Temas mogvianebiT ganvixilavT. rkinis ionebs (Fe 2+). kvebis es tipi unikaluria konkre-
tuli prokariotebisTvis.

koncefcia testi 27.1 3. fotoheterotrofebi sinaTles energiis wyarod


iyeneben, magram naxSirbadi unda organuli nivTiere-
bebis SemadgenlobaSi miiRon. zRvis prokariotebis
1. prokariotebs SeuZlia sxva organiz­mebisTvis nawili ase ikvebeba.
Zalian cud pirobebSi gadarCena. daadgineT da 4. qemoheterotrofebi organuli molekulebis
axseniT im adaptaciis ori magaliTi, romlis meS- gamoiyeneba rogorc energiisTvis, aseve naxSirbadis
veobiT es SesaZlebelia. wyaros saxiT SeuZlia. kvebis es tipi farTod gavrcele-
2. ganasxvaveT prokariotebisa da eukariotebis bulia prokariotebSi, umartivesebSi, sokoebSi, cxove-
ujre­duli da genomuri organizacia. lebSi da zog parazitul mcenareSic.
3. axseniT, rogor adaptirdebian prokariotebi
swrafi reproduqciis saSualebiT cvalebad metaboluri kavSiri JangbadTan
garemosTan.
Jangbadis mxvriv prokariotebis metabolizmi aseve
gansxvavdeba (ixileT Tavi 9). obligaturi aerobebi O2-s

27.2
ujreduli sunTqvisTvis iyeneben da O 2-is gareSe zrda
koncefcia ar SeuZlia. fakultaturi anaerobebi O 2-s iyeneben, Tu
is garemoSia, magram fermentaciis Sedegad uJangbado
(anaerobul) garemoSic izrdebian. obligaturi an-
prokariotebSi ganviTarda aerobebi O 2-iT iwamlebian. zogi obligaturi anaerobi
mravalferovani kvebiTi mxolod fermentaciis gamo cocxlobs; sxvebi qimiur
energias anaerobuli sunTqvis gziT iReben. am dros
da metaboluri adaptaciebi sxva nivTierebebi, da ara O 2, magaliTad nitratebis
ionebi (NO3-) an sulfatis ionebi (SO42-), eleqtronebs
yvela organizmis klasifikacia kvebis tipis mixedviT eleqtronebis satransporto jaWvis boloSi iZenen.
SeiZleba, anu maT mier energiisa da naxSirbadis miRebis
saSualebis mixedviT. energia da naxSirbadi organuli
azoturi metabolizmi
molekulebis asaSeneblad saWiroa, romlebisganac ujredi
Sedgeba. prokariotebis kvebiTi tipebis mravalferovneba azoti mTel rig organizmebs aminomJavebisa da nuk-
eukariotebTan SedarebiT metia: eukariotebis kvebis yve- leinis mJavebis sinTezisTvis sWirdeba. eukariotebis
la tipi prokariotebSic arsebobs. magram aris mxolod SesaZlebloba azotis sxvadasxva naerTebis SeTvisebis
prokariotebisTvis damaxasiaTebeli kvebis tipebic. SezRudulia. prokariotebi ki azots mravali formiT
fototrofebi organizmebia, romlebic energias iReben. magaliTad, konkretuli prokariotebi, zogi
sinaTlidan iReben. qemotrofebi ki energias qimiuri cianobaqteriis (lurj-mwvane wyalmcenaris) CaTvliT,
nivTierebebisgan iReben. orgnizmebi, romlebsac nax- atmosferul azots _ (N2) amiakad (NH 3) gardaqmnian.
Sirbadis wyarod mxolod araorganuli komponenti CO2 am process azotis fiqsacia hqvia. `fiqsirebuli~ az-
sWirdeba, autotrofebia. heterotrofebs ki, rogorc oti Semdeg ujredis aminomJavebisa da sxva organuli
minimum, erTi organuli sakvebi, magaliTad glukoza molekulebis SemadgenlobaSi Sedis. azotis fiqsirebad
sWirdeba, sxvanairad isini organul naerTebs ver Seqm- cianobaqteriebs, sxva organizmebTan SedarebiT, TviT-
nian. energiisa da naxSirbadis wyaros mixedviT kvebis dakmayofilebis yvelaze meti unari aqvT. maT zrdisTvis
oTx ZiriTad meTods gamoyofen. 27.1 cxrilSi es meTo- mxolod sinaTle, CO2, O2, wyali da zogi minerali sWird-
debi aRwerilia da Sejamebuli. eba. 54 TavSi ganxilulia ekosistemaSi mimdinare azotis
1. fotoautotrofebi fotosinTezis unaris mqone ciklisTvis prokariotebis didi mniSvneloba.
organizmebia. isini sinaTlis energias `iWeren~ da

657
TeziT dakavebulia. ram-
cxrili 27.1 kvebis ZiriTadi tipebi denime specializebuli
ujredi, heterocisti, ki
kvebis mxolod azots fiqsirebs.
energiis naxSirbadis
tipi resursi resursi organizmebis tipebi heterocistebi garSemor-
tymulia ujredis sqeli
autotrofebi garsiT. es garsi zRu-
mafotosinTezirebeli prokarioti (mag. davs ujredSi fotosin-
fotoautotrofebi sinaTle CO2 tezis unaris mqone mezo-
cianobaqteria), xmeleTis mcenareebi, zogi
umartivesi (wyalmcenare) beli ujredebidan O 2-is
SeRwevas. ujredSorisi
qemoautotrofebi araorganu- konkretuli prokarioti
li qim. nivT CO2 kavSirebis saSualebiT
magaliTad (Sulfolobus)
heterocistebs mezobel
ujredebSi fiqsirebuli
heterotrofebi
azoti gadaaqvT da naxSir-
organuli konkretuli prokariotebi (mag wylebSi cvlian.
fotoheterotrofebi sinaTle
nivT Rhodobacter, Chloroflexus) zog prokariotul sax-
eobaSi metaboluri kavSiri
organuli organuli mravali prokarioti (mag.
qemoautotrofebi zedapiruli Sris Semqm-
nivT nivT Clostridium) da protisti;
nel koloniebSi arsebobs.
sokoebi, cxovelebi, zogi mcenare..
zedapiruli Sre cnobi-
lia bioapkis saxeliT (su-

fotosinTezis
mwarmoebeli
ujredi

heterocisti

SS suraTi 27.10  metaboluri TanamSromloba koloniur S S suraTi 27.11.  bioapki. yviTeli masa, romelic skanirebul
prokariotebSi. Zafismagvari cianobaqteriis Anabaena-s elektronul mikroskopSi Cans, dentaluri nadebia. dentaluri
ujredebi, heterocistebi, azots afiqsirebs, sxva ujdredebi nadebi bioapkia, romelic kbilis zedapirze warmoiqmneba.
ki mxolod fotosinTezireben (LM sinaTlis mikroskopi) Anabaena
mtknari wylis tbebSi binadrobs.
raTi 27.11). koloniis ujredebi asinTezebs sasignalo
molekulebs, romlebic ujredebis irgvliv grovdeba
metaboluri kooperacia
da koloniis zrdas astimulirebs. amis garda, ujre-
prokariotebi kooperaciis (TanamSromlobis) sa- debi cilebs asinTezebs romelTa saSualebiT ujredebi
SualebiT garemos im resursebs iyeneben, romlebsac substrats da erTmaneTs emagreba. bioapkebSi arsebobs
calkeuli ujredi ver iyenebs. zog SemTxvevaSi koloni- arxebi, romelTa saSualebiT sakvebi ujredis SigniT
is specializebuli ujredebi TanamSromloben. magali- aRwevs, cxovelmoqmedebis narCenebi ki gareT gamoid-
Tad, cianobaqteria Anabaena-s aqvs genebi, romlebic evneba.
fotosinTezisTvis da azotis fiqsaciisTvis saWiro ci- sxvadasxva saxeobis prokariotebi aseve TanamSrom-
lebs akodirebs. calkeul ujreds erTsa da imave dros loben. magaliTad, baqteria, romelic gogirds STanTqa-
orive procesis Sesruleba ar SeuZlia, imitom, rom fo- vs da arqea, romelic meTans STanTqavs, okeanis fskerze
tosinTezis Sedegad O 2 warmoiqmneba, romelic azotis sferos formis grovas qmnian. rogorc Cans, baqteria
fiqsaciaSi monawile fermentebs dezaqtivirebs. amitom arqeas narCen produqtebs, magaliTad, organul kompo-
Anabaena ara izolirebuli ujredebis saxiT arsebobs, nentebsa da wyalbads iyenebs. sapirispirod, baqteria
aramed Zafisebr koloniebs qmnis (suraTi 27.10). Zafis warmoqmnis komponentebs, romlebic arqeas uadvilebs
Semadgeneli ujredebis umetesoba mxolod fotosin- meTanis gamoyenebas. am TanamSromlobas globaluri

658
mniSvneloba aqvs: yovel wels arqeebi da­axloebiT 300 gramuaryofiTi baqteriebi, ramdenime evoluciur Stos
miliard kg meTans spoben, romelic saTburis efeqtis Soris gafantulia (suraTi 27.12. am suraTze naCvenebia
ZiriTadi monawilea (ixileT Tavi 54). prokariotebis zogi ZiriTadi taqsonis filogenezis
frTxili mcdeloba, romelic molekulur sistematikas

27.2
efuZneba).
koncefcia testi prokariotebis filogenezi dRemde kvlevis saga­n ia,
magram ori mniSvnelovani gakveTili ukve miviReT. pirve-
li: prokariotebis genetikuri mravalfe­ro­vneba sao-
1. bnel gamoqvabulebSi mobinadre baqterias orga­ crad didia. roca mkvlevrebma pro­k ariotebis genebis
nuli sakvebis saxiT mxolod aminomJava meTioni- sekvenireba daiwyes, maT mxolod laboratoriul piro-
ni sWirdeba. kvebis ra tipTan gvaqvs saqme? bebSi gamravlebadi saxeobebis gamokvleva SeZles. ra
2. ra Seadgens naxSirbadis wyaros azotis cianobaq- Tqma unda, es prokariotuli saxeobebis mxolod mcire
teria Anabaena-sTvis? nawilia.
norman feisma (kolorados universiti) 1980-ian
.
wlebSi SeimuSava meTodebi, romelTa saSualebiT mkv-
levrebs genetikuri masalis aReba pirdapir garemo-
dan SeuZliaT. am `genetikuri kvlevis~ saSualebiT, si-

koncefcia 27.3 cocxlis xis ZiriTad nawils yovel wels axali totebi
emateba (zogi mkvlevari Tvlis, rom konkretuli totebi
sinamdvileSi axali samefoebia). dReisTvis mTlianad
prokariotebis filogene- aRwerilia prokariotebis mxolod 4 500 saxeoba. zogi
monacemebis mixedviT ki erTi muWa niadagi SeiZleba
zs molekuluri sistematikis prokariotebis 10 000 saxeobas Seicavdes. cxadia, rom am
mravalferovnebidan sruli monacemebis SegrovebisT-
safuZvelze swavloben vis kvlevis mravali welia saWiro.
meoce saukunis bolomde prokariotebis taqsonomi- meore mniSvnelovani gakveTilia prokariotebis evo­­
is dasadgenad sistematikosebi fe­notipuri kriteriume- luciaSi genebis horizontaluri gadatanis mniSvneloba.
biT xelmZRvanelobdnen, magaliTad, formiT, moZraobis aseulobiT milioni wlis ganmavlobaSi pro­kariotebi
unariT, kvebis tipiTa da gramis meTodiT SeRebvaze sa- genebs Soreulad monaTesave saxe­obebidan iReb­dnen da es
pasuxo reaqciiT. garkveuli TvalsazrisiT es kriteri- procesi dResac frZeldeba. amitom mravali prokario-
umebi dRemde mniSvnelovania, magaliTad, roca saWiroa tis genomis mniSvnelovani wili sxva saxeobebidan im-
pacientis sisxlis paTogenuri baqteriebis klasifi- portirebuli genebis mozaikaa.
kacia. magram, roca saqme prokariotebis filogenezs kvlav daxedeT 27.12 suraTs, romelic molekulur
exeba, maTi Tvisebebis Sedareba naTel suraTs ar iZleva. sistematikas efuZneba: prokariotebis or mTavar xazad,
mo­l ekuluri sistematika ki prokariotebis filogene- baqteriebad da arqead adreuli daTiSva.
zis kvlevisas saocar Sedegebs iZleva.

baqteriebi
molekuluri sistematikis gamoyenebidan
prokariotebis umetesoba baqteriebia, romlebsac
miRebuli gakveTilebi mravali adamiani kargad icnobs. es rogor paTogenuri
rogorc 25 TavSi vTqviT, mokrobiologebma pro- saxeobebia, romlebic yelis streptokokul infeqcias
kariotuli genebis Tanmimdevrobebis Sedareba 1970 da sxva daavadebebs iwvevs, aseve saxeobebi, romlebsac
wels daiwyes. evoluciuri naTesauri kavSiris dasa- magaliTad Sveicariuli yvelis damzadebaSi iyeneben.
dgenad markeris saxiT ribosomul rnm-s mcire qveer- baqteriebSi da baqteriebis mcire taqsonomiuri jgufic
ki kvebisa da metabolizmis yvela ZiriTadi tipi gvsvde-
Teuls (SSU–rRNA) iyenebdnen. karl uozem da misma ko-
ba. daakvirdiT 27.13 suraTs, rom ufro axlos gaicnoT
legebma am meTodis gamoyenebiT daaskvnes, rom mravali
baqteriebis ramdenime ZiriTadi jgufi.
prokarioti, romlebsac adre baqteriebad Tvlidnen,
sinamdvileSi ufro axlos eukariotebs enaTesavebian.
es organizmebi calke domenad _ arqeebad gamoyves. arqeebi
dRes mikrobiologebma genetikuri monacemebis didi
arqeebs zogi Tviseba baqteriis, zogi ki eukariotis
baza Seiswavles, zogi organizmis mTliani genomic gaS-
aqvs (cxrili 27.2). Tumca arqeebs mravali unikaluri
ifres. maT daaskvnes, rom ramdenime tradiciuli taq-
Tvisebac axasiaTebs, rogorc es mosalodnelia grZeli,
sonomiuri jgufi, magaliTad cianobaqteriebi, marT-
izolirebuli evoluciuri gzis mqone taqsonisgan.
lac monofileturi jgufia. sxva jgufebi, magaliTad

659
domeni baqteria domeni
domeni arqea
eukaria

cianobaqteriebi
proteobaqteriebi

euriaqreotebi

krenarqeotebi

nanoarqeotebi
qoraqreotebi
gramdadebiTi

eukariotebi
spiroqetebi

baqteriebi
qlamidiebi
efsiloni
delta
alfa

beta

gama

universaluri winapari

SS suraTi 27.12   prokariotebis gamartivebuli filogenezi. es filogenetikuri xe efuZneba molekulur monacemebs. masze
naCvenebia prokariotebis ZiriTad jgufebs Soris naTesauri kavSiri, romlebsac am TavSi ganvixilaeT.

pirveli prokariotebi, romlebic arqeas domenSi lis mimarT ubralod mdgradia, sxvebs ki sWirdeba zRvis
Seiyvanes, saxeobebia, romlebic sxva organizmebisTvis wyalze ramdenjerme mariliani garemo. zogi eqstremal-
momakvdinebel eqstremalur garemoSi binadroben. aseT uri halofitis kolonia qmnis lilisfer qafs, romlis
organizmebi cnobilia eqstremofilebis saxeliT, rac Seferilobas baqteriorodofini, xerxemlianebis ba-
eqstremaluri pirobebis moyvarulebs niSnavs (berZnu- duris mxedvelobiTi pigmentis msgavsi fotosinTezuri
lad philos _ moyvarulia). eqstremofilebSi eqstremal- pigmenti ganapirobebs (suraTi 27.14).
uri Termofilebi, eqstremaluri galofilebi da meTa- meTanogenebs im unikaluri xerxis gamo daerqvaT,
nogenebi Sedian. romliTac isini energias iReben. isini H2-is dasaJangad
eqstremaluri Termofilebi (berZnulad thermos _ CO 2-s iyeneben da narCeni produqtis saxiT meTans gamo-
cxelia) Zalian cxel garemoSi yvavian (ixileT suraTi yofen. meTanogenebi mkveTrad gamoxatuli anaerobebiam
27.1). magaliTad, arqea, gvari Sulfolobus-is warmomad- romlebic O2-iT iwamlebian. zogi saxeoba WaobebSi da
geneli, gogirdiT mdidar vulkanur wyaroebSi 90°C -ze daWaobebul adgilebSi binadrobs, sadac mTel O2-s sxva
met temeperaturaze binadrobs. Pyrolobus fumarii, eqs- mikroorganizmebi iyeneben. am adgilebis `Jaobis airi”
tremaluri Termofili, Sua atlantikuri mTagrexilis am arqeebis mier gamoyofili meTania. meTanogenebis sxva
Rrma hidroTermul gasasvlelTan binadrobs. is 113°C- saxeobebi anaerobul garemoSi binadroben. magaliTad
ze met temperaturaze cocxlobs. sxva magaliTia Ter- msxvilfexa rqosani saqonelis nawlavebSi, termitebisa
mofili Pyrococcus furiosus-is bioteqnologiebSi gamoiy- da mcenareebiT mkvebavi sxva cxovelebis nawlavebSi da
eneba polimerazas jaWvuri reaqciis (PCR) meTodikaSi am cxovelebis kvebaSi mniSvnelovan rols TamaSoben.
dnm polimerazas resursis saxiT (ixileT Tavi 20). meTanogenebi agreTve damSlelebia da dabinZurebuli
wylis gawmendaSic monawileoben.
eqstremaluri halofilebi (berZnulad halo – ma­r i­
yvela cnobili eqstremaluri halofilebi da meTa-
liani) Zalian marilian garemoSi binadroben, rogoricaa
didi mariliani tba da mkvdari zRva. zogi saxeoba mari- nogenebi im kladas wevrebia, romelsac Euryarchaeo-

660
am patara arqeebs sxva organizmebTan SedarebiT
cxrili 27.2 sicocxlis sami domenis Sedareba
yvelaze mcire genomi aqvs. masSi mxolod 500 000 fuZe
wyvilia. genomis analizi aCvenebs, rom es prokariotebi
Tviseba domeni
arqeebis meoTxe kladas ekuTvnis, romelsac axla Nano-
baqteria arqea eukaria archaeota-s uwodeben (berZnulad nanos _ juja). am kla-
birTvis garsi ara ara aris das darqmevidan erT weliwadSi Nanoarchaeote-s sxva sami
membranis mqone ara ara aris saxeobis dnm-is Tanmimdevroba gamoyves: erTi ielous-
organelebi tonis cxeli nakadulebidan, esTo cimbiris cxeli na-
ujredis garsis aris ara ara kadulebidan da erTi wynar okeaneSi hidreoTermuli
peptidoglikani
gasasvlelidan. kvleva grZeldeba, da 27.12 suraTze ga-
membranis lipidebi aradatotvili zogi ara- aradatotvili mosaxuli xe, rogorc Cans, uaxloes wlebSi isev Seicv-
naxSirwyal- datotvili naxSirwyal-
badebi naxSirwyal- badebi leba.
badi

27.3
rnm polimeraza erTi tipis ramdenime ramdenime
tipis tipis
cilis sinTezis ini- formalmeTio- meTionini meTionini koncefcia testi
ciatori aminomJava nini
intronebi (genis iSviaTi aris ramden- aris
aramakodirebeli ime genSi
nawilebi) 1. axseniT, ramdenad zrdis molekuluri sistema-
antibiotikebze zrda zrda ar zrda ar tika prokariotebis filogenezis sizustes?
reaqcia iTrguneba iTrguneba iTrguneba 2. ra aqvT saerTo sifilissa da laimis daavadebas?
streptomicini da
qloramfenikoli 3. ra Tvisebebis saSualebiYT arqeebis garkveui saxe-
obebi eqstremalur garemoSi arseboben?
dnm-Tan asocirebuli ar aris aris aris
histonebi

rgolisebri qromosima aris aris ar aris

>100oC –ze zrdis unari ara zog saxeobas ara

ta qvia (berZnulad eurys _ farTe, am prokariotebis koncefcia 27.4


gavrcelebis SesaZleblbas aRniSnavs). Euryarchaeota-Si
zogi eqstremaluri Termofilic Sedis, Tumca Termo- prokariotebi biosferoSi
filuri saxeobebis umetesoba meore kladas Crenarchaeo-
ta-s ekuTvnis (cren _ `nakaduls” niSnavs, isini hidro- udides rols TamaSoben
Termul nakadulebSi binadroben). genetikuri kvlevebis
Sedegad dadginda, rom orive kladi Euryarchaeota da Tu adamiani dedamiwis zurgidan dResve gaqreba,
Crenarchaeota - Si Sedis arqeebis mravali saxeoba, rom- saxeobebis umetesoba arsebobas, ra Tqma unda, gaagrZe-
lebsac aeqstremaluri pirobebi ar uyvars. es saxeobebi lebs. prokariotebis mniSvneloba biosferosTvis ki
binadroben mravalferovan adgilebSi, magaliTad fer- imdenad didia, rom maTi gadaSenebis SemTxvevaSi yvela
mermis niadagSi, tbis SlamSi da Ria okeanis zedapirul sxva saxeobac gaqreba.
wylebSi.
axali aRmoCenebis Sedegad arqeebis filogenezis narCenebis qimiuri gadamuSaveba
suraTi Seicvala. 1996 wels mkvlevrebma ielovstonis
atomebi, romlebic yvela cocxali organizmis or-
nacionaluri parkis cxeli nakadulebidan nimuSebi ai-
ganul molekulebs qmnian, erT dros niadagis, haerisa
Res da aRmoaCines arqea, romelic arc erT kladaSi ar
da wylis araorganuli komponentebis SemadgenlobaSi
Sedis. mkvlevrebma is axal kladaSi Korarchaeota-Si moaT-
Sedioda. adre Tu gvian, isini ukan brundebian. eko-
avses (berZnulad koron – axalgazrda kaci). domen arqeaSi
sistemebi damokidebulia garemos cocxalsa da ara-
Koararchaeota yvelaze Zveli evoluciuri Stoa da misi cocxal komponentebs Soris qimiuri elementebis mi-
Seswavlis Sedegad SeiZleba dedamiwis mTeli sicocxlis moqcevaze. am procesSi ZiriTad rols prokariotebi
evolucias ukeT CavwvdeT. 2002 wels mkvlevrebma, rom- TamaSoben. magaliTad, qemoheterotrofuli prokari-
lebic islandiis sanapirosTan mdebare hidroTermul otebi damSlelebis saxiT funqcionireben, isini leSs,
wylebs ikvlevdnen, aRmoaCines mxolod 0.4 μm diametris azotsa da sxva elementebs Slian (ixileT Tavi 54 qimi-
arqeas ujredebi, romlebic gacilebiT ufro did crenar- uri ciklis detaluri ganxilvisTvis).
chaeote-s emagrebian. prokariotebi araorganul komponentebs iseT

661
suraTi 27.13

kvleva: beaqteriebis ZiriTadi jgufebi

jgufi/aRwera magaliTi

proteobaqteriebi

gramuaryofiTi baqteriebis didi da mravalferovani klada fotoavtotrofebs, qemoavtotrofebs da heterotrofebs


moicavs. zogi proteobaqteria anaerobia, sxvebi aerobebi. molekuluri sistematikosebi proteobaqteriebs xuT qvejgufad
yofen.

qvejgufi alfa proteobaqteriebi

am qvejgufis mravali saxeoba mWidrod asocirebulia eukariotul maspinZlebTan. magali-


Tad, Rhizobium species binadrobs legume-s fesvis kvanZebSi (cercvis/bardis jgufis mcenaree-
bi). aq mobinadre baqteriebi atmosferul N2-s mcenaresTvis advilad SesaTvisebel kompo-
nentad gardaqmnian da mcenares cilebis sinTezi SeuZlia. gvari Agrobacterium-is saxeobebi
mcenareebis simsivneebs iwvevs; genur inJineriaSi am baqterias ucxo dnm -is mcenareuli
ujredis genomSi gadasatanad iyeneben (ixileT suraTi 20.19) rogorc 26 TavSi vTqviT, mec- Rhizobium (isari)
nierebi varaudoben, rom mitoqondria aerobuli alfa proteobaqteriidan endosimbiozis bardisebrTa fesvis
gziT ganviTarda. ujredSi (TEM)

qvejgufi: beta proteobaqteria

kvebis mravalferovani tipebi axasiaTebs jgufs, romelSic Nitrosomosa, niadagis


baqteriebis gvari Sedis, romlebic azotis wrebrunvaSi mniSvnelovan rols TamaSoben. am
dros amoniumi (NH4+) -iJangeba da narCeni produqtis saxiT nitriti (NO2 -) warmoiqmneba.

Nitrosomonas (SeRebili
TEM)

qvejgufi gama proteobaqteria

am qvejgufis fotosinTezis unaris mqone organizmebia, maT Soris gogirdis baqteriebi,


magaliTad, Chromatiom, romlebic energias H2S-is daJangvisT iReben, gogirdi ki narCeni
produqtis saxiT warmoqmneba. zogi heterotrofi gama proteobaqteria paTogenia, magali-
Tad, Legionella daavadeba legionelozs iwvevs, Salmonella sakvebiT mowamvlas, da Vibrio chol-
erae qoleras iwvevs. Escherichia coli, adamianis da sxva ZuZumwovrebis nawlavebis Cveulebrivi
Chromatium; patara
binadaria da rogorc wesi ar aris paTogeni.
burTebi gogirdis nar-
Cenebia (LM)

qvejgufi delta proteobaqteria


am qvejgufSi lorwos sinTezis unaris mqone miqso-
baqteriebi Sedian, romlebic koloniebs qmnian. niadagis
gamoSrobisas, an sakvebis gamolevisas ujredebi nayofsx-
eulSi grovdeba, romelic rezistentul sporebs aTavisu-
flebs. garemos Sesabamis pirobebSi sporebi aqtiurdebian
da axal koloniebs qmnian. Bdellovibrios delta proteo- miqsobaqteria Chon- Bdellovibrio bacteriopho-
baqteriebia, romlebic sxva baqteriebze nadiroben. isini dromyces crocatus -is rus, ufro didi zomis
msxverpls 100 mm/wamSi siCqariT esxmian. (adamianisTvis nayofsxeulebi (SEM) baqterias utevs (SeRe-
es 600 km/sT-Si siCqariT sirbilis tolia) da msxverplis
bili TEM)
sxeulSi wamSi 100 brunviTi moZraobiT ixraxnebian.

qvejgufi efsilon proteobaqteriebi

am qvejgufis saxeobebis umetesoba adamianisa da sxva cxovelebis paTogenebia.


efsilon proteobaqteriebSi Sedis Campylobacter, romelic sisxlis mowamvlas da
nawlavebis anTebas iwvevs da Heliobacter pylari, romelic kuWis wyluls iwvevs.

Heliobacter pylori (SeRebili TEM)

662
jgufi/aRwera magaliTi

qlamidiebi

es parazitebi mxolod cxovelebis ujredebSi binadroben, isini atf -is mixedviT maspinZelze
arian damokidebulebi. qlamidiebis gramuaryofiTi garsi an Seicavs peptidoglikans. erTi
saxeoba Chlamydia trachomatis sibrmavis erT-erTi Cveulebrivi gamomwvevia, aseve aragono-
kokur ureTriTs iwvevs. SeerTebul StatebSi erT-erTi yvelaze gavrcelebul daavadebas.
gadados sqesobrivi gziT

Chlamydia (isrebi)
cxoveluri ujredis
SigniT (SeRebili TEM)

spiroqetebi

spiraluri formis heterotrofebi garemoSi Sinagani Soltis msgavsi Zafebis brunvis saSu-
alebiT gadaadgildebian. spiroqetas bevri saxeoba Tavisuflad mcxovrebia, sxvebi gamokveTi-
li paTogenuri parazitebia: Treponema pallidum sifiliss iwvevs, Borrelia burgdorferi ki laimis
daavadebas
Leptospira, spiroqeta
(SeRebili TEM)

gramdadebiTi baqteriebi

mravalferovnebis mixedviT proteobaqteriebis konkurentia. erTi qvejgufis saxeobebi,


aqtinomicetebi (berZnulad mykes – soko, romelSic es baqteriebi warsulSi eSlebodaT)
koloniebs qmnian, romlebic ujredebis datotvili Zewkvisgan Sedgeba. aqtinomicetebis ori
saxeoba tuberkulozsa da leprozs iwvevs: Tumca maTi umetesoba Tavisuflad mcxovrebi
organizmebia da niadagSi organul masalas Slis: noyieri niadagis damaxasiaTebel suns maTi Streptomyces mravali
sekreti iwvevs. gvari Streptomyces-is niadagSi mobinadre saxeobebs farmacevtuli kompaniebi antibiotikis resursi
mravali antibiotikis, streptomicinis CaTvliT, resursis saxiT iyeneben . (SeRebilia SEM)
kolonialur aqtinomicetebTan erTad gramdadebiT baqteriebSi individualuri orga-
nizmebis mravali saxeoba Sedis. magaliTad Bacillus anthracis (ixileT suraTi 27.9), romelic
cimbirul wyluls iwvevs da Clostridium botulinum, romelic botulizms iwvevs. Staphylococ-
cus-is da Streptococcus-is mravali saxeoba aseve gramdadebiTi baqteriebia. mikoplazmebi
baqteriebia, romlebsac ujredis garsi. ara aqvs. maTi ujredebi sxva cnobil ujredebTan
SedarebiT yvelaze pataraa, maTi sxeuli ribosomaze mxolod xuTjer didia da diametri 0.1
μm -s Seadgens. mikoplazmebis genomic pataraa. Mycoplasma genitalium-s mxolod 517 geni aqvs.
mravali mikoplazma niadagis Tavisuflad mcxovrebi baqteriaa, sxvebi paTogenebia, im saxe-
obebis CaTvliT, romlebic adamianSi ,,moxetiale pnevmonias” iwveven. adamianis fibroblastis
ujreds asobiT miko-
plazma faravs (SeRebilia
SEM)

cianobaqteriebi (lurj-mwvane wyalmcenareebi

es fotoavtotrofebi Jangbadis warmomqmneli fotosinTezis mqone mcenaresmagvari prokari-


otebia (qloroplastebi, rogorc Cans, endosimbiozuri cianobaqteriebisgan warmoiqmnen:
ixileT Tavi 26). rogorc individualuri, aseve koloniuri cianobaqteria wyalSia gavrcele-
buli. isini mtknari wylisa da zRvis akosistemebisTvis didi raodenobis sakvebs warmoqmnian.
zog Zafisebr koloniebs azotis fiqsaciis specializirebuli ujredebi aqvs; procesi, rom-
lis dros atmosferuli N2-i gardaqmneba nivTierebebad, romelic cilebSi da sxva organul Oscillatoria-s Zafisebri ciano-
molekulebSi CarTulia (ixileT suraTi 27.10). baqteriaa ori saxeoba (LM)

663
SS gv. 545. suraTi 27.15   mutualizmi: baqteriebis Seqmnili
`proJeqtorebi~. manaTebeli Tevzis (Photoblepharon palpebra-
tus) Tvalis qveS aorganoa, romelSic bioluminescenciis unaris
SS gv. 544. suraTi 27.14   eqstremaluri halofilebi. `marilis mqone baqteriebi imalebian. Tevzi am sinaTles msxverplis misa-
moyvaruli~ feradi arqea san franciskosTan axlos ganlage- zidad da potenciuri partnioris mosaZebnad iyenebs. baqteria
bul tbebSi yvavis. tbebs marilis komerciuli mopovebisTvis ki Tevzisgan sakvebs iRebs.
iyeneben, vinaidan maTSi wylis marilianoba daaxloebiT eqvs-
jer aRemateba zRvis wylis marilianobas.

naerTebad cvlian, romelTa SeTviseba sxva organizmeb- baqteriis saxlia; maTi ujredebis raodenoba adamianis
sac SeuZlia. magaliTad, autotrofuli prokariotebi, xseulis yvela ujredis raodenobaze metia. aqedan mra-
organuli nivTierebebis Sesaqmnelad CO 2-s iyeneben, vali saxeoba mutualistia, isini im sakvebs ineleben,
Semdeg es nivTierebebi kvebiT jaWvSi maRla gadadis. ci- romelsac Cveni nawlavebi ver Slian. 2003 wels vaSingto-
anobaqteriebi aTavisufleben atmosferoSi O 2-s. zogi nis universitetis (sent luisi) mecnierebma nawlavebis
saxeoba azots iseTi formiT afiqsirebs, romlis SeT- erT-erTi mutualistis, Bacteroides thetaiotaomicron-is
viseba sxva organizmebs cilis sinTezisTvis SeuZlia. pirveli sruli genomi gaSifres.
genomSi genebis farTo speqtria, romlebic nax-
Sirwyalbadebis, vitaminebisa da adaminisTvis saWiro
simbiozuri naTesauri kavSiri
sxva sakvebis sinTezSi monawileobs. baqteriis signali
prokariotebis konkretul saxeobebs momgebiani sakvebis absorbciisTvis aucilebel, adamianis naw-
kavSiri aqvs sxva prokariotebTan (metaboluri koop- lavebis sisxlZarRvebis badis genebs aaqtiurebs. sxva
eracia), zogi prokarioti ki msgavs intimur kavSirs eu- signalebi iwvevs adamianis ujredebis induqcias da
kariotebTan qmnis. pirdapiri kavSiris mqone sxvadasxva isini iseTi antimikrobuli komponentis sinTezs iwye-
saxeobis organizmebis ekologiuri kavSiri simbiozis ben, romlis mimarT B.thetaiotaomicron ar aris mgrZnobi-
saxeliT cnobilia (berZnulad ` erTad cxovreba”). Tu are. B. thetaiotaomicron-is warmatebisTvis saWiroa sxva
erTi simbioturi organizmi meoreze bevrad didia, konkurenti baqteriebis mocileba, rac adamianisTvisac
ufro dids maspinZels uwodeben, patarsa ki simbionts. sasargebloa.
simbiozur kavSirebs yofen mutualizmad, komensaliz-

27.4
mad da parazitizmad. mutualizmis SemTxvevaSi orive
simbionti sargebels iRebs (suraTi 27.15). komensaliz- koncefcia testi
mis SemTxvevaSi sargebels erTi organizmi iRebs, meore
ki arc zindeba da arc sargeblobs (komensalizmi bune-
1. calkeuli prokariotebis mcire zomis miuxeda-
baSi iSviaTia, rogorc amas 53 TavSi vnaxavT). parazitiz-
vad, dedamiwaze arsebul sicocxleze maTi erTo-
mis SemTxvevaSi erTi organizmi, paraziti, maspinZelis
blivi gavlena uzarmazaria. axseniT ratom.
xarjze iRebs sargebels.
2. B. thetaiotaomicron-sa da adamians Soris kavSiri
mravali eukariotis keTildReoba, maT Soris Cvenic,
mutalizmis magaliTia. axseniT, ratom.
damokidebulia mitualistur prokariotebze. magali-
Tad, adamianis nawlavebi daaxloebiT 500-1000 saxeobis

664
koncefcia 27.5 Vibrio cholerae asinTezebs. egzotoqsini nawlavis ujre-
debs astimulirebs da isini nawlavebSi da wyalSi, osmo-
sis Sedegad, qloris ionebs aTavisufleben. egzotoq-
prokariotebs adamianebze orive, sinis moqmedebis Sedegad daavadeba maSinac viTardeba,
roca egzotoqsinis mwarmoebeli prokarioti organizm-
kargi da cudi gavlena aqvs Si aRar aris. magaliTad, sasikvdilo daavadeba botu-
lizms iwvevs botulini. es egzotoqsinia, romelsac
yvelaze kargad cnobilia is prokariotebi, romle- gramdadebiTi baqteria Clostridium botulinum gamoyofs,
bic adamianis daavadebebis gamomwvevia. paTogenebi pro- romelic arasworad daxufuli sakvebis duRils iwvevs.
kariotebis mxolod mcire nawilia. mraval prokariots endotoqsinebi gramuaryofiTi baqteriis garega­ni
adamianTan dadebiTi kavSiri aqvs da sasoflo-sameurneo membranis lipopolisaqariduli komponentebia. egzo­
saqianobisa da industriis mniSvnelovani instrumentia. toqsinebisgan gansxvavebiT, endotoqsinebi mxolod
baqteriis sikvdilis da misi uj­redis garsis daSlis
paTogenuri prokariotebi Semdeg gamoiyofa. endotoqsinis mwarmoebeli baq­teriis
magaliTia Salmonella-s gvaris TiTqmis yvela sa­x eoba,
adamianis parazit prokariotul saxeobebs cudi romlebic, rogorc wesi, jamrTel cxovelebSi ar bi-
reputacia aqvs. isini adamianis naxevarze meti daa-
nadroben. Salmonella typhi tifis cieb-cxelebas iwvevs.
vadebis mizezia. weliwadSi 2-3 milioni adamiani filt-
Salmonellas ramdenime sxva saxeoba, (zogi maTgani xSiria
vebis daavadebiT tuberkuloziT iRupeba, romelsac
frinvelebSi) sakvebiT mowamvlas iwvevs.
bacila Mycobacterium tuberculosis iwvevs. kidev 2 milioni
mecxramete saukunidan ganviTarebad qveynebSi dai-
sxva prokariotebiT gamowveuli sxvadasxva diareuli
wyo kana­lizaciis sistemis gaumjobeseba, ramac paTo-
daavadebebiT iRupeba. SeerTebul StatebSi parazite-
genuri prokariotebis mavne gavlena mniSvnelovnad
biT gamowveuli daavadebebidan yvelaze gavrcelebu-
Seamcira. mravali sicocxle antibiotikebma gadaarCina
lia laimis daavadeba (suraTi 27.16). mas iwvevs baqteria,
da aman daavadebebis SemTxvevebi Seamcira. Tumca anti-
romlis gadamtania irmisa da mindvris Tagvis tkipebi.
biotikebis mimarT mdgradoba prokariotebis mraval
laimis daavadeba, Tu droze s ar umkurnalebT, artriTs,
StamSi viTardeba. rogorc ukve waikiTxeT, prokari-
gulis daavadebasa da nervul aSlilobas iwvevs.
otebis swrafi gamravlebis gamo bunebrivi gadarCe-
rogorc wesi, paTogenuri prokariotebi da­a vadebas
vis Sedegad prokariotis populaciaSi rezistentuli
imiT iwveven, rom Sxams, egzotoqsins an endotoqsins gam-
genebi swrafad vrceldeba. es genebi SeiZleba sxva saxe-
oyofen. egzotoqsini prokariotebis mier sinTezire-
obebSic gavrceldes, genebis horizontaluri gadatanis
buli cilebia. saxifaTo diareuli daavadeba qolera,
Sedegad.
gamowveulia ekzotoqsiniT, romelsac proteobaqteria
genebis horizontaluri gadatanis Sedegad viru-
lentobasTan asocirebuli genebic vrceldeba,amitom
uvnebeli prokarioti gaxdes fataluri paTogeni Sei-
Zleba. magaliTad, E. coli, Cveulebriv, adamianis naw-
lavebis uvnebeli simbiontia. magram warmoiSva paTogen-
uri Stami, romelic sisxlian diareas iwvevs. erT-erTi
yvelaze saxifaTo Stami, O157:H7, mikrobiologebis yu-
radRebis centrSi pirvelad 1982 wels moxvda.
dRes man globaluri safrTxe Seqmna. mxolod
SeerTebul StatebSi O157:H7-iT yovelwliurad 75 000
adamiani inficirdeba, infeqcia xSirad xorcidan xvdeba.
2001 wels mecnierebis saerTaSoriso gundma O157:H7-is
genomis sekvenireba gaakeTa da E. coli-s uvnebeli Sta-
mis genoms, K-12, Seadara. maT aRmoaCines, rom O157:H7-
is 5,416 genidans 1,387 gens K-12-Si oreuli ara aqvs. es
1 387 geni O157:H7 genomSi unda genebis horizontaluri
gadatanis Sedegad moxvedriliyo. rogorc Cans, baqte-
riofagebis moqmedebis Sedegad (ixileT suraTi 18.16).
S S suraTi 27.16  laimis daavadeba. Ixodes-s gvaris tkipebi
mravali Semotanili geni asocrebulia paTogenuri
daavadebas spiroqeta Borrelia burgdorferi-s gadataniT avrcele-
ben (SeRebili maskanirebuli eleqtronuli mikroskopisTvis). baqteriebiT maspinZlis invaziasTan. magaliTad, zogi
nakbenis adgilas farTe rgolis formis gamonayari SeiZleba geni akodirebs egzotoqsins, romlis meSveobiT O157:H7
ganviTardes, rac adamianis fexis qveda nawilze Cans. ukavSirdeba nawlavis kedels da iRebs iqidan sakvebs.

665
paTogenuri prokariotebi bioterorizmis mxvrivac
potenci­uri safrTxea. 2001 wlis oqtoberSi cimbiruli
wylulis gamomwvevi baqteriis, Bacillus anthracis-is en-
dosporebi, ipoves konvertebSi, romlebic mediisa da
SeerTebuli Statebis senatis warmomadgenlebma mi-
iRes. cimbiruli wyluliT Tvrameti adamiani daavadda
da xuTi aqedan gardaicvala. aseT iaraRad gadaqcevis
kandidatebia sxva prokariotebic. C. botulinum -isa da
Yersinia pestis-is CaTvliT, romelic Sav Wirs iwvevs. es
safrTxe gaxda paTogenuri prokariotebis saxeobebis
intensiuri kvlevis stimuli. axali vaqcinebisa da anti-
biotikebis ganviTarebis imediT, 2003 wlis maisSi, mer- SS suraTi 27.17   navTobis daRvris Sedegebis biogawmena.
ilendis genetikuri kvlevebis institutis mecnierebma, alaskis sanapirosTan muSa xsnars navTobiT dabinZurebul
2001 wlis ieriSSi gamoyenebuli B. anthracis-is sruli ge- adgils asxurebs. xsnari bunebrivi baqteriebis zrdas astimu-
nomi gamoaqveynes. lirebs, romlebic navTobs Slian da zog SemTxvevaSi bunebrivi
daSlis process xuTjer aCqareben..

prokariotebi kvlevasa
monebisa da sxva produqtebis misaRebad (ixileT Tavi
da teqnologiebSi 20). prokariotebis modificirebis erT-erTi yvelaze
prokariotebis metaboluri SesaZleblobebis xarj­ radikaluri idea kraig venters ekuTvnis (adamianis ge-
ze uamrav sargebels viRebT. magaliTad, rZidan yvelisa nomis proeqtis erT-erTi lideri), romelmac gamoacxa-
da iogurtis misaRebad baqteriebs didi xania viyenebT. da, rom is da misi kolegebi prokariotebis `xelovnuri
Cveni codnis gaRrmavebasTan erTad bolo wlebSi pro- qromosomebi”-s aSenebas cdiloben, rac sinamdvileSi
kariotebis gamoyeneba bioteqnologiaSic daviwyeT. carieli adgilidan mTlianad axali saxeobebis Seqmnas
magaliTad, E. coli-s genebis klonirebaSi, Agrobacterium niSnavs. venteris imedovnebs iseTi prokariotebis Seqm-
tumefaciens ki transgenuri mcenareebis SeqmnaSi iyeneben nas, romlebic specifikur samuSaos, magaliTad didi ra-
(ixileT Tavi 20). odenobis wyalbadis warmoebas, Seasruleben, rac namarx
prokariotebis ZiriTadi roli bioaRdgenaa. isini sawvavze adamianis damokidebulebas Seamcirebs.
narCenebisgan niadags, haers an wyals aTavisufleben. mag- prokariotebis gamoyenebis SesaZ­l ebloba didad
aliTad, anaerobuli baqteriebi da arqeebi dabinZure- damokidebulia maTi kvebisa da meta­b olizmis mraval-
bul organul masalas Slian, magaliTad, kanalizaciis ferovan formaze. es metaboluri mravalferovneba im
dabinZurebul wyals asufTaveben, da iq arsebul masa- struqturuli siaxleebis gaCenamde ganviTarda, rom-
las gardaqmnian nivTierebad, romlis gamoyeneba, qimi- lebmac eukariotuli organizmebis evolucias win uZ-
uri sterilizaciis Semdeg, rogorc narCenebis gadasa- Roda.
muSaveblad, aseve sasuqad SeiZleba. bioaRdgenis sxva
meTodebSi radioaqtiuri narCenebis daSla da navTobis
daRvris Sedegebis neitralizacia (Sedis suraTi 27.17). koncefcia testi 27.5
samTo warmoebaSi prokariotebi madneulidan meta­
le­b is eqstraqciaSi gvexmareba. baqteria spilenZis 1. ganasxvaveT egzotoqsini da endotoqsini.
sulfidebidan yovel wels 30 miliardi kg spilenZis 2. ra Tvisebebis gamo prokariotebi bioteror-
miRebaSi gvexmareba. sxva prokariotebis monawileoben istebis potenciuri iaraRia?
madneulidan oqros eqstraqciaSi. ganas (afrika) erTi 3. gansazRvreT, rogorc minimum, ori gza, romliTac
qarxana 1 milioni kg oqros koncentrats awarmoebs, rac prokariotebi Tqvens cxovrebaze dRes dadebiTad
ganas yoveldRiuri eqsprtis naxevaris tolia. moqmedeben
genuri inJineriis daxmarebiT adamians SeuZlia pro-
kariotebis gardaqmna vitaminebis, antibiotikebis, hor-

666
27 -e Tavis Semowmeba

ZiriTadi koncefciebis Semowmeba X X metaboluri kavSiri JangbadTan  obligatur aero-


bebs O2 sWirdeba, obligaturi anaerobebi ki O2-iT

koncefcia 27.1 iwamlebian. fakultatur anaerobebs O 2-is gareSe ar-


seboba SeuZlia.

XX azotis metabolizmi  prokariotebs farTo speqtris


prokariotebis warmatebas xels
azotovani komponentebis metabolizmi SeuZlia. zogi
uwyobs struqturuli, funqcionaluri azotis fiqsaciis procesSi atmosferul azots ami-
akad gardaqmnis.
da genetikuri adaptaciebi
X X metaboluri TanamSromloba  mravali prokarioti
ujredis zedapiris struqturebi.  TiTqmis yvela
damo­kidebulia sxva prokariotebis metabolur aq-
prokariots aqvs ujredis garsi. gram­dadebiTi da
gramuaryofiTi baqteriebi gansxvav­debian garsis ageb- tiobaze. cianobaqteria Anabaena-Si fotosinTezis
ulebiT. bevr saxeobas ujredis garsis gareTa nawilze unaris mqone da azotis fiqsaciis ujredebi metabo-
aqvs kafsula, fimbriebi (foCismagvari gamonazardebi) lizmis produqtebs cvlian. zogi prokarioti zeda-
da pilebi, romelTa daxmarebiT ujredebi erTmaneTs an piris mfarav koloniebs, bioapks qmnis, sadac xandaxan
substrats emagrebian. sxvadasxva saxeobebi Sedis.

XX moZraoba  yvelaze moZravi baqteriebi Soltis meS-


veobiT moZraoben. Soltebi agebulebiTa da fun-
koncefcia 27.3
qciebiT eukariotebis Soltebisgan gansxvavdeba.
heterogenur (mravalferovan) garemoSi bevr pro- molekuluri sistematika prokariotebis
kariots garkveuli stimulis an misi sawinaaRmdego filogenezs aSuqebs
mimarTulebiT moZraoba SeuZlia.
X X gakveTilebi molekuluri sistematikidan  moleku-
X X Sinagani da genetikuri agebuleba  rogorc wesi,
luri sistematikis roli prokariotebis filoge-
prokariotebis ujredebis agebuleba martivia. tipu-
netikur klasifikaciaSi udidesia. misi saSualebiT
ri prokariotuli genomi dnm-is rgolia, romelic ar
sistematikosebs axali ZiriTadi kladebis identifi-
aris membraniT garSemortymuli. zog saxeobas aseve
kacia SeuZliaT.
aqvs dnm-is mcire rgolebi, plazmidebi.
X X baqteria  baqteriebis sxvadasxva jgufisTvis dam-
X X reproduqcia da adaptacia  prokariotebi swrafad
axasiaTebelia kvebis sxvadasxva tipi. ori yvelaze
mravldebian martivi dayofiT. endosporis mrava-
didi jgufi protobaqteriebi da gramdadebiTi
li forma mZime pirobebs saukuneebis ganmavlobaSi
baqteriebia.
uZlevs. swrafi reproduqcia da genebis horizonta-
luri gadatana prokariotebis evolucias cvalebad X X arqeebi  arqeebsa da baqteriebs, agreTve arqeebsa da
garemoSi aadvilebs. eukariotebs zogi Tviseba saerTo aqvs. zogi arqea
eqstremalur garemoSi binadrobs. esenia; eqstrem-

koncefcia 27.2 aluri Termofilebi, eqstremaluri halofilebi da


meTanogenebi (meTanis warmomqmneli baqteriebi)

27.4
prokariotebSi kvebiTi
koncefcia
da metaboluri adaptaciebis didi
mravalferovneba ganviTarda prokariotebi biosferoSi udidess
XX Pp rokariotebSi aRmoCenilia kvebis oTxi tipi: foto- rols TamaSoben
autotrofia, qemoautotrofia, fotoheterotrofia
X X qimiuri wrebrunva  heterotrofuli prokariote­
da qemohete­r otrofia.
bis, autotrofebisa da azotis fiqsatori prokari-

667
otebis mier warmoebuli sinTezi xels uwyobs eko- 3. Semdegi debulebidan romeli ar aris swori?
sistemaSi nivTierebaTa wrebrunvas. a. arqeebsa da baqteriebs gansxvavebuli membranu-
li lipidebi aqvs.
X X simbiozuri kavSirebi  mravali prokarioti sxva or-
b. orives, arqeebisa da baqteriebis organelebs
ganizmebTan simbiozur kavSirs qmnis an maTSi paraz-
ZiriTadad membrana ara aqvs.
itobs. esenia: mutualistebi, komensalistebi an para-
g. arqeebis ujredis garss ara aqvs peptidoglikani.
zitebi
d. mxolod baqterias aqvs dnm-Tan asocirebuli
histonebi.
koncefcia 27.5 e. baqteriebSi spiroqetebi Sedian.

4. prokariotebis biologiis Semdegi Tvisebebidan rom-


prokariotebs adamianebze rogorc eli moicavs ujredebs Soris metabolur koopera-
cias?
uaryofiTi, aseve dadebiTi gavlena aqvT
a. ujredis orad dayofa.
XX paTogenuri prokariotebi  paTogenuri prokari­o­ b. endospermis formireba.
tebi egzotoqsinebsa da endotoqsinebs gamoyofen da g. endotoqsinis ganTavisufleba.
daavadebebs riwveven, amitom bioterorizmis poten- d. bioapki.
ciur iaraRs warmoadgenen. saxifaTo Stamebis viru- e. fotoautotrofia.
lentobasTan dakavSirebuli genebi horizontaluri 5. Semdegi debulebebidan romeli ar aris swori?
gadacemis saSualebiT vrceldeba. a. arqeebSi euriarqeotebi da krenarqeo­tebi Sedi-
an.
X X prokariotebi kvlevaSi da ateqnologiebSi  E. coli
b. arqeebSi meTanogenebi da eqstremaluri Termo-
da A. tumefaciens -is msgavs prokariotebze Catare-
filebi Sedian.
buli xels uwyobs dnm-is teqnologiebis mniSvnelo-
g. arqeebi xmeleTis habitatebSi ar binadroben.
van progress. prokariotebs iyeneben bioaRdgenaSi da
d. arqeebis Tvisebebi rogorc baqteriebis, aseve
maRaroebis, vitaminebis, antibiotikebisa da sxva niv-
eukariotebis Tvisebebis msgavsia.
Tierebebis sinTezSi.
e. arqeebi baqteriebisgan nawilobriv molekuluri
sistematikis wyalobiT ganasxvaves.
SeamowmeT sakuTari codna 6. prokariotebis romeli jgufi ar Seesabameba mis
wevrebs?
a. p r o t e o b a q t e r i a _ m r a v a l f e r o v a n i
TviTSefaseba gramuaryofiTi baqteriebia.
b. qlamidia _ Sidaujreduli parazitebia.
1. qveoT CamoTvlilidan ra ar Seesabameba peptidog- g. spiroqeta _ spiraluri heterotrofebia.
likans? d. gramdadebiTi baqteria _ simbiontebia.
a. is Saqris modificirebuli polimerisgan Sedge- e. cianobaqteria _ individualuri da koloniuri
ba. fo­toautotrofebia.
b. is baqteriis zedapirzesxva molekulebs ierTebs.
7. ra tipis kaviSiria laimis daavadebis gamomwvev B.
g. gramdadebiT baqteriebSi misi raodenoba Sedar-
burgdorferi-sa da adamians Soris?
ebiT didia.
a. mutualizmi.
d. is yvela prokariotis ujredis garsSia.
b. komensalizmi.
e. is baqteriebis umetesobis plazmuri membranis
g. parazitizmi.
gareT mdebareobs.
d. metaboluri kooperacia.
2. fotoautotrofebi iyeneben e. arc erTi.
a. energiis wyarod sinaTles da naxSirbadis wyarod
8. antibiotiki eritromicini amcirebs zogierTi pro-
CO2-s.
kariotis SesaZleblobas
b. energiis wyarod sinaTles da naxSirbadis wyarod
a. sporebis Seqmnis.
meTans.
b. dnm-is replikaciis.
g. energiis wyarod N 2-s da naxSirbadis wyarod CO 2- g. ujredis normaluri garsis sinTezis.
s. d. ribosomebSi cilebis sinTezis.
d. energiis wyarod H 2S-s da naxSirbadis wyarod e. atf-is sinTezis.
CO 2-s.
9. mcenareebis fotosinTezis msgavsi fotosinTezi,

668
romlis Sedegad O2 Tavisufldeba, mimdinareibs nis, magram infeqciis ganadgurebas gacilebiT meti dro
a. cianobaqteriebSi. sWirdeba. pacientebi xSirad bqteriis ganadgurebamde
b. qlamidiebSi. wyveten mkurnalobas. ratom SeuZlia prokariots paci-
g. arqeebSi. entis swrafi reinficireba, Tu is ar aris mTlianad ga-
d. aqtinomicetebSi. nadgurebuli? rogor aisaxeba es movlena wamlis mimarT
e. qemoautotroful baqteriebSi. rezistentuli paTogenebis evoluciaze?

10. bioaRdgenis magaliTia


a. prokariotebis gamoyeneba da­bin­Zurebuli wyle­ mecnieruli kvleva
bisa an daRvrili navTobis gasawmendad.
b. antibiotikebis producireba kultivirebuli
Tqven waikiTxeT, rom zogi mecnieri ikvlevs sruli-
pro­k ariotebis mier.
ad axali prokariotuli saxeobebis Seqmnis SesaZleblo-
g. baqteriis gamoyeneba transgenuri mcenareebis
bas. rSia am proeqtis riski da potenciuri sargebeli?
misarebad.
riTi daexmareba am kvlevas prokariotebis bunebis is-
d. parazituli baqteriis SeRweva sxva baqteriis mo-
toria da evolucia?
saklavad.
e. yvelaferi erTad.

mecniereba, teqnologia
da sazogadoeba
evoluciuri kavSiri

mravali adgilobrivi gazeTi regularulad aqvey-


jandacvis muSakebs aRelvebT im daavadebebis aRdge-
nebs im restornebis CamonaTvals, romlebic sanitar-
na, romelTa gamomwvevi baqteriebi mdgradebia standar-
ulma inspeqciam aRricxa. gaecaniT aseT moxsenebas da
tuli antibiotikebis mimarT. magaliTad, antibiotikis
daadgineT SemTxvevebi, romlebic marTlac ukavSirdeba
mimarT rezistentuli baqteria tuberkulozis (TB) epi- paTogenuri prokariotebiT sakvebis dabinZurebis Sesa-
demias iwvevs. es filtvebis daavadeba haeris wveTebiT Zleblobas.
vrceldeba. wamali TB simptomebs ramdenime kviraSi xs-

669
28
umartivesebi (Protista)
SS suraTi 28.1  erTujrediani da koloniuri eukariotebi
gubis wylis wveTSi (sinaTlis mikroskopi LM).

ar minaxia”. am droidan moyolebuli umartivesebi mec-


ZiriTadi koncefciebi nierebSi did interess iwveven.
adre sistematikosebi yvela erTujredian organizms
28.1 umartivesebi eukariotebis uaRresad mraval- erT samefoSi - umartivesebSi (Protista) aerTianebdnen.
ferovani jgufia magram eukariotebis sistematikis ganviTarebasTan er-
Tad es samefo daiSala. cxadi gaxda, rom sinamdvileSi
28.2 diplomonadebisa da parabazaliebis mitoqon- umartivesebi parafileturi samefoa (ixileT suraTi
dria modificirebulia
25.10). zogi umartivesi ufro axlos enaTesaveba mcena-
28.3 evglenasnairebis Solti unikaluri Sinagani reebs, sokoebs an cxovelebs, vidre sxva umartivesebs.
agebulebisaa amitom zogi Tanamedrove biologi umartivesebis sx-
vadasxva evoluciur Stos damoukidebel samefod Tv-
28.4 alveolatebis plazmur membranasTan ganlage-
lis. biologebis umetesoba termin protistas axlac iy-
bulia tomarakebi
enebs, magram mxolod im eukariotebis mimarT, romlebic
28.5 stramenofilebs aqvT `bususiani~ da gluvi arc mcenareebi, arc cxovelebi da arc sokoebia.
Soltebi am TavSi gaecnobiT umartivesebis yvelaze mniS-
vnelovan jgufebs, maT struqturul da bioqimiur adap-
28.6 cerkozoas da radiolariebis fsevdopodiebi
taciebsa da ekosistemaze, industriaze da adamianis
Zafisebria
janmrTelobaze maT udides gavlenas.
28.7 amebasnairebis fsevdopodia momrgvaloa

28.8 Zoweuli da mwvane wyalmcenareebi xmeleTis


mce­nareebis uaxloesi naTesavebia.
koncefcia 28.1
umartivesebi eukariotebis
Sesavali ukiduresad mravalferovani
samyaro wylis wveTSi jgufia

g ubes wylis wveTze dabali simZlavris sinaTlis mik-


roskopiT dakvirvebisas saocrad mravalferovan orga-
vinaidan umartivesebi aRmoCnda parafileturi jgu­
fi logikuria, rom maTi mxolod ramdenime ZiriTadi
Tviseba moviyvanoT. sinamdvileSi imartivesebs meti
nizmebs aRmoaCenT (suraTi 28.1). am patara organizmebi- struqturuli da funqcionaluri mravalferovneba axa-
dan zogi Soltis saSualebiT moZraobs, sxvebi ki wveTis siaTebs, vidre organizmebis nebismier sxva jgufs.
formis gamonazardebiT. zogi miniaturul saiuveliro umartivesebis umetesoba erTujrediania, Tumca am
namuSevars hgavs, sxvebi ki mbrunav mwvane burTebs. am mS- jgufSi Sedis ramdenime koloniuri da mravalujredi-
venier arsebebs mraval gansxvavebul samefoSi aerTiane- ani saxeobac. erTujrediani umartivesebi namdvilad
ben, sadac ZiriTadad erTujrediani eukariotebi Sedi- yvelaze martivi eukariotebia, magram ujredul done-
an. yvela maTgans protistebs – umartivesebs uwodeben. ze mravali maTganis agebuleba Zalian rTulia - sxva
300 wlis winaT es organizmebi pirvelma mikroskopis ujredebTan SedarebiT albaT yvelaze ufro. es mosa-
gamomgonebelma, holandielma, anton van levenhukma lodnelia, vinaidan am organizmebis SemTxvevaSi erTma
dainaxa. man dawera: `amaze lamazi sanaxaoba me dRemde ujredma yvela es ZiriTadi funqcia unda Seasrulos,

670
(a) mtknari wylis romelsac mravalujredian organizmSi specializebuli
umartivesi wamwamiani er- ujredebi asruleben.
Tujrediani Stentor (LM) sxva eukariotul organizmebTan SedarebiT umarti-
vesebis kvebis tipi yvelaze mravalferovania. zogi
qloroplastebs Seicavs da fotoautotrofia. zogi
heterotrofia, isini organul molekulebs STanTqa-
ven, an sakvebis ufro did nawilakebs ineleben. sxvebi
– miqsotrofebia, isini erTdroulad fotosinTeziT
da heterotrofulad ikvebebian. umartivesebis mraval
100μm
evoluciur StoSi fotoautotrofia, heterotrofia
da miqsotrofia damoukideblad ganviTarda. kvebis
100μm tipSi sxvaobis daxmarebiT SegviZlia biologiur Tana-
sazogadoebaSi umartivesebis rolis ukeTersi gansaz-
Rvra. ekologiur konteqstSi umartivesebi SegviZlia
sam kategoriad davyoT: fotosinTezis unaris mqone
(mcenareebis msgavsi) umartivesebi an zRvis wyalmcena-
reebi (alga); monelebis unaris mqone (cxovelebis msgav-
si) umartivesebi an protozoanebi; da STanTqmis unaris
mqone (sokoebis msgavsi) umartivesebi, romlebsac sxva
zogadi saxeli ara aqvT. gaxsovdeT, rom Tumca umarti-
(b) Ceratium tripos, zRvis erTujrediani vesebis ekologiaze saubrisas iyeneben terminebs alga
pirofituli wyalmcenare (LM). da umartivesi cxoveli, am terminebiT monofiletur
4sm
jgufebs ar aRniSnaven.
umartivesebis habitati Zalian mravalferovania
(su­raTi 28.2). maTi umetesoba wyalSi TiTqmis yvelgan
binadrobs. isini xmeleTzec, tenian adgilebSi binadro-
ben, magaliTad svel niadagSi da dacvenil, lpobad fo-
TlebSi. okeaneebSi, wyalsatevebSi da tbebSi gavrcele-
buli umartivesebis umetesoba fskeris binadaria. isini
kldeebsa da sxva substrats emagrebian, an silasa da
SlamSi daxoxaven. planqtonic ZiriTadad umartivesebi-
sgan Sedgeba (berZnulad planktos _ moxetialea). planq-
toni organizmebis erTobliobaa, romlebic wylis zeda-
pirTan axlos pasiurad tivtiveben. fitoplanqtoni
(planqtonuri wyalmcenareebi da lurj-mwvane wyalm-
(g) Delesseria sanguinea, zRis mravalujredeani cenareebi-cyanobacteria) zRvisa da mtknari wylis ume-
Zoweuli wyalmcenare.
tesi kvebiTi jaWvis safuZvelia. Tavisuflad mcxovrebi
saxeobebis garda, gvxvdeba mravali umartivesi, ro-
melic sxva organizmebSi simbiontis saxiT binadros.
umartivesebis gamravleba da sasicocxlo cikli
500μm aseve Zalian mravalferovania. zogi mxolod usqesod
mravldeba. sxvebi sqesobrivad mravldebian an rogorc
minimum, meiozisa da singamiis sqesobriv meqanizmebs iy-
eneben. umartivesebSi vxvdebiT sqesobrivi sasicocxlo
ciklis samive ZiriTad tips (ixileT suraTi 13.6) da amas-
Tan erTad ramdenime variacias, romelic samidan arc
erT tips ar uxdeba. am TavSi umartivesebis ramdenime
jgufis sasicocxlo cikls ganvixilavT.
(d) Spirogyra, mtknari wylis mwvane
Zafisebri wyalmcenare
endosimbiozi eukariotebis evoluciaSi
SS suraTi 28.2  umartivesebis mravalferovnebis ram ganapiroba umartivesebis saocari mraval-
mcire nimuSi. ferovneba? dRes mravali mtkicebuleba gagvaCnia, rom
umartivesebis mravalferovnebas dasabami endosimbi-

671
X X suraTi 28.3  meoradi endosimbiozis Sedegad warmoiqmnili plas- plastida
tidebis mravalferovneba. plastidebis mqone eukariotebis Seswavla
cxadyofs, rom yvela plastida gram-uaryofiTi cianobaqteriidan
ganviTarda, romelic winaparma heterotrofulma eukariotma STanTqa
pirofituli
(pirveladi endosibmiozi). SemdgomSi winapari eukarioti Zoweul da
mwvane wyalmcenarebad daiTiSa. zogi maTgani Semdeg sxva eukariotebma wyalmcenare
STanTqes (meoradi endosimbiozi).

apikomleqsa

meoradi en-
dosimbiozi

Zoweuli wyal wamwamiani


lurj-mwvane mcenare
wyalmcenare
pirveladi en-
dosimbiozi
stramenofili

heterotrofuli plastida
eukarioti

evglena
meoradi en-
dosimbiozi
mwvane wyalm-
cenare

mwvane wyalmcenare

ozma daudo. es procesia, roca zogi erTujrediani or- almcenareebis plastidebs aqvs ori membrana, romlebic
ganizmi sxva ujredebs STanTqavs, romlebic SemdgomSi gram-uaryofiTi lurj-mwvane wyalmcenareebis endosim-
maspinZel ujredebSi endosimbiontebad, sabolood ki biontebis Sida da gare membranebs Seesabameba.
organelebad gadaiqceva. magaliTad, rogorc 26 TavSi eukariotebis evoluciis msvlelobisas ramdenime
vTqviT, mitoqondria uZvelesma eukariotebma albaT SemTxvevaSi Zoweulma da mwvane wyalmcenareebma meo-
alfa proteobaqteriebis STanTqmis Sedegad SeiZines. radi endosimbiozi ganicades. isini heterotrofuli
dReisTvis yvela Seswavlil eukariotSi mitoqondria an eukariotis sakveb vakuolSi moxvdnen da TviTon gax-
gvxvdeba, an gvaqvs imis niSnebi, rom warsulSi arsebobda. dnen endosimbiontebi. magaliTad, qloraraqniofitas
es mitoqondriis Zalian Zvel warmoSobas adasturebs. saxeliT cnobili wyalmcenare maSin warmoiqmna, roca
biologebi amtkiceben, rom mogvianebiT het- heterotrofulma eukariotma mwvane wyalmcenare
erotrofuli eukariotebis evoluciurma Stom dam- STanTqa. evoluciuri drois Skalaze es SedarebiT axal
atebiTi endosimbiontebi – fotosinTezis unaris mqone movlenad gveCveneba, vinaidan STanTqmuli wyalmcena-
lurj-mwvane wyalmcenareebic SeiZina, romlebic Sem- ris plastidebSi fotosinTezi axlac mimdinareobs da
dgomSi plastidebad ganviTardnen. 28.3 suraTze moce- mas sakuTari patara, rudimentuli birTvic – nukleo-
mul modelze naCvenebia plastidebis matarebeli evo- morfi aqvs. qloraraqniofitebis plastidebs oTxi mem-
luciuri Sto, romelmac sabolood dasabami mwvane da brana aqvs, rac Seesabameba im hipoTezis, rom qloraraq-
Zoweul wyalmcenareebs misca. am hipoTezas adasturebs niofitebi ganviTardnen eukariotisgan, romelmac sxva
monacemi, rom Zoweuli da mwvane wyalmcenareebis plas- eukarioti STanTqa. ori Sida membrana winapari ciano-
tidebis genebis dnm Zalian hgavs lurj-mwvane wyalm- baqteriis Sida da gare membranisgan warmoiqmna, mesame
cenareebis dnm-s. amasTan erTad, Zoweuli da mwvane wy- STanTqmuli wyalmcenaris plazmuri membranisgan da

672
mwvane wyalmcenareebi mwvane wyalm-
wy-
diplomonadebi d i p l o m o n a -

sokoebi

xmeleTis
almcenareebi
parabaza-

kaJovani wy- s t r a m e n o -
evglenas-

xmeleTis mcenareebi mcenareebi


cxove
mwvane wyalmcenareebi c e r k o z o -

raiolar-

lebi

xarasebri wyalmcenareebi cenareebi


nairebi

Zoweuli
almcenareebi filebi
liebi

anebi
opistikon-
debi

amebisnairebi

iebi
alveolatebi tebi

oqrosferi wyalmcenareebi

plazmodiuri miq-

ujreduli miq-

mravalujrediani
wyalmcenareebi

amebiazis gamomwvevebi
SiSveli lobozuri amebebi
wamwamianebi

foraminiferebi

sokoebi
apikompleqsebi

oomicetebi
parabazaliebi

radiolariebi
mura wyalmcenareebi
kinetoplastidebi

evglenebi

Zoweuli wyalmcenareebi
qoanoflagelatebi

wyalmcenareebi
pirofituli

somicetebi
somicetgebi
winapari eukarioti

S S suraTi 28.4  eukariotebis warmosaxviTi filogenezi. totebze aRniSnuli eukariotebi dajgufebulia ufro msxvil kladeb-
Si, romelTa saxelebi mocemulia filogenetikuri xis kenweroSi. xuTi samefos klasifikaciis sistemidan SemorCnen sokoebis,
cxovelebisa da mcenareebis samefoebi, Tumca maTi sazRvrebi Seicvala. umartivesebis samefoSi Setanili kladebi aRniSnulia
yviTlad.

yvelaze gare membrana heterotrofuli eukariotis


sakvebi vakuolisgan. koncefcia 28.2
im evoluciur StoebSi, sadac meoradi endosimbiozi
Soreul warsulSi moxda, STanTqmuli wyalmcenaris bev- diplomonadebisa da parabaza-
ri nawili reducirda, an mTlianad daikarga. magaliTad,
am Stoebis umetesobaSi nukleomorfi ubralod gaqra. liebis mitoqondria modifici-
rebulia
koncefcia testi 28.1 axla, roca ganvixileT eukariotebis evoluciis zogi
konkretuli Tviseba, SegviZlia ufro axlos gavecnoT
1. moiyvaneT umartivesebis struqturuli da funq- umartivesebis ramdenime mTavar kladas (suraTi 28.4).
cionaluri mravalferovnebis oTxi magaliTi. mimoxilvas viwyebT Diplomonadida (diplomonadeb-
2. mas Semdeg, rac pirveladi endosimbiozis Sedegad iT) da Parabasala (parabazaliebiT). am or kladaSi gaer-
eukariotulma ujredma gram-uaryofiTi cianobaq- Tianebul umartivesebs ara aqvT plastidebi, maT mito-
teria STanTqa, ramdeni membrana gamoyofs baqte- qondrias ara aqvs dnm, eleqtronebis gadatanis jaWvi, an
riis citoplazmas eukariotuli ujredis gareT krebsis ciklisTvis saWiro fermentebi. zog saxeobaSi
arsebuli siTxisgan? CamoTvale yvela membrana. mitoqondria Zalian pataraa da im fermentebisTvis ko-
faqtorebs awarmoebs, romlebic CarTulia citozolSi

673
avaddeba, roca cistis stadiaSi myofi parazitis Sem-
cveli fekaliebiT dabinZurebul wyals dalevs. paraz-
itiT dabinZurebuli nakadulis an mdinaris wyali gare-
gnulad sufTaa, magram misi dalevis Semdeg viTardeba
diarea, romelsac turistuli laSqrobis CaSla namd-
vilad SeuZlia. Tu dalevis win wyals aaduRebT, cista
mokvdeba.

parabazaliebi
parabazaliebSi umartivesebi - triqomonadebi Se-
dian. yvelaze cnobili saxeoba Trichomonas vaginalis qalis
vaginis Cveulebrivi binadaria (suraTi 28.5b) T. vagina-
lis maspinZlis sasqeso da gamomyofi sistemis lorwovan
zedapirze Soltis saSualebiT da plazmuri membranis
(a) Giardia intestinalis diplomonada (SeRebili SEM) 5 μm nawilis talRisebri moZraobiT gadaadgildeba. Tu vag-
inis normaluri mJave garemo darRveulia, triqomona
sxva sasargeblo mikrobebs Cagravs da vaginis garss aa-
Solti vadebs. sqesobrivi gziT gadamdebi es infeqcia SeiZleba
aseve mamris SardsadenSi ganviTardes, Tumca am Sem-
TxvevaSi daavadeba xSirad simptomebis gareSe mimdin-
areobs.
T. vaginalis-is genetikurma Seswavlam aCvena, rom es
saxeoba paTogenuri gaxda, roca zogma parabazaliam
vaginaSi mobinadre erT-erTi baqteriisgan garkveuli
geni genebis horizontaluri gadacemis Sedegad SeiZina.
am genis saSualebiT T. vaginalis-s epiTeliur ujredebze
kveba SeuZlia, rac infeqciis ganviTarebas iwvevs.

koncefcia testi 28.2


talRovani membrana. 5 μm 1. ratom Tvlis zogi biologi diplomonadebisa da
(b) Trichomonas vaginalis – parabazalia (SeRebili SEM). parabazaliebis mitoqondrias “Zalian reduci-
rebulad”?
2. ramdenad Seesabameba Trichomonas vaginalis-is age-
S S suraTi 28.5  diplomonadebi da parabazaliebi
buleba maspinZlis gamravlebisa da saSarde sis-
temebSi mis parazitul cxovrebis nirs?
mimdinare atf-is sinTezSi. diplomonadebisa da paraba-
zaliebis umetesoba anaerobul garemoSi binadrobs.

diplomonadebi koncefcia 28.3


diplomonadebs ori erTnairi zomis birTvi da mra-
vali Solti aqvT. gaixseneT, rom eukariotebis Solti evglenasnairebis Solti
citoplazmis wagrZelebaa da ujredis plazmuri mem-
braniT dafaruli mikromilakebis konebisgan Sedgeba unikaluri Sinagani
(ixileT suraTi 6.24). is sakmaod gansxvavdeba prokari-
otebis Soltisgan, romelic ujredis zedapirTan mi-
agebulebisaa
magrebuli globularuli cila flagelinisgan Semd- evglenasnairebi (Euglenozoa) mravalferovani kla­
gari boWkoebia (ixileT suraTi 27.6) . daa, sadac mtacebeli heterotrofebi, fotosinTez-
zog diplomonadas aqvs cudi saxeli. magaliTad, Zu- is unaris mqone autotrofebi da paTogenuri para-
Zumwovrebis nawlavebSi mobinadre parazits - nawlavis zitebi Sedian. mTavari niSani, romelic am kladaSi
lamblias (suraTi 28.5a). adamiani lamblioziT xSirad gaerTianebul umartivesebs ganasxvavebs, SoltSi gan-

674
Solti tidebi adamianSi Zilis daavadebas iwveven, romelsac
afrikuli buzi _ cece avrcelebs. mkurnalobis gareSe
0,2μm es daavadeba sasikvdiloa (suraTi 28.7) tripanosomebi
Cagas daavadebasac iwveven, romelic sisxlismwovel
mwerebs gadaaqvT da romelmac SeiZleba gulis gaCereba
gamoiwvios.
tripanosomebs imunuri sistemisgan efeqturi stra­
tegia - `miizide da moatyue~ icavs. tripanosomas ukre-
dis zedapirze erTi cilis milionobiT aslia ganlage-
kristalebis
buli. sanam maspinZlis imunuri sistema cilas amoicnobs
mwkvrivi
da Seutevs, parazitis axali Taoba sxva zedapiruli ci-
mikromilakebis lis sinTesze gadadis, romlis molekuluri struqtura
rgoli mcired gansxvavebulia. zedapiruli cilis agebuleba
xSirad icvleba, amitom maspinZeli imunitets ver iviTa-
SS suraTi 28.6  evglenasnairebis Soltebi. evglenasnairebis rebs. tripanosomas genomis mesamedi dakavebulia zeda-
umetesobas erT-erT SoltSi aqvs kristaluri RerZi (TEM). es
RerZi ganlagebulia 9 + 2 mokromilakebis rgolis gaswvriv, piruli cilebis sinTeziT.
romelic yvela eukariotis SoltSi arsebobs (SeadareT 6.24
suraTTan).
evglenasnairebi
lagebuli spiraluri an kristaluri RerZia, romlis evglenasnairebs ujredis erT-erT boloze aqvs
funqcia dRemde ucnobia (suraTi 28.6). evglenasnairebis jibe, romlidanac erTi an ori Solti gamodis (suraTi
umetesobas aqvs diskis formis mitoqondriuli krista. 28.8). evglenasnairebis damaxasiaTebeli niSania para-
kinetoplastidebi da evglenebi ori yvelaze ukeT Ses- miloni _ glukozis polimeri, romelic samarago mo­
wavlili jgufia. lekulis saxiT funqcionirebs. evglenasnairis Euglena-s
mravali saxeoba autotrofia, magram sibneleSi het-
kinetoplastidebi erotrofebad gadaiqceva da garemodan organul sakvebs
absorbirebs. mraval evglenansairs msxverplis STanTq-
kinetoplastidebs aqvT erTi didi mitoqondria,
ma fagocitozis gziTac SeuZlia.
romelic dalagebul dnm-s - kinetoplasts Seicavs. am

28.3
umartivesebSi Sedian mtknari wylis, mlaSe wylisa da
nestiani niadagis ekosistemebis Tavisuflad mcxovre-
bi organizmebi, romlebic prokariotebiT ikvebebian.
koncefcia testi
agreTve cxovelebis, mcenareebisa da sxva umartivesebis
parazitebi. magaliTad, gvari Trypanosoma-s kinetoplas- 1. tripanosomas gadarCenisTvis riTia sasargeblo
ujredis zedapirze ganlagebuli cilebis sin-
Tezis unari?
2. aris Tu ara evglena wyalmcenare? axseniT Tqveni
pasuxi.

koncefcia 28.4
alveolatebis plazmur
membranasTan ganlagebulia
tomarakebi
alveolatebi (Alveolata) umartivesebis kladaa, rom-
lis identifikacia molekuluri sistematikis safuZ-
9 μm
velze moxda. maTTvis damaxasiaTebelia plazmuri
membranis SigniT ganlagebuli da masTan mimagrebuli
SS suraTi 28.7  kinetoplasida tripanosoma, romelic Zilis
daavadebas iwvevs. sisxlis wiTel ujredebs Soris ganlagebuli tomarakebi (alveolebi) (suraTi 28.9). alveolebis fun-
arsebebi tripanosomebia (SeRebilia SEM). qcia ucnobia; mkvlevrebi varaudoben, rom isini al-

675
grZeli Solti

Tvalaki: pigmentire-
buli organelaa, ro- fotomimRebi: grZeli Soltis
melic sinaTlis amreklav fuZis axlos mdebare amo-
funqcias asrulebs. burculi adgili; grZnobs
misi meSveobiT sinaTle sinaTles, romelic TvalakiT
fotomimRebze mxolod ar iblokeba. amis Sedegad
garkveuli mimarTulebi- evglena sinaTlis mimarTule-
dan moqmedebs. mokle biT Sesabamisi intensiurobiT
Solti moZraobs. es mniSvnelovani
adaptacia fotosinTezis alba-
Tobas zrdis.
kumSvadi
vakuoli

evglena (LM) 5 μm

birTvi
pelikula: plazmuri membranis ukan
ganlagebuli cilis Sre, romelic simk-
qloroplasti
virivesa da moqnilobas uzrunvelyofs
(evglenas ujredis kedeli ara aqvs).
paramilonis
granula

SS suraTi 28.8  evglena - evglenasnairi, romelsac Cveulebriv gubeSi pouloben.

(dinoflagellates) parazitebi (apicompexans) da wamwamebis


Solti alveola
0,2μm saSualebiT moZravi umartivesebi (ciliates).

pirofituli wyalmcenareebi
( dinoflagellates )
pirofituli wyalmcenareebi rogorc mlaSe, aseve
mtknari wylis fitoplanqtonis mravalricxovani orga-
nizmebia. xSirAAad gvxvdeba heterotrofuli pirofitu-
li wyalmcenareebic. amjerad cnobilia pirofituli wy-
almcenareebis ramdenime aTasi saxeoba. maTi umetesoba
erTujrediania, zogi koloniuria. yovel saxeobas aqvs
damaxasiaTebeli forma, romelsac met simyares xSirad
celulozis Sinagani Sreebi aniWeben. am Sreebis perpen-
dikularul RarebSi ganlagebulia ori Solti, romelTa
saSualebiT organizmi wyalSi moZraobisas brunavs (ber-
Znulad dinos – mbrunavia) (suraTi 28.10).
pirofituli wyalmcenareebis yvavilobam – popu-
laciis demografiuli afeTqebis epizodma – SeiZleba
warmoqmnas fenomeni, romelic cnobilia sanapiros
S S suraTi 28.9  alveolatebi. alveolatebis ganmasxvavebeli wylebis ,,wiTeli moqcevis” saxeliT. yvaviloba moyav-
niSania plazmur membranasTan ganlagebuli tomarakebi (TEM). isfro wiTeli an movardisfro-narinjisferia, am Se-
ferilobas ganapirobebs karotinoidebi - pirofituli
baT xels uwyoben ujredis zedapiris stabilurobas an wyalmcenareebis plastidebis yvelaze mravalricxovani
ujredSi wylisa da ionebis Semcvelobas aregulireben. pigmentebi. zogi pirofituli wyalmcenare gamoyofs
alveolatebSi gaerTianebulia sami jgufi: Soltianebi toqsinebs, romlebmac SeiZleba uxerxemloebisa da Tev-

676
maspinZeli. magaliTad,P malariis gamomwvevi paraziti
- plazmodiumi rogorc koRoebSi, aseve adamianebSi bi-
nadrobs (suraTi 28.11, Semdeg gverdze).
1960 wlebSi daiwyes malariis gamavrcelebeli koRo
anofelesis sawinaaRmdego inseqcitidebis warmoeba
Solti
da malariis sawinaaRmdego wamlebis gamoyeneba, rom-
lebic dainficirebul adamianSi plazmodiums klaven.
amis Sedegad malariis SemTxvevebis raodenoba mniS-
vnelovnad Semcirda. magram malaria nel-nela aRdga,
vinaidan gaizarda rogorc inseqcitidebis mimarT rez-
istentuli koRoebis, aseve wamlis mimarT rezistentu-
li plazmodiumebis raodenoba. tropikul qveynebSi am-
Jamad malariiT daavadebulia daaxloebiT 300 milioni

3 μm
adamiani, romelTagan yovel wels 2 milioni iRupeba.
malariis sawinaaRmdego vaqcinis Seqmnas is arTu-
SS suraTi 28.10  Pfiesteria shumwayae, pirofituli wyalm-
lebs, rom plazmodiumi umetes dros adamianis ujre-
cenare. alveolata brunavs spiraluri Soltis dartymebiT,
romelic ganlagebulia ujredis garSemo arsebul RarSi (SeRe- debSi atarebs da imunuri sistemis moqmedebisTvis
bilia SEM). miuwvdomelia. tripanosomas msgavsad, plazmodiumic
ganuwyvetliv cvlis ujredis zedapirze ganlagebul
zebis masobrivi daxocva gamoiwvion. Tu adamiani SeWams cilebs. malariis sawinaaRmdego axali meTodebis Se-
moluskebs, romlebSic es Sxami dagrovda, is maszec imo- muSavebis aucileblobam ganapiroba plazmodiumis gen-
qmedebs da xandaxan mis sikvdilsac iwvevs. omis sekvenireba. mkvlevrebma 2003 wlisTvis daadgines
zogi pirofituli wyalmcenare efeqturi biolumi- parazitis genebis umetesobis gamovlena misi sasicocx-
nescentia: RamiT, roca talRebi, navebi an mocuravee- lo ciklis sxvadasxva etapze. kvlevam unda daexmaros
bi pirofituli wyalmcenareebis mWidro populaciis mecnierebs vaqcinis moqmedebis axali SesaZlo mizanis
adgilas moZraoben, atf-is gadatanis qimiuri reaqciis gamoavlenaSi.
Sedegad zebunebrivi naTeba warmoiqmneba. biolumi-
nescenciis erT-erTi SesaZlebeli funqciaa pirofi- wamwamianebi
tuli wyalmcenareebiT mkvebavi organizmebisgan dacva,
radganac sinaTle izidavs Tevzebs, romlebic pirofi- wamwamianebi umartivesebis mravalferovani jgu-
tuli wyalmcenareebis moyvarulebiT ikvebebian. fia, romlebic moZraobisas da sakvebis mosapoveblad
zogi pirofituli wyalmcenare marjnis polipebis wamwamebs iyeneben. es saxelic amitom daerqvaT. wamw-
- cxovelebis, romlebic marjnis rifebs aSeneben - mu- amebi ujredis zedapirs an mTlianad faraven, an ram-
tualisti simbiontia. pirofituli wyalmcenareebis denime mwkvrivs an konas qmnian. zog saxeobaSi, magali-
fotosinTezis produqti rifebis Tanasazogadoebebis Tad Stentor (ixileT suraTi 28.2a) mWidrod ganlagebuli
mTavari sakvebia. wamwamebis mwkvrivebi moZraobisas erTad funqcionire-
ben. sxva wamwamianebi swrafad moZraoben fexismagvari
apikompleqsebi anu sporianebi struqturebis saSualebiT, romlebsac erTmaneTTan
SeerTebuli mravali wamwami qmnis. wamwamebis moZraobas
yvela sporiani cxovelebis parazitia, zogi maT- mikromilakebis submembranuli sistema aregulwamwami-
gani adaminis seriozul daavadebebs iwvevs. parazitebi anebis saidentifikacio Tvisebaa ori tipis birTvi: didi
maspinZlebSi patara, infeqciis gadamtani ujredebis -makronukleusi da mcire - mikronukleusi. ujredSi
- sporozoitebis saxiT vrceldebian. apikompleqsebs SeiZleba yoveli tipis erTi an meti birTvi iyos. ro-
es saxeli imitom daarqves, rom sporiani ujredis erT gorc wesi, yovel makronukleusSi wamwamianis genomis
boloze (apeqsze) maspinZlis ujredebisa da qsovilebis aTeulobiT aslia. genebi qromosomebSi ar lagdebian,
gasarRvevad specializirebuli organelebis komleqsi isini mcire kopleqtebs qmnian, romelTagan yoveli ram-
aqvT. sporianebs aqvT plastida – apikoplasti, romelic denime genis mravali aslis matarebelia. makronukleu-
fotosinTezs ar awarmoebs. amis miuxedavad, spori- sis genebi yoveldRiur funqciebs akontroleben, mag-
anebis apikiplasti sasicocxlo mniSvnelobis funqciebs aliTad kvebas, narCenebis gandevnasa da wylis balansis
mainc asrulebs, magaliTad cxomovani mJavebis sinTezs. SenarCunebas. 28.12 suraTis zeda nawilze gamosaxulia
apikompleqsebis umetesobis sasicocxlo cikli Za- wamwamiani parameciumi, romlis magaliTze ganxilulia
lian rTulia da rogorc sqesobriv, aseve usqeso sta- es funqciebi.
diebs moicavs. aseTi sasicocxlo ciklis dasamTavre- wamwamianebi ZiriTadad usqesod, orad dayofiT,
blad xSirad saWiroa ori an meti sxvadasxva saxeobis

677
1. inficirebuli koRo anofelesi kbens adamians. mis ner- 2. sporozoitebi adamianis RviZlis ujredebSi aRweven. ramdenime dRis
wyvTan erTad adamianis sxeulSi sporozoitebi xvdeba. Semdeg isini ramdenime dayofas gadian da merozoitebad gardaiqm-
nebian, romlebic apikaluri aparatis daxmarebiT sisxlis wiTeli
ujredebis kedels xvreten (ixileT qveviT TEM).

adamianis sxeulSi koRos sxeulSi

merozoiti
sporozoiti (2n)
RviZli

7. oocista koRos nawla-


vis kedelSi zigotidan
viTardeba. is aTasobiT RviZlis
sporozoits aTavisuf- ujredi
lebs, romlebic koRos
oocisti
sanerwyve jirkvalSi ga-
dadian.

meiozi sisxlis wiTe- apeqsi


merozoiti
li ujredi 0,5μm
(n)
zigota (2n) 3. merozoitebi sisxlis
wiTel ujredebSi 48 an
72 saaTis intervaliT
sisxlis wiTe- (damokidebulia saxe-
obaze) usqesod mravl-
li ujredebi debian. Semdeg mravali
merozoiti sisxlis
merozoiti (n) ujredebidan gamodis,
ganayofiereba rac periodul cieb-
cxelebas iwvevs. zogi
gametebi merozoiti axal sisxlis
ujredebs inficirebs.
gametoc-
aRniSvna itebi (n)
4. zogi merozoiti gardai-
haploidi (n) qmneba gametocitad.
diploidi (2n)

6. gametebi ylibdeba gametocitebiadan, ganayofi- 5. sxva koRo anofelesi kbens daavade-


ereba koRos momnelebel traqtSi mimdinareobs da bul adamians da sisxlTan erTad
zigota formirdeba. zigota mTeli sasicocxlo plazmodiumis gametocitebs iwovs.
ciklis erTaderTi diploiduri stadiaa.

S S suraTi 28.11  p
 lazmodiumis, malariis gamomwvevi sporianis, orsaxliani sasicocxlo cikli.
(feri bunebrivs ar Seesabameba).

mravldebian. am dros makronukleusi grZeldeba da nierebis gundma aRmoaCina, rom kuniugaciis gziT wam-
ufro ixliCeba, vidre mitozur dayofas gadis. geneti- wamianebs SeuZliaT transpozonebisa da ,,egoisturi”
kuri cvalebadoba koniugaciis (sqesobrivi procesis, dnm-is sxva tipebis raodenobis Semcireba, romelsac ge-
romlis dros ori individi haploidur mikronukle- nomis SigniT replikacia SeuZliaT. koniugaciis dros,
usebs cvlis) Sedegia. miaqcieT yuradRebaEBA28.12 suraTis roca mikronukleusi makronukleusad viTardeba, ucxo
qveda nawils, sadac Cans, rom wamwamianebSi reproduq- genetikuri elementebis amoSla mimdinareobs. am gziT
cia da koniugacia damoukidebeli procesebia. 2003 wels yoveli koniugaciis msvlelobisas wamwamianis genomis
fred hatCinsonis kibos kvlevis centris (sietli) mec- TiTqmis 15% procenti SeiZleba amoiSalos.

678
28.4
birTviani Zafebi (hifebi) romlebic sokoebis hifebs gva-
koncefcia testi nan. Tumca oomicetebsa da sokoebs Soris mniSvnelovani
sxvaobaa. rogorc wesi, oomicetebis ujredis kedeli ce-
lulozisgan Sedgeba, sokoebis ujredis kedeli ki sxva
1. ra morfologiuri Tviseba Seesabameba moleku- polisaqaridisgan _ qitinisgan. oomicetebis umeteso-
lur monacemebs, romelTa mixedviT pirofitu- bis sasicocxlo ciklSi diploiduri mdgomareoba War-
li wyalmcenareebi, sporianebi da wamwamianebi bobs, romelic sokoebSi reducirebulia. oomicetebs
erT kladaSi Sedian? aqvs Soltiani ujredebi, TiTqmis yvela sokos ki Solti
2. `wiTelma moqcevam~ SeiZleba janmrTelobis ara aqvs. molekuluri sistematikis saSualebiT dadg-
problema Seuqmnas adamianebs, romlebic am inda, rom oomicetebi sokoebis axlo naTesavebi ar arin.
adgilas mopovebuli zRvis produqtebiT ikve- maTi garegnuli msgavseba ki konvergentuli evoluciis
bebian. ratom? Sedegia (ixileT Tavi 25). oriveSi, oomicetebsa da so-
3 ratom ar aris swori wamwamebSi mimdinare ko- koebSic, Zafismagvari struqturebis zedapiris mocu-
niugacia reproduqciis formad CavTvaloT? lobasTan Sefardebis maRali koeficienti zrdis orga-
nizmis garemodan sakvebis aTvisebis unars.

28.5
Tumca oomicetebi plastidebis matarebeli wina-
koncefcia prebis STamomavlebia, maT arc plastidebi da arc fo-
tosinTezis unari aRar aqvT. isini ZiriTadad parazite-
bia an reducentebi. wylis obis saxeobebis umetesoba
stramenofilebs aqvT reducentia, isini ZiriTadad mtknar wyalSi, mkvdar wy-
,,bususebiani~ da gluvi Soltebi almcenareebsa da cxovelebze bususebiani masis saxiT
izrdebian (suraTi 28.14). TeTri Jangi da vazis Wraqi
xmeleTze mobinadre mcenareebis parazitebia. maTi
klada stramenofilebSi (Stramenopila, igive hetero-
sporebi ZiriTadad qariT vrceldeba, Tumca sasicocx-
kontebi) Sedis rogorc heterotrofebis ramdenime jgu-
lo ciklis garkveul momentSi isini Soltian zoo-
fi, aseve wyalmcenareebis konkretuli jgufebi. kladas
sporebs qmnian.
saxeli (laTinurad stramen – Cala, da pilos _ Tma) daer- oomicetebis ekologiuri gavlena SeiZleba Zalian
qva im Soltis gamo, romelsac mravali, nazi, Tmismagvari
didi iyos. magaliTad, oomiceta phytophthora infestans
gamonazardi aqvs, rac am umartivesebis damaxasiaTebeli
kartofilis daavadebas, fitoftorozs iwvevs, romlis
niSania. stramenofilebis umetesobaSi ,,bususebiani”
Sedegad kartofilis Rero da yunwi Sav lorwod ga-
Solti ,,gluv” (uTmo) SoltTan dawyvilebulia (suraTi
daiqceva. fitoftorozi iyo mecxramete saukuneSi ir-
28.13). stramenofilebis zog jgufSi Soltiania mxolod
landiaSi momxdari gamanadgurebeli SimSilis mizezi,
moZravi, reproduqciuli ujredebi.
romlis Sedegad milioni adamiani daiRupa da TiTqmis
amdenivem irlandia datova. es daavadeba dResac didi
oomicetebi (wylis obi da naTesavebi) problemaa. is iwvevs SeerTebul StatebSi mosavlis 15%-
ian danakargs. ruseTis im nawilebSi, sadac pesticidebs
oomicetebSi Sedis wylis obi, TeTri Jangi da vazis
ar iyeneben ki 70%-ans. paTogenis ukeTesi kvlevisTvis
Wraqi. adreuli morfologiuri kvlevebidan gamomdi-
molekulurma biologebma 1840 wlis irlandiuri daa-
nareobda, rom es organizmebi sokoebia (oomyce ,,sokos
vadebuli kartofilidan fitoftoras dnm gamoyves.
kvercxs” niSnavs). oomicetebis umetesobas aqvs mraval-
genetikuri kvlevebiT dadasturda, rom oomicetam
bolo aTwleulebis ganmavlobaSi meti paTogenurobis
da pesticidebis mimarT meti mdgradobis genebi SeiZina.
mecnierebi daavadebis winaaRmdeg axali saSualebebis
Sesaqmnelad rogorc fitoftoras, aseve kartofilis
genoms ikvleven.. magaliTad, 2003 wels mkvlevrebis
bususiani Solti gundma fitoftorizis mimarT rezistentuli gareu-
li kartofilidan genebi gadaitana da fitoftorizis
gluvi Solti mimarT rezistentuli kartofilis xazi gamoiyvana.

5 μm kaJovani wyalmcenareebi ( Diatomeae )


SS suraTi 28.13  stramenofilas Solti. stramenofilebis kaJovani wyalmcenareebi (laT. Diatomeae, anu Bac-
umetesobas, magaliTad Synura petersenii - s, aqvs ori Solti: illariophyta) erTujrediani wyalmcenareebia, romelTa
erTi dafarulia Txeli, xSiri bususebiT, erTi ki gluvia.
ujreds organul matriqsSi moTavsebuli da hidrat-

679
suraTi 28.12

kvleva: wamwamiani Paramecium caudatum-is struqtura da funqcia


kveba, narCenebis gamoyofa da wylis balansi.

parameciumi mtknari wylis sxva parameciumi ZirTadad baqteriebiT ikvebeba. wam-


kumSvadi wamebis rigebi ganlagebulia Zabris formis piris
umartivesebis msgavsad, hipoton-
vakuoli CaRrmavebasTan, sakvebi ujredis ,,pirSi” wamw-
uri garemodan wyals osmosis gziT
mudmivad iRebs. radialuri arxebi- amebis moZraobiT xvdeba. aq mas sakvebi vakuolebiT
dan buStis msgavs kumSvad vakuolSi fagocitozis saSualebiT STainTqavs.
zedmeti wyali grovdeba da plazmuri piris Rari
membranis gavliT gareT periodulad
gamoidevneba. ujredis piri
parameciumis zedapirs sakvebi vakuolebi dakavSirebulia
aTasobiT wamwami faravs. lizosomebTan. sakvebis monelebis
mikrobirTvi Semdeg vakuoli ujredSi maryuJis
50 μm formis gziT moZraobs.
makrobirTvi
sakvebi vakuolis mounelebeli
nawili gamoiyofa, roca vakuoli
plazmuri membranis specializire-
bul regions emagreba, romelic
analuri xvrelis msgavsad funq-
cionirebs.

koniugacia da gamravleba

2. mikrobirTvi gadis mei-


1. dawyvilebad ori ujredi ozs. yovel ujredSi oTxi
erTmaneTis gverdi-gverd haploiduri mikrobirTvi 3. oTxidan sami mikro-
lagdeba da erTmaneTs warmoiqmneba. birTvi iSleba. dar-
nawilobriv erwymis. Cenili mikrobirTvi
mitoziT iyofa.

Sesabamisi makrobirTvi
mewyvileebi
meiozi
4. ujredebi erT
mikrobirTvs
cvlian.

haploiduri
diploiduri mikrobirTvi
mikrobirTvi
diploiduri
mikrobirTvi

mikrobirT-
vebis Serwyma
5. ujredebi
calkevdeba.
6. mikrobirTvebi
8. pirveladi makro- erTdeba da dip-
birTvi iSleba. 7. citokinezis gareSe loiduri mikro-
9. citokinezis ori iTxi mikrobirTvi mimdinare sami birTvi warmoiqm-
raundis Sedegad makrobirTvebad mitozuri dayofis neba. gasaRebi
ujredi oTxad gardaiqmneba, Sedegad rva mikro- koniugacia
iyofa. TiToeulSi danarCeni oTxi birTvi warmoiqm-
erTi makrobirTvi gamravleba
mikrobirTvebad neba.
da erTi mikrobirT- rCeba.
vi xvdeba.

680
1. kapsulirebuli zoosporebi 2. ramdenime dReSi 3. meiozis Sedegad 4. igive an sxva individis sxva
substratze ileqeba da kvirtebs hifebSi sqesobri- oogoniumSi kver- totebze meiozis Sedegad spermis
iZleva, romlebic hipebis datot- vi struqturebis cxi warmoiqmneba. ramdenime haploiduri birTvi war-
vil sxeulad izrdeba. formireba iwyeba. moiqmneba, romlebic anTeridiul
hifaSi Cerdeba.

gaRvivebis
oogoniumi
cista milaki
kvercxis birTvebi (n)
anTeridiuli
meiozi
9. yoveli zoospo- hifa spermis
rangiumi usqeso usqeso birTviT (n)
gamravlebiTY gamravleba
daaxloebiT 30
orSoltian zoo-
sporas iZleva. zoospora (2n)

8. hifas boloebze mi- ganayofiereba


sqesobrivi
lakovani zoosporan-
giumi warmoiqmneba. gamravleba

zigota (oosporebi) (2n)


zoosporangiumi (2n)

zigotis gaRviveba
aRniSvna

haploidi (n)
diploidi (2n)
5. anTeridiuli hifa oogoniumis
irgvliv kauWebis magvar struatu-
rad izrdeba. ganayofierebis
milebis gavliT misi birTvebi
7. zigota Rvivdeba da gadadian kvercxebTan. ganayofi-
hifas qmnis. cikli erebis Semdeg zigotas (oosporam)
mTavrdeba. SeiZleba rezistentuli kedlebi
6. Semdegia Sesvenebis
periodi, roca ro- ganuviTardes, magram mas SeiZleba
gorc wesi, oogoniumi aseve oogoniumis garsi icavdes.
iSleba.

SS suraTi 28.14  wylis obis sasicocxlo cikli. mtknar wyalSi wylis obi mwerebs, Te-
vzebsa da sxva mkvdar cxovelebs Slis. (yuradReba miaqcieT suraTze marcxniv, qveviT,
oqros Tevzze gamosaxul hifebs) .

irebuli kvarcisgan Semdgari unikaluri, SuSis msgavsi


kedeli aqvs. is ori nawilisgan Sedgeba, romlebic fex-
sacmlis kolofisa da misi saxuravis msgavsad gadai-
fareba (suraTi 28.15). kedlebi mtaceblis ybebisgan
efeqtur dacvas uzeunvekyofen: 2003 wels germanelma
mkvlevrebma aRmoaCines, rom cocxali kaJovani wyalm-
cenareebi daaxloebiT 1,4 milion kg/m2 wnevas uZleven.
es igive wnevaa, romelic magidis fexze mova, Tu masze
spilo dadgeba! diatomebis Zalis umetes nawils uzrun-
velyofs maTi ujredis kedelSi arsebuli naxvretebisa
da Rarebis natifi bade. ujredis kedeli gluvi rom
yofiliyo, mis dasamtvrevad 60%-iT naklebi Zala iqne-
boda saWiro.
3μm

wlis umetesi nawilis ganmavlobaSi kaJovani wy-


almcenareebi usqesod, mitoziT mravldebian. am dros
S S suraTi 28.15  m
 tknari wylis kaJovani wyalmcenareebi
yoveli Svilobili ujredi mSobliuri ujredis kedel- (SeRebili SEM).

681
25μm

50μm
SS suraTi 28.16  kaJovani wyalmcenareebis
mravalferovneba (LM).

is naxevars iRebs da axal kedels qmnis, romelic Zvelze


Signidan morgebulia. zogi saxeobas cistis saxiT rez-
istentuli stadia axasiaTebs. kaJovan wyalmcenareebSi
sqesobrivi gamravleba iSviaTia. am dros warmoqmneba
kvercxujredi da sperma; sxvadasxva saxeobebSi spermis
ujredebi SeiZleba ameboiduri an Soltiani iyos.
kaJovani wyalmcenareebi umartivesebis Zalian mra-
valferovani jgufia. dReisTvis identificirebulia
100,000 saxeoba (suraTi 28.16). isini rogorc okeaneebis, S S suraTi 28.17  oqrosferi koloniuri wyalmcenare _ dino-
aseve tbebis fitoplanqtonis ZiriTadi Semadgeneli brioni, romelic mtknar wyalSi binadrobs (LM).
nawilia: zRvis zedapiridan aRebuli wylis erTi kasri
SeiZleba milionobiT mikroskopul wyalmcenares Sei- re mtknari wylisa da zRvis planqtonis Semadgeneli
cavdes. oqrosferi da mura wyalmcenareebis msgavsad, nawilia. yvela oqrosferi wyalmcenare fotosinTezs
kaJovanebi sakvebs glukozis polimeris - laminarinis awarmoebs, magram, amave dros zogi saxeoba miqsotro-
formiT inaxaven. zogi kaJovani wyalmcenare sakvebs ze- fia. maT gaxsnili organuli komponentebis absorbcia
Tovani nivTierebis saxiT inaxavs. an fagocitozis gziT sakvebis nawilakebisa da prokari-
danaleqi qanebis ZiriTadi komponentia namarxi ka- otebis moneleba SeuZlia. saxeobebis umetesoba erTu-
Jovani wyalmenareebis kedlebis uzarmazari raodenoba, jrediania, magram zogi, magaliTad mtknari wylis gvari
romelic cnobilia kizelguris saxeliT. mas filtrebis Dinobryon-i, koloniuria (suraTi 28.17). Tu ujredebis
mosamzadeblad da sxva mravali miznisTvis moipoveben. simWidrovem garkveul dones gadaaWarba, bevri saxeoba
aRsaniSnavia kaJovanebis Senatani nanoteqnologiis gan- qmnis rezistentul cistas, romelic aTwleulebis gan-
viTarebaSi, sxvadasxva formis mikroskopuli detalebis mavlobaSi arsebobs.
saxiT. kaJovanebi niJarebis mSeneblobisas mikrosko-
puli komponentebis rTul, samganzomilebian erTobas
qmnian. nano-inJinerebisTvis es procesi miniaturuli
mura wyalmcenareebi
Zravebis, lazerebisa da samedicino aRWurvilobis sis- yvelaze didi da rTuli agebulebis wyalmcenarea
temebis Seqmnis xerxia. isini imazec ki fiqroben, rom mura wyalmcenare -phaeophyta (berZnulad phaios _ muqi,
Secvalon kaJovanebis dnm adamianisTvis specifikuri yavisferi). yvela maTgani mravalujrediania, umete-
struqturebis Sesaqmnelad. soba zRvis binadaria. mura wyalmcenareebi farTod
gavrcelebulia zomieri sartyelis sanapiro zolis civ
oqrosferi wyalmcenareebi wylebSi. maTTvis damaxasiaTebelia yavisferi an muqi Se-
feriloba, romelsac plastidebSi arsebuli karotinebi
oqrosfer wyalmcenareebs anu chrysophyta-s (ber- ganapirobebs. maTi plastidebi oqrosferia da kaJovani
Znulad chrysos – oqrosferi), saxeli feris gamo dae- wyalmcenareebis plastidebis homologiuria.
rqva, romelsac yviTeli da yavisferi karotinoidebi mura wyalmcenareebSi Sedis mravali saxeoba,
ganapirobebs. rogorc wesi, oqrosferi wyalmcenaree- romelsac Cveulebriv zRvis wyalmcenareebs eZaxian
bis ujredebi orSoltiania. orive Solti mimagrebulia (zogi didi Zoweuli da mwvane wyalmcenareebis mravalu-
ujredis erT bolosTan. mravali oqrosferi wyalmcena- jredian saxeobebsac wyalmcenareebs miakuTvneben. Cven

682
firfita

fexi

kavi

S S suraTi 28.18  okeanis napirTan cxovrebasTan


adaptirebuli wyalmcenareebi. zRvis palma (Postelsia)
Crdilo-dasavleTi SeerTebuli Statebisa da dasav-
leTi kanadis sanapirosTan, kldeebze binadrobs. am
mura wyalmcenaris Talusi kargadaa adaptirebuli.
is mtkicedaa damagrebuli da mimoqcevis did talRebs
SesaniSnavad uZlevs.

maTze am TavSi, mogvianebiT, visaubrebT). am wyalmcena-


reebs yvela sxva wyalmcenareebTan SedarebiT rTuli,
mravalujrediani agebuleba axasiaTebs. zogs special-
izirebuli qsovilebic da organoebic aqvs, romlebic S S suraTi 28.19  laminariis tye. zomier sanapiro wylebSi
mobinadre laminaria uamravi organizmis habitatia da sakvebis
xmeleTis mcenareebis Sesabamis organoebs waagavs. ma- wyaroc (sarewao mniSvnelobis Tevzebis mravali saxeobis
gram mravali kvleva adasturebs, rom wyalmcenarebisa CaTvliT),.M Macrocystis gvaris warmomadgeneli, Cveulebrivi
da xmeleTis mcenareebis evoluciur StoebSi msgavseba laminaria, romelic Seertebuli Statebis sanapiroebTan wynar
damoukideblad ganviTarda da analogias, da ara homo- okeaneSi binadrobs, SeiZleba erT sezonSi 60 metramde gaizar-
dos. sxva organizmTan SedarebiT is yvelaze swraf xazobriv
logias warmoadgens.
zrdas avlens.
Talusi (berZnulad thallos – ylortia) wyalmcenaris
sxeuls daerqva, romelic xmeleTis mcenareebis sxeulis
msgavsia. xmeleTis mcenaris sxeulisgan gansxvavebiT, lozisgan da Jeles magvari polisaqaridebisgan Sedgeba,
Taluss namdvili fesvebi, Reroebi da foTlebi ara aqvs. rac Talusze talRebis dartymas amcirebs da ukuqcevi-
wyalmcenaris tipuri Talusi Sedgeba fesvismagvari “ka- sas wyalmcenares amoSrobisgan icavs.
visgan”, romliTac is niadags emagreba, Rerosmagvari Re-
rZisgan, romelsac emagreba foTlismagvari firfitebi
adaminis mier wyalmcenareebis gamoyeneba
(suraTi 28.18). fotosinTezi ZiriTadad foTlismagvar
firfitebSi xdeba. zog mura wyalmcenares aqvs “tivti- wyalmcenareebi – mura da mravalujrediani Zoweuli
va”, romlis saSualebiT firfitebi wylis zedapirTan da mwvane wyalmcenareebi - adamianisTvis mniSvnelovani
axlos Cerdebian. mimoqcevis zonidan moSorebiT, Rrma resursia. mraval wyalmcenares sakvebad iyeneben. magal-
wylebSi, giganturi wyalmcenare laminaria binadrobs iTad, mura wyalmcenare laminarias (iaponurad ,,kombu”)
(suraTi 28.19). am mura wyalmcenaris RerZma SeiZleba wvnianis mosamzadeblad iyeneben, Zoweuli wyalmcenare
sigrZeSi 60 metrs miaRwios. porfirasgan (iaponurad ,,nori”) xraSuna firfitebs
mimoqcevis zonaSi mobinadre wyalmcenareebma unda amzadeben an mis firfitebSi suSis axveven (suraTi 28.20).
talRebis dartyis Zalas da ukuqcevas gauZlon (dReSi wyalmcenaris ujredis garsis Jelesmagvar nivTierebas
orjer), romlis Sedegad wyalmcenare mSrali atmos- (mura wyalmcenareebSi - algini, Zoweul wyalmcenaree-
ferosa da intensiuri gamosxivebis gavlenis qveS eqce- bSi - agari da karaginani) mravali sakvebis momzadebisas
va. unikaluri adaptaciebi xels uwyobs wyalmcenareebis iyeneben, magaliTad: pudingis, nayinisa da salaTis sawe-
gadarCenas. magaliTad, maTi ujredebis garsi celu- blebis.

683
(a) wyalmcenareebi
badeze napiris wy-
almarCx adgileze
koncefcia testi 28.5
izrdeba.
1. romeli unikaluri ujreduli Tviseba saerToa
yvela stramenofilisTvis?
2. SeadareT oomicetebisa da oqrosferi wyalm-
cenareebis kveba.
3. rogoraa morgebuli mura wyalmcenaris - lami-
narias agebuleba mis habitats, mimoqcevis zo-
(b) muSa wyalmcena- nas?
reebs bambukis fi-
crebze gasaSrobad

28.6
aTavsebs.

koncefcia
(g) qaRaldis fur-
clis sisqis noris cerkozoas da radiolariebis
priala, minarelebiT
mdidar firfitebs zRvis fsevdopodiebi Zafisebria
produqtebisgan da bost-
neulisgan suSis momza- axal klada cerkozoaSi (Cercozoa) Sedis mravali
debisas iyeneben.
saxeoba. isini im organizmebs miekuTvnebian, romelsac
zogadad amebebs veZaxiT. amebas adre fsevdopodiebis
SS suraTi 28.20  sakvebad vargisi wyalmcenareebi. nori
tradiciuli iaponuri sakvebia, romelsac wyalmcenare por-
(crufexebis) meSveobiT moZrav da mkvebav umartivesebs
firasgan amzadeben (Zoweuli wyalmcenare, romelzec am TavSi miakuTvnebdnen. fsevdopoda wagrZelebaa, romelic ujre-
ufro dawvrilebiT visaubrebT). dis zedapiris nebismier adgilas SeiZleba gaCndes. amebas
gadaadgilebisas fsevdopodia iweleba, garkveul wer-
TaobaTa monacvleoba tilze fiqsirdeba da Semdeg iq danarCeni citoplazmac
gadaiRvreba. molekulur sistematikaze dayrdnobiT
mravalujredian wyalmcenareebSi sxvadasxva sa-
cxadi gaxda, rom ameba ar aris monofileturi jgufi. es
sicocxlo cikli ganviTarda. yvelaze rTulia sasicocx-
organizmebi eukariotebis Soreulad monaTesave mraval
lo cikli, romelsac TaobaTa monacvleoba axlavs anu
taqsons Soris gabneulia. klada cerkozoas warmomadgen-
haploiduri da diploiduri formebi erTmaneTs enacv-
lebi sxva amebebisgan Zafismagvari fsevdopodiebiT gansx-
leba. magram haploiduri da diploiduri mdgomareo-
vavdeba. cerkozoaSi Sedian qloraraqniofitebi (isini am
bis monacvleoba yvela sqesobrivi sasicocxlo ciklis
TavSi adrec vaxseneT, roca meorad endosimbiozze vsau-
Semadgeneli nawilia. magaliTad, adamianis gameta hap-
brobdiT) da foraminiferebi. meore kladas, radiolarias
loiduria. magram TaobaTa monacvleobaze saubrisas mx-
olod iseT sasicocxlo cikls vgulisxmobT, roca hap- (Radiolaria) warmomadgenlebs aseve aqvT Zafismagvari fsev-
loiduri da diploiduri stadiac mravalujrediania. dopodia da cerkozoas axlo naTesavebi arian.
rogorc 29-e TavSi naxavT, TaobaTa monacvleoba yvela
mcenaris sasicocxlo ciklSi ganviTarda. foraminiferebi
mura wyalmcenaris - laminarias rTuli sasicocxlo
foraminiferebs (laTinurad foramen _ patara nax-
cikli TaobaTa monacvleobis malagiTia (suraTi 28.21).
diploidur individs sporofiti daarqves, vinaidan is vreti da ferre _ matarebeli) an foramebs saxeli forebi-
reproduqciul ujredebs - zoosporebs iZleva. zoos- ani niJaris _ testis gamo daerqvaT (suraTi 28.22). for-
pora mdedr da mamr haploid gametofitad viTardeba, amebis testebi mravalsakniania da organuli masalisgan
romlebic gametebs qmnian. ori gametas Serwymis Sede- Sedgeba, romelsac simkvrives kalciumis karbonati an-
gad (ganayofiereba an singamia) diploidur zigotas iWebs. forebidan gaSverili fsevdopodiebi curvaSi,
viRebT, romelic axal sporofits aZlevs dasabams. niJaris formirebasa da kvebaSi monawileobs. niJaraSi
laminariis SemTxvevaSi ori Taoba heteromorfulia, mobinadre foTosinTezis unaris mqone wyalmcenare
anu sporofiti da gametofiti struqturulad gansx- mravali foramis simbiontia da mas sakvebs aseve awvdis.
vavebdeba. sxva wyalmcenareebis sasicocxlo ciklSi foraminiferebi rogorc okeaneSi, aseve mtknar wyalSi
gvaqvs izomorfuli Taobebis monacvleoba, roca spo- binadroben. saxeobebis umetesoba qviSaSi cxovrobs an
rofiti da gametofiti garegnulad erTmaneTis msgav- kldeebsa da wyalmcenareebs emagreba, zogi ki planq-
sia, Tumca maTi qromosomebis ricxvi gansxvavdeba. tonis mravalricxovani binadaria. yvelaze didi fora-

684
1. rogorc wesi, wyalmcenareebis
sporofitebs wyalSi yvelze da-
bali moqcevis zonis qveS naxu-
loben. isini kldeebs datotvili
kavebiT emagrebian.

sporangiumi
2. adre gazafxulze, zrdis ZiriTa-
di sezonis bolos, firfitis zede-
piris ujredebi sporangiumebad
viTardeba.

3. sporangiumi zoosporebs
meiozis gziT warmoqmnis.
7. zigota iz- meiozi
rdeba axal 4. yvela zoospora struqturu-
sporofitad lad msgavsia, magram maTi nax-
zoosporebi
da sicocxles evari viTardeba mamrobiT game-
mdedrobiT sporofiti (2n) tofitad, naxevari ki mdedrobiT
gametofitTan ganviTarebadi gametofitad, romlebic spo-
mimagrebul sporofiti mdedri rofitebs ar gvanan. es mokle
mdgomareobaSi datotvili Zafebia, romlebic
gametofi-
iwyebs. moqcevis zonis kldeebis zeda-
ti (n)
zigota (2n) pirze izrdeba.

5. mamrobiTi gametofitebidan Ta-


mwife mdre- visufldeba sperma, mdedrobiTi
drobiTi game- kvercxi
ganayofiereba gametofitebi ki kvercxebs iZleva,
tofiti (n) romlebic mimagrebulni rCebian
mamri
mdedrobiT gametofitze. kvercxu-
sperma jredebi asinTezeben qimiur sasig-
gasaRebi:
6. sperma kvercxu- nalo nivTierebas, romelic igive
haploidi (n) jreds anayofi- saxeobis spermas izidavs. es zrdis
diploidi (2n) okeanSi ganayofierebis albaTo-
erebs.
bas.
S S suraTi 28.21  laminarias sasicocxlo cikli TaobaTa monacvleobis magaliTia.

miniferebi diametrSi ramdenime santimetrs aRweven, radiolariebi


Tumca erTujrediani organizmebi arian.
foraminiferebis dadgenili saxeobebis oTxmocdaa- radiolariebi kvarcisgan Semdgari natifi ageb-
Ti procenti cnobilia namarxebidan. sxva umartivesebis ulebis niJarebis mqone zRvis umartivesebia. radiolar-
kirovan namarxebTan erTad, foraminiferebis niJar- iebis fsevdopodiebi – aqsopodiebi - centraluri sxe-
ebi zRvis danaleqi qanebis (xmeleTze ganlagebuli da- ulidan itoteba. simtkices maT mikromilakebis Sekvrebi
naleqi kldeebis CaTvliT) Semadgeneli nawilia. fora- aniWebs (suraTi 28.23). mikromilakebi dafarulia ci-
miniferebis namarxebi msoflios sxvadasxva adgilas toplazmis Txeli feniT. fagocitozisas citoplazma
ganlagebuli danaleqi qanebis asakis dadgenisTvis Ses- gars ertymis mcire mikroorganizmebs, romlebic aqso-
aniSnavi markeria. podias exebian. STanTqmuli msxverpli citoplazmis na-

685
kads ujredis mTavari nawilisken miaqvs. radiolariebis
sikvdilis Semdeg maTi niJarebi zRvis fskerze ileqeba
da Slamis masas qmnis. zogierT adgilas Slamis sisqe
ramdenime aseul metrs aRwevs.

koncefcia testi 28.6


1. foraminiferebis namarxebi kargad Semonaxu-
lia. ratom?
2. Seadare foraminiferebisa da radiolariebia aqsopodia
kveba.
200μm
20μm
S S suraTi 28.23  radiolaria. wiTel zRvaSi napovni radio-
larias centraluri sxeulidan mravali Zafismagvari aqsopo-
dia itoteba (LM).

SiSveli lobozuri amebebi


Gymnamoeba amebebis didi da mravalferovani
jgufia. es erTujrediani umartivesebi niadagSi, mt-
knar wyalSi da zRvaSic gvxvdeba. maTi umetesoba het-
erotrofia, romlebic baqteriebsa da sxva umartivesebs
aqtiurad eZeben da spoben (suraTi 28.24). zogi SiSveli
ameba detritiT (mkvdari organizmebiT) ikvebeba.

amebiazis gamomwvevi amebebi


amebebis umetesoba Tavisuflad mcxovrebi orga-
nizmia. gvar Entamoeba-Si ki Sedian parazitebi, romle-
bic rogorc xerxemlianebis yvela klasis warmomad-
genlebs, aseve uxerxemloebsac ainficireben. adamiani,
S S suraTi 28.22  globigerina (rigi Globigerinida) forami
lokokinas msgavsi niJaris mqone foraminiferaa. Zafis- rogorc minimum, Entamoeba-s eqvsi saxeobis maspinZelia,
magvari fsevdopodiebi niJaris forebidan vrceldeba (LM). magram paTogenad mxolod erTia - E. histolytica aRiareb-
eleqtronul mikroskopSi Cans foraminiferas kirovani niJara. uli. is amebis dizenterias iwvevs da daiinficirebuli
sasmeli wyaliT, sakvebiT an WurWeliT vrceledeba. am
daavadebiT msoflioSi yovel wels 100000 adamiani iRu-

28.7
peba. parazitebiT gamowveuli sikvdilianobis mixedviT
koncefcia is, malariisa da Sistosomozis Semdeg, mesame adgilze
imyofeba (ixileT Tavi 33).

amebasnairebis fsevdopodia
miqsomicetebi
momrgvaloa miqsomicetebi an mycetozoa (rac laTinurad ,,soko
cxovels” niSnavs) adre sokod iTvleboda, vinaidan
amebas mravali saxeoba, romelsac ufro momrgvale- sokos msgavsad nayofsxeuls warmoqmnis, romelic
buli, vidre Zafismagvari fsevdopodiebi aqvs, klada sporebis gavrcelebas exmareba. Tumca msgavseba miqso-
amebozoaSi (Amoebozoa) Sedis. am kladaSi gaerTianebu- micetebsa da sokoebs Soris evoluciuri konvergenciis
lia SiSveli lobozuri amebebi (Gymnamoeba), amebiozis kidev erTi magaliTia. molekulurma sistematikosebma
gamomwvevi amebebi (Entamoeba) da miksomicetebi. moaTavses miqsomicetebi klada Amoebozoa –Si da Tv-
lian, rom isini erTujrediani gymnamoeba-s msgavsi wi-

686
4sm

fsevdopodia

40μm

SS suraTi 28.25  pl azmodiuri miqsomiceta - Physarum poly-


cephalum

yofen da romelsac mravali diploiduri birTvi aqvs. es


,,superujredi” birTvis mitozuri dayofis produqtia,
romelsac citokinezi (citoplazmis dayofa) ar axlavs.
plazmodiuri miqsomicetebis saxeobaTa umetesobaSi
mitozuri dayofa sinqronulia anu aTasobiT birTvi mi-
tozis yovel fazas erTdroulad gadis. am Tvisebis gamo
plazmodiur miqsomicetebs ujredis ciklis moleku-
luri detalebis Sesaswavlad iyeneben.
plazmodiumis wvril arxebSi citoplazma pulsaci-
is msgavsi nakadebiT jer erTi gziT, Semdeg ki meoreTi
miedineba. mikroskopSi es Zalian lamazi sanaxaobaa. ci-
toplazmuri nakadebi sakvebisa da Jangbadis gadatanaSi
monawileobs. plazmodiumi fsevdopodias svel niadagSi,
lpobad foTlebSi da kunZebSic avrcelebs. is sakvebis
nawilakebs fagocitozis gziT STanTqavs da izrdeba.
Tu habitati Sreba, an sakvebi ileva, plazmodiumis zrda
S S suraTi 28.24  SiSveli lobozuri amebas kveba. videofiri-
dan SerCeul gamosaxulebebze naCvenebia Amoeba sp., romelic Cerdeba da iwyeba sasicocxlo ciklis sxva stadia - nay-
momrgvalo fsevdopodias misi msxverplis, wamwamianis ofsxeulis warmoqmna, romelic sqesobriv gamravlebaSi
STanTqmisTvis iyenebs. monawilebs. plazmodiuri miqsomicetebis umetesobaSi
diploiduri mdgomareoba sasicocxlo ciklis ZiriTadi
naprebis STamomavlebia. miqsomicetebi or mTavar Stod, stadiaa.
plazmodiur miqsomicetebad da ujredul miqsomice-
tebad daiTiSnen, romlebsac nawilobriv sasicocxlo ujreduli miqsomicetebi
ciklis
ujredul miqsomicetebze dakvirvebisas ibadeba
filosofiuri SekiTxva: ras niSnavs iyo individualuri
plazmodiuri miqsomicetebi organizmi? sasicocxlo ciklis kvebis stadia calkeuli
plazmodiuri miqsomicetebis mravali saxeoba ujredebisgan Sedgeba, romlebic individualurad fun-
mkveTrad pigmentirebulia da xSirad yviTeli an narin- qcionireben. magram, roca sakvebi qreba, ujredebi erTi-
jisferia (suraTi 28.25). sasicocxlo ciklis erT-erT andebian da erTad funqcionireben (suraTi 28.27 Semdeg
stadiaze isini masas - plazmodiums qmnian, romelmac gverdze). garegnulad es masa plazmodiur miqsomicetas
diametrSi SeiZleba mraval santimetrs miaRwios (su- waagavs, magram am SemTxvevaSi ujredebs membranebi yofen.
raTi 28.26). (ar agerioT miqsomicetas plazmodiumi ujreduli miqsomicetebi plazmodiuri miqsomicetebi-
apikompleqsebis parazit plazmodiumTan). sgan imiTac gansxvavdebian, rom haploiduri organizme-
zomis miuxedavad, plazmodiumi ar aris mravalu- bi arian (diploidi mxolod zigotaa). maT aqvT nayofsx-
jrediani. es citoplazmis masaa, romelsac membranebi ar eulebi, romlebic ZiriTadad usqeso da ara sqesobrivi

687
8. zigotis birTvis gan- 1. mkvebavi stadia mravalu- 2. plazmodiumi 3. cud pirobebSi plazmodiumidan
meorebadi mitozuri jrediani plazmodiumia, badisebr formas fexebiani nayofsxeulebi (sporan-
dayofa, romelic cito- romelic organul narCe- iRebs. giumi), izrdeba.
plazmis dayofis gareSe nebze binadrobs.
mimdinareobs, iZleva
mkvebav plazmodiums,
riTac sasicocxlo
cikli mTavrdeba.

mkvebavi
zigota (2n) momwifebuli plazmo-
plazmodiumi
diumi (gamzadebuli
nayofsxeuliebis warmo-
saqmnelad)
singamia axalgazrda sporangiumi
1mm

mwife sporangiumi
amebis formis
ujredi (n)

Soltiani
gasaRebi
ujredi (n) meiozi
gaRivebuli sporebi (n) haploidi (n)
spora diploidi (2n)
7. ujredebi wyvil- fexi
deba (Soltianebi
SoltianebTan da 4. sporangiumis
amebis formis amebis 6. es ujredebi an amebas 5. rezistentuli sporebi hae- bolqvisebr bo-
formianebTan) da formis an Soltianebi riT axal adgilebSi xvdeba da loebSi meiozis
diploiduri zigotebi arian. es ori forma Rvivdeba. karg pirobebSi aq- Sedegad haploi-
warmoiqmneba. erTmaneTSi swrafad tiur haploidur ujredebad duri sporebi
gadadis. gadaiqceva. warmoiqmneba.

SS suraTi 28.26  plazmodiuri miqsomicetas sasicocxlo cikli.

gamravlebis dros funqcionireben. metic, ujredovan tom gasakviria, rom Dictyostelium -is yvela ujredi ar
miqsomicetebs Soltiani stadia ar aqvs. aris matyuara.
Dictyostelium discoideum, tyeebis niadagis Cveulebrivi 2003 wels raisisa da turinis universitetebis mec-
ujreduli miqsomiceta mravalujredianobis evolu- nierebma (italia) aRmoaCines, Tu ratom ar arian sxva
ciis Seswavlis obieqtia. zogi mkvlevari nayofsxeulis ujredebic matyuarebi. matyuara mutantebs ujredis
stadias ikvlevs. am stadiisas “Reros” Semqmneli ujre- zedapirze ara aqvT cila da patiosan ujredebs Seu-
debi gaSrobisas kvdebian, maSin, roca kenweroSi ganla- ZliaT maTi amocnoba. patiosnebi upiratesobas sxva pa-
gebuli sporis ujredebi gadarCebian da gamravlebis tiosnebTan gaerTianebas aniWeben da matyuarebs Tavisi
SesaZlebloba aqvT. mecnierebma aRmoaCines, rom erT eqsploataciis saSualebas ar aZleven. amnocnobis aseTi
genSi momxdari mutaciis Sedegad Dictyostelium-is zogi sistema mravalujrediani eukariotebis, magaliTad
ujredi “matyuarad” gadaiqceva da Reros Semadgenlo- mcenareebisa da cxovelebis, evoluciisas albaT Zalian
baSi arasdros ar Sedis. am ujredebs “patiosnebTan” mniSvnelovani iyo.
SedarebiT didi reproduqciuli upiratesoba aqvT, ami-

688
9 karg garemo piro- 1. sasicocxlo cik-
2. sqesobrivi gam-
gasaRebi bebSi ameba sporis lis kvebis sta-
ravlebisas ori
garsidan Tavisu- diaze individu-
haploiduri ameba
haploidi (n) fldeba da kvebas aluri haploidi
erTmaneTs erwymis
iwyebs. ameba STanTqavs
da qmnis zigotas.
diploidi (2n) baqterias.
3. zigota gardai-
qmneba gigantur
8. sporebi Tavisufl-
ujredad haploi-
deba.
duri amebebis
singamia STanTqmis Sedegad.
7. sxva ujredebi fexze rezistentuli ked-
miZvrebian wverisken lis Camoyalibebis
da sporebad viTardeba. amebas gamonTavi- Semdeg giganturi
sporebi (n) sufleba sqesobrivi ujredi gadis mei-
gamravleba ozs, romelsac ram-
denime mitozuri
zigota
dayofa axlavs.
(2n)
individualuri
ameba (kvebis
stadia) meiozi
600μm
amebebi
nayofsxe- usqeso
uliebi gamravleba

amebebis 4. rezistentuli kedeli


grova irRveva da axali
haploiduri amebebi
Tavisufldeba.

grovis mi- 5. roca sakvebi ileva, asobiT ameba


graci mimzidveli qimiuri nivTierebis
moqmedebis sapasuxod grovdeba da
loqoras msgavs erTobas ayalibebs
(foto qveviT marcxniv). erTobis
6. grova mcire drois ganmav-
formireba usqeso gamravlebis
lobaSi gadaadgildeba da
dasawyisia.
Semdeg Cerdeba. zogi ujredi
monawileobs fexis formire-
baSi, romelsac nayofsxeuli
uWiravs da Semdeg Sreba.

200 μm

S S suraTi 28.27 ujreduli miqsomicetas, Dictyostelium-is, sasicocxlo cikli

28.8
28.7
koncefcia
koncefcia testi
Zoweuli da mwvane wyalmcena-
1. ganasxvaveT amoebozoa -s da foraminiferebis reebi xmeleTis mcenareebis
fsevdopodiebi.
2. ratom uxdeba miqsomicetebs ganmarteba ,,soko uaxloesi naTesavebia
cxoveli” da ratom ar uxdeba?
3. arsebobs Tu ara amoebozoa-Si ujredebis Tanam- rogorc 26-e TavSi avRwereT, molekuluri siste-
Sromloba? axseniT. matikisa da ujredis agebulebis Seswavlis Sedegebi
Semdeg filogenetikur suraTs adasturebs: miliard
welze meti gavida, rac lurj-mwvane wyalmcenare (ci-
anobaqteria) heterotroful umartivesSi simbiontis

689
(b) Dmuqi wiTeli feris sakvebad vargisi
wyalmcenare (Palmaria palmata). am wyalm-
cenares aqvs foTlis forma

(g) marjnisebri wyalmcenare. am wyalmce-


naris ujredis kedlebs simagres kalciu-
mis karbonati aniWebs. zogi marjnisebri
wyalmcenare marjnis rifebTan arsebuli
biologiuri Tanasazogadoebis wevria.

(a) Bonnemaisonia hamifera. es Zoweuliu wy-


almcenare Zafisebri agebulebisaa.

saxiT damkvidrda. am umartivesis fotosinTezis unaris Zoweuli wyalmcenareebis umetesoba mravalujre-


mqone STamomavloba Zoweul da mwvane wyalmcenareeebad diania, yvelaze didebs ubralod “wyalmcenareebs” eZa-
ganviTarda (ixileT suraTi 28.3). daaxloebiT 475 mil- xian (suraTi 28.28), Tumca verc erTi Zoweuli wyalm-
ioni wlis winaT, mwvane wyalmcenareebis evoluciurma
Stom dasabami misca xmeleTis mcenareebis ganviTarebas.
xmeleTis mcenareebze 29 da 30 TavebSi visaubrebT. am
TavSi ki ganvixilavT maTi uaxloesi naTesavebis, Zoweu-
li da mwvane wyalmcenareebis mravalferovnebas.

Zoweuli wyalmcenareebi
Zoweuli wyalmcenareebis (berZnulad rhodo-
phytes–rhodos _ wiTelia) 6 000 cnobili saxeobidan
bevri mowiTalo Seferilobisaa, rac gamowveulia dam-
atebiTi pigmentiT - fikoeriTriniT, romelic qloro-
filis mwvane fers faravs. Tumca, wyalmarCx adgilebSi
cxovrebas adaptirebuli saxeobebi fikoeriTrins nak-
lebi raodenobiT Seicavs. amitom Zoweuli wyalmcena-
reebis saxeobebi Rrma wyalSi TiTqmis Savi feris Stabe-
Wdilebas toveben, saSualo siRrmis wyalSi - mkveTri
wiTelisa da wyalmarCx adgilebSi - momwvanosi. zogi-
erTi saxeoba saerTod ar aris pigmentirebuli da sxva
Zoweuli wyalmcenareebis heterotrofi parazitia.
Zoweuli wyalmcenare tropikuli okeanis Tbil sana-
piros wylebSi yvelaze gavrcelebuli didi wyalmcena-
rea. damatebiTi pigmentebis saSualebiT mas SeuZlia
cisferi da mwvane sinaTlis STanTqma, romelic wyalSi
SedarebiT Rrmad aRwevs. axlaxans aRmoaCines, rom baha-
mas axlos mobinadre Zoweuli wyalmcenareebis saxeobe- S S suraTi 28.29  sazamTros Tovli. TovlSi mobi-
nadre zogi wyalmcenaris, rogoricaa Chlamydomo-
bi 260 metris siRrmezec cxovroben. identificireulia nas nivalis, karotinoidebi Tovls wiTlad Rebaven.
mtknari wylisa da xmeleTis saxeobebic.

690
50 μm a) volvoqsi, mtknari wylis koloniuri mwvane wy-
20 μm almcenare. kolonia Rruiani burTia, romlis kedeli
Jelatinisebr matriqsSi (citoplazmis ZiriTadi masa)
CarTuli asobiT an aTasobiT orSoltiani ujredis-
gan Sedgeba (ixileT CarTva LM). rogorc wesi, ujredebi
dakavSirebulia citoplazmuri WimebiT; izolire-
bul ujredebs gamravleba ar SeuZlia. aq gamosaxul
did koloniebSi sabolood mcire zomis ,,Svilobili
kolonibi” yalibdeba (LM)

(b) Caulerpa, mimoqcevis


zonis mwvane wyalm-
cenare. datotvil
Zafebs ar aqvs ganivi
kedlebi da amitom mra-
valbirTvianebia. amitom
Talusi erT did ,,supe-
rujreds” warmoadgens.

(g) Ulva, an zRvis latuki. saWmelad vargis wyalm-


cenares aqvs mravalbirTviani Talusi, romelic
diferencirebulia foTlismagvar firfitebad da
fesvismagvar kavebaT, romelTa daxmarebiT wyalm-
cenare talRebsa da mimoqcevas uZlevs.

S S suraTi 28.30  kolonialuri da mravalujrediani mwvane wyalmcnareebi.

cenare giganturi mura laminariis zomas ver aRwevs. gaxda, rom mwvane wyalmcenareebi da xmeleTis mcena-
mravali Zoweuli wyalmcenaris Talusi boWkovania, reebi axlo naTesavebia. zogi sistematikosi moiTxovs
xSirad datotvilia da totebi erTmaneTSi gadaxlarTu- kidevac mwvane wyalmcenareebis ,,mcenareebis” samefoSi,
lia. Talusis fuZe xSirad ubralo kaviviT gamoiyureba. Viridiplantae-Si CarTvas (laTinurad viridis – mwvanea).
Zoweul wyalmcenares gansakuTrebiT mraval- mwvane wyalmcenareebi or mTavar jgufad – mwvane
ferovani sasicocxlo cikli axasiaTebs, sadac Taobebis wyalmcenareebad _ chlorophyta (berZnulidan chloros _
monacvleoba Cveulebrivi movlenaa. magram sxva wyalm- mwvane) da xarovanebad _ charophycea (ixileT suraTi
cenareebisgan gansxvavebiT, maT sasicocxlo ciklSi 28.4) iyofa. dReisTvis identificirebulia chlorophyta
Soltiani stadia ar aris. gamravlebisas maTi gametebis
–s 7 000 saxeobaze meti. maTi umetesoba mtknar wyalSi
daaxloeba wylis nakadzea damukidebulni.
binadrobs, magram bevria zRvis saxeobac. yvelaze mar-
tivi agebulebis mwvane wyalmenareebi orSoltiani er-
mwvane wyalmcenareebi Tujrediani organizmebia, magaliTad qlamidomonada,
romelic ufro rTuli agebulebis mwvane wyalmcena-
mwvane wyalmcenarebs saxeli mwvane qloroplas-
reebis gametebsa da zoosporebs waagavs. erTujrediani
tebis gamo daerqvaT. ultrastruqturiTa da pigmentis
qlorofitebis mravali saxeoba planqtonis saxiT ar-
SemadgenlobiT isini im organizmebis qloroplastebs
sebobs an tenian niadagSi binadrobs. zogi sxva saxeoba
Zalian hgvanan, romlebsac Cven tradiciulad ubralod
eukariotebSi simbiotis saxiT arsebobs da fotosin-
mcenareebs veZaxiT. molekuluri sistematikisa da
Tezis Sedegad miRebuli produqtis nawils maspinZels
ujreduli morfologiis gamokvlevebis Sedegad cxadi
sakvebad uwiladebs. sokoebis simbiontebi, sxva wyalm-

691
1 μm
Solti 2. sakvebis naklebobis,
gubis amoSrobisa an
sxva stresis sapa-
ujredis suxod ujredebi
kedeli gametebad viTardeba. 3. mewyvileebis gametebi
(aRniSnulia + da _
-iT) wyvildeba da erT-
birTvi 1. qlamidomonaSi mwife
maneTs ewebeba. game-
ujredebi haploiduria
tebis Serwymis Sedegad
da Wiqis formis erT
(singamia) diploiduri
qloroplasts Seicavs
zigota warmoiqmneba.
erTi (ixileT TEM marcxniv).

qloro-
plastis
regioni

zrdasruli
7. Svilobil ujredebs Soltebi da ujredi (n)
ujredis kedeli uviTardeba da isini zoosporebi
mSobliuri ujredis kedelidan, sadac singamia
aqamde Caketilni iyvnen, mcuravi zoo- usqeso gam-
sporebis saxiT gamodian. zoosporebi sqesobrivi
ravleba
izrdeba zrdasrul haploidur
ujredebad, riTac usqeso sasicocxlo
gamravleba zigota (2n)
cikli mTavrdeba.

6. zrdasruli ujredis usqeso gamravlebisas misi meiozi


Solti iSleba da ujredi or mitozs gadis. formird-
eba oTxi ujredi (zog saxeobaSi meti).
4. zigota asinTezebs safars,
romelic ujreds cudi
pirobebisgan icavs.
gasaRebi 5. Sesvenebis periodis Semdeg, meiozis Sedegad
oTxi haploiduri individi (or-ori yoveli mew-
haploidi (n) yvilesagn) warmoiqmneba, romlebic safarisgan
diploidi (2n) Tavisufldeba da mwife ujredebad viTardeba.

S S suraTi 28.31  erTujrediani mwvane wyalmcenaris - qlamidomonadas sasicocxlo cikli.

cenareebis garda, mwvane wyalmcenareebic arian. aseTi mwvane wyalmcenareebis didi zoma da rTuli ageb-
simbiozis produqts liqenebs eZaxian. (ixileT suraTi uleba sami sxvadasxva meqanizmiT ganviTarda: (1) indi-
31.24). vidualuri ujredebis koloniebis, magaliTad vol-
zogi mwvane wyalmcenare iseT adgilebSi cxovrebas voqsi, (suraTi 28.30) da Zafisebri formebis wamoqmniT
Seegua, sadac maT naxvas namdvilad ar elodebiT. magal- romlebic ,,gubis qafis” saxeliT cnobil Zafismagvar ma-
iTad, wyalmcenare Chlamydomonas nivalis did simaRleze sas qmnian (2) birTvis ganmeorebadi dayofiT, romelsac
ganlagebul myinvarebsa da Tovlis mdeloebze ,,yvavi- citoplazmis dayofa ar axlavs, magaliTad, Caulerpa-s
lobs”, misi mowiTalo pigmenti aq ,,sazamTros Tovlis” mravalbirTviani Zafebi (suraTi 28.30b); (3) ujredis
saxeliT cnobil efeqts iZleva (suraTi 28.29). am wyalm- dayofisa da ujreduli diferencirebis gziT namdvili
cenareebSi fotosinTezi mimdinareobs yinvisa da xil- mravalujrediani formebis CamoyalibebiT, magaliTad
vadi da ultraiisferi intensiuri gamosxivebis miuxe- Ulva (suraTi 28.30g). zRvis zogi mravalujrediani mwvane
davad. maT icavs citoplazmaSi arsebuli radiaciis wyalmcenare imdenad didi da rTuli agebulebisaa, rom
damblokavi naerTebi da TviT Tovlic, romelic damcavi wyalmcenaris saxels imsaxurebs.
faris rols asrulebs. mwvane wyalmcenareebis umetesobas aqvs sqesobrivi

692
28.8
da usqeso gamravlebis stadiebis Semcveli rTuli sa-
sicocxlo cikli. TiTqmis yvela mravldeba sqesobrivad, koncefcia testi
Wiqis formis qloroplastebis mqone orSoltiani gam-
etebiT (suraTi 28.31). gamonaklisia koniugaciis mqone
wyalmcenare Spirogyra, romelic ameboidur gametebs 1. daadgineT ori gza, romliTac Zoweuli wyalm-
warmoqmnis (ixileT suraTi 28.2d). TaobaTa monacvleo- cenareebi mura wyalmcenareebisgan gansxvav­
ba zogi mwvane wyalmcenaris sasicocxlo ciklSi ganvi- deba.
Tarda, maT Soris Ulva-s SemTxvevaSic, sadac es Taobebi 2. ratom aris swori, rom Ulva namdvili mravalu-
izomorfulia. jrediani organizmia da Caulerpa ara?
mwvane wyalmcenareebis meore ZiriTadi jgufia
xarovanebi, romlebic yvelaze axlos xmeleTis mcena-
reebs enaTesavebian. amis gamo maT 29 TavSi, xmeleTis
mcenareebTan erTad ganvixilavT.

28 -e Tavis Semowmeba

ZiriTadi koncefciebis Semowmeba koncefcia 28.2


koncefcia 28.1 diplomonadebs da parabazalidebs aqvT
modificirebuli mitoqondria
umartivesebi eukariotebis ukiduresad
X X diplomonadebisa da parabazaliebis mitoqondria
mravalferovani jgufia
mo­d ificirebulia diplomonadebi da parabazali­
ebi adaptirebulia anaerobul garemosTan. maT ara
XX umartivesebi eukariotebis yvelaze mravalfe­rovani
aqvT plastidebi. maT mitoqondrias ara aqvs dnm,
jgufia. erT samefoSi maT aRar aerTianeben. umar­
eleqtronebis gadacemis jaWvi, an krebsis cilkis
tivesebis umetesoba erTujrediania, zogi organiz-
fermentebi.
mi koloniuri an mravalujrediania. umartivesebSi
Sedian fitoautotrofebi, heterotrofebi da miq- XX diplomonadebi  diplomonadebs aqvT mravali Solti
sotrofebi. saxeobebis umetesoba wyalSi binadrobs, da ori birTvi.
sxvebi xmeleTis teniani adgilebis binadrebia. zogi
X X parabazaliebi  parabazaliebSi Sedian triqomonebi,
saxeoba mxolod usqesod mravldeba, sxvebi ki sqeso-
romlebic Soltisa da plazmuri membranis talRise-
brivad. 28.1 cxrilSi moyvanilia am TavSi ganxiluli
bri moZraobiT gadaadgildebian.
umartivesebis jgufebi.

X X endosimbiozi eukariotebis evoluciaSi  zogi bi-


ologi Tvlis, rom mitoqondria da plastidebi Ses- koncefcia 28.3
abamisad alfa proteobaqteriebisa da lurj-mwvane
wyalmcenareebis STamomavlobaa, romlebic eukari- Euglenozoan -ebs aqvT Solti
otulma ujredma STanTqa, ris Semdeg isini endosim-
unikaluri Sinagani struqtura
biontebad gadaiqcenen. sabolood ki plastidebis
matarebeli evoluciuri Sto Zoweul da mwvane wyalm- X X evglenasnairebis Solti unikaluri Sinagani ageb-
cenareebad ganviTarda. umartivesebis sxva jgufebi ulebisaa. evglenasnairebis Soltis SigniT ganlage-
meoradi endosimbioturi movlenebis Sedegad gan- bulia spiraluri an kristaluri RerZi. saxeobebis
viTardnen, roca sxva organizmebma TviT Zoweuli an umetesobas aqvs diskis formis mitoqondrialuri
mwvane wyalmcenareebi STanTqes. krista. evglennasnairebSi Sedian autotrofebi, mta-
cebeli heterotrofebi da parazitebi.

693
XX konetoplastidebi  konetoplastidebis did mito- ganizmi an parazitia. hipebi sakvebis SeTvisebas aad-
qondriaSi ganlagebulia dnm-is dalagebuli masa - ki- vilebs. oomiceta Phytophthora infestans kartofilis
netoplasti. parazituli kinetoplastidebi Zilisa lpobas iwvevs.
da Cagas daavadebas iwveven.
XX kaJovani wyalmcenareebi (Diatomeae)  kaJovani wyalm-
X X evglenebi  evglenebs aqvT erTi an ori Solti, rom- cenareebis ujredi garSemortymulia ori nawilisgan
lebic ujredis erT boloSi arsebuli jibidan vr- Semdgari SuSismagvari kedliT. es wyalmcenareebi
celdeba. es umartivesebi agroveben glukozis po- fitoplanqtonis ZiriTadi komponentia. namarxi di-
limeris - paramilonis marags. evglenas zog saxeobas atomebis ujredebis kedlebi danaleqi qanebis umetes
sibneleSi autotrofiuli kvebidan heterotrofi- nawils Seadgens, maT kaJis saxeliT icnoben.
ulze gadarTva Seulia.
XX oqrosferi wyalmcenareebi  rogorc wesi, oqrosfer
wyalmcenares aqvs ori Solti, romlebic ujredis

koncefcia 28.4 erT bolosTan mimagrebulia. mravali saxeoba plan-


qtonuria. maT fers karotinoidebi ganapirobebs.

alveolatebis plazmur membranasTan X X mura wyalmcenereebi  mura wyalmcenareebi mrava­


lu­j ­rediani umartivesebia, romlebic ZiriTadad
ganlagebulia tomarakebi zRvaSi binadroben. maT Soris aris yvelaze rTulad
agebuli zRvis wyalmcenareebi. mraval saxeobas ada-
XX alveolebi, plazmuri membranis Sida mxridan mibmuli
miani meurneobaSi iyenebs. zogi mura wyalmcenaris sa-
tomarakebia, romlebic alveolatebs sxva umarti-
sicocxlo cikli TaobaTa monacvleobiT xasiaTdeba,
vesebisgan ganasxvaveben.
iseve, rogorc zogi Zoweuli da mwvane wyalmcenaris
X X pirofituli wyalmcenareebi (dinoflagellatae)  pi- da yvela xmeleTis mcenaris sasicocxlo cikli. mra-
rofituli wyalmcenareebi wylis fotoautotro- valujredian diploidur formas mravalujrediani
febisa da heterotrofebis mravalferovani jgu- haploiduri forma cvlis.

28.6
fia. maTTvis damaxasiaTebelia brunvadi moZraoba, XX
romelsac ujredis zedapirze perpendikularul koncefcia
RarebSi ganlagebuli ori SoltiT axorcieleben.
zogi pirofituli wyalmcenaris populaciis swrafi cerkozoasa da radiolariebis fsevdopo-
zrda wiTeli moqcevis efeqts iZleva.
diebi Zafisebria
XX apikompleqsebi anu sporianebi  apikompleqsebi
parazitebia, romlebsac maspinZelis ujredSi Ses- X X foraminiferanebi (foramebi)  foramebi zRvisa da
aRwevad specializirebuli organelebis apikaluri mtknari wylis amebebia, romelTa mravalsakniani
kompleqsi aqvT. maT aseve axasiaTebs apikoplasti - forebiani niJarebi organuli masalisgan da kalciu-
fotosinTezis unaris armqone plastida. sporiani mis karbonatisgan Sedgeba. fsevdopodiebs forebi-
plazmodiumi malarias iwvevs. dan avrcelebs. danaleqi qanebis namarxebis umetes
nawils foramebis niJarebi warmoadgens.
XX wamwamianebi  wamwamianebi wamwamebis saSualebiT moZ-
raoben da ikvebebian. maT aqvT didi makrobirTvi da XX radiolariebi  radiolariebis Serwymuli niJara,
mcire mikrobirTvi. mikrobirTvi funqcionirebs ko- rogorc wesi, kvarcisgan Sedgeba. isini sxvadasxva mi-
niugaciisas - sqesobrivi procesis dros, romelic kroorganizmebs centraluri sxeulidan gavrceleb-
xels uwyobs genetikur mravalferovnebas. koniuga- uli fsevdopodiebis saSualebiT iWeren da ineleben.
cia gansxvavdeba reproduqciisgan, romelic ZiriTa-
dad orad dayofiT xorcieldeba.
koncefcia 28.7
koncefcia 28.5 amebasnairebis fsevdopodia momrgvaloa

X X SiSveli lobozuri amebebi (Gymnamoeba)  SiSveli


stramenofilebs aqvT `bususebiani~ da
lobozuri ameba Cveulebrivi erTujrediani amebas-
gluvi Soltebi nairia, romelic gavrcelebulia niadagSi da mtknarsa
da mlaSe wyalSi. maTi umetesoba heterotrofia.
XX oomicetebi (`wylis obi~ da naTesavebi)  oomice-
tebis umetesoba Zafebis (hifebis) mqone lpobis or- XX amebiazis gamomwvevi amebebi. (Entamoeba)  xerxem-
lianebis da zogi uxerxemlos amebiazis gamomwvevi

694
cxrili 28.1
umartivesebis mravalferovnebis nimuSi
ZiriTadi klada ZiriTadi Tvisebebi magaliTebi am Tavidan
Diplomonadida (diplomonadebi) ori, erTnairi sididis birTvi; modificirebuli mitoqondria Giardia
Parabasala (parabazalebi) talRisebrimembrana; modificirebuli mitoqondria Trichomonas
Euglenozoa (evglenebi) spiraluri an kristaluri mwkvrivi Soltis SigniT Trypanosoma
Kinetoplastida (kinetoplastidebi) kinetoplasti (dnm mitoqondriaSi)
Euglena
Euglenophyta (evglenidebi) maragi molekulebi paramiloni
Alveolata (alveolatebi) alveola plazmuri membranis SigniT
Dinoflagellata (pirofituli SeiaraRebulia celulozis firfitebiT Ceratium, Phyesteria
wyalmcenareebi)
Apicomplexa (apikompleqebi) organelebis apikaluri kompleqsi Plasmodium
Ciliophora (infuzoriebi) wamwamebs iyeneben moZraobisas Paramecium Stentor
da kvebisas. makro da mikrobirTvebi
Stramenopila (heterokontebi) bususiani da gluvi Solti
Oomycota (oomicetebi) hifebi, romlebic absorbireben sakvebs wylis obi, TeTri
Jangi, vazis Wraqi
Bacillariophyta (kaJovani wyalm- SuSisebri, ornawiliani kedeli
cenareebi)
Chysophyta (oqrosferi wyalmcenare) Solti ujredis erT bolosTan mimagrebuli Dinobryon
Phaeophyta (mura wyalmcenare) yvela mravalujrediani, zogi
Laminaria, Macrocystis,
TaobaTa monacvleobiT
Postelsia
Cercozoa (cerkozoebi) da Radio- ameba Zafismagvari fsevdopodiebiT
laria (radiolariebi)
Foraminifera (foramebi) foriani niJara
Radiolaria (radiolariebi) fsevdopodia centraluri sxeulidan gamodis Globigerina
Amoebozia (amebebi) ameba momrgvalo fsevdopodiebiT
Gymnamoeba (SiSveli lobozuri niadagis, mknari da mlaSe wylis binadari Amoeba
ameba)
Entamoeba
Entamoeba (amebiazis gamomwvevi) parazitebi
mravalujrediani plazmodiumi; nayofsxeuli Physarum
Myxogastrida (plazmodiuri lor-
wovanebi) monawileobs sqesobriv gamravlebaSi

Dictyostelida (ujredul ilorwovanebi) mravalujrediani agregati romelic usqeso nay- Dictyostelium


ofsxeulebs warmoqmnis

Rhodophyta (Zoweuli wyalmcenare) fikoeriTrini (damatebiTi pigmenti) ar aris Bonnemaisonia, De-


Soltiani stadia lesseria, Palmaria
Chlorophyta (mwvane wyalmcenare) mwvane wyalmcenares qloroplasti smeleTis Caulerpa, Chlamydomonas
mcenaris tipisaa Spirogyra, Ulva, Volvox

parazitebia. Entamoeba histolytica adamianis amebas di- miqsomicetebi mravalujredian organizms qmnian,
zenteriis gamomwvevia. romelSic ujredebi gamoyofilia membranebiT.
ujreduli miqsomiceta Dictyostelium discoideum
XX miqsomicetebi  plazmodiuri miqsomicetebi cito-
plazmis mravalbirTvian masaSi - plazmodiumSi erTi- mravalujredianebis evoluciis Seswavlis eqsperimen-
andeba, romelsac ujredis membranebi yofen. plazmo- tuli modelia.
diumi crufexebs lpobad masaSi avrcelebs da sakvebs
fagocitozis saSualebiT STanTqavs. ujreduli

695
koncefcia 28.8 3. Semdegi eukariotebidan, romels aqvs eleqtronebis
gadatanis jaWvis ar mqone mitoqondria?
a. oqrosfer wyalmcenares;
Zoweuli da mwvane wyalmcenareebi b. diplomonadebs;
xmeleTis mcenareebis uaxloesi g. apikompleqsebs;
d. kinetoplastidebs;
naTesavebia e. kaJovan wyalmcenareebs;

XX Zoweuli wyalmcenareebi  Zoweuli wyalmcenaree- 4. romeli organizmebi ar Seesabameba TavianT aRweras?


bis Seferiloba mwvanedan Sav feramde meryeobs, rac a. cerkozoa – Zafismagvari fsevdopodiebis mqone
damokidebulia damatebiTi pigmentis fikoeriTrinis amebebia;
raodenobaze. Zoweuli zRvis wyalmcenaris umete- b. evglenebi – paramilonis maragis Semgrovebeli
soba mravalujrediania, yvelaze didebs ubralod umartivesebia;
wyalmcenareebis saxeliT icnoben. didi Zoweuli wy- g. foramebi – mravali mikrobirTvis mqone wamwami-
almcenareebi farTod gavrcelebulia tropikul ani wyalmcenareebia;
sanapiro wylebSi. d. apikompleqsebi – rTuli sasicocxlo ciklis
mqone parazitebia;
X X mwvane wyalmcenareebi  mwvane wyalmcenareeebi (chlo- e. diplomonadebi – modificirebuli mitoqondri-
rophytae da charophycea) xmeleTis mcenareebis axlo is mqone umqrtivesebia.
naTesavebia. mwvane wyalmcewnareebis umetesoba mt-
knari wylis binadaria, Tumca bevria zRvis saxeobac. 5. klada alveolataSi moaTavses pirofituli wyalm-
sxvebi tenian niadagSi da TovlSic binadroben an cenareebi, apikopleqsebi da wamwamianebi, vinaidan
yvelas aqvs:
liqenebis simbiontebi arian. mwvane wyalmcenareebSi
a. Solti an wamwamebi;
Sedis erTujrediani, koloniuri da mravalujredi-
b. cxovelebis parazitebia;
ani formebi. umetesobis sasicocxlo cikli rTulia.
g. mxolod zRvisa an mtknari wylis habitatSi arse-
boben;
SeamowmeT sakuTari codna d. aqvT mitoqondria;
e. plazmuri membranis Sida mxares membranasTan
mibmuli tomarakebi aqvT;
TviTSefaseba 6. wamwamianebSi birTvebis gacvla uzrunvelyobs gene-
tikuri mravalferovnebis warmomqmnas. es procesia:
1. orze meti membraniT SemosazRvruli plastidebi a. miqsotrofia; b. endosimbiozi;
maniSnebelia: g. meiozi; d. koniugacia;
a. mitoqondriidan ganviTarebis; e. orad dayofa;
b. plastidebis Serwymis;
7. umartivesi, romelmac irlandiaSi kartofilis Sim-
g. plastidebis arqeadan warmoSobis;
Sili gamoiwvia iyo:
d. meoradi endosimbiozis;
a. forami; b. wamwamianii;
e. plastidebis birTvis membranidan gamoyofis;
g. oomiceti; d. plazmodiuri miqsomiceta;
2. biologebi varaudoben, rom plastidebamde endosim- e. ujreduli miqsomiceta;
biozis gziT mitoqondriebi warmoiqmnen, vinaidan:
8. wyalmcenareebis romel jgufs ar Seesabameba misi
a. mitoqondriuli fermentebis gareSe ar xdeba fo-
aRwera:
tosinTezis produqtebis metabolizmi;
a. pirofituli wyalmcenareebi – SuSismagvari, ori
b. TiTqmis yvela eukariots aqvs mitoqondria,
nawilisgan Semdgari niJara;
plastidebi ki mxolod autotroful eukari-
b. mwvane wyalmcenare – xmeleTis mcenareebis uax-
otebs aqvs;
loesi naTesavia;
g. plastidebis dnm ufro hgavs umartivesebis dnm-
g. Zoweul wyalmcenares sasicocxlo ciklSi
s, vidre mitoqondriuli dnm;
Soltiani stadia ara aqvs;
d. mitoqondriebis mier warmoebuli CO2-is gareSe
d. mura wyalmcenareebSi udidesi wyalmcenareebi
fotosinTezi ar mimdinareobs;
Sedian;
e. mitoqondriuli cilebis sinTezi xdeba citozo-
e. kaJovani wyalmcenareebi fitoplanqtonis Ziri-
lis ribosomebze, plastidebi ki sakuTar ribo-
Ta di komponentia;
somebs iyeneben;
9. TaobaTa monacvleobiT mimdinare sasicocxlo

696
ciklSi mravalujredian haploidur formas cvlis: mecnieruli kvleva
a. erTujrediani haploiduri forma;
b. erTujrediani diploiduri forma; mecnieruli `Tu...maSin~ logikidan gamomdinare
g. mravalujrediani haploiduri forma; (ixileT Tavi 1) ra prognozebamde mivyevarT hipoTezas,
d. mravalujrediani diploiduri forma; rom xmeleTis mcenareebi mwvane wyalmcenareebisgan gan-
e. mravalujrediani poliploiduri forma; viTardnen? rogor SegiZliaT am hipoTezis sxva gziT
Semowmeba?
10. romeli umartivesebi qmnian mkveTri Seferilobis
mqone mravalbirTvian masas:
a. evglenebi; mecniereba, teqnologia
b. plazmodiuri miqsomiceta;
da sazogadoeba
g. ujreduli miqsomiceta;
d. foramebi;
e. wylis obi;
paTogenPplazmodiums SeuZlia adamianis imunuri
sistemis moqmedebis arideba. amitom malariis sawinaaR-
evoluciuri kavSiri mdego vaqcinis SemuSaveba sakmaod rTulia. meore mx-
vriv, malariis kvlevaze naklebi fuli ixarjeba, vidre
im daavadebebis, romlebic gacilebiT nakleb adamians
sistematikosebma gadawyvites, rom samefo umarti-
emarTeba, magaliTad, Sardis buStis fibrozis. ra mize-
vesebi daZvelebuli taqsonia
zebi iwvevs am kvlevebis disbalanss?

697
29
mcenareTa mravalferovneba I
rogor gansaxldnen mcenareebi
xmeleTze
SS suraTi 14.1  xi smagvari gvimrebi da xavsiT
dafaruli mori

hitatSi, mTis mwvervalebisa da polaruli regionebis


ZiriTadi koncefciebi garda, gansaxldnen. mcenareebma xeli Seuwyves sicocx-
lis sxva formebis, maT Soris, adamianis xmeleTze arse-
29.1 xmeleTis mcenareebi mwvane wyal­mcenareebisgan bobas. landSaftebis stabilizaciiT mcenareebis fesveb-
warmoiSvnen ma saarsebo garemo sxva organizmebisTvisac Seqmes. ufro
mniSvnelovana, rom mcenareebi Jangbads gamoyofen da
29.2 xmeleTis mcenareebs, xmeleTze cxovrebasTan
xmeleTze mobinadre cxovelebisTvis sakvebis pirveladi
dakavSirebuli Seguebebi anu adaptaciebi ganu­
mimwodeblebi arian.
viTardaT
am TavSi mcenareebis evoluciis pirvel 100 mil-
29.3 xavsebisa da sxva xavsisnairebis anu brio­fi­ ion wels gadavxedavT, maT Soris uTeslo mcenareebis,
tebis sasicocxlo ciklSi gametofitis sta­dia xavsebisa da gvimrebis warmoSobas. 30-e TavSi Teslovani
dominirebs mcenareebis evolucias ganvixilavT.
29.4 gvimrebi da sxva uTeslo WurWlovani mcenaree­

29.1
bi pirvel tyeebs qmnidnen

koncefcia
Sesavali
xmeleTis mcenareebi
dedamiwis mwvane safaris mwvane wyalmcenareebisgan
ganviTareba warmoiSvnen
r oca vuyu­r ebT mcenareebiT mdidar mwvane land- rogorc 28-e TavSi

xavsebi (araWurWlovani mcenareebi)

SiSvelTeslovanebi
uTeslo WurWlovani mcenareebi

farulTeslovanebi
Safts, magaliTad tyes, 29.1 suraTze, Znelad warmov- wa­i kiTxeT, mecnierebma qarofitebi
idgenT dedamiwas mcenareebisa an sxva organizmebis aRiares, rom qarofitebi
gareSe. Tumca dedamiwis istoriis pirveli 3 miliar- xme­l eTis mcenareebis
di wlis ganmavlobaSi xmeleTis zedapirze sicocxle uax­l oesi naTesavebia. aq
ar iyo. geoqimiuri monacemebis mixedviT baqteriebi gan­vixilavT am kavSiris
xmeleTze, daaxloebiT 3,5 miliardi wlis winaT, ukve damadasturebel masalas
arsebobdnen, magram xmeleTis pirveli mcenareebi, so- da hipoTezas im adapta-
koebi da cxovelebi maT mxolod 500 milioni wlis win ciebze, romelTa saSuale-
SeuerTdnen. biT xmeleTis mcenareebis
am TavSi ganvixilavT xmeleTis mcenareebsa da maT winapari wyalmcenareebi
warmoSobas wyalSi mobinadre mwvane wyalmcenareebisgan. xmeleTze dasaxldnen.
marTalia, mcenareebis zogierTi saxeoba, rogoricaa zR-
vis balaxebi, evoluciis procesSi wyalSi dabrunda, ma-
gram mcenareTa umetesoba xmeleTze darCa. amitom, yvela morfologiuri
mcenares, maT Soris wyalSi mobinadres, xmeleTis mcena- da bioqimiuri
reebs vuwodebT, riTac maT, fotosinTezis unaris mqone,
umartivesi wyalmcenareebisgan vansxvavebT. xmeleTis
mtkicebulebebi
kolonizaciis Semdeg mcenareebis mravalferovneba dax- xmeleTis mcenareTa mravali ZiriTadi niSan-Tviseba
loebiT 290,000 saxeobamde gaizarda, romlebic yvela bevr umartivess, ZiriTadad wyalmcenareebs, axasiaTebs.

698
XX sur. 29.2  celulozis procesSi myofi ujredis Sua xazis gaswvriv ganlageb-
masinTezirebeli rozetise­ uli ujredis ConCxis elementebisa da goljis aparatSi
bri kompleqsebi. cilebis
warmoqmnili buStukebis erTobliobaa (ix sur. 12.10).
forma vards gvagonebs,
rac damaxasiaTebelia
mxolod xmeleTis mcena- genetikuri mtkicebulebebi
reebisa da xaras msgavsi
wyalmcenareebisTvis da bolo periodSi mecnierebma, romlebic `Deep Green”
maT axlo naTesaobaze saerTaSoriso proeqtSi monawileobdnen, mcenareebis
miuTiTebs (maskanirebeli
eleqtronuli mikroskopi).
evoluciis ZiriTadi safexurebis dasadgenad didi kv-
30 nm leva Caatares da xmeleTis mcenareebisa da wyalmcena-
reebis mravali saxeobis genebi gamoikvlies. birTvisa
maga­l iTad, iseve, rogorc mu­r a, Zoweuli da mwvane wy-
almcenareebi, xmeleTis mcenareebic mravalujrediani,
eukariotuli, fotosinTezis unaris mqone autotrofe-
bia (ix. Tavi 28). mcenareebis ujredis garsi agebulia ce-
lulozisgan, ujredis garsis msgavsi agebuleba mwvane
wyalmcenareebs, pirofitul da mura wyalmcenareebsac
axasiaTebs. xmeleTis mcenareebis msgavsad a da b qloro-
filis Semcveli qloroplastebi aqvsY mwvane wyalmcena-
reebs, evglenidebsa da ramdenime pirofitul wyalm-
cenares (Dinoflagellate) .
oTxi ZiriTadi niSan-Tviseba mxolod xmeleTis
mcenareebsa da xaras msgavs wyalmcenareebs axasiaTebs
da am ori jgufis axlo naTesaobas adasturebs: (a) Chara – 10 mm
celulozis sinTezis rozetisebri kompleqsebi. guburebSi
xmeleTis mcenareebis da xaras msgavsi wyalmcenareebis mobinadre
ujredebSi ganlagebulia celulozis masinTezirebe­ organizmi
li rozetisebri kompleqsebi. es plazmur membranaSi
ganlagebuli vardis formis cilebia, romlebic ujre- 40 μm
dis garsis celulozis mikrofibrilebs asinTezebs (b) Coleochaete orbicularis – diskos
(sur. 29.2). sxva wyalmcenareebSi celulozas cilebis formis qarofiti (LM).
ara rozetisebri, aramed wrfivi kompleqsi asinTe-
S S sur. 29.3   qa rofitebi, xmeleTis mcenareebis uaxloesi
zebs. garda amisa, celulozis wili mcenareebisa da qa- naTesavebi.
rofitebis ujredis garsSi ufro maRalia, vidre sxva
wyalmcenareebis SemTxvevaSi. es gansxvaveba miuTiTebs,
rom xmeleTis mcenareebisa da qarofitebis celulozis da qloroplastebis genebis Sedareba morfologiur da
Semcveli garsi sxva wyalmcenareebis ujredis garsisgan bioqimiur monacemebs adasturebs, romlebic mowmobs
damoukideblad ganviTarda. qarofitebis kerZod, Chara da Coleochaete da xmeleTis
peroqsisomebis fermentebi. xmeleTis mcenaree- mcenareebis Tanamedrove saxeobebis axlo naTesaobaze
bisa da qarofitebis msgavsi wyalmcenareebis peroq- (sur. 29.3). es ar niSnavs, rom Tanamedrove wyalmcena-
sisomebi (ix. sur. 6.19) Seicavs fermentebs, romlebic reebi xmeleTis mcenareebis winaprebia; magram maTi dax-
fotosunTqvis (ix. Tavi 10) Sedegad miRebuli organuli marebiT am winaprebis fenotipis warmodgena SegviZlia.
nivTierebebis danakargs amcirebs. sxva wyalmcenareebis
peroqsisomebSi aseTi fermentebi ar aris. adaptaciebi, romelTa daxmarebiT
Soltiani spermatozoidis agebuleba. xmeleTis
mcenareebis Soltiani spermatozoidebis mqone saxe- mcenareebi wylidan xmeleTze gadavidnen
obebSi spermatozoidis agebuleba Zalian hgavs qa- qarofitebis mravali saxeoba wyalmarCx adgilebSi,
rofitebis spermatozoidis agebulebas. guburebisa da tbebis napirebTan binadrobs, romlebic
fragmoblastis Camoyalibeba. ujredis gayofis drodadro Sreba. aseT garemoSi bunebrivi gadarCeva
procesis zogierTi detali damaxasiTebelia mxolod xels uwyobs im individebis gadarCenas, romlebsac uw-
xmeleTis mcenareebisa da konkretuli qarofitebisT- ylobas drois konkretuli monakveTis ganmavlobaSi
vis, maT Soris Chara da Coleochaete gvarebisTvis. magali- uZleven. qarofitebis zigotebs gamoSrobisgan mdgra-
Tad, ujredis gayofisas axali ujreduli firfitis di polimeris – sporopoleninis Sre icavs. am qimiuri
sinTezis dros yalibdeba fragmoblasti. es gayofis adaptaciis winaparis forma SeiZleba sporopoleni-

699
nis mkvrivi garsis winamorbedi iyo, romelic xmeleTis
mcenareebis sporebs faravs. Viridiplantae
qarofitebis msgavsi winaprebis, rogorc minimum,
erTi populaciis mier aseTi niSan-Tvisebebis dagroveba, Streptophyta
maT STamomavlobas, xmeleTis pirvel mcenareebs, sana- Plantae
piro zolSi mudmivad arsebobis saSualebas aZlevda.
aseTi evoluciuri siaxleebis saSualebiT SesaZlebeli
gaxda xmeleTze gansaxleba, rasac mravali sargebeli
hqonda. mzis kaSkaSa sinaTles aq wyali da planqtoni ar
Zoweuli mwvane qarofitebi embriofitebi
filtravda, atmosfero didi raodenobiT CO2-s Seicav-
wyalmcenare wyalmcenare
da; mineraluri sakvebi nivTierebebiT mdidar niadagSi
fitofagebi da paTogenebi mxolod mcire raodenobiT
iyo. sargebeli am faqtorebidan mcenareebma mas Semdeg
miiRes, rac evoluciis Sedegad xmeleTze gadarCenisa
da gamravlebis adaptaciebi ganuviTardaT.

koncefcia testi 29.1


1. daasaxeleT mtkicebulebebi, romlebic xmeleTis winapari
mcenareebs qarofitebis msgavs winaprebTan akav- wyalmcenare
Sirebs.
SS suraTi 29.4  sami klada, romlebic mcenareTa samefos
sxvadasxva ganmartebas Seesabameba. am saxelmZRvaneloSi
miRebulia mcenareebis embriofituli ganmarteba da samefos
aRsaniSnavad gamoyenebulia termini Plantae.

koncefcia 29.2 bi da kidev ramdenime monaTesave jgufi unda Sevides,


yvelafers erTad ki samefo Streptophyta unda daerqvas.
xmeleTis mcenareebs sxvebi Tvlian, rom mcenares cneba ufro farTea da unda
mwvane wyalmcenareebic moicvas (qarofitebisgan gan-
ganuviTardaT xmeleTze sxvavebuli mwvane wyalmcenareebis CaTvliT). samefos
cxovrebasTan dakavSirebuli ki Viridiplantae unda daerqvas (ix. Tavi 28). sanam kamaTi
grZeldeba, am saxelmZRvaneloSi mcenareebis samefos
adaptaciebi embriofituli ganmarteba miviReT, xolo taqsons form-
alurad mcenareebis (Plantae) samefo davarqviT.
bevri adaptacia, romelic qarofitebis msgavsi
xmeleTis mcenareebis divergenciis Semdeg gaCnda, mcenareebis SeZenili niSan-Tvisebebi
xmeleTze maTi gadarCena da gamravleba gaamarti-
va. mcenareebis am niSan-Tvisebebidan yvelaze mniS- xmeleTis TiTqmis yvela mcenares xuTi ZiriTadi
vnelovans ganvixilavT. Semdeg qarofitebis masgavsi niSan-Tviseba axasiaTebs, romelic qarofitebs ara aqvs:
xmeleTis mcenareebis divergenciis damamkicebel apikaluri meristema; TaobaTa monacvleoba; sporangi-
namarxebsa da mcenareebis ZiriTad jgufebs gavecnobiT. umebSi warmoqmnili garsiani sporebi; mravalujrediani
gametangiumi da mravalujrediani damokidebuli Cana-
saxi. es niSnebi asaxulia 29.5 suraTze. es niSan-Tvisebe-
mcenareTa samefos ganmarteba bi xmeleTis mcanreebis da qarofitebis saerTo winapars
sad gadis zRvari xmeleTis mcenareebsa da wyalmcena- albaT ar hqonda. isini damoukideblad ganviTarda,
reebs Soris? sistematikosebi am sazRvrebis Taobaze jer xmeleTis mcenareTebis SeZenili niSan-Tvisebebis saxiT.
ver SeTanxmdnen (sur. 29.4). tradiciuli sqemis mixed- zogierTi niSan-Tviseba ara mxolod mcenareebis, aramed
viT, samefo mcenareebi (Plantae) embriofitebis (Canasax- sxva evoluciur StoebSic damoukideblad ganviTarda.
is mqone mcenareebis) eqvivalenturia (phyte berZnulad zogi Tviseba ki mcenareebis zogma evoluciurma Stom
mcenarea). zogi botanikosis SemoTavazebiT mcenareTa dakarga. Tumca am niSan-TvisebebiT xmeleTis pirveli
samefos sazRvrebi unda gafarTovdes da masSi mcenareTa mcenareebi maTi uaxloesi monaTesave wyalmcenareebis-
uaxloesi naTesavebi - mwvane wyalmcenareebi, qarofite- gan gansxvavdeba.

700
suraTi 29.5
kvleva: xmeleTis mcenareebis SeZenili niSan-Tvisebebi
apikaluri meristema
fotosinTezis unaris mqone organizmi
misTvis aucilebel resursebs xmele- kvirtis ganviTareba-
Tze or gansxvavebul garemoSi poulobs. mcenaris ylortisa da fes­
apikaluri di foTlebi
sinaTle da CO 2 ZiriTadad xmeleTis vis wveros apikaluri meri­
zedapirze maRlaa, wyali da mineraluri
meristema
stema. sinaTlis mikrografebi
sakvebi nivTierebebi ki niadagSia. mcena- ylortisa da fesvis sigrZivi
res erTi adgilidan meoreze gadasvla ar Wrilebia.
SeuZlia, magram misi fesvebi da ylortebi
SeiZleba dagrZeldes, rac zrdis mcena-
ris mier garemodan resursebis mopovebis
SesaZleblobas. zrdis unars mcenare
mTeli sicocxlis manZilze inarCunebs. am
Tvisebas uzrunvelyofs apikaluri meri­
stemebi, romlebic ylortebisa da fes-
vebis wverosTan, ujredebis zrdis ubneb-
Sia ganlagebuli. apikaluri meristemebis
ujredebi sxvadasxva qsovilad, maT Soris,
zedapiris epidermisad diferencirdeba,
romelic mcenaris sxeuls da mis sxvadasx-
va Sida qsovilebs icavs. mcenareebis um- fesvis apikal-
ravlesobis ylortebis apikaluri meri- uri meristema
stema foTlebsac warmoSobs. amgvarad,
mcenareebis umetesobis rTuli sxeuli
avlens struqturul specializacias mi-
wisqveSa da miwiszeda organoebis mixed- kvirti 100μm fesvi
viT, Sesabamisad fesvebisa da foTlebiani
Reroebis mixedviT.

TaobaTa monacvleoba
xmeleTis yvela mcenaris sasicocxlo cikli Sedgeba ori gansxvavebuli mravalujrediani sxeulis monacvleobisa da erTi sxeulis
mier meores warmoSobisgan. reproduqciuli ciklis am tips TaobaTa monacvleoba ewodeba da is wyalmcenareebis sxvadasxva jguf-
Sic ganviTarda. is ar axasiaTebds qarofitebs anu wyalmcenareebis im jufs, romelic xmeleTis mcenareebis yvelaze axlo naTesavia.
SeiZleba davaskvnaT, rom TaobaTa monacvleoba xmeleTis mcenareebis SeZenili niSan-Tvisebaa, romelic ar axasiaTebda xmeleTis
mcenareebisa da qarofitebis saerTo winapars.
ar agerioT haploiduri da diploiduri stadiebis mqone mce­nareebis TaobaTa monacvleoba da yvela sqesobrivi gamravlebis mqone
organizmis sasicoxclo ciklebis haploiduri da diploiduri stadiebi (ix. suraTi 13.6). maga­liTad, adamianis sasqeso jirkvlebSi
(sakvercxeebsa da saTesleebSi) meiozis Sedegad haploiduri gametebi warmoiqmneba, romlebic erTmaneTs erwymis da diploidur
zigotas gvaZleven. zigota Semdeg iyofa da mravalujrediani organizmi yalibdeba. haploiduri stadia aq mxolod erTujrediani
gametebia. TaobaTa monacvleobis sasicocxlo ciklSi ki mrvalujrediani haploiduri da mravalujrediani diploiduri stadiebia.
haploiduri mravalujrediani xmeleTis mcenareebis sasicoxclo ciklSi erTmaneTs enacvleba game-
organizmi (gametofiti) tofitisa da sporofitis Taobebi anu sxeulis ori mravalujrediani
gametebi forma. gametofitis ujredebi haploiduria anu maT qromosomebis
mitozi
mitozi kenti nakrebi aqvs. mitozis Sedegad gametofiti haploidur gam-
etebs, kvercxujredebsa da spermatozoidebs warmoqmnis, romlebic
sporebi erTmaneTs erwymis da diploidur zigotas qmnis. zigota mitozurad
iyofa da mra valujrediani sporofiti, sporebis warmomSobi Taoba,
warmoiqmneba. amgvarad, sporofitis ujredebi diploiduria anu maT
qromosomebis erTi nakrebi erTi gametidan, meore ki meore gametidan
aqvT miRebuli. momwifebul sporofitSi meiozis Sedegad haploiduri
meiozi ganayofiereba sporebi yalobdeba anu reproduqciuli ujredebi, saidanac axali
organizmi sxva ujredTan Serymis gareSe viTardeba. sporebisgan gan-
sxvavebiT, gameta meore gametasTan Serymis da zigotas warmoqmnis ga-
reSe mravalujredian organizmad ver ganviTardeba. mcenares spora mi-
zigota
diploiduri mra- tozurad iyofa da axal mravalujredian gametofits iZleva. TaobaTa
valujrdiani orga- monacvleoba grZeldeba: sporofiti warmoSobs sporebs, sporebidan
nizmi (sporofiti) viTardeba gametofiti, gametofiti warmoSobs gametebs, gametebi erT-
mitozi
maneTs erwymis, viRebT zigotas, zigotidan ki sporofiti viTardeba.
TaobaTa monacvleoba: saerTo sqema

701
sporangiumebSi garsiani sporebi viTardeba
mcenareebis sporebi haploiduri reproduqciuli ujredebia, sporebi
romlebic xelsayrel pirobebSi mitozuri dayofis gziT mra-
valujredian haploidur gametofitebad viTardeba. polimeri sporangiumi
sporopolenini mcenaris sporis garss simkvrivesa da garemos
mkacri pirobebis mimarT mdgradobas aniWebs. am qimiuri Sefuebis
daxmarebiT sporebi mSrali haeris nakadebiT gavrcelebisas ar
ziandeba.
sporofitSi mdebareobs sporebis warmomSobi mravalujrediani
organoebi - sporangiumebi. sporangiumis diploiduri ujre-
debi, sporicitebi anu sporebis deda ujredebi, meioziT iyofa
da haploidur sporebs qmnis. ganviTarebad sporebs iqamde icavs Sphagnum-is sporangi-
sporangiumis gareTa qsovilebi, sanam isini haerSi mimoifanteba. umis ganivi Wrili (LM)
mravalujrediani sporangiumi, romelic sporopoleninis gar-
sporofiti
sian sporebs qmnis, xmeleTis mcenareebis erT-erTi ZiriTadi
adaptaciaa. qarofitebi sporebiT mrvaldeba, magram maT ar aqvT
mravalujrdiani sporangiumi da maTi, sporopoleninis ar mqone, gametofiti
Soltiani sporebi wyalSi vrceldeba.

xavsis (Sphagnum)-is sporofiti


da sporangiumi
mravalujrediani gametangiumi
mdedrobiTi gametofiti arqegoniumi
xmeleTis uZveles mcenareebs da maT winapar wyalmcenareebs
kvercxujrediT
ganasxvavebs kidev erTi niSani - gametebis warmoqmna mravalu-
jredian organoebSi, gametangiumebSi. mdedrobiT gametangiums
arqegoniumi ewodeba. arqegoniumSi (larnakisebri organo) erTi
kvercxujredi warmoiqmneba, romelic mis fskerze rCeba. mam-
robiTi gametangiumebi, anTeridiumebi, spermatozoidebs war-
moqmnian da gareT aTavisufleben. Tanamedrove mcenareebis
mravali ZiriTadi jgufis spermatozoidebs aqvs Soltebi. isini
anTeridiumi
wylis wveTSi an apkSi kvercxujredis mimartulebiT micuraven.
spermatozoidebiT
kvercxujredis ganayofiereba arqegoniumSi xdeba da Canasaxi
zigotidan iqve viTardeba. rogorc 30-e TavSi naxavT, Teslo-
van mcenareTa gametofitebis zoma imdenad reducirebulia,
rom zogierT evoluciur xazSi arqegoniumebi da anTeridiumebi
saerTod dakargulia.
mamrobiTi
gametofiti

RviZlis xavsis (Marchantia)-s arqegoniumebi da anTeridiumebi

mravalujrediani damokidebuli Canasaxebi

mcenareTa mravalujrediani Canasaxi zigotidan viTardeba, ro-


melic mSobeli mcenaris qsovilebSi rCeba. mSobelis qsovilebi
ganviTarebad Canasaxs sakveb nivTierebebs, magaliTad Saqrebsa Canasaxi
da aminomJavebs awvdian. Canasaxs aqvs placentis gadamtani spe-
cializebuli ujredebi, romlebic zogjer momijnave dediseul dedis qsovili
2μm
qsovilSic gvxvdeba. isini garsis (plazmuri membranisa da ukre-
dis garsis) zedapiris rTuli Canazardebis meSveobiT, aadvile-
ben sakvebi nivTierebebis gadaadgilebas mSoblidan Canasaxis
mimarTulebiT. es analogiuria placentarul ZuZumwovrebSi
sakvebi nivTierebebis deda - embrionis mimarTulebiT gadaadg-
ilebis. xmeleTis mcenareebis mravalujrediani, damokidebuli
Canasaxi, Zalian mniSvnelovani SeZenili niSan-Tvisebaa. xmeleTis
mcenareebs embriofitebsac ki uwodeben. garsis 10μm
Canazardebi
placentis gadam-
tani ujredi
marSancias Canasaxi (LM) da placentis gadamtani ujredebi ( TEM)

702
xme­leTze cxovrebasTan dakavSirebuli SeZenili (a) ganamarxebuli
niSan-Tvisebebi, evoluciurad mcenareebis mraval saxe- sporebi. Tanamedrove
mcenareebis sporebi-
obas ganuviTarda. xmeleTis mcenareebs gacilebiT metad
sgan gansxvavebiT,
emuqrebaT gamoSroba, vidre maT winapar wyalmcenareebs, romlebic calkeuli
vinaidan mudmivad haeris garemoSi imyofebian. mravali marcvlebia, omanSi
saxeobis epidermiss aqvs safari, romelsac kutikulas aRmoCenili sporebi
uwodeben da romelic polimerebs: polieTerebsa da 4-sporian (marcx-
ena; erTi ar Cans) da
cvilebs Seicavs. kutikula wyalgaumtari garsis saxiT
2-sporian (marjvena)
moqmedebs, abrkolebs mcenaris miwiszeda organoebidan jgufebad erTiandeba.
Warbi wylis dakargvas da mcenares garkveulwilad mik-
robebis Tavdasxmisgan icavs.
xmeleTis mravali mcenare warmoqmnis molekulebs,
romlebsac meorad naerTebs uwodeben. isini meoradi
metaboluri gzebis produqtia. meoradi metaboluri
(b) sporofitis ga­
gza pirveladi metaboluri gzis (yvela organizmisT-
namarxebuli qsovili.
vis saerTo lipidebis, naxSirwylebis, aminomJavebisa da sporebi Camjdaria qso-
sxva na­e rTebis sinTezis) gverdiTi ganStoebaa. meorad vilSi, romelic savarau-
naerTebs Soris alkaloidebi, terpenebi, taninebi da dod mcenares ekuTvnis.
fenolis naerTebia, magaliTad flavonoidebi. sxvadasx-
va alkaloids, terpensa da tanins mware gemo, Zlieri suni S S gv. 578. sur. 29.6   uZvelesi mcenareebis sporebi da
qsovilebi (SEM)
an toqsikuri efeqti aqvs, rac mcenares fitofagebisa
da parazitebisgan TavdacvaSi exmareba. flavonoidebi
mavne ultraiisfer gamosxivebas STanTqavs da xandaxan sporebisgan gansxvavebiT, es sporebi mcenaris kutiku-
niadagis sasargeblo mikrobebTan simbiozuri urT- lis masalaSi iyo, romelic Tanamedrove mcenareebis
ierTqmedebis sasignalo funqcias asrulebs. zogier- sporebis matarebeli qsovilis msgavsia (sur. 29.6b). qso-
Ti fenoluri naerTi mcenares paTogenuri mikrobebis vilis sxva mcire fragmentebis aRmoCenis Semdeg, romle-
ieriSis mogeriebaSi exmareba. mcenareebis gadarCenaSi bic aSkarad mcenares ekuTvnoda, mecnierebma daaskvnes,
meoradi naerTebis rols xmeleTis mcenareebis ZiriTa- rom omanSi napovni sporebi meti albaTobiT xmeleTis
di jgufebis ganxilvisas gaecnobiT. fenoluri naero- mcenareebs, vidre wyalmcenareebs ekuGTvnoda.
biT adamianic sargeblobs; magaliTad, alkaloid kininis 2001 wels mcenareebis `molekuluri sa­aTis~ (ix. Tavi
antimikrobul Tvisebebs malariis winaaRmdeg iyeneben. 25) Seswavlis Sedegad dadginda, rom Tanamedrove mcena-
reebis saerTo wi­n apari savaraudod 700 milioni wlis
winaT arsebobda. Tu es marTlia, mcenareTa evoluciis
mcenareebis warmoSoba pirveli 225 milioni wlis damadasturebeli namarxebi
da mravalferovnebis Camoyalibeba ara gvaqvs. Tumca 2003 wels maikl sandersonma (kali-
forniis universiteti) molekuluri monacemebis safuZ-
paleobotanikosebi, romlebic mcenareebis evo-
velze gamoTvala omanSi aRmoCenili sporebis asaki da is
luciis dasawyisis niSnebs eZeben, didi xania kamaToben
daaxloebiT 490-425 milioni weli aRmoCnda.
xmeleTis mcenareebis uZvelesi namarxi formis raobaze.
ra asakis ar unda iyos pirveli mcenareebi, am wi-
1970-ian wlebSi mecnierebma namarxi sporebi aRmoaCines
naparma saxeobebma dasabami misces Tanamedrove mcena-
da ordoviciuli periodiT daaTariRes anu maTi asaki
reebis did mravalferovnebas. 29.1 cxrilSi Sejamebu-
475 milioni welia. marTalia, namarxi sporebi Taname-
lia am Tavsa da 30-e TavSi gamoyenebuli taqsonomiuri
drove mcenareebis sporebs hgavs, magram isini ramden-
sqemis 10 tipi. xmeleTis mcenareebis mimoxilvis gac-
ime mniSvnelovani niSniT gansxvavdeba. magaliTad, Ta-
nobisas 29.1 cxrils da 29.7 suraTs erTdroulad daak-
namedrove mcenareebis sporebi calkeuli marcvlebis
virdiT. 29.7 suraTze mocemulia mcenareebis filogene-
saxiT vrceldeba, namarxi sporebi 2-4-sporisgan Semd-
zis sqema, romelic damyarebulia maT morfologiaze,
gar jgufSi Sekrebilia. SesaZlebelia, rom es namarxi
bioqimiasa da genetikaze.
sporebi romelime gadaSenebiul, xmeleTis mcenares
xmeleTis mcenareebi SeiZleba WurWlovani qsovi­
monaTesave wyalmcenareebs ekuTvnis. garda amisa, mcena-
lis arseboba-ararsebobis mixedviT davajgufoT. es
reuli qsovilis uZvelesi cnobili fragmentebi amouc-
qsovili Sedgeba milebSi gaerTianebuli ujredebis-
nob sporebze 50 milioni wliT axalgarzdaa.
gan, romelTa saSualebiT mcenareSi wyali da sakvebi
omanSi 2003 wels didi britaneTisa da omanis mec-
nivTierebebi gadaadgildeba. mcenareTa umetesobas
nierebma sporebi 475 milioni wlis asakis qanidan
WurWlovani qsovilis rTuli sistema aqvs da amitom
gamoyves (sur. 29.6a). amave asakis adre aRmoCenili
maT WurWlovan mcenareebs uwodeben. mcenareebs, rom-

703
lebsac farTe satransporto sistema ara aqvs – RviZ- bevri namarxi forma gardamavalia da dedamiwaze Ta-
lis xavsebs, rqafoTola xavsebsa da sakuTriv xavsebs namedrove mcenareebis jgufebis evoluciis sxvadasxva
– `araWurWlovan~mcenareebs uwodeben, Tumca zogierT etapze arsebobda.
xavss martivi WurWlovani qsovili aqvs. araWurWlovan

29.2
mcenares xSirad xavsisnairebs anu briofitebs uwode-
ben (berZnulad bryon – xavsi da phyton – mcenare). koncefcia testi
marTalia, termin briofits kvlav iyeneben araWur-
Wlovani mcenareebis aRsaniSnavad, kamaTi RviZlis
1. daasaxeleT sami SeZenili niSani, romlebic
xavsebs, rqafoTola xavsebsa da sakuTriv xavsebsa da
xmeleTis mcnareebs qarofitebisgan ganasxvavebs
WurWlovan mcenareebs Soris arsebul naTesaobaze
dRemde grZeldeba. zogierTi molekuluri kvlevis-
da xmeleTze arsebobas aadvilebs. axseniT.
2. Semdegi struqturebidan, romeli haploiduria
Sedegebis mixedviT, xavsebi ar aris monofileturi jgu-
da romeli diploiduri:
fi, Tumca qloroplastis aminomJavebis bolo periodis
analizis mixedviT, xavsebi namdvili kladaa. 29.7 sura­ (a) sporofiti; (b) spora; (g) gametofiti; (d) zi­
Tze wyvetili xazi brifitebis jer gaurkvevel filoge- gota; (e) spermatoziodi; (v) kvercxujredi.
nas aRniSnavs. magram xavsebsa da WurWlovan mcenareebs
zogierTi saerTo SeZenili niSan-Tviseba aqvs, magali-
Tad mravalujrediani Canasaxi da apikaluri meristema,
Tumca xavsebs ara aqvs WurWlovani mcenareebisTvis
damaxasiaTebeli siaxleebi, rogoricaa fesvebi da WeS-
mariti foTlebi. koncefcia 29.3
WurWlovani mcenareebi qmnian kladas, romelic
mce­n areebis saxeobebis daaxloebiT 93%-s moicavs. Sei- xavsebisa da sxva xavsis-
Zleba WurWlovani mcenareebis Semdgomi klasifikacia
ufro mcire kladebad. maT Soris ori klada likofite­ nairebis sasicocxlo ciklSi
bi (likopodiumebi da maTi monaTesave jgufebi) da
pterofitebia (gvimrebi da maTi monaTesave jgufebi). gametofitis stadia dominirebs
am kladebSi gaerTianebul mcenarebs ara aqvs Tesli,
amitom am or kladas xSirad araformalurad uTeslo xavsebi, mcire zomis
xavsebi (araWurWlovani mcenareebi)

balaxovani mcenareebi

farulTeslovanebi
SiSvelTeslovanebi
uTeslo WurWlovani mcenareebi

WurWlovan mcenareebs uwodeben. Tumca 29.7 suraTze


qarofitebi

Cans, rom uTeslo WurWlovani mcenareebi ar arias mono- sam tipSia gaerTianebu-
fileturi klada. WurWlovani mcenareebis mesame klad- li: RviZlis xavsebi (tipi
Si Teslovani mcenareebi Sedis, romelTa umetesoba Ta- Hepatophyta), rqafoTo-
namedrove saxeobebia. Tesli Canasaxia, romelic sakveb la xavsebi (tipi Antho-
nivTierebaTa maragTan erTad damcav garsSia moTavseb- cerophyta) da sakuTriv
uli. Teslovani mcenareebi, Teslis momwifebis daxuru- xavsebi (tipi Bryophyta).
li kameris qona ar qonis mixedviT, SeiZleba or jgufad: RviZlis xavsebsa da rqa-
SiSvelTeslovnebad da farulTeslovnebad, davyoT. foTolas saxelebi for-
SiSvelTeslovnebi (Gymnospermae: berZnulad gymnos – mis gamo daerqva. adamiani
SiSveli, sperm – Tesli) erT jgufSi erTiandeba Teslis yvelaze ukeT sakuTriv
Ria mdebareobis mixedviT. SiSvelTeslovnebis dRemde xavsebs icnobs, Tumca
gadarCenili saxeobebi metwilad wiwvianebis, da sa- zogi mcenare, romelsac
varaudod kladas qmnian. farulTeslovnebi (Angiosper- `xavss~ uwodeben, sinamd-
mae: berZnulad angion – saTavso) didi kladaa, romelSic vileSi xavsi ar aris.
gaerTianebulia yvela yvavilovani mcenare. farulTes- aseTebia: irlandiuri
lovanTa Tesli viTardeba kameraSi, romelsac naskvi xavsi (zRvis Zoweuli wyalmcenare), irmis xavsi (liqeni),
ewodeba, romelic yvavilSi mdebareobs da Teslis mom- espanuri xavsebi (zogierT regionSi liqenebi, sxvagan ki
wifebisas nayofad gardaiqmneba. yvavilovani mcenareebi).
29.7 suraTze mocemul filogenetikur sqemaze naC­ Bryophyta da xavsisnairebi ar aris sinonimi. Bryophy-
venebia Tanamedrove mcenareebis evoluciuri xazebi, ta im tipis formaluri taqsonomiuri saxelwodebaa, ro-
sadac gadaSenebul wevrebTan erTad gadarCenilebic melic mxolod xavsebs moicavs. xavsisnairebs ki iyeneben
Sedis. paleobotanikosebma aRmoaCines namarxi formebi, yvela araWurWlovani mcenaris: RviZlis xavsebis, rqa-
romlebic mcenareebis gadaSenebul xazebs ekuTvnis. foTolas da sakuTriv xavsebis aRsaniSnavad. rogorc

704
29.8 suraTze, xavsis sasicocxlo ciklis sqemaze. spo-
cxrili 29.1 Tanamedrove mcenareebis tipebi
rofitebi sasicocxlo ciklis mxolod nawilis ganmav-
Tanamedrove lobaSi arsebobs.
saxeobaTa Tu xavsisnairebis sporebi xelsayrel pirobebSi
qarTuli sax­ miaxloebiTi
elwodeba
moxvdeba, magaliTad notio niadagSi an xis qerqSi, isini
raodenoba
xavsisnairebi Rvivdeba da gametofitebad viTardeba. xavsis sporis
(briofitebi) gaRvivebisas Cveulebriv mwvane, datotvili, erTujre-
(araWurWlovani diani Zafebisa grova, protonema vitardeba (berZnu-
mcenareebi) lad proto – pirveli, nema – Zafi). protonemas aqvs didi
tipi Hepatophyta RviZlis xavsebi 9 000
zedapiri, romelic xels uwyobs wylisa da mineraluri
tipi Anthocerophyta rqafoTola xavsebi 100
marilebis absorbcias. xelsayrel pirobebSi protonema
tipi Bryophyta xavsebi 15 000 erT an met `kvirts~ Sobs, romelsac apikaluri meri-
WurWlovani mcenareebi stema aqvs. is ki Tavis mxriv gametofors (`gametebis
uTeslo WurW­ matarebel”), gametebis warmomqmnel struqturas iZl-
lovani mcenareebi eva. protonema da gametofori xavsis gametofitis sx-
1 200
tipi Lycophyta likofitebi (liko- euls qmnian.
podiumebi, gvarebi
xavsisnairebis gametofiti, rogorc wesi, miwaze mi-
Selaginella da Isoetes) krul xaliCebs qmnis, romelic ramdenime ujredis sisq-
pterofitebi (gvim- 12 000
tipi Pterophyta isaa. sxeulis aseTi Txeli nawilebi ver ikavebs maRal
rebi, Svitebi da
fsilofitebi) mcenares. meore faqtori, romelic moqmedebs xavsis-
nairebis simaRleze, saxeobaTa umetesobaSi wylisa da
Teslovani mcenareebi sakvebi nivTierebebis did manZilze gadaadgilebisTvis
SiSvelTeslovnebi saWiro WurWlovani qsovilebia. xavsisnairebis organoe-
ginkgo 1
tipi Ginkgophyta bis natifi agebulebis gamo SesaZlebelia nivTierebebis
sagovanebi gadaadgileba specializebuli WurWlovani qsovilis
tipi Cycadophyta 130
tipi Gnetophyta gnetofitebi (gvarebi 75 gareSec. Tumca zogierT xavss, maT Soris gugulis sels
Gnetum, Ephedra da (Polytrichum) gamtari qsovilebi `Reros~centrSi aqvs da
Welwitschia) mxolod ramdenime saxebas SeuZlia 2m simaRlemde gaz-
rda. botanikosebi cdiloben daadginon homologiuria
tipi Coniferophyta wiwvovanebi 600 Tu ara gadamtani da WurWlovani qsovilebi Tu konver-
farulTeslovnebi gentuli evoluciis Sedegad ganviTardnen.
gametofitebs substratze Txeli rizoidebi akavebs,
tipi Anthophyta yvavilovani mcenareebi 250 000 romlebic calkeuli grZeli, milisebri ujredebia (Rvi-
Zlis xavsebsa da rqafoTola xavsebSi) an ujredebis Zafe-
zemoT vTqviT, es termini ar iarsebebda, es sami jgufi bia (sakuTriv xavsebSi). WurWlovani mcenareebis fesvebi-
kladas rom ar qmnides. sistematikosebi ganagrZoben ka- sgan gansxvavebiT, rizoidebi ar Sedgeba qsovilebisgan,
maTs xavsisnairebis am sami tipis evoluciis Tanmimdev- ar aqvs specializebuli gamtari ujredebi da ar aris wa-
robaze. myvani wylisa da mineraluri marilebis absorbciaSi.
xavsisnairebma winaprebisgan evoluciri gamijv- momwifebuli gametofitebi gametebs damcavi qso-
nis Semdeg bevri unikaluri Segueba SeiZines, romelic viliT dafarul gametangiumebSi warmoSoben. gametofi-
Tanamedrove WurWlovan mcenareebs axasiaTebs. miuxe- tze SeiZleba mravali gametangiumi ganlagdes. kver-
davad amisa, Tanamedrove xavsisnairebi savaraudod cxujredebi saTiTaod larnakisebr arqegoniumebSi
uZvelesi mcenareebis zogierT niSan-Tvisebas floben. warmoiqmneba, yoveli anTeridiumi ki mraval spermato-
magaliTad, mcenareebis fragmentebis uZvelesi cnobi- zoids warmoSobs. zogierTi xavsisnairis gametofitebi
li namarxebi iseT qsovilebs Seicavs, romlebic Zalian orsqesiania, magram sakuTriv xavsebSi arqegoniumi da
hgavs RviZlis xavsebis Sida qsovilebs. mkvlevrebs un- anTeridiumi Cveulebriv gancalkevebul mdedrobiT da
daT am uZvelesi mcenareebis meti nawilis aRmoCena, rom mamrobiT gametofitebzea ganlagebuli. Soltiani sper-
gaarkvion, ramdenad mravlismomcvelia es msgavseba. matozoidi wylis apkSi kvercxujredisken micuravs da
qimiuri mimzidveli nivTierebebis anu atraqtantebis
xavsisnairebis gametofitebi gavleniT arqegoniumis yelSi Sedis. kvercxujredi
rCeba arqegoniumis fskerze. ganayofierebis Semdeg Ca-
WurWlovani mcenareebisgan gansxvavebiT, xavsis- nasaxi arqegoniumSi agrZelebs ganviTarebas. placentis
nairebis samive tipSi gametofitebi sporofitebze gadamtani ujredebis Sreebs sakvebi nivTierebebi Cana-
ufro msxvili da sicocxlisunariania, rac naCvenebia saxisaken gadaaqvs, romelic sporofitad viTardeba.

705
xmeleTis mcenareebi
WurWlovani mcenareebi

xavsisnairebi (araWurW­ uTeslo WurWlovani Teslovani mcenareebi


lovani mcenareebi) mcenareebi

likofitebi (likopodiumebi, gvari


Selaginella da gvari Isoetes saxeobebi)
rqafoTola xavsebi

farulTes
xavsebi

SiSvelTes
RviZlis xavsebi
qarofitebi

lovanebi
Svitebi da fsilofitebi)

lovanebi
pterofitebi (gvimrebi,
Teslovani mcenareebis
warmoSoba (daaxloebiT
360 milioni wlis win)

WurWlovani mcenareebis
warmoSoba (daaxloebiT
420 milioni wlis win)

S S suraTi 29.7  mcenareebis


evoluciis ZiriTadi etapebi.
diagramaze asaxulia hipoTeza
xmeleTis mcenareebis
warmoSoba (daaxloebiT mcenareTa jgufebs Soris zogad
475 milioni wlis win) kavSirebze. wyvetili xazebi
aRniSnavs xavsisnairebis bundo-
van filogenzs. 29.1 cxrilSi mo-
winapari cemulia mcenareebis im tipebis
mwvane wyalm­ formaluri saxelebi, romleb-
cenare sac am wignSi gaecnobiT.

xavsisnairebis sporofitebi iT) warmosaqmnelad iyenebs. erT kafsulaSi SeiZleba 50


molioni spora warmoiqmnas.
xavsisnariebis axalgazrda sporofitebi Cveulebriv xavsebis umetesobas sporofitis Rero ugrZeldeba,
mwvanea da fotosinTezis unari aqvs, magram damoukide- kafsula zeviT iweva da sporebi ase ukeT vrceldeba.
blad arseboba ar SeuZlia. isini mSoblis gametofitze moumwifebel kafsulas gametofitis qsovilisgan Seqm-
mimagrebulni rCebian, da iqidan Saqrebs, aminomJavebs, nili damcavi CaCi, kaliptra aqvs, romelic momwifebi-
mineralur marilebsa da wyals iwoven. sas kafsulas scildeba. xavsebis saxeobaTa umeteso-
xavsisnairebs mcenareebis yvela sxva Tanamedrove baSi kafsulis zeda nawilze Semovlebulia dakbiluli
jgufTan SedarebiT, yvelaze patara da martivi spo- rgoli, romelsac peristoma ewodeba (ix. suraTi 29.8).
rofitebi aqvs, rac Seesabameba hipoTezas, rom didi peristomis funqciaa qaris yoveli dabervisas sporebis
da ufro rTuli sporofitebis evoulia ufro gvian – TandaTanobiTi ganTavisufleba, rac sporebis did man-
WurWlovan mcenareebSi moxda. Cveulebriv sporofiti Zilze gadatanas uzrunvelyofs.
fexis, Rerosa da sporangiumisgan Sedgeba. arqegoni- rqafoTola xavsebisa da sakuTriv xavsebis spo-
umSi Camjdari fexi gametofitidan sakveb nivTierebebs rofitebi RviZlis xavsebis sporofitebze didi da ufro
iwovs. Reros gavliT nivTierebebi sporangiumisken anu rTulad agebulia. rqafoTola xavsebisa da sakuTriv
kafsulisken moZraobs, romelic maT sporebis (meioz-

706
T T suraTi 29.8  gugulis selis (Polytrichum) mamrobiTi wvimis wveTi
sasicocxlo cikli. gasaRebi
gametofiti

haploidi (n)
diploidi (2n)
spermatozoidebi
`kvirti~
1. spora Zafisebr pro­
tonemebad Rivdeba 4. spermatozoidi
wylis apkSi
anTeridiumebi arqegoniumisken
2. haploiduri pro­ micuravs da
tonemebi `kvirtebs~ 3. xavsebis umetesobas aqvs gancalkev­ kvercxujreds
warmoqmnian, romle­ ebuli mamrobiTi da mdedrobiTi anayofierebs
bic gametofitebad gametofitebi. romlebSic nTeridi­
viTardeba umi an arqegoniumia

protonemebi kvercxujredi
`kvirti~

mdedrobiTi
sporebi
gametofiti
gametofori
arqegoniumi

8. sporangiumSi mimdinareobs
meiozi da haploiduri sporebi
viTardeba. sporangiums xufi rizoidi
peristoma scildeba da peristomis
`kbilebi~sporebis TandaTanobiT
gaTavisuflebas awesrigebs
6. sporofits grZeli Rero uvi­
Tardeba, romelic arqegoni­ ganayofiereba
sporangiumi umidan amodis
(arqegoniumSi)
meiozi
Rero
kaliptra
momwifebuli zigota
sporofitebi kafsula (sporangiumi) Canasaxi

fexi

arqegoniumi

5. diploiduri zigota
axalgazrda 7. fexiT mimagrebuli arqegoniumSi ,spo­
mdedro­ sporofiti sporofitis kveba rofitis Canasaxad
damokidebulia viTardeba
biTi game­
kafsula peristomiT gametofitze
tofitebi
(SEM)

xavsebis sporofitebs aqvs specializebuli forebi – Zlis xavsebi xmeleTis mcenareebis yvelaze Rrmad gan-
bageebi, romlebic yvela WurWlovan mcenaresac axasi- Stoebuli evoluciuri xazia, maSin rqafoTola xavsebis,
aTebs. es forebi fotosinTezs xels uwyobs. maTi saSu- sakuTriv xavsebisa da WurWlovani mcenareebis winapar-
alebiT SesaZlebelia CO2-isa da O2-is mimocvlas haersa Si bageebi erTxel warmoiqmna. Tu rqafoTola xavsebi
da sporofitis Sida qsovilebs Soris (ix. sur. 10.3). wyal- yvelaze Rrmad ganStoebuli evoluciuri xazia, maSin
ic bageebiT orTqldeba. cxel da mSral pirobebSi bageebi bageebi erTxel warmoiqmna da RviZlis xavsebis xazSi
ixureba, rac wylis danakargs minimumamde amcirebs. Semdeg daikarga. SesaZlebelia, rom rqafoTola xavsebSi
sakuTriv xavsebsa da rqafoTola xavsebs aqvs bagee- bageebi sakuTriv xavsebisa da WurWlovani mcenareebis-
bi RviZlis xavsebs ki ara, rac xavsisnairebis eviluciis gan damoukideblad ganviTarda. am kiTxvis gadaWra mniS-
sami hipoTezis wamoyenebis saSualebas gvaZlevs. Tu Rvi- vnelovania mcenareebis evoluciis gasarkvevad, radgan

707
suraTi 29.9
kvleva: xavsebis mravalferovneba
RviZlis xavsi (tipi Hepatophyta )
RviZlis xavsebis Cveulebrivi da samecniero saxelwodebebi (laTinurad: hepaticus – RviZli), CrdiloeT naxevarsferoSi
farTod gavrelebuli gvaris Marchantia-s gemetofitis RviZlis msgavss formas efuZneba. Sua saukuneebSi am mcenares misi
formis gamo RviZlis daavadebebis samkurnalod iyenebdnen. zogierT RviZlis xavss, magaliTad Marchantia, gametofitis
brtyeli formis gamo `Talusianebad” Tvlidnen (gaixseneT 28-e Tavidan, rom mravalujrediani wyalmcenaris sxeuls Ta-
lusi ewodeba). Marchantia-s gametangiumebi aRmarTulia gametoforebze, romlebic patara xeebs waagavs (ix. aseve sur.
29.5). mokle Reros da mrgvali sporangiumis mqone sporofitebis dasanaxad lupa dagWirdebaT. zogierT RviZlis xavss
`foTlovans~uwodeben, radgan maT gametofitebs aqvs Reros msgavsi struqturebi mravali foTlisebri danamatiT. foT-
lovani RviZlis xavsebi, romlebic tropikul da subtropikul regionebSi gvxvdeba, Talusian saxeobebze gacilebiT metia.

mdedrobiTi gametofitis
gametofori

fexi
Rero

sporangiumi

Marchantia polymorpha – Talu­


siani RviZlis xavsi
Marchantia-s sporofiti (LM)
500μm

Plagiochilla deltoidea – `foTlovani~ RviZlis xavsi

rqafoTola xavsebi (tipi Anthocerophyta) sakuTriv xavsebi (tipi Bryophyta)

rqafoTola xavsebis Cveulebrivi da samecniero sax- RviZlis xavsebisa da rqafoTola xavsebisgan gansxvavebiT sa-
elwodebebi (berZnulad: keras – rqa) sporofitis for- kuTriv xavsebis gametofiti, rogorc wesi, vertikalurad izrdeba.
mas asaxavs, romelic marcvlovni foTolsac waagavs. misi siamRle 1 mm-ze naklebidan 50 sm-ze metia, magram saxeobaTa
tipuri sporofitis simaRlem SeiZleba 5 sm-s miaR- umetesobis simaRle 15 sm-ze naklebia. gametofiti struqturaa,
wios. sporangiumi sporofitis gaswvriv viTardeba da romelic xavsebis xaliCas qmnis. xavsis `foTlebi~ Cveulebriv erTi
sporebis momwifebisas rqis wverodan dawyebuli skde- ujredis sisqisaa, Tumca gugulis selsa da mis axlomonaTesave
ba. gametofitebi, romelTa diametri Cveulebriv 1-2 xavsebs ufro rTuli, kutikuliT dafaruli Txemebis mqone `fo-
sm-ia, horizontalurad izrdeba. erT gametofitze Tlebi~ aqvs. rogorc wesi, xavsebis sporofitebi wargZelebulia
xSirad mravali sporofitia. da maTi danaxva SeuiaraRebeli TvaliTac SeiZleba. sporofitis
simaRle SeiZleba 20 sm-s aRwevdes. axalgazrda sporofiti mwvanea
da fotosinTezis unari aqvs, magram sporebis momwifebisas moyvi-
Talo-mura an moyavisfro xdeba.

Anthoceros – rqa­ Polytrichum commune –


foTola xavsi gugulis seli

sporofiti
sporofiti

gametofiti
gametofiti

708
bageebi WurWlovani mcenareebis warmatebis ZiriTadi
faqtoria, rasac 36-e TavSi naxavT.
am nawilis pirvel gverdze, 29.9 suraTze, mocemu-
lia xavsisnairebis sami tipis gametofitebisa da spo-
rofitebis magaliTebi.

xavsebis ekologiuri
da ekonomikuri mniSvneloba
xavsebis msubuqi sporebi haeris nakadebiT mTel
pla­netaze vrceldeba. es mcenareebi gansakuTrebiT
gavrcelebuli da mravalferovania tenian tyeebsa da
daWaobebul adgilebSi, sadac isini patara cxovelebi-
sTvis saarsebo garemos qmnian. zogierTi xavsi eqstrem-
alur garemoSic ki binadrobs, magaliTad mwvervalebze,
tundrasa da udabnoSi (ix. 50-e Tavi). mravali xavsi bi-
(a) torfis Segroveba torfis WaobSi nadrobs Zalin civ an mSral garemoSi, radgan isini uZ-
leven sxeulis mier wylis umetesi nawilis dakargvas.
sporangiumi spo-
gametofiti rofitis wverze
xelsayrel pirobebSi xavsis sxeuli wyals isev iwovs.
fotosinTezis wylis WurWlovani mcenareebis mxolod mcire nawils aseTi Zl-
unaris mqone Semkrebi ieri gamoSrobis anu desikaciis gadatana SeuZlia. met-
cocxali ujre- mkvdari ic, xavsis ujredebis fenoluri naerTebi udabnoSi, did
debi ujredebi simaRleebze an maRal ganedebze mzis Warb gamosxivebas
100μm STanTqavs.
Waobis xav­sebis gvari sfagnumi (Sphagnum) anu `tor-
fis xavsi~ gansakuTrebiT farTod gavrcelebulia da
nawilobriv gaxrwnili organuli masalis uzarmazar
sabadoebs qmnis, romlebic cnobilia torfis saxeliT
(b) Sphagnum-is garegnuli
saxe. miaqcieT yuradReba (suraTi 29.10). daWaobebul adgilebs, sadac es xavsi
`foTlovan~gametofitebsa dominirebs, torfiani Waobebi ewodeba. ujredis garsis
da maT STamomavlobas – (g) Sphagnum-is `foToli~(LM). rezistentuli fenoluri naerTebis wyalobiT sfagnumi
sporofitebs. cocxali fotosintezis unaris
mqone ujredebisa da wylis Semkrebi nela ixrwneba. garda amisa, igi gamoyofs nivTierebebs,
mkvdari ujredebis kombinacia xavss romlebic baqteriul aqtiobas aqveiTeben. torfian Wao-
Rrubelas Tvisebebs aniWebs. bebSi xrwnis process dabali temperatura da sakvebi
nivTierebebis simcirec Trgunavs. amis Sedegad, tor-
fian WaobebSi mumificirebuli sxeuli SeiZleba aTaso-
biT wlis manZilze inaxebodes.
mTel msoflioSi torfis saxiT daaxloebiT 400
miliardI tona organuli naxSirbadiA. naxSirbadis re­
zervuarebi xels uwyobs atmosferOoSi CO2-is koncen-
traciis stabilizacias (ix. 54-e Tavi).
evropasa da aziaSi torfs didi xnis manZilze sawva-
vad gamoiyenebdnen. irlandiasa da kanadaSi igive mizniT
mas dResac agroveben. torfis xavsis mkvdar ujredebs
SeuZlia xavsis masaze daaxloebiT 20-jer meti wylis
Sewova, amitom igi niadagsac aumjobeseba. mas aseve iy-
eneben mcenareebis fesvebis SesafuTad maTi transpor-
(d) `tolandieli kaci~– torfis mumia, romelic Zv. w. aR.-is tirebis dros. sfagnumis gadaWarbebulma moxmarebam
405-100 wliTaa daTariRebuli. Sphagnum-is mier Seqmnili SeiZleba Seasustos misi ekologiuri sargebeli.
mJave, JangbadiT Rarib garemoSi adamianis an cxovelebis sx-
eulebi SeiZleba aTasobiT wlis manZilze Seinaxos.

SS suraTi 29.10  torfis xavss aqvs ekonomikuri, ekologi­


uri da arqeologiuri mniSvneloba.

709
29.3
X X suraTi 29.11  Aglaophy-
ton major – Tanamedrove
koncefcia testi WurWlovani mcenareebis
uZvelesi naTesavia. mcena-
ris garegnuli saxe aRdge-
1. riT gansxvavdeba xavsnairebi sxva mcenareebis-
nilia namarxebis mixedviT,
gan? romelTa asaki daxloebiT
2. daasaxeleT xavsnairebSi struqturasa da funq- 420 milioni welia. mcena-
cias Soris Sesabamisobis sami magaliTi. res aqvs diqotomiuri
datotva (Y-is formis) da
kidura sporangiumebi. es
niSnebi damaxasiaTebelia

29.4
Tanamedrove WurWlovani
mcenareebisTvis, magram
koncefcia xavsisnairebSi ar gvxvdeba
(araWurWlovan mcenaree-
bSi).
gvimrebi da sxva uTeslo
WurWlovani mcenareebi
pirvel tyeebs qmnidnen nairebisgan gansxvavebiT, am saxeobebs datotvili spo-
rofitebi hqondaT, romelTa zrda-ganviTareba game-
tofitze damokidebuli ar iyo (suraTi 29.11). marTalia,
Tu xavsisnairebi da am mcenareebis simaRle 50 sm-s ar aRemateboda, magram
farulTeslovanebi
xavsebi (araWurWlovani mcenareebi)

uTeslo WurWlovani mcenareebi

SiSvelTeslovanebi
qarofitebi

maTi msgavsi mcenareebi datotva qmnida ufro rTul, mravali sporangiumis


mcenareTa evoluciis mqome sxeuls. evoluciis wyalobiT SesaZlebeli gaxda
pirveli 100 milioni wlis meti sporis warmoqmna da fitofagebis mier miyenebuli
manZilze batonobdnen, zianis miuxedavad, meti STamomavlis gadarCena. sporan-
amJamad umetes adgi- giumebis nawilic rom dazianebuliyo, meore nawili ga-
lebSi WurWlovani mce­ darCeboda.
nareebi dominireben. WurWlovani mcenareebis winaprebs ukve hqondaT
Ta­namedrove uTeslo Tanamedrove WurWlovani mcenareebisTvis damaxa-
Wur­Wlovani mcenaree- siaTebeli zogierTi SeZenili niSan-Tviseba, Tumca ar
bis daxmarebiT SeiZleba hqondaT sxva, ufro gvian ganviTarebuli Seguebebi. am
ukeT gavigoT qvanax- nawilSi aRwerilia Tanamedrove WurWlovani mcenaree-
Siris periodis mcena- bis ZiriTadi niSan-Tvisebebi: sasicocxlo cikli domi-
reeebis evolucia. es is nanturi sporofitebiT, WurWlovan qsovilebSi, qsile-
periodia, roca WurW- maSi da floemaSi nivTierebebis transporti, fesvebi
lovani mcenareebis mra- da foTlebi, maT Soris sporebis matarebeli foTlebi,
valferovnebis Camoya- romlebsac sporofilebi ewodeba.
libeba daiwyo, Tumca
Teslovani mcenareebis jgufebis umetesoba jer ar saxicocxlo ciklebi dominanturi
arsebobda. gvimrebsa da yvela sxva uTeslo WurWlovan sporofitebiT
mcenareebs, xavsisnairebis msgavsad, aqvs Soltiani sper-
matozoidebi, romlebsac kvercxujredamde misaRwevad namarxi formebis saSualebiT SegviZlia vivarau-
wyali sWirdeba. amitom da aseve gametofitebis sinati- doT, rom WurWlovani mcenareebis winaprebis sasicocx-
fis gamo, Tanamedrove uTeslo WurWlovani mcenareebi lo ciklebSi gametofitebisa da sporofitebis zoma
ZiriTadad Warbtenian adgilebSia gavrcelebuli. Tes- daaxloebiT Tanabari iyo. Tumca Tanamedrove WurW-
lovani mcenareebis gamoCenamde mcenareebi dedamiwaze lovani mcenareebis sporofiti (diploiduri Taoba)
Ziritadad Warbtenian adgilebze binadrobdnen. TaobaTa monacvleobis ufro msxvili da rTulad age-
buli formaa. magaliTad, gvimrebis SemTxevevaSi sayov-
elTaod cnobili foTlovani mcenareebi sporofitebia.
WurWlovani mcenareebis warmoSoba gametofitebis sapovnelad unda daikuzoT da niadagi
da niSan-Tvisebebi yuradRebiT daaTvalieroT, radgan gvimrebis game-
tofiti patara struqturaa, romelic miwis zedapirze
Tanamedrove WurWlovani mcenareebis winaparebis
an miwaSi, zedapirTan axlos izrdeba. sanam amas gaa-
namarxebis asaki daaxloebiT 420 milioni welia. xavsis-
keTebT, uTeslo WurWlovani mcenareebisTvis damaxa-

710
1. sporangiumi aTavisuflebs 2. gvimris spora pa­ 3. am suraTze naCvenebia erTi game­
gasaRebi
sporebs. gvimrebis saxeobebis tara fotosinTezis tofitis kvercxujredi da sper­
haploidi (n) umetesoba erTi tipis sporebs war­ unaris mqone game­ matozoidi, magram sinamdvileSi
moqmnis, romlebidanac orsqesiani tofitad viTardeba. gametofitebs Soris jvaredin ga­
diploidi (2n)
gametofiti viTardeba. nayofierebas sxvadasxva meqanizmi
ganapirobebs.

anTeridiumi
spora axalgazrda
meiozi gametofiti

sporangiumi

arqegoniumi sperma-
tozoidi
momwifebuli kvercxujredi
sporangiumi sporofiti
axali spo- zigota
ganayofiereba
sorusi rofiti

6. sporofitis
reproduqciuli
foTlebis qveda 4. gvimris spermatozo­
mxareze sorusebad idi Soltis saSuale­
wodebuli laqebia. biT anTeridiumidan
TiToeuli sorusi arqegoniumSi myof
gametofiti kvercxujredTan
sporangiumebis
jgufia. micuravs.
axalgazrda
5. zigota viTardeba axal spo­
foToli rofitad da axalgazrda mcenare
mSoblis gametofitis arqegoni­
S S suraTi 29.12  gvimris sasicocxlo cikli umidan izrdeba.

siaTebeli dominanturi sporofitis mqone sasicocxlo mkvdari ujredebia (mxolod garsi SemorCa) da wylis mi-
cikli SegiZliaT gvimris magaliTze ganixiloT. Semdeg kroskopuli milebis sistemas qmnian. WurWlovani mcena-
29.12-suraTze gamosaxuli es sasicocxlo cikli 29.8 reebis wylis gamtari ujredebi lignificirebulia anu
suraTs SeadareT, sadac mocemulia xavsebisa da sxva ujredebis garss simkvrives fenoluri polimeri, lig­
araWurWlovani mcenareebisTvis damaxasiaTebeli ti- nini, aniWebs. qsovili, romelsac floema ewodeba, Sei-
puri dominant-gametofitiani sasicocxlo cikli. 30-e cavs Saqrebis gadamtan cocxal ujredebs, romlebic
TavSi naxavT, rom Teslovani mcenareebis evoluciis gaerTianebulia Saqrebis, aminomJavebisa da sxva organ-
procesSi gametofiti kidev ufro metad iTrguneba anu uli produqtebis gamtar milakebad (ix. suraTi 35.9).
meti reduqcia xdeba. lignificirebuli WurWlovani qsovilis saSuale-
biT WurWlovani mcenareebi xavsisnairebze maRla iz-
nivTierebaTa transporti rdebian. maTi Rero gamkvrivda da naklebad ixreboda.
qsilemasa da floemaSi SesaZlebeli gaxda Reros saSualebiT wylisa da miner-
aluri marilebis miwis zedapiridan sakmaod did simaR-
WurWlovan mcenareebs aqvs ori saxis WurWlovani lemde gadaadgileba.
qsovili: qsilema da floema. qsilemiT gadadgildeba
wylisa da mineraluri marilebis udidesi nawili. yve-
fesvebis evolucia
la WurWlovani mcenaris qsilema Seicavs traqeidebs
– milisebr ujredebs, romelTa daxmarebiT wyali da lignificirebuli WurWlovani qsovili miwis qveSac
mineraluri marilebi fesvebidan zeviT miemarTe- warmatebis momtania. xavsisnairebis rizoidebis nacv-
ba (ix. suraTi 35.9). araWurWlovan mcenareebs ara lad, TiTqmis yvela WurWlovan mcenares fesvebi ganu-
aqvs traqeidebi, WurWlovan mcenareebs ki zogjer viTarda. fesvebi organoebia, romlebic WurWlovan
traqeofitebs uwodeben. traqeidebi Cveulebriv mcenareebs ikavebs da niadagidan wyalsa da sakveb niv-

711
WurWlovani
qsovili

(a) mikrofilebi, mag. likofitebis, SeiZleba WurWlovani (b) megafilebi, romlebsac datotvili WurWlovani sistemebi
qsovilis TiTo dautotavi Zafis mqone Reros mcire gamonaz- aqvs, SeiZleba datotvili Reroebis Serwymis Sedegad ganvi-
ardebidan warmoiSva. Tarda.

S S suraTi 29.13 foTlebis evoluciis hipoTezebi.

Tierebebs iwovs. fesvebis saSualebiT ylortebis siste- lyofs. zomisa da agebulebis sirTulis mxriv foTlebi
ma ufro maRla izrdeba. SeiZleba mikrofilebad da megafilebad davyoT. yvela
Tanamedrove mcenareebis fesvebis qsovilebi Zalian likofits (Tanamedrove WurWlovani mcenareebis uZve-
waagavs namarxebis saxiT SemorCenili uZvelesi WurW- lesi evoluciuri xazi) aqvs mikrofilebi, patara, Cveu-
lovani mcenareebis Reros qsovilebs. aqedan gamomdin- lebriv, eklis formis erTZarRviani foTlebi. TiTqmis
areobs, rom fesvebi albaT uZvelesi WurWlovani mcena- yvela sxva WurWlovan mcenares aqvs megafilebi, LZlier
reebis Reros qveda, miwisqveSa nawilebisgan ganviTarda. daZarRvuli foTlebi. megafilebi Cveulebriv mikro-
gaurkvevelia, yvela WurWlovani mcenaris saerTo wi- filebze didia da maTi saxelic igives mowmobs. mega-
naparSi fesvebi erTxel ganviTarda Tu sxvadasxva evo- filebi mikrofilebze ukeT uzrunvelyofs fotosin-
luciur xazSi damoukideblad Camoyalibda. WurWlovani Tezis gasavlianobas, zedapiris meti farTobis gamo,
mcenareebis am xazebis Tanamedrove warmomadgenlebs romelsac ZarRvebis qseli `emsaxureba”. mikrofilebi
mravali saerTo niSani aqvT, magram namarxi mtkicebule- namarxebSi pirvelad 410 milioni wlis win Cndeba, xolo
bebi konvergentul evoluciaze miuTiTebs. magaliTad, megafilebi – mxolod 370 milioni wlis win, devonuri
likofitebis uZveles namarxebs, romelTa asaki 400 mil- periodis dasasrulisken.
ioni welia, ukve aqvT martivi fesvebi, xolo gvimrebisa foTlis evoluciis erT-erTi modelis mixedviT, mi-
da Teslovani mcenareebis winaprebs ki ara. am sakiTxis krofilebi Reros mcire gamonazardebis saxiT warmoiS-
garkvevas xels Seuwyobs sxvadasxva WurWlovani mcenaris va. am gamonazardebSi WurWlovani qsovilis TiTo Zafi
fesvebis ganviTarebis makontrolebeli genebis Seswavla. Sedioda (suraTi 29.13 a). megafilebi, piriqiT, albaT
Reroze axlos ganlagebuli ramdenime totisgan ganvi-
foTlebis evolucia Tarda, am totebis gabrtyelebisa da maTi SemaerTebeli
apkis warmoSobis Sedegad (suraTi 29.13 b). foTlebis
foTlebi organoebia, romlebic WurWlovani mcena-
warmoSobis gasarkvevad mecnierebi foTlebis ganviTa-
reebis zedapiris farTobs zrdis, rac fotosinTezi-
rebis genetikuri kontrolis meqanizmebs ikvleven.
saTvis saWiro meti mzis energiis STanTqvas uzrunve-

sporofilebisa da sporebis variaciebi


sporebis homosporuli warmoqmna
erT-erTi mniSvnelovani evoluciuri safexuri spo­
kvercxuj
rogorc wesi, → rofilebis – sporangiumebis matarebeli modificire-
sporangiumi sporebis redi
→ → orsqesiani buli foTlebis warmoSobaa. sporofilebis agebuleba
sporofilSi erTi tipi spermato
gametofiti →
zoidi mravalferovania. magaliTad, gvimrebis sporofilebi
sporangiumebis jgufebs qmnian, romlebsac sorusebi
sporebis heterosporuli warmoqmna ewodeba. sorusebi Cveuebriv ganlagebulia foTlebis
megasporangiumi mdedrobiTi kvercxuj qveda mxareze (ix. sur. 29.12). mraval likofitsa da SiS-
→ megaspora → →
megasporofilSi gametofiti redi velTslovnebis umravlesobis sporofilebis jgufebi
qmnian girCebs, romlebsac strobilebi ewodeba (ber-
mikrosporangiumi mamrobiTi spermato Znulad: strobilos – girCa). 30-e TavSi naxavT, Tu rogor
→ mikrospora → →
mikrosporofilSi gametofiti zoidi iqmneba sporofilebisgan SiSvelTeslovnebis stro-
bilebi da yvavilis nawilebi.

712
suraTi 29.14
kvleva: uTeslo WurWlovani mcenareebis mravalferovneba
likofitebi (tipi Lycophyta )

mravali likofita tropikul xeebze epi- strobilebi


fitebis saxiT izrdeba (epifitebi mcena- (sporofilis
reebia, romlebic sxva mcenareebs substra-
jgufebi)
tad iyeneben, magram parazitebi ar arian).
sxva saxeobebi zomieri sartylis tyeebis
niadagze saxldebian. zogi saxeobis nazi
gametofitebi ganlagebulia miwis zemoT da
fotosinTezis unari aqvs. sxvebi miwis qveSaa Isoetes gunnii
da maT simbiozuri sokoebi kvebaven.
sporofitebs aqvT mravali patara foT-
lis matarebeli zeaRmarTuli Reroebi da
niadagze mimagrebuli Reroebi, romlebic
diqotomiurad datotvil fesvebs qmnian.
likopodiumebis sporofilebi Sekrebilia
gurzisebr girCebad (strobilebad). gvaris
Selaginella saxeobebi SedarebiT pataraa da
xSirad horizontalurad izrdeba. gvaris
Isoetes saxeobebi daWaobebul adgilebSi gvx-
vdeba. yvela likopodiumi homosporulia,
xolo gvari Selaginella da gvari Isoetes saxeo-
bebi – heterosporulia. sporebi Tavisufl- Diphasiastrum tristachyum – likopo­
deba Rrublisebri masis saxiT da imden zeTs diumi
Seicavs, rom advilad adleba. iluzioniste-
bi da fotografebi am unars erT SemTxvevaSi
cecxlovani kvamlis, xolo meore SemTx-
vevaSi fotosuraTis gadaRebisas gaelvebis
efeqtis misaRebad iyenebdnen.
Selaginella apoda wvetiani xavsi

pterofitebi (tipi pterophyta)

Psilotum nudum Equisetum arvense – Athyrium filix-


mindvris Svita femina – Caduna

vegetaciuri
Rero

strobila nayofier
Reroze

fsilotumi da misi naTesavebi Svitebi gvimrebi


WurWlovani mcenareebis primitiuli Svitebs jagrisisebri uxeSi Rero sxva uTeslo WurWlovani mcebareebisgan
namarxebis msgavsad, fsilotumebis (Psi- aqvT, ris gamoc saukuneebis manZilze gansxvavebiT, gvimrebs megafilebi aqvT (ix.
lotum) sporofitebs aqvT diqotomiurad am mcenareebs WurWlis saxexad iy- sur. 29.13b). sporofitebis Reroebi, ro-
datotvili Reroebi, magram fesvebi ar enebdnen. zog saxeobas aqvs gancalkev- gorc wesi, horizontaluria. maTze ganla-
aqvT. Reroebs WurWlovani qsovilis ar ebuli generaciuli anu fertiluri gebulia xSir foTolakebad danawevrebuli
mqone qerclisebri gamonazardebi aqvs, (girCebiani) da vegetatiuri Reroebi. didi foTlebi. foToli lokokinasaviT dax-
romelebic, albaT, Zlier reducirebuli Svitebi homosporulia da maTi girCebi veuli wveroTi izrdeba (ix. wignis yda).
foTlebis saxiT viTardebodnen. Reroze sporebs aTavisufleben, romlebidanac TiTqmis yvela saxeoba homosporulia. ax-
ganlagebuli yoveli yviTeli meWeWi sam wvrili mamrobiTi an orsqesiani game- algarzda sporofitis gametofitisgan gan-
Serwymul sporangiums Seicavs. fsilo- tofitebi viTardeba. calkevebis Semdeg, gametofiti Wkneba da
tumebis axlomonaTesave gvaris Tmesipteris Svitebs aseve arTrofitebs (`saxsrian kvdeba. saxeobaTa umetesobis sporofitebs
saxeobebi mxolod wynari okeanes samxreT- mcenareebs”) uwodeben, radgan maT zambarisebri mowyobilobis Reroiani spo-
Sia napovni. fesvebi maTac ar aqvT, magram Reroebs aqvs muxlebi. TiToeuli mux- rangiumebi aqvT, romelic sporebs ramden-
Reroebze aqvT patara foTlisebri gamon- lidan patara foTlebis an totebis ime metrze gadatyorcnis. qarma SeiZleba
azardebi, riTac garegnulad vazs gvanan. rgoli gamodis, magram fotosinTezis sporebi, maTi warmoqmnis adgilidan, Zalian
orive gvari homosporulia da sporebidan ZiriTadi organo Reroa. Jangbadi fes- Sors gadaitanos. zogi saxeoba sicocxlis
orsqesiani gametofitebi viTardeba, rom- vebs farTo sahaero arxebiT miewodeba. manZilze trilionze met sporas warmoqmnis.
lebic miwisqveS izrdeba da sigrZeSi dax- fesvebi xSirad datboril niadgSi iz-
loebiT 1 sm-s aRwevs. rdeba.

713
S S sur. 29. 15   namarxi mtkicebulebebis safuZvelze mxatvris mier aRdgenili qvanaxSiris periodis tyis suraTi. didi swor-
Reroiani xeebis umetesoba likofitebia. marcxniv frTisebri totebis mqone xe Svitaa. aq ar aris naCvenebi xismagvari gvimrebi,
romlebic `qvanaxSiris tyeebSi”aseve mravili iyo . am tyeebSi cxovelebic, maT Soris giganturi WriWinebi, binadrobdnen.

uTeslo WurWlovani mcenareebis saxeobebis umete- dadasturda, rom es sami jgufi erT kladas qmnis. aqe-
soba homosporulia anu erTi tipis sporofilebi aqvs, dan gamomdinare bevri sistematikosi am sam jgufs erT
romlebic erTi tipis sporebs warmoqmnan. rogorc wesi tipSi - Pterophyta aerTianebs. Cvens saxelmZRvaneloSi
am sporebidan, iseve, rogorc gvimrebSi, orsqesiani es klasifikacia miviReT. sxvebi maT erTi kladis sam sx-
gametofiti viTardeba. piriqiT, heterosporul saxe- vadasxva tipad ganixilaven.
obebs ori tipis sporifilebi aqvs da ori tipis sporebs 29.14 suraTze daxasiaTebulia uTeslo WurWlovani
qmnian. megasporofilebze ganviTarebuli megasporangi- mcenareebis jgufebi.
umebi megasporebs warmoSobs, romlebidanac mdedro-
biTi gametofitebi viTardeba. mikrosporofilebze tipi Lycophyta: likopodiumebi,
ganviTarebuli mikrosporangiumebi ki mikrosporebs
gvari Selaginella da gvari Isoetes
warmoSobs, romlebidanac mamrobiTi gametofitebi vi-
Tardeba. yvela Teslovani da ramdenime uTeslo WurW- WurWlovani mcenareebis yvelaze pri­m itiuli jgu-
lovani mcenare heterosporulia. qvemoT mocemul dia- fis, likofitebis, Tanamedrove saxeobebi reliqtebia.
gramaze Sedarebulia es ori mdgomareoba: qvanaxSiris periodSi ori evoluciuri xazi arsebobda:
erTi - patara balaxovani mcenareebi, xolo meore - 2m-
ze meti diametrisa da 40 m-ze meti simaRlis giganturi
uTeslo WurWlovani mcenareebis
merqniani xeebi. giganturi likofitebi milionobiT
klasifikacia wlis manZilze daWaobebul adgilebSi izrdebodnen, ma-
gram gadaSendnen, roca qvanaxSiris periodis miwuruls
rogorc ukve aRvniSneT, Tanamerdove WurWlovani
hava ufro mSrali gaxda. patara likofitebi gadarCnen
mcenareebi or kladas qmnian: likofitebsa da pre-
da dRes maTi saxeobebis ricxvi 1,200-s aRwevs.
tofitebs. likofitebis kladi (tipi Lycophyta) liko-
podiumebs, Selaginella gvaris da Isoetes gvaris saxeobebs
tipi Pterophyta: gvimrebi, Svitebi
moicavs. pretofitebis kladaSi Sedis: gvimrebi, Svite-
bi, fsilofitebi da maTi naTesavebi. didi garegnuli sx- da fsilofitebi
vaobis gamo, gvimrebi, Svitebi da fsilofitebi didi xnis devonur periodSi warmoSobili gvimrebi farTod
ganmavlobaSi calkeul tipebad iTvleboda: Pterophyta gansaxldnen. xismagvar likofitebTan da SvitebTan
(gvimrebi), Sphenophyta (Svitebi) da Psilophyta (fsi- erTad isini qvanaxSiris periodis vrcel Waobian ty-
lofitebi). Tumca bolo drois molekuluri kvlevebiT eebSi izrdebodnen. amJamad gvimrebi Zalian farTod

714
gavrcelebuli uTeslo WurWlovani mcenareebia. maTi pirveli tyeebis Semqmneli uTeslo WurWlovani
saxeobebis raodenoba 12,000-s aRemateba. marTalia, mcenareebi sabolood qvanaxSirad gardaiqmnen. qvanax-
tropikebSi gvimrebi yvelaze mravalferovania, magram Siris periodis Waobebis damdgar wyalSi mkvdari mcena-
bevri saxeoba zomieri sartylis tyeebSic izrdeba. zogi reebi mTlianad ar ixrwneboda. es organuli masala tor-
aridul saarsebo garemoSi cxovrebas Seegua. fis sqel Sred gadaiqca, romelic Semdeg zRvam dafara.
qvanaxSiris periodSi Svitebis mravalferovneba torfis fenis zedapirze zRvis danaleqebi dagrovda da
Zalian didi iyo. zogierTis simaRle 15m-s aRwevda. milionobiT wlis Semdeg siTbosa da wnevis zemoqmedebiT
dReisTvis erTaderT farTod gavrcelebuli gvaris Eq- torfi qvanaxSirad gardaiqmna. qvanaxSiris periodis es
uisetum mxolod 15 saxeoba gvaqvs, romlebic daWaobebul sabadoebi qvanaxSiris arsebul sabadoebs Soris yvelaze
adgilebSi an mdinareebis piras gvxvdeba. didia. qvanaxSirs gadamwyveti mniSvneloba hqonda in-
gvari Psilotum da misi axlomonTesave gvari Tmesipteris dustriuli revoluciisTvis. mTel msoflioSi adamiani
kladas qmnian, romelic mxolod tropikul epifitebs sawvavad weliwadSi 6 miliard tona qvanaxSirs iyenebs.
moicavs. WurWlovani mcenareebidan mxolod fsilotu- im mcenareebis mier warmoqmnili qvanaxSiri, romlebmac
mebs namdvili fesvebi da foTlebi ara aqvs. Tanamedrove globalur aciebaSi sakuTari wvlili Seitanes, axla nax-
WurWlovani mcenareebis uZveles naTesavebTan saocari SirorJangs atmosferoSi abrunebs da globalur daT-
msgavsebis gamo maT `cocxal namarxebs~uwodeben (ix. bobas ganapirobebs (ix. Tavi 54).
sur. 29.11 da 29.14). mravali monacemi, maT Soris dnm-is karbonuli periodis WaobebSi uTeslo mcenareebTan
Tanmimdevrobebis analizi da spermatozoidis agebule- erTad primitiuli Teslovani mcenareebic izrdeboda.
ba, miuTeTebs, rom gvari Psilotum da Temsipteris gvimrebis marTalia, maSin Teslovani mcenareebi ar dominirebdnen,
axlo naTesavebia. am hipoTezis Tanaxmad maTSi winapre- maTi batonoba Waobebis amoSrobis Semdeg, qvanax-
bisTvis damaxasiaTebeli namdvili fesvebi da foTlebi Siris periodis dasasruls daiwyo. momdevno TavSi
evoluciis procesSi daikarga. Teslovani mcenareebis warmoSobasa da maTi mraval-
ferovnebis Camoyalibebas ganvixilavT, riTac xmeleTis
mimarT Seguebis Temas gavagrZelebT.
uTeslo WurWlovani mcenareebis
mniSvneloba
qvnaxsiris periodSi Tanamedrove likofitebis,
koncefcia testi 29.4
Svitebisa da gvimrebis winaprebi da maTi uTeslo WurW-
lovani naTesavebi gacilebiT maRlebi iyvnen da pirvel 1. ra ZiriTadi sxvaobaa uTeslo WurWlovan mcena-
tyeebs qmnidnen (sur. 29.15). WurWlovani qsovilis, fes- reebsa da xavsisnairebs Soris?
vebisa da foTlebis evoluciasTan erTad am mcenaree- 2. ra ZiriTadi sxvaobaa likofitebis umetesobasa
bSi gaizarda fotosinTezis done, ramac atmosferodan da gvimrebisa da maTi naTesavebis umetesobas So-
CO 2-is STanTqva Zlier gazarda. mecnierTa SefasebiT, ris?

CO 2-is done qvanaxSiris periodis manZilze 5-jer daeca,


ramac globaluri aciveba gamoiwvia, romelsac gamyinva-
reba mohyva.

715
29 -e Tavis Semowmeba

ZiriTadi koncefciebis Semowmeba naerTebi, ganviTarda mcenareebis mraval saxeobaSi.

XX mcenareebis warmoSoba da mravalferovnebis

koncefcia 29.1 zrda.  namarxi mtkicebulebebi miuTiTebs, rom mcena-


reebi xmeleTze sul mcire 475 milioni wlis winaT ukve
binadrobdnen. ese igi mcenareeebi ramdenime ZiriTad
xmeleTis mcenareebi mwvane wyalmcena- jgufad daiTiSnen: xavsisnairebad (araWurWlovan
reebisgan warmoiSva mcenareebad); uTeslo WurWlovan mcenareebad, mag.
likofitebi da gvimrebi da Teslovan mcenareTa ori
XX morfologiuri da bioqimiuri mtkicebulebe­ jgufad: SiSvelTeslovnebad da farulTeslovnebad
bi.  mcenareebisa da qarofitebis saerTo niSan-Tvise- (yvavilovan mcenareebad). sistematikosebis umravle-
bebia: celulozis masinTezirebeli rozetisebri soba mcenareebs aT tipad yofs.
kompleqsebi, peroqsisomebis fermentebi, Soltiani
spermatozoidebis agebulebis msgavseba da ujredis
gayofisas fragmoblastebis formireba. koncefcia 29.3
X X genetikuri mtkicebulebebi.  birTvisa da qlo-
xavsebisa da sxva xavsisnairebis
roplastebis genebis msgavseba miuTiTebs, rom qa-
rofitebi xmeleTis mcenareebis uaxloesi naTesave- sasicocxlo ciklebSi gametofitis
bia. stadia dominirebs
X X adaptaciebi, romelTa daxmarebiT SesaZlebeli
gaxda xmeleTze gadasvla.  sporopoleninis saSu- X X xavsisnairebis sami tipi – RviZlis xavsebi, rqafoTo-
alebiT guburebisa da tbebis kideebTan mobinadre la xavsebi da sakuTriv xavsebi SeiZleba kladas ar qm-
qarofitebi periodul gamoSrobas uZleven. am niSan- nian. kamaTi maTi evoluciis Tanmimdevrobis Sesaxeb
Tvisebebis wyalobiT xmeleTis mcenareebis winapari dRemde grZeldeba.
wyalmcenareebi albaT xmeleTis pirobebSi gadarCnen, XX xavsisnairebis gametofitebi.  RviZlis xavsebisa da
ramac gza gauxsna xmeleTis dapyrobisken. rqafoTola xavsebis gametofitebi ZiriTadad hori-
zontalurad izrdeba. sakuTriv xavsebis ki metwilad

koncefcia 29.2 vertikalurad. gametofitebi dominanturi Taobaa da


maTi danaxva, magaliTad xavisi xaliCis, ufro advil-
ia. rizoidebi gametofitebs substratze amagrebs. an-
xmeleTis mcenareebs aqvTSeZenili Segu­ TeridiumebSi warmoqmnil Soltian spermatozoidebs
ebebis erToblioba, romelic xmeliTze arqegoniumebSi myof kvercxujredebTan misaRwevad
wyali sWirdeba.
cxovrebas emsaxureba
XX xavsisnairebis sporofitebi.  sporofiti arqegoni-
mcenareebis samefos gansazRvra.  zogierTi biologi umidan izrdeba da kvebas haploiduri gametofitis
fiqrobs, rom mcenareebis samefos cneba unda gafar- xarjze ganagrZobs. sporofiti, WurWlovani mcenaree-
Tovdes , rom samefoSi zogierTi, an yvela mwvane wyalm- bis sporofitebze patara da martivia. is fexis, Rero-
cenare Sevides. am saxelmZRvaneloSi miRebulia samefo sa da sporangiumisgan Sedgeba. rqafoTola xavsebisa
Plantae -s embriofituli ganmarteba. da sakuTriv xavsebis sporfitebs bageebi aqvs.

XX mcenareebis SeZenili niSan-Tvisebebi.  SeZenili ni­


San-Tvisebebi, romlebic xmeleTis mcenareebis kla­ koncefcia 29.4
das aqrofitebisa anu uaxloasi monaTesave wyalm-
cenareebisgan ganasxvavebs: apikaluri meristema, gvimrebi da sxva uTeslo WurWlovani
TaobaTa monacvleoba, sporangiumSi garsiani spore- mcenareebi pirvel tyeebs qmnidnen
bi, mravalujrediani gametangiumebi da mravalujre-
diani, damokidebuli Canasaxebi. damatebiTi SeZenili X X WurWlovani mcenareebis warmoSoba da niSan-Tvise­
niSan-Tvisebebi, magaliTad kutikula da meoradi bebi.  Tanamedrove WurWlovani mcenareebis winapre-

716
bis namarxebis asaki 420 milioni welia. namarxebis drove likofitebi patara balaxovani mcenareebia.
mixedviT, am patara mcenareebs damoukidebeli likofitis sporofits aqvs mravali mikrofilis
datotvili sporofitebi hqonda, magram WurWlovani matarebeli, zeviT aRmarTuli Reroebi da horizon-
mcenareebis sxva SeZenili niSnebi, rogoricaa qsilema taluri Reroebi, romlebic substratis zedapiris
da floema, fesvebi da foTlebi ar hqonda. gaswvriv izrdeba. gvimrebi yvelaze mravalferovani
uTeslo WurWlovani mcenareebia. gvimrebis saxeoba-
XX sasicocxlo ciklebi sporofitebis dominirebiT.
Ta umetesoba homosporulia da sporangiumebis klas-
xav­s isnairebisgan gansxvavebiT, uTeslo WurWlovani
terebs qmnis, romlebsac sorusebi ewodeba. Svitebi
mcenareebis sporofiti ufro didi zomisaa, magali-
da fsilofitebi gvimrebis axlo naTesavebia.
Tad foTlovani gvimris. gametofitebi patara mcena-
reebia, romlebic miwis zedapirze am miwis qveS iz- X X uTeslo WurWlovani mcenareebis mniSvnelo­
rdeba. ba.  uTeslo WurWlovani mcenareebi uZveles tyeebSi
batonobdnen. SesaZlebelia, rom maTma zrdam xeli
XX qsilemasa da floemaSi niviTierebebis transporti.
Seuwyo mTavar globalur acivebas, romelic qvana-
WurWlovan mc­enareebs ori saxis WurWlovani qsovili
xSiris periodis dasasruls moxda. pirveli tyeebis
aqvs: qsilema da floema. qsilemas wylisa da mineral-
xrwnadi naSTebi sabolood qvanaxSirad iqca.
uri marilebis umetesi nawili gadaaqvs. yvela Wur-
Wlovani mcenaris qsilema mkvdari ujredebisagan,
traqeidebisgan, Sedgeba. qsilemaSi arsebuli ligni- SeamowmeT sakuTari codna
nis saSualebiT WurWlo­v ani mcenareebis umetesoba
xavs­n airebze maRalia. floema cocxali qsovilia,
TviTSefaseba
romliTac Saqrebi da sxva organuli sakvebi nivTie­
rebebi gadaadgileba.
1. qvemoT CamoTvlidan romeli ar adasturebs, rom qa-
XX fesvebis evolucia. xavsisnairebis rizoidebis- rofitebi xmeleTis mcenareTa monTesave wyalmcena-
gan gansxvavebiT fesvebi, wylisa da mineraluri reebia?
marilebis SewovaSi, mniSvnelovan rols asrulebs. a. spermatozoidis agebulebis msgavseba;
fesvebi SeiZleba miwisqveSa Reroebisgan ganviTare- b. ujredis garsis agebulebis msgavseba;
buliyo. sxvadasxva evoluciur xazSi fesvebis da- g. ujredis gayofisas ujredis garsis formirebis
moukidebeli ganviTarebis sakiTxi gaurkvevelia. msgavseba;
d. qloroplastebis genetikuri msgavseba;
XX foTlebis evolucia. evoluciis mxriv foTlebi or
e. celulozis sinTezSi monawile cilebis msgavse-
tipad: mikrofilebad da me­g afilebad iyofa. mikro-
ba.
filebi, erTader­T i Zar­Rvis mqone foTlebi, mega-
filebze adre ganviTarda da likofitebs axasiaTebs. 2. mcenareebis Semdegi niSan-Tvisebebidan romeli ar
TiTqmis yvela sxva Wur­W­l ovan mcenares aqvs mega- aqvT maT uaxloes naTesavebs – qarofitebs?
filebi, Zlier daZarRvuli foTlebi. Cveulebriv, a. qlorofili b;
megafilebi SedarebiT msxvilia da maTSi mimdinare b. celuloza ujredis garsSi;
fotosinTezic ufro produqtiulia. g. mravalujrediani Taobebis monacvleoba;
d. sqesobrivi gamravleba;
X X sporofilebisa da sporebis variaciebi. sporofile-
e. ujredis firfitis formireba citokinezis
bi sporangiumebis mqone modificirebuli foTle-
dros.
bia. uTeslo WurWlovani mcenareebis umetesoba ho-
mosporulia da erTi tipis sporebs qmnis, romlebic 3. qvemoT CamoTvlilidan romelia klada (monofile-
Cveulebriv orsqesian gametofitebad viTardeba. turi jgufi)?
yvela Teslovani da zogierTi uTeslo WurWlovani a. xavsisnairebi da uTeslo WurWlovani mcenaree-
mcenare heterosporulia da ori tipis spora aqvs, bi;
romlebic mamrobiT da mdedrobiT gametofitebs qm- b. likofitebi da pterofitebi;
nian. g. RviZlis xavsebi, rqafoTola xavsebi da sakuTriv
xavsebi;
XX uTeslo WurWlovani mcenareebis klasifika­
d. uTeslo WurWlovani mcenareebi da Teslovani
cia  uTeslo WurWlovani mcenareebSi Sedis: tipi
mcenareebi;
Lycophyta (likopodiumebi, Selaginella gvaris da
e. qarofitebi da xavsisnairebi.
Isoetes gvaris saxeobebi) da tipi Pterophyta (gvimrebi,
Svitebi, fsilofitebi da maTi naTesavebi). uZvelesi 4. CamoTvlili niSan-Tvisebebidan, romelia saerTo
likofitebi merqniani da balaxovani mcenareebia, xavsebis, RviZlis xavsebisa da rqafoTola xavsebi-
romlebic pirvel tyeebSi dominirebdnen. Taname- saTvis?

717
a. reproduqcili ujredebi gametangiumebSi; Cana- a. gvimra;
saxebi; b. xavsi;
b. datotvili sporofitebi; g. RviZlis xavsi;
g. WurWlovani qsovili, namdvili foTlebi da cvi- d. qarofiti;
lis Semcveli kutikula; e. rqafoTola xavsi.
d. Tesli;
e. lignificirebuli garsi.

5. qvemoT CamoTvlilidan, romlebi ar aris saerTo evoluciuri kavSiri


WurWlovani mcenareebis yvela tipisTvis?
a. Teslis ganviTareba;
daxazeT diagrama, romelzec asaxulia xavsi, gvimra
b. TaobaTa monacvleoba;
da SiSvelTesleovani mcenare. gare jgufis saxiT qa-
g. diploiduri Taobis dominireba;
rofiti gamoiyeneT. (kladistikis mimoxilva ix. 25-e Tav-
d. qsilema da floema;
Si). kladogramis TiToeul ganStoebasTan sul mcire,
e. lignini ujredis garsSi;
erTi SeZenili niSan-Tviseba aRniSneT, romelic mxolod
6. heterosporuli mcenare aris is, romelic am kladas axasiaTebs.
a. warmoqmnis gametofits, romelzec anTeridiume-
bic da arqegoniumebic mdebareobs;
mecnieruli kvleva
b. warmoSobs mikrosporebsa da megasporebs, rom-
lebidanac mamrobiTi da mdedrobiTi game-
tofitebi viTardeba; 1986 wlis aprilSi CernobilSi (ukraina) birTvul
g. warmoSobs sporebs weliwadSi mxolod erTi se- reaqtorze avaria moxda da radioaqtiuri gamosxiveba
zonis ganmavlobaSi; aseulobiT kilometrze gavrcelda. gamosxivebis bi-
d. warmoSobs ori tipis sporebs: erTs usqesod, mi- ologiuri efeqtebis Sefasebisas mecnierebma aRmoa-
toziT da meores – sqesobrivad, meioziT; Cines, rom zianis xarisxis monitoringisTvis xavsebi
e. mxolod sqesobrivad mravldeba. yvelaze kargi obieqtia. radiacia organizmebSi muta-
ciebs iwvevs, rac maT azianebs.
7. qvemoT CamoTvlilidan romelia diploidi?
axseniT, ratom SeiZleba radiaciis genetikuri
a. RviZlis xavsis arqegoniumebi;
efeqtebi ufro swrafad gamovlindes xavsisnairebSi, vi-
b. arareproduqciuli ujredebi xavsis gametan-
dre sxva jgufebis mcenarebSi. warmoidgineT, rom birT-
giumSi;
vuli avariidan mcire xnis Semdeg cdas atarebT. qoT-
g. ujredi, romelic xavsis sporofitis Reros
nebSi Carguli xavsebis, rogorc sacdeli organizmebis,
nawilia;
gamoyenebiT SeadgineT eqsperimentis gegma da SeamowmeT
d. gvimris sporofitis mier warmoqmnili spora;
hipoTeza romlis Tanaxmad gamosxivebis wyarodan ufro
e. likofitis miwisqveSa gametofiti.
dacilebul organizmi mutaciebis sixSire naklebia.
8. romeli tipis mcenareebisTvis damaxasiaTebelia mi-
krofilebi?
a. xavsebi; mecniereba, teqnologia
b. RviZlis xavsebi; da sazogadoeba
g. likofitebi;
d. gvimrebi;
e. rqafoTola xavsebi. xavsisnairebi (araWurWlovani mcenareebi) da uTes-
lo WurWlovani mcenareebi farTodaa gavrcelebuli.
9. qvanaxSiris periodis ganmavlobaSi batonobdnen
ramdenime maTgans didi ekonomikuri da ekologiuri
a. giganturi likofitebi, Svitebi da gvimrebi;
mniSvneloba aqvs. miuxedavad amisa, soflis meurneo-
b. SiSvelTeslovanebi
baSi mxolod Zalian mcire raodenobas iyeneben. ratom?
b. farulTeslovanebi;
ra Tvisebebi ara aqvT, romlebic saWiroa soflis meur-
g. qarofitebi;
neobaSi maTi gamoyenebisTvis? ra Tvisebebi zRudavs maT
d. uZvelesi Teslovani mcenareebi.
sasoflo-sameurneo gamoyenebas?
10. qvemoT CamoTvlilodan romelia xmeleTis mcenare,
romelic Soltian spermatozoidebs warmoSobs da
romlis sasicocxlo ciklSi sporofiti dominirebs?

718
30
mcenareTa mravalferovneba II
Teslovani mcenareebis evolucia
SS suraTi 30.1  gogris uZvelesi Tesli

Tesli, romelic naCvenebia suraT 30.1-ze napovnia me­


ZiriTadi koncefciebi xikos gamoqvabulSi da misi asaki 8,000-dan 10,000 wlam-
dea. es Tesli gansxvavdeba veluri gogris Teslisgan,
30.1 Teslovani mcenareebis reducirebuli game­ rac iZleva safuZvels vivaraudoT, rom gogra daaxloe-
tofitebi daculia Teslkvirtebsa da mtvris biT 10,000-8,000 wlis win iyo kultivirebuli. Teslovani
marcvlebSi mcenareebis, kerZod, yvavilovnebis moSinaurebam gana-
piroba umniSvnelovanesi kulturuli cvlileba adamia-
30.2 SiSvelTeslovnebs aqvT `SiSveli~ Tesli, Cve­ nis istoriaSi da adamianTa sazogadoeba monadire-Sem-
u­l ebriv, girCebSi
grovebelTa momTabare jgufebidan soflis meurneobiT
30.3 farulTeslovanTa reproduqciuli adapta­ erT adgilTan mijaWvul mudmiv mosaxleebad aqcia.
ciebi yvavili da nayofia am TavSi Tavdapirvelad ganvixilavT Teslovan mce­
nareTa zogad niSan-Tvisebebs, Semdeg yuradRebas ga-
30.4 adamianis keTildReoba didadaa damokidebu­
vamaxvilebT jgufebSi ganmasxvavebel niSan-Tvisebebze
li Teslovan mcenareebze
da SiSvelTeslovnebisa da farulTeslovnebis evolu-
ciaze.

Sesavali koncefcia 30.1


msoflios dominanturi Teslovani mcenareebis
producentebi reducirebuli gametofitebi
a m TavSi ganvagrZobT imis Txrobas, rogor gardaqmnes
dedamiwa mcenareebma da Teslovan mcenareTa warmoSo-
daculia Teslkvirtebsa
da mtvris marcvlebSi
basa da maTi mravalferovnebis Camoyalibebas ganvixi-
lavT. namarxebisa da Tanamedrove mcenareebis Sedarebi-
Temis Seswavlas viwyebT xmeleTze arsebobisadmi im
Ti kvleva gvaZlevs saSualebas, gavakeToT daskvna, rom
sakvanZo Seguebebis anu adaptaciebis ganxilviT, rom-
Teslovani mcenareebi daaxloebiT 360 milioni wlis win
lebic Teslovan mcenareebSi daemata xavsnairebsa da
warmoiSvnen. Teslma Secvala mcenareTa evoluciis msv-
uTeslo WurWlovan mcenareebSi ukve arsebul adapta-
leloba da Teslis mqone mcenareebs SesaZlebloba mis-
ciebs (ix. Tavi 29). Teslis garda, Semdegi niSan-Tvisebebi
ca, gamxdariyvnen dominanturi producentebi xmeleTis
saerToa yvela Teslovani mcenarisTvis: reducirebuli
ekosistemebis umetesobaSi da mcenareTa yvelaze mra-
gametofitebi, heterosporia, Teslkvirtebi da mtveri.
valferovan jgufad qceuliyvnen.
uTeslo mcenareebs ar aqvT es adaptaciebi, garda imisa,
Teslovanma mcenareebma udidesi gavlena moaxdines
rom ramdenime saxeobas heterosporia axasiaTebs.
adamianTa sazogadobazec. rogorc varaudoben, daax-
loebiT 13,000 wlis win adamianebma daiwyes xorblis,
simindis, bananis da sxva veluri Teslovani mcenareebis reducirebul gametofitTa
moyvana. es praqtika adamianebma damoukideblad wamoi- upiratesobebi
wyes msoflios sxvadasxva regionSi, maT Soris, Soreul
aRmosavleTSi, aRmosavleT aziaSi, afrikasa da amerika- xavsebisa da sxva xavsnairebis sasicocxlo cikleb­Si
Si. erT-erTi mtkicebuleba – kargad Semonaxuli gogris dominirebs gametofiti, xolo gvimrebisa da sxva uTes-

719
lo WurWlovani mcenareebis sasicocxlo ciklebSi
sporofiti (2n))
sporofiti (2n) – sporofiti. gametofitis reduqciis evoluciuri
tendencia ufro Sors wavida WurWlovan mcenareTa
xazSi, ramac Teslovan mcenareTa warmoSobamde migvi-
yvana. Tu uTeslo WurWlovan mcenareTa gametofite-
bi xilulia SeuiaraRebeli TvalisTvis, Teslovan
mcenareTa gametofitebi metwilad mikroskopulia.
gametofiti (n) gametofitis zomaSi Semcirebam ganapiroba mniS-
vnelovani evoluciuri inovacia Teslovan mcenaree-
bSi: gametofitebi SeiZleba mSobliseuli sporofitis
sporangiumSi darCenili sporidanve ganviTardes. es
gametofiti (n) icavs naz (kvercxujredis Semcvel) mdedrobiT game-
tofits garemos stresuli zemoqmedebisgan. spo-
rofitis notio reproduqciuli qsovilebi icavs
(a) gametofitze damokidebu­
li sporofiti (xavsebi da sxva
gametofits simSralisa da ultraiisferi gamosx-
xavsisnairebi). xavsebisa da ivebis gavlenisgan. aseTi urTierTkavSiri damokide-
sxva xavsisnairebis sasicocxlo (b) didi sporofiti da patara da­ bul gametofits sporofitidan sakvebi nivTierebebis
ciklSi, romelSic gametofiti moukidebeli gametofiti (gvim­
dominirebs, arqegoniumidan rebi da sxva uTeslo WurWlovani
miRebis saSualebasac aZlevs. amisgan gansxvavebiT,
amozrdil damokidebul spo- mcenareebi). sporofiti yvela uTeslo WurWlovan mcenareTa Tavisuflad mcxovreb-
rofits kvebavs gametofiti. WurWlovan mcenareSi gabatoneb- ma gametofitebma sakuTar Tavze Tavad unda izrunon.
uli Taobaa. gvimrebis umetesobis
gametofitebi, marTalia, pataraa,
suraTze 30.2 Sedarebulia sporofitisa da game-
magram mafotosinTezirebeli da tofitis kavSiri xavsisnairebSi, uTeslo WurWlovan
Tavisuflad mcxovrebia (kvebis mcenareebSi da Teslovan mcenareebSi.
mxriv sporofitze ar aris
damokidebuli).

heterosporia: wesi Teslovan


mcenareebSi
mikroskopuli mamrobiTi
gametofitebi (n) sporebian yvavilovani mcenaris
29-e TavSi waikiTxeT, rom TiTqmis yvela uTes-
sporofiti (2n)
girCebSi (damokidebuli) lo mcenare homosporulia – isini warmoSoben erTi
(damoukidebeli)
saxis sporebs, romlebic Cveulebriv orsqesian game-
tofitebs aZleven dasabams. Teslovan mcenareTa
yvela uaxloesi naTesavi homosporulia, saidanac
gamomdinareobs, rom Teslovan mcenareTa winaparic
homosporuli un­d a yofiliyo. evoluciis erT-erT
mikroskopuli mamrobiTi game- etapze, Teslovan mcenareTa winaprebi heterospor-
tofitebi (n) yvavilis miTiTebul uli gaxdnen: megasporofilebze ganlagebulma mega-
nawilebSi (damokidebuli)
sporangiumebma daiwyo me­­ga­sporebis warmoSoba, rom-
lebic dasabams aZlevdnen mded­robiT gametofitebs
da mikrosporofilebze ganlagebulma mikrosporan-
mikroskopuli mderdo-
giumebma daiwyo mikrosporebis warmoSoba, romlebic
biTi gametofitebi (n)
Teslkvirtebian
mikroskopuli mder- dasabams aZlevdnen mamrobiT gametofitebs. yovel
dobiTi gametofitebi
girCebSi (damokidebuli) megasporangiums aqvs erTi funqciuri megaspora,
(n) yvavilis miTiTebul
nawilebSi (damokide- xolo yoveli mikrosporangiumi Seicavs uamrav mik-
sporofiti (2n) buli) rosporas.
(damoukidebeli)
rogorc adrec aRvniSneT, Teslovani mcenareebis
gametofitis momwifebam wvlili Seitana am kladas did
warmatebaSi. ganvixilavT mdedrobiTi gametofitis gan-
(g) sporofitze damokidebuli reducirebuli gametofiti (Teslovani
viTarebas TeslkvirtSi da mamrobiTi gametofitis gan-
mcenareebi: SiSvelTeslovnebi da farulTeslovnebi). Teslovan mcena- viTarebas mtvris marcvalSi da Tvals gavadevnebT ga-
reTa gametofitebi garemoculia sporofitis qsoviliT, romlidanac
gametofiti sakvebs iRebs. xavsnairebisa da uTeslo WurWlovani mcenaree-
nayofierebis Semdeg Teslkvirtis Teslad gardaqmnas.
bis umetesobisgan gansxvavebiT, Teslovan mcenareebs, rogorc wesi, aqvT
mikroskopuli gametofitebi.

S S suraTi 30.2   gametofitisa da sporofitis kavSiri.

720
integumenti mdedrobiTi gametofiti (n) Teslis garsi (integumen-
tisagan ganviTarebuli)

sporis kedeli kvercxujredis birTvi (n)


sakvebis maragi
(mdedrobiTi game-
tofitis qsovili) (n)
mamrobiTi gametofiti
gaTavisuflebuli
megasporangiumi (2n) (gaRivebis procesSi myof
spermiis birTvi (n) Canasaxi (2n)
mtvris marcvalSi)
(axali sporofiti)
megaspora (n) mtvris marcvali (n)
mikropile

(a) gaunayofierebeli Teslkvirti. fi- (b) ganayofierebuli Teslkvirti. megaspora vi- (g) SiSvelTeslovnis Tesli.
Wvis (SiSvelTeslovani) Teslkvirtis tardeba mravalujredian mdedrobiT gametofit- ganayofierebiT iwyeba Teslkvirtis
am Wrilze xorcovani megasporangiumi ad. mikropile _ integumentis erTaderTi xvreli gardaqmna Teslad, romelic Seicavs
garemoculia integumentad wodebuli mtvris marcvals integumentSi gavlis saSuale- sporofitis Canasaxs, sakvebis marags
qsovilis damcavi SriT (farulTes- bas aZlevs. mtvris marcvali Seicavs mamrobiT da Teslis damcav garss, romelic
lovnebs aqvT ori integumenti). gametofits, romelic viTardeba samtvre milad, integumentisgan viTardeba.
samtvre mils ki spermiebi gadaaqvs TeslkvirtSi.

S S suraTi 30.3  Teslkvirtidan Teslamde.

Teslkvirtebi da kvercxujredebis kvercxujredTan misaRwevad. spermatozoidis gadaadg-


ilebis manZili aq ramdenime santimetrs ar aRemateba.
warmoqmna amisgan gansxvavebiT, Teslovan mcenareebSi mdedro-
marTalia, uTeslo mcenareTa mxolod ramdenime biTi gametofiti arasodes tovebs sporofitis Teslk-
saxeobaa heterosporuli, magram megaspora mSobliseul virts, xolo mtvris marcvlebSi myofi mamrobiTi game-
sporofitSi mxolod Teslovan mcenareebSi rCeba (ix. su­ tofitebi xangrZlivad mogzauroben da SeiZleba did
raTi 30.2 g). sporofitis qsovilis Sreebi, romlebsac in­ manZilze iqnen gadatanili qariT an damtveravebis mier,
tegumentebi ewodeba, faravs da icavs megasporangiums. rac mcenaris saxeobazea damokidebuli. Tanamedrove
SiSvelTeslovanTa megasporangiumebi garemoculia erTi SiSvelTeslovnebi am evoluciur gardaqmnas adasture-
integumentiT, xolo farulTeslovanTa megasporangi- ben. SiSvelTeslovanTa zogierTi saxeobis mamrobiT
umebi – Cveulebriv ori integumentiT. mTel struqturas sasqeso ujredebs aqvT Soltebi, Tumca isini dakar-
– megasporangiums, megasporasa da maT integument(eb)s guli aqvT SiSvelTeslovanTa umetesobisa da yvela fa-
– ewodeba Teslkvirti (suraTi 30.3 a). TiToeul Teslk- rulTeslovnis spermas. Teslovani mcenareebis spermas
virtSi mdedrobiTi gametofiti viTar­deba megasporidan ar sWirdeba wyali an moZraobis unari, radgan mtveri
da erTYan met kvercxujreds warmoqmnis. warmoqmnis samtvre mils, romelsac sperma TeslkvirtSi
gadaaqvs.

mtveri da spermis warmoqmna


Teslis evoluciuri upiratesoba
mikrosporebi viTardeba mtvris marcvlebad, rom-
lebic Teslovan mcenareTa mamrobiT gametofitebs Sei- Cven vixilavdiT Teslovan mcenareTa niSan-Tvise-
caven. mtvris marcvali daculia uxeSi garsiT, romelic bebs, magram ra aris TviT Tesli? Tu sperma anayofierebs
polimer sporopolenins Seicavs da SeiZleba mSobeli Teslovani mcenaris kvercxujreds, zigota sporofitis
mcenaridan Sors iqnas gadatanili qariT an cxovelebis Canasaxad viTardeba. rogorc naCvenebia suraTze 30.3g,
mier, romlebic am mcenariT ikvebebian. mtvris gadata- Teslkvirtisagan viTardeba Tesli, romelic Sei-
nas mcenaris im nawilze, romelic Teslkvirtebs Sei- cavs integument(eb)isgan ganviTarebul Teslis garsSi
cavs, damtverva ewodeba. Tu mtvris marcvali Rvivdeba sakvebis maragTan erTad SefuTul Canasaxs.
(zrdas iwyebs), igi warmoqmnis samtvre mils, romelsac Teslis evoluciam saSualeba misca Teslis mqone
ori sperma gadaaqvs mdedrobiTi gametofitis Teslk- mce­nareebs, ukeT gaeZloT mkacri pirobebisTvis da
virtSi, rac naCvenebia suraTze 30.3 b. uf­ro farTod gaevrcelebinaT STamomavloba. Teslis
gaixseneT, rom xavsisnairebsa da uTeslo WurW- war­moSobamde nebismieri mcenaris sasicocxlo ciklSi
lovan mcenareebSi, rogoricaa gvimrebi, Tavisuflad spora mcenaris sasicocxlo ciklis erTaderTi daculi
mcxovrebi gametofitebi aTavisufleben Soltian sper- stadia iyo. magaliTad, xavsis sporebi SeiZleba gadarC-
matozoidebs, romlebmac unda gacuron wylis apkSi nen maSinac ki, roca adgilobrivi garemo xavsebis saa-

721
rsebod Zalian civi, cxeli an mSrali xdeba. maTi mcire

xavsnairebi anu briofitebi (araWurWlovani mcenareebi)

uTeslo WurWlovani mcenareebi

SiSvelTeslovnebi

farulTeslovnebi
zoma saSualebas aZlevs xavsebis sporebs, mRviZare md-
gomareobaSi axal teritoriaze gavrceldnen, sadac isi-
ni SeiZleba gaRvivdnen da dasabami miscen xavsebis axal
gametofitebs, roca garemo sakmarisad xelsayrelia maT
gamosayvanad svenebis mdgomareobidan. sporebi is mTa-

qaroftebi
vari saSualeba iyo, romliTac xavsebi da sxva uTeslo
mcenareebi dedamiwaze gavrceldnen xmeleTze mcena-
reTa arsebobis pirveli 100 milioni wlis ganmavlobaSi.
erTujrdiani sporebisgan gansxvavebiT, Tesli mra-
valujrediani struqturaa, romelic sporaze gacile-
biT ufro mdgradia da rTulad agebuli. misi damcavi
garsi Teslkvirtis integument(eb)isgan viTardeba. mSo-
beli mcenaris mier gaTavisuflebis Semdeg Tesli Sei-
Zleba mosvenebul mdgomareobaSi darCes dReebis, Tvee-
bis an wlebis manZilzec ki. xelsayrel pirobebSi Tesli
SeiZleba gaRvivdes da sporofitis Canasaxi amoizardos.
zogi Tesli mSobliseuli sporofiti mcenaris axlos
vardeba; sxvebi qars an cxovelebs Sors gadaqvT.

koncefcia testi 30.1 oTxi SiSvelTeslovanTa filumebia: Cycadophyta,


Ginkgophyta, Gnetophyta da Coniferophyta. am oTxi fi-
1. SeadareT mamrobiTi sasqeso ujredebis gadaadg- lumis urTierTkavSiri ar aris naTeli. suraTze 30.4
ileba uTeslo WurWlovan mcenareebsa da Teslo- ganxilulia Tanamedrove SiSvelTeslovnebis mraval-
van mcenareebSi. ferovneba.
2. Teslovan mcenareTa romelma damatebiTma niSan-
Tvisebebma, romlebic ar aqvT uTeslo mcena-
reebs, Seuwyo xeli Teslovani mcenareebis mier
SiSvelTeslovanTa evolucia
xmeleTis dapyrobas? namarxi masalebis mixedviT, gvian devonur periodSi
zogma mcenarem SeiZina is adaptaciebi, romlebic Tes-
savaraudo pasuxebi ixile danarTSi A.
lovan mcenareebs axasiaTebs. magaliTad, Archaeopteris
iyo heterosporuli xe, romelsac hqonda merqani (sura­

30.2
Ti 30.5), Tumca mas ar hqonda Tesli. uTeslo WurWlovan
mcenareTa aseT gardamaval saxeobebs zogjer pro-SiS­
koncefcia velTeslovnebs uwodeben.
pirveli Teslis mqone mcenareebi, romlebic namarx
SiSvelTeslovnebs aqvT masalebSi Cndeba, SiSvelTeslovnebia, romelTa asaki
daaxloebiT 360 milioni welia anu 200 milioni wliT
`SiSveli~Tesli, Cveulebriv, meti farulTeslovanTa uZvelesi namarxebis asakze. es
girCebSi adreuli SiSvelTeslovnebi amowydnen iseve, rogorc
SiSvelTeslovanTa ramdenime ufro gviandeli xazi.
gaixseneT 29-e Tavidan, rom SiSvelTeslovnebs aqvT
marTalia, kavSiri Teslovan mcenareTa gadaSenebul
SiSveli Tesli, romelic ar aris moTavsebuli Teslk-
da gadarCenil xazebs Soris gaurkveveli rCeba, magram
virtSi. maTi Tesli ganlagebulia saxecvlil foTle-
morfologiuri da molekuluri monacemebis safuZvel-
bze, romlebic Cveulebriv girCebs (strobilebs) qmnian.
ze Teslovan mcenareTa gadarCenil xazebs or kladad
amisgan gansxvavebiT, farulTeslovanTa Tesli moTavse-
yofen: SiSvelTeslovnebad da farulTeslovnebad (ix.
bulia nayofebSi, romlebic momwifebuli naskvebia. SiS-
suraTi 29.7).
velTeslovnebs Sorisaa girCiani mcenareebi, romlebsac
adreuli SiSvelTeslovnebi arsebobdnen karbonuli
wiwvianebs uwodeben da romelTa Sorisaa iseTi xeebi,
periodis ekosistemebSi, romlebSic kvlavac domini-
rogoricaa fiWvi, naZvi da seqvoia. am saxelmZRvaneloSi
rebdnen likofitebi, Svitebi, gvimrebi da sxva uTeslo
miRebuli mcenareTa taqsonomiuri sqemis aTi filumi-
WurWlovani mcenareebi. karbonuli periodi permulma
dan (ix. cxrili 29.1)
periodma Secvala, romelSic mSralma havam SiSvelTes-

722
WW s
 uraTi 30.5 ukeT gasagebad gaarCieT suraTi 30.6, romelzec moce-
pro-SiSvelTeslovani.  mulia erT-erTi yvelaze nacnobi SiSvelTeslovnis sa-
Archaeopteris -s, romelic arse­ sicocxlo cikli.
bobda 360 milioni wlis win,
fiWvis xe sporofitia; misi sporangiumebi ganlagen-
hqonda merqani da igi het­
erosporuli iyo, Tumca Tesls ulia qerclisebr warmonaqmnebze, romlebic mWidrodaa
ar warmoqmnida. misi simaRle Sekrebili girCebad. yvela Teslovani mcenaris msgavsad
aRwevda 20m-s da mas gvimris wiwvianebi heterosporulia. wiwvianebSi sporebis ori
msgavsi foTlebi hqonda. tipi sxvadasxva girCaSi warmoiqmneba: patara samtvre
girCebSi da did Teslkvirtebian girCebSi. fiWvis saxe-
obaTa umetesobaSi yovel xes orive tipis girCebi aqvT.
samtvre girCebSi mikrosporocitebi (mikrosporebis
deda ujredebi) meioziT iyofian da haploidur mikros-
porebs warmoSoben. TiToeuli mikrospora viTardeba
mtvris marcvlad, romelic mamrobiT gametofits Sei-
lovnebis gavrcelebas Seuwyo xeli. flora da fauna Zli-
cavs. fiWvsa da sxva wiwvianebSi yviTeli mtveri didi
er Seicvala, radgan organizmebis mravali jgufi gaqra,
raodenobiT Tavisufldeba, igi qars gadaaqvs da gzad
sxvebi ki ufro metad gavrceldnen (ix. Tavi 26). marTa-
yvelaferi am yviTeli mtvriT ifareba. Teslkvirtebian
lia, cvlilebebi zRvebSi ufro gamokveTili iyo, magram
girCebSi megasporocitebi (megasporebis deda ujrede-
es cvlilebebi Seexo xmeleTis cocxal samyarosac. mag-
bi) meioziT iyofian da haploidur megasporebs warmo-
aliTad, cxovelTa samefoSi Semcirda amfibiebis mraval-
Soben. gadarCenili megasporebi viTardebian mdedro-
ferovneba da gamqrali amfibiebi Caanacvles qvewarmav-
biT gametofitebad, romlebic sporangiumebSi rCebian.
lebma, romlebic gansakuTrebiT kargad iyvnen Seguebuli
mas Semdeg rac xeze axalgazrda mtveri da Teslkvirte-
aridul pirobebs. amis msgavsad, likofitebi, Svitebi da
biani girCebi Cndeba, mamrobiTi da mdedrobiTi game-
gvimrebi, romlebic dominirebdnen karbonuli periodis
tofitebis ganviTarebas, Semdeg maT Sexvedrasa da ga-
WaobebSi, mniSvnelovanwilad Caanacvles SiSvelTeslov­
nayofierebuli Teslkvirtidan momwifebuli Teslis
nebma, romlebic ufro ukeT iyvnen Seguebuli mSral ha-
ganviTarebas sami weli sWirdeba. Semdeg Teslkvirtebi-
vas. iseT SiSvelTeslovnebSi, rogoricaa fiWvi da naZvi,
ani girCis qerclebi calkevdeba da Tesli qars gadaaqvs.
ariduli pirobebisadmi adaptaciebs Sorisaa nemsisebri
Tesli, romelic xelsayrel adgilas eSveba, Rvivdeba da
foTlebi – wiwvebi, romlebsac aqvs sqeli kutikula da
misi Canasaxidan Rivi viTardeba.
zedapiris SedarebiT mcire farTobi.
mecnierTa SefasebiT permuli periodi dasrulda 251

30.2
milioni wlis win da es iyo sazRvari paleozour (`Zveli
sicocxle~) da mezozour (`Sua sicocxle~) erebs Soris. koncefcia testi
cocxali samyaro Zlier Seicvala mas Semdeg, rac SiS-
velTeslovnebi gabatondnen xmeleTis ekosistemebSi.
1. suraTis 30.4 mixedviT axseniT, ra msgavseba da ra
isini batonobdnen mTeli mezozouri eris ganmavlobaSi
gansxvavebaa sxvadasxva tipis SiSvelTeslovnebs
da sakvebis wya­ros qmnidnen giganturi fitofagi dino-
Soris.
zavrebisTvis. mezozouri era dasrulda dinozavrebis
2. axseniT, rogor asaxavs fiWvis sasicocxlo cik-
umetesi nawilisa da bevri sxva jgufis masobrivi amowyve-
li (ix. sur. 30.6) Teslovan mcenareTa ZiriTad
tiT da mas Semdeg dedamiwa TandaTan gacivda. marTalia,
niSan-Tvisebebs.
farulTeslovnebi axla xmeleTis ekosistemebis umete-
sobaSi dominireben, magram mravali SiSvelTeslovani savaraudo pasuxebi ixile danarTSi A.
dedamiwis floris mniSvnelovan nawilad rCeba.

ufro dawvrilebiT fiWvis koncefcia 30.3


sasicocxlo ciklis Sesaxeb
rogorc zemoT amave TavSi waikiTxeT, Teslovani farulTeslovanTa
mcenareebis evolucia moicavda sam sakvanZo re-
reproduqciuli adaptaciebi
produqciul adaptacias: sporofitis Taobis domini-
rebis gaZlierebas; Teslis, rogorc sasococxlo cik- yvavili da nayofia
lis mdgradi, gavrcelebadi stadiis ganviTarebasa da
mtvris, rogorc gametebis SexvedrisTvis saWiro haeriT yvavilovan mcenareebad cnobili farulTeslovne­b i
gavrcelebadi samarjvis evolucias. am adaptaciebis Teslovani mcenareebia, romlebsac yvavilebad da nay-

723
suraTi 30.4
SiSvelTeslovanTa mravalferovneba
tipi CYCADOPHYTA tipi GINKGOPHYTA

sagovanebi wiwvianebis Semdeg SiSvelTeslovanTa yvelaze didi jgufia. maT Ginkgo biloba am filumis erTaderTi Tanamedrove saxeobaa. es aris foTolmcveni
aqvT didi girCebi da palmis msgavsi foTlebi (namdvili palmebi farulTes- xe maraosebri foTlebiT, romlebic Semodgomaze oqrosferi xdeba. ginkgo popu-
lovnebia). amJamad arsebobs mxolod 130-mde saxeoba, Tumca sagovanebi ba- laruli dekoratiuli xea qalaqebSi, radgan igi kargad itans haeris dabinZurebas.
tonobdnen mezozour eraSi, romelsac `sagovanTa erasac~ uwodeben iseve, landSaftis dizainerebi Cveulebriv mxolod mtvris warmomqmnel (mamrobiT) in-
ogorc `dinozavrebis eras~. dividebs rgaven, radgan xorcovan nayofs gaxrwnisas mZafri usiamovno suni aqvs.

Cycas REVOLUTA

tipi GNETOPHYTA
Gnetum . am gvarSi tropi-
filumi Gnetophyta sami gvarisgan Sedgeba: Gnetum, Ephedra da Welwitschia . zogi
kuli xeebis, buCqebisa da
saxeoba tropikulia, sxvebi udabnoebSi gvxvdeba. garegnulad Zlier gansx-
lianebis 35-mde saxeobaa,
vavebuli es gvarebi molekuluri monacemebis safuZvelze erT filumSia
romlebic metwilad af-
gaerTianebuli.
rikasa da aziaSi gvxvdeba.
maTi foTlebi yvavilovan
mcenareTa foTlebis
Welwitschia. am gvarSi msgavsia, xolo Tesli –
erTaderTi saxeobaa nayofebisa.
– Welwitschia mirabilis,
mcenare, romelic
mxolod samxreT-
dasavleTi afrikis
udabnoebSi gvxvdeba.
mas mcenareebis cno-
bil saxeobaTa Soris
yvelaze didi, Tas-
misebri foTlebi aqvs.

Ephedra . am gvarSi 40-mde saxeobaa, romlebic msoflios aridul regionebSi


gvxvdeba. es udabnos buCqebi warmoqmnian naerT efedrins, romelic SeSupebis
sawinaaRmdego wamlad gamoiyeneba.

ovaluri girCebi

724
tipi CONIFEROPHYTA
tipi Gnetophyta SiSvelTeslovanTa udidesi filumia da wiwvianTa 600-mde wiwvianebis umetesoba maradmwvanea da isini wiwvebs mTeli wlis manZilze inarCune-
saxeobas moicavs. bevri maTgani didi xea, rogorebicaa kviparosi da seqvoia. ben. zamTarSic ki mzian dReebSi maT wiwvebSi fotosinTezi mcire xarisxiT, magram
wiwvianTa ramdenime saxeoba batonobs CrdiloeT naxevarsferos uzarmazar mainc mimdinareobs. gazafxulis mzian, Tbil dReebSi wiwvianebis srulyofilad gan-
tyian regionebSi, sadac ganedis an zRvis donidan simaRlis gamo savegetacio viTrebul foTlebSi fotosinTezi Zlierdeba. zogi wiwviani, rogoricaa metaseqvoia,
periodi SedarebiT moklea. foTolmcveni xeebia, romlebsac foTlebi Semodgomaze scviva.

duglasis soWi. meli. wynarokeanuri


Pseudotsuga menziesii met urTxmeli (Taxus brevifolia)
merqans iZleva, vidre aris taqsolis – sakvercx-
nebismieri sxva Crdilo- is kibos samkurnalo naer-
eTamerikuli saxeobis Tis – wyaro. Cvulebrivi
xe. merqani gamoiyeneba urTxelis foTlebSic
Senobebis CarCoebis, warmoiqmneba msgavsi
faneris, qaRaldis masa- naerTi, romelic SeiZleba
lis, Spalebis, yuTebis Segrovdes mcenaris
dasamzadeblad. dauzianeblad. farmacev-
wynarokeanuri urTx­ tuli kompaniebi taqsolis
msgavsi Tvisebebis mqone
wamlebis sinTezis meTo-
debis Seqmnaze muSaoben.
girCajagriani fiWvi.
girCajagriani fiWvi (Pinus

longaeva), romelic
napovnia kaliforniis
(Juniperus communis) TeTr mTebSi, moicavs
,,nayofebi” sinamd- zogierT uZveles
vileSi mdedrobiTi, cocxal organizms,
Teslkvirtiani girCe- romelTa asaki 4600
bia, romlebic xorco- wels aRwevs. erT-
vani sporofilebisgan erT xes (aq ar aris
Sedgeba. naCvenebi) uwodeben
meTusalas, radgan
volemia. wiwvianTa SesaZlebelia, is iyos
jgufis erT-erTi msoflios uZvelesi
cocxali xe. am xis
dasacavad mecnierebma
gaasaidumloes misi
mdebareoba.
Cveulebrivi Rvia.
Cveulebrivi Rviis

warmomadgeneli, ro- qvoias erovnul parkSi) daaxloebiT


melic Tavdapirvelad 2,500 tonas iwonis, rac daaxloebiT
mxolod namarxebidan iyo 24 lurji veSapis (udidesi cxovelis)
cnobili – volemia (Wol- an 40,000 adamianis masis ekvivalentu-
lemia nobilis) aRmoaCines ria. giganturi seqvoia aris erT-erTi
1994 wels sidneidan udidesi cocxali organizmi da amave
(avstralia) sul 150 dros erT-erTi uZvelesi mcenare,
km-is daSorebiT mdebare romlis zogierTi individis asaki
erovnul parkSi. arse- 1,800-dan 2,700 wlamdea. giganturi
bobs am saxeobis mxolod seqvoias monaTesave maradmwvane se-
40 mcenare, romlebic or qvoia (Sequoia sempervirens) 110 metrze
koroms qmnian. fotoze maRali izrdeba (Tavisuflebis qan-
am `cocxali namarxis~ dakebaze maRali) da gvxvdeba mxolod
foTlebi Sedarebulia CrdiloeT kaliforniis viwro sana-
namdvil namarxebTan. piro zolsa da samxreT oregonSi.
seqvoia. giganturi
seqvoia (Sequoiadendron gi-
ganteum) (kaliforniis se-

725
1. wiwvianebis saxeobaTa umete- 2. Teslkvirtebiani girCis qerclze ori
sobaSi yovel xes aqvs rogorc Teslkvirtia, romelTagan TiToeuli mega- gasaRebi
Teslkvirtebiani, ise samtvre sporangiums Seicavs. naCvenebia mxolod erTi
girCebi. Teslkvirti. haploidi (n)
diploidi (2n)

Teslkvirti

4. mtvris marcvali
megasporociti (2n) mikropiles gaiv-
Teslkvirtebiani lis, Rivdeba da
girCa warmoqmnis samtvre
integumenti
mils, romelic
Teslkvirtebiani girCis nela miikvlevs gzas
sigrZivi Wrili mikropile
megasporangiumSi.

momwifebu- megasporangiumi
li sporofi-
gaRvivebis procesSi myofi
ti (2n) mikrosporocitebi (2n)
mtvris marcvali

mtvris marcvlebi
(n) (mamrobiTi
meiozi 5. samtvre milis
gametofitebis ganviTarebasTan
erTad, megaspo-
meiozi Semcveli)
rociti (megaspo-
samtvre girCis gadarCenili ris deda ujredi)
sigrZivi Wrili sporofili megaspora (n) meioziT iyofa
mikrosporangiumi
oTx haploidur
gaRvivebis procesSi ujredad. erT-erTi
myofi mtvris marcvali gadarCeba da mega-
sporad viTardeba.
Rivi 3. samtvre girCa Seicavs mraval mikrosporangiums, romlebic
sporofilebzea ganlagebuli. yoveli mikrosporangiumi
Seicavs mikrosporocitebs (mikrosporebis deda ujredebs).
isini meioziT iyofian da warmoSoben haploidur mikrosporebs,
romlebic mtvris marcvlebad viTardeba.
integumenti

arqegoniumi
Teslebi Teslk-
kvercxujredi (n)
virtiani qerclis
zedapirze mdedrobiTi gametofiti

gaRvivebis procesSi myofi mtvris


marcvali (n) 6. mdedrobiTi gametofiti
megasporaSi viTardeba da
legenda Seicavs or an sam arqegoni-
TeslkvirtSi ums, romelTagan TiToeuli
sakveb nivTiere-
Sesuli spermis Seicavs kvercxujreds.
baTa maragi
Teslis garsi birTvi (n)
(gametofitis
(mSobliseuli spo-
qsovili) (n)
rofitisgan)(2n)

mtvris mili

7. roca kvercxujredi mwifdeba, ori


Canasaxi (axali sperma ukve Camoyalibebulia samtvre
sporofiti)(2n) ganayofiereba kvercxujredis
milSi, romelic mdedrobiT game-
birTvi (n)
tofitamde midis. ganayofiereba xdeba
spermisa da kvercxujredis birTvebis
8. ganayofiereba Cveulebriv xdeba damtvervidan erT welze meti Serwymisas.
xnis Semdeg. SeiZleba ganayofierdes yvela kvercxujredi,
magram Canasaxad Cveulebriv mxolod erTi zigota viTardeba.
Teslkvirti iqceva Teslad, romelic Seicavs Canasaxs, sakvebis
maragsa da Teslis garss.

S S suraTi 30.6  fiWvis sasicocxlo cikli.

726
xavsisnairebi anu briofitebi
qarofitebi

(araWurWlovani mcenareebi)

uTeslo WurWlovani mcenareebi)

SiSvelTeslovnebi

farulTeslovnebi
mtvrianebi dingi

samtvere sveti

mtvrianas Zafi naskvi

gvirgvinis
furclebi jamis foTolakebi

Teslkvirti
yvavilsajdomi

S S s uraTi 30.7   yvavilis struqtura

yvavili aris specializebuli ylorti, romelsac


SeiZleba hqondes foTlis organoebad wodebuli sax-
ecvlili anu modificirebuli foTlebis: jamis foTo-
lakebis, gvirgvinis furclebis, mtvrianebisa da nayof-
ofebad cnobili reproduqciuli struqturebi aqvT.
foTlebis oTxamde wre (suraTi 30.7).
saxelwodeba farulTeslovani (Angiospermae: berZnu-
yvavilis fuZesTan yvelaze axlos ganlagebulia
lidan angion – saTavso) imaze miuTiTebs, rom Tesli mo- jamis foTolakebi, romlebic, rogorc wesi, mwvanea
Tavsebulia nayofebSi anu momwifebul TeslkvirtebSi. da gaSlamde faravs yvavils (gaixseneT vardis kokori).
amJamad farulTeslovnebi yvelaze mravalferovani da jamis foTolakebis zemoT ganlagebulia gvirgvinis
farTod gavrcelebuli mcenareebia da es jgufi 250,000- furclebi, romlebic yvavilebis umravlesobaSi kaSkaSa
ze met saxeobas moicavs (mcenareTa yvela saxeobis 90%). ferisaa da mwerebis mizidvas uwyobs xels. yvavilebi,
romlebic qariT imtvereba, rogorc wesi, kaSkaSa feris
farulTeslovanTa niSan-Tvisebebi nawilebs moklebulia. jamis foTolakebi da gvirgvinis
furclebi yvavilis steriluri organoebia, rac imas
yvela farulTeslovani gaerTianebulia erT fi-
niSnavs, rom isini uSualod araa CarTuli reproduq-
lumSi Anthophyta (berZnulidan anthos – yvavili). fa-
ciaSi. gvirgvinis furclebis wriT garSemortymulia
rulTeslovanTa evoluciis ganxilvamde yuradRebas
fertiluri sporofilebi – yvavilis organoebi, romle-
gavamaxvilebT maT sakvanZo adaptaciebze – yvavilebsa
bic sporebs warmoqmnis. sporofilebis ori wre mtvri-
da nayofebze, da im rolze, romelsac es adaptaciebi as-
anebisa da nayofisfoTlebis wreebia. mtvrianebi – mik-
rulebs farulTeslovanTa sasicocxlo ciklSi.
rosporofilebi – warmoSoben mikrosporebs, romlebic
dasabams aZleven mamrobiTi gametofitebis Semcvel mt-
yvavili vris marcvlebs. mtvriana Sedgeba Rerosgan, romelsac
yvavili aris farulTeslovanTa struqtura, ro- ewodeba mtvrianas Zafi da kidura anu terminaluri
melic sqesobrivi gamravlebis organoa. farulTes- parkisgan, romelsac ewodeba samtvre da romelSic mt-
lovanTa mraval saxeobaSi mwerebs an sxva cxovelebs veri warmoiqmneba. nayoffoTlebi megasporofilebia,
gadaaqvT mtveri erTi yvavilidan meore yvavilis md- romlebic warmoqmnian megasporebsa da maT produqtebs
edrobiT sasqeso organoze, rac damtvervas ufro miza- – mdedrobiT gametofitebs. bevr farulTeslovans aqvs
nmimarTuls xdis SiSvelTeslovanTa umetesobisTvis mravalnayoffoTliani yvavilebi. nayoffoTlis wvero
damaxasiaTebel, qarze damokidebul damtvervasTan aris webovani dingi, romelic iRebs mtvers. sveti ga-
SedarebiT. Tumca zogierTi farulTeslovanic qariT dadis naskvSi nayoffoTlis fuZesTan, romelic erT an
imtvereba, kerZod, aseTia saxeobebi, romlebic mWidro met Teslkvirts Seicavs. Tu Teslkvirti nayofierde-
populaciebs qmnian, magaliTad, marcvlovnebi da xeebis ba, igi Teslad viTardeba. yvavilis organoebis – jamis
saxeobebi zomieri sartylis tyeebSi. foTolakebis, gvirgvinis furclebis, mtvrianebisa da

727
nayoffoTlebis – wreebi ganlagebulia Reros im nawil- (a) nekerCxlis nayofs qari misi
ze, romelsac yvavilsajdomi ewodeba. frTebis wyalobiT iolad
zogierT farulTeslovans, rogoricaa baRis arja­ avrcelebs
keli, aqvs erTnayoffoTliani yvavilebi. sxvebs, rogo­
ricaa magnoliebi, aqvT ramdenime gancalkevebuli nay-
offoToli. sxva saxeobebs, rogoricaa SroSanebi, aqvT
ori an meti Serwymuli nayoffoToli, romlebic Cveu-
lebriv qmnis Teslkvirtebis Semcvel mravalsaknian
naskvs. erT nayoffoTols an Serwymuli nayoffoTlebis
jgufs butko ewodeba. (b) kenkrasa da sxva
sakvebad vargis nay-
nayofi ofebis Tesli xSirad
cxo­velTa eqskrement-
nayofi, rogorc wesi, momwifebuli naskvia, Tumca ebTan erTad vrcelede
igi SeiZleba Seicavdes yvavilis sxva nawilebsac. ganayo-
fierebis Semdeg Teslkvirtidan Teslis ganviTarebas-
Tan erTad sqeldeba Teslkvirtis kedeli. bardis parki
magaliTia nayofisa, romelSic Tesli (momwifebuli
Teslkvirtebi) momwifebul naskvSia (parkSia) moTavse-
buli. nayofi icavs msvenebare Tesls da xels uwyobs mis
gavrcelebas.
(g) cecxlekalas nayofi
nayofi ganviTrebas iwyebs mas Semdeg, rac damtverva kauWebiT cxovelis
aRZravs naskvis zrdis gamomwvev hormonul cvlilebebs. balans eWideba, rac
naskvis kedeli iqceva perikarpiumad – nayofis gasqele- Teslis gavrcelebas
bul kedlad. naskvis zrdasTan erTad, yvavilis gareTa aadvilebs

nawilebi bevr saxeobaSi Wkneba. Tu yvavili ar imtvereba,


nayofi Cveulebriv ar viTardeba, yvavili mTlianad SS suraTi 30.9  n ayofebis samarjvebi, romlebic
maT gavrcelebas uwyobs xels.

(a) pomidvris wvniani nayofi (b) wiTeli greipfrutis wvni-


perikarpiumis rbili gare ani nayofi perikarpiumis Wkneba da vardeba.
da Sida SreebiT magari gare da rbili Sida momwifebuli nayofi SeiZleba iyos wvniani an mSrali
SreebiT (suraTi 30.8). forToxali, marwyvi da yurZeni wvniani
nayofis magaliTebia. wvnian nayofSi perikarpiumis erTi
an meti Sre nayofis momwifebisas rbildeba. mSrali nay-
ofis magaliTebia parki, kakali da marcvali. marcvlov-
nebis mSrali, qariT gavrcelebadi nayofi, romelsac
jer kidev maSin iReben, roca igi mcenarezea, adamianis
kvebis mTavari produqtia. xorblis, brinjis, simindisa
(g) vaSlatamas wvniani
nayofi perikarpiu- da sxva marcvlovanTa marcvlebi erTi SexedviT SeiZle-
mis rbili gare da ba Teslad mogveCvenos, magram sinamdvileSi es nayofia
magari Sida SreebiT mSrali perikarpiumiT, romelic mWidrod ekvris Teslis
(kurka) kans. mSrali Teslis momwifeba nayofis qsovilebis asa-
kis matebasa da gaSrobas gulisxmobs.
nayofebis kategorizacia aseve SeiZleba imis mixed-
viT, isini erTi naskvidan viTardeba, mravali naskvidan
Tu erTze meti yvavilidan. 38-e TavSi yvavilis nayofad
gardaqmnas ufro dawvrilebiT ganvixilavT.
nayofis sxvadasxva samarjvi Teslis gavrcelebas em-
saxureba (suraTi 30.9). zogierTi yvavilovani mcenaris,
(d) rZianas mSrali nayofi, ro- (e) kaklis mSrali nayofi, rogoricaa babuawvera da nekerCxali, Tesli moTavsebu-
melic momwifebisas skdeba romelic momwifebis Sem- lia nayofSi, romelic franis an propeleris principiT
degac daxuruli rCeba vrceldeba iseTi samarjvebis meSveobiT, romlebic qa-
riT gavrcelebas uwyobs xels. zogi mcenaris nayofi,
magaliTad, qoqosis kakali, wyliT gavrcelebasaa Seg-
S S suraTi 30.8  nayofis agebulebis zogierTi variacia.

728
1. samtvreebi Seicavs mikrosporangi­ 2. mikrosporebi warmo­
gasaRebi umebs. yoveli mikrosporangiumi mik­ Soben mtvris marcvlebs
rosporocitebs (mikrosporebis deda (romlebic mamrobiT game­
haploidi (n) ujredebs) Seicavs, romlebic meioziT tofitebs Seicaves. gen­
diploidi (2n) iyofa da mikrosporebs iZleva. eraciuli ujredi iyofa
samtvere da or spremas warmoSobs.
mikrosporangiumi samtvre milis ujredi ki
momwifebuli samtvre mils warmoqmnis.
mikrosporocitebi (2n)
yvavili sporofi-
tze (2n) meiozi

7. roca Tesli generaciuli


mikrospora (n)
Rvivdeba, Canasaxi vi­ ujredi
Tardeba momwifebul megasporangiumis (2n) samtvre milis
sporofitad. mqone Teslkvirti mamrobiTi ujredi
gametofiti
(mtvris mar-
cvalSi)
naskvi mtvris
gaRivebis
marcv-
procesSi myofi meiozi
lebi
Tesli
3. megasporangiumSi yoveli dingi
Teslkvirtis megasporociti
meioziT iyofa da oTx megas­ megasporangiumi (n) samtvre
6. zigota vi­ Canasaxi poras warmoSobs. TiToeul mili
Tardeba Cana­ (2n) TeslkvirtSi gadarCenili gadarCenili spermiebi
saxad, romelic endospermi megaspora mdedrobiT game­ megaspora (n)
sakvebis maragTan (sakvebis tofits (Canasaxis parks)
erTad TeslSia Tesli samtvre
maragi) (3n) warmoSobs.
,,SefuTuli” (nay­ mili
ofis qsovilebi, Teslis garsi
mopirdapire
romlebiTac (2n)
ukredebi
garSemortymu­ mdedrobiTi game- samtvre sveti
lia Tesli, ar polaruli birTvi
tofiti (Canasaxis mili
aris naCvenebi). CanTa) sinergidebi
kvercxujredi (n)
zigota (2n)
ganviTarebadi
endospermis spermiebi (n)
kvercxujredis
birTvi (3n)
birTvi (n)

ganayofiereba
4. damtvervis Semdeg
5. xdeba ormagi ganayofiereba.
ori spermis birTvebi
erTi sperma anayofierebs
TeslkvirtSi Sedis.
kvercxujreds, ris Sedegadac
miiReba zigota. meore sperma
erwymis or polarul birTvs,
ris Sedegadac miiReba endo­ gaTavisufle-
spermis birTvi, romelic am buli spermis
magaliTSi triploiduria. birTvi (n)

SS gv. 600. suraTi 30.10  farulTeslovanTa sasicocxlo cikli

729
uebuli. bevri farulTeslovnis nayofi cxovelebiT vr- redini damtvervis uzrunvelmyofi meqanizmebi. jva-
celdeba. zogierTi aseTi mcenaris nayofs aqvs kauWebi, redini damtverva gulisxmobs mtvris gadatanas erTi
romlebic eWideba cxovelis balans (an adamianis tanisa- mcenaris yvavilis samtvredan imave saxeobis sxva mce-
moss). sxva yvavilovnebi warmoqmnian sakvebad vargis nay- naris yvavilis butkos dingze. jvaredini damtverva
ofebs, romlebic momwifebisas Cveulebriv yuaTiani, tk- genetikur variabelobas uwyobs xels. zog SemTxvevaSi
bili da kaSkaSa ferisaa. roca cxoveli nayofs Wams, igi erTi yvavilis mtvrianebi da butkoebi sxvadasxva dros
nayofis wvnian nawils inelebs, mkvrivi Tesli ki Cveu- mwifdeba an isini SeiZleba ise iyos ganlagebuli, rom
lebriv dauzianeblad gadis cxovelis saWmlis momnele- mcirdeba TviTdamtvervis albaToba.
bel traqtSi. cxovelma am gziT SeiZleba Tesli Sors ga- mtvris marcvali Rvivdeba mas Semdeg, rac is butkos
daitanos da momavali mcenare sasuqiTac uzrunvelyos. dings miewebeba. axla is ukve momwifebuli mamrobiTi
gametofitia da mas uviTrdeba samtvre mili, romelic
farulTeslovanTa sasicocxlo cikli iwyebs gzis gakvlevas butkos svetSi. miaRwevs ra naskvs,
samtvre mili gadis mikropileSi – Teslkvirtis integ-
farulTeslovanTa tipuri sasicocxlo cikli naC­
umentis xvrelSi da spermis or ujreds aTavisuflebs
venebia suraTze 30.10-ze. sporofitis yvavili warmo-
mdedrobiT gametofitSi (Canasaxis parkSi). erTi sperma
Sobs mikrosporebs, romlebidanac viTardeba mamrobiTi
anayofierebs kvercxujreds, ris Sedegadac diploi-
gametofitebi da megasporebs, romlebidanac viTardeba
duri zigota miiReba. meore sperma erwymis or birTvs
mdedrobiTi gametofitebi. mamrobiTi gametofitebi
mdedrobiTi gametofitis did centralur ujredSi. es
mtvris marcvlebSia, romlebic samtvres mikrosporan-
ormagi ganayofiereba mxolod farulTeslovnebisT-
giumebSi viTardeba. yovel mtvris marcvals aqvs ori
visaa damaxasiaTebeli.
haploiduri ujredi: generaciuli ujredi, romelic
ormagi ganayofierebis Semdeg Teslkvirti Teslad
iyofa da or spermas warmoSobs da samtvre milis ujre- viTardeba. zigota viTardeba sporofitis Canasaxad ru-
di, romelic samtvre mils warmoSobs. TiToeuli Teslk- dimentuli fesviTa da Canasaxis erTi an ori foTliT,
virti, romelic naskvSi viTardeba, Seicavs mdedrobiT romlebsac lebnebi ewodeba. mdedrobiTi gametofitis
gametofits, romelsac aseve Canasaxis parki ewodeba. centraluri ujerdis birTvi iyofa da mdedrobiTi
Canasaxis parki Sedgeba mxolod ramdenime ujredisgan, gametofiti endospermad – saxamebliTa da sxva samarago
romelTagan erT-erTi kvercxujrdia. 38-e TavSi ufro sakvebi nivTierebebiT mdidar qsovilad viTardeba.
dawvrilebiT ganvixilavT gametofitis ganviTarebas. ra aris ormagi ganayofierebis funqcia farulTes-
samtvredan gaTavisuflebis Semdeg mtveri xvdeba lovnebSi? erT-erTi hipoTezis Tanaxmad, ormagi ganayo-
butkos webovan dingze. marTalia, zogierTi mcenaris fiereba axdens TeslSi sakvebis maragis Camoyalibebis
yvavili TviTdamtvervia, magram umravlesobas aqvs jva­ sinqronizacias Canasaxis ganviTarebasTan. Tu esa Tu is
yvavili ar imtvereba an sperma ar xvdeba Cana-
nayofisfoToli saxis parkSi, ganayofiereba ar xdeba da ar vi-
Tardeba arc endospermi da arc Canasaxi. ase
rom, albaT ormagi ganayofiereba aris Seg-
ueba, romelic Tavidan acilebs yvavilovan
mtvriana mcenares sakvebi nivTierebebis usargeblo
xarjvas gaunayofierebeli Teslkvirtebis
ganviTarebaze.
ormagi ganayofierebis kidev erTi tipi
damaxasiaTebelia zogierTi SiSvelTes-
lovnisTvis filumidan Gnetophyta. Tumca am
saxeobebSi ormagi ganayofierebis Sedegad
5 sm
miiReba ori Canasaxi da ara Canasaxi da endo-
spermi. es gansxvaveba imaze metyvelebs, rom
(a) Archaefructus sinensis, 125 ormagi ganayofiereba farulTeslovnebsa
milioni wlis asakis namarxi.
da SiSvelTeslovnebSi erTmaneTisgan da-
es saxeoba SeiZleba warmoad-
gendes yvela sxva farulTes- moukideblad ganviTarda.
lovnis `diseul~ jgufs. rogorc ukve iciT, Tesli Sedgeba Cana-
saxis, endospermis, sporangiumis naSTebisa
(b) Archaefructus sinensis-is da integumentebidan ganviTarebuli Teslis
mxatvriseuli
garsisgan. Teslkvirtebidan Teslis ganvi-
rekonstruqcia.
TarebasTan erTad, naskvi viTardeba nayo-
S S gv. 601. suraTi 30.11  primitiuli yvavilovani mcenare? fad. gavrcelebis Semdeg, Tesli SeiZleba

730
gaRvivdes, Tu garemo pirobebi xelsayrelia. garsi balaxovani mcenare, SesaZlebelia, dabrunda wyalSi da
skdeba da Canasaxi gareT gamodis – amis Semdeg igi ukve iq binadrobda, gaurboda ra konkurencias sxva Teslo-
Rivia, romelic iyenebs endospermsa da lebnebSi arse- van mcenareebTan da Semdeg kvlav dabrunda xmeleTze.
bul sakveb nivTierebebs. mcire xnis win zogierTma paleobotanikosma es in-
terpretacia gaakritika. farulTeslovanTa ufro gvi-
andeli evoluciuri xazebi aseve wyalSi dabrundnen da
farulTeslovanTa evolucia
amasTan erTad maTi yvavilebi gamartivda da Archaefruc-
farulTeslovanTa warmoSobisa da evoluciis de- tus-is `primitiul~ yvavilebs daemsgavsa. aseTi kamaTi
talebis dadgena, rasac Carlz darvinma ,,saSineli Cveulebrivi movlenaa, roca gardamaval namarxs pou-
saidumlo” uwoda, did amocanebs ayenebs evoluciuri loben da es kamaTi SeiZleba gadawydes maSin, roca aR-
biologiis specialistebis winaSe. farulTeslovnebi moaCenen met namarxs da sxva tipis mtkicebulebebs.
warmoiSvnen sul mcire, 140 milioni wlis win da gviani
mezozouri eris ganmavlobaSi saerTo winapari kladas
yvavilis warmoSobis `evoluciuri/
ZiriTadi ganStoebebis mimarTulebiT ganviTardnen. ma-
gram xmeleTis bevr ekosistemaSi batonoba farulTes-
ganviTarebis~ (,,Evo-Devo”) hipoTeza
lovnebma mxolod mezozouri eris bolos daiwyes. 24-e TavSi ganvixileT, rogor yalibdeba cxovelTa
landSaftebi Zlier Seicvala mas Semdeg, rac wiwvianeb- warmoSobis Sesaxeb hipoTezebi ganviTarebasTan da-
ma, sagovanebma da sxva SiSvelTeslovnebma gza dauTmes kavSirebuli genebis Seswavlis Sedegad miRebuli mo-
yvavilovan mcenareebs dedamiwis mraval nawilSi. nacemebis safuZvelze. asea yvavilovani mcenareebis
yvavilebiTa da nayofebiT farulTeslovnebi Zli- SemTxvevaSic. botanikosma maikl froliCma londonis
er gansxvavdebian Tanamedrove Tu namarxi SiSvelTes- bunebis istoriis muzeumidan Camoayaliba ,,evoluciuri
lovnebisgan, rac maT warmoSobas amoucnobs xdis. imis /ganviTarebis” (,,Evo-Devo”) hipoTeza – evoluciuri da
gasagebad, rogor gaCnda farulTeslovnis agebulebis ganviTarebis biologiis sinTezi, romelic xsnis, rogor
moxda mtvris warmomSobi da Teslkvirtebis warmom-
Taviseburebebi, mecnierebi swavloben axlad aRmoCe-
Sobi struqturebis kombinireba erT yvavilSi. avtori
nil namarxebs da ganviTarebasTan dakavSirebul genebs,
varaudobs, rom farulTeslovanTa winapars hqonda gan-
romlebic yvavilebisa da farulTeslovanTa sxva inova- calkevebuli mtvris warmomSobi da Teslkvirtebis war-
ciebis safuZvelia (ix. Tavi 35) momSobi struqturebi. Semdeg mutaciis gamo zogierT
mikrosporofilze ganviTarda Teslkvirtebi da es mik-
namarxi farulTeslovnebi rosporofilebi nayoffoTlebad Camoyalibda.
vinaidan froliCi amtkicebs, rom yvavili ganvi-
1990-iani wlebis dasasruls, Cinelma mecniereb-
Tarda SiSvelTeslovani winapris mtvris warmomSobi
ma aRmoaCines saintereso namarxi farulTeslovnebi,
(`mamrobiTi~) reproduqciuli struqturebisgan, misi
romelTa asaki 125 milioni welia. am namarxebs, romleb-
mosazreba cnobilia, rogorc `metwilad mamrobiTi~
sac uwodes Archaefructus liaoningensis da Archaefructus sinen-
hipoTeza. am hipoTezis mxardamWeri mtkicebulebebi
sis (suraTi 30.11), aqvT SeZenili da primitiuli niSnebi.
mi­Rebulia im genebis Sedarebis Sedegad, romlebic
magaliTad, A.sinensis-s aqvs samtvreebi da aseve Tesli yvavilebisa da girCebis ganviTarebas udevs safuZvlad.
daxurul nayoffoTlebSi, magaram ar aqvs jamis foTo- yvavilis ganviTarebasTan dakavSirebuli genebi Cveu-
lakebi da gvirgvinis furclebi. 2002 wels mcenierebma lebriv enaTesaveba SiSvelTeslovanTa mtvris warmo-
dasrules A. sinensis-is filogenetikuri Sedareba 173 qmnasTan dakavSirebul genebs. garda amisa, garkveuli
Tanamedrove mcenaresTan (A. liaoningensis am mxriv ar mutaciebi iwvevs yvavilovan mcenareTa Teslkvirtebis
Seiswavles, radgan misi namarxebi ise kargad ar aris ganviTarebas jamis foTolakebsa da gvirgvinis fur-
Semonaxuli, rogorc A. sinensis-isa.) mecnierebma daas- clebze, rac imaze miuTeTebs, rom Teslkvirtebis mde-
kvnes, rom mcenareTa yvela cnobili namarxidan Archae- bareoba SeiZleba iolad Seicvalos. farulTeslovanTa
fructus-i yvela Tanamedrove farulTeslovnis yvelaze da SiSvelTeslovanTa genebis SedarebiT botanikosebi
axlo naTesavia. amowmeben froliCis hipoTezas da yvavilis warmoSobis
Tu Archaefructus marTlac ,,proto-farulTeslova- sxva ,,evoluciur/ganviTarebis” (,,Evo-Devo”) modelebs.
nia”, unda vivaraudoT, rom yvavilovan mcenareTa wi-
naprebi balaxovani da ara merqniani mcenareebi iyvnen. farulTeslovanTa mravalferovneba
Archaefructus aRmoaCines Tevzis namarxebTan erTad da am
mcenares hqonda bolqvisebri warmonaqmnebi, romlebic mezozouri eridan moyolebuli farulTeslovanTa
SeiZleba yofiliyo adaptacia wyalSi arsebobasTan. es mravalferovneba Zlier gaizarda da saxeobaTa ricxvi
SeiZleba imas niSnavdes, rom farulTeslovnebi warmoiS- amJamad 250,000-ze metia. farulTeslovnebi domini-
vnen, rogorc wylis mcenareebi. mkvlevrebma, romlebmac reben xmeleTis ekosistemebis umetesobaSi. 1990-iani
wlebis dasasrulamde sistematikosebis umravlesoba
Archaefructus aRmoaCines, ivaraudes, rom swrafad mzardi

731
yvavilovan mcenareebs yofda or jgufad, rac nawilo- magram amave dros miuTiTebs, rom danarCeni farulTes-
briv efuZneboda Canasaxis lebnebis raodenobas; es lovnebi monofileturi ar arian. tradiciulad orleb-
jgufebia: erTlebnianebi da orlebnianebi. am ori jgu- nianebad wodebuli saxeobebis umetesoba kladas qmnis
fis gamoyofisas eyrdnobodnen sxva niSan-Tvisebebsac, da maT amJamad WeSmarit orlebnianebs uwodeben. sxvebi
rogoricaa yvavilisa da foTlis agebuleba. magaliTad, ramdenime mcire xazadaa gayofili. am xazebidan sams ara-
erTlebnianebs, rogorc wesi, aqvT foTlis paraleluri formalurad ewodeba fuZe farulTeslovnebi, radgan
ZarRvebi (gaixseneT marcvlovnis foToli), xolo or- isini, rogorc Cans, moicaven uZvelesi xazebis yvavilo-
lebnianTa umetesobas aqvs badiseburad daZarRvuli van mcenareebs. kidev erTi xazi, romelsac magnoliidebs
foTlebi (gaixseneT muxis foToli). erTlebnianTa maga­ uwodeben, ufro gvian ganviTarda. suraTze 30.12 fa-
liTebia palmebi da kulturuli marcvlovnebi, rogori- rulTeslovanTa mravalferovnebaa gadmocemuli.
caa simindi, xorbali da brinji. orlebnianTa zogierTi
magaliTia vardi, barda, mzesumzira da nekerCxali.
evoluciuri kavSirebi farulTes-
dnm-is bolodroindeli gamokvlevebis Sedegebis
mixedviT, farulTeslovnebis dayofa erTlebnianebad lovnebsa da cxovelebs Soris
da orlebnianebad mTlianad ar asaxavs arsebul evolu- mas Semdeg, rac cxovelebma xmeleTi daipyres, isini
ciur kavSirebs. Tanamedrove kvlevebis Sedegebi mxars gavlenas axdendnen xmeleTis mcenareebis evoluciaze
uWers im mosazrebas, rom erTlebnianebi qmnian klads, da piriqiT. tyeSi miwaze mxoxavma cxovelebma Seqmnes

suraTi 30.12
farulTeslovanTa mravalferovneba
ZiriTadi farulTeslovnebi yvavilovani mcenareebis hipoTezuri evoluciuri xe

iTvleba, rom Tanamedrove fuZe farulTeslovne­bis jgufi Sedgeba sami

amborella

dumfarebi

Illicium verum da misi


monaTesave saxeobebi

magnoliidebi

erTlebnianebi

WeSmariti orlebnianebi
patara xazisgan, romlebSic mxolod daaxloebiT 100 saxeoba Sedis. uZve-
lesi xazi, rogorc Cans, warmodgenilia erTaderTi saxeobiT Amborella
trichopoda. ori sxva Tanamedrove xazis divergencia ufro gvian moxda: es
aris xazi, romelic aerTianebs dumfarebs da klada, romelSic Sedis
saxeoba Illicium verum da misi monaTesave saxeobebi.

Amborella trichopoda. es patara buCqi, ro-


melic gvxvdeba mxolod samxreT wynari
okeanis kunZul axal ka­le­doniaze,
SesaZlebelia, aris erTaderTi gadar-
Cenili ganStoeba farulTeslovanTa
evoluciuri xis fuZesTan. Amborella-s
ar aqvs WurWlovani qsovili, romelic
aqvT ufro gviandel farulTeslovnebs.
qsilemis uwyvet milebad gaerTianebul
ujredebs ufro efeqturad gadaaqvs
wyali, vidre traqeidebs. maTi ararse- magnoliidebi
boba Amborella-Si imaze miuTiTebs, rom
traqeidebi gaCnda mas Semdeg, rac
gamocalkevda xazi, romelmac dasabami magnoliidebis jgufi moicavs daxloebiT 8,000 saxeobas, romelTa-
misca Amborella-s. gan aRsaniSnavia magnolia, dafna da Savi pilpili. am jgufSi aris
merqniani da balaxovani mcenareebi. marTalia, maT aqvT igive
dumfara (Nymphaea ,,Rene Gerard”). primitiuli niSan-Tvisebebi, rac fuZe farulTeslovnebs, ro-
dumfarebi im kladas Tanamedrove goricaa yvavilis organoebis spiraluri da ara wriuli ganlageba,
wevrebia, romelsac, SesaZlebelia,
magram magnoliidebi ufro metad enaTesavebian erTlebnianebsa da
mxolod Amborella-s xazi uswrebda win.
WeSmarit orlebnianebs.

didyvavila magnolia (Magnolia grandi-


flora). magnoliasebrTa ojaxis es wevri
merqniani magnoliaa. didyvavila mag-
noliis am saxesxvaobas, romelsac ,,go-
Illicium floridanum. es saxeoba liaTs” uwodeben, erTi futis (1 futi =
fuZe farulTeslovnebis dRemde 30,48 sm) diametris yvavilebi aqvs.
SemorCenili mesame xazis warmo-
madgenelia.

732
erTlebnianebi WeSmariti orlebnianebi

farulTeslovanTa saxeobebis ori mesamedi – daaxloebiT


farulTeslovanTa saxeobebis erT meoTxedze meti – daaxloebiT
170,000 saxeoba WeSmariti orlebnianebia. qvemoT naCvenebia am
70,000 saxeoba erTlebnianebia. qvemoT mocemulia zogierTi didi
jgufis zogierTi warmomadgenlis yvavilebi.
ojaxis warmomadgenlebi.

erTlebnianTa orlebnianTa kalifor­


niSan-Tvisebebi niSan-Tvisebebi niuli yayaCo
jadvari (Eschscholzia
(Lemboglossum californica)
rossii) Canasaxebi

erTi lebani ori lebani

pireneis
muxa (Quercus
pyrenaica)

foTlis daZarRva daZarRva Cveulebriv


paraleluria

daZarRva
juja finikis palma (Phoenix roebelenii)

WurWlovani
SroSani (Lilium qsovili gafantulia
Cveulebriv WurWlovani qsovili
„Enchantment“) badisebria Cveulebriv wriula-
Reroebi daa ganlagebuli

fesvebi

askili (Rosa canina)


fesvTa sistema fesvi)fesvTa sistema
Cveulebriv funjaa mTavarRerZiania
qeri (Hordeum vulgare) – marcvlovani
(ara aqvs mTavari
arjakeli
mtveri (Lathyrus nervo-
sus, lord ansonis
lurji arjakeli)
– parkosani
mtvris marcvals sami xvreli aqvs
erTi xvreli aqvs yvavilebi
mtvris marcvals

gogra
(Cucurbita pepo),
mdedrobiTi
samtvre (marcxniv) da
dingi yvavilis organoebi yvavilis organoebi
Cveulebriv samis Cveulebriv oTxis an mamrobiTi
mtvrianas jeradia xuTis jeradia yvavilebi
naskvi
Zafi

733
xelsayreli pirobebi mcenareebisTvis, romelTa spore- mweri emsaxurebodes da piriqiT, cxovelis erTi saxeo-
bi da gametofitebi miwis zedapiridan daSorebuli iyo. ba, magaliTad, futkris saxeoba SeiZleba mravali mcena-
aseTma tendenciam mcenareebSi, SesaZlebelia, xeli Seu- ris yvavilebs mtveravdes. Tumca naklebad specifikur
wyo mfrinavi mwerebis evolucias. urTierTobebSic ki yvavilis feri, surneli da agebule-
saxeobebs Soris ormxrivi evoluciuri gavlenis es ba xSirad asaxavs specializacias damtveravTa kerZo
tipi xSirad orive partniorisTvis momgebiania. magali- taqsonomiuri jgufis mimarT, rogoricaa futkris an
Tad, mas Semdeg, rac farulTeslovnebs ganuviTardaT kolibris sxvadasxva saxeoba. sxvagvarma zemoqmedebam,
yvavili da nayofi, cxovelebma daiwyes maTi mtvrisa da rogoricaa im cxovelTa gavlena, romlebic ikvebebian
Teslis gavrceleba. farulTeslovnebSi yvavilisa da yvavilebiT da ar emsaxurebian damtvervas, aseve Sei-
nayofis ganviTareba cxovelebisTvisac momgebiani iyo, Zleba garkveulwilad gansazRvros yvavilebis mraval-
radgan isini ikvebebodnen mcenaris neqtariT, TesliTa ferovneba.
da nayofiT. farulTeslovnebis evoluciam gansakuTrebuli wv-
rogorc Cans, mcenarisa da misi damtveravis urTier- lili mwerebis evoluciaSi Seitana. Tumca isic aRsaniS-
Tobam xeli Seuwyo farulTeslovnebisa da cxovelebis navia, rom balaxovani cenozebis gavrcelebam bolo 65
mravalferovnebis zrdas (suraTi 30.13). am urTierTo- milioni wlis ganmavlobaSi gazarda balaxis mWameli Zu-
baTa ukiduresi gamovlinebaa, roca yvavilovani mcena- Zumwovrebis (magaliTad, cxeni) mravalferovneba. mar-
ris ama Tu im saxeobas mtveravs mxolod erTi romelime cvlovnebisaTvis damaxasiaTebelia C4 fotosinTezi da
saxeobis cxoveli. magaliTad, madagaskarze jadvaris maT gavrcelebas xeli Seuwyo atmosferoSi CO2-is donis
erT-erT saxeobas aqvs 11 duimis (1 duimi = 2,5sm) sigrZis daqveiTebam, ramac bunebriv gadarCevaSi C4 fotosin-
saneqtre da mis neqtars SeiZleba miwvdes mxolod 11 Tezi upiratesi gaxada (ix. Tavi 10). rogorc 34-e TavSi
duimis sigrZis xorTumis mqone pepela! aseT SeuRlebu- waikiTxavT, magaliTad, afrikaSi tyeebis balaxovani ce-
li adaptaciebze, romlebic dakavSirebulia urTierT- nozebiT Secvla moxda 10-2 milioni wlis win.
damokidebul anu reciprokul genetikur cvlilebe-
bze or saxeobaSi, saubroben, rogorc koevoluciaze,
romelsac 53-e TavSi ganvixilavT.
saxeobaTa urTierTqmedebebi metwilad naklebad
specifikuria. magaliTad, ama Tu im saxeobis yvavilma
SeiZleba miizidos mwerebi da ara frinvelebi, magram am
yvavilis damtvervas SeiZleba bevri sxvadasxva saxeobis

(a) yvavili, romelsac futkari mt­ (b) yvavili, romelsac mtveravs kolibri. (g) yvavili, romelsac Ramis cxovelebi mtveraven.
veravs. es futkari agrovebs mtversa am wiTuri kolibris niskarti da ena zogierTi farulTeslovani, rogoricaa es kaqtusi,
da neqtars (Saqris Semcveli xsnari, frinvels saSualebas aZlevs Seagrovos ZiriTadad damokidebulia Ramis damtveravebze,
romelsac yvavilis jirkvlebi gamo- neqtari iseTi yvavilebidan, romelTa neq- maT Soris, Ramurebze. aseT mcenareTa zogadi
tari yvavilebis grZeli milebis siRrmeSi
yofs) tyis cocxis yvavilidan. yvavils Seguebebia didi, Ria feris, Zlier surnelovani yvavile-
gamoiyofa. frinveli ikvebeba neqtriT,
aqvs meqanizmi, romelic iwvevs mt- bi, romlebic SesamCnevia Ramis damtveravebisaTvis.
samtvreebidan ki mis niskarts da Tavis
vrianebis mweris zemodan gadaRunvas bumbuls eyreba mtveri. bevri yvavili,
da masze mtvris Camofantvas. mtvris romlebsac frinvelebi mtveraven, wiTeli
nawili miekroba momdevno yvavils, an vardisferia an iseTi feri aqvs, romlis
romelsac ewveva mweri. mimarT frinvelis Tvali gansakuTrebiT
mgrZnobiarea.

SS suraTi 30.13  yvavilisa da misi damtveravis urTierTdamokidebuleba.

734
30.3
ieri cvlilebebi, rogoricaa taros RerZis gamsxvileba
koncefcia testi da teosintis marcvlebisaTvis damaxasiaTebeli mkvrivi
garsis gaqroba, SeZleba gamoewvia sul xuT genur muta-
cias.
1. naTqvamia, rom muxa aris rkos gza, warmoqmnas
rogor Seicvala veluri mcenareebi ase Zlier aseTi
me­ti rko. dawereT axsna-ganmarteba, romelSic
mcire drois ganmavlobaSi? aTaswleulebis manZilze
gamoyenebuli iqneba terminebi: sporofiti, game-
miwaTmoqmedebi arCevdnen sasurveli niSan-Tvisebebis
tofiti, Teslkvirti, Tesli, naskvi da nayofi.
(magaliTad, didi nayofebis) mqone mcenareTa Tesls
2. SeadareT fiWvis girCis agebuleba da funqciebi
momdevno wlis naTesebisTvis. Tumca adamianebs gauc-
yvavilisas.
nobiereblad kulturaSi SemohqondaT sxva mcenareebic,
3. axseniT terminebi erTlebniani, orlebniani da
magaliTad, veluri nuSi. nuSi Seicavs mware nivTierebas,
WeSmariti orlebniani.
e.w. amigdalins, romelic afrTxobs frinvelebsa da sxva
savaraudo pasuxebi ixile danarTSi A. cxovelebs. amigdalinis daSlis Sedegad miiReba cianidi
da amitom veluri nuSis didi raodenobiT miRebas Sei-

30.4
Zleba sikvdili mohyves. mutaciebma SeiZleba Seamciros
koncefcia amigdalinis Semcveloba, ris gamoc nuSis mware Tesli
SedarebiT tkbili xdeba. veluri frinvelebi aseTi mu-
taciebis Sedegad miRebul nuSs xidan Wamen. erT-erTi
adamianis keTildReoba didadaa hipoTezis mixedviT, SesaZlebelia, adamianebma dainaxes,
damokidebuli Teslovan Tu rogor Wamdnen frinvelebi aseT nuSs, Semdeg Tavadac
gasinjes igi da gaavrceles nuSis Tesli, romlis nawili
mcenareebze saWmlis momnelebel traqts dauzianeblad gadioda.
Tesli Rvivdeboda adamianis dasaxlebebis garSemo da
mcenareTa arc erTi jgufi ar aris iseTi mniSvne­ ase vrceldeboda xeebi SedarebiT tkbili da naklebad
lovani adamianisaTvis, rogorc Teslovani mcenareebi. saziano TesliT.
tyeebis Tu sasoflo-sameurneo nakveTebis mcenareebi ZiriTadi kulturuli mcenareebis garda, mniSvne­
sakvebis, sawvavis, merqnis produqtebisa da medika- lo­v ania is yvavilovani mcenareebic, romlebic meore­
mentebis umniSvnelovanesi wyaroa. mcenareebze Cveni xarisxovan produqts iZleva. msoflios ori yvelaze
damokidebuleba mcenareTa mravalferovnebis SenarCu- po­­pularuli sasmeli – Cais foTlebisa da yavis Tesl­
nebas umiSvnelovanes amocanad aqcevs. isagan mzaddeba, xolo kakaosa da Sokoladis wyaro,
tro­pikuli kakaos xea. saneleblebi mcenaris sxvadasxva
na­wilisgan miiReba, rogoricaa yvavili (mixaki, zafra-
Teslovani mcenareebisgan miRebuli
produqtebi suraTi 30.1 Teslovani mcenareebisgan warmoebuli wamlebi
Cveni sakvebis umetesi nawili farulTeslovnebidan naerTi wyaro gamoyeneba
modis. eqvsi kulturuli mcenare: xorbali, brinji, sim- (magaliTi) (magaliTi)
indi, kartofili, manioka da batati anu tkbili karto- atropini beladona Tvalis Semowmebisas
fili adamianis mier miRebuli kaloriebis 80%-s iZleva. gugis gamafarToebeli
Cven farulTeslovnebze imiTac varT damokidebuli, digitalini futkara gulis wamali
rom farulTeslovnebiT vkvebavT Sinaur pirutyvs: mar- menToli evkalipti xvelis wamali
cvliT nakvebi Zroxis xorcis 1kg-is misaRebad ixarjeba morfini xaSxaSi tkivilgamayuCebeli
4,8kg marcvali.
qinini qinaqinis xe malariis prevenciis
Tanamedrove kulturuli mcenareebi SedarebiT saSualeba
axlo warsulSi momxdari genetikuri cvlilebebis taqsoli wynarokeanuri sakvercxis kibos wamali
produqtia da es produqti miRebuli iqna xelovnuri urTxmeli
SerCeviT mas Semdeg, rac adamianma savaraudod 13,000 tubokuranini kurare qirurgiuli
operaciebis dros
wlis win daiwyo mcenareebis moSinaureba. gardaqmnis
kunTebis momadunebeli
masStabis Sesafaseblad SeadareT kulturuli mcena- vinblastini gvelis suro leikemiis wamali
reebisa da maTi veluri naTesavebis, magaliTad, simind-
isa da teosintis zomebi (ix. sur. 38.14). genetikur done-
ze mecnierebs moSinaurebis Sesaxeb cnobebis mopoveba
SeuZliaT kulturuli mcenareebisa da maTi veluri na-
Tesavebis genebis SedarebiT. simindis SemTxvevaSi Zl- qinaqinis xis qerqi, qininis wyaro

735
ni), nayofi da Tesli (vanili, Savi pilpili, mdogvi, Zira), da sadac mosaxleobis zrdis siCqare udidesia. yovelw-
foTlebi (rehani, pitna, salbi) da qerqic ki (dariCini). liurad nadgurdeba teniani tropikuli tyis 50 milion
bevri Teslovani mcenare – SiSvelTeslovanic da fa- akrze (1 akri = 0,4ha) meti, rac daaxloebiT vaSingtonis
rulTeslovanic – merqnis wyaroa. uTeslo mcenareebs Statis farTobia. am siCqariT dedamiwis tropikuli ty-
merqani ar aqvT. merqani qsilemis uxeSkedliani ujre- eebi 25 weliwadSi SeiZleba mTlianad moispos. teniani
debisgan Sedgeba (ix. Tavi 35). merqani msoflios udidesi tropikuli tyeebis ganadgurebis yvelaze gavrcele-
nawilisTvis aris sawvavisa da qaRaldis dasamzadebeli buli xerxia tyis gaCexva da Semdeg gadawva adgilis
masis wyaro (qaRaldis dasamzadeblad metwilad wivwi- sasoflo-sameurneo mizniT gamosayeneblad (ix. Tavi 55).
anebis, magaliTad, naZvisa da fiWvis merqani gamoiyene- tyeebis ganadgurebiT ispoba mcenareTa aTasobiT saxe-
ba). mTel msoflioSi merqani kvlavac rCeba yvelaze far- oba. Tu saxeoba amowyda, misi aRdgena SeuZlebeli xdeba.
Tod gamoyenebul samSeneblo masalad. mcenareTa saxeobebis gaqrobas xSirad Tan axlavs
saukuneebis manZilze medicinac mcenareebze iyo mwerebisa da teniani tyis sxva cxovelebis gaqroba. mec-
damokidebuli. bevr kulturas aqvs balaxovani wamle­ nierTa SefasebiT adgilsamyofelTa ganadgurebiT te-
bis gamoyenebis Zveli tradiciebi. samecniero ga­m okv­ nian tyeebsa da sxva ekosistemebSi yovel wels ispoba
levebis Sedegad ki tradiciulad samkurnalod gamoy- asobiT saxeoba. saxeobebis gaqrobis siCqare ufro metia,
enebuli bevr mcenareSi aRmoCenili naerTebis mixedviT vidre odesme yofila, permul da carcul periodebSi
Seiqmna meoradi naerTebi, ramac SesaZlebeli gaxada saxeobaTa farTomasStabian amowyvetasTan SedarebiT-
wam­lebis sinTezi. magaliTad, tirifis foTlebi da qer­ ac ki. marTalia, saxeobaTa gaqroba yvelaze swrafad
qi uZvelesi droidan gamoiyeneba tkivilgamayuCebeli tropikebSi xdeba, magram es safrTxe globaluria.
wamlebis dasamzadeblad da es saSualeba jer kidev bevr adamians cocxali organizmebis amowyvetis
berZeni eqimis hipokratesdroindel sabuTebSia moxse- problema eTikuri TvlaTaxedviT aRelvebs, Tumca ar-
niebuli. 1800-ian wlebSi mecnierebma tirifidan gamo- sebobs uamravi praqtikuli mizezic, romelTa gamo es
yves nivTiereba salicini. am nivTierebis sinTezirebu- problema Zalze mwvavea. Cven mimovixileT mcenareTa
li warmoebuli – acetilsalicilis mJava aris wamali, 290,000 cnobili saxeobidan mxolod mcire ricxvis
romelsac aspirins vuwodebT. marTalia, Tanamedrove gamoyenebis gzebi. magaliTad, Cveni sakvebis udidesi
qimiam SesaZlebeli gaxada laboratoruli sinTezi, ma- nawilis misaRebad sakmarisia Teslovan mcenareTa aT-
gram mcenareebi mainc rCeba samkurnalo nivTierebebis amde saxeobis moyvana. mcenareTa 5,000-ze naklebi saxe-
mniSvnelovan uSualo wyarod. obaa Seswavlili, rogorc wamlebis potenciuri wyaro.
magaliTad, aSS-Si wamlebis daaxloebiT 25% Seicavs teniani tropikuli tye SeiZleba samkurnalo mcenareTa
mcenareebidan, ufro xSirad, Teslovani mcenareebidan udidesi saganZuri iyos da es mcenareebi SeiZleba iqamde
gamoyofil an warmoebul ingredientebs. sxva ingredi- amowydnen, sanam Cven maTi arsebobis Sesaxeb SevityobT.
entebi jer mcenareebSi iyo aRmoCenili da Semdeg dai- Tu tenian tyeebsa da sxva ekosistemebs SevxedavT, ro-
wyes maTi xelovnuri sinTezi. cxrilSi 30.1 CamoTvlil- gorc cocxal saganZurs, romelic mxolod Zalian nela
ia Teslovani mcenareebis meoradi naerTebis zogierTi Tu SeiZleba aRdges, Cven viswavliT maTi produqtebis
samkurnalo Tviseba. mdgrad gamoyenebas. kidev ra SeiZleba gavakeToT mcena-
reTa mravalferovnebis SesanarCuneblad? es problema
bevr sxva problemaze mniSvnelovania.
safrTxeebi, romlebic mcenareTa

30.4
mravalferovnebas emuqreba
mcenareebi SeiZleba ganaxlebadi resursi iyos, ma- koncefcia testi
gram mcenareTa mravalferovneba ar aris ganaxlebadi.
mosaxleobisa da masTan erTad sivrcesa da resursebze
1. axseniT, ratom unda CaiTvalos mcenareTa mra-
moTxovnilebis zrdasTan erTad, nadgurdeba mcenareTa
valferovneba aRudgenel resursad.
saxeobebi. es problema gansakuTebiT mwvavea tropikebSi,
sadac dedamiwis mosaxleobis naxevarze meti cxovrobs

736
30 -e Tavis Semowmeba

ZiriTadi koncefciebis Semowmeba tonobdnen mezozouri eris xmeleTis ekosistemebSi.


Tanamedrove Teslovani mcenareebi SeiZleba gai-

koncefcia 30.1 yos or jgufad: SiSvelTeslovnebad da farulTes-


lovnebad.

Teslovani mcenareebis reducirebuli X X ufro dawvrilebiT fiWvis sasicocxlo ciklis


Sesaxeb.  tipuri SiSvelTeslovnis sasococxlo
gametofitebi daculia Teslkvirtebsa ciklisaTvis damaxasiaTebelia: sporofitis Taobis
da mtvris marcvlebSi dominireba, Teslis ganviTareba ganayofierebuli
Teslkvirtebidan da mtveri, rogorc TeslkvirtebT-
XX reducirebul gametofitTa upiratesobebi.  Tes- an spermis mitanis saSualeba.
lovan mcenareTa gametofitebi gamemoculi arian
sporis kedlebiT da rCeba mSobliseuli sporofitis
qsovilebSi, romlebic maT icavs da sakvebi nivTiere-
koncefcia 30.3
bebiT uzrunvelyofs.
farulTeslovanTa reproduqciuli
X X heterosporia: kanoni Teslovan mcenareebSi.  Tes-
adaptaciebi yvavili da nayofia
lovani mcenareebi ganviTardnen mcenareebisgan,
romlebsac hqondaT megasporangiumebi (megasporan-
X X farulTeslovanTa niSan-Tvisebebi.  zogadad, yvavi­
giumebSi viTardeba megasporebi, romlebic dasabams
lebi Sedgeba saxecvlili anu modificirebuli foT-
aZleven mdedrobiT gametofitebs) da mikrosporan-
lebis: jamis foTolakebis, gvirgvinis furclebis,
giumebi (mikrosporangiumebSi viTardebian mikros-
mtvrianebis (romlebic mtvers warmoqmnis) da nayo-
porebi, romlebic dasabams aZleven mamrobiT game-
fisfoTlebis (romlebic Teslkvirtebs warmoqmnis)
tofitebs).
oTxi wrisgan. naskvi momwifebisas nayofad iqceva da
XX Teslkvirtebi da kvercxujredebis warmoqmna.  Tesl­ nayofi xSirad vrceldeba qaris, wylis an cxovelebis
kvirti Seicavs megasporangiums, megasporasa da damcav meSveobiT. farulTeslovanTa sasicocxlo ciklSi
integument(eb)s. mdedrobiTi gametofiti viTardeba xdeba ormagi ganayofiereba, roca samtvre mili aTa-
megasporidan da warmoSobs erT an met kvercxujreds. visuflebs or spermas TeslkvirtSi myof mdedrobiT
gametofitSi (Canasaxis parkSi). erTi sperma anayofi-
XX mtveri da spermis warmoqmna.  mtveri, romelic Sei-
erebs kvercxujreds, xolo meore erwymis or birTvs
Zleba gavrceldes qarisa da cxovelebis meSveobiT, ga-
mdedrobiTi gametofitis centrSi da es ganapirobebs
nayofierebis uzrunvelsayofad wyals ar saWiroebs.
sakvebi nivTierebebis Semnaxveli endospermis qsovi-
XX Teslis evoluciuri upiratesobebi.  Tesli aris lis ganviTarebas. endospermi kvebavs ganviTarebad
sporofitis Canasaxi, romelic sakvebis maragTan er- Canasaxs.
Tad moTavsebulia damcav garsSi. Tesli ufro mdgra-
XX farulTeslovanTa evolucia.  farulTeslovanTa
dia, vidre sporebi da SeiZleba did manZilebze gavr-
SeguebiTi anu adapturi radiacia gvian mezozour
celdes qarisa da cxovelebis meSveobiT.
eraSi moxda. yvavilis warmoSobaze msjelobis saSu-

koncefcia 30.2 alebas iZleva namarxebi da evoluciis/ganviTarebis


Semswavleli gamokvlevebi.

X X farulTeslovanTa mravalferovneba.  farulTes-


SiSvelTeslovnebs aqvT ,,SiSveli~ Tesli, lovanTa ori ZiriTadi jgufia: erTlebnianebi da
Cveulebriv, girCebSi WeSmariti orlebnianebi. fuZe farulTeslovnebi na-
klebad ganviTarebuli jgufia. magnoliidebs aqvT
XX Tanamedrove SiSvelTeslovnebis jgufi moicavs sa- fuZe farulTeslovnebis zogierTi niSan-Tviseba, ma-
govanebs, ginkgos (Ginkgo biloba), gnetofitebsa da wi- gram ufro mWidrod enaTesavebian erTlebnianebsa da
wvianebs. WeSmarit orlebnianebs.

XX SiSvelTeslovanTa evolucia.  SiSvelTeslovnebi X X evoluciuri kavSirebi farulTeslovnebsa da cxo­


mcenareTa namarxebs Soris adre Cndeba. isini ba- velebs Soris.  cxovelebis mier yvavilebis damt-

737
verva da Teslis gadatana organizmebs Soris kavSiris vavebs farulTeslovnebsa da SiSvelTeslovnebs
ori mniSvnelovani formaa xmeleTis ekosistemebSi. sxva mcenareebisgan?
a. TaobaTa morigeoba;
b. Teslkvirtebi;

koncefcia 30.4 g. integumentebi;


d. mtveri;
e. damokidebuli gametofitebi.
adamianis keTildReoba didadaa
5. CamoTvlilTagan, romeli niSan-Tvisebebi ar aris
damokidebuli Teslovan mcenareebze saerTo farulTeslovnebis umetesobisaTvis?
a. ori lebani;
XX Teslovani mcenareebisagan miRebuli produqte­ b. WurWlebi;
bi.  adamianebi damokidebuli arian mcenareebze, rad­ g. mTavari fesvi;
gan mcenareebi sakvebis, merqnisa da mravali wamlis d. mtvris marcvali sami xvreliT;
wyaroa. e. foTlis paraleluri daZarRva.
X X safrTxeebi, romlebic mcenareTa mravalferovne­ mwvane xavsebi gvimrebi SiSvelTeslovnebi farulTes-
wyalmcenareebi
bas emuqreba.  saarsebo saremos ganadgureba mcena- lovnebi

reTa mravali saxeobisa da cxovelTa im saxeobebis


mospobis mizezia, romlebic am mcenareebze arian
damokidebuli.

SeamowmeT sakuTari codna

TviTSefaseba 6. CamoTvlili niSan-Tvisebebi saerToa SiSvelTeslov­


nebisa da farulTeslovnebisTvis, garda Semdegisa
1. farulTeslovani mcenaris romel nawilSi imyofeba a. Tesli;
megasporangiumi? b. mtveri;
a. yvavilis butkos svetSi; g. WurWlovani qsovili;
b. samtvre milis wveroSi; d. naskvebi;
g. yvavilis butkos dingSi; e. Teslkvirtebi.
d. yvavilis butkos naskvSi myof TeslkvirtSi;
7-10. SeusabameT qvemoT CamoTvlili niSan-Tvisebebi sa-
e. mtvrianaze – samtvreSi myof mtvris parkebSi;
Tanado ganStoebebs diagramaze:
2. nayofi Cveulebriv aris: a. yvavilebi;
a. momwifebuli naskvi; b. Canasaxebi;
b. gamsxvilebuli sveti; g. Tesli;
g. gazrdili Teslkvirti; d. WurWlovani qsovili.
d. saxecvlili fesvi;

e. momwifebuli mdedrobiTi gametofiti;

3. farulTeslovnebis SemTxvevaSi qvemoT mocemuli


evoluciuri kavSiri
kombinaciebidan romelia araswori ?
a. kvercxujredi – n;
b. megaspora – 2n; cocxali samyaros istoriaSi ramdenjerme moxda
g. mikrospora – n; cocxali organizmebis masobrivi gadaSeneba. magaliTad,
d. zigota – 2n; SesaZlebelia, rom meteoritis Camovardnam gamoiwvia
dinozavrebis umetesobisa da zRvis mravali cocxali
e. spermia – n.
formis gadaSeneba carculi periodis bolos (ix. Tavi
4. CamoTvlili niSan-Tvisebebidan, romeli ar ganasx- 26). namarxebi imaze metyvelebs, rom mcenareebs gac-

738
ilebiT naklebi ziani miadga saxeobaTa am da sxva drois nawili CrdiloeT naxevarsferos ganviTarebul qveyneb-
masobrivi amowyvetis dros. Si gakafulia. aqvT Tu ara ganviTarebul qveynebs ufle-
ra adaptaciebi SeiZleba daxmareboda mcenareebs, ba, mosTxovon samxreT naxevarsferos ganviTarebad
rom maT katastrofebisTvis cxovelebze ukeT gaeZloT? qveynebs maTi tyeebis gakafvis Seneleba an SeCereba?
daicaviT Tqveni pozicia. ra saxis programebma SeiZleba
Seanelos teniani tyeebis ganadgureba?
mecnieruli kvleva

moifiqreT im hipoTezis Semowmebis xerxi, romlis


mixedviT farulTeslovnis ama Tu im saxeobas mxolod
xoWoebi mtveraven.

mecniereba, teqnologia
da sazogadoeba

ratom nadgurdeba teniani tropikuli tyeebi didi


siswrafiT? ra socialuri, teqnologiuri da ekonomi-
kuri faqtorebi ganapirobebs amas? tyeebis umetesi

739
31 sokoebi
SS suraTi 31.1  ori saxeobis soko iwvevs merqnis
dekompostirebas.

Tumca umravlesobas mravalujrediani na­yofsxeuli ax-


ZiriTadi koncefciebi asiaTebs. swored maTi miwiszeda nawili aris sokos sax-
eliT cnobili. sokoebi gavrcelebuli arian dedamiwis
31.1 sokoebi heterotrofebi arian, romlebic ab- yvela saarsebo garemoSi, maTi sporebi napovnia miwis
sorbiiT ikvebebian zedapiridan 160 km simaRleze.
sokoebi asruleben udides rols dedamiwis eko-
31.2 sokoebi warmoqmnian sporebs sasqeso an usqeso sistemis mdgradobaSi, sokoebi organul naerTebs
gamravlebis Sedegad
araorganul nivTierebebad gardaqmnian da amiT xels
31.3 sokoebi warmoiqmnen wyalSi mcxovrebi erTu- uwyoben sxva organizmebs mier qimiuri elementebis
jrediani, moZravi umartivesebisgan asimilacias, Sesabamisad, araorganuli nivTierebebi
isev erTvebian nivTierebaTa cvlis ciklSi (suraTi
31.4 sokoebis ganviTareba da klasebad dayofa
31.1). TiTqmis yvela mcenare damokidebulia sokoebTan
31.5 sokoebi did rols asruleben ekosistemis sim­b iozur Tanacxovrebaze, rac mcenareebs saSualebas
mdgradobisa da adamianis sameurneo saqmiano- aZlevs, niadagidan araorganuli nivTierebebi Seiwovon.
baSi didia sokoebis mniSvneloba adamianisTvisac, gar-
da saucxoo kvebiTi Rirebulebebisa, sokoebis gareSe
SeuZlebelia puris damzadeba, adamiani iyenebs sokos
Sesavali sxvadasxva saxeobas dawyebuli sasoflo-sameurneo
miznebiT da antibiotikebiT damTavrebuli, amasTan yu-
radsaRebia isic, rom zogierTi sokos umciresi dozac
sokoebi ki mcenareTa da cxovelTa umZimes daavadebebs iwvevs.

T u Tqven seirnobT malheuris erovnul tyeSi orege-


nos Statis aRmosavleTiT, SeniSnavT sokoebis jgufebs
am TavSi Cven gavecnobiT sokoebis struqturas, mi-
movixilavT sokoebis samefos da ganvixilavT sokoebis
ekologiur da komerciul mniSvnelobas.
(Armillaria ostoyae), romliTac dafarulia xeebis didi

31.1
nawili. xeebs Soris aucileblad SeniSnavT juja sokoe-
bs, ucnaurad SeiZleba mogeCvenoT, magram es simarTlea. koncefcia
es sokoebi warmoadgenen erTi uzarmazari sokos zeda
nawilebs, romelTa miwisqveSa filamentebi 890 heqtarze
vrceldeba, rac 1600 fexburTis stadionis zomisaa. am sokoebi arian heterotrofebi,
sokoebis zrdis temps Tu miviRebT mxedvelobaSi, amas-
romlebic absorbiciiT ikvebebian
Tan am giganturi sokos masa ramdenime aseul tonas aRe-
miuxedavad sokoebis didi mravalferovnebisa, TiT­
mateba, maSin unda vivaraudoT rom es soko 2600 wlis
qmis yvela warmomadgenels erTi damaxasiaTebeli niSani
ganmavlobaSi izrdeboda.
aqvs, es exeba maT nivTierebaTa cvlas. cxovelebis ms-
Armillaria ostoyae Tavisullad SegviZlia miviCnioT
gavsad, sokoebi heterotrofebi arian _ maT ar SeuZli-
sokoebis samefos simbolod. adamiani kargad icnobs
aT awarmoon sakvebi nivTierebebi, rogorc mcenareebs
sokoebs, rogorc sakvebs, rogorc obis gamomwvevs an
an wyalmcenareebs, magram sokoebi cxovelebisgan gansx-
safuars.
vavebiT mcenareuli sakvebiTac ar ikvebebian. piriqiT,
sokoebis samefo biosferos erT-erT umniSvne­l o­
sokoebi sakvebis SesaTviseblad gamoyofen hidroli-
vanes komponents warmoadgens, dReisTvis 100 000 saxe-
zur fermentebs _ egzofermentebs. swored es egzo-
obaa aRwerili, mecnierebi varaudoben, rom dedamiwaze
fermentebi rTul organul naerTebs Slian mcire zomis
sokoebis 1.5 milioni saxeoba unda iyos gavrcelebuli.
martiv organul naerTebad, romelTa SeTviseba sokoebs
sokoebis zogierTi warmomadgeneli aris erTujrediani,
absorbciiT (SewoviT) SeuZlia. kvebis es tipi ganapiro-

740
bebs sokoebis farTo gavrcelebas. sokoebis zogierTi zeda fotoze naCvenebia mWada sokos (Boletus edulis)
saxeoba warmoadgens egreT wodebul reducents (iwo- sasqeso organoebi, zogadad, sokos es nawili nayof-
debian saprofitebad), zogi saxeoba parazitia da zogi sxeulis saxeliTaa cnobili. qveda marcxena fotoze
mutualisturi simbionti. naCvenebia miceliumis makroskopuli gamosaxuleba, xo­
saprofitebi absorbciiT ikvebebian aracocxali lo qveda marjvena fotoze ki miceliumis mikroskopuli
organuli nivTierebebiT, rogoricaa cxovelTa leSi, foto.
organuli narCeni, mkvdari mcenareebi. paraziti sokoe- sokoebis hifebi garSemortymulia miceliumiT. mic-
bi sakvebs iReben cocxali maspinZlebisgan. zogierTi eliumis meSveobiT xdeba sokoebis metabolozmisTvis
paraziti soko warmoadgens paTogens da iwvevs mcena- aucilebeli nivTierebebis gafiltrva da Sewova. mice-
reTa daavadebebis 80%, aseve azianebs adamianis sasunTq liumis struqtura ganapirobebs absorbciis efeqturo-
sistemas. mutualisti sokoebi sakvebs iReben cocxali bas, radgan Semwovi zedapiri maqsimumamdea gazrdili.
organizmebisgan, magram parazitebisgan gansxvavebiT ar magaliTad, 1sm3 niadagi SesaZlebelia Seicavdes hifebs,
azianeben maspinZlebs, piriqiT, garkveuli sargeblobac romelTa jamuri sigrZe 1km aRematebodes da Semwovi
ki moaqvT _ exmarebian mcenareebs niadagidan mineral- zedapiri 300sm2 tolia. sokos miceliumi swrafad iz-
uri nivTierebebis SeTvisebaSi. rdeba, cilebi da sxva nivTierebebi, romlebsac sokoebi
sxeulis agebuleba asinTezeben, iwveven hifebis zrdas. sokoebs aqvT Sem-
zogierTi soko erTujredian organizms warmoad- degi zrdis egreT wodebuli strategia, mTeli energia
gens, magaliTad, safuari, Tumca maTi umravlesoba mra- xmardeba hifebis zomis zrdas da, Sesabamisad, Semwovi
valujrediania. zedapiris gafarToebas da ara hifebis raodenobis mo-
sokoebis mravalujrediani organizmi sruliad adap­­ matebas. sokos miceliumi uZravia, mas ar SeuZlia sir-
tirebulia kvebis absorbciis tipTan (suraTi 31.2). bili, curva, Tumca hifebis meSveobiT axerxebs sivrceSi
sokoebis sxeuli Sedgeba mcire zomis filamentebis axali teritoriebis aTvisebas.
qselisgan, romelsac hifebi (hifi mxolobiT ricxvSi) sokoebis did umravlesobaSi hifebi gayofilia hor-
ewodeba. hifi Sedgeba tubularuli ujredebisgan, xolo izontaluri kedlebiT, rasac septa ewodeba. septas aqvs
Tavis mxriv ujderebi _ plazmuri membranisgan da ci- forebi, am forebis meSveobiT robosomebi, mitoqon-
toplazmisgan. mcenareTa celulozuri ujredebisgan driebi da birTvic ki Tavisuflad moZraobs ujredidan
gansxvavebiT, sokoebis ujredis kedeli Seicavs qitins. ujredSi (suraTi 31.3 a).
qitini azotis Semcveli polisaqaridia da farTodaa sokos zogierT saxeobas ar aqvs septa, rac koenoci-
gavrcelebuli cocxal samyaroSi da mwerebis, fexsax- turi sokos saxeliTaaa cnobili. aseT sokoebs aqvs erTi
srianebisa da zogierTi moluskis sxeulis safarvels giganturi ujredi, romelic Tavis mxriv, mraval aseul
warmoadgens. birTvs Seicavs (suraTi 31.3 b). koenocituri mdgomareo-
ba gamowveulia birTvis gayofiT
reproduqciuli siste-
cotoplazmis gayofis gareSe. rac
ma. sokoebi warmoqmnian
mcire zomis sporebs. mogvagonebs plazmoiduri lorwo-
van obs, romlis citoplazma Sei-
Hiphae. sokos nayofsxe-
uli da misi miceliumi cavs mraval ujreds (ixileT 28-e
warmoadgens hifebis Tavi). swored esaa mizezi imisa, rom
qselis erTobliobas. es organizmebi miekuTvneba sokoe-
bis samefos. Tumca molekulur-ge-
netikuri kvlevebi aCvenebs, rom es
jgufebi ar aris erTmaneTis axlo
naTesavebi.

sporebis war-
momqmneli struq-
turebi

WW suraTi 31.2   mravalujrediani


sokoebis agebuleba. zeda fotoze
20μm
naCvenebia mWada sokos (Boletus edulis)
sasqeso organoebi, zogadad, sokos es
nawili nayofsxeulis saxeliTaa cno-
bili. qveda marcxena fotoze naCvenebia
miceliumis makroskopuli gamosax-
uleba, xolo qveda marjvena fotoze ki
miceliumi miceliumis mikroskopuli foto.

741
ujredis kedeli
reebisa da sokoebis mutualisturi urTieroba, aseT
ujredis kedeli
sokoebs mikoriza sokoebi ewodeba (,,mikoriza” niSnavs
sokos fesvi).
birTvi forebi mikoriza sokoebi mcenareebs azotisa da sxva mi­
septa neralebis SewovaSi exmareba, risi Sewovac am ukanaskne-
birTvi lebs damoukideblad ar SeuZlia, Tavis mxriv, mcenaree-
bi sokoebs organuli nivTierebebiT uzrunvelyofen.
arsebobs mikoriza sokoebis ramdenime saxesxvaoba _
(a) septuri hifa (b) koenocituri hifi
eqtomikorizuli sokoebi (berZnuli sityvidan ektos _
S S suraTi 31.3  hifis struqtura
gareT) da endomikorizuli sokoebi.
eqtomikorizuli sokoebis hifebi mcenareTa fes-
vebs garedan exveva da zogjer fesvebis ujredSorisSic
zogierTi sokos hifs iseTi agebuleba aqvs, rom Seu-
iWreba (suraTi 37.12 a). endomikorizuli sokoebis (ber-
Zlia cocxal organizmze dasaxldes da miiRos metab-
Znuli sityvidan entos _ SigniT) hifebi iWreba fesvis
olozmisTvis saWiro yvela nivTiereba (suraTi 31.4 a).
ujredis kedelSi invaginaciis gziT (suraTi 37.12 b) am
sxva saxeobis sokoebs aqvT specialuri hifi haustoria,
sakiTxebs Cven qvemoT ufro detalurad SevexebiT.
risi meSveobiTac SeuZliaT SeiWranen maspinZeli orga-
nizmis qsovilSi (suraTi 31.4 b). zemoT aRvniSneT mcena-

koncefcia testi 31.1


hipi 1. SeadareT sokoebis nivTierebaTa cvlis sistema
nematoda
adamianis nivTierebaTa cvlas.
2. aRwereT, rogor aris adaptirebuli sokoebis
struqtura kvebis absorbciis tipTan.

koncefcia 31.2
sokoebi warmoqmnian sporebs
(a) hifa, romelic maspinZlis daRupvas iwvevs. Arthro-
botrys hifebs SeuZliaT nematodebis (rgolovani Wiebi) sx-
sqesobrivi an usqeso
eulze ramodenime wamis ganmavlobaSi Semoexvion da Semdeg
msxverplis qsovili sakvebad gamoiyenon. gamravlebis Sedegad
mcenaris
ujredis sokoebis gamravleba xdeba sporebiT, Tavis mxriv ki,
kedeli sporebi warmoiqmneba sqesobrivi an usqeso gamravlebis
Sedegad. magaliTad, zogierT sokos SeuZlia warmoqmnas
sokos hifi
ramdenime miliardi spora, romlebic SeuiaraRebeli
TvaliTac ki aris SesamCnevi (suraTi 31.18 d). sporebi
qaris an wylis meSveobiT did manZilze vrceldeba da
tenian, sakvebiT mdidar adgilas Rvivdeba, warmoqmnis
axal miceliums. am procesis TvalsaCinoebisTvis Segi-
mcenaris ujredi ZliaT nesvis patara naWers daakvirdeT. erTi kviris, an
SesaZloa ufro mcire drois Semdeg dainaxavT, rom nes-
mcenaris
ujredis
vis naWeri sokos miceliumiT daifara, romelic mikros-
pazmuri kopuli zomis sporebis gaRvivebis Sedegia.
houstoria
membrana suraTi 31.5  sasicocxlo cikli, sadac aRweril-
ia sporebis warmoqmnis sxvadasxva gza. am TavSi Tqven
(b) Haustoria. mutualist da parazit sokoebs aqvT haustori-
aspecializirebuli hifebi, romlebic mcenareul ujredSi gaecnobiT sokoebis sqesobriv da usqeso gamravlebis
iWreba da am ukanasknelis citoplazmaSi plazmuri membra- tipebs. mogvianebiT, ganvixilavT sokoebis samefos sa-
niT gamoyofil struqturebs qmnian. sicocxlo ciklebs.

SS suraTi 31.4  hifebis specializacia

742
W W suraTi 31.5  sokoebis warmo-
aRniSvna
qmnis sasicocxlo cikli. bavri,
magram ara yvela soko warmoiqm-
haploiduri (n) heterokariotuli neba orive sqesobrivi da arasqe-
heterokariotuli (birTvebi, stadia
sobrivigziT. zogi mravldeba
sxva­dasxva mSobluri ujredebidan)
plazmogamia mxo­lod sqesobrivasd, zogi ki
(citoplazmis Sewyma) usqesod.
diploiduri (2n)

kariogamia
(birTvebis Serwyma)
sqesobrivi
gamravleba
zigota miceliumSi warmoiqmneba spe-
sqesobrivi cialuri struqturebi, rom-
sporebi miceliumi
gamravleba lebic sporebis warmoqmnasa da
usqeso
gamravleba gavrcelebas uwyobs xels.
sqesobrivi gamravleba, ka­
ri­ogamia da meiozi iwvevs ge-
meiozi netikuri mravalferovnebas,
sporebis
sporebis gaRviveba
rac ganapirobebs saxeobis un-
gaRviveba sporebis ars, Seeguos mudmivad cvale­
warmomqmneli
struqturebis bad garemo pirobebs (ixileT
formireba Tavi 13 da 23 populaciis gene-
sporebi
tikuri mravalferovnebis sa­
kiTxebSi ukeT gasarkvevad).
sqesobrivi gamravleba
sokoebis umravlesobaSi hifebi da birTvi aris hap- usqeso gamravleba
loiduri, gamonaklisia xanmokle diploiduri faza. sokoebis did umravlesobas usqeso gamravleba axas-
sokoebis sqesobrivi gamravleba maSin iwyeba, roca ori iaTebs. mitozuri dayofiT klonebi warmoiqmneba, sadac
sxvadasxva individis hifebSi warmoiqmneba sqesobrivi sporebis momwifeba xdeba. sporebi qaris an wylis saSu-
gamravlebis sasignalo molekulebi _ feromonebi. alebiT vrceldeba.
sxvadasxva individis feromonebi xvdeba erTmaneTs sokos zogierTi saxeoba usqeso gziT mravldeba,
da xdeba hifebis Serwyma. feromonebi xels uSlis gene- iseve rogorc obis soko. obis sokos naxva yvelgan Se-
tikurad identuri miceliumebis Sexvedras da, Sesabam- giZliaT, xilze, purze da a.S. xaliCasaviT ekvris sakveb
isad, identuri hifebis Serwymas. ori mSobliuri mic- produqtebs (suraTi 31.6) obis soko swrafad izrdeba
eliumis citoplazmis Serwymas plazmogamia ewodeba. da sporebs warmoqmnis. obis sokos zogjer sqesobrivi
sokoebis umravlesobaSi mSobliuri haploiduri birT- gziT gamravlebac axasiaTebs.
vebis Serwyma ar xdeba hifebis SerwymisTanave da mic-
eliumi xSirad orive mSoblis birTvebs Seicavs. aseTi
miceliumi heterokarionis (gansxvavebuli birTvebi)
saxeliTaa cnobili. zogierT saxeobaSi heterokario-
nuli miceliumi mozaikurad vrceldeba sokos mTel gi-
gantur sxeulSi.
zogierTi saxeobis sokoebSi hifebis Serwymis Semdeg
2,5μm
genetikurad sxvadasxva birTvebi erwymis erTmaneTs,
xdeba genebis mimocvla krosingoveris gziT (ix. Tavi 13).
zogjer sqesobrivi gamravlebis Sedegad, miceliumi di-
kariotuli (or birTviani) xdeba. miceliumis zrdasTan
erTad birTvebis gayofa erTmaneTisgan damoukideblad
xdeba, Serwymis gareSe.
saaTebi, dReebi, SesaZloa saukuneebic ki gavides
plazmogamiasa da kariogamias Soris. kariogamiis dros
SS suraTi 31.6  penicilini. obis soko, romelsac xSirad
xdeba ori mSobliuri birTvis Serwyma da diploiduri sakvebis damSlelad Tvlian. burTismagvari struqturebis
ujredebis warmoqmna. zigota aris sokos umravles saxe- jgufebi konidebia, romlebic usqeso gamravlebaSi monawileo-
obaSi, sasicocxlo ciklis erTaderTi diploiduri sta- ben (Sem)
dia. haploiduri stadia miiRweva birTvis meiozos gziT.

743
sokos kidev erTi saxeoba, romelsac usqeso gamrav- sistematikosebi cxovelebisa da sokoebis samefos ax-
leba axasiaTebs, aris safuari. safuari izrdeba tenian los mdgomad miiCneven. sxva sityvebiT rom vTqvaT, so-
areze, rogorc mcenareul, ise cxovelur qsovilebze. koebi cxovelebTan ufro axlos dganan, vidre mcenaree-
sporebis nacvlad, safuari warmoqmnis mcire zomis bTan da sxva eukariotebTan.
ujredebs da mSobliur ujreds gamoeyofa (suraTi 31.7).
safuaris zogierT saxeoba izrdeba miceliumis fila-
sokoebis warmoSoba
mentebiT, rac sakveb arezea damokidebuli. safuars
zogjer sqesobrivi gziT gamravlebac axasiaTebs. evolucionistebi miiCneven, rom sokoebi Soltiani
winaprisgan ganviTardnen. Tumca Tanamedrove sokoe-
W W suraTi 31.7   bis umravlesobas Solti aRar aqvs. sokoebis sxvadasx-
safuaris Sacharomyces va klasebma didi xnis win divergencia ganicades, maSin,
cerevisiae ujredebi ganvi-
roca qitridebs (chytrids), Tqven maT mogvianebiT gaecno-
Tarebis sxvadasxva
stadiaze.
biT, aqvs Solti. ufro metic, cxovelebisa da sokoebis
saerTo winapari umartivesebi (protistebi) Soltiania.
eukariotebis sami samefo, cxovelebi, sokoebi da
mSobliuri ujredi
maTi protistuli winaprebi _ opistokontebad iwo-
deba. samive erTiandeba opistokontas jgufSi. saxeli
Canasaxi ganpirobebulia am organizmebSi Soltis mdebareobiT
(opistho _ ukan).
10 μm filogenetikuri monacemebi cxadyofs, rom sokoe-
bis winapari erTujrediani organizmi iyo. cxovelebi
obisa da safuaris sokoebis did umravlesobaSi ar ganviTardnen aseve erTujrediani, magram sxva wina-
aris cnobili sqesobrivi gamravlebis SemTxveva. prisgan. anu sokoebs da cxovelebs hyavda erTi saerTo
biologebs, romlebic sokoebis SeswavliT arian daka- winapari. mravalujredianoba sokoebSi da cxovelebSi
vebulni, mikologebi ewodebaT. mikologebi aseT sokoebs erTmaneTisgan damoukideblad ganviTarda.
deuteromicetebs an imperfeqtul (botanikuri termini, molekuluri saaTis (ix. Tavi 25) mixedviT, mecniereb-
sasicocxlo ciklSi sqesobrivi stadiis arqonas niSnavs) ma daadgines, rom sokoebi da cxovelebi erTmaneTs 1.5
sokoebs uwodeben. roca obisa da safuaris sokoebSi sqe- miliardi wlis win daSordnen. sokoebis uZvelesi warmo-
sobrivi gamravleba iqna aRwerili es sokoebi, gamravlebis madgenlis namarxi forma 460 milioni wliT TariRdeba
tipis gamo, calke klasad deuteromicetebad gamoiyo. (suraTi 31.8). ar aris cnobili ufro adreuli formebi,
radgan sokoebis ganamarxeba rTulad xdeba.

koncefcia testi 31.2 W W suraTi 31.8  460 milio-


ni wlis win ganamarxebuli
sokos hifebi da sporebi
(ordovikuli era)
1. rogor gansxvavdeba sokoebisa da adamianebis sa-
sicocxlo ciklebi haploidurobisa da diploi-
durobis mixedviT?
2. warmoidgineT, rom Tqvens sinjSi moxvda ori ge-
netikurad identuri soko sxvadasxva terito-
riidan, rogor axsniT msgavs SemTxvevas?

31.3
50 μm

koncefcia
xmeleTis aTviseba
sokoebi warmoiSvnen
sokoebis didma umravlesobam xmeleTis aTviseba
erTujrediani, wyalSi sakmaod adre daiwyo. siluruli periodis namarx, Wur-
Wlovan mcenareebze mikoriza sokoebia aRmoCenili.
mcuravi umartivesebisgan mcenare-sokos simbiozs Cven ukve wina TavSi gavecaniT.
paleontologiuri da molekulur-sistematikuri es simbiozuri Tanacxovreba xmeleTis kolonizaciis
kvlevebi sokoebis adreul warmoSobaze metyvelebs. adreul etapze Camoyalibda.

744
31.3
asaxavs sokoebis filogeniis gamartivebul suraTs.
koncefcia testi am nawilSi Cven SevexebiT sokoebis samefos mTavar
jgufebs, maT filogenetikur xes.

1. ratom klasificirdebian sokoebi opistokon-


tebad, maSin, roca maT did umravlesobas Solti qitridebi
ar aqvs? sokoebi, rolmebic erTiandeba klasSi qitridiomice-
2. axseniT, ra adasturebs mikoriza sokoebis arse- tebi, qit­ridebis saxeli-

zigomicetebi

mikorizuli

micetebi
qitridebi

CanTiani
bobas adreul mcenareebSi?

bazidio
sokoebi
Taa cnobili. zogierTi

sokoebi
savaraudo pasuxebi ixile danarTSi A. maTgani saprofitia, zogi
ki parazitobs umarti-
vesebze, mcenareebsa da

koncefcia 31.4 cxovelebze.


molekuluri kvle­
vebi aCvenebs, rom qit­
sokoebis ganviTareba ridebi sokoebis yvelaze
adrindeli jgufia. qit­
da klasebad dayofa ridebs, rogorc yvela
sokos, aqvs qitini da
(diversifikacia) sokoebis msgavsi fer-
mentebi. qitridis hifebi
sokoebis fologeniis dadgena mecnierebis did in- koloniurad izrdeba,
teress warmoadgens. wina dekadis ganmavlobaSi moleku- maSin, roca zogierTi sferul ujreds warmoadgens.
lur-genetikuri kvlevebis SedegebiT dadginda so- qitridebi unikaluri jgufia sokoebis mTel samefoSi,
koebis sxvadasxva jgufs Soris kavSiri. Tumca, dResac maT Soltiani sporebi aqvT, romelTac zoosporebi ewo-
mravali kiTxva pasuxis gareSea darCenili. suraTi 31.9 deba (suraTi 31.10).
dRemde sistematikosebi fiqrobdnen, rom sokoe-
zigomicetebi CanTiani
bma Solti evoluciis garkveul stadiaze, mxolod
sokoebi bazidio
qitridebi mikorizuli erTxel dakarges, maSin, roca qitridebi gamoeyvnen
micetebi
sokoebi
danarCen sokoebs. molekuluri kvlevebi aCvenebs, rom
qitridebi sakmaod axlos dganan zigomicetebTan, Tu
es varaudi marTalia, maSin gamodis, rom Soltis da-
kargvas evoluciis ganmavlobaSi araerTxel hqonia ad-
gili (suraTi 31.11). swored am hipoTezaze dayrdnobiT
sistematikosebi qitridiomicetebs da zogomicetebs
Chytridiomicota

Ascomicota
Zygomicota
Glomeromicota

Basidiomicota

parafiletur klasebad miiCneven (SeadareT suraTi 31.9


da 31.11).

hipa 25μm

Solti

4μm

S S suraTi 31.9 sokoebis filogenia. mikologebis umravle-


soba sokoebis 5 klass gamoyofs. molekulur sistematikosebi
S S suraTi 31.10  qitridebi. globularuli sxeuli datotvili
am jgufebs Soris naTesaobas ase gansazRvraven. wyvetiliT
hifebiT. (CarTuli suraTi) qitridebs aqvT Soltiani stadia
naCvenebia parafileturi jgufebi (ix. suraTi 31.11)
zoospora.

745
zigomicetas zogierT warmomadgenels, magaliTad, pi-
zogi qitrida glomeromicitebi,
zigomicetebi da sxva qitridebi loboluss, SeuZlia Tavisi sporangiumi sakvebi arisken
askomicetebi da ba-
zidiomicetebi mimarTos (suraTi 31.13).
zigomicetebis es jgufi cxoveluri narCenebis de­
kompostirebas axorcielebs. sporangiumi mimarTulia
sinaTlisken, sadac mcenareebis ganviTareba mimdin-
areobs, sporebis momwifebis Semdeg maTi gadmotyorcna
2 metrze xdeba, mcenarismWameli cxovelebis saWmlis
momnelebel traqtSi, balaxTan erTad sporebic xvdeba,
sadac sokoebis ganviTareba iwyeba.
Tu garemos pirobebi ar aris xelsayreli, magali-
Tad, sakmarisi sakvebi nivTierebebi, arasasurveli tem-
peraturuli reJimi da a.S. maSin Rhizopus iwyebs sqeso-
briv gamravlebas. gamravlebaSi monawile ,,mSoblebs”
sxvadasxva qimiuri Semadgenlobis miceliumi aqvT,
Tumca zogjer SeiZleba miceliumi identuric ki iyos.
plazmogamiis Sedegad, garemo pirobebisadmi mdgradi
gasaRebi
struqtura, zigosporangiumi warmoiqmneba. zogospo-
rangiumSi xdeba kariogamia da Semdeg meiozis gziT
saerTo winapari Soltis
sporebis formireba. mxedvelobaSi misaRebi is gare-
dakargva moeba, rom sasicocxlo ciklis 2n stadiaze (ix. suraTi),
roca zigosporangiumi warmoadgens e.w. zigotas _ es
S S suraTi 31.11  sokoebis evolucia, Soltis dakargvis evolu- ar aris namdvili zigota (SegaxsenebT, rom zogota aris
via. filogenetikuri kvlevebi aCvenebs, rom sokoebis winapar- ujredi, erTi diploiduri birTviT). zigosporangiumi
ma Solti ramdenjerme dakarga evoluciis dros. aris mravalbirTviani struqtura, dasawyisSi is het-
erokariotulia _ orive mSoblis mravali haploiduri
birTviT, Semdeg ukve kariogamiis dasrulebisTanave,
zigomicetebi ( Zygomicetes ) zogosporangiumi ramdenime aseul diploidur birTve-
1000 saxeobis sokoa bian nawilad yalibdeba.
zigomicetebi

mikorizuli

micetebi
qitridebi

CanTiani

bazidio
sokoebi

aRwerili zigomicetebis zigosporangiumis metaboluri aqtivoba Zalian da-


balia an SesaZloa saerTod inaqturic ki iyos, amasTan,
sokoebi

klasidan. es klasi aer-


Tianebs obis sokoebs, medegia gamoSobisa da gayinvis mimarT. xelsayreli pi-
zogierTi maTgani mcena- robebis dadgomisTanave iwyeba meiozi, formirdeba spo-
reebsa da cxovelebze rangiumi, romelSic mwifdeba aTasobiT genetikurad
parazituli cxovrebis mravalferovani haploiduri spora. sporangiumidan
nirs eweva an komensaluri gabnevis Semdeg, sporebs axali adgilebis kolonizaci-
(neitraluri) simbion- is unari aqvT.
tia..
obis soko (Rhizopus mikrosporadia
stolonifer) zogomicetebis mikrosporadia aris umartivesebisa da cxovelebis
tipuri warmomadgenelia erTujrediani paraziti (suraTi 31.14). es organizmebi
(suraTi 31.12) horizon- xSirad gamoiyeneba mwerebis parazitebis biologiur
taluri hifi vrceldeba haeriT, saxldeba sakvebze, makontroleblad. rogorc wesi, mikrosporadia ar az­
iWreba da iwovs misi cxovelmyofelobisTvis aucileb-
ianebs adamianebs, is aZlierebs HHIV-sa da sxva virusebiT
el sakveb nivTierebebs. obis sokos hifi koenostikuria,
daavadebis risks.
septa Cndeba mxolod maSin, roca xdeba reproduqtiuli
xSirad, mikrosporadia ar hgavs sxva eukariotebs.
ujredebis formireba.
magaliTad, mas ar aqvs mitoqondria. Sedegad, mikros-
arasqesobrivi sasicocxlo ciklis dros hifis bo-
poradia iyo raRac taqsonomiuri, saocreba. zogierTi
loSi xaxvisTavismagvari Savi sporangiumi viTardeba.
mkvlevaris azriT, is iyo uZvelesi, Rrmad datotvili
sporangiumSi aseulobiT haploiduri spora mwifdeba.
eukariotebis ojaxis warmomadgeneli. bolo wlebSi
sporebi mcire zomisaa da haeris nakadiT vrceldeba. te-
naTeli gaxda, rom mikrosporadia ar aris primitiuli
nian sakveb areze moxvedris Semdeg, ganagrZnobs ganvi-
eukarioti, is meoradi parazitia. 2002 wels brioni uil-
Tarebas da xdeba axali miceliumis ganviTareba. klass
iamsma da misma kolegebma londonis bunebis istoriis

746
1. gamravlebaSi monawile gasaRebi
sxvadasxva (qimiuri Semad-
genlobis) miceliumi 2. gamravlebaSi monawile mic- haploiduri (n)
(simartivisTvis, wiTlad eliumebs Serwymis win qmnian dikariotuli (n+n)
aRniSnulia tipi (-) da gametangiebs, romelic sep- diploiduri (2n)
lurjad tipi (+); tiTaa gamoyofili da septis
gaswvriv uamravi haploiduri
birTvebia ganlagebuli.
dawyvilebis
tipi (+) 3. heterokari-
otuli zigo-
sporangiumi
Seicavs didi
plazmogamia raodenobiT,
gametangia haploi- orive mSobli-
duri birTvebiT; seul, haploi-
dur birTvebs.
purze gazrdili Rhizopus dawyvilebis sqesobrivi
tipi (-) gamravleba 100μm
axalgazrda
9. miceliumze xdeba spo- zigosporan-
rangiumis ganviTare- 8. sporebi Rivdeba da giumi (hetero-
ba, romelic genetiku- axali miceliumis kariotuli)
rad identur sporebs ganviTareba xdeba.
warmoqmnis.
7. sporangiumidan, hap-
loiduri, genetikurad zigosporangiumi
gansxvavebuli sporebis (heterokari-
gavrceleba xdeba kariogamia otuli)
sporangiumi
sporebis
gavrceleba da 4. am ujreds aqvs
gaRviveba. sqeli, ujredis
sporangiumi kedeli, romelic
diploi-
araxelsayreli
usqeso duri
meiozi garemo pirobebi-
gamravleba birTvi
sadmi medegia.
sporebis
gavrceleba
da gaRviveba. 5. xelsayreli garemo
pirobebis dadgomisTa-
50μm miceliumi nave xdeba jer kario-
6. zigosporangiumi Rivdeba gamia, Semdeg birTvis
da sporangiumad gadai- meioziri dayofa.
SS suraTi 31.12   Rhizopus stolonifer qceva
(obis sokos) sasicocxlo cikli
zigomicetebi

muzeumidan aRmoaCines, rom realurad mikrosporadias glomeromicetebi


mikorizuli

micetebi
qitridebi

CanTiani

bazidio
sokoebi

aqvs mitoqondriisgan warmoqmnili patara organelebi.


( Glomeromycetes )
sokoebi

droTa ganmavlobaSi molekulurma kvlevebma cxadyo,


rom mikrosporadia ufro axlos dgas sokoebTan, vidre glomeromicetebs adre
nebismier sxva eukariotTan. 2003 wels gamoqveynebulma glomeromicetas klasSi
Sromebma aCvena, rom mikrosporadia miekuTvneba zigomi- aerTianebdnen, romlebic
cetebis klass. zigomicetebs gamoeyvnen,
mikrosporadiam parazituli cxovrebis niris gamo magram aTasobiT sokos
TiTqmis dakarga msgavseba Tavis monaTesave sokoebTan. genomis analizma aCvena,
rom glomeromicetebi
formirdebian calkeul
kladad (monofileturi

747
jgufi). miuxedavad maTi mcire ricxvisa, mxolod 160 sax-
eoba iqna identificirebuli. glomeromicetebi ekolo-
giurad mniSvnelovani jgufia. yvela glomeromiceti
Camoyalibda endomikorizas gansakuTrebul jgufad,
saxelwodebiT arbuskularuli mikoriza (suraTi 31.15)
hifebis gamonazardebi, romlebic Caizrdeba mcenaris
fesvebis ujredebSi, itoteba patara xis msgavsad da
arbuskulis saxelwodebiTaa cnobili. daaxloebiT maT
90%-s aqvs aseTive simbiozuri urTierToba glomeromi-
cetebTan.

askomicetebi
mikologebma aRweres as­

zigomicetebi

mikorizuli

micetebi
qitridebi

CanTiani

bazidio
sokoebi
5mm komicetebis 32 000-ze me­ti

sokoebi
SS suraTi 31.13  pilobusis sporangiumi sakvebi ariskenaa saxeoba (soko askomicetas
mimarTuli.
klasSi). askomicetebi gavr­
celebulia zRvis, mtknar wy-
lebSi da xmeleTze. savarau-
dod, es jgufi warmoiqmna
askis (asci _ mxolobiT ricx-
10μm

XX suraTi 31.14  mik­


rosporadiis mier vSi, ascus _ mravlobiT ricx-
dazianebuli euka­ maspinZeli vSi) CanTismagvari sqesobrivi
riotuli ujredi. ujredis sporebisgan, amitom mas eZax-
maspinZeli eukari- birTvi
ian sacfungi (CanTosani soko).
otuli ujredi Sei-
cavs sporebs da gan- ganviTarebadi gansxvavebiT zigomicetebi-
viTarebis sxvadasxva mikrosporidia sagan, askomicetebis umravlesoba, TavianTi sqesobri-
stadiaze myof para- vi stadiis dros, warmoqmnis datotvil sxeulebs anu
zits Encephalitozoon spora askokarpebs, romelTa SemCneva SeuiaraRebeli TvaliTac
intestinalis.
aris SesaZlebeli. spora, askis formirebis procesSi aR-
moCenilia askokarpebSic.
askomicetebis klasSi gaerTianebulia rogorc er-
Tujrediani, magaliTad, safuaris sokoebi, ise mra-
valujrediani _ qudiani sokoebi (suraTi 31.16). klasis
2,5μm zogierTi warmomadgeneli mcenareTa parazitia, rac
ganxiluli mogvianebiT iqneba am TavSi. miuxedavad amisa,
bevri askomiceti mcenareTa saprofitia. askomicetebis
saxeobebis 40%-ze meti mwvane an lurj-mwvane wyalmcena-
reebTan simbiozSi qmnian liqenebs. zogierTi askomiceti
formirdeba mikorizad mcenareebTan, sxvebi saxloben
foTlebSi, mezofilis ujredebs Soris, sadac isini gam-
oyofen toqsikur nivTierebebs, rac xels uwyobs mcena-
reebis dacvas mavne mwerebisgan.
erT-erTi yvelaze ukeT Seswavlili askomiceti
aris Neurospora crassa puris obis soko (ix.suraTi 31.16
d) miuxedavad imisa, rom Neurospora swrafad da iolad
izrdeba purze, bunebaSi aseve aRmoCenil iqna misi zrda
bostneulze, rogorc me-17 TavSi iyo ganxiluli.
biologebi 1930-ian wlebSi Neurospora-s iyenebdnen
SS suraTi 31.15  arbuskularuli mikoriza. glomeromicetis ,,erTi geni _ erTi fermenti” hipoTezis Sesamowmeblad.
es forma warmoadgens mcenareTa fesvebis endomikorizas, ro- dResdReobiT, igi isev mravali eqsperimentis warmate-
melic mcenareTa fesvebs uzrunvelyofs mineralebiTa da sxva
buli obieqtia. 2003 wels neurosporas gaSifruli ge-
sakvebi nivTierebebiT. glomusis arbuskulas hifebi aRwevs
mcenaris fesvebis ujredebSi membranis dazianebiT gziT. nomi gamoqveynda. am sokos aqvs 10000 geni, romelic aris
drozofilas genomis 3/4 da 1/3 adamianis genomisa! neu-

748
warmoiqmneba. askogoniums septiT hifi gamoeyofa, ro-
melic dikariotulia da orive mSobliseuli birTvebiT
aris warmodgenili. kariogamiis Semdeg warmoqmnili
diploiduri birTvis meiozuri dayofa xdeba da oTxi
genetikurad gansxvavebuli birTvi miiReba, romlebic
mitozuri dayofis Semdeg rva askosporas warmoqmnis.
asc-Si askosporebi paralelur, vertikalur rigebadaa
ganlagebuli, sporebis momwifeba askosporebSi xdeba.
es struqtura mTlianad askokarpad iwodeba (suraTi
31.17).
zigomicetebisgan gansxvavebiT, askomicetebsa da
(a) Aleunia aurantia Wiqis formis bazidiomicetebSi dikariotuli stadia, sasicocxlo
narinjisferi askokarpiumi (nay- ciklis ganmavlobaSi, genetikuri mravalferovnebis war-
ofsxeuli)
moqmnas uwyobs xels, rac Tavis mxriv, zrdis organizmis
(b) Morchella esculenta
unars, Seeguos mudmivad cvalebad garemo pirobebs.
sukilenturi sokos
saWmelad vargiss nay-
ofsxeuls xSirad nax-
bazidiomicetebi ( Basidiomycetes )
avT baxSi xeebis Ziras
daaxloebiT 30,000 sokos, romelic moicavs sokoe-
bsa da qudian sokoebs, suraTi 31.18  bazidiomicetebi
(qudiani sokoebi) ewodeba bazidiomicetebi da miekuT-
vneba bazidiomicetis klass (suraTi 31.18). aRniSul
klass miekuTvneba obis sokoebi, mutualisti mikoriza
sokoebi, romlebic formirdebian mikorizad, aseve kul-
turuli mcenareebis parazitebis ori jgufi, Janga da
10μm
(g) Tuber melanosporum trufelia, Wraqi. am klasis saxelwodeba warmodgeba basidium-gan
(d) Neurospora crassa
romlis nayofsxeuli izrdeba miwis (laT. `patara saZirkveli~), ujredi, romelic diploi-
obia, romelic purze
qveS da Zlieri suni aqvs. misi nayofsx- duria sokos sasicocxlo ciklis dros. diskos msgavs
da sxva sakvebze ikve-
eulebi amoTxrilia. Sua nayofsxeuli
beba (SEM M) Tavs, qudi ewodeba, rac daedo safuZvlad klasis meore
gaxsnilia.
saxelwodebas da xSirad maT qudian sokoebsac eZaxian.
bazidiomicetebi arian mcenareTa mniSvnelovani ma-
SS suraTi 31.16  askomicetebi (CanTiani soko)
kompostireblebi (damSlelebi). sokoebs Soris saprof-
ituli baziomiceti aris merqnis yvelaze gavrcelebuli
rosporas genomi kompaqturia da aqvs mcire nawili ara- komponentis polimeruli ligninis saukeTeso damSle-
makodirebeli dnm-sa, romelic ikavebs adamianisa da sxva li. bevri soko Slis susti da dazianebuli xis mer-
eukariotebis genomebis did nawils. biologebma aRmoa- qans, xolo mcenaris sikvdilis Semdeg agrZelebs misi
Cines, rom neurosporas aqvs genetikuri informaciis nawilebis dakompostirebas.
dacvis sistema e.w. `usargeblo dnm~ romelsac, Tavis bazidiomicetebis sasicocxlo cikli yovelTvis
mxriv, organizmis dacvis funqcia aqvs. Seicavs merqnisa da sxva mcenareebis makompostireb-
askomicetebis warmomadgenlebi gansxvavdebian re- lebs. askomicetebis msgavsad, bazidiomicetebSi dika-
produqciuli struqturiT, Tumca aris saerTo ele- roituli stadia xels uwyobs genetikur rekombinacias,
mentebic. askomicetebi mravldebian usqesod aTasobiT rac zrdis saxeobis mravalferovnebas da Sesabamis-
sporebis warmoqmniT, romelTac conidia (suraTi 31.17) ad, unars, Seeguos mudmivad cvlad garemo pirobebs.
ewodeba. konidia ar aris moTavsebuli sporangiumSi, zogjer garemo pirobebis zemoqmedebis Sedegad, sx-
gansxvavebiT zigomicetebis sporebis umetesobisgan, vadasxva miceliumi erwymis erTmaneTs. xdeba plazmogam-
isini warmoiqmnebian gareTa hifebis gamonazardebze, ia da dikariotuli, datotvili miceliumis formireba,
romelTac konidioforebi ewodeba da qaris meSveobiT ris Semdegac warmoiqmneba diploiduri bazidiokarpi
vrceldebian. konidia SeiZleba CarTuli iqnas sqeso- (basidiocarps) (ix. suraTi 31.20).
briv reproduqciaSi, sadac sxvadasxva tipis muceliu- sokoebis hifebis zrdis Sedegad bazidiomikotis
mis hifebs ereva, iseve rogorc, es xdeba neurosporaSi miceliumi swrafad izrdeba, qmnis datotvil struq-
(ix. suraTi 31.17). turas. iwovs didi raodenobiT wyals da xdeba dikari-
ori sxvadasxva `mSoblis~ hifebis Serwymas palzmo- otikuli miceliumidan sokos nayofsxeulebis zrda.
gamia ewodeba. pazmogamiis Sedegad heterokariotuli, datotvil miceliumze sokos nayofsxeulebi zogjer
koenocituri (tixrebis gareSe) struqtura askogoniumi
wreebs qmnian, romelsac ,,feriebis wre” ewodeba (su-

749
gasaRebi
1. neirospora sqesobrivi 2. neirospora usqesodac mrav-
gamravlebisas iviTa- konida; gamrav- ldeba specializirebuli haploiduri (n)
rebs specialur hifs _ lebis tipi (-) hipebis warmoqmniT. sapirisp-
dikariotuli (n+n)
konidias. iro gamravlebis tipis mqone
konidia am hipas erwymis diploiduri (2n)

gavrceleba
gaRviveba
usqeso
gamravleba miceliumi
plazmogamia
3. dikariotuli Can-
gamravlebis Tis ganviTareba
tipi (+) CanTa (di-
kariotuli)
micelia
konidospora

sqesobrivi
gamravleba

gaRviveba
kariogamia

gavrceleba diploidi birT- 4. kariogamia xdeba


vi (zigota) askusSi da dip-
CanTa loiduri birTvi
7. CanTis formireba askokarpSi warmoiqmneba
xdeba, askosporebi askokar- rva askospora
pis gaRebisas CanTidan
meqanikurad vrceldeba.
askosporebis ganviTarebis
Semdeg axali miceliumis
warmoqmna xdeba.
oTxi haploi-
duri birTvi meiozi
askokarpi

5. diploiduri birTvi meio-


6. TiToeuli haploiduri birTvi
zuri gayofis Semdeg oTx
iyofa mitozis gziT da jamSi rva
haploidur birTvs warmo-
haploiduri birTvi warmoiqmneba,
qmnis.
birTvebi garSemortymulia ujre-
dis kedliT da qmnis askosporebs.

SS suraTi 31.17  askomiceti _ neurospora krazas N e urospora crassa sasicocxlo cikli

31.4
raTi 31.19). miceliumi weliwadSi daaxloebiT 30sm-iT
izrdeba feriebis wris qveS. zrdis Sedegad igi niadagSi koncefcia testi
axdens organuli nivTierebebis dakompostirebas. zo-
gierTi uzarmazari feriebis wre SeiZleba saukuneebsac
1. qitridebi sokoTa samefos yvelaze primitiuli
iTvlides.
warmomadgenlebi arian. maTi romeli TvisebiT
bazidiokarpSi uamravi sqesobrivi spora, bazidia
mtkicdeba es hipoTeza?
warmoiqmneba, romelTac bazidiosporebi ewodeba (sura-
2. ratom arian gloromicetebi ekologiurad ase-
Ti 31.20). sokos qudSi warmoqmnili miliardobiT spora
Ti mniSvnelovanni?
qaris saSualebiT ifanteba. usqeso gamravleba gacile-
3. moiyvaneT zigomicetebis, askomicetebisa da ba-
biT iSviaTia bazidiomicetebSi, vidre askomicetebSi.
zidiomicetebis ganviTarebis magaliTebi.

750
SS suraTi 31.19  feriebis wre. legendis mixedviT,
(b) Dyctifora, maldenis vualis mqone
es sokoebi wreze izrdebian, iq, sadac mTvaris Suqze
soko, romelsac dampali xorcis
feriebma icekves (teqstSi axsnilia maTi biologiuri
suni aqvs
safuZveli)

vilad iwoven mcenareebi, rac aucilebelia maTi


zrda-ganviTarebisTvis. sokoebs am Tvisebis gamo,
reducentebs uwodeben da maT gareSe naxSirba-
dis, azotisa da zogierTi sxva elementis gamoy-
(a) Amanita muscaria CrdiloeTi nax-
eneba SeuZlebeli iqneboda. rac imas niSnavs, rom
evrsferos wiwvovani tyeebis binadari
Sxamiani soko xdeba elementTa uwyveti brunva (ix. 54-e Tavi).

simbiontebi
sokoebi simbiozs qmnian mcenareebTan, wy-
almcenareebTan da cxovelebTan da es urTierT-
mokidebuleba didi ekologiuri mniSvnelobisaa.

mikoriza
mikoriza did rols asrulebs bunebriv eko-
(d) burTis formis soko
sporebs fantavs sistemasa da soflis meurneobaSi. rogorc ze-
(g) niJaris msgavsi soko xis ZiriTadi moT iyo naTqvami, gamtari qsovilis mqone yvela
damSlelia. mcenares aqvs mikoriza da maTi kveba damokidebu-
lia simbiont sokoebze (suraTi 31.21). metyeveebi,
S S suraTi 31.18  bazidiomicetebi (qudiani sokoebi)
rogorc wesi, wiwvianebis amonayars xelovnurad
,,asnebovneben” mikoriza sokoebiT, rac uzrunve-

31.5
lyofs nergebis swraf zrdas.

koncefcia soko-cxovelis simbiozi


sokoebi cxovelebs exmarebian saWmlis monelebaSi.
sokoebi did rols asruleben ase, magaliTad, mcoxnelebis kuWSi arsebuli sokoebi
ekosistemaSi mimdinare mcenareuli nawilebis (celulozis) daSlas ganapiro-
beben. WianWvelebisa da termitebis mravali saxeoba so-
procesebze koebs TavianT sakuWnaoebSi xelovnurad `amravlebs~ _
sokoTa klasifikaciis mimoxilvaSi SevexeT, Cve- uqmnis ganviTarebisTvis xelsayrel garemo pirobebs
ni CaTvliT, maT gavlenas sxvadasxva organizmze. Cven (suraTi 31.22). sokoebi foTlebs Slian iseT nivTiere-
ufro mets gavigebT maTi gaclenis Sesaxeb. bebad, romelTa monelebac mwerebs uadvildebaT.
sokoebisa da mwerebis simbiozuri Tanacxovreba 50
milion wels iTvlis. sokoebi imdenad damokidebulni
damSlelebi
gaxdnen Tavis ,,mcvelebze”, rom xSirad nadgurdebian am
sokoebi organuli naerTebis, celulozisa da mcena- mwerebis gareSe.
reTa ujredebis ligninis damSlelebi arian. sokoebs
unari aqvT, daSalon naxSirbadis Semcveli nebismieri liqenebi
naerTi, maT Soris qarva, navTobi da kedlis saRebavic ki.
sokoebi da baqteriebi qmnian naerTebs, romlebsac ad- liqenebi aris sokoebisa da mafotosinTezirebeli

751
1. ori, dawyvilebis sxvadasxva tipis 2. mSobliuri haploiduri miceliumis Serwymis
miceliumi, plazmogamias gadis. Semdeg, dikariotuli miceliumi warmoiqm-
neba, romelic swrafad izrdeba.

dikariotuli
plazmogamia
miceliumi

dawyvilebis
tipi (_) 3. tenianoba da xelsayreli
temperaturuli reJimi
xels uwyobs dikariotu-
li miceliumis zrdas da
bazidiokarpebis warmoqm-
8. xelsayrel garemo piro- dawyvilebis nas; (sokos nayof-sxeuli
bebSi bazidiosporebi tipi (+) am SemTxvevaSi)
Rvivdeba da xdeba haploiduri
haploiduri miceliumis miceliumi
warmoqmna. firfitebi
bazidiumSi bazidiokarpi
(dikariotuli)

7. tenianobis mo- gavrceleba da


matebisTanave, gaRviveba
momwifebuli sqesobrivi
bazidiosporebi gamravleba
bazidiosporebi
haeris nakadiT bazidia (di-
vrceldeba. kariotuli)
bazidiumi oTxi
gamonazardiT.

bazidiumi oTxi 4. bazidiokarpSi


bazidiumi
haploiduri ganlagebuli fir-
birTviT fitebi, terminal-
uri dikariotuli
ujredebiT bazidiis
saxelwodebiT aris
kariogamia cnobili.

meiozi

6. yvela diploiduri birTvi,


meiozis dasrulebis Semdeg,
warmoqmnis oTx haploidur
birTvs. TiToeuli bazidiumi 5. bazidiumSi kariogamia
iviTarebs gamonazards TiTo diploiduri ganapirobebs diploi-
duri birTvis warmoqmnas, gasaRebi
1μm haploiduri birTviT, rac, birTvebi
bazidiospora mogvianebiT, bazidiosporad romelic mzadaa meiozuri
gayofisTvis; haploiduri (n)
formirdeba.
dikariotuli
(n+n)
SS suraTi 31.20 bazidiomicetis sasicocxlo cikli. diploiduri (2n)

mikroorganizmebis simbiozuri gaerTianeba. sxvadasxva Tujredianis simbiozs anu liqenebs, rogorc erT orga-
ferisa da formis liqenebi gvxvdeba xeebze, qvebze, sax- nizms ise moixsenieben da maTi 13 000 saxeobaa aRwerili,
lis saxuravebze, kldeebze da a.S. (suraTi 31.23). mafo- rac sokoebis saxeobebis 1/5 Seadgens.
tosinTezirebels ZiriTadad warmoadgens erTujredi- Seswavlili liqenebis umravlesobam aCvena, rom
ani wyalmcenare an cianobaqteria, romelic sokoebis risi gakeTebac SeuZlia erT partniors, SeuZlebelia
hifebSi cxovrobs; sokos komponents _ askomicetebi, _ sxvisTvis. wyalmcenare axdens fotosinTezs da qmnis
Tumca bazidiomicetebic arian cnobilni. sokoebi organul naerTebs, cianobaqteria ki azots gardaqmnis
liqenebis formasa da fers ganapirobeben da mis Ziri- organul azotad (ix. 27-e Tavi). sokoebi, ,,mafotosin-
Tad masas warmoadgenen (suraTi 31.24). maSin, roca wy- tezirebel partniorebs” uzrunvelyofen araorgan-
almcenareebi da baqteriebi liqenebis sxeulis ufro uli nivTierebebiT. hifebis fizikuri Semadgenloba
Rrma nawilebSia moTavsebuli. xels uwyobs airis gamoyofas, icavs wvimisa da mtvris
dResdReobiT sokosa da mafotosinTezirebeli er- nawilakebisgan STanTqmul wyalsa da mineralebs. so-

752
suraTi 39.13 kvleva: aqvT Tu ara "upiratesoba"
mikoriza sokoebiT daavadebul mcenareebs"

eqsperimenti
mkvlevrebma soios aRmonaceni gazardes: erT SemTxvevaSi _ fun-
gicidur (sokoebisgan Tavisufali) niadagSi da meore SemTxvevaSi
_ niadagSi, sadac xdeboda mikoriza sokoebiT mcenaris ,,das-
nebovneba”.

Sedegebi daskvna
suraTze marcxniv aris mikoriza sokosTan Tavisufali aRmonace-
ni, xolo marjvniv _ ufro didi da janmrTeli mcenare warmoad-
gens kontrols, romlis fesvebzec mikoriza sokoebia ganviTare-
buli.

S S suraTi 31.22  sokoebisa da mwerebis simbiozi. WianWvelebis


mier moWril foTlebze izrdeba da mravldeba sokoebi, romle-
bic, Tavis mxriv, TavianTi cxovelmyofelobis Sedegad qmnian
WianWvelebisTvis sakveb nivTierebebs.

swored liqenia. magaliTad, peniciliumis _ sokos,


romlisganac antibiotiki penicilini miiReba, winapari
liqeni iyo.
liqenebi vulkanebis amofrqvevis Semdeg an gad-
amwvar tyeebze pirvelebi saxldebian da dausaxlebe-
li adgilebis aTvisebaSi pionerebi arian. saxldebian
kldeebsa da qvebze da am gziT warmoqmnian pirvelad
neSompalas. azotmafiqsirebeli liqenebi, organuli
azotis fiqsaciasac ganapirobeben. yvela zemoTCamoTv-
lili procesi pirveladi suqscesiebis warmoqmnas uwy-
obs xels.
liqenebi haeris dabinZurebis indikatorebi arian.
maTi zogierTi saxeoba Zalian mgrZnobiarea haerSi go-
girdis dioqsidis mimarT.
daskvna eqsperimenti saSualebas gvaZlevs davaskvnaT,
rom mikoriza sokoebi upiratesobas aniWebs
mcenareebs da exmareba maT fosfatebisa da sxva
mineraluri nivTierebebis SeTvisebaSi.
paTogenebi
sokoebis 100000 aRwerili saxeobidan daaxloebiT
30% cocxali organizmis parazitia. maTi umetesoba
koebi auvnebelyofen zogierT mJavas, romlebic dam- mcenareebze parazitobs (suraTi 31.25) magaliTad,
Rupvelad moqmedeben fotosinTezis procesebze. so-
askomicetebis warmomadgeneli Ophiostoma ulmi foT-
koebis pigmentebi wyalmcenareebsa da cianobaqteriebs
lovani mcenareebis daavadebas iwvevs. sokos es saxeoba,
icaven mzis intensiuri dasxivebisgan. zogierTi sokos
pirveli msoflio omis dros, SemTxveviT moxvda ameri-
Semadgenloba aris momwamvleli da icavs liqens ga-
kis SeerTebul StatebSi evropidan da dRes ukve xoWoe-
nadgurebisgan.
bis piris aparatiT xidan xeze vrceldeba. askomicetebis
liqenebis umravlesobaSi sokoebi sqesobrivad mrav-
meore warmomadgenelma Cryphonectria parasitica aSS-Si
ldebian askokarpebis an bazidiokarpebis warmoqmnis
wablis oTx miliardamde individi gaanadgura. dedami-
gziT, xolo wyalmcenareebi sokoebisgan damoukide-
wis xilisa da bostneulis mosavlis 10%- 50% yovelwli-
blad usqeso gamravlebiT _ vegetatiuri dayofiT an
urad sokoebis mier nadgurdeba. xorbali mniSvnelovnad
sorediis warmoqmniT (suraTi 31.24).
ziandeba bazidiomicetis klasis warmomadgeneli so-
liqenebis dnm-s filogenetikurma kvlevebma naTeli
koTi Puccinia graminis, marcvleulis daavadebas _ Wraqs
mohfina soko-wyalmcenaris simbiozis evolucias. 2001
iwvevs.
wels gamoqveynebulma molekulurma Sromebma aCvena,
sokoebis mier daavadebuli xili an bostneuli
rom yvela liqeni sokosa da mafotosintezirebeli
zogjer adamianis janmrTelobisTvis mavnebelia, magal-
komponentis erTobliobaa, Tumca arsebobs varaudi,
iTad Aspergillus, askomicetebis klasidan, miwis Txilze
rom dRes Tavisuflad mcxovrebi bevri sokos winapari

753
an sxva marcvleulze dasaxlebis Semdeg
gamoyofs kancerogenul nivTierebas af-
latoqsins (aflatoxins). Claviceps purpurea
imave klasidan Wvavis daavadebas ergots
da marcvleulis mewamul Seferilobas
ganapirobebs, Tu aseTi daavadebuli mar-
cvleuli adamianis saWmlis momnelebel
traqtSi moxvda, iwvevs ergotizms _ gan-
grenas, nervul spazmebs, halucinacias,
gonebriv CamorCenilobas. ergotizmis epi-
(a) buCqis msgavsi liqena demiam 944 wels 40 000 adamianis sicocxle
Seiwira safrangeTSi. amasTan, am ergotid-
an gamoyofilia lizergis mJava, romelic
halucinogenia da narkotikuli nivTiere-
ba LSD-s erT-erTi ZiriTadi Semadgenelia.
cxovelebi sokoebis mimarT ufro
mdgradebi arian vidre mcenareebi. sokoe-
bis mxolod 50 saxeobaa ZuZumwovrebis
paraziti da iwvevs sokovan infeqciebs
saerTo saxelwodebiT mikozi.
kanis sokovani daavadeba ringworm kan-
ze wiTeli wriuli rgolebis gaCenas iwvevs.
(b) foTlis msgavsi liqena (g) qerqis msgavsi liqena daavadebaSi askomicetebis klasis warmo-
madgenlebi arian damnaSaveni. ZiriTadad
fexebze Cndeba da aTletis fexis saxeli-
SS suraTi 31.23  liqenebis sxvadasxva formebi

sokos askokarpi
sokos
Taa cnobili. daavadebis samkurnalod antimikozuri, hifebi wyalmcenaris Sre soredia
fungiciduri losionebi da abebi gamoiyeneba.
Coccidioidomycosis _ tuberkuliozis msgavs simp-
tomebs da filtvebis mZime daavadebas iwvevs. saube-
durod, am sokos gamoyeneba warmatebiT mimdinareob-
da biologiuri iaraRis damzadebis dros.
zogierTi mikoza oportunistulia anu daavadeba
vlindeba sxeulis mikrobiologiuri, imunologiuri
an sxva cvlilebebis dros, rac SesaZleblobas aZlevs
sokos, swrafad gamravldes. amis naTeli magaliTia
lorwovani epiTeliumis (vaginis) paraziti Candida
albicans.
bolo aTwleulis ganmavlobaSi gamoqveynda
Sro­mebi Stachybotrys chartarum (askomiceta) mier
gamowveuli daavadebebis Sesaxeb. obis sokos es saxe-
oba Zvel SenobebSi gvxvdeba da adamianis daavadebebs
iwvevs. wyalmcenaris
ujredi

sokoebis praqtikuli gamoyeneba


sokos hifebi
sokoebi, daavadebebis miuxedavad, udides rols
asruleben adamianis keTildReobaSi. ekosistemaSi
nivTierebaTa wrebrunvas da daRupuli organizmebis
10μm

SemadgenlobaSi myofi makromolekulebis daSlas


swored sokoebi ganapirobeben. mokoriza sokoebis
gareSe gacilebiT nakleb mosavals miviRebdiT.
S S suraTi 31.24  askomicetebis anatomia (SEM).

754
TT suraTi 31.25  sokoebiT gamowveuli
mcenareebis daavadebebi.

(a) simindis Wraqi simindze (b) fisisebri xalebi nakerCxlis foTlebze (g) Wvavis Wraqi Wvavze

sokoebis zogierT individs maRali kvebiTi Rireb- moSi safuaris soko gamoyofs fermentebs da glukozas
uleba aqvs (ixile suraTi 31.16b da c), zogierT qveyanaSi Slis spirtad da CO 2, rac comis afuebas iwvevs. mxolod
kargi sagemovno Tvisebebis gamo, am saxeobebis erTi ki- ramdenime aTeuli welia, rac moxda safuaris sokos
logramis fasi ramdenime aTeul dolars Seadgens. amas sufTa kulturis gamoyofa Saccharomyces cerevisiae (su-
garda, sokoebis zogierTi saxeoba gamoiyeneba maRali raTi 31.7). safuaris sokoebi sakonditro saqmis garda,
xarisxis yvelis _ Roquefort da blue cheese dasamzadeblad. aseve warmatebiT gamoiyeneba ludis warmoebaSi.
ualkoholo sasmelebis industriaSi sokoebs um- bevr sokos maRali samedicino Rirebuleba aqvs. er-
niSvnelovanesi datvirTva aqvT. magaliTad, Aspergillus gotidan gamoyofili nivTiereba gamoiyeneba sisxldenis
saxeobebisgan mzaddeba limonmJava, romelic gaziani sa- Sesamcireblad da maRali arteriuli wnevis dasaregu-
smelebis mTavari komponentia. lireblad. zogierTi sokosgan antibiotiki mzaddeba da
adamianebi, mravali aseuli wlis ganmavlobaSi, didi baqteriuli daavadebebis samkurnalod gamoiyeneba.
warmatebiT iyenebden safuaris sokos. anaerobul gare- pirveli antibiotiki penicilinisgan damzadda (suraTi
31.26).
sokoebi warmatebiT gamoiyeneba bioteqnologiaSi.
penicilini Saccharomyces molekulur-genetikuri kvlevis kargi
stafilokoki
obieqtia (ix. Tavi 19). parkinsonisa da hantingtonis daa-
zrdis inhibi- vadebebis kvlevisas mecnierebi safuaris homologiuri
rebis zona genebis Seswavlas axdenen.
nawlavis Cxiri (Echerichia coli) warmoqmnis cilebs,
Tumca is glokoproteinebs ver asinTezirebs, soko S.
Cerevisiae-s adamianis glikoproteinebis siTezireba
SeuZlia. mecnierebma genuri inJineriis gziT SeZles
in­sulinis miReba. bazidiomicetebis warmomadgeneli
Phanerochaete chrysosporium qaRaldis warmoebaSi gamoiy-
eneba.
am TavSi Cven mimovixileT sokoebis samefo, romelic
SS suraTi 31.25  sokos mier antibiotikis warmoeba. Penic- cxovelebis samefos uaxloess naTesavs warmoadgens.
6cilium -is obi asinTezebs antibiotiks, romelic abrkolebs
Staphylococcus bqteriis zrdas, rasac vxedavT sokosa da baqte-
rias Soris arsebul sufTa monakvTze.

755
koncefcia testi 31.5
1. aRwereT liqenebSi wyalmcenarisa da sokos
ro­li.
2. paTogenuri sokoebis ra Tviseba ganapirobebs
maTi gavrcelebis efeqturobas?

31-e Tavis Semowmeba

ZiriTadi koncefciebis Semowmeba debian. safuaris sokoebi glukoziT mdidar siTxee-


bSi cxovrebisTvis arian adaptirebuli. sqesobrivi

31.1
garmavlebis stadiis mqone sokoebs deuteromicete-
koncefcia bi ewodeba. Tumca deuteromicetebis sistematika
mikologebis Seswavlis sagans warmoadgens.
sokoebi heterotrofuli organizmebi
arian da absorbciiT ikvebebian koncefcia 31.3
sokoebi wyalSi mcxovrebi, erTujredi-
XX sokoebis sasicocxlo cikli  yvela soko het-
ani, Soltiani umartivesebisgan pro-
erotrofia cxovrebis niris mixedviT da metabo-
lizmisTvis aucilebel nivTierebebs absorbciiT tistebisgan warmoiSvnen
iRebs. sokoebi asinTezireben fermentebs, romlebic
makromolekulebs Slian mcire zomis molekulebad, X X sokoebis warmoSoba  molekulurma kvlevebma cxad­
romelTa Sewovac xdeba. yo, rom sokoebs da cxovelebs erTi, saerTo, erTiu-
jrediani, Soltiani winapari hyavda.
X X sxeulis agebuleba  sokoebis sxeuli absorbciisT-
vis adaptirebuli datotvili hifebisgan Sedgeba. XX xmeleTis aTviseba  sokoebi xmeleTis erT-erTi uZ­
ujredis kedeli qitinisaa. zogierTi sokos hifi sep- velesi kolonizatorebi arian, savaraudod, dasaw­
tiT iyofa, septas forebi aqvs, rac nivTierebebis Ta- yisSi, isini xmeleTis mcenareebTan simbiozuri Ta­
visufal gadaadgilebas ganapirobebs. koenocitul nacxovrebis nirs eweodnen.
sokoebs septa ar aqvT.

mikoriza sokoebi mcenareebTan simbiozs qmnian.


koncefcia 31.4
koncefcia 31.2 sokoebis samefos mravaferovneba
sokoebi sporebs sqesobrivi da usqeso cxrili 31.1, sokoebis samefos mravalferovneba da
maTi damaxaciaTebeli ZiriTadi niSnebi
gamravlebis gziT warmoqmnian.
X X qitridebi  qitridebi gavrcelebulni arian mtknar
XX sqesobrivi gamravleba  sqesobrivi gamravlebisas wylebsa da wylispira garemoSi, isini saprofituli
xdeba citoplazmisa (plazmogamia) da birTvis (kario- an parazituli cxovrebis nirs ewevian. qitridebi
gamia) Serwyma. zogjer SeimCneva heterokariotuli erTaderTi jgufia sokoebis samefoSi, romlebic
stadia, mSoblebiseuli, ori, haploiduri birT- Soltian sporebs warmoqmnian.
viT. kariogamiis Semdgomi, diploiduri stadia xan- XX zigomicetebi  zigomicetebi sqesobrivi gamravlebi-
moklea, meiozis Semdeg xdeba haploiduri sporebis sas warmoqmnian zigosporangiums, swored aqedan
warmoqmna. warmodgeba am jgufis saxelwodeba. zigosporangi-
X X usqeso gamravleba  obis sokoebis usqesod mravl- umi heterokariotuli struqturaa, romelsac un-

756
ari aqvs, Seeguos garemos araxelsayrel pirobebs. sokoebis tipebis mimoxilva
cxrili 31.21
erTuj­r ediani paraziti mikrosporadia zigomicete­
bis klass miekuTvneba. tipi ganmasxvavebeli niSnebi
XX glomeromicetebi  mcenareTa didi umravlesoba glo­-
me­romicetebTan _ arbuskularul mikorizasTan sim- Chytridiomycota Soltiani moZ-
biozs qmnis. (qitridebi) vari sporebi

X X askomicetebi  askomicetebi usqesod mravldebian


da didi raodenobis sporebs warmoqmnian, romlebic Zygomycota sqesobriv stadiaze
konidiebis saxelwodebiTaa cnobili. askomicetebi rezistentuli zigo-
sporangiumi
zogjer sqesobrivadac mravldeba da maT sporebi di-
kariotul, datotvil hifebs _ askokarpebs iviTare-
ben.
Glomeromycota xismagvari mikoriza
XX bazidiomicetebi  bazidiomicetebi anu qudiani so-
koebi merqnis aqtiuri damSlelebia arian, maT Su-
ZliaT ramdenime weli heterokariotul stadiaze
gaataron. sqesobrivi gamravlebisas warmoqmnian ba-
zidiokarpebs. dikariotuli hifebis bolos viTarde-
Ascornycota CanTaSi, askebSi,
ba bazidiumi, romelSic sporebi mwifdeba. sqesobrivi spore-
(qanTiani sokoebi) bia
XX sokoebis sasicocxlo cikli

koncefcia 31.5
Basidiomycota iviTareben nayofsx-
sokoebis mniSvneloba ekosistemaSi euls, bazidiokarps.
(qudiani sokoebi)

XX reducentebi  sokoebi baqteriebTan erTad axdenen


organuli naerTebis daSlas da asruleben umniS-
vnelovanes rols ekosistemaSi.

X X simbiontebi  sokoebi mcenareebis fesvebTan simbi-


ozs qmnian da azotis ukeT SeTvisebas ganapirobeben. SeamowmeT sakuTari codna
amasTan sokoebi balaxismWamel cxovelebs da zogo-
erT mwers mcenareuli sakvebis monelebaSi exmare-
bian. TviTSefaseba
XX sokoebisa da wyalmcenareebis an cianobaqteriebis
simbiozi liqenebis saxelwodebiTaa cnobili.
1. romeli niSan-Tviseba aqvT saerTo sokoebs?
XX paTogenebi  sokoebis saxeobebis 30 % mcenareTa para- a. simbiozi b. heterotrofia
zitia, sokos zogierTi saxeoba adamianSi sxvadasxva G g.Solti d.paTogenuroba
daavadebebs iwvevs. e. saprofituroba

XX sokoebis praqtikuli gamoyeneba  sakvebi Rireb- 2. ra niSania napovni qitridebSi, romelic saerToa prim-
ulebis garda, adamiani sokoebs iyenebs alkohol- itiuli sokoebisTvis?
uri sasmelebis, yvelisa da sakonditro nawarmebis a. qitinis ar arseboba ujredis kedelSi
dasamzadeblad. sokoebis zogierTi saxeoba baqteri- b. koenostikuri hifa
uli daavadebebis samkurnalod gamoiyeneba. g. Soltiani sporebi
d.zogosporangiumis warmoqmna
e. parazituli cxovrebis niri

757
3. romeli struqturaa dakavSirebuli sokoebis usqeso 9. liqenebis mafotosinTezirebeli yvelaze xSirad
gamravlebasTan? aris:
a. askospora b. bazidiospora a. xavsi; b. mwvane wyalmcenare;
g. kondiofora d. zigosporangiumi g. mura wyalmcenare; d. akomiceti;
e.askokarpi e. WurWlovani mcenare;

4. qvemoT CamoTvlili magaliTebidan, romeli paTogeni 10. sokoebis uaxloesi naTesavia


iwvevs mikozs? a. cxovelebi; b. WurWlovani mcenareebi;
a. Claviceps purpurea, warmoqmniss ergots da adamia- g. xavsebi; d. mura wyalmcenareebi;
nis daavadebebs iwvevs. e. torfis xavsi;
b. Ophiostoma ulmi
g. askomicetebi, romlebic ringworm iwvevs
d. Candida albicans, vaginis kandidozis gamomwvevi evoluciuri kavSiri
e. Penicillium, warmoqmnis antibiotikebs
soko-wyalmcenaris simbiozi qmnis liqenebs, rom-
5. filamentebi sokos miceliumSi:
lebic evoluciis sxvadasxva etapze ramdenjerme war-
a. warmoqmnis hautostorias, romelic sxva orga-
moiqmna. romeli kvleva/faqtebi gaZlevT am hipoTezis
nizmebze parazitobs;
dadasturebis SesaZleblobas (suraTi 31.32)? hipoTeza1:
b. araxelsayreli garemo pirobebis dros sqesobri-
vi gamravlebis iniciatoria; Crustose, foliose, da fruticose warmoadgens monofiletur
g. axdens axali teritoriebis aTvisebas; jgufs. lichens each represent a monophyletic group. hipo-
d. zrdis gamravlebaSi monawile `sxvadasxva~ mSob­ Teza 2: yvela liqeni warmoadgens sokos konvergentul
lebis Sexvedris albaTobas; formas da taqsonomiurad gansxvavdeba maTgan.
e. zrdis sakvebis Semwov zedapirs.

6. sporangia, romelic warmoqmnis usqeso sporebs dam-


axasiaTebelia: mecnieruli kvleva
a. askomicetebisTvis;
b. bazidiomicetebisTvis; liqenebi saxldebian qvebze da saukuneebis manZil-
g. qudiani sokoebisTvis; ze izrdebian masze (ixileT foto. aRwereT, rogor Se-
d. zigomicetebisTvis; giZliaT Zveli saflavis qvebis SegrovebiT daadginoT
e. liqenebisTvis. liqenebis zrdis siCqare?
7. bazidiomicetebi sxva sokoebisgan gansxvavdebian: kvleva:
a. ar aqvT sqesobrivi stadia; ra warmateba aqvs Fungus Pilobolus rogorc dekom-
b. maTi dikariuli miceliumi didxans cocxlobs. pozers?
g. warmoqmnian sporangiums, romelic kariogamiisa
da meiozis dawyebamde heterokariotulia;
d. klasis warmomadgenlebi wyalmcenareebTan sim-
mecniereba, teqnologia
biozSi imyofebian da liqenebs qmnian; da sazogadoeba
e. rva rigad ganlagebuli sporebi, romlebic mei-
ozis Sedegad warmoiqmnen.
wabli amerikis SeerTebuli Statebis farTofoT-
8. ra axasiaTebs yvelaze ukeT obis sokos?
lovani tyeebis 25% warmoadgens. es xe mcenareebi ga-
a. deuteromiceti, sadac sqesobrivi stadia ar aris
nadgurdnen evraziis kontinentidan Semotanili sokos
cnobili.
mier. ratom arian xeebi mgrZnobiare Semotanili saxe-
b. koenosituri miceliumi;
obebis (parazitebis) mimarT? rogor SeiZleba SeaCe-
g. mikoriza, romelic exveva mcenareTa fesvebs da
ros adamianma daavadebis gavrceleba? rogor fiqrobT
mravldeba sporebis formirebis gareSe;
mcenareTa daavadebas Semotanili saxeobebiT kidev eq­
d. erTujrediani soko, romelic tenian areze iz-
neba adgili momavalSi? ratom?
rdeba;
e. sokoebis mier swrafad mzardi miceliumis for­
mireba.

758
32
Sesavali cxovelTa
mravalferovnebaSi
S S suraTi 32.1  wyalqveSa dakvirveba marjnis rifebis
cxovelTa mravalferovnebaze.

am TavSi Cven viwyebT mogzaurobas cxovelTa sa-


ZiriTadi koncefciebi myaroSi, romelsac gavagrZelebT Semdeg or TavSic.
Cven cxovelTa sxvadasxva saxeobisTvis damaxasiaTebel
saerTo niSan-Tvisebebs ganvixilavT, aseve vnaxavT Tu ra
32.1 cxovelebi arian mravalujrediani heterot­
sxvaobaa am saxeobebs Soris. am TavSi mocemuli infor-
rofuli eukariotebi. maTi qsovilebi embrio­
macia dagexmarebaT gaigoT, Tu ratom aris cxovelTa
nuli Sreebidan viTardebian. filogenia biologiis erT-erTi yvelaze saintereso
32.2 cxovelTa istoria SesaZlebelia miliard ganxra. am Temaze mudmivad mimdinareobs kvelvivebi da
wel­­ze met dros grZeldeba. debatebi.

32.3 cxovelebis daxasiaTeba SesaZlebelia maTi


`sxeulis zogadi agebu­lebis~ mixedviT
koncefcia 32.1
32.4 or wamyvan hipoTezas Soris Tanxmobaa cxove­
lTa filogeneturi xis ZiriTadi Tvisebebis cxoveledbi arian mravalujre-
Sesaxeb.
diani heterotrofuli eukari-
Sesavali otebi. maTi qsovilebi embrio-
nuli Sreebidan viTardebian
keTili iyos Tqveni mobrZaneba cxovelebisTvis swori ganmartebis micema Cveni
Tqvens (cxovelTa) samefoSi mizani ar aris. zusti ganmarteba imdenad mniSvnelovani
ar aris, vinaidan TiTqmis yvela kriteriumisTvis, ro-

w
melic cxovels sxva cocxali formebisgan ganasxvavebs
arsebobs gamonaklisi. amdenad Cveni miznebisTvis
ina ramdenime Tavis wakiTxvisas Tqven albaT Tavs
(cxovelebs rom mivceT ganmarteba) sakmarisia am jgu-
grZnobdiT `turistad~, romelic mogzaurobs uCveulo fisTis damaxasiaTebeli ramdenime niSani.
organizmebs Soris, rogorebicaa: Physarum polycephalum
(fizarumi), Psilotum (fsilotumi - gvimraa) da Ascomi-
ceta (CanTiani sokoebi). cxovelTa samefoSi, romelsac kvebis forma
am TavSi ganvixilavT Tqven albaT ufro Sinaurulad cxovelebi gansxvavdebian mcenareebisgan da so-
igrZnobT Tavs. am samefoSi Tqvenc SedixarT. cxovelTa koebisgan kvebis formiT. gavixsenoT, rom mcenareebi
samefoSi adamianebis, ZaRlebis, katebis, frinvelebis arian autotrofuli eukariotebi, romlebsac Seu-
da sxva cxovelebis garda (romlebsac adamianebi yovel- ZliaT organuli molekulebis sinTezi fotosinTezis
dRe xedaven) Sedis uamravi sxvadasxva cxoveli (suraTi meSveobiT; sokoebi arian heterotrofebi, romlebic
32.1). biologebma aRweres cxovelTa 1,3 milioni saxe- izrdebian TavianT sakvebze an sakvebTan axlos. isini
gamoyofen egzofermentebs, romelTa meSveobiT sakvebs
oba. sadReisod arsebuli saxeobebis ricxvi gacilebiT
ineleben sxeulis farglebs gareT. cxovelebs mcena-
didia. zogierTi mkvelvaris azriT is meryeobs 10 - 20
reebisgan gansxvavebiT, ar SeuZliaT sakuTari organ-
milionidan 100-200 milionamde. cxovelTa samyaro sao- uli molekulebis sinTezi, ase rom umetes SemTxvevaSi
crad mravalferovania, masSi Sedian gansxvavebuli ageb- isini ineleben organul sakvebs. es xdeba cocxali or-
ulebis mqone cxoveloebi: marjnebidan da taraknebidan ganizmebis an aracocxali organuli sakvebis saWmlis
– niangebamde. momnelebel sistemaSi moxvedris Sedegad. sokoebisgan

759
gansxvavebiT cxovelTa umetesoba sakvebis mosanele- cxovelur ujredebs Soris aris ori specializire-
blad enzi­mebs iyenebs marto sakvebis Caylapvis Semdeg. buli ujredis forma, romelic sxva mravalujredebian
organizmebs ar gaaCniaT: kunTovani ujredebi da nervu-
li ujredebi. cxovelTa umetesobaSi es specializire-
ujredis struqtura da specializacia buli ujredebi organizebulni arian kunTovan da ner-
mcenareebis da sokoebis msagvsad (magram pro- vul qsovilebad sadac garkveuli TanmimdevrobiT arian
tistebis umetesobisgan gansxvavebiT) cxovelebic mra- ganlagebulebi. es qsovilebi axorcieleben moZraobis
valujrediani eukariotebi arian. mcenareebis da so- da impulsebis (signalebis) gadacemis funqcias.
koebisgan gansxvavebiT cxovelebs ujreduli garsebis
struqtura naklebad aqvT ganviTarebuli. cxovelis
gamravleba da ganviTareba
sxeuli inarCunebs mTlianobas struqturuli cilebis
meSveobiT, romelTa Soris yvelaze gavrcelebulia ko- cxovelebis umetesoba sqesobrivi gziT mravl-
lageni. (naxeT suraTi 6.26.) kolagenTan erTad, romelic deba. sicocxlis ciklis ganmavlobaSi ujredebis dip-
ZiriTadad ujredebs Soris sivrceSi gvxvdeba, cxove- loiduri stadia Warbobs. haploiduri stadia gvxdeba
lebs ujredSorisi kavSirebis sami gansakutrebuli tipi sasqeso ujredebSi. saxeobaTa umetesobaSi patara zo-
gaaCniaT: mWidro kontaqti, desmosomebi (Serwymis wer- mis Soltiani spermatozoidi anayofierebs didi zo-
tilebi) da neqsusi (naxvretisebri kavSiri) _ romelic mis uZrav kvercxujreds ris Sedegad warmoiqmneba dip-
Sedgeba sxvadasxva struqturuli cilebisgan (naxeT su- loiduri zigota. zigota Semdgom iwyebs dayofas. erTi
raTi 6.31) ujredis magivrad mravali ujredi warmoiqmneba, magram

1 2 3 blastoceli

dayofa dayofa

zigota 8 ujrediani stadia blastula blastulis ganivi Wrili

blastoceli
6

endoderma

eqtoderma
5
gastrula
gastrulacia
blastopori 4

1 cxovelis zigota iwyebs mitozur dayofas.


2 aq gamoxatulia 8 ujrediani embrionis stadia.
3 cxovelTa umetesobaSi Canasaxis ujredis dayofis Semdeg formirdeba mravalujrediani Canasaxi,
romelic waagavs cariel burTs. dayofis am stadias blastulis stadias uwodeben.
4 cxovelTa umetesobaSi blastula ganicdis gastrulacias. am dros Canasaxis erTi gverdi SigniT
izniqeba da warmoqmnis blastocels. am dros xdeba embrionuli qsovilebis eqtodermis (gareTa
Sre) da endodermis (SigniTa Sre) formireba.
5 gastrulaciis Sedegad warmoiqmneba `tomara~, romelic pirvelad nawlavs (arqenterons) warmoad-
gens. misi Ria bolo aris blastopori.
6 piveladi nawlavis endoderma viTardeba qsovilad, romelic cxovelis saWmlis momnelebeli
traqtis SemomsazRvrelia.

SSsuraTi 32.2  cxovelebis adreuli embrionuli ganviTareba

760
32.1
am dayofis ciklis dasawyisSi ar xdeba ujredebis zrda.
umetesi cxovelis ganviTarebis procesSi zigotis (Cana-
koncefcia testi
saxis) dayofis Sedegad warmoiqmneba mravalujrediani
stadia, romelsac blastulas eZaxian. bevri cxovelis
Canasaxs am stadiaze carieli burTis foma aqvs (suraTi 1. orive mcenareebi da cxovelebi mravalujre-
32.2). blastulas stadiis Semdeg iwyeba gastrulaciis diani eukariotebi arian. daasaxeleT oTxi gza,
procesi. am procesis Sedegad warmoiqmneba gastrula. romlebiTac mcenareebi da cxovelebi gansx-
gastrulaciis dros warmoiqmnebian embrionuli qso- vavdebian.
vilebis Sreebi, romlebic momavalSi ganviTardebian
2. organizmis adreuli ganviTarebis procesebi,
zrdasruli cxovelis sxeulis nawilebSi.
rogoricaa blastulis da gastrulis Camoyali-
zogi cxoveli ganviTarebis stadiebs swrafad gadis
da pirdapir zrdasrul formad viTardeba. magram bevri beba, axasiaTebs iseT gansxvavebul cxovelebs,
cxovelis sasicocxlo ciklSi erTi larvuli stadia rogoricaa kalia, moluski an adamiani. SegviZlia
mainc Sedis. larva aris cxovelis sqesobrivad moumwife- Tu ara davaskvnaT, cxovelTa evoluciis romel
beli forma, is morfologiurad gansxvavdeba zrdas- etapze daiwyo am struqturebis Camoyalibeba?
ruli formisgan, gansxvavebulad ikvebeba, da SeiZleba
zrdasruli formisgan gansxvavebuli gavrcelebis ar-
ealic ki hqondes. magaliTad xmeleTis bayayis larva
– Tavkombala, wyalSi binadrobs. cxovelTa larvebi gan-
icdian saboloo metamorfozs – ganviTarebas, romlis
koncefcia 32.2
Sedegad larva gardaiqmneba zrdasrul cxovelad. (zr-
dasruli formis aRdgena)
cxovelTa istoria
morfologiis mravalferovnebis miuxedavad ro- SesaZlebelia miliard welze
melic zrdasrul cxovelebs axasiaTebs, maTi ganvi-
Tarebis genetikuri safuZveli (genetikuri kodi, ro- met dros grZeldeba
melic akontrolebs cxovelTa ganviTarebas) SedarebiT
stabiluria, erTgvarovania. yvela eukariots gaaC- cxovelTa samefoSi Sedian ara marto mravalnairi
niaT genebi, romlebic marTaven sxva genebis muSaobas, Tanamedrove saxeobebi, aramed gadaSenebuli saxeobebi,
am regulatoruli genebis umravlesobas aqvT dnmi-is romelTa ricxvi gacilebiT metia amJamad arsebul saxe-
Tanmimdevrobis saerTo monakveTebi, romlebsac ho- obaTa ricxvze. (zogierTi paleobiologi Tvlis, rom
meoboqsebs (dnm-is nukleotidebis garkveuli Tanmim- odesme arsebuli saxeobebis 99% gadaSenda) sxvadasxva
devroba) eZaxian. (naxeT Tavi 21) cxovelebs aqvT saerTo gamokvlevebis mixedviT cxovelTa gavrceleba daiwyo
unikaluri homeoboqs-Semcveli genebis ojaxi, is Hox miliard welze meti dros winaT. magaliTad, moleku-
genebis saxeliT aris cnobili. fiqroben, rom genebis es lur saaTze dafuZnebuli gamokvlevebidan gamomdi-
ojaxi ganviTarda eukariotebSi, ramac dasabami misca nareobs varaudi, rom cxovelTa winaprebi gamoeyvnen
cxovelebis ganviTarebas. Hox-genebi Zalian did rols sokoebis winaprebs 1,5 miliardi wlis win. Tanamedrove
TamaSoben cxovelebis embrionebis ganviTarebaSi. isini cxovelebis saerTo winapris analogiurma gamokvleveb-
akontroleben aTeulobiT an aseulobiT sxva genebs da ma gvaCvenes, rom is cxovrobda 1,2 miliardidan-800
maT muSaobas. amgvarad Hox-genebs SeuZliaT ujredis milioni wlis winaT. es saerTo winapari waagavda Ta-
dayofis da diferenciaciis kontroli da cxovelis sx- namedrove choanoflagellata-s (suraTi 32.3) - umartivesebs
vadasxva morfologiuri niSan-Tvisebebis Seqmna. (protistebs), romle-
Rrubelebs, romlebic Tanamedrove cxovelebs So- bic cxovelebis uax-
ris umartivesebi arian, aqvT Hox-genebi, romlebic are- loesi Tanamedrove
gulireben sxeulis kedelSi wylis arxebis formirebas naTesavebi arian.
(Rrubelebis morfologiis ZiriTadi damaxasiaTebeli cxovelebis saerTo
niSani). (naxeT Tavi 33). ufro rTuli agebulebis cxove- wi­n apari rogorc
lebSi Hox-genebma ganicades Semdgomi gaormageba, riTac Cans iyo kolozniuri,
SeiZines ganviTarebis regulaciis meti SesaZlebloba. Soltiani umartive-
bilateralebSi, (ormxvrivi simetriis mqone cxovelebi, si. (suraTi 32.4)
jgufi, romelSic Sedian xerxemlianiebi, mwerebi da sxva am seqciaSi gan- erTi
cxovelebis umravlesoba) Hox-genebi akontroleben da vixilavT namarxebs ujredi Rero
aregulireben wina-ukana RerZis Camoyalibebas, iseve romlebic adas-
rogorc ganviTarebis sxva momentebs. genebis es ucv- tureben cxovelTa
leli qseli marTavs adamianis da buzis ganviTarebas, evolucias oTxi ge-
miuxedavaT maT Soris arsebuli Rrma gansxvavebebis da
aTeuli milionobiT wlebis ganmavlobaSi maTi gansx-
ologiuri eris gan- S SsuraTi  2.3 choanoflagellata -
mavlobaSi. s (qoanoflagelatebis) kolonia.
vavebuli (divergentuli) evoluciis.
ko­lo­niis simaRle 0,02 mm aris.

761
odenoba ki miuTiTebs ramdenime formis
Wiebis arsebobaze.
somaturi (sxeulis) ujredebi saWmlis
makroskopul namarxebTan erTad
momnelebeli
neoproteozo­u r qanebSi nanaxia ga-
Rru
daSenebuli mikroskopuli cxo­v elebis
niSnebi. rogorc avRniSneT 26 TavSi naTe-
lia CineTSi aRmoCenili 570 milioni wlis
asakis embrionis ZiriTadi struqturu-
reproduqciuli ujredebi li organizaciis msgavseba Tana­m edrove
cxovelebis embrionebTan, Tumca paleon-
koloniuri sfero Seqmnili ujredebis spe- tologebma dRemde darwmunebiT ar ician
protisti, araspecial- cializaciis gastrulis magvari
romel monofiletur taqsons miekuT-
msgavsi ujre- izirebuli dasawyisi. pirveladi cxoveli
venba es embrioni. momavalSi albaT aR-
debis jgufi ujredebiT Cazneqva
(ganivi Wrili) moaCenen ufro Zvel namarxebs, dReisTvis
cnobili namarxebidan naTlad Cans, rom
neoproteozouri eris dasasruli iyo
cxovelTa mravalferovnebis zrdis peri-
SSsuraTi 32.4  cxovelebis Soltiani protistebisgan warmoSobis hipoteza. odi.
(isrebi evoluciuri drois maCvenebelia).

paleozouri era (542-251


neoproteozouri era (1 miliardi _ 542 milioni wlis win)
millioni wlis winaT) cxovelTa mravalferovneba rogorc Cans mkveTrad
miuxedavaT imisa, rom molekuluri monacemebis gaizarda 542-dan 525-mde milioni wlis winaT, paleo-
mixedviT cxovelebi 1,5 miliardi wlis winaT warmoiqm- zouri eris adreul kembriul periodSi – am fenomens
nen, pirveli dadasturebuli cxovelTa namarxebi iTv- xSirad ixnenieben kembriul afeTqebad. im qanebSi,
lian mxolod 575 milion weliwads. am namarxebis erTo- romelTa formireba moxda kembriuli afeTqebis win, ga-
bliobas eZaxian ediakaras faunas avstraliis ediakara nasxvaveben cxovelTa tipebis mcire raodenobas. magram
mTebis saxeliT, sadac isini pirvelad aRmoaCines. (su­ im qanebSi, romelTa asaki 542-dan 525-mde milioni welia,
raTi 32.5) msgavsi namarxebi sxva kontinentebzec iyo paleontologebma naxes uZvelesi cxovelTa namarxebi
aRmoCenili. aRmoCnda, rom zogi nanaxi cxoveli enaTe- romlebic Tanamedrove cxovelTa tipebis naxevarze
saveba Tanamedrove knidariebs, rogoricaa marjnebi mets moicaven. bevri am namarxebidan, vTqvaT cxovelebis
(naxeT Tavi 33). sxva namarxebi warmoadgenen rbilta- gaqvavebuli ConCxebi, garegnulad sakmaod gansxvave-
nian moluskebs, gaqvavebuli anabeWdebis garkveuli ra- bulia Tanamedrove cxovelebis umetesobisgan (suraTi
32.6) magram paleontologebma daadgines rom kembriu-
li cxovelebis namarxebis umetesi nawili Tanamedrove
T TsuraTi 32.5  ediakaras namarxebi. 575 milioni wlis asakis
namarxebi moicaven: cxovelTa tipebis warmomadgenlebi an axlo naTesavebi
arian. anu kembriul periodSi Tanamedrove cxovelTa
(a) martivi, radialuri formis, da
(b) tipebis naxevarze meti ukve arsebobda
(b) mravalsegmentiani da mravalkiduriani kembriuli afeTqebis mizezebze mu­Savdeba ramden-
sxeulis mqone cxovelebs. ime hipoTeza. zogi mkvlevari Tvlis, rom kembriul pe-
riodSi warmoiqmnen axali kavSirebi mtacebelsa da msx-
verpls Soris, ris gamo bunebrivi gadarCevis moqmedebis
Sedegad gaizarda saxeobaTa mravalferovneba. mtace-
blebma SeiZines adaptaciebi, magaliTad moZraobis axali
(a) formebi, romlebic exmarebodnen msxverplis daWeraSi.
msxverpls amasobaSi gamoumuSavda axa­li dacvis meqa-
nizmebi, magaliTad damcveli niJarebi. meore hipoTeza
dafuZnebulia atmosferuli Jangbadis koncentraciis
zrdaze, romelmac ganapiroba kembriuli afeTqeba. meti
Jangbadis gamoyenebis SesaZleblobam gazarda maRa-
li metaboluri koeficientis da didi sxeulis mqone
cxovelebis warmateba. mesame hipoTezidan gamomdin-
areobs, rom hox genebis kompleqsis evoluciam gazarda
ganviTarebis SesaZleblobebi, rac gamoixata morfolo-
giur mravalferovnebaSi. es hipoTezebi erTmaneTs ar
ewinaaRmdegebian, ase rom mtacebeli _ msxverplis ka-

762
W W suraTi 32.6  kembriuli namarxebi. mxatvarma sxvadasxva orga-
nizmebis ga­regani saxe aRadgina. es organizmebi napovni iyo britanul
kolumbiaSi, ka­nadaSi. rkinis madnis kaJis fenebSi. su­raTze gamosaxulia
es cxovelebi: Pikaia (gvelTevzas msgavsi mcuravi xerxemliani), Halucige-
nia (zRvis fskeris cxoveli grZeli basri gamonazardebiT), Anomalocaris
(didi cxoveli kauWismagvari klanWebiT) da Marella (marcxena mxares
mocurave fexsaxsriani)

debis sxeulis agebulebis modifikacia. pterozavrebs


da frinvelebs gauCndaT frTebi da frenisTvis aucile-
beli sxva aRWurviloba. gaCndnen, rogorc mtacebeli
ise balaxismWameli didi dinozavrebi. amave dros gaCnd-
nen pirveli ZuZumwovrebi, anu scenaze gamoCndnen pata-
ra mweriWamia Ramis cxovelebi.

cenozouri era (65.5 milioni


vSiri, atmosferuli cvlilebebi da ganviTarebis Sesa-
Zleblobebis zrda, yvela am faqtors SeiZleba sakuTari wlis winaT _ dRemde)
roli eTamaSa cxovelTa mravalferovnebis gazrdaSi. rogorc 30 TavSi waikiTxeT cenozour eraSi moxda
kembriul periods mohyva ordovikis, siluris da de- Zireuli cvlilebebi mwerebSi da yvavolovan mcena-
vonis periodebi. am dros izrdeboda cxovelTa mraval- reebSi. am eris dasawyisSi moxda xmeleTis da zRvis
ferovneba, cxovelTa zogi tipis masobrivi gadaSenebis cxovelebis uamravi saxeobis masobrivi gadaSeneba. ga-
periodebTan monacvleobiT. xerxemlianebi (Tevzebi) wy- daSenebul saxeobebaTa jgufebs Soris iyvnen xmeleTis
lis samyaros mTavari mtaceblebi gaxdnen. mTavari didi didi dinozavrebi da wylis reptiliebi. adreuli ceno-
siaxle `inovacia~ romelic moxda 460 milioni wlis wi- zouri eris namarxebidan naTelia didi ZuZumwovrebis
naT iyo cxovelebis xmeleTze gamosvla. fexsaxsrianebma (mtaceblebis da balaxismWamelebis) raodenobis zrda.
daiwyes xmeleTis aTviseba, gaCndnen orwyvilfexianebi dinozavrebisgan ganTavisuflebuli ekologiuri niSis
(Diplopoda) da mravalfexianebi. gvimris galebma – gaaf- dakaveba daiwyes ZuZumwovrebma. cenozouri eris gan-
arToves iq mobinadre mwerebis sasicocxlo SesaZle- mavlobaSi moxda klimatis TandaTanobiTi cvlileba-
blobebi, es galebi am mwerebis zegavleniT warmoiqmnen aciveba. aman gamoiwvia mniSvnelovani cvlilebebi Zu-
da 320 milioni wlis winaT maTTvis sargebloba mohqon- Zumwovrebis bevr evoluciuri StoSi. primatebis zogi
daT. isini TavSesafars warmoadgendnen mwerebisTvis. im afrikuli saxeoba aRmoCnda axal sacxovrebel pirobeb-
drodan moyolebuli mwerebi da mcenareebi urTierTmo- Si (Ria savanebSi da meCxer tyeebSi), romlebmac Secvales
qmedeben erTmaneTis evoluciaze. xSiri tyeebi. am savanebis maimunebs Soris iyvnen Cveni
xerxemlianebi gamovidnen xmeleTze daaxloebiT 360 winaprebic.
milioni wlis winaT. warmoiqmna xmeleTis xerxemlianebis
ramdenime evoluciuri Sto. aqedan ori dRemde SemorCa:

32.2
amfibiebi, rogoricaa bayayebi da salamandrebi da amni-
otebi (reptiliebi da ZuZumwovrebi) am jgufis yvela
warmomadgenlebs tetrapodebs (oTxfexianebs) uwode- koncefcia testi
ben. dawvrilebiT am jgufze 34-e TavSi visaubrebT.
1. daalageT cxovelTa evolucis stadiebi Sem-
mezozouri era (251-65.5 milioni degi qronologiis mixedviT _ uZvelesidan
uaxloesamde. (a) ZuZumwovrebis gamoCena, (b)
wlis winaT) xmeleTis antropodebis gamoCena, (g) ediakaru-
li fauna, (d) didi, frenis unaris aramqone di-
mezozouri eris ganmavlobaSi cxovelebSi gaCnda
nozavrebis gadaSeneba.
sxeulis agebulebis ramdenime fundamentalurad ax-
2. axseniT rogor iyo ganpirobebuli kembriu-
ali forma. cxovelTa tipebi romelebic paleozouri
li periodis cxovelTa evoluciuri Stoebis
eris ganmavlobaSi ganviTardnen mezozour eraSi dai-
mravalferovnebis SedarebiT swrafi zrda
wyes gavrceleba axali ekologiuri niSis farglebSi.
im mizezebiT, romlebmac gamoiwvies orga-
okeaneebSi gaCndnen pirveli marjnis rifebi da cxove-
nizmebis garegani da Sinagani cvlilebebi
lebs gauCndaT axali sacxovrebeli adgilebi (niSebi).
grade _ evoluciuri safexuri, clade – evoluci-
zogi reptilia dabrunda wyalSi da warmatebas miaRwia
uri Sto. lineage _ aseve evoluciuri Sto
wylis didi mtaceblis saxiT. xmeleTze moxda tetrapo-

763
koncefcia 32.3 dakarga niJarebi da gardaiqmna `loqorebad~. sxva si-
tyvebiT, loqorebis evoluciuri safexuri (greidi) po-
lifileturia.
cxovelebis daxasiaTeba morfologiis da ganviTarebis Taviseburebebi,
rom­l ebic ganapirobeben evoluciur safexurs (gre-
SesaZlebelia maTi `sxeulis ids) gaerTianebulni arian funqciunalur erTeulad
zogadi agebulebis~ mixedviT romelsac `sxeulis gegmas~(sxeulis zogadi agebuleba)
veZaxiT. axla ganvixiloT cxo­v elebis sxeulis ageb-
erT-erTi kriteriumi romelsac zoologebi mimar- ulebis zogierTi ZiriTadi niSnebi.
Taven cxovelebis kategoriebad dajgufebisas aris
ganviTarebis Tvisebebi da morfologiuri niSnebi.
cxovelebis jgufi, romlebTac axasiaTebT organiza-
simetria
ciis sirTulis erTi da igive done cnobilia evoluci- cxovelebis katego­riebad dajgufeba SesaZlebelia
uri safexuris (grade) saxeliT. evoluciuri safexuri da maTi sxeulis simetriis (an misi uqonlobis) mixedviT.
evoluciuri Sto (klada) erTi da igive ar aris. magaliT- magaliTad Rrubelebis umetesobas simetria saerTod
isTvis moviyvanoT loqora: cxovelTa klasSi, romelsac ar gaaCniaT. im cxovelebs Soris, romlebTac aqvT sime-
gastropodebs, (mucelfexianebs) veZaxiT Sedis bevri triuli sxeuli, simetria SeiZleba sxvadasxva formiT
niJaris aramqone saxeoba. isini cnobilebi arian lo- iyos warmodgenili. zogierT cxovels aqvT radialuri
qorebis saxeliT. maTTan erTad bevri niJariani saxe- simetra, forma romelic axasiaTebs yvavilis qoTans
obaa, magaliTad lokokinebi. albaT SegimCneviT baRSi (suraTi 32.7a). magaliTad zRvis anemonebs aqvT sxeulis
xmeleTis loqorebi. loqorebis bevri saxeoba ki wylis zeviTa nawili (oraluri an piris mxare) da fuZe (ab-
binadaria. saerTo winapari yvela am saxeobas ar gaaCnia, oraluri, pirs moSorebuli), mxare. magram maT ar gaaC-
ase rom isisni ar qmnian monofiletur kladas (ix. sura­ niaT Tavi, iSviaTad gaaCnia ukana mxare, da marjvena da
Ti 25.10). metic, filogeneturma gamokvlevebma gvaCve- marcxena mxareebi.
na, rom gastropodebis ramdenime xazma damoukideblad ormxvrivi simetria, niCabi bilateraluri simetri-
is magaliTia. (suraTi 32.7 b). bilateraluri
simetriis mqone cxovels gaaCnia dorsaluri
anu zeda nawili da ventraluri anu (qvevda)
nawili iseve, rogorc marjvena da marcxena mxa-
reebi. aseve anterioruli (Tavis) bolo piriT
da posterioruli (kudis) bolo. bevr bilater-
aluri simetriis sxeulis gegmis mqone cxovels
(rogorebicaa antropodebi anu fexsasrianebi
da ZuZumwovrebi) aqvT mgrZnobiare organoebi,
romlebic Tavmoyrilia anteriorul boloze,
maT Soris centraluri nervuli sistema `tvi-
(a) radialuri simetria. radialuri simetriis mqone cxovelis sxeulis ni~ romelic TavSia moTavsebuli. evoluciis am
nawilebi, magaliTad zRvis anemonis (jgufi cnidaria) ganStovdeba cen­
gzas kefalizacia hqvia. (berZnulidan kephale,
tridan. centrze gamavali nebismieri warmosaxviTi kveTa dayofs mas
or Tanabar nawilad. Tavi).
cxovelebis sxeulis simetria ZiriTadad
Seesabameba maT cxovrebis nirs, bevri radi-
aluri simetriis mqone cxoveli aris mjdomi-
are (uZravi, substratze mimagrebulebi mTeli
cxovrebis manZilze) an planqtonuri (dinebas
mihyveba an nela micuravs, magaliTad medu-
zebi). sxeulis simetriuli agebuleba exmareba
am cxovelebs sxeulis yvela mxariT Tanabrad
(b) bilateraluri simetria. bilateraluri simetriis mqone cxovels,
rogoric kiborCxalaa (jgufi fexsasrianebi) aqvs sxeulis marjvena da Seexon garemos. sapirispirod, bilateraluri
marcxena mxareebi. marto erTi warmosaxviTi kveta gayos mis sxeuls or simetriis mqone cxovelebi ZiriTadad aqtiurad
Tanabar nawilad. gadaadgildebian. centraluri nervuli sista
saSualebas aZlevs am cxovelebs ganaxorcielon
SS suraTi 32.7  sxeulis simetria. am suraTze gamoxatulia yvavilis qo-
Tani da niCabi, imisTvis, rom dagexmaroT radialuri da
bilateraluri (ormxvrivi) simetriis gaixsenebaSi

764
rTuli moZraobebi, rogoricaa: cocva, miwis Txra da bas da zogierT tipSi9 centrealuri nervuli sistemis
soroebis Seqmna, frena, an curva. sxeulis simetriis es ganviTarebas. endoderma yvelaze Rrma embrionuli Sre,
ori fundamentalurad gansxvavebuli saxe albaT gaCnda saWmlis momnelebeli milis an arqenteronis ganviTare-
cxovelTa arsebobis istoriis adreul etapze. (naxeT bas aZlevs dasabams. misgan aseve saWmlis momnelebeli
suraTi 32.5). traqti da misgan warmoebuli sxva organoebi viTardebi-
an, magaliTad xerxemlianebSi RviZli da filtvebi.
cxovelebs, romlebsac marto es ori embrionuli Sre
qsovilebi
gaaCniaT diploblastebi uwodes. diploblastebSi Se-
cxovelTa sxeulis agebuleba icvleba aseve maTi dian cxovelebi, romlebsac knidariebs veZaxiT (magali-
qsovilebis organizaciis Sesabamisad. namdvili qsovili Tad zooplanqtonis Jelesmagvari cxovelebi, marjnebi
warmoadgens specializirebuli ujredebis erToblio- da savarcxlurebi (Ctenophora) (naxeT Tavi 33)). sxva
bas, romlebic sxva qsovilebisgan membranis SreebiT cxo­v elebs aqvT mesame embrionuli Sre, romelsac mezo-
arian gamoyofilni. Rrubelebs ara aqvT namdvili qso- derma hqvia. is ganlagebulia eqtodermasa da endoder-
vilebi. yvela sxva cxovelebs embrionuli Sreebi uvi- mas Soris. am cxovelebs triploblastebs eZaxian. (sami
TardebaT gastrulaciis procesSi, rogorc am Tavis embrionuli Sris mqone). triploblastebSi mezodermi-
dasawyisSi waikiTxeT (naxeT suraTi 32.2). ganviTarebis dan viTardebian kunTebi da sxva organoebis umetesoba.
ganmavlobaSi am koncentrirebuli Sreebidan romleb- es organoebi ganlagebulni arian saWmlis momnelebel
sac embrionul Sreebs eZaxian warmoiqmneba sxeulis milsa da garegan safars Soris. triploblastebSi Se-
sxvadasxva qsovili da organo. eqtoderma embrionuli dian yvela bilateraluri simetriis mqone cxovelebi,
Srea romelic embrionis zedapirs faravs, is aZlevs brtyeli Wiebidan – fexsasrianebi –xerxemlianebamde.
dasabams cxovelis sxva mfaravi qsovilebis ganviTare- (zogierT diploblastur cxovels gaaCnia mesame Sre, ma-

celomi anu Rru


(a) celomati. celomatebs, magaliTad (a)
anelidebs aqvT namdvili celomi, sxe- sxeulis garsi
ulis Rru, romelic mTlianad mezo- (eqtodermidan
dermuli warmoSobis qsoviliTaa Se- warmoebuli)
mosazRvruli. saWmlis momnelebeli qsovilis Sre,
traqti (endodermisgan) celomi, sxe- romelic faravs
ulis safari (eqtodermisgan) celomis saWmlis momnelebeli celoms da Sinagan
traqti (endodermisgan organoebs (mezoder-
SemosazRvreli qsovilis Sreebi, igive
warmoebuli) misgan warmoebuli)
Sreebze arian Camokidebulebi Sinagani
organoebi (mezodermisgan)
sxeulis safarveli
(b) fsevdocelomatebi. fsevdocelo- (b) (eqtodermisgan warmoebuli)

matebs, magaliTad nematodebs aqvT sxe-


ulis Rru, romelic marto nawilobriv cru celomi
SemosazRvrulia mezodermidan warmoe-
buli qsoviliT. fsevdocelomi. saWm-
saWmlis momnelebeli
lis momnelebeli traqti. (endodermis- traqti (endodermisgan
gan) sxeulis safari( eqtodermisgan) warmoebuli)
kunTovani Sre (mezodermisgan)

(g) acelomatebi. acelomatebs, magali- sxeulis safarveli


Tad brtyel Wiebs ara aqvT sxeulis Rru (g) (eqtodermisgan warmoebuli)

saWmlis momnelebel Rrusa da sxeulis qsoviliT


garegan kedels Soris. sxeulis safari amovsebuli
(eqtodermisgan) qsoviliT amovsebuli sivrce
(mezodermisgan
adgili (mezodermisgan), saWmlis mom-
nelebeli Rrus kedeli (endodermisgan) saWmlis momnelebeli Rrus warmoebuli)
kedeli (endodermisgan
warmoebuli)

SSsuraTi 32.8  triploblasturi cxovelebis sxeulis gegma. cxovelebis sxvadasxva organoTa sistemebi
viTardebian samiembrionuli Sridan. cisferia eqtodermidan ganviTarebuli qsovilebi, wiTeli – mezo­
dermidan, yviTeli- endodermidan.

765
gram is ar aris imdenad kargad ganviTarebuli rogorc Zleba or jgufad davyoT. protostomuli ganviTarebis
im cxovelebis mezoderma, romlebsac triploblastebi da deutorostomuli ganviTarebis mqone cxovelebad.
daarqves). anu pirveladpirianebad da meoradpirianebad. ganviTa-
rebis am gzebs xSirad sami niSniT vasxvavebT.
sxeulis Rru
dayofa
zog triploblatur cxovles aqvs sxeulis Rru,
siTxiT amovsebuli sivrce romelic gamoyofs saWmlis bevri pirveladpiriani cxovelis Tvisebaa spiral-
momnelebel sistemas sxeulis garegani kedelisgan. es sx- uri dayofa, romlis dros ujredis dayofis mimar-
eulis Rru aseve cnobilia celomis saxeliT(berZnulad Tuleba diagonaluria embrionis vertikaluri RerZis
koilos, carieli). egreT wodebuli `namdvili~ celomebi mimarT. rogorc Cans spiraluri dayofis mqone Canasaxis
warmoiqmneba mezodermidan warmoebuli qsovilisgan. rva ujrediani stadiidan, zeda Sris mcire zomis oTxi
sxeulis Rrus Semomfargleli qsovilis SigniTa da ga- ujredi ganlagdeba qveda Sris, didi zomis ujredebs
reTa Sreebi, dorsalurad (zemodan) da ventralurad Soris arsebul CaRrmavebebSi. (suraTi 32.9a). egreT wo-
(qvemodan) uerTebian erTmaneTs da qmnian struqturas, debuli determinirebuli anu gansazRvruli dayofis
romelsac mezenterias eZaxian. masze mimagrebulebi dros, romelic zogierTi cxovelis embrions axasiaTebs
(Camokidebulebi) arian Sinagani organoebi. cxovelebs yovel embrionul ujreds mkacrad gansazRvruli `bedi~
romlebsac `namdvili~ celomi gaaCniaT eZaxian celo- aqvs gayofis Zalian adreul stadiaze. lokokinis oTxu-
matebs (celomianebs) (suraTi 32.8a). zog triploblas- jredian stadiaze myofi embrionidan Tu erT ujreds
tur cxovels aqvs Rru, romelic blastocelomidan gamovyofT, is ver ganviTardeba sicocxlis unarian em-
aris formirebuli da ara mezodermidan (suraTi 32.8b). brionSi, mas sxeulis bevri nawili daakldeba.
aseT Rrus `cruceloms, fsevdoceloms~ eZaxian (ber- pirveladpirianebis ganviTareba: magaliTebi: mo­
Znulidan pseudo _ cru) da cxovelebs, romlebsac aseTi lus­kebi, rgolovani Wiebi, fexsasrianebi. rva ujredis
Rru gaaCniaT fsevdocoelomatebs (crucelomianebs). stadia. spiraluri da determinirebuli. sxizocelo-
saxelis miuxedavad TviT fsevdocelomi cru ar aris is muri mezodermis masivi ixliCeba da warmoqmnis celoms.
sruliad funqcuinaluri Rrua. mezoderma, celomi, blastopori, pirveladi nawlavi.
da bolos, zog triploblastur cxovels celomi piri warmoiqmneba blastoporidan. anusi, piri. meorad-
srulebiTac ar gaaCnia. (suraTi 32.8 b). isini cnobilni pirianebis ganviTareba. (magaliTi: ekalkanianebi, xerx-
arian rogorc acelomatebi (celomis ara mqone) (berZnu- emlianebi) rvaujredis stadia. radialuri da ganusaz-
lad a niSnavs gareSe). Rvreli. enterocelomuri – piveladi nawlavis nakecebi
sxeulis Rrus bevri funqcia gaaCnia. misi siTxiT warmoqmnian celoms. celomi, blastopori, mezoderma.
garSemortymulni arian Sinagani organoebi, is icavs maT anusi viTardeba blastoporidan. piri, anusi.
Sinagani dazianebisgan. rbiltanian celomatebSi, ro- dayofis spiraluri modelis sapirispirod, meorad-
goricaa miwis Wiebi, celomi Seicavs arakumSvad siTxes, pirianebis ganviTarebisTvis ZiriTadad damaxasiaTebe-
romelic xerxemlis magivrobas uwevs organizms. misi lia radialuri dayofa. am dros dayofa mimdinareobs
daxmarebiT kunTebs SeuZliaT funqcionireba. sxeulis paralelurad an perpendikularulad kvercxis verti-
Rru ar aZlevs Sinagan organoebs garegani kedlisgan kaluri RerZis mimarT; rogorc Cans Canasaxis rva-ujre-
damoukideblad zrdis da moZraobis saSualebas. Tqveni dis stadiidan, ujredebi zustad erTi meoris qveviT
celomi rom ara, sxeulis zedapirze SesamCnevi iqmnebo- arian ganlagebulni. meoradpirianebis umetesobisTvis
da gulis yoveli Zgera da nawlavebis SekumSva. damaxasiaTebelia ganusazRvreli anu aradetermini-
filogeneturi kvelvebi adastureben, rom namdvili rebuli dayofa, rac imas niSnavs, rom yoveli ujredi
celomi da fsevdocelomi ramdenjerme warmoiqmneboda dayofis adreul stadiaze inarCunebs normalur embri-
evoluciis ganmavlobaSi. ase rom cneba celomatebi da onad ganviTarebis SesaZleblobas. magaliTad, Tu zRvis
fsevdocelomatebi exeba evoluciur safexurs da ara varskvlavis ujredebs erTmaneTisgan gamovyofT oTxi
evoluciur Stos. ujredis stadiis dros, yoveli am oTxi ujredidan lar-
vad gadaiqceva. adamianis Canasaxis aradeterminirebu-
li dayofis Sedegad, SesaZlebelia identuri tyupebis
protostomebis (pirveladpirianebis) gaCena. es Tviseba aseve xsnis embrionuli `RerZuli
da deuterostomebis (meoradpirianebis) ujredebis~ ganviTarebis cvalebadobas, ris gamo Cndeba
mraval daavadebasTan brZolis axali gzebi, magaliTad:
ganviTareba
diabeti bavSvebSi, parkinsonis daavadeba, alchaimeris
adreuli ganviTarebis garkveul Tvisebebze dayrd- daavadeba da a.S. (naxeT Tavi 21)
nobiT, bevri cxoveli ganviTarebis xerxis mixedviT Sei-

766
pirveladpirianis ganviTa-
reba (magaliTebi: moluskebi, meoredpirianis ganviTareba
rgolovani Wiebi, (magaliTebi: ekalkanianebi, a) dayofa. rogorc wesi pirvelad pi­rianebis gan-
fexsaxsrianebi) qoedianebi)
viTareba iwyeba spiraluri determinirebuli
rva ujredis stadia rva ujredis stadia (gansazRvruli) gayofiT. meoradpirianebis gan-
viTarebisTvis damaxasiaTebelia radialuri ara­
determinirebuli (ganusazRvreli) dayofa.

(b) celomis formireba. celumis for­mireba iwyeba


spiraluri da gansazRvruli radialuri da gamusazRvreli gastrulaciis dros. pirveladpirianevbSi ce-
celomi
lomi viTar­deba mezodermis gaxleCis adgilas
(sxizocelomuri ganviTareba). meorad­pirianebSi
pirveladi
celomi viTardeba pirveladi nawlavis mezo-
nawlavi dermaluri gamonaburcebidan (enterocelomuri
gan­vi­Tareba)
celomi
mezoderma blastopori mezoderma
blastopori
sxizocelomuri: enterocelomuri: (g) blastoporis bedi. pirveladpirianebSi piri
mezodermis gaxleCis Sedegad pirveladi nawlavis nakecebi blastoporidan viTardeba. meoradpirianebSi
formirdeba celomi qmnian celoms.
meore Ria bolodan viTardeba piri.
anusi piri

saWmlis momne-
lebeli mili
W W suraTi 32.9  pirveladpirianebis da meorad­
pirianebis ganviTarebis Sedareba . aq gamoxatulia
piri anusi zogadi sxvaoba ganviTarebis am gzebs Soris, Tumca arsebobs
bevri gamonaklisi am modelidan _ (cisferia eqtoderma; wiTeli
piris formireba blasto- anusis formireba blasto-
poridan poridan _ mezoderma; yviTeli _ endoderma)

celomis formireba nawlavis ganviTarebis mere gastrulis mopirdapire


mxares warmoiqmneba meore naxvreti. sabolood blas-
meore sxvaoba protostomebsa (pirveladpirianebi)
topori da meore naxvreti gardaiqmnebian saWmlis mom-
da deuterostomebis (meoradpirianebi) ganviTarebas
nelebeli milis or Ria bolod (piri da anusi). pirve-
Soris Tavs iCens ganviTarebis ufro gvian stadiaze. gas-
ladpirianebSi piri ZiriTadad viTardeba pirveli Ria
trulaciis dros xdeba embrionis saWmlis momnelebeli
bolodan, blastoporidan. amis gamo maT daarqves pirve-
milis formireba. sawyis stadiaze mas daxuruli, brma
ladpirianebi (protostomebi) (berZnulad protos pirve-
tomaris forma aqvs. amas pirveladi nawlavi, anu arqen-
lia da stoma piri) meoredpirianebis - deuterostomebis
teroni hqvia. (suraTi 32.9 b). pirveladpirianebSi arqen-
(berZnulidan deuteros meore) ganviTarebisas piri war-
teronis formirebis Semdeg mezodermis sawyisi masivi
moiqmneba meore Ria bolodan, da blastopori ki gardai-
ixliCeba da qmnis celomur Rrus, es sqema cnobilia sx-
qmneba anusad.
izoceluri ganviTarebis saxeliT (berZnulidan schizein

32.3
– gaxleCa). sapirispirod, meoradpirianebis ganviTa-
rebisas sxeulis Rrus formireba enteroceluri gziT
koncefcia testi
xdeba: mezoderma gamoeyofa pirveladi nawlavis kedels
da warmoqmnili sivrce qmnis celoms (ix. suraTi 32.9 b)
1. ratom aris mniSvnelovani ganvasxvavoT evolu-
ciuri safexuri da evoluciuri Sto?
blastoporis bedi
2. SeadareT lokokinas (moluski) da adamianis
ZiriTadi niSani, romelic ganasxvavebs ganviTarebis (xerxemli­ani) adreuli ganviTarebis sami damaxa-
or saxes aris blastoporis bedi. blastopori CaRrmave- siaTebeli niSani.
baa, romelic gastrulaciis dros pirveladi nawlavis
formirebas aZlevs dasabams (suraTi 32.9 g). pirveladi

767
koncefcia 32.4 rom mivxvdeT raze kamaToben cxovelTa sistematikose-
bi, modiT SevamowmoT ori filogeneturi hipoTeza. es
hipoTezebi Semdeg or gverdze filogeneturi xeebis
saxiTaa warmodgenili. 32.10 suraTze gamosaxuli xe da-
or wamyvan hipoTezas Soris fuZnebulia morfologiuri Tvisebebis sistematikur
Tanxmobaa cxovelTa filogene- analisze. suraTi 32.11 gamartivebuli modelia uka­
naskneli molekuluri-genetikuri gamokvlevebis.
turi xis ZiriTadi Tvisebebis sakiTxebi, romlebzec arssebobs Tanxmoba hipo-
Tezebi Tanxmdebian cxovelebis filogeniis ZiriTadi
Sesaxeb Tvisebebis raodenobis Taobaze. yoveli punqtis wakiTx-
zoologebi sadReisod arCeven cxovelTa 35 tips visas yuradReba miaqcieT, Tu rogor aisaxeba es punqti
(filas). naTesauri kavSiri am filebs Soris kamaTis sa- filogenetur xeebze (suraTebi 32.10 da 32.11.)
gnad rCeba. bevri biologi studenti gaognebulia imiT, 1. yvela cxovels saerTo winapari gaaCnia. filo-
rom saxeZRvaneloebSi gamoxatuli filogeneturi xe geneturi xeebis umetesobidan Cans, rom cxovelTa
SeiZleba gansxvavdebodes romelime samecniero naS- samefo aris monofileturi. is mravalujredebi-
romSi gamoxatuli filogeneturi xisgan. anu Znelia am anebis evoluciur Stos warmoadgens. sxva sityve-
xis `dajereba~. am mimarTulebiT kvelvebi grZeldeba biT rom vTqvaT, yvela Tanamedrove da gadaSeneb-
da filogeneturi xe mudmivad icvleba. am sqe­m isTvis uli cxovelebis evoluciur Stoebs ukana svliT
damaxasiaTebeli arasarwmunoeba imis cocxali Sexsene- rom mivyveT, maT saerTo winapramde mivalT.
baa, rom mecniereba kvlevis procesia da rogorc yvela 2. Rrubelebi primitiuli cxovelebi arian. Ta-
procesi aris dinamiuri. mkvlevarebis hipoTezebi cxov- namedrove tipebs Soris cxovelTa orive filo-
elTa filogeniaze efuZnebodnen cxovelTa morfolo- genetikur xeze Rrubelebi (fila porifera – nas-
giis (agebulebis) Seswavlas. zoologebma 1990 wlebSi vretebianebi) xis fuZesTan axlos gamoeyofian
mimarTes molekulur genetikas cxovelTa sistematikis sxva cxovelebs. isini warmoadgenen parazoanebis
Sesaswavlad. naklebad Seswavlili tipebis gamokvlevam (es niSnavs cxovelebs gareT) evoluciuri orga-
axali meTodebis gamoyenebiT, (maT Soris namarxebis nizacis safexurs. qsovilebi gaCndnen imis mere,
analizi molekulur-genetikuri meTodebis meSveobiT), rac Rrubelebi sxva cxovelebs gamoeyvnen. Ta-
gvaCvena cxovelTa sxvadasxva jgufebSi romeli niSnebia namedrove molekulur-genetikuri gamokvlevebis
pirveladi da romlebi arian warmoebulebi. gaxsovdeT, mixedviT Rrubelebi parafileturebi arian, ro-
rom mecniereba codnis sxva gzebisgan imiT gansxvavdeba, gorc es 32.11 suraTzea aRniSnulia.
rom mecnieruli ideebis uaryofa SesaZlebelia eqsperi- 3. Eumetazoa - es evoluciuri Sto aerTianebs namd-
mentiT maTi Semowmebis mere, dakvirvebebis da axali vili qsovilebis mqone cxovelebs. yvela cxoveli
analitikuri meTodebis gamoyenebiT. Rrubelebis garda miekuTvneba eumetazoanebis
filogeneturi sistematika dRes dafuZnebulia `namdvili cxovelebi~ evoluciur Stos. Taname-
evoluciuri Stoebis identifikaciaze. evoluciuri drove namdvili cxovelebis saerTo winaparma evo-
Sto (klada) rogorc vTqviT monofileturi taqsonebis luciis procesSi SeiZina namdvili qsovilebi. nam-
erTobliobaa, am taqsonebisTvis da maTi saerTo naTe- dvili cxovelebis evoluciuri Stos primitiuli
savebisTvis unikaluri meoradi (pirveladidan warmoe- warmomadgenlebi arian tipi Cnidaria (msusxavi naw-
buli) saerTo TvisebebiT. (naxeT Tavi 25, rom gaixsenoT lavRruianebi, aq Seidian meduzebi) da Ctenophora
kladisturi analizi da filogeneturi sistematika) (savarcxlurebi) am primitiul namdvil cxovelebs
kladistur meTodebze dayrdnobiT agebul filogene- ori Canasaxovani Sre da rogorc wesi radialuri
tur xes aqvs kladebis ierarqiis forma, mcire kladebi simetria gaaCniaT. amotim maT erT evoluciur
moTavsebulni arian ufro did kladebSi (Sesabamisad safexurSi (grada) aTavseben, romelsac Radiata (sx-
xis ufro wvrili da ufro msxvili totebi). cxovelebis ivarebi) eZaxian.
saerTo meoradi Tvisebebis aRwera - kerZo hipoTezebis 4. cxovelebis ZiriTadi jgufi ekuTvnis Bilateria
warmoqmnis wyaroa. evoluciuri Sto (klada) SeiZleba (ormxrivsimetrianebi) evoluciur Stos (kla­
ganisazRvros anatomiuri da embrionuli msgavsebebis das). ormxrivi simetria aris is saerTo meoradi
mixedviT, romlTa homologiurobis Sesaxeb mkvelvarebi Tviseba romelic gvexmareba im evoluciuri Stos
SeTanxmdnen. (da evoluciuri safexuris) gansazRvraSi, sadac
mogvianebiT, mkvlevarebma axali monacemebi miiRes ormxrivsimetrianebis ZiriTadi tipebi Sedian. kem-
sxvadasxva saxeobebis cilebis monomeruli Tanmimdev- briuli afeTqeba ZiriTadad ormxrivsimetrianebis
robebis an birTvis aminomJavebis Sedarebis Sedegad. mravalferovnebis swraf zrdasTan aris dakav-
am monacemebis mixedviT xdeba saerTo winapris dadgena Sirebuli.
da kladas gansazRvra. gamoviyenebT `tradiciul~ mor- 5. xerxemlianebi da zogi sxva tipebi miekuTvnebian
fologiur Tvisebebze agebul monacemebs, Tu `axal~ meoradpirianebs. termini meoradpirianebi ara
molekulur _ ganetikur monacemebs an orives erTad, marto evoluciur safexurs gulisxmobs, aramed
Sedegi asaxuli filogenetur xeze erTi da igive iqneba. evoluciur Stosac, romelSic Sedian xerxemliane-

768
rgolovani Wiebi

fexsaxsrianebi
savarcxlurebi

brtyeli Wiebi
eqtoproqtebi

mxarfexianebi

ekalkanianebi

cibrutelebi
foronidebi

nemertinebi

nematodebi
qordianebi

moluskebi
msusxavebi
forianebi

`radialur meoradpirianebi pirveladpirianebi


simetrianebi~

ormxvrivsi-
metrianebi

Porifera - forianebi an Rrubelebi Arthropoda - fexsaxsrianebi


Cnidaria - knidariebi (msusxavi Rotifera - cibrutelebi
nawlavRruianebi) Nemertea - nemertinebi
Ctenophora - savarcxlurebi Nematoda – nematodebi an
eometazoebi Phoronida - foronidebi mrgvali Wiebi
Ectoprocta - eqtoproqtebi “radiata” – radialur simetrianebi
(garegan anusianebi) Deuterostomia - meoradpirianebi
Brachiopoda - mxarfexianebi Prtotostomia - pirveladpirianebi
Echinodermata - ekalkanianebi Bilateria - ormxvrivsimetrianebi
Chordata - qordianebi Eumetazoa - eumetazoebi
mravalujre- Platyhelminthes - brtyeli Wiebi (namdvili mravalujre-
dianebi Mollusca - moluskebi dianebi)
Annelida – rgolovani Wiebi Metazoa - mravalujredianebi

Soltiani koloniuri
winapari SS suraTi 32.10  cxovelTa filogeniis hipoTeza dafuZnebuli morfologiur da ganviTarebis
Tvisebebze. ormxrivsimetriul cxovelebSi Sedis ori didi jgufi: pirveladpirianebi da
meoradpirianebi.

bi. (gaiTvaliswineT, rom es ori hipoTeza ar Tanxm- radpirianebad da pirveladpirianebad. anu ganviTarebis
deba imaSi, Tu kidev romeli tipebi Sedian meored- am or tipSi asaxulia organizmebis filogenia. aseTi
pirianebSi) dayofa didi xnis ganmavlobaSi miRebuli iyo zoologi-
aSi. aRsaniSnavia, rom pirveladpirianebSi (suraTi 32.10)
uTanxmoeba ormxrivsimetriuli fexsasrianebi (sadac Sedian mwerebi da kibosnairebi, ki-
bos CaTvliT) gaerTianebulebi arian rgolovan WiebTan
cxovelebis gamo (sadac Sedis miwis Wia). orive jgufis warmomadgenlebs
marTalia es ori filogeneturi hipoTeza Tanxm- aqvT segmentirebuli anu danawevrebuli sxeuli (gaix-
deba cxovelTa filogeneturi xis zogadi agebulebis seneT Wiayela, romelic rgolovan Wiebs miekuTvneba, da
Taobaze, magram maT Soris uTanxmoebaa ramdenime mniS- kibos muclis qveda mxare, romelic fexsasrianebs mie-
vnelovani punqtis gamo. aqedan yvelaze mniSvnelovania kuTvneba.)
naTesauri kavSiri ormxvrivsimetrianebs Soris. mor- ukanaskneli molekulur-ganatikuri gamokvlevebis
fologiaze agebuli filogenetikuri xe 32.10 suraTze Sedegad, rogorc naCvenebia 32.11 suraTze, pirvelad-
yofs ormxrivsimetrianebs or evoluciur Stod: meo- pirianebs or taqsonad yofen: kutikulianebad da lo-

769
fotroqozoanebad. saxeli kutikulianebi gamomdin- _ qona) lofofori warmoadgens wamwamovani marwuxebis
areobs nematodebis, fexsasrianebis da kutikulianebis gvirgvins, romelic sakvebis mopovebaSi da miRebaSi monaw-
zogi sxva tipis warmomadgernlebis (romlebic ar arian ileobs. (suraTi 32.13a) cxovelTa sxva tipebi rgolovani
CarTulebi Cvens mimoxilvaSi) saerTo damaxasiaTebeli Wiebis da moluskebis CaTvliT gadian gansakuTrebul
niSnebidan. am cxovelebs garegani ConCxi gaaCniaT. amis larvul stadias, romelsac troqofora hqvia. (suraTi
magaliTia mkvrivi garsi, romelic faravs WriWinas. 32.13b) _ aqedan saxelwodeba lophotrochozoan.
roca cxoveli izrdeba, is kans icvlis, gamoZvreba Zveli
kanidan (garegani ConCxidan) da axals, ufro dids qmnis.
Zveli garegani ConCxis moSlis process eqdisi hqvia. ami-
cxovelTa sistematikis momavali
tom am cxovelebs laTinurad Ecdisozoa (kutikulianebi) mimarTulebebi
hqviaT. (suraTi 32.12). molekulur-genetikuri gamokv-
levebidan Cans, rom am evoluciuri Stos warmomadgen- iseve rogorc sxva samecniero mimarTulebebi cxov-
lebs saerTo winapari hyavdaT. zogi taqsoni, romelic elTa sistematikac mudmivad viTardeba. Cndeba axali
molekulur-genetikuri gamokvlevebis mere gamoyves am informacia, romlis meSveobiT SesaZlebelia arsebuli
evoluciuri Stodan aseve icvlis kans, magaliTad namd- hipoTezebis gadamowmeba, da moZvelebuli hipoTeze-
vili wurbelebi. bis axaliT Secvla.. dRevandeli sistematika efuZneba
saxeli Lophotrochozoa daerqva cxovelebs, romlebTac cxovelebis tipebis molekulur _ genetikur anal-
Semdegi ori struqturidan erT-erTi gaaCniaT. am struq- izs. am tipebs Soris naTesauri kavSirebis dadgena ex-
turebis mqone cxovelebi erT evoluciur StoSi gaaer- mareba mecnierebs cxovelTa sxeulis agebulebis mra-
Tianes. zogi cxoveli, rogoricaa Ectoprocta (xavselebi) valferovnebis warmoqmnis gagebaSi. momdevno TavebSi
aviTareben struqturas, romelic cnobilia lofoforis (33 da 34) ufro dawvrilebiT gavecnobiT Tanamedrove
saxeliT. (berZnulidan lophos _ savarcxeli da pherein cxovelebis tipebs da maTi evoluciis istorias.

32 -e Tavis Semowmeba

ganviTarebas. miuxedavad imisa, rom Hox-genebis


ZiriTadi koncefciebis Semowmeba ojaxi sxvadasxva saxeobebSi TiTqmis erTnairia,
maT SeuZliaT cxovelTa agebulebis mraval-

32.1
ferovani formebis ganviTarebis kontroli.
koncefcia

cxoveledbi arian mravalujrediani


koncefcia 32.2
heterotrofuli eukariotebi. maTi cxovelTa istoria SesaZlebelia
qsovilebi embrionuli Sreebidan vi- miliard welze met dros grZeldeba
Tardebian neoproteozouri era (1 miliardi – 542 mil­
lioni wlis winaT). adreul namarxebSi Sedis ed-
kvebis forma. cxovelebi arian heterotrofebi, iakaras fauna.
romlebic ineleben sakvebs. paleozouri era (542-251 milioni wlis win). kem-
ujredis struqtura da specializacia. briuli afeTqebis dros Tanamedrove cxovelebis
cxovelebi mravalujrediani eukariotebi ari- bevri tipi gaCnda.
an. maT ujredebs ujreduli kedeli (garsebi) ar mezozouri era (251-65.5 milioni wlis winaT).
gaaCniaT. maTi sxeuli inarCunebs mTlianobas mezozouri eris ganmavlobaSi dinozavrebi mTa-
struqturuli cilebis (rogoricaa kolageni) vari xerxemliani cxovelebi iyvnen dedamiwaze.
meSveobiT. marto cxovelebs gaaCniaT nervuli da gaCndnen marjnis rifebi, romlebmac Seqmnes bevri
kunTovani qsovilebi. wylis organizmisTvis sacxovrebeli adgili.
gamravleba da ganviTareba. gastrulacia iwyeba cenozouri era (65.5 milioni wlis winaT _
blastulis formirebis Semdeg. gastrulaciisas dRemde). Tanamedrove ZuZumwovrebis iseve ro-
xdeba embrionuli qsovilebis Sreebis formireba. gorc mwerebis mravalferovneba gaizarda ceno-
yvela cxovels, da marto cxovelebs gaaCniaT Hox- zour eraSi.
genebi, romlebic aregulireben sxeulis formis

770
koncefcia 32.3 iqnebian agebulni filogeneturi kvlevebi, miT
ufro Rrmad Cawvdebian mecnierebi cxovelTa evo-
luciis istorias.
cxovelebis daxasiaTeba SesaZlebe-
lia maTi `sxeulis zogadi agebulebis~
mixedviT SeamowmeT sakuTari codna
simetria. cxovelebs SeiZleba ar hqondeT sime-
triuli sxeuli, an hqondeT radialuri an ormxri- TviTSefaseba
vi simetria. ormxrivi simetriis mqone cxovelebs
aqvT muclis da zurgis mxareebi, iseve rogorc
marjvena da marcxena msareebi. bevr ormxvrivsi- 1. cxovelebisTvis damaxasiaTebel unikalur
metrian cxovels kefalizacia axasiaTebT (Tavis Tvisebebs Soris aris:P
qala gaaCniaT) a) gastrulacia
qsovilebi – cxovelebis embrionebs uviTarde- b) mravalujredianoba
baT embrionuli Sreebi, isini SeiZleba iyvnen g) sqesobrivi gamravleba
diploblastebi (ori embrionuli Sris mqone) da d) Solriani sperma
triploblastebi (sami embrionuli Sris mqone) e) heterotrofuli kveba
sxeulis Rru. triploblastul cxovelebSi Sei- 2. romeli faqtori naklebad moqmedebda kembri­
Zleba iyos, an ar iyos sxeulis Rru. sxeulis Rru ul afeTqebaze?
SeiZleba warmoadgendes fsevdoceloms (cru Rru) a) cxovelebSi mtacebeli-msxverplis kav-
romelic viTardeba blastocelomidan an namdvil Sirebis gaCena
celoms, romelic mezodermidan viTardeba. b) sxvadasxva adaptaciebis dagroveba, ro-
protostomebis (pirveladpirianebis) da deu­ goricaa niJarebi, da moZraobis
terostomebis (meoradpi­r ianebis) ganviTareba. sxvadasxva tipebis gaCena.
ganvitarebis ori forma romelic gansxvavdeba g) cxovelebis gamosvla xmeleTze
Canasaxis ujredebis gayofis tipis, celomis d) Hox genebis evolucia, romlebic akon-
formirebis da blastoporis `bedis~ mixedviT. trolebdnen ganviTarebas
e) atmosferuli Jangbadis koncentraciis

koncefcia 32.4
zrda, romelic aucilebelia
moZravi cxovelebis ufro intensiuri niv-
TierebaTa cvlisTis.
or wamyvan hipoTezas Soris Tanxmobaa 3. cxovelTa samyaroSi ormxrivi simetria
saukeTesod korelirebs:
cxovelTa filogeneturi xis ZiriTadi a) TvisebasTan yvela mimarTulebiT erTnai-
Tvisebebis Sesaxeb rad SeigrZnon garemo
b) ConCxis gaCenasTan
sakiTxebi, romlebzec arssebobs Tanxmoba.
g) aqtiuri moZraobis unarTan, mtaceblobas-
cxovelTa samyaro monofileturia. cxovelTa
Tan da mtaceblisgan Tavis
saerTo winapari albaT iyo koloniuri Soltiani
dacvasTan
umartivesi. Rrubelebi arian Parazoan - ebisTvis
d) namdvili celomis ganviTarebasTan
damaxasiaTebeli organizaciis evoluciur safex-
e) xmeleTTan SeguebasTan
urze. `namdvil cxovelebs~ gaaCniaT qsovilebi,
4. acelomatebisTvis damaxasiaTebelia:
aq Seidis yvela cxoveli Rrubelebis garda. Cni-
a) tvinis uqonloba
daria da Ctenofora –s xandaxan Radiata-s evoluciur
b) mezodermis uqonloba
safexurze aTavseben. ormxrivi simetria aris
g) meoredpirianobis ganviTareba
Tviseba, romelic saerToa evoluciuri StosTvis
d) celomi, romelic mTlianad ar aris Semo-
(kladasTvis) romelSic cxovelebis sxva tipebic
sazRvruli mezodermiT
Sedian.
e) mkvrivi sxeuli, romelsac ar gaaCnia Sina-
uTanxmoeba ormxrivsimetriuli cxovelebis
gani organoebis
gamo. cxovelTa sistematikis morfologiuri kv-
SemomsazRvreli Rru.
levebze erTi mxriv da meore mxriv molekulur-
5. aradeterminirebuli (ganusazRvreli) dayofis
genetikuri analizis Sedegebze dayrdnobiT mec-
pirdapiri Sedegi aris:
nierebi ver Tanxmdebian ormxrivsimetrianebis
a) pirveladi nawlavis formireba
evoluciuri Stoebis (kladebis) raodenobaze.
b) ujredebis, (roml;ebic adreul embrionul
cxovelTa sistematikis ganviTarebis momava­
stadiaze gamoeyo Canasaxis sxva ujredebs)
li mimarTulebebi. rac ufro met monacemebze
sicocxlisunarian organizmad ganviTa-

771
rebis unari a) Protostomia _ pirveladpirianebi
g) dayofis mimarTuleba perpendikularuli b) Bilateria _ ormxrivsimetriulebi
kvercxis vertikaluri g) Radiata _ sxivarebi
RerZis mimarT d) Eumetazoa _ mravalujredebiani `namdvi-
d) winaswari gansazRvris SeuZlebloba moxde- li~ cxovelebi
ba momavalSi sxizocelomuri e) D euterostomia _ ormxrivsimetriuloba
Tu enterocelomuri sxeulis Rrus
formireba
6. Rrubelebsa da sxva cxovelebs Soris Ggansxvave­ evoluciuri kavSiri
ba gamoixateba imaSi, rom maT ar gaaCniaT:
a) sxeulis Rru
b) Camoyalibebuli saWmlis momnelebeli zogierTi mkvlevaris azriT, gamoTqma kembriu-
sistema li afeTqeba unda Seicvalos gamoTqmiT `kembriuli
g) namdvili qsovilebi iluzia~. miRebulia, rom cxovelTa mravalferovneba
d) mimoqcevis systema mkveTrad gaizarda kembriul periodSi. magram zogi
e) mezoderma mkvlevari, magaliTad lin margulisi masaCusetis uni-
7. ra aris ori filogeneturi xis avtorebs Soris versitetidan adarebs kembriul SreebSi napovn mra-
kamaTis mizezi. filogeneturi xeebi gamoxatu­ valnairi cxovelTa namarxebs, dakvirvebas dedamiwaze
lia Sesabamisad 32.10 da 32.11 suraTebze. kosmosidan, saidanac Canan marto didi qalaqebi, isic
a) cxovelTa samefos monofilia Tu miuaxlovdebi amisTvis sakmarisad axlo manZilze.
b) ormxrivsimetrianebis Lophotrochozoa da Ec- Tu am Sedarebis gamoyenebiT ra daskvna SeiZleba gava-
dysozoa evoluciuri safexuris arseboba keToT kembriuli periodis cxovelTa evoluciis Ses-
g) rom Rrubelebi martivi cxovelebi arian axeb?
d) rom xerxemlianebi meoradpirianebi arian
e) ormxrivsimertianebis monofilia mecnieruli kvleva
8. cxovelebis filogeniis erT-erTi hipoTezis
mixedviT fexsasrianebi da nematodebi Ecdysozoa
– Si arian gaerTianebulebi. ra aris amis mizezi vTqvaT Tqven axorcielebT cxovelTa samefos
a) orive jgufis cxovelebi segmenturebi ari- filogenetur analizs, romelic efuZneba morfologi-
an uri Tvisebebis Sedarebas da gindaT Soltis qona-arqo-
b) orive jgufis cxovelebi gadian kanis cvlis nis mixedviT gaaerTianoT cxovelTa tipebi evoluciur
stadias Stoebad. ratom ar aris sakmarisi es Tviseba (Soltis
g) orives Canasaxis ujredi radialur, deter- qona) rom mis mixedviT gavaerTianoT tipebi evoluciur
minirebul gayofas gadis, da maTi embrion- StoebaT?
aluri ganviTareba msgavsia
d) namarxebis Seswavlisas aRmoCenilia maTi
saerTo winapari mecniereba, teqnologia
e) genetikurma analizma aCvena, rom maTi Tan- da sazogadoeba
mimdevrobebi msgavsia da gansxvavdebian
loforianebis da meoradpirianebisgan.
9. Semdegi ganmartebebidan romeli ar aris swori? cxovelTa filogeniis Seswavlas bevri uyurebs,
a) Echinodermata – ormxrivsimetrianebis Sto, rogorc `mecnierebas mecnierebisaTvis~ anu am xalxis
celomi viTardeba pirveladi nawlavidan azriT praqtikuli gamosavali am saqmianobas ar gaaC-
b) Nematoda – mgrvali Wiebi, crucelomianebi nia. zogi organizacia, romelic afinansebs mecnierul
g) Cnidaria – radialuri simetria – diplo- kvlevebs upiratesobas aniWebs adamianis moTxovnebTan
blastebi ufro mWidrod dakavSirebul proeqtebs. meore mxvriv,
d) Platyhelmintes (brtyeli Wiebi) – brtyeli saerTo interesi sicocxlis istoriisadmi sakmaod did-
Wiebi, celomis aramqone ia. popularul JurnalebSi xSirad ibeWdeba statiebi
acelomatebi axal aRmoCenebze am dargSi. vTqvaT Tqven gqondaT muS-
e) Porifera – celomianebi, piri blastoporidan aobis SesaZlebloba im mkvlevarebis gundSi, romlebic
vitardeba cxovelTa filogenias Seiswavlian. miswereT mokle wer-
10. cxovelTa samyaros Semdegi erTobliobebidan ili ara biologebs imis axsniT, Tu ratom ukeT unda fi-
romeli moicavs yvela nansdebodes filogeneturi kvlevebi.
danarCens?

772
33
uxerxemloebi
S S suraTi 33.1   Wia Spirobranchus giganteus `saSobao xis
msgavsi Wia~, wylis uxerxemlo.

icavs. Wiis sacecebze ganlagebulia sinaTlis SemgrZne-


ZiriTadi koncefciebi bi struqturebi. isini ,,xedaven” mtaceblis Crdilsa
da signals kunTebs gadascemen. kunTebi ikumSeba da
sacecebi milakSi umalve imaleba.
33.1 Rrubelebs mimagrebuli cxovrebis niri, fore- es Wiebi uxerxemloebia anu cxovelebi, romlebsac
biani sxeuli da qoanocitebi axasiaTebs xerxemali ara aqvT. cxovelTa 35 aRwerili tipidan (er-
Tis garda), yvela uxerxemloa. yvela cnobili saxeobebis
33.2 msusxavebisTvis damaxasiaTebelia radialuri 95% uxerxemloebia. uxerxemloebi dedamiwaze yvelgan
simetria, gastrovaskularuli Rru da knidoc-
binadroben: mudmivi gamyinvarebidan _ mduRare wyle-
iti.
bamde. aseTi wylebi zRvaSi Rrmad mdebare hidroTer-
33.3 cxovelTa umetesoba ormxrivsimetriulia muli napralebidan gamoedineba.
am TavSi ganvixilavT uxerxemloebis samyaros. gido-
33.4 moluskebs aqvs kunTovani fexi, visceraluri
bas 33.2 suraTze gamoxatuli filogenetikuri xe gagviw-
masa da mantia
evs. 33.3 suraTze mocemulia uxerxemloebis ori aTeuli
33.5 anelidebi segmentirebuli Wiebia tipis warmomadgeneli da am tipebis mokle aRwera. aqe-
dan 14 tips ufro detalurad 33 TavSi ganvixilavT.
33.6 nematodebi mkvrivi kutikuliT dafaruli
arasegmentirebuli crucelomianebia

33.7 fexsaxsrianebi segmentirebuli, celomiani


cxovelebia. aqvT garegani ConCxi da dasaxsru-
li gamonazardebi

33.8 kaneklianebi da qordianebi meoradpirianebia

kaneklianebi

qordianebi
moluskebis da anelidebis CaT-
Rrubelebi

(nematodebis, fexsaxsrianebis
msusxavebi

sxva ormxvriv simetriulebi

Sesavali

sicocxle xerxemlis gareSe meoradpirianebi

33.1 suraTze gamosaxuli organizmi pirveli Sexed-


viT romelime wyalmcenared mogveCveneba. sinamdvileSi
vliT

ormxvriv
ki es lamazi arseba marjnis rifebis binadaria. is wyalm- simetriulebi
cenare ki ara, aramed cxovelia, kerZod ki segmenturi
Wiis Spirobranchus giganteus-is nairsaxeobaa. inglisuri-
namdvili
dan misi saxeli ,,saSobao xis msgavsi Wia”-d iTargmneba. cxovelebi
foTlebis ori rgoli sinamdvileSi sacecebia. Wia maT
airebis mimocvlisTvis iyenebs. maTi saSualebiT wyli-
dan mcire organizmebisac iWers. am WiisTvis damaxa- winapruli kolo-
nialuri qoano-
siaTebelia kalciumis karbonatis sekrecia. kalciumis
flagelatebi
karbonatisgan is milakebs aSenebs da iqidan sacecebs
gamoyofs. milaki Wiis sxeuls simkvrives aniWebs da
S S suraTi 33.2   c
 xovelTAa filogenezis mimoxilva.

773
suraTi 33.3
uxerxemloebis mravalferovnebis mimoxilva
cxovelTa samefos amJamad 35 tipad yofen. am tipebSi gaerTianebulia 1.3 milioni aRwerili saxeoba. mecnierebi
varaudoben, rom sinamdvileSi dedamiwaze 10-200 milionamde saxeoba arsebobs. maTi umetesoba ar aris aRweri-
li. am TavSi cxovelTa 24 tips ganvixilavT da suraTebze gamoxatuli yvela tipis warmomadgenels gavecnobiT.
24-ve tipis warmomadgenlebi uxerxemloebia.

Porifera Rrubelebi (forianebi) (5 500 saxeoba) Cnidaria knidariebi anu msusxavebi (10 000 saxeoba)

Rrubelebi martivi agebulebis, knidareibSi gaerTianebulia marjnebi,


mimagrebuli cxovrebis niris mqone meduzebi da hidrebi. am cxovelebis
cxovelebia. namdvili qsovilebi sxeulis agebuleba gansxvavebulia. ma-
ara aqvT. ikvebebian suspenziiT, anu gram aqvT saerTo niSnebic. magaliTad,
wyalSi motivtive sakvebis nawilakebs erTi gasaxnelis mqone gastrovasku-
`iWeren”. wyalTan erTad sxeulis Sina- laruli Rru. es gasaxsneli pirisa da
gan arxebSi sakvebic xvdeba. (ixileT anusis funqcias erTdroulad asru-
koncefcia 33.1). lebs (ixileT koncefcia 33.2)
Rrubela meduza

Placozoa plakozoanebi (1 saxeoba) Kinorhyncha kinorinxebi (150 saxeoba)


kinorinxebi (moZrav cx-
am tipis erTaderTi cnobili
virianebi anu WuWyis dra-
saxeoba Inchoplax adhaerens
konebi) zomiT 1 mm-ze patara
cxovels TiTqos arc ki
cxovelebia. binadroben
hgavs. misi sxeuli aTasobiT
mTeli msoflios okeaneebis
ujredisgan Sedgeba. ujre-
fskerze, qviSasa da SlamSi,
debi 2mm sisqis ormag Sres
mimoqcevis zonidan 8000m
qmnian. Inchoplax adhaerens or-
siRrmemde. sxeuli 13 segmen-
ganuli narCenebiT ikvebeba.
tisgan Sedgeba. segmentebi
mravldeba an orad dayofiT
erTmaneTze kramitiviT
an dakvirtviT, ris Sedegad
gadafarebulia. piri Sei-
mravali mravalujrediani
araRebulia nemsismagvari
organizmi warmoiqmneba.
gamonazardebis rgoliT.
plakozoa (s. m.) kinorinxa (s. m.) SeuZlia piris sxeulSi
Camalva.

Platyhelminthes brtyeli Wiebi (20 000 saxeoba) Rotifera cibrutelebi (1 800 saxeoba)

Platyhelminthes brtyeli Wiebi (Tasmiani mikroskopuli zomebis miuxedavad,


Wiebis, planariebisa da trematodebis cibrutelebs aqvT organoTa special-
CaTvliT). am Wiebs ormxvrivi sime- izirebuli sistemebi, maT Soris saWmlis
tria da centraluri nervuli sistema momnelebeli arxic (saWmlis momnele-
aqvT. nervuli sistema Tvalebidan da beli traqti). isini wyalSi motivtive
sxva grZnobis organoebidan miRebul mikroorganizmebiT ikvebebian (ixileT
informacias amuSavebs (ixileT konce- koncefcia 33.3).
fcia 33.3).
zRvis cibrutela (s.m.)
brtyeli Wia

Ectoprocta eqtoproqtebi (gare anusianebi) (4 5000 Phoronida foronidebi (20 saxeoba)


saxeoba)
eqtoproqtebi anu xavsulebi substrats foronidebi zRvis Wiebia. isini zRvis
mimagrebuli, koloniuri cxovelebia. fskerSi gamoTxril gvirabebSi bi-
maT mkvrivi garegani ConCxi aqvT (ixi- nadroben. gvirabis gasasvlelebidan
leT koncefcia 33.3) gamoyofilia maTi sacecebi. sacecebiT
sakvebis nawilakebs iWeren (ixileT
koncefcia 33.3).
xavsulebi
foronidebi

774
33.3 (gagrZeleba)
suraTi
uxerxemloebis mravalferovnebis mimoxilva
Brachiopoda – mxarfexianebi (335 saxeoba) Nemertea nemertinebi (900 saxeoba)

mxarfexianebi SeiZleba xamanwkebSi stiletiani an Tasmiani Wiebia. binadro-


da sxva moluskebSi agverios. mxar- ben wyalSi an qviSaSi. qviSaSi damaluli
fexianebis umetesobas aqvs damaxasi- Wia stilets gareT gamoyofs da msx-
aTebeli RerZi, romlis saSualebiT verpls iWers. brtyeli Wiebis msgavsad
isini substrats emagrebian (ixileT namdvili celomi (Rru) ara aqvT, magram
koncefcia 33.3). gaaCniaT saWmlis momnelebeli arxi (ixi-
leT koncefcia 33.3).
mxarfexiani Tasmiani Wia

Acanthocephala (1 100 saxeoba) Tavekliani Wiebi Ctenophora qtenofrebi (100 saxeoba)

(berZnulad acanthias – ekliani, qtenofirebs (kuburi medu-


cephale – Tavi). am Wiebis sxe- zebi) msusxavebis msgavsad,
ulis wina nawilze, stiletze aqvT ori Canasaxovani Sre.
(proboscitze) kauWebia orive tipi sxva cxovelebse
ganlagebuli. yvela saxeoba voluciis adreul safexurze
parazitia. larva fexsaxs- gamoeyo. garegnulad isini
rian maspinZelSi viTardeba, msusxavebs ar gvanan. msusx-
zrdasruli forma ki xerxem- avebisgan maT wamwamebis rva
lianSi. zogi Tavekliani sab- rigi ganasxvavebs, romelTa
oloo maspinZlamde saocari meSveobiT meduza wyalSi
taqtikis daxmarebiT aRwevs. gadaadgildeba. msxverplis
magaliTad: Tavekliani Wia, dasaWerad sacecebs iyeneben:
romlis Sualeduri maspinZe- qtenofora anu roca patara cxoveli ori
li axal zelandiaSi mobi- Tavekliani Wia sacecidan erT-erTs exeba,
nadre talaxis kiborCxalaa, kuburi meduza specializebuli ujredebi
aiZulebs, mas napirze iseT uceb ixsneba da msxverpli
adgilze gamosvlas, sadac webovani ZafebiT ifareba.
mas frinvelebi (saboloo kuburi meduzebi okeanis
maspinZlebi) ukeT dainaxaven planqtonis ZiriTadi Semad-
da daiWeren. geneli nawilia.

Annelida anelidebi anu rgolovani Wiebi


Mollusca moluskebi (93 000 saxeoba)
(16 500 saxeoba)

moluskebs (lokokinebs, saWmelad rgolovani Wiebi sxva Wiebisgan


vargis moluskebs, kalmarebsa da rva- sxeulis segmentaciiT gansxvavdebian.
fexebs) aqvT rbili tani. mravali saxe- Wiayelebi yvelaze cnobili rgolovani
obis tans mkvrivi garsi icavs (ixileT Wiebia. am tipSi zRvisa da mtknari
koncefcia 33.4) wylis saxeobebi Seidan (ixileT konce-
fcia 33.5)

rvafexa zRvis mrgvali Wia

Loricifera loriciferebi (10 saxeoba) Priapula priapulebi (16 saxeoba)


loriciferebi (laTinurad lo- priapulebi Wiebia. sxeulis
rica – korseti da ferre – tareba) wina boloze farTo mrgvali
0,1-0,4 mm sigrZis cxovelebia. lancetaa (saxeli Zveli ber-
isini zRvis fskerze did siR- Znebis nayofiereibs RmerTis
rmeze binadroben. maT javSani Priapos-is sapativcemlod
jibe aqvT, romelsac qmnis daarqves, romelsac gigan-
muclis SemomsazRvreli eqvsi turi penisiT gamosaxavdnen).
fari. javSnidan Tavsa, kisersa Wiebis sigrZe 0,5mm-dan 20
da mkerds gamoyofen. loric- santimetramde meryeobs.
iferebis cxovrebis niri uc- saxeobebis umetesoba zRvis
nobia. rogorc Cans, ramdenime fskerSi efloba. namarxebidan
saxeoba baqteriebiT ikvebeba. Cans, rom priapulebi kem-
briul periodSi gamefebul
loricifera (s. mikr.) priapula
mtaceblebs Soris iyvnen.

775
Nematoda nematodebi anu mrgveli Wiebi (25 000 saxeoba) Arthropoda fexsaxsrianebi (1 000 000 + saxeoba)

mrgvali Wiebi niadagSi da wylis gare- cxovelTa aRwerili saxeobebis umete-


moSi Zalian gavrcelebuleba. Zalian soba mwerebis, kibosnairebis da obo-
mravalferovani Wiebia. bevri saxeoba bebis CaTvliT fexsaxsrianebs miekuT-
mcenareebisa da cxovelebis parazitia. vneba. yvela fexsaxsrian cxovels aqvs
mrgvali Wiebis yvelaze damaxasiaTe- segmentirebuli garegani ConCxi da
beli niSaniasxeulis safari _ mkvrivi danawevrebuli (dasaxsruli) gamonaz-
kutikula (ixileT koncefcia 33.6) ardebi (ixileT koncefcia 33.7)

mrgvali Wia
morieli (obobasnairi)

Cycliophora cikliofora (1 saxeoba) Tardigrada tardigradebi (800 saxeoba)

ciklioforebis erTaderTi tardigradebs (laTinurad


cnobili saxeoba Symbion tardus–neli da gradus–nabiji)
pandora, 1995 wels aRweres. wylis daTvebsac uwodeben.
igi binadrobs kibos piris maT aqvT mkvrivi gamonaz-
nawilebSi. mas saocari ardebis mqone momrgvalo
sasicocxlo cikli aqvs. sxeuli. moZraobis maneriG T
mamrebi anayofiereben md- daTvs amsgavseben. tardi-
edrebs, romlebic TavianTi gradebis zoma 0.5mm-ze nak-
dedebis sxeulSi agrZeleben lebia. zogi saxeoba okeanee-
ganviTarebas. ganayofi- bisa an mtknari wylebis
erebuli mdedrebi ga reT binadaria, sxvebi mcenareebze
gamodian, kibos sxeulSi vr- an cxovelebze binadroben.
celdebian da axalSobilebs ciklofora (SeRebili) tardigrada xavsis 12kv.m.-ze SeiZleba
Cekaven. axali Taoba tovebs daaxoebiT 2 milioni tar-
kibos da axal maspinZels digrada cxovrobdes. cud
eZebs. pirobebSi tardigradebi
,,iZineben” da -272 graduss
yinvas uZleben.

Onychophora – oniqoforebi (110 saxeoba) Hemichordata naxevradqordianebi (85 saxeoba)

oniqoforebi anu xaver- naxevradqordianebi, is-


dovani Wiebi kembriuli eve rogorc kaneklianebi
afeTqebisas ganviTardnen da qordianebi meorad-
(ixileT Tavi 32). Tavda- pirianebia (ixileT Tavi 32).
pirvelad isini okeaneSi naxevradqordianebis da
binadrobdnen, magram Semd- qordianebis saerTo Tvise-
gom warmatebas xmeleTzec bebia layuCis xvreli da
miaRwies. dReis mxolod dorsaluri nervuli qorda.
tenian tyeebSi gvxvdeba. maTi umetesoba cnobilia
oniqoforebs aqvT xor- enteropneust-ebis anu rkos
ciani sacecebi da ramdenime Wiebis saxeliT. rkos Wiebi
aTeuli wyvili tomaras- zRvis cxovelebia. isini
nairi fexi. oniqofora rkos Wia ZiriTadad SlamSi an kldee-
bis qveS imalebian; sxeulis
sigrZe SeiZleba 2 metrs
aRematebodes.

Echinodermata kaneklianebi _ (7 000 saxeoba) Chordata qordianebi (52 000 saxeoba)


kaneklianebi, magaliTad, zRvis brtyeli qordianebis saxeobebis 90% mets
zRarbebi (Clypeasteroida), zRvis varskv- xerxemliani cxovelebi Seadgenen.
lava da zRvis zRarbebi wylis binadrebia. qordianebis tipSi kidev uxerxemloebis
zrdasrul asakSi radialuri simetria sami jgufia: garsianebi, lancetebi da
axasiaTebs. aqvT Sinagani arxebis bade, miqsinebi. informacia xerxemlianebze
romlis meSveobiT moZraoben da ikvebebian. mocemulia 34 TavSi.
arxebiT wyali sxeulis sxvadasxva nawi-
lebs miewodeba( ixileT koncefcia 33.8)
zRvis zRarbi garsianebi

776
koncefcia 33.1 ufro rTuli agebulebis mqone Rrubelebs aqvTY sxe-
ulis danaoWebuli kedlebi, mravali, datotvili wylis
sadinari da ramdenime oskulumi. garkveuli pirobebis
Rrubelebs mimagrebuli zegavleniT forebisa da oskulumis irgvliv ganlage-
buli ujredebi ikumSeba da sxeulis Ria nawils ketavs.
cxovrebis niri, Rrublisebri Rrubelebis zoma ramdenime milimetridan ramdenime
metramde meryeobs. namdvili cxovelebisgan (eumetazo-
sxeuli da qoanocitebi an) gansxvavebiT, Rrubelebs namdvili qsovilebi (erTi
axasiaTebs funqciis Semsrulebeli msgavsi ujredebis jgufi, ro-
melic sxva qsovilebisgan membranuli SreebiT gamoyo-
filia) ar aqvT. ase rom, Rrubelebis sxeuli ujredebis
Rrubelebs (tipi _ Porifera) mimagrebuli cxovrebis
ramdenime gansxvavebuli tipisgan Sedgeba. spongocelo-
niri axasiaTebs. Zvel berZnebs egonaT, rom isini mcena-
mis (spongocoel) Sinagani zedapiri SemosazRvrulia wyl-
reebia. Rrubelebi binadroben zRvebSi da mtknar wy-
is kamerebiTa da Soltiani qoanocitebiT anu sayeloiani
lebSi. ikvebebian wyalSi motivtive mcire zomis sakvebi
ujredebiT (maT Soltis fuZesTan membranuli sayelo
nawilakebiT anu suspenziiT (suspenziiT mkvebavebi).
aqvT, amitom sayeloiani ujredebi daarqves). Solti wy-
wyali, masSi gaxsnili nawilakebiT, Rrubelebis sxeulSi
lis nakads warmoqmnis, sakvebis nawilakebi sayeloSi ka-
advilad aRwevs. sxeuli forebiT dasvretil tomaras
vdeba, qoanocitebi ki maT fagocitozis gziT ineleben.
waagavs (Porifera _ niSnavs forebis mqones) wyali forebis
qoanoflagelatebis ujredebsa da qoanocitebs Soris
gavliT centralur Rrumde, anu spongocelomde mie-
msgavseba molekulur-genetikuri kvelvebis meSveobiT
dineba, Semdeg ki gareT gamodis Rrubelas farTo Ria
dadginda. is adasturebs hipoTezas, romlis mixedviT,
nawilidan, romelsac oskulums eZaxian (suraTi 33.4).

qoanociti – spongocelomi Semosaz-


Rvrulia ujredebiT – qoanocitebiT.
qoanocitebi Soltis moZraobis meS-
veobiT qmnian wylis nakads, romelic
forocitebSi gadis. sayelo qoanociti
sakvebis nawilakebi
lorwoSi

oskulumi Solti
Rrubela cisferi larnaki
(Calyspongia plicifera).

spongocelomi – wyali foroc-


itebis gavliT Sedis RruSi - sakvebis nawilakebis amebociti
spongocelomSi. fagocitozi.

forociti: wyali Sedis epidermisSi


qoanocitebis Soltebis moZrao-
forocitebis (funCulisebri ujre-
biT wyali miedineba qoanocitebis
debis) meSveobiT. forocitebi saz-
sayelosken, romelsac TiTis-
Rvraven sxeulis kedels. spikula magvari amonaburcebi aqvs. sakvebi
nawilakebis dakaveba xdeba amona-
epidermisi: garegani Sre burcebze arsebuli lorwos SreSi.
Sedgeba mWidrod ganlagebuli fagocitozis saSualebiT sakvebis
epidermuli ujredebisgan. nawilakebi STainTqmeba da moinele-
wylis nakadi ba, an amebocitebTan gadaitaneba.

mezohili (mezoglea): am martivi Rrube-


las sxeulis kedeli Sedgeba ujredebis amebociti. amebocits sakvebi
ori Srisgan, romlebic erTmaneTisgan Rrubelas sxeulis sxva ujre-
gamoyofilia Jelatinisebri nivTiere- debTan gadaaqvs. amave dros ConCxis
biT mezohiliT (mezohili _ Sualeduri boWkoebisTvis (spikulebisTvis)
nivTierebaa) qmnis masalas.

SS suraTi 33.4  Rrubelebis agebuleba.

777
cxovelebi qoanoflagelatis msgavsi winaprisgan war-
moiSvnen (ixileT Tavi 32). koncefcia 33.2
Rrubelas sxeuli Sedgeba ujredebis ori Srisgan,
romlebic erTmaneTisgan gamoyofilia Jelatinisebri msusxavebisTvis damaxasiate-
nivTierebiT. am nivTierebas mezohili (mezoglea) ewo-
deba. mezohilSi da mis gareT mogzauroben ujredebi, belia radialuri simetria,
romlebsac amoebocitebs uwodeben, vinaidan maT cru-
fexebi aqvT. amebocitebs bevri funqcia axasiaTebs.
gastrovaskularuli Rru da
isini wylidan da qoanocitebidan sakvebis nawilakebs knidociti
iReben, ineleben da sakvebs sxva ujredebs awvdian. ame-
Rrubelebis garda yvela sxva cxoveli eumetazoas
bocitebi mezohilis SigniT ConCxis mkvriv boWkoebs qm-
(namdvili qsovilebis mqone cxovelebis) kladas mie-
nian. Rrubelebis zogierT jgufSi es boWkoebi kvarcis-
kuTvneba (ixileT Tavi 32). am kladaSi Semavali cxovlTa
gan an kirisgan Semdgar basr spikulebs formireben. sxva
jgufis erT-erTi uZvelesi tipi msusxavebia (Cnidaria).
RrubelebSi isini cila kolagenisgan Semdgar elastiur
msusxavebs axasiaTebs mravalferovani formebi: mi-
boWkoebs _ spongins qmnian (abanos Rrubelebi, Rru-
magrebuli (marjnebi da hidrebi) da motivtive (meduze-
belebis elastiuri ConCxebia).
bis CaTvliT). msusxavebs aqvT SedarebiT martivi, dip-
Rrubelebis umetesoba hermafroditia (berZnuli
loblasturi (ori Canasaxovani Sris mqone), radialuri
RmerTis hermesis da qalRmerTis afroditas gaerTianeb-
simetriis mqone sxeuli. msusxavebi bolo 570 milioni
uli saxelebi). sqesobrivi gamravlebisas yoveli indi-
wlis ganmavlobaSi arseboben.
vidi mamrisa da mdedris funqcias iTavsebs, anu rogorc
msusxvaebis sxeulis ZiriTadi nawilia centraluri
kvercujreds, aseve spermatozoids warmoqmnis. TiTqmis
saWmlis momnelebeli ganyofilebis anu gastrovasku-
yvela Rrubelas Tanmimdevruli hermafroditizmi axa-
laruli Rrus mqone tomara. Rru erTi mxridan ixsneba.
siaTebs, anu jer erTi sqesis Tvisebebs avlens, Semdeg ki
am gasasvlels erTdroulad piris da anusis funqcia
meores. gametebi qoanocitebisgan an amebocitebisgan
aqvs. msusxavebs sxeulis agebulebis ori tipi axasi-
warmoiqmneba. kvercxujredebi mezohilSia ganlagebu-
aTebs. erTi _ mimagrebuli polipia, meore _ motivtive
li, sperma ki wylis nakadTan erTad gareT gamoedineba.
meduzaa (suraTi 33.5). polipi formaa, romelic sub-
jvaredini gamravlebisas sperma mezobel individebTan
strats sxeulis aboraluri nawiliT (piris mopirdapire
gadadis. ganayofiereba xdeba mezohilSi, iqve viTardeba
mxariT) emagreba. polipis sacecebi, msxverplis molo-
zigota, romelic mcuravi larvis formas iRebs. is gamo-
dinSi, sxvadasxva mxares gaWimulia. hidrebi da zRvis
dis mSobliuri Rrubelisgan da iqamde dacuravs, sanam
anemonebi polipis formis cxovelebia. meduza polipis
Sesabamis substrats miemagreba. misgan viTardeba moz-
Sebrtyelebuli formaa. piri fskeris mxares aqvs. pasi-
rdili, mimagrebuli Rrubela.
uri tivtivisa da zaris msgavsi sxeulis SekumSvis saSu-
Rrubela sxvadasxva damcvel struqturebsa da anti-
biotikebs asinTezebs. mkvelvrebi im nivTierebebis gam-
piri/anusi
oyofaze muSaoben, romelTa saSualebiT SesaZlebelia meduza
sacecebi
adamianis daavadebebTan brZola. magaliTad, arizonis polipi
saxelwifo universitetis TanamSromlebma, robert pe- gastrovasku-
titma da misma kolegebma, zRvis RrubelebSi aRmoaCines laruli Rru
nivTiereba, romelsac kribrostatini daarqves. kri- gastroderma
brostatini klavs penicilinis mimarT mdgrad strepto- mezoglea
kokis baqteriebs. mecnierebi Rrubelebisgan gamoyofil epiderma
sxva nivTierebebsac swavloben da maT gamoyenebas ki- sacecebi
piri/anusi
bosTan sabrZolvelad apireben.

33.1
S S suraTi 33.5.  msusxavebis ori forma _ polipi da meduza.
msusxavebis sxeulis kedeli ujredebis ori Srisgan Sedgeba:
koncefcia testi epidermis garegani Srisgan (warmoiqmna eqtodermisgan) da
gastrodermis Sinagani Srisgan – (warmoiqmna entodermisgan).
1. aRwereT Rrubelas kveba. moneleba gastrovaskularul RruSi iwyeba da gastroderm-
aluri ujredebis sakveb vakuolebSi mTavrdeba. gastroderm-
2. aRwereT, rogor SeiZleba imoqmedos Rrubelebis aluri ujredebis Soltebis meSveobiT gastrovaskularuli
gamravlebaze wylis nakadis dinebis Secvlam. Rrus Semcveloba ireva da sakvebi nivTiereba danarCen sxeulSi
vrceldeba. epidermisa da gastrodermis Sreebs Soris ganlage-
bulia Jelatinisebri Sre _ mezoglia.

778
WW suraTi 33.6  hidris knidoc-
iti. knidocitis es tipi msusxav
saceci kapsulas _ nematocits Seicavs,
msxverpli romelSic ganlagebulia dax-
veuli Zafi. Sexebis an qimiuri
zemoqmedebis Sedegad Zafi
gamoisroleba, msxverpls erWoba
da msxverplis sxeulSi Sxams
uSvebs.

"CamrTveli"

Zafis gaSla
nematocisti

daxveuli
knidociti
Zafi

alebiT wyalSi Tavisuflad gadaadgildeba. meduzebs beli sakvebi gamoidevneba piris/anusis gavliT. sacecebi
Tavisuflad mcuravi Jelesmagvari cxovelebi miekuT- SeiaraRebulia knidocitebis kompleqtiT - ujredebiT,
vneba. am cxovelebs oralur (piris) mxares ganlagebuli romlebic cxovels saSiSroebis SemTxvevaSi icaven da
da fskerisken CamoSvebuli sacecebi aqvT. zogi msusxavi msxverplis daWeraSi monawileoben (suraTi 33.6). knidoc-
mxolod mimagrebuli formiT (polipis saxiT) arsebobs, itebis SemadgenlobaSi Sedis knida (berZnulad cnide Win-
zogi mxolod meduzis formiT (mocurave). sxvebi si- Waria). tipi knidariebis saxeli knidisgan warmoiSva.
cocxlis ciklis ganmavlobaSi orive stadias _ mimagre- knida kapsulis magvari organelaa, ro­melsac amo-
bulsac da mocuravesac gadian. bruneba SeuZlia. knidebis erT-erTi forma _ nematoc-
msusxavebi cocxali organizmebiT ikvebebian. piris itebi msusxavi kapsulebia. sxva knidebs Zalian grZeli
garSemo ganlagebuli sacecebiT msxverpls iWeren da msusxavi an mxlarTavi Zafebi aqvT, romlebic sacecebSi
sakvebis gastrovaskularul RruSi gadaaqvT. gastro- moxvedril patara zomis msxverpls iWeren.
vaskularul RruSi xdeba sakvebis moneleba. mounele- msusxavebis kumSvadi qsovilebi da nervebi primiti-

b) klasi scifozoas meduzebis g) zRvis bziki (Chironex d) zRvis anemonebi da klasi


mravali saxeoba, aq gamosaxuli flwckeri) kubozoas klasis anTozoas sxva warmomad-
saxeobebis CaTvliT, biolu- warmomadgenelia. misi Sxami genlebi mxolod polipis
minescentebia. yvelaze didi kobras Sxamze Zlieria da saxiT arseboben.
scifozoanebis sacecebi sig- Tvezebsa da sxva msxverpls
rZeSi 10m aRwevs, zaris formis klavs.
sxeulis diametri ki 2m-sm-mdea.
a) es koloniuri polipi klasi hi-
drozoas warmomadgenelia. S S suraTi 33.7  knidariebi.

779
uli formisaa. epidermis ujredebi (garegani Sre) da gas-
cxrili 33.1 tipi msusxavebis klasebi
trodermis ujredebi (Sinagani Sre) mikrofilamentebis
(mikroZafebis) Sekvrebs Seicaven. es Sekvrebi kumSvad klasi da magaliebi ZiriTadi Tvisebebi
boWkoebs qmnian (ixileT Tavi 6).
Hydrozoa (fizalia, hidra, ZiriTadad zRvis, zogi
gastrovaskularuli Rru hidrostatikuri ConCxis obelia, zogi marjani); mtknari wylis binadaria;
funqcias asrulebs. kumSvadi ujredebi masze dayrd- ixileT suraTi 33.7a da 33.8 saxeobaTa umetesobas
rogorc meduzas, aseve
nobiT funqcionireben. roca knidaria pirs xuravs,
polipis stadia aqvs. Ppolipis
Rrus moculoba fiqsirebuli rCeba. cxovelis sxeulis stadiisas xSirad koloniuri
formis cvlileba SesaZlebelia ujredebis SerCeviTi cxovrebis niri axasiaTebs.
SekumSvis Sedegad. moZraobis koordinacias nervuli
Scyphozoa (meduzebi, zRvis zRvis cxovelebia; polipis
qseli axorcielebs. msusxavebs tvini da centraluri Zafebi _ sea msusxavebi; stadia reducirebulia;
nervuli sistema ar aqvs. nervuli qseli dakavSirebulia ixileT suraTi 33.7b) Tavisuflad mcuravebi, zogi
meduza diametri 2 metrs
sxeulSi radialurad ganlagebul martiv mgrZnobiare
aRwevs.
struqturebTan. ase rom, cxoveli yvela mimarTulebi-
dan mosul gaRizianebas SeigrZnobs da Sesabamisad re- Cubozoa (kubis formis kubis formis zRvis
meduzebi, zRvis bzikebi; cxovelebia, aqvT rTuli
agirebs.
ixileT suraTi 33.7c) Tvalebi
33.1 cxrilSi moyvanilia msusxavebis klasifikacia.
tipi msusxavebi oTx mTavar klasad iyofa: Hydrozoa (hi- Anthozoa (zRvis anemonebi, yvela zRvis cxovbelia.
marjnebis umetesoba, zRvis Mmeduzas stadia ara aqvs,
droidulebi), Scyphozoa (scifoiduri meduzebi), Cubo-
maraoebi ixileT suraTi umetesobas mimagrebuli
zoa (kuburi meduzebi) da Anthozoa (marjnis polipebi) 33.7d) cxovrebis niri axasiaTebs.
(suraTi 33.7). Aam klasSi bevri koloniuri
formaa.

hidroidulebi
obelias (suraTi 33.8) sasicocxlo ciklis magali-
kuboiduri meduzebi
Tze vxedavT, rom hidroidulebis umetesobis forma
gardamavalia polipisa da meduzas formebs Soris. obe- rogorc maTi saxelidan (kubis formis cxovelebi)
lias SemTxvevaSi polipis stadia (urTierTdakavSire- gamomdinareobs, es kubismagvari meduzebia. kubomedu-
buli polipebis kolonia) ufro gamoxatulia, vidre zebi scifomeduzebisgan sxva mniSvnelovani niSnebiTac
meduzas stadia. mtknar wyalSi mobinadre msusxavebs So- gansxvavdeba. magaliTad, rTuli TvalebiT (Tvalebi
ris sxva hidroidulebisgan gansxvavebuli hidrebicaa. ganlagebulia gamonazardebSi). tropikul okeaneebSi
isini mxolod polipis formiT arseboben. garemos xel- mobinadre kubomeduzebs xSirad aqvs Zlieri Sxamis Sem-
sayreli pirobebisas hidra usqesod (dakvirtviT) mrav- cveli knidocitebi. magaliTad, CrdiloeTi avstraliis
ldeba. dakvirtviT gamravlebis dros hidras uCndeba sanapirosgan moSorebiT mobinadre kubomeduza _ zR-
gamonazardi, romelic SemdgomSi mSobels gamoeyofa da vis bziki (Chironex fleckeri), erT-erTi yvelaze Sxamiani
damoukideblad iwyebs cxovrebas (ixileT suraTi 13.2) cxovelia dedamiwaze. am meduziT dasusxuli adamiani
garemo pirobebis gauaresebisas hidrebi sqesobrivad Zlier tkivils grZnobs, SeiZleba sunTqvis ukmarisoba
mravldebian. am dros warmoiqmneba garemo pirobebisad- ganuviTardes, rasac wuTebis ganmavlobaSi gulis ga-
mi rezistentuli zigota, romelic iqamde rCeba ganuvi- Cereba da sikvdili mohyveba. zRvis erTi bziki 60 ada-
Tarebeli, sanam pirobebi ar gaumjobesdeba. mianis mosaklavad sakmaris SxamsSeicavs . zRvis bzikis
Sxami yvela cxovelisTvis sasikvdilo ar aris. magali-
Tad: zRvis ku am Sxamis mimarT mdgradia da amitom am
scifoiduri meduzebi
cxovelebiT ikvebeba.
klasi scifoiduri meduzebis sasicocxlo ciklis
ZiriTadi stadia meduzaa. meduzebis saxeobebis umete-
marjnis polipebi
soba planqtonis Jelesmagvari cxovelebia. planqtonSi
isini Tavisuflad mocurave meduzebis saxiT gvxvdeba. zRvis anemonebi da marjnebi miekuTvneba marjnis
sanapirosTan mobinadre scifoiduri meduzebis umete- polipebis _ Anthozoa-s (,,yvavilismagvari cxovelebi”)
soba sasicocxlo ciklSi polipis stadias gadis. Ria klass. es cxovelebi marto polipis formiT gvxvdeba.
okeaneSi mcxovreb meduzebs es stadia ara aqvs. marjnebi an erTmaneTisgan gancalkevebulad cxovroben
an koloniebs qmnian. maT aqvT kalciumis karbonatisgan
Semdgari magari garegani ConCxi. polipebis axali Taoba
Zveli Taobis ConCxebze saxldeba. sxvadasxva saxeobebi
maTTvis damaxasiaTebeli formis ,,kldeebs” _ marjnis

780
koloniis zogi sacecebiani koloniis zogi sacecebiani meduza kolonias cil-
polipi specializirebulia polipi specializirebulia deba, izrdeba da sqeso-
kvebisTvis. kvebisTvis. brivad mravldeba.

gamravlebadi
mkvebavi polipi polipi

urTierTdakavSirebuli Ppoli-
pebis kolonia usqeso gamravlebis
Sedegad dakvirTviT warmoiqmneba. meiozi sperma

gonada
meduza
kvirti meduza
sakvercxe
usqeso gamravlea
polipebis (dakvirtva) sqesobrivi gam-
koloniis
nawili
ravleba
ganayofi-
ereba

ganviGTareba-
di polipi zigota

planula
(larva) gasaRebi:
planula sabolood sub-
sqesmwife polipi strats emagreba da axal zigota viTardeba did wam-
polipad viTardeba. (haploidi n)
wamian larvad - planulad.
1mm (diploidi 2n)

SS suraTi 33.8  klasi hidrozoas sasicocxlo cikli. polipis stadia usqesoa, meduzas stadia ki sqesobrivi. es ori stada monacvlobs,
erTi meores iwvevs. ar agerioT Taobebis monacvleobasTan, romelas adgili aqvs xmeleTis mcenareebSi da zogierT zRvis wyalmcenareSi,
rogorc meduza aseve polipi diploiduri organizmebia, (mxolod obelias SemTxvevaSi gametebi haploiduria, iseve, rogorc cxovlebSi).
mcenareebSi ki erTi Taoba diploidia, meore ki haploidi.

33.2
rifebs aSeneben. rasac Cven marjans veZaxiT, sinamdvile-
Si marjnis polipis ConCxia. koncefcia testi
tropikuli zRvebisTvis marjnis rifebs igive
mniSvneloba aqvs, rac tenian tyeebs dedamiwis tropi-
1. SeadareT erTmaneTs msusxavebis _ polipisa da
kuli nawilisTvis. marjnis rifebSi binadrobs cxov-
meduzas formebi. moZebneT maT Soris msgavseba
elTa uamravi saxeoba. saubedurod, adamianis cxovel-
da sxvaoba.
moqmedebis Sedegad marjnis rifebi iseTive degradacias
2. aRwereT msusxavi ujredebis (knidebis) funqcie-
ganicdis, rogorsac teniani tyeebi. gadaWarbebuli Te-
bi da struqtura.
vzWera da dabinZureba marjnis polipebs did saSiSroe-
bas uqmnis. maT gadaSenebas xels uwyobs globaluri daT-
bobac. amaze ufro dawvrilebiT 54 TavSi visaubrebT.

781
Wiebis umetesobas aqvs erTi Ria nawilis mqone saWmlis

koncefcia 33.3 momnelebeli Rru. saWmlis momnelebeli Rrus wvrili


ganStoebebis meSveobiT saWmeli mTel sxeuls miewodeba.
brtyel Wiebs oTx klasad ajgufeben (cxrili 33.2).
cxovelTa umetesoba ormxrivsi- turbelariebi (Turbellaria) (ZiriTadad Tavisuflad
mcxovrebi brtyeli Wiebi), monogenuri mwovelebi (Mono-
metriulia genea), trematodebi (Trematoda) da Tasmisebri Wiebi
(Cestoda).
cxovelTa saxeobebis umetesoba ormxvrivi simetriis
mqone cxovelTa kladas anu monofiletur Stos (erTi wi-
cxrili 33.2 tipi brtyeli Wiebis klasebi
napris mqone cxovelebs) miekuTvneba. es klada Sedgeba or-
mxrivi simetriisa da triploblasturi (sami Canasaxovani klasi da magaliTEBEebi EBZiriTadi Tvisebebi
Sris) ganviTarebis mqone cxovelebisgan (ixileT Tavi 32). Turbellaria (ZiriTadad ZiriTadad zRvis, zogi ki
ormxvrivsimetrianebis umravlesobas aqvs celomi (Rru). Tavisuflad mcxovrebi mtknari wylis binadaria,
ormxrivsimetrianebis evolucia dResac aqtiuri kvle- brtyeli Wiebi, magaliTad, ramdenime saxeoba xmeleTze
dugesia; ixileT suraTebi cxovrobs. ZiriTadad
vis sagania. mkvlevrebi varaudoben, rom Tanamedrove 33.9 da 33.10) mtaceblebi da leSiWamiebia.
ormxvrivsimetrianebis uaxloesi saerTo winapari gvian sxeulis zedapiri
proterozoul eraSi arsebobda. ormxvirvsimetrianebis wamwamebiTaa dafaruli.
ZiriTadi jgufebi kembriuli afeTqebis dros warmoiqm-
nen. aq Cven ganvixilavT ormxrmxrivsimetrianebis eqvs Monogenea (monogenezuri zRvis da mtknari wylis
tips. 33.4-33.8 koncefciebSi ki ormxvrivsimetrianebis trematodebi) paraztebia. umetesoba
Tevzebis sxeulis zedapirze
kidev eqvs ZiriTad tips gavecnobiT. parazitobs. sasicocxlo
cikli martivia. wamwamovani
larva maspinZels
brtyeli Wiebi inficirebs.

brtyeli Wiebi (tipi brtyeli anu parenqimuli Wiebi


Trematoda (trematodebi; TiTqmis yovelTvis
_ Platyhelminthes) zRvebSi, mtknar wylebSi da daWao-
ixileT suraTi 33.11 xerxemlianebis parazitebia
bebul adgilebSi binadroben. Tavisuflad mcxovrebi maspinZels ori misawovriT
formebis garda bevri forma cxovelebis an adamianis emagrebian. saxeobebis
umetesobis sasicocxlo
parazitia, magaliTad: trematodebi da Tasmiani Wiebi ciklSi Sualeduri
(soliteri). am tipis warmomadgenlebs brtyeli Wiebi maspinZeli Sedis.
daerqvaT, vinaidan dorsaluri (zurgis) da ventraluri
(muclis) mxridan maTi sxeuli Sebrtyelebulia (platy- Cestoda (Tasmiani Wiebi, xerxemlianebis parazitebi,
helminthes brtyel Wiebs niSnavs). tipis yvelaze patara ixileT surati 33.12) ) skoleqsi emagreba
maspinZels. proglotidebSi
(TiTqmis mikroskopuli) warmomadgenlebi Tavisuflad kvercxebi yalibdeba.
mcxovrebi saxeobebia. zogi paraziti brtyeli Wias sig- ganaxofierebis Semdeg
rZe ki 20 metrs aRwevs (gaiTvaliswineT, rom ,,Wia” saer- kvercxebi Wiis sxeuls
wydeba, ara aqvT Tavi da
To saxelia grZeli, Txeli sxeulis mqone cxovelebisT- saWmlis momnelebeli
vis da ara taqsonis). sistema, sasicocxlo cikli
Tumca brtyel Wiebs samCanasaxovani Sris ganviTa­ erTi an meti Sualeduri
maspinZliT.
reba axasiaTebs, isini nawlavRruianebia (acoelomates)anu
cxovelebi, romlebsac sxeulis Rru ara aqvs. sxeulis
brtyeli formis gamo yvela ujredi garemosTan axlo-
saa, amitom SesaZlebelia garemosTan airebis pirda-
piri mimocvla da difuziis gziT azotovani narCenebis
(amoniumis) gareT gamodevna. brtyel Wiebs ar aqvT ari-
ebis mimocvlisTvis an siTxis cirkulaciisTvis saWiro
specializebuli organoebi. maTi (SedarebiT martivi)
gamomyofi aparati ZiriTadad funqcionirebs garemo-
sTan osmosuri balansis SesanarCuneblad. es aparati
wamwamovani ujredebisgan Sedgeba, romlebsac `alis
bolqvebs~ eZaxian.
alis bolqvebi devnian siTxes datotvil arxebSi,
SS suraTi 33.9  m laSe wylis brtyeli Wia
romlebic gareT ixneba (ixileT suraTi 44.10). brtyeli (klasi turbelaria).

782
a) farinqsi. Ppiri ganlagebulia kunTivani farinqsis kenw-
eroze, romelic grZeldeba cxovelis ventraluri mxaredan.
saWmlis momnelebeli wveni iRvreba msxverplSi da farinqsi
sakvebis mcire nawilakebs gastrovaskularul RruSi iwovs,
sadac moneleba grZeldeba.
gastrovasku b) moneleba mTavrdeba gastrovaskularuli Rrus Semomsaz-
laruli Rru Rver ujredebSi. Rrus sami ganStoeba aqvs. yoveli maTgani
SeiaraRebulia wvrili ganStoebebiT, romlebic monelebisT-
vis did zedapirs uzrunvelyofen.
g) mounelebeli narCenebi piridan gamoiyofa.
Gd) ganglia. Gganlagebulia Wiis wina boloze, grZnobis orga-
noebTan. Ggangliebis wyvili mWidrod ganlagebul nervul
ujredebs warmoadgens.
Ee) ventra;luri nervuli qorda. ventraluri nervuli qordis
wyvili gangliidan mTels szeulze vrceldeba,

Tvlalakebi
WW suraTi 33.10  planaria – turbelarias agebuleba.

turbelariebi todebis umetesobas rTuli sasicocxlo cikli aqvs.


ciklSi monacvleobs sqesobrivi da usqeso gamravlebis
turbelariebi (TiTqmis yvela) mlaSe wylis Tavisu-
stadiebi. bevr trematodas gamravlebisTvis Sualeduri
flad mcxov­rebi binadrebia (suraTi 33.9). yvelaze cno-
maspinZeli esaWiroeba. larva jer Sualeduri maspinZlis
bili turbelariebi gvari Dugesia-s warmomadgenlebi
sxeulSi viTardeba, Semdeg ki saboloo maspinZelSi (ro-
_ planariebia. isini mravlad arian sufTa gubeebSi da
gorc wesi, xerxemlian cxovelSi) xvdeba. zrdasruli Wie-
nakadulebSi. maTi nawili mtacebelia, nawili ki mkvdari
bi saboloo maspinZelSi binadroben. magaliTad: adamia-
cxovelebiT ikvebeba.
nis paraziti trematodebi sicocxlis nawils lokokinaSi
planariebi moZraoben ventralur epidermisze gan-
atareben (suraTi 33.11). msoflioSi sisxlis mwovelebiT
lagebuli wamwamebis saSualebiT. isini lorwos gamo-
(Schistosoma) 200 milioni adamiania inficirebuli. es
yofen da mis Sreze srialeben. turbelariebis sxva
paraziti iwvevs Sistosomozs, daavadebas, romlis simp-
warmomadgenlebi kunTebis meSveobiT moZraoben. isini
tomebs Soris tkivilia, anemia da dizenteria.
wyalSi talRisebri moZraobiT gadaadgildebian.
sxvadasxva maspinZelSi cxovrebis Sedegad tremato-
planariebis Tavi SeiaraRebulia sinaTlis mimarT
debs Tavisuflad mcxovrebi cxovelebisgan gansxvave-
mgrZno­biare wyvili TvalakiT da gverdiTi sacecis-
buli moTxovnebi gauCnda. magaliTad: sisxlis mwovela
magvari gamonazardebiT (yurebiT). maTi daniSnuleba
rogorc adamianis, aseve lokokinas imunuri sistemis
garkveuli qimiuri nivTierebebis SegrZnebaa. pla-
mimarT mdgradi unda iyos. sakuTari cilebis mimsgavse-
nariebis nervuli qseli ufro rTuli da centralizire-
biT maspinZlis zedapiris (sadac is mimagrebulia)
bulia, vidre msusxavebis (suraTi 33.10). planariebs
cilebTan, sisxlis mwovela imunur Tavdacvas anu SeniRb-
gamRizianebelze sapasuxo reaqciebis cvlilebis das-
vas axerxebs. amave dros, igi molekulebs gamoyofs, rom-
wavla SeuZliaT.
lebic iwvevs maspinZlis imunuri sistemis Semwynareblo-
planarias usqesos regeneraciis gziT mravldeba.
bas parazitis mimarT. es Tavdacva imdenad qmediTia, rom
mSobliuri planaria Suaze ixliCeba da yoveli naxeva-
zogi mwovela maspinZelSi 40 welze met xans cocxlobs.
risgan meore naxevari aRdgeba. planariebs sqesobrivi
monogenezuri mwovelebis umetesoba Tevzis gare-
gamravlebac axasiaTebs. isini hermafroditebia. kopu-
gani parazitia. monogenezuri mwovelebis sasicocxlo
laciis dros adgili aqvs jvaredin ganayofierebas.
cikli SedarebiT martivia. is wamwamiani, Tavisuflad
mcuravi larvas stadias moicavs. larva maspinZels in-
monogenezuri mwovelebi da trematodebi ficirebs. monogenezur mwovelebs tradiciulad trema-
monogenezuri mwovelebi da trematodebi paraz- todebTan aerTianebdnen, magram zogi struqturuli da
itebia. isini an sxva cxovelebis organizmebSi an maTi qimiuri Tvisebebis mixedviT isini ufro axlos Tasmian
sxeulis zedapirze binadroben. bevrs aqvs maspinZlis WiebTan dganan.
sxeulis zedapirze an Sinagan organoebze misamagrebe-
li misawovrebi. maspinZlis sxeulSi dazianebisgan maT Tasmiani Wiebi
mkvrivi garsi icavs. am Wiebis reproduqciuli (sasqeso)
Tasmiani Wiebi (klasi cestodebi Cestoidea) aseve para-
organoebi sxeulis TiTqmis mTel SigTavss ikavebs.
zitebia (suraTi 33.12). zrdasruli formebi ZiriTadad
trematodebi uamravi saxeobis parazitebia. trema-

783
1. zrdasruli orpira adamianis nawlavebis sisx-
1
lZarRvebSi binadrobs. medri orpira ufro didi
mamris sxeulis gaswvriv arsebul RruSi Tavs-
deba, rogorc es marjvena suraTzea naCvenebi Mmamri

2. sisxlis orpirebi maspinZel adamianSi sqeso-


brivad mravldeba mdedri

3. kvercxebi wyalSi wamwamovan larvad viTardeba

4. lokokinaSi mimdinare usqeso gamravleba sxva


1mm
tipis moZrav larvas iZleva, romelic maspinZe-
li lokokinidan gamoiyofa.
5
E5. es larva arRvevs inficirebuli adamisnis 2
fekaliebiT dabinZurebul nestian niadagSi mo-
muSave adamianis kansa da sisxlZaRvebis garss

XX suraTi 33.11  trematoda sisxlis orpiras (mwove-


maspinZeli lokokina
las) (Schistosoma mansoni) sasicocxlo cikli.

xerxemlianebSi (adamianis CaTvliT) parazitoben. bevri rotiferebi _ cibrutelebi


Tasmiani Wiis Tavis bolo, anu skoleqsi SeiaraRebulia
misawovrebiTa da kauWebiT. maTi meSveobiT Wia emagre- cibrutelebi (tipi Rotifera) patara zomis cxovele-
ba maspinZlis nawlavis kedels. Tasmian Wiebs saWmlis bia. isini mtknar wyalSi, zRvebSi da tenian niadagSi
momnelebeli Rru ara aqvT. isini iwoven maspinZlis naw- binadroben. maTi zoma 50μm –dan 2 mm – mde meryeobs.
lavebSi monelebul sakvebs. sakvebis Sewova xdeba Wiis cibrutelebis zoma mravali umartivesis zomaze nakle-
sxeulis mTeli zedapiriT. bia. zomis miuxedavad, isini namdvili mravalujrediani
skoleqsis ukan ganlagebulia segmentebisgan _ pro- organizmebia da organoTa specializirebuli siste-
glotidebisgan Semdgari grZeli Tasma. proglotidi mebi axasiaTebs (suraTi 33.13). msusxavebisa da brtyeli
faqtiurad sqesobrivi organoebis Semcveli tomaraa. Wiebisgan gansxvavebiT, romlebsac saWmlis momnele-
mwife, aTasobiT kvercxiT SeiaraRebuli proglotidi beli Rru aqvT, cibrutelebs saWmlis momnelebeli arxi
zrdasruli Tasmiani Wiis bolo nawils gamoeyofada – mkveTrad gamoxatuli pirisa da anusis mqone saWmlis
fekalur masebTan erTad maspinZlis organizms tovebs. momnelebeli mili axasiaTebs. Sinagani organoebi cru
adamianis fekaliebi Semdeg Sualeduri maspinZlis sa- celomSia ganlagebuli (sxeulis Rru, romelic ar aris
smel wyalSi an sakvebSi xvdeba. am SemTxvevaSi, Suale- mezodermiT mTlianad SemosazRvruli). (ixileT sura-
duri maspinZlebi Rorebi an msxvili rqosani saqonelia. Ti 32.8b). crucelomis siTxe hidrostatikuri ConCxis
Tasmiani Wiis kvercxidan viTardeba larva. larva kapsu- rols asrulebs(ixileT Tavi 49). sxeulis moZraobis
lis saxiT maspinZeli cxovelebis kunTebSi cxovrobs. Sedegad siTxe mTel sxeulSi mimoiqceva, rac xels uwy-
adamiani larvas iRebs, roca cistebiT invazirebul, obs sakvebis gadanawilebas da am patara cxovelis sxe-
cudad Semwvar (an nawilobriv um) xorcs Wams. zrdasru- ulidan narCenebis gamoiyofas.
lobas Wiebi adamianis sxeulSi aRweven. did Tasmian Wias laTinurad Rotifera `borblis mqones~ niSnavs. es sax-
SeuZlia nawlavebis amovseba da maspinZeli adamianis eli cibrutelebs wamwamebis gvirgvinis gamo daerqvaT.
sxeulidan TiTqmis mTeli sakvebis SeTviseba. aseTi Wia wamwamebis gvirgvinis saSualebiT wylis nakadi cxove-
SeiZleba sakvebis ukmarisobis seriozuli mizezi gax- lis pirSi xvdeba. piris ukan ganlagebulia saWmlis
des. oraluri wamali _ niklozamidi klavs zrdasrul momnelebeli traqti, romelsac farinqss anu mastaqs
Wiebs. eZaxian. farinqsi SeiaraRebulia ybebiT. misi meSveobiT

784
cibrutela msxverpls, ZiriTadad wyalSi mobinadre mi-
kroorganizmebs aqucmacebs. cibrutelebis gamravleba
Taviseburia.
zogi saxeoba warmodgenilia marto mdedrebiT, rom-
lebic gaunayofirebel kvercxebs deben. kvercxebidan
isev mdedrebi viTardebian (gamravlebis es tipi cno-
bilia parTenogenezis saxeliT). sxva saxeobebSi ori
tipis kvercxi gvxvdeba, romlebic
parTenogenezurad viTardeba. erTi
tipis kvercxidan mdedrebi gamodi-
an, meore tipis kvercxidan martivi
mamrebi viTardebian. mamrebs da-
moukideblad kvebac ki ar SeuZlia. 0,1 μm
isini iqamde cocxloben, sanam spermas
gamoimuSaveben da kvercxebs gaanayo-
SS suraTi 33.13.  cibrutela. am crucelomiani, mcire zomis
fiereben. ganayofierebis Semdeg vi- cxovelebis agebuleba brtyeli Wiebis umravlesobis agebule-
Tardeba araxelsayreli pirobebis baze ufro rTulia.
mimarT mdgradi zigota. magaliTad,
is gubis amoSrobas uZlevs. pirobebis
gaumjobisas zigota iyofa da md- saxeobebi. saziano mutaciebis gamo, usqeso gamravlebis
edrebis axali Taoba viTardeba, ro- mqone saxeobebs gadaSenebis meti safrTxe emuqrebaT.
melic pirobebis gauaresebamde isev amave dros, axali saxeobebis warmoqmnis unari daqveiTe-
parTenogeneziT mravldeba. bulia.
ucnauria, rom cibrutelebis meTiu mezelsoni, harvardis universitetis TanamS-
uamravi saxeoba mamrebis gareSe ar- romeli da nobelis premiis laureati, swavlobda usqeso
sebobs. TiTqmis yvela cxovelisa da gamravlebis mqone cibrutelebis klass _Bdelloidea-s. am
mcenaris saxeoba, garkveuli periodis klasis 360 saxeobis cibrutelaa cnobili. isini yvelani
ganmavlobaSi, sqesobrivad mravldeba. parTenogeneziT anu mamrebis gareSe mravldebian.
sqesobriv gamravlebas usqesosTan Se- paleontologebma bdeloidebi 35 miloni wlis asa-
darebiT bevri upiratesoba aqvs. mag- kis qarvaSi aRmoaCines. qarvaSi marto mdedrebi iyvnen.
aliTad: saxeobebi, romlebic usqesod mezelsonma da misma kolegebma bdeloidebis dnm maTi
mravldebian ufro male agroveben uaxloesi naTesavis, sqesobrivi gamravlebis mqone
TavianT genomSi saziano mutaciebs, cibrutelebis dnm-s Seadares. Sedarebis Semdeg dadg-
vidre sqesobrivi gamravlebis mqone inda, rom 35 milion welze meti gavida, rac bdeloidebi
usqesod mravldebian. rogor axerxeben isini amas, ga-
progloditebi reproducirebadi mocanaa, vinaidan saerTo wesis mixedviT usqeso gamrav-
s truqturebiT (sasqeso masaliT) lebis mqone organizmi did xans ver iarsebebs.

lofoforianebi: eqtoproqtebi,
foronidebi da mxarfexianebi.
200 μm ormxrivsimetriulebs, romlebic sam tips: Ecto-
procta, Phoronida da Brachiopoda-s ekuTvnis, tradici-
ulad lofoforianebs uwodeben. maT aqvT lofofori
_ piris garSemo ganlagebuli nalis formis an mrgvali
wamwamovani gamonazardebis (marwuxebis) mqone gvirg-
vini (ixileT suraTi 32.13a). wamwamebis meSveobiT wyali
pirisken miedineba, marwuxebi ki sakvebis nawilakebs
kauWebi
skoleqsi
misawovrebi
W W suraTi 33.12  Tasmisebri Wiis agebuleba. suraTze
skoleqsi naCvenebia eleqtronuli mikroskopiT danaxuli skoleqsi
(SeRebilia SEM scanning electron microscope)

785
iWers. es rTuli aparati samive tips axasiaTebs, maTi Si lofofori gamoyofilia milis Ria bolodan. SeSineb-
naTesauri kavSiric amis mixedviT dadginda. sam tips uli cxoveli mas milSi malavs (suraTi 33.14b).
Soris sxva msgavsebarogoricaa UU-formis saWmlis mom- mxarfexianebi anu braqiopodebi. garegnulad sxva
nelebeli arxi da Tavi, romelic ar aris sxeulisgan gam- moluskebs hgvanan, magram saWmelad vargisi moluskebi-
oyofili, mimagrebul cxovrebis nirTan dakavSirebuli sgan gansxvavebiT, maTi niJara dorsaluri da ventral-
adaptaciebia. brtyeli Wiebisgan (sxeulis Rru ara aqvs) uri da ara lateraluri (gverdiTi) nawilebisgan Sedgeba
da cibrutelebisgan (cru celomi anu cru Rru aqvs) (ix- (suraTi 33.14 g). yvela mxarfexiani mlaSe wylis binadar-
ileT suraTi 32.8a), gansxvavebiT lofoforianebs namd- ia. umetesobas mimagrebuli cxovrebis niri axasiaTebs
vili celomi (Rru) aqvT. is mTlianad SemosazRvrulia da zRvis fskers ReroTi emagrebian. am dros niJaras
mezodremiT. odnav aReben, rom lofoforSi wylis dineba uzrunve-
eqtoproqtebi Ectoprocta (berZnulad ecto _ gareT lyon. paleozois da mezozois ganmavlobaSi arsebobda
da procta _ anusi) koloniuri cxovelebia. maT mcenaree- mxarfexianebis daaxloebiT 30 000 saxeoba. Tanamedrove
bTan garegnuli msgavseba axasiaTebs (maTi saerTo sax- mxarfexianebis raodenoba mkveTrad Semcirebulia.Lmxar-
elia bryozoan, rac `xavsis cxovelebs~ niSnavs). am tipSi fexianebis Tanamedrove gvaris – Lingula-s warmomadgen-
Semavali saxeobebis umetesoba koloniuria. koloniebi lebi 400 milioni wlis winaT mobinadre mxarfexianebis
ganlagebulia mkvriv, forebian, garegan ConCxSi. lofo- TiTqmis identurebi arian.
forebi gamoSverilia forebSi (suraTi 33.14 a). eqto-
proqtebis saxeobaTa umravlesoba zRvebSi binadrobs.
nemertinebi
mimagrebuli cxovrebis niris mqone cxovelebs Soris
isini yvelaze gavrcelebulebi da mravalricxovnebia. tipi nemertea-s warmomadgenlebs stiletian an Tas-
ramdenime saxeoba rifebis mSenebelia. eqtoproqtebi misebr Wiebs eZaxian (suraTi 33.15).
tbebSic da mdinareebSic binadroben. magaliTad: mt- brtyeli Wiebis msgavsad nemertinebi nawlavR-
knari wylis eqtoproqtas Pectinatella magnifica-s kolo- ruianiebia (Acoelomates). amave dros, maTi sxeuli siTx-
niebis formireba wyalqveSa substratze (joxebze an iT amovsebul patara tomaras Seicavs. savaraudod
kldeebze) mimdinareobs, sadac isini 10sm diametris, es struqtura reducirebuli celomia (Rru). siTx-
Jelatinismagvar, burTs qmnian. iani tomara elastiur `stilets~ hidravlikurad mar-
foronidebi – mlaSe wyalSi mobinadre Wiebia. maTi Tavs. gaRizianebisas stileti Wiis sxeulidan swrafad
sigrZe 1mm-dan 50 sm-mde meryeobs. zogi saxeoba miwaSi gamoityorcneba. bevr SemTxvevaSi is Sxams Seicavs,
qitinisgan milebs aSenebs da iq binadrobs. am SemTxveva- romelsac Wia msxverplis dasaWerad iyenebs.

WW suraTi 33.14 
lofoforianebi.
lofofori
lofofori

lofofori

a) eqtoproqti, magaliTad b) foronidebSi, magaliTad g) mxarfexianebs aqvT orsagduliani


Membranipora membranacea (zRvis Phoronis hippocrepia-s lofofori niJara. is SeerTebulia WanWikis magvari
xaliCa) koloniuri lofofo- da piri wagrZelebuli xorTu- SenaerTiT. niJara ori _ ventraluri da
riania. mis erT mxaresaa moTavsebuli. dorsaluri nawilisgan Sedgeba.

786
koncefcia testi 33.3
1. axseniT, rogor arseboben Tasmiani Wiebi celomis,
piris, saWmlis momnelebeli da gamomyofi siste-
mebis gareSe.
2. aris Tu ara dakavSirebuli cxovelis zomasTan
saWmlis momnelebieli arxis arseboba-ararsebo-
ba? daamtkiceT Tqveni pasuxi ori magaliTiT.
3. axseniT, ratom aqvT eqtoproqtebs meti saerTo
marjnebTan (ar arian ormxrivsimetrianebi), vi-
dre ormxrivsimetrianebTan, romlebic eqtopro-
qtebis uaxloesi naTesavebia.

S S suraTi 33.15  Tasmisebri Wiebi tipi nemertina

nemertinebis sigrZe 1mm-ze naklebidan ramdenime


metramde meryeobs. am tipis TiTqmis yvela wevri mlaSe
koncefcia 33.4
wylis binadaria. ramdenime saxeoba mtknar wyalSi da te-
nien niadagSic gvxvdeba. zogi aqtiurad curavs, sxvebi moluskebs aqvs kunTovani fexi,
qviSaSi imalebian. visceraluri masa da mantia
nemertinebisa da brtyeli Wiebis gamomyofi, grZno-
bis da nervuli sistemebi msgavsia, magram ,,stiletiani” lokokinebi da loqorebi, xamanwkebi da savarcx-
aparati marto nemertinebs axasiaTebs. nemertinebs, lurebi, rvafexebi da kalmarebi yvelani moluskebia
brtyeli Wiebisgan ganmasxvavebeli kidev ori Tviseba (tipi moluskebi). moluskebis umetesoba zRvis bi-
ganuviTardaT: saWmlis momnelebeli arxi da daxuruli nadaria, Tumca zogierTi saxeoba mtknar wyalSic gvx-
mimoqcevis sistema. daxuruli mimoqcevis sistemis Sem- vdeba. xmeleTze mobinadre lokokinebic da loqore-
TxvevaSi sisxli sisxlZarRvebSi moZraobs da sxeulis bic moluskebs miekuTvneba. moluskebi rbiltaniani
Rrus siTxes ar ereva. nemertinebs ar aqvT guli. sisxlis cxovelebia (laTinurad moluscis _ rbilia), magram maTi
mimoqcevas uzrunvelyofs sisxlZarRvebis Semaviwroe- umetesobis sxeuls mkvrivi niJara icavs, romelic kal-
beli kunTebi. ciumis karbonatisgan Sedgeba. loqorebs, rvafexebsa da

guli: moluskebis umetesobas Ria cirkulaciis sistema axasiaTebs.


nefridiumi: gamomyof organoebs ne-
dorsalurad ganlagebuli gulis saqaCi siTxes (hemolimfas) arteris
fridiebs hemolimfidan metaboluri
gavliT sinusebisken amoZravebs (sxeulis sivrcesTan). amitom molus-
narCenebi gamohyavs.
kis organoebi mudmivad garsSemortymulia hemolimfiT.

visceraluri masa radula:


daxveuli formis mqone grZeli moluskebis
saWmlis momnelebeli traqti gan- bevr saxeobaSi
nawlavebi Tavsebulia viscelarul masaSi. piris regioni
celomi
gonadebi sakvebis mis-
mantia aRebad saWiro
kuWi saxexis magvar
organos _
mantiis Rru
piri radulas Sei-
niJara cavs. radula
anusi zonars waagavs,
radula
romelzec
layuCebi ganlagebulia
ukan mimar-
nervuli sistema Tuli kbi-
Sedgeba ezofagusis lakebi. isini
irgvliv ganlagebuli win da ukan
nervuli qorda moZraoben. am
nervuli rgolisgan, ezofagusi piri
romlisganac nervu- fexi organos meS-
li qorda vrceldeba veobT cxoveli
sakvebs fxi-
kavs.
SS suraTi 33.16  moluskis sxeulis agebuleba.

787
ad) dayofilia (suraTi 33.17): zRvis am cxovelebs zRvis
napiris gaswvriv, kldeebze ukuqcevisas naxavT. Seeca-
deT, erT-erTi kldes moaciloT. gagikvirdebaT, ra Za-
liT eWideba kldes misi misawovris msgavsi fexi. qitoni
fexis meSveobiT qvis zedapirze nela gadaadgildeba.
radulas ki wyalmcenaris mosaWrelad da mosaneleblad
iyenebs.

cxrili 33.3 tipi moluskebis ZiriTadi klasebi

klasi da magaliTi ZiriTadi Tvisebebi

Polyplacophora (qitonebi, zRvis cxovelebi, niJara


ixileT suraTi 33.17 rva nawiliania, fexs
gadaadgilebisTivs
SS suraTi 33.17  qitoni. es qitoni mimoqcevebis Sua periodebSi iyeneben, radula aqvT, Tavi
qvas magrad eWideba. mas aqvs klasi polyplacophoras moluskebi- ki ara.
sTvis damaxasiaTebeli rva firfitiani niJara.
Gastropoda (mucelfexianebi zRvis,Mmtknari wylis an
- lokokinebi, loqorebi, xmeleTis cxovelebia.
kalmarebs an reducirebuli Sinagani niJara aqvT, an evo- ixileT suraTi 33.18 da sxeuli asimetriulia,
33.19)) niJara, rogorc wesi,
luciis procesSi niJara mTlianad dakarges.
daxveulia. zogierTi
sxvaobis miuxedavad, yvela moluskis sxeulis age- warmomadgenelis
buleba msgavsia (suraTi 33.16). sxeuli sami mTavari niJara reducrebuli
an dakargulia, fexs
nawilisgan Sedgeba: kunTovani fexisgan, romelic, ro-
gadaadgilebisTvis
gorc wesi, moZraobisTvis gamoiyeneba, visceraluri ma- iyeneben, aqvT radula
sisgan, romelic Sinagani organoebis umetesobas Seicavs
Bivalvia (orsagdulianebi zRvis da mtknari
da mantiisgan _ qsovilis nakecisgan, romelic viscer-
_ saWmelad vargisi zRvis wylis cxovelebia;
alur masas gars ertymis. mantiis ujredebi niJaris (Tu moluskebi, midiebi, aqvT Sebrtyelebuli
is molusks aqvs) Sesaqmnelad saWiro nivTierebas gamo- savarcxlurebi, xamanwka). orsagduliani niJara;
ixileT suraTi 33.20 da Tavi ara aqvT; aqvT wyvili
yofen. mravali moluskis mantia viscelarli masis farg-
33.21) layuCebi; ara aqvT radula;
lebs gareT vrceldeba da wyliT savse Rrus anu mantiis umetesoba suspenziiT
Rrus qmnis. mantiis RruSi moTavsebulia layuCebi, anu- ikvebeba; mantiidan
sifonebi viTardeba
si da gamomyofi forebi. moluskebis umravlesoba enakis
Cephalopoda
formis, saxexis magvari organos _ radulas saSualebiT
ikvebeba. Cephalopoda (Tavfexianebi zRvis cxovelebia; Tavi
_ kalmarebi, rvafexebi, garSemortymulia Zlieri
moluskebi ZiriTadad gancalkevebul sqesiani cxo­
sipinebi, kameriani sacecebiT; rogorc wesi
velebia. sasqeso organoebi (sakvercxeebi an saTes­le­ nautilusi, ixileT suraTi sacecebi misawovrebiania;
ebi) moTavsebulia viscelarul masaSi. lokokinebis um- 33.22) niJara garegani, Sinagania,
an saerTod ar aris; piri
ravlesoba ki hermafroditia. zRvis moluskebis didi
raduliT an radulas
nawilis sasicocxlo cikli wamwamiani larvas stadias, gareSe; moZraoben
triqoforas moicavs. es stadia damaxasiaTebelia zR- wylis Wavlis sifonidan
gamortyocniT (sifoni
vis anelidebisTvis (rgolovani Wiebi) da zogi uxerxem-
fexidan ganviTarda).
losTvis (ixileT suraTi 32.13 b).
moluskebis tipis 8 klasis warmomadgenlebis sxeu-
lis agebuleba sxvadasxva gziT Camoyalibda. aq ganvixi-
mucelfexianebi
lavT 4 klass (cxrili 33.3): Polyplacophora (qitonianebi),
Gastropoda (mucelfexianebi-lokokinebi da loqorebi), mucelfexianebi moluskebis Tanamedrove saxe-
Bivalvia (orsagdulianebi-xamanwkebi, savarcxlurebi da obebis daaxloebiT sami meoTxedia (suraTi 33.18). maTi
sxva orsagdulianebi), da Cephalopoda (Tavfexianebi- umetesoba zRvis binadaria, magram mtknari wylis mra-
kalmarebi, rvafexebi, sipinebi da nautilusebi). vali saxeobac gvxvdeba; baRis lokokinebi da loqorebi
xmeleTze arsebobas Seguebuli mucelfexianebia.
mucelfexianebis klasis ganmasxvavebeli damaxa-
qitonianebi
siaTebeli niSania ganviTarebis procesi, romelic cno-
qitonianebis sxeuli ovaluri formisaa da ar aris bilia Semobrunebis anu larvuli daxvevis saxeliT.
danawevrebuli, niJara ki 8 dorsalur nawilad (firfit- mucelfexianis embrionis ganviTarebisas misi visce-

788
cxovelebiTaa warmodgenili. maTi radula gadaiqca
iaraRad, romlis saSualebiT sxva moluskebis niJarebs
xvreten an nanadirevs glijaven. konusuri lokokinebis
radulas kbilSi ki Sxamiani isrebi warmoqmna, romelTa
saSualebiT isini msxverpls iWeren.
xmeleTis lokokinebs ar aqvT wylis mucelf-
exianebis umravlesobisTvis damaxasiaTebeli layuCebi;
samagierod, mantiis Rrus SigniTa fena filtvis fun-
qciebs asrulebs. is atmosferul haerTan airebis mi-
a) xmeleTis mocvlaSi monawileobs.
lokokina

orsagduliani
orsagduliani moluskebis klasSi saWmelad vargisi
b) zRvis loqora – man evilocis moluskebis didi raodenobaa: xamanwkebi, savarcxlure-
SS suraTi 33.18 
mucelfexianebi. procesSi dakarga niJara. bi, midiebi da zRvis orsagduliani saWmelad vargisi
moluskebi. orsagdulianebis niJara ori nawilisgan
Sedgeba (suraTi 33.20). es nawilebi Sua dorsalur xazze
laruli masa 1800-iT brundeba, ris gamoc, mantiis Rru erTiandeba. niJaris nawilebs mWidrod ketavs Zlieri
da anusi Tavis zeviT aRmoCndeba (suraTi 33.19). zogi Camketi kunTi. es rbiltaniani cxoveli ase icavs Tavs.
organo, romelic Semobrunebis movlenamde ormxrivsi- orsagdulianebis Tavi da radula sxeulisgan gamoyo-
metriuli iyo, mis Semdeg zomaSi mcirdeba, an sxeulis fili ar aris. zog orsagdulians mantiis gareTa kideze
erTi nawilidan srulebiT qreba. Semobrunebis procesi Tvalebi da mgrZnobiare marwuxebi aqvs.
ar unda agverios daxveuli niJaris formirebis proces- orsagdulianebis mantiis RruSi moTavsebulia la-
Tan. niJaris formireba ganviTarebis damoukidebeli yuCebi, romlebic ara marto airebis mimocvlaSivis, ar-
procesia. amed sakvebis mopovebaSic monawileobs (suraTi 33.21).
mucelfexianebis umetesobas aqvs erTi, spiraluri orsagdulianebis umetesoba suspenziiT ikvebeba. lor-
niJara, romelSic cxoveli gaRizianebisas imaleba. ni- wo, romelic gars ertymis layuCebs, sakvebis patara
Jara xSirad konusis formisaa, magram Haliotidae (zRvis nawilakebs akavebs. wamwamebis meSveobiT ki nawilakebi
yuri)-s da Patellogastropoda (wylis lokokinebi)-s SemTx- pirSi xvdeba. mantiis RruSi ganlagebulia sifoni, rom-
vevaSi is TiTqos Sebrtyelebulia. bevr mucelfexians lis gavliT wyali mantiaSi aRwevs, layuCebs Semouvlis
aqvs kargad gamoxatuli Tavi. marwuxebis boloebze da mantiis Rrudan gamomyofi sifonis meSveobiT gamoe-
moTavsebulia Tvalebi. mucelfexianebis umetesoba dineba.
fexis talRisebri moZraobis an wamwamebis meSveobiT,
mxatvrulad rom vTqvaT, lokokinas siCqariT gadaadg-
ildeba. radulas isini wyalmcenaris an sxva mcenaree-
bis dasaRrRnelad iyenebs. ramdenime jgufi mtacebeli

mantis Rru kuWi


nawlavwebi
anusi

piri
SS suraTi 33.20  orsagduliani moluski. am savarcxlurs aqvs
uamravi Tvalaki (lurji wertilebi), romelTa daxmarebiT is
Caketili niJaridan ixedeba.

orsagdulianebis umetesobisTvis damaxasiaTebelia


S S suraTi 33.19.  Torsionis Sedegi mucelfexianebSi. em- mimagrebuli cxovrebis niri. suspenziiT kveba am Tvise-
brionuli ganviTarebis dros xdeba Torsioni (viscelaruli
masis mobruneba), ris gamoc, saWmlis momnelebeli traqti basTanaa dakavSirebuli. fiqsirebuli kunTebi mkvriv
mobrundeba 1800-iT da anusi aRmoCndeba cxovelis sxeulis Zafebs gamoyofs. Zafebis saSualebiT isini qvebs, na-
wina bolosTan. vis Zirebs, gemebis misadgomebs da cxovelebis niJarebs

789
niJarebis kunTi erTi patara jgufi (sadafis an margalitisebri nauti-
mimagrebis nawlavebi adduqtori lusi) (suraTi 33.22 g).
adgili celomi (SekumSvisas
moluskebs Soris daxuruli mimoqcevis sistema
kidurs
mantia guli Sua xazTan mar­to Tavfexianebs axasiaTGebs. maTi tvini rTuli age-
gadaadgilebs) bulebisaa da kargad ganviTarebuli grZnobis orga-
niJara
noebi aqvT. rTuli qceva da daswavlis unari swrafad
piri moZravi mtaceblebisTvis ufro mniSvnelovania, vi-
dre mimagrebuli cxovrebis niris mqone cxovelebi-
anusi sTvis, rogorebicaa zRvis orsagduliani moluskebi.
rvafexebisa da kalmarebis winaprebi albaT niJariani
gamomyofi moluskebi iyvnen. evoluciis procesSi isini mtaceblur
sifoni
cxovrebis nirze gadavidnen. maTi Semdgomi ganviTarebi-
sas niJara daikarga. aseulobiT milioni wlis ganmavloba-
wylis Si niJariani Tavfexianebi anu amonitebi (zogi maTganis zo-
nakadi mia satvirTo manqanis borblis toli iyo) zRvis dominanti
marwuxi uxerxemlo mtaceblebi iyvnen. maTi masobrivi gadaSeneba
fexi
carcis periodis bolos moxda (ixi­leT Tavi 26).
sifoni - wyals
SigniT atarebs kalmarebis saxeobebis umetesobis zoma 75sm-s ar
mantiis Rru
layuCebi aRema­teba, magram mniSvnelovnad ufro didi zomis saxe-
obebic gvxvdeba. giganturi kalmari (Architeuthis dux)
SS suraTi 33.21  saWmelad vargisi moluskis agebuleba.
kalmarebis cnobil saxeobebs Soris yvelaze didad iT-
zRvis, saWmelad vargisi orsagduliani moluskis niJaris mar- vleboda. misi mantiis sigrZe 2.25 metrs aRwevs, mTliani
cxena nawili moxsnilia. wyalSi motivtive sakvebis nawilakebi sigrZe ki 18 metria. magram 2003 wels antarqtikis ax-
sifonis gavliT mantiaSi xvdeba. layuCebi da wamwamebi maT los daiWires saxeoba Mesonychoteuthis hamiltoni, rom-
agroveben, dagrZelebuli gamonazardebi, palpebi anu marwuxe-
lis mantiis sigrZe 2.5 metrs aRwevs. zogi zoologi Tv-
bi ki pirSi agzavnian.
lis, rom es axalgazrda ekzempliari iyo, mozrdilis
sigrZe ki albaT orjer metia! A. dux-isgan gansxvave-
emagreba. zRvis orsagdulian moluskebs SeuZlia qviSaSi biT, romelsac didi misawovrebi da marwuxebze patara
an SlamSi Cafloba. maSin kunTovan fexs isini ialqaniviT kbilebi aqvs, M. hamiltoni-s aqvs marwuxebis boloebze
iyeneben. savarcxlurebi zRvis fskerze niJaris gaxsna _ mbrunavi, borblismagvari basri firfitebi. maT sasikv-
daxurvis saSualebiT srialeben. niJaris gaxsna-daxurva dilo Wrilobebis miyeneba SeuZliaT. A. duxi da M. hamil-
meqanikuri xelovnuri ybebis moZaraobas waagavs. aseTi toni cxovrebis met nawils okeanis siRrmeSi atareben, sa-
xelovnur ybebs Tanamedrove afTiaqebSi naxavT. dac didi TevzebiT ikvebebian. orive saxeobis narCenebi
napovnia kbilebiani veSapis kuWSi, romelic, rogoc Cans,
maTi erTaderTi bunebrivi mteria. bunebriv garemoSi es
Tavfexianebi
giganturi saxeobebi mecnierebs ar unaxavT. amitom, es
Tavfexianebi tipiuri mtaceblebia. isini marwuxebs uzarmazari zRvis cxovelebi uxerxem­l oebze Seqmnili
msxverplis dasaWerad iyeneben. niskartis msgav­si didi misteriebis gmirebad rCebian.
ybebis meSveobiT msxverplis sxeulSi damblis gamom-

33.4
wvevi Sxami SehyavT. Tavfexianebis fexi kunTovan gamo-
myof sifonad, Tavad da marwuxebis nawilad gardaiqmna koncefcia testi
(Cephalopoda Tavis fexs niSnavs). rvafexebis umetesoba
kiborCxalebisa da sxva saWmlis ZebnaSi zRvis fskerze 1. axseniT, rogor aris dakavSirebuli mucelf-
dacocavs (suraTi 33.22 a). kalmarebi gadaadgildebian exianebisa da Tavfexianebis fexis modifikacia
wylis nakadis saSualebiT, romelic mantiis RruSi ga- maTi cxovrebis nirTan.
dis da gareTa sifonidan wylis Zlieri Wavlis saxiT
2. rogor moxda orsagduliani moluskebis formis
gamoityorcneba (suraTi 33.22 b). moZraobis mimarTule-
divergencia moluskebis sawyisi formidan?
bas isini sifonis mimarTulebis marTviT icvlian.
mantia Tavfexianebis visceralur (Sinagan) masas
faravs. niJara an reducirebulia, an Sinagani (kal-
marebSi da sipinebSi), an mTlianad dakargulia (bevr
rvafexianSi). dResac arsebobs niJariani Tavfexianebis

790
b) kalmarebi swrafad gadaadg-
ildebian. isini mtaceblebi
arian, maTi ybebi niskarts waaga-
vs. aqvT kargad ganviTarebuli
Tvalebi.

g) kamerebiani nautilusi (N. pompilius)


erTaderTi Tanamedrove, garegani niJaris
mqone Tavfexiania.
a) rvafexebi yvelaze gonieri
rbiltanianeSia . S S suraTi 33.22  Tavfexianebi.

koncefcia 33.5 cxrili 33.4 tipi rgolovani Wiebis klasebi

klasi da magaliTebi ZiriTadi Tvisebebi


anelidebi segmenturi Wiebia
Oligochaeta (mtknari wylis, Tavi da parapodiebi ara
zRvisa da xmeleTis aqvs, magram aqvs jagrisebi.
anelida `patara rgols~ niSnavs. es saxeli rgolebad
segmentirebuli Wiebi, mag.
dayofili sxeulis gamo daerqvaT. rgolovani Wiebi Wiayela ix. sur. 33.23)
zRvebSi, mtknar wylebSi da tenian niadagSi binadroben.
Polychaeta (ZiriTadad zRvis aqvT kargad ganviTarebuli
maTi zoma 1mm-ze naklebidan 3 metramde meryeobs (avs-
segmentirebuli Wiebi, ix. Tavi; yovel segmentze
traliis giganturi Wiayelas sigrZe). tipi rgolovani sur. 33.24) jagrisiani parapodiaa;
Wiebi 3 klasad iyofa (cxrili 33.4): Oligochaeta (Wiayele- Tavisuflad mcxovrebi
cxovelebia; binadroben
bi da maTi naTesavebi), Polychaeta (mravaljagriani Wiebi)
milakebSi
da Hirudinea (wurbelebi).
Hirudinea (wurbelebi; ix. sur. sxeuliSebrtyelebulia,
33.25) reducirebuli celomiT
oligoqetebi da segmentaciiT; jagrisebi
ara aqvT; misawovrebi
oligoqetebi anu mcirejagriani Wiebi (berZnulad wina da ukana boloebzea;
oligos _ cota, chaite – grZeli Tma). saxeli SedarebiT iS- parazitebi, mtaceblebi da
leSiWamiebia
viaTi ,,jagrisis” anu qitinis gamonazardebis gamo dae-
Oligoch
rqva. am segmentirebuli Wiebis klasSi wylis bevri saxe- Wiebi,
oba da Wiayelebi Sedis. Wiayelebi niadagiT ikvebebian da Tavi d
kvebis dros miwaSi gzas ikvleven. niadagSi moZraobisas Polycha
Wiayelebi hermafroditebia, magram jvaredini ga- aqvT k
Wiayelas saWmlis momnelebeli arxi sakveb nivTiere- nayofiereba axasiaTebs. jvaredini ganayofierebis parap
bebs iTvisebs. arxSive mimdinareobs lorwos sekrecia, dros Wiayelebi erTmaneTs ukavSirdebian, cvlian sper­ milak
romelic mounelebel masalas ereva. anusis meSveobiT Hirudin
mas, Semdeg ki calkevdebian. miRebuli sperma iqamde sxeul
es masa gareT gamoiyofa. fermerebi Wiayelebs Zalian inaxeba, sanam sartyelSi (klitelumSi) lorwovani parki segmen
afaseben, vinaidan isini niadags afxviereben da Tavian- ar Seiqmneba. parki Wiayelas gaswvriv srialebs da jer bolo
Ti eqsqrementebiT amdidreben (darvinma daadgina, rom kvercxebsa da Semdeg ki Senaxul spermas agrovebs. Sem-
britaneli fermeris 0,4 heqtari niadagi daaxloebiT deg parki Wiayelas Tavis mxridan Camosrialdeba da
50.000 Wiayelas Seicavs, romlebic wlis ganmavlobaSi 18 niadagSi xvdeba. embrionebi niadagSive viTardeba. zogi
tona eqsqrements iZlevian). Wiayela rgolovani Wiebis Wiayela usqesod fragmentaciiT mravldeba. fragmenta-
(anelidebis) warmomadgenelia. 33.23 – suraTze mocemu- ciasTan erTad regeneracia mimdinareobs.
lia Wiayelas agebuleba.

791
TT suraTi 33.23  Wiayelas agebuleba.
metanefridiumi: Wiayelas yovel
Wiayelas celomi dayo- segmentSi ganlagebulia gamomyofi
sxeulis yoveli segmenti garSemor- filia tixrebiT. milakebis wyvili _ metanefridiebi,
tymulia grZivi kunTiT, romlic Tavis kutikula wamwamovani ZabrebiT – nefrostome-
epidermisi
mxvriv ganivi kunTiTaa farsSemortymuli. biT. metanefridiebs sisxlidan da
moZraobisas Wiayela am ori tipis kunTebs rgolovan- celomuri siTxidan narCenebi gamo-
koordinirebs (ixileT suraTi 49.25). kun- ikunTi myofi forebidan gamoaqvT.
Tebis muSaoba damokidebulia arakumSvadi
celomis siTxeze, romelic hidrostati-
kuri ConCxis funqcias asrulebs. wvrili
tixari
anusi sisxl-
ZarRvebi
Sinagani struqturebis
ganla-
umetesoba Wiayelas yovel
grZivi gebulia
segmentSi meordeba. Wiayelas
kunTebi
kanSi. kani
zurgis sisxl- gamomyofi
jagrisebi: yovel segments ZarRvebi sistemis
oTxi wyvili jagrisi aqvs. rols
es jagrisebi saWiroa miwaSi asrulebs.
nawlavi sisxli
Casaflobad.
muclis sisx- Seicavs
nefrostoma Jangbadis
nervuli lZarRvi
qorda Semcvel
klitelumi hemaglo-
(lorwovani bins.
sartyeli)

metanefridiumi

ventraluri ner-
CiCaxvi
ezofagusi (say- vuli qorda segmen-
lapavi mili) turi gangliebiT.
saylapavi nervuli qorda
avstraliuri giganturi Wiayela aRwevs tixarSi. is
(farinqsi
saWmlis momnele-
cerebraluri (tvinis) ganglia: nawlavi beli traqtisa da
Wiayelas nervuli sistema Sedgeba sisxlZarRvebis
farinqsis win da ukan ganla- piri Wiayelas kuWi msgavsad, sxeulis
gebuli wyvili cerebraluri mTel sigrZes gas-
gangliisgan . farinqsis irgvliv subfaringuli (saylapavis qveda ganglia) devs.
arsebuli nervuli rgoli sub-
mimoqcevis sistema Sedgeba sislZarRvebis badisgan da daxurulia. dorsalur da
faringul ganglias ukavSirdeba,
ventralur sisxlZarRvebs segmentirebuli sisxlZarRvebis wyvili akavSireebs.
saidanac ukana mimarTulebiT
dorsaluri sisxlZarRvebi da Wiayelas saylapavis garSemo ganlagebuli sisxl-
vrceldeba Serwymuli nervuli
ZarRvebis xuTi wyvili kunTovania da sisxls mimoqcevis sistemaSi amoZravebs.
Wimebis wyvili.

poliqetebi (mravaljagrianebi) oba Sabella spallanzanii (maraos Wia) da Sabella crassicornis


(mtvris sagvelis msgavsi Wia) milakebs lorwosa da qviSis
poliqetebis yovel segments aqvs wyvili, niCbis an an niJarebis namsxvrevebis narevidan aSeneben. sxvebi,
savarcxlismagvari struqtura _ parapodia (TiTqmis rogoricaa Spirobranchus giganteus (saSobao xis msgavsi Wia)
fexi). parapodiebi monawileoben moZraobaSi (suraTi (ixileT suraTi 33.1) milakebs mxolod sakuTari gam-
33.24). yovel parapodias aqvs ramdenime jagari. jagre- onayofidan qmnian.
bi ufro mravalricxovania, vidre oligoqetebSi. bevr
poliqetaSi parapodia uxvad momaragebulia sisxl-
ZarRvebiT da filtvis funqcias asrulebs. wurbelebi
poliqetebi didi da mravalferovani klasia. am kla- wurbelebis umetesoba mt-
sis warmomadgenlebis umetesoba zRvis cxovelebia. knar wylebSi binadrobs, magram
ramdenime saxeoba planqtonTan erTad gadaadgildeba, gvxvdeba zRvisa da xmeleTis
bevri zRvis fskerze dacocavs an masSi efloba. sxvebi saxeobebic. xmeleTis saxe-
binadroben milakebSi, romlebsac TviTonve aSeneben. mi- obebi mcenareebiT dafarul,
lakis zogi binadari, rogoricaa qverigi Sabellida-s saxe- tenian adgilebSi binadroben.

XX suraTi 33.24   poliqeta. Rrmad zRvaSi fskerze hidroTermul napralebTan binadrobs Hesiolyra bergi.

parapodia

792
wurbelebis zoma 1-dan 30
sm-mde meryeobs. mravali
nematodebi mkvrivi kutikuliT
wurbela mtacebelia, rom­ dafaruli arasegmentirebuli
lebici sxva uxerxemlo­
ebiT ikvebebian. zogi wur- crucelomianebia
bela parazitia. isini sxva
cxovelebis (adamianis CaT­ nematodebi an mrgvali Wiebi erT-erTi yvelaze far-
vliT) sxeuls droebiT Tod gavrcelebuli cxovelebia. isini wyalSi, niadagSi,
ema­g­rebian da sisxls woven mcenareebis qsovilebSi, cxovelebis sxeulis qsovi-
(suraTi 33.25). zogi paraz- lebSi da siTxeSi binadroben. rgolovani Wiebisgan gan-
iti saxeoba maspinZlis kans sxvavebiT, nematodebis sxeuli ar aris segmentirebuli.
basri ybebiT Wris, sxvebi nematodebis (tipi nematoda) cilindruli sxeulis sig-
ferments gamoyofen, ro- rZe 1mm-ze naklebidan 1 metramde meryeobs. rogorc wesi,
SS suraTi 33.25  wurbela. melic kans Slis da masSi maTi sxeuli posteriuri (ukana) bolosken viwrovde-
Cndeba. rogorc wesi, mas­ ba. anteriur (wina) boloze ki ufro blagvia (suraTi
pinZeli am Semotevas ver grZnobs, vinaidan wurbela anes- 33.26). sxeuli dafarulia mkvrivi safariT, romelsac
Teziuri moqmedebis mqone nivTierebas gamoyofs. kanSi kutikulas eZaxian; roca Wia izrdeba, Zvel kutikulas
naxvretis gakeTebis Semdeg, wurbela meore nivTierebas _ periodulad icilebs da axal, ufro farTe kutikulas
hirudins gamoyofs, romelic Wrilobis midamoebSi xels asinTezebs. nematodebs aqvT saWmlis momnelebeli arxi,
uSlis maspinZlis sisxlis Sededebas (koagulacias). kvebis gamomyofi sistema ki ara. siTxis SemadgenlobaSi Semava-
dros paraziti imden sisxls Seiwovs, ramdenis SeTviseba li sakvebi sxeulis crucelomSi cirkulirebs. nemato-
SeuZlia. xSirad Tavisi sxeulis wonaze aTjer mets. gamZ- debs grZivi kunTebi aqvT. maTi SekumSvis Sedegad isini
Rari wurbela sakvebis gareSe erT Tves Zlevs. biZgebiT moZraoben.
pacientis dazianebul TiTze medda samedicino wur-
belas amagrebs (Hirudo medicinalis). es xels uwyobs hema-
tomidan (Sinagani dazianebis dros warmoqmnili sisxlis
grova) sisxlis amowovas.
meoce saukunemde wurbelebs xSirad wneviani adamia-
nis sisxlis amosawovad iyenebdnen. sadReisod maT qso-
vilebidan sisxlis amosaqaCad iyeneben (adgilebidan, sa-
dac sisxli grovdeba dazianebisa an qirurgiuli Carevis
Sedegad da hematomebs warmoqmnis). mklevrebi ikvleven
hirudinis potenciuri gamoyenebis SesaZleblobas
arasasurveli sisxlis grovebis dasaSlelad, romle-
bic qirurgiuli Carevisas Cndeba an gulis daavadebebis
Sedegad viTardeba. mecnierebma hirudinis rekombinan-
tuli formebi Seqmnes da maT klinikebSi cdian. SS suraTi 33.26  Tavisuflad mcxovrebi nematoda
(SeRebili SEM).

koncefcia testi 33.5 rogorc wesi, nematodebi sqesobrivad mravldebian


da Sinagani ganayofiereba axasiaTebs. saxeobaTa umrav-
lesobaSi sqesis gaRceva garegnulad SesaZlebelia. md-
1. rgolovan Wias, rogorc `milSi moTavsebul mils~ edri mamrze ufro didi zomisaa. mas dReSi 100.000-ze
aRweren. axseniT ratom. meti ganayofierebuli kvercxis dadeba SeuZlia. saxe-
2. axseniT, rogor iyenebs Wiayela moZraobisas seg- obebis umetesobaSi zigota rezistentuli ujredia. is
mentirebul kunTebsa da celoms. araxelsayrel pirobebs SesaniSnavad uZlevs.
bevri nematoda tenian niadagSi an tbebisa da okeanee-
bis fskerze xrwnad organul nivTierebaSi binadrobs.
sadReisod cnobilia nematodebis 25 000 saxeoba, magram
maTi ricxvi albaT 20-jer metia. Tu nematodebis gar-
da dedamiwaze sxva cocxali arsebebi ar darCeba, isini
mainc SeinarCuneben planetis saxis da Tvisebebs. es mra-

33.6
valricxovani da Tavisuflad mcxovrebi Wiebi nivTiere-
baTa daSlisa da nivTierebaTa mimocvlis procesSi did
koncefcia

793
33.6
rols TamaSoben. amave dros nematodebis saxeobebis
umetesobaze Zalian cota ram aris cnobili. niadagis koncefcia testi
nematodebis erT-erTi saxeoba Caenorhabditis elegans kar-
gad aris Seswavlili. is ganviTarebis biologiis kvelvis
klasikuri obieqtia (ixileT Tavi 21) C. elegans-ze mimdi- 1. r
 estoranSi kvebisas ratom ar aris sasurveli
nare kvlevebis Sedegad adamianis daberebis zogi meqa- Roris sisxliani mwvadis SekveTa?
nizmi gamovlinda da sxva aRmoCenebic gakeTda. 2. r
 a sxvaobaa nematodebis sxeulis agebulebasa
tipi nematodebis uamravi warmomadgeneli mcena- da rgolovani Wiebis sxeulis agebulebas So-
reebis problemuri parazitia. isini mcenareebis fes- ris?
vebs azianeben da riTac soflis meurneoba zaraldeba.
nematodebis sxva saxeobebi cxovelebis parazitebia. ro-
gorc minimum, 50 saxeoba sxvadasxva Enterobius-ebis (mag.
maxvilas) da ankilostomebis CaTv­l iT ki adamianis para- koncefcia 33.7
zitia. nematodebis erT-erTi cnobili saxeobaa triqin-
ela (Trichinella spiralis), Wia, romelic triqinelozs iwvevs fexsaxsrianebi segmentirebuli,
(suraTi 33.27). adamianis sxeulSi es nematoda infici-
rebuli naxevrad umi Roris an sxva cxovelis xorcidan celomiani cxovelebia. aqvT
xvdeba, romlis kunTovan qsovilSi iuveniluri (axal-
gazrda) Wiebis cistebia. adamianis nawlavebSi cistebi
garegani ConCxi da saxsriani
sqesobrivad momwifebul zrdasrul Wiebad viTardeba. gamonazardebi.
mdedrebi nawlavebis kunTebSi iWrebian da axal nema-
todebs Cekaven. axali Taoba maspinZlis sxeulSi an qso- zoologebma fexsasrianebis (kibosnairebis, obo-
vilebis gaburRvis meSveobiT, an limfuri ZarRvebiT bebis da mwerebis CaTvliT) msoflio populaciebis ra-
sxva organoebamde mogzaurobiT vrceldeba. ase is Con- odenoba miaxloebiT Seafases. aRmoCnda, rom is mili-
Cxis kunTebs aRwevs, sadac cistebad gardaiqmneba. ardjer miliards, anu 1018 individs aRwevs. dReisTvis
aRwerilia fexsaxsrianebis milionze meti saxeoba. maT
umetesobas mwerebi Seadgenen. zoologebisTvis cno-
bili sami saxeobidan 2 fexsaxsriania. fexsaxsrianebis
tipis warmomadgenlebi gavrcelebulni arian mTel
biosferoSi. saxeobaTa mravalferovnebiT, absoluturi
ricxviTa da gavrcelebiT, fexsaxsrianebi cxovelTa
samefos yvelaze warmatebuli warmomadgenlebia.

fexsaxsrianebis zogadi daxasiaTeba


fexsaxsrianebis mravalferovneba da warmateba mWi­
d­rod dakavSirebulia maT segmentaciasTan (danawevre-
SS suraTi 33.27.  Trichinella spiralisis-parazituli nematodis iuve- basTan), mkvrivi garegani ConCxis arsebobasTan da saxs-
nilebi da cistebi adamianis kunTovan qsovilSi (LM). rian gamonazardebTan (arthropod niSnavs ,,saxsrian fexs”).
uZveles droSi mobinadre fexsaxsrianebs, magaliTad,
parazitul nematodebs ramdenime saocari xriki axa- trilobitebs, gamoxatuli segmentacia hqondaT, magram
siaTebs, romelTa saSualebiT maspinZelis ujredebis sxeulis sxvadasxva segmentebis gamonazardebi naklebad
50μm
funqcias cvlian. mcenareebis nematodebi maspinZelis gansxvavdebodnen (suraTi 33.28). fexsaxsrianebis evo-
qsovilebSi molekulebs gamoyofen, romlebic fesvis luciis procesSi segmentebis raodenoba Semcirda da
ujredebis warmoqnas astimulirebs. fesvis ujredebi gamonazardebis specializacia ganviTarda. maT uamravi
ki am parazitebs sakvebiT amarageben. triqinela kunTis funqcia gauCndaT. es evoluciuri cvlilebebi mraval-
ujredSi iWreba da kunTis specifikuri genis muSaobas ferovnebisa da sxeulis agebulebis efeqturobis (ra-
akontrolebs, romelic ujredis elastiurobis ganma- cionalurobis) zrdaSi aisaxa. sxeulis racionaluri
pirobebeli cilis kodia. elastiur kunTovan ujredSi agebulebis wyalobiT, sxeulis sxvadasxva regionebi
ki nematoda Tavs kargad grZnobs. amasTan erTad ujre- samuSaos efeqturad inawileben. magaliTad: zogier-
di sisxlZarRvebis mimzidvel signals uSvebs. sisxl- Ti fexsaxsrianis sxvadasxva gamonazardi sasiarulo,
ZarRvebi ki nematodas sakvebiT amarageben. am saocar sakvebis mopovebis, grZnobis, kopulaciisa da Tavdac-
parazitebs icnoben, rogorc ,,virusis msgavsi saqcie- vis organoebad gadaiqca. 33.29 suraTze gamoxatulia
lis mqone cxovelebs~. kibos - Nephropidae-s ojaxis warmomadgenelis mrav-

794
25 μm5μm
lferovani gamonazardebi. kibos fexsaxsrianebisTvis xels uSlis fexsaxsriani cxovelis zrdas. es SeuZlebe-
damaxasiaTebeli sxva niSnebic axasiaTebs. lia garegani ConCxis perioduli cvlisa da ufro farTe
garegani ConCxis Seqmnis gareSe. am process kanis cvla an
ekdizisi hqvia. kanis cvla bevr energetikul danaxarjs
moiTxovs. kaniscvlis Semdeg fexsaxsriani mtaceblebi-
sTvis kargi samiznea. sanam misi garegani ConCxis simkvr-
ives SeiZens, is daucvelia sxva xifaTis mimarTac. ram-
denime xanSi rbili garegani ConCxi magrdeba.
roca zRvis fexsaxsrianebSi garegani ConCxi pirve-
lad ganviTarda, misi mTavari funqcia albaT kunTebis
dacva da maTTvis sayrdenis Seqmna iyo. magram garegani
ConCxis daxmarebiT zogierTma fexsaxsrianma xmeleTze
cxovreba SeZlo. garegani ConCxi wylisTvis SedarebiT
SeuRwevadia, rac am cxovelebs gamoSrobisgan icavs.
S S suraTi 33.28  namarxi trilobita. mTeli paleozouri eris ConCxis simkvrivem sayrdenis problemac gadaWra, roca
ganmavlobaSi trilobitebi iyvnen Ria meCxeri zRvebis binadre- fexsaxsrianebma wylis garemo datoves. xmeleTze fex-
bi. isini didi permuli gadaSenebisas, daaxloebiT 250 milioni saxsrianebis mravalferovneba adreul paleozour
wlis winaT gaqrnen. paleontologebma trilobitebis daaxloe-
eraSi gaizarda, rac mcenareebiT xmeleTis dasaxlebas
biT 4 000 saxeoba aRweres.
daemTxva. 2004 wels SotlandiaSi, moyvarulma paleon-
Tologma mravalfexas 428 milioni wlis namarxi aRmo-
aCina. sxva xmeleTis fexsaxsrianebis gaqvavebuli narCe-
nebi daaxloebiT 450 milioni wliT TariRdeba.
fexsaxsrianebs grZnobis organoebi (Tvalebi, ynos-
vis receptorebi da sacecebi) kargad ganviTarebulia.
sacecebi rogorc Sexebis, ise ynosvis organoebis funq-
cias asrulebs. grZnobis organoebis umetesoba koncen-
trirebulia cxovelis sveulis wina boloze.
moluskebis umravlesobis msgavsad, fexsaxsrianebs
Ria mimoqcevis sistema axasiaTebs. gulis meSveobiT, sensoruli sig-
siTxe – hemolimfa (termini _ sisxli ufro uxdeba siTx- nalebis mimRebi
(mgrZnobiare)
es, romelic daxurul mimoqcevis sistemaSi brunavs), antenebi
mokle arteriebSi cirkulirebs da sivrceebSi iRvreba Tavi

SS suraTi 33.29  fexsaxsrianebis garegani agebuleba.


(sinusebSi). sinusebi ganlagebulia qsovilebis da orga-
noebis garSemo. sarqveliani forebis gavliT hemolimfa
fexsaxsrianebis zogi niSani da kibosnairebis uni- fexsaxsrianis gulSi brundeba. erTad aRebul yvela
kaluri niSnebi naTlad Cans kibosnairis _ omaris (ojaxi sinuss hemoceli ewodeba. hemoceli ar aris celomis
Nephropidae) zurgis mxaris daTvalierebisas. omaris sx- (sxeulis Rrus) nawili. fexsaxsrianebis umetesobaSi
euli danawevrebulia, magram amis danaxva SesaZlebelia celomi (romlis formireba embrionSi xdeba) zrdasTan
mxolod muclis mxridan dakvirvebisas. danawevrebu- da ganviTarebasTan erTad mcirdeba. mozrdilebSi he-
marwuxi (dacva)
lia misi gamonazardebic (sacecebis, marwuxebis, piris moceli sxeulis mTavar Rrud gardaiqmneba. moluskebSi
nawilebis, sasiarulo fexebisa da sacurao gamonazard- da fexsaxsrianebSi Ria mimoqcevis sistemebi (maTi ms-
ebis CaTvliT). Tavze wyvili rTuli (mravallinziani) gavsebis miuxedavad) albaT damoukideblad ganviTarda.
Tvalia. yoveli Tvali ganlagebulia moZrav RerZze. fexsaxsrianebSi airebis mimocvlaSi mo­nawile ram-
mTeli sxeuli, gamonazardebis CaTvliT, dafarulia denime specializebuli organo Camoyalibda. garegani
garegani ConCxiT. ConCxis miuxedavad, es organoebi respiratoruli (sa-
fexsaxsrianebis sxeuli kutikuliT _ garegani Con- sunTqi) airebis difuzias uzrunvelyofs. wylis saxe-
CxiT anu egzoskeletoniT mTlianad dafarulia. gare- obebis umetesobas aqvs Txeli, bumbulismagvari gamon-
gani ConCxi cilisa da polisaqaridi qitinis Sreebisgan azardebiani layuCebi. gamonazardebi wyalTan Sexebis
Sedgeba. sxeulis zogierTi nawilis mfaravi kutikula zedapirs zrdian. xmeleTis fexsaxsrianebs aqvT Sina-
SeiZleba sqeli da mkvrivi iyos, zogierTis ki qaRaldi- gani zedapiri, romelic airebis mimocvlisTvis spe-
viT Txeli da elastiuri (magaliTad nawevrebis mfaravi cializirebulia. magaliTad: mwerebis umetesobas aqvs
kutikula). mkvrivi garegani ConCxi icavs cxovels da traqealuri sistema. es datotvili sahaero arxebis
amave dros kunTebis mierTebis adgilebs qmnis. kunTebi sistemaa, romlebic kutikulis forebidan sxeulis Sig-
ki gamonazardebs amoZravebs. amave dros, mkvrivi ConCxi niT vrceldeba.

795
molekuluri genetikis aRmoCenebma saSualeba misca qelicerianebi
biologebs, fexsaxsrianebis evoluciur naTesaur kav-
Sirebze axali hipoTezebi ganeviTarebinaT. kerZod ki qelicerianebs (qvetipi Cheliceriformes; berZnulad
hipoTeza, rom isini sicocxlis xis sxvadasxva ganStoe- chelios – tuCebi da cheir _ mkvlavi) saxeli brWyalis-
bebs qmnian. axali monacemebidan cxadia, rom dReisTvis magvari gamonazardis _ qeliceris gamo daerqva. es gam-
arsebobs fexsaxsrianebis oTxi ZiriTadi evoluciuri onazardi pincetis an eSvis rols asrulebs da sakvebis
Sto, romlebic erTmaneTisgan fexsaxsrianTa tipis mopovebaSi monawileobs. qelicerianebs win Tavmkerdi,
evoluciis adreul stadiebze daiTiSnen (cxrili 33.5): ukan ki muceli aqvT. maT ara aqvT sacecebi. umetesobas
qelicerianebi (zRvis obobebi, kamCatkis kiborCxala, martivi Tvali (erT linziani) aqvs.
xmalkudianebi, kibo gandegilebi, morielebi, tkipebi uZvelesi qelicerianebi, wylis morielebi an ev­rip­
da obobebi); mravalfexianebi (ormocfexianebi da orw- teridebi, ZiriTadad zRvisa da mtkna­ri wylis mtaceblebi
yvilfexianebi), eqvsfexianebi (mwerebi da maTi ufrTo iyvnen. sigrZeSi 3 metrs aRwevdnen. zRvis qelicerianebis
eqvsfexa naTesavebi); da kibosnairebi (kiborCxalebi, umetesoba, evripteridebis CaTvliT, gadaSenda; dReisTvis
omarebi, krevetebi, zRvis sxvadasxva kibosnairebi da qelicerianebis zRvis saxeobebi warmodgenilia zRvis obo-
mravali sxva). bebiT (piknogonidebi) da xmalkudianebiT (suraTi 33.30).

cxrili 33.5 tipi fexsaxsrianebis qvetipi

qvetipi da magaliTebi ZiriTadi niSnebi

Cheliceriformes (xmalkudebi, gamoxatuli Tavi


oboba, morieli, tkipi; antenebiTa da piris saReWi
ixileT suraTi 33-30, 33-32) nawilebiT, xmeleTis
aTasfexebi mcenareebiT
ikvebebian. sxeulis yovel
segmentze 2 wyvili fexia.
asfexebi mtaceblebia
da maTi sxeulis yovel
segmentze erTi wyvili
fexia; sxeulis pirvel
segmentze Sxamiani kauWia.

Miriapoda (mravalfexianebi gamoxatuli Tavi S S suraTi 33.30.  xmalkuda (Limulous polyphemus).


_ aTasfexebi da asfexebi; antenebiTa da piris saReWi atlantikis da SeerTebuli Statebis (meqsikis yuris Crdilo-
ixileT suraTi 33.33 da nawilebiT, xmeleTis
eTi nawilis) Cveulebrivi binadrebia. es `cocxali namarxebi~
33.34) aTasfexebi mcenareebiT
ikvebebian. sxeulis yovel bolo aseuli milioni wlis ganmavlobaSi didad ar Secvlilan.
segmentze 2 wyvili fexia. aseuli milioni wlis winaT zRvebSi mobinadre qelicerianebis
asfexebi mtaceblebia didi mravalferovnebidan isini dRemde SemorCnen.
da maTi sxeulis yovel
segmentze erTi wyvili
fexia; sxeulis pirvel Tanamedrove qelicerianebis ZiriTad nawils obo-
segmentze Sxamiani kauWia. basnairebi Seadgenen. am jgufSi Sedian morielebi, obo­
bebi, tkipebi da bugrebi. tkipebi da bugrebi parazituli
Hexapoda (eqvsfexianebi _ sxeuli Tavis, mkerdis
mwerebi, kolembola ixileT da muclis nawilebad fexsaxsrianebis didi jgufis warmomadgenlebia. TiTqmis
suraTi 33.35-33.37) dayofilia; aqvT sacecebi; yvela tkipa sisxlismwoveli parazitia, romlebic rep-
piris aparatis nawilebi tiliebis an ZuZumwovrebis sxeulis zedapirze parazito-
modificirebulia saReWad,
wovisTvis an salokavad; ben. bugrebi binadroben xerxemlianebis, uxerxemloebis
fexebis sami wyvili da da mcenareebis sxeulis zedapirze an sxeulSi.
rogorc wesi, ori wyvili obobasnairebs aqvT eqvsi wyvili gamonazardis mqone
frTa axasiaTebs. ZiriTadad
xmeleTze binadroben. Tavmkerdi: qelicera, wyvili pedipalpa (rogorc wesi
sakvebis SegrZnebaSi monawileoben) da oTxi wyvili sa-
Crustacea (kibosnairebi _ sxeuli ori an sami siarulo fexi (suraTi 33.32). obobasnairebs aqvT eSvis-
krabi, zRvis kibo, mtknari nawilisgan Sedgeba, aqvT
wylis kibo, kreveti; ixileT sacecebi; piris saReWi magvari, Sxamiani jirkvlebiT SeiaraRedbuli qelicera,
suraTi 33.29 da 33.38). aparati; sami an meti wyvili romelsac isini msxverplze nadirobisTvis iyeneben. qe-
fexi; ZiriTadad zRvis an licera aqucmacebs (ReWavs) msxverpls da obobas msxver-
mtknari wylis cxovelebia.
plis dazianebul qsovilSi saWmlis momnelebeli wveni Se-
hyavs. sakvebi rbildeba da oboba Txevad sakvebs Seiwovs.
obobebis umetesobaSi airebis mimocvlas wigna-
kovani filtvebi axorcielebs. es filtvebi Sinagan gan-

796
T T suraTi 33.31  obobasnairebi. mravalfexebianebi
cxrafexebi (centipede) da
orwyvilfexianebi (millipede)
qvetip Myriapoda-s (mraval-
fexianebs) ekuTvnis. yvela
Tanamedrove mravalfexiani
xmeleTis binadaria. Tavze
wyvili antena da sami wyvili
gamonazardia. gamonazard-
ebi, ybis msgavsi mandibulas
CaTvliT, gardaqmnilia piris
nawilebad.
(a) skorpionis pedipalpebi (b) Lmtveris tkipa adamianis (g)Q qselis mSenebeli orwyvilfexianebs (klasi
marwuxebia, romlesac sabinadroSi farTod gavrcelebuli obobebi aqtiurobas
is Tavdacvis da sakvebis organizmia, romelic narCenebiT ZiriTadad dRis Diplopoda) aqvT fexebis didi
mosapoveblad iyenebs. kudis ikvebeba. is adamisnisTvis uvnebelia, ganmavlobaSi inarCuneben. raodenoba, Tumca miuxeda-
boloze momwamlavi nestaria. im SemTxvevebis garda, roca masze
alergia viTardeba. (SeRebilia Sem). vad maTi laTinuri saxelisa
_ millipede (aTasfexianebia)
is aTasze naklebia (suraTi
yofilebaSi ganlagebuli firfitebis wyebaa (ixileT
33.33). sxeulis yoveli segmenti ori Serwymuli segmen-
suraTi 33.32). sasunTqi organos zedapiri sakmaod didia
tisgan Sedgeba, romelsac fexebis ori wyvili aqvs. or-
da struqturul adaptacias warmoadgens. didi zeda-
wyvilfexianebi xrwnadi foTlebiTa da mcenareebis sxva
piri hemolimfasa da haers Soris O 2 da CO 2-is mimocvlas
narCenebiT ikvebebian. dedamiwis istoriaSi isini albaT
aumjobesebs.
yvelaze uZveles cxovelebs Soris iyvnen. binadrobdnen
bevr obobas unikaluri adaptacia aqvs. es abreSumis-
xavsebSi da primitiul WurWlovan mcenareebSi.
magvari Zafisgan qselis Seqmnis unaria. qselis meSveobiT
orwyvilfexianebisgan gansxvavebiT cxrafexebi (kla­
oboba mwerebs iWers. Zafi Txevadi cilisgan Sedgeba. cila
si Chilopoda _ tuCfexianebi) mtaceblebia. maTi sxeulis
muclis specializebul jirkvlebSi warmoiqmneba. abre-
yovel segments mxolod erTi wyvili fexi aqvs (suraTi
Sums saqsovi organoebi gamoyofen. saqsov organoebSi
33.34). sxeulis wina segmentze Sxamiani brWyalia. Sxamis mo-
igi Zafebad ixveva da Semdeg magrdeba. yoveli oboba misi
qmedebiT msxverpls dambla emarTeba. amis garda brWyali
saxeobisTvis damaxasiaTebel qsels qsovs. samuSaos pirve-
Tavdacvis iaraRia.
live mcdelobisas SesaniSnavad arTmevs Tavs. rogorc
Cans, es rTuli qceva memkvidreobiTia. sxvadasxva obobebi
abreSums sxvadasxvanairad iyeneben: gaqcevisas abreSu- mwerebi
mis ZafiT dabla eSvebian, qsoven kvercxisTvis safars an
mwerebi da maTi naTesavebi (qvetipi Hexapoda _ eqvs­
`saCuqars fuTaven~. mamri obobebi mdedrebs SeuRlebamde
fexianebi) sxva saxeobebze (erTad aRebulze) metnia.
saWmels Tavazoben. am sakvebs ki ZafSi axveven.
isini xmeleTzec da mtknar wyalSic TiTqmis yvelgan

X X suraTi 33.32  tvini


obobas agebuleba. nawlavi kuWi
guli
Mmomnelebeli Tvalebi
jirkvali

sakvercxe Sxamiani jirkvali

pedipalpa

anusi

qselis Zafis jirkvlebi spermis rezervuari wignakovani qelicera


filtvebi
qselis Zafis milaki gonopora (kvercxebis
gasasvleli)

797
S S suraTi 33.33  orwyvilfexiani _ aTasfexa.D S S suraTi 33.34  cxrafexa.

binadroben. harSi ki mfrinavi mwerebi mefoben. zRvebSi (erTi wertilidan daTiSvas). es sxvadasxva namarxi
mwerebi iSviaTad gvxvdeba. aq wamyvani roli fexsasri- mweris piris aparatis agebulebis magaliTze Cans. far-
anebs - kibosnairebs uWiravs. mwerebis Sinagani organoe- Tod gavrcelebulia hipoTeza, rom mwerebis mraval-
bis agebuleba naCvenebia 33.35 suraTze. mwerebs organo- ferovnebis mkveTri zrda carcisa da adreuli mesameu-
Ta ramdenime rTuli sistema aqvT. li periodebis ganmavlobaSi yvavilovani mcenareebis
mwerebis namarxebi cnobilia devonuri periodidan, evoluciur radiaciasTan erTad mimdinareobda (daax-
romelic 416 milioni wlis win daiwyo. qvanaxSirisa da loebiT 65-60 milioni wlis winaT).
permul periodebSi mwerebs frenis unari ganuviTarda. axalma gamokvlevebma es mosazreba eWvis qveS daay-
frenis ganviTarebasTan erTad maTi mravalferovneba ena. aRmoCnda, rom mwerebis mravalferovneba mkveTrad
mkveTrad gaizarda. kvebis specializacia SiSvelTes- gaizarda farulTeslovani mcenareebis radiaciamde.
lovanebze da qvanaxSiris periodis sxva mcenareebze axali hipoTezis Tanaxmad mwerebis mravalferovnebis
aseve xels uwyobda mwerebis adaptaciur radiacias zrda SeiZleba farulTeslovnebis radiaciis mizezi

mweris sxeuli sami nawilisgan: tvinis gangliebi: Tavis areSi ramdenime


Tavis, mkerdisa da mucelisgan anterialuri segmentis ganglia
Sedgeba. mkerdis da muclis guli: mweris guls Ria gaerTianebulia tvinis gangliad (tvini) . Paq
danawevreba advilad SesamCnevia, mimoqcevis sistemaSi erTiandeba ori nervuli qorda. antenebi,
Tavi ki danawevrebuli ar aris. hemolimfa gadaaqvs. Tvalebi da sxva grZnobis organoebi
muceli koncentrirebulia Tavis midamoebSi.
rTuli
mkerdi
Tavi Tvalebi

antenebi

zurgis
arteria CiCaxvi
sakvercxe
malpigis milakebi: metaboluri anusi
narCenebi hemolimfidan gamomyofi
organoebis – malpigis milakebiT
vagina
gamoiyofa. malpigis milakebi
saWmlis momnelebeli traqtis
amoburculi adgilebbia.

traqeis milakebi: mwerebSi airebis


mimocvlas traqeuli sistema nervuli qorda: mwerebis piris nawilebi formirebulia
uzrunvelyofs. es datotvili, qitiniani nervuli sistema Sedgeba ramdenime wyvili modificirebuli
milakebis sistemaa, romlebic sxeulis ramdenime segmentirebuli danamatisgan. piris nawilebi
sxvadasxva nawilebSi aRweven da ujredebs gangliis mqone wyvili mandibulebis CaTvliT,
Jangbads awvdian. traqeebis sistema sxeulis ventraluri (muclis) nervuli romlebsac kalia saReWad iyenebs.
gareT ixsneba sasunTqi xvrelebiT: forebiT, qordisgan. sxva mwerebSi piris nawilebi
romlebic daxurva – gaxsniT sxeulSi specializebulia salokavad,
airebisa da wylis SeRwevas akontroleben. amosawovad an saCxvletad.

S S suraTi 33.35  kalias agebuleba (mweri).

798
yofiliyo, da ara Sedegi. marTlac, mwerebi yvavilo- frTebs safren funqciamde sacurao funqcia hqondaT.
van mcenareebs amtvereben da amiT xels uwyoben maT morfologiuri da molekuluri kvlevebi adas-
gavrcelebas. turebs, rom frTebi mwerebSi erTxel ganviTarda. pirvel
frenis unaris SeZena mwerebis didi warmatebis erT- mfrinav mwerebs Soris arian nemsiylapiebi, romlebsac
erTi mizezia. frenis unaris mqone cxovels SeuZ­lia msgavsi frTebis ori wyvili aqvT. nemsiylapiebis Semdeg
uamravi mtaceblisgan Tavis daRweva, mewyviles da sakvebis mwerebis ramdenime rigi ganviTarda, romlebSic safreni
meti warmatebiT moZebna, axali habitatis bevrad ufro organoebis modifikacia moxda. magaliTad, futkrebisa
swrafi aTviseba, vidre mxolod xmeleTze gadaadgilebis da bzikebis frTebi erTmaneTTan gadabmulia da erTi
unaris mqone cxovels. bevr mwers erTi wyvili frTa aqvs, wyvili frTasaviT moZraobs. pepelas frTebic aseve fun-
romelic mkerdis dorsaluri mxridan ganviTarda. frTe- qcionirebs. wina wyvili frTa ukana wyvilze gadafarebu-
bi kutikulis da ara namdvili gamonazardebia (kidurebi). lia da orive wyvili erTianad moZraobs. xoWoebis ukana
amitom mwerebs frenisTvis sasiarulo fexebis raodeno- frTebi frenaSi monawileobs, wina frTebi ki safarad
bis Semcireba ar dasWirvebia. mfrinavi xerxemlianebis gardaiqmna. es safari icavs safren frTebs, roca xoWo
ki (frinvelebisa da Ramurebis) ori wyvili sasiarulo miwaze dacocavs an miwaSi efloba.
fexidan erTi frTebad gadaiqca. amis gamo isini xmeleTze bevri mweri ganviTarebisas metamorfozs gadis. ax-
mouxerxeblad gadaadgildebian. algamoCekil kaliebSi da sxva mwerebSi gvxvdeba aras-
Tavdapirvelad albaT mwerebs frTebi kutikulis ruli metamorfozi. am dros axalgamoCekili mwerebi
gamonazardebis saxiT ganuviTardaT. es gamonazardebi (nimfis stadia) mozrdilebs hgvanan, magram ufro mc-
mwers siTbos absorbciaSi exmarebodnen. mogvianebiT ki ire zomis sxeuli aqvT. sxeulis proporciebic zrdas-
safren organoebad gardaiqmnen. arsebobs sxva mosaz- rulebisgan gansxvavebulia da frTebi ar aqvT. nimfa
rebebic; erTi, rom frTebis meSveobiT mwerebs maRali ramdenime kanis cvlas gadis da yoveli maTganis Semdeg
mcenareebidan Zirs Camosvla uadvildebodaT; meore, zrdasrul mwers sul ufro emsgavseba. ukanaskneli
rom wylis mwerebSi frTebi layuCebis magivrobas as- kanis cvlis Semdeg mweri srul zomas aRwevs, frTebs
rulebdnen. dRemde arsebobs hipoTeza, rom mwerebis iZens da sqesmwife xdeba. sruli metamorfozis (sruli

(a) larv
pepela
pepela
(e) zrdasruli
pepela

(a) larva
muxluxo) (b) Wupri
g) Wupri
(d) zrdasruli
pepela Wupridan
gamosvlisas
SS suraTi 33.36  pepelas metamorfozi. (a) larva (muxluxo) mTel dros Wamasa da
zrdas andomebs, zrdisas kans icvlis. (b) ramdenime kaniscvlis Semdeg larva Wuprad
gadaiqceva (g) WuprSi larvis qsovilebi iSleba. zrdasruli mweri ujredebis gayo-
fisa da diferenciaciis Sedegad yalibdeba. larvaSi es ujredebi pasiur mdgomareo-
baSi iyvnen. sabolood Wupris kutikulidan zrdasruli mweri gamodis (d) hemolimfa
frTebis ZarRvebSi gadaiRvreba, Semdeg ki is ukan brundeba. amis Sedegad frTebis
ZarRvebi magrdeba. gamagrebul ZarRvebs frTebis ,,daWera” SeuZlia. amis Semdeg
mweri mifrinavs da mravldeba. sakvebis umetes nawils muxluxos mier Segrovebuli
kaloriebidan iRebs.

799
suraTi 33.37
mwerebis mravalferovnebis mimoxilva

saxeobebis
rigi savaraudo ZiriTadi Tvisebebi magaliTebi
raodenoba

tarakanas sxeuli dorsoventralurad


tarakanebi 4 000 Sebrtyelebulia, kidurebi modificirebulia swrafi
(Blattodea) sirbilisTvis. Tu aqvs zeda frTebi, isini xeSeSia.
tarakanas 40–mde saxeoba saxlebSi binadrobs;
danarCenebis habitati mravalferovania: tropikuli
tyeebis niadagidan dawyebuli gamoqvabulebiTa da
udabnoebiT damTavrebuli. tarakana

xeSeSfrTianebi 350 000 xoWoebi mwerebis yvelaze mravalricxovani rigia.


(Coleoptera) aqvs ori wyvili frTa: erTi sqeli da xeSeSi, meore
sifrifana. garegani ConCxi mkvrivia. piris nawilebi
adaprtirebulia Cxvletisa da RrRnisTvis. axasiaTebs
sruli metamorfozi.
iaponuri
xoWo

yurbelebi 1 200 yurbela ZiriTadad Ramis yvelafrismWameli mweria.


(Dermaptera) zog saxeobas frTebi ara aqvs, sxvebs aqvs ori wyvili
frTa: erTi sqeli da xeSeSi, meore sifrifana.
yurbelas ybebi CxvletisTvis adaptirebulia. ukana
mxares pincetis magvari struqturaa.

yurbela

151 000 orfTianebs aqvs ori wyvili frTa. meore


orfrTianebi
wyvili wonasworobis organoebad – maryuJebad
(Diptera)
modificirebulia. Tavi didia da moZravi. piris
aparati adaptirebulia sawuwnad, CxvletisTvis
an lokvisTvis. axasiaTebs sruli metamorfozi.
orfrianebidan yvelaze cnobilia buzebi da koRoebi.
orfrTianebi yvelafrismWamelebi, mtaceblebi an saxlis
parazitebia. buzi

naxevradxeSeS 85 000 am rigSi baRlinjoebi: sawolis baRlinjo, Blissus


frTianebi leucopterus da Reduviidae ojaxis warmomadgenlebi
(Hemiptera) Sedian (sxva rigis mwerebs xandaxan SecdomiT
baRlinjoebs arqmeven). baRlinjoebs aqvs ori wyvili
frTa. erTi naxevrad xeSeSia, meore sifrifanaa. piris
nawilebi mCxvletavi an sawuwnia. axasiaTebs arasruli
metamorfozi. ojaxi Coreidae
-s wevri

sifrifan 125 000 WianWvelebi, futkrebi da bzikebi rogorc wesi


frTianebi socialuri mwerebia. aqvs sifrifana frTebis ori
(Hymenoptera) wyvili. Tavi moZravia, piris aparati mrRneli an
mwuwnavi. mravali saxeobis mdedrs sxeulis ukana
nawilze aqvs nestari. sifrifanfrTianebi srul cikadebis
metamorfozs gadian. mkvleli
bziki

termitebi termitebi farTod gavrcelebuli socialuri


2 000
(Isoptera) mwerebia. isini uzarmazar koloniebs qmnian.
dadgenilia, rom dedamowaze mcovreb yovel
adamianze 700 kg termiti modis! zog termits ori
wyvili sifrifana frTa aqvs, sxvebs frTebi ara aqvs.
ikvebebian merqaniT, raSic simbiozuri mikrobebi
exmarebian, romlebic mweris ukana nawlavis
spevialur kamerebSi binadroben. termiti

800
saxeobebis
rigi savaraudo ZiriTadi Tvisebebi magaliTebi
raodenoba

peplebi mwerebidan yvelaze cnobilia. pepelas aqvs


qerclfrTianebi 120 000 ori wyvili frTa, romelic dafarulia nazi qerclebiT.
(Lepidoptera) paplebi grZeli xorTumis daxmarebiT yvavilis neqtariT
ikvebebian. zogi saxeoba cxovelebis sisxliT, cremliT
an sxva sakvebiT ikvebeba.
maqaoni

nemsiylapiebsa da TanabarfrTiani nemsiylapiebs


nemsiylapiebi 5 000 didi sifrifana frTebis ori wyvili aqvs. muceli
(Odonata) wagrZelebulia. axasiaTebs didi rTuli Tvalebi da
mrRneli piris aparati. arasrul metamorfozs gadis da
mtacebelia.
nemsiylapia

kaliebi da maTi naTesavebi. kalia ZiriTadad mcenreebiT


sworfrTianebi 13 000 ikvebeba, aqvs didi ukana kidurebi, romlebic
(Orthoptera) adaptirebulia xtomisTvis, frTebis ori wyvili
(erTi xeSeSi meore sifrifana), mCxvletavi an mrRneli
piris aparati. mamrebi saarSiyo bgerebs sxeulis
nawilebis xaxunis (magaliTad ukana kidurebis kideebis)
saSualebiT gamocemen. sworfrTianebi arasrul
metamorfozs gadian. kalia

Cxirisa da foTlis formis mwerebi, romlebic


Cxirulebi 2 600 menareebTan mimikriis SesaniSnavi magaliTia. zogi
(Phasmida) saxeobis kvercxebic ki im mcenareebis Teslis msgavsia,
romlebzec isini binadroben. sxeuli cilindrulia an
dorsoventralurad Sebrtyelebuli. zeda frTebi ara
aqvT, qveda ki maraosebria. piris aparati adaptirebulia
Cxvletisa an RrRnisTvis.
Cxirula

es mwerebi eqtoparazitebia, romlebic erTi


tilebi 2 400 maspinZelis Tmasa an frTebze binadroben.
(Phithiraptera) klanWismagvari struqturebis mqone kidurebi
adaptirebulia maspinZelze cxovrebasTan. frTebi ara
aqvs. Tvalebi reducirebulia. axasiaTebs arasruli
metamorfozi.
tili

rwyilebi frinvelebisa da ZuZUmwovrebi is


rwyilebi 2 400 sisxlismwoveli parazitebia. frTebi ara aqvs,
(Siphonaptera) sxeuli gverdebidan Sebrtyelebulia. kidurebi
modificirebulia grZeli naxtomebisa da maspinZelze
ZromialisTvis. srul metamorfozs gadis.
rwyili

kudjagrianebi patara ufrTo mwerebia. sxeuli


kudjagrianebi Sebrtyelebulia, Tvalebi reducirebuli. binadroben
450
(Thysanura) dacvenili foTlebisa an kunZebis qveviT. gvxvdebian
saxlebSic.
kudjagriani

ruiselebis larva nakadulebSi cxovrobs, sadac


ruiselebi 7 100 qselis Zafis saSualebiT qviSisgan, naxerxisgan an sxva
(Trichoptera) masalisgan saxlebs aSenebs. zrdasrulebs ori wyvili
bususiani frTa da mRrRneli an saloki piris aparati
axasiaTebs. gadis srul metamorfozs.
ruisela

801
gardaqmnis) mqone mwerebs aqvT larvuli stadia, roca kibosnairebi
larva ZiriTadad ikvebeba da izrdeba. larvas stadi-
as muxluxos stadiasac eZaxian. sruli metamorfozis obobasnairebi da mwerebi xmeleTze batonoben, ki-
mqone mwerebSi larva zrdasruli formisgan srulebiT bosnairebi ki ZiriTadad zRvebSi da mtknar wylebSi bin-
gansxvavebulia. zrdasrul stadiaze mweri special- droben. kibosnairebs (qvetipi Crustacea – kibosnairebi)
izirebulia gavrcelebasa da gamravlebisTvis. larvuli rogorc wesi aqvs orad datotvili, Zalze specialize-
stadiidan zrdasrulamde metamorfozi Wupris stadiis buli gamonazardebi. magaliTad omarebs da langustebs
gavliT mimdinareobs (suraTi 33.36). 19 wyvili gamonazardi aqvT (ix. suraTi 33.29). sxeulis
rogorc wesi, gamravleba mwerebSi sqesobrivia. wina nawilze ganlagebuli gamonazardebi sacecebia; ki-
mwerebi ZiriTadad gancalkevebul sqesianebia. mded­ bosnairebi erTaderTi fexsaxsrianebia, romlebsac ori
robiTi da mamrobiTi individebi cal-calke arseboben. wyvili saceci aqvT. gamonazardebis sami an meti wyvili,
zrdasruli mwerebi wyvildebian. erTi saxeobis warmo- mkvrivi mandibulebis CaTvliT, modificirebulia piris
madgenlebi erTmaneTs rogorc SeferilobiT (pepleb- nawilebad. sasiarulo fexebi mkerdzea ganlagebuli.
Si), aseve xmebiT (WriWinebSi) an suniT (CrCilis SemTx- mwerebisgan gansxvavebiT kibosnairebs gamonazardebi
vevaSi) cnoben. ganayofiereba, rogorc wesi, Sinagania. muclis mxareze aqvT. kibosnairebs dakarguli gamonaz-
saxeobebis umetesobaSi kopulaciisas sperma uSualod ardis regeneracia SeuZlia.
mdedris vaginaSi xvdeba, Tumca zogi saxeobis mamrebi
spermis parks mdedris sxeulis gareT aTavseben, md-
edri ki mas Semdeg iRebs. mdedrebs aqvT Sinagani struq-
tura – spermaTeka, sadac sperma inaxeba. rogorc wesi,
Senaxuli sperma sakmarisia ramdenime wyeba kvercxebis
gasanayofiereblad. bevri mweri sicocxlis ganmav-
lobaSi mxolod erTxel wyvildeba. dawyvilebis Semdeg
mdedri kverxs Sesabamis sakveb resursze debs. amitom
Semdeg Taobas gamoCekvis Semdeg kveba umalve SeuZlia.
mwerebs 26 rigad yofen. 15 rigi wina or gverdze, 33.37 su-
raTzea gamosaxuli.
mwerebi imdenad mravalricxovani, mravalferovani
da farTod gavrcelebulebia, rom yvela sxva xmeleTis
cxovelebis sicocxleze, adamianis CaTvliT, moqmede-
ben. erTi mxvriv, Cven damokidebulebi varT futkre-
bze, buzebze da bevr sxva mwerze, romlebic amtvereben (a) kiborCxala moCveneba (gvari Ocypode) gavrcelebulia
Cvens marcvleul kulturebsa da xexils. meore mxvriv, mTeli msoflios okeaneebis qviSian napirebze. aqtiuria
ZiriTadad RamiT. dRis ganmavlobaSi qviSaSi efloba.
mwerebi uamravi daavadebis gadamtanebia. magaliTad,
afrikuli Zilis daavadebis (avrcelebs tripanosomis
gadamtani buzi cece; ixileT suraTi 28.7) da malariis
(avrcelebs malariis plazmodiumis matarebeli koRo,
ixileT suraTi 28.11).
ufro metic, mwerebi sakvebisTvis adamianTan
konkurireben. magaliTad, afrikis zog raionSi mwerebi
marcvleulis 75% anadgureben. zaralis Semcirebis mcd-
elobaze SeerTebuli Statebis fermerebi pesticidebSi
da marcvleuli kulturebis Sesawaml uZlieres SxamebSi
yovel wels milionobiT dolars xarjaven. mecnierebi
mwerebis sawinaaRmdego axal-axal momakvdinebel Sx-
amebs igoneben da iyeneben. mwerebisa da maTi fexsaxsri-
ani naTesavebis upiratesoba ara marto adamianisTvis,
aramed sxva cxovelebisTvisac sagrZnobia. rogorc ko-
rnelis universitetis entomologma, Tomas aisnerma
(b) veSapi planqtonur (g) niJaridan moCans
Tqva: ,,mwerebi dedamiwis flobas ki ar apireben, isini mas kibosnairs - krils Amoluskis dasaxsruli
axla floben. ase rom, Cven unda SevecadoT davzavdeT uzarmazari raodenobiT gamonazardebi, romelTa
moixmars. saSualebiT is wyalSi
da mSvidoba davamyaroT dedamiwis mflobelebTan. motivtive organizmebsa da
sakvebis nawilakebs iWers.
S S suraTi 33.38  kibosnairebi.

802
33.7
patara zomis kibosnairebSi airebis mimocvla kuti-
kulis Txel adgilebSi mimdinareobs; ufro did saxe- koncefcia testi
obebs aqvs layuCebi. azotovani narCenebic kutikulis
Txeli adgilebidan gamoidevneba. jirkvlebis wyvili he-
molimfaSi marilebis balanss aregulirebs. 1. adamianis ybebisgan gansxvavebiT, romlebic zeviT da
kibosnairebis umetesoba calsqesiania. omarebisa qveviT moZraobs, fexsaxsrianebis piris nawilebi
da langustebis mamrs muclis specializebuli gamon- gverdulad moZraoben. axseniT es Tviseba fexsax-
azardebis wyvili aqvs, romelsac kopulaciis dros md- srianebis piris nawilebis warmoSobidan gamomdin-
edris reproduqciul foraSi spermis gadasatanadiy- are.
enebs. wylis kibosnairebis umetesoba zrdisas mcuravi 2. samarTliania Tu ara fexsaxsrianebis tips yvelaze
larvis or an met stadias gadis. warmatebuli cxovelebis tipi davarqvaT?
kibosnairebis erT-erT udidess jgufs (daaxloebiT 3. axseniT ori adaptacia, romelTa saSualebiT mwerebi
10 000 saxeoba) izopodebi (Tanabarfexiani kibosnairebi) xmeleTze farTod gavrceldnen.
qmnian. am jgufSi xmeleTis, mtknari wylisa da zRvis
saxeobebi Sedian. izopodebis zogi saxeoba okeanis Rrma
fskerze binadrobs. xmeleTis izopodebis warmomad-
genelia tenis Wia, romelic Cveulebrivad morebisa da koncefcia 33.8
dacvenili foTlebis qveS binadrobs.
omarebi, langustebi kiborCxalebi da krevetebi kaneklianebi da qordianebi
SedarebiT didi zomis kibosnairebia. maT aTfexianebs
uwodeben (suraTi 33.38 a). kalciumis karbonati aT- meoradpirianebia
fexianebis kutikulas simkvrives aniWebs; saxeobebis
garegnulad zRvis varskvlavebsa da sxva kan­ek­lianebs
umetesoba wylis binadaria. mdinaris kibo mtknar wyalSi
(tipi Echinodermata) qordianebis tipis warmomadgenlebT-
cxovrobs, langusti zRvaSi, zogi tropikuli kiborCxa-
an TiTqmis araferi aqvT saerTo. tipi qordianebis war-
la ki xmeleTis binadaria.
momadgenlebi xerxemliani cxovelebia, romlebsac namd-
bevri mcire zomis kibosnairi zRvisa da mtknari wy-
vili xerxemali axasiaTebs. sinamdvileSi kaneklianebsa
lis planqtonis ZiriTad masas qmnis. planqtonis kibos-
da qordianebs meoradpirianebisTvis damaxasiaTebeli
nairebSi kopepodebis (niCabfexianebis) bevri saxeobaa,
saerTo niSnebi aqvs: radialuri dayofa, celomis (Rrus)
romlebic yvelaze mravalricxovani cxovelebidan erT-
pirveladi nawlavidan (arqenteronisgan) ganviTareba da
erTia. planqtonis SemadgnlobaSi aseve krevetismagvari
piris formireba embrionis blostoporis mopirdapire
krili Sedis, romelic 3 santimetramde izrdeba (suraTi
mxares (ixileT suraTi 32.9). molekulurma sistematikam
33.38 b). es cxovelebi namdvili veSapebis (cisferi da nam-
daadastura varaudi, rom meoradpirianebi ormxvrivsime-
dvili veSapis CaTvliT) mTavari sakvebi resursia. adami-
triani cxovelebis kladaa.
ani krils didi raodenobiT iWeren. mas rogorc sakvebad,
aseve mcenareebis sasuqad iyeneben. bevri ufro didi zo-
mis kibosnairis larvac planqtonis Semadgeneli nawilia. kaneklianebi
Barnacles Cirripedia (zRvis ixva) es jgufi ZiriTa- zRvis varsklavebi da Echinodermata-s anu kanek­
dad mimagrebuli cxovrebis niris mqone kibosnairebi- li­a nebis (berZnulidan echin _ ekliani da derma – kani)
sgan Sedgeba. maTi kutikula niJarasaviT mkvrivia, vi- sxva warmomadgenlebi an nela moZraoben, an mimagre-
naidan kalciumis karbonats Seicavs. maTi umetesoba buli cxovrebis niri axasiaTebs. isini zRvis cxovele-
kldeebs, navebis fskersa da sxva wyalqveSa zedapirs bia. garegani ConCxi kalciumis Semcveli mkvrivi fir-
emagreba. nivTiereba, romelsac es cxovelebi misamagre- fitebisgan Sedgeba, romlebsac Txeli kani faravs.
blad iyeneben, iseTive Zlieria, rogorc nebismieri xe- kaneklianebis umetesobis eklianobas es gamonazardebi
lovnuri webo. sakvebis mopovebisas isini niJarebidan uzrunvelyofs. kaneklianebs unikaluri wyalgamtari
gamonazardebs yofen da wyals filtraven. zogi saxe- anu ambulakruli sistema axasiaTebs. es wylis arxebis
oba sxvadasxva maspinZelis, magaliTad, kiborCxalas, badea. arxebi gamonazardebSi itoteba, romlebsac mi-
parazitia. maspinZelis sxeulSi binadari parazitis lakovan anu ambulaklur fexebs eZaxian. gamonazardebi
sxeuli mcenaris fesvs waagavs. magaliTad Cirripedia-s saWmlis mopovebaSi da airebis mimocvlaSic monawil-
kibosnairebad 1800 wlamde ar Tvlidnen, sanam natu- eobs (suraTi 33.39). kaneklianebi sqesobrivad mravl-
ralistebma ar aRmoaCines, rom Cirripedia-s larva sxva debian. rogorc wesi, isini gansxvavebulsqesianebia. gam-
kibosnairebis larvas waagavs. Cirripedia-s unikalurma ravlebisas mamrobiTi da mdedrobiTi gametebi wyalSi
Tvisebebma da homologiebma, romelic maT sxva kibos- gamoiyofa.
nairebTan aqvs, Carlz darvini daaineresa, roca is evo- kaneklianebis umetesobis garegani da Sinagani na­
luciis moZRvrebaze muSaobda. wilebi centridan ganStovdeba. xSirad ganStoebebi 5

803
mokle saWmlis momnelebeli traqti piridan iwyeba
(centraluri diskis fskerze) da anusTan mTavrdeba
(diskis zeda mxareze).

cenraluri diski: eklebi zrvis varskvlavas sxeuli dafarulia


centralur disks kuWi eklebiTa da patara layuCebiT. eklebi mas
aqvs nervuli rgoli anusi
mtaceblebisgan icaven layuCebi ki airebis
da nervuli qordebi, mimocvlas uzrunvelyofen.
romlebic varskvlavas
sxivebSi itotebian. layuCebi

saWmlis momnelebeli madreporiti _ wyali sxeulidan


jirkvlebi saWmlis gamoidevneba an aRwevs wylis
momnelebel wvens mimoqvevis (arxebis) sistemis
asinTezebs da gavliT. wyals madreporiti
sakvebis SenaxvaSi atarebs.
radia
da absorbciaSi luri
monawileobs. nervi

gonadebi
rgolovani arxi
ampula
fexi

milakovani fexi

radialuri arxi: wylis mimoqcevis sistema yoveli radialuri arxidan siTxiT amovsebuli asobiT
centralur diskze ganTavsebuli wriuli kunTovani, milakovani, Rruiani fexi itoteba. yovel kunTovan
arxebidan da xuTi radialuri arxidan fexSi kolbismagvari ampula da misawovari nawilia (fexis
Sedgeba. yoveli arxi fexis mTel sigrZeze nawili). ampula ikumSeba, wyals misawovaris mimagrebis adgilSi
vrceldeba. gadaisvris da mas afarTovebs. Semdeg misawovris mimagrebis
adgili substrats exeba. misawovris kedlis kunTebi ikumSeba
da wyals ukan ampulaSi gadaisvris. amis Sedegad misawovaris
S S suraTi 33.39  kaneklianis (zRvis varskvlavas) agebuleba. mimagrebis regioni mokldeba.

sxivis saxes iRebs. kaneklianebis larvas ormxvrivi sime- substrats emagreba, ikumSeba, dundeba, isev iweleba,
tria axasiaTebs, amitom, zrdasruli kaneklianebis ra- substrats emagreba da a. S. zRvis varskvlava milako-
dialuri agebuleba meoradi adaptaciaa. metic, zrdas- van fexs msxverplis, magaliTad zRvis moluskebisa da
ruli kaneklinebis simetria ar aris zustad radialuri. xamanwkebis dasaWeradac iyenebs. es Semdegnairad xde-
magaliTad: xvreli (madrepori), romliTac zRvis var- ba: zRvis varskvlavas sxivebi orsagduliani moluskis
skvalavas wyalgamtari sistema gareT ixsneba, sxeulis daxurul niJaras gars ertymis da msxverpls milakovani
centris magivrad cota gverdzea ganlagebuli. fexebiT mWidrod emagreba. Semdeg zRvis varskvlava
Tanamedrove kaneklianebs eqvs klasad yofen (cxri- piridan kuWs gareT gamoyofs. kuWi im viwro napralTan
li 33.6; suraTi 33.40): axlos Tavsdeba, romelic orsagduliani moluskis sag-
zRvis varskvlavebi (Asteroidea), ofiurebi (Ophiuroi- dulebs Sorisaa. zRvis varsvlavas saWmlis momnelebeli
dea), zRvis zRarbebi da farisebri varskvlavebi (Echi- sistema gamoyofs wvens, romelic moluskis rbil sxeuls
noidea), Reros mqone da armqone zRvis SroSanebi (Crinoi- misive niJaraSi inelebs.
dea), zRvis kitrebi (Holothuroidea) da zRvis gvirilebi zRvis varskvlavebsa da sxva kaneklianebs regenera-
(Concentricycloidea). ciis sakmaod didi unari axasiaTebs. zRvis varskvlava
moglejil sxivs aRadgens. erT-erTi gvaris warmomad-
zRvis varskvalvebi genlebs erTi sxividan mTeli sxeulis aRdgena SeuZlia.

zRvis varskvalvebs mravali sxivi axasiaTebs, rom- ofiurebi


lebic centraluri diskodan ganStovdeba. sxivebis qve-
da zedapiri SeiaraRebulia milakovani fexebiT. yovel ofiurebs centraluri disko da grZeli moqnili
fexs misawovars diskis rolis Sesruleba SeuZlia. mi- sxivebi axasiaTebs. milakovan fexebs misawovrebi ara
sawovari hidravlikuri Zalisa da kunTebis saSualebiT aqvs, Sesabamisad, misamagreblad maT ver gamoiyeneb, ami-
moqmedebs. amitom cxovels substratze mimagreba an mo- tom ofiurebi sxivebis gvelisebri, swrafi moZraobiT
duneba SeuZlia (ixileT suraTi 33.39). gadaadgildebian. zogi saxeoba suspenziiT ikvebeba; sx-
zRvis varskvlava an kldeebs Zlier emagreba, an vebi mtaceblebi da heterotrofebia.
nela dacocavs. moZraobisas milakovani fexi iweleba,

804
cxrili 33.6 tipi kaneklianebis klasebi
Reros mqone da ar mqonezRvis SroSanebi
zRvis SroSanebi mimagrebuli cxovrebis niris mqone
klasi da magaliTebi ZiriTadi Tvisebebi
cxovelebia. isini substrats RerZiT emagrebian; Reros
Asteroidea (zRvis varskvlavis formis sxeuli ar mqone SroSanebi ki dacocaven grZeli moqnili sx-
varskvlavebi, ixileT ramdenime sxiviT; piri ivebis daxmarebiT. oriveni sxivebs suspenziiT kvebaSi
suraTebi 33.39 da 33.40 a ganlagebulia substratis iyeneben. sxivebi ganlagebulia piris garSemo, romelic
mxares.
substratis mxaresaa mimarTuli. Crinoidea Zalian Zveli
Ophiuroidea (ofiurebi; gamoxatuli centraluri klasia, romlis evolucia Zalian nela mimdinareobda;
ixileT suraTi 33.40b)) diski; grZeli moZravi zRvis SroSanebis, daaxloebiT 500 milioni wlis winan-
sxivebi, ambulakluri
fexebi misawovrebis gareSe deli, gaqvavebuli narCenebi am klasis Tanamedrove war-
momadgenlebs Zalian waagavs.
Echinoidea (zRvis zRarbebi, sferuli an diskis formis
brtyeli zRvis zRarbebi; cxovelebi; sxivebi ara
ixileT suraTi 33.40 g) aqvs, xuTi rigi milakovani zRvis kitrebi
(ambulakluri) fexi
nel gadaadgilebas zRvis kitrebi erTi SexedviT sxva kaneklianebs
uzrunvelyofs; piri ar gvanan. maT garegani ConCxis ekliani firfitebi ar
garsSemortymulia gaaCnia. ConCxis sxva nawilebic reducirebulia. zRvis
rTuli ybebis magvari
struqturebiT. kitrebs piri-anusis RerZis mimarTulebiT wagrZele-
buli forma aqvT. sxeulis formiT kitrs gvanan. amitom
Crinoidea (Reroiani da zeviT mimarTuli piri maTi da zRvis varkvlavebis naTesauri kavSiris dadgena
Reros ar mqone zRvis SemosazRvrullia
SroSanebi, ixileT suraTi busisiani ReroebiT garTulda. zRvis kitrs milakovani fexebis xuTi rigi
33.40 d) (sxivebiT) aqvs. piris irgvliv ganlagebuli zogi milakovani fexi
sakvebis mosapovar sacecebad gadaiqca.
Holothuioidea (zRvis kitrebi; kitris formis sxeuli;
ixileT suraTi 33.40 e) xuTi rigi milakovani
(amblakruli) fexi, zRvis gvirilebi
damatebiTi milakovani
fexi gadaqceulia sakvebis zRvis gvirilebi 1986 wels aRmoaCines. dReisTvis
mosapovebel sacecebad; cnobilia marto ori saxeoba. orive axali zelandiisa
ConCxi reducreblia,
eklebi ara aqvs. da bahamis kunZulebis napirTan axlos CaZirul xeebze
binadrobs. sxeuli diskis formisaa. misi diametri erT
Concentricycloidea (zRvis diskis formis sxeuli santimetrze naklebia. sxivebi ara aqvs. axasiaTebs xuTis
gvirilebi; ixileT suraTi SemosazRvrulia patara
33.40f) eklebiT; arasrulyofili jeradi simetria. sxeulis kideebi SeiaraRebulia mcire
saWmlis momnelebeli zomis eklebiT. zRvis gvirilebis sxeuli garsSemorty-
sistema; cxovroben xis mulia membraniT, romlis gavliT sxeulSi sakvebi xvde-
CaZirul nawilebze.
ba. zRvis gvirilebsa da sxva kaneklianebs Soris zusti
naTesauri kavSiri ar aris dadgenili. zogi taqsonomis-
ti miiCnevs, rom zRvis gvirilebi zRvis varskvlavebis-
zRvis zRarbebi da farisebri varskvlavebi gan warmoiSvnen.
zRvis zRarbebs da farisebr varskvlavebs (Clypeast-
eroida) sxivebi ara aqvs, samagierod aqvs milakovani qordianebi
fexebis xuTi rigi. am fexebis meSveobiT cxoveli nela
gadaadgildeba. zRvis zRarbebs aqvT kunTebi, romle- qordianebis tipSi Sedis: uxerxemloebis ori qveti-
bzec mimagrebulia grZeli ,,nemsebi”. kunTebis daxmare- pi, miqsinebi da xerxemlianebi. kaneklianebsa da qord-
biT nemsebi trialeben da cxovelic ase moZraobs. zRvis ianebs Soris arsebuli axlo naTesaoba ar niSnavs,
zRarbebis piri garSemortymulia rTuli, ybebis magvari rom erTi tipi meorisgan warmoiSva. rogorc minimum,
struqturebiT, romlebic adaptirebulia zRvis wyalm- ukanaskneli naxevari miliardi weli kaneklianebi da
cenareebisa da sxva sakvebiT kvebisTvis. zRvis zRarbebi qordianebi calkeuli tipebia. qordianebis filogenias
TiTqmis mrgvalia, farisebri varskvlavebi ki diskos 34-e TavSi ganvixilavT da maT warmoSobis istoriaze
formis anu Sebrtyelebulia. gansakuTrebiT gavamaxvilebT yuradRebas.

805
(a) zRvis varskvlava (klasi Asteroi- (b) ofiura (klasi Ophiuroidea _ (g) zRvis zRarbi (klasi Echinoidea)
dea _ zRvis varskvlavebi) ofiurebi)

(e) zRvis kitri (klasi Holothuroidea) (v) zRvis gvirila (klasi Concentri- (d) Reros armqone zRvis SroSane-
cycloidea) bi (klasi Crinoidea)
SS suraTi 33.40  kaneklianebi.

koncefcia testi 33.8


1. axseniT, rogor asaxavs kaneklianebis da msusxavebis
simetria konvergentul evolucias.
2. aRwereT zRvis varskvlavebis hidravlikuri da kun-
Tovani moZraoba, romlis saSualebiT isini milako-
van fexebs amoZraveben.

33 -e Tavis Semowmeba

ZiriTadi koncefciebis Semowmeba anocitebSi (sayelos Soltian ujredebSi) moineleba.

33.7 cxrilSi am TavSi aRwerili cxovelTa jgufebia


Sejamebuli. koncefcia 33.2
koncefcia 33.1 msusxavebisTvis damaxasiaTebelia ra-
dialuri simetria, gastrovaskularuli
Rrubelebs mimagrebuli cxovrebis niri, Rru da knidociti
forebiani sxeuli da qoanocitebi axa-
X X msusxavebi ZiriTadad zRvis mtaceblebia. maTi sa­
siaTebs cecebi SeiaraRebulia knidocitebiT da msxverplis
daWeraSi da TavdacvaSi monawileobs. arsebobs kni-
XX Rrubelebs namdvili qsovilebi da organoebi ara
dariebis ori forma. mimagrebuli _ polipebi da
aqvs. ikvebebian suspenziiT. sakvebs wylidan iReben,
mcuravi – meduzebi.
romelic forebis gavliT xvdeba sxeulSi; sakvebi qo-

806
cxrili 33.7  cxovelebis SerGeuli tipebi
tipi aRwera

namdvili qsovilebi ara aqvs, aqvs qoanocitebi


(sayeloiani ujredebi _ unikaluri Soltiani
Porifera (Rrubelebi) ujredebi, romlebic baqteriebsa da sakvebis
patara nawilakebs inelebs).

aqvs unikaluri msusxavi struqtura (knida).


Cnidaria (msusxavebi) yoveli knida moTavsebulia specializirebul
hidrebi, meduzebi, zRvis ujredSi (knidocitSi), aqvs saWmlis momnelebeli
anemonebi, marjnebi. Rru (saWmlis momnelebeli ganyofileba erTi Ria
boloTi)

dorzoventralurad Sebrtyelebuli
Platyhelminthes (brtyeli arasegmentirebuli nawlavRruianebi
Wiebi) (acoelomates). saWmlismomnelebeli Rru an aqvs
an ara qvs. Aqvs saWmlis momnelebeli traqti.

saWmlis momnelebeli arxis mqone


Rotfera (cibrutelebi) (saWmlismomnelebeli mili pirisa da anusis)
Ffsevdocelomianebia; farinqsSi ybebia (mastaqsi
_ piris aparati); Tavi wamwamovani gvirgviniT.
Lophophorates
(lofoforianebi): (Ectoprocta meoradRruiani lofoforianebia (kvebis aparati
(gareanaluri), Phoronida wamwamovani sacecebiT)
(foronidebi), Brachiopoda
(mxarfexianebi)
mravalujredianebi

unikaluri stileti wina mxaresaa ganlagebuli.


garSemortymulia siTxiT avsebuli tomriT;
Nemertea (stiletiani Wiebi) saWmlis momnelebeli arxi; mimoqcevis sistema
namdvili cxovelebi

daxurulia.
ormxvrivsimetrianebi

sxeulis ZiriTadi sami nawilis mqone


Mollusca (saWmelad meoradRruianebia (kunTovani fexis, visceraluri
vargisi zRvis moluskebi, masis da mantiis); celomi (Rru) reducirebulia;
lokokinebi, kalmari) umetesobas aqvs kalciumis karbonatisgan
Semdgari mkvrivi niJara.

Annelida (segmentirebuli segmentirebuli sxeulis kedlisa da Sinagani


Wiebi) organoebis mqone (saWmlis momnelebeli traqtis
garda) meoradRruianebia.

konusis formis boloebis mqone cilindruli


Nematoda (mrgvali Wiebi) arasegmentirebuli fsevdoclomianebia;
mimoqcevis sistema ara aqvs.

Arthropoda (fexsaxsrianebi- segmentirebuli sxeulis mqone meoradRruianebia,


kibosnairebi, mwerebi, aqvs saxsriani gamonazardebi da garegani ConCxi,
obobebi) romelic cilisgan da qitinisgan Sedgeba.

meoradi radialuri agebulebis mqone


Echinodermata (kaneklianebi- meoradRruianebia; (ormxvrivsimetriuli larva,
meoradpirianebi

zRvis varskvlavebi, zRvis zrdasrul cxovelebs radialuri simetria aqvs);


kitrebi- holoTuriebi) wylis mimoqcevis sistema unikaluria; Sinagani
ConCxi.

Chordata (xerxemlianebi- qordiani meoradRruianebia; dorsaluri (zurgis)


lanceta, safrianebi) Rruiani nervuli qorda; xaxis naprali; kunTovani
postanaluri kudi

807
XX gidrisnairebi  rogorc wesi, am klasSi rogorc po- aTebs sxeulis Semobruneba anu Torsioni. Torsioni
lipis aseve meduzas formebia, Tumca polipis forma am klasis damaxasiaTebeli niSania. bevri loqoras ni-
ufro xSiria. Jara an reducirebulia, an saerTod ar arsebobs.

X X klasi scifoiduri meduzebi  am klasis warmomadgen- XX orsagdulianebi  orsagdulianebis (wylis sakvebad


lebis sasicocxlo ciklSi meduzas forma Warbobs. vargisi moluskebi da maTi naTesavebi) klasis warmo-
madgenlebs erTmaneTTan moZravad SeerTebuli, ori
XX klasi kubozianebis (kubis formis meduzebi da zRvis
nawilisgan Semdgari niJara axasiaTebs.
bzikebi) meduzas kubis forma da rTuli Tvalakebi
aqvs. X X Tavfexianebi  am klasSi gaerTianebulia kalmarebi
da rvafexebi. es mtacebeli cxovelebia. aqvT sacece-
XX marjnis polipebi  am klasSi zRvis anemonebi da mar-
biT garSemortymuli niskartis magvari ybebi, romle-
jnebi Sedian. isini mxolod polipis formiT gvxvdebian.
bic saxeSecvlili fexia.

koncefcia 33.3 koncefcia 33.5


cxovelTa umetesoba
anelidebi segmentirebuli Wiebia
ormxrivsimatriulia
X X oligoqetebis (mcirejagrianebis)  klasSi Wiayele-
XX brtyeli Wiebi maTi sxeuli dorsoventralurad Se- bi da wylis sxvadasxva saxeobebi Sedis.
brtyelebulia. aqvT gastrovaskularuli Rru. tur-
XX poliqetebi _ mravaljagrianebi  am klasis warmo-
belariebis klasSi (wamwamiani Wiebi) ZiriTadad zRvis
madgenlebs aqvs niCbis formis parapodiebi. parapo-
Tavisuflad mcxovrebi saxeobebi Sedis. trematoda
diebi layuCebis magivrad funqcionirebs da moZrao-
(mwovelebi) da monogenea-s klasis warmomadgenlebi
baSic monawileobs.
cxovelebis parazitebia. klass cestodaSi Tasmiani
Wiebi Sedis. yvela maTgani parazitia da saWmlis mom- X X hirudinebi - wurbelebi:  hirudinebis klasis bevri
nelebeli traqti ara aqvs. warmomadgeneli sisxlis mwoveli parazitia.

X X cibrutelebi _ rotiferebi  ZiriTadad mtknar wy-


alSi binadroben. rotiferebis bevri saxeoba par­
Tenogenezurad mravldeba.
koncefcia 33.6
XX lofoforianebi:  eqtoproqta (gareT anusianebi) nematodebi mkvrivi kutikuliT
foronida da braqiopoda (mxarfexianebi). lofo-
dafaruli arasegmentirebuli
forianebi  celomiani cxovelebia. maTi lofofori
cxenis nalis formisaa. SeiaraRebulia wamwamovani crucelomianebia
sacecebiT da suspenziiT kvebaSi monawileobs. nematodebi erT-erTi yvelaze farTod gavrcele-
XX nemertinebi:  nemertinebs aqvs stileti, romelic buli da mravalricxovani cxovelebia. binadroben ro-
ikumSeba da iWimeba. isini stilets TavdacvisTvisa da gorc wylis garemoSi, aseve niadagSi. zogi saxeoba
msxverplis dasaWerad iyeneben. stiletis moZraobas mcenareebisa da cxovelebis parazitia.
siTxiT amovsebuli tomara uzrunvelyofs.

koncefcia 33.7
koncefcia 33.4
fexsaxsrianebi segmentirebuli, celo-
moluskebs aqvs kunTovani fexi, miani cxovelebia. aqvT garegani ConCxi
visceraluri masa da mantia da saxsriani gamonazardebi
XX qitonianebi  Poliplakofora-s klasSi Sedian ovaluri X X fexsaxsrianebis zogadi daxasiaTeba:  fexsaxsri-
formis zRvis cxovelebi - qitonianebi. maTi sxeuli anebis morfologiis cvalebadoba ZiriTadad sxeu-
dafarulia eqvsi dorsaluri firfitiT. lis segmentebisa da gamonazardebis specializaciaSi
X X mucelfexianebi  am klasis warmomadgenlebis umete- gamoixateba. garegani ConCxi qitinisa da cilebisgan
sobas (lokokinebs da maT naTesavebs) erTi, spiral- Sedgeba. is periodulad iSleba da Tavidan warmoiqm-
uri formis niJara aqvs. embrionul stadiaze axasi- neba (kanis cvla)

808
XX qelicerianebi  obobebi da tkipebia. maTi sxeulis d. Rotifera (cibrutelebi) da Deuterostomia (meorad-
wina nawili Tavmkerdia, ukana ki muceli. qeliceri- pirianebi);
anebis umetesobis wina gamonazardebi qelicerebad e. Deuterostomia (meoradpirianebi) da Bilateria (ormx-
gardaqmnilia (pincetis an eSvismagvar gamonazard- vrivsimetrianebi);
ebad)
2. ra mimarTulebiT moZraobs wyali Rrubelas sxeulSi?
X X mravalfexianebi  Wiismagvari cxovelebia. dam- a. forociti – spongoceli – oskulumi (fora);
axasiaTebelia mravali sasiarulo fexi. uZvelesi b. blastopori – gastrovaskularuli Rru – pro-
cxovelebi. cxrafexebi xmeleTis mtaceblebia. aqvT tostoma;
Sxamiani kauWi an brWyali. g. qoanociti – mezohili – spongocelomi;
d. forociti – qoanociti – mezohili;
XX mwerebi  yvela sxva cxovelebTan SedarebiT, yvelaze
e. sayelos ujredebi – celomi – forociti;
mravalferovani da mravalricxovani jgufia. maTi
warmateba frenis unarma ganapiroba. 3. msusxavebis mravalferovan jgufs axasiaTebs:
a. gastrovaskularuli Rru;
XX kibosnairebi (kiboebi, kiborCxalebi, krevetebi da
b. meduzas da polipis formas Soris arCevani;
zRvis ixvebi) ZiriTadad wylis cxovelebia. aqvT mra-
g. cefalizaciis garkveuli xarisxi;
valricxovani gamonazardebi, romelTa umetesoba
d. mezodermuli warmoSobis kunTovani qsovilebi;
specializebulia sakvebis mosapoveblad da gadaadg-
e. mxolod sqesobrivi gamravleba
ilebisTvis.
4. xmeleTis lokokinas, saWmelad vargisi orsagduliani

koncefcia 33.8 moluskisa da rvafexas saerTo niSnebia:


a. mantia;
b. radula;
kaneklianebi da qordianebi g. layuCebi;
meoradpirianebia d. embrionuli Torsioni (mobruneba);
e. SesamCnebi cefalizacia;
XX kaneklianebi (zRvis varskvlavebi da maTi naTesavebi) 5. Semdegi Tvisebebidan, romeli ar axasiaTebs tipi
wylis gamtari arxebis sistema axasiaTebs, romelic anelidas (rgolovani Wiebis) warmomadgenlebis
milakovan fexSi vrceldeba. fexis meSveobiT cxoveli umetesobas?
moZraobs da ikvebeba. mravali saxeobis sxeulis radi- a. hidrostatikuri ConCxi;
aluri (sxivuri) simetria meoradi ganviTarebis Sede- b. segmentacia;
gia, vinaidan maT winaprebs ormxvrivi simetria hqon- g. metanefridia;
da. uxeS, eklian gamonazardebs, romlebic kalciumis d. fsevdocelomi;
Semcvel garegan ConCxs qmnis, Txeli kani faravs. e. daxuruli mimoqcevis sistema;
X X qordianebi  uxerxemloebis ori qvetipi da yvela xe- 6. romeli tipis cxovelebis sxeuli segmentirebulia?
rxemliani cxovelia. qordianebisa da kaneklianebis a. knidariebis (msusxavebi);
embrionuli ganviTarebas bevri saerTo niSani axasi- b. brtyeli Wiebis;
aTebs. g. Rrubelebis (forianebi);
d. fexsaxsrianebis;
e. moluskebis (rbiltanianebi);
SeamowmeT sakuTari codna 7. ra Tvisebebi ar axasiaTebs xelicerianebs?
a. aqvT sacecebi;
b. sxeuli Tavkerdisgan da muclisgan Sedgeba;
TviTSefaseba g. xmalkudianebi dRemde SemorCenili zRvis cxo­v e­
le­b ia;
d. tkipebi, morielebi da obobebi xelicerianebia;
1. romeli ori ZiriTadi klada gamoiyo adreuli eu- e. wina gamonazardebi modificirebulia pin­ce­tis­
metazoas winapars? magvar da klanWismagvar struqturebad.
a. Porifera (forianebi) da Bilateria (ormxvrivsimetri-
anebi); 8.  romeli niSnebi ganapirobebs xmeleTze mwerebis sao-
b. Porifera (forianebi) da Cnidaria (msusxavebi); car mravalferovnebas?
g. Cnidaria (msusxavebi) da Bilateria (ormxvrivsime- a. segmentacia;
trianebi); b. antenebi;
g. traqeebis sistema;

809
d. ormxvrivi simetria; ra Seicvala maT biologiaSi, rac naklebad aisaxa sxe-
e. frenis unari; ulis agebulebaze?

9. wylis gamtari sistema kaneklianebSi:


a. moqmedebs mimoqcevis sistemis msgavsad da sakve-
bi sxeulis ujredebisken gadaaqvs; mecnieruli kvleva
b. monawileobs moZraobaSi, kvebaSi da airebis mi-
mocvlaSi;
zRvis biologebma ucnobi cxoveli fskerze dai-
g. ormxvrivsimetriulia, miuxedavad imisa, rom zr-
Wires da zedapirze amoiyvanes. aRwereT is niSnebi, rom-
dasrulebs radialuri agebuleba axasiaTebs;
lis saSualebiT davadgenT, Tu romel tips ekuTvnis es
d. suspenziiT mkvebavi cxovelis sxeulSi wyali
cxoveli.
gadaaqvs;
e. brtyeli Wiebis gastrovaskularuli Rrus ana­
logiuria.

10. romeli niSnebi ar axasiaTebs cxovelTa Semdeg ti- mecniereba, teqnologia


pebs? da sazogadoeba
a. kaneklianebi – ormxvrivi da radialuri sime-
tria, celomi formirebulia arqenteronisgan
(pirveladi nawlavisgan); afrikul qveyanaSi dambebisa da sarwyavi arxebis mSe­
b. nematodebi – mrgvali Wiebi, fsevdocelomianebi; neblobis wyalobiT fermerebma sakvebad vargisi mcena-
g. msusxavebi – radialuri simetria, polipis da me- reebis raodenoba gazardes. adre marcvleuls marto
duzas formebi; gazafxulis wyaldidobebis Semdeg Tesavdnen. wlis da-
d. brtyeli Wiebi – brtyeli sxeuli, gastrovasku- narCeni drois ganmavlobaSi mindvrebi mSrali iyo. axla
laruli Rru, acelomatebi. mindvrebi mTeli wlis ganmavlobaSi irwyeba. marcvleu-
e. Rrubelebi (forianebi) – gastrovaskularuli lis mosavalis gazrdis warmatebam moulodneli Sedegi
Rru, celomi; moitana. sagangaSod gaizarda SistozomosiT daavadeb-
ulTa ricxvma. daxedeT 33.11 suraTze gamosaxul trema-
todis sasicocxlo cikls. warmoidgineT rom Tqveni mS-
evoluciuri kavSiri vidobis korpusis xarJebi unda daixarjos adgilobrivi
jandacvis muSakebis mier daavadebis kontrolze. ratom
gazarda wyalsacavebis mSeneblobam Sistosomozis Sem-
xmalkudianebs `cocxal namarxebs~ eZaxian. namarxe- Txvevebi? daavadebis kontroli wamlebis saSualebiT
bidan dasturdeba, rom mravali milioni wlis ganmav- Zalian Zneli da Zviria. SemogvTavazeT sami sxva meTodi ,
lobaSi isini morfologiurad TiTqmis ar Secvlilan. romelic mosaxleobas inficirebisgan daicavs.
ratom SeinarCunes amden xans sxeulis igive agebuleba?

810
34
xerxemlianebi
SS suraTi 34.1  x meleTis xerxemlianis (gvelis) Ta-
vis qalis da xerxemlis Zvlebi.

cocavdnen Wiebi. Wiebi organuli nivTierebebiT ikvebe-


ZiriTadi koncefciebi bodnen. mravalferovan cxovelbs Soris Zneli iqneboda
wyalSi mocurave arsebebis SemCneva. maTi sigrZe 2sm ar
aRemateboda. am arsebebs ar hqonda kidurebi, Tvalebi
34.1 xerxemlianebs aqvT zurgis Wimi da dorsal- da gamonazardebi. daucvel arsebebs yovelTvis uWirT
uri, Rruiani nervuli mili
Tavis gadarCena. amitom, sxvebisTvis SeumCnevlebi unda
34.2 Tavis qalas mqone qordianebi qalianebi arian yofiliyvnen. am SeumCnevelma arsebebma dasabami misces
Tanamedrove cxovelebis erT-erT yvelaze warmate-
34.3 malebis _ Gxerxemlis mqone qalianebi xerxem- bul jgufs. dRes Cven maT xerxemlianebs veZaxiT. xe-
lianebi arian
rxemlianebma aiTvises ara marto wylis garemo, aramed
34.4 ybapirianebi _ Gnathostoma ybebis mqone xerx- xmeleTic da haeric. xerxemali warmoadgens Zvlebis
emlianebi arian mwkvrivs. am mwkvrivs qmnian malebi (suraTi 43.1). xerxem-
lianebis saarsebo garemo iyo okeane. ase grZeldeboda
34.5 oTxfexianebi arian wina da ukana kidurebis daaxloebiT 200 milioni wlis ganmavlobaSi. daaxloebiT
mqone ybapirianebi
360 milioni wlis winaT xerxemlianebis erT xazSi moxda
34.6 amniotebi arian oTxfexianebi. maTi kvercxi cvlileba. am cvlilebam gamoiwvia kidurebis ganviTa-
adaptirebulia xmeleTis pirobebTan reba. kidurebiani xerxemlianebi xmeleTze gamovidnen.
xmeleTze moxda maTi dayofa: amfibiebad, reptiliebad
34.7 ZuZumwovrebi arian amniotebi. maT aqvT bewvi
(frinvelebis CaTvliT) da ZuZumwovrebad.
da sarZeve jirkvlebi. sarZeve jirkvlebSi rZe
dReisTvis dedamiwaze xerxemlianebis 52 000 saxeoba
warmoiqmneba
arsebobs. mwerebis saxeobebos (1 milioni saxeoba) ra-
34.8 adamianebi orfexa hominoidebi arian odenobasTan SedarebiT es arc ise bevria. magram xerx-
emlianebs Soris bevria sxvadasxva rekordsmeni: mcena-
reebiT mkvebavi dinozavrebis wona 40 000kg-s aRwevda.
Sesavali isini xmeleTis yvelaze mZime cxovelebi iyvnen. yvelaze
didi cxoveli, romelic odesme arsebobda dedamiwaze
xerxemlianebi arseboben bolo aris cisferi veSapi (ZuZumwovari). misi masa aRwevs 100
000kg-s. xerxemlianebs SeuZliaT Zalian did manZilze
naxevari miliardi wlis gadaadgileba: magaliTad: frinveli – polaruli Te-
vziylapia. is ZiriTadad arqtikuli okeanis napirebTan
ganmavlobaSi mravldeba. wlis danarCen nawils ki antarqtidaSi at-
arebs. amitom uxdeba mogzauroba Zalian did manZilze.
kembriuli periodis dasawyisSi, daaxloebiT 540 xerxemlianebSi Sedis erTaderTi saxeoba, romelsac
milioni wlis winaT, cxovelebis uamravi sxvadasxva SeuZlia abstraqtuli azrovneba, rTuli metyveleba da
saxeoba binadrobda dedamiwis okeaneebSi. zogi iyo mta- simboluri xelovneba – es aris adamiani.
cebeli, hqonda klanWebi da mandibulebi. mtaceble- am TavSi Tqven gaecnobiT Tanamedrove hipoTezebs
bi warmatebiT nadirobdnen TavianT msxverplze. sxva xerxemlianebis warmoSobis Sesaxeb. gavigebT, rogor gan-
cxovelebs mtaceblebisgan Tavdasacavad hqondaT dam- viTardnen xerxemlianebi uxerxemlo winaprisgan. Cven am
cveli garsebi da eklebi. maT hqondaT rTuli, sxvadasx- procesis yvela safexurs ganvixilavT xerxemlianebis
va nawilebisgan Semdgari piris aparati. es cxovelebi sxeulis agebulebis magaliTze. zurgis qordis warmo-
filtravdnen wyals piris aparatis saSualebiT. ikvebe- qmnidan _ Tavis qalasa da mineralizirebuli (Zvlov-
bodnen wyalSi motivtive sakvebi nawilakebiT. nakelSi

811
qordianebi
qalianebi
xerxemlianebi
ybapirianebi
Zvlovani Tevzebi
mtevanfarflianebi
oTxfexianebi
amniotebi

amfibiebi (salaman-

ZuZumwovrebi
ormagmsunTqavebi (Tevzebi)

reptiliebi (ku, gveli,


aqtinistiebi (mtevanfarfliani Tevzebi)
cefalaspidomorfebi (minoga)

drebi, bayayebi)
rZe
cefaloqordianebi (lanceta)
uroqordianebi (garianebi)

miqsinebi

xrtilovanebi (zvigenebi, skarosebi, qimerebi)


kaneklianebi (qordianebis dobili jgufi)

niangi, frinvelebi)
actinopterigiebi (sxivfarfliani Tevzebi)
amnioturi
kvercxi

kidurebi

mtevniani
farflebi

filtvebi an maTi msgavsi


warmonaqmnebi

ybebi, mineralizirebuli ConCxi

xerxemlis malebi

ConCxi

Tavis qala

tvini

notoqorda

S S suraTi 34.4. qordioanebis savaraudo filogenezi: diagramaze naCveneba qordianebis ZiridaTi kladebis kavSiri
ekalkanianebTan, meoradpirianebis sxva ZiriTadi klada. (ixileT Tavi 33).CamoTvlilia konkretuli kladebis zogierTi
SeZenili niSan-Tviseba. magaliTad, yvela qordians, da mxolod qordians, aqvs notoqorda.

812
ani) ConCxis gaCenamde. aseve ganvixilavT xerxemlianebis turas. kunTebi curvis dros am struqturaze dayrd-
ZiriTad jgufebs (Tanamedroves da gadaSenebulebsac) nobiT muSaoben. xerxemlianebis umetesobaSi viTardeba
da Cveni sakuTari saxeobis ganviTarebis istorias. ufro rTuli, erTmaneTTan mWidrod dakavSirebuli
malebisgan Semdgari ConCxi. zrdasrul asakSi embrionu-

koncefcia 34.1 li notoqordis narCenebi rCeba. adamianebSi notoqorda


reducirebulia Jelatinisebr diskebamde. es diskebi ma-
lebs Soris arian ganlagebulni.
xerxemlianebs aqvT zurgis
dorsaluri, Rruiani nervuli mili
Wimi da dorsaluri, Rruiani
nervuli mili dorsaluri
Rruiani ner-
xerxemlianebi miekuTvnebian Chordata-s (qord- vuli mili
ianebis) tipis qvetips. qordianebi arian bilateraluri notoqorda tvini
(ormxvrivi simetriis mqone) cxovelebi. bilateral- kunTis seg-
mentebi
urebSi isini ekuTvnian meoradpirianebis kladas (ixi-
leT Tavi 32). kaneklianebic meoradpirianebi arian, ma- piri
gram isini xerxemlianebisgan ganze dganan. kaneklianebis
anusi
warmomadgenlebs Soris aris zRvis varskvlava da zRvis faringiuli vi-
zRarbi. uroqordianebi da cefaloqordianebi _ uxerx- kunTovani wro napralebi
postanaluri da gasasvlelbi
emlo meoradpirianebis ori jgufi (suraTi 34.2) ufro kudi
axlos dganan xerxemlianebTan, vidre uxerxemloebT-
an. isini miqsinebTan da xerxemlianebTan erTad qord- S S suraTi 34.3  qordianebis Tvisebebi. yvela qordianisTvis
ianebis tips qmnian. damaxasiaTebelia oTxi struqturuli niSan-Tviseba. qord-
ianebis tipis yvela warmomadgenels es Tvisebebi ganviTarebis
suraTi 34.2 qordianebis warmosaxviTi (hipoTe- romelime etapze axasiaTebs.
turi) filogenia. am diagramaze naCvenebia qordianebis
ZiriTadi kladebis naTesauri kavSiri kaneklianebTan
(meoradpirianebis sxva ZiriTad kladasTan _ ixileT
Tavi 33). aq CamoTvlilia konkretuli kladebis zogi qordiani embrionis nervuli mili eqtodermis Sris-
SeZenili Tvisebebi. magaliTad: yvela qordians, da mx- gan viTardeba. notoqordis dorsalurad ganlagebuli
olod qordianebs aqvT notoqorda (zurgis Wimi). eqtodermis Sre ixveva milad. am procesis Sedegad vi-
RebT dorsalur, Rruian nervul mils. is qordianebis
unikalur organos warmoadgens. sxva tipis cxovelebsac
qordianebis SeZenili Tvisebebi aqvT mozrdili nervuli Wimi. umetes SemTxvevaSi es Wimi
yvela qordians aqvs saerTo SeZenili Tvisebebi, muclis (ventralur) mxarezea ganlagebuli. qordiani
Tumca bevr saxeobas garkveuli Tvisebebi marto em- embrionis nervuli milisgan viTardeba centraluri
brionuli ganviTarebis periodSi axasiaTebs. 34.3 sura- nervuli sistema: Tavis tvini da zurgis tvini.
Tze naCvenebia qordianebis 4 ZiriTadi Tviseba: zurgis
Wimi; dorsaluri, Rruiani nervuli mili; xaxis grZeli xaxis napralebi
napralebi an gasasvlelebi; da kunTovani, postanaluri
qordianebSi saWmlis momnelebeli mili vrcelde­
kudi.
ba piridan anusamde. piris Semdegi regioni aris xa­
xa (farinqsi). yvela qordianis embrionSi, farinqsis
notoqorda gverdebis gaswvriv yalibdeba erTmaneTisgan RruebiT
yvela qordianebis embrions, iseve rogorc zog moz- gamoyofili tomarakebis rigi.
rdil qordians axasiaTebs ConCxis struqtura _ no- qordianebis umetesobaSi es Rruebi, (faringi­
toqorda. notoqordis arseboba safuZvlad daedo maT uli napralebi) gadaiqceva sxeulis gareT gaxnil nap­
saxels. notoqorda aris wagrZelebuli moqnili Wimi. ralebad. am viwro faringiuli napralebis meSveobiT
is ganlagebulia saWmlis momnelebel milsa da nervul pirSi moxvedrili wyali sxeulidan gamodis. amasTan
mils Soris. Sedgeba farTo, siTxiT amovsebuli ujre- er­T ad, saWiro aRar aris, rom wyalma gamosvlis win mTe-
debisgan. ujredebi Calagebulia sakmaod mkvriv, fibro- li saWmlis momnelebeli traqti moiaros. uxerxemlo
zul (boWkovan) qsovilSi. notoqorda, qordianis sxe- qordianebSi viwro faringiuli napralebi xSirad sus-
ulis TiTqmis mTel sigrZeze, qmnis sayrdens. larvaSi an penziiT kvebaSi monawileoben. xerxemlianebSi (xmeleTis
mozrdilSi is warmoqmnis mkvriv, magram moqnil struq- xerxemlianebis, oTxfexianebis garda) xaxis viwro nap­
ralebi da maTi Tanmdevi struqturebi gardaiqmnen la-

813
yuCis napralebad da monawileobas iReben airebis mi- dros gamomyofi sifonidan wylis Wavls gamotyorcnis. am
mocvlaSi. oTxfexianebSi xaxis napralebi ar viTardeba cxovelebs ascidiebs eZaxian.
namdvil napralebad. samagierod, isini monawileoben
yuris nawilebis ganviTarebaSi da Tavisa da kisris sxva
lanceta
nawilebis formirebaSi.
lancetebi (qveti-

xrtilovani Tevzebi

amfibiebi

ZuZumwovrebi
reptiliebi
mrgvalpirianebi
pi Cephalochordata _

miqsinebi

ormagadmsunTqavebi
sxivfarfliani Tevzebi
celakantisnairebi
cefaloqordianebi
uroqordianebi
kunTovani, postanaluri kudi
Tavqordianebi). am
qordianebs aqvT kudi. kudi anusidan posteriulad cxovelebis sxeulis
(ukan) vrceldeba. bevrma saxeobam embrionuli ganviTa- forma hgavs lancetas
rebis ganmavlobaSi kudi dakarga. araqordianebis umete- (suraTi 34.5). larvu-
sobas ki aqvs sxeulis TiTqmis mTels sigrZeze gaWimuli li stadiis dros lan-
saWmlis momnelebeli traqti. qordianebis kudi Sedgeba cetebs uviTardebad
ConCxis elementebisgan da kunTebisgan. wylis bevr saxe- notoqorda, dorsal-
obaSi is moZraobis saSualebas warmoadgens. uri Rruiani nervuli
mili, xaxis ramdenime
garsianebi naprali da postanal-
xrtilovani Tevzebi

amfibiebi
reptiliebi
ZuZumwovrebi

uri kudi. isini ikvebe-


cefaloqordianebi

mrgvalpirianebi

ormagadmsunTqavebi
miqsinebi

celakantisnairebi
uroqordianebi

sxivfarfliani Tevzebi

arsebobs hipo-
bian wyalSi motivtive
Teza, rom garsianebi
planqtoniT. axasi-
(qvetipi uroqord-
aTebT an mizanmimar-
ianebi) ekuTvnian
Tuli curva an pasi-
qordianebis evolu-
uri tivtivi. tivtivis
ciur xazs. es xazi
dros planqtoni da
saerTo winapridan
sxva sakvebi nawilakebi xaxaSi xvdebian.
yvelaze adre gan-
suraTi 34.5 cefaloqordiani: lanceta branxiosto-
Stovda. maTi warmo-
ma Branchiostoma-am mcire zomis uxerxemlos aqvs qord-
mavloba dasturdeba
ianebisTvis damaxasiaTebeli yvela mTavari niSani. wyali
sxvadasxva morfolo-
Sedis pirSi da gaivlis ra xaxis viwro napralebs xvdeba
giuri da molekuluri
atriumSi. atriumi aris kamera, romelic gareT ixsneba
gamokvlevebiT. sxva
atrioporiT. lorwoSi moxvedrili sakvebi nawilakebi
qordianebs garsian-
wamwamebis meSveobiT miewodeba saWmlis momnelebel
ebi ZiriTadad lar-
traqts. kunTebi segmenturia, erTmaneTis miyolebiT
vuli stadiis dros
Camwkvrivebuli. maTi meSveobiT lanceta curavs tal-
gvanan. am stadiis xan-
Rismagvari moZraobebiT.
grZlioba SeiZleba
zrdasruli lancetebis zoma 5 sm-s aRwevs. isini
ramdenime wuTs ar aRematebodes. bevri saxeobis larva
zrdasrulobisas inarCuneben qordianebisTvis dam-
wyalSi sacuraod kudis kunTebs da notoqordas iyenebs.
axasiaTebel mTavar niSnebs. 34.3 suraTze gamoxatulia
curvisas larva eZebs Sesabamis substrats, romelsac
qordianebis idealizebuli warmomadgeneli. lancete-
Semdeg emagreba. substratis Zebnis dros signalebs
bi mas sakmaod gvanan. metamorfozis dros zrdasruli
iRebs sinaTlis da mizidulobis mimarT mgrZnobiare
lancetebi fskerze eSvebian da ukana nawiliT qviSaSi
ujredebisgan.
ixraxnebian. gareT rCeba marto anteriuli (wina) bolo.
roca garsiani substrats miemagreba, igi gadis rig ra-
lorwovani badis meSveobiT (misi sekrecia xdeba far-
dikalur cvlilebas _ metamorfozs. am dros qreba qord-
ingiuli napralebis gaswvriv) lanceta zRvis wylidan
ianebisTvis damaxasiaTebeli bevri Tviseba. kudi da noto-
iWers mcire zomis sakveb nawilakebs. wamwamebis tum-
qorda gaiwoveba; nervuli sistema ganicdis degeneracias;
bosmagvari muSaobis Sedegad nawilakebi pirSi xvdeba.
sxva organoebi trialdeba 900-iT; zrdasruli garsiani
wyali gaivlis viwro napralebSi, sakvebi ki nawlavSi
Sinagani sifonis meSveobiT iwovs wyals; wyali gadis xaxis
xvdeba. airebis mimocvlaSi farinqsis da faringial-
viwro napralebSi da xvdeba kameraSi _ atriumSi. Semdeg
uri napralebis roli umniSvneloa. airebis mimocvla
gareT gamoiyofa gamomyofi sifonis meSveobiT (suraTi
ZiriTadad sxeulis garegani zedapiriT xorcieldeba.
34.4). wylidan miRebuli sakvebi nawilakebis filtracia
lanceta xSirad tovebs im adgils, sadac is pirve-
xdeba lorwovani badis da wamwamebis meSveobiT. filtra-
lad qviSaSi daimala da micuravs axali adgilisken. lan-
ciis Semdeg sakvebi gadadis saylapavSi. anusi gamomyof
cetebi ar arian kargi mcuravebi, miuxedavad amisa, maTi
sifonSi icleba. garsianebis zogi saxeoba Tavdasxmis
curvis meqanizmi hgavs Tevzebis gamartivebul curvis

814
piris Semavali
(SigniTa) sifoni notoqorda

gareT gamavali dorsaluri


(gareTa) sifoni Rruiani
nervuli mili
kudi

atriumi kunTis
garegani segmentebi
gareTa sifoni sifoni
farin- Sinagani
qsi mravali sifoni nawlavi
napraliT anusi
kuWi
nawlavebi
saylapavi atriumi
garsi
kuWi napralebiani farinqsi

(a) zrdasruli garsiani (ascidia)


(b) zrdasrulebSi kargad Cans farin- (g) garsianis larva Tavisuflad
aris mimagrebuli cxovrebis niris
giuli napralebi. isini monawileoben dacuravs, magram ar ikvebeba. larvaze
cxoveli (masStabi TiTqmis 1/1).
suspenziiT kvebaSi. magram qordianebis kargad Cans qordianebis oTxi mTavari
sxva Tvisebebi ar Cans. Tviseba.
SS suraTi 34.4  uroqordiani garsiani

meqanizms. notoqordis gverdebis gaswvriv mwkvrivebad qordianebis winaparSi, romelic hgavda garsians, moxda
ganlagebuli kunTebi aniWeben notoqordas moqmnilobas sqesobrivi momwifebis daCqareba. is larvuli stadiis
(kunTebis ganlageba Semdeg suraTs gvagonebs). kunTebis mdomareobaSi aRwevda sqesmwifobas. Sesabamisad, es wi-
koordinirebuli SekumSva warmoqmnis gverdiT, tal- naparic da misgan SemdgomSi ganviTarebuli qordianic,
Risebr moZraobebs. es moZraobebi sxeuls win gadaadg- zrdasrulobisas inarCunebdnen notoqordas da sxva
ileben. kunTebis mwkvrivebis arseboba adasturebs damaxasiaTebel Tvisebebs. evoluciuri ganviTarebis
lancetis segmentacias. kunTis segmentebi viTardeba dros zogjer xdeba aseTi movlena. igi cnobilia ped-
mezodermis blokebisgan. am blokebs somitebi ewodeba. amorfozis saxeliT (ixileT Tavi 24).
somitebi yvela qordianis embrionSi gvxvdeba notoqor- garstengis idea Zalian populari iyo ramdenime aT-
dis gverdebis gaswvriv. wleulis ganmavlobaSi. dReisTvis dagrovili monace-
bunebaSi lancetebi iSviaTad gvxvdebian, magram ram- mebi, garsianebis SemTxvevaSi, uaryofen am mosazrebis
denime regionSi (magaliTad: tampas yure, floridis na- siswores. saxeSecvlili zrdasruli stadia garsianebSi,
pirebTan) maTi simWidrove sakmaod did ricxvs aRwevs _ rogorc Cans, meoreuli SeZenili Tvisebaa. es moxda gar-
5 000 individi kvadratul metrze. sianebis xazis sxva qordianebisgan gamoyofis Semdeg.
garsianebis larvasac meti SeZenili Tviseba axasiaTebs,
vidre adreuli qordianebis larvas. Hox genis gamovle-
adreuli qordianebis evolucia
nis (ixileT Tavi 21) Seswavlam aCvena, rom garsianebis
garsianebi da lancetebi SedarebiT naklebad cno- larvaSi ar viTardeba sxeulis koordinatebis sistemis
bili cxovelebi arian, Tumca evoluciuri biologiis RerZis ukana (posteriuli) regioni. samagierod, wina
ganviTarebis Sedegad maT didi yuradReba xvdaT wilad. (anteriuri) regioni wagrZelebulia da Seicavs guls da
maT aqvT xerxemlianebisTvis damaxasiaTebeli bevri momnelebel sistemas.
saerTo SeZenili Tviseba. am Tvisebebis Seswavla Sei- lancetebze Catarebulma gamokvlelebma axsna
Zleba dagvexmaros xerxemlianebis sxeulis agebulebis qordianebis tvinis evolucis ramdenime mniSvnelovani
Camoyalibebisa da evoluciis ukeT gagebaSi. rogorc aspeqti. lancetebs ar aqvT ganviTarebuli tvini. aqvT
ukve iciT, garsianebs qordianebis Tvisebebi marto odnav Semsxvilebuli warmonaqmni dorsaluri nervuli
larvuli stadiis dros axasiaTebT. lancetebSi ki es qordis anteriul boloze. es warmonaqmni ujredebis
niSan-Tvisebebi mozrdil asakSic rCeba. Sesabamisad, mcire jgufisgan Sedgeba. lancetas nervuli qordis
zrdasruli lanceta gacilebiT ufro hgavs larvul ujredebis mcire jgufis formirebaSi monawileoben
stadiaze myof garsians, vidre zrdasrul garsians. am Hox genebi. igive Hox genebi monawileoben xerxemlianeb-
dakvirvebebze dayrdnobiT 1920 wels biologma uiliam Si wina tvinis, Sua tvinis da rombisebri tvinis ZiriTadi
garstengma ivarauda, rom garsianebi qordianebis evo- regionebis formirebaSi (suraTi 34.6). aqedan gamomdin-
luciis adreul etaps warmoadgenen. is Tvlida, rom areobs, rom xerxemlianebis tvinis ganvi

815
S S suraTi 34.5 lanceta Branchlostoma,
sacecebi
Tavqordiani. mcire zomis uxerxemlos
axasiaTebs qordianebis oTxi mTavari piri
Tviseba: wyali sxeulSi aRwevs piridan
da faringiuli napralebis saSualebiT
artrumSi miedineba, kameraSi, romelic
gareT ixsneba atrioporis gavliT. faringiuli
sakvebis nawilakebi lorwoSi kavdeba da napralebi
wamwamebis saSualebiT saWmlis momne- atriumi
lebel traqts aRwevs. Tanmimdevrulad notoqorda
saWmlis momne-
ganlagebuli segmentirebulikunTebis
lebeli traqti
saSualebiT lanceta talRisebri da-
dorzaluri
curavs moAZraobebiT.
Rruiani atriopori
ervuli qorda
segmenturi
kunTebi
anusi

kudi

Tereba iyo winapari struqturis Semdgomi ganviTarebis


Sedegi. es struqtura hgavda lancetas martivi nervuli
qordis boloSi arsebul struqturas. lancetas embrionis
nervuli qorda (mili)

koncefcia testi 34.1


1. adamianebi arian qordianebi, Tumca dakarges xerxemlianis embrio-
nis tvini (naCvenebia
qordianebisTvis damaxasiaTebeli SeZenili niS-
gasworebul mdgo-
nebis umetesoba. axseniT. mareobaSi). wina tvini Sua tvini ukana tvini
2. rogor monawileoben faringiuli napralebi
garsianebisa da lancetebis kvebaSi? S S suraTi 34.6  ganviTarebis genebis moqmedeba lancetaSi
da xerxemlianebSi. Hox genebi (BF1, OTx, da Hox3-is CaTvliT)

34.2
akontroleben xerxemlianebis tvinis ZiriTadi regionebis
ganviTarebas. es genebi erTi da igive anteriur-posteriuli
koncefcia mimarTulebiT moqmedeben lancetebSic da xerxemlianebSic.

Tavis qalas mqone qordianebi


qalianebis SeZenili Tvisebebi
qalianebi arian
Tanamedrove qalianebs aqvT saerTo SeZenili Tvise-
Semdegi didi Zvra qordianebis evoluciaSi iyo Ta- bebi. es Tvisebebi maT sxva qordianebisgan ganasxvaveben.
vis qalis ganviTareba. qordianebSi Tavis qalas ganviTa- genetikur doneze es aris Hox genebis ori jgufi (lan-
rebas win uZRoda sxeulis agebulebis evolucia. es Cans cetebsa da garsianebs mxolod erTi aqvT). qalianebSi
garsianebis da lancetebis magaliTze. Taviani qord- aseve gaormagebulia makodirebeli genebis sxva mniS-
ianebi cnobili arian qalianebis anu kraniatas saxeliT vnelovani jgufi. es genebi akodireben sasignalo
(kraniumi (cranium) niSnavs qalas). Tavi Sedgeba qalisgan, molekulebs da transkrifciis faqtorebs. damatebiTi
dorsaluri nervuli milis wina boloSi ganlagebuli genetikuri masalis gamo, qalianebis morfologia ufro
tvinisgan, Tvalebisgan da grZnobis sxva organoebisgan. rTulia, vidre garsianebisa da lancetebis.
qordianebSi, Tavis ganviTarebis Sedegad, gaCnda abso- qalianebs erTi unikaluri Tviseba aqvT. es nervuli
luturad axali kvebis gza: es aris aqtiuri mtacebloba. firfitaa, ujredebis jgufi, romlebic embrionis dax-
(gaiTvaliswineT, rom sxva cxovelebis evoluciur xa- urvadi nervuli milis napirebTan Cndeba (suraTi 34.7).
zebSic damoukideblad ganviTarda Tavi. es procesi aR- nervuli firfitis ujredebi vrceldeba mTel sxeulSi.
werilia 33-e TavSi). iq isini dasabams aZleven mravali struqturis ganvi-
Tarebas: saxis kanis Sinagan Sres, neironebis ramden-

816
nervuli fir- ime tips, mgrZnobare kapsulebs (romlebSic viTardeba
fitis dorsal- Tgvalebi da grZnobis sxva organoebi), kbilebs, zog sxva
nervuli mili
uri napirebi nervuli Zvals da qalis xrtilebs. nervuli firfita aris ujre-
lilvaki
eqtoderma debis grova, romelic yalibdeba embrionSi nervuli mi-
eqtoderma lis dorsaluri kideebis daxurvis dros.
wylis qalianebSi faringuli napralebi layuCebis
napralebad gadaiqca. lancetebis faringuli napralebi-
sgan gansxvavebiT (lancetebSi isini upirveles yovlisa
suspenziiT kvebaSi monawileoben), layuCebis napralebi
nervuli lilvakis dakavSirebulia kunTebTan da nervebTan. am kavSiris
notoqorda
ujredebis migracia gamo, wyali isruteba napralebSi. wylis Sesrutva xels
uwyobs sakvebis STanTqmas da airebis mimocvlas (mogvi-
(a) nervuli lilvaki Sedgeba ormxvr- (b) nervuli ujredebi
migrireben embrionis
anebiT vnaxavT, rom xmeleTis qalianebSi faringiuli
ivsimetriuli ujredebis jgufisgan
romlebic ganlagebulia embrionuli sxvadasxva regionebSi napralebi sxva struqturebs qmnian).
nakecebis napirebTan. napirebi qmnian ufro aqtiur qalianebs (vidre lancetebi da garsian-
nervul mils ebi) aqvT ufro aqtiuri metabolizmi. maTi kunTovani
sistema gacilebiT ukeT aris ganviTarebuli. kunTebi
(g) ujredebi aZleven dasabams xe-
sazRvraven saWmlis momnelebel traqts. maTi muSaobis
rxemlianebis unikalur anatomiur
struqturebs, zogi Zvlis da qalis Sedegad sakvebi moZraobs am traqtSi. qalianebs aqvT
xrtilebis CaTvliT. guli. is, rogorc minimum, orsakniania. maT aqvT sisx-
lis wiTeli ujredebi da hemoglobini. aqvT Tirkmelebi.
Tirkmelebi sisxls wmenden narCenebisgan.
SS suraTi 34.7  nervuli firfita, xerxemlianebis uamravi
unikaluri Tvisebis embrionuli resursi.

5 mm

a) Haikouella. aRmoaCines 1999 wels samxreT CineTSi. Haikouella-s aqvs (b) Haikouichthyes. Haikouichthyes-s aqvs Tavis qala, is namdvili
Tvalebi da tvini, magram ar aqvs Tavis qala. Tavis qala qalianebis qaliania.
SeZenili Tvisebaa.

SS suraTi 34.8  primitiuli qordianebis namarxebi. suraTze gamoxatuli cxovelis Seferiloba warmosaxviTia. dRes SeuZlebelia
am cxovelebis Seferilobis dadgena.

817
qalianebis warmoSoba iTad, Haikouichthys (haikoixtisi). es cxoveli haikuelas
zomis iyo. Haikouichthys-s hqonda qala. qala Sedgeboda
1990-iani wlebis

xrtilovani Tevzebi
xrtilebisgan (suraTi 34.8 b). qalis arsebobaze da sxva

ZuZumwovrebi
cefaloqordianebi
miqsinebi

amfibiebi
reptiliebi
sxivfarfliani Tevzebi

ormagadmsunTqavebi
celakantisnairebi
mrgvalpirianebi
uroqordianebi
bolos CineTSi mo- Tvisebebze dayrdnobiT, paleontologebma daaskvnes,
muSave paleon- rom haikoixtisi namdvili qaliani iyo.
tologma aRmoaCina
adreuli qordianebis
uamravi gaqvavebuli miqsinebi
namarxi. es qord- dRemde arsebobs qalianebis evoluciuri xazi, ro-
ianebi, rogorc Cans, melic yvelaze gvian gamoeyo saerTo Stos. es aris klasi
gardamaval etaps qm- Myxini _ miqsinebi. miqsinebis klasis warmomadgenelia
nidnen qalianebisken. miqsina (suraTi 34.9) miqsinebs aqvT xrtilovani qala,
namarxebis formire- magram ar aqvT ybebi da malebiani xerxemali. dacuraven
ba moxda kembriuli gvelisebri moZraobiT. segmentirebuli kunTebi eyrd-
afeTqebis dros, 530 nobian notoqordas. ase iReben moZraobisTvis saWiro
milioni wlis win. Zalas. notoqorda mZlavri, moqnili xrtilovani Wimia.
amave dros moxda is zrdasrul asakSic rCeba (ar iSleba). miqsinebs aqvT
cxovelTa bevri jgu- Tvalebi, yurebi da patara zomis tvini. cxviris gasaxs-
fis diversifikacia nelebi dakavSirebulia farinqsTan. miqsinas pirSi aris
(gamravalferovneba) kbilebis msgavsi warmonaqmnebi. isini Sedgebian cila ke-
(ixileT Tavi 32). ratinisgan.
yvelaze primitiuli namarxebidan ekuTvnis 3sm sig- Tanamedrove miqsinas yvela saxeoba mlaSe wylis bi-
rZis Haikouella-s (haikuela) (suraTi 34.8a). nadaria. maTi sigrZe 60sm-s aRwevs. umetesoba fskeris,
haikuela bevri niSniT hgavs lancetas. amas adas- leSiWamia an narCenebiT mkvebavi cxovelia. ikvebebian
turebs piris agebuleba. lancetas msgavsad, isic albaT WiebiT, avadmyofi an mkvdari TevzebiT. sxeulis gverde-
suspenziiT ikvebeboda. amave dros haikuelas qalianebis bze miqsinas aqvs lorwos Semqmneli jirkvlebis rigi.
damaxasiaTebeli zogi niSani hqonda. magaliTad: mas es jirkvlebi gamoyofen nivTierebas, romelic wyals
mcire zomis, magram kargad gamoxatuli tvini hqonda, absorbirebs. amis Sedegad warmoiqmneba lorwo. roca
aseve hqonda Tvalebi da kunTovani segmentebi. isini xe- miqsina ikvebeba, lorwo afrTxobs sxva leSiWamia cxove-
rxemlianebis Sesabamis organoebs hgvanan. mis farinqsSi lebs (ix. suraTi 34.9). mtacebelis Tavdasxmisas miq-
iyo gamkvrivebuli struqturebi. SesaZlebelia, rom sina erTi wuTis ganmavlobaSi ramdenime litr lorwos
es struqturebi kbilebis magvar ,,kbilakebs” warmoad- warmoqmnis. lorwo garss ertymis mtacebeli Tevzis
gendnen. magram haikuelas ar hqonda qala. rogorc Cans, layuCebs. es iwvevs mtaceblis ukan daxevas da xandaxan
qala qordianebis nervul sistemaSi momxdar axal cvli- mis daxrCobasac. biologebis da inJinrebis ramdenime
lebebTan erTad gaCnda. jgufi ikvlevs miqsinebis lorwos Tvisebebs. maT aqvT
kembriuli periodis sxva danaleq qanebSi pale- xelovnuri lorwos Seqmnis imedi. xelovnuri lorwo
ontologebma naxes qordianebis namarxebi, romlebic imoqmedebs sivrcis amomvsebi Jeles msgavsad. aseTi
kidev ufro ganviTarebul cxovels ekuTvnodnen; magal- Jele SeiZleba gamoyenebuli iyos sisxldenis SesaCere-
blad operaciebsistematikosebi ar Tvlian miqsinebs
webovani Tevzebad. Tumca inglisurad miqsina ,,jadoqar Tevzs”
nivTierebebis niSnavs. tradiciulad, nebismier qalian cxovels, oTx-
gamomyofi fexianebis garda, Tevzs eZaxdnen. magram darqmevis
jirkvlebi
aseTi xerxi ar asaxavs jgufis monofileturobas; Ta-
namedrove sistematikosebi saxels `Tevzi~ iyeneben xe-
rxemlianebis mxolod gansazRvruli kladas mimarT, anu
sxivfarflianebis mimarT (ixileT koncefcia 34.4). Cvenc
am xerxs mivyvebiT.

SS suraTi 34.9  miqsina

818
koncefcia testi 34.2
1. gadaSenebuli qordianebidan, romeli ufro ax-
los enaTesaveba adamianebs Haikouichthys Tu
Haikouella? axseniT Tqveni pasuxi.
2. ra Tvisebebi aqvT garsianebs da lancetebs da
ar aqvT miqsinebs?

S S suraTi 34.10  zRvis minoga. minogebis umetesoba Tevzis

koncefcia 34.3 gverdSi piris (suraTze is gadidebulia) da enis daxmarebiT


burRavs naxvretebs. minogebi ineleben maspinZlis sisxls da
sxva qsovilebs.

malebi - xerxemlis mqone


qalianebi xerxemlianebi arian swraf curvas sxva adaptaciebmac xeli Seuwyves. maT So-
ris layuCebSi airebis mimocvlis efeqturi sistema.
xerxemlianebi gaCndnen qalianebis evoluciur xa-
zSi, kembriuli periodis ganmavlobaSi. xerxemlianebs
minogebi
TavianT winaprebze ufro rTuli nervuli sistema da
ufro daxvewili ConCxi aqvT. bevri xerxemliani aqtiuri minogebi (klasi Cephalaspidomorphi) Tanamedrove
mtacebeli gaxda. xerxemlianebs Soris yvelaze Zveli evoluciuri xazis
warmomadgenlebi arian. minogebi miqsinebTan erTad ad-
reuli qordianebis evoluciis gamocanis gasaRebs gva-
xerxemlianebis SeZenili Tvisebebi
Zleven. amave dros maT aqvT unikaluri SeZenili Tvise-
sxva qalianebis­ bebi.
xrtilovani Tevzebi

ZuZumwovrebi
amfibiebi
reptiliebi
miqsinebi
cefaloqordianebi
uroqordianebi

mrgvalpirianebi

ormagadmsunTqavebi
sxivfarfliani Tevzebi
celakantisnairebi

gan gamoyofis Sem- dRes minogebis daaxloebiT 35 saxeoba arsebobs.


deg xerxemlianebSi isini binadroben mlaSe da mtknari wylis garemoSi (su-
moxda genis Semdgomi raTi 34.10). minogebis umetesoba parazitia. isini mrgva-
gaormageba. gaor- li, uybo piriT cocxali Tevzis gverds emagrebian.
mageba Seexo tran- xorklian enas iyeneben Tevzis kanis gasaWrelad. ikvebe-
skrifciis faqtoris bian Tevzis sisxliT.
genTa jgufs, kerZod, minogebis larvebi binadroben mtknari wylis na-
Dlx ojaxis genebs. kadulebSi. larva ikvebeba suspenziiT. amiT is lance-
genetikuri kodis tas hgavs. umetes dors larva naxevrad Caflulia fsk-
Sem­degi garTuleba erSi an danaleq qanebSi. minogis zogi saxeoba marto
ukav­Sirdeba xerxem­ larvuli stadiis dros ikvebeba. ramdenime weliwads
lianebis nervul sis­ larva wyaroebSi atarebs. iq minoga aRwevs sqesobriv
temaSi da ConCxSi simwifes, mravldeba da ramdenime dReSi iRupeba. mino-
mom­x dar siaxleebs. gebis umetesoba zrdasrul asakSi migrirebs zRvebSi an
Ta­vis qala ufro tbebSi. zRvis minoga (Petromyzon marinus) bolo 170 wlis
far­T o gaxda, xerx- ganmavlobaSi binadrobs did tbebSi. iq is sagrZnob zians
emali zurgis Zvlebma ayenebs TevzsaSen meurneobas.
– malebma Seadgines. minogebis ConCxi xrtilovania. xerxemlianebis
bevr xerxemlianSi malebis agebuleba garTulda. xe- umetesobis xrtilebi Seicaven kolagens, minogebis xr-
rxermali ufro rTuli struqturaa, vidre xrtilis tilebi ki ara. kolagenis magivrad mkvrivi cilovani
patara kbilanebi. qordianebSi es kbilanebi dorsalu- martiqsi aqvT. zrdasrul minogebSi, iseve rogorc
rad, notoqordis gaswvriv iyvnen ganlagebuli. wylis miqsinebSi, notoqorda ConCxis mTavari RerZia. joxis-
xerxemlianebSi ganviTarda dorsaluri, ventraluri da magvari notoqordis irgvliv minogebs xrtilovani mili
analuri farflebi. farflebis simagre da Sekruloba aqvT. milis sigrZis gaswvriv, dorsalurad ganlagebu-
farflis sxivebzea damokidebuli. farflebis saSuale- lia malebTan dakavSirebuli xrtilovani gamonazard-
biT SesaZlebeli gaxda curvis mimarTulebis kontro- ebis wyvilebi. isini nawilobriv faraven nervul mils.
li. amave dros farflebi curvis dros sayrdens qmnis.

819
30sm-s aRwevda. didi Tvalebi albaT nadirobaSi exmare-
boda. msxverpls Tavze arsebul kauWze acvamdnen. Sem-
deg sakvebi farinqsSi gadainacvlebda. farinqsSi den-
taluri (kbilebis) elementebis sxvadasxva mwkvrivebi
sakvebs amtvrevdnen da aqucmacebdnen.
konodontebi farTod iyvnen gavrcelebuli 300
milioni wlis ganmavlobaSi. maTi gaqvavebuli denta-
Tavis dorsaluri xedi
luri elementebi didi raodenobiT moiZebneba. amitom
aTwleulobis ganmavlobaSi geologebi navTobis Zebnis
dros maT iyenebdnen danaleqi qanebis asakis dasadgenad
(konodonti niSnavs ,,konusis formis kbilebs”). axali
SeZenili Tvisebebis mqone sxva xerxemlianebi ganvi-
Tardnen ordovikis ganmavlobaSi siluris da devonis
dentaluri periodebSi. am xerxemlianebs hqondaT wyvili farfli
elementebi da ori, naxevradwriuli arxis mqone, Sinagani yuri. Sina-
gani yuri uzrunvelyofda wonasworobis SegrZnebas.
ybebi maT ar hqondaT, samagierod, hqondaT kunTovani,
misawovris msgavsi farinqsi. kunTovani farinqsis meS-
SS suraTi 34.11  konodonti. konodontebi iyvnen adreuli veobiT isini emagrebodnen fskerze mobinadre orga-
xerxemlianebi. isini gviani kembriidan gvian triasamde ar- nizmebs da detrits. maTi Zvlebi mineralizirebuli iyo.
sebobdnen. minogebisgan gansxvavebiT, konodontebs piris Zvlebi faravdnen sxeulis sxvadasxva farTobs (suraTi
nawilebi mineralizebuli hqondaT. amitom SesaZlebeli gaxda
34.12). zog saxeobas hqonda ekliani garsi. eklebi albaT
mtacebloba da leSiWamioba.
icavdnen maT mtaceblebisgan. formalurad es xerxem-
lianebi moaTavses ostracodermae-s (niJariani kani) jguf-
adreuli xerxemlianebis namarxebi Si. ufro axalma gamokvlevebma cxadyo, rom es jgufi
aris parafileturi: zogi evoluciuri xazi ufro axlos
minogebis winaprebi gamoeyvnen sxva xerxemlianebs enaTesaveba ybian xerxemlianebs, vidre am jgufis sxva
kembriuli periodis ganmavlobaSi. mas mere gaCnda xe- wevrebs. ekliani garsis mqone uybo xerxemlianebi iyvnen
rxemlianebis bevri sxva evoluciuri Sto. am Stoebis Zalian mravalferovani, Tumca devonis periodis bo-
adreul warmomadgenlebs minogebis msgavsad ybebi ar losTvis isini mTlianad gadaSendnen.
hqondaT, magram amiT mTavrdeba maT Soris msgavseba.
konodontebi iyvnen Txeli, rbiltaniani xerxem-
Zvlebisa da kbilebis gaCena
lianebi, win gamoweuli TvalebiT. Tvalebs mravalnairi
kunTebi marTavdnen. piris wina bolos ganlagebuli iyo adamianis ConCxi Zlier mineralizebulia. xrtile-
ekliani kauWebis mwkvrivi. kauWebi mineralizebuli Zv- bi mis SemadgenlobaSi sakmaod cotaa. magram xerxem-
lovani qsovilisgan Sedgeboda (suraTi 34.11). konodon- lianebis ganviTarebis istoriaSi es SedarebiT gviani
tebis umetesoba 3-10sm sigrZis iyo. zogierTis sigrZe movlenaa. rogorc vnaxeT, dasawyisSi xerxemlianebis
ConCxi aramineralizebuli xrtilebis struqturas war-
moadgenda. mineralizacia daiwyo minogebis sxva xerxem-
lianebisgan gamoyofis Semdeg.
ra gaxda xerxemlianebSi mineralizaciis procesis
dasawyisis mizezi? filip donogium (birmingemis uni-
Pteraspis versiteti, inglisi) ivarauda, rom mineralizacia da-
kavSirebulia kvebis meqanizmebis SecvlasTan. adreuli
qordianebi, lancetebis msgavsad, albaT suspenziiT
ikvebebodnen. drois ganmavlobaSi maTi zoma gaizar-
da. maT SeZles ufro didi zomis sakvebi nawilakebis
moneleba, patara zomis cxovelebis CaTvliT. xerxem-
Pharyngolepis lianebis adreuli mineralizebuli struqturebidan
Cven vicnobT albaT yvelaze adreuls. es aris konodon-
tebis dentaluri elementebi. am adaptaciis meSveobiT
S S suraTi 34.12  uybo, eklebiT SeiaraRebuli xerxemlianebi.
pteraspisi da faringolepisi uybo xerxemlianebis ori mTavari konodontebi gaxdnen leSiWamiebi da mtaceblebi. ufro
gvari iyo. es cxovelebi ganviTardnen ordovikSi, siluris da gvian ganviTarebul uybo xerxemlianebs gauCndaT sx-
devonis periodebis ganmavlobaSi. vadasxva eklebiT da gamonazardebiT SeiaraRebuli

820
garsi. es garsi dentaluri mineralizaciis warmoqmnis
Sedegia. ase rom, donogius mixedviT, xerxemlianebis
sxeulis mineralizacia daiwyo piridan. mxolod ufro koncefcia 34.4
mogvianebiT ganviTarebul xerxemlianebSi moxda Sina-
gani ConCxis mineralizacia. es procesi daiwyo Tavis ybapirianebi _ Gnathostoma
qalidan. rogorc amas Semdeg nawilSi waikiTxavT, xerx-
emlianebis ufro axalgazrda evoluciur xazebSi miner- ybebis mqone xerxemlianebi
alizacia ufro Sors wavida.
arian
miqsinebi da minogebi uybo qalianebis farTod gavr­

34.3
celebis droidan arseboben. dRes maTi raodenoba ybiani
koncefcia testi xerxemlianebis raodenobaze bevrad naklebia. es ybiani
xerxemlianebi cnobilia ybapirianebis gnathostoma-s sax-
eliT.
1. rogor aisaxeba sxvaoba kvebis meTodebSi mino- ybapirianebis SeZenili Tvisebebi: gnathostoma (ybiani
gebisa da konodontebis agebulebaze? piri) maT ybebis gamo daerqvaT. ybebi moZravad SeerTe-
2. rogori funqcia daekisra mineralizirebul buli struqturebia. kbilebis daxmarebiT es cxovele-
Zvals pirvel xerxemlianebSi? ra Tvisebebis bi iWeren da aqucmaceben sakvebs. erT-erTi hipoTezis
ganviTarebas Seuwyo man xeli? Tanaxmad, ybapirianebis ybebi ConCxis gamonazardebis
modifikaciis Sedegia. ConCxis es gamonazardebi aqamde
emsaxurebodnen wina, faringiuli layuCebis napralebis
Seqmnas (suraTi 34.13). layuCis napralebs, romlebic
ar iyvnen gamoyenebuli suspenziiT kvebaSi, darCaT sxva
funqcia. es aris garemosTan sasunTqi airebis mimocvla.
XX suraTi 34.13  hipo-
sxva hipoTezebis Tanaxmad ybebi sul sxva struq-
Teza: xerxemlianebis layuCebis turebisgan warmoiqmnen. mkvlevrebi ikvleven genebs,
ybebis evolucia. ybebis napralebi qala romlebic ganapirobeben miqsinebis da minogebis piris
Zvlebi da maTi mimagrebis ganviTarebas da amowmeben am hipoTezebis siswores.
adgilebi ConCxis gamon-
ybapirianebs ybebis garda, sxva saerTo SeZenili
azardebis ori wyvilidan
ganviTardnen (suraTze Tvisebebic aqvT. yvela ybapirianis saerTo winaprebSi
wiTeli da mwvane). es gam- moxda Hox genebis damatebiTi gaormageba. ase rom, Tu
piri
onazardebi pirTan axlos, adreul qordianebSi genebis erTi jgufi iyo, ybapir-
ConCxis el-
layuCebis napralebs ianebSi oTxi jgufia. genebis sxva jgufebmac ganicades
ementebi
Soris iyo ganlagebuli.
gaormageba. amas mohyva ybapirianebis embrionuli ganvi-
ybebis Semqmneli gamonaz-
ardebis win iyo gamon- Tarebis Semdgomi garTuleba. ybapirianebis wina tvini
azardebis kidev erTi
wyvili. is an daikarga,
an Sevida ybebis Zvlebis
SemadgenlobaSi.

(a) Coccosteus (kokosteusi) plakoderma

(b) Climatius (klimatiusi) akantoda

SS suraTi 34.14  adreuli ybapirianebi

821
sxva qalianebis wina tvinTan SedarebiT ufro didia.
ynosvisa da mxedvelobis grZnoba ufro Zlieria. wylis
ybapirianebs sxeulis yovel gverdze aqvT lateraluri
anu gverdiTi xazis sistema. gverdiTi xazi gverds sig-
rZeSi gahyveba. is warmoadgens mikroskopuli organoe-
bis mwkvrivs. mikroskopuli organoebi mgrZnobiarea wy-
alSi vibraciis mimarT.
rogorc adre avRniSneT, ybapirianebis winaprebSi
daiwyo mineralizebuli Sinagani ConCxis warmoqmnis
procesi. Tanamedrove ybapirianebis saerTo winapars mkerdis analuri
mineralizirebuli hqonda RerZuli ConCxi, mxrebis sar- farfli farfli
tyeli da dawyvilebuli gamonazardebi.

namarxi ybapirianebi (a) rifebis zvigeni. (Carcharhinus melanopterus) swrafi mo-


curaveebi. zvigenebs aqvT wyvili menjis da mkerdis farfli.
namarxebSi ybapir-
xrtilovani Tevzebi

ZuZumwovrebi
reptiliebi
mrgvalpirianebi
miqsinebi
uroqordianebi

amfibiebi
sxivfarfliani Tevzebi

ormagadmsunTqavebi
cefaloqordianebi

celakantisnairebi

ianebis narCenebi Sua


ordovikidan Cndeba.
yba­pirianebi gaCndnen
daaxloebiT 470 mil-
ioni wlis winaT da
maTi agebuleba Tanmim-
devrulad rTulde-
boda. maTi warmatebis
sawindari albaT age-
bulebis or TvisebaSi
unda veZeboT: wyvili
farflisa da kudis
sa­SualebiT isini ef­
eqturad curavdnen.
ef­eqturi curvisa da
ybe­bis arsebobis gamo, (b). samxreTis eleqtruli skarosi (Dasyatis americana).
skarosebis umetesoba aris fskeris cxoveli. sxeuli Sebrty-
na­dirobisas msxver- elebuli aqvT, ikvebebian moluskebiT da kibosnairebiT. Sesan-
pls ukeT iWerdnen an iSnavad amtvreven maT. zogi skarosi mogzaurobs Ria okeaneSi.
ubralod xorcis naWrebs aglejdnen mas. sakvebis mosapoveblad fskeris qanebs piriT Txris.
adreuli ybapirianebis namarxebs ZiriTadad qm-
nis javSniani xerxemlianebis gadaSenebuli evoluci-
uri xazi. maT daarqves plakodermebi _ placodermi, rac
`firfita-kans~ niSnavs (suraTi 34.14 a). plakoder-
mebis umetesobis sigrZe 1 metrs ar aRemateboda, Tumca
zogi gigantis sigrZe 10 metrze meti iyo. ybiani xerxem-
lianebis sxva jgufi, saxelad akantodiebi acanthodii anu
ekalfarflianebi gamoeyvnen ZiriTad Stos devonuri
periodis ganmavlobaSi. mtknar da marilian wyalSi gan-
viTarda bevri axali forma (suraTi 34.14 b). akantodi-
anebi Zvlovani Tevzebis (Osteichthyes) winaprebis axlo
naTesavebi iyvnen (sxiv-farfliani Tevzebi da lobe-fins
Tevzebi) orive placodermi da acanthodii gadaSendnen
qvanaxSiris periodis dasawyisSi, daaxloebiT 360 mil-
ioni wlis winaT. (g). xalebiani qimera. (Hydrolagus colliei) qimerebi ZiriTadad
80 m siRrmeze binadroben. ikvebebian krevetebiT, moluskebiT
da zRvis kitrebiT. zog saxeobas zurgis farflis win Sxamiani
wveti aqvs.

SS suraTi 34.15  xrtilovani Tevzebi.

822
xrtilovani Tevzebi umetesoba mtacebelia. isini an mTlianad ylapaven msx-
verpls, an Tu is didia da mTlianad misi Caylapva Zne-
(zvigenebi, skarosi da maTi naTesavebi) lia, aglejen xorcis naWrebs mZlavri ybebis da basri
okeanis yvelaze didi da warmatebuli xerxemliani kbilebis meSveobiT. zvigens aqvs kbilebis ramdenime
mtaceblebi arian zvigenebi, skarosebi da maTi naTesave- rigi. Zveli kbilebis dakargvasTan erTad, es rigebi
bi. isini ekuTvnian klass Chondrichthyes, rac ,,xrtilo- TandaTan piris wina nawilisken gadaadgildebian. zvi-
van Tevzebs” niSnavs. rogorc maTi saxelidan gamomdi- genis saWmlis momnelebeli traqti sxva xerxemlianebis
nareobs Chondrichthyes _ xrtilovani Tevzebis ConCxi umetesobis traqtTan SedarebiT proporciulad ufro
ZiriTadad Sedgeba xrtilisgan. xSirad xrtili kalci- moklea. zvigenis nawlavebSi ganlagebulia spiral-
umiT aris gajerebuli. uri klapani. es spiralis formis nakecebia, romlebic
saxeli – xrtilovani Tevzebi pirvelad 1800 wels zrdian nawlavebis zedapiris farTobs da agrZeleben
SemoiRes. maSin mecnierebi fiqrobdnen, rom saxeli asax- sakvebis gzas saWmlis momnelebel traqtSi.
avs xerxemlianebis ConCxis evoluciis adreul stadias. kargad ganviTarebuli grZnobis organoebi da Seg-
varaudobdnen, rom mineralizacia ganviTarda ufro gan- rZnebis mZafri unari aris adaptacia. is Tan sdevs aq-
viTarebul evoluciur xazebSi (magaliTad Zvlovan Te- tiur mtaceblur cxovrebis nirs. zvigenebs aqvT Zlieri
vzebSi). am mosazrebas isic aZlierebda, rom ufro gvian mxedveloba, magram ferebs ver asxvaveben. zvigenebis
ganviTarebul evoluciur xazebSi embrionebs Tavdapir- nestoebi ixsnebian daxurul kolbebSi (sivrceebSi).
velad xrtilovani ConCxi uviTardebaT. Semdgomi ganvi- aseve ixnebian wylis xerxemlianebis umetesobis nestoe-
Tarebis dros xrtilis umetesi nawili ZvliT icvleba bi,. nestoebs marto ynosvis (sunis garCevis) funqcia
(kalciumis fosfatis Semcveli mkvrivi masaliT). mosaz- aqvT. kunTebis SekumSva warmoqmnis eleqtrul vels.
reba, rom xrtilovani Tevzebi Zvlovani Tevzebis evo- zvigenis Tavis nawilis kanSi ganlagebulia wyvili zona,
luciis adreul etaps warmoadgenen ar gamarTlda. kon- romliTac is am vels SeigrZnobs. sxva wylis cxovelebis
odontebis da javSniani xerxemlianebis magaliTze Cans, msgavsad zvigenebsac ar aqvT dafis apki. es aris struq-
rom xerxemlianebis ConCxis mineralizacia daiwyo Chon- tura, romlis meSveobiT xmeleTis xerxemlianebSi
drichthyes evoluciuri xazis sxva xerxemlianebisgan bgeris talRebi gadaecema smenis organos. bgera aRwevs
gamoyofamde. metic, Zvlis arsebobis kvali SeiZleba zvigens wylis gavliT. Sinagani yuris smenis organos is
vnaxoT Tanamedrove xrtilovanebSi, kerZod ki maT qer- mTeli sxeuliT gadaecema.
clebSi, kbilebis fuZeebTan, zvigenis zog saxeobaSi ki zvigens axasiaTebs kvercxis Sinagani ganayofi-
malebis zedapirze arsebul Txel fenaSi. Zvlis reduq- ereba. mamrs menjis farflebTan wyvili ulvaSi aqvs.
cia xrtilovan TevzebSi rogorc Cans meoradi movlenaa. am ulvaSebs gadaaqvT sperma mdedris reproduqciul
es moxda sxva ybapirianebisgan gamoyofis Semdeg. traqtSi. zvigenis zogi saxeoba kvercxismdebelia, anu
amjerad dafiqsirebulia xrtilovani Tevzebis 750 isini deben kvercxs da naSieri kvercxidan iCekeba de-
saxeoba. yvelaze did da mravalferovan qveklasSi Se- dis sxeulis gareT. kvercximdebeli zvigenebi kvercxebs
dian zvigenebi da skarosebi (suraTi 34.15 a da b). Sem- dadebamde fuTaven damcav samosSi. sxva saxeobebi arian
deg qveklasSi Sedis qimerebis ramdenime aTeuli saxeoba cocxalmSobiarebi. isini inaxaven ganayofierebul kver-
(suraTi 34.15 g). cxs kvercxsavalSi. embrionebi dedis sxeulSi ikvebebian
zvigenebis umetesoba Zalian swrafad curavs. sxe- yviTriT, viTardebian, iCekebian saSvilosnoSi, Semdeg ki
ulis forma gluvia. manevrirebis unari sakmaod cudia. gareT gamodian (ibadebian). ramdenime saxeoba cocxalm-
sxeulisa da kudis farflis mZlavri moZraobebis meS- Sobiarea. am SemTxvevaSi naSieri viTardeba saSvilosno-
veobiT sxeuli win gadaadgildeba. zurgis farflebi Si. dabadebamde sakvebs iRebs dedis sisxlidan. sakvebi,
stabilurobas aniWebs sxeuls. wyvili mkerdisa (wina) romelsac saSvilosno gamoimuSavebs, absorbciis gziT,
da menjis (ukana) farflebis meSveobiT zvigens curvis yviTris tomris placentis gavliT xvdeba embrionSi.
dros zeviT moZraoba SeuZlia. zvigenis curvadobas aris SemTxevebi, roca embrioni sxva kvercxs Wams. zvi-
xels uwyobs uzarmazar RviZlSi arsebuli cximis didi genis reproduqtiuli traqti ixsneba kloakaSi, iqve ix-
maragi. amis miuxedavad, cxovelis sxeulis simkvrive wy- sneba gamomyofi da momnelebeli sistemebi. kloaka aris
lis simkvriveze ufro didia. Tu is ar curavs (Cerdeba saerTo kamera, romelsac erTi gareTa gasaxsneli aqvs.
erT adgilas), igi iZireba. gauCerebeli curva uzrunve- skarosebi zvigenebis axlo naTesavebi arian, ma-
lyofs wylis nakadis gadinebas piridan layuCebSi. la- gram maTi cxovrebis niri gansxvavebulia zvigenebis
yuCebSi xdeba airebis mimocvla. Tumca bevr skaross da cxovrebis nirisgan. skarosebis umetesobas Sebrtyele-
zog zvigens sakmaod did xans SeuZlia fskerze dasvene- buli formis sxeuli aqvs. isini fskerTan axlos binad-
ba. dasvenebis dros muSaoben ybebis da farinqsis kunTe- roben. ikvebebian moluskebiT da kibosnairebiT. ybebis
bi. isini uzrunvelyon wylis dinebas layuCebis gavliT. meSveobiT amtvreven niJarebs. skarosebs aqvT Zalian
yvelaze didi zomis zvigenebi da skarosebi ikvebe- mkerdis farTo farflebi. isini wylis frTebs waagavs.
bian suspenziiT kerZod ki planqtoniT. sxva zvigenebis cxovelis wyalSi gadaadgileba ki frenas hgavs. bevr

823
skaross aqvs maTraxisebri formis kudi. zog saxeobas turi taqsonia. (ix. suraTi 34.2). Tanamedrove sistema-
kudze momwamlavi kauWebi gaaCnia. kauWebs cxoveli Tav- tikosebi aTavseben oTxfexianebs Zvlovan TevzebTan
dacvisTvis iyenebs. erTad klada Osteichthyes-Si. sinamdvileSi saxeli ,,Zv-
ukanaskneli 300 milioni wlis ganmavlobaSi xrti- lovani Tevzebi” jgufis yvela wevrs zustad ver aRwers.
lovani Tevzebi didad ar Secvlilan. dRes-dReobiT xrtilovanebisgan gansxvavebiT TiTqmis yvela arse-
gazrdili TevzsWeris gamo, isini safrTxis qveS imyofe- bul Osteichthyes _ Zvlovans aqvs mkvrivi (gaZvalebuli)
bian. 2003 dafiqsirda, rom bolo 15 wlis ganmavlobaSi Sinagani ConCxi. kalciumis fosfati aniWebs ConCxs si-
Crdilo- dasavleT atlantikaSi zvigenebis raodenoba magres. dRemde ar aris cnobili, rodis gaCnda Zvlov-
Semcirda 75%-iT. ani ConCxi ybapirianebis evoluciis msvlelobaSi. Ses-
aZlebelia, rom xrtilovanebis da Zvlovanebis saerTo
winapars Zvlovani ConCxi hqonda. xrtilovanebma al-
sxivfarfliani da mtevanfarfliani
baT dakarges Zvlebi Semdgomi evoluciis procesSi. am
Tevzebi sakiTxis gadasaWrelad saWiroa meti namarxis aRmoCena
xerxemlianebis da gamokvleva.
ZuZumwovrebi
xrtilovani Tevzebi

amfibiebi
reptiliebi

wylis Zvlovanebi arian xerxemlianebi, romlebsac


ormagadmsunTqavebi
cefaloqordianebi

mrgvalpirianebi

celakantisnairebi
miqsinebi
uroqordianebi

sxivfarfliani Tevzebi

umetesoba miekuT-
vneba ybapirianebis Cven Tevzebs veZaxiT. isini sunTqaven wylis nakadis meS-
kladas _ Zvlovan Te- veobiT. wylis nakadi mexuTe, meoTxe wyvil layuCebs
vzebs. bevri sxva taq- Soris gadis. layuCebi moTavsebulia kamerebSi da dafa-
sonomiuri saxelis rulia damcavi Zvlovani firfitiT. firfitas operculum
msgavsad Osteichthyes _ operkulums anu layuCebis safars eZaxian (suraTi
(,,Zvlovani Tevzebis”) 34.16). wyali grovdeba pirSi, Semdeg farinqsis gavliT
saxeli arsebobda vrceldeba layuCebSi. wylis gavrceleba xorcield-
filogeneturi siste- eba operkulumis moZraobisa da layuCebis kamerebis
matikis SemoRebamde garSemo ganlagebuli kunTebis SekumSvis meSveobiT.
didi xniT adre. roca wylis Zvlovanebis umetesoba curvis unars haeris
es saxeli pirvelad tomris meSveobiT inarCunebs. haeris tomara cnobi-
SemoiRes, oTxfexiane- lia sacuravi buStis saxeliT. airebi sisxlidan xvdeba
bi am jgufSi ar Se- sacurav buStSi. es zrdis Tevzis curvisa da tivti-
diodnen. axla Cven vis unars, ris Sedegad Tevzs zeviT aslva SeuZlia.
viciT, rom Zvlovani roca airebi ukan sisxlSi ganidevneba, Tevzi qveviT,
Tevzebi parafile- fskerisken moZraobas. Carlz darvinis varaudiT, oTx-
fexianebis filtvebi sacuravi buStidan ganviTardnen.

dorsaluri farfli
cximis farfli
(damaxasiaTebeli
sacuravi buSti kudis farfli
zurgis qorda kalmaxisTvis)

tvini
nestoebi

lateral-
uri xazi
operkulumis
danawevrebuli layuCebi anusi
Tirkmelebi analuri
kide guli
Sardis buSti farfli
RviZli
gonadebi menjis
kuWi farfli
nawlavebi

SS suraTi 34.16  Zvlovani Tevzis, kalmaxis agebuleba.

824
wylis Zvlovani Tevzebis kani xSirad dafarulia
brtyeli, Zvlovani qerclebiT. qerclebi zvigenis kbi­
lismagvari qerclebisgan gansxvavdeba agebulebiT. ka­
nis jirkvlebi asinTezeben sekrets _ sqel lorwos.
lor­wo faravs kans da curvis dros amcirebs wylis wi-
naRobas. iseve, rogorc zvigenebs, wylis Zvlovanebsac
aqvT gverdiTi xazis sistema. gverdiTi xazi aris sxeu-
lis orive mxarze kanSi ganlagebuli patarwylis Zvlov-
(a) yviTelfarfliani tuna (Thunnus albacares). swrafad mocurave ani Tevzebis gamravleba Zalian gansxvavebulia. saxeo-
gunduri Tevzia. mTel msoflioSi Zalian didia misi komerciuli bebis umetesoba qviriTs yris. qviriTi patara kvercxia,
mniSvneloba.
romelsac mdedri didi raodenobiT yris. mamri qviriTs
dayris Semdeg anayofierebs. es aris garegani ganayofi-
ereba. amave dros bevr saxeobas axasiaTebs Sinagani ga-
nayofiereba da cocxalmSobiaroba.

sxivfarfliani Tevzebi
CvenTvbis kargad cnobili wylis Zvlovani Tevzebi
TiTqmis yvela ekuTvnis sxivfarflian Tevzebs (klasi
Actinopterygii, berZnulidan aktin –sxivi da pteryg – frTa
da farfli). sxvadasxva saxeobebi: qorWila, kalmaxi, mt-
knari wylis qorWila, tuna da qaSayi yvela CvenTvis kar-
(b) Tevzi klouni (Amphiprion ocellaris), zRvis anemonebis gad cnobilia (suraTi 34.17). farflebs qmnian grZeli,
simbionti.
moqnili sxivebi. farflebi modificirebulia manevri-
rebis, Tavdacvis da sxva funqciebisTvis.
sxivfarfliani Tevzebi, rogorc Cans, mtknar wyal-
Si gaCndnen da Semdeg zRvebSi gavrceldnen (adaptacia,
romelmac mlaSe wyalSi gadaadgilebasTan dakavSire-
buli osmosuri problemebi gadawyvita ganxilulia 44

g) zRvis cxeni (Hippocampus d) xalebiani farflebis


ramulosus) cxovelebis sa- mqone murena _ gvelTevza
myaroSi iSviaTia, rom mamrma (Gymnothorax dovii), mtacebeli,
patarebi maTi embrionuli romelic usafrdeba Tavis SS suraTi 34.18  celakanti (latimeria). es sarkopterigia
binadrobs Rrmad wyalSi, samxreTi afrikis da indoneziis
ganviTarebis dros ataros. msxverpls qvebis napralebSi. is napirebTan.
marjnis rifebis binadaria.

S S suraTi 34.17  sxivfarfliani Tevzebi (klasi Actinopterygii)


TavSi). sxivfarfliani Tevzebis zogi saxeoba evoluciis
garkveul momentSi mtknar wyalSi dabrunda. zogi (ora-
sinamdvileSi, rogorc Cans, yvelaferi piriqiT moxda. gulis da zRvis kalamaxis CaTvliT) jer sacxovreblad
Zvlovanebis mraval, adre ganStoebul xazSi aseve aris mtknari wylidan mlaSeSi gadadis, Semdeg sasicocxlo
filtvebi. filtvebs isini iyenebdnen haeriT sunTqvisT- ciklis ganmavlobaSi brundeba isev mtknar wyalSi.
vis. amave dros layuCebsac iyenebdnen airebis mimocv- sxivfarfliani Tevzebi adamianisTvis cilis Ziri-
lisTvis. rogorc Cans, jer moxda filtvebis ganviTare- Tad wyaros warmoadgenen. adamianebi aTasobiT wlebis
ba, Semdeg, zog evoluciur xazSi isini sacurav buStad ganmavlobaSi iWeren am Tevzebs. Tanamedrove indus-
gadaiqcnen. triulma TevzWeram msoflios udidesi Tevzis saba-

825
34.4
doebi katastrofamde miiyvana. TevzWeris garda sx-
ivfarfliani Tevzebi adamianisgan sxva dawolasac koncefcia testi
ganicdian: magaliTad, dambebis meSveobiT mdinareebis
dinebis Secvla.
1. romeli SeZenili Tvisebebi aqvT saerTo zvi-
mtevanfarflianebi genebsa da tunas? romeli Tvisebebi ganasxvave-
ben maT?
devonis periodis ganmavlobaSi sxivfarfliani Tev- 2. sarkopterigiebis Tanamedrove sami xazi gansx-
zebi Zvlovani Tevzebis sxva ZiriTad evoluciur xazTan vavebul saarsebo garemoSi binadrobs. aRwereT
mtevanfarflianebTan (Sarcopterygii) erTad ganviTard- gansxvaveba am habitatebs Soris.
nen. sarkopterigiebis ZiriTadi damaxasiaTebeli aris
ylortis formis Zvlebi. mkerdis da menjis farflebSi es

34.5
Zvlebi garsSemortymulia kunTebis sqeli SriT. devon-
uri periodis ganmavlobaSi bevri sarkopterigia mlaSe
koncefcia
wylebSi binadrobda. magaliTad zRvebis sanapirosTan
daWaobebul teritoriebze. farflebs albaT sacuraod
da wylis qveS ,,sasiarulod” iyenebdnen. devonis peri- oTxfexianebi arian wina
odis zogi sarkopterigia Zalin didi zomis mtacebeli
iyo. am periodis sarkopterigiebis namarxebSi xSirad nax-
da ukana kidurebis mqone
uloben cera TiTisodena, eklis formis kbilebs. ybapirianebi
devonis periodis bolosken sarkopterigiebis mra-
valferovneba mkveTrad Semcirda. dReisTvis mxolod xerxemlianebis istoriaSi erT-erTi yvelaze mniS-
sami xazia gadarCenili. erTi _ celakantebi (klasi Ac- vnelovani movlena moxda daaxloebiT 360 milioni wlis
tinistia) gadasaxldnen okeanSi (suraTi 34.18). mecnierebi winaT. zogi sarkopterigiis farflebi gadaiqcnen oTx-
fiqrobdnen, rom celakantebi 75 milioni wlis win ga- fexianebis wina da ukana kidurebad. aqamde yvela xerx-
daSendnen, magram 1938 wels meTevzem daiWira celakan- emlians Tevzismagvari agebuleba axasiaTebda. oTx-
ti indoeTis okeanis dasavleT nawilSi, komorosis kun- fexianebi gadavidnen xmeleTze. maTi sxeulis forma
ZulebTan. 1999 wlamde celakantebs marto am arealSi gaxda Zalian mravalferovani. oTxfexianebis kidurebi
poulobdnen. Semdeg indoneziis axlos, indoeTis okeanes sxvadasxva funqciebs asruleben. magaliTad: bayayi dax-
aRmosavleT nawilSi, aRmoaCines meore populacia. in- tis, arwivi dafrinavs, adamiani ki gamarTulad dadis.
doneziis populacia albaT meore saxeobas warmoadgens.
Tanamedrove sarkopterigiebis meore xazs qmnis oTxfexianebis SeZenili Tvisebebi
orgvaradmsunTqavi (klasi Dipnoi) Tevzebis sami Taoba.
oTxfexianebis (tetrapodebi) yvelaze mniSvnelovani
yvela orgvaradmsunTqavis namarxebi napovnia samxreT
niSani safuZvlad daedo maT saxels (Tetrapoda berZnu-
naxevarsferoSi. orgvaradmsunTqavebi gaCndnen okeane-
lad oTx fexs niSnavs). mkerdis da menjis farflebis
Si. dRes maT pouloben ZiriTadad mtknar wyalSi: gubee-
adgilze oTxfexianebs kidurebi aqvT. kidurebis sa-
bSi da WaobebSi. es Tevzebi haers filtvebSi agrove-
SualebiT oTxfexianebs SeuZliaT wonis gadanawileba
ben. filtvebi dakavSirebulia farinqsTan. filtvian
xmeleTze moZraobis dros. TiTebiani kidurebi siaru-
(orgvaradmsunTqav) Tevzebs layuCebic aqvT. avstra-
lis dros kunTebiT gamomuSavebul Zalas xmeleTs ga-
liuri orgvaradmsunTqavi Tevzebis airebis mimocvlis
dascemen.
mTavar organos layuCebi warmoadgens. mSrali sezonis
xmeleTze cxovrebam oTxfexianebis sxeulis agebule-
dros gubeebi Srebian. zog orgvaradmsunTqavs SeuZlia
baSi sxva cvlilebebic Seitana. ukana kidurebi mimagreb-
talaxSi Cafloba da daZineba (uZraobis mdgomareobaSi
ulia menjis sartylis Zvlebze. menjis sartylis Zvlebi
cudi pirobebis gadatana; ixileT Tavi 40)
uZravad dakavSirebulia xerxemalTan. amis gamo, ukana
mesame Tanamedrove xazi gacilebiT ufro mraval-
kidurebis xmeleTze moZraobis Sedegad gamomuSavebuli
ferovania, vidre celakantebi an orgvaradmsunTqavebi.
Zala sxeuls gadaecema. dRes arsebul oTxfexianebs ar
Sua devonuri periodis ganmavlobaSi moxda maTi adapta-
aqvT layuCis napralebi; embrionuli ganviTarebis dros
cia xmeleTze cxovrebasTan. maT dasabami misces xmeleTis
faringiuli napralebidan xdeba yuris nawilebis, jirkv-
yvela xerxemlians _ oTxfexianebs, adamianis CaTvliT.
lebisa da sxva struqturebis formireba. yurebi adap-
oTxfexianebis klada aris Semdegi koncefciis Tema.
tirebulia haerSi gavrcelebuli bgerebis misaRebad.
zogi es Tviseba oTxfexianebis sxvadasxva evolu-
ciur xazSi daikarga an mniSvnelovnad Seicvala. magali-
Tad: frinvelebSi mkerdis kidurebi frTebad gadaiqcnen,
veSapebis mTelma sxeulma ki Tevzis msgavsi forma miiRo.

826
Sirebuli rCeboda. amiT isini hgvanan Tanamedrove oTx-
fexianebs, romlebsac amfibiebs eZaxian.

amfibiebi
amfibiebi (klasi

xrtilovani Tevzebi

ZuZumwovrebi
reptiliebi
miqsinebi

amfibiebi
cefaloqordianebi

mrgvalpirianebi
uroqordianebi

ormagadmsunTqavebi
sxivfarfliani Tevzebi
celakantisnairebi
Amphibia) dRes war-
Zvlebi, rom- modgenilni arian
lebic `iWeren” daaxloebiT 4800 sa­
layuCebs xeobiT. maT Soris
arian salamandrebi
(rigi Urodela _kudi-
anebi), bayayebi (rigi
oTxfexia-
nis kiduris Anura _ ukudoebi)
Zvlebis da ufiltvo amfibie-
agebuleba bi (rigi Apoda, rac
niSnavs ufiltvos).
S S suraTi 34.19  Acanthostega _ devonuri periodis oTx- dReisTvis aRwe­
fexianebis naTesavi. ganviTarebul gamonazardebTan erTad, rilia salaman-
romlebic oTxfexianebisTvis damaxasiaTebeli, Acanthostega-s drebis 500 saxeoba.
primitiuli wylis adaptaciebic axasiaTebda: magaliTad la-
zogi salamandra
yuCebi.
mxolod wyalSi bi-
nadrobs. sxvebi zr-
oTxfexianebis warmoSoba
dasrul asakSi bi-
rogorc vTqviT, devonis periodis sanapiroebis nadroben wyalSic da xmeleTzec, an mTel cxovrebas
daWaobebuli adgilebi uamravi sxvadasxva sarkopteri- xmeleTze atareben (suraTi 34.21 a). xmeleTze mobindre
gis samSoblo iyo. meCxer da JangbadiT Rarib wyalSi salamandrebis umetesoba gadaadgildeba sxeulis erTi
maT daiwyes haeriT sunTqvisTvis filtvebis gamoyeneba. mxridan meore mxareze daqanebuli moZraobis meSveobiT.
zogi saxeoba mkvrivi farflebis meSveobiT albaT ta- es Tviseba memkvidreobiT darCaT xmeleTis adreuli
laxian fskerze an morebze gadaadgildeboda. ase rom, oTxfexianebisgan. wylis salamadrebSi xSiria pedamor-
oTxfexianebis sxeulis agebuleba warmoadgens aqamde fozi; magaliTad: amerikuli protei (Necturus) larvul
arsebuli sxeulis agebulebis modifikacias. Tvisebebs sqesobrivi simwifis drosac inarCunebs (ix.
sarkopterigiebis erT-erT evoluciur xazSi suraTi 24.23).
farflebi TandaTan kidurebs daemsgavsa. amave dros dRes aRwerilia bayayebis daaxloebiT 4 200 saxe-
danarCeni sxeuli adaptirebuli darCa wyalSi cxovre- oba. bayayebi xmeleTze kudian amfibiebze ukeT gadaadg-
basTan. magaliTad: oTxfexianebis axlo naTesavi _ Ac- ildebian, anu ufro adaptirebulebi arian xmeleTze
anthostega binadrobda grenlandiaSi 365 milioni wlis cxovrebasTan (suraTi 34.21 b). zrdasruli bayayebi
winaT. mas hqonda mTlianad Camoyalibebuli wvivi, koWi xmeleTze daxtian Zlieri ukana kidurebis daxmarebiT.
da TiTebi (suraTi 34.19). amis miuxedavad, darCa wy- bayayi iWers mwerebs grZeli, webovani eniT, romelic
alTan adaptirebuli. mas hqonda layuCebis Zvlebi da piris wina nawilTan aris mimagrebuli. bayayi enas ga-
sxivebisgan Semdgari kudis farfli. am farflis meS- motyocnis da mweri ewebeba enas. bayayebs aqvs uamravi
veobiT cxoveli wyalSi moZraobda. misi menjis da mker- TavdacviTi adaptacia. amiT Tavs icaven mtaceblebis-
dis sartyeli Zalian susti iyo. amitom, sxeulis wonas gan. maTi kanis jirkvlebi asinTezeben cudi gemos mqone
xmeleTze ver ikavebda. rogorc Cans, Acanthostega dro- an momwamvlav lorwos. bevri Sxamiani saxeoba mkveTrad
dadro wylidan gamodioda, magram ZiriTad dros mainc aris Seferili. mkveTri Seferiloba afrTxobs mtaceb-
wyalSi atarebda. lebs (ix. suraTi 53.6). sxva bayayebs SeniRbviTi Seferi-
bolo 20 wlis ganmavlobaSi paleontologebma aR- loba axasiaTebT (suraTi 53.5).
moaCines uamravi axali namarxi. am aRmoCenebis wyalo- ufiltvoebi (daaxloebiT 150 saxeoba) TiTqmis brme-
biT, mecnierebma sakmaod darwmunebiT daadgines oTx- bi arian. garegnulad Wiayelebs gvanan (suraTi 34.21g).
fexianebis warmomavloba (suraTi 34.20). oTxfexianebis ufiltvoebis winaprebs kidurebi hqondaT, ase rom, ki-
mravalferovneba mkveTrad gaizarda qvanaxSiris peri- durebis arqona aris meoreuli adaptacia. ufiltvoebi
odis ganmavlobaSi. zogi saxeoba sigrZeSi 2m aRwevda. binadroben tropikul arealSi. maTi saxeobebis umeteso-
namarxebis adgilmdebareoba da agebuleba imas mowmobs, ba binadrobs nestiani tyis niadagSi. ramdenime samxreT
rom adreuli oTxfexianebis umetesoba wyalTan dakav- amerikuli saxeoba binadrobs mtknar wyalSi – gubeebSi

827
milioni wlebis win:

siluruli devonuri qvanaxSiris permuli


dRemde
paleozouridan

sxivfarfliani Tevzebi

celakantebi

ormagmsunTqavebi
(a) rigi Urodela (kudiani amfibiebi) kudian
eustenopteroni amfibiebs (salamandrebs) kudi zrdasrul asakSic
rCebaT.
panderixti

elginerpetoni

metaqsignatusi

akantostega

ixtiostega

hinerpetoni

griirpetoni

amfibiebi (b) rigi Anura (bayayebi) bayayebs (magaliTad am


Sxamian bayays (bayayi isari), zrdasrul asakSi kudi
amniotebi ara aqvT.

SS suraTi 34.20  oTxfexianebis warmoSoba. am diagramebze aRniSnulia


CvenTvis cnobili na­marxebis arsebobis dro; isrebi aCveneben im evolu-
ciur xazebs, romlebic dRemde arseboben. gaqvavebuli ConCxebis mixedviT
xdeba sxeulis formis aRdgena, magram feris aRdgena SeuZlebelia. ferebi
suraTebze warmosaxviTia.

da nakadulebSi. amfibia niSnavs ,,orgvar sicocxles”.


am saxelSi Cadebulia amfibiis bevri saxeobisTvis dam-
axasiaTebeli metamorfozis arseboba. bayayis larva –
Tavkombala, rogorc wesi, mxolod wyalSi binadrobs. is
ikvebeba mcenareebiT, aqvs layuCebi da gverdiTi xazis
(g) rigi Apoda (ufexoebi) .ufexo amfibiebi
sistema. gverdiTi xazis sistema iseTivea, rogoric wy-
ufexoebi arian. ZiriTadad niadagSi Caflulebi
lis xerxemlianebSi. larva curavs kudis talRisebri arian.
moZraobis meSveobiT. metamorfozis Sedegad iwyeba
meore sicocxle. Tavkombalas uviTardeba kidurebi, SS suraTi 34.21  amfibiebi
filtvebi, wyvili gareTa dafis apki da saWmlis momnele-
bel sistema. zrdasrulis saWmlis momnelebeli sistema ufiltvoebis larvebi ufro gvanan zrdasrul cxove-
adaptirebulia mtaceblobasTan. amave dros qreba la- lebs. rogorc wesi, orive: larvac da zrdasrulic mta-
yuCebi da saxeobebis umetesobaSi qreba gverdiTi xazi. ceblebi arian.
axalgazrda bayayi gamodis napirze da xmeleTis mtace- amfibiebis umravlesoba binadrobs nestian garemo-
blad gadaiqceba. bevri amfibia (miuxedavad saxelisa) ar Si. magaliTad WaobebSi da tenian tyeebSi. mSrali gare-
binadrobs ormagi – wylisa da xmeleTis cxovrebiT. arse- mos mobinadrenic sicocxlis meti nawilis ganmavlobaSi
boben aseve mxolod wylis an mxolod xmeleTis bayayebi, tenian foTlebSi arian Caflulebi. tenian foTlebSi
salamandrebi da ufiltvoebi. aseTi salamandrebisa da sineste rCeba maRali mSral habitatebSic. xmeleTis zog

828
(b) Tavkombala wylis,
mcenareebiT mkvebavia,
Tevzis kudis msgavsi
kudiT da Sinagani la-
yuCebiT.

(a) mamri iWers mdedrs da stimulirebs kvercxebis dadebas. (g) metamorfozis ganmavlobaSi layuCebi da
kvercxebi gamoiyofa da nayofierdeba wyalSi. maT aqvT Jelati- kudi ganiwoveba da oTxi kiduri viTardeba
nisebri garsi, magram ara aqvT mkvrivi garsi da haerze amoSroba
emuqreba.

SS suraTi 34.22. bayayis Rana temporaria -s “ormagi cxovreba”

saxeobas filtvebi ar aqvs. isini sunTqaven kanisa da bevri saxeobis mamrebi mkveTr xmas gamoscemen. am xmebiT
piris meSveobiT. isini icaven teritorias da izidaven mdedrebs. zogi
amfibiebis umetesobaSi ganayofiereba garegania; saxeoba gamravlebis adgilebTan migraciis dros avlens
mamri iWers mdedrs wina TaTebiT, sanam mdedri dadebs rTul qcevas: am qcevebSi Sedis xmiT urTierToba, nav-
kverxs (qviriTs yris), mamri maT anayofierebs. (ix. sura- igaciis araCveulebrivi unari da qimiuri signalebi.
Ti 34.22 a). amfibiebi kvercxs, rogorc wesi, deben wyalSi ukanaskneli 25 wlis ganmavlobaSi mTel msoflioSi
an xmeleTis nestian adgilebSi. kvercxs ar aqvs mkvrivi aRiniSneba amfibiebis ricxvis swrafi da SemaSfoTe-
garsi da haerze swrafad Sreba. zogi saxeoba didi ra- beli Semcireba. rogorc Cans, habitatebis degrada-
odenobiT qviriTs yris droebiT gubeebSi. gubeebi Sreba ciis ramdenime mizezi arsebobs: sokovani (qitriduli)
da mTeli STamomavloba iRupeba. amis gamo, sikvdiliano- daavadebis gavrceleba da mJave naleqebi. ukanaskneli
ba maRalia. sxva saxeobebi SedarebiT mcire raodenobis gansakuTrebiT saSiSia amfibiebis umravlesobisTvis,
kvercxs deben. amis garda, sxvadasxva saxis mSobliur mz- radganac maT sasicocxlo ciklis dasamTavreblad
runvelobas avlenen. zogi saxeobis mamrebi an mdedrebi sWirdeba nestiani adgilebi.
kverxs atareben zurgiT, piriT an mucelSic ki. xis bay-

34.5
ayebis tropikuli saxeobebi qviriTs aTavseben nestian,
qafian budeebSi. es budeebi mdgradia simSralis mimarT. koncefcia testi
arsebobs ramdenime kvercx-cocxalmSobiare da cocx-
almSobiare saxeoba. am SemTxvevaSi kvercxi rCeba mde-
1. iyo Tu ara Acanthostega xmeleTis oTxfexiani?
dris sasqeso traqtSi. iq embrionebi viTardebian gamoS-
axseniT Tqveni pasuxi.
robis safrTxis gareSe.
2. zogi amfibia wyals arasdros tovebs. sxvebs
bevr amfibias rTuli da mravalferovani socialuri
SeuZliaT xmeleTis SedarebiT mSral adgileb-
qceva axasiaTebs. rTul qcevas amfibiebi gansakuTrebiT
Si arseboba. ganasxvaveT adaptaciebi, romle-
gamravlebis periodis dros avlenen. rogorc wesi, bay-
bic amsubuqeben cxovrebis am or stils.
ayebi Cumi cxovelebi arian, magram gamravlebis dros

829
bi i
e bi ku gi i ni re eb
i eb i i
li n r a v vr eb ri
a bi eb
ia av ji za ve
l a vr e ne r
ti n oz en no ). in oz a at ia ov
re
p er m i d i a ez
i oz g l w
ra pt ve
l eb i d fr Ti rc um
in avr an ar pl ix qe Z
pa ji is g Zu
fr noz n
e eb
di km
li el
xv rinv
(f

xvlikmenjiani
dinozavrebi

dinozavrebi

lepidozavrebi

arqozavrebi

diafsidebi sinafsidebi

reptiliebi

S S suraTi 34.23  amniotebis filogenia. gadaSenebuli jgufebi


dabeWdilia maRla boldiT. punqtiriT aRniSnulia kus gan- winapari
Stoebebi. punqtiri niSnavs, rom kus kavSiri sxva reptili- amnioti
ebTan dadgenili ar aris.

koncefcia 34.6 da ZuZumwovrebi (suraTi 34.23). evoluciis ganmavloba-


Si amniotebma xmeleTze saarsebo adaptaciebi SeiZines.

amniotebi arian oTxfexianebi. amniotebis SeZenili niSnebi


maTi kidurebi adaptirebulia amniotebis saxeli daerqvaT amnioturi kvercxidan
gamomdinare. amnioturi kvercxi kladas ZiriTadi SeZe-
xmeleTze sasiarulod nili Tvisebaa. amniotur kvercxs aqvs specializebuli
amniotebi oTxfexianebis jgufia. am jgufis Taname- membranebi. isini icaven embrions gamoSrobisgan da da-
drove wevrebi arian reptiliebi (frinvelebis CaTvliT) zianebisgan (suraTi 34.24). am membranebs Canasaxis gare-

830
gareembrionuli garsebi amniotebma xmeleTze sacxovrebeli
sxva adaptaciebic SeiZines. maTi kani nak-
alantoisi. alantoisi embrionis qorioni. qorioni da alantoisis lebad SeRwevadia. aeracia xorcieldeba
cxovelmoqmedebis narCenebis gadamcem membrana iReben monawileobas gazebis gulmkerdis areSi arsebuli filtvebiT.
itomaraa. qorionTan erTad alantoi- mimocvlaSi embrionsa da haers Soris.
adreuli oTxfexianebs da amJamad arse-
sis membranac sunTqvis organos rols Jangbadi da naxSirorJangi Tavisu-
asrulebs. flad gadian naWuWSi. buli amfibiebs kidurebze dgomis unari
ar aqvT. Tanamedrove amniotebs SeuZli-
amnioni. embrioni moTavsebulia yviTris tomara. yviTris tomara aT fexze ufro maRla (aweulad) dgoma.
siTxiT savse RruSi. amnioni icavs mas. Seicavs sakvebis rezervs, yviTrs. adreuli amniotebi
siTxe baliSis rols asrulebs meqani- yviTris tomaris membranaSi ganlageb- Tanamedrove amfibiebTan da amni-
kuri zemoqmedebis dros. ulia sisxlZarRvebi. maTi saSualebiT
xdeba sakvebis transportireba yviT-
otebTan yvelaze axlo mdgomi maTi saer-
ridan embrionSi. sxva sakvebi inaxeba To winapari cxovrobda qvanaxSiris peri-
cilaSi (kvercxis TeTri nawili). odSi, 340 milioni wlis winaT. am periodiT
daTariRebuli amnioturi kvercxebis
namarxebi ar aris nanaxi. es arc aris ga-
embrioni
sakviri, Tu gaviTvaliswinebT, rom amnio-
turi kvercxi Zalian nazia. ase rom, Seu-
Zlebelia davadginoT, rodis warmoiqma
mnioturi siTxiT amnioturi kvercxi. Tumca Tanamedrove
savse amnioturi amniotebis ukanasknel saerTo winapars
Rru
ukve unda hqonoda amnioturi kvercxi.
yviTri
adreuli amniotebisa da maTi uaxloe-
si naTesavebis namarxebidan Cans, rom isini
naWuWi cila ufro mSral garemoSi binadrobdnen, vidre
adreuli oTxfexianebi. saReWi kbilebis
agebuleba da sxva Tvisebebi miuTiTebs,
rom zogi maTgani ikvebeboda mcenareebiT.
SS suraTi 34.24  amnioturi kvercxi. reptiliebis da ZuZumwovrebis embrionSi mcenareebiT mkvebavi amniotebi didi ra-
oTxi Canasaxis gareTa membranis Camoyalibeba xdeba. es membranebia: amnioni,
alantoisi, qorioni da yviTris parki.
odenobiT iRebdnen mcenareul masas. Tavis
mxvriv, isini didi mtacebeli amniotebis
msxverpls (sakvebs) warmoadgendnen.
Ta membranebi ewodebaT. isini ar warmoadgenen embrionis
sxeulis nawils da viTardebian embrionis gareT arse-
reptiliebi
buli qsovilis Sreebidan. Canasaxis gareTa membranebi
monawileoben airebis mimocvlaSi, narCenebis SenaxvaSi reptiliebis kla-
xrtilovani Tevzebi

reptiliebi
ZuZumwovrebi
amfibiebi
mrgvalpirianebi
cefaloqordianebi
uroqordianebi

miqsinebi

da Senaxuli sakvebis embrionisken transportirebaSi. daSi rig gadaSenebul


ormagadmsunTqavebi
celakantisnairebi
sxivfarfliani Tevzebi

erT-erTi membrana garss ertymis siTxiT savse embrio- jgufebTan erTad (mag-
nis saTavsos da hidravlikuri dartymis amortizato- aliTad, didi, frenis
radac moqmedebs. am membranas amnioni hqvia. amnioturi unaris armqone dino-
kvercxis saxeli amnionidan warmoebulia. zavrebi) Sedian: gate-
amfibiebis kvercxs garsi ar aqvs. reptiliebis ria, xvlikebi, gvelebi,
umetesobasa da zogi ZuZumwovris amniotur kvercxs ku, niangebi da fr-
aqvs garsi. frinvelebis kvercxis garsebi kalcinire- invelebi. adreuli rep-
bulia (Seicavs kalciumis karbonats) da mkvrivi. bevri tiliebi binadrobdnen
reptiliis kvercxis garsi ki blantia da kaniT aris da- dedamiwaze 320 milioni
faruli. garsi mniSvnelovnad amcirebs haerze kvercxis wlis winaT. yvela Ta-
amoSrobis saSiSroebas. es adaptacia saSualebas aZlevs namedrove reptiliis
amniotebs, aiTvison xmeleTis ufro didi regionebi, evoluciuri xazi uaR-
vidre es amfibiebma (amniotebis uaxloesma Taname- resad Secvlilia. ami-
drove naTesavebma) SeZles (rogorc 29 TavSi waikiTxeT tom, arc erTs SeuZlia
xmeleTis mcenareebis evoluciaSi igive rolo Teslma adreuli reptiliebis
Seasrula) ZuZumwovrebis umetesobas kvercxis garsi ar pirdapiri magaliTi
aqvs. embrioni viTardeba dedis sxeulSi da dazRveulia iyos. SedarebiTma Ses-
gamoSrobisgan. wavlam aCvena, rom zogi

831
ulis siTbos SenarCuneba metabolizmis gziT.

reptiliebis warmoSoba da
evoluciuri radiacia
reptiliebis yvelaze adreuli namarxebi aRmoa-
Cines kanzasis kldeebSi. isini ekuTvnis qvanaxSiris pe-
riodis bolos, anu daaxloebiT 300 milioni wlis arian.
reptiliebis pirveli ZiriTadi jgufi iyvnen pararep-
tiliebi. ZiriTadad es iyvnen didi, dabali, oTxfexa
balaxismWamelebi. zog parareptilias kanze dermuli
firfitebi hqonda. firfitebi, rogorc Cans, icavd-
nen maT mtaceblebisgan. mtaceblebi ZiriTadad iyvnen
SS suraTi 34.25  reptiliis gamoCekvis momenti. suraTze
gamosaxuli komodos varani Tavisufldeba pergamentis msgavsi sinafsidebi, ZuZumwovrebis winaprebi (amis Sesaxeb
garsisgan. Tanamedrove reptiliebis kvercxs frinvelebis mogvianebiT am TavSi visaaubrebT). parareptiliebi
kvercxisgan gansxvavebiT, rogorc wesi, aqvT aseTi garsi.
gadaSendnen triasuli periodis bolos, daaxloebiT
200 milioni wlis winaT. zogi sistematikosi Tvlis,
SeZenili Tviseba ganasxvavebs adreul reptiliebs sxva rom parareptiliebma dasabami misces kus ganviTare-
oTxfexianebisgan. bas. sistematikosebi varaudoben, rom parareptiliebis
reptiliebs amfibiebisgan gansxvavebiT aqvT qer- kanis firfitebi da kus baqani homologiur warmonaqm-
clebi. qerclebi wylisgan damcav bariers qmnian. Sei- nebs war­m oadgenen. magram molekulur­m a kvlevebma ar
caven cila keratins. qerclebi mSral haerze icaven daadastura es mosazreba. mkvlevrebs am TemasTan da-
sxeuls gamoSrobisgan. wyalTan adaptirebul niangebSi kavSirebiT dRemde agadaSenebis procesSi pararep-
ganviTardnen farebi. maT meti gamtarobis unari aqvT. tiliebis mravalferovneba mcirdeboda. paralelurad
qerclebis gamo, reptiliebi amfibiebisgan gansxvave- izrdeboda reptiliebis uZvelesi kladas diapsidebis
biT kaniT ar sunTqaven. reptiliebis umetesoba marto mravalferovneba. diafsidebs gauCndaT sxva axal Tvise-
filtvebiT sunTqavs. ku gamonakliss warmoadgens, vi- bebTan erTad erT-erTi advilad SesamCnevi Tviseba. es
naidan kus bevri saxeoba airebis mimocvlas kloakis sve- iyo qalas orive mxares ganlagebuli naxvretebis wyvi-
li zedapiris meSveobiT axorcielebs. li. naxvretebi Tvalbudis ukan iyo ganlagebuli. diaf-
reptiliebis umetesoba kvercxs xmeleTze debs. sidebi Sedgebodnen ori ZiriTadi evoluciuri xazisgan.
kvercxi garsiania (suraTi 34.25). ganayofiereba Sinaga- erTma xazma dasabami misca lepidozavrebs. am xazSi Se-
nad unda xdebodes, garsis ganviTarebamde. gvelebisa da dian gateriebi, xvlikebi da gvelebi. am xazSi plezio-
xvlikebis bevri saxeoba cocxalmSobiarea; maTi Canasax- zavrebTan da ixTiozavrebTan erTad aseve Sedis zogi
is gareTa membranebi qmnian placentas. placentis saSu- wylis reptilia (ix. suraTi 34.23). wylis zogi reptilia
alebiT embrioni dedis sxeulidan iRebs sakvebs. Tanamedrove veSapze ufro grZeli iyo; isini yvelani ga-
reptiliebze amboben, rom isini civsisxlianebi ari- daSendnen (Cven mokled visaubrebT Tanamedrove lepi-
an. es niSnavs, rom isini sxeulis temperaturis gasakon- dozavrebze).
troleblad ar iyeneben nivTierebaTa cvlis Sedegad diafsidebis meore evoluciur xazSi arqozavrebSi
miRebul energias. sxeulis temperaturas isini qceviTi Sedis bevri gadaSenebuli jgufi (pterozavrebis da
adaptaciebis meSveobiT aregulireben. magaliTad: roca zogi dinozavris CaTvliT) da niangebi (niangebze mogvi-
haeris temperatura dabalia, bevri xvliki mzeze Tbeba. anebiT visaubrebT). Ppterozavrebi gaCndnen gviani tria-
roca haeris temperatura maRalia, isini Crdils eZeben. sis dros. es pirveli oTxfexianebi iyvnen, romlebmac
ufro zusti iqneba davarqvaT am reptiliebs eqtoTer- frena daiwyes. pterozavrebis frTebi absoluturad
mulebi (siTbos garemodan mimRebi). es saxeli miuTiTebs gansxvavdebodnen frinvelebis da Ramurebis frTebi-
garegani siTbos absorbciis unarze. am SemTxvevaSi sgan. maT frTebs qmnida jagrisiT dafaruli membrana.
garemodan absorbirebuli siTbo sxeulis temperaturis membrana gaWimuli iyo ukana da wina kidurebis Zalian
ZiriTad wyaros warmoadgens (ufro detalurad es Tema grZel TiTebs Soris. kargad Senaxuli namarxebidan
me-40 TavSi iqneba ganxiluli). eqtotermul reptiliebs Cans, rom frTis membranaSi arsebobdnen kunTebi, sisxl-
arsebobisTvis 10% naklebi sakvebi sWirdebaT, vidre ZarRvebi da nervebi. aqedan vaskvniT, rom pterozavrebs
igive zomis ZuZumwovrebs. vinaidan isini pirdapir mzis frenis dros SesaniSnavad SeeZloT membranis marTva da
energiidan iReben siTbos da ara sakvebis metabolizmis kontroli.
Sedegad. reptiliebis kladis yvela warmomadgeneli ar arsebobdnen rogorc mcire, ise Zalian didi zomis
aris eqtotermuli; frinvelebi arian reptiliebis kla- pterozavrebi. mcire zomis pterozavrebi daaxloebiT
dis endoTermuli warmomadgenlebi, anu SeuZliaT sxe- Tolias zomis iyvnen. yvelaze didi pterozavrebis frTe-

832
warmoqmna hipoTeza, rom zogi
dinozavri iyo Tbilsisxliani.
metic, paleontologebma naxes
dinozavrebis namarxebi antar-
qtikaSic da arqtikaSic; Tumca
dinozavrebis arsebobis dros
klimati am arealSi dRevandel-
Tan SedarebiT ufro rbili iyo,
mainc sakmaod cioda imisTvis,
rom mcire zomis civsisxlian
dinozavrs SeenarCunebinaT
sxeulis maRali temperatura.
dinozavrebi, romlebidanac
frinvelebi ganviTardnen, fr-
SS suraTi 34.26  mSobliuri zrunva dino-
invelebiviT Tbilsisxlianebi
zavrebSi. monRoleTSi naxes budis mqone unda yofiliyvnen.
dinozavris gaqvavebuli ConCxi da kver- yovelTvis iTvleboda, rom
cxebi. aRmoCnda, rom dinozavrebi uvlidnen
kvercxebs da axalgamo Cekilebs. dinozavri dinozavrebi neli, pasiuri ar-
cnobili Oviraptor-is (kvercxis damWeri) sebebi iyvnen. 1970 wlebis da-
saxeliT cxovrobda 80 milioni wlis winaT. sawyisSi aRmoCenilma namarxebma
is kvercxebs faravda mkvlavebiT. SesaZle-
belia, rom misi mkvlavebi bumbuliT iyo da kvlevebma cxadyo, rom bevri
Semosili. dinozavri sakmaod moqmnili,
swrafad moZravi da zog SemTx-
bi gaSlil mdgomareobaSi 11 metrs aRwevdnen. rogorc vevaSi socialuric ki iyo. pale-
Cans, isini igive ekologiur niSas ikavebdnen, romelsac onTologebma dinozavrebSi aRmoaCines mSobliuri mz-
mogvianebiT frinvelebi daeuflnen; zogi mweriWamia iyo, runvelobis niSnebi (suraTi 34.26).
zogi Tevzs iWerda okeaneebidan, sxvebi ki filtravdnen yvela dinozavri (frinvelebis garda) gadaSenda
wyals grZel niskartSi da iqidan mcire zomis cxovelebs carcis periodis bolos. carcis periodis bolomde
iRebdnen. pterozavrebi gadaSendnen carcis periodis ramdenime milioni wyliT adre dinozavrebis saxe-
bolos, daaxloebiT 65 milioni wlis winaT. obebis raodenobam kleba daiwyo. namarxebidan es naT-
xmeleTze gaizarda dinozavrebis mravalferovneba. lad Cans. dRemde ar aris naTeli, ra gaxda dinozavrebis
maTi forma da zoma Zalian gansxvavebuli iyo. zogi or- gadaSenebis mizezi. ar viciT, ramdenad marTalia, rom
fexiani dinozavri mtredis xela iyo, zogi oTxfexia- mizezi asteroidi an kometa iyo, romelTa Sesaxeb Tqven
nis sigrZe 45 metrs aRwevda. am gigantebs iseTi grZeli 26-e TavSi waikiTxeT, vinaidan am katastrofas gadaurCa
kiseri hqondaT, rom xeebis mwvervalebis wvdebodnen. xmeleTis uamravi xerxemliani, ZuZumwovrebis umeteso-
dinozavrebis erT-erTi xazi _ frinvelmenjianebi bis CaTvliT.
mcenareebiT ikvebebodnen. mcenareebiT mkvebavebis bevr
saxeobas ganuviTarda damcavi meqanizmebi mtaceblebis lepidozavrebi (qerclebiT dafaruli)
winaaRmdeg, magaliTad: kudis ekliani da Tavis rqiani
lepidozavrebis erTi gadarCenili evoluciuri
gamonazardebi. dinozavrebis meore ZiriTadi xazs xv-
xazi warmodgenilia ori saxeobiT: xvlikis msgavsi rep-
likmenja dinozavrebi warmoadgendnen. aq Sediodnen
tiliiT, saxelad gateria (suraTi 34.27 a). gateriebis
Teropodebi da grZelkisriani gigantebi. Teropodebi
naTesavebi 220 milioni wlis winaT binadrobdnen. isini
orfexa mtaceblebi iyvnen. ganTqmuli tiranozavri req-
carcis periodis ganmavlobaSi SesaniSnavad grZnobdnen
si am jgufis warmomadgenelia. frinvelebis winaprebi
Tavs bevr kontinentze. maTi sxeulis sigrZe 1 metrs aRw-
aseve am jgufSi Sediodnen.
evda. dRes gateriebi binadroben axali zelandiis axlos
dRemde grZeldeba kamaTi dinozavrebis nivTiere-
mdebare 30 kunZulze. 750 wlis winaT TeTrkanianebma
baTa cvlis Taobaze. zogi mkvlevari Tvlis, rom mezo-
miaRwies axal zelandians. adamianebTan erTad mgza-
zouri eris klimati iyo SedarebiT Tbili da stabiluri.
vrobdnen virTxebi. virTxebma gaanadgures gaterias
am klimatis pirobebSi dinozavrebi yvavodnen. didi di-
kvercxi da es reptiliebi mTavar kunZulze sabolood
nozavrebis sxeulis zedapiris Sefardeba moculobasTan
gaqrnen. moSorebiT myof kunZulebze gateriebi darC-
mcire iyo. magram qceviT adaptaciebTan erTad (mzeze
nen. maTi sigrZe daaxloebiT 50 santimetria. isini ikve-
Tboba) albaT es Sefardeba sakmarisi iyo civsisxliani
bebian mwerebiT, mcire zomis xvlikebiT, frinvelebis
cxovelebisTvis, rom SeenarCunebinaT sxeulis saWiro
kvercxiTa da wiwilebiT. gateriebis sicocxlis xan-
temperatura. magram sxeulis agebulebis zogma Tvisebam

833
(b) avtraliuri ekliani satanas xvliki –
moloxi (Moloch horridus)

(a) gateria (Sphenodon punctatus)

(g) vagleris Cxriala gveli (Tropidolaemus wagleri)

(d) aRmosavleTis yuTisebri ku (Terrapene carolina carolina) (e) amerikuli aligatori (Alligator mississipiensis)

SS suraTi 34.27  dRemde gadarCenili reptiliebi (frinvelebis garda)

grZlivoba 100 welia. isini rom gadarCnen, maTi saarsebo moZraoben xmeleTze. yvelaze xSirad gvxvdeba moqmni-
garemo virTxebisgan Tavisufali unda iyos. li, gverdiTi talRuri moZraoba. is vrceldeba Tavis
lepidozavrebis meore, ZiriTad, Tanamedrove evo- arealidan kudamde. es moqnili moZraoba mkvrivi obi-
luciur xazs qmnian squamate (qerclianebi) xvlikebi da eqtebis mimarT qmnis Zalas. am Zalis meSveobiT gveli win
gvelebi. dRes xvlikebi yvelaze gavrcelebuli, mraval- gadaadgildeba. gvels SeuZlia miwaze dayrdnobiT moZ-
ferovani da mravalricxovani reptiliebi arian (fr- raoba. is eyrdnoba miwas sxeulis muclis mxares gaswvr-
invelebi rom ar CavTvaloT) (suraTi 34.27 b). xvlikebis iv mdebare ramdenime wertiliT. dayrdnobis wertilebs
umetesoba mcire zomisaa; xvliki jaragua, romelic 2001 Soris mdebare qerclebi odnav iwevian miwis zeviT da win
wels aRmoaCines dominikis respublikaSi sigrZeSi mx- gadaadgileben sxeuls.
olod 16mm-s aRwevs. mas SeuZlia komfortulad moTavs- gvelebi mtaceblebi arian. rigi adaptaciebisa ex-
des 10 TeTrian monetaze. indoneziaSi gavrcelebuli mareba maT nadirobaSi da msxverplis WamaSi. gvelebs Ses-
komodos drakoni ki 3 metrs aRwevs sigrZeSi. is nadi- aniSnavi qimiuri mgrZnobeloba aqvT. dafis apki ar aqvT,
robs did msxverplze, maT Soris irmebze. is nakbeniT magram mgrZnobiareni arian miwis vibraciis mimarT. es
avrcelebs sasikvdilo baqteris. dakbenili msxverpli Tviseba exmareba maT msxverplis moZraobis SegrZnebaSi.
infeqciis gamo iRupeba. xvliki mas nela uaxlovdeba da Cxriala gvelgeslebs, maT Soris texasur Cxrialas Tva-
Semdeg Wams. lebs da nestoebs Soris aqvT siTbos SemgrZnebi orga-
gvelebi ufexo lepidozavrebi arian. isini war- noebi. es organoebi Zalian mgrZnobiarea temperaturis
moiqmnen komodos drakonis axlo naTesavi xvlikebis- momentaluri cvlilebebis mimarT. aseTi gziT es Ramis
gan (suraTi 34.27 g). gvelis zog saxeobas aqvs SemorCe- monadireebi igeben Tbilsisxliani cxovelebis adgilm-
nili TiTqmis SeumCneveli menjis da wina kidurebis debareobas. Sxamian gvelebs aqvT wyvili basri, Rruiani
Zvlebi. es rudimentebi miuTiTeben winapris raobaze. an napraliani kbili. Sxams am kbilebidan anTxeven. wvr-
kidurebis arqonis miuxedavad, gvelebi sakmaod kargad ili da moqnili ena ar aris Sxamiani. enis daxmarebiT

834
cxoveli iWers sunis nawilakebs da aTavsebs ynosviT or- gionebSi. SeerTebul StatebSi gaizarda aligatorebis
ganoebSi. ynosvis organoebi piris RruSi, zeviT aris mo- ricxvi. isini wlebis ganmavlobaSi Setanilebi iyvnen
Tavsebuli. gvelebs aqvT Tavisuflad moZravi ybebi da safrTxis qveS myofi cxovelebis nusxaSi.
elastiuri kani. amitom SeuZliaT Tavis diametrze didi
zomis msxverplis Caylapva.
frinvelebi
ku msoflioSi dafiq-

reptiliebi
xrtilovani Tevzebi

ZuZumwovrebi
amfibiebi
uroqordianebi
cefaloqordianebi
miqsinebi
mrgvalpirianebi

ormagadmsunTqavebi
celakantisnairebi
sxivfarfliani Tevzebi
sirebulia frinve-
ku Tanamedrove reptiliebis yvelaze gansxvavebuli lis 8 600 saxeoba. fr-
jgufia. yvela kus aqvs yuTismagvari bakani. is Sedgeba invelebi niangebis
zeda da qveda nawilebisgan. nawilebi xerxemalze, lavi- msgavsad arqozavrebi
wze da neknebze arian mimagrebulni (suraTi 34.27d). arian. frenis adapta-
saxeobaTa umetesobas aqvT mkvrivi bakani. is SesaniSna- ciasTan erTad rep-
vad icavs kus mtaceblebisgan. kus adreuli namarxebi, tiliisTvis damaxasi-
TariRdeba daaxloebiT 220 milioni wliT. maSin maT ukve aTebelma agebulebam
hqondaT mTlianad Camoyalibebuli bakani. Sualeduri ganicada modifikacia.
namarxebis analizis gareSe kus SeuZlebelia kus bakanis
warmoSobis gamocnoba. rogorc adre avRniSneT, zogi
frinvelebis SeZe-
paleontologi varaudobs, rom kus bakani ganviTarda
nili Tvisebebi
parareptiliebis kanis firfitebisgan. magram sxva kv-
levebi kus arqozavrebs an lepidozavrebs ukavSireben. frinvelebis bevri
adreul kuebs ar SeeZloT bakanSi Tavis damalva. Tviseba aris adapta-
es meqanizmi damoukideblad ganviTarda kus or da- cia. es adaptaciebi
moukidebel xazSi. gverdiTi kisris mqone ku (pleurodi- frenas xels uwyoben.
ra) Tavs bakanSi horizontaluri mimarTulebiT malavs. erT-erTi modifikacia
vertikalur-kisriani ku (cryptodira) ki vertikalurad aris mcire wona. am modifikaciis meSveobiT gaumjobesda
malavs Tavs. frenis xarisxi. magaliTad: frinvelebs ar aqvT Sardis
zogi ku adaptirebulia udabnoSi cxovrebasTan, buSti. umetesi jgufis mdedrebs marto erTi sakvercxe
sxvebi ki gubeebSi da mdinareebSi binadroben. zogi zR- aqvT. mdedrebis da mamrebis gonadebi pataraa. gonadebi
vaSi dabrunda. zRvis kus bakani reducirebulia, wina ki- diddeba marto gamravlebis periodis dros. Tanamedrove
durebi ki gafarToebuli. wina kidurebs lastebis fun- frinvelebi ukbiloebi arian. es adaptacia abalansebs Ta-
qcia aqvT. am radiaciis Sedegad warmoqmna yvelaze didi vis wonas. qala Zalian msubuqia, Tumca frinvelis ConCxi
Tanamedrove ku – tyavzurgianebi. maTi wona 1.500kg-s aR- sxeulis wonasTan SefardebiT ar aris ufro msubuqi, vi-
wevs. isini ikvebebian meduzebiT da SeuZliaT 60 metrze dre Sesabamisi zomis ZuZumwovris ConCxi.
CayvinTva. tyavis kus meTevzeebi uqmnian safrTxes. ku yvelaze SesamCnevi frenis adaptacia aris frTe-
xSirad SemTxveviT xvdeba meTevzeebis badeebSi. kidev bi da bumbuli (suraTi 34.28). bumbulSi Sedis cila
erTi safrTxea adamianis mier sanapiroebis aTviseba, sa- β-keratini. is aris aseve reptiliebis qerclebSi. bum-
dac ku kvercxs debs. bulis forma da ganlageba qmnis frTis aerodinamiur
zedapirs. frTis zedapirs igive aerodinamiuri Tvise-
aligatorebi da niangebi bebi aqvs, rogoric aqvs TviTmfrinavis frTas. frTebis
moZraobisTvis saWiro Zalas qmnian mkerdis farTe
aligatorebi da niangebi niangisnairebi arian. isini
kunTebi. SekumSvis Sedegad isini mimagrebulebi arian
ekuTvnian arqozavrebis evoluciur xazs. arqozavrebis
mkerdis Zvlis sternum-is kilTan, maTi SekumSva qmnis
evoluciuri xazi dasabams iRebs gvin triasSi (suraTi
frenisTvis saWiro Zalas. zog frinvels magaliTad
34.27 e). arqozavrebis evoluciuri xazis adreuli war-
arwivs da Sevardens SeuZliaT haeris nakadSi livlivi.
momadgenlebi iyvnen mcire zomis xmeleTis oTxfexiane-
frTebis amoZraveba iSviaTad sWirdebaT (ix. suraTi
bi grZeli, viwro fexebiT. mogvianebiT ganviTarebuli
34.28); sxva frinvelebi, magaliTad, kolibri mudmivad
saxeobebi ufro didi zomis gaxdnen da SeiZines adapta-
amoZraveben frTebs, rom simaRle SeinarCunon. yvelaze
ciebi wylis garemos mimarT. haeriT sunTqavdnen zeviT
swrafad namgalebi dafrinaven. maT SeuZliaT 170 km/sT-
mimarTuli nestoebiT. mezozouri xanis zogi niangis
Si siCqariT frena.
sigrZe 10 metrs aRwevda. maT SeeZloT Tavdasxma did di-
frenis ganviTarebam ramdenime upiratesoba Se-
nozavrebze.
qmna. frena xels uwyobs nadirobasa da leSiWamiobas;
Tanamedrove niangebi binadroben afrikis, CineTis,
bevri frinveli ikvebeba mfrinavi mwerebiT. es mraval-
indoneziis, indoeTis, avstraliis, samxreTi amerikis da
ricxovani da Zalian noyieri sakvebia. frena aadvilebs
SeerTebuli Statebis samxreT-aRmosavleTis Tbil re-

835
(b) Zvlis struqtura

maja
TiTi 1

W W suraTi 34.28  forma funqcias emsaxureba:


mtevani frinvelis frTa da bumbuli (a) frTa aris oTx-
fexianis Secvlili wina kiduri. (b) bevri frinve-
TiTi 2 lis Zvali foriania da misi SigTavsi haeriT aris
(a) frTa savse. frinvelebs aqvT konturuli bumbuli
TiTi 3 da RinRli. konturuli bumbuli mkvrivia. is
sxeuls da frTebs aerodinamiur formas aniWebs.
wina mxare (g) bumbuli Sedgeba haeriT savse centraluri
kalami Rerosgan. misgan ganStoebulia marao. maraos
qmnis piorveli rigis wverebi, isini Reros TiTq-
mis paralelurad arian ganlagebulni. maT Soris
da maT paralelurad ganlagebulia meore rigis
wverebi – sxivebi. sxivebs aqvT mikroskopuli
marao kalami kauWebi. kauWebis meSveobiT erTi wveris sxivebi
mezobeli wveris sxivebs emagrebian. roca fr-
wveri inveli frTebs iwmends, is niskartSi mTel sig-
rZeze atarebs konturul bumbuls. amis Sedegad
wveruki kauWebi emagreba sxivebs da aerTianeben wverebs.
kauWi bumbuli Sesabamis formas iRebs. RinRls ar aqvs
kauWebi. misi wverebi Tavisuflad arian ganlage-
bulni. ase iqmneba haeriT savse sivrce. bumbuli
(g) bumbulis struqtura
qmnis izolacias garemos haerisgan.

frTis Tavdacvas xmeleTis mtaceblebisgan. zogi frinveli


kbilebiani klanWi
niskarti
migrirebs did manZilze. amitom SeuZlia gansxvavebuli
sakvebi resursis da gamravlebis sezonuri arealis gam-
oyeneba.
frena iTxovs energiis did xarjvas da nivTierebaTa
maRal cvlas. frinvelebi Tbilsisxlianebi arian; isini
sakuTar nivTierebaTa cvlis Sedegad miRebul energias
iyeneben sxeulis maRali, mudmivi temperaturis Sesan-
arCuneblad. bumbuli, zog saxeobaSi cximis Srec, qmnis
garemosgan izolacias. am izolaciis meSveobiT frinve-
li inarCunebs sxeulis mudmiv temperaturas. racional-
uri sunTqvis sistema, oTxkameriani guli da mimoqcevis
sistema xels uwyobs qsovilebis momaragebas JangbadiT
da sakvebiT. es ki ganapirobebs intensiur nivTierebaTa
safreni frTa
konturuli cvlas. filtvebs aqvT patara milakebi. es milakebi vr-
bumbuliT grZeli kudi celdeba haeris elastiur tomrebamde da tomrebidanac.
bevri maliT
aseTi agebuleba xels uwyobs siTbos gafantvas da amci-
rebs sxeulis simkvrives.
frena moiTxovs SesaniSnav mxedvelobasa da kunTebis
muSaobis Zalian karg kontrols. frinvelebs yvela xe-
SS suraTi 34.29. mxatvris mier Sesrulebuli arqeopteriqsis rxemlianebTan SedarebiT saukeTeso mxedveloba aqvT.
(yvelaze Zveli cnobili frinvelis) garegani ieris rekon- tvinis mxedvelobis nawilebi Zalian kargad ganviTare-
struqcia. rogorc Cans, namarxebidan arqeopteriqss namd- bulia. aseve ganviTarebulia moZraobis makontrolebe-
vilad SeeZlo frena. magram amave dros hqonda arafrinveli li arealebi. frinvelebis tvini proporciulad didia
dinozavrebisTvis damaxasiaTebeli bevri Tviseba. amfibiebis da arafrinveli reptiliebis tvinTan Sedar-

836
T T suraTi 34.31  zogi Tanamedrove frinvelis suraTi ebiT.
rogorc wesi, frinvelebs Zalian rTuli qceva axa-
siaTebT. gansakuTrebiT es vlindeba gamravlebis peri-
odis (saqorwilo ritualis) dros. frinvelis kvercxi
dafarulia naWuWiT. amitom ganayofiereba unda xde-
bodes Sinaganad, kvercxis dadebamde. kopulaciisT-
vis, rogorc wesi, saWiroa partiorebs Soris kontaqti.
partniorebis Ria kloakebi erTmaneTs exeba. kvercxis
dadebis Semdeg embrions ganviTarebisTvis sWirdeba
siTbo. siTbos uzrunvelyofs an deda, an mama, anda rig-
rigobiT orive mSobeli. es (kruxoba) damokidebulia
saxeobaze.

(a) emu. es utropo frinveli binadrobs avstraliaSi.


frinvelebis warmoSoba
frinvelebisa da reptiliebis namarxebis kladistu-
ri analizis Sedegad daaskvnes, rom frinvelebi miekuT-
vnebian orfexian xvlikmenjianebs _ Teropodebs. gvian
1990 wlebSi Cinelma paleontologebma naxes bumbuliani
Terafodebis namarxebi. am aRmoCenam naTeli mofina
pirveli frinvelebis gaCenis dros. dinozavrebis ram-
denime saxeobas, romlebic frinvelebis axlo naTesave-
bi iyvnen, hqondaT RerZiani bumbulebi. saxeobebis ufro
did jgufs hqonda boWkovani (filamenturi) bumbuli. am
(b) malardi. frinvelebis bevri saxeobis msgavsad malardsac
sqesobrivi dimorfizmi axasiaTebs. mamri mdedrze ufro kaSkaSa aRmoCenam cxadyo, rom bumbuli gaCnda frenis unari gan-
Seferilobisaa viTarebamde didi xniT adre. SesaZlebelia, rom adreul
bumbuls hqonda izolaciis, kamufliaJis da saqorwino
qcevis funqcia.
mecnierebi ikvleven TeropodebSi namdvili frenis
unaris gaCenis or SesaZlebel gzas. erTi versiis mixed-
viT bumbuli uadvilebda patara, xmeleTze morbenal
dinozavrebs msxverplis daWeras an piriqiT mtaceblis-
gan gaqcevas, radganac mas haerSi axtomis SemTxvevaSi
damatebiTi simaRlis akrefa SeeZlo. sxva versiis mixed-
viT zogi dinozavri xeebze daZvreboda. bumbuli ki aad-
vilebda xeebidan daSvebas.
150 milioni wlis winaT bumbuliani Terapodebi fr-
invelebad ganviTardnen. 1861 wels germaniaSi, kiris
karierSi aRmoaCines arqeopteriqsi. is warmoadgens
(g) muqzurga albatrosi. frinvelebis umetesobis msgavsad
am albatrossac axasiaTebs saarSiyo qceva. aq gamoxatulia yvelaze adreul cnobil frinvels (suraTi 34.29). mas
saarSiyo rituali. hqonda bumbuliani frTebi. magram mas aseve rCebo-
da primitiuli niSnebi, magaliTad: kbilebi, frTebze
klanWebi da grZeli kudi. bevri mkvlevari Tvlis, rom
saukeTeso SemTxvevaSi arqeopteriqsi cudad dafrinav-
da. carcis periodis zogi frinvelis namarxebidan Cans,
rogor TandaTanobiT ikargeba dinozavrebis agebulebis
garkveuli niSnebi. magaliTad, kbilebi. iseve, rogorc
Cndeba dRes yvela frinvelisTvis saerTo axali niSnebi.
magaliTad, mokle bumbulebis maraoTi dafaruli kudi.

(d) soflis mercxali. soflis mercxali rigi Passeriformes Tanamedrove frinvelebi


(beRurasnairebis) wevria. roca soflis mercxali Reroze jdeba,
Neornithes-ebis kladaSi Sedis Tanamedrove frin­
misi TiTebi TiTqos iketeba Reros irgvliv. amis saSualebiT fr-
invels SeuZlia didi xnis ganmavlobaSi erT adgilze jdoma. velebis 28 rigi. am kladas warmomadgenlebi nanaxia car-
cis da paleogenis sazRvaris qanebSi, romelTa asaki 65.5

837
W W suraTi 34.31  frinvelis fexis formis da
funqciis mravalferovneba

dasajdomad adap- CabRauWebisTvis mtacebeli. mag. mcuravi frinveli.


tirebuli kiduri, mag. adaptirebuli ki- meloti arwivi mag. ixvi
kardinali duri, mag. kodala

milioni welia. frinvelebis umetesobas frena SeuZlia.


arsebobs frinvelebis ramdenime rigi, romelSic Sedis koncefcia 34.7
erTi an meti saxeoba, romlebsac ar SeuZliaT frena. rigi
utropoebi (Struthioniformes). aq Sedian siraqlema, nandu, ZuZumwovrebi arian amniotebi,
kivi, kazuari da emu. maT frena ar SeuZliaT. utropoebs
(laTinurad ratitus _ brtyel Ziriani), mkerdis tropi ar romlebsac aqvT balani da
aqvT. mkerdis kunTebi viwroa (suraTi 34.30 a). pingvinebi
Sedian frinvelebis rigSi – Sphenisciformes, romlebsac
warmoqmnian rZes
frena ar SeuZliaT, magram frenis unaris mqone fr- amniotebis ori didi evoluciuri xazidan reptiliebi
invelebis msgavsad Zlieri mkerdis kunTebi aqvT. Zlier (frinvelebis CaTvliT) erT-erTs qmnian. meore xazSi Cvenc
kunTebs curvisas iyeneben. wylis frinvelebis ixvebis SevdivarT. es aris ZuZumwovrebis (klasi Mammalia) xazi.
da mtredebis garkveul saxeobebs aseve ar gaaCniaT fre- dRes dedamiwaze arsebobs ZuZumwovrebis 5000 saxeoba.
nis unari. cxrili
frena iTxovs, rom sxvadasxva, frenis unaris mqone
saxeobis sxeulis forma msgavsi iyos. gamocdil orni- ZuZumwovrebis SeZenili Tvisebebi
tologebs (frinvelebis Semswavlel mecnierebs) mainc
SeiZliaT sxvadasxva saxeobebis gaarCeva. maT arCeven ZuZumwovrebis ganmasxvavebeli niSania sarZeve
sxeulis formiT, frenis stiliT, qceviT, bumbulis Se- jirkvlebi. jirkvlebi patarebisTvis rZes warmoqmnian.
ferilobiTa da niskartis formiT (suraTi 34.30 b, c, yvela ZuZumwovari deda kvebavs patarebs rZiT. rZe aris
da d). niskarti frinvelebis evoluciis ganmavlobaSi dabalansebuli sakvebi. is mdidaria cximebiT, SaqariT,
Zalian advilad cvalebadi da Seguebadi aRmoCnda. nis- cilebiT, mineralebiTa da vitaminebiT. Tma an balani
karti iRebs kvebis tipTan morgebul sxvadasxva formas. ZuZumwovrebis meore ganmasxvavebeli Tvisebaa. kan-
fexebis agebuleba aseve SesamCnevad cvalebadia (sura- qveSa cximis Sre exmareba sxeuls siTbos SenarCunebaSi.
Ti 34.31). zogi frinveli fexebiT totebs eWideba, sxvebi ZuZumwovrebi frinvelebis msgavsad endoTermulebi
sakvebs iWeren, Tavs icaven, sacuraod an sasiarulod iy- arian. bevr maTgans intensiuri nivTierebaTa cvla axa-
eneben, aseve saqorwilo ritualebis dros iyeneben (ixi- siaTebs. sunTqvis da mimoqcevis sistemebi Zalian kar-
leT suraTi 24.4e). gad aqvT ganviTarebuli. guli oTxsakniania. kargad gan-
viTarebuli mimoqvebis sistema xels uwyobs intensiur
nivTierebaTa cvlas. filtvebis ventilacias uzrunve-

34.6
lyofs kunTis Sre saxelad diafragma.
koncefcia testi ZuZumwovrebis umetesobas ufro didi moculobis
tvini aqvT, vidre Sesabamisi zomis sxva xerxemlianebs. bevr
saxeobas daswavlis unari gaaCnia. mSobeli naSierze Se-
1. daicaviT an uaryaviT Semdegi winadadebebi: darebiT did dros zrunavs. es dro sakmarisia, rom naSier-
amnioturi kvercxi reptiliebSi daxuruli ma mSoblebTan urTierTobiT iswavlos gadarCenisTvis
sistemas warmoadgens. am sistemaSi embrioni kbilebis diferenciacia aseve aris ZuZumwovrebis mniS-
garemosgan izolaciaSi viTardeba. vnelovani Tviseba. reptiliebis kbilebi ZiriTadad ko-
2. aRwereT frinvelebSi frenis oTxi adaptacia nusuri formis da erTnairi zomis aris. ZuZumwovrebis
kbilebi aris sxvadasxva zomis da formis. kbilebi adap-
tirebulia sxvadasxva tipis saWmelis dasaReWad. mag-

838
200 milioni wlis winaT. marTalia,
ybebis Sesaxsreba ybebis Sesaxsreba
gasaRebi isini jer namdvili ZuZumwovrebi
ar iyvnen, magram gauCndaT ZuZum-
dentaluri
kuTxis wovrebisTvis damaxasiaTebeli
skvamozuri rigi Tvisebebi. es Tvisebebi ganasx-
artikularuli vavebdnen ZuZumwovrebs sxva amni-
oTkudxedi
otebisgan. pirveli ZuZumwovrebi
morganukodoni
mcire zomis cxovelebi iyvnen.
dimetrodoni
sxe­u li albaT balniT hqondaT da-
(a) dimetrodonis qveda yba ramdenime Sezrdili Zvlisgan Sedgeba: ori patara Zvali – oTx- faruli. rogorc Cans, isini Ra-
kuTxedi da saxsriani, qmnida ybis SeerTebis adgils. morganukodonis qveda yba reducire-
mis cxovelebi iyvnen da mwerebiT
bulia erT Zvlamde – dentalur Zvlamde da ybis SeerTebis adgili gadaweulia.
ikvebebodnen. maT albaT ufro in-
dafis Sua smenis Sida dafis Sua tensiuri nivTierebaTa cvla axa-
apki yuri Zvali yuri apki yuri
siaTebdaT, vidre sxva sinapsidebs.
Sida magram isini jer kvercximdebelebi
yuri rCebodnen.
smenis pirveli namdvili ZuZumwovre-
bgera bgera Zvali bi gaCndnen iurul periodis ganmav-
inkusi (grdemli, ganviTare-
lobaSi. isini ramdenime evoluciur
buli oTxkuTxedi Zvlisgan)
maleusi (CaquCi) ganviTa- Stod gaiyvnen. bevri maTgani gadaS-
rebuli artikularisgan enda. mezozouri eris ganmavlobaSi
Tanamedrove reptilia Tanamedrove ZuZumwovari TiTqmis yvela ZuZumwovari Taname-
drove miwis mTxreli bigas zomis
(b) ZuZumwovrebis Tavis qalis evoluciuri gardaqmnebis Sedegad oTkuTxa da artikularu-
iyo. patara zomas xsnian imiT, rom
li Zvlebi SeerTdnen Sua yurSi da ori im sami Zvlidan Seadgines, romlebic gadascemen
bgeras dafis apkidan Sida yurSi. am evoluciuri gardaqmnis safexurebi Cans namarxebSi. didi cxovelebis ekologiur niSas
am dros dinozavrebi flobdnen.
S S suraTi 34.32  ZuZumwovrebis ybebis da yuris Zvlebis evolucia. dimetrodoni iyo mezozouri eris ganmavlobaSi
adreuli sinafsidi. is reptiliebis magvari cxovelebis evoluciuri xazis warmomad-
gaCnda Tanamedrove ZuZumwovrebis
geneli iyo. man albaT dasabami misca ZuZumwovrebs. Morganucodon formiT ZuZumwovrebs
hgavda. is Tanamedrove ZuZumwovrebis naTesavi iyo. cxovrobda 200 milioni wlis winaT. sami ZiriTadi evoluciuri xazi:
monotremes (erTgasavliani kvercx-
aliTad: adamianebs aqvT saWrelad (saWreli kbilebi ismdeblebi) marsupials (CanTosnebi)
da eSvebi) da saReWad (mcire saReWi da mTavari saReWi da eutherians (placenturi ZuZumwovrebi). gviani carcis
kbilebi), modificirebuli kbilebi. periodis ganmavlobaSi, didi dinozavrebis, pteroza-
vrebis da zRvis reptiliebis gadaSenebis Semdeg Zui-
ZumwovrebSi moxda adapturi radiacia. amis Sedegad
ZuZumwovrebis adreuli evolucia gaC­n dnen didi zomis mtaceblebi da balaxismWameli
ZuZumwovrebi amniotebis jgufs sinafsidebs mie- cxovelebi. aseve frenis unaris mqone da wylis ZuZum-
kuTvneba. araZuZumwovar sinafsidebs ar aqvT balani, wovrebi.
daTvebiviT dadian da deben kvercxs. sinafsidebis gan-
masxvavebeli niSani aris safeTqelis naprali. safeTq- erTgasavlianebi
lis naprali ganlagebulia Tvalis napralis ukan, Tavis
qalis orive mxares. adamianebsac aqvT safeTqlis napra- erTgasavlianebi dRes marto avstraliaSi da axal
li; adamianis ybebis kunTebi gadian safeTqelis napral- gvineaSi binadroben. isini warmodgenilni arian erTi
Si da emagrebian safeTqels. ybebi evoluciis procesSi ixvniskartis erTi da eqidnis ori saxeobiT (ekliani eq-
ganviTardnen araZuZumwovrebis sinafsidebidan. araZu- idnebi). erTgasavlianebi deben kvercxs. es Tviseba prim-
Zumwovrebis ybebis SemarTebeli Zvlebidan ori Sevida itiulia amniotebisTvis. is damaxasiaTebelia reptili-
ZuZumwovrebis Sua yuris SemadgenlobaSi (suraTi 34.32). ebis umetesobisTvis (suraTi 34.33). erTgasavlianebs
sinafsidebma did zomas miaRwies permuli periodis ZuZumwovrebis msgavsad aqvT balani da warmoqmnian
dros. isini, rogorc balaxismWameli, aseve da mtacebe- rZes. magram maT ZuZus dvrilebi ar aqvT. rZis sekrecia
li cxovelebi iyvnen. sakmaod didi drois ganmavlobaSi xdeba dedis mucelze arsebul jirkvlebSi. patarebi, ga-
dominanti oTxfexianebi iyvnen. permul-triasulma ga- moCekvis Semdeg rZes dedis balnidan iwoven.
daSenebam maT didi ziani miayena. maTi mravalferovne- suraTi 34.33 mokleniskartiani eqidna (Tachyglossus
ba Semcirda triasis ganmavlobaSi. ZuZumwovrebis ms- aculeatus) aris avstraliuri erTgasavliani. erTgasav-
gavsi sinapsidebi gaCndnen triasuli periodis bolos lianebs aqvT balani da awarmoeben rZes. magram maT ar

839
(a) axalgazrda posumi (Trichosurus vulpecula). CanTosnebis naSieri
S S suraTi 34.34  avstraliuri CanTosani mokleniskartiani ganviTarebis SedarebiT adreul stadiaze ibadeba. naSieri dedis
eqidna (Tachi8glossus aculeatus). CanTosnebs aqvT Tma da CanTaSi emagreba ZuZus dvrils. ase is ikvebeba da amTavrebs
naSierebs rZiT kvebaven, magram ara aqvT ZuZus Tavebi. Can- embrionul ganviTarebas.
Tosnebi erTaderTi ZuZumwovrebia, romlebic kverxebs deben.
(CanarTi)

aqvT ZuZus Tavebi. erTgasavlianebi erTaderTi kver-


cxsmdebeli ZuZumwovrebi arian (danarTi).

CanTosnebi
oposumi, kenguru da koala arian CanTosnebi. Can-
Tosnebs da placentarul ZuZumwovrebs saerTo SeZe-
nili Tvisebebi aqvT. es niSnebi ar aqvs erTgasavlianebs.
CanTosnebs da placentarulebs aqvT ufro intensiuri
nivTierebaTa cvla da ZuZuebi. ZuZuebis sarZeve jirkv-
lebSi xdeba rZis warmoqmna. CanTosnebi da placenta-
rulebi cocxalmSobiare cxovelebi arian. embrioni vi-
b) grZelcxvira bandikuti (Perameles nasuta) bandikutebis umete-
Tardeba mdedris sasqeso traqtSi _ saSvilosnoSi. gare
soba kargad Txris niadags, ikvebebian mwerebiT, patara xerx-
embrionul membranebs Canasaxi asinTezebs. es membranebi emlianebiT da mcenareulobiTac. dedis CanTa ixsneba sxeulis
da saSvilosnos Sreebi erTad qmnian placentas. placen- ukana mxarisken. es icavs pataras WuWyisgan, roca deda miwas
Txris. sxva CanTosnebis, magaliTad, kengurus CanTa sxeulis wina
tis meSveobiT sakvebi dedis sisxlidan xvdeba embrionSi.
mxares ixsneba.
CanTosanebis naSierebi ganviTarebis adreul safex-
urze ibadebian. isini embrionul ganviTarebas ZiZobis S S suraTi 34.34  avstraliuri CanTosnebi
periodSi amTavreben. saxeobebis umetesobaSi mdedrs
aqvs muclis kanis nakeci. es nakeci qmnis CanTas. deda liaSi da CrdiloeT da samxreT amerikaSi. CanTosnebis
uvlis patarebs, romlebic CanTaSi agrZeleben ganvi- biogeografia aris biologiuri da geografiuli evo-
Tarebas (suraTi 34.34 a). magaliTad: wiTeli kenguru luciis urTierTkavSiris magaliTi (ixileT Tavi 26).
dabadebisas aris futkris zomis. is ganayofierebidan 33 pangeas daSlis Semdeg, samxreTi amerika da avstralia
dReSi ibadeba. ukana kidurebi dabadebisas Canasaxovan gancalkevebul kontinentebad iqcnen. iq mcxovrebi
mdgomareobaSi aqvs. wina kidurebi ki sakmaod Zlieria. CanTosnebi izolaciis gamo dascildnen placentaru-
mas SeuZlia wina kidurebis daxmarebiT gamococdes de- lebs. amave dros CrdiloeT kontinentebze daiwyo pla-
dis sasqeso traqtidan da CanTaSi gadainacvlos. CanTa centaruli cxovelebis adapturi radiacia. avstralia
dedis sxeulis wina nawilisken ixsneba. mogzauroba Can- sxva kontinentebs mowyvetilia adreuli kainozouri
Tis gaxsnil mxaremde ramdenime wuTs grZeldeba. sxva eris drodan, daaxloebiT 65 milioni wlis ganmavloba-
saxeobebSi CanTa dedis sxeulis ukana mxrisken ixsneba. Si. konvergentulma evoluciam gamoiwvia avstraliaSi
bandikutebis SemTxvevaSi es Tviseba icavs pataras, roca CasnTosnebis mravalferovneba. msoflios sxva kuTxee-
deda miwaSi efloba (suraTi 34.34 b). bSi amave rols placentaruli cxovelebi asrulebdnen.
mezozouri eris ganmavlobaSi CanTosnebi mTel isini msgavs ekologiur niSebs daeuflnen. (suraTi
msoflioSi yvaodnen. dRes isini darCnen marto avstra- 34.35) paleogenis ganmavlobaSi samxreT amerikSic iyo

840
placentaruli CanTosnebis mravalferovani fauna. magram Semdeg moxda
CanTosani cxovelebi
cxovelebi placentaruli cxovelebis ramdenime migracia. erT-
erTi yvelaze mniSvnelovani migracia moxda daaxloebiT
3 milioni wlis winaT. am dros samxreTi da CrdiloeTi
amerika panamiT gaerTianda. amas mohyva cxovelebis or-
mxvrivi gadaadgileba xmeleTis xidis gavliT. dRes avs-
traliis regionis gareT CanTosnebis mxolod sami ojaxi
binadrobs. CrdiloeT amerikaSi aris mxolod erTi saxe-
TeTrfexa an irmis Tagvi oba – oposumi.
plantigale

placentaruli ZuZumwovrebi
placentarul ZuZumwovrebs placentarulebs imis
gamo uwodeben, rom maTi placenta CanTosnebis placen-
taze ufro rTulad aris agebuli. placentarulebs,
CanTosani Txunela Txunela CanTosnebTan SedarebiT, makeobis ufro didi dro axa-
siaTebT. placentarulebi embrionul ganviTarebas
saSvilosnoSi amTavreben. maT dedasTan placenta aer-
TianebT. placenta dedasa da mis ganviTarebad Svils So-
ris piradul da xangrZliv kavSirs uzrunvelyofs.
placentarulebis Tanamedrove rigebi gviani car-
cis periodSi warmoiqmnen. 34.36 suraTze gamosaxulia
placentarulebis ZiriTadi rigebi. aseve am rigebis Ses-
aZlo filogeneturi naTesauri kavSirebi sxva rigebTan,
CanTosani mfrinavi ciyvi, erTgasavlianebTan da CanTosnebTan.
mfrinavi ciyvi

primatebi
primatebSi (ZuZumwovrebis rigi) Sedian lemurebi,
anTrebi, maimunebi da adamianismagvari maimunebi. adami-
anebi Sedian adamianismagvari maimunebis jgufSi.
primatebis SeZenili Tvisebebi. primatebis umete-
sobas wina da ukana kidurebi aqvs (xelebi da fexebi). ki-
vombati Crdiloamerikuli tyis zazuna
durebi adaptirebulia sagnebis daWerisTvis. TiTebis
frCxilebi brtyelia. sxva ZuZumwovrebs aqvT viwro
klanWebi. xelebs da fexebs sxva damaxasiaTebeli niS-

tasmaniuri eSmaki samuravi

kenguru mara

SS suraTi 34.35  GCanTosnebis da placentaruli ZuZumwovrebis S S suraTi 34.37  l emuris saxeoba _ sifaka ( Propithecus vereauxi
evoluciuri konvergencia. suraTSi masStabi daculi ar aris. coquereli).

841
suraTi 36.36

kvleva: ZyZumwovrebis mravalferovneba

ZuZumwovrebis filogenetikuri kavSirebi


namarxebis ganxilvam aCvena, rom erTgasavlianebi gamoeyvnen sxva ZuZumwovrebs daaxloebiT 200 milioni wlis winaT. CanTosnebi ki
gamoeyvnen umaRles cxovelebs (placentianebs) daaxloebiT 180 milioni wlis win. molekuluri gamokvelevebis daxmarebiT SesaZlebeli
gaxda placentianebis rigebs Soris evoluciuri kavSirebis dadgena. Tumca konsesusi filogenetikuri xis Taobaze jer miRweuli ar
aris. erT-erTi hipoTezis Tanaxmad, (es hipoTeza asaxulia aq gamoxatul filogenetikur xeze) placentianebis rigi oTx mTavar kladad
iyofa.
placentalurebis es klada gan- am kladas yvela wevri, es placentarulebis am mravalferovan kladaSi Sedian
viTarda afrikaSi, maSin, roca romelebmac ganicades adaptu- udidesi kladaa. aq xmeleTis, zRvisa da erTaderTi
kontinenti sxva xmeleTisgan ri radiacia samxreT amerikaSi Sedis ZuZumwovrebis mfrinavi ZuZumwovrebi _ Ramure-
izolirebuli iyo (am kladaSi Sedis rig Xenarthra – placenta- yvelaze mraval- bi. izrdeba napovni namarxebis
Sedian xmeleTis udidesi Taname- ruli ZuZumwovrebis jgufSi. ricxovani jgufi _ rigi raodenoba, magaliTad eocenis fexe-
drove cxovelebi. mag: afrikuli erTi saxeoba, zolebiani arma- mRrRnelebi (1 770 saxe- biani veSapi. am namarxis gamokvle-
spilo), aseve Zalian patara, 10 dila binadrobs SeerTebuli oba). adamiani ekuTvnis viT vaskvniT, rom veSapi igive rigSi
gramze naklebi wonis saxeobebi. Statebis samxreTSi. primatebis rigs. Sedis (Cetartiodactyla) sadac Zroxa,
Rori da hipo.

Proboscidea (xorTumian-
ebi) Sirenia (sirenebi), Rodentia Scandentia – tu-
Tubulidentata (milk- (mRrRnelebi), paisnairni (xis
bilianebi) Hyracoidea Lagomorpha (kur- biga). Carnivora
(damanebi) Afrosoricida dRlisnairebi), mtacebeli Cetar-
(oqrosferi Txunela da Primates (pri- tiodactyla (veSapis-
tenreki), Macroscelidea matebi) Dermoptera nairni) Perissodactyla
Monotremata Marsupialia Xenarthra
(spilos biga) (frTamatylianebi) (kentCliqosnebi)
erTgasavlianebi CanTosnebi arasrulkbilianebi Chiroptera (xelfr-
Tianebi) Eulipotyphla
(mweriWamiebi) Pholi-
dota (pangolinebi).

erTgasavlianebi CanTosnebi placentalurebi

winapari ZuZumwovari

SS suraTi 34.38  ZuZumwoivrebis savaraudo filogeneturi xe.


ZuZumwovrebis 20-ve Tanamedrove rigi CamoTvlilia xis kenweroSi.
boldiT dabeWdili rigebi gamosaxulia am nawilis pirvel gverdze.

842
rigi da magaliTebi ZiriTadi Tvisebebi rigi da magaliTebi ZiriTadi Tvisebebi

erTgasavlianebi deben kvercxs, ara aqvT


CanTosnebi: keng- embrioni dedis CanTaSi
eqidna, ixvniskarta. ZuZus dvrilebi, naSierebi
uru oposumi, koala amTavrebs ganviTarebas
rZes ilokaven dedis bal-
anidan

eqidna koala

xorTumianebi: grZeli kunTovani milkbiliane- kbilebi Sedgeba mravali


spilo xorTumi, sqeli, ubalno bi –aadvarki Txeli Sezrdili milis-
tyavi, dagrZelebuli zeda gan. Wams WianWvelebs da
saWreli kbilebi - eSvebi. termitebs.

afrikuli spilo aadvarki

sirenebi: wylis cxovelebi, damanisnairebi mokle fexebi, sqeli mokle


lamantini, farflismagvari wina damanebi kudi, mcenareebiT ikve-
diugoni. kidurebi, ukana kidurebi beba, rTuli, mravalkame-
ara aqvT. ikvebebian mcena- riani kuWi.
reebiT. mTis damani.
lamantini

Xenarthra kbilebi an reducirebuli mRrRnelebi – ci- danis msgavsi mudmivad


arasrulk- aqvT an saerTod ara aqvT. yvi, Taxvi, virTxa, mzardi saWreli kbilebi,
bilianebi ikvebebian mcenareebiT Tagvi, maCvzRarba dacveTili RrRnisgan.
zarmaca, Wi- (zarmaca) an mtaceblebi ikvebebian mcenareebiT
anWvelWamia arian (WianWvelWamia,
armadili)
armadili wiTeli ciyvi

kurdRlisnairebi saWrelis msgavsi mWreli primatebi: le- dapirispirebuli piveli


– bocverebi, kur- kbilebi, ukana fexebi wina murebi, maimunebi, TiTi, Tvalebi win ixede-
dRelebi, pika fexebze grZelia, adap- adamianismagvari bian, tvinis qerqi kargad
tirebulia sirbilisTvis maimunebi, adamiani. ganviTarebuli, yvelaf-
da xtomisTvis. rismWamelebi.

oqrosferi lomis
kaliforniuli
tamarini
kurdReli
mtaceblebi – basri wawvetebuli eSvebi, kentCliqos- TiTebis kenti raodeno-
ZaRlebi, mglebi, da saReWi kbilebi _ mta- nebi: cxeni, bis mqone Cliqebi yovel
daTvebi, katebi, ceblebi. zebra, tapiri, fexze. ikvebebian mcena-
sindiofalebi, martorqa. reebiT.
wavi, selapebi,
zRvis lomi koioti induri martorqa

Cetartiodactyla TiTebis wyvili raodeno- xelfrTianebi: frenisTvis adaptirebu-


Artiodactyla (veSap- bis Cliqebi yvela fexze. Ramurebi li. kanis nakeci gaWimulia
wyvilCliqosnebi, ikvebebian mcenareebiT. ukana da wina kidurebis
wyvilCliqosnebi) grZel TiTebs Soris. mta-
cxvari, goWi, Zroxa, ceblebi an mcenareebiT
Jirafi. xilis Ramura ikvebebian.
msxvilrqosani

veSapebi – veSapebi, wylis cxoveli, gluvi Eulipotyphla. ikvebebian ZiriTadad


delfinebi, zRvis formis sxeuli, niCbis- – mweriWa- mwerebiT da patara zomis
Rori magvari wina kidurebi, miebi. zogi uxerxemloebiT.
ukana kidurebi ara aqvs. Txunela, an
kanqveSa cximis sqeli fena, biga
wynari okeanis varskvlavcxvira
mtacebeli.
TeTrgverda zRvis Txunela
Rori)

843
X X suraTi 34.38  primatebis
filogenetikuri xe. pri- anTropoidebi
matebis namarxebidan Cans,
rom anTropoidebis diver-
gencia (gamoyofa) sxva pri-
matebisgan daiwyo 50 milioni
wlis winaT. axali da Zveli
samyaros maimunebi da homi-
noidebi (klada, sadac Sedian
gibonebi, orangutangebi,
gorilebi, SimpanZeebi da
adamianebi) gamoeyvnen sxva

Simpanze

adamiani
primatebs (calke evoluci-

gibonebi

orangutangebi

gorilebi
lemuri lori da poto

xali samyaros (amerikis maimunebi

Zveli samyaros (afrika, azia) maimunebi


grZelterfa
uri xazis saxiT) 30 milioni
wlis winaT. adamianebis xazi
gamoeyo sxva hominoidebs
daaxloebiT 5-7 milioni wlis
winaT.
milionobiT wlis win

winapari primati

nebic aqvs, magaliTad: kanis nakecebi TiTebze (am niSans namedrove primats aqvs didi cera TiTi. cera TiTi sxva
iyeneben TiTis anabeWdis aRebis dros). sxva ZuZum- TiTebisgan sakmaod aris gamoyofili. amitom, maT Seu-
wovrebTan SedarebiT primatebs didi tvini da mokle ZliaT totebs fexebiT CaeWidon. yvela primatis xelebis
ybebi aqvT. amis gamo, saxe brtyel formas iRebs. pri- pirveli TiTi SedarebiT mobiluria da sxva TiTebisgan
matebis Tvalebi saxis wina nawilSi erTmaneTTan axlos aris gancalkevebuli. magram anTropoidebSi (maimune-
aris win ganlagebuli. amitom, isini win ixedebian. pri- bi, adamianismagvari maimunebi da adamianebi) cera TiTi
matebs axasiaTebT SedarebiT kargad ganviTarebuli mTlianad gancalkevebulia. gancalkevebuli TiTi saSu-
mSobliuri zrunva da rTuli socialuri qceva. alebas aZlevs maT, Seexon cera TiTiT imave xelis sxva
adreuli primatebi albaT xeebze binadrobnen. pri- TiTebis bolos (TiTebis nakecebis mxares). maimunebSi
matebis bevri Tviseba aris xeebze cxovrebasTan daka- da adamianismagvar maimunebSi mopirdapire TiTi moq-
vSirebuli adaptacia. primatebs xelebiTa da fexebiT medebs sagnebis daWeraSi. adamianebSi Zvlebis gansxvave-
SeuZliaT sagnebis daWera. es Tviseba exmarebaT tote- bulma ganapiroba pirveli TiTis gamoyeneba ufro zust
bze gadaadgilebis dros. adamianis garda, yvela Ta- manipulaciebSi. adamianis xelis unikaluri moqniloba

844
(a) axali samyaros (amerikis) maimunebi: am mai-
munebs magaliTad: oboba maimuns (romelic am
suraTzea gamoxatuli), saimirsa da kapuCins
aqvT grZeli kudi. maT SeuZliaT kudi tots
Semoaxvion da masze daekidnen. am maimunebis (b) Zveli samyaros maimunebi. Zveli samyaros
nestoebi gverdebze ixsneba. maimunebs ara qvT iseTi kudi, rom xis totebs
CaeWidnon, maTi nestoebi qveviT ixneba, am
jgufSi Sedian anTrebi, (am suraTzea gamoxat-
S S suraTi 34.39  a xali da Zveli samyaros maimunebi uli) mandrili, babuini da makaka rezusi.

Sedegia TaobaTa Soris memkvidreobiTi cvalebadobis. xeebiT an morebiT mogzaurobdnen afrikidan amerikamde.
es Tviseba SeviZineT xeebze mobinadre winaprebisgan. mniSvnelovania vicodeT, rom axali da Zveli samyaros
xeebze gadaadgileba iTxovs SesaniSnav koordinacias maimunebi milioni wlis ganmavlobaSi dacilebulebi
mxedvelobasa da xelebs Soris. ori Tvalis mxedvelobis iyvnen erTmaneTs da damoukideblad viTardebodnen.
are erTmaneTs gadaefareba, rac aZlierebs mxedvelobis amis Sedegad maT ganicades damoukidebeli adapturi
simkveTres. es did upiratesobas qmnis xeebze moZraobi- radiacia (suraTi 34.39). axali samyaros maimunebis yve-
sas (xis erTi totidan meoreze gadaxtomis dros). la saxeoba aris xis binadari. Zveli samyaros saxeobebs
Soris iyvnen rogorc xis, ise xmeleTis saxeobebi. orive
Tanamedrove primatebi. jgufSi Semavali maimunebis umetesoba dRis cxovelebia
Tanamedrove primatebis sami jgufi arsebobs: mada- (aqtiurebi arian dRis ganmavlobaSi). rogorc wesi, isini
gaskaris lemurebi (suraTi 34.37), tropikuli afrikis jgufebs qmnian da socialuri qceva axasiaTebT.
da samxreTi aziis lori da poto; samxreT-aRmosavleT antropoidebis sxva jgufSi _ hominoidebSi Se-
aziaSi mobinadreebi da anTropoidebi. antropoidebSi dian primatebi, romlebsac adamianismagvar maimunebs
Sedian mTel msoflioSi gavrcelebuli maimunebi da eZaxian (suraTi 34.40). am jgufSi Sedis gvari Hylobates
hominoidebi. uZvelesi anTropoidebis namarxebi aR- (gibonebi), pongo (orangutanebi) Gorilla (gorilebi), Pan
moCenilia Sua eocenis plastebSi (daaxloebiT 45 mil- (Simpanze da bonobo) da Homo (adamiani). hominoidebi
ioni weli), CineTSi. am namarxebidan Cans, rom isini ufro gamoeyvnen Zveli samyaros maimunebs 20-25 milioni wlis
axlos dgas anTropoidebTan (suraTi 34.38). 34.38 sura- winaT. dRes hominoidebi (adamianis garda) marto Zveli
Tze Cans, rom maimunebi ar qmnian monofiletur jgufs. samyaros tropikul regionebSi binadroben. Taname-
namarxebidan Cans, rom amerikaSi (samxreT amerikaSi) drove hominoidebi, gibonebis garda, maimunebze ufro
maimunebi pirvelad oligocenis ganmavlobaSi gaCnd- didi zomis arian. yvela Tanamedrove hominoids aqvs
nen. am droisTvis samxreTi amerika da afrika erTma- sxeulis proporciebTan SedarebiT grZeli mkvlavebi
neTs dacildnen. pirveli maimunebi albaT ganviTardnen da mokle fexebi. kudi maT ar aqvT. adamianis garda yve-
msoflios sxva kuTxeebSi (afrikaSi da aziaSi). samxreT la hominoida raRac dros xeebze atarebs. gibonebi da
amerikamde miRweva sxvadasxva gziT SeeZles. motivtive orangutangebi ZiriTadad xeebze binadroben. social-

845
(a) gibonebi, magaliTad miuleris giboni, binadroben
mxolod samxreT-aRmosavleT aziaSi. maTi Zalian grZeli
xelebi da TiTebi adaptirebulia xeebze gadaadgilebasTan.

(b) orangutangebi arian fTxili,


individualuri cxovelebi. bi- (g) gorila adamianis magvar maimunebs Soris
nadroben sumatras da borneos yvelaze didia. zogi mamri TiTqmis 2 metria
tenian tyeebSi. isini umetes simaRleSi da 200 kg-s iwonis. binadroben
dros xeebze atareben. miaqcieT mxolod afrikaSi. ikvebebian mcenareebiT.
yuradReba fexs, romliTac maT cxovroben jgufebad. jgufSi 20-mde indi-
sagnebis daWera SeuZliaT da vidia
mopirdapire cera TiTs.

(d) Simpanze binadrobs tropikul afrikaSi, ZinavT


xeebze, ikvebebian aseve xeebze, magram drois sakmaod
did nawils miwazec atareben, Simpanze Zalian Wkviani,
adamianis magvari maimunia. aqvs komunikaciis SesaniS- (e) bonobo Simpanzes axlo naTesavia, magram
navi unari. is socialuri cxovelia. ufro mcire zomis aris. bonobo dRes marto
afrikis kongoSi gvxvdeba.

SS suraTi 34.40  hominoidebi (adamianis magvari maimunebi)

uri organizacia hominoidebSi cvalebadia: magaliTad,


gorilebi da Simpanzeebi Zalian maRali socialurobiT koncefcia 34.8
gamoirCevian. hominoidebis tvini sxeulis zomasTan Se-
darebiT ufro didia, vidre sxva primatebis tvini. maTi adamianebi arian hominoidebi.
qceva ki ufro mravalferovania.
isini dadian or fexze da didi

koncefcia testi 34.7 moculobis tvini aqvT


Cven vimogzaureT dedamiwaze arsebuli sicocxlis
mravalferovnebaSi da mivaRwieT Cvens saxeobas anu
1. ganasxvaveT erTgasavlianebi, CanTosnebi da Homo sapiens-s. homo sapiensi arsebobs dedamowaze daax-
placentarulebi mSobliuri mzrunvelobis loebiT 160 000 wlis ganmavlobaSi. sicocxle dedami-
mixedviT. waze ki 3,5 miliardi wlis winaT gaCnda. sicocxlis ar-
2. CamoTvaleT primatebis minimum xuTi SeZenili sebobis drosTan SedarebiT adamiani axali saxeobaa _
Tviseba. evoluciuri siaxlea.

846
Paranthropus Homo nean- Homo
robustus derthalensis sapiens
Homo
Paranthropus
ergaster
boisei

Australopithecus
africanus

Kenyanthropus
platyops
Australopithecus
Australopithecus Homo
garhi
anamensis erectus
milionobiT wlis win

Homo
Homo ru- habilis
dolfensis

Australopithecus
Ardipithecus afarensis
ramidus

Orrorin tugenensis

Sahelanthropus
tchadensis

SS suraTi 34.41  hominidebis zogi saxeobis ganviTarebis dro. namarxebis umravlesoba napovnia aRmosavleT da samxreT afrikaSi.
rogorc wesi, dedamiwaze erTdroulad ori an meti himinidis saxeoba arsebobda. zogi saxeobis saxeli dasazustebelia, vinaidan
saxelebSi aisaxeba ConCxis agebulebaze Catarebuli filogeneturi kvlevebis Sedegebi. saxelSi aseve aisaxeba hominidebis biogeo-
grafiis Sesaxeb gamarTuli debatebis Sedegebi.

adamianis SeZenili Tvisebebi Tvisebebi Cawerilia genomSi. Cvens winaprebs, Cveni sax-
eobis gaCenamde didi xniT adre, gauCnda bevri axali
adamians sxva hominoidebisgan garkveuli Tvisebebi Tviseba. am TavSi Cvens zog winapars ganvixilavT da vnax-
ganasxvaveben. yvelaze TvalsaCino Tvisebaa gamarTuli avT, rogor gaCnda es Tvisebebi.
siaruli (or fexze siaruli). adamianis tvini gacilebiT
didi moculobis aris, vidre sxva hominoidebis tvini.
adamianebs SeuZliaT laparaki, enebis aTviseba, abstraq- adreuli hominidebi
tuli (simboluri) azrovneba da sxvadasxva sirTulis mecnierebas adamianis warmoSobaze hqvia paleo-
iaraRebis Seqmna. adamianebs reducirebuli aqvT ybis Zv- anTropologia. paleoanTropologebi awarmoeben gaTx­
lebi da ybis kunTebi. saWmlis momnelebel traqti Sedar- rebs. gaTxrebis ganmavlobaSi maT aRmoaCines mravali
ebiT moklea. dRes mimdinareobs adamianisa da Simpanzis gadaSenebuli hominidebis namarxebi (ConCxisa da Tavis
genomebis SedarebiTi Seswavla. amis Sedegad grovdeba qalas nawilebi). es namarxebi daaxloebiT 20 saxeobas
informacia genomebs Soris sxvaobaze molekulur done- ekuTvnian. napovni Zvlebi agebulebiT ufro hgvanan ada­
ze. Cveni da Simpanzeebis genomis 99% msgavsia. magram mianis Sesabamis Zvlebs, vidre Simpanzis Zvlebs. am na-
darCenili 1%-ic sakmaod didi ricxvia, vinaidan adamia- povn saxeobebs hominidebi uwodes (suraTi 34.41). 1994
nis genomi Sedgeba 3 miliardi fuZe wyvilisgan. wlidan dRemde aRmoCenilia hominidebis oTxi (daaxloe-
genetikuri sxvaoba ganasxvavebs adamianebs sxva biT 4 milioni wlis asakis) saxeobis namarxebi. yvelaze
Tanamedrove hominoidebisgan. SeZenili fenotipuri adreuli am hominidebidan (Sahelanthropus tchadensis)

847
SegviZlia Tavis sworad daWera. SedarebiT adreul hom-
inidebsac SeeZloT Tavis swored daWera. Australopithe-
cus anamensis (hominidi, romelic 4,5-5 milioni wlis
winaT arsebobda) fexis Zvlebis agebuleba imaze metyve-
lebs, rom adreul hominidebs gamarTuli siarulis un-
ari TandaTan uyalibdebodaT (gamarTuli siarulis
Temas mogvianebiT davubrundebiT).
gaiTvaliswineT, rom adamianebs sxva Tanamedrove
hominoidebisgan ganmasxvavebeli Tvisebebi sxvadasxva
dros gauCndaT. es Tvisebebi erTmaneTTan mWidro ka-
vSirSi ar iyo. roca adreulma hominidebma SeZles or
fexze siaruli, maTi tvini jer mcire moculobis iyo
(daaxloebiT 400-450sm3. (SeadareT Homo sapiens-is tvi-
nis moculobas, romelic 1.300sm3 Seadgens). adreuli
hominidebi patara zomis iyvnen (4,5 milioni wlis Ardipi-
thecus ramidus namarxidan Cans, rom misi wona mxolod 40
kg-s Seadgenda). maT hqondaT SedarebiT farTe kbilebi,
qveda yba win iyo gamoweuli. adamianebis saxe ki Sedar-
ebiT brtyelia (SeadareT Tqveni sakuTari saxe 34.40d
(a) liusi, 3.24 milioni wlis (b) 3,5 milion welze meti, fexis suraTze gamosaxul Simpanzes saxes). sxvadasxva niSan-
ConCxi, hominidebis saxe- anabeWdebi letoleSi. fexis anabe-
obaa saxelad avstrlopi- Wdebidan Cans, rom gamarTuli sia- Tvisebebis evolucia gansxvavebuli siCqariT cnobilia
Tekus afarensis. ruli hominidebis ganviTarebis mozaikuri evolucis saxeliT. adreul hominidebze sau-
sakmaod adreul etapze gaCnda. brisas ar unda davuSvaT ori mTavari Secdoma: pirveli:
isini ar arian Simpanzeebi. Simpanzeebi hominoidebis
calke evoluciuri xazis mwvervals warmoadgenen. maT
sakuTari SeZenili Tvisebebi gauCndaT imis mere, rac
isini Cvens saerTo winapars gamoeyvnen.
meore Secdomaa adamianis evoluciis warmodgena ki-
bis saxiT, romelsac winapari hominoidebidan pirdapir
homo sapiensamde mivyavarT. mxatvrebi xSirad gamoxat-
aven hominidebs. maTi suraTebis mixedviT, hominidebi
TandaTan Cven gvemsgavsebodnen. Tu adamianis evolu-
cia hgavs kibes, es kibe Zalian mouwesrigebelia. kibis
safexurebis gavlisas bevri jgufi gamoeyo Cvens xazs
da gadavida gadaSenebisken mimaval bilikze. yvela dro-
(g) mxatvris warmosaxviT ase gamoiyureboda avstralopiTekus Si hqonda adgili hominidebis ramdenime saxeobis Ta-
afarensis.
naarsebobas. magram erTi xazis garda (am xazma dasabami
SS suraTi 34.42  adamianis evoluciis dros jer gamarTuli misca homo sapiens), yvela danarCeni gadaSenda. zogi pa-
siaruli ganviTarda, Semdeg ki gazrda tvinis moculoba. leoanTropologi Tvlis, rom konvergencia (daaxloeba)
Cveulebrivi movlena iyo adreuli hominidebis evolu-
ciaSi. hominidebis sxvadasxva evoluciuri xazi inarCu-
cxov­robda daaxloebiT 7-6 milioni wlis winaT; misi nebda sxvadasxva primitiul niSnebs, magram amave dros
namarxebi aRmoaCines 2002 wels. iZenda axal Tvisebebs. gamoiTqva iseTi mosazrebac, rom
Sahelanthropus, sxva adreul hominidebs da adamianebs adreuli hominidebis zogi namarxi sinamdvileSi hom-
saerTo aqvT zogi SeZenili niSani. magaliTad: reduci- inidebis kladas farglebs gareT dgas (magaliTad Or-
rebuli eSvi. zogi namarxidan Cans, rom mis mflobelebs rorin tugenensis) (ixileT suraTi 34.41). Tu es simarTlea,
SedarebiT brtyeli saxeebi hqondaT. arsebobs imis niS- maT damoukideblad unda SeeZinaT hominidebisTvis dam-
nebic, rom isini ufro gamarTulad dadiodnen, vidre axasiaTebeli Tvisebebi.
sxva hominoidebi. amas adasturebs magnumis arxis age-
buleba. am arxSi gadis zurgis qorda. arxi Tavis qalas
avstralopiTeki
ZirSia ganlagebuli.
SimpanzeebSi magnumis arxi odnav gadaweulia qalas namarxebidan Cans, rom hominidebis mravalferovneba
ukana mxrisken. adreul hominidebSi (da adamianebSi) is mkveTrad gaizarda 4-dan 2 milioni wlis winaT. imdroin-
moTavsebulia uSualod qalis qveviT. am Tvisebis gamo, del hominidebs axla xSirad erTad aRebuls avstralo-

848
piTekebs eZaxian. maTi filogeniis bevri wvrilmani vixiloT: es aris gamarTuli siaruli da xelsawyoebis
dRemde ucnobia, magram TiTqmis darwmunebiT SeiZleba gamoyeneba.
vTqvaT, rom avstralopiTekebi parafileturi jgu-
fia. Australopithecus anamensis, romelzec adre gvqonda
gamarTuli siaruli
saubari, SemaerTebeli rgolia avstralopiTekebsa da
ufro Zvel hominidebs Soris, magaliTad Ardipithecus Cveni anTropoidi winaprebi 30-35 milioni wlis wi-
ramidus-Tan. naT xeebze cxovrobdnen. daaxloebiT 20 milioni wlis
avstralopiTekebi, kerZod ki Australopithecus africa- winaT indoeTis plato SeuerTda azias. SeerTebis adgi-
nus (samxreTi afrikis adamianismagvari maimuni) aRmoa- las aRimarTa himalais mTebi (ix. suraTi 26.20). Seicv-
Cines 1924 wels samxreT afrikaSi. is cxovrobda 3-dan ala klimati. is gaxda ufro mSrali. aziaSi da afrikaSi
2,4 milioni wlis winaT. 1924 wlis Semdegac ipoves bevri Semcirda tyeebis farTobi. amis Sedegad gaizarda sava-
namarxi. am namarxebis kvlevam aCvena, rom A. africanus nis (balaxiT dafaruli xmeleTis) areali. aTwleulebis
gamarTulad dadioda. misi xelebisa da kbilebis ageb- ganmavlobaSi paleoanTropologebi varaudobdnen, rom
uleba adamianis xelebisa da kbilebis agebulebis msgav- arsebobs kavSiri savanebis arealis gazrdasa da gamar-
si iyo. Tumca misi tvinis moculoba Tanamedrove adamia- Tul siaruls Soris. erT-erTi hipoTezis Tanaxmad, xee-
nis tvinis moculobis mesameds Seadgenda. bze mobinadre hominidebma dakarges xeebis varjSi moZ-
afaris regionSi, eTiofiaSi 1974 wels paleoanTro- raobis saSualeba. bunebrivi gadarCevis Sedegad SeirCa
pologebma aRmoaCines 3,24 milioni wlis avstralopi- adaptaciebi, romlebic xels uwyobdnen Ria savanebSi
Tekis ConCxi. ConCxis 40% kargad iyo SenarCunebuli. gadaadgilebas.
namarxs daarqves `lucy” (liusi). liusi iyo patara zomis, dRemde SemorCa am hipoTezis zogi elementi, Tumca,
simaRliT 1 metrs ar aRemateboda. gadawyda, rom liusi rogorc Cans, saerTo suraTi gacilebiT ufro rTuli
da misi msgavsi namarxebi sakmaod gansxvavebulia Aus- iyo. bolo dros napovni adreuli hominidebis namarxe-
tralopithecus africanus-sgan da SeiZleba maTi calke saxe- bi gamarTul siaruls adasturebs. Tumca arc erTi or
obad Australopithecus afarensi (avstralopiTeki afaris fexze mosiarule hominidi ar cxovrobda savanaSi. isi-
regionidan) aRwera. adreul 1990 wlebSi aRmoCenili ni cxovrobdnen Sereul saarsebo garemoSi: namdvil da
namarxebidan Cans, rom A afarensis, rogorc minimum, 1 meCxer tyebSi. yvela sxva hipoTeza damyarebulia imaze,
milioni wlis ganmavlobaSi arsebobda. rom or fexze siaruli iyo adaptacia. es adaptacia xels
SeiZleba iTqvas, rom A. afarensis kisris zeviT na- uwyobda xilis mowyvetas xis dabali totebidan.
klebad hgavda adamians, vidre kisris qveviT. mas or fexze (gamarTuli) siarulis Semdgomi ganviTa-
hqonda damaxasiaTebeli SeZenili Tvisebebi. liu- reba rTuli procesi iyo. rogorc Cans, avstralopi-
sis Tavi patara zomis iyo. misi tvinis moculoba ise- Tekebs moZraobis sxvadasxva xerxi axasiaTebdaT: zogi
Tive iyo, rogorc igive zomis Simpanzes tvinis moc- sxvebTan SedarebiT met dros miwaze atarebda. or fexze
uloba. A. afarensis qveda yba iyo win gamoweuli da did manZilze gadaadgileba hominidebma daaxloebiT 1.9
wargZelebuli. ConCxis agebuleba imaze metyvelebs, rom milioni wlis winaT daiwyes. es hominidebi cxovrobdnen
A. afarensis xeebze binadrobda. xelebi sxeulis zomas- SedarebiT mSral garemoSi. mSral garemoSi or fexze
Tan SedarebiT ufro grZeli hqonda, vidre es adami siaruli energiis nakleb xarjvas moiTxovs, vidre oTx
amave dros menjisa da Tavis qalas Zvlebis fragmentebis fexze siaruli.
agebulebidan gamomdinareobs, rom A. afarensis or fexze
dadioda. fexis gaqvavebuli anabeWdebidan (letole, instrumentebiT sargebloba
tanzania) da ConCxis agebulebidan Cans, rom A. afarensis
dros arsebuli hominidebi or fexze dadiodnen (suraTi rogorc adre waikiTxeT, xelsawyoebis Seqmna da
34.42). rTuli xelsawyoebis gamoyeneba aris adamianebis SeZe-
avstralopiTekebis sxva evoluciur xazSi Sediodnen nili qceviTi Tviseba. hominidebis evolucias Tan sdev-
`Zlieri” avstralopiTekebi. Zlieri avstralopiTekebis da xelsawyoebis xmarebis unaris ganviTareba. es Tvise-
warmomadgeneli iyoPParanthropus boisei. am avstralopi- ba aris Tanamedrove paleoanTropologiis kvlevis
Tekebs hqondaT magari Tavis qala, Zlieri ybebi da didi ZiriTadi sakiTxi. sxva hominoidebic (adamianis garda)
kbilebi. kbilebi adaptirebuli iyo uxeS saWmelTan. gra- xelsawyoebis xmarebisas saocrad rTul qcevas avlenen.
ciozul avstralopiTekebs, magaliTad: A. afarensis da A. magaliTad: orangutangebs SeuZliaT sxvadasxva for-
africanus-s sapirispiro niSnebi axasiaTebdaT. maTi ybebi mis joxebis SerCeva da am joxebis gamoyeneba mwerebis
ar iyo Zlieri da rbil sakvebTan iyo adaptirebuli. budeebidan amosaRebad. Simpanzeebs ufro rTuli qceva
mecnierebma Seadares adreuli hominidebis namarxe- axasiaTebT: sakvebs qvebiT aqucmaceben an eklian buC-
bi avstralopitekebis namarxebs. analizis Sedegad qnarSi moZraobisas fexebze foTlebs ixveven. rogorc
gaCnda hipoTeza hominidebis evoluciisas momxdar mniS- Cans, adreul hominidebsac SeeZloT aseTi martivi
vnelovan siaxleebze. modiT, am siaxleebidan ori gan- iaraRebis xmareba. magram TiTqmis SeuZlebelia adreu-

849
S S suraTi 34.43  Homo ergaster -
is namarxebi da garegani ieri SS suraTi 34.44  homo sapiensis uZvelesi cnobili namarxebi.
(mxatvris mier aRdgenili). es Tavis qala TiTqmis ar gansxvavdeba Tanamedrove adamianis
es 1.7 milioni wlis namarxi ke- Tavis qalisgan.
niaSi ipoves. is ekuTvnis homo
ergasteris axalgazrda mamrs.
mamri iyo maRali, moxdenili da Tavis qalas agebulebaSi naTlad Cans hominidebis SeZe-
or fexze dadioda. mas Sedar- nili Tvisebebi. avstralopiTekTan SedarebiT, H. habi-
ebiT didi tvini hqonda. lis-s hqonda SedarebiT mokle ybebi. tvinis moculoba _
daaxloebiT 600-750 sm3 sakmaod didi iyo. H. habilis-is
namarxebTan erTad napovnia qvis basri xelsawyoebi (H.
li hominidebis mier damuSavebuli joxebis an fexsac-
habilis niSnavs _ moxerxebuli adamiani).
melebad gamoyenebuli foTlebis povna da amiT am unars
1.9 1.6 milioni wlis namarxebis agebuleba metyve-
dadastureba.
lebs adamianis evoluciis axali etapze. paleoanTro-
eTiopiaSi napovnia yvelaze Zveli dasturi imisa,
pologebis nawilma es namarxebi gansxvavebul saxeobas
rom hominidebs marTlac SeeZloT iaraRebis gamoyene-
Homo ergaster-s (homo ergasteri) miakuTvna. Homo ergas-
ba. es aris iaraRiT damuSavebuli cxovelebis Zvlebi.
ter-is tvinis moculoba H. habilis-ze SesamCnevad didia
Zvlebi 2.5 milioni wliT TariRdeba. Zvlebze darCe-
(900 sm3-ze meti iyo). grZeli fexebi da barZayis nawevre-
nilia anabeWdebi. anabeWdebidan Cans, rom hominidebi
bi adaptirebuli iyo did manZilze gadaadgilebasTan
Zvlebidan xorcis mosaWrelad qvis iaraRebs iyenebdnen.
(suraTi 34.43). TiTebi iyo SedarebiT mokle da naklebad
cxovelebis ZvlebTan axlos naxes hominidebis Zvlebic.
moqnili. es niSnavs, rom H.ergaster-s ar SeeZlo adreuli
sainteresoa, am hominidebs SedarebiT mcire moculo-
hominidebis msgavsad xeebze gadaadgileba. homo ergas-
bis tvini hqondaT. Tu isini (maT Australopithecus garhi
teris narCenebi ipoves gacilebiT ufro mSral gare-
daarqves) marTlac qmnidnen qvis iaraRebs da Zvlebis
moSi, vidre adreuli hominidebis narCenebi. amave dros
dasamuSaveblad iyenebdnen, ese igi maTi qvis instru-
isini ufro rTul qvis xelsawyoebs qmnidnen. kbilebi
mentebiT sargebloba hominidebSi tvinis evoluciamde
ufro patara zomis hqondaT. ese igi homo ergasteris
ganviTarda.
sakvebi gansxvavdeboda avstralopiTekebis sakvebisgan
(sakvebSi xorci meti raodenobiT Sedioda, mcenareebi
homo
ki naklebi raodenobiT). zog saWmels homo ergasteri
homos anu Cveni gvaris adreuli namarxebi (paleo- `amzadebda” _ xarSavda an qvebiT abrtyelebda.
anTropologebis daskvniT) aris Homo habilis-is namarxe- homo erasteris SemTxvevaSi Seicvala sqess Soris
bi. es namarxebi 2.4-2.6 milioni wlisaa. am namarxebis

850
zomebis Sefardeba. primatebSi zomaSi sxvaoba mamrebs da
mdedrebs Soris Zalian didia. aseTi sxvaoba sqesobrivi
dimorfizmis mTavari Semadgeneli nawilia (ixileT Tavi
23). mamri gorilebi da orangutangebi saSualod orjer
mets iwonian, vidre igive saxeobis mdedrebi. Simpanzesa
da bonobos SemTxvevaSi mamrebi mxolod 1.35-jer mets
iwonian vidre mdedrebi. Australopithecus afarens-is mam-
rebi mdedrebze 1.5 jer mZimeebi iyvnen. magram adreul
homoSi sqesobrivi dimorfizmi mniSvnelovnad Semcir-
da. es tendencia Cveni saxeobis gaCenamde gagrZelda.
adamianebSi mamrebi mdedrebze saSualod 1.2-jer
mets iwonian.
sqess Soris Semcirebuli sxvaoba xsnis gadaSenebu-
li hominidebis socialuri qcevis ramdenime saidumlos.
Tanamedrove primatebSi arsebobs didi sqesobrivi di- S S suraTi 34.45  samxreT afrikaSi, blombos gamoqvabulSi,
morfizmi. es ixsneba mamrebis mZafri SejibriT mravali oxras naWerze aRmoaCines 77 000 wlis naxati. es naxati
mdedrisTvis (erTi mamri anayofierebs mraval mdedrs). adasturebs imdroindeli adamianis SemoqmedebiT unars da
aris saxeobebi, romlebsac ufro gamoxatuli dawyvile- simbolur azrovnebas.
ba axasiaTebT (Cveni sakuTari saxeobis CaTvliT). am Sem-
TxvevaSi sqesobrivi dimorfizmi naklebad SesamCnevia.
moiqmna afrikaSi, daaxloebiT 600 000 wlis winaT, Sem-
aqedan gamomdinareobs, rom homo ergasteris mamri da
deg ki evropaSi gavrcelda. neandertaleli ki axlo
mdedri ufro xSirad qmnidnen wyvilebs, vidre adreuli
aRmosavleTSi da evropaSi gavrcelda daaxloebiT 200
hominidebi. es Zvra SeiZleba es ukavSirdeboda mSob-
000 wlis winaT. misi tvinis moculoba iseTive didi
liur mzrunvelobas. orive mSobeli Svilebs ufro did
iyo, rogorc Tanamedrove adamianis. is qmnida qvisa da
xans uvlida. adamianis SemTxvevaSi mSoblebi uzrunve-
xisgan nadirobisTvis saWiro xelsawyoebs. magram am
lyofdnen Svilebis sakvebiT momaragebas da dacvas gac-
adaptaciebis miuxedavad, neandertalelebi gadaSend-
ilebiT did xans, vidre patara Simpanzeebis an sxva homi-
nen daaxloebiT 30.000 wlis winaT. maT TavianTi wvli-
noidebis mSoblebi.
li ar SeutaniaT Tanamedrove adamianis genofondSi.
homo ergasters adre ganixilavdnen sxva saxeobis
neandertalelebis gadaSenebis mizezi aRmoaCines maT
_ Homo erectus (homo ereqtusis) adreul warmomadgen-
dnm-Si. mecnierebma evropis sxvadasxva adgilebSi, sx-
lebad. zogi paleoantropologi dRemde ase Tvlis. homo
vadasxva droSi mobinadre oTxi neandertalels Zvlebi-
ereqtusi gaCnda afrikaSi daaxloebiT 1.8 milioni wlis
dan gamoyves dnm-is fragmentebi. Semdeg neandertalel-
winaT. is iyo pirveli hominidi, romelmac datova afrika
is dnm Seadares Tanamedrove evropis, afrikisa da aziis
da sxva kontinentebze gansaxlda. afrikis farglebs ga-
adamianebis dnm-s. Tu neandertalelma dasabami misca
reT yvelaze Zveli namarxebi aRmoaCines yofil sabWoTa
evropis adamianebs, maSin orive jgufs unda hyoloda
respublikaSi _ saqarTveloSi 2000 wels. gansaxlebisas
saerTo winapari. evropelebi sxva adamianebisgan ufro
homo ereqtusma miaRwia indoneziis arqipelags. homo
daSorebulebi unda yofiliyvnen. amis magivrad dnm-is
ereqtusis namarxebis Sedarebam adamianTan da adamianis
analizma aCvena, rom yvela neandertaleli erT kladas
dnm-is Seswavlam gvaCvena, rom homo ereqtusi sadRac
qmnida. Tanamedrove evropelebi ki Tanamedrove af-
200 000 wlis winaT gadaSenda.
rikelebTan da azielebTan axlos dganan.

neandertalelebi homo sapiensi


1856 wels eander dablobis gamoqvabulSi (ger- namarxebis, arqeologiuri namarxebisa da dnm-is Ses-
mania) maRaroelebma saocari adamianis namarxebi aR- wavlam warmoqmna damajerebel hipoTeza Cveni sakuTari
moaCines. es namarxebi 40 000 wlis aris. isini ekuTvnian saxeobis _ homo sapiensis warmoSobis da mTel msofli-
sqelZvlian, mZime, win gamoweuli warbebis mqone homi- oSi gavrcelebis Sesaxeb.
nids. am hominids daarqves Homo neanderthalensis, anu axla cxadia, rom adamianis winapari gaCnda afrikaSi.
neandertaleli. paleoanTropologebi CaTvales, rom ufro Zvelma saxeobebma (savaraudod homo ergasterma
homo ereqtusis evoluciaSi homo sapiensamde nean- da homo ereqtusma) dasabami misces axal saxeobebs, ro-
dertaleli erT safexurs warmoadgenda. amjerad mec- goricaa homo heidelbergeri da sabolood ki homo sa-
nierebis umravlesobam uaryo es Tvalsazrisi. rogorc piensi. eTiofiaSi momuSave mkvlevrebma 2003 wels SaR-
Cans, neandertalelis winapari iyo adreuli saxeoba moaCines 160 000 wlis homo sapiensis namarxebi. es Cveni
Homo heidelbergensis (heidelbergeli adamiani). is war- saxeobis yvelaze Zveli cnobili namarxebia. (suraTi

851
34.44). am adreul adamianebs ar hqondaT mZime warbebi. homo floresiensi iaraRebs da ra urTierToba hqondaT
amiT isini gansxvavdebodnen homo ereqtussa da neander- maT homo sapiensTan (hqondaT Tu ara konfliqti). homo
talelisgan. aseve isini sxva hominidebTan SedarebiT sapiensi gvian pleistocenSi indoneziaSi igive droSi
ufro moxdenilebi iyvnen. arsebobda.
eTiopiuri namarxebi adastureben adamianis gaCe- Cveni saxeobis swrafi eqspansia (da neander-
nis molekulur kvlevebs. rogorc adre avRniSneT, dnm talelebis gamodevna) SeiZleba aqtivizirebuli iyo
analizidan gamomdinareobs, rom yvela Tanamedrove adamianebis mier codnis SeZenis unariT. es unari homo
adamiani erTmaneTTan ufro axlo naTesaur kavSirSia, sapienss kargad aqvs ganviTarebuli. neandertalelebs
vidre neandertalelebTan. adamianis dnm-is kvlevebma da sxva hominidebs SeeZloT, rTuli xelsawyoebis Seqm-
gvaCvena, rom evropelebsa da azielebs SedarebiT gvian na, magram maT naklebad hqondaT SemoqmedebiTi da sim-
hyavdaT saerTo winapari. aseve cxadia, rom bevri afri- boluri azrovnebis unari (ramdenadac Cven axla Segvi-
kuli evoluciuri xazi ufro adre gamoiyo adamianebis Zlia vimsjeloT). sapirispirod, homo sapiensis gaCenis
genealogiur xes, vidre azielebisa. am aRmoCenebidan mere mkvevrebi awydebian ufro rTuli azrovnebis niS-
gamomdinareobs, rom yvela Tanamedrove adamians hy- nebs. magaliTad samxreT afrikaSi 2002 wels mkvlevrebma
avs saerTo winapari. es saerTo winapari – homo sapi- aRmoaCines 77 000 wlis winaT daxatuli geometriuli
ensad afrikaSi Camoyalibda. SemdgomSi es daskvna daa- figurebi. naxatebi gakeTebulia oxris naWrebze. (su-
dastura mitoqondriuli dnm-is kvlevam da adamianis raTi 34.45). samxreT da aRmosavleT afrikaSi momuSave
populaciis sxvavasxva wevris Y qromosomebis analizma. arqeologebma 2004 wels aRmoaCines 75 000 wlis asakis
Hhomo sapiensis yvelaze Zveli namarxebi, romlebic af- siraqlemas kvercxi da lokokinas niJarebi. am kvercx-
rikis gareT aRmoaCines, TariRdeba daaxloebiT 50 000 Si da niJarebSi gakeTebuli iyo naxvretebi. daaxloe-
wliT. adamianis Y qromosomebis Seswavlam aCvena, rom biT 36 000 wlis win adamianebma daiwyes gamoqvabulebis
adamianebis pirveli talRa afrikidan gavrcelda aziaSi araCveulebrivi naxatebis Seqmna.
da Semdeg ki evropasa da avstraliaSi. amerikaSi adamia- simboluri azrovneba adamians gauCnda albaT
nis moxvedris TariRi dRemde rCeba kamaTis sagnad, Tum- laparakis unaris ganviTarebasTan erTad. orive Tviseba,
ca yvelaze adreuli amerikuli namarxebi TariRdeba 15 rogorc Cans, gadarCenisTvis da sqesobrivi gamravlebis
000 wliT. warmatebisTvis aucilebeli iyo. es Tvisebebi xels uwy-
axal aRmoCenebTan erTad icvleba Cveni warmodgena obda axali xelsawyoebis Seeqmnasa da codnis ukeT ga-
homo sapiensis evoluciis Sesaxeb. magaliTad, 2004 wlis dacemas momdevno TaobebisTvis. SemdgomSi adamianebma
oqtomberSi piter brovnma (niu inglandis universiteti, SeZles mwiri resursebis grZelvadiani gamoyeneba. amas-
axali samxreTi uelsi, avstralia), Tomas Sutiknam (in- Tan erTad afrikaSi gaizarda adamianebis populacia.
doneziis arqeologiis centri) da maTma kolegebma Seg- populaciis simWidrovis zrdam aiZula, adamianebi ga-
vatyobines gamaognebeli aRmoCenis Sesaxeb. 2003 wels dasaxlebuliyvnen aziaSi, Semdeg ki evropaSi. neander-
maT gaTxares zrdasruli hominidis ConCxi, romelic 18 talelebis gadaSeneba albaT orma stresma gamoiwvia:
000 wliT TariRdeba. is warmoadgens adre ucnob saxe- pirveli _ es bolo gamyinvareba iyo, meore ki konkuren-
obas. am saxeobas daarqves Homo floresiensis (homo flo- cia evropaSi axlad Semosuli adamianebis mxridan.
rensiensi). is aRmoaCines indoneziis (flores) kunZulze adamianis Semecnebis unaris mqone arsebad gadaqce-
kiris gamoqvabulSi. mas gacilebiT mcire zoma da tvinis vis saidumloeba SeiZleba adamianis genomSi moiZebnos.
mcire moculoba hqonda, vidre homo sapienss. sinamd- amave dros am saidumloebis axsnas xels uwyoben arqe-
vileSi is avstralopiTeks ufro hgavda. Tumca ConCxs ologiuri gaTxrebis Sedegad miRebuli masalebic. 2001
aReniSneba bevri SeZenili niSani: Tavis qalas sisqe, qa- wels moxda erT-erTi genis identifikacia, romelsac
las proporciebi da kbilebis forma. am niSnebidan ga- FOXP2 geni daarqves. laparakis unari FOXP2 genis arse-
momdinareobs, rom es adamiani warmoiSva ufro didi bobazea damokidebuli. am genis mutanturi formis mqone
zomis homo ereqtusisgan. am saxeobis zomaSi SesamCnevi adamianebs laparakSi memkvidreobiTi defeqtebi axasi-
Semcirebis erT-erTi saintereso axsna aris is, rom kun- aTebT. maTi tvinis brokas velSi Semcirebulia aqtivo-
Zulze izolacias mohyva ufro mcire zomis adamianebis ba (ixileT Tavi 48). 2002 wels genetikosebma adamianis
gadarCeva. FOXP2 geni Seadares sxva ZuZumwovrebis homologiur
zomis aseTi SesamCnevi Semcireba kargad Seswavlil- gens. Sedarebis Sedegad mkvlevrebma daaskvnes, rom es
ia kunZulebis endemur juja ZuZumwovrebis sxva saxe- geni ganicdida intensiur bunebriv gadarCevas imis Sem-
obebSi; maT Soris aris primitiuli juja spilo, romlis deg, rac Simpanzeebisa da adamianis winaprebi erTmaneTs
namarxebi imave adgilas naxes, sadac homo floresiensis dascildnen. mkvlevrebma Seadares mutaciebi am genis
namarxebi. flanking (SemzRudav) regionSi. dadginda, rom intensi-
ibadeba mravali axali kiTxva. maT pasuxi SeiZleba uri bunebrivi gadarCevas adgili hqonda bolo 200 000
gaeces floresze Semdgomi arqeologiuri da antrop- wlis ganmavlobaSi. ra Tqma unda, adamianis laparakis
ologiuri aRmoCenebiT. sainteresoa, iyenebda Tu ara unars tvinis mravali regioni ganapirobebs. amisTvis

852
bevri sxva genis monawileobac aris aucilebeli. magram fexianebis mravalferovnebis gazrda. Tevzebma ki ga-
evoluciuri cvlileba FOXP2 genSi SeiZleba pirveli nagrZes evolucia zRvebsa da okeaneebSi. wylis garemo
genetikuri axsna gaxdes imisa, Tu rogor gauCnda Cvens ki biosferos udides nawils Seadgens. mravalferovani
saxeobas dedamiwaze unikaluri roli. prokariotebi gavrcelebulebi arian mTel biosferoSi.
Tavi adamianebis biologiur mravalferovnebaze am SedarebiT martiv organizmebs SesaniSnavi gamZleo-
diskusiiT mTavrdeba. magram es imas ar niSnavs, rom si- ba axasiaTebT. maT adapturi evoluciis msvlelobisas
cocxle hgavs kibes da kibis safexurebs mivyavarT mar- warmatebiT miaRwies dRemde. biologia adiadebs si-
tivi mikrobebidan rTul adamianebamde. biologiuri cocxlis warsulsa da Tanamedrove mravalferovnebas.
mravalferovneba aris gantotvili filogeniis Sedegi

34.8
da ara kibis msgavsi progresi. dRes dedamiwaze sxiv-
farfliani Tevzebis meti saxeoba arsebobs, vidre yvela koncefcia testi
sxva xerxemlianis, erTad aRebulis. Cvenma farflianma
naTesavebma, marTalia, ver SeZles wylidan gamosvla,
1. ganasxvaveT hominoidebi hominidebisgan.
magram sulac ar gamosulan Tanamedroveobidan. oTx-
2. rogor aisaxeboda mozaikuri evolucia homo
fexianebi – amfibiebi, reptiliebi da ZuZumwovrebi war-
ergasteris Tvisebebze?
moiSvnen xerxemlianebis erTi evoluciuri xazidan _
sarkopterigiebisgan. SemdgomSi xmeleTze moxda oTx-

34 -e Tavis Semowmeba

ZiriTadi koncefciebis Semowmeba


koncefcia 34.2
koncefcia 34.1 qalianebi arian Tavis mqone qordianebi

qordianebs aqvT notoqorda da dorsal- X X qalianebis SeZenili Tvisebebi  qalianebs aqvT Tavi
(Tavis qalis CaTvliT), tvini, Tvalebi da grZnobis
uri Rruiani nervuli mili sxva organoebi. qalianebis bevri struqtura ganvi-
Tarda nawilobric ujredebis axali populaciidan,
XX qordianebis SeZenili Tvisebebi.  qordianebis Tvi­
nervuli firfitidan,
sebebia: notoqorda, dorsaluri, Rruiani nervuli
mili, faringialuri viwro napralebi an napralebi da XX qalianebis warmoSoba  qalianebi ganviTardnen ro-
kunTovani postanaluri kudi. gorc minimum, 530 milioni wlis winaT kembriuli
afeTqebis dros.
X X garsianebi  garsianebi arian zRvis cxovelebi, ikve-
bebian suspenziiT. zrdasrulobisas qordianebisTvis XX miqsinebi  miqsinebi uybo zRvis qalianebi arian. maT
damaxasiaTebel zog SeZenil Tvisebas kargaven. aqvT xrtilovani qala da notoqordidan warmoSobili
RerZuli xrtilebis mwkvrivi. maT ar aqvT xerxemali.
X X lancetebi.  lancetebi zRvis cxovelebi arian, ikve-

34.3
bebian suspanziiT. zrdasrulobisas inarCuneben
qordianebisTvis damaxasiaTebel sxeulis agebule- koncefcia
bas.

XX adreuli qordianebis evolucia  arsianebis sasi­ xerxemlianebi arian qalianebi,


cocxlo cikli albaT ar asaxavs winapari qordianis romlebsacv aqvT malebi
sasicocxlo cikls.

XX genebis eqspresia lancetebSi gvaZlevs xerxemli­ X X xerxemlianebis SeZenili Tvisebebi  xerxemlianebis


anebis tvinis evoluciis gasaRebs. aqvT xerxemali, kargad ganviTarebuli qala, zRvis
formebs aqvs farflis sxivebi.

853
XX minogebi  minogebi uybo xerxemlianebi arian, maT X X oTxfexianebis warmoSoba  namarxebidan Cans, rom
aqvT notoqordis garSemo xrtilis segmentebi. es oTxfexianebis kidurebi, romlebic ZiriTadad xmele-
segmentebi nawilobricv sazRvraven nervul mils. Tze sasiarulod gamoiyeneba dasawyisSi ixmareboda
wyalSi gadasaadgileblad.
X X uZvelesi xerxemlianebis namarxebi  konodontebi
iyvnen pirveli xerxemlianebi mineralizebuli Con- XX amfibiebi  amfibiebSi Sedis salamandrebi, bayayebi.
Cxis elementebiT pirSi da farinqsSi. SeiaraRebul bevrs aqvs gluvi, sveli kani, romelic filtvebTan er-
uybo xerxemlianebi (`ostakodermebs”) hqondaT Zvlis Tad airebis mimocvlaSi iRebs monawileobas. bayayebis
damcveli firfitebi kanze. umetesoba da zogi salamandra gadis metamorfozs wy-
lis larvidan xmeleTis zrdasruli cxovelidan.
XX Zvlis da kbilebis warmoSoba  rogorc Cans, miner-
alizacia xerxemlianebis piris nawilebSi daiwyo; xe-
rxemlianebis mTeli Sinagani ConCxma gacilebiT gvian
ganicada mineralizacia.
koncefcia 34.6
XX amniotebi arian oTxfexianebi, rom-
lebTac xmeleTisTvis adaptirebuli
koncefcia 34.4 kvercxi aqvT

ybapirianebi arian X X amniotebis SeZenili Tvisebebi  amnioturi kvercxi


Seicavs gare embrionul membranebs, maT garkveuli
ybiani xerxemlianebi funqciebi aqvT, maT Soris airebis mimocvlisa da dam-
cavi funqciebi. amniotebs aseve aqvT xmeleTis sxva
XX ybapirianebis SeZenili Tvisebebi  ybapirianebis
adaptaciebi, magaliTad, SedarebiT SeuRwevadi kani
aqvT ybebi. isini faringialuri viwro napralebis
ConC­x is elementebisgan ganviTarda; maTi grZnobis XX adreuli amniotebi  adreuli amniotebi gaCndnen
orga­noebi gaumjobesda, gverdiTi xazis sistemis qva­naxSiris periodSi. aq Sedioda didi zomis balax-
CaTvliT. Zlier gaizarda Sinagani ConCxis mineral- ismWamelebi da mtaceblebi.
izacia da wyvili gamonazardebi gauCndaT.
X X reptiliebi  reptiliebi (aq Sedis gateria, xvlikebi
X X ybapirianebis namarxebi  plakodermulebi Taname- gvelebi, ku, niangebi da frinvelebi. gadaSenebul
drove ybapirianebis axlo naTesavebi iyvnen. akanto- formebs warmoadgenen parareptiliebi, dinozavre-
dianebi osteiqTianebis axlo naTesavebi iyvnen. bi, pterozavrebi da zRvis reptiliebi. reptiliebis
umetesoba civsisxliania, Tumca frinvelebi Tbil-
XX xrtilovani Tevzebi (zvigenebi, skarosebi da maTi
sisxlianebi arian (da rogorc Cans, zogi dinozavri
naTesavebi)  xrtilovanebs (maTSi Sedis zvigenebi da
iyo Tbilsisxliani).
skarosebi) aqvT xrtilovani ConCxi, igi meoreulad
ganviTarda winapari mineralizebuli ConCxidan. XX frinvelebi  frinvelebi albaT STamomavlebi arian
patara zomis, mtacebeli dinozavrebis – Teropo-
XX sxivfarfliani Tevzebi da sarkopterigiebi  xrti­
debis. maT axasiaTebT sxvadasxva adaptaciebi, romle-
lovanebis ConCxs aZlierebs kalciumis fosfati.
bic frenasTan aris dakavSirebuli.
wylis formebs aqvs layuCebis mfaravi Zvlebi da
sacuravi buStebi, zogs aseve aqvs filtvebi. sxiv-
farflian Tevzebs aqvT gadaadgilebisTvis farfle-
bi, romlebic grZel sxivebs Seicavs. sarkopterigieb-
koncefcia 34.7
Si Sedis celakanti, orgvarad msunTqavi Tevzebi da ZuZumwovrebi arian amniotebi, romleb-
oTxfexianebi. wylis sarkopterigiebs aqvT kunTovani
sac aqvT balani da rZes warmoqmnian

koncefcia 34.5 X X ZuZumwovrebis SeZenili Tvisebebi  balani da sar-


Zeve jirkvlebi aris ZuZumwovrebis ori SeZenili
oTxfexianebi arian ybapirianebi, Tviseba

romlebsac aqvT wina da ukana kidurebi XX ZuZumwovrebis adreuli evolucia  ZuZumwovrebi


ganviTardnen gviani triasis sinapsidebidan. Taname-
XX oTxfexianebis SeZenili Tvisebebi  oTxfexianebis drove ZuZumwovrebis evoluciuri xazebi warmoiqm-
aqvT oTxTTiani kiduri. maT aseve aqvT xmeleTze saa- nen iurul periodSi, magram paleogenis dasawyisamde
rsebo sxva adaptaciebi, rogoricaa yurebi. ar ganucdiaT mniSvnelovani adaptaciuri radiacia.

854
XX erTgasavlianebi  erTgasavlianebi aris kvercxism­ winaT gavrcelda sxva kontinentebze. es gavrceleba
debeli ZuZumwovrebis mcire jgufi, sadac Sedian eq- albaT ganpirobebuli iyo tvinis cvlilebebiT, ramac
idna da ixvniskarta. warmoqmna simboluri azrovneba da Semecnebis unari.
homo sapiensis warmoSobisa da gavrcelebis istoria
X X CanTosnebi  CanTosnebSi Sedis oposumi, kenguri da
aris kvlevisa da debatebis sayvareli Tema. kvlevis
koala. CanTosnebis naSieri iwyebs ganviTarebas dedis
Sedegad aRmoaCines axali saxeobaHhomo floresiensi,
saSvilosnoSi, sadac placentas aris mimagrebuli, ma-
romelic gviani pleistoceniT TariRdeba.
gram ganviTarebas amTavrebs dedis CanTaSi.

XX umaRlesi cxovelebi _ placentaruli ZuZumwo­


vrebi  placentarulebis naSieri embrionul ganvi-
Tarebas placentas mimagrebuli amTavrebs. yvela SeamowmeT sakuTari codna
primats aqvs sagnebis daWeras adaptirebuli xelebi
(adamianis garda) da fexebi. Tanamedrove primatebSi
Sedian lemurebi da maTi naTesavebi, anTropoidebi.
anTropoidebi adre daiyvnen axali da Zveli samyaros
TviTSefaseba
maimunebad. hominoidebiu (gibonebi, orangutangebi,
gorilebi, Simpanzeebi, bonobo da adamianebi) ganvi- 1. xerxemlianebs da garsianebs aqvT saerTo:
Tardnen Zveli samyaros maimunebisgan. a) kvebisTvis adaptirebuli ybebi;
b) didi Tavis qala;

34.8
g) nervuli firfitidan struqturebis formireba;
koncefcia d) ConCxi Tavis qalasTan erTad;
e) notoqorda da dorsaluri Rruiani nervuli
adamianebi orfexa hominoidebi mili;

arian didi tviniT 2. zogi 530 milioni wlis win arsebuli cxoveli hgav-
da lancetas, magram maT hqondaT tvini da qala. es
XX adamianebis SeZenili Tvisebebi  adamianebis axasi- cxovelebi SeiZleba warmoadgendnen:
aTebT or fexze siaruli, mokle ybebi da didi tvini a) pirvel qordianebs;
b) `dakargul xazs” cefaloqordianebs da uro-
X X adreuli hominidebi  hominidebi gaCndnen afrikaSi,
qordianebs Soris;
rogorc minimum, 6-7 milioni wlis winaT. adreul hom-
g) adreul qalianebs;
inidebs patara tvini hqondaT, magram albaT gamarTu-
d) CanTosnebs;
lad dadiodnen
e) araoTxfexian ybapirianebs;
XX avtralopiTeki  avtralopiTeki hominidebis para-
3. xrtilovani Tavzebi Zvlovani Tevzebisgan SeiZleba
filetur jgufs warmoadgens. es hominidebi cxov-
ganvasxvavoT:
robdnen 4-2 milioni wlis winaT. zogi saxeoba abso-
a) ZvlovanebSi qalis qoniT;
luturad gamarTulad dadioda da adamianis msgavsi
b) ZvlovanebSi gverdiTi xazis sistemis qoniT;
kbilebi da xelebi hqondaT.
g) xrtilianebSi kenti farflebis qoniT;
XX or fexze siaruli  hominidebma didi manZilis gavla xrtilianebSi sacurao buStis da filtvebis ar-
or fexze daiwyes 1.9 milioni wlis winaT. qoniT xrtilianebSi wyvili grZnobis organoebis
arqoniT
XX iaraRis gamoyeneba  iaraRis gamoyenebis uZvelesi
niSani aris cxovelebis Zvlebze qvis iaraRis anabeWd- 4. Semdegidan, romeli SeiZleba iyos yvelaze axlo
ebi. es aris 2.5 milioni wlis saerTo winapari Tanamedrove oTxfexianebis?
a) magari farflis, meCxeri wylis sarkopterigiebi,
XX adreuli homo  homo ergasteri iyo pirveli mTli-
romelTa farflebs hqondaT xmeleTis xerxem-
anad or fexze mosiarule, didi tvinis mqone homin-
lianebis kidurebis msgavsi ConCxis agebuleba?
ida.Hhomo erectusi iyo pirveli, vinc datova afrika
b) Seiararebuli, ybiani plakodermebi, romlebsac
XX neandertaleli  neandertaleli cxovrobda evro- ori rigi wyvili gamonazardebis hqondaT?
paSi axlo dasavleTSi 200 000 dan 30 000 wlis winaT. g) adreuli sxivfarfliani Tevzebi, romlebsac
isini gadaSendnen homo sapiensi evropaSi moxvedri- Zvlo­vani elementebi dawyvilebul farflebSi
dan ramdenime aTasi wlis Semdeg. ganuviTardaT;
d) salamandra, romelsac ukve hqonda kidurebi,
XX homo sapiensi  homo sapiensi gaCnda afrikaSi, rogorc
magram Tevzis msgavsi moZraobiT erTi mxridan
minimum, 160 000 wlis winaT da daaxloebiT 50 000 wlis
meore mxares daxriT;

855
e) xmeleTis adreuli binadari, romlis ufexoba g) neandertalelebi Tanamedrove evropelebis wi-
meoreuli niSania; naprebi arian;
d) avstralopiTeki afrikidan sxvagan gavrcelda;
5. ZuZumwovrebsa da Tanamedrove frinvelebs aqvT Sem-
e) CrdiloeT amerikaSi Tanamedrove adamianebis
degi Tvisebebi garda
pirveli populacia iyo
a) Tbilsisxlianobis;
b) warmoSobis saerTo amnioturi winaprisgan;
g) dorsaluri Rruiani nervuli mili; evoluciuri kavSiri
d) Tvalis ukana Rru qalis orive mxares;
e) amnioturi kvercxi;
daasaxele erTi Tviseba, romlis mixedviT adamianebi
6. placentarulebisgan gansxvavebiT, orive, CanTos- romelime Semdegi kladis wevrebi arian: eukariotue-
nebic da erTgasavlianebi: bi cxoveli, meoradpiriani, qordiani, xerxemliani,
a) ara aqvT ZuZus dvrilebi; ybapiriani, amnioti, ZuZumwovari, primati
b) axasiaTebT embrionuli ganviTareba dedis saSvi-
losnos gareT;
g) deben kvercxebs;
d) binadroben afrikaSi da avstraliaSi; mecnieruli kvleva
e) Sedian marto mweriWamiebi da balaxismwamelebi;
mecnieruli kvleva xSirad cdilobs saintereso dak-
7. maimunebis Semdegi Tvisebebidan romelia specifi-
virvebis Catarebas. erTi aseTi kvleva exebaGgeneti-
uri axali samyaros maimunebisTvis:
kuri Sedarebis models morfologiuri divergen-
a) kargad ganviTarebuli mSobliuri zrunva;
ciis xerxemlianebis zog jgufSi
b) Tavis qalas win ganlagebuli erTmaneTTan axlis
mdebare Tvalebi; magaliTad, amfibiebi morfologiurad msgavsni arian,
g) kudis gamoyeneba xeebze dasakideblad; Tumca isini genetikurad ufro gansxvavebulebi
d) SemTxvevis mixedviT or fexze siaruli; arian, vidre morfologiurad ufro gansxvavebuli
e) nestoebis qveviT mimartuli ganlageba; frinvelebi. msgavsi movlena Cans adamianisa da Sim-
panzis Sedarebis dros. es ori saxeoba sakmaod gansx-
8. romel kladaSi ar Sedis adamiani:
vavebulia morfologiurad, magram gacilebiT ufro
a) sinapsidebSi;
msgavsia genetikurad. warmoadgineT erTi an meti
b) sarkopterigiebSi;
hipoTeza, romelic axsnis am saocar Tvisebas.
g) diapsidebSi;
d) qalianebSi;
kvleva: rogor hfens naTels Zvlebis struqtura
e) placentarulebSi;
frinvelebis gaCenass?
9. roca adamianebi gamoeyvnen danarCen primatebs Sem-
degi Tvisebebidan romeli gamoCnda pirveli:
a) teqnologiebis ganviTareba;
mecniereba, teqnologia
b) ena;
g) nawilobriv gamartuli siaruli; da sazogadoeba
d) xelsawyoebis Seqmna;
e) didi tvini; Tu adamianis evolucia darviniseulia, adamianis
10. dnm-is Seswavlam ra gvaCvena Semdegidan: kulturis ganviTareba lamarkiseulia. axseniT es sx-
a) homo ereqtusi warmoiSva aziaSi; vaoba mas Semdeg, rac gadaxedavT darvinisa da lamarkis
b) homo sapiensi warmoiSva afrikaSi; ideebs 22 TavSi.

856
857
nawili
6 m c e n a r i s f orma
da funqcia
interviu ra garemoebebSi mogixdaT emigrireba?
nataSa raiselTan es iyo 70-iani wlebis bolo. sabWoTa kavSirSi, Cveni,
rogorc ebraelebis kariera mecnierebaSi SezRuduli
nataSa raixelma uxerxemloTa zoologma leningra- iyo, magram bedma gagviRima da emigrirebis neba dagvrTes.
dis universitetidan didi gza ganvlo, rogorc geo- 1975 wels, Cveni pirveli vaJis dabadebis Semdeg, gvsur-
grafiulad, aseve mecnierulad. dResReobiT igi ameri- da, mas meti SesaZleblobebi hqonoda, ramac sabolood
kis erTerTi yvelaze cnobili mcenareTa fiziologia. gadagvawyvetina gamgzavreba. im periodSi sabWoTa kav-
amJamad doq. raixeli mcenareuli ujredis biologiis Siridan emigrireba Zneli iyo. imxanad erTi anekdoti da-
damsaxurebuli profesoria kaliforniis universitet- dioda – karteris administracia marcvleulis ebraele-
Si, riversaidSi, sadac igi agreTve mcenareuli ujredis bze gacvlis politikas atarebs – rac ufro met xorbals
biologiis centrs xelmZRvanelobs. 2003 wels amerikis gaugzavnis SeerTebuli Statebi sabWoTa kavSirs, miT met
ujreduli biologiis sazogadoebis `qalebi ujredul ebraels miscemen gamgzavrebis uflebaso.
biologiaSi~ mier profesor raixelis aRmoCenas aRi- ase rom, Cven Zalian iRblianebi aRmovCndiT, rom Sev-
arebis niSnad gadaeca mTavari jildo, xolo 2004 wels ZeliT sabWoTa kavSiris datoveba im dros, rodesac bevr
man amerikis mcenareTa biologebis sazogadoebis stefan xalxs hqonda gamgzavrebis survili.
hales prizi miiRo; es jildo mecniers mcenareTa biolo-
giaSi Setanili RirsSesaniSnavi wvlilisTvis gadaecema. rogor monaxeT aq Tqveni
doq. raixelis amJamindeli interesis sagans mkvlevarTa
pirveli samuSao?
mravaldargovani gundis saSualebiT sistemaTa biolo-
giis Seqmna warmoadgens. doq. raixelis damsaxureba bi- sabWoTa kavSiridan emigrirebul mecnierTaTvis,
ologebis winaSe, iseve rogorc misi, rogorc damrige- rekomendaciebis uqonlobis gamo, Zneli iyo akademi-
blis, gulisxmiereba axalgazrda mkvlevarTa mimarT, uri samuSaos Sovna, magram Cven bedma kvlav gagviRima.
TamaSromlobisa da mecnieruli kulturis nimuSia. kvleviTi instituti (citologiis instituti) sadac
me vmuSaobdi, Zalze dainteresebuli iyo Tanamedrove
biologiiT da pasuxismgebelma profesorma dapatiJa
rogor daiwyo Tqveni samecniero
mowveuli profesorebi, raTa maT SemoqmedebiTi Sveb-
kariera sabWoTa kavSirSi? uleba institutSi kvlevebis Casatareblad gaetarebi-
sinamdvileSi, pirdapir mecnierebaSi wavsulvar. me naT. profesor jeri paulins, romelic Tavis ojaxTan
musikosi viyavi da vapirebdi profesionali pianisti erTad jorjiis universitetidan iyo Camosuli, labo-
gamovsuliyavi. magram, raRac momentSi mivxvdi, rom ratoriaSi Tavisi samuSao magida zustad Cemi magidis
saukeTeso pianisti ver gavxdebodi, rac ar momwonda. gverdiT hqonda. Cven ojaxebiT davmegobrdiT.
buneba yovelTvis miyvarda da leningradis univer- im dros, sabWoTa kavSirSi vizitiT myofi amerikele­
sitetSi biologiis Seswavlis SesaZlebloba momeca. bisTvis Zalian Zneli iyo sadme wasvla, radgan maT eubne-
Cems meuRles rom Sevxvdi, orive zoologiis fakulte- bodnen, `Tqven iq ver waxvalT, Tqven aq ver waxvalT.~ ami-
tis studentebi viyaviT leningradSi (amJamad sankt-pe- tom, Cven davexmareT paulinebis ojaxs leningradSi maTi
terburgi). pirveli stumrobisas. mogvianebiT, rodesac SeerTebul
Cven ganvagrZeT muSaoba universitetSi, magis- StatebSi emigrireba gadavwyviteT, jeri paulini iyo
traturaSi, ris Semdegac davikaveT Tanamdebobebi erTaderT profesori amerikaSi, romelic gvicnobda Cven
fakultetze. mogvianebiT ki sabWoTa kavSiris datoveba da Cvens samecniero samuSaos. igi jorjiis universitet-
gadavwyviteT. Si samsaxuris moZebnaSi dagvexmara. amrigad, rodesac am
qveyanaSi CamovediT, rogorc postdoqtoranturis mkv-
levrebma, yvelaferi Tavidan daviwyeT.

858
leningradSi Tqven umartivesebze - wam- norma iqneba. Zalze mniSvnelovania, rom mcenareTa bi-
ologebis axali Taoba warmomadgenlobiTi iyos, bioin-
wamianebze muSaobdiT. magram jorjiaSi formatikaSi kargad erkveodes da amave dros, kargi bio-
muSaoba mcenareebze daiwyeT. ram gana- logic iyos. mecnierTa am axali Taobis Camoyalibebas
dro sWirdeba. Tumca,Bbevri xalxi Tvals adevnebs mkv-
piroba es cvlileba?
levarTa sazogadoeba Arabidopsis-s sistemuri midgomis
Cemi interesis sagani Zireuli ujreduli donea amuSavebis mizniT, vinaidan es sazogadoeba magaliTia
da organizmebze gadarTva ar iyo metismetad rTuli. gaxsnilobisa da kolegebs Soris gamocdilebis gazi-
SeerTebul StatebSi Camosvlis Semdeg maleve mivxvdi, arebis TvalsazrisiT.
rom Tavisuflad mcxovrebi umartivesebis kvlevisaT-
vis, romlebic ar iwvevs daavadebebs, grantebis mopove-
mTeli rigi cilis makodirebeli genebi
ba gaZneldeboda. im dros, mcenareTa kvleva namdvilad
iwyebda aRmavlobas da jorjia iyo erTerTi kera, sadac Arabidopsis-Si konkurencias uwevs
mcenareTa biologia siaxle iyo. me vigrZeni es da msur- adamianisa da sxva rTuli cxovelebis
da, am garemos nawili gavmxdariyavi da amitom bevri ram
viswavle mcenareebis Sesaxeb. agreTve, CemiT daveufle genebs. gagaocaT am aRmoCenam?
disciplinebs, raTa memuSava molekulur biologiaSi. namdvilad ara. vinaidan mcenareebi umoZraoni arian,
molekuluri midgomebi mcenareTa biologiaSi is-is iyo maT garemo pirobebis stresebze Zalian mravalferovani
ikidebda fexs. mec im xalxTan erTad daviwye moleku- sapasuxo reaqcia unda hqondeT. mcenareebi Zalian sru-
luri biologiis Seswavla. ase rom, droSi gamimarTla. lyofili unda iyon, raTa gadarCnen, radgan maT gaqceva
ar SeuZliaT. amas ki didi raodenobiT sxvadasxva saxis
rodesac karg droze saubrobT, ratom cila esaWiroeba, maT Soris mravali maTgani mxolod
mcenareebSi gvxvdeba.
aris mcenareTa biologiaSi yofnisTvis
axla kargi dro? aqvs Tu ara _ rabidopsis-ze Catare-
erTi mizezi isaa, rom sakvlevi organizmis, mcenare bul samuSaoebs mniSvnelovani sasof-
Arabidopsis-is Sesaxeb, CvenTvis bevri ram aris cnobili.
misi genomi siqvenirebulia, xolo mravali cila – iden- lo-sameurneo gamoyeneba?
tificirebuli. mas Semdeg, rac TqvenTvis cnobili gax- diax, radgan Arabidopsis mosaxerxebeli modeluri or-
deba am cilebis funqciebi, rogor urTierTqmedeben ganizmia mniSvnelovani procesebis Sesaswavlad yvela
es cilebi da ra kavSirSia metaboluri gzebi ujredSi mcenareSi, maT Soris marcvlovnebSi. magaliTad, sicivi-
erTmaneTTan, Tqven namdvilad upasuxebT kiTxvebs imis sa da paTogenebis mimarT mdgradoba is ori detalia,
Sesaxeb,Urogor funqcionirebs ujredebi da rogor muS- romlebic marcvlovnebisTvis Zalze mniSvnelovania. ma-
aobs mTlianad mcenare. sistemaTa biologiasTan erTad gram am detalebis analizi gacilebiT iolia Arabidopsis-
mcenareTa biologia gacilebiT ufro saintereso xdeba. Si. ase rom, Tu jer garkveuli genebisa da regulator-
uli metaboluri gzebis identificirebas movaxdenT,
ra dro dasWirdeba mcenareTa sistemaTa romlebic xels Seuwyobs Arabidopsis-s winaaRmdegoba
gauwios garemos stress, Semdeg Cven ukve SevZlebT es
biologiis amoqmedebas? codna marcvlovani mcenareebis gasaumjobeseblad
sistemaTa biologiis arsi modeluri organizmis Se- gamoviyeneoT.
qmnasa da imis gansaRvris unarSi mdgomareobs, rogor
urTierTqmedebs sxvadasxva metaboluri gzebi ujredSi razea fokusirebuli sakuTriv Tqveni
da ra gavlenas axdens erTi romelime metaboluri gzis
cvlileba mTlian organizmze. amisTvis saWiroa, rom laboratoruli kvleva?
Cveni midgomebi ufro mravalferovani da integrirebu- didi xnis manZilze Cemi laboratoriis jgufi ujre-
li unda iyos. CvenTvis saWiroa, rom mcenareTa biolo- dis vezikulebsa da vakuolebSi molekulebis transpor-
gia iseT disciplinebs daukavSirdes, rogoricaa infor- tirebaze muSaobda. bolo ramdenime wlis manZilze Cven
matika da inJineria, magram es rTulia, vinaidan xalxi kidev erTi proeqti davamateT: ujredis kedlis sinTezi
gansxvavebuli mecnieruli kulturebidan modis. mcenareebSi. vakuolebsa da ujredis kedlebs unikal-
swored axla, bevri Cvengani xelaxal treninigs gadis uri mcenare-specifiuri funqcia aqvT da isini arsebi-
iseTi sferos asaTviseblad, rogoricaa bioinformati- Tia mcenaris sicocxlisTvis. amdenad, me Zalze dain-
ka, magram bevrad ukeTesi iqneba, Tu aseTi multidisci- teresebuli var am meqanizmebis srulad gagebiT.
plinaruli ganaTlebis miReba biologebis momzadebisas

859
ukanasknel wlebSi Tqveni gavlena gasc- me miyvars axalgazrdebis garemocvaSi yofna, rad­
gan maTTan Tavs axalgazrdulad vgrZnob. pirvelad,
da Tqveni laboratoriis farglebs da rodesac studentebi laboratoriaSi movidnen, kvle­
mcenareuli ujredis biologiis saerTa- vebis Catarebis gamocdileba sruliad ar hqondaT da
ubralod ar icodnen, riT daewyoT. magram rogorc ki
Soriso sazogadoebis xelmZRvanelobamde
biZgs miscemT maT da interess gauRvivebT, amiT yvelaze
gafarTovda. ratom fiqrobT, rom es ufro did sazRaurs miiRebT amqveynad. magaliTad, ga-
gazrdili roli am etapze mniSvnelova- sul zafxuls gvyavda studenti san bernardino valeis
kolejidan, axlomdebare sazogadoebrivi kolejidan.
nia Tqveni karierisTvis? mas moswonda Tavisi proeqti da Cven vwerdiT statias.
pirvel rigSi minda ganvacxado, rom Cemi kvlevebi isic gadava universitetSi da mainc, Cems laboratori-
laboratoriaSi Cems jgufTan erTad kvlav Cemi nomer aSi yovel kviras mravali saaTis ganmavlobaSi muSaobs,
pirveli prioritetia. magram droTa ganmavlobaSi xvde- Tumca bevr sagans gadis. am students axla surs mcena-
bi, rom miRebuli gamocdileba saSualebas gaZlevs meti reTa mklevari gaxdes – is `moeqca~! da es me did kmayo-
gaakeTo samecniero sazogadoebisTvis Sens sferoSi. me filebas maniWebs.
bevri ram Semmata mcenareTa biologebis sazogadoebam
da axla minda konstruqciuli viyo da ukanve davubruno rodesac ojaxSi ori Zalian dakavebuli
sazogadoebas. faqtiurad, karieris garkveul etapze
valdebuli xar gasce ufro meti, vidre miiRo.
mecnieria _ Tqven da Tqveni meuRle,
magaliTad, me ar viswrafodi gavmxdariyavi Jurna- rogor uTavsebT karieris moTxovnebs
lis `mcenareTa fiziologia~ mTavari redaqtori, magram
ojaxuri cxovrebis movaleobebsa da
kolegebma damiTanxmes, mekisra es saqme. axla amas bevri
dro miaqvs, magram Jurnali warmatebiT viTardeba, rac siamovnebas?
Zalzed maxarebs. msurs rom axalgazrdebi, romlebic muSaobas iwye-
ben mecnierebaSi, samuSaos gamo ar gaurbodnen ojaxis
`dabrunebis~ kidev erTi magaliTi _ Seqmnasa da Svilebis yolas. yvelaze SesaniSnavi ram Cems
cxovrebaSi Cemi ori vaJia. karierasa da ojaxs Soris
Tqven monawileobT programaSi, romelic
wonasworobis dacva ar aris ioli, magram es yvelaferi
SesaZleblobas aZlevs sazogadoebrivi SesaZlebelia, radgan myavs saocari meuRle da Cven
kolejis studentebs, sazafxulo kvleve- erTad viRebT gadawyvetilebebs da saqmesac erTad va-
keTebT. ver ityvi: `Sen Sin darCi da ase gavinawiloT fun-
bi Caataros kaliforniis riversaidis qciebi~. SeiZleba zogierTisTvis es misaRebia, magram
universitetSi. am studentebis muSaoba Cvens SemTxvevaSi, orives gvsurda samecniero kariera.

Tqvens laboratoriSi TavSesaqcevia?


kidev ra rCevebi gaqvT studen-
tebisTvis, romlebic dainterese-
mcenareebs srulyofileba esaWiroebaT, vinaidan gaqceva ar Seu- bulni arian, mecnierebi gaxdnen?
ZliaT
vinaidan biologiis ganviTarebis gza icv-
leba, mimaCnia, rom studentebma unda eZion
programebi, romlebic interdisciplinarul
midgomebs sTavazobs. isini ar unda Semois-
aRvron garkveuli sferoTi da mwvervalebs
miaRweven. Tqven Zalian mizandasaxulebi
unda iyoT, bejiTad iSromoT, unda icodeT,
ra gsurT da Semdeg ar unda moeSvaT. aq, ise
rogorc arsad mTel msoflioSi, SesaZlebe-
lia gaizardoT, rogorc mecnieri. me mgoni, me
amis cocxali magaliTi var. es fantastikuri
cxovrebaa!

860
35
mcenareTa struqtura,
zrda da ganviTareba
S S suraTi 35.1  m cenare (Cabomba caroliniana)

mcenareebisTvis, vidre cxovelebisTvis, rac SesaZloa


ZiriTadi koncefciebi maT umoZraobis kompensaciaSi exmareba. rogorc nataSa
raixelma ganacxada Tavis interviuSi, romelic win us-
35.1 mcenareul organizms aqvs organoebis, qso- wrebs am Tavs, `mcenareebi srulyofili unda iyon, rom
vilebisa da ujredebis ierarqia gadarCnen, radgan maT gaqceva ar SeuZliaT~. amasTan,
radgan nebismieri mcenaris formas garemo faqtorebTan
35.2 meristema axali organoebisTvis ujredebs erTad genetikuri faqtorebi akontrolebs, ori zus-
warmoSobs tad erTnairi mcenare ar arsebobs.
35.3 pirveladi zrda fesvebsa da ylotebs agrZe- specifiur garemoze calkeuli mcenareebis plas-
lebs tiuri struqturuli sapasuxo reaqciebis garda, mTel
saxeobas, bunebrivi gadarCeviT akumulirebuli mor-
35.4 meoradi zrda xe-mcenareebis Reroebsa da fes- fologiuri Tvisebebi da garegnuli forma gaaCnia, ro-
vebs sisqes umatebs
melic mcenareebSi saxeobis SigniT mcired icvleba. ud-
35.5 zrda, morfogenezi da diferenciacia mcena- abnos zogierTi mcenaris, magaliTad, kaqtusis foTlebi
ris organizms warmoqnis ise Zlier aris reducirebuli, rom eklebs warmoqmnis,
Rero ki, faqtiurad, pirveladi fotosinTezis orga-
nos warmoadgens. foTlis Semcirebuli zoma da, aqedan
Sesavali gamomdinare, misi zedapiri, wylis danakargs amcirebs.
foTlis amgvarma adaptaciam gazarda gadarCenis alba-
ori erTnairi mcenare Toba da udabnos garemoSi gamravleba gaaiola.
am TavSi yuradReba gamaxvilebulia imaze, risgan
ar arsebobs Sedgeba mcenaris organizmi, xolo ganyofilebis dan-
arCeni nawili mcenaris biologias eTmoba. 29-e da 30-e
zogierTisTvis suraT 35.1-ze gamosaxuli mcenare
TavebSi aRwerilia xavsismagvarebis, uTeslo WurW-
wylis moucilebeli sarevelaa, romelic wyaroebs, mdin-
lovani mcenareebis, SiSvelTeslovnebisa da farulTes-
areebsa da tbebs abinZurebs. sxvebi mas akvariumebis mim-
lovnebis evolucia da daxasiaTeba. es Tavi da me-6
zidvel danamatad miiCneven. rac ar unda iTqvas, mcenare
ganyofileba ZiriTadad WurWlovan mcenareebzea foku-
kabomba (Cabomba caroliniana) plastiurobis ­– mcenaris
sirebuli – gansakuTrebiT farulTeslovnebze, radgan
unari, Seicvalos an `moergos~ lokalur garemo piro-
yvavilovani mcenareebi mcenareTa saxeobebis daaxloe-
bebs – SesaniSnavi magaliTia. wyalqveSa foTlebi frTebs
biT 90%-s Seadgens da xmeleTis TiTqmis yvela trofu-
waagavs, es adaptacia, savaraudod, mas wylis moZraobis
li damokidebulebis safuZvels warmoadgens. vinaidan
stresisgan icavs. maTgan gansxvavebiT, zedapiruli fo-
dedamiwis mosaxleoba izrdeba da misi sakvebiT, sawvava-
Tlebi mcuravi foTlebia, romlebic wyalze sativtivod
viT, boWkoTi, wamlebiT, xis masaliTa da qaRaldiT uz-
aris momarjvebuli. orive tipis foTols genetikurad
runvelsayofad mcenareebze moTxovna arasdros yo-
identuri ujredebi aqvs, magram gansxvavebuli garemo
fila ase didi; amdenad, kidev ufro mniSvnelovania imis
foTlis formirebaSi monawile sxvadasxva genebis CarT-
gageba, rogor izrdeba da viTardeba mcenare.
vas an gamorTvas iwvevs. aseTi zedmiwevniT ganviTare-
buli plastiuroba gacilebiT ufro damaxasiaTebelia

861
koncefcia 35.1 reproduqtiuli ylorti (yvavili)
kenwruli kvirti

muxli
mcenaris organizms organoebis, muxlTaSorisi

qsovilebisa da ujredebis

Reros sistema
ierarqia aqvs kenwruli
kvirti
mcenareebs, cxovelTa umravlesobis msgavsad, aqvs
organoebi, romlebic sxvadasxva qsovilebisgan Sedgeba,
vegetatiuri
romlebic Tavis mxriv, ujredebisgan aris warmoqmnili. ylorti
qsovili ujredTa jgufia, romelsac saerTo funq-

foToli
cia an struqtura aqvs, an orive saerTo aqvs. mcenaris firfita ubis
organoebis, qsovilebisa da ujredebis ierarqiis ganx- yunwi kvirti
ilvisas, Cven yuradRebas jer organoebze, mcenaris
struqturis damaxasiaTebel niSnebze gavamaxvilebT, Rero

romlebzec dakvirveba ufro iolia.


mTavari fesvi
mcenaris sami ZiriTadi organo:

fesvTa sistema
fesvi, Rero da foToli gverdiTi fesvebi

WurWlovani mcenareebis morfologiaSi ZiriTadad


aisaxeba maTi, rogorc xmeleTis organizmebis evolu-
ciis istoria, romlebic or Zalian gansxvavebul piro-
bebSi – miwiszeda da miwisqveSa garemoSi binadroben da
moipoveben resursebs. mcenareebi wyalsa da mineralebs
miwis qvemodan STanTqamen, xolo CO2-sa da sinaTles – SS suraTi. 35.2  yvavilovani mcenaris gamosaxuleba. mce-
miwis zemodan. am resursebis ganawilebis evoluciur naris organizmi fesvTa sistemad da ReroTa sistemad iyofa;
gadawyvetas warmoadgens sami ZiriTadi organos: fesvis, isini erTmaneTTan WurWlovani qsoviliTaa (diagramaze ga-
Rerosa da foTlis ganviTareba. isini fesvTa sistemad mosaxulia mewamuli zolebis saxiT) dakavSirebuli, romelic
mTel mcenares gasdevs. aq gamosaxuli mcenare idealuri
da ReroTa sistemad aris organizebuli. es ukanaskne-
orlebniania.
li Sedgeba Rerosa da foTlebisgan (suraT 35.2). mci-
reodeni gamonaklisis garda, farulTeslovnebisa da
sxva WurWlovani mcenareebis arseboba mTlianad am or fesvebi
sistemazea damokidebuli. fesvebi, Cveulebriv, ar aris fesvi aris organo, romelic WurWlovan mcenares
mafotosinTezirebeli da rom ara ReroTa sistemidan amagrebs (Cveulebriv niadagSi), STanTqavs mineraleb-
importirebuli organuli sakvebi, igi iSimSilebda. sa da wyals da xSir SemTxvevaSi, imaragebs organul
da piriqiT, ReroTa sistema damokidebulia wyalsa da sakvebs. orlebnianebisa da SiSvelTeslovnebis umrav-
mineralebze, romlebsac fesvebi niadagidan STanTqavs. lesobas mTavarRerZiani fesvTa sistema aqvs, romelic
mogvianebiT, am TavSi, vegetatiuri ylortebis erTi ZiriTadi vertikaluri fesvisgan (mTavari fesvi)
(ylortebi, romlebic ar mravldeba) reproduqtiul Sedgeba, romelic embrionuli fesvisgan viTardeba.
Reroebad gardaqnas ganvixilavT. farulTeslovnebSi, mTavri fesvi dasabams aZlevs lateralur fesvebs,
yvavilebi reproduqtiul ylortebs warmoadgens, rom- romlebsac aseve gverdiT fesvebsac uwodeben (ix. suraT
lebic sqesobrivi gamravlebisTvis Zlier modificire- 35.2). farulTeslovnebSi mTavar fesvSi xSirad grovde-
buli foTlebisgan Sedgeba. ba organuli sakvebi, romelsac mcenare yvavilobisa da
fesvebis, Reroebisa da foTlebis ufro axlos msxmoiarobis dros STanTqavs. amis gamo, Zirxvenebis,
gac­n obasTan erTad, SevecdebiT es organoebi xmeleT­ magaliTad, stafilos, Talgamisa da Warxlis mosavals,
ze cxovrebis adaptaciis evoluciuri perspeqtivis yvavilobamde iReben. Cveulebriv, mTavarRerZian fes-
TvalsazrisiTac ganvixiloT. am organoebis zogierTi vTa sistema miwaSi Rrmad aRwevs.
saxecvlilebis identificirebisas, Cven ZiriTadad fa- uTeslo WurWlovan mcenareebSi da erTlebnianebis
rulTeslovanebis or mTavar jgufze: erTlebnianebsa umravlesobaSi, magaliTad, balaxebSi, embrionuli fes-
da orlebnianebze gavamaxvilebT yuradRebas (ix. suraT vi kvdeba da ar aZlevs dasabams mTavar fesvs. mis nacv-
30.12). lad, Rerodan mravali mcire fesvi izrdeba da TiToeul

862
am mcire fesvs sakuTari gverdiTi fesvebi aqvs. amis Reroebi
Sedegad warmoiqmneba funja fesvTa sistema – rogorc
Rero organoa, romelic monacvleobiT ganlagebuli
wesi, wvril fesvTa safari, romelic miwis siRrmeSi vr-
muxlebis sistemisa, romlebzec foTlebia mimagrebuli
celdeba da romelTaganac arc erTi mTavari fesvi ar
da muxlTaSorisebisgan _ muxlebs Soris arsebuli Re-
gamoirCeva (ix. suraT 30.12).
ros segmentebisgan Sedgeba (ixileT suraT35.2). kuTxeSi
Rerodan gamomaval fesvebs damatebiT (laTinurad
(ubeSi), romelic TiToeul foTolsa da Reros Soris
adventicius _ periferiuli) fesvebs uwodeben, termini
warmoiqmneba ubis kvirtia – struqtura, romelsac
aRwers mcenaris nebismier nawils, romelic uCveulo
gverdiTi ylortis warmoqmnis potenciali aqvs da
adgilze izrdeba. funja fesvTa sistema, Cveulebriv,
romelsac Cveulebriv, tots uwodeben. axalgazrda
ufro zedapirulia vidre mTavarRerZian fesvTa siste-
ylortis ubis kvirtebis umravlesoba mosvenebul mdgo-
ma. gansakuTrebiT zedapirulia balaxebis fesvebi, rom-
mareobaSia (ar izrdeba). amrigad, axalgazrda ylortis
lebic niadagis zeda fenis ramdenime santimetrSia kon-
elongacia Cveulebriv, ylortis apeqsis (wveris) axlo-
centrirebuli. amis gamo balaxebis fesvebi niadagis
saa koncentrirebuli, romelic kenwruli kvirtisgan
zeda fenas adgilze amagrebs da SesaniSnav pirobebs qm-
Sedgeba da ganviTarebadi foTlebisa da kompaqturi
nis eroziis prevenciisTvis. didi zomis erTlebnianebs,
muxlebisa da muxlTaSorisebis mTeli wyeba aqvs.
magaliTad, palmebsa da bambuks, ZiriTadad mZlavri
kenwruli kvirtis siaxlove, nawilobriv ubis kvir­
fesurebi akavebs, romlebic horizontalur miwisqveSa
tebis zrdis inhibirebazea pasuxismgebeli – fenomenze,
Reroebs warmoadgens.
ro­m elsac apikaluri dominireba ewodeba. resursebis
fesvTa mTeli sistema mcenaris damagrebas uwyobs
elongaciaze koncentrirebuli apikaluri dominireba
xels, Tumca mcenareTa umravlesobaSi wylisa da mi­
evoluciur adaptacias warmoadgens, romelic zrdis
neralebis Sewova uSualod fesvis wveris siaxloves
mcenareze sinaTlis zemoqmedebas. magram ra moxdeba, Tu
xdeba, sadac mravalricxovani fesvebis cicqna bususebi
cxoveli Reros bolos SeWams? an Tu romelime obieqtis
metismetad zrdis fesvebis zedapirs (suraT 35.3).
daCrdilvis gamo, sinaTle mcenaris gverdiTa mxridan
ufro intensiuri iqneba, vidre uSualod mis zemodan?
aseT pirobebSi, ubis kvirtebis mosvenebuli mdgomareo-
ba irRveva, anu, isini zrdas iwyebs. mzardi ubis kvirti
dasabams aZlevs gverdiTa ylorts, romelsac sakuTari
kenwruli kvirti, foTlebi da ubis kvirtebi gaaCnia.
kenwruli kvirtis mocileba Cveulebriv, ubis kvirtebis
zrdas astimulirebs, ris Sedegadac ufro meti gverdi-
Ti ylortebi miiReba. amitom, xeebisa da buCqebis gasx-
W W suraTi 35.3  fesvis bususebi
da fesvis wveri. fesvis bususebi, vla da oTaxis mcenareebis waWra maT ufro `dabuCquls~
romlebic aTasobiT zustad fesvis xdis.
wverTan izrdeba, zrdis fesvebis bevr mcenareSi ganviTarda saxecvlili Reroebi,
zedapiris farTobs wylisa da romelTac sxvadasxva funqcia aqvT, rogorc garemosad-
mineralebis Sesawovad.
mi adaptacia. am saxecvlil Reroebs, romlebSic kavebi,
fesurebi, gorglebi da bolqvebi Sedis, xSirad Sec-
mcenaris bususi domiT fesvebad miiCneven (suraT 35.5).

fesvis epidermuli ujredis gamonazardia (damcavi


ujredi mcenaris zedapirze). fesvis bususebi ar Sege-
foTlebi
SaloT gverdiTa fesvebSi, romlebic mravalujrediani foToli, umetesi WurWlovani mcenareebis ZiriTadi
organoebia. mcenaris fesvsa da sokosa da baqterias mafotosinTezirebeli organoa, Tumca fotosinTezs
Soris simbioturi damokidebulebis dros Sewova ufro mwvane Reroebic axorcielebs. foTlebi formiT Zalian
intensiurad xdeba, rogorc amas 36-e da 37-e TavebSi gansxvavdeba erTmaneTisgan, magram isini, Cveulebriv,
SeityobT. gabrtyelebuli firfitisa da yunwisgan Sedgeba, ro-
bevr mcenares saxecvlili fesvebi aqvs. zogi maTgani melic foTols Reros muxlTan akavSirebs (ixile su-
fesvebisgan warmoiqmneba, zogic damatebiTia – Rerodan raT 35.2). farulTeslovnebidan balaxebsa da bevr sxva
viTardeba, xolo iSviaT SemTxvevebSi – foTlebidan. zo- erTlebnians yunwi ar aqvs; mis nacvlad foTlis fuZe
gierTi saxecvlili fesvi mcenares ufro meti maragiTa xalTas qmnis, romelic Reros exveva. zogierT erTleb-
da sayrdeniT uzrunvelyofs, maSin, roca sxva fesvebi nians, maT Soris palmebs, yunwebi aqvT.
wyalsa da sakvebs imarageben an haeridan STanTqaven erTlebnianebi da orlebnianebi ZarRvebis ganlage-
Jangbads an wyals (suraT 35.4). biT, foTlebis WurWlovani qsoviliTac gansxvavdebi-
an. erTlebnianebis umetesobas mTavari paraleluri

863
T T suraTi 35.4  saxecvlili fesvebi. gare-
mosadmi adaptaciebma SesaZloa fesvebis
sxvadasxva funqciis cvlileba gamoiwvios.
bevri saxecvlili fesvi sahaeroa, romle-
bic normaluri ganviTarebisas miwis zemoT
viTardeba.

(b) samarago fesvebi.


bevri mcenare, magaliTad,
batati, sakvebsa da wyals
(a) svetisebri fesvebi. aq naCvenebi simindis sa-
fesvebSi imaragebs. (g) `maxrCobela~ sahaero fesvebi. am maxrCo-
haero fesvebi svetisebri fesvebis magaliTia. bela fikusis Tesli maRali xeebis totebSi
es saxelwodeba maT imis gamo miiRes, rom isini Rvivdeba da mravalricxovan sahaero fesvebs
maRal, TavmZime mcenareebs ikaveben. zrdasruli miwisken mimarTavs. gvelismagvari fesvebi
simindis yvela fesvi damatebiTia, xolo sawyisi maspinZelsa da sagnebs TandaTan irgvliv ex-
fesvebi kvdeba. aq naCvenebi warmoqmnili fesvebi veva, magaliTad, rogorc am kambojuri taZris
sabolood niadagamde aRwevs. nangrevebs. sabolood, maspinZeli xe gagudviT
da daCrdilviT iRupeba.

(d) diskisebri fesvebi. sahaero fesvebi, romlebic diskebs hgavs (e) pnevmatoforebi. aseve cnobilia rogorc sahaero fesvebi,
zogierTi tropikuli xis maRal zros ikavebs, rogorc cen- isini iseTi xeebs uviTardeba, rogoricaa magaliTad, mangris
tralur amerikaSi gavrcelebuli am matylis xis SemTxvevaSia. xe, romelic miqcevisas warmoqmnil WaobebSi binadrobs. zeda-
pirze amosuli fesvebi, fesvTa sistemas Jangbadis miRebis
SesaZleblobas aZlevs, romelic sqel, wyaliT gaJRenTil
lafSi ar aris.

864
ZarRvebi aqvs, romlebic foTlis firfitas sigrZeze qsovilTa sami sistema: dermaluri,
gasdevs. maTgan gansxvavebiT orlebnianebs, Cveulebriv,
mTavari ZarRvebis datotvili qseli aqvs (ix. suraT
gamtari da safari
30.12). mcenaris yvela organos – fesvs, Rerosa da foTols
farulTeslovnebis identificirebisa da klasi- dermaluri, gamtari da safari qsovili aqvs. qsovilTa
ficirebisas taqsonomistebi ZiriTadad yvavilis mor- sistema funqcionalur erTeulebadaa organizebuli
fologias eyrdnobian, magram isini foTlis morfolo- da erTi an meti qsovilisgan Sedgeba, romelic mcena-
giis cvalebadobasac iyeneben. magaliTad, foTlis ris organoebs akavSirebs. qsovilTa yoveli sistema
formas, foTlebis sivrceSi ganlagebasa da foTlebis mcenaris mTel organizmSi vrceldeba, magram qsovilTa
daZarRvas. suraT 35.6-ze naCvenebia foTlis sxvadasx- specifiuri maxasiaTeblebi da sivrceSi maTi urTierT-
va forma: martivi da rTuli foTlebi. didi foTlebis damokidebuleba sxvadasxva organoSi gansxvavebulia
umetesoba rTuli an ormagad rTulia. es struqturu- (suraT35.8).
li adaptacia did foTlebs SesaZleblobas aZlevs, win dermalur qsovilTa sistema gareTa damcavi safa-
aRudges Zlier qars da naklebad daziandes; agreTve ria. Cveni kanis msgavsad, igi dacvis pirvelad xazs qm-
maT ufro SeuZliaT paTogenis SezRudva, romelic foT- nis fizikuri dazianebisa da paTogenuri organizmebis
lis calkeul foTolaks utevs da mas mTels foTolze winaaRmdeg. balaxovan mcenareebSi dermaluri qsovili
gavrcelebis saSualebas ar aZlevs. Cveulebriv, mWidrod ganlagebul ujredTa erTi Sris-
foTlebi umetesad fotosinTezzea specializeb- gan Sedgeba, romelsac epidermiss uwodeben. merqnian
uli. Tumca, mcenaris zogierT saxeobas aqvs foTlebi, mcenareebSi damcavi qsovilebi, romlebic cnobilia ro-
romlebmac evoluciis procesSi adaptacia ganicada da gorc periderma, Reroebisa da fesvebis xandazmul ub-
sxva funqcia magaliTad, damagrebis, dacvis, dagrovebis nebSi epidermiss cvlis; es procesi am TavSi mogvianebiT
an gamravlebis funqcia SeiZina (suraT 35.7).

(a) kavebi. kavebi, romlebic aq marwyvis magaliTzea naCvenebi,


horizontaluri Reroebia, romlebic zedapiris gaswvriv
izrdeba. es `ylortebi~ mcenares usqesod gamravlebis sa-
Sualebas aZlevs, radgan `ylortebi~ muxlebTan, TiToeuli
amonayaris gaswvriv warmoiqneba.

samarago foTlebi

(d) fesurebi. janjafilis saWmelad


vargisi Ziri fesuris, horizonta-
luri Reros, magaliTia, romelic
zustad zedapiris qveS izrdeba an
zemoT amodis da zedapiris gas-
wvriv izrdeba.
Rero

fesvebi
muxli

(b) bolqvebi. bolqvebi verti-


kaluri, miwisqveSa Reroebia, fesura
romlebic ZiriTadad foTlebis
(g) gorglebi. magaliTad, wiTeli kartofilis
gamsxvilebuli Zirebisgan fesvi
Sedgeba, sadac sakvebi grovdeba. gorglebi fesurebis gamsxvilebuli dabo-
xaxvis bolqvis sigrZeze gaWriT, loebebia, romlebic sakvebis dagrovebazea
Tqven saxecvlili foTlebis specializebuli. kartofilis irgvliv
mravali Sre SegiZliaT naxoT, spiralurad ganlagebuli `Tvalakebi~
romelic mokle RerosTanaa ubis kvirtebis jgufia, romelic muxlebze
dakavSirebuli. aRiniSneba.
SS suraTi 35.5  saxecvlili Reroebi.

865
iqneba ganxiluli. garda imisa, rom epidermisi mcenares T T s uraTi 35.7  s axecvlili
wylis dakargvisa da daavadebebisgan icavs, yovel or- foTlebi.
ganoSi mas specifiuri funqciac aqvs. magaliTad, fes-
(a) ulvaSebi. ulvaSebi sax-
vebis bususebi, romlebic ase mniSvnelovania wylisa da ecvlili foTlebia, maTi saSu-
mineralebis absorbciisTvis, fesvis wverTan arsebuli alebiT barda samagrs eWideba.
ulvaSi `qamandiviT~ exveva sa-
epidermuli ujredebis gamonazardebia. magrs da qmnis xveuls, romelic
foTlebisa da Reroebis umetesobis epidermisis mcenares samagrTan aaxlovebs.
cvilis safari, romelsac kutikula ewodeba wylis da- ulvaSebi tipuri saxecvlili
foTlebia, magram zogi maTgani
kargvis prevencias – xmeleTze cxovrebis mniSvnelovan saxecvlili Reroa, magaliTad
vazis.
(b) eklebi. kaqtusis eklebi, rogorc
magaliTad, opunciis, faqtiurad foT-
lebia, xolo fotosinTezi ZiriTadad
norC mwvane ReroebSi mimdinareobs.

foToli.

(a) martivi foToli.


martivi foToli erTi (g) samarago foTlebi. su-
ganuyofeli firfit- kulentebis umravlesobas, am
aa. zogierTi martivi brolis balaxis msgavsad, wylis
samarago saxecvlili foTlebi
foToli Rrmad aris
aqvs.
danakvTuli, rogorc yunwi
magaliTad, muxis
(d) Tanayvavilebi. rZianas wi-
ubis kvirti Teli nawilebi xSirad yvavilis
furclebSi eSlebaT, es ki sax-
ecvlili foTlebia, romlebic
yvavilTa jgufs gars ekvris.
kaSkaSa Seferilobis foTlebi
foTolaki. dammtveravebs izidavs.

(e) reproduqtiuli foTle-


bi. zogierTi sukulentis, mag-
aliTad, Kalanchoë daigremontiana-s
(b) rTuli foToli. foTlebi damatebiT morCebs
rTul foTolSi warmoqmnis, romlebic foTols
firfita mra- scildeba da niadagSi fesvebs
vali foTolakisgan uSvebs.
Sedgeba. aRsaniSnavia,
rom foTolaks fuZeSi yunwi
ubis kvirti ar aqvs. ubis kvirti

(g) ormagad rTuli


foToli. ormagad
rTul foTolSi
TiToeuli foTolaki
ufro mcire foTo- i.
ak
lakebad iyofa. l
To
fo

yunwi
ubis kvirti

SS suraTi 35.6  martivi da rTuli foTlebis Sedareba

866
adaptacias uwyobs xels. mogvianebiT foTlis speciali- myari centraluri gamtari cilindris formiTaa war-
zebul ujredebs ganvixilavT, romlebic CO2-is cvlas modgenili. misgan gansxvavebiT, Reroebisa da foTlebis
aregulirebs. specializaciis kidev erTi magaliTia steli WurWlovan konebad, wnulebad iyofa, romlebic
foTlis triqomebi, romlebic epidermisis gamonaz- qsilemisa da floemisgan Sedgeba. qsilemac da floe-
ardebs warmoadgens. magaliTad, aromatuli foTlebis mac sxvadasxva tipis ujredebs Seicavs, maT Soris iseT
triqomebi, romlebic pitnis sekrecias axdens, mcena- ujredebs, romlebic upiratesad transportirebazea
reebs balaxismWamelebisa da daavadebebisgan icavs. specializebuli.
qsovilTa gamtari sistemis saSualebiT fesvebsa da qsovilebi, romlebic arc dermaluria da arc gam-
Reroebs Soris nivTierebebis transporti xorcield- tari, safar qsovilTa sistemis Semadgeneli nawilia.
eba. qsilema da floema ori gamtari qsovilia. qsilema safar qsovils, romelic gamtari qsovilis SigniTaa,
wyalsa da gaxsnil mineralebs fesvebidan zemoT, Reroe- gulguli ewodeba, xolo safar qsovils, romelic gam-
bisken atarebs. floema ki organuli sakvebis, magali- tari qsovilis gareTaa, korteqss (qerqs) uwodeben. sa-
Tad, Saqrebis transports axorcielebs iqidan, sadac far qsovilTa sistema ufro metia, vidre ubralod Sema-
isini warmoiqmneba (Cveulebriv, foTlebidan), im mimar- vsebeli. igi sxvadasxva ujreds Seicavs, romlebic iseTi
TulebiT, sadac misi saWiroeba arsebobs – Cveulebriv, funqciebis Sesasrulebladaa specializebuli, rogori-
fesvebisa da zrdis saitebisken, magaliTad, ganviTa- caa samarago, fotosinTezisa da sayrdeni.
rebadi foTlebisa da nayofebisken. fesvisa da Reros
gamtar sistemas erTad stela (berZnulidan _ RerZi)
mcenareuli ujredis ZiriTadi tipebi
ewodeba. stelas organizacia saxeobebisa da organoe-
bis mixedviT icvleba. farulTeslovnebSi, fesvis stela mcenare, nebismieri mravalujrediani organizmis
msgavsad, ujreduli diferencirebiT, ujredebis spe-
cializebuli struqturiTa da funqciiT xasiaTdeba.
mcenareul ujredebSi, diferenciacia zogjer proto-
plastis (ujredis SigTavsi ujredis kedlis garda) far-
glebSi vlindeba. magaliTad, zogi mcenareuli ujredis
protoplastebs qlorofili aqvT, maSin, rodesac sxva
tipis mcenareul ujredebs, funqcionaluri qloro-
plastebi ar aqvs. ujredis kedlis cvlilebebi agreTve
garkveul rols asrulebs mcenareuli ujredebis dife-
renciaciaSi. momdevno or gverdze, suraTi 35.9, yur-
adReba gamaxvilebulia mcenareuli ujredis ZiriTad
tipebze: parenqimaze, kolenqimaze, sklerenqimaze, qsil-
emis wylis gamtar ujredebsa da floemis Saqris gamtar
ujredebze. aRsaniSnavia struqturuli adaptaciebi,
romlebic specifiuri funqciebis ganxorcielebis Ses-
aZleblobas iZleva. SegiZliaT ganixiloT suraTi 6.9 da
6.28, romlebzec ZiriTadi mcenareuli ujredis struq-
kanis turebia naCvenebi.
qsovili

koncefcia testi 35.1


ZiriTadi
parenqima 1. rogor aZlevs gamtar qsovilTa sistema FfoT-
WurWlovani lebsa da fesvebs erToblivi funqcionirebis sa-
qsovili Sualebas, raTa maT mTeli mcenaris zrda da gan-
viTareba uzrunvelyon?
SS suraTi 35.8  sami qsovilis sistema. kanis qsovilis 2. aRwereT mcenareTa organoebisa da mcenareuli
sistema (cisferi) faravs mTels mcenares. WurWlovani
ujredis sul mcire sami specializacia, ro-
qsovilis sistema (Zoweuli) aseve mTels mcenareze
vrceldeba, magram sxvadasxva organ oSi misi ganlageba melic xmeleTze sicocxlis adaptacis warmoad-
gansxvavebulia. ZiriTadi parenqima (yveTeli) pasuxismge- gens.
belia mcenaris metaboluri funqciebis umetesobaze. is 3. aRwereT TiTouli qsovilTa sistemis roli
yvela organoSi ganlagebulia kanis qovilsa da WurWlo- foTolSi.
van qsovilebs Soris.

867
suraTi 35.9
kvleva: diferencirebuli mcenareuli ujredebis magaliTebi parenqimuli ujredebi
parenqimis ujredebi
momwifebul parenqimis ujredebs pirveladi kedlebi aqvT, romlebic ufro Txeli da
drekadia; umetesad, maT meoreuli kedeli ar aqvT (ix. suraT 6.28, romelzec pirveladi
da meoreuli ujredis kedelia ganxiluli). protoplastebs, Cveulebriv, didi zomis
centraluri vakuoli aqvT. parenqimis ujredebs xSirad `tipur~ mcenareul ujredebad
miiCneven, radgan isini struqturulad yvelaze naklebadaa specializebuli. parenqimis
ujredebi mcenaris metaboluri procesebis umravlesobas axorcielebs, asinTezebs da
imaragebs sxvadasxva organul produqts. magaliTad, foTlis parenqimuli ujredebis
qloroplastebSi adgili aqvs fotosinTezs.
Rerosa da fesvis parenqimul ujredebs ufero plastidebi aqvT, romlebic saxamebels
imaragebs. nayofis tipuri ujredebi ZiriTadad parenqimuli ujredebisgan Sedgeba.
gansakuTrebul pirobebSi, magaliTad, mcenaris dazianebis Semdeg organoebis aRdgenisaparenqimuli ujredebi
da ganaxlebisas, parenqimuli ujredebis umravlesoba sxva tipis mcenareul ujredebad Elodea-s foTolSi qloro- 60 μm
dayofisa da diferencirebis unars inarCunebs. laboratoriaSi erTi parenqimuli ujre-
plastebTan erTad (LM).
didan mTeli mcenaris regenaraciac ki SesaZlebelia.
kolenqimis ujredebi
Wimebad an cilindrebad dajgufebuli kolenqimis ujredebi mcenaris ylortis qerqis parenqimuli
axalgazrda nawilebis sayrdenia. kolenqimis ujredebs ufro sqeli pirveladi kedeli 80μm ujredebi
aqvs, vidre parenqimis ujredebs, Tumca kedlebi araTanabradaa gasqelebuli. axalgaz-
rda Reroebsa da yunwebs, epidermisis qveS, xSirad aqvs kolenqimis ujredebis Wimebi
(magaliTad, niaxuris Reris `larebi~). kolenqimis ujredebs meoreuli kedeli ar
aqvT, xolo simkvrivis ganmapirobebeli lignini maT pirvelad kedelSi ar aris. amitom
isini, zrdis SeuzRudavad, moqnili saydeniT uzrunvelyofen ujreds. funqcionaluri
simwifisas, kolenqimis ujredebi cocxali da moqnilia da sklerenqimis ujredebisgan
gansxvavebiT, romelTac Semdeg ganvixilavT, maTi elongacia ReroebTan da foTlebTan
erTad xdeba, romelTa sayrdensac isini warmoadgens.

kolenqimis ujredebi (Sambucus-


is, anwlis qerqSi; ujredis kedeli
SeRebilia wiTlad) (LM).

sklerenqimis ujredebi
sklerenqimis ujredebic funqcionirebs, rogorc mcenaris
sayrdeni elementebi, magram maT sqeli meoreuli kedlebi aqvT,
5 μm
romlebic Cveulebriv ligniniTaa gamagrebuli; isini gacilebiT
ufro uxeSia, vidre kolenqimis ujredebi. momwifebul kolenqimis
ujredebs elongacia ar SeuZliaT da mcenaris im nawilebSi gvx- sklereidis ujre-
vdeba, romlebmac Sewyvites sigrZeSi zrda. sklerenqimis ujredebi debi msxalSi (LM)
imdenad specializebulia sayrdenad, rom bevri maTgani funq-
cionaluri simwifisas ukve mkvdaria, magram vidre protoplasti 25 μm
daiSlebodes, meoreul kedels warmoqmnis. uxeSi kedlebi `ConCxis~
saxiT rCeba, romelic zog SemTxvevaSi, aseulobiT wlebis ganma-
vlobaSi mcenaris sayrdens warmoadgens. mcenaris im nawilebSi,
romlebic jer kidev elongirdeba, moumwifebeli sklerenqimis meo- ujredis ke-
radi kedlebis dagroveba araTanabrad, spiraluri an rgolisebri deli
konfiguraciiT xdeba. ujredis kedlis es gasqelebebi mas elonga-
ciasTan erTad zambaris msgavsad gaWimvis saSualebas aZlevs.
sklerenqimis ujredebis or tipi, romlebsac sklereidebsa da
boWkoebs uwodeben, mTlianad sayrdensa da ganmtkicebazea spe-
cializebuli. sklereidebs, romlebic boWkoebTan SedarebiT ufro
boWkos ujredebi (ganivi kveTi
moklea da arawesieri forma aqvs, Zalian sqeli ligninizebuli meo-
reuli kedlebi aqvs.sklereidebi simkvrives aniWebs kaklis naWuWeb- ifnis xidan) (LM)
sa da Teslis garsebs, agreTve, msxlis nayofis qviSisebr struq- zogi maTgani warmoebaSi gamoiyeneba, magaliTad kanafis boWkoebi
turas ganapirobebs. boWkoebi, romlebic Cveulebriv Zafebadaa – Tokebis dasamzadeblad, xolo selis boWkoebi – selis mo-
organizebuli, grZelia, ufro Txeli da boloebSi viwrovdeba. saqsovad.

868
qsilemis wylis gamtari ujredebi
qsilemis wylis gamtari ujredebi boloebSi
ori tipis wylis gamtari ujredebi, traqeidebi da WurWlis naklebad vi-
WurWeli traqeidebi 100 μm
elementebi milisebri, wagrZelebuli ujredebia, romlebic wrovdeba. isini
funqciuri simwifisas kvdeba. traqeidebi yvela WurWlovani erTi bolodan
mcenaris qsilemaSi gvxvdeba. garda traqeidebisa, farulTes- meore bolo-
lovnebis umravlesobas, iseve rogorc zogierT SiSvelTes- sken mwkrivadaa
lovansa da uTeslo WurWlovan mcenares, WurWlebis element- ganlagebuli da
ebi aqvs. mikromilakebs
rodesac traqeidis an WurWlis elementis protoplasti qmnis, romle-
dezintegrirdeba, ujredis kedlis gasqelebuli kedlebi ukan bic WurWlebis
rCeba, warmoqmnis aracocxal mils, romelSic wyals SeuZlia saxiTaa cno-
idinos. traqeidebisa da WurWlis elementebis meoreul bili. WurWlis
kedlebSi xSirad CarTulia forebi, ufro Txeli ubnebi, sadac elementebis
mxolod pirveladi kedlebia warmodgenili (pirveladi da meo- damaboloveb-
reuli kedlebis Sesadareblad ixile suraT 6.28). or mezobel el kedlebs
ujreds Soris wyals SeuZlia lateralurad, forebis saSuale-traqeidebi da WurWlebi forebi xvrelebi gaaC-
biT gadaadgileba. (Seferili SEM) nia, romelTa
traqeidebi grZeli, Txeli ujredebia daviwroebuli boloe- saSulebiTac
biT. ujredidan ujredSi wyali ZiriTadad forebis saSuale- wyali WurWleb-
biT gadadis, sadac mas sqeli meoradi kedlis gadakveTa ar Si Tavisuflad
uwevs. traqeidebis meoreuli kedlebi ligniniTaa gamagre- WurWlis
miedineba.
buli, romelic maT wylis transportirebisas, daWimulobis elementi
pirobebSi, daSlisgan icavs da sayrdeniTac uzrunvelyofs.
Cveulebriv, WurWlis elementebi traqeidebTan SedarebiT WurWlis elementebi
ufro ganieri da moklea; maTi kedlebi ufro Txelia da dasvretili damabolovebeli kedlebiT
floemis Saqris gamtari ujredebi
qsilemis wylis gamtari ujredebisgan gansxvavebiT, sacrisebri milakebi:
floemis Saqris gamtari ujredebi funqcional-
sigrZivi Wrili (LM)
uri simwifis asakSi cocxalia. uTeslo WurWlovan
mcenareebSi da SiSvelTeslovnebSi, Saqrebi da sxva
organuli sakvebi grZeli, viwro ujredebis saSu- Tanamgzavri
alebiT transportirdeba, romlebsac sacrisebr ujredi
ujredebs uwodeben. farulTeslovnebis floemaSi
sakvebi sacris milebis saSualebiT tranportird- sacrisebri
eba, romlebic ujredebis jaWvisgan Sedgeba, rom- milaki
lebsac sacrisebr milakebs uwodeben. plazmodesma
miuxedavad imisa rom cocxalia, sacrisebr mi-
lakebs ar aqvT iseTi organelebi, rogorcaa birT- sacris
vebi, ribosomebi da mkveTrad gamoxatuli vakuoli. firfita
ujredis SigTavsis amgvari reduqcia ujredSi
sakvebis ufro Tavisuflad moZraobis saSulebas
iZleva. sacrisebr milakebs Soris damabolovebel
kedlebs, romlebsac sacris firfitebi ewodeba, birTvi
forebi aqvs, romlebic sacrisebri milakis sig-
rZeze, ujredidan ujredSi siTxis dinebas uwyobs
citoplazma
xels. TiToeuli sacrisebri milakis gverdiT
Tanamgzavri
aris Tanamgzavri ujredi, romelic sacrisebr 30μm
ujredi
milaks mravalricxovani arxebiT, plazmodesmebiT
ukavSirdeba (ix. suraT 6.8). Tanamgzavri ujredis 15 μm
birTvi da ribosomebi ara marto am ujreds emsax- sacrisebri milakebi:
ureba, aramed momijnave sacrisebr milaksac. zog sigrZivi Wrili sacrisebri firfita
mcenareSi foTlebis Tanamgzavri ujredebi sacri- forebiT (LM)
sebr milakebSi Saqrebis CatvirTvas uwyobs xels,
romelic Semdeg mcenaris sxva nawilebs gadaecema.

869
koncefcia 35.2 Teslis warmoqmna, sikvdili – erT weliwadSi an ufro
nakleb droSi asruleben. mravali gareuli yvavilovani
mcenare, iseve rogorc mniSvnelovani sasoflo-sameur-
meristema axdens ujredebis neo kulturebi, marcvlovnebisa da parkosnebis CaTv-
liT, erTwliania. orwliani mcenareebi Cveulebriv,
generirebas axali or weliwads cocxloben, romelic xSirad vegetatiuri
zrdisa (pirveli gazafxuli/zafxuli)O da yvavilobis
organoebisTvis (meore gazafxuli/zafxuli) periodebs Soris Sualedur
jer-jerobiT, Cven ganvixileT mcenaris qsovilTa civ periodsac (zamTari) moicavs.
da ujredTa struqtura da maTi ganlageba Camoyalibe- Warxali da stafilo orwliani mcenareebia, magram
bul organoebSi. magram rogor iqmneba es struqtura? maT iSviaTad toveben miwaSi xangrZlivad, yvavilobisT-
ZiriTadi gansxvaveba mcenareebsa da umetes cxovelebs vis sakmarisi droiT. mravalwliani mcenareebi mravali
Soris isaa, rom mcenaris zrda mxolod embrionuli an wlis manZilze cocxloben, isini moicaven xeebs, buCqebs
iuveniluri periodiT ki ar Semoifargleba, aramed zr- da zogierT balaxovan mcenares. amboben, rom CrdiloeT
das adgili aqvs mcenaris mTeli sicocxlis manZilze; amerikis velebze gavrcelebuli bizonis balaxi im Tes-
movlena cnobilia rogorc SeuzRudavi zrda. drois lidan izrdeba, romlebic 10 000 wlis win, bolo gamyin-
nebismier monakveTSi, tipuri mcenare Canasaxovani, gan- varebis dasrulebis Semdeg aRmocenda.
viTarebadi da momwifebuli organoebisgan Sedgeba. rodesac mravalwliani mcenare kvdeba, es Cveuleb­
mosvenebis periodebis garda, mcenareTa umravleso- riv, asakis gamo ki ar xdeba, aramed SeiZleba ga­m owveuli
ba gamudmebiT izrdeba. maTgan gansxvavebiT, cxovelTa iyos infeqciebiT an saziano garemoTi, magaliTad, xanZ-
umravlesoba da mcenaris zogierTi organos, magaliTad, riT an Zlieri gvalviT.
foTlebis didi nawili SezRudul zrdas ganicdis; anu, mcenareebs SeuzRudavi zrdis unari aqvT, radgan
garkveuli zomis miRwevis Semdeg isini zrdas wyveten. mudmivi embrionuli qsovili aqvT, romelsac meriste-
miuxedavad imisa, rom mcenareebi zrdas mTeli si- ma ewodeba. igi ori ZiriTadi saxisaa: apikaluri meri-
cocxlis manZilze agrZeleben, ra Tqma unda, isini stema da lateraluri meristema. apikaluri meristema
kvdebian. sasicocxlo ciklis xangrZlivobis mixedviT, fesvebis wversa da ylortebis kvirtebSia ganlagebuli
yvavilovani mcenareebi SeiZleba daiyos erTwlian, or- da damatebiT ujredebs iZleva, romlebic mcenares
wlian an mravalwlian mcenareebad. erTwliani mcena- sigrZeSi zrdis saSulebas aZlevs; es procesi pirve-
reebi TavianT sasicocxlo cikls – Casaxva, yvaviloba, ladi zrdis saxeliTaa cnobili. pirveladi zrda fes-

ylortis apikaluri pirveladi zrda


meristemebi ReroSi
merqnian (kvirtebSi) epidermisi
mcenareebSi
korteqsi
aris
lateraluri
pirveladi floema
meristemebi,
romlebic
meorad zrdas pirveladi qsilema
uzrunve- WurWlovani gulguli
lyofs da kambiumi lateraluri
zrdis meristemebi
korpis
fesvebisa da
kambiumi meoradi zrda ReroSi
Reroebis
garSemoweri-
lobas. korpis kam-
periderma
biumi
apikaluri gulguli korpis emateba meorad
meristemebi kambiumi dermalur qso-
pirvelad zr- vils
das emateba, korteqsi
anu sigrZeSi pirveladi
pirveladi WurWlovani
zrdas qsilema
floema kambiumi
uzrunve-
emateba meorad
lyofs. meoradi
fesvis apikaluri qsilemasa da
qsilema WurWlovani meoradi
meristemebi floema floemas
kambiumi

SS suraTi 35.10  pirveladi da meoradi zrdis mokle mimoxilva.

870
vebs niadagSi gavrcelebis saSualebas aZlevs, xolo X X suraTi 35.11  kenwruli kvirti
ylortebs – sinaTlisa da CO2 zemoqmedebis gazrdis. samwliani zrda kvirtis qercli
balaxovan (aramerqnian) mcenareebSi pirveladi zamTris totSi
zrda mTlianad, an TiTqmis mTlianad qmnis mcenaris damatebiTi
organizms. Tumca, merqniani mcenareebis garSemoweri- kvirtebi
lobis zrda Reroebisa da fesvebis nawilebSi iq mim-
dinareobs, sadac pirveladi zrda Sewyvetilia. sisqe- wlevandeli foTlis nawiburi
Si zrda, romelic cnobilia rogorc meoradi zrda, zrda Rero muxli
(erTi wlis) ylortis
gamowveulia lateraluri meristemebis aqtivobiT, apeqsis ax-
romelsac WurWlovan kambiums da korpis kambiums uwo- muxlTaSorisi
lomdebare
deben. damyofi ujredebis es cilindrebi fesvebisa da damatebiTi
Reroebis sigrZezea ganlagebuli (suraT 35.10). WurW- kvirtidan
lovani kambiumi Sreebs umatebs WurWlovani qsovils, ganviTare-
foTlis
romelsac meoradi qsilema (merqani) da meoradi flo- buli
nawiburi
ema ewodeba. korpis kambiumi epidermiss peridermiT gasuli wlis erTwliani
Caancvlebs, romelic ufro sqeli da mtkicea. zrda gverdiTi
(ori wlis) toti
meristemis SigniT ujredebi SedarebiT xSirad iyo-
fa da damatebiT ujredebs warmoqmnis. gayofis zogi- kenwruli kvirtis
erTi produqti meristemaSi rCeba da kidev warmoqnis qerclebis
ujredebs, maSin, roca sxvebi diferencirdeba da mo- mier zamTris wina
foTlis sezonebSi
zardi mcenaris organoebsa da qsovilebSi CaerTveba. ori wlis winan- nawiburi datovebuli nawibu-
ujredebs, romlebic rCeba rogorc axali ujredebis deli
rebi
wyaro, sawyisebs uwodeben. meristemidan gadmonacvle- zrda (sami wlis)
bul axal ujredebs – warmoebulebs, romlebic manamde
agrZeleben dayofas, vidre maT mier warmoqmnili ujre-
debi ganviTarebad qsovilebSi ar specializdeba.

35.3
merqnian mcenareebSi pirveladi da meoradi zrda
erTdroulad, magram sxvadasxva adgilas mimdinareobs.
koncefcia
zrdis yovel sezonze, pirveladi zrda apikaluri meri-
stemis axlos axalgazrda fesvebisa da ylortebis dag-
rZelebas iwvevs, maSin, roca lateraluri meristema pirveladi zrda agrZelebs
meorad zrdas iwvevs, rac sisqes hmatebs da ufro mt-
kices xdis mcenaris SedarebiT xnier nawilebs (suraT 35.
fesvebsa da ylortebs
11). yvelaze xnier ubnebSi, magaliTad, xis zros fuZeSi, pirveladi zrdisas apikaluri meristema warmoqmnis
meoradi zrdis Sedegad warmoqmnili qsovilebi yvelaze mcenaris pirvelad RerZs, fesvisa da Reros sistemaTa
metad akumulirdeba. nawilebs. balaxovan mcenareebSi, mcenaris pirveladi
RerZi Cveulebriv, mTeli mcenarea. merqnian mcenareebSi
igi mxolod yvelaze axalgazrda nawilebisgan Sedgeba,

35.2
romlebic jer ar gamerqnebula. miuxedavad imisa, rom
koncefcia testi apikaluri meristema agrZelebs rogorc fesvebs, aseve
Reroebs, am ori sistemis pirvelad zrdaSi gansxvaveba
SeiniSneba.
1. Tqveni kanis qveda Sreebis ujredebi iyofa da
Caanacvlebs zedapiridan Camofcqvnil mkvdar
ujredebs. ratom aris mcdari ujredis dayofis fesvebis pirveladi zrda
am ubnebis Sedareba mcenaris meristemasTan? fesvis wveri saTiTis msgavsi fesvis SaliTiTaa da-
2. ganasxvaveT zrdis tipebi, romlebic saTaves faruli, romelic natif apikalur meristemas icavs,
apikaluri da lateraluri meristemidan iRebs. radgan pirveladi zrdisas fesvi uxeS niadags awveba.
amas garda, fesvis SaliTa polisaqaridebis lorwos
gamoyofs, romelic fesvis SaliTis irgvliv afxvierebs
niadags. zrda, zustad fesvis wveris ukan, ujredebis sam
zonaSi, pirveladi zrdis Tanmimdevrul etapebze xdeba.
fesvis SaliTidan daSorebiT, ujredis dayofis, zrdisa
da momwifebis zonebia (suraT 35.12).

871
sistemis transversaluri (ganivi) kve-
Ta. wyalma da mineralurma marilebma,
romlebic niadagidan STainTqmeba,
fesvis mfaravi ujredebis erTi Sre,
epidermisi unda gaiaros. fesvis bu-
korteqsi WurWlovani susebi, zrdis ra epidermuli ujre-
cilindri
epidermisi
debis zedapiris farTobs, am process
ufro intensiurs xdis.
gasaRebi momwifebis fesvebis umravlesobaSi stela
zona WurWlovani cilindris, qsilemisa da
dermaluri fesvis bususi
floemis myar RerZs warmoadgens (ix.
parenqimuli
suraT 35.13 a). qsilema centridan ra-
WurWlovani
dialurad, ori an meti sxivis saxiT
vrceldeba, xolo floema maT Soris
soliseburad viTardeba. mravali er-
elongaciis Tleblianis fesvebSi, gamtari qsovili
zona parenqimuli ujredebis centraluri
RerZisgan Sedgeba, romelsac monacv-
leobiT gars ekvris qsilemisa da flo-
emis rgolebi (suraT 35. 13b).
centralur ubans xSirad guls
ujredis
apikaluri dayofis uwodeben, magram igi ar unda agerioT
meristema zona Reros gulgulSi, romelic safari
fesvis qsovilia.
SaliTa
fesvebis safari qsovili, romelic
100 μm metwilad parenqimuli ujredebis-
gan Sedgeba, avsebs korteqss _ zonas
WW suraTi 35.12  fesvis pirveladi zrda. diagramasa da sinaTlis mikrofotogra-
fiaze gamosaxulia xaxvis fesvis wveri. mitozi, ujredis dayofis zonaSia koncen- WurWlovan cilindrsa da epidermiss
trirebuli, sadac apikaluri meristema da misi uSualo produqtebia lokalize- Soris. safari qsovilis ujredebi or-
buli. apikaluri meristema agreTve fesvis SaliTis axali ujredebis warmoqmnas ganul sakvebs imaragebs, xolo maTi
uzrunvelyofs, romlebic Camofcqvnili ujredebis adgils ikavebs. fesvis zrda, plazmuri membrana niadagidan xsnaris
upiratesad, fesvis elongaciis zonaSia koncentrirebuli. ujredebi funqcionalu-
saxiT STanTqavs mineralebs. korteq-
rad simwifis zonaSi aRwevs simwifes. zonebi erTmaneTSi mkveTri sazRvrebis gareSe
gadadis. sis Sida Sres endodermisi ewodeba; es
aris erTi ujredis sisqis mqone cilin-
ujredebis samive zona erTadaa, maT Soris mkveTri dri, romelic WurWlovan cilindrTan
sazRvari ar aris. ujredis dayofis zona fesvis api- sazRvars warmoqmnis.
kalur meristemas da mis warmoebulebs Seicavs. fesvis 36-e TavSi Tqven SeityobT, rogor asrulebs en-
axali ujredebi, maT Soris fesvis SaliTis ujredebi, am dodermisi SerCeviTi barieris rols da areguli-
zonaSi warmoiqmneba. elongaciis zonaSi fesvis ujre- rebs niadagidan WurWlovan cilindrSi nivTierebebis
debi izrdeba da zogjer, zomiT Tavdapirvel sidides gatarebas.
aTjer aRemateba. ujredebis elongacia ZiriTadad, gverdiTi fesvebi periciklidan – WurWlovani ci­
fesvis wveris niadagSi win gadaadgilebazea pasuxismge- lin­d ris gareTa Sridan warmoiqmneba (ix. suraT 35.13).
beli. amavdroulad, fesvis apikaluri meristema, elon- gverdiTi fesvi izrdeba da korteqsisa da epidermisis
gaciiis zonis ufro axalgazrda bolos, kvlav hmatebs gavliT win miiwevs, vidre Camoyalibebuli fesvidan ar
ujredebs. gamova (suraT 35.14). igi fesvis zedapiris axlos ar vi-
vidre fesvis ujredebi zrdas daasrulebdes, bevri Tardeba, radgan rogorc uwyveti qsovilTa WurWlovani
maTganis struqturisa da funqciis specializacia iwye- sistemis nawili, Camoyalibebuli fesvis WurWlovan
ba. momwifebis zonaSi ujredebi asruleben diferenci- cilindrTan unda darCes dakavSirebuli.
rebas da funqcionalur simwifes aRweven.
fesvis pirveladi zrdisas epidermisi, ZiriTadi ylortebis pirveladi zrda
parenqima da gamtari qsovili warmoiqmneba. sinaTlis
mikrofotografiaze – suraTi 35.13, naCvenebia orleb- ylortis apikaluri meristema kenwruli kvirtis
nianebisa (Ranunculus, baia) da erTlebnianebis (Zea, si- wverSi, dayofis fazaSi myofi ujredebis gumbaTisebri
mindi) axalgazrda fesvebis sami pirveladi qsovilTa masaa (suraTi 35. 15). foTlebi, foTlis borcvebisgan

872
epidermisi

korteqsi

WurWlovani
cilindri

endodermisi

pericikli

parenqimuli
ujredebis
guli

qsilema

floema

100 μm 100 μm
(a) tipuri fesvis ganivi kveTa. tipuri SiSvelTeslovnebisa
da orlebnianebis fesvebSi, iseve, rogorc zogierT er-
TlebnianSi, stela aris WurWlovani cilindri, romelic (b) fesvis ganivi kveTa, parenqimiT
Sedgeba qsilemis wilebad dayofili gulisgan, xolo centrSi. mravali erTlebnianis
wilebs Soris floema aris moTavsebuli. fesvis steli warmoadgens Wur-
50 μm Wlovan cilindrs, parenqimiT
centrSi, romelic garSemorty-
endodermisi gasaRebi mulia rgoliT, sadac qsilema da
floema monacvleobs.
dermaluri
pericikli
parenqimuli
WurWlovani

qsilema
SS suraTi 35.13  pirveladi qsovilis struqtura axalgazrda
floema fesvebSi.
(a) da (b) nawilebSi naCvenebia qsovilTa sami pirveladi sistema,
Sesabamisad Ranunculus -isa (baia) da Zea-s (simindi) fesvebSi. SevniS-
navT, rom baias fesvs qsilemisa da floemis centraluri guli aqvs.
maSin, roca simindis fesvs – parenqimuli ujredebis guli. es aris
mcenaris fesvTa organizebis ori ZiriTadi tipi, sadac mravali va-
riacia gvxvdeba, rac mcenaris saxeobazea damokidebuli (yvela sm).

(mxolobiTSi primordiumi, foTlis borcvi) TiTisebri mcenareebi, mTeli ylortis sigrZeze izrdeba. TiToeu-
gamonazardebis saxiT, apikaluri meristemis gverdiTi li foTlis ubeSi meristemuli ubania, romelsac inter-
mxridan warmoiqmneba. ubis kvirtebi meristemuli ujre- kalaruli meristema ewodeba. swored amitom, balaxi
debis kunZulebidan viTardeba, romelsac apikaluri gaTibvis Semdegac agrZelebs zrdas.
meristema foTlis borcvebis fuZeSi tovebs. mogvi-
anebiT, kenwrul kvirtebs gverdiTi ylortebis warmo- qsovilTa organizeba ReroebSi
qmna SeuZliaT (ix. suraT 35.2).
epidermisi, rogorc uwyveti dermaluri sistemis
kvirtis SigniT foTlis borcvebi erTadaa Tavmoy-
nawili Reroebs faravs. gamtari qsovili Reros sig-
rili, vinaidan muxlTaSorisebi Zalian moklea. faqtiu-
rZeze, WurWlovani konebis saxiT gasdevs. gverdiTi fes-
rad, ylortis elongacias metwilad ylortis apeqsis
vebisgan gansxvavebiT, romlebic fesvis siRrmidan, gam-
qvemoT, odnav ufro xnieri muxlTaSorisebis sigrZeSi
tari qsovilisgan warmoiqmneba (suraT 35.15), gverdiTi
zrdisas aqvs adgili. am zrdas ganapirobebs rogorc
ylortebi Reros zedapirze arsebuli ubis kvirtebidan
ujredebis dayofa, aseve ujredebis elongacia mux-
viTardeba (suraT 35.15). Reros WurWlovani konebi fes-
lTaSorisis SigniT. zogi mcenare, maT Soris balaxovani
vis WurWlovan cilindrSi, niadagis zedapiris axlos

873
XX suraTi 35.14  gverdiTi fesvis formireba. gverdiTi 100 μm
fesvi periciklSi, WurWlovani cilindris gareTa SreSi
ganviTa-
iRebs saTaves da korteqsisa da epidermisis gavliT
rebadi
izrdeba. mikrofotografiebis am seriaSi sawyisi fesvis
gverdiTi
ganivi kveTis xedia warmodgenili, xolo gverdiTi
fesvi
fesvi sigrZiv WrilSia naCvenebi.
korteqsi

WurWlovani
cilindri

epidermisi
gverdiTi fesvi

lokalizebul gardamaval zonaSi iyris Tavs. tisebri) parenqimis da Rrublisebri parenqimis. palisa-
SiSvelTeslovnebSi da erTlebnianebis umravleso- duri mezofili, an palisaduri parenqima foTlis zeda
baSi gamtari qsovili rgolurad organizebuli WurW- nawilSi erT an met Sred ganlagebuli wagrZelebuli
lovani konebis saxiT arsebobs (suraT 35.16 a). yovel ujredebisgan Sedgeba.
WurWlovan konaSi qsilema gulgulisken aris mimarTuli, Rrublisebri mezofili, romelsac Rrublisebr
xolo floema – korteqsisken. erTlebnianTa umravleso- parenqimasac uwodeben svetisebri mezofilis qvemoT
bis ReroebSi, konebi mTel safar qsovilSi ufroa gafan-
apikaluri
tuli, vidre rgolurad ganlagebuli (suraT 35.16 b). foTlis
meristema,
rogorc erTlebnianebis, aseve orlebnianebis Rero­ borcvebi

ebSi safari qsovili ZiriTadad parenqimisgan Sedgeba,


magram kolenqimis ujredebi, romlebic zustad epider-
misis qveSaa, bevr Reros aniWebs simtkices. sklerenqi-
mis ujredebi kerZod, boWkovani ujredebi WurWlovani
ganviTa-
konebis SigniT, agreTve uzrunvelyofs mcenares sayr­ rebadi
deniT. WurWlovani
suraT 35.17-ze mocemulia foTlis struqtura. Wimi
epidermul bariers bageebi (stomata, mxolobiTSi stoma)
arRvevs, romlebic garemomcvel haersa da foTlis
SigniT arsebul fotomasinTezebel ujredebs Soris
CO2-is gacvlis SesaZleblobas iZleva. termini stoma
bagis xvrelze an mTlianad stomatalur kompleqssze
damate-
miuTiTebs, romelic xvrelisa da ori gverdiTi Camke- biTi kvirtis
ti ujredisgan Sedgeba, romlebic xvrelis gaRebasa da meristema
daxurvas aregulireben. garda imisa, rom bageebi CO2-is
gacvlas aregulirebs, isini, rogorc amas 36-e TavSi nax-
avT, wylis aorTqlebiT dakargvis ZiriTadi gzacaa.
ZiriTadi parenqima zeda da qveda epidermiss Soris
aris moTavsebuli, romelsac mezofili ewodeba (ber-
Znulad mesos – Sualedurs, xolo phyll foTols niSnavs). 0,25μm

mezofili, ZiriTadad fotosinTezze specializebuli S S suraTi 35.15  kenwruli kvirti da ylortis pirveladi zrda.
foTlis borcvebi apikaluri gumbaTis gverdiTi mxridan war-
parenqimuli ujredebisgan Sedgeba. mravali orlebnia-
moiqmneba. es Coleus-is ylortis wveris sigrZivi Wrilia (sinaTlis
nis foTlebs ori sxvadasxva zona aqvs: palisaduri (sve- mikroskopi).

874
floema qsilema TT suraTi 35.16  pirveladi qsovilebis organizeba axalgazrda ReroebSi.

sklerenqima
gulgulis korte- ZiriTadi
(boWkovoni ujre-
qsTan damakavSire- parenqima
debi)
beli ZiriTadi
parenqima

gulguli
epidermisi

gasaRebi
epidermisi korteqsi dermaluri WurWlovani
boWkoebi 1 mm
WurWlovani 1 mm parenqimuli
kona
WurWlovani

(a)  orlebniani mcenaris (mzesumzira) Rero. WurWlovani (b) erTlebniani mcenaris (simindi) Rero. WurWlovani konebi
Wimebi qmnis rgols. SigniT mimarTul ZiriTad parenqimas mTel ZirTad parenqimaSia gafantuli. aseTi struqturis
gulguli ewodeba, xolo gareT mimarTul ZiriTad paren- mqone ZiriTadi parenqima ar aris dayofili gulgulad da
qimas – korteqsi (ganivi kveTa, sinaTlis mikroskopi) korteqsad (ganivi kveTa, sinaTlis mikroskopi).

aris. es ujredebi ufro faSarad aris ganlagebuli,


maT Soris sahaeri saknebis labirinTebia, sadac CO2 da koncefcia 35.4
Jangbadi ujredebis irgvliv da palisadur ubnamde moZ-
raobs. bageebis siaxloves, sadac garemomcvel haerTan merqnian mcenareebSi
airTa cvlas aqvs adgili, sahaero saknebi gansakuTrebiT
didi zomisaa. meoradi zrda Reroebsa
TiToeuli foTlis gamtari qsovili Reros gamtari
qsovilis gagrZelebaa. Reroebis gamtar konebTan da-
da fesvebs sisqes matebs
makavSirebeli foTlis kvlebi foTlis yunws gaivlis meoradi zrda, sisqeSi zrda, romelic lateraluri
da foTolSi gadadis. ZarRvebi foTlis gamtari konebia, meristemis saSualebiT xorcieldeba merqniani mcena-
rom­lebic mravaljer iyofa da mTel mezofilSi itoteba. reebis Reroebsa da fesvebSi, iSviaTad foTlebSic mim-
es qseli qsilemasa da floemas mafotosinTezirebeli qso- dinareobs. mcenaris meoradi organizmi, WurWlovani
vilTan mWidrod akavSirebs, romelic wyalsa da minera- kambiumisa da korpis kambiumisgan warmoqmnili qso-
lebs qsilemidan iRebs, xolo floemaSi tvirTavs Saqrebsa vilebisgan Sedgeba. WurWlovani kambiumi meorad qsile-
da sxva organul produqtebs mcenaris sxva nawilebSi ga- mas (merqani) da meorad floemas emateba. korpis kambiu-
dasatanad. gamtari struqtura agreTve funqcionirebs mi mWidro, sqel safars warmoqmnis, romelic ZiriTadad
rogorc ConCxi, romelic foTlis formas amagrebs. korpis ujredebisgan Sedgeba.
TiToeuli ZarRvi a boWkoebis damcav SaliTaSia mo- pirveladi da meoradi zrda erTdroulad, magram
Tavsebuli, romelic Cveulebriv, parenqimuli ujre- sxvadasxva zonaSi mimdinareobs. maSin, roca apikaluri
debis erTi an meti Srisgan Sedgeba. meristema Reros an fesvs sigrZeSi zrdis, meoradi zrda
iq iwyeba, sadac pirveladi zrda Sewyvetilia; es xdeba

koncefcia testi 35.3 yvela saxeobis SiSvelTeslovanisa da mravali orlebni-


anis ufro xnier ubnebSi, Tumca erTlebnianebSi iSviaTad
gxvdeba. Reroebsa da fesvebSi, romlebic eqstensiuri
1. aRwereT, riT gansxvavdeba fesvebis datotva meoradi zrdis Semdeg TiTqmis erTnairad gamoiyureba,
ylortebis datotvisgan. procesi msgavsia. momdevno gverdze, suraT 35.18 moce-
2. SeadareT pirveladi zrda fesvebsa da ylor­te­ mulia merqniani Reros zrdis gamosaxuleba.
bSi. Reros Tanmimdevruli ganivi kveTebis gamokvleviT,
3. aRwereT foTlis ZarRvebis funqcia.
SegiZliaT Tvali gaadevnoT meoradi zrdis ganviTare-

875
TT suraTi 35.17  foTlis anatomia. Camketi
gasaRebi
ujredebi

dermaluri
bageebis
parenqimuli xvreli
WurWlovani epidermuli
ujredebi

50 μm
kutikula sklerenqi-
mis boWkoebi (b) Wortanas (Tradescantia) foTlis
zedapiris xedi (LM)
bageebi

zeda epider-
misi

konebis palisaduri
amomfeni mezofili
ujredebi

Rrublisebri
mezofili

qveda epi-
dermisi
Camketi
ujredebi kutikula
sahaero Camketi
qsilema ZarRvi ZarRvi saknebi ujredebi

floema Camketi
100 μm
ujredebi
(g) iasamnis (Syringa) foTlis ganivi
(a) foTlis qsovilebis nawilobrivi Wrili kveTi (LM)

bas wlidan wlamde (rom SegeZloT momdevno sami wlis agreTve konebs Soris arsebul gamtar qsovilSi Sres
manZilze, kenwerosTan axlomdebare yvelaze axalgaz- warmoqmnis.
rda ubanze dakvirveba, Tqven iseTive cvlilebebs SeniS- WurWlovani konebis SigniT da maT Soris arsebuli
vnavdiT). meristemuli zonebi erTiandeba da damyofi ujredebis
uwyvet cilindrs warmoqmnis. tipuri SiSvelTeslovanis
an merqniani erTlebnianis fesvSi, WurWlovani kambiumi
WurWlovani kambiumi
pirvelad floemasa da pirveladi qsilemis wilebs So-
da meoradi gamtari qsovili ris segmentebisa saxiT viTardeba, xolo pericikli, sab-
WurWlovani kambiumi erTi ujredis sisqis meri- olood cilindrad yalibdeba.
stemuli ujredebisgan Semdgari cilindria. igi zrdis ganiv kveTaSi WurWlovan kambiums wriuli saxe aqvs,
garSemowerilobas da agreTve Sida mxridan meoradi gafantuli ujredebis zonebiT, romlebsac TiTista­
qsilemis, xolo gareTa mxridan meoradi floemis Tan- risebr sawyisebs da sxivur sawyisebs uwodeben. rode-
mimdevrul Sreebs warmoqmnis. yoveli momdevno Sris sac es sawyisebi iyofa, am dros izrdeba TviT kambiumis
diametri wina Sris diametrze metia (ix. suraT 35.18). garSemoweriloba; kambiumis SigniT meoradi qsilema,
amgvarad, ZiriTadad igi ganapirobebs fesvisa Tu Reros xolo kambiumis gareT meoradi floema imatebs (suraT
sisqeSi zrdas. 35.19). TiTistarisebri sawyisebi wagrZelebul ujre-
WurWlovani kambiumi aradiferencirebuli uj­r e­ debs qmnis, rogoricaa magaliTad, qsilemis traqeide-
debisa da parenqimuli ujredebisgan viTardeba, rom- bi, WurWlovani elementebi da qsilemis boWkoebi; isini
lebsac SenarCunebuli aqvT dayofis unari. tipuri agreTve sacrisebri milakebis elementebs, Tanmxleb
SiSvelTeslovnebis an merqniani erTlebnianebis Re­ ujredebs, parenqimasa da floemis boWkoebs qmnian. maT
roSi, WurWlovani kambiumi TiToeuli WurWlovani ko- konusuri (TiTistarisebri) boloebi aqvT da fesvis an
nis pirvelad qsilemasa da pirvelad floemas Soris da Reros RerZis paraleleurad arian orientirebulni.

876
(a) pirveladi da meoradi Reros yvelaze axalgazrda nawilSi Tqven SegiZlia
zrda orwlian ReroSi naxoT mcenaris pirveladi organizmi, im saxiT,
rogorc is pirveladi zrdis procesSi, apikaluri
meristemis saSualebiT yalibdeba. ganviTarebas
WurWlovani kambiumi iwyebs.
epidermisi gulguli pirveladi zrda agrZelebs Reros elongacias.
korteqsi pirveladi qsilema Reros nawils, romelic imave wels ufro adre aris
WurWlovani kambiumi warmoqmnili, ukve dawyebuli aqvs meoradi zrda. am
pirveladi nawilis garSemoweriloba izrdeba, radgan WurW-
pirveladi floema
floema lovani kambiumis TiTistarisebri sawyisebi Sida
korteqsi epidermisi
WurWlovani mxares meorad qsilemas, xolo gareTa mxares – meo-
kambiumi floemis sxivi radi floemas warmoqmnis.
a
pirveladi zrd WurWlovani kambiumis sxivisebri sawyisebi, sawyiss
qsilema qsilemis sxivi
aZlevs qsilemisa da floemis sxivebs.

gulguli WurWlovani kambiumis diametris zrdasTan erTad


meoradi floema da sxva qsovilebi, romlebic
pirveladi kambiumis gareT mdebareobs, ver mihyveba mocu-
zrda qsilema lobis zrdis temps, radgan ujredebi aRar iyofa.
meoradi qsilema amis Sedegad, es qsovilebi, epidermisis CaTvliT,
irRveva. meoradi lateraluri meristema, korpis
WurWlovani kambiumi
kambiumi parenqimuli ujredebidan, korteqsSi vi-
meoradi floema korpi Tardeba. korpis kambiumi korpis ujredebs warmo-
peridermi
pirveladi floema qmnis, romlebic anacvlebs epidermiss.
(ZiriTa-
dad pirveladi korpis
meoradi zrdis meore wels WurWlovani kambiumi
korpis kambiumi
emateba meorad qsilemasa da floemas, xolo korpis
kambiumi a
zrd kambiumi korps warmoqmnis.
da korpi)
Reros diametris zrdasTan erTad, gare qsovilebi,
pirveladi romlebic korpis kambiumis gareT mdebareobs, ir-
floema gulguli Rveva da Rerodan Camoifrqcvneba.
meoradi korpis kambiumi, korteqsis sul ufro Rrma SreebSi
meoradi
floema xelaxla warmoiqmneba. rodesac sawyisi korteqsi-
qsilema
WurWlovani (orwliani dan aRaraferia darCenili, parenqimuli ujredidan
kambiumi nazrdi), meorad floemaSi korpis kambiumi viTardeba.
meoradi
WurWlovani kambiumi TiToeuli korpis kambiumi da mis mier warmoqm-
qsilema
meoradi floema nili qsovilebi peridermis Sres qmnis.
pirveladi qerqi
uaxlesi qerqi Sedgeba yvela qsovilisgan, romelic WurW-
qsilema korpis peridermis lovani kambiumis gareT mdebareobs.
gulguli kambiumi
korpi Sreebi

meoradi floema
WurWlovani kambiumi
korpis
meoradi gazafxulis merqani kambiumi
qsilema zafxulis merqani peridermi
korpi

qsilemis sxivi
qerqi

SS suraTi 35.18  Reros pirveladi (b) Tilia-s (cacxvi) samwlovani Reros


0,5mm 0,5mm ganivi kveTa (sinaTlis mikroskopi)
zrda da meoradi zrda

sxivisebri sawyisebi, romlebic ufro moklea da Re- sakvebi nivTierebebi gadaaqvT. agreTve, isini imarageben
ros an fesvis RerZis perpendikularuladaa mimarTuli saxamebels da sxva organul nivTierebebs. WurWlovani sx-
WurWlovan sxivebs – radialur Sreebs warmoqmnis, romle- ivis nawili, romelic meorad qsilemaSia lokalizebuli,
bic ZiriTadad parenqimuli ujredebisgan Sedgeba. WurW- cnobilia rogorc qsilemis sxivi. meorad floemaSi loka-
lovani sxivebi cocxali gzebia, romlebsac meorad qsile- lizebul wils, floemis sxivi ewodeba.
masa da meorad floemas Soris wyali da sxva organuli vinaidan meoradi zrda wlebis manZilze grZeldeba,

877
lis saxe aqvs, romelic xeebis umravlesobis Reroebisa
da fesvebis ganiv kveTaSi Cans. aqedan gamomdinare, xe-
WurWlovani kambiumi mcenaris asaki SeiZleba wliuri rgolebis daTvliT Se-
fasdes. rgolebi SeiZleba gansxvavdebodnen sisqiT, rac
sezonuri nazardis raodenobas asaxavs.
asakis matebasTan erTad, xis an merqniani buCqis meo-
(a) u
 jredis dayofis tipi. sawyisi SeiZleba daiyos siganeze da radi qsilemis ufro xnieri Sreebi wyalsa da mineralebs
warmoqmnas ori kambialuri sawyisi (C), an radialurad da war- (qsilemis wveni) aRar atarebs. am Sreebs merqnis guls
moqmnas sawyisi da qsilemis (X) an (P) floemis ujredi. uwodeben, radgan isini Reros an fesvis centrTan axlo-
saa ganlagebuli (suraTi 35.20). gareTa Sreebi, romle-
bic jer kidev atareben qsilemis wvens merqnis cilis
saxelwodebiTaa cnobili. amitom, didi xe maSinac ki Sei-
Zleba gadarCes, Tu misi zros centri futuroa.
imis gamo, rom meoradi qsilemis yovel axal Sres
ufro didi garSemoweriloba aqvs, meoradi zrda saSu-
alebas iZleva, rom qsilemam yovelwliurad ufro meti
wvenis transportireba moaxdinos da foTlebis mzardi
raodenoba moamaragos. merqnis guli Cveulebriv, ufro
(b) m
 eoradi zrdis akumulireba. Tumca aq qsilemisa da floemis muqia, vidre merqnis cila, vinaidan igi gamoyofs fissa
monacvleobiT matebaa naCvenebi, Cveulebriv, kambialuri da sxva nivTierebebs, romlebic ecoba ujredis Rruebs
sawyisi gacilebiT met qsilemas warmoqmnis. da xis qerqs icavs sokoebisa da xis-mxreli mwerebisgan.
mxolod yvelaze ufro axalgazrda meoradi floe­
S S suraTi 35.19  ujredis dayofa WurWlovn kambiumSi
ma, romelic WurWlovan kambiumTan yvelaze axlosaa
fun­qcionirebs Saqrebis transportSi. Reros an fesvis
garSemowerilobis zrdasTan erTad, ufro xnieri meo-
xdeba meoradi qsilemis (merqnis) akumulireba, romelic
radi floema Camoifcqvneba, ris gamoc meoradi floemis
ZiriTadad traqediebis, WurWlovani elementebisa
akumulireba ise intensiurad ar xdeba, rogorc meoradi
da boWkoebisgan Sedgeba (ix. suraT35. 9). SiSvelTes-
qsilemis.
lovnebs traqeidebi aqvT, maSin, roca farulTeslovnebs
rogorc traqeidebi, aseve WurWlovani elementebi aqvT.
funqcionaluri simwifisas ujredebi mkvdaria, orive korpis kambiumi
tipis ujredebs sqeli gamerqnebuli (lignificirebuli) da peridermis warmoqmna
kedlebi aqvT, romlebic merqans simagresa da simtkices
meoradi zrdis adreul safexurze epidermisi ga-
aniWebs. traqeidebi da WurWlovani elementebi, romle-
reT gamoidevneba, ris gamoc skdeba, Sreba da Reros Tu
bic zrdis sezonis dasawyisSi, Cveulebriv, adre gazaf-
fesvs scildeba. mas ori qsovili Caenacvleba, romlebic
xulze viTardeba, gazafxulis merqnis saxelwodebiTa
pirveladi korpis kambiumisgan warmoiqmneba. ReroebSi
cnobili; maT, rogorc wesi, SedarebiT didi diametri
igi gareTa korteqsisgan iRebs saTaves (ix. suraT 35.18
da Txeli ujredis kedlebi aqvT (ix. suraT 35.18 b). es
a), xolo fesvebSi – periciklis gareTa Sridan. erTi
struqtura maqsimalurad awvdis wyals axal, mzard fo-
qsovili, romelsac felodermas uwodeben parenqimuli
Tlebs.
ujredebis Txeli Srea, romelic korpis kambiumis Sig-
traqeidebi da WurWlovani elementebi mogviane­
niT warmoiqmneba.
biT, zrdis sezonis dasasruls, gvian zafxulSi an ad-
meore qsovili, romelic korpis ujredebisgan Sed­
reul Semodgomaze viTardeba da zafxulis merqnis sa­
geba, korpis kambiumis gareTa mxares akumulirdeba.
xelwodebiTaa cnobili. es sqelkedliani ujredebia,
korpis ujredebis momwifebasTan erTad, maT kedlebSi
imdenive wyalis transportirebas ar axdenen, magram
ufro myar sayrdens qmnian, vidre gazafxulis merqnis cvilisebri nivTiereba grovdeba, romelsac suberini
Txelkedliani ujredebi. ewo­deba da Semdeg kvdeba. SemdgomSi, korpis qsovili
zomier sartyelSi, mravalwlovan mcenareebSi meo- funq­cionirebs rogorc barieri, romelic icavs Rerosa
radi zrda yovel wels wydeba, rodesac zamTarSi WurW- Tu fesvs wylis dakargvisgan, fizikuri dazianebisa da
lovani kambiumi svenebis mdgomareobaSi gadadis. gazaf- paTogenebisgan. korpis kambiumi da mis mier warmoqmnili
xulze, rodesac zrda ganaxldeba Cndeba sazRvari axal qsovilebi peridermas Seadgens.
gazafxulis merqnis did ujredebsa da zafxulis merq- vinaidan korpis ujredebi suberins Seicavs da Cve­
nis ufro mcire ujredebs Soris, romlebic zrdis wina ulebriv, kompaqturadaa ganlagebuli, peridermis udi­
sezonze warmoiqmna; Cveulebriv, mas gansxvavebuli rgo- desi nawili, epidermisisgan gansxvavebiT wylisa da
ga­z ebisTvis SeuRwevadia. aqedan gamomdinare, umetes

878
mce­n areSi wylisa da mineralebis absorbcia uSualod aRweridan meqa­nizmebis aRweraze gadavinacv­l ebT, rom-
fesvis yvelaze axalgazrda nawilSi, ZiriTadad fesvis lebic safuZvlad udevs am process.
bususebSi mimdinareobs. ganvixiloT tipuri erTwli­ani sarevela. albaT, igi
ufro xnieri nawilebi mcenaris sayrdens warmod- miliardobiT ujredisgan Sedgeba – zogi maTgani didia,
gens da wyalsa da gaxsnil nivTierebebs fesvebsa da Re- zogi mcire, zogi Zlier specializebulia, zogi – ara, ma-
roebs Soris atarebs. periderma dawinwklulia mcire gram yvela maTgani erTi ganayofierebuli kvercxujre-
amoburculi ubnebiT, romelTac meWeWebi ewodebaT, disgan warmoiqmneba. masis mateba, anu zrda, romelsac
sadac korpis ujredebs Soris ufro meti sivrcea. isini mcenaris sicocxleSi aqvs adgili, rogorc ujredebis
gamerqnebuli fesvis an Reros SigniT cocxal ujredebs dayofis, aseve maTi moculobis zrdis Sedegia, magram
garemos haerTan gazTa cvlis ganaxorcielebis saSuale- ra akontrolebs am procesebs? ratom wyveten foTlebi
bas aZlevs. zrdas mas Semdeg rac garkveul zomas miaRweven, maSin,
WurWlovani kambiumisgan gansxvavebiT, korpis kam- roca apikaluri meristema gamudmebiT iyofa? agreTve
biumis ujredebi dayofas aRar agrZelebs; amrigad, misi unda aRiniSnos, rom Cvens hipoTetur sarevelaSi, mili-
garSemoweriloba ar izrdeba. amis magivrad, Reros Tu ardobiT ujredi aradiferencirebuli ujredebis gro-
fesvis gasqelebiT ixliCeba pirveladi korpis kambiumi, va ar aris, isini advilad sacnob qsovilebad da orga-
romelic kargavs Tavis meristemul aqtivobas da korpis noebadaa organizebuli.
ujredebad diferencirdeba. foTlebi muxlebidan viTar­d eba; fesvebi (Tu dam-
axali korpis kambiumi Sida mxares viTardeba, ris Se­ atebiTi ar aris) – ara. epidermisi, foTlis gareTa
degadac peridermis kidev erTi Sre warmoiqmneba. pro- mxridan warmoiqmneba, xolo WurWlovani qsovili – Sida
cesis gagrZelebaTan erTad, peridermis ufro xnieri mxridan, piriqiT arasodes.
Sreebi Camoifcqvneba, rac naTlad Cans mravali xis zros organimzmis formisa da organizaciis ganviTare-
damskdar, CamoSrevebul qerqze. bas morfogenezi ewodeba. mcenaris organizmis yove-
bevri fiqrobs, rom qerqi, merqniani Rerosa Tu fes- li ujredi genebis iseTive nakrebs, genomis zust asls
vis mxolod gareTa damcavi safaria. faqtiurad, qerqi Seicavs, romelic ganayofierebul kvercxujredSia.
WurWlovani kambiumis gareT arsebul yvela qsovils genebis eqspresiis sxvadasxva xasiaTi (modeli), ujre-
Seicavs. gareT mimarTuli misi mTavari komponentebia: debSi ujredul diferenciacias iwvevs, ris Sedegadac
meoradi floema (warmoqmnili WurWlovani kambiumis mi­ sxvadasxva tipis ujredebi warmoiqmneba (ixile Tavi
er), uaxlesi periderma da peridermis yvela xnieri Sre 21). ganviTarebasTan dakavSirebuli sami procesi, zrda,
(ix. suraT 35.20). morfogenezi da ujreduli diferencireba SeTanxme-
bulad moqmedebs, raTa ganayofierebuli kvercxujredi

35.4
mcenared gardaiqmnas.
koncefcia testi

1. xeSi, fuZidan 2m-is dacilebiT niSania CaWedebu-


li. Tu xe maRalia da yovelwliurad 1m-iT izde-
wliuri
ba, ra simaRleze iqneba niSani 10 wlis Semdeg? rgoli
2. xe maSinac ki SeiZleba gadarCes, Tu gamtari mili
centrSi gadaWrilia, Tumca, zros irgvliv mTe-
li qerqis rgolis mocileba (process dargolva WurWlovani
sxivi
ewodeba), xes daRupavs. axseniT ratom.

35.5
merqnis
koncefcia meoradi guli
qsilema merqnis
cila
zrda, morfogenezi da
WurWlovani
diferenciacia qmnis kambiumi
meoradi floema
mcenaris organizms qerqi
peridermis Sreebi

aqamde Cven aRvwereT mcenaris organizmis ganviTa-


reba meristemidan. axla, mcenaris zrda-ganviTarebis SS suraTi 35.20  xis zros anatomia

879
molekuluri biologia: gadawyveta – detaluri sqemis dadgena, rogor aris
mcenare agebuli, yoveli genis funqciis gansaRvra da
revolucia mcenareTa SeswavlaSi TiToeuli qimiuri nivTierebis metabolur gzaze dak-
Tanamedrove molekuluri teqnologiebi xels uwy- virveba. SeiZleba erT dResac SesaZlebeli gaxdes kom-
obs mcenareTa biologebs, gamoikvlion, aZlevs mcena- piuteriT Seqmnili `virtualuri mcenaris~ Seqmna, rac
res dasabams zrda, morfogenezi da ujreduli dife- SesaZleblobas miscems mkvlevrebs, vizualurad war-
rencireba. axali laboratoruli meTodebi, sacdeli moidginon, mcenaris romeli geni aqtivdeba mis sxvadasx-
organizmebis gonivrul SerCevasTan erTad gamokvle­ va nawilSi ganviTarebis mTeli mimdinareobis manZilze.
vebis katalizatori gaxda, ramac mcenareTa biologiis
aRorZineba gamoiwvia. erT-erT samecniero gamokvleva- zrda: ujredis dayofa
Si yuradReba gamaxvilda Arabidopsis thaliana-ze, mdogvise-
brTa ojaxis patara sarevelaze, romelic sakmaod
da moculobis zrda
mcirea, ris gamoc mkvlevrebs saSualeba eZlevaT, labo- meristemaSi ujredebis dayofiTa da ujredebis ra-
ratoriis farTobis ramdenime kvadratul metrze aTa- odenobis matebiT maRldeba zrdis potenciali. Tumca,
sobiT mcenaris kultivireba moaxdinon (suraT 35.21). mcenaris masis faqtiuri mateba, ujredebis moculobis
ganviTarebis xanmokle cikli – daaxloebiT eqvsi kvira zrdis xarjze xdeba. ujredis dayofis procesi ufro
ganayofierebidan yvavilobamde Arabidopsis-s genetikuri srulad me-12 TavSia aRwerili (ix. suraT 12.10), xolo
kvlevebisTvis SesaniSnav modelad aqcevs. 39-e TavSi ganxilulia ujredis elongaciis procesi (ix.
mcenareTa biologebs agreTve xels uwyobs dnm- suraT 39.8). aq Cven yuradRebas gavamaxvilebT imaze, ro-
is Zalzed mcire raodenoba ujredze, romelic yvela gor uwyobs xels es procesebi mcenaris formirebas.
cnobili mcenaris genomze ufro mcirea. am Tvisebebis
gamo, Arabidopsis iyo pirveli mcenare, romlis genom- ujredis dayofis sibrtye da simetria
ic mTlianad iqna seqvenirebuli
eqvswliani, mravalerovnuli Zal-
isxmevis Sedegad. ujredis organizacia da biogenezi (1.7%)
dnm-is metabolizmi (1.8%)
Arabidopsis-s daaxloebiT 26
naxSirwylebis metabolizmi (2.4%)
000 geni aqvs, magram bevri maTgani
sasignalo transduqcia (2.6%)
dublikatia. savaraudod, 15 000-
cilis biosinTezi (2.7%)
ze naklebi sxvadasxva tipis genia; ar aris cnobili
sirTulis done buz Drosophila-Si (36.6%) eleqtronebis transporti (3%)
aRmoCenili genebis msgavsia. imis
cilebis modifikacia (3.7%)
codna, ras akeTebs Arabidopsis-
is zogierTi geni, agreTve gaaf- cilebis metabo-
arTovebs Cvens warmodgenas mce- lizmi (5.7%)
naris ganviTarebis Sesaxeb (ix.
suraT 35.21). TeTri laqebis Ses- transkripcia
avsebad, mcenareTa biologebma (6.1%)
daisaxes ambiciuri gegma – 2010
wlisTvis gansazRvron mcenaris
TiToeuli genis funqcia. am miz- sxva
metaboli-
nis misaRwevad isini mcenaris ge-
zmi (6.6%)
nomis TiToeuli genisTvis mutan-
tebis Seqmnas cdiloben. zogierT
am mutants mokled ganvixilavT,
rodesac ufro axlos gavecno- transporti (8.5%)
biT molekulur meqanizmebs, rom-
lebic zrdas, morfogenezsa da
sxva biologiuri procesebi (18.6%)
ujredul diferenciacias udevs
safuZvlad.
XX suraTi 35.21  A r abidopsis thaliana. mcire zomis, xanmokle sa-
rogorc nataSa rakelTan in- sicocxlo ciklisa da mcire genomis gamo Arabidopsis iyo pirveli
terviuSi iyo ganxiluli, mkv- mcenare, romlis mTeli genomi (daaxloebiT 26 000 geni) iqna
levrebma miznad daisaxes siste- seqvenirebuli. wriul diagramaze warmodgenilia Arabidopsis-is
genebis wili sxvadasxva funqcionalur kategoriebSi (TAIR-is,
maTa biologiis mTavari amocanis
Arabidopsis-is sainformacio wyaros monacemebi, 2004).

880
ujredis dayofis sibrtyes (mimarTulebas) da sime- krotubulebi citoplazmaSi wriulad koncentrirdeba,
trias ganuzomlad did mniSvneloba aqvs mcenaris for- rasac prepofazuri Wimi ewodeba (suraT 35.23). Wimi
mis gansazRvrisTvis. warmoidgineT erTi ujredi, ro- metafazamde qreba, magram misi saSualebiT SesaZlebe-
melic mitozs ganicdis. Tu maT STamomavalTa dayofis lia ujredis dayofis sibrtyis prognozireba. `kvali~
sibrtyeebi pirveli ujredis dayofis sibrtyis parale- aqtinis mikrofilamentebis mwyobri erTobliobisgan
luria, ujredebis erTi rigi warmoiqmneba (suraTi 35.22 Sedgeba, romelic mikrotubulebis gaqrobis Semdeg
a). meore ukiduresobaa, Tu sibrtyeebi qaoturad icv- rCeba.
leba, ris Sedegadac ujredebis araorganizebuli grova
warmoiqmneba. ujredis moculobaSi zrdis mimarTuleba
am dros, miuxedavad imisa, rom mitozis dros qro-
vidre gavaanlizebdeT, ra rols asrulebs ujre-
mosomebi Svileul ujredebs Soris Tanabrad nawildeba,
debis moculobaSi zrda (eqspansia) mcenaris formire-
citoplazma SesaZloa asimetriulad gaiyos. ujredebis
baSi, zedmeti ar iqneba imis ganxilva, riT gansxvavdeba
asimetriuli dayofa, rodesac erTi Svileuli ujredi
ujredebis eqspansia mcenareebsa da cxovelebSi. cxove-
met citoplazmas iRebs vidre meore, sakmaod damaxasi-
luri ujredebi, ZiriTadad cilebiT mdidari citoplaz-
aTebelia mcenareuli ujredebisTvis da, rogorc wesi,
mis sinTezis – metabolurad ZviradRirebuli procesis
sakvanZo movlenis ganviTarebis signals warmoadgens.
saSulebiT izrdeba. mzardi mcenareuli ujredebic war-
magaliTad, Camketi ujredis warmoqmnisas Cveulebriv,
moqmnian citoplazmaSi damatebiT, cilebiT mdidar niv-
adgili aqvs rogorc ujredebis asimetriul dayofas,
Tierebebs, Tumca eqpansiis 90%, Cveulebriv, wylis SeT-
aseve ujredis dayofis sibrtyis cvlilebas. epidermuli
visebaze modis. wylis umetesi nawili, did centralur
ujredi asimetriulad iyofa da warmoqmnis did ujreds,
vakuolSi grovdeba, romelic ujredis zrdis procesSi,
romelic araspecializebul epidermul ujredad rCeba
mravali mcire vakuolis SerwymiT viTardeba. mcenares
da mcire zomis ujreds, romelic Camketi ujredis `deda
swrafi da ekonomiuri zrdis unari aqvs, radgan wylis
ujredad~ gardaiqmneba. rodesac patara deda ujredi
STanTqma mcenares mcire raodenobis citoplazmiT
pirveli ujredis perpendikularul sibrtyeSi daiyofa,
Sors wasvlis SesaZleblobas aZlevs. magaliTad, Sesa-
Camketi ujredebi warmoiqmneba (suraT 35.22 b).
Zlebelia rom bambukis ylortebi da fesvebi kviraSi 2m-
sibrtye, romelSic ujredi unda daiyos gviani in-
ze metadac gaizardos.
terfazis dros ganisazRvreba. am sivrcobrivi orien-
ylortebisa da fesvebis swrafi eqspansia zrdis
taciis pirveli niSania citoConCxis reorganizacia. mi-

dayofa imave warmoiqmneba ujredebis erTi Sre


sibrtyeSi
ujredis dayofis sibrtye

dayofa sam warmoiqmneba kubi


sibrtyeSi
birTvi

(a) ujredis erTsa da imave sibrtyeSi dayofisas ujredebis erTi Sre warmoqneba, maSin, roca ujredebis sam sibrtyeSi
dayofa dasabams aZlevs kubis formas.

ujredis ganviTarebadi Cam-


keti ujredebi
asimetriuli
araspecializebuli dayofa Camketi ujredi araspecializebuli
epidermuli ujredi `deda ujredi~ epidermuli ujredi
(b) ujredis asimetriuli dayofa win uswrebs epidermuli Camketi ujredebis, bageebis mosazRvre ujredebis ganviTare-
bas (ix. suraT 35.17).

SS suraTi 35.22  ujredis dayofis sibrtye da simetriuloba gavlenas axdens formis ganviTarebaze.

881
sinaTlisadmi da niadagisadmi eqspozicias, rac umoZ- orientacia ujredis gare citoplazmaSi gansazRvravs
rao cxovrebisadmi mcenareebis mniSvnelovan evolu- celulozis mikrofibrilebis orientacias, romlebic
ciur adaptacias warmoadgens. ujredis kedelSi grovdeba.
mcenareuli ujredebis moculobaSi zrda iSviaTad
xdeba Tanabrad yvela mimarTulebiT. maTi zrda, Cveu- mikrotubulebi da mcenaris zrda
lebriv, ZiriTadad mcenaris mTavari RerZis gaswvrivaa
Arabidopsis-is fass mutantebis Seswavlam daadastura
orientirebuli. magaliTad, fesvis wveris axlomdebare
citoplazmuri mikrotubulebis roli ujredis dayo-
ujredebs 20-jer metad SeuZliaT dagrZeleba Tavdapir-
fisa da eqspansiis procesSi. fass mutantebs uCveulo.
vel sigrZesTan SedarebiT, ise, rom maTi sigane, Sedar-
gabrtyelebuli ujredebi aqvT, romelTa dayofis si-
ebiT mcired Seicvalos. celulozis mikrofibrilebis
brtye, rogorc Cans, SemTxveviTia. maT fesvebsa da Re-
orientacia ujredis kedlis Sida SreebSi aris am dife-
roebs mowesrigebuli ujredebis mwkrivi an Sre ar gaaC-
rencirebuli zrdis mizezi.
niaT. miuxedavad am anomaliisa, fass mutantebi cicqna
mikrofibrilebs ar aqvT Zlier gaWimvis unari, ase
zrdasrul mcenareebad viTrdebian, magram maTi orga-
rom, ujredi ZiriTadad mikrofibrilebis `granulebis~
noebi sigrZivad aris kompresirebuli (suraT 35.25).
perpendikularulad izrdeba, rogorc es suraT 35.24-
es juja forma da qsovilis araorganizebuli ganla-
zea naCvenebi.
geba, SesaZloa mikrotubulebis anomaluri organizaci-
rac Seexeba ujredis dayofis sibrtyes, mikrotu-
iT iyos gamowveuli. interfazaSi mikrotubulebis gan-
bulebi, ujredis eqpansiis sibrtyis regulirebaSi
lageba SemTxveviTia da preprofazuri Wimebi mitozamde
sakvanZo rols asruleben. swored mikrotubulebis
ar warmoiqmneba (ixile 35. 23). amis Sedegad, ujredis ke-
delSi mikrofibrilebis mowesrigebuli `granulebi~ ar
aris, rom elongaciis mimarTuleba gansazRvros (ixile
35. 24). es defeqti dasabams aZlevs ujredebs, romlebic
moculobaSi yvela mimarTulebiT izrdeba da usistemod
iyofa.
rodesac ujredis mier gamoyofili wyalbadis
ione­bi ujredis kedlis fermentebis aqtivacias axde­
nen, romlebic kedelSi polimerebs Soris arsebul mo­
lekulaTSoris bmebs Slis, xdeba kedlis gafaSareba.
amiT mcirdeba Semakavebeli moqmedeba turgescentul
ujredze, romelsac ufro meti wylis SeTviseba da moc-
ulobaSi gazrda SeuZlia. mcire vakuolebi, romlebSic
wylis udidesi nawilia akumulirebuli, erTiandeba da
10 μm ujredis centralur vakuols qmnis.
mikrotubulebis
prepofazuri Wimebi
morfogenezi da konfiguraciis
formireba
birTvebi
mcenareuli organizmi ufro metia, vidre dayo-
fisa da zrdis procesSi myofi ujredebis nakrebi. gan-
ujredis viTareba rom saTanadod warimarTos, morfogenezs
firfitebi un­da hqondes adgili, anu unda moxdes ujredebis orga­
nizacia mravalujredian struqturebad, magaliTad,
qsovilebad da organoebad. konkretul adgilebSi konk­
retuli struqturebis ganviTarebas, konfiguraciis
formireba ewodeba.
ganviTarebis biologiis bevri specialisti izia­rebs
SS suraTi 35.23  prepofazuri Wimi da ujredis dayofis si-
brtye. preprofazuri Wimis lokalizaciiT SesaZlebelia ujre- postulats, romlis Tanaxmadac, konfiguraciis formireba
dis dayofis sibrtyis prognozireba. Tumca, marjvna da marcxna signalebis saxiT arsebuliYpoziciuri infor­maciiT gan-
mxares gamosaxul ujredebs msgavsi forma aqvT, isini sxvadasxva isazRvreba, romelic ganviTarebad struq­turaSi TiToeul
sibrtyeSi daiyofa. TiToeuli ujredi sinaTlis ori mikrofoto-
ujreds gamudmebiT miuTiTebs Ta­vis mdebareobas. am ideis
grafiiTaa warmodegenili, erTi (zeda) ar aris SeRebili, xolo
meore (qveda) SeRebilia flurescentuli saRebaviT, romelic Tanaxmad, ganviTarebadi organos TiToeuli ujredi, me­
konkretulad mikrotubulebs ukavSirdeba. SeRebili mikrkotu- zobeli ujredidan miRebul poziciur informacias gansa­
bulebi, centridan mocilebiT, citoplazamaSi birTvebis irgv- Rvruli tipis ujredebad diferencirebis gziT pasuxobs.
liv `naTebas~ (preprofazuri Wimi) qmnis.

882
SS suraTi 35.24  mcenareuli ujredis eqspansiis mimar- celulozis
Tuleba. mcenaris mzardi ujredebi ZiriTadad wylis SeT- mikrofibrilebi
visebis saSualebiT izrdeba moculobaSi. mzard ujredSi,
fermentebi ujredis kedelSi molekulaTSoris bmebs
asustebs da vakuolSi osmosis gziT wylis moxvedrasTan
erTad, mas moculobaSi zrdis saSualebas aZlevs. rogorc am
or sxvadasxva orientaciis magaliTzea naCvenebi, ujredis
zrdis mimarTuleba ZiriTadad, kedelSi celulozis mikro-
fibrilebis sibrtyis perpendikularulia. mikrofibrilebi
sxva (aracelulozis) polisaqaridebis matriqsSia Casmuli. vakuolebi
birTvi
zogierTi maTgani molekulaTSoris bmebs qmnis, romlebic
mikrofotografiaze Cans (TEM, transmisiuri eleqtronuli 50 μm
mikroskopireba).

awvdis poziciur informacias. magaliTad, Reros api-


kaluri meristemidan gavrcelebulma nivTierebam Sei-
Zleba `informacia miawodos~ fesvis wveris qvemoT, mo-

X X suraTi 35.26  RerZuli polaro-


bis Camoyalibeba. Arabidopsis-is
normalur aRmonacens (marcxniv)
Reros daboloeba da fesvis dabo-
loeba aqvs. gnom mutantSi (mar-
jvniv) zigotis pirveli dayofa
asimetriuli ar iyo, ris Sedegadac
mcenarem sferos forma miiRo;
mas foTlebi da fesvebi ar aqvs.
(b) fass mutanti dadgin­da, rom gnom mutantebis
defeqti hormon auqsinis polaruli
transportirebis uunarobiT aris
gamowveuli.

cilebiT myof ujredebs. SesaZloa, ujredebi TavianT


radialur mdebareobas ganviTarebadi organos SigniT
meore qimiuri signalis saSulebiT gansaRvraven, ro-
melic yvelaze dacilebuli ujredebidan gamoiyofa. am
ori nivTierebis gradienti sakmarisia TiToeuli ujre-
disTvis, rom sigrZiv da radialur RerZebTan mimarTe-
baSi Tavisi adgili `daafiqsiros~.
(a) veluri tipis aRmona- (g) zrdasruli fass mu- mosazreba difuzuri qimiuri signalebis Sesaxeb
ceni tanti erT-erTi hipoTezaa, romelsac ganviTarebis biologiis
SS suraTi 35.25  Ar abidopsis-is fass mutanti citoplazmuri specialistebi scdian.
mikrotubulebis mniSvnelobis damadasturebelia mcenaris poziciuri informacis erT-erTi tipi dakavSire-
zrdaSi. fass mutantis juja sxeuli ujredis dayofisa da bulia polarobasTan – struqturul gansxvavebasTan
elongaciis SemTxveviTi orientaciis Sedegia, nacvlad mcena- organizmis sapirispiro boloebs Soris. Cveulebriv,
ris normaluri RerZis mimarTulebiT orientaciisa. mcenareebs aqvT RerZi, fesvis daboloebiT da Reros dab-
oloebiT. aseTi polaroba gansakuTrebiT cxadad iCens
Tavs morfologiur gansxvavebebSi, magram fiziolo-
ganviTarebadi biologiis specialistebi agrove- giur TvisebebSic vlindeba, maT Soris, mcenareuli zr-
ben mtkicebulebebs imis Sesaxeb, rom specifiuri mo­ dis hormonis auqsinis calmxrivad mimarTul moZraobaSi
lekulebis gradientebi Cveulebriv, cilebi da an mrnm (ixile Tavi 39) da `kalmebidan~ damatebiTi fesvebisa da

883
Reroebis ganviTarebaSi. Reros kalmis fesvis daboloe- somaturi ujredidan mTeli mcenaris klonireba adas-
bidan damatebiTi fesvebi viTardeba, xolo fesvis kalmis turebs daskvnas imis Sesaxeb, rom diferencirebuli
Reros daboloebidan – damatebiTi Reroebi. ujredis genomi intaqturi rCeba (ix. suraT 21.5).
Cveulebriv, mcenaris zigotis pirveli dayofa asi- Tu momwifebul ujreds, romelic fesvsa Tu
metriulia, rac dasabams aZlevs mcenaris organizmis po- foTols aris mocilebuli, aqvs qsovilovan kulturaSi
larizacias Rerod da fesvad. mas Semdeg, rac polaroba dediferncirebis unari da SeuZlia dasabami misces mce-
inducirdeba, eqsperimentulad misi sapirispiro mimar- naris sxvadasxva tipis ujredebs, maSin mas yvela saWiro
TulebiT Sebruneba metismetad garTulebulia. aqedan geni unda hqondes, mcenaris nebismieri tipis ujredis
gamomdinare, RerZuli polarobis saTanadod gansaz- warmosaqmnelad. es niSnavs, rom ujreduli diferen-
Rvra mcenaris morfogenezis gadamwyveti safexuria. ciacia didwilad damokidebulia genis eqspresiis kon-
Arabidopsis-is gnom mutantSi polarobis warmoqmna trolze – transkripciisa da translaciis regulaciaze,
defeqturad xdeba. zogotis pirveli dayofa anomal- rasac specifiur cilebamde mivyavarT. diferenciaciis
uria da simetriul xasiaTs atarebs, rasac Sedegad sf- procesSi ujredebi gansazRvrul dros, SerCeviT ax-
eruli formis mcenaris ganviTareba mohyveba, romelsac denen calkeuli genebis eqspresias. Camket ujreds aqvs
arc fesvebi aqvs da arc foTlebi (suraT 35.26). morfo- genebi, romlebic WurWlovani elementis protoplastis
genezi mcenareebSi, iseve rogorc sxva mravalujredian TviT-destruqcias aprogramebs, magram igi ar axdens am
organizmSi, xSirad wamyvani regulatoruli genebis genebis eqspresias. arc qsilemis WurWlovani elementi
kontrolqveSaa, romlebsac homeoturi genebi ewodebaT; axdens am genebis eqspresias, amas igi mxolod diferen-
isini Sualeduri rgolis funqcias asruleben, ro- ciaciis garkveul etapze akeTebs, mas Semdeg, rac ujre-
melic individis ganviTarebaSi bevr mniSvnelovan mov- di elongirdeba da meorad kedels warmoqmnis.
lenas ukavSirdeba, magaliTad, organos iniciacias mkvlevrebi molekuluri meqanizmebis gaSifvras
(ixile Tavi 21). KNOTTED-1 homeoturi genis cilis iwyeben, romlebic ujredis ganviTarebisTvis kritikul
produqti, romelic bevri saxeobis mcenareSia nanaxi periodSi CarTavs da gamorTavs specifikur genebs (ix.
mniSvnelovania foTlis morfologiis, maT Soris rTu- Tavebi 19 da 21).
li foTlebis ganviTarebisTvis. Tu pomidorSi KNOT- ujredebis diferenciacia didwilad damokidebu-
TED-1 genis eqspresia gaZlierebulia, Cveulebrivi rTu- lia poziciur informaciaze – sad aris lokalizebuli
li foTlebi `superrTuli~ xdeba (suraT 35.27). calkeuli ujredi sxva ujredebTan mimarTebaSi. maga­
liTad, Arabidopsis -is fesvis epidermisSi ori sxvadasxva
tipis ujredi viTardeba: fesvis bususebis ujredebi da
epidermuli ujredebi.
umwifari epidermuli ujredebi, romlebic kon-
taqtSi imyofebian fesvis korteqsis or qvemoTmdebare
ujredTan, fesvis bususebis ujredebad diferencird-
eba, maSin, roca umwifari epidermuli ujredebi, romle-
bic mxolod erT kortikalur ujredTan arian kontaqt-
Si, momwifebul ubususo ujredebad diferencirdeba.
fesvis bususebis saTanadod ganawilebisTvis homeotu-
ri genis, GLABRA-2-is (glaber laTinurad melots niSnavs)
diferencialuri eqspresiaa saWiro. mkvlevrebma moax-
dines amis demonstrireba RA-2 genis SewyvilebiT `macne
genTan~1, rac garkveuli damuSavebis Semdeg yvela im
SS suraTi 35.27  homeoturi genis gaZlierebuli eqspresia
foTlis formirebisas. KNOTTED-1 homeoturi genia, ro- ujredis cisfrad Sefervas iwvevda, romlebic GLA-
melic foTlisa da foTolakebis formirebaSi monawileobs. BRA-2 genis eqspresias axdenda (suraT 35.28). rogorc
pomidorSi normalur foTlebTan (marcxniv) SedarebiT misi wesi, RA-2 genis eqspresia mxolod epidermul ujredebSi
gaZlierebuli eqspresia `super-rTuli~ (marjvniv) foTlebis
xdeba, romlebic fesvis bususebs ar iviTarebs. Tu mu-
warmoqmnas iwvevs.
taciis gamo GLABRA- 2-is funqcia irRveva, maSin fesvis
TiToeuli epidermuli ujredi fesvis bususs iviTarebs.
genebis eqspresia da ujreduli
diferenciaciis kontroli
is, rac ujredul diferenciacias aseT mimzidvels
xdis, isaa, rom ganviTarebadi organizmis ujredebi,
saerTo genomis miuxedavad, sxvadasxva cilas asinTe-
zeben da struqturiTa da funqciiTac gansxvavdebian.
1 geni advilad sacnobi fenotipiT

884
aq epidermuli ujredi or kortikalur roba, romelic mitozisa da mutanturi
ujreds esazRvreba. homepturi geni
meristemuli ujredis dayofis gziT war-
GLABRA-2-iseleqciurad vlindeba da es
ujredebi bususebis gareSe rCeba. (sinaT- moiqmneba, agreTve `markirebuli~ iqneba.
aq epidermuli ujredebi esaz-
lis mikroskopSi gadaRebul suraTze cis- magaliTad, ylortis apikaluri meriste-
Rvreba or kortikalur ujreds
feri feri aRniSnavs ujredebs, romlebSic
GLABRA-2 ar vlindeba da ujredi mis erTma ujredma SesaZloa mutacia gani-
GLABRA-2 vlindeba
fesvis bususebs iviTarebs cados, romelic qlorofilis warmoqmnis
prevencias moaxdens. es ujredi da yvela
kortikaluri misi STamomavali `albinosi~ iqneba da isi-
ujredebi ni uferuli ujredebis mwkrivis saxiT ga-
moCndeba, romelic mwvane Reros sigrZivi
RerZis gaswvriv iqneba ganlagebuli.
gansazRvravs Tu ara adreul etapze
ujredis ganviTarebis metabolur gzas
misi pozicia embrionul struqturaSi?
garkveulwilad, ujredis ganviTarebis
gzis prognozireba ylortis apeqsSi Sesa-
Zlebelia.
magaliTad, klonarulma kartirebam
aCvena, rom ganapira meristemuli ujrede-
bidan warmoqmnili TiTqmis yvela ujredi
dermaluri qsovilis nawili xdeba. Tum-
ca, Cven ar SegviZlia zustad mivuTiToT,
romeli meristemuli ujredi miscems da-
sabams calkeul qsovilsa Tu organos. ro-
gorc Cans, ujredis dayofis siCqarisa da
wriulad ganlagebuli ujre- sibrtyis SemTxveviT cvlilebebs SeuZlia
debi, romlebic epidermuli
meristemis reorganizacia. magaliTad,
Sris gareT mdebareobs, fesvis
SaliTis ujredebisgan Sedge- ganapira ujredebi Cveulebriv, ylortis
ba, romlebic Camoifcqvneba, apeqsis zedapiris perpendikularulad
rogorc ki fesvis bususebi
diferncirebas iwyebs.
iyofa da am gziT emateba ujredebi zeda-
pirul Sres.
S S suraTi 35.27  homeoturi genis mier fesvis bususebis diferen-
Tumca, ylortis apeqsis erT-erTi
ciaciis kontroli (LM)
ujredi, SemTxveviT SeiZleba ylortis
apeqsis paralelurad daiyos, xolo erT-
lokalizacia da ujredis erTi Svileuli ujredi zedapiris qveS, im
ujredebs Soris aRmoCndes, romlebic sxva ujreduli
ganviTarebis gza Taobidanaa warmoqmnili. msgavsi gamonaklisebi imaze
Canasaxovani organos formirebisas, ujredis dayo- miuTiTebs, rom meristemuli ujredebi ar aris special-
fisa da ujredis eqspansiis Taviseburebebi ujredebis izebuli, rom adreul etapzeve moaxdinon calkeuli
difernciaciaze axdens gavlenas, rac sxva ujredebis qsovilis an organos formireba. amis nacvlad, ganvi-
mimarT maTi specifiuri lokalizaciiT xorcieldeba. Tarebad organoSi ujredis saboloo pozicia gansaz-
amrigad, poziciuri informacia ganviTarebis mTel pro- Rvravs savaraudod, poziciuri informaciis safuZvel-
cess – zrdas, morfogenezsa da difernciacias udevs ze, ra tipis ujredi Camoyalibdeba.
safuZvlad. am procesebs Soris urTierTdamokideb-
ulebis Seswavlis erTi meTodia klonuri analizi, rode- gadaxrebi ganviTarebaSi:
sac organos ganviTarebasTan erTad, apikaluri meri-
stemis TiToeuli ujredidan warmoqmnili ujreduli
fazis cvlilebebi
Taobebis Tanmimdevroba (klonebi), rukaze aRiniSneba. mravalujrediani organizmi, rogorc wesi, ganviTa-
mkvlevrebs amis gakeTeba radiaciis an qimiuri re- rebis fazebs gadis. adamianebSi es aris Cvilobis, bavS-
agentebis gamoyenebiT SeuZliaT, rac somatur muta- vobis, siymawvilisa da mowifulobis fazebi, agreTve pu-
ciebs iwvevs, romlis drosac icvleba qromosomTa ri­cx­ bertatuli periodi, romelic gamyof xazs warmoadgens
vi an raime sxva gziT xdeba ujredis markireba, imgvarad, arareproduqtiul da reproduqtiul fazebs Soris.
rom misi garCeva ylortis apeqsis mezobeli ujredebi- mcenareebic gadian fazebs, viTardebian ra iuveniluri
sgan SesaZlebeli iyos. ujreduli Taobebis Tanmimdev- fazidan zrdasrul vegetatiur fazamde da zrdasrul

885
reproduqtiul fazamde. cxovelebSi, ganviTarebis am stema wlebis ganmavlobaSi zrdasrul muxlebs aZlevs
cvlilebebs mTel organizmSi aqvs adgili, magaliTad, dasabams.
rodesac larva zrdasrul cxovelad yalibdeba. Sesa- fazis cvlilebebi mcenaris ganviTarebaSi – Segue-
mCnevi kontrastia mcenareebSi. cvlilebebi calkeul bulobis magaliTia. iuveniluri foTlebis zrdasrul
ubanSi, ylortis apikalur meristemaSi gvxvdeba. mor- foTlebad gardaqmna fazis cvlilebis mxolod erTi
fologiur cvlilebebs, romlebic ylortis apikaluri saxea. kabombas (ix. suraT 35.1) frTisebri wyalqveSa
meristemis aqtivobis am transformaciidan iRebs saT- foTlebis transformacia maraosebr motivtive foT-
aves, fazis cvlilebebi ewodeba. lebad, amis kidev erTi magaliTia. Semdeg Cven ganvixi-
iuveniluri fazidan zrdasrul fazaze gadasvlisas lavT gavrcelebul, magram mainc saocar fazis cvli-
yvelaze ufro aSkara morfologiuri cvlilebebi Cveu- lebas – apikaluri meristemis vegetatiuri ylortis
lebriv, foTlis zomasa da formaSi gvxvdeba (suraT transformacias yvavilis meristemad.
35.29). mas Semdeg, rac apikaluri meristema dasabams mis-
cems iuvenilur muxlebsa da muxlTaSorisebs, isini am
yvavilis formirebis
statuss maSinac ki inarCuneben, rodesac ylorti elon-
gacias ganagrZobs, xolo ylortis apikaluri meristema genetikuri kontroli
momwifebul fazaSi gadadis. aqedan gamomdinare, axali yvavilis formireba iwvevs fazis cvlilebas veg-
foTlebi, romlebic totebze viTardeba da romlebic etatiuri zrdidan reproduqtiuli zrdisken. am trans-
iuveniluri muxlebis ubis kvirtebidan warmoiqmneba, formacias biZgs aZlevs garemo gamRizianeblebis
agreTve iuveniluri iqneba maSinac, Tu apikaluri meri- magaliTad, dRis xangrZlivobisa da Sida signalebis
magaliTad, hormonebis kombinacia (yvavilobis kontro-
lis Sesaxeb ufro vrclad 39-e TavSi SeityobT). vegeta-
tiuri zrdisgan gansxvavebiT, romelic ar aris deter-
minirebuli, reproduqtiuli zrda deteriminirebulia:
ylortis apikaluri meristemidan warmoqmnili yvavili
aCerebs am ylortis pirvelad zrdas.

apikaluri
meristemis mier
zrdasrul fazaSi
warmoqmnili foT-
lebi apikaluri

meristemis mier
iuvenilur fazaSi
warmoqmnili fo-
A(a) rabidobsis-is normaluri
Tlebi
yvavili. Cveulebriv, Arabidobsis-s
yvavilis nawilebis oTxi rgolli
aqvs: jamis foTolakebi (Se), yvavi-
lis furclebi (Pe), mtvrianebi (St)
da nayofis foTlebi (Ca).

SS suraTi 35.29  fazis cvlileba Acacia koa-s  ylortis siste- A(b) Arabidobsis-is anomaluri yvavi-
maSi. havais am binadars rTuli iuveniluri foTlebi aqvs, rom- li. mkvlevrebma moaxdines orga-
lebic mraval, mcire foTolaks Seicavs; mas agreTve momwife- nos saidentifikacio genebis ram-
buli namglisebri `foTlebi~ (formalurad, Zlier saxecvlili denime mutaciis identificireba,
foTlis yunwebi) aqvs. es ormagi foTlebi TiToeuli ylortis romlebic anomluri yvavilebis
apikaluri meristemis ganviTarebaSi fazis cvlilebas asaxavs. ganviTarebas iwvevs. am yvavils mtvrianebis naclad yvavilis
apikaluri meristemis iuvenilur vegetatiur fazaSi, TiToeul furclebis damatebiTi nakrebi da Sida yvavili aqvs, maSin,
muxlTan rTuli foTlebi viTardeba. apikaluri meristemis
roca normalur mcenareebs nayofis foTlebi aqvT.
zrdasrul vegetatiur fazaSi namglisebri foTlebi warmoiqm-
neba. muxlis formirebasTan erTad fiqsirdebaganviTarebis
faza – iuveniluri an zrdasruli; ese igi, rTuli foTlebi S S suraTi 35.30  organos saidentifikacio genebi da struq-
namglisebr `foTlebad~ ar mwifdeba. turis formireba yvavilis ganviTarebisas.

886
jamis foTolakebi A(a) A
 BC hipoTezis sqematuri diagrama. mcenaris mutaciebis Seswavlam
aCvena, rom organos saidentifikacio genebi yvavilis nawilebis sivr-
yvavilis furclebi cul konfiguracias gansazRvravs. yvavilis meristemis ganivi kveTis
mtvrianebi sqematur diagramaze es genebi A, B da C-Tia aRniSnuli. es genebi sxva
nayofis foTlebi genebis eqspresias aregulireben, romlebic jamis foTolakebis, yvavi-
lis furclebis, mtvrianebisa da nayofis foTlebis ganviTarebaze arian
pasuximgebeli. jamis foTolakebi meristemuli zonidan viTardeba,
sadac mxolod A genebia aqtiuri. yvavilis furclebi viTardeba iqidan,
sadac orive, A da B genebis eqspresia xdeba. mtvrianebi warmoiqmneba
sadac B da C genebia aqtiuri. nayofis foTlebi ki – sadac mxolod C
genebis eqspresia xdeba.
C geni funq-
cionirebs
B+C genebi
A+B genebi
funqcioni-
funqcionirebs
rebs
A geni fun-
qcionirebs

aqtiuri
genebi:
rgolebi:
nayofis foTlebi

mtvrianebi yvavilis
furclebi

jamis
foTo-
lakebi

veluri tipi mutanti, romelsac mutanti, romelsac mutanti, romelsac


A genebi ar aqvT B genebi ar aqvs C genebi ar aqvs

(b) o
 rganos saidentifikacio mutanturi yva­vilebis gverdxedi. Tu (a) nawilSi naCveneb models im wesTan SevajerebT, romlis Tanx-
madac A an C genebis aqtivobis dakargvis SemTxvevaSi, sxva genebis moqmedeba oTxive rgolze gavrceldeba, SeiZleba mutantebis
fenotipi avxsnaT, romelTac funqcionaluri, organos saidentifikacio A, B an C geni dakarguli aqvT.

S S suraTi 35.31  organos saidentifikacio genebis funqcionirebis ABC hipoTeza yvavilis ganviTarebisas.

vegetatiuri zrdidan yvavilobaze gadasvla yva­ wres an rgols qmnis: jamis foTolakebi qmnis meoTxe
vilis meristemis saidentifikacio genebis gadarT­ (gareTa) rgols; yvavilis furclebi – mesames, mtvri-
vasTan aris dakavSirebuli. am genebis cilovani anebi – meores, xolo nayofis foTlebi – pirvel (Sida)
pro­d uqtebi transkripciis faqtorebia, romlebic ara­ rgols. mcenareTa biologebma ramdenime organos said-
deter­m inirebuli vegetatiuri meristemidan, deter- entifikacio geni gansazRvres, romlebic yvavilis dam-
minirebul yvavilis meristemad gardasaqmnelad sa­W iro axasiaTebeli struqturebis ganviTarebas aregulirebs.
genebs aregulirebs. organos saidentifikacio genebi, romelTac mcenaris
rodesac ylortis apikaluri meristema yvavilad homeotur genebsac uwodeben, transkripciis faqtorebs
inducirdeba, TiToeuli foTlis borcvidan, misi mde- akodirebs. poziciuri informacia gansazRvravs, rom-
bareobis Sesabamisad, yvavilis calkeuli organo – mt- eli organos saidentifikacio genebis eqspresia xdeba
vriana, nayofis foToli, jamis foTolaki, an yvavilis calkeul yvavilis organos CanasaxSi.
furceli warmoiqmneba (ix. suraT 30.7, romelzec yvavi- amis Sedegia ganviTarebadi foTlis Camoyalibeba
lis ZiriTadi struqturaa ganxiluli). yvavilis konkretul organod, magaliTad yvavilis
zedxedSi, yvavilis organoebi oTx koncentrul furclad an mtvrianad. ise, rogorc homeoturi genis

887
mutacias drozofilaSi SeiZleba mohyves sacecebis nebis sami klasidan erT-erTi ar aqvT da aRwerilia, ro-
adgilze fexebis ganviTareba, aseve mutacias mcenaris gor aixsneba am modeliT yvavilis fenotipebi. amdagvari
organos saidentifikacio genSi, yvavilis anomaluri hipoTezebis SeqmniT da maT Sesamowmeblad eqsperiment-
ganviTarebis gamowveva SeuZlia, magaliTad, yvavilis ebis SemuSavebiT mklevrebi mcenaris genetikuri ganvi-
furclebis zrda mtvrianebis adgilze, rogorc es su- Tarebis safuZvlebs ikvleven.
raT 35.30-zea naCvenebi. mcenaris nawilebis gamokvlevis mizniT misi momza-
anomaluri yvavilebis mqone mutantebis Segrovebisa debisas, rogorc am TavSi iyo gakeTebuli, unda gaxsov-
da Seswavlis safuZvelze mkvlevrebma moaxdines yvavi- deT, rom mTeli mcenare funqcionirebs rogorc erTiani
lis organos saidentificikacio genebis sami klasis organizmi. momdevno TavebSi Tqven ufro mets SeityobT
gansazRvra da klonireba; dawyebulia imis Seswavla, imis Sesaxeb, rogor xdeba nivTierebebis transpor-
rogor moqmedebs es genebi. yvavilis formirebis ABC tireba WurWlovan mcenareebSi (Tavi 36), rogor iReben
modeli, romelic diagramis saxiTaa mocemuli, suraT mcenareebi sakvebs (Tavi 37), rogor mravldebian mcena-
35.31a asaxavs, rogor aregulirebs es genebi yvavilis reebi (Tavi 38, yuradReba gamaxvilebulia yvavilovan
oTxi tipis organos formirebas. ABC modelis mixed- mcenareebze) da rogor aris koordinirebuli mcenaris
viT, TiToeuli klasis organos saidentifikacio genebi sxvadasxva funqcia (Tavi 39).
yvavilis meristemis or calkeul rgolSia `CarTuli~. SegaxsenebT, rom struqtura funqcias Seesabameba
Cveulebriv, A geni CarTulia or gareTa rgolSi (jamis da rom mcenaris anatomia da fiziologia xmeleTze si-
foTolakebisa da yvavilis furclebis); B geni CarTulia cocxlis sirTuleebTan maT evoluciur adaptaciebs
or Sua rgolSi (yvavilis furclebisa da mtvrianebis); asaxavs, rac mcenareebis ukeT SecnobaSi dagexmarebaT.
xolo C geni – or Sida rgolSi (mtvrianebisa da nayofis
foTlebis). jamis foTolakebi yvavilis meristemis im

35.5
nawilebidan warmoiqmneba, sadac mxolod A genebia aqti-
uri; yvavilis furclebi – sadac A da B genebia aqtiuri; koncefcia testi
mtvrianebi – sadac B da C genebia aqtiuri; xolo nayofis
foTlebi – sadac mxolod C genebia aqtiuri. ABC mod-
1. rogor SeiZleba mcenareSi or ujreds erTi da
eliT aixsneba mutantebis fenotipi, romelTac aqtiuri
igive genomis miuxedavad, uaRresad gansxvave-
A, B an C genebi ar gaaCniaT; amasTan, iq, sadac A genebis
buli struqtura hqondes?
aqtivoba aRiniSneba, C genebis inhibireba xdeba da piriq-
2. ganmarteT, magaliTad fass mutacia Arabidopsis-Si
iT. Tu A an C genebidan romeliRac dakargulia, maSin ratom iwvevs juja mcenaris da ara normaluri
meore mis adgils ikavebs. simaRlis mcenaris ganviTarebas?
suraT 35.31 b-ze naCvenebia mutantebis yvavilis
struqtura, romelTac organos saidentifikacio ge­

35 -e Tavis Semowmeba

ZiriTadi koncefciebis Semowmeba (farulTeslovnebSi) Sedgeba. foTlebi TavianTi yun-


webiT Reros muxlebzea mimagrebuli, maT erTmaneTis-
gan muxlTaSorisebi yofs. damatebiT kvirtebs, rom-

35.1
lebic yunwebisa da Reroebis ubeebSia lokalizebuli
koncefcia vegetatiuri an yvavilovani ylortebis ganviTarebis
unari aqvT. farulTeslovnebis ori ZiriTadi jgu-
mcenaris organizms aqvs organoTa, fi – erTlebnianebi da orlebnianebi erTmaneTisgan
anatomiuri detalebiT gansxvavdeba.
qsovilTa da ujredebis ierarqia
X X qsovilTa sami sistema: dermaluri, WurWlovani da
XX sami mTavari organo: fesvi, Rero da foToli  Ff esve- ZiriTadi parenqimuli dermaluri qsovili (epi-
bi imagrebs mcenares, STanTqavs da atarebs wyalsa da dermisi da periderma)  WurWlovani qsovili (qsilema
mineralur marilebs da imaragebs sakvebs. ylortebis da floema) da ZiriTadi parenqimuli qsovili mTels
sistema Reroebisgan, foTlebisa da yvavilebisgan mcenareSi yovelTvis gvxvdeba Tumca, mcenaris sx-

888
vadasxva organoSi es sami qsovili erTmaneTisgan
struqturiT da zogierTi specializebuli funqciiT koncefcia 35.4
gansxvavdeba. WurWlovani qsovili mcenaris nawilebs
aerTianebs. wyali da mineralebi fesvebidan zeviT, meoradi zrda merqnian mcenareebSi
qsilemaSi moZraobs. Saqris gatana foTlebidan, an sa- sisqes matebs Reroebsa da foTlebs
marago organoebidan ki, floemis saSualebiT xdeba.

XX mcenaris ujredis ZiriTadi tipebi  parenqimuli X X WurWlovani kambiumi da meoradi WurWlovani qso-
ujredebi SedarebiT araspecializebuli ujredebia, vili  WurWlovani kambiumi parenqimuli ujredebi-
romelTac dayofis unari SenarCunebuli aqvT; isini sgan meristemul cilindrad viTardeba, romelic
mcenaris metaboluri funqciebis did nawils – sin- meorad qsilemasa da meorad floemas warmoqmnis.
Tezisa da maragis dagrovebis funqciebs asruleben. meoradi qsilemis ufro xnieri Sreebi (merqnis guli)
kolenqimis ujredebi, romlebsac araTanabrad gas- inaqtivirdeba, maSin roca ufro axalgazrda Sreebi
qelebuli kedlebi aqvT, mcenaris axalgazrda, mzard (merqnis cila) kvlav atarebs wyals. mxolod yvelaze
nawilebs akaveben. sklerenqimis ujredebs – boWkoebsa ufro axalgazrda meoradi floemaa aqtiuri organu-
da sklereidebs sqeli, ligninizebuli kedelebi aqvT, li sakvebis gatarebisas.
romlebic xels uwyobs mcenaris Camoyalibebuli, ar- XX korpis kambiumi da peridermis warmoqmna  korpis
amzardi nawilebis Sekavebas. qsilemis wylis gamtar kam­biumi sawyiss aZlevs mcenaris meorad damcav sa-
ujredebs – traqeidebsa da WurWlovan elementebs fars, anu periderms, romelic korpis kambiumisa da
sqeli kedlebi aqvT, romlebic funqcionaluri sim- mis mier warmoqmnili korpis ujredebis Sreebisgan
wifisas mkvdaria. sacrisebri milebi floemis Saqris- Sedgeba. qerqi, WurWlovani kambiumis gareT mdebare
gadamtani ujredebia farulTeslovnebSi. miuxedavad yvela qsovils – meorad floemasa da periderms Sei-
imisa, rom funqcionaluri simwifisas isini cocxa- cavs.
lia, sacrisebri milebis elementebi mimdebare Tanmx-

35.5
lebi ujredebis muSaobazea damokidebuli.
koncefcia

koncefcia 35.2 zrda, morfogenezi da diferenciacia


meristema axdens ujredebis generirebas qmnis mcenaris organizms
axali organoebisTvis X X molekuluri biologia: revolucia mcenareTa Ses-
wavlaSi  axali teqnologiebi da modeluri siste-
XX pirveladi zrdis dros apikaluri meristema agrZe- mebi, Arabidopsis-is CaTvliT, mcenareTa Secnobis pro-
lebs ylortebsa da fesvebs. lateraluri meristema, gresis TvalsazrisiT, katalizatorad gvevlineba.
meoradi zrdisas merqnian mcenareebs sisqes matebs. Arabidopsis pirveli mcenarea, romlis mTeli genomi
iqna seqvenirebuli.

koncefcia 35.3 X X zrda: ujredis dayofa da ujredis eqspansia  ujre-


dis dayofa da ujredis eqspansia zrdisa da formis
pirveladi zrda agrZelebs ZiriTadi ganmsazRvrelia. dayofis procesSi myof
ujredSi prepofazuri Wimi gansazRvravs, sad ganvi-
fesvebsa da Reroebs
Tardeba ujredis firfita. citoConCxis orientacia
agreTve gavlenas axdens ujredis elongaciis mimar-
XX fesvebis pirveladi zrda  apikaluri meristema war-
Tulebaze, rac ujredis kedelSi celulozis mikro-
moqmnis ujredebs, romlebic dayofas ganagrZoben
fibrilebis orientaciiT kontrolirdeba.
rogorc meristemuli ujredebi. fesvebSi, apikaluri
meristema fesvis wverTanaa lokalizebuli, sadac igi XX morfogenezi da struqturis formireba  konkre-
fesvis SaliTas aRadgens. tul adgilze qsovilebisa da organoebis ganviTareba
ujredis mier poziciuri informaciis aRmoaCenis un-
XX ylortebis pirveladi zrda  ylortis apikaluri me­
arzea damokidebuli. magaliTad, polarobasTan daka-
ristema kenwrul kvirtSia lokalizebuli, sadac igi
vSirebuli informaciis aRmoCena da masze reagireba.
sawyiss aZlevs muxlTaSorisebisa da foTlis-warmom-
homeoturi genebi xSirad akontrolebs morfogenezs.
Sobi muxlebis ganmeorebadobas.
X X genis eqspresia da ujreduli difernciaciis kon-
troli  ujreduli diferenciaciis gagebis ZiriTadi

889
sirTule imis axsnaa, rogor ganicdis divergencias d. meoradi qsilema;
erTnairi genomis mqone ujredebi, sxvadasxva tipis e. meoradi floema;
ujredebad.
5. xSirad, apikaluri meristemis iuveniluridan momwi­
X X gadaxrebi ganviTarebaSi: fazis cvlilebebi  Sina- febul vegetatiur fazaSi gadasvlis signali aris:
ganma da garemos gamRizianeblebma SeiZleba mcenaris a. warmoqmnili foTlebis morfologiuri cvli­
gadarTva gamoiwvios ganviTarebis erTi fazidan meo- leba;
reze; magaliTad, iuveniluri foTlebis ganviTarebi- b. meoradi zrdis iniciacia;
dan momwifebuli foTlebis ganviTarebaze. aseT mor- g. lateraluri fesvebis formireba;
fologiur cvlilebebs, fazis cvlilebebs uwodeben. d. lateralur meristemaSi pre-profazuri Wimisa
da citoplazmuri mikrotubulebis orientaciis
X X yvavilis formirebis genetikuri kontroli  gan-
cvlileba;
viTarebad yvavilebSi struqturebis formirebis
e. yvavilis meristemis saidentifikacio genebis aq-
Sesaswavlad, organos saidentifikacio genebis ga­
tivacia;
mokv­l evis safuZvelze mniSnelovani modeluri sis­
temaa Seqmnili. yvavilis formirebis ABC modelis 6. romeli maTgani warmoiqmneba meristemuli aqtivo-
saSulebiT ganisazRvreba, sami klasis organoebis bis Sedegad?
saidentifikacio genebi rogor akontrolebs jamis a. meoradi qsilema;
foTolakebis, yvavilis furclebis, mtvrianebisa da b. foTlebi;
nayofis foTlebis formirebas. g. triqomebi;
d. gorglebi;
e. dasaxelebulTagan yvela;

7. devispiras kenweroebis `gasxvla~ mcenareSi gaci­


SeamowmeT sakuTari codna le­b iT meti yvavilis ganviTarebas iwvevs, vidre
isi­ni Carevis gareSe ganviTardeboda. ratom iwvevs
de­vispiras kenweros mocileba ufro meti yvavilis
warmoqmnas?
TviTSefaseba
a. apikaluri meristemis mocileba iwvevs fazis ga-
dasvlas vegetatiuridan yvavilis ganviTarebis
1. romeli struqtura aris arasworad dawyvilebuli fazaze.
Tavis qsovilis kulturasTan? b. apikaluri meristemis mocileba ujredis gayo-
a. fesvis bususi – dermaluri qsovili; fis dezorganizacias iwvevs, rac Zalian hgavs
b. palisaduri parenqima – ZiriTadi parenqima; clilebas Arabidopsis-is fass mutantSi.
g. Camketi ujredi – dermaluri qsovili; g. apikaluri meristemis mocileba SesaZleblobas
d. Tanmxlebi ujredi – ZiriTadi parenqima; iZleva, ufro meti sakvebi miewodos yvavilis
e. traqeidi – WurWlovani qsovili; meristemas.
2. savaraudod, fesvis zrdis romel zonaSi kargavs d. apikaluri meristemis mocileba iwvevs later-
WurWlovani elementi Tavis protoplasts? aluri kvirtebis intensiur zrdas, romlebic
a. ujredis dayofis zonaSi; damatebiT totebs warmoqmnis, romlebic Tavis
b. elongaciis zonaSi; mxriv, morigeobiT warmoqmnis yvavilebs.
g. momwifebis zonaSi; e. apikaluri meristemis mocileba SesaZleblobas
d. fesvis SaliTaSi; aZlevs peridermas, warmoqmnas axali lateral-
e. apikalur meristemaSi; uri Stoebi.

3. merqani Sedgeba: 8. ______ qsilemisTvis igivea, rac ______


a. qerqisgan; floemisTvis.
b. peridermisgan; a. sklerenqimuli ujredi; parenqimuli ujredi;
g. meoradi qsilemisgan; b. apikaluri meristema; WurWlovani kambiumi;
d. meoradi floemisgan; g. WurWlovani elementi; sacrisebri mili;
e. korpisgan; d. korteqsi; gulguli;
e. WurWlovani kambiumi; korpis kambiumi;
4. romeli maTgani ar aris xnieri xis qerqis nawili?
a. korpi; 9. ra tipis momwifebuli ujredi warmoiqmneba embrio-
b. korpis kambiumi; nuli mcenareuli ujredidan, damokidebulia:
g. meWeWebi; a. genebis seleqtiur dakargvaze;

890
b. ujredebis saboloo poziciaze ganviTarebad or- save formebi Soreul okeanis kunZulebze. magaliTad,
ganoSi; havais kunZulebze, SesaZlebelia magaliTad, lobelias
g. ujredebis migraciis sqemaze; xisa da maRali merqniani iebis naxva – jgufebisa, rom-
d. ujredebis asakze; lebic CrdiloeT amerikaSi mcire zomis balaxebis saxiT
e. ujredebis kerZo meristemul warmoSobaze. gvxvdeba. gTavazobT evoluciur hipoTezas, am ganxriT:
ratom aris ase damaxasiaTebeli merqniani, xis-magvari
10. suraT 35.31-ze warmodgenili hipoTezis safuZvel-
formebis ganviTareba balaxovani winaprebisgan, romle-
ze gansazRvreT yvavilis morfologia aqtiuri B-
bic izolirebul kunZulebze saxloben?
genebis armqone mutantSi.
a. nayofis foToli – yvavilis furceli – yvavilis
furceli – nayofis foToli;
b. yvavilis furceli – yvavilis furceli – yvavi- mecnieruli kvleva
lis furceli – yvavilis furceli;
g. mtvriana – mtvriana – nayofis foToli – nayofis dawereT mcire statia, ratom aris calkeuli mutanti
foToli; ase mniSvnelovani mkvlevarebisTvis, romlebic mcenaris
d. mtvriana – nayofis foToli – nayofis foToli – ganviTarebis regulacias ikvleven. Tqveni SeniSvna unda
mtvriana; Seicavdes sul mcire erT konkretul magaliTs mainc.
e. nayofis foToli – nayofis foToli – nayofis
foToli – nayofis foToli.
mecniereba, teqnologia
da sazogadoeba
evoluciuri kavSiri
SeadgineT mcenareTa da mcenaruli produqtebis
mcenaris struqturis evolucia SeiZleba gamokv- sia, romlebic yoveldRiurad ixmareba. rogor iyenebT
leuli iqnas monaTesave mcenareebis alternatiuli zr- sxvadasxva mcenareul produqts? rogor fiqrobT,
dis strategiiT, rasac adgili aqvs sxvadasxva garemoSi. mcenareebisa da mcenareuli produqtebis ricxvi, rom-
am TvalsazrisiT, darvini iyo erT-erTi pirveli damk- lebic yoveldRiur cxovrebaSi gamoiyeneba gaizarda Tu
virvebeli, romelmac SeniSna, rom kontinentze mravali Semcirda? Tqveni azriT, es ricxvi momavalSi savarau-
saxeobis balaxovan mcenares hyavs xismagvari monaTe- dod gaizrdeba Tu Semcirdeba? ratom?

891
36
transportireba
WurWlovan mcenareebSi
SS suraTi 36.1  wynari okeanis sanapiros wiTeli
xeebi (Sequoia sempervirens).

miwiszeda nawilSi gadaaqvs. floemas gadaaqvs Saqari


ZiriTadi koncefciebi misi warmoqmnis an Senaxvis adgilidan im adgilas, sa­
dac is saWiroa zrdisa da metabolizmisTvis. nivTiere­
baTa aseTi transportireba, romelic saWiroa mcenaris,
36.1 fizikuri procesebi uzrunvelyofs mcenaree­ rogorc erTiani organizmis funqcionirebisTvis, Sei­
bSi nivTierebaTa transportirebas sxvadasxva
Zleba did manZilze ganxorcieldes. magaliTad, wynari
manZilze
okeanis sanapiros zogi wiTeli xis yvelaze maRla gan­
36.2 fesvebi isrutavs wyals da mineralebs nia­da­ lagebuli foTlebi 100 metrze (300 futze) metiTaa da­
gidan Sorebuli fesvebidan (suraTi 36.1). ra aZlevs saSuale­
bas WurWlovan mcenares, aseT did manZilze moaxdinos
36.3 wyali da mineralebi adis fesvebidan mcenaris
wylis, mineralebisa da organuli sakvebi nivTierebebis
miwiszeda nawilSi qsilemis meSveobiT
transportireba? winamdebare Tavis ganxilvis sagania
36.4 bageebis xvrelebi aregulirebs transpiraci­ Sida transportirebis meqanizmebi.
is siCqares

36.5 organuli sakvebi nivTierebebi gadaadgil­


deba floemis meSveobiT
koncefcia 36.1
fizikuri Zalebi uzrunvelyofs
Sesavali mcenareebSi nivTierebaTa
transportirebas
gadarCenis gzebi sxvadasxva manZilze
amJamindeli mcenareebis winapari erTujrediani or­
transportireba WurWlovan mcenareebSi sam doneze
ganizmebi, romlebic wyalSi izrdebodnen, isrutavdnen
xdeba: (1) wylisa da gaxsnili nivTierebebis transpor­
wyals, mineralebsa da naxSirorJangs (CO2) uSualod wyl­
tireba calkeuli ujredebis mier, rogoricaa fesvis
idan. maTi arc erTi ujredi aRniSnuli ingredientebis­
bususebi; (2) nivTierebebis mcire manZilze gadatana
gan Sors ar iyo. briofitebSi aseve ar aris ganviTarebu­
ujredidan ujredamde qsovilebisa da organoebis done­
li transportirebis sistema; ase rom, maT mxo­lod Zalian
ze, rogoricaa Saqris transportireba foTlis im ujre­
tenian garemoSi SeuZliaT arseboba. rac Se­exeba WurW­
debidan, romlebic fotosinTezzea pasuxismgebeli,
lovan mcenareebs, xmeleTze evoluciurma gad­mosvlam
floemis sacrisebr milebSi; da (3) did manZilze trans­
gamoiwvia mcenaris organizmis fesvebad (miwisqveSa
portireba qsilemisa da floemis SigniT mcenaris mTel
nawili) da miwiszeda organoebad diferencireba. fes­
sigrZeze. transportirebis am sam sxvadasxva tipSi sx­
vebi isrutavs wyals da mineralebs niadagidan, totebi,
vadasxva fizikuri procesebia CarTuli. suraTi 36.2
foTlebi da yvavilebi ki isrutavs sinaTlesa da atmos­
gTavazobT WurWlovan mcenareSi nivTierebaTa did man­
ferul naxSirorJangs, rac fotosinTezisTvisaa saWiro.
Zilze transportirebis mimoxilvas.
qsilemas wyali da mineralebi fesvebidan mcenaris

892
4. stomatis gavliT foTlebi iTviseben CO2-s da gamoyofen 5. fotosinTezis Sedegad foT­
O2-s. fotosinTezis gziT miRebuli O2-s garkveuli raodenoba lebSi Saqrebis sinTezi xdeba
ujredul sunTqvas xmaredeba.
sinaTle
3. aorTqleba, foTlebis mier
wylis dakargva, (ZiriTadad
stomatis gavliT) qmnis foT­ Saqari
lebSi Zalas, romelic qsilemis
wvens maRla ubiZgebs.

6. Saqrebi fesvebisken da mce­


naris sxva nawilebisken floe­
mis wvenis saxiT miedineba.

2. wyali da mineraluri marile­


bi fesvebidan maRla, Reroe­
bamde qsilemis wvenis saxiT
miedineba

1. fesvebi wyals da masSi gaxsnil 7. fesvebi airebs niadagis haer­


mineralebs niadagidan iwovs. mineralebi Tan mimocvlian iReben O2-s da
gamoyofen yali da mineral­
uri CO2-s. ujreduli sunTqvis
procesSi O2 Saqrebis daSlas
uzrunvelyofs.
XX suraTi 36.2  transportirebis
mimoxilva WurWlovan mcenareSi.

membranebis SerCeviTi cila SerCeviT ierTebs gaxsnil nivTierebas membranis


erT mxares da meore mxares uSvebs mas. sxva satrans­
SeRwevadoba: Sejameba porto cilebi qmnis SerCeviT arxebs membranis gavliT.
me-7 TavSi ukve detalurad visaubreT gaxsnili niv­ magaliTad, mcenareuli ujredebis umetesi nawilis
Tierebebisa da wylis transportirebaze biologiuri membranebSi aris kaliumis arxebi, romlebic kaliumis
membranebis gavliT. modiT, kidev erTxel ganvixiloT ionebs (K+) atarebs, magram sxva ionebs ara, rogoricaa,
transportirebis am procesebidan zogierTi mcena­ magaliTad, natriumis ionebi (Na+). qvemoT am TavSi gan­
reuli ujredebis konkretul konteqstSi. mcenareuli vixilavT, rogor funqcionirebs kaliumis ionebis arxe­
ujredis plazmuri membranis SerCeviTi gamtaroba akon­ bi Camket ujredebSi bageebis xvrelebis gaxsnisa da dax­
trolebs gaxsnili nivTierebebis moZraobas ujredSi urvisas. zog arxs aqvs sarqveli da is iReba an ixureba
da ujredidan gareT. gaixseneT me-7 Tavidan, rom gaxs­ garkveuli mastimulirebeli faqtorebis sapasuxod.
nil nivTierebebs axasiaTebs difuzia sakuTari koncen­
traciuli gradientis mimarTulebiT da am difuzias protonuli tumbos ZiriTadi roli
membranis gavliT pasiuri trasporti ewodeba, vinaid­
an es xdeba ujredis mier metaboluri energiis pirda­ yvelaze mniSvnelovani satransporto cila aqtiuri
piri gamoyenebis gareSe. aqtiuri transporti ewodeba transportirebisTvis mcenareuli ujredebis plazmur
gaxsnili nivTierebebis membranis gavliT gadaqaCvas membranebSi aris protonuli tumbo, romelic iyenebs
eleqtroqimiuri gradientis sawinaaRmdegod, rac war­ atf-s energias wyalbadis ionebis (H+) ujredidan gamo­
moadgens membranis gaswvriv gaxsnili nivTierebis satumbad. amis Sedegad ki viRebT protonis gradients,
koncentraciuli gradientisa da Zabvis (gansxvaveba romelSic wyalbadis ionebis koncentracia ujredis
muxtSi) kombinirebul efeqts. amas ewodeba `aqtiuri” gareT metia, vidre mis SigniT (suraTi 36.3). gradienti
transportireba, radgan ujredma unda daxarjos ener­ aris potenciuri (Senaxuli) energiis forma, radgan
gia, Cveulebriv, atf-s saxiT, raTa gaxsnili nivTiereba xdeba wyalbadis ionebis difuzia ukan ujredebSi daba­
misi difuziis ZiriTadi mimarTulebis sapirispirod li koncentraciis adgilisken da SesaZlebelia wyalba­
gadaaadgilos. dis ionebis am dinebis gamoyeneba samuSaos Sesasrule­
gaxsnil nivTierebaTa umetesoba ver kveTs lipid­ blad. aseve, vinaidan protonul tumbos gaaqvs dadebiTi
ebis ormag Sres membranaSi; maT unda gaiaron membranaSi muxti wyalbadis ionis saxiT ujredidan gareT, tumbo
CaSenebuli satransporto cilebi. zogi satransporto amavdroulad aris im Zabvis nawili, romelic cnobi­

893
lia membranuli potencialis saxeliT. membranuli tirebeli jaWvebisganaa Seqmnili (romlebic energias
potenciali, Tavis mxriv, aris membranis gaswvriv sawi­ gascems). amis mizani atf-s sinTezis uzrunvelyofaa
naaRmdego muxtebis gancalkeveba. protonuli datum­ (rac energias moixmars).
bva mcenareuli ujredis SigniT uaryofiT muxts qmnis atf-s sinTezi, romelic (H+)-is difuzias ukavSird­
ujredis garemosTan SedarebiT. am Zabvas membranis po­ eba ujredis sunTqvisas da fotosinTezis mimdinareobi­
tenciali hqvia, radgan muxtis gancalkeveba aris poten­ sas, muSaobs garkveulwilad protonuli tumboebis ms­
ciuri energiis saxe, romelic SeiZleba gamoyenebul iq­ gavsad mcenareul ujredebSi. magram atf-s sinTezisgan
nas ujredis samuSaos Sesasruleblad. gansxvavebiT, protonuli tumboebi, Cveulebriv, uku­
qceviT muSaobs, da iyenebs atf-s energias (H+)-is misi
citoplazma ujredgare siTxe gradientis sawinaaRmdegod amosatumbad. orive SemTx­
vevaSi, protonis gradienti aZlevs erT process meoris
atf protonis
tumbo qmnis warmarTvis saSualebas.
membranis
potencialis
da gradi wylis potencialSi gansxvavebis
ents
Sedegebi
gadasarCenad, mcenarem unda daabalansos wylis mi­
Reba da gacema. ujredis mier wylis miReba an dakargva,
SS suraTi 36.3  protonuli tumboebi qmnis energias
ZiriTadad, osmosis meSveobiT xdeba, rac membranis gav­
gaxsnili nivTierebebis transportirebisTvis. (H+)-is ujre­
liT wylis pasiur transportirebas warmoadgens (ixi­
didan gamotumbviT, protonuli tumboebi iwvevs wyalbadis
ionebis iseT gradients da muxtis iseT gancalkevebas, rasac
leT suraTi 7.12). rogor SegviZlia viwinaswarmetyveloT
membranis potenciali hqvia. potenciuri energiis am ori osmosis mimarTuleba, roca ujredi romelime xsnari­
formis gamoyeneba SeiZleba, rogorc gaxsnili nivTierebebis Taa garemoculi? cxoveluri ujredis SemTxvevaSi, Tu
transportis saSualebisa. plazmuri membrana gaxsnil nivTierebebs ar atarebs,
sakmarisia, vicodeT, gare xsnarSi gaxsnili nivTierebis
mcenareuli ujredebi iyenebs protonis gradientsa meti Tu naklebi Semcvelobaa ujredTan SedarebiT. wya­
da membranis potencialis energias bevri sxvadasxva gax­
snili nivTierebis transportirebisTvis. magaliTad, citoplazma ujredgare siTxe a
kationebi ujred­
protonuli tumboebis mier warmoqmnil membranis po­
Si aRwevs ujredu­
tencials wvlili Seaqvs fesvis ujredebis mier kalium­ li potencialis
is ionebis miRebaSi (suraTi 36.4a). meqanizmSi, romelsac gamo
kotransportireba (Tanatransportireba) ewodeba, sa­
transporto cila erTi gaxsnili nivTierebis (H+) daba­
li koncentraciis zonisken moZraobas ukavSirebs meore
gaxsnili nivTierebis (NO3-, 36.4b suraTis SemTxvevaSi) (a) membranis potenciali da kaTionebis STanTqva
maRali koncentraciis zonisken moZraobas. Tanatrans­ b
portirebis `msgavsi” efeqti aseve pasuxismgebelia ujredi agrovebs
mcenareuli ujredebis mier Saqris saqarozis miReba­ mag. anionebs
ze (suraTi 36.4g). membranis cila awarmoebs saqarozis kontransporteris
gavliT maTi trans­
Tanatransportirebas (H+)-Tan erTad, romelic dabali portirebis
koncentraciis zonisken moZraobs cilis gavliT.
protonis tumboebis roli aris aseve transporti­ dakavSirebiT,

rebaSi qemiosmosis SemoReba (ixileT suraTi 9.15). qe­


miosmosis ZiriTadi maxasiaTebeli protonis trans­
(b) anionebis kotrnsporti
membranuli gradientia, romelic akavSirebs ujredebSi g
energiis gamomuSavebis procesebs energiis moxmarebis
procesebTan. magaliTad, me-9 da me-10 TavebSi viswav­ mcenaris ujredebs Seu­
leT, rom mitoqondriebi da qloroplastebi iyenebs Zlia aseve sukrozas
protonis gradients, romelic eleqtronmatranspor­ msggavsi neitral­
uri xnaris dagroveba
-is kotranspor­
tirebiT protonebis
cicabo gradientis
qveda mimarTulebiT
XX suraTi 36.4  gaxsnili nivTierebebis transportireba
mcenareul ujredebSi. (g) neitraluri xsnaris kotrnsporti

894
li osmosis meSveobiT gaxsnili nivTierebis ufro dabali nivTiereba gavlenas axdens osmosis mimarTulebaze. es
Semcvelobis mqone xsnaridan ufro maRali Semcvelobis SeiZleba iyos nebismieri qimiuri nivTiereba, romelic
mqone xsnarSi gadava. magram mcenareul ujreds aqvs ke­ xsnarSia gaxsnili. ganmartebiT, sufTa wylis ψS 0-is
deli, rasac osmosis procesSi kidev erTi faqtori Semo­ tolia. magram ra xdeba, roca am sufTa wyals nivTiere­
hyavs: esaa fizikuri wneva. gaxsnili nivTierebis koncen­ bebi emateba? nivTierebebi izidavs wylis molekulebs
traciisa da fizikuri wnevis kombinirebuli Sedegebi da amcirebs Tavisufali wylis molekulebis ricxvs da
erTiandeba sazomad, romelsac wylis potenciali hqvia, wylis muSaobis SesaZleblobas.
rac aRiniSneba berZnuli asoTi ψ. ase rom, nivTierebaTa damateba yovelTvis amcirebs
wylis potenciali gansazRvravs wylis moZraobis wylis potencials, da xsnaris ψS yovelTvis uaryofiTia.
mimarTulebas. yvelaze mniSvnelovani ram, rac unda magaliTad, xsnarSi 0.1 moli SaqriT, ψS udris 0.23 mpa-s.
gvaxsovdes, aris is, rom Tavisufali wyali, romelic ar wnevis potenciali (ψP) aris xsnarze fizikuri
aris dakavSirebuli gaxsnil nivTierebebTan an zedapir­ wneva. ψS–sgan gansxvavebiT, ψP SeiZleba iyos rogorc
Tan, moZraobs wylis ufro maRali potencialis mqone dadebiTi, ise uaryofiTi. magaliTad, im mcenaris qsil­
zonebidan ufro dabali potencialis mqone zonebisken, emis mkvdar ujredebSi, romelSic transpiracia mimdi­
Tu mis Tavisufal dinebas rame barieri ar uSlis xels. nareobs, wyali xSirad uaryofiTi wnevis (Zabvis) qveSaa
magaliTad, Tu mcenareuli ujredi moxvda iseT xsnar­ (-2 mpa-ze naklebi). cocxal ujredebSi, piriqiT, buStSi
Si, romelsac ujredze meti wylis potenciali aqvs, wy­ haeris msgavsad, wyali Cveulebriv dadebiTi wnevis qveS­
lis miReba gaberavs ujreds. moZraobiT, wyals SeuZlia aa. ujredis Semcveloba plazmis membranas ujredis ked­
garkveuli samuSaos Sesruleba, rogoricaa ujredis ga­ lamde awveba da qmnis turgorul wnevas.
farToeba. „potenciali~ wylis potencialSi aris wylis
potenciuri energia – wylis unari, Seasrulos samuSao
wylis potencialis raodenobrivi analizi
ufro maRali potencialis mqone ubnnidan ufro dabali
potencialis mqone ubnisken moZraobisas. wylis poten­ ukve SemoviReT wylis potencialis toloba da misi
ciali gansakuTrebuli SemTxvevaa zogad tendenciaSi, komponentebi. axla praqtikaSi gamoviyenoT es toloba.
romlis mixedviTac sistemebi spontanurad icvleba da jer mimovixilavT wylis moZraobas xelovnur sistemaSi.
umciresi Tavisufali energiis mdgomareobaSi gadadis Semdeg am tolobas cocxal ujreds mivusadagebT.
(ixileT suraTi 8.5). suraTSi 36.5 warmodgenili xelovnuri modeli
botanikosebi wylis potencials wnevis erTeuliT gviCvenebs wylis moZraobas U-s formis milSi, romelsac
zomaven (megapaskali – SemoklebiT, mpa). fizikosebma aqvs milis ori ganStoebis gamyofi membrana. membrana
standartul pirobebSi (zRvis doneze da oTaxis tem­ atarebs wyals, magram gaxsnil nivTierebebs ara. ra mox­
peraturaze) atmosferoSi Ria konteinerSi wylis po­ deba, Tu arxis marjvena ganStoebas 0.1 moli xsnariT
tenciali daadgines 0-is tolad (ψ = 0 mpa). 1 mpa udris SevavsebT(ψS = −0.23 MPa), marcxena ganStoebas ki sufTa
daaxloebiT 10 atmosfero wnevas (erTi atomsfero aris wyliT (ψS = 0)? fizikuri wnevis ararsebobisas (rodesac
haeris warmosaxviTi svetis wneva zRvis doneze, ro­ ψP = 0), wylis potenciali ψ toli iqneba ψS-is. maSasa­
melic atmosferos mTel simaRlezea gadaangariSebuli dame, milis marcxena ganStoebis (sufTa wylis) ψ 0 iqne­
– daaxloebiT 1kg. wneva erT sm2-ze). ramdenime magali­ ba, maSin, roca marjvena ganStoebis ψ = -0.23 mpa. radgan
Ti naTlad daganaxebT megapaskalis simZlavres: Tqveni wyali yovelTvis moZraobs wylis maRali potencia­
filtvebi gamoimuSavebs 0.1 mpa-ze naklebs. manqanis sa­ lis mqone regionebidan dabali potencialis mqone re­
buravi daaxloebiT 0.2 mpa wneviTaa daberili. wylis wne­ gionebSi, wylis ZiriTadi moZraoba am SemTxvevaSi milis
va saxlis santeqnikaSi daaxloebiT 0.25 mpa-ia. aRniSnu­ marcxena ganStoebidan marjvenaSi iqneba (suraTi 36.5a).
lisgan gansxvavebiT, mcenareuli ujredebis umetesoba magram Tu marjvena ganStoebis xsnarze +0.23 mpa-s wne­
daaxloebiT 1 mpa wnevaze arsebobs. vas ganvaxorcielebT, mis wylis potencials uaryofiTi
mniSvnelobidan 0-mde gavzrdiT (ψ = −0.23 + 0.23). axla
ra zegavlenas axdens gaxsnili nivTierebebi wyali aRar imoZravebs am dawneul xsnarsa da sufTa wy­
da wneva wylis potencialze lis ganyofilebas Soris (suraTi 36.5b).
wylis potencialze gavlenas axdens rogorc wneva, Tu gavzrdiT ψP-s +0.30 mpa-mde, maSin xsnars eqneba
ise gaxsnili nivTierebis koncentracia, rac wylis po­ wlis potenciali +0.07 mpa (ψ = −0.23 + 0.30), da xsnari
tencialis Semdeg tolobaSia gamoxatuli: dakargavs wyals, radgan wyali gadava sufTa wylis Sem­
sadac ψ aris wylis potenciali, ψS - xsnaris poten­ cvel ganyofilebaSi (suraTi 36.5g). dabolos, warmoid­
gineT, rom iyenebT dguSs sufTa wylis amosabumbad da
ciali (osmosuri potenciali), da ψP - wnevis potenciali.
ara xsnaris Casatumbad. -0.30 mpa.-is toli uaryofiTi
xsnaris potenciali (ψS) proporciulia gaxsnili
wneva (Zabva) wylis ganyofilebaze sakmarisi iqneboda
nivTierebis molekulebis ricxvisa. xsnaris potencials
xsnaridan wylis gadmosayvanad, Tu xsnars aqvs wylis
aseve osmosuri potenciali ewodeba, radgan gaxsnili

895
(a) (b) (g) (d)

0,1 M xsnari

gamoxdi­
li wyali

ψP = 0 ψP = 0,23 ψP = 0,30 ψP = - 0,30 ψP = 0


ψS= - 0,23
_________________ ψS= - 0,23 ψS= - 0,23 ψ S= 0 ψS= - 0,23
ψ = 0 MPa ψ =- 0,23 MPa _________________ _________________ _________________ _________________
ψ = 0 MPa ψ = 0 MPa ψ = 0 MPa ψ = 0,07 MPa ψ = - 30 MPa ψ = - 0,23 MPa

SS suraTi 36.5  wylis potenciali da wylis maRali potencialis arealidan dab­ U-s formis marcxena da marjvena ganStoe­
wylis moZraoba: xelovnuri modeli. U-s ali potencialis arealisken. sufTa wylis bebSi mocemulia sawyisi pirobebisTvis,
formis am aparatSi, SerCeviT gamtari mem­ potenciali (ψ) atmosferul wnevaze 0 mpa- wylis nebismieri moZraobis dawyebamde. (a)
brana yofs sufTa wyals 0.1 moli garkveu­ s tolia. Tu viciT wnevis potencialis (ψP) nivTierebis damateba amcirebs wylis po­
li nivTierebis Semcveli xsnarisgan, da xsnaris potencialis (ψS) mniSvneloba, tencials (uaryofiT mniSvnelobamde). (b,
romelsac ar SeuZlia membranis gavliT maSin SegviZlia, gamoviTvaloT wylis po­ g) fizikuri wnevis gamoyeneba zrdis wylis
Tavisufali gadaadgileba. wyali moZ­ tenciali: ψ = ψP + ψS. wylis potencialisa potencials. (d) uaryofiTi wneva (Zabva)
raobs SerCeviT gamtari membranis gavliT da xsnaris potencialis mniSvnelobebi amcirebs wylis potencials.

potenciali, romelic -0.23 mpa-is tolia (suraTi 36.5d). SedarebiT gaxsnili nivTierebis ufro maRali koncen­
kvlav unda gvaxsovdes, rom wyali maRali potencialis traciis mqone xsnarSi (sadac xsnaris potenciali metad
zonidan dabali potencialis zonisken mimarTulebiT uaryofiTia) (suraTi 36.6a). radgan gare xsnars ufro na­
moZraobs. klebi (ufro metad uaryofiTi) wylis potenciali aqvs,
axla ganvixiloT, ra gavlenas axdens wylis poten­ wyali datovebs ujreds osmosis meSveobiT; ujredis
ciali mcenareuli ujredis mier wylis miRebasa da gace­ protoplasti SeikumSeba da daSordeba sakuTar kedels.
maze. jer warmoidgineT darbilebuli (dasustebuli) axla igive misustebuli ujredi movaTavsoT sufTa wy­
ujredi, romlis wnevis potenciali udris 0-s. warmoid­ alSi (ψ = 0) (suraTi 36.6b).
gineT, rom es ujredi amovlebulia Tavad ujredTan ujreds wylis ufro mcire potenciali aqvs, vidre

dasawyisSi CafuSuli ujredi


ψP = 0
ψS= - 0,7
0,4 M surkozas xsnari _________________
ψ = - 0,7 MPa

gaberili ujredi
plazmoliduri ujredi mis garemosTan
mis garemosTan osmosur osmosur wonas­
wonasworobaSia worobaSia

ψP = 0 ψP = 0,7
ψS= - 0,7
ψS= - 0,9 _________________
_________________
ψ = 0 MPa
ψ = - 0,9 MPa

SS suraTi 36.6  wylis urTierTqmedeba mcenareul ujredebSi. am eqsperimentebSi, identuri, Tavidan Zalian dasustebuli ujre­
debi or sxvadasxva garemoSi Tavsdeba (misustebuli ujredebis protoplastebs Sexeba aqvs maT kedlebTan, magram maT turgoruli
wneva aklia). lurji isrebi gviCvenebs wylis ZiriTadi moZraobis sawyis mimarTulebas.

896
sufTa wyals, radgan masSi gaxsnilia nivTierebebi, da plazmur membranebs satransporto cilebiT, romlebsac
wyali Sedis ujredSi osmosis meSveobiT. ujredis Sig­ aqvaforinebi ewodeba (ixileT me-7 Tavi). es SerCeviTi
Tavsi iwyebs gabervas da plazmuri membranis ujredis arxebi gavlenas ar axdens wylis potencialis gradien­
kedlisken gandevnas, rac iwvevs turgorul wnevas. tze an wylis dinebis mimarTulebaze, magram gavlenas
nawilobriv elastiuri kedeli ukan iwevs da ebjineba axdens wylis difuziis siCqareze wylis ufro dabali
dawneul ujreds. roca kedlis wneva sakmarisia wylis potencilis mqone ubanSi. mtkicdeba, rom wylis moZrao­
tendenciis dasabalanseblad, Sevides ujredSi masSi bis siCqare am cilebis gavliT regulirdeba aqvafori­
arsebuli gaxsnili nivTierebebis gamo, maSin wnevis da nis cilebis fosforilirebiT, rac gamowveulia meorad
xsnaris potenciali tolia da wylis potenciali 0-ia. es mesenjerebSi momxdari cvlilebebiT (magaliTad, kal­
ujreds gareT wylis potencials utoldeba, romelic, ciumis ionebi (Ca2+).
am SemTxvevaSi, 0 mpa-s tolia. miRweulia dinamikuri
wonasworoba da wyali ukve aRar moZraobs.
sami ZiriTadi gany fileba
dasustebuli ujredisgan gansxvavebiT, kedliani
ujredi, romelsac gaxsnili nivTierebebis meti kon­ vakuolizebul mcenareul ujredebSi
centracia aqvs mis garemosTan SedarebiT, daberili an transporti aseve regulirdeba mcenareuli ujre­
Zalian magaria. janmrTeli mcenareuli ujredebi TiTq­ debis struqturiT, romelic ganyofilebebisgan Sedge­
mis yovelTvis daberilia. maTi simagre mcenaris aramer­ ba. protoplastis gareT aris ujredis kedeli, romelic
qnuli nawilebis simagres uwyobs xels. simtkicis da­ ujredis formis SenarCunebas uwyobs xels (ixileT su­
kargvis Sedegebs xedavT WknobaSi, foTlebisa da Reros raTi 6.9). Tumca, protoplastSi da protoplastidan
dasustebaSi, rac ujredebis dasustebis Sedegad xdeba molekulebis moZraobas akontrolebs uSualod Ser­
(suraTi 36.7). CeviT gamtari plazmuri membrana. plazmuri membrana
aris barieri or ZiriTad ganyofilebas Soris: ujredis
kedeli da citozoli (citoplazmis nawili, romelic
plazmis membranaSi Sedis, magram ujredis Sida organ­
elebis gareTaa). umetesoba zrdasrul mcenareebs aqvT
mesame ZiriTadi ganyofileba, vakuoli, didi organela,
romelsac protoplastis moculobis 90%-is an metis
dakaveba SeuZlia (suraTi 36.8a). vakuoluri membrana,
anu tonoplasti, aregulirebs molekulebis moZraobas
citozolsa da vakuolur Semcvelobas Soris, romelsac
ujredis wveni ewodeba. mis protonul tumboebs
gadaaqvs H+ citozolidan vakuolSi. Sedegad miRebuli
pH-is gradienti gamoiyeneba sxva ionebis vakuolur mem­
branaSi gadasatanad qemiosmosis meSveobiT.
mcenareul qsovilTa umetesobaSi, ujredis kedlebi
da citozoli gadabmulia erTi ujredidan meoremde.
mezobeli ujredebis citozolur ganyofilebebs akav­
Sirebs plazmodesmebi da amiT qmnis uwyvet gzas ujredebs
Soris garkveuli molekulebis transportirebis mizniT.
S S suraTi 36.7  m
 orwyvis Semdeg, mcenare (Impatiens)
citoplazmis es jaWvi simplastad iwodeba (suraTi 36.8b).
simtkices ibrunebs.
ujredebis kedlebis uwyveti jaWvi, rasac emateba ujre­
dis gareT adgili, cnobilia apoplastis saxeliT. mesame
ujreduli ganyofileba _ vakuoli, ar aris saerTo mezo­
aqvaforinis cilebi da wylis transporti beli ujredebisTvis.
wylis potenciali aris Zala, romelic amoZravebs
wyals mcenareuli ujredebis membranebis gavliT. ma­ simplastisa da apoplastis funqciebi
gram rogor kveTs wylis molekulebi membranebs? radgan transportirebaSi
wylis molekulebi aseTi mcirea, isini SedarebiT Tavi­
suflad moZraobs lipidebis ormag SreSi, miuxedavad rogor moZraobs wyali da gaxsnili nivTierebebi erTi
imisa, rom Sua Sre aris hidrofoburi (ixileT suraTi adgilidan meoremde mcenaris qsovilebsa da organoebSi?
magaliTad, ra meqanizmebs gadaaqvs wyali da mineralebi
7.2). Tumca wylis transportireba biologiuri mem­
fesvis bususebidan fesvis WurWlovan cilindrSi? aseT
branebis gavliT imdenad konkretuli da swrafia, rom
mcire manZilze transportirebas zogjer gverdul trans­
mTlianad ver aixsneba lipidebis ormag SreSi misi difu­
portirebas uwodeben, radgan misi Cveuli mimarTuleba
ziiT. marTlac, wyali, tipurad, kveTs vakuolur da

897
mcenaris organoebis wriuli RerZis gaswvrivaa da ara mce­ nivTierebebs SeuZliaT, imoZraon erTi adgilidan meo­
naris sigrZis mimarTulebiT an mis sapirispirod. remde fesvSi an sxva organoSi ujredebis kedlebis jaW­
am transportisTvis sami marSruti arsebobs (ixileT vis mier Seqmnili gverdiTi gzebis meSveobiT.
suraTi 36.8b). pirveli marSrutiT, nivTierebebi erTi
ujredidan gamodis, ujredis kedlis gavliT, da Sedis
mezobel ujredSi, romelmac SeiZleba gadasces es niv­
moculobiTi nakadi did manZilze
Tierebebi momdevno ujreds imave gziT da meqanizmis gamoy­ transportirebaSi
enebiT. es transmembranuli marSruti moiTxovs plazmuri
difuzia xsnarSi sakmaod efeqturia transpor­
membranebis ganmeorebiT gadakveTas, vinaidan nivTierebebi
gamodis erTi ujredidan da Sedis meoreSi. tirebisTvis ujredis doneze (100μm-ze naklebi), magram
meore marSruti, simplastis gavliT, romelic mcenaris is Zalian nelia mcenareSi nivTierebaTa did manZilze
qsovilSi citozolis erTian jaWvs warmoadgens, moiTxovs gadaadgilebisTvis. magaliTad, ujredis erTi bolo­
plazmuri membranis mxolod erTxel gadakveTas. erT dan meoremde difuzias wamebi sWirdeba, magram giganti
ujredSi Sesvlis Semdeg, gaxsnil nivTierebebs da wyals redvudis (wiTeli xis) fesvebidan kenweromde difu­
SeuZlia gadasvla erTi ujredidan meoreSi plazmodes­ zias aTwleulebi an meti dasWirdeba. did manZilze
mebis meSveobiT. transportireba xdeba moculobiTi nakadis meSveobiT,
mesame marSruti mokle manZilze transportirebisT­ rac warmoadgens siTxis moZraobas wnevis zegavleniT.
vis mcenaris qsovilSi an organoSi apoplastze gadis, ro­ moculobiT nakadSi, wyali da nivTierebebi qsilemis
melic Sedgeba ujredis kedlebisa da ujredis gareTa traqeidebsa da WurWlebSi da aseve, floemis sacri­
adgilebisgan. protoplastSi SeRwevis gareSe, wyals da sebr milebSi miedineba. floemaSi, magaliTad, Saqris

plazmur membranaSi cilebis vakuolis membranaSi cilebis


ujredis garsi
transporti aregulirebs transporti aregulirebs
molekulebis gadaadgilebas molekulebis gadaadgilebas
citozoli
sitozolsa da ujredis garss sitozolsa da ujredis vakuols
Soris vakuoli Soris

plazmodesma
gasaRebi
vakuolis membrana
(tonoplasi) simplasti
plazmuri membrana

apoplasti
(a) ujredis ganyofilebebi. mcenaris zrdasuli ujredis sami
ZiriTadi ganyofilebaa ujredis garsi, vakuoli da citozoli

(b) satransporto marSruti ujredebs Soris. qsovilis doneze


sami marSrutia: transmembranuli, simplastikuri da apoplas­
tikuri gza. nivTierebma SeiZleba erTi marSrutidan meoreze
gadavidnen

transmembranuli
marSruti apoplasti

simploasti
apoplasti ujredis garsis da
simplasti plazmodesamaTi
ujredgare sivrcis erTianobaa
SeerTebuli citozolebia

simplasturi marSruti apoplasturi marSruti

SS suraTi 36.8  ujredis ganyofilebebi da marSrutebi mokle manZilze transportirebisTvis.

898
dagroveba maRal, dadebiT wnevas qmnis sacrisebri mi­
lis erT boloSi da wvens milis sapirispiro boloSi ga­
daisvris. qsilemaSi, did manZilze transportireba Zab­ koncefcia 36.2
vis (uaryofiTi wnevis) meSveobiT xdeba. transpiracia
(wylis aorTqleba foTlidan) amcirebs wnevas foTlis fesvebi niadagidan isrutavs
qsilemaSi. es qmnis Zabvas, romelsac qsilemis wveni fes­
vebidan zemoT amoaqvs. wyalsa da mineralebs
Tu odesme nawilobriv gaWedil sadrenaJo milTan
wyali da mineraluri marilebi niadagidan Sedis
mogiwiaT Sexeba, gecodinebaT, rom dinebis moculoba
mcenareSi fesvebis epidermisis gavliT, kveTs fes­
milsadenSi damokidebulia milsadenis Sida diametrze.
vis qerqs, Sedis WurWlovan cilindrSi da Semdeg
gaWedva amcirebs dinebas, radgan amcirebs sadrenaJo
traqeidebisa da WurWlebis meSveobiT miwiszeda or­
milis gamoyenebad diametrs. saxlis teqnikasTan aseTi
ganoebis sistemaSi adis. Tavis es nawili yuradRebas
Sexeba gvexmareba, gavigoT, rogor asrulebs sakuTar
amaxvilebs ujredebs Soris mokle manZilze transpor­
funqcias mcenaris ujredebis uCveulo struqturebi,
tirebaze niadagsa da qsilemas Soris gzaze. kiTxvisas,
romlebic moculobiTi nakadisTvisaa Seqmnili – flo­
daixmarieT suraTi 36.9 koncefcias ukeT gasagebad.
emis sacrisebri milis ujredebi da qsilemis traqeidebi
da WurWlis elementebi. gaixseneT 35-e Tavidan, rom sac­
risebri milis nawilebis citoplazmas TiTqmis ar aqvs fesvis bususebis, mikorizisa da qerqis
Sinagani organelebi da rom zrdasrul traqeidebsa da
ujredebis roli
WurWlis elementebs, romlebic mkvdari ujredebisgan
Sedgeba, ar aqvT citoplazma. rogorc samzareulos mi­ wylisa da mineralebis Sewova didwilad fesvis bo­
lis gawmenda, mcenaris „santeqnikaSi” citoplazmis da­ loebSi xdeba, sadac epidermisi wyalgamtaria da sadac
kargva efeqturi dinebis saSualebas iZleva qsilemisa ganlagebulia fesvis bususebi. fesvis ujredebi, rom­
da floemis meSveobiT. moculobiT nakads aseve xels lebic epidermuli ujredebis ganStoebebia, fesvebis
uwyobs WurWlebis nasvretebiani kedlebi da sacrisebr zedapiris farTobis did nawils Seadgens (ixileT su­
milis ujredebis damakavSirebeli forovani zonebi (ix­ raTi 35.12). niadagis nawilakebi, romlebic, Cveulebriv,
ileT suraTi 35.9). wyliTa da gaxsnili mineralebiTaa dafaruli, mWidrod
axla, roca mimovixileT ujredis, qsovilisa da mTli­ ekvris fesvis bususebs. niadagis xsnari Sedis epider­
anad mcenaris doneze transportirebis ZiriTadi meqa­ muli ujredebis hidrofilur kedlebSi da Tavisuflad
nizmebi, ufro detalurad SeviswavloT am meqanizmebis gadadis fesvis qerqSi apoplastis gavliT. amiT qerqis
erToblivi muSaoba. magaliTad, moculobiTi nakadi, yvela ujredis simplasti modis kontaqtSi niadagis xsn­
romelic wnevaSi gansxvavebiTaa gamowveuli, floemis arTan, rac membranuli zedapiris gacilebiT met far­
wvenis did manZilze gadatanis meqanizmia, magram wnevaSi Tobs iZleva mxolod epidermisis zedapirul farTob­
am gansxvavebas inarCunebs ujredis doneze Saqris aqti­ Tan SedarebiT.
uri transportireba. transportirebis is oTxi funq­ apoplastis gavliT niadagis xsnaris fesvebSi Ses­
cia, romelsac ufro detalurad ganvixilavT, Semdegia: vlisas, epidermisisa da qerqis ujredebi iRebs wyals
wylisa da mineralebis Sewova fesvebiT, qsilemis wvenis
da zog nivTierebas simplastSi. miuxedavad imisa, rom
moZraoba zeviT, aorTqlebis kontroli da floemis Sig­
niadagis xsnari, Cveulebriv, Zalian ganzavebulia, aqti­
niT organuli sakvebi nivTierebebis transportireba.
uri transportireba saSualebas aZlevs fesvebs, moax­
dinon umniSvnelovanesi mineralebis akumulireba, ro­

koncefcia testi 36.1 goricaa K+; Sedegad, miiReba koncentracia, romelic


niadagSi arsebuls aseulobiT metjer aRemateba.
mcenareebis umravlesoba qmnis ormxrivad sasarge­
1. zogi fermeri msoflios bevr nawilSi mosavals blo kavSirs sokoebTan, romlebic xels uwyobs wylisa
rwyavs gruntis wyliT, romelSic gaxsnili da mineralebis Sewovas niadagidan. fesvebi da sokoebi
marilebis SedarebiT didi Semcvelobaa. ra gav­ qmnian mikorizas, romelic simbiozuri struqturaa da
lena SeiZleba iqonios aRniSnulma mosavalSi wy­ Sedgeba mcenaris fesvebisa da sokos hifebisgan (fila­
lis potencialze? mentebisgan) (suraTi 36.10).
2. Tu distilirebul wyalSi moxvedril mcenareul
hifebi isrutavs wyals da SerCeul mineralebs da
ujreds aqvs ψS, romelic −0.7 mpa-s tolia, da
maTi didi nawili gadaaqvs maspinZel mcenareSi. 37-e Tavi
ψ, romelic 0-s udris, rogoria ujredis wnevis
xazs usvams mikorizas rols mcenareTa kvebaSi, 31-e Tav­
potenciali (ψP)? Tu imave ujreds xsnarian Ria
WurWelSi movaTavsebT, romlis ψ = −0.4 MPa, Si ki saubaria sokovan partniorebze am ormxriv urT­
rogori iqneba ujredis wnevis potenciali (ψP) ierTobaSi. mniSvnelovania imis gageba, rom sokos mic­
wonasworobis mdgomareobaSi? eliumi (hifebis qseli) qmnis Sewovis uzarmazar farTs

899
T T suraTi 36.9  fesvebSi mineralebisa da wylis gverdiTi gadacema.
Kkasparis Tasmi
apoplastis endodermu­
gaswvrivi gza li ujredi
1. fesvis bususebis
hidrofiluri garsis
mier gaxsnili marilebis
STanTqva apoplasTisTs simplastis
gzas uxsnis. wyali da gamvleli gza
mineralebi axla SeiZleba
Seiwovos kotreqsSi gar­
sis matriqsis gasvriv.

2. mineralebi da wyali, kasparis


romlebic fesvis bususebis Tasmi
ploazmur membranas gada­ plazmuri
kveTen, simplastSi Sedis. membrana
apoplasturi
marSruti
3. sanam marilebis xsnari
apoplastis gaswvriv moZ­ WurWlebis
raobs, wyalis da mineralebis sistema
garkveuli raodenoba gada­ simplasturi fesvis
dis epidermis da korteqsis marSruti bususi
ujredebis protoplastSi
Semdeg ki moZraobs SigniT
simplastis gavliT.
epiderma korteqsi endoderma WurWlovani
cilindri
4. yoveli endodermuli ujredis gadafarvadi da radialuri garsis SigniT
Gganlagebulia kasparis Tasmi, cvilovani nivTiereba (Zuweuli Tasmi) romelic 5. endodermuli da vaskularuli cilindris
blokavs wylisa da gaxsnili mineralebis gadaadgilebas. Mxolod is mineralebi, parenqimis ujredebi uSvebs wyalsa da minera­
romlebic ukve simplastSia an Sedian am marSrutze endodermuli ujredis lebs TavianT garsSi (apoplastSi) qsil­
plazmuri membranis gadakveTiT, SeiZleba Semouaron kasparis Tasmas da WurWlo­ emis ZarRvebiT wyali da mineralebi, maRla,
van cilindrSi moxvdnen. ylortebis sistemaSi adis.

2,5 mm
mikorizas da, Sesabamisad, mcenaris fesvebisTvis. TiTo
santimetridan 3 metris sigrZis sokovani hifebi SeiZle­
ba gaiSalos fesvis gaswvriv, rac niadagis gacilebiT
met moculobaSi SeRwevis saSualebas iZleva, vidre es
mxolod fesvebisTvisaa SesaZlebeli. mikoriza saSuale­
bas aZlevs fesvebis ufro xnier zonebsac ki, romlebic
fesvis wveroebidan Sorsaa, miawodon mcenares wyali da
mineralebi.

endoderma: SerCeviTi mcveli


wyali da mineralebi, romlebic niadagidan fesvis
qerqSi gadadis, ver gadaadgildeba mcenaris sxva nawi­
lebSi, sanam ar Seva WurWlovani cilindris qsilemaSi.
endoderma, fesvis qerqSi ujredebis yvelaze Rrma fena,
gars akravs WurWlovan cilindrs da asrulebs bolo
Semmowmebeli punqtis funqcias qerqidan WurWlovan S S suraTi 36.10  mikoriza – sokoebisa da fesvebis simbio­
qsovilSi mineralebis SerCeviT gasatareblad (ixileT zuri kavSiri. sokos TeTri miceliumi faravs am fiWvis fes­
suraTi 36.9). ukve simplastSi myofi mineralebi, roca vebs. sokos hifebi qmnis vrcel zedapirul farTobs wylisa da
endodermas aRweven, agrZeleben gzas endodermuli mineralebis Sesasrutad.

900
36.2
ujredebis plazmodesmebis gavliT WurWlovan cilin­
drSi. es mineralebi ukve Semowmda SerCeviT gamtari mem­ koncefcia testi
branis mier, romelic maT unda gaevloT epidermisis an
qerqis simplastSi Sesasvlelad.
is mineralebi, romlebic endodermas aRwevs apo­ 1. ratom SeiZleba mcenareSi fosfatis Zlieri
plastis gavliT, awydeba Cixs, romelic blokavs maT deficiti warmoiqmnas mas Semdeg, rac mas fungi­
gadasvlas WurWlovan cilindrSi: TiToeuli endoder­ cidiT movrwyavT?
muli ujredis gadamkveT da radialur kedlebSi aris 2. mecnieri mcenaris fesvebs amatebs wyalSi xsnad
kasparis sartyeli, romelic Sedgeba suberinisgan, fotosinTezis xelisSemSlel nivTierebas. Tum­
cvilismagvari nivTierebisgan, romelic ar atarebs wy­ ca, fotosinTezze am gziT am nivTierebis dam­
alsa da gaxsnil mineralebs. ase rom, wyali da minerale­ ateba ar moqmedebs. ratom?
bi ver gadakveTs endodermas da Sedis WurWlovan qso­

36.3
vilSi apoplastis gavliT. am barieris gverdis avliT
erTaderTi gza aris wylisa da mineralebis mier endo­ koncefcia
dermuli ujredis plazmuri membranis gavla da WurW­
lovan cilindrSi simplastis meSveobiT Sesvlaa.
endoderma, misi kasparis sartyliT, uzrunvelyofs,
wyali da mineralebi adis
rom mineralebma ar miaRwion fesvis WurWlovan qso­ fesvebidan miwiszeda nawilSi
vilamde SerCeviTad gamtari plazmuri membranis gav­
lis gareSe. Tu mineralebi ar Seva epidermisis an qerqis qsilemis gavliT
ujredebis simplastSi, isini unda Sevides endodermul aq yuradRebas gavamaxvilebT qsilemis wvenis did
ujredebSi an unda gamoirecxos WurWlovani qsovili­ manZilze gadaadgilebaze. wveni moZraobs zeviT fes­
dan. endoderma aseve xels uSlis qsilemis wvenSi dagro­ vebidan miwiszeda organoebis sistemis gavliT ZarRve­
vili nivTierebebis isev niadagis xsnarSi gaJonvas. en­ bamde, romlebic seravs TiToeul foTols. foTlebis
dodermis struqtura da misi strategiuli mdebareoba wyalmomarageba swored nivTierebaTa mitanis am efeq­
fesvSi miesadageba mis funqcias, iyos sazRvris mcveli tur sistemazea damokidebuli. mcenareebi saocari ra­
qerqsa da WurWlovan cilindrs Soris. es funqcia mniS­ odenobiT wyals kargavs transpiraciis procesSi, rac
vnelovania fesvebis unarSi, gadaitanon sasurveli wylis orTqlis dakargvaa foTlebidan da sxva miwisze­
mineralebi niadagidan qsilemaSi. da nawilebidan. modiT, ganvixiloT simindis magaliTi.
bolo segmenti niadagidan qsilemamde gzaSi aris erTi mcenare aorTqlebs 125 l. wyals zrdis sezonis
wyli­s a da mineralebis gadasvla qsilemis traqeidebsa ganmavlobaSi. simindis yana, romelic erT heqtarze
da WurWlovan elementebSi. am wyalgamtar ujredebSi 75,000 mcenaris tipiuri simWidroviT izrdeba, daax­
ar aris sakmarisi protoplasti, roca isini zrdasru­ loebiT 10 milion litr (10 milion kg.) wyals aorTqlebs
lobas aRwevs da maSasadame, apoplastis nawili xdeba. TiTo heqtarze yovel sezonze (rac udris daaxloebiT
endodermuli ujredebi, iseve, rogorc parenqimuli 1.25 milion galon wyals erT akrze zrdis erTi sezonis
ujredebi WurWlovan cilindrSi, gamoyofs mineralebs ganmavlobaSi).
maTi protoplastebidan kedlebSi. rogorc difuzia, Tu aorTqlebul wyals fesvebidan transportire­
ise aqtiuri transportireba CarTulia nivTierebaTa am buli wyali ar Secvlis, foTlebi daWkneba da mcenare
gadaadgilebaSi simplastidan apoplastamde, da wyali sabolood daiRupeba. qsilemis wvenis zemoT moZraoba
da mineralebi axla ukve Tavisufalia traqeidebsa da aseve uzruvnelyofs mineraluri sakvebi nivTiere­
WurWlebSi Sesasvlelad. wyali da mineraluri sakvebi bebis miwiszeda organoebis sistemamde mitanas.
nivTierebebi, romelTa moZraobac aRvwereT niadagidan
fesvis qsilemamde, axla SeiZleba gadaadgildes zemoT,
qsilemis wvenis saxiT, miwiszeda sistemisken. qsilemis wvenis zeviT moZraobaze
gavlenis momxdeni faqtorebi
qsilemis wveni adis simaRlemde, romelic 100 metrs
aWarbebs yvelaze maRal xeebSi. wveni fesvebidan itumbeba
zemoT, Tu mas zemoT foTlebi qaCavs? modiT, SevafasoT am
ori SesaZlo meqanizmis SefardebiTi wvlili.

qsilemis wvenis atumbva: fesvis wneva


RamiT, roca aorTqleba Zalian mcire an nulis tol­
ia, fesvis ujredebi agrZelebs mineraluri ionebis WurW­

901
mezofilur ujredebSi naxSirorJangs uSvebs, rac maT
fotosinTezisTvis esaWiroeba. am zonebSi arsebuli
haeri gaJRenTilia wylis orTqliT, radgan is ujre­
debis tenian kedlebTanaa kontaqtSi. umetesoba dRee­
bSi, haeri foTlis gareT ufro mSralia, ase rom, mas wy­
lis ufro dabali potenciali aqvs, vidre haers foTlis
SigniT. amgvarad, wylis orTqli foTlis haeris zonebSi
difuzirdeba wylis naklebi potencialis mqone zonaSi
da gamodis foTlidan bagebis xvrelebis gavliT. wylis
orTqlis swored aseT dakargvas foTlidan difuziis
gziT ewodeba transpiracia.
magram rogor ukavSirdeba foTlidan wylis orTq­
lis dakargva mcenareSi wylis zeviT moZraobisTvis
SS suraTi 36.11  gutacia. fesvis wnevis zegavleniT,
zedmeti wyali gamoiyofa marwyvis am foTlidan. saWiro amwev Zalas? umTavresi hipoTeza mdgomareobs
SemdegSi: uaryofiTi wneva, romelic iwvevs wylis qsile­
lovani cilindris qsilemaSi gadatumbvas. amavdroulad, maSi zeviT moZraobas, warmoiqmneba haerisa da wylis
endoderma xels uSlis ionebis gareT gaJonvas. Sedegad Sexebis zedapirze mezofiluri ujredebis kedlebSi.
miRebuli akumulirebuli mineralebi amcirebs wylis wyali foTlebSi qsilemis gavliT foTlis ZarRvebSi
potencials WurWlovan cilindrSi. wyali Semodis fes­ midis da Semdeg gadadis mezofilur ujredebSi da maT
vis qerqidan, rac iwvevs fesvis wnevis akumulirebas kedlebSi. es moZraoba damokidebulia wylis celulo­
da qsilemis wvenis zeviT awevas. zogjer, fesvis wneva zur mikrofibrilebTan da mcenareuli ujredis kedlis
iwvevs meti wylis Sedinebas foTlebSi wylis im raodeno­ sxva hidrofilur komponentebTan Serwymaze. pirvelad,
basTan SedarebiT, romelic orTqldeba, rac gutaciiT wyali orTqldeba wylis Txeli apkidan, romelic saz­
mTavrdeba. es aris wylis wveTebis gamoyofa, rac diliT Rvravs mezofiluri ujredebis garSemomrtymel haero­
Cans balaxis wveroebze an zogi mcire zomis balaxovani van zonebs. vinaidan TandaTan meti wyali ikargeba da
orlebnianebis foTlebis kideebze (suraTi 36.11). guta­ gadadis haerSi, haerisa da wylis Sexebis zedapiri Sedis
ciis siTxe gansxvavdeba cvrisgan, romelic warmoadgens ufro Rrmad ujredis kedelSi da ufro mrudi xdeba (su­
transpiraciis dros warmoqmnil kondensirebul tens. raTi 36.12).
mcenareTa umetesobaSi, fesvis wneva aris sakmaod meti molekulis aorTqlebiT, simrudis xarisxi da
umniSvnelo meqanizmi, romelic qsilemis wvenis zeviT wylis molekulebis zedapiris daWimuloba izrdeba da
moZraobas iwvevs; ZiriTadad, is wyals zemoT mxolod wneva haerisa da wylis Sexebis zedapirze TandaTan ufro
ramdenime metrze eqaCeba. bevri mcenaris fesvs ar aqvs uaryofiTi xdeba. wylis molekulebi foTlis ufro
fesvis wneva. im mcenareebSic ki, sadac gutacia xdeba, hidrirebuli nawilebidan Semdeg gadadis am nawilSi,
fesvis wneva ver utoldeba aorTqlebis siCqares mzis rac amcirebs daWimulobas. es gamwevi Zalebi gadadis
amosvlis Semdeg. ZiriTadad, qsilemis wveni qvemodan ki qsilemaSi, radgan wylis TiToeuli molekula gadabmu­
ar amodis zemoT fesvis wnevis zegavleniT, aramed mas lia meoresTan wyalbaduri bmebiT. ase rom, aorTqlebis
Tavad foTlebi qaCaven zeviTken. Zala damokidebulia wylis zog im gansakuTrebul Tvise­
baze, romlebic ganvixileT me-3 TavSi: Serwyma, gadabma
qsilemis wvenis aqaCva: da zedapiruli daWimuloba.
uaryofiTi wnevis roli Seesabameba zemoT ganxilul
transpiracia-gadabma-daWimva (meqanizmi)
wylis potencialis tolobas, radgan uaryofiTi wneva
nivTierebis zeviT asatanad, SegviZlia, gamoviyenoT (Zabva) amcirebs wylis potencials. radgan wyali moZ­
dadebiTi wneva qvemodan an uaryofiTi wneva zemodan raobs ufro maRali potencialis arealidan ufro da­
(es igivea, rac siTxis Sewrupva sawrupiT). aq yuradRe­ bali potencialis arealisken, mzardi uaryofiTi wneva
bas gavamaxvilebT im procesze, romlis meSveobiTac haerisa da wylis Sexebis zedapirze iwvevs qsilemidan
wyali adis zemoT qsilemaSi arsebuli uaryofiTi wnevis wylis gadasvlas mezofilur ujredebSi, romlebic kar­
zegavleniT. transportirebis am meqanizmis kvlevisas, gavs wyals. wyali gadadis haerovan forebSi, saidanac is
vnaxavT, rom transpiracia awevis Zalas qmnis, wylis difuzirdeba gareT bageebis xvrelebis gavliT. mokled
molekulebis gadabma ki, wyalbadis bmebis meSveobiT, at­ rom vTqvaT, foTlebSi wylis uaryofiTi potencialia
arebs awevis Zalas qsilemis mTel sigrZeze fesvebamde. swored „Zala” terminSi „transpiraciis Zala”.

transpiraciis Zala. bageebis xvrelebi, romle­ gadabma da Serwyma qsilemis wvenis zeviT moZ-
bic warmoadgens mikroskopul forebs foTlis zeda­ raobaSi. qsilemis wvenis transpiraciis Zala gadadis
pirze, qmnis haeris Sida zonebis labirinTs, romlebic foTlebidan fesvis wverebamde da niadagis xsnaramdec

902
3. aorTqleba iwvevs wylisa da haeris sazRvis gadaadgilebas ujredSi ufRo Rrmad. is xdeba ufro uswormasworo,
aorTqlebis siCqaris zrdasTan erTad. rac ufro daklaknili xdeba sazRvris xazi, wylis apkis wneva ufro uaryofiTi
xdeba. es uaryofiTi wneva, daZabulobis gamo, wyals qsilemidan gamodevnis, sadac wneva ufro maRalia.

ujredis garsi
wylisa da
haeris saz­
haeri
Rvari
aorTqlebis aorTqlebis
kutikula dabali siCqare maRali siCqare
zeda epiderma

citoplazma
aorTqleba
ujredis
haeri
mezofili haeris garsi
sivrce
aorTqleba

qveda epiderma vakuoli


wylis apki
qsilema stoma
kutikula

1. aorTqlebisas wylis orTqli (naCvenebia lurji wertile­ P2. pirvel rigSi aorTqlebisas dakarguli orTqlilis
biT) foTlis teniani haeris sivrceebidan stomatis gavliT mezofilis ujredis mfaravi wylis apkidan aorTqle­
gadadis gareT myof ufromSral haerSi. buli wyliT Canacvldeba.

S S suraTi 36.12  transpiraciis Zalis generireba foTolSi. uaryofiTi wneva haerisa da wylis Sexebis zedapirze foTolSi war­
moadgens transpiraciis Zalis fizikur baziss, romelsac wyali qsilemidan gamohyavs.

ki (suraTi 36.13). gadabma da Serwyma xels uwyobs am Za­ gavrceldes mxolod wylis molekulebis uwyveti jaWvis
lis aseT did manZilze gadatanas. wylis gadabma wyalba­ meSveobiT. kavitacia, wylis orTqlis jibis formireba
dis bmebis wyalobiT saSualebas iZleva, zevidan amoiqa­ ZarRvSi, rogorc xdeba, magaliTad, qsilemis wvenis gay­
Cos wvenis sveti wylis molekulebis gancalkevebis invisas zamTarSi, arRvevs am jaWvs. kavitaciis Sedegad
gareSe. wylis molekulebi, romlebic foTlis qsil­ warmoqmnili haeris buStukebi izrdeba da emboliaSi
emidan gamodis, cdilobs, miizidos axlomdebare wylis gadaizrdeba, rac qsilemSi wylis arxebis dablokvaa.
molekulebi, da es mizidvis Zala yoveli molekuliT haeris buStukebis swrafi zrda zomaSi kavitaciis dros
gadadis qsilemSi wylis mTeli svetis Cayolebaze. wy­ iwvevs tkacunis xmas, romelic SeiZleba dafiqsirdes
lis molekulebis Zlieri kavSiri (isev wyalbadis bmebis Reros zedapirze sensitiuri mikrofonebis dadebiT.
meSveobiT) qsilemis ujredebis hidrofilur kedlebTan fesvis wneva saSualebas aZlevs mcire zomis mcena­
xels uwyobs gravitaciis Zalis qveviT gadatanas. reebs, Seivson embolizebuli WurWlebi gazafxulze.
wvenze Zalis ganxorcieleba mis maRla asaqaCad qmnis Tumca xeebSi fesvis wnevas ar ZaluZs wylis xis kenw­
Zabvas qsilemaSi. wneva iwvevs elastiuri milis daber­ eromde aqaCva, ase rom, wylis orTqlis jibian WurWels,
vas, magram Zabva milis kedlebs SigniT wevs. SegviZlia Cveulebriv, aRar SeuZlia kvlav wylis milsadenis fun­
gavzomoT kidec xis diametris Semcireba Tbil dRes, qciis Sesruleba. magram molekulebis jaWvs SeuZlia,
roca transpiraciis Zala qsilemaze Zabvas axorcielebs. gverdi auaros am jibes axlomdebare traqeidebs an Wur­
sqeli meoreuli kedlebi xels uSlis WurWlebis daSlas, Wlebs Soris arsebuli zonebiT. aseve, meoradi zrdis
iseve, rogorc mavTulis rgoli inarCunebs vakuumis Sedegad, yovel wels qsilemas axali fena emateba. mxo­
Slangis formas. transpiraciis Zalis mier warmoqmnili lod yvelaze axalgazrda da yvelaze ganapira meoradi
Zabva amcirebs wylis potencials fesvis qsilemaSi imde­ qsilema atarebs wyals. marTalia, Zvel meorad qsilemas
nad, rom wyali pasiurad gamodis niadagidan fesvis qer­ ukve aRar akisria wylis transportirebis funqcia, ma­
qis gavliT da Sedis WurWlovan cilindrSi. gram is sayrdens qmnis xisTvis (ix. suraTi 35.20).
transpiraciis Zala qveviT fesvebamde SeiZleba

903
XX suraTi 36.13  qsilemis wvenis maRla
asvla. wyalbadis bmebi qmnis wylis
molekulebis uwyvet jaWvs, romelic qsilemis
foTlebidan niadagamdea gaSlili. cvili
qsilemis wvenis maRla asvlis Zalas gareTa haeris mezofilis
iZleva wylis potencialis (ψ ) gra­ ujredi
dienti. grZel manZilze moculobiTi stoma
nakadis SemTxvevaSi, wylis potencia­ foTlis (haeris sivrce) wylis
lis (ψ ) gradienti, ZiriTadad, wnevis molekulebi
potencialis (ψ P) gradientiTaa gan­ aorTqleba
foTlis (ujredis garsi) atmosfero
pirobebuli. transpiraciis Sede­
gad, ψ P foTolSi qsilemis bolos
naklebia, vidre ψ P fesvis boloSi.
marcxniv naCvenebi ψ mniSvnelo­ qsilemis ujredis
Serwyma
bebi „momentaluria”. dRis Suqze, es ujredebi garsi
konkretuli mniSvnelobebi SeiZleba
gansxvavdebodes, magram wylis poten­

wylis potencialis gradienti


cialis gradientis mixedviT wylis
moZraobis mimarTuleba igive rCeba.

Reros qsilemis
wyalbaduri
gadabma da
bmis jaWvi
Serwyma
qsilemaSi

wulis
molekule
fesvis qsilema fesvis
bususebi
niadagis niadagis
nawilakebi
wyali

niadagidan Sewovili wyali

qsilemis wvenis asvla zeviT ujredamde fesvisa da foTlis qsovilSi (ixileT suraTi
36.13). gaxsnili nivTierebis koncentraciasa da tur­
moculobiTi nakadis meSveobiT: Sejameba gorul wnevaSi gansxvaveba xels uwyobs mokle manZilze
transpiraciis-gadabmis-daWimvis meqanizmi, rome­ transportirebas. amis sapirispirod, moculobiTi na­
lic axdens qsilemis wvenis transportirebas gravita­ kadi mxolod wnevazea damokidebuli. kidev erTi gan­
ciis Zalis sapirispirod, SesaniSnavi magaliTia imisa, sxvaveba osmosisgan imaSi mdgomareobs, rom osmosi mx­
rogor miesadageba fizikuri principebi biologiur olod wyals amoZravebs, moculobiTi nakadi ki mTlian
procesebs. wylis did manZilze transportirebisas fes­ xsnars, romelSic wyalTan erTad Sedis mineralebi da
vebidan foTlebamde moculobiT nakadSi, siTxis moZ­ nebismieri sxva niviTiereba, romelic wyalSia gaxsnili.
raoba ganpirobebulia wylis potencialSi arsebuli mcenare ar gamoyofs aranair energias qsilemis
gansxvavebiT wyalgamtari milis sapirispiro boloe­ wvenis aqaCvaze moculobiT nakadSi. amis nacvlad, mzis
bSi. mcenareSi gamtaris funqcias asrulebs WurWlebi Suqis Sewova iwvevs aorTqlebas _ wyali orTqldeba
an traqeidebis jaWvebi. wylis potencialSi gansxvaveba mezofiluri ujredebis teniani kedlebidan da amiT
akumulirdeba foTlis boloSi transpiraciis Zalis mcirdeba foTolSi haeris baliSebSi arsebuli wylis
meSveobiT, rac amcirebs wylis potencials (zrdis Zab­ potenciali. ase rom, qsilemis wvenis zeviT aqaCva sabo­
vas) qsilemis „zeda” boloze. lood mzis energiiT xdeba.
ufro mcire masStabiT, wylis potencialis gradi­
enti ganapirobebs wylis osmosur moZraobas ujredidan

904
36.3

koncefcia testi

1.  ra SedegiT SeiZleba dasruldes gvalvis dros


mcenarisTvis sasuqis dayra?
2. epifitebad wodebuli mcenareebi, romlebSic
orqideis bevri saxeoba Sedis, Zalian tenian
tropikul garemoSi xeebze izrdeba. epifitebs
20μm
ar aqvs kavSiri niadagTan, magram haeridan Seu­
Zlia wylis Sewova. rogor aris es SesaZlebeli? SS suraTi 36.14  Ria bagis xvrelebi (marcxena) da daxuruli ba­
gis xvrelebi (Seferili, eleqtronuli mikroskopi skaneriT).
3. moWrili yvavilebis daWknobis Tavidan asacile­
blad, erT-erTi gza aris wyalqveS Reros boloe­
bis moWra da Semdeg yvavilis larnakSi gadata­ transpiraciis Sedegi Wknobasa da
na, manam, sanam wylis wveTebi jer kidev Reros
waWril boloebzea. axseniT, ratom muSaobs es foTlis temperaturaze
meTodi. foTolma SeiZleba aaorTqlos sakuTar wonaze meti
wyali erT dReSi da wyali SeiZleba moZraobdes qsilemSi
75 sm/wT. siCqariT, rac daaxloebiT kedlis saaTis pata­

36.4
ra isris Tavis siCqares udris. Tu transpiraciis Zala
koncefcia foTlebamde sakmarisi raodenobiT wyals aqaCavs, foT­
lebi ar daWkneba. magram transpiraciis siCqare yvelaze

bageebis xvrelebi xels uwyobs didia mzian, Tbil, mSral da qarian dRes, radgan es gare­
mo faqtorebi zrdis aorTqlebas. marTalia, mcenareebs
transpiraciis siCqaris SeuZliaT, Seeguon aseT pirobebs bageTa xvrelebis gax­
snis zomis regulirebis meSveobiT, wylis garkveuli
regulirebas odenoba aorTqlebis gziT mainc ikargeba maSinac ki,
roca bageebi daxurulia. Tu gvalva xangrZlivi gamod­
foTlebs, zogadad, didi zedapiruli farTobi ga, foTlebi iwyebs Wknobas, radgan maTi ujredebi kar­
aqvT da zedapiruli farTobis moculobasTan Sefarde­ gavs turgorul wnevas (ixileT suraTi 36.7).
bac maRalia. didi zedapiruli farTobi morfologi­ aorTqlebis Sedegi aseve aris gagrileba, ramac Sei­
uri adaptaciaa, rac zrdis fotosinTezisTvis saWiro Zleba daswios foTlis temperatura 10-15°°C-iT garemos
sinaTlis Sewovas. zedapiruli farTobis moculobas­ temperaturasTan SedarebiT. es xels uSlis foTlis
Tan Sefardebis maRali maCvenebeli exmareba mcenares iseT temperaturamde miRwevas, romelzec fotosinTez­
naxSirorJangis miRebaSi fotosinTezis dros, iseve, sa da sxva metabolur procesebSi monawile fermentebis
rogorc fotosinTezis gverdiTi produqtis saxiT ga­ bunebrivi Tvisebebi SeiZleba Seicvalos. kaqtussa da
moyofili Jangbadis gamoyofaSi. bageTa xvrelebSi di­ udabnos sxva sukulentebs, romlebsac aorTqlebis
fu­z iisas, naxSirorJangi Sedis parenqimis forebiani dabali siCqare axasiaTebT, SeuZliaT foTlis maRali
ujredebis mier Seqmnil haeris baliSebis fiWis msgavs temperaturis atana; am SemTxvevaSi, wylis kargva aor­
erTobliobaSi (ixileT suraTi 35.17). am ujredebis Tqlebis gamo ufro didi safrTxea, vidre gadaxureba.
arastandartuli formis gamo, foTlis Sida zedapiris kaqtusis bioqimiis evoluciam ganapiroba misi maRali
farTobi SeiZleba 10-30-jer aRematebodes gare zeda­ temperaturis pirobebSi gadarCena.
piris farTobs, romelsac vxedavT, rodesac foTols
vuyurebT.
bagis xvrelebi: wylis dakargvis
miuxedavad imisa, rom didi zedapiris farTobi da
Sefardebis maRali maCvenebeli zedapiris farTobsa ZiriTadi gza
da moculobas Soris zrdis fotosinTezs, amas mniS­ mcenaris mier dakarguli wylis daaxloebiT 90% ga­
vnelovani uaryofiTi mxarec aqvs _s aRniSnuli zr­ dis bageebis xvrelebis gavliT, miuxedavad imisa, rom
dis bageebis xvrelebis meSveobiT wylis dakargvas. ase am forebs foTlis gare zedapiris mxolod 1-2% ukavia.
rom, wyalze uzarmazari moTxovna mcenares saSualebas cvilisebri kutikula zRudavs wylis dakargvas foT­
aZlevs, fotosinTezis procesSi sakvebi warmoqmnas. lis darCenili zedapiridan. bagis TiToeuli xvreli
stomebis gaxsniTa da daxurviT, Camketi ujredebi aba­ garSemortymulia ori Camketi ujrediT, romlebic
lansebs mcenaris moTxovnilebas, SeinarCunos wyali, Tirkmlis formisaa orlebnianebSi da hantelis formis
fotosinTezze mis moTxovnilebasTan mimarTebaSi (su­ – bevr erTlebnianSi. Camketi ujredebi akontrolebs
raTi 36.14).

905
TT suraTi 36.15  stomebis gaxsnisa da daxurvis meqanizmi.

radialurad orientirebuli
(a) Camketi ujredebis formis cvlilebebi da bageebis gax­
celulozis mikrofibrilebi sna da daxurva (zedapiris xedi). tipiuri farulTeslovanis
ujredis Camketi ujredi naCvenebia daWimul (stoma Riaa) da daCutul
mdgomareobaSi (bageebi daxurulia). Camketi ujredebis
garsi
wyvili daWimiul mdgomareobaSi gverdebze iwevs, celulozis
mikrofibrilebi garsSi ewinaaRmdegeba daWimvas da SekumSvas
mikrofibrilebis paraleluri mimarTulebiT. amitom mikro­
fibrilebis radialuri orientacia iwvevs ujredis sigrZeSi
matebas, ufro, vidre siganeSi, roca daWimulba izrdeba. ori
Camketi ujredis boloebTan erTmaneTs exeba, ase rom sigrZis
vakuoli Camketi momateba iwvevs Caketvas.
ujredi
(a)

(b) bageebis CaketvaSi da gaxsnaSi potasiumis roli. K+ -is


transportireba (potasiumis ionebi aq naCvenebia wiTeli
wertilebiT) plazmuri da vakuolis membranis gaswvirv
Camketi ujredis daWimvis cvlilebas.

(b) ujredebi daWimulia/ ujredebi CafuSulia/


bageebi Riaa bageebi Caketilia

bagis xvrelis diametrs formis SecvliT. amiT isini or roca Camketi ujredebi iRebs wyals mezobeli ujre­
ujreds Soris arsebul manZils zrdian an amcireben debidan osmosis meSveobiT, isini ufro daberili da
(suraTi 36.15a). foTlis mier dakarguli wylis odenoba moxrili xdeba. farulTeslovani mcenareebis umetes
damokidebulia bagis xvrelebis ricxvze da maTi gaxsnis saxeobebSi, Camketi ujredebis kedlebi araTanabrad
saSualo zomaze. sqelia da celulozis mikrofibrilebi mimarTulia ise,
foTlis bageTa simWidrove, romelic erT sm2-ze rom es iwvevs Camketi ujredebis gareTa mimarTulebiT
20.000 SeiZleba iyos, rogorc genetikur, ise garemos gazneqvas daberil mdgomareobaSi, rogorc es suraTSi
kontrols eqvemdebareba. magaliTad, bunebrivi Ser­ 36.15a aris aRwerili. es gazneqva Camket ujredebs Soris
CeviT evoluciis Sedegad, udabnos mcenareebs bageTa foris zomis zrdas iwvevs. roca ujredebi kargavs wy­
xvrelebis naklebi simWidrove axasiaTebT, vidre Waobis als da sustdeba, isini naklebad moxrili xdeba da fo­
mcenareebs. Tumca bageTa xvrelebis simWidrove aseve rasac xuravs.
bevri mcenaris ganviTarebis konkretuli etapis maxa­ cvlilebebi turgorul wnevaSi, romelic aRebs da
siaTebelia. sinaTlis didi intensivoba da naxSiror­ xuravs bageebis xvrelebs, upiveles yovlisa, Camketi
Jangis dabali done foTlis Camoyalibebisas mcenareTa ujredebis mier kaliumis ionebis Seqcevadi miRebis da
bevr saxeobaSi iwvevs bagis xvrelebis simWidrovis gaz­ gacemis Sedegia. bageTa xvrelebi iReba, roca Camket
rdas. foTlis uZvelesi namarxebis bageTa xvrelebis ujredebSi aqtiurad mimdinareobs kaliumis ionebis
simWidrovis gazomviT, mecnierebma SeZles, daedginaT akumulireba mezobeli epidermuli ujredebidan (su­
naxSirorJangis done wina klimatur pirobebSi. axlax­ raTi 36.15b). nivTierebis amgvarad miReba iwvevs wylis
ans Catarebulma britanulma kvlevam daadgina, rom tyis potencialis ufro uaryofiTad gaxdomas Camket ujre­
mcenareTa bevri saxeobis bageTa xvrelebis simWidrove debSi, da es ujredebi osmosis gziT wylis SedinebasTan
Semcirda 1927 wlis Semdeg, roca msgavsi kvleva Catar­ erTad ufro ibereba (K+)-isa da wylis umetesi nawili
da. es kvleva eTanxmeba im mosazrebas, rom atmosferuli vakuolSi inaxeba da, maSasadame, vakuoluri membrana
naxSirorJangis done mkveTrad gaizarda me-20 saukunis aseve TamaSobs rols Camketi ujredebis wylis poten­
ganmavlobaSi sawvavis gazrdili wvis Sedegad. cialis regulirebaSi.

906
bageebis xvrelebis daxurva warmoadgens (K+)-is toris gamoyenebiT. aorTqlebis siCqareze SeiZleba gav­
Camketi ujredebidan mezobel ujredebSi gadasvlis lena iqonios Rrublis gadavlam an tyis siRrmeSi mzis
Sedegs, rasac mivyavarT wylis osmosur dakargvamde. wuTierma sinaTlemac ki.
aqvaforinebis regulireba aseve SeiZleba iyos CarTuli
Camketi ujredebis dabervasa da SekumSvaSi, membranebis
qserofitebis adaptaciebi, romlebic
wyalgamtarobis cvlilebis gziT.
(K+)-is dineba Camketi ujredis membranis gavliT amcirebs aorTqlebas
dakavSirebulia protonuli tumboebis mier membranis mSral klimats Seguebul mcenareebs, romlebsac
potencialTa akumulirebasTan. bagis gaxsna ukavSird­ qse­rofitebi ewodeba, aqvT foTlis sxvadasxva modi­
eba (H+)-is aqtiur transportirebas Camketi ujrede­ fikacia, romlebic amcirebs aorTqlebis siCqares. bevr
bidan. Sedegad miRebul Zabvas (membranis potencials) qserofits aqvs mcire zomis sqeli foTlebi. es aris adap­
Semoaqvs K+ ujredSi membranis gansakuTrebuli arxebiT tacia, romelic zRudavs wylis kargvas zedapiris far­
(ixileT suraTi 36.4a). Tobis SemcirebiT foTlis moculobasTan SedarebiT.
zogadad, bageebi ixsneba dRisiT da ixureba RamiT. sqeli kutikula zog foTols tyavisebur konsistencias
es xels uSlis mcenaris mier wylis dakargvas, roca fo­ aZlevs. qserofitebis sxva adaptaciebs Sorisaa arekv­
tosinTezisTvis Zalian bnela. sul mcire, sami signali lis didi unaris mqone foTlebi da bususebiani foTle­
TamaSobs rols bageebis gaxsnaSi gamTeniisas. upirveles bi, romlebic wylis ganapira Sres iWers. qserofitebis
yovlisa, Tavad sinaTle axdens Camketi ujredebis stim­ bageebi koncentrirebulia qveda (daCrdiluli) foT­
ulirebas, raTa maT gamoyon K+ da daiberon. es sapasuxo lebis zedapirze, da isini xSirad ganlagebulia siRr­
qmedeba gamowveulia lurji sinaTlis receptoris ga­ meebSi, romlebic icavs forebs mSrali qarisgan (suraTi
naTebiT Camketi ujredebis plazmur membranaSi. am lur­ 36.16). yvelaze mSral TveebSi, zog udabnos mcenares
ji feris receptorebis aqtivacia aris swored Camketi foTlebi scviva. sxvebi, rogoricaa kaqtusebi, im wyliT
ujredebis plazmur membranaSi protonuli tumboebis sargeblobs, romelsac mcenare xorcian ReroSi inaxavs
amuSavebis stimulatori. protonuli tumboebi atf-s wvimiani periodis ganmavlobaSi.
energiaze muSaobs da Camketi ujredebis plazmur mem­
branaSia. protonuli tumboebis amuSaveba, Tavis mxriv,
xels uwyobs (K+)-is miRebas.
meore stimulatori, romelic bageebis gaxsnas iw­
vevs, aris naxSirorJangis maragis amowurva foTlis
haerovan baliSebSi, rac xdeba mezofilSi fotosinTez­
is dawyebisas. mcenare bageebs RamiTac gaxsnis, Tu is mo­
vaTavseT naxSirorJangisgan daclil WurWelSi. zeda epider­
muli qsovili
mesame stimulatori, romelic iwvevs bageebis gaxs­
nas, aris Sida „saaTi~ Camket ujredebSi. im SemTxvevaSic kutikula
ki, Tu mcenare mTeli dRe iqneba bnel karadaSi, bageebi
gaagrZelebs gaxsnisa da daxurvis dRiur ritms. yvela
eukariotul organizms aqvs Sida saaTi, romelic ciklur
procesebs aregulirebs. ciklebi, romlebsac daaxloe­
biT 24-saaTiani intervali aqvT, iwodeba cirkadul rit­
mebad. am ritmebisa da maTi maregulirebeli biologiuri
saaTebis Sesaxeb mets gaigebT 39-e TavSi.
garemo stresma SeiZleba gamoiwvios bageebis daxur­
qveda epider­ triqomebi bageebi 100μm
va dRis ganmavlobaSic. roca mcenare wylis naklebo­ muli qsovili (bususi)
bas ganicdis, Camketi ujredebi kargavs simtkices da
stomebs xuravs. damatebiT, hormoni, romelsac abscizis
mJava ewodeba da romelic fesvebSi gamoiyofa wylis SS suraTi 36.16  qserofitis foTlis struqturuli adap­
deficitis sapasuxod, aZlevs Camket ujredebs signals, taciebi. oleandri (Nerium oleander), romelic danarTSia
naCvenebi, Cveulebriv, mSral klimatur pirobebSi gvxvdeba.
daxuron bageebi. es sapasuxo qmedeba amcirebs Semdeg foTlebs aqvs msxvili kutikula da mravalSriani epidermuli
Wknobas, magram amavdroulad zRudavs naxSirorJangis qsovili, romelic amcirebs wylis dakargvas. bageebi Seweu­
miRebas da, maSasadame, anelebs fotosinTezs. es aris lia „CaRrmavebebSi”. es aris adaptacia, romelic amcirebs
aorTqlebis siCqares bageebis cxeli, mSrali qarisgan dacviT.
erT-erTi mizezi imisa, ratom amcirebs gvalva mosavals. triqomebi („bususebi”) aseve exmareba aorTqlebis minimumamde
Camketi ujredebi sxvadasxvagvarad aregulirebs dayvanas haeris dinebis SeCerebiT, ris gamoc „Cavardnil” zo­
fotosinTezisa da aorTqlebis urTierTqmedebas sx­ nas tenianobis ufro maRali maCvenebi aqvs, vidre mis garSemo
arsebul atmosferos (LM).
vadasxva situaciaSi sxvadasxva Sida da gare stimula­

907
Crassulaceae-is ojaxis sukulentebi kargad ari­ floemis siTxe aris wyalxsnari, romelic Semadgen­
an Seguebuli mSral garemos, iseve, rogorc yinulis lobiT mniSvnelovnad gansxvavdeba qsilemis wvenisgan.
mcenareebi da mcenareTa bevri sxva ojaxi. es mcenaree­ yvelaze didi SemcvelobiT floemis siTxeSi aris Saqa­
bi axdenen naxSirorJangis asimilacias fotosinTezis ri; umetesoba saxeobebSi es aris disaqaridi saqaroza.
alternatiuli gziT, romelsac CAM ewodeba _ karbom­ saqarozis koncentracia SeiZleba 30%-mde iyos wonis
Javebis metabolizmi (ixileT suraTi 10.20). CAM mce­ mixedviT, rac siTxes sirofis sisqes aniWebs. floemis
naris mezofilur ujredebs aqvT fermentebi, romleb­ siTxe SeiZleba aseve Seicavdes mineralebs, aminomJaveb­
sac SeuZliaT naxSirorJangis organul mJavebSi Seyvana sa da hormonebs.
Ramis ganmavlobaSi. dRisiT, organuli mJavebi iSleba, qsilemis siTxis fesvebidan foTlebamde erTi mimar­
raTa gamoyon naxSirorJangi imave ujredebSi, Saqari ki Tulebis transportirebis sapirispirod, floemis
sinTezirdeba fotosinTezis Cveuli gziT (C3). radgan siTxis dinebis mimarTuleba cvladia. Tumca, sacrise­
foToli naxSirorJangs RamiT isrutavs, bageebi SeiZle­ bri milebi yovelTvis atarebs Saqars Saqris wyarodan
ba daixuros dRisiT, roca yvelaze metia aorTqleba. SaqarSi CaZirul organomde. Saqris wyaro aris mcena­
ris organo, romelic Saqris ZiriTadi mwarmoebelia,

36.4
fotosinTezis gziT an saxameblis daSliT. zrdasruli
koncefcia testi foTlebi Saqris umTavresi wyaroa. SaqarSi CaZirulia
is organo, romelic Saqris ZiriTadi momxmarebeli an
Semnaxvelia. esenia zrdadi fesvebi, kvirtebi, Reroebi
1. zogi foTlis obi, romelic sokoa da mcenareTa
da nayofi. Semnaxveli organo, rogoricaa, magaliTad,
parazitia, gamoyofs qimiur nivTierebas, romlis
bolqvi, SeiZleba iyos Saqris wyaro an SaqarSi CaZiru­
zegavleniTac Camketi ujredebi axdens kaliumis
li organo, rac sezonzea damokidebuli. roca naxSirw­
ionebis akumulirebas. rogor aZlevs es adapta­
ylebiT damarageba xdeba zafxulSi, is Saqris sacavi an
cia saSualebas foTlis obs, moaxdinos mcenaris
SaqarSi CaZiruli organoa. gamoRviZebis Semdeg, gazaf­
inficireba?
xulze, is aris wyaro, vinaidan misi saxamebeli iSleba
2. aRwereT is garemo pirobebi, romlebic aor­
Saqramde, romelic mcenaris mzard wverebs gadaecema.
Tqlebis fotosinTezTan Sefardebas minimumade
SaqarSi CaZiruli organo, Cveulebriv, Saqars uax­
daiyvanda C3 mcenarisTvis, rogoricaa muxa.
loesi wyaroebidan iRebs. totis ufro maRalma foT­
lebma SeiZleba gaagzavnos Saqari zrdadi wverosken, ma­
Sin, roca ufro dabali foTlebi axdens Saqris eqsports

koncefcia 36.5 fesvebSi. zrdadma nayofma SeiZleba mis garSemo arse­


bul Saqris wyaroebze monopolia moipovos. TiToeuli
sacrisebri milisTvis, transportirebis mimarTuleba
organuli sakvebi nivTierebebi damokidebulia am milis mier dakavSirebuli wyarosa da
sacavis an momxmarebeli organos adgilmdebareobaze.
gadaadgildeba floemis maSasadame, mezobelma milebma wveni SeiZleba sapirisp­
iro mimarTulebiT ataron. dinebis mimarTuleba aseve
meSveobiT SeiZleba gansxvavdebodes sezonis an mcenaris ganviTa­
qsilemis wveni miedineba fesvebidan foTlebamde, rebis etapis mixedviT.
im mimarTulebis sapirispirod, romelic aucilebelia Saqari unda Sevides sacrisebri milis ujredebSi,
Saqris foTlebidan mcenaris sxva nawilebSi gadasa­ sanam moxdeba misi sacavSi an moxmarebis adgilisken
tanad. swored meore WurWlovan qsovils _ floemas eqsportireba. zog saxeobaSi, is moZraobs mezofiluri
gadaaqvs fotosinTezis produqtebi. organuli sakvebi ujredebidan sacrisebri milis ujredebSi simplastis
nivTierebebis am transportirebas mcenareSi translo­ meSveobiT, plazmodesmis gavliT. sxva saxeobebSi, is
kacia ewodeba. moZraobs simplastisa da apoplastis gzebiT (suraTi
36.17a). magaliTad, simindis foTlebSi saqaroza difuz­
irdeba simplastis gavliT qloroplastis Semcveli
moZraoba Saqris wyaroebidan SaqarSi
mezofiluri ujredebidan mcire zomis ZarRvebSi. misi
CaZirul organoebamde didi nawili Semdeg apoplastSi gadadis da grovdeba
farulTeslovan mcenareebSi, floemis specialize­ axlomdebare sacrisebri milis ujredebSi, pirdapir an
buli ujredebi, romlebic translokaciis funqcias asru­ Tanamgzavri ujredebis meSveobiT. zog mcenareSi, Tan­
lebs, arian sacrisebri milis ujredebi. es ujredebi gan­ mxleb ujredebs aqvs bevri Sida wanazardi kedlebSi, rac
lagebulia boloebiT erTmaneTisken da qmnis grZel mils. zrdis nivTierebaTa gadatanas apoplastsa da simplasts
ujredebs Soris aris saceri – struqtura, romelic siTx­ Soris. aseT modificirebul ujredebs gadamtani ujre­
is dinebas uzrunvelyofs sacrisebr milSi (suraTi 35.9). debi ewodeba (ixileT suraTi 29.5).

908
H+-is maRali koncentracia
kotransporteri
mezofilis ujredi saceris
kompanioni protonis
ujredis garsi (apoplasti) (gadamtani) milebis tumbo
plazmuri membrana ujredi wevri

plazmodesmata

gasaRebi
floemis atf
WurWlovani Sekvris parenqimis apoplasti
mezofilis ujredi garSemomrtmeli ujre­ ujredi
H+-is dabali koncentracia sukroza simplasti
debi

(a) mezofilis ujredebSi sinTezirebuli sukroza SeiZleba simplastis (b) qemoososuri meqanizmi pasuxismgebelia sukrozas aqtiur
gavliT (cisferi isrebi) gadavides WurWlovani Sekvris garSemomrt­ gadatanaze kompanion ujredebSi da saceris milebis wevrebSi.
mel ujredebTan. zog saxeobaSi sukroza gadis simplastidan (wiTeli protonis tumbo qmnis H+ - is gradients, romelsac gadaaqvs
isrebi) saceris milebis axlos da saceri milebis wevrebiT da maTi dagrovili sukroza kotrasnporti cilis daxmarebiT, ro­
kompanioni ujredebiT apoplastidan aqtiurad grovdeba. melic amave dros axorcielebs H+ -is difuzias ukan ujredSi.

S S suraTi 36.17  saqarozis Seyvana floemaSi.

simindsa da bevr sxva mcenareSi, floemis avseba mo­ nakadi”), rogorc es suraTSi 36.18 aris naCvenebi. wnevis
iTxovs aqtiur transportirebas, radgan saqarozis kon­ mateba wyaros boloSi da wnevis kleba SaqarSi CaZiruli
centracia sacrisebri milis ujredebSi orjer, sam­­jer­ organos boloSi iwvevs wylis wyarodan SaqarSi CaZirul
metia, vidre mezofilSi. saqarozisa da (H+)-is pro­to­ organomde dinebas, rasac Tan Saqaric miaqvs. qsilema wy­
nuli amotumbva da Tanatransportireba saSualebas als SaqarSi CaZiruli organodan wyaromde brunvaSi isev
aZlevs ujredebs, daagrovon saqaroza (suraTi 36.17b). abrunebs.
floema tovebs saqarozas sacrisebri milis boloSi wnevis nakadis hipoTeza xnis, ratom miedineba flo­
(SaqarSi CaZirul organosTan). es procesi gansxvavebu­ emis wveni wyarodan SaqarSi CaZirul organomde. iseTi
lia mcenaris sxvadasxva jiSSi da organos tipSi. Tum­ eqsperimentebi, rogoricaa aRwerili suraTSi 36.19, myar
ca, Tavisufali Saqris koncentracia SaqarSi CaZirul mtkicebulebas iZleva, rom wnevis nakadi farulTeslo­
organoSi yovelTvis ufro dabalia, vidre sacrisebr van mcenareebSi gadaadgilebis meqanizmia. jer kidev ar
milSi, radgan datovebuli Saqari moixmareba am orga­ aris cnobili, miesadageba Tu ara es modeli sxva WurW­
nos ujredebis zrdisa da metabolizmis dros an gar­ lovan mcenareebsac.
daiqmneba uxsnad polimerebad, rogoricaa saxamebeli. Cven ganvixileT Saqris transportirebis magaliTebi
Saqris koncentraciis am gradientis Sedegad, Saqris sam doneze: ujredis doneze plazmuri membranebis gavliT
molekulebi difuzirdeba floemidan SaqarSi CaZiruli (saqarozis dagroveba aqtiuri transportirebiT flo­
organos qsovilebSi, rasac mosdevs wylis difuzia os­ emaSi); organoebSi mcire manZilze transportireba (saqa­
mosis meSveobiT. rozis migracia mezofilidan floemaSi simplastisa da
apoplastis gavliT); da did manZilze transportireba or­
ganoebs Soris (moculobiTi nakadi sacrisebr milebSi). am
wnevis nakadi: translokaciis meqanizmi
procesebis gageba umniSvnelovanesia soflis meurneobis
farulTeslovan mcenareebSi ganviTarebisTvis. kvlevaTa modelireba zrdis idealur
floemis wveni miedineba wyarodan SaqarSi CaZirul pirobebSi gviCvenebs, rom fotosinTezi ki ar amcirebs mo­
organomde 1m/sT. siCqariT. es siCqare Zalian didia, savals, aramed Saqris transportirebis unari. maSasadame,
raTa SesaZlebeli iyos misi difuziiT an citoplazmuri ufro meti mosavlis momcemi mcenareebis genuri inJineria
dinebiT axsna. farulTeslovani mcenareebis Seswavli­ SeiZleba daeyrdnos im faqtorTa ukeT Seswavlas, romle­
sas, mkvlevrebma daaskvnes, rom wveni moZraobs sacri­ bic zRudavs Saqris moculobiT nakads. es mxolod erTi
sebr milSi moculobiTi nakadis meSveobiT, rasac da­ magaliTia imisa, rogor ukavSirdeba mcenareTa bazisuri
debiTi wneva gansazRvravs (aqedanaa sinonimi – „wnevis kvleva soflis meurneobis teqnologias.

909
saceri mili
WurWlovani
suraTi 36.19
sawyisi ujredi 1. Saqris dagroveba
(floema)
sistema (mwvane wertilebi)
(foToli)
sawyisi ujredidan kvleva: ra iwvevs floemis wvenis
saceris milebSi amcirebs
wylis potencials sac­
moZraobas ujredidan damgrovebel
sukroza
eris milebis wevrebSi. es ujredebamde?
aiZulebs milebs wyali
osmosis gziT Seiwovon. eqsperimenti

2. wylis dagroveba qmnis


wnevis qveS dinebis hipoTezis Sesamowmeblad mkvlevrebma gamoiy­
dadebiT wnevas, romelic enes buga, romelic floemis wveniT ikvebeba. buga ebs naxvrets
aiZulebs cilas milis akeTebs piris nemsis magvari piris aparatis, stiletis, saSuale­
gasvriv gadaadgildes. biT, romelic arRvevs saceris milebis wevrebs. saceri milebis
transpiraciuli (aorTlebis) dineba

wnevis qveS sakvebi bugaSi xvdeba, stileti maT mxolod imisT­


vis sWirdebaT , rom saaTebis ganmavlobaSi naxvretidan wvenma
3. wnevas amcirebs Saqris SeaRwios. mkvlevrebma gazomes dineba da Saqris koncentracia
dagroveba da wylis Sem­ stiletidan aRebul wvenSi, romliTac buga mcenares sxvadasxva
wnevis qveS dineba

dgomi dakargva milidan adgilebSi azianebda (fesvidan foTlamde).


samarago ujredebSi

25μm
4. foToli –fesvis
gadatanis SemTxvevaSi
qsilemaSi xdeba wylis
brunva samarago ujrede­
saceri milis
bidan sawyis ujredebSi. wevri

damgrovebeli
ujredi (dam­
wvenis wvenis
grovebeli fesvi)
wveTi wveTi

buga ikvebeba stileti saceri stileti ,


sukroza milis wevrSi romelmac
(LM) safari gaar­
Rvia wvens
gamoyofs

S S suraTi 36.18  wnevis nakadi rac ufro axlos iyo stileti Saqris wy­
sacrisebr milSi. Sedegebi
arosTan, miT ufro swrafad miedineboda wveni
da meti iyo masSi Saqris koncentracia.
daskvna

daskvna am eqsperimentis Sedegebma daadastura wnevis qveS

36.5
dinebis hipoTeza
koncefcia testi

1. SeadareT da ganasxvaveT is Zalebi, romlebic


amoZravebs floemis siTxes im Zalebis sapir­
ispirod, romlebic amoZravebs qsilemis siTxes
did manZilze.
2. kartofili Slis saxamebels Saqrad dabal tem­
peraturaze (es aris swored problema Semwvari
kartofilis industriaSi, radgan dabal tem­
peraturaze kartofilSi arsebuli Saqari da­
muSavebisas muqi yavisferi xdeba). ra gavlena
eqneboda kartofilis zrdadi bolqvis garSemo
niadagis gaciebas masSi Saqris importze?

910
36 -e Tavis Semowmeba

36.2
ZiriTadi koncefciebis Semowmeba
koncefcia

koncefcia 36.1 fesvebi isrutavs wyals


da mineralebs niadagidan
fizikuri procesebi uzrunvelyofs X X fesvis bususebis, mikorizasa da qerqis ujredebis
mcenareebSi nivTierebaTa roli  fesvis bususebi yvelaze mniSvnelovani Semwo­
via fesvis TavebTan, magram mikoriza, sokosa da fes­
transportirebas sxvadasxva manZilze
vebis simbiozuri kavSiri, pasuxismgebelia ZiriTad
Sewovaze fesvebis mTelis sistemis mier. roca niada­
XX membranebis SerCeviTi gamtaroba: Sejameba  konkre­
gis xsnari Sedis fesvSi, qerqis ujredis membranebis
tuli satransporto cilebis meSveobiT, mcenareuli
vrceli zedapiris farTobi zrdis wylisa da SerCeu­
ujredebi inarCunebs garemosgan gasxvavebul Sida
li mineralebis miRebas.
garemos.
XX endoderma: SerCeviTi mcveli  wyals SeuZlia qer­
X X protonuli tumboebis ZiriTadi roli  membranis
qis gadakveTa simplastis an apoplastis gavliT,
potenciali da (H+)-is koncentraciis gradienti,
mag­­ram mineralebma, romlebic aRwevs endodermas
romlebic akumulirdeba protonuli tumboebis meS­
apoplastis meSveobiT, sabolood unda gadakveTon
veobiT, gamoiyeneba sxvadasxva nivTierebis trans­
endodermuli ujredebis SerCeviTi membranebi. endo­
portirebis uzrunvelsayofad.
dermuli kedlis webovani kasparis sartyeli aCerebs
XX wylis potencialis sxvaobaTa Sedegebi  gaxsnili mineralebis qerqidan WurWlovan cilindrSi apo­
nivTierebebi amcirebs wylis potencials, maSin, roca plastis meSveobiT gadasvlas.
wneva zrdis mas. osmosis meSveobiT, wyali gadadis
XX
maRali potencialis arealidan dabali potencialis
arealSi.

XX vakuoluri mcenareuli ujredebis sami ZiriTa­


koncefcia 36.3
di ganyofileba  plazmuri membrana aregulirebs
wyali da mineralebi aRwevs fesvebidan
transportirebas citozolsa da mcenaris kedels
Soris, maSin, roca vakuoluri membrana aregulirebs ylortebamde qsilemis gavliT
transportirebas citozolsa da vakuols Soris.
X X faqtorebi, romlebic gavlenas axdens qsilemis
XX simplastisa da apoplastis funqciebi transpor­
wvenis moZraobaze zeviT  wylis orTqlis dakargva
tirebaSi  simplasti aris plazmodesmasTan dakav­
(transpiracia) amcirebs wylis potencials foTolSi
Sirebuli citozolis jaWvi. apoplasti aris ujre­
uaryofiTi wnevis (Zabvis) SeqmniT. wylis am dabal po­
debis kedlebisa da ujreds gareT arsebuli adgilis
tencials gamohyavs wyali qsilemidan. wylis gadab­
jaWvi.
masa da Serwymas gadaaqvs gawevis Zala fesvebSi.
XX moculobiTi nakadi did manZilze transportire­
XX qsilemis wvenis asvla moculobiTi nakadiT: Seja­
baSi  qsilemisa da floemis wvenis transportirebis
meba  qsilemis wvenis moZraoba gravitaciis sawinaaR­
mizezia wnevaSi arsebuli gansxvaveba gamtarebis –
mdegod transpiraciis meSveobiT narCundeba.
qsilemis WurWlebis da sacrisebri milebis _ sapir­
ispiro boloebSi.

911
koncefcia 36.4 SeamowmeT sakuTari codna


bageebi aregulirebs
TviTSefaseba
transpiraciis siCqares
1. qvemoT mocemulidan, romeli ar TamaSobs rols
XX transpiraciis Sedegebi Wknobasa da foTlebis tem­ mcenareuli ujredis mier wylis miRebaSi?
peraturaze  mcenareebi saocari raodenobiT wyals a. garSemomyofi xsnaris wylis potencialis (ψ)
kargaven aorTqlebis Sedegad. Tu dakargul wyals gazrda;
fesvebidan wylis Sesrutva ar Caanacvlebs, mcenare b. ujredze misi kedlis mier ganxorcielebuli wn­
TandaTan wyals dakargavs da daWkneba. radgan aor­ evis Semcireba;
Tqlebis Sedegad gagrilebac mcirdeba, damWknari g. nivTierebaTa miReba ujredis mier;
mcenare SeiZleba gadaxurdes.
d. citoplazmis wylis potencialis (ψ) Semcireba;
X X bageebi: wylis dakargvis ZiriTadi gza  bageebi xels e. mcenareuli ujredis garSemomcvel xsnarze Zab­
uwyobs fotosinTezs foTolsa da atmosferos Soris vis gazrda.
CO2-isa da O2-is gacvliT, magram es forebi aseve mTa­
2. bageebi ixsneba, roca Camketi ujredebi:
var rols TamaSobs aorTqlebisas mcenareebis mier
a. grZnobs foTlis haerovan baliSebSi naxSiror­
wylis dakargvaSi. turgoruli cvlilebebi Camket
Jangis zrdas;
ujredebSi, rac (K+)-isa da wylis ujredSi da ujre­
b. ixsneba turgoruli wnevis daklebis gamo;
didan transportirebazea damokidebuli, areguli­
g. ufro metad ibereba (K+)-is Semodinebis gamo, ra­
rebs bageebis gaxsnis zomas.
sac wylis osmosurad Semosvla mohyveba;
X X qserofitebis adaptaciebi, romlebic amcirebs d. xuravs aqvaporinebs, riTac wylis Semosvlas uS­
aorTqlebas  bageebis dacva foTolSi da sxva struq­ lis xels;
turul adaptaciebSi SesaZleblobas aZlevs zog e. agrovebs wyals aqtiuri transportirebiT.
mcenares, gadarCes mSral pirobebSi. stomebis dacva
3. qvemoT mocemulidan, romeli ar aris transpiraci­
foTlebis SeweviT da sxva struqturuli adapta­
is-gadabmis-daWimvis meqanizmis nawili qsilemis wve­
ciebiT zog mcenares mSral garemoSi gadarCenis sa­
nis zeviT moZraobaSi?
Sualebas aZlevs.
a. wylis dakargva mezofiluri ujredebidan, rac
iwvevs mezobeli ujredebidan wylis mole­ku­
koncefcia 36.5 lebis gadaqaCvas;
b. aorTqlebis Zalis gadanacvleba wylis erTi
molekulidan meoreSi, rac wyalbadis bmebisgan
organuli sakvebi nivTierebebi
gamowveuli gadabmis gamo xdeba;
gadaadgildeba floemiT g. traqeidebisa da qsilemis WurWlebis hidro­
filuri kedlebi, romlebic wylis svets gravi­
XX Saqris wyaroebidan SaqarSi CaZirul organoebamde taciis Zalis sawinaaRmdegod inarCunebs;
moZraoba  zrdasruli foTlebi Saqris ZiriTadi wy­ d. wylis aqtiuri gadatumbva fesvebis qsilemaSi;
aroa, Tumca SaqarSi CaZiruli organoebi, rogori­ e. mezofiluri ujredebis zedapiris apkSi wylis
caa bolqvebi, SeiZleba aseve iyos Saqris wyaroebi potencialis Semcireba transpiraciis gamo.
garkveul sezonebSi. ganviTarebadi fesvebi da mce­
naris Tavebi SaqarSi CaZiruli organoebis ramdenime 4. qvemoT mocemulidan, romelSi ar moiazreba aqtiuri
magaliTia. floemis Sevseba da dacla damokidebu­ transportireba membranebis gavliT?
lia saqarozis aqtiur transportirebaze. saqarozis a. mineraluri sakvebi nivTierebebis moZraoba apo­
Tanatransportireba mimdinareobs (H+)-Tan erTad, plastidan simplastamde;
romelic difuzirdeba im TanafardobiT, romelsac b. Saqris moZraoba mezofiluri ujredebidan sac­
protonuli tumboebi qmnis. risebri milis ujredebSi simindis mcenareSi;
g. Saqris moZraoba sacrisebri milis erTi nawili­
X X wnevis nakadi: gadaadgilebis meqanizmi farulTes­ dan meoremde;
lovan mcenareebSi  Saqris miwodeba sacrisebri mi­ d. (K+)-is miReba Camketi ujredebis mier bageebis
lis wyaros boloSi da gamotana SaqarSi CaZiruli gaxsnisas;
organos boloSi inarCunebs wnevis sxvaobas, romelic e. mineraluri sakvebi nivTierebebis gadasvla fes­
milSi wvenis dinebisTvisaa aucilebeli. vis qerqis ujredebSi.

912
5. floemis wvenis moZraoba Saqris wyarodan SaqarSi Ca­ d. qerqis ujredebis mier mineralebis SerCeviT
Zirul organomde miReba;
a. xdeba sacrisebri milis ujredebis apoplastis e. plazmodesma, romlebic xels uwyobs simplastur
gavliT; transportirebas fesvis bususebidan endoder­
b. am moZraobas SeuZlia Saqris gadaadgileba fes­ mamde.
vSi Senaxuli saxameblis daSlis adgilidan ganvi­
10. mcenareuli ujredi, romlis xsnaris potenciali
Tarebad miwiszeda organoebamde;
_0.65 mpa-ia, inarCunebs mudmiv moculobas, roca
g. igivea, rac qsilemis wvenis moZraoba Zabvis an
xvdeba xsnarSi, romlis xsnaris potenciali _0.30
uaryofiTi wnevis gamo;
mpa-ia da Ria konteinerSia. ra viciT am ujredis Ses­
d. damokidebulia wylis aqtiur amotumbvaze sac­
axeb?
risebr milebSi wyaros boloSi;
a. ujreds aqvs wnevis potenciali +0.65 mpa.
e. ZiriTadad, xdeba difuziis Sedegad.
b. ujreds aqvs wylis potenciali −0.65 mpa.
6. mosavlis produqtiuloba ecema, roca foTlebi g. ujreds aqvs wnevis potenciali +0.35 mpa.
Wknobas iwyebs, ZiriTadad imis gamo, rom: d. ujreds aqvs wnevis potenciali +0.30 mpa.
a. damWknari foTlebis qlorofili iSleba; e. ujreds aqvs wylis potenciali 0 mpa.
b. dasustebuli mezofiluri ujredebi fotosin­
Tezis process ver axorcielebs;
g. bageebi ixureba, rac uSlis xels foTolSi nax­
SirorJangis Sesvlas; evoluciuri kavSiri
d. fotolizi, fotosinTezis wylis daSlis nawili,
ver ganxorcieldeba, Tu mcenareSi wylis defi­ Semonaxuli foTlebis analizi gviCvenebs, rom ba­
citia; geebis simWidrove foTlis farTis erT erTeulze Sem­
e. naxSirorJangis dagroveba foTolSi fotosin­ cirda bolo 200 wlis manZilze. warmoadgineT hipoTeza,
TezisTvis aucilebel enzimebs devnis. romelic am evoluciur tendencias garemoSi cvlile­
bebs daukavSirebs.
7. warmoidgineT, rom xes cocxal tots aWriT da totis
moWris adgilas zedapirs gamadidebeli SuSiT aTva­
lierebT. poulobT WurWlovan qsovils da akvirdeb­
iT siTxis zrdad wveTs, romelic moWrili zedapiri­ mecnieruli kvleva
dan gamoiyofa. es siTxe albaT aris
a. floemis wveni; sonoranis udabnos ferokaktusi sworad ar izrdeba.
b. qsilemis wveni; is daaxloebiT 45 gradusis kuTxiT ixreba samxreTisken.
g. gutaciis wveni; gTxovT, warmoadginoT am evoluciuri adaptaciis fun­
d. transpiraciis nakadis siTxe; qciis amxsneli hipoTeza. rogor SeiZleba am hipoTezis
e. es siTxe mTlianad Sedgeba araWurWlovani ujre­ gamocda?
debis vakuoluri wvenisgan.

8. romeli struqtura an ganyofileba ar aris mcenaris


apoplastis nawili? mecniereba, teqnologia
a. qsilemis ZarRvis lumeni; da sazogadoeba
b. sacrisebri milis lumeni;
g. mezofiluri ujredis kedeli; wylis moxmareba seriozuli socialuri da garemos
d. gadamcemi ujredis kedeli; dacvis sakiTxia aSS-is mSral samxreT dasavleT nawil­
e. fesvis bususis ujredis kedeli. Si. bolo wlebSi, izrdeba wylis intensiurad momxmare­
9. qvemoT mocemulTagan, romeli ar aris adaptacia, beli ornamentuli ganaSenianebis kritika, rogoricaa
romelic zrdis fesvebis mier wylisa da mineralebis gazonebi da golfis mwvane moednebi. isini xelovnurad
Sewovas? narCundeba wylis dinebis mimarTulebis SecvliT mdi­
a. mikoriza, fesvebisa da sokoebis simbiozuri Ta­ nareebidan da wyaroebidan an misi amotumbviT uZvelesi
nacxovreba; miwisqveSa wylis Sreebidan. unda SezRudos an saerTod
b. fesvis bususebi, romlebic fesvis boloebis ze­ akrZalos Tu ara sazogadoebam aseT adgilebSi wylis
dapiris farTobs zrdis; moxmarebis es forma? Tu am sakiTxis gadawyvetis Tavi­
g. qsilemis WurWlebis mier mineralebis SerCeviT sufleba mesakuTreebs unda mivandoT? daicaviT Tqveni
miReba; mxare am debatebSi.

913
37
mcenaris kveba
SS suraTi 37.1  mdogvis nergis fesvebi da zrdis
sistema.

37.1
ZiriTadi koncefciebi
koncefcia
37.1 mcenaris zrdisa da ganviTarebis ciklis uz­
runvelsayofad konkretuli qimiuri elemen­ mcenareebs, zrdisa da
tebi sWirdeba
ganviTarebis sruli ciklis
37.2 mcenaris zrdisa da gavrcelebis umTavresi
pirobaa niadagis xarisxi gasavlelad, sWirdeba
37.3 mcenaris zrdaze Zlier gavlenas axdens azoti konkretuli qimiuri elementebi
37.4 mcenaris kveba xSir SemTxvevaSi sxva organiz­
mebTan urTierTobis saSualebiT xdeba uzarmazari mcenaris Sexedvisas SeuZlebelia ar
ga­­ifiqro: rogor xdeba aseTi masis aRmoceneba esoden
mcire zomis marcvlidan? aristotele ambobda, rom
Sesavali niadagi mcenares zrdisTvis awvdida nivTierebebs, vi­
naidan mcenareebi Cveulebriv miwidan izrdebian. misi
mcenareebis kvebis sistema azriT, foTlebis mizani iyo ayvavebuli mcenaris gan­

e nergiisa da biologiuri masalebis urTierTgacvla


mudmivi procesia garemosa da cocxal organizmebs So­
viTarebadi nayofis dacva. me-17 saukuneSi Jan bap­
tista van helmontma eqsperimenti Caatara imisTvis,
rom daemtkicebina Tavisi hipoTeza – mcenare zrdisas
ris. ekosistemis doneze mcenareebi da sxva fotosin­ STanTqavs niadags. man dargo mcire zomis tirifi qo­
Tezuri autotrofebi asruleben mTavar rols – ara­ TanSi, romelSic moTavsebuli iyo 90.9 kilogrami miwa.
organuli nivTierebebis transformacias organul xuTi wlis Semdeg, mcenaris wonam 76.8 kilograms miaR­
niv­­Ti­erebebad. Tumca unda aRiniSnos, rom autotrofu­ wia, magram niadagis awonvis Sedegad dadginda, rom am
li ar niSnavs avtonomiurs. mcenareebs sWirdeba sina­ xnis ganmavlobaSi, mxolod 0,06 kg miwa moaklda qoTans.
Tle, rac fotosinTezisTvis energiis wyaroa. organuli mecnierma daaskvna _ mcenare gazarda imitom, rom mas
nivTierebis sinTezisTvis mcenareebs aseve sWirdeba mudmivad rwyavdnen.
nedleuli araorganuli mkvebavi nivTierebebis saxiT: erTi saukunis Semdeg, ingliselma fiziologma
wyali, mineralebi da naxSirorJangi. Cveulebriv, mcenare ste­fan heilsma es azri Tavisi TeoriiT Caanacvla. mi­
wyalsa da mineralebs iRebs niadagidan, xolo naxSiror­ si azriT _ `mcenareebis zrdasa da ganviTarebas ume­
Jangis wyaro mcenarisTvis haeria. mravalZarR­vov­ani teswilad haeri ganapirobebs, vinaidan sakveb nivTiere­
mcenaris datotvili fesvebi da ylortebis sis­tema (shoot bebs is haeridan iRebs~.
system) uzrunvelyofs mcenaris am araorga­nuli sakvebis samive hipoTezaSi Tavisi wili simarTlea: mcenaris
maragis wyaros intensiur gamoyenebas (suraTi 37.1). zrdisTvis aucilebelia niadagi, wyali da haeri ( suraTi
winamdebare saxelmZRvanelos 36 TavSi ganxiluli 37.2). mcenareebi niadagidan iReben mineralur sakvebsa
iyo mravalZarRvovan mcenareebSi wylis, mineralebis da da aucilebel qimiur elementebs araorganuli ionebis
sxva organuli nivTierebebis Sewovisa da mcenareSi maTi saxiT. mcenareebi isrutaven azots, magaliTad, azotis
moZraobis meqanizmebi.EamJamad, Tqven ufro dawvrile­ nitratebis saxiT (NO3−), Tumca mineralur sakvebs mce­
biT gaecnobiT mcenaris kvebis sistemisTvis aucilebel naris mTliani masis CamoyalibebaSi mxolod mcire wvli­
pirobebs, agreTve SeiswavliT mcenaris zogierT kvebis li Seaqvs. unda aRiniSnos, rom mcenaris 80-90%-s Sead­
adaptorebs, rac evoluciis Sedegad CamouyalibdaT gens wyali da mcenareebi izrdebian ZiriTadad TavianTi
mcenareebs. ujredebis centraluri vakuolSi wylis dagrovebis

914
gziT. wyali aseve warmoadgens sakvebs, romelic mcena­ Jangbadi da wyalbadi xmeli mcenaris Semadgeneli ele­
res awvdis wyalbadis atomebis udides nawils da aseve mentebis udides nawils Seadgens. vinaidan zogierTi or­
Jangbadis atomebs gardaqmnis ra maT fotosinTezis ganuli molekula Seicavs azots, gogirds an fosfors,
Sedegad organul Semadgenlobad (ixileT suraTi 10.4). mcenarec, rasakvirvelia, SedarebiT didi raodenobiT
Tumca, isic cxadia, rom mcenaris mier Sewovili Seicavs aRniSnul elementebs.
wylis mxolod mcire nawili awvdis atomebs organul
molekulebs. magaliTad, gaangariSebulia, rom simindis
makroelementebi da mikroelementebi
mier STanTqmuli wlis 90% transportirebisas (mcenaris
ZarRvovan sistemaSi moZraobis dros) ikargeba. mcena­ mcenaris araorganul nivTierebaTa Soris ormoc­
reSi am procesis Semdeg darCenili wyali sam funqcias daaTze meti qimiuri elementia dadgenili, magram yvela
asrulebs: is moqmedebs rogorc mikroelementebis gamx­ elementi rodia mniSvnelovani mcenaris zrda-ganviTa­
sneli, xels uwyobs ujredebis zrdasa da gamravlebas da rebisTvis. qimiuri elementi mcenarisTvis aucilebelia
ujredebs gafuebul mdgomareobaSi (by keeping cells tur- im SemTxvevaSi, Tu is xels uwyobs mcenaris zrdis sruli
gid) amyofebs, rac rbili qsovilis SenarCunebas uwyobs ciklis Sesrulebas da gamravlebas. mcenaris qimiuri
xels. Tu mcenaris wonaze visaubrebT, unda aRvniSnoT, Semadgenlobis Seswavlis dros Cven unda ganvasxvavoT
rom mcenaris organul masalis ZiriTadi nawili ar war­ elementebi, romlebic aucilebelia da elementebi rom­
moiqmneba wylisa da niadagSi arsebuli mineralebisgan, lebic ara aqvT sasicocxlo mniSvneloba, magram mainc
aramed haeridan STanTqmuli naxSirorJangisagan (CO2). mcenaris SemadgenlobaSi fiqsirdeba. mcenareSi arsebu­
li qimiuri elementebi, garkveulwilad, miu­Ti­T iTeben
niadagis Semadgenlobazec. mcenareebi, romlebic bune­
brivi wiaRiseulis sabadoebis teritoriaze izrdebian,
bageebis gav­
CO2, fotosin­ liT foToli xSir SemTxvevaSi Seicven mag: oqros an vercxls, magram
Tezis naxSir­ H2O-s da O2-s. am elementebs, mcenaris kvebis TvalsazrisiT, aranairi
badis wyaro, O2-s aTavisu­ funqcia ar aqvT.
haeridan flebs. mcenaris zrda-ganviTarebisTvis aucilebeli ele­
foTlebSi ba­
geebis gavliT mentebis dasadgenad, mecnierebma gamoiyenes hidropon­
aRwevs. ikis meTodi (hydroponic culture), rodesac mcenares gazr­
da niadagis gareSe, mxolod mineralebiT xdeba (suraTi
mcenare iyenebs 37.3). aseTi kvlevebis saSualebiT daadgines 17 elemen­
O2-s ujredis
ti, rac aucilebelia yvela mcenarisTvis (CamonaTvali
sunTqvisTvis,
magram amave dros ixileT cxrilSi 37.1 momdevno gverdze).
O2-is warmomqm­ aucilebeli elementebidan, cxra sakvebi makroel­
fesvebi H2O-s nelia. ementia, vinaidan mcenareebs isini didi raodenobiT
da mineralebs
sWirdeba. CamoTvlilTagan, pirveli eqvsi ZiriTadi Se­
niadagidan
iRebs. madgeneli organuli elementia, romlebic mcenaris
struq­turas qmnis: naxSirbadi, Jangbadi, wyalbadi, azo­
mineralebi ti, fosfori da gogirdi. sxva makroelementebia kaliu­
mi, kalciuli da magniumi.
danarCeni rva aucilebeli elementi cnobilia ro­
S S suraTi 37.2  mcenaris mier sakvebi masalebis/nivTierebebis gorc mikroelementebi, vinaidan mcenareebi maT mcire
STanTqma: mimoxilva. naxSirorJangis, Jangbadis (O 2) da wylis, odenobiT iReben. aseT elementebs miekuTvneba; qlori,
aseve minerlebisgan, mcenare qmnis mTel Tavis organul masa­ rkina, magniumi, bori, TuTia, spilenZi, nikeli da molib­
las. ixileT suraTi 36.2. deni. mcenareebSi mikroelementebi asruleben e.w. alge­
bruli danamatis funqcias, rac fermentebis reaqciis
wylis Semcveloba mcenareSi SeiZleba gavzomoT, Tu araproteinuli saxis damxmarebas niSnavs (ixileT me-8
avwoniT mcenares manam, sanam mas wyalmomaragebas Sevuw­ Tavi). magaliTad, rkina citoqromis metalokomponen­
yvetT da SevadarebT misi sruli gaxmobis Semdeg darCe­ tia, cila, romelic qloroplastisa da mitoqondriebis
nil masas. aseve SesaZlebelia davadginoT ukve gamxmari eleqtron-transportul gzaSi monawileobs.
mcenaris narCebebSi arsebuli qimiuri Semadgenloba. es ganpirobebulia imiT, rom sakvebi mikroelemen­
gamxmari mcenaris wonis 96% Seadgens organuli niv­ tebi ZiriTadad katalizatoris rols asruleben, rac
Tierebebi, xolo araorganuli nivTierebebi _ danar­ mcenareebs Zalian mcire raodenobiT sWirdebaT. mag.
Cen 4%. organuli masalis didi nawili naxSirwylebi da mikroelementi molibdeni imdenad mcire raodenobiTaa
ujredebis kedlis celulozaa/ujredisia. aqedan ga­ saWiro, rom Tu gamxmari mcenaris masalaSi 60 milion
momdinare, naxSirwyalbadis Semadgenloba – naxSirbadi, wyalbadis atomia, am iSviaTi elementis – molibdenis _

915
saWiroebs kofaqtori qlorofilis sinTezis fermentu­
suraTi 37.1 
li procesis erT-erTi etapisTvis.
kvlevis meTodi hidroponuli kultura
mineralebis deficitis simptomebi, aseve, damokide­
gamoyeneba bulia mkvebavi elementis ara marto funqciaze, aramed
hidroponul kulturaSi mcenare mineralebis mis mobilobaze mcenareSi. im SemTxvevaSi, Tu mkvebavi
xsnarze niadagis gareSe izrdeba. hidroponuli kul­ elementi Tavisuflad moZraobs, simptomebi pirvel
turis erT-erTi gamoyenebaa mcenarisTvis saWiro rigSi gamovlindeba mcenaris Zvel organoebSi, vinaid­
mineralebis dadgena.
an axalgazrda, zrdis procesSi myofi qsovilebi ufro
meTodebi Zlier umklavdebian sakvebi elementebis naklebobas.
mcenaris fesvebi moTavsebulia haeriT momaragebul,
magaliTad, magniumi SedarebiT mobiluri elementia
konkretuli mineralebis Semcvel xsnarSi. wylis aera­
da did xans rCeba mcenaris norC foTlebSi. aqedan ga­
cia amaragebs fesvebs ujreduli sunTqvisTvis saWiro
momdinare, magniumis naklebobis pirveli simptomebi
JangbadiT. konkretuli minerali, mag, potasiumi,
SeiZleba amoviRoT, rom gavigoT ramdenad sWirdeba is – qlorozi, Tavdapirvelad, mcenares SedarebiT ufro
mcenares. adreul foTlebze gamoCndeba. preferenciuli gadan­
awilebis meqanizmi floemaSi wyarodan miznisken mimar­
Tuli translokaciia, radgan mineralebi saqarozis sa­
SualebiT moZraobs zrdis procesSi myof qsovilebSi
(ix. suraTi 36.18).
naklebad mobiluri mineralis deficiti, pirvel
rigSi, gavlenas axdens mcenaris axladwamozrdil na­
wilebze, xolo zrdadasrulebuli nawilebi axerxeben
Se­i ­narCunon aseTi saxis mineralebi deficitis dros.
magaliTad, rkina miekuTvneba iseTi elementebis ricxvs,
romlebic mcenareSi Tavisuflad ar gadaadgildeba da
kontroli: yvela eqsperimeti: rkinis deficiti, pirvel rigSi, iwvevs axladwamozrdi­
mineralis Semcveli potasiumis gareSe li foTlebis gayviTlebas, xolo Semdeg Zvel foTlebze
xsnari xsnari. axdens gavlenas.
azotis, fosforisa da kaliumis nakleboba xSiria
mcenareebSi. mikroelementebis naklebobas, xSir Sem­
TxvevaSi, niadagis Semadgenloba ganapirobebs da aqe­
Seddegebi dan gamomdinare, konkretul geografiul regionebis
Tu amoRebuli minerali saWiroa, Tavs iCens min­
mixedviT gansxvavdeba. mcenaris mineraluri deficitis
eraluri naklebobis simptomebi, magaliTad rdis
daTrgunva da foTlebis gauferuleba. sxvadasxva
mizezis dadgena SeuZlia fiziologs an gamocdil fer­
elementebis nakleboba sxvadasxva simptomebiT mers (ix. suraTi 37.4). dasmuli diagnozis dasasabuTe­
xasiaTdeba, romlebic SeiZleba gamovikvlioT, rom blad mcenarisa da niadagis mineraluri Semadgenlobis
davadginoT niadaSi saWiroOmineralebis nakleboba. analizia saWiro. Cveulebriv, deficitis aRmosafxvre­
lad minimaluri raodenobis mikroelementia sakmarisi.
mxolod 1 atomi SeiZleba aRmovaCinoT. Tumca isic xa­ magaliTad, TuTiis naklebeba xexilis xeebSi xSir Sem­
zgasmiT unda ganvacxadoT, rom Tundac erTi elementis, TxvevaSi SeiZleba minimumamde daviyvanoT, Tu TuTiis
rogoricaa molibdeni, an sxva nebismieri mikroelemen­ lursmnebs CavaWedebT mcenaris ReroSi. zomierebis
tis naklebobam SeiZleba mcenare daasustos da sabo­ dacva aucilebelia, vinaidan gadaWarbebuli dozebiT
lood gaanadguros kidec. mineralebis miwodebam SeiZleba mcenareebis mowamvla
gamoiwvios. hidroponuri meTodi mineralebis optim­
alur miwodebas uzrunvelyofs. Tumca, es meTodi far­
mineralebis deficitis simptomebi
Tod ar gamoiyeneba soflis meurneobaSi, radgan Cveu­
mineralebis deficitis simptomebi nawilobriv da­ lebriv niadagze mosavlis moyvanasTan SedarebiT, ufro
mokidebulia mkvebavi elementis funqciaze. magali­ did xarjebTanaa dakavSirebuli.
Tad, magniumis nakleboba, rac qlorofilis Semadgene­
li nawilia, iwvevs mcenaris foTlebis gayviTlebas da
cnobilia rogorc qlorozi. zogjer mineralebis nak­
leboba da simptomebs Soris urTierTdamokidebuleba
arapirdapiria. magaliTad, rkinis naklebobam SeiZleba
gamoiwvios qlorozi miuxedavad imisa, rom qlorofili
ar Seicavs rkinas. es xdeba imitom, rom rkinis ionebs

916
cxrili 37.1 m cenareebisTvis aucilebeli elementebis nusxa

mcenarisTvis mSral
elementi misawvdomi qsovilSi ZiriTadi funqciebi
forma masis %
makronutrientebi

naxSirbadi CO2 45% mcenaris organuli nivTierebebis ZiriTadi komponenti


Jangbadi CO2 45% mcenaris organuli nivTierebebis ZiriTadi komponenti

wyalbadi H2O 6% mcenaris organuli nivTierebebis ZiriTadi komponenti

azoti NO3- NH4+ 1,5% nukleinis mJavebis, cilebis, hormonebisa da qlorofilis


koenzimebis komponenti

potasiumi K+ 1,0% kofaqtori, romelic cilebis sinTezSi monawileobs; wyl­


is balansSi monawile ZiriTadi xsnadi nivTiereba; bageebis
funqciis mmarTveli
kalciumi Ca2+ 0,5% mniSvnelovania ujredis garsis formirebasa da stabilu­
robaSi da membranis struqturisa da ganvladobis Senar­
CunebaSi; aqtivierbs zog ferments; aregulirebs ujredis
mraval reaqcias stimulze.
magniumi Mg2+ 0,2% qlorofilis komponenti, aqtivirebs mraval ferments.

fosfori H2PO4- HPO42- 0,2% nukleinis mJavebis, fosfolipidebis, atf-isa da ramden­


ime fermentis komponentia.
gogirdi SO42- 0,1% cilebisa da koen zimebis konponenti
mikronutrientebi

qlori Cl- 0,01% saWiroa fotosinTezis wylis daSlis stadiisTvis; funq­


cionirebs wylis balansSi.
rkina Fe3+ Fe2+ 0,01% citoqromis komponentia; aqtivirebs zog ferments.
manganumi Mn 2+
0,005% aqtiuria amino mJavebis sinTezisas, aaqtivebs zog fer­
ments; saWiroa foTosinTezis wylis daSlis stadiisTvis.

bori H2BO3 0,002% qlorofilis sinTezis kofaqtoria; SeiZleba monawileob­


des naxSirwyalbadis transportSi da nukleinis mJavebis
sinTezSi, monawileobs ujredis garsis funqcionirebaSi.

cinki Zn2+ 0.002% aqtiuria qlorofilies formirebaSi, aaqtiurebs zog


ferments.

spilenZi Cu+ Cu2+ <0,001% Jangva-aRdgenisa da ligninis biosinTezis fermentia

nikeli Ni 2+ <0,001% azotis metabolizmis fermentebis kogaqtoria.

molibdeni MoO42- <0,0001% aucilebelia azotfiqsirebad baqteriasTan simbiozuri


kavSirisTvis; azotis aRdgenis kofaqtoria.

917
izrdeba ama Tu im tipis niadagze, adaptacis Sedegad
janmrTeli egueba niadagis struqturasa da Semadgenlbas da maT
SeuZliaT Seiwovon wyali da niadagidan miiRon zrda-
ganviTarebisTvis saWiro mineraluri elementebi. Ta­
vis mxriv, mcenareebic axdenen gavlenas niadagze. am
sa­kiTxze detalurad gveqneba saubari winamdebare sa­
fosfatebis ukmarisoba xelmZRvaneloSi. aRsaniSnavia, rom niadagisa da mce­
naris urTierTqmedeba qimuri ciklis mniSvnelovani
faq­toria da maszea damokidebuli Cveni planetis eko­
potasiumis ukmarisoba sistema.

niadagis struqtura da Semadgenloba


azotis ukmarisoba wyali, kldis napralebSi gayinvis Sedegad iwvevs
kldis meqanikur dabzarvas. aseve mJavas, romelic wyal­
Si kargad ixsneba, Seswevs unari imisa, rom kldis lodi
qimiuri zemoqmedebiT daSalos. vinaidan organizmebs
SeswevT Zala, moedon kldis lods, maT SeuZliaT daaC­
SS suraTi 37.4  rogorc ukve vnaxeT, simindis foTlebis qaron kldis daSla rogorc qimiuri, aseve meqanikuri
daboloebebSi fosfatis deficiti mowiTalo mewamuli feris
gziT. zogierTi organizmi, magaliTad, sekreciuli mJa­
kvals tovebs, gansakuTebiT ki norC foTlebze. kaliumis
nakleboba mcenaris adreul foTlebze naxvretebis warmoqmnas, vebi (secrete acids) advilad Slian lodebs. napralebSi
an saerTod gaxmobas iwvevs. azotis deficitis dros mcenaris wamozrdili mcenaris fesvebic iwveven kldis meqanikur
adreuli foTlebi yviTldeba wverodan centris mimarTulebiT. msxvrevas. Sedegad viRebT niadagis Sres (topsoil), ro­
melic Seicavs kldis nawilakebs, cocxal organizmebsa

koncefcia testi 37.1 da lpobis Sedegad miRebul masas (neSompalas _ humus


– organuli masalis lpobis Sedegad miRebul narCenebs).
niadagis Sreebi da misi sruli sruqtura kargad Cans
niadagis vertikalur WrilSi, an Rrma ormoSi (ix. surTi
1. rogor SeiZleba 37.1-e suraTze asaxuli movlena
37.5). niadagis zeda Sre, romelsac aseve uwodeben ia­
avxsnaT heilis hipoTezis mixedviT ise, rom ama­
russ (horizon), mdidaria organuli masalebiT da aqedan
vdroulad ar uarvyoT van helmontis hipoTeza.
gamomdinare, mniSvnelovania mcenaris zrda-ganviTa­
2. SeiZleba Tu ara mcenaris SemadgenlobaSi gamo­
rebisTvis.
yoT sasicocxlo elementebi da naklebad mniSv­
nelovani elementebi? daasabuTeT.
3. mcenaris erTi foTlis mixedviT SeiZleba Tu ara a
mTeli mcenaris mineralebis deficitis diag­ b
nozi? daasabuTeT.
g

koncefcia 37.2
mcenaris zrda-ganviTarebasa
niadagis zeda Sris struqtura damokidebulia Semad­
da gavrcelebas, umeteswilad, (a) Aaiarusi niadagis zeda fenaa, is Sedgeba sxvadasxva
masalis daSlili qvebisgan, cocxali organizmebis­
niadagi ganapirobebs gan da daSlili organuli masalisgan
A(b) a iarusi Seicavs gacilebiT nakleb organul niv­
klimatis garda mcenaris normalurad zrdasa da Tierebas, vidre b iarusi da naklebad ifiteba.
ganviTarebaze gavlenas axdens niadagis Semadgenloba
da struqtura. niadagis struqturas niadagSi arse­ (g) g iarusi Seicavs daSlil qvebsa da niadagis zeda
buli sxvadasxva zomis nawilakebis erToba qmnis. xolo fenebisTvis “mSobel” masalas warmoadgens
Semadgenloba aris organuli da araorganuli qimiuri
SS suraTi 37.5  niadagis iarusebi. mecnieri suraTze aRbeW­
nivTierebebis naerTi. mcenareebi, romlebic bunebrivad davs niadagis sam Sres an iarusis vertikalur Wrils.

918
niadagis nawilaki
garSemortymulia
niadagis
wylis apkiT
nawilaki
fesvis bususi

mcenar­
isTvis
misawv­
domi
H2O + CO2 →.H2CO3 →.NCO3-+
wyali

fesvis bususi

haeri

(a) niadagis wyali. mcenares ar SeuZlia niadagidan mTeli (b) niadagSi kationedis mimocvla. wyalbadis ioni (H+) sakvebi
wylis amowova, vinaidan wylis nawili mWidrod dakavSireb­ nivTierebebis misawvdomobas uzrunvelyofs dadebiTad damuxtuli
ulia niadagis hidrofilur nawilakebTan. wyali, romelic mineralebis (Ca2+is msgavsi kationebis) gadaadgilebiT, romlebic
niadagis nailakebTan naklebad mWidrod dakavSirebulia, mWidrod ukavSirad damuxtul niadagis nawilakebs. mcnenareebs
SeiZleba fesvebiT SeiTvisos. SeaqvT H+ ionebi maTi gamoyofiT fesvis bususebidan da ujreduli
sunTqvis Sedegad, romelic aTavisuflebs CO2-s niadagis xsnarSi,
SS suraTi 37.6  miwanarevi wylisa da sadac is Sedis reaqciaSi H2O-sTan da qmnis naxSirmJavas (H2CO3). am
mineralebis miRebis procesi. mJavis daSlis Sedegad niadagis xsnars H+ emateba.

geneli nawilakebis zomaze. yvelaze nayofieri niadagebi gis mineraluri Semadgenloba. mcenaris fesvebic aseve
Cveulebriv aris neSompaliani Tixnari (loams), romelic gavlenas axdenen niadagis Semadgenlobasa da struq­
Sedgeba qviSis, neSompalisa da Tixisgan. aseT niadagSi turaze. magaliTad, isini icaven niadags eroziisgan da
sakmao raodenobiTaa wvrildispersuli nawilakebi, organuli mJavebis gamoyofiT maT SeuZliaT niadagis pH
romlebic xels uwyoben niadagSi mineralebisa da wyl­ sistemaze moaxdinon gavlena.
is Sekavebas. Tumca, nayofier niadagSi aseve aris uxeSi niadagis zeda Sris aucilebeli komponentia neSom­
nawilakebi, romlebic niadagSiHJangbadis Sesasvlel pala, romelic Sedgeba gaxrwnili organuli masalis­
sivrces qmnian, rac mcenaris fesvebs JangbadiT moma­ gan, rac, Tavis mxriv, sokoebis da baqteriebs mkvdar
ragebas uzrunvelyofs. Tu niadagi kargad ar iwovs wy­ organizmebze, Camocvenil foTlebze da sxva organul
als da Tu wyali Tavisuflad ar moZraobs niadagSi, aman narCenebze `muSaobis~ Sedegad warmoiqmneba. neSompala
SesaZloa gamoiwvios fesvebis kvdoma, vinaidan sahaero Tixis nawilakebs Sekvris saSualebas ar aZlevs da amiT
sivrce am SemTxvevaSi wyliT ifareba da aseT niadagSi warmoiqmnea fxvieri miwa, romelic kargad inarCunebs
advilad mravldeba obi, rac aseve azianebs mcenaris wyals, magram amavdroulad uzrunvelyofs fesvebis
fesvebs. aRniSnuli safrTxe xSirad emuqreba oTaxis aeracias. neSompala aseve aris mineraluri sakvebis/mi­
mecenareebs, radgan niadagi zedmeti morwyvisgan mud­ kroelementebis wyaro, romelic etapobrivad niadags
mivad notioa da fesvebs kargad ver miewodeba Jangbadi. ubrundeba mikroorganizmebis mier organuli masalis
niadagis SemadgenlobaSi Sedis organuli nivTiere­ daSlis Sedegad.
bebi, iseve, rogorc mineralebi. niadagis zeda SreSi Zlieri wvimis Semdeg, wyali niadagis msxvili belte­
didi raodenobis organizmi binadrobs. bidan advilad icleba, xolo niadagi alag-alag inarCu­
niadagis zeda Sris erTi Cais kovzSi daaxloebiT 5 nebs wyals, vinaidan wyals izidavs uaryofiTad damux­
miliardi baqteriaa, romlebic Tanacxovroben sokos, tuli Tixis zedapiri da niadagis sxva nawilakebi. wylis
wyalmcenarisa da sxva erTujredian organizmebTan erTi nawili ise mWidrod ewebeba niadagis nawilakebs,
er­T ad, mwerebi, miwis Wiebi, nematodebisa da mcenaris rom mcenareebi ver axerxeben mis Sewovas. aqedan ga­
fesvebis CaTvliT. yvela es organizmi gavlenas axens momdinare, mcenareebi mxolod im wylis marags iwoven,
niadagis fizikur da qimiur procesebze. magaliTad, romelic naklebadaa niadagTan Sewebebuli (ix. suraTi
miwis Wia moZraobisas xels uwyobs niadagSi haeris moZ­ 37.6). es ar aris sufTa wyali, magram niadagis xsnari, ro­
raobas, xolo misi lorwovana niadagis nawilakebis Sem­ melic Seicavs mineralebs ionebis saxiT. mcenaris fes­
kvrel funqcias asrulebs. amasTanave, unda aRiniSnos, vebs swored aseTi narevis Sewovis unari aqvT.
rom baqteriebis metabolizmis Sedegad icvleba niada­ imisTvis, rom fesvebma Seisruton, mineraluri

919
ione­­­bi, gamodevnili unda iyon niadagis nawilakebisgan sac fermerebi iReben mosavals, sasicocxlo elementebi
miwanarev xsnarSi. uaryofiTad damuxtuli ionebi (an­ qimiur cikls wydeba da mxolod erT teritoriaze lo­
ionebi), rogiricaa nitrati (NO 3−), fosfati (H2PO 4−) kalizdeba. zogadad rom vTqvaT, soflis meurneoba aRa­
da sulfati (SO42−) – mWidrod ar ewebeba uaryofiTad ribebs niadagis mineralur Semadgenlobas. 1000 kilo
damuxtul niadagis nawilakebs da aqedan gamomdinare, xorblis moyvanisTvis niadagi 20 kilogram azots, 4kg
maTi gamodevna niadagidan advilad mimdinareobs. Tum­ fosfors da 4,5kg kaliums kargavs. yovel wels niadagis
ca, Zlieri wvimisa da morwyvis dros, aseTi saxis ionebi nayofiereba mcirdeba, TuU ar moxda sasuqiT niadagis
swrafad xvdeba gruntis wylebSi da amiT mcenarisTvis nayofierebis gazrda. sasuqebs Sorisaa azoti, fosfori
naklebad xelmisawvdomni xdebian. dadebiTad damuxtu­ da kaliumi.
li ionebi (kaTionebi) – rogoricaa kaliumi (K +), kalci­ naTesebi ufro meti raodenobis wyals isrutavs,
umi (Ca 2+) da magniumi (Mg2+) – mWidrod ekvrian niadagis vidre bunebrivad amosul mcenareebs sWirdebodaT da
nawilakebsa da zedapirs da aqedan gamomdinare, albaTo­ aqedan gamomdinare, fermeri iZulebulia, damatebiT
ba imisa, rom isini gruntSi Cairecxon, naklebia. miner­ morwyas mosavali. sasuqis damatebisas da morwvisas
aluri kaTionebis Sewova xdeba mas Semdeg, rac isini ix­ saWiroa zomiereba da zrunva niadagis eroziis Tavidan
sneba niadagSi H + saxiT. am process ewodeba kaTionebis asacileblad – es sami faqtori diadagis konservaciis
gacvlis procesi, rasac xels uwyobs mcenaris fesvebi, mniSvnelovani elementia. niadagis konservaciis Sem­
romlebic axdenen H + damatebas niadagis xsnarze (ix. su­ degi etapia niadagis ganaxleba, rac, Tavis mxriv, niS­
raTi 37.6 b). navs gamofituli niadagisTvis sameurneo nayofierebis
dabrunebas. msoflio sameurneo daniSnulebis miwebis
niadagis konservacia da ekologiurad 30% dabali nayofierebiT xasiaTdeba, rac gamowveulia
niadagis qimiuri dabinZurebiT, mineralebis naklebo­
mdgradi soflis meurneoba biT, maRali mJavianobiT, simlaSis donis gazrdisa da
saukuneebi sWirdeba niadagis nayofier masad ga­ cudi drenaJirebiT.
daq­c evas. nayofieri niadagi wlebis manZilze kldis
daS­lisa da organuli masalebis akumulirebis Sedegia. sasuqi
Tumca adamianis mier arasworad warmarTulma saqmiano­ niadagis nayofierebis gazrda sasuqiT jer kidev
bam nayofieri niadagi SeiZleba unayofod sul mcire preistoriuli droidan daiwyes miwaTmoqmedebma, SeamC­
droSi gadaaqcios. magaliTad, 1930-ian wlebSi ameri­ nies ra, rom im teritoriaze, sadac saqoneli Zovda (da
kis SeerTebuli Statebis samxreT dasavleTSi mdebare Zovis dros nakels tovebda), balaxi ufro xasxasa iyo da
zegani ekologiuri da adamianis ubedurebis adgilad ufro swrafad izrdeboda. dReisTvis ganviTarebul sax­
gamocxadda, vinaidan is ramdenime weliwarSi udabnod elmwofoebSi, fermerTa umravlesoba iyenebs qarxnuli
iqca. manam, sanam fermerebi dasaxldeboden, es terito­ wesiT damzadebul, mineralebiT gamdidrebul sasuqs.
ria dafaruli iyo mwvane balaxiT da niadagis safaric aseTi saxis sasuqi mdidaria azotiT, fosforiTa da ka­
SenarCunebuli iyo miuxedavad xangrZlivi gvalvebisa liumiT. sameurneo savargulebis umetesoba makroel­
da wvimebisa, rac regionis ekosistemisTvis damaxasi­ ementebis naklebebiT xasiaTdeba. sasuqi samcifra kodi­
aTebeli iyo. Tumca, me-19 saukunis bolos da me-20 sau­ Taa markirebuli – e.w. N–P–K ratio, romelic miuTiTebs
kunis dasawyisSi teritoria fermerTa sakuTrebad ga­ sasuqSi am sami elementis proporciaze. mag: sasuqi, ro­
daiqca. fermerebma daiwyes xorblis moyvana. isini aseve melic markirebulia kodiT `15-10-15~ miuTiTebs, rom
mecxoveleobas misdevdnen. es teritoria dReisTvis masSi azotis (amoniumis an nitratis saxiT) Semcveloba
daSlilia qarebisgan, xolo mTavari problema isaa, rom 15%, fosforis Semcveloba _ 10% (fosforis mJavis
zedized gvalviani wlebisa da qarebis Sedegad niadagis saxiT) da kaliumis Semcveloba 5% (mineraluri kaliu­
safaris didi nawili saerTod gaqra. fermerebi iZuleb­ mis mJavis saxiT).
ulni gaxdnen, mietovebinaT teritoria. jon stainbekis nakeli, fishmeal da komposti e.w. `organuli~ sasuq­
nawarmoebSi `risxvis nayofi~ naTladaa aRwerili ameri­ ia, radgan isini biologiuli warmoSobisaa da Seicaven
kis am nawilSi mcxovrebi xalxis cxovreba. organuli masalis daSlis Sedegad miRebul nawilakebs.
niadagis konservaciaze rom ezrunaT, niadagis nayo­ sanam mcenares sasuqis saxiT mivawodebT aseT masas,
fiereba da ekologiurad mdgradi produqtiuloba ar saWiroa organuli masalis araorganul elementebad
dairRveoda. gardaqmna, rac mcenaris fesvebis mier advilad Seiwove­
imisTvis, rom gavigoT, ras niSnavs niadagis konser­ ba. organuli sasuqiT an qimiuri Semadgenlobis sasuqis
vacia, Cven unda gvaxsovdes, rom soflis meurneoba mx­ niadagze moxvedris Semdeg mcenare mineralebs Cveu­
olod adamianis xeliT SeiZleba warimarTos. tyeebSi, lebriv erTnairad iRebs, Tumca unda aRiniSnos, rom
velze da Cveni planetis ekosistemis sxva sivrceebSi, organuli sasuqi etapobrivad gamoyofs mineralebs,
mineraluri mikroelementebi Cveulebriv gaxrwnili xolo qarxnuli wesiT damzadebuli sasuqi swrafad
organuli masalis Sedegad xvdeba niadagSi, xolo rode­

920
Seiwoveba da didxans ar rCeba diadagSi. zedmeti ode­ es mineralebi mWidrod arian miwebebulni niadagis na­
nobis mineralebi, romelsac ar iRebs mcenare, xSir Sem­ wilakebs, an iseTi qimiuri forma aqvT miRebuli, rom
TxvevaSi, gamouyenebeli rCeba da morwyvisa da wvimis mcenaris fesvebis mier ver xerxdeba maTi Sewova. niada­
Sedegad gruntSi irecxeba. aqve unda aRvniSnoT, rom gis pH pirobebis regulireba riskTanaa dakavSirebuli;
es mineralebi gruntis wylebs uerTdeba da abinZurebs H+ koncentraciis Secvlam SeiZleba erTi minera­
tbebsa da mdinareebs. lis xelmisawvdomoba gazadros, magram Seamciros meore
agronomebi cdiloben miaRwion maRalmosavlianobas mineralis Sewovis SesaZlebloba. magaliTad, pH8 piro­
sasuqis naklebi doziT moxmarebis pirobebSi. erT-erTi bebSi, mcenares SeuZlia miiRos kalciumi, magram rki­
Teoriis mixedviT, genetikurad unda Seiqmnas `Wkviani~ nis miReba sruliad SeuZlebelia. niadagis pH pirobebi
mcenareebi, romlebic fermers `acnobeben~ niadagSi unda Seesabamebodes naTesis mineralur moTxovnile­
mkvebavi elementebis naklebobis Sesaxeb da amiT acile­ bebs. Tu niadagi Zlier tutovania, sulfatis damate­
buli iqneba mosalodneli safrTxe – mcenaris daRupva biT Semcirdeba pH. maRali mJavianobis niadagi SeiZleba
(ix. suraTi 37.7). aseTi wesiT gamoyvanili mcenareebis normalur mdgomareobamde daviyvanoT, Tu mas gavamdi­
erTi nairsaxeoba iyenebs promouters (specifikuri drebT kalciumis karbonatiT an kalciumis hidratiT.
nukleotiduri Tanmimdevroba dnm-is molekulaSi, ro­ maRali mJavianobis niadagebze, gansakuTrebiT tro­
melic ukavSirdeba rnm polimerazas da amoicnobs rnm- pikul teritoriebze, udides problemas warmoadgens
is transkripciis sawyis wertils), rac swrafad axdens is, rom dabali pH dros alumini iSleba da mcenaris fes­
ribo nukleinis mJavis polimerazs (fermenti, romelic vebisTvis toqsikuri xdeba. mcenareebis zogierTi nair­
xels uwyobs genetikuri informaciis daTvlas), rode­ saxeoba egueba niadagSi aluminumis maRal Semcvelobas
sac mcenaris qsovilSi iwyeba fosforis Semcvelobis organuli anionebis sekreciis gziT, rac faqtobrivad
Semcireba. xels uSlis alumins, SeaRwios fesvebSi da Sedegad uvne­
es promouteri pirdapir kavSirSia reporter gen­ belia mcenarisTvis.
Tan, romelic Tavis mxriv, iwvevs cisferi pigmentis
gamomuSavebas foTlebis ujredebSi. rodesac aseTi irigacia
mcenaris foTlebi cisfer Seferilobas iRebs, fermeri
mcenaris zrda-ganviTarebisTvis sasicocxlo mniS­
xvdeba, rom droa, daamatos fosfatis Semcveli sasuqi.
vneloba aqvs wyals. morwyvis Sedegad udabno SeiZleba
baRad gadaiqces, magram soflis meurneoba wyalmcire
regionebSi SesaZloa wylis resursebis uxvad gamoyeneba
gamiwvios da saboloo jamSi, savalalo Sedegamdec ki
miiyvanos ekosistema. magaliTad, aSS-s samxreT-dasav­
leT StatebSi irigaciis Sedegad mdinareebisgan pata­
ra nakadulebi darCa. meore problema isaa, rom wyalm­
cire teritoriaze irigaciis Sedegad niadagi SeiZleba
ise damlaSdes, rom sruliad unayofo gaxdes. morwvis
fosforis nakle­ fosforis defi­ fosforis Semdeg wyali orTqldeba niadagidan da niadagSi rCeba
boba ar aris cit iwyeba deficiti kargad
gamoxatulia marilebi, romlebic niadagis xsnarSi arsebul (soil solu-
tion) wylis potencials ufro negatiurs xdis, aqedan ga­
S S suraTi 37.7  `Wkviani~ mcenaris mier mineralebis
momdinare, mcirdeba niadagidan fesvebis mimarTulebiT
deficitis deklarireba. wylis-potencialis gradienti (ixileT Tavi 36).
msoflioSi izrdeba mosaxleobis rodenoba da amas­
Tan erTad izrdeba sasoflo-sameurneo savargulebis
mcenareebis zogierTi nairsaxeoba genetikurad mo­ farTobic. irigaciis axali meTodebis gamoyenebiT Sei­
dificirebulia, riTac mcenare acnobebs fermerebs Zleba moxerxdes sarwyavi wylis maragTan dakavSirebu­
mosalodneli safrTxis Sesaxeb (igulisxmeba sakvebi li problemebi da aseve Tavidan acilebul iqnas niada­
elementebis nakleboba). magaliTad, laboratoruli kv­ gis damlaSeba. aSS-s dasavleT StatebSi e.w. wveTovani
levebis Sedegad dadginda, rom mcenare arabidofzisi irigaciis meTods iyeneben, rac wylis aorTqlebas am­
cisfer Seferilobas iRebs fosfatis naklebebis dros. cirebs. aseve aRsaniSnavia is faqti, rom botanikosebs
imisTvis, rom fermerma gonivrulad daamatos sa­ mcenareTa iseTi nairsaxeobebi gamohyavT, romlebic ar
suqis odenoba niadags, man unda icodes niadagis pH saWiroeben didi odenobiT wyals.
pirobebi, radgan swored es axdens gavlenas kaTionTa
cvlaze da mineralebis qimiur formaze. miuxedavad
erozia
imisa, rom zogjer SeiZleba sasicocxlo mniSvnelobis
elementebi sakmao raodenobiT iyos niadagSi, mcena­ aSS-Si, yovel wels, aTasobiT heqtari miwis zeda­
reebi SeiZleba mainc ganicdidnen `SimSils”, radgan piri iSlebs qarebisa da wyaldidobebis Sedegad. ero­

921
ziis procesis SeCereba SesaZlebelia, Tu moxdeba xeebis rebas mcenaris iseT nawilSi, romelic advilad SeiZleba
dargva, romlebic qarsacavis funqcias Seasruleben, moscildes mcenares da gatanil iqnas ekologiuri ka­
aseve, mTis ferdobebze sasoflo-sameurneo nargavebis tasrofis adgilidan. magaliTad, alpur penikress (al-
terasuli ganlageba, struqturirebuli kultivaciis pine pennycress - Thlaspi caerulescens)
meTodis danergva, rac iqneba miwis safaris SenarCunebis sxva mcenareebTan SedarebiT, 300-jer meti raode­
garantia (ix. suraTi 37.8). ionjis da xorblis naTesebi nobis TuTiis akumulireba SeuZlia Tavis ylortebSi.
miwis zedapirisTvis Sesaferis damcav safars qmnian aseTi mcenareebi sasicocxlo mniSvnelobisaa iseTi
simindTan da sxva erTwlian sasoflo-sameurneo kul­ teritoriebisTvis, romlebic dabinZurebulia samTo
turebTan SedarebiT. samuSaoebis, birTvuli iaraRis sacdeli operaciebis
Sedegad. fitoremediacia aris bioremediacis yvelze me­
tad gavrcelebuli teqnologiaa, romelTa Soris aseve
aris prokariotebi da zogjer erTujrediani orga­
nizmebic, romlebic axdenen dabinZurebuli niadagebis
detoqsifikacias (ixileT winamdebare saxelmZRvanelos
27-e da 55-e Tavi).

koncefcia testi 37.2


1. CamoTvaleT janmrTeli niadagisTvis damaxasi­
aTebeli Tvisebebi;
2. ganmarteT fraza `sasargeblo nivTierebebis si­
SS suraTi 37.8  niadagis struqturuli kultivacia. viskon­ Warbe~ mcenareebis morwyvisa da sasuqiT moma­
sinis StatSi mTis ferdobebis kultivacia naTesebis wriuli
ragebis konteqstSi.
struqturizebuli daTesviT xdeba da ara mTis ferdobze para­
leluri rigebis mixedviT. aseTi saxis struqturuli kulti­
vacia Zlieri wvimebis Sedegad miwas eroziisgan icavs (vinaidan

37.3
wyali pirdapiri nakadiT ver Camoedineba ferdobebidan).
koncefcia
niadagi ganaxlebadi resursia, Tu mas sworad dava­
muSavebT. fermerebs mravali wlis ganmavlobaSi eqneba
azots mcenaris
SesaZlebloba, aseT niadagze moiyvanon uxvi mosavali. zrda-ganviTarebisTvis
miwis marTvis mizania, ekologiurad mdgradi soflis
meurneobis Camoyalibeba, romelic gulisxmobs miwaT­ udidesi mniSvneloba aqvs
moqmedebis sxvadasxva meTodis danergvas, raTa uzrun­
velyofili iyos ekologiuri usafrTxoeba da uxvmosav­ mineralur elementebs Soris azots udidesi mniSvn­
lianoba. eloba aqvs mcenaris zrdisa da uxvmosavlianobis Tval­
sarisiT. mcenareebisTvis aucilebelia azoti, romelic
niadagis melioracia Seicavs cilebs, nuklein mJavebs, qlorofilsa da sxva
mniSvnelovan organul molekulebs.
msoflioSi arsebuli teritoriebis did nawilSi
niadagi ver iqneba gamoyenebuli sasoflo-sameurneo
daniSnulebiT, vinaidan, niadagi dabinZurebulia, an niadagis baqteria da azotis maragi
gruntis wylebSi toqsikuri mZime metalebisa da or­
raoden gasakviric ar unda iyos, atmosferos daax­
ganul momwamvlel nivTierebebs Seicavs. tradiciulad,
loebiT 80%-s azoti Seadgens, Tumca mcenareebi mainc
niadagis melioracia arabiologiuli teqnologiebiT
azotis ukmarisobas ganicdian. atmosferuli azoti
xorcieldeba, rogoricaa dabinZurebuli niadagis sa­
airia N2 da am saxiT mcenareebisTvis xelmisawvdomi ar
faris aReba, magram es procesi did xarjebTanaa daka­
aris. imisTvis, rom mcenarem SeiTvisos azoti, saWiroa
vSirebuli da xSir SemTxvevaSi, azianebs landSafts.
azotis gardaqmna amoniumad (NH 4+) an nitratad (NO 3-).
axali meTodi, e.w fitoremediacia aris biologiuri
sxva mineralebisgan gansxvavebiT, niadagSi arsebuli
teqnologia, romelic ar iwvevs niadagis daSlas da
NH4+ da NNO 3- ar aris kldovani masis daSlis Sedegad
amasTanave, ar aris dakavSirebuli did xarjebTan. am
warmoqmnili minerali. aseTi mineralebis wyaro aris
teqnologiis wyalobiT, mcenareebi isrutaven niadagis
mikrobebis mier daSlili neSompala (humus). aseT mik­
damabinZurebel nivTierebebs da axdenen maT koncentri­

922
atmosfero atmosfero

niadagi azoti da azoto­


vani organuli
komponentebi
azotfiqsirebadi qsilemiT
baqteria ylortebis siste­
denitrireba­
masTan gadadis.
H (niadagidan)
+ di baqteria

NH3 (amiaki) NH4


niadagi
NH4+ NO3- (
(amo­ nitrireba­ nitrati)
niumi) di baqteria

amonificireba­
di baqteria
organuli ma­ fesvi
sala (humusi)

S S suraTi 37.9  niadagis baqteriis roli mcenareebis mier azotis aTvisebis dros. amoniumi mcenareebisTvis xelmisawvdomi
xdeba ori tipis baqteriis wyalobiT: baqteriaTa erTi tipi (azotmafiqsirebeli) axdens atmosferoSi arsebuli azotis N2 daWeras,
xolo meore axdens organuli masalis daSlas (amonificirebuli baqteria). miuxedavad imisa, rom mcenareebi amoniumis nawils
niadagidan iReben, isini ZiriTadad isrutaven nitrats, romelsac nitrificirebis baqteria gamoimuSavebs amoniumisgan. mcenareebi
nitrats kvlav amoniumad aRadgenen manam, sanam moxdeba azotis organul nivTierebebTan asimilacia. qsilemas gadaaqvs azoti
fesvidan mcenaris ReroebSi nitratis, amoniumis mJavisa da sxva organuli naerTebis saxiT (transportirebuli nivTierebebi
damokidebulia mcenaris saxeobaze).

robebs Sorisaa azotbaqteria (ammonifying bacteria) (ix. magram Cven SegviZlia azotis miRebis procesi martivad
suraTi 37.9). aRvweroT, Tu visaubrebT reagentebsa da produqtebze:
daSlis Sedegad, cilebsa da sxva organul naerTeb­
Si arsebuli azoti gardaiqmneba araorganul Semad­ N2 + 8e - + 8H+ + 16ATP → 2NH3 + H2 + 16ADP + 16Pi
genlobad, romelsac xelmeored iyeneben mcenareebi
mineralebis saxiT. azotis nawili ikargeba, rodesac nitrogenazebis fermentuli kompleqsi katalizde­
niadagis mikrobebi, rogoricaa denitrificirebeli baq­ ba erTiani Tanmimdevruli reaqciis Sedegad, romelic
teria, axdens NO 3–-is gardaqmnas N 2-ad, da am SemTxveva­ axdens airSi arsebuli azotis N2 gardaqmnas amoniumad
Si, azoti niadagidan atmosferoSi gadadis airis saxiT. NH3 eleqronebisa da H+ is damatebis Sedegad. aRsaniS­
Tumca, sxva saxis baqteria – e.w. azotmafiqsirebeli navia, rom azotis fiqsacia sakmaod `ZviradRirebuli~
avsebs azotis mineralebis marags niadagSi. es baqteria procesia, Tu gaviTvaliswinebT metaboluri energiis
metaboluri procesis dros atmosferodan aRebul N2 xarjvas, baqteria ATP-is rva molekulas iyenebs amo­
gardaqmnis NH3 (amoniumad), am process azotis fiqsa­ niumis TiToeuli molekulis sinTezisTvis. azotis fiq­
cia ewodeba. ekosistemaSi azotis cirkulaciis rTuli satori baqteria mravladaa organuli masaliT mdidar
procesi detaluradaa ganxiluli winamdebare saxelmZ­ niadagSi rac, Tavis mxriv, ujreduli sunTqvis mamoZ­
Rvanelos 54-e TavSi. amJamad, Cven yuradRebas vamax­ ravebeli Zalaa da ATP-is gamomuSavebas uwyobs xels.
vilebT azotis fiqsaciaze da im etapebze, rac ganapiro­ niadagis narevSi (soil solution) amoniumi iZens meore
bebs mcenareSi azotis asimilacias. wyalbadis ions imisTvis, rom Seqmnas amoniumis ioni
dedamiwaze cocxali arsebebis sicocxle damokide­ (NH4+), romelsac advilad isrutavs mcenare. magram
bulia azotis aTvisebaze, am process ki mxolod ramden­ unda aRiniSnos, rom mcenareebi azots ZiriTadad nitra­
ime baqteria marTavs. aseTi baqteriebis nawili Tavisu­ tis saxiT iReben (NO 3−) da aseTi saxiT azoti warmoiqm­
flad binadrobs niadagSi, xolo danarCenebi mcenaris neba niadagSi nitroficirebis baqteriis mier, romelic
fesvebSi Tanacxovrobs simbiozuri kavSirebis saSu­ axdebs amoniumis mJavad gadaqcevas (ix. suraTi 37.9).
alebiT (am simbiozuri kavSirebis Sesaxeb informacias mas Semdeg, rac azots mcenaris fesvebi Seiwoven, mcena­
detalurad gaecnobiT winamdebare saxelmZRvanelos ris fermentebi azots kvlav amoniumad gardamqnian da
momdevno nawilSi). atmosferuli azotis (N 2) amoniumad sxva fermentebis mier is uerTdeba aminomJavebs da sxva
(NH 3) gardaqmnis procesi rTuli da mravaletapiania, organul naerTebs. mcenareTa umravlesobaSi azoti

923
fesvebSi sinTezirebis Semdeg qsilemis saSualebiT ni­
tratis an sxva organuli SenaerTis saxiT mcenaris fes­ koncefcia 37.4
vebidan ylortebSi gadadis.
mcenaris mkvebavi sistema xSir
naTesebSi cilebis Semcvelobis gazrda SemTxvevaSi sxva organizmebTan
azotis Sewovas mcenareebis mier da mis gardaqmnas
cilebad da sxva organul nivTierebebad did mniSvn­
uSualo kavSiris damyarebis
eloba aqvs adamianis keTildReobisTvis, vinaidan, ada­ safuZvelze muSaobs
mianebi xSir SemTxvevaSi swored cilebis naklebeobas
ganicdian. ganviTarebad qveynebSi adamianTa umravle­
mcenareTa umravlesobas aqvs kvebis adaptaciis
soba mxolod mcenareuli sakvebiT sazrdoobs da aqedan
unari, romelic sxva organizmebis CarTvasac gulisx­
gamomdinare, cilebs mxolod mcenareebis saSualebiT
mobs. aseT urTierTobaTa ori saxeobaa mutualisturi:
iRebs. samwuxarod, mcenareTa umravlesobaSi cilebis
azotis simbiozuri fiqsacia, romlis drosac urT­
dabali Semcvlobaa da aseT mcenareebSi cilebis Semad­
ierTqmedebaSia mcenaris fesvebi da baqteria, da meore
genlobas SesaZloa akldes erTi an meti aminomJava, rac
– mikorizuli: rodesac urTierTqmedebaSia mcenaris
aucilebelia adamianis srulyofili kvebisTvis (ix. su­
fesvebi da sokoebi. am ormxrivad sasargeblo `urTier­
raTi 41.10). agronomebis upirveles mizans warmoadgens
Tobebis~ Seswavlis Sedegad mecnierebma daadgines, rom
mcenareebSi cilebis raodenobisa da xarisxis gazrda.
arsebobs erTmxrivi da SedarebiT uCveulo adaptacia
mcenareTa axali jiSebis gamoyvanis Sedegad mec­
– epifitebi, parazituli mcenareebi da xorcismWameli
nierebma miiRes simindis, xorblisa da brinjis sxvadasx­
mcenareebi.
va saxeoba, romlebic mdidaria cilebiT. Tumca, swored
am saxeobebs didi odenobiT azoti sWirdeba zrda-gan­
viTarebisTvis da arsebul deficits qarxnuli wesiT baqteriis roli azotis simbiozuri
damzadebuli sasuqiT aRidgenen. biologiuri azotfiq­ fiqsaciis procesSi
satoris msgavsad, amoniumisa da azotis atmosferuli
azotisgan warmoebisas didi raodenobiT energia ixar­ azotmafiqsirebel baqteriasTan simbiozuri urT­
jeba. sasuqis mwarmoebeli qarxana didi raodenobiT saw­ ierTqmedeba zogierTi mcenarisTvis asaTviseblad mza
vavs moixmars. cilebiT mdidari naTesebi iseT qveynebs azotis mudmivi wyaroa. soflis meurneobis Tvalsaz­
sWirdeba, romlebic naklebad arian gadaxdisunariani risiT rom ganvixiloT, yvelaze mniSvnelovani da efeq­
da sawvavisTvis saWiro xarjebis dafarva naklebad Za­ turi simbiozi azotmafiqsirebel baqteriasa da mcena­
luzT. momavalSi axali katalizatorebis (meqanizmi, reebs Soris Cans parkosan mcenareTa ojaxSi: barda,
romlis meSveobiT nitrogeneziT xdeba azotis fiqsa­ cercvi, lobio, soio, miwis Txili, ionja da samyura.
cia) wyalobiT, azotis warmoeba nakled xajebTan iqneba parkosani mcenareebis fesvebs e.w. koJrebi gasdevs,
dakavSirebuli. romelTa SemadgenlobaSi Sedis mcenareuli ujredebi,
ramdenime wlis win, bioqimikosebma daadgines rizo­ romlebic `inficirebulia~ azotfiqsatori rizobi­
biumSi (azotmafiqsirebeli baqteriis nairsaxeoba) ni­ umiT (`fesvSi mobinadre baqteria~) (ix. suraTi 37.10
trogenezis struqtura da es gaxda katalizatoris a). am kvanZebSi rizobiumis baqteria baqteroidis for­
Seqmnis modeli qimiqosebisTvis. naTesebSi cilebis ra­ mas iRebs, romelic binadrobs saTesle vezikulaSi,
odenobis gazrda aseve SesaZlebelia simbiozuri azot­ romelsac fesvebis ujredebi qmnian (ix. suraTi 37.10 b).
fiqsatoris produqtiulobis gazrdiT. am process mom­ rizobiumis baqterias SeuZlia atmosferoSi arsebu­
devno nawilSi ganvixilavT. li azotis Sesrutva da mcenarisTvis miwodeba amonium­
is saxiT, xolo amoniums, rogorc cnobilia, mcenare ad­
vilad iTvisebs (ix. suraTi 37.9). parkosan-rizobiumis

37.3
simbiozis dros xdeba ufro sasargeblo azotis generi­
reba mcenarisTvis, vidre, nebismieri qarxnuli wesiT
koncefcia testi
damzadebuli sasuqis zemoqmedebis Sedegad. am simbi­
ozis Sedegad mcenarisTvis saWiro raodenobis azoti
1. ganmarteT, ra rols asrulebs azotmafiqsirebe­ gamoiyofa da rac yvelaze mTavaria – fermerisTvis es
li baqteria adamianis keTildReobisTvis. sruliad ufaso `momsaxurebaa~. amaragebs ra azotiT
parkosan mcenareebs, simbiozuri azotis fiqsaciis
dros mniSvnelovnad mcirdeba sasuqiT momaragebis
aucilebloba Sesabamis naTesebSi.
mcenareSi baqteroidebi binadroben arafotosinTe­

924
5μm zur ujredebSi, romelsac azotis fiqsaciis unari aqvs
vezikuleb­ da romelsac uhaero garemo sWirdeba. mcenaris gax­
Si ganlage­ evebuli gare Sreebi aseve xels uSlis gazebis cvlas.
buli baqte­ mcenaris fesvebis zogierTi kvanZi mowiTalo ferisaa,
rioidi rac ganpirobebulia molekula legemoglobiniT (rki­
nis Semcvleli cila, romelic mijaWvulia Jangbadze).
es cila warmoadgens Jangbadis `bufers”, sadac inaxeba
koJrebi Tavisufali Jangbadis koncentrati da saWiroebis Sem­
TxvevaSi, miewodeba baqterias adenozintrifosfatis
gamomuSavebisTvis, rac azotis fiqsaciisTvis aucilebl
pirobas warmoadgens.
yvela koJri dakavSierulia rizobiumis filtrTan.
ixileT suraTi 37.11, sadac aRwerilia, rogor xdeba
fesvebi fesvis koJris ganviTareba mas Semdeg, rac baqteria
aRwevs egreT wodebul `infeqciis ZafSi~. parkosan
mcenaresa da azotmafiqsirebel baqterias Soris sim­
(a) bardisebrTa fesvi. (b) baqteroidi soios
bardis fesvebze gamsx­ fesvis koJrebSi. am TEM-ze
biozuri urTierTkavSiri mutualisturia, vinaidan
vileba koJrebia, romelSic fesvis koJris ujredis baqteria awvdis mcenares fiqsirebul azots, xolo
binadrobs Rhizobium baq­ vezikulebi savsea baqteri­ mcenare, Tavis mxrov, baqterias amaragebs naxSirw­
teria. baqteria afiqsirebs oidiT. marcxniv gamo­ ylebiTa da sxva organuli nivTierebebiT. simbiozuri
azots da iRebs mcenaris saxuli ujredebi ar aris azotis fiqsaciiT warmoqmnili amoniumis didi nawilis
mier mowodebul fotosin­ inficirebuli. aTviseba xdeba koJrSi, sadac aminomJava iqmneba, ro­
Tezis produqtebs.

1. fesvebi gamoscemen qimiur 2. baqteria xvrets korteqss


signals, romelic izidavs fesvis inficirebul ZafSi. korteq­
Rhizobium baqterias. baqteria sis da periciklis ujredebi
Rhizobium korteqsis
Semdeg gamoscems signals, ro­ gayofadi calkevdeba da kortikuli
baqteria
melic astimulirebs fesvis inficirebuli ujredebi (qerqis), ujredebi romelTa
bususebs, rom isini gagrZeld­ Zafi vezikulebSi ganlagebulia
nen da Seqmnan inficirebuli baqterioidi periciklis gayo­ baqteriebis grovebi calkev­
fesvis infici­ deba datotvili inficire­
Zafi plazmuri membranis fadi ujredebi
rebuli bususi buli Zafisgan. es procesi
invaginaciiT.
mTavrdeba baqterioidis
formirebiT.

fesvis ganviTa­
rebadi koJrebi

baqterioidi

3. zrda grZeldeba korte­ 4. koJri iviTarebs WurWlo­


qsis da periciklis in­ van qsovils, romelic awvdis
ficirebul regionSi da sakvebs koJrebs da azoto­
gayofadi ujredebis es ori vani komponentebi gadaaqvs
masa erTiandeba da koJrebs WurWlovan cilindrSi mTels
qmnis. baqterioidi koJris WurW­
mcenareSi gasavrceleblad.
lovani qsovili

SS suraTi 37.11  soios fesvebis kvanZis/wanazardis ganviTareba.

925
melic Semdgom ylortSi transportirdeba qsilemis sa­ ben. signalis specifika damokidebulia flavonoiduri
SualebiT. struqturis saxesxvaobaze, vinaidan konkretuli par­
kosani mcenareebi axdenen flavonoidis sekrecias, rom­
molekuluri biologia da fesvis koJris lis aRmoCena da Sesrutva SeuZlia mxolod rizobiumis
Camoyalibeba elementebs. mcenaris sasignalo sistemis saSualebiT
xdeba genis maregulirebeli cilis gaaqtiveba baqte­
rogor axerxeben parkosani mcenareebi rizobiumis riaSi, romelic Tavis mxriv amuSavebs baqteriuli genis
Secnobas niadagSi arsebul baqteriebs Soris? rogor – nod klasters imisTvis, rom moxdes `kvanZuri genis~
xdeba rizobiumTan kavSiris Sedegad kvanZis warmoqmna? gamomuSaveba.
am or kiTxvaze pasuxis gasacemad biologebma Seiswavles nodis genebi gamoimuSaveben fermentebs, romlebic
qimiuri kavSiri baqteriasa da fesvs Soris. mecnierebma axdenen nod faqtorebis – specifikuri molekulebis
daaskvnes _ partniorebi erTmaneTis qimiur signalebze warmoqmnis katalizebas. baqteriuli ujredebiT sekre­
reagireben konkretuli genis gamomuSavebiT, rac xels cirebuli nod faqtorebi fesvs atyobineben infici­
uwyobs koJris Camoyalibebas. rebis procesis dawyebis aucileblobas, rac Tavis
mcenare iwyebs kavSiris damyarebas, rodesac misi mxriv, rizobiums saSualebas aZlevs, SeaRwios fesvSi da
fesvebi axdens molekulebis (flavonoidebis) sekre­ daiwyos fesvis koJris warmoqmna. mcenaris mxridan re­
cias, xolo es molekulebi reaqciaSi Sedian rizobiumis agirebis procesis dasawyebad saWiroa moxdes adreuli
ujredebTan, romlebic fesvebTan axlos Tanacxovro­ nodulinis genis aqtivacia, rac mimdinareobs signa­

(a) eqtomikoriza. sokos miceliumis korteqsi


a epiderma mantia (so­
garsi fesvs SigniT aqcevs. sokos 100μm
kos garsi)
hifa garsidan niadagSi aRwevs,
saidanac wyals da mineralebs iRebs,
gansakuTrebiT fosfatebs. hifa
aseve vrceldeba fesvis korteqsis endoderma
ujredgare sivrceSi, da uzrunve­
lyofs did farTobs sakvebis mimocv­ kortikalur
lisTvis sokosa dam is maspinZel ujredebs So­
mcenares Soris (SEM) ris SeRweuli
sokos hifebi.
(SEM)

(b) endomikoriza. fesvis garSemo kortikuli


korteqsi
ar xdeba mantis formireba, magram epiderma ujredebi 10μm
b
sokos mikroskopuli hifebi fesvebSi
aRwevs. fesvis korteqsSi, soko qmnis
vrcel konaqts mcenaresTan datot­
vili hifebis saSualebiT, romlebic endoderma
sokos
qmnian arbuskulebs, romlebic uz­ hifa
vezikuli
runvelyofen sakvebis mimocvlisT­
vis uzarmazar farTobs. hifa aRwevs kasparis Tasma
fesvis
korteqsis ujredebis garsSi, magram
bususi arbuskulebi
ver aRwevs plazmur membranaSi.
(LM SeRebili nimuSi)

S S suraTi 37.12  mikoriza.

926
lis transduqciis gziT da masSi e.w meore genetikuri mikoriza ar aris oditi; mas mcenareTa umetesi na­
informaciis molekulis rols Ca 2+ asrulebs (ixileT wili warmoSobs. rasakvirvelia, adreuli mcenareebis
winamdebare saxelmZRvanelos me-11 Tavi). fesvebis ko­ fosilizirebuli fesvebis SemadgenlobaSi aris na­
Jrebis Camoyalibebis procesi molekuluri biologiis povni mikoriza. dedamiwaze milionobiT wlis win Sesa­
sferoa, mecnierebi imedovneben, rom daadgenen, rogor Zloa niadagi ar iyo mdidari mikroelementebiT. soko
moaxdinon rizobiumis aTviseba da koJris warmoqmna im mikoriza, romelic ufro efeqturad iRebs niadagidan
erTwlian kulturebSi, romlebic Cveulebriv, ar qmnian mineralebs, vidre mcenare, SeiZleba asrulebda mcena­
aseTi azoti-fiqsaciis simbiozur urTierTkavSirs. ris `dedis~ rols da kvebavda mas sasicocxlo mikroel­
ementebiT. dRevandel dResac, mcenareebi kargad xaro­
simbiozuri azotis fiqsacia ben iq, sadac niadagi mdidaria mikoriziT.
da soflis meurneoba
simbiozuri azotis fiqsacia sasoflo-sameurneo
mikorizas ori mTavari saxeoba
TvalsazrisiT udidesi mniSvnelobisaa. niadagze, sadac sokosa da mcenaris simbiozuri kavSiris Sedegad
mohyavT simindi, romelic ar ganekuTvneba parkosanTa Seqmnili modificirebuli fesvebi ZiriTadad ori for­
ojaxs, meore weliwads sasurvelia daiTesos ionja an miT gvxvdeba bunebaSi: ektomikoriza da endomikoriza.
sxva parkosani mcenare, raTa niadagSi aRdges fiqsire­ eqtomikorizaSi, miceliumi (datotvili hifi (Hyphae);
buli azotis koncentracia. rizobiumTan SeerTebis uz­ ixileT 31-e Tavi) qmnis mWidro garss, anu apks, romelic
runvelsayofad parkosani mcenaris Tesls daTesvamde faravs fesvs mTel sigrZeze (ix. suraTi 37.12 a). sokos
asveleben baqteriebis narevSi an baqteriebis Semcvel hifi Tavs aRwevs am garsidan da aRwevs miwaSi. Sedegad
mtverSi. parkosnis mcenaris mosavals xSir SemTxvevaSi izrdeba fesvis garSemo sivrce, rac xels uwyobs wylisa
ar iReben, aramed pirdapir niadagis kultivaciis dros da mineralebis Sewovas. hifi aseve aRwevs mcenaris fes­
niadagSi ayoleben, raTa beltebis qveS daSlis Sedegad vis qerqSi. hifebi ar iWrebian fesvis ujredebSi, magram
Seiqmnas `mwvane sasuqi~. aseT niadags TiTqmis ar sWird­ apoplastSi qmnian qsels, an ujredgare sivrces, rac
eba qarxnuli wesiT damzadebuli sasuqiT gamdidreba. xels uwyobs sakvebi nivTierebis cvlis process sokosa
parkosan mcenareTa garda, sxva mcenareebic Seicaven da mcenares Soris. Tu SevadarebT Cveulebriv `arain­
iseT arsebebs, romlebic simbiozuri azotis fiqsaciis ficirebul~ fesvebs, SevamCnevT, rom eqtomicorizis
saSualebiT arseboben. magaliTad, Txmelasa da zogierT Semcveli fesvebi ufro msxvili, mokle da datotvil­
tropikul balaxovan mcenaresTan Tanaarsebobs aqti­ ia. mcenareTa ojaxebis 10% ektomikorizas warmomSo­
nomicetis jgufis gramdadebiTi baqteria (ix. suraTi bi mcenarea da am saxeobaTa umravlesoba merqnisebri
27.13). brinji, romelzec didi moTxovnaa mTel msofli­ mcenareebi arian rogoricaa: fiWvi, naZvi, muxa, wabli,
oSi, e.w. arapirdapiri gziT iRebs sargebels simbiozuri aryi, tirifi da evkalipti.
azotis fiqsaciisgan. brinjis daTesvamde fermerebs mikorizasagan ganxsvvebiT, endomikorizas ar aqvs
moyhavT wylis gvimris nairsaxeoba azola, romelic mkvrivi garsi, romelic faravs fesvebs (ix. suraTi
simbiozur cianobaqterias Seicavs, rac axdens azotis 37.12 b). mikroskopis saSualebiT SegiZliaT dainaxoT
fiqsacias da zrdis brinjis mosavlis raodenobas. zr­ sokovani hifi, romelic niadagidan pirdapir fesvSi Se­
dis procesSi brinji etapobrivad anadgurebs azolas dis. hifi aseve aRwevs fesvis ujredebSi (aqedan modis
da am organuli masalis daSlis Sedegad warmoiqmneba saxeli endomikiriza). amisTvis is STanTqavs ujredis
azotnarevi sasuqi, rac amdidrebs brinjis naTesebis kedlebis mcire nawils, raTa SeZlos masSi SeRweva. Tum­
niadags. ca unda aRiniSnos, rom sokos hifi ar iWreba plazmur
membranasa da fesvis ujredis citoplazmaSi. is izrdeba
mikoriza da mcenaris kveba fesvis ujredis membranis invaginaciis Sedegad Seqmnil
milakSi. es procesi SeiZleba SevadaroT buStSi TiTis
mikoriza (`sokovani fesvebi~) aris modificirebu­ nazad miWeris process; TiTi, am SemTxvevaSi sokos hi­
li fesvebi, romlebic sokoebisa da fesvis mutualis­ fia, xolo buStis apki fesvis ujredis membrana.
turi kavSiris Sedegad yalibdeba (ix. suraTi 31.15 da mas Semdeg, rac sokos hifi SeaRwevs membranaSi,
16.10). soko ikvebeba saqaroziT, romelsac mudmivad zogierTi maTgani qmnis mkvrivad datotvil struqtu­
iRebs mcenarisgan. Tavis mxriv ki, sokos wyalobiT iz­ ras – arbuskuls (`patara xeebi”), romlebsac sokosa da
rdeba im zedapiris farTobi, saidanac mcenare advilad mcenares Soris sakvebi elementebis transferisTvis
isrutavs wyals, xolo soko saWiroebisamebr, niadagi­ sasicocxlo mniSvneloba aqvT. hifi aseve qmnis ovalur
dan ivsebs fosfatisa da sxva mineralebis deficits, vezikulebs, sadac inaxeba sokos sakvebi. SeuiaraRebeli
romelsac Semdeg mcenares awvdis. mikoriza aseve axdens TvalisTvis endomikoriza arafriT gansxvavdeba `Cveu­
zrdis faqtoris sekrecias, rac Tavis mxriv xels uwyobs lebrivi~ fesvisgan, romelsac mravali ganStoeba aqvs,
fesvebis zrdas. magram mikroskopSi naTlad davinaxavT simbiozur kav­

927
suraTi 37.13
kvleva: mcenareebis unikaluri kvebiTi adaptacia

epifitebi (parazituli sokoebi)

epifiti (berZnulad epi –ze da phyton- mcenare) epifiti irmis rqa. es tropikuli gvimra (gvari
sakuTar Tavs kvebavs, magram sxva mcenareze Platycerium) izrdeba did kldeebze, ferdo­
izrdeba, rogorc wesi emagreba cocxali xeebis bebze da xeebze. mas ori tipis foTlebiani
tansa da Reroebs. efipiti wyalsa da mineralebs totebi aqvs: datotvili, romelic irmis rqas
wvimis wylidan iRebs, ufro metad foTlebidan waagavs da mrgvali, romlebic qmnian gvimras
da ara fesvebidan. amis magaliTia irmis rqa da ZirTan sayelos.
mravali orqidea.

parazituli mcenareebi
epifitebisgan gansxvavebiT, parazituli mcenareebi Saqars da mineralebs maTi maspinZlebisgan iReben, Tumca zogi parazituli saxeoba
fotosinTezs awarmoebs. mraval saxeobas aqvs fesvebi, romlebic funqcionirebs gaustoriis saxiT, sakvebis mSTanTaqmelis gamonazardebi,
romlebic maspinZel mcenareSi SeWrilia.

maspinZelis
floema

kuskuta
gaustoria

misteli, fotosinTezis unaris mqone abreSuma, fotosinTezis unaris ar mqone monotropa foTosinTezis unaris ar mqone
paraziti. misteli (gvari Phoradendron), paraziti. abreSuma (gvari Cuscuta), am anelrol­ paraziti. es saxeoba (Monotropa uniflora),
romelsac ardadegebis dros karebze fias narinjisferi zonari, sakvebs manpinZeli­ romelsac aseve moCveneba yvavils eZaxian,
amagreben, bunebaSi muxisa da sxva xeebis dan iRebs. ganiv Wrilze naCvenebia gaustoria, sakvebs iRebs mwvane mcenareebis mukorizuli
parazitia. romelic maspinZelis floemaSi aRwevs. hifidan.

maspinZeli mcenareebi
mtacebel mcenareebs aqvT fotosinTezis unari, magram azotisa da mineralebis garkveul raodenobas mwerebisa da sxva mcire cxovelebis
mokvliT da monelebiT iReben. mtacebeli mcenareebi binadroben mJave WaobebSi da sxva habitatSi, sadac azotisa da sxva mineralebis Semcv­
leloba niadagSi mcirea. mwerebis sxvadasxva saWeri Sedgeba modificirebuli foTlebisgan, romlebSic ganlagebulia saWmlis momnelebeli
wvenis sekreciis unaris mqone jirkvlebi. cxovelebisTvis sabednierod aseTi adaptacia iSviaTobaa.

veneras qoSi. foTlis ori eleqtrul impulss mtacebeli mcenareebi. Nepenthes, Sar- cvariana. cvariana (vvari Drosera) gamoyofs
iRebs mgrZnobiare bususebisgan da naxevar racenia da sxva gvarebs aqvT wyliT saves webovan siTxes, romelic cvariviT bzvin varebs.
wamSi ixureba. miuxedavad saxelisa Dionaea mus­ Zabrebi. mwerebi iZirebian da maT fer­ mwerebi ewebeba foTlis bususebs da foTlis
cipula rogorc wesi WianWvelebsa da kaliebs mentebi inelebs. SigniT eqceva.
izidavs da iWers.

928
Sirebs, rasac udidesi mniSvneloba aqvs mcenaris ganvi­ epifitebi, parazituli mcenareebi
TarebisTvis. endomikoriza ufro gavrcelebuli sokoa
eqtomikorizasTn SedarebiT da mcenareTa saxeobebis
da xorcismWameli mcenareebi
85%-Si Tanaarsebobs. aseT mcenareTa Sorisaa simindi, TiTqmis yvela mcenares mutualisturi kavSiri aqvs
xorbali da parkosani kulturebi. sokoebTan da baqteriebTan. Tumca, arian mcnareebic,
romlebic aseve sxva organizmebs iyeneben aramutual­
mikorizas mniSvneloba soflis meurneobaSi isturi gziT. ixileT 37.13, sadac mocemulia sami gans­
vavebuli adaptaciis magaliTi: epifitebis, parazituli
mcenaris fesvebis mikorizad transformireba Sesa­
mcenareebisa da xorcismWameli mcenareebis.
Zlebelia mxolod im SemTxvevaSi, Tu sokos specifikur
saxeobebTan myardeba kavSiri. TiTqmis yvelgan aseTi saxis
sokoebi niadagSi mravladaa da mikorizas ganviTarebas mce­
naris nergebi iwyeben. magram im SemTxvevaSi, Tu mcenaris
Tesli sruliad sxva niadagSi gadaaqvT, mcenares SeiZleba koncefcia testi 37.4
mikroelementebis naklebobis niSnebi Seetyos (kerZod,
ki fosforis nakleboba), rasac ganapirobebs is faqtori, 1. SeadareT erTmaneTs fesvebis koJrebi da mikoriza.
rom mcenare moklebulia mikorizas (mas megobari mikoriza 2. SeadareT erTmaneTs epifitebi da parazituri
gvediT ar hyavs). mecnierebi msgavs Sedegebs iReben TaviaT mcenareebi
eqsperimentebSi, rodesac niadagis sokos mowamvla xdeba.
fermerebi da satyeo meurneobis specialistebi praqtikaSi
iTvaliswineben am eqsperimentebis Sedegebs.

37 -e Tavis Semowmeba

ZiriTadi koncefciebis Semowmeba tis deficiti, pirvel rigSi, mcenaris axalgazrda


organoebTan SedarebiT mis adreul nawilebze axdens
gavlenas. xolo aramobiluri elementebi ki _ piriq­

koncefcia 37.1 iT. xSirad mcenareebi ganicdian makroelementebis


naklebobas, gansakuTrebiT ki, azotis, fosforisa da
kaliumis.
zrda-ganviTarebis ciklis Sesasrule-
blad mcenareebs sWirdeba konkretuli
qimiuri elementebi
koncefcia 37.2
XX mcenareebi TavianTi organuli masis ZiriTad nawils
niadagis xarisxi mniSvnelovnad
haerSi arsebuli CO2-dan qmnian, magram zrda-ganviTa­ ganapirobebs mcenaris gavrcelebasa
rebisTvis damokidebulni arian sxvadasxva saxis mik­
da zrdas
roelemetebze, romlebsac niadagidan iReben siTxis
saxisa da mineralebis saxiT. fesvebis ganStoebebisa
X X niadagis struqtura da Semadgenloba  niadagi war­
da ylortebis saSualebiT mcenareebi amyareben ka­
moiqmna kldovani masebis msxvrevis Sedegad da niadag­
vSirs maT garSemo arsebul saWiro resursebTan (gv.
Si mravlada kldovani masis Semcveli nawilakebi,
756-757).
iseve, rogorc organuli masalebi (neSompala). fesve­
X X mikroelementebi da makroelementebi  makroelemen­ bidan warmoqmnili mJavebi mcenaris mier mineralebis
tebi mcenares didi raodenobiT sWirdeba. makro­ Sesrutvas uwyobs xels rodesac H+ Caenacvleba
elementebs Sorisaa naxSirbadi, Jangbadi, wyalbadi, Tixnaris nawilakebSi arsebul mineraluri kaTionebs.
azoti da sxva organuli nivTierebebi. mikroelement­
X X niadagis konservacia da ekologiurad mdgra­
ebi ZiriTadad katalizatoris funqcias atareben da
di soflis meurneoba  ekosistemisgan ganxvavebiT,
fermentebis algebrul danamats warmoadgenen (typi-
sof­lis meurneoba aRa­ribebs niadags mineralebis­
cally have catalytic functions as cofactors of enzymes).
gan, `yvlefs~ wylis re­sursebs d xels uwyobs niada­
X X mineralebis deficitis simptomebi  moZravi elemen­ gis erozias. niadagis konservaciisTvis dasaxuli

929
strategiis mizania, am damangreveli procesebis mini­ SeamowmeT sakuTari codna
mizacia. agronomebi cdiloben miaRwion naklebi sa­
suqis gamoyenebiT uxvi mosavlis miRebas.
TviTSefaseba
koncefcia 37.3 1. mcenaris organuli masalis udides nawils Seadgens:
a) wyali; b) naxSirorJangi,
xSir SemTxvevaSi mcenaris zrdaze
g) niadagis mineralebi;
did gavlenas axdens azoti d) atmosferuli Jangbadi;
e) azoti.

2. mikroelementebi mcenares mcire raodenobiT sWir­


XX niadagis baqteria da azotis miRebis procesi  azo­
deba, vinaidan:
tis fiqsatori baqteria axdens atmosfroSi arsebu­
a) maTi umravlesoba moZraobs mcenareSi;
li azotis _ N 2 , konvertacias mineralur azotad,
b) maTi umravlesoba fermentebis algebrul da­
romelsac mcenare iTvisebs organuli sinTezisTvis.
namats warmoadgens;
XX marcvlovan kulturebSi/naTesebSi proteinebis g) mcenaris Tesli Seicavs mikroelementebis um­
raodenobis gazrda  am kvlevaSi yuradReba gamax­ ravlesobas;
vilebulia adamianis organizmSi cilebis deficitis d) isini mxolod umniSvnelo rols asruleben mce­
warmomSob mizezebze. naris zrdisa da normaluri ganviTarebisaTvis;
e) mcenaris mxolod im nawils sWirdeba mikroel­

koncefcia 37.4 ementebi, romelic zrdis procesSia.

3. wyali mcenaris mkvebavi elementia, vinaidan:


a) mcenare wylis gareSe ver cocxlobs;
mcenare kvebis dros sxva organizmebTan
b) ujredis zrda-ganviTareba damokidebulia Ziri­
amayrebs kavSirs Tadad, ujredis mier wylis osmosur Sesrutvaze;
g) wylis molekulebidan wyalbadisa da Jangbadis
XX baqteriis roli simbiozuri azotis fiqsaciis atomebi uerTdeba organul molekulebs;
dros  azotis fiqsaciis unaris mqone mcenaris fes­ d) aorTqleba damokidebulia foTlebisTvis wylis
vis ganviTareba damokidebulia im qimiur kavSirze, mudmivi miwodebis procesze;
romelic myardeba rizobiumis baqteriasa da mcena­ e) mcenaris organuli Semadgenlobis umetesi nawi­
ris fesvis ufredebs Soris. koJrSi arsebuli baqte­ li wylisgan aris warmoqmnili.
ria saqarozas iRebs mcenarisgan, xolo samagierod
4. retrospeqtul Sexedulebebze dayrdnobiT, van hel­
mcenares amaragebs azotiT.
montis cnobili eqsperimentidan Semdegi daskvnis
X X mikoriza da mcenaris kveba  mikoriza warmoadgens gamotana SegviZlia _ cnobili eqsperimentis Sede­
modificirebul fesvs, romelic sokosa da fesvis mu­ gad tirifis masis Seqmna ganapiroba:
tualisturi kavSiris Sedegad yalibdeba. sokovani a) fotosinTezis procesma;
hifi, rogorc eqtomikorizis, aseve endomikorizis, b) mcenaris masis zrdas ver mivawerT aTvisebuli
isrutavs wyalsa da mineralebs, romelsac Semdeg awv­ niadagis raodenobas;
dis mcenares, romelSic TviTon binadrobs. g) mcenaris masa gaizarda Jangbadis xarjze;
d) niadagi mxolod fizikuri sayrdenia mcenarisT­
XX epifitebi, parazituli mcenareebi da xorcismWam­
vis da ar awvdis mas sakveb nivTierebebs;
eli  epifitebi sxva mcenaris zedapirze izrdeba,
e) xeebs zrda-ganviTarebisTvis ar sWirdeba wyali.
magram mineralebsa da wylis marags ivseben mxolod
wvimis dros. parazituli mcenareebi sakveb nivTiere­ 5. mineralebis nakleboba mcenaris norC foTlebTan
bebs im mcenaridan iReben, romelSic TviTon arian SedarebiT, adreul foTlebze ufro did gavlenas
dabudebulni. xorcismWameli mcenareebi mineralur axdens, Tu:
deficits ivseben cxovelebis monelebis saSualebiT. a) minerali mikroelementia;
b) minerali Zlier aqtiuria da swrafad gadaadgil­
deba mcenareSi;
g) minerali saWiroa qlorofilis sinTezisTvis;
d) minerali makroelementia;
e) adreul foTlebs mzis sxivi pirdapir xvdeba.

930
6. pomidvris ori rigi laboratoriis pirobebSi ga­mo­ a) mravladaa azotmafiqsirebeli baqteria;
zardes, erT rigSi niadags neSompaliT ano­y i­e ­reb­ b) niadagidan wylis gaJonva cudad drenaJirebadi
dnen, xolo meore rigi e.w. sakontrolo rigad dato­ niadagidan xdeba.
ves. neSompalis gareSe gazrdili mcenaris foTlebma g) cxeli zafxuli da civi zamTaria;
moyviTalo Seferiloba miiRo meore rigSi gazrdil d) niadagi SedarebiT Raribia mineraluri mikroel­
pomidoris nergebTan SedarebiT. amis axsna Semdeg­ ementebiT;
nairad SeiZleba: e) axlosaa wylis maragi, mag: mdinare, gube da a.S.
a) janmrTeli mcenareebi neSompalidan iRebdnen
10. mcenareebis xorcismWameli adaptacia adasturebs
saWi­ro mikroelementebis marags da energias
imas, rom niadags aklia: (Carnivorous adaptations of
qlo­rofilis gamosamuSaveblad;
plants mainly compensate for soil that has a relatively low
b) neSompalis Sedegad niadagi ufro fxvieri iyo da
content of)
wyali Tavisuflad aRwevda fesvebamde;
a) kaliumi; b) azoti;
g) neSompala Seicavda iseTi saxis mineralebs, ro­
g) kalciumi; d) wyali;
goricaa magniumi da rkina, rac aucilebelia
e) fosfati;
qlorofilis sinTezisTvis;
d) neSompalaSi arsebuli daSlili foTlebis mier
gamomuSavebuli maRali temperaturis Sedegad evoluciuri kavSiri
daCqarda zrdis procesi da qlorifilis sinTezi;
37.9. suraTze mocemuli mcenareebidan, erT-erTi
e) janmrTeli mcenareebi qlorofils neSompali­
warmoidgineT da werilobiT aRwereT, rogor axerxebda
dan iRebdnen.
niadagis baqteria azotis xelmeored (recycling) gamoy­
7. parkosan mcenaresa da mis simbiozur rizobiumis enebas mcenareebis aRmocenebamde.
Stams (Rhizobium strain) Soris specifikuri kavSiri
savaraudod damokidebulia:
a) imaze, rom yvela parkosans aqvs adreuli wanazar­ mecnieruli kvleva
dis genis specifikuri wyoba;
b) yvela rizobiumis Stams aqvs azotis warmoqmnis mJavian naleqebSi ukiduresad maRalia wyalbadis
forma, romelic muSaobs mxolod Sesabamis par­ ionebis (H +) Semcveloba. aseTi saxis naleqebi axdenen
kosan mcenareSi; niadagSi iseTi elementebis Semcirebas rogoricaa kal­
g) yvela parkosani mcenare izrdeba iq, sadac ni­ ciumi (Ca 2+), kaliumi (K +) da magniumi (Mg2+). Camoayali­
a­d agi Seicavs rizobiumis im nairsaxeobas, rac beT hipoTeza da ganmarteT, niadagSi rogor Slis aRniS­
konkretulad im parkosani mcenarisaTvisaa mis­ nul elementebs mJaviani naleqebi. rogor daamtkicebT
aRebi; Tqvens hipoTezas?
d) rizobiumis Stamisa da parkosan mcenareebis sa­
xe­o bebis qimiur signalebsa da signalis recep­
torebs Soris specifikur aRqmaze; mecniereba, teqnologia
e) parkosani mcenaris fesvebidan sekrecirebuli da sazogadoeba
fer­mentebis mier rizobiumis yvela arasasurve­
li Stamis destruqciaze. aSS-is teritoriis sasoflo-sameurneo daniSnu­l e­
bis savargulebis daaxloebiT 10% irwyveba. amerikis
8. mikoriza aumjobesebs mcenaris kvebis process, vi­
da­s avleTis Statebis (kolorado, arizona da kalifor­
naidan is:
nia) wyalmcire niadagebis kultivacia irigaciis gareSe
a) isrutavs wyalsa da mineralebs sokovani hifas
SuZ­l ebelia. aRniSnul StatebSi mosaxleobis raodeno­b a
sa­SualebiT;
izrdeba da wyalTan dakavSirebiT mudmivad uTanxmoeba
b) saqarozas awvdis fesvis ujredebs, romlebsac
qalaqisa da soflis dasaxlebebs Soris. qalaqebi wylis
ar aqvT sakuTari qloroplastebi;
gamoyenebis uflebas yiduloben fermerebisgan, raTa
g) axdens atmosferuli azotis gardaqmnas amoniumad;
uzrunvelyofili iyos urbanuli teritoriebi wylis
d) fesvebs exmareba mezobeli mcenareebis paraz­
saTanado raodenobiT. es wylis SeZenis yvelaze iafi
itirebaSi;
gzaa qalaqebisTvis da fermerebsac eZlevaT saSualeba,
e) xels uwyobs fesvis ganStoebebis zrdas.
gazardon TavianTi biujeti mxolod wylis gayidviT
9. ori erTi da igive mcenaris saxeobas SeiZleba hqon­ da nawilobriv uari Tqvan mosavlis moyvanaze. rogor
des gansxvavebuli zoma da forma im SemTxvevaSi, Tu Sedegebi SeiZleba mohyves am tendencias? aris Tu ara es
erTi mikorizis mqone da meore mikorzis armqone wylis resursebis gadanawilebis saukeTeso xerxi? daas­
mce­n are gaizrdeba iseT garemoSi, sadac: abuTeT Tqveni mosazreba.

931
38
angiospermis reproduqcia da
bioteqnologia
SS suraTi 38.1  R
 afflesia arnoldii , `yvavili monstri”,
indonezia.

wlis win soflis meurneobis Casaxvidan moyolebuli,


ZiriTadi koncefciebi mcenaris gamravlebiT dasaqmebuli mosaxleoba xe­
lovnuri seleqciis saSualebiT awarmoebda genetikur
38.1 damtvervis saSualebiT gametebi yvavilSi manipulaciebs ramdenime aseul velur angiospermul
grovdeba jiSebze. xelovnuri seleqciis wyalobiT, xsnebuli ve­
luri jiSebi amJamad kultivirebul sasoflo sameur­
38.2 ganayofierebis Semdeg Teslkvirti Teslad, eneo kulturebad iqcnen. mcenareTa modifikaciis pro­
butko ki nayofad gadaiqceva
gresi da masStabi mniSvnelovnad gaizarda ukanaskneli
38.3 bevri yvavilovani mcenare arasqesobrivi dekadebis ganmavlobaSi genuri inJineriis wyalobiT.
gziT mravldeba TavebSi 29 da 30, mcenareTa reproduqciaze evolu­
ciis gadmosaxedidan vsaubrobT da angiospermebisa Tu
38.4 mcenaris bioteqnologia gadamwyvet gavlenas
xmeleTis sxva mcenareebis warmomavlobis gansazRvras
axdens soflis meurneobaze
maTi winamorbedi wyalmcenareebis kvleviT vcdilobT.
winamdebare TavSi yvavilovani mcenareebis re­
Sesavali produqciuli biologiis sakiTxebs dawvrilebiT gan­
vixilavT, radgan es mcenareebi xmeleTis ekosistemebi­
sa da soflis meurneobis yvelaze ufro mniSvnelovan
davTesoT Tu ara? jgufs warmoadgenen. angiospermebis sqesobrivi da

p arazituli mcenare Rafflesia arnoldii, romelic mxolod


samxreT aziaSi izrdeba, `maspinZeli~ mcocavi mcenaris
arasqesobrivi reproduqciis ganxilvis Semdeg, saubars
gavagrZelebT mcenaris Tanamedrove bioteqnologiisa
da sasoflo sameurneo kulturebis genetikur modifi­
SefoTlil qsovilebSi imaleba da am gziT ucxo Tval­ kaciaSi adamianebis rolis Sesaxeb.
isgan SeumCnevlad izrdeba. raflezia arnoldiis amoc­
noba martivia, radgan igi kombostos zomis yvavilovan
kvirts iRebs, romelic garkveuli periodis Semdeg av­ koncefcia 38.1
tomanqanis saburavis zomis gigantur yvavilad gadai­
qceva (ix. suraTi 38.1). yvavils gaxrwnili leSis suni damtvervis saSualebiT
asdis, ris Sedegadac igi uamrav leSis moyvarul buzs
izidavs, romlebsac, Tavis mxriv, mtveri erTi yvavili­ gametebi yvavilSi grovdebian
dan meoreze gadaaqvT. gaSlidan sul ramdenime dReSi,
yvavili ifiteba, Wkneba da Tavis sasicocxlo cikls rogorc TavebSi 29 da 30 aRvniSneT, mcenareTa sasi­
asrulebs. TiToeul mdedr yvavils 4 milioni Teslis cocxo cikli Taobebis CanacvlebiT xasiaTdeba, sadac
warmoeba SeuZlia. Tumca, sqesobrivi reproduqcia, haploidisa (n) da diploidis (2n) Taobebi erTmaneTs
rogorc es raflezias SemTxvevaSi xdeba, yvavilovani enacvleba da rig-rigobiT awarmoeben erTmaneTis rep­
mcenareebis (angiospermebi) gamravlebis erTaderT sa­ roduqcias (ix. suraTebi 29.5 da 30.10). diploidi mcena­
Sualebas ar warmoadgens. bevri mcenare arasqesobrivad re, romelic sporofitia, meiozis saSualebiT warmo­
mravldeba, ris Sedegadac aRmocenebuli nayofi geneti­ qmnis haploidur sporebs. es ukanasknelni mitozSi
kuri TvalsazrisiT Tavisi mSoblis identuria. iyo­f ian, ris Sedegadc gametofitebi warmoiqmnebian.
yvavilovani mcenareebis gamravlebas sqesobrivi Tu gametofitebi mcire zomis mamri da mdedri haploidi
arasqesobrivi gziT soflis meurneobisTvis udidesi mcenareebia, romlebic gametebs (sperma da kvercxu­
mniSvnelobis matarebeli faqtoria. daaxloebiT 10,000 jredebi) qmnian. ganayofierebis Sedegad diploidur

932
zigotebs viRebT, romlebic, Tavis mxriv, mitozurad vilebT iseT sakiTxebze, rogoricaa yvavilis roli game­
iyofian da axal sporofitebs qmnian. tofitis ganviTarebaze da damtvervis procesi.
angiospermebSi sporofitebi dominantur Taobas
warmoadgenen imdenad, ramdenadac isini yvelaze didx­
yvavilis struqtura
ans cocxloben, didi zomis arian da maTi Tvisebebidan
gamomdinare, TvalSic advilad gvxvdebian. Teslis mqone yvavilebi, romlebic angiospermis sporofitebis
mcenareebis evoluciis procesSi, gametofitebi dapata­ reproduqciis ylorts warmoadgenen, Cveulebriv yvavi­
ravda da kvebis TvalsazrisiT mTlianad damokidebuli lis organod wodebuli da mniSvnlenovnad modificire­
gaxda sporofitebze. angiospermis gametofitebi zomiT buli foTlebis oTxi jgufisgan (Reros erT simaRleze
yvelaze patara mcenareebad iTvleba. isini mcire ra­ ganlagebuli foTlebi an yvavilis nawilebi) Sedgebian.
odenobis ujredebisgan Sedgeba. angiospermis sporofi­ am ukanasknelTa Soris Zalian patara daSorebebi arse­
ti unikalur reproduqciul struqturas – yvavils war­ bobs. vegetaciuri ylortisagan gansxvavebiT, romlebic
moqmnis. ganusazRvrelad izrdebian, yvavilebi gansazRvruli
suraTi 38.2. gviCvenebs angiospermis sasicocxlo ylortebia, rac imas niSnavs, rom isini wyveten zrdas
cikls, romelic suraTze 30.10 ufro detaluradaa yvavilisa da nayofis formirebis dasrulebisTanave.
ilustrirebuli. mdedri da mamri gametofitebi Ses­ yvavilis organoebi _ jamis foTolakebi, furcle-
abamisad samtvresa da TeslkvirtSi viTardeba. qariT, bi, mtvriana da nayoffoTlebi mimagrebulia Reros
wyliTa Tu cxovelebis saSualebiT, damtverva yvavi­ nawilze, romelsac saTavsi ewodeba. mtvriana da nay­
lis dingSi mamri gametofitis Semcveli mtvris marcv­ offoToli reproduqciuli, xolo jamis foTlebi da
lebis gadatanas gulisxmobs. mtvris CanasaxiT mamri furclebi _ unayofo organoebia. jamis foTolakebi,
gametofitis mier warmoqmnili sperma gadaecema mdedr romlebic moicaven da icaven yvavilovan kvirts, vidre
gametofits, romelic yvavilis butkoSi moTavsebul es ukanaskneli gaiSlebodes, Cveulebriv, mwvane ferisaa
TeslkvirtSi mdebareobs. kvercxujredisa da spermis da ufro foTols hgavs, vidre sxva yvavilovan organos.
kavSiri (ganayofiereba) mimdinareobs butkos TiToeul bevri saxeobis SemTxvevaSi, furclebi ufro Zlieri Se­
TeslkvirtSi. Teslkvirtebi gadaiqceva Teslad, xolo ferilobisaa, vidre jamis foTolakebi. Sedegad isini
butko – nayofad (angiospermebis kidev erTi unikal­ izidaven mwerebs da mvtvris sxva gadamtanebs.
uri struqtura). winamdebare TavSi yuradRebas gavamax­ mtvriana Sedgeba Rerosgan, romelsac filamenti

dingi aRmocenebis procesSi myofi mt­


samtvre parki Zafis
veri (n) (mamrobiTi gamotofiti)
sveti butko kenweroze
samtvre parki butkos dingze.
mtvriana naskvi
samtvre
mtrianas Zafi mili
naskvi (butkos ZirSi)
Teslkivirti
embrionis tomara (n) (mdedro­
biTi gamotofiti)
gvirgvinis furclebi
ganayofiereba
jamis foTolakebi
yvavilsajdomi
kvercxujredi (n)
sperma (n)
(a) warmosaxviTi yvavili. zigota (2n)
momwifebuli sporofiti
yvavilebiani mcenare (2n)
Tesli (viTardeba
gasaRebi Teslkvirtisgan)

haploidi (n) Tesli


diploidi (2n)

(b) farulTeslovanis gamartivebuli sasicocxlo gaRvivebadi embrioni (2n)


cikli. ixileT suraTi 30.10, romelzec asaxulia sa­ Tesli (sporofiti)
martivi nayofi (vi­
sicocxlo ciklis ufro detaluri versia da meiozi. Tardeba naskvidan)

S S suraTi 38.2  mimoxilva _ angiospermis reproduqcia.

933
suraTi 38.3
kvleva: yvavilebis mravalferovneba
ocdameaTe TavSi mocemulia farulTeslovnebis zogadi daxasiaTeba (ixileT suraTi 30.12). aq ki yvavilebis zogierT Tvisebas gavecnobiT.
sxvadasxva saxeobis mcenareebis yvavilebi gansxvavdeba yvavilsajdomis, gvirgvinis furclebis, mtvrianebisa an butkos arseboba ararse­
bobiT. srulyofil yvavils oTxive ZiriTadi organo aqvs (ixileT suraGTi 38.2a). arasrulyofil yvavilebs EerTi an meti organo aklia.
magaliTad, balaxovani mcenareebis umetesobas ara aqvT gvirgvinis furclebi. zogi arasrulyofili yvavili steriluria, mas ara aqvs fun­
qcionaluri mtvrianebi an butko. yvavilebi gansxvavdebian zomiT, formiT, SeferilobiT, surneliT da yvavilis organoebis ganlagebiT.
mravalferovnebas iwvevs dammtveravebis sxvadasxva jgufis mimarT adaptacia (ixileT suraTi 30.13).

simetria naskvis mdebareoba yvavilebis ganlageba

yvavilebs sxvadasxva simetria axasiaTebs. ormxvrivi naskvis ganlageba jamis foTo­ yvavilebis ganlageba aseve gansxvave­
simetriis SemTxvevaSi erTi warmosaxviTi xazis daxmarebiT lakebis, gvirgvinis furclebisa bulia. zog saxeobas gancalkevebuli
yvavili SeiZleba or simetriul nawilad davyoT. radial­ da mtvrianebis mimarT gansxvave­ yvavilebi axasiaTebs, sxvebis yvavilebi
uri simetriis SemTxvevaSi jamis foTolakebi, gvirgvinis bulia. zeda naskvis SemTsvevaSi erTad Sekrebilia da yvavileds qmnis.
furclebi, mtvrianebi da butko centridan radialurad es organoebi ganlagebulia
ganlagebulia. centralur RerZze gavlebuli nebismieri naskvis gaswvriv, qveda naskvis lupinis yvaviledi
warmosaxviTi xazi yvavils Tanabar nawilebad yofs. yvavilis SemTxvevaSi ki masze maRla.
organoebi SeiZleba Serwymuli an gancalkevebuli iyos. mag­ mzesumziris
aliTad, yviTeli narcisis gvirgvinis furclebi Serwymulia yvaviledi.
da Zabrs waagavs. mzesumziras
centraluri
ormxvrivi sime-
diski asobiT
tria (orqidea)
arasrulyofili
zeda naskvi
yvavilisgan
Sedgeba. gvirg­
vinis foTlebis
msgavsi struqtu­
ra sinamdvileSi
steriluri
jamis foTo­ yvavilebia.
lakebi qveda naskvi
naxevrad qveda naskvi

gvirgvinis Serwy­
muli furclebi

radialuri simetria (narcisi)


gamravlebis organoebis cvalebadoba
yvavilebis umetesobas axasiaTebs funqciona­
luri mtvrianebisa da butkos mqone erTi tipis
yvavilebi. srulyofil da zog arasrulyofil
yvavils aqvs funqcionaluri mtvrianebi da naskvi.
arasrulyofili yvavilebis umetesobas mtvri­
anebi da butko an ara aqvs, an isini ar funqcioni­
rebs. mxolod funqcionaluri mtvrianebis mqone
arasrulyofil yvavilebs uwodeben mtvrianebis
matareblebs. mxolod butkos mqoneebs but­
koian yvavilebs. Tu mtvrianebis matarebeli da
butkoiani yvavilebi erT da igive mcenarezea, mas
erTsaxlianians uwodeben. orsaxliania is saxe­
oba, romelsac mtvrianiani da butkoiani yvavilebi simindi erTsaxliani saxeobaa. simindis orsaxliani mcenare Sagittaria latifolia.
sxvadasxva mcenareze aqvs. “TavTavi” (marcxniv) Sedgeba marcval­ mtvrianian yvavilebs (marcxniv) ara aqvs
isgan (erTTesliani nayofi), romelic butko, butkoian yvavilebs (marjvniv) ara
ganayofierebuli butkoiani yvavilisgan aqvs mtvrianebi. erT mcenareze mxolod
viTardeba. erTi yvavili erT marcvals erTi tipis yvavilis arseboba amcirebs
warmoqmnis. yoveli Zafisebri butko din­ inbridingis saSiSroebas.
gisa da grZeli svetisgan Sedgeba. mtevani
(marjvniv) mtvrianiani yvaviledebia.

934
ewodeba da terminaluri struqturisgan, romelsac erTi nayoffoTlis an Sezrdili nayoffoTlis jgufis
samtvre ewodeba. samtvreSi ganTavsebulia samtvre asaRniSnad. suraTze 38.3 ilustrirebulia yvavilovani
tomrebad wodebuli Rruebi, sadac warmoiqmneba mtveri. struqturis variantebis magaliTebi. maT evolucias an­
nayoffoTlebis ZirSi moTavsebulia butko. mis grZel­ giospermis istoriaSi 140 weli daWirda.
sa da Txel yels sveti ewodeba. svetis Tavze arsebul
webovan struqturas dingi ewodeba. swored am ukanaskn­
gametofitis ganviTareba da damtverva
elze eSveba xolme mtveri. butkoSi erTi an ori Teslk-
virtia moTavsebuli. Teslkvirtis raodenoba mcenaris samtvreebi da Teslkvirtebi sporangiums moicaven,
nairsaxeobazea damokidebuli. sadac sporebi meiozis saSualebiT warmoiqmneba; Sede­
suraTze 38.2 mocemul mcenares erTi nayoffoToli gad yalibdeba gametofitebi. mtvris nawilakebi, rom­
aqvs, Tumca bevri nairsaxeobis yvavils ramdenime nay­ lebic sporis kedliT SemosazRvrul momwifebul mamr
offoToli axasiaTebs. umravles SemTxvevaSi mcenareTa gametofitebs moicaven, samtvreebis samtvere tomrebSi
jiSebs ori an meti nayoffoToli aqvT, romlebic erT yalibdeba (mikrosporangia). kvercxis warmomqmneli
struqturaSi arian moqceuli; Sedegad viRebT but­ mdedri gametofiti, anu embrionis tomara, TiToeul
kos ori an meti RruTi, sadac erTi an meti Teslkvir­ TeslkvirtSi yalibdeba.
tia ganlagebuli. zogjer termini butko gamoiyeneba angiospermebSi, damtvervaSi moiazreba mtris ga­

TT suraTi 38.4  angiospermis gametofitebis ganviTareba (mtvris nawilakebi da embriobis tomrebi).

(a) mamrobiTi gametofitis (b) mdedrobiTi game-


(mtvris marcvalis) ganvi- tofitis (embrionis
Tareba. mtvris marcvali parkis) ganviTareba.
mtvrianas kenweroze ganla­ embrionis parki Teslk­
gebuli samtvres (samtvre virtSi viTardeba,
parki) mikrosporangiumSi romelic butkos ZirSi
viTardeba. ganlagebul naskvSi
samtvre parki (mik­ mdebareobs.
rosporangiumi)
1. Teslkvirtis
megasporan­
megasporangiumSi
Teslk­ giumi
1. yoveli mikrospo­ ganlagebulia didi
rangiumi diploid mikrospo­ virti megaspo­ diploiduri ujre­
mikrosporocitebs rociti
rociti di - megasporociti
(mikrosporas deda meiozi (megasporas deda
safari garsi
ujredebs) Seicavs. ujredi).
mikropile
mikros­ 2. megasporociti
2. yoveli mikros­
porebi (4)
porociti meioziT gadarCenili meioziT iyofa da
iyofa da oTx haploi­ megaspora oTx haploidur
dur mikrosporas ujreds qmnis.
oTxi mik­ mdedrobiTi game- umetes saxeobebSi
iZleva, romlebic
rosporidan tofiti (embrionis mxolod erTi
mtvris marcvlebad
TiToeuli parki) ujredi gadarCeba
viTardebian. meiozi Teslk­ mopirdapire da megasporad vi­
virti ujredebi (3) Tardeba.
3. mtvris marcvali generaciu­ mamrobiTi
momwifebul mam­ li ujredi gametofiti polaruli 3. megaspora gadis
robiT gametofiTad (2 spermas (mtvris birTvi (2) sam mitozur dayo­
generaciuli birTvis warmoqmnis) marcvali) kvercxu­ fas da warmoqmnis
dayofisa da ori sper­ jredi (1) mravalujredian
safari (in­
mis warmoqmnis Semdeg milis ujre­ sinergidebi (2) mderobiT game­
dis birTvi
tergumenti) tofits - embrio­
gadaiqceva. rogorc
wesi es xdeba butkos nis parks,. axla
20μm Teslkvirti Sedgeba
dingze mtvris mar­ gasaRebi
cvalis moxvedris da ambrosias embrionis integumentiT
100μm

mtvris milis Cazrdis mtvris parki (Teslkvirtis gare­


75μm
Sedegad (ixileT sur. marcvali haploidi (n) gani damcavi safari)
(LM) (SEM) (LM)
38.2b). diploidi (2n) garSemortymuli
embrionis parkisgan.

935
datana samtvredan dignze. Tu damtverva warmatebulia, megasporas.
mtvris nawilaki qmnis struqturas, romelsac samtvre ganviTarebis Semdegi etapebis detalebi da maTi
mili ewodeba. igi izrdeba, svetis gavliT butkosken Tvisebebi damokidebulia mcenareebis nairsaxeobaze.
miiwevs da gamoyofs spermas embrionis tomris midam­ umravles SemTxvevaSi angiospermul jiSebSi mxolod
oebSi. Sedegad xdeba kvercxujredis ganayofiereba (ix. erTi megaspora rCeba. es megaspora agrZelebs zrdas,
suraTi 38.2 b). zigotis daxmarebiT Caisaxeba embrioni. misi birTvi iyofa mitoziT samjer citokinezis gareSe
am ukanasknelis zrdasTan erTad Teslkvirti, romelSic da Sedegad warmoiqmneba erTi didi ujredi rva haploi­
mocemuli embrioni mdebareobs, TandaTan gadaiqceva duri birTviT.
Teslad. am dros, mTliani butkoc ganicdis transfor­ amis Semdeg membranebi mocemul masas yofen mra­
macias da igi erTi an meti Teslis mqone nayofad ga­ valujredul mdedr gametofitad – embrionis tomara.
daiqceva. Teslis raodenoba mcenaris nairsaxeobazea embrionis tomris erT boloSi sami ujredia: erTi kver­
cxujredi da ori ujredi, romlebic sinergidis saxeli­
damokidebuli. is nayofebi, romlebic miwaze ecema an
Taa cnobili. sinergidebi kvercxujredis gverdiT ari­
qarisa Tu cxovelebis saSualebiT sxvadasxva terito­
an ganlagebuli. maTi mizania, gadaixaros da mimarTos
riaze vrceldeba, xels uwyobs Teslis gavrcelebas mce­
samtvre mili embrionis tomrisken. embrionis tomris
narisgan moSorebiT. roca sinaTle, niadagi da temper­
meore boloSi sami antipoduri ujredia ganlagebuli,
aturis pirobebi xelsayrelia, Tesli mravldeba, maTSi
romelTa funqciac ucnobia. darCenili ori birTvi,
Casaxuli embrioni izrdeba da viTardeba nergi.
saxelwodebiT polaruli birTvi, ar iyofa calkeul
axla ufro detalurad vimsjelebT angiospermuli
ujredebad, samagierod isini embrionis tomris didi
gametofitebis ganviTarebasa da damtvervis procesze.
centraluri ujredis citoplazmas inawileben. Teslk­
Tumca, unda gvaxsovdes, rom xsenebul procesebSi virti, romelic saboloo jamSi Teslad Camoyalibdeba,
araerTi variacia arsebobs, rac mcenareebis nairsaxe­ mocemul etapze embrionis tomarasa da or integuments
obiT ganisazRvreba. moicavs (damcavi sporofitis qsovilis fenebi, romle­
samtvres mikrosporangiaSi (samtvere tomrebi) bev­ bic saboloo jamSi Teslis safarad gadaiqceva).
ri diploiduri ujredia ganTavsebuli. maT mikros­ damtverva, anu mtvris gadatana samtvredan dingze,
porocitebi an mikrosporis deda ujredebi ewodeba pirveli nabijia im movlenaTa jaWvSi, romlebic ga­
(suraTi 38.4 a). TiToeuli mikrosporociti meiozis gav­ nayofierebas uswreben win. es etapi sxvadasxva gzebiT
lenas ganicdis; iqmneba oTxi haploiduri mikrospora. sruldeba. zogierTi angiospermebis SemTxvevaSi (maT
TiToeuli maTgani saboloo jamSi warmoSobs haploi­ Soris balaxebi da bevri xe) qari damtvervis agentia.
dur mamr gametofits. aseT mcenareebSi didi raodenobiT mtvris gamoyofa
mikrospora mitozisa da citokinezis process gan­ kompensirebas ukeTebs mtvris SemTxveviTi da uneblie
icdis, ris Sedegadac warmoiqmneba ori damoukidebeli gavrcelebis meqanizms. wlis garkveul periodebSi haeri
ujredi, saxelwodebiT _ generaciuli ujredi da cil­ daxunZlulia mtvris marcvlebiT, rasac uSecdomod
indruli ujredi. es ori xsenebuli ujredi erTad da daadastureben mcenaris mtvris mimarT alergiis mqone
sporis kedeli qmnian mtvris marcvals, romelic gan­ adamianebi. zogierTi wyalmcenare mtvris gavrcelebas
viTarebis mocemul etapze umwifar mamr gametofits mTlianad wyals miandobs. Tumca angiospermebis umrav­
warmoadgens. sporis kedeli Cveulebriv sakuTriv erTi lesoba sxva yvavilebze mtvris gavrcelebas, mwerebs,
konkretuli mcenaris jiSisTvis unikalur nimuSs war­ frinvelebsa da sxva cxovelebs andobs.
moadgens. mamri gametofitis momwifebis periodSi gen­
eraciuli ujredi cilindrul ujreds gaivlis. am dros meqanizmebi, romlebic TviTdamtvervas
cilindrul ujredSi sruliad damoukidebeli ujredi
uSlis xels
formirdeba (generaciuli ujredi). cilindruli ujre­
di qmnis samtvere mils, romelic aucilebeli struq­ zogadad, sqesobrivi gamravlebis erT-erTi upi­
turaa imisTvis, rom sperma kvercxujreds miewodos. ratesoba imaSi mdgomareobs, rom igi xels uwyobs nayo­
samtvre milis dagrZelebis dros generaciuli ujredi fis genetikur mravalferovnebas, ris Sedegadac imis
Cveulebriv iyofa da warmoqmnis or spermatozoids, SesaZlebloba, rom sul mcire, erTi nayofi mainc ga­
romlebic cilindrul ujredSi rCeba (ix. suraTi 30.10). darCeba da Seegueba garemo cvlilebebsa da gauZlebs
samtvre mili izrdeba nayoffoTlis grZel svetsa da paTogenebs _ ufro didia (ix. Tavi 23). miuxedavad amisa,
butkoSi, sadac mogvianebiT igi spermas gamoyofs embri­ zogierTi yvavili, maT Soris baRis barda, TviTdamt­
onis tomris midamoebSi. vervis gziT mravldeba. am process, Sesabamisad, `TviT­
erTi an meti Teslkvirti, sadac TiToeuli megaspo­ damtverva~ ewodeba. igi sakmaod xelsayrelia zogierTi
rangiums moicavs, viTardeba butkos RruebSi (suraTi sasoflo sameurneo kulturis gasamravleblad, radgan
38.4 b). TiToeuli Teslkvirtis megasporangiumSi erTi TviTgdamtvervis SemTxvevaSi Teslis ganviTareba ga­
ujredi _ megasporociti (an megasporis deda ujredi) rantirebulia. unda aRiniSnos, rom bevr angiospermul
izrdeba, gaivlis meiozis da warmoSobs oTx haploidur saxeobas axasiaTebs meqanizmi, romelic arTulebs, an

936
sulac SeuZlebels xdis yvavilis TviTdamtvervis gziT `ucxo~ obieqtebs, roca sistema dacviT meqanizms aamu­
gamravlebas. Savebs paTogenis winaaRmdeg, an cdilobs, ar miiRos
sxvadasxva barieri, romelic xels uSlis TviTdamt­ transplantirebuli organo. amisgan gansxvavebiT,
vervas, uzrunvelyofs mravalferovan genetikur vari­ TviT­SeuTavsebloba mcenareebSi `sakuTari~ obieqtebis
antebs, radgan sperma da kvercxujredebi sxvadasxva ukug­d ebas gulisxmobs.
mSoblebs ekuTvnian. orsaxliani saxeobebis SemTxvevaSi, `sakuTari~ mtvris amocnoba efuZneba TviTSeuTav­
ra Tqma unda, mcenareebs ar ZaluZT TviTdamtvervis seblobis genebs, romlebic S–genebad arian cnobili.
gziT gamravleba, radgan maT mtvrianiani an nayoffoT­ mce­n areulobis genebis krebulSi S–genis aTobiT ale­
liani yvavilebi aqvT (ix. suraTi 38.3). xolo zogierT luri geni moipoveba. Tu mtvris marcvali Seicavs alels,
mcenareSi, romelTa yvavilebsac aqvs funqcionaluri romelic dingze moxvedrili alelis msgavsia, samtvre
mtvrianebi da nayoffoTlebi, mocemuli yvavilis orga­ mili ver SeZlebs ganviTarebas. garkveuli mcenareebis
noebi mwifdeba sxvadasxva periodSi an struqturulad nairsaxeobebSi, TviTamocnobis fenomeni xels uSlis
imgvarad arian agebuli, rom SeuZlebelia mtvris gadam­ samtvre milis zrdas erTi an ori molekuluri meqaniz­
tanma cxovelma mtveri samtvredan imave yvavilis ding­ mis daxmarebiT: gametofituri TviTSeuTavsebloba an
ze gadaitanos (suraTi 38.5). sporofituri TviTSeuTavsebloba.
gametofituri TviT-SeuTavseblobis SemTxvevaSi
dingi dingi mtvris genomSi moTavsebuli S-aleli xels uSlis ga­
nayofierebas. magaliTad S1 mtvris marcvali, romelic
S1S2 mSoblis sporofitidanaa aRebuli ver SeZlebs
S1S2 yvavilis kvercxujredis ganayofierebas; Tumca
igi advilad gaanayofierebs S2S3 yvavils. rac Seexeba
S2 mtvris marcvals, igi verc erT xsenebul yvavils ver
samtvre gaanayofierebs. mocemuli saxis TviTamocnobis feno­
mtveriT meni gulisxmobs RNA-is fermentul ganadgurebas jer
kidev moumwifebel samtvre milSi. nayoffoTlis svetSi
ganTavsebul RNA-hidrolizebad fermentebs SeuZlia
mokle mtvrianiani grZelmtvrianiani
samtvre milSi SeRweva da am ukanasknelis RNA-ze `Tav­
yvavilebi yvavilebi dasxma~ mxolod im SemTxvevaSi, roca mtveri `sakuTari~
tipisaa.
SS suraTi 38.5  `qinZisTavi~ da `kona~ tipis yvalivebSi sporofituli TviTSeuTavseblobis SemTxvevaSi, ga­
TviT-ganayofierebis gziT gamravleba SezRudulia. zogi­
nayofierebas xels uSlis S-alelis genuri produqtebi
erTi jiSi ori tipis yvavils warmoSobs: `qinZisTavi~ tipis
mSobeli sporofitis qsovilebSi, romlebic samtvre
yvavilebi, romlebsac grZeli svetebi da mokle mtvrianebi
kedelTanaa mierTebuli. magaliTad, S1S2 mSobeli spo­
aqvs da `kona”tipis yvavilebi, romlebsac mokle svetebi
da grZeli mtvrianebi axasiaTebT. mweri, romelic neqtars rofitidan aRebuli verc S1 da verc S2 mtvris mar­
eZebs, mtvers sxeulis sxvadasxva nawilze igrovebs; `qin­ cvlebi ver SeZleben S1S2 yvavilisa Tu S2S3 yvavilis
ZisTavis~ mtveri ganTavsdeba `konis~ dingze da piriqiT. kvercxujredebis ganayofierebas. sporofituli Seu­
Tavsebloba moicavs signalis transduqciis sistemas
dingis epidermul ujredebSi, rac xels uSlis mtvris
Tumca, yvavilovan mcenareebSi yvelaze ufro gavr­ marcvlis ganviTarebas.
celebuli anti TviT-ganayofierebis meqanizmi cno­ zogierTi sasoflo sameurneo kultura, rogoricaa
bi­lia TviTSeuTavseblobis saxeliT. masSi moiazreba bardis, simindisa Tu pomidoris arahibriduli kulti­
mcenaris unari, ar miiRos sakuTari mtveri da zogjer virebuli nairsaxeobebi, rutinulad axdenen TviTdam­
mWidrod dakavSirebuli individebis mtveric ki. Tu tvervas sakmaod damakmayofilebeli SedegebiT. Tumca,
mtvris marcvali igive mcenaris yvavilis dingze ecema, mcenareTa jiSebis gamoyvaniT dainteresebul speciali­
bioqimiuri bloki saSualebas ar aZlevs mtvers, daas­ stebs zogjer sasoflo sameurneo kulturis sxvadasxva
rulos Tavisi ganviTareba da gaanayofieros kvercxu­ saxeobebis hibridebi gamohyavT. isini sxvadasxva jiSebis
jredi. saukeTeso Tvisebebis gamoyenebas isaxaven miznad da Tan
mecnierebis ikvleven molekulur meqanizmebs, rom­ erTgvar jiSebs Soris SejvarebiT gamowveul poten­
lebsac adgili aqvs TviTSeuTavseblobis movlenaSi. ciur zarals arideben Tavs (ix. Tavi 14).
amgvari mcenaris reaqcia cxovelebis imunuri reaq­ hibriduli Teslis misaRebad mcenareTa jiSebis
ciis analogiuria; orive – mcenarec da cxovelic, ey­ gamomyvani eqspertebi xels uSlian TviTdamtvervas.
rd­n oba organizmis unars, ganasxvavos `sakuTari~ am mizniT, maT samtvreebi amoaqvT Teslis warmomqm­
ujredebi `ucxo~ ujredebisgan. gansxvaveba imaSi neli mSobeli mcenareebidan, rac erTob Sromatevadi
mdgo­mareobs, rom cxovelis imunuri sistema uaryofs saqmea; zogjer aseve hibriduli Teslis miRebis mizniT,

937
xsenebul eqspertebs mamri steriluri mcenareebi gamo­ mis midamoebSi yris.
hyavT. es ukanaskneli varianti gansakuTrebiT mniS­ Semdegi movlenebi ukve angiospermis sasicocxlo
vnelovania. momavlSi, SeiZleba SesaZlebeli gaxdes ciklis damaxasiaTebeli niSnebia. erTi sperma anayofi­
TviTSeuTavseblobis fenomenis gavrceleba im sasoflo erebs kvercxujreds, saidanac yalibdeba zigota. meore
sameurneo kulturebze, romlebic Cveulebriv TviTSe­ sperma erwymis or polarul birTvs da ayalibebs trip­
Tavsebadebi arian. amrigad, TviTSeuTavseblobis meqa­ loidur (3n) birTvs embrionis tomris msxvili central­
nizmebis gamokvlevam SesaZloa sasoflo sameurneo dar­ uri ujredis centrSi. swored xsenebuli msxvili ujre­
gis progress Seuwyos xeli.
mtvris dingi

38.1
marcvali
mtvris mili
koncefcia testi
1. Tu mtvris marcvali 2 spermia
Rvivdeba, mtvris mili
1. moiyvaneT magaliTebi imis Sesaxeb, rogor Ses­ sveti
svetSi naskvis mimar-
abamisobaSia forma funqciasTan yvavilis ageb­ TulebiT izrdeba.
ulebaSi.
2. ganasxvaveT damtverva ganayofierebisgan. naskvi
3. Tu gaviTvaliswinebT TviTdamtvervis, rogorc
Teslkvirti (medrobiT
bunebaSi reproduqciuli `strategiis~ moC­ polaruli
gametofits an embrio­
venebiT uaryofiT mxareebs, saocaria, rom birTvi
nis parks moicavs)
angiospermuli saxeobebis daaxloebiT 20% kvercxu­
swored TviTdamtvervas efuZneba. miuxedavad jredi
mikropile
imisa, rom TviTgdamtverva bunebaSi sakmaod
xSiria, am fenomens `evoluciur Cixs~ uwodeben.
axseniT, ratom iyenebs buneba TviTdamtvervis
meTods da ratom moixseneben am meTods `evo­ 2. mtvris mili or
luciur Cixad”? spermas Teslkvirt- Teslkvirti
Si mdebare mdedro-
biT gametofitSi
polaruli birTvi
(embrionis parkSi)

38.2
aTavisuflebs. kvercxujredi

koncefcia ori sperma gamon­


3. erTi sperma kvercxu- Tavisuflebis win
ganayofierebis Semdeg, jreds anayofierebs
da zogotas warmo-
Teslkvirti Teslad, qmnis. sxva spermiebi

butko ki nayofad iqceva embrionis parkis didi endospermis


centraluri ujredis birTvi (3n) (2
or polarul birTvs polaruli birTvi
Cven gamovikvlieT gametofitis ganviTarebisa da erwymis da triploi- da sperma)
damtvervis procesebi. axla visaubrebT ganayofierebi­ dur ujreds warmoqm-
sa da misi produqtebis – Teslisa da nayofis Sesaxeb. nis, romelic sakvebis zigota (2n)
Semcvel qsovilad, en- (kvercxujredi da
dospermad, viTardeba. sperma)
orgmagi ganayofiereba
SS suraTi 38.6  s amtvre milis gazrda da ormagi
mimReb dingze moxvedris Semdeg, mtvris marcvali ganayofiereba.
Seiwovs sinotives da iwyebs aRmocenebas; anu igi war­
moqmnis samtvre mils, romelic svetis ujredebs Soris
viTardeba da butkosken miiwevs (ix. suraTi 38.6). gener­ dis safuZvelze yalibdeba endospermi – Teslis sakvebis
aciuli ujredis birTvi iyofa mitoziT da warmoqmnis Semnaxveli qsovili. embrionis sxvadasxva birTvebiT ori
or spermas. qimiuri atraktantiT (SesaZloa kalciumiT) spermis ujredis kavSirs ormagi ganayofiereba ewodeba.
marTuli samtvre milis zeda nawili jer butkoSi, Sem­ ormagi ganayofiereba uzrunvelyofs endospermis ganvi­
deg ki mikropilSi (Teslkvirtis safarebs Soris daSo­ Tarebas mxolod im TeslkvirtebSi, sadac kvercxujredi
reba) Sedis da Tavis or spermas embrionis tomaraSi an ganayofierebulia. Sedegad, angiospermebi daculia mi­

938
mofantuli mkvebavi nivTierebebisgan. gomareobs, rom orive fenomens ZaluZs polispermiis
qsovilebi, romlebic emrionis tomaras garedan ax­ dablokva – kvercxujredis ganayofiereba erTze meti
vevia, xels uSlis mkvlevrebs, romlebsac bunebriv pi­ spermuli ujrediT. amrigad, simindis sperma ver Seer­
robebSi arsebul mcenareebSi ganayofierebis procesis wymeba zigotas sinjaraSi. simindSi polispermiis sawi­
uSualo dakvirveba surT. Tumca, garkveuli periodis naaRmdego barieri yalibdeba 45 wuTiT adre, vidre
ukan, mecnierebma SeZles, erTi mxriv, spermis Canasax­ sperma kvercxujreds Seexeba.
ovani samtvre marcvlebidan da, meore mxriv, kvercxu­
jredis embrionis tomrebidan izolireba. Sedegad,
Teslkvirtidan Teslamde
maT sinjaraSi, xelovnurad Seqmnil viTarebaSi SeZles
mcenaris gametebis Serwymis procesze dakvirvebis ormagi ganayofierebis Semdeg, TiToeuli Teslk­
warmoeba. pirveli ujredovani movlena, romelic game­ virti gadaiqceva Teslad, xolo butko – nayofad, ro­
tis Serwymis Semdeg xdeba, kvercxis citoplazmis kal­ melic moicavs Tesls (an bevrs). roca zigotidan embri­
ciumis (Ca2+) doneebis zrdaSi gamoixateba. igive xdeba oni ganviTardeba, Tesli iwyebs sxvadasxva raodenobiT
cxovelebis gametis Serwymisas (ix. Tavi 47). mcenaree­ cilebis, zeTisa da saxamebels Segrovebas. CamoTvlil
bsa da cxovelebs Soris kidev erTi msgavseba imaSi md­ nivTierebaTa raodenoba damokidebulia mcenareTa na­
irsaxeobaze. swored amitom, TeslSi yvelaze meti Saqa­
ri grovdeba (ix. Tavi 36). Tavidan, sakvebi nivTierebebi
endospermSi grovdeba, magram mogvianebiT, ara erTi ji­
Sis SemTxvevaSi, isini TeslSi gadinacvleben. amrigad,
endospermis funqcias – met-naklebad Seinaxos sakvebi
Teslkvirti nivTierebebi, embrionis lebani iTavsebs.
endospermis
birTvi endospermis ganviTareba
integumenti
rogorc wesi, endospermi embrionze ufro adre vi­
zigota Tardeba. ormagi ganayofierebis Semdeg, Teslkvirtis
centraluri ujredis tiploiduri birTvi iyofa da
warmoqmnis mravlbirTvul `superujreds”, romelsac
rZismagvari konsistencia axasiaTebs. mocemuli Txevadi
masa, endospermi, mravalbirTviani mxolod maSin xdeba,
roca citokinezi anawevrebs citoplazmas birTvebs So­
ris membranebis warmoqmnis saSualebiT. saboloo jamSi,
zigota
es `SiSveli~ ujredebi qmnian ujredovan kedlebs da en­
dospermi myari konsistenciis xdeba. qoqosis `rZe~ Tx­
terminaluri
ujredi
evadi endospermis magaliTia, xolo qoqosis `rbilobi~
bazaluri – araTxevadi (myari konsistenciis mqone) endospermisa.
ujredi
marcvlebsa da sxva ara erT monokotSi, iseve ro­
proembrioni gorc eudikotSi, endospermi inaxavs sakveb nivTiere­
suspenzori bebs, romlebsac aRmocenebis Semdeg nergi gamoiyenebs.
sxva eudikotebSi (maT Soris lobios marcvlebi), endo­
spermis sakvebi nivTierebebis rezervi mTlianad leb­
bazaluri nebs gadaecema manam, vidre Tesli zrdas daasrulebs;
ujredi Sesabamisad, momwifebul Tesls aklia endospemi.

lebnebi embrionis ganviTareba


zigotis pirveli mitozuri dayofa transversiu­
kvirtis
kenwero lia; ganayofierebuli kvercxujredi bazalur da ter­
minalur ujredad iyofa (suraTi 38.7). garkveuli pe­
fesvis riodis Semdeg, terminaluri ujredi safuZvels uyris
Teslis garsi
kenwero
embrionis ZiriTadi nawilis warmoqmnas. bazaluri
endosperma ujredi agrZelebs transversiulad dayofas da qmnis
suspenzori
suspenzorad wodebuli ujredebis Zafs. suspenzore­
bi embrions Tavis mSobels miamagrebs. suspenzorebis
SS suraTi 38.7  eudikoti mcenaris embrionis ganviTareba.

939
funqcia mSobeli mcenaridan (zog SemTxvevaSi ki endo­ Tierebebs endospermidan iReben da Semdeg embrionis
spermidan) embrionze mkvebavi nivTierebebis gadata­ danarCen nawilebs miawodeben Teslis aRmocenebis pro­
naSi mdgomareobs. suspenzori izrdeba da embrions cesSi.
sul ufro da ufro Rrmad ubiZgebs mkvebavi da damcavi monokotis embrions erTi lebani aqvs (suraTi 38.8
qsovilebisken. amasobaSi, terminaluri ujredi iyofa g). balaxeulTa ojaxis warmomadgenlebi, maT Soris si­
ramdenjerme da qmnis sferul proembrions, romelic mindi da xorbali, lebnis gansakuTrebul tips floben,
suspenzorzea mimagrebuli. lebnebi amonazardis saxiT romelsac skutelumi ewodeba (laTinuri sityvidan
viTardeba proembrionze. ori lebnisgan Semdgar eu­ `scutella~ patara _ fari; termini `skutelumi~ uSualod
dikots am etapze gulis forma aqvs. mxolod erTi leba­ skutelumis formidan gamomdinare iqna miRebuli).
ni gadaiqceva monokotebad. skutelumi Zalian Txelia. mas farTo zedapiri aqvs, ro­
vidre Teslkvirti momwifebul Teslad gadaiqceva, melic endosperms ekvris. skutelumi aRmocenebis peri­
xolo integumentebi imdenad gamagrdeba da gasqel­ odSi sakveb nivTierebebs endospermidan iRebs. balaxis
deba, rom Teslis safars Camoayalibeben – zigota ukve Teslis embrioni moTavsebulia or saburvelSi: kole-
Seqmnis emrbionul mcenares Canasaxobrivi organoe­ optili, romelic axladaRmocenebul ylorts ekvris,
biT. rudimentaluri lebnebis warmoqmidan sul mcire da koleoriza, romelic axladganviTarebul fesvzea
xanSi, embrioni iwyebs zrdas. lebnebs Soris embrionuli Semortymuli.
ylortis apeqsi Cans. igi moicavs ylortis zeda meriste­
mas. embrionis RerZis sapirispiro boloSi, sadac sus­
butkodan nayofamde
penzorebi emagreba, embrionis fuZis apeqsia, romelic
fuZis zeda meristemas moicavs. Teslis aRmocenebis Sem­ maSin roca Teslkvirtebidan Tesli viTardeba, yva­
deg, ylortebisa da fuZeebis zeda meristemebi agrZe­ vilis butkodan nayofi viTardeba, romelic icavs masSi
lebs zrdas mcenaris mTliani sasicocxlo ciklis ganma­ moTavsebul Tesls da momwifebis Semdeg xels uwyobs
vlobaSi (ix. suraTi 35.10). Teslis gavrcelebas qarisa Tu cxovelebis saSualebiT.
ganayofiereba iwvevs hormonalur cvlilebebs, romlis
momwifebuli Teslis struqtura Sedegadac butko iwyebs transformacias da nayofad
iqceva. Cveulebriv, nayofi ar aRmocendeba Tu yvavili
momwifebis bolo etapebze, Tesli manamde ganicdis ar daimtvera. Sedegad, yvavili Wkneba da kvdeba. nayo­
dehidratacias, vidre masSi wylis Semadgenloba saku­ fis ganviTarebis dros, butkos kedeli nayofsafarad,
Tari wonis daaxloebiT 5-15%-mde ar dava. sakvebi mar­ anu nayofis sqel kedlad gadaiqceva. butkos zrdasTan
agiT (lebnebi, endospermi, an orive erTad) garSemorty­ erTad, yvavilis sxva nawilebi Wkneba da cviva. magali­
muli embrioni msvenebare mdgomareobaSi imyofeba; igi Tad, bardas gamofituli Tavi muxudos yvavilis stigmis
wyvets zrdas, xolo misi metabolizmi TiTqmis mTlianad narCenia.
wydeba. embrioni da misi sakvebi maragi garSemortymu­ nayofi ramdenime tipis kategoriad iyofa Tavisi
lia mkvrivi, damcavi Teslis safariT, romelsac Teslk­ warmoSobisa da ganviTarebis mixedviT (suraTi 38.9).
virtis integumentebi qmnian. nayofis umravlesoba erTi nayoffoTlidan an ramden­
Cven SegviZlia axlos davakvirdeT eudikotis Tes­ ime Serwymuli nayoffoTlidan viTardeba. maT martivi
lis erT-erT tips, Tu Suaze gadavxsniT Cveulebrivi nayofi ewodebaT. zogierTi martivi nayofi wvniania,
baRis lobios Tesls. mocemul etapze, embrioni Sedge­ rogoricaa magaliTad atami; sxvebi ki gamomSralia, ro­
ba mogrZo struqturisgan – embrionis RerZi, romelic goricaa magaliTad, barda an Txili (ix. suraTi 30.8).
mimagrebulia wvnian lebnebTan (suraTi 38.3 a). swored rTuli nayofi aRmocendeba mxolod erTi yvavilidan,
im adgilas, sadac lebnebia mimagrebuli, embrionis Re­ romelsac erTze meti calkeuli nayoffoToli aqvs.
rZs ewodeba hipokotili (berZnuli sityvisgan hypo _ TiToeuli maTgani patara nayofad yalibdeba. isini
qvemoT). hipokotili mTavrdeba Canasaxovan fesvSi an erTad grovdeba, swored ise, rogorc JoloSi. rac Se­
embrionul fesvSi. embrionuli RerZis nawili, romlis exeba rTuli struqturis nayofs, igi yvaviledidan –
zemoTac lebnebia moTavsebuli, epikotils emagre­ erTmaneTTan mWidrod merTebuli yvavilebis jgufad
ba (berZnuli sityvidan epi-ze, zemodan). igi Sedgeba viTardeba. roca butkoebis kedlebi Sesqelebas iwyebs,
ylortis Tavisgan, romelsac ramdenime miniaturuli isini erTmaneTs erwymis da erT nayofSi erTiandeba, ro­
foToli asxia. gorc ananasis SemTxvevaSi xdeba.
Cveulebriv, vidre Tesli aRmocendeba, baRis lo­ zogierTi angiospermis SemTxvevaSi, butkoebTan er­
bios lebnebi savsea saxamebliT, radgan isini endosper­ Tad nayofis saboloo CamoyalibebaSi TavianTi wvlili
midan naxSirwylebs iwoven. Tumca zogierTi eudikotis sxva yvavilovan nawilebsac SeaqvT. magaliTad, vaSlis
Tesli (maT Soris abusalaTini, Ricinus communis), TavianT yvavilebSi butko moTavsebulia yvavilsajdomSi (ix.
sakveb marags endospermaSi inaxaven. maT Zalian Txeli suraTi 38.2 b). am martivi nayofis wvniani nawili, ro­
lebnebi axasiaTebT (suraTi 38.8 b). lebnebi sakveb niv­ gorc wesi, didi zomis yvavilsajdomidan warmoiqmneba;

940
Teslis epikotili Teslis aRmoceneba
safari hipokotili momwifebis Semdeg Tesli dehidratacias ganicdis
Canasaxovani da e.w. msvenebare mdgomareobis fazaSi gadainacvlebs
fesvi lebnebi
(termini momdinareobs laTinuri sityvidan da Targ­
manSi niSnavs `Zils~). aseT mdgomareobaSi metaboliz­
mis xarisxi Zalian dabalia da adgili aqvs zrdisa da
(a) baRis cercvi, msxvili lebnebis mqone eudikoti. xorciani ganviTarebis SeCerebas. msvenebare mdgomareobis fazas
lebnebi Teslis gaRvivebamde inaxaven endospermidan absorbire­ mcenareTa sxvadasxva saxeobis sxvadasxva dros wyvets.
bul sakvebs. zogierTi Tesli xelsayreli garemos SeqmnisTanave aR­
mocendeba. sxva Tesli ki msvenebare mdgomareobis fa­
Teslis garsi
zaSi saukeTeso niadagSi daTesvis SemTxvevaSic ki rCeba
endosperma
da am mdgomareobaSi imyofeba vidre konkretuli gare­
lebnebi
moeba msvenebare mdgomareobis fazidan gamosvlisTvis
Teslzeda muxli
saWiro biZgs ar miscems.
(epikotili)
lebnisqveda muxli
(hipokotili)
Teslis msvenebare mdgomareoba:
Canasaxovani fesvi
adaptacia araxelsayrel periodSi
Teslis msvenebare mdgomareobis faza imis saSu­
(b) abusalaTini, Txellebniani eudikoti. viwro, membranuli alebas iZleva, rom misi aRmoceneba nergisTvis yvelaze
lebani (kuTxuri da sibrtyis xedi) Teslis gaRvivebisas sakvebs ufro xelsayrel drosa da adgilas moxdeba. msvenebare
endospermidan absorbirebs. mdgomareobis fazis damTavreba Cveulebriv garkveu­
Teslis garsTan li pirobebis aucileblobas moiTxovs. magaliTad, ara
skutelumi
Sezrdili peri­ erTi udabnos mcenaris Tesli aRmocendeba mxolod mas
(lebani)
karpi Semdeg, rac udabnoSi arsebiTi raodenobis wvima mova.
koleoptile endosperma Tu Tesli mxolod mcire odenobis wvimis Semdeg aR­
epikotili mocendeba, niadagi SesaZloa imdenad gamoSres, rom ver
koleoriza hipokotili uzrunvelyos saWiro pirobebi nergisTvis. adgilebSi,
Canasaxovani fesvi romlebsac bunebrivi xanZari axasiaTebT, bevr Tesls
(g) erTlebniani mcenare simindi. sxva erTlebnianebis msgavsad intensiuri xarisxis sicxe esaWireoba imisTvis, rom ms­
simindsac mxolod erTi lebani aqvs. simindisa da sxva balaxovani venebare mdgomareobis fazidan gamovides; swored ami­
mcenareebis didi lebani - skutelumi. rudimentuli kvirti mo­ tom, nergebis yvelaze didi raodenoba mas Semdeg aR­
Tavsebulia koleoptilSi. axalgazrda fesvs koleoriza faravs. mocendeba, roca xanZari yvela danarCen konkurentul
mcenareulobas gaanadgurebs. teritoriebze, sadac
SS suraTi 38.8  Teslis struqtura.
mkacri zamTaria, Tesls ganviTarebisTvis civi tempera­
mxolod vaSlis guli yalibdeba butkodan. am mxriv, mag­ tura sWirdebaT.
aliTisTvis marwyvic gamodgeba, radgan igi rTuli nayo­ zafxulsa Tu Semodgomaze daTesili Tesli ar aR­
fia, romelic didi zomis yvavilsajdomisgan Sedgeba mocendeba momdevno gazafxulamde. amrigad, maT Semdeg
patara erTTesliani nayofebiT. Cveulebriv, nayofi zamTramde gasazrdelad sakmaod didi periodi rCebaT.
TiTqmis imave dros mwifdeba, roca Tesli Camoyalibe­ zogierT patara Tesls, rogoricaa salaTis furclebis
bas asrulebs. unda aRiniSnos, rom mSrali nayofebis ramdenime nairsaxeoba, aRmocenebisTvis sinaTle es­
(rogoricaa magaliTad, soio) damwifebas nayofis qso­ aWiroba. salaTis furclebis Tesli msvenebare mdgo­
vilebis dabereba da gamoSroba uZRvis win. igive pro­ mareobis fazas mxolod im SemTxvevaSi wyvets, Tu mas
cesi wvniani nayofebis SemTxvevaSi gacilebiT ufro iseT siRrmeze daTesaven, saidanc nergs niadagis zeda­
kompleqsuria. hormonebis rTuli urTierTdamokide­ piridan amosvla ar gauWirdeba. zogierT Tesls safari
bulebis SedegaT vRebulobT sakveb nayofs, romelic fena aqvs, romelic mxolod qimiurad, cxovelis saWmlis
izidavs Teslis gadamtan cxovelebs. nayofis `rbilobi~ momnelebel traqtSi sustdeba. Sedegad, SesaZlebelia
ujredis kedlis fermentis momnelebeli komponentebis am Teslis garkveul manZilze gadatana, vidre isini aR­
Sedegad rbildeba. Cveulebriv, Seferiloba mwvanedan mocenebas daiwyeben.
wiTelze, narinjisfersa Tu yviTelze icvleba. nayofi msvenebare mdgomareobis fazis periodSi, Teslis
tkbeba organuli mJaveebisa Tu saxameblis molekulebis sicocxlisunarianobis xangrZlivoba da aRmocenebis
Saqrad gadaqcevis Sedegad. mwife nayofSi Saqris kon­ Sansi ramdenime dRidan dekadamde an ufro met drom­
centraciam SeiZleba 20% Seadginos. dec ki meryeobs; yovelive es konkretuli mcenaris

941
saxeobasa da garemo pirobebzea damokidebuli. Teslis deg viTardeba, Canasaxis fesvi, anu embrionis fesvia.
umravlesoba erTi an ori weli elodeba xelsayrel pi­ amis Semdeg niadagis zedapiridan ylortis zeda na­
robebs da mxolod amis Semdeg iwyebs aRmocenebas. am­ wilis amosvlas velodebiT. baRis lobiosa da sxva eu­
rigad, niadagSi jer kidev aRmoucenebeli Teslis didi dikotebis SemTxvevaSi, hipokotilSi erTgvari kavi
maragia, romelic SesaZloa mravali wlis ganmavlobaSi formirdeba, romelic zrdis procesSi zedapirze amo­
grovdeboda. swored am faqtoriT aixsneba is faqti, rom dis (ix. suraTi 38.10 a). sinaTlis wyalobiT, hipokotili
mcenareuloba elviseburi siswrafiT aRmocendeba xol­ gaswordeba da lebnebsa da epikotils zemoT amoiyvans.
me cecxlis, gvalvis, wyaldidobisa Tu sxva bunebrivi amrigad, delikaturi ylortis apeqsi da masiuri lebne­
kataklizmebis Semdeg. bi abraziuli niadagis garRveviT zemoT amoimarTebian.
am dros epikotili Tavis pirvel foTlovan foTlebs
Teslidan nergamde (namdvili foTlebi, termini gamoiyeneba im mizniT, rom
isini lebnebisagan, an `Teslis foTlebisgan~ ganvasx­
Teslis aRmoceneba damokidebulia fizikur pro­
vavoT~). foTlovani foTlebi izrdebian, mwvandebian
cesze saxelwodebiT _ STanTqma. am ukanasknelSi moiaz­
da fotosinTezis saSualebiT sakvebis warmoebas iwye­
reba wylis Sesrutva gamomSral TeslSi wylis dabali
ben. lebani ifiteba da nergs sZvreba mas Semdeg, rac aR­
potencialis mizeziT. wylis STanTqma iwvevs ara mxo­
mocenebadi embrioni mis sakvebi marags clis.
lod Teslis gabervasa da misi safari fenis gaskdomas,
simindi da sxva balaxebi, romlebic monokotebis
aramed embrionSi metaboluri cvlilebebis warmoSobas,
kategoriaSi erTiandeba, aRmocenebis periodSi niadagis
rasac zrdis procesis ganaxleba ZaluZs. hidraciis Sem­
zedapirze amosasvlelad sxvadasxva meTods mimarTaven
deg, fermentebi iwyeben endospermisa Tu lebnebis mier
(ix. suraTi 38.10 b). koleoptili, safari fena, romelic
momaragebuli nivTierebebis gamoyofas; Sedegad, sakve­
embrionis ylorts icavs, niadagis zedapirisken iqaCeba
bi nivTierebebi embrionis mozard regionebs gadaecema.
da amodis. ylorti gvirabis formis mqone koleoptilis
pirveli organo, romelic Teslis aRmocenebis Sem­

yvavili
butkoebi

naskvi
mtvriana mtvrianebi
dingi

Teslkvirti

bardis yvavili Jolos yvavili ananasis yvaviledi

yoveli seg­
dingi menti erTi
butkoebi
Tesli
(rTuli nayo­ yvavilis
fis nawilebi) naskvi butkosgan
viTardeba.

bardis nayofi
Jolos nayofi anansis nayofi
(a) martivi nayofi. martivi nayofi erTi yvavi­
lis (magaliTad, barda, limoni, araxisi) erTi (b) kenkra - rTuli nayofi. rTuli nayofi (g) rTuli nayofi. rTuli nayofi
butkosgan (an ramdenime Serwmuli butkosgan) – kenkra, erTi yvavilis mravali gancalkeveb­ mravali yvavilis mravali butkos­
viTardeba. uli butkosgan viTardeba (magaliTad, Jolo, gan viTardeba (magaliTad, anansi,
mayvali, marwyvi). leRvi)

S S suraTi 38.9  nayofebis evoluciuri ganviTareba.

942
38.2
araspecializirebuli foTlebi

lebnebi koncefcia testi


epikotili

hipokotili 1. zogierT orsaxlian nairsaxeobas mamrisTvis XY,


lebnebi xolo mdedrisTvis – XX sqesis genotipi aqvs. or­
hipokotili lebnebi
magi ganayofierebis Semdeg, rogori iqneba endo­
spermis birTvisa da embrionebis genotipebi?
hipokotili
2. ganmarteT, rogor uwyobs xels reproduqcias
Teslisa da nayofis ZiriTadi struqtura.
3. raSi mdgomareobs Teslis msvenebare mdgomareo­
Canasaxovani
bis fazis upiratesoba?
fesvi
Teslis garsi

38.3
(a) baRis cercvi. baRis cercis hipokotilidan gamodis kauWi,
swordeba da niadagidan lebnebi gamoaqvs.
koncefcia

bevri yvavilovani mcenare


foTlebi
arasqesobrivi gamravlebis
lebani
gziT mravldeba
lebani
warmoidgenT, rom TiTi moiWeriT da misgan Tqveni
meore zusti asli viTardeba. swored es iqneboda arasqe-
sobrivi gamravlebis magaliTi. am movlenis dros, nay­
ofi warmoiqmneba erTi mSoblis saSualebiT yovelgvari
genetikuri rekombinaciis gareSe (romelsac, ra Tqma
unda, adgili ar aqvs adamianebis SemTxvevaSi). Sedegad
Canasaxovani viRebT klons, asqesobrivi reproduqciis gziT miRebul
fesvi
produqts, romelic genetikurad indenturi organizmia.
(b) simindi. simindisa da sxva balaxovani mcenareebis SemTxvevaSi bevri uTeslo mcenarisa da ramdenime gimnospermis
kvirti lebnis milis gavliT piordapir izrdeba. msgavsad, angiospermis ara erTi jiSi rogorc arasqeso­
brivi, ise sqesobrivi gziT mravldeba. arasqesobrivad
SS suraTi 38.10  Teslis aRmocenebis ori Cveulebrivi tipi.
gamravlebis SemTxvevaSi, mcenare nayofs Tavis yvela
gens gadascems; maSin, roca sqesobri gamravlebis dros,
mier Camoyalibebul erTgvar milSi izrdeba da saboloo nayofi mcenarisgan genebis mxolod naxevars miiRebs.
jamSi koleoptilis farglebs tovebs. orive xsenebul reproduqciul models Tavisi dadebi­
Teslis aRmoceneba mcenaris sasicocxlo ciklSi Ti da uaryofiTi mxareebi axasiaTebs.
erTob arasaimedo etaps warmoadgens. Zlieri Teslis roca mcenares mdgrad garemoSi xelsayreli piro­
safuZvelze susti nergi izrdeba, romelmac mtace­ bebi aqvs, arasqesobrivi gamravleba momgebiania. mcena­
blebis, parazitebis, qarisa Tu sxva movlenebis zegav­ res SeuZlia ara erTi sakuTari Tavis identuri kloni
elnas unda gauZlos. velur bunebaSi, nergebis mxolod gaamravlos da Tu garemo pirobebi ucvleli darCeba,
mcire raodenoba cocxlobs imdenxans, rom Tavad gaxdes xsenebuli klonebic advilad Seeguebian garemos. amas­
mSobeli. Teslis uamravi raodenobiT warmoeba garkveu­ Tanave, amgvari nayofebi ufro Zlieria, vidre Teslian
lad kompensacias ukeTebs im faqts, rom nergTa mxolod mcenareebSi sqesobrivi reproduqciiT miRebuli nerge­
mcire nawili aRwevs ganviTarebis bolo etaps. Cvens mier bi. nayofebi Cveulebriv mSobeli mcenaris vegetaciur
ganxiluli reproduqciis tipSi yvavilobisa da nayofis fragmentebs iTviseben, ris gamoc arasqesobriv re­
gamoRebis dros didi raodenobis resursi gamoiyeneba. produqcias sxvagvarad vegetaciur gamravlebasac
rac Seexeba arasqesobriv gamravkebas, romelic, rogorc eZaxian. velis (preriis) balaxis mcocav klonebs ise
wesi, ufro martivi da naklebad saxifaToa nergisTvis – SeuZliaT dafaron niadagis zedapiri, rom igive an sxva
igi mcenareTa gamravlebis alternatiuli variantia. mcenaris nergebs gadarCenis naklebi Sansi aqvT.
naklebad xelsayrel pirobebSi, sadac mcenaris
gadarCenasa da reproduqciaze paTogenebi da sxva ms­

943
arasqesobrivi gamravlebis erT-erTi yvelaze ufro
gavrcelebuli modelia. magaliTad, zogierT nairsaxeo­
baSi, erTi mSoblis fesvis sistemidan viTardeba ramden­
ime damatebiTi ylorti, romlebic calkeuli ylortebis
sistemebs ayalibeben. Sedegad vRebulobT erTi mSoblis­
gan asqesobrivi reproduqciis gziT Seqmnil klons (ix.
suraTi 38.11). amgvarma arasqesobrivma gamravlebam Seqm­
na mcenaris uZvelesi CvenTvis cnobili kloni – kreozo­
tis buCqebi mojavis udabnoSi, kalifornia. savaraudod
es mcenare sul mcire, 12,000 wlis unda iyos.
arasqesobrivi gamravlebis absoluturad gansxvave­
buli meqanizmi gvxvdeba babuawverebsa da sxva mcenaree­
bSi. maT zogjer Teslis warmoeba SeuZliaT damtvervisa
Tu ganayofierebis gareSe. Teslebis amgvar arasqeso­
SS suraTi 38.11  arasqesobrivi gamravleba verxvis xeebSi. briv gamravlebas apomiqsisi ewodeba (berZnuli sityv­
verxvis zogierT tyeSi, rogorc qvemoTaa naCvenebi, aTasobiT
idan, romelic TargmanSi `Serevis aqtisgan Sors~ niS­
arasqesobrivi reproduqciis meTodiT miRebuli xea. xeTa
navs). apomiqsisis dros adgili ar aqvs spermisa da
TiToeuli jgufi erTi mSobeli mcenaris fesvis sistemidan
viTardeba. unda aRiniSnos, rom sxvadasxva mSoblis pirmSo
kvercxujredis SeerTebas. TeslkvirtSi moTavsebuli
sxvadasxva jgufebs gansxvavebuli genetikuri Tvisebebi aqvs. diploidis ujredi qmnis embrions; Tavad Teslkvirti
swored es ganapirobebs im faqts, rom xeebi sxvadasxva dros mwifdeba da Teslad iqceva. es Tesli babuawveraSi qariT
iwyeben gayviTlebasa Tu foTolTcvenas. motanili nayofebis saSualebiT vrceldeba. amrigad, es
mcenareebi arasqesobrivi gamravlebis meTodiT mrav­
ldeba, magram Teslis gavrcelebis upiratesobiTac
gavsi faqtorebi zemoqmedeben, sqesobrivi gamravleba sargebloben, rac Cveulebriv sqesobrivi gamravlebis
gacilebiT ufro momgebiania, radgan igi nayofebi­sa ganuyofeli nawilia.
da, zogadad, saxeobebis mravalferovan variantebs qm­
nis. unda aRiniSnos, rom arasqesobrivi gziT miRebuli
vegetaciuri gamravleba
mce­n areebis genotipuri erTgvarovneba am mcenareebs
konkretul garemoSi gadaSenebis saSiSroebis winaSe ay­ da soflis meurneoba
enebs im SemTxvevaSi, Tu adgili eqneba garemopirobebis sasoflo sameurneo kulturebisa da dekoraciuli
radikalur cvlilebebs; magaliTad, daavadebaTa axal mcenareebis gaumjobesebis mizniT, adamianebma angio­
talRas. ufro metic, Tesli (romelic TiTqmis yov­ spermebis arasqesobrivi gamravlebisTvis sxvadasxva me­
elTvis sqesobrivi gziT miiReba) xels uwyobs nayofis Todi SeimuSaves. am meTodTa umravlesoba mcenareebis
gavrcelebas moSorebiT mdebare teritoriebze. dabo­ im unars efuZneba, romlis saSualebiTac isini damate­
los, Teslis msvenebare mdgomareobis faza mcenares biT fesvebsa Tu ylortebs aviTareben.
zrdis SeCerebis saSualebas aZlevs manam, vidre mis ir­
gvlis xelsayreli garemo pirobebi ar Camoyalibdeba.
klonebi kalmidan
oTaxis yvavilebis, dekoraciuli mcenareebisa da
arasqesobrivi gamravlebis meqanizmebi
baRis xeebis umravlesoba arasqesobrivi gziT mravl­
mcenareebSi arasqesobrivi gamravleba ganusazRv­ deba mcenaris fragmentidan, romelsac kalami ewodeba.
re­lad zrdis unaris komponentia. rogorc gaxsovT, zogierT SemTxvevaSi ylortis an Reros kalami
mce­nareebs gayofis meristemuli qsovilebi aqvs, anu gamoiyeneba. kalmis bolos grovdeba gayofadi da ara­
aradiferencialuri ujredebi, romlebsac ZaluZT zr­ diferencialuri ujredebi, romlebsac koJrebi ewode­
dis ganusazRvrelad SeCereba da ganaxleba. amasTanave, ba; damatebiTi fesvebi swored koJridan warmoqmneba. Tu
parenqimis ujredebi mTeli mcenaris farglebSi iyofa ylortis fragments koJridan gaCnda, damatebiTi fes­
da ujredebis specializirebul tipebad yalibdeba. am vebi ise yalibdeba, rom koJris etapis gavla ar sWird­
ujredebis wyalobiT, mcenares Tavisi nawilebis regen­ eba. zogierTi mcenare, maT Soris afrikuli ia, SeiZleba
eracia SeuZlia. zogierTi mcenaris gacalkevebul veg­

You might also like