Brenda Shoshanna Bestselerio Gyvenimas be baimés autoré » 30 dieny be » pykcio -~UDK 159.942.4 Sh-rs ISBN 978-5-415-02220-5 Brenda Shoshana THE ANGER DIET: ‘A.30 Day Program to Stress-Free Living All rights reserved © Brenda Shoshanna, Ph.D., 2005 Vertimas j lietuviy kalba, Biruté Taurvydaité, 2011 © Leidykla VAGA, 2011 TURINYS ~a IVADAS nm 1 DALIS Kas yra pyktis? 1 seyRtus 24. pyK¢Io FORMOS 17 2 skyRIUS PRIKLAUSOMYBE NUO PYKCIO 29 3 skvRtus PYKTIS KAIP TAPATUMAS 34 4 skymtus APSISAUGOJIMO TECHNIKA 39. rurinys | 5i DALIS Pykéio dieta 5 skyaius PYKCIO DIETA. APZVALGA 47 6 skvaius 1 viens. NUOSKAUDA 50 7 skyatus 2 o1ewa. POZIURIS | KITUS 56 8 skyRIUS 3 o1ena. UZGAULES IR APKALBOS 62 9 svatus 4 viens, KITU KALTINIMAS 69 ro sxyaius 5 vena. KARTOJIMAS IR PATAISOS 74 11 skyRius 6 viens, DEPRESIJA 79 12 skyRius 7 o1ena. BUTI AUK. 85 13 skyrtus 8 vena, BUTI KANKINIU 90 6 | TURINYS 4 sexatus 9 views. BUTE GERESNIEMS UZ KITUS 96 15 sevmius 10 cena. KARTOJIMAS IR PATAISOS 102 16 sxvaius 11 piewa. [TARUMAS 10s IZ sKvRLUS 12 viewa, SAVINAIKA m2 18 sevnius 13 o1ena. MENKA SAVIGARBA 18 xp surntus 14 vena. APGAULE, 124 20 sKvRrus 15 ona. KARTOJIMAS IR PATAISOS 130 24 SKYRIUS 16 views, VALDYMAS IR VIRSENYBE 133 a2 sevnius 17 views. KERSTAS 138 23 sxrmius 18 viens. SMURTAS SANTYKIUOSE ras, turinys 1724 SKYRIUS 19 viens. ELGESYS SU PRIESAIS 152 25 SKYRIUS 20 viens. KARTOJIMAS IR PATAISOS 159 26 sxvrius 21 oiena. PYKTIS SEIMOJE 162 27 sKyRIUS 22 o1ena. PYKTIS DARBOVIETEJE. 162, 28 skyRius 23 views. PYKTIS ANT VALSTYBES VALDZIOS IR ORGANIZACIJU 174 29 sKYRIUS 24 o1ena. ISANKSTINES NUOSTATOS (L KITA LYTINE ORIENTACIJA, RASE AR RELIGIJA NUKREIPTAS PYKTIS) 180 30 skvarus 25 viens. KARTOJIMAS IR PATAISOS 186 31 sxvaius 26 views. PYKTIS ANT SAVES! SAVIZUDYBE 189 32 SKYRIUS 27 viens. PYKTIS ANT DiEVO AR VISATOS 195 33 sevmius 28 oiewa. PYKTIS ANT LIKIMO 201 8 | TURINYS 34 SKYRIUS 29 viens. KAI ESATE PYKCIO OBJEKTAS 207 35 SKYRIUS 30 o1e~a. KARTOJIMAS IR PATAISOS aed EPILOGAS 247 PALAIKYMO PROGRAMA 221TVADAS Tegu visos batybés bina laimingos ir turi laimés priekastis ~~ Kiekvienas trokSta biti grazus, jaunas ir stiprus. Prigalvota be galo daug diety, pratyby ir sveikatingumo programy. Taciau svarbiausia dieta liko nepastebéta. Si dieta islaisvina nuo streso, atpalaiduoja raumenis, uZtikrina gily miega, mazina apetita, padeda atrodyti ir jaustis jaunesniems, be to, pritraukia naujy draugy, sukuria malonia darbo aplinka, gerina santykius ir pailgina gyvenima. Tai susilaiky- mas nuo pyk¢io — nuo vienos baisiausiy masy tautos negandy. Pyktis yra rimta béda, kamuojanti vieng i8 penkiy amerikiediy. Vairuotojy jtazis, smurtas darbo vietoje ir namie, Siviai mokykloje ir Zalingi jprodiai yra tik keletas if daugybés pykcio padariniy. Priezas- tis, kodél didelé dalis Salies gyventojy vartoja antidepresantus, alko- holj ir narkotikus, turi antsvorio, kencia nuo santykiy bédy ir elgiasi agresyviai, galima tiesiogiai susieti su pykcio, ypa¢ slapto, poveikiu. Be to, jau i8samiai pagrjsta, kad pyktis stipriai paveikia fizing sveikata ir tiesiogiai siejasi su Sirdies smigiu, kraujospiidzio sutriki- mu, nugaros skausmu ir daugeliu kity somatiniy negalavimy. Tai vadinama pakaitiniais simptomais. pyKé1o prera | 11Pyktj nukreipiame prieS save ir kitais biddais. Tampame prislégti ar kendiame dél nuotaikos sutrikimy, nevilties, pasyvios agresijos, palai- dumo, smurto namie ir kitokiy bedy. Kartais pyktis virsta obsesiniu- kompulsiniu sucrikimu: zmogus nebesugeba priimti svarbiy sprendi- my ir laisvai rinktis. Pyktis negailestingai alina king, prota ir sielq: daugéja Zmogzudysciy mokyklose ir darbovietése, skyryby Seimose, o ligoniams reikia vis stipresniy antidepresanty. Daugelis negali atsi- kratyti nerimo dél Rugséjo 11-osios ir nuolatinés terorizmo grésmés. Akivaizdu, kad pyktis yra vis stipréjanti visuomenés béda. Taigi Siuo metu atkreipéme démesj j baisiausig terorista — kasdienj pykej. Sig, visuomenés problema bitina spresti. Reikia paprastos, ai8- kios programos su konkreciomis psichologinémis ir dvasinémis priemonémis, leidzianciomis pyktj suprasti ir jveikti. Viena — protu suvokti, kas yra Zalinga. Visai kas kita — Zinoti, kaip isguiti pyktj is savo gyvenimo. Kaip tik tai atskleis PYKCIO DIETA. PYKCIO DIETA — 30 dieny programa — parodys, kaip zingsnis po Zingsnio atsikratyti jvairiy pyk¢io formy ir jas pakeisti tuo, kas sveika ir konstruktyvu. Skaitytojams padésime aiskiai suvokti, kas yta pyktis, kaip jis veikia, kodél jis slepiasi ir pavergia; atskleisime, kaip pyktis Zaloja jy patiy ir kity gyvenimus, ir paaiskinsime, kodél taip svarbu pykcio atsikratyti. PYKCIO DIETA apibiidina 24 pykéio formas ir jy kilme. Skai- tytojas suzinos, kad jnirgis ant virsininko, sutuoktinio, valdzios ir savgs turi tas pacias Saknis, Programa atskleidzia, kaip vieni pyk¢iu naudojasi kaip gynyba, o kitiems pyktis batinas kaip tapatumo agis. Greitai skaitytojas suvoks, kad pyktis yra gyvenimo nuodas, 0 gyve- nimas be pykéio — dziaugsmas. Programa kiekvienai dienai pateikia nurodymy, patarimy ir pratimy — pavyzdziui, ,,Apsisaugojimo technika* moko i&likti Sal- 12 | DR. BRENDA SHOSHANNA takraujiskiems kilus pykéio audrai. Pati programa suskirstyta j 30 dieny. Kaip kasdien sporto saléje treniruojame raumenis ir laviname lankstumg, taip nuolat atlikdami PYKCIO DIETOS pratimus ga- lime atsikratyti Zalingy elgesio jprociy. Sie pratimai paprasti ir ma- loniss, be to, jy rezultatas i§ karto jauciamas. Kiekviena dietos diena skirta vienai pykcio formai jveikti; nurodoma, kaip ir kuo ja pakeis- ti, 30 dieny kursas sistemingai paSalina jvairias pyk¢io formas ir kiekvieng pakeitia atitinkamu prie’nuodiiu. Kasdien valantis pyk- Gio nuodus, rezultata atspindés ne tik psichiné ir emociné gerové, tokios galios kaip kadaise. Dar reikia pasakyti, kad tai atlaidumo knyga — atlaidumo sau, kitiems, Dievo ir Visatos atlaidumo. Viso pasaulio sventieji raétai prisako atleisti, bet beveik nepateikia nuorody, kaip Sito pasiekti. Pyktis yra didziulis atlaidumo trukdis, taciau jj isrovus savaime at- eina meilé ir maloné. Masy paciy ir aplinkiniy gyvenimai paSven- tinami ir tampa tokie, kokie turi biti. iP PYKEIO DiETA | 13I DALIS Kas yra pyktis?PIRMAS SKYRIUS. 24 PYKCIO FORMOS Kq paséjame, tq pjauname ~~ Siuo metu daugelis miisy visuomenés nariy priklauso nuo jvairiy vaisty. Antidepresantai, nerima slopinantys vaistai, papildai svoriui maizinti, vaistai nuo auk&to kraujospidzio, kraujo antikoagulian- tai, visokie antibiotikai vartojami daugybei litidesio, nerimo ir ligy simptomams slopinti. I3 pazitiros Sie simptomai atrodo skirtingi. Taciau j juos jsigiling galime pastebéti, kad uz visy bédy tyliai slypi pyktis. Siandien bijome daugelio iSorés prie’y. Taciau nelengva suprasti, kad galingiausias piktadarys tyko viduje, ~ tai pyktis, pavergiantis ir nuodijantis misy gyvenima. Pyktis turi daug veidy, pasireiskia skirtingomis formomis ir sukelia jvairiy padariniy. Lengviausia atpazinti ir jveikti atvira ir aisky pyktj. Kai akivaizdziai matyti, kad pyktis apniko mus pacius ar ka nors kita, tada suprantame jo priezastj ir galime jq paalinti. Taciau dainiausiai pyktis slypi uz apgaulingo pavirsiaus — nejsisq- monintas, pasireiSkiantis daugeliy slapty formy: depresija, nerimu, apatija, neviltimi ir galybe kity. PYKELO piETA | 17Nepaprastai svarbu ilsiai8kinti ir atpaZinti pykcio apraigkas ir pastebéti prazitingus jo padarinius. Tik tada galésime iSdziovin- ti Sig poZeming srove, maitinancia misy sielvarta ir kandia, kuriq sukeliame kitiems. Jeigu leisime pykdiui likti pridengtam, jis laikys mus gniauZtuose ir lengvai sugriaus gyvenima. PrieS pradedant laikytis pykcio dietos, svarbu iSsiaiSkinti gausy- be jo puolimo bidu, jo priedangas ir manevrus. [3mokg atpazinti 24 pykdio formas, slaptaji prie’g galésime i8vilkti j dienos Sviesq ir pradeéti jj Salinti i$ savo gyvenimo. Tikrovéje pykdio raika neapsiriboja Siomis 24 formomis. Gali kisti priklausomai nuo individualios patirties. Pastebésite, kad dau- gelis formy tarpusavyje susijusios ar viena sukelia kita. Kiekvienam svarbu pastebéti, kaip pyktis pasireiSkia jo gyvenime. Sio skyriaus pabaigoje pyktio formy saraSq galésite papildyti savosiomis. Pykéio formy suvokimas bus puiki pradzia. Suvokimui pasie- kus tam tikra lygi, jau sugebésite isvengti subtiliy pykcio antpuoliy. Taip pat aidkiai iSvysite, kad, kol pyktis tino viduje, sveikas ir vi- savertis gyvenimas nejmanomas. O kai galésite atsispirti jvairioms pykcio formoms, i tikryjy jausités laimingesni, sveikesni, stipresni, karybingesni, lankstesni, jaunesni ir gyvesni. 18 | DR. BRENDA SHOSHANNA 24 PYKGIO FO 1. TIESUS PYKTIS — VOLS Sis pyktis aiskus ir lengvai atpazjstamas. Supykstate ir tiesiai tai iSreiskiate. Daznai pyktis prasiverzia staiga, o paskui daugelis del to apgailestauja. Sako: ,Taip jsiutau, kad negaléjau susivaldyti.“ Toks jnirsis turi savo gyvenimg: trenkia tarsi Zaibas ir gali lengvai virsti Zodiniu, emociniu ir fiziniu smurtu. Nevaldomas jnirkis kartais bai- giasi mustynémis, avarijomis, zmogzudystémis ir karais. 2, VEIDMAINYSTE Siuo atveju pyktis jsisgmonintas, bet slepiamas po Sypsena ir apsi- mestine kauke. Zmogus samoningu elgesiu slepia tikrajj a8 ir savo jausmus. Sis elgesys neatsiejamas nuo veidmainystés ir nesaZiningu- mo. Manydami, kad apgauname kitus, iS tiesy prarandame save ir savigarba. 3. WAGYSTE: Si pyk¢io forma vercia jaustis skurdziumi, kuris uri maziau ud ki- tus, bet yra nusipelngs jy gerovés. Uzuot atsivérgs natiraliai gyveni- mo pilnatvei ir pasinaudojgs galimybémis iSpildyti savo troskimus, Zmogus apiplésia kitus: pavydi jiems sékmés ir siekia jq sugadinti. Si pykéio forma skatina ne tik vogti materialiaja nuosavybe, bet ir gtiauti kity gerus santykius, kuriy paciam triksta. 4, MELAS IR APGAULE Melas ir kitos apgaulés formos kyla i§ pykcio ir piktos valios. Tokio pykcio istikti, apgaudingjame, klaidiname kitus Zmones, jiems ken- kiame ar jaukiame jy gyvenima. Taip elgiamés stokodami pagarbos pyRéio piers | 19sau, pasauliui ir kitiems Zmonéms. Tada pikta valia tampa misy gyvenimo pagrindu. Vis délto apgaudami kita, apgauname ir save. Toks elgesys visy pirma patiems neleidzia matyti tiesos. O kiti zmo- nés tai pajunta tiesiogiai ar intuityviai ir ima mumis nepasitikéti. ‘5. DEPRESHIA Siais laikais depresija taip paplitusi, kad kartais nelengva ja paste- béti. Sunki depresija, atimanti visas jégas, pasireiskia aiskiai, taciau yra ir daugybé kity jos formy; didelis mieguiscumas, issibla’kymas, nerima keliangios mintys ir sapnai, apetito stoka, kuriy Zala sau ir kitiems ne tokia akivaizdi. Depresija yra j save nukreiptas pyktis ir inirdis. Ji kyla, kai Zmogus nesuvokia ar negali (tinkamai) isreikSti pykdio. Nejsisamonintas pyktis niekur nedingsta ir virsdamas de- presija atsisuka prie’ patj Zmogy, kuris jj jaucia. 1S Uisisklendimas daznai yra depresijos pozymis. Uésisklesti linke Zmonés, besijaudiantys ,,ne tokie“, kokie turéty biti. Jie neranda vietos visuomenéje, negali kam nors priklausyti arba jauciasi neat- like kokios nors uZduoties. Tada géda, nepilnavertikumo jausmas vertia uisisklesti. Jeigu Zmogus uisidaro, atsiriboja nuo kity arba dalyvauja kokioje nors grupéje dél neapykantos kitiems ar noro ka nors atstumti, i8 tiesy jj uzvaldé pyktis. Tokio Zmogaus poditiris j pasaulj ir visuomeng — neigiamas. 7, PASYWUS SMURTAS Si pykeio forma pasireiskia ne veiksmais, bet neveiklumu. Pasyvus smurtautojas puikiai Zino kito Zmogaus norus ar poreikius, bet jy nepaiso. Tokiu biidu jis nuvilia ar supykdo savo artima, taciau atro- 20 | DR. BRENDA SHOSHANNA do, kad Sis nori per daug. Siuo atveju pyktis reiskiamas neprisiimant atsakomybés ir kaltg uz savo elgesj primetant kitam. 6. NEWILTIS: Neviltis apninka, kai pasijuntame bejégiai valdyti savo padéti, veiks- mus ar gyvenima. Viduje glidintis pyktis atima pasitikéjima savo jégomis, valia, ry2tq ir galimybes ka nors pakeisti. Neviltis gali bati nejsisgmoninta. Ilgai isliekanti neviltis gali sukelti jvairius kino, psichikos ir emocijy sutrikimus. Siuos simptomus gydant svarbu pastebéti Zmogaus neviltj ir ja kurstantj pyktj, kuris sukelia bejé- giskumo jausma. 9. SAVIZUDYBE IR SAVIZUDISKOS MINTYS Dabar savizudybiy gausu kaip niekada anksdiau, ypaé tarp jauny Zmoniy. Savizudybe ir savizudiskas mintis sukelia nevilties ir bejégi’- kumo jausmai, vadinasi, tai yra tiesioginé pykéio raigka. Savizudybé yra j save nukreiptas pragaistingas smurtas. Neapsigaukite — uz Sio veiksmo ir uz savizudisky min¢iy slypi ne kas kita, o nenumaldomas inirSis. Paradoksalu, kad savizudybé daznai atrodo kaip vienintelis bidas susigrafinti galiq, atker’yti savo skriaudéjams ir valdyti savo gyvenima bei king. Tai biidas atkreipti j save démesj, kurio nejma- noma laiméti kitaip. Jeigu nuolat kyla mintys apie savizudybe, tuo susiriipinkite. O geriausia savizudybei uzkirsti kelia, kol Sis procesas dar neprasidéjes. Ismokite atpazinti pyktj ir pagalinti jo priezastis. 10. PERDEGIMAS Daug Zmoniy pasijunta pervarge ir igseke nuo darbo ar santykiy. Tada vis labiau triksta energijos, pasitenkinimo ir ryZto eiti j priekj. Daugelis tiki, kad nuo Sios bédos geriausia gelbétis poilsiu, pertrau- PYKGIO DIETA | 21ka ar atsinaujinimu. Visa tai naudinga, taciau reikia zinoti, kad pir- miné perdegimo prieZastis yra nejsisgmonintas pyktis, kurj sukelia nerimas ir nuoskauda dél nepakankamo atpildo. Daznai svajonés nei&sipildo, tikslai lieka nepasiekti, ir tada Zmogus pasijunta pa- varges nuo savo pastangy. Didelés pastangos uzmegzti ry3j neretai lieka be atsako. Tokiais atvejais reikia akimirkg stabteléti ir pajusti slaptumoje glidintj pyktj — tada suvoksime, kad didelis troSkimas uizgniauzé bities jausmg. Tai supratus, paaiskéja tolesni ceisingi Zingsniai ir entuziazmas vél kyla naujomis formomis. 11, SAVINAIKA Plagiai paplitusi savinaika pasireiSkia jvairiausiomis formomis. Daug Zmoniy suzlugdo savo sékme (darbe ar santykiuose) visokiais subtiliais, nejsisamonintais biidais. Jie patys nejsileidzia gério j savo gyvenima ir liadina artimuosius, uzmir3ta savo svarbias pareigas, sako dalykus, kuriy nenori sakyti. Visa tai iispriista nejuciomis, o i8 tiesy kyla i§ nejsisamonintos nuostatos, kad sekmés nenusipelné. Tokius Zmones viduje glidintis pyktis vercia save bausti. 12. $I ARBOS STOMA Savinaikg lydi savigarbos stoka. Siuo atveju triksta meilés, atidumo ir pagarbos sau. Savigarba Zlugdo pyktis — tada jautiamés nepaten- kinti savimi. Galbit sau keliame per didelius reikalavimus ar vis dar grauziamés dél to, kad kadaise negaléjome patenkinti mums svar- biy Zmoniy likesciy. Taigi tq neigiama elgesj tesiame ir dabar — save niekindami. Jauciamés nevykéliai. Savyje randame tik didziausias blogybes. Apmastome savo klaidas ir netobulumg. Greitai tampa- me pik¢iausiais saves prieSais. Savigarbos stoka yra pagrindiné prie- zastis daugelio pykcio formy, kurios gali pasireikéti vis stipriau. 22. | DR. BRENDA SHOSHANNA 13, KOMPULSIIA Visokias kompulsijas (jkyriai pasikartojantius veiksmus) galima laikyti gynyba nuo nerimo, kuris kyla i pykéio. Pagauti didelio, mums nepriimtino pyk¢io, ieskome bidy jo atsikratyti, jj valdyti ir ireiSkiame jj slaptomis, i3kreiptomis formomis. Tada atsiranda kompulsijos, t. y. kyla nenumaldomas poreikis ka nors atlikti. Sie veiksmai gali biti nesqmoningas dél pykcio kilusios kaltés iSpir- kimas, (Pavyzdziui, daugelio Zmoniy nenumaldomas potraukis smurtiniams kompiuteriniams Zaidimams yra priimtina viduje uz- gniaudto jnirgio ir smurto iSraiska.) 1 BSESIIA Obsesija (ikyrios mintys) kyla 2mogui susidiirus su sunkumu, kurio jis negali jveikti, pavyzd2iui, nejmanoma ko nors suprasti, priimti ar uzbaigti. Tada Siai situacijai neleidziame praciti. Dainai obsesija palaiko i pykcio ar kerSto kylanti energija. Nuolat nejucia mintimis gtiZdami prie kokios nors situacijos ar Zmogaus, suprantame padar¢ skriaudg, nuo kurios reikia gelbétis atleidimu. Jeigu nuo kaleés nei3- sivaduosime, obsesija gali lengvai sugriauti misy gyvenima. 15. MERSTAS KerStas ir mintys apie ker8ta, deja, yra jprastas reiskinys. Zmonés mano, kad skriauda ar Zaizda i&sigydys ir teisinguma jvykdys kersy- dami skriaudéjui. Taip auka atsiduria viename lygmenyje su smur- tautoju ir pasiduoda apmaudui bei jnirSiui. Puoselédami mintis apie kerita nuodijame save. Augantis pyktis ne tik kenkia visam kéinui ir psichikai, bet ir nesuteikia pilnatvés jausmo netgi jvykdzius trok’- tama ker3tq. Be to, Zmogus, pasidaves neapykantai ir apmaudui, vis daugiau jo pritraukia j savo gyvenima. PYKCIO DIETA | 2316. LIGUISTA PRIKLAUSOMYBE Slopindami jausmus ir gniauzdami pyktj daznai tampame pri- klausomi nuo jvairiy medziagy. Tenkindami liguista potraukj jauciame malonumg ar sauguma, taciau laikinai. Priklausomybei stipréjant, auga ir liguistas potraukis, taip pat aStréja gniauziami jausmai. Galime tapti priklausomi ir nuo pyk¢io. Kai kam pyktis yra priemoné, suteikianti apgaulinga galios, saugumo ir valdzios pojiitj. Pyktis tampa asmenybés ir gyvenimo biido dalimi. Tatiau §i pri- klausomybé, kaip ir bet kuri kita, turi didele kaina, 0 jos sukeliamas galios ir stiprybés pojiitis — tik iliuzija. Pyktis negali suteikti jokios tikros galios, stiprybés ir supratimo. 17, PSIGHOSOMATINIAL SUTRII jal Daugeliui pyktis pasireiSkia jvairiais kino negalavimais — visokiais skausmais, diegliais ir suprastéjusia savijauta. | priekj Zengiantys psichikos ir kino ry$io tyrimai atskleidzia, kad besikaupiantis ne- pripazintas pyktis sukelia aukta kraujospidj, fizinj stresa, Sirdies sutrikimus, nugaros skausma ir daug kity kino negalavimy. Nuo- latinis pyktis ir nerimas visada veikia raumenis, kraujq ir kaulus. Norint biti sveikiems, reikia ne tik vartoti vitaminus, valgyti sveika maista ir sportuoti, bet ir atsikratyti pykcio. 18. SCiAl Kai kurie Zmonés gyvena nuolatinéje baiméje. Jie visada bigStau- st ja, kad atsitiks kas nors baisaus, ieSko bédos, masto apie pavojus ir negali atsikratyti nesaugumo jausmo atsitiktiniy pavojy kupiname pasaulyje. Tai yra baimés pagrindas. Kai tik Zmogus priima jos sé- klq ir ima laukti bédos, kei¢iasi visas jo gyvenimas. 24 | DR. BRENDA SHOSHANNA Kai kurie negali pripazinti, kad dauguma jy nelaimés lakes¢iy neissipildo, bet mintys apie nelaime uzvaldo jy gyvenima. Tokie katastrofiski likes¢iai pagristi perdéjimu ir bejégiskumo jausmu. (Nesakome, kad nereikia paisyti sveiko atsargumo. Taciau perdé- tas atsargumas, uzvaldes visa Zmogaus gyvenima, — visai kas kita.) Katastrofigki lakeséiai kyla, kai mogus jaueiasi bejégis ir labiau su- sitelkia j savo mintis negu j tai, kas i8 tiesy vyksta $iq akimirka. Jis nepasitiki savimi ir nepasinaudoja savo natiraliomis galimybémis iveikti kliatj. Tai j save nukreipto pykcio forma. 19. MAZOCHIZMAS Mazochizmas yra mégavimasis sau sukeltu skausmu. Mazochistas samoningai ar nesgmoningai mégsta kancia, skausmas ir pazemi- nimas jam siejasi su malonumu ar pergale. Daznas mazochistas vaikystéje yra patyres smurta ar paZeminima, o dabar, samoningai ieSkodamas panagiy situacijy ir jomis mégaudamasis, siekia valdyti praeities jvykius. Savo kankintojui jis nesgmoningai sako: tu nebe- gali manes jskaudinti, nes a3 pats save kankinu. Mazochistai ie’ko santykiy, uzduotiy ar situacijy, kurios atne’a kanciq ar nesékme. Lytiniai mazochistai kankinami, niekinami ir Zeminami patiria lytinj malonuma. Visas tokio zmogaus gyvenimas i8reiskia neapy- kanta, bausme ir pyktj, nukreipta j save ir j kitus — dabartinius jo kankintojus. 20. SADIZMAS Sadistai mégaujasi kankindami kitus ir matydami savo sukelta kan- Cig, Tai suteikia galios, svarbos ir valdzios pojiitius. Sadizmo pa- grindas yra silpnumas ir bejégiskumo jausmas. Sadistas mégaujasi valdydamas kq nors kita ir jam kenkdamas. Sadizmas pasireigkia PYKGIO DIETA | 25daugybe biduy, jskaitant smurtinius santykius, kai Zmogus jvairiais bidais skaudina, valdo, prievartauja kita ar per daug if jo reika- lauja. Sadizmas yra tiesioginé pyk¢io rai8ka, uzvaldanti individo gyvenima. 21. MANKINYSTE, SUKELIANTI KALTE Kankinys jaucia malonumg priversdamas kitus jausti kalte, prie- vole, sazinés grauZatj. Kankiniai datnai elgiasi kaip 3ventieji, regis, nesavanaudi’kai aukojasi. Taciau jy persona rékte rékia: ,AS toks nuostabus ir nekaltas, zitirék, ka man padarei.“ Atrodo, kad kan- kinys vis aukojasi negaudamas tinkamo atlygio. Taciau jo atlygis — pasitenkinimas, kurj patiria priversdamas kitus jaustis menkesnius ir kaltus. Tai netiesioginé pyk¢io raiska, manipuliavimas ir prievarta. Pa- stebékite tokius Zmones ir jy saugokités. Jeigu jauciatés kokiam nors zmogui pernelyg skolingas, uz jj menkesnis ar jam kaltas, vadinasi, jis savo elgesiu netiesiogiai iSrei3ke slapta pyktj jums. 22. KAITISKUMAS, SMERKIMAS Kai kurie zmonés linke nuolat kitus (ir save) kritikuoti, smerkti. Kiekvienoje situacijoje jie iesko trakumy ir kliauciy. Jy beveik ne- imanoma patenkinti, jie nejzvelgia nieko gero. Perfekcionistai sau ir kitiems kelia pernelyg didelius reikalavimus. (Kai kurie tévai Si- tokiu principu aukléja vaikus manydami, kad Siems tai naudinga.) Nesunku pastebéti, kad toks elgesys yra ne kas kita, o pyk¢io raiska, dangstoma visuomenés normomis ir, regis, geriausiais ketinimais. Tadiau svarbu suvokti, kad nejmanoma iSugdyti geriausiy kito Zmo- gaus savybiy nuolat baksnojant j trakumus. 26 | DR. BRENDA SHOSHANNA 23, MALTINIM Kaltinimas skiriasi nuo kritiskumo. Kriti8ki Zmonés visada jzvelgia trakumus, o kaltintojai savo santykiy ar gyvenimo blogj projektuo- ja kituose Zmonése. Kaltintojas negali ar nenori prisiimti atsakomy- bés ar kaltés dalies. Priekaistaudamas jis slepia tikrajj save ir savo Klaidas. Kaltinimas yra tiesioginis iSpuolis prieS kita Zmogy, ir tai reikia atpazinti. Be to, tai i$puolis prieS tiesq. O tiesa ta, kad, norint pakeisti ar pataisyti padetj, uZuot kaltinus kita, reikia ieSkoti savo kaltés dalies. Apgalvokite savo sprendimus ir pamastykite, ka dabar jmanoma pakeisti. 24. 1s Misy kasdienybéje jsigaléjusios apkalbos yra vienas pavojingiau- siy ir nelemdiausiy jprociy. Smagindamiesi apsnekame neigiamus Zmogaus aspektus arba abejotinus poelgius. Tai natiiraliai kursto nesantaika tarp misy pasnekovo ir apkalbamo Zmogaus. Be to, pa- skaloms plintant, skleidziama Zinia i3kraipoma, ji sugadina apkal- bamo Zmogaus reputacija ir gali lengvai virsti SmeiZtu. Nukenéia ne tik apkalby objektas: paskaliinai, tyliai skleidziantys nuodus, patys panyra j pyktj ir neapykanta. PYKc10 piera | 27JOS PYKCIO os Iivardykite keletq bidy, kuriais pyktis reitkiasi jusy gyvenime. Apie juos pamastykite. Pastebékite juos kasdieniame gyvenime. Juos suralydami ir apibidindami pradésite issivadavimg nuo pykéio Zalos. Veliau tikriau- siai norésite iisiaixkinti pykéio priezastis. Daugelis Emoniy tik miglotai nujaucia, kas juos slegia. Siame procese saves necenzitruokite. Neprivalote buti racionalus ar savikrititkas. Galite tikétis visokiy reakcijy. Siuo metu tik Zinrékite ir matykite. Nesmurtiniai veiksmai yra stiprinjy ginklas. MAHATMA GHANDI ~~ 281 DR. BRENDA SHOSHANNA ANTRAS SKYRIUS PRIKLAUSOMYBE NUO PYKCIO Mano mintys gali man pakenkti arba pagelbéti. Nuolat renkuosi savo mastymo turinj. DR. GERARD G. JAMPOLSKY ~~ Lengva tapti priklausomam. Priklausomybé yra sudétingas proce- sas, ji daugeliu bidy jsitvirtina Zmogaus patirtyje. Visi esame jpro- ¢iy, vergai. [prodiai ir tvarka suteikia saugumo, tikrumo ir stabilu- mo pojidius. Daugelis susitapatina su savo jprociais ir nusistovéjusia tvarka. Kai ji sutrinka, zmonés jaucia pavojy, i3kilus} savo gerovei. Iprotis tam tikra priemone uZtikrinti savo gerove gali lengvai virs- ti priklausomybe. Tada atrodo, kad be Sio jprocio (veiksmo, jausmo, medziagos ar asmens) negalésime gyventi. Kyla nerimas, ir trok’tame vel susigrazinti prarasta gerq savijauta. Kol tai suvoksime, padarysime viska, kad patenkintume savo troskima. Taigi esame priklausomi nuo savo jprocio, kurj siejame su savo gerove ir kuriuo naudojamés ne pagal paskirtj. (Be jprociy, galime tapti priklausomi nuo bet ko, kas tik sutei- kia palengvéjima, — nuo sapnu, fantazijy, Zmoniy, jausmy, veiksmu,) Iprotis, virtes priklausomybe, varzo misy laisve: jauciamés be jo negalintys i8siversti. Nuo jo priklauso misy sprendimai, veiksmai ir santykiai, Uz tq trumpalaikj gerovés pojitj mokame didiiule kai- nq — tai priklausomybés padariniai, kuriy paprastai nesuvokiame. PYKéI0 DiETA | 29Priklausomybé gali iésivystyti jvairiais bidais ir tenkina visokius poreikius. Priklausomybé nuo pykcio yra vienas dazniausiy, prazi- tingiausiy ir sunkiausiai atpazjstamy potraukiy. Kaip ir alkoholi- kas ar narkomanas, pikéiurna i pradtiy jaudiasi gerai ir utkimba ant pykcio masalo, o paskui pamazu auganti priklausomybé ryja jo gyvenima ir sukelia skausminguy padariniy. Norint atsikratyti priklausomybés, geriausia pazvelgti jai tiesiai j akis, iSsiaiskinci, kaip ji veikia, kada kyla ir kaip manevruoja, per prasti jos mela, klastingus pazadus ir didziule kaing, kurig mums tenka sumokéti. Visikai suvokus priklausomybés proces, galima Zengti antra Zingsnj — issivaduoti i§ priklausomybe palaikancios baimés patenkinant jos keliamg poreikj. Prie’ gilindamiesi j 3 procesa, panagrinékime kai kurias pri- klausomybés funkcijas. Priklausomybly funkeijos Priklausomas Zmogus gali galvoti tik apie savo potraukj — kaip gau- ti dar viena ,,doze". Tada tikslai susiauréja, démesys atbunka ir gy- venimas labai nuskursta. Tiesa, daugeliui tai teikia palengvéjima. Atbukus démesiui, esame nejautresni ir maziau imlesni nepageidau- jamiems jausmams ir potyriams. Siuo atveju priklausomybé atlieka gynéjo nuo skausmo ir nerimo funkcija. Taciau ji neleidzia jZvelgti sunkumy, kuriems reikéty skirti démesio. Tada laikinai palengvéja, taciau priklausomybés slepiama ir kartu a’trinama krizé vis tiek stipréja ir vis labiau slegia. Priklausomybé gali teikti malonuma, galios, didybés, nepazei- dziamumo pojiitius. (Daugelj tai apsaugo nuo bejégiskumo ir sa- viniekos.) Nors priklausomybés sukelti malonis jausmai laikini, jy troskimas vis stipréja, kol galy gale zmogus nebemato jos padariniy 30 | DR. BRENDA SHOSHANNA ir nepastebi, kad priklausomybei vystantis ,,dozés“ didéja — gerai savijautai uztikrinti reikia vis didesnés. Auga ne tik ,dozés", bet ir zala gyvenimui. Daugelj moniy priklausomybé pavergia ir jie po truputj netenka visko. Priklausomybé suteikia apgaulinga saugumo pojitj. Ja tenkin- damas individas jaudiasi saugus ir uZtikrintas. Taciau tiesa ta, kad priklausomybé tikraja apsauga atima, — apakintas Zmogus negali gtisti savo gyvenimo tikrosiomis vertybémis ir stabilumu. Svelnaus biido Lenis buvo linkes bégti nuo sunkumy ar konf- likey. Jis bijodavo viegai kalbéti, jzeisti kitus ir klysti. Nuo to nu- kentéjo jo karjera. Nepaisant puikiy jgidziu, jam nesiseké pelnyti paaukétinimo, vis gaudavo Zemesnes pareigas. Per viena giné dar- be tiesioginio virsininko akyse Lenis patyré persilauzima. ,Daugiau negaléjau kesti, — pasakojo jis. — Pajutau, kaip israudau, tada tiesiog isiziojau ir viska iSklojau tiesiai Sviesiai.“ Didelei Lenio nuostabai, jis nebuvo nutildytas, bet savo protrikiu pelné pagarba. Kolegos émé ivelgti j jj kitaip — pripazino jo verte. Leniui tai buvo pirmoji pykcio patirtis. Jam tai patiko, nes sutei- ké troktamg galios ir stiprybés pojitj. Gera savijauta isliko. Taciau netrukus jis jklimpo. Uzuot puoseléjes saviverte ir mokesis kons- truktyviai bendrauti, Lenis tapo priklausomas nuo savo proverziy. (Panagiai vaikai priklauso nuo pyk¢io priepuoliy.) Lenis, liedamas jnir§j, sustabdydavo kolegas, valdydavo padetj ir gaudavo troksta- mo démesio. Netrukus jis émé siautéti namie ir pasiekdavo, ko no- rédavo, nors ir skleisdamas slogutj. Priklausomybés nuo pykéio padariniai Netrukus Lenj paverge priklausomybé nuo pykéio. Is pradziy ji tei- ké stiprybés pojiitj. Lenis net nepastebéjo, kad artimi draugai ir pyKéio pera | 31Seimos nariai émé vengti su juo bendrauti. Pyktio jis nesiejo nei su virskinimo sutrikimu, nei su blogais sapnais. Taciau netrukus Lenis pajuto, kad be pyktio bity pazeidziamas, iinaudojamas ir ignoruojamas. Pyktis tapo svarbiu poreikiu. Ir Lenis buvo pasiruo- Ses mokéti jo kaing, Supykus dagnai uzplista laikina stiprybé, energija, teisumo, ga- lios ir valdzios pojiidiai. Kaip ir alkoholis, kilusi pykcio banga gali nuslopinti baime, vidinius stabdZius ir abejones. Laikinai jautiame trok&tamg laisve ir galiq. Be to, pyktis gali sudrumsti loginj mastyma ir sukelti teisumo pojiitj. Supykus abejonés ir jy poreikis isnyksta. Tada neryZtingiems zmonéms lengviau priimti sprendimus. Taciau jie nesupranta, kad nusprendé ne jie, o juos uzvaldes pyktis. Tokiy sprendimy padari- niai retai bina teigiami. Pyktis leidzia pasijusti teisiam ir atlikti daug veiksmy, kurie esant ramiam atrodo nepriimtini. Jis skatina igsakyti neigiamas mintis ir jausmus, kuriuos laikéme savyje ir kuriuos galbit geriau nutyleti. Zinoma, jnirsiui nusligus, ZodZiy nesusigrazinsi. Nuo tam tikry padariniy negelbés né atsipra’ymas. I8siliedami galime jaustis ge- rai, tatiau véliau, viska suvokus, daznai prireikia gailétis ir uz savo veiksmus gauname vienokj ar kitokj atpilda. Pasirengimas pykéio dietai Ivadiniuose skyriuose sidlomus pratimus galima laikyti pasirengi- mu pykcio dietai. Jie nagrinéja pykcio tema platesniame kontekste ir padeda iSpurenti mastymo ir Sirdies dirva, t. y. padeda suprasti Bios dietos poreikj ir pasiruo’ti jos laikytis. Sie pratimai paprasti, bet labai veiksmingi. Jie padés jsigilinti j savo gyvenimg ir pradéti valytis nuo pyk¢io. 32 | DR. BRENDA SIIOSHANNA Pirmas pasirengimas — automatiSkas pyktis [svardykite situacijas, kurios automatiskai sukelia pyktj ir litidesj. Kokie Zmonés, mintys, prisiminimai ar aplinkybés suzadina Siuos jausmus? Dabar tai prisiminkite ir sura’ykite. Jeigu Siandien dar su kuo nors pana¥aus susidursite, tai irgi pastebékite ir apra’ykite. Uiuot aklai reagave j tokias situacijas, dabar jas stebime. PyKé10 prea | 33TRECIAS SKYRIUS PYKTIS KAIP TAPATUMAS Kas ai biaciau be savo pyktio? ~~ Nelaimei, pyktis, kurj daugelis zmoniy patiria kasdien, gali jsi- skverbti j jy tapatuma: sunkaus bido Zmogus, pestukas, pasaipa- nas, karys, kankinys ir ke. Tokiu tapatumu jie apsiginkluoja, kad pateisinty savo pyktj ir apsisaugoty nuo atpildo, Tapatumui susta- baréjus, vircus jprociu, Zmogus uzmirita, kad jj prisiéme kaip akto- tius vaidmenj. Taip igytas tapatumas atrodo neatsiejama savojo ai dalis, be kurios Zmogus bay nedinia kas. Taciau netikras tapatumas atima trokétamg laime, gebéjimg prisitaikyti, trikdo bendravima ir santykius su artimaisiais. »Kas aé biitiau be savo pyktio? — paklausé Rodéeris ir tuo pa- diu jkvépimu atsaké: - Badiau mémé, pataikiinas, skuduras po visy kojomis.* Jis su Zmona lank terapijq norédami jveikti santuokos bédas. Roderis j viska pirmiausia reaguoja kaip kietas vyras, linkes gintis nuo kaltinimy. »Neleisiu jai lipti man ant galvos", — Siau3davosi jis, kai Zmona igsakydavo savo poreikius ar nusivylima. Uzuot iklausgs Zmona, jis i8 karto jos Zodzius priimdavo kaip kritika. ,,Ar ji sako, kad ai 34 | DR. BRENDA SHOSHANNA blogas?“ — purkStaudavo jis. Karas tesési. Kiekvienas pokalbis virs- davo kova. Rodzerio poZiiriu, jo gyvenimas atsidiré pavojuje. Jis jauté prievolg bet kokia kaina apginti savo kaip vyro tapatuma. ,,A3 kietas vyras“, — vis kartodavo. Deja, kol Rodieris laikeési ,,kieto vyro“ tapatumo, nevertéjo ti- kétis, kad jis jveiks bédas ar netgi suvoks savo situacija. Uzkietéjes tapatumas neleido jam klausytis ir suprasti, kad Zmonos poreikiai bei jausmai galbit visai nesusij¢ su juo. Jis negaléjo rasti sprendimo ir priimti tiesos apie save patj. Tai keli i3 padariniy, kurie pasireikia pykéiui, baimei ir jsitikinimui savo teisumu (trys tos pacios mone- tos pusés) jsiskverbus j Zmogaus savivokq. Nelaimei, tam tikras tapatumo formas, uz kuriy slypi pyktis, visuomené priima, palaiko ir skatina. Kai kuriose grupése yra 3aunu bati konkurencingam ir ambicingam, visomis iigalémis kilti karje- ros kopéciomis — nesvarbu kiek pakeliui nusirita galvy ir pridaroma zalos. Nugalétojas pasiima viska ir sulaukia susizavéjimo, plojimy ir liaupsiy. Taciau save suvokiant kaip nugalétoja ir su Siuo vaidmeniu su- siliejant, atsiranda dar viena klaidingos savivokos forma. ,,Nuga- létojas* jauciasi galingas, geresnis ir stipresnis uz kitus. Taciau jis nejsisgmonina tikryjy priemoniy, kuriomis pasieké tiksla, ir jy po- veikio kitiems. Esama ir kity trakumy. Susitapatinus su vaidmeniu, titulu ar padétimi, saugumo jausmas i8lieka neilgai. Netrukus kas nors titu- lui meta i8$ikj ir nugalétojas ima bigStauti ir nerimauti, kad trapy pranaguma praras, virs pralaimétoju ir neteks laikinos savivokos. Be to, visada tenka skinti savo darby vaisius. ,,Kq pasési, ta ir pjausi* — tai nepakei¢iamas gyvenimo désnis. Galime teisinti savo poelgius prisidenge Laimétojo, Kieto Vyro ar kita kauke, taciau vi- PYKCIO DIETA | 35sada patirsime savo mindiy, veiksmy ir darby padarinius. Apgau- ina pastebéti. linga savivoka laikinai apakina, tatiau $j pavojy bi Kaip tik todél labai svarbu Zingsnis po Zingsnio i8samiai issiaiskinti dabartinés savo padéties iStakas. Pykéiu pagristos tapatumo formes Toliau pateikiame kai kurias tapatumo formas, kuriomis pyktis prisidengia ir pasirei’kia. Nenustebkite, kad kai kurias is jy jau nefiojate ar jauciate jy padarinius. Tai Valdovas, PaSaipinas, Bejé- gis, Kankinys, Auka, Tobulybé (Perfekcionistas), Galios Brokeris, Ikyruolis ir Perdétai Rapestingas Draugas. 5} sara’q papildykite sa- vomis tapatumo formomis ir pamastykite, kokj poveikj daro jisy prisiimtas vaidmuo. Toliau aprasome keleta biidy, kuriais pasirei3kia jvairios tapatu- mo formos. Valdytojas Gali pasirodyti, kad valdytojas, pasizymintis iiskirtine galia, Zinio- mis ir galimybémis, pajégia prisiimti atsakomybg. Daugelis noriai pasiduoda jo jtakai ir pasikliauja juo kaip vedliu j sékme. 18 pa- Zittros $i valdzia atrodo naudinga, negana to, valdytojas gali teigti, kad vadovauja jiisy labui, — siekia didziausio gério visiems nuo jo priklausomiems Zmonéms. I§ dalies tai gali biti tiesa, kita vertus, valdytojas primeta savo gério samprata, 0 valdomasis atsisako savo supratimo apie tai, kas yra gera jam. Negana to, reikia mokéti dar didesng kaing. Asmens suvokimas, kad gali valdyti kitus, arba poreikis valdyti pagrjstas nepagarba, t. y. potidriu, kad kitas nepajégus valdyti savo gyvenimo ir gali biti tarsi 3achmaty figirélé valdytojo rankose. [3 tiesy valdytojas ne 36 | DR. BRENDA SHOSHANNA tik nemato geriausiy kito Zmogaus bruozy, bet ir Zvelgia j ji kaip j objekta, nelygiavertj sau. Valdytojas netiesiogiai siuntia Ziniq, kad jis geresnis (protingesnis, stipresnis) uz tave ir kad tau reikia jo. To- kiu bidu kiti veréiami jaustis priklausomi ir nevisaverciai, nesuge- bantys priimti sprendimy ir pasinaudoti savo prigimtinémis gali- mybémis. Niekada néra sveika leistis valdomam, net visi’ko silp- numo akimirka. Didziausiq paslauga jums gali padaryti tas, kuris padeda rasti jégy tvirtai atsistoti ant Zemés. (kyruolis Kita pyk¢iu grjsta tapatumo forma yra jkyruolis. Ja galima vadinti ir viliokliu, Zavétoju ar gundytoju, o kra’tutiniu atveju tai apgavi- kas. Toks Zmogus yra Zavus, malonus, placiai besi’ypsantis. Su juo gera. Kai kurie skleidzia charizma, sukuriandig laimés ir dziugesio atmosfera. [kyruolis ka nors sitilo Zadindamas jausmus, vaizduote, viliodamas Zodiniu ar nebyliu pazadu. Tadiau ar dainai jkyruolis savo pazadus tesi? Ko praso mainais? Daug zmoniy, dosniai sumokéje, susivokia like tuStiomis ranko- mis. Tkyruolis su jumis Zaidzia, naudojasi savo gundan¢iu Zavesiu, kuris jam suteikia savivertés ir stiprybés pojiit). Kai kurie mégaujasi savo apgaulingumu. Jiems pavyko jus apsukti apie pirstq. Tada jie pasijunta geresni, protingesni, svarbesni. Sie Zmonés Zaid%ia kate ir pele. Kiekviena pykciu pagrjsta tapatumo forma sukuria savo scena- rijy. ISsivadave i pyktio spasty ir bidami savimi galime jivelgti tikraja visy dalyky esme, tada nesileisime jtraukiami j kity zaidi- mus, pyxéio pieta | 37PRATIMAS: NUSI TE E 1. I8vardykite kai kuriuos savo vaidmenis, primestus pykcio. Ap- ra3ykite, kaip atlikdami Siuos vaidmenis elgiatés su kitais. Saves nekaltinkite, tik pastebékite tai, kas vyksta. 2, [vardykite keleta biidy, kuriais kiti jus jtraukia j savo atliekamy vaidmeny Zaidimus. Apragykite, kaip tai vyksta. Palikite tai ,su- siguléti“. 3. Para’ykite trumpa kiekvieno isvardyto vaidmens scenarijy. Pa- mastykite, kokias Zinias, pageidavimus, reikalavimus, nuostatas siundiate ir gaunate. Ar visa tai sveika jums ir tiems, su kuriais bendraujate? Pratimas gali pasirodyti sunkesnis nei i8 tiesy yra. Atlikite jj Zingsnis po Zingsnio. Taip kasdien kils naujy minéiy ir idéjy. [2- valga ir iSmintis aStrés paprastiausiai gyvenant savo gyvenima. 38 | DR. BRENDA SHOSTIANNA KETVIRTAS SKYRIUS APSISAUGOJIMO TECHNIKA Tas, kuris negreitas pykti, yra geresnis uz stipruolj — Savo aistry valdovas geresnis nei miesto wthariautojas. BEN ZOMA ~~ Natirali supykusio Zmogaus reakcija yra kaltinimas, puolimas ar noras, kad skriaudéjui bity blogai. Taciau taip tik kenkiame ki- tiems ir sau: tada pyktis stipréja, o padétis nepasitaiso — paprastai tik dar pablogéja. Apsisaugojimo technika yra svarbi priemoné nuo pyk¢io. Tatiau ja bus sunku pasinaudoti uZéjus jnirSiui, jeigu jos nei&moksite i8 anksto. Todél isnagrinékite jq dabar ir igmokite taikyti. Siq techni- ka jsisaving, prireikus veiksmingiau ja pasinaudosite. Jeigu sunku jq suprasti ar atlikti pratybas, jsivaizduokite neseniai jus supykdziusj Zmogy ar situacijg — ka nors, kas tebekursto jiisy pykej. Pratybas sudaro nematai tingsniy, ir supyke galite visy neprisi- minti. Viskas gerai. Bent vienas i8 Siy Zingsniy pritaikytas padarys nemenkg poveikj. Tingsnial 1. Pajute kylantj pyktj, nutraukite bet kokia veikla. Pastovékite ar pasédékite visiskai ramiai. (Pyktis daznai pasireiskia kino reak- PYKZ10 DIETA | 39cijomis.) Giliai pakvépuokite. Pabakite ramiai, kaip tik galite. Ikvépkite ir ikvépkite po 10 karty. 2. Savo padétj apmastykite atsizvelgdami j kuo bendresnj konteks- ta — j visq savo gyvenima. Kad ir kas baity pastatyta ant kortos, suvokite, jog tai ne pasaulio pabaiga. 3. Pykciui kylant, samoné suregs tikstancius prieZasciy, dél ko jis esate teisus, o kiti klysta, arba pagris jiisy teise piktintis. Pyktj palaiko ir visuomenés nuostatos — individas skatinamas atsikirs- ti, nenusileisti, siekti to, kas jam priklauso. Tad Sis Zingsnis yra pripazinti prielaida, kad galite klysti. Supraskite, kad nirStant nejmanoma aiskiai i8vysti ar suvokti padéties. Taip pat supras- kite, kad kita pusé irgi turi savo poziitrj ir jaudiasi teisi kaip jis. Bent 8 akimirka pripazinkite, kad prieSininkas gali biti teisus. Pasakykite sau, kad neprivalote visada biti teisus, kad gyvenime dar turite marias laiko savo tiesai jrodyti ir galésite biti teisus kita karta. 4, Supraskite, kad pyktis priklauso tik nuo jiisy pozidrio j savo padétj, — pats pasakojate sau apie tai, kas vyksta. Tadiau jisy vaizduoté nebitinai atspindi tiesq. Taip pat suvokite, kad daz- nai pyktis sukelia paranojq ir daugiausia taZtame manydami, jog kita pusé mums kenkia ar ty¢ia mus piktina. Zengdamas § Zingsnj pasakykite sau, kad kitas Zmogus galbat irgi mano, jog jam kenkiate, ir tik stengiasi nuo jasy apsiginti. Dabar eikime dar toliau: jsivaizduokite, kad kitas Zmogus ii tiesy stengési jums padéti ir savo poelgiu sieké jums gero, nors taip neatrodo. s, Ant Zmogaus, kuriam jauciame uZuojauta, pykti negalime. Tad isivaizduokite situacijg, kuri jums suzadinty uzZuojauta priegi- ninkui, pavyzdziui, jsivaizduokite, kad jis labai kendia. 6. Dabar atleiskite tam Zmogui ui tai, kad jus supykdé. 40 | DR. BRENDA SHOSHANNA 1. Dabar atleiskite sau uz pykt} ir savo poelgius. 8. Pamastykite, kaip galétuméte j savo padétj pazvelgti kitaip ir prieSq paversti draugu. Pagalvokite, kaip galétuméte jam padéti. Tai padarykite. Tam tikra akimirka bitinai pajusite, kad giliai viduje kazkas nusligo. Gali apimti ramybé, pasitenkinimo jausmas. Kartais Zmogus ar situacija labai greitai atsiundia atsaka ir reikalai patys pasitaiso. Bet kokiu atveju pasijusite geriau ir véliau prisiminus ta Zmogy ar situacija nebereikés valytis nuo pykéio. Galy gale pyktis visai i8nyks ir pajusite atsinaujinusiq meilg. Sis pratimas veiksmingas, jj galima atlikti bet kur ir bet kada. Atvejo tyrimas Marsija iStekéjusi uz valdingo vyro. Jis, jzenges j kambarj, imdavo zerti savo reikalavimus, 0 ji jautési menka ir bejégé jam pasiprie- Sinti. Istyrus Marsijos poziiirj j vyra paaikéjo, kad jis jai atrodé galingas, protingas sékmés kadikis, gebantis susivaldyti, o ji pati maneé esanti vyro prieSingybé. Sie jausmai nejucia jq pavergé jau tq akimirka, kai jj pamaté. Norédami greitai suvaldyti Siq automatiska reakcija, paprasciau- siai pakeitéme Marsijos poziirj j vyra. Nors jis atrodé nepriekaistin- gai ir demonstravo savo galia, Marsija émé zvelgti j jj kaip j zmogy, neseniai grjzusj i$ ligoninés, kur buvo gydomas elektroSoku. Ji jsi- vaizdavo, kad jo j2alumas bei jnir3is yra gydymo padariniai ir kad ji jokiu biidu nenusipelno tokio jo elgesio. Kita sykj, kai vyras, jzenges pro duris, émé Marsija Zeminti, ji paivelgé j jj kaip { pjesés veikéja. Tada vyras nebegaléjo jos igas- dinti — Marsija jam jauté gailestj ir tik §ypsojosi. Elgesio modelis pakito. Marsija pajuto savo jéga ir suprato, kad anksdiau pati savo pyKcio preva | qtpotitiriu j vyra jam suteikdavo galia ja valdyti. O paskui tingsnis po Zingsnio jie ismoko laikytis labiau lygiavertio Zaidimo taisykliy. Nesvarbu kaip zmonés bity pasielge, visada jie turi teigiamy sa- vybiy. Véliau, kai nusiraminsite, apie tai pamastykite. Kai Marsija su vyru pradéjo derinti santykius, jai nebereikéjo laikytis susikurto jo ivaizdZio — atvira samone ji émé matyti jj ir save tikrovi8kai. No- rint pasinaudoti apsisaugojimo technika ir pakeisti nusistovejusius elgesio modelius, bitina i8 karto sutelkti mintis ir démesj j tai, kas jus nuramina ir pakei¢ia pusiausvyra. Svarbiausia neleisti rutuliotis iprastam vidiniam dialogui. 42. | DR, DRENDA SHOSHANNAII DALIS ht, Pykcio dietaPENKTAS SKYRIUS PYKCIO DIETA. APZVALGA Sveikiname pradéjus PYKCIO DIETA. Sioje knygos dalyje patei- kiame 30 dieny programa, kuri i’mokys valdyti savo gyvenima ir maloniomis priemonémis gerokai sumazinti pyktj. Kiekviena diena skirta vis kitai pykéio formai. Skyrius apima vieng diena: paaikina tam tikra pyk¢io forma, kad suprastuméte, i$ kur pyktis kyla ir kokiais badais pasirei’kia jasy gyvenime. Taip pat iSsiaiskinsite jvairius bidus, kuriais $i pyk¢io forma veikia jus. Be to, pateikiame konkrecias nuorodas ir pratimus, padedancius kiekvieng pykio forma atpazinti ir atsikratyti jos tironijos. Kiekviena pyk¢io forma pakei¢ia tam tikras prie’nuodis. Kaip maisto dieta pyragaicius sidilo pakeisti vaisiais, taip ir Gia nurodysime tam tikrus pyk¢io pakaitalus. Tada, kylant pykéiui, uzuot pasidave jo jtakai, greitai atliksite pratima — pasinaudosite prieinuodiiu. Sa- vaiminé reakcija j pyktj yra kanéia, pasireiskianti kine ir gyvenime. Tatiau Zinojimo galia iSlaisvins jasy démesj nuo neigiamy minciy, ir galésite valdyti savo mastyma, jausmus ir reakcijg. Tada savaime pagerés sveikata, jgysite iSminties ir geros valios. PYKCIO DIETA | 47Si dieta nuostabi tuo, kad rezultata pajusite i3 karto. Kuo rapes- tingiau jos laikysités, tuo greitesné ir ry$kesné bus naujo gyvenimo ausra. Galite tikétis, kad kai kurie skyriai su juose nagrinéjamomis pykcio formomis bus sudétingesni. Gali kilti pasipriesinimas. Ne- sirdpinkite, tik paprasdiausiai laikykités tos dienos nuorody, kad ir kaip jaustumétés. Keidiantis jprociams ir kasdienybei, normalu jausti jvairy nusivylima ir pasipriesinima. Tai jprocio energija, kuri stengiasi i8likti. Jeigu to nesureikSminsite ir nenuleisite ranky, nusi- vylimas ir pasiprieSinimas savaime ignyks. Taip pat reikia tikétis, kad kai kurie skyriai bus jums reikSmin- gesni. Zmonés nevienodai jautris jvairioms pykcio formoms. Vis tiek perskaitykite kiekvieng skyriy — galbitt savyje atrasite daugybe netikéty dalyky ir daug suzinosite apie jus supancius Zmones. Praleidus dieng, nevalia perSokti vieno ar dviejy skyriy. Skai- tykite nuo ten, kur baigéte praeita kartq. Kai kas gal norés vienq skyriy panagrineti ilgiau ar tarp skyriy padaryti pertrauka. Bakite lankstus ir nemanykite, kad klystate. Tiesiog eikite pirmyn diena po dienos, kaip tik galite. Netgi vienos dienos darbas — vienas iki galo atliktas skyrius— gali pakeisti gyvenimg. Kiekviename skyriuje gausu peno — tikra puota. Tatiau geriausia medziaga krimsti po truputj ir gerai jsisavinci. Pradéje programa, ismoksite naujy gyvenimg gerinanciy techni- ky. Kai jas jsisavinsite, nuolat naudosités. Zinoma, kuo daugiau jas taikysite, tuo jos bus lengvesnés ir paprastesnés. Kas kelinta diena skirta medziagai kartoti ir pataisoms. Si diena labai svarbi. Tai metas susisteminti medZiaga ir taisyti Zala, kurig tam tikra pyk¢io forma galéjo padaryti jums ar kitiems. Kai kam vienos dienos neuZtenka — prireikia keliy dieny. Gerai: kartoti ir 48 | DR. DRENDA SMOSHTANNA taisyti Zalq galite ir keleta dieny. moktai meddiagai susisteminti ir pratyboms skirkite tiek laiko, kiek, jiisy manymu, reikia. Siy idé- ju isisavinimas gali uztrukti. NeuZmirskite, kad kiekvienas turime savo tempa, - j tai reikia atsiZvelgti. Bakite sau malonus ir kantrus. ‘Tai pats geriausias vaistas. Atliekant pratimus nauja medZiaga suvokti lengviau. Zinios, tai- komos praktiskai, visada grei¢iau jsisavinamos. Svarbiausia pamégti Sig keliong. Pykéio dieta neturéty biti sun- ki ir neturéty kelti poreikio teisintis. Kalté irgi néra jos sudedamoji dalis. Taip pat nereikia bausti — nei saves, nei kity. Sig dietq atlikti ir jsisavinti gerai sekasi kartu su kitais zmoné- mis, kurie jos laikosi. Nuostabu keliauti su bendramintiais, teikiant bei gaunant pagalba. PYKEIO DIETA | 49