3/4/2020 Tekstas spausdinimui

Kategorija: 35.2. Prievolių atsiradimas;44.5.1. Sutartinė atsakomybė ;50.8. Žemės nuoma;

Santrauka:
Ieškovas (Vilniaus m. savivaldybė) prašė teismo pripažinti negaliojančiomis su atsakovais sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis bei
priteisti iš atsakovų nuostolius, kurie atsirado dėl nuomos sąlygų neįvykdymo. Teismai ieškinį atmetė.
LAT konstatavo, kad ieškovo teisė dalyvauti žemės nuomos teisiniuose santykiuose įtvirtinta Žemės reformos įst. (14 str. 3 d.) bei Vyriausybės
patvirtintose taisyklėse Nr. 89, kurios nustato, kad žemės sklypo nuomos sutartyje turi būti nurodytos nuomos sąlygos, tačiau šių sąlygų
nedetalizuoja. Todėl ieškovas, priimdamas potvarkį dėl savo įsipareigojimų nuomos sutarties atžvilgiu, neviršijo kompetencijos ribų. Be to,
aptariamas potvarkis priimtas kaip būsimų nuomos sutarčių sudarymo teisinė prielaida: ieškovas ir atsakovai nesudarė sutarčių dėl ieškovo
nurodytų žemės sklypų nuomos, taigi šalių nesaistė sutartiniai įsipareigojimai. Ieškovas neužtikrino visų nuomos sąlygų įrašymo sutartyje, taip pat
laiku neinicijavo sutarties pakeitimų ar papildymų, nereiškė reikalavimų nuomininkui dėl sutarties vykdymo. Nuomininkas neatliko jokių neteisėtų
veiksmų, dėl to ieškovas neįgijo teisės reikalauti žalos atlyginimo (CK 6.249 str. 1 d.). Be to, išnuomotos valstybinės žemės sklypo savininkas yra
valstybė, kuri ir gali reikalauti žalos atlyginimo.
LAT apeliacinę nutartį paliko nepakeistą.
Susijusi byla: Nr.: 2A-319/2008 Dėl nuostolių atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-70/2009

Procesinio sprendimo kategorijos:

35.2; 44.5.1; 50.8 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos
pirmininkas), Sigito Gurevičiaus (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės kasacinį skundą dėl
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal
ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Lithun“, Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui,
likviduojamai595 – ajai gyvenamųjų namų statybos bendrijai, 393 – iajai daugiabučių namų statybos bendrijai „Odminiai“ dėl
nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, - Vilniaus apskrities viršininko
administracija, Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

Šalių ginčas byloje yra dėl sutartinės atsakomybės taikymo valstybinės žemės nuomos sutarties nuomininkams.

Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė ieškiniu prašė teismo:

1) pripažinti negaliojančia 1996 m. balandžio 16 d. atsakovų AB „Lithun“ ir gyvenamojo namo statybos bendrijos „Odminiai“ (šiuo
metu – 393- ioji daugiabučių namų savininkų bendrija „Odminiai“, toliau – 393 DNSB „Odminiai“) sudarytos jungtinės veiklos
sutarties Nr. 4-691 dalį dėl skolos faktine statybos verte parduoti ieškovui Vilniaus miesto savivaldybei 20 proc. žemės sklypuose
Vilniuje, Odminių g. 7 ir 9, pastatyto gyvenamojo ploto perkėlimo atsakovui 393 DNSB „Odminiai“;

2) pripažinti negaliojančia 1999 m. rugsėjo 2 d. atsakovų AB „Lithun“ ir 595-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos (toliau – 595
GNSB) sudarytos sutarties Nr. 4494 dalį dėl skolos faktine statybos verte parduoti ieškovui Vilniaus miesto savivaldybei 20 proc.
žemės sklypuose Vilniuje, Odminių g. 11 ir 13, pastatyto gyvenamojo ploto perkėlimo atsakovui 595 GNSB;

3) priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos nacionalinio dramos teatro (toliau – Teatras) ir AB „Lithun“ 2 689 259,41 Lt nuostolių,
atsiradusių dėl žemės sklypų Vilniuje, Odminių g. 11 ir 13, nuomos sąlygų nevykdymo, ieškovo naudai;

4) priteisti iš atsakovo AB „Lithun“ 3 178 515,71 Lt nuostolių, atsiradusių dėl žemės sklypų Vilniuje, Odminių g. 7 ir 9, nuomos sąlygų
nevykdymo, ieškovo naudai;

5) priteisti solidariai iš atsakovų Teatro ir AB „Lithun“ 1 666 800 Lt ieškovo naudai;

6) priteisti iš atsakovo AB „Lithun“ 1 339 355,40 Lt ieškovo naudai (T. 1, b. l. 2-12; T. 3, b. l. 77-83).

Ieškinyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos ministro pirmininko 1992 m. rugpjūčio 3 d. rezoliucija leista Vilniaus miesto valdybos
urbanistikos ir architektūros skyriui nuomoti sklypą Vilniuje, Dauguviečio 3, ne aukciono tvarka Teatrui ir draudimo kompanijai
„Tukana“ kompleksiniam šio sklypo užstatymui. Vilniaus miesto valdyba 1993 m. balandžio 8 d. potvarkiu Nr. 612V (toliau –
potvarkis) leido ne konkurso tvarka išnuomoti Teatrui 0,181 ha žemės sklypą Vilniuje, Odminių g. (istorinės posesijos Nr. 11, Nr. 13),
bei DK „Tukana“ 0,088 ha žemės sklypą Odminių g. (istorinės posesijos Nr. 7, Nr. 9) gyvenamiesiems namams su visuomeninės
paskirties patalpomis projektuoti ir statyti. Šiuo potvarkiu buvo nustatytos nuomos sąlygos – parduoti faktine statybos kaina 20
procentų pastatyto gyvenamojo ploto Vilniaus miesto valdybai (potvarkio 1.1.1, 1.2.1 punktai), vykdyti įsipareigojimus, nurodytus
1993 m. sausio 20 d. Teatro ir DK „Tukana“ raštuose. Ieškovo teigimu, šie nuomos sąlygų reikalavimai neįvykdyti.

www.infolex.lt/tp/PrintDocument.aspx?Id=92743 1/6
3/4/2020 Tekstas spausdinimui
Vilniaus miesto valdyba ir DK „Tukana“ 1993 m. spalio 5 d. sudarė nuomos sutartis dėl Odminių g. 7 ir Odminių g. 9 žemės sklypų
290 kv. m ir 582 kv. m nuomos. Vilniaus apskrities valdytojas 1995 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 450-01 nutraukė 1993 m. spalio 5
d. nuomos sutartis su DK „Tukana“ ir išnuomojo šiuos sklypus AB „Lithun“ , atsižvelgdamas į šių bendrovių prašymus. Įsakyme
pažymėta, kad šie sklypai išnuomojami minėtų nutrauktų nuomos sutarčių sąlygomis. Nuomos sutartį AB „Lithun“ pasirašė 1996 m.
sausio 15 d., 1998 m. balandžio 21 d. su AB „Lithun“ buvo sudaryta papildomo 165 kv. m ploto žemės sklypo Odminių g. 7 nuomos
sutartis. Pastačius gyvenamuosius namus (duomenys neskelbtini) ir 9, tenkinant AB „Lithun“ prašymą, Vilniaus apskrities viršininkas
2000 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 470-01 minėtas nuomos sutartis nutraukė. Gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini) ir 9 buvo
priimti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 1998 m. kovo 17 d. aktu.

Vilniaus miesto valdyba, remdamasi potvarkiu, 1994 m. kovo 29 d. ir 1994 m. kovo 28 d. sudarė nuomos sutartis dėl žemės sklypų
atitinkamai 609 kv. m ir 1076 kv. m Odminių g. 11 ir 13 nuomos su Teatru, o 1994 m. liepos 14 d. papildomai potvarkiu išnuomojo 42
kv. m žemės sklypą. Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis, Teatras patikėjimo teise valdo tik 40,07 kv. m patalpą Odminių 11-
6, visos kitos patalpos registruotos 595 GNSB vardu, dauguma jų perleista fiziniams ar juridiniams asmenims. Vienu iš 595 GNSB
nuosavybės teisės atsiradimo pagrindų nurodyta 1997 m. balandžio 21 d. Teatro ir AB „Lithun“ jungtinės veiklos sutartis gyvenamųjų
namų statybai minėtuose sklypuose. Šioje sutartyje nurodyta, kad Teatrui priklausys 40 kv. m patalpa, o AB „Lithun“ – likęs pastato
plotas.

1996 m. balandžio 16 d. AB „Lithun“ ir 393 DNSB „Odminiai“ sudaryta jungtinės veiklos sutartimi AB „Lithun“ ir 393 DNSB „Odminiai“
įsipareigojo bendrai veikti gyvenamųjų namų AB „Lithun“ nuomojamuose žemės sklypuose Vilniuje, Odminių g. 7 ir 9, projektavimo ir
statybos stadijose bei numatė suprojektuoti ir pastatyti gyvenamuosius namus su tarnybinėmis patalpomis ir garažais, kurių bendras
plotas 2400 kv. m. Šalys sulygo, kad, pastačius pastatus, šie nuosavybės teise priklausys taip: AB „Lithun“ 106,80 kv. m ploto
patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte, o 393 DNSB „Odminiai“ – 2293,20 kv. m. Ieškovo teigimu, šia sutartimi
AB „Lithun“ neteisėtai perkėlė 393 DNSB „Odminiai“ nuomos sutartyse įtvirtintą jo įsipareigojimą (skolą) faktine statybos verte
parduoti ieškovui 20 procentų šiuose sklypuose pastatyto gyvenamojo ploto, nes ieškovas sutikimo perleisti šią skolą 393 DNSB
„Odminiai“ nedavė.

1999 m. rugsėjo 2 d. sutartimi AB „Lithun“ ir 595 GNSB susitarė pakeisti 1997 m. balandžio 21 d. jungtinės veiklos sutartį Nr. 4-2343,
perleidžiant iš šios sutarties kylančias AB „Lithun“ teises, įsipareigojimus ir piniginius bei kitus įnašus 595 GNSB. AB „Lithun“ ir 595
GNSB sudarius sutartį Nr. 4494, 595 GNSB perėjo ne tik įsipareigojimai, bet ir teisė į žemės sklypuose Vilniuje, Odminių g. 11 ir 13,
pastatytų gyvenamųjų namų visą gyvenamąjį plotą, kartu įsipareigojimas faktine statybos verte parduoti ieškovui šiuose sklypuose
20 procentų pastatyto gyvenamojo ploto. Kadangi ieškovas nedavė sutikimo perkelti šią skolą 595 GNSB, nuosavybės teisę į visą
žemės sklypuose Vilniuje, Odminių g. 11 ir 13, pastatytą gyvenamąjį plotą, tai, ieškovo teigimu, AB „Lithun“ neteisėtai perkėlė jai
1997 m. balandžio 21 d. jungtinės veiklos sutarties Nr. 4-2342 pagrindu atsiradusį įsipareigojimą faktine statybos verte parduoti
ieškovui 20 procentų šiuose sklypuose pastatyto gyvenamojo ploto.

Tuo remdamasis ieškovas prašė atlyginti jam nuostolius, atsiradusius dėl Teatro ir AB „Lithun“ žemės sklypų Vilniuje, Odminių g. 7,
9, 11 ir 13, nuomos sąlygų, nustatytų Potvarkio 1.1.1 ir 1.2.1 punktuose, neįvykdymo - 20 procentų gyvenamųjų patalpų vidutinės
rinkos vertės ir statybos kainos skirtumą. Ieškovo skaičiavimu, pagal ekspertizės akte nurodytą gyvenamųjų namų (duomenys
neskelbtini), 9 ir 11, patalpų rinkos vertę ieškovas patyrė 2 689 259,41 Lt nuostolių, atsiradusių dėl žemės sklypų Vilniuje, Odminių g.
11 ir 13, nuomos sąlygų nevykdymo, juos atlyginti priklauso solidariai atsakovams Teatrui ir AB „Lithun“, o 3 178 515,71 Lt nuostolių,
atsiradusių dėl žemės sklypų Vilniuje, Odminių g. 7 ir 9, nuomos sąlygų nevykdymo, atlyginti priklauso AB „Lithun“.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. lapkričio 22 d. sprendimu ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad ieškovas reikalavimus grindžia potvarkio bei vėliau sudarytų su atsakovais nuomos sutarčių sąlygų netinkamu
vykdymu, atsakovų sudarytų jungtinės veiklos sutarčių daliniu neteisėtumu. Nustatyta, kad Ministras pirmininkas 1992 m. rugpjūčio 3
d. rezoliucija leido išnuomoti valstybei priklausančią žemę ne konkurso tvarka, bet jokių papildomų įpareigojimų žemės nuomininkui
nebuvo numatyta. Įpareigojimus parduoti 20 proc. gyvenamojo ploto Vilniaus miesto valdybai ir vykdyti įsipareigojimus, nurodytus
1993 m. sausio 20 d. Teatro ir DK „Tukana“ raštuose, 1993 m. balandžio 8 d. potvarkiu nustatė tik pati Vilniaus miesto valdyba.

Galiojusio Žemės reformos įstatymo (1992 m. gegužės 19 d. redakcija) 14 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad valstybinės žemės
fondu disponuoja Vyriausybė, savivaldybės ir kiti valstybės įgaliotieji organai, kurie tą žemę įstatymų nustatyta tvarka gali išnuomoti,
parduoti ar kitaip naudoti. 1992 m. vasario 7 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 89 2.1 punkte miesto (rajono) valdybai buvo suteikta teisė
atstovauti valstybeiparduodant (nuomojant) žemę, o 20 punkte buvo pateiktas iš esmės baigtinis nuomos sutarties sąlygų sąrašas.
Teismas nurodė, kad jokių įpareigojančių nuomos sąlygų, analogiškų potvarkyje nurodytiems įpareigojimams, nei šiame nutarime,
nei 1964 m. CK, taip pat ir nuo 1994 m. galiojusiame Žemės nuomos įstatyme (4 straipsnis) ar kituose teisės aktuose nenustatyta.
Dėl to, įvertinęs savivaldos organų veiklos ir žemės sklypų nuomos ne konkurso tvarka teisinį reglamentavimą, teismas padarė
išvadą, kad miesto valdyba, atstovaudama šiuose santykiuose valstybei, neturėjo teisinio pagrindo nei reikalauti iš žemės
nuomininko prisiimti teisės aktuose nenurodytų įpareigojimų, nei nustatyti nuomininkams sau palankių įpareigojimų vienašališkai,
nes ji negalėjo turėti daugiau teisių nuomojant valstybei priklausančią žemę negu jų galėjo turėti (turėjo) pats jos atstovaujamasis –
valstybė. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad potvarkis, kaip viešojo administravimo subjekto administracinis aktas,
ta apimtimi, kuria savivaldos organas, išnuomodamas valstybei priklausančią žemę, nustatė minėtus įpareigojimus nesant jokio
Vyriausybės nurodymo ar kito teisinio pagrindo dėl jų nustatymo viršijo savivaldos organų kompetenciją, prieštaravo Vyriausybės
nutarimo Nr. 89 nuostatoms, todėl laikytinas niekiniu ir negaliojančiu (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendė, kad pagal bylos
įrodymus nurodyti įpareigojimai nebuvo nuomos sutarčių sudėtinė dalis. Ieškovas nesidomėjo įpareigojimų vykdymu ir nereiškė
atsakovams pretenzijų užbaigus pastatų statybą.

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 7 d. papildomu sprendimu iš ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės priteista atsakovui AB
,,Lithun“ 5000 Lt advokato atstovavimo išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 16 d. nutartimi ieškovo Vilniaus miesto
savivaldybės apeliacinis skundas atmestas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 22 d. sprendimas ir
šio teismo 2008 m. sausio 7 d. papildomas sprendimas.

www.infolex.lt/tp/PrintDocument.aspx?Id=92743 2/6
3/4/2020 Tekstas spausdinimui
Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad Vilniaus apskrities valdytojas 1995 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 450-01
nutraukė 1993 m. spalio 5 d. nuomos sutartis su DK „Tukana“ ir išnuomojo šiuos sklypus AB „Lithun“ minėtų nutrauktų nuomos
sutarčių sąlygomis (T. 1, b. l. 63). Teisėjų kolegija sprendė, kad šiame Vilniaus apskrities valdytojo įsakyme nurodymas, jog
valstybinės žemės nuomos sutartys sudaromos nutrauktų valstybinės žemės sklypų nuomos sutarčių sąlygomis, nereiškia, kad AB
,,Lithun“ perėmė DK ,,Tukana“ prisiimtas prievoles ar įsiskolinimus. 1993 m. spalio 5 d. sudarytose valstybinės žemės sklypų
nuomos sutartyse nebuvo sąlygos dėl 20 procentų gyvenamojo ploto pardavimo už statybos savikainą, todėl ji negalėjo būti perkelta
ir į vėliau sudarytas sutartis. Nuomos sutartis dėl minėtų sklypų AB „Lithun“ pasirašė 1996 m. sausio 15 d., o 1998 m. balandžio 21
d. su AB „Lithun“ buvo sudaryta papildomo 165 kv. m ploto žemės sklypo Odminių g. 7 nuomos sutartis (T. 1, b. l. 62, 87, 129),
tačiau nė vienoje iš šių sutarčių, kaip ir Vilniaus apskrities valdytojo 1995 m. lapkričio 15 d. įsakyme Nr. 540-01, nėra jokių nuostatų
ar AB ,,Lithun“ įsipareigojimų dėl ieškovo nurodytos nuomos sąlygos – įsipareigojimo parduoti 20 proc. gyvenamojo ploto
pastatytame name, taippat nėra jokių nuostatų apie DK ,,Tukana“ sutartinių įsipareigojimų perėmimą.

1997 m. balandžio 21 d. Teatras ir AB ,,Lithun“ sudarė jungtinės veiklos sutartis dėl gyvenamųjų namų minėtuose sklypuose statybų
(T. 1, b. l. 206-208). Pagal šią sutartį Teatras suteikė žemės sklypą statybai, o AB „Lithun“ įsipareigojo sumokėti mokestį už
inžinerinės infrastruktūros išplėtojimą, kitus mokesčius ir rinkliavas, atlikti namo projektavimo ir statybos darbus. Tačiau iš 1997 m.
balandžio 21 d. sudarytos jungtinės veiklos sutarties turinio matyti, kad Teatras neperdavė AB ,,Lithun“ jokių savo sutartinių
įsipareigojimų, kylančių iš pirmiau nurodytų žemės sklypų nuomos sutarčių, o AB ,,Lithun“ jų neperėmė. 1997 m. balandžio 21 d.
jungtinės veiklos sutarties 5.1 punkto nuostata, teigianti, kad bendros išlaidos ir nuostoliai (pajamos), atsiradę kaip jungtinės veiklos
rezultatas, padengiami iš AB ,,Lithun“ sąskaitos, kolegijos nuomone, nereiškia, jog AB ,,Lithun“ atsako ir dengia pagal Teatro
sudarytas sutartis atsiradusius nuostolius.

Įpareigojimai, kurie Vilniaus miesto valdybos 1993 m. balandžio 8 d. potvarkiu buvo nustatyti atsakovams, nei Vyriausybės 1992 m.
vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 patvirtintose Taisyklėse, nei Civiliniame kodekse, nei kituose teisės aktuose nebuvo nustatyti. Vilniaus
miesto valdyba nebuvo žemės savininkė, ji valstybinių žemės sklypų nuomos srityje veikė kaip valstybės atstovė, todėl negalėjo
nustatyti nuomojamai žemei apribojimų. Šiuo potvarkiu Vilniaus miesto valdyba viršijo kompetenciją (CPK 3 straipsnio 4 dalis),
tačiau potvarkis nėra sandoris. Tai individualaus teisės taikymo aktas ir jis negali prieštarauti teisės norminiams aktams.

Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu
būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Nenustačius, kad tarp
ieškovo nurodytų nuostolių ir AB ,,Lithun“ veiksmų yra priežastinis ryšys, ieškovo reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo pagrįstai buvo
atmesti. Taip pat nepagrįstas ieškovo reikalavimas dėl nuostolių priteisimo iš Teatro.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2008 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasaciniame skunde išdėstyti
tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

1. Teismai nepagrįstai konstatavo, kad Vilniaus miesto valdybos 1993 m. balandžio 8 d. potvarkyje nurodyti įpareigojimai nėra
nuomos sutarčių sudėtinė dalis. Dėl to teismai skundžiamuose sprendime ir nutartyje sutartį aiškindami siedami ją tik su rašytiniu
sutarties tekstu, atitinkamų sąlygų įrašymu ar neįrašymu į sutartį, nepaisant sutarties konteksto, netinkamai taikė teisės normas,
reglamentuojančias sutarčių aiškinimą (CK 6.193, 6.195, 6.196 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2000 m. vasario 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-23/2000; 2000 m. balandžio 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-406/2000).
Teismai neatsižvelgė į tai, kad žemės nuomos sutarčių preambulėse buvo įrašytas potvarkis kaip pagrindas šioms sutartims
sudaryti. Tokie šalių susitarimai nepažeidė imperatyviųjų teisės normų. Teismai neatskleidė sutarčių sudarymo aplinkybių, t. y. šalių
ketinimų ir siekiamo tikslo sudarant sutartis, nes sutarčių turinį nustatinėjo remdamiesi formalia ir pažodine sutarčių turinio analize,
konkrečiomis nuostatomis sutartyse, o ne jų prieduose ar kituose dokumentuose (pvz., žemės sklypų pasuose). Bet kurią sutarties
sąlygą reikia aiškinti atsižvelgiant į visą sutarties kontekstą, turi būti įvertinta sutarties dalis, priedas ar kita sudedamoji dalis.
Pasirašydami nuomos sutartis atsakovai turėjo būti apdairūs ir susipažinę tiek su potvarkiu, įrašytu žemės nuomos sutarties
preambulėje, tiek su žemės sklypų, kuriuos išsinuomoja, pasais.

2. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pripažino sandorį negaliojančiu pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį, tačiau nenurodė
imperatyviosios teisės normos, kuriai prieštarauja sandoris, nors toks reikalavimas išdėstytas kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 30 d. nutartis byloje 3K-3-1107/2002, 2003 m. vasario
17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-113/2003, 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-432/2008). Teismų nenustatyta potvarkio
buvimo niekinio akivaizdumo, kaip sąlygos teismui ex officio pripažinti sandorį niekiniu. Kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai
niekinis, teismas sprendžia dėl jo negaliojimo tik esant pareikštam šalies reikalavimui ieškinyje pripažinti jį negaliojančiu, priešingu
atveju, imdamasis savo iniciatyva spręsti negaliojimo klausimą, teismas pažeistų civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi
principus. Teismai nenurodė jokios teisės normos su išreikštu imperatyvu, nenagrinėjo jokios teisės normos tikslų ir uždavinių,
objekto, taip pat to, ar egzistuoja visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikišti į privačius šalių santykius. Teismai nevertino, kad
pamatinis visuomenės interesas reikalauja visuotinai pripažinti tokio turinio sandorius negaliojančiais, nesiejant jo su konkrečiomis
šalimis ar konkrečia situacija.

3. Vyriausybės nutarimu Nr. 89 patvirtintose Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka
miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklėse buvo nustatytas ne baigtinis, o
pavyzdinis nuomos sutarties sąlygų sąrašas, dėl to savivaldybė galėjo nuomos sutartyse įrašyti kitus, nepaminėtus šiose taisyklėse,
apribojimus. Vilniaus miesto valdybos 1993 m. balandžio 8 d. potvarkiu žemės sklypai Teatrui ir DK ,,Tukana“ buvo skirti pagal
tvarką, galiojusią iki Vyriausybės nutarimo Nr. 89 priėmimo dienos, kurios žemesniųjų instancijų teismai, ex officio konstatavę
potvarkio dalies buvimą niekiniu, nesiaiškino ir netaikė. Galiojusio Butų kodekso 25 straipsnyje buvo nustatyta, kad gyvenamasis
plotas namuose, pastatytuose dalinio dalyvavimo tvarka iš įmonių, įstaigų ir organizacijų lėšų, skirstomas apgyvendinti tarp statybos
dalyvių proporcingai pagal jų perduotas lėšas. Potvarkiu buvo nustatyti įpareigojimai parduoti faktine statybos kaina 20 proc.
pastatyto gyvenamojo ploto Vilniaus miesto valdybai ir skirti 30 proc. objekto statybos montavimo darbų sąmatinės vertės miesto
inžineriniams tinklams plėtoti. Taigi įpareigojimai parduoti faktine statybos verte 20 proc. gyvenamojo ploto reiškia, kad Vilniaus
miesto valdyba įsipareigojo finansuoti 20 proc. pastatų statybos, t. y. perduoti kapitalinius įdėjimus (lėšas).

www.infolex.lt/tp/PrintDocument.aspx?Id=92743 3/6
3/4/2020 Tekstas spausdinimui
4. Pagal CPK 3 straipsnio 4 dalį, jei teisės norminis aktas ar jo dalis, kurio atitikties Konstitucijai ar įstatymams kontrolė nepriklauso
Konstitucinio Teismo kompetencijai, prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės teisės norminiam aktui, teismas neturi tokiu teisės aktu
vadovautis. Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai taikė šią teisės normą vertindamas Vilniaus miesto valdybos potvarkio
teisėtumą, nes šis potvarkis yra individualus teisės taikymo aktas, dėl to nurodyta teisės norma netaikoma potvarkiui.

5. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nepasisakė dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų dėl skundžiamo pirmosios
instancijos teismo sprendimo, t. y. kad jame nenurodyta jokia imperatyvioji teisės norma, kuri būtų pažeista priimant savivaldybės
potvarkį, taip pat dėl sutarčių aiškinimo taisyklių, kad turi būti nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu
sutarties teksto aiškinimu. Dėl to apeliacinės instancijos teismas neįvertino visų apeliacinio skundo argumentų, taip pažeisdamas
CPK 331 straipsnio reikalavimus. Byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes teismai visapusiškai neįvertino
bylos aplinkybių ir neištyrė visų įrodymų, reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui: nenustatinėjo žalos fakto, dydžio, tikrųjų šalių
ketinimų, potvarkio turinio, atsakovų elgesio po potvarkio priėmimo.

Atsiliepimu į ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės kasacinį skundą atsakovas AB ,,Lithun“ prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti
nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 16 d. nutartį. Atsiliepime išdėstyti
tokie nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

1. Teismai sprendime ir nutartyje nurodė materialinės teisės normas (Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, 25
straipsnio 1 dalis, Žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 3 dalis, Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89 2.1, 7 ir 20
punktai), pagal kurias savivaldybė viršijo savo kaip savivaldos organo kompetenciją ir nukrypo nuo jai suteiktų valstybės įgaliojimų,
dėl to pripažino niekiniu Vilniaus miesto valdybos 1993 m. balandžio 8 d. potvarkį. Atsakovo teigimu, priešingai nei teigia kasatorius,
žemės nuomos santykiai nėra privatūs šalių santykiai. Vilniaus miesto valdyba nebuvo žemės savininkė, ji valstybinių žemės sklypų
nuomos srityje veikė kaip valstybės atstovė, dėl to negalėjo nustatyti nuomojamai žemei nenumatytų įstatymuose apribojimų.
Savivaldybė veikia viešosios teisės pagrindu, dėl to negalima sudaryti įstatymuose neapibrėžtų sandorių ar jų nuostatų.
Prieštaravimas nurodytoms normoms sudarė pagrindą teismams konstatuoti Vilniaus miesto valdybos potvarkio niekinumą.

2. Potvarkis priimtas 1993 m. balandžio 8 d. galiojant Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimui Nr. 89, kurį teismai taikė pagrįstai.
Pagal kasatoriaus nurodytą galiojusio Butų kodekso 25 straipsnį gyvenamasis plotas namuose, pastatytuose dalinio dalyvavimo
tvarka iš įmonių, įstaigų ir organizacijų lėšų, skirstomas statybos dalyviams proporcingai pagal jų perduotas lėšas, tačiau Vilniaus
miesto savivaldybė jokių lėšų neperdavė.

3. Teismai nepažeidė sutarčių aiškinimo taisyklių, nes nagrinėdami ir vertindami sutarčių turinį nesirėmė vien pažodine ir formalia
teksto analize, tačiau analizavo ir vertino visus ieškovo pateiktus įrodymus. Savivaldybė nuo pastatų statybos pabaigos iki ieškinio
pareiškimo teismui nesikreipė į atsakovą su pretenzijomis dėl sutarties nevykdymo.

4. Atsakovas AB ,,Lithun“ su Vilniaus miesto valdyba nesudarė jokių sutarčių dėl valstybinės žemės nuomos sklypuose Vilniuje,
Odminių g. 11 ir 13, bei neprisiėmė jokių žemės nuomos įsipareigojimų, taigi atsakovas nėra atsakingas už kitų asmenų
įsipareigojimus. Pagal CK 6.247 straipsnį gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie yra skolininko veiksmų rezultatas. Tarp ieškovo
nurodytų tariamų nuostolių ir AB ,,Lithun“ veiksmų nėra jokio priežastinio ryšio.

5. Nei savivaldybės su AB ,,Lithun“ pasirašytoje 1996 m. sausio 16 d. nuomos sutartyje dėl sklypo Vilniuje, Odminių g. 9, nei tų
pačių šalių sudarytoje 1998 m. balandžio 21 d. nuomos sutartyje dėl sklypo Odminių g. 7 nėra AB ,,Lithun“ įsipareigojimo parduoti 20
proc. gyvenamojo ploto pastatytame name.

Atsiliepimu į ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės kasacinį skundą atsakovas likviduojama 595-oji GNSB prašo kasacinį skundą
atmesti ir palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 16 d. nutartį.
Atsiliepime išdėstyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

1. Vilniaus miesto valdybos potvarkyje nurodytas įpareigojimas parduoti statybos kaina 20 proc. gyvenamojo ploto savivaldybei
nustatytas viršijus kompetenciją, nes nei įstatymuose, nei kituose galiojusiuose teisės aktuose tokių įgaliojimų ar įpareigojimų
savivaldybei nesuteikta. Toks potvarkis nebuvo suderintas su teisės norminiais aktais, dėl to pagrįstai teismai pripažino potvarkio dalį
negaliojančia.

2. Kasaciniame skunde nepagrįstai aiškinamos sutarčių nuostatos, priskiriami įsipareigojimai, dėl kurių šalys iš tikrųjų nebuvo
susitarusios. Šalys prieš sudarydamos sutartį gali turėti įvairių ketinimų ir juos išreikšti, tačiau tik pasirašant sutartį prisiimami
konkretūs įsipareigojimai. 1999 m. rugsėjo 2 d. sutartimi AB ,,Lithun“ negalėjo perleisti įsipareigojimo parduoti faktine statybos kaina
20 proc. gyvenamojo ploto 595 GNSB, nes toks įsipareigojimas nebuvo nustatytas ankstesnėse 1993 ir 1994 m. valstybinės žemės
nuomos sutartyse, taigi nurodytoje 1999 m. rugsėjo 2 d. sutartyje nebuvo perkelta ir jokia skola.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Byloje ginčas kilo dėl sutartinės atsakomybės taikymo valstybinės žemės nuomos sutarties nuomininkams. Sutartinė atsakomybė
yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti
nuostolių atlyginimo ar netesybų, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius
arba sumokėti netesybas (CK6.245 straipsnio 3 dalis). Pareiškęs teisme ieškinį dėl sutartinės atsakomybės taikymo, reikalaujant
žalos atlyginimo, ieškovas turi įrodyti sutarties pažeidimo, t. y. neįvykdymo ar netinkamo vykdymo, faktą (CPK 178 straipsnis).

Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė ieškiniu prašomą priteisti žalos atlyginimą iš atsakovų kildina iš Vilniaus miesto valdybos 1993
m. balandžio 8 d. potvarkio Nr. 612V ir šalių sudarytų valstybinės žemės sklypų nuomos bei jungtinės veiklos sutarčių. Ieškovas
byloje įrodinėjo, kad atsakovai AB ,,Lithun“ ir Lietuvos nacionalinis dramos teatras, būdami valstybinės žemės sklypų nuomininkai,
prisiėmė įsipareigojimus parduoti ieškovui jo išnuomotuose žemės sklypuose pastatyto 20 proc. gyvenamojo ploto faktine statybos
kaina. Bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad nurodytas įpareigojimas buvo nustatytas Vilniaus
miesto valdybos 1993 m. balandžio 8 d. potvarkyje Nr. 612V, kurį priimdama savivaldybė viršijo kompetenciją, nes nurodyto
potvarkio priėmimo metu galiojusiuose teisės norminiuose aktuose nebuvo įtvirtinta tokios savivaldybės teisės. Apeliacinės
instancijos teismas nutartyje taip pat įvertino, kad nurodytas potvarkis nėra nuomos sutarčių sudedamoji dalis.

www.infolex.lt/tp/PrintDocument.aspx?Id=92743 4/6
3/4/2020 Tekstas spausdinimui
Bylą nagrinėjanti kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su žemesniųjų instancijų teismų įvertinimu, kad Vilniaus miesto valdybos
1993 m. balandžio 8 d. potvarkį Nr. 612V nėra teisinio pagrindo laikyti sudedamąja žemės nuomos sutarčių dalimi, tačiau nesutinka
su teismų išvada, jog priimdama nurodytą potvarkį savivaldybė viršijo kompetenciją.

Nurodyto potvarkio priėmimo metu savivaldybės teisė dalyvauti žemės nuomos teisiniuose santykiuose įtvirtinta Žemės reformos
įstatymo (1992 m. gegužės 19 d. redakcija) 14 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad valstybinės žemės fondu disponuoja
Vyriausybė, savivaldybės ir kiti valstybės įgaliotieji organai, kurie tą žemę įstatymų nustatyta tvarka gali išnuomoti, parduoti ar kitaip
naudoti. Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 patvirtintų Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos
ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklių 2.1 punkte
miesto (rajono) valdybai suteikta teisė atstovauti valstybeiparduodant (nuomojant) žemę, o 20 punkte nurodyti duomenys, kurie turi
būti nurodyti žemės nuomos sutartyje. Taisyklių 20.5 punkte nustatyta, kad žemės sklypo nuomos sutartyje turi būti nurodytos
nuomos sąlygos, šios sąlygos Taisyklėse nedetalizuotos. Dėl to Vilniaus miesto valdybos 1993 m. balandžio 8 d. potvarkyje
išdėstytas įpareigojimas žemės sklypų nuomininkams parduoti 20 proc. gyvenamojo ploto faktine statybos kaina savivaldybei
negalėjo prieštarauti nurodytų Taisyklių nuostatoms, nes jose nebuvo detalizuotas ir nustatytas baigtinis nuomos sąlygų, privalomų
nuomos sutartyse, sąrašas, priešingai, visų nuomos sąlygų turinys neatskleistas, nurodant, kad konkrečios nuomos sąlygos
įrašomos nuomos sutartyje. Dėl šios priežasties aptariama Vilniaus miesto valdybos 1993 m. balandžio 8 d. potvarkio Nr. 612V dalis
neprieštaravo tuo metu galiojusiems teisės norminiams aktams, tarp jų Žemės reformos įstatymui ir Vyriausybės 1992 m. vasario 7
d. nutarimu Nr. 89 patvirtintoms Taisyklėms, dėl to nurodytą potvarkį savivaldybė priėmė neviršydama kompetencijos ribų.

Nurodyto Vilniaus miesto valdybos potvarkio 4 punkte nustatyta, kad į žemės sklypų nuomos sutartį turi būti įrašytos visos su
nuomininkais suderintos nuomos sąlygos ir apribojimai. Tai kartu reiškia, kad šio potvarkio nuostatos, įrašytos į nuomos sutartį,
sukuria žemės nuomos teisinių santykių šalims teises ir pareigas, dėl to remiantis tik šiuo potvarkiu neatsiranda nuomos šalių
abipusiai teisiniai įsipareigojimai. Vilniaus miesto valdybos 1994 m. kovo 28 ir 29 d. sudarytose valstybinės žemės sklypo nuomos
sutartyse su nuomininku Lietuvos nacionaliniu dramos teatru (tuometis pavadinimas – Lietuvos valstybinis akademinis dramos
teatras) nurodyto potvarkio nuostatos neįrašytos į sutarčių sąlygas, taigi šio potvarkio nuostatos netapo sutarčių sudedamąja dalimi.
Sutarties sąlygos turi būti aiškios, suprantamos tam, kad viena šalis galėtų reikalauti kitos įsipareigojimų vykdymo. Sudarytos
sutartys yra tipinės, standartinėmis sąlygomis, jas parengė Vilniaus miesto savivaldybė, į kurias neperkėlė potvarkio nuostatų,
įpareigojančių nuomininką išsinuomotame žemės sklype parduoti 20 proc. faktiškai pastatyto gyvenamojo ploto savivaldybei, nors
reikalavimas įrašyti į sutartį visas nuomos sąlygas buvo nurodytas potvarkio 4 punkte. Sutartyse nurodytas potvarkis įvardytas kaip
dokumentas, suteikiantis nuomininkui teisę į žemės sklypo nuomą, tačiau sutarties 3 punkte nustatytuose nuomos sąlygose ir
apribojimuose surašyti nuomininko įsipareigojimai, tarp kurių neįvardyta nuomininko pareigos parduoti dalį būsimo pastatyto
gyvenamojo ploto savivaldybei. Aptariamas potvarkis priimtas kaip būsimų nuomos sutarčių sudarymo teisinė prielaida. Nuomos
sutarčių vykdymo metu savivaldybė nepateikė nuomininkui reikalavimų parduoti faktine statybos kaina dalį pastatyto gyvenamojo
ploto. Savivaldybė nesirėmė nurodyta potvarkio nuostata ir nesiekė jos įgyvendinti ir tuomet, kada Vilniaus apskrities viršininko
administracijos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba sudarė 2001 m. rugsėjo 18 d. statinio priėmimo
naudoti aktą, kuriame statytoju nurodė Lietuvos nacionalinį dramos teatrą. Vilniaus miesto savivaldybė savo veiksmais nepatvirtino,
kad turi teisę į statinio ploto dalies įgijimą ir to nesiekė įgyvendinti iki pastato užbaigimo bei jo perleidimo nuosavybėn gyventojams.
Savivaldybė neužtikrino visų nuomos sąlygų įrašymo sutartyje, taip pat laiku neinicijavo sutarties pakeitimų ar papildymų, nereiškė
reikalavimų nuomininkui dėl sutarties vykdymo, dėl to negalėjo pagrįstai tikėtis faktine statybos kaina įgyti 20 proc. statinio ploto.
Nuomininkas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl to ieškovas neįgijo teisės reikalauti žalos atlyginimo (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
Be to, išnuomotos valstybinės žemės sklypo savininkas yra valstybė, kuriai sutartyje atstovauja savivaldybės institucija, dėl to žalą
dėl jam priklausančio turto gali patirti tik to turto savininkas, t. y. valstybė, kuris ir gali reikalauti žalos atlyginimo.

Dėl ieškinio reikalavimo taikyti sutartinę atsakomybę ir priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo AB ,,Lithun“ teisėjų kolegija pažymi tai,
kad pagal bylos įrodymuose esančius duomenis ieškovas su atsakovu AB ,,Lithun“ nesudarė sutarčių dėl ieškovo nurodytų žemės
sklypų nuomos, taigi šalių nesaistė sutartiniai įsipareigojimai. Nesant atsakovo AB ,,Lithun“ prisiimtų sutartinių įsipareigojimų ieškovo
atžvilgiu negalėjo atsirasti nuostolių (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). 1996 m. sausio 15 d. ir 1998 m. balandžio 21 d. valstybinės žemės
sklypo nuomos sutartis su AB ,,Lithun“ sudarė Vilniaus apskrities valdytojo administracija, šiose sutartyse neminimas nei Vilniaus
miesto savivaldybės 1993 m. balandžio 8 d. potvarkis Nr. 612V, nei įsipareigojimas parduoti savivaldybei 20 proc. būsimo pastato
gyvenamojo ploto (T. 2, b. l. 62, 87, 129).

Darytina išvada, kad atsakovai AB ,,Lithun“ ir Lietuvos nacionalinis dramos teatras neprisiėmė įsipareigojimų dėl 20 proc. pastatyto
gyvenamojo ploto pardavimo ieškovui, dėl to nesamų įsipareigojimų negalėjo perleisti ir neperleido atsakovams gyvenamųjų namų
statybos bendrijoms pagal su jomis sudarytas jungtinės veiklos sutartis.

Remiantis nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu teisingai nusprendė
ieškinį atmesti, nes ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti. Sprendimą apeliacinės instancijos teismas nutartimi paliko nepakeistą, ši
nutartis yra teisėta, dėl to paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362
straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Česlovas Jokūbauskas

Sigitas Gurevičius

Sigita Rudėnaitė

Paminėta tekste:

www.infolex.lt/tp/PrintDocument.aspx?Id=92743 5/6
3/4/2020 Tekstas spausdinimui

Bylos:

3K-3-113 Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

3K-3-406 Dėl paskolos, palūkanų ir delspinigių išieškojimo.

3K-7-23 Dėl rankpinigių priteisimo

3K-3-432/2008 Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais

Teisės aktai:

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Šeštoji knyga. Prievolių teisė

6.193 str. Sutarčių aiškinimo taisyklės

6.195 str. Sutarties spragų užpildymas

6.196 str. Sutarties sąlygų rūšys

6.245 str. Civilinės atsakomybės samprata ir rūšys

6.247 str. Priežastinis ryšys

6.249 str. Žala ir nuostoliai

6.256 str. Sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindas

Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos

Lietuvos Respublikos darbo kodeksas

Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos butų kodekso patvirtinimo“

25 str. Gyvenamojo ploto skirstymas namuose, pastatytuose iš lėšų, perduotų dalinio dalyvavimo tvarka

Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymas

4 str. Žemės nuomos sutartis

Lietuvos Respublikos Konstitucija

Lietuvos Respublikos žemės įstatymas

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas

3 str. Bylų nagrinėjimas pagal galiojančią teisę

178 str. Įrodinėjimo pareiga

331 str. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) turinys ir įsiteisėjimas

359 str. Kasacinio teismo teisės

362 str. Kasacinio teismo nutarties įsiteisėjimas ir privalomumas

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Pirmoji knyga. Bendrosios nuostatos

1.80 str. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimas

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas

14 str.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos pagrindų įstatymas

21 str. Savivaldybės nuosavybė

25 str. Bendrieji savivaldos teisinių garantijų klausimai

www.infolex.lt/tp/PrintDocument.aspx?Id=92743 6/6