FREDERYK CHOPIN (Frederikas Šopenas, 1810-1849).

Žymiausias, savičiausiais
romantizmo epochos lenkų kompozitorius ir pianistas, lenkų nacionalinės muzikos
pagrindėjas. Gimė 1810 m. netoli Varšuvos, Želiazova Volia dvare. Tėvas prancūzas, dirbo
pedagogu, motina – lenkė buvo labai muzikali, skambino fortepijonu, dainavo. Iš jos
Chopinas gavo pirmąsias muzikos žinias. 5 m. jis jau skambino, o aštuonerių – viešai
koncertavo, pagarsėjo kaip vunderkindas. Jį mokė pedagogas V.Žyvnis. 1826 m. įstojo į Varšuvos muzikos
konservatoriją. Mokslo metais domėjosi literatūra, istorija, gerai piešė, vaidino, lankė teatrą, koncertus, o N.
Paganini grojimas paliko jam neišdildomą įspūdį. Baigęs mokyklą (1829) išvyko koncertuoti į Vieną. Į
Varšuvą grįžo jau plačiai pagarsėjęs. Varšuvoje kompozitorius sukūrė nemažą pluoštą kūrinių (2
fortepijoniniai koncertai, krakoviakas fortepijonui su orkestru ir kt.). 1930 m. rudenį Chopinas antrą kartą
išvyko į koncertinę kelionę. Vienoje kompozitorių pasiekė žinia apie sukilimą Lenkijoje, jis norėjo grįžti į
gimtąjį kraštą, įsijungti į kovą, tačiau griežtas tėvo laiškas privertė jį pakeisti savo sumanymą. Tėvas norėjo,
kad sūnus tarnautų tėvynei ne ginklu, bet menu. Likusį toli nuo tėvynės Chopiną jaudino jos likimas. Jis
atidžiai sekė revoliucinius įvykius. Jo muzikoje iškilo naujos temos, vaizdai, protestas prieš reakciją. Žinia
apie sukilimo Lenkijoje numalšinimą Chopiną pasiekė pakeliui į Paryžių. Savo jausmus, skausmą dėl
tėvynės nelaimės, neapykantą prispaudėjams kompozitorius išreiškė savo kūriniuose. 1831 m. jis atvyko į
Paryžių, kuriame, negalėdamas grįžti tėvynėn, praleido likusius 18 savo gyvenimo metų. Paryžiuje
koncertavo, kūrė, tačiau pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis buvo fortepijono pamokos. Šiuo metu
kompozitorius parašė balades, skerco, daugybę miniatiūrų. Chopinas pagarsėjo kaip savito stiliaus pianistas,
skambinęs virtuoziškai, spalvingai, laisvai – rubato. 1836 m. pažintis su žymia prancūzų rašytoja Žorž Sand
(George Sand, 1804 – 1876). Gimusi meilė jai pirmaisiais bendravimo metais suteikė Chopinui daug
džiugių, teigiamų emocijų. Dvasinis pakilimas įkvėpė ir puikių kūrinių atsiradimą: 24 preliudų ciklas,
baladės, sonatos, fantazija ir kt. Deja, po kelerių metų ėmė ryškėti esminiai skirtumai jų pasaulėžiūroje,
gyvenimo būde, charakteriuose.1846 m. atėjo neišvengiamas išsiskyrimas, ypatingai skaudus jautriam
Chopinui. Nežiūrint to, jis duoda pamokas, pradeda vėl koncertuoti. Koncertai Vokietijoje, Anglijoje ir kt.
Kelionės labai nualino kompozitoriaus sveikatą. Daugelyje paskutiniųjų metų kūrinių ėmė reikštis tragiškos,
liūdnos nuotaikos. Chopinas mirė Paryžiuje 1849 m. spalio 17 d., palaidotas Paryžiuje, o širdis pervežta į
Varšuvą.
Kompozitoriaus atminimui nuo 1927 m. Varšuvoje kas penkeri metai rengiamas tarptautinis F. Chopino
pianistų konkursas. Jo vardu pavadinti: Asteroidas 3784 Chopin ir Varšuvos F. Chopino Tarptautinis oro
uostas.

KŪRYBA
Sukūrė daugiau nei 200 kūrinių. Daugiausia tai fortepijoninė muzika: miniatiūros – mazurkos (60),
polonezai (15), preliudai, noktiurnai (21), valsai (17), etiudai (27), ekspromtai (4). Iš stambios formos
kūrinių parašė 2 koncertus fortepijonui ir orkestrui (e-moll ir f-moll), 3 sonatas, naujai kompozitorius ėmė
traktuoti vienos dalies kūrinius – skerco (scherzo), kurių parašė keturis. Jo kūryboje jie tapo stambiomis
savarankiškomis virtuozinėmis pjesėmis. F. Chopinas sukūrė pirmąsias muzikos istorijoje fortepijonines
balades (4) – 1 dalies kūrinius sonatos forma. F.Chopino kūrybos stilius pasižymi puikiu melodingumu,
dainingumu, improvizacija, ritmo įvairove, tempo laisve – jis mėgsta rubato (sulėtinimas, pagreitinimas
kūrinio viduryje). Jo kūrybai būdinga homofoninio stiliaus muzika, kurioje, gausu ir sodrių, spalvingų
polifonijos elementų. Melodijų vingiuose gausu smulkių natų grupių (septimolės, kvintolės, 13-os, 21-os ir
daugiau natų grupės). Melodika gausi lenkų liaudies dainų ir šokių intonacijų su jai būdingais ritmais bei
metrais. Rašė daugiausia mažos apimties kūrinius, miniatiūras. Fortepijoninę literatūrą jis praturtino naujais
žanrais – lenkų liaudies šokiai mazurka, polonezas tapo koncertinėmis pjesėmis. Į koncertinę estradą iškėlė
ir valsą, ėmė rašyti pirmuosius koncertinius etiudus. Nors didelę savo gyvenimo dalį praleido Paryžiuje,
tačiau visa jo kūryba persunkta lenkų liaudies intonacijomis. Plačia gija per visą kūrybą nusidriekia
nostalgijos savo Tėvynei tema. Chopino muzikoje atsispindi nacionalinio išsivadavimo kovos. Kūrybai
didelės įtakos turėjo tuo metu sklindanti romantizmo srovė, nulėmusi lyrinį ir herojinį, draminį muzikos
pobūdį.