1.

Remiantis LR Konstitucinio teismo nutarimu, konstitucinė šeimos samprata kildinama:

a) iš santuokos instituto, įtvirtinto Konstitucijos 38 str. 3 d.;
b) iš Konstitucijos 38 str. 1 ir 3 dalių, t.y., šeimos ir santuokos institutų įtvirtintų minimame straipsnyje,
kadangi jų įtvirtinimas viename straipsnyje rodo jų neatsiejamą ir neginčijamą ryšį;
c) iš šeimos instituto, įtvirtinto Konstitucijos 38 str. 1 d.;
d) iš šeimos narių tarpusavio atsakomybės, supratimo, emocinio prieraišumo, pagalbos ir panašių ryšių
bei savanoriško apsisprendimo prisimti tam tikras teises ir pareigas, o tai, ar santuoka sudaroma, ar ne
šeimos sampratai įtakos neturi;

2. LR Konstitucija garantuoja:
a) absoliučią įsitikinimų išraiškos laisvę
b) absoliučią informacijos laisvę
c) absoliučią minties ir sąžinės laisvę.

3. Apkaltos procesas gali būti taikomas:

a. visiems teisėjams, jeigu jie įtariami sulaužę priesaiką, šiurkščiai pažeidę Konstituciją ar padarę
nusikaltimą;
b. LR Prezidentui, jeigu jis įtariamas sulaužęs priesaiką, šiurkščiai pažeidęs Konstituciją ar padaręs
nusikaltimą;
c. Seimo nariams, jeigu jie įtariami sulaužę priesaiką, šiurkščiai pažeidę Konstituciją ar padarę
nusikaltimą;
d. Vyriausybės nariams, jeigu jie įtariami sulaužę priesaiką, šiurkščiai pažeidę Konstituciją ar padarę
nusikaltimą;

4. Nekaltumo prezumpcijos principas reiškia, kad :

a) Asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo;
b) kol asmuo neįrodė, jog jis yra kaltas, tol yra laikomas nekaltu;
c) tik teismas gali pripažinti asmenį įvykdžius nusikaltimą;
d) tik teismas ir prokuroras privalo įrodinėti asmens kaltę.

5. Teisės istorijoje yra žinomi šie pagrindiniai konstitucinės teisės šaltiniai:

a) teisinis paprotys;
b) teismo precedentas;
c) tradicija;
d) teisinis norminis aktas.

6. Teisėkūros subjektai, leidžiantys įstatymus yra šie:

a. Parlamentas;
b. Tauta;
c. Vyriausybė;
d. Prezidentas.

7. Teisėkūros subjektai, leidžiantys teisės aktus yra šie:

a. Parlamentas;
b. Tauta;
c. Vyriausybė;
d. Prezidentas.

8. Konstitucija yra pagrindinis valstybės įstatymas, kuris:

a) nustato visuomeninės, valstybinės santvarkos principus;
b) įtvirtina bausmių sistemą už nusikaltimus;
c) įtvirtina žmogaus teises ir laisves, bei jų įgyvendinimo garantijas;
d) nustato valstybinės valdžios bei savivaldos organizavimo pagrindus.

9. Privataus gyvenimo neliečiamumas reiškia, kad žmogus:

a) gali laisvai sukurti šeimą;
b) sirgti kokiomis tik nori ligomis; (jeigu nekeliamas visuomenei pavojus)
c) neformaliai bendrauti su draugais;
d) rinkti informaciją apie kitus asmenis.

10. Prašymą ištirti Vyriausybės akto konstitucingumą Konstituciniam Teismui turi teisę paduoti:
a) teismai
b) Vyriausybė
c) Prezidentas
d) piliečių grupė, surinkusi 50 000 parašų.

11. Konstitucinis Teismas teikia išvadas šiais klausimais:

a) ar Prezidento sveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas;
b) ar Seimo pirmininko sveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas;
c) ar LR Aukščiausiojo Teismo pirmininko sveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas.

12. Konstitucinio Teismo pirmininką skiria:

a) Seimas Prezidento teikimu;
b) Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Teisėjų Tarybos teikimu;
c) Prezidentas Seimo teikimu.

13. Išnagrinėjęs konkrečią bylą Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas priima šiuos
baigiamuosius aktus:
a. nutarimus;
b. sprendimus;
c. išvadas.

14. Atsakykite, pažymėdami teisingą teiginį T, o klaidingą – N.

1. LR Konstitucija pagal keitimo tvarką priskiriama lanksčių konstitucijų rūšiai. (1922 LR konstitucija
priskiriama lankščiai rūšiai)
2. LR Konstitucinio teismo sprendimai klausimais, pagal Konstituciją priskiriamais jo kompetencijai ir
kuriuos teismas pradėjo svarstyti savo iniciatyva, yra galutiniai ir neskundžiami. (Pagal LR
konstituciją Konstitucinis teismas pradeda nagrinėti klausimus (dėl 105 str. Pirmoje dalyje nurodytų
aktų) vyriausybės, nemažiau 1/5 seimo narių ir teismo prašymu)

3. LR Konstitucinis teismas nevykdo išankstinės konstitucinės kontrolės.

4. Nuosavybės teisė yra savininko teisė daryti su sau priklausančiu daiktu ką tik nori.
5. Konstitucinėje teisėje vyrauja imperatyvinio pobūdžio reguliavimas.
6. Pagal 1928 m. LR Konstituciją Seimas buvo renkamas 5 metams.
7. Pagal 1922 m. LR Konstituciją Prezidentą rinko ypatingieji tautos atstovai septyneriems metams.
(Respublikos prezidentą rinko seimas trejiems metams)
8. Pagal 1922 m. LR Konstituciją Prezidentą rinko ypatingieji tautos atstovai septyneriems metams.
9. LR Konstituciniai įstatymai priimami, jei už juos balsuoja ne mažiau nei 3/5 visų Seimo narių balsų
dauguma
10. Įstatymų leidybos iniciatyvos teisė Lietuvos Respublikoje priklauso tik Seimo nariams, Respublikos
Prezidentui ir Vyriausybei.
11. Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, savivaldybės,
Teismas. (valstybės valdžia savivaldybės nevykdo 5str.)
12. Išrinkus Respublikos Prezidentą, Vyriausybė įgaliojimus grąžina Seimo pirmininkui. (“Vyriausybė
grąžina savo įgaliojimus Respublikos Prezidentui po Seimo rinkimų arba išrinkus
Respublikos Prezidentą.)

15. Konstitucinėje teisėje 1. 1Šitaip reguliuojami visuomeniniai santykiai su valstybės valdžios

dažniausiai taikomas įgyvendinimu, piliečių pareigomis valstybei, šeimai, visuomenei ir kt.
teisinio reguliavimo būdas ( 41str)
– įpareigojimai. Kokius
santykius reguliuoja?
pateikite pavyzdį (3
straipsnius). 2. 68 str

3.101 str

Konstitucinis Teismas viename savo  nutarimų nusprendė:

a) mirties bausmė nesuderinama su Konstitucijoje įtvirtintu teisinės valstybės principu;
b) mirties bausmė nesuderinama su LR Konstitucijos 19 str. Nuostata „žmogaus teisę į gyvybę
saugo įstatymas“;
c) mirties bausmė nesuderinama su LR Konstitucijos 18 str. Nuostata „žmogaus teisės ir laisvės
prigimtinės“;
d) mirties bausmė nesuderinama su Lietuvos tarptautiniais įsipareigojimais.
1) a,b,c;
2) b,c;
3) b,c,d;

Konstitucinio teismo sprendimas = konstitucinio teismo išvadai.