Politinė Vytauto veikla

Svarbiausi įvykiai Vytauto Didžiojo valdymo metais - tai Lietuvos santykiai su Lenkija ir
Lietuvos santykiai su Kryžiuočių ordinu.

Lietuvos ir Lenkijos santykių raida. Sutartys

Data Sutartis Sąlygos Reikšmė

1392 m Astravo Jogaila sugrąžino Vytautui tėvonines Pasibaigė Lietuvoje vidinės
( tarp Jogailos ir žemes, suteikė Vytautui teisę Jogailos vardu feodalų kovos
Vytauto ) valdyti LDK ir tituluotis LDK didžiuoju Sudarytos sąlygos įsitvirtinti
kunigaikščiu. Vytauto valdžiai ir siekti
Vytautas pripažino esąs Jogailos vasalas, Lietuvos atskirumo.
kurio žemės po mirties atiteks Jogailos
palikuonims.
1401 m Vilniaus – Vytautas pripažintas LDK kunigaikščiu iki Juridiškai patvirtintas Vytauto
Radomo jo mirties. Po Vytauto mirties LDK sostas kaip LDK kunigaikščio
( tarp Vytauto ir atiteks Jogailos palikuonims. savarankiškumas.
Lietuvos bajorų ; tarp Lenkijos taryba įsipareigojo, mirus Jogailai, Sudaryta galimybė Vytautui
Vytauto ir Lenkijos nerinkti naujo karaliaus be Vytauto sutikimo. stiprinti savo valdžią.
karaliaus tarybos)
1413 m Horodlės Po Vytauto mirties LDK kunigaikščio Užtikrinta, kad LDK turės
( tarp Jogailos ir kandidatūra turi būti svarstoma su Lenkijos atskirą valdovą ( nors ir skiriamą
Vytauto; Lietuvos karaliumi ir ponų taryba. Lenkijos valdovo )
bajorų – didikų; Po Jogailos mirties renkant Lenkijos LDK bajorai gavo herbus,
karalių turi dalyvauti LDK didysis lenkų bajorų privilegijas,
Lenkijos bajorų )
kunigaikštis ir bajorai. formavosi ir kilo valstybės bajorų
Lenkijos bajorai suteikė 47 Lietuvos bajorų luomas.
šeimoms naudotis savo herbais. Administracinė reforma
Sutartis numatė Lietuvoje įvesti tokią stiprino valstybės centralizaciją.
valdymo tvarką kaip ir Lenkijoje : įkurti
vaivadijas, sudaryti ponų tarybą.

Sutartys su Kryžiuočių ordinu

Data Sutartis Sąlygos, reikšmė
1398 m Salyno Vytautas perleidžia Ordinui Žemaitiją iki Nevėžio.
Kryžiuočiai pažada nepulti Lietuvos ir padėti Vytautui įsigalėti rusų žemėse.
1404 m Racionžo Žemaitija ir Sūduvos vakarinė dalis pripažįstama Kryžiuočių Ordinui.
Kryžiuočių ordinas pažada neberemti Švitrigailos ( Jogailos brolio ), kovojusio
prieš Vytautą.
LDK sienos su Kryžiuočių ordinu ir Livonija paliekamos pagal Salyno sutartį
Kryžiuočių ordinas atsisako pretenzijų į kitas LDK žemes
Lenkijai suteikiama teisė išpirkti iš kryžiuočių ordino Dobrynės žemę.
Reikšmė : Nors sutartis neišsprendė LDK ir Ordino konflikto, tačiau užtikrino
sąlyginę ramybę. Tai leido telkti jėgas kovai prieš Ordiną ir plėsti įtaką rusų
žemėse.
1411 m. Torūnės taika ( po Žemaitija pripažįstama Lietuvai iki Vytauto ir Jogailos mirties.
Žalgirio mūšio ) Ordinas turėjo sumokėti kontribuciją sąjungininkams.
Už išpirką Ordinui grąžinamos sąjungininkų užimtos pilys.
Reikšmė : Pirmą kartą Ordinas pripažino pralaimėjęs karą. Sustabdytas Ordino
veržimasis į Lietuvos ir Lenkijos žemes. Tačiau taika neišsprendė Žemaitijos
problemos, Lenkija neatgavo visų savo žemių.

1414 – Konstanco Susirinkimas turėjo spręsti LDK ir Lenkijos ginčą su Ordinu dėl Žemaitijos.
1418 m bažnytinis Tarptautiniame susirinkime buvo išklausytos vyskupų ataskaitos apie Medininkų
 susirinkimas vyskupystės įsteigimą Žemaitijoje ( 1417 ) ir jos gyventojų krikštą.
Reikšmė : Nors Žemaitijos klausimas liko neišspręstas, tačiau čia buvo pasiektas
svarbus politinis laimėjimas prieš Ordiną tarptautiniu mastu. Sugriautas Ordino
kaip misionieriaus autoritetas.
1422 m Melno taika Lietuva galutinai ir neterminuotai atgavo Žemaitiją.
Ordinui liko Nemuno žiotys ir Klaipėda ( Lietuvai pripažintas pajūrio ruožas nuo
Palangos iki Šventosios )
Buvo anuliuotos visos ankstesnės sutartys su Ordinu. Ordinas atsisakė visų
teritorinių, politinių ir misionieriškų pretenzijų į LDK.
Reikšmė : Galutinai išspręstas Lietuvos ir Ordino konfliktas.
Pasikeitė jėgų santykis Rytų Europoje : Ordino įtaka susilpnėjo, LDK sustiprėjo.
Nebevaržoma pavojaus iš Vakarų, LDK galėjo vykdyti tolesnę ekspansiją į slavų
žemes.

Kiti svarbūs įvykiai Vytauto valdymo metais

1399 m – mūšis su totoriais mongolais prie Vorsklos. Tai pirmasis Lietuvos

organizuotas kryžiaus žygis. Pralaimėtas. Po Vorsklos mūšio Vytauto ir LDK pozicijos slavų
žemėse susilpnėjo, slavų žemėse prasidėjo maištai prieš LDK. Tai vertė Vytautą ieškoti
kompromiso su Jogaila ir Lenkija, nes stiprėjo Maskva.

1410 m. – Žalgirio mūšis – didžiausios kautynės viduramžių istorijoje. 1410 m. liepos

9 d. LDK ir Lenkijos karalystės jungtinės karinės jėgos įžengia į Kryžiuočių ordino teritoriją ir
pradeda žygį į Marienburgą. Liepos 15 d. įvyko priešininkų mūšis Žalgirio lauke. Ordino
kariuomenei vadovauja Ordino didysis magistras ( riterių ordino viršininkas )Ulrichas fon
Jungingenas. Šešias valandas trukusios kautynės baigėsi Ordino pralaimėjimu. Žalgirio mūšio
reikšmė :
1 ) Sustabdytas du šimtus metų trukęs lietuvių tautos naikinimas, kautynių lauke žlugo
Kryžiuočių ordino galybė ir autoritetas.
2 ) Lenkija ir LDK pripažintos didžiosiomis Europos valstybėmis.
3 ) Išaugo Lietuvos ir Vytauto bei Jogailos, kaip politikų, autoritetas.

1429 m – Lucko suvažiavimas. Pasiūloma Vytautui karūnuotis.

1430 m. – Vytauto mirtis.